Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 14
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827

    Paskal Milo: Ju tregoj prapaskenat e Rambujesė

    Ditari sekret/ Publikohen pėr herė tė parė shėnimet e ish-ministrit tė Jashtėm

    Paskal Milo: Ju tregoj prapaskenat e Rambujesė


    Si negociuam bashkė me Godon dhe irritimi i Ollbrajt me Thaēin

    -----------------------------------------

    Paskal Milo

    Nuk ishte nė planet e mija qė tė botoja tani njė pjesė tė ditarit qė unė kam mbajtur si ministėr i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė nė vitet 1997-2001. Kjo do tė bėhet sigurisht disa vite me vonė. Por mendoj se ajo qė po botohet nė faqet e “Gazetės Shqiptare” dhe qė ka tė bėjė me Konferencėn e Rambujesė e tė Parisit shkurt-mars 1999, ėshtė e rėndėsishme qė tė bėhet tani. Dhe kjo pėr dy arsye: Rambuje ėshtė paradhoma historike ku u pėrgatit ēlirimi i Kosovės nga diktatura e Millosheviēit. E dyta, pėrvoja e Rambujesė, mobilizimi i tė gjithė faktorėve mbarėshqiptarė nė atė kohė, ėshtė shumė e vlefshme pėr t’u marrė nė konsideratė tani, nė fazėn pėrmbyllėse tė atyre pėrpjekjeve historike pėr tė pavarėsuar Kosovėn. Rambujeja ėshtė njė nga shtyllat e forta ku do tė mbėshtetet shteti i ardhshėm i pavarur i Kosovės. Kujtesa e njerėzve qė kanė jetuar e kontribuar pėr kėtė ngjarje qė tė pėrfundojė me sukses, ėshtė ende e freskėt pėr tė mos lejuar deformime dhe manipulime tė sė vėrtetės historike.
    4 janar 1999
    Sot u shfaq nė Tiranė Adem Demaēi “plaku”, siē mė tha sonte Bedri Islami, drejtori politik i UĒK-sė nga Shtutgarti. UĒK-ja po organizohet. Ata kanė simpati pėr ne. Sot me iniciativėn time, Kujtim Hysenaj u nis pėr tė takuar nė Shkup Fehmi Aganin, Hydajet Hysenin dhe ndonjė tjetėr qė do tė vinin nga Prishtina. E bėra kėtė lėvizje qė tė tregohemi aktivė. Ėshtė e rėndėsishmė tė dimė se ēfarė mendojnė partitė politike nė Kosovė nė kėtė situatė, a mendojnė tė bashkohen, etj. Majko, sot siē mė tha, insistoi pranė Demaēit se nevojitet bashkimi, krijimi i njė grupi iniciator gjithėpėrfshirės.
    8 Janar 1999
    Demaēi iku dje. Sot mbėrriti akademiku Rexhep Qosja. Kėto dy vizita i kanė dhėnė njė zhvillim tė ri politikės sonė pėr Kosovėn. Demaēi erdhi me paragjykime, por iku shumė i kėnaqur. Premtoi se opsioni i parė qė mbėshteste ishte zgjidhja paqėsore dhe se pas kėrkesave tona do tė mund ta takonte Rugovėn pėr tė biseduar pėr unifikimin e qėndrimeve. Rugovėn nuk e donte dhe e quante tė dėshtuar. Pėr UĒK-nė tha se ėshtė zgjeruar dhe e stėrvitur mirė. Rexhep Qosja ėshtė njė format i madh intelektual dhe akademik. Si gjithnjė ai parashtron qartė dhe thjeshtė mendimet dhe idetė e tij. Kėshtu veproi edhe sot nė Tiranė. Biseduam hapur pėr shumė gjėra. Unė i thashė se ne po marrim pėrsipėr njė rol mė aktiv nė ēėshtjen e Kosovės, se dėshirojmė komunikim tė vazhdueshėm me faktorėt politik nė Kosovė dhe se ishte i domosdoshėm uniteti i tyre dhe tė folurit me njė zė. Edhe Qosja me artikuloi me forcė kėtė tė fundit dhe kėrkoi qė Tirana zyrtare tė ndihmojė nė organizimin dhe bashkimin e tyre, qė ajo tė luajė gjithmonė njė rol mė tė madh nė ēėshtjen kosovare. Me lėvizjet qė po bėjmė nė adresė tė Kosovės, kemi tėrhequr vėmendjne e tė tjerėve. Kris Hill mė telefonoi sonte nė darkė dhe mė pyeti pėr Demaēin, kėrkoi tė dinte rezultatet e vizitės dhe nėse do tė shkonte nė mbledhjen e ardhshme tė Grupit tė Kontaktit nė Vjenė, 20-21 janar, ku Rugova kishte pranuar tė shkonte. I thashė qė Rugova ishte ftuar qė tė vinte nė Tiranė dhe i kėrkova qė dhe ai tė influenconte qė tė vinte. E pashė pak skeptik nė kėtė drejtim.
    10 Shkurt 1999
    Takimet tona nė Tiranė me Demaēin, Qosen dhe Idriz Ajetin, Fehmi Aganin, Mark Krasniqin, Mahmut Bakallin, Veton Surroin, etj, i dhanė njė dimension tė ri rolit dhe kontributit tonė pėr Kosovėn. Lėvizja jonė tėrhoqi vėmendjen e kancelarive perėndimore dhe shumė prej tyre vlerėsuan kontributin tonė nė bashkimin e liderėve politikė shqiptarė nė Kosovė. Nė 27 janar nė Londėr u mbajt mbledhja e ministrave tė Jashtėm tė Grupit tė Kontaktit. Pas masakrės sė Reēakut, ku forcat policore speciale serbe maskaruan 45 shqiptarė civilė, opinioni ndėrkombėtar u indinjua thellė. Pėrfundimisht u krijua bindja se nė Kosovė, rregullimi duhet bėrė me imponim. Grupi i Kotaktit miratoi njė plaftormė bisedimesh dhe u kėrkoi shqiptarėve tė Kosovės dhe Beogradit nė formė ultimatumi qė nė 6 shkurt tė dėrgonin delegacionet nė Rambuje, afėr Parisit, pėr tė filluar bisedimet tė cilat do tė pėrfundonin nė njė marrėveshje brenda 2-3 javėsh. Nė rast tė kundėrt, serbėt kėrcėnoheshin hapur me sulme ajrore tė NATO-s, ndėrsa shqiptarėt me njė braktisje dhe izolim nga komuniteti ndėrkombėtar. Ne na u kėrkua qė tė bindim shqiptarėt pėr tė shkuar me njė delegacion tė pėrbashkėt nė Rambuje. Personalisht u vura nė qendėr tė pėrpjekjeve, hapur dhe fshehur pėr t’i bindur shqiptarėt. Me ndihmėn e Fatos Klosit prita nė zyrė 3 pėrfaqėsues te shtabit tė UĒK-s, dy herė Hashim Thaēin, (Halit Zeka) dhe njė tjetėr, emrin e tė cilit nuk e mbaj mend. U fola gjatė me argumente dhe u thashė qė nuk duhej ta refuzonin ftesėn, se do tė dėmtoheshin pėrfudimisht nė sy tė komunitetit kombėtar, se serbėt do ta shfrytėzonin mosvajtjen e tyre dhe se vetė konferenca ishte njė rast i mirė qė ata tė legjitimoheshin nga pikėpamja ndėrkombėtare. Mė premtuan se do tė gjykonin deri nė darkė, se vendimi i Demaēit ishte personal. Vonė nė darkė ose ditėn tjetėr nė mėngjes, u informova se UĒK-ja kishte vendosur tė shkonte nė Rambuje. Ishte njė fitore qė ne e pėrshėndetėm. Shqiptarėt mė nė fund lanė mėritė dhe u bashkuan. Pas njė incidenti tė vogėl tė shkaktuar nga serbėt nė aeroportin e Prishtinės, nė 6 shkurt pasdite, delegacioni i shqiptarėve tė Kosovės u ndodh nė Rambuje, ku po atė mbrėmje pas pėrshėndetjes sė Shirakut, Presidentit francez, konferenca u hap zyrtarisht.
    Qė nga ajo ditė dhe deri sot vazhdojmė tė ndjekin ēdo orė punimet e conferences, tė cilat organizatorėt pėrpiqen t’i mbajnė sekret dhe kanė marrė masa tė rrepta izolimi dhe sigurimi pėr antarėt e dy delegacioneve nė kėshtjellėn e Rambujesė. Por sekretet gjejnė rrugėn dhe dalin. Ne komunikojmė nė celular me Blerim Shalėn, anėtar i delegacionit shqiptar. Celulari i tij ėshtė jugosllav dhe nė Beograd e dinė qė ai komunikon me ne. Pėr tė ndjekur nga afėr punimet e konferencės ne dėrguam nė Paris zėvendėsministrin e Jashtėm, Pėllumb Xhufin dhe K. Hysenajn dhe me porosi tė Kryeministrit, u dėrguan dhe zv/kryetari i SHIK-ut, Kadena dhe inspektori i pėrgjithshėm, Isaraj.
    19 Shkurt 1999
    Konferenca e Rambujesė na ka okupuar totalisht. Ēdo ditė kemi kontaktuar me delegacionin shqiptar nė Rambuje, kemi marrė materialet qė u janė dhėnė nga negociatorėt dhe u kemi dhėnė mendimet tona tė cilat i kanė konsideruar tė vlefshme. Kam qenė nė kontakt telefonik me ambasadorin Hill. Nesėr ėshtė dita e fundit e konferencės. Sipas Grupit tė Kontaktit, nėse nuk do tė nėnshkruhet marrėveshja do tė ketė sanksione. Shanset pėr marrėveshje sot kanė qenė fare minimale. Millosheviēi dhe serbėt po rezistojnė fort para presioneve tė NATO-s dhe veēanėrshit tė amerikanėve. Hill ka qenė tė martėn nė Beograd, por nuk arriti gjė, sot shkoi prapė, por nuk u prit nga Millosheviēi. Ky i fundit ka deklaruar se Kosovėn, serbėt nuk kanė pėr ta dhėnė dhe sikur tė shkatėrrohet e gjithė Serbia! Millosheviēi dihet qė luan fort deri nė fund. Po kėtė herė luan edhe pėr fatin e tij personal. Nesėr Ollbrajt vjen pėrsėri nė Rambuje, thonė se mund tė shkojė edhe nė Beograd. Nuk besoj se amerikanėt do tė tėrhiqen kėtė herė dhe do tė pranojnė sfidėn e Millosheviēit. Hill ma ka pohuar kėtė gjė.
    Si po vijnė punėt, lufta ėshtė nė fije tė perit dhe do tė na duhet tė pėrballojmė rreziqe tė mėdha e tė shumta. Delegacioni shqiptar nė Rambuje ėshtė i mpirė, i frikėsuar para pėrgjegjėsisė sė madhe pėr tė hedhur firmėn nė letėr dhe para presionit qė bėjnė segmente tė UĒK-sė nė terren pėr tė mos nėnshkruar, nė qoftė se nuk pėrmendet referendumi nė marrėveshje dhe nėse parashikohet qė UĒK–ja tė shpėrndahet pas marrėveshjes. Gjendja eshtė me tė vėrtetė kritike. Sot Hashim Thaēi u largua nga Rambuje pėr nė Lubjanė tė Sllovenisė, pėr tė takuar A.Demaēin me tė cilin do tė diskutojė rreth marrėveshjes. Demaēi ėshtė pėrfaqėsuesi i atyre qė kanė kundėrshtuar dhe biseda me tė ka pasur rėndėsi pėr tė pėrcaktuar qėndrimin e nesėrm tė delegacionit shqiptar. Ne sot dhamė mesazhin se vendimin pėr tė ardhmen e Kosovės do ta marrin vetė shqiptarėt e Kosovės. Megjithatė, shqiptarėt nuk duhet qė tė bėhen shkaktarė tė dėshtimit tė Rambujesė. Ata janė nė pozitė tė vėshtirė dhe delikate. Neve sot jemi pėrpjekur qė t’i ndihmojmė. NATO ėshtė bėrė gati pėr ndėrhyrje. Diplomatėt e huaj kanė filluar tė largohen nga Beogradi. Pėrsėri taktika e fillimit tė tetorit tė vitit tė kaluar, kur u arrit marrėveshja Hollbruk-Millosheviē. A do tė tėrhiqet pėrsėri Millosheviēi? Po rusėt a do tė ushtrojnė presion? Tė gjithė po presin me ankth orėn 12 tė ditės sė nesėrme, e shtunė 20 shkurt. Ministrat e Jashtėm tė Grupit tė Kontaktit u grumbulluan atje, por me gjithė presionet dhe bisedimet me tė dyja palėt, shqiptare dhe serbe, marrėveshja nuk u arrit tė nėnshkruhet. Ata vendosėn qė t’i shtyjnė dhe 3 ditė bisedimet, deri nė 23 shkurt, ora 15.00, me shpresėn qė mund tė arrihej kompromisi.
    Brenda Grupit tė Kontaktiti po shfaqen hapur shenjat e pėrēarjes nė lidhje me pėrgjegjėsinė e tė dyja palėve pėr mosnėnshkrimin e marrėveshjes. SHBA-ja, Britania, Franca dhe Gjermani, akuzojnė mė tepėr Beogradin, ndėrsa Italia i bėn tė dyja palėt fajtore. Amerikanėt po pėrpiqen me tė gjitha forcat qė tė arrijnė marrėveshjen. Ata kanė investuar shumė, vetė Klintoni ėshtė i angazhuar. M.Ollbrajt po qėndron nė Rambuje deri tė marten, me shpresėn se do tė mund tė arrihet marrėveshja. Ajo ka takuar pėrsėri tė dy delegacionet, por mė tepėr punon qė tė bindė shqiptarėt pėr ta pranuar marrėveshjen, qė pastaj t’i vėrė serbėt para pėrgjegjėsisė sė plotė.
    Sonte nė darkė nė orėn 22.00, ajo pėr herė tė parė mė mori nė telefon dhe bisedoi me mua. Rreth 4 orė mė parė mė kishte marrė K.Hilli. Ajo mė tha se donte tė fliste me mua, sepse koha po kalonte dhe ata donin qė shqiptarėt t’i thoshin PO marrėveshjes. Ajo tha se ata kishin humbur dje njė mundėsi tė mirė. Ata nuk mund tė pėrdorin fjalėn referendum, por janė pėrpjekur tė gjejnė formulime qė e nėnkuptojnė atė. Tė njėjtėn gjė mė pėrsėriti dhe Hilli. Tė dy mė kėrkuan qė tė pėrdorim influencėn tonė pėr tė bindur delegacionin shqiptar pėr ta nėnshkruar marrėveshjen. Hilli mė kėrkoi qė t’ja ēoja qė sonte mesazhin me faks shqiptarėve nė Rambuje. Ollbrajt mė kėrkoi qė nesėr tė bėj njė deklaratė publike nė tė cilėn tė mbėshtes idenė se marrėveshja nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr, i lejon shqiptarėt qė tė realizojnė referendumin. Sidoqoftė, situata ėshtė tejet delikate dhe ēdo hap duhet menduar mirė e peshuar me kujdes. Pėrgjegjėsia ėshtė e madhe, shqiparėt nė Rambuje ndjejne peshėn e madhe tė pėrgjegjėsisė historike pėr firmėn qė mund tė hedhin nė letėr, por dhe peshėn e tensionit qė vjen nga UĒK-ja nė terren.
    22 Shkurt 1999
    Sė bashku me Kryeministrin vendosėm qė unė tė shkoja nė Rambuje pėr tė ndjekur nga afėr ditėn finale tė bisedimeve dhe pėr tė biseduar me shqiptarėt, Ollbrajtin dhe Vedrinin etj. Situata sot ka qenė me tė vėrtetė dramatike. Nė orėn 8.00, Veton Surroi mė telefonoi dhe mė kėrkoi tė bisedoj me “djemtė” e UĒK-sė tė cilėt refuzonin tė nėnshkruanin marrėveshjen. I premtova se do ta bėja. E gjeta Majkon dhe i thashė se ėshtė urgjente ndėrhyrja. Ai hezitoi dhe tha se pėrgjigja do tė jepej rreth orės 11.00. Ndėrkoh, rreth orės 9:30 mė mori pėrsėri Ollbrajti, e cila mė kėrkoi dhe njėherė tjetėr urgjentisht qė tė pėrdornim influencėn tonė tek Thaēi dhe djemtė e tjerė tė UĒK-sė pėr t’i bindur. Mė tha se kjo duhej bėrė brenda 20 min. dhe se duhej bėrė dhe deklarata publike e qeverisė qė mbėshteste projektin. I thashė se do tė pėrpiqeshim tė bėnim mė tė mirėn. Ollbrajt mė shpjegoi se ajo i kishte dėrguar delegacionit shqiptar njė projekt-letėr nė tė cilėn ajo bėnte interpretimin e paragrafit 8, pika 1 qė fliste pėr njė takim ndėrkombėtar nė fund tė periudhės 3-vjeēare, ku do tė shqyrtohej mekanizmi pėr tė pėrcaktuar statusin final tė Kosovės, duke marrė parasysh vullnetin e popullit. Ky formulim ishte mė i mirė se i mėparshmi. Nė letra Ollbrajti shprehej se ky formulim u jepte tė drejtė shqiptarėve tė kėrkonin referendumin pas 3 vjetėsh. Nė rast se shqiptarėt binim dakort, ajo ishte gati ta firmoste letrėn, e cila nuk duhej tė bėhej publike para nėnshkrimit tė marrėveshjes. Ndėrkohė, ajo mori dhe Majkon nė telefon nė praninė time dhe i kėrkoi tė njėjtėn gjė. Majko i dha garanci se do tė fliste mė Thaēin, i cili ndodhej sė bashku me Ollbrajtin. Tekstualisht, Majko i tha Thaēit: “Dėgjoje Ollbrajtin njėsoj sikur tė dėgjoje Kryeministrin e Shqipėrisė. Amerikanėt janė miqtė tanė mė tė mirė.” Pas kėsaj bisede, Majko propozoi qė unė sė bashku me Sabri Godon, Kryetar i Komisonit tė Politikės sė Jashtme tė Kuvendit, tė niseshim urgjent pėr nė Rambuje. Godo pranoi nė telefon. I kėrkova Xhufit nė Paris qė tė mė rregullonin njė takim nė darkė vonė me Ollbrajtin dhe njė nė mėngjes me Vedrinin. Pas kėsaj, Hilli mė mori nė telefon dhe me tha se Thaēi kishte dhėnė dorėheqjen nga kryetar i delegacionit, duke u thėnė tė tjerėve se do ishte gabim i madh tė nėnshkruhej marrėveshja. Hill kėrkoi pėrsėri ndėrhyrjen tonė. I thashė Majkos i cili ndėrhyri. Unė fola me Xh. Halitin (Zekėn). Zeka mė shprehu frikėn nga shtabi i UĒK-s nė Drenicė dhe nga presioni i njerėzve nė terren. Ai ishte dakord me ne, po kishte frikė mos na e hidhnin, sidomos pėr praninė e NATO-s. I thashė se amerikanėt nuk heqin dorė nga NATO, se po qe se nuk nėnshkruanin do tė binim nė grackėn serbe dhe se do tė humbisnim mė tepėr. Mė premtoi se do tė pėrpiqej t’i bindte tė tjerėt.
    23 Shkurt 1999
    Qėndrimi nė Paris ka qenė njė kalvar i vėrtetė diplomatik. Me tė mbėrritur fillova menjėherė tė kontaktoj me disa anėtarė tė delegacionit kosovar, me Xhavit Halitin (Zekėn), me Jakup Krasniqin, Prof. R.Qosen, Azem Sylėn, Veton Surroin, Ram Bujen. Ata ma paraqitėn situatėn brenda delegacionit alarmante, po pėrēaheshin dhe konferenca mund tė pėsonte fiasko. Tė gjithė pėrgjegjėsinė e pėrqendronin tek njė emėr: Hashim Thaēi. U pėrpoqa tė lidhesha me tė, por ai mė fshihej. Rastėsisht e kapa tek telefoni i Zekės, por mė “rrėshqiti” dhe e mbylli. Pėrpjekjet pėr t’u rilidhur pėrfunduan pa sukses. Me Majkon nė Tiranė komunikoja vazhdimisht.
    Qėkur u nisa nga Tirana, kisha kėrkuar takim me Znj. Ollbrajt, me Vendrinin dhe Kukun. Amerikanėt ishin pėrgjigjur pozitivisht dhe pėrmes zėdhėnėsit tė departamentit tė shtetit, ia kishin dhėnė lajmin dhe shtypit. Gazetarėt ishin mbledhur nė hotel “Intecontinental” ku qėndronte Ollbrajt, deri nė mesnatė nė pritje tė takimit tonė. Por takimi nuk u realizua. Ollbrajt deri vonė u pėrpoq tė thyente rezistencėn e Thaēit, por pa dobi. E zhgėnjyer dhe e zemėruar, ajo u kthye nė hotel. U lidha me delegacionini amerikan, fola me Tinėn (sekretaren), Karl Sibentritin dhe mė nė fund me Hillin, as ata nuk mė jepnin shpjegime. U kėrkova tė na ndihmonin tė takonim po atė natė delegacionin shqiptar tė ngujuar nė kėshtjellė, por na kthyen pėrgjigje qė francezėt nuk donin. Madje atyre nuk u kishte pėlqyer as ardhja ime nė Paris. Ata ishin pėrpjekur tė na mbanin larg Rambujes. Hilli mė foli shumė i zemėruar. Mė tha gjithashtu se Ollbrajti ishte shumė e prekur dhe kishte deklaruar se n.q.s nuk do tė kishte marrėveshje, do ta harronte fjalėn Kosovė! I kėrkova Hillit qė tė na e sillnin delegacionin shqiptar nė hotel. Ai na premtoi se do tė pėrpiqeshin tė rregullonin takimin. E rregulluam pėr ditėn tjetėr (sot) nė orėn 8.00, brenda nė territorin e kėshtjellės. Nė orėn 8.00 sot u takum me Rexhep Qosen, Veton Surroin, A.Sylėn dhe H.Thaēin, nė njė zyrė tė administratės tė kėshtjellės. I.Rugova, megjithėse e kishim kėrkuar, nuk erdhi. Nga amerikanėt prapa derės qėndronte Sibentriti.
    Ngadalė dhe me qetėsi, u sqarova kosovarėve se ne do t’i mbėshtesim dhe nuk do t’i lėmė kurrė vetėm. E dinim qė Thaēi duhej tė bindej me argumente. Por ai kishte marrė njė qėndrim tė pandryshueshėm dhe kokėfortė. Aq sa bisedimet qė zgjatėm mbi njė orė nuk sollėn asnjė pėrfundim! U ndamė si miq, me mendimin se ata gjatė shqyrtimit tė projektit pėrfundimtar qė do tė dorėzohej nė orėn 9, do tė reflektonin pozitivisht.
    U kthyem nė Paris, nė ambasadė, nė pritje tė orės 12.00 kur delegacionet do tė jepnin mendimet e tyre me shkrim pėr projektin. Nuk kishim veēse disa minuta qė ishim kthyer, kur Kris Hill nga Rambujeja njoftoi se kėrkonte njė takim me mua nė orėn 11.30. Ju drejtuam pėrsėri Rambujes dhe eskorta na ēoi nė selinė e delegacionit amerikan, njė shkollė qė u kishte dhėnė nxėnėsve njė javė mė tepėr pushime. Nė takim me Hillin dhe Sibentritin shkuam unė, Godo dhe ambasadori L.Rama. Hill filloi tė fliste dhe nuk e fshihte zemėrimin. Gjithēka e kishte me Hashim Thaēin, i cili e kishte “gėnjyer” sy mė sy, veēanėrisht Znj.Ollbrajt. Sė bashku me Z. Godo u pėrpoqėm ta qetėsojmė, duke i thėnė se Thaēi ndodhet nėn presionet e segmenteve tė caktuara tė UĒK-s nė terren, se si djalė nuk ėshtė i lirė, etj. Nė moment qė dėgjoja Hillin e zemėruar, mendova se ēfarė dėmi mund t’i bėjė ēėshtjes sė Kosovės. Menjėherė i kėrkova Hillit qė tė na krijonte mundėsinė qė t’i takonim edhe njėherė shqiptarėt pėr 5 minuta. Godo nė fillim kundėrshtoi, por mė vonė mė dha tė drejtė. Pas mė tepėr se gjysmė ore, erdhėn pėr t’u takuar pėrsėri R.Qosja, V.Surroi, A.Syla dhe H.Thaēi. Fillova t’u flas me qetėsi pėr ēfarė tha Hilli, rėndėsinė qė kishtė nė parim miratimi i marrėveshjes pėr Kosovėn, ju referova bisedave tė bėra me Bedri Islamin, letrėn e presidentit. Majko mė mori nė telefon dy herė gjatė bisedės. Mė nė fund e ngrita tonin kundėr Thaēit dhe i thashė se me qėndrimin e tij po i kursente Serbisė bombardimin, por tė mos harronte qė kishte edhe pėrgjegjėsi ndaj Shqipėrisė, sepse ne vuajmė rrjedhojat e konfliktit nė Kosovė. Ne duhet ta ndihmojmė njėri-tjetrin dhe ta mirėkuptojmė njėri-tjetrin. Rexhep Qosja foli pėrsėri bukur dhe me logjikė, po kėshtu Surroi. Edhe Syla ndonėse i kontraktuar, e mbėshteti marrėveshjen nė princip. Thaēi nė pėrfundim kėrkoi gjysmė ore afat qė tė mbyllej vetėm nė dhomė dhe tė reflektonte! E kuptova qė do tė kėshillohej me ata qė e mbanin peng. Para se tė ndaheshim i thashė Thaēit: “Po tė shikoj drejt nė sy dhe ata sy mė thonė se t’i do marrėsh njė vendim tė drejtė”. U larguam nga kėshtjella, pasi amerikanėt e miratuan shtyrjen e afatit edhe pas orės 13.00, pėr t’i dhėnė mundėsi delegacionit shqiptar tė arrinte konsensusin. Shkuam nė njė restorant nė pritje tė pėrgjigjes. Nė restorant folėm disa herė me presidentin, me Majkon e Gjinushin. Tirana ishte nė ankth si tė gjithė ne. Fola edhe me Demaēin i cili fliste kodra pas bregut! Pėrfundimisht rreth orės 15.30, A.Syla mė njoftoi se konsensusi u arrit dhe letra e delegacionit shqiptar iu dorėzua negociatorėve. Morėm frymė lirisht dhe u drejtuam nga ambasada nė Paris. Godo shkoi tė ēlodhej nė hotel, ndėrsa unė nga ambasada u dhashė intervista BBC, Zėrit tė Amerikės, kanaleve televizive shqiptare, “Gazetės Shqiptare”, etj. Kur isha nė ambasadė shumica e antarėve tė delegacionit shqiptar mė morėn nė telefon dhe mė pėrgėzuan pėr kontributin personal qė kisha dhėnė pėr tė bindur Thaēin. Madje u ēudita kur mė telefonoi dhe mė pėrgėzoi edhe Bujar Bukoshi! Vetėm Ibrahim Rugova nuk u bė i gjallė. Megjithėse konsensusi u arrit, ai ėshtė shumė i brishtė. Nė Rambuje kosovarėt arritėn tė bashkohen. Po kur tė kthehen ne Kosovė? Demaēi doli kundėr, por edhe komandantė lokalė tė UĒK-sė. Ēfarė do tė ndodhė? Tė presim. Nė Rambuje shqiptarėt ranė dakord qė tė krijojnė edhe njė qeveri tė pėrbashkėt. Pse u nxituan? Pėr tė ndarė portofolet pėr tė ardhmen? Ishte njė kompromis pėr tė qėndruar sė bashku? Qosja mė tha se Kryeministėr u zgjodh Jakup Krasniqi, ndėrkohė qė mė vonė mora vesh se flitej pėr Hashim Thaēin. Demaēi nė njė deklaratė pėr shtyp e hodhi poshtė kėtė qeveri dhe vetė marrėveshjen e Rambujes.
    (Vijon nesėr)




    gsh

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    Ditari i ish-ministrit tė Jashtėm Paskal Milo pėr marrėveshjen


    “Rambuje, amerikanėt kėrkuan garanci me shkrim nga Thaēi”


    “Mungesėn e Rugovės e stigmatizoi edhe Kadarenė”


    --------------------------------------------------------------------------------

    Nga Paskal Milo

    Nuk ishte nė planet e mija qė tė botoja tani njė pjesė tė ditarit qė unė kam mbajtur si ministėr i Punėve tė Jashtme tė Shqipėrisė nė vitet 1997-2001. Kjo do tė bėhet sigurisht disa vite me vonė. Por mendoj se ajo qė po botohet nė faqet e “Gazetės Shqiptare” dhe qė ka tė bėjė me Konferencėn e Rambujesė e tė Parisit shkurt-mars 1999, ėshtė e rėndėsishme qė tė bėhet tani. Dhe kjo pėr dy arsye: Rambuje ėshtė paradhoma historike ku u pėrgatit ēlirimi i Kosovės nga diktatura e Millosheviēit. E dyta, pėrvoja e Rambujesė, mobilizimi i tė gjithė faktorėve mbarėshqiptarė nė atė kohė, ėshtė shumė e vlefshme pėr t’u marrė nė konsideratė tani, nė fazėn pėrmbyllėse tė atyre pėrpjekjeve historike pėr tė pavarėsuar Kosovėn. Rambujeja ėshtė njė nga shtyllat e forta ku do tė mbėshtetet shteti i ardhshėm i pavarur i Kosovės. Kujtesa e njerėzve qė kanė jetuar e kontribuar pėr kėtė ngjarje qė tė pėrfundojė me sukses, ėshtė ende e freskėt pėr tė mos lejuar deformime dhe manipulime tė sė vėrtetės historike.

    (Vijon nga numri i kaluar)
    7 mars 1999
    Preokupimi i parė pasi u kthyem nga Ankaraja, ku ishim pėr vizitė me Majkon, ishte pėrsėri Kosova. Madje, Hilli mė kėrkoi dhe folėm edhe kur isha nė Ankara. Mė kėrkoi ndihmė qė ish-senatori republikan dhe kandidat pėr President tė SHBA-sė, Bob Doll tė takonte H.Thaēin dhe R.Qosen qė ndodheshin nė Shqipėri. I premtova qė sapo tė kthehesha nė Tiranė, do tė merresha me kėtė ēėshtje. Dhashė porosi nga Ankaraja pėr tė organizuar njė darkė me R.Qosen dhe H.Thaēin. Kur u ktheva, Hashimi ishte larguar pa lėnė gjurmė, ndėrsa Qosja i respektuar e pranoi ftesėn time dhe erdhi sė bashku me gruan, tė cilėn e takova pėr herė tė parė. Hilli dhe Lino mė kėrkonin me urgjencė pėr tė ditur nėse Thaēi ndodhej nė Shqipėri dhe nėse ai do tė takonte ditėn e premte nė datėn 5 mars, Bob Dollin nė Shkup. Xhavit Haliti (Zeka) erdhi nė darkė dhe mė tha se Hashimi kishte mbathur ēizmet, d.m.th, se kishte ikur nė Kosovė. Informova Hillin, i cili mė pyeti nėse mund tė shkonte dikush tjetėr. E bisedova me Zeken dhe pak mė vonė mė tha se nga shtabi ishte vendosur tė shkonte ai me Bob Dollin, por donte masa sigurie kur tė zbriste nė Shkup. Shtabi i UĒK-sė nuk donte tė takonte Dollin, sepse do t’i kėrkohej qė tė deklarohej hapur e pėrfundimisht, pro nėnshkrimit tė marrėveshjes. UĒK-ja donte ta vononte akoma dhėnien e pėlqimit, donte garanci dhe sidomos atė pėr dislokimin e forcave tė NATO-s nė Kosovė. Zeka mė foli hapur pėr kėtė gjė. Dolli u detyrua pas kėsaj tė fliste nė telefon me Jakup Krasniqin, i cili tha se UĒK-ja do tė vendoste tė dielėn, mė datėn 7 mars, pėr tė nėnshkruar marrėveshjen. Nė Shkup, kėtė premtim ia kishin dhėnė Dollit edhe R. Qosja edhe I.Rugova. Hilli mė tha se sot nė mėngjes, Dolli ishte treguar mė optimist dhe mė entuziast nga realiteti dhe kėtė gjė ia tha mbrėmė edhe Ollbrajtit nė Londėr. Amerikanėt po bėjnė ēmos qė tė sigurojnė njė PO tė sigurt nga shqiptarėt, veēanėrisht nga UĒK-ja deri tė hėnėn nė darkė, nė datėn 8 mars, sepse Ollbrajt, ditėn e martė do tė dalė para Kongresit amerikan pėr tė siguruar mbėshtetje pėr dėrgimin e forcave amerikane nė Kosovė. Nė qoftė se shqiptarėt e nėnshkruajnė marrėveshjen, atėherė amerikanėt e kanė mė tė lehtė tė merren vesh me serbėt. Dje u dėrgova njė letėr ministrave tė Jashtėm tė Grupit tė Kontaktit dhe Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO-s, H.Solanės, me tė cilėn u kėrkoja qė tė jepnin garanci publike pėr dislokimin e forcave tė NATO-s nė Kosovė, kėrkesė kjo e shtruar me forcė nga shqiptarėt e Kosovės. Po dje, ambasadorėt e Britanisė sė Madhe dhe Francės nė Tiranė, erdhėn dhe kėrkuan tė dinin pėr qėndrimet mė tė fundit tė liderėve tė UĒK-s pėr marrėveshjen.
    Nė pėrfundim tė ditės sė djeshme, pasi kisha dhėnė dhe tre intervista, njėra prej tė cilave u botua sot nė gazetėn “Shekulli”, u ktheva nė shtėpi. Nuk kishin kaluar veēse disa minuta, kur pėr habinė time, mė telefonoi H. Thaēi, i gjendur ose siē tha ai, i kthyer nė Tiranė, pasi kishte tentuar pėr dy ditė tė kthehej nė Kosovė. Nė telefon dėgjova njė Hashim tjetėr, tė ndryshėm nga ai qė kisha parė nė Rambuje. Shumė i sjellshėm, duke kėrkuar madje falje pėr mėrzitjen qė mund tė na kishte shkaktuar me qėndrimin e tij nė Rambuje; kėrkoi tė mė takonte sot mua, Presidentin dhe Ilir Metėn, tashmė me cilėsinė e mandatorit si Kryeministėr dhe me publicitet.
    Thaēi erdhi tek unė sė bashku me Zekėn dhe njė djalė tjetėr tė ri. Ne kishim ftuar shumė gazetarė pėr ta bėrė tė njohur takimin. Pas takimit, unė shtrova njė drekė ku mori pjesė Zeka dhe njė gazetar kosovar, Milaim Zeka me banim nė Suedi. Thaēi kėrkoi hapur mbėshtetje, nėnvizoi nė mėnyrė tė dukshme mendimet se vendimet do t’i marrim sė bashku, kėrkoi falje pėr qėndrimet e tij nė Rambuje dhe mė tha se ka pasur presione veēanėrisht nga Demaēi. Ai tha se ata do ta nėnshkruanin marrėveshjen, por kėrkonin disa garanci nga amerikanėt, duke mos thėnė se cilat ishin, por duke lėnė tė kuptoje se bėhej fjalė pėr tė ardhmen. Gjatė drekės mė kėrkoi tė organizoja njė takim me Xhejms Rubinin, zėdhėnėsin e Departamentit tė Shtetit, me tė cilin ishte takuar disa herė nė Rambuje dhe e konsideronte mė tė afėrt se Ollbrajtin. I premtova ta rregulloja kėtė bisedė dhe Hilli mori pėrsipėr tė fliste me Rubinin. Rubini mori gjatė kohės sė drekės dhe m’u desh tė luaja rolin e pėrkthyesit. I thashė se Thaēi kishte dėshirė tė takohej me tė kėto ditė, sepse kishte gjėra qė nuk mund tė thuheshin nė telefon. Rubin mė tha se do tė bisedonte me Ollbrajt dhe do tė mė kthente pėrgjigje pas 15 minutash. Nė vend tė tij pas afro njė ore, mė telefonoi Hilli, i cili mė tha se Rubini ishte shumė i zėnė, se nuk mund tė largohej nga Uashingtoni, se ai mund tė takohej me Thaēin nė Paris, etj. Hilli u interesua tė dinte se ēfarė kishte ndėr mend Thaēi t’i thoshte Rubinit, nėse kishte lidhje me PO-nė pėr marrėveshjen apo pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė pas marrėveshjes. Pėrgjigjja nga Thaēi ishte pėr tė dytėn. Hilli do tė shkojė nesėr nė Drenicė, pėr tė takuar pėrfaqėsuesit e UĒK-sė. Ai kėrkoi tė dinte se kur do tė jepej pėrgjigjja. Thaēi iu pėrgjigj se ajo do tė jepej tė nesėrmen nė darkė. Le tė presim deri nesėr!
    16 mars
    Dje filloi nė Paris, raundi i dytė i konferencės pėr Kosovėn. Delegacioni shqiptar qė kishte vajtur dy ditė pėrpara, u shpreh pėrfundimisht dakord pėr tė nėnshkruar marrėveshjen. Njė ditė mė parė, Thaēi kishte folur nė telefon me M.Ollbrajt dhe e kishte garantuar pėr nėnshkrimin e marrėveshjes. Por amerikanėt, duke pasur njė pėrvojė tė hidhur me Thaēin nga Rambujeja, e kėrkuan garancinė me shkrim. Dje nė mėngjes Thaēi u dėrgoi letra garancie, nė fillim M.Ollbrajt-it dhe mė vonė bashkėkryetarėve tė konferencės; Vedrin e Kuk, si dhe ministrit tė Jashtėm gjerman dhe kryetarit K.M tė BE-sė, J.Fisher. Pranimi i pritur nga ana e delegacionit shqiptar pėr tė nėnshkruar marrėveshjen, u mirėprit nga amerikanėt dhe nga evropianėt. Atė e pėrshėndeti nė veēanti edhe Klintoni. Edhe ne bėmė njė deklaratė pėrshėndetėse.
    Ky veprim nga ana e delegacionit shqiptar, e pėrmirėsoi shumė imazhin e dėmtuar tė delegacionit nė Rambuje, veēanėrisht tė UĒK-sė dhe tė Thaēit. Shqiptarėt tani janė nė njė avantazh tė dukshėm nė raport me serbėt, tė cilėt tani ndodhen plotėsisht tė zbuluar dhe nėn njė presion ndėrkombėtar nė rritje. Dje dhe sot, negociatorėt kanė vazhduar bisedimet nė Paris me delegacionin serb, pėr t’i bindur qė tė nėnshkruajnė marrėveshjen. Aktualisht, unė e shoh tė vėshtirė qė serbėt tė pranojnė marrėveshjen. Ata duan tė fitojnė kohė, do tė pėrpiqen ta shtyjnė dhe do tė nxjerrin gjithfarėlloj pengesash dhe pretendimesh. Mendja djallėzore e Millosheviēit punon me kapacitet tė plotė. Ambasadori francez qė mė pėrcolli nė aeroport pėr nė Paris, para dy orėsh, mė tha se serbėt kanė kėrkuar qė marrėveshja tė mos quhet e pėrkohshme dhe paketa politike e marrėveshjes, e cila sipas tyre, krijon njė shtet brenda shtetit. Po kėshtu, ata kundėrshtojnė me forcė praninė e forcave ndėrkombėtare tė udhėhequra nga NATO nė Kosovė. Ėshtė thėnė se konferenca do tė zgjasė deri tė enjten, 18 mars, ose mund tė shtyhet dhe njė ditė tjetėr. Unė po shkoj nė Paris pėr tė ndjekur nga afėr ngjarjet, pėr t’u orientuar mė drejt dhe pėr tė kontribuar nėse do tė jetė e nevojshme. Sonte nė darkė, nė orėn 22:00 ėshtė njė takim me Kristofor Hill. Po kėshtu edhe me njė pjesė tė delegacionit shqiptar. Nuk jam i sigurt nėse do tė kem rast tė takohem me Vedrin dhe Kuk. Ambasadorėt e tyre nė Tiranė i kam njoftuar se do tė dėshiroja t’i takoja.
    17 Mars 1999
    Mbrėmė sapo mbėrrita nė Paris sė bashku me P.Xhufin, K. Hysenajn, E.Sulon dhe ambasadorin L.Rama, shkuam nė hotel “Sofitel”, pėr tė takuar ambasadorin, K. Hill dhe delegacionin shqiptar nga Kosova. U pėrpoqėm qė tė mos binim nė sy tė serbėve tė cilėt banonin po aty. Por nuk qe e thėnė t’u shpėtonim. I mirėnjohuri Kikiē, drejtori politik i M.P.J-sė jugosllave u ndodh nė hollin e hotelit dhe mė vuri re kur hyra. Kaq duhej dhe delegacioni jugosllav bėri protestė zyrtare pranė negociatorėve pėr takimet e mia me Hillin dhe delegacionin shqiptar, duke i cilėsuar si ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė Serbisė! Agjencitė e lajmeve e transmetuan kėtė fakt dhe gazeta “Politika” e Beogradit e botoi sot kėtė protestė me komente.
    Hilli na informoi pėr zhvillimet e fundit nė konferencė, pėr refuzimin serb pėr tė nėnshkruar marrėveshjen, dhe pėr 20 faqet e vėrejtjeve qė ata kishin paraqitur pėr paketėn politike tė marrėveshjes, duke pretenduar se duhej tė rifillonte diskutimi nga e para. Grupi i Kontaktit i hodhi poshtė kėto vėrejtje si tė papranueshme dhe deklaroi se mund tė pranojė ndonjė vėrejtje pėr ēėshtje tė vogla teknike. Hill na tha se tek shqiptarėt vihet re njėfarė nervozizmi i shkaktuar nga frika se mos marrėveshjes i bėheshin ndryshime. Na kėrkoi qė tė qetėsonim shqiptarėt dhe t’i garantonim se nuk do tė kishte ndryshime. I pyetur nga unė se ēfarė mendonin nė rastin kur serbėt nuk do tė nėnshkruanin marrėveshjen, Hill tha se as nuk do tė nxitoheshin, por as dhe nuk do tė vonoheshin. Tė enjten sipas tij, marrėveshja do tė nėnshkruhej nga shqiptarėt nė Ambasadėn amerikane. Mendohej se hapi i parė pas kėsaj mund tė ishte njė udhėtim i bashkėkryetarėve tė konferencės nė Beograd, pėr tė biseduar edhe njėherė tjetėr me Millosheviēin, para se fjalėn ta merrte NATO. Hill tha se NATO nuk do tė mund tė veprojė menjėherė. Jo vetėm se ka pasiguri rreth efektivitetit tė bombardimeve ajrore nė objektet ushtarake jugosllave pėr tė detyruar Beogradi qė tė pranojė marrėveshjen, ose amerikanėt vazhdojnė tė llogarisin me seriozitet refuzimin rus pėr tė kaluar nė veprime tė tilla. “Ne, - tha Hill, - nuk duam ta presim dhe ta pėrcjellim me bombardim nė Beograd, Kryeministrin rus Primakov, i cili do tė shkojė nė Uashington nė fund tė kėsaj jave. Hilli e quajti delikate dhe shumė tė rrezikshme 10 ditėt e ardhshme nė Kosovė. Serbėt po pėrqendrojnė shumė forca ushtarake nė Kosovė dhe shenjat janė se po pėrgatiten pėr njė ofensivė tė re kundėr shqiptarėve. I kėrkova Hillit qė tė nxitojmė, sepse situata mund tė dalė jashtė kontrollit dhe mund tė krijohet nė Kosovė njė rreth vicioz dhune. Sot Majko i dėrgoi pėr kėtė qėllim dhe njė letėr Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė NATO-s, H.Solana.
    U takova edhe me delegacionin e shqiptarėve. Erdhėn tė gjithė me pėrjashtim tė Rugovės dhe Bukoshit. “Presidenti” i Kosovės vazhdon tė dėshmojė inat shqiptari, refuzon tė takohet me pėrfaqėsues tė qeverisė shqiptare. Vazhdon t’i qėndrojė idesė fikse se ne mbėshtesim kundėrshtarėt e tij nė Kosovė, UĒK dhe R.Qosjen. Nė takim u fola shqiptarėve se kam ardhur nė Paris nė emėr tė qeverisė shqiptare pėr tė qenė pranė tyre, pėr tė dhėnė kontributin tonė modest. Folėn disa prej tyre: Thaēi, Fehmi Agani, V.Surroi, Edita Tahiri, Iliaz Kurteshi, etj tė cilėt falėnderuan qeverinė shqiptare dhe mua personalisht, pėr kontributin qė kishim dhėnė nė arritjen e marrėveshjes.
    19 Mars 1999
    Dje, delegacioni shqiptar nėnshkroi nė qendrėn ndėrkombėtare “Kleber”, marrėveshjen e pėrkohshme pėr Kosovėn. Nėnshkruan: Hashim Thaēi, Rexhep Qosja, Ibrahim Rugova dhe Veton Surroi. Ishin tė pranishėm negociatorė ndėrkombėtarė; Hill, Petric dhe Majorski. Hill dhe Petric nėnshkruan marrėveshjen ndėrsa Majorski jo. Nėnshkrimi i marrėveshjes u transmetua drejtpėrdrejt nga stacionet televizive. Pas nėnshkrimit tė marrėveshjes, ne dhamė nė ambasadė njė koktej pėr delegacionin shqiptar. Ishin ftuar dhe shumė tė tjerė; erdhi dhe Ismail Kadare dhe negociatori i BE-sė, Petric me tė shoqen. Kishte shumė gazetarė dhe fotoreporterė tė huaj dhe shqiptarė. Nga delegacioni shqiptar nuk erdhėn pėrsėri I.Rugova dhe B.Bukoshi, ndonėse tė parin e ftova personalisht pėrmes telefonatės qė i bėra Fehmi Aganit. Tė dy, ndonėse nuk e duan fare njėri-tjetrin, me mosardhjen e tyre demonstruan hapur qėndrimin jomiqėsor ndaj qeverisė aktuale shqiptare. Kėtė qėndrim tė tyre, Ismail Kadare e stigmatizoi shumė ashpėr. Sot po kthehemi nė Tiranė. Vedrin dhe Kuk do tė njoftonin po sot vazhdimin e konferencės deri tė mėrkurėn tjetėr, mė datėn 24 mars, me shpresėn e njė kthese serbe. Unė nuk e besoj. Mė duket se Grupi i Kontaktit kėrkon tė fitojė kohė pėr vete, para se tė marrė njė vendim final.
    20 Mars 1999
    Ndryshe nga ē’pritej dje, Grupi i Kontaktit vendosi ta ndėrpresė konferencėn nė Paris, duke i bėrė thirrje Beogradit qė tė reflektojė pėr herė tė fundit nėnshkrimin e marrėveshjes. Menjėherė pas kėsaj, kryetari i radhės sė OSBE-sė, Knut Vollebek lajmėroi tėrheqjen e vėzhguesve tė OSBE-sė nga Kosova, e cila u realizua plotėsisht paradite (1381 vėzhgues). Unė i telefonova mbrėmė Vollebekut qė tė mė informonte pėr tėrheqjen. Po sot serbėt kanė filluar njė fushatė ofensive tė gjerė nė Kosovėn qendrore dhe veriore. Largimi i verifikuesve e lė Kosovėn pa dėshmitarė, para synimeve serbe pėr njė fushatė tė re spastrimi etnik e krimi nė Kosovė. Amerikanėt por edhe shumica evropiane, po deklarojnė hapur se nė rast se serbėt nuk binden tė nėnshkruajnė, mbi ta do tė bjerė ndėshkimi i NATO-s. Kėshilli i NATO-s vazhdon tė jetė i mbledhur dhe po diskuton detajet e aksionit. Gjithēka duket si prag lufte. Ne jemi fare pranė saj e tė rrezikuar nga njė sulm i mundshėm i forcave serbe nė kufijtė veriorė dhe verilindorė. Kemi diskutuar dje dhe sot me Majkon, L.Hajdaragėn dhe P.Koēin, pėr marrjen e tė gjitha masave nė pėrforcim tė mbrojtjes nė kufirin verilindor. Sot u ndal nė Tiranė pėr rreth njė orė e gjysmė, delegacioni kosovar, i cili kthehej nė Prishtinė pėrmes Shkupit. Tė njoftuar nga ambasadori francez, dolėm pėr t’i takuar sė bashku me Presidentin. Nga aeroplani ushtarak zbriti shumica e delegacionit, Thaēi me tė UĒK-sė, Qosja me tė tijtė, V.Surroi, B.Shala, F.Agani, I.Ajeti, etj. Mendova se I.Rugova nuk kishte ardhur. Por nuk kaluan veē 20 minuta, kur ai u shfaq nė derėn e sallės sė bashku me 2-3 tė tjerė dhe ambasadorin francez. Rugova nuk kishte dashur tė zbriste nga aeroplani, por e kanė detyruar, kur i kanė thėnė se e priste Presidenti Mejdani. Erdhi dhe u ul midis nesh si i ndjerė nė faj. Shkėmbyem pėrshėndetjet e rastit. Gjeta rastin dhe i thashė se e prita nė ambasadėn nė Paris para dy ditėsh, po ai nuk erdhi. U pėrpoq tė justifikohej; i thashė gjithashtu se nuk ka arsye pse tė na mbesė hatri pėr njėri-tjetrin, mund tė kemi dhe diferenca, por ēėshtja kombėtare na bashkon. Mė tha se nuk kishte thėnė asgjė nė publik dhe gjithė fajin ia hodhi shtypit qė ishte shumė i papėrgjegjshėm. Sigurisht nuk tha tė vėrtetėn, veē premtoi se do tė kthehej nė Tiranė, nė rastin mė tė parė qė do tė dilte jashtė Kosovės. U larguan nė orėn 14:30. Nė Tiranė mbetėn 5 anėtarė tė delegacionit tė UĒK-sė: Thaēi, Krasniqi, Ram Buja, Azem Sula, Xh. Haliti (Zeka). Do t’i takoj tė hėnėn nė darkė.

    24 Mars 1999
    Sonte do tė jem nė Bruksel. Nesėr ėshtė takimi ynė nė Kėshillin e NATO-s. Ai u kėrkua nga unė ditėn e diel, 21 mars, pėr tė shqyrtuar bashkėpunimin Shqipėri-NATO, nė kuadrin e konfliktit nė Kosovė dhe tė rrjedhojave qė ai sjell pėr ne. Ne kėrkojmė siguri pėr integritetin territorial dhe ndihmė pėr tė pėrballuar njė fluks tė mundshėm refugjatėsh, qė mund tė vijnė nga Kosova si rezultat i reprezaljeve tė reja serbe. Nga e diela deri sot, ka pasur ngjarje intensive dhe ne ndodhemi realisht nė prag lufte. Tė dielėn thirra ambasadorėt e vendeve tė NATO-s nė Tiranė. Nė emėr tė qeverisė shqiptare, unė shpreha shqetėsimin pėr situatėn nė Kosovė, pėr mundėsinė e njė spastrimi etnik, pėr provokacionet serbe dhe rrezikun e njė agresioni serb. U kėrkova ndihmė logjistike dhe humanitare. Mesazhet i pėrcollėn menjėherė. Ditėn tjetėr filloi interesimi i drejtpėrdrejtė pėr propozimin tonė pėr mbledhjen me NATO-n. Departamenti i Shtetit kėrkoi mė shumė detaje dhe arsye se pėrse ne kėrkonim mbledhjen, tė cilat ne i pėrcollėm pėrmes ambasadorit Bushati. Edhe italianėt, turqit, etj e mbėshtetėn kėtė propozim. Mbrėmė na erdhi pėrgjigja nga Departamenti i Shtetit, ndėrsa sot Solana nė pėrgjigje tė letrės sime mė njoftoi se nesėr nė orėn 16:30, nė selinė e NATO-s nė Bruksel, do tė mbahet mbledhja NATO-Shqipėri.
    Tė hėnėn, Hollbruk shkoi nė Beograd pėr herė tė fundit pėr tė bindur Millosheviēin pėr tė pranuar marrėveshjen pėr Kosovėn. Qėndroi deri tė martėn pasdite dhe nuk arriti tė bindė Millosheviēin. Klintoni e urdhėroi tė kthehej dhe mbrėmė nė darkė, Kėshilli i NATO-s mori vendimin pėrfundimtar pėr tė vėnė nė jetė opsionin e parė kundėr Beogradit, bombardimin nga ajri tė infrastrukturės jugosllave. Solana ia pėrcolli urdhrin, Gjeneralit Klark. Qė mbrėmė e gjithė bota priste nga ora nė orė fillimin e bombardimeve.
    Ndodhemi nė njė situatė qė pa frikė e konsideroj shumė delikate dhe shumė tė rrezikshme, por dhe historike. Jo tė gjithė brezave dhe njerėzve u takojnė tė kenė momente kthesė pėr kombin dhe vendin gjatė jetės sė tyre. Nė mėnyrė tė dukshme ka filluar procesi i zgjidhjes sė Kosovės, i cili do tė ketė rrjedhoja shumė tė rėndėsishme jo vetėm pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė, por pėr tė gjithė Ballkanin.


    gsh

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,616
    S e pari e falenderoje Brarin per sjelljen e ketije shkrimi aqė te bukur e te rendesishem per gjeneratat qe do vijojn ku do mesojne dhe gjykojne vete se si eshte sjellur situata rrethe qeshtjes perfundimtare tė Kosoves ne fund te shekullit XX-tė por edhe duke mos i harruar kurrė e per jetė aktivistet e dalluar shqiptar siē ishin Paskal Milo e Luan Rama por edhe tjer te cilet me mish e shpirtė u munduan qe populli shqiptare i kosoves te lirohet nga prangat e skllaverimit serbo sllavė njehere e pergjithemon.

    Ky shkrimi imi ndoshta edhe mund te fshihet se gjoja nuk eshte i rendit te dites por me nje fjalė pershendes te gjithe vllezerit tane shqiptare nga shqiperija qe u treguan te zgjuar dhe tė duhur mu ne momentet e duhura, te gjithe te bashkuar si gishtat e nje dore !
    A thua ne shqiptarėt duhet pritur edhe ndonje pushtm tjeter per tu bashkuar si ne Rambuje ?

    Me te vertete nese do propozoej ndonjehere nje iniciative e tille se, kush do te shpallet qytetarė nderi menjehere pa njohjes se pamvarsisė se kosoves(e cila do realiohet se shpejti) e une do propozoja Paskal Milon dhe mikun e dhe patriotin e shquar qe dha kontribut te madh per qeshtjen komtare, Luan Rama, dy figura te paharrueshme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 27-10-2006 mė 16:57

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-10-2005
    Postime
    1,712
    brari, je fantastik ,ne intepretime dhe shkrime ,te pershendet poeti xhelal ferizi nga mitrovica

  5. #5

    Post Milo: Ju tregoj takimet Nano me Millosheviē dhe Majko-Papandreu

    Pjesė nga "Ditari i njė ministri tė Jashtėm": Tė pathėnat pėr Konferencėn e Rambujesė

    Tė thėnat e tė pathėnat, dilemat e diplomacisė shqiptare pėr vendimet e vėshtira mbi fatin e Kosovės, pozicionimet politike dhe bashkėpunimi me ndėrkombėtarėt, Konferenca e Rambujesė dhe rrjedhoja e saj, Pavarėsia e Kosovės, tė rrėfyera tė gjitha nė njė libėr. Paskal Milo, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė sė asaj kohe, ka shėnuar gjithēka me pėrpikmėri nė njė ditar. I hedhur nė letėr nė momentet kur kanė ndodhur ngjarjet, Ditari i Paskal Milos, botuar me besnikėri sipas shėnimeve tė asaj kohe, tashmė ka marrė formėn e njė libri memorial-dokumentar tė titulluar "Ditari i njė ministri tė Jashtėm; konflikti i Kosovės 1997-2001". I hedhur nė treg nga shtėpia botuese "Toena", ky libėr vjen nė kohėn e duhur, nė 10-vjetorin e Konferencės sė Rambujesė, qė hodhi themelet pėr zgjidhjen e tė ardhmes sė Kosovės dhe pėrvjetorit tė parė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, si rrjedhojė e kėsaj Konference. Tė vėrtetat qė dalin nga botimi i kėtij libri, tė thėna e tė pathėna pėr arsye tė ndryshme gjatė kėtyre 10 vjetėve, janė njė ndihmesė e ēmuar pėr tė kuptuar realisht ato qė kanė ndodhur gjatė kohės sė konfliktit, nė Kosovėn e pasluftės e deri mė sot. Ditėn e martė, 10 shkurt, ora 12.00 nė hotel "Tirana", me pjesėmarrjen e autorit dhe praninė e shumė figurave tė tjera politike, "Toena" do tė organizojė njė takim promovues, pėr tė vazhduar nė datėn 13 shkurt me Prishtinėn.



    Takimi Nano-Millosheviē nė Kretė

    5 nėntor 1997

    Dje mbaroi Samiti i Kretės, nė qytetin Iraklio, nė hotelin "Kapsis" ku u takuan kryetarėt e shteteve dhe tė qeverive, si dhe ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Evropės Juglindore. Ky Samit, i pari nė historinė e kėtyre vendeve, ngjalli interes tė madh, disa e pritėn me kėrshėri, disa tė tjerė me dyshim e skepticizėm. Greqia, si iniciatore, u pėrpoq tė nxirrte pėrfitime maksimale, tė manifestonte nė njėfarė mėnyre lidershipin e saj nė Ballkan. Turqia, qė pa dyshim ishte kundėr saj, u pėrpoq sė bashku me Rumaninė tė minimizonte rėndėsinė e Samitit. Madje u pėrpoqėn qė tė mos kishte as edhe njė dokument nė fund tė tij. Millosheviēi, nga ana e tij, kėrkoi tė nxirrte pėrfitimet e rastit. Me praninė e tij nė Samit ai synonte tė thyente izolimin e pjesshėm ndėrkombėtar dhe ta shfrytėzonte atė pėr propagandė nė fushatėn elektorale pėr zgjedhjet presidenciale qė do tė mbahen nė Serbi nė 7 dhjetor 1997.

    Ne shkuam atje pėr tė manifestuar vullnetin tonė tė mirė pėr marrėdhėnie korrekte me fqinjėt, pėr bashkėpunim dhe mirėkuptim me ta. Propozimi serb pėr takimin e nivelit tė lartė midis dy vendeve nė Kretė u konsiderua me kujdes nė Tiranė dhe pėr kėtė u informua edhe Presidenti Rugova pėrmes Zyrės sė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės nė Shqipėri.

    Vendimi pėrfundimtar pėr tė realizuar kėtė takim u mor pas konsultimeve me Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė. Ambasadorja amerikane nė Tiranė, Mariza Lino, i pėrcolli qeverisė shqiptare kėto mesazhe: "Opinioni i jashtėm do tė presė shumė mė tepėr nga ēfarė mund tė arrihet realisht nga ky takim. Ne nuk jemi kundėr zhvillimit tė takimit, por sugjerojmė qė gjatė bisedimeve tė pėrqendroheni nė problemet kufitare (hapja e pikave doganore) dhe nė shkėmbimet tregtare, qė kosovarėve t‘u jepet mundėsia tė lėvizin lirshėm nė tė dyja anėt e kufirit, tė kėrkoni vendosjen e dialogut me kosovarėt dhe zbatimin e marrėveshjes pėr arsimin".

    Nė fund, Departamenti i Shtetit sugjeronte qė "nuk duhet tė shpreheni apo tė mbani qėndrime qė mund tė komprometojnė murin e jashtėm tė sanksioneve dhe mos bėni deklaratė tė pėrbashkėt pas takimit (pala tjetėr do ta kėrkojė)".

    Qeveria shqiptare u pėrgatit seriozisht pėr Samitin e Kretės dhe nė mėnyrė tė veēantė pėr takimin e nivelit tė lartė me palėn serbe. Nė 30 tetor, MPJ-ja i dėrgoi kabinetit tė Kryeministrit Fatos Nano materialin pėrgatitor me tezat pėr takimin me delegacionin e Jugosllavisė. Nga mbi katėr faqe qė pėrmbanin kėto teza, dy faqe e gjysmė i kushtoheshin Kosovės dhe ato ndodhen nė Arkivin e MPJ-sė tė Shqipėrisė nė dosjen mbi Samitin e Kretės. Nė kėto teza thuhej se "ēėshtja e Kosovės ėshtė pėrsėri njė problem i madh, qė ka bllokuar marrėdhėniet midis dy vendeve. Shteti shqiptar, kėtij problemi kaq tė madh, nuk ka si t‘i shmanget, sepse ėshtė njė obligim i natyrshėm", se "ne i konsiderojmė plotėsisht tė drejta kėrkesat qė shqiptarėt e Kosovės kanė formuluar dhe askush nuk na jep tė drejtė qė t‘i modifikojmė apo ekzagjerojmė atoā€¦ Ajo qė shteti shqiptar dėshiron tė theksojė, ėshtė se tashmė Kosova nuk ėshtė thjesht njė problem i marrėdhėnieve midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, por njė problem i Jugosllavisė me Komunitetin Ndėrkombėtar".

    Tezat pėrmbanin njė numėr propozimesh konkrete, qė Kryeministri shqiptar duhej t‘i bėnte Millosheviēit nė lidhje me Kosovėn, si lirimin e tė burgosurve tė ndėrgjegjes dhe marrjen fund tė shkeljes flagrante tė tė drejtave tė popullsisė shqiptare nė Kosovė, Mal tė Zi e Serbi, heqjen e masave policore nga Kosova, rikthimin e tė larguarve me dhunė nga puna, shqiptarizimin e administratės nė bazė tė realiteteve demografike nė Kosovė dhe vise tė tjera ku jetojnė popullsi shqiptare etj.

    Nė fund, tezat e MPJ-sė theksonin se "normalizimi i gjendjes nė Kosovė, nėpėrmjet zgjidhjeve politike, do ta lehtėsonte nė mėnyrė tė dukshme atmosferėn e rėnduar. Pėr kėtė propozojmė qė udhėheqja jugosllave fillimisht tė konkretizojė dialogun e nisur me udhėheqėsit politikė tė Kosovės pėr rikthimin e objekteve shkollore, ēėshtje kjo qė tashmė ėshtė nė objektiv tė vėmendjes sė opinionit publik ndėrkombėtar. Kjo gjė ėshtė urgjente, sepse shenjat nė Kosovė tregojnė pėr njė zhvillim qė mund tė ketė pasoja pėr stabilitetin nė Jugosllavi dhe nė tėrė rajonin e Ballkanit. Marrėveshja pėr arsimin, kthimin e nxėnėsve dhe studentėve e profesorėve nė lokalet e tyre do tė ishte njė fillim i mbarė dhe nėse e arrijmė kėtė gjė sot kėtu nė Kretė, ky do tė ishte njė hap serioz i hedhur nė drejtimin e duhur pėr tė kthyer pėrsėri besimin nė zgjidhjen politike e nė dialogun, si mėnyrat e vetme produktive qė mund tė parandalojnė krizat".

    Para se tė them nėse tezat e pėrgatitura nga MPJ-ja u pėrdorėn ose jo, le tė shikojmė shkurtimisht se si u arrit nė takimin Nano-Millosheviē nė mbrėmjen e 3 nėntorit nė hotelin "Kapsis" tė Iraklios nė Kretė. E vėrteta ėshtė se pėrmes kanaleve diplomatike, tė dyja palėt ishin pėrpjekur paraprakisht tė binin dakord pėr temat e bisedimeve. Por pala jugosllave refuzonte qė nė bisedime tė flitej pėr Kosovėn, ndėrkohė qė pala shqiptare e kishte vėnė si kusht se pa biseduar pėr kėtė ēėshtje nuk kishte arsye qė tė bėhej takimi midis dy delegacioneve.

    Samiti pati rėndėsi pėr takimet bilaterale. Takimet mė interesante dhe mė tė komentuara ishin ato Simitis-Jillmaz dhe Nano-Millosheviē.

    Deri nė drekė, mė 3 nėntor nuk ishte e sigurt nėse do tė zhvillohej takimi. Gjatė drekės unė me Nanon ishim ulur nė qoshen e tavolinės sė madhe. Menjėherė, nė njė radhė me ne, ishin ulur Milutinoviē dhe Millosheviēi. Nė njė moment Milutinoviē i propozoi Nanos qė tė ndėrronin vendin, por Nano refuzoi. Gjatė gjithė drekės ata nuk i folėn njėri-tjetrit.

    Mė nė fund, kur pėrfundoi dreka, duke dalė nga restoranti nė hollin e hotelit ne u ndodhėm pėrballė Millosheviēit. Njė takim nė dukje i rastit. I dhamė dorėn, ndėrkohė qė fotoreporterėt bėnė punėn e tyre. Ky shtrėngim duarsh zgjidhi gjithēka. Nano i propozoi Millosheviēit qė tė takoheshin kokė mė kokė. Millosheviēi pranoi.

    Nė moment e ndjeva qė Nano bėri gabim qė vendosi tė takohej vetėm. Ai e dinte klimėn nė tė cilėn zhvillohej takimi dhe pėr tė larguar njė pjesė tė dyshimeve, apo edhe tė akuzave tė padrejta qė po bėheshin me bollėk duhej tė ishte treguar mė i kujdesshėm. Duke zbritur shkallėt pėr nė dhomat tona, i thashė Nanos se do tė ishte mirė qė tė mos shkonte vetėm nė takim dhe tė takoheshim nė rang delegacionesh. Nano m‘u pėrgjigj: "Nuk ka gjė, le tė mė akuzojnė mua si tradhtar!".

    Takimi filloi nė njė nga dhomat e pėrgatitura enkas nė katin e dytė tė hotelit. Nano dhe Millosheviēi u ulėn nė kolltukė pėrballė njėri-tjetrit. Unė me Milutinoviēin mbetėm prapa derės dhe biseduam rreth njė orė. Takimi zgjati rreth njė orė e gjysmė nga 19.30-21.00, kur ishte parashikuar vetėm treēerek ore. Presidenti i Maqedonisė, Kiro Gligorov, me tė cilin kishim takimin tjetėr, u detyrua tė priste rreth njė orė. Pėr tė mos shkaktuar ndonjė incident, unė shkova dhe bisedova vetė pėr gjysmė ore me Gligorovin dhe ministrin e Jashtėm Hanxhinskin.

    Takimi Nano-Millosheviē ishte i pari qė bėhej pas 51 vjetėsh qė prej qershorit 1946, kur nė Beograd ishin takuar zyrtarisht Enver Hoxha me Titon. Takimi duhej bėrė dhe ishte i dobishėm. Ne u treguam pa komplekse dhe qeveritė evropiane dhe ajo amerikane na mbėshtetėn. Por ende pa mbaruar takimi, madje para tij, pati reagime nė Kosovė e Shqipėri.

    Qeveria e Kosovės dhe Ibrahim Rugova qė mė 2 nėntor kishin dalė me njė deklaratė ku shprehej shqetėsim, por edhe ankth pėr mundėsinė e diskutimit tė ēėshtjes sė Kosovės nė kėtė Samit dhe pėr mungesėn e ftesės pėr udhėheqėsit kosovarė pėr tė marrė pjesė aty. Sigurisht qė ēėshtja e pjesėmarrjes nuk ishte e argumentuar, sepse Kosova nuk ishte shtet i pavarur dhe qeveria e zotit Bukoshi e panjohur nga pikėpamja e sė drejtės ndėrkombėtare. Por shigjetimi kryesor nė kėtė deklaratė, qoftė pa e pėrmendur me emėr, drejtohej kundėr Nanos kur thuhej se "askush tjetėr, pėrveē pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė popullit tė Kosovės, nuk ka mandatin dhe nuk mund tė bisedojė nė emėr tė Kosovės, apo tė marrė pėrsipėr zgjidhje tė ēfarėdolloj natyre pėr Kosovėn".

    Takimi dhe biseda e kryetarit tė qeverisė shqiptare me kryetarin e njė shteti fqinj, qoftė ky edhe Millosheviēi i Serbisė, nuk mund tė paragjykohet apriori. Politikanėt dhe kryetarėt e shteteve e tė qeverive janė pėr t‘u takuar, pėr tė zgjidhur problemet e pėr tė nxitur zhvillimin e marrėdhėnieve. Aq mė tepėr qė kishte mbi gjysmė shekulli qė nuk kishte pasur takim midis liderėve tė tė dyja vendeve. Por brishtėsia e marrėdhėnieve shqiptaro-serbe, ēėshtja e Kosovės dhe natyra thellėsisht antishqiptare e Millosheviēit duhej ta bėnin Kryeministrin shqiptar qė tė mendonte njė takim mė zyrtar e mė protokollar, mė tė hapur, me kolegė e kėshilltarė nė krah qė t‘u jepte edhe pėrmasa mė tė gjera e mė tepėr siguri bisedimeve.

    Takimet kokė mė kokė mbartin nė vetvete diplomacinė konspirative, prandaj edhe bėhen, por nuk mund dhe nuk duhej bėrė njė i tillė midis dy njerėzve qė pėrfaqėsonin dy qeveri, dy vende e dy kombe qė ishin nė grindje e mosmarrėveshje historike. Nano, po tė ishte me delegacionin, do t‘u pėrmbahej nė substancė tezave tė pėrpunuara nga MPJ-ja pėr bisedimet dhe ato do tė ishin shėnuar nė rekordet e takimit dhe ai do tė ishte i mbrojtur nga akuzat qė vėrshuan si lumė pas Kretės, si nga opozita nė Shqipėri, ashtu edhe nga njė pjesė e politikės dhe opinionit publik nė Kosovė e diasporė.

    Njė takim nė Tiranė me rezonancė nė Prishtinė

    21 dhjetor 1998

    Sot pasdite, rastėsisht nga njė radiostacion privat, mora vesh se nė hotel "Rogner" u realizua nė dukje krejt papritur njė takim i dyshes qeveritare Majko e Meta me dyshen opozitare Berisha e Pollo. Nė mėngjes u ndodha te zyra e Kryeministrit Majko, por ai as mė dha shenjėn mė tė vogėl pėr kėtė takim.

    Ambasadorja amerikane M. Lino qė u ndodh sot pasdite nė zyrėn time nė kohėn kur zhvillohej takimi, ishte nė dijeni tė tij. Nuk e ndjeva veten aspak mirė kur njė ngjarje politike kaq tė rėndėsishme nuk e dinte ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, por e dinin pėrfaqėsuesit e huaj diplomatikė nė Tiranė. Si puna ime, tė befasuar, u ndodhėn edhe anėtarėt e tjerė tė kabinetit qeveritar, Kryetari i Kuvendit dhe nuk jam i sigurt nėse e dinte edhe Presidenti. Mbi tė gjitha nuk e dinte as edhe kryesia e Partisė Socialiste.

    Takimi, duke ardhur krejt papritur, shkaktoi pėshtjellim nė tė dyja kampet politike. Ai u realizua nė kulmin e retorikės konfliktuale midis qeverisė e opozitės, qė kėtė herė ishte shkaktuar edhe nga njė grevė urie dyjavore e rreth 90 studentėve nė Qytetin Studenti qė ishte mė se e qartė qė ishte organizuar nga PD-ja. Nė mėnyrė publike, si iniciatore dhe ndėrmjetėsuese e takimit, u shpall Shoqata e Studentėve tė Dhjetorit (tė vitit 1990), e cila ėshtė e njohur pėr prirjen e saj pro Partisė Demokratike.

    Unė jam pothuaj i sigurt qė ky takim spektakolar, pėr mėnyrėn se si u organizua dhe kohėn qė u zgjodh pėr ta realizuar, nuk mund tė ishte vepėr e kėsaj shoqate, e cila nuk pėrfaqėsonte ndonjė zė tė fuqishėm dhe me autoritet nė opinionin publik shqiptar. Nė qoftė se nuk ėshtė kjo shoqatė, atėherė cilėt janė organizatorėt e vėrtetė tė kėtij takimi? Kush kishte interes qė ky takim tė bėhej dhe pėrse? Kėto pyetje implikojnė pėr mendimin tim tri palė: zotin Berisha, Kryeministrin dhe zėvendėsin e tij e disa pėrfaqėsues tė trupit diplomatik nė Tiranė (ambasadorja Lino e SHBA-sė, ambasadori Spatafora i Italisė dhe ambasadori Everts i OSBE-sė).

    Pėrse Berisha ishte i interesuar? Mendoj pėr disa arsye: strategjia e tij e bojkotit tė Parlamentit, e tensionimit tė situatės dhe e destabilizimit tė vendit pėr t‘u rikthyer nė pushtet me dhunė dėshtoi. Si ministėr i Jashtėm jam nė dijeni tė plotė pėr izolimin e tij nga faktori ndėrkombėtar. Eliminimi i tij nga jeta politike shqiptare ishte bėrė objekt diskutimi. Nė kėto rrethana, shefit tė opozitės i duhet njė arsye e fortė qė tė rikthehet nė Parlament, qė tė braktisė sheshin "Skėnderbej", qė e ka marrė me qira pėr muaj tė tėrė. E kuptoi vetė, apo e ndihmuan tė tjerėt ta kuptojė, kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Unė mė tepėr mendoj se ėshtė e dyta.

    Po Majko me Metėn pse ishin tė interesuar ta bėnin kėtė takim? A e morėn vendimin vetė, apo ua imponuan tė tjerėt? Nė parim takimi ishte i rėndėsishėm, i domosdoshėm e i dobishėm. Ai i shėrben uljes sė tensioneve dhe zhvillimeve normale demokratike nė Shqipėri. Nga kjo pikėpamje tė gjithė e mbėshtesin dhe nuk ka pse mos tė mbėshtetet. Probleme tė tilla madhore nuk u takojnė vetėm njė apo dy njerėzve, por tė gjithė forcave politike. Majko dhe Meta e dinė shumė mirė kėtė dhe ata pavarėsisht se kryesojnė qeverinė nuk mund tė mbajnė mbi supet e tyre njė pėrgjegjėsi kaq tė madhe pa marrė miratimin e kryesisė sė PS-sė. Atėherė dikush tjetėr i ka shtyrė, mbėshtetur e inkurajuar pėr ta bėrė kėtė takim "historik".

    Kush ėshtė apo cilėt janė? Kam arsye tė besoj se kėtė takim e kanė nxitur e organizuar amerikanėt, pėrmes ambasadores Lino, nė bashkėpunim edhe me Spataforėn e Dan Everts. Jo rastėsisht sot ambasadori italian mė tha se Berluskoni kishte pranuar njė ftesė tė Berishės pėr tė ardhur nė Shqipėri, porse ai e kishte kėshilluar qė do tė ishte mė mirė tė vinte me ftesė tė Kryeministrit Majko dhe me kėtė rast takonte edhe Berishėn. Sipas Spataforės, Majko kishte pranuar ta bėnte ftesėn. Edhe ambasadori i OSBE-sė, Everts, erdhi e mė pyeti se ēfarė mendimi kisha nėse kryetari i ardhshėm i radhės sė OSBE-sė, ministri i Jashtėm norvegjez, Knut Volebek, gjatė vizitės sė tij nė Tiranė mė 9 janar 1999, mund tė takonte Sali Berishėn? Mė tha se do tė shkonte tė bisedonte me shefin e opozitės dhe do t‘i kėrkonte tė bėnte gjeste tė tilla qė tė ndryshonin nga veprimet e deritanishme nė rast se dėshironte tė takonte Volebekun.

    Ky takim, qė u pėrshėndet nga Uashingtoni menjėherė pas pėrfundimit tė tij, synon patjetėr forcimin e stabilitetit politik nė Shqipėri edhe nė funksion tė zhvillimeve nė Kosovė. Ky synim u bė i qartė edhe nė fund tė takimit kur tė dy palėt deklaruan se do tė mbanin qėndrime tė pėrbashkėta ndaj Kosovės. Amerikanėt mendojnė se afrimi i forcave kryesore politike nė Tiranė do tė ndikojė edhe nė afrimin e faktorėve politikė shqiptarė nė Kosovė. Majkos dhe Berishės u ėshtė kėrkuar qė tė moderojnė qėndrimet e liderėve tė Kosovės dhe t‘i nxisin ata pėr tė krijuar njė grup tė ri negociator gjithėpėrfshirės, i gatshėm pėr t‘u ulur nė bisedime me Beogradin pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje kalimtare pėr statusin e Kosovės.

    Nuk ėshtė e rastit qė takimi Majko-Berisha u bė njė javė pasi nė 14 dhjetor dėshtoi njė mbledhje nė Vjenė, e iniciuar nga amerikanėt midis liderėve kryesorė tė Kosovės, pėrfshirė UĒK-nė me pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit. Synimi i kėtij takimi ishte pikėrisht krijimi i grupit tė ri negociator kosovar. Po nė 14 dhjetor, pas vrasjes nė kufirin me Shqipėrinė tė 35 ushtarėve tė UĒK-sė, midis tė cilėve edhe drejtues tė saj nga njėsi tė ushtrisė jugosllave mori fund armėpushimi i pėrkohshėm. Kjo ngjarje u pasua menjėherė me vrasjen e gjashtė tė rinjve serbė nė njė kafene tė Pejės. UĒK-ja u distancua nga pėrgjegjėsia pėr kėto vrasje.

    Njė mision i vėshtirė, por i suksesshėm.

    Shqiptarėt i thonė "Po" marrėveshjes

    23 shkurt 1999

    Po shkruaj 24 orė pasi kam mbėrritur nė Paris dhe jam duke fluturuar pėr nė Vjenė ku nesėr zhvillohet mbledhja e grupit "Miqtė e Shqipėrisė" dhe ku jemi ftuar tė marrim pjesė.

    Qėndrimi nė Paris ka qenė njė kalvar i vėrtetė diplomatik. Me tė mbėrritur fillova menjėherė tė kontaktoj me disa anėtarė tė delegacionit kosovar, me Xhavit Halitin (Zekėn), me Jakup Krasniqin, me profesor R. Qosjen, me Azem Sylėn, Veton Surroin.. Ata ma paraqitėn situatėn brenda delegacionit alarmante, po pėrēaheshin dhe Konferenca mund tė pėsonte fiasko. Tė gjithė pėrgjegjėsinė e pėrqendronin te njė emėr: Hashim Thaēi. U pėrpoqa tė lidhesha me atė, po ai mė fshihej. Rastėsisht e kapa te telefoni i Zekės, por mė "rrėshqiti" dhe e mbylli. Pėrpjekjet pėr t‘u rilidhur pėrfunduan pa sukses. Me Majkon nė Tiranė komunikoja vazhdimisht.

    Qėkur u nisa nga Tirana kisha kėrkuar takim me zonjėn Ollbrajt, Vedrin dhe Kuk. Amerikanėt ishin pėrgjigjur pozitivisht dhe pėrmes zėdhėnėsit tė Departamentit tė Shtetit ia kishin dhėnė lajmin dhe shtypit. Gazetarėt ishin mbledhur nė hotel "Intercontinental" ku qėndronte Ollbrajti, deri nė mesnatė nė pritje tė takimit tonė. Por takimi nuk u realizua. Ollbrajt deri vonė u pėrpoq tė thyente rezistencėn e Thaēit, por pa dobi. E zhgėnjyer dhe e zemėruar, ajo u kthye nė hotel.

    U lidha me delegacionin amerikan, fola me Tinėn, Karl Sibentritin dhe mė nė fund me Hillin. As ata nuk mė jepnin shpjegime. U kėrkova tė na ndihmonin tė takonim po atė natė delegacionin shqiptar tė ngujuar nė kėshtjellė, por na kthyen pėrgjigje qė francezėt nuk donin. Madje atyre nuk u kishte pėlqyer as ardhja ime nė Paris. Ata ishin pėrpjekur tė na mbanin larg Rambujesė.

    Hilli mė foli shumė i zemėruar. Pėr Thaēin mė tha se duhet tė shkojė me pushime. Mė tha gjithashtu se Ollbrajti ishte shumė e prekur dhe kishte deklaruar se n.q.s. nuk do tė kishte marrėveshje, ajo do ta harronte fjalėn Kosovė!

    I kėrkova Hillit qė tė na e sillnin delegacionin shqiptar nė hotel. Ai na premtoi se do tė pėrpiqeshin tė rregullonin takimin. E organizuan pėr ditėn tjetėr (sot) nė orėn 8.00 brenda nė territorin e kėshtjellės. Tė lodhur dhe plot tension ramė tė flemė pak orė.

    Nė orėn 8.00 sot u takuam me R. Qosjen, V. Surroin, A. Sylėn dhe H. Thaēin nė njė zyrė tė administratės sė kėshtjellės. I. Rugova, megjithėse e kishim kėrkuar, nuk erdhi. Dėshmoi edhe njė herė hapur se nuk dėshironte tė kishte lidhje me ne, inferioritetin dhe mungesėn e kurajės pėr t‘u ballafaquar dhe parė sy mė sy. Nga amerikanėt prapa derės qėndronte Sibentriti.

    Ngadalė dhe me qetėsi u sqarova kosovarėve se ne do t‘i mbėshtesim dhe nuk do t‘i lėmė kurrė vetėm. E dinim qė Thaēi duhej tė bindej me argumente, por ai kishte marrė njė qėndrim tė pandryshueshėm dhe kokėfortė, aq sa bisedimet qė zgjatėn mbi njė orė nuk sollėn asnjė pėrfundim! U ndamė si miq me mendimin se ata, gjatė shqyrtimit tė projektit pėrfundimtar qė do t‘u dorėzohej nė orėn 9.00, do reflektonin pozitivisht.

    U kthyem nė Paris, nė ambasadė, nė pritje tė orės 12.00, kur delegacionet do tė jepnin mendimet e tyre me shkrim pėr projektin. Nuk kishim veēse disa minuta qė ishim kthyer, kur Kris Hill nga Rambujeja mė telefonoi e mė kėrkoi njė takim nė orėn 11.30.

    Iu drejtuam pėrsėri Rambujesė dhe eskorta na ēoi nė selinė e delegacionit amerikan, njė shkollė qė u kishte dhėnė nxėnėsve njė javė mė tepėr pushime. Nė takim me Hillin dhe Sibentritin shkuam unė, Godo dhe ambasadori L. Rama. Hill filloi tė fliste dhe nuk e fshihte zemėrimin. Gjithēka e kishte me Hashim Thaēin. "Takimi me Demaēin nė Lubjanė, turfullonte Hilli, ka luajtur njė rol shumė negativ. Ēudia mė e madhe ka qenė se, duke mos besuar tek Ollbrajt, delegacioni shqiptar i ka kėrkuar asaj qė tė lidhen drejtpėrdrejt dhe tė flasin me Presidentin Klinton. Kjo tė bėn tė mendosh se ata vijnė nga njė planet tjetėr". Hilli tha dhe shumė fjalė tė tjera i plagosur rėndė edhe nė sedrėn e tij, por edhe nė pėrgjegjėsinė qė kishte si negociator amerikan qė donte tė siguronte suksesin e Konferencės qė do tė ishte njėkohėsisht edhe sukses amerikan, por edhe arritje personale e tij. Interesa tė kombinuara, por qė jo gjithnjė ėshtė e lehtė tė gjesh ekuilibrin midis tyre.

    Deklaratat e Hillit ishin sigurisht pak tė nxituara e nė inat e sipėr, qė reflektonin njė tension e lodhje tė jashtėzakonshme. "Kam 42 orė pa gjumė, na tha dhe zonja Ollbrajt, nuk ka qenė kurrė mė e zemėruar se dje."

    Sė bashku me zotin Godo u pėrpoqėm ta qetėsojmė duke i thėnė se Thaēi ndodhet nėn presionin e segmenteve tė caktuara tė UĒK-sė nė terren, se ai djalė nuk ėshtė i lirė tė vendosė vetė dhe tė marrė pėrgjegjėsi kaq tė rėnda, se ėshtė i ri e nuk ka shumė pėrvojė politike etj.

    Nė momentin qė dėgjoja Hillin e zemėruar, mendova se ēfarė dėmi mund t‘i bėhej ēėshtjes sė Kosovės nga kokėfortėsia apo nga frika e marrjes sė pėrgjegjėsisė. Menjėherė i kėrkova Hillit qė tė na krijonte mundėsinė qė t‘i takonim dhe njė herė shqiptarėt pėr pesė minuta. Godo nė fillim kundėrshtoi, po mė vonė mė dha tė drejtė.

    Pas mė tepėr se gjysmė ore, erdhėn pėr t‘u takuar pėrsėri R. Qosja, V. Surroi, A. Syla dhe H. Thaēi. Fillova t‘u flas me qetėsi pėr ēfarė tha Hilli, rėndėsinė qė kishte nė parim miratimi i marrėveshjes pėr Kosovėn, iu referova bisedave tė bėra me Bedri Islamin, u pėrmenda letrėn e Presidentit Meidani. Ismail Kadare i kishte dėrguar dje delegacionit njė letėr mbresėlėnėse qė unė e lexova nė zyrėn e Majkos. Majko mė mori nė telefon dy herė gjatė bisedės.

    Tė gjitha kėto veprime ishin mbėshtetje edhe pėr mua qė tė kėmbėngulja fort e mė fort. Nė fund e ngrita tonin kundėr Thaēit dhe i thashė se me qėndrimin e tij po i kursente Serbisė bombardimin, por tė mos harronte qė kishte pėrgjegjėsi edhe ndaj Shqipėrisė, sepse ne vuajmė rrjedhojat e konfliktit nė Kosovė. Ne duhet ta ndihmojmė njėri-tjetrin dhe tė mirėkuptohemi me njėri-tjetrin.

    Rexhep Qosja foli pėrsėri bukur dhe me logjikė, po kėshtu Surroi. Edhe Syla, ndonėse i kontraktuar, e mbėshteti marrėveshjen nė princip.

    Thaēi nė pėrfundim kėrkoi gjysmė ore afat qė tė mbyllej vetėm nė dhomė dhe tė reflektonte! E kuptova qė do tė kėshillohej me ata qė e mbanin peng! Para se tė ndaheshim i thashė Thaēit:

    "Po tė shikoj drejt nė sy dhe ato sy mė thonė se ti do tė marrėsh njė vendim tė drejtė".

    U larguam nga kėshtjella, pasi amerikanėt e miratuan shtyrjen e afatit edhe pas orės 13.00 pėr t‘i dhėnė mundėsi delegacionit shqiptar tė arrinte konsensusin. Abdyl Sylės i lashė numrin tim tė telefonit dhe i kėrkova tė mė njoftonte pėr vendimin. Shkuam nė njė restorant nė pritje tė pėrgjigjes.

    Nė restorant fola disa herė me Presidentin, me Majkon e Gjinushin. Tirana ishte nė ankth si tė gjithė ne. Fola edhe me Demaēin, i cili nė momentin kur ēdo gjė pothuajse kishte mbaruar, mė tha qė tė kėrkoja shtyrjen e Konferencės pėr njė javė, ardhjen e tij si anėtar i delegacionit dhe sigurimin e njė takimi me M. Ollbrajtin! Kodra pas bregut!

    Pėrfundimisht rreth orės 15.30, A. Syla mė njoftoi se konsensusi u arrit dhe letra e delegacionit shqiptar iu dorėzua negociatorėve. Morėm frymė lirisht dhe u drejtuam nga ambasada nė Paris. Godo shkoi tė ēlodhej nė hotel, ndėrsa unė u dhashė intervista BBC-sė, "Zėrit tė Amerikės", kanaleve televizive shqiptare, "Gazetės Shqiptare" etj.

    Kur isha nė ambasadė, shumica e anėtarėve tė delegacionit shqiptar mė morėn nė telefon dhe mė pėrgėzuan pėr kontributin personal qė kisha dhėnė pėr tė bindur Thaēin. Madje u ēudita kur mė telefonoi dhe mė pėrgėzoi edhe Bujar Bukoshi! Vetėm Ibrahim Rugova nuk u bė i gjallė.

    Megjithėse konsensusi u arrit, ai ishte shumė i brishtė. E kuptova edhe mė shumė, kur i ndodhur pranė tij, dėgjova Thaēin nė intervistėn qė i dha RTSH-sė nė emisionin e orės 18.35. Pėrsėri u pėrpoq ta distancojė veten nga marrėveshja.

    Nė Rambuje kosovarėt arritėn tė bashkohen. Po kur tė kthehen nė Kosovė? Demaēi doli kundėr, por edhe komandantėt lokalė tė UĒK-sė. Ēfarė do tė ndodhė? Tė presim. Nė Rambuje shqiptarėt ranė dakord qė tė krijojnė edhe njė qeveri tė pėrbashkėt. Pse u nxituan? Pėr tė ndarė portofolat pėr tė ardhmen? Ishte njė kompromis pėr tė qėndruar sė bashku? Qosja mė tha se Kryeministėr u zgjodh Jakup Krasniqi, ndėrkohė qė mė vonė mora vesh se flitej pėr Hashim Thaēin. Demaēi, nė njė deklaratė pėr shtyp, e hodhi poshtė kėtė qeveri dhe vetė Marrėveshjen e Rambujesė. Demaēi po pengon, ndoshta pa dashje. Me tė duhet biseduar.

    Bisedė e vėshtirė mes Majkos e Papandreut

    10 mars 1999

    Ministri i Jashtėm grek, Jorgos Papandreu, erdhi sot nė Tiranė. Si gjithmonė miqėsor dhe shumė i sjellshėm, Papandreu veē miq bėn. Erdhi nė kuadrin e njė turneu tė shpejtė ballkanik pėr ēėshtjen e Kosovės. Grekėt e ndėrmorėn kėtė turne pėr njė ēėshtje, e cila u sjell dhe mund t‘u sjellė shqetėsime tė mėdha, jo vetėm refugjatėve, por dhe largim investitorėsh e komprometim si tė vetmit anėtar tė BE-sė dhe tė NATO-s nė Ballkan.

    Papandreu u shpreh pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, me termat autonomi tė zgjeruar brenda kufijve tė RFJ-sė. "Tė gjithė, tha ai, jemi tė interesuar pėr njė zgjidhje tė pėrshtatshme", dhe shfaqi kėnaqėsinė pėr sa dėgjoi nga Meidani e Majko se shqiptarėt kanė shfaqur gatishmėrinė pėr tė nėnshkruar marrėveshjen.

    Ministri i Jashtėm i Greqisė ishte duke kryer njė turne rajonal qė do ta ēonte edhe nė Beograd. "Millosheviēi, na informoi ai, ende refuzon praninė ndėrkombėtare ushtarake nė Kosovė, veēanėrisht atė tė NATO-s". Mėnyra se si e shtroi kėtė ēėshtje, mė dha tė kuptoj se ai donte tė dinte mendimin tonė nėse do tė ishte e pranueshme pėr shqiptarėt e Kosovės edhe njė tjetėr forcė ndėrkombėtare nėn ēfarėdolloj emri.

    Presidenti Meidani e bėri tė qartė qėndrimin e tij dhe i dha edhe njė pėrgjigje Papandreut kur e vuri theksin nė nevojėn e dislokimit tė forcave paqeruajtėse tė NATO-s, ose nėn komandėn e NATO-s nė Kosovė si garantuese e marrėveshjes.

    Biseda nė zyrėn e Kryeministrit Majko e vuri Papandreun nė njė pozitė tė vėshtirė dhe tė papritur. Kryeministri me tė drejtė vuri nė dukje se serbėt po pėrpiqen tė evitojnė nėnshkrimin e marrėveshjes, por ministri i Jashtėm grek e vuri nė dyshim kėtė konkluzion.

    Majko shkoi mė tej dhe pėrmendi njė deklaratė tė Vuk Drashkoviēit pėr njė ndarje tė mundshme administrative tė Kosovės, e cila ka bėrė qė tė lindin dyshime nė radhėt e shqiptarėve pėr vendosjen e forcave tė huaja aty, ku forcat e vendeve qė pėrkrahin Serbinė do tė pozicionoheshin nė ato rajone qė mund t‘i shkėputeshin Kosovės. Aludimi kėtu ndėr tė tjera mund tė ishte edhe pėr Greqinė.

    "Ne, vazhdoi Majko, po pėrgatitemi pėr mė tė keqen. Nė qoftė se do tė fillojnė masakra nė Kosovė dhe njė pjesė e refugjatėve do tė drejtohen nė kufi, Shqipėria do tė pėrfshihet nė konflikt dhe ne nuk mund tė qėndrojmė mėnjanė, do tė jemi tė detyruar tė veprojmė. Nėse sulmohemi do tė jemi tė detyruar tė mbrohemi dhe se po tė mos nėnshkruhet marrėveshja do tė ketė konflikt total midis shqiptarėve dhe serbėve".

    E pashė Papandreun qė u shqetėsua, sepse nuk e priste njė deklaratė kaq tė fortė. Pėr t‘u sqaruar mė mirė, ai e pyeti Majkon: "Bėhet fjalė pėr shqiptarėt e Shqipėrisė apo tė Kosovės?"

    Kryeministri iu rikthye me njė pėrgjigje akoma edhe mė tė fortė:

    "Nėse vriten dhjetė mijė veta nė ditė nė Kosovė tė gjithė shqiptarėt do tė orientohen nga zgjidhja e armatosur dhe i gjithė ky reaksion do tė pėrhapet nė Maqedoni dhe Mal tė Zi. Sinjale vijnė dhe nga shqiptarėt nė Turqi, ku numėrohen 4-5 milionė. Vetė unė do tė shkoj nė front".

    Papandreu u pėrgjigj:

    "Fillimi i luftės do tė ndizte tendencat nacionaliste nė tė gjitha vendet e Ballkanit dhe i gjithė bashkėpunimi i deritanishėm do tė kthehej mbrapsht. Do tė synohej krijimi i shteteve tė pastra nacionale, ēka nėnkupton njė luftė ballkanike. Kemi bashkėpunuar me Shqipėrinė, por i gjithė ky bashkėpunim do tė shembej dhe bashkė me tė edhe perspektiva euroatlantike. Ju premtoj se do tė bėj ē‘ėshtė e mundur pėr gjetjen e njė zgjidhjeje".

    E pėrcolla Papandreun nė aeroport. Pasi u ktheva, e mora Majkon nė telefon dhe i thashė me tė qeshur se e kishte "tmerruar" Papandreun dhe diplomatėt grekė qė e shoqėronin.

    Gazeta Shqip
    ABCĒDDhEĖFGGjHIJKLLlMNNjOPQRRrSShTThUVXXhYZZh (Alfabeti Shqip, 36 gėrma)

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827

    Tregon Paskal Milo..

    Milo: Ju tregoj takimet Nano me Millosheviē dhe Majko-Papandreu

    Pjesė nga "Ditari i njė ministri tė Jashtėm": Tė pathėnat pėr Konferencėn e Rambujesė


    Tė thėnat e tė pathėnat, dilemat e diplomacisė shqiptare pėr vendimet e vėshtira mbi fatin e Kosovės, pozicionimet politike dhe bashkėpunimi me ndėrkombėtarėt, Konferenca e Rambujesė dhe rrjedhoja e saj, Pavarėsia e Kosovės, tė rrėfyera tė gjitha nė njė libėr. Paskal Milo, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė sė asaj kohe, ka shėnuar gjithēka me pėrpikmėri nė njė ditar. I hedhur nė letėr nė momentet kur kanė ndodhur ngjarjet, Ditari i Paskal Milos, botuar me besnikėri sipas shėnimeve tė asaj kohe, tashmė ka marrė formėn e njė libri memorial-dokumentar tė titulluar "Ditari i njė ministri tė Jashtėm; konflikti i Kosovės 1997-2001". I hedhur nė treg nga shtėpia botuese "Toena", ky libėr vjen nė kohėn e duhur, nė 10-vjetorin e Konferencės sė Rambujesė, qė hodhi themelet pėr zgjidhjen e tė ardhmes sė Kosovės dhe pėrvjetorit tė parė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, si rrjedhojė e kėsaj Konference. Tė vėrtetat qė dalin nga botimi i kėtij libri, tė thėna e tė pathėna pėr arsye tė ndryshme gjatė kėtyre 10 vjetėve, janė njė ndihmesė e ēmuar pėr tė kuptuar realisht ato qė kanė ndodhur gjatė kohės sė konfliktit, nė Kosovėn e pasluftės e deri mė sot. Ditėn e martė, 10 shkurt, ora 12.00 nė hotel "Tirana", me pjesėmarrjen e autorit dhe praninė e shumė figurave tė tjera politike, "Toena" do tė organizojė njė takim promovues, pėr tė vazhduar nė datėn 13 shkurt me Prishtinėn.



    Takimi Nano-Millosheviē nė Kretė

    5 nėntor 1997

    Dje mbaroi Samiti i Kretės, nė qytetin Iraklio, nė hotelin "Kapsis" ku u takuan kryetarėt e shteteve dhe tė qeverive, si dhe ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Evropės Juglindore. Ky Samit, i pari nė historinė e kėtyre vendeve, ngjalli interes tė madh, disa e pritėn me kėrshėri, disa tė tjerė me dyshim e skepticizėm. Greqia, si iniciatore, u pėrpoq tė nxirrte pėrfitime maksimale, tė manifestonte nė njėfarė mėnyre lidershipin e saj nė Ballkan. Turqia, qė pa dyshim ishte kundėr saj, u pėrpoq sė bashku me Rumaninė tė minimizonte rėndėsinė e Samitit. Madje u pėrpoqėn qė tė mos kishte as edhe njė dokument nė fund tė tij. Millosheviēi, nga ana e tij, kėrkoi tė nxirrte pėrfitimet e rastit. Me praninė e tij nė Samit ai synonte tė thyente izolimin e pjesshėm ndėrkombėtar dhe ta shfrytėzonte atė pėr propagandė nė fushatėn elektorale pėr zgjedhjet presidenciale qė do tė mbahen nė Serbi nė 7 dhjetor 1997.

    Ne shkuam atje pėr tė manifestuar vullnetin tonė tė mirė pėr marrėdhėnie korrekte me fqinjėt, pėr bashkėpunim dhe mirėkuptim me ta. Propozimi serb pėr takimin e nivelit tė lartė midis dy vendeve nė Kretė u konsiderua me kujdes nė Tiranė dhe pėr kėtė u informua edhe Presidenti Rugova pėrmes Zyrės sė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės nė Shqipėri.

    Vendimi pėrfundimtar pėr tė realizuar kėtė takim u mor pas konsultimeve me Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė. Ambasadorja amerikane nė Tiranė, Mariza Lino, i pėrcolli qeverisė shqiptare kėto mesazhe: "Opinioni i jashtėm do tė presė shumė mė tepėr nga ēfarė mund tė arrihet realisht nga ky takim. Ne nuk jemi kundėr zhvillimit tė takimit, por sugjerojmė qė gjatė bisedimeve tė pėrqendroheni nė problemet kufitare (hapja e pikave doganore) dhe nė shkėmbimet tregtare, qė kosovarėve t‘u jepet mundėsia tė lėvizin lirshėm nė tė dyja anėt e kufirit, tė kėrkoni vendosjen e dialogut me kosovarėt dhe zbatimin e marrėveshjes pėr arsimin".

    Nė fund, Departamenti i Shtetit sugjeronte qė "nuk duhet tė shpreheni apo tė mbani qėndrime qė mund tė komprometojnė murin e jashtėm tė sanksioneve dhe mos bėni deklaratė tė pėrbashkėt pas takimit (pala tjetėr do ta kėrkojė)".

    Qeveria shqiptare u pėrgatit seriozisht pėr Samitin e Kretės dhe nė mėnyrė tė veēantė pėr takimin e nivelit tė lartė me palėn serbe. Nė 30 tetor, MPJ-ja i dėrgoi kabinetit tė Kryeministrit Fatos Nano materialin pėrgatitor me tezat pėr takimin me delegacionin e Jugosllavisė. Nga mbi katėr faqe qė pėrmbanin kėto teza, dy faqe e gjysmė i kushtoheshin Kosovės dhe ato ndodhen nė Arkivin e MPJ-sė tė Shqipėrisė nė dosjen mbi Samitin e Kretės. Nė kėto teza thuhej se "ēėshtja e Kosovės ėshtė pėrsėri njė problem i madh, qė ka bllokuar marrėdhėniet midis dy vendeve. Shteti shqiptar, kėtij problemi kaq tė madh, nuk ka si t‘i shmanget, sepse ėshtė njė obligim i natyrshėm", se "ne i konsiderojmė plotėsisht tė drejta kėrkesat qė shqiptarėt e Kosovės kanė formuluar dhe askush nuk na jep tė drejtė qė t‘i modifikojmė apo ekzagjerojmė atoā€¦ Ajo qė shteti shqiptar dėshiron tė theksojė, ėshtė se tashmė Kosova nuk ėshtė thjesht njė problem i marrėdhėnieve midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, por njė problem i Jugosllavisė me Komunitetin Ndėrkombėtar".

    Tezat pėrmbanin njė numėr propozimesh konkrete, qė Kryeministri shqiptar duhej t‘i bėnte Millosheviēit nė lidhje me Kosovėn, si lirimin e tė burgosurve tė ndėrgjegjes dhe marrjen fund tė shkeljes flagrante tė tė drejtave tė popullsisė shqiptare nė Kosovė, Mal tė Zi e Serbi, heqjen e masave policore nga Kosova, rikthimin e tė larguarve me dhunė nga puna, shqiptarizimin e administratės nė bazė tė realiteteve demografike nė Kosovė dhe vise tė tjera ku jetojnė popullsi shqiptare etj.

    Nė fund, tezat e MPJ-sė theksonin se "normalizimi i gjendjes nė Kosovė, nėpėrmjet zgjidhjeve politike, do ta lehtėsonte nė mėnyrė tė dukshme atmosferėn e rėnduar. Pėr kėtė propozojmė qė udhėheqja jugosllave fillimisht tė konkretizojė dialogun e nisur me udhėheqėsit politikė tė Kosovės pėr rikthimin e objekteve shkollore, ēėshtje kjo qė tashmė ėshtė nė objektiv tė vėmendjes sė opinionit publik ndėrkombėtar. Kjo gjė ėshtė urgjente, sepse shenjat nė Kosovė tregojnė pėr njė zhvillim qė mund tė ketė pasoja pėr stabilitetin nė Jugosllavi dhe nė tėrė rajonin e Ballkanit. Marrėveshja pėr arsimin, kthimin e nxėnėsve dhe studentėve e profesorėve nė lokalet e tyre do tė ishte njė fillim i mbarė dhe nėse e arrijmė kėtė gjė sot kėtu nė Kretė, ky do tė ishte njė hap serioz i hedhur nė drejtimin e duhur pėr tė kthyer pėrsėri besimin nė zgjidhjen politike e nė dialogun, si mėnyrat e vetme produktive qė mund tė parandalojnė krizat".

    Para se tė them nėse tezat e pėrgatitura nga MPJ-ja u pėrdorėn ose jo, le tė shikojmė shkurtimisht se si u arrit nė takimin Nano-Millosheviē nė mbrėmjen e 3 nėntorit nė hotelin "Kapsis" tė Iraklios nė Kretė. E vėrteta ėshtė se pėrmes kanaleve diplomatike, tė dyja palėt ishin pėrpjekur paraprakisht tė binin dakord pėr temat e bisedimeve. Por pala jugosllave refuzonte qė nė bisedime tė flitej pėr Kosovėn, ndėrkohė qė pala shqiptare e kishte vėnė si kusht se pa biseduar pėr kėtė ēėshtje nuk kishte arsye qė tė bėhej takimi midis dy delegacioneve.

    Samiti pati rėndėsi pėr takimet bilaterale. Takimet mė interesante dhe mė tė komentuara ishin ato Simitis-Jillmaz dhe Nano-Millosheviē.

    Deri nė drekė, mė 3 nėntor nuk ishte e sigurt nėse do tė zhvillohej takimi. Gjatė drekės unė me Nanon ishim ulur nė qoshen e tavolinės sė madhe. Menjėherė, nė njė radhė me ne, ishin ulur Milutinoviē dhe Millosheviēi. Nė njė moment Milutinoviē i propozoi Nanos qė tė ndėrronin vendin, por Nano refuzoi. Gjatė gjithė drekės ata nuk i folėn njėri-tjetrit.

    Mė nė fund, kur pėrfundoi dreka, duke dalė nga restoranti nė hollin e hotelit ne u ndodhėm pėrballė Millosheviēit. Njė takim nė dukje i rastit. I dhamė dorėn, ndėrkohė qė fotoreporterėt bėnė punėn e tyre. Ky shtrėngim duarsh zgjidhi gjithēka. Nano i propozoi Millosheviēit qė tė takoheshin kokė mė kokė. Millosheviēi pranoi.

    Nė moment e ndjeva qė Nano bėri gabim qė vendosi tė takohej vetėm. Ai e dinte klimėn nė tė cilėn zhvillohej takimi dhe pėr tė larguar njė pjesė tė dyshimeve, apo edhe tė akuzave tė padrejta qė po bėheshin me bollėk duhej tė ishte treguar mė i kujdesshėm. Duke zbritur shkallėt pėr nė dhomat tona, i thashė Nanos se do tė ishte mirė qė tė mos shkonte vetėm nė takim dhe tė takoheshim nė rang delegacionesh. Nano m‘u pėrgjigj: "Nuk ka gjė, le tė mė akuzojnė mua si tradhtar!".

    Takimi filloi nė njė nga dhomat e pėrgatitura enkas nė katin e dytė tė hotelit. Nano dhe Millosheviēi u ulėn nė kolltukė pėrballė njėri-tjetrit. Unė me Milutinoviēin mbetėm prapa derės dhe biseduam rreth njė orė. Takimi zgjati rreth njė orė e gjysmė nga 19.30-21.00, kur ishte parashikuar vetėm treēerek ore. Presidenti i Maqedonisė, Kiro Gligorov, me tė cilin kishim takimin tjetėr, u detyrua tė priste rreth njė orė. Pėr tė mos shkaktuar ndonjė incident, unė shkova dhe bisedova vetė pėr gjysmė ore me Gligorovin dhe ministrin e Jashtėm Hanxhinskin.

    Takimi Nano-Millosheviē ishte i pari qė bėhej pas 51 vjetėsh qė prej qershorit 1946, kur nė Beograd ishin takuar zyrtarisht Enver Hoxha me Titon. Takimi duhej bėrė dhe ishte i dobishėm. Ne u treguam pa komplekse dhe qeveritė evropiane dhe ajo amerikane na mbėshtetėn. Por ende pa mbaruar takimi, madje para tij, pati reagime nė Kosovė e Shqipėri.

    Qeveria e Kosovės dhe Ibrahim Rugova qė mė 2 nėntor kishin dalė me njė deklaratė ku shprehej shqetėsim, por edhe ankth pėr mundėsinė e diskutimit tė ēėshtjes sė Kosovės nė kėtė Samit dhe pėr mungesėn e ftesės pėr udhėheqėsit kosovarė pėr tė marrė pjesė aty. Sigurisht qė ēėshtja e pjesėmarrjes nuk ishte e argumentuar, sepse Kosova nuk ishte shtet i pavarur dhe qeveria e zotit Bukoshi e panjohur nga pikėpamja e sė drejtės ndėrkombėtare. Por shigjetimi kryesor nė kėtė deklaratė, qoftė pa e pėrmendur me emėr, drejtohej kundėr Nanos kur thuhej se "askush tjetėr, pėrveē pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė popullit tė Kosovės, nuk ka mandatin dhe nuk mund tė bisedojė nė emėr tė Kosovės, apo tė marrė pėrsipėr zgjidhje tė ēfarėdolloj natyre pėr Kosovėn".

    Takimi dhe biseda e kryetarit tė qeverisė shqiptare me kryetarin e njė shteti fqinj, qoftė ky edhe Millosheviēi i Serbisė, nuk mund tė paragjykohet apriori. Politikanėt dhe kryetarėt e shteteve e tė qeverive janė pėr t‘u takuar, pėr tė zgjidhur problemet e pėr tė nxitur zhvillimin e marrėdhėnieve. Aq mė tepėr qė kishte mbi gjysmė shekulli qė nuk kishte pasur takim midis liderėve tė tė dyja vendeve. Por brishtėsia e marrėdhėnieve shqiptaro-serbe, ēėshtja e Kosovės dhe natyra thellėsisht antishqiptare e Millosheviēit duhej ta bėnin Kryeministrin shqiptar qė tė mendonte njė takim mė zyrtar e mė protokollar, mė tė hapur, me kolegė e kėshilltarė nė krah qė t‘u jepte edhe pėrmasa mė tė gjera e mė tepėr siguri bisedimeve.

    Takimet kokė mė kokė mbartin nė vetvete diplomacinė konspirative, prandaj edhe bėhen, por nuk mund dhe nuk duhej bėrė njė i tillė midis dy njerėzve qė pėrfaqėsonin dy qeveri, dy vende e dy kombe qė ishin nė grindje e mosmarrėveshje historike. Nano, po tė ishte me delegacionin, do t‘u pėrmbahej nė substancė tezave tė pėrpunuara nga MPJ-ja pėr bisedimet dhe ato do tė ishin shėnuar nė rekordet e takimit dhe ai do tė ishte i mbrojtur nga akuzat qė vėrshuan si lumė pas Kretės, si nga opozita nė Shqipėri, ashtu edhe nga njė pjesė e politikės dhe opinionit publik nė Kosovė e diasporė.

    Njė takim nė Tiranė me rezonancė nė Prishtinė

    21 dhjetor 1998

    Sot pasdite, rastėsisht nga njė radiostacion privat, mora vesh se nė hotel "Rogner" u realizua nė dukje krejt papritur njė takim i dyshes qeveritare Majko e Meta me dyshen opozitare Berisha e Pollo. Nė mėngjes u ndodha te zyra e Kryeministrit Majko, por ai as mė dha shenjėn mė tė vogėl pėr kėtė takim.

    Ambasadorja amerikane M. Lino qė u ndodh sot pasdite nė zyrėn time nė kohėn kur zhvillohej takimi, ishte nė dijeni tė tij. Nuk e ndjeva veten aspak mirė kur njė ngjarje politike kaq tė rėndėsishme nuk e dinte ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, por e dinin pėrfaqėsuesit e huaj diplomatikė nė Tiranė. Si puna ime, tė befasuar, u ndodhėn edhe anėtarėt e tjerė tė kabinetit qeveritar, Kryetari i Kuvendit dhe nuk jam i sigurt nėse e dinte edhe Presidenti. Mbi tė gjitha nuk e dinte as edhe kryesia e Partisė Socialiste.

    Takimi, duke ardhur krejt papritur, shkaktoi pėshtjellim nė tė dyja kampet politike. Ai u realizua nė kulmin e retorikės konfliktuale midis qeverisė e opozitės, qė kėtė herė ishte shkaktuar edhe nga njė grevė urie dyjavore e rreth 90 studentėve nė Qytetin Studenti qė ishte mė se e qartė qė ishte organizuar nga PD-ja. Nė mėnyrė publike, si iniciatore dhe ndėrmjetėsuese e takimit, u shpall Shoqata e Studentėve tė Dhjetorit (tė vitit 1990), e cila ėshtė e njohur pėr prirjen e saj pro Partisė Demokratike.

    Unė jam pothuaj i sigurt qė ky takim spektakolar, pėr mėnyrėn se si u organizua dhe kohėn qė u zgjodh pėr ta realizuar, nuk mund tė ishte vepėr e kėsaj shoqate, e cila nuk pėrfaqėsonte ndonjė zė tė fuqishėm dhe me autoritet nė opinionin publik shqiptar. Nė qoftė se nuk ėshtė kjo shoqatė, atėherė cilėt janė organizatorėt e vėrtetė tė kėtij takimi? Kush kishte interes qė ky takim tė bėhej dhe pėrse? Kėto pyetje implikojnė pėr mendimin tim tri palė: zotin Berisha, Kryeministrin dhe zėvendėsin e tij e disa pėrfaqėsues tė trupit diplomatik nė Tiranė (ambasadorja Lino e SHBA-sė, ambasadori Spatafora i Italisė dhe ambasadori Everts i OSBE-sė).

    Pėrse Berisha ishte i interesuar? Mendoj pėr disa arsye: strategjia e tij e bojkotit tė Parlamentit, e tensionimit tė situatės dhe e destabilizimit tė vendit pėr t‘u rikthyer nė pushtet me dhunė dėshtoi. Si ministėr i Jashtėm jam nė dijeni tė plotė pėr izolimin e tij nga faktori ndėrkombėtar. Eliminimi i tij nga jeta politike shqiptare ishte bėrė objekt diskutimi. Nė kėto rrethana, shefit tė opozitės i duhet njė arsye e fortė qė tė rikthehet nė Parlament, qė tė braktisė sheshin "Skėnderbej", qė e ka marrė me qira pėr muaj tė tėrė. E kuptoi vetė, apo e ndihmuan tė tjerėt ta kuptojė, kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Unė mė tepėr mendoj se ėshtė e dyta.

    Po Majko me Metėn pse ishin tė interesuar ta bėnin kėtė takim? A e morėn vendimin vetė, apo ua imponuan tė tjerėt? Nė parim takimi ishte i rėndėsishėm, i domosdoshėm e i dobishėm. Ai i shėrben uljes sė tensioneve dhe zhvillimeve normale demokratike nė Shqipėri. Nga kjo pikėpamje tė gjithė e mbėshtesin dhe nuk ka pse mos tė mbėshtetet. Probleme tė tilla madhore nuk u takojnė vetėm njė apo dy njerėzve, por tė gjithė forcave politike. Majko dhe Meta e dinė shumė mirė kėtė dhe ata pavarėsisht se kryesojnė qeverinė nuk mund tė mbajnė mbi supet e tyre njė pėrgjegjėsi kaq tė madhe pa marrė miratimin e kryesisė sė PS-sė. Atėherė dikush tjetėr i ka shtyrė, mbėshtetur e inkurajuar pėr ta bėrė kėtė takim "historik".

    Kush ėshtė apo cilėt janė? Kam arsye tė besoj se kėtė takim e kanė nxitur e organizuar amerikanėt, pėrmes ambasadores Lino, nė bashkėpunim edhe me Spataforėn e Dan Everts. Jo rastėsisht sot ambasadori italian mė tha se Berluskoni kishte pranuar njė ftesė tė Berishės pėr tė ardhur nė Shqipėri, porse ai e kishte kėshilluar qė do tė ishte mė mirė tė vinte me ftesė tė Kryeministrit Majko dhe me kėtė rast takonte edhe Berishėn. Sipas Spataforės, Majko kishte pranuar ta bėnte ftesėn. Edhe ambasadori i OSBE-sė, Everts, erdhi e mė pyeti se ēfarė mendimi kisha nėse kryetari i ardhshėm i radhės sė OSBE-sė, ministri i Jashtėm norvegjez, Knut Volebek, gjatė vizitės sė tij nė Tiranė mė 9 janar 1999, mund tė takonte Sali Berishėn? Mė tha se do tė shkonte tė bisedonte me shefin e opozitės dhe do t‘i kėrkonte tė bėnte gjeste tė tilla qė tė ndryshonin nga veprimet e deritanishme nė rast se dėshironte tė takonte Volebekun.

    Ky takim, qė u pėrshėndet nga Uashingtoni menjėherė pas pėrfundimit tė tij, synon patjetėr forcimin e stabilitetit politik nė Shqipėri edhe nė funksion tė zhvillimeve nė Kosovė. Ky synim u bė i qartė edhe nė fund tė takimit kur tė dy palėt deklaruan se do tė mbanin qėndrime tė pėrbashkėta ndaj Kosovės. Amerikanėt mendojnė se afrimi i forcave kryesore politike nė Tiranė do tė ndikojė edhe nė afrimin e faktorėve politikė shqiptarė nė Kosovė. Majkos dhe Berishės u ėshtė kėrkuar qė tė moderojnė qėndrimet e liderėve tė Kosovės dhe t‘i nxisin ata pėr tė krijuar njė grup tė ri negociator gjithėpėrfshirės, i gatshėm pėr t‘u ulur nė bisedime me Beogradin pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje kalimtare pėr statusin e Kosovės.

    Nuk ėshtė e rastit qė takimi Majko-Berisha u bė njė javė pasi nė 14 dhjetor dėshtoi njė mbledhje nė Vjenė, e iniciuar nga amerikanėt midis liderėve kryesorė tė Kosovės, pėrfshirė UĒK-nė me pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit. Synimi i kėtij takimi ishte pikėrisht krijimi i grupit tė ri negociator kosovar. Po nė 14 dhjetor, pas vrasjes nė kufirin me Shqipėrinė tė 35 ushtarėve tė UĒK-sė, midis tė cilėve edhe drejtues tė saj nga njėsi tė ushtrisė jugosllave mori fund armėpushimi i pėrkohshėm. Kjo ngjarje u pasua menjėherė me vrasjen e gjashtė tė rinjve serbė nė njė kafene tė Pejės. UĒK-ja u distancua nga pėrgjegjėsia pėr kėto vrasje.

    Njė mision i vėshtirė, por i suksesshėm.

    Shqiptarėt i thonė "Po" marrėveshjes

    23 shkurt 1999

    Po shkruaj 24 orė pasi kam mbėrritur nė Paris dhe jam duke fluturuar pėr nė Vjenė ku nesėr zhvillohet mbledhja e grupit "Miqtė e Shqipėrisė" dhe ku jemi ftuar tė marrim pjesė.

    Qėndrimi nė Paris ka qenė njė kalvar i vėrtetė diplomatik. Me tė mbėrritur fillova menjėherė tė kontaktoj me disa anėtarė tė delegacionit kosovar, me Xhavit Halitin (Zekėn), me Jakup Krasniqin, me profesor R. Qosjen, me Azem Sylėn, Veton Surroin.. Ata ma paraqitėn situatėn brenda delegacionit alarmante, po pėrēaheshin dhe Konferenca mund tė pėsonte fiasko. Tė gjithė pėrgjegjėsinė e pėrqendronin te njė emėr: Hashim Thaēi. U pėrpoqa tė lidhesha me atė, po ai mė fshihej. Rastėsisht e kapa te telefoni i Zekės, por mė "rrėshqiti" dhe e mbylli. Pėrpjekjet pėr t‘u rilidhur pėrfunduan pa sukses. Me Majkon nė Tiranė komunikoja vazhdimisht.

    Qėkur u nisa nga Tirana kisha kėrkuar takim me zonjėn Ollbrajt, Vedrin dhe Kuk. Amerikanėt ishin pėrgjigjur pozitivisht dhe pėrmes zėdhėnėsit tė Departamentit tė Shtetit ia kishin dhėnė lajmin dhe shtypit. Gazetarėt ishin mbledhur nė hotel "Intercontinental" ku qėndronte Ollbrajti, deri nė mesnatė nė pritje tė takimit tonė. Por takimi nuk u realizua. Ollbrajt deri vonė u pėrpoq tė thyente rezistencėn e Thaēit, por pa dobi. E zhgėnjyer dhe e zemėruar, ajo u kthye nė hotel.

    U lidha me delegacionin amerikan, fola me Tinėn, Karl Sibentritin dhe mė nė fund me Hillin. As ata nuk mė jepnin shpjegime. U kėrkova tė na ndihmonin tė takonim po atė natė delegacionin shqiptar tė ngujuar nė kėshtjellė, por na kthyen pėrgjigje qė francezėt nuk donin. Madje atyre nuk u kishte pėlqyer as ardhja ime nė Paris. Ata ishin pėrpjekur tė na mbanin larg Rambujesė.

    Hilli mė foli shumė i zemėruar. Pėr Thaēin mė tha se duhet tė shkojė me pushime. Mė tha gjithashtu se Ollbrajti ishte shumė e prekur dhe kishte deklaruar se n.q.s. nuk do tė kishte marrėveshje, ajo do ta harronte fjalėn Kosovė!

    I kėrkova Hillit qė tė na e sillnin delegacionin shqiptar nė hotel. Ai na premtoi se do tė pėrpiqeshin tė rregullonin takimin. E organizuan pėr ditėn tjetėr (sot) nė orėn 8.00 brenda nė territorin e kėshtjellės. Tė lodhur dhe plot tension ramė tė flemė pak orė.

    Nė orėn 8.00 sot u takuam me R. Qosjen, V. Surroin, A. Sylėn dhe H. Thaēin nė njė zyrė tė administratės sė kėshtjellės. I. Rugova, megjithėse e kishim kėrkuar, nuk erdhi. Dėshmoi edhe njė herė hapur se nuk dėshironte tė kishte lidhje me ne, inferioritetin dhe mungesėn e kurajės pėr t‘u ballafaquar dhe parė sy mė sy. Nga amerikanėt prapa derės qėndronte Sibentriti.

    Ngadalė dhe me qetėsi u sqarova kosovarėve se ne do t‘i mbėshtesim dhe nuk do t‘i lėmė kurrė vetėm. E dinim qė Thaēi duhej tė bindej me argumente, por ai kishte marrė njė qėndrim tė pandryshueshėm dhe kokėfortė, aq sa bisedimet qė zgjatėn mbi njė orė nuk sollėn asnjė pėrfundim! U ndamė si miq me mendimin se ata, gjatė shqyrtimit tė projektit pėrfundimtar qė do t‘u dorėzohej nė orėn 9.00, do reflektonin pozitivisht.

    U kthyem nė Paris, nė ambasadė, nė pritje tė orės 12.00, kur delegacionet do tė jepnin mendimet e tyre me shkrim pėr projektin. Nuk kishim veēse disa minuta qė ishim kthyer, kur Kris Hill nga Rambujeja mė telefonoi e mė kėrkoi njė takim nė orėn 11.30.

    Iu drejtuam pėrsėri Rambujesė dhe eskorta na ēoi nė selinė e delegacionit amerikan, njė shkollė qė u kishte dhėnė nxėnėsve njė javė mė tepėr pushime. Nė takim me Hillin dhe Sibentritin shkuam unė, Godo dhe ambasadori L. Rama. Hill filloi tė fliste dhe nuk e fshihte zemėrimin. Gjithēka e kishte me Hashim Thaēin. "Takimi me Demaēin nė Lubjanė, turfullonte Hilli, ka luajtur njė rol shumė negativ. Ēudia mė e madhe ka qenė se, duke mos besuar tek Ollbrajt, delegacioni shqiptar i ka kėrkuar asaj qė tė lidhen drejtpėrdrejt dhe tė flasin me Presidentin Klinton. Kjo tė bėn tė mendosh se ata vijnė nga njė planet tjetėr". Hilli tha dhe shumė fjalė tė tjera i plagosur rėndė edhe nė sedrėn e tij, por edhe nė pėrgjegjėsinė qė kishte si negociator amerikan qė donte tė siguronte suksesin e Konferencės qė do tė ishte njėkohėsisht edhe sukses amerikan, por edhe arritje personale e tij. Interesa tė kombinuara, por qė jo gjithnjė ėshtė e lehtė tė gjesh ekuilibrin midis tyre.

    Deklaratat e Hillit ishin sigurisht pak tė nxituara e nė inat e sipėr, qė reflektonin njė tension e lodhje tė jashtėzakonshme. "Kam 42 orė pa gjumė, na tha dhe zonja Ollbrajt, nuk ka qenė kurrė mė e zemėruar se dje."

    Sė bashku me zotin Godo u pėrpoqėm ta qetėsojmė duke i thėnė se Thaēi ndodhet nėn presionin e segmenteve tė caktuara tė UĒK-sė nė terren, se ai djalė nuk ėshtė i lirė tė vendosė vetė dhe tė marrė pėrgjegjėsi kaq tė rėnda, se ėshtė i ri e nuk ka shumė pėrvojė politike etj.

    Nė momentin qė dėgjoja Hillin e zemėruar, mendova se ēfarė dėmi mund t‘i bėhej ēėshtjes sė Kosovės nga kokėfortėsia apo nga frika e marrjes sė pėrgjegjėsisė. Menjėherė i kėrkova Hillit qė tė na krijonte mundėsinė qė t‘i takonim dhe njė herė shqiptarėt pėr pesė minuta. Godo nė fillim kundėrshtoi, po mė vonė mė dha tė drejtė.

    Pas mė tepėr se gjysmė ore, erdhėn pėr t‘u takuar pėrsėri R. Qosja, V. Surroi, A. Syla dhe H. Thaēi. Fillova t‘u flas me qetėsi pėr ēfarė tha Hilli, rėndėsinė qė kishte nė parim miratimi i marrėveshjes pėr Kosovėn, iu referova bisedave tė bėra me Bedri Islamin, u pėrmenda letrėn e Presidentit Meidani. Ismail Kadare i kishte dėrguar dje delegacionit njė letėr mbresėlėnėse qė unė e lexova nė zyrėn e Majkos. Majko mė mori nė telefon dy herė gjatė bisedės.

    Tė gjitha kėto veprime ishin mbėshtetje edhe pėr mua qė tė kėmbėngulja fort e mė fort. Nė fund e ngrita tonin kundėr Thaēit dhe i thashė se me qėndrimin e tij po i kursente Serbisė bombardimin, por tė mos harronte qė kishte pėrgjegjėsi edhe ndaj Shqipėrisė, sepse ne vuajmė rrjedhojat e konfliktit nė Kosovė. Ne duhet ta ndihmojmė njėri-tjetrin dhe tė mirėkuptohemi me njėri-tjetrin.

    Rexhep Qosja foli pėrsėri bukur dhe me logjikė, po kėshtu Surroi. Edhe Syla, ndonėse i kontraktuar, e mbėshteti marrėveshjen nė princip.

    Thaēi nė pėrfundim kėrkoi gjysmė ore afat qė tė mbyllej vetėm nė dhomė dhe tė reflektonte! E kuptova qė do tė kėshillohej me ata qė e mbanin peng! Para se tė ndaheshim i thashė Thaēit:

    "Po tė shikoj drejt nė sy dhe ato sy mė thonė se ti do tė marrėsh njė vendim tė drejtė".

    U larguam nga kėshtjella, pasi amerikanėt e miratuan shtyrjen e afatit edhe pas orės 13.00 pėr t‘i dhėnė mundėsi delegacionit shqiptar tė arrinte konsensusin. Abdyl Sylės i lashė numrin tim tė telefonit dhe i kėrkova tė mė njoftonte pėr vendimin. Shkuam nė njė restorant nė pritje tė pėrgjigjes.

    Nė restorant fola disa herė me Presidentin, me Majkon e Gjinushin. Tirana ishte nė ankth si tė gjithė ne. Fola edhe me Demaēin, i cili nė momentin kur ēdo gjė pothuajse kishte mbaruar, mė tha qė tė kėrkoja shtyrjen e Konferencės pėr njė javė, ardhjen e tij si anėtar i delegacionit dhe sigurimin e njė takimi me M. Ollbrajtin! Kodra pas bregut!

    Pėrfundimisht rreth orės 15.30, A. Syla mė njoftoi se konsensusi u arrit dhe letra e delegacionit shqiptar iu dorėzua negociatorėve. Morėm frymė lirisht dhe u drejtuam nga ambasada nė Paris. Godo shkoi tė ēlodhej nė hotel, ndėrsa unė u dhashė intervista BBC-sė, "Zėrit tė Amerikės", kanaleve televizive shqiptare, "Gazetės Shqiptare" etj.

    Kur isha nė ambasadė, shumica e anėtarėve tė delegacionit shqiptar mė morėn nė telefon dhe mė pėrgėzuan pėr kontributin personal qė kisha dhėnė pėr tė bindur Thaēin. Madje u ēudita kur mė telefonoi dhe mė pėrgėzoi edhe Bujar Bukoshi! Vetėm Ibrahim Rugova nuk u bė i gjallė.

    Megjithėse konsensusi u arrit, ai ishte shumė i brishtė. E kuptova edhe mė shumė, kur i ndodhur pranė tij, dėgjova Thaēin nė intervistėn qė i dha RTSH-sė nė emisionin e orės 18.35. Pėrsėri u pėrpoq ta distancojė veten nga marrėveshja.

    Nė Rambuje kosovarėt arritėn tė bashkohen. Po kur tė kthehen nė Kosovė? Demaēi doli kundėr, por edhe komandantėt lokalė tė UĒK-sė. Ēfarė do tė ndodhė? Tė presim. Nė Rambuje shqiptarėt ranė dakord qė tė krijojnė edhe njė qeveri tė pėrbashkėt. Pse u nxituan? Pėr tė ndarė portofolat pėr tė ardhmen? Ishte njė kompromis pėr tė qėndruar sė bashku? Qosja mė tha se Kryeministėr u zgjodh Jakup Krasniqi, ndėrkohė qė mė vonė mora vesh se flitej pėr Hashim Thaēin. Demaēi, nė njė deklaratė pėr shtyp, e hodhi poshtė kėtė qeveri dhe vetė Marrėveshjen e Rambujesė. Demaēi po pengon, ndoshta pa dashje. Me tė duhet biseduar.

    Bisedė e vėshtirė mes Majkos e Papandreut

    10 mars 1999

    Ministri i Jashtėm grek, Jorgos Papandreu, erdhi sot nė Tiranė. Si gjithmonė miqėsor dhe shumė i sjellshėm, Papandreu veē miq bėn. Erdhi nė kuadrin e njė turneu tė shpejtė ballkanik pėr ēėshtjen e Kosovės. Grekėt e ndėrmorėn kėtė turne pėr njė ēėshtje, e cila u sjell dhe mund t‘u sjellė shqetėsime tė mėdha, jo vetėm refugjatėve, por dhe largim investitorėsh e komprometim si tė vetmit anėtar tė BE-sė dhe tė NATO-s nė Ballkan.

    Papandreu u shpreh pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, me termat autonomi tė zgjeruar brenda kufijve tė RFJ-sė. "Tė gjithė, tha ai, jemi tė interesuar pėr njė zgjidhje tė pėrshtatshme", dhe shfaqi kėnaqėsinė pėr sa dėgjoi nga Meidani e Majko se shqiptarėt kanė shfaqur gatishmėrinė pėr tė nėnshkruar marrėveshjen.

    Ministri i Jashtėm i Greqisė ishte duke kryer njė turne rajonal qė do ta ēonte edhe nė Beograd. "Millosheviēi, na informoi ai, ende refuzon praninė ndėrkombėtare ushtarake nė Kosovė, veēanėrisht atė tė NATO-s". Mėnyra se si e shtroi kėtė ēėshtje, mė dha tė kuptoj se ai donte tė dinte mendimin tonė nėse do tė ishte e pranueshme pėr shqiptarėt e Kosovės edhe njė tjetėr forcė ndėrkombėtare nėn ēfarėdolloj emri.

    Presidenti Meidani e bėri tė qartė qėndrimin e tij dhe i dha edhe njė pėrgjigje Papandreut kur e vuri theksin nė nevojėn e dislokimit tė forcave paqeruajtėse tė NATO-s, ose nėn komandėn e NATO-s nė Kosovė si garantuese e marrėveshjes.

    Biseda nė zyrėn e Kryeministrit Majko e vuri Papandreun nė njė pozitė tė vėshtirė dhe tė papritur. Kryeministri me tė drejtė vuri nė dukje se serbėt po pėrpiqen tė evitojnė nėnshkrimin e marrėveshjes, por ministri i Jashtėm grek e vuri nė dyshim kėtė konkluzion.

    Majko shkoi mė tej dhe pėrmendi njė deklaratė tė Vuk Drashkoviēit pėr njė ndarje tė mundshme administrative tė Kosovės, e cila ka bėrė qė tė lindin dyshime nė radhėt e shqiptarėve pėr vendosjen e forcave tė huaja aty, ku forcat e vendeve qė pėrkrahin Serbinė do tė pozicionoheshin nė ato rajone qė mund t‘i shkėputeshin Kosovės. Aludimi kėtu ndėr tė tjera mund tė ishte edhe pėr Greqinė.

    "Ne, vazhdoi Majko, po pėrgatitemi pėr mė tė keqen. Nė qoftė se do tė fillojnė masakra nė Kosovė dhe njė pjesė e refugjatėve do tė drejtohen nė kufi, Shqipėria do tė pėrfshihet nė konflikt dhe ne nuk mund tė qėndrojmė mėnjanė, do tė jemi tė detyruar tė veprojmė. Nėse sulmohemi do tė jemi tė detyruar tė mbrohemi dhe se po tė mos nėnshkruhet marrėveshja do tė ketė konflikt total midis shqiptarėve dhe serbėve".

    E pashė Papandreun qė u shqetėsua, sepse nuk e priste njė deklaratė kaq tė fortė. Pėr t‘u sqaruar mė mirė, ai e pyeti Majkon: "Bėhet fjalė pėr shqiptarėt e Shqipėrisė apo tė Kosovės?"

    Kryeministri iu rikthye me njė pėrgjigje akoma edhe mė tė fortė:

    "Nėse vriten dhjetė mijė veta nė ditė nė Kosovė tė gjithė shqiptarėt do tė orientohen nga zgjidhja e armatosur dhe i gjithė ky reaksion do tė pėrhapet nė Maqedoni dhe Mal tė Zi. Sinjale vijnė dhe nga shqiptarėt nė Turqi, ku numėrohen 4-5 milionė. Vetė unė do tė shkoj nė front".

    Papandreu u pėrgjigj:

    "Fillimi i luftės do tė ndizte tendencat nacionaliste nė tė gjitha vendet e Ballkanit dhe i gjithė bashkėpunimi i deritanishėm do tė kthehej mbrapsht. Do tė synohej krijimi i shteteve tė pastra nacionale, ēka nėnkupton njė luftė ballkanike. Kemi bashkėpunuar me Shqipėrinė, por i gjithė ky bashkėpunim do tė shembej dhe bashkė me tė edhe perspektiva euroatlantike. Ju premtoj se do tė bėj ē‘ėshtė e mundur pėr gjetjen e njė zgjidhjeje".

    E pėrcolla Papandreun nė aeroport. Pasi u ktheva, e mora Majkon nė telefon dhe i thashė me tė qeshur se e kishte "tmerruar" Papandreun dhe diplomatėt grekė qė e shoqėronin.



    shqip

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    E verteta e takimit Rugova-Milloshevic
    » Dėrguar mė: 07/02/2009 - 07:29


    Lajme te ngjashme
    Emmy: Ja kush ėshtė e vėrteta me Valtonin
    • Datė: Jan 26, 2009




    Ky ėshtė njė libėr memorial - dokumentar i rėndėsishėm qė vjen nė kohėn e duhur, nė 10-vjetorin e Konferencės sė Rambujesė, qė hodhi themelet pėr zgjidhjen e tė ardhmes sė Kosovės dhe pėrvjetorit tė parė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, si rrjedhojė e kėsaj Konference. Autori i librit, historiani, diplomati dhe politikani i njohur Paskal Milo, ka qenė ministėr i Jashtėm i Shqipėrisė nė vitet 1997 - 2001, nė momentet nga mė tė rėndėsishmet dhe mė tė vėshtirat tė historisė sė kohės sė sotme pėr vendin dhe botėn shqiptare nė Rajon, qė njihen tashmė nė historiografi dhe media si vitet e konfliktit nė Kosovė. Konciz dhe i drejtpėrdrejtė, i pėrpiktė, shkruar kėndshėm dhe me ngjyra letrare, "Ditari" i Milos, i hedhur nė letėr nė momentet kur kanė ndodhur ngjarjet dhe i botuar me besnikėri sipas shėnimeve tė asaj kohe, ėshtė njė kontribut i vyer pėr tė kuptuar atmosferėn kur u zhvilluan ngjarjet dhe ku vepruan aktorėt kryesorė tė kėtyre viteve, personalitetet mė tė njohur tė botės shqiptare dhe ata ndėrkombėtarė. Tė vėrtetat qė dalin nga botimi i kėtij libri, tė thėna e tė pathėna pėr arsye tė ndryshme gjatė kėtyre 10 vjetėve, janė njė ndihmesė e ēmuar pėr tė kuptuar realisht ato qė kanė ndodhur gjatė kohės sė Konfliktit, nė Kosovėn e pasluftės e deri mė sot. Pėrpos vlerave njohėse dhe rėndėsisė pėr historinė, idetė dhe mesazhet qė marrim nga ky libėr - ditar janė tė shumta, por stigmatizimi i natyrės kriminale tė regjimit tė Millosheviēit, mbėshtetja e fuqishme dhe e vendosur ndėrkombėtare, qėndrimi i vendeve fqinje, roli historik i vendimit tė vėshtirė tė Delegacionit Shqiptar pėr tė firmosur nė Rambuje, qėndrimi i secilit anėtar delegacioni dhe sa ndikoheshin nga pozicionet politike qė pėrfaqėsonin janė disa prej kulmeve qė ngjallin dhe mė shumė kuriozitet pėr lexuesit.

    Ibrahim Rugova nuk bashkėpunon me qeverinė shqiptare 31 maj 1998
    Edhe kėto dy javė politikėn tonė tė jashtme e ka dominuar ēėshtja e Kosovės. Bisedimet vetėm sa kanė filluar. Pas takimit nė Beograd Millosheviē-Rugova, midis tė dy palėve u bė edhe njė takim tjetėr nė nivel mė tė ulėt nė Prishtinė, ndėrsa nė 5 qershor ėshtė lėnė takimi i tretė. Ashtu si edhe dyshoja, partitė politike nė Kosovė u pėrēanė pėr ēėshtjen e bisedimeve. Rugovėn e sulmuan pothuajse tė gjithė, pėrfshirė Demaēin dhe Qosjen. UĒK-ja vazhdon tė rritet dhe tė popullarizohet nė dėm tė influencės dhe reputacionit tė Rugovės.
    Ne nuk kemi informacione dhe lidhje tė drejtpėrdrejta me Rugovėn. Ai po u shmanget kontakteve me ne dhe kjo ėshtė e ēuditshme. I ngarkuari ynė me punė nė Beograd, F. Nova disa herė ka kėrkuar ta takojė, por ai ėshtė shmangur. Pėrfaqėsuesi i Kosovės nė Tiranė, I. Rahmajli ėshtė i painformuar ose ėshtė i porositur tė mos na informojė. Se cila ėshtė arsyeja, koha do ta tregojė.
    Pėr mendimin tim, nė kėtė rast Rugova vepron gabim. I pėlqen ose jo Nano apo qeveria shqiptare, ata janė pėrfaqėsuesit e shtetit amė qė po investon dhe qė po rrezikon kaq shumė sot nė situatėn nė tė cilėn ndodhet vendi. Rugova e ka pėr detyrė qė tė bashkėpunojė me ata. Ne jemi angazhuar totalisht brenda vendit dhe nė planin ndėrkombėtar pėr Kosovėn, po rrezikojmė Shqipėrinė dhe po pėrgatitemi tė presim edhe refugjatė.
    Rugova, kėto ditė sė bashku me F. Aganin, B. Bukoshin, V. Surroin ishin nė SHBA-ja, ku u pritėn nga presidenti Klinton, sekretarja e shtetit Ollbrajt dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė amerikanė. Ftesa dhe pritja ishin njė mesazh i qartė qė amerikanėt u dhanė tė gjithėve: "Kosova po pėrfshihet nė sferėn e interesave amerikane sė bashku me Shqipėrinė dhe Maqedoninė". Mendohet se Rugova u ka kėrkuar amerikanėve dhe kėta e kanė kuptuar se UĒK-ja nuk duhet tė quhet terroriste. Nė fakt, nė deklaratat e fundit tė BE-sė dhe NATO-s pėr Kosovėn, UĒK-ja nuk cilėsohet mė terroriste dhe as nuk pėrdoret mė kjo fjalė. Beogradi dhe Moska e shfrytėzuan dhe pėrfituan mjaft nga pėrdorimi i kėtij termi.
    Amerikanėt disa herė na kanė kėrkuar qė tė mbėshtesim fort publikisht Rugovėn dhe ne e kemi bėrė. Ata kanė frikė nga rėnia e popullaritetit tė tij dhe prandaj e ftuan nė SHBA. Kam pėrshtypjen se amerikanėt, pas ardhjes sė Hollbrukut, sikur e ulėn intensitetin e kontakteve. Ne ua thamė, por, si duket, ata e kuptuan se ne mund tė ndikonim pak te Rugova.
    Delegacioni shqiptar ėshtė i mpirė para pėrgjegjėsisė sė madhe
    19 shkurt 1999
    Gjithnjė e mė shpesh mė takon tė hedh shėnime nė aeroplan. Kėtė po e bėj tani, nė orėn 23.00 nė linjėn Kajro-Xhedah (Arabia Saudite) ku po shkoj pėr njė vizitė zyrtare 24-orėshe. Sot deri nė momentin qė hipa nė aeroplan, jam marrė me zhvillimet nė Rambuje. Nė mėngjes erdhi kryeministri Majko nė mbledhjen e kolegjiumit tė Ministrisė, ku u diskutua pėr fazėn finale tė Konferencės mbėshtetur edhe nė informacionet mė tė fundit qė kishim. Mė vonė prita pjesėtarė tė familjes Jashari nga Kosova ku vitin e kaluar u vranė 52 anėtarė tė saj. Nga kjo familje doli edhe komandanti i parė i UĒK-sė, Adem Jashari. Nė fund dhashė njė intervistė tė gjatė nė televizionin shtetėror pėr Rambujenė.
    Nesėr ėshtė dita e fundit e Konferencės. Sipas Grupit tė Kontaktit, nėse nuk do tė nėnshkruhet marrėveshja, do tė ketė sanksione. Shanset pėr marrėveshje sot kanė qenė fare minimale. Millosheviēi dhe serbėt po rezistojnė fort para presioneve tė NATO-s dhe veēanėrisht tė amerikanėve. Hill sot shkoi prapė nė Beograd, por nuk u prit nga Millosheviēi. Ky i fundit ka deklaruar se Kosovėn, serbėt nuk kanė pėr ta dhėnė dhe sikur tė shkatėrrohet e gjithė Serbia! Millosheviēi dihet qė luan fort deri nė fund, por kėtė herė luan dhe pėr fatin e tij personal. Ollbrajt ka ardhur pėrsėri nė Rambuje. Thonė se mund tė shkojė dhe nė Beograd. Nuk besoj se amerikanėt do tė tėrhiqen kėtė herė dhe do tė pranojnė sfidėn e Millosheviēit. Hilli ma ka pohuar synimin.
    Si po vijnė punėt, lufta ėshtė nė fije tė perit dhe do tė na duhet tė pėrballojmė rreziqe tė mėdha e tė shumta. Delegacioni shqiptar nė Rambuje ėshtė i mpirė, i frikėsuar para pėrgjegjėsisė sė madhe pėr tė hedhur firmėn nė letėr dhe para presionit qė bėjnė segmente tė UĒK-sė nė terren pėr tė mos nėnshkruar n.q.s nuk pėrmendet referendumi nė marrėveshje dhe nėse parashikohet qė UĒK-ja tė shpėrndahet pas marrėveshjes. Gjendja ėshtė me tė vėrtetė kritike.
    Sot Hashim Thaēi u largua nga Rambuje pėr nė Lubjanė tė Sllovenisė pėr tė takuar A.Demaēin, me tė cilin do tė diskutojė rreth marrėveshjes. Demaēi ėshtė pėrfaqėsues i atyre qė kanė kundėrshtuar dhe biseda me tė ka pasur rėndėsi pėr tė pėrcaktuar qėndrimin e nesėrm tė delegacionit shqiptar.
    Ne sot dhamė mesazhin se vendimin do ta marrin vetė shqiptarėt e Kosovės. Ne nuk na takon tė marrim mė tepėr pėrsipėr. Megjithatė, shqiptarėt nuk duhet qė tė bėhen shkaktarė tė dėshtimit tė Rambujesė. Ata janė nė pozitė tė vėshtirė dhe delikate. Ne edhe sot jemi pėrpjekur t'i ndihmojmė. B. Shala tha se ndėrhyrja ime te Hilli ka qenė e mrekullueshme.
    NATO-ja ėshtė bėrė gati pėr ndėrhyrje. Diplomatėt e huaj kanė filluar tė largohen nga Beogradi. Pėrsėri taktika e fillimit tė tetorit tė vitit tė kaluar kur u arrit marrėveshja Hollbruk-Millosheviē. A do tė tėrhiqet nesėr Millosheviēi? Po rusėt a do tė ushtrojnė presion? Tė gjithė po presin me ankth orėn 12.00 tė ditės sė nesėrme, e shtunė 20 shkurt.
    V.O
    Berisha kėto tri ditėt e fundit doli me tezėn e pavarėsisė sė Kosovės. Me patetizmin e tij karakteristik u bėri thirrje tė gjithė shqiptarėve qė tė luftojnė pėr pavarėsinė. Ai e di mirė se tani pavarėsia ėshtė e pamundur. Atėherė pse e shpalli me kaq forcė e pasion? U inkurajua nga kongresmeni amerikan trafikant qė Hilli e quajti tė ēmendur (crazy) apo kėrkon tė luajė kartėn e nacionalistit e tė fitojė ndonjė pikė, sepse e kuptoi se ne kishim iniciativėn gjatė gjithė kėsaj kohe pėr Kosovėn dhe fituam mė shumė autoritet nė sytė e kosovarėve? Koha do ta tregojė.
    Delegacioni shqiptar u prit ngrohtė nė Kosovė
    1 mars 1999
    Kthimi nga Rambuje nė Tiranė, natyrshėm mė vendosi nė qendėr tė vėmendjes sė medias elektronike e tė shkruar. Organizuam njė konferencė tė posaēme shtypi, ku fola pėr Konferencėn dhe rezultatet e saj. Por m'u desh qė t'i pėrgjigjem edhe iniciativės sė fundit tė Berishės pėr Trans Rambujenė.
    Kryetari i opozitės pėr dhjetė ditė rresht, nuk la fjalė pa thėnė kundėr pjesėmarrjes sė shqiptarėve nė Konferencėn e Rambujesė. Pas miratimit nė parim tė marrėveshjes, ai bėri kthesė 180 gradė dhe shpiku formulėn e Trans Rambujesė, qė do tė thotė takim i tė gjitha partive politike nga Shqipėria, Kosova, Maqedonia e Mali i Zi pėr tė diskutuar e vendosur pėr nėnshkrimin e marrėveshjes nė 15 mars. Ne e kundėrshtuam, sepse e dinim qė ishte pėr konsum politik tė ditės dhe e parealizueshme, sikurse e dinte edhe vetė autori i saj. Ndaj, edhe nė konferencėn e shtypit thashė se zotit Berisha i ka ikur treni i Rambujesė, ai pėrpiqet ta arrijė, por nuk e kap dot.
    Miratimi nė parim i marrėveshjes nė Rambuje dhe shtyrja pėr tri javė e nėnshkrimit tė saj, ishte njė vendim i menēur diplomatik i Grupit tė Kontaktit, por para sė gjithash i amerikanėve. Kjo i dha frymėmarrje e kohė delegacionit shqiptar, e kryesisht Thaēit e drejtuesve tė tjerė tė UĒK-sė, qė tė ktheheshin nė Kosovė, tė bisedonin me komandantėt e njerėzit e terrenit dhe pastaj tė merrnin njė vendim tė pjekur mirė. Pritja e ngrohtė qė iu bė delegacionit kur u kthye nė Kosovė, e kishte bėrė tashmė gjysmėn e punės.
    Ne kemi vazhduar tė ndjekim me vėmendje e optimizėm zhvillimet diplomatike rreth konferencės sė ardhshme qė do tė mbahet nė Paris, nė 15 mars, pas Rambujesė, marrėdhėniet tona me liderėt kryesorė politikė tė Kosovės e me anėtarėt e delegacionit, janė bėrė mė miqėsore e mė bashkėpunuese. U manifestua besimi i ndėrsjellė, qė dikur mund edhe tė ishte vėnė nė dyshim. Vetėm Demaēi na kritikoi qė ndihmuam delegacionin nė Rambuje qė tė shprehej pozitivisht pėr marrėveshjen.
    Delegacioni shqiptar kalon pėrmes Tiranės
    pėr nė Prishtinė
    20 mars 1999
    Ndryshe nga ē'pritej, dje Grupi i Kontaktit vendosi ta ndėrpresė Konferencėn e Parisit duke i bėrė thirrje Beogradit qė tė reflektojė pėr herė tė fundit pėr nėnshkrimin e marrėveshjes. Bashkėkryetarėt e Konferencės, Vedrin dhe Kuk, dolėn nė njė konferencė tė pėrbashkėt pėr shtyp dhe shpėrndanė deklaratėn nė tė cilėn thuhej se Marrėveshjet e Rambujesė janė e vetmja zgjidhje paqėsore pėr problemin e Kosovės. Delegacioni i Kosovės e shfrytėzoi kėtė mundėsi, ndėrsa delegacioni jugosllav ėshtė pėrpjekur t'i prishė ato. Nė kėto rrethana nuk ka kuptim qė bisedimet tė shtyhen mė tej, vazhdonte deklarata, ndaj bisedimet u pezulluan dhe ato nuk do tė rifillojnė nė rast se serbėt nuk shprehin pranimin e marrėveshjeve.
    Menjėherė pas kėsaj, kryetari i radhės i OSBE-sė, norvegjezi Knut Volebek, lajmėroi tėrheqjen e vėzhguesve tė OSBE-sė nga Kosova, e cila u realizua plotėsisht paradite (1381 vėzhgues). Unė i telefonova mbrėmė Volebekut qė mė informoi pėr tėrheqjen. Po sot serbėt kanė filluar njė fushatė ofensive tė gjerė nė Kosovėn Qendrore dhe Veriore.
    Largimi i verifikuesve e lė Kosovėn pa dėshmitarė para synimeve serbe pėr njė fushatė tė re spastrimi etnik e krimi nė Kosovė. Amerikanėt, por dhe shumica e evropianėve, po deklarojnė hapur se nė rast se serbėt nuk binden tė nėnshkruajnė mbi ta do tė bjerė ndėshkimi i NATO-s. Kėshilli i NATO-s vazhdon tė jetė i mbledhur dhe po diskuton detajet e aksionit.
    Gjithēka duket si prag lufte. Ne jemi fare pranė saj dhe tė rrezikuar nga njė sulm i mundshėm i forcave serbe nė kufijtė veriorė dhe verilindorė. Kemi diskutuar dje dhe sot nė qeveri pėr marrjen e tė gjitha masave nė pėrforcim tė mbrojtjes nė kufirin verilindor. Vendosėm qė tė kryejmė nesėr disa veprime pėr tė mobilizuar vendin dhe popullin, pėr tė dhėnė mesazhe dhe pėr tė tėrhequr vėmendjen e Komunitetit Ndėrkombėtar. Nesėr Majko do tė takojė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, ndėrsa unė nė orėn 12.00 kam thirrur ambasadorėt e vendeve tė NATO-s pėr t'u folur pėr situatėn dhe pėr tė na ndihmuar nė aspektin humanitar pėr tė pėrballuar njė valė tė mundshme refugjatėsh nga Kosova. Po nesėr do t'i dėrgoj njė letėr Solanės nė tė cilėn do t'i kėrkoj mbledhjen urgjente tė kėshillit tė NATO-s pėr konsultime politike me Shqipėrinė. Pasnesėr vendosėm qė tė mblidhet parlamenti, i cili do tė informohet pėr situatėn dhe masat e marra. Nė Shqipėri njerėzit ende nuk janė plotėsisht tė ndėrgjegjshėm se jemi nė prag lufte.
    Sot u ndal nė Tiranė pėr rreth njė orė e gjysmė delegacioni kosovar, i cili kthehej nė Prishtinė pėrmes Shkupit. Tė njoftuar nga ambasadori francez, Kristman, dolėm pėr t'i takuar sė bashku me presidentin Meidani. Nga aeroplani ushtarak zbriti shumica e delegacionit: Thaēi me tė UĒK-sė, Qosja me tė tijtė, V. Surroi, B. Shala, F. Agani, I. Ajeti, etj. Mendova se I. Rugova nuk kishte ardhur. Por, nuk kaluan veē 20 minuta kur ai u shfaq nė derėn e sallės sė bashku me dy-tre tė tjerė dhe ambasadorin francez.
    Rugova nuk kishte dashur tė zbriste nga aeroplani, por e kanė detyruar kur i kanė thėnė se e priste presidenti Meidani. Erdhi dhe u ul midis nesh si i ndier nė faj. Shkėmbyem pėrshėndetjet e rastit. Meidani nuk e di se pėr ēfarė arsye nuk i kushtoi vėmendje, ndoshta se e kishte ftuar disa herė dhe ai kishte refuzuar. Mua m'u desh ta mbaja nė bisedė. Pėr tė ngrohur atmosferėn dhe duke e ditur edhe qė e pėlqente, porosita dy gota raki kur tė tjerėt pinin vetėm kafe.
    Filloi njė muhabet rakie dhe unė angazhova njohuritė e mia tė varfra pėr kėtė pije popullore shqiptare e ballkanike. E pyeta nėse kishte pirė ndonjėherė raki mani dhe kur mė tha jo, atėherė i premtova se do t'i dėrgoja dy shishe nga Boboshtica e Korēės, qė shquhet pėr prodhimin e saj.
    Gjeta rastin dhe i thashė se e prita nė Ambasadė nė Paris para dy ditėsh, por nuk erdhi. U pėrpoq tė justifikohej. I thashė gjithashtu se nuk ka arsye pse tė na mbesė hatri pėr njėri-tjetrin, mund tė kemi edhe diferenca, por ēėshtja kombėtare na bashkon.
    Mė tha se nuk kishte deklaruar asgjė nė publik dhe gjithė fajin ia hodhi shtypit qė ishte shumė i papėrgjegjshėm. Sigurisht qė nuk tha tė vėrtetėn, veē premtoi se do tė kthehej nė Tiranė nė rastin mė tė parė qė do tė dilte jashtė Kosovės, premtim qė e kishte bėrė kush e di se sa herė.
    U larguan nė orėn 14.30. Nė Tiranė mbetėn 5 anėtarėt e delegacionit tė UĒK-sė: Thaēi, Krasniqi, Ram Buja, Azem Syla dhe Xh. Haliti (Zeka). Do t'i takoj tė hėnėn nė darkė. Tė shohim se ēfarė zhvillimesh do tė ketė deri atėherė.
    Takim nė Romė me
    Rugovėn, tė liruar
    nga Millosheviēi
    7 maj 1999, Ora 23.15
    Sonte, nė orėn 21.00, u takova me Rugovėn nė Vilėn "Panfilio", qė ėshtė rezidencė qeveritare. Kisha qenė njėherė nė kėtė vilė, nė fund tė korrikut 1997, kur shkuam me Nanon tė ftuar nga qeveria italiane pėr tė marrė pjesė nė konferencėn pėr Shqipėrinė. Vila ruhej mirė nga policė dhe njerėz tė shėrbimeve sekrete italiane. Nė takim shkova me ambasadorin Ēuēi dhe me E. Sulon. Pėr rėndėsinė qė kishte takimi i porosita rrugės pėr nė vilė qė tė mbanin sa mė shumė shėnime e detaje dhe qė gjithsecili do tė shkruante nė mėnyrė tė pavarur informacionin e tij. Doja tė merrnim sa mė shumė, por edhe saktė.
    Na priti Adnan Merovci, roja dhe kėshilltari mė i afėrt i Rugovės. Rugova erdhi disa minuta mė vonė. U pėrshėndetėm dhe pak minuta mė vonė zbritėm poshtė, nė dhomėn e bukės pėr tė ngrėnė mocarela dhe domate qė italianėt na dhanė pėr darkė.
    Unė isha i pėrgatitur tė dėgjoja sa mė shumė dhe tė kėrkoja sqarime nga Rugova pėr tri-katėr ēėshtje pėr tė cilat ai ishte pėrgojuar kaq shumė ose qė kishin nevojė pėr njė pėrgjigje nga ana e tij. E urova qė kishte ardhur shėndoshė e mirė nė Romė dhe qė kėtej e tutje do tė bashkojmė pėrpjekjet nga afėr pėr t'u ēliruar sa mė shpejt Kosova. I nėnvizova se e kisha marrė kėtė iniciativė pėr t'u takuar e biseduar me tė dhe pėr tė ndarė mendimet lidhur me tė ardhmen edhe nė frymėn e deklaratės sė G-8 nė Bon.
    ...
    I thashė qė e prisnim nė Tiranė, se populli i tij donte ta shihte dhe ta dėgjonte, se duhej t'i jepte njė mesazh opinionit publik, pėr tė shpėrndarė dhe ndonjė "keqkuptim" qė ishte krijuar pėr tė. E informova se pritėm delegacionin e LDK-sė nė Tiranė para disa ditėsh dhe biseduam me ta pėr nevojėn e njė takimi tė tė gjithė faktorėve politikė shqiptarė tė Kosovės nė Tiranė pėr tė rikonfirmuar qėndrimet e pėrbashkėta tė marra nė Rambuje dhe pėr tė krijuar pėrfundimisht Qeverinė e Pėrkohshme.
    Qė nė fillim konstatova se Rugova ishte shumė i kujdesshėm nė pėrgjigjet e tij. Fliste qetė dhe kėrkonte tė dukej i sigurt nė ato qė thoshte. Mė erdhi keq pėr sforcimin qė po bėnte, sepse ai ndodhej para njė shqiptari, i sigurt qė unė e respektoja pavarėsisht se unė jam ministėr i njė qeverie qė ai nuk e ka dashur.
    Filloi tė flasė duke mė falėnderuar pėr ftesėn qė i kisha bėrė pėr tė ardhur nė Tiranė bashkė me familjen e tij dhe pėr solidaritetin qė kisha treguar. Pastaj mė tregoi pėr shkatėrrimet nė Kosovė, pėr shkretimin qė ndihej aty, aq sa edhe qentė e lopėt e ndjenin mungesėn e njerėzve dhe ishin nė kėrkim tė tyre. Mė tregoi se gjatė kohės sė izolimit nė Prishtinė kishte pasur kontakte telefonike tė shkurtra, por tė pėrditshme me ambasadorin Hill, qė e quajti mikun e tij.
    Ftesės time nė emėr tė qeverisė pėr tė ardhur nė Tiranė iu pėrgjigj se do tė vinte sė shpejti, pasi tė kryente disa angazhime ndėrkombėtare nė Evropė, Francė, Gjermani, Bruksel, Londėr etj. Pėr propozimin tjetėr pėr tė mbledhur gjithė faktorėt politikė tė Kosovės nė Tiranė, nuk e kundėrshtoi, por tha se do te bisedojė me bashkėpunėtorėt e tij, tė cilėt janė tė shpėrndarė. Deklaroi se mbėshtet marrėveshjen e Rambujesė pėr krijimin e qeverisė sė pėrkohshme, ndonėse la tė kuptohet qartė se ai u kishte lėshuar pe nė Rambuje njerėzve tė UĒK-sė pėr hir tė unitetit.
    Me sa kuptova, ai nuk e dėshiron tani kėtė qeveri, me pėrkrahjen qė po rigjen nė Uashington, Romė, Paris e Londėr, dhe mendon ta pėrmbysė situatėn nė favor tė tij. Prandaj ai nuk do tė nxitohet.
    Mė shpjegoi se qėllimi kryesor pse kishte ardhur nė Romė, ishte qė tė punonte qė shqiptarėt tė riktheheshin nė Kosovė, qė tė koordinonte pėrpjekjet me ne dhe me Fuqitė e Mėdha qė kjo tė realizohet sa mė shpejt.
    Nė moment ndėrhyri Adnani, i cili shtoi se ka pasur keqkuptime pėr qėndrimet e Rugovės pėr vendosjen e trupave tė NATO-s nė Kosovė. Mė kėrkoi qė tė sqaroja se Rugova ėshtė pėr vajtjen e NATO-s nė Kosovė. "Filozofia qė pėrdor Rugova, vazhdoi Merovci, ėshtė njė filozofi pacifiste, pėr tė nuk ka njerėz tė liq dhe ndonėse ata mund ta sulmojnė, denigrojnė, keqtrajtojnė, e ka tė pamundur tė thotė fjalė tė keqe."
    Por ajo qė mė bėri shumė pėrshtypje ishin fjalėt e tij, se Rugova ndonėse i izoluar nga bota, nė asnjė mėnyrė nuk ka pėr tė thėnė njė fjalė tė keqe pėr Millosheviēin a ndonjė njeri tjetėr, sepse kjo ėshtė jashtė mėnyrės sė tij tė tė konceptuarit tė realitetit dhe tė marrėdhėnieve nė shoqėri.
    Ajo qė kėrkoja tė sqaroja mė tepėr, por edhe mė habiti mė shumė, ishte ēėshtja e bisedimeve tė tij me Millosheviēin, Milutinoviēin dhe nėnshkrimi i komunikatės sė pėrbashkėt.
    Nuk bėri asnjė pėrpjekje pėr tė krijuar pėrshtypjen se kishte qenė peng dhe se kishte qenė i detyruar qė t'i bėnte kėto takime dhe tė mbante kėto qėndrime. Mė deklaroi se kishte qenė i ndėrgjegjshėm se kėto takime duheshin bėrė, se ai e kishte takuar edhe mė parė Millosheviēin (maj 1998), se duhej krijuar besimi dhe se ishte nė interes tė tė dy palėve tė bisedonin.
    Mė habiti kur mė tha se Millosheviēi, Milutinoviēi, Shahinoviē etj. ishin treguar realistė, se e kishin kuptuar situatėn dhe nevojėn e arritjes sė njė marrėveshjeje se edhe kėta njerėz janė, njerėz qė mendojnė e kėrkojnė njė zgjidhje, ēka do tė thotė se pikėrisht me kėta jo vetėm duhet tė bisedohet, por edhe tė bashkėjetohet. Madje edhe pėr largimin e tij nga Prishtina mė tha:
    "U thashė serbėve qė tė mė lėshojnė se nuk kam se ēfarė tė bėjė nė Prishtinė, se po tė jem jashtė do tė jem mė i dobishėm dhe do tė punoj edhe pėr juve qė tė arrihet njė marrėveshje."
    U hoq se nuk i bėnte pėrshtypje qė disa njerėz e kishin quajtur tradhtar dhe kėtu u referohej njerėzve tė UĒK-sė dhe se nuk do tė jepte llogari pėr veprimet e tij si kėrkonin ata.
    Dje dhe sot, Rugova ka takuar kėtu nė Romė Skalfaron, D'Alemėn, Dinin, Kris Hillin dhe Petriēin. Ditėt e ardhshme do takojė tė tjerė nėpėr Evropė.
    Sot, Krasniqi nė Tiranė nė emėr tė UĒK-sė e ka hedhur poshtė Deklaratėn e G-8 dhe ka thėnė se ata janė pėr pavarėsinė. Ky qėndrim i tremb perėndimorėt, ndaj edhe mbėshtesin Rugovėn e moderuar qė mund tė bashkėjetojė me serbėt. Pėr takimin me Rugovėn, njoftova me telefon Meidanin, Majkon, Gjinushin dhe Godon. Shtypit nuk i dhashė asgjė.

    gsh

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,968
    Pjesė nga "Ditari i njė ministri tė Jashtėm": Tė pathėnat pėr Konferencėn e Rambujesė



    Milo: Ju tregoj takimet Nano - Millosheviē

    dhe Majko - Papandreu



    Tė thėnat e tė pathėnat, dilemat e diplomacisė shqiptare pėr vendimet e vėshtira mbi fatin e Kosovės, pozicionimet politike dhe bashkėpunimi me ndėrkombėtarėt, Konferenca e Rambujesė dhe rrjedhoja e saj, Pavarėsia e Kosovės, tė rrėfyera tė gjitha nė njė libėr. Paskal Milo, ministri i Jashtėm i Shqipėrisė sė asaj kohe, ka shėnuar gjithēka me pėrpikmėri nė njė ditar. I hedhur nė letėr nė momentet kur kanė ndodhur ngjarjet, Ditari i Paskal Milos, botuar me besnikėri sipas shėnimeve tė asaj kohe, tashmė ka marrė formėn e njė libri memorial-dokumentar tė titulluar "Ditari i njė ministri tė Jashtėm; konflikti i Kosovės 1997-2001". I hedhur nė treg nga shtėpia botuese "Toena", ky libėr vjen nė kohėn e duhur, nė 10-vjetorin e Konferencės sė Rambujesė, qė hodhi themelet pėr zgjidhjen e tė ardhmes sė Kosovės dhe pėrvjetorit tė parė tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, si rrjedhojė e kėsaj Konference. Tė vėrtetat qė dalin nga botimi i kėtij libri, tė thėna e tė pathėna pėr arsye tė ndryshme gjatė kėtyre 10 vjetėve, janė njė ndihmesė e ēmuar pėr tė kuptuar realisht ato qė kanė ndodhur gjatė kohės sė konfliktit, nė Kosovėn e pasluftės e deri mė sot. Ditėn e martė, 10 shkurt, ora 12.00 nė hotel "Tirana", me pjesėmarrjen e autorit dhe praninė e shumė figurave tė tjera politike, "Toena" do tė organizojė njė takim promovues, pėr tė vazhduar nė datėn 13 shkurt me Prishtinėn.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,968
    Njė mision i vėshtirė, por i suksesshėm



    Milo pėr Konferencėn e Rambujesė e tė Parisit shkurt - mars 1999



    Shqiptarėt i thonė "Po" marrėveshjes


    23 shkurt 1999


    Po shkruaj 24 orė pasi kam mbėrritur nė Paris dhe jam duke fluturuar pėr nė Vjenė ku nesėr zhvillohet mbledhja e grupit "Miqtė e Shqipėrisė" dhe ku jemi ftuar tė marrim pjesė. Qėndrimi nė Paris ka qenė njė kalvar i vėrtetė diplomatik. Me tė mbėrritur fillova menjėherė tė kontaktoj me disa anėtarė tė delegacionit kosovar, me Xhavit Halitin (Zekėn), me Jakup Krasniqin, me profesor R. Qosjen, me Azem Sylėn, Veton Surroin.. Ata ma paraqitėn situatėn brenda delegacionit alarmante, po pėrēaheshin dhe Konferenca mund tė pėsonte fiasko. Tė gjithė pėrgjegjėsinė e pėrqendronin te njė emėr: Hashim Thaēi. U pėrpoqa tė lidhesha me atė, po ai mė fshihej. Rastėsisht e kapa te telefoni i Zekės, por mė "rrėshqiti" dhe e mbylli. Pėrpjekjet pėr t‘u rilidhur pėrfunduan pa sukses. Me Majkon nė Tiranė komunikoja vazhdimisht.


    Qėkur u nisa nga Tirana kisha kėrkuar takim me zonjėn Ollbrajt, Vedrin dhe Kuk. Amerikanėt ishin pėrgjigjur pozitivisht dhe pėrmes zėdhėnėsit tė Departamentit tė Shtetit ia kishin dhėnė lajmin dhe shtypit. Gazetarėt ishin mbledhur nė hotel "Intercontinental" ku qėndronte Ollbrajti, deri nė mesnatė nė pritje tė takimit tonė. Por takimi nuk u realizua. Ollbrajt deri vonė u pėrpoq tė thyente rezistencėn e Thaēit, por pa dobi. E zhgėnjyer dhe e zemėruar, ajo u kthye nė hotel.


    U lidha me delegacionin amerikan, fola me Tinėn, Karl Sibentritin dhe mė nė fund me Hillin. As ata nuk mė jepnin shpjegime. U kėrkova tė na ndihmonin tė takonim po atė natė delegacionin shqiptar tė ngujuar nė kėshtjellė, por na kthyen pėrgjigje qė francezėt nuk donin. Madje atyre nuk u kishte pėlqyer as ardhja ime nė Paris. Ata ishin pėrpjekur tė na mbanin larg Rambujesė.


    Hilli mė foli shumė i zemėruar. Pėr Thaēin mė tha se duhet tė shkojė me pushime. Mė tha gjithashtu se Ollbrajti ishte shumė e prekur dhe kishte deklaruar se n.q.s. nuk do tė kishte marrėveshje, ajo do ta harronte fjalėn Kosovė! I kėrkova Hillit qė tė na e sillnin delegacionin shqiptar nė hotel. Ai na premtoi se do tė pėrpiqeshin tė rregullonin takimin. E organizuan pėr ditėn tjetėr (sot) nė orėn 8.00 brenda nė territorin e kėshtjellės. Tė lodhur dhe plot tension ramė tė flemė pak orė.


    Nė orėn 8.00 sot u takuam me R. Qosjen, V. Surroin, A. Sylėn dhe H. Thaēin nė njė zyrė tė administratės sė kėshtjellės. I. Rugova, megjithėse e kishim kėrkuar, nuk erdhi. Dėshmoi edhe njė herė hapur se nuk dėshironte tė kishte lidhje me ne, inferioritetin dhe mungesėn e kurajės pėr t‘u ballafaquar dhe parė sy mė sy. Nga amerikanėt prapa derės qėndronte Sibentriti.


    Ngadalė dhe me qetėsi u sqarova kosovarėve se ne do t‘i mbėshtesim dhe nuk do t‘i lėmė kurrė vetėm. E dinim qė Thaēi duhej tė bindej me argumente, por ai kishte marrė njė qėndrim tė pandryshueshėm dhe kokėfortė, aq sa bisedimet qė zgjatėn mbi njė orė nuk sollėn asnjė pėrfundim! U ndamė si miq me mendimin se ata, gjatė shqyrtimit tė projektit pėrfundimtar qė do t‘u dorėzohej nė orėn 9.00, do reflektonin pozitivisht.


    U kthyem nė Paris, nė ambasadė, nė pritje tė orės 12.00, kur delegacionet do tė jepnin mendimet e tyre me shkrim pėr projektin. Nuk kishim veēse disa minuta qė ishim kthyer, kur Kris Hill nga Rambujeja mė telefonoi e mė kėrkoi njė takim nė orėn 11.30.


    Iu drejtuam pėrsėri Rambujesė dhe eskorta na ēoi nė selinė e delegacionit amerikan, njė shkollė qė u kishte dhėnė nxėnėsve njė javė mė tepėr pushime. Nė takim me Hillin dhe Sibentritin shkuam unė, Godo dhe ambasadori L. Rama. Hill filloi tė fliste dhe nuk e fshihte zemėrimin. Gjithēka e kishte me Hashim Thaēin. "Takimi me Demaēin nė Lubjanė, turfullonte Hilli, ka luajtur njė rol shumė negativ. Ēudia mė e madhe ka qenė se, duke mos besuar tek Ollbrajt, delegacioni shqiptar i ka kėrkuar asaj qė tė lidhen drejtpėrdrejt dhe tė flasin me Presidentin Klinton. Kjo tė bėn tė mendosh se ata vijnė nga njė planet tjetėr". Hilli tha dhe shumė fjalė tė tjera i plagosur rėndė edhe nė sedrėn e tij, por edhe nė pėrgjegjėsinė qė kishte si negociator amerikan qė donte tė siguronte suksesin e Konferencės qė do tė ishte njėkohėsisht edhe sukses amerikan, por edhe arritje personale e tij. Interesa tė kombinuara, por qė jo gjithnjė ėshtė e lehtė tė gjesh ekuilibrin midis tyre.


    Deklaratat e Hillit ishin sigurisht pak tė nxituara e nė inat e sipėr, qė reflektonin njė tension e lodhje tė jashtėzakonshme. "Kam 42 orė pa gjumė, na tha dhe zonja Ollbrajt, nuk ka qenė kurrė mė e zemėruar se dje."


    Sė bashku me zotin Godo u pėrpoqėm ta qetėsojmė duke i thėnė se Thaēi ndodhet nėn presionin e segmenteve tė caktuara tė UĒK-sė nė terren, se ai djalė nuk ėshtė i lirė tė vendosė vetė dhe tė marrė pėrgjegjėsi kaq tė rėnda, se ėshtė i ri e nuk ka shumė pėrvojė politike etj. Nė momentin qė dėgjoja Hillin e zemėruar, mendova se ēfarė dėmi mund t‘i bėhej ēėshtjes sė Kosovės nga kokėfortėsia apo nga frika e marrjes sė pėrgjegjėsisė. Menjėherė i kėrkova Hillit qė tė na krijonte mundėsinė qė t‘i takonim dhe njė herė shqiptarėt pėr pesė minuta. Godo nė fillim kundėrshtoi, po mė vonė mė dha tė drejtė.


    Pas mė tepėr se gjysmė ore, erdhėn pėr t‘u takuar pėrsėri R. Qosja, V. Surroi, A. Syla dhe H. Thaēi. Fillova t‘u flas me qetėsi pėr ēfarė tha Hilli, rėndėsinė qė kishte nė parim miratimi i marrėveshjes pėr Kosovėn, iu referova bisedave tė bėra me Bedri Islamin, u pėrmenda letrėn e Presidentit Meidani. Ismail Kadare i kishte dėrguar dje delegacionit njė letėr mbresėlėnėse qė unė e lexova nė zyrėn e Majkos. Majko mė mori nė telefon dy herė gjatė bisedės.


    Tė gjitha kėto veprime ishin mbėshtetje edhe pėr mua qė tė kėmbėngulja fort e mė fort. Nė fund e ngrita tonin kundėr Thaēit dhe i thashė se me qėndrimin e tij po i kursente Serbisė bombardimin, por tė mos harronte qė kishte pėrgjegjėsi edhe ndaj Shqipėrisė, sepse ne vuajmė rrjedhojat e konfliktit nė Kosovė. Ne duhet ta ndihmojmė njėri-tjetrin dhe tė mirėkuptohemi me njėri-tjetrin. Rexhep Qosja foli pėrsėri bukur dhe me logjikė, po kėshtu Surroi. Edhe Syla, ndonėse i kontraktuar, e mbėshteti marrėveshjen nė princip.


    Thaēi nė pėrfundim kėrkoi gjysmė ore afat qė tė mbyllej vetėm nė dhomė dhe tė reflektonte! E kuptova qė do tė kėshillohej me ata qė e mbanin peng! Para se tė ndaheshim i thashė Thaēit: "Po tė shikoj drejt nė sy dhe ato sy mė thonė se ti do tė marrėsh njė vendim tė drejtė".


    U larguam nga kėshtjella, pasi amerikanėt e miratuan shtyrjen e afatit edhe pas orės 13.00 pėr t‘i dhėnė mundėsi delegacionit shqiptar tė arrinte konsensusin. Abdyl Sylės ( ėshtė fjala pėr Azem Sylėn - Sh.B ) i lashė numrin tim tė telefonit dhe i kėrkova tė mė njoftonte pėr vendimin. Shkuam nė njė restorant nė pritje tė pėrgjigjes.


    Nė restorant fola disa herė me Presidentin, me Majkon e Gjinushin. Tirana ishte nė ankth si tė gjithė ne. Fola edhe me Demaēin, i cili nė momentin kur ēdo gjė pothuajse kishte mbaruar, mė tha qė tė kėrkoja shtyrjen e Konferencės pėr njė javė, ardhjen e tij si anėtar i delegacionit dhe sigurimin e njė takimi me M. Ollbrajtin! Kodra pas bregut!


    Pėrfundimisht rreth orės 15.30, A. Syla mė njoftoi se konsensusi u arrit dhe letra e delegacionit shqiptar iu dorėzua negociatorėve. Morėm frymė lirisht dhe u drejtuam nga ambasada nė Paris. Godo shkoi tė ēlodhej nė hotel, ndėrsa unė u dhashė intervista BBC-sė, "Zėrit tė Amerikės", kanaleve televizive shqiptare, "Gazetės Shqiptare" etj.


    Kur isha nė ambasadė, shumica e anėtarėve tė delegacionit shqiptar mė morėn nė telefon dhe mė pėrgėzuan pėr kontributin personal qė kisha dhėnė pėr tė bindur Thaēin. Madje u ēudita kur mė telefonoi dhe mė pėrgėzoi edhe Bujar Bukoshi! Vetėm Ibrahim Rugova nuk u bė i gjallė.


    Megjithėse konsensusi u arrit, ai ishte shumė i brishtė. E kuptova edhe mė shumė, kur i ndodhur pranė tij, dėgjova Thaēin nė intervistėn qė i dha RTSH-sė nė emisionin e orės 18.35. Pėrsėri u pėrpoq ta distancojė veten nga marrėveshja.


    Nė Rambuje kosovarėt arritėn tė bashkohen. Po kur tė kthehen nė Kosovė? Demaēi doli kundėr, por edhe komandantėt lokalė tė UĒK-sė. Ēfarė do tė ndodhė? Tė presim. Nė Rambuje shqiptarėt ranė dakord qė tė krijojnė edhe njė qeveri tė pėrbashkėt. Pse u nxituan? Pėr tė ndarė portofolat pėr tė ardhmen? Ishte njė kompromis pėr tė qėndruar sė bashku? Qosja mė tha se Kryeministėr u zgjodh Jakup Krasniqi, ndėrkohė qė mė vonė mora vesh se flitej pėr Hashim Thaēin. Demaēi, nė njė deklaratė pėr shtyp, e hodhi poshtė kėtė qeveri dhe vetė Marrėveshjen e Rambujesė. Demaēi po pengon, ndoshta pa dashje. Me tė duhet biseduar.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,968

    Takimi Nano - Millosheviē nė Kretė




    5 nėntor 1997



    Dje mbaroi Samiti i Kretės, nė qytetin Iraklio, nė hotelin "Kapsis" ku u takuan kryetarėt e shteteve dhe tė qeverive, si dhe ministrat e Jashtėm tė vendeve tė Evropės Juglindore. ( shiko foton ) Ky Samit, i pari nė historinė e kėtyre vendeve, ngjalli interes tė madh, disa e pritėn me kėrshėri, disa tė tjerė me dyshim e skepticizėm. Greqia, si iniciatore, u pėrpoq tė nxirrte pėrfitime maksimale, tė manifestonte nė njėfarė mėnyre lidershipin e saj nė Ballkan. Turqia, qė pa dyshim ishte kundėr saj, u pėrpoq sė bashku me Rumaninė tė minimizonte rėndėsinė e Samitit. Madje u pėrpoqėn qė tė mos kishte as edhe njė dokument nė fund tė tij. Millosheviēi, nga ana e tij, kėrkoi tė nxirrte pėrfitimet e rastit. Me praninė e tij nė Samit ai synonte tė thyente izolimin e pjesshėm ndėrkombėtar dhe ta shfrytėzonte atė pėr propagandė nė fushatėn elektorale pėr zgjedhjet presidenciale qė do tė mbahen nė Serbi nė 7 dhjetor 1997.


    Ne shkuam atje pėr tė manifestuar vullnetin tonė tė mirė pėr marrėdhėnie korrekte me fqinjėt, pėr bashkėpunim dhe mirėkuptim me ta. Propozimi serb pėr takimin e nivelit tė lartė midis dy vendeve nė Kretė u konsiderua me kujdes nė Tiranė dhe pėr kėtė u informua edhe Presidenti Rugova pėrmes Zyrės sė Qeverisė sė Pėrkohshme tė Kosovės nė Shqipėri.


    Vendimi pėrfundimtar pėr tė realizuar kėtė takim u mor pas konsultimeve me Departamentin e Shtetit tė SHBA-sė. Ambasadorja amerikane nė Tiranė, Mariza Lino, i pėrcolli qeverisė shqiptare kėto mesazhe: "Opinioni i jashtėm do tė presė shumė mė tepėr nga ēfarė mund tė arrihet realisht nga ky takim. Ne nuk jemi kundėr zhvillimit tė takimit, por sugjerojmė qė gjatė bisedimeve tė pėrqendroheni nė problemet kufitare (hapja e pikave doganore) dhe nė shkėmbimet tregtare, qė kosovarėve t‘u jepet mundėsia tė lėvizin lirshėm nė tė dyja anėt e kufirit, tė kėrkoni vendosjen e dialogut me kosovarėt dhe zbatimin e marrėveshjes pėr arsimin".


    Nė fund, Departamenti i Shtetit sugjeronte qė "nuk duhet tė shpreheni apo tė mbani qėndrime qė mund tė komprometojnė murin e jashtėm tė sanksioneve dhe mos bėni deklaratė tė pėrbashkėt pas takimit (pala tjetėr do ta kėrkojė)".


    Qeveria shqiptare u pėrgatit seriozisht pėr Samitin e Kretės dhe nė mėnyrė tė veēantė pėr takimin e nivelit tė lartė me palėn serbe. Nė 30 tetor, MPJ-ja i dėrgoi kabinetit tė Kryeministrit Fatos Nano materialin pėrgatitor me tezat pėr takimin me delegacionin e Jugosllavisė. Nga mbi katėr faqe qė pėrmbanin kėto teza, dy faqe e gjysmė i kushtoheshin Kosovės dhe ato ndodhen nė Arkivin e MPJ-sė tė Shqipėrisė nė dosjen mbi Samitin e Kretės. Nė kėto teza thuhej se "ēėshtja e Kosovės ėshtė pėrsėri njė problem i madh, qė ka bllokuar marrėdhėniet midis dy vendeve. Shteti shqiptar, kėtij problemi kaq tė madh, nuk ka si t‘i shmanget, sepse ėshtė njė obligim i natyrshėm", se "ne i konsiderojmė plotėsisht tė drejta kėrkesat qė shqiptarėt e Kosovės kanė formuluar dhe askush nuk na jep tė drejtė qė t‘i modifikojmė apo ekzagjerojmė ato”. Ajo qė shteti shqiptar dėshiron tė theksojė, ėshtė se tashmė Kosova nuk ėshtė thjesht njė problem i marrėdhėnieve midis Jugosllavisė dhe Shqipėrisė, por njė problem i Jugosllavisė me Komunitetin Ndėrkombėtar".


    Tezat pėrmbanin njė numėr propozimesh konkrete, qė Kryeministri shqiptar duhej t‘i bėnte Millosheviēit nė lidhje me Kosovėn, si lirimin e tė burgosurve tė ndėrgjegjes dhe marrjen fund tė shkeljes flagrante tė tė drejtave tė popullsisė shqiptare nė Kosovė, Mal tė Zi e Serbi, heqjen e masave policore nga Kosova, rikthimin e tė larguarve me dhunė nga puna, shqiptarizimin e administratės nė bazė tė realiteteve demografike nė Kosovė dhe vise tė tjera ku jetojnė popullsi shqiptare etj.


    Nė fund, tezat e MPJ-sė theksonin se "normalizimi i gjendjes nė Kosovė, nėpėrmjet zgjidhjeve politike, do ta lehtėsonte nė mėnyrė tė dukshme atmosferėn e rėnduar. Pėr kėtė propozojmė qė udhėheqja jugosllave fillimisht tė konkretizojė dialogun e nisur me udhėheqėsit politikė tė Kosovės pėr rikthimin e objekteve shkollore, ēėshtje kjo qė tashmė ėshtė nė objektiv tė vėmendjes sė opinionit publik ndėrkombėtar. Kjo gjė ėshtė urgjente, sepse shenjat nė Kosovė tregojnė pėr njė zhvillim qė mund tė ketė pasoja pėr stabilitetin nė Jugosllavi dhe nė tėrė rajonin e Ballkanit. Marrėveshja pėr arsimin, kthimin e nxėnėsve dhe studentėve e profesorėve nė lokalet e tyre do tė ishte njė fillim i mbarė dhe nėse e arrijmė kėtė gjė sot kėtu nė Kretė, ky do tė ishte njė hap serioz i hedhur nė drejtimin e duhur pėr tė kthyer pėrsėri besimin nė zgjidhjen politike e nė dialogun, si mėnyrat e vetme produktive qė mund tė parandalojnė krizat".


    Para se tė them nėse tezat e pėrgatitura nga MPJ-ja u pėrdorėn ose jo, le tė shikojmė shkurtimisht se si u arrit nė takimin Nano-Millosheviē nė mbrėmjen e 3 nėntorit nė hotelin "Kapsis" tė Iraklios nė Kretė. E vėrteta ėshtė se pėrmes kanaleve diplomatike, tė dyja palėt ishin pėrpjekur paraprakisht tė binin dakord pėr temat e bisedimeve. Por pala jugosllave refuzonte qė nė bisedime tė flitej pėr Kosovėn, ndėrkohė qė pala shqiptare e kishte vėnė si kusht se pa biseduar pėr kėtė ēėshtje nuk kishte arsye qė tė bėhej takimi midis dy delegacioneve.


    Samiti pati rėndėsi pėr takimet bilaterale. Takimet mė interesante dhe

    mė tė komentuara ishin ato Simitis-Jillmaz dhe Nano-Millosheviē.


    Deri nė drekė, mė 3 nėntor nuk ishte e sigurt nėse do tė zhvillohej takimi. Gjatė drekės unė me Nanon ishim ulur nė qoshen e tavolinės sė madhe. Menjėherė, nė njė radhė me ne, ishin ulur Milutinoviē dhe Millosheviēi. Nė njė moment Milutinoviē i propozoi Nanos qė tė ndėrronin vendin, por Nano refuzoi. Gjatė gjithė drekės ata nuk i folėn njėri-tjetrit.


    Mė nė fund, kur pėrfundoi dreka, duke dalė nga restoranti nė hollin e hotelit ne u ndodhėm pėrballė Millosheviēit. Njė takim nė dukje i rastit. I dhamė dorėn, ndėrkohė qė fotoreporterėt bėnė punėn e tyre. Ky shtrėngim duarsh zgjidhi gjithēka. Nano i propozoi Millosheviēit qė tė takoheshin kokė mė kokė. Millosheviēi pranoi.


    Nė moment e ndjeva qė Nano bėri gabim qė vendosi tė takohej vetėm. Ai e dinte klimėn nė tė cilėn zhvillohej takimi dhe pėr tė larguar njė pjesė tė dyshimeve, apo edhe tė akuzave tė padrejta qė po bėheshin me bollėk duhej tė ishte treguar mė i kujdesshėm. Duke zbritur shkallėt pėr nė dhomat tona, i thashė Nanos se do tė ishte mirė qė tė mos shkonte vetėm nė takim dhe tė takoheshim nė rang delegacionesh. Nano m‘u pėrgjigj: "Nuk ka gjė, le tė mė akuzojnė mua si tradhtar!".


    Takimi filloi nė njė nga dhomat e pėrgatitura enkas nė katin e dytė tė hotelit. Nano dhe Millosheviēi u ulėn nė kolltukė pėrballė njėri-tjetrit. Unė me Milutinoviēin mbetėm prapa derės dhe biseduam rreth njė orė. Takimi zgjati rreth njė orė e gjysmė nga 19.30-21.00, kur ishte parashikuar vetėm treēerek ore. Presidenti i Maqedonisė, Kiro Gligorov, me tė cilin kishim takimin tjetėr, u detyrua tė priste rreth njė orė. Pėr tė mos shkaktuar ndonjė incident, unė shkova dhe bisedova vetė pėr gjysmė ore me Gligorovin dhe ministrin e Jashtėm Hanxhinskin.


    Takimi Nano-Millosheviē ishte i pari qė bėhej pas 51 vjetėsh qė prej qershorit 1946, kur nė Beograd ishin takuar zyrtarisht Enver Hoxha me Titon. Takimi duhej bėrė dhe ishte i dobishėm. Ne u treguam pa komplekse dhe qeveritė evropiane dhe ajo amerikane na mbėshtetėn. Por ende pa mbaruar takimi, madje para tij, pati reagime nė Kosovė e Shqipėri.


    Qeveria e Kosovės dhe Ibrahim Rugova qė mė 2 nėntor kishin dalė me njė deklaratė ku shprehej shqetėsim, por edhe ankth pėr mundėsinė e diskutimit tė ēėshtjes sė Kosovės nė kėtė Samit dhe pėr mungesėn e ftesės pėr udhėheqėsit kosovarė pėr tė marrė pjesė aty. Sigurisht qė ēėshtja e pjesėmarrjes nuk ishte e argumentuar, sepse Kosova nuk ishte shtet i pavarur dhe qeveria e zotit Bukoshi e panjohur nga pikėpamja e sė drejtės ndėrkombėtare. Por shigjetimi kryesor nė kėtė deklaratė, qoftė pa e pėrmendur me emėr, drejtohej kundėr Nanos kur thuhej se "askush tjetėr, pėrveē pėrfaqėsuesve tė zgjedhur tė popullit tė Kosovės, nuk ka mandatin dhe nuk mund tė bisedojė nė emėr tė Kosovės, apo tė marrė pėrsipėr zgjidhje tė ēfarėdolloj natyre pėr Kosovėn".


    Takimi dhe biseda e kryetarit tė qeverisė shqiptare me kryetarin e njė shteti fqinj, qoftė ky edhe Millosheviēi i Serbisė, nuk mund tė paragjykohet apriori. Politikanėt dhe kryetarėt e shteteve e tė qeverive janė pėr t‘u takuar, pėr tė zgjidhur problemet e pėr tė nxitur zhvillimin e marrėdhėnieve. Aq mė tepėr qė kishte mbi gjysmė shekulli qė nuk kishte pasur takim midis liderėve tė tė dyja vendeve. Por brishtėsia e marrėdhėnieve shqiptaro-serbe, ēėshtja e Kosovės dhe natyra thellėsisht antishqiptare e Millosheviēit duhej ta bėnin Kryeministrin shqiptar qė tė mendonte njė takim mė zyrtar e mė protokollar, mė tė hapur, me kolegė e kėshilltarė nė krah qė t‘u jepte edhe pėrmasa mė tė gjera e mė tepėr siguri bisedimeve.


    Takimet kokė mė kokė mbartin nė vetvete diplomacinė konspirative, prandaj edhe bėhen, por nuk mund dhe nuk duhej bėrė njė i tillė midis dy njerėzve qė pėrfaqėsonin dy qeveri, dy vende e dy kombe qė ishin nė grindje e mosmarrėveshje historike. Nano, po tė ishte me delegacionin, do t‘u pėrmbahej nė substancė tezave tė pėrpunuara nga MPJ-ja pėr bisedimet dhe ato do tė ishin shėnuar nė rekordet e takimit dhe ai do tė ishte i mbrojtur nga akuzat qė vėrshuan si lumė pas Kretės, si nga opozita nė Shqipėri, ashtu edhe nga njė pjesė e politikės dhe opinionit publik nė Kosovė e diasporė.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,968
    Njė takim nė Tiranė me rezonancė nė Prishtinė


    21 dhjetor 1998



    Sot pasdite, rastėsisht nga njė radiostacion privat, mora vesh se nė hotel "Rogner" u realizua nė dukje krejt papritur njė takim i dyshes qeveritare Majko e Meta me dyshen opozitare Berisha e Pollo. Nė mėngjes u ndodha te zyra e Kryeministrit Majko, por ai as mė dha shenjėn mė tė vogėl pėr kėtė takim.


    Ambasadorja amerikane M. Lino qė u ndodh sot pasdite nė zyrėn time nė kohėn kur zhvillohej takimi, ishte nė dijeni tė tij. Nuk e ndjeva veten aspak mirė kur njė ngjarje politike kaq tė rėndėsishme nuk e dinte ministri i Jashtėm i Shqipėrisė, por e dinin pėrfaqėsuesit e huaj diplomatikė nė Tiranė. Si puna ime, tė befasuar, u ndodhėn edhe anėtarėt e tjerė tė kabinetit qeveritar, Kryetari i Kuvendit dhe nuk jam i sigurt nėse e dinte edhe Presidenti. Mbi tė gjitha nuk e dinte as edhe kryesia e Partisė Socialiste.


    Takimi, duke ardhur krejt papritur, shkaktoi pėshtjellim nė tė dyja kampet politike. Ai u realizua nė kulmin e retorikės konfliktuale midis qeverisė e opozitės, qė kėtė herė ishte shkaktuar edhe nga njė grevė urie dyjavore e rreth 90 studentėve nė Qytetin Studenti qė ishte mė se e qartė qė ishte organizuar nga PD-ja. Nė mėnyrė publike, si iniciatore dhe ndėrmjetėsuese e takimit, u shpall Shoqata e Studentėve tė Dhjetorit (tė vitit 1990), e cila ėshtė e njohur pėr prirjen e saj pro Partisė Demokratike.



    Unė jam pothuaj i sigurt qė ky takim spektakolar, pėr mėnyrėn se si u organizua dhe kohėn qė u zgjodh pėr ta realizuar, nuk mund tė ishte vepėr e kėsaj shoqate, e cila nuk pėrfaqėsonte ndonjė zė tė fuqishėm dhe me autoritet nė opinionin publik shqiptar. Nė qoftė se nuk ėshtė kjo shoqatė, atėherė cilėt janė organizatorėt e vėrtetė tė kėtij takimi? Kush kishte interes qė ky takim tė bėhej dhe pėrse? Kėto pyetje implikojnė pėr mendimin tim tri palė: zotin Berisha, Kryeministrin dhe zėvendėsin e tij e disa pėrfaqėsues tė trupit diplomatik nė Tiranė (ambasadorja Lino e SHBA-sė, ambasadori Spatafora i Italisė dhe ambasadori Everts i OSBE-sė).


    Pėrse Berisha ishte i interesuar?

    Mendoj pėr disa arsye: strategjia e tij e bojkotit tė Parlamentit, e tensionimit tė situatės dhe e destabilizimit tė vendit pėr t‘u rikthyer nė pushtet me dhunė dėshtoi. Si ministėr i Jashtėm jam nė dijeni tė plotė pėr izolimin e tij nga faktori ndėrkombėtar. Eliminimi i tij nga jeta politike shqiptare ishte bėrė objekt diskutimi. Nė kėto rrethana, shefit tė opozitės i duhet njė arsye e fortė qė tė rikthehet nė Parlament, qė tė braktisė sheshin "Skėnderbej", qė e ka marrė me qira pėr muaj tė tėrė. E kuptoi vetė, apo e ndihmuan tė tjerėt ta kuptojė, kjo ėshtė njė ēėshtje tjetėr. Unė mė tepėr mendoj se ėshtė e dyta.


    Po Majko me Metėn pse ishin tė interesuar ta bėnin kėtė takim? A e morėn vendimin vetė, apo ua imponuan tė tjerėt? Nė parim takimi ishte i rėndėsishėm, i domosdoshėm e i dobishėm. Ai i shėrben uljes sė tensioneve dhe zhvillimeve normale demokratike nė Shqipėri. Nga kjo pikėpamje tė gjithė e mbėshtesin dhe nuk ka pse mos tė mbėshtetet. Probleme tė tilla madhore nuk u takojnė vetėm njė apo dy njerėzve, por tė gjithė forcave politike. Majko dhe Meta e dinė shumė mirė kėtė dhe ata pavarėsisht se kryesojnė qeverinė nuk mund tė mbajnė mbi supet e tyre njė pėrgjegjėsi kaq tė madhe pa marrė miratimin e kryesisė sė PS-sė. Atėherė dikush tjetėr i ka shtyrė, mbėshtetur e inkurajuar pėr ta bėrė kėtė takim "historik".


    Kush ėshtė apo cilėt janė?

    Kam arsye tė besoj se kėtė takim e kanė nxitur e organizuar amerikanėt, pėrmes ambasadores Lino, nė bashkėpunim edhe me Spataforėn e Dan Everts. Jo rastėsisht sot ambasadori italian mė tha se Berluskoni kishte pranuar njė ftesė tė Berishės pėr tė ardhur nė Shqipėri, porse ai e kishte kėshilluar qė do tė ishte mė mirė tė vinte me ftesė tė Kryeministrit Majko dhe me kėtė rast takonte edhe Berishėn. Sipas Spataforės, Majko kishte pranuar ta bėnte ftesėn. Edhe ambasadori i OSBE-sė, Everts, erdhi e mė pyeti se ēfarė mendimi kisha nėse kryetari i ardhshėm i radhės sė OSBE-sė, ministri i Jashtėm norvegjez, Knut Volebek, gjatė vizitės sė tij nė Tiranė mė 9 janar 1999, mund tė takonte Sali Berishėn? Mė tha se do tė shkonte tė bisedonte me shefin e opozitės dhe do t‘i kėrkonte tė bėnte gjeste tė tilla qė tė ndryshonin nga veprimet e deritanishme nė rast se dėshironte tė takonte Volebekun.


    Ky takim, qė u pėrshėndet nga Uashingtoni menjėherė pas pėrfundimit tė tij, synon patjetėr forcimin e stabilitetit politik nė Shqipėri edhe nė funksion tė zhvillimeve nė Kosovė. Ky synim u bė i qartė edhe nė fund tė takimit kur tė dy palėt deklaruan se do tė mbanin qėndrime tė pėrbashkėta ndaj Kosovės. Amerikanėt mendojnė se afrimi i forcave kryesore politike nė Tiranė do tė ndikojė edhe nė afrimin e faktorėve politikė shqiptarė nė Kosovė. Majkos dhe Berishės u ėshtė kėrkuar qė tė moderojnė qėndrimet e liderėve tė Kosovės dhe t‘i nxisin ata pėr tė krijuar njė grup tė ri negociator gjithėpėrfshirės, i gatshėm pėr t‘u ulur nė bisedime me Beogradin pėr tė nėnshkruar njė marrėveshje kalimtare pėr statusin e Kosovės.


    Nuk ėshtė e rastit qė takimi Majko-Berisha u bė njė javė pasi nė 14 dhjetor dėshtoi njė mbledhje nė Vjenė, e iniciuar nga amerikanėt midis liderėve kryesorė tė Kosovės, pėrfshirė UĒK-nė me pėrfaqėsues tė Grupit tė Kontaktit. Synimi i kėtij takimi ishte pikėrisht krijimi i grupit tė ri negociator kosovar. Po nė 14 dhjetor, pas vrasjes nė kufirin me Shqipėrinė tė 35 ushtarėve tė UĒK-sė, midis tė cilėve edhe drejtues tė saj nga njėsi tė ushtrisė jugosllave mori fund armėpushimi i pėrkohshėm. Kjo ngjarje u pasua menjėherė me vrasjen e gjashtė tė rinjve serbė nė njė kafene tė Pejės. UĒK-ja u distancua nga pėrgjegjėsia pėr kėto vrasje.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,968
    Bisedė e vėshtirė mes Majkos e Papandreut


    10 mars 1999


    Ministri i Jashtėm grek, Jorgos Papandreu, erdhi sot nė Tiranė. Si gjithmonė miqėsor dhe shumė i sjellshėm, Papandreu veē miq bėn. Erdhi nė kuadrin e njė turneu tė shpejtė ballkanik pėr ēėshtjen e Kosovės. Grekėt e ndėrmorėn kėtė turne pėr njė ēėshtje, e cila u sjell dhe mund t‘u sjellė shqetėsime tė mėdha, jo vetėm refugjatėve, por dhe largim investitorėsh e komprometim si tė vetmit anėtar tė BE-sė dhe tė NATO-s nė Ballkan.


    Papandreu u shpreh pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, me termat autonomi tė zgjeruar brenda kufijve tė RFJ-sė. "Tė gjithė, tha ai, jemi tė interesuar pėr njė zgjidhje tė pėrshtatshme", dhe shfaqi kėnaqėsinė pėr sa dėgjoi nga Meidani e Majko se shqiptarėt kanė shfaqur gatishmėrinė pėr tė nėnshkruar marrėveshjen.


    Ministri i Jashtėm i Greqisė ishte duke kryer njė turne rajonal qė do ta ēonte edhe nė Beograd. "Millosheviēi, na informoi ai, ende refuzon praninė ndėrkombėtare ushtarake nė Kosovė, veēanėrisht atė tė NATO-s". Mėnyra se si e shtroi kėtė ēėshtje, mė dha tė kuptoj se ai donte tė dinte mendimin tonė nėse do tė ishte e pranueshme pėr shqiptarėt e Kosovės edhe njė tjetėr forcė ndėrkombėtare nėn ēfarėdolloj emri.


    Presidenti Meidani e bėri tė qartė qėndrimin e tij dhe i dha edhe njė pėrgjigje Papandreut kur e vuri theksin nė nevojėn e dislokimit tė forcave paqeruajtėse tė NATO-s, ose nėn komandėn e NATO-s nė Kosovė si garantuese e marrėveshjes.


    Biseda nė zyrėn e Kryeministrit Majko e vuri Papandreun nė njė pozitė tė vėshtirė dhe tė papritur. Kryeministri me tė drejtė vuri nė dukje se serbėt po pėrpiqen tė evitojnė nėnshkrimin e marrėveshjes, por ministri i Jashtėm grek e vuri nė dyshim kėtė konkluzion. Majko shkoi mė tej dhe pėrmendi njė deklaratė tė Vuk Drashkoviēit pėr njė ndarje tė mundshme administrative tė Kosovės, e cila ka bėrė qė tė lindin dyshime nė radhėt e shqiptarėve pėr vendosjen e forcave tė huaja aty, ku forcat e vendeve qė pėrkrahin Serbinė do tė pozicionoheshin nė ato rajone qė mund t‘i shkėputeshin Kosovės. Aludimi kėtu ndėr tė tjera mund tė ishte edhe pėr Greqinė.


    "Ne, vazhdoi Majko, po pėrgatitemi pėr mė tė keqen. Nė qoftė se do tė fillojnė masakra nė Kosovė dhe njė pjesė e refugjatėve do tė drejtohen nė kufi, Shqipėria do tė pėrfshihet nė konflikt dhe ne nuk mund tė qėndrojmė mėnjanė, do tė jemi tė detyruar tė veprojmė. Nėse sulmohemi do tė jemi tė detyruar tė mbrohemi dhe se po tė mos nėnshkruhet marrėveshja do tė ketė konflikt total midis shqiptarėve dhe serbėve".


    E pashė Papandreun qė u shqetėsua, sepse nuk e priste njė deklaratė kaq tė fortė. Pėr t‘u sqaruar mė mirė, ai e pyeti Majkon:

    "Bėhet fjalė pėr shqiptarėt e Shqipėrisė apo tė Kosovės?"


    Kryeministri iu rikthye me njė pėrgjigje akoma edhe mė tė fortė:



    "Nėse vriten dhjetė mijė veta nė ditė nė Kosovė tė gjithė shqiptarėt do tė orientohen nga zgjidhja e armatosur dhe i gjithė ky reaksion do tė pėrhapet nė Maqedoni dhe Mal tė Zi. Sinjale vijnė dhe nga shqiptarėt nė Turqi, ku numėrohen 4-5 milionė. Vetė unė do tė shkoj nė front".


    Papandreu u pėrgjigj:


    "Fillimi i luftės do tė ndizte tendencat nacionaliste nė tė gjitha vendet e Ballkanit dhe i gjithė bashkėpunimi i deritanishėm do tė kthehej mbrapsht. Do tė synohej krijimi i shteteve tė pastra nacionale, ēka nėnkupton njė luftė ballkanike. Kemi bashkėpunuar me Shqipėrinė, por i gjithė ky bashkėpunim do tė shembej dhe bashkė me tė edhe perspektiva euroatlantike. Ju premtoj se do tė bėj ē‘ėshtė e mundur pėr gjetjen e njė zgjidhjeje".


    E pėrcolla Papandreun nė aeroport. Pasi u ktheva, e mora Majkon nė telefon dhe i thashė me tė qeshur se e kishte "tmerruar" Papandreun dhe diplomatėt grekė qė e shoqėronin.
    Do t“i luftoj spiunet dhe tradhtaret e kombit deri ne vdekje.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    standart

    --

    Ish-ambasadori i Rugovės: Ku gėnjen Paskal Milo

    ERALD KAPRI





    Skėnder Zogaj komenton librin e ish-ministrit tė ‘99-s

    “Ai punoi kundėr marrėveshjes sė Rambujesė”



    “Ditari i njė ministri” botuar sė fundmi nga ish-ministri i Jashtėm, Paskal Milo, ka ngritur kritikat e para pėr vėrtetėsinė e fakteve qė kanė tė bėjnė kryesisht me konfliktin e Kosovės, marrėdhėniet Tiranė-Prishtinė, roli i Rugovės dhe roli i qeverisė shqiptare nė marrėveshjen e Rambujesė. Ambasadori i Ibrahim Rugovės nė Tiranė nė atė periudhė hedh poshtė faktet e servirura nga Milo dhe i jep pėrgjigje disa prej pakėnaqėsive mes dy qeverive shqiptare tė asaj kohe, duke akuzuar pikėrisht ministrin e Jashtėm se nuk punonte nė krah tė kosovarėve, por i shėrbente regjimit serb. Skėnder Zogaj, i cili ka jetuar nė Tiranė nė periudhėn 1993-2000 dhe ka qenė pėrfaqėsues i Zyrės sė Kosovės, kėshilltar pėr informim i ministrit tė ekzekutuar nė Tiranė, kolonel Ahmet Krasniqit, dhe redaktor nė gazetėn “Rilindja” tė Kosovės nė Tiranė, akuzon ish-ministrin shqiptar pėr “gėnjeshtra” nė librin e tij ndaj Presidentit Rugova dhe rolit tė luajtur nga Tirana nė zgjidhjen e konfliktit.



    Rambujeja

    Duke u fokusuar fillimisht tek pėrshkrimi qė u bėn Milo negociatave tė ndėrmjetėsuara nga SHBA-ja nė qytetin e vogėl francez, ish-ambasadori i Rugovės thotė se “idetė dhe mesazhet kulmore nė kėtė libėr-ditar ėshtė thėnė se janė “stigmatizimi i natyrės kriminale tė regjimit tė Milosheviēit, mbėshtetja e fuqishme dhe e vendosur ndėrkombėtare, qėndrimi i vendeve fqinje, roli historik i vendimit tė vėshtirė tė delegacionit shqiptar pėr tė firmosur nė Rambuje...”. Mirėpo, pikėrisht nė kėtė kontekst, duhet theksuar edhe stigmatizimi i natyrės prej agjenti tė Paskal Milos, qė nė Rambuje shkon me detyrė speciale dhe e kryen punėn shkėlqyeshėm, me recetėn e qeverisė sė Tiranės sipas porosive nga marrėveshja Nano-Milosheviē nė Kretė. Ky ėshtė fakti bazik i pranisė sė ish-ministrit shqiptar nė Rambuje, ku ėshtė fort e vėrtetė se kishte rol shumė tė rėndėsishėm yshtės pėr mosfirmosjen e dokumentit tė Rambujesė, shtyrja trejavėshe e tė cilit i kushtoi shumė shtrenjtė Kosovės, sepse ua dogji shpirtin qindra familjeve me mijėra tė vrarė”.



    Figura e Rugovės

    Por ajo qė e shqetėson mė shumė diplomatin kosovar ėshtė mėnyra se si trajtohet figura e Rugovės dhe e vėrteta e marrėdhėnieve mes dy qeverive tė asaj kohe. “Paskal Milo flet dokrra, shpif e pėrgojon figurat e ndritshme, si Ibrahim Rugovėn, qė nuk i pėlqen misionarit Milo, sepse sipas tij, “Rugova ishte shumė i kujdesshėm nė pėrgjigjet e tij””, - thotė Zogaj. Mė tej, ai sqaron pozicionin e Presidentit kosovar, duke theksuar se “domosdo qė Rugova duhej tė ishte shumė i kujdesshėm, sepse ishte i mirėinformuar me synimet destruktive e shumė tė rrezikshme tė qeverisė sė Tiranės ndaj Kosovės, prandaj strategu vizionar dhe arkitekti i ēlirimit tė Kosovės, me urtėsinė e tij engjėllore e anashkalonte dhe i shmangej asaj, pa u marrė me kundėrshtarėt e tij”. Zogaj replikon me frazat konkrete tė cituara nga “ditari” i ish-diplomatit shqiptar. Milo shkruan: “Ne nuk kemi informacione dhe lidhje tė drejtpėrdrejta me Rugovėn. Ai po u shmanget kontakteve me ne dhe kjo ėshtė e ēuditshme... Pėrfaqėsuesi i Kosovės nė Tiranė, I. Ramajli, ėshtė i painformuar ose i porositur tė mos na informojė. Pėr mendimin tim, nė kėtė rast Rugova vepron gabim... I pėlqen ose jo Nano apo qeveria shqiptare, ata janė pėrfaqėsuesit e shtetit amė, qė po investon dhe qė po rrezikon kaq shumė sot nė situatėn nė tė cilėn ndodhet vendi. Rugova e ka pėr detyrė tė bashkėpunojė me ta”. Dhe ambasadori i Rugovės i kundėrpėrgjigjet: “Avash more, Paskali i Milos, avash! I vogėl ti dhe qeveria “Nano” pėr t’ia caktuar detyrat Rugovės, kur ti je dėshmitari i faktit se “Rugova sė bashku me F. Aganin, B. Bukoshin, V. Surroin ishin nė SHBA, ku u pritėn nga Presidenti Klinton, sekretarja e Shtetit, Olbrajt dhe zyrtarė tė tjerė tė lartė amerikanė”, tė cilėt ia japin mesazhin e qartė se “Kosova po pėrfshihet nė sferėn e interesave amerikane sė bashku me Shqipėrinė dhe Maqedoninė””.



    UĒK-ja

    Duke iu referuar kujtimeve tė Milos pėr UĒK-nė, diplomati kosovar thotė se “tė verbra janė edhe shpifjet e shumta nė relacionin Rugova - partitė politike, UĒK-ja dhe Rambujeja. Njė nga ato shpifje demantohet saktė nė “Ditarin” e Paskalit: “Rugova u ka kėrkuar amerikanėve dhe kėta e kanė kuptuar se UĒK-ja nuk duhet tė quhet terroriste...”. Por mė tej, ai sėrish i mėshon faktit se Rugova ishte mandatari i popullit tė Kosovės pėr tė zgjidhur fatin e tij dhe kėtė sipas tij, nuk e kupton diplomati shqiptar. Duke iu referuar njė takimi nė Romė, Milo shkruan se “I ngarkuari pėr takim nuk dorėzohet, kėrkon nga Rugova sqarim pėr bisedimet me Milosheviēin dhe nėnshkrimin e komunikatės sė pėrbashkėt! E Rugova i urtė, i butė, gjakftohtė: Nuk bėri asnjė pėrpjekje pėr tė krijuar pėrshtypjen se kishte qenė peng dhe se kishte qenė i detyruar qė t’i bėnte kėto takime dhe tė mbante kėto qėndrime. Mė deklaroi se kishte qenė i ndėrgjegjshėm se kėto takime duheshin bėrė... se ishte nė interesin e tė dyja palėve tė bisedonin...”. E kėtu Zogaj komenton: “Po, pse vallė habitet Paskali, kur bashkė me padronin e tij, Fatos Nanon, vullnetarisht e me shumė kėnaqėsi ishin takuar nė Kretė me Milosheviēin dhe kishin biseduar si me Thanasin (babai i Fatosit), pėr “pakicėn shqiptare” dhe pėr gjeografinė e re tė atdheut tė tyre, Kosovėn! Jo, Paskali i Milos, jo! Kosova dhe kosovarėt e kishin zotin e tyre tė shtėpisė (tė autorizuar me verdiktin e popullit), prijėsin e urtė e mendjendritur, strategun vizionar largpamės, arkitektin e kėputjes sė prangave tė robėrisė dhe tė ndėrtimit tė shtetit autokton nė shembullin e popujve dhe vendeve mė tė avancuara demokratike”.


    22/02/2009

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,435
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Milo: Ju tregoj takimet Nano me Millosheviē dhe Majko-Papandreu

    Gazetari Robert Goro: Unė dėshmitar nė takimin Nano – Millosheviē nė Kretė

    Emri:  nano-1.jpg

Shikime: 281

Madhėsia:  33.1 KB

    Edhe pse kanė kaluar plot 20 vjet, takimi i kryeministrit tė atėhershėm shqiptar me “kasapin e Ballkanit” Sllobodan Milosheviē, vazhdon tė mbetet objekt i njė interesimi tė madh nga publiku. Ndoshta pse atėherė kur ndodhi nuk u hodh shumė dritė.
    Si njė nga dėshmitarėt e pakėt qė pata informacion autentik nga vetė Nano, menjėherė pas takimit, e kam pėrcjellė ngjarjen me detaje nė BBC, si dhe e kam pasqyruar nė librin tim “FYROM, supremacia e inferioritetit” (2001).
    Pikėrisht, ashtu siē e kam shkruar nė atė libėr, po ia pėrcjell edhe njė herė lexuesit, me shpresėn se do t’i shuaj sadopak kėrshėrinė…

    Robert Goro

    Samiti i Kretės, me 2-4 nėntor 1997 mblodhi pėr herė tė parė rreth njė tryeze gjithė udhėheqesit e lartė tė shteteve ballkanike. Dhe vetėm pėr kėtė fakt, ishte padyshim njė ngjarje mjaft e rėndėsishme pėr rajonin. Ky pohim bėhet edhe mė i qėndrueshėm, po tė kujtojmė se samiti pasues, ai i Antalias (Turqi) me 1998 dhe sidomos ai i Bukureshtit me 1999, u karakterizuan nga njė nivel i ulėt pėrfaqėsimi, ku gati gjysma e shtetarėve nuk u paraqitėn.
    Para fillimit tė vet, Samiti i Kretės ishte monopolizuar nga takimi eventual i kryeministrave tė Greqisė e Turqisė, gjegjėsisht Simitis e Jilmaz. Por shumė shpejt, interesimi i gjithė tė pranishmėve u pėrqėndrua rreth dy liderėve tė tjerė ballkanas: Nanos e Milosheviēit…
    Pėr takimin Nano-Milosheviē kishte rreth dy muaj qė flitej. M 1 tetor nė Prishtinė ishte zhvilluar njė demonstratė e studentėve shqiptare, tė cilėn policia serbė e kishte pėrballuar ashtu si zakonisht, me shkopinj gome e gaz lotesjellės. Disa ditė me vonė kisha intervistuar nė Tiranė ministrin e jashtėm shqiptar, Paskal Milo dhe e kisha pyetur edhe pėr mundėsinė e njė takimi mes Nanos e Milosheviēit nė Kretė. Milo ishte pėrgjigjur kategorikisht se pėrderisa studentėt trajtohen me dajak nga policia serbė dhe mbetet e pa implementuar marrėveshja pėr arsimin qė kishin nėnshkruar “me korrespondencė” Milosheviēi e Rugova nė shtator 1996, njė takim i tillė nuk kishte kuptim.
    Pėr realizimin e takimit kishte bėrė presion tė madh pala greke dhe vetė kryeministri Kostas Simitis, qė e konsideronin takimin si njė konfirmim tė aftėsive diplomatike rajonale tė Greqisė. Gjatė vizitės sė zotit Milo nė Athinė (shtator 1997) mikpritėsit i kishin propozuar njė takim tė nivelit tė lartė shqiptaro-jugosllav nė kuadrin e Samitit tė Kretės, por pala shqiptare nuk kishte kthyer pėrgjigje. Nė intervistėn nė fjalė Milo do tė theksonte veē tė tjerash: “Me gjithė respektin qė kam pėr mikun tim tė vjetėr, zotin Pangallos, unė nė Athinė nuk tregova ndonjė shenjė miratimi lidhur me ndėrmjetėsimin pėr njė takim tė nivelit tė lartė shqiptaro-sėrb. Ne nuk duam tė bėjmė show politik, por dėshirojmė tė bėjmė hapa konkretė nė rrugėn e pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve shqiptaro-jugosllave. Pėr realizimin e njė takimi tė tillė nė parashtrojmė disa kushte, tė cilat ia thashė edhe homologut tim jugosllav, zotit Milutinoviē kur u takuam nė Nju Jork”. Ndėr kėto kushte Paskal Milo pėrmendte: zbatimin e marrėveshjes pėr arsimin qė kishin nėnshkruar nė shtator 1996 Rugova e Milosheviē, heqjen e regjimit policor tė Serbisė nga Kosova, nėnshkrimin e disa marrėveshjeve mes Tiranės e Beogradit lidhur me regjimin kufitar, si dhe pėr bashkėpunimin ekonomiko-tregtar e konsullor-juridik. “Nėse kėto kushte pėrmbushen, ne jemi gati tė shkojmė nė njė takim tė tillė, madje pa pasur nevojė pėr ndėrmjetės”, konkludonte mė 1 tetor 1997 ministri i jashtėm shqiptar.
    Natyrisht ideja e takimit, ndonėse ende nuk dihet se kujt pale i takonte, kishte marrė edhe miratimin nga Uashingtoni.
    Nė mbrėmjen e mbėrritjes nė Kretė tė udhėheqėsve ballkanikė nė Agia Galini pranė Heraklios (1 nėntor), u dha darka e mirėseardhjes, ku Nano e Milosheviē i shtrėnguan dorėn njeri-tjetrit. Ky duarshtrėngim u interpretua si njė ogur i mirė pėr realizimin e takimit. Prapa kulisave pėrpjekjet qenė intensifikuar, sidomos kur u muar vesh se Milosheviēi pranonte qė tė bėhej takimi, por vetėm me njė kusht: Qė tė mos flitej fare pėr Kosovėn. Nano, kuptohet, ngulte kėmbė pėr tė kundėrtėn dhe njė hije misteri mbuloi pėr mė shumė se 24 orė takimin eventual.
    Kėtij misteri iu shtua edhe njė telefonatė nga Gjeneva nė celularin tim, mesditėn e 3 nėntorit. Ishte Xhaferr Shatri, ministėr i informacionit i qeverisė sė Republikės sė Kosovės (tė kryesuar nga Bujar Bukoshi). Zoti Shatri po mė thoshte se do tė mė nisnin njė deklaratė drejtuar Samitit dhe kėrkonin qė deklaratėn ta dorėzoja unė. I thashė se kjo ishte punė qė s’bėhej, pse unė ndodhesha nė Kretė me cilėsinė e korrespondentit tė BBC-sė dhe se mė e mira do tė ishte qė deklarata t’i drejtohej zyrtarisht Samitit, prandaj i diktova numrat e telefonave e tė fakseve. Kėshtu edhe u bė. Deklarata, e nėnshkruar nga kryeministri Bujar Bukoshi, pasi shprehte pezmatimin pse nė Kretė “nuk u ftuan pėrfaqėsuesit e ligjshėm tė popullit tė Kosovės”, theksonte: “Qeveria e Republikės se Kosovės deklaron se askush tjetėr pėrveē pėrfaqėsuesve tė zgjedhur nė mėnyrė tė ligjshme, nuk ka mandatin tė diskutojė nė emėr tė Kosovės e tė ndėrmarrė ēfarėdo zgjidhjeje pėr Kosovėn”. Nuk donte shumė mend se ky pasazh i fundit “siluronte” pikėrisht takimin e pritshėm tė Nanos me Milosheviēin. E mora Nanon nė celular dhe ai dėrgoi kėshilltarin e vet, Vladimir Prelėn, nė sallėn e shtypit ku ndodheshim ne gazetarėt. Edhe sot e kėsaj dite nuk e kam kuptuar nėse Ladi nuk dinte apo nuk donte tė mė thoshte nėse takimi mė nė fund do tė bėhej.
    Sa pėr deklaratėn e qeverisė sė Kosovės kėshilltari diplomatik i Nanos mė tha se nuk e konsideronte si njė kundėrvėnie ndaj takimit, pse ishte normale qė nė kuadėr tė njė mbledhjeje tė tillė tė nivelit kaq tė lartė pala shqiptare tė diskutonte pėr Kosovėn.
    Pasdite gjeta momentin tė pinim njė kafe me zotin Nano dhe natyrisht e pyeta ēfarė do tė bėhej. “Eshtė e qartė, me tha, po tė mos tėrhiqet Milosheviēi, unė nuk kam pse shkoj nė takim, pse pa Kosovėn, njė takim i tillė do tė ishte pa thelb e do t’i shėrbente vetėm Milosheviēit, aq mė tepėr qė vetėm njė muaj na ndan nga zgjedhjet presidenciale nė Serbi”.
    Ndėrsa tė 400 gazetarėt qė ndodheshin nė sallėn e shtypit pėrpiqeshin me kot tė mėsonin gjesend pėr takimin, ambasadori Kastriot Robo, i cili sapo kishte marrė detyrėn nė krye tė pėrfaqėsisė diplomatike shqiptare nė Athinė, mė telefonoi rreth orės 19,00, pėr tė mė thėnė se takimi do tė bėhej.
    Takimi filloi nė orėn 19,30, nė hotelin Sofitel Capsis Palace, hotel ku bujtja edhe unė, por qė gjithė gazetarėt e kishim tė pamundur tė qaseshim nė pjesėn lindore ku rrinin udhėheqėsit e lartė, megjithėse kjo pjesė dhe perėndimorja ku rrinin pėrfaqėsuesit e medias, komunikonin nėpėrmjet njė kalimi tė nėndheshėm luksoz e plot shkėlqim.
    Pikėrisht nė hollin e kėtij kalimi do tė ulesha mė vonė me me Fatos Nanon dhe ai do tė tregonte pėr takimin me Milosheviēin. Sipas Nanos, sapo ishte mbyllur dera, ai i kishte thėnė Milosheviēit “Do tė flasim pėr Kosovėn dhe ju do tė mė dėgjoni”. Dhe pėr 25 minuta kishte folur vetėm Nano, ndėrsa biseda ndėrpritej pėr tė bėrė ndonjė ndėrhyrje Miloshevici “i mbytur nė djersė” (sipas Nanos), apo pėr tė kthyer gotėn e uiskit…
    Nano kėrkoi trajtim tė barabartė sa u pėrket tė drejtave njerėzore dhe lirive tė shqiptarėve dhe theksoi se zbatimi i marrėveshjes pėr arsimin qė kishin nėnshkruar njė vit me parė Milosheviēi e Rugova do tė ishte njė tregues i parė i respektimit tė kėtyre tė drejtave. Milosheviēi premtoi t’ia pėrcillte ēėshtjen njė komisioni ekspertėsh, si dhe dha garanci pėr zgjidhje tė ēėshtjes sė Kosovės nė bazė tė sė drejtės ndėrkombėtare dhe legjislacionit jugosllav, duke pėrsėritur se Kosova ishte njė ēėshtje e brendshme e Jugosllavisė. Nano ia hodhi poshtė kėtė argument duke theksuar se ēėshtja e Kosovės “nuk mund tė jetė ēėshtje e brendshme, sepse tė drejtat e njeriut nuk maten me kutin e regjimeve e tė shteteve qė i trajtojnė komunitetet etnike si objekte qė duhet tė nėnshtrohen”. Gjithashtu i kėrkoi tė fillonte dialogun e drejtpėrdrejtė me Rugovėn, duke i kujtuar se kur u nėnshkrua marrėveshja pėr arsimin, tė dy burrat nuk qenė takuar me njeri-tjetrin. (Ata u takuan mė nė fund nė pranverė 1999, disa ditė pas fillimit tė bombardimeve tė NATO-s…).
    Fakti se u fol pėr Kosovėn, konfirmohet edhr nga deklarata pėr shtyp e Milosheviēit rreth takimit, ku ai thotė se u diskutua pėr “minoritetin shqiptar nė Kosovė”. Sa pėr histori, le tė themi se Milosheviēi pėr kundėrpeshė dhe gjithmonė sipas rrėfimit tė Nanos pas takimit, i shtroi ēėshtjen e “tė drejtave tė minoritetit serb dhe malazez qė jeton nė Shqipėri”. Nano deklaroi se “ėshtė njė realitet qė duhet marrė parasysh”. Nė tė vėrtetė, shumėkush e din se nė Shqipėri ka qenė njė pakicė e vogėl serbėsh e malazezėsh, kryesisht nė disa fshatra tė rrethit tė Shkodrės, shumica e tė cilėve u larguan pėr nė Jugosllavi menjėherė pas ndryshimeve qė ndodhėn nė Shqipėri nė vitet 1990-1991.
    Po pėr histori, shėnojmė gjithashtu se tė dy udhėheqėsit ranė dakord qė tė vazhdojnė kontaktet dypalėshe, me qėllim rivlerėsimin esencial tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore.
    Vetė Nano, nė mikrofonin e BBC-sė do tė deklaronte:
    “Ky ishte njė takim qė ndodh pas mė shumė se gjysmėshekulli midis autoriteteve tė Jugosllavisė dhe Shqipėrisė dhe sigurisht, si i tillė, pėrbėn njė ngjarje historike. Njė ngjarje historike nė njė optike moderne. Sepse takimi nxiti dialogun, ose rifillimin e dialogut dhe mbi bazėn e dialogut, i cili u shtri mbi tė gjitha problemet qė ekzistojnė nė marrėdhėniet shqiptaro-jugosllave, si nė planin e bashkėpunimit ndėrshtetėror, ashtu edhe nė planin e dialogut ndėretnik, veēanėrisht ndėrmjet Kosovės e Beogradit, sepse komuniteti shqiptar nė Jugosllavi ėshtė shumė i madh pėr t’u neglizhuar dhe shumė i qytetėruar pėr t’u trajtuar si qytetarė tė dorės sė dytė. Prandaj, nėqoftėse u arrit tė fillojė dialogu, kjo do tė thotė qė tė pasohet nga takime tė tjera; shpresoj qė nuk do tė paragjykohen as nga palėt, as nga opinion i publik, sepse qėndrimet tona pėr interesat kombėtare janė tashmė qėndrime europiane, tė hapjes sė kufijve, tė zhvillimit tė gjithanshėm tė kontakteve midis shqiptarėve dhe qytetarėve tė kombėsive tė tjera nė Ballkan, gjė qė do ta bėnte vetė Ballkanin tė europianizohej me shpejt. Natyrisht, nuk mund tė them qė pikėpamjet ishin tė njėjta, por kjo krijon mundėsinė qė nė vazhdimin e dialogut tė gjenden pika tė tjera bashkėpunimi dhe tė krijohen -shpresoj- edhe qėndrime tė njėjta pėr probleme tė pėrbashkėta. Problemet e pėrbashkėta i referohen gjithmonė nevojės sė garantimit tė tė drejtave dhe lirive themelore tė njeriut nė mėnyrė tė barabartė pėr tė gjithė qytetarėt nė tė gjitha vendet e Ballkanit, pra edhe pėr serbėt e shqiptarėt nė Republiken Federative tė Jugosllavisė, dhe kjo nuk mund tė konsiderohet njė ēėshtje e brendshme e Jugosllavisė, sepse tė drejtat civile nuk mund tė maten me kutin e regjimeve apo tė shteteve, qoftė edhe tė maxhorancės nė vende tė caktuara, tė cilat i trajtojnė komunitetet e tjera etnike dhe nacionale si subjekte qė duhet tė nėnshtrohen. Nga kjo pikėpamje unė mendoj se e vetmja altemativė edhe pėr Serbinė ėshtė tė pranojė logjiken e plotėsimit tė detyrimeve ndėrkombėtare qė e kanė ēuar nė izolimin dhe sanksionet e derisotme, tė pranojė zbatimin e marrėveshjes sė Dejtonit, tė pranojė njohjen e tė drejtave dhe lirive themelore tė njeriut nga pikėpamja politike dhe institucionale nė Kosovė dhe pėrfundimisht ky ėshtė shtrati mbi tė cilin do tė zhvilloheshin me shpejt dhe marrėdhėniet ndėrmjet dy vendeve tona”.

    Ashtu siē pritej, takimi Nano-Milosheviē shkaktoi reagime nė Shqipėri e nė Kosovė. Bujar Bukoshi deklaroi se, ndonėse i mbetet konsekuent qėndrimit tė shprehur nė deklaratėn drejtuar Samitit, njė rezultat esencial do tė ishte i mirėpritur. Ndėrsa Sali Berisha u deklarua kundėr takimit dhe pėrgjithėsisht kundėr samitit tė Kretės. Pėr takimin Nano-Milosheviē, Berisha vlerėsoi se u bė vetėm e vetėm pėr t’u lanēuar Milosheviēi dhe se midis Milosheviēit dhe Kosovės Nano zgjodhi tė parin.

    Nė shėnimet e mia rreth kėtij takimi, nėnvizoja ndėr tė tjera: “Pėrfundimisht, pyetjes se kush doli mė i fituar nga Samitit i Kretės do t’i pėrgjigjeshim pa hezitim: Fatos Nano, i cili i parashtroi qartė pikėpamjet e veta, duke i rritur kėshtu aksionet deri me tash tė luhatura nė bursėn ndėrkombėtare, e cila nga ana e vet nuk mund tė akuzojė Shqipėrinė se i mungon dėshira pėr zgjidhje paqėsore tė problemit. Nga ana tjetėr, vetė Shqipėria ėshtė e pafuqishme pėr t’i ndryshuar Milosheviēit kokėfortėsinė nė qėndrimin ndaj Kosovės”. Dhe shtoja: “Me aktin e tij pėr tė pranuar takimin, Nano thjesht ia kaloi “stafetėn” palės jugosllave e cila natyrisht nuk mund tė japė asnjė garanci konkrete pėr zgjidhjen e problemit “nė bazė ė sė drejtės ndėrkombėtare”. Pėrkundrazi…”.

    Pėrkundėr reagimeve, Nano pėr asnjė ēast nuk u “pendua” pėr takimin me Milosheviēin. Tri a katėr ditė para fillimit tė bombardimeve tė NATO-s mbi Jugosllavi, (mars 1999), shfrytėzova rastin dhe e pyeta Nanon (nė atė kohė deputet i thjeshtė i PS), se si e vlerėsonte nė rrethanat e reja takimin me Milosheviēin:

    “Ishte njė ndėr hapat e parė logjike tė koherencės sė faktorit politik shqiptar me komunitetin ndėrkombėtar pėr tė mbėrritur nė izolimin politik tė Milosheviēit. Tė njėjtat gjėra qė i janė thėnė dhe vazhdojnė t’i thuhen Milosheviēit nga negociatorėt dhe gjithė palėt e tjera, pėrfshirė edhe faktorin kosovar, qė janė tė interesuara pėr njė proces tė normalizimit tė gjendjes nėpėrmjet institucionalizimit tė proceseve demokratike nė Kosovė dhe nė rajon, i janė thėnė drejtpėrdrejtė nga unė nė takimin e Kretės. Nga kjo pikėpamje nuk ėshtė vetėm nė dorė tė Milosheviēit zgjidhja pėrfundimtare e situatės nė Kosovė dhe e konfliktit me realitetet e vjetra qė lidhen me pushtetin e Milosheviēit, por tashmė ėshtė bėrė e qartė se edhe vetė serbėt po vuajnė njė nga diktaturat mė tė egra nė historinė e njerėzimit dhe nėpėrmjet kėtyre instrumentave qė sjellin pėrfundimisht rrethimin demokratik tė Serbisė, shkohet normalisht drejt likuidimit tė kėsaj diktature”.

    tribuna news

Tema tė Ngjashme

  1. Milo: Ju tregoj takimet Nano me Millosheviē dhe Majko-Papandreu
    Nga brooklyn2007 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 17-03-2017, 15:39
  2. Interviste: Kadare: Thelbi i pazbėrthyer i Rambujesė
    Nga YlliRiaN nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 25-03-2009, 20:51
  3. Tregon Paskal Milo..
    Nga Brari nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 08-02-2009, 06:13

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •