Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 7
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    KRYQI = shkandull apo fuqi e Zotit?

    Shpresmiri
    Besimtar
    Posts: 307
    (4/20/02 3:58:37 pm)
    Reply KRYQI = shkandull apo fuqi e Zotit?
    --------------------------------------------------------------------------------
    I nxitur nga njė bashkatėdhetar mysliman tė bisedojmė pėr kėtė temė po e hap me dėshirė pėr tė shkėmbyr mendime.


    Doktrina e krishterė pėr shpėrblimin, pranon njė ēėshtje mė themelore, qė do tė thotė se njeriu e ndjen nevojėn pėr shpėtim, dhe, po tė jetė kėshtu, prej kujt vjen ky shpėtim dhe kush do ta kryejė? Tė gjithė personat, fetarė ose jo, qė e vėshtrojnė me kujdes jetėn e vetė personale, tė shoqėrisė, gjejnė njė mori shėmbujsh dyshimi e vuajtje dhe mungesa harmonie. Njerėzit sipas besimit qė kanė i pėrgjigjen kėsaj sprove njerėzore nė mėnyra tė ndryshme.
    Filozofėt ekzistencialistė modernė, janė pesimistė kur pohojnė se ekzistenca njerėzore ėshtė plotėsisht absurde, e pakuptimtė dhe njohja e sinqertė e kėsaj gjėndjeje ėshtė e vėrteta autentike e njeriut. S’ka mundėsi pėr asnjė shpėtim.
    Njė pėrgjigje krejt tjetėr vjen prej ideologjisė marksiste, qė thotė se vuajtja njerėzore dhe mungesa e autorealizimit janė pėrfundimi i njė strukture shoqėrore shtypėse. Po u ndrrua rendi ekonomik dhe shoqėror, po ta bėjmė njeriun mė tė drejtė e mė njerėzor, padyshim, njeriu shpėton veten. Pėr humanistėt shekullarė, shpėtimi ėshtė njė ēėshtje qė nuk shtrohet. Secili jeton sipas vlerave njerėzore, duke u pėrpjekur sa mė shumė pėr ta bėrė botėn mė tė mirė. Shpėtimi s’paraqet ndonjė ēėshtje.
    Midis kaq shumė pamjesh tė botės dhe ideologjive, Islamizmi dhe Kristianizmi mbajnė qėndrime qė janė pėr ēudi tė njėjta. Tė dyja janė tė njė mendimi, se njeriu ka nevojė pėr shpėtim, i cili mund tė vijė vetėm prej Zotit. Dhe nė pėrgjigjen qė japin Myslimanėt e tė Krishterėt, shfaqet pamja e pėrbashkėt e dy besimeve.
    Sipas Islamizmit, Zoti na ēon profetėt si udhėheqės tė nevojshėm pėr shpėtimin, i jep dorėn besimtarit me hirin e vet (na’m rahman) dhe ėshtė plot me mėshirė pėr mėkatarin qė pendohet. Shpesh Myslimanėt pyesin pse, prej ēastit qė Zoti ėshtė i plotėfuqishėm e mėshirėmadh, tė krishterėt besojnė se Zoti ka pėrdorur vdekjen e Jezusit nė kryq pėr tė shpėtuar njerėzimin.
    Duket e tepėrt, meqė Zoti ka fuqinė dhe vullnetin tė falė ēdo mėkatar, qė i drejtohet Atij me pendim tė vėrtetė. Me fjalė tė tjera, pse fjala e Zotit nuk i vjen drejtpėrdrejt njerėzimit nė tė gjitha kohėt e vendet “ngalart”? Pse tė krishterėt thonė, se Zoti e ka liruar njeriun prej mėkatit si pėrfundim i ngjarjes sė veēantė njerėzore: Vdekja e Jezusit?
    Disa prej pėrgjigjeve tė zakonshme qė jepen prej tė krishterėve, nuk tė bindin. Njė teori qė e ka fillimin prej Origjenit, nė shekullin e tretė, ishte se djalli kishte disa tė drejta mbi njeriun, qė u shkaktuan prej mėkatit tė rrjedhshėm tė Adamit, dhe doli i mundur, kur me tė padrejtė u mundua tė shtrinte pushtetin e vdekjes mbi Krishtin jomėkatar. Sot tė krishterėt nuk i dalin zot kėsaj teorie.
    Nė Mesjetė, Anselmi bėri, atė qė mund tė quhet teoria e “shpėrblimit”. Rėndėsia e fyerjes peshohet me dinjitetin e atij qė fyhet. Nė rastin e njeriut, kjo fyerje qė i bėhet Zotit, e madhe sa s’ka mė, duhet tė ketė njė shpėrblim tė pėrshtatshėm. Nuk mjafton asgjė pėr tė shpėrblyer dėmin e shkaktuar, pėrveē vdekjes sė birit tė vetė Zotit.
    Sidoqoftė, teologėt e krishterė modernė, e kritikojnė kėtė teori tė “Shpėrblimit”, sepse ajo e shtrembėron mirėsinė dhe drejtėsinė e Zotit, qė lyp gjakun e Krishtit tė pafajshėm, nė njė mėnyrė tė veēantė keqdashėse si vdekjen nė torturė, si shpėrblim pėr mėkatet e njė tjetri. S’ka njeri qė mund tė jetė kaq i padrejtė e zemėrgur dhe ndėrkohė mund tė themi se kėshtu donte tė sillej Zoti.
    Mė parė se ēdo gjė, ne duhet tė themi, se Krishti nuk donte tė vdiste dhe se Zoti nuk e donte vdekjen e Krishtit nė kryq. Atė qė dėshiroi Krishti, ishte qė njerėzit tė pritnin lajmin e tij, tė pendoheshin pėr mėkatet qė kishin bėrė, dhe tė bėnin vullnetin e Zotit. Pėrveē kėsaj Zoti, qė kurrė nuk e dėshiroi, ose nuk e donte mėkatin, s’ka se si, tė donte veprat e shumta mėkatore qė rrjedhin prej mohimit tė Krishtit nga ana e Hebrenjve, prej mospranimit e prej tradhėtisė sė krerėve tė Izraelit, kundrejt njė tė pafajshmi, nga ana e autoriteteve romake.
    Sė dyti, s’ishte aspak e nevojshme qė Zoti tė mishėronte lajmin e vet, nė njeriun-Jezus, as qė vdekja e Jezusit nė kryq tė kishte njė rrjedhė shpėtuese pėr njerėzimin. Zoti ėshtė plotėsisht i lirė e i pakusht, prej ēdo ngjarje tė historisė ose prej vetė historisė, dhe mund tė vepronte nė njė mėnyrė tjetėr. Tė krishterėt besojnė se Zoti lirisht zgjodhi rrugėn e shpėtimit tė njerėzimit me anė tė Krishtit!
    (vazhdon)

    Me nderime!
    Shpresmiri

    deshmuesi
    Jezusi te do
    Posts: 683
    (4/20/02 11:39:52 pm)
    Reply Kryqi i Krishtit.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Shpresmir ,te falenderoj per kete teme qe kini hapur ,dhe mendoj se eshte teper e rendesishme qe te kuptohet drejt mesazhi i kryqit.
    E lexova ma vemendje te gjithe shkrimin tuaj dhe mendoj te sjell zbulesen e Zotit para ketij fakti te vertete.
    Qe kryqi i Krishtit te kuptohet drejt dhe te meret nje mesazh i qarte, mendoj se cdo gje duhet te filloje qysh prej fillimit te ekzistences ne toke, qysh ne Eden, qysh ne momentin kur tek njeriu hyri natyra e mekatit.
    Perendia nepermjet ketij libri , na jep nje rrefim te qarte mbi njeriun dhe karakterin e tij . Dy jane ceshtjet themelore dhe baze te besimit kristian, te cilat Perndia na Zbulon nepermejt Librit te Zanafilles. Pa i njohur dhe pranuar keto te dy ceshtje themelore , te cilat do ti them me poshte, nuk mund te kuptosh se perse Krishti vdiq ne kryq ,dhe nuk mund te maresh dhe te kuptosh drejt mesazhin e kryqit.
    Ceshtja e pare themelore eshte:
    I gjithe libri i Zanafilles na nxjer ne perfundimin se , njeriu humbi njerhere e pergjigthmone jeten e perjeteshme , si rezultat i mosbindjes se urdherit te Perendise, por jo vetem kaq, por edhe si rezultat i ngrenies se "FRUTIT" te ndaluar , ku neper,mjet te cilit tek njeriu hyri mekati paga e te cilit eshte vdekja. Pra e gjithe raca njerezore meqenese rjedh prej Adamit dhe Eves, hyri nen denim te mekatit. Ky fakt ka nje rendesi teper te vecante, sepse na tregon se njeriu eshte mekatar dhe i vdekshem, dhe si rezultat ai humbi lidhjen me Perendine, dhe duke humbur lidhjen dhe paqen me Perendine , ai humbi jeten e perjeteshme. Po keshtu ky fakt ka rendesi te madhe, sepse na verteton plotesisht se, aftesite e njeriut si dhe gjithe potenca e tij intelektuale dhe fizike, e kane te pamundur qe te vijne perseri ne paqe me Perendine . Por cfare do te thote te vish ne paqe me Perendine? Te vish ne paqe me Perendine do te thote : Te jesh i pamekatshem, dhe te mundesh mekatin do te thote te mos vdesesh , sepse paga e mektit eshte vdekja . Perfundimisht themi se ceshtja e pare tek libri i zanafilles ,na tregon poziten e njeriut ne mardhenie me Perendine.
    Ceshtja e dyte dhe teper e rendesishme, qe na zbulon Perendia nepermjet librit te Zanafilles eshte :
    Premtimi qe Perndia ben per shpetimin e njeriut nga vdekja dhe mekati.
    Nepermejt ketyre dy ceshtjeve, Perendia i shpall dhe i tregon njeriut se : Perballe Perendise njeriu eshte vecse nje qenie e dobet dhe mekatare dhe i pafuqishem per te shpetuar prej mekatit dhe vdekjes. Po keshtu, Perndia i premton njeriut se, shpetimi do te vije prej Perendise, si nje dhurate e dashurise se tij te madhe dhe pa kushte qe Ai ka per njeriun.
    Pikerisht prej ketyre dy ceshtjeve themelore , te cilat Perendia naj rrefen nepermjet librit te Zanaflles, mer udhe mesazhi dhe vullneti i Perendise drejtuar njeriut,nepermjet fjales se tij ne bibel. Pikerishtn nisur nga keto dy ceshtje themelore, Perendia ve ne zbatim planin e tij per te realizuar PREMTIMIN e tij , mbi shpetimin e njeriut, e cila perfundon me fitoren e kyqit. Nese dikush kerkon qe te njohe te verteten mbi mesazhin e kryqit te Krishtit ai duhet te njihet me kto dy ceshtej teper te rendesishme dhe themeltare, te cilat Perendia naj zbulon npermjet librit te Zanafilles. Jo pa qellim Perendia i tregoi Mojsiut dhe i dha Librin e Zanafilles, ne mnyre qe njeriu te njohe Krijuesin, fillimin e krijimit, renien e njeriut nen mekat, dhe premtimi per shpetimin e njeriut nga mekati , i cili do te vinte si nje dhurate prej meshires , dashurise dhe hirit te Zotit Perndi. .
    Arsyeja se perse shume njerez ose doktrina te ndryshme , nuk arijne qe te kuptojne mesazhin e kryqit, vjen per arsyen se ata nuk njohin plotesisht dy ceshtjet themeltare, qe Zoti na rrefen nepermejt librit te Zanafilles, prej ku mer udhe e gjithe Bibila e Perendise.
    Deshmuesi i Krishtit.
    (Vazhdon)

    Kobra2002
    Anetar i respektuar
    Posts: 60
    (4/23/02 1:57:15 pm)
    Reply *****
    --------------------------------------------------------------------------------
    Pershendetje Shpresmir !

    Ju edhe tek tema "Muhamedi ne librat e meparshem" me disa shembuj apo shkrime u perpoqet qe gabimet e bibles ti qartesoni, por ne te njejten kohe kishit shume GABIME TE MEDHA .

    Po keshtu edhe ne kete teme te shohim se cfar "gabimesh keni" :

    Deshmuesi thote : Shpresmir ,te falenderoj ....E lexova ma vemendje te gjithe shkrimin tuaj dhe mendoj te sjell zbulesen e Zotit para ketij fakti te vertete.
    Ta shohim se cfar faktesh te verteta ke thene :
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

    "Mė parė se ēdo gjė, ne duhet tė themi, se Krishti nuk donte tė vdiste dhe se Zoti nuk e donte vdekjen e Krishtit nė kryq. Atė qė dėshiroi Krishti, ishte qė njerėzit tė pritnin lajmin e tij, tė pendoheshin pėr mėkatet qė kishin bėrė, dhe tė bėnin vullnetin e Zotit. Pėrveē kėsaj Zoti, qė kurrė nuk e dėshiroi, ose nuk e donte mėkatin, s’ka se si, tė donte veprat e shumta mėkatore qė rrjedhin prej mohimit tė Krishtit nga ana e Hebrenjve, prej mospranimit e prej tradhėtisė sė krerėve tė Izraelit, kundrejt njė tė pafajshmi, nga ana e autoriteteve romake.
    Sė dyti, s’ishte aspak e nevojshme qė Zoti tė mishėronte lajmin e vet, nė njeriun-Jezus, as qė vdekja e Jezusit nė kryq tė kishte njė rrjedhė shpėtuese pėr njerėzimin. Zoti ėshtė plotėsisht i lirė e i pakusht, prej ēdo ngjarje tė historisė ose prej vetė historisė, dhe mund tė vepronte nė njė mėnyrė tjetėr. Tė krishterėt besojnė se Zoti lirisht zgjodhi rrugėn e shpėtimit tė njerėzimit me anė tė Krishtit!
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


    Pergjigje :

    Nese Krishti nuk donte te vdiste, dhe Zoti nuk e donte vdekjen e krishtit ne kryq, atehere, cfar e shtyu Zotin qe te dergonte birin e tij dhe te derdhe gjak ne kryq????????????????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

    Nese Zoti nuk e donte kryqezimin, mos valle ne e detyroi Zotin ndokush per te urdheruar vdekjen e Jezusit kaq te tmerrshme????????????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

    Dhe se fundi nje pyetje tjeter qe nuk kam marre pergjigje :

    A ishte Zoti i pa afte qe tua fale njerzve mekatet vetem se me gjakderdhje????????????????????!!!!!!!!!!!!!!!




    Shpresmiri
    Besimtar
    Posts: 311
    (4/23/02 4:33:46 pm)
    Reply Pėrse u desht tė kryqėzohej Jezusi?
    --------------------------------------------------------------------------------
    Pėrshėndetje Kobra2002!
    Do tė mundohem tė tė pėrgjigjem edhe mė tutje, por pėr shkak tė qartėsisė sė mendimeve mė lejo tė shėrbehem me mendime tė fetarėve tė tjerė tė krishterė tė cilėt unė i miratoj - kėshtu qė gjithēka qė huazoj ėshtė nė pajtim me qėndrimin/bindjen time. (Edhe ato qė Dėshmuesit kėtu i miratoj).

    Me siguri se pėr tė krishterėt dhe myslimanėt ėshtė me rėndėsi edhe kjo pyetje: A e ka treguar Zoti se mund tė shtrojė fuqinė e vet shpėtuese nėpėrmjet mjeteve dhe ndėrmjetėsve njerėzorė? Unė mendoj, se Kristianizmi e Islamizmi janė tė njė mendimi kur thonė se Zoti e ka bėrė kėtė gjė. Zoti pėrdor profetėt si lajmėtarė pėr tė sjellė Fjalėn e vet. Por profetėt nuk janė thjesht njerėz qė sjellin njė lajm. Me anė tė Abramit Zoti bėri njė popull qė do tė besonte tek Ai dhe do tė bėnte vullnetin e Tij. Me anė tė Moisiut, Zoti i priu popullit tė vet jashtė Egjiptit. Myslimanėt besojnė se me Muhametin, Zoti ka dhėnė shembullin e njė myslimani model, tė dikujt qė jo vetėm ka dėrguar Kuranin, por ka jetuar nė ujdi me kėtė lajm qė ai i mėsoi dhe mbi tė cilin mbajti qėndrim, kėshtu qė vepra e tij u bė sunna pėr bashkėsinė islamike.
    Tė krishterėt besojnė se Zoti, jo vetėm mishėroi Fjalėn e vet tek Jezusi, por se veprimet e tij kanė aftėsi tė veēantė shpėtuese. Filloi si predikues i thjeshtė duke i shtyrė njerėzit tė pendohen, mos binin nė mėkat dhe tė pranonin madhėrinė e Zotit. Por me fuqinė e Zotit ka bėrė mrekullira, i doli pėrpara djajve dhe i dėboi, i ka dalė zot atyre qė ishin tė shtypur prej rregulloreve tė krerėve fetarė dhe i dėnoi ata qė kishin prishur pastėrtinė e fesė duke e konsideruar atė si njė mjet fitimi, ka nxjerrė jahtė tempullit fajdexhinjtė me kamzhik rrypash lėkure, dhe pati bisedime tė forta me mjeshtrat e ligjit hebraik.
    Gjatė ushtrimit tė punės sė vet, Jezusi e kuptoi se rruga qė kishte marrė pėrsipėr, ishte duke e vėnė nė kundėrshtim me egoizmin e njeriut, me lakminė dhe etjen e tij pėr pushtet. Ungjijtė na tregojnė pėrpjekje tė ēmendura kundėr jetės sė Krishtit. Njė herė prej njerzve tė qytetit tė tij, Nazareti, dhe herė tė tjerė prej krerėve fetarė tė Jeruzalemit. Ai e pa mirė, sidomos kur shkoi herėn e fundit nė Jeruzalem, se nuk do tė mundtė tė dilte i gjallė prej urrejtjes, nė tė cilėn e kishte ēuar veten. Tė gjithė apostujt e kishin kėshilluar tė mos shkonte nė Jeruzalem, sepse ishin pėrhapur fjalė pėr njė komplot kundėr tij. Krishti e dinte se ato fjalė qė pėrhapeshin, s’ishin fjalė kot. Nė fillim tė Darkės sė Fundit, Ai u tha apostujve: “Unė s’do tė pij mė me ju, derisa tė pijmė bashkė nė Mbretėrinė e Zotit”.
    Tė krishterėt nuk besojnė se Krishti “vuante prej manisė pėr t’u bėrė martir”. Ai nuk dėshironte tė vuante, as tė vdiste. Nė letrėn e Palit dėrguar Hebrenjve, thuhet: “Gjatė jetės mbi tokė, Jezusi i lutej me zė tė lartė dhe shkrehej nė vaj pa dėnesė Atij qė do tė mund ta shpėtonte prej vdekjes, dhe u nėnshtrua aq i pėrvuajtur, sa qė lutjet e tij u dėgjuan” (Hebrenjve 5,7). Pas Darkės sė Fundit, shkoi nė kopsht tė lutet dhe pyeti: “At, po tė duash ti, largoje prej meje kėtė kelk (vuajtjesh). Sidoqoftė, u bėftė, jo imja, por vullneti yt”.
    Megjithėse Krishti nuk donte as tė vuante as tė vdiste, i pranoi lirisht rrjedhimet qė vinin prej punės, pėr tė predikuar fjalėn e Zotit, pa kompromis me kundėrshtarėt ose tė largohej. Po lutej nė kopsht, kur ushtarėt romakė e kapėn, e qė mandej e gjykuan, e dėnuan me vdekje dhe e kryqėzuan. Ungjijtė na thonė se Pilati, guvernatori romak, i dha mundėsi Krishtit tė “shpėtonte” nė qoftė se Ai do tė tėrhiqej ose tė zbuste mėsimin e vet. Por Krishti nuk pranoi, jo sepse dėshironte tė vdiste, por sepse i ishte kushtuar plotėsisht misionit, pėr tė cilin ishte i sigurtė se Zoti ja kishte besuar.
    Prandaj, pėr tė krishterėt, s’ėshtė vetėm kaq puna, se Jezusi duhej tė vdiste, as qė Zoti dėshironte qė Ai tė vdiste, se sa fakti qė ky ėshtė fundi tragjik qė ishte caktuar mė pėrpara me profeci, se ēfarė ka bėrė Zoti pėr ne, me vdekjen e Jezusit, dhe ēfarė na mėson me kėtė gjė.



    ILJASI
    Anetar i ri
    Posts: 14
    (4/23/02 6:04:44 pm)
    Reply Selam-E verteta reth Jezusit (Isait a.s.)
    --------------------------------------------------------------------------------
    Merjem:
    E, pėrmendju nė kėtė libėr (tregimin pėr) Merjemen kur ajo u largua prej familjes sė saj nė njė vend nė lindje.
    17. Ajo, vuri njė perde ndaj tyre, e Ne ia dėrguam asaj Xhibrilin, e ai iu paraqit asaj njeri nė tėrėsi.
    18. Ajo tha: “Unė i mbėshtetem tė Gjithėmėshirėshmit prej teje, nėse je qė frikėsohesh Atij (pra mė le tė lirė)!”
    19. Ai (Xhibrili) tha: “Unė jam vetėm i dėrguar (melek) i Zotit tėnd pėr tė dhuruar ty njė djalė tė pastėr (pejgamber)”.
    20. Ajo tha: “Si do tė kem unė djalė, kur mua nuk mė ėshtė afruar njeri (nuk jam e martuar), e as nuk kamė qenė e pamoralshme”.
    21. Ai (Xhibrili) tha: “Ja, kėshtu ka thėnė Zoti yt; ajo pėr Mua ėshtė lehtė, e pėr ta bėrė atė (djalin e krijuar pa babė) argument pėr njerėzit e edhe mėshirė nga ana e Jonė. Kjo ėshtė ēėshtje e kryer!”
    22. Ajo e barti atė (Isain), andaj (me tė nė bark) u izolua nė njė vend tė largėt.
    23. E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė te njė trup i hurmės. Ajo tha: “Ah sa mirė ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!”
    24. E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): “Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)”.
    25. E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bijnė ty hurma tė freskėta.
    26. Ti pra, ha pi e qetėsou, dhe nėse sheh ndonjė prej njerėzve thuaj: “Unė ka vendsur heshtje pėr hir tė Gjitėhmėshirshmit, andaj asnjė njeriu sot nuk i flas!”
    27. Dhe duke e bartur ngryk shkoj me tė te tė afėrmit e vet ata i thanė: “Oj Merjeme, ke bėrė njė punė shumė tėkeqe!”
    28. Oj motra e Harunit, babai yt nuk ishte njeri i prishur e as nėna jote nuk ka qenė e pamoralshme!
    29. Atėherė ajo u dha shenjė kah (Isai). Ata thanė: “Si t’i flasim atij qė ėshė foshnjė nė djep?”
    30. Ai (Isai) tha: “Unė jam rob i All-llahut, mua mė ka dhėnė (ka caktuar tė mė japė) librin dhe mė ka bėrė Pejgamber.
    31. Mė ka bėrė dobiprurės kudo qė tė jem dhe mė ka porositur me namaz (falje) e zeqatė pėr sa tė jemė gjallė!
    32. Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm!
    33. Selami (shpėtim prej All-llahut) ėshtė me mua ditėn kur u linda, ditėn kur tė vdes dhe ditėn kur tė dal (prej varrit) i gjallė!”
    34. Kjo ėshtė (fjalė) e vėrtetė, rreth Isait, birit tė Merjemes nė tė cilin ata shkaktojnė dyshime.
    35. Nuk i takoi (nuk ka nevojė) All-llahu tė ketė ndonjė fėmijė, i pastėr ėshtė Ai, kur dėshiron njė send Ai vetėm i thotė atij: Bėhu!”. Ai menjėherė bėhet.
    36. (Isai i tha popullit tė vet) Dhe se All-llahu ėshtė Zoti im dhe Zoti juaj, pra adhuronie Atė, kjo ėshtė rrugė (fe) e drejtė.
    37. Po, grupet u kundėrshtuan mes vete (rreth Isait). Tė mjerėt ata qė nuk besuan se ēka kanė pėr tė parė ditėn e madhe!
    ......


    E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut , e tė krishterėt thanė: Mesihu ėshtė djalė i All-llahut. Ato ishim thėnie tė tyre me gojėt e tyre (fraza tė thata), qė imitojnė thėniet e jobesimtarėve tė mėhershėm. All-llahu i vraftė, si largohen (nga e vėrteta)!
    Ata i konsideruan “ahbarėt” (priftėr jehudi) tė tyre, “ruhbanėt” (murgjit e krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pos All-llahut, ndėrsa ata nuk janė urdhėruar pėr tjetėr (nga pejgamberėt) pos pėr adhurimin ndaj All-llahut njė, e qė nuk ka tė adhuruar tjetėr pos tij. I lartė ėshtė Ai nga ēka i shoqėrojnė.
    (Tewbe: 30,31)
    ....

    Dhe kur All-llahu tha: “O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: “Mė besoni mua dhe nėnės time dy zota pos All-llahut!?” (Isai) Tha: “Larg asaj tė mete je Ti (o Zoti im). Nuk mė takon mua ta them atė qė s’ėshtė e vėrtetė. Ta kisha thėnė unė atė, ti do ta dije. Ti e di ē’ka nė mua, e unė e di ē’ka nė Ty. Ti je mė i dijshmi i tė fshehtave!”
    Unė nuk u kam thėnė tjetėr atyre, pos asaj qė Ti mė urdhėrove;ta adhuroni All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj,dhe sa isha ndėr ta, kam qenė pėrcjellės i tyre, e pasi qė mė more mua, Ti ishe roje (dhe dėshmues) i tyre. Ti je dėshmitar pėr ēdo send!”
    (Maide :116,117)
    ......

    Maide:
    70. Ne patėm marrė besėn prej beni israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.
    71. Ata menduan se nuk do tė kenė telashe (qė i mbytėn pejgamberėt), mirėpo ashtu u verbuan (nga rruga e drejtė) dhe u shurdhuan (nga e vėrteta). Pastaj (pasi i zuri belaja) All-llahu u pranoi pendimin. Mirėpo, mė vonė shumė prej tyre mbetėn tė verbėr e tė shurdhėr. All-llahu di pėr atė qė punuan.
    72. Bėnė kufr (mohuan tė vėrtetėn) ata qė thanė: “All-llah ėshtė ai, Mesihu, bir i Merjemes”. E vetė Mesihu, (Isai) tha: “O beni israil, adhuronie All-llahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj, sepse ai qė i pėrshkruan Zotit shok, All-llahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij Xhennetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt nuk ka ndihmės.
    73. Gjithashtu bėnė kufr (mosbesim) ata qė thanė: “ All-llahu ėshtė i treti i treve”. S’ka nė gjithėsi tjetėr pos njė All-llahu, e nėse pushojnė nga ajo qė thanė (tre zotėra), do t’i kapė dėnim i dhėmbshėm, ata qė nuk besuan prej tyre.
    74. E pse tė mos pendohen dhe tė kėrkojnė te All-llahu falje, kur All-llahu dihet se falė shumė, ėshtė mėshirues.
    75. Mesihu, bir i Merjemes, nuk ėshtė tjetėr, vetėm se i dėrguar; para tij pati shumė tė dėrguar. Nėna e tij ishte e drejtė (e ndershme). Qė tė dy ata ishin qė ushqeheshin (si njerėzit tjerė). Ja, si u sqarohen atyre argumentet dhe shih pastaj sesi i kthejnė shpinėn tė vėrtetės!
    76. Thuaju: A adhuroni pos All-llahut atė qė nuk mund t’ju sjellė as dėm as dobi? All-llahu ėshtė qė dėgjon (ē’thoni) qė di (ē’veproni).
    77. Thuaju: “O ithtarė tė librit, mos e teproni nė fenė tuaj jashtė tė vėrtetės dhe mos shkoni pas epsheve tė njė populli mėparshėm qė ka humbur, qė ka shkakttjerėve dhe qė u largua nė tėrsi prej rrugės sė drejtė.
    78. Ata qė mohuan tė vėrtetėn nga beni israilėt, u mallkuan prej gjuhės sė Davudit dhe tė Isait, tė birit tė Mejremės. Kėshtu uveprua sepse kundėrshtuan dhe e tepruan.
    79. Ata ishin qė nuk ndalonin njėri-tjetrin nga e keja qė punonin. E ajo qė bėnin ishte e shėmtuar.
    80. I sheh shumė prej tyre qė i miqėsojnė ata qė mohuan. E keqe ėshtė ajo qė i pėrgaditėn vetės sė tyre ngase All-llahu ėshtė i hidhėruar kundėr tyre dhe ata pėrjanė nė azab (nė vuajtje tė dėnimit).
    81. Sikur tė ishin ata qė vėrteėtė e besojnė All-llahun, pejgamberin dhe atė qė i zbriti atij, nuk do t’i zinin pėr miq ata (idhujtarėt), por shumica prej janė fasika (mėkatarė).
    82. Gjithqysh ti do tė vėresh se jehuditė dhe ata qė i pėrshkruan Zotit shok (idhujtarėt) janė njerėzit me armiqėsi tė fortė kundėr besimtarėve (kundėr muslimanėve). Ndėrsa do tė vėresh se mė tė afėrmit si miq pėr besimtarėt thanė: “Ne jemi nesara-krishterė”. Kėtė ngase prej tyre (tė krishtrėve) ka dijetarė (ulema) dhe tė devotshėm, dhe se ata nuk janė kryeneēė.
    83. kur e dėgjojnė atė qė i ėshtė zbritur tė dėrguarit (Kur’anin), prej syve tė tyre rrjedhin lotė, ngase e kanė kuptuar tė vėrtetėn dhe thonė: “Zoti ynė , ne kemi besuar, pra regjistro ndėr ata qė qė dėshmojnė (ndėr ymetin e Muhammedit).
    84. (the thonė) Pėrse tė mos besojmė All-llahun dhe atė tė vėrtetė qė na erdhi, duke qenė se ne shpresojmė qė Zoti ynė do tė na qojė (nė Xhennet) sė bashku me njerėzit emirė.
    85. Pėr ata qė thanė, All-llahu i shpėrbleu me Xhennete, nė tė cilėt rjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrgjithmonė. Ky ėshtė shpėrblimi pėr njerėzit bamirės.
    86. Ndėrkaq, ata qė mohuan dhe pėrgenjeshtruan arumentet Tona, janė banues tė zjarrit.

    ....

    Edhe pėr shkak tė mosbesimit dhe tė thėnies sė tyre shpifėse kundėr Merjemes;
    madje pėr shkak tė thėhies sė tyre: “Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut”. Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė.
    Pėrkundrazi, All-llahu e ngriti atė pranė Vetes. All-llahu ėshtė i poltfuqishėm, i dijshėm.
    Nuk ka asnjė nga ithtarėt e librit vetėm se ka pėr t’i besuar atij (Isait) para vdekjes sė vet, e nė ditėn e gjykimit ai dėshmon kundėr tyre.
    (Nisa: 156-159)

    deshmuesi
    Jezusi te do
    Posts: 701
    (4/23/02 9:12:14 pm)
    Reply Iljaz jemi duke folur per Jezusin e Bibles ...
    --------------------------------------------------------------------------------

    Jemi duke folur per Jezusin e shpallur simbas Bibles, dhe jo per Isane tuaj. Ne kete teme po trajtojme diskutim mbi Jezus krishtin qe Bibla predikon. Ndersa profetin Isa te kuranit , nuk e njohim , keshtu mos u trego kaq i pa edukuar dhe mos bjer shkrime kot me kot. Per te miljonten here po ju them se, per ne Jezusi eshte vetem ai qe predikon bibla, dhe jo ai Isaj qe fliste nga djepi dhe ju mesonte te tjereve rruget e Allaut, pra mos lozni rolin e te paditureit dhe ja u them troc , qe nuk kemi deshire te dime per ato qe kurani thote , per profetin isaj. Shume nga ju thone se Isaj ne kuran , eshte Jezusi ne Bibel. Nuke eshte njejsoj. Ne besojme vetem Jezusin Biblik.
    Me respekt dhe mirkuptim Deshmeusi.

    ILJASI
    Anetar i ri
    Posts: 19
    (4/24/02 7:54:39 am)
    Reply Selam
    --------------------------------------------------------------------------------
    O deshmus. Me fal se te vrava kur te solla ato shkrime. Te pakten merr mundimin dhe lexoi me vemendje. Pastaj une nuk i solla vetem per ty por edhe per te tjere. Nese doja te merresha me ty mund te te sillja nja 100 apo 200 gabime nga bibla dhe te merrte fund dhe ceshtja jote. Por lexo ndonje cike sa per kulture te pakten.

    Kobra2002
    Anetar i respektuar
    Posts: 61
    (4/25/02 7:41:31 am)
    Reply asgje e qarte!!!!!
    --------------------------------------------------------------------------------
    I nderuar Shpresmir!

    Te falenderoj per mundimin qe shkruan per te me dhen pergjigje, por me sa shoh une ne shkrimin tend te fundit ke kundershtuar edhe veten separi, pastaj Biblen. Lexoji me vemendje edhe nje here shkrimin "tend" dhe me sqaro me te sakten .

    Mepare ju thate :

    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

    "Mė parė se ēdo gjė, ne duhet tė themi, se Krishti nuk donte tė vdiste dhe se Zoti nuk e donte vdekjen e Krishtit nė kryq"
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


    Kursa tani ju thoni :

    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

    "... Krishti nuk pranoi, jo sepse dėshironte tė vdiste, por sepse i ishte kushtuar plotėsisht misionit, pėr tė cilin ishte i sigurtė se "Zoti ja kishte besuar".
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


    Tani... Zoti donte apo nuk donte qe te vdiste Jezusi????????????


    Perseri thoni :

    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _
    Tė krishterėt nuk besojnė se Krishti “vuante prej manisė pėr t’u bėrė martir”.
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


    Ne te njejten kohe ju shkruani :

    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

    Ai nuk dėshironte tė vuante, as tė vdiste.
    _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _


    Jezusi... donte te vdiste si martir apo nuk donte?????????????


    Me sqaro edhe kete varg biblik se me duket shume i paqarte dhe do tju bej tre pyetje :
    Pas Darkės sė Fundit, shkoi nė kopsht tė lutet dhe pyeti: “At, po tė duash ti, largoje prej meje kėtė kelk (vuajtjesh). Sidoqoftė, u bėftė, jo imja, por vullneti yt”.

    Nese Jezusi,ishte ZOT kujt po i lutej qe ti largonte vuajtjet ?????????????????

    Nese Jezusi,nuk deshironte te vdiste dhe sic na thote qe ai beri lutje per tu mos kryqezuar, a eshte e drejte qe Zoti te detyroj dike te derdhe gjak per tu falur mekatet e tjereve???????????????????

    Nese Jezusi, beri lutje te mos kryqezohej pse Zoti nuk ja pranoi lutjen?????????

    Si ti lutemi ne Jezusit kur Zoti nuk ja pranoi lutjen vet Jezusit ?????????????????


    Shpresmiri
    Besimtar
    Posts: 314
    (4/25/02 2:22:53 pm)
    Reply Lirimi prej mėkatit dhe prej vdekjes
    --------------------------------------------------------------------------------
    I nderuar Kobra2002, mė vjen mirė qė ke besim nė mua duke bashkėbiseduar si bashkėkombasė ku i shprehim qėndrimet tona dhe mundimin tonė pėr ta kuptuar tjetrin.
    Unė kėtė e ēmoj shumė dhe me siguri edhe ti.
    Ėshtė e vėrtetė se unė dhe ti i pėrkasim dy besimeve qė ndryshojnė edhe "pėr kah mentaliteti" nėse mund tė them ashtu. Dhe vazhdimisht mundohem t'ia vetėdijėsoj edhe vetvetes shpesh herė. E pra, mė kryesore ėshtė tė shohim atė ēka na bashkon nė rend tė parė e pastaj ajo ēka na ndanė. Tė dy jemi tė vetėdijshėm se kemi gjėra qė na bashkojnė, por ka edhe tė tjera qė na ndajnė. Kėshtu mundohemi tė drejtohemi kah ajo qė ėshtė e mira e pėrbashkėt, sepse kjo ėshtė e mirė mė e madhe. Nė kėtė frymė po e vazhdoj me temėn pėr tė cilėn po mundohemi tė vėshtrojmė, ndoshta edhe tė kuptojmė se ē'ėshtė e vėrteta lidhur me veprėn e Jezusit - nė veēanti gjithė ajo qė ėshtė e lidhur me kryqin/mundimet. Kėtu nė rend tė parė duhet pasur kujdes, sepse mund tė ndodhė qė "prej drunjve tė mos e vėrejmė malin". Fjalėn e kam pėr vėshtrimin e njė veprimi (mundimit dhe vdekjes nė kryq) nė tėrėsi. Po nisemi konkretisht prej situatės sė sotshme.

    Njerėzit e shohin veten tė shtypur prej forcave tė jashtme qė janė kundėr tyre, qė i mbajnė tė burgosur dhe i pengojnė tė ndjekin lumturinė e vėrtetė. Shėn Pali thotė, se u liruam prej forcės sė mėkatit, prej vdekjes dhe prej fuqive djallėzore. Kėtu, unė nuk e kam vetėm pėr mėkatin vetjak, se sa pėr cilėsinė, strukturėn dhe vlerat shkatėruese qė rrijėn sipėr ēdo individi, dhe na shtyjnė tė veprojmė nė kundėrshtim me vullnetin e Zotit.
    Kėto forca tė mėkatit ndryshojnė nga kultura nė kulturė, nga njė epokė nė tjetrėn, dhe nė njė trajtė apo nė njė tjetėr janė gjithmonė tė pranishme. Nė disa raste mund tė jetė frika e forcave tė fuqishme tė natyrės, qė mund t’i pėrmbysin ata qė guxojnė tė thyejnė tabu-tė. Nė shoqėritė shekullare, industriale, mund tė jetė njė materializėm dhe njė konsumizėm i pagdhėndur, qė na mėson se kemi pėr tė qenė tė lumtur, mjaft qė tė jetojmė nė rehati, nė qejfe, tė rrethuar prej gjėrave shumė tė bukura.
    Herė tė tjera mund tė jetė mendimi i nderit tė familjes ose krenaria e racės, pėr tė errėsuar njė gjykim tė shėndoshė dhe pėr tė shtyrė veten pėr tė bėrė gjėra tė ndershme, sepse ndryshe do tė njihen si tė gabuara. Disa shoqėri predikojnė rininė, bukurinė, shėndetin si arsye qė na sjellin lumturinė e vėrtetė, njė lajm veēanėrisht tė vėshtirė, pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve, qė nuk janė as tė rinj, as tė bukur, as tė pasur, as tė fuqishėm dhe qė s’nxjerrin asgjė nė dritė.
    Pa dyshim kėto janė gjėra qė i shtypin dhe i shkaktojnė mjerimin njerėzve! Bibla kėto cilėsi shoqėrore i quan “mėkatet e botės”, pėr ato kurkush nuk ėshtė pėrgjegjės personalisht, por qė sulmojnė jetėn e tė gjithėve. Teologėt e krishterė flasin pėr mėkatin e “rrjedhshėm”, duke nėnkuptuar se kjo gjėndje e mjedisit e mbushur me mėkate, ndikon nė jetėn e njerėzve qė prej fillimit tė origjinės sė njeriut.
    Por ka edhe mė tepėr. Ėshtė vdekja qė na pret tė gjithėve. A thua na ēon tė gjithėve nė asgjė? Kushdo, qė ka vuajtur pėr humbjen e njė personi tė dashur, i ėshtė dashur t’i bėjė ballė kėsaj “sfide” tė mjerė, plotėsisht tė paarsyeshme. Ē’kuptim tė nxjerrim prej kėsaj?
    Tė krishterėt e kuptojnė vdekjen e Krishtit si lirim prej kthetrave tė mėkatit dhe vdekjes. Ai jetoi mes nesh nė njė jetė tė pafajshme, duke predikuar dashuri, me tė varfėr e tė sėmurė, duke u prirė njerėzve drejt sė vėrtetės dhe bindjes ndaj Zotit. Kur njerėzit nuk e pranuan mėsimn e tij, ai s’u tėrhoq t’i shpėtonte vdekjes, as nuk kundėrshtoi me po ato armė tė forcės dhe gėnjeshtrės, qė tė tjerėt pėrdornin kundėr tij. Nė Ungjillin e Lukės lexojmė fjalėt qė tha, nė ēastin qė ishte duke vdekur nė kryq: “At, fali se nuk dijnė se ē’bėjnė”.
    Vdekja e tij nė kryq ishte njė vdekje mizore, njė mėnyrė ēnderuese dėnimi, vetėm pėr skllevėrit dhe keqbėrėsit. Pjesa mė e madhe e dishepujve tė tij, duke pėrfshirė dhe apostujt mė tė afėrt e braktisėn. Duke vdekur i ri (rreth tė tridhjetave), i pėrbuzur, i pėrulur para armiqve, me fytyrė tė pėrēudnuar prej gjakut tė plagėve tė veta, duke u dukur se e humbi misionin qė kishte marrė mbi vete, Jezusi ėshtė pėrmbledhja e tė gjithė asaj qė urtia e botės thotė se nuk duhet tė ishte.
    E megjithatė, tė krishterėt besojnė, se Zoti e ngjalli Krishtin-njeri prej vdekjes, duke pėrforcuar nė kėtė mėnyrė, punėn e Jezusit, gjithēka na kishte mėsuar dhe si kishte jetuar. Nė ngjalljen e Jezusit qė bėri Zoti, tė krishterėt shohin ngadhnjimin mbi mėkatin dhe vdekjen. Jezusi doli fitimtar mbi mėkatin, duke mos luftuar me metodat njerėzore tė pėrdorura prej armiqve tė vet, por duke pasur besim tek Zoti dhe duke u nėnshtruar, me bindjen ndaj Tij, deri nė vdekje nė kryq. Armiqtė e vet, qė mendonin se e kishin zgjidhur ēėshtjen duke e kryqėzuar, u gabuan. Prej dritės ju morrėn sytė. Zoti e ēliroi si fitimtar mbi forcat e mėkatit.
    Kėshtu Jezusi duke u ngjallur doli ngadhnjimtar mbi vdekjen. Ngjallja e Krishtit pėr tė krishterėt, ėshtė shenjė e fuqisė sė Zotit, qė bėn tė shpėrthejė jeta edhe nga vdekja mė e turpshme, qė e kthen nė fitore atė qė mė pėrpara dukej qartė se ishte e humbur, qė shndrron vuajtjen mė tė tmerrshme nė gėzim. Duke ngjallur Jezusin, Zoti tregoi se vdekja, armiku i fundit i tė gjithėve, nuk ka asnjė forcė pėrfundimtare mbi ne. Nė letrėn qė Pali u dėrgoi romakėve, thotė: “O vdekje, ku ėshtė ngadhnjimi yt? Ku e ke thumbin?”
    Nė kisha, shkolla dhe shtėpi tė krishtera, gjithmonė e shohim kryqin me trupin e Krishtit tė varur. Pėr tė krishterėt, kryqi ėshtė simboli mė i parė i fesė sonė. Shpesh, miq myslimanė mė kanė thėnė se kryqi duket si lėngatė qė tė tėrheq drejt vdekjes. Nuk ėshtė puna kėtu, por njė kujtim i qėndrushėm se Zoti ka dalė ngadhnjimtar mbi mėkatin, mbi vdekjen dhe mbi tė gjitha forcat e tė keqes qė e lidhin dhe e ndrydhin rolin e njeriut.
    Tė gjithė e shohim se po jetojmė nė njė botė, ku mėkate dhe vdekje ka me shumicė. Padrejtėsinė, dhunėn, mizorinė, urrejtjen e shohim kudo. Librat e Testamentit tė Ri na mėsojnė se Zoti i theu kėto forca me vdekjen e Jezusit, na tregon se si mėkati dhe vdekja s’duhet tė kontrollojnė domosdo jetėn tonė. Por do tė vijė ngadhnjimi i fundit. Tė krishterėt jetojnė e veprojnė nė kėtė botė, me shpresė nė forcėn e Zotit dhe presin kohėn kur ngadhnjimi i Zotit do tė shfaqet i plotė nė krijim.


    Kobra2002
    Anetar i respektuar
    Posts: 62
    (4/26/02 3:25:26 pm)
    Reply Te gjithe te derguarit lirim prej mekateve...
    --------------------------------------------------------------------------------
    Well...Shpresmir

    E kuptoj sinqeritetin tuaj ne kete teme, ne kete shkrim ju keni marre si shembull per te vertetesur vdekjen dhe ringjalljen e Jezusit si nje drejtesi qe e ka vendosur Zoti .

    Ne fillim ju merrni shembullin qe njerzit e shohin veten te shtypur prej disa njerzve etj etj. Dhe nga kjo vdekja e Jezusit si nje shpetim . Po keni te drejte persa i perket gjendjes qe ndodhrn sot njerzit, por, njerzit me te shtypur ne historine e njerzimit sic e dime shume mire eshte rasti kur "Faraoni"njerzit i shtypte dhe i perdorte si skllever .


    Zoti dergoi Musain (a.s) si nje "shpetim " per njerzit qe ishin te shtypur nga Faraoni dhe per kete jemi ndakort qe te dy. Zoti degoi Musain si shpetim por jo me "vdekje dhe me ringjallje" Musai (a.s) e zhduki mekatin dhe Faraonin me "fuqine e Zotit".
    E dime qe te gjithe te derguarit ishin "shpetimtare" per "popullin e tyre" dhe kjo besoj se eshte drejtesi e persosur nga Zoti qe Ai te dergoj lajmetare per ti qortuar. Ndersa Kristjanet thone se Jezusi eshte shpetimtari "i gjith njerzimit" dhe kush nuk e pranon si shpetimtari i njerzimit do te hidhet ne detin e zjarrte.
    Ne thame qe te derguarit ishin si shpetim per "popullin e tyre" ndersa kristjanet te paren e pranojne por perseri thoni qe Jezusi eshte "shpetimtare i njerzimit" .


    Nese Jezusi eshte shpetimtare per te gjithe njerzimin, dhe kush nuk e pran kete do te hidhet ne detin e zjarrte, si do te behet ceshtja e njerzve para ardhejes se Jezusit qe nuk dinin per shpetimtare per vec se te derguarin e tyre ?????????????????????


    Pra, shembujt qe ke marre ti ne kete shkrime mund te qartesoni nje" jomusliman" sepse muslimanet nuk bejne dallim per te derguarit i quajne te gjithe "shpetimtare " per popullin e vet .


    Une shkruaj pak dhe shkurt ne pergjigje, jo se nuk shkruaj shume, por djalogu dua te jete sa me i qarte, dhe i kuptueshem .
    IHS

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Plani i shpėtimit tė Zotit

    I nderuar Kobra2002, mirė e ke vėrejtur thelbin e temės: shpėtimi. Mė vjen mirė se je i durueshėm dhe se gjėrat dėshiron t'i shiqojmė mė ngadal pa hedhur shumė pyetje qė shpesh herė e rėndojnė dialogun. Tė krishterėt thonė se Jezusi vdiq pėr tė gjithė, prandaj ai ėshtė shpėtues i gjithmbarshėm. E kuptoj edhe pyetjen tėnde si atėherė do tė ndodhė me tė tjerėt qė nuk besojnė nė kėtė shpėtimtar. Ti sigurisht ke dėgjuar pėr atė zjarrin, qė pėrmende, nėse nuk e pranon, mirėpo...

    Teologėt modernė tė krishterė, flasin pėr "Trininė" nė planin shpėtues tė Zotit. Zoti ka njė plan pėr shpėtimin e njerėzimit qė ėshtė tani pėr tani nė veprim, nė historinė njerėzore. Por historia ėshtė e mbushur me ngjarje materiale, ngjarje tė ndėrrueshme qeniesh njerėzore mėkatare. Si vepron Zoti i amshueshėm, i shenjtė, i pakapshėm prej nesh (Tėrėsia "Tjetėr"), pėr tė shpėtuar njerėzit nė kėtė botė konkrete, tė lėvizshme? A thua Zoti, qėndron larg punėve tė njerėzve dhe ju ēon lajmin e vet nga larg, apo Zoti vetė pėrzihet personalisht nė situatat njerėzore? Pėrgjigjja e krishterė ėshtė, se Zoti ka dy rrugė (ose mėnyra) pėr t'i kryer veprat shpėtuese nė historinė njerėzore.
    Njėra rrugė ėshtė amshimi i lajmit tė Tij, plotėsisht dhe nė mėnyrė tė pėrkryer, nė njė njeri, qė zbulon Zotin nė tė gjithė atė, qė thotė dhe bėn. Nė ngadhėnjimin e Jezusit mbi mundimet dhe vdekjen, me anė tė fuqisė shpėtuese tė Zotit, njerėzimi shikon premtimin e asaj qė Zoti po bėn dhe do tė bėjė pėr secilin prej nesh. Nėpėrmjet tij, Zoti formon njė bashkėsi personash qė do tė vazhdojė dėshminė e shpėtimit tė Zotit, qė u zbulua nė atė njeri. Tė krishterėt besojnė se kjo, ėshtė ajo qė Zoti ka plotėsuar nė Jezusin.
    Mėnyra e dytė e veprimit tė Zotit, nė botėn e krijuar, ėshtė, nėpėrmjet pranisė sė fuqishme tė tij nė botėn natyrore, nė ēdo burrė ose grua. Ky veprim i Zotit ėshtė i pėrbotshėm dhe prek ēdo person. Nuk ėshtė i kufizuar vetėm pėr tė krishterėt, por ėshtė Zoti i pranishėm nė thellėsinė e ēdo individi dhe veprues nė jetėn e Myslimanėve, tė Hebrenjve dhe tė tjerėve pėr t'i mėsuar, pėr t'i udhėhequr, pėr t'i shpėtuar. Tė krishterėt kėtė e thėrrasin veprimtari tė pėrbotshme tė Shpirtit tė Zotit. Pėr kėtė arsye tė krishterėt nuk thonė se shpėtimi ėshtė i kufizuar vetėm pėr ata, por ėshtė i mundur pėr tė gjithė qė i pėrgjigjen Zotit, i cili flet dhe vepron nė zemrėn e ēdo burri, e tė ēdo gruaje.


    Me nderime!
    Shpresmiri
    IHS

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Ndriēimi
    Anėtarėsuar
    01-05-2002
    Vendndodhja
    London
    Mosha
    36
    Postime
    57
    Nga argumentet e shumta qe jane se : Jezusi nuk eshte shpetimtare per te gjithe njerzimin, por vetem per popullin e tij eshte edhe FAKTI se si eshte gjendja e njerzimit sot ne keto dite .

    Me pare Shpresmiri tha qe Jezusi e zhduku mekatin me ane te vdekjes se tij ne kryq dhe shpetoi boten. Nuk eshte e vertete, sepse lufterat sa vijne e shtohen cdo dite dhe mekataret po shtohen.

    Shpresmiri perseri me pare shkruajti se : "njerzit sot jen te zhytur ne mekate dhe nga kjo duhet patjeter nje shpetimtare dhe shpetimi mdo te vije"
    Pergjigja eshte se cdo fe qe ekziston kete e pranon ( qe do te vij shpetimi)


    Megjithate ja leme fjalen Shpresmirit

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Fjala "shpėtim (shėlbim)"

    Ndriēimi mendoj se ke dhėnė rast qė tė ndriēohen disa gjėra. Fjalėn e kam pėr shpėtimin. Sigurisht se ky ėshtė njė term qė kėrkon pak sqarim, sepse me tė vėrtetė mund tė keqkuptohet, gjoja se shpėtimi ka tė bėjė me Zotin kurse njerėzit kanė punė tjera - ata le ta vazhdojnė jetėn e tyre mėkatare. Jo. Pikėrisht pėr arsye se Zoti i shpėtoi njerėzit nėpėr Jezu Krishtin (objektivisht), njerėzit janė tė grishur ta pranojnė kėtė dhuratė (nga ana e individit). Shpėtimi ėshtė si dhurata - ai qė e hap dhuratėn edhe e shijon.
    Lidhur me termin teologjik "shpėtimi" po e sjell njė sqarim tė vogėl nga njė fjalor katolik teologjik. Terminologjia ėshtė pak e vėshtirė dhe stili i shkrimit por me pak koncentrim mund tė kuptohet.

    SHPĖTIMI (SHĖLBIMI) ėshtė koncept qendror religjioz, mirėpo ē'ėshtė e vėrteta nuk ėshtė term teknik teologjik. Me tė nuk mendohet, nė rend tė parė, ndonjė vepėr «objektive», por «subjektive», shėrim ekzistencial dhe pėrmbushje e jetės. Edhe etiologjia e Besėlidhjes sė vjetėr, aq mė shumė pėrvoja ekzistenciale e kontingjencės dhe pėrvoja e kėrcėnimit tė pėrhershėm tė tė qenurit (ekzistimit), veēanėrisht nė pėrvojėn e fajit dhe vdekjes, si dhe porosia e Jezusit, tregojnė se shpėtimi nuk mund tė realizohet nė mėnyrė efektive me veprim njerėzor. Kuptimi i porosisė biblike shpėtimtare ėshtė nė rend tė parė tė zbulojė burimin e bjerrjes nė aktin vetiak tė njeriut dhe kėshtu tė tregojė lidhjen e njerėzimit tonė tė njėtė nė bjerrjen e pėrbashkėt (mėkati i rrjedhshėm/origjinal), e qė atėherė tė paraqesė shpėtimin nė tė njėjtėn lidhje dialektike me njerėzimin dhe me secilin individ: shpėtimi ėshtė njėkohėsisht konstituim i mbarė njerėzimit nė tėrėsi nė basilenė (mbretėrinė) e Hyjit dhe vetėzbulim i Hyjit individit, dhuruar nė Jezu Krishtin. Nėse kėshtu nė Jezu Krishtin (dhe nė mediumin e hirit dhe mėshirės sė Hyjit qė kulminon nė tė, nė popullin e ri tė Hyjit, nė Kishė) i ėshtė treguar njerėzimit dhe individit rruga e shpėtimit, kurse historia si histori e shpėtimit, atėherė kjo prani e shpėtimit ende s'do tė thotė pėrvojė subjektive e shpėtimit, sepse pa marrė parasysh pėrvojėn shpėtimtare tė Krishtit tė cilėn vetėm dėshmitarėt e ndėrmjetėsuan as nuk ėshtė pėrvojė e hirit siguria e shpėtimit dhe nuk jep kėshtu atė siguri tė shėrimit, ngushėllimit, vazhdueshmėrisė qė nė tė vėrtetė paramendohet me fjalėn shpėtim. Koncepti shpėtim nuk do tė duhej pėr kėtė arsye thjesht tė indentifikohet me hirin, por do tė duhej t'i lihet ai moment i pėrfundimshmėrisė qė teologjia e shpreh sektorikisht me koncepte tė ndara shikim i Hyjit dhe ringjallje e korpit qė do tė mund tė pėrmblidheshin nė fjalėn shpėtim qė e mendon njeriun nė tėrėsi nė gjendjen e tij tė tėrėsishme, kurse kėtu nė kohėsinė tonė nuk ėshtė dhuruar nė kurrfarė shpėrblimi objektiv, nė kurrfarė hiri, as nė kurrfarė Kishe. Pėrvoja e pėrhershme e njeriut kėtė e vėrteton. Pėr kėtė arsye shpėtimi mbetet edhe nė rendin e krishterė tė shpėtimit lėndė thelbore e premtimit dhe shpresės.

    Zoti me ty!
    IHS

  5. #5
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982

    kryqi

    Shpresemire!Nuk ka diskutim se,sic thote dhe Deshmuesi,eshte interesante,jo vetem kjo,por cdo teme biblike,qe mund te hapet per diskutim.Por gjerat,me fal qe po e them,por sikur perseriten shume,behen komplekse,te gjata per te njejten gje dhe nuk mund te injorohet fakti,qe besimtare muslimane te mirepritur ne keto biseda,do ta kene te veshtire te te ndjekin,megjithese disa prej tyre vazhdojne te argumentojne me ate zellin e tyre kacafytesh.
    Per mendimin tim,pikat baze qe ke dhene deri tani nuk jane bazuar denjesisht,ose fare ne Bibel sic:A nevojtej flijimi i Krishtit,apo Ai thjeshte e zgjodhi vete kete rruge?
    Me pas flet per disa mendime te ca teologeve "moderne".Une them qe mendimi im e i yti teolog ka po ate vlere me te tyren.Nuk njihet ndonje grup specifik dhe unik teologesh moderne dhe me sa kam lexuar,teologjia e koheve moderne do te thosha nuk ka sjelle ndonje kuptim te ri biblik,vecse me teper bajatosje te saj,ose nje perseritje te gjerave thene shume kohe me pare.


    Gabimi i temes, mendoj,qendron qe ne fillim mendoj.Une do te thosha Krishti u kryqezu!Kjo mjafton me besu se ishte ne te njejten kohe domosdoshmeri dhe nje zgjedhje e lire.Me fillu me pyetje se pse,kjo te con ne nje analize te panevojshme te beses biblike madje dhe ne gabime.
    Te gjitha pasazhet qe ke dhene nga hebrenjte dhe ungjilli, ku shikohet ne pamje te pare nje lloj si refuzimi te Krishtit me u fliju,madje dhe lutje qe te behej keshtu Kisha i ka pare thjesht si nje shprehje e se Vertetes Ortodokse,se KRISHTI eshte me te vertete NJERI,me vullnet te lire njerezor dhe me natyre te veretete njerezore,kundrejt herezive te para qe thonin,se Ai ishte vetem ne dukje njeri,si i tille pa nji vullnet.Pra cdo gje qe beri
    e beri pa mund dhe i garantuar ne sukses per shkak te natyres hyjnore te tij.Keto ishin Docetistet,herezi e shek.2te,ne mos gaboj.Keshtu me vone me monofizitet,kur nje grup i tyre mohoi natyren njerezore te Krishtit dhe thane qe ishte vetem hyjnore,Kisha i pa ato vargje si shprehje te natyres njerezore te Krishtit,krahas asaj hyjnore.Kjo natyre njerezore duhet te ishte me te veretete e tille dmth me gjithe kufizimet dhe dobesite e saj.Ai u be si nje nga ne,pesoi si ne thuhet tek hebrenjte.Pa kete natyre thote Shen Thanasi,Ai nuk do te mund te na shpetonte,te na jepte shembullin personal,s'do te njihte dobesite tona(heb).Duke shprehur kete natyre Ai i lutet ATIT,I thote Israiliteve Perendia im dhe i juaji,nuk "di" oren e fundit madje edhe ushtron dhe nevojat fiziollogjike njerezore,qe Ahmet Didatet(shqipetare ose jo) i kan aq qejf ti permendin si gjumi,ngrenia.banja etj.Prandaj edhe e zgjata per ata kete shpjegim,se pyeten.
    Shnet

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Shpresmiri
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Zagreb (CRO)
    Mosha
    46
    Postime
    407

    Reflektim miqėsor

    I dashur klod! Mirė e ke vėrejtur se nė kėtė temė shumė pak jam bazu nė Bibėl.
    (Lidhur me ato shkrimet pakėz tė gjata qė i kam sjellė edhe mė parė kam bėrė me dije se disa i kam marr prej njė libėr shqip qė shtjellon ēėshtjet nė fjalė - rėndom i fus nė thonjėza, pasi plotėsisht jam i pajtimit me ato qė shkruhen aty dhe i sjell pėr qartėsinė e mendimit).
    Pse nuk solla citime biblike nė kėtė temė? Unė kėtė e kam bėrė me vetėdije i shtyrė nga pėrvoja qė kam deri mė tani me disa bashkėbisedues myslimanė, tė cilėt sapo dėgjojnė emrin Bibėl menjėherė hedhėn nė problemet e saj, pa e vėnė re se ē'dėshirohet tė thuhet - largohen nga tema. Tė them tė drejtėn, me disa nuk mundesh edhe njė fjalė tė thuash me anė tė Shkrimit Shenjt - Biblės, qė pėr mua do tė ishte pikėnisja e ēdo diskutimi teologjik, kėshtu qė domosdo jam i detyruar (dhe mendoj edhe tė gjithė tė krishterėt) qė sė paku t'u tregojmė vėllezėrve myslimanė se feja jonė nuk i kundėrshton arsyes sė shėndoshė. Lidhur me Biblėn dhe vėrtetėsinė e saj mendoj se diskutimi me vėllezėrit mysliman ėshtė i kotė.
    Mendimi im ėshtė se e vetmja shpresė pėr bashkėpunim dhe bashkėbisedim me vėllezėrit myslimanė qė ka mbetur ėshtė mendja/intelekti thjesht njerėzore dhe asgjė tjetėr - pėr fat tė keq: besimi si vendim i lirė i personit gati se harrohet me pretekst se Kur'ani ėshtė i pandryshueshėm pėr dallim nga Bibla e cila "nuk ėshtė" - pra: ju nuk keni tė drejtė tė besoni nė Zotin e Biblės, pėndryshe...
    Po pse gjithė kjo? Thjesht sepse nuk e pranojnė Biblėn. Tė lutem shihe, sa herė qė kam sjellė diēka dhe me tė vėrtetė ka qenė bindėse - automatikisht janė hedhė nė problemet e Biblės dhe "ndryshimeve" tė saj. Kėtė po e them sepse gjithmonė jam munduar t'i bashkoj shqiptarėt, por pėr fat tė keq mė shumė po has nė ata qė i shikojnė vetėm ndasitė - dallimet, dhe ato me fanatizėm i parashtrojnė - gjoja se ne nuk po i shohim. Kam pėrshtypjen se dikush sado qė e sheh murin pėrpara dėshiron t'i hidhet me kokė - i largohen dhe nuk dėshirojnė ta pranojnė realitetin.
    Tė kuptohemi: kemi tė bėjmė me mentalitete. Mentaliteti ėshtė gjė shumė e madhe. Pėr mendimin tim, mentaliteti Perendimor anon kah bindja e lirė e njeriut (edhe pse ky nganjėherė e tepron) si e drejtė e tij, ndėrsa ai i Lindjes (nėse mund tė them ashtu) nuk njeh term "e drejta" e mendimit dhe besimit tė lirė, sepse ai ėshtė i bindur nga tė tjerėt (nuk e di sa ėshtė vet), prandaj me mish e me shpirt mundohet qė t'ua fus mėnyrėn e mendimit tė vet (mentalitetin e vet) tė tjerėve. Nuk e di a pėr fat tė mirė a tė keq, por pėr kėtė ai nuk ėshtė i vetėdijshėm - ai nuk di tė sillet ndryshe - prandaj edhe janė tė palumtur, gjoja se tė gjithė tė krishterėt janė kundėr tyre. Si rrjedhojė e kėsaj: Ja armiku (pa qenė fare). Sa energjinė qė e harxhojnė disa pėr t'u mbrojtur nga "armiqtė" - nuk e di pėrse.

    Mė fal se e zgjata. Po e shkurtoj.

    Me tė vėrtetė do tė mjaftonte pėr ne tė themi se kryqėzimi i Jezusit ishte vendim i lirė i Zotit dhe kjo do tė mjaftonte, por nuk po mjafton pėr tė tjerėt. Ne jemi tė obliguar nga vet Jezusi qė t'ua shpallim tė gjithė njerėzve Lajmin e gėzueshėm, edhe tė atyre qė mendojnė siē mendojnė. Jo se dėshirojmė ne, por sepse kjo ėshtė dėshira e Zotit. Meqenėse kohėt po ndryshojnė, bashkė me to po ndryshojnė edhe shumė gjėra: doheresh, po e zėmė, sigurisht se nė bisedė nuk ėshtė dėgjuar emri TV apo Radio, sepse nuk kishte, por tash ėshtė e pamundur qė mos tė mirret nė konsiderim (e mora vetėm si ilustrim kėtė shembull). Kėshtu edhe ne, nuk dėshirojmė tė ikim prej botės, por t'u tregojmė njerėzve se Jezu Krishtin mund ta jetojmė edhe sot nė kėtė botė tė teknikės, kibernetikės, materializmit, liberalizmit... Madje Zoti Jezu Krisht u kryqėzua dhe u ngjall pikėrisht pėr delet e humbura...
    (Pėr mėsimin e Koncileve rreth natyrės hyjnore dhe njerėzore tė kuptoj krejtėsisht dhe jam dakord me to, pėr mė gjerėsisht ndoshta herėn tjetėr).

    Miqėsisht!
    IHS

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-08-2004
    Postime
    19
    pershendetje
    une kisha patur deshir qe te me tregoni se ne Cilin ungjill permendet RYQI: kjo thjesht per mua eshte vetem nje ikone e cila nuk luan rol aspak? edhe nje gje te jeni te bindur se JEZUSI ka qen vetem profet si gjith profetet tjer!!!!! ai kurr nuk e ka quajtur vehten zot por kjo iu eshte mveshur nga disa keq beres te asaj kohe si Konstandini e disa te tjer per fat te keq edhe sot e asaj dite e trasojn ate rruge te gabuar disa njerez? si mundet qe ndonje krijes si une tmi fal gabimet te cilat i bej une?? ateher secili do te kishte menduar une mund te bej qfar dua, te vras njeri, te vjedh, se jam i sigurt se dikush mi fal gabimet e mia????? me te vertet diqka absurde dhe e pakuptueshme? nje thenje e MUHAMMEDIT as eshte<QDO NJERI ESHTE PERGJEGJES PER VEHTEN> nje ashtu edhe ALLAHU i madherishem thot ne KURAN << ASKUSH NUK MUNDET TA BART PERGJEGJSIN E DIKUJT TJETER>> qdo njeri do te jep LLOGARI per veten e tij para Zotit diten e gjykimit!!!!! te nderuar vellezer mendoni mir per ket qeshtje se askush nuk do te na ndihmon ne amshim pos Meshira e ALLAHUT xh.sh

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •