Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 37 prej 37
  1. #21
    SYSHQIPONJE Maska e labi i maleve
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    225
    Klerik dhe krijues i denjė, atdhetar i admiruar, pėrparimtar i kohės, Papa Kristo Negovani i cili me veprimtarinė e vet patriotike la gjurmėt e veta prej krijuesi dhe intelektuali tė mirėfilltė. Ndėrkaq nė stadin kulturor e letrar, Negovani me tėrė qenien e vet kontribuoi pėr ngritjen dhe pėrhapjen e shkrimit shqip nė tėrė hapėsirat shqiptare. Ai la pas veti pasurinė mė tė ēmuar tė jetės sė tij, krijimet letrare tė pėrmbledhur nė katėr vepra, dhe pa dyshim qėndrimin e tij prej njė atdhetari tė devotshėm.

    Papa Kristo u lind nė fshatin Negovan me 1875, familja e tij, qysh atė kohė ishte e mėkėmbur dhe e ngritur, prandaj kishte mundėsitė qė tė shkollonte e ngritėt bijtė e saj nė mėnyrė qė nesėr ata tė ishin tė armatosur me dituri pėr t’i dalė atdheut zot. Kristo, qysh si fėmijė tregoi aftėsitė dhe shkathtėsitė e tij pėr tė zėnė dituri dhe kulturė, ishte nxėnės i zellshėm dhe shumė i zgjuar. Kjo edhe e ndihmoi Kriston qė mė lehtėsi tė mbaroi shkollimin pėrkatės, ku mė vonė filloi punė nė shėrbim tė kishės. Papa Kristo nuk u kufizua vetėm me shėrbesat e Kishės, ai shpėrtheu mė larg nga tė tjerėt, duke e kuptuar mė se ēartė se vetėm ēlirimi i plotė i atdheut do t’i shpaguaj tė gjitha, madje edhe shėrbimet fetare do tė kanė lirinė e tyre mė tė plotė e cila do tė kontribuojnė nė shėrbim tė edukimit tė popullatės. Ai zotėronte disa gjuhė tė huaja si: Greqishten e re dhe tė vjetėr, Latinishten, Italishten si dhe Frėngjishten. Papa Kristo mu nė saje tė kėtyre aftėsive qė kishte mbi gjuhėt e huaja, shfrytėzoi mundėsitė qė tė njihet me literaturėn mė pėrparimtare tė kohės, duke forcuar edhe mė shumė pėrcaktimin e tij: liria mbi tė gjitha, me idenė se “ Ai popull qė nuk e gėzon lirinė, ai nuk e gėzon as jetėn!”...

    Papa Kristo, me tėrė qenien e tij iu pėrkushtua ēėshtjes kombėtare duke i kundėrshtuar e luftuar hapur synimet shkombėtarizuese tė Kishės dhe ēarqeve shoviniste Greke. Jo pak herė Kisha Greke, mbi baza tė shovinizmit, kishte anatemuar dhe luftuar me ēdo kusht gjuhėn dhe shkronjat shqipe, duke e quajtur atė si “gjuhė djalli dhe tė mallkuar!”... Tempulli i “shenjtė grek”, nuk u ndal vetėm me kaq, duke u treguar i gatshėm qė tė asgjėsoi edhe fizikisht tė gjithė ata qė do tė pėrhapnin gjuhėn shqipe! Mbi baza tė kėsaj urrejtje patologjike kundėr shqiptarėve dhe gjuhės sonė, Kisha Greke vrau nė mėnyrėn mė tė ulėt dhe mė mizore: Dhaskal Todhrin, Petro Nino Luarasin, Papa Kristo Negovanin e tė tjerė. Fatkeqėsisht, qėndrimi i shtetit Grek, karshi shqiptarėve edhe sot ushqen dhe ysht pasione tė tė njėjtit nivel, kryesisht mbi baza urrejtjeje! Negovani, duke e vėrejtur pėr ditė e mė shumė disponimin antishqiptar tė klerikėve dhe tė ēarqeve shoviniste greke, u thellua edhe mė shumė nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare. Ai propagandoi pa pushim idenė e bashkimit tė tė gjitha forcave patriotike tė kohės nė luftė kundėr lakmive tė shteteve fqinje.

    Veprat qė Negovani i la tė shkruara, janė kryesisht tė shkruara nė vargje lirike, krijime didaskalike pėr fėmijė etj. Veprat e tij janė: “Vjersha shkresėtorje”, qė u botua me 1899, “Prishja e Hormovės” botuar me 1904, “I drunjti kryq” botuar me 1905 dhe “I vogli Donat Argjendi”, qė u botua pas vdekjes sė tij me 1908. Veē kėsaj, Negovani pėrshtati edhe disa fabula tė La Fontenit me qėllim tė pasurimit tė letrave tona shqipe etj.

    Papa Kristo Negovani, para sė gjithash si preokupim i tij ishte dhe mbeti qėllimi i ngritjes dhe pėrhapjes sė shkollės shqipe, forcimin e bazės sė saj e cila do tė pėrmbushte nevojat e njė gjuhe standarde pėr kohėn kur ai jetoi. Nė fakt, roli i tij nė lėvrimin e gjuhės shqipe, nė qasjen e tij tė guximshme, pa varėsisht pasojave, nė idetė e tija pėr bashkimin e forcave reale pėr tė mbijetuar gjuha, tradita dhe kultura jonė, flasin shumė, flasin pėr njė kokė intelektuale tė kohės, pėr njė kokė tė guximshme me pėrmasa tė shndritshme patriotike, qė ishte i gatshėm tė paguaj koston e lirisė sė fjalės, gjuhės, kulturės dhe lirisė sonė kombėtare edhe me ēmimin e jetės, dhe kėtė e pagoi i madhi Negovani! Ai nuk u luhat, dhe nuk ndali pėr as njė ēast veprimtarin e vet kombėtare, ai nuk u nėnshtrua as para kėrcėnimeve tė hapura dhe shantazheve tė vazhdueshme qė i bėheshin nga klerikėt e kishės greke tė cilėt provuan qė Negovanin ta frikojnė me qėllim qė ai tė heq dorė nga veprimtaria kombėtare, provuan qė ta blejnė mė flori, as kjo nuk e ktheu mbrapsht, nga rruga e tij Negovanin e madh, dhe krejt nė fund vendosėn ta likuidojnė nė mėnyrėn mė barbare e tė ēmendur nga verbėria shoviniste! Andarėt shoven Grek, vranė Papa Kristo Negovanin, duke e masakruar barbarisht me hanxharė e bajoneta Kriston e madh, duke ia prerė jetėn nė mes, pra atėherė kur ai kishte vetėm 30 pranvera, pikėrisht me 12 shkurt 1905!

    Por, pranverat e diturisė dhe tė gjuhės sonė tė bukur, pėrhapjen e tė cilave e bėri Negovani u mishėruan me shpėrthimin e tyre nė njėmijė ngjyra qė nuk do tė vdesin kurrė, ato do tė jetojnė gjatė sė bashku me kujtimin e martirėve tanė, pėrhapės tė flakės sė diturisė, tė kulturės dhe tė pėrparimit kombėtarė e njerėzor, nė mesin e tė cilėve nė qiellin shqiptarė fluturon hapėsirave tė pėrjetėsisė edhe emri i madh i Papa Kristo Negovanit- pėrhapės dhe mbrojtės i diturisė dhe i gjuhės sonė shqiptare!
    Vendose nė faqen tende Shtype Dėrgoja miqve
    LABERI O MAL ME THIKA , DJEMTE E TU TRIMA ME CIKA.

  2. #22
    Veritas liberatis Vos
    Anėtarėsuar
    07-10-2006
    Postime
    2,204
    Nuk e di nga e ke mare te shkrim por clidhje ka shenjterimi me patriotizmin? mos valle e meriton me shume Kristo Negovani se Th.Noli?

    Kristoja u lind afer Follorines, me sa di une ishte vllah

    Pėr tė marrė hak pėr kėtė akt qė hierarkia ortodokse greke ua veshi shqiptarėve, komiti shqiptar Bajo Topulli (1868-1930) i zuri pritė dhe vrau Fotin, peshkopin e Korēės, nė shtator 1906.
    Fotin nuk e vrane Bajo topulli e compani por vllenjte e fshatit Plase te Korces, kjo per shkaqe personale dhe jo patriotike sic keqinformoheni ju. Fotin e moren me gure grate e fshatit plase, kjo per shkak te vrasjes se Papa Llambros Ballamacit, dhe inatin me te madh e kishin me ate qe Foti kundershtoi varimin e nje djali te ri vllah ne varezat e qytetit pasi kishte ckishteruar gjith fshatin Plase.

    Keshtu qe mos ja fusni kot dhe flisni per patriotizma dhe u bashkangjitni fene orthodhokse kristos, Luarasit etj, sepse ata bashkevepronin me protestantet anglo amerikane dhe nuk i perkisnin me orthodhoksise.
    Shqiperia ka rreshtur se ekzistuari qe kur jevgjit i thane vetes "shqiptar".
    xfiles

  3. #23
    SYSHQIPONJE Maska e labi i maleve
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    225
    Si gjithmone do te dale dikush ketu qe do ti laje mekatet e kishes,po kerkoni o falje se eshte turp i botes,vetem ju keni ngelur ende ne kohen eeresire,ah pika thuaj.Njatjeta te gjitheve.
    LABERI O MAL ME THIKA , DJEMTE E TU TRIMA ME CIKA.

  4. #24
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,119
    Citim Postuar mė parė nga Qerim Lexo Postimin
    Si propagande komuniste me duket mua ! Fashistet dhe nazistet torturonin dhe vrisnin popullin shqiptar.
    Aresyetim bindes. Ne historiografine komuniste kemi mesuar qe Papa Kristo Negovani dhe Petro Nini Luarasi na qenkeshin helmuar nga greket, me demek se perdornin gjuhen shqipe neper mesha.

    Une nuk e besoj kete. Kjo, edhe sepse tani na dilka qe eshte masakruar nga greket me thika e me shpata, e ku e di une me c`arme te tjera te ftohta.

    Keto te gjitha me duken brockulla dhe shperthime histerike ndaj Greqise, ndoshta per shkaqe qe nuk kane te bejne me historite e treguara.

    Pra kemi 2 variante historike: Njera qe Papa Kriston e helmuan dhe nje tjeter qe e masakruan.

    Hajde merre vesh se si qendron e verteta.

    Asnjera nuk eshte e vertete. Kisha greke nuk ka gisht ne keto vrasje.

    Variantet e ndryshme hidhen thjesht per te nxitur armiqesine me popullin vella grek dhe sidomos per te diskredituar Kryepiskopin +Anastas.

    Nje mendje e ftohte do te aresyetonte keshtu.

  5. #25
    Citim Postuar mė parė nga ilia spiro Lexo Postimin
    Variantet e ndryshme hidhen thjesht per te nxitur armiqesine me popullin vella grek dhe sidomos per te diskredituar Kryepiskopin +Anastas.
    Qekur u beme vellezer me greket? Apo ju jeni nga ata qe i therrisni kosovaret 'shoke'?.


    Citim Postuar mė parė nga ilia spiro Lexo Postimin
    Nje mendje e ftohte do te aresyetonte keshtu.
    Po domosdo, nje mendje e ftohte qe ben thirrje ne emer te fese: harroni o njerez rrenjet dhe gjuhen tuaj, se feja dhe vellazerimi me Greqine eshte me i rendesishem .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga dias10 : 31-03-2009 mė 10:16
    e verteta dhe e drejta jane miq me te mire se edhe vete Platoni, miku im

  6. #26
    atdhetar Maska e bledikorcari
    Anėtarėsuar
    29-02-2008
    Vendndodhja
    duke bere cicin ne omonia
    Postime
    289
    Citim Postuar mė parė nga arsato1 Lexo Postimin
    Ore Albke, po ce o nuk thua tine, qe paskemi ne ketu ne forum edhe pe yve, qe dijne te kthejne edhe filxhane, si i thone!
    Me qe ra llafi, nga e din tine, qe
    "Nese prifti orthodhoks, Papa Kristo Negovani, do te ishte sot gjalle e do te lexonte keto fjalet tuaja me lart, qe nderoni figuren e tij, ai do te pyeste se: - cfare besimi i perkisni.", apo edhe kjo te dolli ne filxhane!
    Shiko se kendej pe nga anet tona ka ca, qe thone pak si ndryshe, se:
    "Papa Kristo Negovani na qekesh i lindur besimtar orthodhoks, dhe se nji here e nji kohe, kur ishte i vogel, ky Papa Kristo Negovani, qe thua tine, kishte humbur rrugen ashtu dhe e gjen nje xhaxhi dhe e shpie pe dore ne polici, ku atje mesojne se kyne na qenkesh i lindur besimtar orthodhoks dhe prej kendej ata e dergojne tek Janollatosi dhe me qe ra llafi, se muhabeti nxjerr muhabetin, ky Janollatosi e kercenon ate duke i thene, se:
    "N.q.s. tine nuk braktis fene orthodhokse, atehere ne nuk do te lejojme me te flasesh as shqip dhe as nuk do te lejojme te merresh me shqiptarizme, kur te rritesh!".
    Qe thua tine, qe ti nxjerrim koken muhabetit, qe prej asaj dite Papa Kristo Negovani harroi se kishte lindur orthodhoks dhe kur u rrit e u be burre i'u kujtuan kercenimet e Janollatosit, qysh kur ishte i vogel, dhe se kjo ka qene aresyeja e vertete, qe ai vendosi te merret me shqiptarizme, si i thone!
    Po si e keni Janollatosin mo?!, mire eshte?, mbahet nga nje cike mo?, beji te fala! -nga Pashko Vasa thuaj, qe ka thene keto me poshte:
    "Lijni feja, kisha e xhamija
    feja e shqiptarit eshte Shqyptaria!"
    ri o urte ti,dhe mos fol Si korcar se si ka shume qejf korcaret ky efendikoi,apo ke qejf te te perjashtoje?
    PERETH FLAMURIT TE PERBASHKUAR ME NJE DESHIRE ME NJE QELLIM

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e klaus fisher
    Anėtarėsuar
    29-04-2008
    Vendndodhja
    aty ku mbaron hapesira
    Postime
    254
    Lexojini me kujdes ato qe shkruajne ata qe do te shtrojne trupine tyre....
    Per koincidence sot morem edhe paralajmerimet per perjashtim nga forumi nese fyejme aneta ret e forumit.Qerimerat e nxoren Papa Kriston te shitur !Dhe per cudi nuk denohen....
    PERSE ?
    SEPSE KANE TE NJEJTIN GRUP GJAKU ME LARTMADHERINE E TIJ IL..?
    EH KU KATANDISEM ....
    DITA E KUKUVAJKES titullohej nje film italian

    Hajde suksese ne perjashtimet e anetareve

  8. #28
    i/e regjistruar Maska e _AuLoNa_
    Anėtarėsuar
    04-04-2007
    Postime
    1,232

    Cool

    Citim Postuar mė parė nga ilia spiro Lexo Postimin
    Aresyetim bindes. Ne historiografine komuniste kemi mesuar qe Papa Kristo Negovani dhe Petro Nini Luarasi na qenkeshin helmuar nga greket, me demek se perdornin gjuhen shqipe neper mesha.

    Une nuk e besoj kete. Kjo, edhe sepse tani na dilka qe eshte masakruar nga greket me thika e me shpata, e ku e di une me c`arme te tjera te ftohta.

    Keto te gjitha me duken brockulla dhe shperthime histerike ndaj Greqise, ndoshta per shkaqe qe nuk kane te bejne me historite e treguara.

    Pra kemi 2 variante historike: Njera qe Papa Kriston e helmuan dhe nje tjeter qe e masakruan.

    Hajde merre vesh se si qendron e verteta.

    Asnjera nuk eshte e vertete. Kisha greke nuk ka gisht ne keto vrasje.

    Variantet e ndryshme hidhen thjesht per te nxitur armiqesine me popullin vella grek dhe sidomos per te diskredituar Kryepiskopin +Anastas.

    Nje mendje e ftohte do te aresyetonte keshtu.

    Ilia qekur te quan greku vella ty?
    Apo te quan vetem me ane te fese! Po shyqyr zotit ne po te jete me ane te feve duhet te jemi vellezer me gjithe boten, se i kemi te gjitha ne vendin tone.


    Pa na thuaj mendjen tende mo Ilia?
    Actions speak louder than words, but in this case words are speaking volumes .

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e _AuLoNa_
    Anėtarėsuar
    04-04-2007
    Postime
    1,232
    Citim Postuar mė parė nga Albo Lexo Postimin
    Nese prifti orthodhoks, Papa Kristo Negovani, do te ishte sot gjalle e do te lexonte keto fjalet tuaja me lart, qe nderoni figuren e tij, ai do te pyeste se cfare besimi i perkisni?

    Dhe pasi te lexonte pergjigjet tuaja, do ti vinte turp nga vetja qe emrin e tij e perdhosin ata qe nuk ndajne besen e tij, besen e te pareve te tij, ate bese dhe ate Kishe per te cilen ai u martirizua.

    Papa Kristo Negovani ishte besimtar orthodhoks, prift e sherbetor i Perendise, perpara se te ishte "patriot" e "nacionalist" sic shperfytyroni ju ne mendjet tuaja.

    Dhe ky eshte paradoksi i "patriotizmit te fjaleve", qe eshte ngushellimi i atyre qe nuk jane ne gjendje qe te zbulojne shpirterisht e personalisht misterin e te qenit shqiptar. Shenjtoret, ata qe u martirizuan per besimin e tyre, nuk nderohen me fjale, nderohen duke imituar jeten e tyre.

    Albo

    Albo me fal, por ti me keto shkrimet e tua, me dukesh sikur je bere edhe me "Katolik se Papa".

    Besimi i nje njeriu eshte midis tij/saj (shpirtit) dhe Zotit, e jo te besh reklamime, sepse pastaj e con ate ne nje lloj biznesi ose ideologji partiake.

    Papa Kristo Negovani ashtu sic edhe At Gjergj Fishta ishin Shqiptare ashtu sic je edhe ti, dhe pastaj pranuan te besonin nje dicka qe e mesuan gjate jetes se tyre.

    Nuk eshte shume e veshtire ta kuptosh kete.

    Ky postim po te vjen pikerisht nga nje orotdokse vete, por kjo eshte dicka sekondare para asaj ku me solli Zoti.
    Actions speak louder than words, but in this case words are speaking volumes .

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e Faik
    Anėtarėsuar
    27-03-2003
    Vendndodhja
    Australi
    Mosha
    39
    Postime
    690

    Papa Kristo Negovani-ky martir i shqiptarizmit‏

    Papa Kristo Negovani-ky martir i shqiptarizmit‏

    Nga Arben LLALLA

    Gjatė revolucionit kulturor tė shqiptarėve pėr hapjen e shkollave shqipe nga fundi i shek.XIX dhe fillimet e shek.XX janė vrarė nga turqit dhe grekėt shumė mėsues qė hapėn mėsonjėtoret e para nė gjuhėn shqipe.

    Papa Kristo Negovani
    1875-1905



    Njė nga kėta mėsues qė u masakruan nga grekėt ishte edhe Papa Kristo Negovani, i cili lindi nė vitin 1875 nė fshatin Negovan qė ndodhet afėr Kosturit (Kastoria) rrugės pėr nė Edesa. Sot ky fshat quhet Flamuria. Gjatė njė vizite qė bėra nė vitin 2003 bisedova shqip me pleqtė e fshatit qė ende e flisnin gjuhėn e tė parėve. Pra, nga ky katund ishte atdhetari Kristo Negovani (Harallambi).
    Nė fshatin e lindje Papa Kristo mbaroi shkollėn fillore nė gjuhėn greke duke vazhduar mė tej gjimnazin nė Athinė. Pas tre viteve studimesh nė Athinė ai i braktis ato pėr arsye sepse njė ēetė kusarėsh gjatė grabitjes sė shtėpisė sė tyre i vranė babanė. Pasi u kthye nė vendlindje papa Kristo filloi punė nė shkollėn greke tė fshatit. Vitet shkonin dhe mėsues Kristo Negovani shikonte se si brezi i ri nė fshat po edukohej me kulturė dhe gjuhė greke duke humbur traditat dhe gjuhėn e mėmės, shqipen. Nė ato vite greqizimi i shqiptarėve po shtrihej nė tė gjitha trevat qė banoheshin nga popullsia shqiptare. Ky greqizim pėrhapej nė forma tė ndryshme si nė arsim, nė kishė dhe politikė administrative.
    Edhe pse Papa Kristo ishte i edukuar nė shkollat greke, edhe pse paguhej nga shteti grek pėr mėsimin qė jepte nė shkollėn e fshatit, tė tėra kėto nuk kishin ndikuar nė zemrėn e tij pėr tė dashuruar kulturėn dhe gjuhėn e huaj greke. Gjatė mėsimit tė gjuhės greke nė shkollėn e katundit tė tij ai u thoshte nxėnėsve: “Pėr mbi ēdo gjė gjuha shqipe ishte ajo qė duhej mėsuar, sa mė parė”.

    Me njė vullnet dhe guxim djalėrie ai vendosi tė hapte shkollat e para nė disa fshatra qė banoheshin nga shqiptarėt pėr rreth Kosturit dhe Follorinės. Shkrimin e gjuhės shqipe me Alfabetin e Stambollit Kristo Negovani e kishte mėsuar nė Rumani ku kishte punuar marangoz pėr tre vite. Ato vite ishte lidhur edhe me shoqatėn “DRITA” dhe me disa anėtarė tė shoqatės “DJALĖRI” tė Stambollit.
    Mė 1897 u shugurua prift nė fshatin e tij. Ky dalė i ri qė pėr hir tė ēėshtjes kombėtare u bė prift do jetė pararendėsi i frymėzimit pėr themelimin e Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare. Kisha dhe shtėpia e papa Kristos u bėnė vatrat e para ku mėsohej gjuha shqipe, por kjo gjė nuk u pėlqeu grekėve tė cilėn e kėrcėnuan disa herė.

    Ishte njė natė e errėt e 12 Shkurtit tė vitit 1905. Mėsonjėsi Kristo Negovani po shpėrndante naforėn nė kishė, njė grup njerėzish tė panjohur e rrėmbyen dhe e shpunė jashtė fshatit. Nė errėsirė tė dėrguarit e Dhespot Fotit filluan ta masakronin Papa Kriston me sopata e thika. Pasi e copėtuan trupin, i prenė kokėn pėr t’ia dėrguar porositėsit tė kėsaj vrasje. Por kriminelėt e dėrguar nga Athina nuk u ndalėn me kaq, po atė natė ata i vranė dhe tė vėllanė, Theodhos Negovanin i cili edhe ky pėrhapte shkollėn nė gjuhėn shqipe.
    Atdhetarėt shqiptarė kudo qė ishin u prekėn shumė nga kėto dy vrasje qė ndodhėn. Pėr kėtė ēeta e Bajo Topullit mori vendim pėr tu hakmarrė.
    Mė 9 shtator 1906 kjo ēetė vrau Mitropolitin (Dhespot) e Korēės Fotis Kallpidhis pėr tė marrė gjakun e dy vėllezėrve Kristo dhe Theodhos Negovani.

    Dhespoti i Korēės Fotis Kallpidhis
    qe uredheroi vrastjen e patriotit Papa Kristo Negovani


    Kush u akuzua pėr vrasjen e Dhespot (mitropolit) Fotit
    Vrasjen e Dhespot Fotit e kreu ēeta e Bajo Topullit, por asnjėherė nuk u mėsua kush qėlloi mbi tė. Qeveritė greke dhe Kisha e tyre gjithnjė janė interesuar se kush e vrau Dhespotin e tyre. Si u vra Dhespoti Foti, Qeveria greke i kėrkoji qeverisė sė Turqisė qė qeveriste edhe trojet shqiptare tė ndiqte dhe tė kapte vrasėsit e Dhespot Fotit. U kapėn shumė atdhetarė shqiptarė dhe u dėnuan ndėr ta Jovan Kosturi bashkė me fėmijėn, Salih Butka, Grigor Cilka, Ohran Pojani, Ibrahim Qesaraku, Lazo Progri etj. Por asnjėri nuk pranoi tė tregonte atentatorėt e vėrtetė tė kėsaj vrasje tė bujshme pėr kohėn.

    Mė 1914 nė Prongji tė Gjirokastrės vijnė 200 ushtarė grekė dhe gjėnė e parė qė bėnė arrestuan Bajramin Ligun i njohur pėr atentatin qė kishte kryer me Hito Lekdushin mbi Bimbashin e Gjirokastrės mė shkurt apo mars tė 1908 (pėr mua ėshtė vrarė mė 25 shkurt, ndarsa pllakata shkruan 13 mars). Nga torturat nė burg grekėt i thyen disa brinjė dhe i prenė njėrin vesh pasi e akuzonin pėr vrasjen e Dhespotit tė Korēės Foti Kallpidhis. Kjo akuzė bėhej sepse Bajram Ligu njihej pėr trimėri. Pas thyerjeve tė brinjėve dhe prerjen e veshit, fshati Prongji mblodhi monedha floriri dhe ia dėrguan komandės greke me anė tė Majko Llurit pėr lirimin e tij. Pasi u pranua shuma e florinjve komandanti grek dha urdhėr qė Bajrami i sakatuar tė lirohet. Por nuk u mėsua nėse Bajrami kishte qėlluar vėrtetė mbi Dhespotin grek Fotis dhe asnjėherė lexuesi dhe histografia shqiptare nuk e pa fytyrėn e Dhespotit qė shqiptarėt e bėnė tė puthte dhenė mė 1906. Pas shumė kėrkimesh nė arkivėn e Athinės mė nė fund e gjetėm njė foto tė kėtij prifti grek qė nėnpetkun e Mitropolitit tė Korēės bėnte veprimtari antishqiptare, asimiluese, deri tek dhėnia e urdhėrave pėr vrasjet e atdhetarėve shqiptarė.
    HISTORI E KESAJ TOKE
    LARRE ME GJAKUN E SHOKEVE

  11. #31
    Veritas liberatis Vos
    Anėtarėsuar
    07-10-2006
    Postime
    2,204
    Nje sqarim i vogel per publikun:
    Po te pyesesh ne korce, persona qe meren me historine e atij qyteti, ose nga tregimet e pleqve, te gjithe pa perjashtim te thone se Dhespoti grek Fotis, u vra nga vllenjte e fshatit Plase. Kam shkruar dhe me perpara per kete gje.
    Ceta e Topullit, vertet shprehu deshiren per ta vrare dhespotin por vllenjte e Plases deshin te mirnin hak per veten e tyre. Cila ishte arsyeja? Dhespoti kishte ckisheruar fshatin (ishin me te lidhur me rumunet, perpjekjet greko-rumune mbi vllehet). Kurse ceta e Topullit deshe ta vriste per te mare hak per vrasjen e priftit vllah Papa Llambro Ballamaci i cili ishte mik i afert me Themistokli Germenjin dhe nje nga shpetimtaret e shkolles se pare shqipe se Korces.
    Shqiperia ka rreshtur se ekzistuari qe kur jevgjit i thane vetes "shqiptar".
    xfiles

  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2009
    Postime
    131
    I nderuar je o korcar qe na thua dicka per patriotet Shqiptar,Se ne historin qe shkruajne femijet e Haqi Qamilit ne akademine e shkencave Shqiptare nuk thuhet asgje

  13. #33
    SYSHQIPONJE Maska e labi i maleve
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    Shqiperi
    Postime
    225

    Smile

    Citim Postuar mė parė nga Adavid Lexo Postimin
    I nderuar je o korcar qe na thua dicka per patriotet Shqiptar,Se ne historin qe shkruajne femijet e Haqi Qamilit ne akademine e shkencave Shqiptare nuk thuhet asgje
    U "qafshi" te gjithe,vellenj,Haxhi Qamiler dhe greke,hengshi kokat....
    Rrofte kombi Shqiptar!!!
    LABERI O MAL ME THIKA , DJEMTE E TU TRIMA ME CIKA.

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar labi i maleve pėr postimin:

    murik (17-02-2016)

  15. #34
    -
    Anėtarėsuar
    21-01-2009
    Vendndodhja
    -
    Postime
    2,082
    Citim Postuar mė parė nga Korcar-L1 Lexo Postimin
    Nje sqarim i vogel per publikun:
    Po te pyesesh ne korce, persona qe meren me historine e atij qyteti, ose nga tregimet e pleqve, te gjithe pa perjashtim te thone se Dhespoti grek Fotis, u vra nga vllenjte e fshatit Plase. Kam shkruar dhe me perpara per kete gje.
    Ceta e Topullit, vertet shprehu deshiren per ta vrare dhespotin por vllenjte e Plases deshin te mirnin hak per veten e tyre. Cila ishte arsyeja? Dhespoti kishte ckisheruar fshatin (ishin me te lidhur me rumunet, perpjekjet greko-rumune mbi vllehet). Kurse ceta e Topullit deshe ta vriste per te mare hak per vrasjen e priftit vllah Papa Llambro Ballamaci i cili ishte mik i afert me Themistokli Germenjin dhe nje nga shpetimtaret e shkolles se pare shqipe se Korces.
    Nuk ke pse i bie shtatė herė trombės se ēfarė ngjyre ka kali i bardhė i Skėnderbeut.


    Pa, sa mirė i gjejnė pipat ca e ca. Hop njėri na mėson historinė qė P.K.Negovani na qėnkėrkėsh helmuar, si rrjedhim kjo ėshtė propagandė komuniste. Hop tjetri bėn analizėn e logjikės sė shėndoshė. Kėtė tė gjitha rrugėt e nxjerrin nė Athinė.
    Tani o jemi komunista ne, o jane fashistė ca e ca.
    Fundja ēfarė nuk ndodh. Mbase jemi komunistė dhe nuk e dimė as vetė.
    Po ne ndoshta e kemi nga "ambjenti", po mė vjen keq pėr R.Elsie qė qėnka komunistizuar dhe s'e ka kuptuar akoma. Do vuajė shumė i shkreti.
    Megjithatė ka lindur me fat. E para jeton nė shek. XXI dhe jo XIX, dhe e dyta ėshtė kanadez. Pėr kėto dy arsye ndoshta ka imunitet edhe nga komunistizimi (mbase...), por tė paktėn ka imunitet tė plotė edhe nga aksidentet e vogla qė mund t'i kushtonin jetėn, dhe qė sigurisht asnjėherė nuk kanė patur lidhje me Athinėn.
    -

  16. #35
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    771

    Njė nderim pėr Papa Kristo Negovanin

    Si sot 111 vjet mė parė me 12 shkurt 1905 u vra i goditur me thikė Papa Kristo Negovani njė nga priftėrinjtė mė patriotitė tė periudhės sė Rilindjes , njė nga Priftėrinjtė tė cilėt sė bashku me komunitetin orthodox tė Shqipėrisė tė asaj kohe, dhanė kontributin mė tė madhe dhe ndihmesėn bazė nė Rilindjen kombėtare duke ngritur dhe zgjuar ndjenjat patriotike tė pppullit shqiptar, qoftė ne rikujtimin e verave tė paēmuara tė Gjergj Kastriotit Skėnderbeut, qoftė nė pėrcaktimin si armiq tė osmanizmit turk dhe tė xhon turqve tė cilėt nuk deshėn tė krijohej njė Shqipėri e pavarur , qoftė nė bėrjne e shėrbesave fetare nė gjuhėn e bukur shqipe e cila nuk lejohej nė Perandorinė osmane nė tė katėr sanxhaqet duke u cilėsuar si gjuhė jo zyrtare, si dhe nė shkrimet e tij shumė kuptimplote, tė cilat mbeten njė trashėgimi shumė e vyer .
    Njė nga kontributet e e rėndėsishme tė Papa Kristo Negovanit ėshtė predikimi nė gjuhėn shqipe i sentencave dhe psalmeve tė Ungjillit pra tė Dhiatės sė Re por dhe tė Dhiatės sė vjetėr nė kishėn e Negovanit, fhat i cili sot ndodhet nėn juridiksionin e Republikės sė Greqisė me njė emėr tjetėr Φλάμπουρον/Flįmpouron), pra njė fshat nė Qarkun i Follorinė.
    Pak Histori pėr jetėn e pavdekėshme tė Papa Kristo Negovanit.
    Papa Kristo Negovani (1875- 12 shkurt 1905), i njohur edhe me emrin Kristo Harallambi, ishte atdhetar dhe klerik shqiptar.
    Lindi nė Negovan afėr Follorinės nė Greqinė veriore, njė fshat qė, bashkė me Bellkamenin fqinjė, kishte qenė banuar nė mesin e shekullit tė nėntėmbėdhjetė nga shqiptarė tė Plikatit tė krahinės sė Kolonjės. Shkollėn e bėri nė Athinė, ku e dėrgoi i ati Harallamb Ēali, qė ishte tregtar. Shkrimtar dhe klerik patriot. Luftoi kundėr synimeve shkombėtarizuese tė kishės e tė qarqeve shoviniste tė borgjezisė greke. Propagandoi idenė e bashkimit tė forcave patriotike nė luftėn kundėr lakmive tė shteteve shoviniste fqinje.
    Vdiq i masakruar barbarisht nga disa shqiptarė tė paguar pėr ta vrarė sipas urdhrit tė Portės sė Lartė.
    Vdekja e tė atit, tė cilin e vranė banditėt mė 1891, e shtrėngoi Kristo Negovanin tė braktisė studimet e tė punojė si mėsues nė njė shkollė fillore greke nė Leskovik pėr tė mbajtur familjen. Mė 1894 emigroi nė Braila tė Rumanisė ku punoi tre vjet si marangoz. Po kėtu ra nė kontakt me lėvizjen kombėtare dhe mėsoi tė shkruajė shqip (me alfabetin e Stambollit).
    Mė 1897 u kthye nė fshatin e lindjes, u shugurua prift dhe vazhdoi punėn si mėsues. Shtėpinė e vet Negovani e ktheu nė shkollė dhe u mėsoi shkrim e kėndim shqip mbi njėqind fėmijėve e tė rriturve. Ai edhe meshėn e mbante shqip, gjė qė nuk i pėlqeu aspak hierarkisė ortodokse greke.
    Ditėt e Fdit tė Papa Kristo Negovanit. Mė 10 shkurt 1905 Negovani mbajti njė shėrbesė kishtare shqip nė prani tė Karavangjelisit, peshkop i Kosturit, i cili duke dalė nga kisha, flitet se tha ato fjalė fatale, "Mos tė gjettė viti tjetėr ndėr tė gjallėt". Pas dy ditėsh, tė shtunėn, 12 shkurt 1905, fshati u rrethua nga banditė, qė e detyruan tridhjetėvjeēarin Negovani, tė vetėdijshėm pėr fundin qė e priste, tė dilte jashtė shtėpisė nė mes tė natės pėr ta masakruar pastaj me sėpatė bashkė me pesė tė tjerė, ndėr ta edhe i vėllai.
    Historia e vrasjes sė tij mbetet pėr tu konsideruar sepse njė pjesė i a veshin fajin priftit tė Kosturit, njė pjesė i a venė fajn problemeve qė kishte me vėllain e tij i cili mori pjesė nė vrasjen e tij macabre e cilaishte njė vėllavrasje. Sidoqoftė historia, nėse nuk do tė ishte pėrfshirė politika, Papa Kristo Negovanimbetet njė patriot i shquar i Rilinjes kombėtare qoftė pėr ato qė u thanė mė lart por e rėndėsishme ėshtė se PapaKristo Negovani pėrvecse prift dhe patriot ishte dhe njė shkrimtar dhe novelist nga mė tė shquarit e asaj kohe.
    Kjo spjegon dhe faktin sepse turkoshakėt janė pėrpjekur tė minimizojnė rėndėsinsi e kėtij rilindasi duke hrxhuar shumė bojė dhe keqinformacion pėrsa i pėrket vrasjes sė tij. Pėrse e them kėtė?
    Kėtė e them sepse shkrimet e tij predikimet e tij kishin tė bėnin nė pėrpjeket e tij nė zgjimin e popullit shqiptar dhe tė krishterėve shqiptarė pėr tė luftuar kundėr pushtimit Osman dhe xhon turqve, pėr tė u ritrguar atyre masakrat e pashallarėve turko-shqiptarė si Ali Pashė Tepelena- gjakatari i cili me veprėn e tij makabre masakroi mijra shqiptarė tė krishterė dhe detyroi tė cvendseshin me mijra shqiptarė larg vėndeve tė tyre tė lindjes si suliotėt, fshtarat e Gjirokastrės, ato tė Kolonjės tė cilėt u cvendosėn dhe ikėn nga sytė kėmbėt pėrshkak tė mizorive tė kėtij Pashai qė gabimisht cilėsohet si njė patriot nga disa grupe intelektualėsh.
    Sidoqoftė rėndėsia e tij e madheqėndron nė shkrimet e tij sidomos nė Librin e tij `Prishja e Hormovės nė tė cilėn gjėnden njė tregim me titull `I vogli Bonat Argjėndi` dhe Drama `Prishja e Hormovės` e shkruar nė shqip por me gėrma jo si ato tė miraatuara nė Kongresin e Manastirit, tre vite mė vonė.
    Kėto dy rrėfenja spjegojnė botkuptimin e Papa Kristo Negovanit si njė patriot shqiptar dhe rilindas i vėrtetė i cili krahas veshjes sė tij priftėrore orthodokse luftoi qė predikimet e Kishės Orthodokse tė bėheshin nė shqip duke u bazuar nė shprehjet e Shėn Palit nė Dhjatėn e Re tė cilat do ti parafrazoj mė poshtė, duke u bėrė pararendėsi i Fan Nolit tė madh nė krijimin e Kishės Orthodokse Autoqefale tė Shqipėrisė.
    http://shqiptarja.com/neės.php?IDNot....h37MY6vz.dpuf http://shqiptarja.com/neės.php?IDNotizia=142904 (https://sq.ėikipedia.org/ėiki/Papa_Kristo_Negovani)
    Sipas Shen Palit tek `Korinthiasve` 13:1,2, thotė: `` Tani do t`ju tregoj dicka qe eshte me e rėndėsishme se tė gjitha kėto dhunti-Fryt i Shpirtit. Po ti flisja tė gjitha gjuhėt e njervesi dhe tė dinja gjuhėn e engjėjve, por , pot ė mos kasha dashurinė (hyjnore), do tė isha vetėm njė gong qė kumbon ose njė daulle qė bėn zzhurmė tė madhe. (2). Po ta kasha dhuntinė e Profecisė e ti dinja tė gjitha tė fshehtat e perėndisė e tė gjitha dituritė, po tė kisha besim pėr tė bėrė tė pamundurėn, por po tė mė mungonte kjo dashuri hyjnore-nuk do tė isha asgjė``.
    Dhe mė tej: 14:9 ``Po kėshtu edhe ju, n.q.se gjuha juaj nuk flet fjalė tė kuptueshme, si do tė merret vesh ajo qė po thoni?Fjalė nė erė? (14:10; 11).Ka gjuhė tė panumurta nė botė: ēdo popull ka gjuhėn e tij. Pornuk e kuptoj gjuhėn qė flitet njeriu qė flet kėshtu me mua ėshtė i huaj ashtu dhe unė pėr tė. 14:12 Kėshtu ėshtė edhe me ju: ju u jepni shumė rėndėsi dhuntive tė dhėna nga shpirti; por duhet tė pėrpiqeni pėr ato qė i japing ndihmesė nė eduimin e bashkėsisė. Atėhere nuk do t`ju mungojė asgjė``. 14:16;17;18;19 Por kur ju lavdėroni me shpirt Perėndinė si mund qė ai qė nuk e kupton kėtė gjuhė t`I pėrgjigjet me Amen lutjes sate?Nuk e di se ē`po thua ti. Jetri nuk ka asnjė dobi nga kjo edhe n.q.se ti thua njė lutje tė bukur. Unė falenderoj Perėndinė se flas gjuhė tė panjohura mė tepėr se jut tė gjithė. Porn ė mbledhjen e Bashkėsisė mė mirė ėshtė tė flas pesė fjalime tė kuptueshme qė tė edukohen tė tjerėt se dhjetė mijė fjalė tė qė askush nuk i kupton``.
    Sė fundmi mund tė pėrmėnd qė vepra e Papa Kristo Negovanit ėshtė e pavdekshme dhe do tė rikujtohet pėrgjithmonė qoftė nga shqiptarėt qoftė nga Kisha orthodokse Autoqefale e Shqipėrisė, sepse ai mbetet njė predikues , njė shkrimtar dhe njė patriot e rilinddas i vėrtetė.

  17. #36
    AKA-MANO Maska e Maqellarjot
    Anėtarėsuar
    16-06-2011
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    972

    Pėr: Papa Kristo Negovani

    Citim Postuar mė parė nga Albo Lexo Postimin
    Nese prifti orthodhoks, Papa Kristo Negovani, do te ishte sot gjalle e do te lexonte keto fjalet tuaja me lart, qe nderoni figuren e tij, ai do te pyeste se cfare besimi i perkisni?

    Dhe pasi te lexonte pergjigjet tuaja, do ti vinte turp nga vetja qe emrin e tij e perdhosin ata qe nuk ndajne besen e tij, besen e te pareve te tij, ate bese dhe ate Kishe per te cilen ai u martirizua.

    Papa Kristo Negovani ishte besimtar orthodhoks, prift e sherbetor i Perendise, perpara se te ishte "patriot" e "nacionalist" sic shperfytyroni ju ne mendjet tuaja.

    Dhe ky eshte paradoksi i "patriotizmit te fjaleve", qe eshte ngushellimi i atyre qe nuk jane ne gjendje qe te zbulojne shpirterisht e personalisht misterin e te qenit shqiptar. Shenjtoret, ata qe u martirizuan per besimin e tyre, nuk nderohen me fjale, nderohen duke imituar jeten e tyre.

    Albo
    ..O djem, o vashė, vraponi
    Nd’ i bekuar mėsim!
    Gjuhėn e Mėmės mėsoni
    —Me dėshir’ e mallėngjim!

    Sepse:

    Mėsimi do t’shpėtonjė
    tė varfrėnė Shqipėri!
    ... [1]

    Emri:  nrgovani_zps2328af60.jpg

Shikime: 319

Madhėsia:  59.8 KB

    vini re shkrimin tek kembet e njeriut qe sulmohet ne kete skice e bere 110 vjet me pare "Desmori i cqiperise"
    Ne kohe e rrethana kritike, si individi, ashtu edhe nji popull japin proven e forces morale te tyne

  18. #37
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,110

    Pėr: Papa Kristo Negovani

    PAPA KRISTO NEGOVANIT

    Na vrane,shoke,na vrane
    Papa Kristo Negovane !
    Papa Kristo kush te vrau ?
    Nga femia kush te ndau ?
    Grekerit me grekomane
    me sepate pas te rane !
    E gjeēin nga Perendia,
    te ndane nga Shqiperia !
    C'kini,more te mallkuar,
    me kete vend te bekuar ?
    C'kini ju me Shqipetare,
    qe doni t'u beni varre ?
    Mbase do Zot' i vertete
    nd'ate varr te bini vete !
    Qani male me téboré
    Kristo priftin vjershetore !
    Qaj,o Negovan i shkrete
    Papa Kriston vet' i trete !


    A.Z. CAJUPI.

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Rilindasi Kristo Kirka
    Nga Eni nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 10-07-2012, 16:33
  2. Pėrgjigje: 63
    Postimi i Fundit: 24-01-2010, 21:51
  3. Nė Himarėn e kapedanėve tė penės e tė dyfekut
    Nga brooklyn2007 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 04-02-2009, 14:04
  4. Kristo Luarasi dhe Frashėrllinjtė
    Nga white-knight nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-11-2008, 15:32
  5. Kristo Kono, krijuesi i palodhur i artit popullor
    Nga Brari nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 12-08-2004, 19:32

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •