Close
Faqja 3 prej 15 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 296

Tema: Fatmir Limaj

  1. #41
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    RDK organizon mbrėmje rinore nė Mitrovicė, pėr nder tė nėnkryetarit tė PDK-sė z.Fatmir Limaj

    30.11.2006
    Sot njė vjet ish-komandanti emblematik i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, politikani pragmatik i Kosovės, nėnkryetari aktual i Partisė Demokratike tė Kosovės, z.Fatmir Limaj, ka triumfuar edhe nė betejėn e ngadhėnjimit tė drejtėsisė ndėrkombėtare.
    Sot njė vjet mė parė, z.Fatmir Limaj ėshtė shpallur i pafajshėm nga ana e Tribunalit tė Hagės, duke shėnuar kėshtu edhe njė fitore tė vlerave sublime tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe tė pastėrtisė sė luftės ēlirimtare.
    Me kėtė rast, pėr nder tė shėnimit tė pėrvjetorit tė parė tė triumfit tė z.Fatmir Limaj dhe tė luftės sė UĒK-sė edhe nė Tribunalin e Hagės, Rinia Demokratike e Kosovės organizon njė mbrėmje rinore nė Mitrovicė. Mbrėmja mbahet nė lokalin “Lux” dhe fillon nė orėn 20:00.

  2. #42
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Nėnkryetari Limaj: Liria e Kosovės ėshtė fituar me pėrfundimin e luftės ēlirimtare!

    Mitrovicė, 30.11.2006
    Sot nė Mitrovicė, nėn organizmin e Rinisė Demokratike tė Kosovės u kremtua njėvjetori, i fitores sė madhe tė popullit shqiptar, i lirimi nga Gjykata Ndėrkombėtare nė Hagė tė ish-komandantit tė UĒK-sė dhe nėnkryetarit tė PDK-sė, z.Fatmir Limaj.
    Nė kėtė mbrėmje tė organizuar nė mėnyrė madhėshtore nga RDK-ja, ku ishin tė pranishėm njė numėr shumė i madh i tė rinjve dhe qytetarėve mitrovicas, pėrveē komandant Ēelikut, tė pranishėm ishin edhe nėnkryetari tjetėr i PDK-sė, z.Bajram Rexhepi, kryetari i RDK-sė z.Memli Krasniqi si dhe anėtarė tė tjerė tė strukturave udhėheqėse tė PDK-sė.


    Mbrėmjen e shpallėn tė hapur kryetari i RDK nė degėn e Mitrovicės. Pastaj morėn fjalėn nėnkryetari i PDK-sė z.Bajram Rexhepi si dhe kryetari i RDK-sė z.Memli Krasniqi, tė cilėt nė fjalėt e tyre i uruan mirėseardhje z.Limaj nė Mitrovicėn e cila gjithnjė ka mbėshtetur sakrificat dhe punėn e nėnkryetarit tė PDK-sė, z.Fatmir Limaj.

    Pas fjalėve tė tyre u shfaq njė dokumentar televiziv pėr z.Limaj, i cili u prit me shume emocione nga tė pranishmit.

    Mė pas fjalėn e mori nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj i cili sė pari falėnderoj qytetarėt Mitrovicas pėr mbėshtetjen dhe pėrkrahjen qė ja kanė dhėnė atij nė kohėn mė tė vėshtirė.

    Nė fjalėn e tij z.Limaj tha se: Ėshtė vėshtirė tė pėrshkruhet me fjalė ndjenja kur vėren se ke mbėshtetjen e plotė tė popullit tėnd. Sot jam i emocionuar pėr shkak tė kėtij organizimi tė rinisė, kėtu kam rastin tė shoh tė rinj qė janė pėr herė tė parė kėtu, por edhe djem dhe vajza me tė cilėt kemi vėnė themelet e rinisė dhe tė partisė.”

    “Lirinė e kemi fituar vet, kemi derdhur gjak pėr kėtė tokė. Falėnderojmė tė gjithė ata qė na kanė ndihmuar. Por, ne e kemi fituar lirinė dhe gjėrat e falura mund tė merren ndėrsa ato tė fituarat nuk merren kurrė”-tha z.Limaj.

    Duke folur pėr luftėn ēlirimtare tė UĒK-sė, z. Limaj tha: “Sot, kur pashe kėtė dokumentar pashė rreth 50 djem qė kanė bėrė hapėrimin e lirisė sė Kosovės, e tani nuk janė mė nė mesin tonė. Gjaku i tyre i derdhur dhe lufta e tyre dhe bashkėluftėtarėve tė tyrae janė garanca e vetme e shtetėsisė sė Kosovės. Liria e Kosovės ėshtė fituar me pėrfundimin e luftės ēlirimtare, pra nė qershor tė vitit 1999”

    Duke folur pėr procesin negociator nėnkryetari i PDK-sė shprehi besimin e tij nė kėtė proces dhe shprehi bindjen se Kosova do tė fitoj pavarėsinė e saj. Duke folur pėr kėtė ēėshtje z.Limaj theksoi se: Pėr deri sa Hashim Thaēi dhe bashkėluftėtarėt e tij janė nė procesin negociator nuk duhet askush nė Kosovė tė friksohet se negociatat mund tė shkojnė nė drejtimin e gabuar”.

    Nė fund z.Limaj kėrkoj nga tė rinjtė mitrovicas qė tė mobilizohen pėr fitoren e PDK-sė nė mėnyrė qė tė pėrfundoj keqqeverisja e tanishme dhe Kosova ta ketė udhėheqjen qė e meriton, me njerėz tė dėshmuar nė krye.

  3. #43
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Nėnkryetari i PDK-sė Fatmir Limaj: Gjaku i dėshmorėve tė UĒK-sė ėshtė garancė e shtetėsisė sė Kosovės.

  4. #44
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Beteja pėr Kosovėn po zhvillohet nė kancelaritė e fuqive tė mėdha - thotė nėnkryetari LIMAJ

    02.12.2006
    Unė e di se qytetari i Kosovės sot i ka njė milion arsye tė jetė i pakėnaqur, por njėkohėsisht e di se qytetari i Kosovės me miliona herė ka dėshmuar se e do shtetin e vet, e do vendin e tij dhe ėshtė i gatshėm tė japė mė shumė pėr vendin e vet. Dhe nė mesin e pakėnaqėsisė qė i ka njė milion arsye dhe dėshirės pėr tė bėrė shtetin, unė i ftoj qytetarėt e Kosovės qė tė jemi nė tė dytėn.
    - tha mes tjerash nė njė intervistė ekskluzive pėr Agjensinė e Lajmeve “Kosovapress” nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, z.Fatmir Limaj.


    Kosovapress: Si e vlerėsoni vendimin e Gjykatės sė Tribunalit tė Hagės tash njė vit pas lirimit tuaj ?

    Limaj: Nėse kthehemi njė vit mbrapa, normalisht kemi qenė nė njė gjendje krejt tjetėr, nė situatė krejt tjetėr, kemi qenė para njė vendimi qė do tė pėrcaktonte jo tė ardhmen tonė, por tė ardhmen historike tė vendit edhe tė organizimit tė cilit i kemi shėrbyer dhe kemi qenė pjesė e saj, d.m.th. tė ardhmen e vetė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ju e dini vendimin e gjykatės si ka qenė. Fatkeqėsisht ai vendim nuk ka qenė i plotė nė dobi tė tonėn, pėr faktin qė njė nga ish-bashkėluftėtarėt tanė ėshtė dėnuar. Ėshtė fjala pėr Haradin Balajn, mirėpo procedura gjyqėsore e ankesės vazhdon dhe ne kemi shumė shpresė qė nė procesin e ankesės me fakte plotėsuese qė mund tė vijnė nga pala mbrojtėse edhe Haradini do tė kthehet nė shtėpi. Sa ka ndikuar pozitivisht lirimi im, personalisht nuk dua tė lėshohem nė kėtė, por mund tė merret me mend se ēka do tė thotė njė vendim i tillė nė aspektin privat dhe profesional.

    Kosovapress: Ju i keni munguar pėr njė kohė politikės dhe proceseve qė janė zhvilluar nė Kosovė. Ku janė dallimet e proceseve politike kur puna juaj ėshtė ndėrprerė dhunshėm dhe cili ėshtė pėrjetimi i atėhershėm dhe tash ?

    Limaj: Ka qenė njė kohė krejt tjetėr kur ėshtė ngritur aktakuza, sepse ne kemi qenė nė procese krejt tjera politike qė kanė qenė tema kryesore atėherė, ndėrsa sot ose pas lirimit tim merremi me njė temė krejt tjetėr tė rėndėsishme.
    Pra, jemi nė momente krejt tė tjera politike. Atėherė jemi marrė me ndėrtimin e institucioneve nė Kosovė, tash po merremi mė tepėr me pėrmbylljen e shtetėsisė sė Kosovės dhe pėr njė vit kemi arritur qė komunitetit ndėrkombėtar t’ia paraqesim se si do tė duket Kosova e pavarur. Ne para komunitetit ndėrkombėtar me ato bisedime qė kemi pasur dhe me ato dokumente qė kemi paraqitur, konkretisht kemi treguar se cili ėshtė qėllimi i ynė pėr tė ndėrtuar shtetin, se ēfarė shteti ne dėshirojmė. Kemi dhėnė projekte dhe dokumente konkrete se si e shohim ne funksionimin e shtetit tė ardhshėm tė Kosovės. Ne kemi hyre nė njė ēėshtje krejtėsisht konkrete nga ajo qė ka qenė e kaluara dhe mendoj qė pėr kėtė vit ėshtė krejt normale qė mund tė kemi pakėnaqėsi, secili veē e veē dhe tėrėsisht si popull, pėr faktin se tė gjithė kemi pritur qė statusi final i Kosovės do tė pėrfundojė nė vitin 2006. Ky ka qenė njė vendim i vetė Grupit tė Kontaktit, i cili ka paraparė pėrmbylljen e statusit nė 2006, ku pastaj nga vetė elita politike kosovare vazhdimisht ėshtė pėrcjell ky mesazh dhe nė njė mėnyre apo tjetėr ėshtė pėrgatitur populli qė nė vitin 2006 do tė pėrfundojė ēėshtja e statusit tė Kosovės. Zhvillimet e fundit treguan se duhet ende kohė. Ky proces ėshtė pak mė i komplikuar, duhet edhe pak kohė qė tė binden edhe tė tjerėt, tė cilėt ende kanė rezerva nė shtetin e ri tė Kosovės, nė statusin final tė Kosovės. Kėtė fakt, unė tė paktėn kėshtu e shoh. Ne kemi njė vazhdim ose shtyrje tė procesit edhe pėr njė kohė. Shpresoj qė mos tė jetė shumė e gjatė, shpresoj qė shumė shpejt ata qė kanė pasur nevojė nė argumente shtesė tė binden pėr njė gjė tė tillė dhe ta bėjmė pėrmbylljen e shtetit tė Kosovės.

    Kosovapress: Cili ėshtė kontribut i juaj nė proceset qė po zhvillohen tash?

    Limaj: Kontributi im brenda krejt kėsaj ka pasur njė qėllim. Ne duhet tė jemi nė proces bashkė me faktorin ndėrkombėtar. Ne duhet t’i shėrbejmė procesit dhe ta pėrmbyllim atė. Gjithashtu, qėllimi im ėshtė identifikuar, ėshtė interes historik, kombėtar, njerėzor, individual i secilit nga ne qė ta pėrmbyllim kėtė fazė tė rėndėsishme tė Kosovės nė pėrputhshmėri tė plotė me vullnetin e popullit tė Kosovės. Shteti i ardhshėm i Kosovės duhet t’i ruajė nė ecjen e tij drejt ndėrtimit tė shtetit dhe funksionalizimit tė shtetit partnerėt e vet qė i ka fituar nė rrethana krejtėsisht tjera, shumė tė vėshtira, nė rrethana qė atėherė u rrezikonim si popull. Atėherė i kemi ndėrtuar disa aleanca dhe mendoj se kėta aleatė populli i Kosovės duhet t’i ruajė dhe se bashku mė ta tė udhėtojė nė kėtė proces qė jemi sot, dhe pėr mua ėshtė shumė i rėndėsishėm procesi i pas definimit tė statusit tė Kosovės, pra ndėrtimi i shtetit. Kosova nė familjen e madhe botėrore tė shteteve nuk do tė mund tė funksionojė si duhet nėse nuk do tė ketė mbėshtetje tė vazhdueshme tė aleatėve qė janė pjesė ose pėrbėrėse e lojės dhe skenės politike ndėrkombėtare. Kosovės, jo vetėm sot, por pėrjetėsisht, i duhet tė ketė partneritet dhe ta fillojė partneritetin me ata, tė cilėt e kanė ndihmuar qė tė ēlirohet. Qėllimi tjetėr imi ka qenė, nė tė gjitha kėto bisedime, qė pala kosovare njė gjė duhet ta ketė parasysh, tė jetė shumė e hapur dhe transparent me kėta miq dhe tė jetė nė pėrputhshmėri me linjat e tyre, po njėkohėsisht tė bėjė tė qartė, zėshėm dhe tė argumentojė se nuk ėshtė nė interesin as tė Kosovės dhe as tė partnerėve tanė ndėrkombėtarė tė nxjerrim krijesa artificiale dhe tė bėjmė eksperimente,tė cilat qysh nė fillim janė tė dėshtuara dhe nuk funksionojnė. D.m.th. ne mund tė shkojmė tė bisedojmė dhe tė ofrojmė, dhe nga ajo qė ne ofrojmė ndonjėherė mund tė duket jashtė asaj qė ėshtė standarde, por deri aty ku nuk dėmtohet funksionalizimi i shtetit tė Kosovės, deri aty ku nuk dėmtohet substanca e shtetit tė Kosovės. Kjo ka qenė edhe qėllimi qė nė komunikim me ndėrkombėtarėt kėtė gjė ta themi qartazi, sepse interes i Kosovės ėshtė qė me miqtė e vet tė jetė e hapur dhe jo tė driblojė. Ne marrim obligime pėr ato qė mundemi t’i pėrmbushim, ne nuk duhet tė themi po pėr ato gjėrat qė nuk mund t’i pėrmbushim, pėr ato gjėra qė dėshtojnė, por duhet tė marrim obligim pėr tė gjitha ato qė ne mund t’i pėrmbushim.

    Mendoj se dokumentet qė kemi bėrė janė nė drejtim tė asaj qė marrim obligime, tė cilat do tė mund t’i pėrmbushim. Mendoj se rikyēja ime nė politike e ka pasur qėllim qė edhe unė tė jap kontributin tim pėr tė ruajtur partneritetin me ndėrkombėtarėt dhe njėkohėsisht pėr tė nxjerrė Kosovėn me njė pėrmbajte ose me njė substancė tė njė shteti tė pavarur dhe njė shteti funksional. Sa ka qenė i madh apo i vogėl kontributi im, mbetet qė tė vlerėsohet, por unė i besoj kėtij procesi dhe besoj qė deri tani kėshtu ėshtė puna dhe tė shikoj se si do tė shkojė nė tė ardhmen. Mirėpo kėto gjera nuk varen nga njerėzit, por varen nga njė proces qė ne tė gjithė sė bashku duhet tė punojmė.

    Kosovapress: Kėto ditė ėshtė temė trajtimi mundėsia e krijimit tė njė qeverie gjithėpėrfshirėse. A i nevojitet Kosovės njė qeveri e tillė?

    Limaj: PDK-ja ka dalė me njė ofertė shumė herėt pėr Qeveri tė Unitetit dhe kjo gjė ka qenė shumė mė herėt, e sidomos nė 5-6 muaj e fundit, dhe kjo ka qenė nė tavolinėn e tė gjithė tė interesuarve, e tė gjithė atyre qė duhet t’i ofrohet njė ofertė e tillė. Mirėpo ēdo ditė e mė shumė po zbehet njė ofertė e tillė, sepse edhe PDK ka disa momente tė caktuara tė brendshme tė zhvillimit qė jemi sot. Kjo ka qenė para 6 muajve pėr dy arsye, e para se nėse e shikojmė historinė e ndėrtimit tė shteteve, secili popull ėshtė mobilizuar nė momentet historike pėr tė qenė unik, pėr tė arritur qėllimin historik, qėllimin pėr tė bėrė shtetin. Ne kemi menduar se nė kohėn nė tė cilėn ėshtė duke kaluar Kosova, nė momentet tash kur kanė filluar bisedimet pėr statusin, Kosovės i duhet njė unitet, jo njė unitet formal, por njė unitet praktik, ekzekutiv, veprues dhe i fuqishėm, njė qeveri e fuqishme dhe njė elitė politike e fuqishme, e cila di tė marrė pėrgjegjėsi dhe bart peshėn e pėrgjegjėsisė edhe para qytetarėve tė Kosovės, edhe para komunitetit ndėrkombėtar. Kjo elitė politike do tė jetė e gatshme dhe e ka kredibilitetin, e ka mbėshtetjen e masės pėr ta ēuar Kosovėn nė pėrmbyllje tė statusit dhe pėr ta ēuar nė fazėn e transicionit, apo nė fazėn e implementimit tė marrėveshjes sė statusit deri nė zgjedhje. Pėr kėtė fazė, 6 muaj, njė vit, apo sado qė tė zgjatė, kemi menduar se ėshtė nė interesin e vendit qė tė ndėrtojmė njė qeveri tė unitetit pėr tė kaluar kėtė fazė tepėr tė rėndėsishme pėr vendin tonė. Demokracia, ne e kuptojmė relacionin pozitė dhe opozitė dhe kjo ka pasur kuptimin kur ėshtė krijuar kjo pozitė dhe opozitė, sepse bisedimet pėr statusin nuk janė dukur nė atė kohė kur ėshtė bėrė ndėrtimi i koalicioneve pozitė-opozitė, mirėpo nuk ėshtė tash gjendja nė Kosovė siē ka qenė nė vitin 2004, sot jemi para zhvillimeve krejt tė reja. Pra, ne duhet tė kemi njė unitet veprues tė qytetarit dhe tė jemi afėr tij, t’i shpjegojmė, tė marrim pėrgjegjėsisė para qytetarit. Praktikisht sot kemi njė qeveri e cila shantazhohet nga ministrat e saj dhe mjafton qė njė ministėr mos tė votojė dhe bie qeveria. Ai ministėr mund tė jetė shkelėsi mė i madh i ligjit, por kryeministri nuk mund ta largojė pėr faktin se krejt qeveria varet nga ai. Ne kemi kėrkuar qė nė kėtė kohė tepėr tė rėndėsishme, qeveria duhet t’i ketė sė paku 90 vota nė parlament pėr ta ēuar Kosovėn drejt pėrmbylljes sė statusit.

    Kosovapress: A mendoni se kjo ėshtė e domosdoshme si proces politik apo pėr shkak se qeveria nuk ėshtė treguar efikase pėr t’i realizuar qėllimet e saja?

    Limaj: Janė shumė faktorė, ėshtė edhe ideja se ėshtė e rėndėsishme pėr procesin e vendit, por edhe padyshim se kjo qeveri ka dėshmua se ėshtė jashtėzakonisht e papėrgatitur profesionalisht, ėshtė e komprometuar, nuk e ka autoritetin nė masė dhe mbi tė gjitha nuk e ka mbėshtetjen te strukturat e veta politike. Duke i pasur parasysh kėto rrethana pason ajo qė e deklarova me herėt. Neve na duhet njė lidership i fuqishėm, i cili merr pėrgjegjėsi dhe i cili ka mbėshtetje, dhe njė elitė politike, e cila e ka besimin te populli, sepse do tė ndihet mė lehtė nė kėto proces qė po hyjmė.

    Kosovapress: Nga shumė analistė dhe subjekte tė ndryshme ėshtė theksuar se opozita ka vepruar sikur tė ishte pjesė e qeverisjes dhe se deri mė tani nuk ka zhvilluar proces opozitar. A ėshtė bėrė kjo pėr hir tė statusit apo i ka munguar njė njohje e veprimeve opozitare?

    Limaj: Pėr tė folur pėr zhvillimet e brendshme nė Kosovė ne duhet kemi parasysh tė gjitha specifikat me tė cilat ballafaqohet ky vend. Kosova ėshtė nė momentin e pėrcaktimit tė fatit tė saj. Ky ėshtė rast specifik dhe kjo ėshtė ajo qė e tregon krejt specifikėn e pozicionit politik qė ka Kosova. Pra, pėrderisa ne e kemi njė vend ende tė padefinuar me status, atėherė si mund tė jenė tė definuara marrėdhėniet politike brenda kėtij vendi, si mund tė jenė tė definuara pozita dhe opozita, sa mund ato tė luajnė njė rol normal tė zhvillimeve demokratike ashtu siē bėhet nėpėr vendet normale? Tėrė ky vit na ka shkuar nė bisedime, nė atmosferėn e bisedimeve dhe si mund qė njė parti opozitare tė ndėrtojė marrėdhėnie opozitare kur pėr partinė nė opozitė dhe pėr partinė nė pozitė dhe pėr qytetarėt e Kosovės imperativi njė dhe i vetėm ėshtė Kosova shtet, tė punojmė pėr shtetin e Kosovės. Dhe tė gjitha kėto forca politike janė tė involvuara nė atė proces negociator, praktikisht ne nuk mund tė bėhemi opozitė e shtetit tė Kosovės. PDK nė kėtė rast i ka luajtur dy role, shpesh paradite ėshtė kritikuar qeveria dhe pasdite kanė shkuar sė bashku nė Vjenė. Normalisht, kjo para qytetarit mbjell dyshime, ēka ėshtė duke ndodhur kėtu, para dite e kritikon dhe pasdite shkon bashkė me tė. Dhe krejt kjo ka ndodhur pėr shkak se paralelisht nė Kosovė po zhvillohen dy procese. Rasti ėshtė krejt specifik. Ne nuk mund t’i japim vetės aq komoditet sa pėr tė prishur proceset dhe vėshtirė ėshtė tash qė tė bėhet vija e ndarjes. Kur ėshtė pėr statusin jemi tė gjithė sė bashku, ndėrsa pėr keqqeverisjen ne luajmė rolin tonė opozitar. Ne jemi munduar ta pėrcjellim keqqeverisjen vazhdimisht dhe tė shpalosim pakėnaqėsitė tona edhe nė grupin parlamentar dhe nė aktivitete tjera politike.

    Kosovapress: Por, pse nuk ka qenė e zėshme sa duhet me ato veprime qė nuk e dėmtojnė statusin?

    Limaj: Edhe kjo ēėshtje ėshtė e ndėrlidhur drejtpėrdrejt mė statusin final tė Kosovės, sepse qetėsia dhe stabiliteti politik ėshtė njė argument qė duhet pala kosovare ta afirmojė para komunitetit ndėrkombėtar, e sidomos para atyre tė cilėt ende kanė dyshime pėr shtetin e Kosovės, pėr tė thėnė kėtė njerėz dinė tė ndėrtojnė stabilitet politik. Ne mund tė flasim pėr marrėdhėnie tona tė brendshme, por ata tė tjerėt jashtė nesh edhe nė qoftė se na shikojnė, ky vend i cili mė ngulm po kėrkon krijimin e shtetit dhe nė anėn tjetėr kėta grinden mes vete ende pa e bėrė shtetin dhe nuk fokusohen nė ēėshtjen kryesore, atėherė shtrohet pyetja se a e meritojnė kėta qė tė kenė shtetin.
    Prandaj krejt kėto zhvillime qeveria i ka shfrytėzuar maksimalisht nė mėnyrėn mė tė keqe tė mundshme. Kėtė pozicion ajo e ka keqpėrdorur, kėtė pjekuri politike tė opozitės, kėtė gatishmėri tė opozitės pėr tė punuar sa mė shumė nė ndėrtimin dhe definimin sa mė tė shpejtė tė statusit. Ka raste kur disa nga ministrat shpeshherė e kanė keqpėrdorur, duke shfrytėzuar kėtė moment tė rėndėsishėm historik tė Kosovės. Ata e kanė shfrytėzuar edhe pėr keqmenaxhim, edhe pėr gjėra tė tjera. Prandaj ju keni tė drejtė tė thoni nga njė anė se opozita nuk ka qenė e zėshme, por nė anėn tjetėr opozita e ka obligim qė para qytetarėve tė Kosovės, para votuesve tė vet qė ta pėrmbyllė statusin final tė Kosovės bashkė me partitė tjera, dhe ne nuk mund tė jemi aq komod qė tė dėmtojmė proceset historike nė shėrbim tė proceseve ditore.

    Kosovapress: T’i kthehemi lirimit tuaj tė bėrė para njė viti nga Gjykata e Hagės. Pritja dhe vizitat qė Juve ju janė bėrė nga qytetarėt ka dėshmuar se populli ynė e do njeriun e vet, e do Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės dhe shtetin. Ēka ju thoni qytetarėve?

    Limaj: Unė e di se qytetari i Kosovės i ka sot njė milion arsye tė jetė i pakėnaqur, por njėkohėsisht e di se qytetari i Kosovės me miliona herė ka dėshmuar se e do shtetin e vet, e do vendin e tij dhe ėshtė i gatshėm tė japė shumė pėr vendin e vet, dhe nė mesin e pakėnaqėsisė qė i ka njė milion arsye dhe dėshirės pėr tė bėrė shtetin, unė i ftoj qytetaret e Kosovės qė tė jemi nė tė dytėn, ta bėjmė shtetin, tė vazhdojmė tė qėndrojmė tė palėkundur, me besim tė plotė brenda kėtij procesi pėr tė bėrė shtetin e Kosovės. Kėtu nuk ka parti politike. Kur t’i drejtohesh qytetarit tė Kosovės me njė apel tė tillė, i drejtohesh ēdo qytetari pa dallime politike. Zhvillimet e fundit, por edhe ato qė mund tė na vijnė, nuk guxojnė nė asnjė mėnyrė qė tė na bėjnė nervoz dhe tė na frustrojnė pėr tė dėmtuar proceset politike. Ju e dini ēka kemi kaluar. Unė ju ftoj tė imagjinoni 96-tėn, dhjetė vjet pėrpara. Tani po futemi nė 2007, mendojeni `97-tėn si ka qenė. Miqtė tanė po kėrkojnė edhe pak kohė, dhe ne duhet tė pajtohemi, nuk kemi alternativė tjetėr. Miqtė tanė kėrkojnė kohė qė statusi i ardhshėm i Kosovės, shteti i Kosovės, tė jetė i pranueshėm edhe pėr disa vende tė cilat kanė hezitime dhe ne nuk bėjmė asgjė mė tepėr, sepse nuk ka rrugė tjetėr. I ftoj qytetarėt e Kosovės qė tė qėndrojnė bashkė me aleatėt, tė cilėt na kanė ndihmuar pėr t’u ēliruar, kuptohet me luftėn tonė ēlirimtare, por pa ndihmėn e tyre nuk do tė ishim ku jemi sot.

    A ka alternativė tjetėr Kosova? Nuk ka alternativė tjetėr, pėrveē qė tė ecim krah pėr krah me aleatėt e saj. Por, a mund tė na tradhtojnė, apo mund tė ketė diēka mė pak se pavarėsia? Nuk mund tė ketė. Ky vend ka dėshmuar se sa herė kėtu ėshtė vendosur politikisht nė kundėrshtim me vullnetin e shumicės, asnjėherė nuk ka pasur sukses zgjidhja dhe pėr kėtė besoj se janė tė vetėdijshėm edhe aleatėt tanė dhe tė gjithė se ēfarėdo zgjidhje qė nuk respekton vullnetin e shumicės nuk ėshtė zgjidhje, kjo hap kriza, hap Kutinė e Pandorės dhe hap dilema tė tjera. Ne jemi kėtu pėr ta thėnė njė gjė tė tillė, se ēdo gjė qė ėshtė nėn vullnetin e popullit nuk ka asnjė forcė qė mund tė na shtinė tė pranojmė dhe pėr kėtė mund t’i siguroj qytetarėt e Kosovės. Ne nuk mund t’i ndalim ndoshta proceset, por ne mund t’iu themi qytetarėve tė Kosovės se ne deri kėtu ishim dhe tash e tutje ne nuk mund tė jemi. Nė Kosovė mė nuk bėhen zhvillime jotransparente, nuk lejojmė mė pėr Kosovėn tė vendoset nėpėr zyre pa e ditur populli. Kėtė duhet tė kemi qartė, ne jemi kėtu pėr mos tė lejojmė njė gjė tė tillė dhe pėr Kosovėn dhe qytetarėt e Kosovės nuk mund tė vendoset prapa skenave. Jam i bindur se Kosova nė kėtė proces do tė dalė njė shtet i suksesshėm, njė shtet qė mund ta mbajė veten dhe njė shtet funksional. Unė e kam kėtė bindje, dėshiroj qė kėtė bindje time t’ia shpreh qytetarit tim, sepse unė besoj nė kėtė proces, besoj nė angazhimin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe aleatėve tė saj, ata tė cilėt na kanė ndihmuar nė kohėn mė tė vėshtire dhe besoj qė sė bashku me ta do tė pėrmbyllim procesin e statusit tė Kosovės, por edhe do tė fillojmė ndėrtimin e shtetit tė ri tė Kosovės. Dhe kėto zhagitje, qė unė po i quaj zhagitje nuk janė nė realitet zhagitje, sepse beteja pėr Kosovėn po zhvillohet nė kancelaritė e fuqive tė mėdha. Miqtė tanė po punojnė pa ndėrprerė nė bindjen e atyre tė cilėt kanė dilema nė shtetin e Kosovės. Shpresoj se nuk do tė stėrgjatėt procesi i statusit dhe definitivisht viti i ardhshme tė jetė vit i shtetit tė ri tė Kosovės, i shtetit funksional tė Kosovės, shtetit i cili ka shumė punė, detyre e telashe qė pastaj fillon t’i zgjidhė ato njė milion pakėnaqėsi qė i kanė qytetarėt e Kosovės.

    Unė e vazhdoj tė shpreh mendimet e mia perfekte pėr atė qė ka bėrė populli i Kosovės pėr mua personalisht, besoj se deri mė tani, pas njė vit tė lirimit, nuk i kam zhgėnjyer. Unė i siguroj qė do tė vazhdoj tė punoj, t’i jap tėrė energjitė e mia nė pėrputhshmėri tė plotė me interesat e tyre, me interesat e qytetarėve tė Kosovės. Me aq sa di dhe aq sa mundem, do tė jem komplet i angazhuar qė interesi i qytetarėve tė Kosovės, pavarėsisht se cilės parti politike i takojnė, ai do tė jetė numėr njė dhe ėshtė numėr njė nė agjendėn time dhe unė funksionoj nga ky parim. Respekt dhe falėnderime pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės tė cilėt kanė qenė nė ditėt mė tė vėshtira afėr meje.

    Intervistoi: Kimete Krasniqi

  5. #45
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Limaj ; Bisedimet nuk janė duke u bėrė pėr tė drejtat e shqiptarėve por pėr shtetin e Kosovės

    fatmir_limaj Fatmir Limaj dhe Jakup Krasniqi nė njė debat me qytetar nė Gjilan, i cili u mbajt gjatė fundjavės, thanė se Kosova tashmė ėshtė njė shtet i vonuar nga viti 1999, dhe se bisedimet nuk janė duke u bėrė pėr tė drejtat e shqiptarėve por pėr shtetin e Kosovės. Limaj, tha se pėr herė tė parė nė histori, shqiptarėt e Kosovės nga njerėzit qė deri dje kėrkonin tė plotėsoheshin kėrkesat, tashmė janė faktor qė negociohet me ta pėr plotėsuar kėrkesat tė tjerėve.

    Argumenti i luftės sė UĒK-sė, ėshtė argumenti fundamental, dhe bashkė me argumentet e tjera tė dala nga lufta e 1999, janė argumente fundamentale pėr shtetin e Kosovės, tha Fatmir Limaj, nėnkryetar i parė i PDK-sė, i cili u cilėsua nė tubim si gjenerali i zemrave. Limaj, tha se pėr herė tė parė nė histori, shqiptarėt e Kosovės nga njerėzit qė deri dje kėrkonin tė plotėsoheshin kėrkesat, tashmė janė faktor qė negociohet me ta pėr plotėsuar kėrkesat tė tjerėve.
    “Asgjė nė Ballkan nuk mund tė vendoset pa pėlqimin e kombit shqiptar, shumė ēka varet nga ne”, ka porositu Limaj. Edhe Jakup Krasniqi ne fjalėn e tij ka provuar tė heq dilemat dhe shqetėsimet e qytetarėve tė tubuar rreth decentralizimit.

    “Kosova do tė bėhet shtet dhe brenda saj nuk do tė ketė shtete por do tė ketė komuna”, tha Krasniqi, ndėrkaq lidhur me vonesat pėr statusin, Krasniqi tha se “me rendėsi ėshtė substanca e jo koha e pavarėsisė”.

    /Xhevat Latifi/

    Postuar mė: sb blue sky & radio kosova staff me Dec 04, 06 | 12:01 pm

  6. #46
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj shpreh besimin se procesi politik po shkon nė drejtimin e duhur

    07.12.2006
    Nėnkryetari pėr ēėshtje politike o Partisė Demokratike tė Kosovės z. Fatmir Limaj priti sot njė delegacion tė lartė tė Ministrise sė Punėve tė Jashtme tė Austrisė, tė kryesuar nga drejtori i Departamerntit pėr Evropėn Juglindore, z.Hannes Porias, i cili shoqėrohej edhe nga z.Aleksander Bell, shef i Misionit tė Austrisė nė Kosovė.
    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj theksoi rėndėsinė e thellimit tė partneritetit me komunitetin ndėrkombėtar, gjithnjė nė funksion tė ndėrtimit tė shtetit stabil dhe demokratik tė Kosovės, tė integruar nė strukturat euroatlantike.

    Nė kėtė takim u diskutua pėr ēėshtjet aktuale politike, nėpėr tė cilat po kalon Kosova, procesin negociator, si dhe mbi zhvillimet politike ne rajon. Me kėtė rast, z.Limaj shprehi besimin se rrjedhat politike dhe procesi drejtė pavarėsisė sė Kosovės do tė shkojnė nė drejtim tė duhur, nė pėrputhje me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės.

    Nė takim u bisedua edhe pėr zhvillimin ekonomik tė vendit, pėr problemet e pėrditshme sociale tė cilat kėrkojnė zgjidhje tė pėrhershme dhe pėr sfidat e Kosovės sė pas statusit.
    Ishte konstatim i pėrbashkėt qė se edhe nė tė ardhmen pas zgjidhjes sė statusit tė Kosovės nevojitet njė pėrkushtim edhe mė i madh nė drejtim tė njė krijimit tė rrethanave pėr njė jetė mė tė mirė pėr qytetarėt e Kosovės, nė njė vend tė zhvilluar me njė ekonomi prosperuese.

    Po ashtu nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj theksoi edhe kėsaj radhe rėndėsinė e thellimit tė partneritetit me komunitetin ndėrkombėtar, gjithnjė nė funksion tė ndėrtimit tė shtetit stabil dhe demokratik tė Kosovės, tė integruar nė strukturat euroatlantike.

  7. #47
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Fatmir Limaj

    Nėnkryetari Fatmir Limaj fton anėtarėt dhe simpatizantė e PDK-sė pėr pjekuri politike dhe kulturė integruese

    16.12.2006
    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, anėtari i Kryesisė z.Basri Musmurati dhe kryetari i Degės sė PDK-sė nė Gjilan z.Qemail Mustafa, u takuan sot me qytetarė tė fshatrave Malishevė, Uglarė dhe Pograxhė tė komunės sė Gjilanit.
    Duke folur nė debatin me qytetarė tė kėtij regjioni, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka ftuar qytetarėt, anėtarėt dhe simpatizantėt e PDK-sė pėr pjekuri politike dhe kulturė integruese, nė kėto momente vendimtare kur ėshtė i domosdoshėm bashkimi kundėr tė keqes, qė e ka kapluar qeverisjen e vendit.



    Nė fillim tė takimit fjalėn e mori kryetari i Degės sė PDK-sė nė Gjilan z.Qemajl Mustafa, i cili fillimisht i pėrshėndeti tė pranishmit e shumtė qė ishin bashkuar kėtij tubimi qytetar, organizuar nga Dega e PDK-sė n Gjilan.

    “Kosova nuk ėshtė mė sikur ishte para vitit 1999. Si rezultat i luftės dhe sakrificės sė UĒK-sė, Kosova tashmė i ka tė gjitha institucionet e veta, pėrkundėr asaj kėto institucione janė tė brishta dhe pėrkundėr asaj qė kėto dy parti nė pushtet i kanė kthyer nė institucione jofunksionale” tha mes tjerash kryetari i demokratėve gjilanas z.Qemajl Mustafa.

    Fjala e nėnkryetarit tė PDK-sė z.Fatmir Limaj ėshtė pritur me ovacione tė shumta tė pranishmėve nė kėtė tubim qytetar.
    “Jemi nė njė proces shumė tė rėndėsishėm, proces ky qė ėshtė i vendimtar pėr vendin, proces i cili po e ēon Kosovėn drejt zyrtarizimit tė pavarėsisė sė saj. Kosova ėshtė e pavarur qė nga viti 1999, sepse argumentet pėr shtetin i kemi ndėrtuar me luftėn e lavdishme tė UĒK-sė” - tha z.Limaj.

    “Vota e qytetarit tė Kosovės ėshtė dhunuar. Zhvillimet e fundit politike nė Kosovė dhe qeverisja e keqe, e kanė dėmtuar shumė rėndė procesin nėpėr tė cilin po kalon Kosova. Tė gjitha kėto zhvillime tė kėqija qė po ndodhin nė Kosovė duhet tė mėnjanohen, e pėr kėtė ka vetėm njė rrugė, e ajo rrugė ėshtė vota e qytetarit tė Kosovės” – theksoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    “PDK ju fton juve si qytetarė, si anėtarė dhe simpatizantė tė PDK-sė pėr pjekuri politike dhe kulturė integruese. Ne i fitojmė tė gjithė qytetarėt qė tė na bashkohen kundėr sė keqes, qė e ka kapluar vendin” – u shpreh nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

  8. #48
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime


    Nėnkryetari Fatmir Limaj: Nuk mund tė jemi pjesė e frymės qė mbulon dėshtimet, qė legjitimon keqmenaxhimin dhe keqpėrdorimet

    21.12.2006
    Ndihma pėr vendin bėhet nė mėnyra tė ndryshme, punohet pėr vendin pėr aq sa mund tė punohet, por nganjėherė kur punėt nuk shkojnė mirė, shėrbim i bėhet vendit edhe duke u larguar, duke thėnė qė nuk po mundem mėtutje, nuk kam kushte dhe mundėsi, nuk ka atmosferė. Mendoj se kryeministrit Ēeku i ka ardhur pikėrisht kjo gjendje. Unė z.Ēeku kėtė ia them si mik i tij dhe si opozitė. Ndihmėn mė tė madhe ai mund t’ia japė Kosovės duke hapur rrugė, duke thėnė qė kėshtu i minuar nga tė gjitha anėt nuk mund ta drejtojė qeverinė, nuk mund ta drejtojė qeverinė nė tė cilėn ministrat e tij janė tė korruptuar dhe tė komprometuar nė sytė e gjithė opinionit kosovar. Ėshtė parė qe 6 muaj rresht se nuk qeveriset nga dita nė ditė, nuk jetohet nga ditė nė ditė, pa pasur objektiva tė qarta.
    - ėshtė shprehur nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj nė konferencėn e sotme me gazetarė.



    Fillimisht nėnkryetari i PDK-sė pėr ēėshtje politike theksoi se “zhvillimet aktuale politike nė tėrėsi nė Kosovė, me cilat ne sot po ballafaqohemi nuk janė njėditėshe, nuk kanė rrjedhur nga dje apo nga sot, janė zhvillime tė cilat janė paraprirė dhe janė ushqyer njė kohė tė gjatė”.

    “Partia Demokratike e Kosovės vazhdimisht ka potencuar dhe ka tėrhequr vėmendjen se nė qoftė se vazhdohet ashtu siē ka shkuar deri mė tani, ne do tė ballafaqohemi me situata tė cilat do tė jenė jo tė mirėseardhura, jo tė lakmueshme pėr vendin” tha z.Limaj

    “Nė momentet aktuale nė tė cilat gjendet vendi ynė, nė kohėn kur elita politike e Kosovės duhet tė fokusohet nė drejtim tė menaxhimit tė situatave parapėrgatitore pėr statusin final, nė kohėn kur institucionet e vendit duhet tė angazhohen nė tėrėsi pėr tė treguar para komunitetit ndėrkombėtar se elita politike kosovare dhe institucionet e saj janė tė pėrgatitura pėr tė marrė kompetencat pėr tė qeverisur shtetin e pavarur tė Kosovės, nė kohėn kur ne tė gjithė ka qenė dashtė tė fokusohemi nė fazėn e transicionit tė bartjes sė kompetencave dhe tė involvohemi nė tėrėsi e gjithė elita kosovare, me qėllim qė Kosova e passtatusit tė jetė njė Kosovė shtet i pavarur, me njė mbikėqyrje tė lehtė ndėrkombėtare, ashtu siē po theksohet nga ne nė opinion, fatkeqėsisht zhvillimet politike po shkojnė nė drejtime jo tė mira dhe shqetėsuese” – u shpreh nėnkryetari i PDK-sė.

    “Nė mungesė tė njė pjekurie politike, nė mungesė tė tė kuptuarit tė rrethanave nė tė cilat gjendet vendi, mungesa e pėrgjegjėsisė dhe ndjenjės pėr qenė tė pėrgjegjshėm para qytetarėve, pėr tė qenė tė pėrgjegjshėm para vendit, pėr tė qenė tė pėrgjegjshėm para proceseve, para se tė jenė tė dhėnė para interesave individuale, nė vend qė tė shpallet fituese Kosova pėrballė proceseve qė po vijnė, tendenca pėr tė shpallur fitues mes nesh ėshtė shumė e rrezikshme, sepse humbim tė gjithė. Kosova dhe udhėheqja e saj politike sot kėtė duhet ta ketė primare dhe betejė kryesore. Pėr ta ruajtur stabilitetin politik, qėndrueshmėrinė politike, seriozitetin e ndėrtimit tė kapaciteteve shtetėrore pėr t’u ballafaquar me tė gjitha sfidat qė sot dhe nė tė ardhmen na presin” – potencoi z.Fatmir Limaj.

    “Tre muajt e ardhshėm do tė jenė pėrcaktues pėr tė ardhmen e vendit tonė. Tre muajt e ardhshėm do tė pėrcaktojnė se si do tė jetojnė qytetarėt e Kosovės, se si do tė jetojnė fėmijėt tanė, nė ēfarė vendi dhe si do tė ndėrtohet ai vend. Tre muajt e ardhshėm do tė jenė bazat kryesore tė ndėrtimit tė krijesės sė re tė quajtur Kosovė e pavarur” tha nėnkryetari demokrat dhe shtroi dilemėn se “a jemi nė ballė tė kėsaj pėrgjegjėsie, a jemi tė vetėdijshėm se ēfarė pėrgjegjėsi na presin?”.

    “Angazhimet dhe zhvillimet e fundit politike tė njė pjese tė elitės politike fatkeqėsisht absolutisht nuk janė tė fokusuara nė kėtė drejtim. Ata nė agjendėn e vet ditore dhe pėrkushtim tė vetin kanė paraqitur interesat e tyre individuale, pozicionimet politike, duke shkuar nganjėherė edhe jashtė ēdo norme morale, duke rrezikuar edhe stabilitetin politik tė vendit” – rikujtoi z.Limaj.

    Duke folur pėr komunikimin e qeverisė me qytetarėt nė kėto momente vendimtare pėr vendi, nėnkryetari i PDK-sė theksoi:
    “Nė vend qė ky koalicion qeverisės tė dalė tė flasė me qytetarin, t’i shpreh shqetėsimet, t’i qartėsojė dilemat e ngritura kohėve tė fundit rreth tė ardhmes sė vendit tonė, tė bashkėbisedojė me qytetarin, t’i marrė shqetėsimet e qytetarit dhe t’i ofrojė alternativa qytetarit, t’i tregojė qytetarit se nuk mund tė bėjė mė tepėr, pse jemi kėtu ku jemi, cilat janė angazhimet tona. Tek ne nė Kosovė ndodh e kundėrta, koalicioni qeverisės mbetet i mbyllur nė kancelaritė e tyre, bėjnė projekte dhe plane se si ta shtyjnė qeverisjen edhe mė tutje dhe nė anėn tjetėr opozita del e merr pėrgjegjėsinė e pozitės pėr tė komunikuar me qytetarėt. Ne anė e kėnd Kosovės jemi pothuajse ēdo ditė nė komunikim me qytetarėt tanė, duke bashkėbiseduar me ta nė tribuna tė hapura, ku shprehim opinionin tonė, madje duke marrė edhe pėrgjegjėsinė qė realisht nuk na takon nė nivelin qė ne e marrim”.

    Nėnkryetari Fatmir Limaj ka folur edhe pėr zhvillimet e fundit politike nė vend.
    “Gjendja qė ėshtė krijuar kohėve tė fundit ėshtė si pasojė e zgjidhjeve jo tė natyrshme, jo tė logjikshme, qė kanė ndodhur nė tė kaluarėn. Edhe te ndėrtimi i qeverisė, edhe te puna e qeverisė, edhe te ndryshimet qeveritare, gjithė ajo qė ka ndodh nė kėtė proces kanė qenė procese tė njohura pėr herė tė parė nė shkencėn politike nė vendin tonė. Madje, njė nga kėto ka qenė edhe zhvillimi i fundit nė Kuvendin e Kosovės, ku koalicioni qeverisės nuk e bėn asnjė pėrpjekje mė tė vogėl pėr tė ruajtur shumicėn e saj qė i duhet domosdoshmėrisht pėr tė miratuar projektbuxhetin dhe nė anėn tjetėr fajėson opozitėn pse nuk e jep shumicėn pėr tė miratuar kėtė projektbuxhet. Ata bėjnė ēdo gjė natė e ditė pėr tė prishur kėtė shumicė, pėr ta destabilizuar vendin dhe nė anėn tjetėr kėrkojnė nga opozita qė ne t’ia japim kėtė shumicė pėr tė qeverisur rehatshėm dhe mirė”.

    “Megjithė vėrejtjet tona, megjithė angazhimet dhe pėrpjekjet tona pėr ta ruajtur kėtė unitet, kam pėrshtypjen se dikush e ka keqkuptuar rolin dhe gatishmėrinė tonė pėr ta ruajtur unitetin. Ne jemi tė gatshėm ta ruajmė unitetin, ne do tė vazhdojmė ta ruajmė unitetin, ne do ta mbėshtesim ēdo iniciativė qė ėshtė nė shėrbim tė qytetarėve, qoftė edhe nga koalicioni qeveritar, qoftė nga ministrat veē e veē. Por, ne nuk mund tė heshtim dhe nuk mund tė mbėshtesim njerėz tė papėrgjegjshėm, tė cilėt e dinė mirė se ēka janė duke bėrė me vendin, por kėrkojnė tė vazhdojnė kėtė gjendje, qė mbretėron sot nė Kosovė, duke e legjitimuar kėtė nė parlamentin e Kosovės” ėshtė shprehur z.Limaj.

    Duke vazhduar fjalėn e tij para gazetarėve nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare ka thėnė se “nė kohėn kur ne flasim pėr projektbuxhetin e Kosovės, qė ėshtė njė nga ligjet fundamentale tė funksionimit tė institucioneve tė vendit, koalicioni qeverisės nuk ka bėrė asnjė pėrpjekje pėr tė siguruar shumicėn e saj. Pėrkundėr kėsaj njė pjesė e madhe e qeveritarėve tė involvuar nė keqmenaxhim, keqpėrdorim dhe korruptim, me gjithė faktin se tė gjitha mediat janė tė mbushura me kėto skandale qė po ndodhin nė vend, ata vazhdojnė pa asnjė hezitim tė lavdėrojnė projektbuxhetin e tyre, por edhe punėn veē e veē tė ministrive pėrkatėse”.

    “Opozita kosovare, Partia Demokratike e Kosovės e ka misionin e saj pėr tė bėrė shtetin e Kosovės dhe nė kėtė drejtim ka dhėnė dhe do tė vazhdojė tė japė kontributin e saj tė pandėrprerė, mė gjitha kapacitetin qė ka. Mirėpo, kushdo qė ka keqkuptuar se mund ta pėrdorė opozitėn, nė kėtė rast PDK-nė pėr t’i zgjatur jetėn dikujt tjetėr, pėr tė mbuluar dėshtimet, pėr tė legjitimuar keqmenaxhimin dhe keqpėrdorimin qė bėhet nė vendin tonė ka gabuar, sepse ne nuk mund tė jemi nuk mund tė jemi pjesė e kėsaj elite politike, e kėsaj fryme, qė po mbretėron nė vendin tonė” ėshtė shprehur i prerė z.Fatmir Limaj.

    Duke folur rreth deklaratės sė fundit tė kryeministrit Ēeku rreth projektbuxhetit 2007, ku mes tjerash thotė se qė nėse nuk shkohet sipas procedurave parlamentare, do tė ruajmė funksionalitetin e institucioneve, sepse kryeadministratori Ryker do ta shfrytėzojė tė drejtėn e tij, nėnkryetari Limaj, ėshtė deklaruar me sa vijon:
    “Qeveria e Kosovės tashmė ėshtė komprometuar dhe komprometimin e saj ajo e ka marrė dy ditėt e fundit, sidomos ditėn e djeshme. Aq mė tepėr ne jemi jashtėzakonisht tė shqetėsuar se me sa aq lehtėsi njerėzit udhėheqės tė vendit i tejkalojnė institucionet e tyre, me sa lehtėsi janė tė gatshėm tė shkelin mbi institucionet e tyre vetėm e vetėm pėr t’ia zgjatur jetėn qeverisjes sė vet. Kur nga kryeministri me aq lehtėsi thuhet qė nėse nuk shkohet sipas procedurave parlamentare, do tė ruajmė funksionalitetin e institucioneve, sepse kryeadministratori Ryker do ta shfrytėzojė tė drejtėn e tij. Unė i bėj njė pyetje kryeministrit, nė qoftė se nesėr nė statusin e Kosovės do tė na ofrohet diēka qė nuk iu konvenon qytetarėve tė Kosovės, do t’ia japim z.Ryker tė na nėnshkruajė, ta pranojmė ne ēdo gjė qė do tė vijė”.

    “Nė ēdo vend normal, qeveria dje do tė duhet tė jepte dorėheqje pėr tė hapur rrugė. Ndihma pėr vendin bėhet nė mėnyra tė ndryshme, punohet pėr vendin pėr aq sa mund tė punohet, por nganjėherė kur punėt nuk shkojnė mirė, shėrbim i bėhet vendit edhe duke u larguar, duke thėnė qė nuk po mundem mėtutje, nuk kam kushte dhe mundėsi, nuk ka atmosferė. Mendoj se z.Ēeku i ka ardhur pikėrisht kjo gjendje. Unė z.Ēeku kėtė ia them si mik i tij dhe si opozitė. Ndihmėn mė tė madh z.Ēeku mund t’ia japė Kosovės duke hapur rrugė, duke thėnė qė kėshtu i minuar nga tė gjitha anėt nuk mund ta drejtojė qeverinė, nuk mund ta drejtojė qeverinė nė tė cilėn ministrat e tij janė tė korruptuar dhe tė komprometuar nė sytė e gjithė opinionit kosovar. Ėshtė mirė qė z.Ēeku tė hapė rrugė, tė ftojė njerėz, tė diskutojė dhe t’i thotė koalicionit qeverisės se kėshtu mė nuk shkohet, nuk shkohet mėtutje kur ēdo ditė ka minime nė aktivitetet qeveritare, kur ēdo ditė ka skandale dhe mbi tė gjitha nuk shkohet kėshtu sepse kjo qeveri mė nuk mund tė funksionojė pa program. Ne kemi tėrhequr vėmendjen edhe mė herėt qė qeveria e Kosovės udhėhiqet pa asnjė program politik. Kjo po shihet edhe sot, ėshtė parė qe 6 muaj rresht qė nuk qeveriset vendi nga dita nė ditė, nuk jetohet nga dita nė ditė, pa pasur objektiva tė qarta” - tha nė vazhdim nėnkryetari i PDK-sė.

    “Nė momentet nė tė cilat jemi, duhet tė tregojmė pjekuri politike, kulturė integruese, qė nėnkupton gjetjen e solucionit pėr t’i tejkaluar kėto zhvillime qė janė jashtėzakonisht tė vėshtira, zhvillime qė jo tani, por unė dyshoj qė mund tė na dalin mė tė vėshtira nė tė ardhmen, nė kėta 3-4 muajt e ardhshėm qė do tė vijė dhe qė do tė mund tė krijojnė pasoja tė rėnda pėr vendin. Prandaj, ėshtė pėrgjegjėsi e atyre qė mund tė ofrojnė zgjidhje, ėshtė pėrgjegjėsi e atyre qė mund tė ofrojnė alternativa, me qėllim tė stabilizimit, me qėllim tė ruajtjes sė stabilitetit politik dhe me qėllim tė fokusimit nė ēėshtjen qė ėshtė parėsore pėr vendin, nė zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės” – theksoi nėnkryetari demokrat.

    “Me deklaratėn e fundit kryeministri i Kosovės, me gjithė dėshirėn dhe vullnetin, ka treguar qė nuk ėshtė i aftė ta drejtojė qeverinė, nuk ėshtė i aftė ta drejtojė vendin, sepse zgjedhja ka qene jo e logjikshme. Nė Kosovė jo gjithkush mund ta udhėheq vendin, nė Kosovė jo gjithkush qė ėshtė nė parti politike mund tė jetė deputet dhe ministėr. Njė parti qė i ka 200 mijė votues, qė arrin qė t’i ketė 2-3 kandidatė pėr kryeministėr, ajo ėshtė sukses pėr atė parti, por jo secili tė bėhet kryeministėr apo ministėr, dhe aq mė tepėr nuk rrezikohet vendi pėr teket, inatet apo dėshirat e njė ministri, nė asnjė mėnyrė. Nėse ne bėhemi peng i ambicieve personale tė individėve tė caktuar nė qeveri, atėherė dėshmohet se ky vend nuk qeveriset nė mėnyrė institucionale, ashtu siē qeverisen shtetet” – tha nėnkryetari i PDK-sė.

    “Partia Demokratike e Kosovės nuk ėshtė e obliguar me asnjė rregull qė t’ia sigurojė shumicėn qeverisė pėr tė qeverisur. PDK-ja e ka vetėm njė obligim para qytetarėve tė Kosovės: tė punojė nė statusin final dhe njėkohėsisht tė korrigjojė gabimet qė i bėn pozita dhe tė ftojė pozitėn pėr tė ndryshuar qasjen e qeverisjes, tė ftojė pozitėn qė tė mos jetė inatēore, kryeneēe, por tė pranojė faktet, pėr tė cilat sot tė gjithė jemi tė vetėdijshėm. Pranimi i gabimeve, pranimi i dėshtimeve nuk ėshtė ligėshti, ajo ėshtė njė pjesė e vlerės njerėzore, ngase hapė rrugė. Kam pėrshtypjen qė qeveria e Kosovės nėse ēdo gjė ndodh nė kėtė vend, ata nuk e kanė ndėrmend t’i pranojnė gabimet dhe dėshtimet e tyre. Kjo e ēon vendin drejt njė kaosi politik dhe qeverisės, sepse ajo ka treguar se kapacitetet qeverisėse tė kėsaj qeverie janė shterrur qysh moti dhe ajo mė nuk ka as kapacitet qeverisės, por fatkeqėsisht qė dje e ka humbur edhe legjitimitetin, edhe legalitetin pėr tė drejtuar vendin. Ēdo vazhdim i qėndrim mė tepėr tė kėtij koalicioni ėshtė njė degjenerim i brendshėm, qė do t’i kushtojė vendit dhe proceseve politike” – tha z.Fatmir Limaj.

    “Orientimet e PDK-sė janė integruese dhe nė kėtė kuadėr, Presidenti i vendit duhet ta kuptojė situatėn nė tė cilėn gjendet vendi. Presidenti i vendit nuk duhet t’i injorojė zhvillimet aktuale politike, nuk duhet tė bėhet sikur nuk po ndodh asgjė nė vend. Ai duhet tė ftojė elitėn politike kosovare, kėndo qė ai mendon, njerėz me tė cilėt mund tė krijojė dhe tė ndėrtojė stabilitet politik pėr tė kaluar situata tė tilla” – u shpreh z.Limaj.

    “A do t’i pėrdorim ne mekanizmat tonė demokratikė ėshtė njė akt i fund qė ndoshta mund ta bėjmė. Momenti aktual kėrkon ndėrgjegjėsimin politik tė forcave politike tė cilat po e drejtojnė vendin, qė tė shohin se nė ēfarė situate gjendet vendi dhe si dilet nga situata. Nė qoftė se ata vazhdojnė tė injorojnė, ne iu kemi treguar qartė dje qė nė cilėn gjendje gjendet vendit dhe koalicioni qeverisės. Nė qoftė se ata vazhdojnė tė injorojnė dhe dikush me ēdo kusht dėshiron ta mbajė kėtė koalicion qeverisės, atėherė pėrgjegjėsinė e kanė ata vetė. Ne do t’i shfrytėzojmė mekanizmat tonė legjitimė pėr tė ruajtur stabilitetin politik, pėr tė mos lejuar degjenerimin politik tė vendit tonė” – tha nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    “Nė kėtė vend duhet tė fillojė qė secili ta luajė rolin e vet. Presidenti i Kosovės e ka rolin e vet nė kėtė situatė, pėr tė hapur rrugė. Ne kėrkojmė qė presidenti i vendit tė reflektojė dhe tė ruajė stabilitetin politik tė vendit dhe nėse presidenti ka oferta tė ndryshme, atėherė ai mund t’i diskutojė me tė gjitha grupacionet politike. Edhe PDK ėshtė e gatshme pėr tė diskutuar ofertat qė mund tė vijnė nga presidenti” pėrfundoi z.Limaj.

  9. #49
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj i pėrgjigjet kryeministrit serb: Nė ēdo milimetėr tė saj, Kosova do tė jetė shtet i pavarur nė vitin 2007

    04.01.2007
    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka deklaruar sot se pasi nuk ka reagime as nga kryetari, as nga kryeministri i Kosovės, i cili ėshtė mė i gatshėm tė reagojė kur flet opozita, sesa kur udhėheqėsit serb vizitojnė Kosovėn, atėherė unė nė emėr tė PDK-sė ia pėrcjelli njė pėrgjigje kryeministrit serb se nė ēdo milimetėr tė Kosovės, pikėrisht nė ēdo milimetėr tė Kosovės, Kosova do tė jetė shtet i pavarur nė vitin 2007.
    “Njėkohėsisht, ftojmė institucionet tona tė jenė mė aktive dhe tė mos bėjnė qė s’po ndodh asgjė nė vendin tonė, tė reagojnė nė kohėn e duhur pėr zhvillimet politike tė cilat nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ndikojnė nė proceset dhe nė zhvillimet politike nė vendin tonė” – ka thėnė nėnkryetari Limaj.


    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj

    “Kemi pritur pėr 4 ditė institucionet qendrore tė Kosovės, nga presidenti, nga kryeministri i vendit tė deklarohen, tė reagojnė dhe tė informojnė opinionin rreth vizitės sė kryeministrit serb Koshtunica nė Kosovė. Ka qenė detyrė e institucioneve tė Kosovės pėr tė informuar opinionin pėr vizitėn e kryeministrit serb pikėrisht mė 31 dhjetor dhe pėr tė reaguar pėr vizitėn e tij. Por, fatkeqėsisht deri mė sot nuk kemi pasur as reagimin, dhe nė tė njėjtėn kohė nuk kemi pasur nė kohėn e duhur, as informacionin e duhur se kryeministri i Serbisė do tė ketė vizitė nė pjesėn veriore tė Kosovės” – ka thėnė nėnkryetari i PDK-sė.

    Mė tej z.Limaj ka shtuar se as Ekipi i Unitetit nuk ėshtė informuar rreth vizitės sė kryeministrit tė Serbisė nė Kosovė, as anėtari ynė nė Ekipin e Unitetit, kryetari i partisė sonė, nuk ka qenė i informuar rreth kėsaj vizite.

    Duke thėnė se e kemi ftuar kėtė konferencė pėr media pėr t’i bėrė pyetje kryetarit dhe kryeministrit tė Kosovės se a kanė ditur ata pėr vizitėn e kryeministrit serb mė 31 dhjetor, nė natėn e Vitit tė Ri nė Kosovė, nėnkryetari Limaj ka thėnė se “nga ajo qė kemi marrė informacione nga shtypi, zėdhėnėsi i UNMIK-ut ka thėnė se kryeministri i Kosovės ka ditur pėr vizitėn e Koshtunicės dhe ai nuk e ka informuar as opinionin dhe nuk ka pasur asnjė reagim nga zyra e tij”.

    “Nė tė njėjtėn kohė shtrohet pyetja se a e ka ditur kėtė gjė edhe kryetari i Kosovės, nėse nuk e ka ditur, pse nuk e ka ditur, dhe nėse e ka ditur pse kryetari i vendit nuk e ka informuar opinionin dhe nuk ka reaguar ndaj vizitės sė kryeministrit serb pikėrisht me 31 dhjetor” – ka pyetur z.Limaj.

    Duke folur rreth kėsaj vizite tė kryeministrit serb nė veriun e Kosovės, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka thėns se “mesazhet e kryeministrit serb janė mesazhe qė destabilizojnė dhe ndikojnė nė sigurinė e vendit, si dhe nė procesin politik. Nė kėtė kuadėr, ka njė reagim tė natyrshėm tė qytetarėve tė vendit pėr mesazhet e kryeministrit serb qė ka drejtuar nga veriu i Kosovės”.

    “Anakronia mė e madhe pėr ne ėshtė se nė kohėn kur kryeministri i vendit ka ditur pėr njė vizitė tė kryeministrit serb nė natėn e Vitit tė Ri nė pjesėn veriore tė Kosovės, nė pjesėn mė tė ndjeshme dhe mė problematike tė vendit, kryeministri ynė para Teatrit tė Kosovės kėngėn e Destan Begut. Thuajse asgjė nuk ka ndodhur nė Kosovė, duke u bėrė sikur qė nuk ka ditur se ēka po ndodh rreth tij. Ka kaluar koha kur zhvillimet e caktuara, tė cilat ndodhin nė vend dhe pėrreth vendit duhet tė heshten” – theksoi nėnkryetari demokrat.

    “Qytetarėt e Kosovės e kanė parė kur para Teatrit tė Kosovės kėndohet kėnga e Destan Begut, ndėrsa Koshtunica nė pjesėn veriore tė Kosovės ēon mesazhe pėr pėrpjekjet e tij, pėr angazhimet e tij dhe pėr vendosmėrinė e tij pėr ta mbajtur Kosovėn pjesė tė pandashme tė Serbisė. Ku ėshtė serioziteti i institucioneve tona?” – tha z.Limaj
    “Kryeministrit Ēeku iu ka ndalur sahati” – tha z.Limaj

    Duke thėnė se sipas informacioneve qė posedon PDK-ja, kryeministri serb ėshtė pėrcjellė edhe nga Shėrbimi Policor i Kosovės, qė nėnkupton qė ministri i rendit ka qenė i informuar pėr vizitėn e kryeministrit serb nė Kosovė, nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare nė vend ėshtė shprehur se “gjithė kėtė, si duket institucionet e vendit kanė dashur ta kalojnė nė heshtje, gjoja nė emėr tė sigurisė”.
    “Nuk ruhet siguria duke heshtur, nuk ruhet siguria duke u bėrė sikur nuk po ndodh asgjė. Siguria ruhet dhe menaxhohet vetėm nė qoftė se merren masa preventive dhe paralajmėrohet se veprimet dhe aktet e tilla mund tė ndikojnė drejtpėrdrejtė nė ēėshtjet e sigurisė” ka potencuar z.Limaj.

    “Vizita e kryeministrit serb nė Kosovė ka qenė vizitė provokative, e cila dėmton angazhimet tona, dėmton sigurinė e vendit, dhe njėkohėsisht dėmton pėrpjekjet e institucioneve vendore dhe qytetarėve tė Kosovės, tė cilėt po bėjnė pėrpjekje pėr integrimin e gjithė shoqėrisė kosovare pėr tė jetuar nė njė shoqėri demokratike. Kjo dėmton edhe vetė pėrpjekjet e serbėve lokalė, tė cilėt po bėjnė pėrpjekje tė inkorporohen nė kuadėr tė institucioneve tė vendit. Kjo vėshtirėson angazhimet qė kanė shumė liderė serb kėtu, qė kanė shprehur vullnetin qė tė punojnė sė bashku me shumicėn shqiptare pėr ta ndėrtuar shoqėrinė demokratike nė Kosovė” – ėshtė shprehur nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    Nė fund, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka deklaruar se pasi nuk kemi reagime as nga kryetari, as nga kryeministri i Kosovės, i cili ėshtė mė i gatshėm tė reagojė kur flet opozita, sesa kur udhėheqėsit serb vizitojnė Kosovėn, atėherė “unė nė emėr tė Partisė Demokratike tė Kosovės ia pėrcjelli njė pėrgjigje kryeministrit serb se nė ēdo milimetėr tė Kosovės, pikėrisht nė ēdo milimetėr tė Kosovės, Kosova do tė jetė shtet i pavarur nė vitin 2007”.

    “Jo kryeministri i Serbisė, por askush nuk mund ta ndalojė kėtė realitet. Kjo ėshtė pėrgjigjja qė ne ia dėrgojnė si opozitė kryeministrit tė Serbisė, dhe njėkohėsisht ftojmė institucionet tona tė jenė mė aktive dhe tė mos bėjnė qė s’po ndodh asgjė nė vendin tonė, tė reagojnė nė kohėn e duhur pėr zhvillimet politike tė cilat nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė ndikojnė nė proceset dhe nė zhvillimet politike nė vendin tonė” – ka pėrfunduar nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj.

  10. #50
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Fatmir Limaj: Ėshtė koha e pjekurisė politike, e investimit nė politika unifikuese dhe integruese

    09.01.2007
    Ka ardhur koha qė politika kosovare tė jetė shumė mė e pjekur, mė efikase, mė konkrete dhe e gatshme nė kryerjen e detyrave, qė ajo mund t’i kryejė vetė. Prandaj, mund t’iu duket e veēantė iniciativa e kryetarit Thaēi, ngase institucionet tona janė mėsuar tė bėjnė politikė ad-hoc. Ka ardhur koha qė tė bėjmė politikė mė tė pjekur dhe tė investojmė nė politika unifikuese dhe integruese, tė cilat e lehtėsojnė procesin e transicionit tė shtetit tė ardhshėm tė Kosovės. Nė kėtė frymė duhet tė shihet edhe nisma e fundit e kryetarit Thaēi, pėr tė ndėrtuar konsensus pėr Kushtetutėn e Kosovės, pėr simbolet e Kosovės, pėr sistemin zgjedhor, pėr pėr kohėn e zgjedhjeve dhe pėr politikat e jashtme.
    - tha mes tjerash nėnkryetari i PDK-sė, njėri nga politikanėt mė prominentė tė Kosovės z.Fatmir Limaj nė njė intervistė ekskluzive dhėnė RTK-sė.



    “Nė qoftė se sot pjesa veriore e Kosovės nuk kontrollohet nga institucionet e Kosovės dhe nga UNMIK-u, nuk do tė thotė qė ajo pjesė nesėr nuk do tė jetė nė kuadėr tė shtetit tė pavarur tė Kosovės. Heshtja e institucioneve tė Kosovės para mesazheve dhe vizitave tė tilla, si ajo e kryeministrit serb Koshtunica, injorimi total se gjoja nuk po ndodh asgjė, nuk ėshtė mėnyrė e duhur, sipas tė cilės duhet tė sillen institucionet dhe liderėt tanė. Ata e dinė qė megjithatė pjesa veriore ėshtė pjesa mė komplekse e zgjidhjes sė ēėshtjes sė Kosovės dhe do tė ketė njė ndėr ballafaqimet mė tė vėshtira pėr tė ardhmen” – tha nėnkryetari Limaj, duke vazhduar se “reagimet e institucioneve kosovare duhet tė jenė nė drejtim qė Kosova nė muajt e ardhshėm do ta fitojė sovranitetin e saj dhe ajo pjesė veriore do tė kontrollohet nga institucionet tona. Angazhimet tona duhet tė shkojnė nė drejtim tė integrimit tė asaj pjese nė kuadėr tė institucioneve tė Kosovės, por jo, nė asnjė mėnyrė, udhėheqja e vendit ta sheh atė si njė pjesė qė kontrollohet nga serbėt dhe nuk kemi ēka tė reagojmė lidhur me vizitat qė vijnė nga liderėt e vendeve fqinjė. Me kėtė ne po prejudikojmė se cila do te jetė e ardhmja e pjesės veriore tė Kosovės”.

    Duke folur pėr nismėn e kryetarit Thaēi pėr njė marrėveshje politike pėr ēėshtjet koncensuale tė Kosovės sė pas statusit, nėnkryetari Limaj theksoi:
    “Kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Hashim Thaēi ka propozuar qė tė ndėrtohen disa pika qė investojnė nė unitet. Kėto pika qė ka ngritur kryetari ynė janė pikėrisht pėr ruajtjen e unitetit tė vazhdueshėm nė disa ēėshtje kryesore qė kėrkojnė konsensusin e pėrgjithshėm, qė nuk mund tė bėhen as me shumicė tė thjeshtė, qė nuk janė punė tė qeverisė, por mund tė bėhen me marrėveshje politike tė cilat ndihmojnė nė unitet, nė krijimin e stabilitetit politik dhe mbi tė gjitha pėrshpejtojnė procesin e transicionit tė Kosovės drejt zgjedhjeve tė ardhshme tė lira”.

    “Ka ardhur koha qė politika kosovare tė jetė shumė mė e pjekur, mė efikase dhe e gatshme dhe sa mė konkrete nė kryerjen e detyrave, qė ajo mund t’i kryejė vetė. Prandaj, mund t’iu duket e veēantė iniciativa e kryetarit Thaēi, ngase institucionet tona janė mėsuar tė bėjnė politikė ad-hoc. Mendoj qė ka ardhur koha qė tė bėjmė politikė mė tė pjekur dhe tė investojmė nė politika unifikuese dhe integruese, tė cilat e lehtėsojnė procesin e transicionit tė shtetit tė ardhshėm tė Kosovės. Koncensusi duhet tė ndėrtohet pėr Kushtetutėn e Kosovės, pėr simbolet e Kosovės, pėr kohėn e zgjedhjeve dhe konsensusi duhet tė ndėrtohet pėr sistemin zgjedhor dhe pėr politikat e jashtme” – u shpreh z.Limaj.

    “Partia Demokratike e Kosovės angazhohet qė tė jetė forca e parė politike nė vend nė zgjedhjet e ardhshme dhe tė merr drejtimin e qeverisė sė Kosovės dhe nė kėtė mėnyrė tė jetė e hapur edhe pėr koalicione me forcat tjera politike” – u shpreh i bindur nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    “PDK do tė futet nė koalicion me forcat tjera politike mbi bazėn e njė programi tė qartė, nuk do tė futet nė koalicion pėr tė siguruar votė, por pėr tė ndėrtuar njė program tė fortė qeveritar. Ajo forcė politike me tė cilėn mund ta ndėrtojmė njė program tė qartė tė pėrbashkėt, njė program qė siguron efikasitet qeverisės, njė qeverisje stabile, qė garanton sukses qeverisės, ne do tė bėjmė koalicion me atė forcė politike” – potencoi z.Fatmir Limaj.

    “Unė njė gjė mund t’ju siguroj juve dhe gjithė qytetarėve tė Kosovės, qė Partia Demokratike e Kosovės nuk do tė ndėrtojė koalicione restorantesh, nėpėr kafene dhe me individė. Partia Demokratike e Kosovės do tė ndėrtojė koalicion mbi bazėn e njė programi tė qartė dhe ai program do t’i afrohet qytetarit tė Kosovės para se tė ndėrtohet qeveria, do tė ketė mandatar dhe qeveri me program dhe ajo qeveri, kryeministri i ardhshėm do t’i jep pėrgjegjėsi qytetarėve dhe partive politike qė e pėrbėjnė koalicionin, pėr realizimin ose jo tė programit qeveritar. Pra, nuk do tė ketė mė qeveria pa program, siē ka pasur deri mė tani Kosova. Pėr kėtė mund t’i siguroj qytetarėt e Kosovės” – tha nėnkryetari demokrat i vendit.

    “Tre muajt e ardhshėm do tė jetė tre muajt mė tė vėshtirė pėr Kosovėn, tre muajt e ardhshėm do tė vendosin si do tė jetojnė fėmijėt tanė, cila do tė jetė krijesa nė tė cilėn do tė jetojnė fėmijėt tanė. Kjo kėrkon edhe pėrgjegjėsi, edhe angazhim dhe ne tė gjithė duhet tė jemi nė nivel tė detyrės” – u shpreh mes tjerash nėnkryetari Limaj.

  11. #51
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj: Tė sillemi, tė veprojmė dhe tė punojmė si fitues vizionarė pėr tė ndėrtuar shtetin e Kosovės

    11.01.2007
    Nėnkryetari i PDK-sė mes tjerash iu dėrgoi edhe njė mesazh shumė tė rėndėsishėm studentėve tė Universitetit tė Prishtinės nė debatin e sotėm nė Fakultetin Juridik.
    “Tė gjithė ne sė bashku duhet tė sillemi si fitues, sepse asgjė askush nuk na ka falur. Tė sillemi si fitues sepse kjo garanton njė tė ardhme tė sigurt, por jo tė sillemi si fitues arrogantė pėr tė rrahur gjoks. Ne duhet tė sillemi dhe tė veprojmė dhe tė punojmė si fitues vizionarė, pėr tė ndėrtuar shtetin, pėr tė bėrė kėtė shtet tė fuqishėm, me mirėqenie dhe tė lumtur pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės”.



    Duke diskutuar para njė auditori tė gjėrė studentėsh dhe profesorėsh, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj theksoi se Universiteti i Prishtinės nė ēdo kohė ka qenė tempulli i dijes dhe i guximit, tempull nga ku kanė nisur lėvizjet mė tė mėdhė ēlirimtare, pėr tė ndėrtuar realitetin e shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.
    “Vendosmėria pėr dije dhe pėr ēlirimin e vendit ka karakterizuar gjeneratėn e lirisė sė Kosovės, qė u edukua, u frymėzua dhe lindi nga Universiteti i Prishtinės. Rrugėt e lirisė sė Kosovės i kemi mėsuar nė amfiteatrot e Universitetit tė Prishtinės” – theksoi z.Limaj.

    “Serbia e ka humbur Kosovėn qysh nė vitin 1999, edhe politikisht, edhe moralisht, edhe ushtarakisht. Terrorit tė Millosheviqit iu pėrgjigjėm me luftėn ēlirimtare. Argumenti sublim pėr pavarėsinė e Kosovės ėshtė lufta ēlirimtare e popullit shqiptar tė Kosovės” – u shpreh nėnkryetari Limaj.

    Nėnkryetari i PDK-sė mes tjerash iu dėrgoi edhe njė mesazh shumė tė rėndėsishėm studentėve tė Universitetit tė Prishtinės. “Tė gjithė ne sė bashku duhet tė sillemi si fitues, sepse asgjė askush nuk na ka falur. Tė sillemi si fitues sepse kjo garanton njė tė ardhme tė sigurtė, por jo tė sillemi si fitues arrogantė pėr tė rrahur gjoks. Ne duhet tė sillemi dhe tė veprojmė dhe tė punojmė si fitues vizionarė, pėr tė ndėrtuar shtetin, pėr tė bėrė kėtė shtet tė fuqishėm, me mirėqenie dhe tė lumtur pėr tė gjithė qytetarėt e Kosovės”.

    “Pėr shtatė vite me mesazhet qė kemi ēuar ne si klasė politike, kemi dėmtuar argumentet e shtetit tė Kosovės, dhe ia jo rastėsisht ia kemi vėshtirėsuar punėn vetes sot, prandaj jemi nė kėto pozicione qė jemi dhe nė vėshtirėsi qė jemi. Por, ėshtė e rėndėsishme se ne edhe si parti, edhe si qytetarė, i besojmė kėtij procesi, besojmė se ky proces po e ēon Kosovėn drejt shtetit, pavarėsisht vėshtirėsive dhe defekteve tė mundshme qė ka mundur tė ketė ky proces. Substanca, funksionaliteti i shtetit tė ardhshėm tė Kosovės ėshtė ruajtur me dokumentet e delegacionit tė Kosovės. ” - theksoi nėnkryetari i parė i PDK-sė.

    “Decentralizimi ėshtė ēmim politik pėr pavarėsinė e Kosovės, njė ēmim qė shumica po ia ofron pakicės. Nėse kohė mė parė liria pėr njė pakicė nė dėm tė shumicės ka qenė njė privilegj i papranueshėm, edhe liria e shumicės nė dėm tė pakicės ėshtė njė demokraci jo e plotė. Kosova duhet ta ndėrtojė lirinė e saj tė plotė pėr tė gjithė qytetarėt e saj” – u shpreh z.Limaj.

    “Baza e ushtrisė sė ardhshme tė Kosovės do tė jenė Trupat Mbrojtėse tė Kosovės, tė cilat i kemi formuar me aq mund dhe saktrificė. Pa vizionin dhe pėrkushtimin e plotė tė liderit tė PDK-sė z.Hashim Thaēi sot nuk do tė kishim TMK” – theksoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike.

    Nė fund nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj potencoi se “duhet tė tregojmė pjekuri tė lartė politike si klasė politike, si institucione dhe si qytetarė tė vendit”.

  12. #52
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Fatmir Limaj: Ka ardhur momenti qė Kosovėn ta udhėheqė njė alternativė e re politike

    22.01.2007
    Ideja jonė ėshtė ta ndėrrojmė mentalitetin qeverisės. - Nė tri vitet e fundit ne kemi parė vetėm keqqeverisje dhe joprofesionalizėm. - Ky koalicion ėshtė i paaftė pėr ta ruajtur njė stabilitet dhe pėr ta ēuar vendin pėrpara. - Ne nuk futemi nė koalicione pa pasur njė program tė qartė. - Nė PDK nuk ka fraksione. - Njė parti politike e cila nuk ecėn mė kohėn, nuk ndryshon, ėshtė e destinuar qė tė dėshtojė. - Kam thėnė se ka rrezik qė vendin tonė ta udhėheqė krimi i organizuar, nėse Qeveria dhe ne nuk dalim t’u themi stop. - Kosovarėt kanė nevojė pėr njerėz qė punojnė pėr vendin, e jo pėr xhepat e tyre.
    - thekson mes tjerash nė intervistėn dhėnė gazetės “Lajm”, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj



    Nė vazhdim po e prezantojmė tė plotė intervistėn e z.Fatmir Limaj, nėnkryetar i PDK-sė dhėnė gazetės prishtinase “Lajm”

    Lajm: Cili ėshtė qėllimi i letrės sė hapur tė PDK-sė, botuar tė enjten nė mediat e shkruara?

    Oferta e PDK-sė

    Limaj: Projektet e dėshtuara dhe problemet e qytetarėve - qė janė tė dėshpėruar me njė qeveri tė keqe dhe joprofesionale - na kanė shtyrė ta bėjmė kėtė ofertė. Ideja jonė ėshtė qė ta ndėrrojmė mentalitetin qeverisės. Ne duam tė ēojmė njė mesazh tek qytetarėt se nė Kosovė ka projekte politike qė japin shpresė se do tė ndryshohet kjo gjendje; se ka adresė rreth sė cilės qytetarėt mund tė bashkohen pėr t’i realizuar vizionet e tyre pėr njė shtet demokratik, ku qytetarit i garantohet qeverisja me duar tė pastra. Ftesa e kryetarit tė PDK-sė ka qenė ofertė: PDK-ja fton qytetarėt nė njė kontratė tė pėrbashkėt, tė afrohen me kėtė projekt, qė sė bashku ta bėjnė njė jetė mė tė mirė.

    Lajm: Po kėta qytetarė i vendosėn nė poste udhėheqėsit tanė...
    Limaj: Projekti i PDK-sė ėshtė ende i paprovuar, sikurse edhe lidershipi i saj. Projekti ėshtė i gatshėm, qė vizionet e qytetarėve tė Kosovės t’i bėjė realitet. Ne po i ftojmė ata qytetarė qė janė tė dėshpėruar me kėtė qeverisje...

    Lajm: Megjithatė, PDK-ja e ka provuar veten nė qeverisje ?
    Limaj: Kosova ka katėr vjet qė pėrballet me njė qeveri. Ajo e mėhershmja ka qenė e njė koalicion tė gjerė. Qeverinė Rexhepi e ka karakterizuar ndėrtimi i bazave tė qeverisjes nė vend. Koalicioni i tanishėm ėshtė dashur ta qeverisė vendin nė kuptimin e plotė fjalės. Ndėrsa, nė tri vitet e fundit ne kemi parė vetėm keqqeverisje dhe joprofesionalizėm...

    Lajm: Mendoni se mund tė bindni qytetarėt qė tė kthehen nga PDK-ja?
    Limaj: Qytetari i Kosovės ka bėrė zgjedhje tė lirė dhe pjesa e madhe e tyre nuk e ka votuar projektin e PDK-sė. Mendoj se tash ėshtė koha qė njerėzit ta votojnė kėtė projekt. Pėr kėtė arsye ne ftojmė njerėzit qė janė dėshpėruar me ata qė kanė votuar, tė bashkohen nė alternativėn e re, nė vizionin e pėrbashkėt pėr ndėrtimin e njė shteti demokratik...

    Lajm: A ėshtė kjo njė fushatė e hershme pėr zgjedhjet e ardhshme?
    Limaj: Ėshtė angazhim i PDK-sė qė t’i afrohet qytetarit. Ėshtė njė formė e komunikimit me opinionin e gjerė. Unė kėtė e shoh si njė ofertė e jo si njė fushatė.

    Lajm: A ėshtė ky presion pėr krijimin e njė qeverie gjithėpėrfshirėse, ide qė ka ekzistuar edhe me herėt tek PDK-ja?
    Limaj: PDK-ja nuk ėshtė nė pozicion pėr tė lutur, dhe ne nuk kemi nevojė t’i bėjmė presion askujt. Ne kemi parė se ky koalicion ėshtė i paaftė pėr ta ruajtur njė stabilitet dhe pėr ta ēuar vendin pėrpara. Interesi i Kosovės ėshtė tė futen energjitė e reja, njė lidership serioz qė merr pėrgjegjėsi dhe ka iniciativė. Kjo nuk ėshtė kuptuar drejt ose tė paktėn nuk ėshtė nė interesin e koalicionit qeverisės tė kuptohet, sepse ata mė tepėr i shikojnė interesat e tyre.
    Kjo letėr nuk ėshtė presion pėr krijimin e njė qeverie gjithėpėrfshirėse, por thjesht njė detyrė qė PDK-ja e bėn pėr qytetarin. Ėshtė obligim i forcave politike qė tė marrin angazhime dhe tė gjejnė hapėsira demokratike nė shoqėri.

    Roli i EN-sė

    Lajm: Flisni pėr njė qeveri tė dobėt, ndėrsa kėrkonit tė jeni pjesė e saj?
    Limaj: Duke marrė parasysh punėn qė ka bėrė deri mė tash kjo Qeveri, do tė jetė e vėshtirė pjesėmarrja e PDK-sė aty pėr tė ndryshuar diēka. Sidoqoftė, PDK-ja nuk futet nė koalicione pėr tė zėnė pozicione ministrore. Kjo e dallon PDK-nė nga partitė tjera. Ne nuk futemi nė koalicione pa pasur njė program tė qartė pėr obligimet qė Qeveria ka pėr t’i realizuar.

    Lajm: Pra, qėndron ideja qė PDK-ja tė futet nė Qeveri?
    Limaj: Unė e mora si shembull. Partia jonė nuk pranon tė futet nė njė qeveri qė paraprakisht nuk e cakton agjendėn e veprimit. Njerėz tė mirė ka edhe nė koalicionin e tashėm qeverisės, por nuk janė tė pėrfshirė nė strukturat udhėheqėse. Prandaj, mungesa e njė lidershipi autoritativ dhe kompetent ka krijuar gjendjen ku jemi sot.

    Lajm: Nė sipėrfaqe doli ideja e fuqizimit tė Ekipit Negociator, qė ai tė merret me implementimin e pakos sė Ahtisaarit. Ēka ndodhi me kėtė plan?
    Limaj: Kemi ofruar marrėveshje tė mirėkuptimit pėr katėr pika kryesore: nė Kushtetutė, nė sistemin zgjedhor, simbolet e edhe nė politikat e jashtme. Kjo ėshtė detyrė e tė gjitha subjekteve politike. Ndėrtimi i konsensusit nė kėto katėr shtylla tė funksionimit tė vendit ėshtė detyrė e njė konsensusi politik tė tė gjitha partive parlamentare dhe joparlamentare.

    Lajm: Jemi nė prag tė zgjedhjes sė statusit, qė besojmė tė jetė pavarėsia. Sa mund tė jetė meritor pėr kėtė EN-ja?
    Limaj: EN-ja ka kryer punėn e vet, ndėrsa tani pritet pakoja e Ahtisaarit. Meritor pėr pavarėsinė e Kosovės ėshtė populli i Kosovės. Realiteti qė ne e gėzojmė, ėshtė krijuar me sakrifica dhe kėtė nuk e ka krijuar Grupi i Unitetit. Ekipi... ka kryer detyrėn pėr tė cilėn e ka ngarkuar Kuvendi i Kosovės; ėshtė bėrė njė agjendė e pėrgatitur nga ndėrkombėtarėt; Ekipi... ka pėrgatitur dokumentet e kėrkuara dhe ka dhėnė pėrgjigjet nė pyetjet e kėrkuara. Kanė qenė mirė tė pėrgatitur. Megjithatė, ka mundur edhe mė mirė...

    Lajm: Dikur keni kritikuar EN-nė. Pse tash keni ndryshuar qėndrimin?
    Limaj: E kam deklaruar kėtė qė tash e thash. Ekipi Negociator ėshtė argat i pavarėsisė sė Kosovės, sepse ata janė tė zgjedhurit. Ata nuk janė pėr tė marrė merita se kush ka bėrė mė shumė e kush mė pak. Ėshtė lufta jonė ēlirimtare qė ka krijuar kėtė realitet. Ekipi Negociator jo qė nuk duhet tė marrė meritė, por duhet tė ruhet qė mos tė gabojė.

    Demokracia e brendshme

    Lajm: Ja keni kujtuar kėtė shefit tuaj (Hashim Thaēit)?
    Limaj: Z. Thaēi ėshtė njėri nga protagonistėt qė ka krijuar kėtė realitet nė Kosovė. Ėshtė kryetar i PDK-sė, ish-udhėheqės i Drejtorisė Politike tė UĒK-sė, ndėrkaq GN-ja ėshtė diēka tjetėr.

    Lajm: Sa janė tė theksuara fraksionet brenda subjektit tuaj politik?
    Limaj: Sė pari, nė PDK nuk ka fraksione. Ka mendime tė ndryshme, sepse PDK-ja ėshtė e hapur nė diskutime. Sidoqoftė, vendimet merren me shumicė dhe respektohen nga tė gjithė. Ne kėtė e quajmė demokraci tė brendshme: ēdo ide diskutohet, votohet, ndėrsa pakica ėshtė e obliguar ta respektojė vendimin e shumicės.

    Lajm: Por, ju keni deklaruar se nė PDK mungon demokracia?
    Limaj: Nuk e kam thėnė kėtė asnjėherė. Kam thėnė se ēdo parti politike, sikur edhe PDK-ja, duhet tė kenė reformim tė brendshėm, nė thellimin e vazhdueshėm tė demokracisė. Nuk them se niveli i demokracisė nė PDK ėshtė nė nivelin mė tė lartė, por them se nė PDK ka klimė pėr demokraci tė brendshme. Njė parti politike e cila nuk ecėn mė kohėn, nuk ndryshon, ėshtė e destinuar qė tė dėshtojė. PDK-ja do tė vazhdojė reformimin e saj dhe do t’u pėrgjigjet sfidave me tė cilat ballafaqohet realiteti politik i vendit.

    Lajm: Reformim ndoshta edhe nė poste...?
    Limaj: Kjo ėshtė gjėja me e lehtė qė mund tė bėhet. E rėndėsishme ėshtė ndryshimi i mentalitetit qeverisės, mentaliteti i perceptimit, angazhimit dhe funksionimit tė partisė. Ky ėshtė pėr mua reformim dhe kjo ka kuptim kur kemi reforma tė thella organizative, reforma tė filozofisė politike, pėrfshirė edhe promovimin e kuadrove tė reja...

    Lajm: Por, struktura e PDK-sė mbetet kryesisht e njėjtė?
    Limaj: Nuk ėshtė e njėjtė. Shikojeni Kryesinė e re tė PDK-sė se sa ka ndryshuar. Nėse ju mendoni se duhet t’i bihet fshesė mbi 90 pėrqindėshit, kjo nuk do ndodhė. Partia ka pėr qėllim ta ruajė substancėn, ta ruajė qėndrueshmėrinė e saj politike, sepse nuk ėshtė lehtė tė krijohen kuadrot. Ne kemi emra qė nuk kanė qenė mė parė nė Kryesi, e sot janė shumė aktivė jo vetėm brenda partisė, por edhe nė raport me statusin e Kosovės, p.sh. Enver Hoxhaj, Fehmi Mujota...
    Nuk ėshtė Kryesia e tėrė partia, sepse duhet tė shikoni edhe sektorėt. Shembull ėshtė Kabineti i Qeverisjes sė Mirė. Aty e shihni se secili kuadėr, pėr profile tė caktuara, del me alternativa pėr zhvillimet e vendit...

    Lajm: Deklaratat e shefave tė sektorėve nė Kabinetin e Qeverisė sė Mirė (KQM), ekzistojnė vetėm sa pėr tė dėshmuar ekzistencėn, apo e mbėshtesin diku atė qė thonė?

    Stop!

    Limaj: KQM ėshtė servis i mirė pėr PDK-nė, ku njerėzit - nga tė gjitha nivelet - kanė mundėsi t’i adresojnė problemet pėr tė cilat nuk i dėgjon askush nė Qeveri. Partia, pėrmes kabinetit tė saj, i ofron mundėsi kuadrit profesional ta promovojė veten.

    Lajm: Por, qėndrimet nganjėherė nuk janė tė sakta dhe ju detyroheni tė kėrkoni falje (sikur pat vepruar Bajrush Xhemajli)?
    Limaj: Nuk di unė pėr kėtė. Ndoshta kėtė pyetje do tė duhej t’ia shtroni Xhemajlit. Sidoqoftė, kėrkesa e faljes nuk ėshtė gabim i madh. Madje, dėshmon ndershmėrinė nėse kėrkon falje. Pastaj, gabimet qė mund t’i bėjė KQM-ja, janė gabime qė mund tė kenė efekt vetėm tek imazhi i PDK-sė. Por, gabimet qė i bėn pėrditė Qeveria e Kosovės, kanė ndikim drejtpėrdrejt nė jetėn tonė.

    Lajm: Jo rrallė PDK-ja ka dalė me disa ide pas tė cilave nuk ka qėndruar deri nė fund. P.sh., tė ashtuquajturat Dosjet e PDK-sė?
    Limaj: Ne nuk jemi gjykatės e as prokurorė pėr tė ēuar njerėz nė burgje. Ne i kemi ngritur shqetėsimet, ua kemi ofruar faktet organeve kompetente. Ėshtė detyrė e tyre qė tė ēojnė punėn deri nė fund, ndėrsa ėshtė detyrė e partive politike tė bėjnė me dije se bartėsit e institucioneve janė tė pėrfshirė nė veprime antiligjore.
    Ne jemi pėr tė kėrkuar pėrgjegjėsi politike. Kryeministri nė kėtė rast ka humbur adresėn. Ai thotė opozita duhet tė sjellė fakte, pastaj kur prokurori t’i ketė ato, ai do ta largojė ministrin. Kur tė kalon te prokurori kjo punė, ai nuk e pyet kryeministrin ēka duhet tė bėjė. Nėse ka dyshime pėr veprime antiligjore, kryeministri duhet tė kėrkojė pėrgjegjėsi politike direkt nga ministri.
    Disa ndryshime - largime qė janė bėrė, janė rezultat i dosjeve qė ka bėrė PDK-ja. Fatkeqėsia ėshtė se kėtu mungon vullneti politik pėr t’i zbardhė deri nė fund faktet qė ne kemi dorėzuar. Megjithatė, ne do tė vazhdojmė mbikėqyrjen dhe besojmė se do tė ekzistojė vullneti politik pėr tė marrė masa ndaj atyre tė cilat janė nė kundėrshtim me ligjin.

    Lajm: Keni deklaruar se ekziston rreziku qė Qeverinė e Kosovės ta e udhėheqė mafia?
    Limaj: Kam thėnė se ka rrezik qė vendin tonė ta udhėheqė krimi i organizuar, nėse Qeveria dhe ne nuk dalim t’u themi: Stop. Ne do tė mund t’i themi stop kėsaj, kur do tė qeverisim pas zgjedhjeve tė ardhshme.

    Lajm: Prej nga bindja se do tė qeverisni pas zgjedhjeve?
    Limaj: Ka ardhur momenti qė Kosovėn ta udhėheqė njė alternativė e re. Ēdo gjė e ka fillimin dhe mbarimin. Qytetarėt janė lodhur me njė qeverisje shtatė vjeēare qė nuk sjell ndryshim. Kosovarėt kanė nevojė pėr lidership qė ballafaqohet me sfidat. Mbi tė gjitha, kosovarėt kanė nevojė pėr njerėz qė punojnė pėr vendin e jo pėr xhepat e tyre. Nėse qytetarėt e japin besimin pėr PDK-nė, do tė hyjmė nė fazėn e ndėrtimit tė shtetit - me duar tė pastra.

    Lajm: Mendoni se nė PDK ka njerėz qė nuk mendojnė pėr xhepat e tyre?

    Vizioni dhe vota

    Limaj: Nė PDK ka njerėz tė tillė. Mos harroni se unė flas pėr njerėz qė do tė bartin politikėn. Qeveria e ardhshme, nėn drejtimin e PDK-sė, do tė ketė njerėz qė do tė mendojnė vetėm pėr vendin e tyre, e jo pėr xhepat.

    Lajm: Por, njerėzit e PDK-sė janė akuzuar shpesh pikėrisht pėr kėtė?
    Limaj: Ne e dimė se ēka ėshtė folur pėr shtat vjet, por faktet flasin tė kundėrtėn. Kosovarėt do ta provojnė alternativėn e re dhe do ta shohin realitetin.

    Lajm: E keni kėtė vendosmėri pėr fitore, pas favorit qė ju ka bėrė ndarja nė LDK?
    Limaj: Projekti strategjik i PDK-sė nuk mbėshtetet nė kalkulimet e tė tjerėve. Baza e projektit tė PDK-sė ėshtė nė vizionin e saj tek njerėzit dhe nė vullnetin e tyre pėr tė na pėrkrahur.

    Lajm: Qė deri tash ju ka munguar?
    Limaj: Nėse nuk e ka pasur deri sot, pse tė mos e ketė nesėr. Jemi nė epokėn e demokracisė, kur provohen alternativat e ndryshme. Qytetarėt pėr pakėnaqėsitė e tyre ndėshkojnė me votė njė projekt, i cili nuk ka realizuar asnjė nga premtimet.

    Lajm: Po flisni me admirim pėr PDK-nė. Dikur hamendeshit t’i ktheheshit asaj...
    Limaj: Nuk jam hamendur kurrė pėr t’u kthyer nė PDK. Mos harroni se unė kam qenė themelues i kėsaj partie dhe vizioni im politik ėshtė brenda saj. Ka qenė njė fazė kur unė kam pasur nevojė pėr pushim dhe pėr njė pamje mė tė mirė pėr zhvillimet qė kanė ndodhė nė vend. Mirėpo, edhe gjatė kėsaj kohe kemi biseduar se si tė zhvillohet partia...

    Lajm: Nė Skenderaj keni ftuar qytetarėt tė mos e votojnė PDK-nė?
    Limaj: Unė edhe sot them pėr Malishevė, Drenas, Skenderaj... qė udhėheqja lokale ka pėr obligim t’i plotėsojė kėrkesat e qytetarėve. Dhe nėse ajo nuk punon nė pėrputhshmėri me mundėsitė qė ka atje, s’kanė pse tė votojnė ata njerėz. Kjo ėshtė filozofia e PDK-sė.

    Lajm: Mendon se nė ato komuna, ku ka fituar PDK-ja, do tė votoheni sėrish
    Limaj: Kjo varet nga qytetarėt. Udhėheqja komunale ka bėrė atė qė ka mundur. Qeveria punon me preferenca dhe kėtė rajon e ka diskriminuar, e ka lėnė ashtu siē ishte pėr 50 vjet. Ėshtė turp qė pėr 7 vjet pas lufte tė kemi familje pa kulm mbi kokė nė rajonin qė ka bėrė aq shumė pėr realitetin qė sot e kemi. Ėshtė mirė qė kryeministri, kur dorėzon ndonjė ēelės tek familjet serbe, ta ruajė ndonjė edhe pėr familjet shqiptare, sepse ai ėshtė i tė gjithėve e jo vetėm i minoriteteve. Kėshtu ndihmohet Kosova, jo duke bėrė reklama nėpėr TV.

  13. #53
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    "LĖSHIMET PĖR SERBĖT, ME PASOJA NĖ KOSOVĖ" Intervistė e Fatmir Limajt pėr gazetėn Tiranase “SHQIP”

    Ish-komandanti i UĒK-sė, Fatmir Limaj, tregohet i ashpėr nėse Ahtisari nuk sjell pavarėsinė
    Asgjė tjetėr veēse pavarėsi tė theksuar juridikisht. Ish-komandanti i UĒK-sė, Fatmir Limaj, i cili ėshtė nėnkryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės nė opozitė, thekson se pakoja e kryenegociatorit tė OKB-sė duhet tė japė shkoqur heqjen e Kosovės nga sovraniteti i Serbisė, ndryshe...

    Gazeta “SHQIP” Tiranė


    Fatmir Limaj

    Gazeta “SHQIP”: Kryenegociatori i OKB-sė, Marti Ahtisari, para dy ditėsh ua ka prezantuar paketėn vendeve anėtare tė Grupit tė Kontaktit. Mediat ndėrkombėtare po shkruajnė pėr versione tė ndryshme tė pavarėsisė, disa thonė se fjala pavarėsi nuk do tė pėrmendet. A do tė ishte ky njė projekt i pranueshėm pėr Kosovėn?

    Fatmir Limaj: Sė pari, duhet tė them se kjo ėshtė faza kulminante, kjo ėshtė pikėmbyllja. Me bisedimet e Vjenės po mbyllet edhe njė plagė e madhe e kėtij vendi. Ėshtė e rėndėsishme qė nė shpalosjen e dokumentit tė Ahtisarit do tė shihet qartė se Serbisė do t‘i merret sovraniteti mbi territorin e Kosovės dhe ai sovranitet pėr herė tė parė i kthehet popullit tė Kosovės.

    Gazeta “SHQIP”: Pikėrisht fjala integritet territorial nuk do tė pėrmendet, ashtu sikurse fjala pavarėsi...

    Fatmir Limaj: Nuk dua tė spekuloj para se ta marr pakon, por edhe ajo pako duhet tė reflektojė kėto qė thashė, marrjen e sovranitetit Serbisė dhe kthimit tė popullit tė Kosovės dhe pastaj fillon baza tjetėr procedurale e ndėrtimit tė shtetit. Ne kėshtu besojmė, se pakoja e Ahtisarit do tė reflektojė vullnetin e shumicės.

    Gazeta “SHQIP”: Jeni i sigurt pėr kėto nga informacionet qė keni?

    Fatmir Limaj: Kuptohet, ne jemi pjesė e procesit, por tashmė ėshtė njė agjendė qė nuk varet nga ne. Ne kemi marrė pjesė nė bisedimet konkrete dhe kemi pasur oferta serioze. Ēdo lloj zgjidhjeje tjetėr nuk do tė ishte zgjidhje, po thellim i krizės. Prandaj, mendojmė se pakoja e Ahtisarit duhet tė reflektojė vullnetin e shumicės.

    Gazeta “SHQIP”: Gjithsesi, a do ta pranoni njė status pa emėr?

    Fatmir Limaj: Nuk ka status pa emėr. Kosovės dhe qytetarėve tė saj i interesojnė dy gjėra tė rėndėsishme. E para, ajo duhet ta ketė tė qartė tė ardhmen e saj. Nuk ka kohė mė pėr eksperimente, pėr zvarritje dhe gjitha eksperimentimet e mėtutjeshme janė tė panevojshme, thellojnė krizėn dhe thellojnė problemet. Nė anėn tjetėr, qytetarėve tė Kosovės u duhet perspektiva, sidomos rinisė, njė perspektivė e qartė pėr tė, nė ēfarė vendi dhe me ēfarė statusi jetojnė. Ka edhe elemente tė tjera shumė tė rėndėsishme, tė cilat mendoj se i ka marrė parasysh Ahtisari.

    Gazeta “SHQIP”: A ju duket njė lloj eksperimenti fakti qė Veriu i Kosovės do tė jetė pjesė autonome, serbėt do tė vetėqeverisen dhe nuk t‘i japin llogari institucioneve tė Kosovės?

    Fatmir Limaj: Nėse mendoni pėr autonomi territoriale, absolutisht Kosova ėshtė e vogėl pėr t‘u ndarė dhe kjo vetėm sa do tė thellonte problemet dhe krizėn. Grupi i Kontaktit e ka thėnė qartė se s‘do tė ketė ndarje tė Kosovės dhe bashkim me vendet e tjera. Kjo do tė thotė stabilitet funksional, ku organet kryesore duhet ta qeverisin Kosovėn nė ēdo pjesė tė saj.

    Gazeta “SHQIP”: Njė autonomi qė nuk do t‘i pėrgjigjej institucioneve tė Kosovės, do ta pranoni?

    Fatmir Limaj: Jo, nuk mendoj se kjo do tė ndodhė, pasi mendoj se do tė hapė karta tė tjera. Nėse ndodh diēka e tillė, kjo do tė ishte ndarje dhe ndarja pastaj ēon nė pasoja tė tjera. Nuk mendoj se ndarja ėshtė nė interes tė shumicės apo pakicės nė Kosovė dhe as tė rajonit.

    Si do ta kundėrshtoni ju kėtė lloj ndarjeje?

    Fatmir Limaj: Para sė gjithash, pavarėsia ėshtė nė interes tė rajonit, ėshtė nė pėrputhje me vizionin e rajonit. Ėshtė nė interes tė Malit tė Zi, tė Maqedonisė pėr faktin se me njė stabilitet tė qėndrueshėm politik stimulojmė politikat investuese nė rajon dhe shtohen shanset pėr integrime rajonale e ndėrkombėtare. Pėr ēdo pėrkeqėsim dhe pėr ēdo destabilizim tė situatės do tė humbasė jo vetėm Kosova, por edhe rajoni, pasi askush nuk do tė vijė kėtu tė investojė dhe kėshtu do tė ndėrpriten edhe ambiciet e vendeve tė rajonit pėr nė BE.

    Gazeta “SHQIP”: A ekziston mundėsia qė pala kosovare ta refuzojė propozimin, nėse ai nuk ėshtė ai qė prisni?

    Fatmir Limaj: E kemi thėnė disa herė, qė pavarėsia e Kosovės nuk ėshtė njė blof politik, fushatė politike, njė instrument politik pėr tė manipuluar njerėzit ose pėr t‘i bėrė shantazh komunitet ndėrkombėtar. Ėshtė vullnet i popullit dhe partitė politike kanė detyrėn ta realizojnė, ta implementojnė kėtė vullnet.

    Gazeta “SHQIP”: E nėse nuk implementohet, a mendoni se Grupi Negociator duhet tė japė dorėheqje, nėse paketa e Ahtisarit nuk do tė jetė e favorshme?

    Fatmir Limaj: Paketa e Ahtisarit nuk varet nga Grupi Negociator, por ne presim qė paketa e Ahtisarit tė vijė nė pėrputhje me vullnetin e popullit dhe pas kėsaj faze tremujore tė pėrfundojnė gjėrat.

    Gazeta “SHQIP”: Ahtisari duket se do tė mundėsojė edhe dyshtetėsinė pėr serbėt e Kosovės, a ju duket kjo njė problem pėr situatėn aktuale?

    Fatmir Limaj: Mendoj se kėtė gjė do ta qartėsojė Kushtetuta e Kosovės, Dyshtetėsia nuk ėshtė diēka qė aplikohet pėr herė tė parė nė Kosovė. Ajo mund tė shkojė mbi baza individuale dhe vetėm sipas ligjit.

    Gazeta “SHQIP”: A keni ndonjė plan rezervė nėse rrjedhat shkojnė nė disfavor tė shqiptarėve?

    Fatmir Limaj: Politika e Kosovės nuk ka alternativė tjetėr, pėrveē shtetit tė saj dhe kjo ėshtė mė se e njohur pėr komunitetin ndėrkombėtar e botėror dhe ata e dinė mirė se deri ku kanė qenė tė gatshėm tė shkojnė shumica, pėr lirinė tyre, prandaj ne nuk kemi alternativė tjetėr, pėrveē shtetit. Kjo ėshtė njė gjė e pashmangshme, jo pse ne po e pėrdorim si mjet shantazhimi ndaj tė tjerėve, por, sepse ėshtė njė e drejtė e jona e natyrshme.

    Gazeta “SHQIP”: A ka informacione se po pėrgatitet shpėrngulja e serbėve nga Kosova?

    Fatmir Limaj: Skenarė tė tillė janė tė mundshėm, por ne po pėrpiqemi qė serbėve lokalė tua bėjmė tė njohur se kjo e ardhme, ky shtet i Kosovės nuk ėshtė vetėm pėr shqiptarėt, por edhe pėr qytetarėt e tjerė. Dhe ata do tė ndihen mirė, pasi instrumentet e sigurisė dhe tė tė drejtave tė tyre garantojnė njė jetė normale. Ne vazhdojmė t‘ju bėjmė ftesa qytetarėve lokalė kėtu, qė tė mos bien pre e manipulimeve dhe kartave nacionaliste tė Beogradit, pasi e ardhmja e tyre ėshtė kėtu dhe ata duhet tė pėrcaktohen pėr tė jetuar nė njė vend tė pėrbashkėt.

    Gazeta “SHQIP”: Ēfarė do ndodhė mė 2 shkurt nė Prishtinė?

    Fatmir Limaj: Mė 2 shkurt do tė vijė pakoja, do ta shohim dhe mė pas do bisedojmė bashkė se ēfarė mendojmė pėr atė pako.

    Gazeta “SHQIP”: Pra nuk jeni i sigurt qė pakoja ėshtė pozitive?

    Fatmir Limaj: Unė jam i sigurt nė atė qė kemi bėrė pėr vendin tonė.

    Gazeta “SHQIP”: Si e shpjegoni faktin se po pėrgatitet kaq shumė opinioni publik, po ngrihen grupe tė ndryshme pėr tė propaganduar paketėn, shefi i UNMIK-ut publikisht kėrkoi qė priteni Ahtisarin pozitivisht. Pse ka nevojė pėr kaq shumė propagandė?

    Fatmir Limaj: Ne kemi edhe serbė lokalė kėtu, duhet tė bisedojmė dhe tua shpjegojmė, e ardhmja e statusit nuk ėshtė kundėr njė grupi dhe nė tė mirėn e grupit tjetėr.

    Gazeta “SHQIP”: Ju po thoni se propagandė po bėhet pėr efekt tė serbėve?

    Fatmir Limaj: Unė mendoj se atyre duhet t‘ju drejtohet. Pastaj do tė futemi nė pakon e implementimit, kjo fazė do tė jetė jashtėzakonisht e rėndė dhe e vėshtirė.

    Gazeta “SHQIP”: Pse?

    Fatmir Limaj: Nuk ėshtė e lehtė pėr faktin se do tė bėhet njė implementim praktik i tė gjithė pakos. Mund tė ketė probleme, mospėrgatitje tė duhur nė drejtim tė implementimit tė statusit. Unė nuk dua tė besoj se mund tė ketė, siē thoni ju, njė shitje tė asaj qė nuk ėshtė nė pėrputhje me interesat e popullit tė Kosovės, kanė kaluar ato kohė. Jo vetėm Grupi i Unitetit, por as komuniteti ndėrkombėtar nuk do tė mund t‘ia shesin popullit tė Kosovės diēka qė nuk ėshtė nė interesin e tyre.

    Gazeta “SHQIP”: Si do tė reagoni ju nėse do tė ketė shenja tė ndarjes sė Kosovės?

    Fatmir Limaj: Ne mbėshtetemi te parimet e grupit tė Kontaktit, qė e ka pėrjashtuar ndarjen, por ēfarėdolloj tendence pėr ta ndarė Kosovėn mendoj qė do tė shkaktojė probleme tė njėpasnjėshme kėtu dhe nė vende tė tjera. Unė mendoj se ndarja e Kosovės mė sė paku shkon nė interes tė serbėve. Ju e keni parasysh konstituimin serb nė pjesėn qendrore tė Kosovės, pėr dallim nga veriu, dhe e dyta, veriu i Kosovės do tė jetė ēelėsi i suksesit apo dėshtimit tė pakos sė Ahtisarit. Nėse Veriu i Kosovės fillon integrimin nė institucione tė Kosovės, argumentet e krejt pakos sė Ahtisarit do tė jenė tė fuqishme, pėr ēfarėdolloj tendence pėr tė dėshtuar nė Veriun e Kosovės, praktikisht do tė ishte dėshtim i krejt pakos sė Ahtisarit.

    Gazeta “SHQIP”: Ju jeni i pėrfshirė drejtpėrsėdrejti nė ēėshtjen e tė drejtave tė minoriteteve. A do tė ndryshojė numri i vendeve tė rezervuara nė Kuvendin e Kosovės, qė aktualisht ėshtė mjaft i lartė?

    Fatmir Limaj: Ne i kemi dhėnė njė propozim Ahtisarit. Tė shohim se si do tė pritet dhe se si do tė vijė nga zoti Ahtisari. Kemi garantuar dhjetė vende pėr serbėt, qė do tė thotė nėse ata i marrin vetė 5 mund tė marrin edhe 5, por jo plus dhjetė tė tjerė. Propozimi ynė ėshtė qė mė mos tė ketė vende tė rezervuara, por tė ketė vende tė garantuara. Nėse vendet rezervohen del jashtė ēdo norme demokratike qė njihet deri mė tani. Ne ju kemi ofruar instrumente tė tjera, siē ėshtė shumica e dyfishtė. Ėshtė vėrtetuar se pjesėmarrja e njė numri tė madh serbėsh nė Kuvendin e Kosovės nuk garanton se ata mund t‘i mbrojnė interesat e tyre, sepse u ka munguar instrumenti pėr tė miratuar ligje. Ne kemi shkuar nė njė ndryshim kualitativ. Kemi ulur numrin, por kemi ofruar instrumente cilėsore, qė nuk i kanė pasur deri tani.

  14. #54
    i/e regjistruar Maska e faiksmajli
    Anėtarėsuar
    12-02-2006
    Postime
    117
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nuk paska thene gje i shkreti Fatmir! Ama bash asgje! S'ka faj i shkreti, se ja kane shti dy kembet ne nje kepuce. Asnje pyetjeje nuk ju paska pergjigjur, veē rreth e rrotull qenka munduar ta mabaroi disi kete Interviste, pa thene asgje konkrete.
    Konvertimi eshte pune e madhe!!!
    shqiponja

  15. #55
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Citim Postuar mė parė nga faiksmajli
    Nuk paska thene gje i shkreti Fatmir! Ama bash asgje! S'ka faj i shkreti, se ja kane shti dy kembet ne nje kepuce. Asnje pyetjeje nuk ju paska pergjigjur, veē rreth e rrotull qenka munduar ta mabaroi disi kete Interviste, pa thene asgje konkrete.
    Konvertimi eshte pune e madhe!!!
    Jo jo o bal Fatmiri nuk eshte i shkret po perse i thua!
    i shkret e i gjor je ti kinse po i gjej vrejtje Fatmirih heeee ani balit ani veq vazhdo

  16. #56
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Fatmir Limaj: Gjaku i dėshmorėve po e bėn Kosovėn shtet

    26.04.2007
    Nėnkryetari i parė i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj ka marrė pjesė sot nė manifestimin madhėshtor qė ėshtė mbajtur nė Drenoc tė Rahovecit, me rastin e shėnimit tė pėrvjetorit tė nėntė tė daljes publike tė UĒK-sė nė rajonin e Anadrinit.
    Duke sjellė pėrshėndetjet e ish-udhėheqėsit politik tė UĒK-sė, kryetarit tė PDK-sė z.Hashim Thaēi, ish-anėtari i SHP tė UĒK-sė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka thėnė se argumentet e shtetit tė Kosovės i kemi ndėrtuar me luftėn tonė ēlirimtare. Kosova po bėhet shtet, sepse pėr tė kemi derdhur gjakun, kemi dhėnė jetėn, gjaku i dėshmorėve po e bėn Kosovėn shtet. Se sa pėr parlamentin dhe pėr qeverinė aktuale, Kosova kurrė nuk do tė bėhej shtet.

    Duke iu drejtuar qytetarėve tė Anadrinisė, familjarėve tė dėshmorėve, invalidėve dhe veteranėve tė luftės, ish-anėtari i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, ka sjellė pėrshėndetjet e ish-udhėheqėsit politik tė UĒK-sė, kryetarit tė PDK-sė z.Hashim Thaēi.

    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj nė fjalėn e tij mbajtur nė manifestimin pėrkujtimor tė dėshmorėve nė Drenoc ka vlerėsuar lartė rolin e luftėtarėve tė Drenocit dhe tė rajonit tė Anadrinisė nė mobilizimin, strukturimin dhe fuqizimin e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės nė kėtė pjesė tė Kosovės.

    Nėnkryetari i PDK-sė, me kėtė rast ka pėrmendur edhe mungesėn e shumė luftėtarėve tė kėsaj ane, tė cilėt kanė sakrifikuar pėr lirinė e vendit, ndėrsa sot gjenden padrejtėsisht nė burgje. Me tej, z.Limaj ka shtuar se nė asnjė moment nuk do tė lejojmė qė dikush tė na denigrojė luftėn tonė tė shenjtė ēlirimtare.

    Jemi duke u futur nė njė proces shumė tė rėndėsishėm dhe historik pėr tė ardhmen e vendit tonė, nė procesin e ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės. Nė kėtė kuadėr, ka potencuar nėnkryetari Limaj, vlera e sakrificės sublime tė luftėtarėve tė UĒK-sė po rritet, po merr peshė, nė funksion tė ndėrtimit tė ardhmėrisė sė sigurtė tė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės.

    Argumentet e shtetit tė Kosovės i kemi ndėrtuar me luftėn tonė ēlirimtare. Kosova po bėhet shtet, sepse pėr tė kemi derdhur gjakun, kemi dhėnė jetėn, gjaku i dėshmorėve po e bėn Kosovėn shtet. Se sa pėr parlamentin dhe pėr qeverinė aktuale, Kosova kurrė nuk do tė bėhej shtet, - ka thėnė nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj nė Drenoc tė Rahovecit.

    Nėnkryetari Limaj ka ftuar tė gjithė qytetarėt e vendit qė tė sillen si fitues, pasi pėr lirinė tonė kemi derdhur gjakun dhe askujt nuk i kemi borxh. Por, ka thėnė z.Limaj, ne nuk duhet tė sillemi si fitues arrogantė, por si fitues vizionarė, nė mendje, nė punė dhe nė veprim. Duhet ta largojmė logjikėn e robit, qė e ka mbizotėruar vendin tonė vite me rradhė, ka thėnė z.Fatmir Limaj.

    Varrezat e dėshmorėve, bustet, pėrmendoret, pllakat pėrkujtimore, komplekset memoriale, duhet t’i vizitojmė pėrherė ngase ato janė vulat e shtetit tė Kosovės, - ėshtė shprehur nėnkryetari demokrat.

    Nė pėrfundim tė fjalės sė tij, nėnkryetari i partisė mė tė madhe nė vend, z.Fatmir Limaj ka bėrė apel qė tė jemi tė bashkuar pėr shtetin qė po e ndėrtojmė. Z.Limaj ka shfaqur bindjen se pėrvjetorin e ardhshėm tė daljes publike tė UĒK-sė nė Anadrini, do ta presim nė Kosovėn, shtet i pavarur dhe sovran, pėr tė cilin kanė dhėnė jetėn dėshmorėt e kombit.

    Nė shėnimin e pėrvjetorit tė daljes publike tė UĒK-sė nė Anadrini, kanė marrė pjesė edhe deputeti i Kuvendit tė Kosovės nga radhėt e PDK-sė z.Xhelal Canziba, kryetari i Degės sė PDK-sė nė Rahovec z.Qazim Qeska dhe kryetari i Degės sė PDK-sė nė Prizren z.Zafir Berisha.

  17. #57
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Fatmir Limaj: Kosova asnjėherė nuk do tė bėhej shtet pa gjakun e dėshmorėve dhe martirėve tė saj


    Sot kur pėr ditė e mė afėr po afrohemi drejt qėllimit tonė, vlera e atyre qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės po vije nė vendin e vet. Unė e di qė ka shumė familjarė tė dėshmorėve, familjarė tė tė rėnėve, tė cilėt pėr kėto tetė vite janė dėshpėruar, kanė pasur njė milionė arsye pėr tė qenė tė dėshpėruar. Por, unė ju siguroj qė ditėt po vijnė, ēdo ditė e mė afėr shtetit tė Kosovės, po shihet rėndėsia, po del e vėrteta, po del dėshmia, po del argumenti se asnjėherė Kosova nuk do tė bėhej shtet pa gjakun e kėtyre burrave, qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės
    - tha sot nė Izbicė nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, nė manifestimin e pėrkujtimit tė dėshmorėve dhe martirėve nė Izbicė tė Skėnderajt.



    “Marset nė Kosovė shėnojnė njė pikėnisje tė rėndėsishme pėr Kosovėn. Marsi i Adem Jasharit, marsi i cili solli bombardimet e NATO-s nė Kosovė, i kanė dhėnė kahje krejt ndryshe tė ardhmes sė vendit tonė”.
    - tha nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj

    “5, 6 dhe 7 marsi i Kosovės i ndan dy epoka: deri mė 5 mars 1998 shqiptarėt dhe Kosova jetonin nė robėri. 5, 6 dhe 7 marsi pėr Kosovėn dhe shqiptarėt shėnon epokėn e re, epokėn e ēlirimit, epokėn e lirisė sė Kosovės. Ngjarje tė tilla si sot qė po pėrkujtojmė nė Izbicė tregojnė edhe njė herė qartė tė gjithė atyre qė nuk kanė pasur veshė pėr tė dėgjuar dhe sy pėr tė parė, se lirinė qė gėzojmė sot dhe shtetin qė po e ndėrtojmė nuk ia kemi borxh askujt, pėr tė dhanė jetėn burra, gra, fėmijė, pleq dhe djemtė mė tė mirė tė kėtij kombi” – theksoi nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, duke folur nė pėrvjetorin e pėrkujtimit tė Masakrės nė Izbicė u shpreh:
    “Lirinė, shtetin qė po e ndėrtojmė, nuk na e ka falur askush, pėr tė kanė dhėnė jetėn shqiptarėt e Kosovės, kanė dhėnė jetėn prindėrit, vėllezėrit, motrat, djemtė tanė”.

    Duke iu drejtuar tė pranishmėve nė manifestimin pėrkujtimor nė Izbicė, njėri nga udhėheqėsit mė tė shquar tė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Fatmir Limaj ka theksuar:

    “Shenjat e lirisė sė Kosovės sot janė kėtu, janė anė e kėnd Kosovės, pllakat pėrkujtimore, pėrmendoret, varrezat e tė rėnėve pėr lirinė e Kosovės, aty janė vulat e ēlirimit tė Kosovės, ndėrsa kryevula e ēlirimit tė Kosovės ėshtė nė Prekazit legjendar, ėshtė nė kullėn e komandantit legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari”.

    “Dėshmorėt dhe martirėt tanė qė po i pėrkujtojmė sot nuk kanė nevojė pėr nderin tonė, ne kemi nevojė pėr ta, ne tė gjallėt kemi nevojė pėr t’i kujtuar ata, pėr t’i vizituar varrezat e tyre, pėr tė shpalosur historinė e tyre. Ne si politikanė kemi nevojė pėr ta, pėr t’u korrigjuar, pėr tė parė qė ka pasur shumė burra qė kanė dhėnė mė shumė pėr Kosovėn. Kemi nevojė ne tė gjallėt pėr t’i vizituar varrezat e dėshmorėve pėr tė marrė ngapak burrėri, kurdo qė na humb ajo burrėri” – ėshte shprehur z.Fatmir Limaj

    Duke folur nė manifestimin e pėrkujtimit tė dėshmorėve dhe martirėve nė Izbicė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka thėnė:
    “Fėmijėt tanė kanė nevojė pėr t’i vizituar varrezat e dėshmorėve, pėrmendorėt dhe lapidarėt, pėr tė mėsuar se liria e tyre, historia e tyre ėshtė e ndėrtuar me sakrificė, mund dhe jetė, prandaj ne tė gjithė kemi nevojė pėr t’i nderuar dėshmorėt dhe martirėt”.

    “Sot kur pėr ditė e mė afėr po afrohemi drejt qėllimit tonė, vlera e atyre qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės po vije nė vendin e vet. Unė e di qė ka shumė familjarė tė dėshmorėve, familjarė tė tė rėnėve, tė cilėt pėr kėto tetė vite janė dėshpėruar, kanė pasur njė milionė arsye pėr tė qenė tė dėshpėruar. Por, unė ju siguroj qė ditėt po vijnė, ēdo ditė e mė afėr shtetit tė Kosovės, po shihet rėndėsia, po del e vėrteta, po del dėshmia, po del argumenti se asnjėherė Kosova nuk do tė bėhej shtet pa gjakun e kėtyre burrave, qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės” – u shpreh z.Limaj.

    “Argumentet pėr shtetin e Kosovės i kemi ndėrtuar me luftėn tonė ēlirimtare, me sakrificėn e popullit tė Kosovės, prandaj ne themi se Kosova ėshtė bėrė shtet qysh nė qershor tė vitit 1999. Ju tashmė jeni dėshmitarė qė dje edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, edhe Britania e Madhe, edhe Bashkimi Evropian, e pranuan shtetin e Kosovės. Prandaj, kryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Hashim Thaēi ka thėnė nė tė gjitha takimet nė Skėnderaj, nė Drenas dhe kudo nė Kosovė se ne nuk merrnim pjesė nė asnjė bisedė, po mos ti siguronte Kosovės shtetėsinė” – tha nėnkryetari Limaj.

    Duke iu drejtuar familjarėve tė dėshmorėve dhe martirėve nė Izbicė tė Skėnderajt, ish-anėtari i SHP tė UĒK-sė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, tha se duhet tė ndiheni krenarė, se gjaku i bijve dhe bijave tuaja nuk ka shkuar huq, sepse ka pasur dhe ka burra Kosova qė i dalin zot dhe e ēojnė deri nė fund amanetin e tyre pėr lirinė dhe shtetin e Kosovės.

  18. #58
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj: Fryma politike e PDK-sė ėshtė ndėrtimi i unitetit veprues pėr shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės

    23.03.2007
    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, ka theksuar sot se fryma politike e Partisė Demokratike tė Kosovės ėshtė ndėrtimi i unitetit veprues pėr shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės.
    - Shteti i ardhshėm i Kosovės mund tė jetė funksional nėse elita politike e Kosovės ėshtė e pėrgjegjshme pėr tė ndėrtuar kapacitetet e shtetit tė Kosovės, me njėrėz tė pėrkushtuar dhe profesionalisht tė pėrgatitur.
    - Pavarėsia e Kosovės ėshtė nė interes tė gjithė rajonit, ėshtė pjesė e vizionit evropian pėr rajonin.
    - NATO ka intervenuar nė Kosovės, pėr shkak se Kosova ka mbrojtur vlerat e civilizimit botėror, qė ishin tė rrezikuara nga regjimi hegjemonist serb.
    - shtoi nė vazhdim nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, nė debatin e organizuar nė Kolegjin e Biznesit nė Prishtinė, me rastin e shėnimit tė pėrvjetorit tė bombardimeve tė NATO-s.



    Duke iu drejtuar profesorėve dhe studentėve tė Kolegjit tė Biznesit nė Prishtinė, nė debatin e organizuar me rastin e shėnimit tė pėrvjetorit tė bombardimeve tė NATO-s dhe eksodit masiv tė popullit shqiptar tė Kosovės, nėnkryetari pėr ēėshtje politike i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, ka theksuar se Aleanca Veriatlantike e NATO-s ėshtė vėnė nė shėrbim tė interesave tė popullit tė Kosovės dhe tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, pėr arsye se UĒK bashkė me popullin e Kosovės me luftė ēlirimtare kanė mbrojtur vlerat e civilizimit botėror, qė rrezikoheshin nga makineria hegjemoniste serbe.

    Ish-anėtari i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Fatmir Limaj ka theksuar poashtu se UĒK qė nga fillimi ka qenė dhe ka vazhduar deri nė fund tė jetė forcė properėndimore, duke ndėrtuar kėshtu partneritetin me botėn demokratike, me tė vetmin qėllim lirinė e Kosovės dhe dėbimin e ushtrisė, policisė dhe administratės sė dhunshme serbe nga Kosova.

    Mė tej z.Limaj ka vėnė theksin se shqiptarėt e Kosovės pėr herė tė parė nuk janė nė rolin e kėrkimit tė tė drejtave dhe lirive tė tyre. Ky ėshtė ndryshim historik i rolit tė popullit shqiptar, qė ka qenė nė vazhdimėsi i robėruar dhe i shtypur.

    Nėse nga Rambujeja, kemi sjellė NATO-n nė Kosovė, nga Vjena kemi sjellė shtetin e pavarur dhe sovran tė Kosovės, ka thėnė z.Limaj.

    Ne jemi fitues dhe duhet tė sillemi si fitues. Por, si fitues nė mendje, nė veprim, nė drejtimin e vendit. Nuk drejtohet vendi me logjikėn e robit, por me pėrkushtimin e vazhdueshėm politik dhe qytetar – tha nėnkryetari Limaj.

    Nė debatin e organizuar nė Kolegjin e Biznesit nė Prishtinė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka folur edhe pėr procesin aktual politik.
    Integrimi i pjesės veriore tė Kosovės ėshtė ēelės pėr implementimin e marrėveshjes pėr statusin politik tė Kosovės, - ka potencuar z.Limaj.

    Jemi tė bindur se Kosova po bėhet shtet. Shteti i Kosovės mund tė jetė funksional vetėm nėse elita politike dhe qytetarėt janė tė pėrgjegjshėm pėr tė ndėrtuar kapacitetet e shtetit tė Kosovės, - shtoi nėnkryetari i PDK-sė z.Limaj.

    Pėr Kosovėn nuk ka plan B, as plan C. Pėr Kosovėn ėshtė vetėm njė plan: shteti i pavarur dhe sovran i Kosovės, - ka siguruar tė pranishmit nėnkryetari demokrat i vendit.

    Duke folur pėr vazhdimin e mentalitetit politik tė ish-regjimit tė Millosheviqit, edhe nga kasta politike aktuale serbe, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka potencuar se nė Serbi duhet tė ndodhė njė denacifikim i saj, pėr shkak se nuk ėshtė as nė interes tė Serbisė qė udhėheqja e saj tė vazhdojė tė jetė e ndikuar nga e kaluara e tyre hegjemoniste.

    Duke iu pėrgjigjur interesimeve tė studentėve dhe profesorėve pėr rirreshtimet politike nė skenėn politike tė vendit, nėnkryetari Limaj ka thėnė se pas miratimit tė rezolutės pėr Kosovėn nga ana e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė, Kosovės dhe qytetarėve tė saj iu duhet ndėrtimi i shtetit me njerėz tė pėrkushtuar pėr vendin, me njerėz tė pėrgjegjshėm dhe profesionistė.

    Investimi nė edukim dhe nė shkollim, ėshtė investim nė tė ardhmen tuaj, por ėshtė edhe investim i madh pėr vendin, pėr ndėrtimin e shtetit funksional tė Kosovės, iu ka thėnė studentėve tė Kolegjit tė Biznesit, nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj.

  19. #59
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj: Vula e shtetit tė Kosovės ėshtė dhėnė mė 5, 6, dhe 7 mars 1998, nė Prekaz, me sakrificėn e komandantit legjendar Adem Jashari dhe familjes heroike Jashari

    20.03.2007
    Ajo qė i dha intonacion pėrpjekjeve tona tė pareshtura pėr liri ėshtė historiku i luftės, i familjes sė komandantit tonė legjendar Adem Jashari. Jo rastėsisht armiku sulmoi familjen heroike Jashari nė Prekaz. Sakrifica sublime e familjes Jashari, bėri qė tė forcohet, tė mobilizohet Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Ne mbrojtėm civilizimin demokratik, siē e mbrojti Skėnderbeu, ne e fituam mbėshtetjen e botės sė civilizuar demokratike, duke vėnė nė lėvizje edhe mekanizmin mė tė fuqishėm ushtarak, NATO-n nė mbėshtetje tė luftės sonė pėr ēlirim.
    - theksoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj, nė shėnimin e pėrvjetorit tė nėntė tė Epopesė sė Jasharajve, qė u organizua nė Diegėm tė Brukselit.

    Nėn organizimin e Degės sė PDK-sė pėr shtetet e Beneluksit nė Diegem tė Brukselit u organizua shėnimi i pėrvjetorit tė nėntė tė Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Epopesė sė Komanantit Legjendar tė UĒK-sė Adem Jashari dhe familjes heroike Jashari nga Prekazi i Drenicės.

    Nė ambientet e sallės sė madhe nė Diegem tė Brukselit, kishin ardhur njė numėr i madh i bashkatdhetarėve tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Belgjikė, Holandė, nė Gjermani dhe nė vende tjera perėndimore.

    Nė kėtė tubim madhėshtor, mori pjesė edhe nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, njėri nga ish-udhėheqėsit mė tė denjė tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Fatmir Limaj.

    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, fillimisht ka vlerėsuar lartė rolin e mėrgatės shqiptare nė mbėshtetjen dhėnė luftės ēlirimtare dhe pėr kontributin pėr ndėrtimin e gjithanshėm tė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės .

    “Ēmoj kontributin tuaj dhe ju thėrras qė tė jeni tė bashkuar pa marrė parasysh pėrcaktimet partiake, rrini e bisedoni pa marrė parasysh dallimet dhe grupimet tuaja. Do tė vijė koha kur nė diasporė nuk do ketė parti, por do ketė lob tė organizuar, siē e kanė tė gjitha shtetet. Edhe ne do bėhemi shtet dhe atė sė shpejti, duke mos dashur tė spekuloj pėr kohėn, unė besoj se nėse procesi vazhdon me dinamikėn e paraparė, ju bashkatdhetarė tė nderuar pushimet verore do t’i kaloni nė Kosovėn shtet i pavarur dhe sovran.”

    Duke folur pėr sakrificėn sublime tė komandantit legjendar tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės Adem Jashari dhe tė familjes sė tij, ish-anėtari i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Fatmir Limaj, duke iu drejtuar mėrgimtarėve tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Belgjikė, ka thėnė:

    “Ajo qė i dha intonacion pėrpjekjeve tona tė pareshtura pėr liri ėshtė historiku i luftės, i familjes sė komandantit tonė legjendar Adem Jashari. Jo rastėsisht armiku sulmoi familjen heroike Jashari nė Prekaz. Sakrifica sublime e familjes Jashari, bėri qė tė forcohet, tė mobilizohet Ushtria Ēlirimtare e Kosovės. Ne mbrojtėm civilizimin demokratik, siē e mbrojti Skėnderbeu, ne e fituam mbėshtetjen e botės sė civilizuar demokratike, duke vėnė nė lėvizje edhe mekanizmin mė tė fuqishėm ushtarak, NATO-n nė mbėshtetje tė luftės sonė pėr ēlirim”.

    “Vula e shtetit tė Kosovės ėshtė dhėnė me 5, 6, dhe 7 mars 1998, nė Prekaz, me sakrificėn e komandantit legjendar Adem Jashari dhe familjes heroike Jashari” – potencoi nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, nė takimin me mėrgatėn shqiptare nė Belgjikė, ka folur edhe pėr procesin aktual politik.
    “Nė Vjenė nuk kemi biseduar pėr statusin. Atje kemi biseduar pėr tė drejtat e komuniteteve, kemi biseduar pėr atė se sa jemi ne nė gjendje t’u japim tė drejta pakicės serbe dhe pakicave tjera. Ky ėshtė ndryshimi epokal qė ka ndodhur nė vendin tonė. Nga pozita e lypėsit, tani jemi nė pozitėn e dhėnėsit. Ne jemi fitues, prandaj duhet tė sillemi si fitues, t’iu garantojmė tė drejta tė gjithėve, sepse ne luftėn tonė nuk e kemi zhvilluar kundėr lirive tė tė tjerėve, ne luftėn tonė e kemi zhvilluar pėr tė mbrojtur vlerat e civilizimit qė janė shkelur me shekuj nė Kosovė”.

    “Ju duhet tė vazhdoni t’i pėrkujtoni kėto ditė tė shenjta tė historisė tonė mė tė re. Unė ju siguroj qė Kosova po bėhet shtet. Jam i bindur qė nė pėrvjetorin e ardhshėm tė Epopesė sė Jasharajve, me ju do tė jetė ambasadori i shtetit tė Kosovės” – tha z.Fatmir Limaj.

    “Ju ftoj po ashtu tė investoni nė tė ardhmen e fėmijėve tuaj, t’i shkolloni ata, sepse Kosova ka nevojė pėr kontributin tuaj nė ndėrtimin e kapaciteteve shtetndėrtuese pėr Kosovėn e re, shtet i pavarur dhe sovran” – theksoi z.Limaj.

    “Vizioni ynė ėshtė ndėrtimi i shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės, njė shtet funksional, me qeverisje tė pėrgjegjshme, efektive, e cila do tė ketė besimin e plotė tė qytetarėve tė Kosovės. Nė kėtė kuadėr, roli juaj, roli i diasporės shqiptare, ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr tė ndėrtuar tė gjitha kapacitetet e shtetit modern tė Kosovės, qė do tė jetė njė shtet, ku tė gjithė qytetarėt do tė jenė krenar qė janė shtetas tė Kosovės” – tha z.Limaj.

    Tubimin e ka udhėhequr sekretari i pėrgjithshėm i Degės sė PDK-sė nė shtetet e Beneluksit z.Bekim Rexhaj, ndėrsa kryetari i degės z.Bedri Podrimēaku ka folur pėr Epopenė e Jasharajve dhe pėr angazhimet e PDK-sė nė shtetet e Beneluksit.

    Ndėrsa, nėnkryetari i Degės sė PDK-sė nė shtetet e Beneluksit z.Hashim Shala, ka folur pėr historinė dhe sakrificėn sublime tė familjes Jashari nga Prekazi, duke spikatur rrugėn dhe luftėrat brez pas brezi tė kėsaj familje emblematike, qė ngriti vetėdijen tek shqiptarėt pėr liri.

    Nė emėr tė shoqatave tė dala nga lufta ka folur veprimtari z.Halit Elshani, i cili mes tjerash ka theksuar se Adem Jashari dhe Jasharėt nisėn njė epokė tė re, epopkėn qė ndėrroi rrjedhat e historisė.

    Nė fund tė manifestimit pėr shėnimin e pėrvjetorit tė nėntė tė Epopesė sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, Epopesė sė familjes sė komandantit legjendar Adem Jashari, u recituan vargje nga veprimtari Qamil Zekollli kushtuar komandantit legjendar, ndėrsa kėngė pėr dėshmorėt e luftės kėnduan Shaqir Cėrvadiku, Irfan Blakēori, Muhamet dhe Valon Avdijaj, si dhe grupi muzikor “Rinia” nga Brukseli.

  20. #60
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Fatmir Limaj: Nga Rambujeja sollėm NATO-nė nė Kosovė – nga Vjena shtetin e Kosovės

    17.03.2007
    Nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj nė njė manifestim madhėshtor ėshtė takuar me bashkatdhetarėt tanė nė Hanover tė Gjermanisė, ndėrsa ėshtė takuar me bashkatdhetarėt edhe nė Berlin, ku ka zhvilluar takime edhe me studentė shqiptarė qė studjojnė nė universitetet prestigjioze tė Berlinit.
    “Nėse nga Rambujeja me pėrkushtimin dhe sakrificėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, kemi sjellė NATO-n nė Kosovė, nga Vjena kemi sjellė shtetin e Kosovės”,
    - ka potencuar nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj, i cili nė kėto manifestime ėshtė shoqėruar nga anėtari i KD tė PDK-sė z.Mevludin Krasniqi.



    Nė kuadėr tė vizitės zyrtare qė po zhvillon nė disa shtete tė Evropės Perėndimore, nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, ka zhvilluar takime tė shumta me bashkatdhetarėt tanė qė jetojnė dhe veprojnė nė Gjermani dhe nė Belgjikė.

    Nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj, i shoqėruar nga anėtari i Kėshillit Drejtues tė PDK-sė z.Mevludin Krasniqi, nė njė manifestim madhėshtor ėshtė takuar me bashkatdhetarėt tanė nė Hanover tė Gjermanisė, ndėrsa ėshtė takuar me bashkatdhetarėt edhe nė Berlin, ku ėshtė takuar edhe me studentė shqiptarė qė studiojnė nė universitetet prestigjioze tė Berlinit.

    Nė tė gjitha kėto takime, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka riafirmuar angazhimet e lidershipit tė Partisė Demokratike tė Kosovės pėr tė ndėrtuar shtetin funksional dhe demokratik tė Kosovės, ku tė gjithė qytetarėt do tė ndihen krenarė pėr shtetėsinė e tyre.

    Partia Demokratike e Kosovės, si partia me legjitimitetin numėr njė nė Kosovė, konceptin e saj politik dhe qytetar e ka tė ndėrtuar nė themelet e pėrkushtimit dhe tė angazhimeve tė vazhdueshme dhe tė sinqerta tė bartėsve tė saj dhe partneritetit me tė gjithė qytetarėt e Kosovės, pėr tė ndėrtuar Kosovėn, shtet i pavarur dhe sovran, pėr tė cilin janė angazhuar dhe kanė sakrifikuar gjeneratat tė tėra, sakrificė kjo qė ėshtė sublimuar me luftėn e lavdishme tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, e cila fitoi edhe mbėshtetjen e aleatėve tanė, nė veēanti tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe tė vendeve mike tė Bashkimit Evropian, - u shpreh nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Nė takimet me bashkatdhetarė nė Hanover dhe nė Berlin, njeriu i dytė i PDK-sė, ka vlerėsuar lartė rolin e diasporės shqiptarė nė tė gjitha kohėrat, duke veēuar mbėshtetjen e bashkatdhetarėve tanė dhėnė luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, dhe tani nė ndėrtimin e Kosovės sė re. Nėnkryetari Limaj, ka theksuar se diaspora shqiptare ashtu siē ka qenė pjesė e pandashme e ēlirimit tė Kosovės, ėshtė dhe do tė vazhdojė tė jetė edhe pjesė e pandashme e ndėrtimit tė shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovės, tė integruar nė Bashkimin Evropian dhe nė NATO.

    Nėnkryetari i partisė mė serioze dhe mė tė organizuar nė Kosovė, po ashtu ka ēmuar edhe pėrkushtimin e tė rinjve shqiptarė qė studiojnė nė universitetet gjermane, duke vlerėsuar se kontributi i tyre intelektual dhe profesional, ka rėndėsi tė madhe pėr europianizimin e mėtejmė tė Kosovės, posaēėrisht nė aspektin e bartjes sė pėrvojave tė dobishme evropiane nė Kosovė. Nė takimet me bashkatdhetarė, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj ka theksuar se statusi i Kosovės ėshtė vendosur me luftėn ēlirimtare, nė vitin 1999, ndėrsa nė Vjenė ėshtė biseduar pėr mėnyrėn e ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės.
    Nėse nė Rambuje me pėrkushtimin dhe sakrificėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, kemi sjellė NATO-n nė Kosovė, nga Vjena kemi sjellė shtetin e Kosovės, - ka potencuar nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Ėshtė pėrgjegjėsi e bartėsve tė politikės dhe tė institucioneve tė vendit, por edhe e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės, qė tė vazhdojmė pėrkushtimet tona pėr tė ndėrtuar njė shtet tė qėndrueshėm dhe funksional, me njė udhėheqje serioze dhe tė pėrgjegjshme, tė cilės i beson populli i Kosovės, sepse ēdo dėshtim do tė ēojė nė dėshtimin e ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės, e kėtė nuk e meritojnė qytetarėt e Kosovės – tha z.Limaj.

    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, sonte do tė marrė pjesė nė manifestimin e shėnimit tė pėrvjetorit tė Epopesė sė UĒK-sė, qė organizohet nė Bruksel nga komuniteti shqiptar atje, respektivisht nga Dega e PDK-sė pėr shtetet e Beneluksit.

Faqja 3 prej 15 FillimFillim 1234513 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 200
    Postimi i Fundit: 27-11-2013, 16:19
  2. Historiku i vrasjeve ne Tropoje
    Nga MaDaBeR nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 30
    Postimi i Fundit: 14-08-2012, 13:42
  3. Fatmir Sejdiu u zgjodh President i ri i Kosovės
    Nga ideus nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 93
    Postimi i Fundit: 08-11-2010, 13:57
  4. Pse Hashim Thaqi nuk e viziton Fatmir Limajn ne Hage?
    Nga Arb nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 21
    Postimi i Fundit: 01-10-2009, 10:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •