Close
Faqja 2 prej 15 FillimFillim 123412 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 296

Tema: Fatmir Limaj

  1. #21
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    4,531
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime
    A duhet te dėgjohet zėri i shterrur i qytetarit tė nėpėrkėmbur...!?-Shkruan Agim Vuniqi

    Edhe pse tashmė asnjėherė nuk ėshtė pėrfolur emri i Fatmir Limės, ai u dėshmua se frymon me qytetarėt e Kosovės, ata ia dhanė jo votat por zemrat me vizitat kikometėrshe, qė ia bėnin. Ai u dėshmua se ėshtė ėmblema e qytetarit tė paknaqur, sigurisht qė po tė pyetej sot ēdo qytetar do t'ia kishte dhėnė votėn pėr tė udhėhequr me njėrėn nga ministritė e pėrfolura, sigurisht me ėndje atė tė ministrisė sė punėve tė brendshme, meqė atėherė do tė rritej besueshmėria e qytetarėve nė institucinin mė tė rėndėsishėm nė kėtė fazė, nėse ka opinione tjera pse jo atė tė drejtėsisė.

    Dhėnia e pėlqimit nga UNMIK-u pėr formimin e dy ministrive tė reja pėr atė tė punėvė tė brendėshme dhe tė drejtėsisė i zgjoi nga letargjia partitė politike tė koalicionit qeveritar, ēuditėrisht jo aq shumė mandatarin e qeverisė z. Kosumaj, i cili ėshtė edhe kompetent pėr tė propozuar ministrat, duke dhėnė arsyetim domethėnės para parlamentarėve. Kjo do tė duhej tė ishte procedura mė kuptimplote pėr themelimin e dy ministrive kyqe tė pushtetit qendror, nė rrethana normale, qė do tė bazohej nė sistemin zgjedhor, por logjika juridike flet ndryshe.

    Meqė zgjedhjet e fundit tė mbajtura sipas sistemit proporscional me lista tė mbyllura ishin tė pėrcaktuara pėr zgjedhjen e deputetėve nė palamentin shumėpartiak tė Kosovės, nga i cili parlament edhe u zgjodhėn kryetari, kryeministri dhe ministrat, me kėtė pėrfundoi dhe u rrumbullaksua nė mėnyrė tė sukseshme zgjedhja e funkcionarėve pėr ministritė ekzistuese, dmth. votimi dhe vota e elektoratit vendosi pėrfundimisht procesin zgjedhor.

    Pasi qė UNMIK-u ndezi dritėn jeshile pėr formimin e dy ministrive tė reja partitė politike nė pozitė mdezėn dritat e kuqe dhe filluan rivalitetin pėr pėr tė marrė primatin mbi kėto dy ministri, qė juridikisht do tė ishte jo valide dhe shkelje procedurale e vet sitemit zgjedhor, ngase kėto dy ministri po tė krijohen pas pėrfundimmit tė zgjedhjeve, pra tė drejtėn e propozimit para deputeteteve para parlamentit e ka PSSP z. Petersen, e kurrsesi partitė nė koalicion. Ēdo tentim i partnerėve nė koalicion LDK-AAK, pėr tė "realizuar" tė drejtėn e privimit tė kėtyre dy ministrive do tė ishte shkelje e votės sė qytetarėve, aq mė tepėr kur dihet rėndesia e kėtyre dy ministrive. Debati i jozyrtar i nxitur nga mediumet e informimit duke dhėnė edhe emėra konkret ėshtė mė tepėr uveryrė pėr rritjen e shqetėsimeve pėr qytetarėt e Kosovės, tė cilėt si duket janė jashtė sistemit juridik dhe legjislacionit vendim-marrės, edhepse demokracia dhe demokratizimi i shiqėrisė ka bazamentin nė vullnetin e qytetarėve tė Kosovės, e kurrsesi nė strukturat e koalicionit udhėheqės.

    Meqė kryesia e Kuvendit nuk e ka vu ende nė rend dite diskutimin pėr formimin e kėtyre dy ministive, qė do tė kushtėzonte edhe formimin e komisioneve parlamentare tė reja qė do tė kishin kompetenca tė qėndrueshme dhe profesionale pėr fillimin e dėgjimit publik para qytetarėve pėrmes mediumeve vizuele, duke bėrė transparente edhe biografinė profesionale tė kandidatėve, meqė bėhet fjalė pėr krijimin e tėrė aparatit adminitrativ, ėshtė mė se i nevkshėm proflizimi profesional i kandidatėve, biografia e punės, dhe tradita familiare, qė ėshtė para kusht pėr emrimin e kandidatėve tė mundshėm..

    Nė kėtė fazė qytetarėt e Kosovės janė tė ngulfatur nga pėrfaqėsuesit e tyre, dhe fare nuk u dėgjohet zėri, tė rropatur nga problemet e shumta ekzistenciale ata janė tė ngarkuar edhe me nėnqmimin permanent qė u bėhet atyre, asnjėherė nuk u zhvillua ndonjė debat me qytetarė nga pėrfaqėsuesit e tyre per ta dėgjuar zėrin e shterrur tė qytetarit tė nėpėkėmbur, qė ėshtė obligativ, edhe atherė kur shtypi jep informacione tė bollshme pėr korrupcion nė kreun institucional, blerjen e veturave tė blinduara pėr presidencė, blerjen e veturės superluksoze pėr kryeparlamentarin, ndėrtimin e vilės supermoderne nė Gėrmi pėr tė pushuar familiarėt e tė zgjedhurėve tė tyre. me parat e tatimpaguesėve, sidomos janė tė shqetėsuar me faktin se grupet e interesit dhe tė nėntokės kanė depėrtuar nė polici, por edhe nė strukturat tjera institucionale. Si mund tė pranohet fakti qė gruper paramilitare tė partive politike qė hiqen si qendra tė zbulimit tė legalizohen, ato duhet te shpėrbėhen definitivisht, jo tė legalizohen, meqė ato vazhdimisht kanė pasur kontakte me sektore tė zbulimit tė agjensioneve tė huaja, njė numėr i tė cilėve ėshtė trejnuar dhe regrutuar tė punojnė pėr interesa sigurisht jo tė qytetarėve tė Kosovės.

    Dersi sa ēdo ditė kemi luftė urbane nė mes tė Prishtinės, ku luftohet pėr territore nga nėntoka, nė tė cilėn janė tė implikuara edhe struktura policore, nga e cila rrjedhin informata sekrete, qė rrezikojnė jetėn e qytetarėve, dhe fusin frikė pėr tė dhėnė informacione tė nevojshme pėr hulumtimin e rasteve tė pasqaruara, ku dėshmitari okular i nėnshtrohet rrezikut jetėsor nėse zbulohet identiteti i tij. Edhe sa do tė ngarkohet qytetari i Kosovės po qė se nė kėto dy ministri do tė vinin kandidatėt e partive politike, atėherė nuk do tė kishin institucione tė pėrfaqėsimit por do tė kishim qendra tė partive nga tė cilat do tė vendosej kush do tė jeton, do tė kishim anarki totale tė institucioneve, ku partitė opozitare do tė ishin vetėm dekor e asgjė tjetėr.

    Edhe pse tashmė asnjėherė nuk ėshtė pėrfolur emri i Fatmir Limės, ai u dėshmua se frymon me qytetarėt e Kosovės, ata ia dhanė jo votat por zemrat me vizitat kikometėrshe, qė ia bėnin. Ai u dėshmua se ėshtė ėmblema e qytetarit tė paknaqur, sigurisht qė po tė pyetej sot ēdo qytetar do t'ia kishte dhėnė votėn pėr tė udhėhequr me njėrėn nga ministritė e pėrfolura, sigurisht me ėndje atė tė ministrisė sė punėve tė brendshme, meqė atėherė do tė rritej besueshmėria e qytetarėve nė institucinin mė tė rėndėsishėm nė kėtė fazė, nėse ka opinione tjera pse jo atė tė drejtėsisė.

  2. #22
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    ZIKPRESS
    Nėnkryetari i PDK-sė, z.Fatmir Limaj, pritet nė selinė qendrore tė LPK-sė




    Xhemajli dhe Limaj u pajtuan qė duhet tė forcohet edhe mė tej bashkėpunimi ndėrpartiak

    Prishtinė, 28 prill 2006

    Kryetari i LPK-sė Emrush Xhemajli, me bashkėpunėtorė kanė pritur sot, nė selinė qendrore tė LPK-sė, z.Fatmir Limaj, nėnkryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės.

    Udhėheqėsit e LPK-sė kanė biseduar me z. Limaj pėr situatėn politike nė vend, sidomos pėr zgjedhjet pėr tė cilat tė dy subjektet kanė qėndrim qė ato tė mos shtyhen.

    Me kėtė rast u bisedua lidhur me harmonizimin e qėndrimeve mes subjekteve politike opozitare, qė janė tė pėrfaqėsuara nė Kuvendin e Kosovės.

    Nė kėtė takim Xhemajli dhe Limaj u pajtuan qė duhet tė forcohet edhe mė tej bashkėpunimi ndėrpartiak, sidomos pėr ēėshtjet qė kanė rėndėsi pėr Kosovėn dhe qytetarėt e saj.
    Kryetari i LPK-sė pasi e falėnderoi pėr vizitėn z.Limaj tha se “si gjithė qytetarėt e Kosovės edhe ne kemi debulesė pėr qėndresėn e z.Limaj nė kohėn e luftės, pėr mbrojtjen dinjitoze qė i ka bėrė luftės sė UĒK-sė para drejtėsisė ndėrkombėtare, pėr triumfin e madh qė z.Limaj ka korrur para saj”.
    “Qėndrimi i LPK-sė ėshtė qė zgjedhjet tė mbahen me kohė sesa qė tė shtyhen pėr mė vonė. Ėshtė shumė spekulative ajo qė thuhet qė shumica e subjekteve politike janė pėr shtyrjen e zgjedhjeve”, tha Xhemajli.
    Ndėrkaq, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, pasi shprehu kėnaqėsinė pėr takimin me udhėheqėsit e LPK-sė, tha se “nė kėto momente na duhet uniteti veprues nė shėrbim tė ēėshtjeve tė mėdha pėr vendin dhe proceseve qė po na presin. Nė kėtė aspekt, unė kėtu gjeta njė frymė bashkėpunimi”.
    “Ne kemi paraqitur qėndrimin tonė pėr mbajtjen e zgjedhjeve me kohė, duke ofruar mundėsinė e konsultimeve. Ne si PDK jemi tė interesuar qė vendimi pėr zgjedhjet tė jetė njė vendim koncensual i tė gjitha forcave politike tė Kosovės” tha me kėtė rast z.Limaj.

  3. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  4. #23
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    4,531
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime

  5. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ARIANI_TB pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  6. #24
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    ALTERNATIVAT SHPRESĖDHĖNĖSE TĖ OPOZITĖS

    Opozita sot, ėshtė ofertė alternative pėr tė mirėn e qytetarit karshi qeverisjes aktuale. Ajo nė vazhdimėsi duhet tė pėrcjellė punėn e qeverisė, duke kritikuar tė gjitha dukuritė negative, keqpėrdorimet qė ndodhin dhe njėkohėsisht tė ofrojė alternativat shpresėdhėnėse se si do t’i qasej ajo zgjidhjes sė problemeve po tė ishte nė pushtet.

    Kolumne nga FATMIR LIMAJ



    Nė kohėn e instalimit tė sistemit politik demokratik nė Kosovė, tė raporteve pozitė – opozitė, ėshtė hapur procesi i negociatave pėr pėrmbylljen e statusit final tė Kosovės. Skena politike kosovare ėshtė para dy sfidave tė rėndėsishme politike pėr tė ardhmen e vendit.

    E para: ndėrtimet fillestare tė veprimit politik, pozitė-opozitė, e paprovuar asnjėherė nė Kosovė; Sfida e dytė: procesi negociator nga i cili duhet tė dalė njė shtet funksional demokratik dhe i pavarur.

    Duke marrė parasysh qė pėr herė tė parė nė skenėn politike tė Kosovės ka veprim opozitar, i paaplikuar mė parė nė jetėn politike dhe institucionale, ėshtė tėrėsisht e logjikshme qė opozita demokratike kosovare ėshtė nė proces tė forcimit tė rolit tė saj pėrballė pozitės nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr marrja e pėrgjegjėsisė sė saj nė procesin negociator. Shtrohet pyetja: a ėshtė duke u kuptuar drejtė roli i opozitės kosovare nė kėto zhvillime ? A ka nevojė qė vetė opozita tė qartėsohet me tutje rolin e saj ? Shpeshherė ndodh qė nuk kuptohen drejtė angazhimet e opozitės nė procesin negociator dhe nė tė njejtėn kohė nė rolin e saj opozitar karshi qeverisjes sė vendit. Psh. Paradite opozita kritikon qeverinė, ndėrsa pasditė udhėheqė delegacionin pėr negociata. Nė kėtė rast mund tė krijohet njė pėrshtypje e gabuar nė rolin e opozitės.

    Pėrcaktimi i drejtė i opozitės pėr tė marrė pjesė nė Grupin Negociator tė Kosovės dhe nė komisionet e tij, nė asnjė rast nuk duhet kuptuar si heqje dorė nga detyra e saj si opozitė karshi qeverisjes sė vendit. Pėrkundrazi, pjesėmarrja e opozitės nė negociata ia ka hequr ēdo mundėsi koalicionit aktual qeverisės, qė pėr dėshtimet nė qeverisjen e vendit, tė fshihet dhe tė arsyetohet nė emėr tė angazhimeve pėr statusin politik tė Kosovės. Pjesėmarrja aktive me gjithė potencialet qė kanė partitė politike nė pushtet dhe nė opozitė nė kėtė proces, i mundėson Qeverisė sė Kosovės tė mirret me problemet e pėrditshme tė vendit. Pėr aq sa ėshtė obligim i gjithė elitės politike kosovare pėr tė marrė pjesė nė Procesin negociator, aq ėshtė detyrė e opozitės pėr tė kontrolluar qeverisjen e pėrditshme tė vendit. Prandaj, qasja e ndryshme dhe dalluese qė i ka dhėnė rolit tė vet opozita, tregon shkallėn e lartė tė pjekurisė politike, duke dėrguar mesazhin tė qartė se ajo i vė nė plan tė parė interesat nacionale.

    Opozita sot, ėshtė ofertė alternative pėr tė mirėn e qytetarit karshi qeverisjes aktuale. Alternativa e saj duhet tė jetė e dukshme, konkrete dhe shpresėdhėnese, nė mėnyrė qė tė mbėshtetet nga qytetarėt, tė cilėt janė ose mund tė jenė tė pakėnaqur me rezultatet e qeverisė. Qė kjo opozita tė jetė vėrtetė njė alternativė ndryshe nga qeverisja aktuale, ajo nė vazhdimėsi duhet tė pėrcjellė punėn e qeverisė, duke kritikuar tė gjitha dukuritė negative, keqmenaxhimin dhe keqpėrdorimet qė ndodhin dhe njėkohėsisht tė ofrojė alternativat se si do t’i qasej ajo zgjidhjes sė problemeve po tė ishte nė pushtet.

    Unė mendoj qė ky rol dhe kjo qasje e opozitės nėnkupton konstruktivitet. Ndryshe, heshtja ndaj problemeve, mosinteresimi ndaj mėnyrės se si qeveriset vendi, pajtimi me ēdo gjė qė vjen nga lartė, pa asnjė analizė serioze, jo qė nuk ėshtė rol konstruktiv i opozitės, por pėrkundrazi do tė ishte mbėshtetje e njė fillimi tė degjenerimit politik, qė do tė kishte efekte dhe pasoja tė paparashikueshme nė tė gjitha segmentet e shoqėrisė kosovare. Prandaj, pėr aq sa ėshtė jetike zgjidhja e drejtė dhe pėrfundimtare e statusit politik tė Kosovės nė kuadėr tė procesit negociator, aq jetik ėshtė edhe procesi i ndėrtimit tė kapaciteteve shtetndėrtuese, qė garanton tė ardhmen demokratike tė vendit.

  7. #25
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Vizita e Fatmir Limajt nė Shqipėri nėn objektivin e parė




    RIKTHIMI I DINJITETSHĖM POLITIK NGA SHQIPĖRIA
    - Tetė vjet pas nisjes nga Shqipėria pėr tė pėrfunduar misionin e ēlirimit tė
    Kosovės, Fatmir Limaj rikthehet shumė dinjitetshėm nė Shqipėri, duke dhėnė
    mesazhin se misoni i madh i shtetit tė Kosovės po pėrmbyllet po ashtu
    dinjitetshėm.
    - Insitucionet e shtetit, partitė politike dhe personalitetet mė tė shquara politike,
    shoqėrore dhe akademike tė Shqipėrisė, gjatė takimeve tė zhvilluara me Fatmir
    Limajn vlerėsojnė lartė personalitetin dhe qėndrimet e tij politike. Ata ndihen
    shumė tė impresionuar me vizionin e Fatmirit pėr ndėrtimin e shoqėrisė
    demokratike dhe tė shtetit modern tė Kosovės.
    - Liderėt shqiptarė thonė se Kosova mė shumė se kurrė ka nevojė pėr politikanė tė
    menēur e tė guximshėm, pėr politikanė mendjehapur, siē ėshtė z.Limaj. Kėtė e
    thonė shumė hapur.


    Nga
    ARIANIT BYTYĒI
    Ishte fillim viti 1998 kur njė numėr i madh tė rinjsh idealistė dhe tė pėrkushtuar pėr tė
    sakrifikuar pėr lirinė e Kosovės, kishin arritur nė Shqipėri pėr tė marrė udhė pėr nė
    Kosovė. Nė mesin e tyre kishte tė rinj nga tė gjitha rajonet e Kosovės, por edhe nga
    trojet tjera shqiptare. Nė kėtė grup vullnetarėsh qė po ktheheshin nė atdheun e tyre pėr
    ta kryer misionin historik tė ēlirimit tė Kosovės, shquhej njė i ri qė tashmė kishte
    pėrfunduar studimet nė drejtėsi dhe e kishte regjistruar studimet pasuniversitare po nė
    kėtė degė. Ky djalė i ri shumė mė herėt iu kishte bashkuar radhėve tė UĒK-sė, por tani
    po rikthehej nė atdhe edhe mė i pėrgatitur, edhe mė i bindur se lufta pėr ēlirim ėshtė e
    vetmja alternativė pėr tė mbrojtur vlerat e qytetėrimit evropian nė kėtė pjesė tė Evropės.
    Ai kishte njė emėr qė simbolizonte sakrificėn pėr tė ndėrtuar fatmirėsinė e Kosovės.
    Quhej Fatmir Limaj.
    Gjatė luftės nė Kosovė ishte ndėr protagonistėt kryesorė dhe po ashtu njėri ndėr
    udhėheqėsit mė tė denjė dhe mė emblematikė tė saj. Luftėn e fitoi bashkė me
    bashkėluftėtarėt e tij.
    Lufta e tij e dytė tashmė ishte pėrballja me ndėrtimin dhe funksionimin e rendit
    demokratik nė Kosovėn e pasluftės. Fatmiri nė mendjet dhe nė shpirtin e qytetarėve tė
    Kosovės gjithmonė personifikonte politikanin e angazhimeve konkrete, e gjetjes sė
    rrugėzgjidhjeve pėr tė pėrmbyllur suksesshėm procesin e pavarėsisė, pėr tė cilėn ai dhe
    shokėt e tij kishin sakrifikuar shumė. Edhe kėtė luftė moderne, luftėn e politikės, Fatmiri
    e fitoi.
    Sfida e tij e tretė nė kėtė kronologji zhvillimesh shumė dinamike, ishte pėrballja e Fatmirit
    me drejtėsinė ndėrkombėtare. Shumė njerėz do tė thoshin qė nė tėrė kėtė gjendje, fati
    mė i mirė i Kosovės dhe i shqiptarėve ėshtė se luftėn dhe pėrkushtimin pėr liri do ta
    mbrojė njeriu i duhur, luftėtari dhe polikani i duhur. Fatmir Limaj edhe kėtė sfidė e
    pėrballoi shumė suksesshėm, duke arritur qė tė mbrojė vlerat mė sublime tė qytetarėve
    tė Kosovės, vlerat e luftės sė UĒK-sė.

    KOSOVA KA NEVOJĖ PĖR POLITIKANĖ MENDJEHAPUR SI FATMIR LIMAJ
    Nga fillimviti 1998 kur kishte shkelur tokėn shqiptare pėr tė marrė udhė nė Kosovė pėr tė
    vazhduar luftėn pėr ēlirim, kaloi shumė kohė. Tani, 8 vjet mė pas, Fatmir Limaj i rikthehet
    Shqipėrisė nė rrethana shumė mė tė favorshme pėr gjithė hapėsirėn shqiptare. Pas
    pėrballjes sė suksesshme me sfidėn e fundit tė jetės sė tij aq tė re, atė tė drejtėsisė
    ndėrkombėtare, Fatmiri riaktivizimin e tij politik vendos ta shėnojė nė Shqipėri, nė vendin
    ku kishte nisur fuqishėm misionin e tij dhe tė shokėve tė tij, misionin e lirisė sė Kosovės.
    Fitimitari i Kosovės, Fatmir Limaj, nė krye tė delegacionit tė Partisė Demokratike tė
    Kosovės, nė tė cilin bėnte pjesė edhe Adem Grabovci, anėtar i kryesisė sė PDK-sė, nė
    Tiranė pritet nga instancat mė tė larta tė shtetit shqiptar.
    Insitucionet e shtetit, partitė politike dhe personalitetet mė tė shquara politike, shoqėrore
    dhe akademike tė Shqipėrisė, gjatė takimeve tė zhvilluara me Limajn vlerėsojnė lartė
    personalitetin dhe qėndrimet e tij politike. Ata ndihen shumė tė impresionuar me vizionin
    e Fatmirit pėr ndėrtimin e shoqėrisė demokratike dhe tė shtetit modern tė Kosovės.
    Thonė se Kosova mė shumė se kurrė ka nevojė pėr politikanė tė menēur e tė
    guximshėm, pėr politikanė mendjehapur, siē e personifikojnė ata z.Limaj. Kėtė e thonė
    shumė hapur.
    Presidenti shqiptar Alfred Moisiu pėrshėndet triumfin e Fatmirit nė pėrballje me
    drejtėsinė ndėrkombėtare dhe shpreh admirimin e tij pėr konceptet evropiane tė
    ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės, tė cilat i prezanton Fatmir Limaj. “Kosova ka nevojė pėr
    njerėz tė aftė si ju” i thotė Moisiu Limajt.


    DĖSHMIA E KARAKTERIT, INTEGRITETIT DHE PARIMĖSISĖ SĖ LIMAJT
    Kreyministri Sali Berisha nė takimin e sinqertė mė Fatmir Limajn shprehej shumė i
    gėzuar qė z.Limaj i ėshtė rikthyer atdheut. Duke shprehur kėnaqėsinė qė pret Fatmirin,
    kryeministri shqiptar gjatė takimit thekson se “njėsitet e UĒK-sė ishin aleati tokėsor i
    NATO-s nė betejėn e madhe pėr mbrojtjen e vlerave civilizuese nė Evropėn Juglindore”.
    Mes tjerash Berisha me dinamikėn e shprehjes sė tij karakteristike i thotė Limajt: “Fatmir,
    shkove dhe u ktheve i pafajshėm, mbrojte sakrificat e popullit tėnd. Kjo ėshtė dėshmi e
    karakterit, integritetit dhe parimėsisė tėnde. Tani, ke mundėsi qė tė kontribuosh nė
    finalizimin e njė procesi qė prodhon pavarėsi”.
    Miku i vjetėr i Fatmirit, kryetari i Lėvizjes Socialiste pėr Integrim, Ilir Meta gjatė tėrė
    kohės sė qėndrimit tė Limajt nė Tiranė ndihej shumė i gėzuar qė miqtė e vjetėr Limaj
    dhe Meta, po ritakohen pas pėrballjes me sfida jo tė lehta. Ilir Meta sė bashku me
    kryesinė e LSI-sė i organizojnė njė pritje tė ngrohtė delegacionit tė PDK-sė nė selinė e
    kėsaj partie. Meta vlerėson lartė personalitetin e Fatmir Limajt dhe konceptin politik tė
    PDK-sė, duke theksuar se finalizimi i procesit tė pavarėsisė ka rėndėsi pėr stabilitetin nė
    rajon.


    KOSOVĖS IU RIKTHYE POLITIKANI I MUNGUAR
    Ish-kryeministri Pandeli Majko, tani sekretar i pėrgjithshėm i Partisė Socialiste tė
    Shqipėrisė gjatė takimit tė me njėrin nga drejtuesit kryesorė tė PDK-sė, Fatmir Limaj,
    shprehet se “fitorja e Fatmir Limajt ėshtė fitore e tė gjithė qytetarėve tė Kosovės dhe
    posaēėrisht e skenės politike tė Kosovės, pasi asaj iu rikthye politikani i munguar,
    Fatmiri, qė ka vizionin e ri pėr Kosovėn”.
    Ndėrsa, ministri i mbrojtjes, Fatmir Mediu gjatė takimit me Fatmir Limajn dhe Adem
    Grabovcin vlerėsoi tė arriturat e klasės politike tė Kosovės, duke potencuar me kėtė rast
    qė rikthimi politik i z.Limaj ka rėndėsi tė posaēme nė pėrmbylljen e suksesshme tė
    procesit tė pavarėsisė.
    Pėr nder tė Fatmir Limajt, kryetari i grupit parlamentar tė Partisė Demokratike tė
    Shqipėrisė, Bamir Topi ka shtruar njė darkė speciale. Topi dhe Limaj kanė vlerėsuar se
    nė kėtė fazė tė rėndėsishme pėr Kosovėn, klasa politike nė Shqipėri dhe nė Kosovė
    duhet tė tregojė pjekurinė e lartė politike, duke u treguar tė ndėrgjegjshėm pėr detyrat qė
    e presin atė. Bamir Topi gjatė takimit vlerėsoi shumė pėrkushtimin e gjithanshėm tė
    mikut tė tij, Fatmir Limaj pėr tė ndėrtuar shtetin funksional tė Kosovės.
    Gjatė tė gjitha takimeve me krerė institucionesh dhe subjektesh politike, por edhe me
    personalitete tė jetės politike e akademike, Fatmir Limaj ka falėnderuar shtetin shqiptar
    pėr ndihmėn qė i ka dhėnė Kosovės nė vazhdimėsi.
    Gjatė qėndrimit nė Shqipėri, Fatmir Limaj ėshtė takuar edhe me ish-presidentin Rexhep
    Meidani, me tė cilin kanė biseduar lidhur me zhvillimet politike nė Kosovė. Po ashtu
    edhe takimi me z.Sabri Godo ishte nė frymėn e ndėrtimit tė qėndrimeve unike shqiptare
    pėr ndėrtimin e shtetit tė qėndrueshėm tė Kosovės.


    MISIONI I MADH I SHTETIT TĖ KOSOVĖS
    Shqipėria, tre vjet pas, shprehej Fatmiri, kishte arritur ndryshime shumė pozitive. Ai
    ndihej shumė i lumtur me arritjet e shtetit shqiptar nė tė gjitha drejtimet. Shumė shembuj
    tė arritjeve dhe progreseve nė Shqipėri, duhet tė vihen nė jetė edhe nė shtetin e
    ardhshėm tė Kosovės.
    Fatmir Limajn nė Tiranė e kanė intervistuar shumė televizione dhe gazeta tė vendit dhe
    tė huaja. Vizita e politikanit dinamik tė Kosovės, gjatė tėrė kohės sė qėndrimit tė tij nė
    Shqipėri ishte nėn objektivin e mediumeve. Rudina Xhunga e “Top Channel” dhe Blendi
    Fevziu i “TV Klan” zhvillojnė intervista ekskluzive me Fatmirin.
    Ndėr tė veēantat e vizitės sė parė tė Fatmir Limajt nė Shqipėri, pas lirimit tė tij, ėshtė
    takimi i ngrohtė me gjeneralin Kudusi Lama, me gjeneralin e lirisė sė Kosovės. Edhe pse
    nė gjendje tė vėshtirė shėndetėsore, “Babushi” gjeti mundėsinė qė ta takojė Fatmir
    Limajn. Gjatė takimit nė tė cilin merrte pjesė edhe z.Adem Grabovci, gjeneral Lama u
    shpreh mėse i gėzuar me lirimin e Fatmirit dhe me riaktivizimit tė tij nė politikė.
    Fatmir Limaj dhe Kudusi Lama shprehėn bindjen qė rrugėn e Kosovės pėr tė konsoliduar
    shtetin modern tė Kosovės, ku tė gjithė do tė jetojnė e tė punojnė tė lirė, nuk mund ta
    ndalė askush. Pėr kėtė garanci ėshtė gjaku i dėshmorėve dhe lufta e drejtė e Ushtrisė
    Ēlirimtare tė Kosovės, tė cilės i ka dhėnė mbėshtetjen mė tė madhe edhe gjenerali
    shqiptar i ēlirimit tė Kosovės, Kudusi Lama.
    Pra, tetė vjet pas nisjes nga Shqipėria pėr tė pėrfunduar misionin e ēlirimit tė Kosovės,
    Fatmir Limaj rikthehet shumė dinjitetshėm nė Shqipėri, duke dhėnė mesazhin se misoni i
    madh i shtetit tė Kosovės po pėrmbyllet po ashtu dinjitetshėm.

  8. #26
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    INTERVISTA QĖ BĖRI JEHONĖ: Fatmir Limaj, nė studion e televizionit publik, ka dhėnė
    intervistėn mė tė guximshme qė ka mundur ta japė ndonjėherė ndonjė politikan shqiptar


    -Unė iu premtoj sonte qytetarėve tė Kosovės, se pavarėsisht bindjeve politike qė
    kanė, veprimtaria ime nuk do tė jetė veprimtari politike partiake, por do tė jetė
    veprimtari politike nė kuadėr tė PDK-sė e nė shėrbim tė Kosovės dhe gjithė
    qytetarėve tė sa



    -E vėrteta e ushtarit tė UĒK-sė ėshtė e vėrtetė e Kosovės




    familjen time, pastaj tė shoh dhe t’i pėrcjell zhvillimet politike nė Kosovė. Pa dyshim qė i
    kam pėrcjellė nga atje ku kam qenė, por ėshtė ndryshe kur je brenda nė Kosovė. Dhe
    kam shfrytėzuar rastin tė takohem me shumė miq, njerėz tė skenės politike nė Kosovė,
    qytetarė tė rėndomtė, njerėz tė fushave tė ndryshme, me qėllim qė tė kem sa mė shumė
    informacion mbi zhvillimet nė vendin tonė. Prandaj kjo kohė pushimi, mendoj se ka qenė
    e nevojshme pėr mua dhe shpresoj qė qytetarėt e Kosovės nuk do tė ma shohin pėr tė
    madhe njė vonesė tė tillė.
    Ne arritėm qė me kapacitetet tona ta tregojmė tė vėrtetėn
    Ndonėse ka kaluar njė kohė nga pėrfundimi i procesit gjyqėsor nė Hagė, disa
    pyetje lidhur me tė janė tė pashmangshme nė kėtė bisedė tė parė me ju. Ju dhe
    dėshmitarėt e mbrojtjes, por edhe ata tė prokurorisė, i keni hedhur poshtė tė gjitha
    akuzat e prokurorisė dhe tė qasjeve anti-UĒK. A e kishit tė vėshtirė qė tė mbroni
    Kosovėn dhe vlerat e luftės sė UĒK-sė nė Hagė?
    Limaj: Procesi gjyqėsor nė Hagė e ka pasur njė tė mirė sepse pėrmes televizionit tuaj
    qytetarėt kanė pasur mundėsi tė pėrcjellin procesin qė ka ndodhur atje dhe ma merr
    mendja qė pjesa dėrrmuese e qytetarėve e ka pėrcjellė dhe i ka parė zhvillimet se si
    kanė shkuar. Nuk ėshtė e lehtė tė jesh nė situata tė tilla, situata tė tilla dhe nė rrethana
    krejt tjera siē dihet. Por, sido qė tė jetė, ne arritėm qė me kapacitetet tona tė bėjmė asgjė
    tjetėr, vetėm ta tregojmė tė vėrtetėn dhe t’ia bėjmė tė njohur gjykatės, por jo vetėm asaj
    po edhe opinionit ndėrkombėtar dhe atyre vendorėve tė cilėt ka qenė e nevojshme qė ta
    njohin tė vėrtetėn dhe gjėrat qė kanė ndodhur nė njė periudhė kohore shumė tė
    rėndėsishme. Shfrytėzoj rastin t’i falėnderoj tė gjithė dėshmitarėt, si ata qė janė thirrur nė
    emėr tė prokurorisė por edhe tė mbrojtjes tė cilėt treguan njė qėndrim tė drejtė, sepse
    nuk kanė hezituar ta thonė tė vėrtetėn ashtu siē e kanė ditur dhe e kanė parė. E
    posaēėrisht i falėnderoj dėshmitarėt nga komuniteti ndėrkombėtar, tė cilėt mund tė them
    se kanė qenė jashtėzakonisht tė sinqertė nė dėshmitė e tyre, tė cilat mė kanė ndihmuar
    jo vetėm mua personalisht, por edhe gjykatėn, sepse besoj qė gjykatės sė Hagės i ka
    interesuar e vėrteta. Mendoj qė ajo e vėrtetė dhe kjo e vėrtetė e dalė nga kėta
    dėshmitarė ka qenė nė shėrbim tė paqes, nė shėrbim tė ruajtjes sė identitetit tė gjykatės
    sė Hagės.
    Ne, shqiptarėt nė Hagė, nuk kemi pasur pėrkujdesje institucionale


    Ju gjatė dėshmisė suaj keni deklaruar se nė Sheveningen e keni ndjerė veten
    jetim. Pse?

    Limaj: Ndoshta nuk ka qenė tėrėsisht e sqaruar, sepse nė procese tė tilla gjyqėsore, nė
    procesin e dėshmisė, duhet tė jesh i kufizuar vetėm nė ēėshtje materiale tė cilat i
    interesojnė gjykatės. Prandaj, nė shumė sqarime tė mia kam qenė i kufizuar tė flitet ajo
    qė ėshtė nė interes tė gjykatės, atė qė gjykata e konsideron me interes pėr ta ditur.
    Duhet ikur fjalorit politik ditor i cili nuk ka peshė pėr gjykatėn, prandaj nė shumė raste
    kemi qenė tė kufizuar qė t’ia bėjmė sa mė tė afėrt tė vėrtetėn tonė gjykatės. E kam thėnė
    fjalėn qė thatė ju pėr shumė arsye. Njė prej tyre ėshtė se duke i shikuar tė burgosurit
    tjerė nė Hagė, tė gjithė kanė qenė tė mbrojtur, ose tė interesuar, nga qeveritė e tyre
    pėrkatėse, kurse ne shqiptarėt qė ishim nė atė kohė, pastaj erdhėn edhe tė tjerėt, nuk
    kemi pasur njė pėrkujdesje institucionale, njė interesim institucional nga ana e vendit
    tonė. Unė kam qenė i vetėdijshėm dhe jam edhe sot, se institucionet vendore nuk kanė
    pasur kompetencė e ku ta di unė pėr tė bėrė hapa tė rėndėsishėm. Megjithatė, jam i
    bindur se institucionet vendore kosovare kanė mundur qė tė interesohen dhe tė mbajnė
    njė linjė komunikimi me qytetarėt e tyre. Ne, nė fund tė fundit, jemi qytetarė tė Kosovės
    dhe si tė tillė ka qenė obligim i institucioneve qė ta bėjnė kėtė komunikim me qytetarėt,
    derisa atje e kemi konstatuar se jemi tė pafajshėm, pra tė pagjykuar. Nuk ėshtė mirė tė
    distancohet vendi nga qytetari i saj, derisa tė kryhen tė gjitha formalitetet.
    E vėrteta e ushtarit tė UĒK-sė ėshtė e vėrtetė e Kosovės

    Ēfarė kanė bėrė institucionet tona pėr mbrojtjen tuaj?

    Limaj: E vėrteta ka qenė nė interes tė Kosovės dhe ėshtė edhe sot. Nėse jo pėr diēka
    tjetėr, vendit tonė dhe institucioneve tona u duhet e vėrteta, sepse e vėrteta dhe mbrojtja
    e drejtėsisė do t’i shėrbente ardhmėrisė sė vendit tonė dhe proceseve demokratike nė
    Kosovė. Pėr kėtė fakt, ne duhet tė pėrkujdesemi pėr njerėzit qė i kemi nė Hagė. Nuk
    ėshtė koha tash vetėm tė flasim pėr Hagėn, por ėshtė momenti i fundit qė mendoj se
    kapacitetet e institucioneve tona kanė shkuar nė zhvillim e sipėr dhe janė aq tė
    zhvilluara sa qė duhet tė fillojė pėrkujdesja edhe pėr qytetarėt e Kosovės qė janė jashtė
    saj. Kėtu e kam fjalėn edhe pėr mėrgimtarėt qė kanė probleme tė pėrgjithshme ditore,
    dhe nuk duhet tė heqim dorė aq lehtė nga qytetari ynė. Nė fund tė fundit, njerėzit qė
    kanė qenė dhe janė tė akuzuar nė Hagė nuk janė larguar pėr ēėshtje tė tyre private, dhe
    ėshtė shumė e rėndėsishme pėrfundimi i proceseve gjyqėsore, ėshtė shumė e
    rėndėsishme qė ne t’iu ofrojmė tė gjitha mundėsitė pėr tė kuptuar tė vėrtetėn, pėr tė
    zbardhur tė vėrtetėn, sepse mbrojtja e sė vėrtetės dhe ndihma pėr tė mbrojtur kėtė tė
    vėrtetė ėshtė nė shėrbim tė Kosovės. E kam thėnė edhe nė Kuvendin e Kosovės, se e
    vėrteta e ushtarit tė UĒK-sė ėshtė e vėrtetė e Kosovės. Ky ėshtė njė fakt. Ne e kemi
    kaluar njė periudhė tė caktuar kohore tė lavdishme, si rezultat i sė cilės Kosova e ka
    lirinė. Dhe nuk mundet dikush tė heqė dorė ose ta kthejė shpinėn pėr zhvillimet qė kanė
    ndodhur nė atė kohė, e njerėzit individualisht tė pėrballen me fatin e tyre, sepse ata atje
    nuk janė pėr ēėshtjet e tyre personale, por ngase kėtu ka ndodhur njė luftė, dhe pas lufte
    dikush ka shpallur dyshime se kanė mundur tė ndodhin krime dhe veprime qė janė tė
    dėnueshme. Dhe, ėshtė e drejtė e tyre dhe e secilit qė tė paraqesė dyshime qė ka
    ndodhur diēka joligjore, sikur qė ėshtė e drejtė e jona pėr tė argumentuar se nuk kanė
    ndodhur gjėra tė tilla, siē pretendohet nga pala akuzuese.
    Institucionet e Kosovės duhet t’iu ndihmojnė djemve qė tash janė nė Hagė

    Sa ju kanė ndihmuar konkretisht institucionet e Kosovės qė ta mbroni luftėn e
    UĒK-sė nė Hagė?

    Limaj: Po mendoj se qytetarėt e Kosovės dhe institucionet nė pėrgjithėsi e dinė
    ndihmėn e tyre dhe nuk dua tė flas pėr kėtė, por dua tė flas pėr djemtė qė janė atje. E
    dini se atje janė Haradin Balaj, Lahi Brahimaj dhe Idriz Balaj. Nėse nuk kanė bėrė deri
    mė tani, i thėrras, siē kam thirrė edhe nė Kuvend, qė tani t’iu ofrohet ndihma atyre
    njerėzve qė janė atje, sepse dėshmia e vėrtetės sė tyre ėshtė nė interes tė ardhmėrisė
    sė Kosovės. Kosova duhet tė hyjė nė ndėrtimin e shtetit pa hipoteka. Dilemat historike
    nė historinė e shqiptarėve kanė nxjerrė telashe nė tė kaluarėn. Mendoj se ėshtė koha
    kur tė gjitha dilemat, sado tė dhimbshme tė jenė, e vėrteta duhet tė dalė nė shesh.
    Mendoj se institucionet vendore kanė obligim parėsor pėr tė ndriēuar tė vėrtetėn e vendit
    tė tyre dhe pėr tė ecur pėrpara.
    Ajo qė na ka mbajtur gjatė gjithė kohės, ka qenė solidariteti i qytetarėve ndaj nesh

    Gjatė kohės sė qėndrimit tuaj dhe tė bashkėluftėtarėve tuaj nė Hagė, ju kanė
    mbėshtetur qytetarėt. Po ashtu, pas kthimit tuaj nga Haga ju kanė vizituar qindramijėra
    qytetarė nga tė gjitha viset shqiptare. Si e konsideroni kėtė mbėshtetje tė
    tyre?

    Limaj: S’ka diskutim, unė e kam thėnė edhe nė shumė raste, ajo qė na ka mbajtur neve
    gjatė gjithė kohės, qė nė momentin qė nuk kanė funksionuar ato qė ėshtė dashur tė
    funksionojnė, ka ardhur nė shprehje ajo qė i ka mbajtur shqiptarėt me shekuj, solidariteti
    dhe ndihma ndaj njėri-tjetrit. Edhe nė rastin tonė, duke iu falėnderuar qytetarėve tė
    Kosovės, mėrgimtarėve qė punonin nė perėndim, duke iu falėnderuar firmave tė
    ndryshme qė kanė ndihmuar vullnetarisht nė tė gjitha drejtimet, familjet tona shkuarjeardhje,
    na kanė ndihmuar me mjete financiare pėr qėndrimin tonė atje, do tė thotė ka
    qenė ndihmė e qytetarėve tė Kosovės. Po ashtu, kanė ardhur qindra-mijėra qytetarė dhe
    na kanė vizituar e na kanė dhėnė vullnet pėr tė qėndruar nė situatėn qė kemi qenė, me
    qėllim qė ta mbrojmė luftėn tonė ēlirimtare. Mendoj se si gjithherė qytetarėt kanė qenė
    burimi i forcės sonė dhe burimi i asaj qė e ka vlejtė pėr tė sakrifikuar pėr kėtė vend, dhe
    e them qė pėr gati tri vjet tė qėndrimit tim nė Hagė, se padyshim qė ky vend edhe mė
    tepėr ia ka vlejtė, sepse kėta njerėz, pavarėsisht problemeve, gjithmonė kanė gjetur
    kohė dhe mundėsinė pėr tė shprehur solidaritetin ndaj nesh dhe pėr tė na dhėnė forcė
    qė edhe ne ta mbrojmė vendin tonė.
    Premtoj se veprimtaria ime do tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve dhe tė perspektivės sė
    vendit tonė

    Tani t’u kthehemi disa pyetjeve mė aktuale. Pas dy muaj e gjysmė kthimi nė
    Prishtinė, ju jeni rikthyer nė skenėn politike tė Kosovės. Cili do tė jetė roli juaj nė
    Partinė Demokratike tė Kosovės, nė mesin e bashkėveprimtarėve tuaj,
    bashkėthemelues i sė cilės keni qenė edhe ju?

    Limaj: Para sė gjithash, dua t’i falėnderoj tė gjithė qytetarėt. Atė qė e thashė mė herėt
    dua ta them edhe njė herė. Gjatė kohės sa kemi qenė nė Hagė, pėr t’u solidarizuar, pėr
    tė na dhėnė mbėshtetje, pėr herė tė parė qytetarėt e Kosovės kanė reaguar si popull, jo
    mbi baza partiake. Mbėshtetja qė ėshtė treguar nė qytetet e Kosovės, por edhe nė
    mėrgim, ka qenė njė mbėshtetje e gjithė popullit. Kjo pėr mua ka qenė njė shenjė
    vlerėsuese e veprimeve tė mia para se tė shkoj nė Hagė, qė tregon se veprimtaria ime
    politike dhe kombėtare ka qenė veprimtari nė shėrbim tė vendit tim, jo me qėllim partiak.
    Po ja qė nė jetėn demokratike pa dyshim qė partitė politike janė institucione qė njeriu e
    ndėrton vizionin e tij, njė vizion qė dėshiron t’ua tregojė qytetarėve pėr tė ndėrtuar
    ardhmėrinė e tyre. Ėshtė njė institucion demokratik nėpėrmjet tė cilit e merr udhėheqjen
    e shtetit dhe e paraqet vizionin pėr tė mirė tė vendit. Prandaj, unė kur kam ardhur nė
    Prishtinė, iu kam thėnė qytetarėve se kjo ėshtė parti e Kosovės. E kam thėnė pėr arsye
    se e kam ditur qė aty ka njerėz qė e kanė tejkaluar vijėn partiake. Ky ka qenė njė reagim
    gjithėpopullor. Unė iu premtoj sonte qytetarėve tė Kosovės, se pavarėsisht bindjeve
    politike qė kanė, veprimtaria ime nuk do tė jetė veprimtari politike partiake, por do tė jetė
    veprimtari politike nė kuadėr tė PDK-sė e nė shėrbim tė Kosovės dhe gjithė qytetarėve
    tė saj. PDK-ja ose partitė politike nė Kosovė, tani pėr tani janė tė ngushta pėr vizionet
    shtetformuese. Ne duhet t’i pėrdorim partitė politike pėr tė ndėrtuar shtetin. Unė kėshtu e
    kam konceptuar gjithmonė partinė politike, kėshtu e konceptoj edhe sot dhe aktiviteti im
    partiak ėshtė nė shėrbim tė Kosovės, nėpėrmjet PDK-sė qė unė besoj nė vizionin e saj,
    nė qėndrimet e saj. Do tė arrijmė qė atė vizion ta shtrijmė nė shėrbim tė qytetarėve.
    Prandaj, veprimtaria ime do tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve dhe tė perspektivės sė
    vendit tonė. Tani normalisht qė unė jam aktivizuar nė jetėn politike nė Kosovė dhe krejt
    normal qė jam kthyer nė PDK, nė tė cilėn kam qenė bashkėthemelues. Jam kthyer nė
    PDK aty ku e kam lėnė, sepse jam themelues i saj dhe besoj nė vizionin e saj politik,
    besoj nė resurset njerėzore qė ka. PDK do tė dijė qė nė kėto rrethana tė reja tė ndėrtojė,
    tė vazhdojė, tė ndryshojė ēdo ditė qė vizioni tė gjejė vend te qytetarėt e saj, tė jetė vizion
    modern pėr njė shtet demokratik e funksional. Unė jam i bindur qė veprimtarėt tanė do tė
    dinė tė ecin me kohėn. Vetėm njerėzit qė ndryshojnė, ecin pėrpara. Kjo thėnie ėshtė e
    hershme, qė tregon qartė se vendet qė kanė bėrė ndryshime kanė ecur pėrpara.
    Prandaj, edhe ne shpresojmė qė me ndryshimet, duke u pėrshtatur nė rrethana kohe, do
    t’i kalojmė sfidat me tė cilat ballafaqohet vendi dhe shoqėria jonė, do tė dimė tė gjejmė
    vendin tonė pėr tė luajtur rolin tonė tė domosdoshėm nė shėrbim tė atdheut.
    Koha sot ėshtė krejt ndryshe. Kosovės sot i duhen njerėz me ide shtetformuese
    Nė opinion, sidomos nė disa media ka pasur shkrime tė tilla, ku ėshtė thėnė se
    kinse Limaj ka pasur dilema tė kthehet apo jo nė PDK, dhe se do tė formojė parti
    tė re politike, sa janė tė vėrteta kėto?
    Limaj: Ata qė mė njohin mua e dinė qė dy gjėra janė qė s’kanė mundur dhe s’mund tė
    mė infektojnė, karrigia dhe paraja. Dmth. unė nuk jam njeri qė mund tė bėj njė hap tė
    tillė. Dilemat qė janė shfaqur janė krejt tė arsyeshme, dhe me vetė faktin e pushimit tim
    tremujor, njerėzit kanė pasur arsye tė shfaqin dilema tė tilla. Ndoshta ka edhe tė tillė qė
    janė tė dėshpėruar, do tė thotė ka nga njerėz tė ndryshėm me mendime tė ndryshme qė
    janė pėr t’u respektuar. Po ndoshta kjo fazė e pushimit tremujor iu ka ndihmuar kėtyre
    dilemave, por pėr mua personalisht asnjėherė nuk ka pasur dilemė. E vetmja gjė qė kam
    pasur nevojė, kam thėnė edhe nė fillim, se kam pasur nevojė pėr tė pushuar. Asnjėherė
    nuk kam pasur dilemė se ku do tė kthehem. Dilemat mė tepėr duhet t’i shohim nė atė se
    ēka duhet tė bėjmė nė tė ardhmen, ballafaqimet tona me tė cilat duhet tė pėrballemi, qė
    sa mė mirė t'i kalojmė kėto faza nė tė cilat jemi tani, tepėr tė rėndėsishme. Dhe unė jam i
    sigurt, tė paktėn mendoj, se do ta jap kontributin tim nė kuadėr tė mekanizmave tė PDKsė
    sė bashku edhe me bashkėveprimtarėt e mi, por ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme,
    edhe me forcat tjera politike. Koha sot ėshtė krejt ndryshe, mendoj se ėshtė koha e
    fundit qė forcat politike kosovare, njerėzit, tė mblidhen rreth koncepteve dhe vizioneve
    nė shėrbim tė vendit. Kosovės sot i duhen njerėz me ide shtetformuese.

    Mbrėmė, nė “Hotel Viktoria” nė Prishtinė, PDK organizoi njė solemnitet rasti me
    rastin e kthimit tuaj nė kėtė parti. Si u prit ky hap i juaji nga pėrfaqėsuesit e
    institucioneve ndėrkombėtare dhe atyre vendore, dhe tė mysafirėve tjerė qė ishin
    tė pranishėm nė kėtė solemnitet?

    Limaj: Mendoj se ėshtė pritur mirė, meqenėse kjo pyetje duhet t'i drejtohet atyre vetė.
    Ishte njė akt, mė tepėr njė mirėpritje nga strukturat partiake, njė fillim ose vazhdim i
    punės ku e kam lėnė, e cila m’u ndėrpre para tri viteve dhe normalisht mė vjen mirė. Unė
    jam i bindur qė ne kemi ndėrtuar njė vizion tė ri politik, vizion duke ēuar pėrpara, duke
    reformuar, duke iu pėrshtatur rrethanave tė Kosovės.
    Ne jemi nė shėrbim tė qytetarėve dhe jo qytetarėt nė shėrbim tonin

    Analistėt, politikanėt dhe tė gjitha mediat rikthimin tuaj nė PDK e shohin si rast tė
    mirė pėr reformimin e kėsaj partie. Cili ėshtė komenti juaj?

    Limaj: Normalisht, njerėzit i falėnderoj sepse njerėzit presin edhe nga unė por edhe nga
    klasa politike, pėr tė realizuar qėllimet tona tė pėrgjithshme por edhe individuale. Mos
    harroni se nuk ėshtė ēėshtje statusi krejt ēka duhet tė bėjmė nė Kosovė, por unė
    shpresoj qė angazhimet e mia do tė jenė nė shėrbim tė kėtij vendi, nė mėnyrė mė tė
    mirė tė mundshme tė prezantuara dhe sė bashku me bashkėmendimtarėt e mi,
    bashkėmendimtarėt tanė por edhe me klasėn politike nė tėrėsi nė Kosovė. Unė shpresoj
    se do tė angazhohemi tė punojmė qė tė mos i dėshpėrojmė njerėzit. Ajo qė ėshtė mė e
    rėndėsishme sot nė Kosovė, ėshtė qė qytetarėt e Kosovės tė mos i dėshpėrojmė edhe
    ashtu tė dėshpėruar. Nė qoftė se qytetarėve tė Kosovės ia merr shpresat, e vetmja gjė
    qė iu ka mbetur, atėherė shtrohet pyetja, me ēfarė do tė jetohet? Unė mendoj se duhet
    tė jemi tė sinqertė dhe transparentė me njerėzit tanė. Sado e dhimbshme qoftė ajo e
    vėrtetė, ėshtė momenti i fundit qė politikani i Kosovės nuk guxon tė bėjė politikė me
    qytetarin e saj. Duhet t’ia thotė tė vėrtetėn, duhet t’i tregojė qartė pėr procesin politik, se
    nė fund tė fundit shtrohet pyetja, pėr ē'gjė po bėhet politika, dhe nė krye tė ēkafit jemi ne,
    dhe nė shėrbim tė kujt jemi? Jemi nė shėrbim tė qytetarėve dhe jo qytetarėt nė shėrbim
    tonin. Edhe ne nuk kemi kurrfarė tė drejte pėr ta rezervuar informacionin, por duhet t'ia
    themi qytetarit, sepse veprimtaria jonė politike ka efekte tė drejtpėrdrejta nė jetėn e
    pėrditshme tė qytetarit, dhe ai qytetar ka tė drejtė tė dijė se nė ēfarė drejtimi po udhėheq
    klasa politike ose institucionet e vendit, nė ēfarė drejtimi po udhėheq ardhmėrinė dhe tė
    mirėn e tij. Prandaj, unė mendoj dhe besoj qė nė kėtė drejtim do tė mundohem tė jap
    kontributin tim, qė para sė gjithash tė jemi sa mė transparentė para njerėzve tanė.
    Shpresoj qė klasa politike e Kosovės do tė flasė me gjuhėn qė e kuptojnė njerėzit e tyre

    Thuhet se ky vit ėshtė shumė vendimtar pėr Kosovėn. Kėto ditė ėshtė aktuale
    vendosja e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Si e ēmoni disponimin e faktorit
    ndėrkombėtar pėr ta realizuar ėndrrėn e kamotshme tė popullit tė Kosovės, pėr
    pavarėsi dhe shtet sovran?

    Limaj: Po mė duket se gjėrat janė tė qarta nė raport me faktorin ndėrkombėtar.
    Mesazhet nga faktori ndėrkombėtar asnjėherė nuk kanė qenė mė tė qarta pėr Kosovėn,
    pėr politikėn dhe qytetarėt e Kosovės. Problemi ėshtė aty se mesazhet e komunitetit
    ndėrkombėtar duhet tė interpretohen nė atė mėnyrė qė ta kuptojė qytetari. Nuk ėshtė
    mirė qė mesazhet e faktorit ndėrkombėtar t'i ndryshojmė sipas tekeve dhe dėshirave
    tona. Unė mendoj se njerėzve duhet t’u thuhet qartė se cili ėshtė mendimi, ēka pret
    faktori ndėrkombėtar nga Kosova. Ne jemi dėshmitarė tė zhvillimeve tė fundit, tė disa
    deklarimeve nga faktorė tė ndryshėm ndėrkombėtarė, shumė tė rėndėsishėm pėr
    procesin e Kosovės, dhe mendoj se janė jashtėzakonisht premtuese deklarimet e fundit.
    Edhe nė Kėshillin e Sigurimit, nė mbledhjen qė ishte, por edhe deklarimet e
    pėrfaqėsuesit tė Britanisė sė Madhe, janė mė se tė qarta se nė ēfarė drejtimi po shkon
    Kosova. Por, unė e kam si shprehi se mė tepėr merremi ne si faktor politik nė Kosovė,
    ēka ne duhet tė bėjmė, se sa tė vazhdojmė tė mbesim me atė qė thotė faktori
    ndėrkombėtar. Detyrat qė ne duhet t’i kryejmė nuk do tė na i kryejė faktori ndėrkombėtar,
    ato duhet t'i kryejmė ne, dhe ne duhet tė ballafaqohemi me vėshtirėsitė dhe problemet
    qė janė paraqitur dhe do tė paraqiten nė proces e sipėr. Ėshtė detyrė e kėsaj klase
    politike tė shkojė te qytetari, tė flasė me qytetarin dhe t'i tregojė qartė pėr problemet me
    tė cilat po ballafaqohemi, detyrat qė duhet t’i kryejmė dhe obligimet tė cilat na presin.
    Standardet e famshme, qė unė i quaj mė tepėr kritere demokratike, njerėzit e Kosovės
    kam pėrshtypjen se nuk e kanė tė qartė se ēka nė realitet janė ato kritere demokratike.
    Kam pėrshtypjen qė nuk iu ėshtė shpjeguar se ēka nė realitet janė kėto kritere apo
    standarde. Nuk mjafton qė tė pėrmendet, apo tė reklamohen standardet nė televizione
    nė bazė reklamash apo nėpėr rrugė me postera, ose me ndonjė vizitė ad hoc nė ndonjė
    vend. Njerėzve duhet t’iu sqarohet nė gjuhėn qė e kuptojnė, se kriteret ose standardet
    demokratike janė ato tė cilat sjellin mirėqenie, ato tė cilat i zbusin problemet sociale, tė
    cilat e luftojnė korrupsionin, tė cilat krijojnė siguri pėr tė gjithė qytetarėt, ato tė cilat
    kriminelėt nuk i lėnė nė rrugė tė shėtisin, por duhet ta marrin atė qė e meritojnė; se
    qėllimi kryesor i kėtyre standardeve demokratike nuk janė pengesė pėr jetėn tonė, apo
    pėr statusin e Kosovės, por janė tė domosdoshme pėr shoqėrinė e Kosovės, janė nė
    shėrbim tė ardhmėrisė sė fėmijėve tanė; se ato standarde nuk janė paraqitur pėr tė na
    penguar pėr tė ecur pėrpara, por pėr ta modernizuar shoqėrinė kosovare, pėr ta ndėrtuar
    kėtė shtet qė po e ndėrtojmė, shtet i cili do tė jetė funksional dhe do tė jetė nė shėrbim
    para se gjithash tė qytetarit. Domethėnė, mbi tė gjitha duhet tė bisedohet drejtpėrdrejt
    me qytetarin dhe jo tė bisedohet nga distanca. Unė nuk mund ta pranoj qė nė tė njėjtėn
    mėnyrė qė na e sqaron faktori ndėrkombėtar, tė njėjtėn zgjidhje ta kemi edhe ne klasa
    politike. Klasa politike e Kosovės ka pėr obligim qė mesazhin e faktorit ndėrkombėtar ta
    shpėrndajė nė Kosovė. Ne duhet ta kemi tė qartė, qytetarėt e Kosovės nuk mendojnė
    qysh mendojnė katėr restorante nė Prishtinė. Ka njerėz nė Kosovė qė mė shpesh kanė
    shkuar nė Shkup sesa qė disa kanė dalė nga Prishtina. Duhet tė shkojmė nė ēdo pjesė
    tė vendit tonė, sė pari tė njihemi me problemet dhe me shqetėsimet qė kanė qytetarėt
    tanė. Duke i njohur ato probleme dhe shqetėsime, duke i sqaruar njerėzit, duke u treguar
    pėr pamundėsitė qė kemi, ėshtė e vėrtetė qė ne jemi nė njė gjendje tė vėshtirė pėr t’i
    pėrmbushur ato qė presin qytetarėt, mirėpo ėshtė e lehtė pėr tė shkuar dhe pėr tė
    biseduar me ta. Mos tė harrojmė njė gjė, atė qė sot janė duke e sakrifikuar qytetarėt e
    Kosovės, janė themeluar nė emėr tė statusit final tė Kosovės. Gjithė ato probleme
    sociale qė kanė, gjithė ato probleme dhe vėshtirėsi ekonomike janė pėr ēmimin e shtetit
    tė Kosovės. Por ne duhet tė shkojmė atje dhe t'u sqarojmė e t'u tregojmė se nė ēfarė
    gjendje jemi. Po ashtu, edhe mesazhet qė na vijnė nga faktori ndėrkombėtar nuk janė
    pengesa por janė nė shėrbimin tonė, nė shėrbim tė vendit tonė. Shpresoj qė klasa
    politike e Kosovės do tė flasė me gjuhėn qė e kuptojnė njerėzit e tyre. Klasa politike e
    Kosovės duhet tė flasė mė shumė pėr qytetarin e saj dhe nė shėrbim tė qytetarit tė saj,
    sesa pėr ta kėnaqur dikė tjetėr. Mendoj qė ēelėsi i njė procesi tė mirėfilltė, ēelėsi i njė
    komunikimi tė shėndoshė me klasėn politike ėshtė transparenca, sinqeriteti. Ashtu siē
    janė, gjėrat duhet tė thuhen. Me mijėra herė e kanė dėshmuar kėta njerėz se ėshtė lehtė
    tė qeveriset me qytetarėt e Kosovės, sepse janė tė gatshėm edhe tė sakrifikohen, edhe
    tė ballafaqohen me kėto vėshtirėsi. Mirėpo, njerėzit irritohen nėse shohin qė veprimet
    tona nuk shkojnė nė drejtimin e duhur. Veprimet tona e irritojnė qytetarin e Kosovės, ia
    kthejnė shpinėn qytetarėve tė Kosovės, kėto janė gjėra tė cilat e dėmtojnė procesin e
    Kosovės. Unė besoj se ne si klasė politike do tė jemi nė krye tė detyrės, do tė jemi para
    se gjithash edhe tė pėrgjegjshėm dhe tė ndershėm, por edhe transparentė para njerėzve
    tanė. Kėshtu e meritojmė edhe respektin nga faktori ndėrkombėtar.
    Duhet tė luftojmė qė nė negociata t'i minimizojmė obligimet qė do t'i marrė pushteti i
    ardhshėm i Kosovės

    Ēka mendoni pėr reagimet e Beogradit pėr Kosovėn nė Kėshillin e Sigurimit, ndaj
    vlerėsimeve tė Grupit tė Kontaktit?

    Limaj: Reagimet qė vijnė nga Beogradi janė krejt tė pamatura. Ne kėtu duhet tė bėjmė
    atė qė duhet bėrė, duhet tė jemi nė krye tė detyrės.
    Ēka duhet tė bėjmė?
    Mendoj se klasa politike e Kosovės, duhet ta demonstrojė, jo vetėm ta deklarojė njė
    barazi tė qytetarėve tė Kosovės, ajo duhet demonstruar ēdo ditė, ēdo moment. Jo tė
    shkojmė tė vizitojmė njė familje serbe ose boshnjake vetėm kur tė na thotė dikush nga
    ndėrkombėtarėt, por kėtė duhet ta bėjmė pėr tė mirėn e Kosovės, sepse ata janė
    qytetarė tė Kosovės. Kjo ėshtė e ardhmja e Kosovės. Jo tė shkohet sipas porosive, por
    kur tė dalin qeveritarėt tanė, kur dalim ne nė terren duhet t'i vizitojmė edhe disa familje
    shqiptare qė janė nė kushte katastrofale, probleme sociale, familjet e dėshmorėve,
    invalidėt e luftės. Dmth. ėshtė momenti kur klasa politike duhet ta shohė tėrėsinė e
    qytetarėve tė Kosovės pa dallime etnike. Shteti dhe qeveria duhet tė lidhen me tė gjithė
    qytetarėt njėsoj, pavarėsisht pėrkatėsisė etnike. Ne mė tepėr duhet tė interesohemi qė t’i
    kryejmė obligimet tona si qytetarė, si institucione karshi qytetarėve, ndėrsa pėr sinjalet
    qė na vijnė nga Beogradi, nuk duhet apriori tė themi “nuk na intereson ēka thotė
    Beogradi”, sepse ne do tė bisedojmė me Beogradin. Nesėr duhet tė shkojmė tė
    bisedojmė me Beogradin, nuk do tė bisedojmė me Bangladeshin, prandaj duhet tė na
    interesojė ēka thotė Beogradi, kush ėshtė nė Grupin Negociator tė Beogradit, sepse nė
    fund tė fundit nesėr do ta kemi fqinjin e parė Serbinė dhe duhet t'i zhvillojmė edhe
    marrėdhėniet kulturore edhe ekonomike. Por, para sė gjithash duhet ta kemi parasysh
    se ne e kemi njė minoritet qė Beogradi ka tė drejtat legjitime pėr t'u interesuar pėr tė
    drejtat e kėtij komuniteti kėtu, dhe natyrisht, ne duhet ta pėrdorim kėtė komunitet si urė
    pėr bashkėpunime dhe integrime rajonale. Prandaj, unė jam ithtar i asaj qė me shumė
    kujdes tė shihen zhvillimet nė Beograd, me shumė seriozitet tė merren pėrgatitjet qė
    ėshtė duke i bėrė Beogradi. Ju vetėm shikoni delegacionin e Beogradit, aty ėshtė njė
    shkollė politike nacionaliste e cila nuk do tė heqė dorė lehtė, do tė paraqesė pengesa nė
    procesin e statusit ose nė procesin e ndėrtimit tė shtetit tė Kosovės, duke u nisur nga
    kryetari i Serbisė, Boris Tadiq, pastaj Koshtunica, Sandra Rashkoviq-Iviq, e bija e Jovan
    Rashkoviqit, ju kujtohet qė nė vitin 1990 ka ngritur nacionalizmin nė Kroaci, e deri te
    Dushan Batakoviq, qė ėshtė njė ndėr ideologėt e kantonizimit tė Kosovės, e porositur
    nga Kisha Serbe dhe nga Akademia e Shkencave tė Serbisė, e deri te Aleksander
    Simiq, qė e ka bėrė planin e decentralizmit, pėr tė cilin do tė bisedohet nė Vjenė. Do tė
    thotė, duhet parė mirė kėta njerėz pėr tė ditur se me kė kemi tė bisedojmė. Mendoj qė
    Kosova dhe institucionet tona nuk duhet tė jenė komode, por tė mbledhin ekspertė tė
    mirė tė kėtij vendi, pavarėsisht a janė nė atė parti politike a jo, pavarėsisht a janė nė
    Grup Negociator apo jo, pavarėsisht a janė krejt tė njė partie apo jo, por duhet tė jenė
    njerėz qė dinė t'i mbrojnė interesat e Kosovės. Pse po them interesat e Kosovės? Sepse
    neve na duhet sot tė luftojmė me negociatat pėr tė ndėrtuar njė shtet funksional, neve
    nuk na duhet njė shtet si Bosnja, njė shtet i cili nuk funksionon, njė shtet i dėshtuar. Unė
    jam i bindur se bashkėsia ndėrkombėtare nuk ėshtė e interesuar tė ndėrtojė shtet tė
    dėshtuar nė Kosovė. Mirėpo, para sė gjithash ne duhet tė jemi ata qė duhet tė luftojmė,
    qė nė kėto negociata t'i minimizojmė obligimet qė do t'i marrė pushteti i ardhshėm i
    Kosovės, dhe kjo mund tė bėhet nėse njerėzit janė me kompetencė, flasin dhe punojnė
    nė negociatat qė na presin.

    Nė kėtė kuadėr, si e ēmoni ju punėn e Ekipit Negociator tė Kosovės dhe ēka prisni
    nga ky proces?
    Limaj: Ne e dimė, unė tani kam ardhur nga Haga dhe mė tepėr po flas pėr ēėshtjen e
    temės sesa pėr raste konkrete. Ėshtė mirė qė ėshtė njė grup i tillė negociator. Ai, nė
    fund tė fundit, ėshtė reflektim i botės sė qytetarėve tė Kosovės, ėshtė grup qė ka dalė
    nga institucionet e Kosovės, nė kėtė rast parlamenti. Unė dua t’i them vetėm dy gjėra, pa
    u futur nė hollėsira, se si do tė funksionojė nė tė ardhmen ky ekip. Por, Grupi Negociator
    duhet ta ketė njė gjė tė qartė. Mė 12 qershor 1999, populli i Kosovės e ka kryer atė qė
    ėshtė dashur ta kryejė, merita pse Kosova sot ėshtė kėtu ėshtė meritė e popullit tė
    Kosovės dhe e ndihmės sė komunitetit ndėrkombėtar. Prandaj, unė mendoj se Grupi
    Negociator i Kosovės nuk duhet tė shtyhet kush do tė nėnshkruajė i pari pavarėsinė,
    kush i pari, kush i dyti, kurrfarė meritash nuk kanė ata pėr pavarėsinė, por e kanė
    pėrgjegjėsi. Ata mė tepėr duhet ta shohin si njė pėrgjegjėsi qė realisht e kanė, ta
    formalizojnė dhe sa mė mirė tė dalim nga ato negociata. Nga qershori ’99, ne si skenė
    politike e kemi vonuar procesin e pavarėsisė sė Kosovės nga gabimet tona. E dini se
    kemi pasur lėshime dhe gabime, hezitime nė ēėshtje tė ndryshme, qoftė nė mbrojtjen e
    tė drejtave tė minoriteteve por edhe nė vetė problemet qė kemi pasur ndėrmjet forcave
    politike. Mungesa e njė uniteti ndėrmjet faktorit politik kosovar, marrėdhėniet jo fort tė
    mira, shpeshherė tė tensionuara mes faktorit politik, e kanė vonuar procesin e
    pavarėsisė sė Kosovės. Prandaj, Grupi Negociator nuk ėshtė duke shkuar ta
    nėnshkruajė pavarėsinė e Kosovės si meritė tė tyre, ata e kanė pėrgjegjėsinė. Ēfarėdo
    qė marrim ne pėr pavarėsinė e Kosovės, ėshtė pėrgjegjėsi e tyre, sepse Kosova mė 12
    qershor e ka pėrcaktuar fatin e saj. Ata sot e kanė pėr obligim qė nė negociata tė sillen
    si burrėshtetas, si njerėz shtetformues, tė cilėt gjeneratės sė ardhshme do ia lėnė sa mė
    pak obligime tė cilat mund tė kryhen. GN mendoj se duhet ta ketė parasysh qė tė marrė
    obligime tė cilat Kosova mund t’i pėrmbushė dhe tė ketė parasysh qė tė ndėrtojė njė
    shtet atje nė bisedime, tė jetė Kosova si njė shtet funksional, si njė shtet i cili mund tė
    funksionojė.

    Faktori ndėrkombėtar e di mirė se populli i Kosovės e meriton pavarėsinė
    Po sa janė nė nivel tė pėrgjegjėsisė dhe tė seriozitetit, pėrfaqėsuesit e Kosovės,
    pėr ta bindur botėn se ne e meritojmė pavarėsinė?

    Limaj: Botėn nuk mund ta bindin nė kėtė rast individėt nga institucionet e Kosovės.
    Botėn e ka bindur populli i Kosovės se e meriton pavarėsinė e Kosovės. Botėn duhet ta
    bindim ndryshe, se jemi tė gatshėm pėr ta udhėhequr shtetin e Kosovės. Kjo klasė
    politike duhet ta bindė botėn, se ne si klasė politike jemi aq tė pjekur sa jemi tė gatshėm
    pėr tė marrė obligime dhe pėrgjegjėsi ndėrkombėtare, pėrgjegjėsi tė cilat do tė
    reflektojnė stabilitet, tė cilat do tė jenė nė shėrbim tė tė gjithė qytetarėve tė vendit,
    pėrgjegjėsi me tė cilat do tė jemi tė gatshėm pėr tė ndėrtuar njė shtet demokratik, ku ēdo
    qytetar i Kosovės do tė jetė i barabartė para ligjit. Unė shpresoj qė nė kėtė drejtim kėto
    institucione, dhe vetė ne klasa politike, do tė arrijmė ta bindim bashkėsinė
    ndėrkombėtare se jemi tė gatshėm pėr tė kaluar nė njė fazė tjetėr nė qeverisje. Sa i
    pėrket meritės, faktori ndėrkombėtar e di mirė se populli i Kosovės e meriton pavarėsinė,
    prandaj i kemi deklarimet e tyre qė duhet tė merret parasysh vullneti i popullit tė
    Kosovės. Mirė qė nuk bazohet nė klasėn politike. Po tė bazohej nė klasėn politike, nuk e
    di a do ta kishim merituar pavarėsinė. Me rėndėsi ėshtė qė populli ynė e meriton. Ne si
    klasė duhet tė punojmė pėr tė demonstruar sigurinė tonė politike, se jemi tė gatshėm tė
    udhėheqim.

    Mė 20 tė kėtij muaji, pra tė hėnėn, do tė mbahet takimi nė Vjenė i pėrfaqėsuesve tė
    institucioneve tė Kosovės dhe atyre tė Serbisė, ku do tė bisedohet kryesisht pėr
    decentralizimin e pushtetit lokal nė Kosovė. A e keni parė ju kėtė draft dhe a e
    mbėshtetni?

    Limaj: Nuk ėshtė kėtu ēėshtje e mbėshtetjes sime personale. Me rėndėsi ėshtė qė kėtė
    e ka bėrė Grupi Politik dhe Ekipi Negociator i ka dhėnė pėlqimin, dhe ata janė njerėz qė
    janė tė institucioneve tė Kosovės dhe pėrgjegjėsia ėshtė e tyre. Ne do tė shohim se si do
    tė shkojė ky proces.
    E kemi rastin kėtu ta tregojmė humanitetin tonė
    Nė takim e mbrėmshėm (nė Hotel Victory) mes tjerash keni deklaruar se UĒK-ja
    nuk ka luftuar pėr t’i robėruar tė tjerėt, pėr t’ua ngushtuar hapėsirėn tė tjerėve, as
    pėr tė krijuar armiq, por pėr tė krijuar njė mjedis mė tė mirė pėr tė gjithė qytetarėt
    e Kosovės qė duan tė jenė nė shtetin e pavarur dhe demokratik tė Kosovės.

    Si e
    elaboroni mė gjerėsisht kėtė?

    Limaj: Kjo ėshtė njė e njohur publike. Ne nuk kemi dalė jashtė Kosovės pėr tė robėruar
    territore tė huaja. Ne asnjėherė nuk kemi luftuar kundėr civilėve nė Kosovė, bile-bile ne
    thjesht kemi luftuar kundėr regjimit tė Millosheviqit, kemi luftuar kundėr njė sistemi
    ushtarako-policor dhe politik qė ka qenė shovinist. E dyta, ne kemi luftuar qė tė jemi
    shtet, sepse ka ardhur koha qė edhe Kosova tė jetė shtet. Kėto janė gjėra tė qarta pėr
    secilin qė dėshiron ta dijė. Mirėpo, sado qė ekziston tendenca pėr ta interpretuar kėtė nė
    mėnyrė tjetėr, ajo ėshtė e papranueshme dhe e dėmshme pėr Kosovėn. Ne ēdoherė
    kemi ditur ta dallojmė qytetarin e thjeshtė nga politika, nga ata tė cilėt kanė pasur
    interesa tjera nė Kosovė, pėr tė shfarosur njė komb tjetėr. Prandaj, ne iu kemi
    kundėrvėnė njė regjimi qė ka pasur qėllim ta shfarosė apo ta mbajė edhe mė tej tė
    okupuar kėtė vend, prandaj Kosova kishte ndėrtuar potencial tė mjaftueshėm njerėzor,
    politik, intelektual, ekonomik, pėr tė qeverisur vetė vendin dhe ta ketė shtetin e saj. Ky ka
    qenė qėllimi dhe kėtė qėllim nuk guxon askush ta keqpėrdorė, sepse ne nuk kemi luftuar
    pėr t’i sunduar pastaj tė tjerėt nė Kosovė. Kjo luftė dhe kjo liri duhet tė jetė pėr tė gjithė
    qytetarėt e Kosovės. Ne nuk kemi faj pse jemi shumicė 95% shqiptarė. Ne si shumicė
    nuk kemi tė drejtė tė sillemi ndaj tė tjerėve siē ėshtė sjellė Millosheviqi ndaj nesh, por
    duhet tė jemi shembull pasi qė pėr herė tė parė nė histori kėtu ka rastin shumica tė
    qeverisė. Ne e kemi rastin kėtu tė tregojmė humanitetin tonė, sepse jemi njerėz tė cilėt e
    dinė ēka ėshtė dhuna, okupimi, mosshkuarja nė shkollė, mospuna e shumė tė tjera.
    Shumica e shoqėrisė nė Kosovė janė tė gatshėm qė vlerat demokratike dhe tė mirat qė
    do tė na i sjellė shteti i Kosovės, t’i ndajmė dhe tė participojmė me tė gjitha grupet etnike
    qė do tė jetojnė nė Kosovėn demokratike dhe tė pavarur. Kjo duhet tė demonstrohet nga
    tė tjerėt. Qytetarėt e Kosovės nuk duhet tė frikohen nga tė tjerėt, nuk ka asnjė arsye.
    Rreziku pėr Kosovėn nuk janė minoritetet, nėse ka diēka rrezik pėr Kosovėn jemi ne
    shumica. Sjellja jonė e papėrgjegjshme do ta dėmtojė procesin e Kosovės. Sjellja jonė jo
    lehtė nė pėrputhshmėri me dokumentet dhe ligjet qė i kemi miratuar do ta dėmtojė
    Kosovėn, prandaj shumica ka edhe privilegj por edhe pėrgjegjėsi nė ndėrtimin e shtetit
    tė pavarur.

    Nėse ne do tė qeverisim keq, normalisht qė do tė ketė kompetenca mė tė pakta
    Ēka mendoni pas statusit, pas njohjes sė pavarėsisė, ēfarė niveli duhet tė jetė
    misioni ndėrkombėtar nė Kosovė?

    Limaj: Vizioni i Kosovės ėshtė integrimi euroatlantik, Unioni Evropian, prandaj ėshtė
    normale qė Unioni Evropian tė ketė kėtu njė prezencė pas UNMIK-ut, njė variant tė
    ndryshėm. Unė besoj qė UE do tė ketė prezencėn e saj kėtu qė do tė ndihmojė Kosovėn
    dhe institucionet e saj nė pėrmbushjen e tė gjitha obligimeve tė saj pėr tė ecur, sepse ne
    kemi shumė punė pėr tė bėrė qė tė mund t’i realizojmė objektivat tona. Prandaj, njė
    variant i UE-sė, duke shpresuar qė edhe SHBA-tė nuk do tė tėrhiqen, dmth. edhe ata do
    tė kenė rolin e vet aktiv nė procesin e funksionalizimit tė shtetit tė Kosovės. Prandaj
    mendoj qė roli i komunitetit duhet tė jetė edhe nė tė ardhmen, por ēfarė kapaciteti, kjo
    varet shumė nga sjellja jonė. Pse, sepse ne si klasė politike, nuk mjafton qė vetėm tė
    kėrkojmė kompetenca, por duhet tė tregojmė se jemi tė aftė pėr t'i konsumuar kėto
    kompetenca. Shtrohet pyetja, a i ka konsumuar tė gjitha kompetenca qė i ka pasur klasa
    politike deri mė tani? Pse nuk krijohen ministritė tė cilat e dimė mirė se ka kohė qė i kemi
    kėrkuar, Ministrinė e Rendit dhe tė Drejtėsisė? Kjo duhet tė bėhet sa mė shpejt. Duhet
    sa mė shpejt qė tė emėrohen ministrat, ėshtė e drejtė e LDK-sė, pastaj edhe AAK-sė,
    pėr ta kryer punėn, me qėllim qė pastaj tė kalohet nė faza tjera, nė kompetenca tjera. Me
    njė fjalė, varet krejt nga ne si do tė qeverisim, sa do tė jetė efektive kjo qeverisje, sa do
    tė jetė transparente. Sa do tė jetė qeverisja e mirė, aq mė pak do tė jetė e panevojshme
    prezenca ndėrkombėtare. Nėse ne do tė qeverisim keq, nėse qytetari nuk do tė jetė i
    kėnaqur me atė qeverisje, normalisht qė do tė jetė prezenca mė e madhe
    ndėrkombėtare, normalisht qė do tė ketė kompetenca mė tė pakta.
    Po kthehemi te disa pyetje qė kanė tė bėjnė me partinė tuaj.

    Si e vlerėsoni punėn
    brenda PDK-sė gjatė mungesės suaj, dhe a mendoni se nė kongresin e fundit tė
    kėsaj partie janė pritur reforma mė tė mėdha?

    Limaj: Rreth kongresit mendoj se nuk ėshtė e udhės tė flas, pasi qė nuk kam qenė
    pjesėmarrės i kėtij kongresi. Unė kam ardhur pas kėsaj. Unė e shoh kėtė si njė rrugė pėr
    vetė PDK-nė por edhe pėr procesin e Kosovės, si njė rrugė pėr tė bėrė ndryshime
    pozitive, prandaj edhe zhvillimet brenda PDK-sė i shoh si pėrpjekje pėr tė gjetur njė
    profilizim tė saj, pėr tė bėrė reforma nė lidhje me pėrputhshmėrinė e kohės. Kėtu nuk do
    tė kisha veēuar diēka, sepse mungesa ime megjithatė nuk mė jep tė drejtė pėr tė dhėnė
    vlerėsime nė tė kaluarėn si ju e kėrkoni, por atė qė e thash ėshtė se unė besoj shumė nė
    potencialin demokratik tė kėsaj partie. Nuk ėshtė qė e shoh nga jashtė, por e di sepse
    kam marrė pjesė nė ndėrtimin e kėtij potenciali demokratik. Mirėpo, besoj qė me
    energjitė e reja, ky potencial do tė vijė nė shprehje duke ofruar mundėsinė pėr tė shfaqur
    iniciativat politike dhe hapjen e mundėsisė pėr njerėz qė duan tė kontribuojnė me idetė e
    tyre, sepse futet njė frymė politike qė do t’i shėrbejė vendit. Jam i bindur se njerėzit qė
    kanė vizion pėr tė ardhmen e vendit do tė gjejnė vend nė kuadėr tė PDK-sė pėr sfidat qė
    na presin.
    PDK duhet vetė tė ofrohet te qytetarėt dhe t’ua shpjegojė vizionin e saj
    Nė Kosovė janė mbajtur 4 palė zgjedhje dhe partia juaj nuk i ka arritur rezultatet e
    duhura.

    A i keni analizuar shkaqet e kėtyre zgjedhjeve?

    Limaj: Sigurisht, ka pasur analiza tė ndryshme. Nuk dua tė futem nė kėto sepse nuk
    kam qenė nė disa prej kėtyre zgjedhjeve. Njė gjė duhet ta kemi tė qartė, sot jemi nė
    rrethana shumė mė relaksuese, klasa politike e Kosovės ėshtė pjekur. Tė gjithė e dimė
    se ēka na pret dhe ēka duhet tė bėhet. Mendoj qė nė kėtė kuadėr, PDK edhe nė
    zgjedhjet e fundit ka nxjerrė analizat e saj, sepse ka ardhur deri te njė rezultat qė nuk e
    kėnaq partinė, sepse kjo ėshtė nė skenėn politike pėr tė fituar dhe kjo ėshtė objektiv i
    saj. Shpresoj qė me sjelljen e saj, PDK, me veprimin politik dhe me vizionin e saj, do tė
    gjejė mė shumė pėrkrahje, do tė gjejė njerėz qė do ta kuptojnė vizionin e saj. Pėr ta
    kuptuar kėtė, PDK duhet vetė tė ofrohet te qytetarėt dhe t’ua shpjegojė. Unė jam i bindur
    se njerėzit do ta gjejnė veten nė kuadėr tė kėtij vizioni tė ri politik.
    PDK dhe partitė tjera kanė nevojė pėr reforma demokratike

    Ēka mendoni, a keni njė vizion tė ri pėr ta dinamizuar jetėn politike nė Kosovė dhe
    si mendoni qė do t’i zgjidhni kėto?

    Limaj: Duhet ta kemi tė qartė se nuk mund tė kemi njė shkop magjik qė njė individ t’i
    ndryshojė gjėrat. Njė individ ėshtė e pamundur tė bėjė diēka. Sidomos nė kėtė rast, unė
    mendoj se ka ardhur koha qė nė Kosovė tė mos veprojmė individualisht, ka ardhur koha
    pėr punė ekipore. Duhet tė kontaktohen njerėzit qė kanė qėllime dhe ide shtetformuese,
    pavarėsisht grupeve politike, ata duhet tė afrohen dhe tė punojnė si ekip. Kosovės sot i
    duhet njė strukturė politike dhe njė punė ekipore, sepse vetėm kėshtu mund tė ēohen
    proceset pėrpara, mund tė reformohen partitė politike. PDK, por besoj se edhe partitė
    tjera kanė nevojė pėr reforma demokratike. Ēdoherė ka nevojė pėr t’u ofruar mundėsi tė
    rinjve. Njeriu njė herė vjen nė partinė tėnde, nėse nuk e gjen veten, nėse nuk i ofron
    mundėsinė qė tė japė idetė e tij, largohet. Shikoni sot, njė pjesė e madhe e elitės
    intelektuale ka mbetur jashtė skenės politike, kjo ėshtė e dėmshme pėr Kosovėn. Ėshtė
    detyrė e jona qė ata njerėz t’i afrojmė. Ekspertin, nėse ke nevojė ti, duhet ta thėrrasėsh
    dhe t’ia krijosh mundėsinė qė tė japė kontributin e tij. Nėse iu japin hapėsirė kėtyre
    njerėzve, atėherė neve do tė na vijnė nė krye njerėz tė aftė.

    Ēka mendoni ju, a kanė mjaft hapėsirė kuadrot e reja intelektuale nė PDK?

    Limaj: Kryetari i PDK-sė ka bėrė ftesa nė drejtim tė kėtij fokus-grupi, por shpresoj qė kjo
    do tė vazhdojė. E di qė partia e PDK-sė do tė shkojė nė kėtė drejtim dhe do t’i kėrkojė
    njerėz tė tillė. Unė shpresoj qė nė PDK do tė ketė hapėsira tė mjaftueshme pėr njerėz tė
    tillė.
    Njė gjė duhet ta kemi tė qartė: Ēka pas pavarėsisė? A do tė jetė Kosova shtet mafioz,
    shtet i krimit?

    Tri vjet nuk keni qenė nė Kosovė, a ka ndryshime tė mėdha nė Kosovė?

    Limaj: Pa dyshim se ka ndryshime pozitive, ka ndryshime tė cilat mund tė shihen, por ka
    edhe ngecje. Mė shumė ndryshime pozitive ka mė tepėr nga iniciativat private tė
    njerėzve. Nuk ėshtė ndryshim ndėrtimi i njė shtėpie apo i njė qendre tregtare.
    Ndryshimet duhet tė shihen nė substancė. Fatkeqėsisht nuk shoh ndryshime shumė nė
    substancė. Njė gjė duhet ta kemi tė qartė: Ēka pas pavarėsisė sė Kosovės, si do ta
    ndryshojė kėtė shtet? A do tė jetė shtet mafioz, shtet i krimit, a do tė jetė njė shtet ku me
    para bėn ēka don, hyn ku tė duash me para? Faktikisht, 90 % e popullit nuk ka mundėsi
    tė bėjė njė gjė tė tillė. Kėtu ėshtė njė rrezik, siē po na quan propaganda serbe, “banana
    republikė”, atėherė cili ėshtė qėllimi, cili ėshtė plani strategjik nesėr pasi tė fitohet
    pavarėsia, ēka duhet tė bėjnė qytetarėt e Kosovės? Kapacitetet tona ekonomike? A
    mundet sot Kosova ta mbajė veten nė kėtė gjendje ekonomike e energjetike? Mendoj se
    kėtu duhet angazhimi konkret i klasės sonė politike dhe ekonomike, ēka pas pavarėsisė,
    sepse pavarėsia nuk tė jep me hėngėr.
    Ka diēka nė Kosovė qė nuk blihet me pare. Klasa politike e ka obligim t’ia ēojė kėtė
    mesazh qytetarit

    Qeveria, Kuvendi i Kosovės, institucionet tjera, ēfarė pėrpjekjesh po bėjnė pėr tė
    ndėrtuar institucione demokratike qė tė dėshmojnė se janė tė afta tė udhėheqin
    kėtė shoqėri dhe tė integrohen nė strukturat euro-atlantike?

    Limaj: Ne jemi njė shoqėri e re. Ėshtė njė fakt qė nuk kemi pėrvojė shtetėrore, ne po
    ndėrtojmė shtet por edhe po mėsojmė. Shumė me rėndėsi ėshtė qė ne si politikanė, kur
    nuk dimė, nėse nuk e dimė, ėshtė shumė me rėndėsi mė thėnė ‘dua tė jap dorėheqje’.
    Ėshtė shumė me rėndėsi qė tė instalohet institucioni i dorėheqjes. Institucioni i
    dorėheqjes ėshtė njė ndėr shtyllat e demokracisė. Prandaj, nuk ėshtė marre me thėnė
    ‘nuk di’. Politika nuk matet me atė se sa vjet i ki, apo sa ke stazh nė politikė, por me
    veprime dhe me rezultate nė politikė, prandaj nė kėtė drejtim ne duhet tė marrim pėrvoja
    nga njerėzit tjerė. Kujt? Nė kėtė rast faktorit ndėrkombėtar duhet t’ia shfrytėzojmė
    pėrvojat pozitive nė shėrbim tė vendit tonė. Edhe njė gjė dua ta them. Qytetarit tė
    Kosovės duhet t’i shkojė porosia, por jo porosi me llafe, por duhet t’u thuhet edhe atyre
    qė i kanė xhepat plot. Nė Kosovė nuk mund tė blihet gjithēka. Ka diēka nė Kosovė qė
    nuk blihet me pare. Klasa politike e ka obligim t’ia ēojė kėtė mesazh qytetarit. Jo me
    thėnė se nėse ke para, tė kryhen tė gjitha punėt. Punėt nuk mund tė kryhen me para
    jashtė ligjit, vetėm nėse jemi brenda ligjit. Qytetarit tė Kosovės duhet t’i shkojė edhe
    mesazhi tjetėr, se nė politikė duhet tė ketė moral. Nėse ne vazhdojmė ta humbim
    besimin te qytetarėt, psh. nė televizion kur del politikani thonė ‘e dimė qė ka me kanė
    rrenė’, ky ėshtė i dėmshėm pėr procesin e vendit. Kjo ėshtė e dėmshme edhe pėr
    politikanėt e ndershėm qė mundohen tė bėjnė mirė pėr vendin e tyre. Mendoj se kėto
    duhet tė dihen ashtu siē janė. Kėto mesazhe duhet t’iu shkojnė edhe atyre
    “biznesmenėve”, se nė Kosovė nuk ki me mundur tė blejsh gjithēka, sepse ka njerėz
    kėtu qė e duan vendin mė shumė se paranė. Kėtu ka ligj, ka rregull dhe jemi tė gjithė tė
    barabartė. Parulla ‘askush mbi ligjin’ kėtu ėshtė duke u keqpėrdor me tė madhe. Sot
    shumė njerėz janė nėpėr burgje, kurse shumė kriminelė nėpėr rrugė. Njerėzit qė kanė
    fituar lirinė, qė kanė dhėnė gjak pėr lirinė e Kosovės janė nė burgje. Kėtu po dėshmohet
    me proceset gjyqėsore se ēka po ndodh. Merren njerėzit mbahen 3-4 vjet nė burgje,
    lėshohen, mbahen prapė me njėfarė fije e ku ta di unė, ndėrsa nė anėn tjetėr kriminelėt
    qė janė duke e gėrryer kėtė vend sillen rrugėve, bile siē ka thėnė Gjergj Fishta ‘hajnave
    e lahperave zotni duhet me iu than’. Ne duhet tė demonstrojmė, pjesa e ndershme, qė
    ėshtė shumica e Kosovės, duhet t’u themi se ku e kanė vendin kėta kriminelė. Unė jam
    shumė i bindur se nėse ne kėtė e bėjmė, atėherė ne mund ta angazhojmė kėtė klasė
    intelektuale. Duhet t’i themi atij profesori apo atij arsimtari se ‘ti je vlerė pėr Kosovėn’, e
    jo ai krimineli qė shet drogė me miliona, qė del me automobila luksozė. Atė duhet kapur.
    Dhe kur tė respektohen ata qė kanė dhėnė kontributin e tij pėr 16 vjet, atėherė proceset
    nė vend do tė jenė ndryshe. Unė nuk dua qė fėmija im tė rritet nė njė shtet mafioz.
    Ndoshta gaboj, por koncepti im ėshtė ky, mė lehtė ėshtė tė jetohet nė njė shtet tė
    okupuar sesa nė njė shtet tė okupuar nga mafia, sepse mafia mund tė futet nė shtėpi. Ju
    e dini se ne e kemi pasur Serbinė, por tė paktėn nė familje s’ka mundur tė na hyjė. Por
    sot mafia dhe krimi i organizuar tė hyjnė edhe nė shtėpi, ta bėjnė edhe fėmijėn kriminel.
    E fut nė krim, nė drogė, nė korrupsion. Prandaj, mendoj se kėto gjėra duhet tė thuhen
    qartė. Ta harrojmė njė fjalor politik qė thuhet si vjersha, me qytetarin e Kosovės duhet tė
    flitet me gjuhėn qė e merr vesh, me shqetėsimet qė ballafaqohet. Prandaj i ftoj sidomos
    politikanėt dhe analistėt, ose pseudoanalistėt qė unė jam i sigurt se mė shpesh kanė
    shkuar nė Shkup sesa qė kanė dalė jashtė Prishtinės, tė shkojnė t’i vizitojnė komunat, le
    t’i shohin si jetojnė. Po ju kuptoj se kur tė jepet ndihma, sikur pas rastit tė trazirave tė
    marsit, ajo ėshtė njė gjė qė e kemi bėrė vetė, por qeveria duhet ta ketė parasysh se ka
    edhe shumė tė tjerė qė duhet t’iu jepet njė ndihmė. Kryeministri i Kosovės duhet tė
    shkojė te familjet e dėshmorėve dhe t’i vizitojė dhe duhet t’iu ndihmojnė. Nė kėtė drejtim
    ne duhet tė reflektojmė ndryshe. Ėshtė koha dhe momenti pėr tė reflektuar drejt dhe
    ndryshe. Nuk mendoj se shkon nė drejtim tė interesit tė Kosovės qė ne tė mbetemi nė
    deklarata pėr t’i bėrė qejfin komunitetit ndėrkombėtar. Ngjarjet e marsit janė si rezultat i
    shkėputjes sė komunikimit qytetar-institucion. Ne kemi pėrvoja tė kaluara dhe e dimė se
    ēdoherė udhėheqja qė ėshtė shkėputur nga shqetėsimet e qytetarit, ajo udhėheqje ose
    ėshtė larguar ose ka prodhuar krizė.
    Nuk duhet tė kursehet asnjė qė ėshtė i implikuar nė krim apo nė korrupsion

    A mendoni se mund tė ecet pėrpara me kėto dukuri negative, me korrupsion,
    nepotizėm dhe me dukuri tjera devijante?

    Limaj: Kjo ėshtė njė ēėshtje qė do ta shqetėsojė shoqėrinė. Pėr kėtė, mua nuk mė
    shqetėson statusi i Kosovės. Mua mė shqetėson kjo. Nėse arrihet kjo se kush ka para
    mund tė bėjė ēdo gjė, atėherė Kosova ka njė fat tė paqartė dhe nė kėtė drejtim po i ftoj
    institucionet hetimore qė t’i ndėrpresin hetimet me vendime politike dhe mos tė fillojnė
    hetime me vendime politike. Le t’i lejojnė organet hetimore lirshėm ta bėjnė punėn e tyre
    e jo me veprime politike tė lejohet ku duhet hetuar e ku jo, sepse kjo e dėmton shoqėrinė
    tonė. Nė kėtė rast sot, gjykata dhe prokuroria duhet tė mbėshteten, tė pėrkrahen, tė
    sigurohen qė ta kryejnė detyrėn e tyre. Ata nuk do tė mundin ta kryejnė detyrėn e tyre
    nėse krimi i organizuar ėshtė futur edhe brenda institucioneve. Nėse futet, atėherė
    dėshton nė sistem. Nuk guxojmė ta lejojmė kėtė, nė kėtė drejtim duhet tė luftojmė, jo me
    komisione ‘ad hoc’, por duke filluar nga standardet, tė cilat duhet tė pėrmbushen nga
    ministritė, nga Parlamenti, nga Qeveria, nga partitė politike, nuk mundet qytetari i
    thjeshtė t’i plotėsojė standardet. Shpresoj qė kjo logjikė do tė fillojė tė funksionojė nė
    Kosovė. Nuk duhet tė kursehet asnjė qė ėshtė i implikuar nė krim apo nė korrupsion, jo
    nė emėr tė politikės, pėr hir tė njė deklarate tė mirė ose tė njė veprimi politik tė kursehen
    njerėzit, sepse ata ia sjellin tė keqen popullit.
    Institucionet duhet t’i mbrojnė me ligj kategoritė e luftės

    I keni vizituar disa familje tė dėshmorėve, invalidėve dhe veteranėve tė luftės sė
    UĒK-sė dhe i keni parė nė kushte tė mjerueshme. Ēka duhet tė bėjnė institucionet
    tona nė drejtim tė pėrmirėsimit tė pozitės sė tyre?

    Limaj: Gjendjen e tyre e dimė tė gjithė. Dilni shikoni. Televizioni juaj ka shkuar por kjo
    ka mbetur vetėm aty, te media. Dora e shtetit duhet tė ndihet tek ata njerėz. Njė ligj, qė
    ėshtė miratuar, shpresoj se do t’i rregullojė problemet e tyre. Mos harroni, ushtari i UĒKsė
    nuk ka nevojė pėr lėmoshė, as rast social nuk ėshtė, as familja e dėshmorit, ata janė
    obligim i shoqėrisė kosovare. Ata e kanė shtrirė dorėn kur ka qenė koha e vendit tė vet.
    Ne e kemi obligim. Shpresoj qė me miratimin e kėtij ligji, pėrfundimisht do tė fillojė
    pėrkujdesja institucionale ndaj kėtyre kategorive qė janė nė gjendje tė rėndė. Dhe tash
    po del, po e shihni qartė, se ēka duhet tė jetė ushtari i UĒK-sė, nė ēfarė kushtesh janė.
    Tash po shihen uzurpimet qė janė bėrė nė 2000-2001, me dy apo tre ‘komandantė’ qė e
    kanė shfrytėzuar emrin e luftės, por jo ushtarėt. Janė me mijėra djem qė askund nuk
    janė tė punėsuar, nuk kanė ku tė jetojnė, prandaj nė kėtė drejtim institucionet tona duhet
    t’i afrojnė, pėr aq sa ka mundėsi. Ne e dimė sa ka mundėsi kjo qeveri pėr tė ndihmuar,
    sepse buxheti i Kosovės ėshtė sa ka klubi i Barcelonės. Ato 600 milionė nuk kemi kah i
    shqyejmė, mirėpo nėse edhe ai buxhet keqpėrdoret, atėherė nuk mbetet asgjė pėr ata
    njerėz. Atė qė e kemi - ta administrojmė si duhet. Shpresoj qė me kėtė ligj do tė ketė
    pėrkujdesje institucionale. Vetėm shikoni se ēfarė pėrkujdesje kanė pasur ushtarėt nė
    Kroaci, nė Bosnje, por nė fund tė fundit edhe nė Serbi qė e ka humbur luftėn, shihni se
    ēfarė pėrkujdesje kanė, ndėrsa kėta njerėz qė nuk kanė kėrkuar asgjė prej kėtij vendi e
    meritojnė tė paktėn njė respekt ndryshe. Unė e di se edhe nė kėtė rast qytetarėt vijnė nė
    shprehje. Ata njerėz janė duke i mbajtur qytetarėt e Kosovės, me ndihma.
    Bashkatdhetarėt tanė, qė i kemi rrjepė me ndihma, vazhdojnė pėrsėri t’i ndihmojnė
    familjet e dėshmorėve, invalidėt. Mirėpo, ata njerėz po kėrkojnė pėrkrahje nga
    institucioni, sepse kanė luftuar pėr ta bėrė shtetin. Dėshirojnė pėrkujdesje shtetėrore, jo
    solidaritet. Shikoni kategorinė e pensionistėve. Kur isha nė Kosovė, ka qenė kryetar
    Rasim Domi, ndjesė pastė. Isha nė vizitė nė Shoqatėn e Pensionistėve dhe mė treguan
    se rreth 30 mijė pensionistė pėr tri vjet kanė vdekur. Dhe, si kanė vdekur? Ata e
    meritojnė njė pleqėri tė dinjitetshme, sepse kanė paguar.
    Nė fund tė fundit, krejt ēka
    kemi kėtu ėshtė investim i tyre.

    Zoti Limaj, cili ėshtė roli i mediave nė kėtė fazė tė rėndėsishme nė tė cilėn po
    kalon vendi ynė, sa janė ato transparente dhe nė shėrbim tė interesave tė
    qytetarėve tė Kosovės?

    Limaj: Roli i mediave, unė mendoj se nė kėtė hapėsirė demokratike dhe nė kėto procese
    nė tė cilat po kalon Kosova janė tepėr tė rėndėsishėm. Ky televizion ku jemi sot pėr mua
    ėshtė institucion, si institucion demokratik, si pjesė e institucioneve tjera tė Kosovės tė
    cilat e kanė barrėn kryesore tė ndėrtimit tė shtetit, atė shtet qė po e ndėrtojmė. Ato
    fenomene qė i pėrmenda janė pikėrisht punė qė duhet tė bėhen nga ky televizion, pėr t’i
    paraqitur kėto qėndrime. Unė mendoj qė nė kėtė rast, televizioni publik duhet tė jetė nė
    shėrbim tė qytetarėve, jo nė shėrbim tė grupacionit, jo nė shėrbim tė njė elite tė ngushtė
    tė Prishtinės apo tė Gjakovės. Ky TV ėshtė dritarja e qytetarėve tė Kosovės. Ky duhet tė
    jetė edukativo-kulturor dhe duhet tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve tanė, pasi qė ne e
    paguajmė kėtė. Televizionet private janė tjetėr, janė komerciale, ėshtė nė interesin e
    tyre, por TV publik ne duhet ta ruajmė, por njėkohėsisht edhe TV publik duhet tė jetė nė
    shėrbim tė qytetarėve. Prandaj nė pėrgjithėsi mediat mendoj se kanė njė rol shumė tė
    rėndėsishėm nė zbardhjen e kėtyre fenomeneve, nė korrigjimin e politikės, nė korrigjimin
    e veprimeve tona politike, sepse ne gabojmė, mirėpo media ėshtė ajo qė nuk na lė tė
    gabojmė dhe tė harrojmė, duke hapur tema qė ne pastaj duhet t’i shtyjmė nė
    institucione. Shpresoj se nė kėtė drejtim, komunikimi i mediave me politikėn dhe
    qytetarin duhet tė pėrfshihet pikėrisht nė kėtė rrugė, nė drejtim tė bėrjes sė njė shoqėrie
    demokratike e cila ndėrton dhe vlerėson vlerat dhe lufton antivlerat. Unė mendoj se
    mediat nė Kosovė, kushdo qė shmanget nga kėto vlera ose nga kėto probleme negative,
    nuk duhet tė kursehet, pa marrė parasysh ēfarė bindje politike ka. Fenomenet negative
    nuk duhet tė kursehen. Kushdo qoftė brenda atyre fenomeneve negative, ia paftė hajrin.

    Gazetarėt ju kanė shpallur personalitet tė vitit, konkretisht Klubi i gazetarėve
    “Beqir Musliu” nė Gjilan, si e vlerėsoni ju kėtė mirėnjohje nė kėtė fazė?

    Limaj: Pėr mua ėshtė njė nder i madh pėr vetė faktin se ka ardhur nga njė shtresė e
    njerėzve qė janė korrigjues tė politikės, hapėsit e proceseve politike nė vend. Prandaj,
    kam qenė i nderuar me vetė faktin qė ka ardhur njė ēmim nga njė asociacion i tillė.
    Shpresoj qė komunikimi im edhe me atė klub dhe me tė gjithė gazetarėt do tė jetė
    komunikim transparent dhe i hapur dhe nė shėrbim tė pėrbashkėt. Politikani dhe gazetari
    kanė diēka tė pėrbashkėt. Interesin pėr tė servuar informacionin, gazetari pėr t’ia servuar
    lexuesit tė tij, ndėrsa politikani votuesit tė tij. Lufta ėshtė e dyanshme qė ai informacion
    tė jetė sa mė i drejtė, sa mė i sinqertė dhe sa mė shpejt tė shkojė te votuesi, lexuesi ose
    shikuesi nė kėtė rast.
    Ikja e trurit nga Kosova ėshtė rreziku me tė cilin do tė ballafaqohemi nė kėto tri vjetėt e
    ardhshme

    Ju gjithmonė i keni mbėshtetur iniciativat e tė rinjve dhe po ashtu ata ju kanė
    mbėshtetur gjithmonė nė veprimtarinė tuaj politike. A mund tė udhėheqė rinia e
    Kosovės nė realizimin e reformave konkrete nė skenėn politike tė Kosovės?

    Limaj: Unė mendoj qė Kosova vlerėn mė tė madhe qė ka sot ėshtė faktori njeri, resurset
    njerėzore. Prandaj edhe ne si klasė politike dhe si institucione duhet ta bėjmė investimin
    e parė. Ne duhet tė investojmė nė njerėzit tanė. I vetmi shpėtim i yni do tė jetė qė sado
    pak t’iu afrohemi atyre qė kanė ecur para nesh, ėshtė nėse investojmė nė gjeneratėn e
    re, nė faktorin njeri. Duke investuar nė rininė ne do tė investojmė nė tė ardhmen e kėtij
    vendi, nė tė ardhmen e tė kuptuarit, tė menduarit dhe tė jetuarit tė jetės mė tė mirė nė
    Kosovė, sepse nga njeriu varet ēdo gjė dhe nė kėtė drejtim Kosova ka pėrparėsi,
    Kosova e ka njė numėr, pjesėn mė tė madhe gjeneratė tė re, e cila ėshtė e pjekur pėr tė
    pasur mundėsi edhe pėr tė punuar edhe pėr tė studiuar, por mbi tė gjitha pėr tė marrė
    pėrgjegjėsi. Ne e kemi njė rini tė pėrgjithshme, e cila piqet para kohe, pėr faktin se ėshtė
    nė rrethana jashtėzakonisht tė vėshtira. Nėse kėsaj rinie nuk i ofrohet perspektiva, nėse
    nuk e sheh nga ėshtė e ardhmja e saj, nesėr do tė ndodhė ajo qė po ndodh. Kujtdo qė
    do t’i jepet mundėsia qė tė largohet nga Kosova. Ikja e trurit nga Kosova ėshtė rreziku
    me tė cilin do tė ballafaqohemi nė kėto tri vjetėt e ardhshme. Mundėsitė e largimit tė
    trurit nga Kosova janė jashtėzakonisht tė mėdha, prandaj ne duhet shpejt tė bėjmė
    programe strategjike qė njerėzit tanė t’i shkollojmė dhe t’i kthejmė pėr tė punuar nė
    Kosovė. T’u krijojmė hapėsira pėr tė punuar dhe investuar nė Kosovė dhe pastaj nga kjo
    krijohet hapėsira edhe pėr gjeneratat qė vijnė. Dua ta them edhe njė gjė qė ndoshta nuk
    lidhet shumė me pyetjen. Ka mundur tė bėhet deri mė tani ndonjė gjė krejt e thjeshtė pėr
    sportin kosovar. Ka mundur sporti kosovar tė jetė nė arenėn ndėrkombėtare. Mua nuk
    mundet askush tė mė bindė qė sporti kosovar nuk ka mundur kėto dy vitet e fundit tė jetė
    nė arenėn ndėrkombėtare. Kjo ėshtė ēėshtje politike, kjo duhet tė argumentohet. Pse
    ėshtė e nevojshme qė klubet kosovare tė jenė nė arenėn ndėrkombėtare? Sepse kjo rini
    e izoluar nė kėtė mėnyrė kthehet nė depresion, ne edhe ashtu nuk kemi punė, nuk kemi
    perspektivė, tė gjithė ata talentė po mbesin. Kosova ėshtė njė oazė e izoluar. Kemi
    nevojė pėr hapje, pėr komunikime, pėr ndėrlidhje rajonale evropiane, prandaj nė kėtė
    drejtim po tė dilnim me disa argumente tė shėndosha, sigurisht qė klubet kosovare, edhe
    tė basketbollit por edhe tė futbollit, do tė ishin nė arenėn ndėrkombėtare. Kam biseduar
    edhe me disa ndėrkombėtarė qė kam pasur rastin kėta dy muajt e fundit, si temė qė e
    kam hapur, se kjo gjė ka mundur tė bėhet. Pa marrė parasysh flamurit, klubi nuk ka
    nevojė ta ketė flamurin e shtetit nė klub, sepse e ka flamurin e vet, Prishtina e ka
    flamurin e vet, ashtu edhe Drita e Gjilanit, Dukagjini e Trepēa. Por mendoj, nė kėtė
    drejtim nganjėherė gjėrave po iu shkojmė ashtu ēka po na del nė rrugė. Duhet ta kemi
    njė strategji tė qartė si tė shkohet me gjėrat mė tė lehta qė neve na duket… dikujt i duket
    asgjė sporti, por ėshtė shumė i rėndėsishėm. Kultura pastaj, ajo nuk pėrmendet, sepse
    nuk ka ndoshta shumė tenderė.
    Tė jesh nė pozitė nuk do tė thotė qė e ke tė drejtėn ekskluzive pėr tė bėrė ēka tė duash
    me Kosovėn

    Edhe njė pyetje nė fund zoti Limaj. Zgjedhjet lokale dhe ato nė nivel qendror nuk
    janė shumė larg, ju thatė se pas zgjedhjeve tė ardhshme PDK-ja do t’ia shtrijė
    dorėn opozitės sė re qė do tė krijohet. Ēka do tė thotė kjo?

    Limaj: Kjo ėshtė filozofia politike qė duhet ta ndėrtojmė nė Kosovė. Kjo s’do tė thotė qė
    tė jesh nė pozitė mund tė bėsh ēkado. Nė vendet demokratike me sa di unė, opozita
    ėshtė gati njė lloj pushteti pėr pushtetin. Dmth. respektohet jashtėzakonisht shumė nga
    pozita, por edhe nga opinioni dhe masa kritike. Do tė thotė nesėr ne si pozitė, do ia
    shtrijmė dorėn pėr tė gjitha projektet me rėndėsi pėr qytetarėt e Kosovės. T’ia shtrijmė
    dorėn opozitės pėr ta dėgjuar mendimin e opozitės, por jo vetėm pėr ta dėgjuar, por
    edhe pėr tė marrė ēdo amendament nė ligjet e caktuara qė janė nė shėrbim tė vendit.
    Kėtu duhet tė largohen energjitė negative, nuk duhet tė shikohet kush po propozon, i
    cilės parti, por ēka po propozon dhe sa ėshtė nė propozim tė qytetarit. Pozitėn nė kėtė
    rast thuajse e ndihmon nėse nga opozita vijnė propozime qė janė nė shėrbim tė
    qytetarit, sepse ajo i ndihmon ta bėjė qeverisjen e mirė, qeverisjen e mirė qė mbėshtet
    qytetarin. Kjo veēsa ia shton rejtningun pozitės. Pastaj ideja ėshtė kjo qė tė jesh nė
    pozitė nuk do tė thotė qė e ke tė drejtėn ekskluzive pėr tė bėrė ēka tė duash me
    Kosovėn. Jo. Tė jesh nė pozitė e ke pėrgjegjėsinė mė tė madhe, por jo e vetmja, sepse
    e ke edhe njė opozitė e cila e ka njė elektorat qė duhet ta respektojė, duhet t’ia dėgjojė
    mendimet, tė jetė e durueshme. Pozita duhet tė jetė e durueshme karshi opozitės.
    Nganjėherė i pėrziejmė gjėrat, sepse nga pozicioni qė je e ki pėr obligim ta dėgjosh,
    sepse opozita ėshtė korrigjuese e pozitės, apo e pushtetit. Domethėnė kjo ėshtė ajo
    filozofia qė mendoj se duhet tė shtrihet nė tėrėsi nė Kosovė dhe nė njė mėnyrė kjo krijon
    edhe hapėsirėn pėr tė komunikuar dhe bashkėpunuar liderėt dhe faktorėt politikė tė tė
    gjitha partive bashkė njėra me tjetrėn.

  9. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  10. #27
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari LIMAJ: Kosovės i duhen liderė e jo politikanė

    Qeveria aktuale duhet ta dijė se luftimi i korrupsionit nuk mund tė bėhet pa zbatimin e masave politike dhe morale qė nėnkupton shkarkimin e bartėsve tė funksioneve publike dhe tė atyre institucionale. Kjo ėshtė ajo qė duhet tė ndėrmarrė kryeministri Ēeku nėse vėrtetė dėshiron ta luftojė korrupsionin. Ai ka pasur argumente tė mjaftueshme pėr ēdo ministėr tė kabinetit tė tij dhe pjesa dėrmuese e kabinetit tė tij duhej tė jepte dorėheqje.
    - thekson nė intervistėn dhėnė gazetės “Iliria Post”, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.



    Z. Limaj, si e konsideroni planin e delegacionit kosovar pėr krijimin e dy njėsive komunale nė Mitrovicė?

    FATMIR LIMAJ: Para sė gjithash do tė thosha se Kosova duhet shikuar si tėrėsi, sepse ėshtė nė njė proces shumė delikat, nė atė tė pėrmbylljes tė pėrpjekjeve shekullore. Nė kuadėr tė kėsaj problemet e brendshme qė i ka lėnė paslufta dhe zhvillimet e pasluftės, duhet tė ballafaqohemi me to nė mėnyrė tė hapur, siē ėshtė ēėshtja e qytetit tė Mitrovicės. Me vetė faktin se problemi i Mitrovicės nuk ėshtė zgjidhur deri mė tash, kjo ka qenė njė humbje e madhe, sepse kėtė problem nuk e kemi zgjidhur me kohė, nė mėnyrė qė mos tė futemi nė kėtė problem nė bisedime. Tash edhe mund tė kushtėzohemi pėr zgjidhje tė mundshme, e cila mund tė jenė jo tė favorshme, po sido qė tė jetė jemi nė kėtė fazė dhe mendoj se Ekipi Negociator i ka disa objektiva tė rėndėsishme siē ėshtė ruajtja e tėrėsisė territoriale tė Kosovės, e cila ėshtė nė pėrputhshmėri me parimet e Grupit tė Kontaktit, por nė anėn tjetėr tė bėjė edhe integrimin e pjesėve tė territorit tė Kosovės qė deri mė tani nuk kanė qenė tė administruara as nga institucionet vendore e as nga UNMIK-u. Mund tė tingėllojnė tė dhimbshme zhvillimet aktuale, mirėpo pėr ne me rėndėsi ėshtė qė tė integrohet vendi ynė dhe tė mos krijohen ndarjet. Pėr integrimin e disa pjesėve duhet tė bėhen lėshime sidomos ndaj kėrkesave tė minoriteteve. Nė kėtė proces tė integrimit duhet tė gjenden forma tė pranueshme edhe pėr shumicėn edhe pėr pakicat.

    Nė bazė tė vlerėsimeve tė analisteve sa i pėrket dokumentit tė Rohanit pėr decentralizimin, por edhe pėr planin kosovar pėr Mitrovicėn, ka vlerėsime se nėse realizohen kėtė plane kriza do tė mbete e hapur. Si e vlerėsoni ju kėtė ēėshtje?

    FATMIR LIMAJ: Bisedimet mund tė duken rutinė, edhe pse nuk guxojnė tė duken rutinė pėr ata qė marrin pjesė nė to, sepse ato janė shumė tė rėndėsishme dhe ėshtė njė projekt jetėsor pėr vendin tonė. Nė kėto bisedime ēdo fjalė duhet tė matet mirė dhe duhet tė jemi tė kujdesshėm se nė ēka po hyjmė, ēka po pėrfitojmė dhe si po dalim nga kėto bisedime. Pėr mua nuk ėshtė e rėndėsishme fjala pavarėsi, por ėshtė e rėndėsishme se si do tė duket ajo pavarėsi, pra si do tė dalė Kosova nga bisedimet, se a do tė dal si njė shtet funksional apo si njė shtet i dėshtuar. Pėr tė dalė njė shtet funksional duhet tė angazhohen tė gjithė ekspertėt, nė mėnyrė qė tė matet mirė ēdo hap qė bėhet nė bisedime. Nuk duhet qė nė kėto bisedime tė merren obligime qė pastaj do tė na shndėrroheshin nė pengesa pėr zhvillimin e vendit. Ne duhet tė marrim obligime tė cilat mund t`i pėrmbushim. Qarqet tė caktuara nė Beograd kanė qėllime tė ndryshme. Qėllimi i tyre i parė ka qenė ta mbajnė Kosovėn nėn Serbi, gjė qė tash nuk ėshtė mė nė tavolinė, kanė pasur qėllime ta ndajnė Kosovėn, edhe kjo mė nuk ėshtė nė tavolinė edhe pse Beogradi po vazhdon tė ketė tendenca tė tilla. Megjithatė, tash ėshtė alternativa e tretė qė tė paktėn Kosova tė bėhet njė shtet jofunksional. Nė qoftė se nesėr Kosova nuk i ka organet tė cilat e kontrollojnė nė tėrėsi territorin e Kosovės, nė qoftė se kėtu do tė kemi lidhje me komuna ekskluzivisht tė komuniteteve tė caktuara, kėto mund tė parashihen si vatra krize, tė cilat do tė pengojnė zhvillimet e vendit. Pėr kėtė, koncepti i decentralizimit para sė gjithash duhet ta ketė prioritet qytetarin, pavarėsisht se cilit etniteti i takon. Ne patjetėr se duhet ta kemi parasysh funksionalitetin e pėrgjithshėm tė Kosovės. Kosova si njė shtet i dėmtuar nuk do tė ishte dėm vetėm pėr ne, por do tė ishte destabilizuese pėr gjithė rajonin.

    Ēka mendoni pėr planin e Rohanit, kur ai mbėshtetet mbi baza etnike e jo qytetare?

    FATMIR LIMAJ: Projekti tė cilin duhet ta mbėshtesė Delegacioni i Kosovės ėshtė projekti qė do tė marrė parasysh interesat legjitime tė minoriteteve nė Kosovė, nė kėtė rast edhe tė serbėve. Mirėpo, kėto interesa do tė merren parasysh deri aty ku nuk e dėmtojnė funksionalizimin e shtetit tė Kosovės. Nė momentin kur rrezikohet funksionimi i shtetit Delegacioni Kosovar duhet tė jetė shumė i qartė dhe nuk duhet tė hyjė nė ujėra tė tilla, njė situatė e tillė nuk ėshtė na favor tė akujt, bile as tė minoritetit serb.

    KQM-ja ka kėrkuar tė krijohet njė qeveri teknike, a do tė thotė se qeveria aktuale nuk ėshtė efikase?

    FATMIR LIMAJ: Ju mund ta shihni. Nė Kosovė ėshtė pėrmbysur atmosfera e punės nė qeveri. Kjo qeveria e ka tė vėshtirė ta rikthejė atmosferėn e punės nė marrjen dhe zgjidhjen e problemeve tė qytetarėve. Nė opinion dominon pėrshtypja se kjo qeveri ėshtė joprofesionale, e korruptuar dhe joefikase. Kjo ėshtė njė atmosferė qė dominon nė opinionin kosovar dhe ėshtė e pamundur tė mos reflektohet brenda nė qeveri dhe nė punėn e saj tė pėrditshme. Unė dyshoj qė me kėtė frymė do tė mund tė ecim pėrpara. Do tė ishte mirė qė tė ndėrrohej kjo atmosferė dhe tė bėhej njė reformim i qeverisjes, jo duke e ndėrruar njė njeri, por duke e ndėrruar qasjen nė qeverisje dhe nė ekip. E di qė nė koalicionin qeveritar ka njerėz qė dinė tė qeverisin mė mirė se deri tash, andaj duhet tė veprohet mė shpejtė dhe tė gjinden zgjidhje tė tjera mė tė mira. Propozimi i KQM-sė mund tė shihet si njė zgjidhje pėr ta tejkaluar kėtė gjendje.

    Ēka mendoni pėr auditimin e pėrgjithshėm qė ka filluar?

    FATMIR LIMAJ: Megjithėse raportet janė alarmante ėshtė mirė kjo qė po ndodh me auditimin, por ēka do tė ndėrrojė mbetet tė shihet, megjithėse raportet e para vetėm tregojnė pėr njė menaxhim tė keq, joprofesionalizėm. Unė e pėrshėndes iniciativėn e kryeministrit Ēeku pėr antikorrupsion, po nė anėn tjetėr nuk mund tė kuptoj njė gjė, kur Ēeku nė tė njėjtėn kohė shpall luftėn antikoruptive dhe nė tė njėjtėn kohė mbron kabinetin e tij. Ēeku e ka gjetur kėtė kabinet dhe ai ėshtė bėrė pjesė pėrbėrėse e tij, pasi ai ka shkuar aty pa ndėrruar asgjė. Qeveria aktuale duhet ta dijė se luftimi i korrupsionit nuk mund tė bėhet pa zbatimin e masave politike dhe morale qė nėnkupton shkarkimin e bartėsve tė funksioneve publike dhe tė atyre institucionale. Kjo ėshtė ajo qė duhet tė ndėrmarrė Ēeku nėse vėrtetė dėshiron ta luftojė korrupsionin. Ndėrkaq, provat dhe faktet nuk i dėrgohet kryeministrit Ēeku, por gjykatės dhe kjo nuk ėshtė punė e opozitės, por e gjykatės dhe e prokurorisė. Pėr t’u thirrur nė pėrgjegjėsi politike, kryeministri Ēeku ka pasur argumente tė mjaftueshme pėr ēdo ministėr tė kabinetit tė tij dhe pjesa dėrmuese e kabinetit tė tij duhej tė jepte dorėheqje, pikėrisht pėr shkak tė pėrgjegjėsive politike. P.sh. kemi rastin e rrugės magjistrale Prishtinė-Shkup, e cila pėr 50 ditė rresht ka qenė e mbyllur. Pėr kėtė problem, qytetarit nuk i intereson se a ka pasur korrupsion ose cila firmė ka punuar nė atė rrugė. Unė e di se ka pėrgjegjės pėr kėtė problem. Ka qenė njė ministėr dhe ky ministėr pėr 51 ditė nuk ka pasur mundėsi ta zhbllokojė kėtė rrugė. Ky mosefikasitet i ministrit i ka sjellė dėme me vlerė 50 milion euro Kosovės, qė pėr tė janė shumė. Nė emėr tė kėsaj, ai ministėr do tė duhej tė japte dorėheqje, kjo ėshtė pėrgjegjėsia publike. Ndėrkaq, kemi ministra qė thonė se pėr simpati personale ndajnė mjete financiare. Unė nuk jam kundėr ndarjeve tė mjeteve edhe pėr videoklipe tė tilla, por tė thuhet se e bėjnė pėr simpati, kjo ėshtė njė fyerje qė u bėhet tatimpaguesve kosovarė. Ka edhe shumė e shumė raste kur ministrat ėshtė dashur tė thirren nė pėrgjegjėsi publike. Nė pėrgjegjėsinė penale nuk tė pyet askush, por tė merr dhe ti vė prangat dhe tė dėrgon nė burg. Kur tė vijnė provat dhe dėshmitė pėr korrupsion nuk vepron Kryeministri, por organi policor dhe hetuesi gjyqėsor. Kryeministrit duhet tė veprojė nė menaxhim e keq dhe nė rastet kur dėmtohet imazhi i qeverisė.

    Pėr tė funksionuar njė shtet janė pėrgjegjėsitė edhe tė qytetarit. Ēka do tė garantonte funksionimin e shtetit tė Kosovės, posaēėrisht nė komunat qė do tė krijohen mė shumicė etnike serbe, nė kuptimin e obligimeve tė kėtyre qytetarėve ndaj shtetit?

    FATMIR LIMAJ: Detyra jonė ėshtė t’u ofrohet hapėsira demokratike, t`u ofrohen tė gjitha kushtet qė ata tė ndihen mirė brenda kėtij shteti. Mirėpo, ky shtet do t’ia ofrojė qytetarit tė gjitha kushtet, nė kėtė rast edhe komunitetit serbe deri nė atė pikė kur nuk rrezikohet funksionalizimi i shtetit. Kėtu ėshtė vija. Ēdo tendencė, jashtė kėrkesave pėr njė jetė mė tė mirė do tė jetė e papranueshme, sepse shteti mund t`u ofrojė pakicave kushte deri kur nuk rrezikohen interesat e grupit tjetėr tė qytetarėve, sepse shteti i ka parasysh interesat e tė gjithė qytetarėve.

    Megjithatė, decentralizimi po bėhet mbi baza etnike, a po eksperimentohet me Kosovėn?

    FATMIR LIMAJ: Ēdo krizė ėshtė rast specifik, dhe nė kėtė rast mund tė pėrdoret diēka nė Kosovė qė mė herėt nuk ėshtė pėrdorur. Procesi i decentralizimit ėshtė diēka mė shumė, ai ėshtė njė proces i vazhdueshėm. Nė rastin tonė, mė shumė kemi tė bėjmė me ēėshtje politike dhe kemi tė bėjmė me format dhe mėnyrat se si do t`u ofrohen garanci minoritetit serb.

    Kemi edhe problemin me ēėshtjet pronėsore, si do tė zgjidhen kėto probleme, ėshtė edhe ēėshtja e eksterritorialiteti tė objekteve religjioze?

    FATMIR LIMAJ: Ēėshtja e pronės ėshtė shumė delikate dhe unė mendoj se do tė gjenden forma pėr t`u diskutuar edhe ky problem ndoshta do tė gjejė vend edhe nė bisedimet nė Vjenė. Mirėpo, ky problem nuk do tė mund tė zgjidhet menjėherė. Duhet tė pėrdoren format demokratike tė vendeve mė tė zhvilluara. Ėshtė rasti i manastirit tė Deēanit, ku 800 hektarė tokė janė tė ndaluara pėr t`u punuar nga pronarėt. Kjo nuk mund tė bėhet nė kėtė mėnyrė. Manastiri i Deēanit nuk mund tė ruhet duke marrė ata hektarė tokė dhe duke i bėrė tampon-zonė. Edhe pa ngjarjet e marsit, ne vazhdimisht monumentet tona kulturore historike i kemi ruajtur vetė. Njerėzit qė i kanė tokat rreth atij manastiri, janė mė tė merituarit pėr mbijetesėn e kėtij monumenti deri mė tash.

    A mund tė kemi konflikt nė rrafshin e sigurisė?

    FATMIR LIMAJ: Ne jemi nė njė fazė tė rėndėsishme dhe nė kėtė aspekt tė gjithė jemi bashkė. Ekipi negociator ėshtė duke punuar shumė mirė nė kėtė drejtim. Megjithatė, qytetarėt duhet tė kuptojnė se angazhimi nė procesin e statusit nuk nėnkupton heshtjen e problemeve tė brendshme dhe se opozita duhet tė luaj rolin e vet pėr kėtė gjė. Ne duhet t`i pėrmbushim standardet, jo se kėrkohet nga ne, por sepse ato janė nė tė mirė tė jetės sė qytetarėve. Standardi pėr tė qenė Kosova njė oazė demokratike kėrkon kohė. Por, komuniteti ndėrkombėtar nga ne kėrkon qasje serioze pėr standardet, sepse ato kanė tė bėjnė me diēka qė janė nė shėrbim tė vendit tonė. Kėto standarde do tė na pėrgatitin qė tė jemi pjesė e Evropės sė bashkuar. P.sh. lufta kundėr korrupsionit ėshtė punė e jona, transparenca dhe lėvizja e qytetarėve nuk janė ēėshtje tė papėrballueshme, por janė ēėshtje esenciale pėr funksionalizimin e njė shteti demokratik, sepse askush nuk ėshtė kundėr njė jete mė tė mirė dhe kundėr njė sigurie tė plotė.

    A ka dėshtuar UNMIK-u nė Kosovė?

    FATMIR LIMAJ: Nuk do tė thosha qė UNMIK-u ka dėshtuar, ka punuar kėtu, ka raste kur ka bėrė punė tė mirė, mirėpo ka fusha edhe ku ka pasur gabime. Marrė nė pėrgjithėsi, tash UNMIK-u ėshtė para pėrfundimit tė qeverisjes sė vetė dhe Kėshilli i Sigurimit i OKB-sė ėshtė ai i cili e vlerėson punėn e UNMIK-ut nė Kosovė.

    Koha kur duhet tė mbahen zgjedhjet lokale ėshtė afėr, a mendoni se do tė shtyhen ato?

    FATMIR LIMAJ: Ne sė bashku do tė marrim qėndrim nė konsultim me partitė tjera. Mirėpo, PDK-ja parimisht ėshtė e pajtimit pėr t`u mbajtur kėto zgjedhje. Ėshtė koha e fundit qė zgjedhjet tė mbahen me lista tė hapura, nė mėnyrė qė qytetarėt tanė tė dinė se pėr kė po votojnė. Pas kėsaj do tė shqyrtohet mundėsia qė kryetari i Kuvendit Komunal tė zgjidhet drejtpėrdrejt. Zgjedhjet e kaluara kanė qenė demokratike, por nuk kanė qenė nė tė mirė tė qytetarėve, sepse nuk ia kanė zgjedhur njerėzit qė i dėshironin. Qytetarėt janė kufizuar tė zgjedhin partinė. Pra, duhet qė t`ia japim qytetarit mundėsinė qė ai vetė, me votėn e tij t`i ndėshkojė individėt qė menaxhojnė keq.

    Cila do tė jetė e ardhmja e TMK-sė?

    FATMIR LIMAJ: TMK-ja e ka kryer punėn e saj. Ata ushtarė e kanė kryer punėn e tyre dhe tash varet nga politika se ēfarė do tė ndodhė me kėtė trup. Ata kanė pėrmbushur kėrkesat qė janė shtruar ndaj tyre si nga vendorėt edhe nga ndėrkombėtarėt. Tash vendimi i mbetet politikės. Megjithatė, unė jam optimist qė TMK do tė jetė njė ushtri e ardhshme e Kosovės, se si do te duket kjo nuk ėshtė me rėndėsi, me rėndėsi ėshtė se ajo do tė jetė ushtria e ardhshme e vendit.

    Ēka pas statusit?

    FATMIR LIMAJ: Ky ėshtė shqetėsimi im kryesor. Pavarėsia nuk do t`i mbyllė, pėrkundrazi ajo do tė hapė probleme tė tjera.
    Qytetarėt janė tė gatshėm tė presin sot dhe tė durojnė gjendjen e vėshtirė ekonomike pėr shkak tė statusit, por kjo nuk do tė ndodh pas zgjidhjes sė statusit. Pėr kėtė elita politike duhet tė pėrgatitet me projekte se si do tė qeverisim vendin pas pavarėsisė. Ne duhet tė ndėrtojmė partnership mes politikanėve shtetndėrtues dhe biznesmenėve shtetndėrtues. Dallimi mes nje lideri dhe politikani qėndron nė atė se politikani kalkulon pėr pėrfitime tė veta politike dhe mund tė duket njė politikan i suksesshėm, ndėrsa lideri ėshtė diē tjetėr, ai mund tė futet nė projekte tė mėdha edhe pse ato mund t’ia rrezikojnė karrierėn politike, por janė nė shėrbim tė vendit. Ne na duhen liderė e jo politikanė.

  11. #28
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    4,531
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime
    FATMIR LIMAJ: E VĖRTETA E KOSOVĖS ĖSHTĖ E VĖRTETA E USHTARIT TĖ UĒK-SĖ, ĖSHTĖ LIRIA E KOSOVĖS - Fjalimi i Fatmir Limės mbajtur nė Kleēkė

    Ne e dimė pse kemi luftuar. Ne kemi luftuar pėr lirinė e vendit tonė, ne nuk kemi luftuar pėr tė robėruar tė tjerėt, ne kemi luftuar qė kėto troje tė frymojnė lirshėm pėr tė gjithė, pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė tė jetojnė nė kėtė vend. Kjo liri nuk mund tė kufizohet as pėr ne, as pėr dikend tjetėr, ajo ėshtė e tėrėsishme dhe ashtu do tė frymojė. Kjo ishte edhe ėndrra e atyre qė dhanė jetėn pėr lirinė e kėtij vendi.
    - theksoi ish-anėtari i SHP tė UĒK-sė, ish-komandanti i Brigadės 121 tė UĒK-sė, tani nėnkryetar i PDK-sė z.Fatmir Limaj nė manifestimin pėrkujtimor pėr dėshmorėt e kėsaj brigade, qė u mbajt nė Kleēkė.



    Fjalimi i Fatmir Limės mbajtur nė kėtė manifestim pėrkujtimor


    Tė nderuar qytetarė, tė nderuara familje tė dėshmorėve, i nderuar z. kryetar, tė nderuar pėrfaqėsues tė institucioneve vendore dhe ndėrkombėtare,

    Sot pėr ne bashkėluftėtarėt dhe shokėt e tė gjithė dėshmorėve anė e kėnd Kosovės dhe posaēėrisht tė dėshmorėve tė Brigadės 121 ėshtė njė datė e veēantė, edhe e dhimbshme, edhe krenarie.

    Sot jemi mbledhur kėtu pėr tė bėrė pėrurimin e Kompleksit tė varrezave tė atyre djemve dhe vashave, qė na dhanė lirinė, tė atyre qė na dhanė dinjitet, tė atyre qė kėtė popull 100 vjet lypės, e shndėrruan nė njė popull dhėnės.

    Duke iu falėnderuar atyre, ne edhe po jetojmė, edhe po frymojmė, edhe po veprojmė, nė lirinė e Kosovės. Nderi dhe respekti iu takon atyre qė dhanė ēdo gjė pėr ta krijuar kėtė mundėsi qė e kemi ne sot. Nderi dhe respekti iu takon atyre, tė cilėt ēėshtjen e lirisė sė Kosovės, ēėshtjen e tė ardhmes sė Kosovės e vendosėn nė momentin kur i morėn armėt pėr lirinė e vendit tė tyre.

    Tė nderuar familjarė tė dėshmorėve, tė nderuar veteranė, tė nderuar invalidė tė luftės, qytetarė tė nderuar,

    Tė gjithė e dimė qė kategoritė qė sakrifikuan mė sė shumti pėr lirinė e Kosovės, familjarėt e dėshmorėve, veteranėt dhe invalidėt e luftės, pėr shtatė vite nuk e gėzuan mbėshtetjen dhe pėrkujdesjen ashtu siē edhe e meritojnė.

    Nė vend qė kėtė liri pėr tė cilėn sakrifikuam tė gjithė sė bashku, na dolėn edhe beteja tjera, angazhime tjera, sfida tjera.

    E dimė qė fėmija i dėshmorit nuk ėshtė nė statusin e merituar, gjithashtu e dimė qė veterani i UĒK-sė ende bėn pėrpjekje pėr ta siguruar kafshatėn e bukės, e dimė qė invalidi i UĒK-sė ende kuron plagėt e tij dhe shėron dhimbjet e tij.

    E di qė nė momente tė caktuar janė ndier tė pėrbuzur. Por, ftoj dhe kėrkoj nė emėr tyre qė gjithė sė bashku t’iu themi tė gjithė atyre qė kanė menduar qė mund tė na thyejnė, qė mund tė na dėshpėrojnė, qė mund tė na largojnė nga ndėrtimi i shtetit tė Kosovės, se kanė gabuar rėndė, sepse ne kemi kaluar edhe situata mė tė vėshtira dhe nuk do tė thyhemi nė ndėrtimin e shtetit tonė.

    Beteja pėr Kosovėn nuk ėshtė duke u bėrė vetėm nė bisedime, betejėn pėr Kosovėn janė duke e bėrė ushtarėt e Trupave tė Mbrojtjes sė Kosovės, betejėn pėr Kosovėn janė duke e bėrė veteranėt dhe invalidėt e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, betejėn pėr Kosovėn janė duke e bėrė gjithė kėta djem qė janė nė burgjet e Kosovės dhe nė burgun e Hagės.

    Nėse dikush ka kėrkuar qė ta paguajmė edhe kėtė ēmim pėr lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės, ne kemi qenė tė gatshėm t’i bashkohemi radhėve tė amshuar tė kėtyre burrave, qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės dhe gjithashtu jemi tė gatshėm t’i pėrballojmė edhe kėto sfida, edhe kėto sprova, qė na i ka paraqitur dikush, nė emėr tė gjoja vėrtetėsisė sė pastėrtisė sė luftės ēlirimtare tė Kosovės.

    A ka luftė mė tė pastėr tė njė ushtrie, sesa kur njė ushtri mbron mbi 80 mijė civilė tė kėtij rajoni. A ka tė vėrtetė mė tė madhe sesa e vėrteta e qytetarėve tė Kosovės, e qytetarėve qė jetojnė nė kėto treva. E vėrteta e Kosovės, ėshtė e vėrteta e ushtarit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe e vėrteta e UĒK-sė ėshtė liria e Kosovės.

    Sot nė mesin tonė mungojnė shumė shokė, ata tė cilėt kanė dhėnė jetėn pėr vendin tonė, pėr lirinė tonė, pėr fėmijėt tanė. Ne shokėt e tyre i dimė ėndrrat e tyre, ne e dimė se si e kanė ėndėrruar ata Kosovėn, ne e dimė se ēka kanė planifikuar ata nė lirinė e Kosovės, se si do tė punojnė nė lirinė e Kosovės, ne tė gjithė kemi pasur ėndrra nė lirinė e vendit tonė.

    Fatkeqėsisht, kėto ėndrra nuk kemi mundur t’i realizojmė dhe pjesė e asaj qė nuk kemi mundur t’i realizojmė janė shokėt tanė qė dhanė jetėn pėr kėtė liri, pėr tė realizuar ne tė gjallėt ėndrrat e tyre. Por, njė gjė duhet ta keni parasysh, ėndrra e dėshmorėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės ėshtė thellė nė qenien, nė ndėrdijen, nė rrymimin e ēdo pjesėtari tė UĒK-sė, qė ėshtė nė mesin tuaj, sepse tė gjallėt janė po aq meritorė pėr lirinė e vendit qė e kemi e gėzojmė ne sot, ata janė garanci tė pavarėsisė sė Kosovės.

    Ne e dimė pse kemi luftuar. Ne kemi luftuar pėr lirinė e vendit tonė, ne nuk kemi luftuar pėr tė robėruar tė tjerėt, ne kemi luftuar qė kėto troje tė frymojnė lirshėm pėr tė gjithė, pėr tė gjithė ata qė dėshirojnė tė jetojnė nė kėtė vend. Dhe, kjo liri nuk mund tė kufizohet as pėr ne, as pėr dikėnd tjetėr, ėshtė e tėrėsishme dhe ashtu do tė frymojė. Kjo ishte edhe ėndrra e atyre qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e kėtij vendi, prandaj qytetarė tė nderuar, ju ftoj tė ruani dhe tė pėrkujtoni komplekse, memoriale, varreza, familje tė dėshmorėve, mos mendoni qė i nderoni ata, ardhja pėr tė kujtuar ata qė kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės ėshtė nder pėr ne, jo pėr ta, ata kanė dhėnė ēfarė kanė pasur tė japin, ėshtė nder pėr ne pėr tė ardhur pėr tė marrė nder dhe burrėri para varrezave tė dėshmorėve. Ėshtė mirė sidomos pėr ne politikanėt qė tė zgjohemi dhe tė shohim dhe tė korrigjohemi se ēka duhet bėrė pėr Kosovėn.

    Asnjėherė nuk ėshtė pak ose shumė pėr tė bėrė pėr kėtė vend, se argument mė i madh pėr tė bėrė pėr kėtė vend janė kėta djem dhe vasha qė kanė dhėnė jetėn pėr kėtė tokė.

    Prandaj, tė nderuar qytetarė,

    Nė kėto momente tė rėndėsishme nė tė cilat po futet vendi ynė, ftoj qė ta nderojmė veten tonė, tė vlerėsojmė qė lirinė tonė nuk na ka falur askush, t’i nderojmė ata qė dhanė ēdo gjė pėr ne.

    Nė kėto momente kur po vendoset ajo qė ėshtė vendosur nė vitin 1999 duhet treguar edhe njė herė qartė se athua si do tė ishte larguar Serbia nga Kosova. Nė kėtė kontekst, unė dua t’i them vetėm dy fjalė pėr ta pėrmbyllur fjalimin tim.

    Pas takimit tė parė tė delegacionit tė Kosovės me atė serb, pas kthimit nga Vjena, delegacioni ynė tha se kemi fituar nė betejėn e parė nė bisedime 1:0. Athua po tė ishte mbajtur ky takim nė vitin 1997, ēka do tė thoshte delegacioni i Kosovės nė aeroportin e Prishtinės? Pėrsėri do tė thoshte se kemi fituar, se e kemi mundur Serbinė dhe nga 50 mijė ushtarė serbė kemi arritur t’i zvogėlojmė nė 25 mijė dhe nga 30 mijė policė serbė, nė 15 mijė. Pse nuk ndodh kjo sot? Sepse, kėtė punė e ka pastruar Ushtria Ēlirimtare e Kosovės, qysh nė qershor tė vitit 1999.

    Qytetarė tė nderuar,

    E shihni se ēfarė ndryshime epokale kanė ndodhur nė Kosovė. Sot, siē e thashė edhe nė fillim, pėr herė tė parė nė historinė e vendit tonė jemi nė pozita tė dhėnėsit, e jo tė lypėsit, sot jemi shumicė, e cila ka pėrgjegjėsi. Kemi privilegj pėr ta qeverisur vendin, por vendi nuk ka vetėm privilegje, por ka edhe pėrgjegjėsi, prandaj duhet tė jemi tė pėrgjegjshėm pėr tė krijuar hapėsira demokratike tė mjaftueshme pėr tė gjithė, qė do tė jenė garanci pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės.

    Nė fund, dua ta parafrazojė njė varg nga njė poezi e njė dėshmori tė kombit. i cili pat shkruar para se tė vritej kėshtu:
    Nėse doni t’i nderoni dėshmorėt, mos shkoni t’i vizitoni varrezat e tyre,
    Nėse doni t’i nderoni dėshmorėt, mos hidhni lule nė varret e tyre,
    Nėse doni t’i nderoni dėshmorėt, mos i vizitoni familjet e tyre,
    Nėse vėrtetė doni t’i nderoni dėshmorėt, vazhdoni rrugės sė tyre, aty i keni parė familjet e tyre, fėmijėt e tyre dhe aty i keni nderuar vetė dėshmorėt.

    Lavdi pėr tė gjithė tė rėnėt pėr lirinė e Kosovės.

  12. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ARIANI_TB pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  13. #29
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nė asnjė mėnyrė dhe me asnjė ēmim nuk do ta lejojmė ndarjen e Kosovės – potencon nėnkryetari Limaj

    29.09.2006
    Nėnkryetari i PDK-sė dhe njėkohėsisht anėtar i Delegacionit tė Kosovė nė bisedime pėr ēėshtjen e komuniteteve, z.Fatmir Limaj, nė njė intervistė tė drejtpėrdrejtė dhėnė Radio Dukagjinit theksoi se nė asnjė mėnyrė, me asnjė ēmim, klasa politike e Kosovė nuk do tė lejojė ndarjen e Kosovės.
    Limaj po ashtu ka thėnė se nė shtetin e ri tė Kosovės, qytetarėt shumicė nuk do tė sundojmė mbi qytetarėt pakicė, por do qeverisim pėr tė ndėrtuar realitetin e shtetit funksional tė Kosovės, i cili do tė jetė nė shėrbim tė interesave tė tė gjithė qytetarėve.

    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, duke folur rreth procesit negociator pėr statusit tė Kosovės dhe rreth njohjes ndėrkombėtare tė pavarėsisė sė Kosoės, nė emisionin e sontėm tė radios Dukagjini ka theksuar:

    “Detyrė e Parlamentit tė Kosovės ėshtė qė nė momentin kur shfuqizohet rezoluta 1244 e OKB-sė, kėtė vakum duhet ta plotėsojė me mbajtjen e njė seance solemne pėr tė shpallur shtetin e Kosovės. Kjo ėshtė pėrgjigjja mė e mirė qė mund t’i jipet Beogradit dhe Kushtetutės serbe. Dhe atėherė do tė vėrtetohet se efektet e Kushtetutės sė Serbisė janė pėr konsum tė brendshėm dhe nuk kanė asnjė ndikim nė zhvillimet politike nė Kosovė” theksoi nėnkryetari i PDK-sė.

    Duke folur rreth projektit tė Ekipit Negociator tė Kosovės pėr Mitrovicėn, projekt ky i iniciuar nga –ish-kryeministri z.Bajram Rexhepi, Limaj theksoi se ėshtė i vetmi projekt serioz pėr ta integruar pjesėn veriore tė Kosovės nė kuadėr tė tėrėsisė territoriale tė Kosovės. Kėtė gjė, sipas nėnkryetarit tė PDK-sė e ka kuptuar edhe bashkėsia ndėrkombėtare dhe poashtu duhet ta kuptojnė edhe vetė qytetarėt e vendit.

    Nėnkryetari Limaj, vazhdoi intervistėn e tij tė sontme nė Radio Dukagjini, duke siguruar qytetarėt e Kosovės se:
    “Nė asnjė mėnyrė nuk do tė pranojmė ndarjen e asnjė milimetri tė territorit tė Kosovės. Kėtė nuk do ta bėjmė me asnjė ēmim dhe me asnjė presion. Qytetarėt e Kosovės duhet ta heqin ēdo dilemė rreth kėsaj ēėshtjeje. Ne nuk jemi tė gatshėm dhe nuk kemi mandat tė bėjmė pazarllėqe me territorin e Kosovės”.

    “Serbėt e Kosovės duhet qė sa mė parė tė kuptojnė realitetin e ri dhe tė fillojnė ndėrtimin e njė jete tė re nė njė shtet tė ri tė quajtur Kosovė, i cili do tė qeveriset nga shumica, por jo qė do tė sundohet nga shumica, sepse ne nuk do tė sundojmė askėnd.Ne do tė qeverisim vendin tonė nė bazė tė normave dhe standardeve demokratike, qė nėnkupton qė vullneti i shumicės ėshtė pėrcaktues. Ne nė kėtė rast nuk po bėjmė asgjė tjetėr, veēse po zbatojmė normat ndėrkombėtare, nė bazė tė sė cilave funksionojnė tė gjitha shtetet e botės” – potencoi nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės.

    Duke u fokusuar mė tej nė kėtė ēėshtje, anėtari i Delegacionit tė Kosovės pėr ēėshtjen e komuniteteve z.Fatmir Limaj u shpreh:
    “Serbėt do tė kenė hapėsirėn e mjaftueshme pėr t’u integruar nė institucionet tona, edhe nė jetėn e pėrditshme dhe do tė kenė po ashtu instrumente tė mjaftueshme pėr t’i mbrojtur interesat e tyre, si komunitet dhe si individė”.



    --------------------------------------------------------------------------------------------------

    Nėnkryetari Limaj: Kosovėn do ta bėjmė shtet funksional - nuk do ta lejojmė bosnizimin e saj

    29.09.2006
    Nėnkryetari i PDK-sė z. Fatmir Limaj mori pjesė sot nė Akademinė pėrkujtimore kushtuar dėshmorit tė kombit Ferki Aliu, qė u mbajt nė shtėpinė e kulturės “Hasan Prishtina” nė Vushtrri.
    “Ne nė asnjė mėnyrė nuk do ta lejojmė bosnizimin e Kosovės, sepse kjo nuk ėshtė nė interes tė askujt”
    - premtoi nėnkryetari Limaj para qytetarėve tė shumtė qė ishin mbledhur nė shtėpinė e kulturės nė Vushtrri.

    Duke i pėrshėndetur familjet e dėshmorėve dhe tė pranishmit tjerė nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare nė vend, z.Fatmir Limaj theksoi se “Kosova, pavarėsinė e saj e ka fituar nė qershor tė vitit 1999. Kjo ėshtė bėrė e mundur nė saje tė luftės sė UĒK-sė dhe gjakut tė mijėra dėshmorėve, qė kanė rėnė pėr lirinė e Kosovės”.

    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės mė tej u fokusua nė mospėrkujdesjen e duhur institucionale pėr familjet e dėshmorėve, pėr invalidėt dhe veteranėt e luftės sė UĒK-sė, duke potencuar se institucionet e Kosovės as pas 7 vjetėsh tė pasēlirimit nuk kanė arritur tė ndėrtojnė pėrkujdesje pėr ato kategori, qė kanė kontribuar e sakrifikuar mė sė shumti pėr lirinė, qė gėzojmė sot.

    Politikani karizmatik i PDK-sė gjatė fjalimit tė tij nė Vushtrri garantoi tė pranishmit, qė me angazhimet serioze dhe tė vazhdueshme do tė arrijmė ta bėjmė Kosovėn shtet funksional, shtet i cili garanton tė drejtat e tė gjithė qytetarėve, shtet i cili do tė garantojė hapėsirat e duhura demokratike pėr tė gjithė.

    “Ne nė asnjė mėnyrė nuk do ta lejojmė bosnizimin e Kosovės, sepse kjo nuk ėshtė nė interes tė askujt”.premtoi nėnkryetari Limaj para qytetarėve tė shumtė qė ishin mbledhur nė shtėpinė e kulturės nė Vushtrri.

    Adresimin e tij nė akademinė pėrkujtimore pėr dėshmorin Ferki Aliu, nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės e pėrfundoi duke shprehur nderin, respektin dhe lavdinė pėr tė gjithė dėshmorėt e lirisė.
    “Nder, respekt dhe lavdi tė gjithė atyre qė e kanė dhėnė jetėn pėr lirinė e Kosovės, ndėrsa qofshin faqebardhė ata qė vazhdojnė tė kujtojnė veprėn e tyre dhe ta realizojnė nė vepėr ndėrtimin e njė Kosove tė re dhe demokratike” pėrfundoi ish-anėtari i SHP tė UĒK-sė z.Fatmir Limaj.

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  15. #30
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj: T’i kryejmė detyrat tona si politikanė dhe si qytetarė pėr tė finalizuar ndėrtimin e shtetit funksional tė Kosovės

    05.10.2006
    - Kemi shumė pėr tė bėrė, duhet ta hartojmė dhe ta miratojmė Kushtetutėn e Kosovės, ta finalizojmė aspiratėn tonė, pėr tė cilėn jemi pėrkushtuar deri mė tani - ndėrtimin e shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovė, qė do tė jetė njė shtet para sė gjithash funksional.
    theksoi ndėr tė tjera nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj pas takimit me zėvendėsshefin e UNMIK-ut z.Steven Schook.



    “Ekipi Negociator duhet tė jetė shumė mė i angazhuar, mė aktiv dhe tė jetė karshi pėrgjegjėsisė qė ka pėr zhvillimet qė po ndodhin. Procesi negociator pėr ne ėshtė jetik dhe ne si Kosovė, por veēmas anėtarėt e Ekipit Negociator duhet tė jenė shumė tė ndėrgjegjshėm dhe tė pėrgjegjshėm pėr rolin qė kanė pėr pėrmbylljen e procesit pėr definimin e statusit tė Kosovės”- theksoi nėnkryetari i PDK-sė, Fatmir Limaj pas takimit me zv.kryeamdinistratorin Schook.

    “Jemi nė prag tė pėrmbylljes sė statusit final, nė prag tė realizimit tė aspiratave tona, mirėpo ne duhet t’i kryejmė detyrat tona. Mendoj qė kosovarėt duhet tė mobilizohen pėr tė kryer pjesėn e fundit tė punės sė tyre. Kemi shumė pėr tė bėrė, para sė gjithash duhet ta hartojmė dhe ta miratojmė Kushtetutėn e Kosovės, ta finalizojmė aspiratėn tonė, pėr tė cilėn jemi pėrkushtuar deri mė tani, ndėrtimin e shtetit tė pavarur dhe sovran tė Kosovė, qė do tė jetė njė shtet para sė gjithash funksional” theksoi nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Nėnkryetari Limaj po ashtu tha se “ne duhet t’i vazhdojmė angazhimet tona edhe si politikanė, edhe si qytetarė, t’i kryejmė detyrat tona, qė nuk janė edhe aq te vogla, nė mėnyrė qė tė jemi tė pėrgatitur pėr tė hyrė nė njė fazė tė re tė ndėrtimit tė vendit tonė”.

  16. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  17. #31
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj dhe zėvendėskryeministri i Maqedonisė Selmani shprehen pėr thellimin e bashkėpunimit mes dy vendeve

    16.10.2006
    Nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, priti sot Zėvendėskryeministrin e Maqedonisė z.Ymer Selmani.
    Nė takim u diskutua pėr rrjedhat aktuale politike nė Kosovė dhe nė Maqedoni, me fokus tė veēantė nė procesin negociator pėr statusin politik tė Kosovės, ku PDK-ja po luan rolin e saj shumė thelbėsor dhe konstruktiv.



    Pas takimit, z.Limaj dhe z.Selmani u deklaruan para gazetarėve.

    Nėnkryetari politik i PDK-sė z.Fatmir Limaj, i cili nė takim shoqėrohej nga nėnkryetari z.Hajredin Kuēi, sekretari pėr marrėdhėnie me publikun z.Enver Hoxhaj dhe sekretari organizativ z.Fehmi Mujota, fillimisht theksoi se nė takim me zėvendėskryeministrin e Maqedonisė z.Selmani ėshtė diskutuar pėr bashkėpunimin midis dy vendeve, bashkėpunim ky qė ėshtė duke shkuar nė rrugėn e duhur dhe duke u thelluar edhe mė tepėr.

    Gjithashtu nėnkryetari Limaj uroi zėvendėskryeministrin Selmani pėr ndėrtimin e koalicionit qeverisės, qė ėshtė formuar pas zgjedhjeve tė fundit nė Maqedoni, duke shprehur besimin se ky koalicion do tė avancojė tė drejtat e shqiptarėve nė Maqedoni dhe do tė bėjė implementimin e plotė tė Marrėveshjes sė Ohrit.

    Nė takim ėshtė biseduar edhe pėr thellimin e bashkėpunimit mes dy subjekteve politike, Partisė Demokratike tė Kosovės dhe Partisė Demokratike Shqiptare.

    Zėvendėskryeministri i Maqedonisė z.Ymer Selmani nga ana e tij falėnderoi nėnkryetarin e PDK-sė z.Fatmir Limaj pėr mbėshtetjen e Partisė Demokratike tė Kosovės pėr avancimin e proceseve integruese mes dy vendeve.

    “Edhe njėherė konfirmuam qėndrimin e Qeverisė sė Maqedonisė qė definomi i statusit politik tė Kosovės duhet tė pėrfundojė nė mėnyrė paqėsore, me respektimin e plotė tė vullnetit politik tė popullit tė Kosovės”, theksoi zėvendėskryeministri Selmani.

    Nė vazhdim z.Selmani vuri nė dukje rolin e PDK-sė nė procesin aktual politik.
    “Ne e dimė vlerėn e Partisė Demokratike tė Kosovės, e cila si parti opozitare ka njė obligim shumė tė madh tė kontribuojė nė pėrmbylljen e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės”

  18. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  19. #32
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    a po e bani dhe llapushnikin muze per limen o llap..

    vendosni nji pllak mermeri qatu me kte mbishkrim..

    ktu luftoi kunder katundareve ldk-iste dhe i torturoi ata pa u lodhur dhe fendi papushim duhan mallboro pa pare gjeneralli legjendar fatmir limaj..


    ciceron i muzeut bahet isaki.. e merr dhe ni rrog te mir qaty..


    ...

  20. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Brari pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  21. #33
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Kosova do tė bėhet shtet, do ta ketė ushtrinė dhe diplomacinė e saj - shprehet i bindur nėnkryetari Limaj



    20.10.2006
    “Argumentet e fuqishme pėr pavarėsinė e Kosovės janė ndėrtuar me luftėn ēlirimtare, qė ėshtė zhvilluar nė vitin 1998 dhe 1999. Kėto janė argumentet tona thelbėsore. Nuk mund tė ndėrtohet pavarėsia me angazhimet e sotme tė politikanėve. Ajo vetėm mund tė vonohet, mund tė dėmtohet substanca dhe funksionaliteti i shtetit”
    - tha nėnkryetari z.Fatmir Limaj nė njė emison debutues, qė u transmetua nė Televizionin Publik tė Kosovės.

    Duke folur nė emisionin e debatit “Jeta nė Kosovė” qė ėshtė transmetuar sonte nė Televizionin Publik tė Kosovės, nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės z.Fatmir Limaj, ndėr tė tjera theksoi:
    “Kosovarėt qe 7 vite jetojnė jashtė sovranitetit, mbikqyrjes dhe administrimit tė Serbisė. Qytetarėt e Kosovės qe 7 vite jetojnė tė pavarur nga njė shtet qė i ka sunduar ata. Duke u nisur nga kjo, Kosova pavarėsinė e saj e ka fituar nė qershor tė vitit 1999. Kosova qysh nga qershori 1999 angazhohet pėr tė krijuar kushte dhe kapacitete pėr tė ndėrtuar shtetėsinė e saj. “

    Nėnkryetari Limaj po ashtu ėshtė ndalur edhe nė rrjedhat politike, qė e kanė karakterizuar vendin nė vitet e pasluftės.
    “Pėr 7 vite ne ia kemi vėshtirėsuar vetes angazhimet, jetėn dhe e kemi vėshtirėsuar vetė procesin pėr tė ardhur deri te zgjidhja e statusit politik tė vendit”.

    Ish-udhėheqėsi karizmatik i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės z.Fatmir Limaj, gjithashtu ka vėnė nė dukje argumentet pėr pavarėsinė dhe shtetėsinė e vendit.
    “Argumentet e fuqishme pėr pavarėsinė e Kosovės janė ndėrtuar me luftėn ēlirimtare, qė ėshtė zhvilluar nė vitin 1998 dhe 1999. Kėto janė argumentet tona thelbėsore. Nuk mund tė ndėrtohet pavarėsia me angazhimet e sotme tė politikanėve. Ajo vetėm mund tė vonohet, mund tė dėmtohet substanca dhe funksionaliteti i shtetit”.

    Duke u ndėrlidhur me rrjedhat e procesit negociator, anėtari i Delegacionit tė Kosovės pėr bisedime rreth ēėshtjes sė komuniteteve z.Limaj, ka thėnė se “nė Vjenė po bisedohet pėr substancėn e shtetit tė ardhshėm tė Kosovės, po bisedohet se si do tė duket shteti i ardhshėm, pėr pėrmbajtjen dhe funksionalitetin e shtetit tė Kosovės”.

    Nė deklarimin e tij tė sontėm nė Televizionin e Kosovės, nėnkryetari i PDK-sė shprehu bindjen dhe siguroi qytetarėt se:
    “Kosova do tė bėhet shtet, do tė ketė ushtrinė dhe diplomacinė e saj. Pa kėto atribute Kosova nuk ėshtė shtet dhe njė gjė tė tillė nuk do ta pranojnė qytetarėt e Kosovės, nuk do ta pranojmė ne”.

    Nė kėtė aspekt Limaj tha se “politikanėt e Kosovės kanė pėr qėllim ta respektojnė dhe ta pėrmbushin vullnetin e qytetarėve tė Kosovės pėr pavarėsi”.

    Duke folur pėr shtyrjen eventuale tė pėrmbylljes sė procesit tė definimit tė statusit politik tė Kosovės, nėnkryetari demokrat ka theksuar se ėshtė me rėndėsi substanca e shtetit tė ardhshėm tė Kosovės.
    “A do tė zgjidhet me 31 dhjetor apo mė 31 janar kjo mbetet tė shihet. Pėr mua ėshtė me rėndėsi qė Kosova tė del njė shtet funksional”.

    Duke folur pėr pakėnaqėsitė e qytetarėve pėr rrjedhėn e procesit aktual politik nė vend, nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare nė vend, shtoi:
    “Kemi njė milion arsye pėr tė qenė tė pakėnaqur me zhvillimet aktuale si qytetarė tė Kosovės, por unė mendoj se nuk duhet tė prishet ky proces. Duhet ta pėrmbyllim procesin e statusit dhe tė gjithė qytetarėt duhet tė ndihmojnė nė kėtė proces, ashtu siē kanė ndihmuar edhe mė herėt”.

    Nėnkryetari i PDK-sė nė kėtė emision ka folur edhe pėr krizėn e lidershipit aktual kosovar, i cili sipas tij nuk ėshtė transparent para qytetarėve. Por, vazhdoi Limaj, elita aktuale politike nė Kosovė ėshtė produkt i votės sė qytetarėve, pavarėsisht a ėshtė nė shumicė, a nė pakicė, nė pozitė apo nė opozitė.

    Fatmir Limaj nė kėtė emision poashtu ka ngritur edhe domosdonė e ndėrtimit tė kapaciteteve shtetndėrtuese, qė do tė na nevojiten pėr Kosovėn e pas statusit. Duke folur rreth kėsaj ēėshjtjeje, Limaj ka potencuar edhe vizionin e Partisė Demokratike tė Kosovės pėr ndėrtimin e shtetit funksional dhe stabil tė Kosovės, me kushtetutėn dhe ligjin e saj zgjedhor, qė do ndikonte nė krijimin e rrjedhave pozitive pėr ndėrtimin e realitetit tė shtetit, ku tė gjithė qytetarėt do tė ndjehen krenarė pėr shtetėsinė e tyre.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 21-10-2006 mė 07:00

  22. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  23. #34
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    perkundrazi.. lima me shok kan krijuar kunder argumentet per pamvaresine e kosoves.. me llapushnikun dhe horlliqe tjera pafund e deri tek vrasja e drinit ku lima ka rol regjisorial.. e mbaro me marsin..

    eshte populli i kosoves me sakrificen e tij ..me pambrojtshmerine e tije perballe genocidit serb.. i vetmi argument per pamvaresine..

    te vetmet argumenta qe ka prodhuar enverizmi ne kosove.. ushtar i te cilit ka qene lim kup thaq demaq qosja e veton surrat batoni.. kan qene argumentat qe i leverdisen mrekullisht diplomacise serbe per te justifikuar genocidin..

    fal zotit e fatit e papes e demokracise perendimore.. fale punes se gjate e te palodhur te ldk-se.. u gjend nje shpetimtar per kosoven e popullin e saje.. NATO..

    qe ju beft dita 1000 mije asaj..

    ata qe nuk e duan pamvaresine e kosoves jan ata qe krijojne ate komoditet per ju enveristet ne kosove qe sa me shume ju te kini gjith celsat e kosoves ne dore.. e qe sa me e lehte te jete berja fakt i kryer i kosoves se variur nga serbia..

    prandaj e mira e do qe ju enveristet te largoheni nga cdo qeliz e jetes politike e shteterore ne kosoven e sotme..
    ju jeni aleati me i madh i serbise..

  24. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Brari pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  25. #35
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime



    KJO QEVERI PO E PLAĒKITĖ VENDIN

    Nga Migjen Kelmendi / Petrit Musolli


    Oct 26, 2006, 21:06

    Ka kohė qė kishim planifikuar intervistimin e njėrit nga politikanėt mė tė popullarizuar tė Kosovės sot, Fatmir Limaj. Procesi gjyqsor nė Tribunalin e Hagės, qė do duhej ta degradonte kėte politikan dhe luftėn, pėrkundrazi, provoi pafajsinė e tij, duke i dhuruar njė aso fuqie morale, qė rrallė ndonjė politikan do e ketė mė. Por, a do dijė zoti Limaj qė kėtė kredi morale ta shndėrrojė nė vota dhe pėrkrahės. Kjo ishte vetėm njėra nga ēėshtjet qė biseduam. E zhvilluam bisedėn nė kafeterinė “Toto”, nėn tym, me zhurmė e piskama, dhe pėr ēudi, kėto nuk na pengonin me folė mes vete. Tema ishte e madhe: Kosova dhe statusi. Por, ku ėshtė opozita, pse po hesht.



    Java: A ėshtė njė percepcion yni i gabuar apo ėshtė njė e vėrtetė qė mund dokumentohet edhe me fakte se opozita gati e ka humb identitetin dhe nuk ėshtė kah dėgjohet nė Kosovė?



    Fatmir Limaj: Nė qoftė se shikohet nga prizmi i zhvillimeve politike nė njė vend normal, pėr jetėn mes pozitės dhe opozitės, mendoj qė ju keni tė drejtė. Opozita nė njė vend tjetėr luan plotėsisht njė rol tjetėr nga roli qė luan opozita nė Kosovė. Nėse e shikojmė realitetin kosovar, konstatojmė se Kosova gjendet nė rrethana krejtėsisht specifike krahasuar me vendet tjera normale ku zhvillohet politika. Atėherė, nga kjo prizmė, nėse i shikojmė zhvillimet brendapėrbrenda nė skemėn politike tė Kosovės, shohim se opozita ėshtė nė njė situatė krejt specifike, njėlloj si edhe krejt vendi. Ne i kemi dy procese tejet tė rėndėsishme: i pari dhe mbi tė gjithė ėshtė procesi nacional – definimi i statusit final tė Kosovės, qė pritet tė pėrfundohet; dhe i dyti, roli pėr herė tė parė pozitė-opozitė nė Kosovė. Pėr herė tė parė kemi njė kalim tė jetės politike nė Kosovė nė raportet pozitė-opozitė, andaj edhe kėtu kemi mungesė tė pėrvojės. Domethėnė , pėr mendimin tim, janė dy faktorė qė e determinojnė rolin e opozitės nė kėtė zhvillim. Duke e marrė parasysh se ky raport i forcave ėshtė njė instalim i ri nė Kosovėn e papėrvojė, si dhe duke ia shtuar edhe rastin specifik qė e kemi mbi kokat tona e gjithė elita politike, nga e cila kėrkohet qė tė jetė e pėrgjegjshme, e kujdesshme dhe e involvuar nė tėrėsi pėr pėrmbylljen e statusit final tė Kosovės, tė cilėn e presin qytetarėt e Kosovės, e po ashtu duke marrė parasysh edhe zhvillimet dhe problemet me tė cilat ballafaqohemi rreth definimit tė statusit tė Kosovės, mendoj se roli i opozitės do tė dobėsohet edhe mė tepėr dhe do jetė e vėshtirė nganjėherė tė identifikohet nga njerėzit se cili nė tė vėrtetė ėshtė roli i opozitės, ku ėshtė opozita – a ėshtė opozitė apo pozitė? Domethėnė, kemi njė situatė ngapak tė ēuditshme: opozita kosovare ėshtė e dėrguar dhe ėshtė pjesė e Grupit tė Unitetit, kurse nė anėn tjetėr angazhohet nė mbikqyrjen e qeverisjes sė pėrditshme vendit. Gjė qė unė e ilustroj kėshtu - opozita paradite e kritikon qeverinė, kurse pasdite sė bashku me qeverinė shkon nė Vjenė. Domethėnė ky ėshtė rasti specifik.





    Qeveria e Kosovės po e plaēkit kėte vend





    Java: Ky rast specifik ka formuar njė humus tė pėrshatshėm me tė cilin institucionet provizore, sado tė pėrkohshme, tė instalojnė njėfarė sistemi tė avansuar tė korrupsionit. Po vlerėsohet si njė nga sistemet mė perfekte tė korrupsionit nė kėto vendet e Ballkanit. Si po mundeni me qenė indiferent para krejt kėtij dimensioni korruptiv tė institucioneve? Ka filluar tė degradojė ideja se Kosova asht nė gjendje dhe ka forca politike qė mund ta udhėheqė dhe qeverisė vendin?



    Limaj: Keni tė drejtė, kėtu qėndron njė fatkeqėsi. Nė kėto rrethana aktuale fatkeqėsisht ėshtė krijuar njė komoditet. Nuk besoj qė jo vetėm nė tė kaluarėn, por as edhe nė tė ardhmen ndonjė qeveri e ndonjė vendi do tė ketė njė kėsi komoditeti ēfarė e ka Qeveria e Kosovės . Ajo ėshtė duke shfrytėzuar nė mėnyrė perfide situatėn nė tė cilėn gjendet vendi - procesin e pėrfundimit tė bisedimeve - dhe nė kėtė situatė ata pothuaj i kanė krejt duart e lira nė emėr tė statusit tė Kosovės, nė emėr tė procesit, nė emėr tė bashkimit. Nė kėtė proces, ata vazhdojnė lirshėm tė zhvillojnė apo tė plaēkisin kėtė vend.



    Java: A mund tė themi ‘plaēkisin’? Mos asht nji fjalė e randė?



    Limaj: Unė mendoj qė nuk ėshtė. Mendoj qė ky vend ėshtė duke u plaēkitur nė tė gjitha segmentet e mundshme. Nuk ka nevojė t’i thuhet kjo qytetarit tė Kosovės, sepse kjo po shihet. Dhe, nė kėtė moment, e keqja mė e madhe pėr kėtė vend ėshtė se megjithė kėtė qė po e shohim, tė gjithė, nė mėnyrė tė heshtur, po pranojmė njė qeverisje tė kėtillė - pėr hir tė asaj qė thamė - ecurisė sė procesit tė statusit. Pėr shembull, po tė bėjmė atė qė kėrkohet nga opozita – me qenė e pėrgjegjshme, e kujdesshme, brenda procesit, ta ndihmojė procesin e pėrmbylljes – automatikisht me kėtė kėrkesė njėkohėsisht nėnkuptohet se Qeveria nuk do duhej tė preket. Edhe pse e dimė qė Qeveria ėshtė qysh ėshtė, nuk duhet tė preket sepse ne jemi nė njė proces tė ndieshėm dhe kjo Qeveri vazhdon aktivitetin e lirė, sepse nė njėfarė mėnyre, ajo ka njė mbėshtetje, apo lloj imuniteti, qė po me kėtė qeveri, ke qysh ke, duhet tė shkohet deri nė pėrfundimin e statusit.



    Java: Sipas kėsaj del se procesi pėr statusin final po kuptohet si njė strehė pėr rritjen e njė sistemi korruptiv nė Kosovė?



    Limaj: Jo, unė mendoj qė streha e statusit final pėr gjithė politikanėt ka qenė strehė. Ēdo njeri qė ėshtė marrė me politikė, streha e statusit final i Kosovės ia ka fshi tė gjitha tė kėqijat nė emėr tė statusit tė Kosovės, nė emėr tė popullit tė Kosovės. Nė emėr tė ardhmes sė Kosovės, ata i kanė fshehė e kamuflu paaftėsitė, jo vetėm profesionale, por edhe keqpėrdorimet e tyre. Nuk e di nesėr kur tė realizohet pavarėsia e Kosovės me ēka do tė merren politikanėt e kėsaj Qeverie. 90 pėrqind tė tyre, e elitės sė Kosovės, identitetin e tyre politik e kanė tė ndėrtuar mbi dy fjalė: Pavarėsia e Kosovės . Por, nuk e di me ēka do tė merren nesėr kur pėr kėtė nuk do tė ketė nevojė. Kur Kosova do tė jetė e pavarur.



    Java: Ndoshta me implementimin e saj?



    Limaj: E, te fazat e implementimit…aty fillon pėrgjegjėsia, e nė Kosovė pak janė ata qė janė tė gatshėm tė marrin pėrgjegjėsi. Mė tepėr janė tė prirur pėr privilegje. Zakonisht kur vie deri aty kur duhet tė merret pėrgjegjėsia, atėherė, rrallėherė gjenė njerėz qė janė tė gatshėm pėr tė. Mė shumė janė tė prirur nė Kosovė pėr privilegje. Ne ende nė Kosovė nuk i kemi ndėrtuar institucionet pėrgjegjėse. Ma thuani njė njeri nė Kosovė qė ėshtė pėrgjegjur pėr veprimet e tij politike deri sot?



    Java: Ju jeni gati nė njėfarė koalicioni me partinė “Ora”. Sa jeni tė sigurtė se jeni partnerė dhe sa jeni tė sigurtė qė jeni nė tė njėjtin krahė karshi Qeverisė?



    Limaj: Unė kur thashė mė herėt se mungon pėrvoja e lojės sė opozitės, mungon aktiviteti opozitar nė Kosovė, e nėkuptoja jo vetėm nė raport me Qeverinė, por nė raport tė konsolidimit tė forcave opozitare brenda vetes, pėr tė qenė njė opozitė e fuqishme pėrballė koalicionit qeverisės. Pėr mua nuk janė me rėndėsi programet politike tė partive tė vogla apo tė mėdha, nuk ėshtė me rėndėsi numri i votuesve i vogėl apo i madh, fuqia politike e partive, partitė qė janė nė opozitė duhet tė formojnė njė koalicion opozitar. Nuk ėshtė e domosdoshme tė nėnshkruhen koalicone tė tilla, por koalicioni tė punojė nė luftimin dhe zėbrthimin e dukurive negative. Dyshoj qė kemi arritur tė ndėrtojmė njė konsolidim opozitar nė Kosovė tė tė gjitha grupeve politike, ato qė janė nė parlament dhe ato qė janė jasht tij. Dyshoj se kemi arritur tė kemi njė konsolidim opozitar siē shohim nė vendet tjera.



    Java: A e keni Veton Surroin dhe Ora-n aleat nė opozitė?



    Limaj: Ne mund tė themi se nė raport me qeverisjen, duhet tė jetė aleat i logjikshėm, tė gjithė duhet tė jemi opozitė se ndryshe edhe nuk mund tė jesh dhe tė funksionosh nė politikė. Sa jemi konsistentė pėr tė ndėrtuar qėndrimet e pėrbashkėta, nuk besoj qė kjo ėshtė parė nė skenėn politike kosovare.



    Java: Nė krizėn e LDK-sė, ju dy partitė u pėrcaktuat me kahje tė kundėrta. Njė pjesė u pėrcaktua nė pėrkrahje morale tė forcave tė Sejdiut, njė pjesė nė pėrkrahje morale, dhe kolegiale, tė forcave tė Dacit?



    Limaj: Ne si Parti Demokratike nuk i japim mbėshtetje asnjė grupi. Ato janė qėllime tė brendshme tė LDK-sė dhe ne nuk dėshirojmė nė asnjė mėnyrė tė ndikojmė nė ato qėndrime tė brendshme. Ne nuk kemi asnjė preferencė tė brendshme. Partia Demokratike e Kosovės ka qėndrim komplet jashtė saj dhe nuk ka asnjė preferencė brenda pėr brenda LDK-sė. Pėr neve ėshtė e rėndėsishme vetėm njė gjė, qė ata njerėz tė zhvillojnė aktivitetin e tyre demokratik dhe procesi zgjedhor i tyre tė mos ndikojė nė asnjė mėnyrė negativisht nė proceset e vendit dhe asgjė mė tepėr.





    Kosova nuk do rrezikohet nga serbėt, por nga vetja



    Java: Ju si thoni keni qėndrim shumė kritik ndaj kėsaj qeverisjeje, pėr mėnyrėn qysh kėta po e udhėheqin dhe njėkohėsisht si po e praktikojnė qeverisjen nė kėtė vend. Ēka ndodhi me idenė e Qeverive tė Unitetit, me ato idetė e Qeverive Teknike. A janė ende nė tavolina tė bisedave apo pėrfundimisht procesi i statusit i ka lėnė anash?



    Limaj: Kjo do ndoshta njė pėrgjegje mė tė gjatė, pėr arsye se duhet tė merret parasysh zhvillimi aktual i vendit. Pikėsėpari, ne kemi deformime tė mėdha qė kanė ndodhė nė vend dhe ne po e paguajmė ēmimin e kėtyre deformimeve. Frigohem se ēmimin mė tė lartė pėr kėto lėshime dhe deformime qeverisėse tė brendshme, Kosova do ta paguaj pas pėrcaktimit tė statusit dhe kėtu do tė jetė faza mė problematike, mė e ndjeshme pėr vendin, sepse gabimet e sotit, ne do t’i paguajmė pas statusit.



    Java: Nė ē’kuptim ‘pas statusit’? Ēka na pret ‘pas statusit’, cilat janė ato rreziqe?



    Limaj: Sė pari, na pret ēėshtja e zhvillimeve tė brendshme, ēėshtja e sigurisė, implementimit tė statusit dhe mbi tė gjitha lufta kundėr krimit tė organizuar, qė pėr mendimin tim, ajo do tė jetė qenėsore dhe rrezik pėr vendin. Mos harroni, Kosova nuk rrezikohet as nga serbėt, pėr mua, por Kosova ėshtė nė rrezik nga brenda, nga ne vetė. E ardhmja e kėtij vendi rrezikohet nga vetė ne, shumica, dhe nga elita politike e kėtij vendi varet se cila do tė jetė qasja, se si do ta ndėrtojė kėtė vend. A ka Kosova kapacitete tė mjaftueshme tė njerėzve shtetndėrtues?





    Kush mundet me e mposht krimin e organizuar nė Kosovė?



    Java: Po kėtė pyetje do ua bėnim ju, a ka Kosova kapacitete tė mjaftueshme morale, politike, pėr t’u ballafaqu me krimin e organizuar, pa ndihmėn e bashkėsisė ndėrkombėtare? A mendoni ju personalisht se mundeni me qenė ju ajo forcė?



    Limaj: Momentalisht, zhvillimet tė cilat janė kėtu, ne jo qė nuk jemi tė gatshėm apo s’kemi kapacitete, por kjo qeveri me tė gjitha veprimet dhe mekanizmat ėshtė duke e toleruar. Mirėpo, nė tė ardhmen, unė jam shumė i bindur se forca e re politike, forcat e reja, ndryshimet qė mund tė vinė nė vend, do tė jenė tė gatshme qė tė ballafaqohen me krimin e organizuar. Do tė jetė shumė vėshtirė, por vullneti, gatishmėria dhe angazhimet e Partisė Demokratike tė Kosovė, unė jam shumė i bindur se do tė shkojnė nė drejtim tė luftimit tė krimit tė organizuar.



    Java: A mundeni ju vetė, pa bashkėsinė ndėrkombėtare me garantu, ta zamė nesėr, se Kosova ka me qenė njė shtet ligjor dhe se s’ka me qenė si me thanė nji El Dorado pėr krimin e organizuar?



    Limaj: Njė gjė ta keni tė qartė, sado ndihmė me pas nga bashkėsia ndėrkombėtare, nė qoftė se nuk ekziston vullneti dhe angazhimi nga vet vendorėt pėr tė filluar njė proces tė tillė, atėherė askush s’do tė mund tė na ndihmojė. Ne duhet t’ia nisim, e pastaj normalisht qė do tė kemi ndihmė



    Java: Kush duhet me ja nisė, partia a qytetari?



    Limaj: Ne dhe komuniteti ndėrkombėtar, pėr arsye se krimi i organizuar ėshtė e keqja e krejt rajonit. Domethėnė, nga ne duhet tė niset, e pastaj do tė kėrkojmė ndihmė nga tė tjerėt.



    Java: Ēka me thanė pėr sistemin e drejtėsisė nė Kosovė, pėr sistemin policor, pėr sistemin e prokurorisė. Pse nuk po funksionojnė?



    Limaj: Kėtu ėshtė problemi. Nė Kosovė mbretėron njė atmosferė jashtėzakonisht e rėndė dhe kjo ėshtė e keqja mė e madhe. Nė institucionet vendore nuk ekziston atmosfera e punės, asaj konstruktive, dhe e ideve pėr zhvillimin e vendit. Mė tepėr mendohet sot pėr sot - nesėr pėr nesėr. Ne jemi nė njė degjenerim institucional. Nuk mund tė presėsh nga organet gjyqsore tė bėjnė veprime, nė qoftė se ekzekutivi i vendit nuk e ka vullnetin politik. Duhet tė ekzistojė vullneti politik dhe vendosmėria pėr ta zbatuar ligjin. Nga kush? Nga ata qė e nxjerrin ligjin, nga ata qė e kanė obligim kushtetues pėr tė kontrolluar zbatimin e kėtij ligji dhe pastaj mund tė marrin pėrgjegjėsi mekanizmat tjerė shtetėrorė pėr implementimin e luftės kundėr korrupsionit. Nė qoftė se nė ekzekutivin e vendit, nė qeveri, nuk ekziston vullneti politik, dhe aq ma keq, nė qoftė se brenda kėsaj qeverie ka njerėz, tė cilėt janė tė involvuar nė krimin e organizuar, atėherė si mund tė pritni ju nga gjykatėsit komunalė ta luftojnė krimin e organizuar. Askund nė botė gjykata vetė nuk mund ta luftojė krimin e organizuar. Janė organet, ėshtė vullneti politik, i cili duhet tė ekzistojė, qė tė jepė rekomandimet dhe tė mbėshtesė mekanizmat tjerė.





    S’ka besė n’politikė



    Java: Ju thatė krimi i organizuar ėshtė njė nga rreziqet. Cilat janė rreziqet tjera qė ju i parashihni si shumė tė mundshme pėr zhvillimet e mėtejme demokratike nė Kosovė?



    Limaj: Mendoj se rreziku tjetėr ėshtė ky - Sa ėshtė i gatshėm qytetari i Kosovės tė kuptojė qė nė kėtė vend nuk bėhet ndonjė nam i madh pse duhet tė ndėrrohen qeveritė. Se nė kėtė vend duhet tė ndėrrohen qeveritė, ndoshta ēdo dy vjet. Nuk bėhet kijameti pse ndryshohet pushteti dhe pse duhet me ia dhanė votėn njė force tjetėr politike. Nė kėtė vend duhet tė mėsohen qė tė votojnė ndryshe. Nė kėtė vend duhet me lanė ma me thanė po jap besė nė politikė. S’ka besė nė politikė - “Ja kom dhanė besėn filan partie dhe une mbas saj kam me shku”. Duhet tė fillohet tė mendohet mė ndryshe, sepse po u vazhdu kėshtu tė mendohet, atėhere u krijon komoditet politikanėve - komoditet tė cilin e kanė tė sigurt tash edhe vitet e ardhshme, pavarėsisht ēka bėhet. Ne pėr shtatė vite kemi pasur njė votim tė njėtrajtshėm - pėr njė parti. Kėtu duhet tė fillohet ndryshimi…



    Java: A mendoni se mungojnė debatet pėr kėto punė?



    Limaj: Mendoj se po?



    Java: Si mungon debati edhe pėrkundėr prezencės sė gjithė kėtyne mediave?



    Limaj: Fatkeqėsisht, duhet ta them se ne mė shumė kemi televizione protokolare sesa kemi televizione qė merren me analiza e debate. Ndoshta rrethanat kanė ndikuar pėr njė drejtim tė kėtillė, por shpresoj se edhe kėtu duhet tė fillojė procesi i ndryshimit dhe reformimit brenda sistemit medial nė vendin tonė.



    Duhet ta shpallim pavarėsinė e Kosovės. Prapė!



    Java: Kthehemi te statusi, pėr tė cilin me sa po shohim ju po bėni shumė sakrifica si opozitė. Le ta ngrisim njė si pyetje hipotetike: nėse me propozimin e Ahtisaarit dhe nė rezolutėn e re tė Kėshillit tė Sigurimit nuk parashihet fjala ‘pavarėsi’ dhe nuk parashihet ulėsja e Kosovės nė Kombet e Bashkuara, a ėshtė kjo pavarėsia pėr tė cilėn ju personalisht keni luftu?



    Limaj: Kosova nuk ėshtė e vetmja brengė e komunitetit ndėrkombėtar dhe bota nuk sillet rreth Kosovės. Duhet tė kemi parasysh njė gjė se nė proceset e Kosovės mė sė pari ne kemi bėrė shumė gabime pėr shtatė vite dhe me ato gabime, pėr shtatė vite, ne ia kemi zgjatur jetėn procesit pėr pėrcaktimin e statusit final.



    Java: A e keni analizuar pse janė ba kėto gabime?



    Limaj: Janė natyrisht shumė faktorė…Duke u nisur nga paslufta, e pastaj votimet dhe konjukturat politike qė nuk dua tė ndalem nė tė kaluarėn, por mendoj se kjo ėshtė njė periudhė ku secili mund ta japė njė analizė refleksive nga e kaluara dhe mund ta sheh se ku jemi dhe ku kemi gabuar. Por, ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė kjo: Ne jemi buzė njė faze shumė tė rėndėsishme, vendi po shkon drejt definimit tė statusit tė tij, siē thatė edhe ju, ne deri nė fund tė vitit po presim se zoti Ahtisaari do tė japė propozimin e tij. Po ashtu Kėshilli i Sigurimit presim ta shfuqizojė Rezolutėn 1244 dhe ta bartė mandatin e tij nė Bashkimin Europian dhe mendoj se Kuvendi i Kosovės duhet tė bėjė iniciativėn qė tė shpallė pavarėsinė e Kosovės. Shpallja e shtetit tė Kosovės nuk duhet nė asnjė mėnyrė tė vlerėsohet si njė akt i njėanshėm.



    Java: Para rezolutės, pas rezolutės?



    Limaj: Politika kosovare duhet ta gjejė momentin e volitshėm tė shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės, ama shpallje e cila do tė pranohet.



    Java: Po sa herė u dashka me u shpall pavarėsia e Kosovės?



    Limaj: Asnjėherė nuk ėshtė bėrė analizė e qartė…pėr atė po them se nuk duhet tė bėhen akte tė njėanshme…



    Java: Mos do tė jetė si ato shpalljet e derisotme tė pavarėsisė sė Kosovės?



    Limaj: Jo, tani ne e kemi marrė njė iniciativė dhe iniciativa jonė do tė jetė nė koordinim tė ngushtė me tė gjitha forcat politike tė vendit, ku s’do tė ketė bajraktarė, por do tė bėhet diēka e pėrbashkėt - duhet tė gjendet momenti, qė pas shfuqizimit tė Rezolutės 1244 ose pas propozimit tė zotėri Ahtisarrit, duke pėrcjell pėr sė afėrmi zhvillimet politike atje, tė shpallim pavarėsinė.



    Java: A guxon Kosova unaliteralisht, pa paralajmėrim, ta shpallė pavarėsinė?



    Limaj: Kosova duhet ta shpallė unaliteralisht pavarėsinė dhe tė kėrkojė njohjen nga vendet tjera. Por, thashė, duhet ta gjejmė momentin.



    Java: Edhe njė herė: para rezolutės, pas rezolutės?



    Limaj: Mendoj qė pas rezolutės. Nė asnjė mėnyrė para shpalljes sė rezolutės. Ne duhet ta shohim propozimin e zoti Ahtisaarit, sepse ne mund ta bėjmė njė veprim, i cili mund tė jetė i njėanshėm, i parakohshėm, pėr tė cilin nuk kemi nevojė. Nėse kemi njė muaj vonesė tė shpalljes sė pavarėsisė nuk bėhet nam i madh.



    Java: Ju e parashihni ndarjen definitive tė Kosovės nga ēfarėdo mundėsie e mbetjes nėn sovranitetin e Serbisė?



    Limaj: Ndarja nga Serbia pėr mua ka qenė punė e kryer qysh nė vitin 1999 dhe kėtu s’ka asnjė dilemė. Kjo ėshtė e rėndėsishme pėr mua: Kosova ėshtė shkėputė dhe do tė shkėputet edhe me dokumente ndėrkombėtare nga sovraniteti serb.



    Java: Po kjo pavarėsia pa ulėse a ėshtė pavarėsia qė ju personalisht e keni pritur?



    Limaj: Pavarėsia? Ēka kuptojmė me ‘pavarėsi’? Ne ende nuk mund tė flasim a do tė ketė Kosova ulėse apo nuk do tė ketė. Angazhimet tona do tė jenė qė Kosova tė ketė ulėsen e saj dhe anėtarėsimin e plotė nė OKB. Mirėpo, nga e kaluara ne mund tė marrim shumė shembuj: Austria…Zvicra…shumė vonė janė anėtarėsuar nė OKB. Zvicra sot ėshtė njė nga shtetet mė tė fuqishme ekonomikisht dhe njėherit ndėr mė stabilet. Pastaj, e keni Austrinė e cila me vite tė tėra nuk ka qenė anėtare e OKB-sė. E keni edhe Kinėn, e ka shumė e shumė vende, por nuk dua tė marrė shembuj pėr tė arsyetuar se ku do tė jetė Kosova, por dua tė them se fazat e ndėrtimit tė shoqėrisė sė Kosovės nuk mund tė shkojnė ad hoc, menjėherė tė ndėrtohet ēdo gjė. Ndoshta na duhet njė kohė e negociatave pėr statusin qė do ta ketė Kosova brenda OKB-sė. Por, pėr mua ėshtė e rėndėsishme qė Kosova si njė shtet i pavarur tė ketė nė mėnyrė automatike tė drejtė qasjeje nė institucionet ndėrkombėtare financiare, si nė Bankėn Botėrore, nė Fondin Ndėrkombėtar Monetar, nė Kėshillin e Europės, nė mekanizmat europiane, nė klubet e Parisit, tė Londrės, ku mund tė thithen kredi pėr ta zhvilluar kėtė vend dhe pėr ta nxjerrė nga kjo krizė e madhe ekonomike dhe kjo varfėri qė na ka kapluar. Domethėnė, qė Kosova tė ketė mundėsinė pėr tė ratifikuar marrėdhėnie dhe marrėveshje me tė gjitha subjektet tjera ndėrkombėtare si ēdo shtet tjetėr. Kosova, nė komunikimin ndėrkombėtar tė mirret si palė shtetrore si ēdo shtet tjetėr i pavarur. Kjo ėshtė pėr mua me rėndėsi, sepse kjo tregon se njė shtet ėshtė shtet apo jo. E drejta dhe mundėsitė e plota pėr t’u futur nė marrėdhėniet ndėrkombėtare me ndonjė vend veē e veē, ose me ndonjė organizatė, e cila merr edhe tė drejtėn e benificionit, por edhe obligimet.



    Nuk ka njohje pa shpallje tė shteti



    Java: Po e parashohim me njė lehtėsi mundėsinė se ēashtja e njohjes sė Kosovės ka me shkue nė procese bilaterale, ku secili shtet veē e veē do tė fillojė me e njoftė Kosovėn si shtet. Si mendoni sa ka me vazhdu, qysh po e pritni vazhdimin dhe zhvillimin e kėtij procesi pas rezolutės edhe pas shpalljes tė shtetit tė Kosovės?



    Limaj: Duke e njohur edhe pak mėnyrėn e punės sė Kėshillit tė Sigurimit, unė nuk e di qė Kėshilli i Sigurimit nė mėnyrė kolektive ka bėrė njohjen e njė shteti. Ai ka hapė rrugė, u ka dhėnė sinjal vendeve tjera qė njė vend ėshtė i gatshėm pėr ta njohur, qė njė vend ėshtė i gatshėm pėr t’u pranuar nė bashkėsinė e shteteve tė botės. Nga ky moment Kosova duhet ta shpallė shtetin - nuk ka njohje pa shpallje tė shteti. Ne duhet tė kėrkojmė njohje. Pra, ‘unė jam gati pranomėni’ dhe kėtu ne duhet tė gjejmė momentin kur duhet tė themi ne jemi tė gatshėm, pranonani. Ėshtė me rėndėsi tė niset.



    Qeveri Uniteti, e jo derivate si Ekipi Negociator



    Java: Na iku ideja e Qeverisė sė Unitetit, tė cilėn nuk e zhvilluam si opcion…



    Limaj: Nėse e shikoni tė kaluarėn, ēdo vend, ēdo komb qė ka kaluar nėpėr proceset qė ka kaluar Kosova i ėshtė nevojitur uniteti veprues. Jo uniteti qė tė dalin para kamerave e as ai qė tė pėrqafohen e as tė ulurit rreth njė tavoline, por uniteti veprues - duke ruajtur divergjencat, ndryshimet mes veti…por qė tė zhvillohet Kosova si njė ēėshtje nacionale na duhet njė unitet veprues, unitet i cili unitet, unė mendoj se ka munguar nė tė kaluarėn nė kėtė vend, dhe nė ato ēka na presin nė fazėn e implementimit. Ne kemi nxjerrė mė herėt njė ide qė tė shkojmė nė njė Qeveri tė Unitetit. Nė qoftė se kėrkohet unitet, nė qoftė se qytetari i Kosovės dėshiron ta shohė politikėn e vet dhe komuniteti ndėrkombėtar ėshtė i interesuar qė ta shohė klasėn politike unike, atėherė pse ne prodhojmė derivate, pse shkojmė me “grupe negociatore”, pse nuk mund ta bėjmė njė qeveri unike, qė tė kemi adresė. Pse duhet tė kemi njė qeveri e cila ka mbėshtetje nė Parlamentin e Kosovės 50+1? Pse kemi qeveri qė mund tė shantazhohet nga njė votė e njė ministri - qė nėse dėshiron njė ministėr mos me votu, kjo qeveri bjen. Pse tė mos kemi njė qeveri e cila do tė ketė 90 deputetė, 90 vota. Njė qeveri tamam tė unitetit, e cila ka pėrgjegjėsi politike, merr pėrgjegjėsi politike pėr pėrmbylljen e statusit final dhe fazėn e implementimit. Pse nuk vjen nė krye tė kėtij vendi njė elitė politike, e cila thotė: po, unė jam pėrgjegjėse pėr pėrmbylljen e statusit dhe unė jam pėrgjegjėse pėr fazėn e implementimit. Kjo i ėshtė dashur vendit qysh nga Qershori. Unė kam qenė i pari i ndėrtimit tė pozicioneve pozitė-opozitė. Mirėpo, kjo ėshtė ndėrtuar nė kohėn kur nuk kanė qenė as shenjat pėr hapjen e bisedimeve pėr statusin. Ne jemi nė njė fazė tė ndieshme - para zgjidhjes sė statusit. Tė gjitha vendet nė kėto rrethana bėhen unikė qė tė tejkalojnė njė vėshtirėsi, sepse ne kemi pritur me shekuj me ardhė nė kėtė moment tė definimit dhe fazė tė implementimit. Ndoshta do tė ishte mirė dhe mendoj se mė lehtė do tė ishte edhe pėr komunitetin ndėrkombėtar, por do tė ishte mė mirė edhe pėr qytetarin e Kosovės qė ta ketė njė adresė tė pėrgjegjėsisė, adresė tė elitės politike.



    Ku prodhohet politika nė Kosovė?



    Java: Ju po e mendoni kėtė si refleksion apo keni plan konkret me tė cilin kishit me i dalė bashkėsisė ndėrkombėtare pėrballė?



    Limaj: Jo, kjo ėshtė diēka qė ne ia kemi ofruar bashkėsisė ndėrkombėtare. U kemi ofruar nė tavolinė kėtė ofertė. Njė qeveri e fortė qė e ka fuqinė politike, qė e ka elitėn politike nė ballė dhe qytetarin e strukturėn politike mbrapa, qė e mbėshtesin nė vendimet e kėsaj politike. Ēka gjej me rėndėsi nė fazėn e implementimi? Mendoj se do tė ketė shumė probleme, dhe aty duhet tė ketė njė fuqi elite politike e cila di ta orientojė Kosovėn kah duhet tė shkojė. Dhe, implementon atė qė jemi dakorduar qė ta implementojmė. Nuk mund tė themi se jemi marrė vesh, por s’po mund ta implementojmė dhe tė dalim joseriozė para komunitetit ndėrkombėtar. Ky vend tani duhet tė fillojė tė funksionojė si shtet, tė ndėrtohet kapaciteti ynė shtetror. Askush neve nuk na ndalon qė tė fillojmė tė ndėrtojmė kapacitetet tona shtetrore sot - qė t’i gėzojmė nesėr. Por, ne nuk bėjmė asgjė. Pse nuk bėjmė? Pėr shkak se kemi probleme nė ndėrtimin politik nė kėtė vend. Elita politike qė qeverisė sot, si thash edhe mė herėt, nuk prodhon politikė, ajo ka probleme tė brendshme.



    Java: Kush e prodhon politikėn?



    Limaj: E mu kėtu ėshtė problemi. Qeveria nuk prodhon politikė, prodhon koalicioni, partitė politike - ato e japin programin politik e qeveria e zbaton. Por, kush e prodhon politikėn sot nė Kosovė? Askush. Koalicioni nuk ka politikė. Mė thoni a ka Qeveria e Kosovės program politik qė e zbaton? Unė nuk e di qė ka. Nuk e di qė Qeveria e Kosovės sot ka njė program politik qė tė mund tė qėndrojė nė atė program politik. Ajo thjesht cakton njė grup njerėzish qė veprojnė nga dita nė ditė, nga problemet qė i ngrisin mediat, nga problemet qė i ngritė pak opozita, dhe nga ajo ēka ua merr mendja atyre. Kush ėshtė shef i Qeverisė? Ku jep pėrgjegjėsi Qeveria? Kush i bart poenat negativė ose pozitivė? Koalicioni qeveritar ose partitė politike? A keni dėgjuar ndonjėherė qė janė mbledhur bashkė dhe kanė bėrė ridefinim tė programit dhe tė pozicioneve politike tė tyre? A janė takuar ndonjėherė ata qė e bėjnė politikėn dhe qė ia rekomandojnė Qeverisė se ēka duhet bėrė? Derisa dalin njerėz nga koaliconi qeverisės dhe thonė ne nuk kemi biseduar asnjėherė pėr ndonjė projekt pėr Mitrovicėn. Ne nuk kemi biseduar asnjėherė pėr decentralizimin, si mund tė pritet atėherė qė Qeveria tė nxjerrė apo implementojė ndonjė program tė mirė pėr decentralizmin apo Mitrovicėn, kur ata qė janė tė zgjedhur nuk kanė vakt. Dhe, pėr hir tė kėsaj, mendoj se ka qenė e domosdoshme qė tė formohet njė qeveri e tillė, ku merret pėrgjegjėsi pėr kėtė qeverisje.

    Merreni me mend, njėri thotė ne e kemi dėrguar ekipin e tretė nė bisedime!!! Zyrtari nga partia mė e madhe thotė se e kemi dėrguar ekipin e tretė… do tė thotė edhe nė procesin e bisedimeve ėshtė joserioz …dhe nė kėto rrethana atėherė ku duhet tė kėrkohet ajo pėrgjegjėsi dhe ēfarė shprese ka pėr Qeveri? A ka ky koalicion ndonjė program: ēka pas statusit?



    Java: Kush kishte me e ndėrtu politikėn e njė Qeverie eventuale Teknike?



    Limaj: Jo, unė preferoj Qeveri Uniteti… mendoj se kjo duhet tė ndėrtohet me njė marrėveshje paraprake, tė respektohen programet politike tė grupeve qė futen nė qeveri, tė nxirren dhe tė votohen nė Parlament dhe mbi bazėn e atij programi, kjo qeveri tė merr pėrgjegjėsinė e implementimit. Kjo do tė mund tė bėhet ashtu qė partia mė e madhe, ajo e dytė dhe e tretė, tė krijojnė njė program tė qartė pėr me e ēu vendin deri nė zgjedhje tė parakohshme. Cilat janė 5 apo 6 objektivat tė cilat duhet t’i bėjė njė Qeveri eventuale e Unitetit deri nė zgjedhjet e parakohshme, sepse do tė ketė zgjedhje tė parakohshme dhe pastaj ky program do tė vazhdonte nė Parlament ku do ta fitonte nė Parlament fuqinė e plotė dhe Qeveria do ta implementonte kėtė program. Por, njėkohėsisht, nė vendet normale demokratike gjithmonė ekziston njė tryezė prapa Qeverisė sė koalicionit, e cila e pėrcjell dhe e verifikon se sa qeveria po e implementon programin politik tė atij koalicioni. Nė Kosovė nuk ka ndodhė njė gjė e tillė kurrė.



    Java: Ju po flisni me aq siguri pėr Qeverinė e Unitetit sikur Qeverisja do t’i takojė PDK-sė?



    Limaj: Jo, unė nuk po flas me siguri. Normalisht, nėse do tė vinte deri te njė qeverisje e unitetit ajo do tė ndahej nga dy partitė e mėdha. Nėse dėshirohet tė bėhet diēka nė kėtė vend. Por, ajo ēka unė jam i sigurt ėshtė se ky vend ėshtė nė njė gjendje shumė tė rėndė. Ajo qė unė e bartė si njė opinion tė shumicės sė qytetarėve tė Kosovės ėshtė se institucioni, ndėrtesa e Qeverisė sė Kosovės ėshtė devalvuar nė tėrėsi. Ajo nuk shikohet si ndėrtesė e qeverisė sė vendit, por si ndėrtesė e cila ėshtė duke plaēkitur ditė pėr ditė kėtė vend. Ajo nuk shihet si ndėrtesė, e cila ka vizion pėr ta ēuar vendin pėrpara, por mė tepėr si ndėrtesė ku mund tė shkojė kush tė dojė tė futet aty, mund tė luaj kush tė dojė si tė dojė, pa kėrkuar pėrgjegjėsi pėr veprimet dhe kundėveprimet. Kjo ėshtė e keqe, nuk ėshtė me rėndėsi kush ėshtė, por ėshtė me rėndėsi se kjo e keqe ėshtė pėr tė ardhmen, se nesėr do tė vie njė qeveri tjetėr, por ėshtė shumė me rėndėsi qė institucioni ta ketė autoritetin dhe jo qė nga qytetari tė shihet si njė ndėrtesė ku plaēkitet buxheti, taksa e qytetarit.



    Java: Pse Grupi i Unitetit kurrė nuk ka pasur ndonjė plan apo ndonjė strategji qė t’i kundėrvihet sulmeve politike tė Serbisė, por ia ka besuar kėtė punė bashkėsisė ndėrkombėtare qė tė mirret me Serbinė, siē ėshtė rasti i Kushtetutės?



    Limaj: Ideja pėr Qeveri tė Unitetit, qė e thashė mė herėt, ėshtė sakrificė pėr PDK-nė. Asgjė nuk i shkon nė kalkulime partiake. Pėr mendimin tim, pėrkundrazi, ėshtė sakrificė e Partisė Demokratike tė Kosovės. Por, mund tė jetė njė shpėtim pėr vendin. Ne kemi nxjerrė kėtė ide shumė herė nė tavolinė, qė t’i tregojmė bashkėsisė ndėrkombėtare edhe qytetarit tė saj se pas statusit ne do tė bėjmė njė politikė opozitare dhe ne nuk do tė kursejmė asnjė keqmenaxhim dhe gabime qė kanė bėrė, dhe gjithashtu ėshtė edhe njė sygjerim se ne nga definimi, pėrfundimi, dalja e rezolutės nga Kėshilli i Sigurimit, ne do dalim nga Grupi Negociator, nuk do tė marrim pjesė nė implementimin e statusit, sepse kjo ėshtė punė e qeverisė. Dhe kjo ėshtė qasje qė PDK mė nuk do tė mund tė pėrdoret pėr tė mbyllur bira kujtdo qė i duhen. Ne fillojmė aktivitetet tona dhe kėto janė paralajamėrime qė ne i kemi bėrė pėr hir tė vendit pėr tė treguar se ne jemi tė gatshėm me tė gjitha alternativat tė gjejmė se cila ėshtė alternativa mė e mirė pėr vendin. Nesėr ne nuk mund tė sakrifikohemi pėrsėri pėr kedo qė tė mbyll ndonjė birė, sepse e dimė qė problemet dhe sakrificat do tė jenė tė mėdha. Sa i pėrket raporteve me Serbinė, elita politike e Kosovės qė nga fillimi e ka injoruar gabimisht politikėn serbe. Ne mendojmė qė Serbinė nganjėherė e marrim sikur me qenė Bangladesh dhe kėtu ėshtė e keqja. Kosova dhe elita e saj politike duhet shumė pėr sė afėrmi tė pėrcjellin zhvillimet politike nė Serbi - nė tė kaluarėn, sot, por edhe nesėr. Njė politikan apo parti politike qė nuk i merr seriozisht zhvillimet nė Serbi, mendoj se do ishte joserioz.



    © by Gazetajava

  26. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  27. #36
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari LIMAJ: Lufta pėr transparencė – fitore e opozitės

    08.11.2006
    Nė intervistėn e javės tė Top Kosova Radios, nėnkryetari i Partisė Demokratike tė Kosovės, Fatmir Limaj, pos tjerash theksoi se nė mbledhjen e fundit tė Parlamentit tė Kosovės praktikisht ka filluar jeta e njėmendėt parlamentare nė Kosovė, duke zgjedhur Komisionin hetimor pėr hulumtimin e keqmenaxhimin e buxhetit tė Kosovės dhe shtruar pėrgjegjėsinė politike tė drejtuesve tė Parlamentit dhe tė tjerėve. Kjo ishte fitore e opozitės nė luftė pėr transparencė pėr shkak tė shkeljes ligjore nė menaxhimin e buxhetit, pohoi ai.

    Nėnkryetari Limaj foli edhe pėr negociatat e deritashme midis Kosovės dhe Serbisė me ndėrmjetėsim tė palės ndėrkombėtare, duke potencuar se ato kanė pėrfunduar pa filluar dhe se pala kosovare ka kryer obligimet e veta dhe shtoi se bota ka kuptuar ne i kemi qėndrimet e qarta pėr tė ardhmen e Kosovės. Ēėshtja e Kosovės dhe e sovranitetit tė Serbisė mbi tė ka marrė fund nė qershor tė vitit 1999.

    Z.Fatmir Limaj tha se lufta e shqiptarėve pėr liri dhe vullneti i qytetarėve shumicė tė Kosovės duhet tė respektohen. Ne presim qė zoti Ahtisari ta bėjė tė njohur raportin dhe udhėzimet e tij para Grupit tė Kontaktit pėr statusin e Kosovės, pastaj ne do tė paraqesim qėndrimet tona, kurse KS i OKB-sė duhet tė bėjė veprimin e tij politik pėr legjitimimin e pavarėsisė sė Kosovės, theksoi nėnkryetari i PDK-sė, Fatmir Limaj nė intervistėn pėr Top Kosova Radio.

  28. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  29. #37
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime

    Nėnkryetari z.Fatmir Limaj priti ambasadorin William Walker

    16.11.2006
    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj priti sot nė njė takim tė veēantė ambasadorin dhe mikun e nderuar tė shqiptarėve z.William Walker.
    “Miku ynė i vjetėr z.Walker, qė nė ditė tė vėshtira na ndihmoi, nė emėr tė shtetit dhe tė qeverisė sė tij, tani ka shprehur gatishmėrinė pėr tė ndihmuar nė krijimin e mundėsive tė reja, pėr ndėrtimin e kapaciteteve ekonomike, pėr ndėrtimin e kapaciteteve politike pėr shtetin e ardhshėm tė Kosovės”
    - tha mes tjerash nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj pas takimit.



    “Kishim njė bisedė miqėsore me njė mik tė vjetėr tė Kosovės, ku posaēėrisht biseduam pėr zhvillimet aktuale politike nė vend, pėr zhvillimet e procesit negociator dhe nė kėtė kontekst pėr zgjidhjen e statusit final tė Kosovės, nė pėrputhshmėri tė plotė me vullnetin e qytetarėve tė Kosovės” tha nėnkryetari Limaj.

    “Njėkohėsisht, ne sot duhet tė angazhohemi pėr Kosovėn e passtatusit, pėr qėndrueshmėrinė e saj ekonomike, pėr investimet qė Kosova duhet t’i thithė nga komuniteti ndėrkombėtar, e posaēėrisht nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės” u shpreh z.Limaj.

    “Miku ynė qė nė ditė tė vėshtira na ndihmoi, nė emėr tė shtetit dhe tė qeverisė sė tij, sot po bisedojmė pėr mundėsi tė reja, pėr ndėrtimin e kapaciteteve ekonomike, pėr ndėrtimin e kapaciteteve politike pėr shtetin e ardhshėm tė Kosovės” theksoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    “E falėnderoj edhe njėherė z.Walker pėr gjithė atė qė ka bėrė dhe qė po bėn nė shėrbim tė Kosovės, dhe nė forcimin e miqėsisė, qė mendoj duhet tė jetė e pėrhershme me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės” tha z.Fatmir Limaj pas takimit me z.Walker.

    Nga ana e tij, ambasadori Walker e falėmnderoi nėnkryetarin e PDK-sė z.Fatmir Limaj pėr mikpritjen dhe angazhimet e tij dhe tė PDK-sė nė favor tė ndėrtimit tė realitetit tė shtetit stabil dhe funksional tė Kosovės, duke shprehur edhe njėherė gatishmėrinė dhe vullnetin pėr tė dhėnė kontributin e tij nė kėtė drejtim.

  30. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  31. #38
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nėnkryetari Limaj fton organet hetimore tė ndėrmarrin hapa konkretė pėr zbardhjen e kėrcėnimit tė ministres Tėrmkolli – kjo mund t’i hapė rrugė zbulimit tė rastit tė Smajl Hajdarajt

    16.11.2006
    Nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj sot iu ėshtė pėrgjigjur interesimit tė gazetarėve rreth kėrcėnimit tė ministres Tėrmkolli nė drejtim tė kryetarit tė Kuvendit Komunal tė Pejės Ali Lajēi, tė cilit ajo i ka thėnė se “me mua nuk tė shkon, se ta bėj si Smajl Hajdarajt”.
    “Grupi Parlamentar i PDK-sė e ka ngritur kėtė ēėshtje sot nė Kuvendin e Kosovės, por ne nuk jemi tė kėnaqur me pėrgjigjen e kryeministrit, prandaj kėrkojmė nga prokuroria, nga organet hetimore qė tė ndėrmarrė hapat e saj ligjorė, obligativė, nė drejtim tė marrjes sė deklaratave tė kėtyre njerėzve, pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, nė mėnyrė qė tė mos spekulohet nė opinion rreth kėtyre deklarimeve”.
    - tha ndėr tė tjera nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

    Duke mos u futur nė zhvillimet e brendshme tė Lidhjes Demokratike tė Kosovės, sepse ajo ėshtė ēėshtje e tyre, z.Limaj ka thėnė se ky rast i tejkalon ēėshtjet e brendshme tė njė partie politike, ky rast i takon tė merren me tė organeve hetimore.

    “Unė jam shumė i habitur dhe i ēuditur se si organet hetimore nuk kanė bėrė hapa konkretė pėr tė marrė deklaratė dhe pėr tė zbuluar tė vėrtetėn e thėnies, ashtu siē ka qenė e publikuar nė shtyp” u shpeh nėnkryetari Limaj.

    “Unė e ftoj prokurorinė dhe organet hetimore qė tė ndėrmarrin hapa konkretė nė drejtim tė zbardhjes sė kėtij kėrcėnimi, qė ėshtė njė diēka qė mund tė hapė rrugė rreth zbulimit tė rastit tė Smajl Hajdarajt, por edhe shumė rasteve tjera” tha z.Limaj.

    “Grupi Parlamentar i Partisė Demokratike tė Kosovės e ka ngritur kėtė ēėshtje sot nė Kuvendin e Kosovės, por ne nuk jemi tė kėnaqur me pėrgjigjen e kryeministrit lidhur me kėtė ēėshtje prandaj kėrkojmė nga prokuroria, nga organet hetimore qė tė ndėrmarrė hapat e saj ligjorė, obligativė, nė drejtim tė marrjes sė deklaratave tė kėtyre njerėzve, pėr tė zbuluar tė vėrtetėn, nė mėnyrė qė tė mos spekulohet nė opinion rreth kėtyre deklarimeve” potencoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė.

    “Unė jam i habitur edhe me heshtjen e Lidhjes Demokratike tė Kosovės rreth kėsaj ēėshtjeje ose minimizim i asaj qė ka ndodhur nė Pejė. Kjo nuk ėshtė diēka normale pėr zgjedhjet e brendshme, kjo ėshtė njė akuzė e drejtpėrdrejtė qė bėhet pėr njė ish-deputet tė Parlamentit tė Kosovės, pėr njė ish-anėtar tė LDK-sė. Dhe, nė qoftė se kjo ėshtė dalė nė publik, mendoj qė vetė LDK-ja duhet ta bėjė njė ftesė pėr tė kėrkuar qė organet hetimore t’i shkojnė deri nė fund pėr zbardhjen e kėtij rasti” tha nėnkryetari i PDK-sė.

    “Ne si Parti Demokratike e Kosovės posaēėrisht jemi tė interesuar pėr tė hapur dhe pėr tė gjetur rrugė nė zgjidhjen dhe zbulimin e kėtyre rasteve, sepse ju jeni dėshmitarė qė pėr vite tė tėra gishti ėshtė drejtuar nė drejtimin e gabuar nga shumė njerėz. Dhe, kur sot ne i kemi disa elemente, duhet nė ndėrmerren masa konkrete pėr tė zbuluar rastin, pėr hirė tė familjes, por posaēėrisht edhe pėr hirė tė opinionit” pėrfundoi nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj.

  32. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Llapi pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  33. #39
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime


    “Miku ynė ambasadori William Walker
    qė nė ditė tė vėshtira na ndihmoi, nė emėr tė shtetit dhe tė qeverisė sė tij, sot po bisedojmė pėr mundėsi tė reja, pėr ndėrtimin e kapaciteteve ekonomike, pėr ndėrtimin e kapaciteteve politike pėr shtetin e ardhshėm tė Kosovės” theksoi nėnkryetari pėr ēėshtje politike i PDK-sė z.Fatmir Limaj

  34. #40
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime


    Nėnkryetari Limaj


    Nėnkryetari Limaj: Politika kosovare mė zėshėm t“i vlerėsojė argumentet e Kosovės pėr pavarėsi

    23.11.2006
    Politika kosovare duhet mė zėshėm t“i vlerėsojė argumentet e Kosovės pėr pavarėsi, tė ndėrtuara nė vitin 1999. Duhet tė themi me plot gojėn qė ne jemi fitues, ne e kemi fituar lirinė tonė, sė bashku me ndihmėn e aleatėve tanė. Kjo duhet thėnė fuqishėm, pa pardon, kudo qė tė shkojmė dhe tė veprojmė. Nuk asnjė gjasė qė Kosova tė kthehet nė sovranitetin e Serbisė, sepse Serbia e ka humbur sovranitetin me veprimet e saj dhe me luftėn tonė ēlirimtare.
    - deklaroi z.Fatmir Limaj, nėnkryetar i Partisė Demokratike tė Kosovės nė emisonin debatues Top Show, nė televizionin prestigjioz tiranas Top Channel.



    Duke folur pėr shtyrjen e prezantimit tė propozimit tė presidentit Ahtisari pėr zgjidhjen e statusit politik tė Kosovės, nėnkryetari i PDK-sė z.Fatmir Limaj, nė emisionin e shikueshėm tė Top Channel ka thėnė se “ne kėtė nuk e marrim si shtyrje, por si vazhdim tė procesit tė statusit final tė Kosovės, duke ftuar qė edhe pėr shkak tė tė gjithė atyre pėrpjekjeve, duhet tė kemi edhe njė durim, tė vazhdojmė tė procesin e statusit final, qė pėr ne ėshtė shumė i rėndėsishėm. Ne kemi ftuar qytetarėt qė tė fokusohen mė tepėr nė pėrmbajtjen e statusit final tė Kosovės, sesa nė kohėn e caktuar. Nė qoftė se neve na duhen edhe dy muaj qė tė vazhdojmė procesin, duhet nėnkuptuar gjithashtu se jo gjithēka varet nga ne.

    Z.Limaj po ashtu ka theksuar se “argumenti qė Serbia dhe zgjedhjet atje janė bazė pėr shtyrjen e procesit, ėshtė jo shumė bindės. Nga zhvillimet e fundit ne po shohim qė ka edhe diēka tjetėr prapa asaj”.

    Duke potencuar rolin destruktiv tė Serbisė nė vazhdimėsi nė raport me Kosovėn, nėnkryetari demokrat ėshtė shprehur se “Serbia duke kėrkuar vazhdimisht qė Kosova ėshtė pjesė e saj, ka punuar nė ndarjen e Kosovės, sepse ka ditur qė Kosova mė nuk mund tė jetė pjesė e saj. Serbia derisa sot flet pėr ndarjen e Kosovės, punon pėr krijimin e njė shteti tė dėshtuar tė Kosovės. Nė qoftė se Serbia nuk ka arritur ta mbajė Kosovėn si pjesė tė pandashme tė saj, nėse nuk do tė ketė sukses nė projektin e saj pėr ndarjen e Kosovės, vije projekti tjetėr – ta bėjmė Kosovėn shtet tė dėshtuar funksionalisht, tė paqėndrueshėm”.
    Kėto janė gjėra nė tė cilat politika kosovare duhet tė ketė shumė kujdes, apeloi z.Limaj.

    “Ne gjatė gjithė kėtij procesi kemi qenė tė hapur pėr tė diskutuar pėr ēėshtje teknike, mirėpo duhet tė kemi kujdes qė nga kėto bisedime, Kosovėn ta nxjerrim njė shtet, ashtu siē e parasheh edhe Dokumenti i Delegacionit tė Kosovės, shtetin funksional tė Kosovės. Nė dokumentet qė kemi paraqitur, unė mendoj qė kemi ruajtur funksionalitetin dhe substancėn e shtetit” – tha nėnkryetari i PDK-sė.

    “Tendenca serbe do tė shkojė nė kėtė drejtim qė kėtė funksionalitet ta dėmtojė dhe nė njė mėnyrė apo njė tjetėr Kosovėn ta paraqesė nė njė variantė si ajo e Bosnjes” rikujtoi anėtari i Delegacionit tė Kosovės pėr bisedime.

    “Argumentet e pavarėsisė sė Kosovės janė ndėrtuar nė vitet 1998 dhe 1999. Kosova me 12 qershor ka dalė me argumente tė fuqishme tė krijimit tė shtetėsisė sė saj. Por, Kosova pėr shtatė vjet, me zhvillimet e brendshme padyshim qė i ka dėmtuar argumentet e saj pėr shtetin e Kosovės, tė ndėrtuara nė qershor tė vitit 1999. Pėr 7 vite i kemi hapur dilema vetes, kemi parė gabime qė e kanė dėmtuar perspektivėn e vendit tonė” ka thėnė nėnkryetari i parė i PDK-sė.

    Por, njė gjė duhet tė jetė e qartė pėr tė gjithė, tha z.Fatmir Limaj: Serbia moralisht, politikisht, juridikisht, ushtarakisht, e ka humbur Kosovėn. Serbia ėshtė njė shtet i cili ka tentuar ta shfarosė njė popull tė tėrė, njė vend nė tė cilin sot ende janė eshtrat e qytetarėve shqiptarė tė rrėmbyer nga Kosova, njė vend me tė cilin ėshtė luftuar dhe nga lufta ēlirimtare kemi realitetin e ri tė krijuar. Argumentet pėr shtetin e Kosovės duhet ndėrtuar nė bazė tė asaj qė nė Kosovė Serbia ka kryer gjenocid dhe si rezultat i saj populli i Kosovės i ka dhėnė njė pėrgjigje me luftėn e tij ēlirimtare” ka theksuar bindshėm nėnkryetari i partisė mė tė madhe opozitare nė vend.

    “Politika kosovare duhet mė zėshėm t“i vlerėsojė argumentet e Kosovės pėr pavarėsi, tė ndėrtuara nė vitin 1999. Duhet tė themi me plot gojėn qė ne jemi fitues, ne e kemi fituar lirinė tonė, sė bashku me ndihmėn e aleatėve tanė. Kjo duhet thėnė fuqishėm, pa pardon, kudo qė tė shkojmė dhe tė veprojmė. Nuk asnjė gjasė qė Kosova tė kthehet nė sovranitetin e Serbisė, sepse Serbia e ka humbur sovranitetin me veprimet e saj dhe me luftėn tonė clirimtare” deklaroi z.Limaj nė emisonin debatues Top Show.

    “Ėshtė fat historik, nė historinė e kombit shqiptar qė pėr herė tė parė kemi pasur pėrkrah nesh aleatin mė tė fuqishėm – NATO-n, nė shėrbim tė interesave tona dhe atė jo pse jemi ne shqiptarė, por sepse ne shqiptarėt jemi rreshtuar pėrkrah vlerave demokratike dhe ata kanė dalė nė mbėshtetje dhe nė mbrojtje tė vlerave demokratike. Kėtė partneritet tė ndėrtuar, shqiptarėt nuk guxojnė assesi ta rrezikojnė, por duhet tė vazhdojnė nė partneritet tė vazhdueshėm me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe me Bashkimin Evropian, pėr tė vazhduar procesin dhe pėr tė krijuar stabilitet” theksoi nėnkryetari i PDK-sė.

    Nė kėtė kuadėr, vazhdoi ai, ne me partnerėt tanė ndėrkombėtarė duhet tė flasim hapur dhe tė themi se me realizimin e cfarėdo tendence qė vjen nga Serbia pėr ndarjen e Kosovės, ose pėr krijimin e njė shteti tė dėshtuar nė Kosovė, tė gjitha investimet e komunitetit ndėrkombėtar do tė shkojnė huq, pėrfundoi nėnkryetari demokrat z.Limaj.

Faqja 2 prej 15 FillimFillim 123412 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 200
    Postimi i Fundit: 27-11-2013, 16:19
  2. Historiku i vrasjeve ne Tropoje
    Nga MaDaBeR nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 30
    Postimi i Fundit: 14-08-2012, 13:42
  3. Fatmir Sejdiu u zgjodh President i ri i Kosovės
    Nga ideus nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 93
    Postimi i Fundit: 08-11-2010, 13:57
  4. Pse Hashim Thaqi nuk e viziton Fatmir Limajn ne Hage?
    Nga Arb nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 21
    Postimi i Fundit: 01-10-2009, 10:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •