Close
Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 41
  1. #1
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450

    Personalitete te medha te kombit shqiptar

    Ketu jane jeteshkrimet e disa nga paersonaliteteve mysliman qe njihen jo vetem per hoxhallare, hafiz muderrize apo imam te xhamive por edhe si njerez te artit, kultures, arsimit, atdhedashurise etj. Kto kolose te Shqiperise nuk ishin vetem njerezit e fetvave, lutjeve apo riteve fetare,por keta ishin edhe njerez te pendes dhe pushkes kur atdheu e kerkonte nje gje te tille.
    Presim pergjigje apo mendime ....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DEN_Bossi : 31-07-2006 mė 14:09

  2. #2
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAXHI HASAN ALIA
    (SHEH SHAMIA)
    (1814 -1891)

    Marre nga libri "Ne kujtim te brezave" i autoreve;Dr.Honoris Causa (Mesues i Popullit) Fak LULI, Islam Dizdari, Nexhmi Bushati.

    Tė gjithė biografėt e kanė tė qartė lidhjen e ngushtė midis kushteve historike dhe formimit tė njė personaliteti. Nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX qyteti ynė po pėrjetonte njė kulm tė zhvillimit tė tij ekonomik, zhvillim qė kishte filluar qė nėn sundimin e Bushatllinjve. Ishte qyteti i mė se 50.000 banorėve dhe i zejtarive shumė tė zhvilluara, qė me rritjen e punishteve ēuan edhe nė krijimin e manifakturave tė para 1).


    Qyteti ishte dhe njė qendėr e fuqishme tregtare, me njė volum qarkullim malli tė habitshėm ndėrmjet njė rrjeti tė gjerė tregjesh qė gjėndeshinjo vetėm buzė detrave Adriatik e Mesdhe, por edhe nė brendėsi tė Ballkanit e tė Evropės. Shkodra numėronte mbi 3500 dyqane. Fillimet e zhvillimit kapitalist sollėn dhe njė zhvillim tė polarizimit shoqėror, me pasoja tė hidhura pėr shtresat e pambrojtura ekonomikisht. Faktorėt politikė qenė tė tillė, qė sollėn edhe rrjedhoja ekonomike tė pakėnaqshme pėr pjesėn e varfér. Lufta e Krimesė (turq-anglezėitalianė-francezė kundra Rusisė) jo vetėm qė bllokoi flotat tregėtare, por solli edhe ndėrprerjen e tregtisė sė drithit me Rusinė, duke u krijuar probleme serioze vendeve tė Ballkanit 2). "Kriza e drithit" i nxiti tregtarėt matrapazė tė Shkodrės qė tė grumbullonin drithėrat e vendit nė sasi tė mėdha, me qėllim pėrfitimi nga kėrkesat e tregjeve tė jashtme, duke ofruar ēmimet e tyre tė larta. Njė grumbullim i tillė i ethshėm boshatisi tregun e brendshėm dhe ngriti lart ēmimet e bukės. Drama e njerėzve tė varfér u bė edhe mė e madhe me thatėsirėn e atij viti. Kjo krizė solli pasojėn e pashmangshme, zinė e bukės.

    Nė kėto kushte u poqėn shanset pėr njė revoltė popullore. Nė kujtesėn e Shkodrės nuk ishte shlyerjehona e lėvizjes sė madhe popullore e 1836-tės me nė krye Harnz Kazazin e Haxhi Idriz Boksin e qė pat mbyllur valiun turk, Hafiz Pashėn, pėr gjashtė muaj nė kalanė e qytetit. Pakėnaqėsia qė kishte ndjerė populli qė me kohė ndaj reforinave tė Tanzimatit po shtohej dhe nga urrejtj a po kalonte nė revoltė, kur e pati tė qartė rolin negativ qė po luante valiu i ri, Osman Pasha, i cili nė vend qė t'u vinte fre spekullimeve me drithin, ishte kthyer nė njė bashkėpunėtor i zellshėm me matrapazėt, me qėllimin qė tė pasurohej sa mė shpejt e sa mė shumė. Gjėndja e shtresave popullore u keqėsua mė tepėr dhe tensioni u rrit shumė kur filluan vdekjet e para nga uria. Paralajmėrimet qė iu bėnė pashait nga dėrgata e zgjedhur prej njė mbledhjeje popullore, qė kryesohej nga intelektualėt pėrparimtodė Sheh Shamia, Ahmet Efendi Kalaja dhe luftėtari i shquar Hamz Kazazi, ndeshėn nė vesh tė shurdhėr. Mospėrfillja e pashait ndaj kėsaj proteste dhe ndonjė pėrpjekje e tij pėr diversion dhanė shkėndinė pėr revoltėn e fuqishme tė datės 9 shkurt, q'ė njohu si udhėheqės tė saj Hasan Alinė, tė quajtur mė vonė Haxhi Sheh Shamia.

    Hasani lindi rreth viteve 1814-15. Ai qe i biri i tregtarit tė pasur, Osman Alia, i cili ishte shpėmgulur nė Shkodėr nga lagjja "Dragonj" e Krajės, sot "Dragoviē", ku kishte qenė i ngarkuar me detyrėn e bylykbashit 3). Kjo familje ishte e njohur pėr bujari e trimėri. Qė nė fémijėri Hasani dha shenja zgjuarsie tė rrallė dhe nė moshėn 14-vjeēare iu vu ndjekjes sė mėsimeve fetare. Thuhet se kėto i erdhėn tė vėshtira nė fillim, pėr arsye moshe, por paska qenė rilindasi i shquar, Daut Boriēi qė e paska nxitur. Ka njė anekdotė : "Si pedagog i mirėfilltė dhe i devotshėm, Daut Boriēi e paska ēuar nxėnėsin tek gryka e pusit dhe gurėt e lėmuar nga férkimi ia paska krahasuar me rolin e vullnetit dhe kėmbėnguljes pėr studim". Mirėnjohja e ish-nxėnėsit ndaj edukatorit qe e pėrhershme, sepse ai shpeshherė shkonte dhe e vizitonte nė shtėpi. Sipas H.Bushatit), mėsimet teologjike i kreu nė Medresenė e Mehmet Ali Pashės sė Misirit nė Kavallė tė Greqisė. Biograid Shehil) sjellin vitin 1837 si vit tė pėrfundimit tė studimeve filozofike. Po nga ky burim, si provė tė konsideratave qė gėzonte si njė klerik shumė i pėrgatitur, qenka thirrur nė vitin 1842-44 nė Kongresin e Ulemave nė Stamboll, ku u shquaka me erudicionin e tij. Titullin "haxhi" e fitoi duke shkuar nė Mekė si pelegrin. Nuk mund ta pėrcaktojmė vitin e haxhillekut, por ka njė shėnim 4), ku informohemi se Hasani paska shkuar nė Mekė dy heresh "bedel" pėr tė tjerėt herėn e parė, por nuk qenka kthyer, sepse vitin tjetėr paska kryer haxhillėkun pėr vehte. Nė intervalin njėvjetor qėndruakej nė Mekė si "muxhavir" (ndjekės i lutjeve fetare pranė vendeve tė shenjta) dhe merrka titullin "sheh". Ai nuk u shpall asnjėherė ndjekės i ndonjė tarikati, megjithėse thuhet se edhe mund tė ketė qenė i tarikatit "Nakshibendi" 7). Biografi H.Bushati hedh poshtė tezėn e Z.Shkodrės se Sheh Hasani qe bektashi, me argumentin se nė Shkodėr tarikati Bektashi s'ka qenė i mirėpritur, madje i luftuar, ēka nuk do tė pėrputhej me popullaritetin qė arriti tė gėzonte ai mė vonė.

    Ngjarjet e vitit 1854 do ta vinin nė epiqendėr tė tyre. Nė grupin e tregtarėve tė lidhur me rrjetin e matrapazėve tė drithit duhet tė j etė pėrzier edhe i ati, tregtar i mėkėmbur. Flitet se revolta pushtoi zemrėn fisnike tė klerikut, kur pau me sytė e vet tė uriturit nė prag tė vdekjes, kėshtuqė u vu nė krye tė zejtarėve, tė punėtorėve e tė tė varférve tė mbushur me urrejtje e zemrim ndaj atyre qė pasuroheshin me mjete ēnjerėzore. Pazari u mbyll. Objekti i parė i sulmit tė qytetarėve tė armtosur qenė magazinat e tė atit, njė provė tietėr e zemėrgjerėsisė dhe e shpirtit tė tij bujar Rrezja e veprimit u shtri mbi tė giitha depot e drithit nė Pazar, pavarėsisht se u desh tė kacafyteshin me forcat e armatosura qeveritare e tė pronarėve tė pasur. Pėrpjekja qe e rreptė dhe nė pėrleshje e sipėr Sheh Shamia u plagos nė dore, mirėpo ai nuk u tėrhoq, derisa turqit u ndrynė nė kėshtjellė. Shpėmdarja e drithit u bė sipas lagjeve dhe kėshtu u mposht gogoli i bukės. Nga dy vargje popullore kuptojmė se ai mori si sekretar pėr shitjén e drithit njė katolik : "Rroftė e qoftė Hasan Alia/ sekretar Filip Ēurēia" 8)

    Sipas dėshmisė sė M.Sirriut 9) qytetarėt e revoltuar nuk u tėrhoqėn nga pozicioni i tyre i protestes dhe nuk u kėnaqėn nie suksesin e "aksionit" tė parė; ata u hodhėn nė njė demostratė tė fuqishme duke kėrkuar transferimin e Osman Mas'har Pashės. Pėr t'i prerė hovin kėsaj lėvizjeje tė fuqishme, qė mund tė ēonte nė njė krizė tė vėrtetė, pashai pėrdori diversionin duke u ndihniuar nga diplomatėt francezė. Janė pohimet e vetė H.Hekardit, konsull francez nė Shkodėr, qė sqarojnė motiver e kėsaj lėvizjeje, zhvillimin e saj dhe rolin amortizues qė luajtėn tė huajtė nė mbrojtje tė interesave tė administrates. Ja konkretisht, ēfarė shkruan Hekardi: "Lėvizja qė ndodhi me 1854 nė Shkodėr, pati si pretekst akaparimin dhe eksportimin nė Vlorė tė drithėrave. Popullsia, e ēueme peshė nga njė hoxhė i ri, i quajtur Sheh Shamia, iu rras Pazarit dhe plaēkiti disa dyqane; pastaj, mbasi pasha ishte ndry nė kala, populli mori armėt dhe po pėrgatitej tė pėrtėrinte ngjarjet e vitit 1836, por u hyri nė mes nėnkonsulli i Francės dhe shpjegoi rreziqet qė mund tė ndodhnin dhe ku mund ta ēonin vendin e tyre, nė njė kohė kur sulltani ishte nė luftė me tė huait 10). Shėnimi i mėsipėrm, ku Hekardi, ashtu si dhe foklori pėrdor titullin "sheh", le tė kuptosh se ai kėtė titull e kishte fituar pėrpara ngjarjeve tė, vitit 1854. Kėtė presion konsulli francez e shoqėroi me premtimin se valiu do tė transferohej dhe shkodranėt me kėmbėnguljen e tyre bėnė qė tė nxirrej fermani sulltanor pėr largimin e valiut. Valiu i ri, Ragip Pasha, ruante ēastin kur tė hakmerrej me klerikun kryengritės dhe stafin qė e ndihmoi, por gjendja kritike nė kufi e pengoi pėr do kohė dhe atij nuk i interesonte tė prishte ekuilibrin e krijuar pas atyre tensioneve shqetėsuese qė pati provuar administrata turke. Nė personin e Sheh Shamisė, sikur edhe nė atė tė udhėheqėsve tė tjerė shihej njė rrezik jo i vogėl, si nga ana e valiut, ashtu edhe tregtarėve tė mėdhenj. Kėtė e vėrtetojnė edhe vargjet e mėposhtme tė njė kėnge popullore:

    "Gjithė tregtarėt rrijnė tue mendue
    Sheh Shaminė si me e luftue?!
    Letėr Pashės i kanė ēue
    Sheh Shamiiiė me e pushkatue.

    Pasha i Shkodrės asht idhnue
    Sheh Shaminė k'tu gjallė e due!
    Sheh Shamia thotė njė fjalė:
    "Pashės nė dorė nuk i bie i gjallė! 11)

    Konsekuentė tė qėndrimit tė tyre, armiqtė vendosėn ta vrisnin fshehtas Sheh Shaminė 12) por nuk ia arritėn. Atėherė u pėrdor dredhia. U thirrėn krerėt pėr dialog, por ata nuk shkuan. Duke shfrytėzuar befasinė dhe duke shkelur amnistinė e premtuar, valiu arrestoi udhėheqėsit: Hamz Kazazin, Jusuf Efendi Tabakun, Ahmet Kalanė. Nė njė situatė tė tillė Sheh Shamia vendosi tė largohej, ashtu siē e konfirmojnė edhe vargjet e kėngės:

    Sheh Shamia ban kuvend
    S'kam si tė rri ma nė kėtė vend
    Kam vendosė me dalė nė mėrgim
    Me punue pėr vendin ti

    Sipas njė dorėshkrimi Shehu nė fillim qenka strehuar nė lagjen Bahēallek (!), ku "banojshin ma tė mirėt e familjeve myslimane, si Mehmet Agė Shllaku etj., prej tė cilave pritet dhe kėrkon ndihmėn e tyne kundra kėrcėnimeve tė pashės qė donte me e kapė". Mė poshtė vazhdohet ... Kėshtu pėrcillet e hikė nė Ulqin prej Ali Selės me shokėt e tjerė, ku aty shpia e Becejve e shtien nė barka tė veta dhe e ēojnė nė Aleksandri tė Egjyptit, ku mbahet mirė prej shoqnive t'atjeshme...14). Arratisja e tij pėrshkruhet ndryshe nga biografč tė tjerė. Sipas Z.Shkodrės dhe vėll. Shehi, ai u largua me anijet e Gjylve pėr nė Itali, Francė e Spanjė. Vėllezėrit Shehi mendojnė se ai ka kaluar mė vonė nė Egjipt, ku ka qėndruar 10 vjet, i strehuar tek Basri Ahmet Efendiu, mik i Mehmet Ali Pashės, sundimtarit tė vendit. Qėndrimi nė Francė i paska krij uar mundėsinė Shehut qė tė ndiqte kurse mjekėsie nė Paris, ta pėrvetėsonte aq mirė frėngjishten, sa "t'i hynte p'e'rkthimit tė Kur'anit nė atė gjuhė". Po aty shėnoliet se " ... kishte shkrue shumė artikuj duke treguar se ēka ka qenė e ēka do tė jetė Shqypnia" dhe " ... veprat e tij shenjohen nė biblio.tekėn e Parisit" 15). Nė mungesė dokumentacioni kuptohet qė kėto tė dhėna merren me rezervė. Nė shkrimet e sipėrme (3,6) flitet pėr njė pėrpjekje, sigtirisht nė emigracion, tė Shehut pėr tė bashkėpunuar me kniazin Danillo tė Malit tė Zi dhe pėr tė luftuar pėr liri. Pyetjeve provokuese e me prapamendim tė Danillos Shehu iu paska pėrgjegjė: "Tanė Shqypnia asht gati me u ēlirue dhe, nėse doni tė dini sa annė kemi, ato do t'ia marrim amnikut. Prijsit do t'i nxj errė lufta... Si p'črgjegjės pėr latin e popullit asht mirė tė shtrohemi nė kuvend...... Mendohet se takime tė tilla duhet tė ketė bėrė edhe me fqinj tė tjerė, por pa sukses. Me siguri, njė veprimtari e tillė, bashkė me dėnimin me vdekje nė mungesė 16) e mbajtėn larg Shqipėrisė pėr njė kohė aq tė gjatė. U desh ndėrhyrja e personaliteteve tė tilla, si Mehmet Ali Pasha i Egjyptit, pranė Sulltan Hamitit, qė ai tė falej dhe tė kthehej nė Shkodėr mė 1864. Falja iu kushtėzua me mosmarrjen pjesė nė veprimtari politike. Biografi L.Sekuj nė dorėshkrimin e cituar mbron argumentin se Shehu nuk e fshehu antagonizmin e tij ndaj politikės zyrtare edhe mė vonė; kėshtu " ... me rastin e ngjarjeve nė Mirditė (1835) u burgos me tė tjerė pėrhapės tė gjuhės shqipe, si: Hafiz Durro Begu, Imzot Prengė Doēl, Gaspėr Ēoba, Gjon Muzhani, Zef Simoni, Mikel Ēoka. U desh qė Dom Leonardi, prifti i Lezhės t'i shkruante anglezit George Gomberlain Mhibrovni (!), kryetar i Komitetit tė Shqiptarėve nė Londėr, ku bėnin pjesė Mehmet Ali Pasha, Osman Pasha, Sabri Korēa etj. dhe me ndėrhyrjen e diplomatėve tė huaj u bė i mundur lirimi i tyre 17). Pėrsėrisim mendimin e mėparshėm se vetėm hulumtimet arkivale tė mėvonshme mund t'i konfirmojnė kėto tė dhėna.

    Gjatė kohės nė arrati i vdiq babai nė Shkodėr dhe iu konfiksua e gjithė pasuria, pasi qė i biri, trashėgimtari i vetėm, qe i dėnuar me vdekje. Kėshtu, kur u kthye, ishte pa shtėpi dhe u vendos me banim nė lagj en Karahasej, ku ishte edhe imam i xhamisė. Jetonte nė njė shtėpi fare tė thjeshtė, tė cilėn thuhet se ia-blenė miqtė e dashamirėt. Kėtu edhe u martua me njė bijė nga familja e Oso Kukės.

    Qė me predikimin e parė nė kėtė xhami fitoi konsideratėn e njė "xhemaati" tepėr tė madh, qė, duke mos e zėnė xhamia e vogėl, mbushi qoshe mė qoshe oborrin e saj 18). Predikimi i tij qe i njė niveli tė rrallė dhe me shumė efekt tek tė pranishmit pėr mesazhet qė sillte nė drejtim tė zbatimit tė disa normave morale-juridike. Thuhet se ky predikim pėr vite tė tėra ėshtė kujtuar si eveniment.

    Nė sajė tė studimeve dhe tė pėrvojės sė gjatėjetėsore Shehu gėzonte njė reputacion tė veēantė dhe konsiderohej si kleriku mė i pėrgatitur mysliman nė fushėn e'teologjisė islame. Sipas kronikave, ai kishte krijuar njė studio nė Medresenė e Pazarit, ku kalonte tė gjithė kohėn e lirė dhe regjimin e studimit nuk e thyente as nė ditėt e festave tė mėdha tė Bajramit 19). Regjimi i studimit respektohej me kaq rigorozitet, saqė vizitat e tij tė rralla ndėr miq e tė afėrm i bėnte vetėm natėn. Ai kalonte njė jetė shumė tė pėrkorėt. lshin kushtet ekonomike qė ia impononin nė radhė tė parė, sepse e vetmj a e ardhur ishte paga e imamit. Sigurisht qė edhe vetė formimi i tij intelektual e prirte drejt shfaqjesh asketizmi, kėshtu shpjegohet pse ai mė tė shumtėn ushqehej me njė hase (pite-N.B.) dhe me rrush tė thatė. Kuptohet qė ai duke kujtuar vdekjen sa mė shpesh, purifikohej mė shumė shpirtėrisht.

    Ashtu si nė fushėn e filozofisė, edhe nė atė tėjurisprudencės islamike Shehu ishte mė autoritari ndėr klerikėt e kohės. Interpretimi qė ai u bėnte paragrafeve tė sheriatit ishin nga mė objektivėt, tė interesuarit ēuditeshin me shpejtėsinė e interpretimeve dhe saktėsinė e tyre. Bashkėkohėsit i mrekullonte edhe modestia e kėtij personaliteti kaq tė fortė. H. Ibrahim Kraja, ish drejtori i arsimit, i kujtonte me respekt kėto tipare tė qenėsishme tė Shehut: "Mė vinte natėn pėr vizitė, ulej ndėr gjunjė dhe nuk ndigjonte me qėndrue mbi mue, ndonėse ishe ma i ri, tue mė detyrue edhe mue tė ulesha bri tij qė tė kuvendonim giatė e gjatė … 20) Vetitė e tij tė rralla bėnė qė masa e popullit t'i atribuonte vetitė e njė shenjti.
    Kultura e tij ishte shumė e kompletuar: njohuritė mjekėsore, qė i kishte marrė giatė qėndrimit nė Paris, i kishin kultivuar pasionin pėr mjekėsinė popullore dhe, si rrjedhojė, kultin pėr bimėt mjekėsore. Nga bashkėmoshatarėt mbaheshin mend shetitjet e tij tė panumurta nėpėr livadhet e kodrat e qytetit pėr tė grumbulluar bimė mjekėsore e pėr tė pėrgatitur ilaēe. Atij i njihet merita tė ketė gjetur bimėt qė zhduknin "lythat". Njė provė interesante nė kėtė aspekt, d.m.th. mbi pėrkushtimin e Shehut pėr bim ėt mjekėsore na pėrcillet nga H.Bushati me anė tė njė dėshmie personale 21): niidis fletėve tė disa librave tė pėrdoruara nga Shehu autori gjeti bimė mjekėsore tė harruara aty qė para njė shekulli, bimė qė do t'i kenė shėrbyer dijetarit si lėndė vėzhgimi.

    Nė historinė e vendit tonė Shehu zė vend'n e merituar jo vetėm si personalitet i shquar pėr atdhedashurinė dhe ndieniat demokratike, pėr shpirtin e iniciativės dhe tė guximit qytetar, pėr erudicionin e thellė si klerik, por edhe pėr prirjet e tij tė theksuara prej reformatori. Ky tipar i personalitetit tė tii tė fuqishėm u shfaq si nė problemet Cardinale, si ato tė ritualit fetar tradicional, ashtu edhe nė ato "tė zakonshmet", qė lidheshin me jetėn e pėrditshme qytetare. Falė qiohurive nė fusha tė ndryshme tė diturive tė fesė islame, falė mendjes sė ndritur, devocionit tė tii tė pamatur pėr fenė respektit tė madh pėr besimtarėt dhe dashurisė sė vėrtetė pėr gjuhėn amtare, ai ndėrmori hapin e guxinishėm duke mbaitur ligjėratat e sė premtes nė gjuhėn shqipe, duke sjellė njė pėrmbysje tė tradit,s fushėn delikate tė litu 'isė e tė praktikave fetare islame nė vendin nė tonė. Ai nuk iu tremb kėsai "reforme", sepse ai donte qė aty ku ishte,e mundur, gjėrat duheshin shikuar me syrin e kohės. Njė hap i tillėjo vetėm qė nuk dėmtonte, por ndihmonte, si forcimin e besimit tė vetėdijshėm, ashtu edhe tė ndjenjės sė kombit. Fundshekulli qė jetoi Shehu ishte i mbushur me grabitje tė njėpasnjėshme trojesh e me synime tė mėdha shoviniste nga fqinjėt e veriut e tė jugut. Vėllezėrit shqiptarė tė trojeve tė tjetėrsuara, krahas fesė sė ndryshme, do tė kishin edhe gjuhėn e tyre, qė do t'i ruante nga asimilimi i huaj. Pėr njė hqp tė tillė Shehu do tė ndeshte nė dy pengesa : nė autoritetet turke, qė nuk e shikonin me sy tė mirė pėrdorimin e gjuhės shqipe, veēanėrisht mbasi kishin filluar tė hartoheshin edhe mevludet shqlp. Pengesa tjetėr paraqitej nga njė shtresė hoxhallarėsh fanatlkė, dogmatikė e pa arsim tė plotė, qė kėtė hap e numėronin pėr herezi. Megjithėse pati mbėshtetjen e myftiut, Jusuf efendi Tabakut, kundėrshtarėt ia dolėn qė tė bindnin Meshihatin nė Stamboll pėr pezullimin e kėsaj praktike pėr njė periudhė dyvjeēare. Nė sajė tė kėmbėnguljies nga ana e vetė Shehut dhe tė atyre qė e pėrkrahnin, si Myftiu Isuf Tabaku e Daut Boriēi me shokė, u arrit tė lejohej futja e gjuhės shqipe nė praktikėn fet'are. Ndihmė nė kėtė drejtim qe edhe mbėshtetja e fortė e valiut tė ri, Basri Pasha, njeri me koncepte liberale 20) Biografėt kujtojnė taktin qė pėrdori Shehu pėr ta bindur masėn e begimtarėve mbi dobitė e pėrdorimit tė shqipes, qė, si ēdo "e re", pritet me rezerva.

    Njė ditė xhemaati tė shumtė Shehu hipi nė "qyrs" (vendi i predikimit), hapi qitabin arabisht, lexoi disa rreshta, mbylli librin dhe u largua pa folur, duke befasuar tė pranishmit. Tė nesėrmen drejtoi pyetjen se ēfarė kishin kuptuar nga leximi i njė dite mė parė. Pasi mori pėrgjigje negative, mbajti "vasen" shqip, duke i paralajmėruar se tė premten mė tė afėrme do ta thoshte edhe "hytben" nė shqip, d. m. th. do tė pėrkthente edhe lutjet. Tė pranishmit nė fillim u befasuan, por pastaj mbetėn shumė tė kėnaqur, ndėrsa pjesa e klerikėve konservatorė e qė ishin tė pranishėm, u larguan tė indinjuar. Kėshtu, nė sajė tė pėrkushtimit e tė iniciativės sė Shehut edhe "hytbeja" u fol nė shqip duke mėnjanuar arabishten, ashtu si nė mevludet qe mėnjanuar turqishtja.21) Nisma e Shehut tė kujton pėrpjekjen fisnike dhe tė guximshme tė klerikėve katolikė shqiptarė tė Veriut, qė nga Buzuku, pėr ta futur gjuhėn shqipe nė veprimet liturgjike.

    Nė kujtimet e bashkėmoshatarėve ruhet ky pėrfytyrim pėr Shehun nė moshė tė avancuar : Njė burrė i gjatė, i veshur me tė bardha, me njė fytyrė tė hequr dhe tė zbehtė, me sy tė mprehtė e tė ndritshėm. Edhe poeti anonim e ndihmon parafytyrimin tonė me anė tė kėtij portretizimi nė vargjet :

    Sheh Shamia me petka tė bardha Si melek po prin pėrpara. 24)

    Edhe ēallma e tij ishte krejtėsisht e bardhė, sepse fesin e kuq, qė mbahej nga hoxhallarėt e tjerė, e kishte mbėshtjellė krejtėsisht me njė shami tė bardhė.2'l Nga k-jo hollėsi thuhet se i ka mbetur ndajshtimi "Sliamia". Kėtė "look" (mėnyrė veshjeje) e kanė ndjekur edhe klerikė tė tjerė mė vonė, si pėr shembull Shehui Tixhanive, H. Shaban Domnori.

    Burime tė tjera pohojnė se ndajshtimi i mėsipėrm i kambetur qe nga viti 1854, kur nė pėrleshjen e Pazarit i ishte ngatėrruar pėr ēallmė njė shami e bardhė, nga ato qė shitėsit vamin pėr reklamė pėrjashta dyqaneve tė manifakturės. Konsulli Hekard pėrdor llagapin "Shamil", siē e pėrdorėn turqit. Shkaku duhet kėrkuar (shih H.Bushati, vepėr e cituar) nė pėrqasjen qė gjetėn ata midis udhėheqėsit shkodran dhe Shamilit, udhėheqės i Dagestanit, qė nė luftė me rusėt arriti ta ēlironte vendin e tij nė vitin 1832. Mund tė hipotetizohet se titulli "Sharnia" mund tė jetė deforinim i emrit "Shamil". Nė traditėn gojore tė qytetit tė Shkodrės emri i Sheh Shamisė ėshtė i lidhur ngushtė edhe me disa tė "reja" qė u vunė nė praktikė nė jetėn e pėrditshme tė qytetit, pikėrisht, sepse u patėn sugjeruar e rekomanduar nga ai me qėllimin fisnik, qytetar, pėr tė thjeshtuar e lehtėsuar mėnyrėn e jetesės. Popullata myslimane ishte e ndjeshme nga predikimet e Shehut, prandaj reagoi pozitivisht, duke hequr dorė nga disa zakone tė vjetra, praktika prapanike e rite mesjetare, si :

    -mbajtja e tallaganave nė krye prej burrave nė raste zie tė kobshme
    -ndezja e qirinjve nė xhami e nė varreza pėr tė pėrkujtuar tė vdek-urit (rit pagan ky)
    -gatimi i hallvės pėr tė dyzetat
    -veshja me "futa tė zeza" e grave myslimane nė raste vdekjeje.

    Krahas kėtyre, ndryshime tė njė lloji tjetėr

    -ditėn e dasmės nusja tė sillej me karrocė e jo me kalė
    -burrat tė mbathnin kėpucė tė tipit evropian tė hiqej dorė nga vajtimi me zė tė lartė tė thjeshtėsohej veshja e grave qytetare.

    Mė lart pamė se Shehu kishte si sekretar tė vetin njė katolik, provė kjo e shpirtit tė tij tolerant. Nė shkrimin e vėllezėrve Shehi sillet edhe njė episod tjetėr, qė vėrteton kėtė shpirt a prirje tolerance tė tij : "Tregojnė se bashmyftari Osman mblodhi tė gjithė klerikėt e qytetit, dha urdhėr tė arrestohej Imzot Marinaj duke e shpallur atė armik tė profetit dlie tė Allahut, sepse shėrbesat fetare i kishte bėrė nė gjuhėn shqipe. Hasan Alia iu pėrvesh keq bashmyftarit dhe nė atė kohė, i ndihmuar nga populli rrėmbeu nga xliandarėt priftin katolik dhe, pasi shtiu me kobure nė ajėr, u foli besimiarėve: "O nierėz tė Zotit, ėshtė e lehtė tė ushqehesh me mish tė pjekur, por ē'na lypset se si quhet ai turqisht ?! A nuk asht ky nji mėkat qė ju hidheni kundėr lėvruesve tė gjuhės amtare dhe mbroni atė tė njė tė huaji ?! A mos iu kanė rrjedhur trutė ?! Shkoni dhe rrini pranė grave dhe fėmijėve tuaj : aty do tė mėsoni se buka quhet "bukė" dhe "babės" i thonė "babė". Pastaj Hasan Alia e dėrgoi Imzot Marinajn nė famullinė e Hotit. 26)

    Njė jetė kaq intensive e plot pėrplasje e lodhi klerikun e nderuar, kėshtu qė dita e vdekj es po afrohej. Sipas dėshmisė goj ore tė plakut 90-vjeēar, Selim Reēi 27) Shehu, i lodhur, e paska parandjerė afrimin e vdekjes dhe paska shkuar tek kryetari i bashkisė, Bejtash Agė Kazazi, pronar i njė livadhi afėr shtėpisė sė Shehut dhe ia paska kėrkuar pėr njė grumbullim njerėzish, duke pyetur edhe pėr ēmimin e barit, sepse donte tia paguante. Kur pronari i ēuditur, i paska kėrkuar sqarime, i vetmi shpjegim paska qenė: "mbledhja e popullit do tė jetė e madhe". Bejtash Aga ia paska dhėnė pa shpėrblim. Ēudia qe kėtu : tė nesėrmen Shehu ndėrroi jetė dhe pėr ta pėrcjellė si duhej u grumbulluan aq njerėz, saqė me zi i zuri livadhi i lartpėrmendur. Mė tė moshuarit kujtojnė edhe raste tė tjera tė ngjashme, qė i atribuojnė Shehut aftėsi tė tilla parashikuese, jshtė fuqive tė zakonshme dhe tė pėrmasave mbinjerėzore. Tė gjitha kėto arsye bėnė qė ceremonia e varrimit tė Sheh Shamisė, e zhvilluar me 25 mars 1891, tė gdhendej nė kujtesen popullore si diēka e pazakontė pėr pjesėmarrjen e gjerė tė qytetarėve shkodranė. Ky klerik me frymėmarrje tė gjerė diti tė harmonizojė meditimin e thellė me probleme tė jetės sė pėrditshme, lėvizjen popullore tė kohės me ndjesitė kombėtare.

    Me porosinė e tij, si gur varri qe pėrdortir njė shkėmb i Pagdhendur. Mė vonė familjarėt meremetuan varrin nė lagjen Karahase, por eshtrat i rivarrosen nė Fushė-Shtoj, sepse varri i parė u prish pėr arsye urbanistike gjatė dekadave tė fundit.
    Pėr veprėn e kėtij kleriku ėshtė shkruar nė Historinė e Shqipėrisė, nė tė dy botimet, nė Fjalorin Enciklopedik (Tiranė, 1985, fq 1000), por, duke u interpretuar sipas klisheve tė logj ikės zyrtare marksiste, e reduktuar nė njė vlerėsim tė njėanshėm, pėr arsye se feja dhe kleri ishin nė listėn e zezė. Gjykime nė njė sens tjetėr, mė tė gjerė, janė dhėnė nė revistėn "Zani i naltė" si dhe nga studiuesi O.Myderrizi, Z.Shkodra e H.Bushati.

    Vitet e pluralizmit politik dhanė mundėsinė pėr ta ridimensionuar figurėn e Sheh Shamisė e pėr ta vendosur nė piedestalin qė ai meritonte; pėrurimi i Medresesė sė Shkodrės, viti 1991, me emrin e kėtij biri tė shquar tė Shkodrės duhet kuptuar jo vetėm si njė tregues i kėtj rivlerėsimi objektiv tė merituar, por edhe bartės i mesazhit tė madh qė u pėrcillet klerikėve tė ardhshėm misioni i tyre i shenjtė e fisnik, krahas njė pėrkushtimi tė pėrliershėm pėr ngritjen morale-fetare e kulturore, kėrkon qė interesat e fesė duhet tė mbarėshtrohen me ato tė popullit e tė kombit, si dy anė tė sė njėjtės medalje.

    Shėnim :

    Nė botimin "Trima tė kryengritjeve popullore", pjesa e dytė (Tiranė, 1980, fq. 56-59) tė M.Kokalarit, me synimin e vulgariziinit tė historisė, portretizohen shumė luftėtarė e udhėheqės lėvizjesh popullore. Vepra ėshtė destinuar pėr njė publik pa pretendime shkencore, veēanėrisht pėr rininė shkollore. Pavarėsisht nga kjo, autori, me zellin t'i qėndrojė besnik platformės zyrtare, cėnon objektivitetin historik, se pėrmes njė emfaze tė dukshme ntrash sė tepėrmi temperamentin luftarak "tė birit tė vegjėlisė shkodrane", qė mendjen sikur e pati vetėm te pushka e qė, sikur u rrit nė "mjedisin obskurantist mesjetar islamik turk", duke errėsuar tė vėrtetėn se ai qe djalė i njė familjeje tė pasur, i edukuar nė njė mjedis shqiptar tė mirėfilltė dhe nė kontakt me njerėz tė ngritur, si: Jusuf Efendi Tabaku, Sali Efendia i Madh, Ahmet Kalaja, Daut Boriēi etj., nė njė kohė qė fillimet e kapitalizmit po e lidhnin Shkodrėn nė shumė fije. Nėqoftėse, sipas vargut popullor:

    "Dha fetfanė me mbytė babanė", ky antagonizėm qe nė planin moral dhe ekonomik, ndėrsa shprehj a e autorit "e dėnoi me vdekje t'anė", i krijon bindjen njė lexuesi tė papėrvojė, sikur Hasan Alia e linēoi t'anė me duart e veta. Edhe vetė portreti i cituar (nė bashkautorėsi me piktorin) tė jep pėrshtypjen, sikur Shehu paskej qenė njė "komit" i zakonshėm malesh, njė cub e jo njė klerik i devotshėm, i ditur e konsekuent nė idealet e tij fisnike e humane, shumė larg njė atėvrasėsi.

    Heroizmi e humanizmi i Sheh Shamisė pati frymėzuar edhe poetin Skėnder Temali duke dhėnė subjektin e njė ballade (Revista "Ylli", Nr-8, 1990). Autori pėrmes vargjeve

    "Shekuj lamė pas
    Dhe s'e harrojmė kurrė"

    bėhet shprehės i respektit tė mbarė njė qyteti qė heroit i vė vulėn e pavdekėsisė.

    Referencat :


    1) Z.Shkodra : -Revolta qytetare e vegjelise shkodrane me 1854 nėn udhėheqien e Sheh Shamise", Bol. i Shkencave Shoqerore, Nr.2, Tiranė, 1957.
    2) Ilistoria e Shqipėrisė, veil.11, fq. 1 53-156, Tiranė 1956,
    3) Q.Shehi-G.Shehi : "Hasan Alia i mbiquajtur "Sheh Shamia (Drita islame", viti i pare, Nr.9, 1992).
    4) H.Bushali : "Shkodra dhe motet-, doreshkrim.
    5) Q.Shehi-G.Shehi, vepėr e cituar.
    6) II.Bushati, vepėr e cituar.
    7) Po aty.
    8) Q.Shehi-G.Shehi, vepėr e cituar.
    9) "Kronika" e M.Sirriuf' - Buletin i shkencave shoqėrore, Nr. 1, fq.201-207 (Tirane 1957).
    10) H.Hecquard, "Histoire de la Hante Albanie", Paris 1858, fq.464-465, sipas Z-Shkodra, vepėr e cituar, fq.62.
    11, 12, 13) Q.Shehi-G.Shehi, vepėr e cituar.
    14) Lazer Sekuj : "Sheh Shamia-patriot revolucionar" (broshure e ruajtur ne familjen Shehi).
    15) Po aty.
    16) Z.Shkodra, veper e cituar.
    17) L.Sekuj, vepėr e cituar.
    18) H. Bushati, vepėr e cituar.
    19) Po aly.
    20) Po aty.
    2 1) Po aty.
    22) Po aty.
    23) Revista --Zani i naltė", Nr- 1 1, fq.367 (Tiranė 1937) Osman Myderrizi: artikuli ne Buletinin e Shk-encave Shoqerore, Nr.2, fq. 1 52-153 (Tirane, 1955).
    24) Q.Shehi-G.Sliehi, vepėr e cituar.
    25) N.Bushali. vepėr e cituar.
    26) L.Sekuj, vepėr e cituar.
    27) N. Bushati: v. cit.

    Literaiurė plotėsitese

    1. Nexhmi Bushati : '-Sheh Shamia-kierik i ndritur e demokral" (Gazeta Shkodra, Nr. 1 0, Nėnlor 1091 - Shkodėr.
    2. Ligor Mile : "Kryengritja popullore ne fil1im te Rilindjes" (fq. 163-164, 'riranė, 1962).
    3. A. Buda : "Shkrime historike". pjesa e dyte. fq.43-44 (Tiranė 1986),
    4. Zel'Jubani : "Raccolta di canti popolari e rapsodie di poemi albanesi" ('rrieste, 1871).

  3. #3
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    DAUT BORIĒI
    (1825--1896)

    Marre nga libri "Ne kujtim te brezave" i autoreve;Dr.Honoris Causa (Mesues i Popullit) Fak LULI, Islam Dizdari, Nexhmi Bushati.

    Elitės sė intelektualėve shkodranė i bėn nder tė veēantė emri i Daut Boriēit jo vetėm se qe njė njeri i ditur, me arsim tė lartė teologjik, tė fituar nė medresetė me prestigj tė kryeqytetit tė perandorisė osmane, por edhe pse qe njė nga patriotėt mė tė shquar tė Rilindjes Kombėtare.


    Me atdhedashuri, vendosmėri e dinamizėm udhėhoqi nė mėnyrė konsekuente Komitetin Ndėrkrahinor tė Lidhjes sė Prizrenit, si dhe Degėn e Lidhj es pėr Shkodrėn gjatė gjithė periudhės sė ekzistencės sė saj. Ai radhitet ndėr figurat e ndritura tė patriotėve tanė, si pėr aftėsitė prej diplomate e politikani, ashtu edhe pėr pėrkushtimin e tij nė lėmin e arsimit e tė edukimit.

    Epoka-Kushtet ekonomike e politike

    Jeta e vepra e kėtij personaliteti ėshtė e lidhur ngushtė me epokėn nė tė cilėn jetoi e punoi. Nė ēerekun e dytė tė shek. XIX nė qytetin e Shkodrės u evidentuan ritme befasuese nė lėmin e proceseve ekonomike e shoqėrore. Dihet tashmė se qyteti kishte arritur gjatė sundimit tė Bushatllinjve njė kulm tė zhvillimit ekonomik. Falė pozicionit tė saj gjeografik, Shkodra shėrbente si urė qė lidhte Evropėn pėrmes porteve tė Tivarit, Ulqinit, Shėngjinit dhe vetė lumit Buna me zonat e thella tė vendit dhe ato tė Ballkanit. Qarkullimi i mallrave arriti nivele tė atilla, sa t'ia kishin zili tregje tė tjera tė Ballkanit.1 Kjo qendėr jo vetėm e pėrqendroi pjesėn mė tė madhe tė tregtisė me botėn e jashtme, por filloi tė kryente edhe funksionet e njė tregu nacional tė dorės sė parė.2 Sipas njė studiuesit tė huaj, udhėtarėt qė vizitonin nė kėtė kohė Shkodrėn e Pazarin e saj, provonin pėrshtypjet mė tė mira pėr zyrat tregtare, qė nuk dalloheshin nga ato tė Evropės.3

    Pėr tė lehtėsuar komunikimin me botėn e jashtme, krahas zyrės postare qė kishte hapur Turqia qė me 1822,4 u hap njė zyrė postare nga tregtarėt shkodranė, qė vepronte nė mėnyrė tė pavarur.5 Edhe kur kapitali vendas iu nėnshtrua kapitalit tė madh austrohungarez, Shkodra u bė njė kryeurė e rėndėsishme pėr hapjen e kėtij kapitali nė Turqinė evropiane.

    Ky zhvillim ekonomik me nivele optimale nėn sundimin e Bushatllinjve, vėrehet nė njė periudhė qė qe dalluar edhe pėr shkallėn e lartė tė autonomisė politike e administrative tė arritur. Pėrpjekjet me armė tė kėtyre sundimtarėve njėri pas tjetrit,6 me pushtetin qendror bėnė qė tė mbahej gjallė nė shpirtin e popullatės fryma e mosbindjes dhe e mosnėnshtrimit, duke mbjellė farėn e bashkimit e tė tolerancės. Citojmė tė madhin Sami: "Gjithė ata qė qeverisnė Shqipėrinė, tė vegjėl e tė mėdhenj ishin tė gjithė e gjithnjė shqipėtarė. Mund tė themė se Shqipėria qeverisesh mė vete prej shqipėtarėsh e me zakonet e saj. S'ish pushtuar aspak nėnė turqit, e s'paguante gjė pėrveē gjaknė qė derdhte nė luftė dhe i cili paguhesh e ēpėrblehesh fort shtrenjtė".7

    Duke u mbėshtetur tek pohimi i mėsipėn-n kuptojmė drejt marrėdhėniet politike midis shqiptarėve dhe Staiiibollit para Tanzimatit. Kėshtu, rua tjes sė identitetit kombėtar dhe krijimit tė atyre premisave morale e politike, qė me diiiamikėn e mėvonshme tė ngjarjeve hodhėn bazat e lėvizjes sė madhe tė Rilindjes, iu bė njė shėrbim i madh.

    Vitet qė ndoqėn eliminimin e Pashallėkut tė Shkodrės, dmth vitet '30 u karakterizuan nga njė gjendje "inkandeshente" qė po e shtjellojmė nė njė vėshtrim retrospektiv, pėr tė kuptuar epokėn. Trazirat e kryengritjeve pasuan njėra-tjetrėn,, mė tronditėset pėr Portėn e Lartė qenė ato tė viteve 1833 dhe -1 835.

    Pavarėsisht se Mustafa Pashė Bushati kapitulloi para presionit ushtarak tė Turqisė, aspiratat liridashėse tė Popullatės, si nė qytet dhe nė malėsi mbeten tė ndezura. Masat represive tė administratės turke, fillė pas njė autonomie tė gjerė lokale, tėjetuar gjatė tre ēerekė shekulli, kralias pakėnaqėsive tė karakierit politik shtonin edhe reagimet e karakterit ekonomik, sepse pashallarėt e rinj turq, kur pėrpiqeshin pėr tė zbatuar reformat, donin tė shuanin edhe pangopėsinė e tyre pėr fitime personale me anė spekullimesh e grabitjesh. Sjelljet arbitrare tė, pashait Ali Namik Pasha, dhuna dhe korrupsioni qė u shfaqėn me shumė agresivitet, i dhanė shkas kryengritjes sė prillit, viti 1833, tė udhėhequr nga dy kushėrinjtė, Jusuf bej dhe Ali bej Bushati, duke e detyruar pashain tė mbyllej nė kala e pastaj tė largohej me turp nė fund tė vitit.8 Hafiz Pasha, qė i zuri vendin, nuk qe mė pak brutal, sepse ndezi pėrsėri zemėrimin e popullit, qė s'pajtohej me eliminimin e fitoreve qė u patėn arritur disa muaj mė parė nė vetėqeverisjen e qytetit. Me njė organizim mė tė mirė jo vetėm u arrit tė ngujohej edhe Hafiz Pasha brenda kalasė, por tė merrej nė dorė qeverisja e qytetit dhe tė pėrballoheshin pėr pesė muaj rresht sulmet e reparteve turke tė pėrforcuara. Lufta e vitit 1835 pati karaktershumėmasivjo vetėm seluftuanmyslimanė e katolikė, por edhe se u ndihmuan nga tėrė malėsia. Me vargjet popullore aq tė njohura : "Mori Shkodėr/ moj mizore,/ po lufton me tetė taborre" populli pėrjetėsoi ato fitore tė rėndėsishme, qė u arritėn nė sajė tė heroizmit mbarėqytetare tė prijėsve luftėtarė: Hamz Kazazi, Idriz Boksi, Dasho Shkreli dh'e tė udhėheqėsve politikė, vėllezėrve Jusuf e Hysen bej Bushati.9

    Pavarėsisht se Porta e Lartė herė tundte degėn e ullirit dhe herė shfrynte me grykėn e topave dhe atė qė pėr konjukturė ta premtonte, ta mohonte mė vonė me paturpėsi, kėto lėvizje tė armatosura pezulluan pėrkohėsisht zbatimin e reformave.10

    Me gjithė ndėrprerjet e imponuara Turqia do tė vazhdonte politikėn centralizuese duke e ngacmuar pa ndėrprerė zemėratėn popullore. Shtrati mė i volitshėm pėr kryengritje, kuptohet qe pėrsėri Shkodra,e cila si qendra mė e rėndėsishme ekonomiko-administrative e vendit, do ta pėrsėriste traditėn e para pak viteve si qendėr e lėvizjeve popullore. Kėshtu edhe nė vitin 1854 shpėrtheu revolta e udhėhequr nga Sheh Shamia, kryengritje e filluar me parulla tė karakterit ekonomik, por pėrfunduar me ato tė karakterit politik, duke realizuar dėbimin e valiut qė spekullonte me drithin.11 Situata tė tilla qė vėrtetojnė qėndrimin e pacpur, u vėrtetuan edhe me Abdi Pashėn nė vitin 1862, kur edhe ky, nėn presionin e luftėtarėve u mbyll nė kala, pėr t'u larguar mė vonė fare. As vitet 1863-69 nuk njohėn fare stabilitet, pėrkundrazi, tensionimi gjeti jehonė deri nė shtypin e Shėn Petėrsburgut, po ashtu, u pasqyruan nė shtypin e huaj, me tone tė forta, luftimet e pėrgjakshme tė malėsorėve e tė qytetarėve me nizamėt e Turqisė,12 luftė qė populli e quajti "te Mullini i Vrakės". Edhe valiu i kohės, Ismail Pasha, u pushua pėr tė zbutur klimėn politike. Kėshtu arrijme nė konkluzionin se kryengritjet popullore tė viteve '30-'70, megjithėse nuk arritėn objektiva mė tė thella, si pėrleswe tė pėrgjithshme me armė shėnuan fillimin e luftės ēlirimtare tė popullit tonė nė kushtet e reja historike tė mėvonshme tė kėtij shekulli.

    Ėshtė e nevojshme tė theksohet se, qė nga viti 1870 kėtyre tensioneve tė brendshme iu shtua edhe pasiguria qė po pėrjetonin viset kufitare nga inkursionet e befasishme dhe tė vazhdueshme tė bandave malazeze, tė cilat nė luftėn e tyre tė drejtė kundėr pushtuesit turk jo vetėm sulmonin dhe grabitnin pasuritė e shqiptarėve, por po zbulonin haptas pikėsynimet e tyre shoviniste pėr tė aneksuar trojet tona qė nga Kraja, brugjet e liqenit e deri nė Hot, Grudė, Tuz, Shpuzė eti.13 Shkodranėt u pėrleshėn sa herė me forcat malazeze, qė nė strategjinė e tyre aneksioniste pėrfshinin edhe qytetet Podgoricė, Tivar, Ulqin e deri dhe Shkodrėn. Kujtesa popullore pėrmes kronikave, dėshmive e kėngėve historike, si mė vonė edhe Fishta pėrmes poemės "Lahuta e Malcis", na pėrcjellin pathosin heroik tė shqiptarėve, qė s'e kursyen veten as nė Kėmicė, Vraninė, Medun, Shpuzė etj. beteja qė shėrbyen si prolog i atyre tė kohės sė Lidhjes sė Prizrenit.14

    Jeta kulturore-arsimore e kohės

    Ky kuadėr i proceseve ekonomike dhe politike tė epokės s'do tė ishte i plotė, nėse s'do tė hidhej dritė mbi jetėn kulturore e arsimore tė qytetit nė ato vite. Periudha e pushtimit turk deri nė gjysmėn e dytė tė shek. XVIII shėnoi njė ndėrprerje tė gjatė e tė madhe tė zhvillimit kulturor, duke e hedhur vendin nė injorancė e letargji. Pushtuesit turq me anė tė trysnive administrative e ideopolitike nuk arritėn ēfarė dėshironin, falė vitalitetit tė shqiptarit. Gjuha shqipe dhe mėsimi i saj ishin nė "syrin e ciklonit": myslimanėt pengoheshin zyrtarisht pėr kėtė, por ata, ashtu si nė famīlje e nė punė, edhe nė shkollat e kohės e nė mejtepet komunikonin shqip mėsues e nxėnės.15 Turqishta mėsohej pėr t'u pėrdorur vetėm nga zyrtarėt ose nga tregtarėt, sa pėr Ilogaritje. Foklori me gamėn e tij tė gjerė ishte njė mjet i mrekullueshėm qė mbante gjallė thesare gjuhėsore, duke pėrcjellė nga brezi nė brez jo vetėm ngjarje e ndjenja, por edhe pasurinė e bukurinė e fjalės shqipe. Krahas kėsaj tradite gojore tė pasur, qė mbahej gjallė nė familjet qytetare, nė rrethin e atyre qėjetonin nė mjediset e sundimtarėve, riprodhoheshin kėngėt e trimėrisė, tė prijėsve nė luftė me turq e malazez. Nė kėto ambiente ka lulėzuar edhe tradita letrare e kultivuar, e njohur me emrin "letėrsi e bejtexhinjve".16 Njė letėrsi e tillė, sikur e pohon dhe Rexhep Qosja,17 ishte shumė e ēmuar prej myslimanėve shqiptarė : "Ashtu si letėrsia fetare shqipe qe letėrsi qendrore pėr shtresėn e klerit katolik dhe ortodoks, ashtu si letėrsia popullore, letėrsi qendrore pėr popullsinė shqiptare, veēanėrisht atė fshatare, ashtu dhe letėrsia e bejtexhinjve dhe e autorėve qė pėrdornin alfabetin arab, ishte letėrsia qendrore pėr shtresėn qytetare myslimane: ēirakė, zanatēinj, tregtarė, nėpunės". Nė radhėt e "poetėve tė oborrit" tė kohės sė Bushatllinjve mė tė shquarit qenė Molla Salih Pata e Molla Hysen Dobraēi.

    Sundimtarėt Bushatllinj nuk qenė njerėz tė pashkolluar: me interesimin e tyre tė drejtpėrdrejtė u morėn nisma kulturore-arsimore qė, pavarėsisht nga modelet e importuara, u shėrbyen proceseve intelektuale dhe ndihmuan qė tė shpėmdahej "smogu" i padijes dhe i amullisė mesjetare. Medresetė e.bibliotekat qė u hapėn e funksionuan me kujdesin e vazhdueshėm tė Mehmet Pashė Plakut, Karamahmutit e Mustafa Pashės, krahas pikėsynimeve fetare, rrezatonin dituri e kulturė tė pėrgjithshme. Nuk duhet harruar se nė kėshillat e dijetarėve tė pallatit pranė vezirėve, tė pėrbėra prej dijetarėsh, teologėsh, juristėsh, etj. funksiononin edhe rrethet e poetėve, krijuesve, rapsodėve, duke shėrbyerjo vetėm si konsulentė me prestigj ose si argėtues, por edhe pėr tė zhvilluar biseda e debate tė sferave tė ndryshme tė diturisė. Ėshtė e natyrshme tė mendohet se e tėrė kjo veprimtari bėhej nė gjuhėn amtare, ashtu si .edhe nė medresetė e nė mejtepet, pavarėsisht nga gjuha e teksteve.

    Pas 1846, si rrjedhojė e dekretit suiltanor, lejohej hapia e shkollave laike shtetėrore, ēka i hapte dyert fillimit tė lėvizieve pėr arsim e kulturė. Duke qenė se pėr pjesėn myslimane lejohej vetėm pėrdorimi i alfabetit arab, intelektualėt myslimanė tė kohės u munduan qė pėrmes kėtij alfabeti tė pėrhapnin mėsimin e gjuhės shqipe, qbftė si mjet tė ngushtimit tė prapambetjes kulturore, qoftė si armė qė pėrballonte asimilimin nga tė huajt dhe shkombėtarizimin.

    Krahas mejtepeve, qė nė v.'30 filluan tė funksiononin edhe shkolla private katolike, qė nėn presionin e "Kapitolacioneve" turqit detyroheshin t'i lejonin, kėshtu qė elementi katolik i Shkodrės pati mundėsi mė tė mėdha shkollimi dhe tė njė kontakti mė tė madh me gjuhėn e shkruar shqipe. Nė tjetrėn anė kleri zhvillonte njė veprimtari tė suksesshme nė lėmin letraro-pedagogjik pėrmes shkollave fetare tė ulta e tė mesme, si ajo e jezuitėve me 1887 dhe ajo e franēeskanėve me 1882. Duke u mbajtur gjallė tradita e bukur e tė shkruarit shqip tė veprave fetare, krijuar nga "kuadrum-virati" i pavdekshėm, Buzuku- Budi- Bardhi-Bogdani, krijimtaria letrare e P. Zarishit, E. Radojės, De Martinos, P.Babit e ēoi mė tej atė, duke e pasuruar poezinė fetare shqipe me vlera tė vėrteta artistike. Duhet shtuar edhe fakti qė nė periudhėn e Tanzimatit u rrit numri i shkollave nė gjuhė tė huaja. Pėr gropėn e Shkodrės patėn rėndėsi kryesisht subvencionet e Vatikanit dhe tė Austrisė, ndonjėherė edhe tė Italisė, pėr hapje shkollash e institucionesh fetare e kulturore.

    Viti 1884 shėnon botimin e abetares sė parė shqipe, "Evėtarin" e N.Veqilharxhit, njė nismė qė u bėnte jehonė ideve iluministe, nė optikėn e tė cilave zhvillimi i arsimit nė gjuhėn kombėtare ishte pikėsynimi kryesor. Nėn shtytjen e kėtyre ideve, ashtu si N. Veqitharxhi, edhe Kristoforidhi e H. Tahsini krijuan alfabete origjinale me tė njėjtat pikėsynime.18 Ndonėse kėto nisma qenė tė shkėputura dhe mbetėn brenda rrethesh tė ngushta, pėrgatitėn terrenin pėr alfabetin e pėrbashkėt; ndėrkaq vazhdohej tė shkruhei nė rrethet mė tė gjėra me mėnyrėn e vjetėr, me alfabete tė huaja.

    Pavarėsisht nga alfabeti i pėrdorur, plejada e klerikėve tė ditur e atdhedashės, si: Sali Ef. i Madh, J. Tabaku, Sh. Shamia e mė vonė D. Boriēi me H. I. Krajėn, H. A. Ulqinakun etj. kanė merita tė shquara pėr mbėshtetjen qė i dhanė idesė sė zhvillimit kulturor-arsimor tė besimtarėve. Madje, nė shėrbim tė kėtij qėllimi tė lartė J.Tabaku krijoi njė nga bibliotekat private mė tė vjetra, kurse Sh. Shamia futi shqipen nė liturgjinė islame, njė hap reformator progresiv dhe i guximshėm, qė tė kujton atė qė patėn realizuar disa shekuj mė parė klerikėt e veriut me liturgjinė kishtare.19

    Mjedisi familjar

    Nėse D. Boriēi arriti tė hynte nė Pantheonin e Kombit, krahas meritave vetiake edhe traditat e shėndosha familiare lanė gjurmėt e tyre nė formimin e personalitetit tė tij. Familja e Boriēėve ishte njė familje shqiptare e shpėrngulur nga fshati Boriē i rrethinave tė Tivarit, sikur e vėrtelon dhe patronimi qė mbart. Sipas kujtesės familjare, vendosja nė Shkodėr duhet tė ketė ndodhur nga fillimet e sh. 1 8-tė, mė parė nė lagjen Sudbeqe (afėr Xh. Plakė) e pastaj aty ku janė sot, nė lagjen Perash.20

    Duke i hedhur nė vėshtrim trungut gjenealogjik tė familjes, tė bie nė sy fakti qė prej tre brezash ruhej tradita pėr tė nxjerrė hoxhallarė; kėshtu qė babai i Dautit, Haxhi Mustafa, ishte i biri i Molla Salihit tė Molla Rexhepit tė Molla Hysejnit, duke provuar kėshtu setraditapėrnjerėztė shkolluarumbajt gjallė brezpasbrezi. Vetė i ati, Haxhi Mustafa, ndonėsejo klerik, arriti tė fitonte besimin e Mustafa Pashės dhe nė sajė tė pėrgatitjes sė vet tė bėhej njė nga sekretarėt mė aktivė tė sundimtarit, pas dėbimit tė tė cil it iu kushtua tregtisė, siē e dėshmojnė shėnimet e tij nė njė ditar nė fonnė regjistri, tė dhėna me interes, ndonėse kryesisht tė karakterit ekonomik-tregtar ose kronika familjare, por qė hedhin dritė mbi tregtinė e kohės dhe dėshmojnė kulturėn e tij profesionale dhe vlerėsimin qė i bėnte dokumentacionit. Me kėtė nismė ai hodhi bazat e njė traditė pozitive,21 qė do tė ruhej nga breznitė e ardhme tė familjes. I biri, Dauti mbajti dy ditare me mjaft interes; po kėshtu, ditari i nipit tė tij, H.Musa Boriēi dhe shėnimet e tė tė birit, Jonuzit, ndonėse nė mėnyrė modeste, ofrojnė shanse tė favorshme pėr hulumtime mbi njerėz e ngjarje. Janė kėto shėnime qė iu kanė vleftė biograféve tė Daut Boriēit, qė nga H. Bushati, V. Bala etj. Duke analizuar familjen Boriēi, studiuesi Hamdi Bushati me tė drejtė argumenton se karakteristikė e kėsaj familjeje nuk qe vetėm tė shkolluarit e bijve tė saj, por edhe vendosja nė ofiqe tė ndryshme. Tre brezapara vehtes, D.Boriēi pati klerikė njeri pas tjetrit, kurse pas vetes ai pėrsėri la katėr hoxhallarė tė tjerė: i vėllai M.Halili, mėsues mejtepi, me djalin e vet H. Musanė (mėsues nė Ruzhdie dhe imam nė xhami), dhe me nipin H.Shefqetin (hoxhė i nderuar, myderriz dhe mėsues besimi), pėrsėri tre breza radhazi, si dhe H.Rizaja. Pėrveē karrierės fetare, shumica e Boriēėve preferuan nėpunėsinė nė administratė e gjykatė, duke filluar nga H.Mustafa, babai i Dautit e duke vazhduar me bijtė e tij, Sulejmanin, Mustafėn, Ahmetin e Jonuzin, si me dhjetė nipat e tij tė punėsuar nė shtetin shqiptar para diktaturės. Njė rast i tillė duhet tė jetė fort i rrallė, pėr tė mos thėnė unikal nė historinė e familjeve shkodrane.

    Shkollimi

    Daut Boriēi, sipas autobiografisė sė tij, u lind nė Shkodėr me 20 dhjetor 1825. Vetė ai shėnon se mėsues mejtepi tė parė ka pasur Molla Ferhatin, hoxhė nga Shkodra, qė kajetuar nė periudhėn 1772-1844. Kjo shkollė fillore gjėndej nė Pazar tė Vjetėr dhe Dauti 8-tė vjeēar e frekuentoi sėbashku me tė vėllanė, Salihin. Nė ditarėt e lartpėrmendura tė Boriēėve gjėndet njė vjershė me nota realiste e hoxhė Ferhatit, kushtuar dy vėllezėrve Boriēi, Dautit e Salihit. Pasi jepet njė pasqyrė e atmosferės qė sundonte nė mejtepet e asaj kohe, ku alitoriteti i mėsuesve shtypte personalitetin e fémijėve me disiplinen e rreptė, duke zbehur interesin pėr mėsimin, kalohet nė lavdėrime mbi zellin e dy vėllezėrve, duke mos fshehur komplimentet e rastit. Ja psh: "Edhe pse Salihi i vogėl nuk pėrpiqet, gj'ithashtu as i vėllai, Dauti, por njė ditė do tė bėhen tė zotėt e pendės, sepse dihet, dijen e trashėgojnė nga baba, gjyshi e katragjyshi. Zoti i ruajttė, pasi tė dy janė tė zellshėm e tė kuptueshėm."22

    Sipas shėnimeve tė tė atit, Dauti, pasi mbaroi shkollėn fillore, fėmijėrinė e kaloi pranė familjes. Po kėshtu shėnohet se bashkė me 25 studentė-hoxhallarė, nė, korrik 1844 shkoi pėr vizitė nė Tyrben e Drishtit, duke na dhėnė tė kuptojmė se Dauti i ishte futur rrugės fetare qė nė moshėn 19-vjeēare. Nė autobiografinė e vet Dauti shėnon se qė nė vitin 1839 kishte filluar tė mėsonte arabishten dhe tė merrte mėsime teologjie nga myderrizėt e mirėnjohur shkodranė tė Medresesė sė Qafčs, institucion i themeluar nga Mehmet Pashė Plaku dhe nėn kujdesin e drejtpėrdrejtė tė Mustafa Pashės, edhe kur ai ndodhej larg Shkodrės. Nga dora e pedagogėve tė respektuar S.Ef i Madh, Molla Ahmet Hadri dhe Molla Sylo Fakja, si dhe tė myderrizėve tė huaj tė shquar u pėrgatit njė kontigjent klerikėsh qė mė vonė u afirmuan, duke nderuar veten, institucionin dhe vendin: J.Tabaku, M. Ahmet Kalaja, Hasan Ef. Podgorica etj., ashtu si dhe vetė Dauti. Edhe nė v. 1845 e gjejmė nė kėtė medrese, pas kryerjes tė sė cilės u emėrua imam i xhamisė sė Draēinit dhe, qė nė atė kohė u quajt Molla Dauti. Pas dy vitesh shėrbimi, me 1850 u nis pėr Stamboll dhe me 21 tetor u regjistrua nė medresenė Ēifte-Bash Kurshun, njė nga medresetė e Mehmetit II. Viti 1852 i la njė kujtim tė hidhur, sepse nga tbc-ja i vdiq shoku i tij i studimeve, djaloshi shkodran, H.Ferhati. Nga momentet qė do tė kujtojė nga bashkėjetesa me tė, ėshtź ky mė interesanti: Njė ditė tetori, sė bashku, si studentė tė sjellshėm, patėn nxjerrė lejen pėr tė vizituar rrethet piktoreske tė kryeqytetit. Kjo shetitje e paharrueshme zgjati 4 ditė-, ata shijuan jo vetėm magjinė e pejsazhit, por edhe bujarinė e mikpritjen e familjeve tė tė njohurve bashkatdhetarė. Edhe njė vit mė parė kishte pasur fatin tė bėnte njė eskursion njėjavor pėr gjatė viseve tė bukura bregdetare. Ky solidaritet mes bashkatdhetarėsh u shfaq edhe nė forma tė tjera: kontakte tė mundshme me klerikėt e internuar J. Tabaku dhe A. Kalaja, miq tė kahershėm, si dhe me H.Tahsinin (sipas supozimeve tė V.Balės)23, ndihma nė formė dhuratash pėr studentėt nga emigrantė bamirės me prejardhje nga Tivari, Gucia etj. Gjeste tė tilla bujarie vėrtetoheshin edhe mes studentėsh, duke ndihmuar njeri-tjetrin nė rast nevoje, ose duke iu kryer porositė miqve nga Shkodra, qė kėrkonin t'u bliheshin libra tė njohur. Ėshtė prekės rasti i vizitės qė nuk ia kurseu tė burgosurit nga Shkreli, Preng Gjokės. Kėshtu nė Stambollin e largėt e tė zhurmshėm filluan tė shfaqeshin ato cilėsi tė rralla qė do ta shquanin edhe mė vonė. Krahas zgjuarsisė dhe vullnetit pėr tė ecur pėrpara, ai do tė karakterizohej edhe nga fisnikėria e shpirtit e nga aftėsia pėr tė komunikuar lirshėm me tė tjerėt. Njė dėshmi tė tillė najep ai vetė, kur kujton se si nė qershorin e vitit 1851 utakuatri herėsh me Mustafa Pashėn qė ndodhej nė Stamboll. Te ky student i ri īsh sundimtari i Shkodrės, nė njė moshė tė avanc-uar, me eksperiencė tė madhe jete, me njė formim kulturor serioz, gjente njė bashkėbisedues aq interesant e tė pėrgatitur, saqė i propozoi t'i j epte mėsime private gjuhe e besimi tė birit, Riza Beut, nė njė kohė qė nė kryeqytet nuk muneonin pedagogė tė shquar dhe as pėr honoraret nuk bėhej fjalė.

    Nė sajė tė konsideratės qė fitoi nė familjen e Bushatlliut, kur Dauti deshi tė kthehej nė Shkodėr, u ngarkua nga Riza Beu si mbikqyrės i pasurisė sė trashėguar prej tė atit nė Shkodėr, me njė rrogė prej pesė lirash nė muaj, rijė ndihmė e mirė ekonomike kjo pėr familjen e tij tė shumtė.

    Kleriku, mėsuesi

    Nė pamundėsi tė konsultohemi me diplomėn, pasi dokumenti ka humbur, nuk dihet data e kryerjes sė medresesė, as data e kyerjes sė shkollės normale tė Stambollit, qė ai frekuentoi, pasi u bė hoxhė, nuk mund tė saktėsohet. Dihet vetėm se u emėrua mėsues nė Anadoll dhe se rasti e ndihmoi qė tė bėnte marrėveshje pėr ndėrrimin reciprok tė vendshėrbimit me njė shok medreseje, tė emėruar nė Ruzhdijen e Shkodrės. Njė tė kthyer nė vendlindje, filloi karrierėn e mėsuesisė nė shkollėn "Ruzhdie" nė Pazar tė Vjetėr, hapur qė me 1858. Shkollės "Ruzhdie" i pėrgjigjet shkolla e sotme 8-vjeēare qė pėr kohėn ishte shkollė e tipit mė tė pėrparuar, e ndjekur nga shumė bij tė familjeve tė qytetit, kryesisht myslimanė, pa pėrjashtuar edhe familje tė besimeve tė tjera.

    Dėftesat e para, ku ai nėnshkruan si kryemėsues, i takojnė vitit 1863; njė e tillė i ėshtė lėshuar nipit tė tij, Musa Boriēit. Nėnshkrimet e profesorėve, tė vendosura nė kėtė dėftesė, dėshmo.jnė se nė kėtė shkollė jepnin mėsim emra tė tillė, si: Sali Efendiu i Madh, Ahmet Efendi Kalaja, Ahmet Efendi Basha, tre nga myderrizėt e afirmuar tė vendit (ky komision merrte nė provim edhe kandidatėt pėr mėsues qė i shtroheshin njė konkursi). Brenda njė kohe tė shkurtėr ai ka arritur tė bėj ė emėr pėr pėrgatitj en profesionale dhe rezultatet nė pėrparimin e nxėnėsve, saqė me shkresėn 14 tetor 1863 ai merr lavdėrime nga Ministria e Arsimit. Ai u shqua edhe pėr aftėsi nė drejtim e organizim, kėshtu e shohim nė rolin e zėvendėsdrejtorit tė arsimit qė me 1858, kur, me kėtė funksion, me 7 prill nė emėr tė qeverisė e tė gubernės mbajti fjalimin e rastit, kur u hodhėn themelet e Kishės sė Madhe tė Shkodrės, qė qe njėheri edhe njė shprehje solidariteti e tolerance e tė gjithė qytetarėve myslimanė ndaj bashkėqytetarėve katolikė.

    Duke vazhduar tė ishte kryemėsues, ngarkuar tashmė edhe me detyrėn e zėvendėsdrejtorit tė arsimit, sipas disa shkresave tė valiut nė vitin 1865 urdhėrohej tė vinte pėrpara pėrgjegjėsisė mėsuesit e parregullt, madje mėsuesin e Urės sė Shtrenjtė ta pushonte e ta zėvendėsonte me kandidatin e ri, Molla Jusuf Shkodrėn. Sipas njė shėnimi nė gazetėn "Takvimi Vekajim" (shtypur nė Stamboll me 25 shtator 1867) Dauti vazhdonte tė ishte kryemėsues dhe emri i tij ishte radhitur tashmė nė listėn e mėsuesve mė tė mirė tė prefekturave tė ndryshme tė shtetit e qė kishin fituar tituj nderi. Nga korrespondenca e tij shkollore nxirret qė ai me 1870 ishte inspektor i arsimit fillor pėr prefekturėn e Shkodrės, detyrė qė duhet ta ketė filluar qė me 1869, sipas disa dėshmive. Kėsaj detyre ai iu pėrkushtua me ndėrgjegje tė lartė, me dėshirėn e mirė qė drita e arsimit tė pėrhapej edhe nė skajet mė tė largėta tė vendit. Kėtė na e konfirmon edhe propozīmi i paraqitur nė ministrinė pėrkatėse pėr hapje shkollash tė reja nė nėnprefekturat Peqin, Kavajė, Durrės, Krujė, Ulqin me sensin e kompetentit e tė njohėsit tė mirė tė problemit, ndonėse bėhej fjalė pėr njė hapsirė gati sa gjysma e Shqipėrisė sė sotme, propozimin e shoqėron edhe me sugjerime mbi rrugėn e sigurimit tė fondeve, si dhe tė domosdoshmėrisė qė lokalet tė strukturoheshin simbas ekzigjencave bashkėkohore pėr institucionct arsimore. Nė sajė tė shkallės sė lartė tė kredibilitetit profesional, ministria ia aprovoi propozimin dhe atij i sugjeroi tė pėrcaktonte numrin e lokaleve tė reja, atyre tė tė riparueshmevet dhe shpenzimet e nevojshme, madje i kėrkohej edhe ēfarė parashikonte pėr rrogat e mėsuesve dhe mėnyrėn e pėrgatitjes sė kuadrove tė reja. Qe fare normale, kur administrata e vilajetit ia njohu meritat me anė tė njė shkrese tė datės 8/3/1874, sipas sė cilės urdhėroheshin qė tė virtytshmit, Zotni Daut, t'i jepen tė gjitha lehtėsitė e nevojshme, tue i dhanė kalin e zaptie pėr ta shoqnue e t'i kryhen tė gjitha kėrkesat qė ai ka pėr tė paraqitė pranė autoriteteve lokale".

    Qė pjesa e parė e veprimtarisė arsimore tė Daut Boriēit vazhdoi deri me 1880, e kuptojmė nga njė telegram qė atij i dėrgoi Ministria e Arsimit me 4 dhjetor 1879, duke i kumtuar se ishte caktuar tė shkonte pėr tė kontrolluar disa shkolla fillore nė rrethet e Stambollit dhe pėr tė raportuar rreth nevojave tė reformimit tė tyre. Ndoshta ky mund tė ketė qenė "sebepi" pėr ta shmangur nga veprimtaria politike qė ai po zhvillonte si kryetar i degės sė Lidhjes sė Prizrenit pėr Shkodrėn. Sidoqoftė, pas disa muajsh, me 1880 ai fillon pėr herė tė dytė jetėn nė Stamboll, por kėsaj here jetėn e imponuar tė njė tė internuari, duke u mbajtur nėn mbikqyrjen e vazhdueshme tė policisė.

    Duke ia njohur pėrgatitjet dhe aftėsitė, turqit nė fillim e caktuan tė drejtonte njė shkollė vajzash nė Stamboll dhe pastaj inspektor shkolle nė Anadoll. I syrgjynosur, larg familjes e larg Atdheut pati kėnaqėsinė tė shmallej me tė birin, Ahmetin, qė i kishte shkuar nga Shkodra pėr ta takuar, por ky gėzim qe pasuar nga njė fatkeqėsi e madhe familjare, vdekja aksidentale e gruas sė tij nga njė goditje rrufeje, kur po punonte nė avlėmend nė shtėpi. Kjo gjendje dramatike qė u krijua nė familjen e tij, ku fėmijtė mbetėn pa prindėr, e detyroi sulltanin qė tė merrte parasysh peticionin e njė pėrfaqėsie tė Shkodrės pėr t'ia falur dėnimin. Kėshtu qė u kthye nė Shkodėr duke vazhduar karrierėn nė arsim. Nga njė dokument (akt noterial dorėzanie) merret vesh se nė vitin 1888 figuronte drejtor arsimi. Nė vitin 1892 ai paraqet dokumentat pėr tė dalė nė pension, por kjo kėrkesė iu realizua vetėm nė vitin 1894.

    Politikani, diplomati

    Nė botimet shqiptare me karakter historik ėshtė pranuar mendimi se Daut Boriēi e filloi veprimtarinė politike njėkohėsisht me ngjarjet e Lidhjes sė Prizrenit, mirėpo studiuesi Hamdi Bushati sjell argumente se Dauti nisi tė aktivizohej nė problemet politike qysh nė vitin 1869. Si rrjedhim i pakėnaqėsisė sė krijuar nga disa arbitraritete tė valiut tė atėhershėm, po mblidheshin nėnshkrime pėr njė lloj proteste popullore, nė tė cilėn i kėrkohej Portės sė Lartė largimi i sundimtarit. Kjo "prapaskenė" u diktua para kohe, nismėtarėt u arrestuan dhe u internuan. Ndėr kryesorėt ishin Ahmet Efendi Kalaja, Selim Beg Bushati dhe Daut Boriēi, i cili i shpėtoi dėnimit nė sajė tė njė alibie tė sajuar bukur prej tij. Nuk ka dyshim se temperamentin e tij prej politikani e shfaqi nė plotninė e vet gjatė viteve 1878-1881, domethėnė, aq sa pati jetė edhe organizmi i fuqishėm politiko-ushtarak qė pėrtriu madhėrishėm energjitė e popullit tonė e qė u emėrtua "Lidhja Shqiptare e Prizrenit".

    Pa u krijuar mirė Lidhja e Prizrenit, shkodranėt u pozicionuan drejt dhe u prononcuan shumė shpejt. Qysh me 10 qershor 1878 Qendra u njoftua se edhe Shkodra bashkohej me Lidhjen dhe se do tė dėrgonte delegatėt e vet, tė cilėt u nisėn me vonesė pėr situatėn e krijuar nė kufirin me Malin e Zi.

    Mbledhje tė ndryshme zhvilloheshin nė kėto ditė tensioni dhe diskutoheshin problemet e ditės, situata e brendshme dhe ajo e jashtme. Pėrpiloheshin protesta e memorandume. E gjithė kjo veprimtari udhėhiqej' nga patriotėt dhe intelektualėt, tė cilėt shfrytėzonin ēdo lidhje miqėsie me qarqet diplomatike. Me 13 qershor u pėrpilua njė mémorandum dhe iu dėrgua kryeministrit anglez, Lordit Bikonsfild, pėrfaqėsues i Anglisė nė Kongresin e Berlinit, me kėrkesėn pėr tėrėsinė tokėsore dhe pavarėsinė e Shqipėrisė : "Nėse dėshirohet tė sigurohet njė paqe e qėndrueshme nė popullsitė e Lindj es, duhet qė atoi tė reformohen sipas kombėsisė sė vet, duke respektuar lidhjet etnike, gjeografike e historike. Duke qenė njė komb i vetėm pėr nga raca, gjuha, traditat, historia dhe nga tė gjitha elementėt pėrbėrės tė identitetit kombėtar, Shqipėria ka tė drejtė tė quhet, siē ėshtė nė tė vėrtetė, njė trup i vetėm dhe tė organizohet nė forrnė unitare nėn njė qeveri tė vetme".24

    Kujtojmė se, qė njė muaj mė pėrpara shkodranėt sė bashku me banorėt e Ulqinit, Tivarit e Podgoricės i patėn drejtuar njė protestė tė ngjashme ambasadorit francez nė Stamboll, ku thuhet : "Ne, katolikė e myslimanė, vėllezėr prej shekujsh dhe qė jetojmė nė bashkėsi interesash e zakonesh ... pėlqejmė mė mirė tė asgjėsohemi se sa tė vdesim nesėr tė poshtėruar e tė skllavėruąr..."25

    Me 15 qershor, dy ditė pas hapjes sė Kongresit tė Berlinit u zhvillua njė manifestim i fuqishėm nė Pazar tė Vjetėr, nė oborrin e bibliotekės, pranė Medresesė dhe nė mes njė entusiazmi mbarėpopullor u lexua peticioni dėrguar Kongresit tė Berlinit nė shenjė proteste. Sigurisht, ndėr nismėtarėt e kėtij telegrami ka qenė dhe Daut Boriēi, nėnshkrimi i tė cilit ėshtė ndėr tė parėt e 380 firmėtarėve tė kėtij memorandumi qė iu dėrgua Kongresit mė 16 qershor jo vetėm nė emėr tė Shkodrės, por edhe tė viseve e qyteteve tė Shqipėrisė Veriore e tė Mesme. Nė mes tė tjerave theksohej: " ... Kombi shqiptar, qoftė mysliman, qoftė katolik, krejt ndryshe pėr nga raca dhe nga feja nga ato tė sllavėve, ėshtė i vendosur tė mbrojė atdheun kundėr ēdo coptimi tokėsor..." dhe mė poshtė " ... lutemi tė mbroni tėrėsinė tonė kombėtare e tokėsore e tė na kurseni konfliktet shkatrrimtare qė do tė shpėrthejnė...... Pra, siē shihet edhe nga peticioni i shkodranėve, myslimanė e katolikė nul-, shprehen besnikėri ndaj Portės sė Lartė, por ngulmuan nė interesat kombėtare, duke u dhėnė njė pėrgjigje tė qartė pėrpjekjeve tė sulltanistėve qė mbėshtetesliin fuqishėm nga valiu Hysen Pasha. Ėshtė nė nderin e Daut Boriēit, qė, ndonėse riėpunės i rangut tė lartė nė administratėn lokale turke, jovetėm i bėri ballė ēdo presioni., por edhe iu priu tė tjerėve duke u vėnė nė shėrbim tė ēėshtjes sė madhe. Po me kėtė vendosmėri, delegatėt qė u zgjodhėn pėr tė marrė pjesė nė Kuvendin e Prizrenit, u porositėn qė tė mos lejohej asnjė shmangie nga linja kombėtare e nė pėrkrahje tė linjės proturke, nė rast tė kundėrt, tė largoheshin. Besnikėria ndaj platformės kombėtare ishte shprehja e njė vetėdije patriotīzmi e solidariteti tė fuqishėm, qė vėrehej si poshtė, nė masat popullore, si lart nė forumin drejtues tė Degės sė Lidhjes. Delegatėt e Shkodrės u kthyen nė javėn e parė tė korrikut dhe u pritėn me atė entusiazėm, me tė cilin qenė pėrcjellė. Vendimet qė u lexuan, bėnė tė ditur nevojėn e marr es sė masave me karakter organizativ, ushtarak e financier. Nė mitingun e madh qė u organizua me kėtė rast, u diskutua edhe pėr latin e Tivarit. Me datėn 11 korrik u krijua Dega e Shkodrės, e quajtur edhe Komiteti Ndėrkrahinor, i pėrbėrė prej 20 vetash me nė krye Daut Boriēin. Dega e re, e porsakrijuar kaloi nga fjalėt nė vepėr, nga solidarizimi politik me vendimet e Lidhjes, nė organizimin e shpejtė tė njėsive vullnetare tė armatosura. Dega lajmėroi qendrėn se ishte gati tė dėrgonte 6000 vullnetarė pėr ta shkėputur Tvarin dhe pastaj Podgoricėn nga dora e malazezėve, por kjo nuk u realizua. Krijimi i kontigjentit tė "xhandarėve tė Degės" pėr tė ruajtur rendin ia rriti asaj autoritetin dhe pėrgatiti atmosferėn pėr veprime edhe mė radikale. Ngjarjet u rrokullisen kundėr dėshirave tė shqiptarėve, sepse si Tivari, ashtu Podgorica, Zhabjaku, Shpuza kaluan nėn sundimin malazias. Fluksit tė madh tė "muhaxhirėve" (tė emigrantėve) nga kėto treva u desh t'i bėnte ballė Shkodra dhe i takonte Komitetit tė Lidhjes tė organizonte punėn, duke aktivizuar komisionet e saj. Pavarėsisht se qytetit iu krijuan probleme tė reja social-ekonomike, ato u pėrballuan nė sajė tė bujarisė e solidaritetit mbarėqytetar, si dhe pėrkushtimit tė aktivistėvė tė Lidhjes, bashkėpunėtorėve tė Daut Boriēit, Jusuf Tabakut, Jusuf Sokolit, Selim Ēobės, vėllezėrve Dragusha etj.

    Lajmi i kėrcėnimit tė Plavės e Gucisė qe njė lloj kushtrimi, aq mė tepėr kur Ali Pashė Gucia kėrkoi ndihma. Ndėr mbledhjet qė zhvilloheshin, rekrutoheshin vullnetarė dhe mblidheshin ndihma nė ushqime, municion, ilaēe. Nė mbrojtje tė kėtyre trojeve shqiptare u korr njė fitore e bujshme e forcave shqiptare, ku meritėn e vet e ka edhe kontigjenti nga Shkodra, i kryesuar nga Jusuf Sokoli. Qyteti priti me nderim bijtė e vet qė u treguan nė lartėsinė e duhur, ashtu si i kishte porositur, kur i pat pėrcjellė. Tensione tė reja dhe mjaft tė komplikuara do tė sillte pranvera e 1880-ės. Fuqitė e Mėdha miratuan proj ektin "Korti", simbas tė cilit Plava dhe Gucia do tė kompensoheshin me Hotin e Grudėn. Pėrhapja e kėtij lajmi ngjalli zemėrim si nė malėsi, si nė qytet. Me 1 mars 1880 nga njė mbledhje e pėrbashkėt e krerėve tė malėsisė u miratua njė peticion, dėrguar Fuqive tė Mėdha, kurse me 25 mars Komiteti Ndėrkrahinor i Lidhjes ishte nė mbledhje tė vazhdueshme pėr tė pėrballuar situatėn kritike qė po krijohei nė ato treva, qė ishin aq tė lidhura tradicionalisht me Shkodrėn nė shumė aspekie. Me 3 prill nė Shkodėr u zhvillua njė kuvend, nė tė cilin morėn pjesė si pėrfaqėsuesit e lagjeve tė qytetit, po ashtu edhe tė maleve tė vilajetit, pa krerėt e Hotit, Grudės e Kėlmendit, qė ruanin kufirin. Mbledhja u bė nė magazinėn e Oso Manit, pranė Bibliotekės sė Pazarit. U bė njė riorganizim i Komitetit Ndėrkrahinor, duke rregulluar raportin e pėrfaqėsimit nga tė dy besimet dhe u hartua njė peticion drejtuar Fuqive tė Mėdha. Nė kėtė peticion, nė mes tė tjerash, thuhej : "Kemi vendosur tė derdhim pikėn e fundit tė gjakut para se tė hyjmė nėn zgjedhėn e njė qeverie tė huaj. Ideja kombėtare na bashkon nė mbrojtjen e atdheut tonė". Komiteti kishte vendosur qė lufta do tė kishte vetėm karakter mbrojtės dhe jo sulmues, duke hedhur poshtė propozimet e disa qarqeve qytetare pėr tė sulmuar Malin e Zi e pėr tė shkėputur Podgoricėn. Pėrsėri, me 9 prill 1880 u mblodh Komiteti Ndėrkrahinor sė bashku me krerėt e malėsisė pėr tė shprehur vendosmėrinė e tyre qė ta mbronin me forcat e veta Hotin e Grudėn. Komiteti vendosi qė pėr kėtė aksion duhej tė luftonin mbarė shqiptarėt, pavarėsisht nga pėrkatėsia e tyre fetare.

    Me 10 prill pėrfaqėsuesit e Komitetit i bėnė prezent valiut qėndrimin e tyre, ndėrsa me 11 shpallėn gjendjen e gatishmėrise ushtarake dhe zgjodhėn komisionin ushtarak me nė krye Hodo Pashė Sokolin, zėvendės Prengė Bibė Dodėn. Po kėtė ditė u pėrhap njė shpallje e kuvendīt nie njė pėrmbajte shumė interesante. Me anė tė saj kėrkohej autonomie e trojeve shqiptare, zgjedhja e njė princi tė miratuar nga Porta e Lartė, heqja e trupave turke, zėvendėsimi i nėpunėsve turq me nėpunės shqiptarė.26 Shpėrndarien e kėsai proklamate e pohon edhe gazetari P.Gobēeviē. Fuqit e Mėdha bėnė veshin tė shurdhėr ndaj kėtyre protestave dhe nėnshkruan protokollin;27 kėshtu, mė 19 prill u zhvillua pėrsėri njė miting masiv i paparė nė mbėshtetje tė vendimeve tė Komitetit pėr Hotin e Grudėn. Nė kėtė miting Hodo Pasha mbajti njė fjalim tė zjarrtė28, shkėputi spaletat e arta dhe pa u vonuar, u nis me 3 mijė vullnetarė pėr Tuz, duke shfrytėzuar lundrimin nėpėr liqen. Atmosfera inkandeshente e mitingut pati shumė jehonė nė shtypin e huaj, sepse aty, krahas vendimeve pėr tė mbrojtur trojet, doli qartė thirrja pėr t'u shkėputur nga sundimi shekullor osman. Gazetari austriak S.Gobēeviē, shqiptarofob i deklaruar, jep njoftime mjaft interesante. Mes tjerash ai pohon se, kur erdhi nė Shkodėr, e gjeti Degėn e Lidhjes nė forcėn e saj rinore. Nga takimet me udhėheqėsit (nėnvizimi ynė N.B.) kuptoi se "...zgjedha turke nė Shqipėri mbahej me zor dhe se ishte planifikuar njė kryengritje kundėr Portės sė Lartė".29 Kjo kryengritje do tė ndėrmerrej, sapo tė zgjidhej ēėshtja e tėrėsisė tokėsore. Grushti qė pėsuan forcat malazeze te Ura e Rrzhdnices, e detyroi diplomacinė evropiane tė kėrkonte rrugė tė reia. Ndėrkaq Komiteti e kishte tė qartė qė duhej luftuar jo vetėm me gjuhėn e armėve, por edhe me atė tė diplomacisė, prandaj u vendos qė me 18 maj 1879 t'u bėhej njė promemorje konsujve tė huaj, qė gjendeshin nė qytet. Si nė tė gjitha dokumentet e nxjerra nga Komiteti Ndėrkrahinor, edhe kėtė radhė Daut Boriēi nėnshkruante i pari dhe patjetėr ndėrmjet atyre radhėve fekste edhe mendimi i pjekur prej intelektuali, gjykimi i tij i mprehtė prej diplomate dhe ndjenja e zjarrtė prej atdhetari.

    Me eksperiencėn e tyre nė fushėn e kombinacioneve e tė kompromiseve, diplomatėt evropianė, tė prirur pėr tė realizuar me ēdo kusht synimet e tyre, gjetėn Ulqinin me rrethe si kompensim pėr Hotin e Grudėn. Patjetėr Lidhja e Prizrenit dhe Dega e Shkodrės u vunė para njė prove tjetėr tė fortė. Pėrsėri u shfaq vendosmėria, guximi e inisiativa e popullit pėr tė mbrojtur trojet e shtrenjta. Ngjarjet do tė zhvillohen nė atė mėnyrė, saqė shqiptarėt duhej tė luftonin-nė tre fronte : me malazeztė, me forcėn detare ndėrkombėtare dhe me turqit pas shpine. Kjo luftė pėr mbrojtjen e trojeve, qė nga Plava deri te Ulqini, tregon rritjen e vetėdijes kombėtare, aftėsitė organizative dhe pėrvojėn nė ēėshtjet ushtarake. Tė shqetėsuar nga lėvizja shqiptare, turqit u pėrpoqėn tė shfrytėzonin taktika tė ndryshme: edhe "tė fortat", edhe 'tė butat", "edhe kėrbaēin", edhe "kulaēin". Valiu Riza Pasha nuk ia arriti qėllimit, sepse dhuratat dhe peshqeshet s'e bėnė efektin qė pritej dhe shqiptarėt nuk u tėrhoqėn pėrpara shantazheve, ndonėse ai kishte sjellė 3 mijė ushtarė. Ndėrkaq lėvizja popullore pėr mbrojtjen e Ulqinit, si nė Ulqin, si nė Shkodėr ziente. Mbrojtja e tij po merrte karakter kombėtar. Mė se 6 mijė vullnetarė nga Veriu e Kosova ishin gati. Jusuf Sokoli qėndronte me vullnetarėt e tij pėrbri ulqinakėve dhe priste pėrforcime tė reja. Edhe biseda telegrafike mes Hysni Pashės e pėrfaqėsuesve tė Lidhjes me nė krye Daut Boriēin dhanė njė rezultat krejt negativ, qė u sht)reh nė telegramin e datės 11 shtator: "Telegrami i djeshėm iu spjegua popullit, por sikurse iu asht paraqitun, banorėt e Shkodrės iu pėrgjegjėn tė gjithė nji zani: nuk e pranojmė nė asnjė mėnyrė qė Ulqini t'i lėshohet Malit tė Zi". Kjo frymė qėndrese pasqyrohet edhe nė vargjet popullore:

    "I thotė Shkodra: nuk ndigjojmė
    Tė shtatė krajlat me ba urdi!
    Pa krisė pushka nuk e lėshojmė..."

    Qeveria turke vendosi tė ndiqte rrugėn e diversionit tė brendshėm. Nė kėtė situatė u bė njė rinovim i Komitetit duke larguar tė lėkundurit. Rreth Daut Boriēit qėndronin aktivistėt e dalluar Selim Efendi Ēoba, Abdyl Fetah Dragusha, Ibrahim Dragusha, Filip Ēeka etj., tė mbėshtetur edhe nga myftiu Jusuf Efendi Tabaku. Domethėnėse ėshtė prania e disa klerikėve nė krye tė Degės, e cila ishte pėr luftė tė armatosur dhe mbante kontakte tė vazhdueshme me Degėn e Ulqinit, qė mbėshtetej nga popullata shqiptare me nė krye Mehmet Becin e Mehmet Gjylin, klerikėt H. Sali Hylja e Hafiz H. Tamizi, si dhe nga dėrgata shkodrane me Jusuf Sokolin. Zėvendėsimi i Riza Pashės me Dervish Pashėn e bėri mė kritike situatėn, duke ndikuar pėr' keq nė fatin e Ulqinit. Mitingu i madh qė u organizua nė shtėpinė e Drishtejve, nė mes lagjes Ndocej dhe Dudas, pati shumė jehonė dhe gjenerali turk u detyrua tė vepronte mė me maturi. Forcat vullnetare shqiptare nuk arritėn tė pėrballonin epėrsinė numerike dhe forcėn goditėse tė ushtrisė turke, aq mė tepėr qė u ndodhėn nė mes dy zjarresh e me defiēit pėrforcimesh.

    Pas tre vite fitoresh tė bujshme nė Plavė e Guci, Hot e Grudė, ata njohėn humbjen, por jo poshtėrimin, sepse i shkaktuan shumė humbje armikut duke luftuar si burrat, por duke pėsuar dhe humbje jete tė shumė shokėve e ndėr ta edhe humbjen e komandantit trim, Jusuf Sokolit. Pas kėtij grushti erdhi grushti pėrfundimtar, i padėshirueshėm i Degės sė Lidhjes.

    Pas lėshimit tė Ulqinit, Turqia vendosi tė marrė masa kundėr anėtarėve tė Degės sė Shkodrės: Daut Boriēit, Hodo Pashė Sokolit, Prengė Bibė Dodės, Jusuf Efendi Krajės e tė tjerė eksponentė tė lėvizjes patriotike, tė cilėt patėn pasoja tė rėnda, sepse Dervish Pasha i internoi. Gati nė kėtė kuptim pati shkruar edhe revista "Albania": "Kryetari i Komitetit tė Lidhjes sė Shkodrės, Myderrizi Daut Efendi dhe komandanti i xhandarmėrisė, Ferhat Aga, u dėrguan nė Stamboll dhe me 12 dhetuer 1880 Dervish Pasha arrestoi Hodo Pashėn dhe Prengė Bibė Dodėn, kapidan i Mirditės, tė cilėt tė gjithė sėbashku i dėrgoi nė Stamboll". Kur Dervish Pasha pati vendosur internimin e Daut Boriēit, i dėrgoi kėtij njė telegram fals, kinse e thėrriste Stambolli pėr ēėshtje zyrtare. Me tė arritur Dauti nė Shėng in, e mori vesh se po internohej, duke u lajmėruar nė mėnyrė konfidenciale nga dy telegrafistė shkodranė, qė edhe ata pastaj u internuan pėr nxjerrje sekreti. Nė "Ditarin e familjes Dizdari" (Shih B.Dizdari:'.'Nasuf B.Dizdari, nė "Lajmi i ditės", Tiranė, 28.1.1996), thuhet se Tahir Dizdari II u vra nga turqit, sepse, ndonėse ushtarak i lartė, nuk iu pat bindur urdhėrit pėr tė arrestuar mikun e tii, Daut Boriēin. Dy vjet pasi doli nė pension, pikėrisht me 2 nėntor 1896, Daut Boriēi ndėrroi jetė dhe u varros nė varrezat e xhamisė sė Luguēesmes. Fatkeqėsisht, nga pakujdesia varri ėshtė zhdukur me gjithė gurėt e gdhendur e qė do tė vlenin si material burimor. Nė kėtė rast shėnojmė se edhe shume dokumente tė tjera me interes tė madh qė ruheshin nė familjen e tij deri me 1913-ėn, u dogjėn nga i biri, Ahmeti, nga frika e kontrollit tė malazezėve me rastin e pushtimit tė Shkodrės prej tyre.

    Pėrfundimi dramatik i Degės sė Shkodrės dhe i krejt Lidhjes u pėrjetua me keqardhje tė madhe nga populli, por ky nuk u ndie i mundur, sepse ngjarjet e kėtyre viteve hodhėn bazat e bashkimit kombėtar, pa pėrkatėsi fetare krahinore. Botės iu dhanė sinjale tė forta tė-identitetit kombėtar, si dhe tė shpirtit liridashės tė popullit tonė, qė me armė nė dorė u rėzistoi jo vetėm shovinistėve fqinj, por edhe Fuqive tė Mėdha e vetė turqve. Lidhja u shtyp, por lėvizja kombėtare mori pėrpjestimet e duhura dhe njohu vetėm ngritje. Nga roli qė luajti dhe nga pėrkushtimi konsekuent edhe emri i Ddaut Boriēit u skalit me shkroniat e duhura nė pėrmendoren e pavdekshme tė kėsaj ngjarjeje tė ndritur.

    Gjuhėtari, autori i teksteve

    Njė profil i tretė i Daut Boriēit, jo mė pak i rėndėsishėm pėr kushtet e prapambetjes qė kalonte vendi ynė, ėshtė edhe ai i gjuhėtarit e i krijuesit tė teksteve shkollore. Kontributi i tij nė lėmin e arsimit nuk u reduktua vetėm nė kuadrin e veprimtarisė legale nė atė sektor. Ashtu siē thuhet nė Historinė e Shqipėrisė (volume i dytė, viti 1965, fq. 107, Tiranė), " ... kleriku patriot mysliman, Daut Boriēi, botoi me 1869, nė stamboll njė abetare tė gjuhės shqipe, e cila, duke pėrdorur alfabetin arab, pėrpiqej tė fitonte pėr ēėshtjen kombėtare shtresa e gjerė e popullatės myslimane, pa rėnė nė sy tė ēensurės." Pikėrisht Daut Boriēi botoi abetaren turqisht-shqip nė themel tė njė alfabeti tė hartuar prei tij me shkronja arabe. Dhe kėtė e botoi pa emėr tė vetin e pa datė, sepse ishte e ndaluar shtypj a e nj ė broshure nė gjuhė shqipe, qoūė edhe me alfabet arab.

    Me sa dihet, informacionet e para mbi kriiimtarinė e D.Boriēit i kemi nga revista "Diturija" e L.Skendos (viti 1927 dhe 1928) pėrmes rubrikave "Bibliografia shqipe", "Letra nga kėndonj ėsif ', mbėshtetur nė inforrnacionet e dy mėsuesve shkodranė Sh.Muka e H.Bushati.

    Rreth botimeve tė abetares, si dhe rreth veprave tė tjera, profdr.Jup Kastrati ka dhėnė njė informacion mė tė gjerė nė "Buletinin pėr shkėmbimin e eksperiencės" viti 1954, Shkodėr, Nr.9, fq.7, duke e paraqitur tė plotė nė veprėn e tij "Figura tė ndritura tė Rilindjes Kombėtare".
    1) "Alfabet shqip" me shkronja turqishte. Litografue nė Stamboll mė 1861. Nė faqen 32, nė mes tė tierash, lexohen edhe kėto : "Punėn shikoje, se marrohe mandej; xen me shkrue shqip".
    2) Njė ribotim tietėr ėshtė ai i vitit 1869.
    3) "Abetare shqip" E ndryshueme prej sė parės. Dorėshkrim.
    Teksti nis me kėto fjalė tė shkrueme nga autori : "Shqiptari, me mėnyrėn e shkronjave qė kam kallzue nė alfabetin shqip, brenda pak kohe mundet me shkrue gjuhėn e vet..."
    4) "Abetare shqip", e ndryshueme prej tri tė parave. Nė verso tė fletės sė katėrt lexoimė konceptin'e njė letre, qė i dėrgon nga Stambolla djalit tė vet. Duket se ky dorėshkrim asht hartue pas pak kohe qė u internue nė Turki, dmth rreth vitit 1881.
    5) "Gramatikė shqipe" (e vogėl). Njohuni tė pėrgjithshme numrin, gjininė, etj. Vepra asht e pakryeme.Dorėshkrim..
    6) "Fjalor turqisht-shqip". Dorėshkrimi ruhet nė Arkivin e Shtetit. Vepėr e papėrfundueme.


    Pėrveē kėtyne la dorėshkrim njė autobiografi dhe dy ditare, njeni i vitit 1884-1850, tjetri i vitit 1893-1895.

    Prof Kastrati me punime tė viteve tė mėvonshme (shih Bibliografinė e kap.) e pasqyroi dhe e analizoi mė nė thellėsi kėtė veprimtari tė D.Boriēit.

    Krahas punimeve tė autorėve tė tjerė, kontributi gjuhėsor i kėtij personaliteti u trajtua edhe nga studiuesit Sh.Osmani, Nj.Kazazi, T.Osmani nė simpoziumin shkencor me rastin e 100 vjetorit tė vdekjes sė Daut Boriēit (Shkodėr, nėntor 1996). Mjedisi i Shkodrės ku punoi Daut Boriēi, paraqiste vėshtirėsi tė veēanta, prandaj pėrpjekjet e tij spikasin mė tepėr nė kushtet e prapambetjes sė shumicės sė elementit mysliman tė qytetit. Sigurisht qė nuk mohohet fakti se njė shtresė e tregtarėve dhe zejtarėve tė qytetit mbėshteste kėrkesat pėr arsim e kulturė qė shtronte nė atė periudhė lėvizja kombėtare. Dihet qė nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar inteligjenca e elementit mysliman tė qytetit pėrfaqėsohej kryesisht nga klerikėt. Ėshtė e kuptueshme qė jo tė gjithė ishin tė njė niveli e tė njė mendimi. Nė kontingjentin e klerikėve tė pėrgatitur e tė njohur pėr mbėshtetjen qė i jepnin idesė pėr zhvillimin kulturor e arsimor tė besimtrėve, nė prizmin e gjerė tė fjalės, shquhej mes figurave tė tilla, si: Salih Efendia i Madh, J.Tabaku, Sh.Shamia, H.J.Kraja, H.A.Ulqinaku etj. edhe D.Boriēi.

  4. #4
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAXHI HAFIZ SABRI KOĒI


    Marre nga libri "Ne kujtim te brezave" i autoreve;Dr.Honoris Causa (Mesues i Popullit) Fak LULI, Islam Dizdari, Nexhmi Bushati.



    "Ne gjuhėn fetare ky lloj njeriu si Hafiz Sabriu quhet "Muxhahid", d.m.th. njė njeri qė shkrin veten per hir tė Zotit. Ėshtė me tė vėrtetė njė nder qe ndodhet ne mesin tonė njė misionar i tillė, qė nuk kurseu as jetėn per ruajtjen e shtrirjen e normave morale Islame, tė luftuara aq egersisht nga diktatura e shtetit te pare ateist ne botė. Ne e falenderojmė per kėtė, por shpėrblimi i tij do tė jetė te Zoti pėr shėrbimin qė i ka berė fesė lslame".

    Imam Velibi Ismaili


    Haxhi Hafiz Sabri Koēi lindi mė 14 maj tė vitit 1921 nė fshatin Orenjė tė Librazhdit. Babai i tij ishte larguar nė kurbet, nė Selanik pėr tė pėrballuar jetėn e rėndė. Pa u mb'ushur ende viti i gėzimit tė djalit, erdhi lajml i kobshėm. Idrizi kishte vdekur. Sabriu mbeti jetim.

    Kėshtu filloi njėjetė plot vuajtje pėr nusen e re. Nėnė Zenja mposhti dhimbjen dhe u bė pėr djalin e vogėl jo vetėm nėnė e dhėmbshur, por edhe babė, iu pėrkushtua rritjes dhe edukimit tė tė birit.

    E qe kjo edukatė e njė nėne shqiptare, qė diti tė kombinojė drejt pėrkėdhelitė e kujdesin pėr mirėrritjen e djalit me detyrėn pėr t'i dhėnė atij njė drejtim nė jetė, duke e stėrvitur nė tė gjitha punėt pėr kapėrcimin e vėshtirėsive. Falė kėsaj edukate, Sabriu i vogėl pėrballoi travajet e jetės.

    Vdekja e babait e bėri qė nė fėmijėri tė hershme tė hyjė shpejt nė jetė, tė mėsojė e tė pėrballojė vetė vėshtirėsitė e t'i zgjidhė ato mbarė e mirė, si e lyp e drejta e zakoni i mirė e mėsimet fillestare tė fesė islame qė kishte marrė nė shtėpinė e vet, e shquar pėr tradita fetare.

    Njė zotėri nga Shkodra, Kryetari i Komunės, Adem Kastrati, duke e parė zgjuarsinė e Sabriut tė vogėl 10 vjeē, ia mbushi mėndjen nėnės Zenjė dhe kushėrinjve qė ta dėrgonte nė Shkodėr pėr tė mėsuar. Dhe kėshtu i vetėm, nė vitin 1932 filloi njėjetė plot sakrifica e vėshtirėsi, jeta e shkollės dhe jeta e punės. Djaloshi i vogėl me sjelljen e tij, me devotshmėrinė e tij, me pėrkushtim e mėnēuri, fitoi shpejt respektin e tė gjithėve, e posaēėrisht tė mėsuesit tė besimit, Hafiz Muhamedit, i cili īshte edhe muezin nė xhaminė e Rusit tė Vogėl. Hafiz Muhamedi, duke admiruar zėrin e tij aq tė bukur e leionte tė kryente ndonjėherė detyrėn e muezinit. Pasi mori mėsimet fillestare tė fesė, Hafiz Muhamed Kastrati duke parė pėrparimin e shpejtė tė Sabriut nė mėsime dhe zellin e pėrpjekjet e tij, u interesua te myderrizi i shquar, Haxhi Muhamed Bekteshi, qė ai ta pranonte si nxėnės tė vetin (telebe). Kėshtu me ndihmėn e pakursyer tė Haxhi Muhamed Bekteshit, i cili e trajton si fémijėn e vet, Sabriu i pėrkushtohet plotėsisht studimeve. Pėr kėtė kohė H. Sabriu thotė: "Me sa mbaj mend unė, kah fundi i vitit tridhjetė Shkodra kishte arritur njė zhvillim tė madh tė fesė ... Nė fakt ishte ashtu siē i thonė arabėt: "Mehdul el ilmi", djepi i diturisė dh e i kulturės Islame".1

    Duke folur pėr punėn e mirė qė bėhej nė Shkodėr pėr pėrgatitjen e kuadrove tė rinj pėr fenė Islame, H. Sabriu shkruan: " ... janė pėrgatitur kuadro me njohuri tė larta fetare, saqė mund tė krahasoheshin me ato qė vinin nga tokat arabe".2

    Shumicėn dėrmuese tė lėndėve i mėsoi tek H.Muhaniet Bekteshi, ndėrsa disa prej tyre, si specialitete tė veēaiita, si: psh. ligj in mbi trashėgiminė dhe Kiraetin (ilustrimin e Kur'anit) e mėsoi te Hafiz Sabri Beg Bushati3, ndėrsa tefsirin e mėsoi tek Sheh Qazim Hoxha nė periudhėn qė ishte nė Shkodėr.4

    Mbas 15 vjet punė kėmbėngulėse, mė nė fund arrin tė marrė diplomėn (ixhazetin) nga Hafiz Muhamed Bekteshi. E pėrkthyer nė gjuhėn shqipe, diploma (ixhazeti) ka kėtė pėrmbajtje:

    "Kjo ėshtė formula e diplomės sime me tė cilėn vėllain tim Pėr Zotin, Zotninė tonė Sabri Idriz Koēi, i cili ėshtė i pajisun me tė gjitha cilėsitė e nalta Islame dhe i plotėsoi shkėlqyeshėm tė gjitha mėsimet teologjike tė mbėshtetuna nė Kur'anin e Madhnueshėm dhe nė Hadithet e Hazreti Muhammedit a.s. tė mbėshtetuna edhe nė arsyet mendore filozofike dhe unė nevojtar i varfér tek mėshira e tė Madhit ZOT, i quajtur Muhamed Mahmud Beqir Shkodrani (Begteshi).

    Hixhri. Data e diplomimit, muaji Rebiul-evel, ditėn e enjte 1370

    Muhaniet Teufik

    Nga pėrmbajti a e ixhazetit (diplomės) dhe nga e gjithė puna pėr pėrgatitjen e Hafiz Sabriut nxjerrim kėto pėrfundime:

    - Diploma jep dy vlerėsime themelore:

    Sė pari: vlerėsohet studenti pėr formimin e tij moralo-fetar. Pajisja e tij me virtytet dhe cīlėsitė islame ėshtė nė themel tė vlerėsimit.

    Sė dyti, theksohet se studenti i ka pėrvetėsuar shkėlqyeshėm tė gjitha mėsimet teologjike.

    Mėsimet teologjike'sipas diplomės mbėshteten nė kėto burime kryesore:

    1 - Nė Kur'anin e Madhėrueshėm
    2. Nė hadithet e Hazreti Muhammedit a.s
    3. Nė arsyet (shkencat) mendore-filozofike
    4. Te pėrvoja dhe dituria e Profesorit (te unė nevojtar i varfėr i mėshirės sė tė Madhit Zot, i quajtur Muhamed Mahmud Beqir Shkodrani (Bekteshi)

    - Mėsimi zhvillohej individualisht-. Studenti nė bazė tė njė pune tė detajuar ishte i detyruar tė studionte dhe tė ballafaqohej me mėsuesin rregullisht nė seanca mėsimore, qė kishin karakter instruktimi, transmetim njohurish, kontroll dhe verifikim aftėsish dhe shprehish.

    Njė vėmendje e veēantė i kushtohej zotėrimittė gjuhės arabe, gramatikės dhe sintaksės sė saj, qė shėrbente si bazė pėr mėsimin e Kur'anit, ilustrimin dhe komentimin e tij. Por, duke marrė parasysh se shtrohej detyra e mėsimit tė Kur'anit pėrmendėsh, pėr atė qė dėshironte tė fitonte titullin "Hafiz", vėshtirėsitė shtoheshin, aq mė tepėr duke marrė parasysh kėrkesat e larta qė kishte Myderrizi i shquar, Haxhi Muhamed Bekteshi.

    - Mėsimi zhvillohej i pandarė nga praktikat fetare, praiidaj studentėt qė herėt fillonin punėn si mėsues pėr nxėnėsit fillestarė, shėrbenin si muezinė ose kryenin dhe detyrėn e imamit nė xhamitė qė kishin nevojė.

    - Gjatė seancave mėsimore studentėt nxiteshin qė tė kėrkonin literaturėn burimore tek studiuesit mė nė zė, nxiteshin tė lexonin, tė gjurmonin, tė kėrkonin diturinė tek dijetarėt mė tė shquar dhe nė librat mė tė zgjedhur.

    Gjithashtu studentėt gjatė praktikės nėpėr xhami nxiteshin qė tė kėrkonin ndihmėn e dijetarėve mė kompetentė. Kėshtu psh, shkon pėr t'u kėshilluar me profesorin e nderuar, Hafiz Ibrahim Kaduku.5 Tek ai gj eti nj ė pritj e tė veēantė. Profesori jo vetėm i dha shpjegimet e duhura, por i dha edhe libra pėr tė studiuar.

    Roli i kėsaj pėrgatitjeje solide duket fare qartė edhe sot nė ni-velin e lartė tė ligjėratave, nė lehtėsinė pėr tė cituar ajetet e Kur'anit tė madhėrueshėm, tė haditheve tė Profetit a.s. apo tė poetėve mė tė shquar tė botės Islame, nė komentet dhe argumenter bindėse, nė aftėsitė pėr t'u orientuar nė problemet qė shtron jeta sot. Bagazhi i njohurive tė fituara nė 15 vjet studimjanė ato themele tė shėndosha tė hedhura nė rini, qė formuan tek Hafiz Sabriu njė personalitet tė plotė nė lėmin e shkencave fetare Islame.

    Pas vitit 1939 emėrohet imam nė njė lagje tė vjetėr tė qytetit tė Shkodrės, rrėzė kėshtjellės "Rozafat", nė Luguēesme, pastaj nė Xhaminė e Bardhė e mė vonė nė lagjen Dudas. Ai me kėmbėngulje u afrua me popullin, u njoh shpejt me burrat e nderuar besimtarė tė lagjes, zuri miqėsi me ta, pėrpak kohė ia ndryshoi gjendjen xhamisė, e zbukuroi atė.

    Nė vitin 1952 emėrohet imam nė Xhaminė e Rusit tė vogėl. Nė pak kohė ndryshoi pamja e xhamisė.

    Hafiz Sabriu plot pėrkushtim, me pėrgatitje tė lartė fetare, me argumente bindėse, duke rrokur probleme qė shqetėsonin besimtarėt, me fjalėn e thjeshtė, por tė zjarrtė shtonte radhėt e besimtarėve, gjithnjė e mė shumė tė rinj vinin nė xhami e ndiqnin ritet fetare, gjė qė binte nė kundėrshtim tė hapur me ideologjinė komuniste, me propagandėn e Partisė. Dhe kundėrshtimet e goditjet nuk vonuan.

    Lidhur me kėtė Hafiz Sabriu kujton: "Sekretari i Parė i PPSH pėr rrethin e Shkodrės nė atė kohė, me paturpėsi vjen e futet nė xhami brenda dhe ma nxjerr rininė pėrjashta, ndėrsa Kryetari i degės mė bėn presione nga mė tė ndryshmet duke mė thėnė: "Ti je me reaksionari i tė gjlthė klerikėve, pasi po na e helmon rininė, po ju jep opium, mė thotė se duhet tė zhvishesha nga petku fetar. Nė asnjė mėnyrė nuk mund tė pranoja diēka tė tillė dhe tė tėrhiqesha nga ajo rruge qė kisha nisur qysh nė fėmijėri."6

    Pėr ta larguar nga besimtarėt e shumtė tė Rusit, e transferojnė nė xhaminė Plakė, njė xhanii shumė e njohur, por e vjetėr. Nuk ishte lokali ai qė i tėrhiqte besimtarėt.

    E meremetoi atė, atje ku as ibrik nuk kishte, futi ujin brenda dhe e pajisi pėr bukuri.

    Njė besimtar kujton: "Njė ditė kishte kaq shumė pjesėmarrje, sa shumė njerėz mbetėn jashtė, njėri hoqi xhamin e dritares, qė tė dėgjonin besimtarėt pėrreth".7

    Duke parė popultaritetin nė rritje tė Hafiz Sabriut, organet shtetėrore ndėrhyjnė dhe e transferojnė nė Krujė, gjoja duke e graduar nėn/Myfti.

    Pėr ta larguar nga besimtarėt, qė e ndiqnin kudo, me Dekretin Nr.534, nė bazė tė vendimit Nr. 55, dt. 23.5.1956 e transferojnė pėrsėri duke e emėruar Myfti nė Kavajė, ku gjeti njė mbėshtetje shumė tė ngrohtė nga besimtarėt.

    Pavarėsisht nga vėshtirėsitė e pengesat e shumta, nė Kavajė Hafiz Sabriu iu pėrkushtua detyrės me zell tė pashoq. U zmadhua xhamia e Ali Hajdarit, kurse nė fshatrat pėrreth u ngritėn 15 xhami tė reja. Nė tė gjitha pėrurimet Hafiz Sabriu merrte pjesė. Veprimtaria ishte shumė e madhe nė atė periudhė, nė tė cilėn sa vinte e shtohej lufta e pushtetit dhe e organeve tė sigurimit kundėr fesė.

    Lidhur me veprimtarinė e Hafiz Sabriut nė Kavajė po citojmė pjesė nga kujtiniet e qytetarėve kavajas.

    Haxhi Xhafer Shkodra thotė: "Qė nė fillim mė bėri pėrshtypje tė madhe pėr angazhimin e tij dhe pėr thjeshtėsinė, punonte pa u lodhur e ia ndryshoi pamjen meniėherė Myftinisė sė Kavajės.8

    A i kėrkonte tė kthehej nė Shkodėr, por nė vend qė t'i plotėsohej kjo nevojė jetike pėr tė dhe pėr familj en, e transferojnė nė Korēė.

    Me kėrkesėn e besimtarėve tė lagjes Rus i Vogėl emėrohet pėrsėri imam nė Shkodėr.

    Tashmė pėrvoja e fituar nė shėrbim tė fesė qė nė moshė tė re kishte arritur pjekurinė dhe Xhamia e Rusit, siē quhej, u bė objekt diskutimesh tė ndryshme nė familjet e besimtarėve dhe nė zyrat e pushtetit. Ndryshimi i pamjes sė xhamisė, frekuentimi i saj si nė asnjė xhami tjetėr, pjesėmarrja e tė riqjve dhe e fčmijėve, dėgjimi i zėrave tė tyre tė ėmbėl, tė pėrgatitur me aq kujdes e aftėsi nga Hafizi, pra kjo ringjallje e fesė nuk iu pėlqente organeve tė pushtetit komunist.

    Populli kėrkonte qė tė kultivohej feja, ashtu siē duhej, ndėrsa diktatura gjithnjė e mė shumė ashpėrsohej. Tė gjitha kėtyre u erdhi lundi mė 4 qershor 1966, kur i vunė hekurat dhe e arrestuan.

    Hafiz Sabriu kujton: "Ishte e Xhuma. Pas faljes xhemati po pėrshėndetej me mua si asnjėherė tjetėr. Tė gjithė vinin e nuk po largohesliin. Kjo mė bėri shumė pėrshtypje. U pėrmallova ... E me tė vėrtetė, kjo qe Xhumaja e fundit pėr mua dhe pėr besimtarėt".9

    Arrestimi i Hafiz Sabriul ishte njė provė e qartė se organet e dhuiiės nuk lejonin asnjeri, qoftė ky edhe hoxhė apo prift tė vepronte i lirė, tė shkonte i lirė kundėr interesit tė politikės sė Partisė nė ftiqi. Nuk ėslitė aspak rastėsi qė u vendos tė arrestohej Hafiz Sabriu. Ai ishte ndėr hoxhallarėt e paktė, qė gjithnjė e mė shumė po pengonte luftėn ideologjike qė kishte projektuar Partia pėr "edukimin e njieriut tė ri". Ky hoxhė aktiv dhe me kulturė, qė grumbullonte rreth vetes rininė, duhej qėruar, ai ishte bėrė pengesė.

    Me dėnimin e Hafiz Sabriut me akuza tė sajuara synonin tė shuainin besimin nė fjalėn e Zotit, nė mėsimet e fesė, synonin t'i hapnin shtegun ideologjisė komuniste, synonin tė pėrgatitnin vitin 1967, vit kur u ndalua me forcė e me dhunė besimi, njė nga tė drejtat mė tė vjetra, njė nga liritė mė tė shenjta tė njeriut.

    Tashti e priste burgu, puna e rėndė fizike, tortura e shoqėruar me tė gjitha mungesat.

    4 qershor 1966 dita e arrestimit.
    22 tetor 1986 dita e lirimit.
    20 vjet, 4 mluaj e 18 ditė burg.

    Vetėm ai qė e ka provuar burgun, burgun e diktaturės komuniste nė Shqipėri, mund ta dijė se ē'heq njeriu. Njeriu, me sa duket, qenka krijesa mė e fortė. "I ra gurit dhe u thėrmue, i ra njeriut dhe duroi". Po, qenka e vėrtetė, njeriu ėshtė mė i fortė se guri.

    Nėse pėrvoja popullore ka provuar njė gjė tė tillė, jeta e Hafiz Sabriut ėshtė njė provė e gjallė durimi e besimi, vullneti e pėrpj ekj ej e pėr j etė a vdekj e. "Ashtu i shte shkruar prej Zotit xh. sh., shkruan Hafiz Sabriu, tė pėrjetoja tė gjithė atė qė njeriu nuk ia dėshiron kurrė njeriut. U mbėshteta nė Zotin..."10

    Komunistėt, tė lidhur me pranga e futėn nė burg, e ai doli vėrtetė i moshuar e i lodhur fizikisht, por me shpirt tė lirė, shpirtin e zemrėn nuk mundėn dot t'ia pėrulnin, besimin nė Zotin nuk mundėn dot t'ia shuanin, pėrkundrazi, vuajtja emjerimi qe njė provė pėr tė. E ai fitoi e doli mė i fuqishėm.

    Ja ē'tregon Z. Osman Kazazi: "Veprimtaria patriotike dhe fetare e Haxhi Hafiz Sabri Koēit ka qenė dhe vazhdon tė jetė shembullore si nė burg, ashtu edhe jashtė tij. Ishte i devotshėm, misionar i palodhur, patriot e fetar. Edhe nė kushtet e vėshtira tė burgut zbatonte rregullat fetare. Ishte njė njeri i rregullt, jetonte si i vetmuar, komunikonte fshehurazi pėr tė na dhėnė kurajo e pėr tė na mbajtur lart moralin tonė."11

    Z. Shefqet Kraja, nė revistėn "Pėrpjekja jonė" shkruan:

    Hilirėsie e tij Sabri Koēi, gjithmonė me besim nė Perėndinė u lut pėr ne, pėr shpėtimin e shqiptarisė. Nė atė mahsher tė vėrtetė, me pergjeglesinė e detyrės hyjnore dhe tė drejtės njerėzore u bė simbol i qėndresės aktive dhe i ngushėllimit shpirtėror tė tė dėnuarve dhe tė tė persekutuarve antikomunistė..."12

    Mė 22 tetor 1986 lirohet nga burgu. Njė ditė pėrmallimi. Kishte hyrė 45 vjeē dhe dilte i moshuar, 65 vjeē. Jashtė e priste gruaja e drobitur nga hallet ejetės, djemtė qė i kishte lėnė fémijė e ishin bėrė burra. Por njė gjė kishte rėndėsi, kishte fituar mbi tė gjitha tė kėqijat e mjerimet e burgut.

    Lidhur me kėtė Hafiz Sabriu ka thėnė: ASKUSH NUK ĖSHTĖ NĖ GJFNDJE PĖRVEĒ NESH TĖ SHPJEGOJĖ VUAJTJET 50 -VJEĒARE TĖ POPULLIT SIIQIPTAR. FATBARDHĖSISHT ISHTE DĖSHIRA E TĖ MADHIT ZOT QĖ KISHTE MARRĖ MBI VETEN E VET SI DETYRĖ TĖ NDIHMOJE TE DEMTUARIN DHE TE MPOSHTE ME TURP DEMTUESIN (Kur'ani, Surj a 76, ajeti 31 ).13

    Por ishte mėshira dhe fuqia e tė madhit Zot qė pas 50 vjetėsh tė dalė nė dritė e drejta, tė shpėrblehet gjaku dhe sakrifica e qindra e mijėra shqiptarėve, qė vdiqėn nėn breshėrinė e plumbave, qė u shkrinė nė qelitė e errėta apo lanė rininė e pjesėn mė tė madhe tė jetės nė kampet e shfarosjes e nė burgjet komuniste. Po Zoti i ndihmoi. U mposht me turp diktatura.

    "16 nėntor 1990. Dita mė e bukur e jetės sime"

    Kjo ditė nuk erdhi rastėsisht. Ishin dėshirat dhe ėndrrat e njė populli, tė ndrydhura e tė heshtura, qė gufuan aq vrullshėm nė ato ditė nėntori. Rinia shkodrane, duke marrė bekimin e prindėrve dhe tė moshuarve iu pėrvesh punės.

    Gjatė njė interviste e pyetėn Hafiz Sabriun: "A menduat pėr pasojat qė mund tė kishit nė drejtimin e kėsaj ceremonie?". Ai u pėrgjegj: "Duke kujtuar tė gjitha vuajtjet e mundimet nuk kisha se ēfarė tė humbija. I pėrkrahur nga djemtė dhe i ftuar nga rinia e mrekullueshme shkodrane, unė e ndieja veten superior ndaj atyre qė duhej tė kisha frikė".

    Tė rinjtė, pėr siguri nga ndonjė incident i organizuar apo dhe i rastit, e morėn Hafiz Sabriun natėn, pa gdhirė dhe e ēuan nė shtėpinė e familjes sė nderuar Myftia, pranė xhamisė.

    Qytetari shkodran, besimtari i devotshėm, Z. Rasim Sokoli kujton: "Pak ēaste para fillimit tė ceremonisė, Hafiz Sabriu kėrkoi qė nj ė dj alė i ri duhet tė hapte mitingun dhe t'ia je . pte fjalėn. tjnė dola jashtė dhe aty nė mes njerėzve thirra njė djalė e, kur mora vesh se ishte Ardian I sa Golemi, i nipi i Haxhi Hafiz Abaz Golemit, e ftova nė shtėpi. Hafiz Sabri u, unė dhe Ardiani hipėm nė tribunė".14

    Nė shtėpinė e familjes Myftia u bėnė shumė takime nga rinia dhe besimtarėt e vjetėr shkodranė. Kjo familje nie tradita tė vjetra kulturore, fetare dlie atdhetare, nga gjiri i sė cilės kishin dalė Jusuf Efendi Tabaku (Myftia Plaku), Abdullah Efendi Tabaku, F,sat Efendi Myftia, nė ato ditė tė vėshtira, kur diktatura komuniste vazhdonte krimet e saj, pa marre parasysh rreziqet, priti me bujari Hafiz Sabriun. Djemtė e kėsaj familjeje e shumė qytetarė tė tjerė e pėrcollėn pėrmes popullit deri nė tribunėn e ngritur para xhamisė sė Plumbit.15

    Atė ditė e gjithė Shkodra ishte nė kėmbė. Qė nė orėt e para tė mėngjesit njerėzit lėviznin nga tė gjitha drejtimiet: nga ura e Bahēallėkut, nga ura e Bunės, nga Tophana, nga Parruca, nga Perashi, nga Tepja dhe Ajasma po grumbulloheshin nė sheshin e xhamisė sė Plumbit, nė oborret e shtėpive. Lajmi ishte pėrhapur nė ēdo familje, nė heshtje e vesh mė vesh.

    Pėr kėtė ngjarje tė shėnuar pėr fenė Islame dhe pėr tė gjithė Shqipėrinė Hafiz Sabriu ka dhėnė shumė intervista. Po citoimė disa prej tyre: "Dita e 16 nėntorit do tė mbetet e paharruar nė jetėn time. E kam tė freskėt momentin kur u ndodha para njė mitingu prej 55 mijė vetėsh. U entuziazmova dhe mu deshėn disa ēaste pėr tė mė kaluar emocionet. Nuk pėrshkruhet gėzimi e kėnaqėsia e asaj dite.

    Kio ngjarje mė forcoi edhe imė tepėr besimin nė Zotin e vėrtetė qė thotė nė librin e Tij tė shenjtė: "Tė pafetė duan e pėrpiqen me tė gjitha mėnyrat qė tė shuajnė dritėn hyjnore nga zemrat besimtare tė njerėzve, por Perėndia ka vendosur qė ajo dritė tė mos shuhet kurrė". (Kurani, Suretut-teube, kaptina 9,ajeti 32).16

    Ceremonia e 16 nėntorit 1990 nuk qe thjeshtė njė ceremoni fetare, ajo krahas vlerės sė vet tė ringjalljes sė fesė, mori njė karakter tė hapur politik. Hafiz Sabriu ka thėnė: "S'ka krim mė tė madh se ti mbyllėsh tjetrit derėn e shpirtit, derėn e ndėrgjegjes e tė kujtesės tė tė madhit Zot.

    Hapja e xhamisė sė Plumbit qe ngjarje e shėnuar. Pas 23 vjetėsh u kėndua EZANI dhe u fal Xhumaja.

    Hafiz Sabriuii tani e prisnin shumė punė, punė tė mėdha e shtimė tė vėslitira. Dhe ai filloi tė pėrvijonte tė ardlimen e fesė Islati-ie nė Shqipėri. Besimi nė Zotin do ta udhėhlqte atė nė gjithė ato shtigje vėrtetė tė vėshtira.

    Ndėrsa mitingu madhėshtor pėrfundoi dhe njerėzil tubatuba po shpėrndaheshin duke mbajtur me vete gėzimin e harenė e asaj dite tė madhe, nė xhaminė e Plumbit u organizua njė mbledhe vogėl nga pėrmasat, por me njė rėndėsi tė veēantė historike pėr tė ardhmen e Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė. Nė kėtė mbledhje, si tė themi nė ilegalitet, u vendos krijimi i "Bashkėsisė Islamike Shqiptare" me qendėr nė Shkodėr.

    Krijohet kryesia e pėrbėrė nga 20 anėtarė tė pėrkohshėm.

    Menjėherė, pa humbur kohė Shoqata harton 3 dokumente themelorė:

    1 - Kėrkesėn pėr tė miratuar shoqatėn "Bashkėsia Islame Shqiptare"
    2 - Statutin e shoqatės "Bashkėsia Islame Shqiptare"
    3 - Programin e veprimtarisė sė Shoqatės

    Realizimi i kėtyre detyrave, i statutit dhe i programit filloi menjėherė, pavarėsisht nga vėshtirėsitė e shumta, pa pritur ende miratimin e Shoqatės.
    Mė dt. 23.1.1991 Ministria e Drejtėsisė, Drejtoria e Kodifikimit lėshon Urdhėrin Nr.2/1 pėr miratimin e krijimin e Shoqatės "Bashkėsia Islame Shqiptare".

    Kjo qe njė fitore me rėndėsi. Mė nė fund u krijua "Bashkėsia Islame e Shqipėrisė" me qendėr nė Shkodėr, qė e kishte ndėrprerė veprimtarinė e saj nė vitin 1967.

    E drejta u dha, por mundėsitė pėr tė zhvilluar veprimtarinė nuk ekzistonin, nuk kishte asgjė, kishte vetėm n ė emėr, kishte vetėm njė dėshirė mbarėpopullore, kishte vetėm entuziazėm e mundėsi jo.

    Sidoqoftė puna filloi. Janė disa punė tė vogla nė dlik-je, por me rėndėsi tė madhe.

    Pėr herė tė parė pas kaq vitesh izolimi, Bashkėsia Islame Shqiptare, nga Shkodra njofton vėllezėrit e vet tė Bashkėsisė Islame tė Kosovės, tė Maqedonisė dhe tė Malit tė Zi pėr formimin e kėtij institucioni. Kėshtu, me datėn 9.2.1991 i drejtohet njė telegram Bashkėsisė Islamike Prishtinė.
    Hafiz Sabriu u bė pėrfaqėsues dinjitoz i besimtat-ėve islaniė dhe i gjithė popullit shqiptar nė tė gjitha tubimet brenda vendit dhe nė veprimtaritė e shumta fetare. Krijimi i Shoqatės "Bashkėsia Islamike Shqiptare" dhe miratimi i saj mė 23.1.1991, zgjedhja e Kėshillit tė Pėrkohshėm, e Kryetarit Hafiz Sabri Koēi dhe sekretarit Z. Mithat Myftia, sel ia e saj nė qytetin nismėtar tė Shkodrės, qe njė ngjarje me rėndėsi qė nxiti njė veprimtari tė dendur fetare nė tė gj ithė Shqipėrinė. Kj o bėri qė tė fillohej puna pėr institucionalizimin e veprimtarisė sė Bashkėsisė Islame.17

    Prof Dr. Shefq et Ndroqi nė kuj timet- e veta shkruan mes tė tjerash: "U caktua njė komision qė tė shkonte nė Shkodėr, tė takonte H. H. Sabri Koēin. U caktova unė (Prot Dr. Shefqet Ndroqi, shėnimi ynė), Z. Bardhyl Fico, Z. Ramazan Rusheku dhe Z. Zyher Naim.

    Shkuam nė Shkodėr te Hafiz Sabriu dhe i shtruam kėrkesėn tonė. Hafizi parimisht ishte dakort, por duhej tė merrte mendimin e Kėshillit tė Pėrkohshėm me qendėr nė Shkodėr, tė krijuar mė parė. U vendos qė tė bėhej njė mbledhje e gjerė nė Tiranė."l18

    Mė 14 shkurt 1991 u organizua mbledhja e parė zyrtare me pėrfaqėsues nga tė gj itha rrethet qė u zhvillua nė Pallatin e Kulturės "Ali Kelmendi" nė Tiranė. Nė kėtė mbledhje tė pėrgatitur me seriozitet nga grupet nismėtare tė rretheve, pasi u diskutua gjėndja dhe mundėsitė, u shtrua pėr miratim statuti dhe programi i Bashkėsisė Islame tė Shqipėrisė dhe u zgjodh kryesia e pėrbėrė nga H. Sabri Koēi, Sali Ferhati, Ramazan Rusheku, Sali Tivari, Ismail H. Muēa."19

    Kryetar i Kėshillit tė Komunitetit Niysliman tė Shqipėrisė u zgjodh me votim unanim Hirėsia e tij H. Sabri Koēi.

    Fillimet e punės sė Komunitetit Mysliman Shqiptar kanė qenė tepėr tė vėshtira.

    Pro£ Ndroqi kujton: " ... ato ditė kishim vėshtirėsi tė shumta, mbasi nuk kishim as zyrė, as makinėl as gjėrat mė elementare. Pėr kėtė arsye unė vura nė dispozicion shtėpinė time, ato mundėsi materiale qė kisha, si: telefonin, makinė shkrimi etj. Aty punuan me orė tė tėra, pritėn delegacione tė ndryshme, si: At Lioninin, Hirėsinė e tij Imam Vehbi Ismailin, Imam Isa Hoxhėn, aty pritėn pėrfaqėsues nga vendet arabe.20

    Me krijimin e Bashkėsisė Islame tė Shqipėrisė, kryetar i sė cilės u zgjodh Hafiz Sabriu, shkalla e vėshtirėsive nė punė u rrit shumė. Ato ishin tė shumėllojshme. Ishin vėshtirėsi vetjake, qė lidheshin me vetė Hafiz Sabriun si Kryetar, detyra e tė cilit ishte tė rregullonte dhe tė kontrollonte veprimet e ndryshme tė Bashkėsisė Islame,21 por kishte edhe vėshtirėsi tė tjera.

    Duke folur pėr to Hafiz Sabriu ėshtė shprehur: " ... Ne kudo qė shkojmė nėpėr rrethe formojmė njė Kėshill Lokal, hapim dyert e xhamive, mbajmė njė bisedė tė rastit. Ata derdhin lotė pėr faqe, vijnė e na pėrshėndesin. Pėrqafohemi pėrzemėrsisht, por pastaj i lėmė fukara, mu si nėna kur e ēon fémijėn nė ēerdhe, shkon nė punė e nuk di se ē'bėhet me fémijėn e sqj".22

    Me kujdesin e Hafiz Sabriut ėshtė mbledhur rregullisht Kėshilli i Pėrgjithshėm kujanė shqyrtuarproblemet mė shqetėsuese tė Bashkėsisė, ėshtė krijuar Kėshilli i Pėrhershėm, ėshtė zgjedhur Kryesia e Komunitetit Mysliman Shqiptar.23

    Nga xhamia e Plumbit 16.11.1990, tek xhamia "Ebu Bekr"

    Shqipėria nė vitin 1991, si nė tė gjitha fushat, edhe nė aspektin fetar ishte e mjeruar. 1600 xhami qė funksionin nė tė kaluarėn, tė gjitha ishin rrafshuar pėr tokė dhe ndonjė qė kishte mbetur si ndėrtesė ishte shndėrruar e kthyer nė magazinė, klub, apo lėnė nė mėshirėn e lagėshtirės e tė kohės. Vetėm nga dėsliira e mirė e njerėzve besimtarė e me shumė punė, u bė diēka qė alo tė meremetoheshin dosido e tė ktheheshin nė mjedise pėr tė kryer rite fetare.

    Dhe kėshtu filloi puna gjithandej: nė Shkodėr, Tiranė, Durrės, Kavajė, Berat, Elbasan, Vlorė, Korēė, Peshkopi, nė ēdo qytetefshat, qė ngakoplikunė Konispol. Dhe lajmetjanėtė shumta.

    Kėshtu dalėngadalėl, me njė punė tė kujdesshme e plot sakrifica filluan tė hapen xhamitė e para, tė meremetohen ato qė kishin mbetur kur dorėzoheshin nga organet e pushtetit, u hapėn salla pėr tė kryer faljen e predikimet e rastit, u ndėrtuan xhami tė rej a.

    Po japim njė pasqyrė tė shkurtėr, ku ka marrė pjesė nė pėrurim xhamish apo tyrbesh Hafiz Sabriu:

    Nė Shkodėr, Koplik, Durrės, Vlorė, Delvinė, Gjirokastėr, Lazarat, Berat, Korēė, Leskovik, Laē, Peqin, Domje (Tiranė), Teqja e Dervishe Hatixhesė (Tiranė), Xhamia e Naziresė (Elbasan), Xhamļa e Dine Iloxhės (Tiranė), Xhamia e Kirasit (Shkodėr), Reē i Poshtėm (Shkodėr), Pėrmet, Kavajė, (Pėrurohet xhamia e re), Bulqizė, Vrinė, Shenevlash Durrės, Rrogozhinė, Boks (Shkodėr), Korēė (Pėrurohet kompleks; Islam) Burrel, nė fshatin Panaja (Vlorė), Xhamia "Ebu Bekr" (Shkodėr), Zemblak (Korēė), Bilisht. Nė tė gjithė kėto pėrurime H. H. Sabriu merr pjesė, mban ligjėratėn e rastit dhe kryen ceremonltė fetare. Nuk po pėrmendim kėtu sa e sa ligjėrata e predikime mbajtur nė sheshin Namazgja (Tiranė), nė Xhaminė e Ethem Beut nė Tiranė e sa e sa ceremoni ne rrethe.

    E me kėtė rast nuk mund tė mos kujtojmė vlerėn e dallėndyshes sė parė qė dha sinjalin e kėputjes sė vargonjve tė ateizmit, Xhaminė e Plumbit, atė miting madhėshtor tė 16 nėntorit 1990, por edhe njėkohėsisht madhėshtinė e pėrurimit tė xhamisė "Ebu Bekr" nė Shkodėr, qė pėr nga pėrmasat ėshlė mė e madhja deri tani e mė madhėshtorja.

    Besojmė se nė tė ardhmen nė tė gjithė vendin tonė do tė ndėrtohen shuniė xhami tė tjera. Puna vazhdon, ajo sapo ka filluar.

    Hapja e Medreseve

    Hapj a e medreseve kėrkonte kuadrin e nevoj shėm, kėrkonte bazėn materiale mėsimore, kėrkonte nxėnės, kėrkonte rregulloret pėrkatėse programet dhe tekstet mėsimore. Tė gjitha mungonin. Kishte vetėm dėshirė, pasion dhe gatishmėri pėr t'ia filluar punės.

    Natyrisht, puna e pėrditshme nė medrese paraqiste shumė probleme qė duheshin zgjidhur, nė mėnyrė tė veēantė gjetj a e kuadrit si pėr lėndėt e kulturės sė pėrgjithshme, e sidomos pėr lėndėt fetare dhe pėr gjuhėn arabe.

    Pėr lėndėt e kulturės fetare medresetė u mbėshtetėn nė ishnxėnėsit e Medresesė sė Lartė tė Tiranės, tė cilėt, me gjithė moshėn e tyre qenė tė gatshėm qė tė zhvillojnė mėsim. Por kėtu ndihmuan edhe mjaft kuadro tė ardhur nga Kosova dhe Maqedonia, njė pjesė e tė cilėve vazhdojnė punėn me rendement tė lartė edhe sot. Ndėrsa pėr mėsimin e gjuhės arabe, me ndonjė pė@ashtim tė rrallė, shumica e mėsuesve erdhėn nga vendet arabe, e sidomos nga Egjipti. Pėr sigurirnin e kuadrove nga Kosova, Maqedonia apo vendet e tjera njė ndihmesė tė vyer dha kėmbėngulja e Hafiz Sabriut, i cili nė ēdo takim me miq e tė ftuar nga vendet e tjera nė Shqipėri apo nė ēdo takim e veprimtari ndėrkombėtare e ngriti me forcė nevojėn qė kishin medresetė tona dhe u fillua tė vihej nė rrugėn e zgjidhjes edhe problemi i arabishtes, ndonėse jo pa vėshtirėsi e tė meta.

    Sidoqoftė, pavarėsisht nga vėshtirėsitė e fillimit u hapėn disa medrese, si: nė Kavajė, nė Tiranė nė Shkodėr, nė Berat, nė Korēė. Kjo qe njė ngjarje me rėndėsi tė madhe pėr kulturėn dhe fenė islame. Hapja e tyre u shoqėrua me ceremoni festive, disa prej tė cilave qenė vėrtetė masive. Gjėndja e sotme paraqitet si vijon: janė hapur 10 medrese nė disa rrethe tė Shqipėrisė: nė Tiranė, nė Durrės, nė Kavajė, nė Shkodėr, nė Kukės, nė Peshkopi, nė Berat, nė Cėrrik (Elbasan), nė Korēė, nė Gjirokastėr.

    Tani qė kanė dalė maturantėt e parė nga disa medrese, lind problemi i ekuivalencės sė tyre me simotrat nė disa vende tė botės. Hafiz Sabriu ndėrhyri nė Kajro pėr pranimin e disa studentėve nga Shqipėria, medresistė, mbi bazėn e diplomave tona. Kėshtu, nga vėshtirėsitė e brendshme, lindin vėshtirėsi tė njė karakte ri tj etėr, natyrisht, mė tė komplikuara, por qė ndikojnė e kėrkojnė forcimin e medreseve tona, ngritjen e rolit tė tyre nė pėrgatitjen e kuadrit tė ri e pas kryerjes sė shkollės sė mesme, vazhdimin e shkollave tė larta jashtė vendit nė universitetet e ndryshme tė botės.

    Gjatė kėtyre viteve janė bėrė kėrkesa tė shumta nė forumet ndėrkombėtare dhe nė personalitetet e ndryshme shtetėrore e fetare pėr pranimin e studentėve tanė jashtė. Deri mė sot janė arritur disa rezultate premtuese. Vende tė tilla, si: Turqia, Egjipti, Malejzia, Jordania, Siria, l,ibani etj. kanė tėrhequr mjaft studentė nė shkollat e tyre tė larta. Vazhdojnė studimet nė kėto vende 368 studentė gj ithėsej t, shumica e tyre nė fakultete tė ndryshme laike, e nj ė pj esė nė fakultetet fetare.

    Shtypi, propagande dhe botimet fetare

    Qė nė fillimet e veprimtarisė fetare lindi nevoja e orgnnizimit tė shtypit dhe tė propagandes fetare, lindi nevoja e botimit tė librave fetare, sepse, qė nga viti 1944 nuk dilte asnjė revistė apo gazetė, nuk u lejua tė botohej asnjė libėr fetar.

    Dituria islame duhej tė hynte nė ēdo vatėr, nė ēdo familje, kultura ėshtė e domosdoshme, ajo ėshtė njė mjet shumė i fuqishėm pėr tė formuar bindje tė qėnd rueshme tek besimtarėt, aq mė tepėr qė nė vendin tonė kėto bindje ishin luftuar me njė propagande tė shfrenuar ateiste.

    Prandaj, qė mė 7.10.1991 Hafiz Sabriu i drejtohet Ministrisė sė Kulturės, Rinisė dhe Sporteve me njė shkresė, ku mes tjerash i kėrkon tė mundėsojė botimin e njė gazete.24

    Kėshtu filluan pėrgatitjet pėr botimin e gazetės, duhej ngritur redaksia, duheshin siguruar pajisjet, duhej gjetur baza materiale e fondet, duhej siguruar rrjeti i bashkėpunėtorėve e korrespondentėve, duhej organizuar shpėrndarja, etj. probleme mjaft tė vėshtira, aq mė tepėr pėr kushtet e Komunitetit Mysliman, qė i kishte shumė tė pakta mundėsitė materiale dhe pa pėrvojėn e mjaftueshme nė kėtė fushė tė vėshtirė.

    Redaktori i gazetės, inxh. Nasuf Dizdari kujton: "Ishin ditėt historike tė vitit 199 1, kur nė muaj in dhjetor bėhej mbledhja e parė e Drejtorisė sė Kulturės dhe vendosej qė nė janar tė vitit 1992 tė shihte dritėn e botimit gazeta "Drita Islame", organ i Komunitetit Mysliman Shqiptar si periodik dyjavor.

    Nuk mė harrohet paraqitja e Kryetarit tė atij Komuniteti, H.H. Sabri Koēit, i cili me njė optimizėm dhe entuziazėm djaloshar na nxiti pėr t'ia filluar njė misioni tė tillė. Gjithēka mungonte, duke filluar nga pėrvoja dhe duke pėrfunduar tek mjetet e mundėsitė, por ama nuk na mungoi pėr asnjė ēast pėrkrahja e tij, i cili me njė perspektivė tė qartė e logjikė tė fortė, duke qenė dhe kryetar i kėshillit botues, na vuri nė binarėt e propagandimit dhe tė pėrhapjes sė kulturės islame, duke u interesuar ai vetė pėr shtypshkronjėn dhe mė vonė pėr pajisjen me kompjutėrat e nevojshėm.25

    Dhe kėshtu, me shumė pėrpjekje mė datėn 10.1.1992 doli numri i parė i gazetės "Drita lsląme". N'é kėtė numėr u botua pėrshėndetja e Kryetarit tė Komunitetit Mysliman tė Shqipėrisė, Hafiz Sabri Koēi.

    "Mirėse na erdhe, "Drita Islame"! 10 janari i vitit 1992 do tė mbetet njė ditė e shėnuar nė historinė e shtypit mysliman shqiptar, kur pas njė periudhe tė gjatė shtypjeje tė sundimit diktatorial komunist u bė e mundur tė dalė nė dritė numri i parė i gazetės "Drita Islame", organ i Komunitetit Mysliman Shqiptar. Jemi nė vitin e pestė tė botimit, deri tani kanė dalė 89 numra. Me gjithė vėshtirėsitė e pengesat gazeta ka ardhur duke pėrmirėsuar vazhdimisht cilėsinė e brendisė dhe tė formės. "Porositė dhe kujdesi qė kanė treguar Z. Kryetari, H. Sabri Koēi dhe shokė tė tjerė na kanė vlejtė nė punėn tonė".26

    Gazeta ėshtė bėrė njė tribunė e mendimit intelektual islam, nė faqet e saj ėshtė pasyruar qartė ideja e tolerancės dhe e mirėkuptimit, interesat kombėtare kanė dalė gjithnjė nė plan tė parė dhe janė lidhur ngushtė me luftėn pėr gjuhėn, kulturėn e traditat e popullit tonė, me identitetin kombėtar, ajo ka luftuar pėr mbrojtjen e interesave tė tė gjithė shqiptarėve nė trojet e veta ku jetojnė dhe jashtė kufinjve shtetėrorė.

    Nė faqet e "Drita Islame" kanė shkruar shumė autorė nga tė gjitha shtresat e shoqėrisė, shumė prej tė cilėve intelektualė tė shquar, madje edhe tė besimeve tjera.

    Nė shtypin e kohės dhe pėrmes letrashjanė shfaqur mendime e vlerėsime pozitive pėr gazetėn. Imam Vehbi Ismaili, Kryetar i Komunitetit Mysliman tė shqiptarėve tė Amerikės dhe tė Kanadasė, pėr gazetėn shprehet: "... u jam mirėnjohės redaksisė se gazetės si dhe artikujshkruesve, Zoti i ruejtė qė tė vazhdojnė t'i shėrbejnė fesė dhe atdheut".27

    Nė fund tė vitit 1991, e pikėrisht mė 19.12.1991 doli numri i parė i gazetės "Shkėlqimi islam", organ i shoqatės Rinia Islame e Shqipėrisė, e cila u pasua nga gazeta "Shpresė", organ i shoqatės sė Intelektualėve Islamė e mė vonė gazeta "Triumfi islam", sot "Rinia islame", organ i shoqatės Rinisa istame, dega Shkodėr. Kėto gazeta thellojnė e pasurojnė veprimtarinė e gazetės "Drita islame". Qė nė numrin e parė tė "Shkėlqimit islam", Hafiz Sabri Koēi shkruan: ... Shkėlqimi islam ... do tė ndihmojė. nė rrėnjosjen e ndjenjave tė bukura fetare tek njerėzit tanė e veēanėrisht tek tė rinjtė... ".28

    Komuniteti Mysliman me kujdesin e vazhdueshėm tė Hafiz Sabriut ka arrit ur tė gjejė burimet financiare pėr botimin e shumė librave me vlera tė larta fetare edukative, si: Mevlude, Jasina, Histori tė fesė, Jeta e Profetit a.s. e shumė tė tjerė qė janė shpėrndarė e kanė vlejtur pėr eduk'imin fetar islam. Kjo punė do tė vazhdojė nė tė ardhmen pėr tė cilėn ėshtė ngritur njė grup i veēantė pune.

    Komuniteti Mysliman ka arritur qė tė sigurojė njė kohė tė caktuar pėr kronikat fetare dhe pėr propagandėn fetare nė Radion dhe Televizionin Shqiptar. Njė punė e mirė bėhet edhe me radiot lokale.

    Komuniteti Mysliman lidhet e bashkėpunon me tė gjithė botėn e pėrparuar

    Nėse Shqipėria u izolua nga bota, organizmat shtetėrore, qoftė edhe formalislit kishin lidhje e marrėdhėnie me shumė vende tė tjera. Por nė fushėn e fesė kėto lidhje as qė mendohej se mund tė ekzistonin.

    Veēanėrisht pėr fenė islame izolimi e mbyllja qe e plotė. Asnjė mesazh, qoftė edhe i fshehtė, pėrmes zhurmuesve tė televizionit nuk mund tė merrej. Prandaj fitorja e arritur mė 16 nėntor 1990 do tė pasohej me hapjen e mundėsive pėr lidhjet e marrėdhėniet me tė gjithė botėn, me mendimin e pėrpjekjet pėr tė forcuar besimin nė Zotin dhe moralin e shėndoshė fetar.

    Qė me themelimin e Bashkėsisė Islame tė Shqipėrisė, qė me zgjedhjen e Hafiz Sabri Koēit Kryetar i Komunitetit Mysliman menjėherė u dėrguan telegramet pėr tė njoftuar Bashkėsitė Islame, nė radhė tė parė nė ato vende ku j etonin shqiptarėt, nė Kosovė, nė Maqedoni, nė Mal tė Zi, nė Amerikė, nė Turqi. Kjo qe hapja e parė, ky qe lajmi i parė, gėzimi i parė po ndahej me vėllezėrit e njė gjaku dhe tė njė gjuhe. Dhe ky sihariq u pėrhap nė tė gjithė botėn, nga erdhėn pėrgėzimet dhe vizitorėt e parė. Vjen nė Shqipėrlnė mėmė Rexhep Boja e Resul Rexhepi me tė tjerė nga Prishtina, Sulejman Rexhepi e Bahri Aliu nga Shkupi, Idriz Demiri nga Podgorica, Imam Vehbi Ismaili e I sa Hoxha nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Vehbi Sulejman Gavoēi nga Emiratet e Bashkuara Arabe etj.etj.

    Po paraqesim nj ė pj esė tė pėrmbledhur tė kėsaj veprimtarie tė dendur nė takimet e shumta ndėrkombėtare.

    Mė 24.4.1991 u zhvillua nė Kajro tė Egjiptit Kongresi Islam me temė: "Bota e fesė islame pas luftės nė Gji".

    Lidhur me pjesėmarrjen nė kėtė Kongres Hafiz Sabriu shkruan: "Nė radhė tė parė pėr mua ėshtė njė lindje e dytė, lindje qė gjatė gjithė jetės sime s'mund ta pėrshkruaj kėnaqėsinė dhe as qė do tė mund ta shpreh atė qė ka ndjerė shpirti e zemra ime. Mbyllja jonė ishte shumė e fortė dhe fatale. Me dekada ishim tė ndarė nga mendimi,jeta, kontaktet apo gjithė ajo qė ėshtė islame. Nuk kishim si tė komunikojmė as me vėllezėrit tanė nė Kosovė, qė jemi tė njė gjaku dhe tė njė gjuhe, e lėre mė tė ėndėrroja se do tė vij ndonjėherė nė Egjipt apo nė botėn arabe, kjo pra ėshtė e vėshtirė... "29

    Mė 18.6.1991 u nisėn nė Mekė tė Arabisė Saudite 165 besimtarė islamė nga Shqipėria pėr haxhillėk. Nė krye tė kėtij grupi ėshtė Hafiz Sabri Koēi. Qė nga k-jo datė, pas HAXHIT, Hafiz Sabriu ėshtė Haxhi.
    Mė 3-4 shtator 1991 nė Sarajevė tė Bosnje-Hercegovinės merr pjesė nė Kongresin e myslimanėve tė Evropės Lindore me temė "Perspektivat e Islamit nė Evropėn Lindore".

    Mė datėn 15-29.2.1992 Haxhi Hafiz Sabri Koēi bėri njė vizitė nė Kuvajt e prej kėtu shkoi nė Arabinė Saudite, nė Republikėn Federale tė Gjennanisė, nė Maqedoni, nė Bruksel tė Belgjikės, nė Zagreb tė Kroacisė, nė Moskė tė Rusisė, nė Milano tė Italisė, nė Turqi, gjatė vitit 1994 nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė Hartum tė Sudanit, nė Asisi tė Italisė, nė Bazel tė Zvicrės, nė Stamboll tė Turqisė, nė vitin 1995, nė Hartum tė Sudanit, nė Londėr tė Anglisė, nė Kajro tė Egjiptit, nė Davos tė Zvicrės, nė Tripoli tė Libisė, nė Stamboll, Ankara, Konie, Izmir dhe Bursė tė Turqisė, nė Kuvait, etj.,etj.

    Nė Shqipėri arrijnė tashmė delegacione nga shumė vende tė ndryshme tė botės. Mė 9.1.1992 nė Komunitetin Mysliman pritet delegacioni i Bashkėsisė Islamike tė Maqedonisė i kryesuar nga Hirėsia e tij Dr. Zenun Berisha, i dėrguari i posaēėm i Organizatės sė ndihmave Islame tė Arabisė Saudite me qendėr nė Mekė Z. Ruzaull-llah Murat. Mė 31 maj 1992 u organizua njė takim nė selinė e Komunitetit Mysliman Shqiptar i klerikėve tė tre besimeve fetare me njė delegacion tė Forumit tė tė drejtave tė njeriut, i kryesuar nga Zoti Marten Vontre, président i forumit tė tė drejtave tė njeriut dhe anėtar i Parlamentit Holandez, Zoti Van den Hanvel, etj. Mė 21.1.1992 Hafiz Sabriu zhvilloi njė takim nė Tiranė me Z. Rqit Dubrovski, sekretar evropian i lirisė sė ndėrgjegjes me qendėr nė Angli nė lidtije me mbajtjen nė Tiranė tė njė simpoziumi mbi Paqen sociale. Mė 3 I.V. 1 992 erdhi pėr njė vizitė dy ditore nė vendin tonė Ministri i Vakfit tė Kuvajtit si dhe président i Organizatės Botėrore Bamirėse Islame me qendėr nė Kuvajt, Jusuf El Haxh. Mė 15 nėntor H. H. Sabri Koēi priti nė selinė e tij Z. Dr. Hamid AI Gabid, sekretar i pėrgjithshėm i organizatės sė Konferencės Islamike, po ashtu edhe Z. Muhamed Habib, sekretar i pėrgjithshėm i Akadeniisė sė Jurisprudencės Islame. Mė 19 korrik 1993 erdhi pėr njė vizitė dy ditore Z. Egon Klepsh, Kryetar i Parlamentit Evropian i cili u takua me H. Sabri Koēin e kėshtu me radhė vijnė Pro£ Nazir Shala, Kryetar i Lidhjes Demokratike tė Shqiptarėve, Monsinjor Mishel Fitzgerald, ipeshkv, Sekretar Pontificium Consilium pėr dialog ndėrfetar, i dėrguar nga Selia e Shenjtė nė Vatikan, i shoqėruar nga Nunci Apostolik i Vatikanit Ivan Diaz dhe Ipeshkėvi ' i Tiranės dhe i Durrėsit Rrok Mirdita. Me ftesė tė shoqatės sė Intelektualėve shqiptarė "Kultura Islame" bėri njė vizitė nė vendin tonė Z. Jusuf Islam (mė parė i quajtur Ket Stivens) ish-kėngėtar i famshėm anglez, viziton vendin tonė njė delegacion i lartė turk i kryesuar nga Z. Mehmet Nuri Ilmaz, sekretar pėr fenė Islame nė qeverinė turkė, nė hotel Dajti organizohet njė takim me disa klerikė kristianė tė ardhur nga Anglia dhe Amerika pėr mirėkuptim mes feve monoteiste etj.

    Komuniteti Mysliman herėpashere ka marrė nė shqyrtim punėn e Shoqatave tė huaja qė veprojnė nė vendin tonė.

    Ėshtė vlerėsuar puna e mirė e shoqatave "Heje Tul Ligathe" e Arabisė Saudite, Shoqata Bamirėse "Islamic Relief" e Birminghamit, Komiteti i ndihmave tė Kuvajtit, Shoqata "Muafak". Drejtuesit e tė katėr, shoqatave qė pėrmendėm mė lart e tė tjera si kėto, vlejnė tė falėnderohen pėr ndihmesėn e madhe qė po japin nė kėtė fazė tė vėshtirė qė po kalojmė.

    Haxhi Hafiz Sabri Koēi ka besim tė thellė nė fuqinė e Zotit se feja nė Shqipėri do tė lulėzojė krahas zhvillimit dhe pėrparimit tė Shqipėrisė demokratike. Gjithqjė nė fjalėn e tij mishėrohet qartė dhe ne mėnyrėn mė tė kthjelltė dėshira dhe pėrkushtimi ndaj fesė dhe atdheut tė vet.



    Referenca


    1. Nga intervista e H.H.Sabri Koēit, dhėnė gazetės "Elif" mars-prill 1991, fq.8, intervistoi ne Kajro Muhamed Syla e Ahmet Ymeri.
    2. Interviste me H.Sabri Koēin, Kryctar i B.1. te Shqiperisė, dhėnė revistės "El Hilal", botim special, Shkup 1991, faqe 10.
    3. Faik Luli-Islam Dizdari, Nje jetė nė shėrbim te fesė, Tiranė, 1997, fq. 13
    4. Po aty, fq. 13
    5. Po aty, fq. 16
    6. Nga kujtimet e Hafiz Sabri Koēit.
    7. Kujtime nga Sylo Mehja, blloku i shėnimeve nr.2, faqe 8.
    8. Fragmente nga kujtimet e Z. Haxhi Xhafer Shkodra, Kavaje, 7.2.1996, blloku nr.2,fq. 46-49.
    9. Kujtirne te H. Sabri Koēit, blloku nr. I, fq. 11 -12.
    10. Nga intervista e H.Sabri Koēit dhenė revistės "El Hilal", vep. e cit., fq. 11
    11. Nga Osman Kazazi, i quajtur "Mandela i Shqipėrisė", Kujtime bashkevuajtesi, doreshkrim.
    12. Sheuqet Kraja, ne revistėn "Pėrpjekjajone", e perkohshme fetare dhe kulturore, botim i qendres Islamike Shqiptaro- Amerikane, Neė York, Neė Jersei, vol.Xl, shkurt 1995, fq.32-33.
    13. Nga fjala e Haxhi Hafiz Sabri Koēit, Myfti i Shqiperisė dhe Kryctar uderi i Kuvendit Islamik te Europės Lindore, ne seancėn e mbylljes se Kongresit XIV botėror Islam ne Hartum te Sudanit, me 28 prill 1994, ne revisten "Shehida", nentor 1994.
    14. Te dhėna gojore nga Z.Rasim Sokoli, nje nga nismėtarėt e organizimit te rihapjes se xhamisė se pare ne Shqipėri, nentor 1990.
    15. Kjo xhami eshtė njėra nga me te vjetrat e me te per@erat qė gjėndet ne Shqiperi. Ajo ėshtė ndertuar me 1773-1774 nga Mehmet Pashė Bushati (Plaku), themelues i faniiljes se Bushatllinjve.
    16. Interviste e H.H.Sabri Koēit me rastin e njėvjetorit te rihapjes se fese ne Shqiperi, e incizuar. Shih bllokun nr.1, fq.!'I.
    17. Faik Luli- Islam Dizdari, Njejetė ne shėrbim te fese, vep. e cit., fq.79.
    18. Kujtime te ProfDr. Sheuqet Ndroqit, blloku -nr.2, fq. 39-40.
    19. Salih Tiv ari, Arritjet trivjeēare te Komunitetit Myslirnan Shqiptar, ne gazeten "Drita Islame", viti III, nr. 1 (44), jartar 1994.
    20. Kujtime te Prof Dr. Sheuqet Ndroqit, fq. 40-42.
    21. Statuti i Bashkesise islame te Shqipėrise (Komuniteti Mysliman), kreu III, neni 13, fq 3, Tirane '91.
    22. Interviste e H.H.Sabri Koēit, revista "Hėna e re", Shkup, qershor 199 1, fq. 1 5.
    23.Tė dliėnatiane nxjerrė nga arkivi i Komunitetit Mystiman te Shqipėrise.
    24. Shkresė e Kryetarit te Komunitetit Mysliman, Hafiz Sabri Koēit, drejtuar Ministrise se Kulturės dhe Sporteve, Sekretariatit te feve, nr. prot. 142, date 7.10. 199 1, arkivi i KM
    25. Konsiderata dhe kujtinie nga inxh. Nasuf Dizdari, redaktor i gazetes "Drita Islame", 3 faqe te daktilografuara, Tirane, 10.3.1996.
    26. Raport mbi veprimtarine e redaksise se gazetts "Drita Islaine" dllėnė para mbledhjes se zakonshme te Kėshillit te Pėrgjithshem me date 10. 1 0. 1992.
    27. Imam Vehbi Ismaili, parathenie e librit "Disa patriotė myslirnanė shqiptarė", shkruar me 23 gusht l992.
    28. Pėrshėndetje e Kryetarit te Komtinitetit Myslinian Shqiptar, Haxhi Hafiz Sabri Koēit, ne gaz. "Shkėiqimi Islam", viti 1, nr. 1, date 19.12.1992.
    29. Nga intervista e Hafiz S. Koēit gaz. "Elif", mars-prill 1991, fq. 8, int. M. Sylja e A.Ymeri.

  5. #5
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    JUSUF EFENDI TABAKU

    (1797 – 1904)

    NJĖ JETĖ NĖ TRE SHEKUJ



    Ėshtė i njohur urimi i popullit "U bėfsh 100 vjeē", por pėr Jusuf Tabakun, me sa duket, ka qenė i gabuar sepse ai, si shumė pak njerėz, jetoi nė tre, shekuj. U lind nė fund tė shekullit XVIII, jetoi gjatė gjithė shekullit XIX dhe vdiq nė fillimet e shekullit XX. Dhe pikėrisht, ka lindur nė vitin 1797 dhe vdiq neė njė moshė tė thyer, 107 vjeē, me 2 korrik tė vitit 1904. Vetėm ky fakt, kjo moshė provon se ai ka parė e ka dėgjuar shėnė, ka punuar e ka marrė pjesė nė jetėn qytetar tė Shkodrės , ne nje periudhė plot , ngjarje heroike, kur vetėdija kombėtare u ngritė nė luftė kundėr pushtuesit shekullor osman dhe, synimeve grabitqare tė shteteve fqinje. Nė kėto ngjarje Jusuf Efendi Tabaku me autoritetin e tij tė madh, me kulturėn e tij tė gjerė, me guxim e maturi shembullore dha njė ndihmesė tė shqualr pėr ēėshtje'n kombėtare, pėr edukimin dhe arsimimin e djelmėrisė shkodrane dhe pėr zgjidhjen e shumė problemeve qė shqetėsonin, popullin tonė nė ato vite tė stuhishme.



    Jusuf Efendi Tabaku jetoi e veproi nė kushtet e rritjes sė veprimtarisė ekonomike, shoqėrore e politike tė vendit tonė, e posaēėrisht tė Shkodrės.



    Nė vitin 1870 Shkodra ishte njė nga qendrat mė tė mėdha ekonomike, shoqėrore, politike dhe ekonomike tė vendit. Ajo kishte 50000 banorė, u zhvilluan shumė degė tė prodhimit e tė tregtisė: pėlhumat e pambukta e tė mėndafshit , pėrpunimi i lėkurėve dhe i veshjeve kombėtare, i barutit, i armėve dhe i argjendarisė. Pėr prodhimin e rėndėsishėm tė punishteve tė mėndafshit e tė pėtpunimit tė tij, tė lėkurėve dhe tė veshmbathjes, Shkodra mbante, megjithė konkurencėn e j ashtme, nj ė Pozitė mbizotėruese nė tregti, j o vetėm tė Shqipėrisė, por edhe tė shumė krahinave tė Ballkanit perėndimor. Tregu i Shkodrės arriti nė gjysmėn e dytė tė shekullit XIX tė kishte 24 sokaqe, mbi 80 degė tė prodhimit artisanal, deri nė 3500 dyqane dhe afčr 50 firma grosiste. 1) U zhvillua shpejt tregtia e jashtme. Me 1864 vetėm Shkodra kishte njė xhiro prej 7 milion fr.ar dhe me 187 1, 1 0 milion fr.ar.1)



    Jusuf Efendi Tabaku lindi dhe u rrit nė lagjen Tabakė, njė nga lagjet mė tė pasura e mė tė fuqishme tė qytetit tonė. Esnafi i Tabakėve, megj ithė rėnien qė pėsoi gj atė shekullit tė 19-tė, ruante ende madhėshtinė e krenarinė e dikurshme. Djemtė e atij esnafi, jo rastėsisht kishin qenė gjithnjė mbrojtja e pazarit, e tė gjithė qytetit dhe e krejt Shkodrės. Familja Kėlliēi, siē quhej mė parė, mori mbiemrin e lagjes dhe tė esnafit tė Tabakėve. Shtėpia e tij shpatullat i kishte nė malin e kėshtjellės "Rozafat" e oborrin nė brigjet e Drinit, ku ishin punishtet e gropat e Tabakėve. Xhamia e Oxhakut, xhamia e Tabakėve apo ajo e Plumbit ku shėrbeu e predikoi Jusuf Efendia, kanė qenė gjithnjė vende tė pėrhapjes sė moralit e tė besimit islam, por edhe tė grumbullimit tė ēetave vullnetare pėr t'i dalė zot vendit kundėr ēdo padrejtėsie.



    Nėse nė Shkodėr ka pasur motit njė gjini burrash tė ditur e guximtarė, tė drejtė e tė nderuar, njė gjini sė cilės nuk i trembej syri, nuk i dridhej buza kur vepra ishte e shenjtė dhe fjala e drejtė, kur duhej tė mbrohej i dobėti kundėr tė fuqishmit, tė ngadhnjejė njėsia nė popull, tė sundojė liria e besimi, njė gjini fisnike qė i ka thurur vendit kurorė lavdie, njė gjini e rritur dhe e ushqyer nė gjiun e nėnave e nė shkollėn e zgjimit kombėtar; njė djep i tillė i ngrohtė, njė vatėr ku s'u shua zjarri kurrė, pa dyshim ka qenė ajo e familjes sė Myftijeve tė Tabakėve.



    Nė kėtė familje lindi dhe u edukua Jusuf Tabaku, i njohur prej popullit "Myftia Plaku". Sipas tė dhė,nave tė njėrit prej burrave tė nderuar tė kėsaj dere bujare, Esat Efendi Myftia, tė parėt e kėsaj familjeje patėn ardhur prej Ulqinit. Llagapi i parė ka qenė "Kėlliēi", por mbasi Jusuf Efendia qėndroi pėr shumė vjet Myfti, i ngeli mbiemri "Myftia" dhe tė gjithė pasardhėsve tė tij.



    Sipas tė dhėnave tė vetė Jusuf Tabakut, i pari i familjes ka qenė Osman Kėlliēi, rrobaqepės i kostumeve kombėtare, i biri i tij, Hasan Kėlliēi, ka qenė Kadi i Shkodrės nė vitin 1793. Pas tij vjen Abdulla Kėlliēi. Ky lindi Jusufin (Jusuf Efendi Tabaku) i cili pat dy djem, Abdullahin dhe Abdurrahmanin. Djali i madh, Abdullah Efendi Tabaku, mori mėsimet fetare te i ati dhe nė Medresenė e Qafés, trashėgoi bibliotekėn e pasur qė e ruajti dhe e pasuroi gjatė veprimtarisė sė tij 70 vjeēare. Ai ishte kujdestar i pronave tė Vakufit tė Shkodrės e disa dokumente me vlerė tė kėsaj natyre ruhen ende nė familien Myftia. Sipas tė dhėnave ka qenė myfti nė Kavajė. Djali i dytė, Abdurrahmani, la dy trashigimtarė, Esatin dhe Muhametin.



    Jusuf TabaĖu studimet e para pėr gjuhėn arabe dhe mėsimet fetare i ka marrė prej Sali Efendisė sė Madh, njė nga profesorėt (myderrizėt) mė tė shquar tė Medresesė sė lagj es Qafé, pastaj shkoi nė Stamboll pėr tė vazhduar studimet e larta nė teologji. Pėr kėtė flet edhe Daut Boriēi nė Ditarin e tij. Jusuf Efendia u pat emėruar nė fillim imam i xhamisė sė Oxhakut (Oxhaku i Tabakėve), mė vonė nė xhaminė e lagjes Tabakė (prej emrit tė lagjes mori edhe mbiemrin Tabaku). Me 1861 ėshtė anėtar i kėshillit administrativ tė prefekturės sė Shkodrės, me 1861 emėrohet Myfti i Shkodrės, detyrė qė e ushtroi derisa vdiq me 1904. Me 1880 u zgjodh kryetar i komisionit pėr ndihmat č refugjatėve tė Ulqinit.



    Nė shekullin XIX lėvizjajonė kombėtare shėnon njė ngritje tė shpejtė e tė vazhdueshme, qė shprehet nė forcimin gjithnjė e mė tė madh tė ndėrgjegjes kombėtare, nė ngritjen politike dhe nė forcimin organizativ tė lėvizjes. Nė ēdo fazė tė kėsaj lėvizjeje Isuf Efendi Tabaku do tė jetė pjesėmarrės apo dre-.jtues e frymėzues i veprimtarive tė ndryshme.



    Jusuf Efendi Tabaku pėrkrahu jo vetėm kryengritjet e fuqishme qė plasėn nė Shkodėr kundėr reformave tė'l'anzimatit tė udhėhequra nga Hamz Kazazi etj, por edhe revoltėn e vegjėlisė qytetue shkodrane, qė drejtohej nga Haxhi Hasan Sheh Shamia qė shpėrtheu nė pazarin e Shkodrės me 7 gusht 1854. Mbledhja e pare u organizua nė Medresenė e Pazarit, ku ishte myderriz edhe Jusuf Efendi Tabaku. Tė nesėrmen u organizua njė mbledhje e gjerė nė sheshin e Teqes sė Pazarit, ku mbas shumė diskutimesh u vendos qė- "Mbas sodit tė mos lejohej shitja e drithit nė vende tė huaja dhe bajnė tė ndėshkoheshin nė mėnyrė shembullore ata persona qė spekullime e veprime tė shėmtueme..." Qeveria mori masa ndaj tė gjithė pjesėmarrėsve tė krerėve tė lėvi7jes nė Shkodėr. Me 22 tetor 1856 Jusuf Efendi Tabaku u internua nė Stamboll sėbashku me Hamz Kazazin, Ahmet EL Kalanė, Hasan Agė 1-lotin, Osman Agė Hotin, Halil Spahinė, Sali Ef. e Madh, Sali EL e Vogėl e shumė tė tjerė.1) Me 1859 lirohet nga internirni. Me 6.3-1861 emėrohet anėtar i kėshillit tė ri administrativ tė Shkodrės, por, sepse kundėrshtoi masat e egra dhe sistemin e ri tė taksave ndaj populisisė, me urdhėr tė Marshallit Ismail Pasha, me 14 nėntor 1863, sė bashku me krejt kėshillin shkarkohet nga detyra.



    Nė periudhėn e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, Jusuf Efendi Tabaku merr pjesė aktive. Shkodra u bė njė 'qetidėr jo vetėm e veprimtarive politike, e mbledhjeve dhe e mitingjeve masive popullore, por edhe e organizimit tė reparteve tė arratosura nė luftė pėr mbrojtjen e trojeve tona nė Plavė e Guci, nė Hot e Grudė e sė fundi nė Ulqin.



    Ditėn kur u hap Kongresi i Berlinit, mė 13 qershor 1878, q ytetarėt shkodranė i drejtuari ministrit tė jashtėm britanik, lordit Bikonsfild (Beaconfield), njė mémorandum me njė pėrrnbajtje tė lartė patriotike. Aty thuhej midis tė tjerave: "Shqipėria nuk tnund tė pėrfaqėsohet nga qeveria osmane. Shqiptari, qoftė katolik, qoftė orthodoks, qoftė mysliman, e urren aq pushtuesin turk sa dhe ēdo pushtues tjetėr tė huaj. Porta e Lartė e ka mundur, por jo nėnshtruar Shqipėrinė ... Ajo ka ditur tė shkaktojė anarki nė Shqipėri, ta lėrė vendin pa njė qeveri shqiptare, pa mundur tė krijojė njė qeveri turke. Ashtu sikur nuk jemi e nuk duam tė jemi turq, ashtu do tė kundėrshtojmė me tėrė fuqitė tona kundėr cilitdo qė kėrkon tė na bėjė sllavė, austriakė ose grekė. Ne nuk duam tė jemi veēse shqiptarė". Mė tej nė peticion thuhej : "Qė popullsitė sllave tė formojnė njė ose shumė shtete autonome, kjo ėshtė e drejtė dhe njė politikė e mirė. Por ėshtė e drejtė qė edhe grekėt tė bashkohen tė gjithė nė trupin e kombit tė tyre, ashtu siē ėshtė e drejtė qė edhe shqiptarėve t'u kthehet, t'u forcohet dhe t'u njihet kombėsia e tyre".



    Njė ton po aq luftarak pati edhe memorandumi drejtuar mė 15 qershor 1878 Kongresit tė Berlinit nga pėrfaqėsuesit e rretheve: Shkodėr, Ulqin, Tivar, Lezhė, Krujė, Tiranė, Kavajė dhe Podgoricė, myslimanė e tė krishterė, tė cilėt duket se formuan Komitetin Ndėrkrahinor tė Lidhjes sė Prizrenit pėr Vilajetin e Shkodrźs. Pėrmbajtj a e memorandumit u trajtua nė njė manifestim madhėshtor, i cili, siē raportonte po atė ditė konsulli Lippih, 'u kthye, me siguri nė kundėrshtim me porositė e administrātes sė vilajetit nė njė manifestim kombėtar, prandaj - theksonte ai - kėtij manifestimi meritonte t'i kushtohej njė vėmendje e madhe". Memorandumi, i ci.li u nėnshkrua publikisht nė sytė e autoriteteve lokale nga 380 veta, "po ta kishin lejuar rrethanat qė tė shprehej nė kėtė rast dėshira e vėrtetė e popullit - shtonte mė tej Lippihu - ai do tė ishte mbushur me shumė mijėra nėnshkrime dhe deklarata aderimi".1) Pasi protestohej kundėr pėrmbajtjes sė Traktatit tė Shėn-Stefanit, i cili i jepte Malit tė Zi vise shqiptare, nė memorandum thuhej: "Ne tė nėnshkruarit nė emėr tė gjithė popullit, duke iu lutur qė tė mermi parasysh fatkeqėsitė qė kėrcėnojnė ekzistencėn tonė, kemi nderin tė deklaroimė se kombi shqiptar, qoftė mysliman, qoftė katolik, krejt ndryshe pėr nga raca dhe nga feja nga ato tė sllavėve, ėshtė unanimisht i vendosur tė mbrojė atdheun kundėr ēdo copėtimi territorial qė ėshtė projektuar si njė veprim nė kundėrshtim me historinė e vet dhe interesat e veta". Peticioni pėrfundonte me kėto fjalė: "Ne ju lutemi tė mbroni tėrėsinė tonė kombėtare dhe territoriale, tė na kurseni konfliktet shkatėrtimtare qė do tė shpėrthejnė, nė rast se do tė zbatohen aneksimet qė do ta cėnojnė Shqipėrinė, tė na ēelni rrugėn e zhvillimit qė neve dėshirojmė dhe tė na krijoni mundėsinė qė ta shohim edhe ne ndikimin fatbardhė tė qytetėrimit". Pas firmės sė Daut Ef. Boriēit, i dyti nėnshkruan Myfti Jusuf Efendi Tabaku e pastaj vijojnė edhe 380 firma tė tjera.



    Lufta pėr mbrotjen e Ulqinit nxiti mė tej vetėdijen kombėtare dhe tregoi qartė se as qeveria osmane, as njėra nga fuqitė e mėdha nuk do ta pėrkrahte vendin tonė. Me 22 gusht 1880 mareshalli turk Riza Pasha thirri krerėt e degės sė Shkodrės, parinė e hoxhallarėt e vendit, shpėrndau para e libra dhuratė prej Sulltanit, por pati kėtė pėrgjigje prej njė hoxhe: "Zotni i naltė! Kėto pare qė po m'ep ta dijsh se gjysmat do tja dėrgoj djalit tem qė e kam nė Ulqin vullnetar e gjysmat po i mbaj pėr vete. Pra mos prit gja prej tyne". Riza Pasha i propozoi Oso Manit qė t'ia falte borxhin qė i kishte qeverisė turke prej 17000 groshėsh, me konditė qė tė hiqte dorė nga lėvizja, por pėrgjigja e tij dhe e njė tjetri qe e prerė : "Jo kėto pare, por tė tanė thesarin e mbretit me mė dhanė nuk i tradhėtoj shokėt qė u kam dhėnė besėn".1) Qeveria turke nė vend tė Riza Pashės emėroi Hysen Pashėn, njė personalitet i shquar politik e ushtarak. Me 27 gusht Hysen Pasha i dėrgon njė telegram parisė sė Shkodrės pėr ta bindur popullin qė tė dorėzonte Ulqinin. Tė nesėrmen pėrgjigjja ishte : " ... populli na pėrgjigjet se kėrkush nuk pranon qė Ulqini t'i epet Malit tė Zi."")

    Hysen Pasha dhe ministri i luftės i Turqisė thirri parinė e Shkodrės nė zyrėn e postės pėr njė bisedė telegrafike.

    Telegrafisti i Shkodrės i thotė atij tė Stambollit: - A doni t'ju paraqes emnat e zotnive tė Shkodrės qė gjinden pranė aparatit? Zotnitė po presin.

    - Pasha, -pėrgjigjet ai i Stambollit,- ende ėshtė nė audiencė te Sulltani. Tani erdhi ministri. Cilėt prej parisė sė Shkodrės ndodhen pranė jush ?

    - Zotėrinjtė qė gjinden pranė aparatit janė : Daut Efendiu (Myderrizi), Hafiz Efendiu, Selim Efendiu, Shaban Beu, Haxhi agė Lohja, Selim agė Gjyrezi, Ethem Kazazi, Ibrahim ef Hoxha, Ibrahim ef.Dragusha, Osman Begteshi, Filip Ēeka, Ndrek Shiroka, Gjon Muzhani e Zef Simoni.

    Ministri i pėrshėndet dhe shpreh besimin se populli i Shkodrės do t'i bindet Sulltanit.

    -Zyra e Shkodrės, - Edhe Myfti Efendiu urdhėroi e erdh (nė kėtė kohė Myfti i Shkodrės ishte Jusuf Efendi Tabaku, shėn. i redaksisė).

    - Zotnisė sė tij i puth dorėn dhe i bėj selam,- thotė Ministri. Unė si dashamirės i juei, te populli i Shkodrės kam njė besim tė plotė. Por kundra kėtij besimi mora vesht se dje qindra vetė janė nisė pėr Ulqin...

    - Paria e Shkodrės, djemtė qė janė nisė pėr Ulqin i ka thirrė vetė populli i Ulqinit...

    - Ministri ... nxitoni me e dorėzue Ulqinin. Nesėr pres pėrgjigje...

    Me 9 shtator me anė tė njė shkrese tė nėnshkrueme e tė vulosun nga paria e Shkodrės u refuzua kėrkesa e Riza Pashės.



    Ngjarjet po acaroheshin, nė Shkodėr arriti komisari i lartė, Mareshall Dervish Pasha. Nė nėntor Dervish Pasha priti Kėshillin e Lidhjes me parinė e Shkodrės. Nė bisedė e sipėr u ashpėrsuan fjalėt. Pasha kishte vėnė mbi tavolinė dy kobure. Njė nga paria, Selim Efendi Ēoba ngrihet dhe i thotė : "Pashė, Pashė, nė qoftė se keni ardhė me u vra me ne, sjemi pa gja, jemi gati me e provue kur tė dėshironi. Tė lutem, mbaje pak gojėn, qė tė mundemi me u marrė vesht".



    Nė luftė pėr mbrojtj en e Ulqinit morėn pjesė vullnetarė edhe nga Shkodra. Shumė prej tyre u vranė dhe u plagosėn, mes tyre edhe komandanti, Jusuf Sokoli, Hafiz Hasan Tahmizi etj.



    Siē vihet re, nė ngjarjet e vitit 70' Shkodra luajti njė rol me rėndėsi. Nė Shkodėr, mes personaliteteve mė tė shquara del edhe Jusuf Efendi Tabaku. Me rėnien e Ulqinit shumė familje ulqinake, pėr tė mos qėndruar nėn sundimin e Malit tė Zi emigruan nė Shkodėr. Dervish Pasha pat premtuar 200000 grosh pėr tė blerė ēifliqet e Ibrahim Bej Kavajės, por nuk e mbajti fjalėn. Qe Shkodra ajo qė strehoi dhe pėrkrahu vėllezėrit e vet ulqinakė. Komiteti pėr tė organizuar ndihmat u kryesua prej Jusuf Efendi Tabakut, i cili edhe nė moshė tė shtyrė, 83 vjeē, por i nisur nga autoriteti i tij i madh e nė mėnyrė tė veēantė nga pėrkushtimi fetar e atdhetar, e kreu kėtė detyrė mė sė miri. Qė atėherė shumė e shumė famitje ulqinake janė shkrirė e bėrė njė me shkodranėt.



    Jeta e Jusuf Ef. Tabakut ėshtė e lidhur jo vetėm me jetėn politike tė Shkodrės, por nė mėnyrė tė veēąntė me jetėn kulturore, arsimore, shkencore e fetare tė vendit. Jusuf Efendi Tabaku ishte njė nga personalitetet mė tė shquara, me njė kulturė tė gjerė orientale. Ai tėrė jetėn e tij tė gjatė e kaloi mbi libra duke studiuar sa nė bibliotekėn e vet, sa nė Medresenė e Qafčs dhe atė tė Pazarit, ku kishte edhe atje biblioteka mjaft tė pasura. Pėr bibliotekėn Kėlliēi, siē quhej biblioteka e Myfti Plakut, tashmė opinioni ynė ėshtė mjaft mirėinformuar. Pėr kėtė ka njė bibliografi shumė tė pasur, pėr tė kanė shkruar Filip Fishta, Bardhyli, Prof. Dr. Shefik Osmani e nė mėnyrė tė veēantė Mėsuesi i Popullit, Hamdi Bushati e Prof.Dr. Jup Kastrati.") Natyrisht, unė nuk mund t'u shtoj diēka tė re autorėve tė mėparshėm, por po paraqes vetėm disa konsiderata tė pėnnbledhta pėr kėtė qendėr me vlerė tė kulturės sonė. Biblioteka Kėlliēi ėshtė njė nga mė tė vjetrat qė njihen nė Shkodėr, por si bibliotekė familjare ėshtė mė e vjetra. U themelua nga Hasan Efendi Kėlliēi, kadi i Shkodrės, aty rreth vitit 1750, u shtua, u pasurua dhe u sistemua nga i nipi i tij, Jusuf Efendi Tabaku. Kjo bibliotekė deri nė vitin 1967 ka qenė e regjistruar dhe e sistemuar nė njė dhomė tė veēantė, oda e qitabeve, kishte rreth 2000 libra tė inventarizuar e tė vulosur, me etiketat pėrkatėse. Nė kėtė numėr pėrfshiheshin librat e shtypur dhe ato tė shkruar me dorė e tė lidhur mirė me karton nga vetė Myūi Plaku. Kėta libra kanė qenė nga fusha tė ndryshme tė dijes,si: teologji, filozofi, drejtėsi-jurisprudencė dhe libra shkencorė: histori, gjeografi, matematikė, fizikė, kimi, astronomi, etj. Shumica e librave ishin nė gjuhėn arabe, persiane, turke dhe nė gjuhėn shqipe me alfabet arab. Nė inventarin e Myfti Plakut, prej 45 fletėsh tė formatit tė madh gjėnden edhe dorėshkrimi i Tahir Efendi Gjakovės i vitit 1830 "Vehbije" (Dhuratė), njė poemė fetare nė dialekt tė Kosovės, njė "Abce" shqipe, shtypur nė Stamboll me 1900, dy tabela (tahte) astronomike tė Hasan Tahsinit i cili, kur pat ardhur nė Shkodėr, ja dhuroi Myfti Plakut, turqisht, shtypur nė Paris nė vitin 1867 me firmėn "Tahsin".



    Biblioteka u shkatėrrua plotėsisht dy herė. Nė tė parėn herė nga zjarri qė ra nė depot e niunicionit tė Kalasė "Rozafat" nė vitin 1850, shtėpia u shemb dhe u dogj bashkė nė tė edhe biblioteka. Prej saj tepruan vetėni tre libra. Biblioteka u rikrijua nga Juistuf Efendija dhe mė vonė e plotėsuan trashėgimtarėt e tij. Pėr tė dytėn herė ajo pėsoi dėmin mė tė madh nga diktatura komuniste nė vitin 1967, e cila, si tė giitha bibliotekat e tjera tė hoxhallarėve tė nderuar u sekuestrua. Por pėr fat tė mirė Esat Efendiapati kujdesin t'i skedojė librat dhe nipi i tij z.Mit'hat Myftia me shumė sakrifica e mundime arriti t'i shpėtojė e t'i ruajė nė shtėpinė e vjetėr tė Myftijeve nė lagjen Tabakė. Ata sotjanė 1964 libra tė skeduar dhe 30 tė fshehur nė sepete, tė painventarizuar. Na vjen keq tė themi se ata libra sot kanė mbetur si relike tė njė kohe kur Shkodra ishte vėrtetė qendėr kulture. Sot librat nė gjuhėt orientale: arabe, persiane, osmane dhe ato shqipe me alfabet arab nuk ka kush ti lexojė, pėrveē ndonjė studiuesi nė kalim.



    Nivelin kulturor tė Myfti Plakut nuk e provojnė vetėm librat e bibliotekės sė vet, shėnimet qė ka lėnė, anash tyre, vėrejtjet pėr pėrmbajtjen e veprave e tė autorėve, por edhe aftėsitė e tij nė interpretimin e shumė problemeve fetare, tė diturive tė tjera qė lidhen me teologjinė, drejtėsinė, letėrsinė e shumė degė t.ė shkencave tė tjera. Ai ishte njė studiues i rrallė. Mjafton tė pėrmendet vetėm fakti se shumica e libravejanė kopjuar me dorė, e gati pėr tė gjithė ka shėnime. Ai e kalonte ditėn, javėn e muajt nė Medrese duke studjuar pa vajtur nė' shtėpi, ndonėse shkolla nuk ishte larg. Jusuf Efendi Tabaku si interpretues i ligjeve ishte ndėr kuadrot mė tė respektuar tė tė gjithė Perandorisė Ostnane. Nė listat e kėshilltarėve qė kishte Porta e Lartė, emri i Jusuf Tabakut qėndronte i dyti. Shpjegimet qė jepte e interpretimet i.shin tė paapelueshme e tė mirėpritura. Ka rėndėsi,tė madhe fakti se diturinė e tir tė gjerė Myfti Plaku e shpėmdau nė nxėnėsit e bashkėpunėtorėt e vet tė shumtė. Ai duke qenė vaiz (predikues) i shquar, myderriz (profesor) i Medresesė sė Qafės, por edhe kėshilltar e lektor i Medresesė sė Pazarit, mėsues dhe anėtar i komisionit provues tė Ruzhdijes (shkollė qytetėse) tė Pazarit, (vulae tij kishte kčtė pėrmbajtje: "Zot, jepi sukses nė punė Jusufit"). Njeri i ditur e me kulturė tė gjerė, pat autoritet tė madh nė popull e nė rrethet shoqėrore tė Shkodrės.



    Autoriteti i tij u rrit edhe mė tepėr nė zgjidhjen e shumė problemeve kulturore, fetare e politike me rėndėsi. Po pėrmendim vetėm dy fakte qė na duken me vlerė:



    Sė pari, pėrdorimi i gjuhės shqipe nė ceremonitė fetare qe njė problem qė duhej tė zgjidhej duke thyer traditėn e kohės. Nė predikimet fetare pėrdorej arabishtja. Edhe vetė disa hoxhallarė tė ditur e ndjenin nevojėn e pėrdorimit tė gjuhės shqipe nė kėshillat e ligjiratat fetare (hytbet) pėr t'i lidhur besimtarėt mė ngushtė me ceremonitė fetare, tė cīlat nė gjuhė tė huaj ishin krejtėsisht tė pakuptueshme. Nismėtar pėr kėtė u bė Haxhi Hasan Sheh Shamia. Nė vitet'80 tė shekullit tė kaluar kjo u bė shumė masive nė Shkodėr, u pėrkrah prej shumicės sė imamėve nėn kujdesin e Myfti Plakut.



    Hafiz Ali Ulqinaku pėrktheu e hartoi Mevludin shqip, i cili u pėrhap nė tė gjitha familjet shkodrane dhe kėndohej xhami nė xhami e shtėpi nė shtėpi. Natyrisht, kjo nuk mund tė arrihej pa miratimin e nxitjen e Myftisė.



    Nė bibliotekėn e vet kishte libra nė gjuhėn shqipe, gjė qė tregon pėrpjekjet e para pėr pėrdorimin e shqipes qoftė edhe pėr shkrime fetare, e kjo vėshtrohej si mjet pėr pėrhapjen e kulturės nė gjuhėn amtare. Mendoj se ka rėndėsi edhe njė fakt. Nė Medresetė e Shkodrės, qoftė ajo e Qafės (themeluar nga Mehmet Pashė Plaku), qoftė ajo e Pazarit (themeluar nga Karamahmuti) shumica dėrmuese e myderrizėve ishin shqiptarė, tė cilėt pavarėsisht nga kultura e tyre orientale, punonin me nxėnės shkodranė ose nga rrethet e saj, tė gjithė shqiptarė, qė dinin vetėm gjuhėn amtare. Prandaj, siē e kanė vėnė nė dukje edhe studiues tė ndryshėm, diskutimet, biseda,t, shpjegimet bėheshin nė gjuhėn shqipe. E nuk kishte si tė ngjiste ndryshe nė njė mjedis krejt shqiptar, nė njė qytet ku nuk ka pasur asnjėherė asnjė komunitet tė huaj.



    Sė dyti, nė vitet 1834-35 plasi kryengritja kundėr ushtrive osmane tė komanduara prej Hafiz Pashės. Kėtu dilte njė problem delikat politik e fetar : A duhej tė luftohej mes vėllezėrve tė njė besimi? Si luftėtarėt shkodranė, ashtu dhe ushtarėt turq ishin tė gjithė tė besimit islam. Krahas kryengritėsve u rreshtuan edhe disa hoxhallarė. Haxhi Idriz Boksi, qė udhėhiqte vullnetarėt e ēetės sė lagjes Ndocaj, qė atėhere pat dhėnė fetfanė (lejen) "me luftue kundėr ushtarėve turq."



    Ky problem doli edhe mė i mprehtė nė luftėn pėr mbrojtjen e Ulqinit. Njė qytet i banuar pothuajse krejtźsisht nga shqiptarė myslimanė i dorėzohej njė shteti sllav ortodoks. Mbrojtėsit shkodranė dhe ulqinakė viheshinjo vetėm pėrballė forcave malazeze e tė flotės sė fuqive tė mėdha, por edhe kundėr ushtarėve turq. Sali Efendi Hylja dha fetfanė qė lufta pėr tė mbrojtur atdheun ishte e drejtė qoftė edhe kundėr vėllezėrve tė njė besimi. E nė kėtė kohė Daut Efendi Boriēi, Jusuf Efendi Tabaku, Selim Efendi Dragusha, Jusuf Efendi Podgorica, Hafiz Jusuf Repishti, Hafiz Mehmet Efendija, Haxhi Selim Karakaēi, Hysejn Efendi Tivari, Hafiz Hasan Tahmizi, Selim Efendi Ēoba etj. myderrizė e hoxhallarė tė nderuar ose morėn pjesė me armė nė dorė pėr mbrojtjen e Ulqinit, ose protestojnė e nxisin popullin e ēetat vullnetare pėr tė luftuar nė mbrojtje tė ēėshtjes kombėtare. Pėrfundimi ėshtė i qartė : interesat kombėtare vihen mbi gjithēka, idealet e atdheut janė tė shenjta.



    Si pėrfundim dėshiroj tė theksoj se Jusuf Efendi Tabaku qe njė qytetar i denjė e shumė i nderuar, kujtimi i tė cilit ruhet ende i gjallė ne mendėsinė popullore, hoxhė shumė i ditur, Myfti i Shkodrės pėr 36 vjet, njė fakt shumė i rrallė ky, myderriz (profesor) i medresesė me njė kulturė shumė tė gjerė orientale, studiues i pas , ionuar deri nė ēastet e fundit tė jetės sė tij tė gj atė, themel ues i njėrės nga bibliotekat mė tė vjetra private nė Shkodėr e ndėr mė tė pasurat, interpretues dinjitoz i ligjeve, fushė nė tė cilėn i kishte tė rrallė shokėt nė tė gjithė perandorinė osmane, pjesėmarrės aktiv nė tė gjitha ngjarjet e virullshme tė shekullit XIX, ngjarje qė ēuan nė shpalljen e pavarėsisė sė vendit. Ai bashkėpunoi e bashkėveproi me personalitetet mė tė shquara tė kohės, si: Hamz Kazazin, Haxhi Hasan Sheh Shaminė, Hodo Beg Sokolin, Daut Boriēin, Isuf Efendi Kalanė, Sheh Miminė, Hasan e Osman Agė Hotin, vėllezėrit Dragusha, Sali Efendinė e Madh, Isuf Sokolin, Sali Efendi Hylen, Hafiz Ali Ulqinakun, Jusuf Efendi Podgoricen, Tahir Efendi Ojakovėn, Hasan Tahsinin, pa pėrmendur kėtu shumė profesorė qė kanė punuar nė medresetė e qytetit nga Bullgaria, Krimea, Egjipti, Turqia etj. me tė cilėt Jusuf Efendi Tabaku kishte lidhje e marrėdhėnie pėr shkėmbimin e literaturės ose edhe pėr diskutime fetare, filozofike, juridike, letrare, gjuhėsore e nė shumė fusha tė tjera tė dijes.



    Ėshtė pėr t'u pėrmendur se nė kėto lidhje Myfti Plaku kishte autoritet tė plotė nė radhė tė parė pėr dijen e kulturėn e tij shumė tė gjerė, pėr moshėn e pėrvojėn e tij shumė tė madhe, por edhe pėr detyrėn qė kryente si Myfti e si Myderriz.



    Ky burrė i shquar ėshtė ndera e familjes, e cila ka pėrse tė krenohet, ėshtė ndera e Shkodrės sonė dhe e gjithė Atdheut. Burra si Jusuf Efendi Tabaku janė kujtesa e kombit, me kėta burra ėshtė mbajtur e ka qėndruar ky popull.

  6. #6
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,542
    Citim Postuar mė parė nga DEN_Bossi

    Sipas tė dhėnave tė vetė Jusuf Tabakut, i pari i familjes ka qenė Osman Kėlliēi, rrobaqepės i kostumeve kombėtare, i biri i tij, Hasan Kėlliēi, ka qenė Kadi i Shkodrės nė vitin 1793. Pas tij vjen Abdulla Kėlliēi. Ky lindi Jusufin (Jusuf Efendi Tabaku) i cili pat dy djem, Abdullahin dhe Abdurrahmanin.

    Turq per be! Shqiptari e kujton te parin te pakten qe nga viti 1200 kur Murr Deti themeloi klanin Berisha. Ky nuk shkon para 1700-te. Ku-ku ...paskan zbrit zaptijet e Anadollit edhe nder treva shkodrane. Shpresojm qe nuk ishin shum.
    Adresat e faqeve personale mund ti vendosesh ne profil por jo ne firme. Stafi i Forumit

  7. #7
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Ne shqipetaret jemi krenare qe ne mesin e rilindasve tane kane qene edhe vellezrit Frashri, dhe veqanerisht Naim Frashri.
    Por njerezit hezitojne dhe nganjehere me dashkaqsi nuk permendin shum fakte dhe ngjarje te verteta .
    Nje nder to eshte edhe fakti se i pari perkthyes i Kuranit ne gjuhen Shqipe ka qene vete Naim Frashri i cili ka perkthyer suren Fatiha qe shte surja e pare e Librit Te madherueshem.

    Ref. Dr.Honoris Causa (Mesues i Popullit) Fak LULI

  8. #8
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    O QAFIR
    Ky personi qe po permend ti eshte nder njerezit me te nderuar te Shkodres. Dhe per me teper eshte nder patriotet me te shquar te ktij kombi qe dita e dites po dhun figurat e tij kombetare.Eshte nje shqipetare autokton , madje me shqipetare se ti por qe me vetdije fetare u konvertuan ne Musliman duke pare dhe duke ndjekur mrekullite dhe llogjiken konkrete te kesaj feje te vertete...

  9. #9
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAFIZ ALI ULQINAKU
    (1853-1913)



    Hafiz Ali Ulqinaku i pėrket plejadės se nderuar tė figurave tė shquara tė kulturės shqiptare nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare. Jeta e tij nuk ka qenė e qetė, pėrkundrazi ajo qe e vėshtirė, plot shqetėsime e brenga, me lėvizje tė detyruara nga rrethanat tragjiko - historike nė prag e gjatė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.


    Nga gjurmimi i literaturės sė shumtė e nga autobiografia e tij mėsojmė se lindi nė Ulqin mė 1853 dhe pati disa emra, si: Ali Riza, Ali Gjoka dhe Ali Ulqinaku, mbiemėr tė cilin e mori nga vendlindia.1 Babai i tij quhej Jakup Behluli prej fisit Usta Ali, me profesion barkatar, me banim pranė plazhit tė vogėl tė Ulqinit.2

    Shkollimi i Hafiz Aliut u bė nė dy faza; shkollėn fillore dhe njė pjesė tė medresesė i kreu nė Ulqin, ndėrsa vazhdimin dhe pėrfundimin e saj nė Shkodėr, nė medresenė e Bushatllinjve, ku mori edhe ixhazetin (diplomėn). Nė medresenė e Ulqinit pati myderriz (profesor) myftiun Sali ef. Hylen, njė patriot qė pėrfaqėsonte interesat e popullit, qė kishte ndikim tė madh nė tė dhe qė luftoi heroikisht pėr mbrojtjen e Ulqinit kundėr agresionit tė Malit tė Zi e ushtrisė turke nė vitet 1876-77 dhe 1880; Me kėtė rast Sali Hylja deklaroi botėrisht me anė tė njė fetfaje se nuk ishte gjynah, por pėrkundrazi detyrė nderi tė rrėmbeje armėt e tė luftoje pėr mbrojtjen e vendit, qoftė edhe kundėr sulltanit-halif.3 Ky veprim ishte ndėr rastet e rralla e tė admirueshme qė njė drejtues fetar tė ftonte popullin tė luftonte kundėr ushtrisė me tė njėjtin besim fetar, duke u nisur nga parimi "Atdheu mbi tė gjitha". Nė tė dy betejat pėr mbrojtjen e Ulqinit me armė nė dorė mori pjesė edhe i riu Ali Ulqinaku. Pėr kėtė kontribut u dekorua nie medaljen"Pėr veprimtari patriotike" si aktivist i dalluar dhe luftėtar i Lidhjes sė Prizrenit.4

    Nga profesori i tij medresisti Aliu nuk mėsoi vetėm pėr hoxhė, pėr dije, pėr kulturė, por edhe pėr edukatė tė shėndoshė patriotike, tė cilėn e thelloi nė vitet e mėvonshme nė shkollė, gjatė jetės e punės nė Shkodėr e nė Lezhė.

    Me rėnien e Ulqinit nėn Malin e Zi familja e tij, bashkė me qindra familje tė tjera ulqinake u shpėrngulėn nė Shkodėr si emigrantė, ku gjetėn strehim, punė, mikpritje e pėrkrahje dashmirėse pėr inkuadrim familjar e shoqėror, ashtu si shqiptarėt e tjerė nga viset shqiptare nė Mal tė Zi e nė Kosovė.

    Aliu nė Shkodėr, pėrveē pėrfundirnit tė shkollės fitoi njė pėrvojė tė pasur nga personalitete atdhetare, kulturore e pėrparimtare tė kohės, si: Daut Boriēi, Isuf Tabaku, Sheh Shamia etj., nga traditat e shquara tė qytetit tė lashtė e me histori tė shkėlqyer, si dhe nga ndikimi i qytetėrimit dhe'kulturės perėndimore.5

    Djali i Hafiz Aliut, Seiti, nė parathėnien e Mevludit pėrshkruan gjendjen shpirtėrore tė babait nė atė kohė, na jep disa cilėsi tė portretit tė tij intelektual: "Nė Shkodėr nuk gjente asnjė mjet pėr tė ngushllue shpirtin e vet tė dishpruem nga humbja e vatrės prindėrore.I ndjeri hafiz Ali, kishte me vedi njė shpirt tė madh tė pajosun me njė kulturė tė naltė theologjike, me natyrė tė mprehtė poetike e me ndėrgjegje tė kullueme dhe tė edukueme simbas parimeve t'Islamizmės..."6

    Nė vitin 1882 emėrohet mėsues i shkollės fillore nė lagjen "Dudas" tė Shkodrės. Ėshtė me shumė interes autobiografia e tij e paraqitur nė Ministrinė e Arsimit tė Turqisė pėr t'u pranuar mėsues. Nė tė ai deklaronte: "Gjuha ime asht shqipja, shkruaj e flas arabisht, turqisht e shqip".7

    Ndonėse me kulturė orientale, hoxhė, nėn pushtimin turk, me rrogė nga sulltani, ai pohon me krenari identitetin e tij kombėtar.

    Nė vitin 1884 u transferua nė Lezhė, ku fillimisht kreu detyrėn e mėsuesit e tė imamit. Falė cilėsive tė tii pozitive, ai arriti tė fitojė shpejt dashurinė, nderimin dhe vlerėsimin e lezhjanėve, tė cilėt propozuan pėr ta graduar me titullin honorar, myfti i Lezhės, i cili u miratua mė 1889 nga autoriteti mė i lartė fetar nė Stamboll.8 Vdiq mė 1913 nė Lezhė dhe u varros nė Shkodėr me njė ceremoni prekėse, me pjesėmarrje tė gjėrė popullore.

    Veprimtaria e Hafiz Ali Ulqinakut shtrihet nė disa fusha kryesore: nė atė tė letėrsisė, tė gjuhėsisė, tė arsimit e nė atė fetare.

    Nė fushėn e letėrsisė ai ėshtė kryesisht pėrkthyes. Ka pėrkthyer qė nė vitin 1873 nė Ulqin Mevludin nga poeti i famshėm turk Sulejman Ēelepi nga Bursa, duke pėrdorur alfabetin araboosman me titull "Pėrkthimi i Mevludit nė gjuhėn shqipe". Pėrveē pėrkthimit ka edhe elemente pėrshtatjeje dhe vargje originale, qė nuk gjėnden nė librin turqish,t. Bashkė mė Mevludin ka pėrkthyer edhe vargje me titull "Huda Rabbim" tė dijetarit dhe filozofit turk Haki Erzurum. Krahas kėtyre pėrktheu dhe pėrshtati nė vargje edhe disa njohuri fetare si njė libėr besimi i vogėl. Kėto tri vepra u shtypėn nė Stamboll nė vitin 1887 nė njė libėr tė vetėm. Nė vitinn 1936, nėn kujdesin e tė birit, hafiz Seitit, doli ribotimi me alfabet shqip nėn titullin "Mevludi Sherif".

    Hafiz Ali Ulqinaku, djalosh rreth 23 vjeē, shkroi Mevludin nė gjuhėn shqipe. Ai me dorėn e vet shėnon: "Tue kenė n'Ulqin, pėrpara emigrimit, pėrktheva e kompilova nė gjuhėn amtare t'emen qi asht shqipja, "Mevludin e Profetit a.s.". Ai me krenari pohon: "Atdheu e vendlindja ejonė asht Ulqini ... Gjuha e jonė asht shqipja. Shkruej e flas arabisht, turqisht e shqip".9 Jo vetėm kaq, por edhe nė parathėnien e Mevludit shėnon :

    "N'gjuhėn shqipe kam qėllim un me i tregue
    Qė kėshtu vllaznit sa do pak me pėrfitue",10
    sepse .... Asht nji gjuh' qi me kalem s'asht kollanis".11

    Nė trevat e Shqipėrisė Veriore nė atė kohė Mevludi kėndohej nė gjuhėn turke, shkruar prej Sulejman Ēelepisė, nga Bursa nė vitin 1409.12 Pikėrisht, prej kėtij Mevludi tė pėrhapur nė tė gjithė Perendorinė Osmane Hafiz Ali Ulqinaku pėrshtati Mevludin e vet.

    Poeti ėshtė i vetėdijshėm pėr dobėsitė e veprės, prandaj me pėrvujtni lutet:

    "Kushdo, qi t'a vejn hesap ndonji hata
    M'godit aj qi t'a shof, i baj rixha".13

    Nė tė gjitha kohėrat, nė tė gjithė popujt edhe sot e kėsaj dite nė fushėn e edukatės janė pėrdorur shurnė mjete. Qė nė Romėn e lashtė, Seneka porosiste: "Njeriu tė shqyrtojė pėr ditė veprimtarinė qė zhvillon, tė dallojė tė mirėn prej tė keqes, tė dijė tė pėlqejė ēfarė ėshtė e mirė e tė pėrbuzė ēfarė sjell dėm" e kjo sipas tij, mes tjerash, mund tė arrihet nėpėrrnes ushtrimesh, shoqėrisė sė mirė e shėmbullit tė mirė. Pra, shembulli i rnirė ka qenė e mbetet njė faktor i rėndėsishėm edukimi.

    Dijetari Imam Vehbi Ismaili, Kryetar i Komunitetit Mysliman tė shqiptarėve tė Amerikės e tė Kanadasė shkruan: "Tė gjithė kombet e popujt e ndryshėm, simbas rastit e vendit, festojnė ditėlindjen e njerėzve tė tyre nė za, tė dalluar pėr vepra trimėrie, bamirėse, letrare, filozofike e shkencor,e tue i shėrbye jo vetėm kombeve pėrkatėse, por edhe mbarė njerėzisė. Kėta njerėz tė mėdhaj, jo vetėri,- i kanė sjellė dobi e pėrfitim popujve tė ndryshėm, por bahen ma vonė shembuj pėr blrezat e ardhėshėm pėr tė shkelė ndėr gjurmėt e kėtyne.

    Po, nė qoftė se ka ndonji ngjarje e cila mund tė shkaktojė me tė vėrtetė gėzim dhe pjesėmarrje tė pėrbotshme, ajo asht pa dyshim Lindja e Profetit tė Shejtė, Muhammedit. Ai i pruni mbarė botės mesazhin e paqes dhe harmonisė, n'atė kohė kur ajo botė kishte nevojėn ma tė madhe pėr tė '. 14

    E pikėrisht pėr kėtė nė popuj tė ndryshėm lindi njė letėrsi e pasur, e frymėzuar nga cilėsitė morale e shpirtėrore tė Profetit, Muhammed a.s., me vlera tė mėdha edukative dhe estetike, ku nė plan tė parė ėshtė shembulli qėi riu dhe i rrituri tė kenė njė model pėrsosmėrie morale e shpirtėrore. Nė Mevludin e Hafiz Ali Ulqinakut kemi njė vepėr plot vlera edukative. Kushdo qė lexon apo kėndon Mevludin, patjetėr qė edhe edukohet prej tij. Besimtari islam shqiptar, duke kėnduar pėr profetin e vet, beson nė atė qė kėndon, pėrtėrihet e lartėsohet shpirtėrisht, por edhe frymėzohet pėr tė punuar e vepruar mirė e drejt, ashtu si veproi Ai. Natyrisht qė shembulli pozitiv merr vlera edhe mė tė mėdha, kur paraqitet me cilėsitė e tij tė larta, por edhe me nivel estetik. Kėtu qėndron vlera e Hafiz Ali Ulqinakut, i cili nė momente tė caktuara, duke pėrshkruar cilėsitė e Profetit, me poezinė e tij tė bukur, me fjalėn e zgjedhur, me figurėn e goditur letrare e paraqet me njė dritė tė re e tė kapshme pėr lexuesin. E, mendoni se sa vlera tė mėdha edukative merr ky shembull, kur thuhet e pėrshkruhet nė gjuhėn amtare. Jemi nė vitet '70 tė shekullit tė kaluar., kur tė gjitha ceremonitė fetare zhvilloheshin nė gjuhėn arabe. Jemi pikėrļsht nė ato vite, kur Haxhi Hasan Sheh Shamia luajti njė rol tė madh nė pėrdorimin e gjuhės shqipe ndėr predikime e kėshilla fetare, ai ėshtė krijuesi i hytbeve shqipe nė Shkodėr. E mendoni pastaj, tė shkruash njė Mevlud nė gjuhėn shqipe. Kjo i binte ndesh njė tradite shekullore, kjo ishte njė risi, thyerje e rregullave tė krijuara tashmė. Ėshtė e natyrshme qė nuk kaloi aq lehtė, pa kundėrshti, sepse ēdo e re futet me vėshtirėsi. E kjo e re s'ishte e thjeshtė, ajo lidhej me probleme fetare, gjuhėsore, letrare e politike. Por koha tregoi se ē'vlera pat puna e Hafiz Ali Ulqinakut. Kanė kaluar 120 vjet nga koha, kur ėshtė krijuar, pavarėsisht nga ribotimet e shumta, ai ėshtė ruajtur ndėr breza, ėshtė mėsuar e kėnduar nga besimtarėt nė xhami, nga oda nė odė nė Shkodėr, Ulqin, Tivar, Lezhė, Krajė, nė tė gjitha trevat veriore.

    Vepra shquhet pėr momente me tė vėrtetė emocionale me vlera edukative. Portreti i Profetit ėshtė i njė njeriu normal, poeti as nuk ka marrė mundimin tė pėrshkruajė, porjanė cilėsitė shpirtėrore, morale e mendore, ėshtė sjellja e tij, qė e ngrė lart mbi tė tjerėt. Qė nė lindje autori bėn tė njohur se:

    ... si djali jot hurit me thanė,
    Ndonji nanės Zoti kuj nuk ja ka dhanė".15

    Dy cilėsi vė nė pah autori qė nė fillim:
    E para, ai ėslitė i dėrguari i Zotit,
    E dyta, " ... ka qi po'vjen t'miren pre t'keqes e danė".

    E sipas poetit, ai do tė shėronte zemrat e njerėzve, zemrat e prishura prej veseve tė kėqia, do t'i zbuste, do t'i mjekonte, ai do t'u hapte e ndriēonte sytė, qė njerėzit tė shohin drejt, tė dallojnė tė mirėn prej tė keqes, tė drejtėn prej tė shtrembėrės, tė bukurėn nga e shėmtuara, ai do tė ishte shpėtimtari i shpirtrave tė humbur njerėzorė, qė do t'i udhėzonte, nė rrugen e se vėrtetės, duke u ripėrtėrirė besimin e shpresėn e humbur.

    Ai do tė ishte ilaē i zemrave tė njerėzve tė vuajtur, tė mjerė e tė varfėr, ai do t'u jepte besimin, ai do tė nxiste e organizonte ndihmėn bujare pėr tė varfėrit. Por kėtu s'ėshtė fjala vetėm pėr lėmoshė, sadaka e fitėr, por pėr ushqim shpirtėror e moral, zemėr tė paqtė e bujari, gėzim e ngushėllim nė ēdo vatėr tė varfėr e zemėr tė lėnduar.

    E mbi tė gjitha, ai ėshtė shpresa e shpėtimit njerėzor, shembulli i tij do t'i udhėheqė njerėzit pėr t'iu shmangur gjėrave tė ndaluara (haramit) e pėr tė pėrqafuar tė lejuarėn (hallallin).

    Pėrmes njė kontrasti tė goditur autori ballafaqon sjelljen e qėndrimin e Profetit a.s., i cili qė fėmijė i pėrulet me nderim Perėndisė, ndėrsa njeriu, edhe pse ka pėrvojė e moshėn pėr t'i kuptuar travajet e jetės, e harron rrugėn e drejtė, pėr tė cilėn ėshtė porositur, prandaj autori, nė fonnėn e njė fjalie esklamative, duke shprehur njė kritikė tė dukshme thotė : "e ti tue qenė plak e len rrugen e Tij".

    Nė vepėr Profeti a. s. paraqitet si shembull thjeshtėsie pėr tė gjithė:

    "Hangėr ka buk' elbit. Ai gjallė sa me rrnue
    Dhe ka vesh' kmish me bar sa m'u mėlue".16

    E jo vetėm kaq, por nuk ėshtė ankuar, pėrkundrazi ėshtė gėzuar, apo siē thotė poeti " ... ja ka ba shyqyrin".

    Edhe nė ēastin e vdekjes ai s'mendon pėr vete, por pėr njerėzimin. I lutet engjėllit qė merr shpirtrat qė:

    ... kur t'i vish, me ngadal
    Shpirtin e atyne me t'mir' me m'iu marr". 17

    Ai pranon qė tė marrė mbi vete vuajtjet e vėshtirėsitė e vdekjes sė njerėzve " ... mue me m'i dhan ... zėrin e tyne un e hjek, po ndigjo".18 Edhe nė kėto ēaste agonie ai nuk harron miq, dashamirė, farefisin qė ka pranė "Krye pėr krye tė gjithėve ju dha "Lamtumirė". E nė mėnyrė tė veēantė ai tregohet i dashur e shumė i dhembshur me vajzėn e vet, tė cilės i drejtohet "Lamtumir' nuri i syve, Fatime". Ky varg ka ngarkesė tė madhe emocionale. Fatimja kishte qenė vajzė e vetme, ajo kishte qenė gėzimi i shpirtit, bukuria e jetės, rrezja shpresėdhėnėse, drita engjėllore, e afėrt e shumė e dashur nė kėto ēaste. Poeti i kursyer thotė thjeshtė, me shumė pak fjalė, duke shprehur mallin e jetės "Lamtumir' nuri i syve, Fatime". E bija e dashur me lot i pėrgjigjet "Unė po bėhem ej baba, kurbani jot".

    Nė vepėr autori shpreh njė mendim shumė interesant pėr vlerėn e studimeve e nė mėnyrė tė veēantė pėr dijetarėt. Pyet dhe pėrgjigjet.

    Cilėtjanė njerėzit mė tė nderuar, kujt i takon pėrpara mėshira e Zotit, cilėt do tė hyjnė tė parėt nė parajsė?

    Ata qė kanė nderuar Profetin duke vizituar Qaben? Haxhinjtė?
    Ata qė kanė dhėnė jetėn nė luftė, dėshmorėt?
    Ata qė kanė bėrė vepra bamirėsie duke dhėnė zeqate ? Apo dijetarėt ? Secili grup pranon se pėr ēdo problem janė kėshillue me dijetarėt e prandaj mėshira iu takon nė radhė tė parė atyre por jo dijetarėt u lėshojnė rrugėn, i nderojnė bamirėsit. Dhe arėsyeja ėshtė bindėse:

    "Sado, qi na kemi ēalltis me kėndue,
    Kta na kan mbajt, me kta ' na kemi qindrue".19

    Mevludi shquhet edhe pėr vlerat estetike, e kėto janė tė dyfishta.

    Si vepėr letrare lexohet, por ajo edhe kėndohet me njė melodi tė caktuar, qė nė zonėn e Shkodrės ka pasur nė themel tonet e kėngės popullore shkodrane. Jo vetėm kaq, por organizimi i festave popullore, ceremoniali i krijuar ka nxitur miqėsinė, bashkimin popullor, mirėkuptimin, vėllazėrimin dhe afrimin shpirtėror tė njerėzve. E kjo ėshtė njė fushė, ku duhen kėrkuar vlerat etnografike tė Mevludit, fushė disi e panjohur, e pastudiuar dhe e parrahur nga mendimi shkencor. .Vepra ka figura artistike me vlera tė rralla estetike, qė tregojnė pėr aftėsitė krijuese letrare tė autorit. Nė disa momente forca krijuese ėshtė mė e fuqishme e poeti pėrshknian skena prekėse, reale, afér natyrės njerėzore. Kėshtu psh pėrshkruhet lindja e Profetit. Emineja, nėnė lehonė,e rreshkur nga vėshtirėsitė e lindjes apo siē thotė poeti: "u etēova" (nga emri et, kam et, mė ka marrė etja) i sjellin njė mashtrapė me sherbet:

    "Ma i ftoft' se bora, ma i bardh' pernjimend,
    Ma i ambel se sheqeri kishte qenė"20

    Autori nuk thotė sherbet i freskėt, as i ftofitė si bora, por Mė i ftoft' se bora, mė i ambel pergjimend. E sė bashku me nėnėn gėzohet gjithēka pėr rreth:

    "Shpirt e pa' shpirt, gur e dru thiren me za,
    Gjith' e thojshin mirėse erdhe Mustafa'.21

    Pėr tė shprehur gjėndjen emocionale tė nėnės e gėzimin e saj poeti thotė:
    "Mendja prej kreje i shkoi e i erdh pėrsėri".

    E banorėt pėr rreth, sapo morėn vesh lajmin, vijnė "pa fes e pa kėpucė, nė kambė". E jo vetėm kaq, por edhe Qabja u ēua nė kėmbė pėr tė pėrshėndetur qoshja qoshen.

    Poeti bėn qė Qabja tė flasė:

    "Qabeja thirri e i foli m'atė ēas
    sonte ka le Dielli i gjith' dynjas".

    Po kėshtu ėshtė pėrshkruar me nota prekėse vdekj a e Profetit a.s.. Kur pasuesit e Muhammedit a.s. mėsuan se ai ishte i sėmurė rėndė "Sytj 'u rrodlien gjak e lot". Poeti nė vepėr ka pėrdorur epitete e krahasime tė goditura, shumė personifikime, qė veshin mendimet me forma shprehjeje, qė i japin gjallėri shprehjes dhe provojnė se Hafiz Ali Ulqinaku, ndonėse i ri, ishte njė poet i lindur. Vini re krahasimet "buzėt i ndritshin si hana", "dhambėt si kokrra inxhi", 'si erė myshku" etj.

    Vargjetjanė metrike, me masėn Fa-i-la-tun, fa-i-la-tun, fa-i-lat. (trokaik 11 rrokėsh me vargie dyshe me rimė tė puthur, AA, BB, psh:

    "Kur i lunte, buzt' e Tij ndritshin si Han,
    Por si Dielli e ndriēojshin gjith dynjan.
    Prej ndriēimit dhamvet si kokrra inxhi,
    Gjylpanėn natėn e gjinte plak e'j ri".22

    E pėr t'i qėndruar besnik masės sė vargut, poeti pėrdor teknika tė ndryshme, sidomos asimilimet, psh Jo me hanger sa'j xe barku prsi lopė.

    Vini re kadencėn e vargut:

    'molli nji hurm vet me dor' Aj Padisha,
    bini e u rrit, m'at sahat kokrra i dha".

    "Mevludi" ėshtė shkruar nė vitet '70 tė shekullit tė kaluar, kur autori ende nuk kishte rėnė nė kontakt me letėrsinė shqipe tė kultivuar dhe kishte marrėdhėnie tė pakta me tė. Pėr tė vlerėsuar gjuhėn e veprės duhen marrė parasysh disa rrethan:

    - Sipas Hafiz Ali Ulqinakut gjuha shqipe ishte e palėvruar ... me kalem s'asht kullanisė". Ai shkruan njė vepėr fetare, tė pėrshtatur nga njė autor turk shumė i njohur, Sulejman Ēelepi, hartuar nė agimet e shekullit XV, prandaj edhe do tė ndikohej nga leksiku turk, gjuha zyrtare e kohės.

    - Vepra ėshtė e sferės fetare. Nė atė kohė tė gjitha ceremonitė fetare zhvilloheshin nė gjuhėn arabe, e ėshtė krejt e natyrshme qė tė ketė njė ndikim tė fuqishėm nga njė gjuhė kulture fort e pėrhapur nė atė kohė. A s'tė bėn tė krahasosh edhe sot gjuhėn e pėrdorur nė disa fushatė dijes. P.sh. vini re gjuhėn qė pėrdorin mjekėt, a s'ėshtė kjo plot fjalė latine? Nė njė rreth mekanikėsh ėshtė mjaft e vėshtirė tė kuptohet leksiku i tyre teknik etj. Prandaj nuk ėshtė aspak pėr t'u ēuditur qė edhe "Mevludi" i Hafiz Ali Ulqinakut ka fjalė e shprehje fort tė zakonshme nė sferėn e terminologjisė fetare islame, qė nė atė kohė, por edhe sot ėshtė e vėshtirė tė zėvendėsohen. Megjithatė leksiku i veprės sot na duket i ngarkuar me fjalė turke, arabe. Por sistemi motfologjik dhe ai sintaksor janė shumė tė pasur dhe krejt tė paprekur nga ndikimi i huaj. Ata janė vėrtetė kėshtjella tė shqipes, ku s'u fut dot ky ndikim.

    Ndikimet turke, arabe dhe tė persishtes ishin tė zakonshme nė letėrsinė shqipe e kjo vazhdoi deri vonė. "Nga nji fjalė turke e ban lazem" pat thanė poeti e ne ju kujtojmė se Ndue Bytyēi pat shkruar poezinė patriotike "Memleqeti" ("Atdheu"), ndėrsa "Vaji i Bylbylit" i Mjedės u pat botue te "Shahiri elierz" ("Poeti i ndershėm").

    Dėshirojmė tė theksojmė se tė shkruash nė gjuhėn shqipe njė vepėr fetare nė vitet '70 tė shekullit XIX nga njė autor.mysliman ishte njė akt i shquar atdhetąrie e njėheri njė guxim i veēantė, sepse perandoria turke nuk njihte kombėsi, por fe, e banorėt e kėsaj perandorie tė gjėrė ndaheshin nė myslimanė, romė e tė krishterė. Ėshte i njohur fakti qė banorėt katolikė tė ritit roman tė perandori'sė turke kishin mbrojtjen e Austrisė, e cila nė bazė tė marrėveshjes me Turqinė e sipas kushtetutės austriake mund tė pėrdornin gjuhėn amtare. Prandaj nė shkollat e mbajtura nga kleri katolik mėsohej edhe gjuha shqipe. Njė gjė e tillė nuk mund tė bėhej nė shkollat e pėr fčmijėt e besimit mysliman apo ortodoks, prandaj edhe ndiqeshin e persekutoheshin ata mėsues qė guxonin t'u mėsonin shqipen fémijėve myslimanė apo ortodoksė. E dini qė Papa Kriston e vranė nė vitin 1909.

    E Hafiz Ali Ulqinaku jo vetėm qė luftoi me armė nė dorė kundėr ushtarėve turq pėr mbrojtjen e Ulqinit, por pati guximin edhe tė shkruajė njė vepėr fetare nė gjuhėn shqipe. Pikėrisht, tė shkruajsh shqip e tė luftosh kundėr ushtrisė turke, pra kundėr vėllezėrve tė besimit ėshtė njė akt i dyfishtė atdhetarie e emancipimi kulturor e shoqėror. Mendoni se nuk ka qenė aspak e lehtė. Edhe sot ēdo gjė e re nuk ėshtė e lehtė. Kėshtu duhet kuptuar vlera gjuhėsore e letrare e "Mevludit" shqip.

    Mendojmė se gjuha e autorit nė disa vise ėshtė shumė e kursyer, shumė e zhdėrvjelltė, me forma morfologjike e sintaksore me vlera historike dhe aktuale.

    Disa shprehie tė autorit janė bėrė popullore dhe pėrdoren edhe sot e kėsaj dite:

    "Grat' si trimat, trimat m'u vesh porsi gratė,
    Prishet gjith dynjaja, mbushet Me fesatė".24

    "Vorri nuk njef kėnd tė madh, as padishah", "N'dash ta vrasin, n'dash ta mbysin s'des gabim.'25 "Mjer i shtrenjti, vet s'e ha as kujt s'ja jep'.26 Analiza e gjuhės sė autorit paraqet dukuri ineresante, qė janė objekt i veēantė studimi, ku duken dukuri kalimtare e forma tė dvzuara foljesh me mbaresat -um e -umun, por edhe ue- ; ka forma shumė interesante pėremrash pronorė e vetorė, ndajfoljesh e sidomos disa emra interesantė pėr nga formimi si shėndim, foljesh, u gazmue etj. Sė fundi theksojmė se gjuha e Hafiz Ali Ulqinakut duhet parė edhe si e ndėrmjetme mes tė folmes sė Ulqinit (e botimi i transliteruar nė alfabetin latin nuk na lė tė kuptojmė qartė, sepse kėtu ka vėnė dorė i biri i tij, Hafiz Sait Ulqinaku) dhe tė folmes sė Shkodrės.

    Vlera e Mevludit nė gjuhėn shqipe, siē e kanė vėnė nė dukje edhe mjaft studjues, ka luajtur njė rol me rėndėsi pėr ruajtjen e kėsaj gjuhe, nga ndikimi sllav nė trevat shqiptare, qė pėrdhunisht iu dhanė Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė. Do tė shtonim se edhe ky mevlud i ribotuar disa herė, i kėnduar e i mėsuar pėrmendsh nga shqiptarėt qė emigruan nė vende tė ndryshme tė botės, nė Amerikė, Australi e gjetkė ka ndikuar ndjeshėm pėr ruajtjen e gjuhės amtare tė shqiptarėve kudo qė banojnė.

    Duke marrė parasysh vlerat fetare, edukative, letrare dhe gjuhėsore tė Mevludit ai mbetet njė vepėr dinjitoze e Hafiz Ali Ulqinakut, njė poet qė meriton qjė vėmendje tė veēantė edhe sot.27

    Nėfushėn e giuhėsisė Hafiz Aliu nė Lezhė hartoi tre fjalorė, tė parin turqisht-shqip nė vargje, tė dytin turqisht-shqip me rend alfabetik dhe tė tretin po me kėtė kriter shqip-turqisht. Tė tre fj alorėt nė nderim tė vendlindjes i quajti "Ulqin". Tė tre sėbashku kanė gjithėsej 1334 faqe. Mė me vlerė ėshtė ai shqip-turqisht me 9021 fjalė qė, duke hequrtrajtat e pashtjella tė foljeve e fjalėt e pėrsėritura, mbesin rreth 4000 fjalė. Fjalorėt kanė pėr bazė tė folmen e Ulqinit me ndikime nga tė folmet e Shkodrės e tė Lezhės. Ata kanė vlerė leksikografike, leksikologjike, dialektologjike e pėr historinė e gjuhės.28

    Nė fushėn e arsimit hartoi njė abetare shqipe tė shkruar me shkronja arabe. Fillon me alfabetin prej 40 shkronjash, 30 bashkėtingėllore dhe 10 zanore, qė ai i krijoi vetė dhe pastaj faqet e tjera kanė ushtrime pėr praktikimin e tyre. Abetarja nepėrmjet fjalėve jep edhe njohuri gramatikore, pėr mjedisin e nxėnėsve, pėr natyrėn etj.29

    Nė,fushėn fetare ai ka kryer detyra tė ndryshme si hoxhė, si imam e si myfti. U shqua pėr zhvillimin me cilėsi tė riteve fetare, pėr predikimet, pėr drejtimin e vartėsve e administrimin e shkollave fetare, pėr ngritjen e xhamisė nė Lezhė nė vitin 1909, pėr komunikimin me besimtarėt, pėr sigurimin e marrėdhėnieve tė bashkėpunimit, tė tolerancės e tė harmonisė ndėrfetare, duke krijuar njė jehonė pozitive qė ruhet e pėrmendet gojė mė gojė edhe pas dekada Vitesh. Autoritetin e lartė fetar, erudicionin nė problemet teologjike dhe kompetencėn e thellė tė Hafizit Aliut e dėshmon qartė njė shkresė e Kryemyftinisė sė Stambollit vitit 1900 ku thuhet:

    "Tė nderuarit Hafiz Ali Efendi nga ylematė e kazazė sė Lezhės,
    Duke pasur parasysh nevojat e popullsisė sė kazazė sė Lezhės si dhe duke u mbėshtetur nė aftėsinė dhe zotėsinė tuaj, sipas shkresės sė dėrguar nga ana e kėshillit administrativ tė kazasė pėr emėrimin tuaj pėr zbatim tė porosisė sė vilajetit pėr gradim, lėnien nė dorėn tuaj tė myftinisė sė kazasė sė sipėrpėrmendur, konfirmoni me shkrim qė jeni myftiu i kazasė se sipėrpėrmendur".30

    Fjalorėt dhe abetarja mbetėn dorėshkrime. Me gjithė interesimin e autorit, botimi i tyre qe i pamundur. Ky ėshtė njė fakt domethėnės. Ndokujt nuk i pėlqente, dikush pengonte, Stambolli nuk donte abetare e fjalorė pėr gjuhėn shqipe, sepse ata mbillnin farėn e shqiptarizmės, tė lirisė e tė pėrparimit tė vendit.

    Nė ndonjė tekst e nė ndonjė studim pa tė drejtė vepra e Hafiz Aliut ėshtė inkuadruar nė letėrsinė e bejtexhinjve. Kjo ėshtė bėrė me qėllim nėnvleftėsues e dashakeq o nga paaftėsia profesionale. Fjalorėt e abetarja nuk janė letėrsi. "Mevludi" ėshtė pėrkthim. Ē'objekt kanė bejtet e ē'objekt ka Mevludi '? Kėtyre autorėve e studjuesve mjafton t'u kujtojmė se Mevludi pėrmban filozofi, teologji ' edukatė, didaktikė, atdhetarizėm e se nė pikėpainje fetare ka vlera universale. Me bejtexhinjtė Hafiz Aliu ka lidhje vetėm me alfabetin arab; mevludet duhen trajtuar e pasqyruar si segment i veēantė i letėrsisė me alfabet arab.

    Pėr veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut nė tė kaluarėn ėshtė shkruar pak, mė parė pėr mungesė gjunnimesh e studimesh, mė vonė pėr shkaqet e njohura ideologjizuese e polit zuese, pse ai ishte kle rik, si dhe pėr mungesė studiuesish kompetentė e mungesės sė kontaktit me botimet j ashtė vendit. Kėndej themi se ai nuk u harrua, por as nuk u paraqit sa duhej e si duhej.

    Duke paraqitur veprėn e Hafiz Ali Ulqinakut me tė drejtė lind pyetja: Cilėt qenė motivet qė e shtynė atė pėr tė krijuar e botuar? Kėsaj pyetjeje, nga njėra anė i pėrgjigjet vetė autori, ndėrsa nga ana tjetėr kėto kuptohen nga destinacioni i veprave tė tij dhe nga vlerėsimet e studjuesve kompetentė pėr tė.

    Autori nė parathėnien e fjalorėve ėshtė shprehur: "ashtshkrue pėr fėmijėt dhe asht ndėrtue me vargje pėr t'u nxanė prej tyre lehtė pėrmendėsh" dhe nė njė rast tjetėr po kėtu "Shumė vetė dhe veēanėrisht gra dhe kalamajtė i kam parė se janė n'errėsinė dhe s'kuptojnė ē'u lypset..."31 Nė atė kohė shkollat kishin nevojė pėr abetare e ai hartoi abetare, kishin nevojė pėr fjalorė e pėrpiloi fjalorė, kishin nevojė pėr libra me karakter fetar, edukativ dhe didaskalikė dhe ai i pėrktheu, i pėrshtati dhe i pasuroi me materiale origjinale; shkolla kishte nevojė pėr mėsues dhe ai u bė mėsues, kishte nevojė pėr gjuhė shqipe dhe ai fliste, shkruante, lexonte, mėsonte e predikonte nė gjuhėn shqipe.

    Kėndej del qartė se veprat letrare, gjuhėsore, fetare e arsimore i pėrktheu dhe i hartoi jo thjeshtė i shtyrė nga qėllime fetare, por edhe nga dashuria pėr gjuhėn shqipe, nga dėshira e popullit, tė rinisė e tė fčmijėve pgr dije dhe arsim, pėr kulturė e pėrparim, pėr ruajtjen e mbrojtjen e kombėsisė shqiptare.

    Vitet e fundit studimet e botimet pėr Hafiz Ali Ulqinakun u shtuan shumė, hodhėn mė tepėr dritė pėr tė pasqyruar e ndriēuar veprimtarinė e tij me realizėm, me objektivitet e pa paragjykime nė tėrė gjėrėsinė e saj, me tė mirat e tė metat e veta.

    Me jetėn e veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut mburren tre qytete : Ulqini, Shkodra e Lezha. Studjues tė ndryshėm tė kėtyre qyteteve e vlerėsojnė atė nga kėndvėshtrime tė ndryndyshme disa nė tėrėsi, disa nė aspekte tė veēanta.

    Studiuesi ulqinak Sytki Malo Hoxha nėnvizon se "Hafiz Aliu ishte njė figurė e shquar e kulturės sonė nė pėrgjithėsi. Ishte atdhetar i kulluar, poet i talentuar, pėrkthyes i shkėlqyeshėm, leksikograf i dalluar dhe alim i nderuar nė rrethin ku jetoi e veproi e mė gjėrė".32 Dr. Ruzhdi Ushaku e mg. Nail Draga nė librat33 e studimet e tyre34 nė pėrmasa tė ndryshme, paraqesin aspekte nga jeta e krijimtaria dhe e konsiderojnė "emėr tė nderuar tė kulturės shqiptare, si njė ndėr krijuesit qė u pėrpoq pėr ruajtjen e kultivimin e gjuhės shqipe tė shkruar".35

    Shkodranėt i kanė kushtuar vlerėsime tė shumta. Po ndalemi nė disa prej tyre; "Mėsuesi i Popuilit" Hamdi Bushati, nė veprėn e tij tė rėndėsishme "Materiale pėr Shkodrėn" thekson : "Mevludi i H.Ali Ulqinakut u ba nji vepėr e dashtun pėr besimtarėt myslimanė tė kohės dhe u prit me entuziazėm tė madh. Shumica e familjeve myslimane ia kishin vu detyrė vedit me e pasė nė shtėpi nj i kopj e tė kėtij Mevludi. Bile deri ndėr shkolla (mejtepe) Mevludi u vu si mėsim suplementar pėr nxanėsit, djelm e varza".36

    Studjues tė ndryshėm e kali vlerėsuar si luftėtar atdhetar, si pjesėmarrės aktiv nė luftrat popuilore pėr mbrojtjen e Ulqinit, si veprimtar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

    Studjuesi letrar Lezhjan Tonin Ēobani pėr kontributin e gjithanshėm tė Hafiz Aliut, ndėr tė tjera, ka pėrgjithėsuar: "Me punėrt e tij tė palodhur, nė radhė té, parė si leksikograf, si hartues i abetares shqipe nė Lezhė, si pėrkthyes e vjershėtar nė gjuhė shqipe me alfabet arab, Ali Ulqinaku radhitet pėrkrah figurave tė shquara tė rrethit tė Lezhės qė i kanė dhėnė kulturės kombėtare tė sė kaluarės pėrkrah Frang Bardhit, Pjetėr Zarishit, Leonardo De Martinos, Gjergj Fishtės etj.37 Artikuj e gjurmime ka bėrė edhe studjuesi i historisė sė arsimit e tė kulturės Cijon Simoni, i cili ka dhėnė vlerėsime pėr punėn e tij si mėsues, si krijues e si njeri me cilėsi tė larta morale e njerėzore, historiani Muhamet Lika pėr rolin e tij pėr mirėkuptimin mes besimeve fetare.38

    Jashtė kėtyre qyteteve, tė shumtė janė studjues tė tjerė me autoritet e reputacion tė lartė shkencor qė kanė pasqyruar nė studimet e tyre konsiderata tė favorshme e lavdėruese pėr krijimtarinė e larmishme tė Hafiz Ali Ulqinakut.

    Meritėn e parė pėr zbulimin e tė dhėnave pėr jetėn e veprimtarinė e tij e ka stuqjuesi erudit Lumo Skendo, i cili qysil nė vitin 1926 nė revistėn "Dituria" ka paraqitur fakte interesante e tė pabotuara pėr Hafiz Ali Ulqinakun.39

    Dijetarėt e mėdheni gjuhėtarė: A.Xhuvani, E.Ēabej, Sh.Demiraj etj. nė veprat e tyre e citojnė si poet, si pėrkthyes e si hartues fjalori duke vėnė nė dukje meritat nė kėto drejtime. Studjuesi i shquar orientalist Osman Myderrizi me njė varg,punimesh tė gjata cilėsore, ndėr tė tjera e vlerėson lart duke thėnė se "Zėvendėsimi i turqishtes nė Mevludin dhe i arabishtes nė hytben kishte rėndėsi, se sillnin me vehte njė konsakrim tė gjuhės dhe tė shkrimit shqip", ndėrsa pėr fjalorin shqip-turqisht pohon se "ky fjalor paraqitet me vlerė tė madhe, se pėrmban shumė fjalė tė rralla, nė mes tė tė cilave edhe terma detarie; Njė pjsė e kėtyre fjalėve pa dyshim do tė kaloje edhe nė fjalorin e pėrgjithshėm tė gjuhės dhe do tė shėrbejė pėr zhvillimin e gjuhės letrare kombėtare".40

    Orientalisti tjetėr i shquar, 'Fahir Dizdari, nė veprėn e tij madhore "Fialori i orientalizmave nė gjuhėn shqipe" ēmon tepėr personalitetin e Hafiz Aliut, Pėr Mevludin nėnvizon: "Edhe pse i vjetėr i ka rezistuar kohės, sepse autori ka ditur t'u flasė mirė ndjenjave tė besimtarėve me frymėn poetike qė e dallon ndai tė tjerėve, me shprehje tė pėrmailshme e rrjedhshme. Ky Mevlud ėshtė nė pėrdorim dhe kėrkohet prej njerėzve". Pėr konkretizim tė tertnave hoxhė e hafiz ai shėnon se "Tė denjė pėr t'u pėrmendur krahas Hoxha 'Fahsinit, floxha Kadri Prishtinės radhitet edhe Hoxhė Ali Ulqinaku", iidėrsa pranė Hafiz Ali Korēės vendos Hafiz Ali Ulqinakun.41

    Edhe studjues shqiptarė nga Kosova e Maqedonia kanė dhėnė ndihmesėn e tyre tė rėndėsishme pėr njohjen dhe vlerėsimin e figurės sė flafiz Ali Ulqinakut. Studjues tė afirrnuar, si: prof Hasan Kaleshi, Dr. Jashar Rexhepagiqi, Dr. Muhamet Pirraku, Dr. Feti Mediu, Nehat Krasniqi etj.bėjnė parashtrime, analiza e konkluzione me vlerė, ijapin ati . 1 vendin e merituar ndėr intelektualėt e dalluar tė kohės.42

    Jehona e studimeve e vlerėsimeve nuk pėrfundon me kaq; ajo shtrihet edhe nė diasporė. Idriz Lamaj, ndonėse vetė njė autor Mevludi shqip nė SHBA, pohon nė njė studim pėr historinė e Mevludeve se "versioni i Mevludit tė H.Aliut ka kalue deri nė ditėt e sotme si ma i pėrsosuni, ma i popullarizuemi dhe ma i pėrhapuni nė gjuhėn shqipe".43

    Fama e Hafiz Aliut kapėrcen edhe kufinjtė e Shqipėrisė. Nė Turqi dy nga enciklopeditė me prestigj ndėrkombėtar, si ajo Islamike dhe Inonu i lėnė vend veprave tė Hafiz Aliut si poet e linguist i pėrmendur Edhe orientaliste tė tjerė dhe albanalogė tė huaj nė studimet e'tyre trajtojnė dhe vlerėsojnė punėn e tij pėrkthyese e krijuese letrare, gjuhėsore e fetare.

    Nga parashtrimi i mėsipėrm i fakteve pėr jetėn, veprat e vlerėsimet pėr Hafiz Ali Ulqinakun nxjerrim disa pėrfundime:

    Sė pari, Hafiz Ali Ulqinaku shkriu nė nj ė nė personalitetin e tij kompleks cilėsitė e tij tė dalluara atdhetare, fetare, shkencore, kulturore, arsimore e qytetare, duke shfrytėzuar pėr formimin e tij shkollėn e kryer, studimin individuel dhe mjedisin intelektual, patriotik e progresist tė kohės.

    Sė dyti, Hafiz Aliu qe njė figure shumėplanėshe, punoi e krijoi si pėrkthyes, poet, leksikograf, leksikolog, hartues abetareje, mėsues, hoxhė dhe drejtues fetar.

    Sė treti, Autoriteti i Hafiz Aliut qe gjithnjė nė rritje, nga njė njohje lokale, kapėrceu kufinjtė e njė qyteti, tė njė krahine, duke u bėrė i pėrmendur nė mbarė vendin, nė tė gjitha trevat shqiptare, nė diasporė e nė vendet e huaja, duke u vlerėsuar si njė personalitet i merituar dhe i padiskutueshėm i kulturės kornbėtare.

    Sė katėrti, Pėr jetėn dhe veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut janė aktivizuar me studime, citime, analiza, krahasime e konkluzione akademikė, studiues tė letėrsisė, tė historisė sė gjuhės, tė leksikografisė, tė leksikologjisė, tė dialektologjisė, tė historisė sė Shqipėrisė, tė historisė sė arsimit, tė kulturės islame, teologė, enciklopedistė, specialistė tė Arkivit tė Shtetit, gazetarė, bibliografė dhe albanologė tė huaj.

    Sė pesti, Figura dhe veprimtaria e Hafiz Ali Ulqinakut ėshtė cituar, pasqyruar e vlerėsuar nė monografi, vepra madhore, libra e pėrmbledhje tė veēanta, nė revista, nė gazeta, nė enciklopedi, nė Fjalorin Enciklopedik shqiptar, nė albumin "Nė gjurmė tė historisė kombėtare nė fototekėn Marubi", nė bibliografinė "Kontribute pėr bibliografinė shqipe", nė parathėniet e studimet hyrėse tė Mevludeve, nė tema dizertacionesh pėr histori arsimi, nė leksione e seminare tė lėndės 'Historia e gjuhės shqipe" nė Universitetin "L.Gurakuqi" etj.

    Sė gjashti, Pėr kontributin e H. Ali Ulqinakut janė zhvilluar veprimtari tė shumėllojshme, qė kanė shpalosur mė mirė vlerat e tij tė gjithanshme. Pėr kėtė ėshtė organizuar "Tribuna shkencore" nė Ulqin, ėshtė pėrfshirė nė kumtesė nė Simpoziumin e parė ndėrkombėtar tė mbajtur nė Prishtinė me temė "Feja, kultura dhe tradita islame ndėr shqiptarėt", ėshtė cituar ndėr kumtesa nė sesionin shkencor nė Shkodėr kushtuar pėrkujtimit tė 100 - vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe nė seminarin e parė ndėrkombėtar nė Shkodėr me temė "Shkodra ndėr shekuj", ėshtė folur nė rubrikėn "Kujtesė" tė RTSH, ėshtė hartuar emision i veēantė nė Radio Shkodra nė rubrikėn "Kontribute pėr gjuhėn shqipe", janė programuar fragmente tė veprės sė tii nė koncertin festiv me rastin e festės sė Bajramit nė teatrin "Migjeni" nė Shkodėr, janė organizuar e sesione shkencore nė Shkodėr e nė Lezhė dhe Mevludi i tij ka qenė dhe ėshtė materiali bazė i ceremonive pėrkujtimore tė ditėlindjes sė Profetit Muhamed a.s.

    Sė fundi, Hafiz Ali Ulqinaku ėshtė njė nga ata figura tė rėndėsishme tė kulturės shqiptare qė dhanė shembullin frymėzues tė zhvillimit tė njėkohshėm e tė bashkėrenditur tė veprimtarisė atdhetare, shkencore arsimore, e fetare duke ēuar mė pėrpara traditėn pozitive tė krijuar nė vendin tonė nė kėtė fushė.44

    Duke pėrfunduar kėtė vėshtrim tė pėrmbledhur tė jetės, tė veprimtarisė e tė vlerėsimeve pėr Hafiz Ali Ulqinakun kuptohet sa i drejtė ka qenė propozimi dhe miratimi pėr dekorimin e tij me titullin e lartė nderues "Mėsues i Popullit" dhe sa i bukur i pėrshtatet atij motivacioni pėrkatės : "Klerik dhe intelektual i shquar, studjues i apasionuar, mėsues dhe edukator i nderuar i rinisė dhe i masave popullore, hartues e pėrkthyes i veprave fetare e shkencore".45



    Referenca



    1. Autobiografia e Hafiz Ali Ulqinakut, nė rev. "Zani i Naltė", viti 1937, nr. 11, fq.355-357.
    2. Sytki Malo hoxha, Rreth Mevludit te Hafiz Ali Riza Ulqinakut, nė gaz. "Hėna e Re" Shkup, viti VII 59-60, gushi 1993, fq. 19.
    3. Historia e Shqiperisė, USHT, Instittiti i Historisė dhe i Gjuhėsisė, vell. II, Tirane, 1965, fq. 179.
    4. Ciazeta "Zeri i Popuilit", nr. 136 (9309), 8 qershor, tq.3.
    5. Faik Lulili - Islam Dizdari, Nderim pėr dijetarėt. edukatorėt dhe hoxhallarėt e shquar te Shkodres, ne gaz,. "Drita islame", viti IV, nr. 10 (71), qerstior 1995, fq. 4.
    6. Sait Ulqinaku, "Mevludi Sherif", viti 1936.
    7. Rev. "Zani i Naitė", viti i937, nr. 11, fq. 355-j57.
    8. Zyra e fetfave, Sektori i Meshihatit Islam nė Turqi, Sekretaria, mė 14.1.1900.
    9. Rev. "Zani i Naltė", viti 1937, nr.11, fq. 365.
    10. Hafiz Ali Ulqinaku. Mevludi Sherif, transliteruar ne alfabetin latin te sotėm nga i biri i tij, Hafiz Sait Ulqinaku, Shtėpia Botonjėse "Kristo Luarasi", miratuar prej Kėshillit te Pėrhershėm te Komuiiitetit Myslitnan me vendimin nr. 139, date 26.9.1933, parathanie e Mevludit. fq, 31.
    11. Po aty.
    12. Sulejman Dede, -"Mevlud" (Vasiletu'n-necat), Sulejman Ēelebi, melda fayinevi- 1984, 160 faqe dhe Mevludi origjinal i botuar ne vitin 1409.
    Enciklopedia lsmet Ononu. 25 vellimesh ne gjuhen turke, zėri Sulejman Ēelebi dhe Mevludi i tij.
    13. Hafiz Ali Ulqiiiaku, vep. e cit.
    14. Idriz Lamaj, Mevludi, botini i pare, 1982, "Biblioteka Myslimane Sliqiptare", nr.3.
    New York, Parathėnia shkruar prej Imam Vehbi lsmailit, fq. 7-8.
    15. Hafiz Ali Ulqinaku, vep e cit., fq. 14.
    16. Po aty, fq. 24.
    17. Po aty, fq. 26.
    18. Po aty.
    19. Po aty, fq. 23.
    20. Po aty, fq. 14.
    21. Po aty, fq. 15.
    22. Po aty, fq. 18.
    23. Po aty.
    24. Historia e letėrsise shqipe, vėllimi II, Letėrsia shqipe e Rilindjes Kombetare, Tiranė, 1959, fq. 229.
    25. Hafiz Ali Ulqi.-iak-u, vep. e cit., fq. 42.
    26. Po aty, fq. 37.
    27. Islam Dizdari, Mevludi i Hafiz Ali Uqinakut'-njė veper dinjitoze, ne gaz. "Drita islame",
    28. Osman Myderrizi, Letėrsia shqipe me alfabetin arab nė "Buletin pėr shkencat shoqerore", 1955, 2, fq. 148-155.
    29. Hafiz Ali Ulqinaku, Elitbaja (Abetarja), fotokopje nė AQSH.
    30. Zyra e Kryemyftinisė se Stambollit, date 14 janar 1989, firmosur nga Mehmet Xhemaledin el halid efendi zade.
    31. Osmair Myderrizi, Fjalori shqip-turqisht i Hafiz Ali Ulqinakut ne "Dokumente e materiale", ne rev. "Studime Filologjike", nr.3, 1965, fq. 1 55-188.
    32. Sytki Malohoxha, art. i cit.
    33. Dr.Ruzhdi tishaku, tjlqini ne gjurmet e shektijve, Ulqin 1991, fq.35-36. Nail Draga, Shqiptaret te Mal te Zi, 1994, fq.191-198.
    34. Ruzhdi Ushaku, Fjalori i fundit i leksikograftsė sliqipe me alfabetin arab, nė gaz. "Fjala", Prishtinė, date 13.1.1979, fq. 14.
    35. Nail Draga, vep. e cit., fq. 198.
    36. Hamdi Bushati, "Materiale per Shkodran", dordshkrim.
    37. Tonin Ēobani, material i dhėne ne Radio-Shkodra, "Gjuha ime ėshtė shqipja". "Me pushkė e pendė per liri e pavarėsi kombėtare", nėgaz. "Koha Jone", dt. 18 janar 1990, "Alfabeti i Ali Ulqinakuit. Njė perpjekje individuale ne dobi te ēeshtjes kombetare", ne gaz. "Koha jonė", date 16.5.1995.
    38. Zef Pergega, Perkujtohet 140-vjetori i lindjes se "Mesuesit te Popullit" Hafiz Ali Ulqinakuit ne gaz. "Rilindja Demokratike", date 2 qershor 1995.
    39. Lumo Skendo, ne rev. "Dituria", Bibliograria Shqiptare, 1 nandor 1926, fq. 5-30.
    40. Osman Myderrizi, ail. i cit.
    41. Tahir Dizdari, "Fjalori i termave islame nė gjuhen shqipe", zgjedhur, redaktuar e pergatitur nga Ali Musa Basha, ne gaz. "Drita islame".
    42. Hasan Kaleshi, "Mevludi tek shqiptaret", ne "Zbornik Filozofskog Fakulteta", Knjiga IV-2, Beograd, 1959, fq. 350-358. Dr. Jashar Rexhepagiq, "Zhvillimi i arsimit dhe i sistemit shkollor te kombėsisė shqiplare lie territorin e Jugosllavise se sotme deri ne vitin 191 8", Prishtine, 1970, fq. 135, 144, 270. Dr. Muhamet Pirraku, "Qėmtinie pet jeten dhe vepren e Hafiz Ali Ulqinakut" (1 8531913), nė rev. "Dituria islame", Prishtine, nr. 30-31, 1991, fq. 67-69. Dr. Feti Mehdiu, "Mevludet dhe shqiptaret", ne rev. "Bashkimi paqėsoi", Prishtinė, viti 1, nr. 2-3. qershor-korrik 1992, fq. 8-9. Nehat Krasniqi, "Mevludet ne letersinė shqiptare me alfabetin arab", nė rev. "Dituria Islame", nr. 30-31, 1991, fq.23-28.
    43. Idriz Lumaj, vep. e cit., fq. 60-64.
    44. Faik Luli, Hafiz Ali Ulqinaku - personalitet i kulturės shqiptare, nė gaz. "Drita Islame", viti IV, Nr. 9 (70), maj 1995, fq. 4.
    45. Dekreti Nr. 999, datė 27.12.1994 i Presidentit tė Republikės Sali Berisha

  10. #10
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAFIZ ALI ULQINAKU
    (1853-1913)



    Hafiz Ali Ulqinaku i pėrket plejadės se nderuar tė figurave tė shquara tė kulturės shqiptare nė periudhėn e Rilindjes Kombėtare. Jeta e tij nuk ka qenė e qetė, pėrkundrazi ajo qe e vėshtirė, plot shqetėsime e brenga, me lėvizje tė detyruara nga rrethanat tragjiko - historike nė prag e gjatė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.


    Nga gjurmimi i literaturės sė shumtė e nga autobiografia e tij mėsojmė se lindi nė Ulqin mė 1853 dhe pati disa emra, si: Ali Riza, Ali Gjoka dhe Ali Ulqinaku, mbiemėr tė cilin e mori nga vendlindia.1 Babai i tij quhej Jakup Behluli prej fisit Usta Ali, me profesion barkatar, me banim pranė plazhit tė vogėl tė Ulqinit.2

    Shkollimi i Hafiz Aliut u bė nė dy faza; shkollėn fillore dhe njė pjesė tė medresesė i kreu nė Ulqin, ndėrsa vazhdimin dhe pėrfundimin e saj nė Shkodėr, nė medresenė e Bushatllinjve, ku mori edhe ixhazetin (diplomėn). Nė medresenė e Ulqinit pati myderriz (profesor) myftiun Sali ef. Hylen, njė patriot qė pėrfaqėsonte interesat e popullit, qė kishte ndikim tė madh nė tė dhe qė luftoi heroikisht pėr mbrojtjen e Ulqinit kundėr agresionit tė Malit tė Zi e ushtrisė turke nė vitet 1876-77 dhe 1880; Me kėtė rast Sali Hylja deklaroi botėrisht me anė tė njė fetfaje se nuk ishte gjynah, por pėrkundrazi detyrė nderi tė rrėmbeje armėt e tė luftoje pėr mbrojtjen e vendit, qoftė edhe kundėr sulltanit-halif.3 Ky veprim ishte ndėr rastet e rralla e tė admirueshme qė njė drejtues fetar tė ftonte popullin tė luftonte kundėr ushtrisė me tė njėjtin besim fetar, duke u nisur nga parimi "Atdheu mbi tė gjitha". Nė tė dy betejat pėr mbrojtjen e Ulqinit me armė nė dorė mori pjesė edhe i riu Ali Ulqinaku. Pėr kėtė kontribut u dekorua nie medaljen"Pėr veprimtari patriotike" si aktivist i dalluar dhe luftėtar i Lidhjes sė Prizrenit.4

    Nga profesori i tij medresisti Aliu nuk mėsoi vetėm pėr hoxhė, pėr dije, pėr kulturė, por edhe pėr edukatė tė shėndoshė patriotike, tė cilėn e thelloi nė vitet e mėvonshme nė shkollė, gjatė jetės e punės nė Shkodėr e nė Lezhė.

    Me rėnien e Ulqinit nėn Malin e Zi familja e tij, bashkė me qindra familje tė tjera ulqinake u shpėrngulėn nė Shkodėr si emigrantė, ku gjetėn strehim, punė, mikpritje e pėrkrahje dashmirėse pėr inkuadrim familjar e shoqėror, ashtu si shqiptarėt e tjerė nga viset shqiptare nė Mal tė Zi e nė Kosovė.

    Aliu nė Shkodėr, pėrveē pėrfundirnit tė shkollės fitoi njė pėrvojė tė pasur nga personalitete atdhetare, kulturore e pėrparimtare tė kohės, si: Daut Boriēi, Isuf Tabaku, Sheh Shamia etj., nga traditat e shquara tė qytetit tė lashtė e me histori tė shkėlqyer, si dhe nga ndikimi i qytetėrimit dhe'kulturės perėndimore.5

    Djali i Hafiz Aliut, Seiti, nė parathėnien e Mevludit pėrshkruan gjendjen shpirtėrore tė babait nė atė kohė, na jep disa cilėsi tė portretit tė tij intelektual: "Nė Shkodėr nuk gjente asnjė mjet pėr tė ngushllue shpirtin e vet tė dishpruem nga humbja e vatrės prindėrore.I ndjeri hafiz Ali, kishte me vedi njė shpirt tė madh tė pajosun me njė kulturė tė naltė theologjike, me natyrė tė mprehtė poetike e me ndėrgjegje tė kullueme dhe tė edukueme simbas parimeve t'Islamizmės..."6

    Nė vitin 1882 emėrohet mėsues i shkollės fillore nė lagjen "Dudas" tė Shkodrės. Ėshtė me shumė interes autobiografia e tij e paraqitur nė Ministrinė e Arsimit tė Turqisė pėr t'u pranuar mėsues. Nė tė ai deklaronte: "Gjuha ime asht shqipja, shkruaj e flas arabisht, turqisht e shqip".7

    Ndonėse me kulturė orientale, hoxhė, nėn pushtimin turk, me rrogė nga sulltani, ai pohon me krenari identitetin e tij kombėtar.

    Nė vitin 1884 u transferua nė Lezhė, ku fillimisht kreu detyrėn e mėsuesit e tė imamit. Falė cilėsive tė tii pozitive, ai arriti tė fitojė shpejt dashurinė, nderimin dhe vlerėsimin e lezhjanėve, tė cilėt propozuan pėr ta graduar me titullin honorar, myfti i Lezhės, i cili u miratua mė 1889 nga autoriteti mė i lartė fetar nė Stamboll.8 Vdiq mė 1913 nė Lezhė dhe u varros nė Shkodėr me njė ceremoni prekėse, me pjesėmarrje tė gjėrė popullore.

    Veprimtaria e Hafiz Ali Ulqinakut shtrihet nė disa fusha kryesore: nė atė tė letėrsisė, tė gjuhėsisė, tė arsimit e nė atė fetare.

    Nė fushėn e letėrsisė ai ėshtė kryesisht pėrkthyes. Ka pėrkthyer qė nė vitin 1873 nė Ulqin Mevludin nga poeti i famshėm turk Sulejman Ēelepi nga Bursa, duke pėrdorur alfabetin araboosman me titull "Pėrkthimi i Mevludit nė gjuhėn shqipe". Pėrveē pėrkthimit ka edhe elemente pėrshtatjeje dhe vargje originale, qė nuk gjėnden nė librin turqish,t. Bashkė mė Mevludin ka pėrkthyer edhe vargje me titull "Huda Rabbim" tė dijetarit dhe filozofit turk Haki Erzurum. Krahas kėtyre pėrktheu dhe pėrshtati nė vargje edhe disa njohuri fetare si njė libėr besimi i vogėl. Kėto tri vepra u shtypėn nė Stamboll nė vitin 1887 nė njė libėr tė vetėm. Nė vitinn 1936, nėn kujdesin e tė birit, hafiz Seitit, doli ribotimi me alfabet shqip nėn titullin "Mevludi Sherif".

    Hafiz Ali Ulqinaku, djalosh rreth 23 vjeē, shkroi Mevludin nė gjuhėn shqipe. Ai me dorėn e vet shėnon: "Tue kenė n'Ulqin, pėrpara emigrimit, pėrktheva e kompilova nė gjuhėn amtare t'emen qi asht shqipja, "Mevludin e Profetit a.s.". Ai me krenari pohon: "Atdheu e vendlindja ejonė asht Ulqini ... Gjuha e jonė asht shqipja. Shkruej e flas arabisht, turqisht e shqip".9 Jo vetėm kaq, por edhe nė parathėnien e Mevludit shėnon :

    "N'gjuhėn shqipe kam qėllim un me i tregue
    Qė kėshtu vllaznit sa do pak me pėrfitue",10
    sepse .... Asht nji gjuh' qi me kalem s'asht kollanis".11

    Nė trevat e Shqipėrisė Veriore nė atė kohė Mevludi kėndohej nė gjuhėn turke, shkruar prej Sulejman Ēelepisė, nga Bursa nė vitin 1409.12 Pikėrisht, prej kėtij Mevludi tė pėrhapur nė tė gjithė Perendorinė Osmane Hafiz Ali Ulqinaku pėrshtati Mevludin e vet.

    Poeti ėshtė i vetėdijshėm pėr dobėsitė e veprės, prandaj me pėrvujtni lutet:

    "Kushdo, qi t'a vejn hesap ndonji hata
    M'godit aj qi t'a shof, i baj rixha".13

    Nė tė gjitha kohėrat, nė tė gjithė popujt edhe sot e kėsaj dite nė fushėn e edukatės janė pėrdorur shurnė mjete. Qė nė Romėn e lashtė, Seneka porosiste: "Njeriu tė shqyrtojė pėr ditė veprimtarinė qė zhvillon, tė dallojė tė mirėn prej tė keqes, tė dijė tė pėlqejė ēfarė ėshtė e mirė e tė pėrbuzė ēfarė sjell dėm" e kjo sipas tij, mes tjerash, mund tė arrihet nėpėrrnes ushtrimesh, shoqėrisė sė mirė e shėmbullit tė mirė. Pra, shembulli i rnirė ka qenė e mbetet njė faktor i rėndėsishėm edukimi.

    Dijetari Imam Vehbi Ismaili, Kryetar i Komunitetit Mysliman tė shqiptarėve tė Amerikės e tė Kanadasė shkruan: "Tė gjithė kombet e popujt e ndryshėm, simbas rastit e vendit, festojnė ditėlindjen e njerėzve tė tyre nė za, tė dalluar pėr vepra trimėrie, bamirėse, letrare, filozofike e shkencor,e tue i shėrbye jo vetėm kombeve pėrkatėse, por edhe mbarė njerėzisė. Kėta njerėz tė mėdhaj, jo vetėri,- i kanė sjellė dobi e pėrfitim popujve tė ndryshėm, por bahen ma vonė shembuj pėr blrezat e ardhėshėm pėr tė shkelė ndėr gjurmėt e kėtyne.

    Po, nė qoftė se ka ndonji ngjarje e cila mund tė shkaktojė me tė vėrtetė gėzim dhe pjesėmarrje tė pėrbotshme, ajo asht pa dyshim Lindja e Profetit tė Shejtė, Muhammedit. Ai i pruni mbarė botės mesazhin e paqes dhe harmonisė, n'atė kohė kur ajo botė kishte nevojėn ma tė madhe pėr tė '. 14

    E pikėrisht pėr kėtė nė popuj tė ndryshėm lindi njė letėrsi e pasur, e frymėzuar nga cilėsitė morale e shpirtėrore tė Profetit, Muhammed a.s., me vlera tė mėdha edukative dhe estetike, ku nė plan tė parė ėshtė shembulli qėi riu dhe i rrituri tė kenė njė model pėrsosmėrie morale e shpirtėrore. Nė Mevludin e Hafiz Ali Ulqinakut kemi njė vepėr plot vlera edukative. Kushdo qė lexon apo kėndon Mevludin, patjetėr qė edhe edukohet prej tij. Besimtari islam shqiptar, duke kėnduar pėr profetin e vet, beson nė atė qė kėndon, pėrtėrihet e lartėsohet shpirtėrisht, por edhe frymėzohet pėr tė punuar e vepruar mirė e drejt, ashtu si veproi Ai. Natyrisht qė shembulli pozitiv merr vlera edhe mė tė mėdha, kur paraqitet me cilėsitė e tij tė larta, por edhe me nivel estetik. Kėtu qėndron vlera e Hafiz Ali Ulqinakut, i cili nė momente tė caktuara, duke pėrshkruar cilėsitė e Profetit, me poezinė e tij tė bukur, me fjalėn e zgjedhur, me figurėn e goditur letrare e paraqet me njė dritė tė re e tė kapshme pėr lexuesin. E, mendoni se sa vlera tė mėdha edukative merr ky shembull, kur thuhet e pėrshkruhet nė gjuhėn amtare. Jemi nė vitet '70 tė shekullit tė kaluar., kur tė gjitha ceremonitė fetare zhvilloheshin nė gjuhėn arabe. Jemi pikėrļsht nė ato vite, kur Haxhi Hasan Sheh Shamia luajti njė rol tė madh nė pėrdorimin e gjuhės shqipe ndėr predikime e kėshilla fetare, ai ėshtė krijuesi i hytbeve shqipe nė Shkodėr. E mendoni pastaj, tė shkruash njė Mevlud nė gjuhėn shqipe. Kjo i binte ndesh njė tradite shekullore, kjo ishte njė risi, thyerje e rregullave tė krijuara tashmė. Ėshtė e natyrshme qė nuk kaloi aq lehtė, pa kundėrshti, sepse ēdo e re futet me vėshtirėsi. E kjo e re s'ishte e thjeshtė, ajo lidhej me probleme fetare, gjuhėsore, letrare e politike. Por koha tregoi se ē'vlera pat puna e Hafiz Ali Ulqinakut. Kanė kaluar 120 vjet nga koha, kur ėshtė krijuar, pavarėsisht nga ribotimet e shumta, ai ėshtė ruajtur ndėr breza, ėshtė mėsuar e kėnduar nga besimtarėt nė xhami, nga oda nė odė nė Shkodėr, Ulqin, Tivar, Lezhė, Krajė, nė tė gjitha trevat veriore.

    Vepra shquhet pėr momente me tė vėrtetė emocionale me vlera edukative. Portreti i Profetit ėshtė i njė njeriu normal, poeti as nuk ka marrė mundimin tė pėrshkruajė, porjanė cilėsitė shpirtėrore, morale e mendore, ėshtė sjellja e tij, qė e ngrė lart mbi tė tjerėt. Qė nė lindje autori bėn tė njohur se:

    ... si djali jot hurit me thanė,
    Ndonji nanės Zoti kuj nuk ja ka dhanė".15

    Dy cilėsi vė nė pah autori qė nė fillim:
    E para, ai ėslitė i dėrguari i Zotit,
    E dyta, " ... ka qi po'vjen t'miren pre t'keqes e danė".

    E sipas poetit, ai do tė shėronte zemrat e njerėzve, zemrat e prishura prej veseve tė kėqia, do t'i zbuste, do t'i mjekonte, ai do t'u hapte e ndriēonte sytė, qė njerėzit tė shohin drejt, tė dallojnė tė mirėn prej tė keqes, tė drejtėn prej tė shtrembėrės, tė bukurėn nga e shėmtuara, ai do tė ishte shpėtimtari i shpirtrave tė humbur njerėzorė, qė do t'i udhėzonte, nė rrugen e se vėrtetės, duke u ripėrtėrirė besimin e shpresėn e humbur.

    Ai do tė ishte ilaē i zemrave tė njerėzve tė vuajtur, tė mjerė e tė varfėr, ai do t'u jepte besimin, ai do tė nxiste e organizonte ndihmėn bujare pėr tė varfėrit. Por kėtu s'ėshtė fjala vetėm pėr lėmoshė, sadaka e fitėr, por pėr ushqim shpirtėror e moral, zemėr tė paqtė e bujari, gėzim e ngushėllim nė ēdo vatėr tė varfėr e zemėr tė lėnduar.

    E mbi tė gjitha, ai ėshtė shpresa e shpėtimit njerėzor, shembulli i tij do t'i udhėheqė njerėzit pėr t'iu shmangur gjėrave tė ndaluara (haramit) e pėr tė pėrqafuar tė lejuarėn (hallallin).

    Pėrmes njė kontrasti tė goditur autori ballafaqon sjelljen e qėndrimin e Profetit a.s., i cili qė fėmijė i pėrulet me nderim Perėndisė, ndėrsa njeriu, edhe pse ka pėrvojė e moshėn pėr t'i kuptuar travajet e jetės, e harron rrugėn e drejtė, pėr tė cilėn ėshtė porositur, prandaj autori, nė fonnėn e njė fjalie esklamative, duke shprehur njė kritikė tė dukshme thotė : "e ti tue qenė plak e len rrugen e Tij".

    Nė vepėr Profeti a. s. paraqitet si shembull thjeshtėsie pėr tė gjithė:

    "Hangėr ka buk' elbit. Ai gjallė sa me rrnue
    Dhe ka vesh' kmish me bar sa m'u mėlue".16

    E jo vetėm kaq, por nuk ėshtė ankuar, pėrkundrazi ėshtė gėzuar, apo siē thotė poeti " ... ja ka ba shyqyrin".

    Edhe nė ēastin e vdekjes ai s'mendon pėr vete, por pėr njerėzimin. I lutet engjėllit qė merr shpirtrat qė:

    ... kur t'i vish, me ngadal
    Shpirtin e atyne me t'mir' me m'iu marr". 17

    Ai pranon qė tė marrė mbi vete vuajtjet e vėshtirėsitė e vdekjes sė njerėzve " ... mue me m'i dhan ... zėrin e tyne un e hjek, po ndigjo".18 Edhe nė kėto ēaste agonie ai nuk harron miq, dashamirė, farefisin qė ka pranė "Krye pėr krye tė gjithėve ju dha "Lamtumirė". E nė mėnyrė tė veēantė ai tregohet i dashur e shumė i dhembshur me vajzėn e vet, tė cilės i drejtohet "Lamtumir' nuri i syve, Fatime". Ky varg ka ngarkesė tė madhe emocionale. Fatimja kishte qenė vajzė e vetme, ajo kishte qenė gėzimi i shpirtit, bukuria e jetės, rrezja shpresėdhėnėse, drita engjėllore, e afėrt e shumė e dashur nė kėto ēaste. Poeti i kursyer thotė thjeshtė, me shumė pak fjalė, duke shprehur mallin e jetės "Lamtumir' nuri i syve, Fatime". E bija e dashur me lot i pėrgjigjet "Unė po bėhem ej baba, kurbani jot".

    Nė vepėr autori shpreh njė mendim shumė interesant pėr vlerėn e studimeve e nė mėnyrė tė veēantė pėr dijetarėt. Pyet dhe pėrgjigjet.

    Cilėtjanė njerėzit mė tė nderuar, kujt i takon pėrpara mėshira e Zotit, cilėt do tė hyjnė tė parėt nė parajsė?

    Ata qė kanė nderuar Profetin duke vizituar Qaben? Haxhinjtė?
    Ata qė kanė dhėnė jetėn nė luftė, dėshmorėt?
    Ata qė kanė bėrė vepra bamirėsie duke dhėnė zeqate ? Apo dijetarėt ? Secili grup pranon se pėr ēdo problem janė kėshillue me dijetarėt e prandaj mėshira iu takon nė radhė tė parė atyre por jo dijetarėt u lėshojnė rrugėn, i nderojnė bamirėsit. Dhe arėsyeja ėshtė bindėse:

    "Sado, qi na kemi ēalltis me kėndue,
    Kta na kan mbajt, me kta ' na kemi qindrue".19

    Mevludi shquhet edhe pėr vlerat estetike, e kėto janė tė dyfishta.

    Si vepėr letrare lexohet, por ajo edhe kėndohet me njė melodi tė caktuar, qė nė zonėn e Shkodrės ka pasur nė themel tonet e kėngės popullore shkodrane. Jo vetėm kaq, por organizimi i festave popullore, ceremoniali i krijuar ka nxitur miqėsinė, bashkimin popullor, mirėkuptimin, vėllazėrimin dhe afrimin shpirtėror tė njerėzve. E kjo ėshtė njė fushė, ku duhen kėrkuar vlerat etnografike tė Mevludit, fushė disi e panjohur, e pastudiuar dhe e parrahur nga mendimi shkencor. .Vepra ka figura artistike me vlera tė rralla estetike, qė tregojnė pėr aftėsitė krijuese letrare tė autorit. Nė disa momente forca krijuese ėshtė mė e fuqishme e poeti pėrshknian skena prekėse, reale, afér natyrės njerėzore. Kėshtu psh pėrshkruhet lindja e Profetit. Emineja, nėnė lehonė,e rreshkur nga vėshtirėsitė e lindjes apo siē thotė poeti: "u etēova" (nga emri et, kam et, mė ka marrė etja) i sjellin njė mashtrapė me sherbet:

    "Ma i ftoft' se bora, ma i bardh' pernjimend,
    Ma i ambel se sheqeri kishte qenė"20

    Autori nuk thotė sherbet i freskėt, as i ftofitė si bora, por Mė i ftoft' se bora, mė i ambel pergjimend. E sė bashku me nėnėn gėzohet gjithēka pėr rreth:

    "Shpirt e pa' shpirt, gur e dru thiren me za,
    Gjith' e thojshin mirėse erdhe Mustafa'.21

    Pėr tė shprehur gjėndjen emocionale tė nėnės e gėzimin e saj poeti thotė:
    "Mendja prej kreje i shkoi e i erdh pėrsėri".

    E banorėt pėr rreth, sapo morėn vesh lajmin, vijnė "pa fes e pa kėpucė, nė kambė". E jo vetėm kaq, por edhe Qabja u ēua nė kėmbė pėr tė pėrshėndetur qoshja qoshen.

    Poeti bėn qė Qabja tė flasė:

    "Qabeja thirri e i foli m'atė ēas
    sonte ka le Dielli i gjith' dynjas".

    Po kėshtu ėshtė pėrshkruar me nota prekėse vdekj a e Profetit a.s.. Kur pasuesit e Muhammedit a.s. mėsuan se ai ishte i sėmurė rėndė "Sytj 'u rrodlien gjak e lot". Poeti nė vepėr ka pėrdorur epitete e krahasime tė goditura, shumė personifikime, qė veshin mendimet me forma shprehjeje, qė i japin gjallėri shprehjes dhe provojnė se Hafiz Ali Ulqinaku, ndonėse i ri, ishte njė poet i lindur. Vini re krahasimet "buzėt i ndritshin si hana", "dhambėt si kokrra inxhi", 'si erė myshku" etj.

    Vargjetjanė metrike, me masėn Fa-i-la-tun, fa-i-la-tun, fa-i-lat. (trokaik 11 rrokėsh me vargie dyshe me rimė tė puthur, AA, BB, psh:

    "Kur i lunte, buzt' e Tij ndritshin si Han,
    Por si Dielli e ndriēojshin gjith dynjan.
    Prej ndriēimit dhamvet si kokrra inxhi,
    Gjylpanėn natėn e gjinte plak e'j ri".22

    E pėr t'i qėndruar besnik masės sė vargut, poeti pėrdor teknika tė ndryshme, sidomos asimilimet, psh Jo me hanger sa'j xe barku prsi lopė.

    Vini re kadencėn e vargut:

    'molli nji hurm vet me dor' Aj Padisha,
    bini e u rrit, m'at sahat kokrra i dha".

    "Mevludi" ėshtė shkruar nė vitet '70 tė shekullit tė kaluar, kur autori ende nuk kishte rėnė nė kontakt me letėrsinė shqipe tė kultivuar dhe kishte marrėdhėnie tė pakta me tė. Pėr tė vlerėsuar gjuhėn e veprės duhen marrė parasysh disa rrethan:

    - Sipas Hafiz Ali Ulqinakut gjuha shqipe ishte e palėvruar ... me kalem s'asht kullanisė". Ai shkruan njė vepėr fetare, tė pėrshtatur nga njė autor turk shumė i njohur, Sulejman Ēelepi, hartuar nė agimet e shekullit XV, prandaj edhe do tė ndikohej nga leksiku turk, gjuha zyrtare e kohės.

    - Vepra ėshtė e sferės fetare. Nė atė kohė tė gjitha ceremonitė fetare zhvilloheshin nė gjuhėn arabe, e ėshtė krejt e natyrshme qė tė ketė njė ndikim tė fuqishėm nga njė gjuhė kulture fort e pėrhapur nė atė kohė. A s'tė bėn tė krahasosh edhe sot gjuhėn e pėrdorur nė disa fushatė dijes. P.sh. vini re gjuhėn qė pėrdorin mjekėt, a s'ėshtė kjo plot fjalė latine? Nė njė rreth mekanikėsh ėshtė mjaft e vėshtirė tė kuptohet leksiku i tyre teknik etj. Prandaj nuk ėshtė aspak pėr t'u ēuditur qė edhe "Mevludi" i Hafiz Ali Ulqinakut ka fjalė e shprehje fort tė zakonshme nė sferėn e terminologjisė fetare islame, qė nė atė kohė, por edhe sot ėshtė e vėshtirė tė zėvendėsohen. Megjithatė leksiku i veprės sot na duket i ngarkuar me fjalė turke, arabe. Por sistemi motfologjik dhe ai sintaksor janė shumė tė pasur dhe krejt tė paprekur nga ndikimi i huaj. Ata janė vėrtetė kėshtjella tė shqipes, ku s'u fut dot ky ndikim.

    Ndikimet turke, arabe dhe tė persishtes ishin tė zakonshme nė letėrsinė shqipe e kjo vazhdoi deri vonė. "Nga nji fjalė turke e ban lazem" pat thanė poeti e ne ju kujtojmė se Ndue Bytyēi pat shkruar poezinė patriotike "Memleqeti" ("Atdheu"), ndėrsa "Vaji i Bylbylit" i Mjedės u pat botue te "Shahiri elierz" ("Poeti i ndershėm").

    Dėshirojmė tė theksojmė se tė shkruash nė gjuhėn shqipe njė vepėr fetare nė vitet '70 tė shekullit XIX nga njė autor.mysliman ishte njė akt i shquar atdhetąrie e njėheri njė guxim i veēantė, sepse perandoria turke nuk njihte kombėsi, por fe, e banorėt e kėsaj perandorie tė gjėrė ndaheshin nė myslimanė, romė e tė krishterė. Ėshte i njohur fakti qė banorėt katolikė tė ritit roman tė perandori'sė turke kishin mbrojtjen e Austrisė, e cila nė bazė tė marrėveshjes me Turqinė e sipas kushtetutės austriake mund tė pėrdornin gjuhėn amtare. Prandaj nė shkollat e mbajtura nga kleri katolik mėsohej edhe gjuha shqipe. Njė gjė e tillė nuk mund tė bėhej nė shkollat e pėr fčmijėt e besimit mysliman apo ortodoks, prandaj edhe ndiqeshin e persekutoheshin ata mėsues qė guxonin t'u mėsonin shqipen fémijėve myslimanė apo ortodoksė. E dini qė Papa Kriston e vranė nė vitin 1909.

    E Hafiz Ali Ulqinaku jo vetėm qė luftoi me armė nė dorė kundėr ushtarėve turq pėr mbrojtjen e Ulqinit, por pati guximin edhe tė shkruajė njė vepėr fetare nė gjuhėn shqipe. Pikėrisht, tė shkruajsh shqip e tė luftosh kundėr ushtrisė turke, pra kundėr vėllezėrve tė besimit ėshtė njė akt i dyfishtė atdhetarie e emancipimi kulturor e shoqėror. Mendoni se nuk ka qenė aspak e lehtė. Edhe sot ēdo gjė e re nuk ėshtė e lehtė. Kėshtu duhet kuptuar vlera gjuhėsore e letrare e "Mevludit" shqip.

    Mendojmė se gjuha e autorit nė disa vise ėshtė shumė e kursyer, shumė e zhdėrvjelltė, me forma morfologjike e sintaksore me vlera historike dhe aktuale.

    Disa shprehie tė autorit janė bėrė popullore dhe pėrdoren edhe sot e kėsaj dite:

    "Grat' si trimat, trimat m'u vesh porsi gratė,
    Prishet gjith dynjaja, mbushet Me fesatė".24

    "Vorri nuk njef kėnd tė madh, as padishah", "N'dash ta vrasin, n'dash ta mbysin s'des gabim.'25 "Mjer i shtrenjti, vet s'e ha as kujt s'ja jep'.26 Analiza e gjuhės sė autorit paraqet dukuri ineresante, qė janė objekt i veēantė studimi, ku duken dukuri kalimtare e forma tė dvzuara foljesh me mbaresat -um e -umun, por edhe ue- ; ka forma shumė interesante pėremrash pronorė e vetorė, ndajfoljesh e sidomos disa emra interesantė pėr nga formimi si shėndim, foljesh, u gazmue etj. Sė fundi theksojmė se gjuha e Hafiz Ali Ulqinakut duhet parė edhe si e ndėrmjetme mes tė folmes sė Ulqinit (e botimi i transliteruar nė alfabetin latin nuk na lė tė kuptojmė qartė, sepse kėtu ka vėnė dorė i biri i tij, Hafiz Sait Ulqinaku) dhe tė folmes sė Shkodrės.

    Vlera e Mevludit nė gjuhėn shqipe, siē e kanė vėnė nė dukje edhe mjaft studjues, ka luajtur njė rol me rėndėsi pėr ruajtjen e kėsaj gjuhe, nga ndikimi sllav nė trevat shqiptare, qė pėrdhunisht iu dhanė Serbisė, Malit tė Zi dhe Maqedonisė. Do tė shtonim se edhe ky mevlud i ribotuar disa herė, i kėnduar e i mėsuar pėrmendsh nga shqiptarėt qė emigruan nė vende tė ndryshme tė botės, nė Amerikė, Australi e gjetkė ka ndikuar ndjeshėm pėr ruajtjen e gjuhės amtare tė shqiptarėve kudo qė banojnė.

    Duke marrė parasysh vlerat fetare, edukative, letrare dhe gjuhėsore tė Mevludit ai mbetet njė vepėr dinjitoze e Hafiz Ali Ulqinakut, njė poet qė meriton qjė vėmendje tė veēantė edhe sot.27

    Nėfushėn e giuhėsisė Hafiz Aliu nė Lezhė hartoi tre fjalorė, tė parin turqisht-shqip nė vargje, tė dytin turqisht-shqip me rend alfabetik dhe tė tretin po me kėtė kriter shqip-turqisht. Tė tre fj alorėt nė nderim tė vendlindjes i quajti "Ulqin". Tė tre sėbashku kanė gjithėsej 1334 faqe. Mė me vlerė ėshtė ai shqip-turqisht me 9021 fjalė qė, duke hequrtrajtat e pashtjella tė foljeve e fjalėt e pėrsėritura, mbesin rreth 4000 fjalė. Fjalorėt kanė pėr bazė tė folmen e Ulqinit me ndikime nga tė folmet e Shkodrės e tė Lezhės. Ata kanė vlerė leksikografike, leksikologjike, dialektologjike e pėr historinė e gjuhės.28

    Nė fushėn e arsimit hartoi njė abetare shqipe tė shkruar me shkronja arabe. Fillon me alfabetin prej 40 shkronjash, 30 bashkėtingėllore dhe 10 zanore, qė ai i krijoi vetė dhe pastaj faqet e tjera kanė ushtrime pėr praktikimin e tyre. Abetarja nepėrmjet fjalėve jep edhe njohuri gramatikore, pėr mjedisin e nxėnėsve, pėr natyrėn etj.29

    Nė,fushėn fetare ai ka kryer detyra tė ndryshme si hoxhė, si imam e si myfti. U shqua pėr zhvillimin me cilėsi tė riteve fetare, pėr predikimet, pėr drejtimin e vartėsve e administrimin e shkollave fetare, pėr ngritjen e xhamisė nė Lezhė nė vitin 1909, pėr komunikimin me besimtarėt, pėr sigurimin e marrėdhėnieve tė bashkėpunimit, tė tolerancės e tė harmonisė ndėrfetare, duke krijuar njė jehonė pozitive qė ruhet e pėrmendet gojė mė gojė edhe pas dekada Vitesh. Autoritetin e lartė fetar, erudicionin nė problemet teologjike dhe kompetencėn e thellė tė Hafizit Aliut e dėshmon qartė njė shkresė e Kryemyftinisė sė Stambollit vitit 1900 ku thuhet:

    "Tė nderuarit Hafiz Ali Efendi nga ylematė e kazazė sė Lezhės,
    Duke pasur parasysh nevojat e popullsisė sė kazazė sė Lezhės si dhe duke u mbėshtetur nė aftėsinė dhe zotėsinė tuaj, sipas shkresės sė dėrguar nga ana e kėshillit administrativ tė kazasė pėr emėrimin tuaj pėr zbatim tė porosisė sė vilajetit pėr gradim, lėnien nė dorėn tuaj tė myftinisė sė kazasė sė sipėrpėrmendur, konfirmoni me shkrim qė jeni myftiu i kazasė se sipėrpėrmendur".30

    Fjalorėt dhe abetarja mbetėn dorėshkrime. Me gjithė interesimin e autorit, botimi i tyre qe i pamundur. Ky ėshtė njė fakt domethėnės. Ndokujt nuk i pėlqente, dikush pengonte, Stambolli nuk donte abetare e fjalorė pėr gjuhėn shqipe, sepse ata mbillnin farėn e shqiptarizmės, tė lirisė e tė pėrparimit tė vendit.

    Nė ndonjė tekst e nė ndonjė studim pa tė drejtė vepra e Hafiz Aliut ėshtė inkuadruar nė letėrsinė e bejtexhinjve. Kjo ėshtė bėrė me qėllim nėnvleftėsues e dashakeq o nga paaftėsia profesionale. Fjalorėt e abetarja nuk janė letėrsi. "Mevludi" ėshtė pėrkthim. Ē'objekt kanė bejtet e ē'objekt ka Mevludi '? Kėtyre autorėve e studjuesve mjafton t'u kujtojmė se Mevludi pėrmban filozofi, teologji ' edukatė, didaktikė, atdhetarizėm e se nė pikėpainje fetare ka vlera universale. Me bejtexhinjtė Hafiz Aliu ka lidhje vetėm me alfabetin arab; mevludet duhen trajtuar e pasqyruar si segment i veēantė i letėrsisė me alfabet arab.

    Pėr veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut nė tė kaluarėn ėshtė shkruar pak, mė parė pėr mungesė gjunnimesh e studimesh, mė vonė pėr shkaqet e njohura ideologjizuese e polit zuese, pse ai ishte kle rik, si dhe pėr mungesė studiuesish kompetentė e mungesės sė kontaktit me botimet j ashtė vendit. Kėndej themi se ai nuk u harrua, por as nuk u paraqit sa duhej e si duhej.

    Duke paraqitur veprėn e Hafiz Ali Ulqinakut me tė drejtė lind pyetja: Cilėt qenė motivet qė e shtynė atė pėr tė krijuar e botuar? Kėsaj pyetjeje, nga njėra anė i pėrgjigjet vetė autori, ndėrsa nga ana tjetėr kėto kuptohen nga destinacioni i veprave tė tij dhe nga vlerėsimet e studjuesve kompetentė pėr tė.

    Autori nė parathėnien e fjalorėve ėshtė shprehur: "ashtshkrue pėr fėmijėt dhe asht ndėrtue me vargje pėr t'u nxanė prej tyre lehtė pėrmendėsh" dhe nė njė rast tjetėr po kėtu "Shumė vetė dhe veēanėrisht gra dhe kalamajtė i kam parė se janė n'errėsinė dhe s'kuptojnė ē'u lypset..."31 Nė atė kohė shkollat kishin nevojė pėr abetare e ai hartoi abetare, kishin nevojė pėr fjalorė e pėrpiloi fjalorė, kishin nevojė pėr libra me karakter fetar, edukativ dhe didaskalikė dhe ai i pėrktheu, i pėrshtati dhe i pasuroi me materiale origjinale; shkolla kishte nevojė pėr mėsues dhe ai u bė mėsues, kishte nevojė pėr gjuhė shqipe dhe ai fliste, shkruante, lexonte, mėsonte e predikonte nė gjuhėn shqipe.

    Kėndej del qartė se veprat letrare, gjuhėsore, fetare e arsimore i pėrktheu dhe i hartoi jo thjeshtė i shtyrė nga qėllime fetare, por edhe nga dashuria pėr gjuhėn shqipe, nga dėshira e popullit, tė rinisė e tė fčmijėve pgr dije dhe arsim, pėr kulturė e pėrparim, pėr ruajtjen e mbrojtjen e kombėsisė shqiptare.

    Vitet e fundit studimet e botimet pėr Hafiz Ali Ulqinakun u shtuan shumė, hodhėn mė tepėr dritė pėr tė pasqyruar e ndriēuar veprimtarinė e tij me realizėm, me objektivitet e pa paragjykime nė tėrė gjėrėsinė e saj, me tė mirat e tė metat e veta.

    Me jetėn e veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut mburren tre qytete : Ulqini, Shkodra e Lezha. Studjues tė ndryshėm tė kėtyre qyteteve e vlerėsojnė atė nga kėndvėshtrime tė ndryndyshme disa nė tėrėsi, disa nė aspekte tė veēanta.

    Studiuesi ulqinak Sytki Malo Hoxha nėnvizon se "Hafiz Aliu ishte njė figurė e shquar e kulturės sonė nė pėrgjithėsi. Ishte atdhetar i kulluar, poet i talentuar, pėrkthyes i shkėlqyeshėm, leksikograf i dalluar dhe alim i nderuar nė rrethin ku jetoi e veproi e mė gjėrė".32 Dr. Ruzhdi Ushaku e mg. Nail Draga nė librat33 e studimet e tyre34 nė pėrmasa tė ndryshme, paraqesin aspekte nga jeta e krijimtaria dhe e konsiderojnė "emėr tė nderuar tė kulturės shqiptare, si njė ndėr krijuesit qė u pėrpoq pėr ruajtjen e kultivimin e gjuhės shqipe tė shkruar".35

    Shkodranėt i kanė kushtuar vlerėsime tė shumta. Po ndalemi nė disa prej tyre; "Mėsuesi i Popuilit" Hamdi Bushati, nė veprėn e tij tė rėndėsishme "Materiale pėr Shkodrėn" thekson : "Mevludi i H.Ali Ulqinakut u ba nji vepėr e dashtun pėr besimtarėt myslimanė tė kohės dhe u prit me entuziazėm tė madh. Shumica e familjeve myslimane ia kishin vu detyrė vedit me e pasė nė shtėpi nj i kopj e tė kėtij Mevludi. Bile deri ndėr shkolla (mejtepe) Mevludi u vu si mėsim suplementar pėr nxanėsit, djelm e varza".36

    Studjues tė ndryshėm e kali vlerėsuar si luftėtar atdhetar, si pjesėmarrės aktiv nė luftrat popuilore pėr mbrojtjen e Ulqinit, si veprimtar i Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit.

    Studjuesi letrar Lezhjan Tonin Ēobani pėr kontributin e gjithanshėm tė Hafiz Aliut, ndėr tė tjera, ka pėrgjithėsuar: "Me punėrt e tij tė palodhur, nė radhė té, parė si leksikograf, si hartues i abetares shqipe nė Lezhė, si pėrkthyes e vjershėtar nė gjuhė shqipe me alfabet arab, Ali Ulqinaku radhitet pėrkrah figurave tė shquara tė rrethit tė Lezhės qė i kanė dhėnė kulturės kombėtare tė sė kaluarės pėrkrah Frang Bardhit, Pjetėr Zarishit, Leonardo De Martinos, Gjergj Fishtės etj.37 Artikuj e gjurmime ka bėrė edhe studjuesi i historisė sė arsimit e tė kulturės Cijon Simoni, i cili ka dhėnė vlerėsime pėr punėn e tij si mėsues, si krijues e si njeri me cilėsi tė larta morale e njerėzore, historiani Muhamet Lika pėr rolin e tij pėr mirėkuptimin mes besimeve fetare.38

    Jashtė kėtyre qyteteve, tė shumtė janė studjues tė tjerė me autoritet e reputacion tė lartė shkencor qė kanė pasqyruar nė studimet e tyre konsiderata tė favorshme e lavdėruese pėr krijimtarinė e larmishme tė Hafiz Ali Ulqinakut.

    Meritėn e parė pėr zbulimin e tė dhėnave pėr jetėn e veprimtarinė e tij e ka stuqjuesi erudit Lumo Skendo, i cili qysil nė vitin 1926 nė revistėn "Dituria" ka paraqitur fakte interesante e tė pabotuara pėr Hafiz Ali Ulqinakun.39

    Dijetarėt e mėdheni gjuhėtarė: A.Xhuvani, E.Ēabej, Sh.Demiraj etj. nė veprat e tyre e citojnė si poet, si pėrkthyes e si hartues fjalori duke vėnė nė dukje meritat nė kėto drejtime. Studjuesi i shquar orientalist Osman Myderrizi me njė varg,punimesh tė gjata cilėsore, ndėr tė tjera e vlerėson lart duke thėnė se "Zėvendėsimi i turqishtes nė Mevludin dhe i arabishtes nė hytben kishte rėndėsi, se sillnin me vehte njė konsakrim tė gjuhės dhe tė shkrimit shqip", ndėrsa pėr fjalorin shqip-turqisht pohon se "ky fjalor paraqitet me vlerė tė madhe, se pėrmban shumė fjalė tė rralla, nė mes tė tė cilave edhe terma detarie; Njė pjsė e kėtyre fjalėve pa dyshim do tė kaloje edhe nė fjalorin e pėrgjithshėm tė gjuhės dhe do tė shėrbejė pėr zhvillimin e gjuhės letrare kombėtare".40

    Orientalisti tjetėr i shquar, 'Fahir Dizdari, nė veprėn e tij madhore "Fialori i orientalizmave nė gjuhėn shqipe" ēmon tepėr personalitetin e Hafiz Aliut, Pėr Mevludin nėnvizon: "Edhe pse i vjetėr i ka rezistuar kohės, sepse autori ka ditur t'u flasė mirė ndjenjave tė besimtarėve me frymėn poetike qė e dallon ndai tė tjerėve, me shprehje tė pėrmailshme e rrjedhshme. Ky Mevlud ėshtė nė pėrdorim dhe kėrkohet prej njerėzve". Pėr konkretizim tė tertnave hoxhė e hafiz ai shėnon se "Tė denjė pėr t'u pėrmendur krahas Hoxha 'Fahsinit, floxha Kadri Prishtinės radhitet edhe Hoxhė Ali Ulqinaku", iidėrsa pranė Hafiz Ali Korēės vendos Hafiz Ali Ulqinakun.41

    Edhe studjues shqiptarė nga Kosova e Maqedonia kanė dhėnė ndihmesėn e tyre tė rėndėsishme pėr njohjen dhe vlerėsimin e figurės sė flafiz Ali Ulqinakut. Studjues tė afirrnuar, si: prof Hasan Kaleshi, Dr. Jashar Rexhepagiqi, Dr. Muhamet Pirraku, Dr. Feti Mediu, Nehat Krasniqi etj.bėjnė parashtrime, analiza e konkluzione me vlerė, ijapin ati . 1 vendin e merituar ndėr intelektualėt e dalluar tė kohės.42

    Jehona e studimeve e vlerėsimeve nuk pėrfundon me kaq; ajo shtrihet edhe nė diasporė. Idriz Lamaj, ndonėse vetė njė autor Mevludi shqip nė SHBA, pohon nė njė studim pėr historinė e Mevludeve se "versioni i Mevludit tė H.Aliut ka kalue deri nė ditėt e sotme si ma i pėrsosuni, ma i popullarizuemi dhe ma i pėrhapuni nė gjuhėn shqipe".43

    Fama e Hafiz Aliut kapėrcen edhe kufinjtė e Shqipėrisė. Nė Turqi dy nga enciklopeditė me prestigj ndėrkombėtar, si ajo Islamike dhe Inonu i lėnė vend veprave tė Hafiz Aliut si poet e linguist i pėrmendur Edhe orientaliste tė tjerė dhe albanalogė tė huaj nė studimet e'tyre trajtojnė dhe vlerėsojnė punėn e tij pėrkthyese e krijuese letrare, gjuhėsore e fetare.

    Nga parashtrimi i mėsipėrm i fakteve pėr jetėn, veprat e vlerėsimet pėr Hafiz Ali Ulqinakun nxjerrim disa pėrfundime:

    Sė pari, Hafiz Ali Ulqinaku shkriu nė nj ė nė personalitetin e tij kompleks cilėsitė e tij tė dalluara atdhetare, fetare, shkencore, kulturore, arsimore e qytetare, duke shfrytėzuar pėr formimin e tij shkollėn e kryer, studimin individuel dhe mjedisin intelektual, patriotik e progresist tė kohės.

    Sė dyti, Hafiz Aliu qe njė figure shumėplanėshe, punoi e krijoi si pėrkthyes, poet, leksikograf, leksikolog, hartues abetareje, mėsues, hoxhė dhe drejtues fetar.

    Sė treti, Autoriteti i Hafiz Aliut qe gjithnjė nė rritje, nga njė njohje lokale, kapėrceu kufinjtė e njė qyteti, tė njė krahine, duke u bėrė i pėrmendur nė mbarė vendin, nė tė gjitha trevat shqiptare, nė diasporė e nė vendet e huaja, duke u vlerėsuar si njė personalitet i merituar dhe i padiskutueshėm i kulturės kornbėtare.

    Sė katėrti, Pėr jetėn dhe veprimtarinė e Hafiz Ali Ulqinakut janė aktivizuar me studime, citime, analiza, krahasime e konkluzione akademikė, studiues tė letėrsisė, tė historisė sė gjuhės, tė leksikografisė, tė leksikologjisė, tė dialektologjisė, tė historisė sė Shqipėrisė, tė historisė sė arsimit, tė kulturės islame, teologė, enciklopedistė, specialistė tė Arkivit tė Shtetit, gazetarė, bibliografė dhe albanologė tė huaj.

    Sė pesti, Figura dhe veprimtaria e Hafiz Ali Ulqinakut ėshtė cituar, pasqyruar e vlerėsuar nė monografi, vepra madhore, libra e pėrmbledhje tė veēanta, nė revista, nė gazeta, nė enciklopedi, nė Fjalorin Enciklopedik shqiptar, nė albumin "Nė gjurmė tė historisė kombėtare nė fototekėn Marubi", nė bibliografinė "Kontribute pėr bibliografinė shqipe", nė parathėniet e studimet hyrėse tė Mevludeve, nė tema dizertacionesh pėr histori arsimi, nė leksione e seminare tė lėndės 'Historia e gjuhės shqipe" nė Universitetin "L.Gurakuqi" etj.

    Sė gjashti, Pėr kontributin e H. Ali Ulqinakut janė zhvilluar veprimtari tė shumėllojshme, qė kanė shpalosur mė mirė vlerat e tij tė gjithanshme. Pėr kėtė ėshtė organizuar "Tribuna shkencore" nė Ulqin, ėshtė pėrfshirė nė kumtesė nė Simpoziumin e parė ndėrkombėtar tė mbajtur nė Prishtinė me temė "Feja, kultura dhe tradita islame ndėr shqiptarėt", ėshtė cituar ndėr kumtesa nė sesionin shkencor nė Shkodėr kushtuar pėrkujtimit tė 100 - vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit dhe nė seminarin e parė ndėrkombėtar nė Shkodėr me temė "Shkodra ndėr shekuj", ėshtė folur nė rubrikėn "Kujtesė" tė RTSH, ėshtė hartuar emision i veēantė nė Radio Shkodra nė rubrikėn "Kontribute pėr gjuhėn shqipe", janė programuar fragmente tė veprės sė tii nė koncertin festiv me rastin e festės sė Bajramit nė teatrin "Migjeni" nė Shkodėr, janė organizuar e sesione shkencore nė Shkodėr e nė Lezhė dhe Mevludi i tij ka qenė dhe ėshtė materiali bazė i ceremonive pėrkujtimore tė ditėlindjes sė Profetit Muhamed a.s.

    Sė fundi, Hafiz Ali Ulqinaku ėshtė njė nga ata figura tė rėndėsishme tė kulturės shqiptare qė dhanė shembullin frymėzues tė zhvillimit tė njėkohshėm e tė bashkėrenditur tė veprimtarisė atdhetare, shkencore arsimore, e fetare duke ēuar mė pėrpara traditėn pozitive tė krijuar nė vendin tonė nė kėtė fushė.44

    Duke pėrfunduar kėtė vėshtrim tė pėrmbledhur tė jetės, tė veprimtarisė e tė vlerėsimeve pėr Hafiz Ali Ulqinakun kuptohet sa i drejtė ka qenė propozimi dhe miratimi pėr dekorimin e tij me titullin e lartė nderues "Mėsues i Popullit" dhe sa i bukur i pėrshtatet atij motivacioni pėrkatės : "Klerik dhe intelektual i shquar, studjues i apasionuar, mėsues dhe edukator i nderuar i rinisė dhe i masave popullore, hartues e pėrkthyes i veprave fetare e shkencore".45



    Referenca



    1. Autobiografia e Hafiz Ali Ulqinakut, nė rev. "Zani i Naltė", viti 1937, nr. 11, fq.355-357.
    2. Sytki Malo hoxha, Rreth Mevludit te Hafiz Ali Riza Ulqinakut, nė gaz. "Hėna e Re" Shkup, viti VII 59-60, gushi 1993, fq. 19.
    3. Historia e Shqiperisė, USHT, Instittiti i Historisė dhe i Gjuhėsisė, vell. II, Tirane, 1965, fq. 179.
    4. Ciazeta "Zeri i Popuilit", nr. 136 (9309), 8 qershor, tq.3.
    5. Faik Lulili - Islam Dizdari, Nderim pėr dijetarėt. edukatorėt dhe hoxhallarėt e shquar te Shkodres, ne gaz,. "Drita islame", viti IV, nr. 10 (71), qerstior 1995, fq. 4.
    6. Sait Ulqinaku, "Mevludi Sherif", viti 1936.
    7. Rev. "Zani i Naitė", viti i937, nr. 11, fq. 355-j57.
    8. Zyra e fetfave, Sektori i Meshihatit Islam nė Turqi, Sekretaria, mė 14.1.1900.
    9. Rev. "Zani i Naltė", viti 1937, nr.11, fq. 365.
    10. Hafiz Ali Ulqinaku. Mevludi Sherif, transliteruar ne alfabetin latin te sotėm nga i biri i tij, Hafiz Sait Ulqinaku, Shtėpia Botonjėse "Kristo Luarasi", miratuar prej Kėshillit te Pėrhershėm te Komuiiitetit Myslitnan me vendimin nr. 139, date 26.9.1933, parathanie e Mevludit. fq, 31.
    11. Po aty.
    12. Sulejman Dede, -"Mevlud" (Vasiletu'n-necat), Sulejman Ēelebi, melda fayinevi- 1984, 160 faqe dhe Mevludi origjinal i botuar ne vitin 1409.
    Enciklopedia lsmet Ononu. 25 vellimesh ne gjuhen turke, zėri Sulejman Ēelebi dhe Mevludi i tij.
    13. Hafiz Ali Ulqiiiaku, vep. e cit.
    14. Idriz Lamaj, Mevludi, botini i pare, 1982, "Biblioteka Myslimane Sliqiptare", nr.3.
    New York, Parathėnia shkruar prej Imam Vehbi lsmailit, fq. 7-8.
    15. Hafiz Ali Ulqinaku, vep e cit., fq. 14.
    16. Po aty, fq. 24.
    17. Po aty, fq. 26.
    18. Po aty.
    19. Po aty, fq. 23.
    20. Po aty, fq. 14.
    21. Po aty, fq. 15.
    22. Po aty, fq. 18.
    23. Po aty.
    24. Historia e letėrsise shqipe, vėllimi II, Letėrsia shqipe e Rilindjes Kombetare, Tiranė, 1959, fq. 229.
    25. Hafiz Ali Ulqi.-iak-u, vep. e cit., fq. 42.
    26. Po aty, fq. 37.
    27. Islam Dizdari, Mevludi i Hafiz Ali Uqinakut'-njė veper dinjitoze, ne gaz. "Drita islame",
    28. Osman Myderrizi, Letėrsia shqipe me alfabetin arab nė "Buletin pėr shkencat shoqerore", 1955, 2, fq. 148-155.
    29. Hafiz Ali Ulqinaku, Elitbaja (Abetarja), fotokopje nė AQSH.
    30. Zyra e Kryemyftinisė se Stambollit, date 14 janar 1989, firmosur nga Mehmet Xhemaledin el halid efendi zade.
    31. Osmair Myderrizi, Fjalori shqip-turqisht i Hafiz Ali Ulqinakut ne "Dokumente e materiale", ne rev. "Studime Filologjike", nr.3, 1965, fq. 1 55-188.
    32. Sytki Malohoxha, art. i cit.
    33. Dr.Ruzhdi tishaku, tjlqini ne gjurmet e shektijve, Ulqin 1991, fq.35-36. Nail Draga, Shqiptaret te Mal te Zi, 1994, fq.191-198.
    34. Ruzhdi Ushaku, Fjalori i fundit i leksikograftsė sliqipe me alfabetin arab, nė gaz. "Fjala", Prishtinė, date 13.1.1979, fq. 14.
    35. Nail Draga, vep. e cit., fq. 198.
    36. Hamdi Bushati, "Materiale per Shkodran", dordshkrim.
    37. Tonin Ēobani, material i dhėne ne Radio-Shkodra, "Gjuha ime ėshtė shqipja". "Me pushkė e pendė per liri e pavarėsi kombėtare", nėgaz. "Koha Jone", dt. 18 janar 1990, "Alfabeti i Ali Ulqinakuit. Njė perpjekje individuale ne dobi te ēeshtjes kombetare", ne gaz. "Koha jonė", date 16.5.1995.
    38. Zef Pergega, Perkujtohet 140-vjetori i lindjes se "Mesuesit te Popullit" Hafiz Ali Ulqinakuit ne gaz. "Rilindja Demokratike", date 2 qershor 1995.
    39. Lumo Skendo, ne rev. "Dituria", Bibliograria Shqiptare, 1 nandor 1926, fq. 5-30.
    40. Osman Myderrizi, ail. i cit.
    41. Tahir Dizdari, "Fjalori i termave islame nė gjuhen shqipe", zgjedhur, redaktuar e pergatitur nga Ali Musa Basha, ne gaz. "Drita islame".
    42. Hasan Kaleshi, "Mevludi tek shqiptaret", ne "Zbornik Filozofskog Fakulteta", Knjiga IV-2, Beograd, 1959, fq. 350-358. Dr. Jashar Rexhepagiq, "Zhvillimi i arsimit dhe i sistemit shkollor te kombėsisė shqiplare lie territorin e Jugosllavise se sotme deri ne vitin 191 8", Prishtine, 1970, fq. 135, 144, 270. Dr. Muhamet Pirraku, "Qėmtinie pet jeten dhe vepren e Hafiz Ali Ulqinakut" (1 8531913), nė rev. "Dituria islame", Prishtine, nr. 30-31, 1991, fq. 67-69. Dr. Feti Mehdiu, "Mevludet dhe shqiptaret", ne rev. "Bashkimi paqėsoi", Prishtinė, viti 1, nr. 2-3. qershor-korrik 1992, fq. 8-9. Nehat Krasniqi, "Mevludet ne letersinė shqiptare me alfabetin arab", nė rev. "Dituria Islame", nr. 30-31, 1991, fq.23-28.
    43. Idriz Lumaj, vep. e cit., fq. 60-64.
    44. Faik Luli, Hafiz Ali Ulqinaku - personalitet i kulturės shqiptare, nė gaz. "Drita Islame", viti IV, Nr. 9 (70), maj 1995, fq. 4.
    45. Dekreti Nr. 999, datė 27.12.1994 i Presidentit tė Republikės Sali Berisha

  11. #11
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAFIZ HALIT BUSHATI
    ( ? - 1916)


    Koha ka vėnė murin e heshtjes pėr kėtė personalitet, qė me jetėn e veprėn e tij prej kleriku mysliman jo vetėm pėrtėriu traditėn e pėrmendur tė fisit tė Bushatlinjve, por pėr Shkodrėn, qytetin e tij tė lindjes, mbeti njė emėr i nderuar. Themi murin e heshtjes, sepse kohėve nuk iu kanė munguar kronikanėt, por prapseprapė mbetetjo i ndriēuar nė mėnyrė tė plotė, ndonėse asokohe zotėsia e tij si jurist nė jurisprudencėn islame i kapėrceu kufinjtė e vendlindjes dhe ishte fort i pėrmendur.


    Ashtu truppakėt, i kėrrusur dhe i hajthėm nė fytyrė merrte rrugėn, kapėrcente urėn dhe drejtohej pėr nė Xhaminė e Kuqe tė Perashit. Mendohet se lidhja me kėtė xhami ishte fort e madhe, aq sa gjithherė i ka refuzuar ofiqet qė i janė bėrė pėr hierarkinė myslimane. I ndershėm,- virtyt qė e shoqėroi tėrė jetėn, po tėrė jetėn edhe besimi tek islami.

    Mori ixhazet prej Hasan Podgoricės. Me njė vullnet tė madh u specializua nė jurisprudence pėr dhėnien e fetfave nė bazė tė sheriatit. Kjo fetfa u evidentua jo vetėm nė bashkėqytetarėt e tii, por edhe nė ushtarakė tė huaj apo kronikanė tė kohės.

    Halit Bushati nė vitin 1870 mori dėftesėn e lirimit nė Ruzhdije, mė pas, nė vitinl 898 izaxhetnamen dhe fitoi tė drejtėn tė bėhej Myderriz.

    Interes paraqet edhe jeta e tij e mėsuesisė. Nė vitin 1893 ėshtė mėsues filloreje nė mejtepin e Fushė-Ēelės. Nė vitin 1898 ėshtė mėsues nė shkollėn Ruzhdije me 300 grosh nė muaj.1

    Pėrvoj a pedagogjike e Hafiz Halitit ka pasur njė shkallėzim tė natyrshėm, nė rritje, nė pėrputhje me ngritjen e tij, me shtimin e aftėsive, tė autoritetit e tė popullaritetit nė masat e rinisė e tė popullit.

    Si mėsues mejtepi ai u njoh me fėmijėt dhe prindėrit e tyre, me pėrmbajtjen e programit e tė tekstit, me metodat tradicionale tė mėsimit dhe tė edukimit nė atė kohė. Mėsues Haliti u pėrpoq tė bėjė pėrmirėsime, shfaqi cilėsi personale pėr krijimin e marrėdhėnieve tė drejta me fémijėt e frymė bashkėpunimi me familjčn, fitoi njė emėr tė mirė qė e ndihmoi pėr tė ecur pėrpara. Pozitive pėrmėsuesin e ri qe pėrdorimi i gjuhės shqipe gjatė procesit tė mėsimit e tė edukimit, si dhe kujdesi i tij i vazhdueshėm qė nxėnėsit tė fitonin jo vetėm njohuri, por edhe aftėsi, shkathtėsi e shprehi praktike pėr edukimin shpirtėror e pėr zbatimin e tyre nė jetėn e pėrditshme.

    Rezultatet nė kėtė detyrė, pėrfundimet e shkėlqyeshme si nxėnės i shkollės Ruzhdije, si dhe studimi i vazhdueshėm individuel krijuan njė opinion tė tillė nė popull e nė organet administrative civile e fetare tė kohės, sa Halitin e cktuan mėsues nė shkollėn Ruzhdije. Ky ishte njė rast i rrallė nė praktikėn e emėrimit tė kuadrit nė kategoritė e ndryshme tė shkollave, gjė qė tregonte formimin e mėsuesit tė ri. Njė ngjarje e njėjtė pat ndodhur edhe me djalin e tij Hysniun, qė, porsa pėrfundoi Medresenė e Pėrgjithshme tė Tiranės mė 1932, pėr rezultatet e shkėlqyeshme qe caktuar mėsues i saj.

    Shkolla Ruzhdije ishte shkollė qytetėse. Ajo ishte hapur nė Shkoder nė vitin 1858, erdhi gjithnjė duke u rritur nga pikėpamja e kontigientit e duke u pėrmirėsuar nga pikėpamja e pasurimit tė pėrmbajtjes me lėndė tė reja qė siguronin njė formim mė tė gjėrė tė nxėnėsve. Numri i nxėnėsve i kaloi 100 vetėt. Drejtor i kėsaj shkolle qe patrioti i madh i Rilindjes Kombėtare, "Mėsuesi i Popullit" Daut Boriēi.

    Nė dėftesat e kėsaj shkolle pasqyrohen lėndėt, si: Dituri fetare, arabisht, persisht, turqisht, ortografi e sintaksė, aritmetikė, gjeometri, gjeografi, histori, kontabilitet, vizatim e lloje tė ndryshme shkrimi.

    Ėshtė pėr t'u shėnuar se nė kėtė shkollė mėsonin shumė tė rinj myslimanė shkodranė dhe pas pėrfundimit tė saj ata qenė intelektualėt e parė tė kohės. Veēori e kėsaj shkolle ėshtė se kėtu mėsonin edhe nxėnės tė besimeve tė tjera. Kjo ndodhte nga emri i mirė qė kishte fituar shkolla nė popull, nga pėrgatitja e mirė e nxėnėsve, nga mundėsia qė u jepej atyre pėr tė marrė arsim mė tė lartė nė profile tė ndryshme, nga lehtėsia qė siguronin pėr t'u emėruar nė punė, si dhe pėrtė ndjekur studimet e lartajashtė shtetit.2

    Nė kėtė pėrgatitje kuadrosh aq tė nevojshme pėr kohėn kishte meritė edhe mėsuesi i kėsaj shkolle Halit Bushati, i cili Me pėrkushtim arriti tė punojė aty deri nė vitin 1905, tė arrijė rezultate tė dukshme, derisa largohet pėr tė marrė detyrėn pranė Myftinisė.

    Nė vitin 1905 jep dorėheqjen nga arsimi, sepse myftiu dhe ulematė e qytetit e zgjedhin zysevvdi (teknik i deshifrimit dhe i nxjerrjes sė fetfave), detyrė tė cilėn e mbajti deri nė fund tėjetės sė tij.

    Me gjithė veprimtarinė e tij Hafiz Haliti fitoi njė nderim tė posaēėm nė popull. Tek ai drejtoheshin qytetarė pėr tė pyetur, pėr te marre pergjigje pėr shqetėsimet, pėr tė marrė udhezime, porosi e kėshilla pėr zgjidhje problemesh, pėr tė shkėmbyer mendime pėr veprime, sjellje, qėndrime, detyra etj. Urtėsia, maturia, autoriteti, kompetenca e drejtėsia e tij, tė bazuara nė mėsimet islame, ujepnin rrugė nevojave e halleve tė nierėzve, bėninjehonė, rritnin figurėn e tij fetare, qytetare e qjerėzore.

    Krahas kėsai Hafiz Haliti gjatė veprimtarisė sė tij ka pasur shumė kontakte me tė huajt, me vizitorė nga Lindja e Perėndimi, tė cilėt i bėnin vizita, i kėrkonin shpjegime, i drejtonin pyetje dhe merrnin sqarimet e pėrgjigjet e duhura nė sajė tė horizontit tė tii tė gjerė fetar e kulturor. Paralelisht me kėto ata diskutonin me mirėkuptim e me pėrfitim tė ndėrsjelltė pėr ēėshtje qė ishin nė interes tė pėrbashkėt apo individual.

    Gjithashtu shėnojmė se Hafiz Halit Bushati qe kandidat pėr myfti nė vend tė Jusuf Tabakut qė vdiq nė vitin 1904. Emėrimi i pasardhėsit tė tij u dha shkas shumė ngatėrresave e mosmarrėveshjeve nė qytetarėt myslimanė tė Shkodrės. Myftinjtė nuk zgjidheshin nga populli, por qeverisė turke i interesonte se nga anonin simpatitė e besimtarėve pėr kandidatėt e kėtij ofiqi tė rėndėsishėm, qė deri para vitit 1944 ka luajtur njė rol kryesor nė klerin e lartė, sidomos me raste zgjedhjesh, emėrimesh, trasnferimesh e zgjidhjesh tė problemeve shqetėsuese jo vetėm tė qytetit, por tė krejt juridiksionit tė madh qė pėrfshinte ushtrimi i detyrės nė fjalė. Pėr zgjedhjen e myftisė nė atė periudhė populli i Shkodrės u nda nė dy grupe kryesore: njėri nė favor tė Adem Vehbiut e tjetri nė favor tė Halit Bushatit.

    Mosmarrėveshjet mes dy grupeve u acaruan aq tepėr, sa mund tė shkaktohej njė gjakderdhje vėllazėrore. Disa qytetarė tė matur e paqedashės, duke parė rrezikun e pasojat e kėtij konflikti, e kėshilluan Adem efendinė qė tė hiqte dorė nga kėrkesa e tij, por ai refuzoi energjikisht.

    Qėndrimi i Hafiz Halit Bushatit qe i kundėrt. Ai nuk dėshironte tė emėrohej myfti dhe ngulmonte nė kėtė vendim tė tij. Kjo i dha shkas arritjes sė njė kompromisi nė mes tė dy grupeve nė konflikt. Marrėveshja pėrcaktoi qė Adem Vehbiu tė emėrohej myfti, ndėrsa Hafiz Halit Bushati mysesvvid, sekretar-teknik i asaj zyre, qė do tė merrej drejtpėrdrejt me fetfana (komente juridike nė bazė tė Sheriatit-ligjit islam), pėr nxjeitjen e tė cilave ishte shumė i specializuar.

    Gjesti i Halit Bushatit flet pėr humanizmin e pėr ndjenjėn e pėrgjegjėsisė qytetare, pėr mungesėn e qėllimeve karrieriste, pėr pastėrtinė e tij shpirtėrore.

    Nė veprimtarinė arsimore tė Hafiz Halit Bushatit njė vend me rėndėsi zė edhe ushtrimi i detyrės sė myderrizit (profesorit). Nė atė kohė krahas myderrizėve qė punonin nė medrese, kishte edhe myderrizė privatė. Kėtė titull ata e kishin fituar nga komisione tė posaēme teologėsh tė pėrinendur e tė autorizuar pėr njė detyrė tė tillė. Ata mėsonin tė rinj qė dėshironin t'u kushtoheshin detyrave fetare, tė bėheshin hoxhė. Myderrizė tė tillė ishin tė paktė, kishin njė pėrgatitje tė thellė fetare e kulturore, dinin shumė gjuhė tė huaja, kishin fituar pėrvojė, ishin tė specializuar nė disa fusha tė degėve tė teologjisė. Nė kėtė bėrthamė myderrizėsh tė njohur e tė nderuar ishte edhe Hafiz Halit Bushati, ai i kishte tė gj itha cilėsitė dhe aftėsitė pėr tė qenė njė myderriz i kėtij kalibri.

    Pranė myderrizit Hafiz Halit Bushati mėsonin tė rinj tė shumtė, me njė plan afatgjatė pėr lėndė fetare e gjuhė tė huaja. Mėsimi i kėtyre tė rinjve ishte i gėrshetuar me punėn individuale e nė grup, si dhe me studimin personal tė vet. Nė kėtė mėnyrė gjatė nje periudhe 20-vjeēare ai pėrgatiti dy breza hoxhallarėsh tė rinj. Nė pėrfundim tė studimeve, kėta kuadro tė rinj merrnin diplomėn (ixhazetin). Gjatė karrierės sė tyre e nderuan emrin e mėsuesit tė tyre Halit Bushati, zbatuan dituritė teorike e praktike qė kishin fituar prej tij, u bėnė vazhdues tė denjė tė misionit tė tyre fisnik pėr edukimin e formimin shpirtėror, islam tė fėmijėve, tė rinisė e tė popullit. Kėta hoxhallarė tė rinj mburreshin se kishin mėsuar, ishin edukuar dhe pėrgatitur tek myderrizi Halit Bushati.

    Gjatėjetės sė tij si myderriz e sijurist qe zotėrues i arabishtes, turqishtes e persishtes. Si dijetarėt e tjerė islamė pati njė bibliotekė shumė tė pasur me libra shqip e tė huaj, me tematikė fetare, shkencore e letrare. Njė pjesė e kėtyre librave janė ruajtur deri nė ditėt tona. Ata dėshmojnė pėr pėrdorimin e kujdesshėm nga ana e myderrizit dhe pėr kulturėn e lartė tė tij. Nė mjaft prej kėtyre librave vėrehen nėnvizime, shėnime, pėrkthime e detyra qė tregojnė aftėsitė e tij pėr t'i shfrytėzuar nė drejtime tė ndryshme.

    Jeta e tij ėshtė e ngjashme si njė pikė uji me atė tė tė birit, Hysniut, qė i kultivoi nė shpirt fenė islame dhe ky me shumė dinjitet e ndershmėri pėrdorte emrin e nderuar tė babait tė tij, Halitit. Edhe Hafiz Halitit i vdiq njė djalė, i quajtur Ahmet, nė moshėn 27-vjeēare, gjė qė e ligėshtoi shumė. Edhe Hysniut i vdiq njė djalė, i quajtur Halit, nė moshėn 27-vjeēare, gjė qė e tronditi tepėr.

    Hafiz Haliti la edhe disa vjersha nė gjuhėn shqipe, tė shkruara me alfabet arab e me pėrmbajtje fetare. Hafiz Haliti ka lėnė tė shkruara me dorėn e tij edhe njė libėr, qė me siguri do tė plotėsojė edhe mė mirė figurėn e tij, me mė shumė dritė do tė ndriēojė atė kohė.

    Vdiq me 27 dhjetor tė vitit 1916. Me nderimet e duhura e tė merituara ėshtė varrosur pranė minares sė Xhamisė Plakė. Mė vonė, shumė mė vonė, do tė vinte njė vit, kur diktatura komuniste do ta shkatėrronte ēdo kult e institution fetar. Ajo shkatėrroi edhe Xhaminė Plakė, humbi pėrgjithmonė edhe varrin e Hafiz Halit Bushatit, emėr, qė i ngjan njė guri xhevahiri qė ndriēon nė errėsirė dhe e sfidon atė.

    Vitet e fundit Hafiz Halit Bushati ėshtė kujtuar si duhet nė veprimtaritė e shumta qė janė organizuar nė raste tė ndryshme, si: pėr dekorime, perurime faltoresh, pėrkujtime personalitetesh etj.

    Nė njė mbledhje solemne kushtuar disa figurave tė shquara fetare, nė referatin e mbajtdr me temė : "Nderim pėr dijetarėt, edukatorėt dhe hoxhallarėt e shquar tė Shkodrės" theksohet ndėr tė tjera se "Disa prej tyre kryen funksione tė veēanta ... Hafiz Halit Bushati, personaliteti mė i specializuar nė jurisprudencėn islame pėr interpretimin e fetfave dhe njė nga myderrizėt mė tė shquar nė pėrgatitj en e hoxhallarėve tė rinj ... Disa nga kėta dijetarė, edukatorė e hoxhallarė u shquan edhe nė fushėn e studimeve e botimeve ... Hafiz Halit Bushati ka lėnė dorėshkrim njė libėr vjershash fetare, tė shkruara shqip me alfabet arab, studimi i tė cilave paraqet interes, pasi ka qenė njė hoxhė shumė i pėrgatitur, me horizont fetar e kulturor, me autoritet e popullaritet tė madh nė kohėn e tij."3

    Me rastin e pėrurimit tė xhamisė "Ebu Bekr" nė Fushė-Ēelė tė qytetit tė Shkodrės, nė fjalėn pėrshėndetėse tė myftiut Haxhi Faik Hoxha nėnvizohet edhe se "Dijetarėt dhe edukatorėt si Halit Bushati ... e tė tjerė ju pėrkushtuan tėrė jetėn ēėshtjes sė lartė tė edukimit fetar e atdhetar tė popullit, duke qenė shembull i devotshmėrisė, i ndėrgjegjes sė lartė, i forrnimit intelektual si mėsues dhe edukatorė tė nderuar". 4

    Vlerėsim pėr Halit Bushatin ėshtė shprehur edhe nė njė skicė-portret pėr tė birin e tij "Profesor Hysniu..Nė kujtim tė profesorit tė nderuar tė Medresesė sė Pėrgj ithshme, Hysni Bushatit. Kudo la kujtime tė bukura, kudo krijoi miq e dashamirės, kudo siguroi falėnderime, mirėnjohje e urime" ėshtė shkruar pėr tė. "Hysni Bushati, njė figure qė nuk i bie pluhuri i harresės. Tė huaja pėr tė zbehtėsia e indiferenca. Ėndrra e tij-besimi islam. E giithė jeta e tij aty mbeti e skalitur ... Kėtė traditė si njė gurrė tė pashterrshme ia ushqeu i ati, Haliti, njė klerik mysliman nė zė nė qytetin e Shkodrės, i pėrmendur veēanėrisht nė fushėn e drejtėsisė islame. E ushqeu..dhe pėr Hysniun figura e tė atit, "Lita begu", siē i thoshin, mbeti njė idhull, njė mit."5

    Studiuesi Hamdi Bushati nė dorėshkrimin e tij tė gjatė "Shėnime pėr Shkodrėn" shprehet plot nderim pėr tė: "Ky personalitet asht njė pinjull i fisit tė Bushatllinjve. Pėr zotėsinė e tij ai punoi nė legjislaturėn islame. Meriton tė radhitet nė vargun e specialistėve ma tė njoftun tė kohės.'"6

    Pėr ndihmesėn e dhėnė me veprimtarinė e tij Hafiz Halit Bushati ėshtė dekoruar nga Presidenti i Republikės Sali Berisha me Urdhrin "Naim Frashri" tė Klasit I.7



    Referenca



    1. Hamdi Bushati,"Shėnime pėr Shkodrėn", Hafiz Halit Bushati (doreshkrim), fq. 557-558.
    2. Niazi Kazazi, Zhvillimi i arsimit tė mesėm ne Shkodėr (Nga fillimet e deri ne vitet '20 te shekullit XX", teme disertacioni, dorėshkrim, Shkodėr, 1992, faqe 32-34.
    3. Faik Luli - Islam Dizdari, "Nderim pėr dijetaret, edukatoret dhe hoxhallarėt e shquar tė Shkodrės", nė gaz, "Drita Islame", Viti IV, Nr. 10 (71). qershor 1995, fq.4.
    4. Faik Hoxha, "Dėshirė e plotėsuar dhe ngjarje e shėnuar pėr Shkodren e pėr besimtarėt islamė", nė gaz. "Drita Islame", Viti IV, Nr. 1 (80), tetor 1995, numer special, pėrgatitur nga Faik Luli e Islam Dizdari.
    5. Faik Luli, "Profesor Hysniu - Ne kujtim tė profesorit tė nderuar tė Medresesė sė Pėrgjithshme Hysni Bushatit", nė gaz. "Rinia Islame", Nr.3, prill 1996, fq.4.
    6. Hamdi Bushati, art. i cituar, fq. 557.

  12. #12
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    MOLLA AHMET EFENDI KALAJA
    (1823-1878)



    Porta e Lartė qė nga viti 1839 -1876 vazhdonte politikėn e reformave tė Tanzimatit, sepse vetėm nė kėtė rrugė shihte daljen nga kriza e thellė politike dhe ekonomike, nė tė cilėn ishte zhytur Perandoria Osmane. Politika e reformave tė qeverisė i ashpėrsoi edhe mė shumė kontradiktat e papajtueshme shoqėrore dhe kombėtare midis Stambollit dhe popujve tė nėnshtruar prej tij.


    Nė Shqipėri Porta vendosi t'i zbatojė reformat me disa vjet vonesė, sepse ajo e kuptonte gjėndjen e vėshtirė kėtu dhe i druhej shpėrthimit tė rezistencės popullore' Reforina e Tanzimatit prekte jo vetėm pronėsinė mbi tokėn, por sillte organizimin e ri tė administratės, shėrbimin e detyrueshėm ushtarak, riorganizimin e taksave, ndryshime nė fushėn juridike e arsimore.

    Tanzimati u solli shtresave tė gjėra tė popullit si nė fshat, si nė qytet taksa tė reja mė tė rėnda, shėrbim ushtarak tė zgjatur, brutalitetin e pashallarėve turq e tė nėpunėsve tė huaj burokratė e tė korruptuar.

    Politika centralizuese e Turqisė i dha shkas zgjerimit tė mėtejshėm tė kryengritjeve popullore. Pėrsėri Shkodra, si qendra mė e rėndėsishme ekonomike e administrative e veriut tė vendit, pėrsėriti traditėn e para pak viteve si qendėr e lėvizjeve popullore.

    Pakėnaqėsive tė vjetra iu shtuan edhe tė rejat, tė krijuara nga shpėrdorimet e nėpunėsve turq, tė cilėt, tė pasigurt pėr tė nesėrmen e tyre pėrpiqeshin tė pėrvetėsonin sa mė shumė me anė taksash tė reja. Kryengritja nuk pat vonuar : nė gushtin e vitit 1854 u dha sinjali pėrines kėrkesės ultimative qė iu pat dėrguar valiut pėr trafikun e paskrupullt tė drithit. Ėshtė e njohur revolta e gierė popullore nėn udhėheqjen e klerikut tė mirėnjohur Sheh Shamia. Vegjėlia e armatosur pat shpėrthyer nė atė demostratė tė fuqishme nėn udhėheqjen e Shehut tė ditur, por ai pat dhe pėrkrahjen e tre pėrfaqėsuesve tė elitės intelektuale, siē qenė tre klerikėt: Sali ef. i Madh, Sali ef, i Vogėl (H.Sali Hylja) dhe M.Ahmet EL Kalaja, emri i tė cilit shfaqet pėr herė tė parė nė zhvillimet politike tė kohės. (nė kronikat e kohės del dhe me emrin Ahmet Fahri ef.).

    Ahmet Efendi Kalaja rridhte nga familja Kalaja, zbritur nė qytet nga lagjja "Kala" e fshatit Drisht tė Postrribės. Nė ditarin e tij D.Boriēi shėnon se nė vitin 1844 e ka takuar Ahmet Kalanė para se tė nisej pėr nė Stamboll dhe i ka dhėnė njė shumė tė hollash pėr t'i blerė libra. Kuptohet qė Kalaja ishte atje pėr studime teologjike, por vinte pėr pushime. Edhe nė pranverėn e vitit 1846 ndodhej atje. Pas kėsaj pėrvoje, kur u kthye nė atdhe, filloi karrierėn e imamit mė sė pari nė xhaminė e lagjes "Ndocej", pastaj nė xhaminė e Begos.

    Njė ndėr kėrkesat e revoltės sė vitit 1854 pat qenė zėvendėsimi i Masar Pashės, ēka qe realizuar. Koniukturat politik-e e detyruan Portėn e Lartė tė ndiqte taktikėn e lėshimeve, nė pritmėni pėr tė larė hesapet me organizatorėt e kryengritjes sė mėsipėrme. Rasti nuk vonoi: nė vitin 1856 u mbyll konflikti me Rusinė dhe nė Shkodėr arriti ekspedita ushtarake e kryesuar nga Mustafa Teufik Pasha me njė fuqi prej 10 mijė trupash. Pashai i ri mori masa ndėshkimore ndaj prijėsve tė ngjarjeve tė vitit 1854, si dhe tė aksioneve tė tjera qė kishin cėnuar autoritetin e qeveritarėve turq.

    Nė grupin e tė arrestuarve, krahas Hamz Kazazit, vėllezėrve Hoti, etj. dhe tre hoxhallarėve tė njohur, Sali ef. i Madh, Sali EL i Vogėl, J.Tabaku, bėnte pjesė edhe Ahmet Kalaja; tė gjithė u intemuan nė Stamboll, tė shoqėruar me kalorės. Gjatė udhėtimit qenė trajtuar nė mėnyrė tė tillė, saqė vetė instancat mė tė larta tė kryeqytetit ua tėrhoqėn vėrejtjen shoqėruesve tė zellshėm jashtė mase. Nė fundin e vitit 1859, disa prej tė intemuarve u liruan, ndėr ta ishte dhe M.Ahmeti. Mė poshtė pojapim fragmente tė dy kėngėve popullore, ku i bėhetjehonė intemimit tė prijėsve tė lartpėrmendur, si dhe persekutimit tė tyre ēnjerėzor:

    "Aferim, Molla Ahmet Kalaja,
    Hamz Kazazit i jep fetva,
    Kur tė dalim te Shuraja,
    Me shtatė krajlat kam dava.
    Kur asht ra sahati ndanė
    Hamz Kazazin e kanė nxanė
    E ēelė dita nė Tiranė
    Hallkat nė qafė, prangat nė kambė" 2)

    Nė praktikėn e Portės sė Lartė ishte normale qė njė personaliteti tė persekutuar, pas goditjes, t'i jepej edhe dorajo vetėm pėr ta neutralizuar nė tė ardhmen, por edhe pėr konsum politik pėrballė opinionit. Sipas njė kronike 3) tė intemuarvet qė u falen nga Sulltani, iu paguan shpenzimet e udhėtimit (kthimit), kurse A.Kalasė dhe njė rrogė mujore 500 groshėsh. Mirėpo krejt rrjedha e jetės sė mėvonshme dėshmon se A. Kalaja qe koherent me vetveten deri nė fund.

    Pas Luftės sė Krimesė (1 853-56) Rusia u bėri thirrje tė hapta popujve sllavė, qė tė hidheshin nė luftė kundėr Turqisė. Malazeztė, nė luftėn e tyre tė drejtė pėr tė bashkuar trojet e veta tė pushtuara nga Turqia, lakmonin tė aneksonin edhe trojet tona me popullsi shqiptare tė pastėrt etnikisht. Gjendja e keqe ekonomike qė pėrjetonin fiset malazeze i shtynte ata tė grabisnin toka, kullota, bagėti, duke provokuar shkaqe konfliktesh tė vazhdueshme nė zonat kufitare.

    Interesi i politikės turke ishte qė tė nxiste vazhdimin e kėtyre grindjeve, veē deri nė atė gradė, sa tė mos cėnohej seriozisht kufiri shtetėror. Nė kėtė rast shfrytėzohej atdhedashuria e shqiptarit, i cili, ndėr dy tė kėqija, mė tė pranueshme zgjidhte tė dytėn, dmth tė radhitej pėrkrah turqvet, kundėr malazezve. Kjo ishte edhe njė nga arėsyet qė malėsorėt e Mbishkodrės gėzonin disa privilegje, si: mbajtja e armėve, mosrekrutimi nė ushtri pėr tė qenė kurdoherė nė gatishmėri nė mbrojtje tė kufinive.

    Njė situatė kritike u krijua me rastin e luftės turko-malaziase tė vitit 1862. Grupi i vullnetarėve shkodranė qė shkuan nė Kėrnicė, pas njė beteje tė pėrgjakshme pėsoi humbje tė ndjeshme. Nė kėtė kohė u shkrua nė Vraninė dhe epopeja e Oso Kukės, akti vetėmohues i tė cilit u shndėrrua nė legjendė. Nė kėtė vit shkodranėt morėn pjesė dhe ne njė aksion tjetėr luftarak, nė zonėn e Shpuzės, ku disa herėsh janė zhvilluar pėrleshje tė forta. Kėtė radhė nė betejėn pėr mbrojtjen e Katundit tė Ri, nė krye tė vullnetarėve u vu Ahmet Efendi Kalaj a.
    Ėshtė hera e dytė qė i njėjti klerik, brenda njė harku kohor jo tė gjatė pas 8 vitesh, na shfaqet nė ballė tė luftėtarėve, pėrsėri kundruall rrezikut, sepse pėr tė dashuria pėr "vatanin" ishte njė me idealin fetar. Kėtė mbėshtetin edhe vargjet popullore kushtuar kėsaj lufte:

    Molla Ahmet Efendia
    Gajret bani me shkodranė,
    Ulqinaku e hazbia (vullnetarėt-N.B.)
    I kėcyen tabes anė pėr anė.4)

    Tė dhėnat e traditės na ndihmojnė qė ta kemi sa mė tė plotė parafytyrimin tonė mbi personalitetin e A. Kalasė. Kulturės sė ti duhet t'i shtohet, krahas pėrkushtimit fetar dhe atdhedashurtsė sė thellė, aftėsia e tij pėr ta sugjestionuar masėn e luftėtarėve me gojtarinė e tij tė spikatur, me entuziazmin spontan, me besimīn nė kauzėn dhe me shembullin personal. Thuhet se nė njė moment dekurajimi tė luftėtarėve ai diti ta zotėrojė situatėn, doli para tyre dhe mbajti njė fjalim tė zjarrtė, qė e mbylli me thirrjen : "Ai qė vdes sot pėr vatanin, i ka tė ēeluna dyert e xhenetit". Mjaftoi ky predikim dhe trimat u hodhėn nė sulm furishėm, qė u solli atyre fitoren pas pėrleshjes sė pėrgjakshme. 5)

    Tradita gojore ka fiksuar dhe nė episod tjetėr lufte, ku guximi dhe vetėbesimi i protagonistit merr pėrmasa jo normale, sepse mveshet me tisin e mrekullisė: "Nė luftėn e Shpuzės malazestė po qėllonin me artileri dhe rrezikohej tė hidheshin nė erė arkat e municionit. A.Kalaja, pa iu trembur syri, shkoi e u ul pikėrisht mbi arkat. Kur gjylet binin rreth e rrotull dhe ushtarėt shikonin me ankth se, kur mund tė ndodhte katastrofa, myderrizi indiferent nuk tundej nga vendi dhe ēdo gjyle qė i kalonte mbi kokė, e shoqėronte me njė buzėqeshje mospėrfillėse". Kėshtu turma i mveshte atij atributet e njė shenjti.

    Nė vitin 1863 e gieimė profesor nė Ruzhdien e qytetit, sėb shku me Sali Ef. e Madh dhe J.Tabakun si anėtar i Komisionit Provues. 6)

    Dihet qė turqit kishi si pikėsynim realizimin e reformave tė Tanzimatit aq mė tepėr qė, pėr vetė specifikėn e Shqipėrisė Veriore, kishin ecur fare pak. Nxitės i shumė revoltave, protestave e pėrleshjeve qe karakteri centralizues i reformave qė, me masat e reja shtėrnguese politike, ekonomike, juridike, prekte interesat e shumicės sė popullatės shqiptare. Me kėtė rast reagimi i masės qytetare e fshatare qe mjaft i fortė dhe i suksesshėm, saqė herėpashere reformat pezulloheshin, ndėrsa pashallarėt turq ndryshoheshin vit pėr vit.

    Duhet pasur parasysh se nė grumbullin e reformave centralizuese kishte edhe masa tė atilla, qė larg karakterit shtėmgues, i jepnin dorė zhvillimit shoqėror dhe kulturor. Me dt. 10. 1. 1869 erdhi si vali i Shkodrės gjenerali turk Esat Pasha, me njė bagazh kulturor evropian, si pasojė e studimeve jashtė shtetit.7) Nė vazhdėn e politikės sė parardhėsve tė vet, edhe ky vali shpalli paketėn e masave tė reja. Ndėrsa karakteri i masave tė reja nuk dihet, ėshtė i njohur fakti qė kundėr vendimeve tė qeveritarit po pėrgatitej njė Iloj peticioni pėr t'ia dėrguar qendrės, duke kėrkuar shkarkimin e tij. Agjentura e tij ra nė gjurmėt e peticionit, e shtiu nė dorė, pasi ishte plotėsuar me nėnshkrimet pėrkatėse, duke mbetur.-Iė zotėrim tė guvematorit tė indinjuar prova komprometuese.

    Sipas kronikės sė M. Sirrit 8), menjėherė u kalua nė arrestimin e nismėtarėve, midis tė cilėve figuronte edhe myderrizi Ahmet Kalaja (nė tekst : Ahmet Fakri efendi). Nė mes tė infortnatorėve bėnte pjesė dhe D.Boriēi, atėherė drejtor arsimi, mirėpo me anė tė njė alibie tė sajuar me mprehtėsi, i shpėtoi dėnimit. Kėshtu M.Ahmeti pėsoi intemimin e dytė, qė zgjati 10 muaj (16.5.1869 - 24.3.1870).

    Tradita gojore gjithashtu inforinon 9) mbi njė rast, kur ai nuk ishte solidarizuar me trazirat e gushtit tė vitit 1871, ngjarje qė u patėn paraprirė pėrleshjeve tė pėrgjakshme tė po atij viti, zhvilluar te Mulliri i Vrakės, nė mes tė malėsorėve kryerigritės qė sulmuan qytetin dhe nizamėve turq. Kėtu Valiu Ismet Pasha kishte dekretuar taksa tė reja si "karagjymrykun" etj., si dhe heqjen e tė drejtės sė mbajtjes sė arrnėve nėpėr qytet.

    Kjo "tėrheqje" e M.A.Kalasė nga ana e tė moderuarve nuk ėshtė interpretuar nė atė kohė si shenjė dobėsie ose shfaqje kompromisi, tė huaja pėr karakterin e tij, por ishte argumentuar me funskionin human tė klerikut qė mbajtja e pamotivuar e armėve me vete, kudo jashtė shtėpie, nė situata tė qeta e tė patensionuara nė qytet e nė kufi, ishte njė shkak parėsor incidentesh e konfliktesh vėllavrasėse nė qytet. Kėtė qėndrim tė tij e mbrojti me vendosmėri, i bindur se kjo masė do tė frenonte krimin dhe hakmarrj en; pėr kėtė arsye pat edhe ēaste ballafaqimesh tė ashpra me shtresėn intransigjente tė qytetarėve.

    Lufta e Medunit (Podgoricė), viti 1877, do t'i paraqesė njė rast tė ri A.Kalasė, qė, ndonėse nė moshė jo tė re, do tė ngjeshė pėrsėri armėt dhe tė jetė pranė luftėtarėve shkodranė, nė ballė tė luftės. Forcat turke u thyen, ndėrsa pėr mungesė koordinimi veprimesh, mbetėn tė zbuluar tė 500 vullnetarėt shqiptarė nėn komandėn e Hodo B.Sokolit dhe tė A.Kalasė. Nga frika se mos ngelnin tė rrethuar nga armiku, me detyrėn e oficerit madhor Hodo Beu urdhėroi qė tė bėheshin pėrgatitjet pėr tėrheqje. Nė kėtė mes, nė sajė tė pėrvojės sė mėparshme luftarake, Ahmet Kalaja e pau tė udhės qė tė mos bėhej asnjė lėvizje pėr sa tė ishte ditė, pėmdryshe armiku mund ta kuptonte manovrėn e shqiptarėve dhe duke pėrfituar nga situata mund tė ndėrmerrte njė sulm tė befasishėm. Me logjikėn e njė prijėsi tė menēur e tė sprovuar, ai ua ngriti moralin shokėve, i bindi qė tė mos nxitonin dhe tė prisnin qė, duke pėrfituar nga errėsira, tė realizonin tėrheqjen. Kėshtu vullnetarėt shpėtuan nga njė disfatė e mundshme, nė sajė tė gjakftohtėsisė sė A.Kalasė.10)

    Nėsa nė vitin 1862 shkodranėt u angazhuan pėr tė mbrojtur trojet e veta nga synimet shoviniste malazeze, gjatė periudhės (1 8631869) ata i pėrsėriten veprimet e arinatosura dhe nė bashkėpunim me malėsorėt 11) krijuan gjendj e tė tensionuara dhe kritike edhe pėr valinjtė turq, qė detyroheshin tė largoheshin si rezultat i kėrkesave kėmbėngulėse tė qytetarėve. Ndėrkohė A. Kalaja pėsoi internimin e dytė. Ndonėse nuk disponojmė burime direkte pėr periudhėn e fundit tė jetės, ėshtė me vend tė mendohet se edhe nė rrjedhėn e ngjarjeve tė kėtyre viteve myderrizi A. Kalaja duhet tė ketė luajtur njė rol tė rėndėsishėm, pasi qė, prej viteve 1854 e tutje ai qe nė kreshtėn e valėve tė lėvizjeve tė ndryshme me fjalėn dhe veprėn e tij. Nga letėrsia historiografik 12) kemi njė pohim tė tėrthortė mbi kėtė problem. Mbėshtetur nė njė relacion tė konsullit austriak Lippich, nė mes tė tjerash thuhet: "Pjetėr Gurakuqi hartoi njė memorandum nė adresė tė F.M. nė tė cilin thuhej se shqiptarėt myslimanė e tė krishterė nuk pranonin nė asnjė mėnyrė tė hynin nėn shtetin malazes, prandaj kėrkonin mii-atimin e F.M. pėr tė formuar nj ė shtel kombėtar tė veēantė, nėn vasalitetin e Sulltanit, si Serbia e Rumania. Gjithnjė simbas konsullit austro-hungarez, Pjetėr Gurakuqi dėshironte qė kėtė mémorandum me rėndėsi tė j ashtėzakonshme ta nėnshkruanin edhe qarqet shqiptare tė moderuara. Por, thoshte ai, pėrfaqėsuesi i tyre, myderrizi Ahmet Kalaja refuzoi, veēse shtoi se njė mémorandum tė tillė ai do ta nėnshkruante vetėm kur tė shihte fundin e perandorisė osmane". 13)

    Njė informacion i tillė konfirmon mendimin e shprehur mė lart se A.Kalaja gėzonte konsideratat e njė personaliteti me reputacion. Argumenti i dytė i kėtij informacioni ėshtė ai i qėndrimit tė tij tė moderuar qė e ēoi nė hezitim ose mė mirė tė themi nė njė refuzim tė kushtėzuar.

    Nė kėtė qėndrim mund tė kenė ndikuar shkaqe subjektive, tė kushtėzuara nga mosha ose pozīcioni i tij shoqėror prej kleriku, por qė duhen marrė me mjaft rezervė pėr dy arėsye tė forta. Sė pari, se nė njė vėshtrim retrospektiv tė jetės sė tij ai na shfaqet njeri i aksionit, i guximshėm dhe pa kompekset e lėshimeve dhe tė kompromiseve. Sė dyti, pėr shkaqet objektive qė po parashtrojmė:

    Pėrvoj a e tij direkte nė betej at pėr Podgoricėn, di sfatat turke nė Medun, Nikshiq etj. e bindėn atė, sikur dhe popullatėn e viseve kufitare se nė kushtet e degradimit, nė tė cilat ndodhej Perandoria Osmane, nuk duhej tė shpresohej nė ndihmėn e saj efektive pėr mbrojtjen e trojeve shqiptare. Kishte ardhur koha qė vetė shqiptarėt ta merrnin nė dorėzim kėtė ēėshtje jetėsore.

    Ishin vitet 1875-76, vitet e sė ashtuquajturės "Kriza Lindore", e cila krijoi njė situatė tė disfavorėshme, madje me plot rreziqe tė paevitueshme pėr tėrėsinė tokėsore nė rast tė njė kryengritjeje antiosmane ēlirimtare nga shqiptarėt. Copėtimi i tokave tona nuk mbetej njė mundėsi, por njė rrezik i vėrtetė, i dukshėm. 14) Nė kėto kushte qarqet politike radikale, si dhe ato tė moderuara, n uk e pėrkrahėn projēktin e principatės autonome tė Shqipėrisė Veriore qė patėn parashtruar Preng Bibė Doda dhe intelektualėt katolikė shkodranė (Z.Jubani, P.Doēi, P.Gurakuqi etj.), duke konstatuar tendenca séparatiste, karakter krahinor dhe me rrezikun potencial tė pėrēarjes fetare.15)

    Patriotėt qė pėrfaqėsonin hapsirėn mbarėkombėtare, si zgjidhje optimale nė ato kushte pėrkrahnin idenė e krijimit tė njė vilajeti atitonom shqiptar, si shkallė e parė drejt pavarėsisė sė mėvonshme. Ata arsyetonin se nė situatėn ndėrkombėtare aspak dashamirėse, pėrballė urisė lakmitare tė fqinjve shovenė, nė kushtet e mungesės sė madhe nė armatime dhe tė mungesės sė bashkimit dhe tė organizimit, ishte vetėvrasje tė kėrkoje konflikt tė hapur me turqit si mjet i realizimit tė vetėqeverisjes.

    Tė pėrballuarit e rrebesheve shovisnte me forcat e veta dhe pėrpjekjet pėr tė arritur nė vetėqeverisje do tė realizoheshin pas shumė muajsh, kur me Lidhjen e Prizrenit, nė situata tė reja, rrokullisja e ngjarjeve do ta vinte nė rend tė ditės tė shtruarit qartė e me forcė tė idesė kombėtare.

    Sipas kronikės sė Jusuf Ef.Tabakut, Molla Ahmet Kalaja ka ndėrruar jetė me 1878 (ditė e martė, me 15 rebbi-yl-evel) dhe ėshtė varrosur nė varrezat e Xhamisė sė Rusit tė Vogėl).16) Duke shfrytėzuar faktin qė nė vitin 1844 ai gjėndej nė Stamboll17), duhet tė ketė lindur rreth vitit 1823-24, kėshtu qė vdekja qe e parakohėshme, sepse e mori nė njė moshė kur ai mund t'i sillte ende mjaft shėrbiniė tė vyera si fesė, si ēėshtjes kombėtare.

    Kontributi i tij si klerik e si patriot, qė nuk u kursye as me fjalė, as me vepra pėr tė mbrojtur tė mirėn dhe tė drejtėn, duke qenė i gatshėm disa herė dhe pėr vetėmohim nė interesin mbarėqytetar e mbarėkombėtar, e rendit me dinj ittet bri personalīteteve mė nė shenj ė tė Shkodrės, por qė fatkeqėsisht, nė historiografinė zyrtare ("Historia e Shqipėrisė", Tiranė, v. 1 965 dhe 1984) injorohet padrejtėsisht. Me sa dimė, i takon autorit Hamdi Bushati qė, pėr rolin e kėsaj figure tė shkruhej qė me 1928 (shih. rev. "Diturija", v.c.), duke i bėrė njė jetėshkrim tė gjatė nė veprėn e tij "Shkodra dhe motet" (dorėshkrim), tė dhėnat e sė cilės ne i shfrytėzuam gjerėsisht nė punimin e mėsipėnn. Ėshtė nė nderin e autorėve tė tjerė qė, mė vonė, ndonėse nė kushtet e politizimit tė historisė, patėn kurajon ta vinin nė pah rolin e A.Kalasė (shih biblio'grafinė : Z.Shkodra, J.Kastrati, Xh.Repishti, K.Frashėri.

    M.A.Kalaja qe kleriku i diėr qė shkriu mė njė idealin fetar me atė atdhetar, politikani qė kundėrshtoi dy herė reformat e Tanzimatit, duke u intemuar dy herė, luftėtari qė tri herė mori pjesė nė betejat pėr tė mbrojtur trevat shqiptare dhe qė, nė agoninė e vdekjes, tha: "Kam pasė uzdajė me dekė para dushmanit tė vėrtetė" e qė, aqhijshėm e ngriti nė art, pėrjetėsisht, i madhi De Rada, permes thirrjes sė Milosaos:

    "Erdhi dita e Arbėrit!
    Domosdo: vdekja do vijė
    dhe mbi shtrat, po tė mos bijem
    pėrpara shtėpive tona!"

    Referenca


    1 Daut ef. Boriēi, Ditar, dorėshkrim (sipas, H. Bushatit "Shkodra dhe motet")
    2. Kasem Taipi, "Zana popullore", Shkodėr, viti 1932. fq.73, 91.
    3. Musa Boriēi, Ditar, doreshkrim (sipas H. Bushatit "Shkodra dhe motet")
    4. Kasem Taipi, v.c.
    5. Hamdi Bushati. "Lufta e shqiptarėve me malazeste". Rev. "Diturija", nr.6, v.1928, fq.210-217.
    6. Hamdi Bushali, "Shkodra dhe motet", dorėshkrim.
    7. Po aty.
    8- Zija Shkodra, "Kronika e M.Sirrit", (Buletini i Shk-encave Shoqėrore, Tiranė, 1957, fq. 203-205 si dhe almanaku "Shkodra", nr.2. 1962, fq. 1 39-150.
    9. Hamdi Bushati, "Shkodra dhe niotet" v.c.
    10. Hamdi Bushati, -'Dituria", nr.6, prill 1928, fq.210-217.
    11. Zija Shkodra, "Shqipnia nė kohen e Tanzimatit", Tirane, 1959, fq.55-56, 58-59.
    12. Kristo Frasliėri, -'Lidhja Shqiptare e Prizrenit", vol. 1, Tirane, 1989, fq. 132.
    13. Po aty, Raporti 73, Shlodėr. 24 dhjetor 1877.
    14. Historia e Shqipėrisė, 11, l'iranė, 1984, fq. 182-183.
    15. Po aty.
    16. Hamdi Bushati, "Shkodra dhe motet", v.c.
    17. Po aty, Ditari i Daut Boriēit.

    Pėr kėtė punim ėshtė shfrytėzuar edhe kjo literaturė

    1. D. N. Nikaj : Hilistorija e Shqypnies", Shkodėr, vv. 1917, fq. 170, 176-77.
    2. L. Mile : "Kryengritjet popullore ne v. 1 830-1877",'I'iraiie, 1962, fq. 1 00-1 01.
    3. J. Kastrati : "Figura te ndrituna te Rilindjes Kombėtare", Shkodėr, v. 1963, fq. 123.
    4. Xh. Repishti : "[3urinie vendase pėr sh. 19-te", (Btilet. i 1 1,P, or. 1, Shkodėr, v. 1973, fq. 73).
    5. K. Frastieri "Lidhja Shqiptare e Prizrenit" I, Tiranė, v. 1989, fq. 132.
    6. K.Prifti "Lidhja Shqiptare e Prizrenit nė dokumentat osmane", Tiranė, V. 1978.

  13. #13
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAFIZ MUSA DĖRGUTI
    ( 1888 -1961 )


    Tė vjetrit e kanė njohur mirė Hafiz Musa Dėrgutin, atė hoxhė tė nderuar prei tė gjithėve, i shquar pėr devotshmėrinė e tij tė thellė, atė hoxhė qė gjithnjė ishte pranė nevojtarit, pranė halleve dhe shqetėsimeve tė njerėzve. Kudo qė kishte njė hall, kudo nė familjet e Shkodrės e tė katundeve pėr rreth qė kishte njė mosmarrėveshje, do tė gjendej Hafiz Musaja me fjalėn e tij, me dashamirėsinė e me autoritetin e tij pėr tė qetėsuar zemrat e plagosura, pėr tė shuar gjakrat e ndezur, pėr tė pajtuar e afruar vėllain me vėllanė, burrin me gruan, familjen me familje, fisin me fis.


    E tė gjitha kėto i bėnte pėr hir tė Zotit, duke sakrifikuar kohėn e ēmuar, pa marrė parasysh lodhjen e mundimet e jo rrallė, duke pėrballuar shpenzime shpeshherė edhe tė rėnda. Pėrkushtimi dhe devotshmėria e tij, e shoqėruar me vullnetin e pėrpjekjet e shumta e tė parreshtura bėnė qė dituria e aftėsitė nė drejtimin e veprimtarive fetare nė lagjen ku shėrbente, nė xhaminė e Shaban efendisė, tė lidheshin fort, gjithnjė e mė tepėr me jetėn e popullit, me preokupimet e hallet e tij. E kėto halle tė jetės shoqėrore tė pėrditshme, nė raste tė caktuara merrnin karakter tė theksuar atdhetar e politik, prandaj Hafiz Musaja, edhe pse klerik i devotshėm, u bė njė udhėheqės shpirtėror nė shumė fusha tė veprimtarisė shoqėrore, kryesisht tė jetės familjare, por edhe njė luftėtar me armė nė dorė kundėr pushtuesit, njė kundėrshtar i paepur kundėr asaj ideologjie antikombėtare, kundėr polītikės dhe ideologjisė komuniste, kundėr ateizmit, qė si murtajė kaloi mbi vendin tonė.

    Nė kujtimet e veta Z. Tom Lec Marku, njė bashkėvuajtės i Hafiz Dėrgutit nė burgjet e diktaturės komuniste, shkruan: "Ishte fetar e jo fanatik, pėr tė ēdo njeri, si katolik, si mysliman ishte kreaturė e Zotit. Fort i ndershėm, guximtar ku s'ka ma, dai (dorėdhanės) pėr gjithkėnd, i jepte kujtdo ēka kishte. Atdhetar i shquem, bashkėpunėtor i Opozitės, antikomunist i vendosun. Kėshtu e kam njoftė Hafiz Musa Dėrgutin".1

    Musa Dėrguti u lind nė Shkodėr, mė 3.3.1888, nė njė familje tė vjetėr shkodrane. Shtėpia e Ethem Dėrgutit mė parė ishte nė lagjen e njohur "Dėrgutej ", ku edhe gjendej njėra nga xhamitė mė tė vjetra te qytetit. Nė kėtė lagje jetuan shumė familje tė shquara qė lanė gjurmė tė pashlyera nė historinė tonė kombėtare: e Dervishėve, e Sokolėve, etj. Ethemi, babai i Musait, me djersė e me punė tė ndershme do t'ia shtonte nderin e pasurinė familjes. Ai do tė rriste djem tė nderuar e punėtorė tė shquar, qė u dalluan me shenjė ne Pazarin e Shkodrės, ku kishin 7 dyqanet e veta e ku tregtonin kryesisht bylmetna e sende tė tjera ushqimore, pa pėrmendur tokat (ara e livadhe) nė Mėhallėn e Re (nė bregun e liqenit) dhe sidomos nė fshatin Trush, ku edhe kullotnin tufat e bagėtive, kryesisht lopė dhe dele. Nė kėtė mjedis pune tė ndershme, nė kėtė mjedis tė edukatės sė njė tradite tė nderuar qytetare e fetare u rrit Musai, i cili mė vonė do tė bėhej njė nga hoxhallarėt mė tė nderuar tė qytetit tė vet.

    Mes katėr djemve tė Ethem Dėrgutit, Abdylit, Zyberit Musait dhe Qamilit, vetėm djali i tretė iu pėrkushtua studimeve fetare teologjike, duke kapėrcyer shkallėt e pėrgatitjes nė kėtė fushė tė nderuar, por, qė kėrkonte njė pėrkushtim tė veēantė. Musai mėsimet fillestare i mori ne gjirin e familjes sė vet, por edhe nė mejtepin e lagjes "Ndocej", njė mejtep qė edhe shkolla mė e vjetėr do tė pėrulej me nderim para tij, sepse kėtu mėsuan bijtė e nderuar tė shumė familjeve tė shquara tė qytetit tonė. Kujtoni familjen Boksi, nga gjiu i se cilės doli Haxhi Idrizi i famshėm, familjen Myftia, prej sė cilės dolėn gjithė ata myderrizė e myfti, ndera e qytetit dhe e gjithė Shqipėrisė. Kujtoni Sali Ef. e Madh, Abdullah Ef. Myftinė, Sali Ef. Myftinė, familjen Repishti, kujtoni myderrizin e shquar, Hafiz Ibrahimin, familjen Kraja, kujtoni teologun e pėrmendur Hafiz Aliun; familjen Bomnori, e kush nuk e kujton me respekt Haxhi Sheh Shaban Domnorin; familjen Kruja, kujtoni mistikun e luftėtarin Sheh Ali Kruj a, etj, etj. Kėtu fitoi shtysat pėr tė vazhduar studimet e mėtejshme nė fushat e ndryshme tė diturisė islame. Vazhdoi studimet nė Medresenė e Pazarit, ku punuan e studiuan shumė personalitete tė kulturės islame, qė kishte qenė arenė e gjithė atyre pėrpjekjeve pėr luftė kundėr pushtuesve turq e mėsymjeve grabitqare tė Malit tė Zi e tė Serbisė. Kur gjurmėt e plagėt e luftėrave ende nuk ishin mbyllur nė Shkodėr, djali i ri filloi mėsimet. Duke parė zellin e tij nė mėsime, nisur edhe nga tradita shkodrane qė nxėnėsit mė tė mirė t'i dėrgonte pėr studime nė Stamboll, qė ishte jo vetėm kryeqyteli i Perandorisė turke, por edhe kryeqyteti i kulturės e i diturisė, Musain e dėrguan tė vazhdonte shkollėn, falė edhe mundėsive ekonomike. Pėr pėrgatitjen e studentėve, pėr hapjen e medreseve nė vend apo pėr bursat e jashtme, pushtuesi turk asnjėherė nuk ka dhėnė subvencione. Kanė qenė vetė qytetarėt shkodranė qė i kanė hapur mejtepet apo medresetė, ata vetė me shpenzimet e familjes apo me ndihmat e bamirėsve i kanė dėrguar bijtė pėr studime.

    Megjithė interesimin tonė, familja nuk ka qenė nė gjendje tė na sigurojė dėftesėn e mbarimit tė medresesė, gjė qė nuk na habit aspak, duke marrė parasysh se nėpėr ēfarė vuajtjesh kaloi e gjithė familja e Hafiz Musait nė burgjet e intemimet e panumurta, nė tė gjitha viset e Shqipėrisė.

    Nė Stamboll Hafiz Musai u njoh me kulturėn e diturinė e gjerė islame, fitoi pėrgatitjen serioze fetare, u njoh me jetėn e njė qendre tė madhe politike, ekonomike e shkencore. Natyrisht, asgjė e bukur dhe madhėshtore qė pėrjetoi nė Stamboll nuk e habiti studentin shqiptar. Ai, si shumė tė tjerė para tij, mendjen e kishte te Shkodra e largėt. Atje e priste familja, atje e priste detyra e pėrhapjes sė fjalės sė mirė, paqės e mirėsisė mes njerėzve. As qė i shkonte mendja tė harrohej mbas njė jete tė zhurmshme tė kryeqytetit, pėfkundrazi e tėrhiqte qetėsia e qytetit tė vet me tė gjitha tė mirat qė sjell ideja nė shėrbim tė popullit, tė idealeve tė larta njerėzore, qė mishėroheshin nė ajetet e Kur'anit tė madhėrueshėm dhe nė Hadithet e Profetit a. s. E hoxha i ri, me plot pėrkushtim e vendosmėri u kthye nė atdhe, u kthye nė Shkodėr, pranė familjes e miqve.

    Detyrėn fetare e filloi nė xhaminė e Shaban Efendisė. Kjo ka qenė njė xhami shumė e vjetėr nė qytetin tonė,2 e cila u pat shembur e nė trojet e saj ėshtė ndėrtuar mė vonė punishta e zhugės, nė lagjen "Salo Halili", e njohur nga banorėt e vjetėr tė Shkodrės, nė njė pjesė tė saj si lagjja, "Shaban Efendisė". Nuk e dimė nėse lagjja mori emrin e xhamisė apo e kundėrta. Ėshtė njė rast i rrallė qė, kėtu e filloi dhe kėtu e mbaroi detyrėn e tij nė shėrbim tė banorėve tė asaj lagjeje, qė ishte kufi me lagjen ku banonte hoxha i nderuar. Derisa e arrestuan, kėtu u fal, kėtu u priu banorėve si imam, kėtu predikoi ēdo ditė tė xhuma, kėtu banorėt e lagjes dėgjuan fjalėn e urtė e shpresėdhėnėse tė Hafiz Musasė. Shumė e dashur u bė kio xhami disi nė skajin jugperėndimor tė qytetit, sidomos pėr gratė e tė gjitha lagjeve pėrreth. Nė ligjėratat e Hafiz Dėrgutit pėr familjen, pėr rolin e nėnės nė edukatė, pėr marrėdhėniet bashkėshortore, pėr marrėdhėniet e detyrat e prindėrve ndaj fėmijėve e tė fėmijėve ndaj prindėrve, pėr marrėdhėniet me fqinjėt, me farefisin e me gjithė tė tjerėt nė shoqėri, krijoi e ngjalli shumė interes nė gratė e Shkodrės, saqė xhamija ishte e mbushur plot gjithnjė e fjala e Hafiz Dėrgutit ngjallte shpresė, mirėsi, paqe, harmoni familjare, mirėkuptim e dashuri mes njerėzve.

    Hafiz Dėrguti nuk ishte i specializuar nė sociologji, por duke jetuar mes njerėzve, qė i donte aq shumė, nė gėzimet e hidhėrimet e tyre kėrkonte qė me burimin e mėsimeve tė besimit islam, tė zbuste sadopak zemrat e njerėzve, t'ua lehtėsonte dhėmbjet, qė jo rrallė shkakton jeta, t'i drejtonte e t'u ndriēonte rrugėn drejt sė mirės, sė vėrtetės, drejtėsisė e mirėkuptimit, drejt rrugės qė predikon feja islame.

    E kjo e bėri atė shumė tė dashur pėr ēdo familje shkodrane. Ai ishte i mirėpritur kudo, nderohej e respektohej fjala e tij. Kudo qė ai shkonte, hidhej njė rreze shprese, burim mirėkuptimi e harmonie njerėzore.

    Hafiz Musa Dėrguti, duke qenė gjithnjė pranė popullit tė vet, jetoi me hallet e tij, ishte pėr krah tij edhe nė ēastet mė tė vėshtira jo vetėm me fjalėn e tij bindėse, por, kur qe nevoja, edhe duke rrokur armėt pėr interesat kombėtare. Ai kėshtu ndiqte njė traditė tė hershme tė prijėsve tė shquar fetarė, si: Ahmet Efendi Kalaja, Sheh Shamia, Sali Efendi Hylja, Daut Boriēi, Jusuf Efendi Tabaku, Haxhi Idriz Boksi, Haxhi Hafiz Abaz Golemi etj., tė cilėt, nė raste rreziku pėr atdheun, krahas fjalės sė urtė kishin rrokur armėt nė luftė kundėr pushtuesve turq, serbė e malazesė.

    Nė gusht tė vitit 1920 forcat ushtarake jugosllave pushtuan Kėlmendin, Kastratin, Shkrelin e Koplikun. Pėr tė pėrballuar agresionin jugosllav u rreshtuan nė front mbi 3000 luftėtarė shqiptarė, tė ardhur nga Shkodra e rrethet e tjera. Mes tyre ishte edhe Hafiz Musa Dėrguti, i cili, siē tregojnė, luftoi me trimėri tė rrallė. Ai u bė njė shembull guximi dhe burrėrie, duke pėrballuar vėshtirėsi e rreziqe tė shumta. Bashkėkohėsit tregojnė se, kur njė shok i luftės u plagos rėndė, Hafiz Musai e nxori nga beteja pėrmes breshėrive tė plumbave dhe e mbajti nė krah nga kodrat e Mosekut, deri nė spitalin e Shkodrės. Ky akt trimėrie e sakrifice ruhet ende i freskėt nė kujtesėn e bashkėkohėsve.

    Vitet 1920 -1924 janė plot tensione politike. Shkodra ėshtė njė vatėr e nxehtė e ngjarjeve tė shėnuara qė kalonte vendi ynė. Hafiz Musai merr pjesė aktive nė kėto ngjarje dhe pėrkrah forcat e opozitės. Mbas pėrmbysjes sė regjimit tė Fan Nolit, afėrsisht mbas 3-4 javėsh ai arrestohet dhe mbahet nė gjendje arresti pėr afro 2 muaj.

    Me tė kanė qenė tė burgosur Hafiz Ibrahim Repishti, Dom Pjetėr Tusha nga Shiroka etj"3 Me ndėrhyrjen e klerit tė lartė mysliman lirohet nga burgu.

    Kur fillojnė tė pėrhapen nė vendin tonė idetė komuniste, Hafiz Musai kupton rrezikun e tyre dhe bėhet njė luftėtar i vendosur kundėr kėsaj ideologjie me aq pasoja pėr vendin tonė. Qė nga viti 1925 nga shumė hoxhallarė tė shquar demaskohet ideologjia komuniste. Mund tė kujtojmė kėtu artikujt e Hafiz Ali Korēės apo librin e njohur tė Hafiz Ali Krajės pėr rrezikun e bolshevizmit nė Shqipėri.

    Nė vitet 1939-1944, kur idetė komuniste u propaganduan nė mėnyrė mė tė organizliar, nė qytetin e Shkodrės Hafiz Musai ėshtė ndėr kundėrshtarėt mė tė vendosur. Ai nė tubime tė ndryshme, spontane apo dhe nė xhami fliste pėr rrezikun e madh qė do tė sillte triumfi i komunizmit nė Shqipėri. Ata qė e kanė dėgjuar, tregojnė se Hafiz Musai zbėrthente dėmet e mėdha qė do tė pėsonte morali dhe personaliteti i njeriut, familja, prona e atdheu, e sidomos theksonte natyrėn gjakatare e kriminale tė komunistėve, qė vrasjen e njeriut e kishin si njė gjė tepėr tė zakontė.

    Me njė propagande tė tillė, Hafiz Musai ishte bėrė njė figurė mjaft e rrezikshme pėr grupin komunist tė Shkodrės, i cili e dėnoi atė me vdekje...".4 Por nga frika e njė konfrontimi popullor, kjo masė dėnimi nuk u zbatua. Djemtė e ruanin gjithnjė babain: Fejziu, Hamiti dhe Eqeremi edhe kėrcėnuan ndonjė nga krerėt komunistė tė qytetit. Pėr siguri, Hafiz Musai shoqėrohej nga shtėpia nė xhami prej dy besimtarėve qė i kishte komshinj, vėllezėrit Ymer e Hamza Troshani.

    Ky qėndrim antikomunist i Hafiz Dėrgutit ėshtė i njohur prej tė gjithėve. Aq mė tepėr e provon veprimtaria e tij mė vonė, burgosja, dėnimi e pėrndjekja e gjithė familjes. Prandaj edhe na duket disi i ēuditshėm mendimi i shprehur nga At Zef Pėllumbi pėr Hafiz Efendiun. Ja ēfarė shkruhet nė librin e kujtimeve "Rrno vetėm pėr me tregue":

    - Ashtu asht ! Tamam e ke mė thotė ai (Hafiz Musa Dėrguti, shėnimi im) - Tanė qėllimi asht pėr me u zhdukė, sepse ju e keni pregatitė popullin qysh me kohė pėr kėtė ditė tue e tregue se ēka asht komunizmi: dushman i Allahut, pa Din e pa Iman. Ju nuk i keni lanė me hi kurrkund ndėr malsitė tueja. Puna jonė ndryshej. Lene qė nuk i njifshim aspak se ēka janė kta komunistat, bile edhe i ndihmuem kėta kodosha demek se po bajn luftė kundra taljanit e duelen njaty nė Postribė, u shpėrndanė nepėr shpija tue hangėr e tue pi. Aman, aman ! Ēfarė edepsyzash ishin pasė kenė : Lene ma qė thojshin se Komandanti i tyne i madh ishte Enver Hoxha, tamam njė Hoxhė i dijtun, por edhe kur mblidheshin aty nėn hije tė fikut e nuk e prekshin asnji kokėrr edhe sikur t'i lutej i zoti i shpisė. "Jooo, thojshin na nuk kemi si e prekim gjanė e popullit: asht gjynah i madh !" E shife tash se ēfarė gjynahit! Ala nuk e kanė mbllaēitė bukėn qė u dhanė postribsit: nė gojė e kanė, e po i pushkatojnė pa mėshirė si me kenė tue therė bagti nė kasaphane. Vetėm ju i paskeni njoftė mirė se kush janė, sepse keni dijtė me e kndue edhe atė faqen e fundit tė librit tė tyne. Allah, o Perėndi ! Vetėm ti mund tė na heqėsh qafe tanė kta edepsyza !"5

    Sipas autorit, Hafiz Dėrguti s'i kishte pas njohur komunistėt "lene qė nuk i njifshim aspak se ēka janė kta komunistat, bile edhe i ndihmuem kta kodosha demek..." E, jo vetėm Hafiz Dėrguti, por mbarė myslimanėt, sepse sipas autorit, Hoxhė Efendiu flet nė shumės, pra tė gjithė hoxhallarėt, tė gjithė myslimanėt, s'i kishin njohur, madje edhe i kishin ndihmuar.

    Vetėm kleri katolik i paskėsh njohur, vetėm ai e paskėsh pėrgatitur popullin "tue tregue se ēka asht komunizmi".

    Aq mė tepėr, Hafiz Efendiu deklaron me gojėn e vet (sipas autorit) se "Komandanti i tyne i madh ishte Enver Hoxha, tamam nji hoxhė i dijtun..." e nė tė kundėrt "Vetėm ju i paskeni njoftė mirė se kush j anė..."

    Jo, At Zefi, nuk ėshtė kėshtu, kėto janė vetėm sajime. Ju keni shkruar tė kundėrtėn e asqj qė ka menduar e ka bėrė Hafiz Musa Dėrguti.

    Pėr tė argumentuar sa thamė, po sjellim vetėm dy shėnime nga njerėz qė e kanė njohur mirė Hafiz Musain.

    Z. Eqerem Dėrguti, i biri, shkruan: "Si klerik ishte antikomunist i vendosur. Ky qėndrim buronte nė radhė te pare nga fakti se ideologjia komuniste mohonte Zotin. Ai thoshte : "Komunistėt janė tė pafe, ai qė nuk beson nė Zotin, s'ka moral, s'ka frikė nga ēdo veprim, edhe i mbrapshtė po tė jetė.

    Sapo nisi nė qytetin e Shkodrės veprimtaria e organizuar komuniste, Musa Dėrguti filloi nė ēdo moment, nė xhami, nė rrugė e kudo ta denonconte farėn e keqe tė komunizmit. Mbahen mend, veēanėrisht replikat e forta qė bėnte nė vitet 1936, 1937 me tė rinjtė komunistė. Nė kėto diskutime tė gjata ai shquhej pėr forcėn e argumentimit fetar dhe paralajmėronte rrezikun e madh tė komunizmit dhe pasojat e tij pėr vendin tonė.

    Forcat komuniste, qė nė atė kohė e konsideronin Hafizin pengesė dhe njeri tė rrezikshėm, sepse gjatė viteve 1941-1944, kur lėvizja komuniste nė Shqipėri u fuqizua, ai me kėmbėngulje vazhdonte ta demaskonte hapur atė. Nė vitin 1944 iu fut njė letėr anonime nė shtėpi, me tė cilėn kėrcėnohej me vdekje si klerik antikomunist."6

    Ndėrsa Z. Beqir Ajazi, njė bashkėvuajtės nė burgun e Burrelit, shkruan pėr Hafiz Dėrgutin: " ... Nepėrmjet njė zėri ngushėllues prej patriarku, me njė kulturė tė gjerė sa fetare, aq edhe laike, ai tė bėnte pėr vete. Bagazhi i tij i gjerė dhe logjika e fortė bėnin qė ai tė tė imponohej. Ky ishte Hafiz Musa Dėrguti, qė besonte nė njė Zot tė vetėm e tė pashoq. Mbi kėtė ai nuk bėnte asnjė lėshim..." e mė poshtė: "Hafiz Musai me dijen e tij tė madhe ishte bėrė qendėr kėshillimesh pėr tė gjithė tė burgosurit e Burrelit. Nepėrmjet shpjegimesh prej kompetenti, fjala e tij hapej tek tė gjithė e bėnte punėn e vet. Kėshtu ai bėri nacionalistė tė vendosur tė gjithė ata qė i shfaqnin dyshime si rezultat i propagandes komuniste.."7

    Burgimi

    Mbas luftės filluan menjėherė goditjet ndaj Hafiz Dėrgutit. Gjatė vitit 1945 ėshtė arrestuar tri herė, duke u mbajtur nėn vėrejtje 4-5 ditė. Gjatė kėtyre ditėve i bėnin presione tė ndryshme, i thurnin shpifje nga mė tė ultat, por ai i pėrballoi me vendosmėri. Nė pamundėsi pėr ta pėrkulur apo pėr ta korruptuar, u detyruan ta lironin pėr mungesė provash. Dhe provat u gjetėn. Pėr kėtė shėrbeu Kryengritja e Postribės me datėn 9 shtator 1946. Forcat e sigurimit tė shtetit, pasi shuan kryengritjen, pushkatuan shumė fshatarė e qytetarė dhe arrestuan njė numėr tė konsiderueshėm prej burrave tė familjeve mė tė mira tė fshatrave dhe tė qytetit. E, nė mes tyre u arrestua edhe Hafiz Musa Dėrguti.

    Ditėn e kryengritjes ai ka qenė nė Oblikė, ku ėshtė takuar me nacionalistin Rasim Gjyrezi, i cili ishte strehuar nė fshatin Krebej. Porsa kthehet nė qytet, tė nesėrmen e Kryengritjes sė Postribės, nė rrugė, tek Ēinari i Hoxhėdheut, ndalet nga forcat e sigurimit dhe arrestohet. Ishte data 11. IX. 1946.

    Pėr shumė muaj rresht u torturua nė birucat e sigurimit, po ai qėndroi me trimėri, duke ruajtur dinjitetin e tij si besimtar i devotshėm.

    Bashkėvuajtėsi i tij, Z. Tom Lec Marku, kujton: "Nė burgun e Fretėnve * *, dhoma 47, mė bashkuen me tė parin njeri, me Hafiz Musa Dėrgutin. Tetari Dhimitėr Ēifliku nga Boboshtica e Korēės, mė lidhi me tė kėmbė e duar. Ashtu tė lidhun u prezantuem. Mė pyeti Hafiz Musaja: Si ta thonė emnit ? - Tomė Leci, iu pėrgjegja.

    Iu mbushėn sytė me lot, kur mė pa aq tė ri, ende pa i mbushė 24 vjetėt. Nė atė kohė i kapi hekurat dhe u pėrpoq qė tė m'i lironte pak tė mijat. - A po tė dhamin ?...

    Ishte njeri dai qė bukėn e vet e ndante me mue, mė bante me zor me hangėr. - Ha, se je i ri. Ndėrkohė mė tha: "A tė vjen keq djalė i dashtun, me u falė? - Me gjithė qejf, iu pėrgjigja, por lutiu Zotit edhe pėr mue se jam tue vuejtė shumė nė tortura.

    U suell nga muri, u ēueme nė kambė e filloi me u falė.

    Unė nuk i dinja ritet, por veprojshe tue e pa Hoxhėn. Unė ēohesha e ulesha sė bashku me tė, sepse ishim tė lidhun duer e kambė bashkė.

    Tue mos dijtė se s'ban me folė, i bana me krah, - Lutju Zotit edhe pėr mue. Ai nuk mė ktheu pėrgjigje.- Mos harro, Hoxhė, lutju Zotit ! Kur e mbaroi faljen e bani selam djathtas e majtas, nisi me folė me mue. - Tomė, mė tha, nuk flitet gjatė faljes.- Mė fal, i thaēė, e u kondendova kur mė tha se ishte falė e lutė pėr tė dy. M'u duk se m'u lehtėsuen torturat. Kėshtu i falte tė tana vaktet...

    Edhe kur dilnim me krye nevojėn personale, duhet tė ecnim tė dy sė bashku, me tė njajtėn kambė, fillonte e djathta ime dhe e majta e tij. Sillnim kryet nga ana tjetėr..."8

    Ish i burgosuri politik, Z. Ruzhdi Ēoba, kujton: "Hafiz Musanė e kam njoftė si hoxhė nė burg, kam qenė shumė afėr tij, qoftė pėr edukatėn qytetare, qoftė edhe si fetar islam, dojshe me pėrfitue nga dij et e tij ... Nė hetuesi, nė Burgun e Kishės vazhdonte me falė tė pesė vaktet. Tue qenė se ishte i lidhun me njė tė burgosun tjetėr, i lutet shokut me e krye kėtė detyrė fetare. Tue qenė se partneri i lidhun ishte katolik dhe pikėrisht Gjon Serreqi, pėr respekt pranoi me u ulė e me u ēue muej me radhė, tue i kėrkue hallallek. Besoj se kjo ėshtė njė gjest i veēantė mirėkuptimi nė burgjet komuniste dhe Gjoni mė ka thanė : "Ruzhdi, kjo m'u ba refleks dhe jo vetėm qė nuk pritojshe me u falė me hafizin, por kishe njė farė kujdesi me e ndigjue orėn e kishės, kur vinte ora e faljes..."9

    Lidhur me qėndrimin nė hetuesi flitet edhe nė njė artikull tė gazetės "Balli i Kombit".10

    Pas shumė muaj torturash e nisėn pėr ta gjykuar nė gjyqin e popullit. "Shumė muaj pas, tė pafuqishėm, me lot nė sytė i pamė tė kalonin nė mes tė njė turme qė bėrtiste me zemrim, tė lidhur me pranga dy e nga dy. Ishin 39 vetė e ndėrmjet tyre ishin franēeskani Pater Gjon Shllaku, seminaristėt Mark Ēuni e Gjon Shllaku, profesori Gjelosh Luli dhe Hafiz Dėrguti, njė drejtues mysliman."11

    Mbas njė gjyqi tė inskenuar dhe me akuze false, Gjykata Ushtarake e Qarkut tė Shkodrės e deklaroi fajtor pėr "Krimin si armik i popullit, neni 2 dhe 3, ligji 372.

    Sipas regjistrit tė Gjendjes Gjyqėsore tė Ministrisė sė Drejtėsisė, nė numrin e Protokollit 7596 theksohet se "Pėr tė quajturin Musa Dėrguti, i biri i Ethemit dhe i Meleqes, lindur nė Shkodėr, me vendimin Nr. 463, dt. 27.11.1947, nga Gjykata Ushtarake Shkodėr ėshtė deklaruar fajtor pėr krimin si armik i popullit, neni 2 dhe 3 tė ligjit 372, dėnuar me 10 (dhjetė) vjet privim lirie dhe heqjen e sė drejtės Civile."12

    Gjithashtu, nė njė shkresė tjetėr, lėshuar nga Ministria e Rendit Publik, Drejtoria e Administratės sė Burgjeve theksohet se "Z. Musa Ethem Dėrguti, i vitlindjes 1888, nė bazė tė regjistrit themeltar Nr.1, me numėr rendor 5264 ėshtė arrestuar mė 11.09.1946 dhe liruar mė 8.11.1956."13

    Nga kėto dy dokumente theksojmė se, megjithė pėrpjekjet tona pėr t'u njohur me dosjen gjyqėsore dhe dosjen hetimore tė Hafiz Musa Dėrgutit, nuk qe e mundur, sepse Gjykata e Rrethit tė Shkodrės nuk pranoi tė na i vinte nė dispozicion." Kuptojmė se Hafiz Musa Dėrguti ėshtė arrestuar mė datėn 11.9.1946, tė nesėrmen e Kryengritjes sė Postribės, ėshtė gjykuar mė datėn 27.11.1947, ėshtė mbajtur nė hetuesi pėr njė vit, dy muaj e 16 ditė. Pra, qė nga 11 shtatori 1946 e deri mė 27 nėntor 1947, ky hoxhė i nderuar, krejtėsisht i pafajshėm ėshtė torturuar nė birucat e sigurimit tė shtetit pėr tė arritur qė tė shpallet armik i popullit e tė dėnohet me 15 vjet nga pretenca e Prokurorit e tė merret vendimi nga trupi gjykues i drejtuar nga Aranit Ēela me 10 vjet heqje lirie dhe heqjen e sė drejtės civile. Ėshtė pėr t'u theksuar se Hafiz Dėrguti nuk pėrfitoi nga asnjė lloj amnistie dhe i ka vuajtur plotėsisht tė gjitha vitet e dėnimit, madje ka bėrė edhe 2 muaj burg mė shumė se dhjetė vitet e dėnimit. E tė gjitha kėta, nė burgun famėkeq tė Burrelit. Ai, me sa duket, ka qenė njė armik shumė i rrezikshėm i popullit (kupto i regjimit komunist).

    Dėshirojmė tė theksojmė se, kur u arrestua Hafiz Musa Dėrguti ishte nė moshėn 56 vjeēare dhe doli nga burgu mbi 66 vjeē, plak i lodhur. Hafiz Musa Dėrguti dėnohet nė bazė tė ligjeve komuniste dhe cilėsohet armik i popullit, ndėrsa e gjithė veprimtaria e tij gjatė gjithė jetės provon fare qartė se ka qenė njė mik i tė gjithėve, njė propagandues i paqės, i mirėsisė, i mėshirės, i devotshmėrisė, njeri i aftė pėr t'iu gjetur prane njerezve nė hallet e shqetėsimet familjare, nė brengat e mosmarrėveshjet qė ka ēdo ditė jeta. Ai gjithnjė me fjalėn e urtė, me autoritetin e devotshmėrinė e tij ishte mik i ngushtė, i ēdo familjeje, i ēdo nevojtari, ishte mik i popullit, ishte njė atdhetar i shquar. Po ku pyeste gjyqi ushtarak komunist pėr kėto ? Ai me shpatėn e luftės sė klasave nuk bėnte dallime, donte terror e kėtė nuk e kursente kundėr askujt, pa marrė parasysh asnjėri, asnjė fakt, sado kuptimplotė qė tė ishte. Kėshtu Hafiz Dėrguti ēohet nė fillim nė Burgun e Madh e pastaj nė burgun e Burrelit.

    Lidhur me jetėn e tij tė mjerė nė kėto burgje, me vuajtjet qė kaloi dhjetė vjet nė ato biruca tė llahtarshme dėshmitarėt flasin vetėm nė njė drejtim, theksojnė vetėm njė fakt : Hafiz Musa Dėrguti nuk u ankua asnjėherė, nuk e humbi aspak besimin nė ditėn e bardhė tė lirisė, ishte optimist e me kėtė optimizėm i frymėzonte tė gjithė. Z. Ruzhdi Ēoba i pėrfundon kujtimet e veta me kėto fjalė : "Ky qe Hafiz Musa Dėrguti qė kam njoftė vetė. I durueshėm. Kur mori vesht se i kishin internue familjen, gjė qė i shkaktoi shumė dhimbje, i lutei Zotit ditė e natė. Nė fakt ndej shumė vite nė burg, por kurrė nuk u mėrzit, gjithnjė jepte kurajo e shpresė, sidomos tė rinjve. Gjithmonė optimist, optimist, optimist, megjithėse ishte nė moshė tė pleqnisė".14

    Pėr tė treguar besimin e thellė e optimizmin e Hafiz Dėrgutit po citojmė njė fragment nga artikulli i Z. Beqir Ajazit: "Njėherė mė doli gjumi shumė heret. Sipas ndėrrimit tė rojeve, kuptova se ishte ora 3 pas mesnate. U mėrzita injaft, se e dija qė, me t'u zgjuar njėherė, gjumi arratisej pėrfundimisht prej meje dhe ua linte vendin brengave e dhėmbjeve, qė s'kish melhem qė t i zbuste. Nė kėtė kohė vura re se Hafizi i kish hapur sytė. I shkrirė i tėri nė hallet e mija unė e harrova pėr njė ēast respektin qė i detyrohesha dhe kėshtu guxova dhe i thashė:

    Efendi, a thua vallė se nuk pati Zot fare dhe ne e humbėm jetėn ashtu kot sė koti, duke i dhėnė rast komunizmit tė na hajė pėr mish pėllumbi?

    Me kėtė pyetje unė nuk prisnja nga ai ndonjė leksion teologjik, por donja vetėm njėfarė ngushėllimi, sa pėr tė qetsuar pak shpirtin tim tė cfilitur. E pashė qė ai u nevrikos me mua, ngriti kokėn nga jasteku dhe me ata sy qė i shndrisnin fort, duke e ngritur gishtin tregues nė formė kėrcėnimi, filloi tė mė fliste me zemrim:

    - A e di ti sa vjeē jam? Sa vjet burg kam bėrė dhe sa mė kanė mbetur pėr tė bėrė? Po, a ta merr mendja ty se me tė vėrtetė Hafiz Musai i plotėson edhe tė gjitha kėto vjet dhe del e shkon nė shtėpi i gjallė?

    - Jo, nė tė vėrtetė jo.

    - E pra shiko kėtu, vėrja veshin mirė kėtyre fjalėve, se nuk ke pėr t'i dėgjuar kurrė prej gojės sime. Nėqoftėse Hafiz Musa Dėrguti vdes nė burg, atėherė rri i qetė e pa kurrfarė frike se Zot nuk ka fare, por ama, nėse Musai del prej burgut e shkon e vdes nė shtėpi tė vet, atėherė tė jesh i sigurt se ka njė Zot qė e rregullon nė harmoni tė plotė tė gjithė rruzullin. Kjo vuajtje qė po heqim ne, nuk ėshtė tjetėr, veēse njė shkallė ngritjeje shpirtėrore qė na ēoi Zoti pėr tė na nisur drejt pėrsosmėrisė.

    Me tė mbaruar kėto fjalė, ai e vuri rishtazi kryet nė jastėk dhe hyri nė atė fazė ku shiheshin vetėm buzėt qė lėviznin dhe vetėm njė Zot e dinte nėse ai po flinte apo i lutej Atij.

    Nuk kishin kaluar akoma mirė as dy vjet nga lirimi im prej burgut tė Burrelit, kur njė ditė dikush trokiti nė portėn e shtėpisė time. Ishte postjeri qė mė dorėzoi njė telegram. E hapa atė me njė farė habie, sepse s'kisha marrė kurrė letėr as telegram prej askujt, qyshse kisha dalė nga burgu.

    -"Hafiz Musai sosi nė shtėpi dhe ju pret. Familja."

    Nuk mund t'u besonja syve tė mij. Mė dukej fare e pamundur. Madje, pėr t'u siguruar se nuk isha nė kllapinė e njė ėndėrre, ia dhashė dikuj qė tė ma lexonte ... Vetėm atėherė mė ranė nė mend fjalėt qė mė kish thėnė Musa Dėrguti atė natė ... Kuptimi i kėtij telegrami donte tė thoshte : "A e shikon pra dhe a e kupton provėn qė tė kam dhėnė dikur se KA NJĖ ZOT QĖ ĖSHTĖ I VETĖM E I PASHOQ ?"15

    Optimizmin e Hafiz Dėrgutit, besimin nė jetėn, besimin pėr vazhdimėsinė e saj mund ta shohim fare qartė edhe nė kėtė bisedė qė po shėnojmė mė poshtė, dhėnė nga At Zef Pėllumi nė Burgun e Madh tė Shkodrės. Hafizi, duke parė tek seminaristi njė djalė tė ri edhe nė rrethanat e errta tė burgjeve komuniste e ka mendjen te jeta, te vazhdimi i saj, tek rrjedha e saj e natyrshme, tek fejesa e martesa e prandaj, nė konfidencė e me dashamirėsinė qė e karakterizonte, i thotė : "A din Zef se gjithė kėtyne netėve, nė kėtė zallahi qė ka dhoma jonė po na kalon nata pa fjetė dhe kam mendue pėr ly?...

    Shif, me ēka dij unė, ti nuk je prift si kta tjerėt. Prandaj tue mendue me vedi gjithė natėn pa gjumė kam thanė : Asht njė vajzė tamam perri. E njof une. E bukur ... ajo ma! I ka flokėt e verdhė valė-valė, qė i bien mbrapa deri poshtė brezit. Aman o Perendi, tamam njė perri. Asht shpijes sė mirė. Pėr hise i takojnė dy shpija. Shif, kur tė mė vijė nė takim, unė po u ēoj fjalė pėr ty. Mos mė thuej jo. Jam unė dorėzanė pėr gjithēka. Kurrgja ma tė bukur e ma tė mirė nuk ka krijue Perendija se martesėn. Asht e mirė dhe ambėl mjalta? E pra nuk i rrin kurrkund afėr grues sė mirė ! Me tė qitė Zoti nji grue tė mirė, tė bukur, tė pastėr, tė bahet jeta xhenet. Ajo vajza qė mendoj unė asht me tė vėrtetė njė perri..."16

    Cilėsitė e larta morale dhe burrėria e Hafiz Dėrgutit dalin qartė nė pah nė kushtet e rėnda tė jetės sė burgut. Tė gjithė ata qė kanė pasur latin e keq tė kalojnė vitet nė kėto burgje sė bashku me tė, theksojnė se ai ishte zemėrmirė, gjithnjė pranė nevojtarėve, shembull i lartė qėndrushmėrie. Ai ia hiqte vetes kafshatėn e gojės pėr ta ndarė me tė tjerėt. Tom Lec Marku e quan "Dai (dorėdhanės) pėr gjithkėnd, i jepte kujtdo ēka kishte", ndėrsa Beqir Ajazi shkruan . "Kalova pranė tij dhe i bėra shėrbim 40 muaj dhe po aq herė u kam shpėrndarė tė mjeruarve tė kaushit kushedi sa sheqer, vaj, oriz, djathė etj. pa marrė parasysh gjellėt e gatuara, tė cilat me aq mundim e sakrifica bliheshin me tė shtrenjtė e transportoheshin nga Shkodra nė Burrel".

    Prej ushqimeve qė i dėrgonte familja mbante pėr vete vetėm ullinjtė, me tė cilėt ushqehej, e tė gjitha tė tjerat ua shpėmdante nevojtarėve, tė cilėt nuk kishin ndihma nga familjarėt.

    Hafiz Dėrguti ishte njė hoxhė i ditur, qė pėr problemet e fesė islame dhe tė sheriatit nuk bėnte lėshime, por megjilhė kėtė ishte tolerant, predikonte paqė e mirėkuptim mes njerėzve, mes besimtarėve tė feve tė ndryshme. At Zef Pllumi mes tjerave shkruan: " ... hoxha jo vetėm ishte shumė tolerant, por edhe shumė mirdashės...","... ai na respektonte (ėshtė fjala kur tė gjithė klerikėt katolikė tė dhomės sė burgut ku jetonte edhe Hafiz Dėrguti. Shėnimi ynė) e pėr kėtė kishte stimėn e dashuninė e ne tė gjithve. Ishte njė plak i hijshėm e shumė i sinqertė: na thoshte se gjithė jetėn kishte treguar simpati pėr Klerin Katolik..." E mė poshtė At Zefi shkruan : "Hafiz Dėrguti ishte shumė i devotshėm, por jo fanatik..." Duke kujtuar jetėn e burgut At Zefi thekson njė episod shumė interesant : "Nuk shkuen shumė ditė e pa pritė e pa kujtue u hap dera e birucės sonė. Hini mbrenda njė oficer madhor....Na pyeti pėr emėn secilin.
    - Tė gjithė prifta?
    - Po tė gjithė.
    - A shifni ēka dort me thanė revolucion ? Deri tash ligjet e borgjezisė priftin e konsiderojshin tė paprekshėm, ndėrsa na tashti edhe Zotin e biem kėtu tė shoqnuem me dy polic. Kjo asht forca e Partisė. Po ti Hoxhė Efendi - iu suell Hafiz Dėrgutit - ēka ban ti kėtu?
    - Edhe unė si klerikėt e tjerė.
    - Jo Hoxhė Efendi, ti deri tash na ke mėsue se asht sevap me mytė kaurrin, e tash si e kalon ti bashkė me priftėn?
    - Unė e kaloj shumė mirė me kėta - iu pėrgjegj hoxha. - Na jemi robtė e Zotit. Sa pėr ato mėsime qė po thue, asht njė dėshmi e rreme: unė kurr nuk kam mėsue nė mejtep si thue ti.
    Ne mos paē kenė ti vetė personalisht - i tha oficen - ka kenė njė hoxhė tjetėr, krejt si ti: me kėtė mjekėr tė bardhė e tė bukur.
    - Kėtu ndrron loja - iu pėrgjegj Hafizi - unė jam unė e ai tjetri asht nji tjetėr. Nė pastė kenė ndonji hoxhė, qė tė ka mėsue ty me vra kaurrat, po ta them troē se ai paska kenė nji hoxhė xhahil e jo nji hoxhė halim!"17

    Hafiz Dėrguti ishte njė besimtar i devotshėm. Edhe nė kushtet e vėshtira tė burgut ai i kryente tė gjitha ritet fetare. Jo vetėm falte tė pesė vaktet, por edhe agjėronte ramazanin. Me shembullin e tij, por edhe si rezultat i punės sė Hafiz Dėrgutit, mund tė them me bindje tė plotė se ato tri vjet qė kam qenė unė atj e, nuk ka mbetur mysliman pa e agjėruar ramazanin..."18

    Lidhur me vullnetin e bindjen e tij ndaj ibadeteve fetare islame po sjellim edhe njė shembull kuptimplotė, qė na e sjell nė kujtimet e veta Z. Ruzhdi Ēoba. "Hafizi u sėmur nga adenidet. Jo vetėm ai, por edhe tė burgosurit e tjerė u shqetėsuan dhe kėrkuan nga familja e tij tė siguroheshin streptomicina pėr tė shėruar sėmundjen. Ilaēet erdhėn, kur pėr besimtarėt myslimanė kishte filluar ramazani. Edhe pse nė Kur'an lejohet besimtari islam tė mos agjėrojė pėr arsye sėmundjeje, Hafizi nuk pranoi tė mjekohet, por vazhdoi i bindur thellėsisht tė mos e prishte ramazanin. Mbas 30 ditėsh, pėr ēudinė e tė gjithėve, Hafiz Dėrguti nuk kishte mė nevojė tė mjekohej, ai ishte shėruar plotėsisht nga sėmundja. Kėtė Zotni Ruzhdiu e shpjegon si mrekulli tė tė Plotfuqishmit. Por ne do tė shtonim edhe njė faktor tjetėr psikologjik, qė na duket me shumė rėndėsi. Ilaēet kanė rolin e vet nė mjekimin e sėmundjeve, por bindja e njeriut ndaj detyrės, pėrkushtimi i tij, gjendja e tij shpirtėrore nė shumė raste janė shumė mė tė fuqishme se ēdo medikament. E Hafiz Dėrguti e pėrballoi sėmundjen me vullnetin e tii, me durimin e tij, me pėrkushtimine bindjen e thellė ndaj tė madhit Zot, me devocionin e tij ndaj detyrės islame. Ky ėshtė njė ilaē mė i fuqishėm se ēdo medikament. Ai kishte besim nė jetėn, ai nuk iu pėrkul asnjėherė mjerimeve tė burgut, nuk i humbi kurrė shpresat. Ai i ishte mbėshtetur Zotit tė madh e mėshirėplotė. E kush tjetėr mund tė arrinte qė t'i shpėtonte aq e aq tė burgosur qė kaluan nė torturat ēnjerėzore, qė jetuan nė qelitė e errėta e plot lagėshtirė, nė tė ftohtin acar, qė u zhytėn nė baltėn e zezė tė kėnetave, mes shushunjave gjakpirėse, nė punėt cfilitėse, pa ushqim, pa e ngopur njėherė barkun me bukė e pa gjumė nė sy, veē besimit nė jetėn, veē mbėshtetjes nė mėshirėn e tė madhit Zot?

    Hafiz Dėrguti ka qenė sa i dashur dhe i dhėmbshur, aq edhe krenar, trim e burrėror. Me punėn e tij, me sjellj en, me fjalėn e tij e ka provuar gjithnjė kėtė, jo vetėm duke rrokur armėt pėr t'i dalė zot vendit nė ēaste tė vėshtira, por nė ēdo moment ai ka ditur tė sillet e tė veprojė pėr tė ruajtur dinjitetin e vet, tė familjes apo tė shokėve me tė cilėt e kishte lidhur jeta. Nga jeta e burgut tregojnė njė rast kuptimplotė, kur Hafiz Dėrguti, duke e ndjerė veten tė fyer nga sjellja e njė polici, pa iu tutur syri fare pėr pasojat, kapi paguren e ujit dhe i ra kokės me sa fuqi pat. Kėtė ngjarje rapsodi popullor Dedė Shyti e pėrshkruan kėshtu nė vargjet e mėposhtme:

    Policėt me pengue banė pėrpjekje,
    Tė mos i shėrbente Hafizi fesė...
    Ia prishen t'falunit qentė e pabesė
    Policin e qėlloi tenxhere kresė.19

    Jeta nė burgjet komuniste pėr ēdo tė dėnuar politik ėshtė shoqėruar edhe me vuajtje tė thellė shpirtėrore pėr fatet e familjes, e cila pėsonte pėrndjekje e keqtrajtime tė shumėfishta. Arrestimi i solli jo vetėm Hafizit njė jetė plot vuajtje e tortura, por edhe pėr familjen e tij filloi njė kalvar i vėrtetė.

    Me 5 prill tė vitit 1949 arrestohet e gjithė familja e tij dhe vendoset nė burgun e Shkodrės. Nuk mbahet gjatė nė Shkodėr dhe internohet nė Berat, mė vonė dėrgohet nė Tepelenė, nė Luzhan tė Korēės dhe pastaj izolohen nė Kalanė e Portopalermos. Mė vonė dėrgohen nė Tepelenė, Skrapar, Lushnje. Dhe mbas katėr vjetėsh, mė nė fund lirohet e shoqja, ndėrsa djali i vogėl i Hafiz Dėrgutit, Sabriu, lirohet pas tetė vjetėsh. Dy djemtė e mėdhenj tė Hafizit, Fejziu dhe Hamiti, arratisen qė nė ditėt e para, ndėrsa djali i tretė, Eqeremi, mbahet nė burg edhe katėr vjet.

    Burgu, arratisja, papunėsia, diskriminimi politik dhe ekonomik, mohimi i shkollės pėr fėmijėt, demaskimet e herėpashershme nė lagje publikisht, si armiq tė rrezikshėm qenė pranga qė e lidhen gjithnjė e mė fort gjatė sundimit komunist familjen e Hafiz Musa Dėrgutit, vetė atė, gruan e tij, fėmijėt, nipėrit dhe mbesat.

    E, mendoni plakun e gjorė, kė tė qante mė parė, hallet e tij nė tortura e nė mjerimet e burgjeve apo gruan e fėmijėt e shpėmdarė nėpėr tė gjitha skajet mė tė humbura tė vendit, ngrėnė e pa ngrėnė, strehė e pa strehė, pa u nxėnė kėmba dhe, nga njėri burg nė tjetrin, nga njėri kamp nė tjetrin.

    E megjithėkėtė, Hafiz Musa Dėrguti dhe familja e tij mbijetoi. Nderi, dinjiteti, krenaria nuk u mposhtėn. Ata i qėndruan kėtij persekłcioni tė shumėfishtė me dinjitet, me besimin e thellė nė Zotin e madhėrueshėm, me punė tė palodhur, duke fituar kėshtu respektin e tė gjithė qytetit. Ata mund tė kenė vuajtur edhe pėr bukėn e gojės, mund tė kenė bėrė punė nga mė tė rėndat, mund tė kenė humbur tė drejtėn e studimeve, si shumė moshatarė tė tjerė, por nderin e dinjitetin e ruajtėn thellė, ata s'e humbėn kurrė besimin nė Zotin, pra, kėshtu mbijetuan.

    Lirimi nga burgu me 8.11.1956 qe nje ngjarje e gėzueshme pėr vetė Hafiz Musain, tashmė i plakur dhe i lodhur nga vuajtjet e gjata, pėr tėrė familjen, farefisin e gjithė miqtė e dashamirėt. Shtėpia e tij nuk pushoi duke pritur e pėrcjellur miq qė vinin pėr urim, me gjithė kujdesin e frikėn e pėrhershme qė ndjellte persekutimi komunist.

    Hafiz Dėrguti vdiq me 15 mars 1961. Pėrcjellja e xhenazes qe njė sfidė pėr diktaturėn komuniste. Qytetarėt shkodranė, klerikėt e tė dy besimeve, fshatarėt nga zonat pėr rreth e shumė miq e shokė tė burgjeve e shoqėruan me lotė nė sy. Ata kėshtu shprehnin dhėmbjen e thellė dhe respektin e veēantė pėr kėtė bir tė denjė tė Shqipėrisė, pėr kėtė Hoxhė tė nderuar.

    Hafiz Musa Dėrguti ka mbetur nė kujtimin tonė si njė personalitet i shquar i kulturės islame, si njė hoxhė i devotshėm, si atdhetar, demokrat dhe antikomuiiist ī vendosur, si qytetar i nderuar, si shembėlltyrė e paqes, mirėkuptimit, tolerancės mes njerėzve.

    Edhe sot ruhen nė kujtesėn popullore shumė shprehje e mendime tė tij, si: "Ban mirė nė kėtė jetė", "Atė qė mund tė bejsh, mos e le pa ba", "Pėrpiqu me i ndihmue tė tjerėt jo vetėm kur janė tė varfn, por edhe kur bijnė nė fatkeqėsi e kanė hallet e jetės". Kėto mėsime morale tė jetės sė pėrditshme, nga tė cilat ai udhėhiqej, e bėnė Hafiz Musa Dėrgutin njė "Gjykatės popullor."

    Referenca



    1. Tom Lec Marku, nga Shkodra, i burgosur pėr Lėvizjen e Postribes, arrestuar me1946,bashkevuajtės me H. M. Dėrgutin ne burgun e Fretėnve, dhorna 47. Kujtime, dorėshkrim, data 26.5.1996, Shkodėr.
    2. Hamdi Bushati ne vepren "Shkodra ne mote", duke berė fjalė pėr kėtė xhami thekson se ka qene njė nga me te vjetrat e qytetit, por pet fat te keq, pllaka e gurtė e vendosur ne urin e saj, nga pakujdesia ėshte zhdukur, prandaj edhe nuk ka mundur te pėrcaktojė datėn e ndėrtimit.
    3. M, Q. Gazeta "Balli i Kombit", e enjte, 12.tetor 1995, fq.6
    4. Po aty.
    5. At Zef Pllumi, "Rrno vetėm pet me tregue", (Libri i kujtimeve) Pjesa e pare, 1944-195 1, Botues "Hylli i Dritės", 1995, fq. 222.
    6. Eqerem Dėrguti, "Hafiz Musa Derguti", gazeta "Drita Islame", Viti I i botimit, e enjte, II.Vl. 1992, nr. 12, faqe 3.
    7. Beqir Ajazi,,"Se ka njė zot qė ėshte i vetem dhe i pashoq", gazeta"Drita Islame", Viti II i botimit, nr. 1 3 (38), shtator 1993, fq. 3
    8. Tomė Lec Marku, Kujtime, dorėshkrim, dhene me datėn 26. 05. 1996
    9. Ruzhdi Ēoba, Kujtime, dorėshkrim, dhėne me datėn 15. 6. 1996
    10. M.Q. Hafiz Musa Dėrguti, "Balli i Kombit" e enite, 12 tetor 1995, fq. 6
    11. Mark Kalaj, "Edhe komunistet janė vėllezėrit tane", Testamenti i dashurise dhe i paqės i Pader Dajanit, ne librin " 1946-1996 Martiret Jezuitė ne Shqipėri", Milano, 1996, fq. 103,
    12. Dėshmi e lėshuar nga Ministria e Drejtesise, Regjistri i Gjendjes Gjyqesore, Nr. i Prot. 7596, Tirane, me 27.V. 1 993.
    13. Vertetim i leshuar nga Ministria e Rendit Publik, Drejtoria e Administratės se burgjeve, Tiranė, me 22.09.1993.
    14. Ruzhdi Ēoba, kujtime, cituar me sipėr.
    15. Beqir Ajazi, cituar me sipėr.
    16. At Zef Pliumi, vepėr e cituar, fq. 222, 223.
    17. At Zef Pllumi, vepėr e cituar, fq. 226
    18. Beqir Ajazi, cituar me sipėr.
    19. Dede Shyti, Kronike rapsodike, vjersha, Shkoder 1996, fq.30

  14. #14
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    HAFIZ SALI HYLJA
    (SALI EFENDIU I VOGEL)
    (1820-1900)


    Nė mungesė tė tė dhėnave tė gjėra e tė plota, figura e S. Hylos mund tė vlerėsohet kryesisht nė dritėn e ngjarjeve qė lidhen me mbrojtjen e Ulqinit, sepse pavarėsisht se ishte nga Shkodra, pjesėn mė tė madhe tė jetės e kaloi nė Ulqin, ku kryente detyrėn e myderrizit tė nderuar, duke pėrhapur rreze drite diturore e duke pėrgatitur kuadro tė reja.

    Njė ndėr nxėnėsit e tij qe edhe H. Ali Ulqinaku. Pėr pėrgatitjen e tij teologjike gėzonte njė reputacion tė lartė, si nė Shkodėr, si nė Ulqin. Mendoj se atributi "i Vogėl", pėr ta dalluar nga bashkėkohėsi i tij, i mirėnjohuri Sali Efendia i Madh, s'duhet tė ketė tė bėjė me konsiderata tė natyrės intelektuale, por, kuptohet me lartėsinė-trupore.

    Nė momentet kritike tė qytetit tė Ulqinit ai do tė nėnshkruajė edhe si autoriteti mė i lartė fetar i qytetit, nė rolin e myftiut, krahas komandantit tė forcave vullnetare ulqinake, Mehmet Becit dhe kryetarit tė Degės sė Lidhjes, ēka tregon se ai qe bėrė njė ndėr figurat autoritare dhe pėrfaqėsuese tė qytetit.

    Ka mundėsi qė nga Shkodra tė jetė larguar pas ngjarjeve tė viteve 1855-1856, pėr vetė faktin qė nė listėn e tė internuarve tė asaj kohe, pjesėmarrės e prijės tė kryengritjeve popullore tė mėparshme, pėrfshihet dhe emri i H.S.Hylos, siē komenton "Kronika" e M.Sirrit, ku arrestimi dhe internimi i burrave tė njohur i pėrshkruhet tekstualisht kėshtu: "Me 22 sefer 1273 (22.X.1856) natėn e sė hanės, nė ora dy, myderrizėt e famshėm (nėnvizimi ynė) Sali ef. i Madh dhe Sali ef. i Vogėl, Ahmet Kalaja, Hysen Begu, Hamza Kazazi, Hasan Hoti, Osman Aga, i vėllai dhe Halil Spahia nga Podgorica, tė shoqėnuem me disa kalorės, u dėrguen nė Stamboll nw formw internimi. 1) Nisur nga kėto fakte, historiani Z.Shkodra bėn kėtė koment: "Kėta persona kanė qenė ndėr elementat mė aktivė dhe me influencė, qė kanė ndihmuar pėr propagandimin dhe mobilimin e popullit nė luftė kundėr pushtuesit. Kėshtu tė tre personat e parė ishin ndėr pėrfaqėsuesit e shtresės sė intelektualėve tė kohės, qė nuk pajtoheshin aspak me politikėn shtypėse tė turkut dhe pėr kėtė arsye bile propagandonin kundėr kėsaj politike tue predikue edhe ide ma tė pėrparueme pėr ēlirimin e vendit.2

    Nė radhė tė parė tė tėrheq vėmendjen epiteti "tė famshėm", qė pėrforcon mendimin e shprehur mė lart se H. S. Hylja ishte i njė pėrmase me klerikun tjetėr tė mirėnjohur, nė anėn tjetėr tė dy ata, gėzonin njė respekt mbarėqytetar edhe si intelektualė, edhe si patriotė tė vendosur. Tė dhėnat e mėsipėrme dėshmojnė gjithashtu se ai duhet tė ketė luajtur njė rol parėsor nė lėvizjen e fuqishme popullore tė v.1835, qė tronditi administratėn turke dhe krijoi njė klimė tė tensionuar qė karakterizoi nė vijim marrėdhėniet e qytetarėve me pushtuesit, duke shėrbyer si katalizator edhe pėr lėvizje tė tjera tė bujshme, siē qe revolta e vegjėlisė shkodrane e vitit 1854 nėn udhėheqjen e Sheh Shamisė. Megjithėse mungojnė tė dhėnat, kemi tė drejtėn tė supozojmė se, dhe nėse ai nuk u implikua drejtpėrsėdrejti, s'duhet tė ketė qėndruar indiferent ndaj atyre ngjarjeve tronditėse, ashtu si nuk qėndruan as kolegėt e tii bashkėkohės.

    Janė ngjarjet e viteve 1878-80 jo vetėm kulme tė lėvizjes kombėtare, por edhe kulme tė jetės sė tij prej atdhetari tė madh. Ulqini pėr tė ishte bėrė qytet i dytė dhe fatin e qytetit e lidhte me fatin e vet.

    Akti i parė i dramės sė kėtij qyteti tė vjetėr shqiptar u zhvillua nė periudhėn janar 1878-shkurt 1879, kur u pushtua pėr herė tė parė nga malazestė si pasojė e luftės ruso-turke. Duke qenė se historiografia jonė e deritashme, sa e citon pushtimin e parė tė Ulqinit, le t'i drejtohemi veprės sė H.Bushatit "Shkodra dhe motet" (dorėshkrim), ku jepet njė pėrshkrim mė i zgjeruar i qėndresės heroike tė ulqinakėve, ashtu siē e ka ruajtur tradita gojore: ulqinakėt pėr t'u mbrojtė kishin ndėrtue llogore nė Malin e Bardhė, nė ullishtėn e Asllan Beut dhe nė. liman, te Pusi i Latinit. Komandėn e luftėtarėve ulqinakė e kishte Haxhi Mehmet Beci, Asllan Begu dhe Haxhi Bet Gjyli. Komandanti i malazesve ishte Pop Ilia, i cili e kishte nda ndėr dy krahė fuqinė e tij: Njeni krah komandohej prej Serdar Rados e tjetri ishte nėn komandėn e P.Popoviēit, i cili mėsyni nga kulla e Kardashit. Tė dy palėt e kishin qendrėn nė malin Maxhur. Fuqia malaziase pėrbahej prej 7 batalionesh. Populli i Ulqinit, ndonėse i vogėl, por i pajisun me ndjenja tė forta atdhetarizmi, orvatej tė qėndronte me ēdo kusht. Deri gratė ulqinake shėrbyen nė kėtė rast me vendosmėri, disa dhe u plagosėn, ndėr ta e para qe njė harapeshė. Lufta pėr mbrojtjen e qytetit zgjati vetėm 24 orė".3)

    Kjo ndodhi mes datave 18 e 19 janar 1878, pikėrisht 1 0 ditė pas rėnies sė Tivarit. Sipas tė tė njėjtit burim, pėr mbrojtjčn e kėtij tė fundit patėn shkuar shumė vullnetarė shkodranė dhe ulqinakė, midis tė tė cilėve qenė dhe Mehmet Beci e Bet Gjyli, qė do tė shquheshin mė vonė pėr pėrkushtimin e tyre atdhetar. Ngjarjet u zhvilluan nė favor tė armikut dhe ata mbetėn tė rrethuar nė kalanė e qytetit pėr 2 muaj e 1 0 ditė, duke u detyruar tė dorėzoheshin pėr mungesėn e plotė tė rezervave nė ushqin-w e armatim. Me urdhėr tė Knjaz Nikollės tė gj ithė vullnetarėt robėr qenkan lėnė tė lirė; prijėsit ulqinakė i paska thirrė e ii paska thėnė: "Mbas tri ditėsh do tė pushtoj edhe Ulqinin, prandaj tė ma dorėzoni j u vetė ma mirė!

    Kuptohet qė ulqinakėt nuk kanė qenė tė tė njėjtit mendim me propozimin provokues e plot fodullėk tė Knjazit, por dhe mundėsitė pėr ta pėrballuar kėtė sfidė u patėn reduktuar sė tepėrmi nga mėnyra se si u rrokullisėn ngjarjet.

    Nė mungesė burimesh, roli i H. S. Hylos mbetet vetėm nė hipoteza: historikisht dihet se nė shkurtin e vitit 1879 malazestė u detyruan ta lėshonin Ulqinin pėr hir tė presioneve diplomatike, mirėpo, pas mė shumė se njė viti, do tė fillonte akti i dytė i dramės sė kėtij qyteti, mė tragjiku. Eshtė Nota e Qershorit e Fuqive tė Mėdha dėrguar Turqisė pėr "Kompensimin e Ulqinit", njė altemativė e diplomacisė evropiane pėr tė zėvendėsuar aneksimin e Hotit e tė Grudės, dy trevave qė ditė ' n tė mbrohen, siē duhej - Ulqinakėt e ki shin tė freskėt ēizinen malaziase, praiidaj filluan tė grumbullonin forcat dhe tė kėrkonin ndihma. Nė Shkodėr kishte njė kontigjent emigrantėsh ulqinakė, tė ikur qė nga pushtimi i parė. 4), qė mbėshtetėn Degėn e Shkodrės dhe krijuan Degėn e Ulqinit, porsa u larguan malazeztė. Ulqinakė e shkodranė bėnė shumė pėrpjekje qė ēėshtja tė zgjidhej nė rrugė diplomatike, me memorandume, telegrame e protesta ndaj diplomatėve tė Fuqive tė Mėdha, pėr t'ua bėrė prezent se si nenet e Traktatit tė Shėn Stefanit, si vendimet e mėvonshme ndėrkombėtare, ishin tė padrej ta dhe bėheshin pėr tė kėnaqur oreksin e fqinjėve shovinistė. Krahas argumenteve historiko-gjeografike, u bėhej e qartė dhe vendosmėria e popullit pėr t'i mbrojtur me gjak troj et e tė parėve.

    E tillė qe Protesta e Qershorit qė dėrgoi Dega e Shkodrės dhe po e tillė Nota e 15 Shtatorit, qė Dega e Ulqinit u dėrgoi Fuqive tė Mėdha: "Me hidhėrim mėsuem, se pas disa ditėve flota e Fuqive tė Mėdha do tė vijė nė ujnat e Ulqinit tonė, me tė vetmin qėllim me na shtėmgue me lėshue qytetin toriė tė shtrenjtė nė dorė tė malazesve.

    ... Pėr ne asht e pamundun me u bashkue me Malin e Zi, mbasi zakonet, gjuhėn e besimin i kemi tė ndryshme nga ato tė malazesve. Pėr kėtė shkak kemi vendosė me i ba ballė ēdo sulmi qė mund tė na kėrcnohet nga ana e Malit tė Zi dhe pranojmė ma mirė tė shofim zhdukjen qytetit dhe tėjetės sonė, se sat'i pėrulemi Malit tė Zi.5) Ashtu siē u tha mė lart, nė treshen nėnshkruese ėshtė dhe H.S.Hylja, si eksponent i Degės sė Lidhjes. Me kėto tone zemėrimi dhe vendosmėrie do tė pėrcilleshin edhe protestat mė tė vonshme. Nė protestėn e 24 Tetorit tė po atij viti kundėr vendimit tė Portės sė Lartė pėr tė dėrguar ushtri pėr dorėzimin e qytetit do tė lexojmė: " ... Nė rast se me tė vėrtetė pėr dorėzimin e Ulqinit Malit tė Zi do tė dėrgohet kundėr nesh ushtria, ne .... kemi lidhur besėn dhe jemi betuar pėr t'u mbrojtur dhe pėr tė luftuar .... puna do tw arrijė deri nė shpėrthimin e luftimeve, ashtu si u shkrua mė lart, prandaj pėrgjegjėsinė e plotė pėr ēėshtjet qė mund tė ndodhin, edhe nė tė ardhmen, do ta mbajė ajo".6)

    Edhe me konsujt e Fuqive tė Mėdha nė Shkodėr do tė pėrdorej e njėjta gjuhė pėr tė protestuar kundėr manovrimeve tė Dervish Pashės pėr t'ua dorėzuar malazezve Ulqiniri. (16 nėntor 1880: " ... nė bazė tė besėlidhjes sė lidhur midis nesh... do tė kundėrshtoimė cilindo qė do tė vijė pėr t'ua dorėzuar atdheun tonė tė dashur, qytetin e Ulq'nit dhe do tė luftojmė deri sa tė shuhemi tė gjithė me gra e fémijė... Nėqoftėse Dervish Pasha vihet riė lėvizje me batalionet qė ka nė dispozicion dhe sulmon kufijtė e Ulqinit pėr t'ua dorėzuar ata malazezve, ėshtė e kuptueshme se ne do tė ngrihemi Pa tjetėr, do ta dėbojmė dhe do ta ndėshkojmė me luftė."') Duke e menduar H. S.Hylon si njė ndėr njerėzit mė tė ditur tė qytetit, pėrmes radhėve tė zj arrta tė kėtyre protestave na pėrcillen dhe hovet e shpirtit tė tij tė madh. Qė ai ishte diplothati dhe truri-e veprimtarisė politike nė krye tė Degės sė Lidhjes sė qytetit e vėrtetojmė, veē tė tjerash, dhe me informatėn qė jep autori Xh.Belegu, tė cilėn ne po e riprodhojmė: "Me 24 Shtatuer 5 delegatė muhamedanė dhe dy katolikė shkunė me nji letėr tė Salih Efendiut nga Ylqini ke konsulli i Austro-Ungarisė i cili i kallxoi vendimin e Pushteteve dhe i kėshilloi qė tė mos veprojnė ma kundėr vullnetit tė Pushteteve tė mėdha! Ata i pėrgjigjen: Pėr ne asht nji nder qė gjīthė Pushtetet kanė dėrgue luftanitė e veta me pėrdhunue Ylqinin tonė tė vogėl. Por para se me iu shtrue Malit te Zi do t'i apim flakė qytetit qė kėshtu me i lanė atijė nji masė gurėsh dhe fémijtė e gratė tona do t'i dėrgojmė nė buzė tė detit pėr me thirrė komandantin e flotės qe t'i perdori sipas mėshirės sė vet. Sa pėr ne burrat, ne do ta zamė Mozhuren pėr me luftue deri nė fund kundėr ushtrisė malazeze... Pėr Turqinė s'duam me dijtė e do tė luftojmė si kundėr malazezve, si kundėr ushtrive tė Sulltanit-deri sa tė derdhim pikėn e fundit tė gjakut tonė".') Kjo frymė e lartė luftarake i kishte rrėnjėt nė shpirtin liridashės tė vetė popullit trim e tė sprovuar tė Ulqinit, qė gjatė dallgėve shekullore ishte ballafaquar me lakmitė e pushtuesve tė ardhur nga deti e nga toka, por njė "katalizator" i fuqishėm qe dhe myderrizi i nderuar dhe guxīmtar qė besimtarėve u deklaroi botėrisht" se nuk ishte -gjyna-h-, por pėrkundrazi detyrė fideri tė rrėmbejė armėt e tė luftojė pėr mbrojtjen e vendit, qoftė edhe kundėr sulltanit halif'.9) Ky gjest nuk qe i pari dhe as i rastit, si pėr kėtė hoxhė, si pėr tė tjerė hoxhallarė, qė para kėtij ose pas u pozicionuan drejt ndėr momentejetike pėr vendin dhe, pa hezituar, iu kundėrvunė pushtuesit duke bėrė thirrje pėr luftė e duke rrėmbyer edhe vetė annėn. "Fetva"-ja qė dha ai se "ai qė vdes pėr vatanin, bie shehit (dėshmor-N.B)" pat njė rėndėsi tė posaēme, sepse qe njė kundėrpėrgjigje "flakė pėr flakė" dhe pa ekuivoke qė iu dha "fetvasė" tjetėr, konformiste dhe antishqiptare, qė kishte dhėnė Sheh-ulislami me sugierimin e Sulltanit, nė favor tė ndėrhyrjes ushtarake turke kundėr mbrojtėsve tė Ulqinit duke i mveshė legjimitetin fetar. Krahas kėtij sfidimi tė hapur ndaj "majės sė piramidės" fetare, hoxha ynė "s'e bani qefin qeder" edhe kur pat njė kėmbim tė shkurtėr letrash me Dervish Pashėn, qė pėrpiqej ta thyente. Letėrkėmbimi, sipas shkrimit "Lufta e Miletit" 10) nga H. Bushati, u pat zhvilluar kėshtu: "Dervish Pasha i shkroi ma parė nji letėr Salih Efendisė, tue i thanė nė mes sė tjerash se "-Nė ēfarė qitabi e ke pa qi myslimanėt tė luftojnė kundra Turkut?". Ai iu pėrgjigj tue i thėnė": -E kam pa m'atė qitab qi e keni pa ju pėr tė mbytė Sulltan Azizin!"11)

    Kėrkesat e ulqinakėve pėr tė siguruar mbėshtetjen mbarėkombėtare u miratuan njėzėri nė Mbledhien e Rekocit qė zhvilloi Kryesia e Lidhjes nė fund tė qershorit. Mehmet Beci, qė informoi mbi gjėndjen shqetėsuese, u ngarkua tė merrte nė dorė organizimin e forcave. Krahas luftėtarėve ulqinakė tė komanduar nga M.Beci dhe nga Mehmet Gjyli u rreshtuan dhe v'ullnetarėt nga Shkodra me rrethe, nėn prijėsin e mirėnjohur Jusuf Sokoli. Pėr tė pėrballuar situatėn aktivistėt e Lidhies nuk rrinin duarkryq: rekrutoheshin forca tė reja, sepse alternative Hot-Grudė kishte mbetur pezull, ai front nuk mund tė lėshohej dhe qe vendosur qė ēdo shtėpi shkodrane do tė sillte djalin e dytė ndėr for'cat vullnetare: Ashtu si kurdoherė, Shkodra nuk do ta bėnte dysh fjalėn, por me gjakun e bijve tė saj dhe me sakrifica tė njėpasnjėshme do tė gjėndej ne vijėn e parė: mbrojtja e Ulqinit konsiderohej prej shkodranėve ēėshtje e tyre. Kjo frymė solidariteti ndihej nė bazė, nė mbledhjet e fuqishme popullore tė protestes e nė gatishmėrinė luftarake, si dhe nė pėrkushtimin e Degės sė qytetit me nė krye D.Boriēin, me aktivistėt e njohur S.Ēobėn, vėllezėrit Dragusha, S.Ēoba, F.Ēeka etj. Njėri prej tyre, H.Abdyl Fetah Dragusha shėtiti nėpėr shumė vise tė atdheut pėr tė kėrkuar ndihma, ndėrsa myderrizi Selim Ef.Ēoba nuk duroi fodullėkun e prepotencėn e Dervish Pashės, qė gjatė bashkėbisedimit, mbante revolet mbi tryezė nė formė shantazhi. Pėrfaqėsuesit e qytetit, pėrmes komunikimit telegrafik i dhanė pėrgjigjen e duhur urdhėrit tė ministrit tė luftės, ndėrsa dhuratat e dekoratat e Riza Pashės thyen vetėm njė numėr tė vogėl tė lėkundurish. Autorėt H. Bushati dhe Xh. Belegu pėrshkruajnė tre rastet qė ruhen nė kujtesėn popullore, kur ofertat "e maj me" tė Pashės nuk i bėnė tė tėrhiqen burra tė tillė, si: njė hoxhė, tregtarin Oso Mani dhe Hysen B. Shazin, komandant vullnetarėsh. Edhe pse Dervish Pasha pat urdhėruar nė njė rast qė "gjallė a dekė" t'i sillej pėrpara paria e qytetit sė bashku me Jusuf Sokolin, asnjė s'iu bind, madje Bektash Kazazi, i biri i Hamzagės, nė vend tė mbledhjes, mori rrugėn pėr pazar, duke deklaruar se e kishte pėr nder tė vritej pėr Lidhjen.

    Duke pasur kėtė mbėshtetje tė fortė morale, si dhe ndihniėn e pakursyer tė vėllezėrve tė tyrejo vetėin me municion e ushqime, por edhe me praninė e tyre iiė vijėn e parė tė frontit ulqinakėt nuk e nd.jenė veten tė braktisur dhe me pėrbuzje e pėrballuan shfaqjen e forcės nga ana e flotės evropiane.

    Edhe diplomatėve tė huai u pat bėrė pėrshtypje kjo vendosmėri. Autorėt Belegu e Repishti sjellin mjaft shembuj tė tillė diplomatėsh e gazetarėsh tė huai. Ja se ē'shkruante njė diptomai austriak: "As forcat e Malit tė Zi, as demonstrata e afwrme e flotės nuk janė nė gjendje tė zbusin shpirtin e shqiptarėve dhe tė pėrkulin qėndrimin e tyre kryeneē". Njė analist freng shkon mė tej: "Flota ndėrkombėtare u nis me madhėshti pėr tė manifestuar fuqinė e saj para Ulqinit, por shqiptarėt jo vetėm nuk u frikėsuan, por mbajtėn pozitat e tyre".

    As intelektualėt e njohur shqiptarė nuk ndenjėn tė heshtur, madje ata qė u ndodhėn nė vend, qenė edhe autorėt e protestave, e memorandumeve. Pėr Ulq inin Abdyl Frashėri i shkroi personali sht Sulltanit. Ndėrsa F.Shiroka thurte italisht hymnin luftarak "Shqipnisė", kushtrim, D.D'Istria i shkruante De Radės duke i bėrė jehonė qėndrimit heroik tė shqiptarėve. 12)

    Tė dhėna tė hollsishme dhe analiza mbi ngjarjet qė lidheii me mbrojtjen e Ulqinit kanė dhėnė autorėt Bushati. Xh.Belegu, K.Frashėri, K.Xoxi, A.Buda, Xh.Repishti dhe teksti "Historia e Shqipėrisė", prandaj do tė mjaftohemi me aktin e fundit. Shqiptarėt nuk u dekurajuan, edhe pse forca e tyre luftarake nuk arriti ta kalonte shifrėn prej tri mijė vullnetarėsh pėr shkak tė manovrimeve tė shpejta tė Dervish Pasliės, qė ndėrpreu rrugėn e pėrforcimeve tė mėtejshme; gjithashtu ruajtėn gjakftohtėsinė, edhe pse ndiheshin tė tradbtuar dhe nė mes tri palė armiqsh, me njė epėrsi shumė tė madhe numerike dhe tekniko-ushtarake. Ndeshja vendimtare u zhvillua afér fshatit Klezhė, gryka e Mozhures, njė pėrpjekje e pėrgjakshme, qė u fitua nga turqit nė sajė tė artilerisė dhe ku mbet i plagosur pėr vdekje komandanti legjendar, Jusuf Sokoli. Thuhet se ideja pėr tė luftuar brenda nė qytet, nė mėnyrė qė armiku ta paguante sa mė shtrenjt fitoren, u braktis nė ēastet e fundit, me tė vetmin qėllim, qė tė mos demtoheshin familjet. Njė pjesė e vullnetarėve nuk iu dorėzuan Dervish Pashės, por nėpėr rrugė tė tėrthorta u kthyen nė Shkodėr. Kėshtu, sė bashku me disa luftėtarė ulqinakė, morėn arratinė dhe erdhėn nė Shkodėr edhe komandantėt trima M.Beci e M.Gjyli, duke lėnė nė duart e armikut shtėpitė dhe pasuritė, njė pjesė tė sė cilės e patėn shpenzuar pėr tė mbajtur luftėtarėt.

    Me 23 nėntor Dervish Pasha lėshoi qarkoren qė ulqinakėt tė brakti snin shtėpitė, gjoja qeveria turke do t'i si stemonte! E vėrteta ėshtė se shumė familje ulqinakėsh emigruan nė Shkodėr, por pėr sistem'min e tyre mungoi kujdesi i autoriteteve turke. Ata pėrfituan vetėm nga mikpritja dhe bujaria e qytetarėve, si dhe nga interesimi i Komisionit pėr refugjatėt nėn kryesinė e myftiut Jusuf EL Tabaku.13)

    Me 28 nėntor malazeztė hynė nė Ulqin dhe H.S.Hylon, nė grup, e intemuan nė Cetinė. Pasi qenka liruar nga internimi, thuhet se Kiij az Nikolla e paskwthirrur nė audiencė, por ai paska refuzuar. Duke iu referuar pėrsėri H.Bushatit shtojmė se hoxha gjeti rastin, kaloi kufirin dhe u vendos nė Shkodėr, kujetoi deri nga viti 1900. Sipas kėtij burimi paska vdekur nė moshėn 80 vjeēare duke u varrosur nė varrezat e Xhamisė sė Parrucės, ndėrsa nė njė shėnim tė shkurtėr nė rev. "Zani i Naltė" ) hidhet mendimi se vdekja i erdhi nė moshėn 70 vjeēare duke pohuar, sikur paska lindur nė Ulqin(?).

    Figura e H. S. Hylos e njohur mjaft, por e studiuar pak, ėshtė pjesė e pandarė e plejadės sė hoxhallarėve tė shquar qė, pa mėdyshje u angazhuan me gjithė bagazhin e tyre moral e intelektual, me pėrkushtim dhe me guxim, nė pėrpjekjet e vėllezėrve tė tyre tė gjakut, pa dallime besimi e krahine, pėr tė mbrojtur tė drejtat e tyre ose trojet qė ua lanė trashėgim tė parėt. 15) H. Saliu provoi dy intemime: njė nga turqit dhe njė nga malazeztė, por nuk u thye as nga presionet, as nga premtimet joshėse: ai mbet i patjetėrsuar duke ruajtur tė pastėr imazhin e njė hoxhe patriot e konsekuent deri nė fund.

  15. #15
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    MYDERRIZI SELIM EFENDI ĒOBA
    ( ? - 1900)


    Fatkeqėsisht, pėr njė personalitet tė tillė ka pak tė dhėna biografike. Dihet qė rridhte nga njė familje e njohur qytetare, nga ajo e Ēobejve myslimanė qė, nė ato vite banonte nė lagjen Ajasėm. Fakti qė pėr njė periudhė ka qenė kryetar bashkie nė Shkodėr dhe anėtar i gjykatės sė apelit pėr ēėshtjet civile dhe penale (vitet 1894-97), duke qenė njėkohėsisht edhe myderriz, dėshmon se ai qe njė klerik aktiv dhe i kulturuar.1


    Aftėsitė e tij tė rralla do tė shfaqeshin me tėrė forcėn e tyre nė vitet shpėrthyese tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, gjatė tėrė periudhės sė veprimtarisė sė saj (1878-80), sepse qė nė fillimet e saj, myderrizi S.Ēoba e pėrkrahu pa rezerva dhe qe njė veprimtar i pėrkushtuar deri nė fund, ashtu si shokėt e miqtė e tij D.Boriēi, Jusuf Sokoli, etj.2

    Dimensionimi i figurės sė tij si njeri i veprimit mund tė bėhej vetėm pėrmes njė ekspozeje tė ngjeshur tė ngjarjeve tė atyre viteve dhe tė rolit qė luajti ai nė gjirin e Degės sė Lushnjės pėr Shkodrėn. Njihen tashmė peticionet, memorandumet e protestat dėrguar Kongresit tė Berlinit e diplomatėve tė Fuqive tė Mėdha, ku shqiptarėt parashtruan tė drejtat e tyre tė ligjshme nė mbrojtje tė trevave tė tyre etnike, qė rrezikoheshin tė aneksoheshin nga fqinjėt shovinistė, duke bėrė tė qartė njėheri vendosmėrinė e tyre pėr tė ruajtur me gjak tėrėsinė tokėsore tė atdheut.
    Me tone tė tilla luftarake qe memorandumi, dėrguar diplomatie anglez, lordit Bikonsfild, nga qytetarėt shkodranė me 13 qershor 1878. 1 kėsaj natyre qe dhe ai i datės 15 qershor, nėnshkruar nga pėrfaqėsuesit e rretheve Shkodėr, Ulqin, Tivar, Lezhė, Krujė, Tiranė, Kavajė e Podgoricė, ku fill pas firmės sė D.Boriēit, ėshtė ajo e Selim Ef. Ēobės, myderriz. Kujtojmė qė nėnshkrimi i kėtij memorandumi qe shndėrruar nė njė festė popullor, ashtu si dhe pritja e delegatėve, qė me 5 korrik u kthyen nga Prizrem. Me kėtė rast u bė dhe leximi i vendimeve tė Kuvendit tė Prizrenit, sipas t'ė cilave Plava dhe Gucia do tė mbroheshin me armė. Gjithashtu do tė ngriheshin dy organizma nė shkallė vilajeti : Komiteti Politik Ndėrkrahinor dhe Komisioni Ushtarak. Autori K. Frashėri3 jep kėtė shėnim : "Sipas tė dhėnave tė shkėputura qė ndeshen nė;dokumentet e kohės, del se anėtarėt mė aktivė (tė Komitetit Ndėrkrahinor tė Lidhjes - shėnimi ynė) ishin: Daut Boriēikryetar, Selim Ef.Ēoba ... Komiteti i sapoforinuar iu vu punės dhe nė bazė tė vendimeve tė Qendrės filloi tė veprojė si organizėm administrativ i pavarur, duke nxjerrė urdhėresa tė veta, si p.sh.: lėshimi i pasaportave, duke krijuar Milicinė Kombėtare tė pėrbėrė prej 100 xhandarėsh, e cila hyri menjėherė nė veprim dhe me anė tė njė sulmi, rrėmbeu 10 topa malorė Krupp, me bateri e municion).

    Veprimtarėt e mėsipėrm, tė nxitur nga provokimet dhe kėrcėnimet malazeze nė kufi dhe nga dėshira qė t'i hiqeshin nga dora Malit tė Zi treva tė tilla, si: Tivari, Podgorica, Shpuza dhe Zhabjaku, qė i kishte aneksuar nė bazė tė Traktatit tė Shėn Stefanit, nė kundėrshtim me Qendrėn, bėnė regjistrimin e shpejtė tė 6 mijė vullnetarėve, tė gatshėm pėr kėtė qėllim, duke u solidarizuar dhe me demarshet politike tė deputetit tė Vilajetit tė Shkodrės, Jusuf Efendiut nga Podgorica.

    Shkodra u shqua dhe pėr tendenca autonomiste qė avancoheshin nga grupi i patriotėve radikalė, tė quajtur "Parti e aksionit"4. Duke qenė se Komiteti Kombėtar i Lidhjes 'Iuk u tėrhoq nga vendimi i mėparshėm pėr fatin e Podgoricės etj. qė Mali i Zi e pushtoi, Shkodrės iu desh tė pėrballonte fluksin e madh tė "muhaxhirėve". Bėhej fjalė pėr 1000 familje, qė u arrit tė sistemoheshin gati krejtė§isht nė qytet, falė humanizmit tė shkodranėve si dhe tė aftėsive organizative tė Degės sė Lidhjes e tė veprimtarėve tė saj J. Sokoli, S. Ēoba etj. Vendimet dhe veprimet e Degės sė Shkodrės pėrherė e mė shumė po merrnin karakter antiqeveritar. Mbas ngjarjeve tė Gjakovės, vrasjes sė emisarit tė Stambollit, Maxhar Pashės, Porta e Lartė mori paralajmėrimin e qartė se shqiptarėt do t'ia sillnin pushkėn sikur tė bashkėpunonte me Fuqitė e Mėdha pėr copėtimin e tokave tė tyre. Lajmet nga Shkodra bėnin tė ditur se administrata turke rrezikohej nė atė qytet.

    Nė tetorin e vitit 1878 Shkodra caktoi si pėrfaqėsues tė vet pėr nė Kėshillin e Pėrgj ithshėm nė Prizren dy vetė : Selim E£Ēoben dhe Ali Beqir beun, tė cilėt nuk arriten tė shkonin atje.6 Pavarėsisht nga kjo, Kuvendi Ndėrkrahinor i Lidhjes pėr Shkodrėn, pas kėrkesės sė Ali Pashė Gucisė, vendosi tė dėrgonte njė forcė prej 700 vullnetarėsh pėr mbrojtjen e Plavės dhe tė Gucisė, forcė, e cila u reduktua nė 40 vetė nga ndėrhyrja e Valiut, nėn preteksin se rrezikohej siguria e vetė qytetit. Kjo forcė, mė shumė simbolike, iu besua komandės sė Jusuf Sokolit, por me vonė shkuan edhe pėrforcime tė reja. Ndėr burrat e zgjedhur shkodranė ishin Beqo Qoshja, Filip Ēeka, Seit Juka, Ymer Mani etj. Nė dhjetorin e vitit 1879 u zhvillua ndeshja e pėrgjakshme e Nikshiqit, qė pėrfundoi me disfatėn e rėndė tė malazezve. Sipas njė letre qė B.Qoshja i dėrgonte Halil Kėrpallės7 katėr ditė pas pėrleshjes, shkruante se shqiptarėt sollėn nė Guci mė tepėr se 100 krena armiqsh, ndėrsa shqiptarėt patėn pak dėme.

    Sipas,autorit H.Bushati8, Ali Pashė Gucia i qe shumė mirėnjohės Shkodrės pėr ndihmat qė i dėrgoi, nė njė kohė qė pak tė tjerė iu gjenden pranė, madje kėtė e kujtoi dhe pas disa kohėsh: thuhet se kėtė vlerėsim ia pat bėrė tė ditur dhe Sulltanit, nė njė takim me tė.

    Fitorja e bujshme shqiptare mbi forcat e zgjedhura tė Mark Milanit e tė tė vėllait ēoi peshė entuziazmin popullor, kėshtu qė fitimtarėt u pritėn me ceremoni.

    Kjo atmosferė hareje do tė vlente shumė pėr mobilizimin e mėvonshėm mbarėqytetar pėr tė mbrojtur Hotin e Grudėn, nė tė vėrtetė kushtrimi nuk vonoi dhe u dha, kėshtu qė me mijėra vullnetarė u regjistruan. Ishte i ashtuquajturi "Projekti Korti", sipas emrit tė vetė ambasadorit italian qė e propozoi, i cili rekomandonte qė Plava e Gucia, pas humbjes sė dytė malaziase nė Valikė e Pepaj, tė kėmbehej me Hotin e Grudėn, nėn paragjykimin absurd se gjoja "popullata katolike e kėtyre viseve nuk do tė kundėrshtonte, sepse do tė bėnte pjesė nė njė shtet kristian" (?!). Njeri pas tjetrit u zhvilluan 2 kuvende krahinore nė Shkodėr pėr tė kundėrshtuar projektin e mėsipėrm: i pari u zhvillua me 3 prill dhe i dyti me 9 prill 1880, nė tė cilin qenė tė pranishėm dhe krerėt e Hotit, Grudės e Kelmendit dhe u vendos qė pjesėmarrja tė ishte mbarėpopullore, pa dallime fetare e krahinore, efektive dhe jo simbolike, siē qe njė propozim. Tė nesėrmen, me 10 prill, kuvendi miratoi njė shpallje, e cila u nėnshkrua nga tė gjithė pjesėmarrėsit.9 Kjo proklamatė, nė tė cilėn ka qenė dhe firma e myderrizit S.Ēoba, pėrinbante 7 kėrkesa tė forta me karakter tė theksuar autonomist e qė ishte nė nderin e atyre qė e hartuan dhe tė atyre qė e nėnshkruan, duke venė nė pah se problemet e trojeve pėr shqiptarėt nuk spostonin ato tė autonomisė e se mbeteshin nė rendin e ditės.

    Nė mbrojtje tė Hotit e tė Grudės luftėtarėt shkodranė shkuan tė pėrcjellur me kėngė, brohoritje dhe nga banda muzikore qė i shoqėroi me tingujt e Hymnit tė Lidhies.10 Te Ura e Rrzhanicės forcat malazeze morėn njė mėsim tė mirė, sapo deshėn tė kalonin kufirin: ato qenė ndarė nė dy kolona, por e para, sapo arriti te Ura, u ndesh me pararojėn shqiptare ku bėnin pjesė burra shkodranė, hotjanė, postribas etj. Sipas traditės pėrleshja pėrshkruhet kėshtu: 'Tė gjithė kėta burra ishin lidhė me dekė, sado qė e shihnin tė madhe fuqinė e shkjaut. shi n'atė kohė, kur ushtria malazeze niset drejt pėr nė Tuz, baca Kurti, nji prej krenve tė Grudės, burrė shum i njoftun pėr trimni e bujari, del para shokėve e thot kėto fjalė: -Vėllazėn! Anmiku po na mėsyen; kush tė duen me dekė sot pėr vend tė vet e nder tė armėve, le tė vijnė mbas meje - dhe shpraz koburen. Nji shumicė vullnetarėsh e ndjekin mbrapa; atėherė krisi pushka nė fushė, nė breg tė Cemit. Mbas nji lufte tė rreptė fitimi iu mbet shqiptarėvet dhe malazeztė zmbrapen pėr nė Podgoricė"11. Lajmi i kėsaj fitoreje gėzoi tėrė popullin dhe kėnga popullore Shprehte ngazėllimin e tyre:

    Krisi pushka e disa topa
    Sa me shpejt u thye ordija,
    E muer vesht e gjith Europa
    Asqer trima paska Shqipnija"12

    Jehona e kėsaj beteje i pat kaluar kufinjtė e vendit, por nė letėrsinė tonė asaj iu ngrit "njė lapidai" i pėrjetshėm nga i Madhi Fishtė me kėngėn e papėrsėritshme "Te Ura e Rrzhanicės":

    "Hiku Marku, hiku ushtrija
    Urra m'shpinė iu lshue Malcija,

    Por ra nata e lufta u da.
    Hiku Shkjau sa mujt me nga
    E n'Rrzhanicė Malcija ra,
    Zuni pritat pėr gjith va;
    Pse thonė Shkjau se besė nuk ka."13

    Pėr muaj tė tėrė Shkodra i mbajti nė gatishmėri forcat, numri i tė cilave shkonte duke u rritur nga dita nė ditė dhe duke kapur shifrat 10-12 mijė luftėtarė. Fronti fumizohej rregullishtme ushqime e municione nė sajė tė patriotizmit popullor dhe tė angazhimit total tė anėtarėve tė Komitetit tė Lidhjes pėr Shkodrėn, tė cilėt pėrballuan situatat mė kritike e serioze tė krejt vendit, nė harkun e viteve 1878-80. Ky Komitet bashkėrendoi veprimtarinė e brendshme me atė tė jashtme, duke qenė nė dijeni tė presioneve qė Fuqitė e Mėsha ushtronin ndaj Portės sė Lartė pėr dorėzimin e tokave shqiptare. Hartoi Memorandumin e 18 majit, nėnshkruar nga Daut Boriēil Selim Ēoba etj., ku mes tė tjerash thuhej: "Shqipėria, atdheu ynė i dashur dhe i pafat, i cili ka shkruar faqe tė lavdishme nė historinė e kombeve, nuk do as tė shitet dhe, as tė shkėmbehet dhe, as nuk do tė durojė kurrė njė pushtim tė huaj, aq mė tepėr atė sllav ... Ne nuk dėshirojmė tjetėr, veēse tėjemi shqiptarė, nuk duam, veēse tėrėsinė e vendit tonė, tė atdheut tonė ... Ky ka qenė dhe ėshtė qėllimi i shenjtė ... tė gjitha krahinat e Shqipėrisė, me njė unanimitet si kurrė ndonjėherė, vendosėn tė pranojnė mė mirė vdekjen, pėr tė cilėn janė pėrgatitur, se sa t'i lėshojnė edhe njė pėllėmbė tokė qeverisė malazeze"14

    Pavarėsisht diversionit tė konsujve tė huaj pėr tė thyer forcat shqiptare, vendosmėria e vullnetarėve mbeti e palėkundur nė atė masė sa, si Mali i Zi, ashtu edhe Fuqitė e Mėdha, e kishin tė qartė se duhej gjeturnjė zgjidhjetjetėr diplomatike, kėshtu qė u kombinua "Kompensimi i Ulqinit", njė padrejtėsi tjetėr e turpshme nė kurriz tė shqiptarėve.

    Ngjarjet e Ulqinit do ta bėnin mė shpėrthyese situatėn jo vetėm se ky qytet njihej prej shekujsh pjesė pėrbėrėse e ekonomisė dhe e traditave shpirtėrore e kulturore tė Shkodrės, por dhe pse ndeshja do tė bėhej tashmė nė tre fronte, ku mė i rrezikshmi dhe mė i vėshtiri qe ballafaqimi me Portėn e Lartė, e cila u detyrua, nėn presionin e shantazhet e Fuqive tė Mėdha, tė zbatonte "vijėn e ashpėr" me shqiptarėt, nė njė kohė tė favorshme pėr tė, sepse po jetonte kushtet e rėnies sė pėrgjithshme si perandori.
    Nė fillim turqit u pėrpoqėn tė dilnin nga situata me anė tė gjuhės diplomatike, duke kombinuar kėshillat me kėrcėnimet, me "heq e mos kėput". Ėshtė i njohur fakti i dėshtimit tė misionit tė Riza Pashės, i cili nuk "korri" ēka priste as me anė tė pėrforcimeve ushtarake, as me anė premtimesh e dhuratash.

    Ndėrkaq Degėt e Lidhjes, si nė Ulqin, si nė Shkodėr i bėnin thirrje popullit qė tė mos lėshohej Ulqini pa luftė, duke e shtrirė thirrjen nė krahina tė tjera pėr tė kėrkuar vullnetarė. Nė njė anė regj istroheshin vullnetarė nepėr kėto qytete dhe mblidheshin ndihma nė armė etj., nė anėn tjetėr ndiqej rruga politike pėrmes protestash dhe memorandumesh. Pėrbuzjen ndaj kompromiseve shkodranėt e shprehėn jo vetėm nė mėnyrė kolektive, siē qe pėrgj igj a qė iu pat dhėnė ministrit tė luftės, por dhe nė mėnyrė individuale, siē qenė tre rastet e mėposhtme, cituar mė parė, por jo me hollėsi.15

    "...Janė shumė karakteristike fjalėt e njenit nga kėta hoxhallarė qi i thot Pashės (lexo: Riza Pashės - shėnimi ynė) Zotni, kėto pare qi po m'i j ep mue, ta dish mirė qi unė gj ysmen po ia dėrgoj djalit tem qi e kam n'Ulqin me vullnetarėt, e gjysmen po e ha vetė; prandaj mos prit ndonji dobi prej tyne!"..."Shumė zotni tė ndershėm kthyen shuma tė mėdha paresh qi Pasha ua propozoj Janė pėr t'u pėrmendur Oso Mani, Hysen Beg Shazi etj. pėr drejtėsinė qi diftuen, i pari ishte kontratēi e kishte pėr t'i dhanė qeverisė 17 mijė grosh dhe Riza Pasha i premtoi zbritjen e kėtij borxhi, vetėm tė hiqte dorė nga lėvizja, por ai nuk pranoi. I dyti kishte komandėn e Urės sė ShGjergjit; edhe kėtij R.Pasha i dėrgoi njė sasi tė madhe tė hollash pėr t'i liruar Urėn, por Hysen Begu iu pėrgjegj: Jo, kėto pare, por edhe tė gjithė thesarin me ma dhanė, shokėt nuk i tradhtoj".16

    Edhe njė pėrpjekje tjetėr e turqve nuk pat rezultat : dėrgimi i disa personaliteteve tė larta me origjinė shqiptare pėr t'i bindur shqiptarėt tė hiqnin dorė nga Ulqini; dy prej tyre, me origjinė shkodrane, Pashko Vasa dhe Riza Beu, i biri i Mustafa Pashė Bushatlliut, gjetėn pretekste dhe iu shmangėn kėtij roli tė pahij shėm.17

    Turqit ndėrruan taktikė, arma e fundit ishte konfrontimi ushtarak me shqiptarėt, prandaj zgjodhėn "dorėn e fortė" pėr kėtė qėllim. Pėr kėtė operacion u caktua "Dervish Kasapi", siē i pėlqente tė mburrej Dervish Pashės, i cili, pa vonuar mori njė sėrė masash me karakter ushtarak e administrative pastaj iu kushtua presioneve ndaj anėtarėve tė Degės, si dhe diversionit me premtime pėr tė asfiksuar veprimtarinė e Komitetit Ndėrkrahinor, por pjesa e shėndoshė mbeti e patundur. Tė tilla raste qėndrimi konsekuent dhe vendosmėrie janė dhe rastet e mėposhtme, qė na i pėrcjellin tradita e popullit e burime tė tjera:

    - Qė nė takimin e parė me anėtarėt e Degės sė Lidhjes, Dervish Pasha mendoi qė, krahas tonit prepotent tė bisedės, tė krijonte .dhe njė psikozė shantazhi, prandaj mbi tryezė kishte lėnė tė ekspozuara dy revole. Tė pranishmit e kuptuan provokimin dhe mbete'n tė fyer. I pari qė reagoi plot nervozizėm qe myderrizi Selim Ef. Ēoba dhe pa iu trembur syri iu drejtua prerazi: "-Pashė, nėse ke ardhė tė bisedojmė, po bisedojmė, nėse mendon se na frikėson me koburet, i kemi dhe ne nė brez e jemi gati!". Pasha hoqi koburet dhe ndėrroi tonin e bisedės, sepse e pa qė nėn ēallmėn e hoxhės ishte njė kokė shqiptari dhe se nė sytė e tė tjerėve lexohej po ajo krenari.18
    Edhe dy herė tė tj era Pashės nuk i eci me shkodranėt : rasti i letėrkėinbimit me H.Sali Hylen dhe rasti kur thirri Jusuf Sokolin qė s'iu paraqit ose i tė birit tė Hamz Kazazit qė, nuk i shkoi nė mbledhj e, nė mėnyrė démonstrative e provokuese.19

    Megjithatė, pėrpjekjet e Dervish Pashės, tė pėrkrahur dhe nga zelli i konsujve tė huaj, e bėnė efektin e vet tek tė lėkundurit dhe disa tė moderuar, qė u besuan premtimeve pėr tė drejta autonomiste nė kėmbim tė tėrheqjes nga Ulqini. Ky diversion e dobėsoi nė njė farė mase efektivitetin e Degės, ēka ngialli zemėrimīn e qytetarėve dhe ēoi nė pėrtėritj en e saj. Nė pėrputhje me dėshirat e masės, nė komitetin e ri bėnin pjesė pėrkrahėsit e zjarrtė tė mbrojtjes sė Ulqinit, kėshtu nė krah tė D. Boriēit do tė gjėndeshin tė dalluarit S. Ēoba, Jusuf Tabaku, J. Sokoli, F. Dragusha, F. Ēeka etj.20
    Kundėrshtime tė fuqishme ndaj agresivitetit e arrogances sė D.Pashės nga ana e Komitetit tė ri qenė: mitingu i madh populloi, armatosja e 3000 vullnetarėve, mbyllja e Pazarit e masa tė tjera energjike. Koha qe shumė e shkurtėr pėr veprime tė tjera dhe D.Pasha, me spostime tė befasishme trupash, pengoi vajtjen e pėrforcimeve tė reja me vullnetarė, duke i krijuar vetes mundėsinė qe me forca tė shumta tė armatosura mė sė miri, e mposhti rezistencėn heroike tė forcave vullnetare. Pėr shqiptarėt, plagosja dhe vdekja e J.Sokolit qe njė humbje e madhe dhe njė dhimbje e thellė. Kjo qe njėheri dhe njė goditje qe mori Dega e Shkodrės dhe gjithė rrethi i miqve tė ngushtė, ndėr tė cilėt bėnte pjesė edhe S. Ēoba. Goditja pėrfundimtare u dha me kthimin e Pashės nė Shkodėr, kur shpėrndau Komitetin dhe burgosi anėtarėt e tij. Ka njė pohim nga tė dhėna goj ore21 se ndėrmjet tė tė arrestuarve bėnte pjesė dhe Selim Ef. Ēoba, por nė ē'masė qe dėnimi nuk dihet. Ka mundėsi qė pasi kaloi pika kritike, Porta e Lartė, pėr shumė anėtarė ta ketė konsideruar tė mbyllur ēeshtjen, duke u kufizuar me internimin vetėm tė pak prijėsve kryesorė.

    Populli e pėrjetoi nė kėngė luftėn pėr mbrojtjen e Ulqinit. Po shkėputim vargjet e fundit:

    Shkruejnė gazetat anė pėr anė,
    Vojt xhevapi ndėr shahllarė,

    Krisi pushka n'istiqame,
    Duel mileti me faqe tė bardhė22

    Shpirtėrisht populli nuk ndihej i mposhtur, sepse luftoi me dinjitet nė tre fronte dhe i goditur pas shpine. "Lufta e Miletit" qe njė ngangjarjet mė tė shėnuaratė popullittonė, njė lėvizje qė bashkoi shqiptarėt pa asnjė dallim dhe qė pėrgatiti kushtet pėr ngjarjet qė ēuan nė shpalljen e pavarėsisė. Nė kėtė vėshtrim, pėrkushtimi dhe sakrifica e atyre qė u vunė nė krye tė kėsaj veprimtarie disa-vjeēare me karakter politik, organizativ e ushtarak mbetėn tė pashlyera nė kujtesėn e Kombit. Emrat e tyre gdhenden ndėr larpidare e pėrmendore, historia i shkruan me shkronja tė mėdha. Njė ndėr ta ėshtė dhe emri i myderrizit shkodran SELIM EFENDI ĒOBA.



    Referenca


    1. Hamdi Bushati, "Shkodra dhe motet", doreshkrim.
    2. Xhevat Repishti, "Isuf Sokoli dhe lufta per mbrojtjen e Ulqinit", Tirane, 1979.
    3. Kristo Frasheri, "Lidhja Shqiptare e Prizrenit", Tirane, 1989, fq. 228.
    4. Po aty, fq. 236, sipas Lippich.
    5. Po aly, fq. 230, sipas F.Suma, rap. 53, Shkodėr, 26 gusht 1878.
    6. Po aty, fq. 313-314.
    7. Hamdi Bushati, vepėr e cituar.
    8. Hamdi Bushati, "Lufta e Miletit", ne "Kaiendari Kombiar", viti 1928, fq. 64.
    9. Kristo Frashėri, vepėr e cituar, fq.356.
    10. Mikel Prendushi, gazeta "Drita", Tirane, 16.4.1978.
    11. Hamdi Bushati, "Lufta e Miletit", veper e cittiar, fq. 66-67.
    12. Koli Xoxe, "Lidhja Shqiptare e Prizrenit", Tiranė 1978, fq. 101.
    13. At Gjergj Fishta, "Lahuta e Malcisė", Kanga XIV, "Te Ura e Rrzhanices".
    14. Koli Xoxe, veper e cituar.
    15. Hamdi Bushati, "Lufta e Miletit". veper e cituar, fq. 70-7 1.
    16. Xh.Belegu, "Lidhja Shqiptare e Prizrenit", Tiranė, 1979.
    17. Kristo Prifti, "Lidhja e Prizrenit ne dokumentet osmanc", Tirane, 1978, fq.76-77, dokumenti nr. 51, date 3.7.1980.
    18. Hamdi Bushati, "Lufta e Miltetit". vepėr e cituar, fq. 71.
    19. Xh.Belegu, veper e cittiar, fq. 132.
    20. Xhevat Repishti, veper e cituar, fq. 123-124.
    21. Hamdi Busliati, "Lufta e Miletit", veper e cituar, fq. 73.
    22. K.Taipi: "Zana popullore", Shkoder 1933, fq. 1 12

  16. #16
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Faik Luli, i pėrkushtuar nė shėrbim tė fesė dhe gjuhes shqipe.

    nga

    Islam Dizdari

    Faik Luli ishte mėsuesi i palodhur, pedagogu dhe didakti i shquar, studiuesi dhe autori i shumė veprave shkencore, besimtari dhe njeriu i devotshėm.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Me krijimin e Bashkėsisė Islame tė Shqipėrisė menjėherė pas fillimeve tė demokracisė njė grup intelektualėsh tė Shkodrės bashkėpunuan ngushtė me Myftininė e kėtij rrethi dhe me Komunitetin Musliman duke ndihmuar me tė gjitha aftėsitė e tyre pėr rimėkėmbjen dhe funksionimim normal tė kėtyre institucioneve. Kjo punė u forcua sidomos me ngritjen e Medresesė “Haxhi Sheh Shamia” dhe me fillimin e veprimtarive kulturore dhe pėrkujtimore tė figurave tė shquara tė fesė islame nė Shkodėr. Faik Luli ėshtė pjesėtar i tė gjitha veprimtarive qė organizoi Myftinia e Shkodrės e kryesuar nga Haxhi Faik Hoxha, kryesisht i atyre veprimtarive qė lidheshin me botimet, me edukatėn dhe me traditat e trashėgiminė kulturore islame nė trevėn e Shkodrės dhe mė gjerė. Tashmė ai me vullnet dhe kėmbėngulje shėmbullore bėhet njė autoritet i shquar nė fushėn e studimeve dhe tė botimeve. Janė njė varg veprimtarish qė e provojnė kėtė. Mes tė tjerash po pėrmendim tė gjithė punėn pėr dekorimin e dijetarėve dhe hoxhallarėve tė shquar tė Shkodrės. U bėnė tė gjitha propozimet, u miratuan nė Myftini dhe u prit miratimi i Presidentit tė Republikės. Natyrisht si gjithnjė propozimet tona pėsuan ndryshime rrugės gjatė miratimit, megjithėkėtė disa nga figurat mė tė shquara u dekoruan dhe u nderuan me tituj dhe medalje tė ndryshme. Veprimtaritė e organizuara pėr nder tė tyre nė Teatrin “Migjeni” tė Shkodrės, nė sallėn qėndrore tė Universitetit “Luigj Gurakuqi”, nė sallat e bibliotekės “Marin Barleti”, apo nė Muzeun Popullor, kėrkonin njė bashkėpunim tė sukseshėm mes grupit tė inteklektualėve tė angazhuar pranė Myftinisė sė Shkodrės dhe Institucioneve shkencore tė qytetit. Kėshtu u pėrkujtuan njė grup hoxhallarėsh tė nderuar nė Teatrin “Migjerni”, Daut Boriēi me nismėn e Muzeut Historik tė Rrethit, Jufuf Efendi Tabaku dhe Esad Efendi Myftia nė Bibliotekėn “Marin Barleti”, Imam Vehbi Ismaili apo Shefqet Muka nė Teatrin “Migjeni” me angazhimin e Muzeut Historik tė Rrethit, Hafiz Ali Ulqinaku me nismėn e Katedrės sė Pedagogjisė dhe tė Psikologjisė sė Universitetit “Luigj Gurakuqi” etj. Nė tė gjitha kėto veprimtari Faiku mori pjesė me referate apo me kumtesa. Ato janė njė shembull i kujdesit dhe i konsideratės qė breznitė e reja ruanin pėr veprimtarėt e shquar tė sė kaluarės. Kėto i pasoi njė varg botimesh nė gazetat dhe revistat e kohės, apo nė botime tė veēanta pėr pesonalitete tė shquara si: Nderim pėr dijetarėt, edukatorėt dhe hoxhallarėt e shquar tė shkodrės, Esad Myftia drejtues i shquar arsimor, H. Ali Ulqinaku-personalietet i kulturės shqiptare, Ibrahim Kaduku-intelektual i shquar arsimor dhe fetar, Haxhi Muhamed Bekteshi-personalitet i shquar fetar, Haxhi Vehbi Gavoēi-personalitet i shquar i kulturės islame, Xhevdet Zylaj-mėsues dhe edukator i nderuar, Prof. Hysniu, nė kujtim tė profesorit tė nderuar Hysni Bushati, Xhemal Naipi-intelektual i shquar fetar e atdhetar, Qazim Hoxha-teolog i shquar islam, Studime dhe vlerėsime pėr Daut Boriēin, Imam Vehbi Ismaili, teolog, atdhetar dhe dijetar i shquar, Pėrshtypje nga haxhillėku, Hafiz Adem Kazazi-fetar i devotshėm, humanitar dhe atdhetar, Sheuqet Muka-intelektual i shquar islam; e plot artikuj e studime tė tjera qė u pėrmblodhėn nė shumė vepra madhore, nė tė cilat ose mori pjesė me studimet e tija, ose qe edhe bashkautor. Mes tyre po pėrmendim:
    a. Nė pėrmbledhje studimesh e kumtesash, si:
    -Sheuqet Muka-Mėsues i Popullit, figurė e shquar atdhetare, arsimore dhe kulturore;
    -Daut Boriēi- Personalitet i shquar i historisė, i kulturės dhe i arsimit kombėtar;
    -Revista “Zani i Naltė”, me rastin e 75-vjetorit tė botimit tė numrit tė parė etj.
    b. Nė vepra tė plota si bashkautor ose si autor i tyre:
    -Njė jetė nė shėrbim tė fesė, kushtuar Hafiz Sabri Koēit,
    -Nė kujtim tė brezave, kushtuar 40 dijetarėve dhe hoxhallarėve tė shquar tė Shkodrės,
    -Imam Vehbi Ismaili,
    -Historia e Mevludeve nė gjuhėn shqipe,
    -Opinione pėr njerėz, vepra, ngjarje,
    -Sheh Ahmed Shkodra,
    -Hafiz Ali Ulqinaku, jeta dhe veprat.
    c. Krahas kėtyre ai ka pasur edhe shumė plane pėr tė bashkėpunuar nė nxjerrjen nė dritė tė shumė librave tė tjerė. Mes tyre po pėrmendim:
    -Historiku i Medreseve tė Shkodrės,
    -Xhamitė e Shkodrės, qendra fetare, arsimore, kulturore, etj.
    Tė gjitha kėto veprimtari, kumtesa, referate, artikuj, studime dhe vepra tė ndryshme e afirmuan Faik Lulin si njė ndėr aktivistėt dhe studiuesit mė tė shquar tė traditave dhe tė kulturės islame nė Shqipėri.
    2. Njė punė po kaq e madhe u bė edhe pėr ngritjen dhe funksionimin normal tė Medresesė “Haxhi Sheh Shamia”. Ai qe njė ndėr themeluesit e kėtij institucioni me kaq rėndėsi pėr arsimin dhe edukimin fetar islam tė breznive tė reja. Madje me njė grup intelektualėsh hartuan rregulloren e parė tė medreseve. Faiku qe anėtar i komisionit tė hartimit tė kėsaj rregulloreje, madje njėri nga anėtarėt mė kompetent. Kjo rregullore u dėrgua pėr miratim nė Komunitetin Mysliman tė Shqipėrisė i cili ftoi nė njė mbledhje tė tij, Islam Dizdarin, pėr ta paraqitur para Kryesisė sė kėtij institucioni i cili ishte mbledhur posaēėrisht pėr ta diskutuar. Mbas shumė pyetjesh dhe diskutimesh, kjo rregullore u miratua dhe u ngarkuan Islam Dizdari dhe Kujtim Gjinishi tė negocionin pranė Ministrisė sė Arsimit, qė tė miaratohen nė parim problematikat qė lidheshin me tė drejtat e detyrat e shkollave qė do tė ngrinte Komuniteti Mysliman. Problemet u diskutuam dhe u miratuan me zv/ministrin e Arsimit tė asaj kohe. Medresetė do tė kishin statusin parauniversitar, nė bazė tė planit mėsimor tė hartuar nga Ministria e Arsimit dhe Komuniteti Mysliman. Maturantėt e kėtyre shkollave kishin tė drejtė tė regjistroheshin nė ēdo fakultet tė universiteteve shqiptare dhe tė huaja, nxėnėsit pėr arsye tė ndryshme mund tė transferoheshin nga Medreseja nė ēdo shkollė tjetėr pa pengesė, nė shkollė mund tė vazhdonin mėsimet djemtė dhe vajzat, mėsimi mund tė fillonte nga klasa e pestė deri nė tė tetėn dhe vazhdonte nga e nėnta deri nė tė dymbėdhjetėn etj.
    Kolektivi pedagogjik me nė krye drejtorin e parė tė medresesė sė Shkodrės, Zotėri Ahmet Osja bėri njė punė tė madhe pėr krijimin e kushteve sa mė tė mira pėr realizimin me sukses tė detyrave tė shkollės. Faik Luli qe njė ndėr konsulentėt mė tė rėndėsishėm nė marėsinė e punėve tė medresesė.
    Nė vitin 1996, sapo u emėrua drejtor Islam Dizdari, Faik Lulit i bėhet thirrje tė punojė pranė Medresesė “Haxhi Sheh Shamia”, ku pėr afro 10 vjet, edhe pasi u emėrua z. Hiqmet Bekteshi, i dha kėtij institucioni vlera tė mėdha arsimore dhe edukative. Nė kėtė institucion punoi me tė gjithė aftėsitė, pėrkushtimin dhe pėrvojėn e tij, kryesisht si mėsues i gjuhės dhe i letėrsisė, si drejtues i komisionit tė lėndėve tė shkencave shoqėrore, si kėshilltar dhe bashkėpunėtor i pėrhershėm i drejtorisė dhe si veprimtar i shquar nė fushėn e studimeve dhe tė veprimtarive tė shumta shkencore. Nė vitet 1995-2005 ėshtė njėkohėsisht edhe anėtar i kėshillit tė Myftinisė. Me qėndrimet e tij ndaj problemeve qė shtroheshin pėr zgjidhje, me diskutimet dhe mendimet e pjekura, ai dha njė ndihmesė tė vyer pėr forcimin e Myftinisė sė Shkodrės qė drejtohej me shumė seriozitet nga Haxhi Faik Hoxha.
    3. Faiku u zgjodh Kryetar i Shoqatės sė “Intelektualėve islamė”, Dega e Shkodrės. Nuk ka veprimtari shkencore apo kulturore-edukative qė zhvilloi Medreseja, Myftinia, Qendra Kulturore “Daut Boriēi”, Komuniteti Musliman nė shkallė rrethi, kombėtare apo edhe ndėrkombėtare ku nuk mori pjesė Faiku me cilėsinė e Kryetarit tė Shoqatės sė intelektualėve islamė, si organizator, autor i referateve, kumtesave apo bisedave. Dega e Shkodrės e kėsaj shoqate u shqua nė rang kombėtar falė drejtimit me kompetencė nga Kryetari i saj, Faik Luli. Kėtė tė vėrtetė do ta pohonte nė shumė veprimtari Prof. Dr. Bedri Bylyku, kryetar i shoqatės pėr tė gjithė Shqipėrinė.
    Ndėrkohė shkroi dhe botoi njė seri veprash tė shquara duke bashkėpunuar ngushtė me kolegėt e vet. Ai sikurse e kanė cilėsuar shumė autoritete shkencore, arriti kulme tė tilla saqė u shqua nė fushėn e studimeve islame, sidomos pėr traditat kulturore, nė shkallė vendi por edhe nė tė gjitha trevat shqiptare, nė Kosovė, Maqedoni, Mali i Zi etj. Nga tė gjitha anėt dhe autoritetet mė tė larta shkencore kanė dhėnė pėr Faikun vlerėsime duke e cilėsuar atė si ndėr tė parėt dhe ndėr mė tė shquarit autoritete tė fushės sė studimeve islame. Vlerėsime tė tilla kanė dhėnė Imam Vehbi Ismaili, Haxhi Vehbi Gavoēi, Mr. Naim Tėrnava, Prof. Feti Mehdiu, Mr. Qemajl Morina, Prof. Ismail Ahmeti, Prof. Pajazit Nushi, Prof. Jashar Rexhepagiq, Dr. Mehdi Polisi, etj.
    Njeriu i mirė
    Mirėsia ishte njė aspekt tjetėr i jetės sė Faikut. Kush e ka njohur, mbi tė gjitha ka dalluar tek ai njeriun e mirė. Ai ishte njė bashkėshort dhe familjar i mirė, ishte njė shok dhe mik i mirė, ai e shihte tė mirėn kudo nė jetė, nė shoqėri, nė ēdo veprimtari. Ai kishte gjithnjė fjalėn e mirė nė gojė tė shoqėruar me njė buzėqeshje tė ėmbėl si tek rrallė kush e shihje. Gjithnjė nė ēdo situatė sado tė tensionuar, ai gjithnjė dinte tė gjente rrugėn mė tė drejtė, mė tė mirė, dinte tė qetėsonte gjakrat dhe ta fuste zgjidhjen e problemeve nė rrugėn e vet tė shtruar e tė qetė. Tek ai ishin kombinuar bukuria shpirtėrore me atė fizike. Njė burrė, nė rini i hijshėm, nė burrėri shumė fisnik nė pamje dhe nė sjellje, qė nė jetėn e vet kishte rrezatuar gjithnjė mirėsi dhe edukatė shembullore. I veshur mirė, shumė hijshėm, gjithnjė i kėrrpitur, prezantonte veten dhe rangun e tij familjar me shumė dinjitet nė tė gjitha sferat shoqėrore. Kudo dhe kurdoherė ai ishte i matur, serioz nė ēdo situatė dhe dashamirės deri nė fund. I dashur me nxėnėsit, i dashur me shokėt dhe veēanėrisht i dashur nė familjen e vet. Ishte shembulli mė i pėrkryer i njė qytetari me cilėsitė mė tė larta. Me tė drejtė shoku i tij Maliq Gjyli duke parė se Faiku pėrdorte shumė sheqerin (njė kafe e pinte me tri apo katėr lugė) pati thėnė me shaka: “Mos kini frikė, Faikut nuk i bėn dėm sheqeri. Ai ha shumė, por edhe derdh shumė sheqer”. E me tė vėrtetė kush buzėqeshte ēiltėr si ai, kush jepte kėshillėn e ėmbėl pėr ēdo zemėr nevojtare si ai, kush derdhte mė shumė sheqer se ai?
    Familjari i pėrkryer
    Dashurinė dhe nderimin pėr tė gjithė rrethin e vet tė gjerė familjar, ai e shprehte me njė ndjenjė tė lartė pėrgjegjėsie dhe pėrkujdesjeje pėr secilin. Jo vetėm njėrėzit e afėrm, por tė gjithė e kanė ndjerė pėrkujdesjen dhe pėrgjegjėsinė qė ndiente Faiku pėr to. Nuk ka nip apo mbesė qė nuk ka ndjerė pėrkujdesjen dhe dashamirėsinė e tij nė zgjidhjen e shumė problemeve qė ka jeta. Ai e lidhte shumė ngushtė dashurinė me sakrificėn e pakufi ndaj tyre. Madje nuk mund ta kuptonte dashurinė ndaj brezit tė vet familjar, pa sakrificėn maksimale ndaj tyre, ai ishte gjithnjė i gatshėm tė ndihmonte, tė futej me guxim nė tė fshehtat e problemeve tė secilit dhe tė jepte maksimumin e mundshėm nė zgjidhjen e tyre. Prandaj edhe tė gjithė kėshilloheshin me tė, gjenin tek ai pėrkrahje dhe ndihmė, qetėsi dhe besim. Njė shembull i kėsaj simpatie publike mbarė familjare dhe shoqėrore ėshtė edhe ceremonia e varrimit tė tė ndjerit. Nė familjen e tij nuk mbeti kush pa ardhė pėr ngushėllim, nė sallėn e Medresesė ku u vendos trupi i tij pėr homazhe, erdhi pėr t’i dhėnė lamtumirėn e fundit mbarė Shkodra dhe mė gjerė, miq nga Tirana, Turqia, Kosova, Mali i Zi, Maqedonia, nė faljen e xhenazes morėn pjesė aq shumė xhemat sa nuk ishte parė ndonjėherė nė njė ceremoni mortore, erdhėn me dhjetra telegrame, e-maile dhe letra ngushėllimi nga tė katėr anėt e botės. Tė gjitha kėto shprehin nderimin e madh mbarė shoqėror dhe familjar pėr tė.
    Ai ishte njė bashkėshort i denjė. Gruaja e tij, Melihaja, tashti e ndjen humbjen e madhe. Faiku pėr tė qe bashkshort, shok e mik. I dashur me tė gjithė por i pėrkryer nė sjellje dhe nė mirėkuptim ndaj sė shoqes. E gjithė veprimtaria e tij e gjerė shkencore dhe botuese, e gjithė puna e tij e madhe nė arsim dhe nė shoqėri, nuk mund tė ishin realizuar pa mirėkuptimin dhe pėrkrahjen e Zojės Meliha. Ajo gjithnjė ishte pėrkrahėse e tė shoqit, i krijonte kushte jete e pune, asnjėherė nuk u ankonte, i shėrbente me dinjitet. Natyrisht ajo ėshtė kryelarteė pėr atė burrė tė nderuar me tė cilin ndau travajėt e jetės por qė hėngri, siē thotė populli, bukė tė ėmbėl nė paqe dhe nė harmoni.
    Faiku ishte mik i tė gjithėve. Shumėkush mund tė thotė se e kam pasė mik, madje tė gjithė krenohen qė kanė punuar, kanė jetuar dhe kanė janė shoqėruar me tė. A ka pasuri mė tė madhe se tė kesh miq e shokė tė mirė si Faiku? E Faiku qe i pėrkryer. Ai frymėzonte besim dhe dashuri tek tė gjithė, por sidomos tek bashkėpunėtorėt e afėrt tė tij. Ai jepte gjithnjė shembullin nė kryerjen e detyrave, ishte nė ballė tė punėve, prandaj edhe shokėt e miqtė e tij e kishin pėr nder tė punonin me tė, tė zgjidhnin problemet me tė, tė sigurtė se sė bashku me tė do tė ecnin pėrpara nė rrugėn e drejtė e tė ndershme. Ne mund ta provojmė me njė mijė shembuj kėtė, por shumė qė e kanė njohur do ta quanin tė tepėrt. Kjo ėshtė njė aksiomė qė nuk ka nevojė pėr vėrtetim.
    Edhe njė aspekt tė bamirėsisė sė tij nuk mund tė rrijmė pa e pėrmendur. A mundet kush tė na tregojė se sa ēifte ka afruar, nė sa familje ka trokitur pėr tė thėnė fjalėn e mirė pėr njė djalė apo pėr njė vajzė. Ato ēifte qė sot jetojnė tė lumtur me familjet e tyre dhe me fėmijėt e tyre mund tė krenohen se shtysat e para drejt njė familjeje tė nderuar i kanė marrė nga Faik Luli. Po na thoni nė sa familje ka hyrė pėr tė dhėnė mendimin e tij me zemėr nė dorė pėr tė ndarė e sqaruar mosmarrėveshjet, keqkuptimet, brengat dhe hidhėrimet qė i pasojnė kėto dukuri shoqėrore. Shpeshherė edhe nė rastet mė tė vėshtira, ai gjente melhemin e zemrave, i zbuste mėritė, i afronte njerėzit, i pajtonte dhe i miqėsonte. Vetėm njė burrė i urtė dhe me zemėr tė madhe mund ta bėnte kėtė. Dhe i tillė ishte Faik Luli.
    Jeta e tij kishte kuptim vetėm kur ishte e ngarkuar sė tepėrmi. Gjithnjė na bėnte pėrshtypje pranimi i ēdo pune. Ai ishte i gatshėm tė pranonte ēdo kėrkesė tė ēdo institucioni shkencor brenda dhe jashte vendit pėr tė kryer njė kumtesė, njė referat, njė libėr shkencor, njė projekt etj. Le qė vetė ishte gjithnjė nė kėrkim tė diēkaje tė re dhe interesante. Nė projektet qė kemi hartuar pėr studimin dhe botimin e trashėgimisė sonė kulturore, Faiku nuk pushonte kurrė. Edhe pėr Shefqet Mukėn, edhe pėr Daut Boriēin, pėr Hafiz Sabri Koēin, pėr Imam Vehbi Ismailin, etj., edhe pėr dijetarėt islamė tė Shkodrės, madje, kur u botua vėllimi i parė “Nė kujtim tė brezave”, me 500 faqe, filloi tė na ngacmojė pėr tė dytin, edhe pėr “Mevludet nė gjuhėn shqipe” me 700 faqe, edhe pėr “Hafiz Ali Ulqinaku, jeta dhe veprat” me 500 faqe, etj. Ai nuk ishte i kėnaqur kurrė me punėn, kėrkonte ēdo ditė edhe mė shumė. Pa mbaruar njėri studim, pa dalė nė qarkullim njėri libėr e kishte filluar punėn pėr tjetrin. Mė vjen shumė keq qė nuk e pa tė botuar librin aq pėr zemėr “Hafiz Ali Ulqinaku, jeta dhe veprat”, pėr tė cilėn punoi njė kohė tė gjatė, po kėshtu me gjithė pėrpjekjet e bėra nuk arriti tė kryente dy punė me rėndėsi qė kishim planifikuar: “Historiku i medreseve tė Shkodrės” dhe “Xhamitė e Shkodrės”. Libri pėr Hafiz Ulqinakun doli nė qarkullim falė pėrkujdesjes sė Logos-it, madje doli njė botim luksoz, edhe mė i mirė seē e kishim pritur ne. Nuk e di a do tė kemi forcat e duhura pėr tė kryer dy botimet tjera qė i kishim nė plan, pėr medresetė dhe xhamitė e Shkodrės. Pėrmes kėtyre veprave ne synonim tė tregonim traditat e shquara kulturore tė Shkodrės pėr t’i treguar tė gjithėve dhe sidomos tė rinjve se, nė Shkodėr kanė jetuar dhe punuar dijetarė tė shquar, se kėtu kanė jetuar dhe punuar personalitete tė kulturės shqiptare, se ato kanė punuar dhe madje kanė shkrirė tė gjithė jetėn nė dobi tė fesė, tė atdheut, tė kulturės dhe tė shkencės shqiptare, tė edukimit dhe tė arsimimit tė breznive tė reja. Jo mė kot nė kėto treva ka njė trashėgimi tė shquar, sepse kjo ka pasur rrėnjė tė shėndosha tė ushqyera me mundin, djersėn, diturinė dhe gjakun e kėtij populli. Askush sot nuk mund t’i cėnojė apo t’i shkulė kėto. Dhe nė kėtė drejtim Faik Luli dha njė kontribut tė shquar si rrallėkush.
    * Itali, Gusht 2005

  17. #17
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Imam Vehbi Sulejman Gavoēin, dijetar i madh musliman .


    Intervistė ekskluzive me Imam Vehbi Sulejman Gavoēin, dijetar i madh musliman Shkodran
    Vehbi Sulejman Gavoēi nuk ėshtė dijetari i vetėm musliman shqiptar nė botėn islame, pėrveē atij numėrohen edhe dijetarė tė tjerė njohur si: Shejh El-Albani, Shejh Abdul-Kadir Arnauti, Shejh Nuhi, gjyshi i Shejh Shuajb el-Arnautit qė jeton akoma etj.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Le tė kthehemi te i intervistuari ynė, Shejh Vehbi Sulejman Gavoēi
    Pyetje: I nderuar Haxhi Vehbi Sulejman Gavoēi, ju e keni lėnė Shqipėrinė nė moshė tė vogėl dhe keni ardhur nė Damask (Siri); a mund tė na tregoni se kur keni ardhur ju dhe familja juaj kėtu?
    Pėrgjigje: Bismil-lahirr-Rrahmanirr Rrahim.
    Falenderimi i takon Zotit tė tė gjitha botėrave, i Cili ėshtė Njė dhe i pashoq, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė dėrguarin e Tij, Muhamedin (a.s.) dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij.
    Unė jam Vehbi Sulejman Gavoēi. Nga Shqipėria nė Siri kemi ardhur nė vitin 1937. Babai im e la Shqipėrinė me familjen e vet dhe tė vėllanė e tij dhe erdhėn nė Siri.
    Pyetje: Cilat ishin arsyet tė cilat ju shtynė qė tė vini nė Siri?
    Pėrgjigje: Arsyeja kryesore ka qenė se mbreti Zog nė kohėn e tij bėri disa reforma tė cilat nuk kanė lidhje me fenė Islame. Ai e detyroi gruan qė tė heqė perēen, e barazoi vėllain me motrėn nė mirath (trashėgimi), dhe i urdhėroi nėpunėsit dhe studentėt qė tė vendosin kapele nė kokė. Gjithashtu edhe disa gjėra kundėr fesė tė cilat i zbatoi ai, e detyruan babain tim qė ta lėrė Shqipėrinė dhe tė vijė nė Siri, thėnė mė qartė nė vendin ku kanė emigruar pejgamberėt (tė dėrguarit e Allahut-profetėt) e fundit.
    Pyetje: Ku jeni vendosur nė fillim nė Damask?
    Pėrgjigje: Kur kemi ardhur nė fillim nė Damask kemi ndenjur nė lagjen "Huk-kul Sarajja", mandej u vendosėm nė Divanije, e cila njihet si mėhalla (lagja) e shqiptarėve. Aty babai me mirėsitė e Zotit, na ndėrtoi njė shtėpi, mandej ndėrtoi edhe njė xhami e cila quhet xhamia "Arnaut".
    Aty, ai vetė ka qenė imam nė atė xhami (gjatė faljeve), ka studiuar aty, dhe qė tė gjithė shqiptarėt e vjetėr qė ndodheshin aty kanė mėsuar prej babait pėr fenė e tyre.
    Pyetje: Si ju kanė pritur arabėt si shqiptarė?
    Pėrgjigje: Arabėt si shqiptarė na kanė pritur si s'ka mė mirė. Shqiptarėt qė janė kėtu mund tė ndahen nė dy parti (grupe): Partia (grupi) i parė janė kosovarėt, tė cilėt kanė ardhur kėtu gjatė luftės ballkanike, kur serbėt i vranė, i prenė dhe i torturuan. Njė shumicė e tyre shkuan nė Turqi, e disa erdhėn nė Siri. Kur ata erdhėn kėtu, qeveria e vendit u propozoi atyre njė tokė e cila quhet Shbele, njė katund, qė tė punojnė nė tė. Mirėpo ata pėrtuan nė vend tė huaj, duke mos ditur gjuhėn dhe vendin, dhe preferuan qė tė rrinė nė qytet. Ne kemi ardhur nga Shqipėria, Shkodra, nė vitin 1937 siē e pėrmenda mė herėt. Haxhi Nuhi dhe babai i Shuajb el-Arnautit, Muharremi, kanė ardhur para nesh nė vitin 1926, po nga Shkodra. Ne jemi grupi i dytė nga Shkodra qė kemi ardhur nė Siri. Arabėt na kanė pritur shumė mirė, dhe kur kemi pasur ndonjė nevojė na kanė ndihmuar.
    Pyetje: Sa ėshtė numri i pėrafėrt i tė shpėrngulurve shqiptarė nė Siri?
    Pėrgjigje: Nuk mundem tė jap njė shifėr tė pėrafėrt tė shqiptarėve kėtu, sepse unė, pėr rreth njėzet e ca vjet kam qėndruar jashtė Sirisė. Mirėpo besoj se jemi mė shumė se 10.000 vetė.
    Pyetje: Cila ka qenė veprimtaria juaj personale, dhe me ēfarė jeni marrė nė Damask?
    Pėrgjigje: Kur kam ardhur nė Siri, nė vitin 1937, jam njohur me njė akraba (tė afėrt), i cili quhej Hasan Smaja dhe babai mė pyeti nėse kisha dėshirė tė shkoja nė mejtep (shkollė e ulėt islame) me tė? Dhe unė pranova. Pastaj shkova nė Misir (Egjipt) dhe atje qėndrova dhjetė vjet. Atje mėsova gjuhėn arabe dhe fenė, dhe mora dy diploma tė larta, njė tė universitetit (laike) dhe njė tė Sheriatit (jurisprudencės islame). Gjithmonė jam marrė me mėsime, duke lexuar dhe duke shkruar libra qysh nga viti 1937 e deri mė sot. Lexoj ende edhe kėsaj dite, shkruaj ende artikuj, libra dhe shkrime, ashtu siē punojnė edhe djemtė e rinj. Jam marrė vetėm me mėsime dhe arsim e jo me politikė, dhe gjatė viteve 1948-1980 e mė tej kam dhėnė mėsim nė Siri. Mandej kam shkuar nė Medine (Arabi Saudite) dhe kam qėndruar pėr disa vite. Mandej kam shkuar nė Emiratet e Bashkuara Arabe ku kam qėndruar pėr afro katėrmbėdhjetė vjet. Ndėrsa nė vitin 2000 jam kthyer nė Siri, nė vendin tim, pėr tė qėndruar aty deri sa tė kem jetė.
    Pyetje: Ku dhe kur i keni mbaruar studimet tuaja?
    Pėrgjigje: Studimet i kam mbaruar nė Kajro nė vitin 1947, nga viti 1937-1947.
    Pyetje: Ēfarė aktivitetesh keni bėrė nė lidhje me shqiptarėt kur jeni kthyer nga Egjipti?
    Pėrgjigje: Kur jemi kthyer prej Misirit (Egjiptit) menduam qė tė mblidhnim tė gjithė shqiptarėt kudo qė janė nė Siri. Prandaj, formuam njė shoqėri bamirėse, mirėpo nuk qėndroi mė tepėr se tre vjet. Kam qenė sekretar i pėrgjithshėm i kėsaj shoqėrie. Kam dhėnė edhe intervista nė disa gazeta; dhe nė njė rast kur erdhėn pėr Ahmet Zogun dhe folėn keq pėr tė duke thėnė se ai e ka shitur vendin e vet e ne vetė jemi tė shitur. Nė njėfarė mėnyre, ne jemi munduar t'i gjendemi pranė dhe t'i ndihmojmė bashkatdhetarėt tanė. Mirėpo disa qė janė me origjinė shqiptare, nuk i kanė ndjenjat tona, ata kanė lindur dhe kanė ndenjtur nė Shqipėri deri sa qeveria e mbylli atė shoqatė (shoqėri) dhe ne mbetėm tė ndarė, secili nė vendin e vet.
    Pyetje: A mendoni qė tė ktheheni ndonjėherė nė Shqipėri me familjen tuaj?
    Pėrgjigje: Nė Shqipėri kam shkuar ēdo vit, por nuk mendoj se do tė kthehem pėrgjithmonė atje, sepse kėtu nė Siri jemi tė lidhur me punė dhe familje, dhe kjo ėshtė njė punė e vėshtirė. Emigrimi nė kėtė vend ėshtė sevap, mandej ne kėtu jemi pranė burrave dhe baballarėve tanė (paēin rahmet-mėshirė) tė cilėt e lanė Shqipėrinė pėr tė ruajtur fenė.
    Pyetje: Cila ėshtė pėrshėndetja juaj pėr bashkatdhetarėt, pėr shqiptarėt?
    Pėrgjigje: Kur pata shkuar pėr herė tė parė nė Kosovė, mė pritėn shumė mirė, dhe e pashė tė udhės qė pėr t'i falenderuar ata tė shkruajta njė libėr nė gjuhėn shqipe i cili quhet "Si dhe Pse"? Dashuria ime pėr vendin tim ėshtė nė gjakun tim, ėshtė nė jetėn time; atje kam lindur, tė afėrmit, vėllezėrit e shokėt i kam atje, mendoj gjithmonė mirė pėr Shqipėrinė tonė, mirėpo tani qė jam plakur e kam tė vėshtirė qė tė kthehem prapa, por nė qoftė se Zoti do tė mė kthente pėrsėri djalė tė ri do tė vija pėrsėri.

    Intervistoi: Ermal BEGA Damask – Siri

  18. #18
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Faik Luli, Islam Dizdari


    ABETARJA E HAFIZ ALI ULQINAKUT



    Analizė



    Abetarja e H. Ali Ulqinakut, e cituar nga studiues tė ndryshėm nė shkrime nė gazeta, revista e libra, por e paparė, tashmė gjendet e plotė, e transkriptuar nė alfabetin e sotėm tė gjuhės shqipe nga studiuesi specialist Dr. Mehdi Polisi dhe e paraprirė nga njė hyrje studimore pėr rėndėsinė e kontributit tė autorit, pėr veēoritė e shkronjave tė alfabetit turko-osman e tė gjuhės shqipe e pėr pėrmbajtjen e saj.

    Autorė tė ndryshėm, studiues tė ēeshtjeve gjuhėsore dhe didaktike sa e kanė pėrmendur, sė shumti kanė botuar vetėm njė pasqyrė tė alfabetit tė pėrdorur nga Hafiz Aliu dhe asgjė mė shumė. Pėr Abetaren kanė shkruar studiuesit Lumo Skendo, Osman Myderrizi, dr.Muhamed Pirraku, dr.Nail Draga, dr.Faik Luli, Islam Dizdari, Nexhmi Bushati, Tonin اobani, Gjon Simoni, prof.dr.Jup Kastrati, prof.dr.Tomor Osmani, prof.dr.Shefik Osmani, prof.as.dr.Njazi Kazazi, prof.dr.Musa Kraja, dr.Ramiz Zekaj, prof.as.Dr.Ludovik Shllaku, Sytki Malohoxha, prof.dr.Mahmud Hysa etj.

    Pas shumė gjurmimesh arritėm ta gjejmė Abetaren nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Arkivave nė Tiranė. Ajo gjindet nė fondin 25, Hafiz Ali Ulqinaku, dosja 3. Indikacionin bazė na e dha i nipi i Hafiz Aliut, Abdullah Said Hafizi, banues nė Lezhė. Sipas informacionit tė tij tė gjitha shkrimet e Hafiz Aliut ai i kishte depozituar nė Arkivin e Shtetit, mes tė cilave ndodhej edhe Abetarja. Falėnderojmė punonjėsit e Drejtorisė sė Pėrgjithshme tė Arkivave dhe posaēėrisht Drejtorin, zotėri dr.Shaban Sinani, i cili na krijoi mundėsinė qė tė gjurmojmė nė fondin e Hafiz Aliut dhe, mbasi e gjetėm abetaren, na lejoi qė ta fotokopjojmė.

    Kjo vepėr deri tani e panjohur prej studiuesve ka vlera tė veēanta atdhetare, shkencore, gjuhėsore dhe didaktike.



    Vlerat atdhetare

    Abetarja e Hafiz Aliut ėshtė njė dokument me shumė rėndėsi pėr gjuhėn shqipe, pėr historikun e shkrimit tė saj dhe tė pėrdorimit tė saj nė shkollė, pėr edukimin dhe arsimin e fėmijėve shqiptarė. Hafiz Aliu duke qenė mėsues nė Shkodėr dhe nė Lezhė e ndjente nevojėn e mėsimit tė shqipes nė shkollė. Kėtė ide ai e pat shprehur edhe mė parė tek Mevludi dhe tek fjalorėt e tij. Populli, gratė dhe fėmijėt nuk kuptonin as gjuhėn zyrtare tė administratės, osmanishten, as arabishten si gjuhėn qė pėrdorej gjerėsisht nė ceremonialin fetar nė xhami. Prandaj ai shkroi Mevludin nė gjuhėn shqipe qė populli dhe kryesisht fėmijėt dhe tė rinjtė ta kėndonin dhe ta mėsonin shqip. Natyrisht autori nė atė kohė do tė shkruante shqipen me alfabetin arab, osman. Kjo ishte praktika e ndjekur deri atėherė nga paraardhėsit e tij. Por siē kemi pasur rastin tė theksojmė mė parė shkrimi i shqipes, hartimi i teksteve mėsimore shqipe, aq mė tepėr hartimi i abetares shqipe pėr pėrdorim shkollor ishte njė akt i lartė qytetarie dhe atdhetarie. Ai binte nė kundėrshtim me tė gjithė traditėn e urdhėruar nga pushtuesit osmanė, binte nė kundėrshtim me ligjet nė fuqi, tė cilėt nuk lejonin fėmijėt myslimanė tė mėsonin nė gjuhėn amtare. Shkrimi i shqipes e aq mė tepėr pėrdorimi i saj nė shkollė, hartimi i librave shqip dhe i abetareve shqipe tregonte vullnetin e mirė dhe ndėrgjegjen e lartė atdhetare tė autorit. Nė kėtė mes duhet shėnuar se Hafiz Aliu ishte hoxhė. Kjo tregon qartazi se intelektualėt islamė, hoxhallarėt tanė dashurinė pėr atdhe e kanė shprehur kudo, jo vetėm duke u prirė ēetave tė luftėtarėve kundėr sulmeve grabitqare sllave apo edhe osmane, por njėkohėsisht kanė qenė pėrkrahės tė diturisė nė gjuhėn shqipe dhe jo kundėrshtarė tė saj, si mundohet ta paraqesė ndokush. Hartimi i veprave tė tilla si Abetarja, Fjalorėt apo Mevludi nė gjuhėn shqipe mė sė pari tregon njė qėndrim tė lartė atdhetar tė autorit.



    Vlerat shkencore gjuhėsore

    Kėtė problem e ka analizuar gjerėsisht Dr. Mehdi Polisi nė studimin pėr abetaren “Njė vepėr e ēmuar e Hafiz Ali Ulqinakut”. Gjithashtu edhe studiuesi i mirėnjohur Tahir Dizdari, kur analizon gjuhėn e Mevludit tė Hafiz Aliut trajton dukuritė gjuhėsore tė kėsaj vepre, tė cilat pėrgjithėsisht vlejnė edhe pėr gjuhėn e Abetares. Njė punė tė vyer ka bėrė edhe orientalisti i njohur Osman Myderrizi duke analizuar Fjalorėt e Hafiz Aliut. Ne do tė theksojmė disa probleme specifike:

    Hafiz Ali Ulqinaku nė veprėn “Abetarja e gjuhės shqipe” ka pasqyruar njė nivel tė lartė tė formimit pedagogjik. Ai me kompetencėn e njė dijetari shkel nė disa shtigje tė vėshtira dhe pėrgjithėsisht tė parrahura apo tė rrahura fare pak.

    Ai arrin njė sukses tė dukshėm nė shkrimin e gjuhės shqipe me shkronjat e alfabetit tė gjuhės arabe, turke-osmane ose persishte. Nė kėtė fushė ai dallon mirė veēoritė gjuhėsore tė kėtij grupi gjuhėsh semite dhe, pėrmes alfabetit tė tyre, arrin tė krijojė karaktere shkronjash tė veēanta pėr tė shprehur tingujt dhe veēoritė e tyre nė gjuhėn shqipe qė ėshtė e njė natyre krejt tjetėr si gjuhė indoevropiane. Natyrisht nė kėtė fushė tė vėshtirė edhe tė tjerė kanė bėrė shumė pėrpjekje, edhe Hafiz Aliu arriti tė shkruajė e tė botojė mė parė Mevludin, por tek Abetarja ai ka arritje mė tė larta, koncepte mė tė qarta dhe kritere mė tė drejta shkencore. Mjaftojnė tė gjitha pasqyrat e shkronjave tė paraqitura nė parathėnie dhe sqarimet qė ai i ka pa tė arsyeshme, pėr tė treguar qartėsinė dhe saktėsinė e dijeve gjuhėsore tė autorit.

    Abetarja ishte njė libėr mėsimor, pėrmes tė cilit fėmijėt do tė pėrvetėsonin drejt kriteret e shkrimit dhe tė leximit tė gjuhės shqipe dhe do tė hidhnin themelet e mėsimit tė saj. Fėmijėt shqiptarė deri nė atė kohė nuk shkruanin gjuhėn amtare, gjuhėn shqipe, pėr rrethanat politike e shoqėrore tė kohės, por ama nė tė gjitha lagjet dhe nė shumė fshatra kishte mejtepe (shkolla fillore) dhe shkolla tė kategorive tjera mė tė larta ku mėsohej gjuha arabe, turke-osmane dhe persishte. Shumica dėrmuese e fėmijėve njihnin alfabetin arab, shumė i thjeshtė, njė grafemė si pėr shkronjėn e dorės ashtu edhe pėr tė shtypit, si pėr shkronjėn e madhe ashtu edhe tė voglėn, dinin pėrmendėsh disa nga lutjet dhe suret e thjeshta tė Kur’anit, dinin t’i lexonin dhe t’i shkruanin ato nė origjinal, pra ishin tė njohur me karakteret e shkronjave tė alfabetit arab e njė pjesė mė e vogėl edhe tė alfabetit turko-osman dhe tė gjuhės persishte. Gjuha shqipe ishte e njė natyre krejt tjetėr, kishte ndryshime tė theksuara nė shqiptimin e tingujve dhe paraqiste vėshtirėsi serioze nė paraqitjen grafike tė tingujve, duke u bazuar nė alfabetin arab. Kėtė problem tek Abetarja e zgjidhi drejt Hafiz Aliu. Ai krijoi nė bazė tė grafisė arabe, turko-osmane dhe nė ndonjė rast edhe tė gjuhės persishte karaktere tė veēanta shkronjash pėr tė shprehur me shkrim tingujt e gjuhės shqipe. Autori ka krijuar 15 shkronja tė veēanta pėr tingujt zanorė dhe bashkėtingėllorė qė nuk i ka gjuha arabe. Sikurse e thekson Dr.Mehdi Polisi kėto janė: ė, o, y, c, ē, ll, rr, p, x, q, gj, nj, nd, ng, zh. Nė kėtė mėnyrė ai arrin tė na hartojė njė alfabet tė gjuhės shqipe me grafi arabe, por pėr ēdo tingull jep njė shkronjė korresponduese. Kėtė problem e ka sqaruar nė mėnyrė shkencore Dr. Mehdi Polisi, i cili bėn krahasimin mes alfabetit tė Mevludit dhe tė atij tė Abetares sė H.Aliut duke u ndalur kryesisht nė dy tri ēeshtje: nė shkrimin e zanoreve o, u, y, dhe tė bashkėtingėlloreve c, ē, x ose ng, nd, dhe nj. Zgjidhjet qė i ka bėrė kėtij problemi Hafiz Aliu nė Abetare nė krahasim me Mevludin, janė tė drejta shkencėrisht, lexuesi nuk ka asnjė arsye tė ngatėrrojė leximin e shkronjave nė Abetare, ashtu siē mund tė ngjiste tek Mevludi, kur ky problem lihej nė aftėsitė gjuhėsore tė lexuesit.

    Gjuha e pėrdorur nė formimin e rrokjeve, tė fjalėve, tė togjeve tė fjalėve apo edhe tė fjalive pasqyron njė nivel mjaft tė lartė shkrimi tė shqipes. Jo vetėm grafia ėshtė e konsoliduar dhe shumė e qėndrueshme, por edhe pėrzgjedhja e fjalėve shqipe, konceptet qė ngėrthejnė ato, lidhjet e tyre me njėra-tjetrėn dhe posaēėrisht ndėrtimi i fjalive ėshtė shumė i qartė, i kuptueshėm dhe u pėrgjigjet normave tė gjuhės sonė shqipe. Gjuha e pėrdorur nė tekst nga autori tregon njė formim tė lartė tė tij pavarėsisht nga ndikimet dialektore tė pashmangshme, ndoshta edhe tė vetėdijshme tė bėra nga autori. Edhe nė Abetare si tek Mevludi apo edhe nė Fjalorėt, autori ka ndikime mjaft tė shpeshta tė tė folmes sė Ulqinit. Kėtė e kanė vėnė re me kompetencė shkencore studiuesit e mirėnjohur Osman Myderrizi, tek Fjalorėt, Tahir Dizdari tek Mevludi dhe sė fundi Dr.Mehdi Polisi tek Abetarja.

    Shpjegimet e tingujve sipas vendit, ku ata formohen dhe karakterin e tyre si zanore tė shkurtra, tė mesme apo tė gjata, bashkėtingėllore tė zėshme apo tė pazėshme, grykore, qellėzore, buzore etj., autori i Abetares i ka bėrė nė mėnyrė tė qartė shkencore me kompetencėn e njė linguisti. Psh kur flet pėr elifin e gjuhės arabe dhe turke-osmane, Hafiz Aliu shpjegon se do tė pėrdoret nė gjuhėn shqipe pėr zanoren a. Kur elifit i vihet njė vizė e vogėl vertikale pėrsipėr, atij i jipet funksioni i njė zgjatje tė mesme, i cili gjithnjė nė gjuhėn shqipe do tė lexohet si a (me gjatėsi tė mesme), psh aj (= ai). Te fjalėt qė duhet tė lexohet mė i gjatė, pėrsipėr elifit vendoset njė shėnjė e zgjatjes, nė formėn (~), pėr shembull, shqipt a:r.

    Karakterin e disa zanoreve e pėrcakton nė kėtė mėnyrė: zanorja o ėshtė e hapėt, e prapme e rėndė; zanorja u ėshtė e mbyllėt, e prapme e rėndė; zanorja y ėshtė e prapme, e lehtė e mbyllėt etj. Po kėshtu shumė interesante nga ana shkencore janė pėrcaktimet pėr shkronjėn k dhe ng; n dhe nj; q dhe gj etj. Me shpjegimet dhe sqarimet qė jep, autori ka qenė i informuar pėr problemet shkencore gjuhėsore jo vetėm nė arabisht, osmanisht, persisht por edhe pėr gjuhėn shqipe.
    Shėnojmė se do tė ishte kėnaqėsi e veēantė pėr ne, nėse nė tė ardhmen studiuesit e tjerė do tė thelloheshin mė tej nė ēėshtjet e mirėfillta gjuhėsore tė Abetares sė Hafiz Ali Ulqinakut.



    Vlerat didaktike

    Abetarja ka njė strukturė tė arsyetuar, tė natyrshme e tė drejtė si libri mė i parė e mė i rėndėsishėm pėr nxėnėsit e klasės sė parė tė shkollave fillore, si mjeti kryesor pėr mėsimin e shkrim-leximit.Struktura e saj tė bind pėr horizontin e autorit, pėr pėrgatitjen e

    tij, pėr aftėsitė pedagogjike, didaktike e metodike, pėr kuptimin e qartė nga ana e tij pėr kombinimin e harmonishėm tė anės shkencore, metodike e edukative.

    Autori H. Ali Ulqinaku me hartimin e kėsaj Abetareje vėrteton se ka qenė nė dijeni tė abetareve shqipe e tė huaja, gjė qė del qartė nga krahasimi i saj me abetaret shqipe tė pėrfshira nė veprėn shkencore me vlera tė gjithanshme “Abetaret shqipe dhe trajektorja e tyre historiko-pedagogjike” tė autorėve tė njohur e tė palodhur dhe specialistėve cilėsorė pėr problemet e historisė sė arsimit dhe tė didaktikės nė vendin tonė Prof.Dr.Shefik Osmani e Prof.as.Dr.Niazi Kazazi me redaktor Prof. Dr. Tomor Osmani e recensentė Prof. Dr. Pajazit Nushi e Kolė Xhumari.

    Abetarja fillon me njė “Hyrje”, nė tė cilėn pasqyrohen tė dhėna pėr shkrimin e shkronjave tė gjuhės arabe e turko-osmane nė gjuhėn shqipe. Autori jep shembuj tė shumtė shkoqitės pėr shkrim zanoresh e bashkėtingėlloresh tė ndryshme qė i ndihmojnė nxėnėsit pėr tė pasur tė qartė pėrdorimin e tyre nė shkrim, nė lexim e nė tė folur.

    Nė vazhdim trajtohet kapitulli “Alfabeti i gjuhės shqipe”, i cili paraqitet me tabela tė ndryshme konkretizuese, duke dhėnė radhazi tabelėn e alfabetit tė gjuhės shqipe, shkronjat e shtuara, tė posaēme pėr gjuhėn shqipe, shkronjat e pėrgjithshme, shkronjat plotėsuese dhe zanoret me shkronja, shkronja tė parme (tė thjeshta) tė shkurtra, shkronja tė parme (tė thjeshta) tė gjata, fjala e pėrbėrė (e formuar) e shkurtėr dhe fjalė e pėrbėrė (e formuar) e gjatė. Nė dy tabelat e fundit jep idenė e rrokjes zanore + bashkėtingėllore ( ab, eb, etj) dhe tė fjalės a:r, e:r, ni:r, u:r, shtu:r, kry:, nė dy mėnyrat e paraqitjes sė tyre grafike: e vokalizuar me shenja tė zanoreve dhe e vokalizuar me shkronja.

    Ky kapitull, me anė tė tabelave tė veēanta pėr ēdo temė ėshtė njė material bazė, shumė i dobishėm, pėr tė kuptuar e zbatuar veēoritė e shkronjave zanore e bashkėtingėllore, mėnyrėn e kombinimit tė tyre nė shkrim e lexim nė pėrshtatje me kėrkesat e gjuhės shqipe.

    Kėto probleme autori i ka shtjelluar gjerėsisht, i ka konkretizuar me variante tė ndryshme drejtshkrimi e drejtshqiptimi pėr tė formuar te nxėnėsit e vegjėl e tė rritur njohuritė, shkathtėsitė dhe shprehitė e nevojshme tė shkrim-leximit, si detyra e parė e domosdoshme dhe e rėndėsishme e abetares.

    Nė vazhdim autori H. Ali Ulqinaku trajton punėn me fjalorin, me togjet e fjalėve, me fjalitė dhe nė fund ka disa tekste tė lidhura. Gjithėsejt janė 9 tema qė trajtohen duke u rritur metodikisht shkalla e vėshtirėsive. Tema e katėrt dhe e gjashtė janė vazhdim e thellim i njėra-tjetrės duke futur mes tyre njohuritė pėr besimin, kėshtu qė gjithėsejt janė 10 njėsi mėsimore.

    Problematika e kėsaj pjese ėshtė e gjerė. Pėrfshin disa tema kryesore: Fjalė pėr organet e trupit, fjalė pėr tokėn, fjalė pėr qiellin, fjalė pėr kohėn, fjalė pėr besimin, pėrsėri fjalė pėr kohėn, emra pėr kohėn, emrat e muajve, fjalė pėr vendin dhe pėr nevojat e domosdoshme.

    Autori synon qė pėrmes formimit tė aftėsive nė shkrim dhe lexim tė japė edhe mjaft njohuri nga fusha tė ndryshme tė dijes. Kėto fillojnė me njohuritė nga natyra dhe pikėrisht me atė pjesė tė natyrės qė ėshtė mė e afėrta, me trupin tonė, me trupin e njeriut, pastaj kalohet nė njohuri pėr tokėn, duke u pėrqėndruar tek dijet e gjeografisė fizike, kalohet nė njohuritė nga astronomia dhe meteorologjia, nė dijet nga koha dhe dukuritė atmosferike dhe punėt sipas stinėve, jepen dijet themelore tė besimit islam, pjesėt pėrbėrėse tė vitit, stinėt, muajt, javėt, ditėt etj.duke e vėnė theksin tek emėrtimet e tyre, kalohet tek gjeografia e pėrgjithshme, toka, kontinentet, popullsia etj, pastaj kalohet nė njohuritė kryesore ekologjike lidhur me banesėn, ushqimin, veshmbathjen etj. duke pėrfunduar me lutjet kryesore qė duhet tė dijė njė fėmijė i klasės sė parė. Po paraqesim nė vija tė tė pėrgjithshme pėrmbajtjen e kėtyre temave qė pėrfshihen nė Abetare.

    Nė “Fjalė pėr pjesėt (organet) e trupit”. Autori e fillon mėsimin pėr ushtrimin e pėrdorimit tė tingujve dhe shkronjave nė fjalė, togje fjalėsh dhe fjali, duke dhėnė njėkohėsisht edhe njohuri themelore qė e sheh ai tė arsyeshme. E kėtė e nis nga mė e afėrta, nga trupi i njeriut, nga trupi i vetė nxėnėsve. Nė fillim tė ēdo teme autori ka grumbulluar fjalė me renditje logjike duke i pėrshkallėzuar konceptet mė themelore pėr pjesėt e trupit tė njeriut. Ata nuk janė fjalė dhe grupe fjalėsh tė grumbulluara rastėsisht. Autori duke bėrė analizėn logjike tė pjesėve tė trupit, jep fjalėt themelore, jep konceptet bazė qė lidhen me secilėn pjesė, organ tė trupit tė njeriut.Fjalėt lidhen njėra me tjetrėn dhe pėrbėjnė kuptimet themelore tė konceptit kryesor. Temėn “Fjalė pėr pjesėt (organet) e trupit e fillon me fjalen kry4 qė pėrmbledh fjalėt: flok, ball, vetull, sy, hund, goj, gjuh, dham, dhmall, buz, vesh, tru:, faqe, fylqinj, qaf, arrē, fyt (hem gryk) etj. Vini re renditjen logjike duke u nisur nga pamja e pėrgjithshme e kokės: flok, ball, vetull, sy, hund, goj, etj. Dhe brenda gojės: gjuhė, dham, dhmall etj. Kjo renditje e fjalėve jo vetėm logjikisht, por edhe nga ana shkencore dhe didaktike edhe sot ėshtė e qėndrueshme dhe e saktė, gjė qė tregon qartė aftėsitė didaktike dhe shkencore tė autorit. Pasi ka dhėnė fjalėt, emėrtimet (koncepte) mė themelore pėr trupin e njeriut, autori jep foljet mė kryesore qė lidhen me veprimet e organeve tė trupit, por qė njėkohėsisht edhe me punėn e jetėn e fėmijėve nė shkollė, si: me shkru, me vizatu, me shatit, me bvet, me dit, me ndej, me kap, me gjet. Pas foljeve qė i jep nė paskajore autori fillon me fjalitė tė thjeshta, si: Dora kap. Syni sheh. Duhet me shkru me vizatu. Prej tyre kalohet nė fjali mė tė zgjeruara, si: Aj ni:r qi shkrun e kndan pyr gjith vend paq ban. Aj qi z’din strapac hjek.

    Duke synuar tė japė numėrorėt nji dhe dy autori formon edhe njė fjali nė formėn e njė fjale tė urtė me pėrmbajtje morale duke i kėshilluar fėmijėt qė tė flasin pak dhe tė dėgjojnė shumė, Dėgjo dy herė e fol njė herė. Pėr kėtė jep ushtrimin e menduar shumė bukur: Gjuhė nji, ve:sh dy- nji fal, dy ndigja.

    Kjo temė mbyllet me lidhjet farefisnore mė tė afėrta duke vėnė nė pėrdorim pėremrat mė tė njohur pronorė, nė rastin konkret tė pėrdorur para emrave: em vlla, eme motėr, em bir, eme bi.

    Si pėrfundim themi se autori nė kėtė temė ka dhėnė 42 emra, 8 folje, numėrorėt dhe pėremrat pronorė. Formon fjali tė thjeshta dhe pastaj kalon nė fjali tė pėrbėra. Tė gjitha kėto lidhen me problemet e mėsimit, tė shkollės dhe tė edukimit moral. Me interes ėshtė ideja se i dituri bėn tė mira, ndėrsa i padituri heq e vuan.

    Nė pjesėn “Fjalė pėr tokėn” ka emra qė kanė tė bėjnė me tokėn, me elemente tė saj, me dukuri qė lidhen me tokėn, me qenie tė gjalla qė jetojnė nė tė, etj. Tė tillė janė emrat gu:r, dhe:, pluhyn, ran, balt, kyrqele, mal, kodyr, rrpin, teposht, pyrpje:t, rrafsh, fushė, ēerdhe, livadh, njomsin, bar, zjerm, rrug, udh, dru, gjeth, buk, etj. Si nė temėn e parė autori nuk bėn njė rreshtim fjalėsh pa kriter, duke iu pėrshtatur nevojave tė shkrimit apo tė kėndimit, pėrkundrazi nė dhėnien e njohurive pėr konceptet mė kryesore gjeografike pėr tokėn ai i rendit fjalėt sipas njė rendi logjik qė tė lidhura ngusht me njėra-tjetrėn japin njė sistem konceptesh apo njė koncept mė tė gjerė, mė pėrgjithėsues. Vini re grupin e fjalėve:

    1. qė lidhet me pėrbėrėsit e tokės: gur, dhe, pluhyn, ran, balt, kyrqele etj.,

    2. me formėn e pamjes sė tokės: mal, kodyr, rrpin, teposht, pėrpjet, rrafsh, fush, livadh,

    3. me bimėt nė tokė: njomsin, bar, dru, gjeth etj.

    4. me ujin: uj, vi, lum, det, prru, liqe.

    Autori nė kėtė temė ka pėrdorur 32 emra, 3 ndajfolje: teposht, pyrpjet, rrafsh. Kėta tė fundit, ndajfoljet, lidhen ngusht nga ana kuptimore me emrat qė kanė pranė, si: mal, kodyr, rrpine, qė mund tė shfrytėzohen pėr tė krijuar pozicione tė tyre si dhe pėr t’i pėrdorur emrat nė fjali tė ndryshme.

    Kjo pjesė pėrfshin edhe folje me paskajore me mif, me ēa, me gje:t, me kthy, me ngri, me rrje:dh, m’u njit, me i:k Mė poshtė autori formon fjali tė thjeshta duke vėnė nė lidhje e marėdhėnie emrat me foljet, si: Toka sillet. She:u rrjeth. Rana me:t. Kjo temė pėrfundon me fjalinė e zgjėruar, por qė njėkohėsisht ėshtė dhe njė fjalė e urtė, por qė lidhet me tematikėn e fjalėve nė pėrdorim: Guri ny vend rand isht, gjithkush e di.

    Sikur shihet autori i Abetares njohuritė nga Dituria e natyrės i ka dhėnė shumė tė thjeshta, tė qarta e tė renditura logjikisht. Shkalla e vėshtirėsive ėshtė rritur nga tema nė temė.

    Nė pjesėn “Fjalė pėr qiellin” njohuritė nga natyra gėrshetohen me elementet themelore tė astronomisė. Ka fjalė qė paraqesin njė fjalor tė bollshėm pėr qiellin dhe dukuritė qė kanė tė bėjnė me tė, si: qijell, dijell, han, yll, mot, erė, re, borė, akull, shi, breshen, vetim, rrfe, mjegull, e:r, si dhe folje qė tregojnė e sqarojnė dukuritė nė fjalė, si: me fry erė, me bumullu, me vetu, me shkrep, me pikrru. Mė poshtė vazhdohet me fjali tė thjeshta: Er fryn. Qijelli sat bumullan. Shi:u pikrran pike pike. Liqe:ni bahet prej shiut tuj ik. Breshyn u kap.

    Theksojmė se nė ndonjė rast nėn ndikimin e gjuhės turke-osmane renditja e fjalėve nuk pėrputhet me natyrėn e ndėrtimit tė fjalive nė gjuhėn shqipe. Psh: Er fryn., Breshyn u kap.

    Pjesa “Fjalė pėr kohėn” pėrmban fjalėt e nevojshme qė shpjegojnė pėrcaktime tė shumta pėr temėn, si: vje:t, muj, jav, djell, dit, nat, ēas (sot), natje, mramje, ve:r, vjesht, dimyn, prendve:r, fresk, ftoft, xet, terr, drit, von, he:ret, etj. Kėto fjalė, tė vendosura radhazi, paraqesin koncepte pėr kohėn me emra pėr periudha, pėr njėsi, pėr matjen, pėr zgjatjen e saj, pėr stinėt, pėr dukuritė atmosferike, etj.

    Kjo temė ka njė shkallė mė tė lartė vėshtirėsie, konceptet janė vėrtetė tė thjeshta, por disi mė abstrakte, mė pėrgjithėsuese, qė lidhen jo me njė send konkret dhe tė prekshėm pėr fėmijėt, si koncepti: vjet, muj, jav, ver, vjesht, dimyr, prendver, me dukuri atmosferike, si: fresk, ftoft, xet, terr, drit, von, heret.

    Sapo paraqet tri folje me ardh, me kalue, me fluturue qė lidhen logjikisht me fjalėn vjetėt, kėshtu qė edhe mund tė kuptohen si njė fjali e pėrbėrė me tre kallėzues, menjėherė autori fillon me fjalitė: Vjetyt fare shpejt vin. Vjen, kalan, shkan ntrinija. Koha si zak fluturan. Punyn e mramjes ny natje mas le. اas pyr ēas mas rri. Dimyn, ve:r knda, shkruj. Papuna trok t’ban. Sikur shihet nė kėtė temė numri i fjalive ėshtė shtuar, gjithashtu edhe niveli i tyre, mendimi qė ata shprehin ėshtė mė pėrgjithėsues, mė abstrakt. Shumė interesante ėshtė fjalia e ndėrtuar me tre kallėzues: Vjen, kalan, shkan rinia (nė tekst ntrinija). Tė gjitha kėto fjali lidhen me punėn, me kohėn dhe me shfrytėzimin e saj. Kėshillat morale qė jepen, janė me shumė vlerė pėr edukimin e fėmijėve dhe pasqyrojnė vlerat mėsimore dhe edukative tė mėsimit, ashtu siē e konceptonte vlerėn e diturisė Hafiz Aliu.

    Nė vazhdim trajtohet tema “Fjalė pėr besimin”, ku jepen njohuri fillestare nė pėrshtatje edhe me mundėsitė dhe nivelin e fėmijėve. Nepėrmes njė teksti tė lidhur autori shtron nė mėnyrė tė thjeshtė dhe tė qartė shtyllat e besimit islam. Nė pamje tė parė ėshtė njė grumbull fjalėsh e shprehjesh, por duke i lidhur ato ne nxjerrim tė plotė dhe tė qartė kėto njohuri: Zoti (Perėndia) gjithēka isht ai e shpif (e krijon). Zoti (ėshtė) nji. Shak nuk ka. Ne na ka ēu qitabe edhe pejgamber. Edhe dita e qametit njimend isht. Mir e keq, gjith e cili send prej Zotit vjen. Mas deke prap ke m’ju njall. Muhammedi alejhi-s-selam Robi dashtun i Zotit isht. T’gjithave i besu:m. Kėto ide janė tė njohura pėr tė gjithė, prandaj edhe nuk kanė nevojė pėr t’u analizuar. Nė kushtet e mėsimit pėr fėmijėt e klasės sė parė autori nė mėnyrė tė thjeshtė, me fjali tė shkurtra e tė kuptueshme parashtron idetė mė themelore tė besimit.

    Pjesa “Pėrsėri fjalė pėr kohėn” nuk ėshtė pėrsėritje e temės sė mėparshme, ajo ėshtė mė e zgjeruar, nė vend tė fjalėve ka pėr bazė fjalitė qė kanė karakter pyetės me pėrgjigjet pėrkatėse. Trajtimi metodik i lėndės ndryshon. Mėsimi zhvillohet nė formė pyetjesh e pėrgjigjesh mes mėsuesit (librit) dhe nxėnėsit.

    Pyetje tė tilla kanė tė bėjnė me vitin, muajt, javėt, ditėt, orėt, minutat e sekondat, ato kanė njė shkallėzim tė natyrshėm dhe krijojnė njė tabllo tė qartė pėr kohėn dhe lidhjet logjike mes pėrbėrėsve dhe njėsive tė saj.

    Ja pėr konkretizim pyetjet e paraqitura: Nji vjet sa muj isht? Nji muj sa jav isht? Nji jav sa dit ka? Nji muj sa dit ka? Nji dit sa ēas isht? Nji ēas sa dekike ka? Nji dekike sa sanije ka?

    Kėtyre pyetjeve u jipen pėrgjigjet pėrkatėse: Nji vjet dymdhet muj isht, nji muj katyr jav isht, nji jav shtat dit ka, nji muj tridhet dit ka, nji dit dymdhet ēas isht, nji ēas gjashdhet dekike ka dhe nji dekike gjashdhet sanije ka.

    Njė tjetėr pjesė ka pėr subjekt kohėn. Ajo titullohet “Emrat pėr kohėn”. Edhe kėtu nuk ka pėrsėritje, ka elemente tė reja. Nėpėrmjet kėsaj pjese jepen emrat e ditėve dhe tė muajve. Shėnojmė se emrat e muajve jepen sipas kalendarit hėnor, nė gjuhėn arabe.

    Shtojmė se kėto emra jepen vetėm si fjalė, pa u pėrdorur nė fjali.

    Emrat e ditėve i vendos sipas kėsaj radhe: E brende, e shtunde, e dill, e hane, e martė, e myrkurr dhe e enjte. Autori duke u nisur nga tradita e besimit islam java fillon me ditėn e xhuma, qė ėshtė edhe ditė feste, por tė bėn pėrshtypje se kjo ditė emėrtohet e brende (e premte)

    Pėr emrat e muajve thekson se ata janė pėrcaktuar nė dy mėnyra nė bazė tė kalendarit hėnor e atij diellor. Sipas hėnės emrat e muajve i shėnon: Muharrem, Safer, Rebi’u-l-evvel, Rebi’ul-ahir, Xhumadi-l-evvel, Xhumadi-l-ahir, Rexhep, Sha’ban, Ramazan, Sheval, Zi-l-ka’de dhe Zi-l-hixhxhe.

    Duke vazhduar paraqitjen e pėrmbajtjes sė pjesėve i vjen radha “Emrat e mujve dijellit”. Kjo ėshtė njė pjesė e gjatė, ku jepen emrat e muajve si vijon: Mars, Prill, Maj, Qershyr, Korrik, Gusht, Briti, Britni, Britmuri, Shinondre, Kallnur dhe Shkurt hem frur.

    Pas muajve jepen stinėt. Pyetjes: Nji vjet sa copa ka, i jepet pėrgjigja: Nji vjet katyr copa ka.

    Autori pėr konkretizim tė pėrgjigjes jep emrat e stinėve: Prandver, ver, vjeshtė e dimyn. Njėkohėsisht me kėtė nė vazhdim jepen muajt qė pėrfshin secila stinė si dhe karakteristikat atmosferike tė secilės prej tyre.

  19. #19
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    24-04-2006
    Vendndodhja
    Europe
    Postime
    222
    Se nuk ja vlen te lexohet kjo teme, por mendoj se te gjithe keta kane qene bashkepunetore te pushtuesit 500 vjecar. Ne cdo fjali ka fjale qe si kuptoj dot sepse nuk e di gjuhen e armikut!

    Lexoni: Pėr emrat e muajve thekson se ata janė pėrcaktuar nė dy mėnyra nė bazė tė kalendarit hėnor e atij diellor. Sipas hėnės emrat e muajve i shėnon: Muharrem, Safer, Rebi’u-l-evvel, Rebi’ul-ahir, Xhumadi-l-evvel, Xhumadi-l-ahir, Rexhep, Sha’ban, Ramazan, Sheval, Zi-l-ka’de dhe Zi-l-hixhxhe.

    Ky lloj mund te jene personalitete te shquara te botes joshqiptare.

  20. #20
    Il padrino Maska e DEN_Bossi
    Anėtarėsuar
    31-07-2006
    Vendndodhja
    Shkoder-Tirane
    Postime
    450
    Per faktin se perdoren emra dhe terma turqisht ke te drejte por ky nuk eshte faji im pasi une jam munduar te jem origjinal ne theniet dhe termat qe autoret kane perdorur.

    Per sa i perket autorve qe une u jam rreferuar , ato jane njerezit me te nderuar, personat qe i kane kushtuar jeten e tyre kambit dhe gjuhes shqipe.

    Psh. z. Faik Luli qe referohet me shume ka keto tituj si mesues dhe pedagog i gjuhes shqipe eshte vlersuar;

    1. Me titullin “Arsimtar i Dalluar” viti 1962

    2. Me urdherin “Naim Frasheri” Kl. I-re, ne vitin 1987

    3. Me titullin “Mesues i Popullit” viti 1993

    4. Me titullin « Doctor Honoris Causa » viti 2000

    Ka botuar:

    - 10 libra e tekste mesimore per metodiken e gjuhes shqipe e letersine nga kopshti deri ne arsimin e larte

    - 20 libra per shkollen, historine e arsimit dhe kulturen islame

    - Mbi 200 artikuj, studime e kumtesa ne 40 gazeta e revista brenda e jashte vendit

    - Ka redaktuar 24 libra

    - Ka perfshire 25 materiale e studime ne botime te akademise se Shkencave, Universiteteve, Muzeut e Medresese etj.

    E kshtu te dashur lexues , une nuk kam dhe nuk di ku te gjej referues me te mire dhe me me vlere.

    Faleminderit
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DEN_Bossi : 15-08-2006 mė 10:22

Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Ē'mendim keni pėr nacionalizmin shqiptar?
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 25-09-2012, 16:09
  2. Nacionalizmi si nocion dhe zbatimi i tij ne praktike!
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 14-09-2009, 17:27
  3. Mbi konfliktin nė Komunitetin Musliman Shqiptar
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 27-03-2009, 10:00
  4. Cili ėshtė synimi i AKSH-sė?
    Nga Faik nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 65
    Postimi i Fundit: 04-12-2003, 04:22
  5. Kombi shqiptar ne prag te mijevjeēarit te trete - shkruar nga Ismail Kadare
    Nga Kallmeti nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 18-12-2002, 09:26

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •