Close
Faqja 1 prej 16 12311 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 310

Tema: Adem Demaēi

  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Vendndodhja
    Oslo , Norway
    Postime
    473
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Adem Demaēi

    Adem Demaci , pėrsonalitet karizmatik nė politikėn shqiptare; Mandela i Europės; tėrė jetėn ia kushtoi cėshtjes sė tė drejtave nacionale tė shqiptarėve qė kishin mbetė padrejtėsisht nėn sundimin e eger nė ish-Jugosllavi; fitues i cmimit "Saharov"; pėrfaqėsues politik i UCK-sė; autorė i romanit "Gjarprinjtė e gjakut"; ndėr protoganistėt kryesorė tė zhvillimeve politike nė Kosovė , sidomos nė dekadėn e fundit.

    Kjo, pra ishte njė pėrmbledhje me pak fjalė pėr tė, me shpresė se do mė plotėsojnė diskutuesit tjerė nė FORUM.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga lum lumi : 10-09-2002 mė 17:45

  2. #2
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Eksperimenti politik ndėrkombėtar me kosovėn - Shkruan Adem Demaēi - Gazeta Shqiptare
    Nga Besiana info Mė 3.Jun.2004 14:04

    Sot, kosova ėshtė vendi ku po bėhen eksperimente tė palejueshme dhe ku po "vriten" parimet themelore tė demokracisė e humanizmit nga ata qė nuk do tė duhej ta bėnin njė gjė tė tillė. Mjaft mė!

    Eksperimenti politik ndėrkombėtar me kosovėn


    --------------------------------------------------------------------------------

    Shkruan Adem Demaēi

    Analiza tė ftohta mbi tema tė nxehta


    Ēėshtja e Kosovės, pikėrisht nė kėto kohėra tė vėshtira, meriton njė analizė paksa mė tė zgjeruar e mė tė thelluar. Sepse procesi i marrjes me Kosovėn, tė shumė faktorėve tė afėrt e tė largėt, ka histori tė gjatė dhe ka filluar para gati njė shekulli. Ky proces, qė merret me pėrcaktimin e fatit politik tė Kosovės, po vazhdon pa u ndalur. Nė kėtė proces tė gjatė e tė mundimshėm shqiptarėt u munduan qė tė mbroheshin nga pushtimet, asimilimet dhe ēfarosja, ndėrsa, nė anėn tjetėr, regjimet serbe bėnė ēmos pėr tė pushtuar dhe pėr tė serbizuar Kosovėn duke mos ngurruar edhe nga eliminimi fizik i shqiptarėve nga Kosova me tė gjitha mjetet e mundshme. Pas Marrėveshjes sė padukshme tė Rambujesė, Marrėveshja Ushtarake-teknike e Kumanovės midis Forcave tė NATO-s dhe Forcave Ushtarake tė (Jugosllavisė) Serbisė, ku UĒK-ja nuk u ftua tė nėnshkruante pėr ata qė kishin sy e donin tė shihnin, ishte hapi i parė i dukshėm drejt imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi. Hapi i dytė i dukshėm i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ishte Rezoluta 1244 e KS tė OKB-sė. Aty ėshtė shumė qartė e shkruar se Kosova njihet si territor nėn sovranitetin e integritetin e Jugosllavisė (Serbisė), sikundėr qė ishte e ėshtė e shkruar nė Marrėveshjen e Rambujesė.


    Hapi i tretė i dukshėm i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ashtu si shkruante edhe nė Marrėveshjen e Rambuje-Parisit dhe nė Rezolutėn 1244 tė Kėshillit tė Sigurimit ishte demobilizimi i UĒK-sė dhe shndėrrimi i saj nė organizatė civile nėn emrin Trupat Mbrojtėse tė Kosovės.
    Hapi i katėrt i dukshėm, nė pėrcaktimin e statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ishte ndėrtimi, funksionet dhe autorizimet fort tė kufizuara tė Shėrbimit Policor tė Kosovės. Me autorizimet jo krejt tė plota as nė trafik, ky shėrbim mbeti shumė larg asaj ēka i duhej dhe qė i duhet Kosovės me njė mijė probleme nė fushėn e sigurisė qytetare. Ky shėrbim ka numėr mjaft tė madh kuadrash, por po tregon efikasitet fort tė vogėl. Sepse kėsaj policie nuk i lejohet, sepse nuk i besohet, qė tė krijojė rrjet tė gjerė e tė fortė informimi nga qytetarėt. Dhe, pa kėtė, ky shėrbim mbetet forcė vetėm nė sipėrfaqe tė shoqėrisė dhe pa informata tė thella, tė shpejta e tė sakta, falė tė cilave do tė parandalonte e do tė zbulonte bartėsit e tė gjitha llojeve tė krimeve qė kanė vėrshuar Kosovėn. Kėtij shėrbimi nuk i njihen kompetencat esenciale tė vendimmarrjes dhe tė komandimit tė pavarur.

    Hapi i pestė i dukshėm, nė imponimin e statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ėshtė Shėrbimi gjyqėsor i Kosovės. Me dhjetėra mijėra lėndė gjyqėsore qė kanė marrė formėn e pėrfunduar juridike kanė mbetur tė paekzekutuara. Sepse shėrbimi ekzekutues i gjyqėsisė kosovare ka mbetur i pakonsoliduar. Nė gjyqe dominojnė dhe fjalėn e fundit e kanė kuadrot e sjellura nga jashtė dhe mjafton tė shfletohen disa botime tė dala nga institucioni i Ombudspersonit qė tė shihet se ēfarė ka ndodhur e ēfarė po ndodhė me gjyqėsinė kosovare. Dhe, kur tė dihet se gjyqtarėt dhe prokurorėt e jashtėm janė mbi ligjet e Kosovės, atėherė s'ka ēfarė tė thuhet mė shumė pėr kėtė shėrbim tejet tė rėndėsishėm.

    Hapi i gjashtė i dukshėm, nė imponimin e statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, janė edhe marrėdhėniet e pamundshme diplomatike tė Kosovės me botėn.
    Ka pėrpjekje qė kjo tė kamuflohet me disa premtime e propozime, por tė gjitha ato nuk janė ato ēfarė i duhen Kosovės. Kosovarėt nuk kanė leje as tė informojnė zyrtarisht botėn pėr tė vėrtetėn e Kosovės, as tė marrin pjesė nė takimet ku bėhet fjalė pėr Kosovėn, as tė mbrohen nga shpifjet dhe manipulimet e shėrbimit diplomatik serb. Sepse, Kosova, sipas Marrėveshjes sė Rambuje-Parisit dhe Rezolutės 1244 nuk ėshtė shtet, as nuk guxon tė bėhet shtet.

    Hapi i shtatė i dukshėm, i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovės nėn Serbi, ėshtė mosekzistimi i kufijve shtetėror midis Kosovės dhe Unionit Serbi-Mali i Zi. Ekonomia e Kosovės ėshtė fare e pambrojtur nga depėrtimi i tė gjitha llojeve tė mallrave tė paēertifikuara e tė pakontrolluara nga Serbia dhe nga tė katėr anėt e botės. Nė kėtė mėnyrė edhe destimulohet prodhimtaria e vendit deri nė pėrmasa tė tejme.

    Hapi i tetė i dukshėm, i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ishte dhe ėshtė e drejta e partive tė Serbisė qė tė mund tė organizojnė e zhvillojnė zgjedhjet e tyre edhe nė territorin e Kosovės. Kjo, besoj se ėshtė aq e tejdukshme, aq e prekshme, aq therrėse saqė s'ka nevojė pėr ndonjė koment. Hapi i nėntė i dukshėm janė tė drejtat e shumta tė rezervuara pėr tė dėrguarin special tė OKB-sė. Ai ka tė drejtė vetoje pėr ēdo vendim qė mund tė merret nga vendorėt e qė ai e konsideron nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244. Ai ka tė drejtė tė shpėrndajė edhe Kuvendin e Kosovės nėse nuk i bindet. Ja, vetėm para disa ditėsh, u bė e ditur se Kėshilli i Sigurimit, me kėrkesėn e tė dėrguarit special tė pėr Kosovėn, ka vendosur qė nė Kosovė tė votohet sipas listave tė mbyllura. Edhe kjo, besoj nuk ka nevojė pėr ndonjė koment tė gjatė. Nė Kosovė ndėrtohet demokracia me metodėn mė jodemokratike tė votimit. Me lista tė mbyllura, pėr nė Kuvendin nė "saksi" tė Kosovės, (shpėr)blehen e favorizohen liderėt e dėgjueshėm tė partive, kurse kėta tė fundit (shpėr)blejnė e favorizojnė ithtarėt e vet tė dėgjueshėm duke u ndarė poste e kolltuqe. Hapi i dhjetė i dukshėm, i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ishte dhe ėshtė pengesa qė Kosova tė ketė kodin e vet tė telefonisė fikse dhe tė jetė pronare e vėrtetė e hapėsirės telefonike edhe pėr telefonat celularė. Dihet nga tė gjithė qė, edhe sot e kėsaj dite, telefonia fikse e Kosovės ėshtė e lidhur me botėn vetėm pėrmes kodit tė ish-Jugosllavisė tė cilin e ka trashėguar Serbia. Kjo po ndodhė edhe me kodin bankar-financiar tė Kosovės i cili detyrimisht po lidhet me kodin financiar tė Serbisė. Gjithashtu, targat e automjeteve me regjistrim tė Serbisė dhe tė Malit tė Zi kanė qasje tė lirė nė territorin e Kosovės, ndėrsa automjetet me targat kosovare nuk lejohet qė tė kalojnė nė territorin e Serbisė. Hapi i njėmbėdhjetė i dukshėm, i imponimit tė statusit autonom politik pėr Kosovėn nėn Serbi, ishte dhe ėshtė Korniza e Pėrkohshme Kushtetuese e Kosovės me tė cilėn u formuluan juridikisht tė gjitha padrejtėsitė qė u ushtruan dhe qė po ushtrohen mbi Kosovėn dhe kosovarėt.
    Hapi i dymbėdhjetė i dukshėm ishte dhe ėshtė ngritja e njė mekanizmi tė quajtur Agjensia Kosovare e Mirėbesimit e cila ka tė gjitha tė drejtat pėr privatizim dhe qė disponon me tė gjitha pasuritė shoqėrore e shtetėrore tė Kosovės nė mėnyrė kriminale. Dhe pas tė gjitha kėtyre argumenteve tė lodhshme qė u numėruan, ėshtė fare lehtė tė kuptohet se ēfarė, nė tė vėrtetė, ishte strategjia e roli i administrimit tė UNMIK-ut mbi Kosovėn. Tė gjitha kėto rrethana, qė u numėruan dhe qė nuk u numėruan mė lart, janė trajtim i Kosovės dhe kosovarėve nė frymėn e adaptimit dhe, hap pas hapi e dalngadalė, tė pajtimit tė tyre me statusin autonom nėn Serbi. Pra, strategjia e UNMIK-ut ishte dhe ėshtė qė Kosova e kosovarėt tė vihen para aktit tė kryer tė autonomisė nėn Serbinė. Dhe, prandaj, para se Kosova tė pavarėsohet, standardet, tė quajtura parime tė mrekullueshme dhe thellėsisht humane, nuk mund tė implementohen. Nuk mund tė implementohen sepse nuk janė krijuar parakushtet reale, konkrete, objektive pėr implementimin e tyre. Dhe fajin pėr kėtė nuk e kanė as qytetarėt e Kosovės, as shqiptarėt si shumicė dėrmuese, por fajin e kanė ata qė sajojnė projekte qė janė nė kundėrshtim me ligjet e jetės; fajin e kanė UNMIK-u, KFOR-i, Kushneri, Hakerupi, Shtajneri e deri dje Holkeri qė u munduan tė implementonin detyra duke pasur nė duar vetėm instrumentet e dhunės e tė trysnisė dhe duke mos pėrfillur vullnetin politik tė shumicės dėrrmuese tė qytetarėve tė Kosovės. Fajin e kanė liderėt e gjorė, jokurrizor e formalė tė Kosovės qė marrin pėrsipėr realizimin ose implementimin e standardeve qė synojnė krijimin e njė shoqėrie ligjore pa i pasur ligjet nė duart e veta; qė marrin pėrsipėr implementimin e standardeve pa pasur nė duart e tyre mekanizmin qė i rregullon ato. Ato qė u thanė mė lart ishin vetėm krijimi i rrethanave tė jashtme politike e ndėrkombėtare pėr rikthimin e Kosovės nėn shtetin e Serbisė. Mirėpo, pėr tė arritur kėtė qėllim, duhet tė ndryshohen edhe rrethanat e brendshme. Dhe projekti pėr tė ndryshuar rrethanat e brendshme kosovare ėshtė PISK-u, pėrkatėsisht, Plani pėr Implementimin e Standardeve pėr Kosovėn para se tė shqyrtohet statusi politik i Kosovės.

    Pėrse PISK-u para se tė hapet shqyrtimi i statusit politik tė Kosovės? Sepse statusi politik i Kosovės ėshtė pėrcaktuar me kohė, me Marrėveshjen e Rambuje-Parisit midis katėr shqiptarėve tė Kosovės dhe ndėrkombėtarėve(pa Rusinė). Sepse, Statusi politik i Kosovės ėshtė pėrcaktuar me Rezolutėn 1244 tė KSOKB-sė. Prandaj edhe u shpik standardet para statusit. Sepse, nė rrethanat e krijuara nė Kosovė, kur i tėrė pushteti, realisht e faktikisht ėshtė nė duart e ndėrkombėtarėve, kur kosovarėt faktikisht e realisht kanė vetėm pushtet formal, standardet e mrekullueshme evropiane nuk mund tė implementohen nė Kosovė. Sepse, nuk ka kush t'i implementojė. Sepse, shqiptarėt si shumicė dėrmuese, me masat qė janė marrė, janė tė penguar pėr ta bėrė njė gjė tė tillė dhe pa shqiptarėt nuk kanė si tė implementohen standardet.

    Ja,pika e parė e standardeve:
    "Institucionet publike duhet tė jenė pėrfaqėsuese e demokratike". Fare mirė, por si do tė jenė institucionet demokratike e pėrfaqėsuese kur ato nuk zgjedhen me lista tė hapura, por me lista tė mbyllura?

    Pastaj, pika tjetėr:
    "Sundimi i ligjit ėshtė efikas dhe respektohet nga tė gjithė". Ligji ėshtė dhe mund tė jetė efikas vetėm kur respektohet nga tė gjithė. Por, ai, ligji, do tė respektohet nga tė gjithė nėse ai shpreh vullnetin e tė gjithėve dhe nxirret sipas vullnetit e dėshirės sė tė gjithėve. Dhe, tė gjithė e dinė se si nxiren ligjet e Kosovės.

    Pika e tretė e standardeve:
    "Tė zhvendosurit tė kenė tė drejtė tė kthehen nėse duan pa u penguar, kėrcėnuar e frikėsuar". Mė mirė s'ka si tė jetė! Por, kush po e shkel kėtė tė drejtė tė shenjtė e humane tė tė zhvendosurve qė tė kthehen nė shtėpitė, nė banesat dhe tokat e veta? Tash pesė vjet, dy mijė e sa familje shqiptare e boshnjake tė dėbuara nga Mitrovica e veriut nuk lejohen qė tė kthehen nė banesat, nė shtėpitė dhe nė trojet e veta! Kush i dėboi dhe kush nuk i lejon qė ata tė kthehen, pėrveēse bandave serbe.

    Pika e katėrt:
    "Tė gjithė individėt, pavarėsisht nga pėrkatėsia etnike, tė mund tė udhėtojnė e tė punojnė tė sigurt dhe tė mund tė pėrdorin gjuhėt e tyre gjithkund dhe nė secilin institucion tė Kosovės". Mė mirė s'ka si tė formulohet edhe kjo e drejtė elementare njerėzore, kombėtare e etnike. A mund tė shkonin shqiptarėt, boshnjakėt e turqit lirisht nė Mirovicėn e veriut? Jo. Po a mund tė lėviznin serbėt nga Mitrovica e veriut nė Mitrovicėn e jugut? Po. A lėviznin serbėt lirisht nėpėr qytetet tjera tė Kosovės? Po, lėviznin edhe nė Prishtinė edhe nė Fushė Kosovė edhe nė Obiliq edhe nė Prizren edhe nė Gjilan edhe nė Viti edhe nė Kamenicė e le tė mos flasim pėr Shtėrpce, Graēanicė e Ēagllavicė. Kėtė balancė e prish vetėm regjimi serb me trabantėt e vet.

    Pika e pestė kėrkon:
    "Njė kornizė pėr njė ekonomi funksionale tregu". Dhe, ē'bėri UNMIK-u pėr kėto pesė vjet qė tė krijohet kjo "kornizė e kėrkuar ekonomike"? Fare pak. Aq pak sa qė edhe pas pesė vjetėsh Kosova nuk mund tė furnizohet me energji stabile e tė mjaftueshme elektrike nga burimet e vendit. Po ēfarė do tė ndodhė me synimin e zhvillimit tė domosdoshėm tė mėtutjeshėm ekonomik tė Kosovės pa energji tė mjaftueshme e pa ujė tė mjaftueshėm? Por, qėllimi i strategėve tė rikthimit tė Kosovės nėn pushtetin e Serbisė pikėrisht edhe ėshtė qė Kosovėn ta bėjnė sa mė tė varur nga importet nga Serbia. Ja, para pak ditėsh u publikua raporti zyrtar i Bankės Botėrore, i njė institucioni autoritativ e neutral, nėn titullin "Memorandumi ekonomik mbi Kosovėn" nė tė cilin sillen tė dhėna tmerruese. 52% e kosovarėve jetojnė nė kufijt e varfėrisė; 15% prej tyre posedojnė mė pak se njė euro nė ditė, qė konsiderohet tejkalim i varfėrisė ektreme; rreth 37% e popullatės sė Kosovės jetojnė me 1,42 euro nė ditė qė konsiderohet si varfėri klasike. Kurse bilanci i pagesave tė Kosovės ka rezultuar si katastrofik: vetėm 4% e importit tė Kosovės ėshtė mbuluar me eksport, qė nėnkuptohet se Kosova kishte bilanc negativ tregtar me botėn nė shkallė prej 96%! Nuk besoj se mund tė gjindet edhe njė shembull i kėsaj natyre nė hapėsirėn evroaziatike.
    Sipas disa informatave, qė nuk kanė pėrse tė jenė tė trilluara, 80 pėr qind tė mallrave kryesore qė shpenzohen nė Kosovė kanė prejardhjen nga Serbia dhe shumica prej tyre kalojnė rrugėve sekondare e terciare dhe nuk certifikohen e nuk kontrollohen fare. Ndėrsa vetė Kosova, memzi arrinė qė nevojat e veta ushqimore, nga burime vendore, t'i plotėsojė vetėm me 15%. Dhe, s'ka si tė jetė ndryshe derisa mė shumė se gjysma e sipėrfaqeve tė tokave bujqėsore, arave e kullosave, ngelen ende tė pa shfrytėzuara. Argumenti mė i pikėllueshėm ėshtė se UNMIK-u me "katėr shtyllat" e veta tė famshme, pėr pesė vjet sundimi nė Kosovė, lejoi qė papunėsia nė Kosovė tė arrijė shkallė rekorde nė hapėsirat evroaziatke duke kaluar shifrėn prej 60 pėr qind tė tė papunėve ndėr ata qė janė tė aftė pėr punė. UNMIK-u ėshtė ai qė po e bėn tė mundur qė privatizimi, nė njė Kosovė me njė ekonomi nė fund tė pusit, tė zvarritet deri nė kufijt e sabotimit. UNMIK-u, bashkė me Beogradin, po i bėn tė mundura "lojrat" e AKM-sė me fatin e ekonomisė kosovare. Pra, ajo kornizė e dėshiruar ekonomike, pėr njė zhvillim tė mbarė e tė shpejtė tė ekonomisė kosovare, nuk mund tė ndėrtohet duke u hapur rrugėn hileve tė shtetit serb nė kurriz tė Kosovės. Dhe, kėtė rrugė mund ta mbyllin vetėm ata qė e kanė hapur. Pika e gjashtė merret me porosi:
    "Pėr TMK-nė, rekomandohen vetėm detyra rreptėsisht civile". Kjo edhe po ndodhė. Por, siē po duket , TMK-ja, as si organizatė me veprime civile, nuk do tė lihet rehat. Po hartohen e po thuren "plane tėrheqėse" qė ajo tė ēthuret e nė fund tė zhbėhet. Sepse, strategėt e rikthimit tė Kosovės nėn sundimin e Serbisė, po kanė frikė nga e kaluara kryengritėse e njė numri tė anėtarėve tė TMK-sė.

    Le ta shqyrtojmė standardin e shtatė qė bėn fjalė pėr:
    "Dialogun midis Prishtinės dhe Beogradit si rrugė e domosdoshme pėr zgjidhjen paraprake tė tė gjitha ēėshtjeve kontestuese tė ndėrsjella, para se tė shqyrtohet ēėshtja e statusit politik tė Kosovės". Nė dokumentet e Rambuje-Parisit dhe nė Rezolutėn 1244, nuk ėshtė harruar qė tė pėrmendet klauzola nga Marrėveshja e Helsinkit tė vitit 1975 lidhur me ndryshimin e kufijve midis shteteve evropiane vetėm me marrėveshje tė ndėrsjellėta paqėsore. Strategėt e rikthimit tė Kosovės nėn sundimin serb, njė herė pėr njė herė, po insistojnė vetėm nė dialogun e ēėshtjeve "periferike-teknike" midis Prishtinės e Beogradit, por kjo ėshtė vetėm njė "paralojė sa pėr t'u nxehur e joshur lojtarėt"! Domosdoshmėria e standardit tė dialogut Prishtinė-Beograd ka vetėm kėtė kuptim thelbėsor: t'ia bėjė tė ditur Prishtinės se zgjidhja e statusit politik tė Kosovės mund tė bėhet vetėm me kompromis midis kėtyre dy palėve. Dhe, zgjidhja kompromise me Serbinė do tė thotė se ēdo marrėveshje ėshtė e mundur, por vetėm pavarėsi pėr Kosovėn nuk ka dhe nuk mund tė ketė. Operacioni fort i vėshtirė nė kėtė drejtim pėr t'i bindur kosovarėt qė tė pajtohen me fatin e rikolonizimit tė Kosovės nga Serbia ka filluar me masat e shumta qė janė marrė deri tash e tė cilat janė numėruar nė pjesėn e parė tė kėsaj analize. Tashmė, si e si, po kėrkohet mundėsia pėr tė bėrė edhe disa ndėrhyrje "kirurgjikale", substanciale nė zemėr tė truallit tė Kosovės. Dhe formula ka qenė e gatshme qė moti, vetėm pritej qė tė piqeshin kushtet e rrethanat. Nė emėr tė decentralizimit ose tė qeverisjes lokale, regjimi serb doli me projektin pėr kantonizimin e Kosovės. Meqė termi kantonizim ishte fort transparent dhe zbulonte qėllimin pėrfundimtar tė regjimit tė Beogradit pėr tė rrėmbyer copa tjera tė tokės kosovare, strategėt e taktikantėt e politikės serbomadhe u dhanė pas trillimit tė termave tjera mė tė "buta" nė vend tė "kantonizimit". Mirėpo, edhe kėto "fleksibilitete" hasėn nė njėfarė rezistence te disa liderė formalė tė Kosovės. UNMIK-u duke parė se regjimi serb, nga ngutja, po zbulonte nė mėnyrė shumė tė vrazhdė qėllimet pėrfundimtare tė "boshnjakizimit" tė territorit tė Kosovės, doli me qėndrimin kundėr kantonizimit. Pas shpėrthimit tė provokuar tė marsit i cili ishte organizuar e kalkuluar fort mirė nga Beogradi, ēetnikėt nė skenėn politike tė Serbisė dolėn me tezėn e pėrtypur me vjet se bashkėjetesė midis shqiptarėve e serbėve nė Kosovė nuk ka dhe nuk mund tė ketė! Sepse pakica serbe qenka e rrezikuar nga shumica shqiptare, pėr vdekje! Prandaj duhet marrė masa urgjente qė Kosova pėrsėri tė coptohet dhe Kosovės t'i rrėmbehen edhe territore tjera sikurse qė iu rrėmbyen Kosova veriore bashkė me Mitrovicėn veriore. Dhe, projekti i gatuar prej vitesh, u nxor nė shesh dhe u miratua si dokument zyrtar. Ky dokument parasheh krijimin e Bashkėsisė Serbe tė Kosovės(e Metohisė) tė sajuar nga pesė kantone, ose rajone, ose treva, s'ka rėndėsi si do tė thirren, por thelbi qėndron aty qė nė midis tė Kosovės edhe ashtu tė vogėl, tė krijohet edhe njė mini shtet serb! Tash po kuptohet qėllimi i krijimit dhe i lejimit prej kohėsh tė krijimit tė enklavave serbe gjithandej Kosovės. Synimi u shfaq haptazi: "Republika Autonome e Kosovės", nga jashtė, tė jetė e rrethuar nga shteti i madh serb, kurse nga brenda tė jetė i kontrolluar, i frenuar dhe i provokuar, non-stop, nga mini-shteti "Bashkėsia Serbe e Kosovė-Metohisė". Me fjalė mė tė thjeshta, synimi ėshtė qė tė krijohet njė "Kosovė-ferr" pėr shumicėn shqiptare e cila, pėr shkak tė rrethanave tė padurueshme qė do tė krijoheshin, dalngadalė, por "me dashje dhe pa dhunė" do tė shpėrngulej nga trojet e veta dhe do tė merrte botėn nė sy. Dmth. atė qė nuk e arriti dot Millosheviēi me dhunėn mė tė egėr, do ta arrijė Koshtunica. Ky ėshtė synimi i regjimit tė Beogradit dhe, tash pėr tash, gjėrat janė duke u zhvilluar sipas projektit qė si mbėshtetje ka: Marrėveshjen e Rambuje-Parisit, Marrėveshjen ushtarake-teknike tė Kumanovės, Rezolutėn 1244 tė KS, Kornizėn Kushtetuese pėr Vetqeverisjen Kalimtare tė Kosovės dhe krejt nė fund, PISK-un, pėrkatėsisht Planin e Implementimit tė Standardeve pėr Kosovėn. Mirėpo, nė krejt kėtė projekt eksperimental ndėrkombėtar me Kosovėn, Malin e Zi dhe Serbinė, ka njė defekt tė madh dhe thelbėsor dhe kjo ėshtė pėrqasja burokratike, tekniciste, voluntariste qė kanė pėr bazė kompromise tė ndyra ndėrkombėtare ndaj ēėshtjes sė pavarėsisė sė Kosovės e tė Malit tė Zi dhe tė ēėshtjes sė demokratizimit tė Serbisė. Pėr ta "blerė" Serbinė, flijohen interesat e Kosovės e tė Malit tė Zi. Mirėpo, duke flijuar interesat e Kosovės e tė Malit tė Zi, "vriten" parimet themelore tė demokracisė e humanizmit evropian e botėror, "vritet" demokratizimi i Serbisė dhe, duke "vrarė" demokratizimin e Serbisė, "vritet" paqja nė rajon dhe pėrgatiten gjakderdhje tė reja edhe mė tė tmerrshme se deri tash nė njė regjion edhe mė tė gjerė tė Ballkanit perėndimor.

    Por, ē'ėshtė e verteta, kėto vrasje tė parimeve themelore demokratike e humaniste, shtetet mė tė fuqishme tė Evropės si Britania e Madhe, Franca, Rusia, Holanda, Belgjika e Portugalia i kishin bėrė ē'prej kohėsh edhe para Luftės sė parė e Luftės sė Dytė Botėrore. Kėto shtete kishin pushtuar e ndarė kontinentet e Azisė e tė Afrikės. Kėto shtete kishin monopolizuar lėndėt e para tė lira, kishin monopolizuar tregjet dhe kishin vėnė nėn kontroll fuqinė e lirė punėtore. Nė kėtė mėnyrė, kėto shtete kishin "pjellur" fashizmin italian, nacizmin gjerman dhe militarizmin japonez. Dhe, dihet fort mirė se sa shtrenjtė u paguan, nga tė gjithė, "vrasjet" e parimeve themelore tė demokracisė e tė humanizmit evropian e botėror). Mirėpo, shtrohet pyetja e paevitueshme: Si ėshtė e mundur qė edhe sot, pas gjithė kėtyre pėrvojave tė hidhura qė ka pėrjetuar njerėzimi, tė vazhdohet me "vrasjen" e parimeve themelore tė demokracisė e humanizmit? Si ishte e mundur qė pikėrisht Fuqitė e Mėdha tė Evropės sė sotme bashkė me Amerikėn t'i bėnin lėshime aq tė mėdha njė regjimi kriminal e mafioz siē ishte ai i Millosheviēit? Si ėshtė e mundur qė, pas gjithė atyre mizorive e tragjedive qė pėsoi populli i Kosovės, qė kėtij populli t'i imponohet robėria e re nėn tė njėjtin shtet? Nėn tė njėjtin shtet qė organizoi masakrėn e padėgjuar tė tė burgosurve tė pafajshėm nė kazamatin e Dubravės, masakrėn e Reēakut, masakrėn e Izbicės, masakrėn e Krushės sė Vogėl, masakrėn e Gjakovės, masakrėn e Rahovecit, masakrat e Mitrovicės, masakrat e Tususit, masakrat gjithandej Drenicės. Si ėshtė e mundur qė t'i imponohet njė populli qė edhe njė herė tė provojė "fatin" nėn njė shtet qė bėri krim mbi krimet duke u munduar tė fshehte krimet e veta, duke bartur me mija kufoma nga Kosova dhe duke i flakur nė varreza masive gjithandej Serbisė?
    E gjithė historia e deritashme argumenton se burimi thelbėsor i tė gjitha tė kėqiave ndėrnjerėzore e ndėrkombėtare ishte, ėshtė dhe do tė jetė shkelja ose mosrespektimi i parimeve demokratike e humaniste. Populli ynė ka njė thėnie tė bukur: "Pak ujė, pak miell, pak ujė pak miell dhe dikur bėhet brumi qė nuk e ze as magjja"! Pra, krejt nė fund, le tė ndėrpriten eksperimentet me fatet e popujve pa shtet e pa pavarėsi dhe, le tė pushojė vrasja e parimeve demokratike e humaniste midis njerėzve e popujve sepse njė gjė e tillė na kushton tė gjithėve. Sot, Kosova ėshtė vendi ku po bėhen eksperimente tė palejueshme dhe ku po "vriten" parimet themelore tė demokracisė e humanizmit nga ata qė nuk do tė duhej ta bėnin njė gjė tė tillė. Mjaft mė!

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,127
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Une kam arritur ne perfundimin se Adem Demaci eshte tashme nje njeri i pakorrigjueshme qe e ka te pamundur te ndryshoje edhe kur ndryshimin e imponon koha dhe shoqeria shqiptare ne Kosove. Ato momente qe me kane mbetur mua ne mendje nga zhvillimet e ketyre 5 vjeteve te fundit ne Kosove ne lidhje me Demacion jane 3 momente:

    1. Momenti i pare historik ishte kur ai nga Prishtina doli perpara kamerave qe te cudisi gjithe boten duke u shprehur se UCK, nje organizate qe vepronte ne ilegalitet ne ate kohe, kishte zgjedhur ate qe ta perfaqesonte ne procesin politik. Ishte koha kur trupat serbe mbanin nen kontroll Kosoven dhe operacionet e trupave paramilitare serbe sapo kishin filluar masakrat e tyre. Teksa Serbia po vriste e priste njerez te pafajshem ne Kosove per tiu kunderpergjigjur akteve te UCK, Adem Demaci pati kurajon qe te dali perpara botes pa iu dridhur syri nga serbet apo faktori nderkombetar, qe ne ato dite e etiketonin UCK si "organizate terroriste". Adem Demaci e beri kete akt trimerie, por ne te njejten kohe forcat serbe nuk i preken as nje qime floku atij gjate gjithe konfliktit ne Kosove edhe pse ai qendroi ne Prishtine.

    2. Momenti i dyte qe me mbeti mua ne mendje ishte kokefortesia e Demacit per te mos u ulur ne bisedime me serbet dhe faktorin nderkombetar ne Rambuje. Jo vetem qe ai nuk shkoi ne Rambuje me delegacionin shqiptar, por ai e denoncoi takimin publikisht si nje takim "anti-shqiptar". Ne nje kohe qe 1 milion shqiptare ishin zhvendosur perbrenda Kosoves dhe ishin vene ne levizje drejt kufijve te saj nga terrori serb, Demaci bente thirrje per lufte frontale deri ne piken e fundit te gjakut, se sa te shkonte ne Rambuje e te diskutonte per paqe. Detyrimisht, faktori nderkombetar e izoloi ate deri ne ate shkalle sa UCK-se per te cilin askush nuk dinte asgje, iu desh te nxirrte nje perfaqesues te ri politik brenda pak ditesh. Hashim Thaci duhet ta falenderoje Demacion per kete edhe pse Demaci edhe pasi dha doreheqjen nga detyra e perfaqesuesit politik te UCK, perseri u mundua qe te ndikoje bisedimet e Rambujese duke i bere presion Thacit ne Zagreb qe te mos pranonin asnje plan paqeje me Serbine ne asnje menyre.

    3. Momenti i trete historik, ishin zgjedhjet e para parlamentare te mbajtur ne Kosoven e cliruar nga trupat serbe, kur jeta sapo kish filluar normalitetin e ri te saj. Demaci dhe partia e tij nuk dolen ne krye, ashtu sic ata parashikonin e trumbetonin. Per njerez si Demaci e Qose qe kane nje jete te tere ne opinionin publik shqiptar, ai rezultat ishte nje shuplake e forte ne fytyre qe populli i vet u jepte, ai popull per te cilin ata pretendojne ti kene perkushtuar jeten dhe vepren e tyre. Ne vend qe rezultati ta shtynte Demacin e te tjere qe te reflektonin mbi qendrimet e tyre dhe qendrimet e shumices se shqiptareve ne Kosove, Demaci perseri nuk hoqi dore nga qendrimet e veta.

    Sot Demaci e kompani shkruajne artikuj te gjate per gjendjen e krijuar, kur ne fakt ata duhet te mesojne te lexojne e degjojne zerin e shqiptareve te thjeshte qe kane tashme ne Kosove ate qe nuk e kishin para 5 vjetesh, kane te drejten e VOTES. Kosova tashme nuk ka me nevoje per luftetare, clirimtare, komandante e komisare. Kosova tashme ka nevoje per njerez qe te marrin pjese ne procesin politik dhe te shpalosin vizionin e tyre me te mire per Kosoven duke adresuar problemet me te mprehta te jetes ne Kosove.

    Ne vend qe Demaci te shkruaje artikuj qe prekin problemet e jetes se shqiptarit te thjeshte, ai vazhdon te sulmoje institucionet nderkombetare ne Kosove qe jane pergjegjese jo vetem per clirimin e Kosoves por edhe per kthimin e jetes ne Kosove dalengadale ne normalitet. Ne vend qe Demaci te jete i pari qe te mbeshtesi institucionet e para legjitime ne Kosove, ai vazhdon te sulmoje institucionet e Kosoves, qofshin kuvendi, qeveria apo presidenca. Ne vend qe Demaci te degjoje zerin e shqiptareve ne Kosove qe duan te shohin nje Kosove te pavarur ne paqe e prosperitet si cdo vend tjeter evropian, Demaci vazhdon perseri me perrallat e tij te Evropes se keqe dhe shqiptareve te mire.

    Armiku me i madh i Adem Demacit eshte vete Adem Demaci. Izolimi qe ai perjeton ne jeten politike te Kosoves dhe ne mbare arenen nderkombetare lidhet pikerisht me qendrimet radikale te pamenduara thelle qe kane demtuar ne momente te caktuara interesat tona kombetare. Historia mund ti fali Demacit shume gjera, por ajo nuk ka per ti falur kurre atij thirrjet per lufte ne Kosove si alternative per paqen e negociuar, kur genocidi serb kish bere qe Kosova te boshatisej nga shqiptaret qe kishin marre rruget si refugjate.

    Interesi themeltar kombetar shqiptar eshte pikerisht siguria e jetes se cdo shqiptari por Demacit me sa duket nuk i behet vone as per jeten e 2 milion shqiptareve.

    Albo
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  4. #4
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    12 ZEKERIA CANA

    Deshmitari Zekeria Cana para organeve hetuese, mė 25.1.1959, dekleron:

    Tė pandehurin Adem Demaēi e njoh nga fundi i vitit 1954. Nė atė kohė kemi qenė bashkė nė studime, nė Beograd. Nė vitin 1955 jam takuar me tė pandehurin nė Beograd dhe ai qysh atėherė, para meje, ėshtė paraqitur armiqėsisht. Mė ka folur se pushteti i Jugisllavisė po i shperngul shqiptaėt nga Kosmeti pėr nė Turqi, sepse frikėsohet se nėse shqiptarėt do tė mbesin edhe mė tutje nė Kosmet, ata do tė kėrkojnė qė Kosmeti t`i bashkangjitet Shqipėrisė. Pėrmes shpėrnguljes se shqiptaėve, pushteti po pėrpiqet qė kosmetin ta mbajė edhe me tutje nė kuadrin e territorit jugosllav.
    Mė vonė, pasi i ka lėnė studimet, i pandehuri Demaēi ėshtė takuar me mua disa herė nė Prishtinė. Diku nė pranverėn e vitit 1958 nė separenė e hotelit "Nova Jugosllavia" jemi takuar unė, Adem Demaēi, Din Mehmeti, Ali Aliu, Hysni Hoxha dhe Fahredin Gunga, tė gjithė studentė. Me atė rast, Demaē , gjithnjė i disponuar armiqėsishtė, ka thėnė se pushteti po bėn shumė padrejtėsi ndaj kombėsosė shqiptare dhe se me qėllim po i shpėrngul shqiptarėt pėr ne Turqi, nė mėnyrė qė Kosmetin ta mbajė si territor tė vetin.
    Nė rast qė shqiptarėt do tė mbetėshin nė Kosmet, ata do tė Kėrkonin qė kosmeti t`i bashkangjitej Shqipėrisė. Pėr aksionin e armėve Demaēi ka thėnė se pushteti e ka ndėrmarrė kėtė aksion me qėllim tė frikėsimit tė popullit shqiptar dhe qė ta detyrojė atė tė shpėrngulet nga Kosmeti, dėrsa Kosmetin ta mbajė si territor tė Jugosllavisė. Pas Kėsaj jemi ngritur dhe kemi dalė nga hoteli. Unė kam shkuar te axha i im, kurse atu janė nisur nė drejtim tė Gėrmisė, nė Shkollen Normale qė tė flinin. Nuk di se ēkia kanė folur rrugės derisa kanė shkuar pėr
    Gėrmi.
    Diku nė verėn e tė njėjtit vit, jam takuar me Adem Demaēin nė Gjakovė. Ai kishte ardhur pėr
    mbajtjen e orės letrare dhe atėherė e kam ftuar nė drekė nė shtepinė time mė ka folur se Kosmeti duhet t`ģ takojė, gjithsesi, Shqipėrisė, me plebishit aso me luftė.Nė rast se do tė shfrytėzohej rruga me plebishit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosmetit, atėherė Shqipėria duhet ta kėrkoj kėtė nga Kombet e Bashkuara, tė cilat do tė mundėsonin pėrcaktimin me plebishit.Nėse nė kėtė mėnyrė nuk do tė arrihet qė Kosmeti t`ķ bashkangjitet Shqipėrisė,atėherė kjo do tė arrihet pėrmes luftės sė tret botėrore, me ē`rast rusėt do tė fitonin nė luftėn e tret botėre dhe Kosmetin do t“ia jepnin Shqipėrisė, kurse Maqedoninė - Bullgarisė.Mė ka folur, me kėtė rast edhe pėr shtetasin shqiptar Hasan Shpati, tė cilin, sipas tij, e kanė vrarė pushtetarėt e kėtushėm nė burg, e jo duke ikur, pėr ēka ai ishte shumė i revoltuar.Po kėshtu, para meje, ka folur edhe pėr gjendjen ekonomike nė Kosmet, duke potencuar se Kosmeti ėshtė mjaft i zhvilluar ekonomikisht, por ėshtė i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisė, i cili nuk po investon asnjė objekt ekonomik nė Kosmet.
    Tjetėr nuk kam ēka tė them. Procesverbalin e lexova dhe e vėrtetoj me nėnshkrimin tim, ngase nė tė janė pėrfshirė fjalt e mia.
    U krye nė orėn 12.
    Procesmbajtės: Xhavit SHabani. Organi hetues i autorizuar: Momo Ēanoviq, Dėshmitari: Zekeria Cana.


    ---------------------
    LLapi
    Marre nga DOSJA DEMAĒI I DR .HAKIF BAJRAMIT FAQE 55
    ne ket DOSJE gjithashtu perpos
    ZEKERIA CANES kan deshmue edhe

    ALI ALIU
    FAHREDIN GUNGA e te tjer

    PRA KY ESHTE ZEKERIA HORA CANA FAQEZIU KY ESHTE PRA BASHKPUNTORI I UDBES TANI AKTIVIST I PALODHSHEM I LDK_SE.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 21-11-2004 mė 14:34

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Harudi
    Anėtarėsuar
    08-09-2004
    Postime
    622
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    Duke e parė se mungojnė edhe disa tė dhėna,sidomos pas lirimit tė Adem Demaēit nga burgu nė vitin 1990,ku kishte mbajtur jo mė pakė se 27 vjet e 7 muaj burg,deshta tė paraqes edhe disa pjesė nga intervistat qė aso kohe pakė para lirimit dhe pas lirimit tė tij nga burgu u kishte dhėnė shumė gazetave e revistave nė gjuhėn shqipe dhe nė gjuhė tjera.
    Nga kėto intervista,ndoshta mund tė mėsojmė mė shumė rreth pikėpamjeve,qėndrimeve,vetėdijes poltike etj tė Adem Demaēit...,i cili qė nga ajo kohė e deri mė sot,ende ėshtė aktiv nė mėnyrė direkte apo inderekte nė rrjedhat politike tė Kosovės.
    A,ka ndėrruar Adem Demaēi pikėpamjet e tia politke prej njė marksisti, stalinisti,
    enveristi etj...

    Nga intervista dhėnė gazetės "Borba" mė 24 mars 1989,nė burgun e Stara Gradishkės.

    Nė pyetjen e drejtpėrdrejtė tė tė "Borbės":
    -A e keni ndėrruar qėndrimin ndaj Enver Hoxhės?
    Demaē:
    -Jo.Unė kamė qenė dhe kam mbetur besnik i emrit,ideve dhe veprės sė Enver Hoxhės.Nė shtėpi kam mbajtur tė vendosur fotografinė e Enver Hoxhės.Para saj,me krenari,edhe jamė fotografuar.Kėtė kurrė nuk e kam fshehur.

    faqe 13

    (Nga intervista dhėnė "Radio 101" dhe revistės "Mlladina" tė Lubjanės.Intervistėn e zhvilluan gazetarėt:
    Vesna Krgot dhe Goran Babiē.Nė revistėn "Mlladina" u botua nė nr.19,mė 26 maj 1989)

    -Emėroheni si marksist-leninist.Sa e fuqishme ėshtė ideologjia,e cila udhėheqė nė Shqipėri,d.m.th,nė shtetin amė tė popullit tuaj,ē'mendoni ju?
    Demaēi:
    -Pyetje shumė interesante!Sa mė tepėr mendoj,e kuptoj se mbi tė gjitha jam marksist,humanist.Rrjedhė nga njė familje e varfėr punėtore,dhe ajo ka ndikuar nė drejtimin dhe botkuptimet e mia.

    -Ideali juaj ėshtė Enver Hoxha?
    Demaēi:
    Po.Mė sė shumti Enver Hoxha ka bėrė pėr shqiptarėt.Prej njė shteti tė vogėl e tė prapambetur,ndėrtoi shtetin tė cilin asnjėherė,e pėr asgjė nuk mund ta kritikosh.Ai themeloi shtetin,qė veē problemeve tjera,zgjidhi edhe problemin e papunėsisė.

    -Atėherė,pėrse Shqipėria ėshtė vend i prapambetur dhe shteti mė i mbyllur nė Botė?!
    Demaēi:
    Shqipėria ka lidhje diplomatike me mbi 100 shtete.Dhe fundi i fundit,sipas meje,pėrse tė jetė shteti krejtėsisht i hapur?Lidhur se a do tė jetė,apo nuk do tė jetė i hapur,shteti vendos vetė,nė mėnyrė demokratike.Shikonie Jugosllavinė,i cili ėshtė shtet i hapur.Nė rrugėt e saj i shihni tanket.A ėshtė kjo demokraci?

    -Shqipėrinė bota e akuzon pėr shkeljen e tė drejtave tė njerėzore,veēanarisht pėr tė drejtat e pakicave?
    Demaēi:
    -Nuk ėshtė e vėrtetė.Bėhet fjalė vetėm pėr bashkėsit fetare.Nė Shqipėri i kanė mbyllur fare kishat e pėr kėtė tė gjithė janė tė barabartė.Kush tė dojė le tė besojė.Vetėbesimi nuk ėshtė i dėnuar.Mendoj se ajo (Mbyllja e kishave dhe xhamiave-shėn.i Red.)ėshtė e drejtė,pėr shkak se shkenca ka fituar mbi religjionin.

    -Ēfarė mendoni pėr Stalinin?
    Demaēi:
    Stalini pėr Shqipėrinė ėshtė i rėndėsishėm.Ai,pėr Shqipėrinė ka bėrė shumė punė tė mėdha,e tė dėgjuara.Unė marksizmin e kuptoj ashtu siē e zbėrtheu dhe e zbatoi Enveri,i ndryshėm nga ai marksizėm qė sot zbatohet nė Bashkimin Sovjetik e nė Jugosllavi.Partia jugosllave nuk ka legjitimitet nė themelet e saj qė tė udhėheq pėr 40 vjet.Ajo nuk mund tė udhėheq mbi bazėn e mossukseseve.Partia jugosllave ėshtė totalisht e burokratizuar,burokraci e cila erdhi nė pushtet mbi bazėn e mossukseseve dhe nuk don tė largohet.Nė krahasim me Partinė jugosllave,Partia e Punės sė Shqipėrisė,shtetin e veØe udhėheq prej fitores nė fitore.Shoqėria shqiptare nuk ka pėrjetuar kriza.Njė sistem tė atillė nuk duhet ofenduar.Shqiptarėt nuk lejuan qė nė sistemin udhėheqės tė shfaqet dhe sundojė aparati burokratik,i cili shkatėrron socializmin.Pėr Jugosllavinė ndoshta,do tė ishte i mirėseardhur pėr momentet e tashme sistemi shumpartiak,ndėrsa nė Shqipėri njė sistem tė tillė partiak nuk duhet lejuar.

    -A keni qenė ndonjėherė nė Shqipėri,i keni parė me sy ato rezultate?
    Demaēi.
    -Jo asnjėherė nuk kam pasur rast tė vizitojė Shqipėrinė.

    -A do tė thoni diēka pėr fund tė kėsaj bisede,pėr diēka qė nuk ju kemi pyetur?
    Demaēi:
    Jo.I thashė tė gjitha.Veē njė lutje kam.Fjalėt e mia tė mos i ndryshoni.

    faqe 19-20
    vazhdon...

    Marrė nga:
    Republika e Kosovės ėshtė shpallur nė zemrėn e popullit tim
    Boton Kolegjiumi
    i Redaksisė sė "Zėrit tė Kosovės"
    Tetor,1990
    Pijetoret janė vendet ku ēmenduria shitet me shishe! (Uendell Filips)

    Lista e injorimit: Llapi

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Harudi
    Anėtarėsuar
    08-09-2004
    Postime
    622
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    vazhdon nga shkrimi i kaluar...

    intervistė e botuar nė gazetėn "Vcernji List" tė Zagrebit tė datės 24.02.1990.

    -Deklaroheni si humanist?
    Demaēi:
    -Po.Jam humanist.

    -A shkon humanizmi bashkė me platformėn staliniste tė dorės sė fortė dhe me respektimin e Enver Hoxhės?
    Demaēi:
    -Asnjėherė nuk kam qenė idhtar i stalinizmit dhe dorės sė fortė.Kėto janė trillime.Pėr stalinin nuk kam pasur mendim tė lartė.Ai nuk ėshtė vazhdues i denjė i Leninit.Edhe pse nė katierėn e tij ka pasur merita,sidomos nė krijimin e koalicionit antifashist gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.Por,pas luftės nuk arriti qė ta zhvillojė socializmin nė rrugė tė drejtė,sepse pėrhapjen e tij nė botė e ka paramenduar pėrmes BRSS.

    -Ndėrsa simpatinė pėr Enver Hoxhėn?
    Demaēi:
    -Ėshtė e pabesueshme,edhe pse gjithmonė ka folė mirė pėr Stalinin,i cili i ka dhėnė pėrkrahje tė rėndėsishme Shqipėrisė,nė mbrendinė e tij Enveri ėshtė mė sė paku stalinist.Ai nuk iu ka pėrmbajtur skemave staliniane.Mjaft drejtė e ka kuptuar vetėlėvizjen e shoqėrisė shqiptare dhe e ka zhvilluar nė mėnyrė dialektike.nga vendi mė i pazhvilluar nė Evropė,si shembull negativ,arriti qė pėr 40 vjet tė krijojė shtetin qė mund tė krenohet.Pėr kėtė e respektoj si birin mė tė madh tė popullit shqiptar dhe udhėheqėsin gjenial,i cili,natyrisht,kishte edhe gabimet e tia,por asnjė strategjike.

    -Kemi pėrshtyojen,megjithėse jeni intelektual,nuk i shihni apo nuk dėshironi t'i shihni dobėsit e regjimit shqiptar qė i ka krijuar Enver Hoxha-nga pazhvillueshmėria ekonomike deri te totalitarizimi-nga i cili njerėzit ikin?
    Demaēi:
    -Nė ēdo grurė ka egjėr.Nuk ka shoqėri sterile e cila do tė mundte tė kėnaqte ēdokend.Nė Shqipėri mund tė jenė tė pakėnaqur vetėm parazitėt,spekulantėt,matrapazėt eventualisht ndinjė kundėrshtar politik tė cilit i flen burokratizmi.Shtresa burokratike nė Shqipėri ėshtė mė e holla,sepse Enveri nuk lejoi qė ajo tė zhvillohet.Ai e bėri seleksionimin pozitiv.Nė ēdo pesė apo dhjetė vjet bėri spastrime,por jo nė kuptim siē i mvishet.I ka ndėrruar ata qė s'kanė mjaft tė aftė,duke i sjellė mė tė aftit,mė tė shkolluarit.Nė Shqipėri sundon sistemi njėpartiak,mirėpo ajo parti udhėheq politikė qė i pėrgjigjet mė sė miri interesave tė popullit dhe intelegjencies.

    -Edhe pse asnjėherė nuk keni qenė nė Shqipėri,a mund t'i pėrgjigjeni shkurt pyetjes se,a ka nė atė vend liri njerėzore dhe demokraci?
    Demaēi:
    Ka,aq sa lejojnė mundėsit materiale dhe tė tjera dhe nė tė ardhmen do tė ketė gjithnjė e mė tepėr.Projekti i Enverit,tė cilin po e vazhdon Ramiz Alia,po shkon nė atė drejtim.

    gjithnjė marrė nga:
    Republika e Kosovės ėshtė shpallur nė zemrėn e popullit tim/faqe 33-34
    Boton Kolegjiumi
    i Redaksisė sė "Zėrit tė Kosovės"
    Tetor,1990
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Harudi : 07-02-2005 mė 17:07
    Pijetoret janė vendet ku ēmenduria shitet me shishe! (Uendell Filips)

    Lista e injorimit: Llapi

  7. #7
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    DEMAĒI: ATY KU KA MITOMANI, KORRUPSION, NEPOTIZĖM, KLANIZĖM E AKREBALLĖK, ATY ĖSHTĖ RUGOVA



    Pėrgatiti pėr shtyp: Burim Etemaj



    Prishtinė, 6 shkurt 2005- Lidhjen Demokratike tė Kosovės (LDK), pa Rugovėn, Adem Demaēi e sheh si fisin pa bajraktarin karikaturė, si diktaturėn pa diktatorin karikaturė apo si “kėnetėn” tonė demokratike pa liderin karikaturė.

    Kudo qė shihni dhe pėrjetoni, nė shoqėrinė kosovare, probleme, bllokada e dėshtime nga mė tė ndryshmet, aty ku zhvillohen hilet e dallaveret me tenderė, aty ku ka mitomani e korrupsion, aty ku ka nepotizėm, klanizėm e akreballėk, aty, sipas Demaēit, janė tė pranishme “jargėt” “rugoviste” dhe ngapak nga kėto “jargėt” e “isteve” tė reja.


    Rugova pėr botėn s’ėshtė mė i pėrdorshėm…



    Vedat Bujupi :Grupi i Kontaktit, kėto ditė, i ka rekomanduar Rugovės qė tė japė dorėheqje nga LDK-ja. A mendoni se Rugova do tė pėrfillė kėtė kėrkesė dhe si e shihni Ju LDK-nė pa Rugovėn nė krye tė saj?



    Demaēi: Ata qė e kanė vendosur dhe qė e kanė pėrkrahur aty, edhe mund ta heqin kur tė duan. Tashmė, jo vetėm ne, por edhe bota ėshtė lodhur e mėrzitur me z. Rugova. Ai, pėr botėn s’ėshtė mė i pėrdorshėm. Ai i kreu “rolet” e veta. Ata nuk kanė mė nevojė pėr tė. Mirėpo, bota nuk ka dėshirė qė t’i “ndotė” duart e veta me tė palarat tona. Ata toleruan z. Rugovėn deri nė absurditet sepse kishin nevojė fort tė madhe pėr tė. Pasi qė e “shtrydhėn si limonin”, atyre u ra ndėrmend se ai paska pasė shkelur nenet e “shenjta” tė “Kornizės Kushtetuese Kalimtare tė Kosovės”! Por, nuk ėshtė problemi vetėm te z. Rugova. Problemi mė i madh janė “rugovistėt” tė cilėt janė derdhur si “jargėt” dhe kanė pėrfshirė krejt shoqėrinė kosovare. Z. Vedat, mos pėrtoni, gjejeni dhe lexojeni nė mėnyrė kreative romanin “OH” tė shkrimtarit tonė tė madh, Anton Pashku. Aty do tė shihni, si nė pasqyrė, si duken “jargėt” tona intelektuale. Kudo qė shihni dhe pėrjetoni, nė shoqėrinė kosovare, probleme, bllokada e dėshtime nga mė tė ndryshmet, aty ku zhvillohen hilet e dallaveret me tenderė, aty ku ka mitomani e korrupsion, aty ku ka nepotizėm, klanizėm e akreballėk, aty janė tė pranishme “jargėt” “rugoviste” dhe ngapak nga kėto “jargėt” e “isteve” tė reja.

    LDK-nė pa z. Rugovėn e shoh si fisin pa bajraktarin karikaturė, si diktaturėn pa diktatorin karikaturė, si “kėnetėn” tonė demokratike pa liderin karikaturė!

  8. #8
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    “Lexuesit pyesin gjatė javės Adem Demaēi pėrgjigjet tė hėnėn”


    "Epoka e re" 20 shkurt 2005

    Pėrgatititi pėr shtyp: Burim Etemaj

    Prishtinė, 20 shkurt 2005 - Haradinaj as nuk ėshtė ftuar fare nga Kėshilli i Sigurimit pėr tė marrė pjesė nė takimin e kėtij organi nė New York. Zotėri Peterseni, nė tė vėrtetė, ka shfrytėzuar tė drejtėn e vet private pėr ta marrė me vete z. Haradinaj, jo pėr tė marrė pjesė nė veprimet e bisedat politike, por vetėm si person “teknik” dhe, eventualisht, “pėr t’ia trembur mizat”! E, sa pėr aq, z. Haradinaj ka punė pak mė tė mėdha, kėtu, nė shtėpinė e vet. Kėshtu qė, nė kėtė rast, nuk pati as ftesė tė vėrtetė pėr z. Haradinaj nga KS, prandaj as nuk pati (dhe as nuk do tė mund tė kishte ndonjė refuzim thirrjes zyrtare tė KS!), ndonjė refuzim tė vėrtetė nga ana e z. Haradinaj. Kėshtu e komenton Adem Demaēi, refuzimin e kryeministrit Haradinaj pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e KS tė OKB-sė.



    Albulena Sadiku: Z. Demaēi, sa i dėmton interesat e Kosovės refuzimi i kryeministrit Haradinaj pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e KS tė OKB-sė?



    Adem Demaēi: E nderuara Albulenė, pyetja Juaj nuk ėshtė aq e thjeshtė sa mund tė duket nė shikim tė parė. Ne, ende jemi popull shumė i ri pėr tė kuptuar lojrat e politikės botėrore. Ne shumė lehtė kapemi pas “leckės sė kuqe” tė cilėn tundin, para hundėve tona, politikanėt-“toreadorė”-botėrorė, nė arenėn politike ballkanike.

    Ardhja e presidentit tė Serbisė, z. Boris Tadiq nė Kosovė, ia hoqi fare “petėn lakėrorit politik” tė Kosovės. S’ka nevojė ta pėrshkruajmė edhe njė herė vizitėn brutale tė z. Tadiq, nė Kosovė. Kjo ishte njė goditje shokante politike pėr qytetarėt e thjeshtė tė Kosovės. Pėr tė gjithė ata qytetarė tė cilėt u kanė besuar verbėrisht dhe fėminisht “fintave politike” tė z. Rugova e tė z. Daci se pavarėsia e Kosovės ėshtė punė e kryer, vetėm duhet tė kryhen edhe ca punė formale. Vizita e z. Tadiq ishte shokante pėr tė gjithė ata qytetarė tė thjeshtė qė u besonin iluzioneve tė z. Haradinaj se vetėm duhet tė plotėsohen standardet e pavarėsia do tė jetė punė e kryer! Vėnia me dorė tė vetė presidentit tė Serbisė tė flamujve tė shtetit serb nė enklavat serbe nė Kosovė, thirrjet e tij se “s’ka, e as s’do tė ketė pavarėsi pėr Kosovėn”, ishte shkundullim fort i dhembshėm pėr popullin e thjeshtė tė Kosovės. Sepse tė gjitha kėto veprime e fjalė u bėnė dhe u thanė nė praninė e pėrfaqėsuesit tė OKB-sė, tė KS e tė UNMIK-ut, tė z. Petersen. Tė gjitha kėto veprime e fjalė u bėnė e u thanė nė praninė e Komandantit tė KFOR-it, detashmentit tė forcave tė NATO-s, nė Kosovė, z. Ive de Kermabon! Kėta zotėrinj tė lartė, me asnjė gjest dhe me asnjė fjalė nuk kundėrshtuan veprimet e fjalėt e z. Tadiq! “Hipnoza politike”e deriatėditshme tė qytetarėve tė Kosovės u prish dhe prandaj u desht, shpejt e shpejt, qė tė vėheshin nė veprim “doza” tė reja tė “narkozave” politike, pėr ta vėnė pėrsėri popullin e gjorė nė “gjumė politik”! Kėto dy “doza” u vunė nė qarkullim e nė veprim njėkohėsisht.



    Nuk pati ftesė tė vėrtetė pėr z. Haradinaj nga KS i OKB-sė



    “Doza” e parė ishte Kushtetuta “e nxehtė, si kishte dalur nga furra” dhe e gatuar sipas porosisė sė z. Rugova, (“pėr Kosovėn e pavarur”!) dhe “doza” e dytė ishte ftesa e z. Petersen z. Ramush Haradinajt qė ky ta shoqėronte pėr nė Nju Jork, nė mbledhjen e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Derisa u muar vesh se ajo nuk ishte kushtetutė, por njė brum nga i cili mund tė gatuhet kushtetuta nėse Kosova do ta fitojė pavarėsinė dhe derisa u muar vesh se z. Petersen z. Haradinaj e kishte ftuar pėr Nju Jork vetėm sa pėr t’ia “bartur valigjet”, populli i thjeshtė, qyshmoti, i mėsuar me “narkoza politike” pėrsėri vazhdoi gjumin e vetėkėnaqėsisė e tė vetmashtrimit. Ne, analistėt kemi mbetur qė tė flasim vetėmevete sepse nuk na e vė veshin kush, ose na pyesin se sa i dėmton interesat e Kosovės refuzimi i kryeministrit Haradinaj pėr tė marrė pjesė nė mbledhjen e KS tė OKB-sė? Paj, e nderuara Albulenė, z. Haradinaj as nuk ėshtė ftuar fare nga Kėshili i Sigurimit pėr tė marrė pjesė nė takimin e kėtij organi nė Nju Jork. Zotėri Peterseni, nė tė vėrtetė, ka shfrytėzuar tė drejtėn e vet private pėr ta marrė me vete z. Haradinaj, jo pėr tė marrė pjesė nė veprimet e bisedat politike, por vetėm si person “teknik” dhe, eventualisht, “pėr t’ia trembur mizat”! E, sa pėr aq, z. Haradinaj ka punė pak mė tė mėdha, kėtu, nė shtėpinė e vet. Kėshtu qė, nė kėtė rast, nuk pati as ftesė tė vėrtetė pėr z. Haradinaj nga KS, prandaj as nuk pati (dhe, as nuk do tė mund tė kishte ndonjė refuzim thirrjes zyrtare tė KS!) ndonjė refuzim tė vėrtetė nga ana e z. Haradinaj. Krejt kjo ishte vetėm njė “majtap-fintė politike” me “kalamajt” e Kosovės, tė cilės z. Haradinaj iu pėrgjegj nė mėnyrėn e vetme tė mundėshme, duke u bėrė se nuk po e kuptonte se krejt kjo ishte vetėm njė tallje e pakripė e z. Petersen me tė dhe me iluzionistėt e vazalistėt e Kosovės.



    Mergim Dauti: Zotėri Demaēi, ēka mendoni Ju, mė shumė ka kontribuar nė luftėn ēlirimtare nė Kosovė Ibrahim Rugova, apo kuajt e gomartė e Shqipėrisė?



    Adem Demaēi: - I nderuari Mėrgim, ju po merreni me sarkazėm dhe me tallje tė lira. Ju, nė tė vėrtetė, po talleni me shumicėn dėrrmuese tė inteligjencies shqiptare. Ju, nė tė vėrtetė, po talleni me shumicėn dėrrmuese tė popullit tonė. Z. Ibrahim Rugova ėshtė njė njeri, ėshtė njė person, ėshtė njė intelektual me njė aftėsi krejtėsisht mesatare; ėshtė njė burrė me njė vullnet fare tė mefshtė; ėshtė njė burrė intelektual, ego i kulluar, vehtijak, frikacak, hakmarrės kur mundet dhe i lakushėm si rakita; ėshtė regjimist dhe konformist i tejmė; ėshtė njeri e intelektual qė nuk i beson askujt dhe qė ka lakmi tė madhe pėr pushtet; tė vetmet gjėra qė ky njeri disponon janė dinakėria e hollė e fshatarit dukagjinas dhe njohja e thellė e psikologjisė sė mjerė tė popullit tė vet. Ky njeri nuk pati as polici, as ushtri tė vetėn, nė fillim, as para tė vetat qė t’i imponohej kėtij populli; ky njeri arrivist vetėm shfrytėzoi dhe po shfrytėzon situatėn, duke iu pėrshtatur rrethanave tė dhėna, pėr tė siguruar pėr veten dhe familjen e vet jetė luksoze dhe mondane, i gatshėm tė luaj rolet mė tė pabesueshme dhe mė tė pahijshme politike.

    Fenomeni Rugova nuk ėshtė ēėshtje e njė individi. Fenomeni Rugova ėshtė ēėshtje, edhe sot, e shumicės sė popullatės shqiptare tė Kosovės. Fenomeni Rugova i ka rrėnjėt thellė nė historinė e nė robėrinė tonė dy mijė e kusur vjeēare. Ai nuk erdhi nė kėtė pozitė me forcė e me dhunė; ai erdhi, kėtu ku ėshtė, falė rrethanave tė cilat krijuan ata tė cilėt e sollėn dhe po e mbajnė atė aty ku ėshtė. Si tė spjegohet qė, me vite tė tėra, shumica e shqiptarėve votuan dhe pėrkrahėn kėtė njeri? Pra, ėshtė krejtėsisht e qartė se shumica e shqiptarėve, nė esencė, ishin vetė z. Rugova. Ishin inertė, tė palėvizshėm, pasivė, hezitues, konfuzė, tė mashtrueshėm, por edhe mashtrues; me dėshira tė mėdha e me gatishmėri mikroskopike pėr sakrificė; patriotė vetėm brenda rrethit familiar (e, sa pėr Kosovėn le tė flijohen tė tjerėt e jo unė e familja ime!); patriotė qė duan Kosovėn pėr veten e tyre e jo veten e tyre pėr Kosovėn; kėta janė ata qė arsyetojnė tė gjitha gafet, gabimet e qyqarllėqet e z. Rugova, sepse edhe ata vetė, po tė ishin nė vendin e tij do t’i bėnin tė gjitha ato veprime qė ka bėrė z. Rugova. Z. Rugova, pa kėta, nuk do tė ishte askund, sikurse qė kėta me z. Rugova nuk janė askund.

    Kėshtuqė, i nderuari Mėrgim, nuk ėshtė qėndrim i drejtė politik qė tė fajsojmė njė njeri e tė mos i shohim tė gjithė ata njerėz qė ishin e qė janė prapa tij dhe qė me votėn e tyre, pėr kėtė njeri, luajnė “futboll” me fatin e vet, me fatin e familjeve tė veta dhe me fatin e tėrė Kosovės! Derisa nuk do tė aftėsohemi qė, pėr dėshtimet tona tė mos fajsojmė tė tjerėt, por nė to tė shohim edhe pjesėt e fajeve e tė gabimeve tona, nuk do tė mund tė pėrmirėsohemi e tė bėhemi tė vlefshėm.

    Kuajt e gomarėt e Shqipėrisė kanė bėrė shumė pėr luftėn tonė ēlirimtare, por meritat i kanė ata njerėz qė i kanė mobilizuar ata kuaj e gomarė nė funksion tė lirisė.



    Opozita mund, duhet dhe e ka pėr detyrė qė pozitėn ta shtyjė qė tė punojė pėr arritjen e lirisė e pavarėsisė sė Kosovės



    Valbonė Hajdari: Zoti Demaēi, a mendoni se ekziston mundėsia qė opozita tė jetė shtytėse e pozitės pėr zhvillime demokratike, pėrderisa, nė njėrėn anė, nė Kosovė nuk ėshtė e rregulluar dhe e garantuar me ligj e drejta e organizimit tė referendumit pėr ēėshtje tė caktuara dhe kushtet nė tė cilat mund tė bėhet kjo, ndėrkaq, nė anėn tjetėr, nė kuvend ajo gjithnjė bllokohet nga votat e shumicės?



    Adem Demaēi: E nderuara Valbonė, Kjo ēėshtje pėr tė cilėn Ju bėni fjalė, mund tė paraqitet nė shumė varianta, por nė rastin tonė konkret, opozita mund, duhet dhe e ka pėr detyrė qė pozitėn ta shtyjė qė tė punojė pėr arritjen e lirisė e pavarėsisė pėr Kosovėn, si parakushte tė domosdoshme pėr ēfarėdo zhvillimi demokratik. Kjo varet shumė nga fakti se si opozita kosovare e kupton rolin e vet politik nė Kosvėn e sotme. Nėse opozita, qėllim tė parė ka ardhjen nė pozitė, ose ardhjen nė pushtet e pastaj arritjen e lirisė e pavarėsisė sė Kosovės, kjo nuk do tė mund tė luaj rolin qė Ju kėrkoni prej saj. Pėr variantin e dytė, pra, liria e pavarėsia e Kosovės para interesit pėr pushtet, nė kėtė rast opozita do tė mund tė tejkalonte “bllokadėn numerike” nė Kuvendin “nė saksi” tė Kosovės, sepse do tė kishte prapa vetes mbėshtetjen e shumicės sė popullatės, tashmė, tė zhgėnjyer tė Kosovės.



    Zenel Spahiu: Baca Adem, si e komentoni deklaratėn e kryetarit tė Serbisė, Boris Tadiq, pas vizitės qė i ka bėrė Kosovės, se “pret qė bisedimet pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės tė fillojnė nė qershor ose nė korrik”?



    Adem Demaēi: Nuk e pres njė gjė tė tillė.



    Rugova ėshtė njė hajgarexhi i madh



    Albert Curri: Zoti Demaēi, e shihni se gjėrat s’janė edhe aq zi sa i paraqitni Ju dhe shtypi i afėrt me Ju, “Epoka e Re”. Se Kosova po pėrparon gjithnjė e mė shumė nė rrugėtimin e vet tė sigurt drejt pavarėsisė, e dėshmon edhe bėrja e vendit tonė, me dekret tė veēantė tė Presidentit Rugova, me ditėn e Presidentit, qė do tė jetė 24 maji?



    Adem Demaēi: I nderuari Albert, me optimizmin dhe me gatishmėrinė Tuaj qė tė mashtroheni me disa “finta” politike tė z. Rugova, po mė bėni tė qesh. Z. Rugova ėshtė njė hajgarexhi i madh. Ai me gjėra tė tilla, nė formėn e “ēamēakėzave”, herė pas here, po e gėzon popullin. Dhe, shumica e popullit ende po i pėrtypė me lezet kėta “ēamēakėza”. Po dėgjoj qė edhe “TV Kompania MAKANDA” po reklamon, minutė mė minutė, serinė e re tė ēamēakėzave “RUGOĒAM”!

  9. #9
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    “Lexuesit pyesin gjatė javės Adem Demaēi pėrgjigjet tė hėnėn”

    Pyetjet mund t’i dėrgoni ēdo ditė nė e-mail adresat:

    burimetemaj100@yahoo.com ose

    burimetemaj@hotmail.com




    13 mars 2005





    DEMAĒI: ME QEJF, RUGOVA NUK DO KTHEHET NĖ “FORMULĖN - TĖ GJITHĖ NĖ THES ME GRYKĖ TĖ MBYLLUR”



    -Tani, tė gjitha standardet po “rrudhen” nė njė – nė decentralizim, ose si po i thonė nė mėnyrė mė elegante, nė reformimin e pushtetit lokal. Aty janė tė koncentruar tė gjitha standardet e tjera. Shumica e shqiptarėve kanė drejtuar shikimin kah Haga, prandaj edhe nuk do tė shohin se ēfarė do tė ndodhė nė Kosovė.



    Pėrgatiti: Burim Etemaj



    Prishtinė, 13 mars 2005 - Adem Demaēi, duke e komentuar mundėsinė e krijimit tė njė qeverie gjithėpėrfshirėse nė Kosovė, ka thėnė se sa pėr me qejf, Rugova nuk do tė kthehet nė “formulėn - tė gjithė nė thes me grykė tė mbyllur”, sepse kėshtu, sipas tij, bėhen shumė “hisenikė” nė “kulaē”! Mirėpo, nėse zori hyn nė lojė, atėherė, thotė Demaēi, mund tė bėhet gjithēka.



    Arlinda Hasi:Baca Adem, u tha kėto ditė, se nė mbrėmjen e akuzimit tė Haradinajt, pėrfaqėsuesi i Zyrės Amerikane dhe ai i Zyrės Angleze nė Prishtinė, janė takuar me Nexhat Dacin dhe i kanė kėrkuar krijimin e njė qeverie me bazė tė gjerė. Po ashtu, kėtė e ka kėrkuar edhe BE-ja. Ēfarė mendoni Ju rreth kėsaj formule tė re qeveritare? Faktikisht, a e ndani mendimin se ajo do tė mund tė garantonte vlerėsim pozitiv tė pėrmbushjes sė standardeve dhe shtrimin pėr zgjidhje tė statusit tė Kosovės?



    Demaēi: E nderuara Arlindė, kjo qė kanė kėrkuar ata zotėrinjtė e nderuar dhe qė po e kėrkon Bashkimi Evropian, nuk ėshtė pėr Kosovėn formulė e re, si po mendoni Ju. Harruat se Qeveria paraprake e z. Bajram Rexhepi ishte pikėrisht sipas formulės sė qeverisė - me bazė tė gjerė? Ishte ai njė koalicion qeveritar i pėrbėrė nga tė tri partitė e mėdha: LDK, PDK dhe AAK. Opozitė, faktikisht, nuk kishte, prandaj edhe zhurmė e grindje nuk kishte. Kishte vetėm, aty-kėtu, ndonjė replikė, ose ndonjė sharje ndėr dhėmbė dhe aq. Pėrse? Sepse tė gjitha partitė e mėdha kishin nga njė copė tė “kulaēit”, i cili nuk ishte aspak formal, ndonėse buronte nga pushteti krejtėsisht formal politik. Kėtė herė, dmth. pas kėtyre zgjedhjeve tė fundit, zotėrinjtė Rugova, Daci e kompani, u bėnė mė kurrnazė. Nė emėr tė demokracisė, kinse pėr ta bėrė Kuvendin nė saksi tė Kosovės me opozitė, i lanė jashtė “kulaēit” PDK-nė dhe ORA-n, i morėn nė koalicion AAK-nė dhe disa parti tė vogla e disa individė dhe “harrnuan” qeverinė e z. Haradinaj. Kjo ishte “formula matematikore- kimike-politike” e zotėrinjve Rugova-Daci.

    Dhe, nuk qe kjo “formulė”, politikisht, aspak “naive” e pa leverdi pėr kolltuqe e pėrfitime tjera pėr ithtarėt e z. Rugovės, tė cilėt kullufitėn gjysmėn e “kulaēit” me gjithė “mjedis”, kurse AAK-sė e tė tjerėve ua lanė ato qė mbetėn. Mirėpo, ata qė mbetėn “duarthatė” po bėjnė zhurmė dhe po fusin “ndėrskamca”, kurse miqtė tanė tė jashtėm kanė dėshirė qė punėt nė Kosovė t’i kryejnė pa zhurmė e pa poterė dhe tė gjithėve t’ua japin nga njė copė “kulaēi” qė t’ua mbushin bulshitė, nė mėnyrė qė tė mos mund tė bėrtasin, tė shajnė e tė fajėsojnė njėri-tjetrin. Sa pėr me qejf Rugova nuk do tė kthehet nė “formulėn - tė gjithė nė thes me grykė tė mbyllur”, se ashtu bėhen shumė “hisenikė” nė “kulaē”! Mirėpo, nėse zori hyn nė lojė, atėherė mund tė bėhet gjithēka.

    Sa i takon asaj qė thoni Ju pėr vlerėsimet pozitive pėr pėrmbushjen e standardeve, ajo ėshtė njė punė krejt e dorės sė dytė. Nė Kosovė e pėr kosovarėt nuk ka as nuk do tė ketė kurrfarė garancish. Pėr UNMIK-un e pėr shefat e tyre, me rėndėsi ėshtė qė “mishi tė piqet e helli tė mos digjet”! Tani, tė gjitha standardet po “rrudhen” nė njė – nė decentralizim, ose si po i thonė nė mėnyrė mė elegante, nė reformimin e pushtetit lokal. Aty janė tė koncentruar tė gjitha standardet e tjera. Tani, shumica e shqiptarėve kanė drejtuar shikimin kah Haga, prandaj edhe nuk do tė shohin se ēfarė do tė ndodhė nė Kosovė.



    Shumica e popullit tonė ende nuk ėshtė e vendosur qė tė shkojė pas ademjasharėve



    Ramiz Gashi: Baca Adem, veēanėrisht tani edhe me dorėheqjen e kryeministrit Haradinaj dhe me arrestimin e tij nėn akuzat qė ia ka bėrė Tribunali i Hagės, proceset politike nė Kosovė mund tė marrin kahje tė pariparueshme, tė dėmshme pėr tė ardhmen tonė. Ēfarė momenti tjetėr mė kritik, apo edhe mė tė pėrshtatshėm, pritni e s’po e merrni iniciativėn pėr themelimin e njė qeverie teknike, e cila do tė ishte nė gjendje ta bėnte realitet ėndrrėn e shumicės sė qytetarėve tė vendit – pavarėsinė e Kosovės? Faktikisht, a mos mendoni se dikush duhet tė vijė e t’ju marrė pėr krahu pėr ta bėrė kėtė?



    Demaēi: I nderuari z. Ramiz, faleminderit qė po mė nderoni dhe po mė jepni rėndėsi e mundėsi mė tė mėdha sesa qė kam Nuk ėshtė problemi te qeveritė dhe te ademat, por problemi ėshtė te vetėdija e popullit. Pa vetėdije tė lartė kombėtare, qytetare e njerėzore, s’ka organizim tė fortė. E, pa organizim tė fortė s’ka fuqi, e pa fuqi s’ka ndryshim as tė realitetit shoqėror, as tė realitetit fizik. Populli me vetėdije ėndėrrimtare shkon pas udhėheqėsve ėndėrrimtarė. Populli i pavendosur shkon pas udhėheqėsve tė pavendosur. Shumica e popullit tonė ende nuk ėshtė e vendosur qė tė shkojė pas ademjasharėve, qė janė tė gatshėm tė shkrijnė gjithė ēka kanė pėr liri e pavarėsi. Shumica e popullit tonė edhe kur ėshtė fjala pėr liri e pavarėsi, ende kalkulojnė, prandaj edhe shkojnė pas kalkulantėve. E kalkulantėt, pikėrisht pse janė tė tillė, gjithmonė frikėsohen e mashtrohen dhe prandaj mbeten nė gjysmė tė rrugės! Ēfarė ėshtė qumėshti, e tillė ėshtė edhe maza.

    I nderuari z. Ramiz, nėse jeni “Bektesh”, edhe me kaq do ta merrni vesh se ēfarė dua tė them.



    Dėshmitarėt e mbrojtur pėr t’i siguruar vetes njė jetė komode nė perėndim, janė tė gatshėm qė tė shpifin edhe kundėr nėnės sė vet



    Besa Rama: Zotėri Adem, duke lexuar me kujdes aktakuzėn e Tribunalit tė Hagės kundėr Ramush Haradinajt, Lahi Brahimajt dhe Idriz Balajt, mė ka ndodhur shumė herė tė mendohem se vėrtet a e kam para vetes njė aktakuzė tė lėshuar nga njė gjykatė shumė e respektuar ndėrkombėtare, apo ndonjė fejton nga tė shumtit qė kemi lexuar pas luftės nė gazetėn e LDK-sė “Bota Sot”...? Mė intereson mendimi Juaj, pa ekuivoke, rreth kėtyre veprimeve shpifarake tė “farės sonė”?



    Demaēi: E nderuara Besė, pa ekuivoke, ajo aktpadi me shumicė ėshtė sajuar e ėshtė harrnuar nga tė “vėrtetat” e prokurorėve e tė hetuesve terroristė tė Beogradit, nga deklaratat e dėshmitarėve tė mbrojtur, tė cilėt pėr t’i siguruar vetes njė jetė komode nė Perėndim, janė tė gatshėm qė tė shpifin edhe kundėr nėnės sė vet. Pastaj, pavarėsisht se ēfarė deklarohet zyrtarisht e botėrisht, Tribunali Penal Ndėrkombėtar i Hagės ėshtė njė instrument juridik i Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė. Dhe, KS, nė pėrpjekje tė harmonizimit tė shumė interesave ndėrkombėtarė lidhur me Kosovėn, mundohet tė barazojė krimet terroriste tė regjimit kolonialist tė Beogradit, me luftėn vetėmbrojtėse e ēlirimtare tė popullit tonė tė udhėhequr nga UĒK-ja. Prandaj, mos u habitni sepse s’ka mundėsi tė jetė ndryshe. Kryengritja jonė ēlirimtare u ndal nė gjysmė tė rrugės, sepse vlerėsimet e situatės politike e ushtarake tė udhėheqjes sė atėhershme tė UĒK-sė ishin tė gabuara. Dhe, si gjithmonė, gabimet paguhen e do tė paguhen.



    Besim Ademi: Zotėri Demaēi, si njohės i mirė i Rugovės, a mendoni se Rugova me ndihmėn e Nexhat Dacit ka manipuluar me autoritetin e Haradinajt?



    Demaēi: I nderuari z. Besim, nė luftėn pėr pushtet tė gjithė pjesėmarrėsit manipulojnė me tė tjerėt dhe njėkohėsisht manipulohen nga tė tjerėt. Por, ėshtė si rregull qė mė tė mėdhejtė dhe mė tė fortit, mė shpesh manipulojnė me ata qė janė mė tė vegjėl, mė tė pa ditur, dhe prandaj mė tė paorganizuar e mė tė dobėt. E, tė kėtillė ende jemi ne. Nė kėtė botė e nė kėtė jetė asgjė nuk ndodh rastėsisht. Edhe neve, kėto gjėra tė papėlqyeshme qė po na ndodhin, nuk po na ndodhin rastėsisht. Mirėpo, falė ligjeve tė jetės dhe faktorėve qė nuk shihen e nuk njihen, por qė veprojnė brenda tyre, ndodh, jo rrallė, qė manipulatorėt tė arrijnė tė kundėrtėn e asaj qė kanė planifikuar. Historia ėshtė pėrplot me shembuj tė kėtillė.



    POLITIKĖS I DUHET NGAPAK DINAKĖRI E “KOZMETIKĖ”...



    Dardan Berisha: A ishin deklaratat e z. Haradinaj burrėrore para se tė nisej pėr nė Hagė, duke pasur parasysh qė 100 herė e falėnderoi z. Rugova?



    Demaēi: I nderuari z. Dardan, sikurse gjellės qė i duhet ngapak kripė, edhe politikės i duhet ngapak dinakėri e “kozmetikė”. Mirėpo, kur teprohet me kėto “mėlmesa”, atėherė sikur prishet paksa shija e gjellės, apo e politikės...

  10. #10
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Marre nga:

    http://www.mekuli.com


    PĖRGJEGJE LEXUESĖVE TĖ “MEKULIPRESS”

    NGA ADEM DEMAĒI



    AGIM SHABANI: Cili shtet, sipas Jush, do tė mund ta pranonte pavarėsinė e Kosovės?

    A.D. – I nderuari Agim, bota ka shumė shtete dhe ndėr kėto ka mjaftė nga ato tė cilave pavarėsia e Kosovės nuk do t’u pengonte. Por ėshtė vetėm njė shtet nė botė qė ka interes thelbėsor qė Kosova tė jetė e pavarur dhe kjo ėshtė Shqipėria. Mirėpo, duke pasur parasysh varshmėrinė e madhe tė Shqipėrisė qė ka nga bota e zhvilluar, nėse bota e zhvilluar do tė kundėrshtonte njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, vėshtirė se edhe Shqipėria do tė guxonte tė njihte pavarėsinė e vėrtetė dhe tė plotė tė Kosovės. Sepse, ta njohėsh pavarėsinė e Kosovės, pėr Shqipėrinė do tė thoshte ta merrte pėrsipėr ruajtjen e paprekshmėrisė, por edhe tė lirisė sė kufirit Kosovė-Shqipėri. Kjo Shqipėri, kėshtu si ėshtė, nuk do tė ishte e aftė ta bėnte njė gjė tė tillė, sepse nuk do tė kishte fuqi ushtararake-ekonomike pėr njė punė tė tillė fort serioze. Ju kujtohet ndoshta, kur nė njė situatė, para shumė vjetėsh, Kuvendi i Shqipėrisė pati njohur “Republikėn” e Kosovės, mirėpo ajo gjė pati mbetur vetėm njė vendim i kotė nė letėr.

    SKENDER GASHI: Baca Adem, si i komentoni pėrpjekjet pėr realizimin e njė takimi ndėrmjet kryeministrit Bajram Kosumi dhe atij serb Vojisllav Koshtunica? Si e shihni Ju idenė e kontakteve nė kėtė nivel dhe eventualisht shtrirjen e kontakteve nė nivelin e presidentėve?

    A.D. – I nderuari Skender, tė gjitha kėto janė pėrpjekje tė Serbisė dhe tė atyre qė janė nė shėrbim tė sendertimit tė Rezolutės 1244 tė KS tė OKB-sė e qė kanė pėr qėllim tė pajtojnė xhelatėt e Beogradit dhe “xhynahėt”-viktima tė Kosovės. Ky ėshtė njė krim i ri qė po ushtrohet mbi shqiptarėt e pafajshėm. Tė lėshohesh nė bisedime sot me pushtetmbajtėsit neofashistė e ēetnikė tė Serbisė do tė thotė vlerėsim i gabuar politik me pasoja tė humbjes sė pastėrtisė sonė liridashėse. Sjelljet prej mendjemadhi tė kryetarit tė Serbisė Vojisllav Koshtunica, flasin, qysh tash, pėr gabueshmėrinė e “lojės politike” tė Kosovės me Serbinė. Ka prova tė panumėrta se nė Serbi nė tė gjitha shkallėt e pushtetit janė stabilizuar ithtarėt e kamufluar tė kriminelėve dhe tė antishqiptarėve serbė, si MIllosheviqi, Mlladiqi, Karaxhiqi, Shesheli, etj. Sot nė Beograd, para syve tė krejt botė, po zhvillohen akte antisemitiste dhe aktorėt e tyre po dėnohen simbolikisht, Sot, nė Beograd, para syve tė krejt botės, po mbahen takime masive nė tė cilat po “arsyetohen” gjenocidet ēetnike nė Srebrenicė dhe gjithandej ish-Jugosllavisė. Koshtunica, Tadiqi e tė tjerėt, me sjelljet e deklaratat e veta duan qė tė poshtėrojnė edhe mė tepėr kosovarėt, duke u hequr si “zotshtėpie”, demokratė e paqedashės dhe duke refuzuar gjoja “kushtet” e kosovarėve. Serbia, mė sė pari duhet tė pastrohet nga mėkatet e veta dhe nga njerėzit mėkatarė tė cilėt janė instaluar komplet nė pushtetin aktual; tė heqin dorė definitivisht nga synumet pėr ripushtimin, ose copėtimin e Kosovės. Vetėm pas kėsaj do tė hapej rruga pėr kontakte tė shkallėshkallshme me njė Serbi demokratike. Me qėndrimin e vet jo mjaftė tė vendosur shqiptarėt po marrin pjesė nė rehabilitimin e padrejtė dhe tė pamerituar tė regjimit tė Serbisė. Ai qė pėrqafohet me tė ndoturin, ndotet edhe vetė!

    NEBIH ZEJNULLAHU: Cili ėshtė opinioni Juaj, i nderuari Adem, pėr planin amerikan pėr Kosovėn? Pse nė kėtė plan nuk bėhet fjalė pėr pavarėsinė?

    A.D. – Paj, i nderuari Nebih, plani amerikan ka tri verzione. Asnjėra prej tyre nuk ėshtė e definuar. Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė interesa tė shumta nė tė katėr anėt e globit. Ato dėshirojnė qė t’i ruajnė interesat e veta. Kėtė mund ta bėjnė duke ju bėrė lėshime, herė tė vogla, herė tė mėdha, aleatėve tė vet, miqve tė vet dhe atyre nga tė cilėt kanė interesa, ose qė presin tė kenė interesa. Amerikanėt nuk bėjnė fjalė pėr pavarėsinė tonė sepse ata janė pragmatik dhe tė arsyeshėm, sepse ata u pėrmbahen dokumenteve tė nėnshkruara nga disa shqiptarė tė cilėt edhe sot nga votuesit shqiptarė marrin shumicėn e votave. Krijuesit e lirisė sonė, nėse e duam lirinė, duhet tė jemi vetė ne. Pėr tė fituar lirinė, faktori i brendshsėm ėshtė primar, kurse faktori i jashtėm ėshtė sekondar. Ky ėshtė ligj i jetės, i cili nuk ndryshon dhe nuk do tė ndryshojė pėr hatėr tė askujt e, aq mė pak pėr hatrin tonė.

    VALON FAZLIU: Baca Adem, pasi lexova nė shtypin ditor se amerikanėt kanė dhėnė sinjale premtuese se do tė shtyjnė pėrpara ēėshtjen e Kosovės, me tė thėnė tė drejtėn, u gėzova shumė. Po, Ju, ēka mendoni pėr kėtė punė? A do tė fitohet pavarėsia vitin e ardhshėm?

    A.D. – I nderuari Valon, gėzimin e keni qelepir. Sa herė qė mund tė gėzoheni, gėzohuni, por mė vjen keq qė, kėsaj here, mė duhet tė Ju zhgėnjej, mirėpo Ju lutem, mos qani sepse me vajė nuk do tė mund tė arrini asgjė, as pėr veten Tuaj, as pėr Kosovėn. Pėrgjigjja ime ėshtė:jo!

    RUKIJE KRASNIQI: Sė pari Ju pėrshėndes, baca Adem, sepse Ju ēmoj shumė. Nė gazetėn “Kosova Sot” lexova se njė analist amerikan kishte deklaruar se Kosova mund tė hyjė nė BE nė vitin 2020, apo 2025. Ēfarė janė gjasat tona, sipas Jush?

    A.D. – Paj, e nderuara Rukie, primare pėr Kosovėn ėshtė pavarėsia e plotė dhe e vėrtetė. Kurse sa i takon hyrjes nė BE si tė pavarur, gjasat tona, pėr shkak tė vetėdijes sonė politike, ende nė shkallė tė ulėt, nuk janė gjithaq tė ndritshme. Mirėpo vetėdija jonė politike, kombėtare, qytetare e njerėzore, kohėve tė fundit, ėshtė duke pėrparuar me ritme bukur tė shpejta, prandaj edhe ato afate nuk ėshtė e pamundur qė tė arrihen. Kemi thėnė se nė politikė nuk ka ēfarė nuk mund tė ndodhė, pėrveēse tė ngjallen tė vdekurit.

    ESAT AVDYLI: Pėrshėndetje, baca Adem. Po mundohem tė pėrmbledh nė mendimet e mia njė tė vėrtetė qė po parashtrohet nė formė pyetjeje. Nuk kam ide se si do tė rrjedhin ngjarjet, por mendoj se pėrsėri kemi kaluar nė do forume e stėrforume! Ēka mendoni, bacė, pėr Forumin e Petersenit?

    A.D. – Paj, i nderuari Esat, nuk bėhet Forumi pėr tė pavarėsuar Kosovėn sepse zotėri Peterseni ka ardhur nė Kosovė tė gjejė mėnyrėn qė, si e si, tė bėjė realitet (Mos)marrėveshjen e Rambujesė e Rezolutėn 1244 e cila Kosovėn e shohin si territor nėn sovranitetin e integritetin e Serbisė. Qėllimi i Forumit ėshtė qė edhe njė herė t’i pėrdorė tre nga ata qė nėnshkruan dhe pranuan dokumentet nė fjalė. Nė politikė, pėr njerėzit e verifikuar ka detyra tė vazhdueshme, sidomos kur punėdhėnėsit bien nė zor.

    VALON VELIU: Ēka mendoni pėr projektin e Qeverisė sė Kosovės qė AKM-ja ( Agjencia Kosovare e Mirėbesimit) tė bėhet AKP (Agjencia Kosovare e Privatizimit)? Sipas mendimit Tuaj, a do ta shpejtonte kjo agjenci procesin e privatizimit?

    A.D. – Paj, i nderuari Valon, emri mund t’i ndėrrohet ēdo institucioni, por mė me rėndėsi dhe thelbėsore ėshtė qė tė ndėrrohen ata qė kanė pushtetin mbi atė institucion. Ėshtė fort me rėndėsi qė drejtimin dhe kontrollin mbi AKM-nė ta marrin vendėsit tė cilėt e duan vendin e tyre mė shumė se interesin e tyre personal. Derisa Kosova tė kontrollohet nga tė huajt tė cilėt marrin rroga njėqind herė mė tė mėdha se vendėsit, duke mos i paguar Kosovės kurrfarė kontributesh dhe duke mos iu nėnshtruar ligjeve tė Kosovės, nuk do tė ketė ditė tė mira e tė mbara pėr Kosovėn.

    HASAN FAZLIU: Tashmė dihet se Kosova do tė ketė njė status: pavarėsinė e Kosovės nėn ombrellėn e BE-sė. A mendoni se mė tepėr ėshtė fjala pėr njė kalim nga njė autoritet ndėrkombėtar tek autoritetet tjera se sa vetė zgjidhja e statusit?

    A.D. – I nderuari Hasan, dardha e ka bishtin e gjatė, thotė populli ynė hjekakeq. Vetėm pavarėsia nė bazė tė vetėvendosjes sė popullit ėshtė zgjidhje, kurse tė gjitha zgjidhjet tjerat janė “jallanxhi” zgjidhje.

    MĖRGIMI: Z. Demaēi, ēka mendoni Ju pėr gjyqin qė ėshtė duke u zhvilluar kundėr heroit tė gjallė tė kombit shqiptar, Fatmir Limajt? Ēka do tė ndodhė nėse do tė dėnohet dhe a i duhet Kosovės pavarėsia kur nė burgje gjinden ēlirimtarėt e Kosovės? Cili ėshtė komenti Juaj?

    A.D. – Paj, o Mėrgim, Kosovės i duhet liria e pavarėsia qė, pėrveē edhe shumė gjėrave tjera tė domosdoshme, tė mos ketė mundėsi tė kurdisen edhe procese kundėr atyre qė luftuan pėr lirinė e popullit tė vet. Mirėpo, si e ka provuar pėrvoja historike, ata qė ulin armėt para se tė sigurohet liria e vėrtetė, shpesh e pėsojnė kėshtu si Fatmiri ynė me shokė.

    BAJRAM KRASNIQI: Z. Demaēi, si njė personalitet i cili nė kontinuitet jeni marrė me politikė, qė nga vitet e 60-ta, ēfarė mendimi keni pėr subjektet e kaluara politike tė asaj periudhe krahasuar me subjektet e tashme. Janė tė rralla, nė Kosovė, partitė e profilizuara. Ajo qė bie nė sy janė subjektet mė tė mėdha parlamentare, ato tė cilat deklarohen se janė me koncepte djathtiste. Sa, vėrtetė, ato janė djathtiste, apo majtiste. A kanė me tė vėrtetė koncepte politike, apo jo, apo funksionojnė si ndėrmarrje shoqėrore? Ju falėnderoj dhe Ju pėrshėndes!

    A.D. – I nderuari Bajram, ēdo gjė nė Kosovėn tonė ende ėshtė e padefinuar dhe e pa kristalizuar. Ne jemi njė shoqėri ende amorfe dhe e paprofilizuar, prandaj edhe asgjė te ne ende nuk ėshtė e profilizuar. Sa u takon subjekteve tė dikurshme nėn Serbi dhe kėtyre subjekteve tė sotme, ato kanė shumė dallime, sepse edhe rrethanat janė tjera. Njė gjė ėshtė e pėrbashkėt pėr tė gjithė: qė tė gjithė kanė punuar dhe punojnė nė rrethanat e jolirisė.

    ILIR MEHMETI: Baca Adem, po flitet shumė se partitė politike kosovare kanė shėrbime sekrete tė kundėrzbulimit. A jeni nė dijeni Ju pėr diēka tė tillė?

    A.D. – Paj, o Ilir, partitė tona merren me gjithēka, pėrveē me politikė tė vėrtetė shkencore. Definicioni i shkurtėr i politikės ėshtė ky: TĖ VEPRUARIT DUKE PASUR PARASYSH ME MILIARDA E MILIARDA FAKTORĖ QĖ VEPROJNĖ NĖ SHOQĖRI E NĖ NATYRĖ. Edhe sigurimi ėshtė njė faktor i rėndėsishėm, por jo ai mė i rėndėsishmi. Ky faktor ėshtė mė i rėndėsishmi vetėm pėr ata qė mundohen me ēdo kusht tė vijnė e tė mbeten nė pushtet.

  11. #11
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    SHKUARJA NĖ “ ROBĖRI”

    Ia vėnė prangat nė duar dhe ashtu tė lidhur, nėn pėrcjellje tė policisė e dėrguan sė pari nė burgun qendror tė beogradit. Ademi sėrish po kthehej nė Beograd por tani jo mė si Student i Letersisė Botėrore por si i burgosur Politik. Pas disa orėve tė kaluara aty Ai dhe rojat e tij, u nisėn pėr nė burgun e Mitrovices sė Sremit.

    - “ Natėn e parė nuk mė dėrguan nė “ karantinė” zakonisht ku i dėrgonin tė burgosurit, por nė njė “ podrum” tė ndėrtesės sė parė. Themė ndėrtesės sė parė sepse aty kishte edhe ndertesa tė tjera. Dhe menjeherė i kishin vu nė veprim spiunėt e tyre. Mua aty ma kishin vėnė njė shqiptar gjoja edhe ai si i burgosur. Ky posa mė pa filljė me ato tė zakonshmet, “ ku je vendas” e qyfyre tjera . Me tė bisedoja gjatė asaj kohe qė ai tė ishte i bindur se i besoja, por nė faktė: aspak si besoja!

    Pėr fat, para se tė shkonte i burgosuri nė atė burg “ Tjegullorja” ishte mbyllur kėshtu qė sado Pak kushtet ishin pėrmirsuar, ngaqė tė burgosurit, nuk ishin tė detyruar tė punonin, atė punė tė rėndė.. Tė burgosurit nė karantinė dėrgoheshin qė tė bėhej biseda me ta dhe qė tė njohtoheshin rreth rregullave tė burgut pastaj do t’i sistemonin nėpėr pavijone me tė tjerėt. Por ky rast nuk ishte me Adem Demaqin. Pasi udhėheqja e burgut kishte marrė dosjen e gjyqit ndaj tij, dhe duke e marrė, qė ai mund tė ishte i rrezikshėm edhe pėr tė burgosurit e tjerė - e dėrgojnė nė izolim.

    Demaēi i vetmuar - nė mes katėr mureve kishte filluar tė lexonte Tomas Manin dhe Nėna dhe e Motra i dėrgonin gazetėn “ Rilindja” nganjėherė dhe ndonjė shtyp tjetėr. Tė Bisedonte nuk kishte se me kė. Ishte i vetum. I vetmi njeri me tė cilin Bisedonte nė raste tė rralla, ishte berberi i burgut, qė ishte njė shqiptarė i cili i rruante dhe i qethte tė burgosurit ē' do tė premte. Aty Ademi nuk murrte mė shumė se 400gr bukė dhe ishte dobėsuar aq shumė sa kishin filluar tė ēuditeshin edhe gardianėt.

    Dhe njė ditė i vjen berberi dhe i thotė:

    - Ēka je ka i ban Vetes o njeri, nuk e shef Ti se sa shumė je dobėsuar?

    Ndersa Ademi i thotė:

    - Unė kėtu nė vetmi e kam shumė mire ama kjo le tė mbetet mes nesh de tė mos na degjojnė kėta tė drejtorisė. Kisha vendosur - thotė simboli i rezistencės, - deri ne fund tė denimit tė rrisha nė vetmi...

    Pas katėr muajsh vetmi, Ademin vijnė e marrin dhe e dėrgojnė nė zyrė, te drejtori i burgut.

    - Ulu, i thotė drejtori.- ta dėgjojė mendimin tėndė , tė dėgjojė se cili ėshtė mendimi ytė Politik!

    - Qendrimi im Politik, - i thotė Ademi, - ėshtė qė KOSOVA TĖ BASHKOHET ME SHQIPĖRI QĖ AJO TĖ NDAHET NGA JUGOSLLAVIA DHE TI BASHKANGJITET SHQIPĖRISĖ! KY ĖSHTĖ QĖNDRIMI IM!

    - Ti mendon kėtė gjė me dhunė ta realizosh? - e pyet serish drejtori.

    - Jo! Sė pari duhet Populli me Referendum tė deklarohet dhe...

    - e me dhunė kurrė nuk do t’i realizoni qellimet e juaja!

    Atėherė Demaqi i thotė:

    - Jo ne duam pa dhunė t’i realizojmė tė drejtat tona por nėse nuk arrihen pa gjakderdhje nuk perjashtohen edhe masat e tjera...


    Pas kėsaj Ademin nuk e kishin dėrguar nė vetmi por nė njė dhomė -burgu. Aty po sa hynė gjenė spiunin e ri qė ishte njė Emigrant nga Shqipėria. Posa hyn Ademi, ky ngritet pėr Ti rregulluar atij shtratin por Ademi e nderpret duke i thėnė:

    - Ēka ke kėrkuar, pse ke ardhė nė jugosllavi?
    - Kemi ikur, - ishte pėrgjigjur i hutuar spiuni.
    - Ēka keni menduar qė do tė gjeni kėndej ė?
    - Po jetė mė tė mire , - ishte gjegjur spiuni dhe kishte vazhduar. - po e shef se si po na trajtojnė kėta...
    - Pak ja kanė ba - i thotė Ademi, - ėshtė dashtė edhe mė keq me ua ba!

    Kėshtu kalonin ditėt, javėt muajtė...

    Nga burgosja e tij e parė Adem Demaqi lėshohet nga burgu jo mė 19 nėntor tė vitit 1961 por njė ditė mė herėt... Tė theksohet edhe kjo, se ai kishte pėrfituar sikur se edhe shumė tė burgosur tė tjerė, nga njė ndryshim nė ligj dhe nė vendė tė pesė viteve kishte mbajtur vetum tre...



    I LIRUARI NĖ “ LIRI”


    Nėna ishte gėzuar shumė qė i ishte kthyer djali i vetum. Edhe Ademi i ishte gėzuar shumė takimit me nėn-loken e tij tė Dashur. Por ky gėzim kishte zgjatur shumė Pak sepse tani Pas burgut, nė “ liri”, pėr tė, kishte filluar njė burg tjetėr edhe mė i rėndė, izolimi nga tė tjerėt.

    Ademi rrėfen: “ erdha nė shtėpi dhe vėrejta se gjithkund ishte njė frikė e madhe. Vetum ata mė tė guximshmit kishin kurajo tė vinin e tė mė bėnin ndonjė vizitė. Edhe kusherinjėt nuk guxonin e tė mė vinin. Nė rrugė disa “ shokė” kur me shihnin e kthenin kokat anash dhe kishin frikė tė flisnin me mua. Isha nė atė situatė qė kėrkoja ēfarėdo pune, por askush nuk mė jipte. Isha nė gjendje edhe kanale tė qilja. Praktikisht isha i dėnuar me vdekje! Nėna pėrpiqej diēka tė punonte, mundohej... Tė vjedh nuk mundja, tė lypi ( lėmoshė) nuk doja! Kurrė ne jetėn time nuk kam shkuar te ndonjeri dhe i kam thėnė: a ke tė holla tė mė gjesh se - Ti kthej ma vonė?! Ishte e qartė se pa punė do tė thoshte se nuk do tė mundja tė kthehesha nė jetė normale..

    Kudo qė shkoja pėr tė kėrkuar punė mė thoshin: “ Eja nesėr”!
    Kur shkoja tė nesermen mė prisnin me fjalėt: “ s’ka gjė pėr Ty!”
    Kishte dhe tė atillė qė haptas mė thonin: Adem ne e dimė qė Ti je i aftė por nuk guxojmė tė tė punėsojmė.” Mė sė shumti iu falenderohesha kėtyre sepse nuk mė shėtisnin. Por nė mėnyrė tė ndershme mė thonin se, nėse me punesonin atėherė do Ti largonin ata nga Puna...




    MARTESA



    Edhe pse jetonte nė kushte tmerrėsisht tė vėshtira, Ademi vendos tė martohet. Ai nė ate kohė veq e dinte se cila do tė jetė rruga e tij jetėsore e cila do tė jetė e vėshtirė, me katrahurė,e kazamatur dhe e pėrvuajtur; jetė me shumė rreziqe! Kjo do tė thotė, se martesa nė kėso kushte, kurrsesi nuk pėrputhej. Por megjithatė nga dashuria qė ai ndjente pėr nėnėn, e qė ishte dėshira e saj, Ademi qėndron para ofiqarit dhe mė 1962 martohet.

    - Nėna gjithmonė mė thoshte, - flet Ademi, - “do tė vdes pa tė parė me djalė.”
    Atėherė i kam thėnė Vetes: “ ajo tėrė jetėn ėshtė munduar e rropatur pėr mua, kėshtu qė tani ėshtė rendi, qė edhe unė, tė bėjė diēka pėr tė. E martova tė parėn qė mė deshi dhe kjo ishte Xhemailia e cila ishte e mire dhe kujdesej pėr mua, pėr sa kishte mundesi. Mė lindi vajza ABETARJA.

    Pak kohė Pas lindjes sė Abetares, Xhemailia po thuajse si nė Panik i thotė sėrish Ademit se ėshtė shtatzėnė:

    - “ Ēka tė bėjmė? - e pyet gruaja.
    - “ Le tė lindė edhe fėmija i dytė”, - ia kthen Ademi.
    - Po por a nuk po e sheh se si po jetojmė - ankohet e shoqja.
    - Hesht! Nuk pyeta gjė...fėmijen do ta lindėsh...

    Ademi dėshironte me ēdo kushtė t’ia plotėsonte dėshirėn nėnės, qė ta shihte me djalė.Dhe, ajo dėshirė iu kishte plotėsuar mė vonė kur i lindi djali:tė cilin e pagėzojė me emrin:SHQIPTAR!




    NJĖ DETAJ NGA JETA NE LIRI.

    Ademi thotė: Mė kujtohet kur nė Kosovė u mbajtė mbledhja e linguistėve dhe diskutohej pėr gjuhėn letrare.Mė e keqja ishte se mbledhjen e udhėhiqte njė farė Kol Shiroka i cili Pak dinte tė fliste shqip dhe mė mire fliste serbisht. Dhe nė njė moment ky Kol Shiroka ishte ngritur dhe kishte thėnė:
    - “Ne nuk do tė fusim kėtu gjuhėn e Enver Hoxhės dhe tė Mehmet Shehut!.”
    “ Isha futur nė njė qoshe dhe po dėgjoja; tė flisja s’kisha tė drejtė. Kishte aty studentė, Profesor, intelektual... Dhe aty na doli se gjuhėn standarde e paskan folur vetum Ata tė dy... Askush nga intelektualėt nuk e pati guximin tė ngrihet dhe ti thoshte: “ Ngo more Ti ktu! Po si ka folur ai popull para se tė linde Enver Hoxha a?Nė ēfarė gjuhe a? Po kur tė vdesin kėta tė dy nė ēfare gjuhe do tė flet prapė ai popull ė?Tė gjithė heshtnin. Unė veq sa kisha dalur nga burgu dhe mendova qė; hė pėr hė tė rri.


    Nė fillim tė viteve tė 60-ta situata nė Kosovė ishte shumė e rėndė. Mbrojtja im nė gjyq e kishte pas efektin e vet dhe nuk ishte harruar lehtė. Nė ato vite, Prishtina tė ngjante nė njė Vullkan qė ishte gati tė shpėrthente. Policia dhe gjyqi nga unė kishin krijuar njė hero tė vogėl. Nė vitin 1964 Shqipėria pėr shkakė se jugosllavia shkilte tė drejtat e shqiptareve e kishte sulmuar rėndė atė... Dhe atėherė Tanjugu kishte botuar njė artikull, se sikur, aspak nuk ėshtė e vėrtetė, ajo se ēfarė thotė Shqipėria dhe se shqiptarėt, janė tė kėnaqur me jeten e tyre nė jugosllavi...

    “ E, tani thotė Ademi, do t’i tregojmė Tanjugut dhe tė gjithėve se sa jemi ne tė “ kėnaqun” me jeten e robit...Vendos qė tė mos rrijė dhe tė lėviz diēka... Por sė pari dėshiron tė bisedojė mė atė qė i kishte dhėnė, sy e zemėr, me nėnėloken e tij...


    BISEDA NĖNĖ DHE BIR

    Ademi: NĖNĖ UNĖ E DI QĖ TI KE HJEK SHUMĖ PĖR MUA! UNĖ KAM MARRĖ NJĖ VENDIM, POR PA LEJEN TĖNDE DHE PA BEKIMIN TĖNDĖ, NUK DO TĖ BĖJĖ ASGJĖ...

    ( gjithmonė kur i lexojė kėto fjalė shpėrthejė nė vajė - vėrejtja ime)

    Dhe ajo i thotė.
    Nėna: BIR, PUNO PĖR POPULL, DHE JO PĖR NĖNEN! NĖNA NJĖ DITĖ DO TĖ VDESĖ, A POPULLI - POPULLI KURRĖ NUK VDESĖ!


    vazhdon

  12. #12
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    FILLON JETA ILEGALE

    Nė njė kohė shumė tė shkurtėr, pasi qė e merr bekimin e nėnės,Lėvizja Revolucionare pėr Bashkimin e Shqiptarėve numėrom jo mė pak se 300 anėtarė.

    " Frikė ne nuk kishim por pėrvojė jo edhe aq. Sikur tė kishim, do tė punonim ngadalė menēurisht dhe mė shkathtė.
    Programin dhe statutin e kėsaj organizate e kishte shkruar dhe ideuar vetė Adem Demaēi.
    2 Unė as qė e dija se organizata e jonė ishte rritur dhe kishte mė shumė se 300 veta une njihja mezi dikund nja 25 veta. Qėllimi ynė kryesor dhe primar ishte : BASHKIMI I KOSOVĖS ME NĖNĖN SHQIPĖRI! Nė statut e kishim shkruar: " se kėtė BASHKIMIN do tė tentojmė ta realizojmė me mjete paqėsore dhe nėse kėtė nuk do ta arrijmė atėherė do tė pėrdorim edhe ato " jo-paqėsore". Kur vendosem tė shpėrndajmė flamujt njėri nga anėtarėt e organizates tha se " kjo nuk ėshtė kurrgjė".
    - " Pritni, u thashė - do tė shihni qė ; me tė vėrtet ėshtė diēka!
    Mė vonė na kishin akuzuar se kemi punuar sipas sistemit tė " tresheve" po nuk ishte kėshtu sepse ne takoheshin edhe nga dhjetė pėrnjėherė..



    BURGOSJA E DYTĖ DHE NDARJA NGA VAJZA ABETARJA

    Nė mėngjez tė 8 qershorit tė vitit 1964 burgoset dhe arrestohet Adem Demaēi.Nga liria ishin privuar edhe anėtarėt e tjerė tė Organizatės. Pėrpos nėnės dhe motrės, kėsaj radhe Simboli i ynė i rezistencės kombėtare, nė shtėpi lė edhe vajzėn Abetaren dhe gruan Xhemailien . Ajo, vajza ishte nė gjumė, kur kishin ardhė, pėr tė bėrė arrestimin e babait. Ishte veq shtatė muajshe dhe akoma nuk e dinte se; bota nė tė cilėn do t'i duhej tė jetonte ishte plot me hipokrizi.

    Ademi tregon:
    " Kur pata vendosur tė formojė organizatėn ilegale qeshė pėrshendetur nga tė gjitha sentimentalizmat . Kur tė vendosish njėherė, qė ti nuk je mė atėherė tė gjitha ato qė munden tė tė gjejnė i pranon nė mėnyrė tė qetė. ishte vėshtirė tė marrėsh njė vendim tė tillė - üpor atėe kisha marrė shumė mė herėt se tė mė burgosnin dhe thellė nė vete isha pregaditur qė tė ndahem edhe nga nėna, gruaja, fėmijėt...
    Kėshtu qė arrestimi dhe vetė burgosja nuk mė janė dukursi diēka e rėndė"....
    Njė udbash me emrin Bogdanoviq , tė cilin Ademi e cilėson si mė dinaku qė e kishte takuar ndonjėherė kishte urdhėruar qė ai kėsaj radhe nė vend burgut tė Prishtines tė dėrgohej nė Podujevė...
    Por Ademi kėsaj radhe e kishte pėrvojen e burgosjes sė parė.

    Nė hetuesi:
    - Kur ke pas guxim me punuar kundėr nesh atėherė duhet tė kesh guxim tė flasėsh edhe para nesh dhe tė tregosh se cilėt janė bashkėpunėtorėt e tuaj...
    kėrkonin qė ai tė fliste
    - Kur ėshtė njeriu jashtė lokaleve tė burgut, - u thotė Ademi - ju kėrkoni qė Ai tė mos flasė. E, kur e fusni kėtu mbrenda ju i thoni qė tė flasė: interesant ėshtė kjo puna e juaj...
    - Fole apo nuk fole ne kemi mjaft fakte qė ty tė tė shkatrrojmė! - i thotė udbashi
    - A mendonė ti pėr vete pėr nėnėn pėr familjen? - i thotė udbashi tjetėr.
    - JO! - pėrgjigjet Ademi si prej pushkės. - Unė mendojė vetum pėr shkatėrrimin tuaj!

    GJYKIMI I DYTĖ

    Seanca gjyqėsore mbahet nė prishtinė. Adem demaēi nė gjyq e pranon se ai e ka formuar Organizaten ilegale. Por, kėsaj radhe nuk i kishin lejuar qė gjyqin ta shfrytezonte qØØe edhe njė herė ti pėshtynte xhelatėt nė fytyrė. Gjyqtarė ishte Tahir Dibrani - " shqiptarė". Nuk e lejonte tė burgosurin tė fliste duke e ndėrpre. Nė fundė ky farė tradhtari i shqipton Adem Demaēit 15 vite burg. Pra gjyqtari Tahir (D)Ibrani e dėno maksimalisht. nė kėtė proces ishin dėnuar edhe: Ramadan Shala, Rexhep Elmazi, Zeēir Gėrvalla, Hilmi Rakovica. Tė gjithė kėta kishin marė nga 12 vite e mė pak. Kėshtu gjyqtari Tahir Ibrani, njė serbofil i pėrbetuar plotėsonte dėshirat e padronėve tė tij. fazli grajēevcin dhe Shaban Shalėn ( tė dy mėsues) i kishin mbytur gjatė torturave...

    TMERRET E NISHIT

    Nė nish ishte tmerr. Tė gjithė ishin pregaditur; udhėheqja, gardianėt pėr tė na " pritur": sharje, kėrcenime, punė tė rėndė rrahje! pėrditshmėri burgu! isha nė " 17-en" dhe aty ishin mė shumė se 80 veta. Shtretrit ishin deri nė katėr katė. ishte vėshtirė. Si gjithkund qė shqiptarėt ishin tė diskriminuar edhe kėtu, ani pse kishte tė burgosur tė tjerė shqiptarėt ishin mė tė diskriminumit. ndjehej njė diskriminim i madh ndajė shqiptarėve. pėr gabimin mė tė vogėl i burgosuri - shqiptar dėrgohej nė vetmi. Nėse ndonjeri nga ne nuk i kishte fshirė mirė si duhet kėpucėt menjėherė e dėrgonin nė vetmi... Shqiptarėt ishin nė fund tė durimit. Mė thonin duhet tė ndėrmarrim diēka: U thoja: prisni, ngadalė, do tė qėndrojmė! do ta pėrballojmė edhe kėtė!
    Njė ditė po qelnim kanale. Din Spahia ishtee i semurė nga 2 sarilleku. ishte nisur me shkue te mjeku i burgut . Ai mjeku as qė kishte dashur ta ndėgjojė bile. E kishte hudhur jashtė dhe atė me arroganc. Atėherė filluam tė bėjmė grevė urie. Pas tri dite grevė urie erdhen na morėn dhe na shpėrndanė nėpėr burgje tjera...

    DĖSHIRA DHE INATI

    Adem Demaēin e dergojnė nė burgun e Pozharevcit. Ai atje fillon njė jetė tė re burgu. Plot 13 muaj i kalon nė vetmi nė burgun e pozharevcit.
    Ademi tregon:
    " kisha filluar tė ha. Nuk mėrzitesha dhe pes pare si jepja qė isha ne vetmi.. njė ditė vjen mbikqyresi dhe kur mė pa me tha:

    - pa shiko ti kėta, ky edhe qenka pėrmiresuar..qenka trashur...
    . Pse ēka ke menduar, - i thotė Ademi. - se unė do tė mėrzitem a?
    Mbikqyresi kishte ikur. Nė burg ishte ligj qė i burgosuri mund tė hargjojė aq para sa mundet me i pas. Pra aq sa mund ti dergonin familjarėt. Nė kantinė mund tė blenim: pemė dhe perime, qumėsht. Ne qė ishim nė izolim, pra nė vetmi, nuk kishte nevojė tė prisnim nė rendė sepse ishte njė i dėnuar qė e kishin caktuar pėr ne tė vetmisė, tė cilit i jepnin nje listė me gjera pėr tė cilat ne kishim nevojė... Pas disa ditėsh vije prap ai mbikqyresi qė mė kishte thėnė: shiko ti shiko ky edhe qenka trashė" dhe mė thotė:
    - Ti prej sotit nuk ke tė drejtė mė shumė se 2000 dinarė ti hargjosh nė muajė
    - E nė qoftė se ka ardhur puna gjerė aty atėherė nuk do t'i hargjojė 2000 por vetum nji mijė, sa me ta bė Ty qejfin . - i thotė Ademi me sarkazėm.
    Dhe pėr inat tė tij, thotė baca Adem, aq i kam hargjuar njė mijė.

    VIZITA E NDALUAR

    MĖ 28 JANAR TĖ VITIT 1965 NJĖ DITĖ TĖ FTOHTĖ DIMRI, NĖNA E ADEM DEMAĒIT NISET PĖR TĖ SHKUAR DHE PĖR TĖ VIZITUAR TĖ BIRIN.
    kur kishte mbėrritur me shumė kiamete para dyerve tė burgut rojat i kishin thėnė; qė ti nuk mund ta shohėsh tė birinØ. I kishin thėnė: ose tė flasėsh serbisht me tė ose nuk do ta takosh.
    Por nėna e shkretė nuk dinte serbisht.

    I kishte thėnė tė bijes Aishes, motres sė vetme tė Ademit:bija ime, unė s'kam pėrse tė jetojė mė. Ata mua nuk po mė lėnė ta shoh Ademi tim! Dritėn e syve tė mi! Birin tim tė vetum!

    NJĖ ĖNDĖRR E ĒUDITSHME

    Nė vetmi, nė izolim, Adem Demaēi shehė njė ėndėrr tė ēuditshme. Nė ėndėrr kishte dėgjuar zėrin e motØres qė po e thėrriste:
    - ZGJOHU ADEM, VLLAI I MOTRES SE NĖNA E JONĖ KA VDEKUR! ZGJOHU!
    Ai ishte dridhur dhe kishte brofė nga shtrati. ishte njė natė e vėshtirė plot ankth e makthė pėr tė. ishte nata e 3 marsit tė vitit 1966. Pas kėsaj natė njėzet ditė mė vonė Ademit i vie nė vizitė motra Aishe... aji i dha lajmin. Ishte tamanØe njejta ditė kur ai e kishte pas makthe nate. motra i tregojė qė: NĖNA PIKĖRISHT I KISHTE VDEKUR ME 3 MARS TĖ VITIT 1966
    Pa e pa tė birin dhe i biri pa e pa tė ėmėn!

    vazhdon

  13. #13
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    DITA MĖ E PIKĖLLUAR
    Ademi rrėfen:" dita ime mė e pikėlluara e edhe sot ka qenė kur kam dėgjuar qė nėna mė kishte vdekur. Ajo nuk ishte njė nėnė ēfaredo, por ishte njė nėnė-shok, njė nėnė-mike! Ajo ishte ma shumė se nėnė! Edhe babė edhe nėnė! Kur ajo vdiq unė isha nė izolim. Shumė-shumė rėndė e kisha pėrjetuar vdekjen e saj. Por disi e ngushlloja vetėn kur e dija se ajo mė nuk do tė hiqke dhe nuk do tė rropatej mė. e , dija qė ajo tani nuk do tė ketė mundime nga jeta! Nė njė farė mėnyre e kisha mė lehtė qė nuk e kisha parė tė vdekur! Mua edhe sot mė duket sikur ajo e gjallė ėshtė dhe tė cilėn do ta shohė. kėtė ndjenjė e kam. Atėherė nė intermecot e pikėllimeve tė mėdhaja e gjeja edhe prehjen se ajo nuk do mundohet mė. Kisha qarė sa kisha mundur. Kur ata qė na komandonin na i mbyllnin dyert e qelisė, atėherė filloja dhe qaja pėr nėnėn. Kur vinte koha tė mė ipnin bukėn unė shpejt e shpejt i fshija lotėt dhe ndalesha pak. Asnjėherė nuk u kam dhėnė rast tė mė shohin me sy tė pėrlotur. Dhe kėshtu, kur ata i mbyllnin dyert unė ia filloja.
    Kur nėna mė vdiq e kuptova qė kisha mbetė njė fukara . Deri sa njeriu e ka nėnen nuk ėshtė fukara, por i ka tė gjitha...

    SHKURORĖZIMI

    Kohėt megjithėse kishin ndryshuar dhe nuk ishte mė koha sikur pėrpara kur " pushtetarėt" kėrkonin nga familjarėt e tė dėnuarėveØ politik qė tė distancoheshin prej tyre dhe nėse njė gjė tė tillė nuk e bėnin edhe ata pėsonin megjithatė metodat kishin mbetur tė njejta. Presioni qė u bėnte UDB-a familjarėve tė tė burgosurve kur ata nuk liheshin tė punėsoheshin por as edhe tė shkolloheshin.
    Pas burgosjes sė dytė tė Adem Demaēit, gruan e tij Xhemalijen qė ishte mėsuese nė njė fshat tė Vushtrrisė, kishin filluar ta pengonin nė punėn e saj. Sy kėqinjėt dhe zemėrzinjėt sė bashku me drejtorin e shkollės, njė njerii i frikėsuar dhe sipas direktivave tė pushtetarėve, gruan e Ademit e kishin larguar nga puna si mėsuese duke e degraduar dhe pėr ta poshtėruar edhe mė shumė e kishin bėrė pastruese tė shkollės. Ajo duke pas dy fėmijė nė shtėpi dhe pa burrė iu kishte dashur tė pranojė.
    Tė gjitha kėto i merr vesh Ademi nėpėrmjet motres Ajshe..

    Ademi tregon:
    " Kam menduar dhe e kam pyetur veten sepse do tė duhej grauaja pėr shkakė timin dhe fėmijėt tė pėsonin. Burgimi dhe denimi tė gjatė ishin dhe pėr vete e dija qė kurrė nuk do tė lėshoja pe... Kisha vendosur tė ndahem nga Xhemalija... Motres i thashė:
    - Motėr unė do tė ndahem nga ajo.
    Ajo mė thotė: mos tė lutem vėlla, nė mos pėr tjeter pėr hater tė fėmijėve mos...
    Motra nuk e dinte se mu pėr shkakė tė atyre fėmijėve unė doja tė ndahesha.
    I thashė: do tė ndahem dhe pikė!
    Dhe, motra e dinte se unė kurrė tė themė ndonjė gjė ashtu duhet edhe tė jetė dhe pikė. I shkrova njė letėr Xhemalies nė vitin 1967. kėrkova nga ajo qė tė shkojė dhe tė kėrkojė shkurorezim nga unė. Ajo nuk donte tė pranonte njė gjė tė tillė. Ajo refuzonte, refuzonte nė fillim por si duket mė vonė edhe ajo e kuptojė qė nė pyetje ishte ekzistenca e fėmijėve. Represioni nė familje dhe mbi familjen ishte i tmerrshėm!
    Ajo ka shkuar nė gjyq dhe ka thėnė se dėshiron tė ndahet nga unė. Mė dėrguan njė letėr ku mė pyesnin " nė pranoja unė tė ndahesha"? menjėherė pa u menduar e kam nėnshkruar letren e ndarjes sonė.
    Menjėherė pas ndarjes sė Xhemalies nga unė , atė e kanė kthyer nė shkollė qė tė punojė sėrish si mėsuese.
    me kėtė patėm fituar mjaftė. gruan dhe fėmijėt mė nuk i kishin maltretuar, a edhe unė psiqikisht isha i shlodhur tani. Me gruan i kisha nderprerė kontaktet. Ajo nuk kishte mė nevojė tė merzitej pėr mua. E saj ishte tė kujdesej pėr fėmijėt. Tė gjitha obligimet ndaj meje i kishte marrė mbi vete: motra ime Aishja!
    Xhemailija ishte me fėmijėt dhe mjaftė ka hequr pėr t'u kujdesur pėr ta..
    Tani isha edhe mė i rehatshėm sepse e dija qė; rruga ime e vetėflijimit tani ishte e hapur dhe se nė kėtė rrugė s'kisha asnjė pengesė!
    vazhdon

  14. #14
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    TAKIMI I PARĖ ME TĖ BIRIN

    Deri sa ishte nė burgun hetues nė Prishtinė, Ademit i kishte lindur djali i tij SHQIPTARI ( kėshtu quhet i biri i tij). Kur ka dėgjuar pėr lindjen e tij me ēka plotesohej deshira e nėnės sė tij ai ishte nė vetmi dhe nė njė burgė hetues nėn presion tė tmerrshėm.
    Ademi rrėfen :
    " Pak para se tė dal nga burgė nė vitin 1974 i kisha thirrur fėmijėt tė mė vinin dhe tė mė vizitonin. Doja t'i shifja! Mė erdhėn dhe atėherė pėr herė tė parė e pashė birin tim. Dukej i ēuditshėm. Pėr herė tė parė e shihja dhe ai tani me; edhe luante edhe fliste."
    Ademi e kujton biseden e tij tė parė me tė birin:
    - "Nė Prishtinė e kemi pas njė fqinjė tanė dhe ai mbante pėllumba. Djali mė thotė:
    - Bebushi ka vdekė!
    Dhe unė pėr herė tė parė e dėgjoi se ai flet me mua. Gjithashtu edhe vajza, sepse edhe ate e kisha lėnė 7 muajshe. Por, unė tani nuk isha njė baba normal. Unė isha nga " ajo ana tjeter" kėshtu qė nė mėnyrė tė ftohtė i shikoja. Aso kohe kisha vendosur ti leja tė gjitha : kisha zgjedhur rrugėn e vetėflijimit! Ai takim kishte zgjatur shumė shkurtė. Fėmijėt si fėmijė: nuk kishin reaguar me ndonjė interes tė veēantė; shikonin anash, shėtisnin dhe luanin. Dhe, unė i shikoja pa guxuar qė ti marrė dhe t'u dhurojė njė puthje balli.

    " MĖSHIRA PĖR KONTRAREVOLUCIONARĖT"


    Kur kishte ra nga pushteti Rankoviqi, Adem Demaēi ishte nė izolim dhe i vetmuar por megjithatė ju kishte gėzuar njė gjėje tė tillė. Ai as qė kishte ėndėrruar qė dėnimi i tij do tė zbritej prej 15 vite nė 10-tė.Edhe, pse asnjė nga pushtetarėt e atėhershem nuk ishin pajtuar qė ; disidentit numėr njė nė Jugosllavi Adem Demaēit ti zbriteshin vitet e denimit, prapė se prapė, kishin vendosur pasi qė me kėtė mendonin se do tė mashtronin popullaten dhe do tė thonin; se ja hoqėm Rankoviqin dhe se ai ishte fajtor pėr tė gjitha sepse ne nuk kemi ditur gjė! Por e vėrteta qėndron krejt ndryshe:Ata jugosllavėt nė plenumin e Brioneve kishin bėrė qerimin e hesapeve nė mes veti dhe nga kėto qerime hesapesh si fitmitar kishte dalė klani i titos i pėrkrahur edhe nga sllovenet dhe kroatėt kundėr klanit unitarist serbė...
    Por nėse ka tė atillė qė mendojnė se shqiptarėve pas kėsaj iu dhurua ndonjė gjė mashtrohen lehtė. Shqiptarėt me vite tė tėra i kishin bėrė ballė terrorit serbo-jugosllav, kishin oraganizuar pėr aq sa mundnin rezistencen e tyre karshi njė terrori kanaibalist qė ushtronin serbėt si dhe demonstratat qė nė popull dhe nė Histori njihen si; demonstratat e vitit 1968... Pra shqiptarėt pas kėtij Plenumi tė Brioneve ēdo tė drejtė qė e fituan; mėØparė e kishin paguar me gjakė!


    ME SAKO TĖ PUNĖTORIT

    " Para se tė lirohesha nga burgu i Pozharevcit kisha kėrkuar qė nga shtėpia tė mė sillnin njė sako tė punėtorit ( aso kohe i kanė thėnė " njė pallt "radniqki)". Nuk kam Ødashtė qė motra tė hargjohej pėr tė mė blerė njė sako pak mė tė mirė, rrėfen Baca Adem dhe vazhdon. - e dija qė ajo nuk kishte para. prej nga ti merrte? Pėr kėtė aresye e kisha kerkuar atė sakon e kaltėr qė ishte me e lira ndersa kėpucet i kisha blerė nė burgė...

    Pas dhjetė vjetėsh pritje mė nė fund Ademi lirohet. nata e fundit e burgut thotė ai, ishte shumė e gjatė. nuk mundė kurrsesi tė flija. ishte sikur tė ishe ne frigorifer dhe tani pas kaq vitesh tė dalish prapė. kur jam ngritur e kam pirė njė gotė qumėsht sikur ēdo mėngjes qė bėja.
    Dola nga burgu. Akoma pa e leshuar qytetin e policisė kur na ndalen policia. Kėrkuan tė kontrollonin ēantat ( njė ēantė e kishte)...
    Kjo pėr Ademin ishte sinjalė qė; ai do ta kishte mė vėshtirė jashtė burgut se gjatė kohės qė ishte nė burgė...
    fatkeqėsisht ngjarjet e mėvonshme e dokumentojnė njė gjė tė tillė...!

  15. #15
    SHQIPTAR Maska e ARIANI_TB
    Anėtarėsuar
    30-12-2005
    Postime
    4,531
    Faleminderit
    5
    22 falenderime nė 21 postime
    KUSH DESHMOI KUNDER ADEM DEMAÇIT,NE GJYKIMIN E PARE TE TIJ NE MARS TE VITIN 1959..?!?!

    (...)

    Më 19 nëntor 1958 UDB-a jugosllave(lexo-serbosllave) e burgos për herë të parë atdhetarin Adem Demaçi dhe në arsyetimin për paraburgimin e tij,thuhet:”Për arsye se ka vepruar armiqësisht kundër rregullimit shtetëror dhe shoqëror të RFPJ-së,ngase është angazhuar për shkëputjen e territorit të Kosovës dhe bashkimit të saj me Shqipërinë.”!!!
    Aktakuza e përgaditur nga udbashët.Mihajlloviq,Mom(o)çillo Çanoviq,Vojisllav Mihajlloviq...dhe e realizuar nga prokurori Radovan Bullajiq dhe zëvendësprokurori Mirosllav Llazareviq,është ndërtuar nga dëshmitë e dëshmitarëve Shqiptarë:Zekeria Cana,Ali Aliu,Fahredin Gunga,Adem Gajtani,Avdi Avdiu,Shemsi Osmani,Rafael Sopi,Sabit Ratkoceri,Ismet Bytyqi,Shefqet Popova,Din Mehmeti,Sylejman Drini dhe Xhafer Ruzhdiu.

    Me këtë rast po veçojë dëshmitë e Zekeria Canës(tani historian),Ali Aliut(shkrimtar,njëri nga themeluesit e LDK-s&#235 dhe të Fahredin Gungës(poet-ish kryeredaktor i RTP-së,tani i ndjer&#235.

    - ZEKERIA CANA para udbashit Momo Çanoviq,më 25 janar 1959 ndër të tjera deklaron:”Të pandehurin Adem Demaçi e njoh nga fundi i vitit 1954.Në atë kohë kemi qenë bashkë në studime,në Beograd.Në vitin 1955 jam takuar me të pandehurin në Beograd dhe ai qysh atëherë,para meje është paraqitur armiqësisht.Më ka folur se pushteti i Jugosllavisë po i shpërngul shqiptarët nga Kosmeti për në Turqi,sepse frikësohet se nëse shqiptarët do të mbesin edhe mëtutje në Kosmet,ata do të kërkojnë që Kosmeti t´i bashkangjitet Shqipërisë.Përmes shpërnguljes së shqiptarëve,pushteti po përpiqet që Kosmetin të mbajë edhe mëtutje në kuadrin e territorit jugosllavë...Për aksionin e armëve Demaçi ka thënë se pushteti e ka ndërmarrë këtë aksion me qëllim të frikësimit të popullit shqiptar dhe që ta detyrojë atë të shpërngulet nga Kosmeti,ndërsa atë ta mbaj si territor të Jugosllavisë...Diku në verën e të njejtit vit(1955)jam takuar me Adem Demaçin në Gjakovë.Ai kishte ardhur për mbajtjen e orës letrare dhe atëherë e kam ftuar në drekë në shtëpinë time.Derisa ishte në shtëpinë time më ka folur se Kosmeti duhet t´i takojë,gjithësesi Shqipërisë,me plebishit ose me luftë...Po kështu para meje ka folur edhe për gjendjen ekonomike në Kosmet,duke potencuar se Kosmeti është mjaftë i zhvilluar ekonomikisht,por është i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisë,i cili nuk po investon asnjë objekt ekonomik në Kosmet...!!!”

    -ALI ALIU në dëshminë e tij dhënë para të njejtit udbash më 24 janar 1959,ndër të tjera deklaron:”Diku në pranverën e vitit 1958,kemi udhëtuar nga Beogradi për në Prishtinë. Që të mbajmë orë letrare nëpër Kosmet.Kemi udhëtuar disa shokë,studentë shqiptarë.Atëherë jemi takuar me Adem Demaçin në hotelin”Nova Jugosllavia”në Prishtinë.Jemi takuar unë,Din Mehmeti,Fahredin Gunga,Hysni Hoxha,Zekeria Cana e ndoshta edhe ndonjë tjetër,por nuk më kujtohet.Me këtë rast pos tjerash,Demaçi na ka thënë si vijon:-se ndaj shqiptarëve të Kosmetit nga ana e pushtetit po bëhen padrejtësi të ndryshme;se shqiptarët po shpërngulen për në Turqi dhe se me këto shpërngulje pushteti dëshiron që Kosmetin ta mbajë edhe mëtutje për vete.Po të qëndronin shqiptarët edhe mëtutje në Kosmet,pushtetarët janë të bindur se Kosmetin do ta humbasin.Me qëllim të mbajtjes së Kosmetit për vete(që të mbetet edhe mëtutje jugosllav)ata kanë organizuar aksionin e armëve,duke i rrahur e maltretuar shqiptarët,të cilët detyrohen të shpërngulen për në Turqi dhe kështu problemi i Kosmetit zgjidhet përfundimisht...!!!”

    -FAHREDIN GUNGA,para të njejtit udbash hetues ,më 21 janar 1959,ndër të tjera deklaron:”...Më kujtohet se diku në pranverën e vitit 1958 kam qenë në shoqëri me Demaçin dhe me shokët e tjerë siin Mehmeti,Ali Aliu,Hysni Hoxha,Zekeria Cana, dhe disa të tjerë,të gjithë studentë në Beograd.Jemi takuar në hotel”Nova Jugosllavia”në Prishtinëdhe kemi qenë të ulur në separe të këtij hoteli.Me këtë rast Demaçi na ka folur se si në projekt të ligjit të ri për shkollat parashihet heqja e gjuhëve të pakicave në shkollat emesme.Në lidhje me këtë Demaçi ka qenë i revoltuar dhe ka thënë se ky ligj më së shumti i godet shqiptarët në Kosmet,se ky është kulminacioni i të padrejtave që po u bëhen shqiptarëve nga ana e pushtetit dhe se kjo është një masë që po merret posaçërisht ndaj shqiptarëve dhe se po bëhet me paramendim nga pushteti aktual.Kur kemi dal nga hoteli jemi nisur bashkë në drejtim të Gërmisë kah shkolla Normale.Gjatë rrugës Demaçi na ka thënë se ne,si intelektualë,duhet të jemi unikë,sepse me unitet mund t´i kontribuojmë popullit tonë...!!!”

    (...)

    Pas ngritjes së aktakuzës PPQ nr.14/59 19.02.1959,në Gjykatën e Qarkut në Prishtinë më 17 mars 1959 u mbajt procesi gjyqësor kundër Adem Demaçit i drejtuar nga gjyqtari Dragutin Kallugjeroviq dhe gjykatësit porotëehmed Kalaveshi,Riza Voca dhe Qazim Bajgora..Dhe këtij simboli të qëndresës shqiptare me këtë rast”në emër të popullit”sipas nenit 117 paragrafi 1 i LP dhe sipas nenit 16,paragrafi 1 i LP,ju shqiptua denimi në kohëzgjatje prej 5 vjetësh burg të rëndë...!!!

    (Burimi-“Dosja Demaçi”Prishtinë 2003,faqe 54-55…)

  16. #16
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    UDHĖHEQĖSIT KOSOVARĖ

    tĖ GJITHĖ UDHĖHEQSIT KOOSVARĖ KISHIN njė tė pėrbashkėt: qė ata kurrė dhe asnjiherė nuk ishin zgjedhur nga populli dhe po ashtu kurrė dhe asnjėherė nuk kishin punuar pėr kėtė popull! Ata thjesht ishin pėrēues tė zėrit tė Beogradit nė Kosovė. Ata kishin po ashtu edhe njė emblem tjeter tė pėrbashkėt: ata pa dallim asnjeri prej tyre asnjėherė dhe nė asnjė mėnyrė nuk ishte idolizuar nga pjesa e shėndoshė e popullsisė..


    Alibi PĖR ATĖ" SE NA IKU KOSOVA"

    Flet Ademi:
    " Pasi qė na e " pregaditen okupimin e ri" nėpėrmjet kushtetutes sė vitit 19742 shihej qartė qė kishte forca tė cilat nuk ishin tė kėnaqura me kėtė mashtrim dhe okupim tė ri pavaresisht se ishin arritur ca " rezulltate". Por po ashtu nga ana tjeter as beogradi nuk ishte pajtuar qė Koaova tani mė tė frymonte pak mė lirė kėshtu qė edhe ata ,kishin filluat pregaditjet e tyre qė tė mundnin serish tė kontrollonin Kosoven sikurse edhe mė parė...

    BURGOSJA E TRETĖ

    Pushtetarėt ishin nė rrugė tė mirė qė tė vėnin rrjeten mbi kokėn e Ademit, rrjetė pėr tė cilėn ishin duke punuar qė njė kohė tė gjatė. Demaēi, " irredentist", "Nacionalist", " intelektual kombėtar" ishte pengesė pėr tė gjithė e mė sė shumti pėr sherbetorėt e klikes sė Fadil Hoxhės. rrjeta e Marimanges ishte ndertuar vetum pritej koha dhe momenti pėr ta hudhur atė...

    Simboli I Rezistencės Kombėtare rrėfen:

    " Nė vitin 1974 nė Konviktat e studentėve qenė hudhur parolla me pėrmbajtje " armiqėsore". Dhe unė dėgjojė pėr ato trakte qė ishin hudhur. E dija qė pushtetaret kėtė gjė do tė mundoheshin ta shfrytezonin pėr qėllimet e tyre tė njohura anti-shqiptare. mirėpo, megjithatė doli se akteret e kėtij aksioni i kishin zbuluar dhe se nė krye tė tyre kishte qenė Adem RUkiqi. Pra udhėheqes i grupit ishte ai. Por rexhisoret e burgosjes sime tė serishme, donin qė me ēdo kushtė aty t'i perzinin edhe ish anėtaret e organizates sime tė cilėt nė nderkohė tė gjithė ishin tė lirė sepse e kishin mbajtur burgun. Siē duket UDB-a pregaditjet i kishte filluar qysh sa kemi qenė nė burgun e Pozharevcit qė; me daljen tonė tė kenė mundesi serish tė na burgosin. Nė tė vėrtetė disa anėtar tė grupit tė KADRI OSMANIT( ky me ca tė tjerė veq ishin arrestuar), tė cilin grup policia kishte arritur ta zbulojė dhe asgjėsojė, me qėllim i kishin lanė tė lirė disa ( nuk ishin arrestuar), qė po sa tė dalim ne, tė kenė mundesi pastaj tė na lidhin me ta, se gjoja kemi veprue sė bashku... UDB-a si duket e kishte ditur qė; kur tė dalė prej burgut disa prej tyre do tė vinin tė mė vizitonin dhe kėshtu pastaj mė vonė kėto vizita ti lidhnin sikur kanė pas pėr qėllim bashkimin tonė tė swerishėm nė njė organizatė tjeter ilegale. Po ashtu mė vonė nė verė e burgosėn Adem Rukiqin. Pas kėsaj burgosjeje mė pėrcillnin edhe mė shumė. Pak mė vonė e burgosin edhe Skėnder Kastratin ( ishte nė LDK-ė nė Kryesi nė vitet e para tė 90-es por per shkakė se ishte I burgosur politik e kishin larguar me pretekst se " po komprometohet LDK-ja ne sytØe e policisė - vėrejtja ime) i cili kishte qenė vetum njėherė tė mė vizitojė nė shtėpi. Unė Skender Kastratin ( Skenderin shokėt e tij e pershkruajnė si tė pathyeshum gjatė torturave tė hetuesisė - vėrejtja ime) e njihja si Organizator tė demonstratave tė vitit 1968. Pas tij burgoseshin njerėz tė njohur dhe tė panjohur me rendė. Ishte njė terror i paparė policor. Dhe nė fund gjoja se kishin mbledhur mjaftė material - vijnė edhe te unė dhe mė burgosin. Propaganda, shtypi, televizioni dhe mjetet e tjera me tė madhe kishin lajmėruar se u zu grupa e Adem Demaēit e cila kur edhe nuk ishte emėruar se cila ishte ajo: Pra, ishte njė kurthė i pregaditur mirė nga pushtetaret e kohės. E, pata lexuar nė Rilindje se fjala ėshtė pėr njė grupė irredentist prej 19 vetave. unė nga kėta i njihja vetum dy a tre veta tė Grupit tė dikurshėm tė Kadri Osmanit. Tė tjerėt kurrė nuk i kisha parė. Po ashtu as ata mua nuk mė njihnin".
    Pėr herė tė parė ishin takuar nė sallėn e gjyqit.

    " Ata me kėtė burgosje timen mua mė kishin bė shėrbim. Po e pėrseris, unė nuk isha nė gjendje asgjė tė bėjė sepse Ata mė pėrcillnin panderprerė. isha i bllokuar tė bėja diēka edhe sikur tė doja ta bėjė kėtė gjė. E dija se do tė mė zinin menjeherė, Duke i ditur tė gjitha kėto kjo burgosje per mua nė njė farė menyre ishte edhe si e mirėseardhur: Ata nga unė po krijonin heroin! Isha i sigurtØqė dėnimi i imi dp tė ishte nxitje dhe qė tė tjerėt tė rebeloheshin dhe tė vazhdonin edhe me mė intenzitet punėn tonė. Por nuk kishin llogaritur se me burgosjen time ata do tė nxisnin rininė tė merr persiper organizimin e jetes dhe tė shoqerisė me ide edhe mė tė avansuara se ato qė i kishim ne... kosova pas burgosjes sonė ishte zgjuar nė njė mengjes nga gjumi me mijera trakte tė shpėrndara anekend ssaj...
    ēdo gjė kishte shkuar ndryshe se siē e kishin planifikuar pushtetarėt:Me burgosjen time mėe shumė kishin humbur se qė kishin fituarØ


    NDĖRGJEGJJA IME E PASTĖR

    Rrėfen baca Adem:

    " Po sa mė burgosen me thanė:
    _ ke tė drejtė tė mos flasėsh
    - Jo, u thashė . - do tė flasė valla edhe mirė.
    Mė kishin burgosur pa fajė kėshtu qė deshiroja qė me ketė rast ti lajė borgjet me tė gjitha atė tė cilėt e kishin pregaditur skenarin e burgosjes sime. Nė mėnyrė tė hapur ju pata thėnė: SE JUGOSLLAVIA DO TĖ DUHEJ TĖ HIQTE DORĖ NGA KOSOVA DHE SE AJO KOSOVA PRA DO TĖ DUHEJ T'I BASHKANGJITEJ SHQIPĖRISĖ!
    Akuza se kisha formuar njė grupė ilegal prej 19 vetave ishte i rrejshum kėshtu qė kisha vendosur me mbrojtjen tiime para burgut ta fitojė diqysh burgun bile te di se per ēka... Kėshtu qė 15 vitet e ardhshme do tė mundesha i qetė tė shkoja dhe t'i mbaja..E dija se 15 do tė mi jepnin.

    Akuza

    Akuza ishte e tmerrshme. tė gjitha na i kishin mveshur. Pa as edhe njė argument na e kishin lanė ne fajin pėr traktet tė cilat i kishin hudhur ata tė grupit tė Kadri osmanit. Por edhe nė kėrkesen tonė qė tė na i tregojnė se cilat ishin ato parolla: kurr nuk na i kanė treguar. E kishin shfrytezuar disa nga grupi i Adem Rukiqit qė tė dėshmonin kundėr nesh.. I kishin maltretuar aq shumė sa qė i kishin detyruar qė tė dėshmonuin nė mėnyrė tė rrejshme... i kishin detyruar qė gjatė hetuesis tė; akuzonin vetveten, tė akuzonin tė tjerėt... natyrisht nė gjyq tė gjithė ata i kishin demantuar ato qė kishin thėnė gjatė hetuesis. Por gjykatesi Durmish Koēinaj lexonte vetum ato tė cilat ia kishin pregaditur.
    Duhet tė cekėt edhe kjo gjė: ASNJERI NGA GJYKATESIT E GJYQIT TĖ RRETHIT TĖ PRISHTINĖS - aso kohe nuk kishin pranuar tė jenė gjykates te ketij procesi. Kėshtu qė Mahmut Bakalli gjykatesin Durmish Koēinaj e kishte sjellė nga Prizreni special pėr kėtė gjyq, Bile kishin shkuar aq largė sa qė edhe daktilografen nga prizreni e kishin sjellė. Nė gjyq i kishin sakatosur nuk u kishin dhėnė nė dorė as pėr ta lexuar dhe as pėr ta shikuar aktakuzen...
    ēdo gjė ishte e montuar: Por nuk pyeste njeri:Pushteti s'pyeste njeri!
    procesi gjyqesor ishte i mbyllur. e dinin qė Ademi ēdo paraqitje publike do ta shfrytezonte pėr tė paraqitur pikpamjet e tija politike... Por dikush kujtohet se nuk ėshtė kėshtu mirė dhe atėherė shpallet se procesi do tė ishte i hapur dhe publik... Po kush guxonte e tė vinte se. As mizat nuk guxonin tė hynin e lėrė mė tė ketė publik... Nuk na gjykonin nė gjykatė por e kishin improvizue njė gjyq nė lokalet e hetuesisė. Nė njėren anė i kishim xhembat nė anėn tjetėr muret. faktikisht denoheshin nė lokale tė burgut -gjyq!

    Flet Ademi:
    " Avokati im, Xhafer Kasemi nė tė vėrtet mundohet tė mė ndihmonte por gjykatesi Koēinaj nuk lejonte qė procesi tė zhvillohej normalisht. bile nuk na kishte lejuar as fjalėn perfundimtare ta thonim veq na kishte thanė: a e pranoni mbrojtjen e avokateve tuaj po ose jo! ishte e qarte se ēdo gjė ishte e montuar. Ne krahasim me heren e dytė kėsaj radhe mė denonin pa pikė faji..
    nė fundė gjykatesi lexon:
    - Adem Demaēi denohet me 15 vjet burgė...

    Nė burgun e Prishtines ishte njė qeli betoni dhe aty i vendosnin tė gjithė ata tė pa permirsueshmit kėshtu qė Ademin pa njė pa dy e kishin vendosur aty. pas kėsaj nė atė qeli betoni i burgosuri Demaēi i kishte kaluar plot nėntė muaj...

    Asfiksimi

    E kishin futur nė njė " maricė" tė vogėl vetė i treti nė tė cilėn nuk kishte se ka tė depertonte ajri dhe e kishin nisur pėr nė vuajtje tė denimit. pak ajėr, a ishte vapė e madhe. kishin filluar tė villnin. Shoferi as qė kishte dashtė tė dėgjonte per ndaljen e automjetit dhe as rojat qė ishin me tė... nė mbremje e kishin sjellur serish ne burgun Qendror tė Beogradit. tė nesermen nė mėngjes e kishin nisur pėr Zagreb dhe nga aty pėr nė Stara gradishkė...

    Stara Gradishka

    Ky burg pas Golli otokut numrohet si burgtu mė i tmerrshum nė ish-jugosllavin. Mė 30 korrik tė vitit 1976 e kishin derguar Simbolin dhe tani mė Mendelen e Evropes nė atė burgė.
    " asnjėherė nuk kam qenė i sėmurė, - tregon baca Adem. - dy herė mė kishin derguar nė spital pėr tė mė kontrolluar. me siguri me dergonin per tė parė nė isha i shėndoshė apo edhe per tė parė se a e kam afer vdekjen. me shikuan internistet dhe mė derguan nė rentgen pėr tė shikuar mushkėrit... dhe, kur e kishin verejt se nuk e kisha ndermend tė vdesė me siguri kishin thėnė. " lėshoje budallen"...ky kurrė s'ka me vdekė.. ( Dhe, me tė vertetė e kanė ditė Ata se; Adem Demaēi kurrė nuk do tė vdesė! - vėrejtja ime)..dhe pas kėsaj kurrr mė nuk paten ardhė pėr tė mė marrė dhe pėr mem que nė kontroll"...

    Thashetheme pėr Adem DemaēIn

    rreth Ademit thurreshin aso kohe lloj - lloj thashethemesh.. Nga disa degjohej se ai ėshtė nė gjendje qė edhe grupe terroriste tė angazhojė dhe mundØØe tė dėgjonte njeri se, sikur ai qendronte pas grupit tė Ismail Krasniqit tė cilėt nė vitin 1983/84 kishin hedhur ca bomba ne disa vende tė prishtines... Pra, edhe pse Adem demaēi nė burgt ishte ai edhe nga aty u fuste tmerrin armiqėve. natyrisht qė Ademi as edhe ma te voglin haber se ka pas per kėtė grupė por pushtetaret aq shumė ia kishin frikėn sa qė ngado qė shkonin vetum Adema shifnin!

    Pas 15 vitesh tė vėshtira vijmė te viti 1990.
    LAJMI I DHĖNĖ NĖ MEDIA: Sot u lirua nga burgu Adem Demaēi!
    Por Ademi nė faktė nuk ishte liruar, ai akoma ishte nė burgė...
    Tregon: " nė faktė lajmin pėr lirimin tim e kisha dėgjuar nė radio! kishte ndodhur njė tragji-komedi... tė burgosurit e rinjė filluan tė brohosisnin:
    _ baca Adem po ti qenke liruar! - mė thonė.
    - Po si me kanė liruar?, - i pyes unė ta... - a po mė shifni qė kėtu me ju jam...
    Dhe, atėherė filluam tė qeshnim tė gjithė me njeri - tjetrin.
    baca Adem kishte pervojė tė hidhur nga e kaluara por tani ai ishte liruar me tė vėrtetė... Ligji famėkeq 114 pėr kontrarevolucion ishte hjekur dhe tė gjithė tė burgosurit nėn ketė nenė liroheshin, kush mė herėt e kush mė vonė... Bacen Adem ky ligj e rroku me nė atė kohė kur edhe po i mbushte plot 15 vite vuajtje - qė do tė thoshte aspak..por kėsaj radhe nuk i duhej sako nga e motra sepse ishin perkujdes autoritetet qė t'i blinin njė palė rroba...

    I madh e i vogėl kishin dalė nė Merdare pėr tė pritur ardhejn e simbolit tė Rezistences nė kosovė. njeriun i cili i kishte mėsuar kosovaret se; si flitet shqip, se si ecet shqip, se si hahet shqip, se si frymohet shqip! nė fshatin e tij nė Lupēė hidhej vallja: Kosova ishte nė festė! Kosova po e priste birin e saj tė vetėm dhe tė paperseritshum: Simbolin e rezistences i cili i dha gjithēka asaj e pa kerkuar asgjė prej saj! Por Ademi nuk erdhi atė ditė! Nuk e lanė! Por ai erdhi pak ditė mė vonė!
    Adem demaēi qė nga kjo ditė nuk u nda mė nga Kosova: E kemi akoma nė mesin tonė! dhe, pasi e kemi ta nderojmė e ta dojmė veē nji grimė pėr aq sa e deshi ai Kosovėn...

  17. #17
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Te nderuar debatues te kesaj teme,
    Ne vijim ju ftoje qe te lexoni nje material burimor,lidhur me gjykimin e pare te bacit Adem.Dhe aty do te mesoni emrat e atyre qe deshmuan kunder tij.Me kete rast po i sjelli vetem deshmite e 3 deshmitareve,qe jane te njohur per opinionin shqiptares,si:Zekeria Cana(historian),Ali Aliu-shkrimtar dhe njeri nga themeluesit e LDK-se) dhe Fahredin Gunga -poet dhe kryeredaktor ne RTP,i cili para disa vitesh ka ikur nga kjo bote.

    Ju pershendes,
    Sheradin Berisha
    -----

    KUSH DESHMOI KUNDER ADEM DEMAĒIT,NE GJYKIMIN E PARE TE TIJ NE MARS TE VITIN 1959..?!?!

    (...)

    Mė 19 nėntor 1958 UDB-a jugosllave(lexo-serbosllave) e burgos pėr herė tė parė atdhetarin Adem Demaēi dhe nė arsyetimin pėr paraburgimin e tij,thuhet:”Pėr arsye se ka vepruar armiqėsisht kundėr rregullimit shtetėror dhe shoqėror tė RFPJ-sė,ngase ėshtė angazhuar pėr shkėputjen e territorit tė Kosovės dhe bashkimit tė saj me Shqipėrinė.”!!!
    Aktakuza e pėrgaditur nga udbashėt:M.Mihajlloviq,Mom(o)ēillo Ēanoviq,Vojisllav Mihajlloviq...dhe e realizuar nga prokurori Radovan Bullajiq dhe zėvendėsprokurori Mirosllav Llazareviq,ėshtė ndėrtuar nga dėshmitė e dėshmitarėve Shqiptarė:Zekeria Cana,Ali Aliu,Fahredin Gunga,Adem Gajtani,Avdi Avdiu,Shemsi Osmani,Rafael Sopi,Sabit Ratkoceri,Ismet Bytyqi,Shefqet Popova,Din Mehmeti,Sylejman Drini dhe Xhafer Ruzhdiu.

    Me kėtė rast po veēojė dėshmitė e Zekeria Canės(tani historian),Ali Aliut(shkrimtar,njėri nga themeluesit e LDK-sė) dhe tė Fahredin Gungės(poet-ish kryeredaktor i RTP-sė,tani i ndjerė).

    - ZEKERIA CANA para udbashit Momo Ēanoviq,mė 25 janar 1959 ndėr tė tjera deklaron:”Tė pandehurin Adem Demaēi e njoh nga fundi i vitit 1954.Nė atė kohė kemi qenė bashkė nė studime,nė Beograd.Nė vitin 1955 jam takuar me tė pandehurin nė Beograd dhe ai qysh atėherė,para meje ėshtė paraqitur armiqėsisht.Mė ka folur se pushteti i Jugosllavisė po i shpėrngul shqiptarėt nga Kosmeti pėr nė Turqi,sepse frikėsohet se nėse shqiptarėt do tė mbesin edhe mėtutje nė Kosmet,ata do tė kėrkojnė qė Kosmeti t“i bashkangjitet Shqipėrisė.Pėrmes shpėrnguljes sė shqiptarėve,pushteti po pėrpiqet qė Kosmetin tė mbajė edhe mėtutje nė kuadrin e territorit jugosllavė...Pėr aksionin e armėve Demaēi ka thėnė se pushteti e ka ndėrmarrė kėtė aksion me qėllim tė frikėsimit tė popullit shqiptar dhe qė ta detyrojė atė tė shpėrngulet nga Kosmeti,ndėrsa atė ta mbaj si territor tė Jugosllavisė...Diku nė verėn e tė njejtit vit(1955)jam takuar me Adem Demaēin nė Gjakovė.Ai kishte ardhur pėr mbajtjen e orės letrare dhe atėherė e kam ftuar nė drekė nė shtėpinė time.Derisa ishte nė shtėpinė time mė ka folur se Kosmeti duhet t“i takojė,gjithėsesi Shqipėrisė,me plebishit ose me luftė...Po kėshtu para meje ka folur edhe pėr gjendjen ekonomike nė Kosmet,duke potencuar se Kosmeti ėshtė mjaftė i zhvilluar ekonomikisht,por ėshtė i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisė,i cili nuk po investon asnjė objekt ekonomik nė Kosmet...!!!”

    -ALI ALIU nė dėshminė e tij dhėnė para tė njejtit udbash mė 24 janar 1959,ndėr tė tjera deklaron:”Diku nė pranverėn e vitit 1958,kemi udhėtuar nga Beogradi pėr nė Prishtinė. Qė tė mbajmė orė letrare nėpėr Kosmet.Kemi udhėtuar disa shokė,studentė shqiptarė.Atėherė jemi takuar me Adem Demaēin nė hotelin”Nova Jugosllavia”nė Prishtinė.Jemi takuar unė,Din Mehmeti,Fahredin Gunga,Hysni Hoxha,Zekeria Cana e ndoshta edhe ndonjė tjetėr,por nuk mė kujtohet.Me kėtė rast pos tjerash,Demaēi na ka thėnė si vijon:-se ndaj shqiptarėve tė Kosmetit nga ana e pushtetit po bėhen padrejtėsi tė ndryshme;se shqiptarėt po shpėrngulen pėr nė Turqi dhe se me kėto shpėrngulje pushteti dėshiron qė Kosmetin ta mbajė edhe mėtutje pėr vete.Po tė qėndronin shqiptarėt edhe mėtutje nė Kosmet,pushtetarėt janė tė bindur se Kosmetin do ta humbasin.Me qėllim tė mbajtjes sė Kosmetit pėr vete(qė tė mbetet edhe mėtutje jugosllav)ata kanė organizuar aksionin e armėve,duke i rrahur e maltretuar shqiptarėt,tė cilėt detyrohen tė shpėrngulen pėr nė Turqi dhe kėshtu problemi i Kosmetit zgjidhet pėrfundimisht...!!!”

    -FAHREDIN GUNGA,para tė njejtit udbash hetues ,mė 21 janar 1959,ndėr tė tjera deklaron:”...Mė kujtohet se diku nė pranverėn e vitit 1958 kam qenė nė shoqėri me Demaēin dhe me shokėt e tjerė si:Din Mehmeti,Ali Aliu,Hysni Hoxha,Zekeria Cana, dhe disa tė tjerė,tė gjithė studentė nė Beograd.Jemi takuar nė hotel”Nova Jugosllavia”nė Prishtinėdhe kemi qenė tė ulur nė separe tė kėtij hoteli.Me kėtė rast Demaēi na ka folur se si nė projekt tė ligjit tė ri pėr shkollat parashihet heqja e gjuhėve tė pakicave nė shkollat emesme.Nė lidhje me kėtė Demaēi ka qenė i revoltuar dhe ka thėnė se ky ligj mė sė shumti i godet shqiptarėt nė Kosmet,se ky ėshtė kulminacioni i tė padrejtave qė po u bėhen shqiptarėve nga ana e pushtetit dhe se kjo ėshtė njė masė qė po merret posaēėrisht ndaj shqiptarėve dhe se po bėhet me paramendim nga pushteti aktual.Kur kemi dal nga hoteli jemi nisur bashkė nė drejtim tė Gėrmisė kah shkolla Normale.Gjatė rrugės Demaēi na ka thėnė se ne,si intelektualė,duhet tė jemi unikė,sepse me unitet mund t“i kontribuojmė popullit tonė...!!!”

    (...)

    Pas ngritjes sė aktakuzės PPQ nr.14/59 19.02.1959,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė mė 17 mars 1959 u mbajt procesi gjyqėsor kundėr Adem Demaēit i drejtuar nga gjyqtari Dragutin Kallugjeroviq dhe gjykatėsit porotė:Mehmed Kalaveshi,Riza Voca dhe Qazim Bajgora..Dhe kėtij simboli tė qėndresės shqiptare me kėtė rast”nė emėr tė popullit”sipas nenit 117 paragrafi 1 i LP dhe sipas nenit 16,paragrafi 1 i LP,ju shqiptua denimi nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh burg tė rėndė...!!!

    (Burimi-“Dosja Demaēi”Prishtinė 2003,faqe 54-55…)

  18. #18
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    ADEM DEMAĒI –KY SIMBOL I REZISTENCĖS SHQIPTARE

    Sheradin Berisha

    Nėse lufta pėr liri shėnon shkallėn mė tė lartė tė angazhimit politik e kombėtar tė individit, atėherė pa hezitim mund tė thuhet se Adem Demaēi ėshtė artikulimi mė i kulluar dhe mė i fuqishėm i kėsaj lufte.
    Adem Demaēi si njeri nga intelektualėt e rinjė tė viteve tė 50-ta, qė filloj tė rezonojė aftėsi tė mėdha krijuese nė fushėn e letėrsisė, duke jetuar nė njė realitet tė hidhur e tė padurueshėm, nė njė kohė kur populli i tij vuante tė zitė e ullirit nga UDB-a rankoviqiane, nuk pranoj qė ta ul qafėn dhe veėtm pėrmes penės t'i zhvesh para popullit qėllimet e regjimit titist, por ai pati guximin qė t'i kundėrvehet drejtėpėrsėdrejti kėtij realiteti mizor. Pra, Adem Demaēi, qė pėr tė jgitha gjeneratat e ardhshme, do tė bėhet simbol i lirisė e i qėndresės shqiptare, i hyri rrugės mė tė vėshtirė i vetėdijshėm se po sakrifikonte jo vetėm rininė, familjen e jetėn e tij, por edhe talentin dhe dėshirėn e flaktė pėr tė shkruar.
    Fillimisht angazhimi i tij politik (Derisa punonte nė "Rilindje" por edhe mė herėt) u pėrqėndrua nė demaskimin dhe denoncimin (publikisht) tė politikės shoviniste titisto-rankoviqiste, duke kundėrshtuar kėshtu, shpėrnguljen me dhunė tė shqiptarėve nė Turqi, aksionin famkeq tė mbledhejs sė armėve dhe tė gjitha format tjera diskriminuese, qė i bėheshin asokohe popullit shqiptarė. Dalja e Adem Demaēit nė mbrojtje tė popullit shqiptarė, nė ato rrethana dhune e terrori shtetėror, bėri qė UDB-a ta burgosi atė, mė 19 nėntor 1958 - vetėm 16 ditė pas burgosjes sė atdhetarit Metush Krasniqi. Derisa nė fillim tė marsit 1959 nė Gjyqin e Qarkut nė Gjilan, mbahej gjykimi i M.Krasniqit me bashkveprimtarėt e tij, ndėrkohė ėpo nė tė njėjtin muaj nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, u denua Adem demaēi, "... pėr shkak tė kryerjes sė veprės penale propagandė armiqėsore, nga neni 118, al.1 e Kodit penal - me 5 vjet burg tė rėndė". Adem Demaēi gjatė procesit gjyqėsor hapur i thotė gjyqtarit se "pa ēlirimin e tė gjitha trojeve shqitpare nga Jugosllavia dhe pa bashkimin e tyre me shtetin amė (Shqipėrinė), gjegjėsit pa krijimin e shtetit shqiptar brenda kufijve tė vet kombėtar, nuk ka paqe nė Ballkan". Gjyqtari duke e kėrcėnuar, se kėtė gjė jgatė hetuesisė nuk e ka thėnė, Demaēi pėrgjigjet: "Kėtė nė hetuesi nuk e kam deklaruar, por nė hetuesi mėsova shumė gjėra. Nė bazė tė lajkave, premtimeve e torturave qė m'u bėnė mua, erdha nė pėrfudnim se tė gjithė shqiptarėt qė ndodhen nė shėrbim tė shtetit jugosllav, nė funksione tė larta, janė njerėz qė i kanė shitur interesat kombėtare dhe punojnė nė shkatėrrimin e kombit. Mua mė premtuan gjithēka. Mė thanė se njė ditė do tė bėhesha edhe ministėr, vetėm e vetėm tė bėja si mė urdhėronte UDB-a. Ata le tė bėjnė siē u thotė UDB-a, unė do tė bėj si mė thotė ndėrgjegjja ime" . Dhe vėrtet Adem Demaēi do tė punojė dhe veprojė me ndėrgjegje tė lartė, nė tė ardhmen e tij tė bujshme.
    Gjyqi Suprem i Serbisė, nė shqyrtimin e aktgjykimit tė shkallės sė parė, Adem Demaēit ia vėrteton dėnimin nė tri vjet, tė cilat i vuan nė ndėshkimoren e njohur tė Mitrovicės sė Sremit . Aty , A.Demaēi ka gjetur anėtarėt e organizatave tė ndryshme shqiptare, ka gjetur pjestarė tė LNDSH-sė, tė lėvizjes sė fundit kaēake, ka gjetur qindra viktima tė aksionit tė armėve e tė aksioneve tjera represive, pra, aty ka gjetur pėrfaqėsuesit e tė gjitha pėrpjekjeve tė qėndresės nė Kosovė dhe viseve tjera etnike shqiptare. Pėr Adem Demaēin dhe tė burgosurit tjerė shqiptarė, burgu qe njė shkollė e madhe e orgnaizimit, pėr betejat e ardhshme mė sublime.

    Vijon...

  19. #19
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    ADEM DEMAĒI –KY SIMBOL I REZISTENCĖS SHQIPTARE

    Sheradin Berisha

    Nėse lufta pėr liri shėnon shkallėn mė tė lartė tė angazhimit politik e kombėtar tė individit, atėherė pa hezitim mund tė thuhet se Adem Demaēi ėshtė artikulimi mė i kulluar dhe mė i fuqishėm i kėsaj lufte.
    Adem Demaēi si njeri nga intelektualėt e rinjė tė viteve tė 50-ta, qė filloj tė rezonojė aftėsi tė mėdha krijuese nė fushėn e letėrsisė, duke jetuar nė njė realitet tė hidhur e tė padurueshėm, nė njė kohė kur populli i tij vuante tė zitė e ullirit nga UDB-a rankoviqiane, nuk pranoj qė ta ul qafėn dhe veėtm pėrmes penės t'i zhvesh para popullit qėllimet e regjimit titist, por ai pati guximin qė t'i kundėrvehet drejtėpėrsėdrejti kėtij realiteti mizor. Pra, Adem Demaēi, qė pėr tė jgitha gjeneratat e ardhshme, do tė bėhet simbol i lirisė e i qėndresės shqiptare, i hyri rrugės mė tė vėshtirė i vetėdijshėm se po sakrifikonte jo vetėm rininė, familjen e jetėn e tij, por edhe talentin dhe dėshirėn e flaktė pėr tė shkruar.
    Fillimisht angazhimi i tij politik (Derisa punonte nė "Rilindje" por edhe mė herėt) u pėrqėndrua nė demaskimin dhe denoncimin (publikisht) tė politikės shoviniste titisto-rankoviqiste, duke kundėrshtuar kėshtu, shpėrnguljen me dhunė tė shqiptarėve nė Turqi, aksionin famkeq tė mbledhejs sė armėve dhe tė gjitha format tjera diskriminuese, qė i bėheshin asokohe popullit shqiptarė. Dalja e Adem Demaēit nė mbrojtje tė popullit shqiptarė, nė ato rrethana dhune e terrori shtetėror, bėri qė UDB-a ta burgosi atė, mė 19 nėntor 1958 - vetėm 16 ditė pas burgosjes sė atdhetarit Metush Krasniqi. Derisa nė fillim tė marsit 1959 nė Gjyqin e Qarkut nė Gjilan, mbahej gjykimi i M.Krasniqit me bashkveprimtarėt e tij, ndėrkohė ėpo nė tė njėjtin muaj nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, u denua Adem demaēi, "... pėr shkak tė kryerjes sė veprės penale propagandė armiqėsore, nga neni 118, al.1 e Kodit penal - me 5 vjet burg tė rėndė". Adem Demaēi gjatė procesit gjyqėsor hapur i thotė gjyqtarit se "pa ēlirimin e tė gjitha trojeve shqitpare nga Jugosllavia dhe pa bashkimin e tyre me shtetin amė (Shqipėrinė), gjegjėsit pa krijimin e shtetit shqiptar brenda kufijve tė vet kombėtar, nuk ka paqe nė Ballkan". Gjyqtari duke e kėrcėnuar, se kėtė gjė jgatė hetuesisė nuk e ka thėnė, Demaēi pėrgjigjet: "Kėtė nė hetuesi nuk e kam deklaruar, por nė hetuesi mėsova shumė gjėra. Nė bazė tė lajkave, premtimeve e torturave qė m'u bėnė mua, erdha nė pėrfudnim se tė gjithė shqiptarėt qė ndodhen nė shėrbim tė shtetit jugosllav, nė funksione tė larta, janė njerėz qė i kanė shitur interesat kombėtare dhe punojnė nė shkatėrrimin e kombit. Mua mė premtuan gjithēka. Mė thanė se njė ditė do tė bėhesha edhe ministėr, vetėm e vetėm tė bėja si mė urdhėronte UDB-a. Ata le tė bėjnė siē u thotė UDB-a, unė do tė bėj si mė thotė ndėrgjegjja ime" . Dhe vėrtet Adem Demaēi do tė punojė dhe veprojė me ndėrgjegje tė lartė, nė tė ardhmen e tij tė bujshme.
    Gjyqi Suprem i Serbisė, nė shqyrtimin e aktgjykimit tė shkallės sė parė, Adem Demaēit ia vėrteton dėnimin nė tri vjet, tė cilat i vuan nė ndėshkimoren e njohur tė Mitrovicės sė Sremit . Aty , A.Demaēi ka gjetur anėtarėt e organizatave tė ndryshme shqiptare, ka gjetur pjestarė tė LNDSH-sė, tė lėvizjes sė fundit kaēake, ka gjetur qindra viktima tė aksionit tė armėve e tė aksioneve tjera represive, pra, aty ka gjetur pėrfaqėsuesit e tė gjitha pėrpjekjeve tė qėndresės nė Kosovė dhe viseve tjera etnike shqiptare. Pėr Adem Demaēin dhe tė burgosurit tjerė shqiptarė, burgu qe njė shkollė e madhe e orgnaizimit, pėr betejat e ardhshme mė sublime.

    Vijon...

  20. #20
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Nė vazhdimėsinė e organizimeve politike ilegale dhe tė qėndresės shqiptare pėrgjithėsisht, nė fillim tė viteve tė 60-ta u gjendėn tre intelektualė tė asaj kohe: Kadri Halimi, Ali Aliu-Kelmendi dhe Ramadan Hoxha, tė cilėt nė vitin 1952 dhe 1954 veē kishin pėrjetuar vuajtjet nė Goli Otok dhe nė kazamatet tjera jugosllave. Kėta tre atdhetarė duke e ndjerė nė shpirt pėrditshmėrinė e vuajtjeve qė i bėheshin shqitparėve jashtė kufijve tė Shqipėrisė londineze, nuk deshėn tė rrinė duarkryq, kėshtuqė nė maj tė vitit 1960, pas njė serė takimesh vendosėn ta themelopjnė njė organizatė ilegale, tėc ilėn pas shtrirjes nė terren, pėrkohėsisht (deri nė mbajtjen e Konferencės sė Pėrgjithshfme) e quajtėn - "Komiteti Revolucionar pėr Bashkimin e Tojeve Shqiptare nė Jugosllavi - me Shqipėrinė" (KRBTSHJSH) .

    Kjo organizatė, pėr shkak tė konspiracionit, nuk kishte ndonjė statut apo program tė shkruar, por qėllimi fundamental i saj ishte "ēlirimi dhe bashkimi kombėtar-bashkimi i trojeve shqiptare, nė radhė tė parė i Kosovės, pastaj i Maqedonisė Perėndimore, i Kosovės Lindore (Preshevė, Medvegjė e Bujanovc) dhe i viseve shqiptare nė Mal tė Zi, me shtetin amė - Shqipėrinė", aspiratė kjo shekullore e popullit shqiptar, qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit e kėndej.

    Kadri Halimi, Ali Aliu-Kelmendi dhe Ramadan Hoxha, tė cilėt fillimisht e pėrbėnin bėrthamėn e Komitetit drejtues tė kėsaj organizate, duke i rėnė kryq e tėrthor pothuajse tė gjitha qyteteve dhe vendbanimeve tjera shqiptare, kontaktuan dhe biseduan me shumė intelektualė tė asaj kohe, fshatarė, punėtorė, klerikė, nėnpunės, pjesėmarrės tė Konferencės sė Bujanit dhe ata qė kishin marrėpjesė nė mbledhjen e Prizrenit (mė 1945) ku u shkelėn vendimet e Bujanit si dhe me tė gjithė ata qė nuk pajtoheshin me gjendjen e rėndė tė shqiptarėve nėn regjimin e Tito-Rankoviqit dhe ishin pėr shkėputje nga Serbia (Jugosllavia) dhe pėr bashkim me Shqipėrinė. Ky Komitet Drejtues (i pėrkohshėm) gjatė punės nė terren caktoj edhe drejtuesit e rretheve, si: pėr rrethin e Vushtrrisė u caktua - Zenel hajrizi; pėr rethin e Prishtinės - Hasan Dumani; pėr Ferizaj - Beqė Heta, pėr Mitrovicė - Ramadan Rexha, pėr Gjilan - sheh Tefik Mustafa e Enver Tali, pėr anėn e preshevės - Mulla Nuredin Xhemajlin (i quajtur Hoxhė maxherra) pėr rrethin e Gjakovės - Jusuf Zherka, pėr Suharek-Muahmed Veseli-Reēani, pėr Shkup-Amir Gashi dhe Kurtesh agushi, pėr Kumanovė-Naip Orizarja... Nė kėtė organizatė u pėrfshi edhe patriotja Hyrije Hana (motra e Xheladin Hanes - vėrejtja jonė) .

    Grupe dhe punkte (dhejtėshe, treshe, dyshe dhe individė) u formuan nė qytetet: Prishtinė, Mitrovicė, Ferizaj, Gjilan, Preshevė, Vushtrri, Suharekė, Kaēanik, Pejė, Prizren, Gjakovė, Viti, Kumanovė, Shkup... punkte u formuan nė fshatrat e Podujevės: Gllavnik; nė fshatrat e Vushtrrisė e tė Artakollit: Zhilivodė, Sibov, Strofc, Nevolan, Bivolak, Beēuk dhe Shipitull; nė fshatin Baincė tė Drenicės; nė fshtrat e Suharekės: Reēan e Budakovė; nė fshtarat e Shtimjes e tė Lipjanit, Marevc, Tern, Petrovė,; nė fshtrat e Gjilanit, Vitisė et ė Kamenicės: Cernicė, Pozharan, Sllatinė e Epėrme, Lladovė, Sllakovc e Dajkovc; nė fshtrat e Prishitnės e tė Fushė Kosovės: Progovc, Miradi e Poshtme, Miradi e Epėrme, Hade, Henc; nė fshtrat e Ferizajit: Varosh, Papaz e Slivovė; nė fshatrat e Preshevės e tė Karadakut: Hohovicė, Korroticė Ilinc, MIratoc, Geraj, Maxherė, Gare, Depcė, Sefer, Golmidol e Gospoincė; nė fshtrat e Kumanovės: Sopot e Ēerkez...

    Grupet e punktet e formuara,d isa prej tyre mbanin emra tė vendeve e tė dėshmorėvėe, si: njeri nga grupet nė rrethin e Vushtrrisė mbante emrin "Qyqyvica", njė tjetėr "Rifat Berisha". Njė grup nė fshatin Varosh tė Ferizajit, kishte marrė emrin "Isa Boletini", njė tjetėr "Idriz Seferi" etj. Nė disa qendra komunale u formuan edhe Komitetet Komunale tė organizatės, si nė Gjilan, Vushtrri, Preshevė... Nė Prishtinė kėtė organizatė e pėrbėnin: Ali Aliu, Kadri Halimi, Hyrije Hana, RAmadan Hoxha, Zeqir hajrizi, Hasan Dumani, Mafak Ahmeti etj.
    Sipas evidencės tė mbajtur asokohe, numri i anėtarėve tė pėrfshirė nė kėtė organizatė sillej rreth 200 veta, ndonėse pėr shkak tė rrethanave tė organizimit ilegal, ky numėr mund tė jetė edhe mė i madh.
    Kjo organizatė, ndėr mė tė mėdhat - tė formuara pas luftės pėrveē aktivitetit propagandistik, nė dhjetor 1960 shtrojė edhe mundėsinė e pėrgaditjes nė planin ushtarak. Pėr kėtė ēėshtje u shtruan dy mundėsi. Kryengritja e armatosur e paanehur (befasishme) nėt ėg jitha rajohnet apo rrethet, ose luftė guerile - duke formuar ēeta sulmuese, tė cilat do tė kryenin aksione tė armatosura kundėr objekteve ushtarake (depove tė armėve dhe tė municionit) dhe stacioneve tė policisė.
    Drejtuesit e organizatės u pajtuan qė aksioni i parė i armatosur, tė kryhet nė Kosovėn Lindore (Bujanovc) qė administrativisht i pėrket Serbisė, pėr t'i treguar Beogradit se kėtu ėshtė kufiri me Serbinė. Me rastine gjykimit nė aktakuzė ėshtė thėnė, se "... kjo organizatė kishte nėplanė qė me rastin e kryengritjes tė bllokohen Gryka e Kaēanikut dhe Lugina e Ibrit si dhe rrugėt afruese drejt Podujevės dhe Pejės, tė minohen urat nė berzin kufitar dhe tė mobilizohet i tėrė populli" . Pėr tė gjitha kėto veprime, organizata llogariste edhe nė ndihmėn nga Shqipėria.

    Ky plan i aksioneve tė armatosura nuk u realizua, pėr shkak se nė janar 1961, pjestarė tė kėsaj organizate u zbuluan dhe u arrestuan nga UDB-a. Arrestimet e pjesėtarėve tė kėsaj organizate filluan mė 25 janar 1961 nė Gjilan, nė Preshevė, nė Ferizaj, nė Prishtinė e nė Shkup. Pėr t'iu shmangur arrestimeve dy drejtues tė organizatės: Ali Aliu dhe Ramadan Hoxha pėr mės humė se dy muaj kaluan nė ilegalitet, duke u strehuar nė baza tė shumta nė fshatrat e Lipjanit, Shtimjes, Suharekės, Gjilanit, tė Preshevės e tė Karadakut dhe sė fundi pėr tė kaluar nė Shqipėri.*
    Mirėpo nė fillim tė prillit 1961 nė rrethana tradhtie, Aliu dhe Ramadani arrestohen nė fshtain Maxherė tė Karadakut dhe mė 2 prill sillen nė Burgun e Prishtinės. Nga kjo organizatė UDB-a burgosi 32 anėtarė tė saj dhe qindra shqiptarė tė tjerė mori nė pyetje dhe i keqtrajtoi brutalisht.
    Gjatė procesit hetimor udbashėt pėrdorėn metoda tė ndryshme tė torturimit fizik dhe psikik. U pėrdorė rryma elektrike (duke i lidh dy tela me rrymė pėr tė dy veshėt), vizorja-duke i rėnė tėa rrestuarve thonjėve deri nė alivanosje. Shkopinjtė e gomės ishin mjet i zakonshėm me tė cilėt vitkimėn e godisnin tėrė trupit, duke pėrfshirė kokėn, duart dhe kėmbėt. Udbashėt zbatonin edhe moslejimin e fjetjes dhe tėpushimit tė domosdoshėm me ditė tė tėra. Gjatė natės i arrestuari nė njė kėnd tė zyres duhej tė qėndronte nė kėmbė me orė tė tėra, ndėrkohė qė fyrjet, sharjet dhe cenimi i dinjitetit njerėzor tė tė arresutarve, ishin veēori e secilit udbash. Nė kaudėr tė torturimit fizik udbashėt e pamėshirshėm kanė pėrdorur edhe rrethin, me tė cilin / tė arrestuarit/ i shtrėngonin kokėn , veprime kėto qė janė pėrdorur vetėm nė kohėn e inkuizicionit mesjetar.

    Pas kryerjes sė hetimeve tė "akuzuarit" u dėnuan nė gjyqet e qarkut nė Prishtinė, nė Gjilan dhe nė Vranjė tė Serbisė. Nė Prishtinė, ku gjykimi u mbajt nga 14-19.IX.1961 - kryetar i trupit gjykues qe Tahir Ibrani, ndėrsa prokuror Ramo Vodopiq, mysliman nga Mali i Zi. Gjykimi u mbajt, mu ato ditė kur nė Beograd zhvillonte punimet Konferenca Themeluese e shteteve tė painkuadruara. Nė kėto gjykime u dėnuan: Kadri Halimi-7 vjet e t muaj burg tė rėndė, Ali Aliu-Kelmendi 8 vjet, Ramadan Hoxha- 8 vjet, ndėrsa prej 1-5 vjet burg tė rėndė u denuan: Hasan Dumani, Zenel Hajrizi, Beqė Heta, Hyrije Hana, sheh Tefik Mustafa, Zeqir Hajrizi, Banush Ademi, Enver Tali, mulla Nuredin Xhemajli, Sadri Imeri, Nuredin Aliu, Haki Agushi, Ali Xhelili, Amir Gashi, Mafak Ahmeti, Ramiz Ahmet-Cernica (delegat i Konferencės sė Prizrenit-1945, ku kundėrshtoi me ngulm ripushtimin e Kosovės nga Serbia-vėrejtja jonė), Ilmi Ferizi, Favzi Aliu, Selman Hasani, Ramadan Rexha (ish i burgosur-vėrejtja jonė), Tefik Haxhiu, Jahi Ajeti, Hetem Ajdini, Asllan Marevci, Jetish Depca, Miftar Mustafa, Sabri Marevci, Bajram Kokolari dhe Zahir Sakipi .
    Nė fund tė muajit mars 1962 tė denuarit nė Prishtinė u transferuan nė burgun e Mitrovicės sė Sremit, kurse ata qė u denuan nė Gjilan e Vranjė, nė burgun e Nishit. K.Halimi, A.Aliu dhe R.Hoxha veprimtarinė politike nuk e ndrėprenė as nė burg. Ata shkruajtėn njė memorandum pėr ēėshtjen shqiptare nėn Jugosllavi, pėr t'ja dėrguar instancave mė tė larta shtetėrore jugosllave. Mirėpo pasi u zbuluan nga organet e burgut, drejtori Gjorgje Miletiq i shpėrndau nėpėr burgje tjera. Derisa Ali Aliu mbeti nė Mitrovicė tė Sremit, Kadri Halimin dhe Ramadan Hoxhėn i braktisėn nė Stara Gradishkė dhe nė Zenicė . Kėta dhe shumė tė burgosur tjerė shqiptarė, anė e kėnd burgjeve jugosllave, qėndruan stoik dhe tė palėkundur nė bindjet e tyre politike, pėr t'i ēliruar tokat etnike shqiptare qė lėngonin nga pushtuesit sllavė.

    Vijon...

Faqja 1 prej 16 12311 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Vetėvendosja proteston dhunshėm kundėr planit tė Ahtisarit
    Nga Alienated nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 769
    Postimi i Fundit: 02-01-2008, 07:50
  2. Demaēi jep dorėheqjen nga bordi i RTK-sė
    Nga mani nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 16
    Postimi i Fundit: 16-01-2004, 13:32

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •