Close
Faqja 0 prej 7 FillimFillim 12 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 131
  1. #1

    K. Frasheri: Ismail Kadare, i subvencionuari i diktaturės

    Gazeta Shqiptare, Tetor 3, 2006 Faqja 22 - SPECIALE

    ...

    Tashmė ėshtė bėrė zakon, qė nė periudhėn tonė tė tranzicionit, ata qė lakmojnė tė bėjnė karrierė, pėrpiqen ta nxijnė regjimin komunist nė ēdo hap, edhe atje ku nuk ėshtė e nevojshme, ca mė keq edhe atje ku s’ka mė bojė tė zezė pėr ta nxirė. Regjimi komunist, ka njė thes me gabime, mėkate, paudhėsira. Por, nuk mund tė mohojmė se ai regjim i mbrapshtė nėn sqetullat e tė cilit Kadareja bėri karrierė tė shkėlqyer derisa u emėrua nėnkryetar i Frontit “Demokratik”, thėnė ndryshe i Frontit Komunist ka edhe disa gjeste pozitive. Njė nga gjestet mė pozitive tė Enver Hoxhės, njė gjirokastrit nga lagjja Palorto, ishte mundėsia, pėr tė mos thėnė pėrkrahja qė i dha I. Kadaresė, gjithashtu njė gjirokastriti nga lagjja Palorto (natyrisht, pa mohuar talentin e tij), pėr t’u bėrė shkrimtar i shquar, pėr mė tepėr njė personalitet ndėrkombėtar.

    Nuk mund tė mohohet se nė kohėn e tij ka patur mjaft tė rinj me talent, ndoshta me talent mė tė spikatur se tė Kadaresė, por pėr arsye tė ndryshme biografike apo qėndrimi politik, e patėn rrugėn tė mbyllur pėr t’u bėrė njerėz tė shquar. Veē kėsaj, pėrkrahja e diktatorit u duk edhe nė drejtime tė tjera. Ai i vuri nė dispozicion I. Kadaresė pėrkthyesin mė tė mirė nga shqipja nė frėngjisht, Jusuf Vrionin, i cili me stilin e tij tė rrjedhshėm i bėri veprat e Kadaresė tė shijoheshin edhe nga publiku frėng. Nuk ka dyshim se pa subvencionin financiar tė regjimit komunist dhe pa “nulla osta-n” tė E. Hoxhės, veprat e I. Kadaresė nuk do tė kalonin kufijtė e Shqipėrisė. Pėr kėto arsye nuk ka pėrse nė kėtė pikė ta kritikojmė E. Hoxhėn. Madje e ndjejmė pėr detyrė ta falėndėrojmė qė i dha Shqipėrisė, po tė pėrdorim shprehjen e z. Bujar Leskaj, njė “Dante”, njė “Shekspir”, njė “Gėte” dhe po tė kemi parasysh se as regjimet parakomuniste, as qeveritė postkomuniste nuk i dhanė Shqipėrisė njė personalitet me pėrmasa tė tilla ndėrkombėtare.

    Ndonėse I. Kadareja ėshtė njė letrar i shquar, pikėnisje kjo qė nėnkupton se ai duhet ta njohė mirė historinė e letėrsisė shqipe, megjithatė jemi tė detyruar tė hapim njė diskutim nė lidhje me ndonjė pohim tė tij qė na duket si njė arnė e qepur me pe tė bardhė. Sidomos arna bie menjėherė nė sy kur ai pėrpiqet ta shtrijė ēėshtjen e identitetit kombėtar tė shqiptarėve edhe nė fushėn e letėrsisė shqipe. Nė lidhje me kėtė ēėshtje ai shkruan:”Njė taborr dudumėsh e halldupėsh kėrkojnė tė na mbushin mendjen se ne nuk kemi rrėnjė evropiane. Atėherė – pyet ai - ē’rrėnjė kemi? Sot pėr sot – pėrgjigjet ai - nuk e thonė qartė, por nesėr s’u mbetet veē tė vijnė te teza serbe e Tito Rankoviēit, e cila rrėnjėt tona i kėrkonte nė Turqi ose diku rrotull saj”. (Shqip, 7.9.2006).

    Duke lexuar kėtė vlerėsim tė krijohet pėrshtypja sikur ata (dudumėt dhe halldupėt) qė mohojnė “rrėnjėt evropiane tė shqiptarėve”, pėrbėkan njė “taborr”. Taborr nė turqisht do tė thotė batalion prej 500 deri 1000 vetėsh. Ky numėr kaq i madh “dudumėsh” do tė na shqetėsonte seriozisht. Nė tė vėrtetė, ai nuk pėrmend me emėr asnjė prej tyre. Tė mos pėrmendurit asnjė emėr tė krijon pėrshtypjen sikur nuk ka tė tillė dudumė dhe se ai ka nevojė tė tregojė sikur ka kundėrshtarė tė shumtė nga ana numerike pėr tė rritur kėshtu vlerėn e luftės qė ai bėn dhe tė fitores qė ai korr. Nė tė vėrtetė, kjo ėshtė njė luftė me kundėrshtarė imagjinarė.

    Mė tej ai shkruan se gjatė regjimit komunist “ndėrsa lihej nė harresė kultura dhe letėrsia shekullore dygjuhėshe, shqip dhe latinisht, u shfaq dalldisja pas letėrsisė sė bejtexhinjve, dalldisje qė vazhdon ende sot, pėr tė ardhur gjer te njė politikan, mė saktė, nėnkryetar i njė partie, nė logon e sė cilės ėshtė fjala “integrim”, qė nė debatin pėr identitetin, pėrdor si sharje fjalėt “prift” e “seminarist”, njėlloj si nė kohėn e Hoxhės, kur klerikėt katolikė, shpalleshin agjentė tė Evropės Perėndimore. Mė tej ai vazhdon se - Dalldisja pas bejtexhinjve, e shtyn njė akademik tė vjetėr (besoj se e ka fjalėn pėr mua – K. F.), ta rėndojė ndėrgjegjen e vet, nė kohėn kur sidomos ajo s’duhet rėnduar, duke shpallur se bejtexhinjtė, janė shkrimtarėt e parė shqiptarė, qė i kanė dhėnė letėrsisė shqipe poezi laike!!! Deklarimi ėshtė nga lloji i tyre, pėr tė cilėt thuhet se tė ngrenė qimet e kokės pėrpjetė. Me gjithė vullnetin, pėr tė mos e lėnduar akademikun, s’mund tė mos i vihet nė dukje se Pjetėr Budi… ka shkruar rreth 3300 vargje, gjysma e tyre me motive laike, e disa me nivel tė lartė artistik, sė paku dy shekuj pėrpara bejtexhinjve”.

    Ky nėnkryetar partie ėshtė padyshim Pėllumb Xhufi. Ėshtė me tė vėrtetė pėr t’u habitur se I. Kadaresė nuk i ka bėrė fare pėrshtypje pėrmbajtja e artikullit tė tij – njė artikull i ngjeshur me argumenta shkencorė dhe me logjikė historike – por i kanė vrarė sytė termat “prift” dhe “seminarist” (nė fakt, P. Xhufi flet vetėm pėr njė seminarist, me emėr dhe me mbiemėr, kurse emėrtimin “prift” Kadareja e ka nxjerrė nga xhepi i vet). Kjo tregon se Kadareja ka bėrė njė kthesė radikale.

    Dikur (Janar 1974), ka shkruar, pa e detyruar askush, se Bibla dhe Kurani janė “puse tė pashtershme idesh reaksionare” dhe se misionarėt e krishterė tė dikurshėm (njėsoj si misionarėt myslimanė) i ka cilėsuar si “arsenal errėsire” – kurse tani “tronditet” kur njė historian kritikon njė seminarist pėr “gjuhėn e tij tė vrazhdė sa mė s’bėhet” dhe jo pėr ideologjinė qė ka nė kokė. Ē’ėshtė kjo keqardhje pėr njė seminarist, sikur I. Kadareja tė ishte arqipeshkvi i Shkodrės mesjetare, kurse arqipeshkvėt e sotėm janė tepėr tolerantė.

    Mos vallė, shkrimtari ynė i shquar kėrkon nga ne historianėt qė sapo tė dėgjojmė fjalėn seminarist, tė ngrihemi nė kėmbė tė bėjmė kryqin me dorėn e djathtė dhe pastaj tė pėrulemi me respekt para tij edhe kur ky seminaristit, i cili nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė “nxėnės” qė ende nuk e ka pėrvetėsuar sa duhet doktrinėn e krishterė tė flasė gjuhė rrugaēėsh. P. Xhufi nė artikullin e vet nuk shan as Papė, as kardinalė, as peshkopė, as priftėrinj, por njė spurdhjak, siē e quan ai, qė ka ndėrprerė seminarin katolik dhe ėshtė shndėrruar nė njė kalemxhi qė shan e fyen si njė rrugaē pa pikė respekti njė shkrimtar tė shquar siē ėshtė R. Qosja, tė cilin e quan me paturpėsinė mė tė madhe “taleban, mendje e dobėt, identitet i sėmurė, sofist provincial, retorist kallp, ahengxhi, injorant, i marrė”.

    Habia jonė arrin kulmin kur shohim se I. Kadareja merr nė mbrojtje atė “seminarist” qė i ndan shqiptarėt nė dy kategori:”nė shqiptarė tė mirėfilltė (proprie dicti)”, domethėnė nė shqiptarė tė krishterė dhe nė “shqiptarė me identitet tė dyzuar”, me fjalė tė shkoqura nė shqiptarė myslimanė. Habia jonė buron nga fakti se I. Kadareja ndėrsa sulmon pa mėshirė R. Qosen qė i ndan shqiptarėt nė dy kategori, nė shqiptarė me identitet tė krishterė – dhe nė shqiptarė me identitet mysliman, mbron pa ngurrim kėtė shpifarak, qė ka nė trutė e vet po kėtė pikėpamje.

    Nuk janė bejtexhinjtė, sikurse do tė shihet mė tej i dashur shkrimtar i shquar qė tė ngrenė qimet e kokės, por poza tė tilla prej kryepeshkopi dogmatik, qė tė ngrenė qimet e kokės i dashur shkrimtar i shquar.

    I. Kadareja shkruan gjithashtu:”Rrėnjėt evropiane tė shqiptarėve janė tė dukshme nė mesjetė, por komunizmi, ashtu si otomanizmi dikur, u pėrpoq t’i fshinte ato, pėr t’i zėvendėsuar me rrėnjė tė rreme. Kėshtu ndėrsa lihej nė harresė kultura dhe letėrsia shekullore dygjuhėshe, shqip dhe latinisht, u shfaq dalldisja pas letėrsisė sė bejtexhinjve”, etj. etj.

    Kėshtu siē shkruan I. Kadareja, me fjalė tė pėrgjithshme, se rrėnjėt evropiane tė shqiptarėve janė tė dukshme nė mesjetė (pa na thėnė se cilat janė kėto rrėnjė kaq tė dukshme) dhe se komunizmi dikur u pėrpoq t’i fshinte ato pėr t’i zėvendėsuar me rrėnjė tė rreme (gjithashtu pa na thėnė se cilat qenė kėto rrėnjė tė rreme), mund tė shkruajė kushdo, edhe njė minator apo karrocier qė merr guximin tė fusė hundėt nė histori.

    Njė nga ēėshtjet qė meriton tė diskutohet ėshtė gjykimi tepėr i rreptė i I. Kadaresė ndaj letėrsisė sė ashtuquajtur tė bejtexhinjve shqiptarė tė shek. XVIII.

    Pyes: ēfarė fiton ky shkrimtar i shquar kur thotė me pėrēmim se regjimi komunist ishte “dalldisur” pas letėrsisė sė bejtexhinjve dhe lidhur me tė kur shton se regjimi komunist e linte nė harresė letėrsinė shekullore dygjuhėshe, shqip e latinisht – kur as njėra (as dalldisja), as tjetra (as harresa) nuk janė tė vėrteta. Nuk kam aspak ndėrmend tė mbroj regjimin komunist, tė cilin e kam stigmatizuar me gjykim tė rreptė mėse njė herė. Si historian dua vetėm tė mbroj tė vėrtetėn historike nga kushdo qė e shkel – jo vetėm nga penat komuniste tė periudhės sė diktaturės, tė cilat tashmė dihet se e pėrdhunonin tė vėrtetėn kur e donte interesi i tyre politik, por edhe ndaj penave antikomuniste tė ditėve tona, tė cilat gjithashtu pėr interesat e tyre politike, ēdo akt tė regjimit komunist edhe kur ėshtė i bardhė, pėrpiqen ta bėjnė tė zezė. Edhe kjo pėrpjekje ėshtė njė pėrdhunim i sė vėrtetės.

    Dihet fjala e urtė e Jezu Krishtit “Jepini Ēezarit atė qė i takon Ēezarit” (Mateu XXII, 17-21). Pėr t’i paraprirė ēdo spekullimi qė mund tė bėhet nė kėtė drejtim nga antikomunistėt e zellshėm, po riprodhoj kėtu shkurtimisht vlerėsimin qė kam bėrė si historian pėr regjimin komunist.

  2. #2
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,897
    Me nje fjale per zotin Kristo, Ismail Kadare eshte nje Don Kishot shqiptar.
    Une nuk mendoj keshtu,megjithese ne disa pika zoti Kristo ka te drejte,si per shembull ne rastin ku ai shpjegon lehtesirat apo perkrahjen qe ka pasur nga sitemi komunist ose nga Hoxha vete.
    Ne fakt analiza e zotit Kristo eshte e dobishme,por shpresoj qe te mos zgjatet me shume ne kete teme se do ta humbiste komplet "la raison d'etre".

  3. #3
    Southern Prince Maska e Pyrrhus_Mollos
    Anėtarėsuar
    12-01-2006
    Vendndodhja
    Ēamėri
    Postime
    315
    Kadareja ska justifikim ta quaje R.Qosen "taleban ose retorist kallp" sepse ai ka nje fe te shquar... kurse Kadareja nuk ka qene fetar. Nuk po mbroj fetaret ketu por Kadareja po shtyt ndarje kulturash...Shqiptaret kristiane dhe ata jo-kristiane kane qene humanista dhe artista dhe nese nuk dinin te shkruanin. Shpirti i shqiptarit i bente ata te ndriconin neper shekuj pavarsisht nga feja dhe nga arsimi...ata ishin populli me i urryer nga fqinjet dhe pushtuesit por dhe i dashur per cilesite e tyre individuale te vecanta. Europian nuk jemi plotesisht sepse nuk jemi as finlandez,sllave, etrusk etj por dhe as turq e persiane...jemi vendas jemi shqiptare!! Le te llomotiti Kadareja akoma dhe tani qe eshte me nje kemb ne varr.

  4. #4
    Ketu nuk eshte problemi ne se je gjo, apo nuk je gjo. Ceshtja eshte tek e verteta, e cila te cliron.

    Eshte karakteristik fakti se njerezit dalin e bejne "analiza" ahere kur ata permenden vete personalisht (vecanerisht per qendrim kritik), keshtu ben edhe K. Frasheri.

    E thuajse te gjithe heshtnin, bile edhe i kunderviheshin ashper Arshi Pipes, i cili qemoti e ka percaktuar Kadarene "shkrimtar oborri".

    Por me mire vone se kurre.

  5. #5
    A nuk eshte Kadare ai qe ka shkruajtur te zeze mbi te bardhe duke e shperfillur ne menyre skandaloze At Gjergj Fishten?

    Dhe perse?

    Sepse At Gjergj Fishta eshte ai qe ka shkrojtur mbi 100,000 vargje, dhe ka qene kandidati i pare Shqiptar per Cmimin Nobel ne letersi.

    Nuk mund te duroje Kadare rivale per cmimin Nobel, megjithese do te isha me te dy duart qe ai ta marre ate cmim, si per vete ashtu dhe per kombin Shqiptar.

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-07-2006
    Vendndodhja
    tirane
    Postime
    323
    Ne boshllekun qe existon ne fushen e debatit intelektual, te mirfillte, IK nuk mund ti mohohet merita e hedhjes se ndonje shashke,sa me nacmu muhabetin,
    pmvsisht se, a dhe sa ka te drejte.
    Sa here qe IK me apo pa dashje kput ca idera veresie, le te mendojm per vlera te verteta qe ka pasur, dhe kto nuk mund te negl.
    Ktu, nuk esht halli se nuk ka liri por se ka me teprice per marrezira,kur ja thash para ca kohesh kte nje personi VIP sado qe disi i demoduar sot, e pashe qe nuk i pelqeu fare dhe preu biseden''Ti u zemrove Jupiter kjo tregon qe s'ke te drejte''
    Si perfundim e kolkozjon(!!!! ) sado shtremse ca tema e sidomos trajtimi ityre, prapseprap kon rendesin e tyre...e sidomos''raison d'etre'',
    Por me qe o fjala per ''rrenjė'' ka mundesi qe robt e knejshem e sot te mos i kene aq te shendosha ne koke rrenjė per disa fjale kyēe qe perfaqsojne caa idera themelore simbas te cilave mbrohet mbarvajtja...fj.vj. fjala tradheti, ē esht nga motivohet si ēfaqet...etj. Ose domethenja reale e disa tjerave
    Pergjigje e argumentuar e z.K.Fr.
    ''Them fjale po mendimi nuk qendron dhe fjala pa mendim ne qjell s'kalon''
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga i humburi : 03-10-2006 mė 21:39

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Arcas
    Anėtarėsuar
    10-11-2005
    Postime
    162
    Fatkeqsisht o Xhuxh Xhumak, ne kete cast nuk kemi ndonje person qe megjithmend te mburremi, ose disa personazhe qe te gjitha komunitetet e nendarjet qofte fetare por jo vetem te gjejne nje inspirim pozitiv pa kunja mbrapa. Ka patur njerez te tille se fundmi por kane vdekur ne harrese fatkeqsisht. Un do citoja Fehmi Aganin dhe Ukshin Hotin, Arber Xhaferrin per Maqedonine(i cili edhe ky fatkeqsisht eshte ne prag vdekje) dhe persona si Belushi apo Kola ne diasporen Arbereshe apo Frasheri, Pilika edhe Zeqo(edhe pse keta i perkasin historise dhe kane rrol me pasiv ne skenen e perditshme por shume me te madh per te ardhmen e kombit tone). Kam pare qe ne forum eshte bere nje perpjekje per te ngritur te tilla figura(shumica ka vdekur) ne te tilla nivele, por prapseprapi i perkasin te kaluares, dhe me ritmet qe koha sot ndryshon, edhe e kaluara harrohet me shpejt se sa me pare.

    Mendoja se Kadareja ishte nje nga ata persona qe do ishte ne gjendje te beheshe nje lider i vertete fale aftesive te tija intelektuale, por siduket nuk ka ditur ti shfrytezoj sic duhet ose ka rene dhe ai pre e disa gjerave qe meqe permende At Fishten, ai dhe shume rilindas te tjere nuk do ja lejonin kurre vetes. Perfundimisht, Kadareja edhe sikur te marri cmimin Nobel, ai nuk do zej vend ne panteonin e shqiptareve per shkakun se mbi te do kete gjithmone hije dyshimi per ekuacionin e komplikuar te interesit vetiak, patriotizmit dhe integritetit intelektual, i cili ky i fundit duhet te kompesoj plotesisht te parin qe i dyti te jete ne gjendje te dali fuqishem. Tek Kadareja kjo gje nuk ka ndodhur.

  8. #8
    Eks-plorator Maska e kolombi
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Mes oqeaneve...............
    Postime
    3,720
    Dielli nuk mbulohet me shoshe o Xhu,keshtu i thuaj ketij te Frasherit.

    U bene bajate diskutime te tilla,sa mbaruam nje teme te nje tjeter Xhuxhumaku,mbi nje artikull te Migjen Kelmendit po per Kadarene............

    Ndonje dite presim te lexojme xhevahirin e radhes se edhe librat Kadarese ja shkruante Enveri.

    Nje vend i vogel jemi,edhe ata pak njerez qe na nderojne,na bejne ti degjohet emri Shqiperise,nuk leme rast pa hedhur vrer se kaluare,edhe duam te ecim perpara.
    "Meqe brenga eshte burimi i gezimit,mos vajto............"

    GETE

  9. #9
    Perjashtuar Maska e Lunesta
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Dove la..Vittoria.....
    Postime
    1,660
    Ismaili o njish, le ta shajne sa te duan pabuksat.

  10. #10
    Te thuash te verteten nuk do te thote te shash. Mohimi i te vertetes dhe i realitetit kthehet ne tjetersim te historise, e cfardo lloji qofte ajo, duke renduar mbi ndergjegjen e kombit, sic e pershkruan nje intelektuar i shquar e i nderuar bashkeatdhetar.

    Pastaj, kjo eshte edhe ceshtje perzgjedhjes personale. Ahere ngelesh ne dimrin e vetmise stermadhe.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Citim Postuar mė parė nga kolombi
    Dielli nuk mbulohet me shoshe o Xhu,keshtu i thuaj ketij te Frasherit.

    U bene bajate diskutime te tilla,sa mbaruam nje teme te nje tjeter Xhuxhumaku,mbi nje artikull te Migjen Kelmendit po per Kadarene............

    Ndonje dite presim te lexojme xhevahirin e radhes se edhe librat Kadarese ja shkruante Enveri.

    Nje vend i vogel jemi,edhe ata pak njerez qe na nderojne,na bejne ti degjohet emri Shqiperise,nuk leme rast pa hedhur vrer se kaluare,edhe duam te ecim perpara.


    Fole me vend.

    Nuk i kuptoj dot moderatoret e keti forumi qe nuk i vejne dry temave te tilla.
    Me respekt
    rtp-ja


    ps. "........Te gjithe kane te drejte te mendojne..
    por ka shume njerez qe i kursejne mendimet!"


  12. #12
    E mira, sado e more te jete, e ka te keqen me vete. Ndrysh me kujtoni ata aparatciket qe dinin te lexonin (pale te flisnin) vetem me syza (nje pale.

    Kur dikujt ti bie mendja qe te shkruaje biografine e Kadarese, duhet te permende vetem "fitorjet" e tij, dhe duke mbuluar mangesite e dobesite e tij (qe jane evidente per ata qe duan te shohin), e ne ate menyre do ti rrisin vlerat kombit tone. Gjykim i ceket dhe i manget. Kete benin histerianet dhe zhgrabaxhinjte e enverit, ju vijoni rrugen e tyre.

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-07-2006
    Vendndodhja
    tirane
    Postime
    323
    Duke pare mendime lidhur me sa me siper a do denjoni te lexoni pjesen e pare te nje shkrimi qe duke e pare problemin nga e pergjithshmja tenton te jape ndoj sugjerim apo te shtroje ndonje problam? Ne se nuk do merziteni duke lexuar mund te kuptohet nga ndonje koment dashamires per te nxitur vazhimin ...

    Aristokratėt (apo bejlerėt)
    ''Orėt e Kremlinit''asht nji pjesė teatrale e ēfaqun nė theatėr dhe e komentueme ato kohė qoftė nė shtyp qė ishtė zyrtar dhe unik, qoftė nė biseda shoqnore nga intelektualė e partiakė qė kishin nji far niveli kuptohet parti pri, si e donte puna e simbas formimit qė kishin, qoftė nga puntorė o njerėz qė pa ndoj far bagazhi e force tė madhe mendimi filozofik, shprehnin entuziazmin e tyne, si shqiptarė tė vėrtetė, se si Lenini, shoku, e mundi me llafe ate borgjezin, apo se sa bukur luante Kadri Roshi apo se sa shumė Lazer Filipi i ngjan Leninit, Lenini n'ven, hak fare!
    Davaja intelektuale e shqiptarit tė mesėm asht e fitueme, intelektualė qė me tė vėrtetė kanė nivel se kishin studiu nė Evropė e qė janė nė poste tė larta komuniste ēfaqin kėnaqėsi para masave ndėrsa ata qė nuk kan detyrime apo kan pakėnaqėsi, nė ambjente tė ngushta nxjerrin gjuhėn, por duke thanė me za tė naltė''sukses i madh''.
    Nė tė vėrtetė ajo pjesė teatrale nuk ishte aq mediokėr si shumė produkte tjera shabllone tė realizmit socjalist qė gjithnji me qėllim me nxit masat punonjėse pėr fitore tė reja, e kishin konsumue zhanrrin e tyne deri nė fqinjėsi me storet qė Hasheku i atribon propogandės ushtarake austrohungareze te libri i tij i famshėm.
    Kjo, sepse, ajo pjesė teatrale nė kohėn e vet ishte nji sinjal i fabrikum me paramendim e qėllim shumė preēiz nga nomenklatura sovjetike, pėr pėrpunimin standart tė njerzve jo vetėm nė planin horizontal tė ndėrgjegjes sė tyne ( shembuj tė trashė se si nji puntor apo fshatar arrin tė bėjė dhjetė norma pėr hatėr tė ndėrtimit tė socjalizmit a pėr Stalinin e tjera) por edhe si nji ngacmim nė planin vertikal tė mendimit tė tynė, se vėrtetė edhe klasa e lartė ėsht e nevojshme (gjithnji me dashamirsinė e shokut tė ndritur Lenin! pėr ndryshe kemi edhe GPU-nė).Kte pjesė teatri qė u ēfaq dhe ktu, gjithnji si orjentues i pėrgjithshėm por indirekt i opinjonit publik, e pritėn nė mynyra tė ndryshme grupe tė ndryshme shoqnore, ku ma interesantėt qenė ata qė objektivisht dhe subjektivisht duhet tė ishin disidentet, por qė me disa justifikime! nuk ishin tė tillė dhe edhe kta u ndanė nė dy rryma, ata qė pėrqeshnin dhe ata qė shpresonin se rregjimi do i ''falte'' apo po j'u a njihte'' meritat ''.
    Afėr mendjes, pesha specifike intelektuale e inteligjente e shoqėnisė shqiptare, asht ajo qė asht, dhe s'ka arsye tė denjė pėr ndoj entuziazėm tė zjarrtė nė kte mes as para vitit nėndėdhjetė e as ma vonė, gja kjo qė megjithse nuk duket si ndoj qamet i madh, asht si nji far shenjė kome morale e shoqerisė ose e thanė kjart, shoqėni pa klasė tė vėrtetė drejtuese njerzish tė naltė, thanė tjetėrsoj, tufė njerzish pa shumė mend nė kokė.

    Rilindasit tanė qė ndoj ''armik'' i kombit i qorton se hallaviteshin kryeqytetesh tė huja me irate tė ēifligjeve qė kishin ktu a ndoj subvencjon nga mikpritsit nė xhep e predikonin pėrveē gjanave tė mira edhe ėndrra nė diell, pėr ta ndėrgjegjsue shqiptarin i pėrdorėn edhe ca lajka pėr te, gjithnji me qėllimin e mirė. Mirpo ky ilaē i lirė u pėrdor pa kursim dhe keq edhe ma vonė nga tė gjithė ata qė, sigurisht me qėllim tė mirė, e morėn nė kujdes kte popull; kėshtu qė tė thuesh se sot s'jemi kėrrkund pėrveē se nė punėt e kota apo tė damshme nuk ka asnji rrezik se do mėrzitet ndokush apo tė shqetsohet se si t'ja bajm hallit. Pse?
    Nga nji anė se miqt e Shqipnise, Evropa e bota mbarė mendojn veē per ne, e nga ana tjetėr se na asht mbush mendja top se ne jemi tė mire.
    Pse at-here, tė vrasim mendjen a kemi a s'kemi klasė tė naltė dhe pse na hyn nė pune kjo klasė e naltė, me kto mend qė kemi?
    Sepse, bollshevizma qė ishte dhe nė forma tjera vAazhdon tė jetė dajaku i klasave tė nalta, pamvarsisht nga emėrtimi komunizėm jakobinizėm maoizėm apo ēfardo izėm i ma vonė a i ma hershėm, asht prezent nė zemėr tė njerzimit, pėrkundėr intelektualizmit (kujto rregjimin e diferencem nė vendet socjaliste nė vartėsi tė nivelit tė civilizimit respektivisht) e do vazhdojė gjithmon e jetės tė jetė vigjilent.
    Kshtu, ky bollshevizėm, nuk e sajoi kot sė koti teatrin''Orėt e Kremlinit'' por sepse pa klasė tė naltė tė vėrtetė, ose nė rregjimet totalitare tė majta e rrevolucionare, pa elemente superjorė qė zakonisht pėr shkaqe tė njoftuna janė me prejardhje tė shtresave tė naltė tė pėrmbysuna, ēdo grup njerzish apo komb asht i mbarum.
    Sot, megjithse thohet me elegancė, nė mos me hipokrizi, se intelektualėt nuk pėrzihen nė jetėn shoqnore sepse, demek, ju prishet qetsia e tyne filozofike a j'u hikin mendimet e randsishme nga koka, duke mos pa ndonji vepėr tė mirfilltė nė ndonji fushė tė aktivitetit shoqnor pėrveē zhurmės sė politikės, biznesit spekullativ e kulturės pllakateske, ai rrezik pėr tė cilin u lancue dhe nga kush ?... pjesa ''Orėt e Kremlinit''asht real : mungesa e klasės sė naltė tė vėrtetė.

    A

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-11-2002
    Postime
    1,509
    Kristo Frasheri ka shkruar historine e Shqiperise per 40 vjet ashtu si ia ka diktuar partia komuniste/e punes.

    Nuk e kuptoj se me c'te drejte akuzon Kadarene qe ka ngrene buke ne sistemin komunist ku Kristoja vete ka qene sherbetori i Enverit dhe Nexhmije Hoxhes.

    Librat e tij te historise jane plot falsifikime.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-07-2006
    Vendndodhja
    tirane
    Postime
    323
    Kush ishte Wellsi,kush ishte Lenini? Dy aristokratė, njerėz tė klasės sė naltė, qė si xhentėllmenė tė vėrtetė (nė rrealitet dy aktorė tė aftė ) rrifnin mendime para popullit pėr t'i mbush mendjen popullit qė i shef se po kujdesen shumė pėr te, ndersa ushtarė tė kuq dhe bjellogardistė pra populli ose shtresa ose klasa e ulėt ( jo e nalta ), duke u gri me mitralozė e bajoneta....
    Wells, njeri i klasės sė naltė angleze qoftė si prejardhje qoftė si intelekt, shkrimtar i madh, ka shkrue mes disa librave dhe nji libėr nė tė cilin duke mos skualifikue fisnikėrinė e trashėgueme ban fjalė, doemos pėr vete e kishte hedh hendekun, pėr aristokracinė e shpirtit, qė asht aristokracia e botės.
    Lenin, prejardhje fisnikėsh qė mėsusja kur u mėsonte jetėn e tij nxėnėsve nė shkolla tona e pohonte por duke theksue se sado qė familje e pasun ishte pėrparimtare...klasė e naltė, par intelectualissme, sepse student i shkėlqyeshėm e me aftėsi tė rralla, urrejtja e tij pėr pushtetin carist nuk erdhi se i digjej shpirti pėr muzhikun e shkretė rus qė bante kokrrėn e qefit sipas mendjes sė vet prej fshatari por, si pasojė e nji atentati autokratit rus ku u kap dhe i vėllai i tij, Aleksandėr dhe u var, dhe duke ngushullue tė amėn pėr varjen i thotė se do ndjekė rrugė tjetėr, fjalė tė cilėn e mbajti burrėrisht.
    Kta dy trima fisnikė, aristokratė apo klasė e naltė apo bejlerė nga prejardhja, nga inteligjenca personale, nga kultura e dhane atyne pėr shkak te pozicjonit socjal por njikohėsisht e marrė prej tyne pėr shkak tė inteligjencės personale, klasė e naltė edhe nji ēikė pėr shans sepse fati asht qorr shpesh herė sidomos nė situata tė trrubullta, nga tė dy anėt e kundėrta tė barrikadės bajn pazar me fatin e njerzve tė klasės sė ulėt.
    Ē' i mbeti klasave tė ulta, njerzve tė ulėt, popujve tė ulėt, nė mos nga zemra, nga vlera?
    Te bahen mish pėr top nė luftė, zavorrė (peshė e vdekun nė anije qė kur e do puna hidhet nė det) nė paqe!
    A asht e pėlqyeshme kjo gjendje?
    Ne se po, ne shqipėtarėt jemi “ si pėrherė '', tė fituem.
    Nė se jo, shqiptarėt duhet tė begenisin nji ēikė ma tepėr, e pakta tė synojn tė bahen klasė e naltė, gja kjo e pamundun pėr tė gjithė por jo e pamundun pėr nji pjesė, mundėsisht sa ma tė madhe. Ktu bahet nji gabim i vogėl nga injorantat :
    klasė e naltė nuk do me thanė tė kesh fitue, apo trashėgue, apo grabit, apo gjet nė rrugė do pare, e mbasi tė blejsh dhe nji kapele cilindėr sa ma tė naltė (kapele amerikane e modės sė vjetėr) o ndoj diēka tjetėr tė modės dhe ndoj Ferrari Sport, tė rrehesh se je esnaf apo burrė i mirė apo klasė e naltė apo aristokrat.
    Pasunija edhe nė rastin ma tė keq edhe nė rastin ma tė mirė vjen nga toka pėr njeriun, duke punue pastėr ose pisėt, hallall apo harram, pėr kafshen bin vetė nė tokė.
    Tė qenun klasė e naltė nuk do me thanė as vetėm pasja, e jo zotenimi e aplikimi me sukses rendiment e pėrfitim direkt ose indirekt mundėsisht edhe pėr nji numur njerzish tjerė, i ndoj titulli shkencor apo profesjonal.
    Tė qenun klasė e naltė nuk do me thanė qė tė kesh pare, post, tituj shkencorė e honorifikė e tė shpėrndajsh disa tė mira tė dukshme, nga copa e bukės a nji monedhė nji lypsi deri ke ndėrtimi e dhurimi i nji spitali a stadiumi qytetit…
    Tė qenun klasė e naltė asht nji spektėr tepėr i gjanė modelesh por shumė ma tepėr i rrallė sidomos kto ditėt e sotme, qė fillon nga garibi (po ē’don me thanė kjo fjalė si ‘’katunarēe’’?) deri ke njeriu pėr tė cilin si koncept, e pėrmend F.Niēe, e qė njerzit e tjerė duhet t’i binden verbėrisht e qė ky njeri bie theror pėr ta, me nji fjalė prijsi ideal.

    Fjala garib, trajtė e fjalės arabe gurbet pėrdorun nė shqip kurbet, qė e pėrdorin gabim e pa ja dijt kuptimin pėr me tregue ndonji qė asht ngatrrestar apo ka tangarllėk apo s’len njeri nė klub me pague e tė tilla gjana qė njerzit e shtresės sė ulėt i ēmojne fort ka nji kuptim tė kundėrt e krejt tjetėr.E pėrdorun nė Besimin Islam dhe e spjegueme nga dijetarė do me thanė nji njeri udhėtar qė kalon nė nji vend ku as njef e as e njofin e thotė ndonji fjalė tė mirė ose ban ndonji punė tė mirė aty e largohet si i huej pė marrė ndonji shpėrblim pėr tė mirėn qė ban. Nji nga hallet ma tė randa qė e ka xan kte popull me sa duket asht se fjalėt e kan hup kuptimin e tyne tė vėrtetė, nji nga gjanat e para qė ndodhin kur klasa e naltė (nė kohė )asht fallco e korruptueme ose e korruptueshme gja qė shprehet qysh nė fillim me largimin nga vlerat tradicjonale historiko-fetare qysh prej kohės se Hazreti Adem-it (as)
    Tė qenun klasė e naltė, nė fund tė fundit dhe simbas do njerzve tė mdhaj , shprehun me pak fjalė tė vorfna , domethanė me pas kryet nė qiell e kambėt nė tokė…!

  16. #16
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450

    Realizimi socialist - arti i madh i revolucionit. Nga Ismail Kadare

    Realizimi socialist-arti i madh i revolucionit



    Ismail KADARE

    Zeri i Popullit, 13 janar 1974



    Midis profecive tė shumta tepėr tė zymta qė bėhen sot nė botėn borgjeze dhe revizioniste nga fallxhorėt e klasave sunduese, njė pjesė u pėrkasin letėrsisė dhe arteve. A do tė vazhdojnė tė ekzistojnė letėrsia dhe artet nė tė ardhmen? Kjo pyetje, herė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, herė nė mėnyrė tė tėrthortė, vėrtitet nė tė gjitha propagandat e tyre. Pėrgjegjėsia e saj pėrbėhet nga njė radhė parashikimesh sa fataliste aq edhe absurde: pritet vdekja e romanit, vdekja e poezisė, vdekja e letėrsisė dhe e gjithė arteve nė pėrgjithėsi. Cili ėshtė shkaku i kėtij “de profundis” qė tellallėt e borgjezisė e pėrsėrisin pa pushim prej kohėsh? Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė: ashtu si njė pjesė e profecive edhe kjo nuk ėshtė tjetėr veēse njė dėshirė e vjetėr e klasave sunduese, e trashėguar brez pas brezi prej tyre bashkė me etjen pėr pushtet dhe shfrytėzim.

    Dihet se qysh nga kohėt mė tė lashta, strukturat e mėdha burokratike e militariste, pra shtetet e mėdha agresive si psh; Perandoria Romake, duke pėrkrahur letėrsinė zyrtare kanė rėnė shpesh herė nė konflikte tė hapura me letėrsinė dhe artin pėrparimtar. Kjo ka qėnė e natyrshme, sepse ky art nė pėrgjithėsi nuk mund tė pajtohej me frymėn agresive, me dėshirėn pėr hegjemoni dhe sundim tė botės e cila ishte promotori i gjithė propagandave tė kėtyre shteteve. E njėjta ndodh sot me superfuqitė e kohės sonė. Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimin Sovjetik. Letėrsitė dhe artet e kėtyre vendeve prej kohėsh janė pėrpara njė alternative; ose tė deformohen plotėsisht sipas interesave antipopullore tė kėtyre regjimeve, ose tė zhduken. Pra profecitė pėr vdekjen e tyre nė fund tė fundit, nuk janė tjetėr vecse kėrcėnime tė tėrthorta qė u bėhen letėrsisė dhe artit nė qoftėse ato nuk konformohen plotėsisht me qėllimet hegjemoniste agresive tė kėtyre superfuqive.

    Pėr sa u pėrket popujve qė luftojnė pėr liri dhe pavarėsi, historia ka treguar dhe vazhdon tė tregojė se tek letėrsia dhe artet ata kanė gjetur gjithmonė njė mbėshtetje tė sigurtė nė luftėn dhe nė aspiratat e tyre. Historia e vendit tonė e rikonfirmon me forcė tė vecantė kėtė. Shoku Enver ka thėnė se ‘populli ynė nuk e ka ndarė kurrė dyfekun me gjalmė, nga libri, shpatėn nga pena, trimėrinė nga dituria...’ Dhe kjo ėshtė njė e vėrtetė e madhe. Populli ynė qė e ka pasur gjithmonė nė qendėr tė kujtesės sė tij kombėtare Skėnderbeun, nuk e ka nxjerrė kurrė nė periferi tė saj Naim Frashėrin. Popullin tonė i ėshtė dashur shumė herė tė ngrihet i vetėm kundėr rrezikut tė zhdukjes nga faqja e dheut. Por as agresioni, qė vdekjet, as uria, as rrebeshet e historisė nuk ja kanė humbur atij asnjėherė bukurinė e fjalės, tė gdhendjes tė titullit. Pėrkundrazi, ky fat i vėshtirė ja ka prefeksionuar ato gjerė nė virtuozitet. Ē’art i mrekullueshėm duhet tė jetė ai pėr tė cilin populli ka nevojė nė ditė tė mira dhe tė kėqia. Ē’provė e madhe ėshtė pėr letėrsinė dhe artet kjo dashuri e popullit pėr tė nė momentet kyēe tė historisė dhe sa qesharakė duken ata estetė pozamėdhenjė qė me sofizma tė pafund nė kabinetet e tyre belbėzojnė nėse duhet ose nuk duhet tė ekzistojnė letėrsia dhe arti.

    Fakti i madh qė populli, midis varfėrisė sė tij tė thellė, i pa ngrėnė dhe i paveshur, midis halleve, kėto male tė dyta tė vendit, e deshi gjithmonė artin, tregon se ai ka pasur arsye tė thella pėr kėtė. Populli gjithmonė ka arėsye tė mėdha pėr tė bėrė njė gjė. Arėsye tė mėdha pėr tė dashuruar, arėsye tė mėdha pėr tė urryer. Ai e ka dashur poezinė shqipe, letėrsinė dhe artet e tjera sepse ato kanė qėnė tė lidhura me fatet e tij. Kjo lidhje me fatet e popullit dhe tė kombit ėshtė tipari kryesor me i rėndėsishmi dhe mė i pavdekshmi i letėrisė dhe i arteve tona. Tė gjitha vlerat e tjera tė kėtij arti shekullor do tė asgjesoheshin pa kėtė vlerė thelbėsore tė tij. Kjo lidhje ka qėnė fati mė i madh i kėsaj letėrsie, ashtu si do tė ishte fatkeqėsia mė e madhe e saj ndarja prej popullit. Letėrsia jonė e realizmit socialist e trashėgoi si thesarin mė tė shtrenjtė kėtė lidhje, duke pasuruar e ngritur nė njė shkallė mė tė lartė atė me idetė e revolucionit dhe tė komunizmit. Partishmėria proletare e letėrsisė sonė tė realizmit socialist ėshtė shprehja mė e lartė e lidhjes sė plotė tė saj, si asnjėherė tjetėr, me fatet e popullit.

    Tė gjithė ne shkrimtarėt e realizmit socialist kemi njė pėrgjegjėsi tė madhe pėr ta ruajtur tė paprekur kėtė thesar shpirtėror tė pacmuar.

    Nė tė tridhjetė vjetėt e moshės sė saj, letėrsia jonė e re e realizmit socialist ka njohur suksese dhe gėzime tė mėdha. E vėnė pa asnjė rezervė nė shėrbim tė revolucionit, komuniste dhe kombėtare njėkohėsisht, ajo i ka larė njėherė e pėrgjithmonė llogaritė me gjithė ndryshkun shekullor tė artit feudal – borgjez, me misticizmin, irealimzin, sentimentalizmin, bulevardizmin, me historitė iluzive tė vajzave tė tė varfėrve me ‘princėt e kaltėrt’, me njė fjalė gjithė trillimet e kuzhinave shekullore tė botės sė vjetėr. Ajo ka vazhduar tė bėj njė luftė tė sukesshme kur kėto trillime, pasi i ka dėbuar nga dera, janė pėrpjekur tė hynė nga dritarja tė veshura me petkun modern. Detyra e ruajtjes sė pastėrtisė sė artit tonė ėshtė sa e vėshtirė aq edhe madhėshtore, sidomos nė kohėn e sotme plot furtuna revolucionesh e kundėrrevolucionesh. E vėrteta ėshtė se megjithė sukseset qė janė arritur, megjithse trungun kryesor tė letėrsisė dhe tė arteve e kemi ruajtur tė pastėr, nuk mund tė themi se i kemi mbrojtur siduhet tė gjitha degėt e tij. E pėrplasur mbi to, vala e ndėrshkimeve ka bėrė dėme, disa herė thyerje, dhe pėr kėtė pėrgjegjėsia na takon ne tė gjithėve. Por letėrisa dhe artet tona kanė njė lidhje tė tillė tė thellė me revolucionin dhe me kombin, sa qė pėr njė kohė tė shkurtėr janė nė gjendje tė rigjenerojnė plotėsisht degėt e dėmtuara. Por kjo nuk duhet tė na verė nė gjumė. Nė tė ardhmen nuk pritet asnjė dobėsi; pėrkundrazi do tė ketė gjithmonė dėndėsime tė kėtyre valėve goditėse. Agresioni ėshtė po aq i vjetėr sa edhe shoqėria me klasa (Homeri, shkrimtari i parė i planetit tonė, nuk shkroi vecse pėr njė agresion). Por nė asnjė shekull ai nuk ka qėnė aq global, tinzar dhe i shumėfytyrshėm sa nė kohėn tonė. Dhe kjo ėshtė e kuptueshme, pėrderisa kjo ėshtė epokė e pėrmbysjeve tė mėdha revolucionare. Agresioni nuk tregon forcėn e agresorėve, por pėrkundrazi, frikėn, panikun e tyre pėrpara historisė. Gjysma e dytė e shekullit tonė po bėhet dėshmitare e njė intensifikimi tė pashembull tė agresionit. Nuk ėshtė mė agresioni i vjetėr klasik, prania e tė cilit ndihej vetėm kur shkelte cizmja e tė huajt mbi tokėn tėnde. Tani armikun mund ta kesh mijėra kilometra larg, me tė mund tė mos shkėmbesh asnjė pushkė e, megjithatė, pa e kuptuar, mund tė fillosh tė biesh viktimė e agresionit tė tij. Agresioni kultural, agresioni i fjalės, i titullit, i ngjyrave nuk ėshtė mė pak i rrezikshėm se agresioni i cizmes sė ushtarit.

    Njė nga dėshirat e drejtuesve tė superfuqive ėshtė qė bota tė jetė memece, nė mėnyrė qė ajo tė mos i gjykojė dot krimet e tyre. Mirėpo njerėzit kanė lindur me gjuhė. Atėherė, arėsyetojnė, ata, nėqoftėse njerėzit nuk i detyron dot tė mos flasin, pėrpiqen qė ata tė belbėzojnė nė mėnyrė sa mė tė pakuptueshme, si tė marrėt. Dhe kėshtu vazhdon gara e ethėshme pėr tė krijuar libra sa mė tė degraduara, poezi hermetike, prozė tė coroditur, tinguj kafėshorė, kompozime abstrakte. I gjithė ky belbėzim, qė shpesh u ngjan belbėzimeve tė tė sėmurėve psikik, ėshtė njė shėrbim i madh qė i bėhet borgjezisė sė sotme, shėrbim tė cilin ajo e cmon sė tepėrmi. Historia e dekadentizmit, ashtu si ajo e gjithė artit, ėshtė shekullore, por nė asnjė shekull ai nuk ka pasur njė shpėrthim tė tillė si sot. Kjo ndodh sepse nė asnjė shekull klasat sunduese nuk janė gjendur ndonjėherė kaq pranė humnerės si nė kėtė shekull. Nė njė gjendje tė dėshpėruar, ato ndodhen vazhdimisht nė njė aktivitet tė ethshėm nė tė gjitha fushat – ekonomike, ushtarake, politike, morale, ideologjike, artistike, nė mėnyrė qė ti shmangen katastrofės. Nė terrenin e letėrsisė dhe tė arteve duke kuptuar se lidhja e letėrsisė dhe e arteve me fatin e popullit ėshtė fatkeqėsia mė e madhe pėr ta, shpejtojnė ta shkallmojnė me tė gjitha mėnyrat kėtė lidhja. Nė qoftėse do tė kėrkonim tė gjenim dy fjalė qė tė pėrmblidhnin sa mė qartė esencėn e gjithė asaj morie izmash tė asaj flore tė sotme tė helmatisur borgjeze e revizioniste, kėto fjalė do tė ishin ‘ndajra nga populli’. Kjo ngjarje ėshtė synimi i pėrbashkėt i gjithė propagandave tė sotme reaksionare.

    Mirėpo borgjezia dhe revizionistėt, duke e kuptuar se thirrja pėr ndarjen e artit nga populli, ka nė vetvete rrezikun e diskreditimit, kėrkojnė rrugė mė tė stėrholluara e tė maskuara pėr tė realizuar kėtė ndarje. Ata e fillojnė rrethimin shumė larg. Pėr tė humbur gjurmėt, ata nuk bėjnė thirrje pėr ndarje nga populli, por pėr ndarje nga njeriu nė pėrgjithėsi. Kėshtu shpjegohet ai pasion pėr dehumanizimin e artit, pėr mėnjanimin e njeriut dhe pėr zėvendėsimin e tij me fetishe e maska. Superioriteti im ėshtė se unė s’kam zemėr, ka thėnė njė poet dekadent. Kėshtu shpjegohet pėr primitivizmin, pėr mendimin paralogjik, i cili, sipas tyre, ėshtė mė i thellė, sepse vjen qė nga larg, nga barbaria. Lidhur me kėto janė pėrpjekjet pėr shthurjen e kohės nė veprėn letrare, pėr shkatėrrimin e ligjeve tė kompozicionit, tė sintaksės dhe mė nė fund tė gjuhės. (Njė nga kryedekadentėt, Xhojsi, ėshtė pėrpjekur, pėr shembull, tė krijojė njė vepėr tė tij – gjuhėn e ujit dhe tė erės).

    Edhe nė rastet kur dekadentėt e pranojnė njeriun nė veprat e tyre, ky nuk ėshtė njeri nė kuptimin normal tė kėsaj fjale. Mė tepėr se njė njeri, ai ėshtė njė surrogate i tij, njė qėnie biologjike, jashtė kohės, hapėsirės dhe shoqėrisė. Pikėrisht njė njeri tė tillė, dekadentizmi pėrpiqet ta bėjė hero tipik tė kohės. ‘Njeriu pa cilėsi’, ėshtė titulli i romanit voluminoz tė Myzilit, njė nga katekizmat e dekadentizmit modern. Dihet se njeriu qė nuk i pėrket asnjė shoqėrie, humbet identitetin e vet dhe kthehet kėshtu nė njė maskė. Pėr tė tilla maska ka shumė nevojė sot reaksioni botėror. Kėshtu arti borgjez pėrpiqet sot tė krijojė njė model tė ri antiheroi, njė autsajdėr (ai qė ėshtė jashtė), sic e kanė pagėzuar nė Perėndim. Ky autsajdėr, i cili mbush librat, skenat dhe filmat e botės borgjeze e revizioniste, mishėron ikjen nga bota jonė, dezertimin e turpshėm nga koha. Ai nuk ėshtė ndonjė shpikje e re; pėrkundrazi, rrėnjėt e tij duhet t’i kėrkojmė thellė tek Bibla dhe Kurani, kėto puse tė pashtershme ideshė reaksionare. S’ėshtė e rastit qė njė nga ideologėt e sotėm borgjezė ka shkruar: “individi e nis kėtė udhė tė gjatė si autsajdėr dhe do ta mbarojė, ndoshta, si njė shenjt”. Hipitė e sotėm, autsajderėt, antiherojtė e Kamysit ose tė Beketit, nuk janė tjetėr vecse modifikime tė shenjtorėve mjekėrgjatė qė bridhnin qysh para 2000 vjetėve e mė pas nėpėr shkretėtirat e Sinait, heremitėt, pelegrinėt jezuitė dhe musulmanėt qė niseshin pėr haxhillėk nė Mekė. Gjithė ky arsenal errėsire dhe myku ėshtė trashėguar nga arti i sotėm borgjez e revisionist. Duke e trashėguar atė, ky art i degraduar, megjithse pretendon tė jetė i kohės e modern, nė tė vėrtetė tregon se ėshtė i vjetėr e dogmatic sa s’ka ku tė vejė mė.

    Nė pleniumin e 4-tė tė Komitetit Qendror tė Partisė shoku Enver, nė njė mėnyrė thellėsisht marksiste, zbėrtheu esencėn e vėrtetė konservatore tė borgjezisė dhe tė revizionistit tė sotėm. “Karakter konservator – thotė shoku Enver, - kanė jo vetėm ideologjitė e vjetra qė vinė nga thellėsitė e shekujve, por edhe ideologjia e kultura e sotme e degjeneruar borgjeze e revizioniste, i gjithė liberalizmi e modernizmi i tyre”. Duke zbatuar tezėn e shokut Enver nė terrenin e letėrsisė dhe tė arteve, nuk ėshtė vėshtirė tė dallojmė nė kohėn tonė aleancėn e shenjtė tė konservatorizmit mė tė tėrbuar me modernizmin mė tė shthurur. Le tė kujtojmė disa fakte nga historia e letėrsisė sonė. Cili ka qėnė konservatori mė i madh i letrave shqipe dhe jo vetėm i letrave, por i gjithė kulturės sonė? Pėrgjigja ėshtė e qartė pėr tė gjithė: ky konservator ka qėnė Gjergj Fishta. Fanatik i tėrbuar, idealizues i ēdo gjėje patriarkale, apologjet i fesė, i institucioneve mesjetare, hymnizues i primitivizmit, armik i egėr i ēdo pėrparimi – ky ėshtė portreti i kėtij letrari prift. Mirėpo, nga ana tjetėr po tė bėjmė pyetje se cili ka qėnė liberali mė i madh i letėrsisė sonė, pėrgjigja ėshtė po ajo: pėrsėri Gjergj Fishta. Filoitalian i papėrmbajtshėm, agjent i Vatikanit, emisar i pushtimit fashist, partizan i ēkombėtarizimit dhe i romanizimit tė kulturės sonė. Pra, nga njė anė kryekonservator fanatik, nga ana tjetėr kryeliberal. Shovinist i tėrbuar dhe njėkohėsisht kozmopolit i tėrbuar. Kur ishte fjala pėr idetė e reja shoqėrore, pėrparimin, pėr revolucionin, ai ishte konservatori mė fanatik. Kur ishte fjala pėr fatet e atdheut, pėr lirinė, pėr kufijtė ai ishte liberali mė i madh.

    Tė njėjtin shembull na e jep figura e letrarit fashist Ernest Koliqi. Konservatorizmi i tij ekstrem nuk e pengoi tė shfrytėzonte nė veprėn e tij reaksionare, njė teori aq tė shtrenjtė pėr modernizmin e sotėm, frojdizmin. Kėshtu nė tregimet e tij, ai herė na paraqitet si njė namuslli turkoshak, herė si njė gagarelė evropjan.

    Dhe nė pėrgjithsi ėshtė vėshtirė tė gjendet njė teori tjetėr qė t’u ketė shėrbyer me aq zell si konservatorizmit ashtu edhe liberalizmit, sa frojdizmi. Esenca e tij konservatore – thirrje pėr kthim drejt barbarisė, nuk e pengon aspak, pėrkundrazi i ndjell akoma mė shumė drejt tij dekadentėt e tė gjitha ngjyrave.

    Kjo aleancė e shenjtė midis konservatorizmit dhe liberalizmit ėshtė plotėsisht e shpjegueshme po ta shikojmė problemin nga pikpamja marksiste. Nė fund tė fundit qėllimi i tė dy palėve, konservatore dhe liberale ėshtė njė; kthimi nė botėn e pėrmbysur, rifitimi i ‘parajsės sė humbur’.

    Ndėrsa sulen me tėrbim pėr tė shkallmuar spirancėn qė e lidh njeriun dhe artin e tij me shoqėrinė dhe komunitetin njerzor, dekadentėt nuk harrojnė pėr asnjė cast tė sulmojnė spirancėn tjetėr, atė qė e mban njeriun dhe artin e tij tė lidhur me popullin e vet, me kombin dhe karakterin kombėtar. Ata godasin me tėrbim kėto dy spiranca, sepse e dinė qė me shkallmimin e tyre vlerat shpirtėrore do tė mbeten nė mėshirėn e errėsirės dhe dallgėve tė tėrbuara tė reaksionit botėror.

    Nuk ėshtė e rastit qė pseudoshkrimtari dhe armiku i partisė Fadil Paērami i linte tė mbushura pseudodramat e tij me hije dhe jo me njerėz. Nuk ėshtė e rastit qė ai bashkė me Todi Lubonjėn ishin kundėrshtarė tė tėrbuar tė karakterit kombėtar nė artet tona. Nė poezi, F. Paērami urrente figurėn e baballarėve, nė skulpturė figurėn e nėnės, nė prozė pėrbuzte plakat shamizeza. Ai tmerrohej nga figura e Skėndėrbeut me keq se njė pasha turk. Pra, ai nuk duronte dot asgjė qė kishte lidhje me themelet e popullit dhe tė kombit. Nga kjo pikpamje ai tė kujtonte ata pseudodijetarė tė Ishullit tė Laputėve, pėr tė cilėt Suifti tregon se kėrkonin tė shpiknin njė metodė pėr tė filluar ndėrtimin e shtėpive nga catia. Djathtizmi i T. Lubonjės e F. Paēramit, kozmopolitizmi, urrejtja pėr folklorin dhe antishqiptarizmi i tyre, treguan dhe njė herė se lufta e klasave nė terrenin e letėrsisė dhe tė arteve ėshtė e gjallė dhe do tė jetė e tillė pėr njė kohė shumė tė gjatė.

    Si pjesė pėrbėrėse e mekanizmit tė revolucionit, realizmi socialist ka pasur, ka dhe do tė ketė po ata armiq qė ka revolucioni. Tėrbimi i tyre, rrufetė qė ata lėshojnė mbi tė, nuk tregojnė gjė tjetėr vecse fuqinė dhe rrezikshmėrinė e tij pėr klasat sunduese. Akuzat pėr gjoja ngushtėsinė e tij, pėr pamundėsitė e tij, pėr rregullat kufizuese qė i shkurtojnė jetė, koha i ka hedhur do i hedhė poshtė njerėn pas tjetrės. Realizmi socialist ėshtė art i sė ardhmes. Asnjė art i gjertanishėm nuk mund tė jetė i krahasueshėm mė tė pėr nga mundėsitė, epiciteti, thellėsia, dramaciteti dhe niveli i lartė ideoartistik. Kėtė omnipotencė ja jep atij revolucioni komunist. Liria qė zbėrthen revolucioni ėshtė mė e madhja liri qė ėshtė parė ndonjė herė mbi kėtė rruzul, sepse ajo ėshtė liri e milionave. Pėrpara kėsaj lirie zbehen si qirinj, liritė e tjera tė kėnduara apo tė pakėnduara nė odetet e poetėve. Realizmi socialist si pjellė e revolucionit gėzon po atė liri tė revolucionit. Ai nuk u bindet kanoneve, rregullave dhe dogmave, sic pretendojnė armiqtė e tij tė hapur, ose miqtė e tij tė rremė. Ai u bindet vetėm ligjeve tė revolucionit, i njeh dhe i respekton ato ligje, dhe pikėrisht nė kėtė qėndron jo dobėsia dhe jetėshkurtėsia e tij, por pėrkundrazi forca dhe pavdeksia e tij. Nganjėherė vetė ne shkrimtarėt dhe artistėt e realizmit socialist, nuk i njohim, ose nuk i pėrdorim dot mundėsitė e pakufishme tė kėtij arti. Marksizmi na mėson qė shpesh herė qėllon qė shija e parė e klasės sė fitimtarėve mbart me vete elementė tė shijes sė fundit tė klasės sė tė mundurve. Shkėputja nga kjo shije ėshtė njė detyrė e vazhdueshme e tė gjithėve, dhe veanėrisht e ne krijuesve.

    Duke hedhur poshtė rrėnjėsisht toerinė e ‘realizmit pa cak’ tė revizionistit frėng Rozhe Garodi, i cili ka pėrqėllim integrimin e njė pjese tė dekadentizmit nė realizmin socialist, ne jemi gjithashtu kundėr kufizimeve artificiale tė fushės sė veprimit tė artit tė ri tė klasės punėtore. Realizmi socialist ka njė forcė tė tillė tė brendshme sa qė ėshtė nė gjendje tė shtjellojė nė gjirin e tij tė gjitha temat, duke filluar nga revolucioni proletar e gjer nė legjendat mė tė thella tė shekujve. Ai ėshtė nė gjendje ta rishikojė dhe ta rishpjegojė artistikisht gjithė botėn, qė nga rrethimi i Trojės e gjer nė rrethimin imperialisto – revisionist. Kėtė aftėsi tė re ndricuese ja jep atij vetė revolucioni. Dhe pikėrisht kėtu qėndron esenca e novatorizmit tė tij tė madh. Kufizimi nė kohė dhe nė hapėsirė i sferės vepruesme tė realizmit socialist, nuk bėn gjė tjetėr vecse nga njėra anė, i shkėput rrėnjėt e kėtij arti nga themelet kombėtare dhe nga ana tjetėr i njeh sundimin e plotė, mbi 5 mijė vjet tė historisė sė popujve, tiranisė, kulturave tė tė gjitha superstrukturave tė vjetra.

    Epoka e kapitalizmit ėshtė nė perėndim, dhe tonin e artit botėror, kulmet e tij po i jep e do ti jap akoma mė shumė nė vitet e ardhshme jo borgjezia, por klasa punėtore. Realizmi socialist ėshtė ende nė dekadat e tija tė para. Nė vitet e ardhshme ai do tė ngushtojė gjithmonė e mė tepėr perandorinė kulturale borgjeze – revizioniste, gjersa mė nė fund ta rrethojė atė. Letėrsia jonė e re shqipe, pėr vetė pozitėn pararojė tė partisė dhe tė vendit tonė nė luftė kundėr botės sė vjetėr nė kuadrin e artit botėror komunist, ka sot njė pozitė tė privilegjuar dhe mundėsi tė pakufishme pėr vepra tė mėdha.

  17. #17
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    A nuk eshte ky njeriu me komercjalist, hipokrit dhe mashtrues qe ka Shqiperia. TURP!!!

  18. #18
    forever hers Maska e Eagle
    Anėtarėsuar
    21-07-2002
    Vendndodhja
    boston-temporarly
    Mosha
    58
    Postime
    505
    sigurisht qe jo!

    dhe ti qeke kput qe paske pru i copy paste ketu...

    pse shkon kaq larg, pyet me mire prinderit e tu ca kane menu per kapitalizmin dhe socializmin ne 74...

    si nuk u lodhet me keto perralla...
    nuk e duroj dot i-ne pa pike.

  19. #19
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Citim Postuar mė parė nga Eagle
    sigurisht qe jo!

    dhe ti qeke kput qe paske pru i copy paste ketu...

    pse shkon kaq larg, pyet me mire prinderit e tu ca kane menu per kapitalizmin dhe socializmin ne 74...

    si nuk u lodhet me keto perralla...
    po te kishin qene prinderit e mi ne interresat dhe hipokrizine e tije normalisht qe kshtu do te thonin

    po po te ishin punetore , nuk besoj se i ka shku nder mend kuj te jet kaq optimist per realizmin socjalist.

    prinderit e mi kan qene puntore!!

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-09-2006
    Postime
    9
    Pse kujtoni qe ato qe shkrunte Kadareja ne 74-en jane marrezira?
    Shikoini gjerat ne hapesire dhe ne kohe. Sepse nuk jemi me ne 74-en dhe per fat te keq apo per fat te mire, socializmi shqiptar mbaroi.
    Apo kujtoni ju se ka liri veprimi sot ne Perendim!

Faqja 0 prej 7 FillimFillim 12 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Premisa tė gabuara
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 30-04-2012, 18:25
  2. Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 06-10-2011, 14:03
  3. Leter drejtuar Ismail Qemal bej Vlores
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 28-11-2006, 14:14
  4. A po realizohet teoria e konspiracionit hebre?
    Nga DEN_Bossi nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 20-11-2006, 12:27
  5. Historia fetare pėrmes historisė dramatike (nga Ismail Kadare)
    Nga macia_blu nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 23
    Postimi i Fundit: 13-01-2004, 12:15

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •