Close
Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 89
  1. #1
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    37
    Postime
    11,960

    Forumi Mysliman: Presidenti Moisiu ka fyer ndjenjat tona

    Myslimanėt reagojnė pas ligjėratės sė Moisiut nė Oksford: Islami, po aq familjar sa edhe krishtėrimi

    Forumi Mysliman: Presidenti Moisiu ka fyer ndjenjat tona


    B.P

    “Fyerje e rėndė pėr identitetin e myslimanėve tė Shqipėrisė”. Kėshtu ėshtė cilėsuar nga Forumi Mysliman Shqiptar ligjėrata e presidentit tė vendit, Alfred Moisiu, mbajtur nė forumin e Oksfordit pėr tolerancėn ndėrfetare nė traditėn e popullit shqiptar. Pėrmes njė deklarate pėr shtyp, forumi ka reaguar pėr ligjėratėn e mbajtur, duke pranuar se, “megjithė deklarimet e qarqeve tė ndryshme me frymėzim antimysliman, kur deklarata tė tilla bėhen nga presidenti, ato marrin karakterin e njė sulmi tė shtetit mbi identitetin e qytetarėve tė tij”. Sipas deklaratės, forumi i sheh absurde pėrpjekjet pėr tė afishuar tolerancėn ndėrfetare tė shqiptarėve, kur deklarohet se ata qenkan tė gjithė tė krishterė.

    “Ne pyesim zotin president, se, nėse nė Shqipėri edhe ne myslimanėt qenkemi tė krishterė, atėherė ndaj kujt ushtrohet kjo tolerancė, zotėri? Si ėshtė e mundur qė nė shtetet fqinje nė Ballkan, ku ka popullata dhe regjime tė deklaruara si tė krishtera ortodokse, nuk ekziston njė tolerancė si nė Shqipėrinė me shumicė myslimane”, - thuhet nė deklaratė, pasi citohen pjesė nga ligjėrata e presidentit.

    Sipas sė cilės, te ēdo shqiptar, pak po tė gėrmosh do tė zbulosh thelbin e tij tė krishterė dhe se te ēdo mysliman shqiptar, gjen 15 shekuj krishtėrim. “Forumi Mysliman ndjehet i habitur kur konstaton qė kryetari i shtetit nuk paska dijeni qė nė vendin e tij, pėrveē tė krishterėve tė devotshėm, ekziston njė numėr goxha i madh myslimanėsh po aq tė devotshėm, tė cilėt e mbėshtesin fenė e tyre nė islamin burimor, qė rrjedh nga mėsimet autentike tė librit tė shenjtė, Kuranit, qė Zoti i madhėruar i shpalli njerėzimit nėpėrmjet profetit Muhamed, ashtu siē i dėrgoi Ungjillin profetit Jezu Krisht”, - thuhet nė deklaratė.

    Sipas saj, Islami nė vendin tonė ėshtė po aq familjar pėr shqiptarėt, sa ē’ėshtė edhe krishtėrimi (i cili sikurse edhe islami nuk ėshtė rezidencial, por i ardhur nga Lindja e Mesme), por qė tė dy janė pjesė tė pandashme tė identitetit tonė kombėtar. “Presidenti i Republikės, sipas Kushtetutės, ėshtė simbol i unitetit kombėtar dhe nuk mund t’i lejohet qė nėpėr forume ndėrkombėtare tė prezantojė qėndrime tė njėanshme, tė cilat injorojnė ndjenjat e njė pjese tė mirė tė popullsisė”, - theksohet mė tej nė kėtė deklaratė, ku shtohet se njė falje nga ana e presidentit do tė ishte njė lehtėsim pėr fyerjen qė u ėshtė bėrė shtetasve tė besimit islam.

    Gazeta Shekulli
    My silence doesn't mean I am gone!

  2. #2
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    37
    Postime
    11,960
    Nuk i ka hije nje presidenti te shprehet ashtu.
    Eshte deklarate diskriminuese per myslimanet qe jetojne ne Shqiperi.

    PS:
    Nuk ka nevoje tema te shendrohet ne urrejtje musliman-krishtere, por thjesht te gjykojme kete akt jo te hijshem te presidentit shqiptar.
    My silence doesn't mean I am gone!

  3. #3
    i regjistruar gabimisht Maska e FЯODO
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    652
    te çdo shqiptar, pak po të gërmosh do të zbulosh thelbin e tij të krishterë dhe se te çdo mysliman shqiptar, gjen 15 shekuj krishtërim
    Ku qendron e keqja ketu o Davius?
    Fredi e ka thene ashtu si eshte, myslimanet shqiptare me pare ishin te krishtere qe me vone u shnderruan ne myslimane me imponim apo deshire, pak rendesi ka.
    Kete e ka thene edhe I.Kadare disa here ne intervista te ndryshme.
    Creative artwork requires creative thinking from a creative mind

  4. #4
    Larguar.
    Anėtarėsuar
    30-11-2004
    Postime
    1,506
    Hej bela, jemi bere me keq se ai forumi mysliman ketu : sa mbaron nje teme ku shahen e vriten e priten, kercet tjetra. Mbaron Turqia, fillon Jordania, pastaj ia nis Greqia, pastaj profeti e plot e plot e plot... vetem e vetem per tu zene e per tu copetuar...

    Aty ku jetoni ju, a keni ndonje pasion qe ska lidhje me keto punet e thella te feve ? Se ketyre ua kemi pire lengun : nuk mbyllet qofte dhe nje teme duke thene njeri qe eshte dakort dhe tema u krye. Por pritet derisa te vije moderatori e te mbylle temen e t'i nxjerre te gjithe me shkelma perjashta...

    Mos u beni si ata gazetaret e para dhjete vjeteve qe mbanin neper duar vetem bidona benzine per te shuar zjarrin

    Keto tema jane thjesht per dhimbje koke e per prishje humori. Megjithate, do thoni ju, çdokush e ka te drejten te thote ç'te doje. E vertete kjo. Por kur e shihni qe keto perseriten ne pafundesi e papushim e nuk kane asnje dobi perveç inateve te perjetshme, atehere pse ngulmoni ???

    Asgje per te thene per temen !

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380
    Citim Postuar mė parė nga Jost*
    Ku qendron e keqja ketu o Davius?
    Fredi e ka thene ashtu si eshte, myslimanet shqiptare me pare ishin te krishtere qe me vone u shnderruan ne myslimane me imponim apo deshire, pak rendesi ka.
    Kete e ka thene edhe I.Kadare disa here ne intervista te ndryshme.
    po perpara te krishtereve ca kane qene o Jost?

    te pa fe apo pagane, apo teiste ka patur ky vend???
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  6. #6
    i regjistruar gabimisht Maska e FЯODO
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    652
    Citim Postuar mė parė nga Xhuxhumaku
    po perpara te krishtereve ca kane qene o Jost?

    te pa fe apo pagane, apo teiste ka patur ky vend???
    Ket pyetje shtroja te krishtereve kur te bejne deklarata te tilla ankese
    Creative artwork requires creative thinking from a creative mind

  7. #7
    i regjistruar gabimisht Maska e FЯODO
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    652
    Problemi ketu nuk eshte tema por thelbi i temes pra perkatesia fetare.
    E kam thene me pare dhe vazhdoj ta perseris qe ne Shqiperi nuk sqarohet dhe diskutohet sa duhet ky problem teper i rendesishem qe prek dukshem imazhin e Shqiperise ne bote.
    Shqiperia nuk eshte vend me 70% myslimane
    Eshte qesharake kjo statistike prandaj se kuptoj pse e mbajne aty, e demton imazhin tone ne bote.
    Une se kuptoj se me ca merren institucione si INSTAT???
    Edhe vete Kushtetuta e Republikes se Shqiperise e sqaron dhe e stersqaron se Shqiperia eshte vend laik dhe se Nuk Ka Fe Zyrtare
    Prandaj duhet sqaruar njehere e mire ky muhabet qe mos te vihet Presidenti ne situata te tilla per te sqaruar te tjeret per perkatesine fetare ne Shqiperi.

    Te faqja Worldstatesmen.org lexoje cfare thuhet per Shqiperine:

    Religions: Sunni Muslim 38.8%, Roman Catholic 16.7%,
    non-religious 16.6%, Albanian Orthodox 10.4%,
    other Orthodox 5.7%, other 11.8% (2000 est.)
    (religious observances prohibited 1967-Nov 1990)
    Creative artwork requires creative thinking from a creative mind

  8. #8
    i regjistruar gabimisht Maska e FЯODO
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    652
    PROBLEMI JONE ME EUROPEN --NUK ESHTE FEJA--SE ATA NA NJOHIN SHUME MIRE
    Feja eshte njera nga problemet per integrimin tone ne EU dhe per te mos shkuar shume larg thjesht shiko sondazhet e vendeve ne EU se ca mendojne per anetaresimin e Shqiperise ne EU .... rradhitemi ne vend te parafundit perafersisht me te njejten perqindje pikesh me Turqine.
    Eshte akoma me absurde kur mendon se Rrumania qe vjet konsiderohej vendi i dyte me i varfer ne Europe ti behet oferte te anetaresohet ne EU ne vitin 2007 ... kjo eshte skandal kaluar skandalit.
    Pse, i permbush Rrumania ato kritere qe kerkon ti bledo nga qeveria jone???
    Rrumania eshte vendi me perqindjen me te larte te jetimeve ne bote dhe rradhitet si nje nder vendet me te korruptuara.

    Gjithsesi ti mos humbemi temes, mendoj se ka ardhur koha qe ti rishikojme njehere e mire keto Statistikat e perkatesive fetare.
    Creative artwork requires creative thinking from a creative mind

  9. #9
    Curva Sud Milano Maska e niku-nyc
    Anėtarėsuar
    20-03-2005
    Vendndodhja
    With God...
    Postime
    3,329
    Citim Postuar mė parė nga Jost*
    Feja eshte njera nga problemet per integrimin tone ne EU dhe per te mos shkuar shume larg thjesht shiko sondazhet e vendeve ne EU se ca mendojne per anetaresimin e Shqiperise ne EU .... rradhitemi ne vend te parafundit perafersisht me te njejten perqindje pikesh me Turqine.
    Eshte akoma me absurde kur mendon se Rrumania qe vjet konsiderohej vendi i dyte me i varfer ne Europe ti behet oferte te anetaresohet ne EU ne vitin 2007 ... kjo eshte skandal kaluar skandalit.
    Pse, i permbush Rrumania ato kritere qe kerkon ti bledo nga qeveria jone???
    Rrumania eshte vendi me perqindjen me te larte te jetimeve ne bote dhe rradhitet si nje nder vendet me te korruptuara.

    Gjithsesi ti mos humbemi temes, mendoj se ka ardhur koha qe ti rishikojme njehere e mire keto Statistikat e perkatesive fetare.
    Eshte e vertet Jost!

    Shume veta nuk do ta arrijn ta kuptojn dhe ta pranojn qe feja eshte pengesa sepse sot ne bote dicka e madhe po ndodh ku ekstremizmi Islamik eshte nen-shenjester nga te gjitha kombet dhe kur ky ekstremizmem ekziston ne Shqiperi dhe ne Kosove shancet per te hyr ne BE jan te kota. Evropa ka shum te drejta dhe arsye pse te jen te shqetesuar kur kufinjt e Shqiperise jan shum te leta per terroristet per ti kaluart dhe e keqja eshte qe vet Evropa dhe Amerika e thojn qe ekzistojn lidhje ndermjt Al-Qaeda dhe Shqiptarve!

    Deri sa kjo gje te vazhdoj, abuzimi i fese nga myslimanet per minoritet e vogla fetare ne Shqiperi te vazhdoj atehere me mire te fryni syt kot sepse sdo ket BE dhe ket gje Moisiu e di shume mire dhe ate shprehje e beri si simbol qe Shqiptari ka fe tolerante qe te pakten te tregonte qe jemi tolerante edhe pse ne te vertet ka ekstremizem dhe abuzim te fese!

  10. #10
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Nexhat ibrahimi



    www.zeriislam.com

    Prizren



    Islami dhe bashkėjetesa me kristianizmin

    -Njė pėrgjigje presidentit shqiptarAlfred MOISIUT, dhe elitės politike gjithėshqiptare-





    Ndėr ēėshtjet gjithherė aktuale, si te ne ashtu edhe nė qarqet botėrore, ėshtė tema e bashkėjetesės nė rrafshin teorik ndėrmjet Islamit dhe feve, ideologjive apo botėkuptimeve tė tjera dhe nė rrafshin praktik, historik ndėrmjet muslimanėve, kristianėve dhe feve apo ideologjive tjera. Ky aktualitet konsiston nė faktin se shumė qarqe poli*tike botėrore, me anė tė mekanizmave tė veta, e shtrojnė kėtė ēėshtje nė kontekstin negativ dhe pezhorativ.

    Njė ndėr rastet mė tė fundit ėshtė ataku mbi vlerat islame nga ana kryetarit aktual tė Shqipėrisė, siē e quajnė disa: vllahut nga ana nacionale dhe ortodoksit nga ana fetare, Alfred Mojsiut dhe e politikanit injorant e prepotent nga Maqedonia Menduh Thaqi dhe polemikat e tij dhe tė bashkėmendimtarėve tė tij nė adresė tė islamit dhe muslimanėve.

    Nėse do tė mė pyesni: kush ėshtė Alfred Mojsiun, pėrgjigjja ime e parė do tė ishte: tipik ēoban i mjerė, qė nuk mund t’i besohet as kopeja me bagėti.

    Ju disa do tė thoshit: fjalė tė rėnda kundrejt njė kryetari nga njė shqiptar. Pėrgjigjja ėshtė: Nėse Alfred Mojsiu, duke abuzuar me postin e kryetarit, ka tė drejtė ta fyejė njė fe, islamin, pėrse unė tė ngurojė ta shprehi tė vėrtetėn pėr njė njeri, qė i shėrbeu maksimalisht monstrumit tė quajtur komunizėm dhe tash demokracisė sė quajtur globalizėm (zhdukja e tė gjithė konkurrentėve dhe vlerave potenciale).

    Ata qė ndjekin politikėn dhe raportet fetare nė tokat shqiptare dhe rajon, e kanė tė qartė se pėr ēka ėshtė fjala. Unė me kėtė rast nuk do tė vrapoj pas demantimit tė thėnieve tė tyre njė nga njė, sepse ata kėtė nuk e meritojnė, as Alfred Mojsiu, as Menduh Thaqi, as shumė tė tjerė qė gėnjejnė vazhdimisht nė adresė tė islamit, por do tė ofrojė tė dhėna, prova historike, kulturore, shkencore, logjike, religjioze pėr tė ndriēuar dhe argumentuar fjalorin e “pistė” edhe tė njėrit edhe tė tjetrit por edhe tė mentorėve tė tyre.

    Nė trojet shqiptare, tema e “Islamit dhe bashkėjetesa me kristianizmin”, sepse religjione tė tjera edhe nuk ka, rėndom trajtohet nė kontekstin negativ e destruktiv. Kur thuhet se nė tokat shqiptare ka bashkėjetesė, para sė gjithash mendohet nė vlerat kristiane tė bashkėjetesės, sepse islami sipas tyre nuk ėshtė pėr bashkėjetesė, por njė e keqe qė duhet tė tolerohet deri nė njė kohė tė caktuar. Pėr ta sulmuar, si burim shfrytėzohen pjesė kur’anore tė shkėputura nga tėrėsia, duke bėrė nga Islami monstrum tė llojit tė vet. Burim vijues janė edhe veprat propagandistike evrocentriste, katoliko-centriste dhe kryqtare e inkuizicion*ale, si Ēeta e Profetėve e Pjetėr Bogdan Maqedonasit. Vetėm shikojeni fytyrėn e tij nga veprat e botuara dhe do tė shihni se Zoti e ka shndėrruar atė nė pamje monstrumi, sepse Bogdani kėtė ėshtė angazhuar t’ua bėjė muslimanėve.



    Kur’ani dhe Bibla pėr bashkėjetesėn



    Kur’ani mėson se Islami nuk ėshtė fe qė ėshtė paraqitur me Muhammedin a.s.. All-llahu nuk ėshtė Zot i veēantė vetėm pėr musli*manėt e as Muhammedi a.s. nuk e ka shpallur veten pėr ri*simtar, por pėr vazhdues tė sė Vėrtetės permanente Hyjnore, qė shumėherė u shpall por u harrua apo u shtrembėrua. All-llahu e urdhėron Muhammedin a.s. tė thotė:

    “Thuaj: “Unė nuk jam risimtar prej Tė dėrguarve, e nuk e di se ēka do tė bėhet me mua e as me ju, unė nuk ndjek tjetėr vetėm atė qė mė shpallet, unė nuk jam tjetėr pos I dėr*guar qė ua tėrheq vėrejtjen qartazi.” (el-Ahkaf, 9);

    “Ne pėrpara teje kemi dėrguar Tė dėrguar nė grupet e popujve tė hershėm”. (el-Hixhr, 10).

    “Ne edhe para teje popujve tė tyre u dėrguam pejgam*berė dhe ata u erdhėn atyre me argumente tė qarta...” (er-Rrum, 47).

    “Ne kemi dėrguar pejgamberė para teje, pėr disa prej tyre tė kemi njoftuar me rrėfimet e tyre, e pėr disa sish nuk tė kemi njoftuar...” (Gāfir, 78).

    “Ju (besimtarė) thuani: “Ne i besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit, Ismailit, Is’hakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė dymbėdhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve. Ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre dhe Ne vetėm Atij i jemi bindur”. (el-Bekare, 136).

    “... Secili i besoi All-llahut, engjėjve tė Tij, shpalljeve tė Tij, tė dėrguarve tė Tij. ...” (el-Bekare, 285).

    “Ne vazhduam gjurmėt e tyre (tė pejgamberėve) me Isain, birin e Merjemes, vėrtetues i Tevratit qė kishin mė parė. Atij i dhamė Inxhilin, qė ėshtė udhėzim i drejtė dhe dritė, qė ėshtė vėrtetues i Tevratit qė kishin pranė, qė ishte udhėzues e kėshillues pėr tė devotshmit”. (el-Maide, 46), e shumė ajete tė tjera.

    Kur’ani pranon librat e mėparshėm hyjnorė: fletėt e Ibra*himit, Tevratin, Zeburin dhe Inxhilin dhe besimi nė burimin hyjnor tė tyre ėshtė kusht pėr tė gjithė muslimanėt, ndonėse tekstet biblike kanė humbur e janė falsifikuar, e disa janė humbur tėrėsisht. Duke e marrė parasysh kėtė fakt, All-llahu e mėshiroi njerėzinė definitivisht nė mėnyrė tė plotė, nė kohė e hapėsirė.

    Pra, Kur’ani e pranon hebraizmin dhe kristianizmin si realitet fetar dhe historik, por kėtė nuk e bėn hebraizmi dhe kristianizmi kundrejt Islamit!

    Misioni i Muhammedit a.s. me tė cilin e obligoi All-llahu i madhėruar, dallon nga tė tjerėt, sepse ai i ėshtė drejtuar mirė*qe*ni*es sė njerėzisė, e jo ngritjes vetjake dhe arritjes e mono*po*lizi*mit tė privilegjeve vetjake, as tė bashkėsisė sė vet nė dėm tė tė drejtave natyrore tė tė tjerėve. …

    Sipas mėsimit islam, bartėsi i mirėfilltė i pushtetit ėshtė All-llahu xh.sh. Kėtė qartė e shohim nga ajeti kur’anor:

    “A nuk ėshtė All-llahu sundues mbi sunduesit”. (et-Tīn, 8).

    Karakteristikė e Kur’anit dhe e Sunnetit ėshtė qė ata ngushtė e lidhin anėn transcendente, hyjnore tė Zotit me problemet shoqėrore, ekonomike e politike tė bashkėsisė. E tėrė kjo, kushtimisht, do tė mund tė shprehej se Ummetin - Bashkėsinė muslimane e drejtojnė parimet vijuese:

    - parimi ekonomik, qė d.m.th. se “vetėm Zoti ėshtė pose*dues”

    - parimi politik, qė d.m.th. se “vetėm Zoti urdhėron”

    - parimi kulturor, qė d.m.th. se “vetėm Zoti e di”.

    Bashkėsia muslimane, Ummeti, nė Medine shumė shpejt u ēmilitarizua, u shndėrrua nė qytet civil, me xhaminė krye*sore, me tregje, shtėpi aristokrate, xhami tė lagjeve, hamame e tė tjera, ku ishin edhe masa, bujarėt, shtresat tjera popullore, ulemaja, nėpunėsit. I lidhur me njė fe, me njė mėnyrė tė jetesės, ky civilizim nuk ka imponuar vetėm normat e veta tė shoqėrive tė ndryshme, politikisht tė ndara, por ėshtė paraqi*tur edhe si normė pėr tė gjithė brezat tjerė. Pa dyshim, mė pak me shkėlqimin e vet, se sa me koherencėn e vet tė brend*shme.

    Thėniet e Kur’anit: “Ju keni fenė tuaj, e unė kam fenė time” (el-Kafirun, 6) dhe

    “Thuaj: “Vetėm All-llahun e adhuroj, sinqerisht ndaj Tij e bėj adhurimin tim. E ju pra, adhuroni pos Tij ēka tė doni!...” (ez-Zumer, 14-15), janė mjaft tė qarta dhe ofrojnė hapėsirė pėr meditim afirmativ rreth koekzistencės ndėrmjet feve, kulturave e civilizimeve tė ndryshme.

    Nė anėn tjetėr, Kristianizmi pushtetin e sheh si tė drejtė tė veēantė dhe autorizim tė dhėnė personaliteteve fetare (klerikėve). Derisa Kristianizmi i detyron tė gjithė, pra edhe ata jashtė rendit tė klerikėve, d.m.th. laikėt, nė nėnshtrim ndaj Kishės, Islami konsideron se kjo i pėrket ummetit, bashkėsisė muslimane apo popullit. Ndaj mund tė thuhet: Pushteti i ta*kon All-llahut, por e drejta nė pėrdorimin e tij i takon popu*llit. Populli, nėse dėshiron, kėtė tė drejtė mund ta zbatojė nėpėrmjet pėrfaqėsuesit tė vet tė zgjedhur (ulu’l-emr).

    Siē cekėm, e drejta e sendėrtimit tė pushtetit profan nė kristianizėm i ėshtė dhėnė rendit tė klerikėve autoritativė. Si*pas Palit, pas Isait, pėr transmetimin e porosisė sė Zotit te njerėzit janė tė obliguar apostujt.

    Po ashtu, kristianizmi, pėrkundėr mesazheve tė dashu*ri*sė e paqes, masat represive ndaj atyre qė mbesin jashtė udhėzimit i ashpėrson sukcesivisht:

    “Kush nuk ėshtė me mua, ėshtė kundėr meje, dhe kush nuk mbledh me mua, shkapėrderdh.” (Mateu, 12:30).

    “... e kush mė pranon mua, e pranon atė qė mė dėrgoi mua...” (Luka, 9:48) ose

    “... e kush mė pėrbuzė mua, e pėrbuzė atė qė mė dėrgoi mua”. (Luka., 10:16).

    “... dhe i detyroi tė hyjnė...” (Luka, 14:15-24).

    Nė bazė tė teksteve tė sipėrme nga Besėlidhja e Re, re*zulton se Kisha dhe autoritetet fetare kanė tė drejtė dhe kom*petenca qė tė tjerėt me forcė t’i tėrheqin nė kristianizėm. Kisha, sipas kėtyre teksteve, ka tė drejtė tė bėjė presion e ta terrorizojė shpirtin njerėzor, e ata qė kanė refuzuar Kishėn janė ekskomunikuar dhe janė hedhur nė zjarr. Hedhja nė zjarr ėshtė shfrytėzuar pėr shkak se Kisha pėrbuz shpatėn, ndonėse shpata fare nuk ka mbetur mbrapa nė kryerjen e krimeve gjatė gjithė historisė kishtare. Kryqėzatat dhe Inkuizicioni janė shembuj tė hershėm, kurse luftėrat evroperendimore dhe kristo-centriste tė shekullit XX-XXI ndaj botės muslimane janė shembullin mė i qartė.

    Kėsaj i ka ndihmuar parulla e zjarrtė “Jepja perandorit atė qė i takon dhe Zotit atė qė i takon”, qė ėshtė shndėrruar nė parullė tė rrejshme qė e ndanė fenė prej bashkėsisė dhe e shndėrron nė ēėshtje private, kėshtu qė ua mundėson sun*duesve politikė tė sundojnė pa Zotin. Kėshtu, qysh prej Ku*vendit tė Nikejės (325) e deri mė sot, problemi gjithnjė ėshtė zgjidhur sipas vullnetit tė sunduesit, e ky ėshtė konstan*tinizmi. Kisha perėndimore, katolike, gjatė historisė the*melin e vet tė legjitimitetit e bazon nė varrin e Pjetrit, sepse Isai i kishte dhėnė pėrparėsi. Madje, Mateu mendon se Pjetrin pėr konstituues tė Kishės e ka emėruar Isai. Nė bazė tė kėsaj, por edhe thėnieve tė tjera, mund tė thuhet se Isai ėshtė personifikuar nė Kishėn, njėjtė sikur qė Zoti ėshtė per*sonifikuar nė Isain. Nėse kėsaj i shtojmė thėnien e Palit se ēdo pushtet ka burim hyjnor (Omnis Potes tas a Deo), (Nuk ka pushtet e qė nuk ėshtė prej Zotit), atėherė e kemi tė qartė qė papėt pozitėn dhe legjitimitetin e vet e ndėrtojnė mbi apostujt, e sidomos mbi Pjetrin, dhe se ēdo papė ėshtė hallkė nė zinxhirin e shpalljes qė vazhdon. Papa i ri ėshtė tok me Shpirtin e Shenjtė, sepse Koncili qė e ka zgjedhur ėshtė in*stitucion hyjnor i shenjtėruar. Nga kjo rrjedh edhe ajo qė papa fiton cilėsinė e inocettit (i pagabueshėm). Papa kom*petencat drejtpėrdrejt i merr prej Zotit dhe ka tė drejtė tė sun*dojė nė emėr tė Isait. Ai ka tė drejtė tė caktojė parimet e fesė e tė besimit. Mė 1870, nė Koncilin e parė tė Vatikanit, cilėsia inocetti sėrish edhe zyrtarisht ėshtė konfirmuar dhe ėshtė marrė vendim decidiv se komentet e tij tė fesė “janė tė obli*gueshme pėr tė gjithė besimtarėt.”

    Pėr ta forcuar kėtė bindje janė shkruar shumė vepra. Shėn Augustini nė veprėn e vet “Shteti i Zotit”, konsideron se shteti profan ėshtė fryt i mėkatit tė parė dhe institucion djalli, i obligueshėm t’i nėnshtrohet shtetit tė Zotit. Ndaj, pasi trupi ndjek shpirtin, edhe pushteti profan duhet ta ndjek pushtetin shpirtėror. Me rėnien e Romės nė vitin 476 e deri nė shekullin VIII vėrejmė forcimin e Kishės duke e absorbuar nė tėrėsi segmentin ushtarak, politik e administrues tė Romės. Kisha pėrdori formulėn vijuese: nė skenėn politike mbretėrit janė sovranė, por njėkohėsisht ata duhet ta njohin autoritetin shpirtėror tė Kishės dhe nė pajtim me kėtė, ēdokush ėshtė i lidhur pėr papėn dhe duhet ta njohė autoritetin e tij shpirtėror. Ata qė nuk i nėnshtrohen kėsaj politike u nėnshtrohen gjy*qeve inkuizitore, qė sipas njė pohimi, pėr njė kohė mjaft tė shkurtėr, kėto gjyqe kanė dėnuar 30.000 njerėz me vdekje me kallje, ku kanė pėsuar shumė shkencėtarė e njerėz tė artit.

    Mund tė pėrmbledhim se nė rrafshin burimor islam “bashkėjetesa” ėshtė bazament i pakapėrcyeshėm i Bash*kėsisė Muslimane, Ummetit dhe shėrben si arketip pėr rregullimin fetar, politik, shoqėror, ekonomik e tė tjera edhe tė shoqėrive moderne.

    All-llahu nuk njeh epėrsi tė disa popujve apo grupeve e individėve ndaj disa tė tjerėve. Ai nė Kur’an thotė:

    “O ju njerėz, vėrtet Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuj e fise qė tė njiheni ndėrmjet vete, e s’ka dyshim se tek All-llahu mė i ndershėm ndėr ju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė i ruajtur...” (el-Huxhurat, 13).

    “Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve e i tokės, ndryshimi i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja. Edhe nė kėtė ka argumente pėr njerėz”. (er-Rrum, 22).

    “E nėse ndokush prej idhujtarėve tė kėrkon strehim, ti strehoje nė mėnyrė qė t’i dėgjojė fjalėt e All-llahut (Kur’anin), e mandej pėrcille deri nė vendin e tij tė sigurt. Kjo, ngase ata janė popull qė nuk e dinė (tė vėrtetėn e Fesė islame).” (et-Tevbe, 6).

    Kurse Muhammedi a.s. nė Haxhxhin lamtumirės kėshilloi:

    “Tė gjithė ju jeni pasardhės tė Ademit, kurse Ademi ka qenė i krijuar prej dheut; arabi nuk ka kurrfarė epėr*sie ndaj joarabit, as anasjelltas, por me frikėn prej Zotit.”

    Nė anėn tjetėr, nė rrafshin burimor kristian koekzistenca qėndron nė kėmbė tė qelqta. Respektivisht, kristianizmi duke u mbėshtetur nė bazamentin e “popullit tė zgjedhur” dhe nė bazamentin se nė “mbretėrinė e popullit tė zgjedhur”, kryekėput bazamente raciste, tė gjithė ata qė nuk duan tė hyjnė nė kristianizėm do tė futen detyrimisht nė tė, qartė ka proklamuar the*melet se nė ēfarė parimesh mbėshteten kultura dhe civilizimi evroperėndimor kristian.



    II

    Nėse i hedhet njė shikim rrafshit teorik musliman dhe atij kristian, por edhe rrafsheve tjera, do tė vėrejmė se Islami pa tė drejtė atakohet dhe karakterizohet si fe e jotolerancės e kundėr koekzistencės, dhe se mėsimet e veta i imponon me dhunė. Burimet islame, Kur’ani dhe Sunneti, qartė e dėftojnė qėndrimin islam. Edhe burimet kristiane, Besėlidhja e Re dhe dokumentet papnore, po ashtu qartė e dėftojnė qėndrimin kristian, dhe kėtė, nė pikat mė tė shkurtra, edhe pėr Islamin edhe pėr Kristianizmin patėm mundėsi ta lexojmė nė faqet paraprake.

    Do t’i cekim disa raste nga e kaluara: Greqia antike karakterizohej me diskriminim kulminant. Njėri nga dijetarėt - filozofėt mė tė mėdhenj, Platoni, ka kri*tikuar skllavėrimin e grekut nga greku, por skllavėrimin e tė huajve nga greku ai e lejon pėr shkak se disa popuj intelektin nuk e kanė tė pėrsosur. Kurse Aristoteli, filozofi mė i madh, njerėzit i ka ndarė nė tė lirė dhe nė skllevėr. Skllevėrit janė krijuar vetėm pėr t’u shėrbyer tė lirėve. Sistemin e skllavė*ri*mit Aristoteli e ka konsideruar tė nevojshėm.

    Ngjashėm ėshtė edhe me kulturėn e civilizimin judaist (ēifut), i cili lejon skllavėrimin e joēifutėve, por jo edhe tė ēi*futėve, sikur qė ndalon kamatėn ndėrmjet ēifutėve, por e le*jon ndėrmjet ēifutėve dhe tė huajve, sepse populli ēifut, si “i zgjedhur” nuk ka ndonjė obligim ndaj ndonjė populli injo*rant.

    Mėsimet kristiane urdhėrojnė skllavin t’i nėnshtrohet to*talisht dėshirės sė skllavopronarit, qė d.m.th. se jeta e vdekja vareshin nga dėshira e tij. Ēdo njeri i lirė autoritativ nė per*andori ka poseduar disa mijėra skllavė tė dėnuar pėr shkaqe mė banale. Madje vetė Kisha ka poseduar skllevėr dhe ka pranuar qartė legalitetin e skllavėrisė, kurse me pretekst se pengon lypjen dhe vjedhjen.

    Nė Perandorinė Bizantine kanė supozuar se ata janė udhėheqėsit e botės, kurse mbarė bota rreth tyre ėshtė krijuar pėr t’u shėrbyer. Skllavi nuk ka mundur tė posedojė, tė trashėgojė, tė lė trashėgim, apo tė martohet legalisht. Skllavi i padobishėm, i sėmurė e nė moshė ėshtė vrarė. Skllavi nuk ka mundur ta padisė dėmtuesin, sepse e drejta e padisė i ta*kon vetėm zotėriut.

    As gjendja e koptėve nėn Kishėn bizantine nuk ishte e mirė: Nėn sundimin e perandorit Fokas (602-610) tė gjithė funksionarėt koptė u detyruan t’i nėnshtrohen Kishės sė Kon*stantinopolit. Nėn Herakliusin (610-641) koptėt aku*zo*he*shin si paganė e tradhtarė, kurse Justiniani I (527-565) thoshte: “Vetėm njė qeveri, vetėm njė legjislacion dhe vetėm njė kishė”, qė qartė dėfton se ē’ndodhte me tė tjerėt qė nuk i nėnshtroheshin kėtij urdhri.

    Paraqitja e Muhammedit a.s. nė skenėn historike dhe, mė pastaj, shkuarja e tij nė Medine, hasėn nė ndjenjė pėrbuzjeje tek ēifutėt, sepse ata posedonin vetėdijen mbi superioritetin religjioz, nacional e kulturor dhe ndjenjėn qė do tė mund tė paraqitej si ndonjė falsifikim i traditės biblike. Nisur nga kjo, ēifutėt nuk e pranuan Isain a.s. (Jezusin) pėr pejgamber, ndonėse ishte ēifut, as Muhammedin a.s., qė pėr ta ishte i huaj, joēifut.

    Kristianizmi mesjetar ka qenė shprehje lėvizėse e Ev*ropės kundrejt Islamit, qė do tė kulmojė me luftėrat kryqtare. Islami pėr Evropėn ka qenė forcė kėrcėnuese ushtarake dhe domen dinamizues ekonomik, e mė vonė edhe armik ideologjik dhe shembull filozofik, nė fillim nėpėrmjet shtan*gimit mbrojtės, e mė vonė nėpėrmjet shpėrthimit atakues. Pikėpamjet e Evropės nė shekullin XX mbi Islamin, kryesisht janė vazhdimėsi e vizionit mesjetar ndaj Islamit.

    Nė trojet iliro-shqiptare bashkėjetesa midis serbėve sun*dues dhe shqiptarėve tė sunduar ka qenė shumė e vėshtirė. Kėtė pohim tonin po e ilustrojmė me Kodin e Car Dushanit (1336-1356), neni nr. 6, ku sanksionohet: “Sa i pėrket herezisė latine dhe atyre qė tėrheqin besimtarėt ortodoksė nė fenė e tyre, autoritetet duhet tė pėrpiqen t’i konvertojnė tė gjithė tė tillėt nė fenė e vėrtetė. Nėse njė i tillė nuk dėshiron tė konvertohet, ai do tė dėnohet me vdekje... pasuria e tė gjithė tė tillėve do tė konfiskohet dhe shumė mė tepėr nė kėtė drejtim.” (E. Durham) Edhe gjatė kohės sė sundimit tė mbretėrve Ne*manja e Millutin u provua konvertimi dhe kishte persekutime fetare e kombėtare. (E. Durham)

    Islami kėsaj ēėshtjeje i kushton rėndėsi tė madhe bashkėjetesės. Me krijimin e qytetit-shtet nė Medine, me hartimin e Ku*shtetutės sė parė tė praktikuar nė botė, u vunė nė praktikė themelet e bash*kėjetesės midis muslimanėve, kristianėve dhe hebrenjve, u rregulluan tė drejtat dhe obligimet e qytetarėve dhe u eliminuan veset e liga.

    Nė mėnyrė tė pėrmbledhur mund tė shtrohet se “Shteti islam lind me vendimin e vetėdijshėm tė popullit tė lirė poli*tikisht qė tė abstenojė nga sovraniteti nė dobi tė Zotit Famėlart, dhe duke pranuar pozicionin e mėkėmbėsit e duke vepruar nė pajtim me rregullat dhe udhėzimet qė i kanė dhėnė Kur’ani dhe Sunneti i Pejgamberit a.s. Ndryshe nga teokra*tizmi kristian, nė Islam shteti ėshtė teokratik nė saje tė sovranitetit tė Zotit, kurse pushteti nuk i jepet njė rendi tė veēantė - siē ėshtė rasti nė Kristianizėm, por besimtarėve. Nė anėn tjetėr, shteti ėshtė demokratik nė aspekt tė konstituimit tė pushtetit, ndėrrimit etj. Populli nuk ka tė drejta tė pakufi*zuara, por nė suaza tė Ligjit tė Zotit dhe tė Pejgamberit. Shteti islam ėshtė shtet ideologjik qė duhet t’i pėrfshijė vetėm ata qė me zemėr e pranojnė ideologjinė dhe parimet e saj. Mirėpo, atyre qė nuk e pranojnė ideologjinė islame, por jeto*jnė brenda kufijve territorialė, shteti islam ua garanton tė drejtat qytetare qė i gėzojnė tė tjerėt, me kusht qė ata ta re*spektojnė ligjin. Nė shtetin islam nuk bėhet dallim nė racė, ngjyrė e gjuhė dhe shtetasit e tij janė tė barabartė nė tė gjitha punėt e shtetit. Fryma e shtetit islam zė fill nė politikėn e moralit dhe devotshmėrisė. Nė politikėn e brendshme duhet tė dominojnė nderi, respekti e drejtėsia, kurse nė politikėn e jashtme duhet kultivuar e vėrteta, besimi, dashuria pėr paqe, raportet korrekte dhe drejtėsia ndėrkombėtare. Qėllimi i shtetit islam nuk ėshtė vetėm tė sigurojė ligjin, rendin dhe territorin, por duhet ta arrijė drejtėsinė shoqėrore, pėrparimin e sė mirės dhe ērrėnjosjen e sė keqes.

    Shteti islam, me fjalė tė tjera, duhet tė sigurojė:

    - tė drejtat nė sigurinė personale,

    - tė drejtat nė sigurimin e pasurisė,

    - mbrojtjen e nderit,

    - tė drejtėn nė jetėn private,

    - tė drejtat nė protesta kundėr padrejtėsisė,

    - tė drejtat pėr “urdhrin pėr tė mirė dhe ndalimin nga e keqja”,

    - lirinė e kėshillimit dhe tė arsimimit,

    - mbrojtjen e pjesėtarėve tė njė feje tjetėr nga fyerjet, e shumė tė drejta tė tjera.

    Islami bėri unifikimin e politikės dhe religjionit dhe, si*pas tė gjitha vlerėsimeve, ky unifikim ka qenė sintezė e suksesshme. Por, mė vonė, Islami u shpartallua si perandori por mbeti si religjion dhe vazhdoi tė pėrhapet mbi gėrmadhat e perandorisė sė shpartalluar. Domethėnė, Islami ėshtė uni*versalizuar vetėm pasi ėshtė fshirė veēanėsia e politikės. Fuqia e Islamit, sipas Hisham Xhait, ka qenė nė atė se ai ka ditur ta shprehė poeticitetin e kolektivit. Pikėrisht unifikimi i tė gjitha segmenteve tė jetės, bėri qė imperializmi perėndimor dhe kreatura e tij “orientalizmi perėndimor” Islamin ta paraqesin si “religjion fanatik, tė errėt, qė ithtarėt e vet i edu*kon nė besimin e ngushtė, dogmatik, i cili ėshtė armiqėsisht i disponuar ndaj lirisė sė mendimit dhe zhvillimit tė lirė tė ideve.” Nė njė anė, duke i marrė parasysh armiqėsitė dhe paragjykimet mesjetare tė evroperėndimit ndaj Islamit dhe ato tė periudhės kolonialiste, nga ana tjetėr, edhe s’ėshtė ēudi qė evroperėndimi ka vazhduar me sjellje injoruese e eksko*munikuese ndaj Islamit dhe muslimanėve. Mirėpo, me plot tė drejtė, kohėve tė fundit dėgjohen zėra, ndonėse ende tė paktė, “pėrse moskuptimet ndėrmjet Islamit dhe Perėndimit duhet tė vazhdojnė, kur ajo qė i bashkon kėto dy botė ėshtė shumė mė e fuqishme se ajo qė i ndanė.” Princ Ēarlsi mendon se moskuptimet paraqiten kur nuk ia arrijmė tė ēmojmė se si tė tjerėt e shohin botėn, historinė e saj dhe rolet e tyre pėrkatėse nė tė, dhe nga kjo rezulton qė Islamin ta shohim si kanosje dhe rrezik, si burim i mostolerimit, ekstremizmit dhe terroriz*mit. Moskuptimet paraqiten edhe nga fakti se ekstremet nė shoqėrinė islame merren si norma, qė ėshtė gabim serioz. Zėra pozitivė kohėve tė fundit vijnė edhe nga vetė zyrtarėt e Kishės. Pėr shembull, Sekretariati i Vatikanit pėr Jokristianė lidhur me xhihadin jep pėrkufizim tė ri, qė dallon rrėnjėsisht nga e kaluara. Kėshtu, ata thonė se “Xhihadi nė asnjė rast nuk ėshtė karremi biblik, ai nuk synon drejt zhdukjes, por drejt tė drejtave tė Zotit dhe njerėzve nė viset e reja.”

    Po ashtu, tė konceptuarit antropomorf tė Zotit nė Evropė, rebelimi i natyrės njerėzore kundėr pėrbuzjes kristiane tė kėsaj bote dhe shtypjes sė instinkteve natyrore dhe synimeve legjitime tė njeriut dhe trashėgimisė romake, me qėndrimin e vet tė plotė materialist nė aspekt tė jetės njerėzore dhe vlerės sė saj inherente, kanė rezultuar me indiferencė madje edhe armiqėsi ndaj Islamit, sepse Islami ishte i rafinuar, progresiv, plot jetė pasionuese.

    Ēėshtje nė vete ėshtė edhe tė perceptuarit e nacionales nė Evropė qė dallon nga tė perceptuarit islam. Derisa nė Islam nacionaliteti ėshtė kualitet individual i njeriut, individual nė raport me njerėzinė dhe individual nė raport me njeriun, vetėkonfirmimi i nacionalitetit mund tė fitojė forma tė na*cionalizmit, d.m.th. tė mbylljes, ekskluzivitetit, armiqėsisė ndaj nacionaliteteve tė tjera. Edhe internacionalizmi si alter*nativė e nacionalizmit paraqet sėmundje tjetėr, varfėri ab*strakte, unitet abstrakt, qė mohon individualitetin nacional. Islami edhe nacionalizmit edhe internacionalizmit ua kundėr*vė universalizmin, qė nuk mohon individualizmat na*cionalė, por i pėrfshinė nė unitetin konkret. Universalizmi ėshtė afir*mim i pasurisė nė jetė me atė nacionalen. Nacion*aliteti ėshtė vlerė pozitive qė pasuron jetėn e njerėzisė, qė pa atė paraqet abstraksion, kurse nacionalizmi ėshtė e keqe, vetėkonfirmim dhe pėrbuzje egoiste, e madje edhe urrejtje ndaj popujve tjerė. Nacionalizmi lind shovinizmin dhe kseno*fobinė, ndaj kėtė duhet dalluar nga patriotizmi. Nacionalitetet e mėdha sėmuren nga vullneti drejt pushtetit, drejt fuqisė, vullnet imperialist qė synon krijimin e perandorive botėrore. Kjo rezulton luftėn, e lufta ėshtė gjithnjė lindja e fatumit e jo e lirisė. Pėrjashtim duhet bėrė nga lufta mbrojtėse, ēliruese, qė ėshtė e arsyeshme, sikurse nė rastin e Kosovės, Bosnjės etj. Nė konceptin nacionalist dhe imperial*ist shteti nga mjeti dhe funksioni bėhet synim vetvetiu dhe realitet abstrakt, vjen deri te ideja e sovranitetit tė shteteve nacionale, pėr tė cilin luftojnė popujt nė dėmin vetjak.

    Kultura humaniste perėndimore ka prirje tė pranojė tipin e vet tė kulturės pėr universale dhe tė vetmen dhe nuk pranon ekzistimin e tipeve tjera tė kulturės e as nuk kėrkon plotėsimin me botėt tjera. Me kėtė kemi njė monizėm tė veēantė, i cili gjithnjė ka tendenca tiranizuese, qoftė ato re*ligjioze apo antireligjioze. Konceptimi monist, totalitar i shtetit pėrkthyer nė gjuhėn religjioze d.m.th. konceptim idhu*jtarist.

    Evropa dhe Amerika (dhe bota nėn ndikimin e tyre), tė udhėhequr nga idetė e mėsipėrme, ēdo ditė po kėrkojnė modele tė reja tė dominimit, kurse pėr ēdo tendencė tė muslimanėve pėr mbrojtje, Evropa e “civilizuar” me anė tė propagandės sė tmerrshme i akuzon si fundamentalistė, terroristė, reak*sionarė, qė prishin qetėsinė dhe rendin botėror.



    III

    Mesazhi islam mbi “Transcendencėn” dhe “Bashkėsinė” pėr njė shekull u zgjerua prej Indisė deri nė Oqeanin Atlantik. Ky zgjerim nuk qe fryt i pushtimeve ushtarake qė popujve tė nėnshtruar t’ua impononte fenė, por i rrezatimit tė revolucio*nit tė mirėfilltė kulturor qė ai e solli. Ekspansioni arab ka krijuar kushte ekonomike dhe sociale pėr pėrtėritje, duke e evituar kaosin feudal dhe hierarkitė parazite. Betejat e vetme qė muslimanėt i kanė ndėrmarrė nė ekspansionin e rrufeshėm kanė qenė betejat kundėr shtypėsve feudalė, mbretėrve des*potė, peshkopėve sektarė e inkuizitarė, e jo kundėr popujve qė i kanė pritur si ēlirues nga zgjedha e mėhershme. Islami, duke evituar pėrēarjen feudale tė ekonomisė, duke formuar hapėsirė mė tė madhe se Perandoria Romake pėr kėmbim mallrash dhe idesh, duke krijuar tėrėsinė unike ku kanė sun*duar ligjet e shkruara dhe administrata korrekte gjyqėsore, pushtuesit arab i ka mundėsuar pėrzierjen dhe shkrirjen e gjėrave, njerėzve dhe ideve, qė ishte karakteristike pėr tė gjitha periudhat e mėdha kreative nė jetėn e njerėzimit. Pasi qė qėllimi i kėsaj pjese tė shkrimit ėshtė qė tė sjellim disa ndodhi konkrete historike, konstatimet e mėsipėrme po i ilustrojmė me fjalėt e njė prijėsi fetar, monsinjor Duchene, i cili nė studimin e tij pėr gjendjen e Kishės nė shekullin VII nė Siri, cek rrėfimin kėshillues tė Mihajl Sirianit. Mihajli, pasi qė i pėrshkroi vrazhdėsitė tė cilave u qenė ekspozuar ja*kobitėt qė nuk e pranuan Kishėn uniate tė Herakliut, kėshtu e pėrshkruan depėrtimin arab: “Zoti hakmarrės... duke e parė tė keqen e romakėve tė cilėt kudo qė kanė luftuar vrazhdėsisht kanė shkretėruar kishat dhe manastiret tona dhe na gjykonin pa mėshirė, i solli nga Jugu bijtė e Ismailit tė na ēlirojė me ndihmėn e tyre... Kjo pėr ne ishte fitore e madhe qė u ēliruam nga vrazhdėsitė e romakėve, nga e keqja e tyre, nga urrejtja e tyre, nga smira e tyre e ligė dhe qė, mė nė fund, gjetėm prehjen.”

    Shembujt e tillė dėftojnė se Islami dhe kultura e civi*lizimi i tij kultivojnė bashkėjetesėn, madje njohjen e pjesėtarėve tė feve qiellore, qė ėshtė pika kulminante e koekzistencės. Islami refuzon idenė e popullit tė zgjedhur, por pranon njerėzimin si krijim tė zgjedhur tė Vullnetit Hy*jnor. Derisa nė periudhėn parakur’anore njeriu ishte nė pozitė inferiore me krijesat e dėmshme, me Kur’anin njeriu bėhet zotėrues i ēdo gjėje qė gjendet nė qiej, tokė e midis tyre.

    Me Islamin, popujt e nėnshtruar kanė gėzuar mbrojtjen e muslimanėve dhe nuk kanė qenė tė obliguar e tė detyruar tė kryejnė kurrfarė detyre ushtarake, sepse feja ua ndalonte pjesėmarrjen nė ushtrinė muslimane, e si kompensim jomus*limanėt paguanin tatim (xhizjen).

    Meqė jomuslimanėt ishin jashtė suazave tė ligjeve mus*limane, atyre u qe mundėsuar tė mbeten nėn jurisdiksionin e ligjeve tė veta vetjake, ēfarė i kanė caktuar krerėt e bashkėsive tė tyre fetare. Kėtė gjendje tė autonomisė sė pjesėrishme e kanė ndjekur mė vonė Turqia dhe vendet tjera arabe.

    Komentuesi dhe praktikuesi i parė e autentik i Kur’anit ėshtė Muhammedi a.s., ndaj fjalėt e tij kanė qėllime tė larta, por janė tė nxitura edhe nga jeta e pėrditshme e tė mbikėqy*rura nga All-llahu xh.sh. Me njė rast Muhammedi a.s. thotė: “Nuk ka pėrparėsi arabi ndaj joarabit, as joarabi ndaj arabit. Nuk ka pėrparėsi i ziu ndaj tė bardhit, as i bardhi ndaj tė ziut. Tek All-llahu mė tė matur janė ata tė cilėt janė mė tė drejtė dhe tė cilėt mė sė ndershmi jetojnė.”

    Rasti vijues e sqaron edhe mė shumė kėtė ēėshtje. Muhammedi a.s. thotė:

    “Ai qė shtyp njė person me tė cilin ėshtė lidhur me njė zotim, ose i cenon tė drejtat e tij, ose ia imponon njė detyrė mbi mundėsitė e tij, ose ia merr me detyrim njė gjė, mua do tė mė ketė kundėrshtar nė Ditėn e Gjyki*mit.”

    Imam Buhariu shėnon se Esma, e bija e Ebu Bekrit, ka thėnė: “Mė erdhi nėna si idhujtare nė vizitė, e unė iu drejtova Tė dėrguarit, Muhammedit a.s., dhe kėrkova mendimin e tij, kurse ai mė tha: “Mbaji lidhjet me nėnėn tėnde dhe bėni mirė asaj.”

    Edhe halifi i dytė musliman, Umeri r.a., pas hixhretit tė tij nė Medine, ka mbajtur lidhje me tė vėllain, i cili nė Mekke ende ishte idhujtar.

    Me rastin e dėrgimit tė ushtrisė muslimane nė Siri, halifi Ebu Bekri kryekomandantin Usame ibn Zejdin e porositi qė tė sillet mirė me kėto fjalė:

    “Mos i shkelni zotimet tuaja, mos bėni ngatėrresa, mos i keqpėrdorni tė drejtat tuaja, mos i gjymtoni kufomat, mos i vritni as fėmijėt, as tė vjetrit, as gratė. Mos rrėzoni asnjė dru, asnjė hurmė, mos i digjni tė mbjellat, mos therni desh as deve qė tė ushqeheni ju. Nėse takoni nė rrugė murgj ose fetarė duke ėndėrruar, i lini tė lirė dhe mos i shqetėsoni.”

    Se nė ē’shkallė ishte koekzistenca gjatė halifatit tė Umerit r.a. tregon rasti vijues: Mbreti i fundit gasanid, Xhabalah ibn el-Ajhan, nė Betejėn e Jermukut (mė 636) ishte nė anėn bizantine, por mė vonė e pėrqafoi Islamin. Derisa ky e bėnte tavafin rreth Ka’bes nė haxhxhin e tij tė parė, njė beduin e shkeli rastėsisht pelerinėn e tij, kurse ish-mbreti e goditi beduinin nė fytyrė. Me tė marrė vesh, halifi Umer r.a. urdhėroi qė beduini t’ia kthejė goditjen Xhabales nė mėnyrė tė njėjtė, ose Xhabale ta paguajė xhobėn, pėr ēka Xhabale hoqi dorė nga Islami dhe u kthye nė Konstantinopol.

    Rasti tjetėr ka tė bėjė me vetė Umerin r.a. Njė ditė erdhi njė beduin tė kėrkojė ndihmė kundrejt njė shtypėsi, e Umeri i mllefosur e goditi disa herė beduinin. Pastaj u pendua dhe e luti beduinin t’ia kthejė me po aq goditje. Mirėpo, beduini re*fuzoi ta bėjė kėtė, e Umeri r.a. u tėrhoq nė shtėpinė e vet me monologun vijues: “O i biri i Hattabit! Ti ke qenė askush e asgjė, dhe All-llahu tė ngriti; lajthove, e All-llahu tė nxori nė rrugė tė drejtė; ke qenė i dobėt, e All-llahu tė forcoi. Ai atėherė tė dha tė drejtosh me kokat e popullit tėnd dhe kur njėri prej tyre erdhi tė kėrkojė ndihmėn tėnde, ti e godite! Ē’do t’i thuash ti zotėriut tėnd kur tė paraqitesh para tij?”

    Derisa disa nga ndodhitė flasin pėr raportet brendais*lame, rasti vijues ka tė bėjė me raportet ndėrfetare nė Egjiptin e posaēliruar, e lidhur me Umerin r.a. Flitet nga burimet e sakta historike se njė qytetar kopt nga Kajroja, El-Fustati, shkoi nė Medine pėr t’iu ankuar Umerit r.a. si halif. Ai i tha halifit se i biri i Amr Ibn Asit e ka goditur me shuplakė tė birin e tij. Umeri r.a. menjėherė e urdhėroi Amr Ibn Asin dhe tė birin e tij qė tė vijnė nė Medine, e atėbotė Amr Ibn Asi ishte mėkėmbės (vali) i Egjiptit. Kur kėta erdhėn nė Medine, Umeri r.a. urdhėroi qė babai, djalin e tė cilit e kishte goditur djali i Amr Ibn Asit, ta godasė atė, dhe me kėtė rast Umeri r.a. i tha fjalėt e njohura; “Si mund tė robėrohen njerėzit kur nėnat i lindin tė lirė?”

    Aliu r.a., halifi i katėrt, me njė rast ka thėnė: “Mė vjen turp tė skllavėroj njeriun qė thotė All-llahu ėshtė Zoti im!”

    Po ashtu, Aliu r.a. me njė rast i ka dhėnė robit tė tij tė holla pėr tė blerė dy lloj teshash prej materialit tė ndryshėm. Kur ai ia ka sjellur, Aliu r.a. ia ka dhėnė llojin mė cilėsor e shumė mė tė shtrenjtė se ai qė e ka ndalur pėr vete dhe i ka thėnė atij: “Ti je i ri dhe dėshiron ta shohėsh veten tė bukur, kurse unė jam plakur.”

    Se kėto ndodhi nuk janė raste vetėm nga periudha e Pe*jgamberit a.s. dhe e halifėve tė drejtė, por edhe mė vonė, flet ndodhia nė kohėn e Ebu Jusufit, nxėnėsit tė Ebu Hanifes. Nė kohėn kur ky ishte gjyqtar suprem (kadi’l kudāt) i halifatit islam, njė i krishter ngriti padi kundėr halifit Harunur Rrashidit, pėrkitazi me njė kopsht kontestues. Ebu Jusufi, pas shqyrtimit tė lėndės, gjykoi nė favor tė tė krishterit, e nė dis*favor tė halifit.

    Me Ebu Jusufin dhe halifin Harun kemi ndodhinė tjetėr, me ē’rast i pari, nė cilėsinė e gjyqtarit suprem tė shtetit, e kėshilloi tė dytin: “O prijės i besimtarėve! Zoti e pėrforcoftė mbretėrinė tėnde! Bėhu mirėdashės ndaj tė nėnshtruarve, vepro ashtu qė tė mos jenė kurrė tė shtypur ose tė dėmtuar, mos ua impono asnjė ngarkesė mbi mundėsitė e tyre dhe mos e merr pasurinė e tyre nė asnjė mėnyrė arbitrare.”

    Do tė shkonim nė pakufi sikur tė ndaleshim nė ēdo fazė historike, ndaj do tė ndalemi nė thėniet e dy dijetarėve evro*pianė, Volterit (Voltaires) francez ….

    Volteri, ndonėse kundėrshtar i rreptė i Islamit, megjithatė mbledh forcė e pohon se modeli islam i rregullimit tė jetės, i pranishėm gjatė kohės sė osmanlinjve, paraqet shembullin mė tė mirė tė tolerancės ndėrfetare dhe tė bashkėjetesės nė lirinė e plotė tė pjesėtarėve tė feve tė ndryshme dhe popujve. De*risa, siē vėrejtėm, sipas Kishės, ēdo banor brenda shtetit tė krishter ėshtė dashur tė bėhet patjetėr i krishter. Pėr kėtė, autoritetet kishtare armiqėsisht janė deklaruar kundrejt tėrė botės dhe atė derisa ata nuk e pranojnė Kristianizmin.

    Ē’tė thuhet pėr shekullin e fundit? Bota muslimane nė kapėrcyell tė shekullit njėzet u zgjua nga letargjia e agonia kolonialiste, me ē’rast filloi njė luftė tė gjatė kundėr tė hua*jve. Pas shumė pėrpjekjesh e sakrificash, ata u ēliruan nga pushtuesit e huaj, por ranė nėn ndikimin politik, ushtarak, ekonomik dhe kulturor, si formė e re e kolonializmit, e eksploatimit mė profitabil e perfid tė Fuqive tė mėdha, qofshin tė Lindjes apo tė Perėndimit. Ēdo pėrpjekje pėr ēlirim tė plotė nga ek*sploatuesit e huaj, nga makineria propaganduese e Fuqive tė mėdha cilėsohet si panislamizėm, ekstremizėm fetar, funda*mentalizėm e kohėve tė fundit edhe si binladenizėm, duke i diskreditur kėshtu Islamin dhe muslimanėt. Luftėrat e dekadės sė fundit si nė Bosnjė, trojet shqiptare, Ēeēeni, Algjeri, Afganistan, Irak, Palestinė, te muslimanėt nė Nėnkontinentin indian, nė Kinė, ish-BRSS e shumė vende tė tjera, qartė dėftojnė angazhimin ēlirimtar tė muslimanėve dhe orvatjet ofensive e shtypėse tė evroperėndimit. Nė kėtė luftė tė pa*drejtė, evroperėndimi paraqitet nė rolin e ujkut, tė cilit qengji lėre kėtė vit, por edhe vitin qė shkoi (kur ende nuk ekzistonte) ia ka turbulluar ujin!

    * * *

    Mėsimi islam, e kryesisht edhe praktika muslimane, i kushtojnė rėndėsi tė madhe bashkėjetesės, vėllazėrimit e soli*daritetit ndėrfetar e ndėrnacional. Mirėpo, qarqet qėllimkėqija e tendencioze evroperėndimore kristiane, Islamin kryesisht e interpretuan nėpėrmjet termave pezhorative, pėr ta paraqitur atė si antihuman e anticivilizues, regresiv e destruktiv. Mo*tivet janė shumėllojėshe, por dominojnė motivet religjioze, politike e ekonomike. Ėshtė fatkeqėsi e madhe qė edhe bren*da trojeve tona gjenden shkencėtarė dhe politikanė, qė tė frymėzuar nga paragjykimet e kryqėzatave e inkuizicionit, nė vazhdi*mėsi e sulmojnė Islamin dhe kulturėn e civilizimin is*lam ndėr shqiptarėt, duke e karakterizuar atė kulturė si tirani*zuese, terrorizuese, asimiluese, agresive e tė ngjashme. Tė tillėt (Ismail Kadare, Engjėll Sedaj, Lush Gjergji, Ibrahim Rugova, Alfred Mojsiu etj. etj.), shfrytėzojnė konfuzionin ideologjik, politik, ekonomik, social e tė tjera, dhe me metoda perfide, me gojėn plot “komb”, pėrpiqen tė konvertojnė mbi 90% tė popullatės shqiptare tė proveniencės islame nė katolicizėm apo ortodoksizėm pėrpjekje tė ishin tė natyrshme dhe shprehje e raporteve normale, ju lumtė pėr angazhimin e tyre, por kur kėto pėrpjekje janė tendenci*oze, kėsaj i thonė terror e gjenocid religjioz e etnokulturor.

    Shkrimin tonė do ta pėrfundojmė me njė thėnie tė Ēiro Truhelkės se: “Ėshtė mendim i gabuar se Islami ėshtė pėr*ha*pur me dhunė. Ekzistojnė argumente tė shumta tė cilat e demantojnė kėtė. Unė mund tė pėrmend vetėm njė, e ai ėshtė se shekulli XIX nuk do tė gjente asnjė tė krishterė dhe asnjė kishė e manastir nė Ballkan, sikur islamizmi tė pėrhapej me dhunė shtetėrore.” Ne do tė shtojmė, nėse do tė pėrdorej dhuna nė mėnyrė institucionale nga ana e muslimanėve kundrejt kristianėve, ēfarė po ndodh me muslimanėt gati gjithė kohėn, duke pėrjetuar dhunė institucionale nga kristianizmi, ju zotėri Alfred Mojsiu, pastaj serbėt, grekėt, malazezėt, bullgarėt nė Ballkan do tė pėrmendeshi vetėm nėpėrmjet fosilieve tė mbetura, siē flasim sot pėr dinasaurėt.

    Ėshtė e udhės qė institucionet tona politike, shkencore dhe tė tjerėt tė fillojnė tė respektojnė tė tjerėt, ashtu siē e kėrkojnė respektin pėr veten. Tė fillojnė tė ndėrgjegjėsohen, nė tė kundėrtėn nė histori do tė pėrmenden si kalamajė qė luanin me zjarr dhe behen viktimė e tij.

  11. #11
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    REAGIME E MUSLIMANEVE KUNDER DEKLRATES SE MOSIUT



    RAPORTO MESAZHIN TEND NDAJ KESAJ DEKLARATE NE( info@forumimusliman.org)

    Xhavit Muslija
    Zvicër


    Ky është një skandal tepër i rënde i presidentit të Republikës së Shqipërisë. Nuk është e drejtë e tij që në funksionin e presidentit të republikës, që në një apo tjetër takim dhe forum përfaqëson një popull banoret e të cilit janë me shumicë muslimane, e të fyej dhe nënqmoj në forma të tilla. Ai në forma të tilla mund të flas veç për veten e tij, ndoshta edhe familjen e tij.

    Kur ka thënë se shqiptarët janë në thelb të krishter, genjeshtra e tij peshon mbi 1000 kg. Unë atij i them: Se jam MUSLIMAN SHQIPTAR (me rrënjë dem baba dem) me vetëdijen dhe vullnetin më të madh.

    __________________________________________________ _


    Agim Avdiu,
    Shkup


    'Mojsiu sikur Noli'

    Pershendetje te gjitheve.....



    Me vjen shume keq qe Shqiperia ka nje president te tille.... Me vjen mire qe ai nuk eshte president i te gjithe shqiptareve, edhe pse shume politikane te tjere shqiptare ende kane mykun e krishtere neper kokat e tyre, duke u bere sahanlepires dhje puthadoras indirekt te Vatikanit dhe te Perendimit.
    - Une ndjej nje keqardhje teper te madhe ne njeren ane, dhe nje reagim shume natyror ne anen tjeter, se si mundet nje njeri i cili perfaqeson kreun e Shqiperise dhe te gjithe shqiptaret atje, te beje aq skandale dhe te thote aq fjale paradoksale sa s'ta merr mendja. Madje, gjerat e interpretuara nga ai, ma merr mendja se te te gjithe ata qe i kane degjuar direkt (jo shqipfolesit), ka nxitur nje buzeqeshje shume cinike ( se ky budalla nuk po e dika se 75% e shqiptareve ne Shqiperi jane muslimane).
    E po president i mjere i Shqiperise, Afred Mojsiu, une Agim Avdiu po te drejtohem se nuk jam i krishtere e as qe kam qene ndonjehere, madje as qe dua te jem, dhe te lutem, mos ja fut kot dhe mos e mbush gojen me kopalla ne emer te shqiptareve tjere, sepse sipas teorise tende duke e krahasuar me teorine e evolucionit, atehere edhe ti, edhe une, edhe te gjithe ne shqiptaret jemi majmune (pasi qe evolucionizmi thote se njeriu ka prejardhjen nga majmuni)... nese eshte keshtu, atehere "te gjithe shqiptare te vrapojme neper kafazet e Zoo kopshteve".
    - Ti mund te flasesh vetem ne emrin tend personal (ke te drejte te deklarosh per veten se nuk je shqiptar- qe edhe nuk je), por mos fol ne emrin tim dhe ne emrin e shume shqiptareve tjere....
    Mos harro, se ti ndoshta ke votebesimin e qytetarit te Shqiperise, i cili nuk ta ka dhene voten per te percaktuar ata si te krishtere, si muslimane apo si budiste etj... por per te perfaqesuar ata ne instancat nderkombetare dhe per te udhehequr shtetin tend. Pirolla te qofte, ngjashem ia ke be sikur Noli: Ai u be pushtetar i Shqipterise me votat e shumices shqiptare muslimane, ndersa perqeshe dhe fyen profetin e shumices muslimane shqiptare (Islamin dhe Muhamedin a.s.).
    Mirepo, mentoret e tu jane shume te mencur dhe te afte.... ata kerkojne qe ti me te vertete te jesh ashtu sic je... kukull e dikujt qe deshiron te prishe harmonine, ekuilibrin dhe tolerancen fetare ne Shqiperi...
    Une jam ne Maqedoni, por paramendo, asnje politikan maqedonas nuk ka dale me nje deklarate te tille te rrezikshme antishqiptare dhe antiislame sikurse ju, gje e cila mund te jete normale kur dihet se maqedonasi eshte i etnikumit dhe i fese tjeter. Por ti, kokemadh e qe nga pamja edhe dukesh dembel, ke perdhosur edhe emrin e profetit te madh i cili udhehoqi nje popull te tere drejt atdheut te tyre- Mojsiut... Atehere po ta bejme nje komparacion, sa ke ti te perbashket me profetin Mojsi... ai ishte profet dhe prijes i popullit, i cili ishte i mencur dhe vizionar per popullin e tij dhe ti qe je nje "president kukull" qe nuk di te udheheqesh nje popull, aspak i mencur por nje budalla unikat dhe i cili provokon popullin e vet...
    Tash po e shoh se Migjeni kur ka shkruar "per kafshaten e mjerimit", qellimin e ka pase me siguri per mjerimin intelektual dhe shpirteror e jo vetem per nje kafshate buke....
    Atehere, nese kjo eshte e vertete, mjerimi i Shqiperise qendron mu ne maje te saj.... turp!!!

    __________________________________________________ _

    Vehap Kola,
    Tiranë


    Eshte shume interesant fakti qe nje qytetar me nje stature te paqene akademike, me nje shije shume mesatare, prej aytyre qytetareve pensioniste qe qe dalin te luajne shahne ndonje qoshk ose park te rregulluar kohet e fundit per kete target grup zgjedhor. Nuk eshte e veshtire te veresh nivelin zhargon te deklaratave te tij politike ose shpesh popullore kur eshte fjala qe ai te prononcohet. I
    nderuari president shpesh eshte munduar te tregoje nje fytyre te moderuar dhe nje pozite prej liridashesi e mbrojtesi te te shypturve dhe vegjelise ne pergjithesi. Per kete ka marre nje "hajt" nga cdokush duke patur parasysh rolin e tij teper te kufizuar ne
    politikberje dhe ne vendimmarrje te rendesishme.
    Deklarata e mesiperme eshte vertete serioze pasi synon qe me ane te te pavertetave, konkluzioneve psikologjike te shkalles se ulet te ekspertizes, te nxjerre ne pah disa te paverteta, qe gjoja
    thelle-thelle shqiptaret jane te krishtere. Kete nuk kam pare ta beje asnje lider politik dhe asnje sociolog sadopak i degjuar dhe autoritativ qofte, per shkak te ekuilibreve delikate qe prek nje deklarate e tille.
    Zoti Moisiu, eshte mire qe, te jete nje perfaqesues i denje e nje populli me shumice muslimane, dhe pak perpara se te gjeje rrenjet e vjetra te krishterimit nder shqiptaret, duhet te merret me ndonje problem me serioz qe ka shfaqur vendimmarrja publike ne vitet tranzicionit ose kurdohere ne Shqiperi.
    Me duket se nje sere institucionesh qe ai drejton ose mbi te cilat ai ka autoritet funksional, mbikqyres ose llogarikerkues kane treguar mungese kohezioni me nevojat e integrimit te Shqiperise ne Evrope. Pra nuk ka qene mosgjetja e ketij kriptokristianizmi te shumekerkuar shkaku i prapambetjes shume permasore te vendit tone. Sikur Moisiu ti tregonte pak referencat e leigjerimit te tij, kjo do ta bente me pak te sulmueshme deklaraten e tij. Po jam i bindur se ligjerimet e tij nuk kane referenca por jane thjesht disa kekesa per te bere popullore idene se ne shqiperi nuk ka muslimane.... sa idiote!!!!!!!!

    __________________________________________________ _

    Jusuf Sulejmani,
    Kosovë


    Fyerje dhe gënjestra të tilla ndëgjojmë vazhdimisht nga krerët katolik në Kosovë.Kjo fyerje drejtuar një populli të tërë nuk tolerohet dot, sidomos kur ajo bëhet nga i zgjedhuri i atij populli. Por as kjo nuk është befasi kur e dimë porosinë e Të Dërguarit S.A.S. se të zgjedhurit e popujve do të jenë më të prishurit e tyre.


    __________________________________________________ _


    Arbër Fetiu,
    Kosovë


    "Baba Mojsiu"
    Teorizimet dhe statistikimet e cuditshme por jo te reja te Mojsiut i lexova dhe nuk me cuditen aq shume kur dihet se ne koken e nenes Shqipni eshte nje pjelle e shkollave te Stalinit. Teksti permban pak objektivitet ne vete, gje qe nuk eshte e jashtzakonshme kur behet fjale per myslimanet , qofte ne Shqiperi apo jash saje.
    Tentativat per t'i imponuar (teorikisht dhe praktikisht) ndjenjen e besimit nje kombi te tere nuk jane te reja. Edhe pse keto tentativa nuk kane te bejne aspak me krishteimin burimor ato udhehiqen sot nga njerez te cilet mbahen per flamurtar te kthimit ne "krishterim" (lexo: konstantinizem).
    Para dy vitesh, presidenti i Kosoves, Ibrahim Rugova ne perpjekjet e tija per te konkretizuar "Darken e Lames" (feste pagane ilire) tha se Islami tek shqipetaret ishte nje aksident, duke qaporitur prap mbi tezen se shqipetaret mysliman nuk qenkeshin autentik ne besimin e tyre. Dhe ja tani Mojsiu me nje ligjerate te ngjashme qirret dhe perpiqet tu spjegoje , atyre qe nuk hane bare, se shqipetaret qenken katolik.
    Kur iluzioni kap "kokat" e shtetit, atehere vaj halli per kembet e duart. Napoleoni thoshte se me e mire eshte nje ushtri me gomar e udhehequr nga nje luan se sa nje ushtri me luane e udhehequr nga nje gomar. Zoti na ruajt prej gomareve udheheqes.
    Jo, zotri, une nuk e ndjej veten te krishter , por ashtu sikurse cdo mysliman i vertete kam rrespekt te vecante per vlerat burimore krishtere te cilat kane te njejtin burim qe ka edhe feja ime, dhe kjo nuk me ben te krishter, sic e ngatrroni ju (me qellim ndoshta), por me bene mysliman autentik.


    Kini kujdes popullin sepse ai nuk eshte mall qe shkembehet me disa buzeqeshje , fjale miradije dhe premtime nga ata te cilet historia i ka demaskuar.
    __________________________________________________ _

    Sedat Gani,
    Brunei Darussalam


    Selam Alejkum!
    Te nderuar vellezer shqiptare!
    Lajmi per qendrimet e presidentit shqiptar na ka shqetesuar tejmase, sidomos ne kete kohe kur Feja Islame eshte duke u ballafaquar me armiqe te te gjitha kategorive; nga ata ushtarakë e deri ne ata injorante.
    E them kete per arsye se ne mediat shqiptare trumbetohet per marredhenie te mira historike nderfetare, ndersa ne anen tjeter, Islami akuzohet kinse na qenka fe ardhacake dhe jo fe burimore. Une habitem se si mund ta kete thene nje president, kur une sot, hyra ne faqen e presidences se shqiperise dhe duke lexuar kushtetun nder te tjera hasa edhe lirine e shprehje fetare, perqafimin e cilesdo fe apo ideologji me plote te drejte, ndersa presidenti ne anen tjeter, i veshur ne lekure ujku del dhe ne binen e nje universiteti siq eshte ai i Oksfordit shpreh qendrime te tilla!
    Une kerkoj nga presidenti qe t'iu kerkoj falje publike muslimaneve shqiptare, apo shumices se atyre qe jane bashkeatdhetare te tij dhe te mos perseriten me qendrime te tilla.

    Me respekt,
    Sedat Gani,

    __________________________________________________ _

    Merita Preteni,
    Gjermani

    "REAGIM NDAJ DEKLARATES SE MOISIUT"


    Në Emër të Allahut, Mëshiruesit, Mëshirëbërësit
    O ju që besuat, ruani veten tuaj! Ai që ka humbur, nuk ju dëmton juve kur jeni në rrugë të drejtë. Kthimi i të gjithë juve është te Allahu dhe Ai ju njofton për atë që vepruat. " (Sure El-Maide, 5:104-105)
    Mjafton ky ajet Kur'anor për ata që kanë mendje të shëndoshë.

    __________________________________________________ _
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga forum126 : 12-11-2005 mė 15:09

  12. #12
    Shqiperia eshte Evrope Maska e iliria e para
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Cunami ne Indonezi zgjati per disa minuta, kurse ne trojet tona 500 vjet.
    Postime
    4,919
    Cfare mencurishe keto ketu....ooboboboooooooooo!
    Po edhe Berisha ishte me gjithe eliten tek Papa, tashti edeh ketij do i hypin ne shpinde.
    Lumi ka ujin e paster ne burim


    Kombi mbi te gjitha

  13. #13
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    NJE PJESE E DEKLARATES SE MOISIUT BIJE NDESH ME ATE CKA KATOLIKET MENDOJNE RRETH SKENDERBEUT.


    Disa prej familjeve te medha patronimike shqiptare: si Balshajt dhe Topiajt, per shembull, disa here ndryshuan orientim kishtar: pro kishes romane, pastaj pro skizmes, perseri pro kishes romane dhe perseri pro skizmes, sipas levizjes se autoritetit dhe te pushtetit zyrtar. Vete figura e Gjergj Kastriotit - heroit kombetar te shqiptareve - shpreh brenda vetes gjithe thelbin e konvergjences, ekumenizmit, tolerances dhe madje edhe pragmatizmit fetar te popullit te vet. U lind ne nje familje te krishtere te ritit ortodoks sllav; u edukua ne oborrin e sulltanit si muhamedan; u be jenicer - qe do te thote se u kthye ne nje besimtar fanatik islam; u kthye ne atdheun e vet dhe mori fene e te pareve; u martua me bijen e nje fisniku ortodoks te ritit bizantin dhe shkroi ne testamentin e vet se deshironte te varrosej ne nje kishe katedrale romane ne Lezhe.

    ALFRED MOISIU


    UNE MENDOJ SE KETE LETER SE KA SHKRUAR MOISIUT POR NDONJE PLASAR PAVARSISHT SE NENSHKRIMI NE FUND ESHTE I MOISIUT.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga forum126 : 12-11-2005 mė 15:22

  14. #14
    I come back
    Anėtarėsuar
    01-10-2005
    Postime
    345
    Dikush me lart tha qe problemi i shqiptareve ne Evrope nuk eshte feja.
    Po kush atehere eshte ngjyra e lekures?
    Duhet pranuar qe Shqiperia eshte perballe nje presioni.Shqiptare ose duhet te deklarojne zyrtarisht qe jane kunder myslimanizmit ose do hasin veshtiresi ekonomike e me tej izolim.
    Ndaj dhe politikanet tane nuk dine ç'fare te bejne, ata jane te detyruar te anojne nga bota krishtere per te nxjere Shqiperine nga kriza.
    Bota ka qene gjithmone e ndare sipas feve te ndryshme, kete duhet te kuptojne Shqiptaret.
    Evropianet psh jane shume xheloz kur degjojne qe shqiptaret s'kane probleme fetare ndermjet tyre.Eshte normale qe ata do bejne diçka per te fut sherrin mes nesh.

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    edhe un jam nje far gjys muslimani..po nuk behem fort merak nga kto llafet e xha fredit..
    mua me shqetson.. e me tmerron.. psh.. se si dy shqipo pra dy njerez.. shkojn e rrembejne e masakrojne mjekun bekim..

    une tmerrohem.. kur nje cun fshati shqiptar rremben-mashtron.. nje vajze fshati shqiptare dhe ja con mafies se selaniqis-milano londres qe ata te cfryjne ndyresit e tyre mbi ate femij-vajze te mjere te atdheut tone..

    thirrini kaplloqes o njerez..

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-01-2003
    Postime
    424
    Citim Postuar mė parė nga qafezezi
    Dikush me lart tha qe problemi i shqiptareve ne Evrope nuk eshte feja.
    Po kush atehere eshte ngjyra e lekures?
    Duhet pranuar qe Shqiperia eshte perballe nje presioni.Shqiptare ose duhet te deklarojne zyrtarisht qe jane kunder myslimanizmit ose do hasin veshtiresi ekonomike e me tej izolim.
    Ndaj dhe politikanet tane nuk dine ē'fare te bejne, ata jane te detyruar te anojne nga bota krishtere per te nxjere Shqiperine nga kriza.
    Bota ka qene gjithmone e ndare sipas feve te ndryshme, kete duhet te kuptojne Shqiptaret.
    Evropianet psh jane shume xheloz kur degjojne qe shqiptaret s'kane probleme fetare ndermjet tyre.Eshte normale qe ata do bejne diēka per te fut sherrin mes nesh.
    Dhe thuaj po deshe qe ne shqiptaret nuk jemi nga njecik paranoiake!
    Po nuk i mbeti pune tjeter Europes por te behet xheloze per harmonine tone fetare e te vije e te na fuse sherrin??!!!
    Europianet nuk jane edhe aq fetare sa mund t'ju duken disave (ne France p.sh qe ka nje popullsi prej 60milione ka vetem 4 milione katolike praktikante - pjesa tjeter e katolikeve nuk e praktikojne fene) dhe ceshtjet fetare nuk ndikojne shume ne vendimet politike.
    Ne lidhje me hyrjen e Shqiperise ne Evrope, feja as nuk ka te beje thuajse fare.
    Per te pasur nje ide, vetem ne France ka me shume muslimane se e gjithe popullsia e Shqiperise.
    Problemi nuk qendron aty, por tek mungesa e shtetit ligjor ne Shqiperi, tek korrupsioni, niveli ekonomik etj. Shkurt tek mos-arritja e atyre parametrave qe do te benin qe Shqiperia te ishte ne nivel te perafert me vendet e tjera te Bashkimit Europian.
    Problemi tjeter eshte ceshtja shqiptare ne Ballkan. Persa kohe qe shtrohen ceshtje kufijsh ne Ballkan, asnje nga vendet e e implikuara nuk mund te futet ne BE, sepse BE nuk deshiron te futet ne probleme te tilla.
    Persa i perket perkatesise fetare te shqiptareve, mendoj se nuk ka nevoje te polemizohet me kaq entuziazem, aq me teper tani qe jemi ne prag te percaktimit te statusit te Kosoves.
    E drejta vonon, por nuk harron!

  17. #17
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,348
    Qe Muslimanizmi, ne na mban peng civilizimin kete e kupton edhe lopa. Mjafton ti hidhet nje sy 500 viteve islamizimi ne shqiperi per te pare se nuk ka ASNJE, e perseris ASNJE figure myslimane qe dha kontributin ne kulturen Shqiptare, te gjithe emrat e kultures sone per 500 vjet, deri ne kohen e Frashellinjve jane te krishtere. Me tej nuk ka asnje veper arti, inxhinierike, shkencore apo te cfaredolloji nga popullisa myslimane gjate kesaj periudhe ne shqiperi. Nqs dikush di qofte edhe nje le te na e thote.

    Ne kete aspekt une nuk e di se cilen kenge duhet ti kendojme ne islamit, dhe pse? Dua te di qofte edhe nje kontribut qe myslimanizimi ka pasur per ekzistencen e shqiptareve sot.

    Edhe ajo qe thote Brari, pra vrasjet e ndodhura ne shqiperi, jane pasoje e drejtperdrejte e botekuptimit arabo-mysliman. Mentaliteti mysliman i jep forme karakterit te individit, qe ne shqiperi dhe arabi eshte akoma barbaro-mesjetar, nje mentalitet qe nuk njef shtet pra pale te trete dhe te imponon vet-gjykim eshte mentaliteti i konfliktit, i sherrit, i merise, i agresivitetit, dhe mentalitet aspak tolerant e diplomatik. Shqiptaret kane problem sot per te ndertuar shtet, shtet te tipit perendimor, sepse ate te tipit mysliman kane 15 vjet qe e ndertojne. Mentaliteti i hakmarrjes, i matrapazllekut, i kafese, dhe i qejfit eshte pasardhesi me i paster i ambienteve arabo-pashallie te kohes se turkut. Eshte e vertete qe bota perendimore eshte perfshire ne shume luftra ekpansionite dhe te egra, por burimi i tyre ka qene nevoja per nje rend me perfekt dhe me te larte, per me shume resource per me shume zhvillim, per nje civilizim me te arrire. Bota myslimane nga an tjeter nuk eshte pare te perfshihet ne asnje iniciative te tille qysh prej 500 vitesh.

    Ndoshta europianet nuk jane praktikues te zjarrte te fese, por feja e tyre ne menyre absolute i jep forme civilizimit qe kane. Feja ne perendim ka qene vatra e kultures, dhe edhe pse ka pasur ferkime me shkencen perseri ka ditur te modernizohet dhe ti hap rruge progresit dhe materializmit.

    Shqiptaret sot nuk kane asnje epoke me te lavdishme sesa ajo e krishterimit kur udheheqeshin nga fisniket si Skenderbeu, Arianiti, Muzaka, Dukagjini, qe jane paraardhesit tane me te denje dhe te nderuar. Qysh prej asaj kohe e deri ne luften e dyte boterore shqiptaret nuk jane pare kurre bashke ne lufte apo ne ndertimin e civilizimit.

    Ne i sherbyem dikur interesit tone dhe u kthyem ne myslimane, per tu integruar ne nje civilizim qe per kohen ishte jo keq. Kjo nuk na doli gje, dhe sot ne nuk duhet te ngurojme per ti sherbyer edhe njehere interesit tone dhe te perqafojme perseri ate civilizim qe na sherben me mire, dhe qe ne fund te fundit i takojme natyralisht.

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Arcas
    Anėtarėsuar
    10-11-2005
    Postime
    162
    Citim Postuar mė parė nga forum126
    NJE PJESE E DEKLARATES SE MOISIUT BIJE NDESH ME ATE CKA KATOLIKET MENDOJNE RRETH SKENDERBEUT.


    Disa prej familjeve te medha patronimike shqiptare: si Balshajt dhe Topiajt, per shembull, disa here ndryshuan orientim kishtar: pro kishes romane, pastaj pro skizmes, perseri pro kishes romane dhe perseri pro skizmes, sipas levizjes se autoritetit dhe te pushtetit zyrtar. Vete figura e Gjergj Kastriotit - heroit kombetar te shqiptareve - shpreh brenda vetes gjithe thelbin e konvergjences, ekumenizmit, tolerances dhe madje edhe pragmatizmit fetar te popullit te vet. U lind ne nje familje te krishtere te ritit ortodoks sllav; u edukua ne oborrin e sulltanit si muhamedan; u be jenicer - qe do te thote se u kthye ne nje besimtar fanatik islam; u kthye ne atdheun e vet dhe mori fene e te pareve; u martua me bijen e nje fisniku ortodoks te ritit bizantin dhe shkroi ne testamentin e vet se deshironte te varrosej ne nje kishe katedrale romane ne Lezhe.

    ALFRED MOISIU


    UNE MENDOJ SE KETE LETER SE KA SHKRUAR MOISIUT POR NDONJE PLASAR PAVARSISHT SE NENSHKRIMI NE FUND ESHTE I MOISIUT.
    Po kejo nga eshte marre forume ?
    Epo te shitet dhe heroi kombetare per hyrje ne Europe une nuku kisha pare ne asnje vende. Heroi ine kombetare, qe ta dije ki pocua qe kemi presidente, ka qene figura inspiruese e revoltave ne brazil kundra hollandezeve, ku i ashtuquajturi Fernandes Viera, morri dhe pseudonimine Castrioto Lusitano per revoltene heroike qe kreu. Tjatri e ka per nder te marri nje pseudonime te tille shqipetare ndersa presidenti ine shkon dhe e shet. Po nuku ka faje Monjesia jo. Kete gje beri dhe Nanua kur erdhe Erdogani ne krieministri, shkoi na hoqi portretine per hir te takimit.

    Do te isha kurioze te shoh cfare do ndodhete nese Turqia do te futeshe ne Europe brenda 2010. Vaje kujte do ja vendosime fajine per mosqasjene tone ?

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    50
    Postime
    660
    Cfare shoh e cfare degjoj.....Ja keput kot njeri e ja pret tjetri. Injoranca ka dale e po shetit pazarit. Gjeja e fundit qe na duhet ne shqiptareve eshte kjo ndarje fetare qe i fryjne qe nga presidenti e deri te qafezezet e ronisotiret ketu ne forum.Mosni more se do ju mallkojne brezat. Ne jemi SHQIPETARE dhe kesaj dujet ti meshojme fort. Ne jemi muslimane, ortodokse, katolike dhe ateiste por te gjithe ne i themi bukes buke e ujit uje.Shikoni historine tone, eshte nje histori bashkejetese paqesore . Une jamrritur ne nje familje muslimane ku miq te krishtere dhe ortodokse na vinin per vizite per bajram dhe ne ia kthenim vizitat per krishlindje apo pashke. Une dhe ato qe une kam perreth kurre nuk kemi pare te tjeret me percmim persa i perket besimit. Me kujtohen fjalet e gjyshit kur me tregonte se si vinin vargje me drita e flamure qe lidhnin xhamine me kishen ne qytetin e Shkodres. Pra kini kujdes kushdo qofshi mos luani me zjarrin se shqiptaret e dine se kush jane dhe jane krenare per ate qe jane.
    TUNG!

  20. #20
    i/e larguar
    Anėtarėsuar
    30-05-2004
    Vendndodhja
    Ministria e Mbrojtjes Se Republikes Demokratike te Shqiperise
    Postime
    1,499
    iu ofendokan ndjenjat myslymaneve pse iu kujtohet konvertimi?

    pse nuk ofendohen kur shqiptari i krishtere paguante taksat e renda pushtuesit turk dhe ata perfitonin nga keto taksa, nga djersa e gjysherve te mi?

    pse nuk u ofendokan kur u shperblyen nga pushtuesi turk me taksa pothuajse zero, poste, me toka etj.

Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Komuniteti Mysliman dhe legjislacioni
    Nga Iliriani nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-05-2006, 12:26
  2. Presidenti grek anullon takimin me presidentin shqiptar nė Sarandė
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 146
    Postimi i Fundit: 23-11-2005, 19:57
  3. Papa Gjon Pali II, ndėrron jetė
    Nga Brari nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 152
    Postimi i Fundit: 24-05-2005, 07:13
  4. Alfred Moisiu
    Nga Brari nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 16-05-2003, 07:58
  5. Presidenti Alfred Moisiu
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 29-07-2002, 06:22

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •