Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 21
  1. #1
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919

    Pyetje-Pergjigje

    DR. ZAKIR NAIK – President I Fondacionit Pėr Hulumtime Islame
    Dr. Zakir Naik ėshtė mjek me profesion, dhe ėshtė i njohur si njė orator ndėrkombtarė i Islamit dhe i Religjionit krahasues .Me punėn e tij Dr. Zakir Naik arrin ti sqaroj qėndrimet e Islamit dhe ti pastroj konceptet e gabuara rreth Islamit ,duke e shfrytėzuar Kur'anin ,hadithin e vėrtetė dhe shkrimet e tjera fetare si bazė,duke e shfrytėzuar logjikėn dhe arsyen dhe faktet shkencore. Ai ėshtė 37 vjeqarė.
    Dr. Zakiri ėshtė i njohur pėr analizat e tijė kritike dhe pėr pėrgjigjjet bindėsė pėr pyetjet sfiduese tė bėra atij nga ana e shikuesve pas paraqitjeve tė tij Publike deri nė vitin 2002 Dr. Zakir Naik ka dhėnė mė se 600 intervista publike nė SHBA,Kanada,Britani,Arabinė Saudite , E.B.A ,Kuwait,Katar, Bahrain, Afrikėn Jugore, Mauritanijė, Australijė, Malejzi,Singaporė, Hongkong, Tailand, dhe shumė intervista nė Indijė . He has successfully participated in several symposia and dialogues with prominent personalities of other faiths. His public dialogue with Dr. William Campbell (of USA), on the topic, “The Qur’an and the Bible in the light of Science” held in city of Chicago, U.S.A., on April 1, 2000 was a resounding success. Sheikhu Ahmed Deedat oratori me fame botėrore pėr qėshtjet Islame dhe religjion krahasues e ka quajtur Dr. Zakirin "Deedat plus" nė 1994,nė Maj tė vitit 2000 Dr. Zakir Abdul-Karim Naiku ju ėshtė dhėnė njė dekorat pėr tė arriturat nė fushėn e Da’wetit dhe pėr studimet nė fushėn e Religjionit krahasues dhe me mbi shkrimin "Bir cfarė ke arritur ti pėr katėr vite unė nuk kamė arritur 40 dhjetė vite tė arrijė , Elhamdulilah.” Dr. Zakir Naiku ėshtė autor i disa librave nga fusha Islamit dhe religjionit krahasues dhe ,po ashtu ka tė inqizuara mė shumė se 100 biseda tė tij dhe diologje nė video kaseta.Librat e tij janė : .

    1.PĖRGJIGJE NDAJ PYETJEVE MĖ TĖ RĖNDOMTA NGA ANA E JO MUSLIMANĖVE
    2. KURANI DHE SHKENCA MODERNE E PAJTUESHME APO JO E PAJTUESHME
    3. KONCEPTI MBI ZOTIN NĖ RELIGJIONET E MĖDHA
    4. ISLAMI DHE TERRORIZMI
    5. TĖ DREJTAT E FEMRĖS NĖ ISLAM -TĖ MBROJTURA APO TĖ CUNGUARA ?
    6. KURANI A DUHET Tė LEXOHET ME KUPTIM ?
    7. A ĖSHTĖ KURANI FJALĖ E ZOTIT ?

  2. #2
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    PĖRGJIGJE NDAJ PYETJEVE MĖ TĖ RĖNDOMTA ANA E JO MUSLIMANĖVE



    Da’weti ėshtė obligim

    Shumica e muslimanėve e dinė se Islami ėshtė fe pėr tė gjithė njerėzit .
    Allahu ėshtė Zoti i tėrė Universit, dhe Muslimanėve iu ėshtė besuar detyra qė ta bartin porosinė e Tij tek tė gjithė njerėzit, por pėr fat tė keēė, shumica e Muslimanėve sot janė bė tė shurdhėrėt nė raport me kėtė obligim! Pėrderisa ne e pranojmė Islamin si mėnyrėn mė tė mire tė jetesės pėr vetėn tonė ,shumica nga ne janė tė pavullnetshėm pėr ta ndarė kėtė njohuri me ata tek tė cilėt ende nuk ėshtė transmetuar porosia .
    Fjala Arabe Da’weh ka kuptimin e thirrjes apo ftesės . Nė kuptim Islam nėnkupton pėrpjekje pėr ta pėrhapur Islam.

    Kur’ani famshėm thotė :
    “ Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me veprimet tuaja".

    [Kur’an 2:140]

    pyetjet mė tė shpeshta

    Me qėllim tė transmetimit tė mesazhit tė Islamit, dhe qė debati tė rrjedhė nė mėnyrė tė duhur . Kurani I famshėm thotė :

    Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira...”

    [Kur’an 16:125]
    Bartja e mesazhit tė Islamit tek jo-Muslimėt zakonisht nuk ėshtė e mjaftueshme qė vetėm tė cekėt natyra pozitive e Islamit,shumica e jo-Muslimanėve nuk janė tė bindur rreth tė vėrtetėsisė sė Islamit pėr arsye sepse janė ca pyetje tė pa pėrgjigjura rreth Islamit nė mendjet e tyre dhe qė qėndrojnė si tė tilla .
    Ata munden qė tė pajtohen me pohim tuaj rreth natyrės pozitive tė Islamit,por me tė njėjtėn fryme ata do thonė - “Ah! Por ju jeni po tė njėjtit Muslimanė qė martojnė mė shumė se njė grua , Ju jeni po tė njėjtit njerėz qė e pėrulni gruan duke I mbajtur ato nėn shami ,ju jeni fundamentalistė , etj .”
    Personalisht unė preferoj qė ta pyes jo-Muslimanin drejtpėrdrejtė ,me ato njohuritė e tyre tė kufizuara ,pa marrė parasysh a janė tė drejta apo tė gabuara ,prej cilit burim vijnė dhe ēka ata ndiejnė rreth Islamit ėshtė gabim.
    Unė i inkurajoj ata qė tė ndihen shumė tė lirė dhe tė hapur dhe qė tė i bindi se unė jam nė gjendje tė pranoj kritika ndaj Islamit.
    Nė vitet e kaluara tė eksperiencės time nė fushėn e Da’wetit ,unė kam kuptuar se janė pothuajse rreth njėzet pyetje tė zakonshme qė njė jo-Musliman i zakonshėm i ka rreth Islamit. Kur do qė e pyet njė jo-Musliman “Ēka mendon se ėshtė gabim nė Islam ”ai do i ketė pesė apo gjashtė pyetje ,dhe kėto pyetje do jenė mes atyre njėzet pyetjeve tė zakonshme .

    Pėrgjigjet logjike munden qė ta bindin shumicėn

    Njėzet pyetjet mė zakonshme rreth Islamit munden qė tė marrin pėrgjigje me anė tė arsyes dhe logjikės .Shumica e jo-Muslimanėve munden qė tė binden me anė tė kėtyre pėrgjigjeve .Nėse muslimani i mban nė mend kėto pėrgjigje i inshAllah ai do tė ketė sukses ne daw’et , dhe nėse nuk arrin ta bind jo -Muslimanin rreth vėrtetėsisė komplete tė Islamit,minimumi do jetė largimi i koncepteve tė gabuara rreth Islamit dhe neutralizimin e tė menduarit negativ rreth Islamit dhe Muslimanėve qė jo-Muslimanėt e kanė kėtė opinion.Vetėm ca jo-Muslimanė kanė kundėr argumente ndaj kėtyre pėrgjigjeve,pėr tė cilat mundet qė tė kėrkohen mė shumė informacione .

    Konceptet e gabuara pėr shkak tė mediave

    Konceptet e gabuara rreth Islamit zhvillohen nė mendjen e shumicės sė jo-Muslimanėve pėr arsye se nė mėnyrė konstante janė tė bombarduar me informata jo tė vėrteta rreth Islamit. Mediat ndėrkombėtare janė tė kontrolluar nga bota perėndimore , pa marrė parasysh a ėshtė fjala pėr ndonjė kanal satelitor,radio stacion , apo ndonjė gazete,revistė apo edhe libėr. Kohėve tė fundit Interneti ėshtė bėrė njė medium shumė i fuqishėm i informimit. Interneti pėr shkak se nuk ėshtė i kontrolluar nga askush aty gjinden njė sasi e madhe e propagandės helmuese kundėr Islamit nė Internet .Natyrisht qė muslimanėt janė duke e pėrshtatur kėtė mjetė pėr ta paraqitur imazhin e drejtė tė Islamit dhe Muslimanėve,por ende janė larg nėse krahasohen me propagandėn qė bėhet kundėr Islam. Shpresoj se pėrpjekjet e Muslimanėve do tė rriten dhe do tė vazhdojnė mė tutje.

    Konceptet e gabuara ndryshojnė gradualisht me kalimin e kohės

    Pyetjet me tė zakonta rreth Islamit janė nga mė tė ndryshmet ,nga periudha te ndryshme . Kjo pėrmbledhje e pyetjeve ėshtė bazuar nė kohėn e tashme. Para ca dekadave mė herėt , pėrmbledhje e pyetjeve ka qenė tjetėr dhe pas ca dekadave prapė do jenė tjera , pėrmbledhje e pyetjeve mund tė ndryshoj varėsisht se si Islami ėshtė projektuar nga ana e mediave.

    Konceptet e gabuara janė tė njėjta nė tėrė botėn

    Unė kam kontaktuar me njerėz nė pjesė tė ndryshme tė botės dhe kam kuptuar se po kėto njėzet pyetje rreth Islamit janė mė tė shpeshtat kudo .
    Munden me qenė edhe ca pyetje tjera shtesė,e qė varen nga vendi, kultura .Pėr shembull nė Amerikė,njė pyetje shtesė qė do tė hasni ėshtė - “ Pse Islami e ndalon marrjen dhe dhėnien e kamatės ?”
    Nė kuadėr tė kėtyre njėzet pyetjeve i kam pregaditur edhe ca pyetje te zakonshme qė pėrshtaten nga ana e Indianėve jo-Musliman .Pėr shembull “Pse muslimanėt e konsumojnė mishin ?” Arsyeja pėr futjen e kėsi lloj pyetjesh , ėshtė se njerėzit me prejardhje indiane janė sot tė pėrhapur nė tėrė botėn ,dhe se sot ata e pėrbėjn 20% apo 1/5 e popullsisė sė botės .Dhe pėr kėtė arsye pyetjet e tyre janė bėrė tė zakonshme pėr jo –Muslimanėt kudo nė botė.

    Konceptet e gabuara tė jo-Muslimanėve qė kanė studiuar Islamin

    Sot ka shume jo-Muslimanėve qė kanė studiuar Islamin Shumica e tyre kanė lexuar vetėm libra pėr Islamin tė shkruara nga kritikėt e predisponuar tė Islamit.
    Kėta jo-Musliman kanė njė pėrmbledhje shtesė tė koncepteve tė gabuara mbi Islamin. Pėr shembull ata pohojnė se kanė gjetur kontradikta nė Kur’an , ata pohojnė se Kur’ani ėshtė jo-shkencor , etj.
    Po ashtu ėshtė njė pėrmbledhje shtesė e pėrgjigjeve tė kėtyre koncepteve tė gabuara qė janė prezent nė mesin e jo-Muslimanėve , tė cilėt kanė studiuar Islamin nga burime jo tė pastėrta .Po ashtu unė jam pėrgjigjur nė njėzet pyetje shtesė qė janė mė pak tė pėrhapura ndėr jo- Muslimanėt nė fjalimet e mia publike dhe nė librin
    “Pėrgjigje ndaj pyetjeve tė zakonshme rreth Islamit nga ana e jo –Muslimanit i cili ka ca njohuri mbi Islamin”.

  3. #3
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    1. POLIGAMIA

    Pyetje:

    Pse mashkulli ėshtė I lejuar qė tė ketė mė shumė se njė grua me Islam ? ose .pse Poligamia ėshtė e lejuar nė Islam ?

    Pėrgjigjja:

    1. Definicioni i Poligamisė

    Poligamia ėshtė njė sistem i martesės ku njė person ka mė shumė se njė bashkėshorte . Poligamia mundet qė tė jetė e dy llojesh .Njėra ėshtė kur mashkulli marton mė shumė se njė grua ,dhe tjetra ėshtė poliandria kur gruaja marton mė shumė se njė burrė .Nė Islam, poligamia e kufizuar lejohet ,ndėrsa poliandria ėshtė e ndaluar kompletisht.
    Tash bie edhe pyetja origjinale ,pse mashkullit iu ėshtė lejuar qė tė ketė mė shumė se njė grua ?

    2. Kur’an ėshtė I vetmi libėr fetar me citat tė shenjė qė thotė ,
    “martoje vetėm njė ”.


    Kur’ani ėshtė i vetmi libėr fetar nė tėrė faqen e botės qė pėrmban citatin ‘martoje vetėm njė’. Nuk ka asnjė libėr tjetėr fetar qė e udhėzon mashkullin qė tė ketė vetėm njė grua. Nė asnjėrin nga pėrshkrimet fetare ,pa marrė parasysh a ėshtė fjala pėr
    Vedas, pėr Ramayan, apo Mahabharat, apo Geeta, Talmudin apo pėr Biblėn a munden qė tė gjinden ndalesa nė kėtė ēėshtje ,rreth numrit tė grave.
    Bazuar nė kėto pėrshkrime njė mashkull mundet tė martoj aq sa dėshiron. Mė vonė priftėrinjtė Hindus dhe tė Kishės krishtere e kane kufizuar numrin e grave nė njė .
    Shumė personalitete fetare Hinduse ,duke u bazuar ne pėrshkrimet e tyre ata kanė pasur shumė gra .Mbreti Dashrat,babai i Rama’s ka pasur mė shumė se njė grua. Krishna ka pasur disa gra .
    Nė kohėrat e hershme ,tė krishterėve iu ėshtė lejuar qė tė martojnė gra aq sa dėshirojnė ,pėr shkak se Bibla nuk ka pasur kufizime nė numrin e grave .Vetėm para ca shekujve Kisha e ka kufizuar numrin e grave nė njė .
    Poligamia ėshtė e lejuar nė Hebraizėm , bazuar nė ligjin e Talmudit “ Abrahami “ i ka pasur tri gra ,dhe “ Solomoni “ i ka pasur njė qind gra .
    Praktikimi i poligamisė ka vazhduar deri sa Rabini Gershom ben Jehudah (960 P.K deri 1030 E.K) e ka lėshuar njė dekret kundėr poligamisė. Komunitet Hebreje Sefardik qė jetojnė nė vendet muslimane kanė vazhduar qė ta praktikojnė deri nė vitin 1950,kur nė formė tė aktvendimit Paria e Rabinėve e Izraelite ka forcuar kėtė ndalesė , me tė cilėn ka ndaluar martesėn me mė shumė se njė grua.

    *Shėnim Interesant: - Deri me 1975 ne regjistrimin e popullatės nė Indi, Hindus janė mė mė poligamik se sa Muslimanėt. Raporti i ‘Komitetit pėr statusin e gruas nė Islam’,tė publikuar me 1975 e cekė nė faqen 66 dhe 67 se pėrqindja e martesave poligamike nė mes tė viteve 1951 dhe 1961 ishte 5.06 % tek Hindusėt dhe vetėm 4.31% tek muslimanėt .Bazuar nė ligjin Indian vetėm meshkujt muslimanė janė tė lejuar qė tė kanė mė shumė se njė grua,dhe se ėshtė ilegale pėr ēdo jo-Musliman nė India qė tė ketė mė shumė se njė grua .Edhe pse duke qenė ilegale Hindusėt kanė mė shumė martesa poligamike se sa Muslimanėt. Mė herėt nuk ka pasur kufizim madje as pėr meshkujt Hindusė rreth numrit tė lejuar tė grave .Me 1954 kur me anėn e aktit Hindu tė Martesės tė aprovuar ėshtė bėrė ilegale pėr Hindusėt qė tė kenė mė shumė se njė grua .Pėr momentin Ligji Indian
    qė i kufizon Hindusėt qė tė kenė vetėm nga njė grua e “ jo shkrimet e shenjta Hinduse”
    Ta bėjmė njė analizė ,pse Islami e lejon mashkullin qė tė ketė mė shumė se njė grua .

    2. Kur’ani e lejon poligaminė e kufizuar

    Sikurse e ceka mė herėt , Kur’ani ėshtė i vetmi libėr fetar nė tėrė faqen e botės qė pėrmban citatin ‘martoje vetėm njė ‘.Kuptimi I kėsaj fraze vjen nga
    Surah Nisa e Kur’anit tė famshėm :
    “ .. martohuni me ato gra qė ju pėlqejnė; me dy, me tri e me katra. E nėse i frikoheni padrejtėsisė (ndaj tyre), atėherė vetėm me njė...”
    [Kuran 4:3]

    Para se Kur’ani tė shpallej,nuk ka pasur kufizim pėr poligaminė dhe mashkulli ka mundur tė martoje numėr tė grash ,disa deri qindra. Islami e vendos njė kufi, e qė ėshtė katėr gra . Islami i jep mashkullit leje qė tė martojė dy,tri,katėr gra,por me kusht qė tė jetė i drejtė me ato .
    Nė tė njėjtėn Sure En Nisa ajeti 129 thotė :
    Ju kurrsesi nuk do tė mund ta mbani drejtėsinė mes grave ....”
    [Kur’an 4:129]

    Pėr kėtė poligamia nuk ėshtė Ligj por njė pėrjashtim .Shumė njerėz kanė koncepte tė gabuar se pėr Muslimanin ėshtė obligative qė tė ketė mė shumė se njė grua .
    Nė Islam janė pesė kategori qė bėnė tė veprohen dhe janė tė ndaluara qė tė veprohen :

    1) Farz’ qė ėshtė detyrim dhe obligim
    2) Mustehab e rekomanduar apo inkurajues
    3) Mubah e lejuar & pranuar
    4) Mekruh jo e rekomanduar apo jo inkurajuese
    5) Haraam e ndaluar

    Poligamia bie nė kategorinė e mesin nė gjėrat qė janė tė lejuar & pranuara .Nuk mund tė themi qė njė musliman i cili ka dy,apo tri ,apo katėr gra ėshtė mė musliman se ai qė ka vetėm njė grua.

    3. Jetėgjatėsia e femrės ėshtė me e gjate se e mashkullit.

    Nga natyra, meshkujt dhe femrat janė lindur ne njė pėrpjesėtim pėrafėrsisht tė njėjte. Fėmiu femėr ka imunitet me shume se femiu mashkull. Femiu femėr mund ti luftoj mikrobet dhe sėmundjet me mire se fėmiu mashkull. Pėr ketė arsye, gjate viteve pediatrike, ka me shume vdekje ne mes te meshkujve krahasuar me femrat.
    Gjate luftėrave, me shume janė vrare meshkujt krahasuar me femrat. Me shume meshkuj vdesin ne aksidente dhe prej sėmundje se gratė. Jetėgjatėsia e femrės ėshtė me e gjate se e mashkullit dhe pėr kėtė ka me shume ne bote te veja se vejanė.

    5. India ka me shume popullate mashkullore se femėrore, pėr shkak te
    Foeticideve(aborteve) dhe infanticideve (vrasjeve sė fėmijve) femėrore.


    India ėshtė njėra nga vendet e pakta, krahasuar me shtet tjera fqinje, nė tė cilat popullata femėrore ėshtė me e paket se ajo mashkullore. Arsyeja qėndron nė vlerėn e larte tė infanticideve femėrore ne Indi, dhe ne fakt me shume se njė milion fetuse femėrore janė abortuar ēdo vit nė kėtė shtet, dhe me vone janė identifikuar si femra. Nėse kjo praktike e keqe ndalet, atėherė India gjithashtu do tė ketė me shume femra krahasuar me meshkujt.

    6. Popullata femėrore nė botė ėshtė me e madhe se ajo mashkullore.

    Nė SH.B.A numri i femrave tejkalon numrin e meshkujve pėr 7.8 milion. Vetėm New York ka 1 milion femra me shume krahasuar me numrin e meshkujve, dhe nga popullata mashkullore, njė e treta janė homoseksual ( pervers).SH.B.A si tėrėsi ka me shume se 25 milion homoseksual. Kjo do te thotė se kėta njerėz nuk dėshirojnė tė martojnė femra. Britania e madhe ka 4 milion femra me shume krahasuar me meshkujt. Gjermania ka 5 milion femra me shume krahasuar me meshkujt. Rusia ka 9 milion femra me shume se meshkuj. Vetėm Zoti e di sa me shume femra ka ne tere boten krahasuar me meshkujt.

    7. Frenimi i secilit mashkull tė ketė vetėm njė grua nuk ėshtė edhe aq praktike e vėrtetė.

    Edhe nėse ēdo njeri martohet vetėm me njė grua, prape do mbesin me shume 30 milion femra ne Sh.B.A, te cilat nuk kanė mundėsi tė kenė burra (duke marre ne konsiderim se Amerika ka 25 milion homoseksual).Ne Britani tė madhe do tė ketė me shume se 4 milion, 5 milion femra ne Gjermani dhe 9 milion femra ne Rusi te cilat nuk kanė mundėsi tė gjejnė njė burrė. Supozojmė qe motra ime te jete njėra nga motrat e pamartuara qe jeton ne Sh.B.A, OSE QE AJO TĖ JETE MOTRA E JOTE . Vetėm dy opsione mbesin pėr tė, ajo gjithashtu marton njė njeri i cili tanimė ka njė grua ose te behet” prone publike”. Nuk ka tjetėr opsion. Te gjitha ato qė janė modeste do te zgjedhin te paren.
    Shume gra nuk kane dėshirė ta ndajnė burrin e tyre me gratė tjera. Por nė Islam kur situata mendohet tė jetė e nevojshme, gratė Muslimane nė besimin e tyre mund qe tė mbajnė (bartin) njė humbje personale, pėr ta parandaluar njė humbje mė tė madhe, qė tė dalin motrat tjera Muslimane tė bėhen “prone publike”.

    8. Tė martuarit me njė burrė tė martuar ėshtė mė e preferueshme se tė shėndrrohen nė 'pronė publike '

    Nė shoqėrinė perėndimore ėshtė e zakonshme pėr njė njeri tė ketė dashnore ose te shtoj lidhjet e dashurisė jashtėmartesore, nė tė cilat raste, gruaja udhėhiqet nė njė turpėrim dhe ėshtė e pambrojtur. Shoqėria e njėjte, sidoqoftė nuk mund tė pranoj tė ketė mashkulli me shume se njė grua,nė tė cilat raste gratė mbesin tė ndershme,nė pozite tė denjė dhe udhėheqin jetė tė mbrojtur.
    Nė ketė mėnyre vetėm dy opsione mbesin pėr gruan e cila nuk mund te gjen burrė, te martohet me njeri te martuar ose te behet “prone publike”. Islami preferon ti jap gruas pozite nderi duke i lejuar opsionin e pare dhe duke mos i lejuar opsionin e dyte. Ka disa arsye tjera pse Islami e ka lejuar poligaminė e kufizuar por kryesorja ėshtė qe te mbroj modestinė e gruas.

  4. #4
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    2. POLIANDRIA

    Pyetje:

    Nėse mashkullit i lejohet tė ketė me shume se njė grua, atėherė pse pra Islami ndalon njė grua qė tė ketė me shume se njė burrė?

    Pėrgjigje :

    Shume njerėz, pėrfshirė edhe disa muslimane pyesin a ėshtė e logjikshme t’u lejohet mashkullit musliman tė ketė me shume se njė grua, gjersa u mohohet e drejta e njėjte grave. Sė pari me lejoni te konstatoj prerazi, se themeli i njė shoqėrie Islame ėshtė i drejte dhe I barabarte. Allahu ka krijuar burrat dhe gratė tė barabarte, por me aftėsi dhe pėrgjegjėsi tė ndryshme. Burrat dhe gratė janė tė ndryshme ne aspektin psikologjik..Rolet dhe pėrgjegjėsit e tyre janė te ndryshme. Burrat dhe gratė janė te barabarte ne islam por jo identik. Shumė njerėz duke pėrfshirė ca musliman, pyesin rreth logjikės e tė lejuarit qė Muslimani tė ketė mė shumė se njė grua pėrderisa nė tė njėjtėn kohė ja ndalon kėtė tė drejtė gruas.
    Sė pari do ta ceku prerazi ,se baza e shoqėrisė Islame ėshtė drejtėsia dhe barazia. Allahu e ka krijuar mashkullin dhe gruan tė barabartė ,por me mundėsi tė ndryshme dhe pėrgjegjėsi tė ndryshme. Mashkulli dhe gruaja janė tė ndryshėm,si nė aspektin
    Psikologjik dhe Fiziologjik .

    Detyrat dhe pėrgjegjėsit e tyre janė tė ndryshme .
    Burri dhe gruaja janė tė barabartė nė Islam,por nuk janė tė njėjtė.
    Surah Nisa’ ajeti 22 deri 24 tregon se kėnd Burri Musliman nuk mundet qė tė martojė ,mė tutje nė Surah Nisa’ ajeti 24 “
    “ Nuk u lejohet tė martoheni me gra tė martuara”

    Pikat nė vijim e sqarojnė arsyen pse poliandria ėshtė e ndaluar nė Islam :

    1. Nėse burri ka mė shumė se njė grua,prindėrit e fėmiut tė lindur nė kėtė rast do tė identifikohen lehtė,sikurse babai dhe nėna. Nė rast se gruaja e martuar me mė shumė se njė burrė,nė kėsi rasti vetėm nėna e fėmiut tė lindur do tė identifikohet e jo edhe babai. Islami i ka dhėnė rėndėsi tė pa masė identifikimit tė dy prindėrve,si nėnės dhe babait. Psikologėt tregojnė se fėmijėt qė nuk i njohin prindėrit e tyre e veēanėrisht babanė e tyre ata bien nė trauma dhe shqetėsime tė ndryshme mentale. Shpesh ata kanė njė fėmijėri jo tė lumtur. Pėr kėtė arsye Fėmijėt e prostitutės nuk kanė fėmijėri tė lehtė .
    Nėse fėmiu ėshtė i lindur nga kėsi lidhje dhe pasi pranohet nė shkolle,kur gruaja pyet pėr emrin e babait ,asaj do I duhet qė tė jep dy apo mė shumė emra !
    Jam nė dijeni pėr tė arriturat e fundit nė shkencė qė kanė bėrė tė mundur qė tė identifikohet qė tė dy prindėrit me ndihmėn e testeve gjenetike. Kjo pikė nėse ka qenė e aplikueshme nė tė kaluar sot nuk ėshtė pėr momentin.
    2. Burri ėshtė mė poligamik pėr nga natyra ,krahasuar me gruan.
    3. Biologjikisht ,ėshtė shumė mė e lehtė pėr burrin qė tė kryej detyrat e tij ,si burrė edhe pse i ka disa gra .Njė grua nė pozitė tė tillė,qė ti ketė disa burra ,nuk do tė arrij qė ti pėrmbush detyrat e saja si njė grua. Gruaja i nėnshtrohet disa ndryshimeve psikologjike dhe tė sjelljes pėr shkak tė fazave tė ciklit menstrual nėpėr tė cilat ajo kalon.
    4. Njė grua qė ka mė shumė se njė burrė,do tė ketė disa partnerė seksual nė tė njėjtėn kohė dhe do tė jetė njė mundėsi tė madhe qė tė pėrfitoj sėmundje tė transmetuara seksualisht apo sėmundje venerike dhe tė cilat munden qė tė transmetohen te burri i saj madje edhe nėse tė gjithė nga ata nuk kanė seks jashtė martesorė. Ky nuk ėshtė rasti kur burri ka mė shumė se njė grua ,dhe asnjėra nga ato nuk kanė kontakt seksual jashtė martesorė .
    Arsyet e larte cekura janė vetėm ca qė munden lehtė tė identifikohen .Por me siguri ka mė shumė arsye pse Allahu me Urtėsinė e Tij tė Pafund e ka ndaluar poliandrinė.

  5. #5
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    4. HIXHABI PĖR GRUAN

    Pyetje :
    Pse Islami e nėnēmon gruan duke e mbajtur atė, mbrapa shamisė ?
    Pėrgjigjja:


    Statusi i gruas nė Islam shpesh ėshtė cake I sulmeve nga ana e mediumeve sekulare.
    Hixhabi apo veshja Islame ėshtė cekur nga shumė si njė shembull tė “ nėnēmimit “ tė gruas nga ana e Ligjit Islam, para se tė analizojmė arsyet fetare pėr hixhabin ,sė pari ta studiojmė statusin e gruas nė shoqėritė para ardhjes sė Islamit.

    1. Nė tė kaluarėn femrat kanė qenė tė nėnēmuara dhe janė shfrytėzuara si objekt pėr shfrenim e epshit

    Shembujt nė vijim nga historia e tregojnė nė mėnyrė tė duhur statusin e femrės nė civilizimet e mėhershme, e qė ishte shumė i ulėt deri nė atė masė sa qė iu janė mohuar tė drejtat elementare njerėzore, dhe dinjitetin njerėzor:

    a. Civilizimi njerėzor:

    Gratė sipas ligjit Babilonas kanė qenė tė nėnēmuara dhe qė tė gjitha tė drejtat i kanė pasur tė mohuara. Nėse burri e vret njė grua, nė vend tė tij, gruaja e tij do tė dėnohej, me dėnim me vdekje.

    b. Civilizimi Grekė:

    Civilizimi Grekė ėshtė konsideruar si njė nga civilizimet mė tė shkėlqyera nga tė gjitha civilizimet antike .
    Nėn kėtė sistem “ madhėshtore” ,tė gjitha tė drejtat e gruas ka qenė tė mohuara, dhe ato janė shikuar me nėnēmim,poshtėrim. Nė Mitologjinė Greke ,njė ‘grua e Imagjinuar ’e quajtur ‘Pandora’ ishte shkaku i fatkeqėsive tė qenieve njerėzore.
    Grekėt e kanė konsideruar gruan si diē mė tė ulėt se mashkulli. Pėr kėtė arsye nderi ka qenė i rėndėsishėm , dhe gratė janė mbajtur me respekt tė lartė ,mė vonė Grekėt u pushtuan nga egoja ,dhe perverziteti seksual . Prostitucioni u bė praktikė e rregullt nė tė gjitha klasat e shoqėrisė Greke.

    c. Civilizimi Romak :

    Kur Civilizimi Romak ishte nė zenitin e famės sė vet ,burri madje kishte tė drejtė qė tė ia marrė jetėn gruas sė tij. Prostitucioni dhe lakuriqėsia ishin tė shprehura ndėr Romakėt.

    d. Civilizimi Egjiptian :

    Egjiptianėt e kanė konsideruar gruan si fatkeqėsi dhe si njė shenjė e shejtanit.

    e. Periudha Arabe para –Islame :

    Para se Islami tė pėrhapej nė Arabi, Arabėt e kanė shikuar gruan me nėnēmim dhe shumė shpesh kur fėmiu i lindur ka qenė femėr e kanė varrosur tė gjallė.

    2. Islami e ka ngritur gruan dhe i ka dhėnė gruas barazinė dhe pritet nga ato qė ta mbajnė kėtė status.

    Islami e ka ngritur statusin e gruas dhe ia ka dhuruar tė drejtat e tyre 1400 vite mė parė. Dhe Islami prźt nga gratė qė tė mbajnė statusin e tyre.

    Hixhabi pėr burrin

    Njerėzit zakonisht diskutojnė vetėm pėr hixhabin nė kuptim tė femrės. Sido qofte nė Kur’anin e famshėm , Allahu s.w.t sė pari e ka cekur ‘hixhabin’ pėr burra para “ ‘hixhabit ’pėr femra . Kur’ani e cek nė Suren Nur:
    Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata.”
    [Kur’an 24:30]

    Nė momentin qė burri shikon nė ndonjė grua dhe nėse ndonjė mendim i ligė i vijė ndėr mend ,ai duhet qė tė ulė shikimin .

    Hixhabi pėr gruan.

    Ajeti i radhės nė Suren Nur, thotė:
    “Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahrorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, babajve tė vet ose babajve tė burrave tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllazėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre (qė u pėrmenden) dhe robreshave, tė cilat i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbetorėve nga meshkujt tė cilėt nuk ndiejnė nevojė pėr femrat ose fėmijėt nuk kanė arritur pjekurinė pėr gra. Le tė mos kėrcasin me kėmbėt e tyre pėr tė zbuluar fshehtėsinė nga stolitė e tyre. Pendohuni tė gjithė te All-llahu, o besimtarė, nė mėnyrė qė tė gjeni shpėtim...”
    [Kur’an 24:31]

    2. Gjashtė kriteret pėr Hixhab.

    Duke u bazuar nė Kur’an dhe Sunnet, rrjedhin gjashtė kritere pėr tė mbajtur hixhabin:
    1. Gjatėsia:
    Kriteri i pare ėshtė gjatėsia e trupit e cila duhet qė tė mbulohet ,gjė qė ndryshon tek femrat dhe meshkujt .Gjatėsia e mbulesės obligative pėr mashkullin ėshtė prej kėrthizės deri nė gjunjė .Pėr gruan ,gjatėsia e mbulesės obligative ėshtė qė tė mbuloj tėrė trupin, pėrveē lėtyrės dhe duarve deri nė nyje. Nėse ato dėshirojnė ato munden qė edhe kėto pjesė tė trupit .Disa dijetar tė Islamit insistojnė qė edhe fytyra dhe duart janė pjesė obligative tė mbulesės .
    Pesė kriteret e mbetur janė tė njėjtė si pėr mashkullin ashtu edhe pėr femrėn.
    2. Veshja e veshur duhet qė tė jetė e lire, dhe nuk duhet qė tė pėrshkruan figurėn e trupit.
    3. Veshja e veshur nuk duhet qė tė jetė e tejdukshme.
    4. Veshja e veshur nuk duhet qė tė jetė joshėse, nė atė mėnyrė qė joshė gjininė tjetėr.
    5. Veshja e veshur nuk duhet qė tė ju ngjasoj gjinisė sė kundėrt.
    6. Veshja e veshur nuk duhet qė ti ngjasoj jo-besimtarėve psh: nuk duhet qė tė vishen veshje qė janė identifikuese ose e simbolizojnė religjionin e jo-besimtarėve.

    4. Hixhabi e pėrfshinė edhe mėnyrėn e sjelljes ndėr gjėrat e tjera
    Kompletimi i ‘hixhabit’, pėrveē qė pėrfshinė edhe gjashtė kriteret e veshjes , po ashtu nėnkupton dhe tė pasurit e sjelljes morale , qėllimit dhe qasje pėr kėtė ēėshtje nga ana e Individit .Personi qė i pėrmbush vetėm gjashtė kriteret e veshjes sė “ hixhabit” ai/ajo i pėrmbush pjesėrisht obligimet e hixhabit.
    Veshja e hixhabit duhet tė jetė e pėrcjellur me hixhabin e syve,hixhabin e zemrės,hixhab nė mendime dhe hixhab nė qėllime. Po ashtu pėrfshinė mėnyrėn se si njeriu ecė, se si bisedon ,dhe mėnyrėn e sjelljes.etj.
    5. Hixhabi ėshtė preventive prej ngacmimeve
    Arsyeja pse Hixhabi ėshtė obliguar pėr femrėn ėshtė cekur nė Kur’an nė ajetet nė vijim tė Sures El- Ahzab:

    “O ti Pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, pse kj ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. All-llahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues.”
    [Kur’an 33:59]

    Kur’ani po ashtu na mėson se Hixhabi iu ėshtė bėrė obligim femrave me qėllim qė tė dallohen se cilat janė ato tė ndershmet ,dhe kjo do I mbroj ato nga ngacmimet

    5. Shembulli i dy binjakeve

    Psh: dy motra binjake ,qė janė tė barabarta nė bukuri,janė duke ecur rrugės dhe njėra nga ato ėshtė e veshur me veshje Islame –Hixhab dhe i tėrė trupi ėshtė i mbuluar ,me pėrjashtim tė fytyrės dhe tė duarve deri nė nyje. Pėrderisa motra tjetėr ėshtė e veshur me veshje perėndimore ,me fund tė shkurt, aty afėr nė qoshe tė rrugės xhindet njė huligan apo ndonjė keqbėrės i cili ėshtė vetėm duke pritur,qė tė ngacmojė ndonjė vajzė. Cilėn ai do ta ngacmojė ? Vajzėn me veshje islame –Hixhab apo vashėn me veshje provokuese ?
    Natyrisht se ai do ta ngacmon vajzėn me fund tė shkurt. Ky lloj veshje ėshtė ftesė indirekte pėr gjininė e kundėrt pėr tė ngacmuar. Kur’ani nė mėnyrė tė drejtė tregon se hixhabi e mbron femrėn nga ngacmimet .

    6. Dėnimi kapital pėr pėrdhunuesit

    Me legjislacion Islam-Sheriat ,mashkulli i fajėsuar pėr pėrdhunim tė femrės , i jepet dėnimi kapital .Shumė njerėz janė shokuar me kėtė “ fjalė tė ashpėr “,madje disa kanė thėnė se Islami ėshtė “ mizor “,religjion barbarė ! Unė kam pyetur mė se 100 meshkuj jo- muslimanė . Psh Zoti e ndalon ,por dikush e dhunon gruan tuaj, motrėn tuaj ,dhe se ju do jeni ai gjykatėsi qė sjellė dėnimin pėr kėtė ēėshtje dhe se dhunuesi do tė sillet pėrballė jush, cfarė dėnimi do merrni lidhur me kėtė ceshtje ? Tė gjithė kanė thėnė se do jepnin dėnim kapital – me vdekje. Madje disa kanė shkuar mė tutje dhe kanė thėnė e ata do ta torturonin dhunuesin deri nė vdekje . Pyetja e radhės,nėse ndokush e dhunon gruan tuaj, motrėn tuaj ,ju do dėshironit dėnim me vdekje nė kėtė rast ,por nėse krimi ėshtė bėrė ndaj gruas sė tjetrit,apo ēikės sė tjetrit person ju thuani se dėnimi kapital ėshtė barbarik. Pse tė punohet me standarde tė dyfishta?

    7. Shoqėritė perėndimore pohojnė kinse kanė ngritur pozitėn e femrės nė shoqėri

    Pohimet perėndimore pėr liberalizimin nuk janė asgjė tjetėr se njė kamuflim i maskuar pėr eksplorimin tė trupit tė tyre,dhe shkatėrrimit tė shpirtit tė tyre ,dhe shkatėrrimin e nderit tė gruas. Shoqėritė perėndimore pohojnė se kanė arritur nė ngritjen e statusit tė femrės. Pėrkundrazi nė tė vėrtetė e kanė zhvlerėsuar atė deri me statusin e njė konkubine,tė dashnoreve dhe fluturave shoqėrore tė cilat janė pajisje dėfrimi nė duart e atyre qė e pasojnė epshin dhe tė tregtarėve tė seksit,tė fshehur mbrapa njė ekrani shumė ngjyrėsh tė ashtu quajtur “art” dhe ‘kulturė’.


    8. SHBA-tė kanė numrin mė tė lartė tė dhunimeve

    Shtetet e Bashkuara tė Amerikės besohet se janė njėra ndėr vendet mė tė zhvilluara tė botės. Dhe po ashtu ka numrin mė tė madh tė dhunimeve nė botė. Duke u bazuar nė raportin e FBI tė vitit 1990 ēdo ditė mesatarisht nė SHBA ndodhin 1756. Njė raport tjetėr e cekė se ēdo ditė ndodhin rreth 1900 raste tė dhunimeve nė SHBA por viti kėtij raporti nuk cekėt .Ndoshta ka qenė me 1992 apo 1993. Ndoshta Amerikanėt
    nė vitet vijuese janė bėrė guximtarė.
    Nėse do ta konsideronim njė shembull qė veshja Islame - Hixhabi tė praktikohej nė SHBA ,kur do qė ndonjė burrė do shikojė nė ndonjė femėr dhe ndonjė mendim I marrė apo i turpshėm do ti vijė ndėr mend ,ai do tė ul shikimin e tij. Ēdo femėr do barte Hixhabin-veshjen Islame,d.m.th qė tėrė trupi tė jetė i mbuluar me pėrjashtim tė fytyrės dhe duarve deri nė nyje. Dhe pas kėtyre praktikave nėse mashkulli bėn njė dhunim dhe atij do ti jepet njė dėnim kapital. Nė kėtė rast ,numri i dhunimeve nė SHBA do rritet apo do tė zvogėlohet ?

    10. Implementimi I Sheriatit Islam do tė zbriste numrin e dhunimeve

    Natyrisht se nėse Sheriati do tė aplikohej rezultatet pozitive do janė tė pashmangshėm. Nėse Sheriati do tė aplikohej nė ndonjė pjesė tė botės ,pa marrė parasysh a ėshtė fjala pėr Amerikė apo Evropė,shoqėria do tė frymonte mė lirshėm. Hixhabi nuk e zhvlerėson gruan por e ngritė atė dhe e mbron modestinė dhe nderin e saj .

  6. #6
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    4. A ĖSHTĖ SHPĖRNDARĖ ISLAMI ME ANĖ TĖ SHPATĖS ?
    Pyetje :
    Si mundet Islami tė quhet religjion i paqes kur ėshtė shpėrndarė me anė tė shpatės?

    Pėrgjigje:
    Ėshtė njė ankesė e zakonshme nga ana e jo-muslimanėve se Islami nuk do kishte kaq pasues pėrgjatė tėrė botės,dhe nuk do tė ishte i shpėrndarė nė miliona pasues nė tėrė botėn nėse nuk do ishte shpėrndarė ma anė tė shpatės. Pikat nė vijim do e bėjnė tė qartė, se larg nga shpata, Islami ėshtė shpėrndarė me forcėn e tė vėrtetės tė pamohueshme ,arsyes dhe logjikės qė ishin pėrgjegjės pėr pėrhapjen e shpejtė tė Islamit.

    1. Islam do thotė paqe .
    Fjala Islam rrjedh nga rrėnja e fjalės ‘selam’,qė nėnkupton paqe,po ashtu ka kuptimin e nėnshtrimit ndaj Urdhrave tė Allahut s.w.t .Pėr kėtė Islami ėshtė fe e paqes dhe duhet qė tė i nėnshtrohemi ndaj Urdhrave tė Allahut s.w.t Krijuesit Suprem.

    2. Ndonjė here forca duhet tė shfrytėzohet pėr tė mbajtur paqen .

    Ēdo qenie njerėzore nė kėtė botė nuk e pėrkrah mbajtjen e paqes dhe harmonisė. Ka shumė njerėz ,tė cilėt vetėm pėr interesat e tyre do tė shkaktonin trazira. Ndonjėherė forca duhet tė pėrdoret qė tė mirėmbahet paqja. Pėr kėtė qėllim ekziston edhe policia e cila e shfrytėzon forcėn kundėr kriminelėve dhe elementeve anti -sociale pėr ta mbajtur paqen nė vend. Islami ėshtė promotor i paqes,nė tė njėjtėn kohė Islami i nxitė pasuesit e vet qė tė e luftojnė shtypjen. Lufta kundėr shtypjes mundet qė ndonjė herė tė kėrkojė shfrytėzimin e dhunės. Nė Islam dhuna mundet tė shfrytėzohet pėr promovimin e paqes dhe drejtėsisė.

    3. Opinioni i historianit De Lacy O’Leary.

    Pėrgjigjėn mė tė mirė rreth koncepteve tė gabuara se Islami ėshtė shpėrnda me anėn e shpatės e ka dhėnė Historiani De Lacy O’Leary nė librin “Islami nė udhėkryq ” (Faqe 8):
    “Historia e bėn tė qartė,se Legjenda rreth Muslimanėve fanatikė duke depėrtuar nėpėr botė dhe duke dhe duke I detyruar njerėzit nė Islam me anė tė shpatės pasi i pushtojnė vendet ėshtė miti mė absurd dhe mė fantastikė tė cilėn historianėt e pėrsėrisin gjithnjė.”

    4. Muslimanėt e kanė sunduar Spanjėn pėr 800 vjetė .

    Muslimanėt e kanė sunduar Spanjėn pėr 800 vjet. Muslimanėt nė Spanjė kurrė nuk e kanė pėrdorur shpatėn pėr ti konvertuar njerėzit..Mė vone krishterėt kryqėzor erdhėn nė Spanjė dhe e pastruan atė nga myslimanėt dhe pastaj atje ka pasur pastaj asnjė muslimanė qė nė mėnyrė tė hapur e ka thirrur ezanin ,pėr falje tė namazit.

    5. 14 milion Arabė janė Kopt – tė Krishterė.

    Muslimanėt ishin sundimtarėt e Arabisė pėr 1400 vite. Pėr disa vite ishin Britanezėt qė sunduan,dhe pėr disa vite Francezėt e sunduan. Nė pėrgjithėsi muslimanėt e sunduan Arabinė pėr 1400 vite. Por sot nė ato vise jetojnė 14 milion Arabė tė cilėt janė Kopt Krishterė nėpėr gjenerata. Nėse muslimanėt do tė shfrytėzonin shpatėn atje nuk do tė mbeste madje as njė Arab i krishterė .

    6. Mė shumė se 80% janė jo muslimanė nė Indi.

    Muslimanėt e kanė sunduar Indinė rreth njė mijė vite. Nėse ata do dėshironin,ata kanė pasur fuqinė pėr tė konvertuar secilin jo-muslimanė tė Indisė nė Islam. Sot mė shumė se 80 % e popullatės e Indisė janė jo-Muslimanė. Tė gjithė kėta jo-muslimanė tė Indisė janė argument i gjallė sot se Islami nuk ėshtė pėrhapur me shpatė .

    7. Indonezia dhe Malajzia .

    Indonezia ėshtė vendi me numrin mė tė madh Muslimanėve nė botė.
    Shumica e njerėzve nė Malajzi janė Muslimanė .Nėse pyesim ndonjė “Cila Armatė e muslimanėve ka shkuar nė Indonezi dhe Malajzi ?”

    9. Bregu Lindor i Afrikės.

    Njashtu Islami ėshtė pėrhapur me shpejtėsi nė Bregun Lindor tė Afrikės, dhe nėse ndokush pyet prapė a ėshtė shpėrndarė Islami me shpatė, pėrgjigjja ėshtė “Cila Ushtri Muslimane ka shkuar nė Bregun Lindor tė Afrikės?”

    9. Thomas Carlyle.

    Historiani i famshėm Thomas Carlyle nė librin e tij “Heronjtė dhe Heroi adhurues”
    i qaset koncepteve tė gabuara rreth pėrhapjes sė Islamit “Shpata me tė vėrtetė,por ku do ta merrni shpatėn tuaj ? Ēdo mendim i ri, nė ēdo fillim ėshtė vetėm me pakicėn. Nė kokėn e njė njeriu tė vetėm ,qėndron si mendim ende. Dhe njė njeri vetėm kundėr krejt botės e beson atė,pra njė njeri kundėr krejt njerėzve tė botės,pra kjo ėshtė shpata e tij qė ai tenton ta propagon,dhe qė do ketė pak dobi ai nga kjo punė. Ti duhesh ta marrash shpatėn tėnde dhe gjėrat do tė propagohen vetvetiu aq sa munden .”

    10. Nuk ka dhunė nė fe .

    Me cilėn shpatė ėshtė pėrhapė Islami? Edhe nėse muslimanėt do ta kishin,ato nuk do ta pėrdornin shpatėn pėr ta pėrhapur Islamin sepse Kur’ani thotė :
    Nė fe nuk ka dhunė. Ėshtė sqaruar e vėrteta nga e kota.
    [Kur’an 2:256]


    11. Shpata e Intelektit

    Eshtė shpata e intelektit ajo qė ka pushtuar zemrat dhe mendjet e njerėzve. Nė Kur’an nė Suren Nahl,nė ajetin 125 thuhet :
    Ti (Muhammed) thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi e kėshillė tė mirė dhe polemizo me ata (kundėrshtarėt) me atė mėnyrė qė ėshtė mė e mira..”
    [Kur’an 16:125]

    12. Shtimi i feve botėrore qė nga viti 1934 deri 1984.

    Nė njė artikull tė magazinės ‘Almanak’ tė vitit 1986 ka dhėnė statistikat e rritjes nė pėrqindje tė feve kryesore tė botės gjate gjysmės sė shekullit duke filluar nga viti 1934 to 1984. Ky artikull po ashtu ka dal edhe nė magazinėn ‘The Plain Truth’.Nė krye tė listės ishte Islami me 235 %,dhe Krishterimi ėshtė rritur vetėm 47%.Pyetja e radhės do ishte cila luftė ka ndodhė nė kėtė shekull dhe e cila i ka konvertuar miliona njerėz nė Islam?

    13. Islami ėshtė feja qė mė sė shpejti ėshtė duke u rritur nė Amerikė dhe Evropė.

    Sot feja qė mė sė shpejti ėshtė duke u rritur nė Amerikė ėshtė Islami. Sot feja qė mė sė shpejti ėshtė duke u rritur nė Evropė ėshtė Islami. Cila shpatė ėshtė duke e shtyre Perėndimin pėr ta pranuar Islamin nė kėtė numėr kaq tė madh ?

    14. Dr. Joseph Adam Pearson.

    Dr. Joseph Adam Pearson nė mėnyre tė drejtpėrdrejt thotė “Njerėzit qė frikohen se arsenali nuklear do bie ne dorė tė Arabeve, kanė dėshtuar tė kuptojnė se bomba Islame ėshtė hidhur qė moti ,nė ditėn qė MUHAMMEDI a.s ėshtė lindur ”.

  7. #7
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    5. MUSLIMANĖT JANĖ TERRORIST DHE FUNDAMENTALIST
    Pyetje :
    Pse shumica e Muslimanėve janė fundamentalistė dhe terroristė ?
    Pėrgjigje :


    Kjo pyetje iu drejtohet Muslimanėve shpesh si nė mėnyre direkte apo indirekte,gjate ndonjė diskutimi fetar apo diskutimit tė ēėshtjeve botėrore .Muslimanėt janė tė prekur nė ēdo formė nga ana e mediave,qė transferojnė dezinformata tė shumta pėr Islamin dhe Muslimanėt.
    Nė fakt informatat e kėtilla dhe propaganda falsė shpesh shpie gjer tek aktet e dhunės dhe diskriminim ndaj Muslimanėve. Si shembull vėshtrues mundemi ta marrin kampanjėn anti-Muslimane nė Amerikė qė pasoj shpėrthimin e Oklahoma’ ,ku Mediat ishin shumė tė shpejta pėr ti ia veshur kėtė akt “Si komplot nga Lindja e Mesme “. Mė vonė ėshtė kuptuar se kryesi i kėtij akti ishte njė ushtar i Forcave tė armatosura tė Amerikės .
    Njė analizė pėr ‘fundamentalizmin’ dhe ‘terrorizmin’:

    1. Definicioni i fjalės fundamentalistė

    Fundamentalistė ėshtė personi i cili i pason dhe i pėrkrah bazat e doktrinės apo teorisė qė ai e pason. Pėr njė person qė tė jetė mjekė i mire,ai duhet qė tė dijė,tė i pasoj,dhe praktikoj bazat e mjekėsisė. Me fjalė tjera,ai duhet tė jetė fundamentalist nė fushėn e mjekėsisė. Pėr njė person qė tė jetė matematicient i mire, ai duhet qė tė dijė,tė pasoj dhe praktikoj bazat-fundamentalet e matematikės. Ai duhet tė jetė fundamentalist nė fushėn e matematikės. Pėr njė person tė jetė njė shkencėtarė i mire ai duhet qė tė dijė,tė pasoj dhe praktikoj bazat-fundamentalet e shkencės. Ai duhet tė jetė fundamentalist nė fushėn e shkencės.

    2. Nuk janė tė njėjtė tė gjithė ‘fundamentalistėt’

    Nuk mundemi qė ti ngjyrosim tė gjithė fundamentalistėt me tė njėjtėn brushė. Dhe nuk mundemi qė tė gjithė fundamentalistėt ti kategorizojmė si tė mire apo tė keq. Ky lloj kategorizimi do varet nga fusha e veprimit tė tij, nė tė cilėn ai ėshtė fundamentalist. Njė fundamentalist vjedhės ai i shkakton dėm shoqėrisė dhe pėr kėtė arsye ėshtė i padėshirueshėm. Njė fundamentalist mjekė,nė anėn tjetėr ėshtė i dobishėm pėr shoqėrinė dhe pėrfiton shumė respekt.

    3. Jam krenar qė jam njė Musliman fundamentalist

    Jam njė Musliman fundamentalist i cili, prej mėshirės sė Allahut ka njohuri dhe pason dhe pėrpjekėt qė tė praktikoj shtyllat e Islamit. Njė musliman i vėrtetė nuk turpėrohet duke qenė fundamentalist. Unė jam krenar qė jam njė Musliman fundamentalist,sepse nė kėtė mėnyrė e dijė qė shtyllat e Islamit janė tė dobishme pėr njerėzimin dhe tėrė botėn. Nuk ka asnjė shtyllė tė Islamit qė i shkakton dėm njerėzimit apo qė ėshtė nė kundėrshtim me interesin e pėrgjithshėm tė llojit njerėzor nė pėrgjithėsi. Shumė njerėz kanė mendime tė gabuara rreth Islamit dhe konsiderojnė se disa mėsime tė Islamit tė jenė tė padrejta dhe tė jo tė qėlluara. Dhe kjo pėr shkak tė dijes tė pamjaftueshme dhe jo tė drejtė rreth Islamit .
    Nėse njė kritik i analizon mėsimet e Islamit pa paragjykime,askush nuk mundet qė tė ikė nga fakti se Islam ėshtė pėrlotė dobi si pėr individin dhe shoqėrinė.




    3. Kuptimi i fjalės ‘ fundamentalist ’nė aspekt gjuhėsor

    Bazuar nė fjalorthin e Websterit ‘fundamentalizmi’ ka qenė njė lėvizje tek Protestantėt e Amerikės qė ka dal nė shesh nė vitet e hershme tė shekullit 20-tė. Ka qenė si pėrgjigje ndaj modernizimit, qė ka pas qėllim tė tregoj “ pa gabueshmėrinė e Biblės”, jo vetėm nė aspekt tė fesė dhe moralit,por edhe pėr tė dhėnat historike. Me kėtė ka shfaqur besimin nė Bibėl “si njė fjalė e Zotit,ky fundamentalizėm nė fillim ishte shfrytėzuar pėr njė grup tė Krishterėve tė cilėt besonin se Bibla ishte fjalė e Zotit pa asnjė gabim dhe asnjė mėkat.
    Bazuar nė fjalorthin e Oksfordit ‘fundamentalizėm’do tė thotė ‘mbajtje strikte e ndonjė doktrine tė vjetėr apo tė doktrinave fundamentale tė ndonjė religjioni ,e veēanėrisht tė Islamit’.
    Sot nėse ndonjė person e pėrdor fjalėn fundamentalist ai do mendoj pėr ndonjė Musliman qė ėshtė terrorist.

    5. Ēdo musliman duhet tė jete terrorist

    Ēdo musliman duhet tė jete terrorist. Terrorist ėshtė njė person qė shkakton terror. Nė momentin qė plaēkitėsi e sheh Policin ai do jetė i tmerruar. Polici ėshtė terrorist pėr plaēkitėsin. Njashtu ēdo musliman duhet tė jetė terrorist ndaj elementeve antisociale nė shoqėri,sikur janė hajnat,dhunuesit,etj. Kur do qė ndonjė element anti-socialė do tė takohet me ndonjė musliman ai duhet tė jetė i tmerruar. E vėrtet ėshtė se fjala terrorist zakonisht ėshtė e pėrdorur pėr ndonjė person qė shkakton terror nė popullin e zakonshėm. Por njė Musliman i vėrtetė duhet tė jetė “terrorist nė mėnyrė selektive si psh ndaj elementeve antisociale,dhe jo ndaj njerėzve tė pafajshėm. Nė fakt Muslimani duhet tė jetė njė burim i paqes pėr njerėzit e pafajshėm.

    6. Emėrtimet e ndryshme jepen pėr individėt pėr tė njėjtin akt,si psh :
    ‘terrorist’ dhe ‘patriot’


    Para se India tė fitonte Pavarėsinė nga sundimi Britanezė ,disa luftėtarė tė lirisė qė nuk praktikonin rezistencėn jo te dhunshme ishin tė etiketuar si terrorist nga ana e Qeverisė Britaneze. Individėt e njėjtė janė lavdėruar nga ana e Indianėve si “patriot”. Kėto dy etiketime janė dhėnė pėr tė njėjtit njerėz pėr tė njėjtėn punė .Pėrderisa njėri e quan atė terrorist dhe tjetri e quan atė patriot. Ata qė besuan se Britania ka tė drejtė tė sundojė Indinė i kanė quajtur kėta njerėz terroristė,ndėrsa ata qė kanė besuar se Britania nuk ka tė drejtė qė tė sundojė Indinė i kanė quajtur ata si patriot dhe luftėtarė tė lirisė. Pėr kėtė arsye ėshtė e rėndėsishme qė njeriu para se tė gjykohet,qė tė i jepet e drejta e shprehjes qė tė dy palėve, situata duhet tė analizohet dhe arsyeja dhe qėllimi i personit duhet tė merret parasysh,dhe atėherė personi mundet tė gjykohet pėr kėtė.

    7. Islam do thotė paqe

    Fjala islam rrjedhė nga fjala ‘salaam’ qė do thotė paqe. ėshtė religjion i
    paqes ,fondamentet-shtyllat e tė cilit religjion i kėshillojnė pasuesit e vetė qė mbajnė dhe qė ta promovojnė paqen nėpėr botė.
    Pėr kėtė arsye Muslimani duhet tė jetė fundamentalist ai duhet qė ti pasoj fondamentet-shtyllat e Religjionit tė Paqes – Islamit,dhe ai duhet qė tė jetė terroristė vetėm ndaj elementeve antisociale me qėllim qė ta promovojė paqen dhe drejtėsinė nė shoqėri.

  8. #8
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    6. Tė ushqyerit me ushqim jo-bimor
    Pyetje:
    Vrasja e njė shtaze ėshtė njė akt i pamėshirshėm,atėherė pse Muslimanėt konsumojnė ushqim jo-bimor ?
    Pėrgjigjja:
    ‘Vegjetarianizmi’ tash ėshtė njė lėvizje e pėrhapur nė tėrė botėn. Dhe shumė njerėz e lidhin atė me te drejtat e kafshėve. Nė tė vėrtetė njė numėr i madh njerėzish konsiderojnė se konsumimi i mishit dhe ushqimeve tjera jo-bimore ėshtė shkelje e drejtave tė kafshėve.
    Islami kultivon mėshirė dhe ndjeshmėri pėr tė gjitha gjallesat e gjalla. Nė tė njėjtėn kohė Islami e mban qėndrimin se Allahu e ka krijuar tokėn dhe florėn dhe faunėn e mrekullueshme nė tė mire tė njerėzimit. Tash varet nga qeniet njerėzore se si do ta shfrytėzojnė ēdo burim tė kėsaj bote me menēuri ,si njė bekim hyjnor dhe si njė amanet nga Allahu.
    Tė shikojmė argumentet e ndryshme pėr kėtė aspekt
    .
    1. Muslimani mundet qė tė jetė vegjetarian i plotė

    Muslimani mundet qė tė jetė njė muslimanė shumė i mirė edhe pse ėshtė vegjetarian i pastėrt. Nuk ėshtė obligative pėr muslimanin qė tė ushqehet me ushqim jo-bimor.
    2. Kur’ani lejon konsumin e ushqimit jo-bimor
    Kur’ani ia lejon muslimanit konsumimin e ushqimit jo-bimor. Ajetet vijuese tė Kuranit janė argument pėr kėtė fakt:
    O ju qė besuat! Zbatoni premtimet (obligimet). U janė (lejuar t'i hani) kafshėt shtėpiake, me pėrjashtim tė atyre qė po ju lexohen (nė kėtė kaptinė si tė ndaluara) .”
    [Kur’an 5:1]


    Edhe kafshėt Ai i krijoi dhe nė saje tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit),
    keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani.”
    [Kur’an 16:5
    Edhe nga kafshėt keni njė mėsim, ngase ju freskojmė me lėng prej barqeve tė tyre dhe dhe keni shumė dobi prej tyre, e edhe prej tyre ushqeheni
    [Kur’an 23:21]

    3. Mishi ėshtė mė ushqyes dhe mė i pasur me proteina tė plota
    Ushqimi jo-bimor ėshtė njė burim I shkėlqyeshėm i proteinave. Biologjikisht pėrmban proteinat e plota,dhe qė tė gjitha 8 aminoacidet esenciale qė i prodhon trupi dhe qė duhet me furnizuar trupin me ato gjatė tė ushqyerit. Mishi po ashtu pėrmban hekur,vitaminė B1 dhe niacin (B-3).

    4. Njerėzit kanė dhėmb Omnivorė ( dy llojshėm)

    Nėse do ti studiojmė dhėmbėt e kafshėve bimėngrėnėse sikurse lopa,dhia dhe delja,do tė shohėsh diē qė ėshtė e ngjashme nė tė gjitha ato. Qė tė gjitha kėto kafshė kanė komplet tė dhėmbėsh tė rrafshėt qė janė tė pėrshtatshėm pėr tė ushqyerit bimor. Nėse do ti studiojmė kompletin e dhėmbėve tė shtazėve mishngrėnėse sikurse luani,tigri,dhe leopardi,qė tė gjithė kanė njė komplet dhėmbėsh tė mprehtė qė ėshtė i pėrshtatshėm qė tė ushqehen me mish. Nėse do analizojmė kompletin e dhėmbėve tė njerėzve, do shohim se njerėzit kanė dhėmb tė rrafshėt dhe tė mbrehtė. Nga kjo shihet se dhėmbėt e njerėzve janė tė pėrshtatshėm si pėr ushqim bimor dhe atė shtazor pra janė omnivorė. Nėse e parashtrojmė pyetjen vetės nėse Zoti i Gjithėfuqishėm ka dėshiruar qė ne tė konsumojmė perime pėrse Ai na ka pajisur neve me dhėmb tė mbrehtė ?Ėshtė logjike se Zoti e ka ditur qė ne do kemi nevojė si pėr ushqim vegjetarian dhe ushqim jo bimor.

    5. Qeniet njerėzore munden ta tresin si ushqimin vegjetarian dhe atė jo-bimor
    Sistemi digjestivė i kafshėve bimė ngrėnėse mundet vetėm tė tretė ushqimin bimorė. Sistemi digjestiv i kafshėve karnivore mundet qė ta tretė vetėm mishin. Por sistemi digjestivė i njerėzve mundet qė tė tretė qė tė dy ushqimet si atė bimor dhe atė jo-bimor. Nėse Zoti i Gjithėfuqishėm ka dėshiruar qė ne tė konsumojmė perime pėrse Ai na ka pajisur neve me sistem digjestivė qė mundet tė tretė ushqim vegjetarian dhe ushqim jo bimor?
    6. Shkrimet Hinduse e lejojnė konsumimin e ushqimit jo-bimor
    a. Shumė Hindus janė vegjetarian tė rreptė. Kėta Hindus mendojnė se ėshtė kundėr
    religjionit tė tyre tė konsumojnė nėse konsumojnė ushqim jo-bimor. Por argumentet e vėrteta janė se shkrimet Hinduse e lejojnė tė konsumohet mishi. Nė shkrimet Hinduse nga tė urtit e tyre dhe tė shenjtėt e tyre rreth konsumimit tė ushqimit jo-bimor flasin:
    b. Ėshtė e cekur nė Manu Smruti, qė ėshtė Libri i Ligjit Hindus, nė kapitullin 5 vargu 30
    “Ngrėnėsi qė ushqehet me mish nga ajo qė konsumohet nuk bėn ndonjė tė keqe, madje edhe nėse kėtė e bėn cdo ditė, Zoti vetė i ka krijuar ca qė tė hahen e ca qė tė jenė hamės.”
    c. Pastaj vargu i radhės i Manu Smrutit,qė ėshtė,kapitulli 5 vargu 31 thotė “Ngrėnia e mishit ėshtė e drejtė pėr ta sakrifikuar,dhe kjo tradicionalisht ėshtė e njohur si sundim i tė drejtės.”
    d. Tutje nė Manu Smruti nė kapitullin 5 vargu 39 dhe 40 thotė
    “Zoti i krijoj shtazėt sakrifikuese pėr sakrifikim , ... ,dhe pėr kėtė arsye therja pėr sakrifikim nuk ėshtė mbytje .”

    e. Nė librin Mahabharata Anushashan Parva kapitulli 88 tregon pėr diskutim nė mes Dharmaraj Yudhishthira dhe Pitamah Bhishma se ēka duhet tė i shėrbehet Pitrisve (stėrgjysheve) gjatė festivalit pėr tė vdekurit i quajtur Shraddha nė mėnyrė qė ti mbajė ata tė kėnaqur . Paragrafi thotė si mė poshtė:
    “Yudhishthira tha , “O ti me forcė tė madhe,mė trego ēka ėshtė ai objekt qė nėse i dedikohet Pitirisit (stėrgjyshit tė vdekur),bėhet i pavdekshėm !
    Cka Havi, prapė, (nėse I shėrbehet)zgjatė pėrjetė ? Ēka,me tė vėrtetė,ėshtė ajo qė nėse prezantohet bėhesh i pėrjetshėm ?”
    “Bhishma tha, “Mė dėgjo mua, O Yudhishthira, cilat janė ato Havisė me tė cilat njeriu ėshtė familjar me ritualet e Shraddha’s (festivalit pėr tė vdekurit) gjatė Shraddha’s dhe cilat fruta duhet tė jepen. Me fara tė susamit dhe oriz dhe atė jo shumė dhe Masha dhe ujė dhe rrėnjė dhe frutat nėse ju jepen gjatė Shraddhas, dhe Pitris, O mbreti,do mbetet i kėnaqur pėr njė periudhė njė mujore. Peshqit e ofruar pėr Shraddhas, Pitrisėt dp mbesin tė kėnaqur pėr njė periudhė dy mujore. Me mish delje ata do mbesin tė kėnaqur pėr tre muaj ,dhe me lepur pėr katėr muaj ,me mish tė dhisė do jetė pėr pesė muaj,me mish derri pėr gjashtė muaj,dhe me mish zogu pėr shtatė muaj. Me mishin e marrė nga ata drerėt tė quajtur Prishata,ato do mbesin tė kėnaqur pėr tetė muaj,dhe me atė tė marrė nga Ruru pėr nėntė muaj,dhe me mishin e Gavajas pėr dhjetė muaj,dhe me mishin e buallit kėnaqėsia e tyre do zgjat pėr njėmbėdhjetė muaj. Me mishin e lopės tė prezantuar nė Shraddha,kėnaqėsia e tyre,ėshtė thėnė se do zgjat pėr njė vit tė plotė. Payasa e pėrzier me gjalpė ėshtė po aq e pranueshme pėr Pitris sikurse mishi. Me mish tė adhrinasa (dem I madhė) kėnaqėsia e Pitrisve do zgjat dymbėdhjetė vjet. Mishi i rinoqeros i ofruar te Pitrisve me rastin e pėrvjetorve tė ditėve hėnore kur kanė vdekur ata,atėherė ata do bėhen tė pafund. Potherba e quajtur Kalaska,petalet e lules kanchana,dhe mishi i dhisė sė kuqe po ashtu mundėsojnė pafundshmėri tė vėrtetuar.
    Pra natyralisht nėse dėshirojmė qė ti mbajmė stėrgjyshėrit tanė tė kėnaqur pėrjetė,atėherė ata duhen qė tė shėrbehen me mish tė dhisė sė kuqe .

    7. Hinduizmi ėshtė influencuar nga religjionet tjera
    Pėrderisa shkrimet Hinduse i lejojnė pasuesve tė vetė qė tė konsumojnė ushqim jo-bimor ,shumė Hindus e kanė adaptuar sistemin vegjetarian pėr arsye se janė ndikuar nga religjionet sikurse Xhainizmi.

    8. Edhe bimėt kanė jetė
    Disa religjione e kanė adaptuar sistemin e tė ushqyerit tė pastėr vegjetarian si ligj tė ushqyerit tė tyre pėr arsye sepse janė kundėr mbytjes sė gjallesave tė gjalla. Nėse ndonjė person do arrinte tė mbijetonte duke mos mbytur asnjė gjallesė, atėherė unė do isha personi i parė qė do adaptoja kėtė mėnyrė tė jetesės .Nė tė kaluarėn njerėzit kanė menduar se bimėt janė tė pa jetė. Sot ėshtė fakt i pranuar mbarė botėror se edhe bimėt bėjnė jetė. Dhe nga kjo kuptohet se logjika e tyre e mos tė mbyturit tė gjallesave tė gjalla nuk pėrmbushet edhe nėse jemi vegjetarian tė plotė.

    9. Edhe bimėt munden ta ndiejnė dhimbjen

    Diskutimi i mėtutjeshėm pėr bimėt,se bimėt nuk munden tė ndiejnė dhimbje,dhe pėr kėtė arsye mbytja e njė bime ėshtė njė krim mė i vogėl krahasuar me mbytjen e njė shtaze. Sot shkenca e vėrteton se madje edhe bimėt munden ta ndiejnė dhimbjen,porse tė vajtuarit e bimės nuk mundet qė tė dėgjohet nga qeniet njerėzore. Dhe kjo ėshtė pėr shkak tė pamundėsisė qė veshi i njeriut tė dėgjojė zėra qė nuk janė tė dėgjueshėm nė gjatėsinė prej. 20 Hertz deri 20,000 Hertz. Cdo zė mė i lartė apo mė i ulėt se kjo gjatėsi nuk mundet qė tė dėgjohet nga qeniet njerėzore. Qeni mundet qė tė dėgjojė deri nė 40.000 hertz ,dhe kėto janė fishkėllima tė pa zhurmshme qė kanė frekuencėn mė tė madhe se 20.000 hertz dhe mė tė vogėl se 40,000 Hertz . Dhe kėto fishkėllima munden qė tė dėgjohen vetėm nga qentė dhe jo nga njerėzit. Qeni e dallon fishkėllimėn e zotėriut dhe i shkon zotėriut. Nė SHBA ėshtė bėrė njė hulumtim nga njė fermer i cili kishte zbuluar njė instrument qė konvertonte tė quajturit e bimėve nė mėnyrė qė tė mund tė dėgjohet nga njerėzit. Dhe me kėtė ai ishte nė gjendje tė kuptoj kur bima qante vetvetiu pėr ujė .Studimet e fundit kanė treguar se bimėt munden tė ndihen tė lumtura dhe tė pikėlluara. Po ashtu munden tė qajnė.

    10. Mbytja e krijesave tė gjalla qė kanė shqisa mė pak nuk ėshtė krim mė i vogėl
    11. Nėse njė vegjetarian do mbronte qėndrimin e vetė duke thėnė se bimėt kanė vetėm dy apo tri shqisa pėrderisa shtazėt kanė pesė.
    Dhe pėr kėtė arsye mbytja e njė bime ėshtė krim mė i vogėl se sa e njė kafshe. Nėse marrim shembull qė vėllai i juaj ka lindur i shurdhmemec dhe me tė meta dhe ka dy shqisa mė pak nė krahasim me njerėzit tjerė ka dy shqisa mė pak nė krahasim me njerėzit tjerė. Pasi ai qė tė bėhet i pjekur dhe ndokush do ta vras atė ,a do kėrkoje nga gjykatėsi qė vrasėsit t’i jepet dėnim mė vogėl pėr arsye se vėllai yt ka pas dy shqisa mė pak? Nė fakt ju do thoni se ai ka mbytur njė invalid,njė njeri tė pafajshėm ,dhe se Gjygjėtari vrasėsit duhet qė ti jap dėnim mė tė madh .
    Nė fakt nė Kur’an thuhet :
    O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė.. ”
    [Kur’an 2:168]

    11. Mbi popullimi I bagėtive

    Nėse ēdo njeri do ishte vegjetarian,atėherė kjo do shpinte gjer tek mbi popullimi i bagėtisė nė botė, pasi qė reproduktimi dhe shtimi ėshtė shumė i shpejtė tek kafshėt.. Allahu s.w.t me Urtėsinė e Tij Hyjnore dine si ta mban balancėn e krijesave tė Tij nė mėnyrė tė duhur .Nuk ėshtė pėr tu ēuditur pse Ai e ka lejuar neve qė tė konsumojmė mishin e bagėtive.

    12. Ēmimi i mishit ėshtė i arsyeshėm pasi qė tė gjithė njerėzit nuk janė jo-vegjetarian

    Mua nuk mė pengon nėse ndonjė njeri ėshtė vegjetarian i plotė,por ata nuk duhen qė t’i akuzojnė jo-vegjetarianėt si tė pa mėshirshėm. Nė fakt nėse tė gjithė Indianėt do tė bėheshin jo-vegjetarian atėherė jo-vegjetarianėt e tashėm do ishin humbės pasi qė ēmimi i mishit do rritej.

  9. #9
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    7. METODA ISLAME E THERRJES SĖ KAFSHĖS ĖSHTĖ E PAMĖSHIRĖSHME
    Pyetje:

    Pse Muslimanėt i therin kafshėt nė mėnyrė tė pamėshirshme,duke i torturuar ato nė mėnyrė tė ngadalshme dhe me mbytje tė dhimbshme ?
    Pėrgjigje:
    Metoda Islame e therjes sė kafshėve,e njohur me termin Zabiha ka qenė objekt i shumė kritikave nga ana e shumė njerėzve.
    Studimi i pikave vijuese,do ta vėrteton se metoda Zabiha nuk ėshtė vetėm metodė humane por edhe nė mėnyrė shkencore ėshtė vėrtetuar se ėshtė metoda mė e mirė

    1. METODA ISLAME E THERRJES SĖ KAFSHĖS

    Zakkajtum ėshtė njė folje qė rrjedh nga fjala Zakah (pėr pastrim) dhe paskajorja e saj ėshtė Tazkijah qė ka kuptimin pastrim. Metoda islame e therjes sė kafshės kėrkon ca kushte qė tė pėrmbushen:
    a. Kafsha duhet qė tė thėrret me pajisje tė mbrehtė (thikė)
    Kafsha duhet qė tė thėrret me pajisje tė mbrehtė (thikė) dhe nė mėnyrė tė shpejtė nė mėnyrė qė dhimbja gjatė therjes tė minimizohet.
    b. Duhet prerė kanalet e frymėmarrjes,fytin dhe enėt e gjakut tė qafės.
    Zabiha nė gjuhėn arabe do thotė therje. Therja duhet tė bėhet duke e prerė fytin,kanalin e frymėmarrjes dhe enėt e gjakut tė qafės nė mėnyrė qė tė shkaktojmė vdekjen e kafshės duke mos prerė boshtin kurrizor.
    c. Gjaku duhet qė tė largohet
    Gjaku duhet qė tė largohet kompletisht para se koka tė largohet. Qėllimi ėshtė qė tė largohet jashtė shumica e gjakut qė do tė shėrbente si ambient i mire pėr kulturat e mikroorganizmave. Boshtin kurrizor nuk duhet prerė pėr arsye se fijet nervore tė zemrės munden qė tė dėmtohen gjatė kėtij procesi dhe tė shkaktojnė ndaljen e zemrės (arrest kardiak),duke mbetur gjaku nė enėt e gjakut

    3. Gjaku ėshtė njė ambient i mire pėr bakteret dhe mikrobet
    Gjaku ėshtė njė ambient i mire pėr bakteret dhe mikrobet, toksinat, etj. Pėr kėtė arsye mėnyra Islame e therjes ėshtė mė higjienike pėr arsye se gjaku pėrmban baterie dhe mikrobe,dhe toksina etj. Tė cilat shkaktojnė disa sėmundje tė cilat eliminohen.
    3. Mishi qėndron mė i freskėt pėr njė kohė mė tė gjatė
    Mishi i therur nė mėnyrė Islame qėndron mė i freskėt pėr njė kohė mė tė gjatė pėr shkak tė mungesės sė gjakut nė mish nė krahasim me metodat tjera tė therjes.
    4. Shtaza nuk e ndien dhimbjen
    Prerja e butė e enėve tė gjakut tė qafės e shkėput qarkullimin e gjakut tė nervave trunor qė janė pėrgjegjės pėr dhimbjen. Pėr kėtė shkak shtaza nuk e ndien dhimbjen
    Duke vdekur,shtaza lufton,dridhet dhe shkelmon,por jo pėr shkak tė dhimbjes ,por pėr shkak tkurrjes dhe lirimit tė muskujve,mungesės sė gjakut dhe pėr shkak tė qarkullimit tė gjakut jashtė organizmit.

  10. #10
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    8 Ushqimi jo bimor i bėn muslimanėt tė dhunshėm

    Pyetje:
    Shkenca tregon se ēka do qė ne konsumojmė,ka ndikim nė sjelljet tona. Pse atėherė Islami i lejon Muslimanėve qė tė ushqehen me ushqim jo-bimor,pasi qė konsumimi i shtazės mundet qė ta bėn njė person tė dhunshėm apo edhe tė ashpėr ?
    Pėrgjigje:

    1. Vetėm ngrėnia e shtazėve bimėngrėnėse lejohet nė Islam
    Pajtohem me kėtė,se ēka do qė personi konsumon do tė ketė ndikim nė sjelljen e tij. Dhe kjo ėshtė njėra nga arsyet pse Islami e ndalon tė ushqyerit me shtazė mish ngrėnėse sikurse luani, tigri,dhe leopardi etj, qė janė kafshė tė ashpra dhe tė dhunshme. Konsumimi i mishit tė shtazėve tė tilla mundet qė ta bėj njė person tė dhunshėm apo edhe tė ashpėr ?. Islami e lejon vetėm konsumimin e shtazėve bimė ngrėnėse sikurse lopa,dhia,delja,etj, e qė janė shtazė tė qeta dhe tė urta. Muslimanėt konsumojnė shtazė tė qeta dhe tė urta pasi qė Muslimanėt njerėz jo tė dhunshėm dhe njerėz tė paqes.

    2. Kur’an na mėson se Profeti e ndalon tė keqėn
    Kur’ani thotė:
    “ ...Pejgamberi arab, (qė nuk shkruan as nuk lexon), tė cilin e gjejnė tė cilėsuar (tė pėrshkruar me virtytet e tij), te ata nė Tevrat dhe nė Inxhil, e qė i urdhėron ata pėr ēdo tė mirė dhe i ndalon nga ēdo e keqe, u lejon ushqimet e kėndėshme dhe u ndalon ato tė pakėndshmet,.. ”
    [Kur’an 7: 157]
    “ .. Cka t'ju jep Pejgamberi, atė merrnie e ēka t'ju ndalojė, pėrmbanju dhe kinie frikė All-llahun, se All-llahu ėshtė ndėshkues i ashpėr.”
    [Al-Qur’an 59: 7]
    Pėr muslimanin fjala e Profetit ėshtė e mjaftueshme pėr ta bindur atė se Allahu nuk dėshiron qė disa lloje mishrash qė ti konsumojmė dhe disa tjerė i ka lejuar pėr ne .

    3. Hadithi i Muhammedit a.s qė e ndalon konsumim e mishit tė kafshėve mishngrėnėse
    Bazuar nė disa hadithe autentike tė transmetuar nė Sahih Bukhari dhe Sahih
    Muslim e tregojnė hadithin e transmetuar nga Ibn Abbasi nė Sahih Muslimin,Libri mbi gjuetine dhe therrjen ,Hadithi Nr. 4752 dhe Sunani i Ibn-I-Maxhes kapitulli 13 Hadithi Nr.
    3232 gjer nė 3234, Profeti i shenjtė s.a.w.s e ka ndaluar konsumimin e :
    1. Kafshėve tė egra me dhėmb qenesh, dmth konsumimin e mishit tė kafshėve mishngrėnėse. Kėto kafshė i takojnė familjes sė maces, siē janė luani, tigri,dhe leopardi,qeni,ujku,macja,hienat,etj.
    2. Disa brejtės sikurse miu,lepuri me kthetra etj.
    3. Disa reptilė sikurse gjarpri, krokodili etj.
    4. Shpezėt e gjahut si ato me kthetra qė janė huti,shqiponjat,korbat,dhe bufi etj.
    Por nuk ka ndonjė tė dhėnė shkencore qė e vėrteton kėtė teori,vetėm se dyshimet qė janė se konsumimi i ushqimit jo-bimor tė bėn tė dhunshėm.

  11. #11
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    9. MUSLIMANĖT E ADHUROJNĖ QABĖN
    Pyetje :
    Islami e ndalon adhurimin e idhujve,atėherė pse muslimanėt e adhurojnė dhe i pėrkulen Qabės gjatė lutjeve tė tyre ?

    Pėrgjigje:
    Qabja ėshtė Kibla dmth muslimanėt i drejtojnė fytyrat e tyre gjatė lutjeve nė drejtim tė Qabes. ėshtė me rėndėsi tė mbahet nė mend se muslimanėt drejtohen nga Qabja gjatė namazeve,por nuk e adhurojnė atė,dhe se muslimanėt e adhurojnė vetėm Allahun dhe vetėm atij iu pėrkulen.
    Nė suren el-Bekare ceket se :
    Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhurruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t'i fshihet ajo qė veprojnė ata
    “ [Kur’an 2:144]

    1. Islami kujdeset pėr unitetin e muslimanėve

    Pėr shembull ,nėse muslimani do tė dėshiron tė falė namazin, mundet qė ndonjėherė qė ndonjė person dėshiron tė drejtohet drejt veriut e ndonjė drejt jugut. Me qėllim tė bashkimit tė muslimanėve gjatė adhurimeve tė tyre nė Njė Zot tė vetėm dhe tė Vėrtetė,varėsisht se ku janė,psh nėse ndonjė muslimanė jeton nė drejtim tė perėndimit tė Qabes ai do drejtohet drejt lindjes sė Qabes dhe e njėjta gjė nėse jeton nė lindje ai do drejtohet drejt perėndimit tė Qabes.

    2. Qabja ėshtė Qendra e Hartės Botėrore

    Muslimanėt ishin njerėzit e parė qė e bėnė harten e pare tė botės. Ata e vizatuan hartėn me Jugun nė pjesėn e epėrme dhe Veriun nė pjesėn e poshtme. Qabja ishte nė mes,mė vonė kartografėt perendimorė e vizatuan hartėn tė rrotullisur mrapsht dmth veriun larte dhe jugun poshtė.Por prap Elhamdulilah Qabja ėshtė nė qendėr tė hartės sė botė.

    3. Tawafi rreth Qabes pėr tė dėshmuar Njėshmėrinė e Zotit

    Kur muslimani shkon nė Masxhidi -Haram nė Mekkeh,ai e kryejnė tawafin apo bėjnė qark rreth Qabes. Ky akt simbolizon besimin dhe adhurimin e Njė Zotit,pasi qė ēdo rreth ka vetėm njė qendėr,pra gjithashtu vetėm njė Allah swt meriton tė adhurohet.

    4. Hadithi i Omerit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė)

    Lidhje me gurin e zi, haxhr-e-aswad,ėshtė njė hadith , tė transmetuar nga shoku i shquar i Profetit Muhammed s.a.w.s , Omeri r.a Allahu qoftė i kėnaqur me tė
    Bazuar nė Sahih Bukharin, Volumi 2, libra mbi Haxhin, kapitulli 56, Hadithi Nr 675.
    Omeri r.a Allahu qoftė i kėnaqur me tė ka thėnė “e di se ti je guri dhe se nuk mundesh tė mė bėsh dėm apo dobi,dhe sikur tė mos e kisha parė Profetin a.s duke tė prekur dhe puthur ty,unė kurrė nuk do tė kisha prekė dhe puth ty”.

    5. Njerėzit kanė qėndruar mbi Qabe dhe e kanė thirrur ezanin nga aty
    Nė kohėn e Profetit a.s, madje njerėzit kanė qėndruar mbi Qabe dhe e kanė thirrur ezanin pėr namaz nga aty. Atėherė kush pohon se muslimanėt e adhurojnė Qaben,dhe cili adhurues idhujsh do tė qėndrojė mbi idhullin qė ai e adhuron.

  12. #12
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    10. JO-MUSLIMANĖVE JU NDALOHET HYRJA NĖ MEKE
    Pyetje :

    Pse jo-muslimanėve ju ndalohet hyrja nė qytet e shenjta si Meke dhe Medine?
    Pėrgjigje :
    Ėshtė e vėrtetė se jo-muslimanėve ju ndalohet hyrja qytet e shenjta si Meke dhe Medine me Ligj. Pikat vijuese do shėrbejnė pėr ta sqaruar arsyet e kėsaj ndalese.

    1. Tė gjithė qytetarėt nuk janė tė lejuar tė hyjnė nė zonat ushtarake


    Psh : Nėse unė jam qytetar i Indisė prapė,mua nuk do mė lejohet qė tė hyjė nė zonat specifike qė janė tė ndaluara sikurse zonat ushtarake. Nė ēdo vend ka zona tė caktuara ku njerėzit e thjeshtė nuk mund tė hyjnė. Vetėm qytetarėt qė janė tė kyēur nė shėrbimin ushtarak apo ata qė kanė punė lidhur me mbrojtjen e vendit janė tė lejuar tė hyjnė nė zonėn e ndaluar. Po ashtu Islami ėshtė religjion universal pėr tėrė botėn dhe tėrė njerėzit. Zonat Islame tė rėndėsisė janė dy qytet e shenjta Meka dhe Medina. Nė kėto vende,vetėm ata besojnė nė Islam dhe janė tė kyēur nė mbajtjen e Islamit dhe tė Muslimanėve janė tė lejuar nė kėto vende.
    Do tė ishte jo logjike pėr njė qytetar nga njė qytetar qė ta kundėrshtoj ndalesėn e hyrjes nė zonėn e ndaluar. Po ashtu nuk ėshtė nė rregull qė njė jo-musliman tė kundėrshtojė ndalesėn e hyrjes nė Meke dhe Medinė pėr jo-muslimanėt.

    2. Viza pėr tė hyrė nė Meke dhe Medinė

    a. Kur do qė ndonjė person udhėton nė ndonjė vend tė huaj,ai sė pari duhet qė tė aplikojė pėr vizė nė mėnyrė qė tė mund tė hyjė nė atė vend. Ēdo vend i ka rregulloret dhe kėrkesat e veta. Nėse kėrkesat e tyre nuk plotėsohen,viza nuk do lėshohet.
    b. Njėra nga vendet qė ėshtė shumė strikte nė lėshimin e vizave janė SHBA-tė,dhe veēanėrisht kur ka tė bėjė me lėshimin e vizave pėr banorėt e botės sė tretė. Ata kanė disa kushte dhe kėrkesa qė tė pėrmbushen para se tė lėshohet viza atyre.
    c. Kur kamė vizituar Singaporin,ishte e cekur nė formėn e tyre tė imigrimit – dėnim me vdekje pėr trafikuesit e drogės. Nėse dua ta vizitoj Singaporin unė duhet qė t’i pasoj rregullat e kėtij vendi dhe unė nuk mundem tė them se dėnimi me vdekje ėshtė dėnim barbarik. Vetėm nėse pajtohem me kėrkesat dhe kushtet e tyre,mua do me lejohet qė tė hyjė nė atė vend.
    d. Viza – Kushti primar kėrkon nga ēdo qenie njerėzore qė hynė nė Meke apo Medinė tė deklaroj kėtė me buzėt e tij La ilahe ilallah Muhammedu
    Resulullah e qė kutpimi i saj ėshtė ‘Nuk ka Zot tjetėr pėrveq Allahut dhe Muhamedi a.s ėshtė I Dėrguari I Tij.’

  13. #13
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    12. PSE DERRI ĖSHTĖ I NDALUAR

    Pyetje :
    Pse ėshtė ndaluar konsumimi i derrit nė Islam ?
    Pėrgjigje :
    Fakti qė konsumimi i derrit ėshtė I ndaluar nė Islam ėshtė fakt i njohur mjaft mirė. Pikat nė vijim i sqarojnė aspektet e ndryshme tė kėsaj ndalese.

    1. Derri ėshtė i ndaluar nė Kur’an

    Kur’ani e ndalon konsumimin e derrit ne katėr vende tė ndryshme ne Kur’an,si nė 2:173, 5:3, 6:145 dhe 16:115.
    “Ju janė ndaluar (t'i hani): ngordhėsira, gjaku, mishi i derrit, ajo qė therret jo nė emrin e All-llahut.. “
    [Kur’an 5:3]
    Ajetet e mėsipėrme tė Kur’anit janė tė mjaftueshme pėr ta knaqur Muslimanin,pse Derri ėshtė i ndaluar .

    2. Derri ėshtė i ndaluar nė Bible

    Krishterėt do binden nga shkrimet e tyre fetare,se Bibla e ndalon konsumimin e derrit nė librin e Leviticusit
    “And the swine, though he divide the hoof, and be cloven footed, yet he cheweth
    not the cud; he is unclean to you”.
    “Of their flesh shall ye not eat, and their carcass shall ye not touch,
    they are unclean to you.” [Leviticus 11:7-8]
    Po ashtu Derri ėshtė i ndaluar nė Bible nė librin e Deuteronomit
    “And the swine, because it divideth the hoof, yet cheweth not the cud,
    it is unclean unto you. Ye shall not eat of their flesh, nor touch their
    dead carcass.” [Deuteronomy 14:8]
    Ndalesė e ngjajshme pėr derrin ėshtė nė Bibėl nė librin e Isaiah kapitulli 65 rreshti 2-5.

    3. Konsmumimi i derrit shakakton disa sėmundje

    Jo muslimanėt e tjerė dhe ateistėt do pajtohen vetėm nėse I bind ata me argumente logjike apo shkencore. Konsumimi i derrit mundet tė shkaktojė jo mė pak se shtatėdhjetė e ca sėmundje tė ndryshme. Njeriu mund tė pėrfitoj helmimit tė ndryshėm sikurse krimbat rrethor dhe te krimbat e drejtė, krimbat grepor, etj. Dhe njėri nga mė tė rrezikshmit ėshtė Tenia Solium, i cili nė terminologji quhet krimbi shirit apo tenjė. Dhe qėndron nė zorrė dhe ėshtė shumė i gjatė.
    Pastaj vezėt e tyre hyjnė nė qarkullimin e gjakut dhe munden pothuajse qė tė arrijnė ēdo pjesė tė trupit,nėse depėrton nė tru mundet tė shkaktojė harresė,nėse depėrton nė zemėr mundet tė shkaktojė sulm nė zemėr,nėse hyn nė sy shkakton humbjen e tė pamurit,dhe nėse hynė nė mėlēi shkakton dėmtime tė mėlēisė. Mundet qė ti dėmtojė po thuajse tė gjitha organet e trupit .
    Njė helminitė tjetėr i rrezikshėm ėshtė Trichura Tichurasis.
    Njė koncept i gabuar pėr derrin ėshtė se nėse zihet mire kėto qeliza vdesin. Nė njė projekt hulumtues tė bėrė nė SHBA, ėshtė zbuluar se nga njėzet njerėz –katėr nga ata vuajnė nga Trichura Tichurasis,dhe njėzet e dy nga ata e kanė zier derrin shumė mirė. Kjo tregon se kėto qeliza qė janė prezentė nė derr nuk vdesin nė kushte normale – dmth tė temperaturės zierjes.

    4. Derri pėrmban yndyrė trashėse

    Mishi I derrit shume pak kapacitete ndėrtuese tė muskujve dhe pėrmban tepricė tė yndyrės. Kjo yndyrė depozitohet nė enė tė gjakut dhe shkakton hipertension dhe sulm nė zemėr,dhe nuk ėshtė pėr tu ēuditur fakti se 50% e Amerikanėve vuajnė nga hipertensioni.

    5. Derri ėshtė njėra nga shtazėt mė tė ndyta nė botė

    Derri ėshtė njėra nga shtazėt mė tė ndyta nė botė,pasi qė jeton nė pisllėk,nė plehra,dhe ndyrėsira. ėshtė pastruesi mė I mire qė unė njoh qė Zoti e ka krijuar. Nė fshatra nuk posedojnė tualete moderne dhe ata sekretojnė nė ajėr tė pastėr. Shumė shpesh kėto sekrete janė pastruar nga ana e derrave.
    Disa njerėz mund tė japin komente shtesė nė kėtė drejtim si psh nė vendet e zhvilluara si psh Australia,derrat mbahen nė kushte shumė tė pastra dhe higjienike,madje edhe nė kėto kushte higjienike derrat prapė mbahen bashkė nė ferma,pa marrė parasysh sa shumė ne pėrpiqemi qė ti mbajmė ata tė pastėrt ata janė tė pistė nga natyra e tyre,derrat e konsumojnė me kėnaqėsi sekretet e veta si dhe ato tė fqiut.

    6. Derri ėshtė shtaza mė e paturp

    Derri ėshtė shtaza mė e paturp nė faqen e tokės,dhe ėshtė e vetmja shtazė qė i fton shokėt e vet qė tė kenė seks me partnerin e vetė. Nė Amerikė shumė njerėz e konsumojnė derrin. Shumė njerėz pas ahegjenve vallėzuese qė i organizojnė ,ata i ndėrrojnė gratė e tyre dhe shumė nga ata thonė “ti ke fjetur me gruan time dhe unė flejė me gruan tėnde.” Nėse e konsumon derrin do sillesh si derrė.

  14. #14
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    12. NDALIMI I ALKOHOLIT
    Pyetje :
    Pse ėshtė i ndaluar konsumimi i alkoolit nė Islam?

    Pėrgjigje :

    Alkooli ka qenė plagė e njerėzimit qė nga kohėt e lashta,dhe vazhdon tė shkaktojė dėme tė panumėrta nė njerėz,dhe tė shkaktojė fatkeqėsi tė tmerrshme pėr miliona njerėz nė botė. Alkooli ėshtė faktori kryesor pėr disa probleme qė e hasin sot shoqėrinė. Statistikat e krimin janė nė rritje,rritje e sėmundjeve mentale dhe miliona familje tė shkatėrruara nė botė janė dėshmitare tė heshtur pėr aftėsinė shkatėrruese tė alkoolit.

    1. Ndalesa pėr alkoolin nė Kur’an

    Kur’ani fame lartė e ndalon konsumimin e alkoholit nė ajetet vijuese :
    O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar.” [Kur’an 5:90]

    2. Ndalesa pėr alkoholin nė Bibel

    Bibla e ndalon kunsumimin e alkoholit nė versetet vijuese :

    a. “Wine is a mocker, strong drink is raging; and whosoever is
    deceived thereby is not wise.” [Proverbs 20:1]
    b. “And be not drunk with wine.” [Ephesians 5:18]

    3. Akoholi e frenon qendrėn frenuese

    Njerėzit posedojnė qendrėn frenuese nė kokat e tyre. Kjo qendėr frenuese apo inkibitore e pengon njeriun pėr tė mos bėrė gjėrat qė konsiderohen si tė liga. Psh zakonisht njeriu nuk e shfrytėzon gjuhėn ofendues kur bisedon me prindėr apo mė tė vjetėrit. Nėse atij do ti duhej tė kryej nevoj fiziologjike nuk do ta kryen atė nė publik sepse kjo qendėr do ta ndalon atė,pėr kėtė arsye ai e shfrytėzon toaletin.Kur njė person konsumon alkohol,qendra frenuese vetvetiu ėshtė e frenuar,dhe kjo ėshtė arsyeja pse personat e dehur janė gjetur me sjellje tė kundėrta me karakterin e tij.Psh njė person I dehur haste duke pėrdorur gjuhėn ofenduese edhe madje nuk I sheh gabimet e veta edhe kur iu drejtohet prindėrve me kėtė mėnyrė.Shumė madje edhe urinojnė nė teshat e tyre,madje as nuk munden tė bisedojnė apo tė ecin nė mėnyrė tė duhur,madje kanė edhe sjellje tė liga .

    5. Rastet e tradhtisė bashkėshortore,dhunimeve, incesteve, AIDS-it, janė hasur mė shumė tek alkoolistėt

    Bazuar nė Agjension Nacional pėr Krimin tė SHBA-ve nė njė anketė tė bėrė mbi viktimat e krimit (Departamenti I drejtėsisė SHBA ) nė vitin 1996 gjatė ēdo dite ka ndodhur mesatarisht 2,713 dhunime.Statistikat flasin se shumica e dhunuesve kanė qenė tė dehur kur e kanė kryer krimin. E njėjta gjė vlen edhe pėr rastet e ngacmimeve. Bazuar nė statistikat 8% e Amerikanėve kryejnė incest dmth njė nga trembėdhjetė persona nė Amerikė ėshtė i involvuar nė incest. Po thuajse qė tė gjitha rastet e incesteve vijnė pėr shkak tė dehjes tė njėrit person apo tė dy personave.
    Dhe po ashtu njė nga faktorėt mė tė mėdhenj qė shkon krahas me pėrhapjen AIDS-it ,dhe sėmundja mė e tmerrshme pas AIDS-it ėshtė Alkoolizmi.

    5. Ēdo alkoolist nė fillim ka qenė konsumues social

    Shumė njerėz munden qė tė fjalosen se “ ata pinė” por janė “ konsumues social”. Ata pohojnė se i konsumojnė njė apo dy gotėza dhe se kanė vetė kontroll dhe se kurrė nuk dehen. Anketat dhe hetimet e bėra tregojnė se ēdo alkoolistė ka filluar si “konsumues social “.Madje asnjė alkoolist apo pijanec nė fillim nuk ka filluar tė pijė mė qėllim qė tė bėhet pijanec .Asnjė konsumues social i alkoolit nuk mundet tė thotė se unė jam duke konsumuar qe disa vite dhe se kam aq vetėkontroll sa qė asnjė here nuk jam dehur.

    6. Nėse njė person dehet njė here dhe do bėjė diēka tė turpshme kjo vepėr do ta ndjek tėrė jetėn .

    Psh nėse njė ‘konsumues social ’e humb vetė kontrollin vetėm njė here. Nė gjendje tė dehjes ai do kryen njė dhunim apo incest,madje edhe nėse ai person do pendohet mė vonė,ai prapė do ta bartė me vete fajėsinė gjatė tėrė jetės. Qė tė dy si autori I krimit dhe I viktima kanė pėsuar dėme tė pa pėrmisueshme.

    7. Alkooli ndalohet edhe me Hadith

    Profeti i Islamit Muhamed s.a.w.s ka thėnė :
    a. libri Sunen i Ibn-I-Maxhes Volumi 3, Libri mbi alkoolet,kapitulli 30 Hadithi Nr.
    3371.
    “Alkooli ėshtė nėna e tė gjitha tė kėqijave dhe ėshtė e keqja mė e turpshme.”
    b. Nė Sunen e Ibn-aI-Maxheh Volume 3, Libri mbi alkoholet, Kapitulli 30 0 Hadith Nr.3392
    “Ēdo gjė qė dehė nė sasi tė madhe,ėshtė e ndaluar madje edhe nė sasi tė vogėl.”
    Pra nuk ka arsye pėr ndonjė “ gotė “.
    c. Jo vetėm ata qė konsumojnė alkool janė tė mallkuar, por edhe ata qė punojnė me ta nė mėnyrė direkte apo indirekte janė tė mallkuar nga Allahu.
    Bazuar nė Sunen e Ibn-aI-Maxheh Volume 3, Libri mbi alkoolet, Kapitulli 30 0 Hadithi Nr. 3380.
    Transmetohet nga Enesi r.a (Allahu qofte I kėnaqur me tė),se Profeti
    Muhammedi s.a.w.s ka thėnė :
    “Mallkimi i Allahut bie nė dhjetė grupe njerėzish qė punojnė me alkool. Ai qė e distilon (pregadit) atė,atė prej tė cilėt ėshtė distiluar (pregaditur),ai qė e konsumon atė,ai qė e transporton atė,atij qė i sjellėt ajo ,ai qė e shėrben atė,ai qė e shet atė,ai qė pėrfiton para nga alkooli,personi qė blen alkool dhe ai qė blen pėr dikėn tjetėr.”

    8. Sėmundjet qė e pėrcjellin alkoolizmin

    Ka shumė arsye shkencore pėr ndalimin e konsumimit tė alkoholit. Numri mė i madh i vdekjeve nė botė vjen nga alkooli pėr shkak tė lidhshmėrisė me ndonjė sėmundje tjetėr. Ēdo vite miliona njerėz vdesin nga konsumimi i alkoolit pėr ēdo vit. Nuk do I ceki qė tė gjitha detajet e sėmundjeve qė e shoqėrojnė alkoolizmin pasi qė shumica e tyre janė tė ditura nė mes nesh. Nė vijim ėshtė cekur njė listė e sėmundjeve qė kanė lidhje me alkoolizmin:

    1. Ceroza e mėlēisė ėshtė njė sėmundje mjaft e njohur shoqėruese e alkoolit.
    2. Tjerat janė kanceri i ezofagut,kanceri i kokės dhe qafės,kanceri I mėlēisė (Hepatoma), kanceri i zorrėve,etj.
    3. Oesofagitisi, Gastritisi, Pankreatitisi dhe Hepatitisi janė sėmundje tė lidhura ma konsumimin e alkoholit.
    4. Cardiomyopathy, Hipertensioni, Arterosklerosa Koronare , Angina dhe sulmet nė zemėr (infarktet) janė tė pasoj e marrjes sė alkoholit me shumicė.
    5. Sulmet, Apopleksia,krizat e ndryshme dhe paralizat e ndryshme janė tė lidhura me konsumimin e alkoholit.
    6. Neuropathia Periferala, Atrofia kortikale, Atrofia cerebrale janė sindroma tė njohura mjaft mire qė shkaktohen si pasoj e konsumimit tė alkoholit.
    7. Sindromi Wernicke – Korsakoff ėshtė sindrom qė pėrcjellėt me harresė gjatė bisedės dhe rikthim tė memories pėr ngjarjet e vjetra dhe kjo sėmundje pėrcillet me paraliza tė ndryshme dhe si pasoj kryesore mungesa e vitaminės B-1 pėr shkak tė konsumimit tė lartė tė alkoolit.
    8. Sėmundja Beriberi dhe deficitet e tjera janė mjaft tė shpeshta tek alkoolistėt,madje sėmundja Pellagra paraqitet tek alkoolistėt.
    9. Delerium Tremens ėshtė njė komplikim serioz qė mund tė ndodhė si pasoj e pėrsėritjes sė infeksioneve tek alkoolistėt Po ashtu mundet tė paraqitet si pasoj e lėnies sė alkoolit e qė ėshtė efekt pėrcjellės.
    10. Ērregullimet e shumta Endokrine janė tė lidhura me alkoolizmin duke filluar nga Mixodema e deri te Hipertiroidizmi dhe Florid Cushing Syndrome.
    11. Sėmundjet hematologjike i kanė efektet e gjata dhe tė ndryshme. Mungesa e acidit folik ėshtė njė manifestim i shpeshtė tek alkoolistėt qė shpie gjer nė anemitė makrocitike, sindromi i Zeivit ėshtė njė sindrom i trefishtė i anemisė hemolitike,
    verdhėzės dhe hiperlipidemisė qė ėshtė simptomė qė i pėrcjell alkoolistėt.
    12. Trombocitopenija dhe ērregullimet e tjera tė qelizave pllakore nuk janė fenomene tė rralla tek alkoolistėt.
    13. Tableta metronidazoli reagon mjaft keq kur pėrdoret me alkoolin.
    14. Ri infeksionet janė mjaft tė shpeshta tek alkoolistėt kronik. Rezistenca imunologjike ndaj sėmundjeve ėshtė e dobėsuar pėr shkak tė marrjes sė alkoolit.
    15. Infeksionet e gjoksit janė tė njohura tek alkoholistėt si psh Pneumonia, abcesi nė mushkėri ,Emfizema dhe tuberkuloza pneumonale janė tė shpeshta tak alkoolistėt .
    16. Gjatė konsumimit akute tė alkoolit,personi i dehur zakonisht ka vjellje pėr shkak tė reflekseve te kollitjes tė cilat paralizohen,funksioni i tė cilave ėshtė mbrojtės. Dhe tė vjellurit kalon nė mushkėri dhe mund tė shkaktojė Pneumonitė,apo abcesė nė mushkėri. Madje mund tė shkaktojė asfiksi apo edhe vdekje.
    17. Simptomat tek alkoolistet femra kėrkon njė vėmendje tė veēantė.
    Femrat janė mė tė ndjeshme ndaj alkoholit dhe kanė mė shumė raste tė cerozės se sa mashkujt. Gjatė shtatėzanisė konsumimi i alkoolit ka disa efekte vendimtare mbi fetusin. Sindromi fetal i shkaktuar nga alkooli ėshtė i pranuar ēdo here e mė shumė nė profesionin mjekėsorė.
    18. Sėmundjet e lėkurės janė po ashtu tė lidhura me konsumimin e alkoholit.
    19. Ezema, Alopecia, Distrofia e thonjve, Paronychia (infeksion rreth thonjve )
    Stomatitisi kėndor (inflamacion i kėndeve tė gojės)janė ndėr sėmundjet e pėrhapura tek alkoolistėt .

    9. Alkoolizmi ėshtė sėmundje

    Mjekėt bashkohorė janė bėrė me liberal sot ndaj alkoolistėve dhe e emėrojnė alkoolizmin mė shumė si njė sėmundje se sa drogim.
    Fondacioni Islamė pėr hulumtime ka publikuar njė pamflete qė ka kėtė porosi
    Nėse alkooli ėshtė sėmundje,atėherė ėshtė e vetmja sėmundje qė:
    - Shitet nė shishe
    - Qė reklamohet nė gazeta,magazine dhe nė radio dhe televizion
    - Ka licencė pėr tu pėrhapur
    - Sjellė pėrfitime pėr qeverinė
    - Sjellė vdekje tė dhunshme nėpėr autoudhė
    - E shkatėrron jetėn e familjeve dhe shkakton rritjen e krimit
    -Dhe qė nuk shkaktohet nga mikroorganizmat apo viruset

    ALKOHOLIZMI NUK ĖSHTĖ SĖMUNDJE POR ĖSHTĖ VEPĖR E SHEJTANIT

    Allahu s.w.t me Urtėsinė e Tij tė Pafund na e ka tėrhjekur vėrejtjen nga kurthat e Shejtanit.
    Islami quhet “Din-ul-Fitrah” apo religjioni natyral i njeriut. Dhe tė gjitha ndalesat kanė qėllimin e ruajtjes sė gjendjes natyrale tė njeriut. Alkooli ėshtė njė devijim nga gjendja natyrale,si pėr individin apo edhe pėr tė shoqėrinė,dhe e degradon njeriun nė njė gjendje mė tė ulėt se sa tė bishės,edhe pse njeriu pohon se ėshtė mė i lart se kafsha .Nga kjo rrjedhė se alkooli ėshtė i ndaluar nė Islam.

  15. #15
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    13. BARAZIA E DĖSHMITARĖVE
    Pyetje :
    Pse ėshtė e nevojshėm prania e dy dėshmitarėve femra qė tė ėshtė e barabartė dėshmia me njė mashkull
    Pėrgjigje:
    1. Dy dėshmitarėve femra nuk konsiderohen gjithnjė tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull
    Tre ajete Kur’anore tregojnė pėr dėshmitarėt duke mos cekur gjininė mashkull apo femėr.
    a) Gjatė pregaditjes sė trashėgimisė vetėm dy persona kėrkohen pėr dėshmitarė .Nė Suren Maida kapitulli 5 ajeti 106,Kur’ani i famshėm thotė:
    “ O ju qė besuat, dėshmimi me rastin e atij qė lė testament (vasijjet) kur i ėshtė afruar ndonjėrit prej jush vdekja, bėhet me dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj, ose nga dy tė tjerė pos jush, nėse jeni nė udhėtim (nė rrugė e s'keni tė afėrm) dhe ju gjen telashja e vdekjes.... “
    “.” [Al-Qur’an 5:106]
    b) Dy persona kėrkohen nė rastin e divorcit – talakut.
    “ ... dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj dhe dėshminė zbatojeni pėr hirė tė All-llahut. Kėshtu kėshillohet ai qė i beson All-llahut dhe ditės sė fundit, e kush iu pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė ”.
    [Kur’an 65:2]

    c) katėr persona kėrkohen nė rast tė akuzės ndaj femrės sė ndershme
    “ Edhe ata tė cilėt bėjnė shpifje pėr gratė e ndershme dhe nuk sjellin katėr dėshmitarė, t'i rrahni ata me nga tetėdhjetė tė rėna dhe atyre mos u pranoni dėshminė mė kurrė. Tė tillėt janė tė pabesueshėm ”
    [Kur’an 24:4]
    2. Dy dėshmitarė femra konsiderohen tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull vetėm gjatė transaksioneve financiare nuk ėshtė e vėrtetė se dy dėshmitarė femra konsiderohen gjithnjė tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull,kjo qėndron vetėm nė disa raste. Nė Kur’an janė rreth pesė ajete qė nuk e specifikojnė gjininė mashkull apo femėr. Nė Kur’an ėshtė vetėm njė ajet,qė thotė se dy dėshmitarė femra konsiderohen tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull. Ky ajet gjendet nė Suren Bekareh,kapitulli 2 ajeti 282. Ky ajet ėshtė ajeti m I gjatė nė Kur’an dhe ka tė bėjė me transaksionet financiare,dhe ajeti thotė :
    “ O besimtarė, kur merrni hua prej njėri-tjetrit pėr njė afat tė caktuar, shkruajeni atė. Dhe nga gjiu juaj le tė shkruajė njė shkrues i drejtė dhe tė mos ngurrojė nga tė shkruarit ashtu siē e ka mėsuar All-llahu. Le tė shkruajė, ndėrsa atij le t'i diktojė ai qė pranon borxhin, le t'i frikėsohet All-llahut, Zotit tė tij e tė mos lėrė mangėt asnjė send nga ai. E nė qoftė se ai qė ngarkohet me borxh ėshtė i paaftė mentalisht, ėshtė i mitur ose nuk ėshtė nė gjendje tė diktojė, atėherė le tė diktojė drejt kujdestari i tij. Kėrkoni tė dėshmojnė dy dėshmitarė burra nga mesi juaj, e nė qoftė se nuk janė dy burra, atėherė njė burr e dy gra, nga dėshmitarėt qė i pėlqeni. (Dy gra nė vend tė njė burri) Pėr atė se nėse njėra prej tyre gabon, t'ia pėrkujtojė tjetra. ” [Kur’an 2:282]

    Ky citat Kur’anor ka tė bėjė vetėm me transaksionet financiare. Nė raste tė tilla,
    Jemi tė kėshilluar qė tė bėjnė marrėveshje me shkrim palėt e involvuara ,dhe dy dėshmitarė tė jenė prezent ,dhe mundėsisht tė jenė meshkuj .Nė rast se nuk mundeni qė tė gjeni dy meshkuj atėherė,njė mashkull dhe dy femra do mjaftojnė.
    Psh nėse supozojmė se njė person do dėshiron qė ta kryej njė operacion kirurgjik pėr njė sėmundje ,dhe me qėllim qė ta konfirmon trajtimin ai do preferon qė ti marrė dy rekomandime nga kirurgė tė certifikuar,dhe zgjedhja e dyte e tij do ishte tė gjej dy mjekė tė diplomuar.
    Njėjtė po ashtu nė transaksionet financiare,dy meshkuj janė tė preferuar. ekspertėt e Islamit e preferojnė qė nėnshkruesi i kontratės tė jetė kujdestari I familjes. Pasi qė pėrgjegjėsia financiare i takon mashkullit nga ata ėshtė e pritur qė tė jenė mė mirė tė njoftuar me transaksionet financiare nė krahasim me gruan,dhe si zgjedhje e dytė,dėshmitarė mundet tė jetė njė mashkull dhe dy femra,me qėllim qė nėse njėri nga ata gabon tjetri do ta pėrkujton atė. Fjala e pėrdorur nė Kur’an ėshtė ‘Tazil’ qė ka kuptimin e “konfuzionit” apo gabimit.
    Shumė kanė gabuar nė pėrkthimin e kėsaj fjale si “ harresė” duke e pėrkthyer Transaksionet financiare janė tė vetmet raste kur dy dėshmitare femra janė tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull.

    3. DY DĖSHMITARE FEMRA JANĖ TĖ BARABARTA ME NJĖ DĖSHMITARĖ MASHKULL EDHE NĖ RASTET E VRASJEVE.

    Sido qofte disa Dijetarė janė tė mendimit se pozita e femrės mundet qė tė ketė ndikim nė dėshmitarė nė rastet e vrasjeve. Nė rrethana tė tilla femra ėshtė mė shumė e tmerruar se mashkulli,dhe pėr shkak tė gjendjes emocionale tė saj,ajo mundet qė tė hutohet dhe pėr kėtė arsye duke u bazuar nė disa juristė, madje edhe nė rastet e vrasjeve dy dėshmitare femra janė tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull. Nė rastet tjera njė dėshmitare femėr ėshtė e barabartė me njė dėshmitar mashkull.

    Kur’ani nė mėnyrė tė qartė e sqaron se njė dėshmitarė femėr ėshtė e barabartė me njė dėshmitarė mashkull
    Disa dijetar janė tė mendimit se rregulla se dy dėshmitare femra janė tė barabarta me njė dėshmitarė mashkull duhet qė tė aplikohet ēdo here. Kjo nuk mund tė bie nė ujdi pėr arsye se njė ajetė nė Kur’an nė Suren
    Nur kapitulli 24 ,ajeti 6 nė mėnyrė tė qartė e sqaron njė dėshmitarė femėr ėshtė e barabartė me njė dėshmitarė mashkull :

    Ndėrsa ata tė cilėt shpifin pėr gra tė veta dhe nuk kanė dėshmitarė tjetėr pėrveē vetes dėshmimi i ēdonjėrit prej tyre ėshtė: tė betohen katėr herė nė All-llahun se ai e thotė tė vėrtetėn .”
    [Kur’an 24:6]

    5. Dėshmia e vetme e Ajshes r.a ( Allahu qofte I knaqur me tė ) ėshtė i mjaftueshėm qė tė pranohet hadithi
    Aishja r.a ( Allahu qofte i kėnaqur me tė ) gruaja e Profetit ka transmetuar jo mė pak se 2220 hadithe tė cilėt janė konsideruar si autentike vetėm me dėshminė e saj tė vetme. Ky ėshtė argument i mjaftueshėm se dėshmia e njė femre mundet qė tė pranohet. Shumė juristė janė tė pajtimit se madje edhe njė dėshmitare femėr ėshtė e mjaftueshme pėr ta treguar hėnėn e re. Psh dėshmia e njė femre pėr njė nga shtyllat e Islamit psh pėr agjėrimin dhe tėrė komuniteti musliman si gra dhe burrat do pajtohen dhe do ta pranojnė dėshminė e saj! Disa juristė janė tė mendimit se njė dėshmitarė ėshtė i nevojshėm nė fillim tė Ramazanit dhe dy dėshmitarė nė fund,dhe nuk ka rėndėsi dėshmitari ėshtė mashkull apo femra .

    6. Dėshmitarėt femra janė tė preferuara nė disa raste

    Disa raste kėrkojnė vetėm dėshmitarė femra,dhe se dėshmia e meshkujve nuk ėshtė e pranueshme,psh : kur kemi punė me problemet e gruas,apo kur bėhet pastrimi i gruas sė vdekur “ gusli”,dėshmitarė duhet tė jetė gruaja.
    Bindja rreth pa barazisė sė mashkullit dhe femrės gjatė transaksioneve financiare,nuk ėshtė pėr shkak tė pa barazisė sė mashkullit dhe femrės nė Islam por pėr shkak tė roleve tė ndryshme qė ka sė mashkulli dhe femra nė shoqėrinė Islame.

  16. #16
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    14. TRASHIGIMIA
    Pyetje :
    Pse me ligj islam gruaja trashėgon vetėm gjysmėn e pasurisė ēka trashėgon mashkulli ?

    Pėrgjigje :

    1.Trashėgimia nė Kur'an

    Kur’ani famė lartė pėrmban udhėzim tė detajuar se si tė bėhet ndarja e pasurisė sė trashėguar,ndėrmjet trashigimtarėve pėrfitues.
    Ajetet Kur’anore qė kanė kėto udhėzime lidhur me trashigiminė janė :
    * Surja Bekareh ,kapitulli 2 ajeti 180
    * Surja Bekareh ,kapitulli 2 ajeti 240
    * Surja Nisa ,kapitulli 4 ajetet 7-9
    * Surja Nisa,kapitulli 4 ajeti 19
    * Surja Nisa, kapitulli 4 ajeti 33
    * Surja Maidah,kapitulli 5 ajeti 106-108

    3. Ndarja e pasurisė nė mėnyrė specifike pėr tė afėrmit

    Nė Kur’an gjerėsisht ėshtė sqaruar ndarja e pasurisė ndėrmjet tė afėrmve,nė Suren Nisa kapitulli 4 ajeti 11 dhe 12 dhe 176,dhe pėrkthimi i kėtyre ajeteve ėshtė :

    All-llahu ju urdhėron pėr (ēėshtjen e trashėgimis) fėmijėt tuaj: pėr mashkullin hise sa pėr dy femra; nėse janė (trashėgimtare) vetėm femra, dy e mė shumė, atyre ju takojnė dy tė tretat e pasurisė qė trashėgohet; nėse ėshtė njė femėr, asaj i takon gjysma; pėr prindėrit, pėr secilin nga ata, ju takon e gjashta nga ajo qė ka lėnė (i vdekuri) nėse ka fėmijė; e nė qoftė se (i vdekuri) nuk ka fėmijė e atė e trashėgojnė (vetėm) prindėrit, atėherė nėnės sė tij i takon njė e treta; nė qoftė se ai (i vdekuri) ka vėllezėr, nėnės sė tij i takon vetėm njė e gjashta, (kjo e drejtė nė trashėgim bėhet) pasi tė kryhet (vasijeti) qė ka lėnė dhe pasi tė lahet borgji; ju nuk dini se kush ėshtė mė afėr dobisė suaj, prindėrit tuaj ose fėmijėt tuaj. (Ky pėrcaktim ėshtė) Urdhėr nga All-llahu. Vėrtet All-llahu ėshtė mė i Dijshmi, mė i Urti.4-11
    Juve ju takon gjysma e asaj (pasurie) qė e lėnė gratė e tuaja, nėse ato nuk kanė fėmijė, por nėse ato kanė fėmijė juve ju takon njė e katėrta nga ajo qė lėnė ato, pasi tė kryhet testamenti i tyre dhe pasi tė lahet borgji. Atyre (grave) ju takon njė e katėrta nga ajo qė lini ju, nėse nuk keni fėmijė, por nėse keni fėmijė, atyre ju takon njė e teta nga ajo qė leni pas kryrjes sė testamentit qė keni pėrcaktuar ose borxhit. Nė qoftė se (i vdekuri) ėshtė mashkull ose femėr, e trashėgohet nga ndonjė i largėt (pse s'ka as prindėr as fėmijė) po ka njė vėlla ose njė motėr (nga nėna), atėherė secilit prej tyre u takon njė e gjashta, e nė qoftėse se janė mė shumė (se njė vėlla ose se njė motėr) ata janė pjesmarrės tė barabartė nė tė tretėn (e tėrė pasurisė), pas testamentit tė porositur ose borxhit, e duke mos dėmtuar (trashėguesit). Ky pėrcaktim ėshtė porositur prej All-llahut. All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, jo i ngutshėm”
    [Kur’an 4:11-12]
    Kėrkojnė pėrgjigjen tėnde. Thuaju: "All-llahu ju pėrgjigjet pėr ēėshtjen e "kelale-s" (ai qė nuk ka prindėr as fėmijė qė e trashigojnė). Nėse vdes njė njeri qė nuk ka fėmijė, por ka motėr, atėherė asaj (motrės) i takon gjysma e pasurisė sė lėnė. Ai (vėllau) trashėgon tėrė atė (qė le motra) nėse ajo nuk ka fėmijė. Nė qoftė se ato janė dy (motra qė trashėgojnė), atyre dyjave u takojnė dy tė tretat qė lė ai. Nė qoftė se janė vėllezėr dhe tė pėrzier burra dhe gra, atėherė mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės. All-llahu ju sqaron, ashtu qė tė mos humbni. All-llahu di pėr ēdo send.
    [Kur’an 4:176]

    3. Femrat ndonjė herė munden qė tė trashėgojnė mė shumė se meshkujt

    Nė shumicėn e rasteve femra trashėgon sa gjysma e asaj ēka trashėgon mashkulli.
    Sido qoftė kjo nuk ndodhė gjithnjė. Nė rast se i vdekuri nuk ka lėnė pasardhės apo zotėrues por ka lėne vėlla nga nėna dhe motėr atėherė secili nga ata e trashėgon 1/6 e pasurisė.
    Nėse i ndjeri ka lėnė fėmijė,qė tė dy prindėrit si nėna ashtu edhe babai trashėgojnė tė njėjtėn sasi tė trashėgimisė dhe secili trashėgon 1/6 e pasurisė. Nė raste tė ndryshme femra mundet qė tė pėrfitoj dy here mė shumė se mashkulli. Nėse I vdekurin ėshtė grua e cila nuk ka fėmijė,vėllėzėr apo motra dhe vetėm burrin e ka tė gjallė,nėnėn dhe baban,burri e trashėgon gjysmėn e pronės pėrderisa nėna e trashėgon 1/3 dhe babait i takon 1/6 .Nė kėtė rast nėna trashėgon dy here mė shumė se babai .

    4. Femrat zakonisht trashėgojnė sa gjysma e sasisė qė mashkulli e trashėgon

    Ėshtė e vėrtetė se si rregull gjenerale nė shumicėn e rasteve, femra trashėgon gjysmėn e asaj ēka trashėgon mashkulli. Disa shembuj nė rastet nė vijim:
    1. Vajza trashėgon gjysmėn e sasisė qė djali trashėgon,
    2. Gruaja trashėgon 1/8 dhe burri trashėgon 1/4 nėse i vdekuri nuk ka fėmijė.
    3. Gruaja trashėgon 1/4 dhe burri 1/2 nėse i vdekuri ka fėmijė
    4. Nėse I vdekuri nuk ka pasardhės apo zotėrues tė pasurisė atėherė motrave ju takon njė pjesa sa gjysma e asaj ēka pėrfiton vėllai.

    5. Meshkujt trashėgojnė dy here mė shumė se femrat pėr arsye se meshkujt financiarisht i pėrkrahin familjet

    Nė islam femra nuk ka obligime financiare dhe pėrgjegjėsia ekonomike I takon burrit. Para martesės sė femrės ėshtė obligim I babait,vėllait tė pėrkujdeset pėr,banim, veshjen,dhe kėrkesat e tjera financiare qė janė tė nevojshme pėr femrėn. Pasi ajo martohet atėherė ky obligim i takon burrit apo djalit. Islami e obligon burrin qė pėrkujdeset pėr nevojat e familjes, nė mėnyrė qė burri tė jetė nė gjendje tė kryej obligimet familjare atij pjesė mė e madhe e trashėgimisė,psh nėse njė njeri vdes dhe do lenė pasuri prej 150 000 Euro pėr fėmijėt,dhe ka njė djalė dhe njė vajzė,atėherė djali trashėgon 100 000 Euro dhe vajza vetėm 50 000 Euro. Nga kėto 100 000 euro tė cilat djali do ti trashėgojė,si obligim ndaj familjes qė ka atij do ti duhet qė ti shpenzoje 80 000 Euro pėr nevojat familjare dhe njė pėrqindje e vogėl rreth 20 000 Euro do i mbesin atij. Nė anėn tjetėr vajza qė ka trashėguar 50 000 Euro nuk e ka obligim qė tė shpenzoj madje asnjė cent pėr askėnd. Ajo mundet qė ti mbajė tė gjitha paret pėr vetėn e saj . Ēka do preferonit ju qė tė trashėgoni 100 000 euro dhe qė tė shpenzoni 80000 nga ato apo qė tė shpenzoni 50 000 euro dhe qė tė keni tėrė sasinė pėr vetėn tuaj ?

  17. #17
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    15. AHIRETI – JETA PAS VDEKJES
    Pyetje :
    Si mund ta dėshmoni ekzistencėn e jetės sė ardhshme – ahiretit ?
    Pėrgjigje :


    1. Besime nė jetėn e ardhshme nuk ėshtė I bazuar nė besim tė verbėt ?

    Shumė njerėz ēuditen se si njė person me dije shkencore dhe logjike mundet tė besoj nė jetėn pas vdekjes. Njerėzit mendojnė se ēdo njeri qė beson nė jetėn e ardhshme ,beson verbėrisht.
    Besimi imė nė jetėn e ardhshme ėshtė i bazuar nė argumente logjike.

    2. Besimi nė jetėn e ardhshme ėshtė besim logjik

    Kur’ani famė lartė pėrmban mė se njė mijė ajete qė pėrmbajnė fakte shkencore (pėr mė tepėr shiko tek libri imė “Kur’ani dhe shkenca moderne – i krahasueshėm apo jo i krahasueshėm ?”).Shumė argumente tė cekura nė Kur’an janė zbuluar nė shekujt e fundit. Por shkenca nuk e ka arritė nivelin qė ta vėrtetoj ēdo fjalė tė Kur’anit. Nėse supozojmė se 80% e asaj tė cekur nė Kur’an ėshtė vėrtetuar 100 % e vėrtetė,dhe pėr 20 % e mbetur shkenca nuk ka dhėnė asnjė lloj deklarimi ,pėr arsye se nuk ka arritur nė nivelin qė ti vėrtetoj apo ti hedhė poshtė kėto ajete Kur’anore.
    Me njohurit e kufizuara qė i kemi,ne nuk mundemi me siguri tė themi se madje as njė pėrqindje e vetme apo nje ajet I vetėm i Kuranit nga pjesa e 20 % ėshtė gabim.
    Pra kur 80% i Kur’anit ėshtė 100 % korrekt dhe 20 % i mbetur nuk hedhet poshtė,nga logjika del se edhe pjesa 20 % ėshtė korrekte. Ekzistenca e ahiretit,qė ėshtė cekur nė Kur’an bie nė 20 % me dy kuptime e qė logjike ime mė thotė se ėshtė korrekte.

    3. Koncepti i paqes dhe vlerave njerėzore ėshtė i kotė pa konceptin e jetės sė ardhshme

    Plaēkitja a ėshtė vepėr e mire apo e ligė,ēdo njeri normal do tė thotė se ėshtė e vepėr e ligė.
    Si mundet njė person qė nuk beson nė ahiret ta bind njė kriminel tė fuqishėm dhe me ndikim, se plaēkitja ėshtė vepėr e keqe ?
    Nėse supozojmė se unė jam krimineli mė I fuqishėm dhe me mė ndikim nė botė,dhe nė tė njėjtėn kohė unė jam njė person i menēur dhe i arsyeshėm,dhe unė them se vjedhja ėshtė e mire sepse mė ndihmon qė tė kem jetė luksoze,pėr kėtė arsye vjedhja ėshtė e mire pėr mua. A mundet ndonjėri tė jap madje edhe argument logjik pėr ēfarė arsye ėshtė vepėr e keqe pėr mua ,unė do ta ndėrpres menjėherė,njerėzit zakonisht japin kėto argumente :

    a. Personi i plaēkitur do tė ketė vėshtirėsi

    Disa mund tė thonė se personi i plaēkitur do tė ketė vėshtirėsi. Unė do pajtohem se ėshtė keq pėr personin e plaēkitur ,por ėshtė mire pėr mua,nėse unė i vjedhė 1000 dollar ,unė mundem tė kėnaqem me njė drekė nė njė restaurant me 5 yje.

    b. Po ashtu edhe ti mundesh tė jesh viktimė e plaēkitjes

    Disa njerėz deklarojnė se edhe unė mundem tė jem i plaēkitur njė ditė,askush nuk mundet tė mė plaēkit mua pėr arsye sepse unė jam kriminel shumė i fuqishėm dhe se unė posedoj qindra truproja .Unė mundem ta plaēkitė ēdo kėnd por askush nuk mundet qė tė mė plaēkitė mua. Plaēkitja mundet tė jetė profesion i rrezikshėm pėr njerėzit e thjeshtė por jo edhe pėr njė person me ndikim sikurse unė.

    c. Policia mundet qė tė arreston ty

    Disa munden tė thonė nėse ti vjedhė policia mundet tė arrestojė ty. Policia nuk mundet tė mė arrestojė mua pasi qė unė e paguaj policinė. Unė I paguaj minsitratė. Unė pajtohem se nėse njeriu i thjeshtė vjedhė ai do tė arrestohet dhe do ta pėsoj keēė,por unė jam njė person me ndikim tė jashtė zakonshėm dhe kriminel i fuqishėm,mė jepni njė arsye logjike pse ėshtė keqė pėr mua dhe unė do ta ndaloj.

    d. Ėshtė pare e lehtė e fituar

    Disa munden tė thonė se ėshtė pare lehtė e fituar. Unė pajtohem plotėsisht se ėshtė pare lehtė e fituar,dhe kjo ėshtė arsyeja kryesore pse unė vjedhė. Nėse njė person do tė ketė mundėsinė e zgjedhjes se si do tė fitoj pare nė mėnyre tė lehtė apo tė rėndė ēdo person i arsyeshėm do tė zgjidhte mėnyrėn e lehtė.

    e. Ėshtė vepėr anti humane

    Disa tjerė munden tė thojnė se ėshtė vepėr anti humane ėshtė vepėr anti humane,dhe se njeriu duhet tė kujdeset njerėzit tjerė. Ndėrsa unė do ti pėrgjigjesha duke e pyetur se kush e ka shkruar kėtė ligj tė quajtur humanizėm dhe pse unė duhet ta pasoj atė ?
    Ky ligj mundet tė jetė i mire pėr njerėzit e ndjeshėm dhe emocional por unė jam njeri I arsyes dhe unė nuk shoh asnjė pėrfitim nga pėrkujdesja pėr qeniet tjera njerėzore.

    f. Ėshtė vepėr vetjake

    Disa munden tė thojnė se vjedhja ėshtė vepėr vetjake. Ėshtė e vėrtetė se vjedhja ėshtė vepėr vetjake,por pse unė tė mos jem vetjak ? Pasi qė mė ndihmon qė tė kėnaqem me jetėn.

    1. Nuk ka arsye logjike qė vjedhja ėshtė vepėr e ligė

    Pasi qė tė gjithė argumentet me tė cilėt u pėrpjekėm qė ta arsyetojmė se vjedhja ėshtė vepėr e keqe janė argumente tė dobėta,pasi kėto argumente munden ta bindin njeriun e thjeshte e jo edhe mua si njė kriminel i fuqishėm dhe me ndikim. Asnjėri nga kėto argumentet nuk mundet tė mbrohet me force apo edhe me logjikė. Prandaj nuk ėshtė pėr tu ēuditur se pse sot nė botė janė gjithė kėta kriminel.
    Njėjte po ashtu me dhunimet,mashtrimet,etj,munden tė arsyetohen si tė mira pėr personin si unė dhe nuk ka arsye logjike qė mundet mua tė mė bind se kėto gjėra janė tė kėqija.

    2. Muslimani mundet ta bind njė kriminel tė fuqishėm dhe me ndikim

    Nė rastin e tashėm ti ndryshojmė anėt,tė supozojmė se ti je krimineli mė I fuqishėm dhe me mė ndikim nė botė,i cili e paguan policinė dhe ministrat. Nė kėtė rast ju keni njė armatė tė hajnave pėr tė ju mbrojtur juve. Ndėrsa unė jam Musliman qė do ju bindi juve se plaēkitja,vjedhja,mashtrimet ,etj janė vepra tė liga.
    Pajtohem se krimineli ka qenė i arsyeshėm dhe se argumentet e tij janė tė vėrteta vetėm nė rastin kur ai ėshtė krimineli mė I fuqishėm dhe me mė ndikim nė botė.

    3. Ēdo qenie njerėzore e kėrkon drejtėsinė

    Ēdo qenie njerėzore e dėshiron drejtėsinė. Madje nėse nuk e dėshiron pėr tjerėt ai e dėshiron pėr vetėn e tij. Disa njerėz janė helmuar nga pushteti dhe ndikimi qė kanė dhe si pasoj ata ushtrojnė dhunė dhe vuajtje ndaj tjerėve,dhe po tė njėjtit njerėz do kundėrshtonin nėse atyre do tė ju ushtrohej pa drejtėsi. Arsye pse njerėzit e tillė bėhen tė pa ndjeshėm kundrejt dhimbjeve dhe vuajtjeve tė tjerėve,ėshtė se ata e adhurojnė pushtetin dhe ndikimin,pushteti dhe ndikimi qė ata e ndjejnė ,jo vetėm qė ju lejon atyre qė tė ushtrojnė padrejtėsi nė tė tjerėt por i ndalojnė tė tjerėt qė ta bėjnė tė njėjtėn gjė sikurse ata.

    4. Zoti ėshtė mė i fuqishmi dhe mė i Drejti

    Si musliman do ta bindi kriminelin rreth ekzistimit tė Zotit tė Gjithėfuqishėm,pastaj duke i treguar se Zoti ėshtė mė i Fuqishėm se ai dhe nė tė njėjtėn kohė ėshtė i Drejtė.
    Kur’ani i famshėm thotė :
    “ S'ka dyshim se All-llahu nuk bėn pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtė e mirė, Ai e shumėfishon atė dhe Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh.”
    [Kur’an 4:40]

    5. Pse Zoti nuk mė dėnon mua ?

    Krimineli duke qenė njeri i arsyes dhe i shkencės pajtohet se Zoti ekziston,pasi qė ti prezantohen faktet shkencore nga Kur’ani. Ai mundet tė diskutojė deri nė masė se nėse Zoti ėshtė i Drejtė dhe i Fuqishėm pse atėherė atė nuk e dėnon.

    6. Njerėzit qė veprojnė pa drejtėsi duhet tė dėnohen

    Ēdo person i cili ka pėsuar padrejtėsi,status nėnēmues social apo financiar,me siguri do tė kėrkonte qė i dyshuari tė dėnohet. Ēdo person normal do tė dėshironte qė dhunuesi apo hajni tė marrė njė mėsim. Njė numėr i madh i kriminelėve janė dėnuar,shumė nga ata janė liruar si tė pa fajshėm. Ata bėjnė njė jetė tė lumtur dhe luksoze,dhe madje kėnaqen me njė jetė tė qetė. Nėse pa drejtėsia do i bėhej ndonjė personi me autoritet dhe me ndikim nga ndonjė person qė ka mė shumė autoritet dhe mė shumė ndikim se ai ,madje edhe ky person do kėrkonte qė akterėt e padrejtėsisė tė dėnohen.

    7. Kjo jetė ėshtė sprovė pėr jetėn e ahiretit

    Kjo jetė ėshtė sprovė pėr jetėn e ahiretit. Kur’ani i famshėm thotė :
    Ai ėshtė qė krijoi vdekjen dhe jetėn, pėr t'ju provuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Ai ėshtė ngadhnjyesi, mėkatėfalėsi.”
    [Kur’an 67:2]

    7. Drejtėsia pėrfundimtare nė ditėn e gjykimit

    Kur’ani i famshėm thotė
    Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen ditėn e kijametit, e kush shmanget zjarrit e futet nė xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues”
    [Kur’an 3:185]
    Drejtėsia finale do tė haset nė ditėn e gjykimit. Pasi qė njė person do tė vdes,ai do tė ringjallet nė Ditėn e Gjykimit me tėrė njerėzimin. ėshtė e mundshme qė njeriu njė pjesė tė dėnimit ta marrė nė kėtė botė. Dhe shpėrblimi final dhe dėnimi final do tė jetė nė ahiret – jetėn e ardhshme. Zoti i Gjithėfuqishėm mundet qė mos ta dėnon njė hajn nė kėtė botė por nė botėn e ardhshme pa dyshim ai to jep llogari nė Ditėn e Gjykimit dhe do tė dėnohet pėr veprat e tij.

    9. Ēfarė dėnimi ligjet njerėzore munden ti japin Hitlerit ?

    Hitleri i ka djegur gjashtė milion Hebrenjė gjatė pushtetit tė tij tė terrorit. Madje edhe nėse policia do ta kishte arrestuar ēfarė dėnimi ligjet njerėzore do mund ti japin Hitlerit nė mėnyrė qė ta kėnaqin drejtėsinė ? Maksimumi qė ata do mund,ėshtė dėrgimi i Hitlerit nė dhomėn e gasit . Por ky do jetė shpagimi pėr mbytjen e vetėm njė Hebreu ,por ēka do ndodhė pėr pesė milion e nėntė qind e nėntėdhjetė e nėntė mijė nėntė qind e nėntėdhjetė e nėntė hebrenjė ?

    10. Allahu mundet ta djegė Hitlerin mė shumė se gjashtė milion herė nė zjarrin e ferrit

    Allahu nė Kur’anin e famshėm thotė:

    Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hudhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė”
    [Kur’an 4:56]

    Nėse Allahu dėshiron ai mundet ta djegė Hitlerin mė shumė se gjashtė milion herė nė zjarrin e ferrit .

    11. Nuk ka koncept tė vlerave humane apo tė keqes apo tė mirės pa konceptin e jetės sė ardhshme

    Ėshtė e qartė se pa e bindur personin pėr jetėn e ardhshme,koncepti i vlerave njerėzore dhe natyrėn e mire apo tė ligė tė veprave ėshtė e pamundur tė i vėrtetohet ndonjė personi i cili bėn pa drejtėsi e veēanėrisht kur ai person ėshtė me ndikim dhe me autoritet.

  18. #18
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    16. PSE MUSLIMANĖT JANĖ TĖ NDARĖ NĖ SEKTE /SHKOLLA TĖ NDRYSHME TĖ MENDIMIT ?

    PYETJE :
    Pasi qė tė gjithė muslimanėt e pasojnė njė dhe tė vetmin Kur’an pse atėherė muslimanėt janė tė ndarė nė shumė sekte dhe shkolla tė ndryshme tė mendimit Islam ?

    Pėrgjigje :

    1. Muslimanėt duhet tė jenė tė bashkuar

    Ėshtė realitet se muslimanėt sot janė tė pėrēarė ndėrmjet vetės. Tragjedia e kėsaj pėrēarje ėshtė se kėto pėrēarje nuk janė tė pėrkrahura nga Islami. Islami e forcon unitetin e pasuesve tė vetė.
    Kur’ani i famshėm thotė :
    Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur'anin) e All-llahut, e mos u pėrēani ” [Kur’an 3:103]
    Cili ėshtė litari qė Allahu nė kėtė ajet? Kur’ani i famshėm ėshtė litari i Allahut pėr tė cilin tė gjithė muslimanėt duhet tė qėndrojnė sė bashku. Ky ajet pėrmban kuptim tė dyfishtė , “ agjėroni tė gjithė” dhe poashtu thotė ‘mos u pėrēani ’.
    Kur’ani i famshėm mė tutje thotė,
    O ju qė besuat, bindjuni All-llahut, respektoni tė Dėrguarin dhe pėrgjegjėsit nga ju.” [Kur’an 4:59]
    Tė gjithė muslimanėt duhet tė pasojnė Kur’anin dhe hadithet autentik mos u pėrēani mes vetės.

    2. Ėshtė e ndaluar pėrēarja nė Islam

    Kur’ani i famshėm thotė:
    Vėrtet ata qė e pėrēanė fenė e tyre dhe u ndanė nė grupe, ti (Muhammed) nuk ke kurrfarė pėrgjegjėsie. ēėshtja e tyre ėshtė vetėm te All-llahu, Ai do t'i njohė me atė qė punuan .” [Kur’an 6:159]
    Nė kėtė ajet Allahu s.w.t thotė se duhet qė tė mos shoqėrohemi me ata qė e pėrēajnė fenė e tyre dhe e ndajnė nė grupe-sekte.
    Por kur e pyetni ndonjė Musliman se “ēka je ti” pėrgjigjja e zakonshme do jetė ose jam Muslimanė Sunit apo jam Shia,disa tjerė thonė ‘Unė jam Deobandi’,ndėrsa disa tjerė thonė “ Unė jam Barelvi’.

    2. Profeti ynė ka qenė Musliman

    Ndėrsa dikush tjetėr mundet tė pyet Muslimanėt e tillė “Kush ishte Profeti ynė I dashur ?A ka qenė ai Hanefi apo Shafi, apo Hambeli apo Malikijė ?” Jo! Ai ishte Musliman,sikurse edhe profetėt e tjerė tė Allahut para tij .
    Ėshtė e cekur nė kapitullin 3 ajeti 52 tė sures Al-Kur’an se Isa a.s ka qenė Musliman, mė tutje nė kapitullin 3 ajeti 67 i sures Al-Kur’an thotė se Ibrahimi a.s nuk ka qenė Hebre apo i krishterė por ka qenė musliman.

    4. Kur’ani na meson qė ta quajmė vetėn Musliman

    a.Nėse ndonjė njeri do ta shtrojė Muslimanit pyetjen se kush je ti ai duhet tė thotė Unė jam MUSLIMAN,e jo Hanrfi apo Shafi”. Surja Fusilet kapitulli 41 ajeti 33 thotė
    E kush ka fjalėn mė tė mirė prej atij qė thėrret te All-llahu, vepron (punė) tė mira dhe thotė: "Unė jam prej muslimanėve?’ ”
    [Kur’an 41:33]
    Kur’ani i Famshėm thotė “Thuaj unė jam nga ata qė pėrulen nė Islam ”. Me fjalė tjera thuaj ” Unė jam Musliman”.
    b. Profeti a.s me anė tė letrave tė dėrguara tek sundimtarėt dhe Mbretėrit jo-musliman i ftojė ata qė ta pranojnė Islamin. Nė kėto letra Muhamedi a.s i cekė ajetet e Kur’anit nga Surja Ali Imran kapitulli 3 ajeti 64:
    Thuaj " Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot) .”
    [Kur’an 3:64]

    4. Respekt ndaj tė gjithė Dijetarėve tė mėdhenj tė Islamit


    Ne duhet qė tė i respektojmė tė gjithė dijetarėt e mėdhenj tė Islamit duke i pėrfshirė edhe katėr Imamėt ,
    Imam Ebu Hanifen, Imam Shafinė, Imam Hanbalin dhe Imam Malikun (Allahu qoftė i
    Kėnaqur me tė gjithė ata).Ata kanė qenė Dijetarė tė mėdhenj Allahu qoftė i
    Kėnaqur me tė gjithė ata pėr hulumtimet e tyre dhe punėt e vėshtirė qė kanė bėrė. Njeriu mundet tė mos ketė asnjė refuzim nėse ai pajtohet me mendimet e Imam Ebu Hanifės apo Imam Shafiut, etj. Por kur shtrohet pyetja “ cka jeni ju “ ai person duhet tė pėrgjigjet “ Unė jam Musliman”.
    Disa munden tė diskutojnė tutje duke e cekur hadithin e Protetit tonė tė dashur nga libri Suneni i Ebu Dawodit hadithi Nr. 4579.nė kėtė hadith Prophet a.s transmetohet se ka thėnė “Umeti imė do tė pėrcahet nė shtatė dhjetė e tri grupe .”
    Ky hadith transmeton se Profeti a.s e ka parashikuar krijimin e shtatė dhjetė e tri sekteve,dhe Ai nuk ka thėnė qė Muslimanėt tė jenė aktivė qė tė pėrēahen mes vetės nė sekte. Kur’ani Famėlartė na urdhėron qė tė mos krijojmė grupacione. Ata qė i pasojnė mėsimet e Qur’anit dhe Hadithet e Sunetit dhe nuk krijojnė sekte tė tillėt janė ata qė janė nė rrugėn e vėrtetė.
    Bazuar nė hadithin e Tirmidhiut me Nr. 171 transmetohet Profeti a.s se ka thėnė “ Umeti imė do tė ndahet nė shtatė dhjetė e tre sekte dhe tė gjithė ata do tė jenė nė Ferrė pėrveē njė grupi.” Shokėt e tė Dėrguarit tė Allahut e pyetėn cila grupe do tė jetė ajo, dhe pėrgjigjja ishte “ėshtė ajo grup tė cilės unė dhe sahabet e mi i takojnė.”
    Kur’ani Famėlartė e cekė nė disa ajete “Binduni Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij”. Muslimani i vėrtetė duhet qė ta pasoj vetėm Kur’anin e Famshėm dhe Hadithin e vėrtetė. Ai mundet qė tė pajtohet me mendimin e cdo Dijetari pėrderisa ato mėsimet e tij janė nė pajtim me mėsimet e Kur’anit dhe haditheve Sahih. Nėse mendimet shkojnė nė kundėrshtim me fjalėn e Allahut me sunetin e Profetit tė Tij, atėherė mėsimet e tilla janė tė pa vlera pa marrė parasysh sa ėshtė i dijėshėm ai Dijetarė.
    Nėse tė gjithė Muslimanėt do lexonin Kur’anin kuptimisht dhe tė mbėshtetnin nė hadithet sahih atėherė inshAllah shumica e kėtyre dallimeve do tė zgjidheshin dhe ne do mund tė ishim njė Umet i bashkuar Musliman.

  19. #19
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    17. TĖ GJITHA RELIGJIONET I MĖSOJNĖ NJERĖZIT QĖ TĖ JENĖ TĖ DREJTĖ,ATĖHERĖ PSE VETĖM ISLAMI TĖ PASOHET ?

    Pyetje :
    Nė pėrgjithėsi tė gjitha religjionet i kėshillojnė pasuesit e vetė qė tė bėjnė vepra tė mira. Atėherė pse njerėzit ta pasojnė vetėm Islamin? Atėherė a ėshtė e mundshme qė tė pasohet edhe ndonjė religjion tjetėr?

    Pėrgjigje :

    1. Dallimi i madh mes Islamit dhe shumicės se religjioneve tjera

    Nė pėrgjithėsi tė gjitha religjionet e kėshillojnė njerėzimin qė tė bėjnė vepra tė mira dhe tė largohen nga veprat e liga. Por Islami shkon mė tutje,na udhėzon neve nė mėnyrė praktike pėr tė arritur drejtėsinė dhe ndershmėrinė nė mėnyrė tė drejtė,dhe si ti eliminojmė veprat e liga nga individėt dhe jeta kolektive. Lidhur me veprat Islami e mban pėrgjegjės natyrėn njerėzore dhe kompleksitetin e shoqėrisė njerėzore,Islami ėshtė Udhėzim nga Vetė Krijuesi,dhe pėr kėtė arsye Islami poashtu quhet edhe Dinul-Fitrah apo religjioni natyral i njeriut.

    2. Shembull – Islami na komandon neve qė tė largohemi nga plaēkitja dhe na mėson se si ta eliminojmė vjedhjen

    a. Islam na mėson se si ta eliminojmė vjedhjen

    Tė gjitha religjionet e mėdha shpjegojnė se vjedhja ėshtė vepėr e ligė,po ashtu edhe Islami e shpjegon tė njėjtėn gjė. Pra cili ėshtė dallimi nė mes Islamit dhe religjioneve tjera? Dallimi qėndron tek fakti se Islami pėrveē tė shpjeguarit se vjedhja ėshtė vepėr e ligė,na mėson mėnyrėn praktike se si ta ndėrtojmė njė strukture sociale njerėzore nė tė cilėn njerėzit nuk do vjedhin.

    b. Islami na urdhėron qė ta japim Zekatin

    Islami na kėshillon dhe urdhėron nė Sistemin e Zekatit (Bamirėsi vjetore obligative) Ligji Islam e urdhėron ēdo person i cili ka pasuri tė kursyer dhe qė ajo pasuri e kalon vlerėn e nisabit dmth mė shumė se 85 gr ari,atėherė ai duhet tė jap 2.5 % tė kursimeve tė tij pėr ēdo vite si bamirėsi. Nėse cdo person i pasur do tė ipte sinqerisht Zekatin,varfėria do tė zhdukej nga faqja e Tokės dhe asnjė qenie njerėzore nuk do vdiste nga uria.

    c. Dėnimi pėr vjedhje prerja e dorės

    Islami na urdhėron dėnim prerjen e dorės pėr vjedhėsin. Kur’ani Famėlartė nė suren Maidah thotė :
    Vjedhėsit dhe vjedhėses preniu duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga All-llahu. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė .”[Kur’an 5:38]
    Ndėrsa Jo-muslimanėt thonė “Nuk ėshtė e pranueshme prerja e dorės nė shekullin e 20-tė ,dhe se Islami ėshtė i prapambetur dhe religjion i pamėshirshėm!”

    d. Rezultatet e arritura kur sheriati Islam aplikohet

    Amerika ėshtė vendi mė i zhvilluar sot nė botė,por pėr fate tė keq po ashtu e ka edhe numrin mė tė madh tė krimeve,si vjedhjeve,dhe plaēkitjeve,psh nėse Sheriati do tė aplikohej nė Amerikė dmth qė cdo person i pasur tė jepte zeqatin 2.5 % nga kursimet e tij mbi 85 gr ari pėr ēdo vit hėnor,dhe se cdo vjedhėsit ju prehen duart si dėnim,atėherė a do tė zvogėlohej numri i vjedhjeve dhe plaēkitjeve nė Amerikė apo do tė mbetet i njejtė ? Natyralisht se do tė zvogėlohet. Madje ekzistimi i kėtij ligji kaq tė rreptė do ti dėshiroj shumė plaēkitės potencial.
    Pajtohem me faktin se numri i vjedhjeve qė ndodhin sot nė botė ėshtė jashtė zakonisht i madh,dhe nėse do iu prihen duart tė gjithė hajnave, prapė do ketė dhjetėra mijėra njerėz duart e tė cilėve do tė prehen. Qėllimi kėtu ėshtė se nė momentin qė e implementon kėtė ligj numri i vjedhjeve do tė bie menjėherė. Vjedhėsit potencial do tė mendonin mire dhe seriozisht para se ti rrezikojnė gjymtyrėt e tyre,vetėm mendimi mbi dėnimin shumicėn e vjedhėsve potencial do ti dėshpėroj .Prapė disa ca do vjedhin,dhe vetėm disave do ju priten duart por miliona njerėz do jetonin nė mėnyrė tė rehatshme duke mos qenė tė frikuar se do tė plaēkiten.
    Pėr kėtė arsye Sheriati Islam ėshtė praktik dhe sjell rezultate.

    3. Shembull : Islami i ndalon ngacmimet dhe dhunimin e femrės ,por e urdhėron hixhabin dhe urdhėron dėnim kapital pėr dhunuesit .

    a. Islami na urdhėron nė metodėn pėr eliminimin e ngacmimeve dhe dhunimeve

    Tė gjitha religjionet e mėdha e klasifikojnė ngacmimin dhe dhunimin e femrės si njė mekat madhorė ,po ashtu edhe Islami,por cili ėshtė dallimi nė mes Islamit dhe feve tjera? Dallimi qėndron jo vetėm nė predikimin mbi respektin pėr gruan apo nė urrejtjen e ngacmimeve apo dhunimeve si krime serioze,por na jep njė udhėzim tė qarte se si shoqėria mundet qė tė i eliminoj kėto lloje krimesh.

    b. Hixhabi pėr mashkuj

    Islami posedon sistemin e hixhabit ,nė Kur’anin e famshėm Allahu s.w.t sė pari e ka cekur ‘hixhabin’ pėr burra e pastaj ‘hixhabin’ pėr femra nė ajetin vijues Allahu s.w.t thotė :
    “Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. All-llahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata..” [Kur’an 24:30]
    Momenti qė mashkulli e shikon njė femėr dhe nėse i vije ndėrmend ndonjė mendim i ligė apo i turpshėm ai duhet qė ta ulė shikimin e tij.

    c. Hixhabi pėr femrėn

    Hixhabi pėr femrėn ėshtė i cekur nė ajetin vijues :
    Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, tė ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, tė mos zbulojnė stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le tė vejnė shamitė mbi krahrorin e tyre dhe tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, babajve tė vet ose babajve tė burrave tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllazėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta ...”
    [Kur’an 24:31]
    Pėr gruan ,gjatėsia e mbulesės obligative ėshtė qė tė mbuloj tėrė trupin, pėrveq fėtyrės dhe duarėve deri nė nyje.Nėse ato dėshirojnė ato munden qė edhe kėto pjesė tė trupit .Disa dijetar tė Islamit insistojnė qė edhe fytyra dhe duart janė pjesė obligative tė mbulesės

    d. Hixhabi ėshtė preventive prej ngacmimeve

    Arsyeja pse Hixhabi ėshtė obliguar pėr femrėn ėshtė cekur nė Kur’an nė ajetet nė vijim tė Sures El-Ahzab:
    “O ti Pejgamber, thuaju grave tua, bijave tua dhe grave tė besimtarėve le tė vėjnė shamitė (mbulojė) e veta mbi trupin e tyre, pse kj ėshtė mė afėr qė ato tė njihen (se nuk janė rrugaēe) e tė mos ofendohen. All-llahu fal gabimet e kaluara, Ai ėshtė mėshirues.”
    [Kur’an 33:59]
    Kur’ani po ashtu na mėson se Hixhabi iu ėshtė bėrė obligim femrave me qėllim qė tė dallohen se cilat janė ato tė ndershmet ,dhe kjo do I mbroj ato nga ngacmimet.

    e.Shembulli i dy binjakeve

    Psh: dy motėra binjake ,qė janė tė barabarta nė bukuri,janė duke ecur rrugės dhe njėra nga ato ėshtė e veshur me veshje Islame –Hixhab dhe I tėrė trupi ėshtė I mbuluar ,me pėrjashtim tė fėtyrės dhe tė duarve deri nė nyje. Pėrderisa motra tjetėr ėshtė e veshur me veshje perėndimorė ,me fund tė shkurt, aty afėr nė qoshe tė rrugės gjendet njė huligan apo ndonjė keqbėrės i cili ėshtė vetėm duke pritur,qė tė ngacmojė ndonjė vajzė. Cilėn ai do ta ngacmojė ? Vajzėn me veshje islame –Hixhab apo vashėn me veshje provokative ?
    Natyrisht se ai do ta ngacmon vajzėn me fund tė shkurt. Ky lloj veshje ėshtė ftesė indirekte pėr gjininė e kundėrt pėr tė ngacmuar. Kur’ani nė mėnyrė tė drejtė tregon se hixhabi e mbron femrėn nga ngacmimet

    f. Dėnimi kapital pėr pėrdhunuesit

    Me legjislacion Islam-Sheriati ,mashkulli i fajėsuar pėr pėrdhunim tė femrės , i jepet dėnimi kapital. Shumė njerėz janė shokuar me kėtė “ fjali tė ashpėr “,madje disa kanė thėnė se Islami ėshtė “ mizor “,religjion barbarė ! Unė kam pyetur mė se 100 mashkujė jo- muslimanė .Psh Zoti e ndalon ,por dikush e dhunon gruan tuaj, motrėn tuaj ,dhe se ju do jeni ai gjykatėsi qė sjellė dėnimin pėr kėtė ēėshtje dhe se dhunuesi do tė sillet pėrballė jush, cfare dėnimi do merrni lidhur me kėtė qeshtje ? Tė gjithė kanė thėnė se do jepnin denim kapital – me vdekje.Madje disa kanė shkuar mė tutje dhe kanė thėnė e ata do ta torturonin dhunuesin deri nė vdekje . Pyetja e radhės,nėse ndokush e dhunon gruan tuaj, motrėn tuaj ,ju do dėshironit dėnim me vdekje nė kėtė rast ,por nėse krimi ėshtė bėrė ndaj gruas sė tjetrit,apo ēikės sė tjetrit person ju thuan se dėnimi kapital ėshtė barbarik. Pse tė punohet me standarde tė dyfishta?

    g. SHBA-tė kanė numrin mė tė lartė tė dhunimeve

    Shtetet e Bashkuara tė Amerikės besohet se janė njėra ndėr vendet mė tė zhvilluara tė botės. Dhe po ashtu ka numrin mė tė madh tė dhunimeve nė botė. Duke u bazuar nė raportin e FBI tė vitit 1990 se 1.02.555 raste dhunimesh janė raportuar,mė tutje raporti tregonte se vetėm 16 % e rasteve janė raportuar,me qėllim qė ta dimė numrin e vėrtet tė dhunimeve qė kanė ndodhė nė vitin 1990,numri i dhėnė duhet qė tė shumėzohet me 6.25,atėherė ne fitojmė shumėn totale tė 6.40.968 rasteve tė dhunimeve qė kanė ndodhė nė vitin 1990,dhe nėse totalin e pjesėtojmė me 365 e qė ėshtė numri i ditėve tė vitit,atėherė ne fitojmė se ēdo ditė mesatarisht nė SHBA ndodhin 1756 raste dhunimesh. Njė raport tjetėr e cekė se ēdo ditė ndodhin rreth 1900 raste tė dhunimeve nė SHBA. Bazuar nė Zyrėn e Biro’s Nacionale pėr viktimat e Krimit ( Departamenti i drejtėsisė) statistikat e tyre tregojnė se nė vitin 1996 3.07.000 raste dhunimit janė raportua,dhe kjo shifėr tregon vetėm 31 % tė rasteve aktuale tė dhunimeve tė raportuara,pa nga kjo del 3.07.000 X 3.226 = 9.90.322 raste kanė ndodhė nė vitin 1996,dhe mesatarja e njė dite ėshtė 2.713 raste nė Amerikė,ēka do thotė se ēdo 32 sekonda ka ndodhė njė dhunim,ndoshta nė vitet vijues dhunuesit Amerikan janė bėrė mė guximtarė.
    Nėse do ta konsideronim njė shembull qė veshja Islame - Hixhabi tė praktikohej nė SHBA ,kur do qė ndonjė burrė do shikojė nė ndonjė femėr dhe ndonjė mendim I marrė apo i turpshėm do ti vije ndėr mend ,ai do tė ul shikimin e tij. Ēdo femėr do barte Hixhabin-veshjen Islame,d.m.th qė tėrė trupi tė jetė i mbuluar me pėrjashtim tė fytyrės dhe duarve deri nė nyje. Dhe pas kėtyre praktikave nėse mashkulli bėn njė dhunim dhe atij do ti jepet njė dėnim kapital. Nė kėtė rast ,numri i dhunimeve nė SHBA do rritet apo do tė zvogėlohet ?
    Raporti i FBI-tė i vitit 1990 mė tutje tregon se nga rastet e dhunimeve qė janė raportuar vetėm 10 % e dhunuesve janė arrestuar,dhe kjo ėshtė 1.6 % e dhunimeve tė kryera,ndėrsa nga tė arrestuarit 50 % e tyre janė liruar nė shtėpitė e tyre,dhe kjo tregon se vetėm 0.8% e dhunuesve janė ballafaquar me Gjykim. Nga kjo del mėsimi se nėse personi bėn dhunim 125 herė ,shanset qė tė zihet ėshtė vetėm njė here,dhe pėr shumė njerėz ky fakt ėshtė njė bixhoz me fat tė mirė. Po ashtu raporti tregon se nga ta qė u gjykuan 50% e tyre kanė marrė dėnim mė pak se njė vite,edhe pse ligji Amerikan e dėnon dhunimin me shtatė vite burgim. Pėr dhunuesin Gjykatėsit janė tė mėshirshėm pėr kundėrvajtėsit qė e bėjnė pėr herėn e parė.
    Imagjinoni qė njė person tė kryej 125 dhunime,dhe shanset qė tė zihet ėshtė vetėm njė here nga kėto raste ,dhe nė 50 % tė rasteve Gjykatėsi do tė jetė shpirtbutė dhe do ti jap atij dėnim mė tė vogėl se njė vit !

    h. Rezultatet arrihen kur Sheriati Islam aplikohet

    Nėse Sheriti do tė aplikohej nė Amerikė dhe kurdo qė ndonjė mashkull do tė shikonte ndonjė femėr dhe ndėr mend do ti vinte ndonjė mendim i ligė apo i turpshėm ai do e ulė shiqimin. Ēdo femėr e bartė Hixhabin –veshjen Islame, gjatėsia e mbulesės obligative ėshtė qė tė mbuloj tėrė trupin, pėrveē fytyrės dhe duarve deri nė nyje,dhe pas kėsaj nėse ndokush do tė bėnte ndonj dhunim atėherė aitj do ti takonte dėnimi me vdekje,nė kėsi situate a do kemi rritje tė dhunimeve apo do tė kemi tė njėjtėn gjendje apo numri i dhunimeve do tė zbres ? Natyralisht se do tė zbret numri i dhunimeve,pasi qė Sheriati sjell rezultate.

    4. Islami ka zgjedhje praktike pėr problemet e Njerėzimit

    Islami ėshtė mėnyra mė e mire e jetės pasi qė mėsimet e Islamit nuk janė Retorikė Dogmatike, por ka zgjedhje praktike pėr problemet njerėzore .Islami arrin rezultate si nė nivel individual ashtu edhe nė nivel kolektivė. Islami ėshtė mėnyra mė e mire e jetesės ,pasi qė ėshtė praktikė,religjion universal dhe nuk ėshtė i kufizuar vetėm me ndonjė grup etnik apo nacionalitet.

  20. #20
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    18. DIFERENCĖ E MADHE MES ISLAMIT DHE PRAKTIKĖS AKTUALE TĖ MUSLIMANĖVE

    Pyetje :
    Nėse Islami ėshtė religjioni mė i mire,atėherė pse shumė Musliman janė tė pa ndershėm,jote besueshėm,dhe janė tė kėqyr nė aktivitete sikurse janė mashtrimet,ryshfeti,marrja me drogė,etj.?


    Pėrgjigje:

    1. Mediat e urrejnė Islamin

    a. Islami pa dyshim ėshtė religjioni mė i mire por mediat janė nė duart e perėndimorėve tė cilėt janė tė frikuar nga Islami. Mediat nė mėnyrė tė vazhdueshme transmetojnė dhe printojnė informata kundėr Islamit. Ata ose keqinformojnė rreth Islamit, ose flasin gabimisht rreth Islamit

    b. Kur ndonjė shpėrthim ndodhė ndokund,tė parėt qė do tė fajėsohen pa fakte do tė jenė Muslimanėt,dhe kjo do tė shfaqet nė ballinė tė lajmeve kryesore,mė vonė nėse ata zbulojnė se jo muslimanėt janė pėrgjegjės pėr kėtė akt atėherė kjo informatė do jetė e parėndėsishme.

    c. Nėse njė Muslimanė 50 vjecarė do tė martohet me njė vajzė 15 vjeēare pasi qė ka marrur lejen e saj,edhe kjo do tė del nė faqen kryesore,por kur njė jo-musliman 50 vjecarė e dhunon vajzėn 6 vjeēare,ndoshta kjo informatė do tė paraqitet nė brendėsi tė gazettes tek ‘Lajmet blic’,ēdo ditė nė Amerikė ndodhin mestarsiht 2,713 raste dhunimesh por nuk transmetohet nė lajme,pasi qė ėshtė bėrė pėrditshmėri ky fenomen nė jetėn e Amerikanėve.

    2. Ēdo komunitet ka dele tė zeza :

    Unė jam I vetėdijshėm se disa Musliman janė tė pa ndershėm,jo tė besueshėm,dhe tė cilėt mashtrojnė,etj por mediat i tregojnė kėto dukuri thuajse vetėm muslimanėt janė tė kyēur nė kėsi lloj aktivitetesh. Ēdo komunitet ka dele tė zeza,unė personalisht njoh muslimanė allkoholista tė cilėt munden tė pijnė shumicėn e asaj ēka jo-muslimanėt e mbajnė nėn tavolinė.

    3. Si Bashkėsi Muslimanėt janė mė tė mirėt :

    Muslimanėt si bashkėsi kanė dele tė zeza nė radhėt e tyre,po nėse e marrin nė pėrgjithėsi,ata e formojnė bashkėsinė mė tė mirė nė botė. Ne jemi komuniteti mė i madh anti-alkoholistė nė botė si tėrėsi dmth nuk e konsumojnė alkoholin. Bashkėrisht jemi komuniteti qė jep mė sė shumti bamirėsi nė botė,nuk ka komunitet tjetėr nė botė qė mundet tė i afrohet Muslimanėve pėr sa i pėrket modestisė,seriozitetit,vlerave etike dhe njerėzore.

    5. Mos gjyko mbi veturėn duke u bazuar nė ngasėsin e veturės

    Nėse dėshironi tė shikoni sa i mirė ėshtė modeli i fundit i veturės “Mercedesit” dhe nėse personi qė nuk di ta vozit atė do ulet pranė timonit, dhe e vozit atė do e godet veturėn,kėnd do e fajėsonit ju? Veturėn apo ngasėsin? Natyralisht qė ngasėsit do ti takoj faji. Pėr ta analizuar sa e mirė ėshtė njė veturė atėherė,personi do duhej tė shikonte kapacitet dhe mundėsitė e veturės : psh sa e shpejtė ėshtė vetura,sa i ka harxhimet mesatare,cilat janė masat e sigurisė,etj. Madje edhe nėse unė do pajtohem “ se muslimanėt janė tė kėqinj,ne nuk mundemi ta gjykojm Islamin nė bazė tė pasuesve tė vetė? Nėse dėshironi ta gjykoni se sa i mirė ėshtė Islami atėherė gjykoni duke u bazuar nė burime autentike sic janė Kur’ani Famėlartė dhe hadithet Sahih.

    5. Gjykimi i Islamit duke i shiquar pasuesit mė tė mire psh: Profeti Muhamedi a.s
    Nėse dėshironi nė mėnyrė praktike ta shihni se sa e mirė ėshtė njė veturė atėherė mundėsoja njė ngasėsi profesional qė ta vozit veturėn tuaj.Njėashtu shembulli mė i mirė dhe shembulli mė mirė mbi pasuesit i Islamit nė bazė tė cilit mundeni tė shikoni se sa i mirė ėshtė Islami,ėshtė i Dėrguari i fundit i Allahut,
    Profeti Muhammed a.s. Pėrveē Muslimanėve poashtu edhe disa historian Jo-muslimanė tė ndershėm dhe jo tė ndikuar,e kanė vėrtetuar se profeti Muhammed ka qenė qenja mė e mire njerėzore. Duke u bazuar nė autorin Michael H. Hart i cili ka shkruar librin ‘Njė qind Njerėzit mė me ndikim nė Histori” ,pozitėn mė tė lartė e mban profeti i dashur i Islamit Muhammedi a.s.
    Po ashtu ka edhe disa shembuj tjerė qė jo muslimanėt japin vlerėsime tė larta pėr profetin Muhammed,sikurse janė autorėt Thomas Carlyle, La-Martine, etj.

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Kėshtu foli Tahir Zemaj
    Nga Nice_Boy nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 123
    Postimi i Fundit: 01-01-2014, 18:52
  2. Agjerimi Dhe Urtesia E Tij
    Nga xhenisi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 72
    Postimi i Fundit: 12-08-2009, 09:27
  3. Intervistė
    Nga sabit idrizi nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 23-03-2009, 10:14
  4. Disa shkrime rreth budizmit
    Nga drini_nė_TR nė forumin Agnosticizėm dhe ateizėm
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 28-02-2005, 12:56
  5. Ismail Kadare flet pėr zhvillimet politike nė Shqipėri
    Nga Kosovari_78_Ca nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 19-11-2004, 02:36

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •