Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
Feja Islame
Feja Islame ėshtė feja tė cilėn e dėrgoi All-llahu pėrmes Muhamedit alejhis-selam, me tė ai i mbylli tė gjitha fetė dhe e plotėsoi atė pėr robėrit e Tij, me te, Ai ua plotėsoi mirėsinė dhe e pėlqeu atė pėr fe tė tyre, prandaj nuk pranohet fe tjetėr pėrveē saj, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Muhamedi nuk ka qenė babai i asnjėrit prej burrave tuaj, por ai ishte i dėrguari i Allahut dhe vulė e tė gjithė pejgamberėve...
(El-Ahzab: 40)
Gjithashtu i Lartėsuari thotė:
...sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė time, dhe zgjodha pėr ju Islamin fe...
(El-Maide: 3)
Gjithashtu i Lartėsuari thotė:
Njėmend fe e pranueshme tek Allahu ėshtė vetėm Islami...
(19)
Gjithashtu i Lartėsuari thotė:
E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpėruarit.?
(Ali Imran: 85)
All-llahu i Lartėsuar i obligoi tė gjithė njerėzit tė besojnė nė fenė e Tij dhe nė Muhamedin alejhis-selam, Ai duke iu drejtuar Muhamedit alejhis-selam thotė:
Thuaj (Muhamed): O ju njerėz! unė jam i dėrguari i Allahut te tė gjithė ju, (i dėrguar i atij) qė ėshtė sundimi i qiejve dhe i tokės, nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, Ai jep jetė dhe jep vdekje, pra besoni Allahun dhe tė dėrguarin e tij, pejgamberin e pashkolluar i cili beson Allahun dhe fjalėt e Tij, andaj pėrmbajuni rrugės sė tij qė ta gjeni tė vėrtetėn?
(El-Araf: 158)
Nė Sahihul-muslim (Librin autentik tė Muslimit) transmetohet nga Ebu Hurejre (Bashkėkohės i Muhamedit alejhis-selam) radijallahu anhu se Muhamedi alejhi-selam ka thėnė: Pėr atė qė nė dorėn e tij ėshtė jeta e Muhamedit! Nėse pėr mua ndėgjon ndonjė nga ky popull (ummet) qoftė ai hebre apo krishter, pastaj vdes dhe nuk beson nė kėtė qė mė ėshtė shpallur, do tė jetė prej banorėve tė zjarrit?
Besimi nė Muhamedin alejhis-selam d.m.th. vėrtetimi dhe pranimi i shpalljes sė tij, si dhe bindja ndaj saj, e jo vetėm vėrtetimi i saj. Pėr kėtė arsye Ebu Talibi (xhaxhai i Muhamedit alejhis-selam) nuk ishte apo nuk llogaritej besimtar nė Muhamedin alejhis-selam, edhe pse vėrtetoi shpalljen e tij dhe dėshmoi se ajo ėshtė mė e mira fe.
Feja Islame: pėrfshinė tė gjitha interesat qė pėrfshinin fetė e mėparshme, duke u veēuar nga ato me miratimin e saj nė ēdo kohė, vend dhe ēdo popull, All-llahu i Lartėsuar duke iu drejtuar Muhamedit alejhis-selam thotė:
Ne edhe ty (Muhamed) ta zbritėm librin (Kuranin) me tė vėrtetėn, qė ėshtė vėrtetues i librave tė mėparshme dhe garantues i tyre...
(El-Maide: 48)
Miratimi i saj nė ēdo kohė, vend dhe ēdo popull d.m.th. pėrmbajtja e rrugės sė saj nuk i kundėrvehet interesave njerėzore nė ēfarėdo kohe dhe ēfarėdo vendi, madje edhe mė tepėr mu aty fshihet mirėsia njerėzore, e kjo nuk do tė thotė se feja Islame i nėnshtrohet ēdo kohe, vendi dhe populli siē dėshirojnė apo pretendojnė disa njerėz.
Feja Islame: ėshtė feja e vėrtetė. All-llahu i Lartėsuar i ka premtuar atij qė i pėrmbahet asaj se do ta ndihmojė dhe do ta lartėsojė mbi tė gjithė, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ai (All-llahu) ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e tij me udhėzim tė drejtė e fe tė vėrtetė, qė me kėtė tė dominojė mbi tė gjitha fetė, edhe pse kėtė e urrejnė idhujtarėt.
(Et-Tevbe: 33)
All-llahu i Lartėsuar gjithashtu thotė:
Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira nga mesi i juaj, Allahu u premtoi se do ti bėjė zotėrues nė tokė ashtu si i bėri zotėrues ata qė ishin para tyre, dhe do tu forcojė fenė qė Ai e pėlqeu pėr ta, kurse nė vend tė frikės ai do tu dhurojė siguri, Mua do tė mė adhurojnė dhe asgjė nuk do tė mė shoqėrojnė, e ata qė pas kėsaj mohojnė, ata janė njėmend tė prishurit.
(En-Nur: 55)
Feja Islame: ėshtė bindje dhe ligj (Sheriat), ajo ėshtė e plotė nė bindjen dhe ligjet e saja.
1. Urdhėron njėsimin e zotit dhe ndalon shirkun (politeizmin).
2. Urdhėron tė vėrtetėn dhe ndalon nga gėnjeshtra.
3. Urdhėron drejtėsinė dhe ndalon padrejtėsinė.
4. Urdhėron besnikėrinė dhe ndalon tradhtinė.
5. Urdhėron mbajtjen e premtimit dhe ndalon shkeljen e tij.
6. Urdhėron sjelljen e mirė ndaj prindėrve dhe ndalon mosdėgjimin e tyre.
7. Urdhėron ndėrlidhjen me farefisin dhe ndalon shkėputjen e marrėdhėnieve.
8. Urdhėron bamirėsinė ndaj fqinjėve dhe ndalon keqbėrjen ndaj tyre.
Pėrfundimisht Islami urdhėron ēdo cilėsi tė mirė dhe ndalon ēdo vepėr tė keqe.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Njėmend Allahu urdhėron drejtėsinė, bamirėsinė, ndihmėn ndaj tė afėrmve, dhe ndalon amoralitetin, neveritjen dhe dhunėm. Ai ju kėshillon ashtu qė tė merrni mėsim.
(En-Nahl: 90)
Shtyllat e Islamit
Shtyllat e Islamit: janė themelet nė tė cilat ai bazohet, e ato janė pesė shtylla tė pėrmendura nė transmetimin e Ibni Omerit - radijallahu anhuma - nga Muhamedi alejhis-selam i cili ka thėnė:
Islami ėshtė ndėrtuar mbi pesė shtylla: Dėshmia se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij, falja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi i ramazanit dhe kryerja e haxhit.
(Transmetuar nga Buhariu dhe Muslimi)
1 - Dėshmia se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij d.m.th.: Bindja e prerė e kėsaj dėshmie e shprehur me gjuhės sikurse kushtėzon me kėtė ekzistimin e njė dėshmitari. Kjo dėshmi ėshtė bėrė shtyllė e Islamit edhe pse nė te shprehen dy dėshmi; dhe kjo:
- pėr arsye se Muhamedi alejhis-selam ėshtė raportues i All-llahut tė Lartėsuar, prandaj dėshmia nė adhurimin e Zotit dhe dėshmia pėr shpalljen e Muhamedit alejhis-selam janė plotėsim i dėshmisė se: nuk ka zot pėrveē All-llahut.
- ose pėr arsye se kėto dy dėshmi janė bazė pėr pranimin e veprave tė mira, meqė veprat janė tė padobishme dhe nuk pranohen pėrveē me sinqeritet apo ēiltėri ndaj All-llahut tė Lartėsuar dhe me rezultimin e tė dėrguarit tė Tij alejhis-selam, andaj me sinqeritet ndaj Zotit realizohet dėshmia se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe me rezultimin e tė dėrguarit tė Tij realizohet dėshmia se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
Fryte tė kėsaj dėshmie janė: Ēlirimi i zemrės dhe i shpirtit nga robėria ndaj krijesave dhe nga ndjekja e joprofetėve.
2 - Kurse falja e namazit ėshtė: Adhurimi i All-llahut tė Lartėsuar me veprat e tij nė mėnyrė tė drejtė e tė plotė nė kohėn dhe metodėn e pėrcaktuar.
Fryte tė namazit janė: Zemėrgjerėsia, gėzimi e mallėngjimi dhe largimi nga amoraliteti dhe neveritja.
3 - Kurse dhėnia e zekatit: Ėshtė adhurimi i All-llahut tė Lartėsuar pėrmes shpenzimit tė pjesės sė pėrcaktuar dhe tė obliguar tė pasurisė e cila meriton nxerrjen e zekatit.
Frytet e tij janė: Spastrimi i shpirtit nga cilėsitė e kobshme (si p.sh. koprracia) dhe plotėsimi i nevojave islame e tė muslimanėve.
4 - Kurse agjėrimi i ramazanit: Ėshtė adhurimi i All-llahut tė Lartėsuar me ndalimin e ushqimit dhe epshit seksual ditėve tė Ramazanit.
Frytet e tij janė: Stėrvitja e shpirtit me largimin prej gjėrave tė dėshiruara, duke kėrkuar me kėtė kėnaqėsinė e All-llahut tė Lartėsuar.
5 - Kurse kryerja e haxhit: Ėshtė adhurimi i All-llahut tė Lartėsuar duke pas pėr qėllim Bejt El-Haram-in (Qaben) me kryerjen e ritualeve tė Haxhit.
Frytet e tij janė: Stėrvitja e shpirtit nė shpenzimin material dhe trupor nė nėnshtrueshmėrinė ndaj All-llahut tė Lartėsuar, dhe pėr kėtė arsye Haxhi ėshtė njė lloj Xhihadi (lufte) nė rrugėn e All-llahut tė Lartėsuar.
Frytet e kėtyre themeleve, qė ne i pėrmendėm, dhe ato qė nuk i pėrmendėm, e bėjnė Shoqėrinė Islame (Ummeti Islamin) plotėsisht tė pastėr, e cila i pėrmbahet fesė sė vėrtetė tė Zotit, dhe e bėjnė njerėzinė tė trajtohet me drejtėsi dhe besim; sepse ligjet e tjera tė Islamit vlejnė vetėm pas zbatimit tė kėtyre themeleve, kurse gjendja e shoqėrisė (Islame) ėshtė e vlefshme aq sa zbatohet feja e saj, dhe humbė nga vlefta e gjendjes aq sa humbė nė zbatimin e fesė sė saj.
Ai qė dėshiron ta argumentojė kėtė, le tė lexoj thėnien e All-llahut tė Lartėsuar:
E sikur banorėt e fshatrave tė besonin dhe tė ishin ruajtur, ne do tju hapnim begati nga qielli e toka, por ata pėrgėnjėshtronin, andaj i dėnuam me shkatėrrim pėr shkak tė asaj qė bėnin. A mos janė tė sigurt banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė kur ata ishin fjetur?! Apo mos janė tė sigurt banorėt e fshatrave nga dėnimi jonė paradite kur ata ishin duke luajtur?!! A mos janė tė sigurt ata prej ndėshkimit tė All-llahut? Nuk sigurohet kush prej frikės sė ndėshkimit tė All-llahut pos njerėzve tė humbur.
(El-Araf: 96-99)
Dhe le tė shikojė historinė e kaluar, se njėmend, nė histori ka mėsime pėr tė zotėt e mendjes dhe fakte pėr atė qė nuk ka perde nė zemrėn e tij. All-llahu qoftė Ndihmėsi ynė.
Themelet e besimit Islam
Feja Islame siē e cekėm mė parė, ėshtė bindje apo besim dhe ligj. Ne mė parė pėrmendėm disa ligje dhe shtylla tė saja tė cilat llogariten themel i ligjeve tė fesė Islame.
Kurse themelet e besimit apo bindjes islame janė: Besimi nė zotin, engjėjt e Tij, librat e Tij, besimi nė profetėt e Tij, besimi nė ditėn e Fundit dhe besimi se ēdo gjė, qoftė e mirė apo e keqe, ėshtė me pėrcaktimin (kaderin) e Zotit.
Kėto themele i pėrcaktoi Libri i All-llahut (Kurani) dhe i Dėrguari i All-llahu - Muhamedi alejhis-selam. All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) ti ktheni fytyrat tuaja kah lindja apo perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė Gjykimit, engjėjve, librit (Kuranit), pejgamberėve...
(El-Bekare: 177)
Kurse pėr kaderin - pėrcaktimin e Zotit - Ai thotė:
Ne ēdo send krijuam me masė tė caktuar. Puna jonė (nė krijim) ėshtė e shpejtė sa ēel e mshel sytė.
(El-Kamer: 49-50)
Kurse Muhamedi alejhis-selam iu pėrgjigj Xhibrilit (engjėllit mė tė madh dhe bartėsit tė shpalljeve) kur ky e pyeti se ēėshtė imani:
Imani ėshtė tė besosh nė Zotin, engjėjt e Tij, Librat e Tij, Profetėt e Tij, besimi nė Ditėn e Gjykimit dhe tė besosh se ēdo gjė, qoftė e mirė apo e keqe, ėshtė me pėrcaktimin e Zotit.
(Transmetuar prej Muslimit)
Besimi nė Allahun e Lartėsuar
Besimi nė All-llahun e Lartėsuar pėrmban katėr ēėshtje:
E para: Besimi nė ekzistimin e All-llahut tė Lartėsuar.
Argumentet pėr ekzistimin e Tij janė: natyrshmėria, mendja shpallja dhe ndijimi.
1 - Argumenti i natyrshmėrisė pėr ekzistimin e Zotit: ēdo krijesė, natyrisht ėshtė krijuar tė besojė nė Krijuesin e saj pa i paraprirė kėsaj mendimi apo mėsimi dhe ajo nuk mund tė largohet nga ky rivendikim i natyrshmėrisė vetėm nėse nė zemrėn e saj ndikon diē nga jasht; sepse Muhamedi alejhis-selam thotė:
Ēdo fėmijė lindėt nė natyrshmėri (nė besim mbi Zotin), kurse prindėrit e tij e bėjnė hebre, krishter apo mexhusij (adhurues i zjarrit)
(Transmetuar prej Buhariut)
2 - Argumenti logjik (i mendjes) mbi ekzistimin e Zotit: Tė gjitha krijesat, ato qė kanė kaluar dhe ato qė vijnė, patjetėr duhet tė kenė njė Krijues i cili i krijoi ato, meqė ato nuk e krijuan vetveten dhe nuk ėshtė e mundshme tė jenė krijuar rastėsisht..
Ato, nuk ėshtė e mundur tė kenė krijuar vetveten, meqė gjėja nuk krijohet vetvetiu dhe ajo para se tė gjendet nuk ka ekzistuar fare, si mund atėherė tė jetė krijuese?!
Ato nuk u krijuan rastėsisht, sepse ēdo ndodhi patjetėr duhet ta ketė vepruesin e saj, dhe pėr arsye se ekzistimi i tyre nė kėtė sistem tė jashtėzakonshėm, nė kėtė harmoni reciproke dhe nė kėtė ndėrlidhje tė fortė nė mes shkaqeve e shkaktarėve tė tyre dhe krijesave ndėrmjet veti, e bėnė tė pamundur krijimin e rastėsishėm tė tyre ndodhia e rastėsishme nuk ėshtė e sistematizuar qysh nė esencė tė saj e si mund tė jetė e sistematizuar gjatė mbetjes e zhvillimit tė saj.
Prandaj, meqė krijesat nuk e krijuan vetveten dhe nuk u krijuan rastėsisht, u bė e qartė se ato kanė krijuesin e tyre i cili ėshtė Zoti i tė gjitha botėve.
All-llahu i Lartėsuar pėrmend kėtė argument logjik dhe tė prerė nė Kuran kur thotė:
A mos ata u krijuan prej asgjėje; apo ata janė krijuesit (e vetvetes)?! A mos ata i krijuan qiejt e tokėn, (kurrsesi) por ata nuk binden?!
(Et-Tur: 35-36)
D.m.th. ata nuk u krijuan pa Krijues, e as nuk e krijuan vetveten, prandaj e qartė ėshtė se Krijues i tyre ėshtė All-llahu i Lartmadhėrishėm, pėr kėtė arsye kur Xhubejr Ibn Matam - radijallahu anhu-dėgjoi prej Muhamedit alejhis-selam kaptinėn et-Tur dhe arriti tek ajetet:
A mos ata u krijuan prej asgjėje, apo ata janė krijuesit (e vetvetes)?! A mos ata i krijuan qiejt e tokėn, (kurrsesi) por ata nuk binden. A mos ata posedojnė depot e Zotit tėnd, apo ata janė mbizotėrues?!
(Et-Tur: 35-37)
ai tha (atėbotė ai ishte politeist):
Zemra ime bėnte tė fluturoj, kjo ishte hera e parė kur imani u ngulit nė zemrėn time.
(Transmetuar nga Buhariu)
Tė marrim njė shembull i cili do ta sqaroj kėtė: Sikur njė person tė thotė ty se me njė vend ėshtė njė pallat mjaft i lartė, i rrethuar me kopshte nė tė cilat rrjedhin lumenj, ai pallat ėshtė pėrplot me kolltukė dhe shtroje dhe ėshtė zbukuruar me lloj-lloj zbukurimesh, por nė fund ai tė thotė: ky pallat dhe krejt ajo qė pėrmendėm e krijuan vetveten apo u gjendėn rastėsisht pa kurrfarė krijuesi, natyrisht ti menjėherė do tė refuzosh njė gjė tė tillė dhe fjalėt e atij personi do ti konsiderosh fjalė tė njė mendjelehti, atėherė, si ėshtė e mundur qė kjo gjithėsi e pafund, me tokėn, qiejt, galaktikat, gjendjet dhe sistemin e saj tė jashtėzakonshėm dhe habitės tė krijojė vetveten apo tė krijohet rastėsisht ose pa Krijues?!!
3 - Argumenti i shpalljes mbi ekzistimin e Zotit: Librat e shpallur (Tevrati, Zeburi, Inxhili dhe Kurani) argumentojnė ekzistimin e Zotit, gjithashtu dispozitat qė ato pėrmbajnė e tė cilat janė nė interes tė njerėzimit argumentojnė se janė nga Zoti i Urtė dhe i Gjithėdijshėm, i cili din se ēka ėshtė nė dobi tė njerėzimit, gjithashtu edhe tė dhėnat e tyre pėr gjithėsinė qė i vėrtetoi shkenca bashkėkohore janė argument se ato janė nga njė Zot i gjithėfuqishėm, i cili ėshtė nė gjendje tė bėjė atė qė paralajmėroi pėr tė.
4 - Argumentet e ndijimit mbi ekzistimin e Zotit: ndahen nė dy aspekte:
Aspekti i parė: Ne ndėgjojmė dhe shohim me sytė tanė se si u pranohet lutja disa njerėzve, dhe shohim shpėtimin apo ndihmėn e tė pikėlluarve, e kjo nė mėnyrė tė prerė argumenton ekzistimin e All-llahut tė lartėsuar (pėrndryshe mė trego kush ėshtė ai qė u pėrgjigjet lutjeve tė tė dėmtuarve), All-llahu i Lartėsuar thotė:
(Pėrkujto) Kur Nuhu mė parė thirri Zotin e ne ia pranuam atij (lutjen)...
(El-Enbija: 76)
Gjithashtu, Ai thotė:
Pėrkujtoni kur kėrkuat ndihmė prej Zotit tuaj, e Ai ju ėshtė pėrgjigjur (kjo ėshtė kur muslimanėt kėrkuan ndihmė nga All-llahu nė luftėn e Bedrit e Ai ua dėrgoi melekėt e Tij nė ndihmė)
(El-Enfas: 9)
Nė Sahihul-Buhari transmetohet prej Enes Ibn Malikut (bashkėkohės dhe shok i Muhamedit alejhis-selam):
Njė beduin hyri nė xhami ditėn e premte kur Muhamedialejhis-selam ligjėronte dhe tha: O i Dėrguar i Zotit! U shkatėrrua pasuria dhe lind uria tek fėmijėt, prandaj lutju All-llahut pėr ne. Muhamedi alejhis-selam i ngriti duart dhe iu lut All-llahut tė Lartėsuar. Atėherė filluan retė tė vijnė nė formė tė bjeshkės dhe ende pa zbritur nga vendi ku ai ligjėronte e shihje shiun se si pikon nga mjekra e tij. Nė ditė xhumanė e ardhshme ai beduin apo njė tjetėr u ngrit dhe tha: O i Dėrguar i Zotit! U shkatėrruan shtėpitė dhe u fundos pasuria (nė ujin e shiut), prandaj lutju Zotit pėr ne (qė tė ndalet shiu).
Atėherė Muhamedi alejhis-selam ngriti duart e tij dhe tha: O Zot! Rreth nesh e jo mbi ne (ėshtė fjala pėr rėnien e shiut), dhe nė ēfarėdo ane qė ai bėnte shenjė menjėherė kthjellej.
Pėrgjigjja ndaj atyre qė bėjnė dua ėshtė gjė e vėrtetė deri nė ditėt tona, nėse ai qė bėnė dua sinqerisht i ėshtė mbėshtetur All-llahut tė Lartėsuar dhe i ka plotėsuar kushtet qė nevojiten pėr pranimin e lutjes.
Aspekti i dytė: Padyshim, Shenjat e profetėve qė quhen mrekulli (muxhize) e tė cilat i shohin njerėzit apo ndėgjojnė pėr to, janė argumente tė prera pėr Dėrguesin e atyre profetėve, e Ai ėshtė All-llahu i Lartėsuar; sepse ato mrekulli janė mbinatyrore, All-llahu i Lartėsuar i bėnė ato qė ti ndihmojė dhe ti bėjė ngadhėnjimtarė profetėt e Tij.
Shembull i tillė ėshtė mrekullia e Musait alejhis-selam, kur All-llahu i Lartėsuar e urdhėroi ti bie detit me shkopin e tij, e me ērast u hapėn dymbėdhjetė rrugė tė thata, kurse uji ndėrmjet tyre ndahej porsi bjeshkėt, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Dhe kur Musait i shpallėm: Me shkopin tėnd bjeri detit, deti u nda dhe ēdo pjesė u bė si kodėr e madhe.
(Esh-Shuara: 63)
Shembulli i dytė ėshtė: Mrekullia e Isait alejhis-selam i cili ringjallte tė vdekurit dhe i nxirrte prej varrezave tė tyre me urdhėrin e All-llahut. All-llahu i Lartėsuar thotė:
...dhe unė me lejen e All-llahut ngjalli tė vdekurit...
(Ali Imran: 49)
dhe thotė:
...kur me urdhėrin tim i nxorre tė vdekurit (pos ringjalljes sė tyre nė varreza)...
(El-Maide: 110)
Shembulli i tretė ėshtė: Mrekullia e Muhamedit alejhis-selam, kur Kurejshitėt (fisi i tij) kėrkuan prej tij njė mrekulli, atėherė Muhamedi alejhis-selam i bėri shenjė hėnės e ajo u nda nė dy pjesė, kėtė e panė tė gjithė ata qė ishin aty. Duke e potencuar kėtė All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Momenti i Kijametit u afrua dhe Hėna u ēa (nė dy pjesė). Por ata (idhujtarėt) edhe nėse shohin ndonjė argument (mrekulli) zbrapsen e thonė: Kjo ėshtė magji e vazhdueshme!
(El-Kamer: 1-2)
Kėto mrekulli dhe shumė tė tjera tė ngjashme me kėto qė All-llahu i Lartėsuar i realizon si ndihmesė pėr tė dėrguarit e tij dhe ngadhėnjim pėr ta, janė argumente tė prera pėr ekzistimin e All-llahut tė lartėsuar.
Ēėshtja e dytė:
Besimi nė Hyjninė (zotėrimin) e Zotit Err-rrububije:
(Kjo d.m.th. se ai ėshtė Zot i vetėm dhe nuk ka shok e as ndihmės.)
Err-rrabb -Zoti-: ėshtė Krijuesi, Sunduesi dhe Zotėriu i ēdo ēėshtje, andaj nuk ekziston krijues tjetėr pėrveē tij, gjithashtu nuk ekziston sundues tjetėr pėrveē Tij dhe i gjithė vendimi i takon vetėm Atij. All-llahu i Lartėsuar thotė:
...vė re! Vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi...
(El-Araf: 54)
gjithashtu Ai thotė:
...ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i tėrė sundimi ėshtė i Tij, e ata qė i lutni nė vend tė Tij, nuk posedojnė as sa njė cipė (e hurmave, fije).
(Fatir: 13)
Gjatė gjithė historisė, nuk dihet se ndokush e ka mohuar rububijetin e Zotit, pėrveē nėse ai ishte kryelartė dhe jo i bindur pėr atė qė thotė, siē ishte rasti me faraonin kur i tha popullit tė tij:
E ai (faraoni) tha: Unė jam zoti juaj mė i lartė!
(En-Naziat: 24)
Ai gjithashtu tha:
E faraoni tha: O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje...
(El-Kasas: 38)
Por, kėto thėnie nuk ishin bindje e tij apo besim. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Dhe, edhe pse tė bindur nė to (mrekullitė e Musaut alejhis-selam) se ishin prej Zotit), i mohuan nė mėnyrė tė padrejtė e me mendjemadhėsi...
(En-Neml: 14)
Musau alejhis-selam i tha Faraonit, nė rrėfimin e All-llahut pėr te:
Ai (Musau) tha: Po ti e di se ato (mrekullitė) nuk i zbriti askush tjetėr pėrveē Zotit tė qiejve e tė tokės, i zbriti tė dukshme, e unė besoj, o faraon, se ti je i shkatėrruar.
(El-Isra: 102)
Pėr kėtė arsye politeistėt pranonim rububijetin e Zotit edhe pse i bėnin shok nė uluhijetin e Tij, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Thuaj (Muhamed): E kujt ėshtė toka dhe ēdo gjė qė ka nė tė, nėse e dini? Ata (politeistėt) do tė thonė: E All-llahut! Atėherė Thuaju ti: Pra, a nuk mendoni?! Thuaj: Kush ėshtė Zoti i shtatė qiejve dhe Zot i Arshit tė madh? Ata do tė thonė: All-llahu! Thuaju ti: A nuk frikėsoheni, pra?! Thuaj: Nė dorėn e kujt ėshtė pushteti i ēdo gjėje, e Ai ėshtė qė mbron (kė tė do), e qė prej atij nuk mund tė ketė tė mbrojtur; nėse e dini? Ata do tė thonė: Nė dorė tė All-llahut! Thuaj ti: E si, pra, mashtroheni?!
(El-Muminun: 84-89)
All-llahu, gjithashtu thotė:
Nėse ti (Muhamed) i pyet ata: Kush i krijoi qiejt e tokėn? Gjithqysh do tė thonė: Ato i krijoi i Gjithėfuqishmi dhe i Dijshmi!
(Ez-Zuhruf: 9)
dhe Ai thotė:
Nėse ti (Muhamed) i pyet ata: Kush krijoi qiejt e tokėn, dhe kush nėnshtroi diellin dhe hėnėn (lėvizjet e tyre)? Ata do tė thonė: All-llahu! E si prapėsoheni, pra?!
(El-Ankebut: 61)
Urdhėri i Zotit pėrfshinė si Gjithėsinė ashtu edhe Ligjin, prandaj, siē ėshtė All-llahu dirigjues gjyqtar i Gjithėsisė siē dėshiron Ai sipas urtėsisė sė Tij, gjithashtu ėshtė edhe Pėrcaktues nė te i Ligjit tė ibadeteve dhe i dispozitave tė veprimtarisė tė rivendikuara prej urtėsisė sė Tij, prandaj, ai qė i shoqėron ndonjė legjislator All-llahut tė Lartėsuar nė ibadete apo i shoqėron ndonjė pėrcaktues nė procedurėn e marrėdhėnieve shoqėrore, atėherė ai i ka bėrė shok zotit dhe nuk e ka realizuar imanin.
Ēėshtja e tretė: Besimi nė madhėrinė e Zotit -El-Uluhije-: D.m.th. Se All-llahu ėshtė i vetmi Zot i vėrtetė qė nuk ka asnjė shok. All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Zoti i juaj -i cili meriton tė adhurohet- ėshtė njė Zot, nuk ka tjetėr pėrveē Tij, ai ėshtė Mėshirėploti dhe Mėshiruesi.
Gjithashtu Ai thotė:
All-llahu vėrtetoi se nuk ka zot tjetėr pėreē Tij, gjithashtu dėshmuan engjėjt dhe dijetarėt, Ai All-llahu ėshtė gjithnjė zbatues i drejtėsisė, nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij. Ai ėshtė Fuqiploti dhe i Urti. Prandaj, ēdo gjė qė adhurohet pėreē All-llahut ėshtė adhurim i kotė
thotė All-llahu i lartėsuar:
Ata qė nuk besuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet tona kanė dėnim tė nėnēmueshėm... kjo ngase Ai All-llahu ėshtė i vėrteti, kurse atyre qė ata u luten pėrveē Tij janė tė kota, e njėmend All-llahu ėshtė Ai i Larti dhe i Madhi
kurse emėrimi i tyre si zota nuk u jep atyre meritėn e adhurimit, thotė All-llahu i Lartėsuar pėr idhujtė e arabėve (latin, uzzan dhe menatin) qė ata i adhuronin:
Ata (qė ju i adhuroni) nuk janė asgjė tjetėr pėrveē emra qė ju dhe prindėrit tuaj i emėrtuat; All-llahu nuk zbriti pėr ta asnjė fakt...
(En-Nexhm 23)
Gjithashtu thotė All-llahu se Jusufi alejhis-selam u tha dy shokėve tė tij nė burg:
O ju dy shokėt e mi tė burgut! A ėshtė mė mirė tė adhurohen zota tė llojllojshėm apo All-llahu i Vetmi, Ngadhėnjimtari?! Ata qė ju i adhuroni pėrveē All-llahut nuk janė asgjė tjetėr pėrveē emra qė i emėrtuat ju dhe tė parėt tuaj; All-llahu nuk shpalli asnjė fakt pėr ta, sundimi nuk i takon askujt tjetėr pėrveē Zotit, Ai urdhėroi qė mos ta adhuroni askend tjetėr pėrveē Tij. Ajo ėshtė feja e vėrtetė por me gjithatė shumica njerėzve nuk duan ta dinė kėtė.
(Jusuf 39-40)
Andaj, edhe profetėt pėrherė u thonin popujve tė tyre:
O populli im; adhuroje All-llahun, sepse nuk ke zot tjetėr pėrveē tij
(pėrmendet nė shumė vende tė Kuranit)
Por, megjithatė, politeistėt refuzuan kėtė thirrje dhe adhuruan zota tė tjerė pėrveē All-llahut, kėrkonin ngadhėnjim prej tyre dhe atyre u luteshin.
All-llahu i Lartėsuar ua mohoi politeistėve ata zota me dy argumente logjike:
Argumenti i parė: Ata zota qė ata i adhurojnė, nuk kanė asnjė cilėsi tė madhėrishme, ata janė tė krijuar andaj edhe nuk u ofrojnė asgjė tė dobishme adhuruesve tė tyre, e as nuk ua largojnė ndonjė dėm, sikurse edhe nuk ua japin jetėn e as vdekjen dhe nuk posedojnė asgjė nga qiejt e as qė marrin pjesė nė renditjen e tyre.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ata, idhujtarėt nė vend tė Tij adhuruan zota tė tjerė tė cilėt nuk krijuan asgjė, kurse vetė ata janė tė krijuar, e ata nuk mund ti bėjnė vetvetės as dėm e as dobi, ata nuk kanė nė dorė as vdekjen, as jetėn e as ringjalljen.
(El-Furkan 3)
Gjithashtu, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Thuaju (idhujtarėve o Muhamed): Thirrni ata qė ju i supozuat pėr zota pėrveē All-llahut! Ata nuk posedojnė as sa njė grimcė nė qiejt dhe tokėn e as qė mund tė marrin pjesė nė to, Ai nuk ka asnjė ndihmės prej tyre, Ndėrmjetėsimi askujt nuk i bėnė dobi tek ai pėrveē nėse Ai i jep leje dikujt...
(Sebeė 22-23)
Ai, gjithashtu, thotė:
A i pėrshkruajnė shokė atij (All-llahut) ata qė nuk mund tė krijojnė asnjė send kurse vetė janė tė krijuar. Ata, gjithashtu, nuk mund tju sjellin atyre ndonjė ndihmė e as vetėn e tyre ta ndihmojnė (ėshtė fjala pėr idhujt dhe idhujtarėt).
(El-Arafė 191-192)
Andaj, adhurimi i zotrave tė tillė ishte dhe ėshtė mendjelehtėsia mė e madhe qė mund ta bėjė njeriu i pajisur me mendje.
VĖREJTJE (pėrkthyesi): Lexues tė dashur! Tė gjitha ajetet e lartshėnuara, siē vėrejtėt, fyejnė adhurimin e idhujve, e cila gjė ėshtė mizoria mė e madhe ndaj All-llahut tė Lartėsuar; sepse ai krijoi njeriun kur nuk ishte ky fare i pėrmendur, pastaj Ai i dha mendjen dhe e zgjodhi mbi shumė krijesa; e pajisi me shqisat e brendshme dhe tė jashtme qė ai tė mund tė dalloj tė drejtėn nga e shtrembėrta, por megjithatė shumica e njerėzve ngritėn dhe ngritin kokėn kundėr Krijuesit tė tyre, por me kėtė ata nuk kuptojnė se i bėjnė dėm vetėm vetvetės. Ata harrojnė se All-llahu pėrcaktoi Ditėn e Gjykimit kur do tė gjykojė me drejtėsinė e Tij absolute. Prandaj, ēdo besimtar duhet tė ruhet nga idhujtaria, qoftė ajo e vogėl apo e madhe, sepse idhujtaria nuk don tė thotė tė adhurosh vetėm idhujt apo putat, por ajo mund tė shprehet nė ēfarėdo adhurimi tjetėr kuptimor apo material siē ėshtė p.sh. adhurimi i materjes, shkencės, nacionalitetit etj. All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Vėrtetė All-llahu nuk falė qė ti bėhet shok Atij, e pėrveē kėtij (mėkati) Ai i falė kujt tė dojė. Ai qė i bėnė shok All-llahut vėrtetė ka devijuar me njė devijim tė thellė.
(En-Nisa 116)
Argumenti i dytė: Politeistėt pohonin se vetėm All-llahu i Lartėsuar ėshtė Zoti, Krijuesi, nė dorėn e tė cilit ėshtė i gjithė pushteti, por, kjo i detyron qė edhe ta madhėrojnė vetėm Ate pasiqė pranonin rububijetin e Tij. All-llahu i Lartėsuar thotė:
O ju njerėz! Adhuroni Zotin tuaj i cili ju krijoi juve dhe ata qė ishin para jush, ashtu qė ndoshta do ti frikoheni Atij, i cili ju bėri tokėn shtrat dhe qiellin kulm, dhe prej qiellit ju lėshoi shi me anėn e tė cilit mbinė frytet qė janė ushqim pėr ju, atėherė mos i bėni All-llahut shok duke e ditur ju kėtė.
(El-Bekare 21-22)
Gjithashtu, Ai thotė:
Nėse ti (Muhamed) i pyet: kush i krijoi ata? Do tė thonė: All-llahu! Atėherė, ku prapėsohen ata. Dhe thotė All-llahu i Lartėsuar: Thuaju atyre (Muhamed): Kush ju furnizon nga qielli e nga toka, apo kush i ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamurit, dhe kush e nxjerr tė gjallin nga i vdekuri dhe tė vdekurin nga i gjalli dhe kush e rregullon ēdo ēėshtje?! Do tė thonė ata: All-llahu. Thuaju ti: A nuk i frikėsoheni, pra, Atij?! (dėnimit tė Tij). Ky ėshtė, pra, All-llahu, Zoti i juaj i vėrtetė, e pas sė vėrtetės nuk ka asgjė tjetėr pėrveē humbjes, e ku largoheni atėherė.
(Junus 31-32)
Ēėshtja e katėrt: Besimi nė emrat dhe cilėsitė e All-llahut: D.m.th. vėrtetimi i emrave dhe cilėsive tė All-llahut qė Ai vetė i vėrtetoi pėr vetveten e Tij nė Kuranin famėlartė, apo i vėrtetoi ato Muhamedi-alejhis-selam- nė fjalėt e tij, por nė mėnyrėn qė Atij i takon pa kurrfarė devijimi, shprishje apo privimi, adaptimi apo krahasimi i atyre emrave dhe cilėsive. All-llahu i Lartėsuar thotė:
All-llahu ka emrat mė tė mirė, andaj thirrne ju Ate me ato emra e largohuni nga ato qė bėjnė shtrembėrime nė emrat e Tij, padyshim, ata do tė shpėrblehen (me dėnim) pėr atė qė veprojnė.
(El-Arafė 180)
Ai, gjithashtu, thotė:
...e All-llahut ėshtė shembėlltyra mė e lartė nė qiejt dhe tokėn, dhe Ai ėshtė Mbizotėruesi dhe i Urti.
(Err-Rrum 27)
All-llahu, po ashtu thotė:
All-llahut asgjė nuk i pėrngjan dhe Ai ėshtė i Gjithdėgjueshmi dhe Gjithpamėsi.
Rreth emrave dhe cilėsive tė All-llahut devijuan dy grupe:
Grupi i parė: (Privuesit El-Muat-Tale) Kėta janė ata qė refuzuan emrat dhe cilėsitė e Zotit apo refuzuan disa nga ato, duke supozuar se mosrefuzimi i tyre d.m.th. krahasimi i Zotit me krijesat e Tij. Ky supozim ėshtė i pavend dhe atė nga disa aspekte:
Aspekti i parė: Njė thėnie e tillė rivendikon rivendikime tė kota, siē ėshtė p.sh. kundėrthėnia nė fjalė tė Zotit; sepse Ai vėrtetoi emrat dhe cilėsitė e tij dhe hodhi poshtė qė dikush tė jetė i ngjashėm me Te, e sikur vėrtetimi i atyre emrave dhe cilėsive ta bėnte tė domosdoshėm krahasimin atėherė do tė bėhej e domosdoshme edhe kundėrthėnia nė fjalėt e Zotit.
Aspekti i dytė: Nėse dy gjėra pajtohen nė emėr dhe cilėsi kjo nuk d.t.th. se ato janė tė njėjta. Ne shohim dy persona dhe pajtohemi se ēdo njėri prej tyre ėshtė njeri i cili ndėgjon, sheh dhe flet, por kjo nuk d.t.th. se ata janė tė njėjtė nė njerėzinė dėgjueshmėrinė, shiqimin dhe tė folurit e tyre; pastaj ne shohim se shtazėt kanė duar, kėmbė, sy e kjo nuk do tė thotė se ato janė tė njėjta.
Atėherė, nėse krijesat dallohen ndėrmjet veti nė ato pjesė qė mbajnė emrat dhe cilėsitė e njėjta dallimi ndėrmjet Krijuesit dhe krijesave ėshtė edhe shumė mė i madh.
Grupi i dytė: (Krahasuesit El-Musheb-Behe) Janė ata qė vėrtetuan emrat dhe cilėsitė e Zotit duke i krahasuar ato me krijesat e Zotit, duke menduar se tekstet Kuranore e rivendikojnė kėtė; sepse Zoti ju flet njerėzve siē kuptojnė ata, ky supozim ėshtė i kotė nga disa aspekte:
Aspekti i parė: Krahasimi i Zotit tė Lartėsuar me krijesat e Tij ėshtė ēėshtje e pavend, atė nuk e pranon as mendja e as tekstet Kuranore, kurse rivendikimet e teksteve Kuranore dhe fjalėve tė Muhamedit alejhis-selam nuk mund tė jenė ēėshtje tė kota.
Aspekti i dytė: All-llahu i Lartėsuar na flet neve nė Kuran ashtu si ne kuptojmė nė bazė tė kuptimit, kurse esenca dhe realiteti i po atij kuptimi ėshtė ēėshtje qė All-llahu i Lartėsuar e veēoi nė diturinė e tij e cila ka tė bėjė me qenien dhe cilėsitė e Tija.
Prandaj, nėse All-llahu e vėrtetoi se Ai ėshtė i gjithdėgjueshėm, atėherė, dėgjimi nė bazė tė kuptimit tė tij ėshtė i njohur (d.m.th. ndėgjimi i zėrave) por realiteti i atij ndėgjimi me ndėgjimin e All-llahut tė Lartėsuar ėshtė i panjohur, sepse realiteti i ndėgjimit dallohet edhe mes krijesave, atėherė dallimi i tij mes Krijuesit dhe krijesave ėshtė edhe shumė mė i madh. Dhe, nėse All-llahu i Lartėsuar na lajmėron ne se Ai qėndron mbi ARSHIN (i cili ėshtė mbi shtatė qiejt), ai qėndrim nė bazė tė kuptimit ėshtė i njohur, por realiteti i atij qėndrimi tė All-llahut tė Lartėsuar ėshtė i panjohur; sepse realiteti i qėndrimit mbi diē ka dallim edhe mes krijesave, qėndrimi mbi karrige nuk ėshtė i ngjashėm me qėndrimin mbi njė kalė tė egėr, atėherė nėse qėndrimi mbi diē ka dallim mes krijesave, ai dallim nė mes Krijuesit dhe krijesave ėshtė edhe shumė mė i madh.
Besimi nė All-llahun e Lartėsuar, siē e pėrshkruajtėm, ju jep besimtarėve fryte tė begatshme, prej tyre;
- Njėsimi i All-llahut tė Lartėsuar, kėshtu qė nuk mbahet ndonjė shpresė nė dikė tjetėr, nuk e adhuron askė tjetėr dhe nuk i frikohet kujt pėrveē Tij.
- Plotėsimi i dashurisė nė All-llahun e Lartėsuar dhe madhėrimi i Tij sipas rivendikimit tė emrave tė tij tė bukur dhe cilėsive tė Tija mė tė larta.
- Adhurimi i All-llahut tė Lartėsuar me zbatimin e asaj qė Ai ka urdhėruar, duke u larguar nga ajo qė Ai e ka ndaluar.
Besimi nė melekėt (engjėjt)
Melekėt (engjėjt): Janė njė botė e fshehtė qė pandėrprerė adhurojnė All-llahun e Lartėsuar, dhe nuk pėrmbajnė asgjė nga veēoritė hyjnore. Ata, All-llahu i Lartėsuar i krijoi prej dritės dhe u dha plotdėgjueshmėri ndaj urdhėrit tė Tij dhe fuqi pėr zbatimin e tij.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ata qė janė tek Ai (engjėjt) nuk shprehin mendjemadhėsi nė adhurimin ndaj Tij, e as nuk shohin nė atė adhurim lodhje; lartėsojnė All-llahun natėn dhe ditėn dhe nuk mėrzitėn.
(El-Enbija 19-20)
Melekėt janė aq tė shumtė saqė vetėm All-llahu e di numrin e tyre. Transmetohet nė dy librat autentikė tė Hadithit (Sahihul Buhari dhe Sahihul Muslim) nga Enesi - All-llahu qoftė i kėnaqur me te (Sahabi i Muhamedit alejhis-selam) se nė ndodhinė e Miraxhit (kur Muhamedi alejhis-selam bėri vizitėn e qiejve dhe mbi to) ka parė Bejt el-mamurin (nė shqip: shtėpi e vizituar, qė gjendet nė qiell, nė disa transmetime thuhet se kjo shtėpi ėshtė nė vijė me Qaben dhe po tė binte nga lartė do tė binte mu nė qiell, ku ēdo ditė nė te faleshin 70000 engjėj, dhe kur ata dilnin nga ajo nuk ktheheshin mė asnjėherė d.m.th. pėr ēdo ditė hyjnė aty 70000 engjėj tė rinj).
Besimi nė melekėt pėrmban katėr ēėshtje:
Ēėshtja e parė: besimi nė ekzistimin e tyre.
Ēėshtja e dytė: besimi nė melekėt qė njihen me emra (sikurse Xhibrili),
Kurse atyre qė nuk ju dihen emrat ju besojmė nė pėrgjithėsi.
Ēėshtja e tretė: Besimi nė cilėsitė e tyre qė ne i dimė, siē ėshtė p.sh. Xhibrili, pėr tė cilin Muhamedi alejhis-selam thotė se e ka parė nė formėn qė ėshtė krijuar, dhe i cili ka 600 palė krahė dhe kishte mbyllur horizontin nė pėrgjithėsi.
Melekėt, me urdhėrin e All-llahut tė Lartėsuar, mund tė shndėrrohen nė formė tė njeriut, siē ėshtė rasti me Xhibrilin - alejhis-selam - kur e dėrgoi All-llahu i Lartėsuar tek Merjemja-alejhas-selam dhe ai iu paraqit nė formė tė njeriut (dhe e pėrgėzoi me lindjen e robit dhe tė dėrguarit tė All-llahut - Isaun alejhis-selam), gjithashtu kur Xhibrili erdhi te Muhamedi alejhis-selam kur ky ishte duke ndenjur me sahabėt e tij, i erdhi nė formė tė njeriut me rroba shumė tė bardha dhe me flokė shumė tė zeza, nuk shihej nė te lodhja prej udhėtimit dhe askush prej shokėve tė Muhamedit alejhis-selam nuk e njihte. Ai u ulė pranė Muhamedit alejhis-selam dhe i mbėshteti gjunjtė e tij pranė gjunjėve tė Muhamedit alejhis-selam dhe duart e tij i mbėshteti mbi kofshėt e tij. Atėherė e pyeti Muhamedin alejhis-selam se ēėshtė Islami, Imani, mirėsia dhe kur ėshtė Kijameti dhe parashenjat e tij. Muhamedi alejhis-selam iu pėrgjigj, dhe ai u largua, pastaj ai ju tha shokėve tė tij:
Ky ishte Xhibrili, erdhi tua mėsojė fenė tuaj.
(Transmetuar prej Muslimit)
Gjithashtu melekėt tė cilėt i dėrgoi All-llahu tek Ibrahimi a.s. dhe Luti a.s. ishin nė formė tė njerėzve.
Ēėshtja e katėrt: Besimi nė punėt qė ata i kryejnė me urdhėrin e All-llahut tė Lartėsuar, siē ėshtė p.sh. lartėsimi dhe adhurimi i All-llahut natėn dhe ditėn pa u lodhur e as mėrzitur.
Disa nga ata melekė mund tė kenė punė tė posaēme:
Si p.sh.: Xhibrili besnik, tė cilin e obligoi All-llahu i Lartėsuar ta bartė shpalljen (si p.sh. Tevratin, Zeburin, Inxhilin, Kuranin etj.) tek profetėt.
- Mikaili: i obliguar pėr shiun dhe botėn bimore.
- Israfili: i obliguar ti fryjė Surit (burisė) Ditėn e Kijametit dhe kur do tė ringjallen krijesat.
- Meleku i vdekjes (ėshtė i njohur me emrin Azraili, por ky emėr ka bazė nė fjalėt e Muhamedit alejhis-selam): i cili ėshtė i obliguar pėr marrjen e shpirtave me rastin e vdekjes.
- Maliku: i cili ėshtė i obliguar pėr zjarrin e xhehenemit.
- Melekėt e obliguar pėr foshnjat nė embrion: kur fėmija mbushė tė katėr muajt nė embrion, All-llahu i Lartėsuar i dėrgon njė melek dhe tė cilin e urdhėron qė ti shkruajė atij furnizimin, kohėn sa do tė jetojė, veprat e tij dhe a do tė jetė i keq apo i mirė.
- Melekėt e obliguar pėr ruajtjen e veprave tė njerėzve dhe pėr shėnimin e tyre: ēdo person ka dy melekė me vete: njėri i rrin nė anėn e djathtė dhe tjetri nė anėn e majtė (i pari shkruan veprat e mira kurse tjetri veprat e kėqija).
- Melekėt e obliguar pėr marrjen nė pyetje tė tė vdekurit: kur i vdekuri vendoset nė varrin e tij, i vijnė dy melekė dhe e pyesin pėr Zotin, fenė dhe pejgamberin e tij.
Ka edhe shumė melekė tė tjerė tė cilėt janė tė ngarkuar me obligime.
Besimi nė melekėt jep fryte tė begatshme, prej tyre:
- Njohja e madhėrisė sė All-llahut tė Lartėsuar, si dhe njohja e fuqisė sė tij, sepse madhėria e krijesave vjen prej madhėrisė sė Krijuesit.
- Falėnderimi i All-llahut tė Lartėsuar pėr kujdesin e Tij ndaj njerėzimit, ku Ai ka pėrcaktuar prej atyre melekėve, melekė qė kujdesen pėr mbrojtjen e njerėzve, shkruarjen e veprave tė tyre dhe shumė dobi tė tjera.
- Dashuria e melekėve nė adhurimin e tyre qė bėjnė ndaj All-llahut tė Lartėsuar.
Ka disa njerėz qė refuzuan se melekėt kanė trup, dhe thonė se ata shprehin fuqitė e mira tė fshehura nė krijesat, e kjo ėshtė pėrgėnjeshtrim i Kuranit dhe sunnetit tė Muhamedit alejhis-selam dhe Ixhmait tė muslimanėve (pėlqimi i tė gjithė dijetarėve muslimanė).
All-llahu i Lartėsuar thotė:
I gjithė falėnderimi i qoftė All-llahut, Krijuesit tė qiejve e tė tokės, Sajuesit tė melekėve me nga dy palė, tri palė e katėr palė krahė...
(Fatir 1)
dhe, Ai thotė:
Sikur ti shohish ti (Muhamed dhe ēdo njeri) melekėt kur ua marrin shpirtat atyre qė mohuan se si u bien fytyrave dhe shpinave tė tyre...
(El-Enfal 50)
Gjithashtu, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Sikur ti shihje ti melekėt kur mizorėt janė nė agoni tė vdekjes, se si i kanė shtrirė duart e tyre (dhe u thonė): nxirrni shpirtat tuaj (tė ndytė).
(El-Enam)
Gjithashtu, Ai thotė:
Melekėt hyjnė tek ata (banorėt e xhenetit) nga ēdo derė (e u thonė): Selamun alejkum (Paqja qoftė me ju) pėr durimin qė bėtė, sa pėrfundim i lavdishėm ėshtė ky vend.
(Err-Rrad 23-24)
Nė Sahihul Buhari (librin autentik tė Buhariut) transmetohet prej Ebu Hurejrės (bashkėkohės i Muhamedit alejhis-selam) se Muhamedi alejhis-selam thotė:
Kur All-llahu e don robin e Tij, e thėrret Xhibrilin e i thotė: Unė e dua filanin, prandaj duaje edhe ti, atėherė, edhe ai e don atė dhe i thėrret banorėt e qiellit e u thotė: All-llahu e don filanin, duane edhe ju. Atėherė, e duan tė gjithė banorėt e qiellit, pastaj atij personi i prinė e mbara nė tokė. Nė tė njėjtin libėr thuhet se Muhamedi alejhis-selam ka thėnė: Ditėn e premte (kur falet namazi i xhumasė) nė ēdo derė tė xhamisė qėndrojnė melekėt tė cilėt shkruajnė ata qė hyjnė njė pas njė, e kur ulet imami (pėr tė mbajtur fjalimin) melekėt mbėshtjellin letrat e tyre dhe vijnė ta dėgjojnė fjalimin.
Kėto citate qartė bėjnė me dije se melekėt janė trupa e jo fuqi kuptimore, siē thonė disa devijues.
Besimi nė librat e shpallur
Librat e shpallur: janė Librat qė All-llahu i Lartėsuar ua zbriti Pejgamberėve tė tij, qė tė jenė mėshirė pėr njerėzimin dhe udhėzues tė tij, dhe me kėtė, njerėzimi ta arrijė lumturinė e tij nė kėtė dhe nė botėn e ardhme.
Besimi nė librat e shpallur pėrmban katėr ēėshtje:
Ēėshtja e parė: Besimi se ato vėrtetė u zbritėn prej All-llahut.
Ēėshtja e dytė: Besimi i atyre Librave qė i dimė me emra, siē ėshtė Kurani qė iu zbrit Muhamedit alejhis-selam; Tevrati i cili iu zbrit Musaut alejhis-selam; Inxhili qė iu zbrit Isaut alejhis-selam dhe Zeburi qė iu dha Davudit alejhis-selam, kurse ato libra qė nuk ua dimė emrat e tyre i besojmė nė pėrgjithėsi.
Ēėshtja e tretė: Besimi nė kumtimet e vėrteta tė tyre, siē ėshtė p.sh. Kurani, i cili ėshtė plotėsisht autentik dhe prej tė cilit nuk ėshtė ndryshuar madje edhe njė shkronjė, pastaj besimi nė kumtimet e Librave tė mėparshėm, por nė ato kumtime qė nuk janė devijuar.
Ēėshtja e katėrt: Zbatimi i dispozitave qė nuk janė anuluar, si dhe
Nėnshtrimi ndaj atyre dispozitave pa marrė parasysh se kuptuam apo nuk e kuptuam urtėsinė e atyre dispozitave, tė gjithė Librat e mėparshėm janė anuluar me Kuranin e madhėrishėm. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ne ty (Muhamed) ta zbritėm Librin (Kuranin) qė pėrmban tė vėrtetėn dhe qė ėshtė vėrtetues i Librave tė mėparshėm si dhe mbizotėrues i tyre.
(El-Maide 48)
Prandaj, nė bazė tė kėsaj fjale tė All-llahut tė Lartėsuar (Ai i cili zbriti edhe tė gjitha Librat e mėparshėm) nuk lejohet tė punohet me asnjė dispozitė tė Librave tė mėparshėm, pėrveē atyre qė Kurani i ratifikoi.
Frytet e besimit nė librat e shpallur janė:
- Bindja se All-llahu i Lartėsuar nga mirėsia (kujdesi) i Tij ndaj robėrve tė tij, i zbriti ēdo populli Libėr qė ta udhėzojė pėrmes tij.
- Bindja se All-llahu i Lartėsuar ėshtė shumė i urtė nė ligjin e tij, kėshtu qė i vuri ēdo populli ligje qė i pėrshtaten kohės dhe gjendjes sė tij, siē All-llahu i Lartėsuar thotė:
Pėr ēdo popull ne pėrcaktuam ligj e sistem tė posaēėm.
(El-Maide 48)
- Falėnderimi i begatisė sė All-llahut nė zbritjen e Librave.
Besimi nė profetėt
Profetėt: Janė ata njerėz qė u erdhi shpallja, ligji i zotit, dhe u urdhėruan ta komunikojnė ate. Profeti (Resul) i parė ėshtė Nuhu-alejhis-selam- dhe i fundit Muhamedi-alejhis-selam.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ne ta shpallėm ty (Muhamed) Librin, sikurse i patėm shpallur edhe Nuhut e profetėve pas tij...
(En-Nisa 163)
Nė librin autentik tė hadithit tė Buhariut transmetohet prej Enes Ibn Malikut (Sahabi i Muhamedit alejhis-selam) All-llahu qoftė i kėnaqur me te-, nė hadithin e ndėrmjetėsimit, se Muhamedi alejhis-selam tha (qė njerėzit shkojnė te Ademi alejhis-selam qė tė ndėrmjetėsojė pėr ta, por ai kėrkon falje prej tyre dhe thotė: shkoni te Nuhu, Resubi i parė qė e dėrgoi All-llahu...)
All-llahu i Lartėsuar pėr Muhamedin-alejhis-selam-thotė:
Muhamedi nuk ėshtė babai i asnjėrit prej jush, por ai ėshtė profeti i All-llahut dhe vula e tė gjithė profetėve.
(El-Ahzab)
Nuk ka asnjė popull qė All-llahu nuk i dėrgoi profet me ligj tė posaēėm pėr atė popull. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ne nė ēdo popull dėrguam profet, i cili ju tha atyre: Adhuroni vetėm All-llahun, e largohuni adhurimit tė djajve...
(En-Nahl 36)
gjithashtu Ai thotė:
...nuk pati asnjė popull qė nuk i dėrguam profet.
(Fatir 24)
dhe thotė:
Ne zbritėm Tevratin, nė tė cilin kishte udhėzim dhe dritė, me te profetėt qė ishin tė bindur gjykonin ata qė ishin hebrenj...
(El-Maide 44)
- Profetėt: janė njerėz tė krijuar dhe nuk pėrmbajnė asgjė nga cilėsitė hyjnore. All-llahu i Lartėsuar thotė pėr Muhamedin alejhis-selam, e i cili ėshtė i pari i profetėve dhe ka pozitėn mė tė lartė tek All-llahu:
Thuaj (Muhamed): Unė nuk mund ti bėjė vetes as dobi e as dėm pėrveē ēka do All-llahu, e sikur ta dija tė fshehtėn do ta shumoja bamirėsinė dhe nuk do tė mė prekte asgjė e keqe, prandaj unė nuk jam asgjė tjetėr pėrveē qortues dhe pėrgėzues pėr popullin qė beson.
(El-Arafė 188)
Gjithashtu, Ai thotė:
Thuaju (Muhammed): Njėmend, mua nuk mund tė mė mbrojnė askush prej All-llahut (nėse ai don tė mė dėnojė), dhe pėrveē tek Ai nuk kam tjetėr mbėshtetje.
(El-Xhin 21-22)
Profetėt kanė veēori njerėzore, siē ėshtė p.sh. sėmundja, vdekja, ushqimi etj. Thotė All-llahu i Lartėsuar pėr Ibrahimin alejhis-selami cili pėrshkruan mirėsitė e All-llahut:
Zoti qė mė krijoi, Ai mė udhėzon mua. Ai ėshtė qė mė ushqen dhe mė jep tė pijė. Nėse unė sėmurem, Ai mė shėron. Ai mė bėnė tė vdes dhe Ai mė ringjall.
(Shuara 78-81)
Muhamedi alejhis-selam thotė:
Unė jam njeri sikurse edhe ju, harroj sikurse harroni edhe ju, prandaj nėse harroj mė pėrkujtoni ju.
All-llahu i Lartėsuar duke i pėrshkruar profetėt nė Kuran, i paraqet ata nė shkallėn mė tė lartė tė adhurimit, duke i lavdėruar. Ai pėr Nuhunalejhis-selam thotė:
Ai, njėmend, ishte rob shumė falėnderues;
pėr Muhamedin-alejhis-selam-thotė:
I lartėsuar ėshtė Ai (All-llahu), qė i zbriti Ndarėsin (Kuranin, qė ndanė tė vėrtetėn nga e pavėrteta) robit tė Vet (Muhamedit) qė tė jetė qortues pėr tė gjitha botėrat.
(El-Furkan 1)
Ndėrsa pėr Ibrahimin, Ishakun dhe Jakubin alejhimus-selam, Ai thotė:
Pėrkujto (Muhamed) robėrit Tanė: Ibrahimin, Ishakun dhe Jakubin qė ishin tė fortė (nė besim) dhe largpamės. Vėrtetė, Ne atyre u zgjodhėm njė virtyt (tė mirė), pėrkujtimi i botės sė ardhme (nė ēdo kohė).
(Sad 45, 46)
kurse pėr Isain alejhis-selam thotė:
Ai (Isai) ėshtė vetėm njė rob qė Ne e mirėsuam (me profetėsi), dhe e bėmė shembull pėr bijtė e Israelit (Jakubit).
(Zuhruf 59)
Besimi nė profetėt pėrmban katėr ēėshtje:
Ēėshtja e parė: Besimi se shpallja e tyre ėshtė vėrtetė prej All-llahut tė Lartėsuar, e ai qė pėrgėnjeshtron njė profet i ka pėrgėnjeshtruar tė gjithė profetėt, siē thotė All-llahu i Lartėsuar nė Kuran: Populli i Nuhut pėrgėnjeshtroi profetėt, edhe pse nė kohėn kur ata pėrgėnjeshtruan Nuhunalejhis-selam nuk kishte tjetėr profet, prandaj Krishterėt qė nuk besuan dhe nuk ndoqėn Muhammedin alejhis-selam, ata qė gjithashtu nuk besojnė dhe nuk ndjekėn Isaun alejhis-selam, posaqėrisht kur dihet se ai i paralajmėroi pėr ardhjen e Muhamedit a.s. dhe ky paralajmėrim nuk ka kurrfarė kuptimi pėrpos se ai ėshtė i dėrguar tek ata dhe me kėtė Zoti i shpėton ata nga humbja dhe i udhėzon nė rrugėn e drejtė.
Ēėshtja e dytė: Besimi nė profetėt qė i njohim me emrat e tyre, si: Muhamedi, Ibrahimi, Musa, Isa, Nuhu-alejhimus-selam, kėta pesė profetė janė tė njohur me emrin ulul azmi (profetėt kėmbėngulės, tė qėndrueshėm). All-llahu i Lartėsuar i pėrmendi ata nė dy vende tė Kuranit:
(Kujtoje ti Muhamed) Kur nga profetėt Ne morėm besėn e tyre; si edhe prej teje, prej Nuhut, Ibrahimit, Musaut si dhe prej Isaut tė birit tė Merjemes.
(El-Ahzab 7)
dhe nė kaptinėn Esh-Shura nė ajetin 13:
Ai (All-llahu) ju bėri rrugė tė fesė ashtu siē porositi Nuhun dhe atė qė ta shpallėm ty, dhe me atė qė porositėm Ibrahimin, Musain dhe Isain: Predikoni fenė e vėrtetė dhe mos u pėrēani nė tė!...
Ndėrsa emrat e profetėve qė nuk i dimė besojmė nė ta pėrgjithėsisht, All-llahu nė Kuran thotė:
Ne, me tė vėrtetė, para teje dėrguan profetė, disa prej tyre ti kemi treguar ty, e disa tė tjerė nuk ti kemi treguar.
(El-Mumin 78)
Ēėshtja e tretė: Besimi nė transmetimet e vėrteta qė kanė tė bėjnė me ngjarjet e tyre
Ēėshtja e katėrt: Aplikimi i ligjit me tė cilin ėshtė dėrguar ai profet tek ne, profeti ynė ėshtė Muhamedi-alejhis-selam, vula e tė gjithė profetėve, i dėrguar pėr tė gjithė njerėzit. All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Betohem nė Zotin tėnd, se ata nuk do tė jenė besimtarė pėrderisa nuk tė marrin ty pėr arbitėr rreth konflikteve qė ekzistojnė nė mes tyre, pastaj tė mos ndjejnė kurrfarė dėshpėrimi ndaj gjykimit tėnd dhe tė tė binden ty plotėsisht.
(En-Nisa 65)
Frytet e besimit nė profetėt janė:
- Njohja e mėshirės sė All-llahut tė Lartėsuar dhe njohja e kujdesit tė Tij pėr njerėzimin, meqė Ai dėrgoi profetėt qė ta udhėzojnė nė rrugėn e Tij, dhe ti sqarojnė njerėzimit se si ta adhurojė Ate; sepse mendja njerėzore nuk zhvleftėsohet me njohjen e saj.
- Falėnderimi i Tij -qoftė i Lartėsuar- pėr kėtė mirėsi tė madhe.
- Dashuria dhe madhėrimi i profetėve -paqja e All-llahut qoftė mbi ta shtu siē u takon atyre; sepse ata janė tė dėrguarit e All-llahut tė Lartėsuar tė cilėt e adhuruan Ate, komunikuan shpalljen e tij dhe i kėshilluan robėrit e Tij.
Armiqtė e profetėve i pėrgėnjeshtruan ata duke supozuar se ata nuk duhen tė jenė tė llojit njerėzor! All-llahu i Lartėsuar ceku nė Kuran kėtė supozim tė tyre dhe e zhvleftėsoi me fjalėn e Tij:
Njerėzit nuk i pengoj tė besojnė, kur atyre ju erdh udhėzimi, asgjė, pėrveē se thanė: A mos vallė Perėndia e dėrgon njeriun profet? Thuaju (Muhamed): Sikur tė ecnin melekėt nė Tokė qetėsisht, Ne do tju dėrgonim atyre nga qielli engjėll pėr profet.
(El-Isra 94,95)
Pra, All-llahu i Lartėsuar ua zhvleftėsoi atyre supozimin, duke u thėnė se profeti patjetėr duhet tė jetė njeri sepse ėshtė i dėrguar tek banorėt e tokės, qė janė njerėz, e sikur banorėt e tokės tė ishin melekė, All-llahu do tu zbritte atyre njė melek pėr profet qė tė jetė i ngjashėm me ta, dhe kėshtu All-llahu i Lartėsuar sqaron se si pėrgėnjeshtarėt e profetėve u thanė atyre:
Ju jeni vetėm njerėz si ne, ju dėshironi tė na shmangni nga adhurimet e baballarėve tanė, andaj, na sillni ndonjė mrekulli tė dukshme. Profetėt e tyre u thanė: Ne jemi vetėm njerėz si ju, por All-llahu i jep mirėsinė (profetėsinė) kujt tė dojė prej robėrve tė Tij, dhe ne nuk mund tju sjellim ndonjė mrekulli pėrveē me urdhėrin e All-llahut...
(Ibrahim 10, 11)
Besimi nė ditėn e Kijametit
Dita e Kijametit: Ėshtė Dita kur njerėzit do tė ringjallen pėr dhėnien e llogarisė dhe kur shpėrblehen apo dėnohen pėr veprat e tyre.
Ėshtė quajtur Dita e Kijametit dhe Dita e Fundit sepse nuk ka tjetėr ditė pas saj, dhe atėherė banorėt e Xhenetit hyjnė nė xhenete kurse banorėt e Xhehenemit hyjnė nė xhehenem.
Besimi nė ditėn e Fundit pėrmban tri ēėshtje:
Ēėshtja e parė: besimi nė ringjallje: D.m.th. ringjallja e tė vdekurve kur tė fryhet nė Sur (nė kuptim tė burisė) herėn e dytė, atėherė ngriten njerėzit dhe dalin para Zotit tė Gjithėsisė, tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pa bėrė synnet. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ashtu si e filluam krijimin e parė, ashtu do ti kthejmė ata (krijesat), ky ėshtė premtimi Ynė, ne, kėtė, njėmend, do ta bėjmė.
(El-Enbija 104)
Ringjallja: Ėshtė njė realitet i pashmangshėm tė cilin e vėrteton Kurani, Sunneti dhe Ixhmai (bashkvėrtetimi dhe bashkmendimi i dijetarėve muslimanė).
All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Pastaj, ju do tė vdisni. Dhe, pastaj, me tė vėrtetė, ju do tė ringjalleni nė Ditėn e Kijametit.
(El-Muminun 15,16)
Muhamedi alejhisselam thotė:
Ringjallen njerėzit Ditėn e Kijametit tė zbathur dhe tė pa bėrė synnet.
(Transmetuar prej Buhariut dhe Muslimit)
Muslimanėt u pajtuan me pashmangshmėrinė e ringjalljes, e ajo ėshtė patjetėrshmėri e urtėsisė e cila rivendikon qė All-llahu i Lartėsuar tju pėrcaktojė krijesave kthimin, ku do ti gjykoj pėr veprat qė ua obligoi me gjuhėn e profetėve tė Tij. Ai thotė:
Mos vallė, keni menduar ju, qė ne ju krijuam juve kot dhe se nuk do tė ktheheni tek Ne?!
(El-Muminun 115)
Gjithashtu, Ai i thotė Muhamedit-alejhis-selam:
Me tė vėrtetė, Ai qė ta bėri obligim ty Kuranin, do tė kthejė ty nė vendin qė tė ėshtė premtuar.
(El-Kasas 85)
Ēėshtja e dytė: besimi nė dhėnien e llogarisė dhe nė shpėrblimin: Ēdo njeri do tė pėrgjigjet pėr veprat e tij tė bėra (dhe tė pabėra) dhe do tė shpėrblehet apo dėnohet pėr to, e kėtė e argumenton Kurani, Sunneti dhe Ixhmani.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ata, njėmend, do tė rikthehen tek Ne. Dhe, njėmend, do tė japin llogari para Nesh!
(El-Gashije 25,26)
Pastaj Ai thotė:
Kush vjen (para Nesh) me vepėr tė mirė, do tė shpėrblehet dhjetėfish. E kush vjen (para Nesh) me vepėr tė keqe, do tė dėnohet vetėm sipas mėkatit, dhe atyre nuk do tu bėhet kurrfarė padrejtėsie.
(El-Enam 160)
Gjithashtu, Ai thotė:
Dhe Ne, nė Ditėn e Kijametit do ti vendosim peshojat e sakta, e askujt nuk do ti bėhet padrejtėsi asgjė, edhe nėse ėshtė fjala pėr peshė sa tė njė kokrre haradalli, Ne do ta sjellim ate (pėr llogari), e ne jemi tė mjaftueshėm pėr llogari.
(El-Enbija 47)
Transmetohet prej Ibn Omerit -radijallahu anhuma- se Muhamedi alejhisselam thotė:
All-llahu (nė Ditėn e Kijametit) e afron besimtarin dhe i vė atij krahėt e Tij dhe e mbulon, e i thotė: A tė kujtohet filan gabimi? A tė kujtohet filan gabimi? Ky pėrgjigjet: Po, o Zot! Kur All-llahu ia vėrteton gabimet e tija dhe ky tashmė mendon se do tė jetė i humbur, Ai i thotė: Unė ti mbulova ato nė dynja dhe Unė ti fali ato ty sot, atėherė i jep Librin e tė mirave tė tija. Ndėrsa pabesimtarėt dhe dyfytyrėsit i thėrret nė krye tė tė gjitha krijesave dhe u thotė: Kėta janė ata qė pėrgėnjeshtruan nė Zotin e tyre, e mallkimi i All-llahut qoftė mbi zullumqarėt (shiko kaptinėn Hud 18).
(Transmetuar prej Buhariut dhe Muslimit)
Gjithashtu, Muhamedi alejhis selam thotė:
Kush mendon tė bėjė njė tė mirė dhe e bėnė atė, All-llahu do ti shkruaj atij dhjetė tė mira e deri nė shtatėqindfish dhe shumė mė tepėr, ndėrsa ai qė mendon tė bėjė njė tė keqe dhe e bėnė ate, All-llahu i shkruan atij njė tė keqe.
Muslimanėt u pajtuan nė pashmangshmėrinė e llogarisė dhe tė shpėrblimit apo dėnimit pėr veprat e bėra, e kjo ėshtė njė urtėsi e patjetėrsueshme; sepse All-llahu i Lartėsur zbriti Librat e Tij, dėrgoi profetėt, i bėri obligim njerėzimit pranimin e shpalljeve tė Tij dhe aplikimin e tyre, si dhe e bėri obligim luftimin e atyre qė i kundėrshtojnė ato shpallje, kėshtu qė e bėri gjakun, pasardhėsit, gratė dhe pasurinė e tyre tė lejueshme. Prandaj, sikur mos tė kishte llogari dhe shpėrblim, kjo do tė ishte njė kotėsi nga e cila All-llahu ėshtė i pastėr. Kėtė gjė All-llahu i Lartėsuar e pėrmendi nė Kuran, ku thotė:
Ne, me tė vėrtetė, do tė kėrkojmė llogari prej atyre qė u dėrguam profetė, e gjithsesi do ti pyesim edhe profetėt. Dhe do tju rrėfejmė atyre ēdo gjė me dijeni tė plotė, se ne nuk ishim joprezent.
(El-Araf 6,7)
Ēėshtja e tretė: Besimi nė xhennetin dhe nė xhehennemin dhe besimi; se ato janė vendkthimi i pėrjetshėm i njerėzimit.
Xhenneti: Ėshtė Shtėpia e Begatisė, tė cilėn All-llahu i Lartėsuar ua pėrgatiti besimtarėve tė devotshėm qė besuan nė atė qė All-llahu ua bėri obligim tė besojnė, dhe iu nėnshtruan All-llahut dhe profetit tė tij, tė sinqertė nė besimin e tyre dhe nė rezultimin e profetit. Nė Xhennet, All-llahu i Lartėsuar pėrgatiti begati tė ndryshme, siē thotė Muhamedi-alejhis-selam:
Nė xhennet ka ēka sytė nuk kanė parė, e as veshėt nuk kanė dėgjuar, e as zemra e asnjė njeriu nuk mund ta paramendojė.
All-llahu i Lartėsuar thotė:
Njėmend, ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, vetėm ata janė krijesat mė tė mira. Shpėrblimi i tyre tek Zoti i tyre janė xhennetet e Adnit, nėpėr tė cilat rrjedhin lumenj ku do tė banojnė pėrgjithmonė. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur me Te, kjo ėshtė pėr ata qė i druanin Zotit tė tyre.
(El-Bejjine 7,8)
Ai, po ashtu, thotė:
Askush nuk e di se ēfarė gėzime tė fshehta u janė pėrgaditur, si shpėrblim pėr atė qė punonin (besimtarėt).
(Es-Sexhde 17)
Xhehennemi: Ėshtė shtėpia e Dhimbjeve, tė cilėn All-llahu i Lartėsuar e pėrgatiti pėr pabesimtarėt dhe zullumqarėt qė nuk besuan nė Te dhe refuzuan profetėt e Tij. Aty All-llahu i Lartėsuar ka pėrgatitur dėnime dhe dhimbje ēfarė mendja e njeriut nuk mund ti paramendoj. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ruajuni Zjarrit, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, e i cili ėshtė pėrgatitur pėr mosbesimtarėt.
(El-Bekare 24)
Pastaj, Ai thotė:
Ne pėr zullumqarėt kemi pėrgatitur zjarr qė i rrethon nga ēdo anė, e nėse ata kėrkojnė ndihmė u afrohet atyre ujė si xeheja e shkrirė qė ua pėrcėllon fytyrėn, sa e shėmtuar ėshtė ajo pije dhe sa strehim i keq ėshtė ai (xhehennemi).
(El-Kehf 29)
Gjithashtu, Ai thotė:
Me tė vėrtetė, All-llahu i mallkoi pabesimtarėt dhe u pėrgatiti atyre zjarr tė flakėruar, aty do tė qėndrojnė pėrgjithmonė, e nuk do tė gjejnė ndihmės e as mbrojtės. Nė Ditėn kur fytyrat e tyre do tė rrotullohen nė zjarr, ata do tė thonė: Ah, sikur tju pėruleshim All-llahut e profetit!
(El-Ahzab 64-66)
Besimit nė ditėn e Fundit i bashkangjitet edhe besimi nė ēdo gjė qė ndodhė pas vdekjes:
Si:
1) Sprovimi i varrit: D.m.th. pyetja e tė vdekurit kur ai varroset. Nga ana e engjėje pyetet pėr Zotin, Fenė dhe profetin e tij, All-llahu i pėrforcon besimtarėt me atė rast me Fjalėn e Paluhatshme, e thonė: Zoti im ėshtė All-llahu, Feja ime ėshtė Islami dhe profeti im ėshtė Muhamedi-alejhis-selam-kurse, zullumqarėt i shpie nė humbje, e ata thonė: Ah, ah nuk e di. Ndėrsa dyfytyrėsi apo i luhaturi thotė: nuk e di, kam dėgjuar njerėzit duke thėnė diē dhe unė kam thėnė atė.
2) Dėnimi dhe begatia e varrit:
Dėnimi i varrit: Ėshtė pėr pabesimtarėt dhe dyfytyrėsit zullumqarė. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ah! Ti shohėsh zullumqarėt kur janė nė mundimet e vdekjes, e engjėjt zgjasin duart (qė tua marrin shpirtin, e u thonė): Nxirrni shpirtrat tuaj! Sot ju do tė ndėshkoheni me dėnim tė dhimbshėm pėr shkak tė pavėrtetave qė i thonit pėr All-llahun dhe pėr shkak tė kryeneqėsisė tuaj ndaj ajeteve tė tij.
(El-Enam 93)
All-llahu i Lartėsuar pėr familjen e Faraonit thotė:
Zjarrit qė ata i ekspozohen mėngjes e mbrėmje, e kur tė bėhet Kijameti (ju thuhet atyre): Ithtarėt e Faraonit futni nė dėnimin mė tė ashpėr.
(El-Mumin 46)
Nė librin autentik tė hadithit tė pėrpiluar prej Muslimit, transmetohet se Zejd Ibn Thabiti e ka dėgjuar Muhamedin alejhis selam duke thėnė:
Sikur mos tė zhdukeshit do ti lutesha All-llahut tju bėjė tė mundshėm tė ndėgjoni dėnimin e varrit qė unė jam duke e ndėgjuar. Pastaj u drejtua kah Kibla dhe tha: Kėrkoni ndihmė prej All-llahut nga dėnimi i zjarrit, Ata thanė: Kėrkojmė ndihmė prej All-llahut nga dėnimi i zjarrit, Pastaj tha: Kėrkoni ndihmė prej All-llahut nga dėnimi i varrit, ata thanė; Kėrkojmė ndihmė prej All-llahut nga dėnimi i varrit, Pastaj ai tha: Kėrkoni ndihmė prej All-llahu nga sprovimet (torturat apo fitnetllėku) tė dukshme e tė fshehta, ata thanė: Kėrkojmė ndihmė prej All-llahut nga sprovimet e dukshme e tė fshehta. Pastaj ai tha: Kėrkoni ndihmė prej All-llahut nga sprovimi i Dexhxhallit (Antikrishtit), ata thanė; Kėrkojmė ndihmė prej All-llahut nga sprovimi i Dexhxhallit.
Begatia e varrit: Ėshtė pėr besimtarėt e sinqertė, All-llahu i Lartėsuar thotė:
Me tė vėrtetė, ata qė thonė: Zoti ynė ėshtė All-llahu, e pastaj vazhdojnė nė kėtė (besim deri nė vdekje), u zbresin atyre engjėjt (e u thonė): Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni! Dhe ju pėrgėzojmė me xhennetet qė u janė premtuar.
(Fusilet 30)
Po ashtu, Ai thotė:
E sikur, kur shpirti arrin deri nė fyt (tek ai qė ėshtė nė prag tė vdekjes). Dhe ju jeni duke eshikuar ate (qė ėshtė nė dhimbje tė vdekjes) atė moment. Ne jemi mė afėr atij se sa ju, por ju nuk shihni. E sikur tė ishit ju tė fuqishėm (e mos tė sundoj tjetėrkush)! Atėherė do tia kthenit shpirtin atij, nėse thoni tė vėrtetėn! Dhe, nėse ėshtė ai (qė ėshtė nė agoni) prej atyre qė janė tė afėrm (tek All-llahu), pėr te ka rehati, furnizim tė madh dhe xhennet tė begatshėm.
( dhe kėshtu deri nė fund tė kaptinės El-Vakia 83)
Transmetohet prej El-Bera Ibn Azib - radijallahu anhu - se Muhammedi alejhis-selam-thotė pėr besimtarin qė u pėrgjigjet dy melekėve nė varr:
(Kur besimtari u pėrgjigj) Thėrret njė thirrės nga qielli: E tha tė vėrtetėn robi im, shtroni atij (rrugėn) pėr nė xhennet, visheni ate prej (veshjeve tė) xhennetit dhe hapni atij derėn drejt xhennetit. Pastaj (Muhamedi alejhis-selam) tha: Atėherė atij, (besimtarit nė varr) i vjenė diē prej furnizimit dhe mirėsisė sė xhennetit dhe i zgjerohet atij varri sa shohin sytė e tij.
(Transmetuar prej Ahmed Ibn Hanbelit dhe Ebu Davudit nė njė hadith tė gjatė)
Frytet e besimit nė ditėn e Kijametit:
- Dėshira nė kryerjen e urdhėrave fetare, duke shpresuar me kėtė shpėrblimin nė atė Ditė.
- Frika nė kryerjen e veprave tė kėqija si dhe pajtimi me to, duke iu frikuar me kėtė dėnimit tė asaj Dite.
- Pėrgėzimi i besimtarit pėr atė qė kalon me dėshirėn e tij nė kėtė botė, duke pasur me kėtė pėr qėllim begatitė dhe shpėrblimet e xhennetit.
Pabesimtarėt mohuan ringjalljen pas vdekjes duke supozuar se njė gjė e tillė ėshtė e pamundshme.
Ky supozim ėshtė i kotė, argumenton kotėsinė e tij shpallja, ndijimi dhe mendja.
Shpallja: All-llahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
Ata qė nuk besojnė supozojnė se nuk do tė ringjallen; thuaju ti (Muhammed) atyre: Gjithsesi! Betohem nė Zotin tim, se me siguri do tė ringjalleni dhe pastaj do tju informojmė se ēkeni punuar, e njė gjė e tillė pėr Zotin ėshtė e lehtė.
(Et-Tegabun 7)
Shiko pastaj ajetet e fundit tė kaptinės Jasin dhe shumė ajete tė tjera. Tė gjithė Librat e Shpallur vėrtetojnė ringjalljen.
Ndijimi: All-llahu i Lartėsuar u mundėsoi njerėzve tė shohin ringjalljen e tė vdekurve qysh nė kėtė botė. Nė kaptinėn El-Bekare gjendėn pesė shembuj tė tillė, ata janė:
Shembulli i parė: Populli i Musaut alejhis selam kur ata i thanė:
Kurrsesi nuk do tė besojmė ty (Musa) pa e parė All-llahun haptazi, kėshtu qė All-llahu i bėri tė vdesin, e pastaj i ringjalli. Duke shpjeguar kėtė ndodhi, All-llahu i Lartėsuar u drejtohet Beni Israilėve: (Kujtoni) Kur i thatė Musait: O Musa! Kurrsesi nuk tė besojmė ty pa e parė All-llahun haptazi!; e nė atė moment ju pėrlau rrufeja dhe ju ishit duke shikuar. Pastaj, pas vdekjes suaj, ju ringjallėm Ne juve, qė ndoshta tė bėheni falėnderues.
(El Bekare 55,56)
Shembulli i dytė: Ėshtė rrėfimi i tė mbyturit, rreth tė cilit u grindėn Beni Israilėt (nė kohėn e Musait). Atėherė All-llahu i Lartėsuar i urdhėroi tė therin njė lopė dhe ti bien tė vdekurit me njė pjesė tė saj, e me kėtė ai do ti lajmėroj pėr vrasėsin. All-llahu i Lartėsuar pėr kėtė rast thotė:
Dhe pasi qė vratė njė njeri, dhe me kėtė rast u grindėt nė mes veti - All-llahu e nxori nė shesh atė qė e fshehnit ju. Ne (All-llahu) u thamė atyre: Mėshoni me njė pjesė tė saj (lopės sė therur) tė vrarit! (Pasi e bėnė kėtė i vrari u ringjall dhe i lajmėroi pėr vrasėsin e tij). Dhe kėshtu, pra, All-llahu do ti ngjallė tė vdekurit dhe do tju tregojė argumentet e Tija qė ju ndoshta do tė kuptoni.
(El-Bekare 72,73)
Shembulli i tretė: Ėshtė rrėfimi i njė grup njerėzish qė lanė shtėpitė e tyre nga frika e vdekjes, e ata ishin me mijėra. All-llahu i bėri tė vdesin ata dhe pastaj i ringjalli (ishin kėta nga populli i Beni Israilėve, kishin ikur pėr shkak tė murtajės, jetuan nė kohėn e profetit Hizkijal), All-llahu i Lartėsuar pėr kėtė ngjarje thotė:
A nuk i pa ti (o Muhammed)! Ata qė nga frika e vdekjes, ikėn prej shtėpive tė tyre, e ata ishin me mijėra. Por, All-llahu u tha atyre: Vdisni!, e pastaj, Ai i ringjalli. Njėmend, All-llahu ėshtė bamirės i pakufishėm ndaj njerėzve, por shumica e tyre nuk falėnderojnė.
(El-Bekare 243)
Shembulli i katėrt: Ėshtė rrėfimi i personit qė kaloi pėr rreth njė fshati tė shkatėrruar dhe iu duk e pamundshme qė prapė ti ringjallė ata njerėz tė pluhurosur. Atėherė All-llahu i Lartėsuar e bėri tė vdesė pėr 100 vjet dhe prapė e ringjalli (thuhet se ai fshat ishte Jerusalemi pas shkatėrrimit tė Nabukondezerit, kurse ky person ishte Uzejri pėr tė cilin dyshohet se a ishte profet apo jo). All-llahu i Lartėsuar pėr kėtė rast thotė:
Ose a nuk ke ndėgjuar (ti Muhammed) pėr atė, i cili duke kaluar pranė njė qyteti tė rrėnuar pėr tokė, tha: Si do ti ringjallė All-llahu kėta pas vdekjes sė tyre? All-llahu e bėri atė tė vdes pėr njėqind vjet e pastaj e ringjalli dhe e pyeti: Sa kohė ke ndejtur kėtu? Ai u pėrgjigj: Njė ditė ose gjysmė dite All-llahu i tha: Jo. Por, ke ndejtur kėtu njėqind vjet. Shiko ushqimin dhe pijen tėnde se si nuk janė prishur; e shikoje edhe gomarin tėnd; e me kėtė tė bėmė ty dėshmi tė ringjalljes pėr tė gjithė njerėzit; shiko edhe eshtrat se si i mbėrthejmė e pastaj i veshim me mish. Kur atij iu bė e qartė, tha: E kuptova se, njėmend, All-llahu ėshtė i Plotėfuqishėm mbi ēdo gjė.
(El-Bekare 259)
Shembulli i pestė: Ėshtė rrėfimi Ibrahimit - alejhis-selam, kur kėrkoi prej All-llahut tė Lartėsuar ti tregojė se si i ringjallė tė vdekurit? Atėherė All-llahu i Lartėsuar e urdhėroi tė prejė katėr shpezė dhe pjesėt e tyre ti ndajė nėpėr kodrat rreth tij, e pastaj ti thėrras ato shpezė, e me atė rast bashkohen pjesėt e ēdo shpeze dhe vijnė tek Ibrahimi-alejhis-selam - duke shpejtuar. Pėr kėtė rast tė mrekullueshėm All-llahu i Lartėsuar thotė:
E, kur Ibrahimi tha: O Zoti im! Tregom se si i ringjallė tė vdekurit! Ai i tha: A nuk beson? Ai (Ibrahimi) tha: Gjithsesi o Zot, por po dėshiroj qė zemra tė mė qetėsohet (duke e parė atė ringjallje). All-llahu i tha: Merri katėr zogj, afroi pranė vetes (theri e copėtoi), dhe shpėrndaj nė ēdo kodėr nga njė pjesė tė tyre, e pastaj thirri! Do tė vijnė ato (pėrpara teje) mė tė shpejtė. Dije, pra, se All-llahu ėshtė i Plotėfuqishėm dhe i Gjithdijshėm.
(El-Bekare 260)
Kėta ishin shembuj realė dhe tė ndijshėm qė argumentojnė ringjalljen e tė vdekurve. Mė parė kemi pėrmendur se si Isau alejhis-selam i nxirrte tė vdekurit nga varrezat dhe me urdhėrin e All-llahu tė Lartėsuar u ringjallte ata.
Argumenti mendor (nė ringjalljen e tė vdekurve) bazohet nė dy aspekte:
Aspekti i parė: Se All-llahu i Lartėsuar ėshtė Krijuesi i qiejve dhe i tokės dhe ēka nė mes tyre, i krijoi ato pa qenė fare, e Ai qė filloi krijimin e tyre pa qenė fare, natyrisht qė ėshtė nė gjendje ti rikthej ato (pas shkatrrimit). All-llahu i Lartėsuar thotė:
Ai (All-llahu) ėshtė qė fillon krijimin (prej asgjėje), e pastaj e pėrsėrit ate, e kjo pėrsėritje ėshtė shumė mė e lehtė pėr Te.
(Err-Rrum 27)
Po ashtu, Ai thotė: Ashtu si e filluam krijimin e parė, ashtu do ta kthejmė ate, ky ėshtė premtimi Ynė, Ne kėtė, me tė vėrtetė do ta bėjmė.
(El-Ebnija)
Nė fund tė kaptinės Jasin, duke ju pėrgjigjur atyre qė refuzojnė ringjalljen e eshtrave kur ato janė bėrė pluhur, Ai thotė:
Thuaju (ti Muhammed): Do ti ringjallė ato (eshtra bashkė me njerėzit) Ai qė i krijoi herėn e parė; Ai i di tė gjitha ato qė krijoi... Vallė, a nuk ka fuqi Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn tė krijojė qenie tė ngjashme me ju! Gjithsesi...
(Jasin 79 dhe 81)
Aspekti i dytė: Ne e shohim Tokėn tė vdekur dhe tė thatė dhe nė te nuk ka kurrfarė druri tė gjelbėr. Kur asaj i bie shiu menjėherė ringjallet, gjelbėrohet dhe mbijnė nė te lloj-lloj bimėsh tė mrekullueshme, e ai qė ishte nė gjendje ta ringjallė kėtė tokė, pėrmes shiut, pasi qė ishte e vdekur, ėshtė nė gjendje ti ringjallė edhe tė vdekurit. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Prej argumenteve tė Tij ėshtė edhe ai qė ti e sheh tokėn tė pėrulur (tė thatė), e kur e lėshojmė nė te shiun ajo lėvizė dhe gjallėrohet. Me tė vėrtetė, Ai qė e gjallėroi ate do ti ringjallė edhe tė vdekurit. Njėmend, Ai ėshtė mbi ēdo gjė i Plotėfuqishėm.
(Fussilet 39)
Po ashtu, Ai thotė:
Ne prej qiellit lėshojmė shiun e bekuar dhe bėjmė qė pėrmes tij tė mbijnė kopshtet dhe drithėrat qė korren, si dhe palmat e larta me hurma kalavesh, qė janė ushqim pėr robėrit (njerėzit), dhe Ne me te (shiun) ringjallėm tokėn e vdekur; kėshtu, pra, do tė jetė edhe dalja (ringjallja) e juaj prej tokės.
(Kaf 9-11)
Disa njerėz mohuan dhe hjekėn (dėnimin) dhe begatinė nė varr duke supozuar se njė gjė e tillė ėshtė e pamundshme, meqė ėshtė nė kundėrshtim me realitetin. Ata thonė: sikur tė zbulonim ndonjė varr do tė shihnim se ai nuk ka ndryshuar fare, as nuk ėshtė zgjeruar e as nuk ėshtė ngushtuar. E ky mendim i tyre i ēoi ata nė humbje.
Supozimi i tyre ėshtė i kotė, kėtė e vėrteton Shpallja, ndijimi dhe mendja:
Shpallja: Mė parė pėrmendėm ajetet qė vėrtetojnė hjekėn dhe begatinė e varrit nė numrin dy nėn titullin besimi nė ēdo gjė qė ndodhė pas vdekjes.
Nė librin autentik tė hadithit tė Buhariut transmetohet prej Ibn Abbasit - radijallahu anhu, i cili thotė:
Doli Muhammedi alejhis-selam - te disa mure tė Medines Aty ai ndėgjoi zėrin e dy personave duke u dėnuar nė varret e tyre. Pastaj pėrmend Ibn Abbasi fjalėn e Muhamedit alejhis-selam i cili tha se: ...njėri prej tyre nuk ruheshte nga stėrpikja gjatė derdhjes sė ujit (nevojės sė vogėl), kurse tjetri bante fjalėt.
Ndijimi: Njeriu duke fjetur sheh nė ėndėrr se ėshtė nė njė vend tė gjerė dhe tė zbukuruar me begati, ose sheh se ėshtė nė njė vend tė ngushtė tė vazhdė dhe ndinė dhimbje nga ai vend. Ndoshta ndonjėherė zgjohet prej trishtimit se ēka ėshtė duke parė, megjithėkėtė ai ėshtė nė dhomėn e fjetjes dhe nė shtratin e tij. Fjetja ėshtė motra e vdekjes, dhe pėr kėtė All-llahu i Lartėsuar nė Kuran e quan vdekje. Ai thotė:
All-llahu ua merr shpirtrat atyre qė iu ka ardhur momenti i vdekjes, por edhe atyre qė nuk kanė vdekur por janė nė gjumė, pastaj ia ndalė shpirtin atij qė i ėshtė caktuar vdekja (nė gjumė), kurse tė tjerėve ua kthen shpirtrat deri nė kohėn e pėrcaktuar (qė tė vdesin)...
(Ez-Zumer 42)
Mendja: Ai qė ėshtė duke fjetur sheh ėndėrr tė vėrtetė e cila pajtohet me realitetin, ndonjėherė njeriu sheh nė ėndėrr Muhammedin -alejhis-selam - me cilėsitė e tij, e ai qė e sheh ate sipas cilėsive tė tij e ka pa me tė vėrtetė. Megjithėkėtė ai ėshtė duke fjetur nė shtratin dhe dhomėn e fjetjes dhe shumė larg nga ajo qė ka parė nė ėndėrr. Nėse njė gjė e tillė ndodhė nė ēėshtjet e kėsaj bote, a nuk ėshtė e mundshme tė ndodhė nė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me botėn e ardhshme?!
Kurse supozimi se: nėse zbulojmė ndonjė varr do ta gjejmė ashtu si ka qenė i pandryshuar, dhe qė ėshtė zgjiruar apo ngushtuar, pėrgjigjja nė kėtė supozim pėrmban disa aspekte:
Aspekti i parė: Nuk lejohet konfrontimi i teksteve tė shpalljes me dyshime tė kota, tė cilat sikur ti vėshtronte mirė nė ajetet e Kuranit qė demantojnė dyshime tė tilla, ai konfrontues do ta kuptonte kotėsinė e tyre.
Aspekti i dytė: Ēėshtja e Berzahut (jetės nė varreza) ėshtė prej fshehtėsive qė nuk mund tė ndijohen, e sikur ajo jetė tė ndijohej, atėherė nuk do tė kishte dobi besimi nė fshehtėsitė (gajbijat), dhe me atė rast do tė ishin nė tė njėjtėn pozitė besimtarėt nė fshehtėsinė dhe ata qė refuzojnė besimin nė atė jetė.
Aspekti i tretė: Dėnimin, begatinė, gjerėsinė dhe ngushtinė e varrit e pėrjeton vetėm i vdekuri e jo edhe ti gjalli, kjo ėshtė e ngjashme me tė fjeturin i cili ėndėrron se ėshtė nė njė vend tė ngushtė e tė vrazhdė, ose nė njė vend tė gjerė e tė zbukuruar, ndėrsa pėr tė tjerėt nuk ėshtė ndryshuar asgjė, edhe pse janė nė tė njėjtėn dhomė apo nė tė njėjtin shtrat. Muhamedit alejhis selam ndonjėherė i vinte shpallja kur ai ishte nė mes tė shokėve tė tij, ky e ndėgjonte shpalljen kurse shokėt e tij nuk e ndėgjonin fare, e ndonjėherė tjetėr Xhibrili u personifikohej nė njeri dhe i fliste Muhamedit-alejhis-selam, kurse shokėt e tij as nuk e shihnin e as nuk e ndėgjonin (ka patur raste kur edhe e kanė parė edhe e kanė ndėrgjuar).
Aspekti i katėrt: Kuptimi i krijesave ėshtė i kufizuar aq sa All-llahu i Lartėsuar u ka mundėsuar tė kuptojnė, kėshtu qė ato nuk mund tė pėrceptojnė ēdo gjė qė ekziston, shtatė qiejt dhe shtatė tokat dhe ēdo gjė qė ekziston nė to i bėjnė tesbih (e lartėsojnė dhe e madhėrojnė) All-llahut tė Lartėsuar. Ndonjėherė All-llahu i Lartėsuar e bėnė ta ndėgjojė kėtė tesbih tė tyre dikush nga krijesat e Tij qė Ai dėshiron. Pėr kėtė All-llahu i Lartėsuar thotė:
Atė (All-llahun) e madhėrojnė shtatė qiejt dhe Toka dhe ēdo gjė qė gjendet nė to, dhe nuk ka asgjė qė nuk e madhėron Ate me falėnderimin e Tij, por ju nuk e kuptoni madhėrimin e tyre (o ju njerėz)..
(El-Isra 44)
Po kėshtu, shejtanėt (djajtė) dhe xhindėt jetojnė nė tokė. Me njė rast xhindėt ishin tė pranishėm tek Muhammedi alejhis- selam dhe ndėgjuan me vėmendje leximin e Kuranit nga ai e pastaj u kthyen tek populli i tyre si qortues (thirrėsa nė Islam), megjithėkėtė ne ata nuk i shohim (pėrveē nė raste tė veēanta kur ata na paraqiten neve). Pėr kėtė All-llahu i Lartėsuar thotė:
O bijtė e Ademit, assesi mos tju mashtrojė shejtani, ashtu si i nxori prindėrit tuaj prej Xhennetit, duke iu zhveshur kėshtu rrobat qė tju bėjė ti shikojnė vendet e turpshme atyre dyve (Ademit dhe Havės). Ai (Shejtani) dhe fisi i tij ju shohin juve (njerėz), ndėrsa ju nuk i shihni ata. Ne i bėmė shejtanėt tė dashur tė atyre qė nuk besojnė.
(El-Araf 27)
Atėherė, nėse krijesat nuk mund tė kuptojnė ēdo gjė ekzistuese, nuk kanė tė drejtė ti refuzojnė ēėshtjet qė janė tė vėrtetuara (me shpallje), edhe pse nuk mund ti kuptojnė ato.
Frytet e besimit nė Kaderin e All-llahut tė Lartėsuar
- Mbėshtetja nė All-llahun e Lartėsuar pasi tė merren parasysh tė gjitha shkaqet, dhe kjo mbėshtetje tė mos bėhet nė shkakun sepse ēdo gjė ndodhė me Kaderin e All-llahut tė Lartėsuar.
- Qė njeriu tė mos habitet me vetveten kur e arrinė qėllimin e tij, sepse arritja e atij qėllimi ėshtė me mirėsinė e All-llahut tė Lartėsuar, i cili pėrgatiti shkaqet e sė mirės, suksesit... kurse habitja e tij me vetveten e bėnė qė tė harrojė falėnderimin e kėsaj mirėsie.
- Qetėsia dhe siguria shpirtėrore nė Kaderet e All-llahut tė Lartėsuar qė i ndodhin, kėshtu qė besimtari nė Kaderin, nuk shqetėsohet nėse i kalon ndonjė gjė shumė e dashur apo i ndodhė ndonjė gjė e rėndė; sepse e gjithė kjo ndodhė me Kaderin e All-llahut, nė dorėn e tė cilit janė qiejt dhe Toka, dhe ai Kader patjetėr duhet tė ndodhė. All-llahu i Lartėsuar pėr kėtė thotė:
Nuk ka asnjė fatkeqėsi qė e godet Tokėn dhe juve, e qė nuk e kemi shėnuar mė parė nė Libėr, kjo, me tė vėrtetė, pėr All-llahun ėshtė shumė lehtė. (Kjo ndodhė) Qė tė mos dėshpėroheni pėr atė qė ju ka kaluar, e as mos tė dėfreheni pėr atė qė Ai ua dha juve. Vėrtetė, All-llahu nuk i don lavdėruesit dhe vetmburrėsit.
(El-Hadid 22,23)
Muhammedi alejhis-selam thotė:
Ēudi ėshtė me ēėshtjen e besimtarit! Me tė vėrtetė, e gjithė ēėshtja e tij ėshtė e mirė, dhe kėtė nuk e posedon askush pėrveē besimtarit. Nėse i ndodhė ndonjė gėzim falėnderon (All-llahun), e kjo ėshtė gjė e mirė pėr te, e nėse e godet ndonjė e keqe bėnė durim dhe, gjithashtu, ėshtė e mirė pėr te.
(Transmetuar prej Muslimit)
Nė ēėshtjen e Kaderit devijuan dy grupe:
Grupi i parė: El-Xhebrijje (Detyruesit): Tė cilėt thanė se njeriu ėshtė i detyruar nė kryerjen e veprave tė tij, dhe ai gjatė kryerjes sė tyre nuk posedon kurrfarė dėshire e as fuqie.
Grupi i dytė: El-Kaderijje (Pėrcaktuesit): Tė cilėt thanė se njeriu ėshtė i pavarur me veprat e tij nė dėshirė dhe nė fuqi, e dėshira e All-llahut tė Lartėsuar dhe fuqia e Tij nuk kanė kurrfarė ndikimi nė to.
Hedhja poshtė e grupit tė parė (El-Xhebrijje) me anė tė shpalljes dhe realitetit:
Shpallja: All-llahu i Lartėsuar vėrtetoi se njeriu posedon dėshirė dhe i bashkangjiti asaj punėn. Ai thotė:
...disa nga ju e dėshirojnė kėtė botė, kurse disa tė tjerė e dėshirojnė botėn e ardhme...
(Ali Imran 152)
Po ashtu, Ai thotė:
Dhe thuaj (Muhammed): E vėrteta ėshtė prej Zotit tuaj, kush tė dojė le tė besojė, e kush tė dojė le tė mohojė. Ne pėr zullumqarėt (pabesimtarėt) kemi pėrgatitur zjarr i cili do ti rrethojė ata nga ēdo anė.
(El-Kehf 29)
Gjithashtu, Ai thotė:
Kush bėn mirė, bėn mirė pėr vete, e kush punon keq, punon pėr vete (nė dėm tė tij), ndėrsa Zoti yt, nuk u bėn zullum robėrve (tė Tij).
(Fussilet 46)
Realiteti: Ēdo njeri e din dallimin e veprave tė tija tė lira qė i bėn me dėshirėn e tij, siē janė p.sh. tė ngrėnurit, tė pirėt, shitja e blerja... dhe veprave qė nuk i bėn me dėshirėn e tij, siē janė p.sh. tė rrėqethurit prej sėmundjes, ramja prej kulmit... njeriu nė rastin e parė ėshtė veprues i lirė pa kurrfarė detyrimi, ndėrsa nė rastin e dytė ai nuk ėshtė i lirė, zgjedhės apo dėshirues i asaj qė i ka ndodhur.
Hedhja poshtė e grupit tė dytė (El-Kaderijje) me anė tė shpalljes dhe arsyes:
Shpallja: All-llahu i Lartėsuar ėshtė Krijuesi i ēdo gjėje dhe ēdo gjė ndodhė me dėshirėn e Tij. Ai sqaroi nė Kuran se si veprat e robėrve tė Tij ndodhin me dėshirėn e Tij, e thotė:
Sikur tė donte All-llahu, nuk do tė vriteshin njerėzit qė erdhėn pas profetėve, pasi qė atyre u erdhėn argumentet tona, por ata u pėrēanė; disa nga ata besuan, e disa mohuan. E, sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė vriteshin mes veti, por All-llahu vepron ashtu si dėshiron Ai vetė.
(El Bekare 253)
Gjithashtu, Ai thotė:
E, sikur Ne tė donim, do tia jepnim ēdo personi udhėzimin e tij (do ta udhėzonim nė rrugėn e vėrtetė), por ka marrė fund fjala ime: Njėmend, do ta mbushi xhehennemin pėrplotė me xhindė dhe njerėz bashkėrisht!
(Es-Sexhde 12)
Arsyeja: Gjithėsia, nė pėrgjithėsi, ėshtė pronė e All-llahut tė Lartėsuar, pra, edhe njeriu ėshtė pjesė e kėsaj gjithėsia dhe rob i All-llahut tė Lartėsuar, andaj robi nuk mund tė veprojė nė pronėn e Zotit tė tij pėrveē me lejen dhe dėshirėn e Tij.
Si pėrfundim nga e gjithė kjo mund tė thuhet se: All-llahu i lartėsuar posedon fuqinė apsolute tė pakufishme, krijoi ēdo gjė dhe din ēėshtjen e ēdo gjėje, qoftė tė kaluarėn, tė tashmen apo tė ardhmen e saj. Ai krijoi njeriun dhe e veēoi mbi tė gjitha krijesat, i dha arsyen i hapi atij rrugėn e tė drejtės dhe rrugėn e tė shtrembėrės dhe e la tė lirė tė zgjedhė. Pastaj i dėrgoi librin (udhėzimin), profetėt dhe bėri gjithėsinė me plotė argumente tė cilat nuk mund tė numėrohen, prandaj njeriut nuk i mbeti kur tė del pėrpara All-llahut vetėm tė belbėzojė. Qoftė i lartėsuar Ai qė me urtėsinė e tij pėrcaktoi ēdo gjė. Qoftė i lartėsuar Ai qė ne kemi nevojė tė pashmangshme pėr te e ai nuk ka nevojė pėr ne.
Qėllimet e besimit Islam
Qėllimet e besimit Islam: Janė qėllime fisnike tė favorizuara tė cilave duhet tu pėrmbahemi, e ato janė tė shumta, nga ato:
1. Spastrimi i qėllimit dhe adhurimi vetėm i All-llahut tė Lartėsuar; sepse Ai ėshtė Krijuesi qė nuk ka shok, prandaj ėshtė obligim qė qėllimi dhe adhurimi tė jenė vetėm pėr te, jo vetėm nė fjalė por edhe nė praktikė, pėrndryshe njeriu ėshtė shumė i urrejtur tek All-llahu.
O ju besimtarė! Pse thuani atė qė nuk punoni? Sa e urrejtur ėshtė tek All-llahu tė thoni atė qė nuk punoni.
2. Lirimi i mendjes dhe i mendimit nga pėrpėlitjet e kota, tė cilat lindin si pasojė e zbrazėtisė sė zemrės nga ky besim; sepse zemra e atij qė nuk posedon kėtė besim ose ėshtė e zbrazėt nga ēdo besim dhe ėshtė adhurues i materjes ose pėrpėlitet nė devijimet e besimeve tė ndryshme dhe nė besėtytni.
3. Qetėsia shpirtėrore dhe mendore, e nuk ka shqetėsim shpirtėror e as pėshtjellim nė mendim; sepse ky besim e lidhė besimtarin me Krijuesin e Tij, dhe ėshtė i kėnaqur qė Ai ėshtė Zoti, Rregulluesi i ēėshtjeve, Sunduesi, Ligjdhėnėsi i tij... kėshtu qė qetėsohet zemra e tij me pėrcaktimin e All-llahu tė Lartėsuar, i hapet zemra pėr Islamin, kėshtu qė nuk dėshiron zėvendės tjetėr tė tij.
4. Sigurimi i qėllimit dhe i punės nga devijimet nė adhurimin e All-llahut tė lartėsuar apo nė sjelljen ndaj krijesave; sepse prej bazave tė Besimit Islam ėshtė besimi nė profetėt, i cili besim nė vetvete pėrmban ndjekjen e rrugės sė profetėve, e cila rrugė ėshtė e sigurt nė qėllimin dhe punėn e saj.
5. Pėrpikshmėria dhe sinqeriteti nė ēdo ēėshtje; kėshtu qė nuk kalon asnjė rast i volitshėm pėr punė pa u shfrytėzuar, duke shpresuar me kėtė shpėrblimin dhe largimin nga ēdo mėkat, duke iu frikuar me kėtė dėnimit; sepse prej bazave tė Besimit Islam ėshtė besimi nė ringjalljen dhe nė shpėrblimin pėr ēdo vepėr.
Ēdokujt i pėrket pozita pėr atė qė ka punuar, dhe Zoti yt nuk ėshtė i pakujdesshėm pėr veprat qė bėjnė.
(El-Enam 132)
Gjithashtu, Muhammedi alejhis-selam na nxitė nė kėtė qėllim me thėnien e tij:
Besimtari i fortė ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur te All-llahu se sa besimtari i dobėt, dhe qė tė dy janė tė mirė. Shpejto pas asaj qė tė sjell dobi dhe kėrko ndihmė prej All-llahut e mos u dobėso, e nėse tė ndodhė diē mos thuaj: sikur tė veprosha kėshtu do tė bėhej kėshtu e kėshtu, por thuaj: All-llahu pėrcaktoi dhe ēka dėshiroi bėri; sepse fjala sikur hapė veprimin e shejtanit.
(Transmetuar prej Muslimit)
6. Formimi i njė ummeti (popuj tė ndryshėm me njė besim) tė fortė, i cili shpenzon ēdo gjė nė pėrforcimin e fesė sė tij, thellimin e shtyllave tė tij, pa marrė parasysh se ēka mund ta godas nė kėtė rrugė. All-llahu i Lartėsuar thotė:
Besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata qė besojnė All-llahun dhe profetin e Tij (Muhammedin alejhis-selam), dhe pastaj nuk dyshojnė dhe luftojnė nė rrugėn e All-llahu me pasurinė dhe jetėn e tyre. Ata janė besimtarė tė sinqertė.
(El-Huxhurat 15)
7. Arritja e lumturisė nė kėtė botė dhe nė botėn e ardhme, me pėrmirėsimin e personave dhe shoqėrive, si dhe arritjen e shpėrblimit dhe tė begative. All-llahu i Lartėsuar pėr kėtė thotė:
Ai qė punon vepra tė mira, qoftė mashkull apo femėr, dhe ėshtė besimtar, Ne (All-llahu) do ti japim atij njė jetė tė mrekullueshme, dhe, padyshim, pėr veprat qė ka punuar, do ta shpėrblejmė atė mė mirė se sa qė e ka merituar.
(En-Nahl 97)
Kėto ishin disa nga qėllimet e Besimit Islam. E lusim All-llahun e Lartėsuar qė tė na i realizojė ato neve dhe tė gjithė muslimanėve.
I gjithė falėnderimi i qoftė All-llahut, Zotit tė tė gjitha botėve. Paqja e Tij qoftė mbi tė dashurin tonė, tė zgjedhurin e krijesave Muhammedin alejhis-selam, mbi familjen e dashur dhe tė pastėr tė tij dhe mbi gjithė ata qė pėrcjellin gjurmėt e tij deri nė Ditėn e Kijametit.
Lavdėrimi e falėnderimi i takon vetėm Allahut, Zotit tė botėve. Paqja qoftė mbi tė Dėrguarin e Allahut, Muhammedin, mbi familjen e tij, mbi sahabėt, mbi ne dhe mbi tė gjithė adhuruesit e Allahut!
Fatkeqėsisht, kohėt e fundit po hasim nė besimtarė, tė cilėt nuk falen, madje ka prej tyre qė as nuk e dinė se falja (namazi) ėshtė kushti i dytė pėr tė qenė musliman, pas dėshmisė se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij. Pėr kėtė, gjithsesi kanė ndikuar shumė edhe rrethanat shoqėrore, por tani, kur ekziston njė literaturė mjaft e pasur, qė sqaron kushtet pėr tė qenė besimtar, ėshtė e palogjikshme qė nė Ditėn e Gjykimit tė dilet me arsyen se nuk e kam ditur se duhej tė falesha. Por a thua mund ti fshehim gjė Allahut (xh.sh.), qė e di tė dukshmen dhe tė fshahtėn?! Besojmė se kjo afishe, qė flet pėr pasojat e moskryerjes sė namazit, do tė mirėpritet nga lexuesit e nderuar.
Pyetje: Si duhet ta trajtojmė individin, i cili thotė se ėshtė musliman, por nuk falet dhe nuk agjėron? A duhet ta pėrshėndesim me selam dhe kur tė vdesė tia falim xhenazen?
Pėrgjigjet dr. Jusuf Kardaui: Kjo i ngjan shembullit tė njeriut, qė caktohet nga shoqėria pėr tė kryer njė detyrė, pėr tė cilėn do tė shpėrblehet, nėse e kryen nė rregull, por edhe bėhet pėrgjegjės pėr kryerjen e saj. Por, nėse ky njeri nuk e kryen detyrėn e besuar, edhe pse ėshtė i aftė mendėrisht dhe fizikisht, d.m.th. e lė punėn pa arsye, atėherė ky njeri mund tė gjykohet:
Duke e larguar nga vendi i punės, ngaqė nuk e kreu detyrėn;
Me dėnim mė tė butė se largimi nga puna, nėse nuk i ka nėnēmuar hapur, pėrpara tė tjerėve detyrimet e veta.
Ky ėshtė qėndrimi i dijetarėve islamė pėr muslimanin, qė me vetėdije nuk i kryen detyrimet fetare e veēanėrisht faljen e pesė kohėve. Disa prej dijetarėve mendojnė se detyrimi themelor i ēdo muslimani, madje i ēdo njeriu nė jetėn e tij ėshtė vetėm pėrulja ndaj Allahut (xh.sh.). Mosnėnshtrimi ndaj Allahut (xh.sh.) konsiderohet si tradhėti e detyrimit themelor tė njė muslimani. Pėr kėtė arsye, njė njeri qė nuk i nėnshtrohet Allahut, nuk meriton qė ta mbajė emrin musliman e as tė jetė nėn mbrojtjen e Islamit. Kėtė mendim e pėrforcon edhe ky hadith i besueshėm:
Ajo qė na dallon nga ata (jobesimtarėt) ėshtė namazi; kush e lė namazin, bėhet jobesimtar.
Disa dijetarė tė tjerė mendojnė se individi qė e ka lėnė pas dore njė detyrė islame, por nuk e pėrbuz atė, e kryen atė kohė pas kohe, pendohet pėr parregullsitė e veta dhe synon tė pėrmirėsohet, do tė trajtohet si musliman.
Sipas kėsaj qė u tha deri tani, del se ata nuk falen pėr dy shkaqe:
1. Mohojnė se falja ėshtė detyrim dhe nuk i kushtojnė kurrfarė rėndėsie asaj. Sipas mendimit tė tė gjithė dijetarėve islamė, njerėzit e tillė konsiderohen jobesimtarė, sepse rėndėsia e namazit nė Islam ėshtė e njohur. Pra, kushdo qė e mohon, e nėnēmon dhe e pėrgėnjeshtron urdhrin e Allahut dhe tė tė Dėrguarit tė Tij, konsiderohet jobesimtar, nė zemrėn e tij nuk ka besim as sa kokrra e grurit. Pėr kėta njerėz Allahu (xh.sh.) thotė:
... Atij, qė kundėrshton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, i takon zjarri i Xhehennemit dhe aty mbetet pėrgjithmonė. (Xhinn, 23)
Dhe kur i thėrrisni pėr tu falur, ata e marrin pėr tallje e lojė. Kėtė e bėjnė pėr arsye se janė njerėz qė nuk kuptojnė. (Maide, 58)
Kėto ajete e pėrshkruajnė mjaft mirė pozitėn e atyre, qė namazin dhe adhurimet (ibadetet) e tjera i konsiderojnė si shenjė prapambeturie e rėnieje dhe i pėrqeshin ata qė falen.
2. Nuk e kryejnė faljen nga pėrtacia e sepse janė dhėnė vetėm pas kėsaj bote, shkojnė pas epsheve tė veta dhe mashtrimeve tė ndryshme tė shejtanit. Rreth kėsaj ēėshtjeje dijetarėt islamė kanė dhėnė kėto mendime:
Ebu Hanife: Njė njeri i tillė duhet tė konsiderohet mėkatar dhe ėshtė e domosdoshme qė tė riedukohet me rrahje, tė gjakoset e pastaj tė veēohet (izolohet), derisa tė fillojė tė falet. Kėshtu do tė veprohet edhe me atė njeri qė, pa shkak tė arsyeshėm, nuk agjėron gjatė ditėve tė Ramazanit.
Maliku dhe Shafiu: Njė njeri i tillė ėshtė mėkatar. Dėnimi me rrahje a veēim (izolim) nuk do tė mjaftojė. Nėse ėshtė kokėfortė nė qėndrimin e tij, duhet tė dėnohet me vdekje.
Ahmed ibn Hanbeli: Njė person i tillė ėshtė jobesimtar. Ai duhet tė dėnohet me vdekje, por para se tė dėnohet, duhet ti thuhet tė pendohet e ti kėrkojė falje Zotit dhe tė falė namazin. Nėse e pranon kėtė kusht, lirohet, nė tė kundėrtėn, tė zbatohet dėnimi.
Kuptohet, mendimi i kėtyre dijetarėve mbėshtetet nė Kuran dhe nė hadithe tė besueshme. Nė Kuran theksohet edhe se si do tė ndihet jobesimtari nė Ditėn e Gjykimit:
Atė Ditė, mjerė pėrgėnjeshtruesit! Se, kur u thuhej pėruluni, nuk pėruleshin. Atė Ditė, mjerė pėrgėnjeshtruesit! (Murselat, 47-48)
Atė Ditė, kur tė zbulohet gjithēka dhe tė thėrriten pėr tė bėrė sexhde, ata nuk do tė munden. Ata do tė jenė me sy ulur, poshtėrimi do ti kaplojė, sepse e dinė qė kanė qenė tė ftuar tė bėnin sexhde, kur kanė pasur forcėn e arsyetimit (por ata kanė refuzuar). (Kalem, 42-43)
Pėr ata qė pendohen, Allahu i Madhėruar thotė:
... Por nėse pendohen, e kryejnė faljen dhe e japin zekatin, atėherė hapeni rrugėn pėr ta, se vėrtet, Allahu fal dhe ėshtė Mėshirues. (Teube, 5)
Nė Kuran pėrshkruhet edhe dialogu nė mes tė besimtarėve dhe jobesimtarėve nė Ditėn e Gjykimit:
(Besimtarėt do tė pyesin): Ēju solli nė Sekar (xhehennem)? (Jobesimtarėt) Do tė thonė: Ne nuk ishim nga ata qė faleshin, nuk i ushqenim tė varfėrit dhe pėrziheshim me tė tjerėt nė biseda tė kota dhe mohonim Ditėn e Gjykimit, derisa na erdhi vdekja. (Muddethir, 42-43)
Pra, gjėja e parė qė tė shtie nė zjarrin e Xhehennemit, ėshtė moskryerja e faljes. Ajeti vijues tregon cilėsitė e dyfytyrakėve (munafikėve):
Dyfytyrakėt pėrpiqen ta mashtrojnė Allahun, por Allahu e mbizotėron dinakėrinė e tyre. Kur ngrihen tė falin namazin, ata ngrihen me pėrtesė dhe e bėjnė kėtė vetėm pėr tu dukur para njerėzve, ndėrsa Allahun e pėrmendin fare pak! (Nisa, 142)
Edhe hadithet e tė Dėrguarit tė Allahut (s.a.s.) e vlerėsojnė si jobesimtar atė, qė me vetėdije lė pas dore faljen:
Ajo ēfarė na dallon neve nga ata (jobesimtarėt) ėshtė namazi. Kush e lė namazin, bėhet jobesimtar.
Kurrė mos e lėr asnjė kohė tė namazit me vetėdije, sepse ai qė e le namazin me vetėdije, nuk e ka mbrojtjen e Allahut.
Kush e kryen namazin rregullisht, do ti bėhet dritė, shpėtim dhe dėshmi nė Ditėn e Gjykimit, kush nuk e kryen atė rregullisht, nuk do tė ketė dritė, shpėtim e dėshmi dhe nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė nė shoqėrinė e Karunit, Faraonit, Hamanit dhe Ubejj ibn Halefit.
Ai, tė cilit i kalon namazi i ikindisė, ėshtė si ai, tė cilit i ėshtė gjymtuar familja dhe pasuria e vet.
Pėr dyfytyrakėt (munafikėt) nuk ka namaz mė tė rėndė se sabahu dhe jacia (nė xhami) por po ta dinin se ēfarė shpėrblimi kanė pėr to, do ti falnin, qoftė edhe duke shkuar zvarrė.
Kam vendosur qė tė urdhėroj muezinin tė thėrrasė ikametin e ndonjėrin ti bėhet imam xhematit, ndėrsa unė tė marr gaca dhe tia djeg shtėpinė atij, qė ende nuk ka dalė nė xhami pėr namaz!
Edhe sahabėt (Zoti qoftė i kėnaqur prej tyre), pa pėrjashtim e konsiderojnė jobesimtar personin qė nuk falet. Ata kanė thėnė se i vetmi detyrim, tė cilin po e le, tė shpie nė mosbesim, ėshtė namazi.
Aliu (r.a.): Ai qė nuk falet, ėshtė jobesimtar!
Ibn Abbasi (r.a.): Kush e lė pas dore namazin, ėshtė bėrė jobesimtar.
Xhabir ibn Abdullahu (r.a.): Jobesimtar ėshtė ai qė nuk falet.
Ejjub es-Sikhtijani (r.a.): Pa dyshim, lėnia e namazit ėshtė mosbesim.
Hafidh Mundhiri pėr tė theksuar hadithet dhe thėniet e sahabėve mbi kėtė temė, thotė: Njė grup sahabėsh dhe tabiinėsh i konsiderojnė jobesimtarė edhe ata qė e shtyejnė faljen e namazit pa arsye. Ndėr ta janė: Umeri, Ibn Mesudi, Ibn Abbasi, Muadh ibn Xhebeli, Xhabir ibn Abdullahu, Ebu Derda, Ahmed ibn Hanbeli, Ishak ibn Ruvejhi, Abdullah ibn Mubaraku, Ibrahim en-Nehai, Hakim ibn Utejbe, Ejjub es-Sahtijeni, Ebu Daud et-Tajalisi, Ebu Bekr ibn Ebi Shejbe, Zuhejr ibn Harbi dhe tė tjerė (Zoti qoftė i kėnaqur me ta!).
Kur lexojmė kėto mendime tė pėrcjella nga dijetarėt e njohur islamė, sahabė dhe tabiinė, pėr mosbesimin e atij, qė qėllimisht, lė pa falur edhe njė namaz, atėherė cili do tė ishte qėndrimi i tyre ndaj atij, i cili ka kaluar vite tė tėra pa e pėrulur kurrizin kurrė pėr sexhde Allahut (xh.sh.)?!
Nga sa u tha, nxjerrim pėrfundimin se ai qė nuk falet ėshtė:
jobesimtar, nėse nuk falet, ngaqė nuk e vlerėson, e pėrbuz namazin dhe rėndėsinė e tij;
mėkatar i madh (sipas disave, sėrish, jobesimtar), nėse nuk falet, pėr shkak se ėshtė dhėnė pas epsheve dhe dėshirave tė veta. Sipas njė mendimi mė tė butė, njė njeri i tillė ėshtė mėkatar, dhe nuk ėshtė larg as nga kufri (mosbesimi), sepse nuk ka dyshim se mėkatet ndjekin njėri-tjetrin e kėshtu arrihet lehtė nė mosbesim.
Pėr kėtė arsye, duhet qė ēdo musliman qė e ndien veten musliman, nė qoftė se nuk e ka falur namazin, ti rishqyrtojė veprimet dhe rrugėn e tij, ti kėrkojė falje Allahut (xh.sh.) e ta forcojė besimin e ta kryejė gjithmonė namazin. Po kaq e domosdoshme ėshtė qė besimtarėt ta kėpusin ēdo lidhje me ata, qė me kėmbėngulje, qėndrojnė nė mendimin se namazi nuk ėshtė detyrim i muslimanit; gjithsesi, kjo vlen nėse besimtarėt i kanė kėshilluar mė parė ata e ata nuk i kanė pranuar kėshillat e tyre me kokėfortėsi.
Pėr atė, qė nuk falet, Ibn Tejmijje thotė: Nuk duhet ti jepni selam, e as ti pėrgjigjeni ftesės sė tij; nuk duhet tia jepni bijėn a motrėn pėr bashkėshorte, sepse ai qė nuk fal namaz, nė tė vėrtetė, nuk ėshtė musliman, nuk meriton grua muslimane, as fėmijė muslimanė. Nuk i lejohet njė sipėrmarrėsi ta punėsojė, sepse njė njeri qė nuk i kryen detyrimet e veta ndaj Krijuesit tė vet, aq mė pak do ti kryejė detyrimet ndaj krijesave tė tjera.
Namazi ėshtė shtylla kryesore e fesė. Nuk ka ndjesė, kur nuk e kryen namazin, pėrveē kur personi e humb vetėdijen dhe nuk di ēfarė flet. Nė raste sėmundjesh tė tjera nuk ka arsye tė mjaftueshme qė namazi tė mos falet, madje edhe kur njeriu ėshtė i paralizuar a i plagosur rėndė. Sipas Sheriatit, tė sėmurit i duhet thėnė: Pastrohu si tė mundesh dhe sa tė mundesh, ulu si tė mundesh, por mos e lėr namazin; pastrohu me ujė e nėse nuk ke ujė, merr tejemum; falu mė kėmbė e nėse nuk mundesh, falu ulur; nėse nuk mundesh edhe kėshtu, falu mbėshtetur nė krahun e djathtė a shtrirė nė shpinė; nėse as kėshtu nuk mundesh, lėviz kokėn ose sytė, nė kuptim tė fjalėve tė Allahut (xh.sh.):
Prandaj, sa tė keni mundėsi, ruhuni prej dėnimit tė Allahut! (Tegabun, 16)
Me sa u tha mė lart, vėrejmė pėrgjegjėsinė e mbarė shoqėrisė pėr moskryerjen e kėsaj detyre e sidomos, tė individit, brenda autoritetit e pėrgjegjėsisė sė tij vetjake: babai ėshtė pėrgjegjės pėr djemtė e vajzat e moshės jomadhore, burri pėr gruan e tij etj. Allahu urdhėron:
Urdhėroji tė afėrmit e tu tė falin namaz e edhe ti vetė zbatoje atė, sepse ne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim. Ne tė furnizojmė ty. Ardhmėria e mirė i takon atij qė ruhet. (TaHa, 132)
Muhammedi (s.a.s.) ka thėnė:
Urdhėrojini fėmijėt tuaj tė falin namaz qė shtatė vjeē e kur ti mbushin dhjetė vjeē, detyrojini.
Allahu gjithashtu thotė:
O ju qė besuat, ruajeni veten dhe familjen tuaj nga zjarri, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt! (Tahrim, 6)
Nėse bashkėshorti me tė vėrtetė e do gruan e tij, babai fėmijėn e tij, dhe nuk dėshirojnė qė ti humbin, atėherė le ti mbrojnė nga zjarri, duke u urdhėruar nėnshtrimin ndaj Krijuesit.
Nuk ka mbetur edhe njė ēėshtje, tė cilėn duhet ta shpjegojmė: A duhet tia falin xhenazen atij, qė nuk e ka falur namazin?
Gjithsesi, ēėshtja shtrohet kėshtu: A ka qenė i vdekuri jobesimtar, apo vetėm mėkatar i madh? Sipas mendimit tė dijetarėve, nė qoftė se i vdekuri ka qenė i ftuar nga imami ose gjykatėsi i Sheriatit tė asaj kohe qė ta falte namazin e ky nuk ka pasė pranuar, atėherė nuk do ti falet xhenazja, sepse konsiderohet si jobesimtar. Kjo vlen pėr njeriun, i cili pėrveē namazit, ka edhe mangėsi tė tjera, siē janė pandershmėria dhe moskryerja e detyrimeve tė tjera islame. Kur njeriu nuk e ka mohuar namazin si detyrim, ndonjėherė ėshtė falur e ndonjėherė jo, atėherė kėtij personi do ti falet namazi dhe do tė varroset nė varrezat e muslimanėve.
U bėjmė thirrje besimtarėve, tė cilėt deri tani nuk e kanė falur namazin pėr arsye tė ndryshme, qė ti drejtohen ēiltėrisht Krijuesit tė tyre, Allahut me pendim dhe tė fillojnė ta kryejnė kėtė detyrim. Sigurisht, Allahu ėshtė Mėshiruesi, Falėsi i mėkateve, ėshtė Ai qė me kėnaqėsi do tua pranojė pendimin e ēiltėr dhe do tua falė mėkatet e mėparshme. Insha-Allah!
O ju qė keni besuar, pendohuni te Allahu me njė pendim tė ēiltėr! (Tahrim, 8)
O ju qė keni besuar, kijeni frikė Allahun me njė ēiltėri tė vėrtetė dhe mos vdisni ndryshe, veē duke qenė muslimanė! (Ali Imran, 102)
Pėr ata qė ruhen, Allahu (xh.sh.) premton:
Ėshtė e sigurt se kanė shpėtuar besimtarėt ata, tė cilėt janė tė pėrulur kur falin namazin, ata qė i shmangen bisedės sė kotė, ata qė rregullisht japin zekatin, ata qė nuk bėjnė marrėdhėnie intime (me askėnd tjetėr), pėrveēse me bashkėshortet ose me ato, tė cilat i kanė nė pronėsi (skllavet) sepse (nė rastin e tyre) ata nuk qortohen. E ata, dėshirat e tė cilėve shkojnė tej atyre caqeve, kanė shkelur dispozitat e caktuara. Dhe ata, tė cilėt i ruajnė ato qė u janė besuar (sende ose fjalė), e ruajnė edhe premtimin e dhėnė, i kushtojnė kujdes kohės sė namazit, janė trashėgimtarėt e Firdeusit (xhennetit) dhe aty janė pėrgjithmonė. (Muminun, 1-11)
Argumentet pėr domosdoshmėrinė e tė falurit e namazit me xhemat nga Libri i All-llahut [subhanehu ve teala], sunneti i Muhammedit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe nga fjalėt e sahabėve janė tė shumta, dhe kėto janė tė njohura pėr shumicėn e njerėzve, andaj do t'i pėrmendi vetėm disa prej tyre.
I: NGA LIBRI I ALL-LLAHUT [SUBHANEHU VE TEALA]
1- All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "Ditėn kur shpalohet kėrciku (i Zotit) e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, por nuk do tė munden. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjne sexhde sa ishin tė shėndoshė (e ata talleshin)." (El-Kalem: 42-43)
Sejjid ibėn Musejjebi [rahimehull-llah] thotė: "Dėgjonin: "Ejani nė namaz, ejani nė shpėtim", mirėpo nuk i pėrgjigjeshin, duke qenė tė shėndoshė".
Ka'b ibėn Ahbari [radijall-llahu anhu] thotė: "Pasha All-llahun, ky ajet u shpall vetėm pėr ata tė cilėt nuk faleshin nė xhemat".
Pra, cili kėrcėnim ėshtė mė i ashpėr se ky, pėr atė individ qė e le namazin me xhemat pa arsye?
2- I Madhėruari thotė: "Falnie namazin dhe jepnie zekatin dhe falnu me ata qė falen (dhe bini nė ruku me ata qė bijnė)." (El-Bekare: 43).
Fjala e All-llahut [subhanehu ve teala]: "dhe bini nė ruku me ata qė bijnė nė", dėshmon domosdoshmėrinė e tė falurit namazin nė xhemat, nga shkaku se po tė ishte qėllimi i kėtij ajeti vetėm falja e namazit, do tė mjaftonte pjesa e parė e ajetit "falni namazin".
3- All-llahu i Lartėsuar thotė: "Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt le tė vijė e tė falet me ty (grupi tjetėr nė rojė), e kur tė bien nė sexhde (tė kryej njė rekat), kėta le tė qėndrojnė mbrapa jush (nė rojė) e le tė vijė grupi tjetėr, qė nuk ėshtė falė, e tė falet me ty dhe le t'i bartin armėt dhe le tė jenė nė gjendje gatishmėrie..." (En-Nisa: 102).
Prej kėtij ajeti kuptojmė se All-llahu [subhanehu ve teala] e ka bėrė obligim tė falurit e namazit me xhemat nė situatė lufte. A thua ēka mbetet tė themi kur jemi nė situatė paqe! Poqese ekziston ndokush, i cili meriton qė All-llahu [subhanehu ve teala] t'i lejojė mosfaljen e namazit me xhemat, atėherė do tė ishin ata qė janė tė rreshtuar kundėr armikut, tė cilėve nė ēdo moment u kanoset rreziku nga sulmi i tyre.
II: NGA SUNNETI I PEJGAMBERIT [SAL-LALL-LLAHU ALEJHI VE SEL-LEM]
1- Buhariu dhe Muslimi transmetojnė nga Ebu Hurejreja [radijall-llahu anhu] i cili thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Pasha Atė nė Dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, pata vendosur tė urdhėroj tė mblidhen drunj, e mandej tė urdhėroj tė thirret ezani pėr namaz, e tė urdhėroj njė njeri t'u bėhet imam njerėzve e mandej tė shkoj tek ata qė nuk vijnė nė xhami tė falin namaz, t'ua djeg shtėpitė".
I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė kėrcėnuar me djegien e shtėpive tė atyre qė nuk e falin namazin me xhemat nga shkaku se kanė lėnė pas shpine njė obligim (vaxhib).
2- Nė Sahihun e Muslimit qėndron se: "Njė njeri i verbėr tha: "O i Dėrguar i All-llahut, unė nuk kam udhėrrėfyes qė mė ēon deri nė xhami". Ai e luti Pejgamberin qė ta liroj nga shkuarja nė xhami dhe i lejoi tė falet nė shtėpinė e vet. Pasiqė ai ktheu shpinėn, i Dėrguari e thirri dhe i tha: "A e dėgjon ti thirrjen e ezanit pėr nė namaz?" Njeriu i verbėr iu pėrgjigj: "Po e dėgjoj". Atėherė Pejgamberi i tha: "Pėrgjigju thirrjes!".
Nėse njė njeri i verbėr, tė cilin askush nuk e shoqėron deri nė xhami nuk ka leje, atėherė si do tė ketė leje ai i cili ėshtė i shėndoshė dhe pa tė meta?!
3- Tregon Ibni Abbasi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], i cili thotė: "Kush dėgjon thirrėsin pėr namaz, dhe kurrfarė arsyetimi nuk e pengon qė t'i pėrgjigjet thirrjes sė tij, nuk do t'i pranohet ai namaz qė e falė vet (pa xhemat)". Njerėzit thanė: Ē'ėshtė arsyetimi, o i Dėrguar i All-llahut? Ai tha: "Frika apo sėmundja." (Transmeton Ebu Davudi, Ibėn Maxheja dhe Ibėn Hibbani nė "sahihun" e tij.)
III: NGA FJALĖT E SAHABĖVE [RADIJALL-LLAHU ANHUM]
1- Transmeton Muslimi nė sahihun e tij se Abdull-llah ibėn Mesudi [radijall-llahu anhu] ka thėnė: "Kush dėshiron qė nesėr tė takon All-llahun si musliman, le t'i ruan kėto namaze, ngase pėrmes tyre do tė njihet. Vėrtetė All-llahu i ka sqaruar tė Dėrguarit tuaj sunnetet e udhėzimit, kurse namazet janė prej sunneteve tė udhėzimit. Nėse ju i falni kėto namaze nėpėr shtėpitė tuaja, sikur ai qė e le xhematin dhe falet nė shtėpi, atėherė do tė leni sunnetin e tė Dėrguarit tuaj, e nėse e leni sunnetin e tė Dėrguarit tuaj, do tė lajthiteni nga rruga e drejtė. Ēdo njeri qė pastrohet mirė, mandej shkon nė xhami, All-llahu ia shkruan pėr ēdo hap qė bėn njė vepėr tė mirė, i shlyen njė mėkat dhe e lartėson njė gradė mė tepėr. Askush prej as'habėve nuk mungonte nga namazi me xhemat, pėrveē munafikėve tė njohur me nifak. Madje edhe i sėmuri pėrcillej me dy veta deri sa hynte nė saf".
2- Aliu [radijall-llahu anhu] thotė: "S'ka namaz pėr fqiun e xhamisė pėrveē nė xhami". Njerėzit thanė: "Kush ėshtė fqiu i xhamisė?" Ai tha: "Ai i cili e dėgjon ezanin". (Transmeton Ahmedi)
3- Ebu Hurejreja [radijall-llahu anhu] thotė: "Veshėt e birit tė Ademit tė jenė tė mbushur me plumb tė shkrirė ėshtė mė mirė pėr tė se sa tė dėgjojė ezanin e tė mos i pėrgjigjet".
Pas kėsaj qė pėrmendėm nuk mbetet asnjė arsye pėr atė individ qė mungon nga namazi me xhemat. Vėrtetė kėto argumente qė i pėrmendėm do tė jenė argumente pėr ose kundėr atij qė i lexon ose dėgjon, gjė pėr tė cilėn ai do tė jep llogari para All-llahut [subhanehu ve teala] nė Ditėn e Gjykimit.
Shkroi: Bekir Halimi
Hyrje
Nėse njė punėtor nuk shkon nė vendin e punės rregullisht, por shkon vetėm njė ditė nė javė ose vetėm njė muaj nė vit, nga shkaku i mospėrgjegjėsisė dhe pėrtacisė dhe pastaj kur drejtori e merr nė pyetje dhe kėrkon prej tij qė tė vijė rregullisht si gjithė tė tjerėt, ai refuzon kėtė duke thėnė: Unė do ta punoj kėtė punė nė shtėpi, ēka do tė kishit thėnė pėr kėtė punėtorė?
A nuk ka tė drejtė drejtori ta largojė kėtė njeri nga puna?! Ēėshtė mendimi juaj pėr njė musliman qė nuk vjen nė xhami, pėrveē njė ditė nė javė (edhe atė nė xhuma) ose njė muaj nė vit (nė Ramazan) dhe mendon se do ti kryejė kėto urdhėra tė madhėruara nė shtėpinė e tij? A smeriton ky njeri tė largohet nga mėshira e All-llahut [subhanehu ve teala]?!
Ku ėshtė dallimi ndėrmjet kėtyre dy shembujve?!
A mendon ndokush prej punėtorėve tė punojė punėn e tij pa shkuar nė vendin e punės (ku ai ėshtė pėrgjegjės)?! Pse mendojnė shumė muslimanė tė kryejnė namazet e tyre nėpėr shtėpitė e tyre, pa shkuar nė vendin e namazit, nė xhami?!
Nė ēdo mėngjes dhe nė kohė tė caktuar, punėtorėt dalin pėr tė shkuar nė vendin e punės apo nxėnėsit nė shkollat e tyre, e rrugėt mbushen pėrplot me njerėz, kurse kur thėrret thirrėsi (muezini) pėr nė namaz, posaēėrisht pėr namazin e sabahut, askush prej tyre (muslimanėve) nuk del, pos njė numri tė vogėl. Vallė ēėshtė shkaku i kėsaj?!
A nuk ėshtė All-llahu [subhanehu ve teala] Ai i cili ka tė drejtė pėr respekt dhe madhėrim?!
A nuk janė tė drejtat e All-llahut [subhanehu ve teala] mė tė rėndėsishme pėr respekt dhe nderim?!
Namazi sjell rrizk (furnizim)
Vėrtetė xhamitė janė vendet mė tė dobishme dhe mė tė pastėrta nė fytyrėn e tokės dhe gjallėrimi i tyre me namaz dhe me tė pėrmendurit e All-llahut [subhanehu ve teala], ėshtė prej shkaqeve mė tė mėdha qė na sjellin rrizk (furnizim).
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: (Ajo dritė) ėshtė nė shtėpitė (xhamitė) e qė All-llahu lejoi tė ngriten e qė nė to tė pėrmendet emri i Tij, e ti bėhet lutje Atij mėngjes e mbrėmje. Ata janė njerėz qė nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta pėrmendur All-llahun, pėr ta falur namazin dhe pėr ta dhėnė zekatin, ata i frikėsohen njė dite kur do tė tronditen zemrat dhe shikimet. (Ata i luten) qė All-llahu ti shpėrblejė mė sė miri pėr atė qė punuan dhe pėr tua shtuar tė mirat nga Ai. All-llahu e dhuron pa masė atė qė do. (En-Nur: 36- 38)
Kėtė e dėshmojnė fjalėt e All-llahut [subhanehu ve teala] (furnizimin nga Ai) nė fund tė ajeteve tė lartpėrmendura dhe do tju shtojė qė vjen pas fjalėve tė All-llahut nė tė njejtat ajete: nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend, pėr ta pėrmendur All-llahun.
Pra, furnizimi ėshtė nė Duar tė All-llahut, Ai i jep kujt tė do dhe i ndalon kujt tė do (e furnizon kė do dhe e le pa furnizim kė tė do). Ska dhėnės pėr atė qė All-llahu [subhanehu ve teala] i ka ndaluar dhe ska mosdhėnės pėr atė tė cilit Ai i jep, por furnizimi i ndalohet robit pėr shkak tė bėrjeve tė mėkateve, siē na lajmėron i Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: Cili mėkat ėshtė mė i madh se mosrespektimi i urdhėrave tė All-llahut dhe tė drejtave tė Tij, dhėnia pėrparėsi urdhėrave dhe tė drejtave tė tjetėrkujt para urdhėrave dhe tė drejtave tė Tij?!.
Mendo pėr fjalėt e All-llahut [subhanehu ve teala], nė ajetet e lartėpėrmendura: burrat qė nuk i pengon. Pra, kėto janė virtytet e burrave tė vėrtetė, kurse tė falurit e namazit nė shtėpi, vėrtetė ėshtė cilėsi e grave. I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], donte tė djeg shtėpitė e atyreve qė nuk shkonin nė xhami pėr tė falė namazin, por e falnin nėpėr shtėpitė e tyre dhe nuk e ndaloi nga kjo vepėr asgjė tjetėr pos asaj qė nė shtėpitė e tyre kishte gra, fėmijė dhe ata tė cilėt nuk e kanė obligim faljen e namazit me xhemat! (nė xhami ).
Kujdes nga nifaku
Prej sifateve (cilėsive) mė tė qarta tė munafikėve me tė cilat i ka pėrshkruar All-llahu [subhanehu ve teala] nė Librin e Tij tė Madhėruar, ėshtė pėrtacia gjatė faljes sė namazit me xhemat, siē ka thėnė: Munafikėt pėrpiqen ta mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu ata i mashtronte. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr tu dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun. (En-Nisa: 142).
Gjithashtu All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: Mospranimin e dhėnieve tė tyre nuk e pengoi gjė tjetėr vetėm se ata mohuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, dhe namazin e falin vetėm me pėrtaci, dhe lėmoshėn nuk e japin ndryshe pos vetėm duke urrejtur. (Et-Teube: 54).
Kurse Ibni Mesudi [radijall-llahu anhu] thotė: Shiqoja dhe vėreja se nuk mungonte nga namazi me xhemat pėrveē munafikut me nifak tė qartė.
Pra, a pajtohesh tė jesh nė shoqėri me munafikėt, tė cilėt kanė dėnim mė tė ashpėr prej gjithė njerėzve nė Ditėn e Gjykimit?
All-llahu ėshtė mė i madh se ēdo gjė
Vėrtetė mungesa nga namazi me xhemat ėshtė argument i besimit tė dobėt dhe zemrės sė zbrazėt, nė tė madhėruarit e All-llahut [subhanehu ve teala] dhe tė respektit e nderimit ndaj Tij. Nė fund, a i takon njė muslimanit qė e dėgjon thirrėsin e All-llahut [subhanehu ve teala], i cili thotė: All-llahu ekber (All-llahu ėshtė mė i madh se ēdo gjė), e pastaj loja, shiqimi i filmave dhe e lojėrave sportive, shitblerja dhe tė gjitha punėt e tij tė kėsaj bote kaluese tė bėhen pėr tė mė tė mėdha se ēdo gjė? Gjithashtu, dėgjon kur muezini thotė: Namazi ėshtė mė i dobishėm se gjumi, megjithatė gjumi i tij pėr tė bėhet mė i dobishėm se falja e namazit!
Krenaria i takon All-llahut
Vėrtetė njė prej pengesave qė i ndalon disa njerėz tė falin namazin me xhemat, ėshtė mendjemadhėsia (kibri), All-llahu [subhanehu ve teala] na ruajtė nga kjo cilėsi. Kėta nuk dėshirojnė tė jenė sė bashku me njerėz tė varfėr, punėtorė, etj. I Dėrguari i All-llahut [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai qė nė zemrėn e tij ka njė thėrmi kibėr. (Transmeton Muslimi). Kėrkojmė strehim tek All-llahu i Lartėsuar nga kjo cilėsi e keqe.
Hyrja nė xhami ėshtė domosdoshmėri
Vėlla musliman, o ti i cili falesh nė shtėpi, dije se sa do qė tė jetosh nė kėtė botė, e ke tė domosdoshme tė hyshė nė xhami, qoftė i gjallė apo i vdekur. Pėr kėtė, vėlla i dashur musliman, pėrpiqu qė tė hyshė nė tė sa je i gjallė, para se tė hyshė nė tė i bartur nė supet e atyre qė ta falin namazin e xhenazes. Nė kėtė ditė nuk do tė bėjė dobi pasuria yte, tregtia yte, pozita yte, profesioni yt, e as punėt tua tė kėsaj bote, tė cilat tė ndalonin ti pėrgjigjesh thirrėsit tė All-llahut [subhanehu ve teala].
Ndėrtues (prodhues) i burrave
Nė fund, dije vėlla musliman, se xhamitė janė shkolla tė vėrteta tė cilat edukojnė gjenerata dhe janė universitete prej ku dalin burra dhe trima. Andaj muslimanėt, nuk do tė kenė krenari, fuqi dhe respekt derisa nuk u kthehen xhamive dhe nuk nisen prej tyre, ashtu siē filluan tė parėt tanė tė shpėrndajnė udhėzimin, tė vėrtetėn dhe dritėn nė ēdo vend.
Filozofi francez Renan thotė: Ēdoherė qė shikoja safet (rreshtat) e muslimanėve nė namaz, dėshiroja tė jem musliman.
Pas gjithė kėsaj qė u tha, a thua vallė do tė kujdesemi ta ruajmė namazin me xhemat?!
Tregim dhe shembull
Ky ėshtė njė tregim pėr njė njeri, tė cilit All-llahu [subhanehu ve teala] i dha fuqi trupore, kurse ai harroi se All-llahu [subhanehu ve teala] ėshtė mė i Fuqishmi. Ai i dėgjonte thirrėsit e All-llahut [subhanehu ve teala] dhe nuk u pėrgjigjej thirrjes sė tyre, e kur i dėgjonte thirrėsit e epsheve, me tė shpejtė u pėrgjigjej, madje gjėja mė e rėndėsishme pėr tė u bė tubimi sa mė i tepėrt i pasurisė, dhe aspak nuk kujdesej se a ėshtė hallall ose haram ajo. Pėrndryshe punonte si hamall (bartės) nė treg. Njė ditė, duke bartur nė treg, u rrėzua njė mur dhe ra mbi shpinėn e tij, e si pasojė e kėsaj u paralizua, e humbi fuqinė dhe mundėsine e tė ecurit dhe aspak nuk mund tė lėvizte, edhe pse mbeti gjallė. Mirėpo, ai mė tepėr dėshironte tė jetė i vdekur, se sa i palėvizshėm tėrė jetėn e tij, saqė as nė toalet tė mos mund tė shkonte pa ndihmėn e ndokujt. Shkuarja e tij nė toalet zgjaste mė tepėr se tri orė, falė medikamenteve medicinale tė cilat ia lehtėsonin kėtė proces, e gjatė kėsaj vepre djersitej shumė dhe ndjente dhimbje tė mėdha..
Kur ndokush prej vizituesve e pyeti se ēdėshiron mė tepėr nė kėtė moment, ai tha: Dėshiroj tė jem nė namaz me xhemat.
Tani dėshiron tė falesh nė xhemat, kurse mė parė nuk dėgjoje thirrjen e muezinit dhe aspak nuk mendoje pėr tė!? Ēėshtė ajo qė tė bėri tė respektosh e tė mendosh pėr kėtė thirrje dhe tė dėshirosh ti pėrgjigjes kėsaj thirrjeje?
Paramendoje veten nė vend tė kėtij njeriu, o vėlla musliman, i cili ėshtė i penguar nga ēdo lėvizje, nga i cili e kanė humbur shpresėn tė afėrmit e tij, familja e tij, shokėt e tij dhe i cili ėshtė bėrė peng i shtratit tė vet, saqė edhe mishi filloi ti kalbet, eshtrat ti dėmtohen, e aspak nuk i kujton dhuntitė e All-llahut qė ia ka dhėnė. Dije se vazhdimi i kėtyre dhuntive ėshtė rezultat i falėnderimit. All-llahu i Lartėsuar thotė: Dhe (pėrkujto) kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: Nėse falėnderoni, do tua shtoj tė mirat, e nėse pėrbuzni ska dyshim dėnimi Im ėshtė i vėshtirė. (Ibrahim: 7).
Falėnderimi pėr kėto begati do tė thotė: shfrytėzim i tyre aty ku All-llahu [subhanehu ve teala] ėshtė i kėnaqur, prezentimi nė xhemate, kujdesi ndaj tė afėrmėve, familjes dhe gjėra tjera tė cilat janė tė dashura tek All-llahu i Lartėsuar.
Shkroi: Muhammed bin Abdul-Aziz El-Musnid
Falenderimi i takon All-llahut xhel-le shanuhu. 0 Zot, fale krijesėn mė tė ndershme, Muhammedin alejhis-selam.Pėrshėndetjet tona qofshin pėr njerėzit e Tij tė zgjedhur dhe tė devotshėm. Dėshmoj se nuk ka Zot tjetėr pos All-llahut xhel-le shanuhu. Dėshmoj se Muhammedi alejhis-selam ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
All-llahu [subhanehu ve teala] nė Kuranin famėlartė thotė:
,,0 ju besimtarė, pėrmbanu mėsimeve tė All-Ilahut dhe thuani fjalė tė drejta. Ai (All-llahu) iu mundėson tė bėni vepra tė mira, tė pastroni mėkatet tuaja...'' (Ahzab, 70,71).
,,Te Ai ngritet fjala e mirė (besimi) dhe veprimi i mirė, e Ai i pranon.'' (Fatir, 10).
,,Pra, ju mė kujtoni Mua (me adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shpėrblim), mė falenderoni...' (Bekare, 152).
,,Pėrkujtojeni All-llahun sa mė shpesh'' (Ahzab, 41).
,,Shumė pėrmendėsit e All-llahut e shumė pėrmendeset e All-Ilahut...'' (Ahzab, 35).
,,Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė
shtrirė..." (Ali Imran, 19 1).
,, Kur tė konfrontoheni me ndonjė grup, pėrqėndrohuni dhe
pėrkujtoni ēdo herė All-llahun...'' (Enfal, 45).
,,E kur ti kryeni detyrat tuaja, pėrkujtoni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile edhe mė fortė.''(Bekare, 200).
,,... as pasuria juaj e as fėmijėt tuaj tė mos u shmangin prej adhurimit ndaj All-Ilahut...'' (el-Munafikun, 9).
,,Ata janė njerėz qė nuk i pengon as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta pėrmendur All-Ilahun, pėr ta falur namazin dhe pėr tė dhėnė zeqatin...'' (Nur, 37).
,,Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete (nė heshtje), me respekt e me frikė, jo me shprehje tė lartė, (pėrmende) nė mėngjes e nė mbrėmje mos u bėn i njejtė me ata qė nuk kanė kujdes." (Araf, 205)
VLERA E DHIKRIT
(tė pėrmendurit All-llahun [subhanehu ve teala] )
Muhammedi alejhis-selam ka thėnė:
,A doni t'u tregoj pėr veprėn mė tė mirė, mė tė dashur tek All-Ilahu, me tė cilėn fitoni shpėrblimet mė tė larta tek Ai, vepėr mė e dobishme se sa shpenzimi i arit dhe tė hollave (sadaka sh.p.), mė e dobishme se sa ta fitoni armikun? Thanė: Po, si jo. Pejgamberi alejhis-selam tha: Tė pėrmendurit e All-llahut (dhikri)
Muhammedi alejhis-selam ka thėnė: ,Do t'ua kalojnė muferridunėt. Thanė (as'habėt): Kush janė muferridunėt? Tha (Pejgamberi alejhis-selam): Ata meshkuj dhe femra qė mė sė shumti e pėrmendin All-Ilahun"
Abdull-Ilah bin Busrij pėrmend se njė njeri ka thėnė: ,O i dėrguar i All-llahut, obligimet e besimit janė shumė (pėr mua janė ngarkesė qė nuk mund ta mbajė sh.p.). Mė udhėzo mua me diēka ti pėrmbahem asaj."
Muhammedi alejhis-selam tha: Gjuha jote tė jetė gjithmonė e lagėt nga dhikri i All-llahut.
Prej Pejgamberit alejliis-selam transmetohet se ka thėnė: ,Shembulli i atij qė e bėn dhikėr All-llahun dhe atij qė nuk e bėn ėshtė sikur shembulli i tė gjallit me tė vdekurin.''
Prej Pejgamberit alejhis-selam transmetohet se ai ka thėnė: ,,Kush ulet nė njė vend dhe nuk e pėrmend All-llahun , atė do ta kap pėrbuzja e Tij dhe kush mbėshtetet nė njė vend dhe nuk pėrmendė All-llahun , edhe atė do ta kap pėrbuzja e Tij.''
Marrur nga Fjala e Bukur (e vėrtetė)
Muhammed Nasiruddin Albani
NuN 1999
Falėnderimi i qoftė All-llahut , paqja dhe bekimi qofshin mbi Pejgamberin, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
Muaji i Ramadanit nė tė cilėn u zbrit Kurani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (El-Bekare, 185)
Vėlla i nderuar, All-llahu [subhanehu ve teala]veēoi muajin e Ramazanit me veēori dhe vlera tė shumta:
Era e keqe e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė tek All-llahu se era e miskut (parfemit)
Melekėt kėrkojnė falje pėr agjėruesit derisa ata tė hanė iftar.
All-llahu ēdo ditė zbukuron Xhennetin e Tij dhe thotė:
Kam frikė se robėrit e mi tė mirė to tė pasojnė prek tyre dėme dhe pengesa, e pastaj do tė ecin drejt tij.
Gjatė kėtij muaji burgosen shejtanėt.
Happen dyert e Xhenetit dhe mbyllen dyert e xhehennemit.
Nė kėtė muaj gjindet nata e Kadrit e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj, e ai i cili nuk m,undet tė fiton tė mirėn e sajė, nuk mund tė fiton tė mira.
Agjėruesve u falen mėkatet nė natėn e fundit tė Ramazanit
All-lllahu ēdo natė i nxjerrė disa njerėz prej zjarrit tė Xhehennemit.
Andaj vėlla i dashur, njė muaj me veēori dhe vlera tė tilla a thua vallė si do ta presish? Robi i mirė e pret me pendim tė sinqertė, me vendosmėri pėr shfrytėzimin e kėtij muaji, duke harxhuar kohėn e tij nė vepra tė mira, duke lutur All-llahun qė ta ndihmojė nė kėtė adhurim.
Ja disa vepra tė mira, tė cilat duhet tė veprohen edhe mė tepėr nė Ramazan:
2) Namazi i natės:
All-llahu [subhanehu ve teala]thotė:
E robėrit e Mėshiruesit janė ata qė ecin nėpėr tokė tė qetė, e kur atyre me fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: Paqė! dhe pėr hirė tė Zotit tė tyre natėn e kalojnė duke bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen) (Furkan, 63-64)
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Ai qė falet natėn gjatė ramazanit me besim nė All-llahun dhe shpresim nė shpėrblimin e All-llahut, i falen mėkatet e mėparshme (Buhari dhe Muslim)
Falja e namazit tė natės ka qenė praktika e Pejgamberit dhe ashabėve tė tij. Aisha [radijall-llahu anha] thotė: Mos e le namazin e natės, nga se Pejgamberi nuk e linte, e kur sėmurej ose bėhej dembel, falej ulur.
Kurse Omeri [radijall-llahu anhu] falej deri nė gjysmė tė natės sa donte, e nė gjysmė tjetėr tė natės zgjonte familjen e tij pėr tė falė duke u thėnė: Namazi, namazi
Transmeton Said ibėn Zejdi, i cili thotė: Imami lexonte me qindra ajete, derisa mbėshteteshim nė shkopinj, nga tė ndejturit nė kėmbė dhe nuk ndaheshim (nuk kryhej namazi) deri para agjėrimit.
3) Sadakaja
Pejgamberi ishte njeriu mė bujar, kurse edhe mė bujar ishte gjatė Ramazanit. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Sadakaja mė e mirė ėshtė sadakaja qė jipet nė Ramazan. (Hadithi ėshtė sahih, Transmeton Tirmidhiu) Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi na urdhėroi qė tė japim sadaka. Meqė unė posedoja pasuri, thashė: Sot do ti kalojė Ebu bekrit. Andaj erdha nė gjysmėn e pasurisė. Kurse Pejgamberi mė tha: ēka i le familjes? Unė i thashė: Sa kjo qė dhashė. Nė kėtė rast erdhi Ebu Bekri me gjithė pasurinė, e Pejgamberi i tha: ēka i le familjes Tha: Ua lash All-llahun dhe Pejgamberin., Thashė (Omeri): Nuk munda tė tė kalojė nė asnjė send.
Vėlla i dashur, sadakaja gjatė ramazanit ka veēori tė shumta, prandaj mundohu qė tė shfrytėzosh ēdo rast pėr tė dhėnė sadaka.
Sadakaj ėshtė shumėllojėsh:
Dhėnia ushqim: All-llahu [subhanehu ve teala]thotė:
Ata janė qė pėr hirė tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė zėnėve robėr. Ne po ju ushqejmė vetėm pėr hirė tė All-llahut dhe prej jush nuk kėrkojnė ndonjė shpėrblim e as
falėnderim. Ne i frikėsohemi Zotit tonė nė njė ditė qė fytyrat i bėn tė zymta dhe ėshtė shumė e vėshtirė. Po All-llahu i ruajti ata prej sherrit tė asaj dite dhe e dhuroi shkėlqim nė fytyra e gėzim tė madh. Dhe pėr shkak se ata duruan, i shpėrbleu ata me Xhennet dhe me petka mėndafshi (Insan, 8-12).
Selefu salihi i jepnin rėndėsi tė madhe dhėnies ushqim qoftė tė vafrfėrve ose vėllaut tė uritur, pra nuk ėshtė kusht qė ti jipet ushqim vetėm tė varfurit. Disa prej selefit thonė: Qė tė thėrasė dhjetė shokė tė mij dhe tu ofroj ushqim tė cilin e dėshiroj, ėshtė mė e dashur tek unė se tė lėshojė (lirojė) dhjetė robėr. Shumė prej selefit jepniniftarin e tij tjetrit edhe pse ishin agjėrues. Gjithashtu ka pasė tė tillė qė u kanė ofruar ushqimin vlezėrve tė tyre dhu u kanė shėrbyer, sikurse ai ka qenė agjėrues. Nga ky adhurim burojnė shumė adhurime, siē ėshtė dashuria ndėrmjet vllezėrve, e cila ėshtė pėr shkak tė hyrjes nė Xhennet, siē thotė Pejgamberi: Nuk do tė hyni nė Xhennet dersia tė besoni, e nuk do tė besoni derisa tė duheni mes veti. Gjithashtu, bėhen tubime tė njerėzve tė mirė dhe shpreson nė shpėrblim pėr atė qė u ndihmon me ushqim tėnd qė tė forcohen pėr adhurime etj.
Tu japish iftar agjėruesve:
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Ai qė i ofron iftar agjėruesit, ka shpėrblim sikur shpėrblimi i agjėruesit duke mos u pakėsuar asgjė ngashpėrblimi i agjėruesit. (Hadithi ėshtė sahih, transmeton Nesaiu).
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Ai qė i ofron iftar agjėruesit ose pėrgatit njė luftėtar, ka shpėrblim sikur shpėrblimi i tyre. (Shikoni Sahihut-terhib, nr.2701.
4) Leximi i Kuranit
Vėlla i nderuar po ti pėrmendi dy vepra tė tė parėve tanė:
a}Leximi i shumtė i Kuranit, dhe
b}Qajtja gjatė leximit ose ndėgjimit tė Kuranit nga frikėrespekti.
Muaji i ramazanit ėshtė muaji i Kuranit, pėr kėtė shkak, muslimani duhet tė lexon mė tepėr Kuran.
Xhibrili alejhis-selam ia mėsonte Kuranin Pejgamberit s.a.v.s. nė Ramazan. Disa prej selefit bėnin hatme gjatė muajit tė Ramazanit pėr ēdo tre ditė e disa tjerė pėr ēdo shtatė ditė, e disa tjerė pėr ēdo ditė lexonin Kuran nė namaz dhe atė nė vende tė ndryshme. Shafiu [rahimehull-llah] bėnte 60 hatme gjatė Ramazanit, tė cilėt i lexonte jashtė namazit, kurse Zuhriu [rahimehull-llah] kur vinte Ramazani ikte prej tubimeve tė hadithit dhe diturisė dhe lexonte Kuran prej Mushafit. Sufjan Theuriu [rahimehull-llah] kur vinte Ramazani i linte tė gjitha adhurimet (nafile) dhe lexonte Kuran. Ibėn Rexhepi thotė: Ndalohet leximi i Kuranit nė mė pak se tre ditė pėr atė qė vazhdon kėtė vepėr, kurse sa i takon kohėve tė bekuara siē ėshtė muaji i Ramazanit, sidomos netėt kur kėrkohet nata e Kadrit, ose nė vende tė vlefshme siē ėshtė Mekeja pėr ata qė nuk janė tė Mekės ėshtė mustehab leximi i shumtė i Kuranit duke shfrytėzuar kėtė kohė dhe vend tė vlefshėm.
*Qajtja gjatė leximit tė Kuranit. Selefu salihi nuk kanė lexuar Kuranin siē lexohet poezia, pa mendim dhe kuptim, por ato lėviznin edhe zemrat e tyre gjatė leximit tė Kuranit. Transmeton Buhariu nga Abdullah Ibėn Mesudi [raidjall-llahu anhu] i cili thotė: Pejgamberi mė tha:Lexo. Unė i thashė: Tė lexoj para teje, duke e ditur se Kurani mbi ty ka zbritur. Ai tha: Kam dėshirė ta dėgjoj prej tjerėve. (Abdulla Ibėn Mesudi) tha: Lexova suren Nisa deri sa erdha tek ajeti:
Dhe si do tė jetė gjendja e atyre, kur Ne do tė sjellim dėshmitar pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitar mbi ta, (Nisa: 41) kur ai mė tha: Tė mjafton. U ktheva kah ai dhe pashė se i lotonin sytė.
Transmeton ebu Hurejra [radijall-llahu anhu] i cili thotė: Kur zbriti ajeti: A prej kėtij ligjerimi po ēuditeni? E po qeshni e nuk po qani? (Nexhm: 59-60), qajtėn Ehli Sufeja, derisa u derdhėn lotėt mbi qafėn e tyre. Kur ndėgjoi Pejgamberi qajtjen e tyre, qajti edhe ai, e ne qajtėm bashkė me tė. Nė kėtė rast Pejgamberi tha: Nuk do tė hyn nė zjarr tė Xhehennemit ai qė qanė nga frikėrespekti ndaj All-llahut.
Ibėn Omeri [radijall-llahu anhu] lexoi suren Mutafifin deri sa erdhi tek ajeti: Nė ditėn kur njerėzit ngriten pėr tė dalė para Zotit tė botėve (Mutafifin: 6), kur qajti derisa u alivanos, e nuk vazhdoi mė tepėr.
Transmetohet nga Muzahim Ibėn Zuferi, i cili thotė: Na e fali namazin e akshamit Sufjan Theuriu, i cili lexoi fatihanė deri sa arriti tek ajeti: Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ti kėrkojmė ndihmė!, kur qajti derisa ndėrpreu leximin e Kuranit, e pastaj pėrsėri e vazhdoi suren Fatiha.
Sė fundi, vėlla i dashur, pas shėtitjes sonė kopshteve tė Xhennetit nė tė cilat na bėjnė hije veprat e mira, tė tėrheqim vėrejtjen nga njė vepėr e rėndėsishme. A e din se ē'ėshtė ajo. Ajo ėshtė ihlasi (sinqeriteti). Po, sinqeriteti, ngase sa agjėrues nuk kanė nga agjėrimi i tyre vetėm se etje dhe uri dhe sa prej tyre qė falin namaz tė natės, nuk kanė pos lodhje dhe pagjumėsi? All-llahu na ruajtė prej kėsaj. Nga ky shkak shohim se Pejgamberi pėrforcon kėtė ē'ėshtje duke thėnė: "Me besim (nė All-llahun) dhe shpresim (nė shpėrblimin e All-llahut)." Selefi veprat tė mira tė tyre i kanė fshehur, duke pasur frikė rijanė Transmetohet nga Muhammed Ibėn Vasiu, i cili thotė: "Kam takuar njerėz tė cilėt vendonin kryet me kryet e grave tė tyre nė njė jastėk, e jastėku lagej nga lotėt e tij, kurse gruaja e tij nuk e hetonte. Gjithashtu kam takuar njerėz qė duke qenė nė saf qanin, kurse askush nuk e hetonte se po qan! Ejub Sihtijani gjthė natėn falej, e kur vinte mėngjesi ngrinte zėrin, sikurse ėshtė ngritur nė ato ēaste. Transmetohet nga Ibėn Ebi Adiu, i cili thotė: "Davud Ibėn Ebi Hindi ka agjėruar 40 vjet duke mos e ditur familja e tij ishtye kėpuctar, andaj ēdo ditė merrte me veti ushqim tė cilin e jepte sadaka rrugės, kurse kur kthehej nė mbrėmje hante me to." Sufjan Theuriu thotė: "Mė kanė treguar se njė rob vepron njė vepėr tė mirė fshehurazi, e shejtani pa ndėrprerė mundohet qė ai tė tregon kėtė vepėr, e pastaj pasiqė ai tė tregon kėtė vepėr, shejtani mundohet qė ai tė kėrkon tė falėnderohet pėr kėtė vepėr, me ē'rast hyn nė rija, syfaqėsi.
adaptuar nga Gjendja e selefit gjatė muajit tė Ramazanit Sh.B. NuN 1999, Shkup
"O robtė e Allahut, kijeni frikė Allahun pėr atė qė thoni; kijeni frikė Allahun pėr atė qė bėni; kijeni frikė Allahun natėn dhe ditėn."
Falėnderimi i takon vetėm Allahut. Vetėm Atė e falėnderojmė dhe vetėm prej Tij kėrkojmė ndihmė. Atė qė e udhėzon Allahu askush nuk mund ta kthejė nga rruga e drejtė dhe atė qė nuk e udhėzon Allahu, askush nuk mund ta fusė nė rrugė tė drejtė. Dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhammedi ėshtė robi dhe i Dėrguari i Tij. Allahu e dėrgoi atė mėshirė pėr tė gjitha kohėt. Me tė zgjeroi gjokset, me tė ndriēoi mendjet, me tė hapi sytė dhe veshėt e shurdhėr.
O ju qė keni besuar, o robtė e Allahut! Ju kėshilloj juve, kėshilloj dhe veten pėr punė qė na ndrisin fytyrėn Ditėn kur ta takojmė Allahun; atė Ditė kur nuk bėn dobi asgjė pėrveē veprės sė kryer; atė Ditė, kur ēdo njeri do tė gjejė atė qė ka bėrė; atė Ditė, kur kush ka bėrė tė keqe do tė dėshironte qė tė ishte sa mė larg saj.
Kijeni frikė atė Ditė, kur nėna do ta braktisė foshnjėn e saj tė gjirit dhe shtatzėna do ta hedhė tej barrėn e saj; atė Ditė kur njerėzit janė si tė dehur: ata nuk janė tė dehur, por ndėshkimi i Allahut ėshtė i dhembshėm.
Kijeni frikė Ditėn, kur tė ringjallen ējanė nė varreza e do tė dalė sheshit ajo qė ėshtė nė gjokset e tyre. Kijeni frikė atė Ditė, kur ata qė nuk besuan dhe kundėrshtuan Pejgamberin, duan tė shkrihen nė tokė pėrgjithmonė.
Kijeni frikė atė Ditė, kur keqbėrėsit do tė kafshojnė duart e do tė thonė: "Sikur tė mos e kisha marrė aksh njeri pėr mik a pėr shok."
Allahu i Madhėruar e ka emėrtuar me shumė emra atė Ditė. Tė gjithė emrat tregojnė se ajo Ditė ėshtė e tmerrshme: ikėn vėllai prej vėllait, ikėn fėmija prej nėnės. Atė Ditė ēdo njeriu i mjafton vetėm halli i tij.
Dije, o vėlla, se mbikėqyrja e njeriut ėshtė e dobėt dhe e shkurtėr, sepse njeriu ėshtė i krijuar, sepse ai fle, sepse ai sėmuret, shėrohet dhe vdes. Pra, a mundet qė njeriu tė mbikėqyrė? A mundet qė njeriu tė shikojė pas mureve a pas maleve? Sigurisht jo. Atėherė, mbetet Mbikėqyrja e plotė dhe e pakufishme e mė tė Madhit, e Krijuesit, e Filluesit dhe e Mbikėqyrėsit tė krijesave, tė Plotėfuqishmit, tė Cilit nuk mund ti pėrngjajė asnjė nga krijesat e Tij. Dija dhe aftėsia e njeriut ėshtė e shkurtėr, e paktė: njeriu nuk di se ēfarė ka nė veten e tij, ēfarė ka ndėrmjet njėri-tjetrit. Kurse Allahu di gjithēka. Pėr kėtė Allahu thotė: "Nuk ka gjethe peme qė bie nė tokė dhe tė mos jetė nė dijen e Allahut." (Enam, 59).
Allahut nuk i fshihet asgjė nė Tokė e nė qiej. Ai di pėshpėritjet e zemrave. Ai di ēfarė pėrqėndrohet nė zemrėn tėnde edhe pas njėqind vjetėsh, kurse ti nuk e di se ēfarė do tė zėrė vend nė zemrėn tėnde as pas dy minutash. Dija e Dėgjuesit dhe e Shikuesit tė gjithēkaje, e Njohėsit tė hollėsirave ėshtė e pakufishme. Pėr kėtė Allahu thotė: "A nuk e di ti se Allahu di ēfarė ka nė qiej e nė Tokė? Nuk bėhet bisedė e fshehtė mes tre vetave e tė mos jetė Allahu i katėrti e as nė mes tė pesė vetave e Ai tė mos jetė i gjashti ose as mė pak e as mė shumė e Ai tė mos jetė me ta kudo. Pastaj, Ditėn e Gjykimit do tu thotė atė, qė kanė bėrė. Allahu ka pėrfshirė gjithēka me dijen e vet." (Muxhadele, 7)
Dy kurejshė ishin pranė Qabes. Errėsira e natės ishte shtrirė kudo dhe yjet kishin humbur. Thanė: "Allahu nuk e di dhe nuk sheh gjithēka." U fshehėn nga njerėzit, por a do tė mund ti fshiheshin Allahut?! Filluan tė bisedonin pėr gjėra, qė nuk donin ti merrte vesh njeri. Biseduan pėr luftėn e Bedrit, pėr humbjen e madhe. Thotė Safuani: "Jeta pas luftės sė Bedrit mė ėshtė nxirė dhe nuk mė bėhet tė jetoj." Thotė Umejri: "Ashtu ėshtė, sikur tė mos kisha borxhe dhe sikur tė kisha njė njeri qė tė kujdesej pėr fėmijėt e mi dhe gruan time, do tė shkoja nė Medine dhe do tia prisja kokėn Muhammedit." E shfrytėzoi kėtė rast Safuani dhe i tha: "Do ti paguaj unė borxhet dhe do tė kujdesem unė pėr familjen tėnde." Atėherė i thotė Umejri Safuanit: "Ta ruajmė tė fshehtė kėtė bisedė." "Po, ashtu do tė bėjmė." ia ktheu Safuani. U ēua Umejri, e mori shpatėn, e leu me helm dhe u nis pėr nė Medine. Arriti nė Medine. E pa Umer ibn Hattabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) dhe shkoi e i tha Pejgamberit (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qoftė mbi tė!): "Po vjen Umejri, armiku i Allahut. Ai nuk ka ardhur pėrveē pėr sherr." dhe Hattabi nxori shpatėn. "Fute shpatėn nė mill", - i thotė Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) Umerit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!). Pasi Umer ibn Hattabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) e futi shpatėn nė mill, Pejgamberi (Paqja e Allahut dhe Bekimi i Tij qofshin mbi tė!) i thotė Umejrit:
Pėrse ke ardhur kėtu, o Umejr?
Kam ardhur tė shikoj djalin (djali i tij ishte zėnė rob nga muslimanėt).
Po shpatėn pėrse e ke pėrgatitur?
I mallkoftė Allahu shpatat!
Mua mė zbriti nga Allahu i Lartė arsyeja pėrse ke ardhur.
Nuk kam ardhur pėr tjetėr gjė vetėm se tė takoj djalin tim.
A nuk ishte ti me Safuanin nė Qabe, atė natė dhe a nuk biseduat dhe a nuk e vendosėt qė ti tė mė prisje kokėn e ai tė ti lante borxhet dhe tė kujdesej pėr familjen tėnde?
Thotė Umejri: "Dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se ti je i dėrguari i Tij." Umejri kishte ardhur pėr ta shuar Dritėn, por Drita e ndriēoi dhe ai tha: "Ty tė ka njoftuar Allahu. Falėnderoj Allahun qė mė ēoi nė kėtė rrugė, pėr tė pranuar kėtė fe."
Vėllezėr muslimanė! Nė errėsirėn e natės nė Qabe, askush nuk i pa ata dy burra, as Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) nuk e dinte kėtė bisedė. E dinte vetėm Allahu. Ai dėgjon ēfarė thurin njerėzit. Pra, nėse ty tė fyen dikush dhe tė sjell vėshtirėsi, mos u mėrzit, sepse Allahu i di tė gjitha ato qė tė bėhen ty.
O ti musliman i ri qė sapo ke pėrqafuar fenė islame! Nėse dikush tė fyen ose tė tall, dije se Allahu po tė mbikėqyr ty dhe e di se ēfarė po duron. Nuk i fshihet Atij asgjė. Kush mendon qė Allahu nuk na sheh, vetėm se ėshtė bėrė femohues. Atėherė, kur ti e di qė Allahut nuk mund ti fshihesh, mos i kalo caqet qė vetė Allahu i Madhėruar i ka pėrcaktuar. Njerėzit i shkelin kufijtė e pėrcaktuar nga Allahu nė errėsirėn e natės, fshehur nga shikimi i njerėzve, por harrojnė se Allahu ėshtė Mbikėqyrės i pėrhershėm. Nė njė hadith tė saktė, autentik tė Pejgamberit (Paqja e Allahut dhe bekimi i tij qofshin mbi tė!) thuhet: "Unė i di disa njerėz nga populli im qė Ditėn e Gjykimit do tė dalin pėrpara me vepra tė mira sa madhėsia e maleve, ndėrsa Allahu do ti asgjėsojė ato vepra." "O i Dėrguari i Allahut" ia kthyen shokėt, "lutu pėr ne qė tė mos jemi prej atyre njerėzve." Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qoftė mbi tė!) tha: "Ata janė vėllezėrit tuaj, prej gjakut tuaj. Ata marrin prej natės ēfarė tė munden. Kur arrijnė kufijtė qė Allahu ka pėrcaktuar pėr ta, ata i shkelin. Allahut nuk i fshihet asgjė, prandaj frikėsojuni Atij, o robėr!"
Njė natė, Umer ibn el-Hattabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), doli nė rrugė tė Medinesė pėr tė parė gjendjen e popullit. Kur iu afrua njė shtėpie, dėgjoi njė grindje. E ėma i thoshte sė bijės: "Oj bija ime, merr ujė dhe hidhja qumėshtit, sepse tani askush nuk na sheh." "Umeri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), na e ndaloi kėtė tė xhuma". ia ktheu e bija. "Dėgjon ti?" bėrtiti e ėma me inat. "Pse nuk bėn si po tė them, hidhi ujė qumėshtit dhe mos e zgjat, se Umeri ėshtė larg nesh." Iu kthye pėrsėri e bija: "Vėrtet, Umeri ėshtė larg nesh e nuk na sheh ne, por na sheh Allahu, Zoti i botėve."
Kur dėgjoi Umeri fjalėt e vajzės, i rodhėn lot. U kthye nė shtėpi dhe i tha tė birit: "Ēohu se do tė tė fejoj me njė vajzė." E mori tė birin dhe e ēoi te shtėpia e vajzės dhe e fejoi me tė.
Njė herė tjetėr Umeri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) u gjend pranė njė muri. Aty qe njė grua qė e kishte burrin nė xhihad. Ishte njė natė e ftohtė. Gruaja ishte nė tri errėsira: nė errėsirėn e natės, nė errėsirėn e dhomės dhe larg nga burri i saj. E dėgjoi Umeri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) gruan duke thėnė: "Sikur tė mos mė shihte Allahu, do ta ftoja njė burrė nė shtratin tim, qė ta kaloj kėtė natė tė ftohtė."
Njė gruaje tjetėr, kur ishte nė shkretėtirė, i afrohet njė burrė dhe i thotė: "Nuk na shikon askush, vetėm ai yll." Ajo ia kthen: "Po Krijuesi i yllit nuk na sheh?"
Dhe tani dėgjoni historinė e fundit, qė ka tė ndodhur nė kohėt e mėvonshme, qė tė shikoni Mbikėqyrjen e Allahut dhe frytet e saj.
Njė burrė i quajtur Nuh ibn Merjem kishte shumė pasuri, por mbi tė gjitha ishte shumė besimtar. Kishte edhe njė vajzė qė dallohej pėr bukuri, por mbi tė gjitha edhe ajo kishte besim tė madh e moral tė lartė. Burri mori njė shėrbyes. Ai quhej Mubarek. Ai nuk kishte pasuri, por edhe ai kishte kryesoren besimin dhe moralin e pastėr. E dėrgoi zotėria e tij te vreshti pėr ta ruajtur nga vjedhėsit. Mubareku vazhdoi ta ruante vreshtin pėr gati dy muaj. Kur erdhi zotėria i tij te vreshti, i tha: "O Mubarek, shko e mė sill njė bistak rrushi." Shkoi Mubareku dhe mori njė bistak rrush por rrushi ishte i thartė. "Shko e zgjidh njė tjetėr", - i tha pėrsėri zotėria. I solli pėrsėri Mubareku njė bistak rrush, por prapė rrushi ishte i thartė. "O Mubarek! A nuk e njeh ti tė ėmblėn nga e tharta apo tallesh me mua?", - iu hakėrrua zotėria. "Jo, pėr Zotin, nuk po tallem me ty, por unė nuk i kam provuar e as kam futur asnjė kokėrr nė gojė qė prej dy muajsh, sepse ti nuk mė ke dėrguar pėr tė ngrėnė, por pėr ta ruajtur vreshtin dhe pėr ti shėrbyer atij. Unė i ruhem shikimit tė Allahut e jo shikimit tė krijesave tė Tij." U habit zotėria dhe i tha: "Mė thuaj, cila nga vajzat tė pėlqen pėr nga pasuria, bukuria, prejardhja e besimi?" "Ēifutėt",-iu drejtua Mubareku, "zgjidhnin vazja qė ishin tė pasura; tė krishterėt zgjidhnin vajza me prejardhje tė mirė, kurse shokėt e Muhammedit (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) i zgjidhnin besimtare".
Sot, muslimanėt i shohin vajzat pėr pasuri e pėr bukuri dhe nuk e shohin fare besimin dhe moralin e tyre, duke ngjarė nė kėtė me ithtarėt e Librit (ēifutėt dhe tė krishterėt) e pėr kėtė Muhammedi (Paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė!) ka thėnė: "Kush e imiton njė popull, ai ėshtė prej tyre."
Zotėria e la tė lirė Mubarekun. Mė pas, Nuh ibn Merjem shkoi tek e bija dhe i tha: "Dėshiroj tė tė martoj me Mubarekun! Ēthua ti?"
A e pėlqen ti atė? i thotė ajo ibn Merjemit.
Po.
A ėshtė i pėrshtatshėm pėr mua?
Kam kėrkuar mjaft, por nuk kam gjetur mė tė pėrshtatshėm se Mubareku.
Atėherė, vajza u martua me Mubarekun. Ishte fryt i Mbikėqyrjes sė Allahut. Lindėn njė djalė. Kush lexon historinė e Islamit e gjen atė djalė, si dijetar tė hadithit. E ai ėshtė Abdullah ibn Mubarek. Kjo ėshtė
pėrgjigjja e Mbikėqyrjes sė Allahut.
O vėllai im musliman! Dije se syri i Allahut tė sheh ty ngado qė tė shkosh.
O vėllai im musliman! Njihe mbikėqyrjen e Allahut, se kėshtu do tė bėhesh mė i mirė!
O robtė e Allahut! Kijeni frikė Allahun pėr atė qė thoni! Kijeni frikė Allahun pėr ato qė bėni! Kijeni frikė Allahun ditėn dhe natėn
Ti pėrmbahemi formės islame nė moral dhe veshje ngase nė kėtė gjindet ringjallja e sunnetit dhe largimi nga pasimi i pabesimtarėve.
Me kėtė veē kemi kaluar gjysmėn e rrugės drejt xhennetit.Tė nisemi tash drejt gjysmės sė mbetur e cila pėrfshin shirkun dhe mėkatet duke e vazhduar rrugėn pa lodhje dhe mėrzi.Ta mohojmė shirkun atė duke:
1) Mohimi se ndonjė prej krijesave posedon aftėsi tė largon ēfarėdo tė keqe apo ti sjellė ndonjė tė mirė vehtes apo ndokujt tjetėr pa caktimin dhe dėshirėn e All-llahut.Pėr kėtė pra tė shpresojmė pėr ēdo tė mirė nė All-llahun dhe tė mbėshtetemi tek Ai nga ēdo e keqe.Vetėm nga Ai tė kėrkojmė ndihmė dhe shėrim ngase askush tjetėr prej krijesave nuk e meriton kėtė.Prandaj tė shpresojmė vetėm nė Tė dhe tė kemi frikė vetėm nga Ai.
2) Ne vetėn All-llahun e adhurojmė dhe askujt tjetėr pėrveq Tij nuk i lutemi.Vetėn me emrin e Tij betohemi dhe nuk therrim nė emėr tė ndonjė varri porse vetėm nė emėr tė Tij.Nuk i zotohemi askujt pėrveq atij dhe uk kėrkojmė ndihmė pėrveq nga Ai.
3) Nuk lidhim ndonjė pe apo hajmali pėr tu mbrojtur me kėtė nga syri i keq apo tė largojmė nga vehteja jonė ndonjė tė keqe tjetėr.Ngase syrin e keq apo ndonjė tė keqe tjetėr nuk e largon askush tjetėr pėrveq All-llahut FuqiPlotė.
4) Nuk iu besojmė falltarėve, magjistarėve apo astrologėve e as asaj nė tė cilėn ata thirrin duke pretenduar se e dinė tė fshehtėn.E nuk e di tė fshehtėn askush pėrveq All-llahut tė Madhėruar.
5) Nuk i nėnshtrohemi sunduesit, dijetarit apo prindit nėse nė kėtė bėjmė mėkati ndaj All-llahut.Ngase nėnshtrimi ndaj ndokujt pėrveq All-llahut duke e bėrė tė ndaluarėn tė lejuar dhe duke e bėrė tė lejuarėn tė ndaluar ėshtė shirk.
Me kėto pesė pika kemi arritur qė tė njohi tri tė katėrtat e rrugės pėr nė xhennet.E tash na mbetet edhe pjesa e fundit e ajo ėshtė tė larguarit nga mėkatet e pas kėsaj arrijm deri te dera e xhennetit ku inshaAll-llah (nėse don All-llahu) do tė hujmė sė bashku me ata tė cilėt hyjnė.
1) Ta ruajmė dėgjimin duke mos dėgjuar sende tė kota,tė cilat pėrmbajnė mėkat.Mos tė ndėgjojmė muzikė, shpifje, bartje tė fjalėve apo fjalė tė cilat shpiejnė nė kufėr.
2) Ta ruajmė shikimin duke mos shikuar nė atė qė ėshtė e ndaluar, nė ndonjė femėr tė huaj qoftė besimtare apo pabesimtare.
3) Ta ruajmė gjuhėn nga fyerjet, gėnjeshtrat apo fjalėt e kėqia.Mos tė dėshmojmė rrejshėm,mos tė oėrgojojmė dhe mos tė shpifin.
4) Ta ruajmė barkun nga gjėrat e ndaluara qoftė ta jeta ushqim apo pije.Mos tė ushqehemi me kamatė, me coftirė apo mish tė derrit.Mos tė pijmė pije dehėse e as mos tė pijmė duhan.
5) Ta ruajmė organin gjenital duke mos iu afruar askujt pėrveq bashkėshortes zapo asaj qė e kemi nėn posedim (robėreshės) tė cilat na i ka lejuar All-llahun xh.sh.
6) Ta ruajmė dorėn duke mos u bėrė dėm njerėzve me tė, ti rrahim apo ti vrasim pa tė drejtė.mos ti pėrdorim duartė p[ėr tė luajtur bixhoz apo qė tė shkruajmė me to ndonjė dėshmi tė rrejshme.
7)Ta ruajmė kėmbėn duke mos shkuar nė vendet e ndyta, tė ndaluara e tė kėqia.
8) Ta mbajmė fjalėn e dhėnė, tė dėshmojmė drejtė dhe ti zbatojmė premtimet.Mos tė dėshmojmė rrejshėm dhe mos tė bėhemi prej atyre tė cilėt e shkelin fjalėn e dhėnė.
9)Ta ruajmė pasurinė, mos ta hargjojmė kot por ndėrkohė edhe mos tė jemi koprrac. Mos ta humbin por edhe mos ta grumbullojmė tepėr duke mos e shpenzuar nė rrugėn e All-llahut.
10)Tė kujdesemi pėr familjet tona qoftė nė aspektin fizik apo ate psiqik, tė kujdesemi pėr moralin dhe besimin e tyre.Ti mbrojmė nga ēdo send qė ua shkatėrron shpirtin apo mendjen e tyre.
Kjo ishte rruga, o ju kėrkues tė xhennetit, tė jemi pra tė pėrgatitur qė ti zbatojmė kėto pika nė jetėn tonė duke u armatosur me dituri tė vėrtetė nga Libri i All-llahut Tė Madhėruar dhe nga Sunneti i tė Dėrguarit tė Tij Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve selem.
Marrur nga Xhenneti -begatitw e tij dhe rruga nėpėr tė"
Alijj Hasen
Urtėsia Shkup 1998
"O ju qė keni besuar, kinie frikė All-llahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos vetėm duke qenė musliman!(Ali Imran:102)
"O ju njerėz! Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje dhe nga ajo krijoi palėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan burra shumė e gra.Dhe kinie frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikqyrės mbi ju. (En-Nisa:1)
" O ju besimtarė, keni frikė All-llahun dhe thuani fjalė tė drejta.Ai (All-llahu) iu mundėson tė bėni vepra tė mira,ju shlyen juve mėkatet tuaja,e kush respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh ". (El-Ahzab:70:71)
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė udhėzimi i Muhammedit sal-lallahu alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqija janė ato tė shpikurat,ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje nga rruga e vėrtetė, e ēdo lajthitje pėrfundon nė xhehenem.
Disa vėrejtje agjėruesve pėr gjėrat qė nuk duhet ti bėjnė gjatė agjėrimit tė tyre
~ Dhėnia rėndėsi dobive shėndetėsore dhe shoqėrore tė agjėrimit dhe tė harruarit se agjėrimi ėshtė lloj i veēantė i adhurimit tė Allahut [subhanehu ve teala].
~ Tė bėrit natėn ditė, e ditėn natė me pagjumėsi gjatė natės dhe fjetje gjatė ditės.
~ Tė fjeturit nė kohėt e namazeve farz, e sidomos nė kohėn e namazit tė drekės dhe atė tė ikindisė.
~ Harxhimi i tepruar nė ushqime dhe nė llojllojshmėrinė e tyre.
~ Tė humburit e kohės nė gjėra tė kota dhe tė padobishme.
~ Syfyri i hershėm dhe fjetja pėr namaz tė sabahut.
~ Vozitja e shpejtė e mjeteve tė udhėtimit pak para kohės sė iftarit.
~ Nevrikosja e tepėrt gjatė agjėrimit, fyerja dhe ofendimi i tė tjerėve.
~ Moskryerja e plotė e namazit tė teravisė [mė pak se tetė rekate] .
~ Mbledhja nėpėr ēajtore dhe kafene pėr lojėra dhe fjalė tė kota.
~ Dėmtimi i agjėrimit me gėnjeshtra, pėrgojim, bartje tė fjalėve dhe shaka tė ndaluara.
~ Shfrytėzimi i Ramazanit si rast pėr fjetje, pėrtaci dhe moslėvizje.
~ Ibadeti nė Ramazan dhe mospėrfillja e tij para dhe pas Ramazanit.
~ Prezenca nė xhamia gjatė Ramazanit dhe lėnia e saj pas Ramazanit.
~ Disa njerėz merakosen nėse hanė dhe pinė pa qėllim duke menduar se e kanė prish agjėrimin ose nuk e kanė tė plotė atė, edhe pse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e ka bėrė tė qartė se nuk prish gjė, ngase atė e ka ushqyer dhe ia ka shuar etjen Zoti i tij.
~ Mostėrheqja vėmendjes atij qė ha dhe pi pa qėllim, duke e lėnė atė tė hajė dhe pijė, e cila gjė u jep shkas disave tė cilėt janė mėkatar qė tė hanė dhe tė pinė haptazi nė ditėt e Ramazanit para njerėzve.
~ Vonimi i iftarit pas ezanit, edhe pse shpejtimi i bėrjes sė iftarit ėshtė sunnet nė tė cilin ka urdhėruar Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]
~ Disa njerėz ndalohen prej pėrdorimit tė misvakut pas agimit duke menduar se kjo ēėshtje e njollos agjėrimin e shėndoshė, edhe pse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e ka pėrdor misvakun duke qenė agjėrueshėm dhe ate nė fillim dhe nė fund tė ditės
~ Disa njerėz merakosen nėse zgjohen nga gjumi xhunubė (tė papastėr) duke menduar se kjo gjė e dėmton agjėrimin e tij, ndėrsa Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] shpeshherė e ka zėnė agimi duke qenė xhunub, e pastaj ėshtė larė dhe ka vazhduar agjėrimin e tij.
~ Disa njerėz i bėjnė haram marėdhėnie me gratė e veta gjatė netėve tė Ramazanit, edhe pse All-llahu i Lartėsuar thotė : Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi grave tuaja, .
~ Disa njerėz i ndalojnė fėmijėt e tyre tė cilėt nuk janė tė moshėrritur nga agjėrimi duke u frikuar pėr ta se mos po lodhen, edhe pse sahabėt, All-llahu qoftė i kėnaqur me ta, i kanė urdhėruar fėmijėt e tyre me agjėrim, edhe pse fėmijėt e tyre kanė qenė tė vegjėl, ashtu qė kur kan qarė fėmijėt e tyre prej urisė u kanė dhėnė lojėra qė tė mashtrohen dhe qė ta harrojnė ushqimin.
Gjendja e Ummetit kur i zvogėlohen ambicjet
Falėnderimi i takon All-llahut. Atė e falėnderojmė dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė mbrojtje nga All-llahu prej tė kėqijave tė vetvetes dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon All-llahu s'ka kush e lajthit dhe kė e largon nga rruga e vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut , i Cili ėshtė Njė dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.
"O ju qė keni besuar, keni frikė All-llahun me njė frikė tė denjė dhe mos vdisni, pos duke qenė muslimanė!" (Ali Imran: 102)
"O ju njerėz! Keni frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje dhe nga ajo krijoi palėn e saj, e prej atyre dyve u shtuan shumė burra e gra. Dhe keni frikė All-llahun qė me emrin e Tij pėrbetoheni, ruajeni farefisin, se All-llahu ėshtė Mbikqyrės mbi ju." (En-Nisa:1)
"O ju besimtarė, keni frikė All-llahun dhe thuani fjalė tė drejta. Ai (All-llahu) ju mundėson tė bėni vepra tė mira, jua shlyen mėkatet e juaja,e kush respekton All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ka shpėtuar me njė shpėtim tė madh." (El-Ahzab:70:71)
Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė - udhėzimi i Muhammedit sal-lall-llahu 'alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqia janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr...
Zvogėlimi dhe dobėsimi i ambicjeve ėshtė aleat i nėnēmimit dhe regresit, ėshtė bazė e sėmundjeve qė janė pėrhapur nė Ummetin tonė, gjė qė ka rezultuar me pakėsimin e burrave, tharjen e burimeve tė talentėve, imitimin e verbėr, pėrtacinė dhe dorėzimin nė tė ashtuquajturėn gjendje faktike.
Nė tė kaluarėn kemi parė se si ushtari tatar ka urdhėruar muslimanin, tė cilit nuk i ka mbetur ambicje nė shpirtin e tij, qė tė ulet nė vend dhe tė mos lėviz derisa ai tė shkojė qė ta merr shpatėn pėr ta prerė, e ky kėshtu ti nėnshtrohet kėtij urdhėri dhe aspak tė mos lėvizė derisa ai tė kthehet qė ta mbysė.
Skenė tė ngjashme kemi parė nė kėtė dekadė, kur ushtari irakian pėrulet para kėpucėve tė ushtarit amerikan, duke ia puthur kėmbėt, duke kėrkuar prej tij qė tia falė e mos ta denojė, gjersa ky tjetri i bjen shpinės sė tij, duke e luajtur rolin e njė njeriu tė civilizuar dhe human, dhe i thotė: Mos u tremb, asgjė nuk do tė ndodhė!.
Ibėn Halduni nė tė kaluarėn ėshtė ankuar nga pėrngjasimi i muslimanėve me popujt tjerė, me armiqtė e tyre, ngase ishin dobėsuar ambicjet e tyre, dhe njėherazi kėtė e ka konsideruar si njė prej shenjave tė humbjes sė Andalusit (Spanjės), duke u shprehur nė kėtė mėnyrė:
...ai qė dėshton mundohet ti pėrngjajė ngadhnjimtarit, qoftė nė veshmbathje, mjete tė transportit, nė armė, thjesht nė ēdo gjė. Kėtė mund ta vėresh edhe te fėmijėt nė raport me prindėrit e tyre. Edhe ato i sheh se ēdoherė mundohen tu pėrngjajnė prindėrve. Kjo ndodhė nga shkaku se ata mendojnė se prindėrit e tyre janė tė plotė. Pastaj, kur jetojnė dy popuj pranė njėri tjetrit, i sheh se pėrngjasimi ėshtė prezent mes tyre, siē ndodhė nė Andalus nė kėtė kohė me spanjollėt. Kėshtu mund ti vėresh, se si mundohen ti imitojnė nė ēdo gjė, nė veshmbathje, nė simbole, adete, nė lėvizje, saqė mundohen tu pėrngjajnė edhe nė vizatimin e kipave, mureve, shtėpive, etj. Ai i cili e pėrcjellė kėtė me sy tė urtėsisė, sheh se ky ėshtė shkak i ngadhnjimit tė spanjollėve ndaj muslimanėve... (Shiko: El-Mukadime, fq.147).
Kėshtu edhe ndodhi: frankėt i mbisunduan muslimanėt, kurse muslimanėt 200 vjet pas shkrimit tė citateve tė lartėshėnuara dolėn nga Andalusi.
Nė kėtė shekull shohim djem me emra musliman, tė cilėt nuk posedojnė ambicje tė larta, mirren me gjėra tė vogla, me vrull tė madh nxitojnė tu pėrngjajnė kafirave (mosbesimtarėve), saqė nė qafė dhe nė automobilat e tyre varin simbolet e shteteve qė i kanė mposhtur, ua kanė ulur kokat, kanė nėnēmuar nderin e tyre dhe e kanė robėruar Ummetin e tyre (shiko: Tebsiretul-Ulul-Elbabi bitaksimid-dini ila kishrin ve lubabin, fq.61).
Nga ana tjetėr shohim ata qė e lejojnė robėrimin e Ummetin, pasimin e armiqve tė tij, duke argumentuar qėndrimin e tyre me thėniet: Ne nuk mund tė mendojmė me kokat tona pėrderisa nuk fitojmė me sopatėn tonė, ose kėtė gjendje tė vėshtirė nė tė cilėn jemi e kanė shkaktuar ata qė kanė qenė para nesh, e do ta pėrmirėsojnė ata qė do tė vijnė pas nesh.
Jemi duke jetuar nė njė kohė kur tradhtia nuk ėshtė mė turp qė duhet fshehur e mbuluar, por ėshtė nder qė duhet shfaqur dhe detyrė me levėrdi.
Sprovat e muslimanėve nuk kufizohen vetėm nė mbisundimin e prijėsve qė dėrgojnė nė humbje, por ėshtė bėrė edukatė pėr tė cilėn shfrytėzohen planprograme shkollore, studime universitare, gazeta, revista, programe tė radios dhe televizionit, vetėm e vetėm pėr tė prishur bindjet dhe principet e njė muslimani tė denjė, ashtuqė muslimani i thjeshtė u bė gjah i planeve tė tyre me dėshirė dhe buzėqeshje, duke menduar se po lirohet prej prangave tė vjetra, pa mos e ditur se ēka ėshtė ajo e vjetėr.
Mėkatarėt prej muslimanėve, sot janė rezultat i njė edukate qė i ka rėnduar nė tokė, e qė dėshiron prej tyre qė fillimisht tė jenė mėkatarė e qė nė fund tagutėt (ēdo sundues tiran qė nuk gjykon me ligj tė All-llahut) ti nėnēmojnė. Ky, tekefundit, ėshtė plan i vjetėr, tė cilin e merr taguti i ri prej tagutit tė vjetėr, derisa tė arrijė ky varg te Faraoni, pėr tė cilin All-llahu i Lartėsuar thotė: ai e mashtroi (nga mendjelehtėsia) popullin e vet, e ata e respektuan, ngase ishin popull mėkatar. (Zuhruf: 54). Kėshtu nė realitet komentohet historia. Faraoni nuk do tė kishte mundėsi ta mashtrojė dhe nėnēmojė popullin e tij, e ata ta respektojnė, nėse ata nuk do tė ishin mėkatarė, larg fesė sė All-llahut, ngase ai qė beson nė All-llahun, asnjė tagut nuk mund ta mashtrojė e nėnēmojė, e as qė respekton ndokend tjetėr pėrveē All-llahut.(shiko: Fi dhilalil-Kur'an, 9/45).
Kėta tė sotit e kuptuan planin e Faraonit, andaj e porosisin njėri tjetrin tė kapen pėr kėtė plan, duke i shndėrruar shoqėritė e tyre nė grupe tė fundosura nė kėnetat e epsheve (seksit) dhe amoralitetit, edhe duke i angazhuar pėr tė fituar kafshatėn e gojės, tė cilėn nuk mund ta fitojnė ndryshe pėrveē se me vėshtirėsi dhe lodhje tė madhe. E gjithė kjo bėhet qė mos tu jipet rast tė zgjohen, dhe tė dėgjojnė udhėzimin e All-llahut ose ti kthehen fesė sė Tij pasiqė ata janė tė angazhuar me ekzistencėn dhe epshet.(Ibid, 9/122). Politika e tyre u bė politikė e cila bazohet me luftimin e xhamive me diskoteka, bashkėshorteve me lavire, luftimin e besimit tė pastėrt me profesorė tė lirisė sė mendimit tė cilėt luftuan artet e fuqisė me arte tė kėnaqėsisė (Shiko: Vahjul-Kalemi, 2/258).
Me kėtė edukatė u shndėrrua sokoli islam nė thėllėzė tė qetė, siē e pėrshkruan kėtė Muhammed Ikballi duke thėnė:
I ngreh druri ata qė anojnė kah e bukura
sokolin nė thėllėzė e shndėrron
Pėrqeshin udhėtarėt kėtė melodi tė qartė
valėt e detit i lėvizin anijet
Melodia e saj na vėndoi nė gjumė
e frymėmarrja e saj na e fiku vrullin
Nė kėtė mėnyrė u bė e rėndomtė te njerėzit nėnēmimi...
Njeriu sipas natyrės sė tij ik prej nėnēmimit, refuzon padrejtėsinė, mirėpo njerėzit pėrjetojnė gjendje dhe ndodhi tė ndryshme, detyrohen qė herė pas here tė kėnaqen me nėnēmimin, saqė ushtrohen nė kėtė gjendje dhe adaptohen ashtu sikur adaptohen kafshėt e egra me ushtrime. Mirėpo, prapseprapė, mbeten njerėz me pakėz nder, e nė gjak me pak gacė, ashtu qė kur tė thėrret ndokush nė krenari, lajmėron lirinė, zgjon ndėrgjegjen e gjumashit, ngjall ndjenjat e tė pakujdesshmit; fillon tė punojė pulsi i nderit, shkėlqen gaca nė mes tė hirit, zgjohet humaniteti nė njeriun dhe tani ai fillon tė sheh ēdo send mė tė lehtė sesa robėria dhe mė tė mirė se kjo shtazėri.
Ēdo nėnēmim qė e pėrjeton njeriu prej tjetrit, ose e shijon prej sundimtarit (okupatorit), shpejt shėrohet dhe lehtė largohet, mirėpo kur nėnēmimi buron prej vetvetes dhe del prej zemrės, atėherė kjo ėshtė sėmundje e rrezikshme dhe vdekje e fshehtė (e pahetueshme).
Pėr kėtė, kryetarėt tiran ēdoherė tentojnė ti adaptojnė njerėzit nė nėnēmim, duke shfrytėzuar arsimin nėnēmues, edukimin e dobėt dhe rritjen e rinisė nė kėtė atmosferė duke i pėrdorur tė gjitha mjetet pėr ti mbytė ambicjet, pėr tė fikur vrullin, pasiqė kanė nė dorė shkopin dhe frerin (shiko: Esh-Shevarid, fq. 318).
Pėr tė kompletuar kėtė plan tė vetin, ata ua ngushtojnė rrugėn thirrėsve islam, kurse ua lėnė qė ta pėrvetėsojnė orientimin edukativo-medijor tė tė ashtuquajturve dijetarė, poetė dhe tė urtė, tė cilėt maskojnė gjendjen e tyre reale me emra tė shoqatave, tė cilat nė aspekt tė dukshėm duken tė ndryshme, mirėpo qėllimin e fshehtė e kanė tė njejtė, qė tua zbukurojnė gjeneratave tė reja, pasardhesve tė muxhahidinėve, bijve tė luanėve, epshet, seksin dhe jetėn komode, ashtuqė fillojnė tua fshijnė historinė kulturore tė Ummetit, me tė cilėn ai ėshtė ngritur, shlyejnė prej memorjes sė tyre tregimet e dijetarėve, nga frika se ndoshta bėhen llamba me tė cilat gjeneratat e reja ndriēojnė rrugėn e tyre.
Titulli i kurthave ēifuto-krishtere ėshtė mėsimi i luanit islam pėr ikjen e antilopės, fshirjen e tregimeve tė luanėve islam, qofshin dijetarė, ushtarė ose luftėtarė, nga historia e shekujve tė parė mė tė mirė tė kėtij Ummeti luftarak.
Ky plan edukativ prodhoi kėtė antilopė, e cila vetėm ikė e nuk ka fuqi tė ballafaqohet me armikun, zhvendosi vendosmėrinė me sabotim dhe nxitim drejt armikut. Kjo gjeneratė e muslimanėve paraqet luanin e shndėrruar nė antilopė shtegtarė dhe njeri tė lirė tė cilin e kanė robėruar e ai me kėtė gėzohet (Shiko: El-Muntelik, 53-57)
Krijoni Kontakt