Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 14
  1. #1
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Mendime mbi Kreshmet

    MENDIME MBI KRESHMĖT


    “Ati yt qė sheh nė fshehtėsi do tė tė shpėrblejė” (Mt 6, 6). Kjo fjalė e Jezusit qė ėshtė nė tė njėjtėn kohė edhe mėsim edhe premtim, pėrveē liturgjive tė ndryshme pendestare dhe lutjeve intenzive qė bėhen, ėshtė nė njėfarė mėnyre shenja dalluese e krezhmėve. I krishteri ka shpresė tė madhe nė kėtė fjalė tė Jezusit qė na mėson se Ati na shikon dhe na shpėrblen. Kėshtu ne mbushemi me shpresė tė pastėr dhe u japim kuptim veprave tona qė duam t’ia kushtojmė Zotit si fli nė kėtė periudhė pendese.

    Shikimi i Atit i drejtohet fshehtėsisė dhe fshehtėsia ėshtė kushti pėr shpėrblim. Fjalėn fshehtėsi mund ta marrim nė sė paku dy kuptime: se shikimi i Atit ėshtė shumė diskret dhe nuk bėn shumė bujė, ėshtė misterioz, ai sheh disi si prej sė largu dhe vetėm feja e vėrtetė mund ta pranojė kėtė shikim; gjithashtu edhe se ky shikim ėshtė i interesuar pėr intimitetin e njerėzėve dhe jo pėr veprat e jashtme tė tyre nėse janė tė mbyllura nė vetvete. Veprat e jashtme meritojnė shpėrblim nėse janė shenja konkrete qė tregojnė njė vendim tė brendshėm tė prerė dhe serioz pėr kthim kah Zoti. Ata duhet tė shprehin fenė e besimtarit qė pėr ta jetuar jetėn nė mėnyrė autentike duhet ta dhurojė atė, ta jetojė pėr tė tjerėt. I krishteri ia dhuron vetveten Hyjit dhe tė afėrmve, Hyjin dhe tė afėrmit i ka nė qendėr tė vėmendjes. Kurdo qė vepron, mundohet tė shprehė dashurinė pa rezervė qė ka pėr Hyjin dhe pėr tė gjithė njerėzit.

    Kur veprat e njeriut shprehin vetėm ego, ato shprehin interes vetėm pėr vetvete dhe i pėrēmojnė krejtėsisht njerėzit. Nė pamje tė parė edhe mund tė duken tė shenjta, porse nėse shprehin dashurinė e njeriut pėr vetvete, ata vetvetiu eliminojnė tė tjerėt dhe shndėrrohen nė veprime gati vrastare.

    Veprat e Kreshmėve duhet tė shprehin edhe pėrultėsi dhe kush i bėn kėto vepra e pranon vetveten si krijesė tė Zotit. Kur njeriu e zbulon vetveten krijesė, gjen se ėshtė shumė i vogėl, i padenjė pėr ekzistencė dhe pėr tė gjitha tė mirat qė ka. Zbulimi i vetvetes si krijesė e Zotit e padenjė por e dashur prej tij ndihmon secilin ta krijojė njė imazh tė drejtė pėr vetveten, tė mos mbivlerėsohet e tė mos nėnvlerėsohet, por tė vendoset nė vendin qė i takon. Kjo lejon edhe pranimin e dinjitetit tė barabartė midis njerėzėve nė kuptimin qė tė gjithė njėsoj janė krijesa tė Zotit: kush bėn vepra pendese ėshtė i pėrqendruar tek Hyji, rrugė drejt tė cilit janė edhe flitė.

    Nėse besimtari don qė tė jetė shembull pėr tė tjerėt, do tė mundohet tė jetė shembull pėrvujtėrie: “tė mos e dijė e majta ēfarė bėn e djathta, qė lėmosha jote tė jetė e fshehtė” (Mt 6, 3). E pėrvujtėria ėshtė njė ndėr frytet e para tė pendesės kreshmore: ėshtė kontradiktore qė dikush qė bėn pendesė tė shesė mend pėr pendesėn qė bėn. Pendesa ėshtė njė gjė krejtėsisht intime dhe dallon prej njeriut nė njeri qoftė nė formė qoftė nė intensitet, varėsisht prej nevojave dhe mundėsive qė njeriu ka. Edhe pse nuk hynė nė sferėn e sekretit, pendesa duhet tė mbetet gjithmonė krejtėsisht personale, edhe nė rastin kur njė pendesė tė caktuar ta vendosė njė bashkėsi e tėrė.

    Kemi edhe njė fryt tjetėr shumė tė madh dhe tė rėndėsishėm tė pendesės kreshmore: religjoziteti autentik. Ka porositur Jezusi: “kur tė agjėroni, mos u mėrrolni porsi shtiracakėt, tė cilėt marrin njė hije tė rėndė nė fytyrė pėr t’u treguar njerėzėve se agjėrojnė” (Mt 6, 16). Besimi nė Zotin mund tė shprehet edhe publikisht dhe shpesh shndėrrohet nė dėshmi tė madhe pėr ata qė akoma nuk besojnė ose e kanė shumė tė vėshtirė pėr tė besuar dhe pėr ta shprehur fenė. Megjithatė, kjo shprehje publike e besimit assesi nuk duhet tė jetė hipokrite, nuk duhet tė gjykojė as tė paragjykojė nivelin fetar tė tė tjerėve. Aq mė pak lejon pretendime tė tepėrta pėr religjozitetin personal. Nėse kemi fe, kemi njė hir prej Zotit. Me kėtė hir krenohemi, patjetėr, porse nuk jemi mendjemėdhenj! Njė hir i tillė kėrkon prej nesh pėrgjegjėsi shumė tė madhe. E nga ana tjetėr, fytyrat e mėrroluna – shpesh edhe fytyrat shumė tė qeshura – nuk janė treguesa tė sigurtė tė religjozitetit autentik. Njeriun nuk e bėjnė besimtar serioz fjalėt e mėdha dhe premtimet e shumėta, as edhe kėrkesat radikale qė njeriu mund t’ia bėjė vetes dhe tė tjerėve, por marrėdhėnia e vėrtetė qė ka me Jezusin.
    Nė kėtė marrėdhėnie me Jezusin do tė mundohemi ta kuptojmė edhe kohėn e kreshmėve.

    Katekizmi i Kishės Katolike (KKK), pėrmend Kreshmėt vetėm 3 herė: nė numrat 540, 1095 dhe 1438.

    Nė nr. 540 kur KKK flet pėr Tundimin e Jezusit nė shkretėtirė ku shpjegohet se djalli ėshtė munduar ta tundojė Jezusin duke u pėrpjekur ta bėjė t’i bijė mohit qėnies sė tij si Biri i Hyjit, gjė qė nuk ka arritur sepse Jezusi, Adami i Ri na ka shpėtuar tė gjithėve pikėrisht me dėgjesėn e tij kundrejt Atit dhe na ka bėrė tė gjithėve Bij tė tij nė tė, pėrfundon KKK duke thėnė se “Kisha ēdo vit i bashkohet misterit tė Krishtit nė shkretėtirė me katėrdhjetė ditėt e Kreshmėve” . Ditėt e Kreshmėve si ditė pendese pėrkojnė saktėsisht me ditėt e agjėrimit tė Jezusit nė shkretėtirė, janė taman katėrdhjetė (kuptohet, pa numėruar tė dielat: dita e diel nė asnjė mėnyrė nuk mund tė shndėrrohet nė ditė pendese). Nė imitim tė Jezusit, i krishteri gjatė kreshmėve verifikon dhe forcon birėsinė e vet me Atin.
    Nė nr. 1095 KKK tregon se Kisha sidomos gjatė kohėrave tė forta liturgjike, ndėr tė cilat ėshtė edhe Koha e Kreshmėve, me ndėrmjetėsinė e Shpirtit Shenjt pėrgatitė tė krishterėt pėr ta pranuar Krishtin.

    Duke qenė se Kreshmėt pėrgatisin pėr kremtimin e Misterit tė Pashkėve, mund tė thuhet se gjatė kreshmėve liturgjia na ndihmon tė marrim vetėdijen e tė mirave qė na presin dhe qė nė liturgji kremtojmė pėr Pashkė.

    Nė kontekstin e shpjegimit tė Sakramentit tė Pendesės, nė nr. 1438 KKK flet pėr kohėrat dhe ditėt e pendesės gjatė vitit liturgjik, ku thekson se Kreshmėt janė kohė e pėrshtatshme pėr “ushtrime shpirtėrore, liturgji pendestare, shtegtime [pelegrinazhe] nė shenjė pendese, heqje tė vullnetshme siē ėshtė agjėrimi dhe lėmosha, bashkėndarja vėllazėrore (vepra bamirėsie dhe misionare).

    Kjo ėshtė gjithashtu njė kohė kur besimtarėt janė tė ftuar tė marrin sakramentet, sidomos Sakramentin e Pendesės dhe tė Kungimit; t’i shtojnė uratėt, sidomos Rruzaren e Zojės sė Bekuar; tė pajtohen dhe tė bashkohen me njėri tjetrin.

  2. #2
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,534
    Kreshmet, njė kohė pendese dhe agjerimi!


    Tė mėrkuren e pėrhime hymė nė kreshme - kohė e pendesės, e cila zgjat deri tė Shtunden e Madhe. Shtat javė kohė e kreshmeve (mot i lidhur) ndėrsa dyzet dit kreshmet duhet tė jenė njė kohė pendese dhe agjerimi. Nė Bibel kemi shumė raste tėtilla. Pėr agjėrimin kemi raste individuale dhe tė pėrbashkėta. Rasti i parė qė e njohim nė Bibel ėshtė ai i Moisiut, kur Moisiu shkoi nė malin Sinai pėr t'i marrė rrasat e beslidhjes (dalja 34,28). Atje ai qėndroi i vequar nga tė tjerėt, bashk me Zotin, pėr dyzet dit e dyzet net.


    Ndėrkaq, agjerimi i parė i pėrbashkėt ishte kur biet e Izraelit (gjitė populli) u penduan pėr luftėn qė bėnė kundėr bijėv tė Beniaminit dhe agjeruan (gjygjtarėt 20,26). Agjerimi nė pėrgjithėsi ėshtė shenjė e tė perulurit. Mirpo, rasti i Elisė, ashtu si edhe i Moisiut, nėnkupton tė qentė i vequar nga jeta e rėndomtė, pėr tė qenė bashk me Zotin ( 1 i Mbretėrve 19,8). Ka edhe shumė raste tė tjera pendese e agjerime nė Belsidhjen e Vjetėr.


    Nė Beslidhjen e Re nė Gjon Pagėzuesin gjejmė shembullimin tipik tė agjeruesit. Ai jetonte i vequar dhe agjeronte (Mateu 3,4). Ai i mesonte edhe nxėnėsit e tij qė tė agjerojnė. Pastaj Jezusi agjeroi dyzet ditė e dyzet netė nė shkretėtirė, kur tundua nga djalli, para se t'ia fillonte veprimtarisė. Mbi agjerimin e Jezusit duhet tė shtojmė kėtu se Ai nuk kishte nevojė pėr pendesė sepse ishte plotėsisht i pa mėkat. Shėn Pali shkruan pėr tė se ishte i ngjajshėm me ne, pėrveq mekatit. Jezusi thot se edhe nxėnėsit e tij do tė agjerojnė, por pasi Ai tė mos jet nė mesin e tyre. Jezusi na thėrret edhe na tė agjerojmė e t'ia pėrngjajmė atij pėr nga karakteri dhe tė qėndrojmė nė tundim qė na vjen nga ana e djallit dhe bashkpunėtorėve tė tij.


    Edhe apostujt e Jezusit agjeronin. (vap 13, 2-3; 14, 23; 2, kor. 11,27). Pastaj shumė tė krishterė, tė nxituar nga Kisha, bėnė pendesė dhe agjerime. Po ē'po ndodhė nė kohėn tonė? A jemi duke agjeruar apo jo? Kisha, pėr sa i pėrket mundėsisė pėr pendesen, len ēdo besimtar tė vėndosė sipas vullnetit tė tij tė lirė. Pos asaj, ne nuk duhet tė ndalemi vetėm te pendesa dhe agjerim; por ne duhet tė bėjmė vepra tė mira si pėr shembull tė kujdesemi pėr tė varfėrit, tė ndihmojmė ndonji skamnor, ndonji tė sėmuar, tė gjitha kėto qė janė njė shprehje e dashurisė vėllazėrore dhe cilėsi e tė krishterit. Nė qoftė se nuk tregojmė kujdes dhe dashuri ndaj tė varfėrve, tė sėmurėve, pleqėve dhe jetimėve, tė afėrmit tanė, (ata janė njerėzit me tė cilėt kemi kontakt tė pėrditshme) atėherė si mundemi ta duam Hyjin, tė cilin nuk e shohim? Vetėm duke bėrė mirė dhe mund tė dėshmojmė Zotin. "Gjithqka dėshiron tė j'u bėjnė juve njerėzit, bėni edhe ju atyre!" - thot Jezusi (Mat 7, 12).


    Dėshira e Jezusit ėshtė tė jetojmė ashtu qė duke i parė veprat tona, tė mund ta lavdojmė Atin tonė qiellorė. Ėshtė mirė qysh tash tė pėrpiqemi t'i pėrngjajmė Jezust, tė ndjekim shembullin e tij dhe t'i zbatojmė mėsimet e tij. Disa njerėz nuk medojnė seriozisht pėr kėtė dhe gjejnė arsyetime tė ndryshme, shumė her edhe thojnė se; "Mė vonė, kur tė vijė pleqėria". Mirpo, kėto shprehje nuk duhet tė gjejnė vend te njė njeri i krishterė dhe tė ndėrgjegjėshėm. Kur ėshtė fjala pėr Zotin, nuk guxojmė ta lėjmė pėr mė vonė. "Kthehuni se Mbretėria qiellore ėshtė afėr" - Thot Jezusi (Mk 4, 17). Qė nga fėmijria njeriu duhet tė edukohet pėr t'ju nėnshtruar Zotit dhe pėr tė pasur respekt ndaj Tij. Pastaj nė pjekuri tė jetė i qendrueshėm, kurse nė pleqėri tė mund tė mburret me jetėn qė ka bėrė si besimtarė i denjė, duke pritur atė qė ēdo besimtarė pret; jetėn e amshueshėm.


    Nėse nė fillim njeriu nuk merr urtinė tė duhur por futet nė rrugė tė gabuar, atėherė do t'i nevojitet shumė kohė pėr tė gjetur rrugen e drejtė. Nėse qė nė fillim i merr veset e kėqia si; duhani, alkoholi, droga, jeta e pamuralshme, veshja e paturpshme, fjalėt e ndyra, gėnjeshtra, betimet, sharjet, truarjet e shumė eshumė vese tė tjera jasht vullnetit tė Zotit, tė jenė i sigurtė se ato e robėrojnė njeriun.

    Lufta kundėr djallit do tė pėrfundojė nė dobinė tonė me ndihmen e Zotit. AMEN


    toni77

  3. #3
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164
    Ēdo vit Koha e Kreshmeve na paraqitet si njė kohė e volitshme pėr ta shtuar lutjen dhe pendesėn tonė, duke ia hapur zemrėn pranimit tė ėmbėl tė vullnetit hyjnor. Kjo kohė na paraqitet si njė itinerar shpirtėror qė na pėrgatit pėr ta rijetuar misterin e madh tė vdekjes dhe tė ringjalljes sė Krishtit, sidomos nėpėrmjet dėgjimit mė tė vėmendshėm tė Fjalės sė Hyjit dhe praktikimit mė bujar tė pendesės, falė sė cilės mund t’i vijmė nė ndihmė tė afėrmit qė ka nevojė.

    Kėtė vit mund ta propozojmė, njė temė kaq aktuale, qė ilustrohet kaq mirė prej rreshtave tė librit tė Ligjit tė pėrtėrirė: “Ai ėshtė jeta jote, gjatėsia e ditėve tė tua” (Lp 30, 20b). Janė fjalėt qė Moisiu ia drejton popullit pėr ta ftuar atė qė tė lidhė njė besėlidhje me Hyjin nė Moab: “qė tė jetosh ti e trashėgimtarėt e tu, e duaje Zotin, Hyjin tėnd, dėgjoje zėrin e Tij, qėndroji besnik” (Lp 30, 19c-20a). Besnikėria ndaj kėsaj besėlidhjeje ėshtė pėr Izraelin garanci pėr tė ardhmen: “qė tė banosh nė tokėn pėr tė cilėn Zoti iu pėrbetua etėrve tė tu Abrahamit, Izakut e Jakobit, se do t’ua japė” (Lp 30, 20c). Arritja nė moshėn e pjekur, nė vizionin biblik, ishte shenjė mirėsie dhe bekimi nga ana e Tejetlartit. Pėr kėtė jetėgjatėsia paraqitet si njė dhuratė e veēantė hyjnore.

    Mbi kėtė temė do tė doja t’ju ftoja tė reflektonit gjatė Kreshmeve, pėr tė thelluar kėshtu vetėdijen e rolit tė tė moshuarve nė shoqėri dhe nė Kishė, si dhe pėr ta pėrgatitur shpirtin qė t’i mirėpritni gjithmonė me dashamirėsi. Nė shoqėrinė e sotme, edhe falė kontributit tė shkencave dhe tė mjekėsisė, po pėrjetojmė njė zgjatje tė jetės njerėzore dhe si rrjedhojė, edhe njė shtim tė numrit tė tė moshuarve. Kjo kėrkon me ngut njė vėmendje mė tė kujdesshme pėr tė ashtuquajturėn moshė “tė tretė”, pėr t’i ndihmuar ata qė t’i jetojnė nė mėnyrė mė tė plotė potencialet e tyre, duke i vėnė kėta potenciale nė shėrbim tė bashkėsisė. Besimtarėt dhe, sidomos Bashkėsitė kishtare tė shoqėrisė perėndimore, ku problemi ėshtė veēanėrisht i pranishėm, duhet ta kenė pėr zemėr kujdesin ndaj tė sėmurėve, veēanėrisht nė ēastet e tyre tė vėshtira.

    Jeta e njeriut ėshtė njė dhuratė e ēmueshme, tė cilėn duhet ta duam dhe ta mbrojmė nė ēdo fazė tė saj. Urdhri “Mos vra!” kėrkon qė jeta tė respektohet dhe tė nxitet gjithmonė, qė nga fillimi deri nė vdekjen e saj natyrore. Ėshtė njė urdhėr qė vlen edhe kur personi ėshtė i sėmurė, edhe kur dobėsimi i forcave ul aftėsitė pėr autonomi. Nėse plakja, me kushtėzimet e saj tė pashmangshme, pranohet me qetėsi nė dritėn e fesė, mund tė bėhet rast i ēmueshėm pėr tė kuptuar mė mirė misterin e Krishtit, qė i jep domethėnie tė plotė ekzistencės njerėzore.

    I moshuari ka nevojė tė kuptohet dhe tė ndihmohet nė kėtė perspektivė. Dėshiroj tė shpreh vlerėsimin tim pėr ata qė punojnė pėr plotėsimin e nevojave tė tyre dhe ftoj edhe tė tjerė, qė tė pėrfitojnė nga koha e Kreshmeve pėr tė dhėnė edhe ata kontributin e vet nė kėtė ēėshtje. Kjo do tė bėjė tė mundur qė shumė tė moshuar tė mos e ndiejnė veten si njė peshė pėr bashkėsinė dhe nganjėherė, edhe pėr vetė familjet e tyre, nė njė situatė vetmie qė i shtyn ata tė mbyllen dhe tė ligėshtohen.

    Nė opinionin publik duhet tė rritet vetėdija se tė moshuarit nė ēdo rast janė njė burim pėr t’u vlerėsuar. Pėr kėtė, duhet tė shtohet mbėshtetja ekonomike dhe nismat legjislative qė u krijojnė mundėsi pėr tė mos u pėrjashtuar nga jeta shoqėrore, e cila nė dhjetėvjeēarėt e fundit ėshtė bėrė mė e vėmendshme ndaj nevojave tė tyre dhe mjekėsia ka zhvilluar kura qetėsuese tė pėrkohshme qė, me njė pėrēapje integrale ndaj tė sėmurit, rezultojnė veēanėrisht tė dobishme pėr jetėgjatėt.

    Koha mė e shumtė qė tė moshuarit kanė nė dispozicion nė kėtė fazė tė ekzistencės, u jep mundėsi atyre qė tė pėrballen me pyetjet e thella, qė ndoshta mė parė i kishin lėnė pas dore, pėr shkak tė interesave tė ngutshme apo tė konsideruara si parėsore. Duke pasur vetėdijen se i janė afruar fundit, tė moshuarit pėrqendrohen nė atė qė ėshtė thelbėsore, duke i dhėnė rėndėsi asaj qė vitet nuk arrijnė ta shkatėrrojnė.

    I moshuari, pikėrisht pėr shkak tė kėtyre kushteve mund tė zhvillojė njė rol tė vetin nė shoqėri. Nėse ėshtė e vėrtetė qė njeriu jeton me trashėgiminė e atij qė e ka paraprirė, dhe e ardhmja e tij varet nė mėnyrė pėrcaktuese prej mėnyrės se si i janė pėrēuar vlerat e kulturės sė popullit tė cilit i pėrket, urtia dhe pėrvoja e tė moshuarit mund ta ndriēojnė ecjen e tij nė rrugėn e pėrparimit drejt njė forme qytetėrimi gjithmonė e mė tė plotė.

    Sa i rėndėsishėm ėshtė zbulimi i kėtij pasurimi tė ndėrsjelltė mes brezave tė ndryshėm! Koha e Kreshmeve, me ftesėn e saj tė fortė pėr bashkėndarje dhe solidaritet, na ēon kėtė vit qė t’i vėmė nė fokus kėta tematika tė rėndėsishme me interes pėr tė gjithė. Ēfarė do tė ndodhte nėse Populli i Hyjit do tė dorėzohej pėrpara njė lloj mendėsie tė sotme qė i konsideron gati tė kotė kėta vėllezėr e motra, atėherė kur aftėsitė e tyre pakėsohen nga mosha apo sėmundjet? Sa e ndryshme do tė ishte bashkėsia, sikur, duke nisur nga familja, do tė kėrkonte tė ishte gjithmonė e hapur dhe mirėpritėse ndaj tyre!

    Shumė tė dashur Vėllezėr dhe Motra, gjatė kohės sė Kreshmeve, tė ndihmuar nga Fjala e Hyjit, tė reflektojmė se sa e rėndėsishme ėshtė qė ēdo Bashkėsi t’i shoqėrojė me njė mirėkuptim dashamirės kėta tė moshuar. Gjithashtu, duhet tė mėsohemi tė mendojmė me besim mbi misterin e vdekjes, me qėllim qė takimi pėrfundimtar me Hyjin tė ndodhė nė njė klimė paqeje tė brendshme, nė vetėdijen se ai qė do tė na mirėpresė ėshtė Ai “qė na ka endur nė kraharorin e nėnės” (krh. Ps 139, 13b) dhe qė na ka dashur “nė shėmbėlltyrėn dhe nė pėrngjasimin e Vet” (krh. Zan 1, 26).

    Maria, udhėheqėsja jonė, nė itinerarin e kohės sė Kreshmeve, i drejtoftė tė gjithė besimtarėt, sidomos tė moshuarit, pėr njė njohje gjithnjė e mė tė thellė tė Krishtit tė vdekur dhe tė ringjallur, qė ėshtė arsyeja e fundit e ekzistencės sonė. Ajo, shėrbėtorja besnike e Birit tė vet hyjnor, sė bashku me Shenjtėrit Ana dhe Joakin, ndėrmjetėsofshin pėr secilin prej nesh “tani e nė fill tė vdekjes sonė”.


    Zoti ju bekoft tė gjithėve!

  4. #4
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164
    Tė shndėrruar shpirtėrisht presim ringjalljen e Krishtit



    Jemi nė kohėn e kreshmėve. Koha liturgjike e kreshmėve mund tė quhet edhe kohė e “fortė”, e privilegjuar pėr njė jetė mė intenzive pėr tė shqyrtuar dhe pėr tė jetėsuar krishtinitetin dhe pėr t`iu ngjasuar Jezu Krishtit. Gjatė kreshmeve, tėrė Kisha orvatet tė futet nė misterin e Krishtit. Besimtarėt e pėrshpirtshėm me shumė vepra tė mira: lutje, pendesė dhe vepra tė dashurisė vėllazėrore, vėrtetė japin shembullin e dėshmitarėve tė denjė pėr ta bėrė Krishtin tė kapshėm pėr tė gjithė njerėzit vullnetmirė.

    Jo rrallė, nė jetėn tonė, kemi patur momente ku kemi qenė kategorik nė mendimet dhe vlersimet tona, pėr vetveten dhe pėr tė tjerėt. Bindjet tona kanė qenė autoritare dhe tė palėkundshme. Kemi krijuar pesonalitete tė forta dhe tė qėndrueshme me bindjen tonė tė sigurtė se, kemi gjetur personalitetin e vėrtetė dhe tė lakmueshėm pėr jetėn e njė tė krishteri. Kemi krijuar konceptin pėr Zotin sipas mendimit tonė dhe kemi menduar se Zoti duhe tė jetė dhe tė veprojė sipas nevojave tona.

    Sa i rėndė dhe i gabueshėm ėshtė ky mendim dhe ky realitet i njeriut tė sotshėm!

    Nė kohėn e Kreshmeve porosia e fjalės biblike na jep shembullin mė tė mirė se ne jemi njerėz qė nuk e kuptojmė vetveten e aq mė pak Zotin nė mėnyrė tė drejtė dhe tė shėndosh. Ne i krijojmė vetes paraqykime dhe pėrfytyrime qė janė shabllon i syve dhe zemrės sonė.

    Krishti pas gjashtė ditėve, pas dėshmisė sė Pjetrit nė Cesaren e Filipit, i mori me vete tre nxėnėxit e vetė, Pjetrin, Jakobin e Gjoni, e i ēoi nė vetmi, nė njė mal dhe u shndėrrua para tyre.

    Pse Jezusi u shndėrrua!?
    Sepse ata nuk e kuptonin, pėrkundėr pranisė sė tij dhe pėkundėr shpjegimeve tė Jazusit. Kur, nė kontekst tė ungjillit, Jezusi e paralajmėron mundimin dhe vdekjen e tij, nxėnėsit ishin ata qė u skandalizuan dhe mbetėn tė shtangur, sepse nuk e kuptonin se Biri i Zotit mund tė jetė i kapur dhe i internuar prej parisė fetare tė asaj kohe. Apostujt mendonin se Jezusi do tė bėhet mbreti i tyre nė mėnyren e mendimit tonė njerėzor.

    Jesusi deshi qė t`iu tregojė nxėnėsve se ai ėshtė Mesia, qė ka ardhur ta shpėtoi popullin e Izraelit dhe gjithė njerėzimin prej robėrisė sė mėkatit. Ai ėshtė shndėrruesi i jetės sė njerėzve dhe mbretėria e tij nuk ėshtė e kėsaj bote. Prandaj edhe kur Pjetri njėherė nuk u pajtua mė pohimet e Jezusit se ai duhet tė vdes pėr mėkatet e njerėzimit, e quajti atė djallė, sepse nuk i kishte mendimet hyjnore por tokėsore, djallėzore. Edhe ne kur mendojmė me shumė mėnyra, qė nuk janė nė pėrputhshmėri mė planet e Atit qiellor, dėshirojmė tė krijojmė njė mbretėri tokėsore, Jezusi na tėrheq vemendjen se, kemi mendime djallėzore dhe se duhet tė largohemi prej tyre. Atheu ynė, mbretėria jonė pėrfundimtare ėshtė nė Zotin nė qiell.

    Jezusi me shndėrrimin e tij e tregojė lavdin e vetė qė e ka. Kėtė deshi t`iu tregojė nxėnėsve tė tij, atyre tė cilėt do tė jenė dėshmitarėt mė tė mdhenjė tė misterit dhe tė porosisė sė tij. Nė shndėrrim u duken edhe dy figura (Elia dhe Moisiu) tė rėndėsishme tė Beslidhjes sė vjetėr, si treguesit dhe dėshmuesit e traditės (ligjit dhe profetėve) sė hershme tė popullit tė zgjedhur, kurse apostujt, Pjetri, Jakobi dhe Gjoni dėsmitarėt e Beslidhjes sė re. Nė kėtė bashkėsi tė personave tė rėndėsishėm tė historisė sė shėlbimit, Krishti e shfaq realitetin mė thelbėsor hyjnor tė vetin.

    Me kėtė na tregon tė gjithė neve se trupi ynė do tė jetė i zbardhuar dhe i ndriēuar si asnjė zbardhues mbi tokė, atėherė kur tė bėhemi antarė tė denjė nė mbretėrin e tij nė eshaton.

    Ia vlenė tė flijohemi pėr ta arritur atė shndėrrim hyjnor. Ia vlenė tė vuajmė pėr tė vėrtetėn dhe tė drejtėn pėr tė qenė pjestarė tė sė Vėrtetės.

    Nė kreshme, siē e pėrmenda nė fillim, ėshtė koha kur nė si nxėnės dhe deshmitarė tė Jezusit sot, tė zhvillojmė njė jetė intenzive tė krishtereė qė jeta jonė tė shndėrrohet nė Krishtin. Tė pastrojmė zemrėn tonė e ta zbardhojmė qė tė ndriēojė te tė gjithė njerėzit nė rrethin tonė, qė ta ndiejnė dhe tė shohin se nė jemi ithtarėt e Birit tė Zotit, qė e dha jetėn pėr mėkatėt e njerėzimit.
    Veprat tona kreshmore qė do tė jenė tė zbatuara, mos tė jenė vetėm pėr vetėn tonė, por tė shpėrndahen edhe nė ata qė ende nuk mbrri te vetėdija e shėnsosh e krishterė – deri te mėkatarėt.

    Por para se gjithash duhet tė pyesim vetveten: Sa jemi munduar qė ne ta shndėrrojmė veten? Unė si pjestarė i Kishės sė Krishtit, a e kam penguar qė ajo Kishė tė pėrjeton shndėrrimin e vetė? A mos ndoshta kam harruar se unė mund tė jemi shkaktar qė Kisha ime ėshtė e pashndėrruar dhe me shabllone tė ngurta?

    Ne jemi Kisha dhe ne jemi dėshmitarėt e kishės sot. Ēfarė jemi ne, e tillė do tė jetė Kisha jonė! Tė mundohemi nė kohėn e kreshmeve tė lirohemi nga tė gjitha shabllonet dhe mjegullimet qė na kanė mjegulluar dhe errėsuar brendėsinė e zemrės, e tė pastrohemi duke u shndėrruar nė fytyrėn e Krishtit tė shndėrruar. Tė lėjojmė qė Krishti me shndėrrim t`na lirojė nga paragjykimet tona tė shtrembėruara, qė t`i presim Pashkėt tė shndėrruar me mėndje e me zemėr.

  5. #5
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Arrow Bekimet

    KRESHMET - Kohe urate, flijimi dhe bamiresie


    Emertimi i Kreshmeve rrjedh nga fjala latine: "quadragesima" - e dyzeta - kreshmet. Prejardhja e Kreshmeve si pervoje fetare, shpirterore, flijuese dhe dhuruese, por edhe si rast falenderimi ndaj Zotit per vepren e shelbimit: mundimin, vdekjen dhe ngjalljen e Jezu Krishtit per ne dhe per shelbimin tone, dhe bamiresie ndaj te afermit, eshte mjaft e lashte, do te thoja qysh nga koha apostolike.

    Qellimet kryesore ishin dy: se pari kujtimi i gjalle dhe veprues ne vepren e shelbimit, si dhe pjesemarrja e besimtareve ne mundimin, vdekjen dhe ngjalljen e Krishtit nepermjet urates, flijimit dhe bamiresise; kujtimi dhe nderimi ndaj martireve dhe martirizimit te krishtereve te pare, te cilet sipas shembullit te Jezusit e flijuan edhe jeten per dashuri ndaj Zotit dhe ndaj te afermit. Kjo ishte njekohesisht edhe pergatitje e afert, teknike per Pashket e krishtera, per kremtimin e ngjalljes se Jezu Krishtit, si ngjarja me e rendesishme dhe vendimtare per cdo njeri, fitore perfundimtare ndaj Djallit, mekatit dhe vdekjes, dhe ne prizmen afatgjate te shelbimit, shtegtimit kah Pashket e amshuara, kalimit ne amshim.



    Dyzet ditet kane tradite dhe mbeshtetje biblike

    Moisiu agjeroi per 40 dite para se ta merrte Ligjin e Zotit per popullin e zjedhur (Dal 24, 12-17); Izraelitet per dyzet vjet udhetuan neper shkretetire dhe ngrenen manen para se te vinin ne token e premtuar, ne Kanaan (Dal 16, 35); edhe Jezusi ka agjeruar per 40 dite para se ta fillonte jeten dhe veprimtarine boterore per shelbimin e mbare njerezimit (Mt 4,2; Mk 1, 12-13; Lk 4, 1-13). Pali apostull e nderlidh vepren e shelbimit edhe me pjesemarrjen dhe vuajtjet tona te tanishme ne perspektiven e shelbimit tone duke shkruar keshtu: Ne te vertete, une mendoj se te gjitha vuajtjet e tanishme nuk jane te denja te krahasohen me lumturine e ardhshme qe do te zbulohet né ne (Rom 8, 18).

    Menyrat me te pershtatshme per kete pjesemarrje jane: urata, pendesa ose flijimi dhe bamiresia. Jezusi vuajtjes, pesimit, mundimit, pendeses, flijimit ia dha nje domethenie teresisht te re, sepse Ai vullnetarisht, me dashuri dhe per dashuri vuajti qysh prej lindjes ne shpellen e Betlehemit, jetoi plotesisht ne varferi, dhe se fundi vdiq ne kryq mes dy hajnave, qe varrosur ne nje varr te huaj. Kryqezimi ishte denimi me i rrepte ne kohen romake, dhe cka eshte edhe me keq, dukej edhe interpretohej si cmenduri per paganet, si shkandull per hebrenjte, ndersa per ne te krishteret eshte i vetmi burim i shelbimit (krh. 1 Kor 1, 25). Vdekja e tij ne kryq eshte burim jete, falje, pajtimi, siguri shelbimi dhe ngjallje per te gjithe (krh. 1 Kor 15, 3), sepse ai vdiq per mekatet tona, sipas paralajmerimit te Shkrimit shenjt. Nga vdekja dhe ngjallja e Jezu Krishtit lindi jeta dhe ringjallja, bota e re dhe njeriu i ri, si teologjia e kryqit, e vetmja pergjigje konkrete dhe kuptimplote ne shume pse-he te mbare njerezimit.



    Kryqi i Krishtit ka dy dimensione: vertikale dhe horizontale

    Vertikale: Ati e ka derguar ne bote per flijim dhe per shelbim te tere njerezimit, dhe Biri i tij, Jezu Krishti, kete e ka zbatuar me perpikeri dh eme dashuri - lidhja e Jezusit me Atin dhe me Shpirtin Shenjt dhe dergimi i tij ne bote.

    Horizontale: Jezu Krishti kete e beri per ne dhe per shelbimin tone, atehere pa ne, por tani se bashku me ne, qe nepermjet kryqeve dhe flijimeve tona te jemi pjesemarres ne vdekjen e tij, si parakusht per pjesemarrje edhe ne ngjallje, ne vepren e shelbimit.

    Keshtu nderlidhet dhe gershetohet ne menyre te mrekullueshme hyjnorja dhe ngjerezorja, dhe duke u flijuar per te tjeret, ne né te tjeret e shohim, njohim, duam dhe sherbejme vete Jezu Krishtin te pranishem ne cdo njeri, ne vecanti ne ata qe vuajne dhe pesojne jeten (Mt 25, 31-46).

    Kete shembull feje dhe dashurie e deshmoi anekend botes e Lumja Nena jone Tereze, e cila thoshte keshtu: Une jam me e lumtura ne bote, sepse 24 ore ne dite jetoj me Jezusin dhe per Jezusin, me Njeriun dhe per Njeriun.

    Flijimi dhe dhurimi me dashuri dhe per dashuri, eshte nje mundesi e madherishme qe ta duam, nderojme dhe dashurojme Zotin nepermjet njeriut, dhe njeriun nepermes Zotit.

    Ja, pra, pendesa apo flijimi yne qe qenesisht na lidh me Zotin dhe me te afermin, na bene te lumtur dhe te hareshem ne kete jete dhe bote, dhe cka eshte edhe me e rendesishme, na siguron pavdeksine - amshimin e lumtur.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga NoName : 15-03-2006 mė 14:01

  6. #6
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164
    Kush na udhėheqė neve nė jetė?




    Njeriu nė jetėn e vetė ėshtė vazhdimisht nė kėrkim tė njė prijėsi apo tė njė udhėtreguesi, qoftė ai person apo ndonjė ligj i shkruar. Ky realitet e pėrcjell atė edhe nė ditėt tona moderne, edhe pse ne shpesh na kaplon njė ngazėllim se koha e jonė moderne qė po e jetojmė e ka tejkaluar kėtė kėrkesė tė njeriut, sepse ka krijuar njė botė aq teknologjike e kompjuteristike sa qė me njė tė shtypur mund tė fitosh atė qė e dėshiron.

    Shekulli XXI, pėrkundėr kėsaj pėrparėsie, kėrkesėn qenėsore tė njeriut pėr udhėheqės, drejtimtregues tė brendshėm shpirtėror, pėrkatėsisht ekzistencialo-jetėsor ende nuk ka mund ta zbatoi apo ta gjejė, madje, mund tė them, sot njė prirje e tillė ėshtė edhe mė e kėrkueshme dhe mė aktuale se kurrė mė parė.

    Edhe pse bota ka arritur njė jetė teknologjike tė lartė, ajo ka mbetur e paaftė pėr ta bėrė njeriun tė lumtur dhe pėr t`ia treguar atij rrugėn e mirėfilltė tė lumturisė pėrfundimtare dhe tė realizueshme, pėrkundrazi e ka larguar edhe mė nga ai qėllim dhe e ka bėrė shterp pėr gjėra shpirtėrore dhe e ka izoluar nė teknikėn e vetė tė akullt dhe tė rėndė pėr jetėn normale njerėzore. Madje, nėse shkojmė dhe e vėrejmė komunikimin mbarėnjerėzor, do tė shohim se nuk ka fare komunikim nė kuptimin e mirėfilltė tė fjalės. Mendoj se kjo ėshtė “dhuratė” e botės sė teknologjikisht tė sofistikuar.

    Gjatė kohės sė krezhmeve meditojme kur Zoti, Jahve, ia jep Moisiut 10 Urdhėrimet apo siē quhet ndryshe Dhjetė Fjalėt (Dekalogun), si udhėteguesin dhe ligjin e njeriut pėr mardhėnie me Zotin dhe me njeriun vėlla-motėr. Ne e dimė se si jetonte populli i Izraelit para se t`i kishte Urdhėrimet e Zotit. Ata e ndjenin vetėn tė lėnė pas dore dhe pa kurrfarė prijėsi dhe ligji tė sjelljes. Urdhėrimet kishin njė rėndėsi tė madhe pėr mbarė jetėn e popullit tė zgjedhur, sepse pėrmes tyre i rregulluan mardhėniet dhe komunikimin e mirėfilltė me Zotin dhe me njeriun. Ende sot, Dhjetė Urdhėrimet janė norma mė e lartė e jetės sė krishterė nė mbarė botėn.

    Pėr atė kėrkesėn e vazhdueshme tė njeriut qė e pėrmenda mė lartė, Zoti u kujdesua qė njeriu ta ketė pėrgjithmonė, dhe qė ta pėrbledh tė gjithė jetėn e njeriut nė tėrėsi. Nga adhurimi i Zotit tė vetėm, nderimit dhe lavdėrimit tė tij, qė janė tre urdhėrat e partė, deri tė nderimi i prindėrve, tė afėrme, respektimin e kurorės shenjte, respektimin e tė drejtės pėr jetė tė ēdo pesoni dhe tė drejtėn e pronėsisė, qė janė 7 tė tjerėt.
    Me fjalė tjera, 10 Urdhėrimet janė udhėtreguesi mė i mirė i yni dhe norma mė e mirė e jetės sonė tė pėrditshme. Prandaj, duke u bazuar nė 10 Urdhėrimet, mund tė them se, ai njeri i cili e ka shtrirė jetėn e vetė tė lundėrojė nė barkėn e 10 Urdhėrimeve, ai do tė mbėrrijė nė qėllimin e dėshiruar, dhe nuk ka valė qė do ta valavitė barkėn (lexo: jetėn) e tij. Sepse barka ėshtė e sigurtė nė themele hyjnore.

    Nė anėn tjetėr, nė njė pjesė tė Ungjillt kemi pastrimin e Tempullit tė Jerusalemit. Jezusi kur i kishte parė se si tregtarėt ishin futur nė Tempull e po tregtonin, protestoi kundėr tyre dhe me forcė i dėboi nga Tempulli. Sepse ata njerėz qė tregtonin nė Tempull nuk e kishin respektuar ligjin e Zotit dhe normat e jetės dhe fjalės sė tij. Kėtu ėshtė thyer ligji i cili ėshtė i shkruar se, nė Tempull duhet tė lutet e tė adhurohet Zoti e jo tė tregtohet. Fjalėt e Krishtit “Hiqeni kėta prej kėndej e mos e bėni shtėpin e Atit tim, shtėpi tregtie!”, na pėrkujtojnė se Tempulli ėshtė shtėpi e Zotit. Hyrja nė tė duhet tė jetė dinjitoze dhe me pėrkushti e jo sikur tė hyhet nė ndonjė shtepi tregtare apo biznesi.
    Tempulli sot ėshtė Kisha. Edhe neve Jezusi na qorton, kur e shndėrrojmė Kishėn nė vend tė bisedave tė tregtisė dhe thashethemeve tona, sepse ajo nuk ėshtė vend bisedash tė kota por vend i shenjtė ku ne takohemi me Zotin dhe jetojmė me tė. Nė Kishė ėshtė i shenjtėrueshmi sakrament, d.m.th. vetė Krishti nė trajten e bukės – Hostia. Ne shkojmė nė Kishė pėr ta adhuruar atė. Mesha shenjte qė ėshtė darka e mbrame dhe kalvari i papėrgjakur i Krishtit, duhet tė na vetėdijėsojė qė, kur ne shkojmė nė meshė, tė jemi tė pėrqėndruar nė atė realitet hyjnor ndėr ne. Krishti hyri nė historinė e njerėzimit dhe mbeti pėrgjithmonė ndėr ne. Ai ėshtė vetė vendi, Tempulli, Kisha ku ne e adhurojmė Zotin.
    Ēka adhurojmė ne? Mund ta pyesim vetveten, duke u mbėshtetur nė kėtė realitet tė pėrmendur. Pasurinė tonė apo Zotin – Jezu Krishtin? Kush ėshtė prijėsi dhe udhėtreguesi im nė jetė? Dhjetė Urdhėrimet e Zotit apo gjėrat tokėsore – teknologjike?

  7. #7
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164
    DASHURIA nuk dashurohet!



    Shpehherė nė pėrdishmėrinė tonė hasim biseda dhe pohime tė solidaritetit, miqėsisė ndaj njėri tjetrit, por edhe tė refuzimit dhe braktisjes tė tė afėrmve.
    P. sh., kur njė njeri qė cilėsohet se ėshtė i mirė, njerėzit thonė se pėr tė, pėr shkak se ėshtė i mirė dhe sjellshėm, i do njerėzit, ju ndihmon njerėve...etj, mund tė japim shumėēka, madje edhe jetėn. Kurse pėr ndonjė njeri qė ėshtė i keq nė sjellje dhe nė vepra, apo e shqetėson vendin dhe mjedisin e vetė, themi se ai njeri nuk e meriton as t`i bėhet njė pėrshėndetje e aq mė pak t`i ndihmohet, bile nė fjalorin tonė pėrdorim edhe fjalėt mė tė vrazhdta pėr tė. Kėshtu ne njerėzit mendojmė dhe mbesim tė bindur se jemi nė qėndrime tė mira.

    Gjatė kohės sė kreshmeve kemi njė porosi `thellėsisht tė krishterė`. Populli i Zotit, i cili ka marrė njė rrugė tė gabueshme, e ka harruar Zotin e vetė. Jeta e tyre ka fituar kahje tė paganizmit dhe tė ērregullimit moral. Nė popullin e Izraelit nuk ka mė jetė qė i pėlqen Zotit. Zoti, i cili etėrve tė tyre u dha vendet mė tė mira dhe pėrherė i ruajti nga armiqėt e tyre, tani ky Zot nuk po nderohet nga i njėjti popull. Por, kur i gjithė populli i zgjedhur prishet e thehet shpirtėrish, Zoti pėr dashurinė e vetė qė ka ndaj kėtij populli, dėrgon lajmėrues dhe njerėz qė t`i zgjoj nga gjumi, qė tė zgjohen dhe tė jetojnė sipas urdhėrimeve tė tija. Nė kėtė rast e kemi Kirin, mbretin e Persisė, njė mbret pagan, qė nėpėrmjet tij tė kthehet vazhda historike e popullit tė izraelit. Zoti mund tė pėrdor edhe njerėz tė pafe qė ne tė vetėdijsohemi dhe jeta jonė tė kthehet nė favor tonin fetar.

    Shėn Pali na pėrkujton cilėsinė e Zotit. Zoti ėshtė i pasur me mėshirė, nė sajė tė dashurisė sė madhe qė ka pėr ne. Pėrkundėr mėkateve tona, paudhėsive tona, ai ėshtė pėrherė afėr nesh dhe na i fal tė gjitha, nėse kthehemi kah Ai.

    Shėn Frani i Asizit (Sh`Franēesku), me lotė pėr faqe kishte thėnė: “Dashuria nuk dashurohet”, duke e pėrkujtuar dashurinė e madhe e tė pakufijshme tė Jezu Krishtit qė e ka treguar pėr njerėzit, po qė njerėzit nuk iu pėrgjegjen plotėsisht (e disa aspak) kėsaj dashurie.

    Pikėrisht nė ungjill i kemi fjalėt e Jezusit, me tė cilat na tregon se si DASHURIA qė erdhi nė botė, nuk qe e pranuar, sepse pėr ata qė erdhi (lexo: ne), ata nuk e pranuan. Dashuria mė e madhe qė ka dhėnė Zoti pėr njerun ėshtė, kryqėzimi i Birit tė Zotit – Kulminimi i dashurisė hynore.

    Ne mund tė flijohemi vetėm pėr njerėzit qė na bėjnė mirė, por jo edhe pėr ata qė na bėjnė kėq, siē u cek mė lart. Jezu Krishti, pėrkundrazi, ata qė e munduan dhe e kryqėzuan i fali dhe lutej pėr ta, ata i pranoj dhe i thirri mė anė tė dashurisė. Ēfarė dashurie duhet tė jetė ajo qė t`i do edhe armiqėt e vetė?! Vetėm dashuri hyjnore.

    Phil Bosmans, nė betsellerat e veta shpirtėrora thotė: tė krishterėt duhet tė jenė njerėzit mė tė dashurit nė botė, sepse ata janė tė pėrshkuar me dashurinė e Zotit, Jezu Krishtit, qė ėshtė DASHURI. I krishteri duhet tė jetė i ndijshėm nė dashurinė e Jezusit. Dashuria e krishterė ėshtė dashuri flijuese, plotė sakrifica. Porse dashuria e krishterė, nėse ėshtė e tillė nė kuptimin e plotė tė fjalės, ėshtė edhe ngadhėnjyese, ajo qė tė jep kėnaqėsi pėr tė jetuar njė jėtė plotė kuptim.

    Ta kujtojmė pėr njė ēast dashurinė e Zotit qė e tregoj pėr ne. Sa e madhe mund tė jetė ajo? Zoti ėshtė mė i madh se ne, dhe dashuria e tij ėshtė mė e madhe se dashuria jonė. Ne kurrė nuk mund t`ia kthejmė dashurinė nė atė masė sa ishte dashuria e Zoti pėr ne. Mirėpo, dashuria nuk matet, ajo thjeshtė dhurohet. Zoti e pranon dashurinė tonė tė sinqertė, tė dėlirė, tė ēiltėr. Ai nuk e shikon sasinė por cilėsinė e dashurisė sonė.

    Sa ka sot njerėz, fatkeqėsisht edhe tė krishterė, qė dashurisė sė Zotit i pėrgjigjen me mohim dhe urrejtje! Edhe mbas 2000 e ca viteve dashuria e Zotit kėrkon vazhdimisht njerėz qė t`iu dhurohet. Krishti ėshtė pėrherė i njėjtė: dje, sot, pėrgjithmonė. Ligji i tij ėshtė dashuria. Ne duhet ta kemi kėtė ligj mbi tė gjithė ligjet tjera.

  8. #8
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,534

    Mendime mbi Kreshmet

    "Mendo o njeri se hi ke qenė dhe se ne hi do tė kthehesh"

    Mag. Don. Kolė Gjergji,
    kapelan nė famullinė Bruck a. d. Mur nė Austri



    "Kreshmet janė kohė posaqėrisht e pėrshtatur, pėr tu hapur ne brendi, qė ėshtė burimi i mėshirės. Ėshtė njė shtegtim nė tė cilin na shoqėron". Me kėto fjalė fillon porosia apo mesazhi i papės Benediktit XVI. Pėr kreshmet e vitit 2006.

    Kjo ditė, e mėrkura e pėrhime ėshtė ditė hyrėse nė kohėn e shenjt liturgjike tė Krezhmeve. Kjo kohė ėshtė njė kohė e pendesės ku jetėn tonė e paraqet si njė detyrė pėr secilin prej nesh, qė ta marrim jeten tonė krishtere ma me seriozitet.

    Ungjilli i kėsaj dite na i paraqiti tri gjėra tė parapara dhe rrolin shumė tė madhe pėr tna mundėsuar qė sa ma mirė kėtė kohė tė shenjt 40-ditėshe ta pėrjetojmė dhe atė ta jetojmė. Nė kėtė kohė janė tri elemente shumė tė rendėsishme, qė na i ndėgjuam nė ungjill, pra rrolin tonė ndaj lėmoshės, lutjes dhe agjerimit, ku kėto nga ana e jashtme na e paraqėsin njė dėvotshmėri.


    Nė agjėrim - pėrvujtėria para Zotit;
    Nė lutje – shpresa;
    Nė lėmoshė – dashuria humane.



    Kėto tė tria nuk janė nė asgjė tė vlevshme, nėse njeriu mė qėllim dhe me zemėr tė pastėr nuk e kėrkon Zotin.

    Nė ditėn e parė tė kreshmeve bėhet edhe pluhuritja me hi, apo kryqi me hi nė ballė tė besimtarit. Kryqi me hi nė bashkėsitė e krishtera simbolizon pendesėn dhe pastrimin. Tė ky gjest meshtari i flete fjalėt ne heshtje: "Mendo o njeri se hi ke qenė dhe se ne hi do tė kthehesh" ose "Kthehuni e besoni Ungjillit".


    Ne i filluam ditėt e pendesės, atėherė ēka janė kto ditė tė nevojshme pėr jetėn tonė krishtere? Krezhmet mund t“i quajmė edhe dyzetditėsh, kohė liturgjike, e cila na mundėson qė ta ringjallemi jetėn, ndėrgjegjėn tonė tė mbrendshme krishtere. Nė kėtė kohė besimtarėt e Krishtit veē, por edhe nė bashkėsinė e Kishės vetėn krejtėsisht ia kushtojnė Krishtit dhe kėshtu mundohen tė janė gjithmonė nė lidhje intime me Krishtin dhe me tė gjithė ata tė cilėt e mbajnė emrin apo me ata tė cilėt janė veshur me petkun e tij.

    Nevojat e veta shpirtėrore i ngrisin dhe mundohen, qė sa mė mirė tė kthehen ka Zoti nė mėnyra t“ndryshme tė sė pėrdit“shmės sonė.


    Megjille dhe njinesė; leximi mė i shumtė i Shkrimit Shenjt - i Fjalės sė Zotit, lutjet dhe pėrkushtitė e pandėrpreshme; zellshėm marrin pjesė nė karitas; jetėn e marrin mė me seriozitet e cila ėshtė e orijentuar ka jeta e pasosur. E tashmja jonė, e sotmja jonė ėshtė e nevojshme pėr ta fituar amshimin tonė.

    Fjalėt e librit tė Urtisė na pėrforcojnė ne fe na zgjojnė ndėrgjegjėn tonė dhe na mundėsojnė tė takohemi me Zotin e gjithėpushtetshėm, e mėshirshėm dhe me atė, tė cilin gjithmonė na falė dhe na thėrret tė marrim rrugėn ka ai, sepse ai ėshtė burimi i jetės sonė, ai ėshtė burrimi i pashterrshėm i hireve dhe i bekimeve.
    Koha e Krezhmeve ėshtė njė kohė rikthimi, po, rikthim ka Zoti, atij duke i“u kushtuar, atij duke i shėrbyer dhe me tė duke jetuar!


    Tė kthehemi prej vdekjes nė jetė, prej madhėshtisė nė pėrvujtėri, prej koprracisė nė dorėdhani, prej flligėshtisė nė pastri, prej idhnimit nė durim, prej gjelozisė nė dashurinė e tė afėrmit, pra nė vepra tė mėshirshme tė shpirtit dhe nė ato tė trupit, prej pritese nė hiti, prej mallkimit nė bekim, prej jetmarrėsve nė jetdhanės, prej kreminelit nė pacifist... Tė kthehemi ka Urdhėrimet e Zotit, kah Sakramentet-kah Burimi dhe shenjtėrimi i jetės sonė.

    Ky 40 ditėsh na e paraqet qėndrimin e Jezusit duke agjėruar dhe ishte i tunduar nė shkreti. Ai qe tunduar prej djallit dhe atje predikonte Ungjillin e Hyut: “Koha u plotėsua e Mbretėria e Hyut ėshtė ngjat! Kthehuni e besoni Ungjillit”! (Mt 4,17; Mk 1,13; Lk 4,17).


    40 ditė pėrēdo vitė ne pėrgatitemi pėr festėn e madhe tė kremtimit tė Misterit tė Pashkėve, pėr ta kremtuar atė sa mė tė denjė vdekjen dhe ringjalljen e Zotit tonė Jezu Krishtit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 28-03-2006 mė 14:18
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  9. #9
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    Ēfarė ėshtė e Mėrkura e Hirit? Sepse tė krishterėt e festojnė atė

    Ēdo vit, E Mėrkura e Hirit shėnon fillimin e Kreshmės dhe ėshtė gjithmonė 40 ditė para tė Dielės sė Pashkėve. Kreshmėt janė njė periudhė 40-ditore (duke pėrjashtuar tė Dielėn) e karakterizuar nga pendimi, agjėrimi, reflektimi dhe mė nė fund kremtimi. Periudha 40 ditore pėrfaqėson kohėn e tundimit tė Krishtit nė shkretėtirė, ku ai agjėroi dhe ku Djalli e tundoi. Kreshmėt u kėrkojnė besimtarėve tė lėnė njė kohė ēdo vit pėr njė agjėrim tė ngjashėm, duke shėnuar njė sezon tė qėllimshėm tė pėrqendrimit nė jetėn, shėrbesėn, sakrificėn dhe ringjalljen e Krishtit.

    Kush feston tė Mėrkurėn e Hirit?

    A keni vėrejtur ndonjėherė se si njė herė nė vit, zakonisht nė shkurt ose mars, ka shumė njerėz qė ecin me njė kryq hiri nė ballė? Ju ndoshta e dinit qė kishte tė bėnte me Kreshmėn, por nuk ishit tė sigurt pse kryqi i hirit ishte kuptimplotė. Ose mbase jeni rritur nė njė kishė katolike qė kremtonte shėrbimet e sė Mėrkurės sė Hirit ēdo vit, kėshtu qė tashmė jeni njohur me shėrbimin, por nuk jeni shumė tė sigurt pėr historinė e tė Mėrkurės sė Hirit dhe Kreshmės dhe ēfarė kanė tė bėjnė me qė kanė tė bėjnė me besimin e krishterė. Nėse doni tė dini mė shumė rreth kėsaj dite tė rėndėsishme nė kalendarin liturgjik dhe pse kaq shumė festojnė tė Mėrkurėn e Hirit dhe Kreshmėn shpesh e quajtur Dita e Hirit, e Mėrkura e Hirit fillon Kreshmėt duke pėrqendruar zemrėn e tė Krishterit nė pendim dhe lutje, zakonisht pėrmes rrėfimit personal dhe tė komunitetit. Kjo ndodh gjatė njė shėrbimi tė veēantė tė Mėrkurėn e Hirit.

    Emri:  Cose-il-mercoledi-delle-ceneri_-Perche-i-cristiani-lo-celebrano-1.jpg

Shikime: 454

Madhėsia:  29.7 KB

    Cili ėshtė kuptimi i sė Mėrkurės sė Hirit dhe ēfarė ndodh?

    Gjatė meshės (pėr katolikėt) prifti zakonisht bėjnė njė predikim tė njė natyre pendese dhe reflektuese. Atmosfera ėshtė solemne: shumė shėrbime do tė kenė periudha tė gjata heshtjeje dhe besimtarėt shpesh do ta lėnė shėrbimin nė heshtje. Zakonisht, ka njė pasazh tė ndjeshėm tė Shkrimit, zakonisht tė pėrqendruar tek rrėfimi, lexuar me zė tė lartė pėr udhėheqėsin dhe komunitetin. Pjesėmarrėsit do tė pėrjetojnė rrėfim tė pėrbashkėt, si dhe momente kur ata nxiten tė rrėfejnė nė heshtje mėkatet dhe tė luten. Pas gjithė kėsaj, komuniteti do tė ftohet tė marrė hirin nė ballė. Prifti do tė zhyjė gishtin nė hi, do t'ia bėj kryqin mbi ballin e tij dhe do tė thotė: "Kthehuni dhe besoni Ungjillit!"

    Nga erdhi hiri dhe ēfarė simbolizon hiri?

    Nė shumė kisha hiri pėrgatitet duke djegur degė palme tė Dielėn e Larit. Tė Dielėn e Larit, kishat bekojnė dhe shpėrndajnė degė larit pėr tė pranishmit, njė referim nė tregimin e Ungjillit pėr hyrjen triumfale tė Jezusit nė Jeruzalem, kur vėzhguesit vendosėn degė palme nė rrugėn e tij. Hiri i kėsaj feste simbolizon dy gjėra kryesore: vdekjen dhe pendimin. "Hiri ėshtė i barabartė me pluhurin dhe mishi i njeriut pėrbėhet nga pluhuri ose balta (Zanafilla 2,7) dhe kur njė kufomė njerėzore prishet, ai kthehet nė pluhur ose hi." "Kur shkojmė pėrpara pėr tė marrė hirin tė Mėrkurėn e Hirit, ne po themi se na vjen keq pėr mėkatet tona dhe se duam tė pėrdorim koheėn e Kreshmėve pėr tė korrigjuar tė metat tona, pėr tė pastruar zemrat tona, pėr tė kontrolluar dėshirat tona dhe pėr t'u rritur nė shenjtėri. Kėshtu ne do tė jemi gati ta festojmė Pashkėn me shumė gėzim”. Me kėtė pėrqendrim nė vdekshmėrinė dhe mėkatshmėrinė tonė, tė krishterėt mund tė hyjnė solemnisht nė kohėn e Kreshmėve, ndėrsa gjithashtu presin me pritje dhe gėzim mė tė madh mesazhin e Pashkėve dhe fitoren pėrfundimtare tė Krishtit mbi mėkatin dhe vdekjen.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga NoName : 24-02-2021 mė 07:10

  10. #10
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    Kėshilla pėr tė jetuar kėto Krezhme si katolikė tė vėrtetė

    Ecje e njė katoliku tė vėrtetė nga e Mėrkura e Pėrhime gjer nė tė Dielen e Pashkėve pėr tė kremtuar Ringjalljėn e Zotėrisė

    Tē Mėrkurėn e Pėrhime fillojnė Krezhmėt, kohė Liturgjike e veēantė nė pėrgaditje pėr Pashkėt e Shenjta. Kam menduar qė t’i pėrmbledhi pėr ju disa nga momentet mė tė nevojshme pėr tė jetuar nė plotėsi kėtė periudhė tė Krezhmeve, qė na kujtojnė katerdhjetė (dyzet) ditė Jezu Krishtit qė i kaloi nė shkretėtirė, ku dhe ishte i tunduar nga djalli, para se tė fillonte jetėn e tij publike.

    E MĖRKURA E PĖRHIME
    E Mėrkura e Pėrhime ėshtė dita e agjėrimit dhe e pėrmbajtjės nga ushqimet, (nga produktet e mishit dhe tė bylmetit), besimtarėt katolikė marrin pjesė nė kremtimin e Meshės nė tė cilėn Meshtari kryen ritin e vendosjės sė hirit, ku nė traditė shpėrndarja e pak hirė nė kokė ose nė ballė, me shenjė tė kryqit, na kujtohet vogėlsia jonė dhe delikatesa e tė krijuarit tonė si njerėz dhe na fton nė konvertim dhe nė pendesė tė pėrditshme.

    Kur ėshtė e Mėrkura e Pėrhime?
    E Mėrkura e Pėrhime, ėshtė pikėrisht dita e pėr e kėsaj kohe tė Krezhmeve tė Kishės Katolike, pra i bjen gjithmonė 46 ditė para sė Dielės sė Pashkėve. Ėshtė njė Festė ‘e lėvizshme’, tė sė cilės i caktohet njė datė nė calendar vetėm pas kalkolimit tė datės tė sė Dielės sė Pashkėve.
    - Si kalkulohet kjo datė?
    - Nė bazė tė normave tė stabilizuara nė Koncilin e Nicesė (nė vitin 325) dhe mė pas tė stabilizuara pėr tė krishterėt e perėndimit nė Sinodin e Ėhitby, e Diela e Pashkėve i bjen ēdo vit e diela e parė e cila e ndjek hėnėn e parė tė plotė pas ekuinoksit tė pranverės.
    Kėtė vit ekuinoksi i pranverės i bjen tė hėnė me 20 mars, dhe hėna e plotė e parė e ardhshme ėshtė tė martėn me 11 prill. E Diela e Pashkėve kremtohet pra, me 16 prill. Dhe kėshtu nė qoftė se keni dėshirė kur i bie e Mėrkura e Pėrhime, vetėm numroni 46 ditė mė parė, dhe i bie me 1 mars.
    - Por, pėrse pikėrisht 46 ditė?
    Edhe pse ne e dimė qė Krezhmet janė 40 ditė tė Krishtit nė shkretėtirė…
    Pra, gjashtė tė diele tė Krezhmeve nuk janė tė kalkoluara si ditė tė ‘agjėrimit krezhmorė’; zyrtarisht (ēdo e diele ėshtė njė kujtim i veqant e Ringjalljės sė Krishtit), pėr kėtė arsye nė qoftė se i zbrisni gjashtė tė diele nga ato katėrdhjet e gjashtė, i bien me qen katėrdhjet ditė tė Krezhmeve.

  11. #11
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    AGJERIM – LĖMOSHĖ - LUTJE

    Nė kohė tė Krezhmėve besimtari katolik ėshtė i thirrur qė tė lutet, qė tė agjėrojė dhe tė jap lėshmoshė, janė kėto tri zakone – ligje qė tė kthehet – tė konvertohet, nė qetėsi tė shpirtit dhe tė bėj pendesė.

    Pra:

    1. Lutja – Kthimi apo konvertim;
    2. Agjėrimi - nė qetėsi tė shpirtit;
    3. Lėmosha - Pendesa personale.

    Secila nga kėto ėshtė e ndėrlidhur me tjetrėn: na ndihmojnė tė jetojmė me pėrgjegjėsi ecjen tonė shpirtėrore.

  12. #12
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    Agjėrimi sipas Shkrimit Shenjtė - Biblės

    Agjėrimi, riforcim i lutjes dhe pėrgaditja e pranimit tė Hireve tė Zotit.

    1. Pėr agjėrim nėnkuptohet nė mėnyrė tė pėrgjithshme tė agjėrojmė nga ushqimet ose nga pijet, por edhe nga knaqėsitė trupore tė cilat ēdo ditė i pėrjetojmė nė jetė. Nga e tėrė kjo, duhet tė ushtrojmė shpirtin tonė tė ndryshon ritmin dhe tė nxjerrė nga kjo praktikė dobi pėr tė afėrmit tanė, qė kan mė shumė nevojė, pėr Lavdi Zotit.
    2. Nė Bibėl, nė Besėlidhjėn e Vjetėr ėshtė e praktikuar nga vet Mojsiu qė tė pėrgaditet trupi dhe shpirti qė tė pranohet Ligji i Zotit nė Urdhėrimet e Tija: “qėndroi me Zotin katėrdhjetė ditė dhe katėrdhjetė netė pa ngrėnė bukė dhe pa pirė ujė” (Libri i Daljės 34,28). Kjo praktikė duhet tė praktikohet nga tė gjithė, qė tė pėrulemi para Zotit, qė tė jemi tė lirė nga dhimbjet dhe nga preokupimet, qė tė largohen ligshtitė, qė tė jemi tė pranuar para Zotit tė fortė ne lutje me njė sakrificė personale.
    3. Pėr hebrenjtė me ligj ishte e paraparė vetėm “agjėrimi i madh”, nė Ditėn e Sakrificės, qė quhej “Iom Kippur” (Levitiku 16,29-31), qė u kremtonte diku ne equinocin e vjeshtės. Kjo praktikė ishte njė kusht i tė bėrit pjesė tė popullit tė Zotit (Levitiku 23,29). Qė zgjaste, dhe si pushim apsolut, tėrė ditėn dhe pėr ata qė nuk e pėrfillnin ishte e paraparė edhe denimi capital.
    4. Nė kohėn e Jezu Krishtit disa nga hebrenjtė agjėronin pėr devotshmėri personale, siq lexohet tek Ana e vjetėr e cila duket nė momentin e prezantimit tė Jezu Krishtit nė Tempull. Kėshtu qė e forconte me agjėrim, lutjėn qė ja drejtonte Zotit qė ta dėrgonte nė tokė njė Mesi (njė tė Dėrguar): “Nuk u largonte kurrė nga Tempulli, duke e shėrbyer Zotin ditė e natė me agjėrime dhe me lutje” (Luka 2,37). Nė kėtė praktikė dhe zakon ishin edhe nxėnėsit e Gjon Pagėzuesit dhe farizenjtė, disa nga ata agjėronin dy herė nė javė (Luka 18,12).
    5. Edhe vet Jezu Krishti agjėronte pėr katerdhjetė ditė dhe katėrdhjetė netė. Por, agjėrimi i tijė ishte me njė kuptim tė ri. Ndėrsa Mojsiu, duke agjeruar, pėrgaditej pėr tė pranuar Ligjin e Zotit, Jezu Krishti i cili ėshtė vet Ai – Rishpallja e Zotit i cili shpallėt nė njė natyrė njreėzore, agjėron pėr tė merituar ata qė do ta dėgjonin Fjalėn e Tijė, tė kenė forcėn ta hapin zemrėn e tyre ndaj kėsaj Dashurie.
    6. Agjėrimi i cili do tė plotėsohej nga tė krishterėt do tė ruan kuptimin e agjėrimit tė Beslidhjės se Vjetėr: sakrifica, fuqizimi i lutjės, pėrgaditja e pranimit tė Hireve. Por, do ta shtojnė edhe kuptimin e agjėrimit tė plotėsuar nga Jezu Krishti: njė formė apo mėnyrė konkrete tė bashkimit me Zotin dhe sakrificėn e Tijė pėr tė kompletuar nė mishin e jetėn tonė atė qė Jezu Krishti ka vuajtur dhe pėsuar pėr secilin nga ne (pjesėmarrja e jonė) pėr tė mirė tė Kishės, pėr kthimin e shumė njerėzve ndaj Fjalės sė Krishtit, pra ndaj Dashurisė.
    7. Kisha Katolike Apostolike e ruan me gjelozi edhe disa tradita hebraike mbi agjerimin, duke e plotėsuar me njė pėrshpirtėri tė fortė tė definuar nga vet Krishti. Apostujt agjėrojnė nė disa raste pėr t’u pėrgaditur pėr vullnetin e Zotit edhe pėr tė komunikuar mė me shumė bindje vullnesės sė Zotit. Mund tė kujtojmė: “Ndėrsa ata ishin duke kremtuar kultin e Zotėrisė dhe duke agjėruar, Shpirti Shenjtė tha: ‘Ruani pėr mua Barnabėn dhe Saulin pėr detyrė qė unė do ti thėrras’. Pra, pasi qė kan agjėruar dhe pasi qė janė lutur, i vuan duart e tyre dhe i pėrcollėn” (Veprat e Apostujve 13,2-3). Dhe kėshtu Paolo dhe Barnaba kur nė Kisha tė ndryshme shuguruan meshtarė: “e caktuan qė nė ēdo Kishė disa nga pleqėt, pasi qė janė lutur dhe pasi qė kan agjėruar, ja paraqitėn Zotit, nė tė cilin kishin besuar” (Veprat e Apostujve, 14,23).
    8. Dhe pėr kėtė qė Kisha sheh nė Krezhme si njė kohė pėrbushjeje shpirtėrore, si njė pranvere e re shpirtėrore. Dhe nga kjo, riforcohet hapja e zemrės dhe kthimi kah Zoti.

  13. #13
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    25 gjėra tė thjeshta qė mund tė ofrohen pėr kėto Krezhme

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 436

Madhėsia:  40.1 KB

    • Nga e Mėrkura Pėrhime pėr gjithė kohėn e Krezhmeve… por edhe pėr gjithė jetėn, pėr njė jetė mė tė lumtur dhe tė hareshme.
    • Pra, kthimi apo konvertimi dėshiron tė thotė tė jesh vetvetja nė Dashuri tė Zotit e tė njerėzve. E gjithė kjo, tė jesh vetvetja nė tėrėsi.
    • Kėtė kthim e pret Zoti nga ne, ta ērrėnjosim tė keqen nga vetja jonė e nga kjo botė!



    Emri:  Untitled.png

Shikime: 426

Madhėsia:  58.5 KB

    1. Ēdo herė qė ndjehesh i nervozuar me dikė, thuaje lujten Ati ynė… per vete e pėr atė njeri!
    Nė qoftė se tė duket lehtė qė bėhesh nervoz, me atė lehtėsi thuaje lutjen e Tė Falemi Mari ose Ati ynė. (pėr ata qė nuk e njohin kėtė lutje… kėrkoje se do ta gjesh), dhe ki me pa, sa shpejt qetėsohesh…


    2. Ēdo herė qė do tė lidhesh nė rrjete sociale, thuaje njė Tė Falemi Mari… dhe kėshtu nė fund tė Krezhmeve i ke thėnė shumė Rruzare… dhe je lut pėr ata qė i ke nė Facebook, Twitter, Instagram, Snapchat…etj.

    3. Mos hyr nė celularė kur je duke ngrėnė, kur flet me tė tjerėt, mos pėrdor rrjete sociale me humb kohė kot… - kujto tė shikosh personat nė fytyrė kur flet me ta apo ata me ty… interesohu pėr jetėn e tyre… kėrko tė njoftosh e tė dish shumė pėr tė tjerėt… je njeri.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 423

Madhėsia:  61.3 KB

    4. Lutu mė shumė… e mė shpesh… lutu pėr prindėrit… pėr vėllezėr e motra… pėr miq e dashamir… lexo gjėra tė kėndshme dhe tė vėrteta… o Zot me ndihmo!

    5. Mos u bėj i padashur… bėhu gjithmonė i dashur… korrekt… mos u vono askund… mėso gjithmonė… trego dėshirė pėr dituri… mos shaj e mos mallko… bėhu i ditur cdo ditė…

    6. Ēdo ditė prano dhe korrigjo defektet tua… dhe falendero Zotin pėr kėtė… do tė arrish tė jesh i pėrsosur… kultivo virtytet e tua… buzėqesh… kėnaqu… le tė kėnaqen tė tjerėt afėr teje… lexo e studioje Biblėn… ėshtė burimi i ēdo dashurie… shko nė Kishė… bėj mirė.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 435

Madhėsia:  60.5 KB

    7. Shko nė Meshė edhe gjatė javės… tė dielave e festave patjetėr… rri me Zotin, se Zoti rrin me ty… edhe kur nuk din si tė lutėsh apo si tė flasėsh… mos u merakos, Zoti flet me ty, e ai i din lutjet e tua…

    8. Fali tė gjithė ata persona qė tė kan lėnduar… mos hezito… lejoje Zotin qė tė hyj nė zemrėn tėnde, sepse Ai tė ka nė zemėr… shėroi plagėt e tua tė sė kaluarės, nė qoftė se dėshiron qė e ardhmja jote tė jetė e mrekullueshme.

    9. Thuaj po, ēdo herė qė tė kėrkojnė ndonjė gjė pėr tė bashkėndarė… fjala ėshtė pėr gjėra qė ti mund tė bashkėndash: miqėsinė, dashamirėsinė, afėrsinė, pasurinė, etj… ji zemėrgjėrė dhe i dashtun…

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 433

Madhėsia:  43.3 KB

    10. Shpreh gjithmonė harmoni dhe lumturi nė punėn tėnde… nė mėsimet e tua… ky ėshtė qėndrimi i Katolikut tė mirė… ji i lidhun ngusht me tė gjithė miqtė e dashmirėt… mos krijo ndasi… mos krijo dallueshmėri… tregoju njeri i VLERAVE MADHORE… GJITHMONĖ.

    11. Blej vetėm atė qė e ke tė domosdoshme… mos lakmo… mos kėrko gjėra tė veēanta, pėrkundrazi krijo gjėra tė veēanta…

    12. Ēdo natė shkruaj njė listė pėr tė cilėn e falėnderon Zotin... para gjumit lutu… thuaj uratė… sepse nesėr zgjohesh edhe mė i gėzuar… sepse ke falenderuar sot e Zoti nuk do tė tė mungojė nė asnjė moment…

    13. Kėrko paqen edhe nė diskutime nė familje… mos u bėj shkak i pėrqamjeve… fol, diskuto me vėmndje e edukatė tė madhe… mos kthe fjalė … por bėhu i ndėrgjegjshėm dhe paqedashės… mos lėndo… mos fyej… mos mendo qė ti je pronar i tė sė VĖRTETĖS… pra, me qetėsi e butėsi… Zoti i don njerėzit e Paqes dhe Dashurisė.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 429

Madhėsia:  44.9 KB

    14. Prano ēdo lloj qortimi apo korigjimi nga tė dashurit e tu… dediko kohė prindėrve, gjyshėve, miqėve tė mirė… mos rri me njerėz vullgar dhe prepotent… pėrqafo.

    15. Vizito familjarėt e tu… posaēėrisht kur ata nuk mund tė bėjnė punė tė shtėpisė… ndihmoju… rri me ta… bėju nder dhe rri me ta… fol me ta… dėgjoji edhe kur janė shumė tė mėrzitshėm… lutu pėr ta… dhuro pėr ta kohė, energji dhe shendet.

    16. Mos u vono… mbrri me kohė nė punė, nė shkollė, nė takime… mbrri me kohė edhe nė njė “RRĖFIM” tė mirė… ėshtė ushqim dhe palestėr e shpirtit… do ta vlerėsosh kėtė Sakrament.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 449

Madhėsia:  32.9 KB

    17. Bėj diēka qė krijon kujtime… mos humb kohė shumė para telefonit, kompjuterit apo tabletit… shkruaj… lexo… bėj sport… shetit… mendo… vizato… kėndo… krijo!

    18. Bėj ushtrime jo vetėm pėr trup por edhe pėr shpirt… buzėqesh… rregulloje trupin… shpirti do tė knaqet… largoi dhimbjet tua… ndihmo tė tjerėt nė punė … mos u kurse… SEPSE, KA MĖ SHUMĖ KĖNAQĖSI KUR JEP SESA KUR MERR!

    19. Mos shpreh asnjė mendim apo koment negativ… askund… as nė rrjete sociale… mbroje tėnden dhe mos e shaj tė huajen… shpreh dashuri dhe mirėsi… Zoti don vetėm Dashuri dhe asgjė tjetėr…

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 425

Madhėsia:  36.8 KB

    20. Mbaj gjithmonė tek vetja ushqim dhe para pėr tė tjerė… pėr tė tjerė nė vėshtirėsi… ndoshta ēanta e rėndė ka lehtėsi nė kėnaqėsi… mendo pėr tė mirėn e tė tjerėve.

    21. Forco dashurinė nė martesė (nė qoftė se je i martuar)… nė qoftė se ke fėmijė… duaji ata… e nė qoftė se jo, Zoti tė don… do t’i dėrgon Zoti ata tė cilėt duhet t’i rritėsh, t’i edukosh e t'i udhėzosh pėr jetė… ji i/e lutmur gjithmonė.

    22. Mjaft me dembeli… mjaft me pėrtaci… ji zemėrgjėrė… dorėlirė… dhuro… ti meriton shumė, si tė tjerėt.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 433

Madhėsia:  27.5 KB

    23. Mos u stolis e mos u vesh me gjėra tė shtrenjta… sepse tė tjerėt nuk kan… kujdes ndaj atyre qė nuk kanė… ji i thjesht por i thellė, ji i menqur dhe i zgjuar… duaje tėndėn e tė huajen mos e lakmo.

    24. Mos ushqe vizione apo shikime pornografike… ėshtė njė varėsi… dobėson personalitetin dhe karakterin… (njėherė nuk e vėren, por mė vonė tė bjen ndėrmend…), hutojnė trurin dhe shpirtin… pėrziejnė ndjenja… tė dėmtojnė me kohė.

    25. Mjaft me religjione false… mjaft me bestytni… mjaft me fe tė ēuditshme… por dije, qė e vėrteta ėshtė Dashuria, pra, Zoti qė ėshtė Dashuri, ai Zoti dhe Kisha e Krishtit.

    Emri:  Untitled.png

Shikime: 430

Madhėsia:  21.5 KB

  14. #14
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    Doblibarė
    Postime
    2,164

    Pėr: Mendime mbi Kreshmet

    Rregullat e Krezhmes shźjte katolike

    Emri:  Untitled.jpg

Shikime: 421

Madhėsia:  39.6 KB

    Simbas ligjeve tė Kishės, gjatė Krezhmes, besimtarėt katolikė duhen me mbajtė njinesėn dhe abstinencen, nėn dėnimin e mkatit tė randė.

    Nė kohen e Krezhmes tāna ditėt, pėrjashtue tė Dielat, janė ditė njineset, kurse e Mėrkurja e Pėrhime, tė Premtet dhe tė Shtundet e Krezhmes janė gjithashtu edhe ditė abstinencet.

    Njinesa āsht ushqimi i nji vakti kryesor t'vetėm n'ditė, pa limit sasijet, por Kisha Katolike tash lejon me marr pak ushqim n'mjes e n'darkė, pėrveē vaktit kryesor. Mes ktyne 3 vakteve nuk lejohet me marrė asnji ushqim por lejohet me pi langje joushqyese, si ujė, kafe, vźnė, birrė por jo supė, tamėl (qumėsht), ēokollatė apo langje tė tjera ushqyese. Sidokjoftė, konsumimi i langjeve tė lejueshme midis vakteve zvoglon ose hjekė krejt meriten e njinesės. Simbas rregullave tė Ligjit Kanonik, tashti nuk ka nji orar tė caktuem me marrė vaktin kryesor, por n’konformitet me ligjin e maparshėm, ky vakt kryesuer mundet me u konsumue nė mesditė (ose nė orėt e para mbas mesditės) ose nė darkė. Gjithashtu, pėr nji motiv tė ligjshėm, lejohet me u bā ndrrimi i vakteve : pėr shembull, me marrė mjesin n'darkė dhe anasjelltas. Pėr mā tepėr, nė ditėt kur mbahet vetėm njinesa, nuk āsht e ndalueme me hangėr nė tė njźjtin vakt mish edhe peshk. (Kanoni 1251 § 2).

    Nė kjoft se dikush ka hangėr dy vakte tė plota nė nji ditė njineset (me dķje ose jo), atherė njinesa āsht prishė pėr at ditė dhe ai mundet me marrė edhe nji vakt tjetėr. Megjithaté, mkati duhet kallxue n'Rrėfim.

    Pra me mbajtė njinesen duhet me hangėr vetėm 1 vakt kryesor n'ditė. Nuk ka limit n'sasķnė apo llojet e ushqimeve qė merren n'kyt vakt kryesuer tė njinesės por ai nuk duhet me u zgjątė mā shumė se 2 orė dhe nuk duhet me u ndėrpré pėr mā shumė se 30 minuta. N'kjóftė se vakti ndėrprehet pėr nji kohė mā t'gjatė se 30 minuta, bāhet mkat veniel (i lehtė); n'kjóftė se ndėrpritet mā shumė se 1 orė, pa arsye shumė serioze (p.sh me ndźjė te kryet e atij qė āsht tuej dekė), bāhet mkat mortar (i rāndė). Ata qė parashikojnė se nuk kanė me mujtė me mbajtė Krezhmen, pėr arsye shndetit, pune t'rāndė, etj., duhen me u kshillue me Rrfysin e tyne apo me nji meshtar t'aprovuem dhe tė konsakruem nė mnyrė tė vlefshme, dhe jo me pseudo-meshtarėt qė shėrbejnė sod gjithkund nė dioqeza.

    N'mjes, sasia e lejueme e ushqimit shkon deri nė 60 gram, kurse n'darkė, rreth 240 gram. Megjithaté, nė varsi tė rezistencės fizike tė sejcillit, tė natyrės sė punės apo tė klimės sė vendit, kto sasi munden me ndryshue. Prandej, nė rastet e veēanta, lypet me u konsultue Rrfyesi. Nė kto dy vakte tė vogla, pėrsa i pėrket cilsisė sė ushqimit, munden me u konsumue buka, frutat, arrat, langjet e frutave, kafja, por nuk lejohen as mishi, as vezėt e as produktet e bylmetit.

    Abstinenca āsht mos-konsumimi i mishit apo i langjeve tė mishit, por lejohen me u pėrdorė vezėt, tąmėli (qumėshti). (Kanoni 1250)

    Nė kjoft se dikush ka hangėr mish nė ditė abstinencet, me dķje ose jo, ai mundet prapė me e mbajtė abstinencen pėr at ditė dhe nuk i lejohet me hangėr mā mish n'at ditė. Megjithaté, mkati i randė duhet kallxue n'Rrėfim.

    Nė ditėt e abstinencės āsht e ndalueme me hangėr mishin e shtazorve, zogjve, pėrfshi ktu dhjamin, gjakun, palcin, trunin, zemren, melqinė e tyne, etj. Nė tė kundėrt, nė ditė abstinencet lejohet me u hangėr peshku.

    Kanonet 1250-1254 urdhnojnė njinesen pėr ēdo t'krishtźnė prej moshes 21 vjeē deri nė moshen 61 vjeē (Kanoni 1254 § 2) dhe abstinencen pėr ēdo besimtar qė ka mbushė 7 vjeē (kanoni 1254 § 1).

    Zyrtarisht Krezhma shejte Katolike, simbas ritit latin, fillon tė Mėrkuren e Pėrhime, prej mesnatės, dhe mbaron tė Shtunden e Madhe, nė mesnatė (Dekreti « Maxima redemptionis nostrae », 16 Nanduer 1955).

    Shėnim:

    * Rregullat e māsipėrme janė pėr Kishen Katolike Universale; vende te ndryshme munden me pasė rregjim tjetėr, prandej lypet me konsultue arshivat e Arqipeshkvisė, me dijtė si janė kźnė rregullat e krezhmės nė Kishat lokale, deri nė kohen e Papes Piu XII.

    * Nė kohen e Mesjetės, Kisha Katolike ka pasė urdhnue me mbajtė edhe Krezhmen e vogėl, Krezhma e Kohės sė Ardhjes, e cilla āsht Krezhma 4 javshe qė paraprin KRISHTLINDJEN. Sod (tuej ndjeke rregullat e Krezhmes si n'kohen e Papes Piu XII), kjo krezhėm e vogel nuk āsht mā e detyrueshme, nėn mkat, por ata qė munden me e mbajtė me ndihmen e Zotit, si devocjon, pėr dashni pėr Hyjin, ta mbajnė dhe Ati qielluer ka me i bekue.

    Bibliografi:

    Rev. P. Héribert Jone O. M. Cap., Précis de théologie morale catholique, 1958.

Tema tė Ngjashme

  1. Mendime Tė Trazuara
    Nga Dr. Leone nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 09-02-2009, 18:50
  2. Mendime rrethrrotulluese nga Tos Lubonja
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 25-12-2005, 06:47
  3. Kam rene ne mendime...
    Nga Shpirta nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 23-07-2005, 15:52
  4. Mendime rreth zgjidhjes se ceshtjes afatgjate te liderave shqiptare!
    Nga saimiri-uk nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 15-11-2004, 04:23

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •