Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 34
  1. #1
    EveryWare
    Anėtarėsuar
    21-04-2005
    Vendndodhja
    Zürich
    Mosha
    55
    Postime
    15
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Post Zhvillimet politike post-Rugova nė LDK

    Elefantėn nė botėn e porcelanit dhe drama „Praptimi i namit tė LDK-s”

    Nga Bardhyl Metaj, Zurich

    Ditėn e ritit tradicional post-mortor tė „katėrdhjetave“, nga vdekja e Presidentit Rugova, Kryesia e LDK-s apo njė pjesė e saj, u kujdes qė tė gjithė Rugovistėt gjithandej nė botė, t’i lė gojė-hapur...

    Kur nė skenė dolėn ata, tė cilėt mė vonė do tė pėrjetohen si tre elefantė “legjitim” nė botėn e porcelanit - Eqrem Kryeziu, flamurtari i ‘grushtetit’, i cili qysh tash po e ushtron postin e pretenduar tė Kryetarit tė LDK-s, pastaj Kolė Berisha dhe i paharruari pėr Rugovistėt, Naim Jerliu - me kumtin e tyre pėr shkarkimin e Kryeparlamentarit Daci - mu kujtua njė skenė tjetėr grushteti nė Moskė, skenė e cila atėbotė pat lėnė gojė-hapur gjithė rruzullin tokėsor.
    Derisa presidenti i atėhershėm sovjetik, Mihail Gorbaqov, po pushonte nė njė vilė nė Detin e Zi, puēistėt, krahu konservativ komunist, kishin marrė pushtetin dhe kishin okupuar Parlamentin, duke shpallur tė “vdekur” politikėn e Gorbaqovit...! Atėherė, do tė jetė Jelcin, ai, i cili me njė guxim admirues do tė marrė detyrėn e prijėsit e tė shpėtimtarit, tė luftės kundėr puēistėve, ku nuk do tė kursejė as bombardimin e Parlamentit, nė cilin qenė ngujuar puēistėt rusė...

    Nė Kosovė, ndėrkaq, a do e marr misionin e shpėtimit dhe pėrgjigjes kundėr-puēiste, zoti Nexhat Daci...?


    Drama “Praptimi i namit tė LDK-s”
    “Puēi” kosovar ngjau fillimisht nė LDK, pėr t’u transportuar i paketuar, me ambalazh tė trilluar amerikan, e i dekoruar me shumė finesė e kujdes edhe me njė “kurdel” tė vjetėr, qė kishte mbetė i harruar nga njė pako e mėhershme e z.Kofi Anan.
    Me njė fjalė, vendimi jo-legjitim i Kryesisė sė LDK-s, transportohej si vendim i domosdoshėm “kombėtar”, e i kushtėzuar, ndėrkaq, me intervenim misterioz “ndėrkombėtar”, dhe si “vendim legjitim, demokratik e i patjetėrsueshėm i kryesisė sė LDK-s...”, i cili, i adaptuar me njė lehtėsi tė patolerueshme nga Grupi Parlamentar i LDK-s, do tė evidentojė zhveshjen nga ēdo minimum dinjiteti e ndjeshmėrie politike, si dhe mungesėn e patolerueshme tė respektit pėrball elektoratit tė tyre.
    Elektorati Rugovist, nė tė gjallė tė Rugovės, i kishte fisnikėruar kėta Parlamentarė, duke i deleguar aty – nė organin mė tė lartė tė Legjislativit e tė vetėvendosjes kosovare, nė Parlamentin e Kosovės - si garanci tė vetėn dhe tė Kosovės, si pėrfaqėsues tė legjitimuar konsistence e palėkundshmėrie politike.
    Por, dėshirat dhe nevojat e votuesve tė Rugovės, nuk u treguan tė ishin edhe dėshirat dhe nevojat e Kryesisė sė LDK-s. Pėr mė keq, as edhe tė Grupit Parlamentar tė LDK-s.
    Pritja dhe durimi i tyre i gjatė, gjersa tė shkojė Rugova, gjithė kėto vite, zhveshi protagonistėt e dinamizmit.


    Kryesia me licencė tė skaduar e LDK-s dhe keq-kuptimi tragjik
    Kryesia e LDK-s, mirėkuptimin dhe presedanin e toleruar njėherė, gjatė ditėve tė zisė, rreth nominimit tė Presidentit Sejdiu, e paska kuptuar si legjitimim tė njė kryesie pėr tė bėrė ēfarė tė dojė, tė emėrojė ministra e tė shkarkojė ministra, tė shkarkojė e denigrojė kė tė dojė.
    Presidenti i ri, ndėrkaq, me njė lehtėsi tė padurueshme propozon Kolė Berishėn pėr kryetar Parlamenti.
    Kolė Berishėn, pėr tė cilin tė gjithė e dimė se do ishte shumė mė burrnore sikur tė ishte tėrhequr vetė...!
    Pse nuk ka debat brenda partie?
    Pa asnjė procedurė demokratike e pa kėshillim brenda-partiak, vendoset mbi postet mė tė larta shtetėrore...


    Shpija rrėzohet pėr pak ditė dhe edhe me kusherinj – por, pėr ta ndėrtuar, duhen ustallarė!
    Asnjė kuadėr, qoftė edhe i njė aktivi nė Dragash a bjeshkė tė Berishės, d.m.th udhėheqės shumė mė minorė se z.Daci, nuk guxon tė hiqet, njolloset e eliminohet nė kėtė mėnyrė...
    Kurse Kryesia ka zgjedhė tė ekzekutojė e shkarkojė personalitetin mė tė ekspozuar tė LDK-s nė gjashtė vitet e fundit... D.m.th, kjo kryesi bėn politikė dhe ekzekuton ashtu siē nuk bėn as edhe njė shoqatė apo firmė sadopak serioze - kur duhet nxjerr pune, qoftė edhe “vetėm njė” shėrbėtore tė bufesė.
    Nė kėto pak ditė, kjo Kryesi, kush mė shumė e kush mė pak, po e hap njė varr tė madh pėr LDK-n.


    Aklimatizim i shpejtė i parlamentarėve tė LDK-s me “misionin dhe mentalitetin e
    Kryezive...”

    Ky akomodim dhe aklimatizim i shpejtė i parlamentarėve tė LDK-s me “misionin dhe mentalitetin e Krye-zive...”, duke pranuar qė tė transformohen nė makineri ekzekutuese tė vendimeve, tė autorėve tė politikės sė akteve tė kryera, tė vendimeve tė Kryesisė me licencė tė skaduar, dhe tė ekzekutimit tė vendimeve tė autorėve tė politikės praptuese tė kursit frytdhėnės Rugovist - nuk ka si tė mos na ngjall frikė, pasiguri e, mos e bir Zot, nuk ka si tė gjejė mirėkuptimin e elektoratit apo tė opinionit tė gjerė nė Kosovė. Pėrkundrazi.

    Kjo, dramė nė tri akte e praptimit nė LDK, ėshtė njė sinjal ogurzi...ngase na e demonstroi se me ēfarė lehtėsie Grupi Parlamentar i LDK-s u shndėrrua nė ekzekutues tė Rugovizmit, tė Dacit e tė LDK...dhe natyrisht, nė ekzekutues tė vetvetes.
    Parlamentarėve s`ju dilte nė ndihmė as fakti se ēdonjėri prej tyre e dinte, apo fundja, kishte mundėsinė tė mėsojė aty, nga Lulzim Zeneli (anėtarė i Kryesisė sė LDK-s), se turbo-udhėheqėsi i sapoaktivizuar, nėnkryetari i LDK-s, Eqrem Kryeziu, “ėshtė aty (nė Kryesi tė LDK-s) vetėm tash vonė, pas vdekjes sė Presidentit Rugova”. Se, “Kryeziu nė pesė vitet e pasluftės, nuk kishte marrė pjesė nė mbledhjet e Kryesisė”. E nga ana tjetėr, Kryeziu u bė flamurtari i vendimeve tė cilat, tash duhej ekzekutuar Parlamentarėt Rugovistė.


    Kuvendarėt e 1989-tės dhe parlamentarėt e sotėm, njė mendėsi
    Ngjarja, pa dashjen time, ma ri-kujtoi edhe njė Dramė tjetėr tragjike, ku protagonistė dhe ekzekutorė pėrmbysės ishin po ashtu Parlamentarė Kosovarė, nė vitin e paharrueshėm 1989!
    Tė rikujtojmė: atėherė, edhe pėrkundėr sistemit njėpartiak, kishte njė debat shterrues, tė organizuar e publik, prej bashkėsisė lokale e mė lartė...nė gjithė Kosovėn...debat ku merrnin pjesė edhe Kuvendarėt e atėhershėm tė Kuvendit tė Kosovės e ku, nė mėnyrė plebishitare, hidheshin poshtė e publikisht nga tė gjithė ndryshimet e imponuara nga Serbia...por me gjithė atė, kjo nuk ndihmoi Kuvendarėt Kosovarė tė asaj legjislature tė vitit 1988-89, me ndonjė pėrjashtim tė vogėl (si Melihate Tėrmkolli), qė tė mos ngrinin dorėn e hipokrizisė dhe duart e vetėvrasjes...
    Kėshtu bėri edhe Grupi Parlamentar i LDK-s ditė mė parė. Pra, jo tė udhėhequr nga parimet, ta zėmė nga lojaliteti ndaj statutit partiak, statutit i cili ishte shkelur me tė dy kėmbėt nga kreu i partisė me rastin e nominimit tė Fatmir Sejdiut, me rastin e shkarkimit tė Nexhat Dacit, sikurse edhe me rastin e nominimit tė Kolė Berishės, tutje tė nominimit tė Fatmir Rexhepit, me rastin e kėrkesės dhe tė trysnisė ndaj Parlamentarėve qė tė ekzekutojnė kėtė urdhėr jolegjitim nė Parlament, e kėshtu me radhė...

    Kuvendarėt e vitit 1989 sikurse edhe kėta sot, aparatēikė tė njė makinerie a uzine ekzekutuese, formalizojnė (qė tė pėrdorė vokabularin aktual), rrėnimin e subjektivitetit juridik tė Kosovės atėherė – njėjtė sikur ditė mė parė, njė makineri tjetėr votuese, por e prodhimit mė tė ri, nė emėr tė njė uniteti tė rremė, rrėnonte namin e autoritetin e pėrfaqėsuesit tė vet dhe natyrisht edhe tė partisė. Nė emėr tė unitetit...


    A do bėhet korrigjimi?
    Kuvendarėt e vitit 1989, ndėrkaq, pėrkundėr kėrcėnimit nga likuidimi fizik, megjithatė konsoliduan vetvetėn. Mirėpo u desh qė korrigjimin fatlum e historik tė aktit tė parė praptues, ta bėjnė jashtė parlamentit...
    Grupi Parlamentar i LDK-ės, ndėrkaq, ka rrethana krejtėsisht tė tjera...bile gėzojnė edhe mbrojtje tė NATO-s, mbrojtje fizike, ligjore e morale...Andaj, nė dritėn e kėtyre fakteve, mungesa e pėrgjegjėsisė individuale duket tragjike dhe e pajustifikueshme.Tė shpresojmė tė jetė tė paktėn e riparueshme...sado nuk e kam asnjė ide se si mund tė bėhet kjo.

    Desha me kėto shpalime tė them njė fakt tė pafavorshėm pėr tė gjithė ne...Kosovarėt:
    Kosovarėt nuk kanė, nuk kishin e as do tė kenė ndonjėherė, nė mungesė tė njė super-ushtrie tė strukturuar, tė armatosur e tė fuqishme sovrane - ndonjė garancė tjetėr demokratike, si promovuese, apo tė paktėn mbrojtėse tė vullnetit tė tyre – pos mendėsisė dhe moralit tė Parlamentarit.



    SHALA dhe SURROI – “Interpretėt” e kalorėsisė amerikane
    Ėshtė tragjike sikur dy partitė e mėdha, LDK dhe PDK, tė praktikojnė apo akceptojnė nė rradhėt e tyre funksionarė partiak qė, me tė gdhirė, bile para zyrtarėve tė huaj, pinė kafet e mėngjesit nė zyrat e huaja, duke pritur diplomatėt aty...
    Kėtė domen, “me tė drejtė tė transkriptimit dhe lojės me zyrat e huaja”, partitė si PDK dhe LDK duhet t’ua lėnė Surroit dhe Blerim Shalės. Atyre u mungojnė votat.
    Kjo kulturė pakurrizore, kjo ligėsi ku ēdo aparatēik i ndonjė zyre tė huaj mund tė ketė mė shumė ndikim se Kuvendet e forumet mė tė larta partiake, se vota e elektoratit, nuk ka pasė asnjėherė traditė nė LDK, as nė rrethana shumė mė tė vėshtira. As atėherė kur miqtė tanė, nga zyra mė e madhe deri te mė e vogla, na sugjeronin me shumė intensitet, qė tė merrnim pjesė nė zgjedhjet pėr rrėzimin e Milosevic’it. Apo tė bashkoheshim me Paniqin, e gjimnastika tė tjera me projektues, shpeshherė, kosovarė. Rugova nuk lėshonte pe nė kėso sugjerime, “sado dashamirėse”, si i quante. Ai kishte paktin me elektoratin e tij dhe qytetarin e Kosovės...Me sovranin. Kjo politikė u shpėrblye nė shtigje mė tė gjata – si nga verdikti i kosovarėve, poaq edhe nga ndėrkombėtarėt. Me njė fjalė, u gjykua politika e eksperimenteve.
    Instalimi i kėsaj kulture tė re nga Kryesia e LDK-s, kėsaj politike tė eksperimenteve, qė kishin rastin sė fundi ta pėrjetojmė, frikohem se ėshtė jo vetėm fundi i LDK-s, por edhe fundi i kuptimėsisė sė votimeve...I vlerės sė votės sė kosovarit. Dhe, fillimi i Banana Republikės....fillimi i parlamentit tė zulluve...


    Evidentimi i shkeljeve nga Fatmir Sejdiu dhe papėrvoja e Grupit Parlamentar tė LDK-s
    Ajo qė binte nė sy menjėherė, sapo i lėshoje njė sy transkriptit tė famshėm tė GP tė LDK, pėr ē’gjė pėrgėzoj Arlinda Deskun dhe gazetėn “Express”, ishte mungesa e pėrvojės politike e parlamentarėve tė LDK-s.
    Kėto janė pyetjet qė dalin me leximin e transkriptit, e qė duhej shtruar Parlamentarėt e LDK-ės, Fatmir Sejdiut, Alush Gashit, e Kolė Berishės:
    1. A e kanė konsultuar flamurtarėt e ndryshimeve Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-s pėr ndryshime kaq radikale nė postet mė tė larta shtetėrore?
    2. A e kanė konsultuar Kėshillin e Pėrgjithshėm tė LDK-s, pėr ekzekutimin e “projekteve tė pazbardhura asnjėherė nė organet partiake, tė ndryshimeve dhe tė kursit politik partiak”, pėr tė cilat fliste dhe trumbetonte nė tubimin e famshėm me aktivistėt partiak tė Degės sė LDK-ės nė Gjermani, Eqrem Kryeziu? (Nga zoti Kryeziu duhet kėrkuar tė deklarohet me shkrim pėr thėniet e publikuara nė mediume, p.sh. nė “Bota Sot” tė datės 6 Mars 2006 dhe “Bota Sot” tė datės 7 Mars 2006, ku veē tjerash nėnkryetari i ri-aktivizuar vetėm pas vdekjes sė Rugovės , pas pesė vitesh mungese nė Kryesi tė partisė, deklaronte se: “Projekti i kėtyre ndryshimeve qė ndodhėn kėto ditė, ėshtė njė projekt mė i vjetėr, vetėm qė tashti filloi tė realizohet”! )
    3. A ėshtė evidentuar e protokolluar, gjithashtu, pėrgjigjja e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Partisė, Fatmir Sejdiu se a ėshtė e ligjshme prezenca e anėtarit tė Kryesisė dhe Nėnkryetari tė LDK-s, zotit Eqrem Kryeziu, edhe pas pesė vitesh mungese nė mbledhjet e Kryesisė sė LDK-s?
    4. A ėshtė evidentuar e protokolluar, gjithashtu, pėrgjigjja e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Partisė, Fatmir Sejdiu, nėse si Sekretar i Pėrgjithshėm i LDK-s ishte i ndėrgjegjshėm se ėshtė obligim i Kryesisė dhe i tij personalisht si Sekretar Partie, qė tė thėrrasė e organizojė mbledhjet e Kėshillit tė Pėrgjithshėm, e jo e kundėrta, qė Kėshilli i Pėrgjithshėm tė gjejė forma e nismėtarė pėr t’u organizuar e tubuar?

    5. A ėshtė evidentuar e protokolluar, gjithashtu, pėrgjigjja e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė Partisė, Fatmir Sejdiu, se a ėshtė koshient se Kėshilli i Pėrgjithshėm, pas tė gjitha shkeljeve qė ai i bėri nė mėnyrė koshiente tė statutit tė Partisė, se po ky Kėshill i Pėrgjithshėm i LDK-s, jo vetėm ka tė drejtė, por ka obligim tė shkarkojė e pezullojė gjithė kryesinė qendrore tė LDK-s si dhe sipas qėndrimit tė miratuar, tė shpall jovalide tė gjitha vendimet e marra nga Kryesia tė pasvdekjes sė Presidentit dhe Liderit partiak, pėr shkak tė tejkalimit masiv tė kompetencave tė ekzekutivit?

    6. A ėshtė kėrkuar deklarim me shkrim nga zoti Sejdiu pėr shkeljet e pėrmendura e tė dokumentuara statutare - tė cilat ai i ka toleruar, inicuar e eksekutuar, edhepse si President, kishte dhėnė betimin se do tė ishte garant i ligjėsisė, kushtetutshmėrisė etj, etj...



    Rreziku pėr shkatėrrimin LDK-sė

    Me gjithė optimizmin, mė duhet tė pranoj se nė mungesė tė menaxhimit tė mirė tė njė procesi shumė tė gjatė konfrontimesh publike e tė prapaskenės deri nė Kuvend - rreziku pėr shkatėrrimin LDK-s apo edhe parcializimi do tė vazhdojė dhe sforcohet ēdo ditė e mė shumė...dhe ky kėrcėnim ka gjetė folenė dhe ushqehet nga vetėbesimi i protagonistėve tė ngjarjeve tė fundit, nė politikėn e tyre tė akteve tė kryera, si dhe nė heshtjen apo adaptimin e pjesės tjetėr.
    Shumica hesht, kur s`ka ku tė flasė! Kur njerėzit e obliguar qė tė rivitalizojnė e dinamizojnė organet e partisė, pėr shkak tė interesave personale, i bllokojnė ato. Kur s`ka prijatarė. Kur s`ka nismėtarė.
    I vetmi sinjal se LDK do tė ruhet, mbetet karizma, karakteri i tij si garanci principieliteti dhe profili shumė i fuqishėm politik dhe akademik i z.Nexhat Daci. !
    Pa kėtė element, e nė mungesė tė prononcimit tė pjesės sė heshtur tė kryesisė qendrore, tė Ministrave Haziri e Haraēia, Tėrmkolli e tė tjerė, pa mbledhjen dhe prononcimin e Kėshillit tė Pėrgjithshėm rreth shkeljeve statutare, procedurale e deklaratave, tė cilat nga Degė e funksionarė tė LDK-sė, kolumnistė dhe analistė nga mė tė ndryshmit, po kualifikohen si fillim i praptimit tė namit, trashėgimisė politike e tė mendėsisė sė Rugovės nė vet LDK, pra, pa tė gjitha kėto prononcime, debatime, vendime e sqarime: politika dhe egzistanca e LDK-sė e humb edhe kuptimėsinė e funksionimit karshi elektoratit tė saj.
    Se sa absurde ėshtė situata nė Kryesinė e LDK-sė, tregon fakti se realisht kėsaj Kryesie i duhen tre zėdhėnės, pėr tė bėrė publike politikat e fraksioneve aty brenda... Thjesht, nga fakti se nuk mund tė kėrkosh nga Lulzim Zeneli, ta zėmė, tė bėhet zėdhėnės i politikės sė denigrimit tė Rugovės nga Eqrem Kryeziu e Fatmir Rexhepi...


    Alternativė, ndėrkaq, mbetet formalizimi i pakulturės politike tė Eqrem Kryeziut
    Si tė formalizohet kjo pakulturė, si tė formalizohet e legjitimohet kjo politikė e akteve tė kryera, e krijimit tė gjendjeve tė jashtėzakonshme - qė tė pranohen vendimet e jashtėzakonshme...e akuzave tė trilluara gjoja amerikane, pėr solucione e reforma tė trilluara... si tė formalizohet ajo qė disa funksionarė e Degė tė LDK-ės, si dhe shtypi tashmė e kanė identifikuar si “ambicie e tre Nėnkryetarėve qė tė hakmerren ndaj Rugovės pėr shtypjen dhe margjinalizimin e tyre shumėvjeēar”?
    Si tė formalizohet koncepti reformues i Eqrem Kryeziut, i cili nė shtyp deklaronte se nė LDK duhet kthyer tė gjithė ata tė cilėt janė detyruar tė largohen nga dhuna dhe terrori?!
    Projekti i tij i Reformave, pėr tė cilin trumbetonte se qenkėsh i vjetėr, pa shpaluar as edhe njė element tė tij, mė kujton njė figurė dhe kohė tjetėr, atė tė vitit 1981. Projekti i Reformave tė cilat trumbeton Kryeziu mė kujtuan - Lazar Mojsovin. Mė kujtuan Lazar Mojsovin, i cili pėr tė shpallur gjendjen e jashtėzakonshme, valėviste nja 600 faqe tekst, tė cilat kurrė s’patėn parė dritėn e opinionit publik, por arritėn atėherė tė krijojnė klimėn se ēdo gjė ishte e dokumentuar dhe e detajizuar, se udhėheqja e dinte ekzaktėrisht ēka duhej bėrė...se gjendja ishte nėn kontroll dhe se ekzistonte strategjia dalėse...Sepse, duke u nisur nga kėto faqe tė pa-zbardhura, lypsej aplikimi i gjendjes sė jashtėzakonshme, qė natyrisht kėrkoi edhe masa tė jashtėzakonshme...


    Ēfarė priste dhe pret nga udhėheqja e LDK-sė nė tė ardhmen, elektorati Rugovist?
    Po e theksoj edhe njėherė, kishte dhe ka shumė nevojė pėr kumtin se nė LDK do tė procedohej me ndjeshmėri dhe me durim se tėrė trashėgimia Rugoviane do tė ruhej e mbahej si e tanė...se forumet partiake, tash nė mungesė tė prijėsit, do tė rivitalizohen, dinamizohen e promovohen si mekanizma tė patejkalueshėm, pa asnjė pėrjashtim dhe nė asnjė rast - nė mėnyrė qė tė kompensohet sadopak mungesa e vizionarit, Prijėsit, frymėzuesit e pėrbashkuesit – Ibrahim Rugovės.


    Strategjia e rimobilizimit Post-Rugovist
    Mjeshtri dhe strategji do kishte qenė qė gjithė atė lum njerėzish qė nderoi dhe nderon Rugovėn, me e shndėrru nė energji ndėrtuese dhe rrjedhimisht nė vota...Kjo lypsej prej strategėve e trimave aty...LDK s`ka as nuk kishte nevojė pėr tė krijuar artificialisht elektorat tė ri. Diēka qė domosdoshmėrisht lypet tek partitė e oponentėve tė saj.
    Rugova u la shumė...Por Kryesia saj po tregohet praptuese e tėrė kėsaj trashėgimie.


    Trashėgimia Rugoviste si koncept nė zgjedhjet e ardhshme?
    Me njė fjali mund t’jua transkriptoj atė Testamentin e pasurisė sė trashėguar dhe strategjinė tė cilėn do tė duhej zgjedhur pėr tė fituar zgjedhjet e ardhshme: fakti i ditur botėrisht se ka mė shumė Rugovistė sesa ka dhe do tė ketė ndonjėherė LDK-ist! Dhe kjo u demonstrua edhe gjatė varrimit e pas tij.
    Atyre, pra, Rugovistėve, duhej dhanė kumti...Atyre duhej hapur dyert e dritaret, atyre duhej dhėnė shansi demokratik, duke kanalizuar me kujdes energjitė, kreativitetin e pėrkushtimin pėr forcimin e LDK-sė, duke vijėzuar procesin e ndėrtimit e bashkė-krijimit tė strukturave tė fuqishme partiake, tė pėrbashkuara rreth frymės Rugoviane. Kthimi eventual i Editės dhe Bukoshit do tė sillte aq pak vota, sa ata realisht kanė sot, pa siglėn Rugoviane tė LDK-sė.
    Por, kthimi i tyre ndėrkaq do tė ishte humbje e votave nga tė gjithė ata tė cilėt janė anemikė nga kritikat e sulmet publike disavjeēare, tė shqiptuara nga kėta tė dy, ndaj Rugovės.
    Strategjia e kumteve pėrbashkuese e mobilizuese e Public Relations - ėshtė kalkulim e jo spekulim...
    Kjo ishte detyra e udhėheqjes sė LDK-ės. Kaq pak po pritej.


    Shansi i fundit pėr konsolidimin e LDK-sė. Si tė organizohet Kuvendi i LDK-sė
    Kah demokracia shkohet vetėm me mendėsi dhe procedurė demokratike. Me njė fjalė, mendoj se forumet vendimmarrėse partiake, duke respektuar me pėrpikmėri procedurat e ndėrlikuara demokratike, statutin, dhe duke ofruar transparencė tė jashtėzakonshme, duhej tė kishin burrninė, jo si bėri Kryesia e po propagandon e paraqet Kryeziu, dhe si ekzekutonte Alush Gashi - qė si akt tė parė testi e sprove tė shkarkojnė Dacin e rrėnojnė diēka – por, si akt tė parė tė ndėrtojnė konsensusin Rugovist mes fraksioneve, domethėnė, tė legalizojnė dhe bėjnė publike e transparente pretendimet e tė gjitha fraksioneve brenda LDK-sė, si dhe tė identifikojnė publikisht bartėsit e tyre. Paralelisht tė arrihet marrėveshja nė Kėshillin e Pėrgjithshėm mbi rregullat dhe procedurat parazgjedhore si dhe ato zgjedhore tė Kuvendit.

    Bartėsit e procesit nuk mund tė jenė assesi anėtarėt e kryesisė, si prejudikon Eqrem Kryeziu, e preferon Kolė Berisha me tarafin e tyre. Ngase kėta keqpėrdorėn kėtė periudhė 60-tė ditore praptuese post-Rugoviste. Bartės tė procesit zgjedhor duhet tė jetė njė trup i zgjedhur nga Kėshilli i Pėrgjithshėm, e ku mund tė ketė edhe dy tre pėrfaqėsues tė fraksioneve ekzistuese nė Kryesi.
    Ky Trup duhet tė procedojė me procesin zgjedhor...i cili do tė ēojė deri te Kuvendi, deri te ndėrrimet e nevojshme nė statutin partiak (ku duhet tė sforcohet edhe mė shumė roli i Kėshillit tė Pėrgjithshėm, tė themelohen Grupet Punuese pėr Anti Korrupsion (qė nga nėndegėt e deri nė Kryesinė Qendrore), Grupet Punuese pėr Strategji zgjedhore, pėr Relacione publike, pastaj pėr Public Affairs dhe marrėdhėnie me partitė simotra, ato europiane e amerikane, si dhe asociacionet europiane tė partive, dhe kėshtu tė shkohet deri nė zgjedhjet partiake, tė cilat pastaj do tė japin udhėheqjen e parė tė LDK-sė Post-Rugoviste.
    Ajo qė lexova kėto ditė se Dacin po e kandidoka kjo apo ajo Degė ėshtė krejtėsisht e panevojshme...
    Daci, si personalitet me mė sė shumti vota nė Kėshillin e Pėrgjithshėm, si njeriu tė cilit Rugova i kishte besuar postin mė tė lartė shtetėror pas atij tė Presidentit, si figura mė mediatike dhe e profiluar e LDK-sė, si pjesėmarrėsi mė kreativ i Real Politikės nė LDK-nė e 6 viteve tė fundit, ka tė drejtė ta kandidojė vetveten, siē bėhet nė gjithė botė, dhe tė shpalojė projektin e tij...E njėjta gjė vlen edhe pėr Lutfi Hazirin.
    Kėshtu bėhet nė gjithė botėn, fraksionet nuk janė tė mshefta e ilegale, pėrkundrazi, ēdonjėra lobon pėr konceptet, qasjet dhe figurat e ndryshme ...
    Vetėm kėshtu stimulohet dhe shpėrblehet kreativiteti e puna nė njėrėn anė, kurse elektoratit partiak i shpalohet njė shumėsi zgjedhjesh nė njė atmosferė krejtėsisht kritike e transparente.
    Vlerat identifikohen mė lehtė, vetėm kur ke mundėsi krahasimi...
    Kjo ėshtė real-politikė dhe demokraci e mirėfilltė...Dhe kėtu duhet gjetur shansi i riparimit dhe ngjitjes...krijimit tė kritereve tė sistemit tė ri tė vlerave, konform kėrkesave tė kohės.

    bardhylmeta@hotmail.com


    Bardhyl Metaj, ka qenė Sekretar i Pėrgjithshėm i Degės sė LDK-sė nė Zvicėrr nė periudhėn, 1992-1995, si dhe pėrgjegjės pėr organizimin brendapartiak nė vitet 1992-1996;
    Ka qenė edhe Sekretar i Fondit tė Tre Pėrqindėshit i emėruar nga Qeveria e Kosovės, prej vitit 1992 deri mė 1996;
    Nė Konferencėn e Degėve tė LDK-ės pėr Europė, SHBA dhe Australi, ka qenė Kryetar i Komisionit tė Konkluzave;
    Nė periudhėn 1992-1996 ishte edhe udhėheqės i Qendrės pėr Informim tė LDK-ės pėr Zvicėr;
    Nė postet Profesionale, ndėrkaq, ka qenė Drejtor Ekzekutiv nė disa shtėpi Botuese ndėrkombėtare, si nė Koncernin Bertelsmann Schweiz AG; nė agjencitė pėr Relacione Publike: Tel-Express dhe nė Emozio AG; Shef i Marketingut dhe Relacioneve Publike nė shtėpinė Botuese Vogel Verlag AG, si dhe Drejtor Gjeneral nė Car4you Internacional AG;
    Autori ėshtė specializuar pėr Public Relations dhe Marketing nė Zvicėr;
    Eshtė Kolumnist i rregullt i gazetės Java, Prishtinė.



    copyright by: www.Gazetajava.com

  2. #2
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Pėrkujtim apo pėrdhunim i figurės sė Presidentit Rugova


    23 mars 2006 /TN

    Abdullah V.Thaēi

    Forumi Rinisė i LDK-sė i udhėhequr nga Sejdė Tolaj me 21 mars organizoi nė Teatrin Kombėtar tė Kosovės njė akadEmi “pėrkujtimore” me rastin e dymujorit tė vdekjes sė Presidentit Rugova.Kjo akademi mė tepėr ishte njė pėrdhunim pėr sė vdekuri i figurės sė Presidentit Rugova se sa njė pėrkujtim.

    Kjo pėr kohėn dhe periudhėn postrugoviste nė Forumin e Rinisė ėshtė normale,pasi qė tash mė dihen publikisht qėndrimet e z.Tolaj pėr koprracin dhe veprimet kundėr Kryesisė Qendrore tė LDK-sė.Kjo edhe ėshtė normale sepse duhet shpėrblyer punėn dhe mundin e atyre qė z.Tolaj ju ka borgj moral.

    Atyre tė cilėt qėndruan rreth LDK-sė dhe Presidenti Rugova pėr qėllime krejt pėrsonale,tė atyre qė zbritėn nga malet e Dukagjinit dhe nė emėr tė “atdhedashurisė”fituan vendbanim tė pėrherėshėm nė Prishtinė duke u pasuruar nga pozitat e tyre jomeritore nė institucione,njėri prej tyre padyshim ėshtė edhe Sejdė Tolaj.

    Tė kujtojmė pak kohėn e dhimbjesė kombėtare tė 21 janarit 2006,ku mbi 1 milion qytetarė nė teperatura tė ftohta ekstreme i bėnė homazhe njeriut tė pavarėsisė sė Kosovės, Presidentit tė vetėm dhe historik qė emri i tij lidhet me dhe pėr Pavarėsin e Kosovės.

    Dy muaj mė vonė pikrishtė me 21 mars i teket Sejdė Tolajt tė derdhė lotėt e krokodilit pėr Presidentin…

    Dhe “organizon” apo shantazhon figurėn e Presidnetit nė skenėne e Teatrit duke e luajtur rolin e njė aktori artdashės por amator.Nuk arriti ky “organizator”, qė sallėn e Teatrit Kombėtar ta mbush me 400 vetė, nuk arriti qė pas dy muaj pas vdekjes sė Presidnetit Rugova t’i gjejė tė paktė 400 Rugovist…

    Ky pėr mua si aktivist dhe idealist i Presidenti Rugova ėshtė tipik njė pėrdhunim i figurės historike tė Presidentit Rugova .

    Sejdė Tolaj nė rolin e protagonistit nė kėtė Teatėr kishte ftuar edhe figurat kryesore tė institucioneve nga rradhėt e LDK-sė,si p.sh, Presidentin Fatmir Sejdiun, Kryeparlamentarin Kolė Berisha, ministra e zv./ministra nga radhėt e LDK-sė. Por pėr ēudin e radhės pėrkujtohet Presidenti dhe vetė Presidentit nuk i jepet fjala, pėrkujtohet lideri i LDK-sė, nuk i jepet fjala nėkryetarit tė LDK-sė dhe Kryeparlamentarit z.Kolė Berisha. Ky “organizator” ka harruar tė ftoj edhe nėkryatarin e parė dhe bashkėpuntorin tjetėr tė Presidentit Rugova, mr Eqrem Kryeziun.

    Ky ėshtė po ai “organizator” i cili nė pėrvjetorin e 16 tė FR tė LDK-sė angazhoi klanin e tij dhe ish-kryeparlamentarit Nexhat Daci i dhuruan duartrokitje frenetike dhe buēeta lulesh, deri sa nėnkryetarit tė LDK-sė, respektivisht Kryeparlamentarit Kolė Berisha i dhuruan fishfėllima dhe injorancė.

    Krejtė nė fund dua tė theksoj se LDK ėshtė nė udhėkryq, semafori i LDK-sė ka kohė qė ėshtė nė dritėn e kuqe. Shpresojmė qė nga e gjelbėrta tė niset nė drejtim tė duhur pa kėta pasagjer qė tymosin duhan dhe vjellin turpin e tyre mbi lokomotivėn e quajtur LDK.


    (Autori ėshtė antar i Kryesisė sė FR tė LDK-sė, Dega nė Prizren)
    frldk Prizren: frldk_prizren@yahoo.com

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    Disa pyetje:



    Cfar e ka ky Kadri Kryeziu kte Ekrem kryeziun?
    Sa ekrem kryezinj ka ne Kosove dhe cfar ben njeri e cfar tjetri?


    Cila parti e ka propozuar ne qeveri kte kadri Kryeziun i cili nga materialet qe kemi lexuar mbi gjyqin e vrasjes se Drinit.. del qarte se ky ka gisht direkt ose indirekt ne ate masaker?
    Po ky Shemsi Syla cka e ka Azem Sylen?
    Kush eshte shefi i SHPK-se?

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Patrioti
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Vendndodhja
    Neumuenster
    Postime
    347
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari
    Disa pyetje:



    Cfar e ka ky Kadri Kryeziu kte Ekrem kryeziun?
    Sa ekrem kryezinj ka ne Kosove dhe cfar ben njeri e cfar tjetri?


    Cila parti e ka propozuar ne qeveri kte kadri Kryeziun i cili nga materialet qe kemi lexuar mbi gjyqin e vrasjes se Drinit.. del qarte se ky ka gisht direkt ose indirekt ne ate masaker?
    Po ky Shemsi Syla cka e ka Azem Sylen?
    Kush eshte shefi i SHPK-se?
    brarov kadria me ekremin i kan nenat e kapta,e shemsia me azemin i kan tezet e kapta,a detyre te re te ka dhan udba me hulumtu diqka,dy muj e gjys qe ka dek rugoviqi,po me doket sikur kur ska qen gjalle,se njejte gjenaze ather gjenaze qetash
    Duhet te dish dicka, per te kuptuar qe sdi asgje.

  5. #5
    Afer Baba Fajes Maska e Marinari
    Anėtarėsuar
    03-02-2005
    Vendndodhja
    Martanesh
    Postime
    1,027
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari
    Disa pyetje:



    Cfar e ka ky Kadri Kryeziu kte Ekrem kryeziun?
    Sa ekrem kryezinj ka ne Kosove dhe cfar ben njeri e cfar tjetri?


    Cila parti e ka propozuar ne qeveri kte kadri Kryeziun i cili nga materialet qe kemi lexuar mbi gjyqin e vrasjes se Drinit.. del qarte se ky ka gisht direkt ose indirekt ne ate masaker?
    Po ky Shemsi Syla cka e ka Azem Sylen?
    Kush eshte shefi i SHPK-se?

    Po pse more shoq, ku nuk ke lidhje me gjendjen aktuale ne Kosove futesh ne "valle". Te kam thene shume here se; je larg realitetit.

    Do te mesoshe edhe shume duke e percjellur forumin...

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    a dini me ju pergjigj pyetjeve.. ne se po bujrum.. ne se sdini leni llafet..

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,731
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Ndryshimet... Eqrem Kryeziu... dhe liria e fjalės!

    29 mars 2006 /TN

    Njė gjė duhet ta bėjė absolutisht tė qartė. Ky shkrim nuk ėshtė reagim, por ėshtė shprehje e mendimeve tė mia nė lidhje me disa ēėshtje tė prezantuara nė kėtė forum debati.

    Albatros Rexhaj

    Ndėr shumė arsyet pse e respektojė Eqrem Kryeziun ėshtė fakti se ai nuk ka dėshirė qė t’i thuren himne dhe nuk i ēmon njerėzit qė ēdo herė (pa marrė parasysh se ēka nė tė vėrtetė mendojnė) pajtohen me tė dhe ky fakt ėshtė virtyt i intelektualit. Kryetari Kryeziu e ēmon shumė dhe e inkurajon mendimin kritik. Sė paku kėshtu mė ka thėnė shumė herė kur kemi pasur rastin (me qindra herė gjatė kėtyre 9 viteve) qė tė takohemi.

    Unė nuk do tė thurė himne pėr Kryetarin Kryeziu, jo se ai nuk e meriton, por pėr faktin se vepra jetėsore e Kryetarit Kryeziu qėndron vetvetiu dhe nuk ka nevojė pėr shtylla tė mjera dhe himne banale qė mund tė krijojė ndonjė prej nesh. Vepra e Kryetarit Kryeziu nuk mund tė mohet sepse qėndresa e tij gjatė shumė viteve ndaj shtypjes dhe tendencave antidemokratike pėr tė instaluar nė Kosovė diktatura tė stilit tė banana republikave, ėshtė diēka qė secili qė ka pak njohuri politike ėshtė mė se i vetėdijshėm.

    Shumė kush e thotė se Kryetari Kryeziu ėshtė kokėfortė nė politikė! Kėshtu thonin edhe disa nga kolegėt e tij nga “garda e vjetėr” atėherė kur Kryetari Kryeziu e organizoi LDK-nė nė kohėn qė shumėkush frikohej t’i pėrmendte emrin apo edhe me rastin e statujave tė famshme nė Prizren. Nuk dua ta zgjasė shumė sepse besoj se edhe mohuesit mė tė mėdhenj e dinė kėtė. Por a do tė thotė kjo se Kryetari Kryeziu ėshtė i paprekshėm nga kritikat? A do tė thotė kjo se Kryetari Kryeziu ėshtė i pacenueshėm apo edhe mitik? Ata qė mendojnė kėshtu nuk e njohin aspak Kryetarin Kryeziu.

    Secili prej nesh mund tė ketė mendime tė ndryshme pėr ēėshtje tė caktuara. Ndonjėherė edhe brenda njė familjeje ka rryma tė ndryshme politike dhe kjo ėshtė krejtėsisht e natyrshme dhe e shėndoshė. Vetėm nė dialog tė kundėrshtive lind progresi dhe shoqėria njerėzore ec pėrpara nė zbulimin e virtyteve njerėzore brenda vetes. A ka vepruar drejt Kryetari Kryeziu nė kėto dy muajt e fundit, kjo ėshtė ēėshtje e debatit dhe e drejt e secilit pėr tė diskutuar? A ka mundur tė veprohet ndryshe?

    Edhe kjo ėshtė ēėshtje e debatit. Ēfarė raporti ka pasur Kryetari Kryeziu me Presidentin Rugova? Kjo nuk ėshtė ēėshtje debati sepse Kryetari Kryeziu e ka thėnė publikisht vetė nė Rubikon - KTV se vitet e fundit nuk ka pasur ndonjė kontakt serioz me Presidentin Rugova. Pse ka ndodhur kjo, kjo pėrsėri ėshtė ēėshtje e debatit. LDK si forcė politike, nė thelb anti-dogmatike, duhet ta inkurajojė debatin brenda vetes nė mėnyrė qė nėpėrmjet atij debati tė lindin ura tė bashkimit. Disa do tė thoshin se kjo ėshtė e vetmja mėnyrė, por edhe kjo ėshtė ēėshtje e debatit.

    Nė njė opinion tė shprehur nė kėtė forum ėshtė pėrmendur eliminimi politik i Kryetarit Kryeziu. Vet termi “eliminim politik” ėshtė term dogmatik dhe relikt i sė kaluarės. Figura e njė politikani tė kalibrit tė madh nuk mund tė mbrohet e as tė lėndohet me spekulime bulevardeske (nuk i bėhet nder Kryetarit Kryeziu kur thuhet se ai nuk vendos as nė shtėpi tė vet!!!). Nė mėnyrė qė tė garantojė vijueshmėrinė e traditės sė vet, LDK duhet tė organizojė zgjedhje fer dhe demokratike.

    I tėrė kapaciteti intelektual duhet tė shkrihet nė sigurimin e njė procesi fer demokratik si garanci tė vetme pėr ruajtjen e traditės anti-dogmatike tė LDK-sė. Fundja, kėtė shumė herė e ka thėnė edhe Kryetari Kryeziu dhe unė besoj shumė nė fjalėn dhe angazhimin e tij. Ata qė do tė humbin nė kėtė proces (kushdo qofshin ata) nuk mund tė thonė se janė eliminuar. Asgjė nuk ėshtė e pėrjetshme, pėrfshirė edhe kolltuku dhe privilegjet.

    Dy fjalė pėr Presidentin Rugova dhe familjen e tij. Presidenti Rugova ishte dhe ėshtė njė me familjen e tij dhe nuk mund tė ndahet prej saj. Tė thuhet se Presidenti ishte njeri i madh, por njė kryefamiljar mesatar ėshtė mėkat dhe turp. Presidenti kurrė nuk ėshtė marrė me spekulimet idiotike qė janė bėrė nė adresė tė tij dhe tė familjes sė tij dhe nuk i takon asnjėrit prej nesh qė tė pėrgjigjemi pėr tė, por e vėrteta mbi atė dhe familjen e tij herė do kur do tė dal nė shesh. Ai, familja dhe vepra e tij nuk mund tė shemben me asnjė lloj kampanje apo shpifjeje qė dikush mund tė bėjė dhe kjo ėshtė arsyeja e vetme pse edhe pėr sė vdekuri ai vazhdon tė jetė i paprekshėm dhe i frikshėm pėr injorantėt, kameleonėt dhe shpirt vegjlit.

    Njė sqarim pėr tė nderuarin qė pretendon se mė njeh, mė tepėr pėr nevojat e tij se pėr diē tjetėr.

    Unė nuk kam shitur cigare nė Prishtinė nė periudhėn 1997-99, por kėtė e kam bėrė nė Prizren nė periudhėn 1994-95 dhe kjo ėshtė periudhė e jetės sime pėr tė cilėn jam mė sė shumti krenar. Ėshtė kjo periudhė kur njė pjesė e jona u godit nga njė skamje e skajshme si rezultat i mosbindjes ndaj regjimit serb (disa edhe janė bindur dhe e kanė ruajtur mirėqenien e tyre) dhe unė dhe familja ime e kemi parė mė tė udhės tė punojmė punė nga mė tė ndryshmet pėr ta siguruar me nder bukėn e gojės.

    Pėr informacionin tuaj, nė vitin 1993 kam dhėnė kontributin tim nė hapjen e kanaleve pėr kabllo elektrike nė rrugėn pėr nė lagjen “Baruthane” pėr atėherė 10 marka nė ditė. Kėshtu koleksionit tė kualifikimeve si “cigareshitės” mund t’ia shtoni edhe “hapės kanalesh”, “rregullues kulmesh”, “bahēegji” etj. Nėse ju e keni pasur njė jetė tė mirė mė vjen mirė pėr ju, por nuk ia kam zilin askujt pėr kėtė.

    Sa i pėrket kulmit mbi kokė, fatmirėsisht prindėrit e mi kanė mundur ta sigurojnė njė shtėpi tė mesme pėr familjen tonė dhe jemi nė pronėsi tė saj qė nga viti 1982, kurse aktualisht nė Prishtinė jetoj me qira dhe vozis Opel Corsa tė vitit 1991. Kėtė nuk e konsideroj mėkat e as dobėsi.

    Me LDK-nė jam i lidhur qė nga viti 1996 kurse nė vitet 1997-1998 kam qenė Kryeredaktor i revistės “Qėllimi” tė FR tė LDK-sė nė Prizren. Raportet e mia me Kryetarin Kryeziu vazhdojnė tė jenė tė njėjta, mėnjanuar faktin se ai tash ka mė shumė obligime dhe pėrgjegjėsi.

    Nė vitin 1994 jam regjistruar nė Fakultetin Elektroteknik, tė cilin e kam vijuar deri nė vjeshtė tė vitit 1997. Gjatė kėtyre tre viteve i kam pėrfunduar tre vite studime, por jam detyruar t’i ndėrpres, jo nga paaftėsia pėr tė dhėnė provime, por pėr arsye krejtėsisht politike dhe rrethanave qė u patėn krijuar nė ndėrkohė. Ishte kjo edhe njė sakrificė e imja ndaj LDK-sė dhe Presidentit Rugova. Nė ēdo fatkeqėsi ka edhe njė fat dhe edhe unė zbulova edhe njė vokacion tjetėr nė jetėn time. Dashurinė time ndaj shkrimeve e kam konkretizuar me pėrfundimin e studimeve nė Dramaturgji me notė mesatare 9.8 kurse aktualisht jam nė studime pasuniversitare nė Dramaturgji nė UP dhe njėkohėsisht vijoj edhe njė cikėl tjetėr studimesh superiore nė lėmin e hartimit tė politikave tė sigurisė kombėtare (National Security Studies) nė AMU .

    Unė kam shumė mirėkuptim pėr interesimin e secilit pėr tė mėsuar sa mė shumė sekrete, por ėshtė njė element i vockėl qė e kam mėsuar gjatė jetės. E vėrteta dhe sekretet janė shumė dimensionale dhe vendi ku mė sė pakti mund tė mėsohet e vėrteta janė rrugėt, kafenetė dhe bulevardet.

    Mua mė vjen shumė interesant se ende pa i mbushur 30 vjet jam klasifikuar si shef rajonal i “Sigurimit tė Atdheut”, ndėrlidhės i Al Kaidas (sepse kam pasur 30 minuta paraqitje nė Al Jazzera), oficer inteligjent multi nacional dhe multi dimensional, zėdhėnės i nėntokės, nė njė opinion tjetėr kėtu nė Trepēa akuzohem indirekt si personi kyē qė e ka pėrgatitur, siē cilėsohet, fushatėn e Eqrem Kryeziut pėr spastrime nė LDK dhe sė fundi edhe kreator i “eliminimit politik” tė Eqrem Kryeziut. E gjithė kjo ėshtė mė se njė pėrvojė e bukur, por besoj se janė si shumė pėr njė individ tė vetėm. Ėshtė njė parim themelor nė dramaturgji nė referencė ndaj tė vėrtetės artistike. E vėrteta artistike nuk ėshtė e thėnė tė jetė e vėrteta reale, por mjafton qė ajo tė jetė e bukur dhe ne tė besojmė nė tė dhe ky ėshtė themeli i mjaftueshėm pėr thurjen e njė pėrralle tė bukur.

    Ēdo respekt pėr secilin dhe mendimin qė e pėrfaqėson. Unė jam ithtar i madh i fjalės sė lirė, por fjala e lirė nuk ėshtė anarki dhe assesi nuk duhet tė keqpėrdoret pėr fyerje. Forumet e tilla nuk duhet tė keqpėrdoren pėr shfryrje epshesh dhe tekesh individuale. Fjala publike bart privilegje, pėrgjegjėsi si edhe konsekuenca.

    Unė pėr veten time besoj se editorėt e Trepēa.net do tė jenė nė gjendje qė tė ruajnė integritetin e secilit prej nesh, sepse unė pėr veten time nuk e konsiderojė tė nivelit tė vazhdojė tė hyjė nė debate jo parimore.

    Me respekt pėr secilin lexues,

    Albatros Rexhaj,
    28 Mars 2006
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  8. #8
    ta ruajm amanetin Maska e deqanas
    Anėtarėsuar
    23-03-2005
    Vendndodhja
    diku tjeter
    Mosha
    44
    Postime
    268
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Arb
    Ndryshimet... Eqrem Kryeziu... dhe liria e fjalės!

    29 mars 2006 /TN

    Ēfarė raporti ka pasur Kryetari Kryeziu me Presidentin Rugova? Kjo nuk ėshtė ēėshtje debati sepse Kryetari Kryeziu e ka thėnė publikisht vetė nė Rubikon - KTV se vitet e fundit nuk ka pasur ndonjė kontakt serioz me Presidentin Rugova.
    ...
    Dy fjalė pėr Presidentin Rugova dhe familjen e tij. Presidenti Rugova ishte dhe ėshtė njė me familjen e tij dhe nuk mund tė ndahet prej saj. Tė thuhet se Presidenti ishte njeri i madh, por njė kryefamiljar mesatar ėshtė mėkat dhe turp.
    tung Arb,
    ne kete shkrim keto dy gjera ma "vrane" pak syrin.
    ca do te thot ky albatrosi me keto fjale??

    meqe sic e din edhe ti - une jam paksa i trash e nuk i kuptoj gjerat - nodshta mund te mi sqarosh ti?

    pershendetje
    shihemi n“gjykate

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,731
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Citim Postuar mė parė nga deqanas
    tung Arb,
    ne kete shkrim keto dy gjera ma "vrane" pak syrin.
    ca do te thot ky albatrosi me keto fjale??

    meqe sic e din edhe ti - une jam paksa i trash e nuk i kuptoj gjerat - nodshta mund te mi sqarosh ti?

    pershendetje
    Diteve te fundit mbase ke pas rastin me lexu disa opinione rreth figures se Eqrem Kryeziut (ne Trepca.net). Disa autore duke fol keq per te, e disa duke mbrojt figuren e tij.

    A. Rexhaj ka reagu me kete shkrim pasi nje prej atyre opinioneve e kishte akuzuar drejteperdrejte ate si autor kryesor i sulmeve te fundit mbi Eqrem Kryeziun.

    Albatrosi kish dal menjehere diten tjeter me kete mesazh, te cilen e ke lexu ma nalte.

    Se cka dreqin ka dasht te thote me keto dy paragrafet e shkurtera (qe i ke cituar ma larte) nuk e di, e duket se sikur qellimisht Albatrosi i paska lene te atille.

    Bile me cudit ky paragrafi i dyte, rreth Presidentit. Nuk di qe dikush ka dhene pohime te atilla rreth Presidentit, te cilat ky zotnia merr pergjegjesine ta mbroj.
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,731
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Per me teper, Albatros Rexhaj ka gjetur shkas per te shkruar, si reagim ndaj shkrimit te meposhtem:


    Mr Eqrem Kryeziu lideri apo portieri i LDK-sė




    --------------------------------------------------------------------------------

    28 mars 2006 /TN

    Artan I. Basha (Prizren)

    Eqrem Kryeziu kėtyre ditėve ėshtė nė toplistėn e akuzave nga ana e qendrės parapolitike tė DK-sė . E cila qendėr pėrkundėr votes pėr LDK-nė nga ana e qytetarėve tė Kosovės, vendosi nė dy mandatet nė qeverin e Kosovės pė postet drejtuese nga ana e LDK-sė.

    Mr.Eqrem Kryeziu sė bashku me Presidentin Fatmir Sejdiu dhe Kryeparlamentarin Kolė Berisha janė bėrė halė nė sy pėr shumė kėndė qė iu ėshtė tha kaēepi pas vdekjesė sė Presidentit Rugova.

    Duke ngelur i pari nė Lidhjen Demokratike tė Kosovės,mr Eqrem Kryeziut i ra fati ti komunikojė vendimet e LDK-sė pėr ndryshimet e domosdoshme qė tani mė ndodhėn pėr tė mirėn e Kosovės,kėto asesi nuk ishin vendime individuale dhe private tė tij.Ai individualisht nuk vendos as nė familjen e tij tė ngushtė.I tillė ėshtė kryetari ynė, pėr kėtė e duam ne prizrenasit.Kėtu nuk po flasė pėr ardhacakėt dhe “patriotėt”!!!

    Eqrem Kryeziu ėshtė kryetari i KK tė Prizrenit i cili qe dy mandate shumė suksesėshėm bashkėqeverisė me ne qytetarėt e Prizrenit. Prizreni i udhėhequr nga Kryetari Kryeziu fuqishėm e mbronė atė qė quhet votė e lirė e qytetarit dhe kėrkesat e artikuluara nga qytetarėt sot janė realiteti dhe panorama e Prizrenit dhe prizrenasėve.

    Ajo shka nuk ėshtė bė nė Prizren pėr mė shumė se pesė dekada,pushteti komunal i Prizrenit i udhėhequr nga Eqrem Kryeziu e ka realizuar pėr mė pak se gjashtė vjetė qeverisje .

    Unė pėrsonalisht e di pse qendrave parapolitke tė LDK-sė nuk iu ka pėlqyer asnjėherė Mr.Eqrem Kryeziu tė qenit kryetar i LDK-sė dhe i KK tė Prizrenit sepse ėshtė njė ndėr pak kryetarėt e komunave tė Kosovės qė qeverisėn nga LDK-ja qė nuk e ka pranuar nė asnjė mėnyrė reketimin nė emėr tė finacimit tė LDK-sė apo thėnė mė mirė pėr financimin e “Sigurimit tė Atdheut”.

    Ata tė cilėt paguan kėtė haraē,pėrkundėr kualifikimt tė tyre prej autodidakti fituan poste tė madha politike nė Qeverinė e Kosovės.U fol dikur se dikush pagoi bossit 180.000 € pėr postin e tij,nė faktė ai ėshtė kompenzim jo i drejtpėrdrejtė pėr postin qeveritar.

    I tillė ėshtė kryeplaku i Prizrenit ske ēka i bėnė!!?? Nuk e ha ēdo gjė qė servohet,nuk e ha as atė qė quhet kėrcnim apo likuidim fizik.Nuk e ka hangėr as prej atyre tė para luftės edhe pse e sulmuan dhe e plagosėn me bombė.Nuk u friksua dhe nga kėta tė pas luftės qė nė emėr tė lirisė,nga ata korbėzinjėt qė likuiduan shumė koka nė Kosovė,bashkėidealistė tė Presidentit Rugova.
    I tillė ėshtė Eqa , ske ēka i bėnė….

    Unė besoj fuqishėm se garda e vjetėr qė e themeloi dhe rriti LDK-nė,pėr hirė tė veprės dhe sakrificės sė Presidentit Rugova do tė di tė kalojė edhe kėtė sfidė qė ėshtė njė test pėr kalimin e LDK-sė nga njė parti centraliste nė parti tė mirėfilltė demokratike,ku shpėrblim pėr secilin do tė ishte puna dhe votat qė ai individ do t’ia sjellte LDK-sė nga qytetari i Kosovės,e jo se sa fryte ai individ do tė mund ti vjelte nga LDK-ja.

    Fatkeqėsisht nga praktika e gjėrėtanishme ata qė nuk i sollėn vota LDK-sė kėrkojnė qė ende tė vjelin dhe korrinė atė qė e mbjellė dhe kultivon dikush tjetėr.

    I tillė nuk ėshtė Eqa, ske ēka i bėnė….


    Eqa edhe gabon!

    Eqa sikur ēdo qenije njerėzore edhe ai nuk ėshtė i pagabueshėm.Eqa gaboi duke iu besuar njerėzėve rreth tij.Gabimi mė i madhė nė kėtė kohė ėshtė ai i afrimit afėr vetės dhe Degės sė LDK-sė iAlbatros Rexhės dhe iritimi i shumė aktivistėve tė vjetėr me kėtė rast.

    Ne si prizrenas e njohim Albatrosin.Ai na njeh neve,andaj ai nuk ka dėshirė tė ketė afėr vetės njerėz qė e njohin nė tė kaluarėn.Ai dikur ishte student veteran nė Fakultetin Elektroteknik tė cilin kurr nuk arriti ta pėrfundoj,ai sa ishte nė Prishtinė gjatė viteve ’97-99 ishte cigareshitės dhe njeri pa kulėm mbi kokė,i cili egzistencėn e siguroi falė shoqėrisė sė dikurėshme.Lidhjet e tij me Naser Rugovėn dhe kundėrshtia e tij pėr demostratat e studentėve nė 97 janė krearia e tij e vetėme.

    Ai sot ka mbaruar Fakultetin e Arteve nė degėn e Dramaturgjisė,ishte pretendeti kryesor pė fronin e zv.ministrit tė Punėve tė Brendėshme nė Qeverin e Kosovės.Edhe pse nė LDK-nė e Prizrenit erdhi nė kryesi pa vota,me sygjerimin e Kryetarit Kryeziu themeloi edhe Komisionin pėr Informim tė Degės dhe njė faqe interneti, ai sot mundė tė jetė njėri ndėr hartuesit e planit pėr eliminim politik tė Mr.Eqrem Kryeziut .

    Kujt ia jep gishtinė,ta merr edhe dorėn mė vonė..Kėshtu thotė populli,populli nuk gabon!.


    (Autori ėshtė aktivist i OJQ-sė “Youth of Prizren”)

    Mund tė debatojmė perms e-mailt tim personal: artanbasha81@hotmail.com
    Ju falemnderit..!
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari
    Disa pyetje:



    Cfar e ka ky Kadri Kryeziu kte Ekrem kryeziun?
    Sa ekrem kryezinj ka ne Kosove dhe cfar ben njeri e cfar tjetri?


    Cila parti e ka propozuar ne qeveri kte kadri Kryeziun i cili nga materialet qe kemi lexuar mbi gjyqin e vrasjes se Drinit.. del qarte se ky ka gisht direkt ose indirekt ne ate masaker?
    Po ky Shemsi Syla cka e ka Azem Sylen?
    Kush eshte shefi i SHPK-se?


    Brari janė dy Ekrem Kryeziu nė kosovė .

    Njeni ėshtė nga Peja ( i familjes sė Cane Beg Kryeziut -nėse nuk gaboj ) dhe ėshtė Regjisor .

    Dhe tjetri ėshtė nga Prizreni qė ėshtė nėnkryetar i LDK-sė .


    Ndėrsa shef i SHPK-sė ,ėshtė njė ish shef i milicisė sėrbosllave ,qė nga koha e ish jugosllavisė dhe se ėshtė nga Drenica .
    Pėrndryshe ka qenur edhe ai azilant nė Zvicėr ,por qė u kthye nė Kosovė ,pas hyrjes sė NATO-s .

  12. #12
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Kryetari Sejdiu ka bėrė mirė qė ka shkuar te familja Jashari, sepse ėshtė obligim i ēdo qytetari dhe ēdo funksionari qė tė shkojė nė Prekaz, por ia kam parė pėr tė madhe pse i ka duartrokitur Rexhep Qosjes, i cili ka fyer personalitetin e Presidentit Rugova, pėrpjekjet dhe luftėn 16-vjeēare tė LDK-sė


    Gani Geci


    botuar nė LAJM me 15 prill 2006

    Veprimtari i LDK-sė nė Skenderaj, Gani Geci, thotė se nė Drenicė ka filluar tė bisedohet “nga njerėzit me ndikim” pėr njė Qeveri tė Kosovės, ku do tė jenė disa ministra nga Drenica. “Pa marrė parasysh se cilės parti i takojnė”. Sė bashku me gjashtė vėllezėrit e tij nga Llausha, ish- luftėtari i UĒK-sė Gani Geci, qė nga pėrfundimi i luftės e kėndej, e ka mbajtur familjarisht frontin e LDK-sė nė Drenicė. Edhe pse nuk ka ndonjė pozitė nė hierarkinė politike tė LDK-sė, duket se ai ka ndikim nė rrjedhat e brendshme organizative tė saj. “Njė qeveri ndryshe, me shumė ministra drenicakė”, paralajmėron ai. Qė nga vdekja e presidentit Rugova, Gani Geci ėshtė i dėshpėruar me Kryesinė Qendrore tė partisė sė tij.

    Pse jeni tė pakėnaqur me Kryesinė Qendrore tė LDK-sė dhe mėnyrėn se si ajo po e drejton partinė?
    Pas vdekjes sė presidentit Rugova, u zgjodh presidenti i ri Fatmir Sejdiu, tė cilin unė e kam pėrkrahur. Por, mė vonė ndodhėn disa ndryshime tė tjera, ndryshime thuaja “kozmetike”, sidomos nė Qeverinė e Kosovės. Po them “kozmetike”, sepse nė Kryesinė e LDK-sė ka ekzistuar frika se, nėse bėhen ndryshime rrėnjėsore, do tė ndodhte njė pėrēarje e madhe nė LDK. Kryesia e LDK-sė ka qenė nėn presion tė kėtyre ndryshimeve edhe pėr faktin se, mė parė, 19 degė tė LDK-sė kanė dalė me njė propozim qė pėr ministėr tė punėve tė brendshme tė propozohet Fadil Geci. Po ashtu, tė njėjtat degė kanė pėrkrahur qė pėr kryetar tė FR tė LDK-sė tė jetė Armend Zemaj. Nė ndėrkohė ka ndodhur njė presedan i llojit tė veēantė, kryesia e LDK-sė haptas ėshtė vėnė nė pėrkrahje tė Armend Zemajt, nė ndėrkohė qė nuk e pėrkrahu Fadil Gecin, magjistėr i kriminalistikės, tė jetė ministėr i Punėve tė Brendshme, por qė atė post ta marrė njė inxhinier i makinerisė. Pra janė shfaqur kritere tė dyfishta. Kėto kanė qenė arsye pse ne nuk kemi qenė tė kėnaqur me ndryshimet kozmetike tė Kryesisė sė LDK-sė.

    Pra ju nuk e keni pėrkrahur qeverinė Ēeku, pėr shkak tė kritereve tė dyfishta tė Kryesisė sė LDK-sė?
    Ne nuk i kemi mbėshtetur lėvizjet e fundit nė Qeverinė e Kosovės, sepse ato kanė qenė dashur tė jenė shumė mė rrėnjėsore. Por, unė personalisht ia kam uruar Agim Ēekut postin e kryeministrit. Mirėpo, mendoj se ka qenė dashur tė ndodhin edhe ndryshme tė tjera, sepse sipas kėsaj del se vetėm Kosumi dhe Salihaj paskan qenė fajtorė! Kjo nuk ėshtė reale, sepse po ata ministra tė Ramė Marės janė edhe tani nė pozitat e mėhershme.

    Pse i quani ministra tė Ramė Marajt?
    Ne nuk e kemi pėrkrahur qeverinė e kaluar tė Kosumit, sepse disa nga ministrat e saj nuk kanė qenė pėrfaqėsues tė denjė tė LDK-sė nė qeveri. Ata kanė qenė anonimusa dhe janė bėrė ministra pėr tė qenė tė dėgjueshėm tė “kryeministrit nė kafe”, qė nė kėtė rast ka qenė Ramė Maraj. Ky ka qenė problemi kryesor, sepse ai ka dirigjuar qeverinė nga kafja. Dhe tė njėjtit, me sa po dėgjoj, janė bėrė shumė tė dėgjueshėm edhe pėr Kryesinė e LDK-sė.

    Kush ėshtė Ramė Maraj? Ēfarė pėrfaqėson ai nė LDK ?
    Mendoj se shumė po flitet pėr kėtė person. Mendoj se ai duhet t’i takojė sė kaluarės, sepse periudha e tij ka pėrfunduar. Sa mė tepėr qė flasim pėr tė, aq mė shumė e faktorizojmė. Por, ai ka qenė e keqja mė e madhe e LDK-sė.

    Duket se nuk e keni fort pėr zemėr koalicionin LDK - AAK. A duhet tė ndryshohet partneri?
    Koalicioni ėshtė pjesė e interesave tė partive politike dhe unė nuk do tė mund tė kėrkoj qė LDK-ja tė ndėrrojė partnerin e koalicionit. Mirėpo, duke parė moszhvillimin e Drenicės, lėnien mėnjanė tė kėtij rajoni shumė tė rėndėsishėm tė Kosovės, tė quajtur mė herėt edhe zemėr tė Kosovė, atėherė mendoj se elektorati nė Drenicė duhet tė vetėdijesohet dhe tė votojė ndryshe dhe pėr ndryshime. Edhe sot mund tė them se raportet politike edhe nė Drenicė kanė ndryshuar pozitivisht. Ne tani mendojmė qė ky rajon duhet t’i ketė pėrfaqėsuesit e rangut tė lartė ministror nė institucionet mė tė larta qeveritare shtetėrore tė Kosovės nė mėnyrė qė Drenica tė dalė nga kolapsi ekonomik qė ėshtė shumė i rrezikshėm pėr tėrė Kosovėn. Nė kėtė drejtim qė nga “Qeveria e pėrkohshme”, deri tani asnjė strukturė qeveritare s’ka bėrė asgjė pėr Drenicėn...

    Pra do tė pranoni tė jeni nė njė qeveri me Hashim Thaēin?
    Tė them tė vėrtetėn, ne pėr kėtė ēėshtje kemi filluar tė bisedojmė me njerėz me ndikim nė Drenicė dhe vazhdojmė tė jemi nė kontakt tė vazhdueshėm me kėta. Pra pėr hir tė Drenicės dhe pėr hir tė gjendjes sė vėshtirė nė kėtė rajon, ne angazhohemi qė nė Qeverinė e Kosovės disa ministra tė jenė nga Drenica pa marrė para sysh se cilės parti i takojnė. Ne nuk kemi biseduar me ndonjė parti konkrete, por jemi nė kontakt tė vazhdueshėm me njerėz me ndikim nė Drenicė, me tė cilėt ndoshta do tė vijmė deri te njė pajtueshmėri qė tė krijohet njė qeveri ku Drenica do tė jetė denjėsisht e pėrfaqėsuar. Kjo nuk nėnkupton nė asnjė mėnyrė se ne jemi pėr njė koalicion tė drejtpėrdrejtė me Hashim Thaēin dhe PDK-nė.

    Pėr cilėt njerėz me ndikim e keni fjalėn?
    Pėr njerėzit, prapa tė cilėve PDK-ja fshihet dhe thirret nė emrin dhe gjakun e tyre. Ne po flasim pėr Drenicėn nė pėrgjithėsi.

    Pse po e mbėshtesni Nexhat Dacin?
    Ne i pėrkrahim tė gjithė akademikėt e Kosovės dhe ėshtė fakt qė nė LDK i kemi disa akademikė; Dacin, Hamitin etj, tė cilėt do t’i dėshironte secila parti nė radhėt e veta. Duke pasur parasysh ndryshimet e fundit, ne mendojmė se do tė duhej tė bėhej njė “test” pozitiv e jo negativ, siē ka ndodhur me Dacin. Dhe sot, po tė anketohej anėtarėsia e thjeshtė e LDK-sė, akademik Daci do tė ketė shumė mė tepėr pėrkrahje nga tėrė anėtarėsia e gjerė e LDK-sė. Por, ne nuk do tė kemi mundėsi ta pėrkrahim Dacin, e askėnd tjetėr, nėse ai ose ata do tė lidhen me “strukturat” e lartpėrmendura tė LDK-sė (v.j. strukturat e Ramė Marajt), tė cilat e kanė dėmtuar imazhin e partisė mė tė madhe nė Kosovė. Por, unė mendoj se Nexhat Daci ėshtė njė figurė e madhe e LDK-sė me tė cilėn LDK-ja ka fituar mbi 65 % tė votave nė zgjedhjet e para nė Prishtinė. Dhe ne dėshirojmė qė LDK-ja t’i fitojė sėrish zgjedhjet nė Kosovė.

    Pse i keni ftohur marrėdhėniet me presidentin Sejdiu?
    Unė personalisht menjėherė pasi ėshtė zgjedhur kryeministri Ēeku nė postin e ri, kam qenė te ai, dhe mė ka pritur pa protokoll nė mėnyrėn mė nderuese pėr mė shumė se 25 minuta nė zyrėn e tij, ku unė ia kam uruar postin dhe kemi diskutuar pėr ēėshtje tė ndryshme. Ndėrsa tek Fatmir Sejdiu, prej qė ėshtė zgjedhur, unė kam bėrė 4-5 kėrkesa pėr t’u takuar dhe pėr t’ia uruar postin, por deri mė tani nuk mė ka pritur. Por unė nuk i vardisem askujt.

    A ka bėrė mirė Ēeku qė ka pranuar tė jetė kryeministėr?
    Agim Ēeku ka qenė njė oficer karriere, ka qenė njė luftėtar nė Kroaci dhe ndėrrimi i tij nga karriera ushtarake nė atė politike ėshtė e mirėseardhur pėr ne, nėse me kėtė nuk i ka bėrė dėm TMK-sė. Ne mendojmė qė nė kėtė fazė, Ēeku mund tė luajė njė rol shumė tė rėndėsishėm pėr Kosovėn nė prag tė pavarėsisė. Ne e kemi pėrkrahur Bukoshin, Rexhepin, Haradinajn, Kosumin dhe do ta pėrkrahim edhe Ēekun, si pėrfaqėsues tė institucioneve.

    Shoku juaj i moēėm Sylejman Selimi, u vu nė krye tė TMK-sė. A do tė ketė sukses?
    Kur ėshtė bėrė demilitarizimi i UĒK-sė, ne kemi qenė kundėr, duke pasur parasysh kush e ka bėrė atė demilitarizim. Por, ardhja e Agim Ēekut nė krye tė saj ka qenė pozitive pėr ne. Unė i njoh njė pjesė tė madhe tė udhėheqėsve tė TMK-sė, sepse i kam pasur shokė lufte, e sidomos Sylejman Selimin. Atė e njoh qė nga fėmijėria, qė nga mosha 16-vjeēare. Nė atė kohė ai ka qenė njė djalė shumė i mirė, njė futbollist i shkėlqyer, dhe dhashtė Zoti, qė ai tė ketė fuqi qė tė jetė njė komandant i mirė e ta udhėheqė me sukses TMK-nė.

    Nė LDK ka pasur disa variante komentesh rreth vizitės sė Sejdiut nė Prekaz. Ju si e komentoni?
    Edhe presidenti Rugova ka tentuar tė shkojė te familja Jashari nė vitin 2000. Por menjėherė pasi ai ka paralajmėruar se do ta vizitojė familjen Jashari, disa njerėz kanė dalė nėpėr Skenderaj duke shpėrndarė pamflete dhe duke pėrhapur fjalė kundėr kėsaj vizite tė presidentit Rugova nė Prekaz. Madje ka pasur edhe kėrcėnime me prita nė rrugė. Presidenti Rugova ka qenė njeri i arsyes dhe i vlerėsimit tė situatės, ai nuk ka dashur qė tė ndodhin eksese tė kėsaj natyre dhe nuk e ka marrė rrugėn pėr nė Prekaz. Por, ju e dini se presidenti Rugova, ka shpallur tri ditė zie me rastin e flijimit tė familjes Jashari, mė 5, 6 e 7 mars tė vitit 1998 dhe e ka dekoruar komandantin legjendar Adem Jashari me Medalje tė Lirisė. Ndėrsa kryetari Sejdiu ka bėrė mirė qė ka shkuar te familja Jashari, sepse ėshtė obligim i ēdo qytetari dhe ēdo funksionari qė tė shkojė nė Prekaz, por ia kam parė pėr tė madhe pse i ka duartrokitur Rexhep Qosjes, i cili ka fyer personalitetin e Presidentit Rugova dhe pėrpjekjet dhe luftėn 16-vjeēare tė LDK-sė.

    A duhet tė ketė Drenica pėrfaqėsues edhe nė kryesi tė LDK-sė?
    Po, Drenica duhet tė ketė pėrfaqėsues nė ēdo parti politike dhe institucion, sepse fuqia e tė gjitha partive dhe institucioneve, nė kohėra tė caktuara, ka buruar nga Drenica.

    Shpesh e keni akuzuar Veton Surroin se po pėrzihet nė punėt e LDK-sė?
    Nėse LDK-ja ka vendosur qė t’i dėgjojė udhėzimet e Surroit, atėherė nuk e di pse nuk vjen ai tė bėhet kryetar i LDK-sė. Ne po e shohim se ato qė po thotė Surroi, po bėhen mė vonė nga kryesia e LDK-sė.

    Ndaj jush ėshtė bėrė atentat mė vitin 2001? Pse nuk ėshtė zbardhur deri mė sot ky atentat?
    Disa vrasje me motive politike nuk janė zbuluar as sot e kėsaj dite. Nė atentatin ndaj meje janė vrarė dy bashkėluftėtarėt e mi, Besim Dajaku e Bekim Kastrati. Ndoshta kjo ka qenė edhe arsyeja kryesore qė ne kemi kėrkuar qė nėpėrmjet kyējes sė njerėzve kompetent nė Ministri tė Brendshme t’i kontribuohet zbardhjes sė kėtyre rasteve kriminale. Pėr atentatin tim ende nuk ėshtė arrestuar askush. Mė herėt ėshtė arrestuar dikush, por nė mungesė tė provave ėshtė liruar e tani ende nga policia nuk ka ndonjė tė re nė kėtė drejtim, si pėr shumė atentate tjera. Edhe pse thuhet se disa persona janė nė burgje pėr vrasje tė ndryshme, por pėr rastin tim nuk ka asgjė tė re.

    A jeni parė me ministrin e Punėve tė Brendshme, ēfarė i keni thėnė?
    Unė ia kam uruar postin ministrit Fatmir Rexhepi. Kryesia e LDK-sė ka vendosur qė ai tė jetė ministėr i Punėve tė Brendshme, ne do t’i ndihmojmė atij nėse ka nevojė.

  13. #13
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Kryesia e kryesisė!



    Mendoj se ėshtė hapur njė debat shume interesant lidhur me shumė zhvillime qė janė bėrė pas vdekjes sė presidentit Rugova. Mendoj se ēėshtja mė e rėndėsishme pėr LDK-ne nė kėtė moment janė zgjedhjet.


    LDK-ja, e cila pėr 16 vite ishte shtylla e procesit tė lirisė dhe pavarėsisė, sot ėshtė vene nė pyetje dhe ka rrezik shumė serioz qė tė shkatėrrohet. Me ndėrrimet e papritura dhe tė paargumentuara, jo vetėm qė ėshtė shkaktuar njė konfuzion i madh tek anėtarėsia e LDK-se, por ėshtė shkaktuar edhe njė dėshpėrim shume i madh.

    Tash, siē po pėrflitet shumė, kryesia e LDK-se nuk mban mbledhje nga dy-tri javė, sepse katėrshja (Kryeziu, Berisha, Sejdiu dhe Jerliu) u ikin mbajtjes se mbledhjeve nga frika se duhet tė merret vendimi pėr mbajtjen e zgjedhjeve. Dihet se tė gjitha degėt e LDK-se kanė kėrkuar nė ēdo mbledhje, madje nė mėnyrė ultimative, shpalljen e zgjedhjeve.

    Fakti se katėrshja, e cila po e quan veten kryesi e kryesisė, po bėn ēmos qė tė mos shpallen zgjedhjet, duhet tė jetė njė fakt shumė shqetėsues pėr LDK-nė, sepse njė strukturė po tenton qė nė mėnyrė jostatutare dhe jo legjitime ta mbaje "pushtetin" nė LDK. Dihet se kėsaj kryesie i skadon mandati me 19 qershor dhe pas kėsaj date do tė jetė pa legjitimitet. Pra, katėrshja po tenton ta mbaj udhėheqjen e partisė nė mėnyrė jo legjitime dhe jostatutare. Shpesh ėshtė vlerėsuar se veprimet dhe ndėrrimet qė janė bėrė u kanė ngjarė puēeve. Edhe mbajtja e partisė me njė udhėheqje tė pazgjedhur do tė ishte njė lloj puqi dhe instalim i diktaturės nė LDK. Kjo do tė paraqiste rrezik jo vetėm pėr LDK-nė, por edhe pėr tė ardhmen e Kosovės.

    Tash lind pyetja se cila ėshtė arsyeja qė Eqrem Kryeziu dhe tė tjerėt u frikohen kaq shume zgjedhjeve nė LDK. Arsye e vetme do tė ishte frika se nuk do t'i fitojnė zgjedhjet nė LDK. Kėtu pra, si duket nuk ka asnjė dilem. Eqrem Kryeziu dhe tė tjerėt, tė cilėt e kanė plot gojėn me ndėrrime, teste e procese, pėrnjėherė, kur vjen ēėshtja te njė proces i vėrtetė zgjedhor, i cili duhet tė zhvillohet brenda LDK-sė, ata janė kundėr dhe i gjejnė njėqind mėnyra qe ato tė shtyhen sa mė larg qė tė jetė e mundur.

    Deklarimi i Eqrem Kryeziut se ai ėshtė qė zgjedhjet tė shtyhen pėr dy muaj, nuk ėshtė asgjė tjetėr, pos shtyerje e zgjedhjeve deri kah fundi i kėtij viti, nė mos edhe mė larg. Kjo ėshtė lehtė pėr ta kuptuar sepse, nėse zgjedhjet shtyhen deri nė qershor, pastaj fillojnė pushimet vjetore, tė cilat zgjasin deri nė shtator, etj. etj. Pastaj, nėse zgjedhjet shpallen nė shtator, gjė qė nuk duhet besuar, ato do tė mund tė kryhen nė nėntor ose dhjetor. Loja dhe demagogjia e Eqrem Kryeziut ėshtė qė zgjedhjet tė shtyhen nė njė afat tė pacaktuar ose tė mos mbahen fare.

    Pa dashur ta fyej aske, por mendoj se Eqrem Kryeziu, respektivisht, katėrshja famoze, ėshtė duke luajtur njė lojė hipokrite, pėr ta mashtruar sa mė gjatė anėtarėsine e LDK-sė, degėt dhe nėndegėt e saj, qė ta mbajė sa mė tepėr LDK-nė nėn kontrollin e tyre.

    Gjatė kėsaj periudhe katėrshja famoze do tė punoje qė tė dobėsohen apo edhe tė shkatėrrohen degėt qė janė kundėr tyre, gjė qė do tė qojė deri te pėrēarjet e mėdha dhe lufta e brendshme e LDK-sė. Kjo pashmangshėm do tė qonte deri te shkatėrrimi i LDK-sė. Ky edhe mund tė jetė skenari i vėrtetė.

    A nuk ju duket e ēuditshme dhe e palogjikshme qė Eqrem Kryeziu, i cili para shumė muajsh, deri sa ishte gjallė Presidenti Rugova, e quante Kryesinė e LDK-sė udhėheqje e turpshme kolektive e Titos, njė udhėheqje pa kryetar, sot lufton qe tė mos mbahen zgjedhjet dhe tė mos zgjedhet kryetari.

    Duhet konstatuar me shqetėsim se katėr anėtarėt e tė ashtuquajturės kryesi e kryesisė, nė fakt po bėhen katėr kalorėsit e Apokalipsės sė LDK-sė. Pėr ata qė nuk e dinė ēka do tė thotė kjo, katėr kalorėsitė e Apokalipsės janė uji(vėrshimi), zjarri, lufta dhe uria tė cilat kanė bere kėrdi dhe e kanė shkatėrruar njerėzimin gjatė tėrė historisė.

    Siē duket Eqrem Kryeziu, Kolė Berisha, Fatmir Sejdiu dhe Naim Jerliu do tė jenė katėr kalorėsit e Apokalipsės, qė do tė bėjnė kėrdi dhe do ta shkatėrrojnė LDK-nė.

  14. #14
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    "LUFTA" NĖ MES RUGOVISTĖVE DHE LDKISTĖVE - Shkruan: Baton Haxhiu




    "LUFTA" NĖ MES RUGOVISTĖVE DHE LDKISTĖVE

    Beteja ėshtė e dukshme dhe ėshtė pėrqendruar mbi dy palė: LDKistėt, tė pėrfaqėsuar nga Kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu dhe Rugovistėt tė pėrfaqėsuar, nė masė tė madhe nga Nexhat Daci. Rreth boshtit tė njėrit apo tjetrit ka shumė satelitė.

    Shkruan: Baton Haxhiu



    Tė vuash pėr vdekjen e Ibrahim Rugovės, pėr tė gjithė njerėzit e LDK‘ sė do tė ishte politikisht e domosdoshme dhe moralisht e ndershme. Ėshtė e ndershme edhe pėr faktin sepse tė gjithė anė tarė t e saj kanė pėrfituar privilegje, i kanė shijuar, ato, mbi figurė n e tij dhe mbi votat e siguruara nga karizma politike e kryetarit tė pa-pėrsėritshėm pėr LDK‘nė. Megjithatė, jeta e tij prej politikani, pėrveē privilegjeve, ka krijuar njė komoditet tė pariparueshėm pėr njė pjesė tė politikanėve nė LDK.

    Miti i Rugovės ka shoqėruar jetėn e paangazhuar politike tė shumicės sė politikanėve nė LDK, duke i shndėrruar ata nė pėrtacė dhe pėrfitues politikė gjatė gjithė kėtyre viteve. Kėshtu, kjo formė e tė bėrit tė politikės, shumicėn e Kryesisė dhe Kėshillit tė Pėrgjithshėm, i ka lėnė tė varur nga vendimet e tij, duke qenė tė dėgjueshėm deri nė skajshmėri.

    Vdekja e Rugovės e bėri Lidhjen Demokratike ndryshe. E bėri demokratike. E ndau nė dy boshte dhe disa feude politike, qė bėjnė pėrpėlitje tė ndėrtojnė atė qė dine mė sė miri tė bėjnė - mentalitetin fisnor. Pas vdekjes sė Presidentit emblematik dhe largimit tė Profesor Dacit nė formėn tashmė tė njohur, rreshtimi politik nė LDK ka filluar tė zė fill. Tė bėhet demokratik dhe politik, por edhe i pėrqendruar nė kėrkim tė strehės pėr ndihmė nė njėrėn nga zyrat ndėrkombėtare. Beteja ėshtė e dukshme dhe ėshtė pėrqendruar mbi dy palė: LDKistėt, tė pėrfaqėsuar nga Kryetari i Kosovės Fatmir Sejdiu dhe Kryeparlamentari Kolė Berisha. Kėtij boshti, me gjasė, i ėshtė bashkuar edhe figura e Sabri Hamitit, Eqrem Kryeziut dhe Rexhep Osmanit. Sabri Hamiti, ē‘ėshtė e vėrteta pėr opinionin publik pėrfaqėson tri kategori tjera: boshtin llapjan, tė ashtuquajturin intelektual, e realisht, mė sė tepėrmi e bėnė pėr familjen Hamiti.

    Nė anėn tjetėr afėr Nexhat Dacit secilėn herė e mė shumė po afrohen, ata qė janė konsideruar mė tė afėrm me Presidentin Rugova, duke filluar nga kushėriri i tij, Naser Rugova. Por rreth kėtij boshti sillen edhe figura tjera me ndikim nė LDK, si Lulzim Zeneli dhe shumė tė tjerė tė cilėt pėr shkak tė paqartėsive ende nuk janė pozicionuar qartė. Ata presin ditėn e tyre pėr ta thėnė fjalėn e fundit. Ka shumė komuna dhe diaspora nė pėrgjithėsi qė i japin mbėshtetje tė fortė Nexhat Dacit.

    Kur pėrmendėm feudet politike tė krijuara, qė janė jashtė kontrollit tė infrastrukturės politike tė Prishtinės, Hamitėve, Sjediut dhe Berishės por edhe Dacit, kanė tė bėjnė me tre persona qė janė, gjithashtu, pretendues pėr fronin e LDK-sė. Feudi i parė i takon Pejės nė krye me Ali Lajēin. Feudi i dytė politikė qė lidhet me emrin e Lutfi Hazirit, qė nė pamje tė parė duket i vetmuar, realisht ėshtė i ndihmuar nga ndėrkombėtarėt dhe i mbėshtetur fort nga Kryeministri shqiptar Sali Berisha.

    Por kėto pėshtjellime politike rreth LDK-sė kanė probleme substanciale me programet si nė gjithė Kosovėn. Nė Kosovė ėshtė prezente kriza e programeve dhe ideja e reformės dhe vizionit politik. Shikuar realisht, nė Kosovė ende nuk ka koncept politik tė reformuar tė asnjė partie politike. Partitė politike shqiptare ende nuk kanė evoluar deri nė nivelin qė mbetjen nė pozitėn e humbė sit, tė mos e konsiderojnė si humbje apo kur janė fitues tė gjejnė hapėsirė pėr bashkėpunim Pra, nė Kosovė ka krizė idesh, programesh dha aktivitetesh pėr tė ndėrtuar politikėn karshi situatės.
    Kjo krizė duket evidente te LDK, kuptohet, pėr shkak tė obligimeve tė shtuara dhe pėrgjegjėsisė qė ka marrė pas ikjes sė Dacit dhe vdekjes sė Presidentit Rugova. Udhėheq-ja aktuale e LDK‘ sė, nė formėn e Kryesisė, ėshtė anemike, e ngathėt dhe jo kompetente. Kjo Kryesi nuk e ka kapacitetin qė tė marrė vendime, qė tė adoptojė politikat e LDK‘sė pėr ngjarjet dhe dukuritė qė po ndodhin. Pėr kėtė shkak, edhe po ndodh pasivizimi i skajshėm i Kryesisė me idenė se vetėm shtyrja e zgjedhjeve nė LDK e shpėton kėtė parti nga ndarja. Se vetėm shtyrja e zgjedhjeve e shpėton edhe Qeverinė aktuale tė kryesuar nga Kryeministri Agim Ēeku.
    Kjo nuk mund tė quhet ndryshe vetėm krizė e idesė dhe pėrgjegjėsisė pėr funksionin dhe nėnēmim e anėtarėsisė sė LDK‘ sė dhe besimit qė dikush e ka marrė nga ata. Kjo ndodh sepse nuk funksionon Kėshilli i Pėrgjithshėm, i cili ėshtė dashur tė mblidhet dhe tė marrė vendime, sepse sikundėr ėshtė e ditur, Kėshilli i Pėrgjithshėm, i cili, sipas Statutit tė LDK‘ sė, ėshtė organi mė i lartė politik ndėrmjet dy kuvendeve. Po ashtu, konkluzioni i shumicės sė anėtarėve tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm, ėshtė qė Kuvendi tė mbahet nė qershor, ndėrsa frikėn nga ky Kuvend e kanė dy udhėheqėsit kryesorė tė Kosovės, Fatmir Sejdiu dhe Kolė Berisha. Si pasojė e kėtij bllokimi, LDK nuk ka qėndrime tė formuluara pėr shumė ēėshtje fundamentale politike dhe pėr tė gjitha kėto iniciativa ėshtė e pėrqendruar tek AAK, qė realisht ėshtė boshti i stabilitetit tė kėsaj partie..
    Dėshira e dy liderėve tė tanishėm politikė pėr tė huazuar kohė dhe pėr tė dėbuar nga udhėheqja personalitetet e dalluara, qė kanė integritet moral dhe politik, ka shkaktuar mosbesim tek shumė intelektualė nė LDK. Prandaj, kjo parti po e vuan krizėn e udhėheqjes.
    Nė LDK sot mungon njė lider me sensibilitet krijues politik, njeriu qė di tė balancojė dhe tė krijojė ura komunikimi me tė gjithė, sidomos me ata qė kanė mendim tjetėr. Njė pėrpjekje tė tillė ka filluar ta bėjė Nexhat Daci, mė udhėtimet e tij tė shpeshta nėpėr degė dhe aktive tė LDK‘ se Ne anėn tjetėr, duke parė rrezikun e kėsaj ofensive politike, Fatmir Sejdiu po bėn ēmos qė zgjedhjet e qer-shorit tė mos jenė datė kur mund tė zgjedhet Kryesia e re e LDK‘sė. Sot mė shumė se kurrė do tė duhej ndjesia e tij e hollė, aftėsia e tij pėr tė gjetur nje nuge edhe kur situatat qė duken pa rrugėdalje. Rruga mė e mire
    ėshtė ballafaqimi politik dhe i programeve.

    Kush janė njerėzit e LDK‘sė tash dhe ēfarė ėshtė LDK‘ja si parti?

    LDK‘ja ėshtė parti lideriste, si shumė parti tė tjera tė formuara nė fund tė viteve nėntėdhjetė. Partitė e tilla janė peng i koncepteve tė tyre. Por, ajo qė po vėrtetohet se nuk mund tė bėhet – ėshtė reformimi i saj nė kuadro, sepse LDK ka qenė parti lideriste dhe ideja e ndryshimeve ėshtė e vėshtirė.

    Ata qė njohin proceset politike theksojnė se reforma duhet tė fillojė brenda psikologjisė politike. Nėse kjo nuk ndodh, atėherė ka pak gjasa tė ketė sukses reforma nė LDK dhe pėrgjithėsisht nė spektrin politik tė Kosovės. LDK, nėse dėshiron ta reformojė LDK‘nė, do tė duhej qė kėtė ta fillonte ta bėnte nga njerėzit qė e udhėheqin dhe njėkohėsisht duhet ta ēlirojė Kosovėn nga miti qė ėshtė krijuar pėr tė. Pikėrisht, pse dėshirojnė ta vazhdojnė rrugėn e mungesės sė transparencės me mungesė tė theksuar tė gjuhės komunikuese
    me opinionin publik dhe anėtarėsinė e saj.

    Pra, nė LDK nuk mund tė ketė ndryshime me kėtė gjuhė dhe me kėtė stil. Kjo vėshtirė se mund tė bėhet, sepse po bllokohen kandidatė tjerė qė janė pėr ndryshime. Ideja se Daci mund tė fitojė zgjedhjet e qershorit, i bėn tė tjerėt tė ndihen tė rezervuar, pa guxim dhe pa qėndrim.

    Pėr kėtė, ideja pėr ndryshime karakterizohet me ndėrskamca pėr eliminime tė kandidatėve, tė cilėt kėrkojnė ndryshime dhe betejė politike tė ndershme. Ėshtė e zakontė dhe njė traditė e keqe nė Kosovė - qė kur fitohen pozita lideriste, tė tillėt, fillojnė tė mbajnė njerėz tė dėgjueshėm afėr vetes, e kur harxhohen dhe janė pa ndikim - ata "hidhen" si tė papėrdorshėm.

    Nė emėr tė LDK‘se flasin, aktualisht, segmente parapolitike. Grupet e interesit janė dominanate nė parti. Kėto grupe tė interesit janė tė prira nga persona inkompetentė.

    Megjithatė, tė njė grup ekziston bindja dhe vetėdija se ndryshimet duhet tė ndodhin, por ende nuk ka ndonjė qasje tė qartė se si duhet tė bėhet kjo. Ka krizė koncepti se nė ēfarė aspekti duhet tė ndodhė ai ndryshim. Ndoshta ekziston njė druajtje se ndryshimet mund tė sjellin ndonjė copėzim, qė do ta traumatizonin edhe mė tepėr partinė dhe skenėn politike tė Kosovės. Kjo druajtje, ndoshta iracionale, po ndikon nė frenimin e procesit tė reformimit tė LDK‘ sė. Ekziston pėrshtypja se ky grup interesash ka bllokuar procesin e reformimit tė partisė. Pra, LDK ėshtė pengesė e njerėzve tė vegjėl dhe tė parėndėsishėm. Mė parė kanė qenė ose mėsues tė parėndėsishėm ose njė grup i pavėrejtur fare nė skenėn politike tė Kosovės. Ata tash janė apo bėhen qė janė liderė tė kėsaj partie dhe qė kanė dosje shantazhuese si nė kohėn e Millosevicit.
    Nė LDK ka ndodhur qė disa qė kanė mbetur dhe ata qė kanė ardhur mė vonė po dallohen pėr poltronizėm e hipokrizi. Kanė uzurpuar meritat e tė tjerėve dhe kanė bėrė deformimin e realitetit dhe tė fakteve nga fakti se ėshtė instaluar aksidentalisht nė vendin e caktuar. Dhe kjo ėshtė sot kriza e vėrtetė e LDK‘sė.
    Njė fakt tjetėr ėshtė se nuk mund tė ketė ndryshime nė parti, sepse nuk ka presion nga anėtarėsia, por edhe nuk ka presion publik pėr ndryshime. Janė shtjerrė tė gjitha mundėsitė brenda partisė dhe ka njė frikė transparente pėr tė kėrkuar diēka mė shumė nga kjo parti.

    Si duket, mbajtja e Kongresit ėshtė njė punė urgjente, nė mėnyrė qė tė hapet mundėsia e konsolidimit tė kėsaj partie, duke adoptuar edhe politikėn e saj pėr situatėn, e cila ėshtė aq e nevojshme pėr jetėn politike nė Kosovė dhe rehatinė e saj. Nė tė vėrtetė nuk duhet bėrė diferencim, por duhet krijuar njė atmosferė pėr njė pėrgjegjėsi substanciale pėr situatėn nė Kosovė.

    Ekziston pėrshtypja te njė pjesė e anėtarėsisė sė LDK‘sė, sidomos te njė pjesė e Kryesisė sė saj qė konsideron se trans-formimi dhe profilizimi i LDK‘sė ėshtė kryer qė atė ditė, kur ai ėshtė zgjedhur nė ndonjė post, se realiteti i fakteve tregon se LDK ėshtė ngulfatur edhe mė shumė nga metodat autoritare tė vendosjes dhe ikja nga pėrballja e domosdoshme me tė ardhmen.

    Ndėrsa, pa reformime nuk ka tė ardhme politike stabile jo vetėm brenda LDK‘sė, por as nė Kosovė. Nėse LDK nuk pranon rimėkėmbjen, edhe ajo pjesė e saj e shėndoshė e cila po pėrpiqet tė sjellė diēka tė re me iniciativa qė shpesh duken rebeluese, me kohė do tė lodhet. Brenda LDK‘sė do tė mbetet pjesa qė nuk i do ndryshimet. Do tė ngelin aty njerėz jo autoritativė, tė cilėt jashtė politikės nuk kanė arritur tė bėjnė emėr dhe mbiemėr, dhe ngeljen nė politikė e shohin si tė vetmen hapėsirė ku u mundėsohet tė jenė dikush, me shpresė se duke qenė aty ku janė ndoshta nesėr do tė jenė nė pushtet.

    Nga kjo perspektivė shihet se nė LDK njė pjesė e njerėzve kanė hyrė nga kureshtja, tė tjerėt pėr tė shitur mend, e disa edhe mė keq: pėr tė ngatėrruar punė. Rrethanė e mjedis mė ideal pėr njerėz tė tillė se LDK as qė mund tė mendohet. Kėsaj LDK‘je i duhet njė Kongres dhe njė Kryesi e re. Njė frymė dhe njė parti me Kryesi pėr tė ardhmen e saj.

  15. #15
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    4,531
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime
    Harrohet himni i Ibrahim Rugovės “Kur ka ra Kushtrimi n’ Kosovė”

    Vdiq Rugova, ra “Kushtrimi...”


    Deputeti i LDK-sė Fadil Geci e mbron me forcė “Himnin” e Rugovės. Poashtu edhe zėdhėnėsi i LDK-sė, Lulzim Zeneli. Por Presidenca i bishtnon pyetjes se pėrse e ka mėnjanuar intonimin e melodisė, qė ish-presidenti i vendit, Ibrahim Rugova, e pati ideuar si himn shtetėror, nė vend tė Himnit Kombėtar.

    botuar te Lajm Ekskluzive me 26 prill 2006

    Me vdekjen e presidentit Ibrahim Rugova si duket janė harruar edhe propozimet dhe amanetet e tij. Himni “Kur ka ra kushtrimi n’ Kosovė” i ideuar pikėrisht nga Rugova nuk intonohet mė nė manifestimet qė organizohen nėn patronatin e presidentit aktual Fatmir Sejdiu. Kėshtu nė dy akademi pėrkujtimore qė janė mbajtur nė kėtė muaj me rastin e manifestimit “Ditėt e Shqipes” nuk u intonua fare ky himn, ndonėse nė vitet e kaluara intonohej krahas atij kombėtar “Rreth flamurit tė pėrbashkuar”.
    Me rastin e shtatėvjetorit (19 prill) tė rėnies sė dėshmorit Sali Ēekaj mosintonimi i himnit tė ish-presidentit Rugova ka kaluar me mospajtime dhe revoltė te disa anėtarė tė LDK-sė, tė cilėt ishin tė pranishėm nė akademi. Kjo ėshtė hera e dytė qė nė manifestimet e organizuara nėn patronatin e kryetarit Sejdiu nuk intonohet himni i ish-presidentit Rugova. Njė gjė e tillė ka ndodhur edhe me rastin e akademisė pėrkujtimore me rastin pėrvjetorit tė rėnies tė dėshmorit Agim Ramadani.
    Zyrtarė tė LDK-sė mendojnė se nė ēdo akademi apo manifestim qė organizohet nėn patronatin e Presidencės duhet qė tė intonohet ky himn sepse, siē shprehen ata, ėshtė “simbol shtetėror i Kosovės”.
    Fadil Geci, deputet nga radhėt e LDK-sė, ndonėse nuk ka qenė i pranishėm nė kėto dy akademi, thotė se ėshtė bėrė gabim qė nuk ėshtė intonuar himni. Sipas tij, patjetėr duhet tė intonohet himni nė tė gjitha manifestimet nė Kosovė, sepse ky ėshtė njė projekt nacional e jo partiak.
    “Para kėtij himni dhe para flamurit dardan ėshtė ngritur nė kėmbė edhe Evropa dhe Amerika me rastin e varrimit tė Rugovės, ndėrsa tash del dikush dhe e mohon”.
    Geci mendon se ai qė e do Kosovėn duhet t’i respektojė edhe simbolet e saj, e qė nė kėtė rast hyn edhe himni “Kur ka ra kushtrimi n’Kosovė”. LDK-ja me kėtė program, sipas deputetit Geci, i ka mbajtur tė gjitha manifestimet, referendumin edhe zgjedhjet qė kanė qenė shembullore, prandaj rruga e vetme qė ka shpirt nacional ėshtė rruga e Ibrahim Rugovės. Pėr intonimin e himnit nėpėr akademi dhe manifestime qė organizon Presidenca ėshtė edhe zėdhėnėsi i LDK-sė, Lulzim Zeneli. Ai ka qenė i pranishėm nė tė dy akademitė qė nuk u intonua himni, por thotė se nuk e di arsyen pse nuk u intonua.
    “Unė nuk e di pėrse nuk ėshtė intonuar himni, por simbolet shtetėrore janė projekt i programit nacional tė LDK-sė, ku hyjnė edhe kėto simbole dhe askush nuk ka mandat qė tė sillet jashtė kėtij programi”.
    Organizatorėt e kėtij manifestimi nga Presidenca e Kosovės, tė martėn nuk ishin nė gjendje tė thonė asnjė fjalė lidhur me kėtė ēėshtje. Kėshilltari i presidentit Sejdiu, Samed Dalipi, pasi dėgjoi pyetjen e “Lajmit”, tha se kompetent pėr tė folur me gazetarė ėshtė kėshilltari Muhamet Hamiti. Ndėrsa ky i fundit tha se mė nuk ėshtė zėdhėnės i Presidencės, por pėrgjigjen duhet kėrkuar te Samed Dalipi, pasi qė ai e ka organizuar kėtė manifestim. Ndėrkaq Dalipi nė orėt e pasdites ka shkyēur telefonin e tij nga rrjeti.

    http://www.rugova.net/artikuj/himni.htm

  16. #16
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    PRESS - Express

    Dy LDK-Live

    Njė debat qė shfaq gjendjen nė tė cilėn ndodhet LDK, pas vdekjes sė Ibrahim Rugovės. Dy taborre qė kundėrshtoj jnė njėra-tjetrėn. Ballė pėr ballė, me mendime tė ndryshme: Eqrem Kryeziu, Besa Gaxherri, Ali Lajēi dhe Lulėzim Zeneli. Ata ju tregojnė vetė nė em misionin "Jeta nė Kosovė" nė RTK.

    Pėrveē pėr programin nacional tė LDK'sė dhe synimit pėr pavarėsinė e Kosovės, pothuajse askund tjetėr nuk janė pajtuar katėr zyrtarė tė lartė tė partisė mė tė madhe nė vend, nė njė debat televiziv.
    Tė mbledhur nė njė vend, me qėndrime tė ndryshme, ata kanė treguar pėr gjendjen nė tė cilėn ndodhet LDK, pas vdekjes sė liderit tė saj Ibrahim Rugova.

    Eqrem Kryeziu, Besa Gaxherri, Ali Lajēi dhe Lulėzim Zeneli, kanė pranuar se partia e tyre ėshtė duke pėrjetuar momente tensionesh, pasi ka humbur liderin dhe pas ndryshimeve qė janė bėrė nė instituciones kosovare.

    Nė emisionin "Jeta nė Kosovė", bashkėpunim i BIRN me RTK, zyrtarė tė LDK'sė kanė shpalosur pėr herė tė parė divergjencat, qė nė opinion interpretohet edhe si fillim i demokracisė.

    Nėnkryetari i parė, Eqrem Kryeziu, i cili sė fundi ėshtė shndėrruar nė njė prej figurave kryesore tė LDK'sė, me njė dozė tė lehtė humori ka pranuar se jo vetėm opinioni, por edhe ai do tė donte ta dinte se kush ėshtė shefi.

    "Qebesa, edhe unė kam dėshirė ta di, e jo mė opinioni...".
    Ai ka sqaruar normat statutore, sipas tė cilave, Kryetarin e zėvendėsojnė tre Nėnkryetarėt dhe Sekretari i Pėrgjithshėm, por ka pėrmendur edhe Kryesinė.

    Kjo pėrbėrje ka filluar tė quhet si - "Kryesia e Kryesisė".
    Kryeziu, kohė mė parė, ka bėrė njė listė figurash tė LDK'sė, tė ndarė nė dy grupe, duke i quajtur ata si pėrfaqėsues tė dy rrymave a alternativave nė LDK, nė kuptimin pozitiv tė fjalės, e jo pėr ēėshtje tė pėrplasjes personale.

    Nexhat Daci, Sejdė Tolaj, Adem Salihaj, Lulėzim Zeneli, nė njė anė.
    Dhe, nė anėn tjetėr, Fatmir Sejdiu, Kolė Berisha, Eqrem Kryeziu, Sabri Hamiti, Alush Gashi, Naim Jerliu, Nimon Alimusaj, Fatmir Rexhepi, Agim Veliu, Lutfi Haziri dhe Sanije Aliu.

    "Kėto janė grupe qė janė formuar si reagime ndaj zhvillimeve tė rėndėsishme tė bartėsve tė institucioneve. Por, nuk janė tė pėrjetshme. Ka mundėsi qė njerėzit tė kalojnė nga njėri taborr nė tjetrin", ka shpjeguar Eqrem Kryeziu.

    Grupet janė ndarė pas shkarkimit tė Nexhat Dacit nga posti i Kryetarit tė Kuvendit tė Kosovės, njė veprim ky qė ėshtė quajtur - "test demokratik" – dhe i cili ėshtė thėnė tė jetė marrė si nevojė pėr pėrshpejtimin e proceseve politike nė vend, por qė ka irrituar njė pjesė tė anėtarėsisė sė LDK-sė.

    Besa Gaxherri, deputete e LDK nė Kuvendin e Kosovės, e cila ka kundėrshtuar qysh nė fillim vendimin pėr shkarkimin e Nexhat Dacit, nuk ka ndryshuar fare qėndrim as nė kėtė paraqitje publike.
    E ulur pėrskaj Eqrem Kryeziut, ajo, madje, nuk ka hezituar ta quajė atė "autoritar", kur ka folur pėr ngjarjen e para dy muajve.
    "E shkarkuat Dacin pėr shkak se na paska qenė autoritar. Por, Z. Kryeziu ishte shumė mė autorizar qė e bėri atė lėvizje pa procedurė, brenda dite. I falėnderohem Akademik Dacit qė ėshtė tėrhequr atė ditė, sepse momenti i rrezikimit ishte shumė nė teh, por ai bėri lėshime", ka deklaruar Besa Gaxherri.

    Por, Eqrem Kryeziu ka vazhduar tutje.
    Ėshtė lavdėruar se UNMIK tash do tė dėrgojė njė raport tė mrekullueshėm pėr vlerėsimin e standardeve nė Kėshillin e Sigurimit, pikėrisht pėr ndryshimet qė janė bėrė nė institucione.

    Lidhja Demokratike e Kosovės aktualisht ndodhet para njė vendimi pėr zgjedhjet e brendshme, tė cilat do tė duhej tė mbaheshin nė qershor tė kėtij viti.

    Nė kėtė pikė, janė duke u thyer idetė.
    Eqrem Kryeziu ka propozuar shtyrjen e tyre, ndėrsa njė numėr anėtarėsh tė Kryesisė dhe tė Degėve kėrkojnė tė kundėrtėn.
    Lulėzim Zeneli nuk ėshtė i bindur pėr shtyrjen e zgjedhjeve.
    "Zoti Kryeziu ka argumentet, edhe ne tonat. Nė rast tė shtyrjes sė zgjedhjeve, ekziston droja e devalvimit tė procesit tė brendshėm nė LDK dhe delegjitimimit tė strukturave partiake", ka thėnė ai.
    Besa Gaxherri, po ashtu, ka kėrkuar mbajtjen e zgjedhjeve nė LDK, duke e quajtur madje kėtė si njė nevojė urgjente.

    "Nuk mė bindin arsyet. Duhet tė mbahen zgjedhjet, urgjentisht.
    Po kalojmė nė njė proces tė rėndėsishėm pėr Kosovėn, tė cilin po e mban mbi supe LDK. Me zgjedhje, forcohemi".
    Njė komision pėr zgjedhjet nė parti ėshtė formuar tashmė dhe rekomandimet e veta do t'i paraqesė para Kryesisė sė LDK'sė javėn e ardhshme.

    Vendimin, siē ėshtė thėnė, do ta marrė Kėshilli i Pėrgjithshėm.
    Por, ēėshtja ėshtė zvarritur, duke lėnė hapėsirė pėr interpretime tė ndryshme, pėrfshirė edhe "frikėn nga zgjedhjet".
    Ali Lajēi, i cili ka pohuar se do tė jetė njė nga kandidatėt pėr kreun e partisė, ka thėnė nė kėtė debat se vendimi duhet tė merret sa mė parė.

    "Kemi argumentet 'pro' dhe 'contra'. Organet e partisė, Kryesia, Kėshilli i Pėrgjithshėm, duhet t'i dėgjojė kėto mendime tė ndryshme, e pastaj tė merren vendimet. Duhet tė vendoset me shumicė votash, sa mė parė".

    Katėr zyrtarėt e LDK'sė, tė cilėt kanė folur hapur pėr problemet e partisė, pėr herė tė parė nė njė debat tė pėrbashkėt publik, kanė pranuar se askush nuk mund ta zėvendėsojė mė Ibrahim Rugovėn.
    E zgjedhjet i shohin si mundėsi pėr profilizimit tė partisė, e cila pėr 16 vjet ėshtė udhėhequr nga njė njeri - Ibrahim Rugova.

  17. #17
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    NEXHAT DACI PO SHKON PREJ LIDHJES DEMOKRATIKE - Shkruan: Ramush Tahiri (Revista "JAVA")





    NEXHAT DACI PO SHKON PREJ LIDHJES DEMOKRATIKE

    Shkruan: Ramush Tahiri

    Akademik Nexhat Daci, kryetari i parė i Kuvendit tė Kosovės nėn periudhėn e administrimit ndėrkombėtar, u ndrrue nga funksioni me vendim tė Kryesisė sė partisė sė tij - LDK.
    Zavendėsimi me Kolė Berishėn u ba me arsyetimin se kėte e kėrkoi Zyra e Madhe ndėrkombėtare nė Kosovė, dhe se ky asht nji test demokratik tė cilin duhet me e kalue me sukses Kosova. Gjithashtu thanė se kjo ka me ndikue qė tė vlersohen mirė standardet pėr Kosovėn dhe se do tė raportohet mirė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkueme…
    Krejt kjo ndodhi shumė papritun dhe pak kohė mbas vdekjes sė Presidentit emblematik tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, dhe pak ditė mbas zgjedhjes sė presidentit tė ri tė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu. Vet Nexhat Daci ishte shume i befasuem dhe krejt i papregaditun dhe kjo i ra sikur “Reja prej s’kfjellti” kur dy anėtarėt e Kryesisė sė Lidhjes Demokratike ia kumtuen kėt gja. Daci veēsa kishte ardhė nga pushimi mjeksor dhe nga pushimi i merituem mbas gjithė atij organizimi qė kishte ba pėr me e varros dinjitetshėm dhe si burrėshteti Presidentin e parė tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn.

    Cilat ishin shejat e para?


    Menjihere mbas vdekjes sė Presidentit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, Dacit i erdhėn fjalėt nga njerėzit e LDK se kishe familja e Rugovės nuk po e pranon nė ngushllime, mandej nga shefi i nji Zyre Diplomatike u tha se familja e ka caktue nji anėtar tė Kryesisė sė LDKs pėr me folė nė emnin e saj, mandej se familja Rugova don varrim privat, se kėrkon nji muej, pak ma vonė thanė dy javė e plus nja dy zi kombėtare e plot kėrkesa tė tjera. Dacit iu refuzue dėshira qė bile ditėn e parė me qėndrue nė hollin e Kuvendit nė pritje tė delegacioneve tė hueja…
    Ndėrkohė, derisa baheshin homazhet pėr Presidentin e Kosovės, Kryeadministratori Petersen erdhi me ja dorėzue nji letėr tė mbyllun Dacit, me tė cilėn ia kishte pėrshkrue detyrat dhe kompetencat si President zavendėsues derisa tė zgjedhej Presidenti i ri. Daci nuk i pranoi bisedat pėr kėte punė dhe refuzoi me e pranue letrėn me fjalėt:

    - Ju jeni nėn presion. Korniza Kushtetuese asht e qartė: zyra e ime asht ma e mirė dhe ma e aftė se e Jueja. Une i di kompetencat e mia, por nuk kam asnji aspiratė me e ushtrue detyrėn e Presidentit dhe askund as nuk e kam deklarue e as nuk do ta deklaroj se jam tue i krye me automatizėm funksionet e Presidentit tė Kosovės.

    Arsyetimi i Petersenit ishte qesharak: Korniza Kushtetuese e pėrcakton se Kryetari i Kuvendit tė Kosovės i ushtron funksionet e Presidentit tė Kosovės vetėm kur ai mungon, por nuk thotė kurgja kur ai vdes - spjegonte Kryeadministratori.
    - Le t’i ruejmė raportet e mira qė i kemi dhe mos u shtyni ne veprimet qė ju thonė tė tjerėt - e pėrmbylli Daci.
    Tė nesėrmen letra e kthyeme dhe e pahapun u botue nė nji gazetė ditore nė faqen e parė.
    Kjo gja dėshmonte se nė letrėn e Petersenit kishin punue edhe tre kosovarė, si i kishin thanė Dacit…
    Ditėn kur nisej ceremonia e varrimit tė Presidentit, Havier Solana para Ekipit tė Unitetit pėr Statusin e Kosovės e hapi ēashtjen e zgjedhjes sė Presidentit. Daci e mbylli.
    - Kemi ditė zie. Rrespektoni traditat tona. Mbas kėsaj me procedurė tė rregullt do ta zgjedhim Presidentin e Kosovės.
    Kėshtu ia bante edhe tė gjithė tė tjerėve qė dojshin me e hapė kėt ēashtje…
    Ma vonė Kryesia e LDKs, simbas amanetit qė Presidenti Rugova ia paska pas lanė nji shefi tė nji Zyre tė huej, e propozoi Dr. Fatmir Sejdiun pėr Kryetar tė Kosovės. Nexhat Daci pėr kėte u informue prej mediave. Edhe ma herėt ishte ba zakon qė Dacin asnjihere mos me e thirrė nė mbledhjet e Kryesisė sė partisė, bile nuk e thirrshin shpeshhere as nė mbledhjet e Grupit Parlamentar e as nė ato tė Degės tė LDKs, ku e kishte bazėn zgjedhore.
    Si e kishte ba shprehi Daci, edhe nė takimin e Ekipit tė Unitetit me pėrfaqsuesin e SHBAve Frenk Visner, e lexoi fjalėn e tij dhe nė te ndėr tė tjera tha se i jep pėrkrahje tė plotė kandidimit tė Fatmir Sejdiut. Pas takimit Daci e njoftoi Visnerin se mbasi ka dėshirė qė Presidenti tė zgjidhet nė raundin e parė, mbledhjen e Kuvendit tė Kosovės do ta mbajė pak ma vonė, sepse Hashim Thaēi me disa deputetė tė PDKs janė n’Austri dhe dojnė me marrė pjesė. Visner u pajtue me fjalėt se vendi i tij ka besim nė punėn e Dacit. Ky propozim njizanit kaloi edhe nė Kryesinė e Kuvendit, sepse kjo nė ate kohė nuk ishte e lidhun me mbledhjen e KS tė OKBs. E para mbasandej reagoi AAK, e ma vonė edhe partitė tjera dhe kėrkuen qė mbledhja tė mbahej t’Ejten, e jo si kish kėrkue PDK t’Hanėn, sepse KS i OKB mbahej tė Marten.
    U nisė nji fushatė denigruese se kishe Daci paska thanė se KS tė OKBs e njofton me faks pėr zgjedhjen e Presidentit.(Edhepse dihet se organet e pėrkohshme qeverisėse tė Kosovės nuk e kanė tė drejtėn e komunikimit tė drejtėpėrdrejtė me OKBn, as me organizmat e tjerė ndėrkombėtarė). Presionet i bani edhe Peterseni nė Konferencė me Vetonin se kishe ma nuk po mujka me e shtye mbledhjen e KS tė OKB, nė tė cilėn ai asht thirrė si mysafir, se ate e paska pas shty pėr nji javė se u ka premtue me e zgjedh Presidentin e Kosovės.(Ai qė e din si funksionon OKB, e din se mbledhja nuk shtyhet edhe me pas me u shpall pamvarsia e Kosovės, e jo ma me u zgjedh kryetari i saj).
    Presioni tjetėr erdhi nga Kryeministri Kosumi, i cili kėrcnoi (pa e dijtė ēka po i pėrgaditet atij!), se nuk shkon nė Nju Jork nėse nuk mbahet mbledhja t’Ejten. Daci e thirri Kryesinė t’Ejtėn dhe nė marrėveshje edhe me Hashim Thaēin e caktoi mbledhjen pėr t’Premten. Kėshtu Kryesia prap njizani e ndrroi vendimin qė e kish marrė dy ditė pėrpara.
    Mbasi u zgjodh Presidenti i Kosovės me dy tė tretat e votave, por nė raundin e tretė, menjihere u aktivizue plani pėr me e hjekė Dacin nga skena politike. Me te edhe Kosumin si nji shpėrblim qė si Kryeministėr i parė i Kosovės ishte kanė nė Nju Jork. Ma shumė si thyemje e dinjitetit tė pėrfaqėsuesve tė zgjedhun tė Kosovės. Edhe kjo u ba simbas “amanetit tė Presidentit Rugova”. Ekzekutuesit e LDKs njashtu si edhe ata tė AAKs, i thanė shkurt: nėse nuk jep dorėheqje, tė shkarkojmė nė mbledhjen e Kryesisė qė e kemi mbas dy orėsh.
    Pa marre dhe pa hezitim.
    Daci pėr dallim prej Kosumit, qindroi dhe tha se nuk jep dorėheqje dhe se nuk mundet me kanė dėshirė e nji shteti tė madh mik, heqja e tij. Kjo mbasi nuk asht qėndrim zyrtar mundet me kanė vetėm kėrkesė e ndonji qytetari amerikan. Kryesia e LDKs, nė praktikėn e saj, pa prezencėn e tij, e hoqi prej funksionit tė Kryetarit tė Kuvendit
    Kur krejt dashamirtė e pėrkrahsitė pritshin qė Daci ka me qindrue nė mbledhjen e Grupit Parlamentar tė LDKs, ai u ligshtue dhe nuk hyni nė votim me arsyetim se nuk don me e pėrēa LDKn. Po tė kishte ba ndryshe, Daci do t’i kishte katėrmbėdhetė vota, tue i llogaritė edhe shtatė qė e pėrkrahėn publikisht nė mbledhje. Me kėto vota do tė ishte bllokue zgjedhja e Qeverisė sė re tė Kosovės…

    Ēka don me ba tash Daci?

    Edhepse ligshtimit tė Dacit i kishte parapri nji bisedė e gjatė nė katėr sy me shefin e Grupit Parlamentar, Alush Gashi, i cili e kishte zakon me i thanė, “Kurrė prej meje mos e ruej shpinėn…”, e gjithė procedura e matutjeshme ishte shumė nėnēmuese pėr te. Ate ditė nė zyrat e tij e jo nė hapsinat e zakonshme, u mbajtė mbledhja e Kryesisė. Ate ditė u zbrazė i gjithė kabineti, pa pranim-dorėzim ceremonial tė detyrės ndėrmjet dy kryetarėve, pėr me vazhdue mos me i dhanė asnji beneficion si ish-udhėheqės, edhepse tė tjerėt jo me dy mandate, por me tre muej mandate i gėzojnė beneficionet. Nisi me u tall prej Kolės: “Nuk kemi ligj pėr Kryeparlamentarin, sepse edhe vet jam i interesuem”; (ndėrsa, ky prej fillimit i shfrytėzon dy automobila tė blinduem dhe ka dyfish roje ma shumė se Daci), thotė “jam i vogėl me u ulė nė karrigėn e madhe tė automobilit tė Dacit”; me shpif, “Daci nuk i ka kthye asnji pėrgjigje Auditit”, edhepse pėrgjigja asht nė dokumentacionin e Kolės…
    Mandej nisi me u tallė prej Eqremit: “Testi demokratik po ia mundėson Dacit me kalėrue anembanė Kosovės…”
    Katėrshja e LDKs, jashtė procedurave, kėrkoi me i shty zgjedhjet nė LDK. “Pėr dy muej”, thanė. Jemi tė zanė me ēashtjet e statusit. Mbasi po shtyhen zgjedhjet lokale, nuk ka nevojė me i mbajtė ato partiake. T’i shtyejmė pėr dy muej e gjysė me i spjegue anėtarsisė ndryshimet dhe me pa a po i pėrkrah apo jo.”

    Njohėsit e rrethanave e dijnė se tash me ba me u thirrė Kshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes Demokratike, nuk ka kohė me u mbajtė zgjedhjet pėr Qershor. Nėse ato caktohen pėr Shtator, atėhere nuk ka kohė me udhėheqė fushatė gjatė muejve tė verės, prandej duhet me u shtye pėr Nandor. Por nė Nandor hapet ēashtja e statusit dhe nuk ban me u marrė me probleme dytėsore si janė zgjedhjet e partisė, prandaj kėto zgjedhje duhet me u mbajtė simbas krejt rrethanave, nė Mars tė vitit 2007…

    Autoritetet e Lidhjes Demokratike nuk dojnė as me e nda veēant zgjedhjen e Kryetarit. Bile ata me ekspertė tė huej janė tue i ba ndryshimet nė statut dhe nė dokumentet programore tė LDKs, pėr me mujt me ble kohė, por edhe me krijue rrethana tė tjera konceptuale, sepse si thotė Kryeziu, “na kanė dhimbtė duert tue i duertrokitė autoritetit karizmatik”.
    Ndėrkohė Lidhja Demokratike mėsohet me Nexhat Dacin pėrjashta saj. Disa mendojnė se mėsohet edhe Daci dhe e humbė vullnetin. Llogarisin se nė kėte ka me i ndihmue edhe raporti i Auditit tė jashtėm, i cili besojnė se ka me gjetė argumente pėr keqmenaxhim tė financave tė Kuvendit, ku ma shumė se gjysa shkojnė pėr financim tė partive politike tė cilat nuk i kontrollon Kuvendi. Mandej llogarisin se mbas Auditit mundet me hy Guardia di Finanza, dhe derisa ajo mos ta kryej punėn, Daci nuk mundet me u kandidue nė asnji funksion se nuk asht i pastėr…
    Pėr ēudi, Nexhat Daci ma pėrpara nuk kishte asnji mospajtim apo mospėrputhje me askend pėrmbrenda LDKs. Dhe e pati pėrkrahjen e sigurt tė Presidentir Rugova. Edhe nė kritikat e Surroit kundėr Dacit pėr punėn nė Parlament, qė i paraqiti nė Ekipin e Unitetit, Rugova u pėrgjigj: “nuk jemi zavendsim i institucioneve…”

    Dacit i mbetet me u nėpėrkambė apo me marrė vendim dinjitoz.
    Njana zgjidhje lehtsuese do tė ishte me u dorėzue. Si intelektual dhe akademik i dėshpruem dhe i moskuptuem, me iu kthye vetvetes e familjes. Me thanė faleminderės. Po i kthehem punės shkencore. Nėse ju nuk keni nevojė pėr mue, une edhe ma pak kam pėr juve. Nuk due me kanė bashkėpjesmarrės pėr ngjarjet qė do tė vijnė. Nuk kam luftue asnjihere pėr pozitė. Politikėn e kam pasė ideal. Unė pėr punėn e deritashme i jap llogari kohės dhe historisė. Nuk kam asnji veprim tė damshėm e me pasoja pėr Kosovėn dhe pėr popullin tim…
    Nėse kjo ndodhė, atėhere pritet se ata qė janė bashkė kundėr Dacit nė LDK, tash do tė pėrlahen ndėrmjet vedi. Pėrēamjet mosrrespektimi i procedurave demokratike, humbja e orientimit dhe e vizionit tė qartė do ta denojshin LDKn nė vota. Nėse nė zgjedhje, kurdo qė mbahen ato, LDK i merr 20-25 deputetė, nėnkryetarėt nė nėnqeshje do tė thojnė: “Ky asht vullnet i sovranit popull. Kaq na ka vlersue. Boll kemi ndejt nė pushtet. Nė mandatin tjetėr mundet me ndrrue pėrkrahja.” Populli mundet mos me dal nė votime nėse tradicionalisht ka votue pėr LDKn, e tash nuk don me ia dhanė votėn tjetėrkujt.

    Nexhat Daci edhe mundet me kalue nė sulm. Me deklarue se ka pėrgjegjsi pėr LDKn dhe pėr popullin e Kosovėn. Me ia nis fushatės. Jo si tash, me shkue nė pėrkujtime e pėrvjetorė, por me i hy fushatės taman. Mos me folė ma vetėm pėr ēashtje partiake, por edhe pėr ato tė pėrgjithshmet. Me u deklarue pėr statusin e Kosovės, pėr bisedimet, pėr decentralizimin, pėr ēashtjet ekonomike, pėr shkollimin, shėndetėsinė… Pra, me dalė me nji platformė e program kombėtar dhe me shkue deri nė fund. Jo me e pėrēa partinė, por me e ruejt ate qė e krijoi dhe e pati synim Presidenti Rugova. Thjesht por qartė: “Nuk ka bisedime pėr statusin e Kosovės. Nuk ka kompromis me vullnetin e popullit. Kėrkojmė njohje formale tė pamvarsisė nga shtetet individuale. Kosova do tė jetė nji shtet normal si shtetet e tjera europiane me respektimin e tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtave kolektive tė bashkėsive tė tjera etnike…” Vendosmėnisht e pa frigė. Nė kėte udhė mundet qė Daci nuk merr ma shumė se 15-20 deputetė, por ndoshta edhe ia rikthen shkėlqimin LDKs pėr ta pėrfundue sė bashku me tė tjerėt misionin historik tė pamvarsimit tė Kosovės.
    Nexhat Daci ishte i pari udhėheqės i Lidhjes Demokratike qė vlerėsoi luftėn e UĒKs, qė vizitoi Haradinajt, Jasharajt, qė shkoi nė tubimet pėrkujtimore edhe nė Drenicė edhe nė Dukagjin edhe nė Karadak edhe nė Qyshk… e ēdokund tjetėr. Kėte ai e bani me kohė. Nga bindja e jo nga frika e as nga kalkulimet politike. E bani si vlersim tė drejtė historik. Askund nuk lejoi t’i nėpėrkambet Presidenti Rugova. Nė Kuvend, nėn udhėheqjen e tij, u morėn shumė vendime tė randėsishme, u nxorrėn disa Rezoluta, erdhėn e folėn diplomatė tė nderuem, Presidenti i Kosovės mbajti fjalėn e tij vjetore… tė gjitha kėto u kryen me sukses dhe i dhanė Kuvendit tė Kosovės vendin kyē nė vendimarrje dhe nė vendosje tė fatit tė Kosovės.


    Ēka mundet me ndodh?


    Mundet me ra Qeveria. Ka shumė mėnyra me e futė nė votėbesim. Kėte tash nuk po e ban opozita, e cila ma pėrpara pengesėn pėr me ardhė nė pushtet e shifke te figurat e Rugovės dhe Dacit, porse tash prej Zyrave nuk po guxon me u ndie. Ban shumė zhurmė, por nuk ka asnji veprim as procedural. Mirėpo, nė Qershor mundet me ndodh qė e ndrron mendjen.
    Mundet qė edhe Behxhet Pacolli me partinė e tij me tėrhjek deputetė dhe me krijue Grupin e ri parlamentar. Shtatė deputetė i nevojiten me u ba faktor e mos me i pritė zgjedhjet mbas nji vjeti. E bile me e rrxue edhe tash Qeverine e Kosovės.
    Nji tjetėr mundėsi asht me vendos Kryeministri me i hjek ministrat. Kėte nuk e ban para decentralizimit, por ma vonė edhe mundet me e ba. Edhe nėse e rrezikon Qeverinė, sepse ai llogaritė se edhe nė Qeverinė teknike do ta mbajė postin e njejtė.
    Gjithashtu nė Kosovė munden me ndodhė trazina, si mospajtim i thellė e i arsyshėm me procesin e decentralizimit dhe me procesin e negociatave pėr statusin e Kosovės, i cili ma nė fund do tė kuptohet se nuk do tė jetė pamvarėsi e plotė. Kosova e lirė, shtet i pamvarun e sovran. Nė kėtė rast udhėheqja do tė dilte e papėrgjegjshme dhe e delegjitimueme. Do ta humbte edhe pėrkrahjen ndėrkombtare. Zgjidhja atėhere kishte me qenė Qeveria teknike gjithėpėrfshmse.
    Pyetja kryesore mbetet: a mundet me u konsolidue Lidhja Demokratike e Kosovės?
    A do tė jetė edhe nė tė ardhmen partia kryesore, apo LDKja do tė humb pėrkrahjen dhe do tė zvoglohet. Apo ndoshta edhe do tė frakcionohet apo do tė ndahet. Dhe ma nė fund, shtymja e zgjedhjeve do t’i ndihmojė procesit tė konsolidimit apo humbjes sė besimit nė Lidhjen Demokratike?
    Largimi i Dacit a do ta forcojė apo do ta zbehė imazhin dhe ndikimin e LDKs, dhe Kosova a ka nevojė pėr nji parti tė madhe si ishte LDKja, apo ka nevojė pėr tri parti pak a shumė tė barabarta, qė detyrohen nė kompromis e bashkėqeverisje?
    Dhe, cili asht orientimi i Zyrave dilpomatike nė Kosovė: me e forcue apo me e dobėsue LDKn? Dhe ORAn. A u nevojiten Zyrave partnerė nė Kosovė apo zbatues.
    Kjo deri nė fund tė Qershorit do tė shihet. Me dronė reale se a do tė mund kontrollohen proceset.

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Irfan
    Anėtarėsuar
    08-07-2002
    Vendndodhja
    Aty ku Allahu me krijoji
    Postime
    464
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Kole,u kerkua nga Zyra e Madhe ndėrkombėtare nė Kosovė

    A PO KTHEHET A PO SHKON PREJ LIDHJES DEMOKRATIKE
    Nga Ramush Tahiri
    May 18, 2006, 11:16

    Email'o
    Print'o


    Akademik Nexhat Daci, kryetari i parė i Kuvendit tė Kosovės nėn periudhėn e administrimit ndėrkombėtar, u ndrrue nga funksioni me vendim tė Kryesisė sė partisė sė tij - LDK.
    Zavendėsimi me Kolė Berishėn u ba me arsyetimin se kėte e kėrkoi Zyra e Madhe ndėrkombėtare nė Kosovė, dhe se ky asht nji test demokratik tė cilin duhet me e kalue me sukses Kosova. Gjithashtu thanė se kjo ka me ndikue qė tė vlersohen mirė standardet pėr Kosovėn dhe se do tė raportohet mirė nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkueme…
    Krejt kjo ndodhi shumė papritun dhe pak kohė mbas vdekjes sė Presidentit emblematik tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, dhe pak ditė mbas zgjedhjes sė presidentit tė ri tė Kosovės, Dr. Fatmir Sejdiu. Vet Nexhat Daci ishte shume i befasuem dhe krejt i papregaditun dhe kjo i ra sikur “Reja prej s’kfjellti” kur dy anėtarėt e Kryesisė sė Lidhjes Demokratike ia kumtuen kėt gja. Daci veēsa kishte ardhė nga pushimi mjeksor dhe nga pushimi i merituem mbas gjithė atij organizimi qė kishte ba pėr me e varros dinjitetshėm dhe si burrėshteti Presidentin e parė tė Kosovės, Ibrahim Rugovėn.

    Cilat ishin shejat e para?


    LDKistat
    Menjihere mbas vdekjes sė Presidentit tė Kosovės Dr. Ibrahim Rugova, Dacit i erdhėn fjalėt nga njerėzit e LDK se kishe familja e Rugovės nuk po e pranon nė ngushllime, mandej nga shefi i nji Zyre Diplomatike u tha se familja e ka caktue nji anėtar tė Kryesisė sė LDKs pėr me folė nė emnin e saj, mandej se familja Rugova don varrim privat, se kėrkon nji muej, pak ma vonė thanė dy javė e plus nja dy zi kombėtare e plot kėrkesa tė tjera. Dacit iu refuzue dėshira qė bile ditėn e parė me qėndrue nė hollin e Kuvendit nė pritje tė delegacioneve tė hueja…
    Ndėrkohė, derisa baheshin homazhet pėr Presidentin e Kosovės, Kryeadministratori Petersen erdhi me ja dorėzue nji letėr tė mbyllun Dacit, me tė cilėn ia kishte pėrshkrue detyrat dhe kompetencat si President zavendėsues derisa tė zgjedhej Presidenti i ri. Daci nuk i pranoi bisedat pėr kėte punė dhe refuzoi me e pranue letrėn me fjalėt:

    - Ju jeni nėn presion. Korniza Kushtetuese asht e qartė: zyra e ime asht ma e mirė dhe ma e aftė se e Jueja. Une i di kompetencat e mia, por nuk kam asnji aspiratė me e ushtrue detyrėn e Presidentit dhe askund as nuk e kam deklarue e as nuk do ta deklaroj se jam tue i krye me automatizėm funksionet e Presidentit tė Kosovės.

    Arsyetimi i Petersenit ishte qesharak: Korniza Kushtetuese e pėrcakton se Kryetari i Kuvendit tė Kosovės i ushtron funksionet e Presidentit tė Kosovės vetėm kur ai mungon, por nuk thotė kurgja kur ai vdes - spjegonte Kryeadministratori.
    - Le t’i ruejmė raportet e mira qė i kemi dhe mos u shtyni ne veprimet qė ju thonė tė tjerėt - e pėrmbylli Daci.
    Tė nesėrmen letra e kthyeme dhe e pahapun u botue nė nji gazetė ditore nė faqen e parė.
    Kjo gja dėshmonte se nė letrėn e Petersenit kishin punue edhe tre kosovarė, si i kishin thanė Dacit…
    Ditėn kur nisej ceremonia e varrimit tė Presidentit, Havier Solana para Ekipit tė Unitetit pėr Statusin e Kosovės e hapi ēashtjen e zgjedhjes sė Presidentit. Daci e mbylli.
    - Kemi ditė zie. Rrespektoni traditat tona. Mbas kėsaj me procedurė tė rregullt do ta zgjedhim Presidentin e Kosovės.
    Kėshtu ia bante edhe tė gjithė tė tjerėve qė dojshin me e hapė kėt ēashtje…
    Ma vonė Kryesia e LDKs, simbas amanetit qė Presidenti Rugova ia paska pas lanė nji shefi tė nji Zyre tė huej, e propozoi Dr. Fatmir Sejdiun pėr Kryetar tė Kosovės. Nexhat Daci pėr kėte u informue prej mediave. Edhe ma herėt ishte ba zakon qė Dacin asnjihere mos me e thirrė nė mbledhjet e Kryesisė sė partisė, bile nuk e thirrshin shpeshhere as nė mbledhjet e Grupit Parlamentar e as nė ato tė Degės tė LDKs, ku e kishte bazėn zgjedhore.
    Si e kishte ba shprehi Daci, edhe nė takimin e Ekipit tė Unitetit me pėrfaqsuesin e SHBAve Frenk Visner, e lexoi fjalėn e tij dhe nė te ndėr tė tjera tha se i jep pėrkrahje tė plotė kandidimit tė Fatmir Sejdiut. Pas takimit Daci e njoftoi Visnerin se mbasi ka dėshirė qė Presidenti tė zgjidhet nė raundin e parė, mbledhjen e Kuvendit tė Kosovės do ta mbajė pak ma vonė, sepse Hashim Thaēi me disa deputetė tė PDKs janė n’Austri dhe dojnė me marrė pjesė. Visner u pajtue me fjalėt se vendi i tij ka besim nė punėn e Dacit. Ky propozim njizanit kaloi edhe nė Kryesinė e Kuvendit, sepse kjo nė ate kohė nuk ishte e lidhun me mbledhjen e KS tė OKBs. E para mbasandej reagoi AAK, e ma vonė edhe partitė tjera dhe kėrkuen qė mbledhja tė mbahej t’Ejten, e jo si kish kėrkue PDK t’Hanėn, sepse KS i OKB mbahej tė Marten.
    U nisė nji fushatė denigruese se kishe Daci paska thanė se KS tė OKBs e njofton me faks pėr zgjedhjen e Presidentit.(Edhepse dihet se organet e pėrkohshme qeverisėse tė Kosovės nuk e kanė tė drejtėn e komunikimit tė drejtėpėrdrejtė me OKBn, as me organizmat e tjerė ndėrkombėtarė). Presionet i bani edhe Peterseni nė Konferencė me Vetonin se kishe ma nuk po mujka me e shtye mbledhjen e KS tė OKB, nė tė cilėn ai asht thirrė si mysafir, se ate e paska pas shty pėr nji javė se u ka premtue me e zgjedh Presidentin e Kosovės.(Ai qė e din si funksionon OKB, e din se mbledhja nuk shtyhet edhe me pas me u shpall pamvarsia e Kosovės, e jo ma me u zgjedh kryetari i saj).
    Presioni tjetėr erdhi nga Kryeministri Kosumi, i cili kėrcnoi (pa e dijtė ēka po i pėrgaditet atij!), se nuk shkon nė Nju Jork nėse nuk mbahet mbledhja t’Ejten. Daci e thirri Kryesinė t’Ejtėn dhe nė marrėveshje edhe me Hashim Thaēin e caktoi mbledhjen pėr t’Premten. Kėshtu Kryesia prap njizani e ndrroi vendimin qė e kish marrė dy ditė pėrpara.
    Mbasi u zgjodh Presidenti i Kosovės me dy tė tretat e votave, por nė raundin e tretė, menjihere u aktivizue plani pėr me e hjekė Dacin nga skena politike. Me te edhe Kosumin si nji shpėrblim qė si Kryeministėr i parė i Kosovės ishte kanė nė Nju Jork. Ma shumė si thyemje e dinjitetit tė pėrfaqėsuesve tė zgjedhun tė Kosovės. Edhe kjo u ba simbas “amanetit tė Presidentit Rugova”. Ekzekutuesit e LDKs njashtu si edhe ata tė AAKs, i thanė shkurt: nėse nuk jep dorėheqje, tė shkarkojmė nė mbledhjen e Kryesisė qė e kemi mbas dy orėsh.
    Pa marre dhe pa hezitim.
    Daci pėr dallim prej Kosumit, qindroi dhe tha se nuk jep dorėheqje dhe se nuk mundet me kanė dėshirė e nji shteti tė madh mik, heqja e tij. Kjo mbasi nuk asht qėndrim zyrtar mundet me kanė vetėm kėrkesė e ndonji qytetari amerikan. Kryesia e LDKs, nė praktikėn e saj, pa prezencėn e tij, e hoqi prej funksionit tė Kryetarit tė Kuvendit
    Kur krejt dashamirtė e pėrkrahsitė pritshin qė Daci ka me qindrue nė mbledhjen e Grupit Parlamentar tė LDKs, ai u ligshtue dhe nuk hyni nė votim me arsyetim se nuk don me e pėrēa LDKn. Po tė kishte ba ndryshe, Daci do t’i kishte katėrmbėdhetė vota, tue i llogaritė edhe shtatė qė e pėrkrahėn publikisht nė mbledhje. Me kėto vota do tė ishte bllokue zgjedhja e Qeverisė sė re tė Kosovės…

    Ēka don me ba tash Daci?

    Edhepse ligshtimit tė Dacit i kishte parapri nji bisedė e gjatė nė katėr sy me shefin e Grupit Parlamentar, Alush Gashi, i cili e kishte zakon me i thanė, “Kurrė prej meje mos e ruej shpinėn…”, e gjithė procedura e matutjeshme ishte shumė nėnēmuese pėr te. Ate ditė nė zyrat e tij e jo nė hapsinat e zakonshme, u mbajtė mbledhja e Kryesisė. Ate ditė u zbrazė i gjithė kabineti, pa pranim-dorėzim ceremonial tė detyrės ndėrmjet dy kryetarėve, pėr me vazhdue mos me i dhanė asnji beneficion si ish-udhėheqės, edhepse tė tjerėt jo me dy mandate, por me tre muej mandate i gėzojnė beneficionet. Nisi me u tall prej Kolės: “Nuk kemi ligj pėr Kryeparlamentarin, sepse edhe vet jam i interesuem”; (ndėrsa, ky prej fillimit i shfrytėzon dy automobila tė blinduem dhe ka dyfish roje ma shumė se Daci), thotė “jam i vogėl me u ulė nė karrigėn e madhe tė automobilit tė Dacit”; me shpif, “Daci nuk i ka kthye asnji pėrgjigje Auditit”, edhepse pėrgjigja asht nė dokumentacionin e Kolės…
    Mandej nisi me u tallė prej Eqremit: “Testi demokratik po ia mundėson Dacit me kalėrue anembanė Kosovės…”
    Katėrshja e LDKs, jashtė procedurave, kėrkoi me i shty zgjedhjet nė LDK. “Pėr dy muej”, thanė. Jemi tė zanė me ēashtjet e statusit. Mbasi po shtyhen zgjedhjet lokale, nuk ka nevojė me i mbajtė ato partiake. T’i shtyejmė pėr dy muej e gjysė me i spjegue anėtarsisė ndryshimet dhe me pa a po i pėrkrah apo jo.”

    Njohėsit e rrethanave e dijnė se tash me ba me u thirrė Kshilli i Pėrgjithshėm i Lidhjes Demokratike, nuk ka kohė me u mbajtė zgjedhjet pėr Qershor. Nėse ato caktohen pėr Shtator, atėhere nuk ka kohė me udhėheqė fushatė gjatė muejve tė verės, prandej duhet me u shtye pėr Nandor. Por nė Nandor hapet ēashtja e statusit dhe nuk ban me u marrė me probleme dytėsore si janė zgjedhjet e partisė, prandaj kėto zgjedhje duhet me u mbajtė simbas krejt rrethanave, nė Mars tė vitit 2007…

    Autoritetet e Lidhjes Demokratike nuk dojnė as me e nda veēant zgjedhjen e Kryetarit. Bile ata me ekspertė tė huej janė tue i ba ndryshimet nė statut dhe nė dokumentet programore tė LDKs, pėr me mujt me ble kohė, por edhe me krijue rrethana tė tjera konceptuale, sepse si thotė Kryeziu, “na kanė dhimbtė duert tue i duertrokitė autoritetit karizmatik”.
    Ndėrkohė Lidhja Demokratike mėsohet me Nexhat Dacin pėrjashta saj. Disa mendojnė se mėsohet edhe Daci dhe e humbė vullnetin. Llogarisin se nė kėte ka me i ndihmue edhe raporti i Auditit tė jashtėm, i cili besojnė se ka me gjetė argumente pėr keqmenaxhim tė financave tė Kuvendit, ku ma shumė se gjysa shkojnė pėr financim tė partive politike tė cilat nuk i kontrollon Kuvendi. Mandej llogarisin se mbas Auditit mundet me hy Guardia di Finanza, dhe derisa ajo mos ta kryej punėn, Daci nuk mundet me u kandidue nė asnji funksion se nuk asht i pastėr…
    Pėr ēudi, Nexhat Daci ma pėrpara nuk kishte asnji mospajtim apo mospėrputhje me askend pėrmbrenda LDKs. Dhe e pati pėrkrahjen e sigurt tė Presidentir Rugova. Edhe nė kritikat e Surroit kundėr Dacit pėr punėn nė Parlament, qė i paraqiti nė Ekipin e Unitetit, Rugova u pėrgjigj: “nuk jemi zavendsim i institucioneve…”

    Dacit i mbetet me u nėpėrkambė apo me marrė vendim dinjitoz.
    Njana zgjidhje lehtsuese do tė ishte me u dorėzue. Si intelektual dhe akademik i dėshpruem dhe i moskuptuem, me iu kthye vetvetes e familjes. Me thanė faleminderės. Po i kthehem punės shkencore. Nėse ju nuk keni nevojė pėr mue, une edhe ma pak kam pėr juve. Nuk due me kanė bashkėpjesmarrės pėr ngjarjet qė do tė vijnė. Nuk kam luftue asnjihere pėr pozitė. Politikėn e kam pasė ideal. Unė pėr punėn e deritashme i jap llogari kohės dhe historisė. Nuk kam asnji veprim tė damshėm e me pasoja pėr Kosovėn dhe pėr popullin tim…
    Nėse kjo ndodhė, atėhere pritet se ata qė janė bashkė kundėr Dacit nė LDK, tash do tė pėrlahen ndėrmjet vedi. Pėrēamjet mosrrespektimi i procedurave demokratike, humbja e orientimit dhe e vizionit tė qartė do ta denojshin LDKn nė vota. Nėse nė zgjedhje, kurdo qė mbahen ato, LDK i merr 20-25 deputetė, nėnkryetarėt nė nėnqeshje do tė thojnė: “Ky asht vullnet i sovranit popull. Kaq na ka vlersue. Boll kemi ndejt nė pushtet. Nė mandatin tjetėr mundet me ndrrue pėrkrahja.” Populli mundet mos me dal nė votime nėse tradicionalisht ka votue pėr LDKn, e tash nuk don me ia dhanė votėn tjetėrkujt.

    Nexhat Daci edhe mundet me kalue nė sulm. Me deklarue se ka pėrgjegjsi pėr LDKn dhe pėr popullin e Kosovėn. Me ia nis fushatės. Jo si tash, me shkue nė pėrkujtime e pėrvjetorė, por me i hy fushatės taman. Mos me folė ma vetėm pėr ēashtje partiake, por edhe pėr ato tė pėrgjithshmet. Me u deklarue pėr statusin e Kosovės, pėr bisedimet, pėr decentralizimin, pėr ēashtjet ekonomike, pėr shkollimin, shėndetėsinė… Pra, me dalė me nji platformė e program kombėtar dhe me shkue deri nė fund. Jo me e pėrēa partinė, por me e ruejt ate qė e krijoi dhe e pati synim Presidenti Rugova. Thjesht por qartė: “Nuk ka bisedime pėr statusin e Kosovės. Nuk ka kompromis me vullnetin e popullit. Kėrkojmė njohje formale tė pamvarsisė nga shtetet individuale. Kosova do tė jetė nji shtet normal si shtetet e tjera europiane me respektimin e tė drejtave tė njeriut dhe tė drejtave kolektive tė bashkėsive tė tjera etnike…” Vendosmėnisht e pa frigė. Nė kėte udhė mundet qė Daci nuk merr ma shumė se 15-20 deputetė, por ndoshta edhe ia rikthen shkėlqimin LDKs pėr ta pėrfundue sė bashku me tė tjerėt misionin historik tė pamvarsimit tė Kosovės.
    Nexhat Daci ishte i pari udhėheqės i Lidhjes Demokratike qė vlerėsoi luftėn e UĒKs, qė vizitoi Haradinajt, Jasharajt, qė shkoi nė tubimet pėrkujtimore edhe nė Drenicė edhe nė Dukagjin edhe nė Karadak edhe nė Qyshk… e ēdokund tjetėr. Kėte ai e bani me kohė. Nga bindja e jo nga frika e as nga kalkulimet politike. E bani si vlersim tė drejtė historik. Askund nuk lejoi t’i nėpėrkambet Presidenti Rugova. Nė Kuvend, nėn udhėheqjen e tij, u morėn shumė vendime tė randėsishme, u nxorrėn disa Rezoluta, erdhėn e folėn diplomatė tė nderuem, Presidenti i Kosovės mbajti fjalėn e tij vjetore… tė gjitha kėto u kryen me sukses dhe i dhanė Kuvendit tė Kosovės vendin kyē nė vendimarrje dhe nė vendosje tė fatit tė Kosovės.


    Ēka mundet me ndodh?


    Mundet me ra Qeveria. Ka shumė mėnyra me e futė nė votėbesim. Kėte tash nuk po e ban opozita, e cila ma pėrpara pengesėn pėr me ardhė nė pushtet e shifke te figurat e Rugovės dhe Dacit, porse tash prej Zyrave nuk po guxon me u ndie. Ban shumė zhurmė, por nuk ka asnji veprim as procedural. Mirėpo, nė Qershor mundet me ndodh qė e ndrron mendjen.
    Mundet qė edhe Behxhet Pacolli me partinė e tij me tėrhjek deputetė dhe me krijue Grupin e ri parlamentar. Shtatė deputetė i nevojiten me u ba faktor e mos me i pritė zgjedhjet mbas nji vjeti. E bile me e rrxue edhe tash Qeverine e Kosovės.
    Nji tjetėr mundėsi asht me vendos Kryeministri me i hjek ministrat. Kėte nuk e ban para decentralizimit, por ma vonė edhe mundet me e ba. Edhe nėse e rrezikon Qeverinė, sepse ai llogaritė se edhe nė Qeverinė teknike do ta mbajė postin e njejtė.
    Gjithashtu nė Kosovė munden me ndodhė trazina, si mospajtim i thellė e i arsyshėm me procesin e decentralizimit dhe me procesin e negociatave pėr statusin e Kosovės, i cili ma nė fund do tė kuptohet se nuk do tė jetė pamvarėsi e plotė. Kosova e lirė, shtet i pamvarun e sovran. Nė kėtė rast udhėheqja do tė dilte e papėrgjegjshme dhe e delegjitimueme. Do ta humbte edhe pėrkrahjen ndėrkombtare. Zgjidhja atėhere kishte me qenė Qeveria teknike gjithėpėrfshmse.
    Pyetja kryesore mbetet: a mundet me u konsolidue Lidhja Demokratike e Kosovės?
    A do tė jetė edhe nė tė ardhmen partia kryesore, apo LDKja do tė humb pėrkrahjen dhe do tė zvoglohet. Apo ndoshta edhe do tė frakcionohet apo do tė ndahet. Dhe ma nė fund, shtymja e zgjedhjeve do t’i ndihmojė procesit tė konsolidimit apo humbjes sė besimit nė Lidhjen Demokratike?
    Largimi i Dacit a do ta forcojė apo do ta zbehė imazhin dhe ndikimin e LDKs, dhe Kosova a ka nevojė pėr nji parti tė madhe si ishte LDKja, apo ka nevojė pėr tri parti pak a shumė tė barabarta, qė detyrohen nė kompromis e bashkėqeverisje?
    Dhe, cili asht orientimi i Zyrave dilpomatike nė Kosovė: me e forcue apo me e dobėsue LDKn? Dhe ORAn. A u nevojiten Zyrave partnerė nė Kosovė apo zbatues.
    Kjo deri nė fund tė Qershorit do tė shihet. Me dronė reale se a do tė mund kontrollohen procese
    Shqiperi eshte aty ku flitet shqip.....aty ku u nda toka dhe qielli

  19. #19
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    “KISMET” POLITIKA E PRESIDENTIT - DORĖHEQJA E MUNGUAR - Shkruan: Baton Haxhiu




    “KISMET” POLITIKA E PRESIDENTIT - DORĖHEQJA E MUNGUAR

    Shkruan: Baton Haxhiu




    Ėshtė njė tregim pėr presidentin e Kosovės dhe sekretarin e LDK-sė, i cili ėshtė bėrė pjesė e tėrėsisė sė mos respektimit tė procedurave. Ky ndėrtim i demokracisė modeluar sipas Presidentit vetėm mesazh tė mirė nuk ēon. Mendoni sikur secili nė Kosovė tė shkelte nga njė nen dhe procedurė si Kryetari i Kosovės.

    Dhjetėra rrudha mbi fytyrėn e kryetarit tė Kosovės pėrcaktojnė figurėn e njohur tė shqiptarit tė hequr keq, me shumė halle dhe me obligime. Hiq kostumet dhe kollaren, Fatmir Sejdiu ėshtė ndėr tė rrallėt qė pėrfaqėson shqiptarin e fotografuar nga i madhi Marubi. Nga gjuha qė flet dhe mėnyra se si i drejtohet opinionit nuk duket se rrudhat nė ballė janė pėrshkrim i halleve tė presidentit tė Kosovės.

    Ai pėr njė kohė tė gjatė vazhdon tė jetė shkelėsi i kornizės kushtetuese tė Kosovės, sepse mban postin e sekretarit dhe Kryetarin Kosovės qė pėrfaqėson Unitetin e tė gjithėve. Nėse postet e tij kanė ekuivalencė rrudhat dhe hallet, atėherė ėshtė mirė qė Kryetari i vendit tė heqė dorė nga posti i sekretarit.
    Ndoshta, presidenti, ka arsyet e veta qė t‘i mbajė tė dyja postet, por ėshtė e panatyrshme qė tė jetė bartės i Unitetit dhe nė tė njėjtėn kohė tė jetė sekretar i njė partie. Gjithashtu, ėshtė mospėrfillėse nėse nė tė njėjtėn kohė thirret nė parime dhe po ashtu ėshtė mos respektues i atyre parimeve. Tė mos flasim qė e ka tė ndaluar tė jetė shkelės i Kornizės kushtetuese.

    Ka tė tillė qė me thjeshtėsi i kalojnė kėto gjėra duke mos pasur interes tė merren me gjėra kaq tė vogla dhe tė parėndėsishme. Thonė qė procedurat janė tė parėndėsishme dhe nuk cenojnė pėrditshmėrinė.

    Por e vėrteta ėshtė se mbi gjėrat e vogla ndėrtohet funksionimi i ligjshmėrisė dhe respektimi i procedurave.

    Kur bėhet pjesė e imazhit lėvdata, atėherė tė gjithė thirren nė parimet e shteteve demokratike, duke prekur funksionalizimin e shtetit ligjor. Fraza ėshtė e gatshme pėr t‘u shprehur - duhet respektuar ndėrkombėtarėt. Por fjala kismet ėshtė fjala qė dėgjohet shkarazi nga Presidenti i Kosovės. Duket religjioze por qė ka konotacion mospėrfillės ndaj procedurave dhe rregullave.

    Kjo pjesė e Ballkanit, nė veēanti, ku hynė edhe Kosova, nuk ka pasur kurrfarė pėrvojė tė demokracisė. Gjithēka kėtu ėshtė ēėshtje e personaliteteve. Dhe mbi personalitetin ndėrtohen rregulla qė nuk janė tė shkruara.

    Mbi kėto premisa po mundohen tė ndėrtohen rregulla demokracie. Po mundohet tė krijohet atmosferė uniteti, respektim procedure. Po mundohet tė krijohet njė Kosovė tjetėr.

    Pėrndryshe krejt ēka ndėrtohet nė kėtė vend e qė ka erė kinse shteti i vjen era mentalitet regjional, tė mos themi mentalitet provincial i respektimit tė rregullave..

    Nė kohėrat normale nė njė demokracie tė zhvilluar, roli i kėsmetit ėshtė mė pak i rėndėsishėm meqė politikani, lideri ėshtė i kufizuar nga ligjet, kontrollet dhe kushtetuta.

    Qartė mund tė shpjegojmė arsyet. Unė nuk po shoh, apo mė mirė tė thuhet, kėtu nuk shihet arsye pėrse nuk mund t‘i pėrshkruajmė kėsmetit njė rol nė kushtetutė. Pėr tė gjetur njė fjalė qė njeriut president i duhet tamam pėr procesin.
    Po detyrohemi qe kur diskutojmė perspektivat pėr demokraci kėtu nė Kosovė tė konstatojmė gjithmonė faktin se kėtu rruga pėr demokraci, negociata, dialog, perspektive, procedurė ėshtė sikur tė kėrkosh tė pėrshkruhet njė udhėtim tė cilin nuk e keni bėrė mė parė. Gjithēka nga fillimi. Shpesh zihemi kur flasim pėr procedurat demokratike: lehtė e kanė ndėrkombėtarėt.

    Fraza e shpeshtė tė qytetarėt e Kosovės ėshtė e mbėshtjellė me arsyetime, kur thonė se ėshtė shumė lehtė pėr perėndimorėt tė vinė dhe tė thonė: kjo ėshtė ajo qė ju duhet, Ju duhet demokratizimi, liria e tė shprehurit, funksionimi i pushtetit, respektimi i procedurave, siguria etj. dhe natyrisht kjo ėshtė absolutisht e vėrtetė. Por ata harrojnė se njė proces i tillė ka pasur me qindra vite zhvillim demokracie. E ne sa kemi filluar.

    Nė kėtė kuptim demokracia ėshtė diēka qė ėshtė perspektivė, por nuk mund tė jetė diē mė shumė se kaq.

    Mėnyra se si po zhvillohet demokracia nė rajon shihet se gjithkush ėshtė peng i dikujt tjetėr. Figurativisht shikuar kjo ėshtė e vėrtetė.

    Nuk ka fuqi as intelektuale e as politike e lėre mė mediale qė tė shtyjė njerėzit nė poste tė respektohen dhe tė barten nė transparencė.

    Mbi kėtė tregim pėr presidentin e Kosovės dhe sekretarin e LDK-sė gjithandej mund tė themi se jemi pjesė e tėrėsisė sė mos respektimit tė procedurave qė po na ngulfat. Dhe pėr kėtė ngulfatje mė meritorėt janė liderėt. Ata e ndėrtojnė njėlloj demokracie tė modeluar sipas tyre e cila vetėm mesazh tė mirė nuk ēon.
    Mendoni sikur secili nė Kosovė tė shkelte nga njė nen dhe procedurė si Kryetari i Kosovės.

  20. #20
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Fatmir Sejdiu terhiqet nga posti i sekretarit te pergjithshem te LDK-se

    Ora 11:10
    Nga D.B


    PRISHTINE (25 Maj)-Terhiqet nga posti i Sekretarit te Pergjithshem te LDK-se Presidenti i Kosoves, Fatmir Sejdiu. Permes nje njoftimi per shtyp, Sejdiu ka bere te ditur se terhiqet nga posti i tij aktual partiak ne LDK, ku ka kryer funksionin e Sekretarit te pergjithshem. “Me kete vendim, permbushen normat e Kornizes Kushtetuese, e cila e nuk mundeson Presidentin e vendit, te kryeje funksione partiake”, citohet ne njoftim.
    Ne letren drejtuar 3 nenkryetareve te LDK-se, kryetari Sejdiu thote se terhiqet per shkak te angazhimeve pas zgjedhjes ne postin Presidentit te Kosoves.

    (RTK/Balkanweb)

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Shinasi Rama: Ju rrėfej kujtimet e mia mbi lėvizjen e dhjetorit '90
    Nga Xhuxh Xhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 36
    Postimi i Fundit: 13-12-2009, 21:54
  2. Besim Krasniqi mbi " Programin kombetar te LDK-s"
    Nga Brari nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 30-06-2009, 03:23
  3. Shqipërisë i mungon kultura politike
    Nga Kryeplaku nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 30
    Postimi i Fundit: 30-11-2006, 15:28
  4. Partitė politike dhe sfidat e sigurisė
    Nga Davius nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 31-07-2006, 20:28
  5. Kërkohet xhihad në rrugët e Shkupit dhe Tetovës
    Nga Shkupi nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 132
    Postimi i Fundit: 24-02-2006, 17:05

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •