Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 48
  1. #1
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Lufta III boterore dhe fundi i botes (1)

    Pasqyra e shkrimit

    Tema ka lidhje me ketw temen.

    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=66982

    Dyshimet dhe pėrgjigjet rreth tyre

    Kreu i I

    Shenjat e vogla te fundit te botės
    Kuptimi gjuhesor dhe domethenia e shenjave te fundit te botės si dhe veretjet e veēanta
    Shenjat me te rėndėsishme te vogla te kijametit
    Armagedoni
    Armagedoni ndermjet muslimaneve dhe ithtareve te librit
    Muslimanet dhe Armagedoni

    Kreu i II

    Jetegjatesia e ymetit Islam
    Shpjegime
    Hadithe te cilat flasin pėr jetegjatesine e popujve dhe kuptimi i tyre
    Shpjegimi i pergjithshem i kėtyre haditheve
    Llogaria dhe jetegjatesia e popujve
    Deshmite e ithatreve te librit pėr afrimin e fundit te botės

    Kreu i III

    Imam Mehdi
    Imam Mehdi si hallke qe lidh shenjat e vogla me shenjat e mėdha te kijametit
    Kush ėshtė Imam Mehdi
    Pershkrimi i Imam Mehdit
    Ēfarė do tė thotė se: "Allahu do ta beje te mirė"
    Koha e paraqitjes se Mehdiut
    Ku do tė jetė saktė kjo lufte?
    Paralajmerimet e paraqitjesse Mehdiut
    Cilat ngjarje do tė ndodhin ne kohėn e Mehdiut
    Kronologjia kohore e luftrave kryesore te cilat do ti udheheqe Mehdiu
    Pershkrimi i detajuar i luftrave te cilat do ti udheheq Mehdiu
    Lufta e pare pėr Gadishullin Arabik
    Lufta e dytė Kunder Persise (Iranit)
    Lufta e tretė Ekspedita drejt Bizantit
    Rrjedha e luftės, vendi i zhvillimit te saj dhe rezultatet
    Lufta e katert dhe pushtimi i Kostandinopojes
    Si do tė perfundoje pushtimi i Kostandinopojes?
    Lufta e peste.Lufta kundėr hebrejve
    Luftera te tjera qe do ti udheheq Mehdiu

    Kreu i IV

    Mesihu Dexhall
    Dexhali ėshtė shenja e pare e madhe e fundit te botės
    Argumentimi i pohimeve se Dexhali ėshtė shenja e para e madhe e fundit te botės
    Pershkrimi i Mesihu Dexhalit
    Disa hadithe te cilat flasin pėr pamjen e Dexhalit
    Ku gjendet tani Dexhali
    A ėshtė Dexhali ai qe e ka pare Temim Ed-Dariu, ibn Saj-jad El Jehudi?
    Kush e ka mbyllur Dexhalin?
    Ku gjendet saktė vendi ne te cilin ėshtė mbyllur Dexhali?
    Vendi koha dhe shenjat e paraqitjes se Dexhalit Shkas pėr Daljen e Dexhalit
    Koha e daljes se tij
    Shenjat e paraqitjes se Dexhalit
    Intrigen te cilėn Dexhali do ta beje dhe mynyra e mbrojtjes prej saj
    Intriga e dexhallit
    Mynyra e shpetimit prej sprovave te Dexhalit
    Pse Dexhali nuk ėshtė i pėrmendur ne kuran?
    Shkatarrimi i Dexhalit dhe pasuesve te tij.

    Kreu i V

    Shenjat e mėdha te fundit te botės
    Shenjat qe do ti shohin besimtaret
    shenja e pare: Paraqitja e Dexhalit
    Shenja e dytė: Zbritja e Isait , birit te Merjemes
    Kur do tė zbrese Isai a.s?
    Ku do tė zbrese Isai a.s?
    Si do ta njohim atė?
    Ēfarė do tė beje kur te zbrese?
    Shenja e tretė: Jexhuxh Maxhuxhet
    Kush janė jexhuxh Maxhuxhet?Ku janė ata tani, kur do tė paraqiten?Si do tė duket sprova e tyre?
    Pamja e tyre
    Ku janė ata tani?
    Ku gjendet ky mur?
    Kur do tė dalin?
    Ēfarė turbullirash do tė bėjnė?
    Shenja e katert:Lindja e diellit nga perėndimi
    Shenja e peste: Dalja e Kafshes
    Pershkrimi i kafshes dhe prejardhja e saj
    Shenja e gjashtė : Tymi
    Shenjat qe besimtaret nuk do ti shohin
    Crregullimi i gjithesise dhe zhdukja e saj
    Fryerja e pare ne sur e cila do tė shkaktoje frikė
    Fryerja e dytė ne sur, e cila njerzit do ti shastise dhe do ti vdese
    Fryerja e tretė ne sur, me te cilėn do tė ndodhė ringjallja dhe tubimi
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga INDRITI : 11-05-2006 mė 15:32

  2. #2
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Dyshimet dhe pėrgjigjet rreth tyre.

    Falenderuar qoftė Allahu me miresite e te cilit plotesohen veprat mirė salavatet dhe selamet qofshin mbi pejgamberin me te zgjedhur dhe prijesin e besimtareve, mesuesin e thirresve dhe prijesin e udhezuesve.Ka qenė i shqetėsuar pėr ne rrugė te Allahut dhe ka bėrė durim, pastaj i erdhi ndihma e Allahut dhe e ka falenderuar atė.Ėshtė realizuar premtimi i Allahut pėr fitoren e besimtareve ndėrsa Ai thotė: “Ne patjetėr do ti ndihmojme te derguarit tanė ne jetėn e kėsaj botė , edhe ata qe besuan, e edhe ne ditėn e prezantimit e deshmive.”(El-Gafir 51)

    Me lejoni qe te vecoj disa rrjeshta me qėllim te shpjegimit te disa ēeshtjeve, te cilat i trajton ky libėr, ndėrsa te cilat ēojnė ne keqkuptimin e atyre tė atyre te cilėt merren me shkencė.Duke shqyrtuar me kujdes, tė kemi te qartė dhe shpesh ta lexojmė kėtė libėr, meqellime qe te largojme tė gjitha dyshimet dhe te fitojme pėrgjigje ne cilendo pyetje e cila na intereson, ndėrsa falenderimi i takon Allahut, Zotit te botrave.

    Nėse dikush na thotė se e kemi gabim nėse themi, “Jeta gjatesia e ymetit Islam” apo “kallzime pėr jetėn e popujve te mėhershėm” ne i pergjigjemi se ėshtė me te drejtė tė themi gjėra te tilla ! Allahu xh.sh thotė: “Ēdo popull (qe pergenjeshtroi perjgamberet) ka afatin e vet, e kur tu vijė afati i tyre, ai nuk mund te shtyhet pėr asnjė moment e as te perngutet me pare.”(El-Arafe 34).Muhamedi .a.s thotė: “Jeta e juaj ne kėtė botė ėshtė sikurse jeta e atyre para jush.”.Kėtė thėnie e pėrmend Buhariu.Ne njė thėnie te cilėn e pėrmend Muslimi i ėshtė shtuar “fundi juaj”.Ndėrsa ne njė transemtim tjetėr, ne kaptinen pėr rekaikun, thuhet: “Jeta juaj ėshtė sikur e atyre para jush.”Pra shprehja “jeta” dhe “jeterat” pėrmenden dhe ne kuran, dhe ne transmetimet e besueshme te haditheve te Muhamedit a.s.

    Dijetaret islame selefe janė unike, se ėshtė e lejuar qe njė hadith ta quajmė sipas permbajtjes se tregimit apo me shprehje karakteristike i cili ėshtė pėrmendur ne te.Siē ėshtė rasti ne tregimin pėr xhessasin(Shiko Sahihun e Muslim Kaptina e turbullires) apo tregimi pėr Ummu Dhere(shiko Fethu’l-Bari,Kaptina e marteses).Dihet se Muhamedi s.a.v.s. nuk u ka thėnė sahabeve:”....ejani t’u tregoj ngjarjen pėr Xhessasin!”,as qe i ka thėnė Aishes r.a.:”....eja te tregoj ndodhine e Ummu Dherea.

    ”Dijetaret islam nuk shohin asgjė te keqe qe njė hadith te quhet sipas tregimit te pėrmendur ne te apo sipas shprehjes karakteristike e atij hadithi qe quhet sipas tregimit te permendurne ne kallezimin e atij hadithi.Rasti i njėjtė ėshtė edhe me disa ajate dhe sure te Kuranit,pėr shembull suren Gafir e quajne El-Mu’min,suren Isra e quajne Benu Israil,suren Fatir--El-Melaike.Gjithashtu, disa ajete i quajne me emra te veēantė,si Ajetul-Kursij,Ajetu-dejn etj.Pėr kėtė,shprehja jonė “jeta e ummetit islam” apo “tregimet e jetegjatesise se umeteve te meparshem” nuk del jashtė kornizes se Kuranit dhe sunnetit e as prej fjalėve te ulemase.

    Po ashtu dėshiroj te shtoj njė tekst i cili flet pėr shprehjen “jeta e ummetit islam”.Jeta e njė populli zgjat prej paraqitjes se pejkamberit te tij e deri te dergimi i pejkamberit tjetėr.Ai i cili perjeton ardhjen e pejkamberit tjetėr dhe i beson atij,ai i takon ummetit te tij dhe ka shperblim plotesues,e kush nuk i beson,ka deshtuar dhe periudha e tij e kaluar,ashtu siē ka kaluar periudha e popullit te tij.Ne baze te kėsaj themi se jeta e ummetit te Muhamedit s.a.v.s. ėshtė prej dergimit te tij e deri te paraqitja e eres se bute i cili do tė fryje nga drejtimi i Jemenit dhe i cili do t’ua marrė shpirterat te gjithė besimtareve.Kjo do tė ndodhė pasi qe te ndodhin gjashtė shenja te mėdha te kjametit,duke filluar prej paraqitjes se Dexhallit e deri te paraqitja e tymit,kur perfundon ekzistimi i te gjithė muslimaneve.Kėtė detajisht e kemi shpjeguar ne kaptinen e peste.Kjo nuk do tė thotė se kėtu ėshtė fundi i jetės se kėsaj botė!Pas besimtareve,ne toke do tė mbesin njerėzitė me te keqinj te cilėt do tė bėjnė tollovi sikur gomaret.Se sa do tė zgjase jeta ne toke pas besimtareve,kėtė e di vetėm Allahu xh.sh.Disa thonė se kjo periudhe do tė zgjase njeqind vjet e disa te tjerė njeqind e njezet vjet.Ata mendimet e tyre i mbėshtesin ne njė trasmetim prej Abdullah bin Amrit te cilėn e ka theksuar Ahmedi ne “Mesnedin” e tij,e pėr te cilin Hejthemi thotė se trasmetuesit janė te besueshem:

    ”Njerezit pas lindjes se diellit nga perėndimi do tė jetojne dhe njeqind e njezet vjet”.Allahu xh.sh. e di me sė miri se sa ėshtė periudha ndermjet fundit te ummetit islamdhe ditės se Kijametit.Pra,kur flitet pėr jetėn e ummetit,nuk do tė thotė pėrcaktimi i dates se ditės se Kijametit,sepse kėtė e di vetėm Allahu xh.sh. dhe askush pėrveē Atij kėtė nuk e di,madja as meleku me i zgjedhur,e as pejkamberi.Pra,ne flasim pėr gjatesine e jetės se ummetit islam e jo pėr fillimin e ditės se Kijametit!Kėtu duhet tė kemi kujdes.

    Nėse dikush thotė se llogaritja ne esencė nuk ėshtė e lejuar,sepse Ibn Haxheri thotė se fjalėt :ekzistimi juaj” kanė te bėjnė me apoksimacionin (afrimi) dhe alegorine (krahasimin) e jo ne llogaritje,ne haptazi pergjigjemi se nuk dimė se pėr ēfarė flasin!Hafiz ibn Haxheri ne komentimin e hadithit ne fjale thotė se ekzistojne dy mundėsi te shojegimit te tij.E para ėshtė se (apoksimacioni) paraqet apoksimacionin e jo percaktimin e algorise,percaktimin e periudhes se saktė,ndėrsa shpjegimi i dytė ėshtė te kuptuarit e hadithit ne baze te kuptimit te tij te qartė,domethėnė,kuptimi i fjalės “llogaritje”.Pėr shkak te qartesise se tekstit dhe besueshmerise se trasmetimit,perparesi i jepet hadithit te ibn Omerit ne te cilin pėrmendet gjatesia e jetės se ummetit.Kuptimi i fjaleperfjashem i kėtij hadithi na tregon se periudha e jetės se ummetit tonė ėshtė pesė ditė.Kėshtu pėrmendet ne Fethul-bari,ne vellimin e 11,ne kaptinen pėr rekaikun.Poashtu,ne vellimin e 13,ne kaptinen e teuhidit thuhet:”Jeta e juaj ėshtė sikur jeta e popujve para jush”.Domethėnė,gjatesia e jetės se ummetit islam ėshtė sikurse gjatesia e jetės se popujve te tjereNe kaptinen ne te cilėn flitet pėr qiradhenien,ne vellimin e 4 te vepres se tij,ai thotė:”Ekspertet e hadithit janė te pajtimit se periudha e hebrenjve e deri te pejkamberia e Muhamedit s.a.v.s.,ėshtė me shumė se dymije vjete,e prej tyre ėshtė periudha e krishtereve gjashteqind vjet,ndėrsa disa pohojne se edhe mė pak.Ne baze te kėsaj,ne themi se periudha e jetės se ummetit tonė,me siguri ėshtė me shumė se njemije vjet.Gjithashtu,Ibn Haxherine kaptinen e njėjtė thotė se vepra me te shumta kanė hebrejte,te cilėn e pohon ne kaptinen e teuhidit.Kjo ėshtė shumė llogjike pėr hebrenjte sepse ata kanė jetuar periudhėn me te gjatė te kohės,dhe kanė mundur te bėjnė vepra me shumė.Ai gjithashtu thotė se shembulli i ekzistimit te popujve para nesh,ėshtė sikur shembulli i kohės ndermjet namazit te ikindise dhe perendimit te diellit ne raport me pjesen tjetėr te ditės (Kaptina e kohėve te namazit).”Kėto janė tekstet e Ibn Haxherit ne te cilat komentohet hadithi ne baze te kuptimit te jashtem,ndėrsa ne kėtė rast bėhet fjale pėr llogaritjen kohore duke pėrmendur variante te tjera,e kjo ėshtė se ky hadith ka te bėj me afrimin dhe algorine,qe ėshtė i papranueshem.
    Me aritmetike janė marrė dijetare te njohur para Ibn Haxherit.

    Ai thotė:”Et-Taberiu ne hyrjen e vepres se tij “Historia” trasmeton prej Ibn Abbasit,dhe thotė:”Shuma e viteve te dynjase ėshtė shtatemije vjet prej shumes se ahiretit...”Pastaj ka percjelle hadithin e Ibn Omerit:”Exheli juaj ėshtė sikurse exheli i atyre para jush”.Taberiu e ka vėrtetuar thėnien e tij me njė hadith te trasmetuar nga Ebu Sa’lebi:”Pėr Allahun nuk ėshtė e vėshtirė te kujdeset pėr kėtė ummet gjysėm ditė”.(Shprehja ditė i cili pėrmendet ne Kuran dhe hadithi nuk ėshtė sikur dita te cilėn ne e njohim sh.p.).Kėtė trasmetim e perciell Suhejli prej Taberiut(Shih Fethul-bari,vellimi 11,kaptina pėr rekaikun).Taberiu ne vepren e cekur,ne kaptinen “Sa ėshtė periudha kohore prej fillimit e deri ne zhdukjen e botės”,thotė se dijetaret e selefit kanė mendime tė ndryshme.Disa thonė shtatė mijė,te tjerė thonė gjashtė mijė,dhe permendi mendimet e disa dijetarėve sikur Abdullah ibn Abbasin,Ka’bin etj.Kėtyre dijetarėve ėshtė bashkangjitur dijetari i madh Es-Sujuti i cili shumė ka studiuar kėtė ēėshtje me llogaritje.Kėtė e ka bėrė burrerisht e trrimerisht,duke u mbeshtetur ne diturine e tij te madhe dhe ne horizontet e tij te gjėra.Ai ka qenė det i diturise,drite e kuptimit,ėshtė marrė me tė gjitha lemite shkencore,me ēka deshmi janė librat dhe permbledhjet e tij.Es-Sujuti ne mesazhin e tij “Zbulesa se ky ummet do tė mbijetoj njemije”,thotė:”Burimet na ēojnė se ky ummet do tė ekzistoje me shumė se njemije vjet,ndėrsa ky shtim mbi njemije nuk do tė kaloje peseqind vjet”.

    Para se gjithash pėrmenda mendimet e dijetarėve te njohur te cilėt janė marrė me problematiken e jetegjatesise se ummetit,siē janė Ibn Haxheri,Taberiu,Es-Sujuti dhe shumė te tjerė.Ne kėtė libėr kemi percjelle mendimet e dijetarėve te njohur ashtu siē kanė kuptuar hadithet nga pejkamberi s.a.v.s.Le ta dije secili i cili hedh poshtė aritmetiken si risi dhe perralle,se e hedh poshtė atė qe kanė pranuar dijetaret tanė.
    Nėse dikush thotė se nuk na lejohet qe te sherbehemi me trasmetimet e Kitabiut,qe tė mos merret si deshmi e as te shpjegojme nga ato,ne ne kėto fjale do tė pergjigjemi se ekzistin njė tekst i besueshem dhe i qartė ne Sahihun e Buhariut,i cili na lejon trasmetimet prej Kitabiut,me qėllim te verejtjes dhe mesimit.

    Muhamedi s.a.v.s. thotė :”Trasmetoni prej meje,qoftė dhe njė ajet dhe predikoni prej bijve te Israilit,ne to nuk ka asgjė te keqe.Kush genjene ne mua qellimisht,i ka pėrgatitur vetes vendin ne zjarr”.Ibn Haxheri kėtė hadith e komenton se nuk ka pengesa nėse trasmetojme prej tyre,e qe pas kėsaj tė lejohet.Sikur e ka shprehur ndalimin para vendosjes se dispozitave islame dhe bazamenteve te fesė,duke pasur frikė turbullirat.Pasi qe janė larguar pengesat,ėshtė lejuar predikimi prej tyre,mirėpo me kushte te marrjes se mesimit”.(Shih Fethul-bari,vellimi 6,faq.498)Ne te njėjtin vend ka shkruar :”Thotė Maliku r.a. se me lejimin e predikimit prej tyre mendohet ne atė qe ėshtė e mirė,e jo ne gėnjeshtėr...”Gjithashtu thotė :”Thotė Shafiu :”Ėshtė e njohur se Pejgamberi s.a.v.s. nuk ka lejuar predikimin e genjeshtrave,qe do tė thotė se ėshtė e lejuar predikimi prej bijve te Israilit atė qe mendojmė se nuk ėshtė gėnjeshtėr”.
    Shejhul-islam,Ibn Tejmije ne vepren Mexhmuatul-fetava thotė :”Muhamedi s.a.v.s. ka lejuar qe te predikohet prej tyre,por ka ndaluar konfirmimin e vertetesise dhe konsiderimin si te rrejshem thėniet e tyre.Sikur tė mos kishim ndonjė dobi ne predikimin prej tyre,nuk do tė na jepte lehtesime qe te veprojmė sipas tyre”.Shkrimtari i njėjtė ne njė libėr tjetėr “Pergjigja e drejtė pėr atė i cili e zevendeson krishterimin” pėrmend shumė trasmetime prej Kitabiut.Nėse shikojme veprat e tefsirit,do tė shohim se shumė sahabe sikur Ibn Abbasi,Abdullah ibn Omeri dhe te tjerė,ka perdorur trasmetimet e Kitabijeve ne gjėrat ne te cilat ėshtė e lejuar pėrdorimi i trasmetimeve prej tyre.
    Kjo ėshtė njė pjesė e vogėl e asaj qe e kanė thėnė dijetaret ne kėtė teme.Tė gjithė e kanė te qartė se ndalesa drejtuar Omerit prej Pejkamberit s.a.v.s.,qe te lexoje librat e Kitabijve ka te beje me e pare te islamit qe me vonė tė lejohet predikimi prej tyre.Nuk mendoj se dikush prej njerzve te drejtė do t’a kishte kontestuar kėtė.

    Nėse dikush thotė se ende nuk kanė ngjare tė gjitha shenjat e vogla te Kijametit,sikur lufta e muslimaneve kundėr hebrenjve,kėshtu qe ato do tė fshehen pas gurit e drurit,pastaj terheqja e lumit Eufrat nga kodra e arit,ne do tė pergjigjemi se kėto ngjarje do tė ndodhin pas paraqitjes se disa shenjave te mėdha,siē dote shpjegojme me vonė.

    1.Lufta e muslimaneve kundėr hebrenjve ne te cilėn ato do tė fshehen pas gureve dhe drunjve,dote ndodhė pas zbritjes se Isase,djalit te Mejremes dhe ne mesin e dijetarėve pėr kėtė lufte nuk ka kundėrshtime.Ai dote vrase Dexhallin dhe dote mund ithtaret e tij prej hebrenjve dhe atėherė do tė ndodhė beteja e pėrmendur.Ne dy vende ne kėtė libėr kame pėrmendur hadithe te besueshme pėr kėtė.Ne njėrėn prej tyre thuhet:”me te vėrtetė guri dhe druri dote thėrrasin:”O Ruhullah,ky ėshtė hebre!”Nuk do tė le asnjė ithtar te Dexhallit,e tė mos e mbyse”.Ne njė vend tjetėr gjendet hadithi te cilin e trasmeton Ebu Umameh,saktėsinė e te cilit e ka vėrtetuar Albani,e ne te cilėn Pjekamberi s.a.v.s. thotė:”Dexhallin,me te cilin do tė jenė shtatedhjete mijė hebrenj,te armatosur me shpata e mburoja,do tė takoj Isa te dyert e lindjes ne Palestine dhe do t’a vrase.Atėherė Allahu dote mund hebrenjte dhe nuk do tė mbyte asgjė nga krijesat e Allahut me ēka do tė mbroheshin,e tė mos flasin.Druri,guri,kafsha do tė flasin:”O rob i Allahut,o musliman ky ėshtė hebre,eja dhe mbyte!Pervec drurit garkad,ndėrsa ai ėshtė druri i tyre”.Puna ėshtė shumė e qartė,kėshtu qe nuk ka nevojė qe ta shpjegojme.Ekzistojne tekste te qarta ne Kuran dhe ne hadithe dhe nuk ka gjykim te lirė ndaj tekstit,dhe mu pėr kėtė,ne botimin e pare nuk kam percjelle mendimet e dijetarėve te cilėt trajtojne kėtė problematike,por nuk ka kurrfare pengesė qe te shprehim mendimet e tyre.

    Ibn Haxheri thotė se hebrenjte do tė fshehen pas drurit edhe guri do t’i thonė muslimanit:”Ky ėshtė hebre,mbyte atė!”Kjo vrasje e hebrenjve do tė ndodhė pas paraqitjes se Dexhallit dhe zbritjes se Isase a.s. ashtu siē e verteton qartė hadithite cilin e trasmeton Ebu Umameh,dhe i cili flet pėr paraqitjen e Daxhallit dhe zbritjen e Isase a.s. Lufta e muslimaneve kundėr hebrenjve do tė zgjase derisa hebrenjte tė mos fshehen pas gureve dhe drunjeve ,ndėrsa kjo do tė ndodhė pas paraqitjes se dy shenjave te mėdha te Kijametit ;ardhja e Dexhallit dhe zbritja e Isase a.s.Pėr kėtė nuk ka kundėrshtime mes dijetarėve.Deshiroj te theksoj se mos permendja e kėsaj ngjarje ne kuader te shenjave te mėdha,nuk do tė thotė se ajo bie ne shenjat e vogla,ashtu siē e kuptojnė disa.Ekzistojne shumė ngjarje te cila nuk hynė ne shenja e mėdha,ndėrsa do tė ndodhin pas fillimit te shenjave te mėdha,siē ėshtė lufta kundėr hebrenjve,tėrheqje e Eufratit nga kodra e arte dhe rrenimi i Qabes nga ana e dy abisineve te cale.Kjo ngjarje e fundit,siē thonė dijetaret,do tė jetė shumė afėr ndodhise se Kijametit,saqė askush ne toke nuk dote mbese duke thėnė Allah,e kjo do tė ndodhė pas paraqitjes se gjashtė shenjave te mėdha te Kijametit.

    2. Terheqja e lumit Eufrat nga kodra me ar,siē thuhet ne hadithin te cilin e pėrmend Buhariu:”Se shpejti lumi Eufrat do tė tėrhiqet dhe do tė zbuloje njė thesar te arit”.Ne njė trasmetim tjetėr thuhet:”...dhe do tė zbuloje njė koder me ar”.Ashtu siē theksuam,kėto shenja do tė ndodhin gjatė kohės se shenjave te mėdha,apo menjehere para atyre,domethėnė,para paraqitjes se Mehdiut a.s. Ibn Haxheri thotė:”Ndoshta ky ėshtė shkaku pėr te cilin Buhariu kėtė hadith e ka rradhitur ne kaptinen e cila flet pėr paraqitjen e zjarrit. Gjithashtu,Ibn Mad’e pėrmend njė hadith nga Sevbani se ka thėnė:”Tė thesari juaj do tė vriten tre veta,e te gjithė dote jenė djem te halifeve,prijesve....”,pastaj ka pėrmendur njė hadith pėr Mehdiun i cili nuk ėshtė i besueshem. Ari i cili pėrmendet ėshtė ari i njėjtė qe ėshtė pėrmendur ne hadith,ndėrsa aludon ne zbulimin e tij ne kohėn e Mehdiut”.

    Subhanallah,gazetat kanė filluar te na njoftojne e qe pėrputhet me atė qe thame,pėr indikacionet e para te arit ne lumin Eufrat dhe pėr problemin e madh ndermjet Turqise dhe Irakut pėr shkak te ujit.Druajme se Turqia do tė niset ne aksion pėr tharjen e shpejte te lumit Eufrat,qe do tė rezultoje me paraqitjen e kodres me ar,ndėrsa kjo do tė ndodhė ne kohėn e Medihut.Ne baze te kategorizimit,pohojme se janė realizuar tė gjitha shenjat e vogla te Kijametit.Kėtė do t’a vertetoje secili i cili merret me hulumtimin e kėsaj teme.Shfrytezojme rastin qe te perkujtojme se si Pejkamberi s.a.v.s. ynė i dashur na ka terhequr vėrejtjen qe mos t’i afrohemi kėtij ari,sepse do tė zhvillohet njė beteje e madhe rreth asaj pasurie.
    Nėse dikush thotė se do tė kthehet pushtimi i besimdrejteve te cilėt do tė punojnė sipas shembullit te udheheqjes se Muhamedit s.a.v.s.,edhe ne kėtė e presim.

    Ne pergjigjemi se kjo do tė ndodhė si vėrtetim i fjalės se Muhamedit s.a.v.s. ne hadithin te cilin e trasmeton Hudhejfe,e ne te cilin thuhet:”Do te jetė koha e shpalljes aq sa do Allahu dhe do tė humb kur te dėshiroj Allahu.Pastaj do tė vijė udhėheqja e halifeve besimdrejte e do tė zgjase aq sa do tė doje Allahu.ndėrsa do tė humb kur te deshiroje Allahu.Pastaj do tė vijė udhėheqja e mbreterise se trashėguar e cila do tė zgjase sa te doje Allahu,ndėrsa do tė humb kur te dėshiroj Allahu.Pastaj do tė vijė udhėheqja e tiranise dhe do tė zgjase aq sa te doje Allahu,ndėrsa do tė humb kur te deshiroje Allahu,dhe do tė vijė koha e udheheqjes se drejtė e cila do tė pasoje rrugėn e shpalljes.Pastaj heshti.

    Pra,udhėheqja e drejtė e cila pėrmendet nė fund te hadithit do tė vijė,por ne pohojme se kjo ėshtė udhėheqja e Mehdiut edhe atė pėr dy shkaqe:

    -Kuptimit te haditheve te cilėt i permendem ne kėtė libėr e qe kanė te bėjnė me Mehdiun.Ne njėrėn prej tyre thuhet:”Toka do tė mbushet me tirani dhe dhunė.Kur kjo tė ndodhė, Allahu do tė dėrgoje njė njeri prej meje.Emri i tij ėshtė sikur emri im,ndėrsa emri i babait te tij ėshtė sikur emri i babait tim,dhe do tė mbushe tokėn me drejtėsi ashtu siē ishte mbushur me padrejtėsi e dhunė”.

    Ky hadith dhe te tjerė te ngjashem,flasin se Mehdiu ėshtė njeri pėr te cilėn Muhamedi s.a.v.s. thotė:”Mehdiu ėshtė prej familjes tonė.Allahu do t’a frymezoje ne njė nate”.Ai ėshtė halife e drejtė i cili do tė pasoje rrugėn e Pejkamberit s.a.v.s. dhe nėn udhėheqjen e te cilit toka do tė mbushet me drejtėsi,ashtu siē ėshtė mbushur me zullum.”Gjatė kohės se tij do tė kėtė pasuri aq shumė sa qe nuk do tė mund te numerohet”.Sikur kjo do tė kishte te bėnte me njė udheheqje para paraqitjes se Mehdiut,pejkamberi s.a.v.s. nuk do tė na njoftonte pėr tiranine dhe kaosin ne te cilėn do tė ishte e mbushur toka para paraqitjes se tij.Fjala “hilafet” (udheheqje) ėshtė shprehje e pėrgjithshme,ndėrsa fjala “i drejtė” ėshtė vecori e kėsaj shprehjeje,qe tregon shkaterrimin e tiranise dhe dhunes.I Derguari na njofton se toka do tė veshet me rrobet e dhunes dhe zullumit para Mehdiut dhe Allahu do t’a dėrgoje qe te vendos udheheqje (pushtet) te drejtė,duke pasur rrugėn e shpalljes,qe te vendose pushtetin e drejtesise.Pėr kėtė vėlla i dashur,t’a keshe vemendjen ne kėtė,sepse ky ėshtė shansi i vetėm pėr atė i cili mendon dhe kupton.Ndoshta nuk do tė kesh rastin te mirresh vesh pėr kėtė qe e permendem diku tjetėr,pra kapu fort pėr atė qe ke kuptuar.

    -Vetėm Muhamedi s.a.v.s. ka te drejtė te thotė se kush ėshtė ai halife i drejtė.Pervec tij nuk ka te drejtė askush!I Derguari ne mėnyrė precize paralajmeron ardhjen e sundimtarit te drejtė para fundit te ekzistimit te kėsaj botė,ashtu siē pėrmendet ne hadith.Ai i cili pohon se do tė jetė dikush tjetėr e jo Mehdiu,pėr kėtė duhet te kėtė argumenta,pra ndonjė hadith i cili ėshtė i saktė dhe i besueshem!

    Ibn Haxheri pėrmend njė hadith i cili verteton pohimin tonė ku thuhet:”Taberaniu pėrmend njė hadith ne te cilin thuhet:”Pas meje do tė vijnė sundimtare te drejtė,pas tyre princerit,e pas tyre mbreterit.Pas tyre pushtetin do t’a marrin tiranet dhe do tė paraqitet njė njeri nga fisi im i cili tokėn do t’a mbush me drejtėsi ashtu siē ishte e mbushur me dhunė,pas te cilit do tė paraqitet Kahtaniu.Pasha Atė i cili mė ka dėrguar me te Verteten,kėshtu do tė ndodhė”.Pra,periudha qe do tė vijė pas sundimit te tiranise e ne te cilin po jetojme,ėshtė periudha e Mehdiut,pas te cilit do tė vijė koha e Kahtaniut i cili pėrmendet ne hadith te cilin e pėrmend edhe buhariu.
    Kėto fjale tona nuk do tė thotė se da’ite (thirresit ne fe) ne rrugė te Allahut duhet te nderpresin thirrjen ne fenė e Allahut e as te heqin dorė tentimet e atyre te cilėt dojne te vendosin Sheriatin.

    Ne fund te permendim se kaptina e tretė e kėtij libri paraqet informacione te sakta pėr Mehdiun,te cilat nuk lėnė asnjė dyshim apo paqartesi.Na jep informacione pėr mėnyrėn e njohjes se Mehdiut,shenjat e paraqitjes se tij,si dhe pėr obligimet tona ndaj tij.Kaptina e tretė do tė zgjidhe paqartesite pėr kėtė teme e jo te shtoje ato pėr ata te cilėt i frikesohen Allahut dhe te cileve u ėshtė dhuruar talenti.

    Me kėtė libėr kam dashur te qartesoj disa paqartesi lidhur me kėtė problematike,te cilėn disa e keqkuptojne.Shpresoj se ia kam arritur qėllimit.Ajo qe ėshtė e mirė ėshtė prej Allahut,e ajo qe ėshtė e keqe ėshtė fryt i duarve te mia,ndėrsa c’do gjė para ose pas i kthehet Allahut,Zotit te gjithė botrave.Allahun e falenderoj pėr begatine dhe udhezimin e Tij.Po ashtu i falenderoj te gjithė te cilėt me kanė ndihmuar ne botimin e kėtij libri,pa marrė parasysh se pėr cilin botim ėshtė fjala.Posacerisht falenderoj dijetaret e Universitetit Al-Azhar dhe Kolegiumit pėr hulumtime shkencore.Gjithashtu falenderoj ata te cilėt nuk pajtohen me mendimin tonė,ndėrsa kanė kontribuar pėr t’u dėgjuar dhe perhapur kjo ide.Allahu e mėshiroftė atė i cili mi tregon gabimet.

    Ai i cili ne kėtė libėr gjen diēka qe ėshtė ne kundėrshtim me Kuranin,sunnetin apo ixhmane e dijetarėve islam,le ta publikoje atė,por me kusht qe fjala e tij te bazohet me argument te fortė nga Kurani,sunneti dhe nga dijetaret islam.Njohja e te vėrtetės ėshtė gjq e humbur e besimtarit,e kur ta gjeje le t’a marrė!

    E lus Allahun xh.sh. qe te na beje nga shoqėria e ndihmuesve te sinqertė te Ehli Sunnetit Vel-Xhematit dhe te gjithė tė kemi dobi nga ky libėr.E lus Allahun te meshiroj prindėrit e mi,te cilėt me dhuruan edukim ne femijeri dhe t’i fale te gjithė muslimanet dhe muslimanet,sepse Ai i degjon tė gjitha dhe iu pėrgjigjet atyre te cilėt e thėrrasin Atė.Allahu ehste Ai icili di c’do qėllim dhe falenderimi i qoftė Allahut,Zotit te boterave.

  3. #3
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Parathenie e botimit tė parė


    Falenderimi i takon Allahut prej Tij kėrkojmė ndihmė dhe falje dhe Atij i mbeshtetemi nga e keqja e shpirtrave tanė dhe nga veprimet tona te keqija.Ke e udhezon Allahu ,ai nuk do tė mbetet ne humbje,e ke e le Ai ne humbje,askush nuk mund t’a nxjerre,deshmoj se nuk ka zot tjetėr perpos Allahut,i cili nuk ka shok dhe se Muhamedi s.a.v.s. ėshtė rob dhe i Derguari i Tij.
    Fjala me e drejtė ėshtė Libri i Allahut, lidhja me e fortė ėshtė fjala e frikerespektit.Pasardhesit me te mirė janė pasardhesit e Ibrahimit a.s. ndėrsa rruga me e mirė ėshtė rruga e Muhamedit s.a.v.s.Vdekja me e ndershme ėshtė shehadeti ne rrugėn e Allahut,ndėrsa pasimi me i mirė ėshtė te pasuarit e te Derguarve s.a.v.s.Verbimi me i madh ėshtė verbimi pas udhezimit,ndėrsa veprat me te mira janė ato te cilave kemi me se shumti dobi.Verbimi me i keq ėshtė verbimi i zemrės.Dora e cila jep ėshtė me e mirė se ajo e cila merr.Ajo qe ėshtė pak por e dobishme,ėshtė me e mirė se ajo qe ėshtė shumė,por nuk kemi dobi prej saj.Mekati me i madh ėshtė gėnjeshtra,ndėrsa pendimi me i keq ėshtė pendimi ne ditėn e Kijametit.Ka njerėz te cilėt e permendin Allahun vetėm atėherė kur e mohojne Atė.Njeri prej mėkateve me te mėdha ėshtė gėnjeshtra.Pasuria me e madhe ėshtė pasuria e shpirtit ndėrsa gjeja me e mirė ėshtė frika ndaj Zotit.Baza e urtesise ėshtė frika ndaj Allahut te Lartesuar,ndėrsa ndjenja me e mirė ne zemėr ėshtė besimi i fortė.Alkooli ėshtė burim i c’do mėkati,ndėrsa ushqimi me ikeq ėshtė ai i cili merret prej pasurise se jetimit.Ėshtė i lumtur ai i cili pranon kėshillėn prej tjetrit.Ju shkoni rrugės qe ēon ne varr,ndėrsa gjykimi ėshtė ne Ditėn e Gjykimit.Pjesa me e rėndėsishme e veprave tona ėshtė perfundimi i tyre.Dyftyresia me e keqe ėshtė shtirja e rrejshme.Gjithēka qe do tė vijė ėshtė afėr.Ofendimi i besimtarit ėshtė mėkat,ndėrsa lufta kundėr tij ėshtė mosbesim.Ngrenia e pasurise se tij ėshtė mėkat edhe ndaj Allahut,marrja e pasurise se tij ėshtė sikurse derdja e gjakut te tij.Kush ėshtė mendje madh ndaj Allahut,ėshtė sikur ta kishte mohuar Atė.Kush fale edhe Allahu do ta fale.Kush permbahet ne zemerim,Allahu do t’a shperbleje ,e kush ėshtė i durueshem kur humb diēka,Allahu do t’ia kompesoje atė.Kush ėshtė i degjueshem,Allahu do t’i jape ta degjojne atė,e kush porosite durimin,Allahu do ta shperbleje shumefish.Kush mekaton ndaj Allahu,Ai do ta denoje.


    O Allahu jonė,na fal!Amin!


    Ky libėr flet pėr afrimin e luftrave te pergjakshme dhe crregullimeve,te cilat paralajmerojne fundin e jetės se kėsaj botė,pra ardhjen e Kijametit.Libri bazohet ne argumenta te besueshme dhe trasmetime te forta,pra ne argumenta nga Kurani dhe sunneti i Muhamedit s.a.v.s.Ne te pėrmenden trasmetimet e pjestareve te librit (hebrenjve dhe te krishtereve),ndėrsa kjo gjė ėshtė e lejuar,sepse Muhamedi s.a.v.s.kėtė e ka lejuar me fjalėt:”Trasmetoni prej bijve te Israilit,ne to nuk ka kurrefare demi”.Permbajtjet e kėsaj vepre e vertetojne ngjarjet e kohės bashkekohore dhe plotėsisht ėshtė ne pajtim me te.
    Ndjej keqardhje tė madh pėr shkak te numrit te vogėl te besimtareve te cilėt kanė njohuri pėr kėtė teme,derisa botės se rendomte krishtere kjo teme ėshtė mjafte e njohur,madje kendojne edhe kėngė me titull:”Eja o Jjezu!”,duke e pritur dhe duke e ngutur ardjen e tij.Vetėm ne kemi lėnė pasdore kėto fakte duke i ijnoruar plotėsisht.

    Ne fillim te librit kam tentuar sa me shumė te shkurtoj tekstin me qėllim qe libri te jetė me i pershtatshem pėr te gjithė dhe me lehtė i kuptueshem,me qėllim qe tė kemi prej tij me shumė dobi.
    Ky libėr ėshtė vėrejtje pėr te pakujdesshmit dhe zgjim pėr gjumashet,pa marrė parasysh se a bėhet fjale pėr besimtare apo pėr ata te cilėt i ka mashtruar kjo botė.Me te vėrtetė njerzit,pėrveē atyre te cileve u ėshtė meshiruar Allahu,,janė te pakujdesshėm,gjakftohte e te qendrueshem ne te paverteten.Shumė besimtar janė te pakujdesshėm pėr shkak se janė preokupuar me dallimet ne mendimet te cilat nuk janė te rendesise thelbesore dhe te cilat janė tejkaluar qe moti.Ne vend te saj,duhet te marrim shembull ne paraardhesit e drejtė,te cilėt nuk i ka pėrēarė divergjenca ne mendime e as qe i ka dėrguar ne urrejtje te ndersjellte dhe ne humbjen e ndjenjes se dashurisė ne emėr te Allahut.Ata nuk janė grindur,as qe kanė vėnė llagape te keqija njeri-tjetrit e as qe kanė ofenduar njėri-tjetrin.Kane qenė te afert ndermjet tyre,janė dashur dhe kanė qenė tolerant ndaj njeri-tjetrit.

    Rėndėsia e veēantė e kėtij libri mund tė shikohet dyanshem,si ne anėn shkencore dhe ne atė shoqėrore,sepse ai me permbajtjen e tij na tėrheq vėrejtjen dhe paralajmeron te gjithė njerzit pėr afrimin e crregullimeve dhe luftrave te pergjakshme te cilat do tė ndodhin para fundit te kėsaj botė,e te cilėt tani janė duke trokitur ne dere,dhe me hovin e tyre do tė shkaterrojne gjithė c’ka gjendet afėr tyre.Pėr kėtė,ky libėr iu drejtohet te gjithė njerzve te mencur,duke i porositur:

    O ju,te cilėt jeni dhėnė pas kėsaj botė,lerini mėkatet!Largohuni prej deshirave tuaja,kthehuni te Zoti juaj dhe permbajuni Ligjeve te Tij,sepse nė fund te ekzistimit te kėtij ummeti do t’i gjeje njė dėnim i trishtueshem ata te cilėt do tė qendrojne ne pertese dhe ne pirje te alkoolit,te varur nga muzika dhe deshirave tė ndryshme.Atė ditė nuk do tė shpetoje askush nga caktimi i Allhut,pėrveē nėse Allahu meshiron dike.

    O besimtare,mbahuni qe te gjithė mbas litarit e Allahut dhe mos u percani!Haaroni mospajtimet,bashkohuni dhe duajeni njėri-tjetrin ne emėr te Allahut.Mos u grindni qe mos te perjetoni mossukses dhe zhdukje.Tė gjithė ju jeni njė saf (rresht) ne betejen e afert te pergjakshme.Mos lejoni qe pakica,te cileve u mungon dituria,t’ju percaje dhe te shkaterroje mundin tuaj.
    Muhamedi s.a.v.s. thotė:”Ne fund te ekzistimit te ummetit tim do tė paraqiten njerėz te cilėt do t’u flasin pėr atė te cilėn me pare nuk e keni dėgjuar,as ju,as paraardhesit tuaj.Ruajuni prej tyre”.

    O roberit e Allahut.keni kujdes pėr gjėrat me rėndėsi dhe mos u lodhni me gjėra te vogla te cilat do t’ju largojne nga kryerja e puneve me pėrgjegjėsi dhe nga lufta kundėr armiqve tuaj te cilėt ju rrethojne nga tė gjitha anet!Muslimani i cili merret me shkencė i ėshtė urdhėruar qe ti vleresoj gjėrat,t’i jape perparesi asaj qe ėshtė mė me rėndėsi dhe me urgjente.Ekzistojne detyra te rrepta me te cilat ėshtė i obliguar c’do individ,pastaj detyrimet e njė grupi dhe cilado prej tyre t’i kryej ato obligime,nga te tjerėt bie obligueshmeria.Ne c’do kohe ekzistojne gjėra te cilat janė te obligueshme dhe jo te obligueshme mirėpo ėshtė mirė te kryhen,etj.

    Tė gjithė e dinė se tė gjitha rregullat kanė vendin e caktuar dhe shkallen e rendesise ne dhenien e perparesise.Nėse shohim se dikush po e prish rendin e kėtyre rregullave te caktuara dhe e ngurte atė do qe duhet t’a prologoje,ose e prologon atė qe duhet te ngutet,ėshtė e obligueshme qe t’ia terheqim vėrejtjen qe tė mos beje ashtu ndėrsa obligimi i tij ėshtė qe te pranoje kėshilla dhe te ndryshoje veprimet e tij!Feja ėshtė kėshillė!Hafiz ibn Haxheri thotė:”Disa te medhenj kanė thėnė:”Ke e preokupon farzi dhe e le nafilen,ai ka arsyetim,ndėrsa ke e preokupon nafilja dhe e le farzin,ai ka mashtruar vetveten”.

    O politikane,o shkrimetar e mendimtar,me te vėrtetė ėshtė duke u mbushur mozaiku rreth betejes se madhe te Armagedonit,te cilin e quajne kėshtu te krishteret dhe hebrenjte ne librat e tyre te shenjtė,dhe pėr te cilėn Muhamedi s.a.v.s. ka thėnė:”Romakėt me ju do tė vendosin marrėveshje paqesore,dhe do tė luftoni bashke me ta kundėr armikut te perbashket.Do te fitoni dhe do tė siguroni placka te luftės dhe siguri

    ‘.Pėr kėtė beteje te madhe te permasave botėrore e cila do tė jetė shumė shkaterrimtare,po bėhen pergatitje te mėdha.”Me siguri se po bėhen pergotitjet pėr njė beteje ne Lindjen e Afert,rreth vendeve te rėndėsishme strategjike.Nuk ėshtė plotėsisht e qartė se cila ėshtė ajo anė e kundėrt te cilės do tė luftojne dhe e cila do tė perjetoje disfate te plotė”.

    Dr. Mustafa Mahmud thotė:”Pergatituni!Izraeli me nguti ėshtė duke u ngritur rreth zenitit,pas te cilit do tė filloje rėnia e tij.Edhe katėr vjet kanė mbetur nga jeta e tij,ndėrsa e mundshme ėshtė qe ajo te jetė me herėt ose me vonė.Allahu e di me sė miri”.

    Muhamedi s.a.v.s. na ka lajmeruar,ndėrsa ėshtė vėrtetuar se ai e thotė vetėm te vėrtetėn,ne trasmetimet e besueshme pėr njė beteje te madhe strategjike.Ajo do tė jetė lufte e aleateve (pra botėrore):muslimaneve dhe romakeve (krishtereve) ne njėrėn anė,kundėr njė fuqie tjetėr.Dote fitojme ne te ,mirėpo nuk e dimė se cila ėshtė ajo anė e cila do tė luftojė kundėr nesh dhe e cila do tė perjetoje disfate te pashmangshme.Ndoshta ėshtė blloku komunist,gjegjesisht ushtria ruse,kineze dhe aleateve tė tyre.Ndoshta ajo ėshtė ushtri e shiiteve (Iran,Irak dhe aleatėt e tyre).Ndoshta te gjithė ata do tė jenė ne njė tabor qe do tė pesoje disfate.Por,Allahu e di me sė miri se c’ka do tė ndodhė.

    Mirėpo Muhamedi s.a.v.s. ne tregon ne diēka qe do tė ndodhė pas asaj beteje te madhe,e te cilėn pak njerėz e dinė.Kjo i jep kėtij libri rėndėsi te veēantė dhe e rradhit atė ne burime te rėndėsishme shkencore pėr ekspertet te cilėt mirren me gjendje politike dhe ushtarake,si dhe me vezhgimin e gjendjes se sotme ne botė.Ne te vėrtetė,bėhet fjale se romakėt duke u kthyer nga ajo beteje,do tė tradhetijne muslimanet,qe do tė jetė shkas pėr njė beteje te pergjakshme dhe lufte te ashper ndermjet nesh dhe atyre.Ajo do tė jetė beteje e ashper ne te cilėn sytė do tė skuqen,armet do tė tingellojne dhe do tė shpertheje njė lufte e rėndė.Kuajt do tė vrapojne duke shkelur nėpėr gjakun e te vrareve.Ajo do tė jetė njė lufte e tmerrshme!

    Ne kaptinen e tretė do tė permendim detajet e kėtyre perleshjeve,ne baze te asaj qe na ka thėnė Muhamedi s.a.v.s. Kėrkojmė prej Allahut shpėtim nga tė gjitha sprovat e dukshme dhe te padukshme.

  4. #4
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kuptimi gjuhesor dhe domethenia e shenjave te fundit te botės si dhe veretjet e veēanta.


    Me shenjat e vogla te fundit te botės nenkuptojme ngjarjet pėr te cilat na ka lajmeruar Muhamedi a.s.Ato do tė ndodhin para fundit te botės dhe do tė tregojnė ndodhine e shpejete te shenjave te mėdha apo vete fillimi i tyre.
    Shprehja "shenjat e ditės se fundit" ėshtė marrė nga teksti kuranor dhe nga hadithi.

    Allahu thotė ne kuran

    "Po ata a presin tjetėr , pėrveē kijametit i cili do tu vijė befas, e parashenjat e tij tashmė kanė ardhur (Muhamed 18)

    Muhamedi a.s ne njė hadith, ne pyetjen e Xhibrilit pėr fillimin e fundit te botės u pergjigj duke thėnė:

    "I pyeturi nuk di me shumė sesa pyetesi" Xhibrili tha: "Me njofto pėr parashenjat e tij?" Muhamedi a.s u pergjigj: "Kur roberesha te linde zonjen e saj, kur te shohėsh kembezbathurit, barijte e varfer duke garuar ne ndėrtimin e shtepive."

    Kuptimi i shprehjes "shenjat e vogla" ėshtė se pas paraqitjes se tyre vjen koha e shenjave te mėdha te Kijametit, te cilėt do tė paralajmerojne ardhjen e shpejte te ditės se Kijametit.Ne te kundėrtėn, nuk do tė kishte kuptim qe quajmė shenja te vogla, nėse ato me paraqitjen e tyre nuk do tė paralajmeronin ardhjen e shenjave te mėdha.

    Disa dijetare islam janė perpjekur te permbledhin tė gjitha shenjat e pėrmendura nėpėr hadithe dhe kanė verejtur mbi 90 shenja te vogla.Tė tjerėt kanė permbledhur numer dhe me tė madh, ndėrsa te tjerėt mė pak sesa permendem, pėr shkak te dallimeve ne pranimin e autocintetit te disa transmetimeve te caktuara por sidoqoftė, dallimi nuk ėshtė i madh.

    Para se te fillojme te paraqesim shenjat e vogla, dėshiroj te tregoj disa gjėra.

    1)Tė gjithė shenjat e vogla te kijametit kanė ndodhur pėr te cilėn do tė flasim ne pjesen e dytė te materialit tonė, saktė ashtu siē ka lajmeruar Muhamedi a.s.

    2)Realizimi i gnjarjeve pėr te cilat na ka lajmeruar i derguari ynė, duhet te forcoje besimin ne autencitetin me te cilin ai erdhi.Muhamedi a.s na ka njoftuar pėr kėto ngjarje, njohja e te cileve ne atė atė kohe ka qenė jashtenatyrore(gajb) sepse ai ėshtė i ruajtur dhe se "Ai nuk flet nga mendja e tij"(Nexhm 3)

    3)Disa njerėz gabimisht i fusin ne shenja te vogla ngjarjet te cilat do tė ndodhin pas paraqitjes se shenjave te mėdha si p.sh.:

    Lufta e muslimaneve kundėr ēifutėve, ashtu qe ata do tė fshehen pas gureve e drunjve, dhe guri dhe druri do tė thonė .O Musliman o rob i Zotit, ja cifuti ėshtė pas meje.Eja dhe mbyte"(Buhariu-Muslimi)

    Kjo do tė ndodhė pas paraqitjes se Mehdiut, pas paraqitjes se Dexhallit, pas zbritjes se Isait a.s i cili do ta mbyse Dexhallin dhe do ti mund pasuesit e tij cifute.Gjatė asaj beteje ēifutėt do tė fshihen pas gureve dhe drunjeve, mirėpo ato do tė flasin me lejen e Allahut e cila nuk do tė jetė ēudi sepse ajo ėshtė koha e ngjarjeve te fundit shumė te ēuditshme.

    -Lufta e muslimaneve kundėr turqve.Muhamedi a.s thotė:"Nuk do tė vijė kijameti derisa tė mos vijė deri te lufta ndermjet muslimaneve dhe turqve, njerėz me sy te vegjel, fytyre te kuqe, hunde te destuar dhe fytyre te rrubullaket e te gjerė.(Tran Buhariu dhe muslimi) {Ndėrsa me popull turk ne hadith nenkuptohen kinezet dhe ruset}

    -Terheqja e lumit Eufrat e cila pas vetes do tė le njė koder me ar pas te cilit njerzit do tė luftojne.Kjo do tė ndodhė ne kohėn e Mehdiut, pėr te cilėn Buhariu e thekson kėtė hadith ne kaptinen e paraqitjes se zjarrit.Ibn Maxhe ne njė hadith te ngjashem e pėrmend ne kaptinen pėr Mehdiun, pėr te cilin Ibn Haxheri thotė "kjo tregon se kjo beteje do tė ndodhė ne kohėn e Mehdit."(Fethul Bari)

    -Biseda ndermjet njerėzve dhe kafsheve, pastaj bisedat e njerzve me xhufken e kamxhikut te tij.Kjo do tė ndodhė pas fillimit te shenjave te mėdha te Kijametit.

    -Shkatarrimi i Qabes nga ana e njė Etiopiani kėmbė shkurter.Kjo do tė ndodhė pas vdekjes se Isait a.s sepse siē dihet Isa a.s do tė kryeje haxhin.Muhamedi a.s thotė: "Pasha Atė ne doren e te cilit ėshtė shpirti im, Isai i biri i Merjemes nga lugina e fexh-xhur-Reuha do tė filloje kryerjen e Haxhit ose umres, apo dhe njerit dhe tjetrit" (Muslimi dhe Ahmedi dhe Albani ne permbledhjen e tij me nr 2457)

    Kthimi i gjelberimit dhe i lumenjve ne Gadishullin Arabik.

    Kėto ngjarje do tė ndodhin pas zbritjes se Isait a.s dhe pėr kėtė duhet tė kemi vemendjen.

  5. #5
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Shenjat me te rėndėsishme te vogla te Kijametit


    Ne kėtė shkrim do tė permendim shenjat e vogla me te rėndėsishme pa ndonjė koment te veēantė, vetėm se aty ku ėshtė e patjetersueshme.Pėr secilen shenjė te pėrmendur, do tė permendim hadithin autentik net e cilin ai pėrmendet.Salavati dhe salami qofshin mbi Pejgamberin tonė dhe familjen e tij!

    1)Kur roberesha ti linde zonjen e saj.Me kėtė aludohet ne pushtime te shumnumerta islame net e cilat do tė kėtė shumė roberesha te cilat do tė lindin fėmijėt e zoterinjve tė tyre, dhe te cilat, sikurse djemtė e baballareve tė tyre, do tė lirohen dhe do ti nenshtrohen nenes se tyre e cila ėshtė robereshe.Gjithashtu aludohet ne padegjueshmerine e femijve ndaj prindėrit, kėshtu qe femija do tė sillet ndaj nenes se tij sikur ndaj robereshes.Tė dyja kėto komentime janė realizuar ne jetėn e pėrditshme.


    2)Kur tė shikosh kembezbathurit, cobanet e varfer duke garuar ne ndėrtimin e shtepive.Kjo mjaft e perhapur sot, jo vetėm ne vendet arabe por dhe ne vendet e tjera.

    3)Lenia e puneve tė atyre te cilėt nuk janė te denjė pėr to.Muhamedi a.s thotė.”Kur punėt ti lihen atyre qe nuk janė te aftė atėherė prite kijametin.”(Buhariu)

    4)Zvogelimi i diturise dhe pėrhapja e paditurise

    5)Shumė vrasje.Muhamedi a.s thotė .”Para kijametit do tė pėrhapet padituria e do tė humb dituria dhe do tė shtohet herexhi, ndėrsa ajo ėshtė vrasja”.(Buhariu-Muslimi)

    6)Pirja e veres(alkolit) dhe emerimi i sja me emra te ndryshėm.Muhamedi a.s thotė : “Njerzit e ymetit tim do tė pijne vere ndėrsa do ta qaujen atė me emra te ndryshėm”.(Ahmedi –Nesaiu)

    7) Perhapja e amoralitetit(zinase)

    8)Meshkujt do tė veshin rrobe te mendafshta

    9)Konsiderimi i instrumenteve muzikore si te lejueshme.Muhamedi a.s thotė: “Me siguri ne Umetin tim do tė kėtė te cilėt do tė lejojne zinane, mendafshin, veren dhe instrumentet muzikore.(Buhariu –Albani thotė se ėshtė Sahih)

    10)Huazimi i kengetareve

    11)Paraqitja e paturpesise dhe tė folurit te shfrenuar.

    12)Nderpreja e lidhjeve farefisnore

    13)Mashtrimet dhe akuzimi i te pafajshmit

    14)Dhenia besimit mashtruesit.Muhamedi a.s thotė: “Prej shenjave te Kijametit ėshtė paturpesia dhe tė folurit te shfrenuar, nderprerja e lidhjeve farefisnore dhe mosbesimi ndaj te besueshmit dhe besimi ndaj mashtruesit”.(Buhariu Albani thotė se ėshtė Sahih)

    15)Paraqitja e vdekjeve te papritura te njerzit.

    16)Kalimi afėr xhamisė e moskryerja e namazit ne to.Muhamedi a.s thotė: “…. Kur te kaloni afėr xhamisė dhe kur te paraqiten vdekjet e papritura”.(Ahmedi dhe Bezari Albani thotė se ėshtė Sahih 229)

    17)Lufta ndermjet dy ushtrive muslimane, thirrja e te cileve do tė jetė e njėjtė.Kjo ka te beje me perleshjen e njohur ndermjet Aliut dhe Muaviut.

    18)Shkurtimi i kohės.Do te humb bereqeti ne kohe.

    19)Shumė termite.Sizmologet egjiptiane pohojne se toka ka ardhur ne gjendjen e dridhjeve te panderprera.

    20)Paraqitja e shumė cregullimeve dhe pėrhapja e te keqes.Muhamedi a.s thotė:Nuk do tė vijė kijameti derisa te tėrhiqet dituria, pėrhapen termetet, paraqiten cregullime ne toke dhe te shtohen vrasjet”.(Buhariu , Ahmedi dhe Ibn Maxhe)

    21)Bashkimi popujve te tjerė kundėr muslimaneve sikur njė grup i njerėzve tubohen rreth enes se ushqimit.

    22)Kerkimi i diturise nga njerzit e papjekur, te cilėt nuk janė te udhezuar mirė ne shkencė.Do te pyeten dhe do tė japin pėrgjigje pa njohuri dhe kėshtu do tė devijojnė nga rruga e drejtė edhe te tjerėt dhe do ti ēojnė ne humbje.Muhamedi a.s thotė:Njė prej shenjave te Kijametit ėshtė kerkimi i diturise nga te papjekurit .(Tabareniu, ibnuk Mubareku ndėrsa Albani e bėn Sahih)

    23)Paraqitja e lakuriqesise te gratė, kėshtu qe do tė mbulojne njė pjesė te trupit, ndėrsa pjesen tjetėr do ta zbulojnė, apo do tė veshin rrobe te ngushta dhe te tejdukshme.

    24)I marri do tė ze vend te nderuar dhe do tė kujdeset pėr punėt e interesit te pergjithshem.Muhamedi a.s thotė: “Para kijametit do tė kėtė kohe te mashtrimeve, kur do tė akuzohen te besueshmit ndėrsa rrenacaket do ti tregohet nder.Gjykimin do ta beje ruvejda.”Sahabet e pyeten: “Kush ėshtė Ruvejda?”.I derguari a.s u pergjigj: “Ai ėshtė i marri i cili do tė sjelle vendimin pėr punėt e pėrgjithshme”.(Ahmedi taberaniu Albani thotė se ėshtė Sahih)

    25)Selami do tė jetė vetėm pėr te njohurin , pra selam do ti jepet vetėm atij i cili ėshtė i njohur.Muhamedi a.s thotė: “Njė prej shenjave te Kiajmetit ėshtė qe njeriu te pershendetet me selam vetėm atė te cilin e njeh.”(Ahmedi)

    26)Nuk do tė kėtė kujdes pėr furnizim hallall .Muhamedi a.s thotė : Do tė vijė koha net e cilėn njeriu nuk do tė kėtė kujdes pėr rrizkun te cilėn e ka arritur, a ėshtė ne mynyre hallall apo jo.”(Buhariu Nesaiu)

    27)Perhapja e pėrgjithshme e genjeshtres.

    28)Afersia e tregjeve me ēka kujtohet ne perhajpjen e tregtise.Muhamedi a.s thotė “Perhapja e Genjeshtres, shkurtimi i kohės dhe afresia e tregjeve.”(Ibn Hibani Autentik)

    29)Devete dhe shtepite do ti shfrytezojne shejtanet qe



    30)Garat pėr ngritjen e xhamive dhe hijeshimin e tyre.Muhamedi a.s thotė: “nuk do tė vijė kijameti derisa njerzit te garojne ne ndėrtimin e xhamive(Ahmedi,Nesaiu, EBu Daudi dhe Ibn Maxhe )

    31)Ngjyrosja e kokave me ngjyrė te zeze.Muhamedi as. Thotė .Para kijametit do tė paraqitet njė popull i cili do ta nghyrose koken me ngjyrė te zeze, ata nuk do ta ndiejne as aromen e xhenetit”. (Ebu Daudu - Nesaiu)

    32)Deshira e madhe pėr tė parė ne ėndėrr Muhamedin a.s ndėrsa kjo do tė jetė kohe e cregullimeve te pėrgjithshme dhe largimi prej fesė.Muhamedi a.s thotė. “Do tė vijė njė kohe kur dikush do tė deshiroje te me shohe ne ėndėrr me shumė sesa qe e do pasurinė dhe familjen e tij (Buhariu-Muslimi dhe Ahmedi)

    33)Perhapja e mosrespketimit ndaj njerėzve dhe veprimi shumė i vogėl pėr ahiret.

    34)Perhapja e kopracise, kėshtu qe te gjithė do tė jenė doreshtrenguar ne atė qe e kanė.Pasaniku do tė jetė koprac ne pasurinė e tij, dijetari ne diturine e tij, ndėrsa prodhuesi ne atė qe prodhon.Muhamedi a.s thotė: -“Puna do tė zgogelohet ndėrsa do tė shtohet kopracia”(Buhariu Muslimi Ebu Daudi)

    35)Vrasja e ndersjellte pa kurrfare shkaku.Muhamedi a.s thotė: “Pasha Atė ne doren e te Cilit ėshtė shpirti im, do tė vijė koha kur vrasesi nuk do tė dije se pėr ēka ka vrarė ndėrsa i vrari pėr ēka ėshtė vrarė”(Muslimi)

    36)Pasiguria shoqėrore do ti nenshtrohet grabitjes, dhe njerzit nuk do tė ngurrojne nga palkcitja dhe fshehja e asaj pasurie.

    37)Humbja e besimit.

    38)Pakujdesia e njerzve ndaj dispozitave te fesė.

    39)Nėnshtrimi i njeriut ndaj gruas se tij ndėrsa padegjueshmeria ndaj nenes.

    40)Sjellja e vrazhde ndaj Babait dhe miresjellja ndaj shokut..

    41)Ngritja e zerave ne xhami.

    42)Prijesi i njė populli te jetė me i mjeruari dhe me i prishuri ne mesin e njerzve me autoritet.

    43)Respektimi i njeriut pershkak te frikes nga e keqa e tij, e jo pėr shkak te merites dhe fisnikerise se tij.Muhamedi a.s thotė.Kur profiti te ndryshoje, besimi te humbe, zekati te jetė dikur dėnim,kur njeriu ti nenshtrohet gruas se tij, ndėrsa nenes se tij te bėhet i padegjueshem, i mirė ndaj shokut ndėrsa i ashper ndaj babit te tij, kur te ngriten zerat ne xhami dhe prijesi i popullit te jetė me i mjerueshmi, dhe me autoritativi te jetė me i prishuri, kur njeriu tė respektohet pėr shkak frikes nga e keqa e tij e kur te pihen pije alkolike dhe kur te vishet mendafshi, kur te porositen kėngėtare dhe instrumentet muzikore, dhe kur te fundit e kėtij umeti ti mallkojne ato te meparshmit, atėherė njerzit le tė presin njė ere te kuqe, deformime ose poshterime, ngjarje te cilat do tė pasojne njera tjeteren, ashtu siē mberthehet ajo qe e ėshtė e varguar ne vrag kur ajo do tė nderpritet.(Termidhiu hadithi ėshtė Garib)

    44)Shumė police pėr shkak te cregullimeve

    45)Epersi do ti jepet njeriut ne prirjen e namazit pėr shkak te zerit te mirė, qoftė ai mė pak i ditur dhe mė pak i vleshem ne mesin e njerėzve present.

    46)Blerjen e pozites, pra ardhja ne pozite nėpėrmjet ryshfetit.

    47)Derdhja e madhe e gjakut.Muhamedi a.s thotė : “Ngutuni pėr vepra te mira para se te ndodhin gjashtė gjėra: Sundimi i te marreve, policia e shumte, shitja e pushtetit, derdhja shumė lehtė e gjakut, nderprerja e lidhjeve farefisnore dhe truma e te rinjeve te cilėt nga kendimi i kuranit do tė mbajnė koncerte.Do e zgjidhet njeri prej tyre i cili do tu kendoje melodikisht pa marrė parasysh qe me se dobti njeh rregullat e fikut..(Ahmedi Taberaniu Albani thotė Sahih)

    48)Gruaja te marrė pjesė bashke me burrin e saj ne punėt e tregtise.Muhamedi a.s thotė: “Para kijametit njerzit do tė pershendesin me selam vetėm ato qe i njohin, do tė pėrhapet tregtia, dhe gruaja do tė marrė pjesė ne tregti me burrin e saj.(Ahmedi)

    49)Shumesia e shkrimit dhe pėrhapja e tij.

    50)Femija ėshtė e pameshirshem.

    51)Kerkimi i diturise pėr te fituar pozite dhe pasuri.

    53)Paraqitja e aytomobilave

    Kjo ėshtė diēka shumė e mahnitshme pėr te cilėn na ka lajmeruar Muhamedi a.s “Para fundit te jetės se umetit tim, do te kėtė njerėz te cilėt do tė udhetojne ne ulese komode te ngjashem me ato te shtepise.Do te vijnė ashtu para deres se Xhamise, ndėrsa gratė do ti kenė te zhveshura (IBn Hibani dhe Hakimi ne Mustedrek)

    54)Paraqitja e luksit dhe jetės komode ne mesin e muslimaneve.Muhamedi a.s thotė.Kur umeti im do tė mburret dhe kur tu sherbejne bijte e mbreterve persiane dhe bizantine, e keqa do ti sundoje mbi at atė cilėt janė te mirė(Termidhiu Albani sahih)

    55)Do te ngritet mashtrimi ndėrsa ndershmeria do tė nencmohet.Ne te vėrtetė do tė respktohen e nderohen mekataret, ndėrsa do tė nencmohen njerzit bujare.

    56)Do ti thuhet njeriut: “Sa kokeforte qe je, i dermmaur dhe mendjelehte!

    57) Tė deshiruarit e vdekjes pėr shkak te sprovave te mėdha.Muhamedi a.s thotė: “nuk do tė vijė kijameti derisa njeriu nuk kalon afėr varrit te njeriut tjetėr duke thėnė.”Sikur te isha ne vendin e tij!(Buhariu Muslimi)


    58)Bllokada dhe saksionet e vendosura ndaj irakut, te cilit do ti pamundesohet ushqimi dhe ndihma.

    59)Bllokada e Shmit(Palestina, Jordania, Siria, Libani).Po ashtu do tu pamundesohet suhqimi dhe ndihma.Kėto janė dy shenjat e pėrmendura me lartė janė gjėra mė interesante pėr te cilat na ka lajmeruar i Derguari a.s ndėrsa ndodhin para fundit te ekzistimit te kėsaj botė.Bllokada e parakoheshme e Irakut, pastaj e Palestines vertettojne fjalėt e Muhamedit a.s i cili thotė: “Do tė vijė koha kur banoret e Irakut nuk do tem und te mberrijne as te malli as te paraja,Prej nga ku kėshtu e pyeten sahabet.Ai na tha :Ng atė huajt joarabe te cilėt do ta bėjnė kėtė!.Pastaj tha : “Do te vi koha kur banoret e Shamit nuk do tė mberiijne as te parate e as te mallit.Prej nga kush ?e pyeten sahabet.-.Nga bizantinet.-tha ai.(Muslimi Ahmedi)

    60)Vdekja e Muhamedit a.s

    61)Ēlirimi i Kudsit.Kjo ka ndodhė gjatė kohės se Umerit r.a.

    62)Vdekja masovike nga epidemia e murtajes dhe prej semundjeve te tjera ngjitese, sikur epidemia e murtajes gjatė kohės se Khalifit Umer ne vendin Amvas dhe gjatė luftrave botėrore.

    63)Paraqitja e cmimeve te larta..

    64)Turbullira qe do tė hyjė ne shtepite e arabeve dhe joarabeve siē janė televizori me programet e tij degjeneruese dhe instrumentet muzikore..

    65)Armepushimi dhe marreveshja qe do tė vendoset ndermjet nesh dhe bizantineve(Europa dhe Amerika).Kjo ėshtė shenja e fundit e vogėl sepse do tė paraqitet menjehere mbas betejes se fundit te pergjakshme.Ėshtė bėrė njė fare armepushimi dhe fillimet e kėsaj shenjė te fundit janė te qarta..Muhamedi a.s thotė: “Do te numuroj gjashtė shenja te Kijametit, Vdekja ime, Ēlirimi i Kudsit, vdekja e cila do ju godase sikur murtaja godet delet, pasuria e madhe kėshtu qe njeriut do ti jepen 100 dinare dhe do tė ngelet i pakenaqur.Pastaj sprova e cila nuk do tė leje pa hyrė asnjė shtepi arabe, pastaj armepushimi ndermjet jush dhe te krishtereve.Ata do ju tradhetojne dhe do tė vijnė me tetedhjete flamuj, e nėn ēdo flamur do tė kėtė dymbedhjete mijė(Buhariu, Ahmedi Taberaniu Albani thotė se ėshtė Sahih 1883)

    Armepushimi ndermjet nesh dhe Romes ose (Europes e Amerikes) ėshtė shenja e fundit e Kijametit.Kjo ėshtė njė ngjarje e cila me siguri se do tė ndodhė.Pėr kėtė shkak ėshtė marrė edhe si teme e njeres kaptine se shkrimit.Ajo do tė jetė beteja net e cilėn muslimanet do ti prije Mehdiu.Para kėsaj beteje do tė ndodhė dhe njė beteje tjetėr Armagedoni e cila do tė rezultoje me tradhetine e te krishtereve, qe do tė jetė shkas pėr njė beteje te pergjakshme ndermjet nesh dhe atyre.Ato janė beteja te mėdha te cilat po bėhen pergatitjet kėto ditė ndermjet aleancave te mėdha dhe nėnshkrimin e marreveshjeve tė ndryshme ndermjet shteteve tė ndryshme.Kėtė beteje e kanė njohur te gjithė dhe fillimi i saj ėshtė i pritur.Dalimet janė ne datėn e fillimit te saj dhe shkas pėr kėtė janė informatat e shumta ne duart e atyre te cilėn merren me kėtė problematike, edhe te muslimanet dhe tek jomuslimanet.Ne saktė nuk mund ta pėrcaktojmė se kur ajo do ndodhė, port hemi se ajo do ndodhė shumė shpejt.Tė jeni te sigurtė se lajmi pėr fillimin e asaj beteje do tė vis hume shpejt.I falenderuar qoftė Allahu.


    Vijon

    Lufta e Trete Boterore

    Armagedoni
    Armagedoni ndermjet muslimaneve dhe ithtaereve te librit
    Muslimanet dhe Armagedoni

  6. #6
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Armagedoni

    Cfare di per armagedonin?

    Ajo ėshtė njė ngjarje e madhe dhe luftė shkatarruese..

    Ajo ėshtė betejė strategjike e cila ėshtė shumė afėr ...

    Ajo ėshtė luftė botėrore e aleatėve, tė cilėn e presin tė gjithė banorėt e tokės

    Ajo ėshtė luftė politike fetare.

    Ajo ėshtė betejė e madhe nė tė cilėn do tė marin pjesė shumė palė(Dragon War)

    Ajo ėshtė lufta mė e madhe dhe mė e fuqishme nė histori

    Ajo ėshtė fillimi i fundit

    Ajo ėshtė luftė para tė cilės do tė mbretėrojė “paqe e birshtė” nė tė cilėn njerzit do tė flasin se ėshtė vendosur paqa.

    Ajo ėshtė beteja armagedon.

    Emri Armagedon ėshtė me prejardhje hebraike, ndėrsa pėrbėhet prej dy fjalėve: ar qė do tė thotė kodėr, dhe Mageddon qė ėshtė emri i njė lugine nė Palestinė.(Shiko “Vėshtrim mbi librin e shenjtė e Danielit” tė Embadistoresit).
    Hapėsira e betejės do tė pėrfshijė prej Mageddonit nė veri e deri nė Idom nė jug.Largėsia ndėrmjet kėtyrė dy vendeve ėshtė afėr 200 milje.Hapėsira e betejės do tė jetė prej detit Mesdhe nė perėndim e deri tek kodra Muhab nė lindje, qė arrin afėr 100 milje.(Shiko Parashikimet dhe politika e Xheris Halelit fq 52)
    Analitikėt ushtarakė mendojė se ky vend ka pozitė strategjike prej tė cilit, ai i cili e pushton kėtė shumė lehtė dhe mund tė pengojė invazionin e armikut.
    Fjala Armagedon ėshtė e njohur dhe nė librat e krishterėve dhe hebrejve dhe nė literaturėn shkencore tė tyre qė do ta sdudiojmė nė vazhdim tė librit.
    Nėse pėrmendim transmetimet e pasuesve tė librit, hebrejve dhe krishterėve, nuk kemi kurrfarė risie ose bidati sepse Muhamedi a.s thotė “Transmetoni prej meje, qoftė dhe njė ajet".Dhe lajmėroni prej beni israelitėve ( cdo gjė qė nuk ėshtė nė kundėrshtim me Kuranin) sepse nė tė nuk ka pengesa. Kuptohet, kusht pėr tė marrė dicka prej tyre ėshtė kujdesi e cila sduhet tė bie ndesh mė saktėsinė hyjnore tė Kuranit.Sepse disa pjesė tė tyre ato i kanė shtrembėruar pėr tė cilat na ka njoftuar Allahu nė Kuran dhe disa pjesė janė tė sakta tė cilat shikohen nė bazė tė kriterit tė saktėsisė Librit tė Allahut Kuranin famėlartė.Cdo gjė e tyre qė bie nė ndesh me Kuranin dhe mėsimet tona profetike atėherė ajo ėshtė pjesė e devijuar nga duart njerzore dhe atė nuk e pranojmė.I dėrguari i Allahut thotė "Kur tju drejtohen ithtarėt e librit, mos e pohoni vėrtetueshmėrine e tyre e as mos i coni nė gėnjeshtėr".

    Armagedoni ndermjet muslimanėve dhe ithtarėve te librit

    Dėshmitė e ithtarėve tė librit

    1 Nė librin Apokalipsi 16/16 thuhet “ Dhe i mblodhėn nė njė vend qė nė hebraisht quhet armagedon.

    2) Nė librin Mungesa fetare nė politikėn amerikane thuhet se shtatė kryetarė amerikanė kanė besuar nė betejėn e Armagedonit

    3) Ish kryetari amerikan Regan ka thėnė : “Kjo gjeneratė ėshtė gjeneratė e cila do ta shohė armagedonin”

    4) “... gjithcka do tė zhduket pėr disa vjet ... .Do tė ndodhė betejė e madhe me pėrmasa botėrore, beteja e Armagedonit apo thjesht Mageddonit.(nga libri “Drama pėr pėrfundimin e botės” Arol Robertson dhe “Pėrfundimi i madh i rruzullit tokėsor “ Halins

    5) Xhimi Svaxhet thotė” Do tė kisha dashur tė them do tė arrijmė paqe, por jam i bindur se Armagedoni po vjen.Me tė vėrtetė ai ėshtė i pashmangshėm ndėrsa do tė ndodhė nė luginėn Mageddon.Mund tė nėnshkruajmė njė marrėveshje pėr paqe cfarė tė duan, por me atė nuk arrihet asgjė.Po vijnė ditė tė zeza.(Nga libri Premtimi i vėrtetė premtimi i rrejshėm. )

    6) Xhiri Fulvil, lideri i sektit radila; krishter thotė: Armagedoni ėshtė i vėrtetė.Ajo ėshtė njė e vėrtetė shumė e komplikuar, por falenderojmė Zotin qė do tė ndodhė para fundit tė jetės.(Parashikimi dhe Politika)

    7) Skofildi ka thėnė: Me tė vėrtetė tė krishterėt e sinqertė duhet tė pėrshėndesin kėtė ngjarje sepse me kėtė fillon beteja pėrfundimtare Armageddon nė tė cilin Jezusi do tė ngrihet nga vranėsira, do tė shpėtohen dhe nuk do tė ndjejnė kurrfarė vuajtjesh sikur tė atyre qė gjenden nėn ta.(Parashikimi dhe Politika)

    8) Xheris Halsel, Shkrimtar amerikan thote: “Ne si tė krishterė besojmė fuqishėm se historia e njerzimit do tė pėrfundojė me betejėn e cila quhet Armageddon.Ajo betejė do tė jetė e kurorzuar me kthimin e Jezusit i cili do tė gjykojė pėr tė gjithė tė gjallėt dhe tė vdekurit e njėjtė”. .(Parashikimi dhe Politika)

    Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e asaj tė cilėt thonė ithatrėt e librit duke besuar nė Armagedonin dhe bindja e tyre se kjo do tė ndodhė shumė shpejt.Kush dėshiron mė gjerėsisht tė njihet me mendimet e tyre le ti drejtohet librave qė i pėrmendėm mė lart.


    Muslimanėt dhe Armagedoni

    Cudi shohim shumė dėshmi tė ithatrėve tė librit tė cilėt vėrtėtojnė Armagedonin, dhe kjo ėshtė e vėrtetė e jo fanatzi.Nga ana tjetėr ekzistojnė muslimanė nuk dinė pėr Armagedonin e as nuk e dinė kuptimin e kėtij emri.Me kėtė ne nuk pretendojmė kuptimin gjuhėsor tė kėtij emri, por nė rast se cfarė paraqet ai dhe nė cfarė na udhėzon, ndėrsa ajo ka rėndėsi shume, shumė.
    Disa shkrimtarė muslimanė kanė shkruar disa artikuj tė caktuar pėr kėtė temė tė cilat bazohen nė analiza ideore pėr ngjarjet historike dhe nė realitetin politik aktual.Ata kanė pėrfunduar:
    Se kjo betejė vendimtare ėshtė shumė afėr dhe se kanė filluar pėrgatitjet qė tė ndodhė;
    Se Ajo do tė jetė luftė atomike me pėrmasa botėrore dhe me rėndėsi tė madhe strategjike;
    Se hebrejtė nė atė betejė do tė munden terėsisht.

    Nė kėto konstatime ne themi:
    Pajtohemi me kėtė qė ėshtė ėshtė thėnė!Pra beteja e Armagedonit ėshtė e vėrtetė dhe ngjarja e saj ėshtė shumė e shpejtė, madje ekzistojnė divergjenca pėr detajet e betejės si dhe rrjedhėn e saj.Ėshtė e sigurtė qė do tė kėtė luftė e aleatėve botėrorė, muslimanėve dhe tė krishterėve (Evropės dhe Amerikės) kundėr palės tjetėr tė cilėn ne e kemi tė panjohur dhe pėr tė cilėn Muhamedi a.s thotė: “Armik nga ata ” Pala tjetėr, shikuar nga situatat e tanishme nuk mund tė jetė askush pėrvec bllokut lindor-komunist ose shitėt.Kushdo qė tė jetė, fitorja do tė jetė nė anėn tonė.Sa i pėrket hebrejve, ne nuk kemi tė dhėna se cfarė do tė jetė roli i tyre nė kėtė luftė, por ėshtė e sigurtė se ata do tė ndezin zjarrin e luftės sė betejės nė tė cilin do tė vdesin dy e treta e hebrejve ashtu sic pretendojnė ithtarėt e librit(Zekeria 13/8 Ezeikel 39/12)
    Pjesa e tretė do tė vdesin nė luftė kundėr muslimanėve gjatė kohės sė Mehdiut, dhe atė tė Isai a.s i cili do tė mbysė Dexhallin.Muhamedi a.s pėr kėtė betejė .Do tė arrini marrėveshje me romakėt dhe ju bashkė me ata do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbashkėt.Do tė fitoni luftėn dhe do tė arrini placka lufte pastaj do tė arrini nė njė livadh kodrinor ku njėri prej romakėve do tė ngrejė kyrqin e do tė thotė : “Fitoi Kryqi” atėherė do tė ngritet njė musliman dhe do ta vrasė atė.Do tė pasojė tradhtia e Romakėve dhe do tė vijė deri nė njė betejė e pėrgjakshme.Ata do tė tubohen nėn tetėdhjetė flamuj, ndėrsa nė secilin flamur do tė ketė 12000 .
    Nga teksti i hadithit tė lartėpėrmendur shihet qartė se do jenė dy luftra.Lufta e parė botėrore do tė jetė Armagedoni pėr tė cilin kanė dėgjuar tė gjithė dhe tė cilin e presin tė gjithė, ndėrsa lufta e dytė ėshtė beteja e pėrgjakshme apo sipas disa transmetimeve, beteja mė e madhe e pėrgjakshme e cila njihet ne Islam me emrin "Lufta e thertores". Ajo ėshtė luftė ndėrmjet muslimanėve dhe romakėve tė kohės sė sotme Europės dhe Amerikės, e cila do tė ndodhė menjėherė mbas Armagedonit, ndėrsa shkak do tė jetė tradhėtia e romakėve.Pra Armagedoni ose Lufta e thertores do tė jetė lufta e parė e cila po na pret, nė tė cilin do tė zhduket i gjithė aramatimi bėrthamor konvencional i cili ekziston sot nė botė ashtu sic do ta shpjegojmė nė kapitullin e tretė.Pas kėsaj njerzimi do tė kthehet nė luftėra me armatim tė vjetėr, sic janė shpatat, shtiza etj.Kjo nuk duhet tė na cudisė sepse ėshtė ligj natyror se tė gjitha civilizimet kanė pėrjetuar shkatarrimin pasi ishin nė lulėzimin e tyre.Ky civilizim nė shekullin e XX ka pėrjetuar zenitin e tij.Ėshtė filluar tė flitet pėr luftėn yjeve! Subhanallah e cka vjen pas ngritjes, pėrvec se shkatarrimi!?Ajo ėshtė shumė afėr, ndėrsa pėrgatitjet pėr Armagedonin po sillen rreth palestinės nė tė cilin do tė marrin pjesė njė numėr i madh ushtarėsh.Ithtarėt e librit thonė se do tė marrin pjesė rreth 400 milionė ushtarė nė atė betejė.Pėr kėtė flet mė qartė libri parashikimi dhe politika e shkrimtarit amerikan Xheris Haslit nė tė cilin gjendet dhe harta e vendit tė betejės dhe sqarime shtojcė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga forum126 : 08-05-2006 mė 16:06

  7. #7
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Mos i kopjo here tjeter pa autoresi.

    Autoresia(Ketu)


    Hadithet qė flasin pėr jetėgjatėsinė e popujve dhe kuptimi i tyre

    Buhariu nė sahihun e tij pėrmend njė hadith prej abdullah ibn Umerit tė cilin e ka dėgjuar nga pejgamberi a.s duke thėnė: “Ekzistimi juaj mė popujt para jush ėshtė sikur koha prej ikindisė e deri nė perėndim tė diellit.Ithtarėve tė Teuratit i ėshtė dhėnė Teurati kėshtu qė kanė punuar deri nė mes tė ditės dhe janė rraskapitur.Shpėrblimi i tyre do tė jetė njė kirat.Pastaj ithatrėve tė inxhillit u ėshtė dhėnė Inxhilli dhe kanė punuar deri nė ikindi.Janė rraskapitur dhe shpėrblimi pėr ta do tė jetė njė kirat.Neve na ėshtė dhėnė Kurani dhe do tė punojmė deri nė perėndim tė diellit e shpėrblimi ynė do tė jetė dy kirat.Ithtarėt e librit do tė thonė: “Zoti ynė, kėtyre u dhe dy kirat ndėrsa neve nga njė, e ne kemi punuar mė shumė!. Allahu do tu pėrgjigjet: A ju kam bėrė padrejtėsi duke u zvogėluar shpėrblimin?.”Jo”- thanė.Allahu i tha: “Ky ėshtė shpėrblimi im, unė ia jap kujt tė dua.”(Buhariu) E njėjta gjė pak a shumė pėrmendet nė biblė

    Buhariu nė Sahihun e tij pėrmend dhe njė hadith nga ebi Musa r.a nė tė cilin Muhamedi a.s thotė: “shembulli i muslimanėve, i hebrejve dhe i krishterėve ėshtė sikur shembulli i njė njeriu i cili ka huazuar njerzit pėr tė punuar te ai tėrė ditėn.Ata qė kanė punuar gjysmėn e ditės thanė:.Ne nuk e duam shpėrblimin tėnd.Pastaj ka marrė njerėz tė tjerė dhe u ka thėnė: Vazhdoni tė punoni deri nė fund tė ditės dhe do tu jap shpėrblimin tė cilin ua pata premtuar tė parėve.Kanė punuar deri nė ikindi dhe kanė thėnė: “Tė dhurojmė punėn tonė ty”Pastaj ka marrė tė tjerė tė cilėt kanė punuar deri nė fund tė ditės dhe kanė marrė shpėrblimin e tė dy popujve.(Buhariu)

    Shpjegimi i pėrgjithshėm i kėtyre haditheve

    I dėrguari a.s na lajmėron nė kėto hadithe duke pėrdorur shembuj pitoresk, pėr periudhėn e ekzistimit tė muslimanėve nė kėtė botė nė raport me popujt e pėrparshėm, hebrejtė dhe tė krishterėt.Periudha kohore e veprimit tė muslimanėve ėshtė prej ikinidisė deri nė perėndim tė diellit.Periudha e hebrejve ėshtė prej mėngjesit e deri nė namazin e drekės, pra gjysėm dite.Periudha e tė krishtėrėve ėshtė prej drekės deri nė namazin e ikindisė.Kjo do tė thotė se periudha e hebrejve ėshtė sikurse periudha e muslimanėve dhe e krishterėve bashkarisht, sepse hebrejtė kanė punuar gjysėm ditė ndėrsa muslimanėt dhe tė krishterėt kanė punuar gjysmėn tjetėr sė bashku.Gjithashtu hadithi na tregon pėr mirėsinė e Allahut qė i ka dhėnė ymeti tė profetit Muhamed a.s.Me shpėrblimin qė na ėshtė dhėnė nuk do tė zvogėlohet shpėrblimi i popujve tė mėparshėm, e as qė do tu bėhet dhunė.Me tė vėrtetė Allahu ėshtė i lartėsuar nga padrejtėsia dhe mangėsia.
    Atyre do tu jepet shpėrblimi i tyre pa kurrfarė zvogėlimi, pra njė kirat.Kirati ėshtė pronė nė xhenet.Ai i cili fiton shpėrblimin mė tė vogėl ne xhenet ėshtė sikurse ai qė ka 10 herė sa kjo botė.Pra kirati ėshtė njė shpėrblim i madh e cila do ta kėnaqė atė qė e meriton.Zemėrimi i ithtarėve tė librit nuk ėshtė pėr shkak tė jo falenderimit nė tė drejtėn e tyre dhe nė cungimin e shpėrblimit, por pėr shkak tė xhelozisė ndaj ymetit musliman.Ata thonė:”Zoti ynė pse i ke nderuar kėto mbi ne dhe ua ke shumfishuar shpėrblimin dhe u ke dhėnė shumė tė mira ndėrsa ne kemi punuar mė shumė se ata? Fjalia “ Ne kemi punuar mė shumė” mund tė ketė dy kuptime:
    1)Mė gjatė nė kohė kemi qenė nė kėtė botė, e kjo do tė thotė se kemi punuar mė shumė
    2)Kemi pasur mė shumė obligime pėr punė dhe adhurim.
    Nė bazė tė kuptimit tė parė, ata tė cilėt kanė thėnė kėto fjalė janė hebrejtė e kohės sė Musait deri nė kohėn e Isait.Pohimi pėr kėtė ėshtė hadithi i buhariut nė kapitullin e teuhidit, ku thuhet “Dhe do tė thonė ithtarėt e Teuratit.. “ qė pohon vėrtetueshmėrinė e thėnies sė tyre se kanė punuar mė gjatė.Ndėrsa fjalėt e Nesarave qė janė nė kohėn e Isait deri nė kohėn e profetit Muhamed a.s “ mė shumė kemi punuar” janė gjithashtu tė vėrteta nėse i kuptojmė nė bazė tė kuptimit tė dytė sepse ata kanė besuar dhe Musanė dhe Isain a.s .
    Pasi qė ithtarėt e librit janė hidhėruar dhe kanė thėnė atė tė cilėn e kanė thėnė, Allahu i madhėrishėm shpalli se atyre nuk u ėshtė bėrė padrejtėsi.Kanė fituar shpėrblim tė plotė dhe jo tėcunguar. Allahu i madhėruar i ka nderuar ymetin e Muhamedin a.s me njė shpėrblim tė vecantė sepse Allahu ia jep shpėrblimin atij qė do ndėrsa Allahu nė ditėn e gjykimit nuk do tė pyetet pėr veprat e Tij, por ata do tė pyeten.
    A janė kėta tė ngjashėm me ata tė cilėt thanė pėr vicin”
    “Ky ėshtė zoti juaj dhe zoti i Musait!” me ato qė thojnė “Vetėm Allahu ėshtė Zot”
    a janė tė ngjashėm ata tė cilėt thonė: “Uzejri ėshtė djali i Zotit” dhe ata tė cilėt thonė: “Isai ėshtė djalė i Zotit” me ata qė thojnė “Thuaj Ai Alahu ėshtė Njė!Allahu ėshtė Ai qė cdo krijesė i drejtohet pėr cdo nevojė.As ka lindur kė as nuk ėshtė i lindur, dhe me atė askush nuk ėshtė i barabartė”.
    A janė tė ngjashėm hebrejtė me atė qė thanė “ Allahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur” apo nesarat atė qė thanė “ A mundet Zoti yt tė zbresė njė tryezė prej qielli” ,me muslimanėt qė thonė “Ti je i pavarur ndėrsa ne jemi tė varur nga Ti”.
    A janė tė ngjashėm ato qė thanė “Dėgjuam dhe refuzuam” me ato qė thonė “Dėgjuam dhe respektuam”.
    A janė tė ngjashėm ata tė cilėt thanė “Shko ti dhe Zoti yt dhe luftoni ndėrsa ne do rrimė kėtu” apo ato qė e lanė Isain nė dorėn e romakėve, me atė tė cilėt thonė “ Do tė luftojmė bashkė me ty deri nė fund”

    A janė tė ngjashėm ?

    Falenderimi i Takon Zotit tė botrave.

    Llogaritja e jetėgjatėsisė sė popujve

    Ky kapitull ėshtė njėri ndėr kapitujt mė me rėndėsi tė librit, sepse paraqet hulumtim studioz i cili nuk i mundėsohet secilit.Ne nuk sjellim asgjė tė re, pėrvec nxjerrjen e tė dhėnave tė cilat gjenden nė librat mė me rėndėsi nė kėtė lėmi.Kemi pastruar pluhurin nga ajo pasuri dhe e kemi dhėnė nė formė burimore, tė pastėr pa kurrfarė fshehtėsie e paqartėsie.Allahu i mėshiroftė dijetarėt tanė, tė cilėt nė trashėgiminė e tyre na kanė lėnė dituri tė madhe nė kuptimin e synetit tė Muhamedit a.s .Salavatet dhe selamet qofshin pėr tė dėrguarin tonė Muhamedin a.s i cili nuk ka lėnė asgjė pa sqaruar, as nė tokė e as nė qiej.Madje ka sqaruar dhe hapjen e krahėve tė zogjve tė cilėt fluturojnė.

    Ibn haxheri duke sqaruar hadithet tė cilat flasin pėr jetėgjatėsinė e popujve, thotė: “ Nė bazė tė hadithit tė pėrmendur , dalim nė konkluzionin se ekzistimi i kėtij ymeti i kalon 1000 vjet sepse periudha e hebrejve pėrfshinė periudhėn e muslimanėve dhe tė krishterėve sė bashku.Dijetarėt e hadithit janė tė pajtimit se periudha prej hebrejve e deri nė dėrgimin e Muhamedit a.s ėshtė 2000 e disa vjet, dhe prej tyre 600 vjet i pėrkasin pasuesve tė Isait a,s .Gjithashtu thotė: “Hadithi tregon kohėn e shkurtėr e cila i ka mbetur kėsaj bote.Pėr tė shpjeguar mė thellė fjalėn e Ibn Haxherit theksojmė:
    Periudha e jetėgjatėsisė sė hebrejve ėshtė e barabartė me periudhėn e muslimanėve dhe pasuesve tė Isait sė bashku.
    Jetėgjatėsia e pasuesve tė Isait dhe jo e krishterėve tė sotėm ėshtė 600 vjet, pėr tė cilin flet hadithi tė cilin e pėrmend Buhariu, nė tė cilin thuhet: Periudha nė mes tė Isait dhe Muhamedit a.s ėshtė 600 vjet”.Nė bazė tė kėsaj qė e thamė, mund tė themi se jetėgjatėsia e muslimanėve ėshtė e barabartė me jetėgjatėsinė e hebrejve minus jetėgjatėsinė e pasuesve tė Isait.Kemi thėnė se jetėgjatėsia e hebrejve ėshtė 2000 e disa vjet dhe nėse prej tyre heqim 600 vitet e pasuesve tė Isait i bie qė jetėgjatėsia e ymetit tė Muhamedit a.s tė shkoi mbi 1400 e disa vjet.

    Pra jetėgjatėsia e muslimanėve ėshtė 1400 e disa vjet.
    Sa janė kėto “ disa vjet”?
    Imam Sujuti nė mesazhin e tij El-Keshf, lidhur me paraqitjen e Mehdiut thotė: “Transmetimet tregojnė se periudha e muslimanėve kalon 1000 vjet, ndėrsa ai kalim nuk ėshtė mė shumė se 500 vjet.”
    Prej kėtij kalimi kanė shkuar 30 vjet.Ne tani gjendemi nė vitin 1417 tė hixhrit sipas kalendarit islam ndėrkohė qė Umeti i Muhamedit a.s e ka kohen e fillimit tė tij 13 vjet para vitit tė parė tė hixhrit sepse kjo ėshtė periudha nga fillimi i shpalljes deri nė emrigrimin e muslimanėve nė Medinė.Kjo do tė thotė se mosha e ymetit tė Muhamedit a.s ėshtė 1430 vjet.Pra ne jetojmė nė fund tė jetėgjatėsisė sonė.Kjo ėshtė periudha e sprovave tė mėdha dhe periudhė e betejave tė fundit tė cilat i paraprijnė paraqitjeve tė shenjave tė Kijametit.


    Dėshmitė e ithtareve tė librit

    Ky kapitull ka tė bėjė me ata ithtarė tė librit qė kanė qėndrime tė matura dhe janė afėr besimit tė shpalljes sė Muhamedit a.s.Kėtu do tė gjejmė pėrputhje interesante nė mes librave tė tyre dhe haditheve tė Muhamedit a.s.Shpresojmė se ato do tė jenė prej atyre romakėve (Europianėve dhe Amerikanėve) tė cilėt profeti Muhamed a.s thotė se do ta pranojnė islamin para fundit tė ekzistimit tė kėsaj bote.Nė hadith pėrmendet se njė grup prej tyre tė krishterėve do tė jenė nė ushtrinė e cila do tė pushtojė Stambollin, do tė ketė 70 mijė pasardhės tė Is’hakut a.s dhe do ta pushtojnė duke thėnė tehlilin –La ilahe il-lallah dhe tekbirin -Allahu ekber.(Shih El mihel uen Nihel, Ibn Kethir fq 51)kėtu flitet pėr pasardhės tė Isalut tė cilėt e kanė prejardhjen nga vėllai i Jakubit,Esau.Mendohet se kėto janė shqiptarėt.

    Do tė pėrmendim disa tekste tė cilat fjenden nė librat e ithatėrėve tė librit, ndėrsa tė cilat flasin pėr afrimin e fundit.

    Nė ungjillin e Mateut 20/1-16 thuhet
    1 "Mbretėria e qiejve i ngjan, pra, njė zot shtėpie, qė doli herėt nė mėngjes pėr tė pajtuar me mėditje punėtorė pėr vreshtin e vet.

    2 Mbasi ra nė ujdi me punėtorėt pėr njė denar nė ditė, i dėrgoi nė vreshtin e vet.

    3 Pastaj doli rreth orės sė tretė dhe pa tė tjerė qė rrinin nė shesh, tė papunė.

    4 Dhe u tha atyre: "Shkoni edhe ju nė vresht dhe unė do t'ju jap sa ėshtė e drejtė". Dhe ata shkuan.

    5 Doli pėrsėri rreth orės sė gjashtė dhe orės sė nėntė dhe bėri po ashtu.

    6 Kur doli pėrsėri rreth orės njėmbėdhjetė, gjeti disa tė tjerė, tė papunė, dhe u tha: "Pėrse rrini gjithė ditėn kėtu pa bėrė asgjė?".

    7 Ata i thanė: "Sepse askush nuk na ka marrė me mėditje". Ai u tha atyre: "Shkoni edhe ju nė vresht dhe do tė merrni aq sa ėshtė e drejtė".

    8 Kur erdhi mbrėmja, i zoti i vreshtit i tha kujdestarit tė vet: "Thirri punėtorėt dhe jepu mėditjen e tyre, duke filluar nga ata tė fundit e deri te tė parėt".

    9 Dhe kur erdhėn ata tė orės njėmbėdhjetė, morėn nga njė denar secili.

    10 Kur erdhėn tė parėt, menduan se do tė merrnin mė shumė, por edhe ata morėn nga njė denar secili.

    11 Duke e marrė, murmurisnin kundėr zotit tė shtėpisė,

    12 duke thėnė: "Kėta tė fundit punuan vetėm njė orė, dhe ti i trajtove si ne qė hoqėm barrėn dhe vapėn e ditės".

    13 Por ai duke u pėrgjigjur i tha njerit prej tyre: "Mik, unė nuk po tė ha hakun; a nuk re nė ujdi me mua pėr njė denar?

    14 Merr atė qė tė takon ty dhe shko; por unė dua t'i jap kėtij tė fundit aq sa ty.

    15 A nuk mė lejohet tė bėj me timen ē'tė dua? Apo bėhesh sylig, sepse unė jam i mirė?".

    16 Kėshtu tė fundit do tė jenė tė parėt dhe tė parėt tė fundit, sepse shumė janė tė thirrur, por pak janė tė zgjedhur".(Mateu 20)

    Ky tekst vėrtėton hadithin nė tė cilin thuhet “Ne jemi tė fundit nga popujt e profetėve ndėrsa do tė jemi tė parėt nė ditėn e gjykimit” ėshtė kuptimi i hadithit qė ndodhen nė sahihun e Buhariut dhe Muslimit.

    Gjithashtu nė bibėl nė letrėn e parė drejtuar thelonikėsave 5 thuhet:
    “Sa pėr kohėt dhe pėr stinėt, vellezėr, nuk keni nevojė qė tju shkruaj, sepse ju vetė e dini shumė mirė se dita e Zotit do tė vijė, si njė vjedhės natėn.Sepse kur thonė “Paqe dhe Siguri” atėherė njė shkatarrim i papritur do tė bierė mbi ta, ashtu si dhembjet e lindjes sė gruas shtatzėnė dhe nuk do tė shpėtojnė”.

    Niksoni, ish kryetari i SHBA, nė librin e tij “Fitorja pa luftė” thotė: Nė vitin 1999 do tė realizojmė mbisunedim tė plotė nė botė.Pas kėsaj mbetet ajo e Mesihut .Me kėtė ata vitin 2000 e paraqitėn si kohė e daljes sė Mesihut.

    Bet Robertson lideri i ungjilltarėve ortodoks thotė “Kthimi i lindjes sė Izraelit ėshtė paralajmėrim se pėrfundimi i shkallėzuar i gjithėsisė vecse ka filluar.Lindja e Izraelit ėshtė mbetje e parashikimeve tė cilat kanė filluar shumė shpejt tė realizohen.Kėtė e pėrmend dhe Zoti nė kuran tek surja Isra, “Kur tė vijė kėrcenimi i fundit do tju sjellim tė pėrzier”.

    Billy Graham ish kryetari i ungjiltarėve nė vitin 1970 ka tėrhequr vėrejtjen se bota ėshtė nisur me shpejtėsi tėmadhe drejt Armagedonit, dhe ka thėnė: “Gjenerata momentale do tė jetė gjenerata e fundit nė histori”.(Parashikimi dhe politika)

    Hal Lends nė librin e tij “Lėmshi mė i madh i fundit tė tokės” thotė : Gjenerata e cila ka lindur para 48 vjetėsh do tė dėshmojė pėr kthimin e Mesias”. (Parashikimi dhe politika)

    Xheri Folvil, lideri i krishterėve ortodoks thotė: Jemi tė bindur se jetojmė nė ditėt e fundit tė cilat i paraprijnė ardhjes sė Jezusit.Nuk jam i bindur se fėmijėt e mi do tė jetojnė deri nė fund tė jetės sė tyre”. (Parashikimi dhe politika)

    Mina Xherxhis nė librin “Paralajmėrimet e ardhjes sė Jezusit” thotė “Parashenjat tė cilat i ka pėrmendur Zoti nė ungjillin kėto ditė qartė po shihen dhe ne jetojmė nė to ... .Nuk ka asnjė shenjė qė e ka pėrmendur Zoti nė ungjill, e tė cilėn nuk jemi duke e parė qartė kėto ditė.. .Kjo ėshtė ajo qė kėrkohet prej nesh, tė jemi nė gatishmėri tė plotė pėr pritjen e Jezusit.

    Distoris nė librin e tij “Vėshtrim nė librin e shenjtė tė Danielit” thotė “Paraqitja e Mesihut tė rrejshmė(Dexhallit) do tė jetė nė prill tė vitit 1998, ndėrsa ardhja e jezusit nė vjeshtė tė vitit 2001.Kėto janė llogaritje tė cilat i ka bėrė nė punimin e tij “Shtojca e pamjeve tė faqeve tė punimit tim”.Ai duke komentuar historinė e paraqitjes sė antikrishtit, Dexhallit nė pranverė tė 1998 thotė “ Ėshtė cudi se festat fetare nė tė cilat do tė flijohet kurbani nė tre religjonet, do tė jetė gjysmėn e parė tė muajit prill.Nė atė periudhė kohore do tė paraqitet Dexhalli, dhe me liderin e klerikėve do tė flijojė njė kafshė tė cilėn do ta therė nė tempull, duke pritur qė Zoti do tu dėrgojė zjarr nga qielli pėr ta djegur atė.Kjo ėshtė shenjė e tyre pėr pranimin e viktimės sė flijuar.Mirėpo Zoti nuk do tė shikojė nė atė viktimė, dhe ajo do tė hidhet nga ana e Zotit.

    Mirepo bibla e permedn se askush nuk e di per orarin e fundit te botes.

    "Por askush nuk e di diten as oren kur do te ndodh kjo askush, as engjell ne qiell, as biri(njeriut), vetem Ati e di." (Marku 13:32)


    Kemi pėrmendur disa dėshmi tė ithtarėve tė librit me tė cilat ata tregojnė bindjen e tyre tė fuqishme se bota e kėtyre ditėve ėshtė duke pėrjetuar periudhėn e saj tė fundit.Pėr kėtė paralajmėrojnė edhe librat e tyre tė shenjtė nė tė cilat besojnė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Klevis2000 : 09-05-2006 mė 15:39

  8. #8
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Po mua me lejohet nje copy;-)?

    Mehdiu si hallkė e cila lidh shenjat e vogla me tė mėdha tė ditės sė kijametit

    Hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė tė shumėnumėrta, kėshtu qė sipas kuptimit arrijnė shkallėn e transmetimeve autentike.(Muteuatir)
    Shejh Muhamed el Berzenxhi, nė librin e tij “Shqyrtimi i shenjave tė ditės sė Kijametit” thotė: “Shenjat e mėdha, paralajmėrime se afėr ėshtė ardhja e ditės sė Kijametit ka shumė, ndėrsa prej tyre ardhja e Mehdit, i cili ėshtė njėri prej tė parėve.Hadithet pėr Mehdiun janė tė shumėnumėrt, ndėrsa ata qė flasin pėr paraqitjen e tij para fundit tė botės dhe se hadithet qė flasin se Mehdiu ėshtė prej pasardhėsve tė Muhamedit a.s prej vajzės sė tij Fatime janė muteuatir. Dhe nuk ka kuptim ti mohojmė ato.
    Shejh Muhamed es Sefarini nė librin “Shkėlqime tė dritės sė madhe” thotė: “Ka shumė tranmsetime pėr paraqitjen e Mehdiut, kėshtu qė ato transmetime kanė arritur shkallėn e muteuatir sipas kuptimit, qė janė tė njohur nga dijetarėt e hadithit dhe janė njė prej bindjeve tė tyre.
    Esh-Sheukani njė dijetar i madh Islam thotė: “Janė 50 hadithe tė cilat flasin pėr Mehdiun.Disa prej tyre janė autentike, disa janė tė mirė, e disa janė tė dobėt.Tė gjithė sė pa dyshim janė autentik.
    Shejh Sadik hasan Kanuxhi thotė: “Hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė tė shumtė, me transmetime tė ndryshme dhe arrijnė shkallėn e autencitetit.(El Iza fq 113)
    Pra, hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė autentike dhe tė gjithė dijetarėt Islam pėrvec Haldunit janė tė pajtimit nė obligueshmėrinė e besimit nė ato hadithe, dhe se Allahu do tė dėrgojė njė njeri nga umeti i Muhamedit a.s dhe prej familjes sė tij, i cili do tu prijė muslimanėve nė periudhėn e turbullirave dhe nė betejat e fundit.Ky ėshtė Mehdiut a.s .
    Dijetarėt u kanė dhėnė rėndėsi tė madhe haditheve pėr Mehdiun, duke shpjeguar ashtu qė nė kėtė temė kanė shkruar mė shumė se 30 pėrmbledhje.
    Cėshtja e Mehdiut ėshtė temė kryesore e librit tonė, sepse ai do tė paraqitet menjėherė pas betejės sė Armagedonit.Duke folur pėr kėtė betejė, paraqitjen e Mehdiut shumė e anashkalojnė dhe mu pėr kėtė do tė shpjegojmė lidhjen e Mehdiut me realitetin tonė dhe rolin e tij si lidhėse nė mes shenjave tė vogla dhe tė mėdha tė fundit tė botės.Ne nuk do tė pėrmendim tė gjitha hadithet tė cilat flasin qartė pėr pėrshkrimin e tij , shenjat e paraqitjes sė tij si dhe pėr sprovat dhe ndodhitė qė do ekzistojnė nė kohėn e tij. Pėr dallim prej veprave tė tjera tė cilat detajisht flasin pėr paraqitjen e Mehdiut, kush dėshiron mundet tė drejtohet nė ato vepra , pėr ne nuk do tė hyjmė nė detaje tė thella, ndėrsa Allahu ėshtė ndihmėsi mė i mirė!.

    Kush ėshtė Mehdiu

    Mehdiu i pritur ėshtė njė djalosh, musliman, pasardhės i Muhamedit a.s prej Hasanit, djali i Fatimes r.a.Emri i tij ėshtė Muhamed ibn Abdullah, si emri i Muhamedit a.s dhe ai ėshtė njėri prej khalifeve tė drejtė i cili do tu prijė muslimanėve.Ai nuk ėshtė Mehdiu tė cilin e presim shiat rafidijtė para shpellės Semurra.Tregimi pėr atė Mehdi ėshtė njė gėnjeshtėr e zakonshme sepse nuk ekziston asnjė argument i cili na pohon njė gjė tė tillė.ata mendojnė se ai ėshtė Muhamedi bin Hasan El Askeri dhe ka hyrė nė shpellė kur kishte pesė vjet, dhe ata e presin daljen e tij.(el Fiten eul Melahim , Ibn Kethir)

    Pėrshkrimi i Mehdiut

    Muhamedi a.s e ka pėrshkruar nė mynyrė tė detajuar Mehdiun, Muhamedin djalin e Abdullahut.Ai ėshtė njė njeri me hundė tė lakuar, ballė tė gjerė i cili do tė mbushė tokėn me drejtėsi pasi qė ishte mbushur me padrejtėsi dhe me zullum.Do tė sundojė 7, 8 apo 9 vjet.Njerėzit nė kohėn e tij dhe pas zbritjes sė Isasė a.s do tė jetojnė nė bollėk tė madh.Allahu do ta bėjė tė mirė nė njė natė dhe do ti ofrojė ndihmė tė madhe.

    Cfarė do tė thotė qė Allahu do ta bėjė tė mirė

    Kjo mund tė ketė dy kuptime.Kuptimi i parė do tė thotė se Mehdiu ka disa mangėsi tė vogla dhe se Allahu do tia falė dhe do ti dhurojė kuptim dhe inspirim.Kuptimi i dytė ėshtė se Allahu do ti ndihmojė dhe do ta pėrgatisė pėr khilafet, pėr udhėheqjen e muslimanėve, nė ditėt e sprovave tė mėdha dhe tė ndodhive tė mėdha tė fundit.Kėto dy kuptime kanė domethėnien e tyre, por kjo e dyta ėshtė mė e pranueshme.
    Shprehjen “Allahu e ka bėrė tė mirė” arabėt e pėrdorin si lavdėrim dhe dua.Kur dikush nė fjalėt e tij pėrmend ndonjė njeri me nam, e pėrdor edhe kėtė shprehje bashkė me emrin e tij e cila i pėrngjanė duasė drejtuar Allahut pėr atė njeri.Allahu i dhuroftė sukses prijėsit, ia pėrmisoftė gjendjen dhe ia forcoftė kėmbėt.
    Do tė citojmė disa hadithe tė cilat flasin pėr cilėsitė e Mehdiut, pra pėr pamjen e tij, duke pasur kujdes nė autenticitetin e tyre.

    1)Muhamedi a.s thotė. “Mehdiu ėshtė prej meje, me ballė tė gjerė, me hundė tė zgjatur dhe tė lakuar.Do tė vendosė nė tokė drejtėsi dhe mirėqėnie pasi qė ishte mbushur me padrejtėsi dhe tirani.Do tė udhėheqė shtatė vjet”.
    2)Muhamedi a.s thotė: Me siguri se toka do tė mbushet me padrejtėsi dhe tirani, dhe kur kjo do tė ndodhė, Allahu do tė dėrgojė njė njeri nga familja ime i cili do tė ketė emrin e njėjtė sikur unė dhe emri i babait tė tij do tė jetė sikur emri i babait tim.Do tė mbushet toka me drejtėsi dhe mirėqėnie ashtu sic ishte e mbushur me padrejtėsi dhe tirani.Qielli nuk do ta ndalojė shiun, ndėrsa toka do tė nxjerrė bimėt.Do tė jetė nė mesin tuaj shtatė, tetė apo nėntė vjet.”Pėrmend Tebareniu,Bezari, Sujutiu ndėrsa e pėrmend Albani me nr 1529 .
    3)Muhamedi a.s thotė: Mehdiu ėshtė prej nesh, prej ehli bejtit.Allahu nė njė natė do ta bėjė tė mirė.”(Ahmed, ibn Maxhe, ndėrsa Albani thotė se ėshtė sahih me nr 2371.
    4)Muhamedi a.s thotė “Mehdiu ėshtė prej pasardhėsve tė mi, prej djemve tė Fatimes”.(Ebu Daudi dhe ibn Maxhe ndėrsa sujuti thotė se ėshtė sahih ndėrsa Albani e pėrmend tek hadithet e dobėta 1/108,
    5)Muhamedi a.s thotė: “Para fundit tė ymetit tim do tė paraqitet nje khalife i cili do tė ketė shumė pasuri, ndėrsa atė pasuri do ta ndajė shumė”.(Ahmedi dhe Muslimi)
    Para hapjes sė temės pėr paralajmėrimet dhe pėr kohėn e paraqitjes sė Mehdiut, dėshiroj tė tregojmė:
    Paraqitja e Mehdiut nuk do tė jetė rezultat i pėrpjekjes dhe i mundit tė njeriut me emrin Muhamed ibn Abdullah, e as rezultat i dėshirės sė tij qė tė bėhet Mehdi.Ai nuk e di se do tė jetė Mehdiu, ndėrsa Allahu do ta bėjė tė mirė brenda njė nate dhe do ta ndihmojė me njė popull i cili nuk ėshtė shumėnumėrt dhe i cili nuk posedon potenciale, i cili do ti japė betimin nė qabe, dhe tė cilin do ta pranojė.
    Ardhja e Mehdiut para fundit tė Botės ėshtė ēėshtje e pėrcaktimit tė Allahut.Kėtė Allahu e ka caktuar dhe regjistruar nė librin kryesor.Ai ėshtė qėnie, paraqitja e tė cilit padyshim ėshtė nė lidhje tė ngushtė me paraqitjen e dexhallit, Isait birit tė Merjemes a.s dhe me daljen e Jexhuxh Mexhuxhėve dhe shenjave tjera tė fundit tė botės.Pėr kėtė mund tė themi se besimi nė paraqitjen e Mehdiut ėshtė obligim fetar dhe cėshtje e besimit tė detyrueshėm pėr cdo besimtar, sepse hadithet tė cilėt flasin pėr kėtė temė, janė autentike, ashtu sic e shpjeguam kėtė nė kaptinėn e parė.Ky autencitet tė shumė dijetarė islam ėshtė shkak pėr besim tė detyrueshėm, ndėrsa kush i mohon dhe i refuzon hadithet muteuatir, ka hyrė nė kufėr.

    Koha e paraqitjes sė Mehdiut

    Kjo pjesė ėshtė prej pjesėve mė tė rėndėsishme tė kėtij libri.Ky ėshtė thelbi i dėrgesės tė cilėn dua tu kumtoj njerėzve.Do tė kisha dashur qė tė gjithė muslimanėt, madje edhe tė tjerėt tė njihen me kėtė temė, qė ta mėsojnė si ėshtė mė mirė, sepse ajo ėshtė e vėrteta pėr ngjarjet e pėrcaktuara tė cilat sė shpejti do tė nodhin.Ateherė Allahu do tė ndihmojė tė vėrtetėn e do tė shkatarrojė gėnjeshtrėn.
    Kėtyre ditėve jemi duke jetuar nė pritje tė Mehdiut.Do tė paraqitet pas luftės sė madhe tė njohur Armagedon.Fillimisht do tė citojmė hadithet tė cilat na flasin pėr kohėn e ardhjes sė Mehdiut, e pastaj do ti lidhim ato me situatėn tonė, kėshtu qė kjo prblematikė tė jetė mė e qartė.
    1)Muhamedi a.s thotė” Me romakėt do tė arrini marrėveshje pėr sigurinė, pastaj do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbashkėt dhe do tė fitoni, do tė arini plackė lufte dhe do tė jeni nė paqe.Pastaj do tė tėrhiqeni deri nė njė livadh bregor ku njėri prej tė krishterėve do tė ngritet duke bėrtitur, “Fitoi Kryqi” Kjo do tė hidhėrojė njė musliman dhe ai do tė ngritet dhe do ta vrasė atė qė bėrtiti.Kjo do tė jetė shkak i tradhėtisė sė romakėve dhe do tė mblidhen pėr betejėn e pėrgjakshme.Do tė vijnė me 80 flamuj, ndėrsa nėn secilin flamur do tė jenė 12000.”
    2) Muhamedi a.s thotė: Nuk do tė vijė fundi i botės derisa romakėt nuk vijnė prej El-Amakut(rajon prej Siri), dhe nė pritje do tė niset ushtria e Medinės, banorėt mė tė mirė tė tokės nė atė kohė.Kur ata tė rėnditėn nė rreshta, romakėt do tė thonė: Na leni neve dhe ata tė cilėt na kanė thirrur qė tė luftojmė kundėr tyre.Muslimanėt do tė pėrgjigjen”Jo pasha Allahun, nuk do tė jemi neutral ndėrmjet jush dhe vellėrve tanė!.. Kur mehdiu tė vijė me ushrinė e tij nė Sham, do tė paraqitet Dexhalli, ndėrsa muslimanėt do tė radhisin safėt pėr kohėn e namazit dhe do tė zbresė Isa a.s biri i Merjemes.(Muslimi)
    3)Muhamedi a.s thotė: do tė ketė kundėrshtime me rastin e vdekjes sė khalifes dhe do tė paraqitet njė njeri nga Medina duke ikur nė Mekė.Njerzit nė Mekė do tė tubohen rreth tij, ndėrsa ai nuk do ta pėlqejė kėtė.Do ti japin besėn ndėrmjet Haxherul Esvedit (Gurit tė zi nė Qabe) dhe Mekami Ibrahimit.(tran Ahmedi Ebu Daudi)
    4)Muhamedi a.s thotė; “Logori ushtarak i muslimanėve nė ditėn e betejės sė madhe do tė jetė nė luginėn e cila quhet El-Gutta.Aty ėshtė qyteti qė quhet Damask.Ai ėshtė vendi mė i mirė i muslimanėve tė asaj kohe.Tran Ahmesi , Ebu Daudi)
    Pasi pamė qė kėto katėr hadithe, mund tė themi se ajo do tė jetė luftė e aleancės muslimanėt dhe romakėt(europė amerikė) nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr do tė luftojmė kundėr njė armiku tė pėrbashkėt ashtu siē e shpjeguam mė parė.”Do tė arrini marrėveshje me romakėt dhe do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbaashkėt”.Fitorja do tė jetė nė anėn tuaj: do tė fitoni do tė arrini plackė lufte dhe do tė jeni nė paqe.”
    Hyrja nė kėtė luftė botėrore ka filluar tė realizohet pak a shumė.Megjithėse muslimanėt janė nė luftė me amerikėn ka shumė mundėsi tė vihet njė marrėveshje paqeje dhe tė behet ndonjė marrėveshje kundėr ndonjė armiku tė pėrbashkėt qoftė ky Kina , Rusia apo Irani.Nė vitin 1996 kryetari rus vizitoi Kinėn dhe qėndroi disa ditė, gjatė tė cilave janė zhvilluar bisedime tė fshehta, pėr tė cilat nuk ka kurrfarė lajmėrimi.Gjithashtu ka njė tensionim midis Kinės dhe SHBA.


    Kur do tė jetė saktė kjo luftė?


    Allahu e di mė sė miri.Shumė ithtarė tė librit shpresojnė se do tė ishte viti 2000 .Ata presin ardhjen e shpėtimtarit pėr ti shpėtura.Hebrejtė presin personin e njėjtė tė cilin e quajnė Mesih i cili do ti paraprijė sipas tyre nė udhėheqjen e botės.Ata e pėrcaktuan se koha e shfaqjes sė tij do tė ishte prilli i vitit 1998 pra pesėdhjet vjet mbas formimit tė shtetit Izraelit.(Shqyrtim nė librin e Danielit me Autor Enbadistorisit.)
    Mirėpo atyre u erdhi Isai a.s si Mesih dhe nuk e besuan.Ato tani presin Mesihun Dexhall ku sipas tyre do tė ndėrtoje tempullin e ri tė Sulejmanit.Ato besojnė se themelet e kėtij tempulli gjenden poshtė xhamisė el Aksa dhe dėshirojnė qė ta shembin atė.Hebrejtė besojnė se Mesihu qė do tė vijė bashke me liderin e klerikėve do tė sakrifikojnė viktimėn e djegur ndėrsa pasuesit e tij do tė sillen rreth viktimės duke iu lutur Zotit.Ata do tė kėrkojnė qė Zoti tiu dėrgojė njė zjarr nga qielli i cili do tė djegė viktimėn nė shenjė se sakrifica e tyre do tė pranohet.Kėtu do tė qėndrojnė shtatė ditė.
    Tė krishterėt presin zbirtjen e Isait nga qielli nė kohėn e fillimit tė luftės shkatarrimtare tė Armagedonit, ndėrsa mendojnė se ajo luftė do tė fillojė nė vjeshtė tė vitit 2001(Libri ėshtė shkruar nė vitin 1997)

    Muslimanėt thonė
    Pohojmė se lufta ėshtė shumė afėr dhe beteja ėshtė nė prag.Muhamedi a.s na ka lajmėruar pėr disa shenja tė caktuara tė cilat paraqiten para luftės.Tė gjitha ato shenja janė realizuar dhe nuk na mbetet asgjė tjetėr vetėm se pritja dhe pėrgatitja pėr luftė.Themi se koha e luftės do tė pėrputhet me dėshmitė e ithtarėve tė librit ndoshta mė vonė.Pas kėsaj luftė botėrore do tė ndodhė tradhtia e romakėvendaj nesh.Do tė kthehemi nga lufta si fitimtarė, me plackė lufte, tė kėnaqur dhe atėherė do tė ngritet njė romak dhe duke ngritur kryqin do tė thotė: “Fitoi Kryqi”.Drejt tij do tė niset njė musliman dhe do ta shtyejė atė dhe do ta vrasė.Romakėt do tė kthehen nė vendet e tyre nė mynyrė qė tė pėrgatisin komplot kundėr nesh.Mbretėrit e romakėve organizohen fshehtėsisht kundėr muslimanėve, nė periudhėn prej nėnėtė muajve ashtu sci pėrmendet nė hadith tė cilin e pėrmend Ahmedi nė musned.”Do tė organizohen kundėr jush nė kohė prej nėntė muajsh, aq sa gruaja tė bartė barrėn, shtatzaninė.”
    Nė kėtė kohė do tė paraqitet Mehdiu i cili do tė jetė prijėsi ushtarak i muslimanėve nė perleshjen e ardhshme tė madhe.Llogorja e tij ushtarake do tė jetė nė vendin El-Guta, jo larg Damaskut.Romakėt do tė tubohen dhe pėrparojnė drejt sirisė.Do tė vijnė te vendi El-Amak, gjithashtu nė afėrsi tė Damaskut.Ushtria e tyre do tė jetė e pėrbėrė prej 80 flamurėve dhe secili flamur do tė jetė 12000 ushtarė.Koha e paraqitjes sė Mehdiut ėshtė koha e tradhėtive kur romakėt do tė organizohen kundėr muslimanėve dhe do tė jetė vdekjeprurėse pėr ta.Nė hadithin e tretė tė cilėn pėrmendėm nė kėtė kapitull, Muhamedi .as na tregon se koha e paraqitjes sė Mehdiut ėshtė pas vdekjes sė khalifes, pas pėrhapjes sė mosmarrėveshjeve dhe mospajtimeve dhe luftės pėr pushtet.Atėherė do tė jetė besa e Mehdiut.Hadithi pa marrė parasysh mangėsitė ne sened mund tė besohet dhe na bazė tė tij pohojmė se paraqitja e Mehdiut do tė ndodhė nė kohėn e tradhėtisė sė bizantinėve.Atėherė do tė ndodhė vdekja e khalifes sė muslimanėve dhe do tė vijė Mehdiu pėr tė larguar mospajtimet dhe pėrcarjet rreth pushtetit.Nėse shikojmė realitetin tonė, do tė shohim se askund nė botė nuk ka prijės tė cilin e quajmė khalife, pėrvec nė saudi.Ata mbretin e tyre e quajnė Khalife.Mirėpo nuk e dimė nėse behet pėr kėtė dhe a mertion ky merin khalife.

    Paralajmėrimet e paraqitjes sė Mehdiut dhe dhėnia e besės

    Fillimisht tė shohim se cfarė pėrmendet nė hadithet e paraqitjes sė Mehdiut:

    Transmetohet prej Aishes r.a se ka thėnė:Lėvizi trupi i bekuar i Muhamedit .as nė gjumė dhe thamė:” O i dėrguari i Allahut, ke bėrė dicka nė gjumė, dicka qė zakonisht nuk e bėn? Ai tha:- Ėshtė e ēuditshme se si njerzit e ymetit tim drejtohen rreth Qabes, njeriu nga fisi kurejsh i cili ėshtė gjithashtu i drejtuar nga Kabja.Do tė arrijė nė shkretėtirė njė ushtri ku dhe do tė shkatarrohen.Thanė o dėrguari i Allahut udha i bashkon njerzit.Ai tha po nė mesin e tyre ėshtė vullnetari dhe ai i cili ėshtė marrė me dhunė.Tė gjithė bashkarisht do tė shkatarrohen.Nė mynyra tė ndryshme do tė zbresė fatkeqėsia mbi ta, dhe do tė ringjallen nė bazė tė qėllimeve tė tyre.(trans Buhariu Muslimi)
    Muhamedi a.s ka thėnė “ I nevojshmi kėrkon strehim nė Qabe dhe do tė dėrgohet njė ushtri e cila do tė shkatarrohet kur tė arrijė nė shkretėtirė.(trns Muslimi ndėrsa kurtubiu ne veprėn e tij Et-Tezkire pėrmend khalifen i cili do tė paraqitet para fundit tė umetit dhe do tė quhet Mehdi.Shenjė e paraqitjes sė tij do tė jetė ushtria e cila ėshtė nisur drejt Mekės qė do tėluftojė kundėr tij dhe do ti fundoset toka nė shkretėtirė para se tė mbėrrijnė afėr Mekės.
    Muhamedi a.s ka thėnė: “strehim nė Qabe do tė kėrkojė njė grup i vogėl pa kurrfarė fuqie drejt tė cilit do tė dėrgohet njė ushtri e madhe, tė cilėn kur tė mbėrijė nė shkretėtirė toka do ta pėrpijė.(Muslimi)
    Muhamedi a.s ka thėnė: Do tė niset njė ushtri drejt Qabes me qėllim qė ta sulmojnė, dhe do tė dali nė shkretėtirė, mesi i kolonės do tė zduket nė tokė.Pjesa e pėrparėme dhe e prapme e kolonės do tė thirren dhe ata do tė pėrpihen nė tokė.Prej tyre nuk do tė mbetet asnjė shenjė pėrvec njėrit qė do tė dėshmojė lajmin e shkatarrimit tė tyre.(Muslimi)
    Muhamedi a.s ka thėnė: “Do tė vijė ushtria e ymetit tim prej drejtimit tė Shamit dhe do tė drejtohet nga Qabja, ku ėshtė njeriu tė cilin Allahu do ta mbrojė .
    Nė pjesėn e dytė e kėtij kapitulli kemi pėrmendur emrin dhe pėrshkrimin e Mehdiut dhe thamė e ai djalosh ėshtė prej fisit tė Muhamedit a.s .Emri i tij do tė jetė Muhamed ibn Abdullah.Nė bazė tė kėtij pėrshkrimi mundemi shumė lehtė tė mos gabojnė nė njohjen e tij
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ORIONI : 11-05-2006 mė 16:29

  9. #9
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Shenjat e sigurise sė paraqitjes sė Mehdiut


    Shenja e parė ėshtė se do tė jepet betimi nė Qaben e shenjtė, ndėrmjet Mekami Ibrahimit dhe gurit tė Zi dhe se numri i pasuesve tė tij do tė jetė i vogėl dhe nuk do tė ketė kurrfarė fuqie tė vecantė.Do tė kėrkojnė strehim nė Qabe duke qenė me Mehdiun pėrderisa drejt tyre do tė niset njė ushtri me qėllim qė ti shkatarrojė ata dhe kėshtu do tė pėrfundojė e fundosur nė tokė.”Ėshtė e ēuditshme se njerzit prej ymetit tim shkojnė drejt Qabes, drejt njeriut nga fisi kurejsh i cili ėshtė strehuar nė Qabe”.Kur ushtria tė kalojė pėrskaj Medinės dhe kur tė vijė nė afėrsi tė Dhul Hulejhes, toka do tė cahet dhe ata do tė fundosen nė tė.Asnjėri prėj tyre nuk do tė mbetet i gjallė, pėrvec njė apo dy vetėve tė cilėt do tė pėrcjelin lajmin e fundosjes sė ushtrisė.”

    Tė gjithė e dinė se njeriu qė do tė strehohet nė Qabe ėshtė zėvėndėsi i Allahut nė tokė, Mehdiu.Ai ėshtė njeriu pėr tė cilin Allahu do tė shkatarrojė ushtrinė e cila ėshtė nisur drejt tij .Do tė ketė Kerame, mbrojtje dhe vėrtėtim se ėshtė Mehdiu.Kur kjo tė ndodhė njerzit do ta njohin dhe do ti japin besėn.Do ti bashkangjiten njerėzit mė besimtarė tė Shamit dhe Irakut.Dhe tė gjithė muslimanėt nė botė e kanė obligim ti bashkangjiten atij.
    Pra shenja e sigurtė e tij ėshtė shkatarrimi i ushtrisė e cila do tė dėrgohet tė luftojė kundėr tij.

    Para se ta pėrfundojmė kėtė kapitull dėshirojmė tė pėrmendim disa gjėra tė cilat janė tė lidhura me paralajmėrimet e paraqitjes sė Mehdiut dhe dhėnien e betimit atij.
    Nė bazė tė haditheve autentike nuk mund tė pėrcaktojmė anėn e vendit prej nga vjen Mehdiu tė cilit do ti jepet betimi nė Qabe.Disa pohojnė se ai do tė paraqitet nga drejtimi i Lindjes (Ibn Kethir nė veprėn El Fiten uel Melahim) ndėrsa disa tė tjerė thojnė se do tė paraqitet nga drejtimi i perėndimit.(Kurtubiu nė veprėn Et-Tezkireh).Disa pohojnė se ai do tė vijė prej Medinės duke shkuar pėr nė Mekė sic e pėrmendėm nė hadith e mėparshmė.Mirėpo hadithi ka trasmetim tė dobėt.Pra po tė kishtė dėshiruar Allahu do na jepte njė dėshmi tė qartė nė bazė.
    2) Nė hadithe detajisht pėrshkruhet fundosja e ushtrisė.Thuhet se ushtria e cila ėshtė nisur drejt Mehdiut. Do tė shkatarrohet ashtu qė pjesa e mezit tė ushtrisė do tė fundoset nė tokė.Do tė zhduket pa kurrfarė shenje para syve tė tė tjerėve.Kjo pamje do tė fusė frikė tė madhe tė ushtria e mbetur.Pjesa e saj e pėrparme do ti thėrrasin tė fundit qė tė njoftohen se cfarė ndodhi.Mirėpo para se tė marrin pėrgjigjen tė gjithė do tė zhduken nė brendėsinė e tokės.Prej tyre nuk do tė mbetet asnjė shenjė, pėrvec njė apo dy njerėz tė cilėt do tė njoftojnė popullin pėr atė se cfarė ndodhi me atė ushtri.

    3)Ushtria e cila ėshtė nisru drejt Mehdiut dhe pasuesve tė tij do tė jetė kėmbėsorike.Kjo na tregon se lufta e Armagedonit do tė jetė shkatarruese, shumė e tmerrshme nė tė cilėn do tė shkatarrohet shumica e potencialit ushtarak botėror(avionėt, raketat etj)

    4)Fundosja e ushtisė nė tokė paraqet njė lloj dėnimi me tė cilėn do tė goditet ushtria, sikurse u godit ushtria e elefantit pėr tė cilėn flet sureja Fil.Mirėpo nė kėtė ushtri do tė ketė dhe njerėz tė detyruar tė jenė mė tė, ose udhėtarė tė cilėt rastėsisht kanė qėlluar nė atė vend.Dhe gjithsecilin Allahu do ta ringjallė sipas nijetit tė tyre.E lusim Allahun qė mos jemi ne brenda asaj ushtrie e cila do tė fundoset nė tokė.E lusim Allahun qė tė na ndihmojė me Mehdin i cili do tė paraqitet si shenjė e ndodhjes sė Kijametit.

    Cilat ngjarje do tė ndodhin nė kohėn e Mehdit


    Pasi qė tė mundet ushtria, zėri pėr Mehdin do tė pėrhapet dhe njerzit do tė dėgjojnė pėr tė.Nga tė gjitha anėt e botės do tė vijnė delegacione duke iu bashkangjitur Mehdit dhe duke i dhėnė betimin, duke e lartėsuar fjalėn e Allahut me parrullėn e njėrės prej tė dyjave fitore ose shehadet.Rreth Mehdit do tė mblidhet ushtria e besimtarėve tė sinqertė e cila nuk do tė ketė kohė pėr pushim.Do tė udhėheqė shumė luftėra dhe shumė beteja prej tė cilave bebza e syrit do tė skuqet, dhe zemrat do tė arrijnė nė fyt.Numri i tė vrarėve do tė jetė shumė i madh.Gjaku do tė derdhet nė tė gjitha anėt dhe kuajt do tė ecin mbi tė.Do tė jetė pamje me tė vėrtetė shumė e rėndė dhe e lusim Allahun tė na shpėtojė nga kėto sprova.
    Nėse shikojmė nė luftėra tė cilat do ti udhėheqė Mehdi do tė shohim se ai pėr njė periudhė tė shkurtėr kohore do tė luftojė kundėr gjithė botės.

    Nė periudhėn prej disa muajsh Mehdiu do tė luftojė kundėr.
    Arabėve nė gadishullin arabik
    Shitėve iranianė
    Romakėve(Eurpės dhe Amerikės)
    Shekularistėve turq
    Hebrejnjve
    Do tė clirojė Romėn
    Dhe do tė luftojė kundėr komunistėve.


    Nė tė gjitha betejat Allahu do ta nxjerrė triumfatorė bashkė me pasuesit e tij.

    Kronologjia kohore e luftėrave kryesore tė cilat do ti udhėheqė Mehdi

    Lufta e parė qė do tė udhėheqė Mehdi ėshtė lufta nė gadishullin arabik, e pastaj luftėn kundėr persianėve ose iranianėve shitė, pastaj kundėr romakėve tė sotėm, ekspedita kundėr Konstandinopojės, lufta kundėr hebrejve dhe kundra krishterėve tė perėndimit, Ekspedita ne Romė, Lufta kundėr ateistėve, komunistėve, pastaj kundėr fisit Hoz dhe Kirman (Kinezėve , rusėve dhe japonezėve)

    Pėr tė shpjeguar kėtė qė thamė mė lart fillimisht do ti pėrmendim me disa hadithe.
    Muhamedi a.s ka thėnė: “Do tė luftoni kundėr gadishullit arabik dhe Allahu do tė japė tė pushtohet, pastaj kundėr Persisė dhe Allahu do tė japė tė pushtohet.Do tė luftoni kundėr Romakėve dhe Allahu do tė bėjė qė ata tė pėsojnė disfatė, pastaj do tė luftoni kundėr dexhallit dhe Allahu do tė bėjė qė ai tė mundet.(trans Muslimi, Ahmedi ibn Maxhe)
    2) Muhamedi a.s ka thėnė: “Ndėrtimi i Kudsit(Palestinės) , pastaj shkatarrimi i Medinės.Pas shkatarrimit tė Medinės pason beteja e thertores.Pas betejės sė thertores pason pushtimi i Konstandinopjės e pas pushtimit tė Konstandinopojės pason paraqitja e Dexhallit.(trans Ahmedi dhe Ebu Daudi, Albani thotė se ėshtė sahih)
    3)Muhamedi a.s ka thėnė: “Nuk do tė vijė dita e Kijametit pėrderisa musilimanėt do tė luftojnė hebrejtė dhe muslimanėt do ti vrasin ata, kėshtu qė ata do tė fshihen pas gurėve dhe drunjve, ndėrsa guri dhe druri do tė flasin: “O musliman o Robi i Allahut, ja hebreu pas meje, eja dhe vrite atė”Pėrvec drurit Garkad, me tė vėrtetė ai ėshtė dru i hebrejve(trans Muslimi).
    4)Muhamedi a.s ka thėnė “Nuk do tė vijė dita e fundit derisa tė luftoni kundėr Havsit dhe Kirmanit, njerėz me fytyrė tė kuqe, me hundė tė shtypura, me sy tė vegjėll, me fytyrė tė gjerė sikur mburojat e mveshura” (Trans buhariu dhe Ahmedi)
    5)Mbasi Muhamedi a.s po tregontė pėr shenjat e Kijametit ėshtė pyetur: “ O i dėrguari i Allahut cili qytet do tė merret i pari Konstandinopja apo Roma?” Ai tha: “Qyteti i Herakliut do tė pushtohet i pari”(trans Hakimi dhe Darimi ndėrsa Hakimi,Edh-Dhehebiu dhe Albani kanė vėrtėtuar autencitetin e tij.)

    Pėrshkrim i detajuar i luftėrave tė cilat do ti udhėheqė Mehdiu

    Lufta e parė:Lufta pėr gadishullin arabik


    Do tė luftoni pėr gadishullin arabik dhe Allahu do tė japė tė pushtohet” Kjo do tė ndodhė nė kohėn e tradhtisė sė bizantinėve kur ata tė pėrgatiten pėr betejėn vendimtare kundėr muslimanėve. Ushtria e parė do tė hyjė nė luftė kundėr Mehdiut, pas shkatarrimit tė ushtrisė tė cilėn pėrmendėm mė parė, ėshtė ushtria e gadishullit arabik nėn udhėheqjen e Sufijaniut .(Kurtubiu nė librin Et-Tezkireh)Ai do tė pėrgatisė ushtrinė dhe do tė kėrkojė ndihmė nga dajallarėt e fisit Kelb.Kėto do nisin luftė kundėr Mehdiut dhe ai me ushtrinė e tij do ti mundė dhe do tė fitojė plackė tė madhe tė luftės.Nė disa trasnsmetime thuhet:”Ka gabuar ai i cili nuk ka marrė pjesė nė ndarjen e plackės tė fisit Kelb.Me kėtė fitore Gadishulli arabik do ti hapė dyert Mehdiut dhe ai do tė ketė nė dorė dhe do tė vendosė pushtetin e tij nė tė.Me kėtė pėrfundim do tė realizohen fjalėt e Muhamedit a.s: “Do tė luftoni nė Gadishullin arabik dhe Allahu do tė mundėsojė tė pushtohet.

    Lufta e dytė kundėr Persisė (Iranit)

    “Do tė luftoni kundėr persisė dhe Allahu do tė japė tė pushtohet” Do tė niset ushtria prej Persisė( iranit tė sotėm shitėve imamitė.Ata janė prej kundėrshtarėve mė tė flaktė tė kuranit dhe sunetit.Ata nuk do tė ngurrojnė dhe do tė dėrgojnė ushtrinė kundėr Mehdit.Do tė pėrjetojnė humbje tė mėdha, ndėrsa flamuri i Mehdit nuk do tė mundet.Ai ėshtė flamuri ngjyra ver-bardh nė tė cilin ėshtė mbishkrimi Me emrin e Allahut.

    Lufta e tretė:Ekspedita drejt Bizantit (Amerika dhe Europa)

    “Pastaj do tė luftoni kundėr bizantit dhe Allahu do tė japė tė pushtohet”. Kjo ėshtė beteja e pėrgjakshme.Ajo ėshtė njėra prej luftrave mė tė ashpra e bėrė ndonjeherė.Do tė fillojė me ardhjen e bizantinėve, nėntė muaj mbas betejės sė Armagedonit.Prijėsit bizantinė do tė organizohen fshehtė dhe do tė vijnė me ushtri tė madhe, numri i tė cilėve do tė arrijė njė milion ushtarė.Muhamedi a.s atė ushtri e ka pėrshkruar me fjalėt: “ Do tju vijnė me 80 flamuj ndėrsa secili flamur ka 12 mijė”.

    Rrjedha e luftės, vendi i zhvillimit tė saj dhe rezultatet


    Imam muslimi e pėrmend njė hadith prej Ebu hurejres nė tė cilin thuhet: “Nuk do tė vijė dita e fundit derisa bizantinėt nuk vijnė nė vendin Al-ea’mak ose Dabik.Pėr ti takuar ata do tė niset njė ushtri prej Medinės e cila do tė jetė ushtria mė e mirė nė atė kohė.Kur tė radhiten nė safe, bizantinėt do tė thonė: “Lėshona rrugėn neve dhe ata tė cilėt na kanė sharė do ti luftojmė.” Muslimanėt do tė pėrgjigjen: “Jo pasha Allahun nuk do ti lemė vėllezėrit tanė qė ju ti luftoni kundėr tyre”. Do tė pasojė lufta nė tė cilėn do tė tėrhiqet nga lufta njė e treta e ushtrisė muslimane.Allahu kur nuk do ti falė.Pjesa e dytė do tė bien shehida dhe kėto do tė jenė shehidat mė tė mirė tek Allahu.Ndėrsa pjesa e tretė do tė triumfojė.Ata nuk do tė sprovohen me turbullira dhe do tė clirojnė Kostandinopojėn( e sotme).Kur tė hyjnė nė tė do ti varin shpatat(armėt) nė nė drurėt dhe do tė ndajnė plackėn e luftės.Atėherė shejtani do tė thėrrasė: “Dexhalli ka dalė dhe ėshtė nė shtėpitė tuaja” Kjo thirrje do tė jetė gėnjeshtėr.Muslimanėt do tė kthehen nė sham dhe atėherė ai do tė paraqitet.Do tė pėrgatiten nė luftė kundėr tij.Ku tė rradhiten pėr tė falur namazin do tė zbresė Isai a.s midis krahėve tė dy ėngjėjve dhe do ti prijė Muslimanėt nė luftė kundėr Dexhallit dhe pasuesve tė tij.Kur ta shohė armiku i Allahut, Dexhalli Isain a.s do tė shkrihet ashtu sikurse kripa qė shkrihet nė ujė.Po ta lėshontė Isai do tė tretej i tėri dhe kėshtu do tė shkatarrohej, porse ai me dorėn e tij do ta vrasė dhe do tė tregojė gjakun nė majėn e shtizės”(trans Muslimi)

    Nė shpjegimin e detakuar tė ngjarjeve, Muhamedi a.s thotė: “Lufta do tė jetė shumė e rėndė dhe muslimanėt do tė dėrgojnė njėsitė e tyre mė tė mira tė cilėt nuk kthehen vetėm se fitimtarė.Do tė luftojnė deri atė natė kur plackėn e luftės do ta marri edhe njėri edhe tjetri, por fitimtarė nuk do ketė.I tėrė njėsiti do tė vritet.Ditėn e dytė muslimanėt do tė dėrgojnė njėsitin e tyre tė dytė, i cili nuk kthehet vetėm se fitues.Do tė luftojnė deri atė natė, kur do tė marrin plackėn e luftės por fitimtarė nuk do tė ketė.I tėrė njėsiti do tė virtet.nė ditėn e tretė muslimanėt do tė dėrgojnė ushtrinė mė tė zgjedhur e cila nuk kthehet vetėm se fituese.Do tė luftojnė deri atė natė kur do tė fitojnė plackėn e luftės, ndėrsa i tėrė njėsiti do tė vritet.Kur tė vijė dita e katėrt, mbi armikun do tė vėrsulen muslimanėt e tjerė dhe Allahu do ta bėjė bizantinėt tė humbin kėshtu qė njerzit do tė flasin qė atėherė pėr disfatėn e paparė.Kur zogu tė fluturojė mbi vendin e zhvillimit tė betejės dhe tė shikojė disfatėn e bizantinėve do tė bjerė i ngordhur.Pas luftės njerzit do tė kthehen nėpėr familjet e tyre dhe prej 100 ushtarėve qė kanė shkuar do tė kthehen vetėm se njėi cili ka mbetur gjallė.Pra cilės plackė ti gėzohet dhe cfarė trashėgimie tė ndajė? (trans muslimi)

    Nga hadithet e lartpėrmendur mund tė verejmė se :
    1)kjo luftė e ashpėr tė cilėn Muhamedi a.s e quan betejė tė pėrgjakshme, do tė ndodhė nė siri, nė afėrsi tė damaskut, nė vendin qė quhet Al-Eamak ose Dabik, ndėrsa vendi komandues i Mehdit quhet El Gutta, gjithashtu nė afėrsi tė Damaskut.Muhamedi a.s thotė: “Llogoret e muslimanėve gjatė betejės sė madhe tė pėrgjakshme do tė jenė nė njė vend qė quhet Gutta nė qytetin qė quhet Damask.atėherė kėtu do tė jetė vendbanimi mė i mirė i muslimanėve tė asaj kohe(trasn ahmedi)

    2) Tė parėn fjalė qė do tė thojnė bizantinėt ėshtė “Lėshona rrugėn neve pėr tek ata qė na ofenduan qė ti luftojmė” Kjo ėshtė dėshmi se shumė krishterė do tė pranojnė Islamin pas luftės sė Aramagedonit dhe tė cilėt do tė luftojnė nė anėn e Mehdiut.Bizantinėt do tė mendojnė se ata u janė dorėzuar muslimanėve dhe kėshtu i kanė tradhėtuar dhe do tė duan tė luftojnė kundėr tyre me qėllim qė tė hakmerren.
    3)Do tė ketė njė mbytje e madhe e cila do tė zgjasė katėr ditė pandėrprerė.Shpata nuk do tė pushojė pėrvec se natėn, dhe ajo do ti ndalė palėt nga lufta.Me pėrfundimin e ditės sė katėrt rezultojnė nė disfatėn e bizantinėve, disfata e cila atėherė nuk ėshtė parė nė histori.Numrin e tė vrarėve do ta dijė vetėm Allahu.Shumica e bizantinėve do tė shkatarrohen dhe muslimanėt do tė triufojnė.
    Allahu do ta ndihmojė robin e tij Mehdin pasi muslimanėt do tė pėrjetojnė sprova tė mėdha.Shpirtat e tyre do tė vijnė deri nė fyt kėshtu qė njė e treta e ushtrisė do tė dizertojė nga vendi i luftės.Allahu kurrė nuk do ti falė ata.Pjesa e dytė vdesin shehidė, ndėrsa ata janė shehidėt mė tė mirė tek Allahu.Pjesa e tretė do tė korri fitoren, ndėrsa nuk do tė kenė mė mundime derisa tė jenė banorėt e xhenetit.

    4)Prej kėtij hadithi pėrfundojmė se luftėrat do tė zhvillohen me shpata ndėrsa kuajt do tė jenė pėr kalerim.Megjithėse luftrat bashkėkohore zhvillohen me armatim modern disa e komentojnė se armėt bashkėkohore do tė zhduken nė luftėn e Aramagedont, ndėrsa disa tė tjerė thojnė se profeti u fliste muslimanėve nė gjuhėn e kohės dhe e pėrdorte kuptimit e armės nė mynyrė alegorike.Porse ne themi se Allahu e di mė sė miri.

    Lufta e katėrt:Pushtimi i Konstaninopojės

    Konstandinopoja ėshtė Stabolli i sotėm nė Turqi , i cili ka qenė selia e khilafetit nė kohėn e udhėheqjes Osmane e deri nė ardhjen e Qafir Ata Turkut i cili e shkatarroi Khilafetin islam nė fillim tė shek XX.Futi sekularitetin nė shtetin e hilafetit, zėvėndėsoi tė mirėn me tė keqe.Prej asaj dite Turqia ėshtė e ndarė prej Islamit dhe prej doktrinės sė tij.Kjo ėshtė dhe arsyeja qė Turqia i ofron partneritet Israelit.Partneriteti ėshtė formuar nėn parrullėn e ndihmės ushtarake dhe mbrojtjes sė pėrbashkėt qė rezultoi me trup tė paparė se Turqia i lejoi Izraelit tė pėrdorė hapėsirėn e saj ajrore pėr stėrvitjen e avionėve.Kjo ishte njė humbje ndjenjės sė tė qenurit musliman.vetėm pas disa javėve mbas vendosjes se Parneritetit Turqia e befasoi botėn islame me marrjen e qėndrimit negativ pėr zgjidhjen e problemit rreth ujit nga lumenjtė Tigėr dhe Eufrat.Turqia haptazi deklaroi arabėt nuk kanė tė drejtė nė kėto lumenj.Kėrkesa e turqisė pėr pjesėn e saj nė kėto ujėra ėshtė sikurse kėrkesa e indianėve tė amerikės pėr tė drejtat e tyre nė amerikė tė cilat iu janė marrė me dhunė.(Ky libėr ėshtė shkruar para viti 2000 dhe kėto ngjarje kanė ndodhur nė kohėn e qeverive kalike turke)

    Si do tė pėrfundojė Pushtimi i Konstandinopojės

    Ky ėshtė pushtim qė do tė ndodhė menjėherė pas paraqitjes sė dexhallit.Nuk do tė ketė vrasje me armė, porse Konstandinopoja do tė pushtohet me kėndimin e tekbireve dhe talileve.Muslimi pėrmend njė hadith prej ebu hurejres se Muhamedi a.s ka thėnė” A keni dėgjuar pėr njė qytet i cili pjesėrisht ėshtė nė tokė dhe pjesėrisht ėshtė nė det? Po thanė sahabėt.Nuk do tė vijė dita e fundit derisa do tė luftoni kundėr 70 000 mijė bijve tė Isakut.Kur tė vijnė nuk do tė luftoni me armė dhe shigjeta, por do tė thonė: “Nuk ka zot tjetėr pėrvec Allahut dhe Allahu ėshtė mė i madhi”, pas tė cilave njėra anė e murit tė madh do tė bjerė”

    Eth-Theuri thotė: “Nuk e di pėr kėto fjalė nesė aludojnė pėr ndonjė vend tjetėr qė pjesėrisht gjendet nė tokė dhe pjesėrisht gjendet ne dėt por dhikri i njėjtė do tė pėrsėritet prapė dhe do tė rrėzohet ana tjetėr e murit.Kur tė sjellin tekbire pėr sė treti do tu hapet pengesa dhe do tė hyjnė nė qytet>nė kohėn e ndarjes sė plackės sė luftės do tiu vijė njė zė duke iu thėnė: “dexhalli ėshtė paraqitur, ndėrsa ata do tė lėnė gjithcka dhe do tė kthehen prapa”(qyteti gjysėm nė tokė dhe gjysėm ne det pėr disa ėshtė qyteti i Venecias).
    En-Neueui thotė se Kadiu ka thėnė “Shprehja karakteristike nė hadith ėshtė shtatėdhjetė mijė prej bijve tė Is-hakut dhe kėshtu ėshtė nė tė gjitha transmetimet qė pėrcjell muslimi.Ky qytet ėshtė Konstandinopoja.
    Bijtė e Is-hakut janė bizantėt, tė cilėt janė pasardhės prej Ajsit djalit tė Isakut djalit tė Ibrahimit.ai ėshtė fėmijė xhaxhai me fėmijėt e Jakubit djalit tė isakut.(Ibn Kethir el fiten uel Melahim)
    Nė hadith bijtė e pėrmendur tė isakut janė bizantinėt tė cilėt do tė pranojnė Islamin.Ka disa mendime se kėto janė shqiptarėt.

    Lufta pestė : Lufta me hebrejtė.

    Thėnė ndryshe nė mynyre precize, kjo ėshtė luftė nė tė cilėn do tė mbyten 1/3 e hebrejve, sepse pjesa tjetėr do tė jetė
    shkatarruar nė betejėn e Aramgedonit.pas kėsaj beteje hebrejve do tu duken shtatė muaj qė tė varrosin tė vrarėt e tyre nė kėtė luftė.Kjo pėrmendet nė bibėl tek Ezeikeli 12/39. 2/3 e hebrejve do tė jenė vrarė nė betėjėn e Armagedonit ndėrsa ushtria muslimane nėn udhėheqjen e Mehdit dhe isait do tė vrasė 1/3tjetėr.Kjo do tė ndodhė pas clirimit tė Konstandinopojės dhe pas shfaqjes sė dexhallit tė mallkuar mbretit tė hebrejve.ata mendojnė se do tė vijė Mesihu, shpėtimtari i cili do ta shpėtojė prej popujve tė tjerė tė prishur.Mirėpo para ardhjes sė Mesihut Isait birit tė Merjemes a.s do tė vijė Mesihu Dexhall i cili do ti mashtrojė njerzit e tokės duke e quajtur veten zot dhe kėshtu hebrejtė do ta ndjekin si mbretin e tyre.Dexhalli do tė paraqitet nė tokė rreth 40 ditė ku do tė bėjė crregullime dhe turbullira.Dita e parė e tij do tė jetė sikurse njė vit, dita e dytė si njė muaj, dita e tretė si njė javė e ditėt e tjera si ditė tė zakonshme.Pastaj do tė zbresė Isai a.s midis krahėve tė dy ėngjėjve nė xhaminė e bardhė nė Damask ku ushria muslimane do jetė bėrė gati pėr tė falur namazin mbas tubimit pėr tė luftuar Dexhallin.Pasuesit e dexhallit do tė jenė hebrejtė tė cilėt do tė luftojnė me muslimanėt dhe se dhe guri dhe druri do tė thėrrasė/o musliman hajde se mbrapa meje ka njė hebre.Duart e tyre janė tė lyera me gjakun e profetėve, tė fėmijėve tė pafajshėm tė pleqve dhe grave.Vetėm druri garkad nuk do tė flasė se ai druri i tyre.Lufta e muslimanėve me hebrejtė do tė pėrfundojė mbas vrasjes qė Isait do ti bėjė Dexhallit.Muhamedi a.s ka thėnė “ .... Kėshtu qė guri dhe druri do tė thėrrasin dhe do tė thonė; “ o shpirt i krijuar prej Zotit, o Isa, ky ėshtė hebre.Mos e lėrė kėtė, e kush ėshtė qė pason dexhallin dhe mos virtet.(trans Ahmedi dhe Hakimi)

    Ne themi qė lufta ndėrmjet muslimanėve dhe hebrejve ėshtė afėr.Bota sot jeton nė kohėn e aleancės botėrore, tė cilėt shumė janė parapritje sė betėjės sė Armagedonit nė tė cilėn do tė shkatarrohen shumica e hebrejve, ndėrsa pjesa e mbetur e tyre do tė vritet nė kohėn e Isės, djalit tė Merjemes.Toka do tė pastrohet prej kurtheve dhe tė kėqijave tė tyre.Pikėrisht nga shenjat e fundit tė kėsaj bote ėshtė se hebrejtė do tė mblidhen nė Izrael vendi ku tė cilin do tė ndjekin Dexhallin dhe do tė jetė vendi i dėnimit tė tyre nga duart e muslimanėve.Megjithėse ata ndėrtojnė dhe sjellin kolonitė emigrantė nga tė gjitha vendet e botės duke iu dhėnė pasuri dhe shtėpi nė Izrael..

    4. Ne u kumtuam nė libėr beni israilve: "Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh".
    5. Kur erdhi koha e premtimit tė parė, Ne dėrguam kundėr jush njerėz Tanė, qė ishin tė fuqishėm e tė ashpėr (sulmues) dhe ata hulumtuan (rreth e pėrqark) pėrreth vendit (duke mos u frikėsuar). E ai (ndėshkim) ishte vendim i prerė.
    6. Pastaj, Ne ua kthyem juve mbisundimin kundėr atyre, ju pėrforcuam me pasuri e me djem dhe ju shtuam mė sė shumti.
    7. Nėse bėni mirė, bėni pėr vete, e nėse bėni keq, bėni kundėr vetes. E kur vjen koha e fundit (herėn e dytė Ne i dėrgojmė) qė t'ju shėmtojnė tė fytyrat tuaja, qė tė hyjnė nė xhaminė (Aksa) sikurse hynė herėn e parė dhe qė tė shkatėrrojnė rrėnjėsisht atė qė arrijnė.(Isra)


    Luftra tė tjera qė do ti udhėheqė Mehdi

    Pas luftės kundėr hebrejve, muslimanėt do tė luftojnė kundėr pabesimtarėve tė tjerė nė tokė.isai do tė zbresė nga qielli do ta thyejė kryqin dhe do ta vrasė derrin dhe nuk do tė ketė mė xhize.Nė shumicėn e kėtyre luftrave nuk do tė jenė tė rėnda, ndėrsa do tė pushtohet Roma dhe do tė luftohet kundėr Havza dhe Kermanit, tė cilėt nė hadithe quhen dhe turq.Ata janė farafisi i Jexhuxh Maxhuxhėve. Ata janė kinezėt, japonezėt, rusėt, mogolėt dhe tė tjerė prej llojit tė tyre.Muhamedi a.s i ka pėrshkruar nė mynyrė precize me fjalėt: “Do tė luftoni kundėr Havzit dhe Kermanit.Ata janė tė huajt, fytyrat e tė cilėve janė tė kuq, hundėt i kanė tė shtypura, sytė i kanė tė vegjėl, ndėrsa fytyrat i kanė sikur mburojat e mbėshtjella me lėkurė.Do tė mbartin rroba tė leshta.

    Atėherė do tė realizohet premtimi i Zoti dhe Islami do tė mbizotėrojė nė gjithė botėn dhe tė gjitha fetė do tė zhduken ndėrsa me ta dhe pjesėtarėt e tyre.Isai a.s do tė jetė khalifi i tokės dhe do tė gjykojė mė ligjin e Allahut nė kuran.Do tė jenė vitet e monoteizmit pėr shume vjet dhe bota do tė rigjallėrohet nga cdo anė.Pėr jetėn e Isait do tė flasim mė vonė.


    Muhamedi a.s thotė: Kjo fe do tė arrijė atje ku arrin dita dhe nata.Allahu nuk do tė le asnjė shtėpi e nė tė cilėn mos hyjė kjo fe, ose me fuqinė e tė fortit ose me nėncmimin e nėncmuesve, me krenarinė me tė cilėn Allahu do ta ngrisė islamin dhe nėncmimin mė tė cilin nėncmohet mosbesimi(trans Ahmedi saktėson Albani)

    “Ai Allahu ėshtė qė dėrgoi tė dėrguarin e vet me udhėzim tė qartė e fe tė vėrtetė pėr ta bėrė mbizotėrues mbi tė gjitha fetė dhe pse idhujtarėt e urrejnė(safa 9)



    Ajo qe mendohet te ndodhe per kohen e sotme.Allahu e di me mire.

    Muslimanet dhe amerika mund te lidhin nje marreveshje paqeje dhe bashke mund te luftojne kunder Iranit ose Kines.Mbas kesaj marreveshje dhe fitores se kesaj lufte do te ndodhe lufta midis muslimaneve dhe kristianeve e cila do ta paraprije ardhja e Mehdit dhe pastaj ardhja e Isait e deri ne vazhdim.

  10. #10
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Jashte pasqyres se librit te pare


    Pritja e imam Mehdiut

    Premtim apo besim


    http://www.klubikulturor.com/Pritja-e-imam-Mehdiut.htm

    Selman el Aude

    Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i Tij.

    Para njė kohe mė shkroi njė shok duke mė pyetur pėr Mehdiun dhe vlerėsimin tim pėr atė qė po qarkullonte nė internet sa i pėrket pamjes sė tij, shenjave qė paralajmėrojnė ardhjen e tij dhe ėndrrave qė disa njerėz i shohin pėr tė. Ai gjithashtu mė nxiti ta shpjegoj temėn nė detaje.

    Unė iu pėrgjigja kėtij vėllai se ajo qė po qarkullonte pėr Mehdiun ėshtė e pabazė dhe nuk pėrkon me realitetin. Kėto informata nuk janė mė tepėr se sa thashetheme, dėshira tė kota pėr ata tė cilėt kanė rėnė nė dėshpėrim.

    Unė i premtova se do tė merrem me kėtė temė, meqė ajo ka tė bėjė me njė situatė tė vėshtirė, tė cilėn Umeti Islam do ta kalojė. Me qėllim qė t'i qasemi kėsaj teme - pritjes sė Mehdiut - sė pari u angazhova me studimin se si pėrdoret folja “pres” nė Kur'an.

    Unė besoj se referimi nė Kur'an ėshtė qasje e menēur, pasi qė ai ėshtė Libri, i cili pėrmban udhėzim dhe dritė pėr tė gjitha ēėshtjet e tilla, kurdo dhe sido qė ndodhin. Unė e shikova ēdo ajet tė Kur'anit qė e pėrmbante termin “pres” ose ndonjė sinonim tė kėtij termi dhe e zbulova se tė gjitha kėto ajete mund tė klasifikohen nė tri kategori.

  11. #11
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Kategoria e parė:

    Ajetet, tė cilat i kėrcėnojnė jobesimtarėt qė ta presin dėnimin e tyre nė botėn tjetėr.

    I Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) u thoshte jobesimtarėve tė presin derisa t'u vjen ndėshkimi, siē pėrmendet nė ajetet vijuese nė Kur'an:

    “Ata thonė: E kur do tė jetė ai ngadhėnjim (gjykimi i Zotit), nėse jeni tė drejtė ēka thoni. Thuaj: Ditėn e Kijametit, atyre qė kanė qenė jobesimtarė, nuk u bėn dobi besimi e as nuk u jepet afat. Andaj, ti largohu prej tyre dhe prit, edhe ata janė duke pritur.” (Sexhde, 28-30)

    “Dita e ngadhėnjimit” ėshtė – Allahu e di mė sė miri – dita e ringjalljes, meqė ajo qė pėrshkruhet si dita qė “atyre qė kanė qenė jobesimtarė, nuk u bėn dobi besimi e as nuk u jepet afat”. I Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) urdhėrohet tė pres. Ajo qė duhet tė pres ėshtė rezultati final dhe pėrmbushja e premtimit tė ringjalljes, gjykimit dhe shpėrblimit qė po ashtu i pret jobesimtarėt.

    Njė ajet i ngjashėm thotė: “A mos janė duke pritur tjetėr ata (pas kėtyre fakteve) vetėm t'ju vijnė engjėjt (t'ua marrin shpirtin), tė vijė Zoti yt (urdhri pėr shkatėrrim) ose tė vijnė disa nga shenjat e Zotit tėnd, (nė) ditėn kur vijnė disa shenja tė Zotit tėnd, asnjė njeriu nuk i vlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurrfarė tė mire. Thuaj: Pritni, edhe ne jemi duke pritur!” (En’amė, 158)

    Do tė ishte e saktė tė kuptojmė se shenjat qė pėrmenden kėtu aludojnė nė lindjen e diellit nga perėndimi, sepse nė atė ditė, asnjė njeriu nuk i vlen besimi i tij nėse nuk ka besuar mė parė.

    Gjithashtu mund tė jetė e saktė se ēka nėnkuptohet kėtu gjithashtu ėshtė njė lloj i veēantė i shenjave prej Allahut dhe pėr kėtė arsye, ajeti i referohet “disa shenjave tė Zotit tėnd”. Ka shenja tjera tė Allahut, pėr shembull agonia e vdekjes, pasi qė Allahu e pranon pendimin nga njeriu para se t'i vjen agonia e vdekjes, por jo mbasandej

    Si rrjedhim, ata e presin Ēastin e Madh. Pasi tė paraqiten shenjat e tij, si lindja e diellit nga perėndimi askujt nuk i vlen besimi nėse nuk ka besuar deri nė atė moment. Ata munden gjithashtu tė jenė duke pritur ēastin mė tė vogėl, i cili ėshtė vdekja, sepse kur tė vdes njeriu, atij i ka ardhur dita e tij. Shenjat e kėsaj dite janė agonia e vdekjes dhe pamja e engjėjve, tė cilėt vijnė pėr t'ia marrė shpirtin. Nė atė ēast nuk i vlen njeriut kthimi nė besim. Pėr kėtė arsye ajeti thirr pėr punė, besim dhe reformė para se tė tė vjen fundi - pa marrė parasysh se pėr cilin fund bėhet fjalė – kur gjėrat qė i pėrmendėm, mė nuk do tė jenė tė mundshme. Kur Allahu thotė: “... Asnjė njeriu nuk i vlen besimi i Tij nėse nuk ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė nė besimin e tij kurrfarė tė mire...”, Ai i referohet kėsaj kohe tė veēantė, duke inkurajuar njerėzit tė bėjnė tė mira nė besimin e tyre para se tė bėhet shumė vonė.

    Kuptimi i foljes “pritni” kėtu nuk ėshtė qė ju t'i mbėshtetni faqet nė duar dhe tė pritni se ēfarė do tė ndodhė. Kuptimi kėtu ėshtė tė luftojmė dhe tė pėrpiqemi tė kapėrcejmė diēka qė frikohemi se do tė ndodhė.

    Kategoria e dytė:

    Ajetet qė i kėrcėnojnė jobesimtarėt qė ta presin dėnimin e tyre nė kėtė botė.

    Nganjėherė, jobesimtarėt kėrkojnė qė ta shpejtojnė dėnimin si mėnyrė pėr tė shprehur dyshimin e tyre dhe mungesėn e brengės lidhur me tė. Kjo mund tė shihet nė tregimin pėr tė Dėrguarin Hudė (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) dhe popullin e tij. Ata thanė: “A na erdhe (tė na frikėsosh) qė ta adhurojmė vetėm Allahun e ta braktisim atė ēka adhuronin prindėrit tanė? Nėse je i vėrtetė (ēka thua) sillna atė qė na premton (kėrcėnohesh)". (Hudi) Tha: "Juve ju gjeti dėnimi dhe pėrbuzja nga Zoti juaj. A mė polemizoni mua pėr emra (tė idhujve) qė i emėruat ju dhe prindėrit tuaj, e qė pėr te Allahu nuk shpalli kurrfarė argumenti? Pritni pra (dėnimin), edhe unė sė bashku me ju jam duke pritur.” (A’rafė, 70-71)

    Ata njerėz lypėn dėnimin, duke kėrkuar qė ai tė shpejtohej dhe ata u urdhėruan qė tė presin.

    Situata e njėjtė mund tė shihet nė ajetin vijues lidhur me popullin e Junusit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!): “A janė duke pritur tjetėr (fat) pos ditėt (e zeza) si tė atyre qė ekzistonin para tyre? Thuaj: Pritni, pra, se edhe unė bashkė me ju po pres!” (Junus, 102)

    “Ditėt (e zeza) si tė atyre qė ekzistonin para tyre” i referohen dėnimeve dhe vuajtjeve qė u kishin zbritur atyre nė kėtė botė:

    Gjithashtu Allahu thotė nė suren Hudė: “E atyre qė nuk besojnė thuaju: Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke vepruar. Ju pritni (ē'do tė na gjejė neve), edhe ne jemi duke pritur (se ē'do t'ju gjejė juve).” (Hudė, 121-122)

    Shikoni se si tė priturit dhe tė vepruarit janė tė vendosura bashkė nė ajet. Jobesimtarėt sfidohen nė kėtė mėnyrė: “Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke vepruar” dhe pritni se ēfarė Allahu do tė vendos nė mes nesh.

    Allahu thotė diku tjetėr: “...Duroni deri sa tė gjykojė mes nesh Allahu, e Ai ėshtė gjykatėsi mė i mirė.” (A’rafė, 87)

    Allahu po ashtu thotė: “Thuaj: Pritni, se edhe unė do tė pres me ju.” (Tur, 31)

    Kjo ėshtė pritja qė dėnimi i Allahut tė zbres mbi jobesimtarėt nė kėtė botė.

    Kategoria e tretė:

    Ajetet qė i referohen pritjes pėr zbritjen e ndonjė shenje nga Allahu.

    Jobesimtarėt kishin zakon tė kėrkonin nga i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) qė t'u sillte njė shenjė nga Allahu. Ata dėshironin qė mali Safa tė shndėrrohej nė ari ose tė binte njė pjesė e qiellit mbi ta. I Dėrguari i Allahut u thoshte atė qė Allahu e kishte urdhėruar tė thotė: “E fshehta ėshtė vetėm e Allahut”. Kjo vjen nė Kur'an nė suren Junus: “E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e Allahut (Ai sjell mrekulli). Prandaj, ju pritni se edhe unė sė bashku me ju po pres!” (Junus, 20)

    Nga kėto tri lloje tė ajeteve ne mund tė marrim mėsime tė rėndėsishme:

    1. Ēėshtjet e gajbit (tė fshehtės) duhet t'i lihen Allahut. Pėr kėtė arsye Ai tha: “E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e Allahut”. Zbritja e zemėrimit tė Allahut dhe dita e ringjalljes janė ēėshtje tė gajbit tė cilėn ai nuk ia zbulon askujt.

    Allahu thotė: “S'ka dyshim se momenti (kijameti) do tė vijė patjetėr, Unė gati e kam fshehur atė; (do tė vijė) pėr t'u shpėrblyer secili njeri pėr atė qė ka bėrė.” (Ta Ha, 15)

    Gajbi ėshtė vetėm te Allahu. Ai nuk ia zbulon atė askujt me “pėrjashtim tė ndonjė tė Dėrguari qė Ai do.” (Xhinn, 27)

    Ekzistojnė disa ēėshtje tė gajbit, tė cilat Ai madje nuk ua zbulon as engjėjve dhe as tė dėrguarve. Allahu e mbanė atė plotėsisht pėr Vete. Askujt nuk i lejohet t'i hulumtojė kėto ēėshtje nė ēfarėdo mėnyre. Njeriu nganjėherė mund ta gjejė nė vetvete njė mendim tė inspiruar dhe ta interpretojė si diēka, por ai kurrė nuk duhet t'i besojė asaj me bindje. Ai ndoshta mund tė ketė njė pamje qė parashikon diēka tė mirė pėr muslimanėt, ose diēka tė tmerrshme pėr jobesimtarėt, por megjithatė, ajo mbetet spekulim.

    Kėshtu duket tė ketė qenė rasti me tė Dėrguarin Jusuf (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!). Allahu thotė: “(Jusufi) i tha atij, pėr tė cilin besonte se ėshtė i shpėtuar...” (Jusuf, 42)

    Edhe pse ai ishte i Dėrguar, tė cilit i vinte shpallja nga Allahu, ai nuk fliste me siguri nė vete pėr interpretimin e ėndrrės sė tij, por ai vetėm supozonte.

    Nė tė njėjtėn mėnyrė kur erdhi njė njeri tek i Dėrguari, Muhammedi (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), dhe i tregoi pėr ėndrrėn qė e kishte parė, Ebu Bekri e interpretoi dhe pastaj e pyeti tė Dėrguarin (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!): “O i Dėrguar i Allahut, betohem se jeni si baba im. A ia qėllova apo gabova? I Dėrguari i Allahut (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) iu pėrgjigj: “Ju ia qėlluat njė pjese dhe nuk ia qėlluat pjesės tjetėr”. Ebu Bekri tha: “Betohem nė Allahun, mė informo pėr atė qė nuk ia qėllova”. I Dėrguari i Allahut u pėrgjigj: “Mos u beto!”[1]

    Pritjet, parashikimet, spekulimet dhe shpresat kanė fushė veprimi tė gjerė, por nuk i ofrojnė njeriut kurrfarė sigurie kur ka tė bėjė me ēėshtjen e gajbit. Kėtė e themi pėr arsyeje se ajo pėr ēfarė po presim ėshtė diēka qė do tė ndodhė vetėm nė tė ardhmen. Allahu thotė: “E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e Allahut.” (Junus, 20)

    2. Allahu nuk i ka dhėnė asnjė qenie njerėzore, madje edhe tė dėrguarve qasje nė dėnimet qė i presin robėrit e Tij. Pėr kėtė arsyeje Allahu i drejtohet tė Dėrguarit tė Tij nė kėtė mėnyrė: “Ty nuk tė takon asgjė rreth ēėshtjes se a do t'ua pranojė Ai pendimin apo do t'i dėnojė ata, nė tė vėrtetė ata janė zullumqarė.” (Ali Imran, 128)

    “Nėse ta bėjmė tė mundshme tė shohėsh diēka nga (dėnimi) qė ua premtuan atyre (mirė), ose ta marrim shpirtin ty (kurse ti nuk sheh gjė), e ardhmja e tyre ėshtė vetėm te Ne. Allahu ėshtė dėshmues i asaj qė punojnė.” (Junus, 46)

    Kėto ajete tregojnė faktin se ato janė ēėshtje vetėm tė Allahut. Njerėzit duhet t'i nėnshtrohen dhe ta pranojnė urdhrin e Allahut si dhe vullnetin dhe dėshirėn e tij. Njerėzit nuk duhet tė gjurmojnė nė ēėshtjet qė nuk kanė tė bėjnė me ta. Kėto ajete tregojnė se ata njerėz qė kėrkojnė shenja duhet tė informohen se gjėrat e tilla janė thjesht tė Allahut dhe se asnjė krijesė nuk ka hise nė to.

    3. Ne jemi tė inkurajuar qė tė punojmė, t'i drejtojmė gjėrat dhe tė nxitojmė nė projektet tona para se tė na vijė fundi, qoftė fundi i vdekjes ose dita e ringjalljes. Nuk kėrkohet nga ne qė vetėm tė presim. Nga ne kėrkohet qė tė angazhohemi nė punė tė frytshme. Ne duhet ta bazojmė punėn tonė nė shkaqet e dhėna nga mėsimet islame, si dhe shkaqet natyrore tė parashtruara nga Allahu nė krijimin e Tij.

    Ne nuk gjejmė asnjė tekst nė Kur'an ose nė traditėn e tė Dėrguarit tė Allahut, Muhammedit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), i cili na vė nė njė gjendje pritje dhe parapėrgatitje pėr diēka, madje as pėr Ditėn e Kijametit. Ēdo musliman duhet tė besojė nė Ditėn e Fundit dhe ta dijė se ajo po vjen. Megjithatė, nga ne nuk kėrkohet tė presim nė pėrgatitje pėr tė ose tė kėrkojmė qė ta shpejtojmė atė. Transmeton Enes bin Malik se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: "Nėse vjen Kjiameti ndėrsa dikush prej jush ka nė dorė njė fidan tė palmės sė hurmave pėr ta mbjellė, atėherė ai duhet tė vazhdojė ta mbjellė atė para se tė ngritėt nga vendi i tij, nėse ka mundėsi."[2]

    Vini re se ai nuk tha: ”dhe nėse dikush nga ju ėshtė duke u falur ai duhet ta plotėsojė namazin e tij...”, por e pėrmendi njė ēėshtje tė kėsaj bote “...nėse dikush nga ju e ka nė dorė njė fidan tė palmės sė hurmave...” dhe mė pas shtoi se ai nuk duhet tė ngritėt derisa ta mbarojė atė qė po bėnte. Puna e kėsaj bote bekohet nėse ajo bėhet me qėllim tė mirė. Bile edhe mė shumė nėse u sjellė dobi tė tjerėve. Sikur ndihma ndaj tė shkelurit ose tė dobėtit ose shfaqja e mirėsisė dhe mėshirės ndaj fėmijėve apo dhėnia e sadakasė ndaj tė nevojshmėve dhe tė uriturve. Sa (shumė) do tė shpėrblehet dhe bekohet puna e njeriut nėse ajo ėshtė pėr tė mirėn e fesė? Sa (shumė) do tė shpėrblehet puna e njė njeriu qė bėhet shkak tė udhėzohet njė person, i cili ka qenė i devijuar ose nė mosbesim? Sa (shumė) do tė shpėrblehet ai qė e mėson njė musliman tjetėr, i cili ėshtė injorant pėr fenė e tij, ose pajton nė mes tė muslimanėve, tė cilėt janė tė pėrēarė ose e reformon njė mėkatarė?

    Disa njerėz jetojnė nė pritje tė kėtyre ngjarjeve dhe kjo inspiron brenda tyre njė lloj tė pėrtacisė dhe plogėshtisė, e cila nuk prodhon asgjė me pėrjashtim tė heshtjes dhe aktivitetit tė ligėshtuar.

    Ēėshtja nė fjalė ėshtė nxitja pėr punė tė zellshme dhe serioze. Vlera e punės ėshtė njė nga vlerat mė tė rėndėsishme qė Islami i avancon dhe i ngulitė nė zemrat e besimtarėve.

    Ekziston njė ngjarje, e cila shėnohet nė hadith, qė ka rėndėsi tė madhe nė diskutimin tonė. Jasir bin Xhabir transmeton se frynte njė erė e madhe nė Kufe. Erdhi njė njeri, i cili nuk kishte diēka mė tė mirė se sa tė thoshte: "O Abdullah bin Mes’ud, ka ardhur kijameti.”

    Abdullah bin Mes’udi qė ishte i mbėshtetur, u ul drejt. Kjo ishte shenjė e interesimit tė tij, por ajo mund tė ishte po ashtu indikacion i zemėrimit dhe mospajtimit. Ai tha: "Kijameti nuk vjen derisa tė mos ndahet trashėgimia, dhe pranimi i plaēkave tė luftės tė mos jetė njė shkak i lumturisė.” Pastaj ai bėri me dorė nė drejtim tė Sirisė dhe i pėrmendi disa prej shenjave kryesore qė duhet tė ndodhin para kijametit.[3]

    Ibėn Mes’udi i dėnoi pėrfundimet e nxituara tė njeriut tjetėr dhe vlerėsimin e keq tė ngjarjeve. Pėr kėtė arsyeje Ibėn Mes’udi ishte erudit dhe mendjemprehtė dhe ai e kishte marrė diturinė e tij drejtpėrdrejt nga i Dėrguari i Allahut, Muhammedi (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!). Ai e bėri tė qartė se ēasti (i kijametit) nuk do tė vinte derisa tė mos kenė ndodhur shenjat pėr tė cilat na ka lajmėruar i Dėrguari i Allahut, Muhammedi (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!).

  12. #12
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Kapitulli i parė

    Ēfarė transmetohet pėr Mehdiun


    Ka shumė hadithe pėr Mehdiun, ndoshta mė tepėr se njėqind. Disa nga ato janė tė shpikura, disa tė dobėta, tė tjerat janė tė mira. Madje mund tė gjenden disa hadithe qė e arrijnė shkallėn e haditheve autentike, por ato janė pak.

    Njė hadith ėshtė nga Ali bin Ebu Talib, i cili transmeton se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: “Mehdiu ėshtė prej nesh, prej ehlu bejtit. Allahu do ta pėrgatitė atė nė njė natė.”[4] Disa dijetarė kanė thėnė se hadithi ėshtė i mirė, por zinxhiri i transmetuesve ėshtė i dobėt, sepse ai pėrmban Jasin bin Shejban el-‘Ijli. Buhariu e shpallė atė si tė dyshimtė. Ebu Zur’a dhe Ibėn Mein thonė se nuk ka asgjė tė keqe lidhur me tė.

    Gjenden tri hadithe pėr Mehdiun, qė transmetohen nė autoritetin e Ebu Seid Huderiut. Tė gjitha ato janė transmetuar nga Hakimi. Disa nga ato janė transmetuar po ashtu nga Ebu Davudi, Tirmidhiu, Ibėn Maxhe, Ahmedi dhe tė tjerė.

    Njė nga kėto hadithe ėshtė: "Mehdiu do tė vjen nga gjeneratat e fundit tė Umetit Tim."[5] Hakimi e shpallė kėtė hadith autentik dhe Dhehebiu pajtohet me tė. Ka disa mospajtime lidhur me zinxhirin e transmetuesve.

    Njė hadith tjetėr ėshtė: "Mehdiu ėshtė prej Meje, me ballė tė gjerė, me hundė tė zgjatur dhe tė lakuar. Do tė vendos nė tokė drejtėsi dhe mirėqenie pasi qė ishte e mbushur me padrejtėsi dhe tirani. Do tė udhėheq shtatė vjet.”[6]

    Pastaj gjendet hadithi qė transmetohet nė autoritetin e Thevbanit se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: "Nėse i shihni flamujt e zi duke ardhur nė drejtim tė Horasanit, atėherė shkoni te ta, madje edhe nėse ju duhet tė zvarriteni, sepse nė mesin e tyre do tė jetė kalifi i muslimanėve, Mehdiu."[7] Tė gjithė zinxhirėt e transmetimit pėr kėtė hadith janė tė dobėta dhe jo tė vėrteta, ndonėse disa njerėz kanė qenė shumė tė butė lidhur me kėtė dhe e kanė shpallur hadithin autentik, pėr shkak se ka shumė zinxhirė tė transmetimit.

    Disa njerėz e pėrdorėn kėtė hadith pėr tė mbėshtetur thėnien e tyre se Mehdiu ėshtė nga familja e Abbasit dhe se Mehdiu ėshtė nga dinastia abasite. Kishte edhe kalifė abasitė, tė cilėt e mbanin emrin Mehdi. Pėr kėtė arsyeje ne e shohim Ibėn Hazmin, njė pėrkrahės tė shtėpisė rivale emevite, duke ofruar fjalėt vijuese nė vargje:

    Meqė flamujt kanė filluar tė paraqiten nė tė zezė, ėshtė bėrė e qartė

    Pėr njerėzit e udhėzimit se ato kurrsesi nuk do tė kenė kuptim.

    Flamujt e shtetit abasit ishin tė zi. Nuk ėshtė vėshtirė tė kuptojmė se ky hadith i dobėt mund tė jetė shpikur ose ndryshuar pėr tė mbėshtetur kauzėn abasite.

    Transmeton Ummu Selma se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: "Mehdiu ėshtė prej pasardhėsve tė mi, prej djemve tė Fatimės.”[8] Zinxhiri i transmetuesve tė kėtij hadithi ėshtė i dobėt, sepse pėrmban Ali bin Nufejl, i cili gjendet nė librin e Ukajlit, pėr transmetuesit e dobėt. Ukajli thotė: "Asnjė prej haditheve tė tij pėr Mehdiun nuk duhet tė pranohen. Ai ėshtė transmetuesi i vetėm qė dihet se i ka transmetuar ato dhe tė gjitha kėto transmetime i kishin kaluar nga Zijad bin Bejan."

    Buhariu e pėrmend kėtė hadith dhe thotė se zinxhiri i tij i transmetimit ėshtė i dyshimtė. Pėr kėtė arsye, Mundhiri mendon se kėto janė aktualisht fjalėt e Seid bin Musejjibit.

    Ka shumė hadithe qė japin njė kuptim tė ndėrtuar kur tė bashkohen, edhe pse shumica e tyre nuk arrijnė shkallėn e autenticitetit kur tė shtjellohen veēmas. Rasti ėshtė ku vetėm njė hadith prej tė gjitha haditheve mund tė konsiderohet autentik. Hadithet qė arrijnė shkallėn e haditheve tė mira janė pak, shumica e kėtyre haditheve janė tė dobėta.

    Shumė dijetarė kanė shkruar pėr temėn e Mehdiut. Njėri nga ata ishte Ne’im bin Hamad, i cili shkroi pėr kėtė ēėshtje nė librin e tij “El-Fiten”. Edhe pse ai ishte dijetar i rėndėsishėm i Sunetit, ai bėri shumė gabime. Darekutni, Dhehebiu dhe Ibėn Haxheri, tė gjithė kėta e kanė vėrejtur kėtė fakt. Mesleme bin Haxher tha: "Ai transmeton shumė hadithe pėr beteja, tė cilat duhen tė refuzohen, sepse ai ėshtė personi i vetėm qė i transmeton ato."

    Lidhur me kėtė temė ėshtė botuar libri “Akd Durur”, i autorit Nu’ajm Isfahani. Ibėn Kethiri, Sujutiu, Shevkani, San’ani dhe Sehavi, nė mes tjerėsh kanė shkruar pėr kėtė temė, pėr tė mos pėrmendur njė numėr tė autorėve bashkėkohorė. Ibėn Halduni, nė librin e tij “Mukaddime” shkruan: "Mendimi qė pranohet nga muslimanėt ėshtė se Mehdiu ėshtė i vėrtetė. Nuk ka dyshim se ky ėshtė mendimi i saktė, sepse shumica e dijetarėve tė mėdhenj dhe njerėzve tė dijes i pranojnė hadithet lidhur me Mehdiun si tėrėsi, edhe pse disa hadithe individuale janė tė lira nga kritika. Madje ka dijetarė qė thonė se hadithet pėr Mehdiun kanė arritur shkallėn mutevatir,[9] sidomos disa dijetarė tė mėvonshėm. Megjithatė ka disa dijetarė, tė cilėt i kanė mohuar tė gjitha hadithet qė kanė tė bėjnė me Mehdiun."

    Nė formė tė pėrmbledhur, mund tė themi se ka shumė hadithe lidhur me Mehdiun, tė cilat gjenden nė sunene. Ato janė tė cilėsive tė ndryshme, prej tė shpikurave, tė dobėtave deri te tė mirat. Hadithet qė kanė arritur shkallėn e haditheve autentike janė tė pakta. Megjithatė, besimi nė paraqitjen e Mehdiut ėshtė ēėshtje e vendosur, qė shihet kur t’i kemi mbledhur tė gjitha dėshmitė bashkė.

  13. #13
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Kapitulli i dytė

    Mehdiu nė traditėn e Ehlu Sunetit dhe nė traditėn e shi'itėve


    Ehlu Suneti beson se njė njeri nga familja e tė Dėrguarit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) do tė paraqitet nė kohėn e fundit nė njė mėnyrė shumė natyrore, i lindur sikur ēdo njeri tjetėr. Ai do tė jetojė ashtu si jetojnė tė tjerėt. Ai madje mund tė gabojė dhe ka nevojė qė tė tjerėt ta pėrmirėsojnė sikur se ne e pėrmirėsojmė njėri-tjetrin. Pastaj, Allahu do tė urdhėrojė qė shumė tė mira pėr muslimanėt tė vijnė nė duart e tij, bashkė me devotshmėrinė, drejtėsinė dhe virtytin. Allahu do t'i bashkojė muslimanėt rreth tij. Nuk ka mė tepėr pėr kėtė se sa kjo qė thamė. Kėtė e gjejmė nė hadith.

    Nuk ka asnjė dėshmi tekstuale qė tregon se pritja ose parashikimi i ardhjes se Mehdiut ėshtė akt i devotshmėrisė. Nuk i takon njė muslimani qė ta pranojė njė thėnie tė tillė, thjesht duke u bazuar nė supozimeve. Thėniet e tilla duhet tė mbėshteten me dėshmi tė mjaftueshme. Ata qė flasin pėr kėtė ēėshtje janė tė shumtė. Kėshtu ka ndodhur qė nga agimi i historisė islame, siē do ta bėjmė tė qartė sė shpejti. Nga muslimani kėrkohet qė t’i kontrollojė ēėshtjet, t’i vlerėsojė ato dhe t’u qaset atyre me kujdes. Muslimani nuk duhet tė ngutet dhe t’i pranojė ēėshtjet pėr shkak tė dėshirave personale, ose pėr shkak tė dėshirave tė kota.

    Nė tė njėjtėn mėnyrė, asnjė aspekt i ligjit islam nuk ėshtė i varur me paraqitjen e Mehdiut. Deklaratat se institucionet islame si xhumaja, namazet me xhematė, xhihadi dhe zbatimi i dėnimeve tė caktuara ose aplikimi i ligjeve islame janė tė varura me paraqitjen e tij janė tė pabaza. Muslimanėt duhet tė ēojnė jetėn e tyre nė mėnyrė normale. Ata duhet t’i kryejnė aktet e adhurimit, t’u pėrmbahen detyrave tė tyre, tė angazhohen nė xhihad, t’i reformojnė shoqėritė e tyre, ta mėsojnė fenė e tyre dhe ta mėsojnė njėri-tjetrin. Kur tė paraqitet ky njeri i devotshėm dhe identiteti i tij tė ndėrtohet me prova ta padiskutueshme e tė padyshimta, atėherė ne duhet ta pasojmė atė. Ky ishte qėndrimi i sahabėve dhe qėndrimi i atyre qė i pasuan ata. Dijetarėt nė tė gjitha kohėrat iu kanė pėrmbajtur kėtij parimi. Ideja se Mehdiu duhet tė pritet dhe tė parashikohet dhe theksi i tepėrt qė ėshtė vendosur nė tė ishte njė zhvillim shumė i mėvonshėm.

    Mehdiu nė traditėn e shi'itėve

    Besimi nė Mehdiun ėshtė shtyllė themelore e besimit te shi’itėt. Sistemi i tyre ėshtė themeluar mbi kėtė besim. Sektet e ndryshme tė shi’itėve nuk pajtohen nė shumė gjėra, por ata tė gjithė pajtohen pėr “imamin e fshehur”. Ata e kanė fjalėn pėr imam Mehdiun, edhe pse ata nuk pajtohen se kush ėshtė ky imam.

    Ky koncept i tėrė filloi me pretendimin se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) nuk kishte vdekur dhe se ai do tė kthehej. Njeriu i parė qė sugjeroi kėtė ide ishte ēifuti Abdullah bin Sebe’. Ai tha: "Sa tė ēuditshėm janė ata njerėz, tė cilėt thonė se Isau do tė kthehet, por mohojnė idenė se Muhammedi do tė kthehet dhe ai mė shumė meriton njė kthim tė dytė se Isau!"

    Kjo ide e imagjinuar kishte qėllime dashakeqėse prapa saj. Njeriu, i cili e propozoi atė, dėshironte tė korruptonte njė shtyllė kryesore tė Islamit, besimi nė fundin e pejgamberisė. Ky ėshtė besimi se Allahu e ka bėrė Muhammedin (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) tė fundit nė vargun e tė tė dėrguarve.

    Allahu thotė: “Muhammedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj, por ai ishte i Dėrguari i Allahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve, e Allahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.” (Ahzabė, 40)

    I Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ka thėnė: "Unė jam vula e pejgamberėve. Nuk do tė vijė pas meje asnjė pejgamber!"[10]

    Kjo ėshtė njė shtyllė e padiskutueshme e besimit islam. Pėr kėtė arsye muslimanėt, pa marrė parasysh se a janė njerėz tė thjeshtė, dijetarė ose udhėheqės, unanimisht e shpallin jobesimtar secilin qė thotė se do tė vijė ndonjė pejgamber pas Muhammedit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!). Pėr kėtė arsy0065 gjyqet islame kanė marrė vendim se sektet si Kadijanizmi dhe Bahaizmi janė jashtė Islamit dhe se pasuesit e tyre janė jobesimtarė.

    Arsyeja pėr kėtė ėshtė se ata besojnė se disa nga udhėheqėsit e tyre janė pejgamber pas Muhammedit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), si Mirza Ahmed (nė rastin e kadijanizmit) dhe tė tjerėt. Kėta njerėz dalin nga besimi, sepse e shkelin njė shtyllė tė padiskutueshme tė besimit.

    Abdullah bin Sebe’ u pėrpoq ta fuste kėtė ide nė Islam nga dera e prapme, duke thėnė se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) do tė kthehet nga varri. Ai nuk tha se do tė ishte njė pejgamber tjetėr, por ky ishte vetėm fillimi, sepse sapo njerėzit, ose sė paku njė grup prej tyre, ta pranonte kėtė ide dhe tė fillonin tė prisnin kthimin e tė tė Dėrguarit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), ēėshtja do tė bėhej e thjeshtė. Ēdokush mund tė pretendonte se ai ėshtė i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), i cili ėshtė kthyer nga varri dhe jo njė person tjetėr qė po i atribuon vetvetes pejgamberinė. Kėtu qėndronte rreziku i njė ideje tė tillė.

    Njė pretendim i tillė pėr Pejgamberin shkel besimin e tė gjithė muslimanėve. Ai shkel ligjin islam. Ai bie nė kundėrshtim me konsensusin e sahabėve, tabi’inėve dhe dijetarėve tė hershėm. Njeriu, i cili bėn pretendime tė tilla i pėrket njėrės prej kėtyre kategorive:

    1. Personi mund tė jetė i ēmendur. Ky person ka nevojė pėr ndihmė dhe trajtim psikiatrik.

    2. Personi ėshtė i vetėdijshėm pėr atė qė thotė.

    Duhet tė bėhet ēdo pėrpjekje pėr ta bindur kėtė person qė ta kuptojė dhe tė bindet pėr tė vėrtetėn. Nėse ai ngul kėmbė nė pretendimet e tij, atėherė ai duhet tė sillet nė gjyq. Nė kėtė mėnyrė kadijanitėt e Pakistanit dhe grupet tjera janė shpallur jobesimtarė me termat mė tė qarta, kėshtu qė publiku tė mos ketė keqkuptime pėr kėtė ēėshtje.

    Abdullah bin Sebe’ gjithashtu thoshte se Aliu do tė kthehej dhe do ta mbushte tokėn me drejtėsi ashtu si ėshtė mbushur me pabarazi. Ky pretendim mė pastaj u transferua te Muhammed bin Hanefije, i cili ishte i biri i Ali bin Ebu Talibit.

    Muhtar bin Ebu Ubejd, i cili ishte nga Iraku, ishte njėri nga ata qė thoshte se Muhammed bin Hanefije ishte Mehdiu. Ky person pretendonte se i zbriste shpallja. Kur dėgjoi sahabiu, Ibėn Umer, pėr thėnien e kėtij njeriu se po i zbriste shpallja, ai tha: "Ai po e thotė tė vėrtetėn, sepse Allahu thotė: “Shejtanėt i inspirojnė ndihmuesit e tyre...”

    Ibėn Umeri nuk tregonte aspak respekt pėr Muhtarin, pėr kundėr faktit se ai ishte i martuar me Safije bint Ebu Ubejd, motrėn e Muhtarit.

    Sekti, i cili pretendonte se Muhammed bin Hanefije ishte Mehdiu ishte i njohur si kasanitėt. Njė prej anėtarėve tė tyre ishte poeti i famshėm Kethir Azzah, i cili shkroi:

    Jo, sepse imamėt janė kurejshitė,

    Udhėheqėsit nė tė vėrtetėn, katėr nga ata tė barabartė.

    Aliu dhe tre nga familja e tij.

    Ata janė nipat, pėr tė cilėt nuk ka dyshim.

    Njė prej tyre ėshtė nipi i besimit dhe drejtėsisė.

    Njė tjetėr vdiq nė Qerbela,

    Tjetri nuk do ta shijojė vdekjen derisa

    Ai tė udhėheq kėmbėsorinė duke bartur flamurin.

    Ai ėshtė i fshehur dhe nuk shihet nė kohėn tonė,

    Nė Revda, ai kėnaqet me mjaltė dhe ujė.



    Nė njė poezi tjetėr ai shkroi:

    Jo, thuaj kujdestarit, shpirti im tė ka liruar ty,

    Ju keni pritur shumė gjatė nė mal.

    Ju i keni lėnduar njerėzit, tė cilėt janė besnik ndaj jush,

    Dhe tė cilėt ju konsiderojnė kalifė dhe Imam

    Me ju, popujt e tokės pėrsėri janė bėrė njė.

    Ju keni qėndruar larg tyre pėr gjashtėdhjetė vjet.

    Ibėn Havle nuk e ka shijuar vdekjen.

    E as nuk i ka lėnė trashėgim tokės eshtrat e veta.

    Ai ka ushqimin e tij ēdo ditė,

    Dhe pas ushqimit ai pinė ujė.

    Kur Muhammed bin Abdullah bin Hasan u ngrit kundėr Ebu Xhafer Mensurit, ai e mori titullin Mehdiu, duke shpresuar tė jetė nga ata qė ishin parashikuar nė hadith. Pastaj, ushtria e tij u shpartallua dhe ai u mbyt mė vitin 145 hixhrik. Koka e tij e prerė ishte nxjerrė nė dukje nga Medina deri nė Irak. Pėr kundėr kėsaj, pasuesit e tij u ndanė nė tri grupe.

    Grupi i parė ishin ata tė cilėt e pranuan vdekjen e tij dhe e hodhėn poshtė mendimin se ai ishte Mehdiu. Grupi i dytė pretendonin se ai do tė kthehej edhe pse e panė se kishte vdekur. Grupi i tretė vendosėn se Mehdiu duhej tė ishte dikush tjetėr.

    Gjėja e ēuditshme ėshtė se kjo situatė ėshtė pėrsėritur gjatė gjithė historisė sė Islamit. Kur ndodhėn ngjarjet e fundit nė Harem, Mekė, disa nga ata qė pretendonin se lideri i tyre ishte aktualisht Mehdiu, e kishin aq tė ngulitur kėtė ide, sa qė pasi e mbytėn atė, ata thanė se ai nuk kishte vdekur, por ishte arratisur. Shpeshherė njeriu dėshiron tė mohojė dėshminė e shqisave tė veta, sepse ėshtė kurthuar nga ndonjė nocion. Ai nuk mund ta bėjė veten tė pranojė se ėshtė nė gabim ose ėshtė mashtruar ose qė ideja e tij qė e mbante aq tė dashur ėshtė apo nuk ėshtė e saktė.

    Mehdiu, pėr shi’itėt, zhvendosej nga njė person nė tjetrin, secilėn herė qė ata i ushqenin shpresat nė dikė tjetėr provohej se ishte jo e vėrtetė. Pas Muhammed bin Hanefije disa nga ata filluan tė shikonin kah Muhammed bin Xhafer, i njohur si Xhafer Sadik. Pasi qė ai vdiq, disa u kthyen te Ismail bin Xhaferi. Kėta njerėz njihen si ismailitėt, njė sekt i batinitėve. Pasi qė ai vdiq pa lėnė trashėgimtar, disa tjerė filluan ta presin, Muhammed bin Ismailin. Kėta njerėz i takojnė njė sekti tjetėr tė batinitėve tė njohur si keramitėt. Sekti mė i famshėm shi’it ėshtė ithnaasharitėt (tė dymbėdhjetėt). Ata i njohin dymbėdhjetė imamė, i fundit prej tyre Muhammed bin Hasan Askerij, Mehdiu. Pėr ata ai ishte imami i pagabuar, i cili u zhduk nė njė shpellė nėntokėsore para 1200 vjetėsh. E vėrteta ėshtė se babai i tij i supozuar vdiq pa i lindur asnjė fėmijė. Pėr kėtė arsye u shkruan vargjet vijuese:

    Kurrė nuk ndodhi lindja e atij nė shpellė,

    Pėr tė cilin folėt me injorancė. Ajo nuk ndodhi!

    Sa i pėrket Mehdiut abasit, babai i tij, kalifi Ebu Xhafer Mensur, ia kishte lėnė emrin Muhammed. Ai pastaj i dha titullin Mehdi, sepse ai po ndeshej me problemin e Mehdiut tė ashtuquajtur nga ehlu bejti. Ai ishte detyruar tė luftojė zjarrin me zjarr. Nė asambletė e tij private ai kishte zakon tė thoshte: "As Mehdiu i ehlu bejtit e as djali im nuk janė Mehdiu i vėrtetė. Ne vetėm po i luftojmė ata me tė njėjtėn gjė qė ata na luftojnė neve." Nė kėtė mėnyrė djali i Ebu Xhafer Mensurit pretendonte se ėshtė Mehdiu nga rivaliteti i tij me njė pretendent tjetėr tė njohur si “zemra e pastėr”.

    Gjatė historisė ka pasur shumė “Mehdia”. Ishte Mehdiu bin Tumart nė Marok, i cili e ndėrtoi kalifatin El-Mehd. Ishte Mehdiu i Sudanit, Muhammed ose Ahmed bin Abdullah, i cili themeloi lėvizjen mehdi’iste, e cila akoma ekziston si parti politike nė shtet. Ai thoshte se ishte nga familja e tė Dėrguarit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), dhe pretendonte se i zbriste shpallja. Ai gjithashtu thoshte se i Dėrguari (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) i kishte folur dhe i kishte thėnė se ju jeni Mehdiu. Shumė njerėz e pasuan atė.

    Duhet tė pranojmė se pati disa tė mira nga lėvizja, sepse ajo luajti rol nė ēlirimin e Sudanit nga kolonialistėt.

    Kanė qenė njė numėr i Mehdive, tė cilėt kurrė nuk u bėnė tė njohur. Ibėn Tejmijje shkroi: "Unė njoh mė tepėr se njė shejh nė kohėn tonė, tė cilėt pretendojnė se janė Mehdiu. Disa nga ata ndoshta mund tė inspirohen me kėto ide derisa janė zgjuar, por ky ėshtė njė inspirim nga shejtanėt.”

    Ibėn Haxher Askalani nė librin e tij qė pėrmbledh biografinė e njerėzve tė njohur tė shekullit tetė hixhrik, e pėrmend njė lloj tė kėtyre njerėzve: "Gjendja e tij mendore u keqėsua dhe ai filloi tė pretendonte se e shihte Allahun duke zbritur nė qiell dhe se Allahu i fliste atij dhe e lajmėronte se ai ishte Mehdiu."

  14. #14
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Kapitulli i tretė

    Disa komente tė pėrgjithshme


    Tashmė ne e kemi paraqitur njė pėrzgjedhje tė haditheve qė gjenden lidhur me Mehdiun. Ne gjithashtu kemi diskutuar njė numėr tė ngjarjeve historike qė lidhen drejtpėrdrejt me kėtė ēėshtje. Tani, nė pėrfundim, ne do tė ofrojmė disa komente lidhur me atė qė kemi prezantuar.

    Komenti i parė

    Ne mund ta vėrejmė lehtė se dėshpėrimi i papėrmbajtur i bėn njerėzit tė kėrkojnė shpėtim. Bile edhe nėse zgjidhja ėshtė imagjinare, ajo u jep diēka pėr t’u kapur dhe pėrqendruar pėrballė dėshtimeve tė tyre tė mėdha dhe shpresave tė liga. Pėr kėtė arsye mehdi'izmi ėshtė aq mbizotėrues te shi’itėt. Ata gjithmonė kanė qenė minoritet, dhe nė pjesėn mė tė madhe forca politike ishte nė duar tė Ehlu Sunetit. Ata ndiheshin tė tjetėrsuar dhe tė lėnė anash. Udhėheqėsit e tyre ishin larg nga qendrat e ndikimit dhe vendimmarrjes, kėshtu qė ata i zėvendėsuan kėto tė meta duke u siguruar pasuesve tė tyre koncepte qė do tė mbronin shpirtin e tyre dhe do tė fortifikonin vendosmėrinė e tyre.

    Kjo ndoshta ka qenė diēka thjesht psikologjike, sepse, ndonėse ishte dredhi e qėllimshme e disave, tė tjerėt mund tė jenė magjepsur me kėto ide sa qė ata aktualisht u besuan atyre dhe i pėrhapėn ato te tė tjerėt me bindje tė vėrtetė. Njerėzit tjerė do tė ishin tė gatshėm t’i pranonin idetė e tilla, pasi qė ata u prezantoheshin atyre me njė sinqeritet, seriozitet dhe ndershmėri tė dukshme. Ata gjithashtu do ta trashėgonin entuziazmin e kėtyre tė parėve.

    Mehdi’izmi u siguronte shi’itėve, tė cilėt nuk kishin shans tė fitonin fuqi politike njė shfrim tė ndjenjave. Ata i nxitėn shumė revolta, por tė gjitha dėshtuan. Njė diskutim i kėtyre revoltave dhe rezultateve pėrfundimtare tė tyre mund tė gjenden nė librin e Asfehanit “Maktu Talibin”.

    Nė tė njėjtėn mėnyrė, disa njerėz nga Ehlu Suneti, nė raste kur rrethanat u sollėn dėshpėrim, i marrin kėto ide si mjete shpėtimi. Kur spanjollėt i nxorėn muslimanėt nga Spanja, disa muslimanė filluan tė thonė se Mehdiu ėshtė paraqitur. Ata e prisnin atė, duke besuar se kur tė vjen, ai do t’u siguronte fitore kundėr spanjollėve.

    E njėjta mund tė thuhet pėr disa vėllezėr nė Kavkaz, tė cilėt besonin se shejh Mensur, i cili e udhėhoqi njė nga lėvizjet ēlirimtare para kohės sė shejh Shamil, do tė kthehej pėrsėri dhe do ta udhėhiqte xhihadin.

    Kurdėt janė njė popull, tė cilėt padyshim kanė pėrjetuar vuajtje tė hidhura nė shumė shtete dhe gjatė historisė sė tyre, me pėrjashtim historik tė kohės sė sundimit tė Salahudin Ejubit dhe pasardhėsve tė tij. Si pasojė, shumė kurdė kanė besuar se njėri prej udhėheqėsve tė tyre, Hasan bin Ali, do tė kthehej.

    Ndjenjat e frustrimit mund tė vijnė pas njė dėshtimi nė ndonjė pėrpjekje kryesore ose nė thyerjen e shpresave qė lidhen mė tė. Kjo mund tė jetė njė pėrpjekje nė luftė ose ndonjė lėvizje tjetėr nė tė cilėn njerėzit i kanė varur shpresat dhe e drejtojnė shikimin si mėnyrė pėr tė dalė nga dėshpėrimi i tyre. Kur tė dėshtojnė pėrpjekjet e tilla dhe shpresat tė pėrplasen pėr tokė, ata bėhen tė demoralizuar dhe bien nė dėshpėrim. Ata mund tė gjejnė shpėtim nė pritje pėr dikė.

    Mė sė miri pėr Umetin islam ėshtė qė tė mos i varin shpresat e tyre nė njė pėrpjeke specifike. Arena pėr punė islame ėshtė shumė mė e gjerė se sa tė kufizohemi nė njė nismė ose tjetėr. Nėse disa pėrpjekje dėshtojnė, tė tjerat do tė kenė sukses. Nė kėtė mėnyrė, zemrat e njerėzve mund tė jenė tė pastra nga frustrimi dhe dėshpėrimi shkatėrrues. Shpartallimi, dėshtimi dhe frustrimi sigurojnė ambient ideal qė idetė mehdi’iste tė pėrhapen sidomos nė mes tė atyre tė cilėt nuk posedojnė njė plan pozitiv tė veprimit, i cili mund t’i pėrmbush ato dhe t’i kanalizojė energjitė e tyre.

    Dėshpėrimi shpesh e shpie njeriun tė besojė se puna ėshtė jo e frytshme dhe se zgjidhja e problemeve qė ata i pėrballojnė janė larg arritjes sė pėrpjekjeve njerėzore. Ata nuk shohin rrugė tjetėr pėr tė dalė nga kjo, pėrveē intervenimit hyjnor tė njė natyre tė mrekullueshme, intervenimit qė vjen nė formėn e Mehdiut, i dėrguar pėr ta si ndihmė hyjnore pėr t’i shkaktuar dėme tė rėnda dhe pėr ta shkatėrruar armikun e tyre. Ai do t’i bashkojė muslimanėt dhe do t’i shuajė pėrēarjet e tyre.

    Kur ne i pėrqafojmė idetė e tilla, ne arsyetojmė veten pėr mosbėrjen e ndonjė pune serioze dhe tė frytshme. Ne bėhemi tė vetėkėnaqur derisa ne presim Mehdiun. Ndjenjat e tilla, sipas mendimit tim, dalin nga kombinimi i dy sėmundjeve shpirtėrore.

    E para ėshtė qėndrimi disfatist qė mund tė ndikojė njė grup tė njerėzve bile edhe njė komb tė tėrin, kur shpresat tė cilat i kanė ushqyer nė diēka tė veēantė janė avulluar. Kjo ėshtė arsyeja qė kurdoherė qė vdes njė “Mehdi”, njerėzit i transferojnė shpresat e tyre nė njė tjetėr, ose pretendojnė se ai nuk ka vdekur, ose se ai do tė kthehet njė ditė.

    Sėmundja e dytė ėshtė tė djegurit pėr ndryshim radikal dhe tė plotė dhe pakėnaqėsia me diēka qė ėshtė e ngadalshme. Kjo ėshtė njė dėshtim, i cili nuk merr parasysh rregullin hyjnor nė krijim. Gjithashtu ėshtė njė dėshtim nė tė kuptuarit e vlerės sė reformės graduale ose reformės sė pjesėrishme. Njerėz tė tillė ėndėrrojnė se e gjithė padrejtėsia qė mbizotėron rreth botės mund tė largohet me njė lėvizje tė syrit. Megjithatė, ne duhet tė besojmė se Allahu e ka fuqinė tė ndryshojė ēfarėdo qė dėshiron.

    Me njė mbyllje syri, para se tė hapet pėrsėri,

    Allahu e ndėrron njė situatė nė tjetrėn.

    Mirėpo, Allahu ka vendosur njė rregull hyjnor pėr ndryshim dhe reformė, pėr tė cilėn na ka urdhėruar tė punojmė. Pėr kėtė arsye Allahu thotė:

    “Allahu nuk e prish (ndryshon) gjendjen e njė populli (nuk ua largon tė mirat) pėrderisa ata ta ndryshojnė veten e tyre.” (Rra’d 11)

    Ka disa qė ėndėrrojnė pėr njė zgjidhje universale pėr t’i dhėnė fund problemeve tė tyre. Problemi i tyre ėshtė se ata dėshirojnė e gjithė kjo tė ndodhė brenda jetės sė tyre. Ideja se mbjellja e njė fidani qė ata dhe fėmijėt e tyre, pastaj do ta rrisin, derisa ata mundohen dhe presin rezultatet, ėshtė diēka qė e shtrinė vendosmėrinė e tyre matanė kufijve. Ata nuk po presin pėr frytet e pėrpjekjeve dhe mundit tė tyre, por pėr diēka qė nuk kėrkon pėrpjeke nga ata me pėrjashtim tė pritjes dhe ėndėrrimit.

    Mund tė vėrehet se njerėzit, tė cilėt angazhohen nė punė produktive si ndihma ndaj tė tjerėve, mėsimi i njerėzve, thirrja e tyre nė Islam dhe reforma e efektshme – njerėz tė cilėt kanė projekte, objektiva dhe aktivitete tė cilat fokusojnė vėmendjet, energjitė dhe shpresat e tyre – nuk ndikohen nga idetė mehdi’iste. Arsyeja ėshtė se puna produktive me tė cilėn janė angazhuar i mbush jetėt e tyre dhe u sjell kėnaqėsi. Vėrtet ata nuk kanė nevojė pėr mbėshtetje mendore pėr t’i pėrkrahur. Nėse njė ditė arrin njė njeri i tillė, ata me gatishmėri u bashkohen tė tjerėve nė pėrkrahjen e tij. Nė tė njėjtėn kohė, ata nuk varen me ardhjen njė ndodhie tė tillė, e as nuk i ndalin pėrpjekjet e tyre duke pritur qė kjo tė ndodhė.

    Sa i pėrket atyre qė i varin shpresat e tyre nė objektiva tė largėta dhe tė paarritshme derisa nė tė njėjtėn kohė nuk bėjnė pėrpjekje ta sjellin atė mė afėr realizimit, por vetėm ulen dhe presin, njerėzit e tillė shpesh i shikojnė pėrpjekjet e tė tjerėve me pėrqeshje. Ata pyesin: “Ēfarė mendoni se mund tė bėni? A mund t’i ktheni prapa erėrat ose vėrshimet shkatėrruese me duart tuaja tė vogla?”

    Njerėzit e tillė nuk shohin zgjidhje tjetėr pėrveē ndryshimit radikal dhe tė plotė dhe njė ndryshim i tillė mund tė vijė vetėm nė duart e njeriut tė pritur.

    Pėr kėtė arsye pretendimet mehdi’iste janė bėrė nė atmosfera tė tensionit dhe krizave dhe nė kohėn e ndryshimeve tė mėdha shoqėrore e politike. Tė gjitha ato lėvizje mehdi’iste ndodhėn nė kohėn kur njerėzit, sidomos rinia ndihej e kurthuar, kur nuk gjetėn shpėtim tjetėr pos t’u kthehen kėtyre ideve.

    Ne gjithashtu duhet ta vėrejmė se mehdi’izmi gjatė gjithė historisė ka qenė i lidhur me shi’itėt, ndėrkaq sot ne shohim njė kthim tė papritur tė kėtij trendi. Shi’itėt, historia e tė cilėve ka qenė histori e pritjes dhe jo e aktivitetit, vetė shi’itėt tė cilėt kishin prodhuar shumė “Mehdia” dhe kishin thėnė se xhumaja, xhihadi dhe shumė punė tjera nuk janė tė vlefshme derisa tė arrijė Mehdiu – tani kanė marrė mėsim dhe i kanė reformuar idetė e tyre lidhur me pritjen e Mehdiut. Ata nuk e kanė hedhur poshtė idenė. Shumica e tyre ende besojnė nė imamin e pritur, por ata gjetėn alternativa ndaj pritjes. Ata kanė filluar tė punojnė, tė planifikojnė dhe tė arrijnė rezultate. Pėr shkak tė kėtij ndryshimi, ata kanė themeluar kombe. Ata kanė formuar parti dhe organizata politike. Mediet dhe aktivitetet e tyre janė ta pashoq sot. Nė tė njėjtėn kohė, Ehlu Suneti kanė filluar tė bisedojnė gjatė nė mėnyrė tė mėrzitshme pėr Mehdiun dhe se si e presin nė parapėrgatitje, duke spekuluar se kush ėshtė ai.

    Ky ėshtė njė prapėsim shumė i ēuditshėm nė mendim. Rinia e Ehlu Sunetit duhet tė ndalet dhe tė shqyrtojė se janė duke e vėnė veten nė njė gjendje shumė tė vėshtirė. Ata po drejtohen nė gjendjen e njėjtė prej tė cilės tė tjerėve iu ėshtė dashur tė dalin. Asgjė e mirė nuk mund tė thuhet pėr kėtė trend, sidomos kur historia na tregon se sa i rrezikshėm dhe shkatėrrues ėshtė ai.

    Komenti i dytė

    Janė dy lloje tė personave, tė cilėt pretendojnė se janė Mehdiu. Lloji i parė ėshtė ai, i cili e di se po gėnjen. Ai ka dalė t’i mashtrojė njerėzit, pėr t’i kthyer ata nė pasues tė tij dhe pėr t’i shfrytėzuar ata. Nėse e shikojmė shtetin fatimit, ne shohim se ai ishte ndėrtuar mbi njė pretendim tė tillė. E njėjta mund tė thuhet pėr El Mehd, dinastia e themeluar nga “Mehdiu” Ibėn Tumart. Kėta njerėz e ngritėn flamurin e tyre pėr qėllime politike dhe fitime materiale dhe ata e arritėn atė qė e synuan. Pretendentėt tė tjerė, tė cilėt kishin qėllime tė ngjashme nuk ishin aq fatlum nė synimet e tyre.

    Lloji tjetėr i personit qė vjen me kėtė pretendim ėshtė njeriu i hutuar dhe imagjinon se vėrtet ėshtė Mehdiu. Njerėz tė tillė janė tė sėmurė, siē thotė Ibėn Haxheri: "Ata kanė njė gjendje tė keqėsuar mendore". Kjo situatė mund tė kuptohet mirė nga psikologjia bashkėkohore. Ka njerėz qė janė tė ērregulluar mendėrisht ose kanė personalitet tė plasaritur.

    Disa njerėz pretendojnė se janė Isau (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) ose Mehdiu, ose dikush tjetėr mė i rėndėsishėm se kėta tė dy.

    Komenti i tretė

    Mbitheksimi i ēėshtjeve ėshtė formė e devijimit, bile edhe kur ėshtė fjala pėr njė ēėshtje legjitime. Ta marrim shembull caktimin e njė imami qė t’u prijė muslimanėve. Nuk ka asnjė mosmarrėveshje mbi kėtė ēėshtje, pėrveē mendimit tė pazakontė qė kanė el-Asamm. Sa i pėrket pjesės tjetėr tė muslimanėve – dhe tė gjithė Ehlu Sunetit pa pėrjashtim – caktimi i njė imami shihet si nevojė dhe domosdoshmėri fetare.

    Megjithatė, shi’itėt e teprojnė nė kėtė ēėshtje, duke e bėrė atė vijė kufindarėse nė mes tyre dhe ēdokujt tjetėr. Ata kanė ndėrtuar mbi tė njė ndėrtesė ideologjike imponuese. Kur ju i lexoni librat e tyre dhe i konsideroni principet e tyre, duket sikur toka dhe krejt universi ėshtė krijuar pėr nder tė imamėve, sidomos imamatet e Ali bin Ebu Talibit dhe pasardhėsve tė tyre. Ata e bėjnė tė duket sikur kėta imamė janė ata, tė cilėt e mbajnė ekzistencėn dhe se jeta e ahiretit buron nga ta dhe ėshtė pėr ta. Ata pėrshkruhen si lidershipi i vėrtetė pėr popullin dhe burimi i vetėm i reformės pėr njerėzimin. Mbrojta e besimit arrihet vetėm pėrmes tyre. Ka edhe shumė lidhje shkakore qė ata ua atribuojnė imamėve tė tyre, pėrveē atyre tė cilat i pėrmendėm dhe tė gjitha kėto deklarata bėhen pa ofruar prova dhe dėshmi pėr t’i mbėshtetur ato.

    Ehlu Suneti duhet ta kuptojė faktin se mbitheksimi i ndonjė ēėshtjeje mund tė jetė formė e devijimit. Po, ju duhet tė besoni nė njė ēėshtje qė ėshtė legjitime, por nė tė njėjtėn mėnyrė ju duhet t'i jepni theksin legjitim, pėr tė mos e fryrė atė jashtė proporcionit e as pėr tė mos e anashkaluar. Ky parim vlen pėr ēėshtjen e Mehdiut. Disa njerėz shkojnė aq larg sa qė mohojnė hadithet pėr Mehdiun. Ata e bėjnė kėtė pėr shkak tė mėnyrave tė shumta qė ideja e Mehdiut ėshtė abuzuar gjatė historisė, duke menduar se mohimi i ekzistencės sė tij mund t'i jepte fund problemit. Ndonėse, nganjėherė arsyeja e mohimit tė tyre ėshtė pėr shkak tė mungesės sė njohjes sė Sunetit. Ky ėshtė njė ekstrem. Pastaj ka disa, tė cilėt e pėrqafojnė idenė e mehdi’izmit me njė forcė dhe zell tė tepėrt sa qė ajo i shkatėrron ata. Ata janė nė gabim tė njėjtė si tė tjerėt qė e mohojnė Mehdiun.

    E njėjta mund tė thuhet pėr ndonjė ēėshtje tjetėr tė adhurimit. Nėse dikush shkon nė ekstrem nga frika prej Allahut, ai mund tė pėrfundojė nė gabim si havarixhėt. Nė anėn tjetėr, shpresa e tepruar pėr falje nga Allahu mund ta sjellė njeriun nė gabimet e murxhiave. Dashuria e tepėrt mund tė ēojė nė gabimet e sufinjve. Kjo ėshtė e vėrtetė pėr tė gjitha principet islame. Ne duhet t'u besojmė atyre dhe t'ua japim peshimin e duhur, duke mos zmadhuar rėndėsinė e tyre ose neglizhuar ato. Ky ėshtė njė koncept shumė i rėndėsishėm.

    Kjo ėshtė pjesė e mesit tė zgjedhur qė pėrmendet nė Kur’an, Allahu thotė: “Dhe ashtu (siē ju udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur).” (Bekare, 143)

    Ky mes i zgjedhur ėshtė tė pasurit maturi, as tė mos shkohet nė ekstrem e as tė mos largohemi krejt. Kur i shqyrtojmė ēėshtjet pėr tė cilat pėrēahen muslimanėt, pa marrė parasysh se a ėshtė fjala pėr muslimanėt nė pėrgjithėsi ose pėr punonjėsit dhe organizatat islame nė veēanti, ne shohim se shkaku i mospajtimeve tė tilla ėshtė pėrvetėsimi i njė pozite ekstreme ose tjetėr.

    Njė grup shkon nė ekstrem nė ēėshtjen e qeverisė islame, aq shumė sa qė ata i akuzojnė qeveritė islame pėr mosbesim, duke i futur nė njė thes edhe dijetarėt dhe qytetarėt tė cilėt janė tė kėnaqur me ta. Pastaj ka tė tjerė tė cilėt e lėnė anash kėtė ēėshtje tė njėjtė dhe e ulin rėndėsinė e saj, duke thėnė pa asnjė argument nga Allahu se njerėzit janė tė lirė ta udhėheqin veten me ēfarėdo ligji ose sistemi politik qė ata e shohin tė shėndoshė. Kėta njerėz janė aq tė tepėrt nė neglizhencėn e tyre pėr kėto ēėshtje sa edhe ata tė cilėt i ndihmojnė ata.

    Pastaj janė ata tė mesmit, tė cilėt i japin ēdo ēėshtje vendin e vet legjitim dhe konsideratėn e duhur, duke iu shmangur tė gjitha ekstremeve. Allahu thotė: “Allahu ēdo gjėje ia ka caktuar kohėn (afatin).” (Talakė, 3)

    Komenti i katėrt

    Islami siguron njė alternativė tė fuqishme nė vend tė pritjes dhe ata qė janė tė zėnė me ēėshtjen e Mehdiut dhe pritjen e tij nė pėrgjithėsi nuk e vėrejnė kėtė. Ky ėshtė principi i ripėrtėritjes qė gjendet nė hadithin e transmetuar nga Ebu Hurejra: "Allahu i dėrgon kėtij Umeti nė fillim tė ēdo shekulli ata qė ripėrtėrijnė fenė".[11]

    Ky ėshtė njė hadith autentik qė gėzon pranim tė gjerė nė mesin e muslimanėve. Ēėshtja e ripėrtėritjes ėshtė koncept legjitim islam dhe ėshtė pranuar nga dijetarėt mė eminent. Ebu Bekri u angazhua nė ripėrtėritje pas vdekjes sė tė Dėrguarit (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), duke i kthyer njerėzit nė tė vėrtetėn dhe duke i luftuar felėshuesit. Umer bin Abdulaziz u angazhua nė ripėrtėritje me reformimin e tij tė emevitėve. Shafiu, Ahmedi dhe dijetarėt tjerė e kryen kėtė detyrė gjatė kohės sė tyre. Tė gjithė kėta njerėz bėn ripėrtėritje nė vendin e ndikimit tė tyre.

    Kjo ėshtė ēėshtja qė vėrtet mund t'i reformojė rrethanat e popujve dhe bile t’i inspirojė ata tė marrin pjesė nė reformėn e tyre. Arsyeja pėr kėtė ėshtė se ripėrtėritja nuk ėshtė diēka qė pret ardhjen e ndonjė individi si Mehdiu., ajo ėshtė detyrė e ēdo muslimani. I Dėrguari i Allahut tha: "Atė tė cilėt e ripėrtėrijnė fenė." Kjo ėshtė njė deklaratė e pėrgjithshme, qė nuk i drejtohet ndonjė individi ose grupi tė veēantė. Ai pėrfshinė shumė njerėz qė punojnė nė sfera tė ndryshme tė jetės. Kush mundet qė vetė t'i ripėrtėrijė tė gjitha aspektet e Islamit qė kanė tė bėjnė me shumė fusha tė jetės, duke pėrfshirė arsimin, punėn, ekonominė dhe mediet? Kjo nuk mund tė arrihet nga ndonjė individ ose madje grup i individėve. Njė ripėrtėritje e tillė gjithėpėrfshirėse kėrkon njė numėr shumė tė madh tė njerėzve.

    Madje edhe kur kjo tė ndodhė, Umeti islam gjithmonė do tė kėrkojė mė tepėr reforma dhe ripėrtėritje tė vazhdueshme. Pėr kėtė arsyeje i Dėrguari i Allahut e pėrmendi grupin e mbėshtetur nga Allahu, i cili do tė mbetet i qėndrueshėm me urdhrin e Allahut dhe as nuk do tė dėmtohet nga ata qė i braktisin e as nga ata qė janė kundėr tyre derisa tė vjen vendimi i Allahut. Brenga e kėtij grupi ėshtė reforma dhe ripėrtėritja. Disa nga ata angazhohen nė arsim, disa nė reformė ekonomike, disa nė punė tė da’vetit, disa nė pėrpjekje humanitare. Ne kemi nevojė ta nxjerrim Umetin islam, rininė e tij dhe popujt e tij tė ndryshėm, nga dėshpėrimi nė tė cilin kanė rėnė. Kjo ėshtė njė pėrgjegjėsi qė duhet ta ndajmė tė gjithė.

    Pėrfundimi

    Unė dėshiroj tė pėrfundoj me katėr pika:

    1. Ne duhet tė nxisim dialog pėr ēėshtjet kryesore me tė cilat ballafaqohen muslimanėt sot. Ne duhet tė zhvillojmė te njerėzit tanė dhe te rinia jonė aftėsinė pėr tė dėgjuar. Kjo vlen sidomos pėr udhėheqėsit tanė, qoftė intelektualėt ose politikanėt. Sepse, kur njerėzit e dinė se po u vihet veshi, ajo largon njė pjesė tė pakėnaqėsisė nga zemrat e tyre. Ajo u hap rrugė tė mirėkuptimit, negociatave dhe shkėmbimeve tė mendimeve. Kjo e mbron unitetin e muslimanėve dhe energjitė e rinisė. Ajo i drejton energjitė e tyre ndaj detyrės sė rėndėsishme tė konfrontimit tė rreziqeve qė i rrethojnė ata.

    2. Ne duhet t'i inkurajojmė institucionet tona intelektuale pėr t'u angazhuar nė thirrje tė njerėzve nė Islam, arsim dhe punė humanitare. Ne duhet t'i inkurajojmė ata qė t'i shfrytėzojnė mediet. Duhet tė mbėshteten gjithashtu edhe organizatat tona bamirėse dhe pėrpjekjet tjera humanitare. Ne duhet ta largojmė dėshpėrimin dhe frustrimin qė po i mundon muslimanėt, sepse dėshpėrimi nuk sjellė asgjė tė mirė. Ajo mund tė sjellė vetėm dėm duke i vėnė njerėzit nė njė qėndrim disfatist.

    3. Ne duhet tė sigurojmė mundėsi qė rinia jonė muslimane tė jetoj jetė tė denjė e tė respektueshme. Varfėria dhe papunėsia i shndėrron ata nė lėndė djegėse pėr ēfarėdo ideologjie devijuese qė vjen si pasojė e tyre.

    4. Ne duhet tė ruajmė Umetin islam nga rreziqet e mendimeve devijuese dhe shthurjes morale. Nuk ka dyshim se kėta faktorė kanė fuqinė tė nxisin njė reagim me pasoja tė mėdha negative. Ne kemi filluar tė shohim ne mediet arabe dhe nė internet dhe faqet e bisedave, njerėz tė cilėt flasin keq pėr Allahun dhe e mohojnė madhėshtinė dhe madhėrinė e Tij. Nė tė njėjtėn mėnyrė ata shpifin pėr tė Dėrguarin e Allahut (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), duke pėrēmuar atė qė muslimanėt e kanė tė shenjtė dhe duke i pėrdhosur simbolet e Islamit. Ne duhet tė lejojmė dialogun, por dialogu duhet tė qėndrojė brenda kufijve tė vet qė e lejon Islami. Ne nuk duhet t'u japim atyre, tė cilėt janė tė sėmurė dhe moralisht tė shthurur, rastin pėr tė abuzuar Islamin nė njė mėnyrė tė neveritshme dhe vulgare, sepse kjo nganjėherė mund tė shkaktojė reagime tė dhunshme dhe tė jashtėzakonshme. Ėshtė obligim pėr ne qė ta ruajmė Umetin islam nga idetė devijuese dhe tė fėlliqura dhe gjėrave qė mediet, pėrmes televizionit, internetit dhe mėnyrave tjera nė dispozicion tė tyre, po i qarkullojnė nė shoqėritė tona muslimane. Ne duhet ta bėjmė njė pėrpjeke tė madhe pėr ta arritur kėtė.

    E lus Allahun qė t'i jap forcė Islamit dhe muslimanėve dhe tė mbjellė dobėsi tek ata qė e kundėrshtojnė Islamin. Allahu i ndihmoftė muslimanėt kudo qė janė dhe i mbrojt ata nga e keqja e shpirtligut dhe kurthet e tė devijuarve aq kohė sa ekziston dita dhe nata. Allahu na ndihmoftė qė tė flasim fjalė tė vėrteta dhe tė bėjmė punė tė mira. Vėrtet, Ai ka mundėsi pėr ēdo gjė. Paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė Dėrguarin, Muhammedin (Lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!), mbi familjen dhe shokėt e Tij!





    Titulli nė origjinal: Awaiting the Mahdi Covenant or Creed

    Autor: Selman el Audeh

    Marrė nga: www. islamtoday.com

    Publikuar pėr herė tė parė nė shqip nga: www.klubikulturor.com


    Referenca

    ] Sahihu i Buhariut (7046), dhe Sahihu i Muslimit (2269).

    [2] Shėnon Ahmedi nė Musnedin e tij (12981).

    [3] Sahihu i Muslimit (2899).

    [4] Musnedi i Ahmedit dhe Suneni i Ibėn Maxhes (4085).

    [5] Mustedreku i Hakimit (8716).

    [6] Suneni i Ebu Davudit (4285).

    [7] Mustedreku i Hakimit (8572), dhe Musnedi i Ahmedit (22387).

    [8] Suneni i Ebu Davudit (4086).

    [9] Kur njė hadith e transmetojnė njė grup i transmetuesve autentik nė ēdo gjeneratė, atėherė kėtė hadith e quajmė transmetim mutevatir.

    [10] Suneni i Tirmidhiut (2219), dhe suneni i Ebu Davudit (4252).

    [11] Suneni i Ebu Davudit (4291).

  15. #15
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Tregimi pėr dexhallin dhe zbritjen e Isait, alejhi selam, pėr ta vrarė atė

    sipas transmetimit tė Ebu Umames radijallahu anhu, duke ia bashkangjitur edhe transmetimet e vėrteta nga sahabė tjerė








    Pjesa e parė

    Fjala e autorit

    Qėllimi i pėrpilimit tė librit

    Falėnderimi i takon All-llahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga All-llahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon All-llahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut , i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
    يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ حَقَّ تُقَاتِهِ وَلا تَمُوتُنَّ إِلاَّ وَأَنْتُمْ مُسْلِمُونَ
    "O ju qė keni besuar, keni frikė All-llahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" (Ali Imran: 102)
    يَا أَيُّهَا النَّاسُ اتَّقُوا رَبَّكُمْ الَّذِي خَلَقَكُمْ مِنْ نَفْسٍ وَاحِدَةٍ وَخَلَقَ مِنْهَا زَوْجَهَا وَبَثَّ مِنْهُمَا رِجَالاً كَثِيراً وَنِسَاءً وَاتَّقُوا اللَّهَ الَّذِي تَتَسَاءَلُونَ بِهِ وَالأَرْحَامَ إِنَّ اللَّهَ كَانَ عَلَيْكُمْ رَقِيبا
    "O ju njerėz! Keni frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė njeriu dhe nga ai krijoi palėn e tij, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikqyrės mbi ju." (En-Nisa:1)
    يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَقُولُوا قَوْلاً سَدِيداً . يُصْلِحْ لَكُمْ أَعْمَالَكُمْ وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ وَمَنْ يُطِعْ اللَّهَ وَرَسُولَهُ فَقَدْ فَازَ فَوْزاً عَظِيما.ً
    "O ju besimtarė, keni frikė All-llahun dhe thuani fjalė tė drejta. Ai (All-llahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, ua shlyen mėkatet e juaja, e kush respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." (El-Ahzab:70:71)
    Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė - udhėzimi i Muhammedit, sal-lall-llahu 'alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqia janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr...
    Nuk mė ka shkuar asnjėherė mendja se do tė mundem tė ndaj kohė tė veēantė pėr tė shkruar njė studim sikur ky, por kur All-llahu subhanehu ue teala, tė dojė diēka, ia lehtėson edhe shkaqet. Ashtuqė, nė ditėt e para tė Xhumadel Ula nga viti 1393 H, kur isha duke recenzuar librin “el-Fet’hul kebir fi dammiz zijadeti ilel xhamiis sagir” dhe kur bėja ndarjen e tij nė dy libra: “Sahihul xhamiis sagir” dhe “Daiful xhamiis sagir” arrita te hadithi i Ebu Umames radijallahu anhu, nė tė cilin hadith Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, bėn tėrheqjen e vėrejtjes nga dexhalli, e pėrshkruan atė me njė pėrshkrim qė asnjė pejgamber nuk e ka bėrė. Tregon se si Isau, alejhi selam, do ta vretė atė te dera e Ludd-it nė Palestinė, si dhe shumė gjėra tjera qė kanė tė bėjnė rreth Isaut, alejhi selam, dhe dexhallit.
    Duke u bazuar nė metodėn e cenzurės qė ia bėra dy librave tė pėrmendur, mu bė e shmangshme studimi i zinxhirit tė kėtij hadithi dhe vėshtrimi nė tė. Dola me rezultat se zinxhiri i kėtij hadithi ėshtė i dobėt dhe nuk mund tė mbėshtetemi nė tė, veēanėrisht pėr ēėshtje tė besimit sikurse kjo. Por, me vėshtrimin e parė qė ia bėra tekstit tė hadithit, mu bė e qartė se pjesa mė e madhe e hadithit ėshtė sahih dhe i vėrtetuar nė dy Sahihėt si dhe nė librat e tjerė tė sunnetit.
    Mirėpo, pasiqė dihet mirėfilli se vetėm me atė vėshtrim tė shpejtė nuk mund ta vlerėsoj hadithin si tė vėrtetė plotėsisht, e as ta pėrmendi nė librin “sahihul xhamii sagir” , por duhet doemos studim i thellė pėr ēdo paragraf tė tij, bile pėr ēdo fjalė. Duhet tė hulumtohet pėr tė, nė tė gjitha librat e sunetit dhe nė tė gjitha hadithet me atė temė, qė kanė tė bėjnė me Isaun, alejhi selam, dexhallin, All-llahu e mallkoftė dhe me tė dytė nė pėrgjithėsi. Mė pas, t’ia bėjmė njė cenzurė tė gjatė tė gjitha zinxhirėve, ashtu si kemi vepruar nė dy librat tjera: “Silsiletul ehadithi sahiha” dhe “silsiletul ehadithi daife”. Qė nė fund, tė kemi guxim vendosmėrisht tė themi se pjesa mė e madhe e hadithit apo i tėri ėshtė sahih, si dhe ta vendosim nė librat me hadithe tė vėrteta, varėsisht se si do tė pėrfundojė cenzurimi.
    Filluan ambicjet pėr studimin e kėtij hadithi, ēdo rresht me rend, bile fjalė pėr fjale. Pėr ta forcuar ēdo paragraf tė hadithit, kam dhėnė tėrė mundin qė tė gjej hadithe aq sa kam mundur tė gjej, pastaj, tė gjitha ato i kam bėrė tahrixh , duke folur rreth zinxhirėve tė tyre, nga aspekti se a janė tė vėrteta apo tė dobėta, ashtu si na mėsojnė rregullat e shkencės sė hadithit. Sikurse, vlerėsimi i tyre pėr sahih, hasen apo daif si dhe hulumtimi pas haditheve- ndihmėse (mutabeat) dhe haditheve-dėshmi (shevahid) . Gjėra tė cilat na ndihmojnė nė largimin e dobėsisė nga ato paragrafe qė kanė zinxhirė nė vete apo qė kanė ardhur nė hadithin e Ebu Umames, radijallahu anhu, qė do ta pėrmendim nė vijim.
    Pas kėtij studimi tė hollėsishėm mu bė e qartė se ky hadith, me tė gjitha paragrafet – pėrveē pak – ėshtė sahih ligajrihi . Bile shumė nga ato paragrafe janė mutevatir , pėr tė cilat themi prerė se janė tė vėrtetuara nga Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem. Sikurse, paragrafet qė tregojnė pėr daljen e dexhallit me sy tė verbėrt dhe pėr zbritjen e Isaut, alejhi selam pėr ta vrarė atė.
    Shumė e natyrshme ėshtė qė nė ato hadithe qė i kam bėrė tahrixh, tė pėrfitoj shumė gjėra rreth Isaut, alejhi selam dhe dexhallit tė verbėrt, gjėra tė cilat nuk pėrmenden nė hadithin e Ebu Umames radijallahu anhu. E gjithė kjo, pėr shkak se numri i kėtyre hadithėve ka arritur nė tridhjetė hadithe nga mė shumė se njėzet sahabė. Ndonjė hadith qė e transmetojnė ka mė tepėr se njė rrugė (zinxhir), sidomos hadithi i Ebu Hurejres, pėr tė cilin kam gjetur dhjetė rrugė, nė ēdo rrugė kam hasur ndonjėherė nė shtesa dhe dobi qė nuk gjenden nė rrugė tjetėr.
    Mbarova me studimin e kėtij hadithi nė hollėsi, i bėra tahrixh hadithet-dėshmi tė tij dhe e vendova hadithin nė librin tim: “Silsiletul ehadithi sahiha” (nr.2457). Pas kėsaj mė erdhi njė ide e bukur, ishte ajo pėrmbledhja e tė gjitha atyre dobive, e mė pas bashkangjitja e tyre hadithit tė Ebu Umames, nė vendet e pėrshtatshme. Ashtuqė, tė vijė i gjithė hadithi nė njė kontekst. Kėtė metodė e kam pėrdorur edhe nė librin “Haxhetun nebijji sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, kema revaha Xhabir radijallahu anhu”, me dallimin e dukshėm qė ėshtė mes kėtyre haditheve. Libri i pėrmendur, ėshtė i veēantė vetėm pėr hadithet e Xhabirit, pa hadithet e sahabėve tjerė. Kam hulumtuar ēdo transmetim tė hadithit tė tij, ashtuqė ēdo shtesė tė vėrtetė qė ka pasur ia kam bashkangjitur hadithit dhe kėshtu tė vijė nė njė kontekst i tėrė hadithi me transmetim tė Muslimit, nga Ebu Xha’fer el-Bakir, nga Xhabiri radijallahu anhu.
    Ndėrsa, hadithit tė Ebu Umames radijallahu anhu, i kam bashkangjitur ēdo fjali qė ėshtė sahih, por nga sahabėt tjerė, radijallahu anhum, numri i tė cilėve ėshtė mė tepėr se njėzet, sikurse treguam mė parė.
    Ajo ide vazhdimisht vėrtitej nė mendjen time, derisa edhe vendosa, ia bėra vetes obligim qė ky libėr tė shoh dritėn e botimit, pėr shkak tė rėndėsisė sė madhe qė ka. Si dhe, ėshtė mjaft e kėrkuar qė ato hadithe t’ua paraqesim njerėzve nė kėso konteksti tė mrrekullueshėm, ashtuqė ta kenė lehtė pėrfitimin nga ky libėr tė gjithė, pa marrė parasysh shkallėt dhe shkollimin e tyre. Poashtu ua lehtėson arritjen nė dobitė e shumta tė kėtyre haditheve, dobi tė cilat janė tė shpėrndara nėpėr shumė libra, te tė cilat nuk mund tė arrijnė as shumė nga tė specijalizuarit, e lėre mė mė njerėzit e thjeshtė.
    Gjėrat qė mė dhanė kurajo pėr tė, janė kėto:
    1. Dyshimi i madh i shumė njerėzve rreth besimit nė zbritjen e Isaut, alejhi selam, pėr ta vrarė dexhallin. Ky dyshim gjendet te shumė njerėz tė cilėt thirren se kanė dije apo qė thirren se janė davetxhi nė rrugė tė All-llahut subhanehu ue teala, e tė mos flasim pėr ata intelektualė tė cilėt nuk kanė kurrfarė dije islame, si dhe pėr njerėzit e thjeshtė. Saqė, jam bindur se shumė nga tė diplomuarit e univerzitetit Az’har bėjnė pjesė nė ata qė dyshojnė rreth kėsaj – e ndoshta edhe mohojnė, – kėtė e kam kuptuar gjatė debatit tim gojor me disa prej tyre, gjatė shikimit nė disa fetva tė tyre dhe nga shpjegimi i disa librave qė kanė bėrė ata.
    Mė i njohur nga ata ėshtė Muhammed Abduhu. Ai pėr hadithin e zbritjes sė Isaut, alejhi selam, herė thotė: Ėshtė hadith ahad! Kėtė e thotė ngase aq di nė kėtė shkencė, por sipas meje, nė kėtė kohė, ai ėshtė prej dijetarėve qė mė sė paku kuptojnė nė kėtė shkencė. E ndonjėherė, zbritjen dhe gjykimin e tij nė tokė e komenton, duke thėnė se ėshtė pėr qėllim triumfi i shpirtit dhe pejgamberllėkut tė tij te njerėzit. Kjo ėshtė pėr shkak tė mėsimeve qė ka bėrė duke thirrur nė mėshirė, dashuri, paqe ... kėtė e tregon Sejjid Reshid Rida nė librin e tij tė tefsirit (3/317); i cili pas kėsaj, edhepse ia refuzoi kėtė duke thėnė: “Hadithet e transmetuara nė kėtė temė, e refuzojnė kėtė mendim”, sėrish u mundua ta arsyetojė duke thėnė: “Ata qė i komentojnė kėshtu kėto hadithe mund tė thonė: Kėto hadithe janė transmetuar sipas kuptimit, e dihet se transmetuesi sipas kuptimit transmeton atė qė ka kuptuar ai. Ai (Muhammed Abduhu), kur ėshtė pyetur pėr dexhallin dhe vrasjen e tij nga Isau, alejhi selam, ka thėnė: Me dexhallin ėshtė pėr qėllim tė kėqijat, bestytnitė dhe rrenat tė cilat do tė largohen kur tė arrihet sheriat nė tokė...”!
    Ėshtė pėr tu ēuditur se kėtė komentim tė gabuar para tij e ka bėrė edhe pretenduesi i pejgamberllėkut Mirza Gulam Ahmed el-Kadijani nga India, gjė tė cilėn e ka pėrsėritur shumė nė broshurat dhe librat e tij. Ēudi, se sa po i pėrngjet ky komentim komentimit tė tij qė ia bėri shumė ajeteve tė Kur’anit, tė cilėve ua ndrronte kuptimin dhe argumetonte me ato se ėshtė pejgamber. Sikurse shembulli i kėtij ajeti:
    وَمُبَشِّراً بِرَسُولٍ يَأْتِي مِنْ بَعْدِي اسْمُهُ أَحْمَدُ
    “...dhe jam pėrgėzues pėr njė tė dėrguar qė do tė vijė pas meje, emri i tė cilit ėshtė Ahmed!” (Saf 6). Ashtuqė, pretendoi se me fjalėn Ahmed nė kėtė ajet ėshtė pėr qėllim vetė ai. Gjėra sikurse kjo, ai ka shumė, qė arrijnė kulminacionin e budallallėkut.
    Kėshtu, vetė Sejjid Reshidi duke ia kundėrshtuar kėto ide nė vend tjetėr tė tefsirit tė tij (6/58) tha: “Ky ka trasuar rrugėn e njėjtė, sikur tė atyre nė Iran, qė pretendojnė se janė Mehdij, sikurse Beha-i dhe Bab-i, tė cilėt me fantazitė e tyre nxirrnin argumente nga Kur’ani pėr t’i pėrkrahur idetė e tyre. Bile, kėso argumente ka nxjerrur edhe prej sures Fatiha! Ai ka shkruar njė libėr-koment pėr surenė Fatiha qė arrinė kulminacionin e budallakisė dhe thotė se ai libėr ėshtė prej mrrekullive (m’uxhizeve) tė tij, dhe se, kjo sure pėrgėzon pėr paraqitjen e tij dhe se ai ėshtė mesihu (mehdiu) i kėtij ummeti!”.
    Sejjid Reshidi mė pas tha: “Me kėtė, kėtij ummeti, ai ka hapur njė derė tė ēuditshme pėr ta keqkomentuar Kur’anin, duke ia shtrembėruar kuptimet e shumė ajeteve nė kuptime tė ēuditshme, tė cilat assesi nuk janė tė vėrteta. Kėta zindik, mexhusė dhe ndihmėsat e tyre janė ata qė kanė vėrė parimet e sekteve tė batinijve, gjėra tė cilat janė pėrhapur edhe te shumė sufij”.
    Them: Ēfarė dallimi ka mes komentimit tė gabuar qė ia bėnė batinijtė dhe kadijanijtė Kur’anit dhe komentimit tė kotė tė Muhammed Abduhusė dhe pasuesit e tij qė ia bėnė haditheve rreth zbritjes sė Isaut dhe dexhallit?! Pse Sejjid Reshidi, rahimehullah, heshti pėr kėtė?! Bile ka shkuar edhe mė tej, duke e arsyetuar se kėto hadithe janė transmetuar sipas kuptimit?! Subhnalla! A thua vallė, se hadithet e vėrteta qė janė komentuar sipas kuptimit duhet tė refuzohen?!
    Shembull, nėse vjen nė shkallė te hadithit mutevatir hadithi se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka ndaluar ngrėnien e mishit tė gomarit tė shtėpisė; ky transmetim, padyshim, ėshtė sipas kuptimit. A thua vallė, se, me ndonjė prej metodave tė te’vilit kanė tė drejtė ta refuzojnė kėtė ndalesė, dhe tė konsiderohet sikurse nuk ka ardhur ndonjė ndalesė sikur kjo?! O Zot! Vėrtetė, ky ėshtė dalaleti i qartė. E lusim All-llahu subhanehu ue teala, tė na ruajė.
    Urdhėro edhe njė prej shembujve tė te’vilit, e cila bela, i ka goditur shumė nga ez’heristėt e kėsaj kohe. Muhammed Fehim Ebu Ubejje nė sqarimin qė ia ka bėrė librit: “Nihajetul bidaje ue nihaje” (1/71) ka thėnė:
    “A thua vallė, Isau, alejhi selam, ende ėshtė gjallė? Dhe se do tė zbresė personalisht nė tokė pėr ta ripėrtrirė thirrjen nė rrugė tė All-llahut? Apo me kėtė ėshtė qėllimi, triumfi i fesė sė vėrtetė dhe ripėrhapja e saj me mundin e njerėzve tė sinqertė, tė cilėt do tė punojnė pėr ta pastruar shoqėrinė njerėzore nga mėkatet dhe tė kėqijat nė pėrgjithėsi? Ka dy mendime (!), dhe qė tė dy mendimet kanė pėrkrahje prej dijetarėve (!).
    Tė njėjtėn gjė e themi edhe pėr dexhallin. A thua vallė, ėshtė person nga gjaku e mishi i cili do ta pėrhapė ērregullimin, do t’u kėrcėnohet njerėzve dhe do tė posedon mjetet e frikėsimit, nxitjes dhe ērregullimit; derisa ta ballafaqojė Isain, alejhi selam, dhe tė vritet? Apo, ai ėshtė vetėm simbol pėr pėrhapjen e tė keqes, shtimin e fitneve dhe humbjes sė nderit. Tė cilės do t’i dalė ballė mirėsia, e njohur me simbolin Isa, alejhi selam, e cila do tė triumfojė, do ta zhdukė tė keqen dhe do t’i drejtojė njerėzit nga e mira, rruga e drejtė dhe feja”.
    Them: Ky ez’herist (Fehimi) nuk mjaftohet vetėm duke i mohuar dhe keqkomentuar tekstet e sunnetit me simbole, gjė qė ėshtė prej metodologjisė sė batinijve mohues, - siē e bėri tė qartė vetė Sejjid Reshid Rida-ja – por, tejkalon kufijtė edhe mė tepėr duke dashur t’i mashtrojė lexuesit se kėtė mendim e paska edhe dikush prej dijetarėve! Realiteti ėshtė se askush, i cili ėshtė i njohur me dije tė hadithit, nuk e ka thėnė atė fjalė. Atė fjalė e kanė thėnė disa nga havarixhėt dhe mu’tezilijtė.
    Kadi Ijadi ka thėnė: “Nė kėto hadithe ka argument pėr ehli sunnetin, se me tė vėrtetė ekziston dexhalli, se ai ėshtė person i caktuar me tė cilin All-llahu subhanehu ue teala, do t’i sprovojė njerėzit dhe do t’i jep fuqi mbinatyrore. Sikurse, ngjallja e tė vdekurit qė ai e ka vrarė (shih paragrafin 17 dhe 18) , shfaqja e fryteve me bollėk, lumenjve, xhenetit, zjarrit, tubimi i thesareve tė tokės rreth tij, urdhėrimi i qiellit pėr shi dhe urdhėrimi i tokės pėr tė mbirė (shih paragrafet 19-21). Tė gjitha kėto ndodhin me lejen e All-llahut subhanehu ue teala, e pastaj do t’ia merr kėtė fuqi, nuk do tė mund tė vras askėnd, do tė bjerė sundimi i tij dhe do ta vrasė Isai, alejhi selam. Kėtė besim e kanė kundėrshtuar disa havarixhė, mu’tezilij dhe xhehmij. Tė cilėt, kanė mohuar ekzistimin e tij dhe i kanė refuzuar hadithet e vėrteta”.
    Them: Kėtė gjė, plotėsisht e ka bėrė ky ez’heristi Fehimi dhe disa mėsues tė tij, duke i pasuar tė parėt e tyre, havarixhėt dhe mu’tezilijtė; dhe sė fundi edhe kadijanitė. Kėtė e bėjnė nė disa metoda, herė duke futur dyshime nė vėrtetėsinė e haditheve, duke supozuar se ato janė hadithe ahad, siē ka bėrė Muhammed Sheltuti nė disa shkrime tė tij, i cili e ka pasuar Muhammed Abduhu-nė – siē treguam - ; e herė duke mohuar apo duke i bėrė te’vil hadithet, siē veproi ky farė Fehimi! Ne fjalinė e tij tė lartėpėrmendur, edhepse vetėm ka bėrė transmetimin e dy mendimeve tė dijetarėve – sipas tij – duke mos e qartėsuar mendimin e tij personal, ne e kundėrshtojmė, sepse me kėtė ka dashur t’ua maskojė dhe dredhojė tė vėrtetėn lexuesve. Poashtu ka dashur qė t’i pregatitė lexuesit psikikisht pėr ta pranuar mendimin qė do ta pėrkrah ai mė vonė. Lexo, se ēka thotė duke e sqaruar kėtė paragraf tė hadithit tė Ebu Umames radijallahu anhu: “Do ta lexojė ēdo besimtar, di apo nuk di tė shkruajė”:
    “Dijetarėt janė ndarė nė mendime pėr kuptimin e ‘shkrimit’ kėtu. A ėshtė pėr qėllim realiteti i shkrimit apo ajo ėshtė alegori pėr shenjat qė aludojnė nė atė person? Ndėrsa, me fjalėn “do ta lexojė” ėshtė pėr qėllim inspirimi i shpirtit tė besimtarit pėr ta parė realitetin e tė keqesė, pa kurrfarė pengese ... si duket ky ėshtė komentimi mė i afėrt dhe mė i shėndoshė”.
    Pra, ky farė Fehimi tha ashtu, duke u bėrė se nuk e di ēka ka thėnė Imam Neveviu kundrejt mendimit tė tij. Ibėn Haxheri nė Fet’hul Bari (13/85) ka thėnė: Imam Neveviu ka thėnė: “E vėrteta, tė cilin mendim e kanė dijetarėt, ėshtė se shkrimi i pėrmendur nė hadith ėshtė shkrim i realtė, tė cilėn e ka bėrė All-llahu shenjė tė prerė pėr gėnjeshtrat e dexhallit. Atė, do t’ia bėjė tė mundshme ta sheh besimtari dhe do ta bėjė tė padukshme pėr jobesimtarin”. Vazhdon Ibėn Haxheri duke thėnė: “Kadi Ijadi ka thėnė se kėtu ka mendime, se disa kanė thėnė: ajo ėshtė alegori pėr shenjėn e daljes sė tij nė skenė, por ky ėshtė mendim i dobėt”.
    Ky Fehimi, jo qė vetėm e pėrkrah kėtė komentim tė gabuar, por pas disa faqeve (fq.118) tregon prerė kėtė mendim. Ai thotė: “Mospajtimi i haditheve rreth vendit tė paraqitjes sė dexhallit ... aludon se me fjalėn dexhall ėshtė pėr qėllim simboli i tė keqesė dhe shtimit tė saj...”.
    Kėtė mendim e ka treguar prerė poashtu nė fillim tė librit tė tij, (nė faqe 6) ka thėnė: “Pastaj, pranuam mendimin se me paraqitjen e Mehdiut dhe zbritjen Isaut, alejhi selam, janė pėr qėllim dy simbole pėr triumfin e mirėsisė ndaj tė keqesė. Ndėrsa, dexhalli ėshtė simbol pėr pėrhapjen e fitneve dhe triumfin e tė keqesė nė njė periudhė kohore...”.
    Them: Ky Fehimi ėshtė kryetar i Delegacionit tė Ez’herit tė Nderuar nė Liban, kėshtu shkruan nėn emrin e tij nė kopertinė tė librit.
    Me sqarimet qė ia ka bėrė librit tė pėrmendur i ka bėrė shumė dėm autorit dhe librit nė njė anė, dhe ka dėmtuar hadithin e Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, nė anė tjetėr. E gjithė kjo aludon nė injorancėn e tij pėr kėtė shkencė! Sepse ai hadithet e vėrteta i konsideron tė dobėta, vetėm pėr shkak se zemra e tij ska mundur t’i pranojė. Kėtė gjest, ky ėshtė i pari qė e ka bėrė. Kėshtu ka bėrė me hadithin e Xhessase-s (fq. 6, 96 dhe 101), tė cilin e transmeton Muslimi; me hadithin e Mehdiut (fq. 37) – duke mos i interesuar se autori i librit , Ibėn Kethiri shumė nga ato hadithe i ka vlerėsuar tė vėrteta (fq. 42 dhe 43). Bile, pėr njė hadith ka thėnė se ėshtė i trilluar, i cili gjendet nė Sahihul Muslim (faqe 58-59)!
    Sa i pėrket dėmit qė ia ka bėrė librit dhe autorit, ėshtė fakti se ai nė brendėsi tė tekstit tė autorit ka vendosur tituj nga vetja e tij, pa informuar pėr kėtė. Disa tituj, janė nė kundėrshtim me metodėn e vetė autorit, i cili ėshtė njė nga imamėt e hadithit, tė cilėt besojnė nė argumentet qė kanė tė bėjnė me shenjat e Kijametit, duke mos ua shtrembėruar kuptimin aspak. Ato imamė nuk veprojnė ashtu si veprojnė mu’tezilijtė dhe bidatxhitė tjerė. Ndėrsa, ky Fehimi, prej sqarimeve tė tij shihet qartė se trason rrugėn e bidatxhive, hap pas hapi. Ja pėr shembull, nė faqen 116, nė brendėsi tė tekstit tė autorit, si e ka vensodur kėtė titull nga vetja e tij:
    “Hadith, i cili ėshtė obligim tė komentohet ndryshe nga ajo qė aludon”
    Kėtė e ka vėnduar mbi hadithin qė e transmeton Muslimi, ku dexhalli do tė vrasė njė besimtar dhe do ta ngjallė atė. (shih paragrafet 17, 18).
    Poashtu njė titull tjetėr, qė e ka vendosur mbi hadithet pėr Ibėn Sajjadin, njė numėr i tė cilėve gjendet nė Sahihul Buhari! Ja titulli (faqe 104):
    “Transmetime tė refuzuara, sepse janė larg mendjes dhe nuk besohet t’i ketė thėnė Resulullahu”
    Sipas Fehimit, duket se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, nuk ka pasur tė drejtė tė flasė pėr ēėshtjet e padukshme (gajbin), tė cilat nuk mund t’ė pranohen nga mendja. Sipas kėsaj, besimi nė gajb nuk ekziston!!
    Pėr hadithin e dėnimit tė atyre qė vizatojnė ka vendosur kėtė titull (2/50):
    “Dėnimi i skulptorėve ditėn e Kijametit”
    Kėto tituj qė i ka shpikur nga vetja e tij, lėre se mohojnė besnikėrinė akademike, por, njėkohėsisht, tregojnė se sa dije ka ky farė Fehimi dhe humbjen konkrete dhe abstrakte tė botuesve tė kėtij libri. Sqarimet e tė cilit e kanė ndėrruar librin krejtėsisht, saqė nuk mund tė themi se ėshtė libėr i Ibėn Kethirit!
    Mirė do tė ishte, sikur ky Fehimi ta kishte ndalur padrejtėsinė e tij ndaj librit kėtu. Por jo, ky e ka kaluar kėtė kufi duke hequr shumė tekste dhe hadithe nga libri, tė cilat nuk i ka parė tė hijshme mendja e tij e madhe! Kėtė e ka treguar ai vetė nė fillim tė librit (fq 5), duke thėnė: “Bile, e pamė tė domosdoshme tė heqim disa transmetime qė i ka vendosur autori nė libėr. Kjo, nga shkaku se ato pėrmbanin aso kuptime qė nuk janė nė pajtim me mendjen e as me fenė”.
    Ai qė i lexon sqarimet e tij nė kėtė libėr – nė shumė faqe tė librit – do ta vėrejė mirė se ai ka hequr ēdo tekst qė ka dashur, por nuk ka treguar se ēka ka hequr. E udhės ėshtė qė lexuesit tė dijnė se ēka ėshtė hequr nga libri, kjo ėshtė besnikėri akademike. E lėre mė, se ai nuk ka pasur tė drejtė tė heqė diēka prej librit.
    Ja p.sh. ai thotė (2/285): “Kėtu kemi hequr disa tekste, prej tė cilave turpėrohet edhe turpi...”
    Mė e ēuditshmja qė kam parė te ky, ėshtė heqja e katėr faqeve tė plota nga libri nė vėllimin e dytė! Faqet 98, 99, 101 dhe 102!
    Unė – vallahi – kam parė lloje tė ndryshme tė atyre qė pretendojnė se janė dijetarė, por nuk kam parė asnjė prej tyre tė ketė padituri, vetėmashtrim dhe guxim sikurse ky farė Fehimi! Po tė mos ishte ashtu si them, atėherė, pashė Zotin, mė thuaj: Si ia lejon ky njeri vetes kėtė sjellje tė shėmtuar dhe kėtė tradhti akademike ndaj librit tė Hafidh Ibėn Kethirit. Duke shtuar tituj nga vetja e tij, duke hequr faqe tė plota nga libri, duke konsiderur hadithet e vėrteta si tė dobėta dhe duke ua prishur kuptimin haditheve nė emėr tė logjikės dhe te’vilit?!
    Nuk e di se si ėshtė mashtruar me tė botuesi i librit?! I cili nė fillim tė librit ka thėnė: “Sa i pėrket shqyrtimit dhe recenzimit tė librit, falėnderojmė All-llahun, i cili na inspiroi qė ato t’ia besojmė dijetarit tė nderuar Muhammed Fehim Ebu Ubejje, njėri nga mėsuesit e Ez’herit tė nderuar, dhe..., dhe... ky dijetar ka dhėnė mund tė konsiderueshėm, pėr ta pastruar librin prej ... gabimeve gjuhėsore, shtembėrimeve tė shumta nė emrat e kolosėve si dhe i ka pėrmirėsuar shumė tekste.
    Ēudi – vallahi – qė ky farė Fehimi tė cilėsohet me kėto cilėsi, ndėrsa nė libėr ka me qindra dėshmi qė aludojnė se atij njeriut aspak nuk i pėrshtaten ato cilėsi! Ai ka prishur shumė tekste si dhe, brenda njė faqe, ka bėrė gabime gjuhėsore dhe shtrembėrime tė shumta! Gjė, e cila aludon se shteti Saudian ka mendim shumė tė mirė nė kėta ez’herista. Kjo ma kujton fjalinė e urtė: “Zogu i vogėl nė vendin tonė shtiret si shqiponjė”.
    Ja disa prej gabimeve qė i kam gjetur nė vėllimin e parė tė librit:
    1. Nė faqen 114: “Do tė zhduket helmi (جُمّةِ - xhummeti) nga ēdo gjė e cila pėrmban helm”. Duhet tė jetė: حمة – hummetu. Pra, me ‘h’ e jo me ‘xh’ dhe nė fund me ‘u’ e jo me ‘i’.
    Kėtė gabim e ka pėrsėritur edhe nė faqen 169, bile ėshtė munduar ta sqarojė, gjė qė aludon se vėrtetė ėshtė gabim akademik. Ka thėnė: “Xhummeti d.m.th. tufa e flokėve nė pjesėn e pėrparme tė kokės. Qėllimi i zhdukjes sė saj, me siguri ėshtė pastrimi i shoqėrisė nga krehjet e ndryshme tė flokėve, gjėra tė cilat krijojnė lidhje mes femrave dhe syve kurreshtarė dhe shpirtėrave epshorė... dhe dihet mirėfilli se fjala ‘ذات جُمّةِ – ēdo tufė e flokėve’ nė kėtė hadith ėshtė cilėsi pėr njė tė cilėsuar qė nuk ekziston...” dhe kėshtu deri nė fund tė gjepurave tė tij!
    Shkurtė: Cenzura dhe sqarimet nė kėtė libėr tregojnė qartė se ky njeri nuk ėshtė kompetent tė recenzojė as ndonjė broshurė tė vogėl prej dijetarėve tė selefit, e lėre mė recensimin e kėtij librit tė madh tė Ibėn Kethirit. Dhe aty, hadithet e vėrteta t’i numėrojė pėr tė dobėta ose tė dobėtat pėr tė vėrteta dhe assesi t’i merr parasysh rregullat e shkencės sė hadithit dhe xherh ue ta’dilit . Poashtu, duke i komentuar ndryshe nga komentimi i dijetarėve.
    Nuk mund ta paramendojė askush se sa i paditur ėshtė ky njeri! Ēka mund tė thotė njė njeri i menēur pėr dikėnd i cili nuk e kupton hadithin i cili flet pėr ata qė do tė hyjnė nė xhenet pa llogari, ku thotė: لا يسترقون – la jesterkune d.m.th. nuk kėrkojnė lexim nga tė tjerėt, pėr shėrim. Ky e ka sqaruar kėshtu (2/66): Nuk spiunojnė me veshėt ... kjo vepėr quhet spiunim me vesh.
    I ngrati Fehim nuk e di se kjo folje ka kuptimin e rukjes (leximit – fryerjes) e jo tė vjedhjes.
    Kthehemi nė temė pėr tė thėnė: Kėto komentime tė shtrembėruara ishin prej shkaqeve mė tė forta qė mė dhanė kurajo pėr paraqitjen e hadithit tė Ebu Umames sėbashku me shtesat prej sahabėve tjerė, nė njė kontekst. Me qėllim, qė secili qė ka sy, ta ketė tė qartė, se ato komentime janė tė pavėrteta dhe nė kundėrshtim me hadithet e vėrteta. Poashtu e vėrejmė se, qėllimi i atyre qė i shtrembėrojnė kuptimet e haditheve ėshtė refuzimi i atyre haditheve dhe refuzimi i besimit nė tė, por me njė metodė mashtruese. Ashtuqė, njerėzit e thjeshtė tė mendojnė se kėta besojnė nė ato gjėra. Por, nė realitet, ata i besojnė vetėm si tekste, ndėrsa e refuzojnė pėrmbajtjen e tyre.
    Vallahi, t’i besosh tekstet sikur simbole apo t’ua ndryshosh kuptimin, kjo ėshtė njė besim i pavlerė i cili nuk bėn kurrfarė dobie tek All-llahu subhanehu ue teala.
    Vallė! Ē’ėshtė dallimi mes atyre qė thirren se janė ehli sunne, tė cilėt i refuzojnė hadithet e vėrteta lidhur me daljen e dexhallit dhe zbritjen e Isait pėr ta vrarė atė, dhe mes besimit tė batinijve dhe sekteve tė humbura, tė cilėt nė shikim tė parė u besojnė teksteve Kur’anore dhe tė sunnetit, por u bėjnė komentime tė cilat pėrfundojnė me kufėr. Sikurse shembulli i atyre qė i mohojnė argumentet lidhur me tė shikimin e All-llahut nė Ahiret, duke thėnė se ėshtė pėr qėllim tė parėt e begative tė All-llahut. Apo, sikurse kadijanitė tė cilėt besojnė – ua merr mendja – nė ajetin:
    وَلَكِنْ رَسُولَ اللَّهِ وَخَاتَمَ النَّبِيِّينَ
    “Ėshtė i dėrguar dhe unazė (vulė) e pejgamberėve”. (Ahzab 40). Por, sėrish thonė se mund tė ketė pejgamber edhe pas Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, sikur qė ishte Mirza Gulam Ahmed el-Kadijani. E nėse ua pėrmend ajetin, ata pėrgjigjen kėshtu: Natyrisht se e besojmė kėtė ajet, por kuptimi i tij nuk ėshtė ashtu si e keni kuptuar ju. Kuptimi i “hatemun nebijjin – unazė e pejgamberėve” d.m.th. stolia e pejgamberėve, sikurqė ėshtė unaza pėr gishtin.
    Pra, a thua, ky besim do t’u bėjė ndonjė dobi tek All-llahu subhanehu ue teala?!
    Andaj, ai besim, i atyre dijetarėve nė hadithet pėr dexhallin dhe Isaun, alejhi selam, nuk do t’u bėjė kurrfarė dobie sepse e kanė komentuar si simbol. Kjo, pėr shkak se vie nė kundėrshtim me mendimin e prerė tė secilit dijetar tė vėrtetė kur i shohin kėto tekste.
    Ka tė tjerė, tė cilėt nuk thonė se i komentojnė kėto hadithe si simbole. Kėta pėrdorin tjetėr metodė. Pėrdorin metodėn e futjes sė dyshimeve nė transmetimin e haditheve, duke thėnė se ato janė hadithe ahad! Prej tyre ėshtė shejh Muhammed Sheltuti. Mė herėt, pata lexuar njė fetva tė tij rreth jetės sė Isait, alejhi selam, nė qiell dhe zbritjes sė tij. Kjo ishte nė revistėn “er-Risale”. Aty pashė ēudira tė mėdha, pashė sesa i paditur ishte ai pėr hadithet qė flasin pėr Isain, alejhi selam. Ēudia mė e madhe ishte supozimi i tij se tė gjitha hadithet pėr kėtė temė janė prej transmetimeve tė Uehb ibėn Munebbih dhe Ka’b el-Ahbar. Kjo mu dukė jo e mirė, pėr shkak se sė pari herė degjoja kėtė. Por, thash nė vete: Ndoshta ka pėr qėllim transmetime tjera, mirėpo shejhu hiperbolizon! Pėr ta vėrtetuar atė, fillova hulumtimin e haditheve rreth zbritjes sė Isait, alejhi selam, nga burimet bazė prej librave tė sunetit, ku transmetohen hadithet me zinxhirė. Sikurse gjashtė librat e njohura dhe tė tjera. Dhe ashtu, tubova njė numėr tė madh hadithesh; me zinxhirė mutavatirė nga mė shumė se katėrdhjetė as’habė. Kėtu mė ndodhi ēudia mė e madhe, kur nuk vėrejta nė asnjė zinxhir pėrmendjen e Uehb ibėn Munebbih dhe Ka’b el-Ahbar, bile as nė ato zinxhirė qė ishin tė dobėt. Aty mu bė e qartė se shejhi – All-llahu e faltė – kishte folur nga koka e tij, pa marrur pėr referencė asnjė prej librave tė sunnetit. Atėbotė, shkrova njė shkrim tė gjatė – reagim ndaj fetvasė sė tij. Vendosa qė kėtė shkrim t’ia postoj revistės “er-Risale”, por njėri prej shokėve tanė tė nderuar qė shpesh shkojnė nė Egjipt mė kėshilloi qė mos ta postoj, sepse ata nuk do ta botojnė. Pėr shkak se ėshtė e gjatė fillimisht dhe pėr shkak se shejh Muhammed Sheltuti nė Egjipt ėshtė mbi atė pozitė pėr tė pranuar kritika, sidomos prej dikujt qė nuk ėshtė egjiptjan dhe i panjohur nė mesin e tyre.
    Shoku, pastaj mė tha: Nėse vėrtetė don ta dėrgosh atė shkrim, atėherė shkurtoje sa mė tepėr, pastaj postoje deri te revista, ndoshta e botojnė por, nuk besoj. Kėshtu edhe ndodhi, e bėra shkrimin nė njė faqe e gjysėm dhe ua postova, por nuk e botuan!!
    Pėr t’i bėrė replikė mė tė gjatė atyre qė pėrdorin kėtė metodė ka tjetėr rast. Mjafton pėr replikė pajtimi i dijetarėve tė hadithit se hadithet qė flasin pėr dexhallin dhe zbritjen e Isaut, alejhi selam janė mutevatir. Kėtė mendim e ka Ibėn Kethiri, Ibėn Haxheri etj. Bile, Imam Shevkaniu ka shkruar njė broshurė tė veēantė nė kėtė temė, me titull: “et-Teudih fi tevaturima xhae fil muntedhari ued dexhxhali uel mesih”.
    Unė personalisht, prej kur e kam shkruar shkrimin e lartėpėrmendur, jam bindur se hadithet rreth dexhallit dhe Isait, alejhi selam, janė mutevatir. Zinxhirėt, qė atėbotė i kam pėrmbledhur kanė arritur mė tepėr se katėrdhjetė zinxhirė nga afėr katėrdhjetė as’habė. Ca prej tyre arrijnė kushtin e hadithit sahih dhe shumė prej rrugėve tjera janė tė konsiderueshme. Por, pėr fat tė keq, tani nuk e di ku gjendet ai shkrim, pėr shkak tė shpėrnguljes sė madhe prej njė shtėpije nė tjetėr.
    Mė pas, sėrish u binda se duhet tė filloj me studimin e hadithit, pėr tė cilin po flasim nė kėtė hyrje, pėr hadithin e Ebu Umames radijallahu anhu.
    Urdhėro emrat e sahabėve tė cilėt kanė transmetuar hadithet pėr dexhallin, hadithet e tė cilėve i kam bėrė tahrixh nė kėtė studim. Me vėrejtje se, ato hadithe nuk pėrmbledhin ēdo gjė qė ėshtė transmetuar nė kėtė temė, pėr shkak tė mospėrshtatmėrisė me kėtė studim:
    1. Hisham ibėn Amir
    2. Abdullah ibėn Mugaffel
    3. Hudhejfe ibnul Jeman
    4. Xhabir ibėn Abdullah
    5. Abdullah ibėn Omer
    6. Enes ibėn Malik
    7. Ebu Hurejre
    8. en-Nevas ibėn Sem’an
    9. Nufejr ibėn Malik
    10. Ajshe
    11. Ummu Seleme
    12. Disa shokė tė Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem,
    13. Ubadetu ibėn Samit
    14. Abdullah ibėn Abbas
    15. Ebu Bekrete eth-Thekafij
    16. Njėri prej shokėve tė Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem,
    17. Sefineja, shėrėbtorja e Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem,
    18. Ebu Seid el-Hudrij
    19. Fatime bint Kajs
    20. Ummu Shurejk
    21. Abdullah ibėn Mes’ud
    22. Abdullah ibėn Amėr
    Ka edhe as’habė tjerė nga tė cilėt janė transmetuar hadithe rreth dexhallit me zinxhir qė mund tė mirren parasysh si hadithe-dėshmi:
    23. Ebu Umame
    24. Sa’d ibėn Ebi Vekkas
    25. Abdullah ibėn Magnem
    26. Esma’ bint Jezid el-Ensarije
    27. Mihxhen ibėn Edra’
    28. Uthman ibėn Ebil As
    29. Semure ibėn Xhundub
    30. Muxhemma ibėn Xharije
    31. Esma’ bint Umejs

    Tani, urdhėro emrat e sahabėve qė transmetojnė zbritjen e Isait, alejhi selam:
    1. Abdullah ibėn Mugaffel
    2. Ebu Hurejre
    3. en-Nevas ibėn Sem’an
    4. Nufejr ibėn Malik
    5. Ajshe
    6. Xhabir ibėn Abdullah
    7. Ebu Hurejre
    8. Hudhejfe ibėn Esid
    9. Abdullah ibėn Amėr
    Ndėrsa, kėto janė emrat e sahabėve nga tė cilėt kanė transmetuar hadithe rreth zbritjes sė Isait me zinxhir qė mund tė mirren parasysh si hadithe-dėshmi:
    10. Ebu Umame el-Bahilij
    11. Disa shokė tė Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem,
    12. Semure
    13. Hudhejfe ibnul Jeman
    14. Muxhemma ibėn Xharije el-Ensarij
    Kjo pėrmendje e shpejtė e zinxhirėve tė haditheve pėr dexhallin dhe Isain, alejhi selam, dhe e transmetuesve nga as’habėt e sinqertė, e bėn tė qartė pėr secilin qė ka sy se ky hadith ėshtė mutevatir. Secili qė dyshon nė kėtė gjė, ai ka dyshime nė tėrė fenė, - apo mė sė paku – ėshtė nė rrezik tė bijė nė atė dyshim, sepse ky njeri, tekstet qė janė mutevatir – sikur Kur’ani dhe disa hadithe - shumė lehtė mund t’i mohojė duke u bazuar nė te’vil. Ndėrsa, tekstet qė nuk janė mutevatir, shumė lehtė mund tė ndodhė qė t’i mohojė, duke u bazuar nė metodėn e dyshimit, se janė tė transmetuara nga Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem.
    Nga kėtu, e kuptojmė se tė gjithė muslimanėt, nėse fenė e tyre, nuk e mėsojnė prej dijetarėve, pasues tė hadithit, imani i tyre do tė jetė nė rrezik. Kėta dijetarė e dinė mė sė miri se ēka ka thėnė apo jo i dėrguari. Kėta dijetarė mė sė miri i kuptojnė fjalėt dhe qėllimet e tij. Pėr shkak se kėto gjėra, ata i kanė pėrfituar nga Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, nėpėrmjet metodave shkencore tė vėrteta, pa tė cilat metoda assesi nuk mund tė mėsohet feja. Pa ato shkenca feja do tė ishte vetėm epsh i pasuar.
    Kjo ėshtė sėmundja e madhe, qė sot e ka pėrfshirė botėn Islame. Nga ajo ka shpėtuar vetėm grupi i ndihmuar, tė cilėt i ka pėrgėzuar Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, nė shumė hadithe mutevatir. Ai ka thėnė: “Ēdoherė nė ummetin tim, do tė ketė njė grup, i cili do tė luftojė nė rrugė tė drejtė, fitimtar ndaj atyre qė kundėrshtojnė dhe kėshtu derisa i fundi i tyre ta vretė dexhallin”.
    Them: Kjo qė e pėrmendėm rreth metodologjisė tė dyshimtėve, besoj se ėshtė shkaku pse Omeri radijallahu anhu, dhe sahabė tjerė ishin shumė tė vrazhdė me ata qė e pėrgėnjeshtronin daljen e dexhallit. Me zinxhir tė vėrtetė, Jusuf ibėn Mehrani transmeton nga Ibėn Abbasi radijallahu anhuma, i cili thotė: Kam dėgjuar Omerin radijallahu anhu, nė minber duke thėnė: “Nė mes jush do tė paraqiten njerėz tė cilėt do ta pėrgėnjeshtrojnė dėnimin me gurėzim dhe do ta pėrgėnjeshtrojnė daljen e dexhallit, lindjen e diellit nga perėndimi, dėnimin nė varr, shefatin dhe nuk do tė besojnė se do tė ketė njerėz tė cilėt do tė nxirren prej xhehenemit pasiqė tė jenė djegur. Po t’i takoja unė do t’i kisha vrarė, ashtu si i ka vrarė All-llahu popujt Ad dhe Themud”.
    E ka transmetuar ed-Dani nė librin “el-Fiten” (dorėshkrim 23/2) dhe Ahmedi (1/23) shkurtimisht. Me zinxhir hasen.
    Gjėja e dytė e cila mė frymėzoi nė pėrpilimin e kėtij libri ėshtė se njerėzit – tė gjithė – pėrveē dikujt, nuk janė duke folur aspak rreth daljes sė dexhallit dhe zbritjes sė Isait, alejhi selam. Kjo pėrputhet me hadithin nė “Zevaid musnedi Ahmed” nga Rashid ibėn Sa’di, thotė: “Kur u ēlirua vendi Istahar, dikush tha: Ka dalur dexhalli! Aty erdhi Sa’b ibėn Xhuthame dhe u tha: Sikur ju mos tė kishit folur pėr dexhallin, unė do t’u tregoja se e kam dėgjuar Resulullahun sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, duke thėnė: “Dexhalli nuk do tė del pėrderisa njerėzit nuk hutohen nga tė pėrmendurit e tij dhe derisa imamėt tė mos e braktisin pėrmendjen e tij nėpėr minbere”.
    Ky hadith, sot, pėrshtatet shumė me imamėt e xhamive, tė cilėt krejtėsisht e kanė braktisur pėrmendjen e dexhallit nėpėr ligjeratat e tyre, tė cilėt janė njerėz tė veēantė. Vallė, ēka mund tė themi pėr njerėzit e thjeshtė?!
    All-llahu subhanehu ue teala, me urtėsinė e Tij pėr ēdo gjė ka bėrė shkak. Unė, nuk dyshoj se shkaku i kėsaj braktisjeje tė dukshme – edhepse Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka pasur njė kujdes tė madh ndaj kėsaj, siē do ta vėresh nė fillim tė tregimit – ėshtė dyshimi i disa dijetarėve nė hadithet qė flasin pėr dexhallin. Herė dyshojnė nė vėrtetimin e vetė haditheve – siē treguam – e herė nė domethėnien e tyre.
    Ashtuqė, ishte obligim qė dijetarėt ta kryejnė obligimin e tyre dhe t’ua bėjnė tė qartė muslimanėve se ēka ka treguar Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, pėr dexhallin dhe si Isau, alejhi selam, do ta vrasė atė. Por, kėtė obligim duhet kryer me tė njėjtėn metodė, me tė cilėn ummeti i mėson tė gjitha dispozitat e fesė, duke filluar nga besimi e deri te ibadetet, marrėdhėniet ndėrnjerėzore, sjelljet etj. Pra, me metodėn e pranimit tė mėsimeve nga hadithet.
    Me kėtė metodė, i japim fund kėtij problemi. Atėherė, njerėzit, do ta pėrmendin dexhallin dhe sprovat e tij, do t’i mėsojnė shkaqet pėr t’u mbrojtur nga ai dhe nuk mashtrohen me shtrembėrimet dhe sprovat e tij. Tė cilat sprova, vetėm besimtari i vėrtetė beson se do tė ndodhin nga dexhalli, ky besimtar assesi nuk dyshon nė ndonjė fjalė tė Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem. Sepse ky besimtar e di, se All-llahu subhanehu ue teala, robėrve tė Tij u ēon ēfarėdo sprova do Ai.
    وَرَبُّكَ يَخْلُقُ مَا يَشَاءُ وَيَخْتَارُ مَا كَانَ لَهُمْ الْخِيَرَةُ سُبْحَانَ اللَّهِ وَتَعَالَى عَمَّا يُشْرِكُونَ
    “Zoti yt krijon ēka tė dojė dhe zgjedh kė tė dojė, atyre nuk u takon zgjedhja. I pastėr dhe i lartė ėshtė All-llahu nga ēka i pėrshkruajnė pėr shok”. (el-Kasas 68).
    Kur besimtari ėshtė i bindur nė kėto gjėra, atėherė do t’i veprojė shkaqet tė cilat e mbrojnė nga ato sprova. Ato shkaqe janė:
    1. Tė luturit e shumtė All-llahun subhanehu ue teala, pėr mbrojtje nga e keqja e sprovės sė tij, sidomos nė uljen e fundit nė namaz. Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Kur tė mbaron dikush prej juve teshehhudin le tė kėrkojė mbrojtje prej All-llahut nga katėr gjėra, le tė thotė: O Zot, kėrkoj mbrojtje nga Ti prej dėnimit tė xhehenemit, prej dėnimit nė varr, prej sprovave tė jetės dhe vdekjes dhe prej sprovės sė keqe tė dexhallit”.
    Si dhe nė dy Sahihėt dhe libra tjerė ėshtė vėrtetuar prej Ajshes radijallahu anh, dhe shumė sahabėve se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, kėrkonte mbrojtje nga sprova e dexhallit.
    Saqė ka dhėnė urdhėr tė pėrgjithshėm pėr tė kėrkuar mbrojtje nga dexhalli. Nė hadithin qė e transmeton Zejd ibėn Thabiti qėndron: “Derisa Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, njėherė, rrinte mbi mushkėn e tij, nė njė kopsht tė fisit beni Nexhxhar, papritmas mushka u tremb dhe gati se e rrėzoi. Aty pamė katėr-pesė apo gjashtė varre. Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, pyeti: Kush e di se kush ėshtė i varrosur kėtu? Njėri tha: Unė. Tha: Kur kanė vdekur kėta? Tha: Kanė vdekur duke qenė mushrikė (nė njė transmetim: nė kohėn e injorancės). Tha: “Njerėzit sprovohen nė varre. Sikur tė mos i kishit ikur varrimit, do ta lutja All-llahun t’ua bėjė tė mundshme dėgjimin e dėnimit tė varrit, tė cilin unė e dėgjoj.” Pastaj u kthye kah ne dhe tha: “Kėrkoni strehim tek All-llahu nga dėnimi i zjarrit”, thanė: Kėrkojmė strehim tek All-llahu nga dėnimi i zjarrit. Tha: “Kėrkoni strehim tek All-llahu nga dėnimi i varrit”, thanė: Kėrkojmė strehim tek All-llahu nga dėnimi i varrit. Tha: “Kėrkoni strehim tek All-llahu nga fitnet e dukshme dhe tė padukshme”, thanė: Kėrkojmė strehim tek All-llahu nga fitnet e dukshme dhe tė padukshme. Tha: “Kėrkoni strehim tek All-llahu nga sprova e dexhallit”, thanė: Kėrkojmė strehim tek All-llahu nga sprova e dexhallit.
    2. Memorizimi i dhjetė ajeteve tė para tė sures el-Kehf.
    Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Kush i mėson pėrmendėsh dhjetė ajetet e para tė sures el-kehf, do tė ketė mburojė nga dexhalli”. Transmeton Muslimi dhe tė tjerė nga Ebu Derdaja.
    3. Tė largohet nga dexhalli dhe tė mos ballafaqohet me tė. Pėrveē nėse e ndien veten tė sigurtė se nuk mund t’i ndodhė gjė, pėr shkak tė mbėshtetjes qė ka nė All-llahun subhanehu ue teala, dhe pėr shkak tė dijes qė ka rreth shenjave tė tij, tė cilat i ka treguar Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem. Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Kush dėgjon se ėshtė paraqitur dexhalli, le tė largohet, se vallahi, dikush duke menduar se ėshtė besimtar i fortė, i afrohet, por do ta pasojė atė, pėr shkak tė dyshimeve qė do t’i futen”.
    E transmeton Ahmedi dhe tė tjerė nga Imran ibėn Husajni.
    4. Tė banojė nė Mekė apo Medinė, sepse ato janė hareme dhe tė sigurta nga ai. Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė:
    “Do tė vijė dexhalli, do ta shkelė tokėn, pėrveē Mekės e Medinės, do t’i afrohet Medinės, por nė ēdo dalje tė Medinės do tė takojė rreshta tė melekėve”. Transmetojnė Buhariu, Muslimi dhe tė tjerė nga Enes ibėn Maliku radijallahu anhu.
    Njėjtė, sikur kėto qytete janė edhe Mesxhidul Aksa dhe Turi, siē vijon nė paragrafin 24 – nga konteksti.
    Por, dije se banimi nė kėto vende ėshtė mbrojtje nga dexhalli pėr ata njerėz tė cilėt jetojnė nė to si besimtar tė mirė dhe si respektues tė urdhėrave tė All-llahut subhanehu ue teala. Ndėrsa, thjeshtė, banimi nė ato vende duke qenė larg moralit tė besimtarit nuk e mbron assesi nga dexhalli. Do tė vijon nė paragrafet 25 – nga hadithi i Ebu Umames dhe 30 – nga konteksti , se dexhalli – mallkimi i All-llahut qoftė mbi tė – kur do t’i afrohet Medinės dhe do ta pengojnė melekėt nga hyrja, aty do tė ndodhin tri dridhje tė forta nė Medinė, ashtuqė nuk do tė mbetet asnjė dyftyrėsh apo dyftyrėshe pa dalur tek ai (dexhalli).
    Ata munafikė – ndoshta edhe vetėm me nifak vepror – nuk do tė kenė dobi pse banojnė nė Medinė. Ata do tė dalin tek ai dhe do tė bėhen prej pasuesve tė tij, sikurse jehuditė. Dhe e kundėrta, ata qė do tė jenė prej besimtarėve tė vėrtetė nė atė vend, edhepse do tė jenė tė mbrojtur nga dexhalli, do tė ketė prej tyre qė do ta sfidojnė dexhallin dhe do t’i thonė nė sy: “Ky ėshtė dexhalli pėr tė cilin na ka treguar Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem...” siē vijon nė paragrafin 31 nga konteksti.
    Me rėndėsi ėshtė imani dhe puna e mirė, ky ėshtė shkaku mė i madh pėr shpėtim, ndėrsa banimi nė Medinė apo nė tjetėr vend ėshtė shkak dytėsor. Ai i cili nuk nxjerr nė praktikė shkakun kryesor, shkaku tjetėr nuk do t’u bėjė dobi.
    Nė kėtė ka aluduar edhe porosia e Resulullahut, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, drejtuar njeriut qė e pyeti rreth hixhretit: “Mjerė pėr ty, ēėshtja e hixhretit ėshtė gjė e madhe! A posedon deve ti? Tha: Po. Tha: A ia jep zeqatin? Tha: Po. Tha: Puno pra, aty ku je, se All-llahu nuk t’i humbė veprat”.
    Sa bukur ėshtė ajo qė transmeton Imam Maliku nė el-Muvetta’ (2/235) nga Jahja ibėn Seidi se Ebu Derdaja i kishte shkruar Selman el-Farisiut nė letėr: “Eja nė vend tė shenjtė (d.m.th. Sham). Selmani ia ktheu: “Toka nuk e shenjtėron askėnd, puna ėshtė ajo qė e shenjtėron njeriun”.
    E vėrtetė ėshtė ajo qė tha All-llahu subhanehu ue teala:
    وَقُلْ اعْمَلُوا فَسَيَرَى اللَّهُ عَمَلَكُمْ وَرَسُولُهُ وَالْمُؤْمِنُونَ وَسَتُرَدُّونَ إِلَى عَالِمِ الْغَيْبِ وَالشَّهَادَةِ فَيُنَبِّئُكُمْ بِمَا كُنتُمْ تَعْمَلُونَ.
    “Dhe thuaj: “Veproni, All-llahu do ta shohė veprėn tuaj, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt, e mė vonė do tė ktheheni te njohėsi i tė fshehtės dhe tė dukshmes, e do t'ju njoftojė pėr atė qė vepruat”. (Teube 105).
    Andaj, nuk ėshtė e lejuar qė muslimanėt tė mos punojnė dhe tė mos mundohen pėr tė formuar shtet Islam; duke pritur se ajo do tė ndodhė kur tė paraqitet Mehdiu dhe tė zbresė Isai, alejhi selam. Duke humbur shpresė apo duke fantazuar se kjo nuk mund tė ndodhė para ardhjes sė tyre! Ky logjikim ėshtė i pabazė dhe dėshprim i parakohshėm. Askund nuk ka thėnė All-llahu subhanehu ue teala, se vetėm nė kohėn e tyre do tė mund tė kthehet Islami dhe tė mbisundojė tokėn. Pra, ekziston mundėsia qė kjo tė realizohet edhe para ardhjes sė tyre, nėse muslimanėt punojnė nė atė drejtim. All-llahu subhanehu ue teala, ka thėnė:
    إِنْ تَنصُرُوا اللَّهَ يَنصُرْكُمْ وَيُثَبِّتْ أَقْدَامَكُمْ
    “nėse ju ndihmoni Allahun (fenė), Ai ju ndihmon juve dhe u forcon kėmbėt tuaja”. (Muhammed 7). Dhe ka thėnė:
    وَلَيَنصُرَنَّ اللَّهُ مَنْ يَنصُرُهُ إِنَّ اللَّهَ لَقَوِيٌّ عَزِيزٌ
    “E Allahu patjetėr do ta ndihmojė atė qė ndihmon rrugėn e Tij, se Allahu ėshtė shumė i Fuqishėm dhe gjithnjė Triumfues”. (Haxh 40).
    Shumė muslimanė fantazuan dhe u mbėshtetėn nė ardhjen e Mehdiut dhe Isait, alejhimes selam dhe nuk punojnė qė Islami ta arrijė krenarinė. E kjo, ishte prej shkaqeve kryesore qė shumė profesorė dhe mendimtarė Islam bashkėkohorė i mohuan hadithet qė flasin nė atė temė – edhepse ato hadithe janė tė shumtė dhe mutevatir - . Por, kjo ėshtė gabim nga dy aspekte:
    I pari: Se edhe vetė ata iu bashkangjitėn asaj fantazie, duke thėnė se burimi i kėtij logjikimi ėshtė nga ato hadithe, pėrndryshe nuk do t’i kishin mohuar.
    I dyti: Se nuk kanė ditur se si ta shėrojnė dhe largojnė kėtė fantazi tė gabuar? Gjė e cila, bėhet duke i pohuar hadithet dhe duke i larguar kuptimet e gabuara rreth tyre.
    Shembulli i tyre ėshtė sikurse shembulli i atyre qė kanė mohuar besimin nė kader (caktim). Sepse disa besimtarė tė thjeshtė kuptuan se njerėzit janė tė detyruar nė ēdo gjė, ata nuk mund tė zgjedhin ēka tė duan. Pasiqė ky kuptim natyrisht se ėshtė i gabuar, mohuesit e kaderit (kaderijtė) shpejtuan qė ta mohojnė kėtė. Por sėbashku me kėtė ata e mohuan kaderin nė pėrgjithėsi duke menduar – bashkė me ata nė fillim – se kjo aludon nė detyrim tė njeriut pėr ēdo gjė. Pra, fillimisht u pajtuan me ata njerėz nė kuptimin e shtrembėt pėr kaderin, e pastaj ia shtuan edhe njė gabim tjetėr – duke ikur nga i pari, normalisht – e mohuan kaderin nė pėrgjithėsi. E sikur tė mos ishin pajtuar me ata njerėz nė kuptimin e parė, nuk do tė arrinin deri te mohimi i kaderit!
    Kėshtu, kanė vepruar edhe ata profesorė dhe mendimtarė. Kur panė se si muslimanėt – pėrveē njė numri tė vogėl – janė mbėshtetur nė hadithet e Mehdiut dhe Isait, ata shpejtuan nė mohimin e atyre haditheve qė t’i shpėtojnė muslimanėt nga kjo mbėshtetje e gabuar! Dhe nuk arritėn asgjė. As qė arritėn t’i shpėtojnė muslimanėt nga kjo fatkeqėsi e as qė vetė ishin nė rrugė tė drejtė, sepse i mohuan hadithet e vėrteta.
    Por, realiteti ėshtė se kėta mohues, tė cilėt nuk i kuptojnė ashtu si duhet hadithet e Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, dhe pastaj nxitojnė pėr t’i mohuar, me qėllim qė tė shpėtojnė, kėta kanė rėnė nė dy fatkeqėsi: fatkeqėsia e kuptimit tė shtrembėrt dhe fatkeqėsia e mohimit tė argumentit! Mirėpo kėta e dinin se ai kuptim ėshtė i gabuar, dhe pėr atė shkak mohuan argumentin nga i cili ka dalur ai kuptim!
    E kundėrta ndodhė te njerėzit e thjeshtė: kėta nuk e mohojnė argumentin edhepse e kuptojnė gabimisht. Te tė dy palėt ka hak dhe ka tė kotė. E udhės ėshtė qė tė mirret vetėm haku, ndėrsa tė refuzohet e kota nga tė dy palėt. Pra, pohimi i argumenteve duke mos i kuptuar gabimisht.
    Shembulli i kėtyre dhe atyre ėshtė sikurse shembulli i mu’tezilive nė njė anė dhe shembulli i el-mushebbihe nė anėn tjetėr. Mu’ tezilijtė ua ndėrruan kuptimin ajeteve dhe haditheve qė flasin pėr cilėsitė e All-llahut deri nė atė gradė sa i mohuan plotėsisht. Ajo qė i shtyri ta bėjnė kėtė ishte ikja nga rėnia nė pėrngjasim, ku kishin rėnė el-mushebbihe. Por, realiteti ėshtė se vetė mu’tezilijtė e bėnė tė njėjtin gabim sikurse el-mushebbihe, pasiqė prej atyre ajeteve dhe haditheve kuptonin pėrngjasimin. Ajo qė i ndau nga el-mushebbihe ishte se kėta e mohuan pėrngjasimin nėpėrmjet te’vilit, gjė qė ėshtė gabim poashtu sikurse pėrngjasimi, sepse ai te’vil rezultoi nė mohimin e cilėsive tė All-llahut, subhanehu ue teala. Ndėrsa, el-mushebbihe nuk e bėnė gabimin e kėtyre, ata u pėrqėndruan nė gabimin e mėparshėm, nė pėrngjasimin e All-llahut me krijesat e Tij.
    Ndėrsa, haku ėshtė bashkimi i tė vėrtetės qė gjendet te kėta dhe te ata, si dhe refuzimi i tė kotės, te kėta dhe ata. Ajo ndodhė duke i pohuar cilėsitė e All-llahut subhanehu ue teala, dhe duke mos i pėrngjasuar me asgjė. All-llahu subhanehu ue teala, ka thėnė: “Atij nuk i pėrngjet asgjė, Ai dėgjon dhe sheh”. (esh-shura 11).
    Kėtė e them edhe lidhur me hadithet pėr zbritjen e Isaut, alejhi selam dhe pėr hadithe tjera poashtu. Obligim ėshtė t’i besojmė ato hadithe dhe t’i refuzojmė kuptimet e shtrembėta lidhur me to, sikurse lėnia e punės dhe mospėrgatitja pėr obligimet e muslimanit nė ēdo vend dhe kohė.
    Kėshtu, ne e bėjmė bashkė hakun qė gjendet te kjo palė dhe ajo, si dhe e refuzojmė tė kotėn nga tė dy palėt. All-llahu na ndihmoftė.

  16. #16
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pjesa e dytė

    Teksti i hadithit tė Ebu Umames, i ndarė nė paragrafe, tė
    cilat kanė arritur nė 49 paragrafe, pastaj tahrixhi i
    hadithit, e mė pas tahrixhi i hollėsishėm i ēdo
    paragrafi. E pas kėsaj emrat e sahabėve
    dhe tabiinėve, hadithet e tė cilėve
    i kam bėrė tahrixh



    Hadithi i Ebu Umames, radijallahu anhu, me tahrixh:
    1. O njerėz! Prej kur All-llahu krijoi pasardhėsit e Ademit, nuk ka patur sprovė mė tė madhe nė tokė, sesa sprova e dexhallit.
    2. Ēdo i dėrguar i All-llahut ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė tij nga dexhalli.
    3. Unė jam pejgamber i fundit, ndėrsa ju jeni ummeti i fundit.
    4. Ai (dexhalli) do tė shfaqet tek ju, padyshim.
    5. Nėse shfaqet duke qenė unė mes jush, atėherė do tė jem mbrojtės pėr ēdo musliman. Por, nėse delė pas meje, atėherė secili duhet tė mbrojė veten. E All-llahu ėshtė zėvendėsi im pėr ēdo musliman.
    6. Ai do tė dalė nga njė vend mes Shamit dhe Irakut dhe do tė bėjė ērregullime djathtas-majtas o robėrit e All-llahut, andaj, pėrqėndrohuni!
    7. Unė do t’ua pėrshkruaj atė, me njė pėrshkrim qė asnjė pejgamber para meje nuk e ka bėrė:
    8. Ai nė fillim do tė thotė: Unė jam pejgamber, nuk ka pejgamber pas meje.
    9. E mė pas do tė thotė: Unė jam Zoti juaj. Por ju dijeni, se Zotin tuaj nuk mund ta shihni para se tė vdisni.
    10. Ai ėshtė i verbėrt nė njė sy, ndėrsa All-llahu i vėrtetė nuk ėshtė i verbėrt.
    11. Ėshtė e shkruar mes dy syve tė tij: Kafir.
    12. Do ta lexojė ēdo besimtar, di apo nuk di tė shkruajė.
    13. Nga sprova e tij ėshtė se ai posedon xhenet dhe zjarr. Por, dijeni: zjarri i tij ėshtė xheneti, ndėrsa xheneti i tij ėshtė zjarri.
    14. Ai qė sprovohet me zjarrin e tij, le tė kėrkojė ndihmė nga All-llahu dhe le t’i lexojė ajetet e para tė sures Kehf.
    15. Atėherė zjarri i bėhet i ftohtė dhe shpėtues, sikurse qė u bė zjarri pėr Ibrahimin.
    16. Nga sprova e tij ėshtė poashtu, t’i thotė dikujt: Ēka thua, nėse unė ta ringjalli babėn tėnd dhe nėnėn tėnde. A do tė dėshmosh se unė jam Zoti yt? Njeriu do tė thotė: Po. Atėherė, dy djaj do tė personifikohen nė formė tė babės dhe nėnės sė tij, dhe do t’i thonė: O biri ynė, shko pas tij, se ėshtė Zoti yt.
    17. Prej sprovave tė tij: tė kapė njė njeri dhe ta vretė.
    18. Pastaj e pretė me sharrė pėrgjysėm derisa ta bėjė nė dy. Pastaj thotė: Shikoni kėtė rob timin, unė tani do ta ringjalli e ai sėrish mendon se ka zot tjetėr. Pastaj, do ta ringjallė ky i keqi dhe do t’i thotė: Kush ėshtė Zoti yt? Thotė: Zoti im ėshtė All-llahu, ti je armik i All-llahut, ti je dexhall. Vallahi, ēėshtjen tėnde, mė tė qartė se sot asnjėherė nuk e kam pasur.
    19. poashtu prej sprovave tė tij ėshtė ta urdhėrojė qiellin tė lėshojė shi, e tė bjerė shiu dhe ta urdhėrojė tokėn tė mbijė.
    20. Poashtu prej sprovave tė tij ėshtė qė kur tė kalojė nė ndonjė vend e banorėt e tij e pėrgėnjeshtrojnė, ēdo kullosė do tė shkatėrrohet.
    21. Poashtu prej sprovave tė tij ėshtė qė kur tė kalojė nė ndonjė vend e banorėt e tij e besojnė, ai e urdhėron qiellin tė lėshojė shi, dhe do tė bie shi, do ta urdhėron tokėn tė mbijė, dhe do tė mbijė. Ashtuqė, atė ditė kafshėt shtėpiake do t’u trashen dhe rriten, do t’u fryhen anėt dhe do t’u mbushen gjinjtė sikurse asnjėherė.
    22. Nuk do tė mbetė gjė nė tokė pa e shkelur dhe sunduar, pėrveē Mekes dhe Medinės.
    23. Nė ēdo hyrje qė do tė mundohet ta kalojė pėr tė hyrė nė ato dy qytete, do ta takojnė melekė me shpata tė nxjerrura nga kėllėfi.
    24. Dhe ashtu, derisa tė arrijė te kodrina e vogėl, te vendi i shėllirtė.
    25. Pastaj, do tė ndodhin nė Medinė tri dridhje tė forta, ashtuqė nuk do tė mbetet asnjė dyftyrėsh apo dyftyrėshe pa dalur tek ai (dexhalli).
    26. Dhe kėshtu, (kėto dridhje) do ta pastrojnė Medinėn, ashtu si e pastron gjyryku dryshkun e hekurit.
    27. Kjo ditė do tė quhet dita e pastrimit.
    28. Ummu Shurejki bija e Ebul Akrit tha: O i dėrguar, po ku do tė jenė arabėt atėbotė? Tha: Atėbotė ata do tė jenė pak.
    29. Shumica e tyre do tė jenė nė Bejtul Makdis.
    30. Udhėheqės (imam) i tyre do tė jetė njė njeri i mirė.
    31. Gjatė kohės kur ky imam do tė dalė pėr t’ua falė njerėzve sabahun, befasi do tė zbresė Isai biri i Merjemes. Imami fillon tė ecė mbrapa me qėllim qė Isai tė dalė imam. Isai i mėshon mes dy shpatullave, dhe i thotė: Ecė para dhe falu, sepse ikameti u thirrė pėr ty. Ashtuqė delė imam.
    32. Pas namazit, thotė Isai: Hapeni derėn, e hapin dhe ja aty dexhalli.
    33. Me tė janė 70 000 jehudij, qė tė gjithė me shpata dhe mantele tė gjelbėrt.
    34. Dexhalli posa ta sheh Isain, do tė fillojė tė shkrihet ashtu si shkrihet kripa nė ujė.
    35. Do tė mundohet tė ikė. Por, Isai, alejhi selam do t’i thotė: Kam pėr tė goditur me njė goditje qė nuk mund t’i ikish assesi.
    36. E pastaj, do ta zė te dera e Ludd-it, nga ana e lindjes, dhe aty do ta vrasė.
    37. Kėshtu, Allahu do ta sjellė triumfin ndaj jehudive. Ēdo gjė pas tė cilės do tė mundohen tė fshehen jehuditė, All-llahu do ta bėjė tė flet, qoftė gurė, dru, mur apo kafshė pėrveē drurit garkade; ai ėshtė prej drunjve tė tyre, ai nuk do tė flet. Ndėrsa, gjėrat tjera do tė thonė: O rob i All-llahut, o musliman, kėtu ka njė jehudi, eja dhe vrite.
    38. Ai do tė qėndrojė katėrdhjetė vjet.
    39. Njė vit sa gjysėm viti, njė vit sa njė muaj, e muaji sa njė javė.
    40. E ditėt tjera sikurse xixat.
    41. Do tė gdhini te njėra derė e qytetit (Medinės), e derisa tė arrini te dera tjetėr do tė vijė mbrėmja.
    42. I thanė: Si do tė falemi nė kėto ditė tė shkurtėra? Tha: Do t’i pėrcaktoni kohėt e namazit ashtu si i pėrcaktoni nė kėto ditė tė gjata, pastaj faluni.
    43. Pastaj, Isau i biri Merjemes, alejhi selam, do tė bėhet bėhet gjykatės dhe udhėheqės i drejtė nė ummetin tim, do ta thejė kryqin, do ta therrė thiun, dhe nuk do ta pranojė xhizjen e as lėmoshėn. Askush nuk do tė nxiton pas deleve e as deveve. Do tė humbet inati dhe urrejtja. Do tė zhduket helmi nga ēdo gjė e cila pėrmban helm, saqė fėmiju futė dorėn nė gojė tė gjarpėrit e nuk do t’i bėjė dėm.
    44. Vajza e vogėl do ta ndjekė luanin, e ai do tė ikė e nuk do ta dėmtojė, ndėrsa, ujku pėr kopenė do tė jetė sikurse qeni rojtar.
    45. Do tė mbushet toka me paqė ashtu si mbushet ena me ujė, fjala do tė jetė njė, do tė adhurohet vetėm All-llahu, luftėrat do tė ndalen dhe kurejshėt do ta marrin sundimin nė dorė. E gjithė toka do tė jetė si njė tryezė e argjendit, qė do tė jep fryte sikurse nė kohėn e Ademit, saqė njė grup njerėzish mund tė hanė nga njė kalavesh rrushi e tė ngopen dhe mund tė hanė nga njė shegė e tė ngopen. Njė dem do tė kushtojė shumė shtrenjtė, ndėrsa kali do tė shitet pėr ca dirhemė.
    46. Thanė: O i dėrguar! Pse kali tė jetė aq lirė? Tha: Nuk shalohet pėr luftė mė.
    47. Thanė: Po pse demi tė jetė shtrenjtė? Tha: Do tė mund ta lėvrojė tėrė tokėn.
    48. Por, para se tė paraqitet dexhalli, do tė jenė tre vite shumė tė rėnda, ku njerėzit do t’i godasė uri e madhe. Nė vitin e parė All-llahu do ta urdhėrojė qiellin tė ndalė njė tė tretėn e shiut dhe do ta urdhėrojė tokėn qė tė ndalė njė tė tretėn e bimėve. Nė vitin e dytė do ta urdhėrojė qiellin qė tė ndalė dy tė tretat e shiut dhe do ta urdhėrojė tokėn qė tė ndalė dy tė tretat e bimėve. Ndėrsa nė vitin e tretė do ta urdhėrojė qiellin qė ta ndalė shiun krejtėsisht, ashtuqė nuk do tė pikojė asnjė pikė, dhe do ta urdhėrojė tokėn qė mos tė mbinė asgjė, ashtuqė nuk do tė mbijė asgjė e gjelbėrt dhe do tė shkatėrrohet ēdo thundror, pėrveē asaj qė do All-llahu ta lė.
    49. I thanė: Ēka do t’i mbajė njerėzit nė jetė, nė atė kohė? Tha: tehlili (tė thėnurit: La ilahe il-lall-llah), tekbiri (Allahu ekber), tesbihu (Subhanalla) dhe tahmidi (elhamdu lil-lah). Kėto fjalė do tė jenė si ushqim pėr ata.

    Tahrixhi i hadithit:
    Kėshtu plotėsisht, hadithin e ka bėrė tahrixh Ibėn Maxhe (2/512-516), ndėrsa er-Rujani shkurtimisht (30/8/2 – 9/2 dhe 10/1) nga Ismail ibėn Rafiė, nga Ebu Zur’a es-Sejbani Jahja ibėn Ebi Amėr, nga Amėr ibėn Abdullah el-Hadrami, nga Ebu Umame el-Bahili, i cili ka thėnė:
    “Na ligjėroi Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, pjesa mė e madhe e ligjėrimit ishte duke na folur rreth dexhallit dhe duke na e tėrhequr vėrejtjen nga ai, na i tha kėto fjalė...” e pėrmendi hadithin plotėsisht.
    Them: Ky ėshtė zinxhir i dobėt. Nga Amėr ibėn Abdullah el-Hadrami nuk ka transmetuar askush pos es-Sejbaniut, tė cilin nuk e vlerėson askush pėr tė plotėbesueshėm (thikah) pos Ibėn Hibbanit (1/185). Pėr kėtė shkak, Ibėn Haxheri pėr atė ka thėnė: Makbul (i pranueshėm).
    Ndėrsa transmetuesi Ismail ibėn Rafiė ka memori tė dobėt.
    Por, atė transmetim nga e njėjta gjeneratė (mutabeah) e ka transmetuar edhe Damreh ibėn Rebia, thotė: Na ka treguar es-Sejbaniu ... hadithi plotėsisht, pėrpos: “Thanė: O i dėrguar! Pse kali tė jetė aq lirė?... e deri nė fund tė hadithit.
    Kėtė transmetim e ka bėrė tahrixh Hanbel ibėn Is’hak esh-Shejbani – djali i mixhės Imam Ahmedit – nė librin “el-Fiten” (dorėshkrim 52/1-53/2);
    Temmami nė “el-Fevaid” (3/37/1 – 38/1); el-Axhur-ri nė “esh-Sheria” (fq.375), por nuk e ka sjellur tekstin e hadithit, ėshtė mjaftuar duke udhėzuar nė hadithin e Nevvasit (i cili vijon);
    Ibėn Ebi asimi nė “es-Sunneh” (nr.391 me cenzurimin tim);
    Abdullah ibėn Ahmedi nė “es-Sunneh” (fq. 138-139);
    Ebu Davudi (2/213);
    Taberaniu nė “el-Mu’xhemul kebir” (8/7645 dhe 25/295/48) dhe
    Ibėn Asakiri nė “et-Tarih” (1/611-614 e botuar)
    Them: Pėr Damre ibėn Rebian, Ibėn Haxheri ka thėnė: i drejtė (saduk), fantazon ngapak.

    Poashtu atė transmetim nga e njėjta gjeneratė (hadith-ndihmės) e ka transmetuar edhe Ataė el-Hurasani nga Jahja, tė njėjtin hadith, pėrveē: “pastaj faluni. Pastaj, Isau i biri Merjemes, alejhi selam, do tė bėhet bėhet gjykatės..." e deri nė fund tė hadithit.
    Kėtė e ka bėrė tahrixh Hakimi (4/536-537) dhe ka thėnė: “I vėrtetė sipas kushteve tė Muslimit”. Nė kėtė e ka pėlqyer Dhehebiu!
    Them: Kjo ėshtė nga iluzionet e tyre, sepse Muslimi nuk ka bėrė tahrixh asnjė hadith tė Amėr el-Hadramiut. Ndėrsa, nga Atau – ibėn Ebi Muslim el-Hurasani – edhepse Muslimi ka transmetuar hadith, prap nuk ka argument, ngase Atau fantazon shumė dhe bėn tedlis, a nė kėtė hadith nuk ka theksuar se e ka dėgjuar hadithin. E si mundet qė ky zinxhir tė jetė i vėrtetė?!

  17. #17
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pjesa e tretė

    Tahrixhi i paragrafeve

    Pjesa mė e madhe e hadithit ėshtė e vėrtetė, ėshtė transmetuar pjesė-pjesė nė hadithe tjera. Pėrpos njė pjesė e vogėl e saj, pėr tė cilėn pjesė nuk kam gjetur hadithe qė dėshmojnė pėr tė apo qė i ndihmojnė. Kėtė do ta vėresh nė vijim.
    Pėr tė qenė ky tahrixh mė i lehtė pėr mua dhe mė i kuptueshėm pėr lexuesin, hadithin e kam ndarė nė paragrafe dhe me numra rendorė. Pra, filloj duke thėnė:

    Paragrafi 1. Ky paragraf gjendet nė disa hadithe:
    Njė: Nga Hisham ibėn Amiri me zinxhir tė plotė, me kėtė tekst:
    “Midis krijimit tė Ademit dhe ndodhisė sė Kijametit nuk do tė ketė krijesė mė tė madhe sesa dexhalli (nė transmetim tjetėr: sprovė mė tė madhe sesa sprova e dexhallit)”.
    E ka transmetuar Muslimi (8/207), Hakimi (4/528) dhe Ahmedi (4/20,21) bile transmetimi tjetėr ėshtė njėri prej dy transmetimeve tė tij, ndėrsa nė esencė ėshtė transmetim i Hakimit, me shtesėn “tek All-llahu”. Pastaj thotė: “Ėshtė hadith sahih sipas kushteve tė Buhariut, por nuk e kanė transmetuar ata dy”.
    Kėshtu ka thėnė, por me siguri ka pasur pėr qėllim transmetimin e dytė. Sepse Muslimi e ka transmetuar kėtė hadith me tekstin qė e pėrmenda. Poashtu edhe ed-Dani e ka transmetuar (176/2 – 177/1) me shtesėn: “Do tė hajė ushqimin dhe do tė ecė nėpėr tregje”.
    Dy: Nga Abdullah ibėn Mugaffel, i cili ka thėnė: Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė:
    “Prej kur All-llahu subhanehu ue teala, krijoi Ademin, nuk ka dėrguar sprovė mė tė madhe sesa sprova e dexhallit. Pėr tė, do tė them diē qė nuk e ka thėnė askush: Ai ushqehet, ka flokė tė dredha, syrin e majtė e ka tė verbėt dhe me njė gungė tė vrazhdė. Do tė mund ta shėrojė tė verbėtin dhe tė lebrosurin. Do tė thotė: Unė jam Zoti juaj! Kush do t’ia kthejė: Zoti im ėshtė All-llahu, ky do tė shpėtojė. E kush ia kthen: Po, ti je zoti im, ky veēse ka rėnė nė sprovė. Ai do tė qėndrojė mes jush aq sa tė dojė All-llahu, e pastaj do tė zbret Isai, alejhi selam, si vėrtetues i sheriatit tė Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, do tė jetė udhėheqės i udhėzuar dhe gjykues i drejtė, si dhe do ta vrasė dexhallin”.
    Hasani thoshte: Mendojmė se kjo do tė jetė nė kohėn e kijametit.
    E ka transmetuar Taberaniu nė “el-Kebir” dhe “el-Evsat” me transmetues tė plotėbesueshėm, edhepse pėr disa nga ata ka divergjencė, por jo e madhe. Ashtu ka thėnė autori i “Mexhmeuz Zevaid” (7/336).
    Pėr fjalinė rreth syrit ka dėshmi nė njė hadith tė Enesit me tekstin: “Dexhalli syrin e majtė e ka tė verbėt dhe me njė gungė tė vrazhdė, midis dy syve tė tij shkruan: Kafir (pabesimtar)”.
    E transmeton Ahmedi (3/115, 201) me zinxhir tė vėrtetė.
    Tre: Nga Hudhejfeja, i cili ka thėnė:
    U pėrmend dexhalli nė prezencė tė Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, e ai tha: “Unė mė sė tepėrmi i kam frikė ndonjė prej sprovave tė juaja sesa sprova e dexhallit, ai qė shpėton nga sprovat para dexhallit, do tė shpėtojė edhe prej sprovės sė dexhallit. Ēdo sprovė, qoftė e madhe apo e vogėl, prej kur ėshtė krijuar dunjaja ėshtė si paraprirje pėr sprovėn e dexhallit.
    E transmetoi Ahmedi (5/389) dhe Ibėn Hibbani (1897).
    Them: Zinxhiri i tij ėshtė sahih, transmetuesit e tij arrijnė gradėn e transmetuesve tė Buhariut dhe Muslimit. Hejthemiu (7/335) ka thėnė: “Transmeton Ahmedi dhe Bezzari, transmetuesit arrijnė gradėn e transmetuesve tė hadithit sahih.”
    Katėr: Nga Xhabir ibėn Abdullahu, hadithi i tij vijon... (fq. 89-90)

    Paragrafi 2. Pėr kėtė paragraf dėshmojnė disa hadithe:
    Njė: Nga Abdullah ibėn Omeri radijallahu anhu, i cili ka thėnė: “Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, u ngrit njėherė pėr tė folur, e lėvdoi All-llahun si meriton pastaj e pėrmendi dexhallin dhe tha: Unė ua tėrheq vėrejtjen nga ai, sepse ēdo pejgamber ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė tij nga dexhalli, [ashtu ka vepruar edhe Nuhi]. Por, unė, lidhur me tė do t’u them diēka qė nuk ia ka thėnė asnjė pejgamber popullit tė vet: [Dijeni] se ai ėshtė i verbėr, ndėrsa All-llahu nuk mund tė jetė i verbėr”.
    Transmetoi Abdurrezaku nė el-Musannef (11/390/20820) dhe nga ai Ahmedi (2/149), Buhariu (13/80-81 nė el-Fet’h, ky tekst ėshtė aty), Muslimi (8/193 ato dy shtesat –midis kllapave – janė aty). Kėshtu e kanė transmetuar edhe Tirmidhiu (2236), Ebu Davudi (4757) dhe Ibėn Mende nė el-Iman (96/2) me zinxhir tė Salim ibėn Abdullahut nga Abdullah ibėn Omeri, si dhe Hatibi nė et-Tarih (7/183-184).
    Ndėrsa nė njė transmetim tė Ahmedit (2/135) dhe Ibėn Mendes (97/1) me zinxhir nga Muhammed ibėn Zejd Ebu Omer ibėn Muhammed, i cili ka thėnė: Abdullahu ka thėnė: me pėrmbajtje sikur tė tekstit tė mėparshėm me kėtė tekst: “Nuk ka pejgamber i cili nuk ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė vet nga dexhalli, Nuhu, alejhi selam, ka vepruar ashtu si dhe tė gjithė pejgamberėt pas tij. Dijeni, shumė gjėra ju nuk mundeni tė dini pėr tė, por njė gjė e dini sigurtė, Zoti juaj nuk ėshtė i verbėr. Dijeni, shumė gjėra ju nuk mundeni tė dini pėr tė, por njė gjė e dini sigurtė, Zoti juaj nuk ėshtė i verbėt.”
    Them: Zinxhiri i tij ėshtė sahih sipas kushteve tė Buhariut dhe Muslimit.
    E ka transmetuar Ibėn Hibbani (1896) dhe Ibėn Mendeh nė et-Teuhid (82/2) me zinxhir tė tretė nga Abdullah ibėn Omeri, me pėrmbajtje sikur tė tekstit tė mėparshėm me kėtė tekst: “Dhe midis syve tė tij ėshtė e shkruar: Kafir, do ta lexojė ēdo besimtar, di apo nuk di tė shkruajė”.
    Zinxhiri i tij ėshtė sahih.
    Poashtu transmeton Buhariu (3440) dhe Muslimi (1/107) me zinxhir tė Nafiut nga Ibėn Omeri nė hadith tė gjatė, ku qėndron: “Dexhalli e ka tė verbėr syrin e djathtė, syri i tij duket si kokėrr rrushi e dalur”.
    Kėtė hadith e kam bėrė tahrixh nė “silsiletul ehadithis sahiha” nr. 1857.

    Dy: Nga Enes ibėn Maliku radijallahu anhu, i cili ka thėnė, Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Ēdo pejgamber ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė vet nga dexhalli i verbėt dhe gėnjeshtar: Ai ėshtė i verbėt, ndėrsa Zoti juaj nuk ėshtė i verbėt. Midis syve tė tij shkruan: K F R, [do ta lexojė ēdo musliman]”.
    E transmeton Buhariu (13/85), Muslimi (8/195), Ebu Davudi (2/213), Tirmidhiu (2246) i cili poashtu e ka vlerėsuar si sahih, Ahmedi (3/103, 173, 276 dhe 290), Hanbeli (dorėshkrim 51/2), Ibėn Huzejme nė “et-Teuhid” (fq. 32) dhe Ibėn Mendeh (97/1), ndėrsa shtesa midis kllapave qėndron te Muslimi, Ahmedi dhe tjerė.
    Lidhur me kėtė, poashtu ka transmetim nga Ebu Seid el-Hudrijju nė “el-Mexhmaė” (7/336-337); nga Esma’ bint Jezid el-Ensarijje (vijon inshaAll-llah, fq. 75-76); nga Ajsheja (vijon shpejt, fq. 59) dhe nga Ummu Seleme (vijon pas hadithit tė Ajshes, fq. 60).

    Paragrafi 3. Ky paragraf ka ardhur pjesė-pjesė nė dy ose mė tepėr hadithe:
    Njė: Nga Ebu Hurejra radijallahu anhu, i cili ka thėnė: Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: (them: e pėrmendi hadithin pėr vlerėn e namazit nė xhaminė e Resulullahut, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) “Unė jam pejgamber i fundit dhe xhamia ime ėshtė xhamia e fundit”.
    Transmeton Muslimi (4/135)
    Hadithe-dėshmi pėr tė ka shumė, sikurse hadithi i njohur drejtuar Alijut radijallahu anhu: “Ti pėr mua je sikur Haruni pėr Musain, por, pas meje nuk ka pejgamber”.
    E transmeton Ahmedi, Dy dijetarėt dhe tė tjerė me zinxhirė tė ndryshėm. Nuk ėshtė rasti pėr t’i pėrmendur tani.

    Dy: Nga Ibėn Abbasi, radijallahu anhuma, se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, ka thėnė: “Ne jemi ummeti i fundit, por tė parit qė do tė mirremi nė llogari. Do tė thuhet: Ku ėshtė ummeti analfabet? Ne jemi tė fundit dhe tė parit”.
    Transmetoi Ibėn Maxhe (2/575).
    Them: Zinxhiri i tij ėshtė sahih, siē ka thėnė edhe el-Buvejsiri nė “ez-Zevaid” (265/1).
    Tre: Nga Muavije ibėn Hajda, i cili ka thėnė: E kam dėgjuar Resulullahun sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, duke thėnė: “Ju keni ardhur pas shtatėdhjetė ummeteve, ju jeni ummeti i fundit por mė i nderuari tek All-llahu subhanehu ue teala”.
    Transmetoi Darimiu (2/313) dhe Ahmedi (5/3, 5).
    Them: Zinxhiri i tij ėshtė hasen, gjendet edhe nė el-Mishkat (6294) me tekst tė pėrafėrt.

    Paragrafi 4. Pėr kėtė paragraf nuk kam gjetur hadith-dėshmi me tė njėjtin tekst. Hadithi i Ebu Hurejres ėshtė mė i afėrmi, i cili thotė: Kam dėgjuar Ebu Kasimin, tė sinqertin e vėrtetuar duke thėnė: “Dexhalli i verbėt, thirrėsi nė dalalet do tė paraqitet nga ana e lindjes, nė kohė kur njerėzit tė jenė ndarė e pėrēarė, brenda 40 ditėve – All-llahu e di sa do tė jenė tė gjata – do tė sundojė aq pjesė tė tokės sa do tė lejojė All-llahu. Besimtarėt, atėherė do tė pėrjetojnė vėshtirėsi tė rėndė, e pastaj do tė zbresė Isai, alejhi selam, dhe do tė dalė imam , kur tė ngritet nga rukuja, do tė thotė: Semiall-llahu limen hamide, All-llahu e vraftė dexhallin dhe fitofshin muslimanėt”. Betohem se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, i sinqerti tha: Kjo ėshtė e vėrtetė, ndėrsa a do tė vijė shpejt, them se ēdo gjė qė vjen, ajo ėshtė shpejt”.
    Hejthemiu (7/349) ka thėnė: “Transmetoi Bezzari dhe transmetuesit e tij arrijnė gradėn e transmetuesve tė librave sahih, pėrveē Alij ibėn Mundhir, i cili poashtu ėshtė i plotėbesueshėm”.
    Hafidh Ibėn Haxheri (13/85) thotė: Zinxhiri i tij ėshtė i mirė.
    Sidoqoftė, hadithet qė flasin rreth daljes sė tij janė tė shumtė, disa prej tyre vijojnė nė vazhdim, por nė to nuk qėndron fjala: “padyshim” apo: “Kjo ėshtė e vėrtetė”. Por, tė gjitha hadithet e dexhallit e vėrtetojnė daljen e tij. Si dhe, fjalėt e Resulullahut sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, tėrėsisht janė tė vėrteta, pavarėsisht se a i thotė ato nė mėnyrė tė prerė apo jo.
    وَمَا يَنْطِقُ عَنْ الْهَوَى . إِنْ هُوَ إِلاَّ وَحْيٌ يُوحَى.
    “Dhe ai nuk flet nga mendja e tij. Ajo nuk ėshtė tjetėr pos shpallje qė i shpallet”. (en-Nexhėm 3-4).
    Po, ed-Dani transmeton nė el-Fiten (141/1) nga Hasan el-Basriu me zinxhir mursel, lidhur me Isain, alejhi selam: “Ai padyshim do tė zbresė, e kur ta shihni, njiheni...”.
    Kėtė hadith e ka bėrė tahrixh Ibėn Hibbani poashtu (1904) nga Salih ibėn Omer, ka thėnė: Na ka treguar Asim ibėn Kulejb nga babai i tij, i cili ka thėnė: Kam dėgjuar Ebu Hurejren duke thėnė: e pėrmendi hadithin, por pa fjalinė: “Betohem se Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem...”.
    Zinxhiri i tij ėshtė sahih.
    Pjesėn qė flet rreth hidhėrimit e transmeton Muslimi (8/194), Ibėn Hibbani (6755) dhe Ahmedi (6/284).

    Paragrafi 5. Pėr kėtė paragraf ka shumė hadithe-dėshmi, ne do tė pėrmendim disa:
    Njė: Nga Nevas ibėn Sem’an, i cili ka thėnė: Njė ditė, Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, e pėrmendi dexhallin, tha se ēėshtja e dexhallit ėshtė e vogėl (ndaj All-llahut) dhe e madhe (pėr njerėzit), derisa se menduam se ėshtė shumė afėr. Ai na tha: “Ka sprova tjera, pėrveē dexhallit, pėr tė cilat kam frikė mė tepėr pėr juve. Nėse delė duke qenė unė mes jush, atėherė, unė do tė jem mbrojtės pėr ēdo musliman. Por, nėse delė pas meje, atėherė secili duhet tė mbrojė veten. E All-llahu ėshtė zėvendėsi im pėr ēdo musliman. Ai ėshtė i ri, me flokė shumė tė dredha dhe syrin e ka si kokėrr tė dalur. Ai i ngjan Abduluzza ibėn Katan-it. Kush e takon atė, le t’ia lexojė ajetet e para tė sures Kehf [sepse ato janė sigurim prej sprovės sė tij]. Ai do tė del nė njė rrugė mes Shamit dhe Irakut, do tė bėjė ērregullime nė tė djathtė e nė tė majtė. Andaj, pėrqėndrohuni o robėr tė All-llahut”.
    Ne thamė: O i dėrguar! Sa kohė ai do tė qėndrojė nė tokė?
    Tha: “Katėrdhjet ditė, njė ditė sa njė vit, njė ditė sa njė muaj, njė dit sa njė javė dhe ditėt tjera sikur ditėt e zakonshme”.
    Thamė: O i dėrguar i All-llahut! Nė ditėn qė ėshtė sa njė vit, a do tė na mjaftojnė namazet e njė dite?
    Tha: “Jo, por ju do ta vlerėsoni me kohė”.
    Thamė: O i dėrguar! Si do tė jetė ērregullimi i tij?
    Tha: Sikurse shiu me erė. Kur tė shkojė te ndonjė grup i njerėzve dhe t’i thėrret pėr t’i besuar, nėse Ata do t’i besojnė dhe i pėrgjigjen thirrjes sė tij, atėherė, ky do ta urdhėrojė qiellin tė lėshojė shi dhe do tė lėshojė, dhe tokėn pėr tė mbirė frytet e do t’i mbijė. Kafshėt do tė ngrysin mė tė rritura, me gji tė mbushur plotė dhe me anė tė fryera.
    Pastaj do tė shkojė te njerėz tjerė dhe do t’i bėjė thirrje pėr t’i besuar, por ata do ta refuzojnė. E pasi tė largohet dexhalli prej tyre, atyre do t’u ndalen tė mirat dhe nuk do t’iu mbesė gjė nga pasuria.
    Do tė kalojė pranė ndonjė gėrmadhe dhe do t’i thotė: Nxirri thesaret e pasurisė, dhe thesaret do tė ngriten pas tij sikurse tufat e bletave.
    Pastaj do tė thėrrasė njė djalosh tė ri, do t’i bjerė me shpatė dhe do ta ndajė dukshėm nė dy pjesė. Pastaj, do ta thirrė sėrish, e ai do tė ngritet i buzėqeshur.
    Nė kėto momente, All-llahu subhanehu ue teala, do tė dėrgojė Isain, alejhi selam, ai do tė zbresė te minarja e bardhė nė lindje tė Damaskut, i veshur me dy palė rrobė dhe me shuplakė tė vėnduar mbi krahėt e dy melekėve. Kur ta lėvizė kokėn, do tė pikojė njė ujė sikurse xhevahir. Ēdo kafir do tė vdesė kur ta nuhatė erėn e frymės sė tij, e ajo erė arrin deri ku arrin shikimi i tij. Do ta kėrkon dexhallin derisa ta takojė te dera e Ludd-it dhe aty do ta vrasė. Pastaj, disa njerėz qė kishin shpėtuar nga sprova e dexhallit, do tė vijnė te Isai, alejhi selam e ai do t’ua fėrkojė fytyrat dhe do t’i pėrgėzoj me gradėt e xhennetit qė i kanė arritur.
    Nė kėto ēaste, All-llahu do t’i shpallė Isait: Unė i nxorra disa krijesa me tė cilat nuk mund tė luftojė askush, andaj mbroji robėrit e Mi, dėrgoji nė vendin Tur.
    Pastaj do tė paraqiten je’xhuxhėt dhe me’xhuxhėt, tė cilėt, do tė zbresin me shpejtėsi nga ēdo bregore. Kur tė parit e tyre do tė kalojnė te liqeni Taberije, do ta pijnė tėrė ujin, e kur tė arrijnė tė fundit do tė thonė: Kėtu njėherė ka pasur ujė.
    Kėshtu, Isai me shokėt e tij do tė kufizohen vetėm nė njė vend, derisa njė kokė e demit (pėr ushqim) do tė jetė mė e dashur pėr ata sesa njėqind dinar tė arit pėr ju, sot. Isai me shokėt e tij do t’i bėjnė lutje All-llahut e All-llahu kundėr je’xhuxhėve dhe me’xhuxhėve do tė dėrgojė krimba. Ashtuqė, shumė shpejtė do tė vdesin tė gjithė. Pas kėsaj, Isai, alejhi selam, me shokėt e tij do tė kthehen nė tokė, por nuk munden tė gjejnė asnjė pėllėmbė toke qė nuk e kishte mbuluar dhjami dhe era e keqe, nga je’xhuxhėt dhe me’xhuxhėt. Pėrsėri, Isau me shokėt e tij do ta lusin All-llahun e All-llahu do tė dėrgojė zogj me qafė tė gjatė, tė cilėt do t’i bartin ato trupa aty ku do All-llahu. Pastaj, All-llahu do tė lėshojė njė shi, i cili do tė depėrtojė nė ēdo vend, dhe kėshtu do tė pastrohet toka, do tė bėhet si pasqyrė. Dhe do t’i thuhet tokės: Nxirri frytet dhe riktheji begatitė e tua. Atėbotė, njė grup njerėz do tė mund tė hanė nga njė shegė dhe tė hynė nėn hije tė lėvozhgės sė saj. Do tė shtohet bereqeti i qumėshtit, saqė qumėshti i njė llahuse nga devetė do t'i mjaftojė disa grupeve njerėz, qumėshti i njė llahuse tė lopėve do t’i mjaftojė njė fisit, ndėrsa qumėshti i njė llahuse tė dhenve do t'i mjaftojė disa familjeve. Duke qenė nė kėto mirėsi, All-llahu do tė dėrgojė njė erė tė lehtė, e cila do t’i kapė prej nėnsjetullave, dhe do tė vdes ēdo mu’min dhe ēdo muslim. Ndėrsa, njerėzit mė tė kėqinj do tė mbesin, tė cilėt do tė bėjnė marrėdhėnie para tė tjerėve, sikurse gomarė. Kėta do ta pėrjetojnė kijametin”.
    Transmeton Muslimi (8/197-198), Ebu Davudi (2/213) (me disa shkurtesa, ndėrsa shtesa midis kllapave ėshtė e tij, me zinxhir tė vėrtetė), Tirmidhiu (2241), Ibėn Maxhe (2/508-512), Axhur-ri nė esh-Sheriah (fq. 376), Ahmedi (4/181-182) Hanbeli (49/1 – 51/1), Ibėn Mendeh nė el-Iman (94/1) dhe Ibėn Asakir (1/606-609).

    Dy: Nga Xhubejr ibėn Nufejr nga babai i tij me zinxhir tė plotė, me tekst tė njėjtė, pėrveē fjalisė: “Thamė: O i dėrguar! Si do tė jetė ērregullimi i tij...”.
    E transmeton Hakimi (4/530-531) dhe ka thėnė: Zinxhiri i tij ėshtė i vėrtetė. Nė kėtė e ka pėlqyer edhe Dhehebiu.
    Them: Ėshtė i vėrtetė, edhe atė sipas kushteve tė Muslimit, transmetuesit janė tė tij dhe tė plotėbesueshėm.
    Ndėrsa Hejthemiu (7/351) ka thėnė: “E transmeton Taberaniu, dhe nė atė zinxhir qėndron Abdullah ibėn Salih, dikush e ka vlerėsuar si tė plotėbesueshėm, por shumė dijetarė e kanė vlerėsuar tė dobėt. Ndėrsa transmetuesit tjerė janė tė plotėbesueshėm”.
    Nė tjetėr rast (7/347-348) e ka pėrmendur hadithin deri te fjalia: “E All-llahu ėshtė zėvendėsi im pėr ēdo musliman” dhe ka thėnė: E ka transmetuar Bezzari, nė atė zinxhir gjendet Abdullah ibėn Salih, shkruesi i Lejthit, i cili ėshtė vlerėsuar si i plotėbesueshėm, por shumė dijetarė e kanė vlerėsuar tė dobėt. Ndėrsa transmetuesit tjerė janė transmetues qė gjenden nė librat e vėrteta.
    Them: Ky hadith, te Hakimi nuk transmetohet me zinxhirin e Abdullah ibėn Salihut. Andaj, hadithi ėshtė i vėrtetė. Falėnderimi i takon All-llahut.

    Tre: Nga Ajsheja radijallahu anha, e cila ka thėnė:
    Hyri Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, dhe mė gjeti duke qajtur. Mė tha: Ē’tė bėri tė qash? Thash: O i dėrguar i All-llahut, mu kujtua dexhallin dhe fillova tė qaj. Resulullahu sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, tha: “Nėse del dexhalli duke qenė unė gjallė, unė mjaftoj kundėr tij. Por, nėse delė pas meje, atėherė dijeni se Zoti juaj nuk ėshtė i verbėt. Ai do tė delė te jehuditė e Esbehanit, pastaj do t’i afrohet Medinės dhe do tė ndalet pėrreth. Atėbotė Medina do tė ketė shtatė hyrje, nė ēdo hyrje do tė jenė dy melekė. Por njerėzit e kėqinj do tė dalin nga Medina pėr t’iu bashkangjitur atij, e pastaj do tė shkojė nė Palestinė, derisa tė arrijė te dera Ludd. Pastaj do tė zbretė Isau, alejhi selam dhe do ta vretė atė. Ndėrsa, Isau, alejhi selam do tė qėndrojė nė tokė edhe katėrdhjet vjet si udhėheqės dhe gjykatės i drejtė”.
    Transmeton Ibėn Hibbani (1905), Ahmedi (6/75), djali i tij nė “es-Sunneh” (fq. 136), Ibėn Mendeh (97/2), dhe ed-Dani (142/2) nga Jahja ibėn Ebi Kethir, i cili ka thėnė: Mė ka treguar el-Hadrami ibėn Lahik se Dhekuani, gjegjėsisht Ebu Salihu e ka lajmėruar se Ajsheja radijallahu anha, ia ka treguar hadithin e lartėpėrmendur.
    Them: Ky zinxhir ėshtė i vėrtetė. Hejthemiu (7/338) ka thėnė: Kėta transmetues gjenden nė librat e vėrteta, pėrveē el-Hadrami ibėn Lahik, i cili poashtu ėshtė i plotėbesueshėm.

    Katėr: Nga Ummu Selemeja, gruaja e Resulullahut, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, e cila ka thėnė:
    Njė natė, mendoja rreth dexhallit e pastaj nuk mė erdhi gjumi. Nė mėngjes, hyra te Resulullahu, sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem, dhe ia tregova rastin, e ai mė tha:
    “Mos u mundo, nėse delė duke qenė unė gjallė, All-llahu do ta bėjė qė unė tė jem mjaft kundėr tij. E nėse delė pas meje, atėherė, All-llahu do ta bėjė qė njerėzit e mirė tė jenė mjaft kundėr tij”, pastaj vazhdoi:
    “Ēdo pejgamber ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė tij nga dexhalli. Edhe unė ua tėrheqi vėrejtjen nga ai: Ai ėshtė i verbėt, ndėrsa All-llahu nuk ėshtė i verbėt, ai do tė ecė nė tokė, ndėrsa edhe toka edhe qielli janė tė Allahut. Dhe dijeni, se syri i djathtė i dexhallit ėshtė si kokėrr rrushi e dalur”.
    Transmetoi Ibėn Huzejme (fq. 32)
    Them: Zinxhiri i kėtij hadithi i plotėson kushtet e Muslimit, ndėrsa Hejthemiu (7/351) ka thėnė: E ka transmetuar Taberaniu, dhe transmetuesit janė tė plotėbesueshėm; pėrveē mėsuesit tė Taberaniut, Ahmed ibėn Muhammed ibėn Nafiė et-Tahhan, tė cilin nuk e njoh”.
    Them: Zinxhiri i Ibėn Huzejmes ėshtė i shėndoshė nga kjo, mu pėr kėtė, Ibėn Kethiri (1/138) ka thėnė: “Dhehebiu ka thėnė: Zinxhiri i tij ėshtė i fortė”.

    Paragrafi 6. Ky paragraf ėshtė vėrtetuar nė hadithin e Nevvasit dhe nė hadithin e Nufejrit, prindit tė Xhubejrit. Ato hadithe i pėrmendėm nė studimin e paragrafit tė kaluar.

    Paragrafi 7. Ka disa hadithe:
    Njė: Nga Ebu Hurejre radijallahu anhu, thotė: Resulullahu salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "A dėshironi t'ju tregoj diēka pėr dexhallin, qė asnjė pejgamber nuk i ka treguar popullit tė vet? Ai ėshtė i verbėr dhe do tė ketė me vete xhenet dhe xhehenem. Atė pėr tė cilėn thotė se ėshtė xheneti, dijeni se ai ėshtė xhehenemi. Unė ju kėshilloj ashtu sikur Nuhu, alejhi selam, qė e kėshilloi popullin e tij".
    Transmeton Buhariu (6/286); Muslimi (8/196); ed-Dani nė librin el-Fiten (dorėshkrim 127/1) dhe Hanbeli (49/1).
    Et-Tajalisi e transmeton poashtu (2/218/2779) por me zinxhir tjetėr.

    Dy: Nga Ajsheja radijallahu anha, me zinxhir tė plotė, me tekstin:
    "Sa i pėrket sprovės sė dexhallit, ēdo pejgamber e kėshillonte popullin e vet nga ai, edhe unė do t'u kėshilloj nga ai, me njė kėshillė qė asnjė pejgamber nuk e ka bėrė: Ai ėshtė i verbėr e Allahu nuk ėshtė i verbėr, mes dy syve tė tij shkruan: kafir, mund ta lexoj ēdo besimtar".
    E transmeton Ahmedi (6/139-140) dhe Ibėn Mendeh (97/2 dhe 100/1)
    Them: Zinxhiri i kėtij hadithi ėshtė i vėrtetė.

    Tre: Nga Ibėn Omeri radijallahu anhu, thotė: Resulullahu salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Ēdo pejgamber para meje ia ka pėrshkruar popullit tė vet dexhallin, ndėrsa unė do t'ua pėrshkruaj sikurse asnjėri para meje: Ai ėshtė i verbėr, ndėrsa Allahu, tebareke ue teala, nuk ėshtė i verbėr, syrin e djathtė e ka si kokėrr rrushi tė dalur".
    E transmeton Ahmedi (2/27) dhe biri i tij (Abdullah) nė librin "es-Sunne" (140) nga Ibėn Is'haku nga Nafiu nga Ibėn Omeri.
    Nga Nafiu poashtu e transmeton edhe Xhuvejrije me tekst tė pėrafėrt dhe me shtesė.
    Ndėrsa Buhariu dhe Muslimi e kanė trasnmetuar me tjetėr zinxhir nga ai (Ibėn Omeri) me tekst tė pėrafėrt. (kaloi te paragrafi dy, hadithi i parė).

    Katėr: Nga Sa'd ibėn Ebi Vekkasi, radijallahu anhu, thotė: Resulullahu salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Do t'ua pėrshkruaj dexhallin me njė pėrshkrim qė askush para meje nuk e ka bėrė: Ai ėshtė i verbėr, ndėrsa Allahu nuk ėshtė i verbėr".
    E transmeton Ahmedi (1/176 dhe 182), biri i tij nė librin es-Sunne (137), ed-Dani (130/2) nga Muhammed ibėn Is'haku nga Davud ibėn Amir ibėn Sa'd ibėn Malik nga babai i tij nga gjyshi i tij.
    Transmetuesit do tė ishin tė plotėbesueshėm, sikur Ibėn Is'haku mos tė ishte mudel-lis. Nga ai e ka transmetuar edhe Ebu Ja'la, e poashtu edhe Bezzari, siē thuhet nė "el-Mexhma" (7/337).

    Pesė: Nga Ebu Seid el-Hudriju, radijallahu anhu, i cili e ka dėgjuar Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė: "Ēdo pejgamber ka tėrhequr vėrejetjen nga dexhalli, ai sot edhe ushqim ka ngrėnė. Unė, lidhur me tė do t'u tregoj atė qė asnjė pejgamber nuk i ka treguar popullit tė vet: Bebzėn e syrit tė djathtė e ka tė fshirė dhe tė dalur jashtė, duket shumė mirė, sikur njė gėlbazė e pėshtyer nė mur, ndėrsa syri i tij ėshtė si njė yll qė shndritė. Do tė posedojė me vete xhenet dhe xhehenem, a nė tė vėrtetė kopshti i gjelbėrt i tij ėshtė zjarri ndėrsa vendi i pluhurosur dhe tymosur ėshtė xheneti..." – vazhdon hadithi, dhe aty pėrmendet rasti i besimtarit, tė cilin e vret dexhalli, pastaj e ngjallė dhe pastaj nuk mund ta vretė mė, vijon ky tregim - .
    E transmeton Hanbeli (47/1-2), Abd ibėn Humejdi (118/2), Ebu Ja'la (dorėshkrim 63/1 – e fotokopjuar), Ibėn Asakiri (1/610-611) dhe Hakimi (4/537-539) dhe ka thėnė: "Ky ėshtė hadithi mė interesant rreth dexhallit, e ka transmetuar vetėm Atijje ibėn Sa'd nga Ebu Seid el-Hudriju, por Dy dijetarėt nuk e kanė marrė pėr argument fjalėn e Atijjes asnjėherė".
    Them: Sepse ka qenė i dobėt; Hejthemiu, (7/337) thotė: "Dikush e ka cilėsuar tė plotėbesueshėm" duke thėnė se kėtė e ka thėnė edhe el-Bezzari.
    Them: Por, Muxhalidi veēse ka transmetuar hadith-ndihmės (mutabea) nga Ebil Vedak, i cili ka thėnė: Ebu Seidi mė ka thėnė: Havarixhėt a e besojnė dexhallin? Thash: Jo. Tha: Resulullahu salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Unė jam vula e njė mijė pejgamberėve, gati se tė gjithė pejgamberėt ia kanė tėrhequr vėrejtjen popullit tė tij nga dexhalli. Mua mė ėshtė treguar pėr tė sa nuk i ėshtė treguar askujt. Dexhalli ėshtė i verbėr, ndėrsa Zoti juaj nuk ėshtė i verbėr. Syri i djathtė i dexhallit ėshtė i verbėr dhe i dalur jashtė..." vazhdon hadithi deri te fjala: " tymosur".
    E transmeton Ahmedi (3/79).
    Them: Muxhalidi nuk ėshtė i fortė, Ebul Vedaku ėshtė mė i mirė se ai. Hadithi pra, ėshtė hasen me kėto dy zinxhire. Allahu e di mė sė miri.
    Pėrveē Muxhalidit edhe dikush tjetėr e ka transmetuar por me tjetėr tekst. Vijon nė faqen 80.

    Gjashtė: Nga Xhabiri, i cili thotė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Secili pejgamber i ka folur popullit tė vet pėr dexhallin, unė do t'ju tregoj pėr tė diēka qė nuk e ka treguar askush para meje", pastaj vendosi dorėn te sytė dhe tha: "Dėshmoj se Allahu i madhėruar nuk ėshtė i verbėr".
    E transmeton Hakimi (1/24), Ibėn Mendeh nė "et-Teuhid" (82/2) dhe thotė: "Ky ėshtė zinxhir me transmetues tė njohur".
    Them: Zinxhiri i tij ėshtė i mirė, transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm. Ndėrsa, Ibėn Mendeh kėtė tekst e ka pėrmendur pa zinxhir nga Ibėn Omeri, nė tė cilin qėndron: "...dhe me dorėn e tij tregoi kah sytė...".
    Poashtu me zinxhir tjetėr nga Xhabiri, thotė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: " Unė jam vula e njė mijė pejgamberėve..." njėjtė sikurse hadithi para kėtij, pėrveē fjalisė: " Syri i djathtė...".
    Hejthemiu (7/347) thotė: "E ka transmetuar Bezzari, por nė atė zinxhir gjendet Muxhalid ibėn Seid, tė cilin xhumhuri e konsideron tė dobėt edhepse dikush e ka vlerėsuar tė plotėbesueshėm".
    Ndėrsa hafidh Ibėn Kethiri nė librin en-Nihaje (1/128) thotė: "Zinxhiri ėshtė hasen, por teksti ėshtė shumė i ēuditshėm".

    Paragrafi 8: Pėr kėtė paragraf nuk kam gjetur hadith-dėshmi qė do tė mirrej nė konsideratė. Transmeton Sulejman ibėn Shihabi duke thėnė: Erdhi Abdullah ibėn Magnemi tek unė – ai ishte nga shokėt e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem – dhe mė tregoi se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, kishte thėnė: "Dexhalli nuk ėshtė gjė e fshehur, ai do tė paraqitet nga ana e Lindjes, do tė lutet pėr mua e njerėzit do ta pasojnė, pastaj do t'i synojė njerėzit dhe do t'i luftojė derisa tė triumfojė. Vazhdon kėshtu derisa tė arrijė nė Kufe. Do tė triumfojė feja e Allahut dhe ai do tė punojė sipas fesė, kėshtuqė njerėzit do ta pasojnė. Pas gjithė kėsaj do tė thotė: Unė jam pejgamber. Nga kjo fjalė, ēdo i menēur do tė shqetėsohet dhe do tė largohet nga ai. E mė pas do tė thotė: Unė jam Allahu. Kėtu i qorrohet syri, i pritet veshi dhe do t'i shkruhet midis syve: Kafir..."
    Hejthemiu (7/340-341) thotė: E transmeton Taberaniu, por nė atė zinxhir gjendet Seid ibėn Muhammed el-Verrak, i cili ėshtė metruk (i lėnė, i braktisur).
    Them: Mirėpo Hafidh Ibėn Haxheri nė et-Tekrib pėr tė thotė: "i dobėt". Mu pėr kėtė nė "Fet'hul Bari" (13/77) ka thėnė: "Zinxhiri ėshtė i dobėt". Nuk ka hiperbolizuar kur ka thėnė se ėshtė i dobėt, secili ka kėndvėshtrimin e vet. Allahu e di mė sė miri.
    Nga kjo rrugė e ka transmetuar edhe Ibėn Asakir (1/217-218).
    Mė pas gjeta hadith-dėshmi tė fortė nga Ebu Hurejre radijallahu anhu, me zinxhir tė plotė deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, me kėtė tekst: "Para kijametit do tė ketė afėr tridhjetė gėnjeshtarė tė mėdhenj qė do tė thonė: Unė jam pejgamber, unė jam pejgamber".
    E transmeton Ahmedi (2/429) me kėtė tekst, ndėrsa Dy dijetarėt dhe tė tjerė me tekst tė ngjashėm. Ndėrsa, zinxhiri i Ahmedit ėshtė sahih.
    Nga cili kėnd ky hadith po dėshmon pėr paragrafin 8?! Duket qartė se edhe dexhalli bėn pjesė te kėta tridhjetė, – bile ai ėshtė mė i keqi – kėtė qė e thash e ndihmon edhe hadithi i Semure-sė me zinxhir tė plotė: "Vallahi, nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa nuk paraqiten tridhjetė gėnjeshtarė, i fundi i tė cilėve ėshtė gėnjeshtari (dexhalli) i verbėri...".
    Por, nė zinxhirin e tij ka dobėsi.

    Paragrafi 9: Ky paragraf – pa pjesėn e parė – ėshtė transmetuar nė disa hadithe:
    Njė: Nga Omer ibėn Thabit el-Ensari se disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, i kishin treguar se ditėn kur Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tregonte pėr dexhallin, tha: "Midis syve tė tij shkruan: Kafir, do ta lexojė secili qė e urren veprimtarinė e tij, apo secili besimtar" dhe shtoi: "Dijeni, se askush prej juve nuk mund ta sheh Zotin, para se tė vdesė".
    E transmeton Muslimi (8/193), Abdurrezaki nė el-Musannef (20820), nga ai Tirmidhiu (2236) dhe e ka vlerėsuar si sahih, poashtu edhe Ahmedi (5/433) dhe ed-Dani (129/1-2) pa fjalinė: "... apo secili besimtar".

    Dy: Nga Ubade ibėn Samit, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Ju kam folur pėr dexhallin aq, saqė kam frikėn se nuk do tė kuptoni. Dexhalli ėshtė njeri i shkurtėr, kėmbėshtrembėr, me sy shumė tė zi e tė mėdhenj, njėrin sy e ka tė verbėrt, nuk e ka tė ėnjtur e as tė ngurtė. Poqese nuk mund ta dalloni, atėherė dijeni se Zoti juaj nuk ėshtė i verbėrt dhe se nuk mund ta shihni Zotin para se tė vdisni".
    E transmeton Ebu Davudi (2/213), Axhurri nė esh-Sheria (fq.375), Ebu Nuajmi nė "el-Hiljeh" (5/157, 221 dhe 9/235) dhe Ibėn Mendeh nė et-Teuhid (83/1).
    Them: Senedi i kėtij hadithi ėshtė i mirė, tė gjithė transmetusit i ka tė plotėbesueshėm. Ndėrsa Hejthemiu (7/347) thotė: "E transmeton Bezzari, nė atė sened gjendet Bekijje, i cili ėshtė mudel-lis.
    Them: Ėshtė mudel-lis, por, nė tre transmetimet tek Ebu Nuajmi ėshtė shprehur se ka dėgjuar direkt. Kėshtu ėshtė edhe te Ibėn Mende dhe te Ibėn Davudi, por te ky transmetim i fundit nuk qėndron fjalia kyēe, gjegjėsisht fjalia: "... dhe se nuk mund ta shihni Zotin para se tė vdisni".

    Paragrafi 10: Ky paragraf ėshtė mutevatir, ėshtė transmetuar nga njė grup i sahabėve. Tahrixhi i haditheve tė shumicės prej tyre kaloi. Kėtu do tė mjaftohem vetėm duke treguar se ku i pėrmendėm:
    Njė: Hadithin e Abdullah ibėn Omerit nė faqet: 51, 52 dhe 62.
    Dy: Hadithi i Enes ibėn Malikut nė faqen 53.
    Tre: Hadithi i Ajshes nė faqen 59 dhe 60.
    Katėr: Hadithi i Ummu Selemes nė faqen 60.
    Pesė: Hadithi i Sa'd ibėn Ebi vekkasit nė faqen 62.
    Gjashtė: Hadithi i Ebu Seid el-Hudriut nė faqen 64.
    Shtatė: Hadithi i Xhabir ibėn Abdullahut nė faqen 64.
    Tetė: Hadithi i Ubade ibėn Samitit nė faqen 67.
    Nėntė: Hadithi i Esma bint Jezidi el-Ensarijes, vijon nė faqet 75-76.
    Dhjetė: Hadithi i njė njeriut nga shokėt e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, vijon poashtu nė faqen 71.
    Njėmbėdhjetė: Hadithi i Ibėn Abbasit nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, se ai ka thėnė: "Dexhalli ėshtė i verbėr, i bardhė, i pėrngjet shumė Abduluzza ibėn Katanit, Allahu e shkatėrroftė dhe e mposhtė, por, Zoti juaj nuk ėshtė i verbėr".
    E transmeton Ibėn Huzejme nė librin "et-Teuhid" (fq.31), Ibėn Hibbani (1900), Ahmedi (1/240, 313), djali i tij nė "es-Sunne" (fq.137), Taberaniu nė "el-Kebir" (11711), Hanbeli nė "el-Fiten" (45/1) dhe Ibėn Mendeh nė "et-Teuhid" (83/1).
    Them: Senedin e ka sahih, dhe sipas kushteve tė Muslimit.

    Paragrafi 11: Kėtė e kanė transmetuar disa sahabė:
    Njė: Enes ibėn Maliku, hadithi i tij kaloi nė faqen 53.
    Dy: Ajsheja, hadithi i saj kaloi nė faqen 61.
    Tre: Disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, ky hadith kaloi nė faqen 67.
    Katėr: Abdullah ibėn Omeri, hadithi i tij kaloi nė faqen 52.
    Pesė: Hudhejfe ibėn Jemani, hadithi i tij kaloi nė faqen 51 (nė fusnotė).
    Gjashtė: Nufejri, babai i Xhubejrit, hadithin e tij e bėmė tahrixh nė faqen 59.
    Shtatė: Ebu Bekrete eth-Thekafij, ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Dexhalli e ka tė verbėrt syrin e majtė, midis syve e ka tė shkruar: kafir, e lexon ai qė di dhe ai qė nuk di tė lexojė".
    E transmeton Ahmedi (5/38).
    Them: Senedin e ka sahih. Hejthemiu (7/337) ka thėnė: "Transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm".
    Tetė: Nga Sefineja, vijon nė faqen 73.
    Nėntė: Nga Xhabir ibėn Abdullahu, vijon poashtu nė faqet 71-73.
    Dhjetė: Nga Esma bint jezid el-Ensarije, vijon nė faqet 75-76.

    Paragrafi 12: Ky paragraf poashtu ėshtė mutevatir, ėshtė pėrmendur nė hadithet e shumicės sė sahabėve qė i pėrmendėm deri tani.

    Paragrafi 13: Ky paragraf poashtu ėshtė transmetuar nga njė grup i sahabėve:
    Njė: Nga Hudhejfe ibėn Jemani, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Dexhalli e ka tė verbėrt syrin e majtė, ka shumė flokė. Posedon xhenet dhe zjarr, zjarri i tij ėshtė xheneti, ndėrsa xheneti i tij ėshtė zjarri", nė njė transmetim shtoi: "Kush hyn nė lumin e tij, i humben sevapet dhe ngarkohet me gjunahe. E kush hyn nė zjarrin e tij, e fiton shpėrblimin dhe i fshehen mėkatet".
    E transmeton Muslimi (8/195), Ibėn Maxhe (2/506) dhe Ahmedi (5/397). Edhe transmetimi i dytė gjendet tek ai (5/403) me zinxhir hasen, ndėrsa Hakimi (4/433) thotė se ėshtė sahih, dhe nė kėtė e pėlqeu edhe Dhehebiu. Poashtu e transmeton Ebu Davudi (4244). Si dhe ėshtė i bėrė tahrixh nė librin "el-Mishkah" (nr.5396 – recenzimi i dytė).
    Dy: Nga njėri prej shokėve tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: E kam dėgjuar Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė: "Ua kam tėrhequr vėrejtjen nga dexhalli, ēdo pejgamber ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė vet nga ai: Ai ushqehet, ka flokė tė dredha, syrin e majtė e ka tė verbėr, ai lėshon shi por nuk mund tė mbijė drunjtė. Do tė merr njė njeri dhe do ta vrasė, pastaj do ta ngjallė, e mė pas nuk do tė mund ta vasė askėnd. Ai posedon xhenet dhe zjarr, lum, ujė dhe njė kodėr bukė. Por, dijeni se xheneti i tij ėshtė zjarri e zjarri i tij ėshtė xheneti. Do tė qėndron tek ju katėrdhjetė ditė, gjatė ato ditėve do tė shkelė ēdo vend, pėrpos katėr xhamive: Xhaminė e Mekes, xhaminė e Medinės, Tur dhe xhaminė e Aksasė. Nėse u ngatėrrohet ēėshtja apo jeni nė dyshim, dijeni se Allahu nuk ėshtė i verbėr.
    E transmeton Ahmedi (5/434, 435) dhe Hanbeli (45/2 – 55/2).
    Them: Senedi ėshtė sahih, bile pjesėn e parė e transmeton edhe Ibėn Mendeh nė "et-Teuhid" (83/1) me kėtė shtesė: "... dhe dijeni se Allahu nuk ėshtė i verbėr, Allahu nuk ėshtė i verbėr, Allahu nuk ėshtė i verbėr" dhe thotė: "Zinxhiri i tij ėshtė me transmetues tė pranueshėm me konsensus".
    Tre: Nga Xhabir ibėn Abdullahi, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Dexhalli do tė paraqitet kur tė dobėsohet praktikimi i fesė dhe kur t'i kthehet shpina dijes. Katėrdhjetė ditė do tė shėtitė nėpėr tokė, njė ditė ėshtė sa njė vjet, njė sa njė muaj, njė sa njė javė, ndėrsa ditėt tjera sikurse ditėt e zakonshme. Do tė udhėton me njė gomar, qė do tė ketė kokėn e gjėrė katėrdhjetė llėrė. Dexhalli njerėzve do t'u thotė: Unė jam Zoti juaj, por ėshtė i verbėr, ndėrsa Zoti juaj nuk ėshtė i verbėr, midis syve i shkruan kafir – k f r, do tė mund ta lexojė ēdo besimtar, di apo nuk di tė shkruajė. Do tė shkelė ēdo vend e burim pėrveē Mekės e Medinės, Allahu e ka privuar nga ato dy qytete, nė dyert e tė cilave qėndrojnė melekė. Do tė ketė kodra nga buka. Njerėzit do tė jenė nė mundime, pėrveē atyre qė e pasojnė atė. Ai do t'i ketė dy lumej – unė di pėr tė mė shumė se ai vetė – pėr njėrin lumė thotė se ėshtė xheneti, e pėr lumin tjetėr thotė se ėshtė zjarri. Kush do tė futet nė atė qė e quan xhenet, aty do tė gjejė zjarrin, e kush futet nė atė qė e quan zjarr, aty do tė gjejė xhenetin. Do t'i jep Allahu me vete djaj qė do tu flasin njerėzve, do tė jetė njė sprovė shumė e madhe, do ta urdhėron qiellin pėr shi dhe nė sy tė njerėzit do tė duket ai shi. Do ta vrasė njė njeri, e pastaj do ta ngjallė nė sy tė njerėzve, ndėrsa tjetėr njeri nuk do tė mund tė vrasė, dhe do tė thojė: O njerėz! Kėtė a mund ta bėjė dikush pėrveē Zotit?! E muslimanėt do tė ikin te kodra Duhan nė Sham, ai do tė vijė pas tyre, do t'i rrethojė shumė ashpėr dhe do t'i maltretojė shumė. Atėherė zbret Isau, biri Merjemes, nė kohė tė syfyrit, dhe do tė thėrret: O njerėz, ē'ju pengoi t'i kundėrviheni kėtij gėnjeshtari, kėtij tė keqi? Kush ėshtė ky djall – do tė thonė. Do tė nisen, dhe do tė habiten kur tė shohin se ai ėshtė Isai, biri Merjemes, alejhi salatu ue selam. Do tė ngriten pėr nė namaz, e do t'i thonė: Urdhėro, o shpirt i Zotit! Ai thotė: Le tė urdhėrojė imami juaj pėr t'ua falė namazin. Pasi ta falin namazin e sabahut, do tė nisen drejt dexhallit. Kur ta takojnė atė, do tė fillohet tė shkrihet sikurse shkrihet kripa nė ujė. Atėherė, i afrohet Isai dhe e vretė, bile edhe guri e druri do tė thėrrasin: O shpirt i Zotit! Ky ėshtė ēifut. Kėshtuqė, do ta vretė secilin qė ishte pasues i dexhallit".
    E transmeton Ahmedi (3/367-368), i cili thotė: Na ka treguar Muhammed ibėn Sabik, na ka treguar Ibrahim ibėn Tahman, nga Ebu Zubejri, nga Xhabiri.
    Poashtu e ka transmetuar Ibėn Huzejme nė "et-Teuhid" (fq.31-32), dhe Hakimi (4/530) me dy zinxhire tjera nga Ibrahim ibėn Tahmani, por shkurtimisht.
    Them: Transmetuesit e kėtij senedi janė tė plotėbesueshėm, transmetues qė gjenden nė librat e vėrteta. Pėrveē Ebu Zubejrit, i cili ėshtė mudel-lis, duke ia shtuar edhe faktin se ai nė kėtė zinxhir nuk ėshtė shprehur se ka dėgjuar direkt. Edhepse kėshtu ėshtė gjendja, Hakimi ka thėnė: "Senedin e ka tė vėrtetė", nė kėtė e ka pėlqyer edhe Dhehebiu!
    Katėr: Nga Sefineja, shėrbėtorja e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, e cila ka thėnė: Gjatė njė ligjėrimit Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Secili pejgamber qė ishte para meje, ia tėrhoqi vėrejtjen popullit tė vet nga dexhalli. Ai, syrin e majtė e ka tė verbėrt, ndėrsa nė syrin e djathtė ka njė gungė tė vrazhdė. Midis syve i shkruan: Kafir. Do tė ketė me vete dy lugina. Njėra ėshtė xhenet e tjetra zjarr, por xheneti i tij ėshtė zjarri i vėrtetė, ndėrsa zjarri i tij ėshtė xheneti i vėrtetė... do tė vazhdojė kėshtu derisa tė arrijė nė Sham, e nė Akabe Efik, do ta shkatėrrojė Allahu subhanehu ue teala".
    E transmeton Ahmedi (5/221-222), Hanbeli nė "el-Fiten" (49/1) dhe Ibėn Asakiri (1/617).
    Them: Senedi ėshtė hasen, kur tė mirren parasysh hadithet-dėshmi. Ibėn Kethiri nė "en-Nihaje" (1/124) ka thėnė: "Senedi i kėtij hadithi s'prishė punė"!
    Pesė: Nga Ebu Hurejre, teksti sėbashku me tahrixhin e tij kaloi nė faqen 61.

    Paragrafi 14: Ky paragraf gjendet edhe nė dy hadithe, pa pjesėn e kėrkimit tė ndihmės:
    Njė: Nga Nevvas ibėn Sem'ani, kaloi nė faqen 56-58.
    Dy: Nga Nufejri, babai i Xhubejrit, kaloi nė faqen 59.

    Paragrafi 15: Momentalisht nuk kam gjetur hadith qė dėshmon pėr kėtė, por nėse ėshtė i vėrtetė, atėherė duket qartė se bėhet fjalė pėr zjarr tė vėrtetė, e nuk ėshtė veē mashtrim nga ana e tij, Allahu e mallkoftė.
    Po, ed-Dani nė el-Fiten (134/2) ka transmetuar nga Esbeg ibėn Nebateh, zinxhiri i tė cilit pėrfundon te Aliju (hadith meukuf), radijallahu anhu: "Kush bie nė bela me zjarrin e tij, le tė lexojė ajetet e fundit tė sures Kehf, ashtuqė zjarri do t'i bėhet i ftohtė dhe shpėtues... atėbotė pėrkrahėsit e tij do tė jenė ata qė e kanė ngrėnė kamatėn – dhjetė me dymbėdhjetė – dhe fėmijtė e zinasė".
    Por, ky Esbegu ėshtė metruk (i braktisur) dhe shumė i dobėt, andaj nuk ėshtė nė rregull tė marrim nė konsideratė hadithin e tij.

    Paragrafi 16: Pėr kėtė paragraf ekzistojnė dy hadithe – dėshmi:
    Njė: Hadithi i Esma bint Jezid el-Ensarijje, nga ajo e transmeton Shehėr ibėn Hausheb. Ajo thotė: "Erdhi Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, me disa shokė tė tij, foli pėr dexhallin, dhe aty tha: Para se tė paraqitet dexhalli do tė jenė tre vite, nė njėrin vit qielli do ta ndalė njė tė tretėn e shiut dhe toka njė tė tretėn e bimėve. Nė vitin tjetėr qielli do ta ndalė dy tė tretat e shiut dhe toka dy tė tretat e bimėve. Ndėrsa nė vitin e tretė edhe qielli edhe toka do tė ndalin gjithė ēka kanė pasur, derisa tė shkatėrrohet ēdo pėrtypės dhe thundror.
    Nga sprovat mė tė vėshtira, ėshtė kur t'i drejtohet bedeviut: Nėse unė ta ngjalli devenė tėnde, me gji tė mėdhaja dhe xhungė tė gjata, a do tė besosh se unė jam Zoti yt? Do tė thotė: Po. Atėherė, djajt do tė personifikohen [nė formė tė devesė sė tij, dhe ky do t'i besojė]. Poashtu do t'i thotė dikujt: Nėse unė ta ngjalli babain, vėllain dhe nėnėn, a do tė besosh se unė jam Zoti yt? Tha: Po. Atėherė, djajt do tė personifikohn [nė format e tyre, dhe ky do t'i besojė dexhallit].
    Pastaj: Doli Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, pėr nevojė tė tij, e unė ia afrova ujin pėr abdest. Tė tjerėt filluan me dėnesje dhe e ngritėn zėrin shumė, e Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, u kthye duke e hapur derėn dhe tha: Mehjem? [ishte kjo njė fjalė qė e thonte Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, kur dėshironte tė pyet. Esmaja vazhdoi:] Thash: O i dėrguar i Allahut! Ua trishtove zemrat kur e pėrmende dexhallin. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: [Mos u brengosni] nėse paraqitet duke qenė unė nė mesin tuaj, mjaftoj unė kundėr tij. E nėse vdes, Allahu ėshtė zėvendėsi im pėr ēdo besimtar.
    [Esmaja tha: thash: Atėbotė, a do t'i kemi zemrat ashtu si i kemi sot, o i dėrguar i Allahut? Tha: "Po, ndoshta edhe mė tė mira, por atij do t'i jipen tė gjitha frytet dhe ushqimet e tokės".
    Ajo tha: Pėr Zotin, kur familja ime pėrgatisin brumin pėr bukė, unė nuk mund tė duroj nga uria], e si do tė mbijetojnė njerėzit atėbotė?
    Tha: Do tė mbijetojnė ashtu si mbijetojnė banorėt e qiellit.
    Esmaja tha: O i dėrguar i Allahut! Ne e dijmė se melekėt nuk hanė e as nuk pinė.
    Tha: Mirėpo, ata e lavdėrojnė dhe madhėrojnė Allahun. Lavdėrimi dhe madhėrimi i Allahut do tė jetė ushqim pėr besimtarėt ato ditė. [Kush ishte prezent dhe dėgjoi fjalėt e mia, le t'ia kumtojė atij qė nuk ka qenė kėtu. Dijeni se Allahu ėshtė i plotė, nuk ėshtė i verbėrt, ndėrsa dexhalli ėshtė i verbėrt nė njė sy. Midis syve i shkruan: Kafir, do ta lexojė secili qė di apo nuk di tė shkruajė]".
    E transmeton Abdurrezzaku nė "el-Musannef" (11/ 391/ 20821), et-Tajalisi (2/ 217/ 2775), Ahmedi (6/ 453, 453 dhe 455), Hanbel ibėn Is'hak esh-Shejbani nė "el-Fiten" (dorėshkrim 45/ 1-2 dhe 46/1), Ibėn Asakiri nė "et-Tarih" (1/ 616-617), Abdullahu nė "es-Sunne" (141). Ndėrsa pjesėn e fundit me rrugė nga Shehri e transmeton edhe Ebu Amėr ed-Dani nė "el-Fiten" (126/ 1).
    Ibėn Kethiri (1/135) ka thėnė: "Ky sened nuk prishė punė".
    Ndėrsa nė transmetim tjetėr tek Ahmedi (6/454), Hanbeli (54/1-2) dhe Abdurrezaku me rrugė tė Ibėn Hathjem nga Shehri deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, transmetohet me kėtė tekst: "Dexhalli do tė qėndrojė nė tokė katėrdhjetė vjet, viti do tė jetė sa njė muaj, muaji sa njė javė, java sa njė ditė, ndėrsa dita sa djegja e njė dege nė zjarr".
    Hejthemiu (7/347) thotė: "E transmeton Taberaniu, por nė atė sened gjendet Shehėr ibėn Hausheb, e nuk mund ta pranojmė nga ai kundėrshtimin qė i ka bėrė haditheve tė vėrteta: Ai do tė qėndrojė katėrdhjetė ditė e nė kėtė hadith thuhet katėrdhjetė vjet. Ndėrsa transmetuesit tjerė janė tė plotėbesueshėm."
    Dy: Hadithi i Xhabirit, i cili kaloi nė faqet 71-73, aty thuhet:
    "Allahu do t'i lejojė atij djaj, qė do t'u flasin njerėzve".

    Paragrafi 17: Pėr kėtė paragraf ka disa hadithe:
    Njė: Nga Ebu Seid el-Hudriju, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, na foli pėr dexhallin, nė mes tjerash tha:
    "Do tė paraqitet dexhalli, ai do ta ketė tė ndaluar tė hyjė nė Medinė. Atėbotė, njė njeri [i ri e i fortė] [nga besimtarėt], i cili do tė jetė njeriu mė i mirė ose prej mė tė mirėve, do t'i delė dexhallit pėrpara dhe do t'i thotė: Ti je dexhalli, pėr tė cilin Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, na ka treguar pėr tė. Dexhalli thotė: Po ta kisha vrarė kėtė njeri dhe ngjalli, a do tė kishit dyshuar se unė jam zot? Thonė: Jo. Ashtuqė, e vretė atė njeri dhe e ngjallė. Kur tė ngjallet, ky njeri do tė thotė: Pasha Allahun, sikurse sot, asnjėherė nuk e kam pasur mė tė qartė ēėshtjen se ti je dexhalli. Do tė synojė ta vretė pėrsėri, por nuk do tė mundet".
    E transmeton Abdurrezaku (20824), i cili thotė: Na ka informuar Ma'meri nga Zuhriu, i cili thotė: Mė ka treguar Ubejdullah ibėn Abdullah ibėn Utbe se Ebu Seid el-Hudriju ka thėnė: - e pėrmendi hadithin dhe shtoi - : "Ma'meri ka thėnė: Kam dėgjuar se pjesa mes qafės dhe klavikulat do t'i shndėrrohet nė bakėr. Dhe kam dėgjuar se ai do tė jetė Hidri, tė cilin do ta vretė dexhalli dhe do ta ringjallė".
    Nėpėrmjet Abdurrezakit e transmeton edhe Ibėn Hibbani (6763).
    Nga Abdurrezaku e ka transmetuar edhe Ahmedi (3/36) por pa shtesėn e Ma'merit qė e pėrmendėm.
    Gjithashtu e ka transmetuar edhe Buhariu (13/86-88), Muslimi (8/199), Ibėn Mendeh (95/1) me rrugė tjetėr nga Zuhriu. Por Muslimi shtoi: "Ebu Is'haku ka thėnė: Thuhet se ai njeri do tė jetė Hidri, alejhi selam".
    Them: Emri i Ebu Is'hakut ėshtė Ibrahim ibėn Muhammed ibėn Sufjan, asket i njohur. Ėshtė njėri nga transmetuesit e librit "Sahihul Muslim", siē ka qenė Ijadi, Neveviu etj. Kėtė e thotė me vendosmėri edhe Hafidh Ibėn Haxheri (13/88-89).
    Them: Kėtij teksti i ka paraprirė edhe dėgjimi i Ma'merit (qė kaloi), por ajo nuk ėshtė argument ngase nuk dihet se prej kujt e ka dėgjuar atė. Por, edhe tė dihej se kush e ka thėnė atė fjalė, sėrish nuk ka argument ngase zinxhiri do tė ishte i kėputur (mektuė). Si dhe, Hidri ka vdekur para Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, sipas mendimit mė tė vėrtetė tė dijetarėve. Pėr kėtė shkak, Ibnul Arabi ka thėnė: "Kam dėgjuar se dikush thotė: dexhallin do ta vretė Hidri. Por, pėr kėtė pretendim nuk ekziston argument".
    Dy: Nga njė njeri prej shokėve tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, kaloi nė faqen 71, aty thuhej:
    "Do tė merr njė njeri dhe do ta vretė, pastaj do ta ngjallė, e mė pas nuk do tė mund ta vret askėnd".
    Tre: Nga Nevvas ibėn Sem'ani, kaloi nė faqen 56-58, nė tė thuhej: "Pastaj do tė thėrret njė djalosh tė ri, do t’i bjerė me shpatė dhe do ta ndajė dukshėm nė dy pjesė. Pastaj, do ta thirrė sėrish, e ai do tė ngritet i buzėqeshur".
    Katėr: Nga Abdullah ibėn Magnem, pjesa e parė e kėtij hadithi kaloi nė faqen 66, nė pjesėn tjetėr thuhet: "Pastaj do tė thėrret njė njeri – sipas asaj qė shihet – dhe do tė urdhėrojė tė vritet. Pastaj, ēdo pjesė e trupit do t'i pritet dhe do t'i ndahet njerėzve qė ta shohin mirė. Pastaj, i bėn bashkė ato pjesė, do t'u bjerė me shkopin e tij, e ai njeri do tė ngjallet. Dhe dexhalli do tė thotė: Ja, unė jam Allahu, jap jetė dhe vdekje. Por e gjithė kjo do tė jetė magji, do t'i magjepsė sytė e njerėzve, a nė realitet nuk ka ndodhur asgjė."
    Them: Senedi i kėtij hadithi ėshtė i dobėt, bilė me kėtė kontekst ėshtė munker (i keq). Allahu e di mė sė miri.
    Pesė: Nga Abdullah ibėn Amri, vijon nė paragrafin vijues.

    Paragrafi 18: Ka dy hadithe:
    Njė: Nga Ebu Seid el-Hudriju, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Kur tė paraqitet dexhalli, njėri nga besimtarėt do tė niset drejt tij, por ushtarėt e dexhallit do ta takojnė dhe do t'i thonė: Ku je nisur? Thotė: Jam nisur te ky qė paska dalur. Do tė thonė: A nuk e beson zotin tonė? Thotė: Ēėshtja e Zotit ėshtė e qartė. Thonė: Mbyteni! Por, njė grup prej tyre do tė thotė: A keni harruar se zoti (dexhalli) u ka ndaluar qė vrasjen tė mos e kryen askush pos tij? Pas kėsaj, e marrin njeriun dhe shkojnė te dexhalli. Nė momentin kur e sheh ky besimtari, do tė thotė: O njerėz, ky ėshtė dexhalli tė cilin e ka pėrmendur Resulullahu, salallahu alejhi ue selem. Dexhalli do tė urdhėrojė: Merreni dhe shtrijeni me fytyrė pėrtokė dhe rriheni. Nga kjo rrahje do t'i zgjėrohet shpina e barku. Dexhalli do tė vazhdojė: Tani a beson nė mua? Besimtari do t'ia kthejė: Ti je mesihu gėnjeshtar. Atėherė, dexhalli do tė urdhėrojė qė tė sharrohet nė dy pjesė. Pastaj, dexhalli do tė kalojė mes atyre dy pjesėve dhe do tė thotė: Ēohu! E ai do tė ngritet, i gjallė. Pastaj do t'i thotė: Tani a beson nė mua? Besimtari ia kthen: Tani edhe mė bindshėm e di se ti je dexhalli, ndėrsa o ju njerėz, tanimė askėnd nuk mundet ta dėmtojė dexhalli. Dexhalli, pėrsėri do ta kapė pėr ta therrur, por pjesa mes qafės dhe klavikulit tė besimtarit do tė shndėrrohet nė bakėr, ashtuqė nuk do tė mundet ta therrė. Atėherė, dexhalli do ta kapė dhe do ta hedhė. Njerėzit do tė mendojnė se e ka hedhur nė zjarr, a nė realitet ai ėshtė futur nė xhenet". Poashtu Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Ky ėshtė njeriu me dėshmi mė madhėshtore tek Allahu".
    E transmeton Muslimi (8/200), Ibėn Mende (95/1) me zinxhir nga Kajs ibėn Vehbi nga Ebul Vedak nga Ebu Seidi.
    Poashtu e ka transmetuar edhe Hakimi dhe tė tjerė qė i pėrmendėm (nė faqen 63) me zinxhir nga Atije nga Ebu Seidi me tekst tė ngjashėm.
    Dy: Nga Abdullah ibėn Amri nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, se pėr dexhallin ka thėnė: "Nėse diē keni tė paqartė rreth tij, dijeni se Allahu nuk ėshtė i verbėr. Ai do tė paraqitet dhe do tė qėndrojė nė tokė katėrdhjetė mėngjese, do tė shkelė ēdo vend pėrveē Qabesė, Bejtul Makdisit dhe Medinės. Njė muj do tė jetė sa njė javė, njė javė sa njė ditė. Do tė ketė nė pronėsi xhenet dhe xhehenem, por, dijeni se xheneti i tij ėshtė xhehenem, e xhehenemi i tij ėshtė xhenet. Do tė ketė njė kodėr nga buka dhe njė lum me ujė tė pishėm. Do tė kapė njė njeri, e tjetėr njeri s'do tė mund ta mbisundojė, dhe do t'i thotė: Ēka thua pėr mua? Thotė: Ti je armik i Allahut, ti je dexhalli, gėnjeshtari. Atėherė, dexhalli do tė merr njė sharr, do t'ia afrojė te koka dhe do ta sharrojė derisa tė bie nė tokė. Pastaj do ta ringjallė, dhe do t'i thotė: Ēka thua tani? Thotė: Vallahi, mė shumė se sot asnjėherė nuk e kam pasur ēėshtjen aq tė qartė, ti je armik i Allahut, dexhalli pėr tė cilin na ka treguar Resulullahu, salallahu alejhi ue selem. Atėherė dexhalli do t'i vėrsulet me shpatė por nuk do tė mund tė bėjė gjė. Ashtuqė do tė thotė: Largojeni nga unė".
    Hejthemiu (7/350) ka thėnė: "e transmeton Taberaniu, por nė atė zinxhir ka njerėz qė nuk i njoh".
    Mu pėr kėtė Dhehebiu e ka konsideruar tė ēuditshėm kėtė hadith, siē e tregon kėtė Hafidh Ibėn Kethiri nga Dhehebiu nė librin en-Nihaje (1/134).
    Vėrejtje: Nė kėto dy hadithe shohim se dexhalli do ta therrė besimtarin me sharrė, a nė hadithin e Nevvasit, qė e kemi pėrmendur thuhet "do t’i bjerė me shpatė dhe do ta ndajė dukshėm nė dy pjesė".
    Ibėn Haxheri (13/87) ka thėnė: Ibnul Arabi ka thėnė: Pajtimi mes kėtyre dy haditheve bėhet duke thėnė se bėhet fjalė pėr dy njerėz tė ndryshėm, qė tė dytė do t'i vretė ndryshe".
    Vazhdon Ibėn Haxheri: "Kėshtu ka thėnė, por ajo qė dihet ėshtė se nuk bėhet fjalė pėr dy persona, por transmetimi qė pėrmendė sharrėn e sqaron transmetimin qė e pėrmendė shpatėn. Me siguri shpata e tij do tė jetė me dhėmbė, ashtuqė do tė jetė si sharrė, me qėllim qė t'ia shton dhimbjet gjatė vrasjes. Pra, fjala: "do t'i bjerė me shpatė" e komenton fjalėn: "sharrojė". Ndėrsa fjala: "do ta ndajė dukshėm nė dy pjesė" aludon se ku do tė pėrfundojė sharrimi".

    Paragrafi 19: Pėr kėtė dėshmojnė dy hadithe:
    Njė: Hadithi i Nevvas ibėn Sem'anit, qė kaloi nė faqet 56-58.
    Dy: Hadithi i Esma bint Jezid el-Ensarijje qė gjithashtu kaloi nė faqet 75-76.

    Paragrafi 20: Pėr kėtė paragraf gjithashtu dėshmojnė dy hadithet qė i pėrmendėm mė lartė.

    Paragrafi 21: Edhe pėr kėtė paragraf dėshmojnė dy hadithet qė i pėrmendėm mė lartė.

    Paragrafi 22: Ky paragraf ėshtė evidentuar nė disa hadithe nga disa as'habė:
    Njė: Nga Enes ibėn Maliku, hadithi i tij vijon nė pjesėn ku do tė flasim rreth paragrafit 24.
    Dy: Nga Fatime bint Kajsi, nė tregimin e Xhessase-sė dhe dexhallit nga transmetimi i Temim ed-Dari. Aty qėndron se dexhalli ka thėnė: "Unė do t'ju informoj pėr mua: Unė jam dexhalli, edhe pak kohė, dhe do tė me lejohet tė dalė. Pasi tė dalė, do tė ecė nė tokė dhe brenda katėrdhjet netėve nuk do tė lė fshat pa e shkelur, pėrveē Mekes dhe Tajbes. Unė jam i privuar nga ato dyja, kur tė dua tė hy nė njėrėn nga ato, do tė mė takojė njė melek, me shpatė tė shkėlqyer nė dorė dhe nuk do tė mė lejojė tė hyjė. Poashtu nė ēdo hyrje tė qytetit do tė ketė melekė rojtarė". Kur e dėgjoi Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, kėtė tregim, me shkopin e tij i ra minberit dhe tha: Kjo ėshtė Tajbe, kjo ėshtė Tajbe, kjo ėshtė Tajbe (d.m.th. Medineja), a nuk ju tregoja edhe unė kėshtu? Njerėzit thanė: Po. Poashtu tha: "Mė pėlqeu tregimi i Temim ed-Dariut, sepse ai tregim ishte nė pajtim tė plotė me atė qė unė ju kam treguar, poashtu edhe pėr Mekėn e Medinėn".
    E transmeton Muslimi (8/205), Ahmedi (6/413 dhe 418), Tajalisiu, shkurtimisht (2/218-219), Ebu Davudi (2/214-215), Hanbeli (44/2-45/1), Ibėn Mende (98/1-2) me disa zinxhirė nga Amir esh-Sha'bi nga Fatime bint Kajsi.
    Poashtu e ka transmetuar Tirmidhiu (2254), Ibėn Maxhe (2/506-508), el-Axhurri (fq. 376-379) shkurtimisht; por nuk e kanė pėrmendur Mekėn. Kėshtu ėshtė transmetimi i Imam Ahmedit (6/373-374) dhe Ibėn Mendes (97/2).
    Tre: Nga Ajsheja, radijallahu anha. Sha'biju pėr transmetimin e fundit tė Imam Ahmedit qė e pėrmendėm, ka thėnė: E kam takuar Muharer ibėn Ebi Hurejren, dhe ia tregova hadithin e Fatime bin Kajsit, e ai mė tha: Dėshmoj se babai im mė ka treguar kėshtu njėjtė si tė ka treguar Fatimeja; porse ai ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Ai ėshtė kah Lindja".
    Vazhdoi, pastaj kam takuar Kasim ibėn Muhammedin, dhe ia tregova hadithin e Fatimes, dhe ai mė tha: Dėshmoj se Ajsheja mė ka treguar njėjtė si tė ka treguar Fatimeja, vetėmse ajo ka thėnė: "Dy haremet pėr tė do tė jenė tė ndaluara: Mekeja dhe Medineja".
    E transmeton Ahmedi (6/373-374 dhe 417-418) me zinxhir nga Muxhalidi nga Amiri.
    Muxhalidi – ibėn Seid – nuk ėshtė i fortė dhe nuk e ka memorizuar pėrmendjen e Mekės nė hadithin e Fatimes. Mu pėr kėtė, ka bėrė dallim mes hadithit tė saj dhe hadithit tė Ajshes, radijallahu anha. Ndėrsa, nė realitet ato hadithe janė nė pajtim. Sepse pėrmendja e Mekės nė hadithin e Fatimes ėshtė e vėrtetuar te Muslimi dhe tė tjerė, siē u pa nė hadithet nga Amiri nga Fatimeja.
    Poashtu nė njė transmetim tė Ahmedit (6/241) me zinxhir nga Davudi – ibėn Ebi Hind – nga Amiri nga Ajsheja deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, shkurtimisht qėndron: "Dexhalli nuk do tė hyjė nė Meke e as nė Medinė".
    Them: Senedi i tij ėshtė i vėrtetė sipas kushteve tė Muslimit.
    Edhe Ibėn Mende e ka transmetuar kėshtu pėrafėrsisht.
    Katėr: Nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Nė hyrjet e Medinės ka melekė, aty nuk mund tė hyn epidemia e as dexhalli".
    E transmeton Buhariu (4/76), Muslimi (4/120), Ahmedi (2/237 dhe 331), dhe ed-Dani (128/2) me disa zinxhirė nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu.
    Poashtu nė zinxhir tjetėr tė Ahmedit (2/483) me kėtė teskt: "Medineja dhe Mekeja janė pėrplot me melekė, nė ēdo hyrje tė tyre...".
    Ndėrsa nė transmetim tjetėr tė Muslimit dhe Ebu Ja'lasė gjithashtu (292/2 – kopje nga libraria) qėndron: "Dexhalli do tė vijė nga Lindja, ambicja e tij ėshtė tė hyjė nė Medinė saqė arrinė te kodra e Uhudit, por melekėt do ta detyrojnė tė kthehet kah Shami, dhe atje do tė shkatėrrohet".
    Pesė: Nga Ebu Bekrete eth-Thekafij, i cili ka thėnė: Shumė bisedė u bė rreth Musejlemetul kedhdhabit, para se tė sqaronte Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ēėshtjen e tij.
    Pėr atė person, Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Sa i pėrket ēėshtjes sė kėtij personi pėr tė cilin keni bėrė shumė bisedė, ai nuk ėshtė mė tepėr se njė nga tridhjetė gėnjeshtarėt e mėdhenj qė do tė paraqiten para kijametit. Poashtu dijeni se, nuk do tė ketė asnjė vend qė nuk do ta kaplojė trishtimi i dexhallit, pėrveē Medinės, nė ēdo hyrje tė saj do tė ketė dy melekė qė do t'i rezistojnė trishtimit tė dexhallit".
    E transmeton Abdurrezaki (20823), Ahmedi (5/41 dhe 47) nga Ebu Bekrete dhe nga tjetėr, gjegjėsisht nga Ma'meri nga Zuhriu nga Talha ibėn Abdullah ibėn Auf nga Ebu Bekrete.
    Them: Ky sened nė shikim tė parė duket i vėrtetė, sepse transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm, gjegjėsisht tė Buhariut; por, ky Ma'meri i ka kundėrshtuar dy transmetuesė tjerė tė plotėbesueshėm. Ata janė: Ukajli – ibėn Halid el-Ejli – dhe Ibėn Ehi ibėn Shihab – emri i plotė: Muhammed ibėn Abdullah ibėn Muslim - , qė tė dy kanė thėnė: nga Ibėn Shihabi nga Talha se Ijad ibėn Musafiė e ka lajmėruar nga Ebu Bekrete.
    Transmetoi Ahmedi (5/46).
    Them: Senedi i dytė ėshtė mė i vėrtetė , ndėrsa, ky Ijadi ėshtė i panjohur (mexhhul). Por, ekziston hadith-ndihmės pėr pjesėn e dytė tė hadithit tė tij. Ai ka thėnė: Ibrahim ibėn Sa'di nga babai i tij nga gjyshi i tij nga Ebu Bekrete, radijallahu anhu, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:
    "Trishtimi i dexhallit nuk mund tė hyjė nė Medinė, atėbotė ajo do t'i ketė shtatė dyer, nė ēdo derė nga dy melekė".
    Transmetoi Buhariu (4/76), Ahmedi (5/43 dhe 47), si dhe Hakimi e ka shėnuar nė Mustedrekun e tij, por kjo ėshtė gabim!
    Gjithashtu pėr kėtė hadith ekziston hadith-dėshmi nga Ebu Hurejre qė gjendet te Buhariu poashtu me numėr 5731, me zinxhir nga Maliku. Kjo gjendet nė librin "el-Muvattaė" (3/88).
    Gjashtė: Nga njė njeri prej shokėve tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, ky hadith kaloi. (nė faqen 71).
    Shtatė: Nga Xhabir ibėn Abdullahu, edhe hadithi i tij kaloi (nė faqet 71-73), por sė shpejti vijon me zinxhir tjetėr.
    Tetė: Nga Ebu Seid el-Hudriju, kaloi. (nė faqet 77-78).
    Nėntė: Nga Abdullah ibėn Amri, poashtu kaloi. (nė faqen 81)
    Dhjetė: Nga Enesi, hadithi i tij ėshtė i njėjtė sikur hadithi i Ebu Hurejres nė dy Sahihėt.
    E transmeton Buhariu (7134), Tirmidhiu (2243), Ibėn Hibbani (6766) dhe Ahmedi (3/202, 206 dhe 277).

    Paragrafi 23: Ka disa hadithe:
    Njė: Nga Fatime bint Kajsi, pak para e pėrmendėm tekstin. (fq. 82-83).
    Dy: Nga Xhabiri poashtu, ai ka thėnė:
    Njė ditė, Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, hypi nė minber dhe tha: "O njerėz! Nuk kam dalur pėr t'u treguar ndonjė lajm qė mė ka ardhur nga qielli (dhe e pėrmendi hadithin e Xhessase-sė shkurtimisht, aty thuhet Ai ėshtė dexhalli, toka do t'i nėnshtrohet pėr katėrdhjetė ditė, pėrveē tokės sė Tajbe-sė".
    Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Tajbeja ėshtė Medina, nė ēdo derė tė saj do tė ketė melek, qė me shpatė tė hequr nga kėllėfi e pengon, njėashtu edhe nė Mekė".
    E transmeton Ebu Ja'la nė Musnedin e tij (fq. 112/2 dhe 113/2) me dy zinxhirė nga Muhammed ibėn Fudajli, i cili thotė: na ka treguar Velid ibėn Xhemiė nga Ebu Selemete ibėn Abdurrahman nga Xhabiri, radijallahu anhu.
    Them: Ky sened ėshtė hasen, dhe atė sipas kushteve tė Muslimit.
    Hejthemiu (7/346) ka thėnė: "E transmeton Ebu Ja'la me dy senede. Transmetuesit e njėrit sened janė transmetues tė Sahihėve".
    Tre: Nga Mihxhen ibėn el-Edraė, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, mė dėrgoi nė njė punė, e pastaj mė takoi nė njė prej rrugėve tė Medinės. Hypi nė kodrėn e Uhudit, por edhe unė hypa me tė. U kthye kah Medina dhe i tha: "E mjera ti – apo: e mjera ajo - ! Vend, qė do ta braktisin banorėt e saj kur frutet do t'i ketė mė tė pjekura se kurrė, ato frute do t'i hanė shpezėt dhe kafshėt e egra. Poashtu, nė dashtė Allahu, nė tė nuk do tė mund tė hyjė dexhalli. Saherė qė do tė tentojė tė hyjė, nė ēdo hyrje tė Medinės do ta pengojė melek me shpatė tė hequr nga kėllėfi".
    E transmeton Hakimi (4/427) dhe ka thėnė: Senedin e ka sahih! Nė kėtė e ka pėlqyer Dhehebiu!
    Them: Ky sened ka zinxhir tė kėputur (munkatiė), siē do tė vijon sqarimi.

    Paragrafi 24: Ka disa hadithe:
    Njė: Nga Ibėn Omeri, radijallahu anhuma, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:
    "Dexhalli do tė zbretė nė kėtė kėnetė, afėr njė hendeku. Gratė janė ato qė mė sė shumti do tė shkojnė pas tij. Do tė vijė ēėshtja deri aty qė mashkulli tė kthehet te e dashura e tij, te nėna e tij, te bija e tij, te motra e tij dhe te halla e tij pėr t'i lidhur, nga frika se do t'i bashkangjiten dexhallit. Pas kėsaj, muslimanėt do tė triumfojnė mbi tė dhe do ta vrasin atė dhe grupin e tij. Saqė, jehuditė do tė fshehen pas drunjve e gurėve, por guri e druri do t'i thotė muslimanit: Pas meje kam njė jehudi, vrite!"
    E transmeton Ahmedi (2/67) dhe Hanbeli nė el-Fiten (51/2-52/1).
    Them: Senedi i kėtij hadithi do tė ishte hasen, po tė mos transmetonte Muhamed ibėn Is'haku me "nga-nga" .
    Dy: Nga Ebu Seid el-Hudriju, radijallahu anhu, me zinxhir tė plotė:
    "Do tė vijė dexhalli, por do ta ketė tė ndaluar tė hyjė nė Medinė. Atėbotė, njė njeri do t'i dalė pėrpara...".
    E kanė transmetuar Dy dijetarėt dhe tė tjerė, e pėrmendėm mė parė me tekstin e Abdurrezakut. (fq.77-78).
    Tre: Nga Mihxhen ibėn el-Edraė, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, njerėzve u tha:
    "Dita e triumfit, ē'ėshtė dita e triumfit? Dita e triumfit, ē'ėshtė dita e triumfit? Dita e triumfit, ē'ėshtė dita e triumfit? I thanė: E ē'ėshtė ajo ditė e triumfit? Tha: Do tė vijė dexhalli, dhe do tė hypė nė kodrėn e Uhudit, do ta shikojė Medinėn dhe do t'u thotė shokėve tė tij: a e shihni atė pallatin e bardhė? Ajo ėshtė xhamija e Ahmedit. Pastaj do tė afrohet mė tepėr, por nė ēdo hyrje tė qytetit do tė takojė melek me shpatė tė hequr nga kėllėfi. Atėherė, do tė ndalet te kėneta e Xhuruf-it , aty do t'i pėrplasė kėmbėt njėherė dhe nė Medinė do tė ketė tri dridhje, prej sė cilės ēdo dyftyrėsh e dyftyrėshe, ēdo mėkatar e mėkatare do tė dalin nga Medina, pėr t'iu bashkangjitur atij. Kjo ėshtė dita e triumfit".
    E transmeton Ahmedi (4/338), Hanbeli (46/2-47/1) dhe Hakimi (4/427 dhe 543) dhe ka thėnė: "Sahih sipas kushteve tė Muslimit", dhe nė kėtė e ka pėlqyer Dhehebiu.
    Vlerėsimi do tė ishte ashtu si kanė thėnė ata dy, po tė mos kishte kėputje tė zinxhirit midis Abdullah ibėn Shekikut dhe Mihxhenit. Midis tyre ėshtė futur Rexhaė ibėn Ebi Rexhaė el-Bahilij nė njė trasnmetim tė Ahmedit dhe Hanbelit (46/1). Ky sened ėshtė mė i vėrtetė sesa senedi i parė. Nė pėrgjithėsi, sėbashku me hadithet-dėshmi, themi se senedi ska ndonjė problem.
    Katėr: Nga Xhabir ibėn Abdullah, radijallahu anhu, i cili ka thėnė:
    Shikoi Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, nga njė lartėsi, ku ishim sėbashku dhe tha: "Sa tokė e mirė qė ėshtė Medina. Dexhalli kur tė paraqitet, nė ēdo hyrje do tė ketė melek qė do ta pengojnė hyrjen e tij. Pas kėsaj, Medina do t'i ketė tri dridhje, ashtuqė nuk do tė mbetet dyftyrėsh e as dyftyrshe pa nxituar kah ai, por gratė do tė jenė mė sė shumti qė shkojnė pas tij. Ajo ėshtė dita e triumfit. Ėshtė dita, kur Medina do tė pastrohet nga tė ligat, ashtu sikurse gjyryku e pastron dryshkun nga hekuri. Me tė do tė jenė 70 mijė jehudi, qė tė gjithė me mentelė dhe shpata, por nė vendin ku mblidhen vėrshimet e shiut, (melekėt) do t'i bijnė nė qafė (pėr ta penguar hyrjen e tij).
    Pastaj, Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, shtoi: "Nuk ka pasur dhe nuk do tė ketė deri nė ditėn e Kijametit, sprovė mė tė madhe sesa sprova e dexhallit. Ēdo pejgamber ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė vet nga ai. Unė do t'ju tregoj lidhur me tė diēka qė asnjė pejgamber nuk i ka treguar popullit tė vet", e vendosi dorėn te syri dhe tha: "dėshmoj se Allahu nuk ėshtė i verbėr".
    E transmeton Ahmedi (3/292) dhe djali i tij nė "es-Sunne" (138).
    Them: Transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm, gjegjėsisht transmetues qė i kanė pranuar edhe Dy dijetarėt; pėrveē Zuhejrit – ibėn Muhammed el-Hurasani –tek i cili ka dobėsi.
    Ibėn Kethiri ka thėnė: "Ky sened ėshtė i mirė, dhe Hakimi e ka vlerėsuar pėr sahih".
    Ky hadith, ka edhe zinxhir tjetėr, nė "el-Ihsan" (6616), por shkurtimisht.
    Pesė: Nga Enes ibėn Maliku, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Kur tė dalė dexhalli, do tė ecė gjithė tokėn, pos Mekės e Medinės. Kur t'i afrohet Medinės, nė ēdo hyrje tė saj do tė takojė melekė tė rreshtuar. Atėherė, do tė ndalet tė kėneta e Xhuruf-it, aty, do t'i pėrplasė kėmbėt njėherė, e Medina do tė dridhet tri herė, ashtuqė do tė delė pas tij ēdo dyftyrės dhe dyftyrėshe".
    E transmeton Buhariu (1/466 – Europė), Muslimi (8/206-207), Ahmedi (3/191, 206, 238 dhe 292), Hanbeli (47/1 – 48/2) dhe ed-Dani nė el-Fiten (127/2- 128/1).

    Paragrafi 25: Pėr kėtė ka katėr hadithe:
    Njė: Nga Enesi.
    Dy: Nga Xhabiri.
    Tre: Nga Mihxheni.
    Qė tė tre hadithet i kemi pėrmendur.
    Katėr: Nga njė njeri prej Ensarėve nga disa prej shokėve tė Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, kanė thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, foli pėr dexhallin dhe tha:
    "Do tė afrohet te kėnetat e Medinės, por do ta ketė tė ndaluar tė hyjė brenda. Pas kėsaj, nė Medinė do tė ketė njė apo dy dridhje, prej tė cilės ēdo dyftyrėsh e dyftyrėshe do tė delė nga Medina pėr tė shkuar pas dexhallit. Pastaj niset kah Shami derisa tė arrijė te disa kodra tė Shamit, dhe do t'i rrethojė banorėt e saj. Ndėrsa muslimanėt tjerė atėbotė, do tė jenė tė strehuar nė njė nga majet e maleve tė Shamit. Aty, dexhalli do t'i rrethojė prej poshtė. Pasiqė muslimanėt do tė kalojnė njė kohė tė gjatė nė kėtė bela, njėri nga muslimanėt do tė thotė: O muslimanė, deri kur do tė qėndroni kėshtu, ndėrsa armiku i Allahut mbisundon me tokėn tuaj?! Nuk keni ēka tė humbni, mund tė fitoni njė nga dy tė mirat, tė bėheni shehidė apo tė triumfoni? Aty, do tė japin besėn pėr vdekje, njė besė qė vetėm Allahu e di se ėshtė e sinqertė. Pastaj, do t'i kaplojė njė terr, saqė njeriu nuk mund tė sheh dorėn e tij. Atėherė, do tė zbret Isai, biri i Merjemes dhe sėrish iu kthehet shikimi, e aty do tė shohin njė njeri me parzmore. Njerėzit do t'i thonė: Kush je ti o rob i Allahut? Thotė: Unė jam rob dhe i dėrguar i Allahut, shpirt nga Ai, fjalė e Tij, Isai i biri Merjemes, zgjidhni njėrėn nga tre gjėrat: tė dėrgojė Allahu dėnim pėr dexhallin dhe ushtrinė e tij nga qielli, t'i pėrmpijė toka apo t'i bėjė armėt e juaja fitimtarė e armėt e tyre tė mposhten. Thonė: Kėtė tė fundit o i dėrguar i Allahut! Dėshirojmė t'i shėrojmė dhimbjet e gjokseve tona. Atėbotė, do tė mund tė shohish jehudiun e madh, tė gjatė, qė ha dhe pi shumė, por nuk do tė ketė forcė pėr tė mbajtur njė shpatė pėr shkak tė trishtimit. Atėherė, ngriten pėr nė luftė dhe triumfojnė menjėherė. Kur dexhalli do ta sheh Isain do tė shkrihet ashtu si shkrihet plumbi, e Isau do t'i afrohet dhe do ta mbysė".
    E transmeton Abdurrezaku (20834) nga Amėr ibėn Ebi Sufjan eth-Thekafij, nga njeriu prej ensarėve.
    Them: Ky sened transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm, gjegjėsisht transmetues qė i kanė pranuar edhe Dy dijetarėt; pėrveē njeriut nga ensarėt, sepse nuk i dihet emri. Por, ka mundėsi qė tė jetė sahabij, sepse Thekafijun qė e pėrmendėm ėshtė tabiin dhe transmeton nga Ebu Musa el-Esh'arij dhe tė tjerė. Nėse ėshtė sahabij, atėherė senedi ėshtė sahih, sepse emri i sahabiut edhe nėse nuk dihet nuk prishė gjė, tek ehli suneti.

    Paragrafi 26: Ekzistojnė dy hadithe-dėshmi:
    Njė: Hadithi i Xhabirit, qė kaloi (89-90). Aty thuhet: "Ajo ėshtė dita e triumfit. Ėshtė dita, kur Medina do tė pastrohet nga tė ligat, ashtu sikurse gjyryku e pastron dryshkun nga hekuri".
    Dy: Hadithi i Ebu Hurejres, radijallahu anhu, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "A e dini se Medina ėshtė sikurse gjyryku qė e pastron dryshkun. Nuk do tė ndodhė kijameti pėrderisa Medina nuk pastrohet nga tė kėqinjtė, ashtu sikurse gjyryku qė e pastron dryshkun e hekurit".
    E transmeton Muslimi (4/120).

    Paragrafi 27: Ka dy hadithe:
    Njė: Nga Mihxhen ibėn el-Edraė, kaloi (fq. 89)
    Dy: Nga Xhabir ibėn Abdullahu, kaloi poashtu (fq. 89-90)

    Paragrafi 27: Ka dy hadithe, poashtu:
    Njė: Nga Ummu Shurejk, e cila ka thėnė: Kam dėgjuar Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė: "Njerėzit do tė ikin nga dexhalli nėpėr male", Ummu Shurejk tha: O i dėrguar i Allahut, ku do tė jenė arabėt atėbotė? Tha: "Ata do tė jenė pak".
    Transmeton Muslimi (8/207), Tirmidhiu (3926) dhe Ahmedi (6/462).
    Dy: Nga Ajsheja, radijallahu anha, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka treguar rreth mundimeve tė shumta qė do tė jenė nė kohėn e dexhallit. Thash: O i dėrguar i Allahut! Ku do tė jenė arabėt atėbotė? Tha: "Oj Ajshe, arabėt, atėbotė do tė jenė pak". Thash: Atėbotė, besimtarėt ēka do tė mund tė hanė? Tha: "Atė qė munden melekėt: tesbihu, tekbiri, tahmidi dhe tehlili ". Thash: Cila pasuri, atėbotė, do tė jetė mė e mira? Tha: "Djali i fortė, qė do t'i jep familjes ujė pėr tė pirė, ndėrsa ushqim nuk do tė ketė".
    E transmeton Ahmedi (6/125), Hanbeli (47/2), Ebu Ja'la (3/1133) nga Hammad ibėn Seleme nga Alij ibėn Zejd nga Hasani nga Ajsheja, radijallahu anha.
    Them: Ky sened ėshtė i dobėt. Hasan el-Basriju ėshtė mudelis; ndėrsa Alij ibėn Zejdi - ėshtė ibėn Xhed'ani – ėshtė i dobėt.
    Ka gabuar Hejthemiu, kur ka thėnė (7/335): "e transmeton Ahmedi dhe Ebu Ja'la me transmetues tė librave tė vėrteta"!

    Paragrafi 29: Nuk kam gjetur asnjė hadith-dėshmi.

    Paragrafi 30: Pėr kėtė dėshmon hadithi i Alijut, radijallahu anhu, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Mehdiu do tė jetė nga ne, oj familja ime. Allahu do ta pėrmirėsojė pėr njė natė".
    Ky hadith ėshtė i vertetė, ėshtė i shėnuar nė librin "silsiletus sahiha" (2371).

    Paragrafi 31: Pėr kėtė dėshmojnė disa hadithe:
    Njė: Nga Othman ibėn Ebil As, i cili ka thėnė: Kam dėgjuar Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė: "Do t'i posedojnė muslimanėt tre rajone: njė rajon aty ku takohen dy detet, njė rajon nė Hajre (الحيرة ) dhe njė rajon nė Sham. Njerėzit do t'i pėrjetojnė tre trishtime, dhe dexhalli delė pėr t'i penguar njerėzit por do tė pėsojė humbje nga ana e Lindjes. Rajoni i parė tė cilin do ta shkelė ėshtė rajoni ku takohen dy detet, banorėt e tė cilit do tė ndahen nė tre grupe. Njė grup do tė thonė: Tė afrohemi dhe tė shohim se ēka ėshtė? Grupi tjetėr do t'iu bashkangjitet beduinėve, ndėrsa grupi tjetėr do tė bashkangjitet me njerėzit e rajonit mė tė afėrt qė kanė. Dexhalli me vete do tė ketė 70 mijė njerėz, qė tė gjithė tė veshur me mantele. Mė sė shumti do ta pasojnė jehuditė dhe gratė.
    Pastaj, shkon te rajoni tjetėr, edhe aty njerėzit ndahen nė tre grupe. Njė grup do tė thonė: Tė afrohemi dhe tė shohim se ēka ėshtė? Grupi tjetėr do t'iu bashkangjitet beduinėve, ndėrsa grupi tjetėr do tė bashkangjitet me njerėzit e rajonit mė tė afėrt qė kanė, nė perėndim tė Sham-it.
    Muslimanėt do tė tėrheqen nė vendin Akabetu Efik, por do tė dėrgojnė njė grup tė tyre, tė cilėt do tė plagosen, dhe kjo do t'u vie shumė rėndė. Pas kėsaj do t'i godet njė uri dhe lodhje shumė e rėndė, saqė njeriu do tė pjekė litarin e fortė pėr ta ngrėnė.
    Nė kėtė gjendje, nė njė kohė tė syfyrit, dikush do tė thėrret: O njerėz, ju erdhi ndihma (tre herė). Njerėzit do t'i thonė njėri-tjetrit: Ky zė ėshtė i ndonjė njeriu tė ngopur!
    Ashtuqė, nė kohėn e namazit tė sabahut, Isai, alejhi selam, do tė zbresė, ndėrsa udhėheqėsi i myslimanėve, do t'i thotė: O shpirt nga Zoti, dil imam. Isai, alejhi selam, do t'ia kthejė: Ky ummet ka udhėheqėsin e tij. Atėherė, del udhėheqėsi imam, e pas namazit, Isai, alejhi selam, do tė kapė mburojėn e tij dhe do tė niset drejt dexhallit. Kur dexhalli do ta sheh, do tė fillojė tė shkrihet ashtu si shkrihet plumbi. Isai, me mburojė nė gjoks, atė do ta vrasė ndėrsa pasuesit e tij do tė pėsojnė humbje. Atėbotė, ata nuk do tė gjejnė mbrojtje askund. Saqė, druri do tė flasė: O besimtar! Ja, njė kafir. Edhe guri do tė flet: O besimtar! Ja, njė kafir".
    E transmeton Ahmedi (4/216-217) dhe Hakimi (4/478-479).
    Them: Ky sened transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm, gjegjėsisht transmetues tė Muslimit; pėrveē Alij ibėn Zejdit – ai ėshtė Ibėn Xhed'an- i cili ėshtė i dobėt.
    Dy: Nga Xhabir ibėn Abdullahu. Hadithi i tij kaloi. (fq. 71-73).
    Por, Muslimi e ka transmetuar (1/95) pjesėn qė dėshirojmė ta verifikojmė nė kėtė paragraf nga Ebu Zubejri, se ai e ka dėgjuar Xhabir ibėn Abdullahun me zinxhir tė plotė, me kėtė tekst:
    "Do tė vazhdon njė grup nga ummeti im tė luftojnė nė tė vėrtetė, do tė jenė fitimtarė deri nė ditėn e Kijametit. Kur tė zbret Isau, alejhi selam, udhėheqėsi i tyre do t'i thojė: Eja dhe dil imam. Ai do t'ia kthejė: Jo, udhėheqėsi ėshtė nga ju dhe kjo ėshtė dhuratė prej Allahut pėr ju".
    Ky hadith ėshtė i bėrė tahrixh nė "Silsiletus Sahiha" (1960). Poashtu e ka transmetuar ed-Dani (142/2).
    Tre: Nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu. Ky hadith kaloi (fq.54) me kėtė tekst:
    "Pastaj, do tė zbret Isau, biri i Merjemes, alejhi selam, nga qielli dhe do tė delė imam. Kur do ta ngritė kokėn nga rukuja e tė thotė: Semiallahu limen hamideh, Allahu do ta shkatėrrojė dexhallin dhe muslimanėt do tė triumfojnė".
    Katėr: Nga Nevas ibėn Sem'ani, hadithi i tė cilit kaloi. (fq.56-58)
    Pesė: Nga Ajsheja, edhe hadithi i saj kaloi. (fq.59-60)
    Gjashtė: Nga disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, poashtu folėm pėr tė. ((fq.91-92)
    Shtatė: Nga Semure, radijallahu anhu, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, thonte:
    "Dexhalli do tė dalė patjetėr, syrin e majtė do ta ketė tė verbėr, dhe mbi tė njė gungė tė vrazhdė. Ai do tė ketė mundėsi tė shėrojė verbėrinė e lebrozėn, do t'i ngjallė tė vdekurit dhe do t'u thotė njerėzve: Unė jam zoti juaj. Ai qė e pranon duke thėnė: Po, ti je zoti im, ai veēse ka rėnė nė sprovė, ndėrsa kush thotė: Zoti im ėshtė Allahu, dhe tė qėndrojė me kėtė bindje deri ne vdekje, ai veēse ka shpėtuar nga ajo sprovė. Pas kėsaj nuk do tė ketė mė sprova as mundime.
    Dexhalli do tė qėndrojė njė kohė derisa tė zbret Isai, alejhi selam prej nga perėndimi. Do tė vijė si vėrtetues i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, dhe nė fe tė tij. Do ta vrasė dexhallin, e mė pas do tė ndodhė kijameti".
    E transmeton Ahmedi (5/13).
    Them: Senedi i kėtij hadith do tė ishte sahih, sikur Hasan el-Basriu tė mos transmetonte me "nga-nga". Por, Ibėn Haxheri nė el-Fet'h (6/478) bindshėm thotė se ky sened ėshtė hasen.
    Tetė: Nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:
    "Si do tė jetė gjendja juaj, kur Isai, alejhi selam, do tė zbret [nga qielli], dhe do tė jetė udhėheqėsi juaj ( nė njė transmetim: do tė ju udhėheq) nga ju?". Ibėn Ebi Dhi'bi – njėri nga transmetuesit – ka thėnė: A e dini ē'do tė thotė: "do tė ju udhėheq nga ju"? d.m.th. Do tė ju udhėheqė me Librin e Zotit tuaj dhe sunetin e tė dėrguarit tuaj, salallahu alejhi ue selem.
    E transmeton Buhariu (6/384), Muslimi (1/94), Abdurrezaku (20841), Ahmedi (2/272 dhe 336), Ibėn Mende (41/2) dhe Bejhekiu nė el-Esmaė (fq. 424) dhe shtesa ėshtė e tij.

    -Me zinxhir tjetėr dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me tekstin:
    "Pasha atė, nė dorė tė Tė Cilit ėshtė shpirti im, pritet qė Isai, biri i Merjemes tė zbresė dhe tė jetė njė udhėheqės i drejtė. Do ta thyejė kryqin, do ta vrasė derrin dhe do t'i ndalė luftėrat. Pasuria do tė shtohet saqė nuk do ta pranojė askush. Njė sexhde, njeriut do t'i duket mė e mirė se gjithė dynjaja dhe ē'ka nė tė". Pastaj Ebu Hurejre tha: Nėse dėshironi lexoni ajetin:
    وَإِنْ مِنْ أَهْلِ الْكِتَابِ إِلاَّ لَيُؤْمِنَنَّ بِهِ قَبْلَ مَوْتِهِ وَيَوْمَ الْقِيَامَةِ يَكُونُ عَلَيْهِمْ شَهِيداً
    "Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t'i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre". (Nisa 159).
    E transmeton Buhariu (6/382-383), Muslimi (93-94), Tirmidhiu (2234) dhe e ka vlerėsuar si sahih, et-Tajalisi (2/219/2782), Ahmedi (2/240, 272 dhe 538). Te tre tė fundit nuk gjendet leximi i ajetit, ai gjendet te transmetimi i Dy dijetarėve. Poashtu e transmeton Ibėn Maxhe (2/516), el-Axhurri (fq.381), Abdurrezaku (20840), ed-Dani (142/1-2) dhe Ibėn Mende nė el-Iman (41/1).

    -Me zinxhir tė tretė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me tekstin:
    "Vallahi, do tė zbresė biri i Merjemes si njė udhėheqės i drejtė. Do ta thyej kryqin, do ta vrasė derrin dhe nuk do ta pranojė xhizjen. Do tė braktisen devetė e reja, askush nuk do tė nxitojė pas tyre. Do tė mėnjanohet koprracia, urrejtja dhe xhelozia, si dhe do tė shpėrndahet pasuria por, askush nuk do ta pranojė".
    E transmeton Muslimi (1/94), Ahmedi (2/494), el-Axhurri (fq.380) dhe Ibėn Mende (41/2).

    -Me zinxhir tė katėrt – nga Muhammed ibėn Sirini, – nga Ebu Hurejre e deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, me tekst:
    "Dikush nga ju, i cili do tė jetojė do tė ketė mundėsinė ta takojė Isain, birin e Merjemes si njė udhėheqės tė udhėzuar dhe gjykues i drejtė. Do ta thyejė kryqin, do ta vretė derrin dhe do t'i ndalė mundimet e luftės".
    E transmeton Ahmedi (2/411).
    Them: Senedi i kėtij hadithi ėshtė sahih dhe sipas kushteve tė Dy dijetarėve.
    Ndėrsa nė njė transmetim tjetėr tė Ibėn Sirinit, thuhet:
    "Do tė zbret biri i Merjemes, i veshur me parzmore dhe rroba pėrafėrsisht tė verdha, mes ezanit dhe ikametit. Njerėzit do t'i thonė: Urdhėro! Thotė: Jo, imam do tė jetė imami qė keni, udhėheqėsat janė nga vetė ju".
    E transmeton Abdurrezaku (20838).
    Senedi ėshtė i vėrtetė, por deri te Muhammed ibėn Sirini (mektuė). Por, nėse e gjykojmė zinxhirin e plotė (deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem), atėherė themi se ėshtė mursel.
    Ndėrsa, nė transmetim tjetėr nga Ma'meri, thuhet: "Ibėn Sirini kishte mendimin se njeriu pas tė cilit do tė falet Isai, ėshtė Mehdiju".
    E transmeton Abdurrezaku (20839).

    -

  18. #18
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Me zinxhir tė pestė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me tekstin:
    "Kur do tė zbret biri i Merjemes do ta vrasė derrin, do ta zhdukė kryqin, do tė unifikohet namazi pas tij, do tė ndahet pasuria, saqė nuk do ta pranojė askush, do ta anulojė tatimin (xhizjen). Do tė zbresė nė Revhaė, prej aty do tė fillojė haxhin apo umrenė apo tė dyjat". Pas kėsaj Ebu Hurejre, lexoi ajetin:
    وَإِنْ مِنْ أَهْلِ الْكِتَابِ إِلاَّ لَيُؤْمِنَنَّ بِهِ قَبْلَ مَوْتِهِ وَيَوْمَ الْقِيَامَةِ يَكُونُ عَلَيْهِمْ شَهِيداً
    "Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t'i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre". (Nisa 159). Handhale mendon se Ebu Hurejre lidhur me ajetin: "ka pėr t'i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet" ka thėnė: Ėshtė pėr qėllim vdekja e Isaut; andaj nuk e di se gjithė kjo, a ėshtė hadith nga Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, apo ėshtė fjalė e Ebu Hurejres, radijallahu anhu?!
    E transmeton Ahmedi (2/290-291).
    Them: Senedi i kėtij hadithi ėshtė sahih, sipas kushteve tė Muslimit. Pjesėn ku thuhet se ai do tė zbret nė Revhaė, e transmeton poashtu el-Ihlal (4/60), Abdurrezaku (20842), ed-Dani (144/1) dhe Ibėn Mende (41/2).
    -Me zinxhir tė gjashtė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me tekstin:
    "Mes meje dhe tij (d.m.th. Isait) nuk ka pasur pejgamber, por ai do tė kthehet. Kur ta shihni, njiheni: Ėshtė njeri me ngjyrė tė pėrzier mes tė kuqes dhe tė bardhės. Do tė ketė tė veshur rroba, pėrafėrsisht tė verdha. Koka do t'i duket sikurse e lagur. Do t'i luftojė njerėzit nė emėr tė Islamit, do ta thejė kryqin, do ta vretė derrin dhe nuk do ta pranojė mė xhizjen. Nė kohėn e tij Allahu do t'i shkatėrrojė tė gjitha fetė pėrveē Islamit. Poashtu [nė kohėn e tij, Allahu] do ta shkatėrrojė mesihun [gėnjeshtar], dexhallin. [Atėherė do tė pėrhapet siguria nė tokė, saqė luanėt do tė kullosin sėbashku me devetė, panterėt sėbashku me lopėt dhe ujqit sėbashku me dhentė. Ndėrsa, fėmijėt do tė lozin me gjarpėrinjė pa u dėmtuar aspak]. Do tė qėndrojė nė tokė katėrdhjetė vjetė, e pastaj do tė vdesė dhe muslimanėt do t'ia falin xhenazen [dhe do ta varrosin].
    E transmeton Ebu Davudi (2/214) dhe ky ishte konteksti i tij, Ibėn Hibbani (1902 dhe 1903), Ahmedi (2/406 dhe 437), Ibėn Xherir nė tefsirin e tij (nr. 7145), el-Axhurri (fq. 380) dhe Abdurrezaku (20845) me shtesė: "Dhe lutja do tė jetė vetėm, pėr Zotin e botėrave". Pėr kėtė shtesė ka hadith-dėshmi nė zinxhirin vijues.
    Them: Senedin e ka tė vėrtetė, ashtu e ka vlerėsuar edhe Hafidh Ibėn Haxheri, poashtu ėshtė i bėrė tahrixh nė "Silsiletul ehadithis sahiha" (2182).

    -Me zinxhir tė shtatė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me tekstin:
    "Pritet qė, Isai biri i Merjemes tė zbresė si gjykatės dhe udhėheqės i drejtė dhe do ta vrasė derrin, do ta thejė kryqin dhe lutja do tė jetė vetėm njė".
    E transmeton Ahmedi (2/394).
    Them: Senedi i tij ėshtė hasen.

    -Me zinxhir tė tetė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, por pa fjalinė e fundit, dhe me kėtė shtesė:
    "Do tė kthehet paqa, shpatat do tė pėrdoren nė vend tė drapėrave, tė sėmurit do tė shėrohen, qielli do tė lėshojė riskun dhe toka do tė nxjerr bereqetin, saqė fėmijėt do tė lozin me gjarpėrinj pa frikė se do tė sulmohen. Ujku do tė qėndrojė me dhentė, luani me lopėt dhe nuk do t'i sulmojnė".
    E transmeton Ahmedi (2/482-483) nga Fulejhu, nga el-Harith ibėn Fudajl el-Ensari, nga Zijad ibėn Sa'di, nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu.
    Them: Pėr fjalėn e Ibėn Kethirit lidhur me kėtė sened (1/169): "I mirė, i fortė, i shėndoshė", unė kam rezervė nga dy aspekte:
    Njė: Kėtė Zijad ibėn Sa'din – el-Medenij el-Ensarij – e ka pėrmendur Ibėn Ebi Hatimi nė librin e tij (1/2/533) si transmetim tė djalit tė tij, Sa'd ibėn Zijadit, i cili poashtu transmeton nga Ebu Hurejre. Dhe, pėr tė njėjtin, nuk ka pėrmendur fjalė tė mira apo tė kėqija. Ndėrsa, Ibėn Hibbani e ka numruar nė librin e tij eth-Thikat (1/73).
    Dy: Ky Fulejhi – ibėn Sulejman el-Huzai – edhepse ėshtė nga transmetuesit e Dy dijetarėve, ai gabon shumė. Ashtu ka thėnė Ibėn Haxheri nė et-Tekrib.
    Them: Mė mirė ėshtė te themi se ky sened ėshtė i fortė, por sėbashku me senedet e mėparshme.
    -Me zinxhir tė nėntė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me kėtė tekst:
    "Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa romakėt tė mos vijnė nė A'mak apo Dabik . Drejt tyre do tė niset njė ushtri nga Medina, atėbotė ata do tė jenė njerėzit mė tė mirė. Pasi do tė rreshtohen, romakėt do tė thonė: "Na lironi rrugėn qė t'i luftojmė kėta qė na patėn robėruar". Muslimanėt do tė thonė: Jo vallahi, nuk lejojmė t'i dėmtoni vėllezėrit tanė. Atėherė, fillon lufta dhe njė e treta e ushtrisė do tė humbė, njė e treta do tė vritet – ata janė shehidat mė tė mirė tek Allahu – ndėrsa e treta tjetėr do tė triumfojė dhe nuk do tė bijnė nė sprova asnjėherė. Kėta do ta ēlirojnė Kostantinopojėn (nė njė transmetim: do tė arrijnė nė Konstantinopojė dhe do tė fitojnė plaēkėn)
    (e nė transmetim tjetėr: A keni dėgjuar pėr njė qytet, gjysma e tė cilit ėshtė nė tokė e gjysma tjetėr nė detė? Thanė: Po, o i dėrguar i Allahut! Tha: Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa tė mos e sulmojnė shtatėdhjetė mijė myslimanė (benu Is'hak). Kur tė arrijnė aty, nuk do tė luftojnė me armė e as qė do tė gjuajnė me shigjeta. Ata do tė thonė: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber dhe menjėherė do tė dorėzohet pjesa qė ėshtė nė detė. Kur tė thonė pėr sė dyti: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber, do tė dorėzohet pjesa e qytetit qė ėshtė nė tokė. E kur tė thonė pėr sė treti: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber, u hapen dyert e qytetit, hyjnė aty dhe e fitojnė plaēkėn)
    Kėshtu, duke e ndarė plaēkėn dhe shpatat t'i kenė lėnė anash, shejtani do t'u thėrret: Mesihu [dexhalli] veēse ka arritur te familjet e juaja. Ata menjėherė do tė dalin edhepse kjo ėshtė gėnjeshtėr, [do tė lėnė ēdo gjė dhe do tė nisen pėr tu kthyer]. Kur tė arrijnė nė Sham, dexhalli do tė delė.
    Pastaj, duke u rreshtuar dhe pregatitur pėr luftė, do tė thirrė ikameti i namazit [namazit tė sabahut] dhe Isau, biri i Merjemes do tė zbretė dhe do tė delė imam. Kur ta shohė armiku i Allahut, do tė fillohet tė shkrihet sikurse kripa nė ujė. Po ta linte, do tė shkrihej derisa tė shkatėrrohej, por, Isau do ta vretė me dorė dhe gjaku i tij do tė duket nė shtizėn e Isaut".
    E transmeton Muslimi (8/175-176) me kontekstin qė e pėrmendėm, poashtu edhe transmetimin tjetėr me tė gjitha shtesat (8/187-188), ed-Dani (113/1-2 dhe 121/2) qė tė dy transmetimet; dhe Hakimi (4/482) me transmetimin e dytė dhe shtesat, dhe thotė: "Sahih, sipas kushteve tė Muslimit, por nuk e kanė transmetuar ata Dy"!
    Me kėtė fjalė, ka gabuar kur thotė se Muslimi nuk e ka transmetuar.
    Them: Pėr njė pjesė tė kėtij hadithi ekziston hadith-dėshmi nga Abdullah ibėn Mes'udi, tė cilin e transmeton Jesir ibėn Xhabir, i cili thotė:
    Ishte njė fortunė e kuqe nė Kufe, dhe erdhi njė njeri me sjellje tė ulėt dhe tha: O Abdullah ibėn Mes'ud, erdhi kijameti. Abdullahu ishte i mbėshtetur, pastaj, u ulė dhe tha: "Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa trashėgimia tė mos dėshirohet e as nga plaēka e luftės dikush tė gėzohet". Pastaj, bėri me dorė kah Shami dhe tha: "Armiq, qė do tė tubohen kundėr muslimanėve dhe muslimanėt do tė tubohen kundėr tyre", thash: Ke pėr qėllim romakėt? Tha: "Po. Nė atė luftė do tė ketė dezertim tė madh. Atėherė, muslimanėt do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė aq, derisa t'i ndajė nata nga armiku. Secili grup do tė mbrapset, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė, ai grup do tė anulohet. Muslimanėt, sėrish do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė aq, derisa t'i ndajė nata nga armiku. Secili grup do tė mbrapset, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė, ai grup do tė anulohet. Pastaj, pėrsėri, muslimanėt do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė deri nė ngrysje dhe tė dy grupet do tė mbrapsen, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė edhe ky grup do tė anulohet. Por, nė ditėn e katėrt, kundėr tyre do tė ngriten edhe muslimanėt tjerė, ashtuqė armiku do tė pėsojė disfatė. Aty do tė bėjnė njė luftė – ose tha: qė nuk do tė ketė si ajo, apo tha: qė nuk ka ndodhur sikur ajo – saqė edhe zogu qė do tė fluturojė pranė tyre, do tė bjerė i coftė. Nė kėtė luftė, prej ēdo njėqind ushtarėve, i gjallė do tė mbetet vetėm njė, ashtuqė, nuk ka pėr ēfarė plaēke tė luftės tė gėzohet dikush apo ēfarė trashėgimie duhet ndarė?! Nė kėto momente, do tė dėgjojnė diē edhe mė tė keqe, do tė arrijė lajmi se dexhalli ka arritur nė familjet e tyre. Dhe, menjėherė do tė heqin dorė nga pasuria dhe nisen pėr tu kthyer nė familjet e tyre, duke i caktuar dhjetė kalorės si pararojė". Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: "Unė vėrtetė i di emrat e tyre, emrat e baballarėve tė tyre dhe ngjyrėn e kuajve tė tyre. Atėbotė, ata janė kalorėsit mė tė mirė nė sipėrfaqen e tokės".
    E transmeton Ahmedi (1/435) dhe Muslimi (8/177-178).

    -Me zinxhir tė dhjetė dhe tė plotė nga Ebu Hurejre, me kėtė teskt:
    "Do tė zbretė Isau, biri i Merjemes dhe do ta thejė kryqin, do ta vretė derrin dhe nuk do ta pranojė xhizjen, si dhe, nė kohėn e tij, Allahu do ta shkatėrron dexhallin. Ashtuqė, e ngritur do tė jetė vetėm fjala e Allahut, Zotit tė botėrave".
    E transmeton ed-Dani (143/2) dhe Ibėn Mende (41/2) me sened tė mirė.
    Kėto pra, janė dhjetė zinxhirė tė ndryshėm vetėm pėr hadithin e Ebu Hurejres. Dhe me kėtė, arrinė gradėn e hadithit mutevatir globalisht, por jo edhe detajisht.

    Hadithi i nėntė: Nga Hudhejfe ibėn el-Jeman, me tekst sikur hadithi i Ebu Hurejres, tė cilin e pėrmenda mė parė, por mė i plotė. Aty pėrmendet vendi: Akabetu Efik; poashtu thuhet: "Kur tė ngriten pėr t'u falur, do tė zbretė Isau, biri i Merjemes, imam pėr ata . Pas namazit do tė thotė: Mė lironi rrugėn, ta arrij armikun e Allahut. (Ebu Hazimi tha: Ebu Hurejre ka thėnė: Do tė fillojė tė shkrihet, ashtu si shkrihet gjalpa nė diell. Ndėrsa Abdullah ibėn Amėr ka thėnė: ashtu si shkrihet kripa nė ujė), Allahu do t'i bėjė muslimanėt fitimtarė, pastaj do ta thyejnė kryqin, do ta vrasin derrin dhe do ta anulojnė xhizjen".
    E transmeton Ibėn Mende (95/2) dhe Hakimi (4/490-491), i cili ka thėnė: "Sahih, sipas kushteve tė Muslimit", dhe nė kėtė e pėlqeu Dhehebiu.
    Unė them: Nė atė sened gjendet Halef ibėn Halifeh el-Eshxhei, i cili edhepse ėshtė saduk (i drejtė) nga transmetuesit e Muslimit, atij nė fund tė jetės i janė pėrzier informatat, por hadithi i tij sėbashku hadithet-dėshmi, konsiderohet i mirė.
    Ndėrsa, fjala "senedi i tij ėshtė sahih", tė cilėn e tha Ibėn Haxheri (6/478) pasiqė tregoi se kėtė hadith e transmeton Ibėn Mende, ėshtė fjalė e thėnur me harresė apo lehtėsim.

    Dhjetė: Nga Hudhejfe ibėn Esidi, i cili ka thėnė:
    "...por, dexhalli do tė paraqitet kur tė pėrhapet urrejtja mes njerėzve, kur tė dobėsohet feja dhe kur tė degjenerohen njerėzit nė brendinė e tyre. Atėherė, ai do tė shkelė ēdo luginė, e gjithė toka do t'i palohet sikurse gėzofi i dashit. Do t'i afrohet Medinės, atė qė delė nga Medina do ta mbisundojė dhe askujt nuk do t'i lejojė tė hyjė nė Medinė. Pastaj, do tė shkojė te kodra Ilija, ku do tė rrethojė njė grup nga muslimanėt. Ata qė e pėrmbajnė kėtė grup, do tė thonė: Ē'pritni, pse nuk e luftoni kėtė zullumqar derisa ta takoni Allahun apo tė triumfoni? Atėherė, fillojnė tė organizohen qė nė mėngjes tė luftojnė. Por, kur do tė gdhijnė, Isau biri i Merjemes, veēse do tė jetė aty, i cili do ta vretė dexhallin dhe do ta fitojė ushtrinė e tij. Bile druri, guri e dherishtja do tė thonė: O besimtar, tek unė ėshtė njė jehudi, vrite".
    E transmeton Hakimi (4/529-530), dhe Abdurrezaku (20827) shkurtimisht. Ndėrsa, Hakimi ka thėnė: "Senedi ėshtė sahih", dhe nė kėtė e ka pėlqyer Dhehebiu, dhe ashtu ėshtė.

    Njėmbėdhjetė: Nga disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, ky hadith kaloi. (91-92)

    Paragrafi 32: Pėr kėtė dėshmon hadithi i Hudhejfe ibėn el-Jemanit, i cili kaloi pak para, ku thuhej: " Pas namazit do tė thotė (d.m.th. Isau): Mė lironi rrugėn, ta arrij armikun e Allahut."

    Paragrafi 33: Pėr kėtė ka disa hadithe-dėshmi:
    Njė: Nga Enesi, i cili ka thėnė:
    "Shtatėdhjetė mijė jehudi nga Esbahani, tė veshur mė mantelė do tė shkojnė me dexhallin".
    E transmeton Muslimi (8/207), Ibėn Hibbani (6760) dhe Ahmedi (3/224). Shih nė Silsiletus Sahiha (3080).
    Dy: Nga Xhabiri, kaloi (fq. 89-90) me kėtė tekst:
    "Me tė do tė jenė shtatėdhjetė mijė jehudi, qė tė gjithė me mentelė dhe shpata tė mprehura".
    Tre: Nga Othman ibėn Ebil As, njėjtė sikur hadithi i kaluar, por pa e pėrmendur shpatėn. Gjithashtu e pėrmendėm (fq.94-95)
    Katėr: Nga Ebu Seidi me zinxhir deri te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, me tekstin e njėjtė por, pa e pėrmendur shpatėn.
    E transmeton Abdurrezaku (20825) nga Ebu Haruni nga Ebu Seidi.
    Por Ebu Haruni konsiderohet metruk (i braktisur).
    Pesė: Nga Ebu Hurejre, me zinxhir tė plotė, me kėtė tekst:
    "Dexhalli do tė paraqitet nė vendet Hozė dhe Kereman, me tė do tė jenė shtatėdhjetė mijė njerėz, me fytyra sikurse mburoja e rrahur".
    E transmeton Ahmedi (2/337), transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm; sikur tė mos transmetonte Ibėn Is'haku me "nga-nga".

    Paragrafi 34: Hadithet-dėshmi pėr kėtė paragraf parakaluan nė transmetimet e disa sahabėve:
    Njė: Xhabiri (fq. 71-73)
    Dy: Disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem (fq. 91-92)
    Tre: Othman ibėn Ebil As (fq. 94-95)
    Katėr: Ebu Hurejre (fq. 102-103)
    Pesė: Hudhejfe ibėn el-Jeman (fq. 105)

    Paragrafi 35: Pėr kėtė nuk kam gjetur asnjė hadith-dėshmi

    Paragrafi 36: Ka disa hadithe-dėshmi:
    Njė: Nga Mexhmaė ibėn Xharije el-Ensari, i cili ka thėnė:
    "Kam dėgjuar Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, duke thėnė: "Isau do ta vretė dexhallin te dera e Ludd-it".
    E transmeton Tirmidhiu (2245), Ibėn Hibbani (1901), et-Tajalisi (2/219), Abdurrezaku (20835), Ahmedi (3/420), ed-Dani (143/1 dhe 2), ndėrsa Tirmidhiu ka shtuar: "Hadithi ėshtė hasen-sahih".
    Them: Me siguri e ka thėnė kėtė duke i patur nė konsideratė edhe hadithet-dėshmi qė vijojnė, pėrndryshe nuk do mundej tė thotė ashtu pėr shkak se nė atė zinxhir gjendet Ubejdullah ibėn Abdullah ibėn Tha'lebe el-Ensarij, i cili ėshtė mexhhul, nuk njihet dhe ka divergjencė rreth emrit tė tij.
    Dy: Nga Nevas ibėn Sem'ani, me zinxhir tė plotė, me tekst tė njėjtė. Kėtė e kemi pėrmendur (fq. 56-58).
    Tre: Nga Ajsheja radijallahu anha, me tekst tė ngjashėm dhe zinxhir tė plotė. Ky hadith gjithashtu kaloi (fq. 59-60).
    Transmeton Abdurrezaku (20836) me zinxhir sahih se Omeri, radijallahu anhu, e pyeti njė jehudi diēka, dhe ai u pėrgjigj. Omeri ia vėrtetoi pėrgjigjen dhe i tha: E provova sinqeritetin tėnd, tani mė trego diē pėr dexhallin! Ai tha: Pasha Zotin e jehudive, biri i Merjemes do ta vretė nė oborr tė Ludd-it.

    Paragrafi 37: Ka disa hadithe:
    Njė: Nga Othman ibėn Ebil As, bėhet fjalė pėr pjesėn e fundit tė hadithit tė tij, qė kaloi (fq. 94-95).
    Dy: Nga Xhabiri, poashtu gjendet nė pjesėn e fundit tė hadithit tė tij, qė kaloi (fq.71-73)
    Tre: Nga Hudhejfe ibėn Esid, njėashtu kaloi (fq.105-106)
    Katėr: Nga Ibėn Omeri, qė kaloi (fq. 88). Por, kėtu ka njė zinxhir mė tė vėrtetė se ai qė u pėrmend, me kėtė tekst: "Do t'ju luftojnė jehuditė, por ju do tė triumfoni, saqė edhe guri do tė fletė: O musliman, ja pas meje njė jehudi, vrite".
    E transmetoi Abdurrezaku (20837), dhe prej tij: Ahmedi (2/149) dhe Tirmidhiu (2237) dhe ka thėnė: "hadithi ėshtė hasen sahih".
    Pastaj, me zinxhir tjetėr nga ai i Abdurrezakut, e ka transmetuar sėrish Ahmedi (2/122 dhe 131), Buhariu (6/78 dhe 478), Muslimi (8/188). Poashtu e ka transmetuar ed-Dani (65/1).
    Pesė: Nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:
    "Nuk do tė ndodhė kijameti para se tė luftojnė muslimanėt me jehuditė. Aty, muslimanėt do tė triumfojnė, saqė jehudiju do tė tentojė tė fshehet pas gurit e drurit. Por, guri e druri do tė thonė: O musliman! O rob i Allahut! Ja, njė jehudi pas meje, eja dhe vrite. Pėrveē drurit garkad (nuk do tė fletė), sepse ai ėshtė dru i jehudive".
    E kanė transmetuar Dy dijetarėt, Ahmedi (2/398, 417 dhe 530), Hatibi (7/207) dhe ed-Dani (64/2-65/1).

    Paragrafi 38: Tė gjitha hadithet janė nė pajtueshmėri se numri i ditėve, sa do tė qėndrojė dexhalli nė tokė ėshtė katėrdhjetė. Por, mospajtimi qėndron nė atė se kėto ditė, janė katėrdhjetė vite, siē ėshtė nė kėtė transmetim apo katėrdhjetė ditė, siē qėndron nė transmetimet tjera?
    Mendimi i vėrtetė, pa asnjė dyshim ėshtė i dyti. Sepse ai transmetim ėshtė mė i vėrtetė dhe mė tepėr i transmetuar; siē vijon sqarimi.
    Ndėrsa, ky transmetim, krahas asaj se senedin e ka tė dobėt – siē treguam nė fillim tė kėtij hulumtimi – unė, as nuk kam gjetur ndonjė hadith-dėshmi qė do ta kishte pėrforcuar. Pėrveē, nėse e numrojmė hadithin e Shehėr ibėn Hausheb (kaloi nė faqen 77) nga Esma bint Jezid el-Ensarije, me tekstin:
    "Dexhalli do tė qėndrojė nė tokė katėrdhjetė vjet, viti do tė jetė sa njė muaj, muaji sa njė javė, java sa njė ditė, ndėrsa dita sa djegja e njė dege nė zjarr".
    Por, ky hadith ėshtė munker, pėr shkak tė dobėsisė tė Shehrit dhe se ai ėshtė i vetmi qė e transmeton nė kėtė mėnyrė; andaj nuk vlen si hadith-dėshmi.
    Poashtu, aspak nuk e pėrforcon ajo qė transmeton Suhejl ibėn Ebi Salih, nga babai i tij, nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu, me zinxhir tė plotė:
    "Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa nuk shkurtohet koha. Ashtuqė, viti do tė jetė si njė muaj, muaji si njė javė, java si njė ditė, dita si njė moment, ndėrsa momenti sa djegia e njė dege apo njė gjethit nė zjarr".
    E transmetoi Ahmedi (2/537-538), Ebu Ja'la (302/1) dhe Ibėn Hibbani (1888).
    Them: Senedin e ka tė vėrtetė, dhe sipas kushteve tė Muslimit. Ashtu ka thėnė edhe Ibėn Kethiri (1/213).
    Pėr tė, dėshmon edhe hadithi i Enes ibėn Malikut, tė plotė, tė cilin e transmetoi Tirmidhiu (2333) dhe e konsideroi garib.
    Poashtu, dėshmon edhe njė hadith tjetėr nga Seid ibėn Musejjeb qė e transmeton ed-Dani (14/1) por, qė ėshtė mursel.
    Them: Kjo nuk e forcon hadithin e Shehrit, sepse nė kėtė hadith nuk ėshtė pėrmendur dexhalli, siē duket qartė. Ky hadith ėshtė i pėrgjitshėm, andaj nuk duhet ta pėrcaktojmė me atė – kam qėllimin: me hadithin e Shehrit, sepse ėshtė i dobėt – e sidomos, pėr shkak se, ai pėrcaktim do tė rezultonte nė kundėrshtim tė madh me hadithet tjera. E kjo, siē dihet mirėfilli, nuk lejohet.
    Ndėrsa, transmetimet qė tregojnė qartė se ato katėrdhjetė janė ditė e jo vite, janė transmetime tė njė grupi tė sahabėve. Tė gjitha ato i kemi pėrmendur, tani, do t'i pėrmend vetėm emrat e tyre:
    Njė: Nevas ibėn Sem'an, kaloi (fq.56-58).
    Dy: Nufejr ibėn Xhubejr, kaloi (fq.59).
    Tre: Njė njeri nga shokėt e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem, (fq. 71)
    Katėr: Xhabir ibėn Abdullah (fq. 71-73 dhe 87).
    Pesė: Ebu Hurejre (fq. 54)
    Them: Kėto hadithe tė vėrteta, nuk bien ndesh me hadith e Abdullah ibėn Amėr, i cili ka thėnė: Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė:
    "Dexhalli do tė paraqitet tek ummeti im dhe do tė qėndrojė nė mesin e tyre katėrdhjetė ditė, apo katėrdhjetė netė apo katėrdhjetė muaj. Atėherė, Allahu do ta dėrgon Isaun, tė birin e Merjemes – ai i pėrngjan Urve ibėn Mes'udit – i cili, do tė triumfojė dhe do ta vretė dexhallin. Mė pas, njerėzit do tė jetojnė edhe shtatė vite, duke mos patur asnjė grindje mes tyre. E pastaj, Allahu subhanehu ue teala, prej anės sė Shamit, do tė dėrgon njė erė tė ftohtė, nga e cila, ēdo njeri qė ka pasur iman, qoftė edhe sa grimca, do tė vdesė nga ajo erė...".
    E transmeton Ahmedi (2/166), Muslimi (8/201), ndėrsa Hakimi e ka shėnuar nė Mustedrekun e tij (4/543-544 dhe 550-551) gjė qė ėshtė gabim. Poashtu e transmeton edhe Ibėn Hibbani (7309) dhe Ibėn Mende (98/2).
    Them: Ky hadith nuk i shfuqizon hadithet e mėparshme pėr shkak tė dyshimit qė gjendet aty. I cili dyshim, duket se ka ndodhur nga ndonjėri prej transmetuesve. A, dyshimi nuk pėrmban dijeni, ndėrsa transmetuesit e haditheve tė mėparshme, bindshėm tregojnė se bėhet fjalė pėr katėrdhjetė ditė. Dihet mirė se ai qė ka njohuri ėshtė argument ndaj atij qė nuk ka njohuri. Por ka mundėsi qė ai dyshim tė ishte edhe nga vetė Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, e kjo do tė kishte ndodhur para se t'i vinte shpallja pėr kohėzgjatjen e atyre ditėve, e cila mė vonė i ka ardhur. Kėtė mendim e ndohmon hadithi i Ebu Hurejres, radijallahu anhu: "...katėrdhjetė ditė, Allahu e di sesa do tė zgjasin ato...", te Ibėn Hibbani fjalia: "...Allahu e di sesa do tė zgjasin ato..." gjendet e pėrsėritur.

    Paragrafi 39: Ky kontekst ėshtė i dobėt, garib dhe nė kundėrshtim me hadithet e vėrteta, tė cilėt i kemi pėrmendur mė herėt. Ajo qė dihet, ėshtė:
    "Katėrdhjetė ditė; njė dit sa njė vit, njė dit sa njė muaj, njė ditė sa njė javė ndėrsa ditėt tjera sikurse ditėt e zakonshme".

    Paragrafi 40: Kjo pjesė nuk ėshtė e pėrmendur nė hadithet e vėrteta. Kjo vėrtetohet me hadithin e kaluar tė Ebu Hurejres (fq. 110) me tekstin: "Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa nuk shkurtohet koha ... ndėrsa momenti sa djegia e njė dege apo njė gjethit nė zjarr". Pra, nuk pėrmendet dexhalli kėtu.

    Paragrafi 41: Pėr kėtė nuk kam gjetur asnjė hadith-dėshmi.

    Paragrafi 42: Nuk kam gjetur ndonjė hadith ku janė pėrmendur kėto ditė tė shkurtėra. Ajo qė dihet ėshtė ajo qė gjendet nė hadithin e kaluar tė Nevasit dhe Nufejrit, babait tė Xhubejrit:
    "Thamė: O i dėrguar i All-llahut! Nė ditėn qė ėshtė sa njė vit, a do tė na mjaftojnė namazet e njė dite? Tha: “Jo, por ju do ta vlerėsoni me kohė”.

    Paragrafi 43: Ky paragraf, plotėsisht gjendet nė hadithin e kaluar tė Ebu Hurejres, i cili kishte shumė zinxhirė (fq. 96-103).

    Paragrafi 44: Pėr kėtė dėshmon hadithi, tė cilin e transmeton Tavusi:
    "Do tė zbret Isau si udhėheqės i udhėzuar dhe gjykatės i drejtė. Kur tė zbretė do tė thejė kryqin, do tė vretė derrin dhe nuk do tė pranojė xhizjen. Ashtuqė do tė ketė vetėm muslimanė. Do tė kaplojė siguria nė tokė, saqė luani do tė rrijė afėr lopėve sikurqė rrin demi, ujku do tė rrijė me dhentė sikurqė rrin qeni. Ēdo sėmundje do tė largohet nga njerėzit. Njeriu me dorėn e tij, do tė mund tė prekė gjarpėrin helmues pa kurrfarė frike, ndėrsa vajza e vogėl do tė mund ta ndjekė luanin, sikurqė fėmiju i vogėl e ndjekė kėlyshin e qenit. Vlera e atit arab do tė jetė njėzet dirhem, ndėrsa demi do tė kushtojė kaq e kaq. Toka do tė rikthehet, ashtu si ka qenė nė kohėn e Ademit. Nga njė kalavesh do tė mund tė hanė njė grup njerėzish, poashtu edhe prej njė shege do tė hanė njė grup njerėzish".
    E transmeton Abdurrezaku (20834).
    Them: Senedi i kėtij hadithi ėshtė mursel sahih, transmetuesit i ka tė plotėbesueshėm, gjegjėsisht transmetues tė Dy dijetarėve.

    Paragrafi 45: Pėr kėtė paragraf dėshmoi hadithi i posakaluar dhe transmetimet e shumta tė hadithit tė Ebu Hurejres, qė kaloi. Por, mbetet edhe njė transmetim i hadithit tė Ebu Hurejres, i cili dėshmon pėr diē qė nuk dėshmuan transmetimet e kaluara, gjegjėsisht pėr fjalinė e parė tė hadithit, por edhe tjera. Ashtuqė, e kemi patjetėr ta pėrmendim, atė e transmeton Zejd ibėn Eslemi nga njė njeri, e ai nga Ebu Hurejre, radijallahu anhu, i cili kishte thėnė:
    "Nuk ndodhė kijameti, para se tė zbretė Isau, i biri i Merjemes si udhėheqės i drejtė dhe para se fisi Kurejsh ta grabitė udhėheqėsinė. Isau do tė vretė derrin, do ta thejė kryqin dhe nuk do ta pranojė xhizjen, ashtuqė pėrulja do t'i takojė vetėm Allahut. Luftėrat do tė ndalen, ndėrsa toka do tė mbushet me Islam ashtu si mbushet pusi me ujė dhe do tė jetė si sofėr e blertė. Do tė zhduket mėria dhe armiqėsia, ujku nė mesin e dhenve do tė jetė sikurse qeni rojtar dhe luani nė mesin e deveve sikurse deveja mashkull".
    E transmeton Abdurrezaku (20844) nga Ma'meri, e ky nga Zejd ibėn Eslemi.
    Them: Nė kėtė zinxhir tė gjithė janė tė plotėbesueshėm, pėrveē njeriut tė paemėruar, i cili duhet tė jetė nga tabiinėt e mėdhenj, por ndoshta edhe sahabij. Sepse ky Zejdi, ėshtė tabiij dhe ka transmetuar nga disa sahabė: nga Ebu Hurejre, Ibėn Omeri etj.
    Ky sened edhepse pėrfundon te Ebu Hurejre, dispozitėn e ka njėjtė sikur tė pėrfundonte te Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, sepse nė kėtė hadith flitet pėr ēėshtje tė fshehta (gajb), tė cilat nuk mund tė thuhen nga mendja. Sidomos, kur e marrim parasysh se pjesa mė e madhe e hadithit u vėrtetua nė hadithet e mėparshme.
    Ndėrsa, pėr fjalinė nė tė cilėn flitet pėr shegėn, dėshmon hadithi i Nevasit, tahrixhi i tė cilit kaloi (fq. 56-58) edhepse nuk ėshtė pėrmendur plotėsisht, ku gjendet pjesa qė dėshmon.

    Paragrafi 46 dhe 47: Pėr kėto nuk kam gjetur asnjė hadith-dėshmi.

    Paragrafi 48: Hadith-dėshmi pėr kėtė numėrohet hadithi i Esma bin jezid el-Ensarijje, qė kaloi (fq. 75-76).

    Paragrafi 49: Pėr kėtė dėshmojnė katėr hadithe:
    Njė: Hadithi i Esmasė, tė cilin e pėrmendėm pak para.
    Dy: Hadithi i Ajshes, qė kaloi (93-94)
    Tre: Hadithi i Ibėn Omerit, i cili ka treguar se Resulullahun, salallahu alejhi ue selem, e kishin pyetur rreth ushqimit tė besimtarėve nė kohėn e dexhallit? Ai ka thėnė: "Ushqimi i melekėve". Thanė: e ēfarė ėshtė ushqimi i melekėve? Tha: Ushqim pėr ata ėshtė shqiptimi i tesbihut dhe madhėrimit. Atėbotė, ai qė do ta pėrmend Allahun, do t'i largohet uria dhe nuk do tė ketė dro nga ajo".
    E transmeton Hakimi (4/511) dhe ka thėnė: "Senedin e ka tė vėrtetė, dhe sipas kushteve tė Muslimit". Por, Dhehebiu nuk e ka pėlqyer, duke thėnė: "Them: Assesi, Seidi ėshtė i akuzuar, i pavlerė".
    Them: Ka pėr qėllim Seid ibėn Sinan el-Humsin.
    Katėr: Nga Esma bint Umejs, se Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, kishte hyrė njė herė te ajo pėr njė punė dhe doli. Por, ajo iu ankua pėr njė ēėshtje, e Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, i tha:
    "Ē'do tė bėni kur do tė sprovoheni me robin, tė cilit do t'i nėnshtrohen lumejt e tokės dhe frytet e saj. Kush shkon pas tij, ai do t'i jep ushqim, por do ta ēojė nė kufėr. E kush e kundėrshton, ai do ta privojė nga tė mirat dhe do ta pengojė". Thash: O i dėrguar i Allahut, kur shėrbėtorja pėrgatitė ushqimin nė furrė, unė pothuajse mashtrohem ta lė namazin . E si do t'ia bėjmė nė atė kohė? Tha: "Atėbotė, Allahu do t'i mbrojė besimtarėt me atė qė i mbron melekėt, me tesbih pra. Midis syve tė tij shkruan: Kafir, tė cilėn do tė mund ta lexojė ēdo besimtar, di apo nuk di tė shkruajė".
    Hejthemiu (7/346) ka thėnė: E transmeton Taberaniu, nė kėtė zinxhir ka njė njeri tė paemėruar, ndėrsa tė tjerėt janė transmetues qė gjenden nė librat e vėrteta.

    Nė pėrgjithėsi: Edhepse nė senedin e hadithit tė Ebu Umames ka dobėsi, neve, nėpėrmjet kėtij tahrixhi e recenzimi – llojin e tė cilit, rrallėherė mund ta gjesh - po na bėhet e qartė se shumica e paragrafeve tė kėtij hadithi ėshtė sahih. Kjo, pėr shkak tė haditheve-dėshmi qė i pėrmendėm pėr secilin paragraf.
    Pėr kėtė shkak, tek unė lindi ideja, qė nga tė gjitha kėto hadithe tė vėrteta tė shkruaj tregimin e dexhallit dhe zbritjen e Isaut, alejhi selam, pėr ta vrarė atė. Por, atė tregim, ta bėj nė kontekst tė hadithit tė Ebu Umames, duke hequr gjėrat pėr tė cilat nuk kam gjetur hadith-dėshmi. Si dhe, duke vėnduar ēdo hadith tjetėr tė vėrtetė nė paragrafin e pėrshtatshėm.
    Tani, po bėj njė indeks tė emrave tė sahabėve, hadithet e tė cilėve i kam bėrė tahrixh nė kėtė hulumtim, dhe qė kam dėshmuar aty-kėtu me disa paragrafe tė tyre. Kėtė e bėj, qė referimi tė jetė mė i lehtė:

  19. #19
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pjesa e katėrt

    Indeks pėr transmetuesit nga sahabėt dhe tabiinėt
    Hadithet e tė cilėve i kam bėrė tahrixh nė pjesėn e kaluar. Numrat qė vijojnė pas ēdo emri janė numrat e faqeve.

    1. Abdullah ibėn Abbasi (54 dhe 69)
    2. Abdullah ibėn Omeri (51, 62, 64, 88, 109 dhe 115)
    3. Abdullah ibėn Mes'udi (103-104)
    4. Ebu Umame (41-46)
    5. Ebu Bekrete eth-Thekafij (70, 85 dhe 86)
    6. Ebu Seid (63, 64, 65, 77-78, 80, 88 dhe 107)
    7. Ebu Ubejde
    8. Ebu Hurejre (53, 54, 61, 64, 65, 66, 84, 93, 96, 97-104, 107, 109-110, 113 dhe 114)
    9. Ubej ibėn Ka'b
    10. Esma bint Umejs (116)
    11. Esma bint Jezid el-Ensarijje (75-76, 110)
    12. Ummu Seleme (60)
    13. Ummu Shurejk (93)
    14. Enes ibėn Malik (50, 53, 86, 90 dhe 106)
    15. Disa shokė tė Resulullahut, salallahu alejhi ue selem (67)
    16. Disa shokė tė Muhammedit, salallahu alejhi ue selem (91-92)
    17. Xhabir ibėn Abdullahu (64, 70, 71-73, 77, 86, 87, 89-90, 91, 92, 93 dhe 96)
    18. Hudhejfe ibėn Esid (105-106)
    19. Hudhejfe ibėn el-Jeman (50-51, 69, 70 dhe 105)
    20. Hasan el-Basriu (55)
    21. Njėri nga shokėt e Resulullahut, salallahu alejhi ue selem (69, 71, 79)
    22. Sa'd ibėn Ebi Vekkas (62)
    23. Sefine (73)
    24. Semure (67, 96-97)
    25. Tavus (113-114)
    26. Ajshe (59, 61-62, 83, 84, 93-94)
    27. Ubade ibėn Samit (67)
    28. Abdullah ibėn Amėr (79, 111-112)
    29. Abdullah ibėn Mugaffel (50)
    30. Abdullah ibėn Magnem (65-66, 79)
    31. Othman ibėn Ebil As (94-95)
    32. Alij ibėn Ebi Talib (74, 94)
    33. Fatime bint Kajs (82-83)
    34. Mexhmaė bint Xharije el-Ensari (108)
    35. Mihxhen ibėn el-Edraė (87-88 dhe 89)
    36. Muavije ibėn Hajda (54)
    37. Mugire
    38. Nafiė ibėn Atebe
    39. Nufejr ibėn Malik, prindi i Xhubejrit (59)
    40. Nevas ibėn Sem'an (56-58, 79 dhe 82)
    41. Hisham ibėn Amir (49)











































    Pjesa e pestė


    Kėtu gjendet konteksti i tregimit me paragrafet e shtuara
    duke bėrė tahrixhin me simbole te transmetuesve
    tė cilėt i kemi pėrmendur gjėrėsisht
    nė pjesėn e tretė


    Simbolet:

    A : El-Axhur-ri nė "esh-Sheria"
    T : Tirmidhiu
    HB : Ibėn Hibbani nė librin "es-Sahih"
    HL : Ebu Nuajmi nė librin "el-Hilje"
    HM : Ahmedi nė librin "el-Musned"
    HN : Hanbel ibėn Is'haku nė "el-Fiten"
    KH : Buhariu
    KHB : Ebu Nuajmi nė librin "Ehbaru Esbehan"
    KHZ : Ibėn Huzejme nė librin "et-Teuhid"
    D : Ebu Davudi
    SAĖ : Ibėn Sa'di nė "et-Tabekat"
    TB : Taberaniu nė "el-Mu'xhemul kebir"
    TS : Taberaniu nė "el-Evsat"
    TSS : Taberaniu nė "es-Sagir"
    TJ : Tajalisiu nė "el-Musned"
    ĖA : Ibėn Ebi Asim nė "es-Sunne"
    AB : Abdurrezaku nė "el-Musannef"
    AD : Ibėn Adiju nė "el-Kamil"
    AS : Abdullah ibėn Adij nė "es-Sunne"
    AK : el-Ukajli nė "ed-Duafa"
    KAF : Abdullah ibėn Adij nė "es-Sunne" dhe el-Ukajli nė "ed-Duafa"
    K : Hakimi nė "el-Mustedrek"
    KR : Ibėn Asakiri nė "et-Tarih"
    M : Muslimi
    MA : Maliku nė "el-Muvettaė"
    MT : Ibėn Mende nė "et-Teuhid"
    MXH : Ibėn Maxhe
    MN : Ibėn Mende nė "el-Iman"
    MJ : Darimiu
    N : Nesaiu
    NJ : Ebu Amėr ed-Dani nė "el-Fiten"
    HA : Bejhekiu nė "el-Esmaė"

  20. #20
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Tregimi pėr dexhallin dhe zbritjen e Isaut, aljehi selam
    pėr ta vrarė atė


    Sipas kontekstit tė transmetimit tė Ebu Umames
    Duke ia bashkangjitur edhe transmetimet e vėrteta nga as'habė tjerė

    1. O njerėz! Qė prej kohės kur All-llahu krijoi pasardhėsit e Ademit, nuk ka patur sprovė mė tė madhe nė tokė, [dhe as qė do tė ketė para Kijametit] sesa sprova e dexhallit. [Ai qė do tė shpėtojė nga sprovat para kėsaj, do tė shpėtojė edhe nga kjo] . [Ai nuk mund t'i bėjė muslimanit ndonjė tė keqe] .
    2. Ēdo i dėrguar i All-llahut ia ka tėrhequr vėrejtjen popullit tė tij nga dexhalli [i verbėr] , [edhe unė po ju bėjė tė njėjtėn vėrejtje].
    3. Unė jam pejgamber i fundit , ndėrsa ju jeni ummeti i fundit .
    4. Ai (dexhalli) do tė shfaqet tek ju, padyshim. [Ai ėshtė realitet, por sa ėshtė afėr; ēdo gjė qė vjen ajo ėshtė afėr] . [Do tė shfaqet nga hidhėrimi qė do ta kaplojė] , [nuk do tė shfaqet, pėrderisa trashėgimia tė mos dėshirohet e as nga plaēka e luftės dikush tė gėzohet] .
    5. Nėse shfaqet duke qenė unė mes jush, atėherė do tė jem mbrojtės pėr ēdo musliman. Por, nėse delė pas meje, atėherė secili duhet tė mbrojė veten. E All-llahu ėshtė zėvendėsi im pėr ēdo musliman. (por nė hadithin e Ummu Seleme qėndron: Nėse shfaqet pas vdekjes sime, Allahu do t'ju ndihmojė me njerėzit e mirė) .
    6. Ai do tė shfaqet [nga [njė tokė] kah Lindja] , [e cila quhet: (Hurasan)] [tek jehuditė e Esbahanit] , [tė cilėt do t'i kenė fytyrat si mburojat e rrahura] . Ky vend gjendet midis Shamit dhe Irakut. Do tė bėjė ērregullime djathtas [dhe do tė bėjė ērregullime] majtas. Andaj, pėrqėndrohuni, o robėrit e Allahut. [tri herė] .
    7. Unė do t’ua pėrshkruaj atė, me njė pėrshkrim qė asnjė pejgamber para meje nuk e ka bėrė. (nė hadithin e Ubades: Ju kam folur pėr dexhallin aq, saqė kam frikėn se nuk do tė kuptoni) .
    8. Ai nė fillim do tė thotė: Unė jam pejgamber, nuk ka pejgamber pas meje.
    9. E mė pas do tė thotė: Unė jam Zoti juaj. Por ju dijeni, se Zotin tuaj nuk mund ta shihni para se tė vdisni.
    10. Ai ėshtė i verbėr, [syrin e majtė] [e ka tė rrafshtė], [mbi tė, ka njė gungė tė ashpėr] , [dhe tė gjelbėrt, duket si yll qė ndritė]* . [Ndėrsa syrin e djathtė e ka si kokėrr rrushi, e dalur] , [jo e dalur shumė e as e ngurtė] [dhe flokėt i ka tė shpeshta] . [Dijeni, shumė gjėra ju nuk mundeni tė dini pėr tė, por njė gjė e dini sigurtė] , Zoti juaj nuk ėshtė i verbėr, [Dijeni, shumė gjėra ju nuk mundeni tė dini pėr tė, por njė gjė e dini sigurtė, Zoti juaj nuk ėshtė i verbėt] , [tri herė] [duke bėrė shenjė me dorė kah sytė] . [Poashtu, dijeni se nuk do ta shihni Zotin e vėrtetė para se tė vdisni] .
    11. [Ai do tė ecė nė tokė, ndėrsa Allahut i takon toka edhe qielli] .
    12. [Ai ėshtė i ri, me flokė shumė tė kaēurrelta. I ngjan Abduluzza ibėn Katan-it] . [Ėshtė i shkurtė dhe i ēalė. Tė bardhėn dhe tė zezėn e syrit i ka shumė tė spikatura] , [ėshtė i bardhė]
    13. [ushqehet, flokėt i ka tė trazuara] , [dhe shumė tė shpeshta] .
    14. Midis syve tė tij shkruan: Kafir; kėtė do tė mund ta lexojė [ai qė e urren atė apo] secili besimtar, di apo nuk di tė shkruajė.
    15. Prej sprovave tė tij ėshtė se ai posedon xhenet, zjarr, [lumė, ujė] [dhe bukė sa kodra] . [Ai do tė posedojė diē qė i ngjan xhenetit dhe diē qė i ngjan zjarrit] , por, dijeni: zjarri i tij ėshtė xheneti, ndėrsa xheneti i tij ėshtė zjarri.
    - Rreth kėsaj, Mugire ibėn Shu'be e pyeti: Thonė se ai do tė ketė kodra me bukė, mish dhe lumė me plot ujė? Tha: Ai ėshtė aq i dobėt, saqė kėto argumente nuk i ndihmojnė (kundėr besimtarėve).
    Ndėrsa nė hadith tjetėr: [Me vete ka dy lumenj qė rrjedhin, njėri nga ata – nė dukje – ėshtė ujė, e tjetri – nė dukje ėshtė zjarr i flaktė] . [Kush e pėrjeton kėtė kohė dhe dėshiron tė pijė ujė, le tė pijė nga ai qė duket se ėshtė zjarr] , [le t'i mbyllė [sytė], pastaj le ta ulė [kokėn] ; aty do ta vėrejė se uji [ėshtė i ftohtė, i pijshėm,] [i mirė] , [andaj, mos u mashtroni] . Ndėrsa, nė transmetim tjetėr : "Kush hyn nė 'lumin' e tij, i humben sevapet dhe ngarkohet me mėkate, e ai qė hyn nė 'zjarrin' e tij, fiton sevapet dhe i shlyhen mėkatet".
    16. Ai qė sprovohet me zjarrin e tij, le tė kėrkojė ndihmė nga All-llahu dhe le t’i lexojė [atij] ajetet e para tė sures Kehf, [sepse ato ajete ju mbrojnė nga sprova e tij] .
    17. Nga sprova e tij ėshtė poashtu, t’i thotė dikujt: Ēka thua, nėse unė ta ringjalli babėn tėnd dhe nėnėn tėnde. A do tė dėshmosh se unė jam Zoti yt? Njeriu do tė thotė: Po. Atėherė, dy djaj do tė personifikohen nė formė tė babės dhe nėnės sė tij, dhe do t’i thonė: O biri ynė, shko pas tij, se ėshtė Zoti yt.
    18. Prej sprovave tė tij ėshtė tė kapė njė njeri dhe ta vrasė. Pastaj e pretė me sharrė pėrgjysėm derisa ta bėjė nė dy.
    19. Prej sprovave tė tij ėshtė qė kur tė kalojė nė ndonjė vend [dhe i thirrė pėr ta besuar atė], dhe banorėt e tij e pėrgėnjeshtrojnė, [kur tė largohet ai] ēdo kullosė e tyre do tė shkatėrrohet.
    20. Prej sprovave tė tij ėshtė qė kur tė kalojė nė ndonjė vend [dhe i thirrė pėr ta besuar atė], dhe banorėt e tij e besojnė, [dhe i pėrgjigjen atij] , ai e urdhėron qiellin tė lėshojė shi, dhe do tė bie shi, do ta urdhėron tokėn tė mbinė, dhe do tė mbinė. Ashtuqė, atė ditė kafshėt shtėpiake do t’u trashen dhe rriten, do t’u fryhen anėt dhe do t’u mbushen gjinjtė sikurse asnjėherė.
    21. [Kalon afėr ndonjė gėrmadhe, dhe i thotė: Nxirri thesaret qė ke, dhe menjėherė thesaret shkojnė pas tij, sikurse bletat] .
    22. [Paraqitet nė [kohėn kur njerėzit do tė ndahen, pėrēahen] , urrehen, dobėsohen fetarisht dhe degjenerohen. Do tė shkelė ēdo luginė dhe e gjithė toka do t'i palohet sikurse gėzofi i dashit] .
    23. Nuk do tė paraqitet ai, pėrderisa romakėt tė mos vijnė nė A'mak apo Dabik, [tubohen kundėr myslimanėve, por edhe myslimanėt kundėr tyre] . Drejt tyre do tė niset njė ushtri nga Medina, atėbotė ata do tė jenė njerėzit mė tė mirė. Pasiqė do tė rreshtohen, romakėt do tė thonė: "Na lironi rrugėn qė t'i luftojmė kėta qė na patėn robėruar". Muslimanėt do tė thonė: Jo vallahi, nuk lejojmė t'i dėmtoni vėllezėrit tanė. Atėherė, fillon lufta [Nė atė luftė do tė ketė dezertim tė madh. Atėherė, muslimanėt do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė aq, derisa t'i ndajė nata nga armiku. Secili grup do tė mbrapset, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė, ai grup do tė anulohet. Muslimanėt, sėrish do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė aq, derisa t'i ndajė nata nga armiku. Secili grup do tė mbrapset, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė, ai grup do tė anulohet. Pastaj, pėrsėri, muslimanėt do tė formojnė njė grup nga ushtria pėr tė vdekur e pėr tė mos u kthyer pėrveē si fitimtarė. Do tė luftojnė deri nė ngrysje dhe tė dy grupet do tė mbrapsen, por asnjėri fitimtar. Ashtuqė edhe ky grup do tė anulohet. Por, nė ditėn e katėrt, kundėr tyre do tė ngriten edhe muslimanėt tjerė]. Njė e treta e ushtrisė do tė humbė – tė cilėt nuk do t'i falė Allahu, njė e treta do tė vritet – [ata janė] shehidat mė tė mirė tek Allahu – ndėrsa e treta tjetėr do tė triumfojė dhe nuk do tė bijnė nė sprova asnjėherė. Pra, armiku do tė pėsojė disfatė. Aty do tė bėjnė njė luftė – ose tha: qė nuk do tė ketė si ajo, apo tha: qė nuk ka ndodhur sikur ajo – saqė edhe zogu qė do tė fluturojė pranė tyre, do tė bjerė i coftė. Nė kėtė luftė, prej ēdo njėqind ushtarėve, i gjallė do tė mbetet vetėm njė, ashtuqė, nuk ka pėr ēfarė plaēke tė luftės tė gėzohet dikush apo ēfarė trashėgimie duhet ndarė?!] Do tė arrijnė nė Konstantinopojė dhe do ta ēlirojnė. (e nė njė transmetim: A keni dėgjuar pėr njė qytet, gjysma e tė cilit ėshtė nė tokė e gjysma tjetėr nė detė? Thanė: Po, o i dėrguar i Allahut! Tha: Nuk do tė ndodhė kijameti, pėrderisa tė mos e sulmojnė shtatėdhjetė mijė muslimanė. Kur tė arrijnė aty, nuk do tė luftojnė me armė e as do tė gjuajnė me shigjeta. Ata do tė thonė: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber dhe menjėherė do tė dorėzohet pjesa qė ėshtė nė detė. Kur tė thonė pėr sė dyti: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber, do tė dorėzohet pjesa tjetėr. E kur tė thonė pėr sė treti: La ilahe il-lall-llah, Allahu Ekber, u hapen dyert e qytetit, hyjnė aty dhe e fitojnė plaēkėn) . Kėshtu, duke e ndarė plaēkėn dhe shpatat t'i kenė lėnė anash, shejtani do t'u thėrret: Mesihu [dexhalli] veēse ka arritur te familjet e juaja, [Atėherė, braktisin ē'kanė nė dorė] dhe dalin, edhepse kjo ėshtė gėnjeshtėr. [Do t'i nisin dhjetė kalorės si pararojė. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, tha: Unė vėrtetė i di emrat e tyre, emrat e baballarėve tė tyre dhe ngjyrėn e kuajve tė tyre. Atėbotė, ata janė kalorėsit mė tė mirė nė sipėrfaqen e tokės], kur tė arrijnė nė Sham, atėherė dexhalli delė] .
    24. Nuk do tė mbetė gjė nė tokė pa e shkelur dhe sunduar, pėrveē [katėr xhamive: xhamia e] Mekės, [xhamia e] Medinės, [Tur-it dhe xhamia e Aksasė] .
    25. [Ai do tė qėndrojė katėrdhjetė ditė; njė ditė sa njė vit, njė ditė sa njė muaj, njė ditė sa njė javė ndėrsa ditėt tjera sikur ditėt e zakonshme.
    Thanė: Nė ditėn qė ėshtė sa njė vit, a do tė na mjaftojnė namazet e njė dite? Tha: “Jo, por ju do ta vlerėsoni me kohė”.
    Thanė: Si do tė jetė ērregullimi i tij? Tha: Sikurse shiu me erė.]
    26. Vėrtetė, para se tė paraqitet dexhalli, do tė jenė tre vite shumė tė rėnda, ku njerėzit do t’i godasė uri e madhe. Nė vitin e parė All-llahu do ta urdhėrojė qiellin tė ndalė njė tė tretėn e shiut dhe do ta urdhėrojė tokėn qė tė ndalė njė tė tretėn e bimėve. Nė vitin e dytė do ta urdhėrojė qiellin qė tė ndalė dy tė tretat e shiut dhe do ta urdhėrojė tokėn qė tė ndalė dy tė tretat e bimėve. Ndėrsa nė vitin e tretė do ta urdhėrojė qiellin qė ta ndalė shiun krejtėsisht, ashtuqė nuk do tė pikojė asnjė pikė, dhe do ta urdhėrojė tokėn qė mos tė mbinė asgjė, ashtuqė nuk do tė mbijė asgjė e gjelbėrt dhe do tė shkatėrrohet ēdo thundror, pėrveē asaj qė do All-llahu ta lė.
    U tha: Ēka do t'i mbajė gjallė njerėzit nė atė kohė? Tha: tehlili (tė thėnurit: La ilahe il-lall-llah), tekbiri (Allahu ekber), tesbihu (Subhanalla) dhe tahmidi (elhamdu lil-lah). Kėto fjalė do tė jenė si ushqim pėr ata.
    27. Ēdo hyrje tė Mekės apo Medinės, qė do t'i afrohet, aty do ta takojnė melekė me shpata tė nxjerrura nga kėllėfi.
    28. [Poashtu dijeni se, nuk do tė ketė asnjė vend qė nuk do ta kaplojė trishtimi i mesihut [dexhallit], pėrveē Medinės. [Atėbotė, Medina do tė ketė shtatė dyer] nė ēdo hyrje tė saj do tė ketė dy melekė qė do t'i rezistojnė trishtimit tė mesihut] .
    29. Atėherė, ai do tė ndalet tė kėneta [kėneta e Xhuruf-it] , [prapa Uhudit] [dhe aty, do t'i pėrplasė kėmbėt].
    30. Ashtuqė, Medina do tė dridhet tri herė , dhe nuk do tė mbetet dyfytyrėsh e as dyfytyrėshe pa shkuar kah ai. Nė Medinė do tė zhduket e keqja ashtu sikur gjyryku e zhdukė dryshkun nga hekuri. Kjo do tė quhet dita e triumfit (pastrimit), [mė sė tepėrmi kah ai do tė shkojnė gratė] .
    31. [Njėri nga besimtarėt [djalosh i ri] do tė niset drejt tij, [atėbotė, ai ėshtė mė i miri njeri apo nga mė tė mirėt] , por ushtarėt e dexhallit do ta takojnė dhe do t'i thonė: Ku je nisur? Thotė: Jam nisur te ky qė paska dalur. Do tė thonė: A nuk e beson zotin tonė? Thotė: Ēėshtja e Zotit ėshtė e qartė. Thonė: Mbyteni! Por, njė grup prej tyre do tė thotė: A keni harruar se zoti (dexhalli) u ka ndaluar qė vrasjen tė mos e kryen askush pos tij? Pas kėsaj, e marrin njeriun dhe shkojnė te dexhalli. Nė momentin kur e sheh ky besimtari, do tė thotė: O njerėz, [dėshmoj se] ky ėshtė dexhalli, tė cilin e ka pėrmendur (nė transmetim tjetėr: pėr tė cilin na ka treguar) Resulullahu, salallahu alejhi ue selem. Dexhalli do tė urdhėrojė: Merreni dhe shtrijeni me fytyrė pėrtokė dhe rriheni. Nga kjo rrahje do t'i zgjėrohet shpina e barku. Dexhalli do tė vazhdojė: Tani a beson nė mua? Besimtari do t'ia kthejė: Ti je mesihu gėnjeshtar. [Dexhalli do tė thotė: Ē'do tė thoni po ta vras kėtė njeri dhe ta ngjalli, a do tė dyshonit nė ēėshtjen? Thonė: Jo] . Atėherė, dexhalli do tė urdhėrojė qė tė sharrohet nė dy pjesė, [dhe e vretė] , (ndėrsa nė hadithin e Nevasit: do t’i bjerė me shpatė dhe do ta ndajė dukshėm nė dy pjesė) . Pastaj, dexhalli do tė kalojė mes atyre dy pjesėve dhe do tė thotė: Ēohu! E ai do tė ngritet, i gjallė. Pastaj e thėrret dhe djaloshi niset drejt tij me ngazėllim e buzėqeshje. Ai i thotė: Tani a beson nė mua? Besimtari ia kthen: [Vallahi] Tani edhe mė bindshėm e di se ti je dexhalli, ndėrsa o ju njerėz, tanimė askėnd nuk mundet ta dėmtojė dexhalli. Dexhalli, pėrsėri do ta kapė pėr ta therrur, por pjesa mes qafės dhe klavikulit tė besimtarit do tė shndėrrohet nė bakėr, ashtuqė nuk do tė mundet ta therrė. Atėherė, dexhalli do ta kapė dhe do ta hedhė. Njerėzit do tė mendojnė se e ka hedhur nė zjarr, a nė realitet ai ėshtė futur nė xhenet. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, shtoi: Ky ėshtė njeriu me dėshmi mė madhėshtore tek Allahu] .
    32. [Pastaj, melekėt do ta orientojnė dexhallin kah Shami] , [kur tė arrijė te kodra Ilija, do ta rrethojė njė grup tė myslimanėve] . [Aty, besimtarėt do tė pėrjetojnė njė vėshtirėsi tė madhe] , [ashtuqė, njerėzit nga frika e dexhallit do tė ikin nė male] . Ummu Shurejk bint Ebil Akėr tha: O i dėrguar i Allahut! Atėbotė, ku do tė jenė arabėt? Tha: Arabėt do tė jenė pak, atėbotė.
    33. Udhėheqės i tyre do tė jetė njė njeri i mirė. [Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: Mehdiju do tė jetė nga familja ime [nga fėmijėt e Fatimes] , tė cilin, Allahu do ta udhėzojė pėr njė natė] . [Emri i tij ėshtė i njėjtė me emrin tim, dhe emri i babait tij ėshtė i njėjtė me emrin e babait tim] . [Ballin do ta ketė tė madh dhe hundėn e shtrembėr] . [Tokėn do ta mbushė me mirėsi e drejtėsi, ashtu si ėshtė mbushur me krim e padrejtėsi] . [Ai do tė udhėheqė shtatė vite] .
    - Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Dy grupe nga ummeti im, Allahu do t'i mbrojė nga zjarri: njėri grup qė do ta luftojė Indinė e grupi tjetėr qė do tė jetė me Isaun, alejhi selam".
    Poashtu ka thėnė: "Kush nga ju e arrinė Isaun, le t'i pėrcjellė selam nga unė".
    34. [Derisa udhėheqėsi i tyre tė ketė dalur pėr t'ua falė sabahun, papritmas, do tė zbretė [nga qielli] Isau, biri i Merjemes] [te minarja e bardhė nė Lindje tė Damaskut, i veshur me dy palė rroba dhe me shuplakė tė vėnduar mbi krahėt e dy melekėve. Kur ta lėvizė kokėn, do tė pikojė njė ujė sikurse xhevahir. Ēdo kafir do tė vdesė kur ta nuhatė erėn e frymės sė tij, a ajo erė arrin deri ku arrin shikimi i tij].
    35. Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: Mes meje dhe tij (d.m.th. Isaut) nuk ka pasur pejgamber, por ai do tė kthehet. Kur ta shihni, njiheni: Ėshtė njeri me ngjyrė tė pėrzier mes tė kuqes dhe tė bardhės. Do tė ketė tė veshur rroba, pėrafėrsisht tė verdha. Koka do t'i duket sikurse e lagur. Do t'i luftojė njerėzit nė emėr tė Islamit, do ta thejė kryqin, do ta vrasė derrin dhe nuk do ta pranojė mė xhizjen. Nė kohėn e tij Allahu do t'i shkatėrrojė tė gjitha fetė pėrveē Islamit.
    - Poashtu ka thėnė: "Si do tė jetė gjendja juaj, kur Isai, alejhi selam, do tė zbret [nga qielli], dhe do tė jetė udhėheqėsi juaj ( nė njė transmetim: do tė ju udhėheq ) nga ju? ". Ibėn Ebi Dhi'bi – njėri nga transmetuesit – ka thėnė: A e dini ē'do tė thotė: "do tė ju udhėheq nga ju"? d.m.th. Do tė ju udhėheqė me Librin e Zotit tuaj dhe sunetin e tė dėrguarit tuaj, salallahu alejhi ue selem.
    36. Ai imam fillon tė ecė mbrapa me qėllim qė Isai tė delė imam. [I thotė: Eja, dil imam] . Isai i bie mes dy shpatullave, pastaj i thotė: [Jo, udhėheqėsat e juaj duhet tė jenė nga vetė ju, kjo ėshtė nderim nga Allahu pėr kėtė ummet] , ec para dhe falu. Ashtuqė imam delė imami qė ishte.
    37. [Pastaj dexhalli do tė shkojė te kodra Ilija, ku do tė rrethojė njė grup nga myslimanėt] . [Ata qė e pėrmbajnė kėtė grup, do tė thonė: Ē'pritni, pse nuk e luftoni kėtė zullumqar derisa ta takoni Allahun apo tė triumfoni? Atėherė, fillojnė tė organizohen qė nė mėngjes tė luftojnė] .
    38. [Duke u pėrgatitur pėr luftė dhe duke u rreshtuar, thėrret ikameti] [i namazit tė sabahut] . [Kur tė gdhijnė, Isai, biri i Merjemes veēse do tė jetė aty] . [Ai do tė dalė imam, e kur tė ngrihet nga rukuja do tė thotė: Semiallahu limen hamideh, Allahu e vraftė dexhallin dhe u dhashtė fitore myslimanėve]. Pas namazit do tė thotė: Hapeni derėn, dhe e hapin. Jashtė do ta shohin dexhallin sėbashku me shtatėdhjetė mijė jehudi, qė tė gjithė me shpata dhe mantelė, [por Isai do ta kėrkojė dexhallin] .
    39. [Isai, me shtizėn e tij do tė niset kah dexhalli] . Kur dexhalli do ta shohė, fillon tė shkrihet ashtu si shkrihet kripa nė ujė. [Po ta linte, do tė shkrihej deri nė fund, por, Isai do ta vrasė me dorėn e tij dhe gjaku i tij do tė duket nė shtizėn e Isait] , gjegjėsisht do ta arrijė dera e Ludd-it, nga ana e lindjes, dhe aty do ta vrasė. [Pra, do ta shkatėrrojė Allahu tek Akabe Efik] .
    40. Ashtuqė, Allahu do tė bėjė qė jehuditė tė pėsojnė disfatė [e muslimanėt tė mbisundojnė mbi ta] , [si dhe do t'i vrasin] . Pas ēdo krijese qė do tė mundohen tė fshehen jehuditė, Allahu do t'i bėjė tė flasė, qoftė ai gurė, dru, mur apo gjallesė, - pėrveē Garkadit, sepse ai ėshtė nga drunjtė e tyre -. Ato gjėra do tė thonė: O rob i Allahut, o mysliman! Ja njė jehudi [pas meje], eja dhe vrite.
    41. [Pas kėsaj , njerėzit do tė qėndrojnė shtatė vite, pa asnjė armiqėsi midis tyre] .
    42. Isai i biri Merjemes, alejhi selam, do tė jetė [vėrtetues i Muhammedit, salallahu alejhi ue selem, pėr kėtė fe] , gjykues dhe udhėheqės i drejtė nė ummetin tim. Do tė jetė udhėheqės [i udhėzuar] e i drejtė. [Do t'i luftojė njerėzit pėr hirė tė Islamit si dhe] do ta thyejė kryqin, do ta therrė derrin, [do tė jetė imam pėr tė gjithė] dhe nuk do ta pranojė xhizjen e as lėmoshėn. Askush nuk do tė nxiton pas deleve e as deveve. Do tė humbet inati, urrejtja [dhe xhelozia. Do tė shpėrndahet pasuria, por askush s'do e pranojė] . [Njė sexhde do tė jetė mė e mirė sesa gjithė dynjaja dhe ē'ka nė tė]. [Lutja do tė jetė njė, vetėm pėr Zotin e botėrave] .
    [Pasha atė nė dorė tė Tė Cilit ėshtė shpirti im, nga vendi er-Revhaė, Isai, alejhi selam, do tė fillojė telbijėn pėr haxh apo umre, apo pėr tė dyjat] .
    43. [Pastaj, disa njerėz qė kishin shpėtuar nga sprova e dexhallit, do tė vijnė te Isai, alejhi selam e ai do t’ua fėrkojė fytyrat dhe do t’i pėrgėzoj me gradėt e xhennetit qė i kanė arritur.
    Duke qenė nė kėtė gjendje, Allahu do t'i shpallė Isaut: Unė i nxorra disa krijesa me tė cilat nuk mund tė luftojė askush, andaj mbroji robėrit e Mi, dėrgoji nė vendin Tur.
    Pastaj, Allahu i dėrgon je’xhuxhėt dhe me’xhuxhėt, tė cilėt, do tė zbresin me shpejtėsi nga ēdo bregore. Kur tė parit e tyre do tė kalojnė te liqeni Taberije, do ta pijnė tėrė ujin, e kur tė arrijnė tė fundit do tė thonė: Kėtu njėherė ka pasur ujė. [Vazhdojnė rrugėn derisa tė arrijnė te mali Hamėr – mal nė Bejtul Makdis – ku do tė thonė: Mbytėm ata qė ishin nė tokė, nxitoni tani, t'i vrasim ata tė qiellit. Fillojnė t'i gjuajnė shigjetat e tyre drejt qiellit, por Allahu do t'ua kthejė tė lyera me gjak] .
    Kėshtu, Isai me shokėt e tij do tė kufizohen vetėm nė njė vend, derisa njė kokė e demit (pėr ushqim) do tė jetė mė e dashur pėr ata sesa njėqind dinar tė arit pėr ju, sot. Isai me shokėt e tij do t’i bėjnė lutje All-llahut e All-llahu kundėr je’xhuxhėve dhe me’xhuxhėve do tė dėrgojė krimba. Ashtuqė, shumė shpejtė do tė vdesin tė gjithė.
    Pas kėsaj, Isai, alejhi selam, me shokėt e tij do tė kthehen nė tokė, dhe nuk mund tė gjejnė asnjė pėllėmbė toke qė nuk e kishte mbuluar dhjami dhe era e keqe, nga je’xhuxhėt dhe me’xhuxhėt.
    Pėrsėri, Isai me shokėt e tij do ta lusin All-llahun e All-llahu do tė dėrgojė zogj me qafė tė gjatė, tė cilėt do t’i bartin ato trupa aty ku do All-llahu.
    Pastaj, All-llahu do tė lėshojė njė shi, i cili do tė depėrtojė nė ēdo vend, dhe kėshtu do tė pastrohet toka, do tė bėhet si pasqyrė.
    Dhe do t’i thuhet tokės: Nxjerri frytet tua dhe riktheji begatitė tua.
    Atėbotė, njė grup njerėz do tė mund tė hanė nga njė shegė dhe tė hynė nėn hije tė lėvozhgės sė saj. Do tė shtohet bereqeti i qumėshtit, saqė qumėshti i njė llahuse nga devetė do t'i mjaftojė disa grupeve njerėz, qumėshti i njė llahuse tė lopėve do t’i mjaftojė njė fisit, ndėrsa qumėshti i njė llahuse tė dhenve do t'i mjaftojė disa familjeve] .
    -[Resulullahu, salallahu alejhi ue selem, ka thėnė: "Sa e bukur qė ėshtė jeta pas dexhallit, sa e bukur qė ėshtė jeta pas dexhallit. Qiellit i jipet leja tė pikojė edhe tokės tė mbinė frytet, sikur tė gjuaje kokrrėn edhe mbi gurė tė lėmuar do tė mbijė, nuk do tė ketė mėri, xhelozi e as urrejtje"] .
    44. Do tė zhduket helmi nga ēdo gjė e cila pėrmban helm. [Do tė pėrhapet siguria nė tokė, saqė luanėt do tė kullosin sėbashku me devetė, panterėt sėbashku me lopėt dhe ujqit sėbashku me dhentė. Ndėrsa, fėmijėt do tė lozin me gjarpėrinjė pa u dėmtuar aspak] . Fėmija do tė mund tė futė dorėn nė gojė tė gjarpėrit pa u dėmtuar, vajza e vogėl do ta vrapojė luanin, e ai do tė ikė e nuk do ta dėmtojė, ndėrsa, ujku pėr kopenė do tė jetė sikurse qeni rojtar.
    Do tė mbushet toka me paqė ashtu si mbushet ena me ujė, fjala do tė jetė njė, do tė adhurohet vetėm All-llahu, luftėrat do tė ndalen dhe kurejshėt do ta marrin sundimin nė dorė. [Pastaj: E gjithė toka do tė jetė si njė tryezė e argjendit, qė do tė jep fryte sikur nė kohėn e Ademit].
    45. [Kėshtu, Isai, alejhi selam, do tė qėndrojė nė tokė katėrdhjetė vite. Pastaj vdes dhe myslimanėt ia falin xhenazen] .
    46. Nė kėtė situatė, All-llahu do tė dėrgojė njė erė [tė ftohtė prej Shamit] , e cila do t’i kapė prej nėnsjetullave, dhe do tė vdes ēdo mu’min dhe ēdo muslim. (ndėrsa nė transmetimin e Ibėn Amrit: Nė sipėrfaqen e tokės nuk do tė mbetet asnjė i cili ka besim, qoftė edhe sa grimca, po bile edhe nėse ndonjėri gjendet nė brendi tė ndonjė mali, ajo erė do tė hyjė edhe aty) . Do tė mbesin vetėm njerėzit e kėqinj, [me mendje si tė zogjve, me ėndrra si tė kafshėve tė egra, nuk e njohin tė mirėn e as nuk e qortojnė tė keqen. Do t'u shfaqet shejtani, duke u thėnė: A nuk po pėrgjigjeni? Pastaj i urdhėron t'i adhurojnė putat, e ata i adhurojnė. Furnizimin do ta kenė tė bollshėm dhe jetesėn tė mirė] . Trazira mes vete do tė kenė sikur gomarė, ashtuqė mbi kėta do tė ndodhė kiameti] .
    47. [Pastaj, fryhet nė Sur, dhe secili qė do ta dėgjojė do tė bjerė nė anė tė qafės dhe do tė ngritet nė anė tė qafės. I pari qė do ta dėgjojė ėshtė njė njeri duke e rregulluar devenė e tij. Pasiqė kėtij t'i bie tė fikėt, tė gjithė bien tė fikėt.
    Pastaj, Allahu lėshon njė shi sikur rrėke, pas tė cilit do tė ngjallen trupat e njerėzve:
    ثُمَّ نُفِخَ فِيهِ أُخْرَى فَإِذَا هُمْ قِيَامٌ يَنْظُرُونَ
    "...pastaj i fryhet atij (surit) herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė ata tė ngritur presin" (Zumer 68). Pastaj thuhet: O ju njerėz, ejani te Zoti juaj
    وَقِفُوهُمْ إِنَّهُمْ مَسْئُولُونَ
    "Ndalni ata, sepse do tė merren nė pėrgjegjėsi" (Saffat 24). Pastaj urdhėrohet: Ndajeni grupin qė do tė hyjnė nė zjarr. Thonė: Nga sa? Thuhet: Nga ēdo njė mijė nėntėqind e nėntėdhjetė e nėntė. Kjo ėshtė dita kur
    يَجْعَلُ الْوِلْدَانَ شِيباً
    "fėmijėt do tė thinjen" (Muzemmil 17) dhe
    يَوْمَ يُكْشَفُ عَنْ سَاقٍ
    "dita kur Allahu do tė shpalon kėrcikun" (el-Kalem 42)] .

    (Kjo ishte fundi i asaj qė shkroi dijetari i madh Muhammed Nasiruddin el-Albani, nė kėtė hulumtim me vlerė. Allahu e mėshiroftė me mėshirė tė gjėrė dhe e shpėrbleftė me tė mira) Botuesi...


    Pėrktheu: Omer Berisha
    7/Muharem/1426
    6/Shkurt/2006

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Monumentet e Shqiperise te cilat jane ne rrezik!!
    Nga Shpirt Njeriu nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 12-04-2011, 23:46
  2. Berisha tė ikė, kryeministri i ri nga PD.
    Nga Dajti nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 143
    Postimi i Fundit: 21-12-2009, 03:38
  3. Kontributi Orthodhoks nė ēėshtje themeleore botėrore
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 14-03-2005, 01:49
  4. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 28-01-2005, 09:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •