VIZITA E VARREVE
DHE
KERKIMI I NDIHMES NGA
I VARROSURI
Autor: Shejhul Islam Ahmed ibn Abdul Halim ibn Tejmije, All-llahu e mėshiroftė
Pėrshtati nė gjuhėn shqipe: B. ALI
Teksti i pyetjes
Shehu Islam Ahmed ibn Tejmije - Allahu e mėshiroftė u pyet:
- Ēfarė mendoni (si ėshtė gjykimi) pėr njė person i cili viziton varret dhe kėrkon ndihmė nga i varrosuri, pėr shkak se ai vetė ėshtė i sėmurė ose i ėshtė sėmurė kali apo deveja e tij? Ai kėrkon largimin e sėmundjes qė ata kanė dhe thotė:"O zotėriu im! Unė jam nė fqinjėsi me ty dhe jam nėn mbrojtjen tėnde. Filani mė ka bėrė padrejtėsi, filani donte tė mė dėmtonte." Ai kėtė veprim e bėn duke pretenduar se i varrosuri ėshtė ndėrmjetės midis tij dhe Allahut tė Lartmadhėruar. Gjithashtu, ēfarė thoni pėr atė qė zotohet se do tė investojė pėr xhamitė, qoshet (vendet nė tė cilat qėndrojnė shehlerėt dhe dervishlerėt), shehlerėt (qofshin tė gjallė apo tė vdekur) me anė tė tė hollave, deveve, deleve, qirinjve, vajit etj.?
Po ashtu thotė: Nėse djali im shpėton, zotohem se kam pėr t'i dhėnė shehut kėtė dhe kėtė? Po ashtu ēfarė thoni pėr atė person i cili i drejtohet pėr ndihmė shehut tė vet duke kėrkuar prej tij qė t'ia bėjė tė qėndrueshme zemrėn prej njė ngjarje tė caktuar?
Po pėr njė tjetėr i cili shkon tek shehu i tij duke patur pėr qėllim varrin dhe vendos kokėn mbi tė, fėrkon varrin me duar e mė pas fshin me to fytyrėn e tij, e tė tjera veprime si kėto? Po pėr njė tjetėr qė e ka pėr qėllim atė pėr njė nevojė qė ka dhe thotė: O filan, me bereqetin tėnd.
Ose thotė: Mu plotėsua nevoja qė kisha me bereqetin e Allahut dhe bereqetin e shehut? Po pėr atė qė mendon se i varrosuri dėgjon dhe vjen tek varri, zbulohet dhe vendos kokėn para shehut i pėrulur nė tokė (nė formėn e sexhdes)? Po pėr njė tjetėr qė thotė: Ndodhet njė "el-Kutb" (pol ose bosht) ndihmėtar (gauth) i pėrgjithshėm nė kėtė ekzistencė? Shpresojmė tė na japėsh pėrgjigje me detaje (hollėsisht) rreth kėsaj ēėshtjeje.
Fillimi i pėrgjigjes
Ibn Tejmije u pėrgjigj:
Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve. Feja me tė cilėn Allahu dėrgoi tė dėrguarit e Tij dhe me tė cilėn zbriti librat e Tij, ėshtė adhurimi i Allahut tė Vetėm pa asnjė ortak, kėrkimi i ndihmės prej Tij, tė mbėshteturit tek Ai dhe tė lusim vetėm Atė pėr sjelljen e dobive dhe largimin e dėmeve.
Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Shpallja e Librit (Kur'anit) ėshtė nga Allahu, i Gjithėfuqishmi, mė i Urti Gjithėgjykues. Vėrtet qė Ne tė kemi zbritur ty (Muhamed) Libėr me tė vėrtetėn dhe adhuroje Allahun duke plotėsuar detyrat e fesė sė tij me sinqeritet vetėm pėr hir tė tij. A nuk ėshtė pėr Allahun feja e vėrtetė (adhurimi, pėrkushtimi, nėnshtrimi). Dhe ata qė zgjedhin pėr mbrojtės e ndihmues tė tjerė nė vend tė Tij (thonė): Ne nuk i adhurojmė ata vetėm qė tė mund tė na afrojnė tek Allahu. Padyshim qė Allahu do tė gjykojė midis tyre nė lidhje me atė pėr ēfarė dyshuan." [ez-Zumer: 1-3]
I Lartmadhėruari pėrsėri thotė:
"Dhe vėrtet qė xhamitė janė pėr Allahun (tė vetėm), kėshtu qė mos lutni asnjė tjetėr bashkė me Allahun." [el-Xhin: 18]
Thotė nė njė ajet tjetėr:
"Thuaj: Zoti im mė ka urdhėruar drejtėsi dhe t'i drejtohemi vetėm Atij (tė adhurojmė vetėm Allahun duke u kthyer nga kibla gjatė faljeve) nė ēdo xhami qė tė jemi duke u falur, duke iu lutur vetėm Atij, duke e shprehur fenė tuaj zemėrhapur dhe me pėrkushtim ndaj tij" [el-A'raf: 29]
"Thuaju (o Muhamed): Thėrrisni ata pėrveē Atij (Allahut) tė cilėt juve ua merr mendja (pėr zota si: melekėt, pejgamberėt kushdo qofshin, Isai, Uzeiri, idhuj etj.). Ata nuk kanė fuqi pėr ta larguar tė keqen prej jush, dhe as pėr ta kaluar atė prej jush te dikush tjetėr. Ata tė cilėve u thėrrasin (si Isai biri i Merjemes, Uzeiri, melekėt etj.) vetė duan (pėr veten e tyre) mėnyrė e rrugė tė drejtė afrimi tek Zoti i tyre (Allahu). Secili prej tyre do tė donte tė ishte mė i afėrti dhe ata (Isai, Uzeiri,, melekėt, etj.) vetė shpresojnė mėshirėn e Tij dhe i frikėsohen ndėshkimit tė tij Vėrtet qė ndėshkimit tė Zotit tėnd ėshtė pėr t'iu pasur frikė." [el-Isra: 56-57]
Disa nga selefėt, (tė parėt tanė) kanė thėnė: Disa njerėz thėrritnin dhe lutnin Mesinė, Uzeirin dhe melekėt. Allahu i Madhėruar tha:
"Ata tė cilėt ju i lutni janė robėrit e Mi ashtu sikurse edhe ju jeni robėrit e Mi, ata shpresojnė Mėshirėn Time ashtu sikurse edhe ju shpresoni Mėshirėn Time, ata kanė frikė ndėshkimin Tim ashtu sikurse edhe ju keni frikė ndėshkimin Tim dhe ata afrohen tek Unė ashtu sikurse edhe ju afroheni tek Unė."
Pėrderisa kjo ėshtė gjendja e atyre qė thėrrasin e lusin pejgamberėt dhe melekėt, atėherė vallė si ėshtė gjendja e atyre qė janė mė poshtė tyre (nė gradė).
Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"A mos mendojnė ata qė nuk besojnė se ata mund tė marrin robėrit e Mi (tė dėrguarit e Mi, Isain birin e Merjemes, Uzeirin, melekė, shenjtorė etj.) si eulija (zota, mbrojtės, ndihmues) pėrveē Meje? Vėrtet qė Ne kemi pregatitur xhehenemin pėr vendpritjen e jobesimtarėve." [el-Kehf: 102]
I Lartmadhėruari nė njė vend tjetėr thotė:
"Thuaj (o Muhamed, kėtyre politeistėve): Thirruni atyre tė cilėt ju i pohoni (se janė zota) nė vend tė Allahut (Njė). Ata nuk kanė as sa pesha e njė grimce (sa njė milingonė) qoftė nė qiej e qoftė nė tokė, e as nuk kanė aspak pjesė nė ndonjėrin prej tyre (nė qiej ose nė tokė) dhe nuk ka asnjė mbrojtės pėr to tek Ai nga mesi i tyre. Ndėrmjetėsimi tek Ai nuk ka dobi pėrveēse pėr atė pėr tė cilin Ai lejon." [Sebe': 22-23]
Pra, Allahu i Lartėsuar tregon qartė se kush lutet pėrveē Allahut prej tė gjitha krijesave qofshin prej melekėve, njerėzve e tė tjerė, ata qė tė gjithė pa pėrjashtim nuk kanė as sa pesha e njė grimce nė sundimin e tij Gjithashtu, Ai nuk ka asnjė ortak nė sundimin e Tij, madje Ai (Allahu) i Lartėsuar ėshtė i Vetmi Sundimtar. Atij i takon Falėnderimi. Ai ėshtė i Plotfuqishėm pėr ēdo gjė. Ai padyshim nuk ka ndonjė ndihmėtar qė ta ndihmojė ashtu siē ka njė mbret ndihmėtarėt dhe pėrkrahėsit e tij Ndėrmjetėsuesit tek Ai nuk mund tė ndėrmjetėsojnė pėr askėnd veēse pėr atė me tė cilin Ai ėshtė i kėnaqur. Pra, duket qartė se me atė qė pėrmendėm mohohen tė gjitha mėnyrat qė tė ēojnė nė shirk.
Ai qė ata lutin pėrveē Allahut ose ėshtė sundimtar, ose nuk ėshtė sundimtar. Nėse nuk ėshtė sundimtar, atėherė ose ėshtė ortak, ose nuk ėshtė ortak. Nėse nuk ėshtė ortak, atėherė ose ėshtė ndihmėtar, ose ėshtė kėrkues. Tri llojet e para tė sipėrpėrmendura, tė cilat janė: sundimi, ortakėria dhe ndihma janė tė mohuara, kurse pėrsa i pėrket tė katėrtit, ai ndodh vetėm pas lejes sė Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė:
"E kush ėshtė Ai qė mund tė ndėrmjetėsojė tek Ai pėrveēse me lejen e tij" [el-Bekare: 255]
Gjithashtu thotė:
"Dhe ka shumė melekė nė qiej ndėrmjetėsimi i tė cilėve nuk vlen, vetėm pasi Allahu tė ketė dhėnė lejen pėr atė qė Ai do e dėshiron." [en-Nexhm: 26]
Po ashtu thotė:
"A kanė marrė tė tjerė si ndėrmjetėsues nė vend tė Allahut? Thuaj: edhe sikur ata tė mos kenė fuqi mbi asgjė dhe qė tė mos mendojnė? Thuaj: Allahut i takon ndėrmjetėsimi, Atij i pėrket mbizotėrimi i qiejve dhe tokės." [ez-Zumer: 43-44]
Gjithashtu thotė:
"Allahu ėshtė Ai i Cili ka krijuar qiejt dhe tokėn dhe gjithēka qė ndodhet midis tyre, nė gjashtė ditė. Pastaj Ai u ngrit dhe qėndroi mbi Arsh (nė fronin e tij madhėshtor, ashtu si i takon madhėshtisė sė Tij). Ju o njerėz nuk keni askėnd tjetėr veē Tij si mbrojtės dhe as ndėrmjetėsues. A nuk do tė pėrkujtoni (e tė kėshilloni) pra? [es-Sexhde: 4]
Po ashtu thotė:
"Kėshilloji (me Kur'an) ata qė kanė frikė se do tė mblidhen tek Zoti i tyre kur nuk do tė ketė as mbrojtės pėr ta e as ndėrmjetėsues pėrveē Atij (Allahut), me qėllim qė ata ta kenė frikė Allahun dhe tė plotėsojnė detyrat ndaj Tij (duke u pėrmbajtur nga ndalesat e duke kryer detyrimet e urdhėruara)." [en-Am: 51]
Dhe thotė:
"Nuk ėshtė e mundur pėr askėnd tė cilit Allahu i ka dhėnė Librin, Hukmin (gjykimin, urtėsinė dhe dijen e plotė tė fesė) dhe pejgamberinė qė t'u thotė njerėzve:"Bėhuni adhuruesit e mi nė vend tė Allahut. Pėrkundrazi (ai duhet t'u thotė): Jini Rabbanijjinė (njerėz tė ditur fetar qė zbatojnė ēfarė dinė dhe ftojnė tė tjerėt), sepse ju po mėsoni Librin dhe po e studioni atė. As nuk do t'ju urdhėronte tė merrnit melekėt ose pejgamberėt pėr zota. A mos vallė do t'ju urdhėronte tė mohonit pasi ju t'i ishit nėnshtruar Allahut (muslimanė)?" [Al Imran: 79-80]
Nėse Ai gjykon se kush merr pėr zota melekėt dhe pejgamberėt ėshtė mosbesimtar, atėherė si do tė jetė gjendja e atij qė merr pėr zota ata tė cilėt janė mė tė ulėt nė gradė, si shehlerėt etj?!
Nė rreshtat qė vijojnė do ta shtjellojmė mė tepėr kėtė ēėshtje. Nė rast se kėrkesa e robit ėshtė prej gjėrave tė cilat nuk mund t'i plotėsojė askush tjetėr pėrveē Allahut si p.sh: tė kėrkojė shėrimin e tė sėmurit tė tij, qoftė prej njerėzve apo kafshėve, shlyerjen e borxhit nė mėnyrė jo tė zakontė, shėndetin e familjes sė tij, largimin e fatkeqėsisė qoftė nė kėtė botė apo nė ahiret, triumfin ndaj armikut tė tij, udhėzimin e zemrės, faljen e gjynahit, hyrjen nė xhenet, shpėtimin nga zjarri, mėsimin e diturisė dhe Kur'anit, rregullimin e zemrės, pėrmirėsimin e moralit, pastrimin e vetes, etj., atėherė qė tė gjitha kėto gjėra nė mėnyrė tė prerė nuk lejohen tė kėrkohen prej askujt tjetėr veē Allahut tė Lartmadhėruar.
Pra, nuk lejohet nė asnjė mėnyrė t'i thuhet melekut, pejgamberit apo shehut qoftė i gjallė apo i vdekur : mė fal gjynahin, mė ndihmo ndaj armikut, mė shėro tė sėmurin, mė jep shėndet mua, familjes sime dhe kafshės sime etj. Kush i kėrkon kėto qė pėrmendėm prej ndonjė krijese kushdo qoftė - ai ėshtė mushrik qė i ka bėrė Allahut shok nė adhurim. Ky lloj shirku qė bėri ai ėshtė si shirku i mushrikėve tė cilėt adhurojnė melekėt, pejgamberėt dhe statujat, tė cilat i pėrshkruajnė nė formėn e pamjeve tė tyre. Po ashtu ėshtė si lutja qė i bėjnė tė krishterėt Mesisė dhe nėnės sė tij Allahu i Lartėsuar thotė:
"Kujto dhe kur Allahu do tė thotė (ditėn e ringjalljes): O Isa, biri i Merjemes! A mos u the ti njerėzve: Mė adhuroni mua dhe nėnėn time si dy zota pėrkrah Allahut?" [el-Maide: 116]
Po ashtu thotė:
"Ata (ēifutėt dhe tė krishterėt) morėn rabinėt dhe murgjit e tyre si perėndi tė tyren nė vend tė Allahut, (morėn pėr Zotė tė tyre) edhe Mesinė, birin e Merjemes, ndėrkohė qė ata qenė urdhėruar tė mos adhurojnė kėnd tjetėr, por vetėm njė Zot, nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij (qė e meriton adhurimin). I Lartėsuar ėshtė Ai nga tė pasurit shokė qė ata ia mveshin Atij." [et-Teube: 31]
Kurse pėrsa i pėrket gjėrave qė ka mundėsi t'i plotėsojė robi, ėshtė e lejuar ta kėrkojė prej dikujt nė disa raste dhe ėshtė e ndaluar nė disa raste tė tjera.
Allahu i Lartėsuar thotė:
"Kėshtu qė kur tė kesh mbaruar (punėn, detyrėn tėnde) ngrihu dhe qėndro nė adhurim tė Allahut (duke kryer falje). Dhe (vetėm) tek Zoti yt ktheji (tė gjitha qėllimet, shpresat dhe) lutjet." [esh-Sherh: 7-8]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) e porositi Ibn Abasin duke i thėnė:"Nėse kėrkon (diēka) kėrkoje prej Allahut dhe nėse kėrkon ndihmė kėrkoje prej Allahut." Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka porositur njė pjesė tė mirė tė shokėve tė tij duke u thėnė atyre qė tė mos u kėrkojnė asgjė njerėzve, saqė ka pasur prej tyre ndonjė qė i binte shkopi nga dora (ndėrkohė qė ishte mbi kafshė) dhe nuk i thoshte askujta jep atė!
Po ashtu, ėshtė bėrė e qėndrueshme nė dy sahihėt (nė Sahihun e Imam Buhariut dhe Sahihun e Imam Muslimit) se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Shtatėdhjetė mijė (njerėz) prej Umetit (popullit) tim do tė hyjnė nė xhenet pa llogari. Ata janė ata qė nuk kėrkojnė rukje (leximi i diēkaje prej Ku'anit pėr tė sėmurin), nuk pėrdorin djegien me zjarr pėr shėrimin e sėmundjeve dhe nuk bėhen pesimist nėse shohin diēka (duke e lidhur mbarėsinė dhe tersllėkun me shenjat ogurzeza si shikimi i njė shpendi etj ) dhe tek Zoti i tyre janė tė mbėshtetur."
Fjala el-istirka (qė ka ardhur nė fillimin e hadithit) do tė thotė: kėrkimi i rukjes qė ėshtė prej llojeve tė lutjes. Megjithatė ėshtė transmetuar se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Pėr ēdo person qė lutet pėr vėllanė e tij nė fshehtėsi me ndonjė lutje, Allahu ngarkon njė melek me pėrgjegjėsi qė sa herė ai tė lutet pėr vėllanė e tij, meleku thotė: edhe pėr ty njėlloj si ai." Prej lutjeve qė i ka aprovuar Sheriati ėshtė dhe lutja e njė personi pėr njė tė papranishėm. Prandaj, ka urdhėruar Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) qė tė bėhet salavati pėr tė dhe qė ne tė kėrkojmė uesilen pėr tė. Gjithashtu ka njoftuar se ne do tė kemi shpėrblim nėse e bėjmė kėtė lutje pėr tė. Ai ka thėnė:"Kur ta dėgjoni muezinin, pėrsėriteni atė qė thotė ai e nė fund bėni salavate pėr mua, sepse kush bėn njė salavat pėr mua, Allahu bėn dhjetė pėr tė. Pastaj kėrkoni pėr mua uesilen, ajo ėshtė njė gradė nė xhenet qė s'mund ta ketė vetėm se njė rob prej robėrve tė Allahut, dhe shpresoj qė ai tė jem unė. Kush kėrkon uesilen pėr mua, i lejohet shefati (ndėrmjetėsimi) im ditėn e Kijametit."
Gjithashtu, prej gjėrave qė ka aprovuar Sheriati, ėshtė qė muslimani ta kėrkojė lutjen prej dikujt qė ėshtė mbi gradėn e tij dhe dikujt qė ėshtė poshtė grades sė tij. Ėshtė transmetuar kėrkimi i lutjes prej dikujt qė ėshtė mė lart ose mė poshtė nė gradė se ai, sepse Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur pėrcolli Umerin pėr nė umre i tha:"Mos na harro nė lutjet e tua, o vėlla."
Por Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur na urdhėroi qė tė bėjmė salavat pėr tė dhe qė tė kėrkojmė uesilen pėr tė, na njoftoi se kush bėn njė salavat pėr tė, Allahu ka pėr t'i bėrė atij pėr shkak tė atij salavati dhjetė. Po ashtu na njoftoi se kush kėrkon pėr tė uesilen, atij i lejohet ndėrmjetėsimi i pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) Ditėn e Kijametit. Pra, kėrkimi i asaj gjėje prej nesh ėshtė nė dobinė tonė dhe sigurisht qė ka dallim tė theksuar midis atij qė kėrkon diēka prej dikujt qė i kthehet dobia atij dhe midis atij qė kėrkon prej dikujt qė tė plotėsojė vetėm nevojėn e tij Ėshtė theksuar nė "Sahih" (Sahihun e Imam Muslimit) se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i pėrmendi Umerit Uejsenil Karnij1 dhe i tha:"Nėse ke mundėsi qė ai tė kėrkojė falje pėr ty, bėje!"
Ėshtė bėrė e qėndrueshme nė dy Sahihėt se ka patur diēka midis Ebu Bekrit dhe Umerit - Allahu qoftė i kėnaqur prej tė dyve - dhe Ebu Bekri i tha Umerit:"Kėrko falje pėr mua," porse nė hadith thuhet se Ebu Bekri u zemėrua me Umerin. Gjithashtu ėshtė transmetuar se disa njerėz kėrkonin rukje prej Pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) u lexonte atyre.
--------------------------------------------------------------------------------
1. Ai ėshtė Uejs ibn Amir el-Karnij el-Muradij, zahid i njohur. Ka jetuar nė kohėn e pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen tij), por nuk e ka parė atė (nuk ėshtė takuar me tė). Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen tij ) pat informuar pėr tė para gjėndjes sė tij (para se tė vinte nė Medine). Ka transmetuar hadithe nga Umeri dhe Aliu. Ka marrė pjesė nė luftėn e Sifinit me Aliun dhe ka qėnė nga muslimanėt mė tė zgjedhur. E ka pranuar Islamin gjatė jetės sė pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij), por e ka penguar mirėsia (pėrkujdesja) ndaj nėnės sė tij qė tė takohej me pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij), Allahu qoftė i kėnaqur prej tij
--------------------------------------------------------------------------------
Ėshtė theksuar nė dy sahihėt se kur njerėzit i goditi njė thatėsirė, ata kėrkuan nga Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) qė tė kėrkojė shi pėr ta. Ai e luti Allahun pėr ta dhe u furnizuan me shi. Po ashtu ėshtė transmetuar nė dy Sahihėt se Umer Ibn Hatabi Allahu qoftė i kėnaqur me tė - kėrkoi shi nėpėrmjet Abasit dhe ai e luti Allahun duke thėnė:"O Allah! Kur na godiste thatėsira ndėrmjetėsoheshim tek Ty me anė tė Pejgamberit tonė dhe e dėrgoje shiun. E tani ndėrmjetėsohemi tek ty me anė tė xhaxhait tė Pejgamberit tonė, pra na dėrgo shi; e mė pas u zbriste shiu. Ka ardhur nė Sunen (tė Ebi Daudit) se njė nga banorėt e shkretėtirės i tha Pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij): Po vuajnė njerėzit, fėmijėt janė tė uritur dhe po shkatėrrohet pasuria. Prandaj lute Allahun pėr ne. Ne po ndėrmjetėsohemi me Allahun tek ty dhe me ty tek Allahu. I Dėrguari Allahut e madhėroi dhe e lartėsoi Allahun derisa u dallua qartė nė fytyrat e shokėve tė tij dhe tha:"Mjerė ti! Askush nuk mund tė ndėrmjetėsohet me Allahun tek ndonjė nga krijesat e tij Ēėshtja (pozita) e Allahut ėshtė mė e madhe se kjo gjė (qė tė merret si ndėrmjetės tek ndonjė prej krijesave tė Tij)." Pejgamberi e aprovoi fjalėn e tij "ne po ndėrmjetėsohemi me ty tek Allahu," kurse fjalėn "ne ndėrmjetėsohemi me Allahun tek ty" e mohoi, sepse ndėrmjetėsuesi kėrkon prej atij tek i cili bėn ndėrmjetėsim dhe robi i kėrkon Zotit tė tij dhe ndėrmjetėson tek Ai. Kurse Allahu i Lartėsuar nuk kėrkon prej askujt dhe nuk ndėrmjetėsohet tek askush. (Pra nuk merret Allahu si ndėrmjetės)
Mėnyra e vizititės sė varreve qė pėrputhet me sheriatin
Pėrsa i pėrket formės sė vizitės qė pėrputhet me sheriatin, ajo bėhet duke pėrshėndetur tė vdekurin dhe duke e lutur Allahun pėr tė. Pra, afėrsisht si namazi i xhenazes. Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij) i mėsonte shokėt e tij qė kur tė vizitonin varret tė thoshin:
"Paqa e Allahut qoftė mbi ju, o banorė besimtarė tė kėtij vendi. Edhe ne me urdhėrin e Allahut, kur tė vijė pėrcaktimi i Tij, inshaAllah me ju do tė rradhitemi. Allahu mėshiroftė prej nesh dhe prej jush ata qė kanė ikur para dhe ata qė do tė vinė mė pas. Lusim Alahun pėr ne dhe pėr ju qė tė na ruajė nga ēdo gjė. O Allah! Mos na e ndalo shpėrblimin e tyre dhe mos na sprovo pas tyre."
Ėshtė transmetuar prej pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij) se ka thėnė:"Ēdo njeri qė kalon nė varrin e njė njeriu, tė cilin e njihte nė kėtė botė dhe e pėrshėndet atė, atėherė Allahu ia kthen shpirtin atij derisa t'ia kthejė atij pėrshėndetjen."
Allahu i Lartėmadhėruar e shpėrblen tė gjallin nėse lutet pėr tė vdekurin besimtar, ashtu sikurse e shpėrblen atė nėse i fal atij xhenazen. Prandaj Allahu i Madhėruar e ndaloi pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij) qė tė bėjė njė gjė tė tillė me munafikėt (hipokritėt tė cilėt shfaqin besimin dhe fshehin mosbesimin). Allahu i i Madhėruar thotė:
"Dhe kurrė (o Muhamed) mos (fal xhenaze) pėr ndonjė prej atyre (hipokritėve) qė vdes dhe as mos rri te varri i tij" [et-Teube: 84]
Tek vizita qė ėshtė nė pėrputhje me sheriatin, nuk ekziston ndonjė nevojė e tė gjallit qė t'ia paraqesi tė vdekurit, as nuk kėrkon prej tij dhe as nuk e merr atė pėr ndėrmjetės, madje nė tė ekziston dobia qė kryhet nga i gjalli pėr tė vdekurin, siē duket qartė kjo gjė tek namazi i xhenazes. Allahu i i Madhėruar e mėshiron kėtė me anė tė lutjes sė tij dhe bamirėsisė sė tij tek ai, dhe e shpėrblen kėtė tjetrin (qė bėri lutjen) pėr shkak tė punės sė tij, sepse ėshtė theksuar nė Sahihun e Muslimit se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Kur ndėrron jetė biri i Ademit, ndėrpritet puna e tij pėrveēse tri gjėrave: sadakaja e vazhdueshme, dituria prej sė cilės pėrfitohet pas tij dhe djali (fėmija) i mirė qė lutet pėr tė."
Gjykimi ndaj atij qė vjen tek varri i pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) apo tek varri i njė njeriu tė mirė duke kėrkuar diēka prej tij ose duke iu drejtuar atij pėr ndihmė
Pėrsa i pėrket atij qė shkon tek varri i pejgamberit apo i njė njeriu tė mirė ose tek ai qė pretendohet se ėshtė varri i njė pejgamberi ose i njė njeriu tė mirė, por qė nė tė vėrtetė nuk ėshtė ashtu, duke kėrkuar diēka prej tij ose duke iu drejtuar atij pėr ndihmė ndahet nė tre lloje:
Lloji i parė: Kur kėrkon plotėsimin e nevojės qė ka, si p.sh.: kėrkon largimin e sėmundjes sė tij ose sėmundjes sė kafshės sė tij, tė shlyej borxhet, tė hakmerret ndaj armikut tė tij, t'i japė shėndet atij dhe familjes sė tij, etj , prej gjėrave tė cilat nuk mund t'i plotėsojė askush tjetėr pėrveē Allahut tė Madhėruar. Ky veprim i tij ėshtė shirk i qartė dhe kėrkohet prej tij qė tė pendohet. Nėse pendohet, mirė; nėse nuk pendohet, vritet.
Nėse ai thotė se i drejtohem atij pėr ndihmė pėr arsye se ai ėshtė mė afėr se unė tek Allahu dhe qė ai tė ndėrmjetėsojė pėr mua nė kėto gjėra, dhe se unė me anė tė tij ndėrmjetėsohem tek Allahu ashtu sikurse ndėrmjetėsohet tek mbreti me njerėzit e tij tė veēantė dhe kėshilltarėt e tij; ky veprim i tij ėshtė si veprat e mushrikėve (idhujtarėve) dhe tė krishterėve, sepse ata i pretendojnė (i marrin) rabinėt dhe murgjit e tyre si ndėrmjetės pėr tė ndėrmjetėsuar pėr kėrkesat e tyre. Na ka njoftuar Allahu pėr gjendjen e mushrikėve se ata thonė:
"Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr vetėm qė tė na afrojnė sa mė afėr Allahut." [ez-Zumer: 3]
Pėrsėri Allahu i Lartėsuar thotė:
"A kanė marrė tė tjerė si ndėrmjetėsues nė vend tė Allahut? Thuaju: Edhe sikur ata tė mos kenė fuqi mbi asgjė dhe tė mos mendojnė?Thuaju: Allahut i takon i gjithė ndėrmjetėsimi. Atij i pėrket mbizotėrimi i qiejve dhe i tokės. Pastaj tek Ai do tė ktheheni." [ez-Zumer: 43-44]
Allahu i Lartėsuar thotė:
"Ju (o njerėz) nuk keni askėnd tjetėr pėrveē Atij si mbrojtės e ndihmues dhe as ndėrmjetėsues. A nuk do tė pėrkujtoni pra?"
Pėrsėri Allahu thotė:
"E kush ėshtė ai qė mund tė ndėrmjetėsojė tek ai pėrveēse me lejen e tij" [el-Bekare: 255]
Pra, Ai e sqaroi dallimin midis Tij dhe krijesave tė tij Ėshtė prej traditės sė njerėzve qė kur duan tė hyjnė tek ndonjė prej tė mėdhenjve tė tyre gjejnė njė person qė ka pozitė tek ai. Mė pas ndėrmjetėsuesi kėrkon prej tij dhe ai ia kryen nevojėn atij nga dėshira ose nga frika, ose nga turpi, ose nga dashuria qė ka pėr tė, dhe ose pėr shkaqe tė tjera. Ndėrsa tek Allahu i i Madhėruar nuk hyn asnjė pėr ndėrmjetėsim derisa Ai t'i japė leje ndėrmjetėsuesit, pra nuk veprohet asgjė pėrveē asaj qė Ai do. Ndėrhyrja e ndėrmjetėsuesit ėshtė me lejen e Tij dhe si rrjedhojė e gjithė ēėshtja i takon vetėm Atij. Prandaj pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) thotė nė hadithin qė transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre Allahu qoftė i kėnaqur prej tij-:"Tė mos thotė ndonjėri prej jush: O Allah! Mė fal mua nėse do! O Allah! Mė mėshiro mua nėse do! Por tė kėrkojė me zell dhe me siguri (duke besuar bindshėm se do t'i pranohet kėrkesa), sepse Allahun nuk mund ta detyrojė askush."
Kėtu sqaroi se Allahu i i Madhėruar vepron ēfarė tė dojė dhe nuk mund ta detyrojė Atė askush nė atė ēka Ai e zgjodhi, ashtu siē mund tė detyrojė ndėrmjetėsuesi dikė dhe ashtu siē detyron kėrkuesi dikė, pasiqė i kėrkon diēka me ngulm dhe duke e zėnė ngusht me kėrkesėn e tij Pra, tė gjitha dėshirat dhe qėllimet duhet t'i drejtohen Allahut, siē thotė i Madhėruari:
"Kėshtu qė kur tė kesh mbaruar (punėn, detyrėn tėnde) ngrihu dhe qėndro nė adhurim tė Allahut (duke kryer falje). Dhe (vetėm) tek Zoti yt ktheji (tė gjitha qėllimet, shpresat dhe) lutjet." [esh-Sherh: 7-8]
Po ashtu duhet t'i frikėsohet vetėm Allahut. Allahu i i Madhėruar thotė:
"Dhe vetėm Mua m'u frikėsoni." [el-Bekare: 40]
Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Mos iu frikėsoni njerėzve por m'u frikėsoni vetėm Mua."
Allahu na ka urdhėruar qė tė bėjmė salavat pėr pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) gjatė lutjes, madje e ka bėrė kėtė gjė prej shkaqeve tė pranimit tė lutjes sonė. Shumė prej njerėzve tė humbur thonė: Kjo qė unė po bėj ėshtė mė afėr tek Allahu sikur ta bėj vetė, sepse unė jam larg prej Allahut dhe nuk mund ta lus Atė vetėm se nėpėrmjet kėtij ndėrmjetėsuesi. Gjithashtu edhe thėnie tė tjera tė ngjashme qė i pėrdorin mushrikėt. Allahu i Madhėruar thotė:
"Dhe kur robėrit e Mi tė pyesin ty (o Muhamed) pėr Mua, atėherė (pėrgjigju atyre): Vėrtet Unė jam pranė tyre (me dijen Time). Unė u pėrgjigjem du'ave (lutjeve) tė lutėsit kur ai mė drejtohet Mua me lutje (pa ndėrmjetėsues apo ndėrlidhės)." [el-Bekare: 186]
Ėshtė transmetuar se sahabėt - Allahu qoftė i kėnaqur me ta - thanė: O i dėrguari i Allahut! Zoti ynė ėshtė afėr qė ta lutim me zė tė ulėt apo ėshtė larg qė ta thėrrasim? Atėherė, Allahu zbriti ajetin qė pėrmendėm mė lart. Nė Sahihun e Imam Buhariut tregohet se ata ishin nė udhėtim dhe i ngrinin zėrat duke bėrė tekbir (duke thėnė: Allahu Ekber, Allahu ėshtė mė i madhi). Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tha:"O njerėz! Tregohuni tė butė me vetet tuaja (duke mos e ngritur zėrin gjatė lutjes), sepse ju nuk po lutni njė tė shurdhėr dhe as njė qė mungon, por po lutni njė Dėgjues qė ėshtė i Afėrt. Ai qė po e lutni ju ėshtė mė afėr tek ndonjėri prej jush sesa qafa e kafshės sė cilės i ka hipur."
Allahu i i Madhėruar i ka urdhėruar tė gjithė robėrit qė tė falen vetėm pėr Tė dhe tė lutin vetėm Atė duke e urdhėruar secilin prej tyre tė thotė:
"Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm Ty tė mbėshtetemi e tė kėrkojmė ndihmė (kudo, nė ēdo kohė dhe pėr ēdo gjė)." [el-Fatiha: 5]
Kurse nė anėn tjetėr ka njoftuar se mushrikėt thonė:
"Ne nuk i adhurojmė ato pėr gjė tjetėr pėrveēse qė ata tė mund tė na afrojnė tek Allahu." [ez-Zumer: 3]
Pastaj i thuhet kėtij mushriku: Ti kur e lute kėtė, nėse mendoje se ai ėshtė mė i dijshėm pėr gjendjen tėnde dhe kishte mė tepėr mundėsi pėr tė plotėsuar kėrkesėn tėnde dhe ishte me i mėshirshėm me ty, atėherė kjo qė ti bėre ėshtė injorancė, humbje dhe mosbesim. Nėse ti e di se Allahu ėshtė mė i dijshėm, ka mė tepėr mundėsi se ēdokush dhe ėshtė mė i mėshirshėm, atėherė pse kėrkove prej dikujt tjetėr dhe nuk kėrkove prej Tij? A nuk dėgjon ēfarė ka transmetuar Buhariu dhe tė tjerėt bashkė me tė nga Xhabir (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) se ka thėnė:"I Dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe mbi familjen e tij) na mėsonte istiharen (namaz dhe lutje qė e kryen dikush qė ka diēka nė mėdyshje) ashtu sikur na mėsonte ndonjė sure prej Kura'nit dhe thoshte: Nėse dikush nga ju dėshiron tė bėjė diēka, le tė falė dy rekate qė nuk kanė lidhje me farzet e mė pas tė thotė:
"O Allah! Unė tė lutem qė me diturinė Tėnde (tė pakufishme) tė mė drejtosh tek ajo ėshtė mė e mirė pėr mua! (O Allah) Mė ndihmo me fuqinė Tėnde! Unė tė kėrkoj Ty prej mirėsisė Tėnde tė madhe, sepse Ti je i Plotfuqishmi e unė jam i pafuqishėm. Ti di gjithēka e unė nuk di asgjė. Ti je i Dituri mbi ēdo tė fshehtė. O Allah, nė qoftė se ajo pėr tė cilėn po lutem ėshtė pėr tė mirėn e fesė time dhe tė jetės time, nė qoftė se ajo ėshtė pėr njė pėrfundim tė mirė tė ēėshtjeve tė mia tani e nė tė ardhmen ma bėj tė mundur dhe ma lehtėso kryerjen e saj e mė pas mė jep begati prej saj. E nė qoftė se ajo pėr tė cilėn po lutem ėshtė pėr tė keqen e fesė sime dhe tė jetės sime e pėr njė pėrfundim tė keq tė veprave tė mia tani e nė tė ardhmen, largoje atė nga unė e mė largo mua nga ajo dhe bėj tė mundur qė tė mė mbulojnė mirėsitė e Tua kudo qė tė jem, e mė pas mė bėj qė tė kėnaqem me tė (paracaktimin Tėnd), dhe thotė nevojėn e tij"
Allahu i i Madhėruar e urdhėroi robin qė tė thotė:''Unė tė lutem qė me diturinė Tėnde (tė pakufishme) tė mė drejtosh tek ajo e cila ėshtė mė e mirė pėr mua. (O Allah) Mė ndihmo me fuqinė tėnde. Unė tė kėrkoj Ty prej mirėsisė Tėnde tė madhe."
Nėse ti e di se ai ėshtė mė afėr tek Allahu dhe nė gradė mė tė lartė tek Allahu sesa ti, atėherė kjo ėshtė e vėrtetė. Porse ėshtė njė fjalė e vėrtetė qė me tė kėrkohet tė mbrohet e kota, sepse nėse ai ėshtė mė afėr se ti dhe nė gradė mė tė larta se ti, kjo do tė thotė se Ai e shpėrblen atė dhe i jep atij mė tepėr se ty. Pra, nuk ėshtė kuptimi qė kur e lut ti atė, atėherė Allahu do tė ta plotėsojė nevojėn tėnde mė tepėr se do tė ta plotėsojė nėse ti e lut vetė Allahun e Lartėsuar. Nėse ti p.sh.: e meriton dėnimin dhe mospranimin e lutjes pėr shkak se nė tė ekziston kalim kufijsh, atėherė pejgamberi dhe njeriu i mirė nuk ndihmon dikė nė atė qė e urren Allahu dhe nuk e merr mundimin tė tė ndihmojė nė atė prej sė cilės zemėrohet Allahu. Nėse nuk ėshtė ashtu, atėherė Allahu ėshtė mė parėsor pėr ta mėshiruar dhe pėr t'ia pranuar lutjen.
Kėrkimi i lutjes prej dikujt, qoftė i gjallė apo i vdekur.
Nėse ti mendon: Kur ky e lut Allahun, Ai ia pranon lutjen atij mė tepėr sesa do ta pranonte nėse do ta lutja unė. Pra ky ėshtė lloji i dytė: Qė tė mos kėrkosh diēka prej tij dhe tė mos e lutėsh, porse tė kėrkosh prej tij qė ai tė lutet pėr ty. Kjo ėshtė njėlloj sikur i thua njė njeriu qė jeton: Lutu (bėj dua) pėr mua! Ashtu sikurse sahabėt Allahu qoftė i kėnaqur me ta - kėrkonin prej pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) qė tė bėnte dua pėr ta. Kjo mėnyrė, pėrsa i pėrket njeriut qė jeton, ėshtė nė pėrputhje me sheriatin siē e pėrmendėm edhe mė lartė. Kurse pėrsa i pėrket tė vdekurit, qoftė prej pejgamberėve, njerėzve tė mirė, etj.. nuk na lejohet tė themi: Bėj dua pėr ne! Dhe as tė themi: Kėrkoji Zotit tėnd pėr ne! Kėtė gjė nuk e ka bėrė asnjė prej sahabėve dhe tabinėve, nuk ka urdhėruar pėr tė ndonjė nga imamėt dhe nuk ka ardhur asnjė hadith qė tė argumentojė pėr tė. Madje ajo qė ka ardhur nė Sahih (tė imam Buhariut) ėshtė se kur ata i goditi thatėsira nė kohėn e Umerit- Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - atėherė ai kėrkoi shi me anė tė Ibn Abasit dhe tha:"O Allah! Ne kur na godiste thatėsira ndėrmjetėsoheshim tek Ti me anė tė pejgamberit tonė dhe Ti na dėrgoje shiun. Ndėrsa ne tani po ndėrmjetėsohemi tek Ty me anė tė xhaxhait tė Pejgamberit tonė, pra na dėrgo shi!" E mė pas zbriste shiu.
Ata nuk shkuan tek varri i Pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe tė thoshin: O i Dėrguari i Allahut! Lute Allahun pėr ne! Kėrko shi pėr ne! Ne ankohemi tek ti pėr atė qė na ka goditur e tė tjera shprehje si kėto. Kėtė lloj veprimi nuk e ka bėrė asnjė prej sahabėve, madje ai ėshtė bidat dhe Allahu nuk ka dhėnė asnjė tė drejtė e asnjė provė pėr tė. Madje (sahabėt) kur vinin tek varri i pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) e pėrshėndesnin atė dhe nėse donin tė bėnin du'a nuk bėnin du'a nė drejtim tė varrit por mėnjanoheshin nga drejtimi i varrit duke u drejtuar nga Kibla dhe lusnin vetėm Allahun, Njė, duke mos i shoqėruar Atij asnjė, siē e lusnin Atė nė ēdo vend. Nė veprėn "el-Muatta" (tė Imam Malikut) si dhe nė vepra tė tjera (tė cilat kanė transmetuar hadithe me zinxhirė burrash) tregohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) thotė:"O Allah! Mos e bėj varrin tim idhull qė tė adhurohet! Ėshtė e madhe inatosja e Allahut ndaj njė populli qė i bėn varret e pejgamberėve tė tyre xhami."
Nė sunen (tė Ebi Daudit) transmetohet se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Mos e bėni varrin tim vend vizite (vend grumbullimi), bėni salavat pėr mua kudo qė tė jeni, sepse salavati juaj mbėrrin tek unė."
Nė dy Sahihėt (Buhariut dhe Muslimit) tregohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė nė kohėn qė ishte sėmurė prej sė cilės sėmundje nuk u ēua mė:"Allahu i ka mallkuar ēifutėt dhe tė krishterėt tė cilėt i bėnė varret e pejgamberėve tė tyre xhami."
Nė kėtė hadith pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tėrheq vėmendjen qė tė ruhet ummeti (populli) i tij prej veprės sė tyre. Ka thėnė Aishja - Allahu qoftė i kėnaqur prej saj dhe prej prindėrve tė saj - :"Sikur tė mos ishte kjo gjė, atėherė do tė shfaqej varri i tij, por ai nuk deshi dhe e urreu qė tė bėhej xhami." Nė Sahihun e Imam Muslimit ėshtė transmetuar se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė pesė ditė para se tė ndėrronte jetė:"Ata qė ishin para jush i bėnin varret xhami. Kini kujdes! Mos i bėni varret xhami, sepse unė ju ndaloj pėr kėtė gjė."
Nė Sunen tė Ebu Daudit transmetohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"I mallkoftė Allahu ata qė i vizitojnė shpesh varret dhe ata qė bėjnė mbi to xhami dhe ata qė vendosin mbi to kandila."
Andaj dijetarėt tanė thonė:"Nuk lejohet ndėrtimi i xhamisė mbi varre. Gjithashtu thonė se nuk lejohet tė bėhet ndonjė zotim pėr varrin dhe as pėr ata qė janė pranė varrit, se do tė ēojė atje dirhem (monedhė argjendi), vaj, qirinj, kafshė etj. Tė gjitha kėto janė zotime tė ndaluara dhe gjynah. Nė Sahih (tė imam Buhariut) ėshtė vėrtetuar se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Kush zotohet se do t'i bindet Allahut, le ti bindet dhe kush zotohet se do tė kundėrshtoj Allahun, tė mos e kundėrshtojė Atė."
Dijetarėt kanė rėnė nė mosmarrėveshje nė ēėshtjen se a e ka detyrė shpagimin zotuesi apo jo. Ata kanė dy mendime pėr kėtė ēėshtje, por nuk thotė asnjė prej imamėve tė selefėve se namazi nė varre dhe pėrmendoret e varreve (vendet e shenjta) ėshtė i pėlqyeshėm dhe se ka ndonjė mirėsi. Po ashtu asnjė prej tyre nuk thotė se namazi dhe lutja nė to ėshtė mė i mirė se namazi dhe lutja nė vendet e tjera. Madje tė gjithė kanė rėnė nė njė mendim tė pėrbashkėt, unanim, se namazi nė xhami dhe shtėpi ėshtė mė i mirė se namazi nė varre qofshin ato varre tė pejgamberėve apo tė njerėzve tė mirė -, u quajtėn vende tė shenjta apo jo. Allahu dhe i dėrguari i Tij kanė vendosur norma dhe rregulla, tė cilat i pėrkasin vetėm xhamive dhe qė nuk i pėrkasin aspak vendeve tė shenjta. Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Dhe kush ėshtė mė i padrejtė se ata qė ndalojnė nga pėrmendja sa mė shumė e emrit tė Allahut (nė falje, dua, etj.) nė xhamitė e Allahut, madje qė edhe luftojnė pėr shkatėrrimin e tyre." [el-Bekare: 114]
Allahu i i Madhėruar nė kėtė ajet nuk i pėrmendi vendet e shenjta. Pėrsėri thotė i Lartėsuari:
"Dhe mos iu afoni atyre (grave) kur ju jeni nė itikaf nė xhami." [el-Bekare: 187]
Nė kėtė ajet nuk pėrmendi vendet e shenjta.
Allahu i Lartėsuar thotė:
"Thuaj: Zoti im mė ka urdhėruar drejtėsi dhe se duhet t'i drejtoheni vetėm Atij nė ēdo xhami (qė tė jeni duke u falur)." [el-A'raf: 29]
"Xhamitė e Allahut do tė mirėmbahen vetėm nga ata qė besojnė Allahun dhe ditėn e Fundit, qė kryejnė rregullisht faljen (e pėrcaktuar ditore), qė japin zekatin dhe qė kanė frikė vetėm Allahun. Kėta janė ata nė udhėzim tė vėrtetė." [et-Teube: 18]
"Dhe vėrtetė qė xhamitė janė pėr Allahun (tė Vetėm), kėshtu qė mos lutni asnjė tjetėr bashkė me Allahun." [el-Xhin: 18]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) thotė:"Namazi i burrit nė xhami ėshtė mė i mirė sesa namazi i tij nė shtėpinė apo nė tregun e tij me njėzet e pesė herė." [Trans. Buhariu]
Gjithashtu pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Kush e ndėrton njė xhami pėr Allahun, Allahu i ndėrton atij njė shtėpi nė xhenet." [Trans. Buhariu dhe Muslimi]
Pėrsa i pėrket varreve ka ardhur ndalim prej pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), nė tė cilin ka ndaluar bėrjen e varreve xhami, madje ai e ka mallkuar atė qė e bėnė kėtė. Kėtė gjė e kanė pėrmendur shumė prej sahabėve dhe tabi'inėve, siē e ka pėrmendur edhe Buhariu nė Sahihun e tij, Taberaniu e tė tjerė nė tefsirėt e tyre. Gjithashtu e ka pėrmendur edhe Uthejmete e tė tjerė nė "Kisasul Enbija" (Historia e Pejgamberėve), tek fjala e Allahut:
"Dhe kanė thėnė: Ju nuk do t'i bėni zotat tuaj dhe nuk do t'i lini as Uuddin, as Suuaan, as Jaguthin, as Jaukan dhe as Nesran (emra tė idhujve tė tyre)." [Nuh: 23]
Ata thonė: Kėto emra ishin tė disa njerėzve tė mirė e tė devotshėm nga populli i Nuhut. Pas vdekjes sė tyre njerėzit qėndruan nė varret e tyre. Pastaj pas njė kohe tė gjatė ata i bėnė pėrmendoret e tyre idhuj dhe qėndronin tek varret duke u fėrkuar, duke i puthur e duke u lutur nė to dhe veprime tė ngjashme me kėto. Nuk ka dyshim qė kjo ėshtė origjina e shirkut dhe i adhurimit tė idhujve. Prandaj pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tha:"O Allah, mos e bėj varrin tim idhull qė tė adhurohet." Dijetarėt janė tė gjithė tė njė mendim se kush viziton varrin e pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ose varrin e dikujt nga pejgamberėt, njerėzve tė mirė, sahabėve dhe anėtarėve tė familjes (sė pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) ose tė tjerė, nuk i lejohet vizitorit qė ta prekė varrin dhe as ta puthi atė. Madje nė tė gjithė botėn nuk ekziston ndonjė send qė ėshtė mirė tė puthet pėrveē gurit tė zi (nė Ka'be). Ėshtė vėrtetuar nė dy Sahihėt (Buhari dhe Muslim) se Umeri - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - ka thėnė:"Pasha Allahun! Unė vėrtet e di qė ti je njė gur qė nuk tė bėn dobi dhe as dėm dhe sikur unė tė mos e kisha parė tė dėrguarin e Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) duke tė puthur, nuk do tė tė puthja."
Ndaj, nuk ėshtė e pėlqyeshme qė dikush tė prekė apo tė puthė dy shtyllat e shtėpisė (Ka'bes) tė cilat janė nė krah tė gurit tė zi, as muret e saj (Ka'bes), as vendin e Ibrahimit, as shkėmbin e Kudsit (qė ndodhet nė Palestinė), as varrin e ndonjė pejgamberi ose tė njerėzve tė mirė e tė devotshėm. Ky ėshtė mendimi i pėrgjithshėm i dijetarėve dhe ata kanė rėnė dakord pėr kėtė. Derisa fukahatė (kuptuesit e fesė) kanė rėnė nė mosmarrėveshje nė ēėshtjen e vendosjes sė dorės nė minberin e zotėrisė sonė, tė dėrguarit tė Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur ai ekzistonte dhe nuk ishte prishur. Imam Malik dhe disa tė tjerė e kanė urryer kėtė sepse ėshtė bidat (risi), saqė thuhet se imam Malik kur e pa Ata'en qė tė bėnte njė gjė tė tillė nuk mori mė dituri prej tij Ndėrsa imam Ahmedi dhe disa tė tjerė e kanė lejuar kėtė veprim, sepse e ka vepruar i biri i Umerit - Allahu qoftė i kėnaqur me tė dy. Pėrsa i pėrket fėrkimit tė varrit tė pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe puthjes sė tij, qė tė gjithė ata e kanė urryer kėtė dhe e kanė ndaluar, sepse ata e kuptuan atė qė kishte pėr qėllim pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) nė lidhje me ndėrprerjen pėrfundimtare tė shirkut dhe vėrtetimin e Teuhidit dhe pėrkushtimin e fesė vetėm pėr Allahun, Zotin e Botėve.
Kėtu duket dallimi midis kėrkimit prej pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe prej njė njeriu tė mirė nė kohėn qė ai ėshtė gjallė dhe kėrkimit prej tij pas vdekjes sė tij dhe nė mosprezencėn e tij Kjo ndodh se atė nuk mund ta adhurojė askush nė prezencėn e tij Pra, vetė pėjgamberėt paqja e Allahut qoftė mbi ta dhe njerėzit e mirė e tė devotshėm kur janė gjallė, nuk lejojnė askėnd qė tė bėjė shirk me anė tė tyre, madje e ndalojnė rreptėsisht kėtė gjė dhe i ndėshkojnė pėr kėtė. Pėr kėtė Isai paqja e Allahut qoftė mbi tė tha:
"Kurrė nuk u kam thėnė ndonjė gjė pėrveē asaj qė Ti mė urdhėrove tė them: Adhuroni Allahun, Zotin tim dhe Zotin tuaj. Dhe unė isha dėshmitar pėr ta kur unė isha dhe u mora me ta, por kur Ti mė more (dhe mė ngrite lart) Ti ishe Vėzhgues mbi ta dhe ti je Dėshmues pėr ēdo gjė." [el-Maide: 117]
Njė burrė i tha pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij):"Ēfarė dėshiron Allahu dhe ti." Atėherė pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tha:"A mė bėre mua tė barabartė me Allahun!? Thuaj:"Ēfarė dėshiron Allahu vetėm!"
Pėrsėri pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Mos thoni ēfarė dėshiron Allahu dhe Muhamedi, por thoni: ēfarė dėshiron Allahu pastaj Muhamedi."
Po ashtu kur Xhuejrija tha:"Midis nesh ėshtė i dėrguari i Allahut i cili e di se ēdo tė ndodhė nesėr, e ai i tha: Lėre kėtė dhe thuaj atė qė thoje mė parė." [trans. Buhari] dhe pastaj tha:"Mos e teproni nė lavdėrimin tim ashtu sikurse tepruan tė krishterėt nė lavdėrimin e birit tė Merjemes. Unė padyshim qė jam rob, pra thoni: Robi i Allahut dhe i dėrguari i tij."
Njėherė kur u rreshtuan nė rresht pas tij (pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) tė ngritur nė kėmbė u tha:"Mos mė madhėroni mua ashtu sikurse adhurojnė tė huajt njėri-tjetrin."
Enesi ka thėnė:"Ata (sahabėt) nuk donin ndonjė gjė mė shumė sesa pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), megjithatė kur e shikonin nuk ēoheshin nė kėmbė pėr tė, sepse e dinin se ai e urrente kėtė gjė."
Gjithashtu kur Muadhi bėri sexhde pėr tė e ndaloi duke i thėnė:"Nuk lejohet tė bėhet sexhde pėr asnjė tjetėr pėrveē Allahut. Nėse do tė urdhėroja dikė qė t'i bėnte sexhde dikujt, do tė urdhėroja gruan t'i bėnte sexhde burrit tė saj, pėr shkak tė drejtės sė madhe qė ka ai ndaj saj."
Kur i sollėn tek Aliu heretikėt, tė cilėt i kaluan kufijtė (duke e tepruar) nė madhėrimin e Aliut dhe besuan se ai ishte zot, ai (Aliu) urdhėroi qė ata tė digjen me zjarr.
Ky pra ėshtė karakteri i pejgamberėve dhe eulijave. Dhe kush e admiron faktin qė njerėzit ta teprojnė nė madhėrimin e tij pa tė drejtė, ai ėshtė prej atyre qė dėshirojnė arrogancė dhe shkatėrrim nė tokė, ashtu si Faraoni dhe tė ngjashėm me tė. Kėtu hyjnė edhe shehlerėt e humbjes, qėllimi i tė cilėve ėshtė arroganca nė tokė dhe shkatėrrimi, sprovimi me anė tė pejgamberėve dhe njerėzve tė mirė e tė devotshėm, marrja e tyre pėr zota, bėrja e shirkut me anė tė tyre duke e bėrė kėtė pas vdekjes sė tyre dhe nė kohėn qė ata nuk janė tė pranishėm, ashtu siē ėshtė bėrė shirk me Uzejrin dhe Mesinė. Pra, kėtu duket qartė edhe dallimi midis kėrkimit prej pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe prej njeriut tė mirė e tė devotshėm nė kohėn kur ai ėshtė gjallė dhe prezent dhe kėrkimit prej tij pas vdekjes sė tij e nė mospraninė e tij. Asnjė prej gjeneratave tė para tė kėtij populli nė kohėn e sahabėve, as tabi'inėt dhe as ata qė ishin njė brez pas tabi'inėve nuk e kryenin namazin dhe du'anė nė varret e pejgamberėve dhe nuk kėrkonin prej tyre. Nuk kėrkonin ndihmė prej tyre nė mosprezencėn e tyre dhe as nė varret e tyre dhe nuk qėndronin nė to me qėllim adhurimi. Prej shirkut mė tė madh ėshtė qė njeriu tė kėrkojė ndihmė nga i vdekuri apo nga ai qė nuk ėshtė i pranishėm. Siē pėrmendi pyetėsi se ai kėrkon ndihmė prej tij kur ka fatkeqėsi dhe thotė: O zotėria im, filani! Njėsoj sikur kėrkon prej tij largimin e dėmit apo sjelljen e njė dobie. Ky ėshtė edhe realiteti i tė krishterėve nė lidhje me Mesinė dhe nėnėn e tij, rabinėve dhe murgjėve tė tyre. Siē dihet krijesa mė e mirė dhe mė e ndershme tek Allahu ėshtė pejgamberi ynė, Muhamedi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tėdhe familjen e tij), dhe njerėzit qė e dinė mė sė miri vlerėn dhe tė drejtėn e tij janė sahabėt. Shokėt e tij, Sahabėt, nuk e vepronin njė gjė tė tillė as nė mosprezencėn e tij dhe as pas vdekjes sė tij. Mushrikėt (idhujtarėt) i atribuojnė shirkut gėnjeshtrėn, sepse gėnjeshtra ėshtė e shoqėruar ngushtė me shirkun. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Kėshtu pra, braktisni adhurimin e pėshtirė tė idhujve, braktisni edhe fjalėn e rreme. Jini hunafa LIL-LAH (pėr tė adhuruar vetėm Allahun) duke mos i vėnė Atij shok nė adhurim. Dhe kushdo qė i emėron shok (tė barabartė) Allahut, kjo ėshtė sikur ai tė kishte rėnė nga qielli dhe ta kishin kapur zogjtė." [el-Haxh: 30-31]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) thotė:"Dėshmia e rreme ėshtė barazuar me shirkun qė i bėhet Allahut." Dhe e pėrsėriti kėtė fjalė dy ose tre herė.
Allahu i Lartėsuar thotė:
"Padyshim se ata tė cilėt morėn viēin pėr ta adhuruar, zemėrimi i Zotit tė tyre dhe poshtėrimi i Tij do t'i mbulojė ata nė jetėn e kėsaj bote. Kėshtu i shpėrblejmė Ne ata qė shpifin dhe trillojnė." [el-A'raf: 152]
Ibrahimi (miku i afėrt i Allahut) paqa e Allahut qoftė mbi tė ka thėnė:
"A ėshtė mashtrimi tė adhuruar tė tjerė tė rremė nė vend tė Allahut qė ju dėshironi? Po ē'mendoni atėherė pėr Zotin e botėve?" [es-Safat: 86-87]
Prej gėnjeshtrave tė tyre ėshtė se ndonjė prej tyre thotė nė lidhje me shehun e vet: Nėse muridi (ithtari i shehut) ndodhet nė perėndim dhe shehu i tij nė lindje, largohet pengesa qė ndodhet midis tyre dhe ai i pėrgjigjet atij. Madje, nėse shehu nuk ėshtė kėshtu siē u cilėsua, atėherė ai nuk ėshtė shejh. S'ka dyshim se shejtani i mashtron ata, ashtu siē mashtroi adhuruesit e idhujve. Pra, siē ndodhte mė parė me arabėt dhe idhujt e tyre, me adhuruesit e yjeve e hajmalive prej shirkut e magjisė. Ashtu siē ndodhte me tatarėt, indianėt, sudanezėt dhe grupe tė tjera idhujtare, tė cilat u mashtruan prej shejtanėve duke bashkėpunuar me ta. Shumė prej atyre mund t'u ndodhė njė prej atyre llojeve, veēanėrisht kur dėgjojnė fėrshėllimė apo pėrplasje duarsh, shejtanėt ndoshta zbresin mbi ta e ndonjėri prej tyre goditet sikurse goditet dikush prej epilepsisė e mė pas ndiqet me njė zė si zėri i devesė, duke qenė si shkumėngari dhe dėgjohet prej tij njė ulėrimė e bezdisshme. Gjithashtu ai flet gjėra qė nuk i kupton as vetė e as tė pranishmit. Po ashtu dhe shembuj tė tjerė si kėta qė u pėrmendėn, ku mund tė bien kėta njerėz tė humbur.
Ndėrmjetėsimi me pozitėn dhe shenjtėrinė e dikujt
Pjesa e tretė tregon pėr ata qė thonė: O Allah! Tė drejtohem Ty me pozitėn qė ka filani tek Ty, ose me bereqetin e filanit, ose me shenjtėrinė qė ka filani tek Ty, mė bėj mua kėtė dhe kėtė. Kjo ėshtė diēka qė e veprojnė shumė njerėz, por njė gjė e tillė nuk ka ardhur prej asnjėrit nga sahabėt, tabi'inėt apo prej ndonjėrit nga tė parėt e kėtij populli, qė tė jenė lutur me njė du'a si kjo qė pėrmendėm mė lart. Mua nuk mė ėshtė transmetuar nga ndonjė dijetar diēka rreth kėsaj qė ta tregoj, pėrveēse atė qė kam tek fetuatė e fekihut Ebu Muhamed bin Abdis-Selam. Ai ka thėnė: Nuk i lejohet askujt ta bėjė njė gjė tė tillė, pėrveēse me Pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), pėr arsye se ka ardhur argument nė lidhje me Pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij). Kuptimi i fetuas (pėrgjigjes sė tij nė lidhje me kėtė ēėshtje): Ėshtė transmetuar nga Nesaiu, Tirmidhiu dhe tė tjerė se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i ka mėsuar disa nga shokėt e tij qė tė luten duke thėnė:"O Allah! Unė tė lutem dhe ndėrmjetsohem tek Ty me anė tė Pejgamberit tėnd, Pejgamberit tė mėshirės. O Muhamed! O i dėrguar i Allahut! Unė ndėrmjetėsohem me ty tek Zoti im pėr nevojėn qė kam pėr tė ma plotėsuar atė. O Allah! Bėje atė tė ndėrmjetėsojė pėr mua."
Me kėtė hadith disa kanė argumentuar duke thėnė se lejohet ndėrmjetėsimi me Pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) gjatė jetės dhe mbas vdekjes sė tij. Ata thonė se nuk gjendet tek ndėrmjetėsimi lutja e krijesave dhe as kėrkimi i ndihmės nga krijesa, por kjo ėshtė thjesht lutje dhe kėrkimi i ndihmės prej Allahut, porse bėn pjesė nė tė kėrkimi me anė tė pozitės sė tij, siē ka ardhur nė Sunen tė Ibn Maxhes se Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė nė lutjen e atij qė del pėr lutjen e namazit tė thotė:"O Allah! Unė tė lutem Ty me tė drejtėn qė kanė kėrkuesit ndaj Teje dhe me drejtėn e kėsaj ecjeje, sepse unė nuk kam dalė mosmirėnjohės e as arrogant, as pėr sy e faqe e as pėr t'u bėrė i njohur. Unė kam dalė se i frikėsohem inatosjes Tėnde dhe se dėshiroj kėnaqėsinė Tėnde. Kėrkoj qė tė mė shpėtosh prej zjarrit dhe tė mė falėsh gjynahet, sepse askush nuk i fal gjynahet pėrveē Teje."
Nė kėtė hadith thonė se ai kėrkoi me tė drejtėn qė kanė kėrkuesit ndaj Tij dhe me tė drejtėn e ecjes sė tij pėr nė namaz. Kjo ėshtė njė e drejtė tė cilėn Allahu ia ka ngarkuar Vetes sė tij Allahu i Lartėsuar thotė:
"Ndėrsa pėr besimtarėt ishte detyrė pėr Ne qė ti ndihmonim." [er-Rum: 47]
Gjithashtu thotė Allahu i Lartėsuar:
"Ėshtė njė premtim qė ėshtė mbi Zotin tėnd, i cili duhet tė pėrmbushet.'' [el-Furkan: 16]
Kurse nė dy Sahihėt ėshtė transmetuar nga Muadh bin Xhebeli se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i ka thėnė:"O Muadh! A e di ti se cila ėshtė e drejta e Allahut ndaj robėrve? Ai tha: Allahu dhe i dėrguari Tij janė mė tė ditur. Tha:"E drejta e Allahut ndaj robėrve ėshtė qė ta adhurojnė Atė e tė mos i shoqėrojnė Atij asgjė. A e di ti se ēfarė tė drejte kanė robėrit ndaj Allahut nė qoftė se e bėjnė kėtė? E drejta e tyre ndaj Tij ėshtė qė tė mos i dėnojė ata." Dhe ėshtė transmetuar nė mė shumė se njė hadith shprehja:"Ėshtė detyrė pėr Allahun kjo dhe kjo." Sikurse fjala e Tij:"Nuk i pranohet namazi atij qė pi raki pėr dyzet ditė. Nė qoftė se pendohet, e pranon Allahu pendimin e tij, por nė qoftė se e pėrsėrit pėr herė tė tretė e tė katėrt, atėherė ėshtė detyrė pėr Allahun qė t'i japė tė pijė nga tineti khibal. U pyet: E ēfarė ėshtė tinetu khibal? Tha: ėshtė pija e banorve tė zjarrit."
Njė grup dijetarėsh thonė:"Nė kėtė hadith qė u pėrmend nuk ekziston lejimi i ndėrmjetėsimit me anė tė tij (pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) mbas vdekjes sė tij dhe kur ai nuk ėshtė present, por nė tė gjendet ndėrmjetėsimi gjatė jetės sė tij dhe kur ai ishte present."
Ėshtė transmetuar nė Sahihun e Buhariut se Umer bin Khatab - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - i kėrkoi Abasit qė t'i lutej Allahut pėr zbritjen e shiut dhe tha:"O Zoti ynė! Kur na godiste thatėsirė ndėrmjtėsoheshim tek Ty me tė Dėrguarin tonė dhe na e zbrisje shiun, kurse tani po ndėrmjetėsohemi tek Ty me xhaxhain e Pejgamberit, kėshtu qė na zbrit shi, dhe shiu zbritte. Pra, qartėsoi Umer bin Khatabi - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - se ndėrmjetėsoheshin me anė tė pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) gjatė jetės sė tij dhe shiu u zbritte.
Ndėrmjetėsimi i tyre me anė tė tij ishte se ata i kėrkonin atij (pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) qė tė luste Allahun pėr ta dhe ai lutej. Gjithashtu ata luteshin bashkė me tė dhe arrinin atė qė donin me anė tė ndėrmjetėsimit dhe lutjes sė tij, siē ka ardhur nė Sahih nga Enes Ibn Malik Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - transmetohet se njė burrė hyri nė xhami ditėn e xhuma prej njė dere qė ishte afėr "Darul Kadaė," ndėrkohė qė i dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ishte nė kėmbė duke mbajtur hutbe (ligjėratė). Ai u drejtua nga i dėrguari i Allahut siē ishte nė kėmbė dhe tha:"O i dėrguari i Allahut! Pasuritė u shkatėrruan dhe rrugėt janė bllokuar, prandaj lute Allahun qė ta ndalojė atė prej nesh. Atėherė, i dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tėdhe familjen e tij) ngriti duart dhe tha: Zoti ynė! Zbrite shiun pėrreth nesh e jo mbi ne. Zoti ynė! Zbrite nėpėr male, kodrina, lugina dhe nėpėr pemė e bimė. Mė pas tha: Ai (shiu) u ndėrpre dhe ne dolėm duke ecur nė diell." Nė kėtė hadith tha: Lute Allahun pėr ne qė ta ndėrpresė shiun prej nesh. Po ashtu ėshtė transmetuar nė Sahihun e Buhariut se Abdullah Ibn Umeri tha: Mua mė kujtohet qė Ebu Talibi thoshte pėr tė dėrguarin e Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij):
"Me anė tė fytyrės sė tij kėrkohej shiu prej resė, vendkthimi dhe ndihmėtari i jetimėve. Ai qė i ndalon vejushat e varfėra nga ajo ēka i dėmton." (Trasmenton Buhariu)
Pra, ky ishte ndėrmjetėsimi i tyre me atė (pejgamberin) qoftė nė kėrkimin e shiut apo diēka tjetėr. Kur ai vdiq, u ndėrmjetėsuan me anė tė Abasit - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij,- ashtu siē ndėrmjetėsoheshin dhe kėrkonin shiun me anė tė tij. Ata nuk kėrkuan shiun me anė tė tij mbas vdekjes sė tij, as nė mosprezencėn e tij, as tek varri i tij e as tek varri i ndonjė tjetri. Po kėshtu veproi Muauije Ibn Ebu Sufjan Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - i cili kėrkoi shi me anė tė Jezid ibn Es'ued el-Xhureshij2 duke thėnė: O Zoti ynė! Ne po ndėrmjetėsohemi tek Ty me mė tė mirin prej nesh! O Jezid, ngriji duart tek Allahu (pėr tė bėrė lutje)! Ndėrkohė ai ngriti duart, u lut dhe zbriti shiu.
Pėr shkak tė kėsaj, dijetarėt thonė se ėshtė e pėlqyeshme qė tė kėrkohet shiu me anė tė njerėzve tė mirė e tė drejtė. Dhe nėse ata qė do tė kėrkojnė shiun do tė jenė prej familjes sė tė dėrguarit tė Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ėshtė mė mirė. Asnjė prej dijetarėve nuk ka thėnė se ėshtė prej fesė ndėrmjetėsimi dhe kėrkimi i shiut me anė tė pejgamberit dhe njeriut tė mirė pas vdekjes sė tij e nė mosprezencėn e tij. Gjithashtu, ata nuk e kanė bėrė tė pėlqyeshme njė gjė tė tillė nė kėrkimin e shiut, as nė kėrkimin e ndihmės e as nė lutjet e tjera. "Lutja ėshtė truri i adhurimit." Adhurimi ėshtė i bazuar nė sunet e pasim dhe jo mbi teka e risi. Allahu duhet tė adhurohet me atė ēka vendosur si fe dhe nuk duhet tė adhurohet me teka dhe risi.
--------------------------------------------------------------------------------
2. Sahab i cili erdhi e u vendos nė Sham dhe jetoi nė fshatin Zebedin nė Guta. Ibn Asakir tek "Hisoria e Damaskut" thotė:"Jam informuar se Jezid ibn el-Esuedi pasi falte namazin e jacisė nė xhaminė e Damaskut, dilte pėr tė shkuar nė Zebedin dhe gishti i madh i tij i ndriēonte. Me dritėn e tij ecte derisa arrinte nė Zebedin. Pėr shkak tė mirėsisė sė tij, Muauija i kėrkonte tė bėnte du'a pėr tė rėnė shi.
--------------------------------------------------------------------------------
Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Apo kanė ata shokė e tė barabartė me Allahun (Zota tė rremė tė tyre) tė cilėt kanė themeluar dhe pėrcaktuar pėr ta ndonjė fe tė cilėn nuk e ka urdhėruar e pėrcaktuar Allahu?" [esh-Shura: 21]
Gjithashtu thotė:
"Lutjuni Zotit tuaj me pėrulje nė veten tuaj. Vėrtet Ai nuk i do ata qė kalojnė kufinjtė." [el-A'raf: 55]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Vėrtet qė ka pėr tė patur njerėz prej kėtij populli qė i kalojnė kufinjtė nė lutje dhe pastėrti."
Gjykimi ndaj atij qė kur e godet ndonjė fatkeqėsi apo frikė kėrkon ndihmė prej shehut tė vet
Pėrsa i pėrket atij personi qė kur e godet ndonjė fatėkeqėsi ose frikėsohet nga diēka, kėrkon ndihmė prej shehut tė vet, duke kėrkuar qė t'ia bėjė tė qėndrueshme zemrėn prej rrethanės (gjėndjes) qė ai ndodhet, gjykimi ėshtė se kjo ėshtė shirk. Po ashtu kjo ėshtė prej riteve tė fesė sė krishtere, sepse Allahu ėshtė Ai qė zbret mėshirėn dhe largon dėmin. Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Dhe nė qoftė se Allahu tė prek me ndonjė lėndim, nuk gjendet dikush tjetėr qė mund tė ta heqi atė pėrveē Atij, edhe nė qoftė se Ai dėshiron ndonjė tė mirė, nuk ka kush tjetėr qė mund ta zmbraps mirėsinė e tij" [Junus: 107]
I Lartėsuari thotė:
"Atė qė Allahu ua dhuron njerėzve nga Mėshira e Tij, nuk ka kush qė mund ta pengojė; atė qė Ai e ndal, nuk ka kush qė mund ta lirojė pas tij" [Fatir: 2]
Gjithashtu thotė:
"Thuaju (O Muhamed):"Mė thoni, sikur tė binte mbi ju dėnimi i Allahut, apo t'ju vijė ora (tė cilės i trėmbeni), a do t'i thėrrisnit tjetėrkujt pėrveē Allahut? (Pėrgjigjuni) nėse jeni tė drejtė! Patjetėr, ju vetėm Atij do t'i thėrrisnit dhe Ai po tė dojė mund t'jua largojė atė fatkeqėsi pėr tė cilėn ju i thėrrisni Atij. Dhe atė kohė ju harroni ēfarėdo shoku qė i keni bashkuar nė adhurim." [en-Aam: 40-41]
Nė njė vend tjetėr i Lartėsuari thotė:
"Thuaju (O Muhamed):"Thėrrisni ata pėrveē Atij (Allahut) tė cilėt juve jua merr mendja (pėr zota si melekėt, pejgamberėt, kushdo qofshin, Isai, Uzejri, idhuj, etj)! Ata nuk kanė fuqi pėr ta larguar tė keqen prej jush, as pėr ta kaluar atė prej jush tek ndokush tjetėr. Ata tė cilėve u thėrrasin (si Isai - biri i Merjemes, Uzejri ose ndonjė melek tjetėr) vetė duan (pėr veten e tyre) mėnyrė e rrugė tė drejtė pėr hyrje e afrimi tek Zoti i tyre (Allahu). Secili prej tyre do tė donte tė ishte mė i afėrti dhe ata (Isai, Uzejri, melekėt, etj.) vetė shpresojnė pėr Mėshirėn e Tij dhe kanė frikė ndėshkimin e tij. Vėrtet qė ndėshkimi i Zotit tėnd ėshtė pėr t'u pasur frikė!" [el-Isra: 56-57]
Pra, Allahu i Lartėmadhėruar, sqaroi se ata qė luten, qofshin melekė, pejgamberė, etj. nuk posedojnė mundėsi pėr t'ua larguar tė keqen atyre dhe as nuk mund ta kalojnė atė prej tyre tek dikush tjetėr. Nėse dikush thotė: Unė e lus shehun qė ai tė jetė si ndėrmjetės pėr mua; atėherė ky veprim ėshtė si lutja e tė krishterėve pėr Merjemen, murgjit dhe rabinėt. Besimtari shpreson vetėm tek Zoti i tij dhe i frikėsohet vetėm Atij, ai e lut vetėm Atė duke ia pėrkushtuar fenė vetėm Atij. Ndėrsa ajo ēka meriton shehu i tij, ėshtė qė tė lutet dhe tė kėrkojė mėshirė pėr tė. Kjo vjen sepse krijesa qė ka mė shumė pozitė ėshtė i dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe shokėt e tij janė njerėzit mė tė ditur pėr ēėshtjen dhe pozitėn e tij. Ata janė njerėzit qė i binden mė shumė atij, por nuk ka ndodhur qė ai tė urdhėronte ndonjėrin prej tyre qė tė thoshte kur tmerrohej apo frikėsohej: O zotėria im! O i dėrguari i Allahut! Ata nuk e bėnin njė gjė tė tillė gjatė jetės sė tij dhe as pas vdekjes sė tij. Madje ai i urdhėronte qė tė pėrmendnin Allahun dhe t'i luteshin vetėm Atij dhe tė bėnin salatė dhe selam pėr tė (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij). Allahu i Lartėmadhėruar thotė:
"Ata (besimtarėt) tė cilėve njerėzit (hipokritė) u thanė:''Vėrtet populli (pagan) ka grumbulluar kundėr jush (njė ushtri tė madhe), kėshtu qė frikėsojuni atyre. Por kjo nė tė vėrtetė vetėm ua shtoi besimin dhe thanė: Na mjafton vetėm Allahu dhe Ai ėshtė Rregulluesi mė i mirė i punėve tona.Kėshtu qė ata u kthyen me mirėsi dhe begati nga Allahu. Asnjė e keqe nuk i preku, ndoqėn kėnaqėsinė e Allahut dhe Allahu ėshtė Zotėruesi dhe Dhuruesi i mirėsive tė pafund." [Ali Imran: 173-174]
Nė Sahihun e Buhariut transmetohet nga Ibn Abasi - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - se kėtė fjalė e ka thėnė Ibrahimi - paqja e Allahut qoftė mbi tė - kur u hodh nė zjarr dhe e tha gjithashtu Muhamedi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe shokėt e tij kur njerėzit u thanė atyre: Vėrtet populli (pagan) ka grumbulluar kundėr jush (njė ushtri tė madhe).
Nė Sahih (tė Buhariut) transmetohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur kishte ndonjė fatkeqėsi thoshte:
"Nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet) pėrveē Allahut Madhėshtor dhe tė Butė. Nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet) pėrveē Allahut Zotit tė Arshit tė shenjtė. Nuk ka Zot tjetėr (qė meriton tė adhurohet) pėrveē Allahut Zotit tė qiejve dhe tė tokės, Zotit tė Arshit madhėshtor."
Gjithashtu ėshtė transmetuar se njė lutje tė tillė ai (pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) ia mėsoi njėrit prej pjestarėve tė familjes sė tij. Nė Sunen (tė Tirmidhiut) transmetohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur i vinte ndonjė gjė e papėlqyeshme thoshte:
"O i Pėrjetshėm (pa fillim dhe pa mbarim)! O Mbajtės i gjithēkaje qė ekziston! Me Mėshirėn tėnde kėrkoj ndihmė."
Po ashtu ėshtė transmetuar se Fatimes, vajzės sė tij, i mėsoi tė thotė:
"O i Pėrjetshėm (pa fillim dhe pa mbarim)! O Mbajtės i gjithēkaje qė ekziston! O Nismėtari, Krijues i qiejve dhe i tokės! Nuk ka Zot tjetėr (qė meriton adhurimin) pėrveē Teje! Me Mėshirėn Tėnde kėrkoj ndihmė. Mė rregullo mua tė gjitha ēėshtjet dhe mos mė lėr tė mbėshtetm tek vetja ime apo tek ndonjė nga krijesat e tua, qoftė dhe pėr njė ēast!"
Nė Musnedin e Imam Ahmedit dhe Sahihun e Ebu Hatim el-Bustit (Ibn Hibbani) transmetohet nga Ibn Mes'udi Allahu qoftė i kėnaqur prej tij - se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė: ēdo person qė e godet ndonjė hidhėrim apo shqetėsim dhe thotė:
"O Allah! Unė jam robi Yt, biri i robit Tėnd dhe biri i robėreshės Tėnde. Jeta ime ėshtė nė dorėn Tėnde. Vendimtar tek unė ėshtė ligji Yt. Gjykimi Yt pėr mua ėshtė mė i drejti. Tė lutem Ty me ēdo emėr Tėndin me tė cilin ke quajtur veten Tėnde, apo qė e ke zbritur nė Librin tėnd, apo qė ia ke mėsuar dikujt prej krijesave tė Tua ose e ke ruajtur nė diturinė Tėnde tė fshehtė: bėje Kur'anin pranverė tė zemrės sime, dritė nė gjoksin tim, largues tė hidhėrimit tim dhe largues tė dėshpėrimit dhe shqetėsimit tim." Allahu ka pėr t'ia larguar shqetėsimin dhe dėshpėrimin e ka pėr t'ia zėvendėsuar ato me gėzim. Tė pranishmit thanė: O i dėrguari i Allahut! A t'i mėsojmė kėto? Tha:"Ai qė i dėgjon kėto duhet t'i mėsojė."
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) (nė njė hadith tjetėr) i ka thėnė popullit tė tij:"Vėrtet qė dielli dhe hėna janė dy argumente prej argumenteve tė Allahut! Eklipsi i tyre nuk ndodh pėr shkak tė vdekjes apo jetės sė dikujt, por Allahu frikėson me to robėrit e tij Kur tė shikoni kėtė (eklipsin e tyre) kthehuni me nxitim pėr nė namaz, pėrmendja e Allahut dhe nė kėrkim tė faljes.3
--------------------------------------------------------------------------------
3.Hadithi transmetohet nga Mugire Ibn Shaab dhe e ka nxjerrė Buhariu nė sahihun e tij. Shkaku i ardhjes sė kėtij hadithi ėshtė se ditėn qė vdiq Ibrahimi, djali i pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė) ndodhi eklipsi i diellit dhe njerėzit thanė: Ndodhi eklipsi pėr shkak tė vdekjes sė Ibrahimit.
--------------------------------------------------------------------------------
Pra, ai (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kur ndodhi eklipsi, i urdhėroi pėr namaz, lutje, pėrmendje tė Allahut, lirim nga robėria, sadaka dhe nuk i urdhėroi ata qė t'i luten ndonjė krijese, meleku, pejgamberi apo ndonjė tjetri.
Shembuj tė tillė ndodhen mjaft nė Sunet dhe ai (pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)) u ka urdhėruar e mėsuar muslimanėve nė rast frike vetėm atė qė i ka urdhėruar Allahu, si lutja e Allahut, pėrmendja e Tij, kėrkimi i faljes, namazi, sadaka etj. Atėherė, si vallė besimtari qė beson nė Allahun e tė dėrguarin e Tij, mėnjanohet (largohet) nga ajo qė ka urdhėruar Allahu dhe i dėrguari i Tij dhe vepron njė bidat (risi), pėr tė cilin Allahu nuk ka dhėnė asnjė tė drejtė e asnjė provė, madje ngjason me fenė e paganėve dhe tė krishterėve?
Nėse dikush pretendon se i ėshtė plotėsuar nevoja me anė tė gjėrave tė tilla, apo shehu i tij bėri diēka etj, atėherė i themi se adhuruesve tė yjeve, idhujve etj., prej paganėve u ndodhin gjėra tė tilla. Kjo ėshtė diēka tepėr e njohur prej idhujtarėve tė mėparshėm e po ashtu edhe prej idhujtarėve tė kėsaj kohe. Nėse nuk do tė ekzistonin kėto gjėra, atėherė nuk do tė adhuroheshin idhujt dhe gjėra tė tjera. Ibrahimi (khelili, mik i afėrt tek Allahut) ka thėnė:
"Mė largo e mė ruaj mua dhe bijtė e mi nga adhurimi i idhujve. O Zoti im! Vėrtet qė ata (idhujt) kanė humbur shumė prej njerėzve." [Ibrahim: 35-36]
Fillimi i shfaqjes sė shirkut
Thuhet se shfaqja e shirkut pėr herė tė parė pas vdekjes sė Ibrahimit khalilit, ka qenė prej Amėr ibn Luhej el-Khuzaai. Ai ėshtė personi tė cilin e pa pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) duke iu zvaritur zorrėt nė zjarr. Ai ėshtė i pari qė i la devetė tė lira nė kullotė pėr zotat e tyre tė paqenė duke mos i lėnė ato qė tė pėrdoreshin pėr ngarkesė. Gjithashtu ai ėshtė i pari qė ndėrroi fenė e Ibrahimit. Thonė se ai shkoi nė Sham dhe aty gjeti disa idhuj nė Balka. Ata pretendonin se kishin dobi prej tyre nė sjelljen e tė mirave dhe largimin e dėmeve, atėherė i solli idhujt nė Mekė dhe i bėri traditė arabėve shirkun dhe adhurimin e idhujve.
Pėrsa i pėrket ēėshtjeve, tė cilat i ka ndaluar Allahu dhe i dėrguari i Tij si: shirku, magjia, vrasja, imoraliteti, dėshmia e rreme, pirja e alkoolit dhe tė ndaluarat e tjera, vetja e njeriut mund tė ketė pėrfitim duke iu bazuar asaj qė ai e quan dobi ose largim tė njė dėmi. Nėse nuk mund tė ekzistojė njė gjė e tillė, njerėzit nuk do t'i vepronin tė ndaluarat tė cilat nuk kanė aspak mirėsi. Ajo qė i shtyn njerėzit tek e ndaluara ėshtė injoranca ose nevoja.
Por, ai qė e di tė keqen e diēkaje dhe ndalimin e saj si mund ta veprojė atė?
Ata tė cilėt i bėjnė tė gjitha kėto gjėra, ndoshta janė tė paditur pėr dėmet qė ato kanė, ose mund tė kenė nevojė pėr to siē ėshtė epshi pėr ato gjėra. Ndoshta ato mund tė kenė mė tepėr dėm se sa kėnaqėsi, por ata nuk e dinė kėtė pėr shkak tė injorancės sė tyre apo se epshet i kanė mundur prandaj dhe i veprojnė ato. Epshi, nė pėrgjithėsi e bėn njeriun tė sillet sikur nuk di gjė prej sė vėrtetės, sepse dashuria qė ke pėr diēka tė verbon e tė shurdhon. Prandaj dijetari e ka frikė Allahun. Ebul Aalije ka thėnė: i kam pyetur shokėt e Muhamedit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) pėr fjalėn e Allahut:
"Allahu pranon vetėm pendimin e atyre qė bėjnė gjynah nga padija dhe marrėzia dhe pendohen menjėherė pas kėsaj." [en-Nisa: 17]
Dhe ata u pėrgjigjėn duke thėnė: Kushdo qė kundėrshton Allahun ėshtė injorant (i paditur) dhe kushdo qė pendohet para vdekjes ėshtė i penduar menjėherė. Nuk dua tė sqaroj kėtu me pėrqindje dėmet e mėdha qė kanė tė ndaluarat dhe as dobitė e mėdha qė kanė urdhėresat, por mjafton qė besimtari tė dijė se ajo qė ka urdhėruar Allahu ka dobi tė garantuar ose pėrqindje mė tė madhe, dhe ajo qė e ka ndaluar Allahu ka dėm tė garantuar ose me pėrqindje mė tė madhe. Gjithashtu tė dijė se Allahu nuk i ka urdhėruar robėrit me urdhėrat qė i urdhėroi sepse ka nevojė pėr ta, e nuk i ka ndaluar prej asaj qė i ndaloi se do tė kursej ndaj tyre, por i urdhėroi ata nė atė qė ėshtė nė dobi tė tyre dhe i ndaloi ata prej asaj qė ėshtė nė dėm tė tyre. Pėr kėtė e ka cilėsuar pejgamberin e Tij (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) se:
"I udhėzon ata pėr ēdo gjė tė mirė e i ndalon ata nga ēdo gjė e keqe. Ai u lejon atyre si tė ligjshme gjithēka tė mirė e tė kėndshme dhe ua ndalon si tė paligjshme gjithēka tė keqe." [el-A'raf: 157]
Gjykimi i fėrkimit tė varrit, puthjes sė tij dhe vendosja e faqes mbi tė
Pėrsa i pėrket fėrkimit tė varrit (cilido varr qoftė), puthjes sė tij apo vendosjes sė faqes mbi tė, tė gjitha kėto veprime janė rreptėsisht tė ndaluara nė bazė tė mendimit tė tė gjithė muslimanėve. Pra, janė tė ndaluara edhe nėse ato janė varret e pejgamberėve. Njė veprim tė tillė nuk e ka bėrė asnjė nga tė parėt e kėtij populli dhe asnjė prej imamėve tė tij Madje ky veprim ėshtė prej shirkut. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Dhe kanė thėnė:
"Ju nuk do t'i lini Zotat tuaj dhe nuk do tė lini as Uaddin, as Suuaan, as Jaguthin, as Jaukėn, as Nasran (emra tė idhujve tė tyre). Dhe vėrtet qė ata kanė tėrhequr shumė nė rrugė tė gabuar." [Nuh: 23-24]
Siē e thamė edhe mė parė, kėta ishin emra tė njė grupi njerėzish tė mirė, tė cilėt ishin prej popullit tė Nuhut. Nė fillim njerėzit qėndruan njė periudhė tek varret e tyre, pastaj pas njė farė kohe skalitėn pamjet e tyre nė statuja. Kėto gjeste janė rreptėsisht tė ndalura, aq mė tepėr nėse shoqėrohen me lutjen e tė vdekurit dhe kėrkimin e ndihmės prej tij. Tė gjitha kėto i pėrmendėm duke sqaruar shirkun qė ndodhet nė kėto veprime. Po ashtu sqaruam edhe dallimin midis "vizitės sė shpikur" ku praktikuesit e saj u ngjasojnė tė krishterėve dhe vizitės qė ėshtė nė pėrputhje me Sheriatin.
Gjykimi i uljes sė kokės para shehlerėve tė mėdhenj dhe puthja e tokės
Ulja e kokės tek shehlerėt e mėdhenj etj, puthja e tokės dhe veprime tė tjera tė kėtij lloji janė rreptėsisht tė ndaluara dhe nuk ka mosmarrėveshje midis imamėve se kjo gjė ėshtė e ndaluar. Madje pėrkulja e shpinės pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut ėshtė diēka e ndaluar. Nė Musned (tė imam Ahmedit) dhe nė libra tė tjera, transmetohet se Muadh ibn Xhebeli Allahu qofė I kėnaqur me tė -, kur u kthye nga Shami, bėri sexhde pėr pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) dhe ai i tha:"Ēfarė ėshtė kjo, o Muadh? Ai tha:"O i dėrguari i Allahut! Unė i pashė njerėzit nė Sham duke i bėrė sexhde njerėzve me pozitė dhe njerėzve tė denjė nė luftė. Thoshin se e kishin marrė kėtė gjė nga pejgamberėt e tyre. Ai (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tha:"Kanė gėnjyer, o Muadh! Nėse unė do tė urdhėroja dikė pėr t'i bėrė sexhde dikujt, do tė urdhėroja gruan t'i bėjė sexhde burrit tė saj, pėr shkak tė sė drejtės qė ka ndaj saj. O Muadh! Nėse ndodh qė tė kalosh tek varri im, a do bėsh sexhde? Tha:"Jo!" Ai (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) tha:"Mos e bėj njė gjė tė tillė."
Nė Sahih transmetohet prej hadithit tė Xhabirit se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) u fal ulur pėr shkak tė njė sėmundjeje, ndėrkohė qė shokėt e tij u falėn nė kėmbė. Ai i urdhėroi qė tė ulen dhe u tha:"Mos mė madhėroni mua siē madhėrojnė tė huajt njėri-tjetrin." Po ashtu ka thėnė:"Kush gėzohet qė t'i ēohen njerėzit nė kėmbė, le tė pregatisė ndenjėsen e tij nė zjarr." Ai (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i ndaloi ata tė qėndronin ngritur nė kėmbė kur ai ishte ulur, edhe pse ata ishin ēuar pėr namaz dhe kėtė gjė e bėri qė ata tė mos u gjasojnė atyre qė ngrihen nė kėmbė pėr prijėsit ose udhėheqėsit e tyre. Po ashtu bėri tė ditur se ai person qė dėshiron tė qėndronjė tė tjerėt nė kėmbė pėr tė, ka pėr tė qenė nė zjarr. Vallė, si do tė jetė pėrfundimi pėr dikė qė i bėhet sexhde, pėrkulen pėr tė dhe ia puthin duart?
Umer ibn Abdulazizi, i cili ka qenė zėvendėsi i Allahut nė tokė, kishte ngarkuar disa njerėz tė tij qė tė ndalonin atė qė hynte prej puthjes sė tokės, madje kush e puthte tokėn, ai e edukonte.
Shkurtimisht po them se ngritja dhe ulja, rukuja, sexhdja janė tė drejta tė tė Vetmit tė Adhuruar, Krijuesit tė qiejve dhe tokės. Dhe ajo qė ėshtė e drejtė absolute vetėm pėr Allahun, nuk lejohet qė tė kryhet ndonjė gjė prej saj pėr dikė tjetėr si p.sh: betimi pėr dikė tjetėr veē Allahut tė Lartėsuar. I dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Kush do tė betohet, le tė betohet pėr Allahun ose le tė heshtė."
Gjithashtu ka thėnė:"Kush betohet pėr dikė tjetėr veē Allahut, vėrtet qė ka bėrė shirk." Pra, i gjithė adhurimi duhet tė kryhet vetėm pėr Allahun, Njė tė vetėm dhe pa ortak.
"Dhe ata nuk u urdhėruan pėr tjetėr, veēse qė duhet tė adhuronin vetėm Allahun dhe tė mos adhuronin tjetėr pėrveē a pėrkrah Tij, tė adhuronin Atė me besim tė vėrtetė e pėrkushtim tė plotė dhe tė kryenin faljen e namazit e tė jepnin zekatin. Dhe kjo ėshtė feja e drejtė dhe e vėrtetė." [el-Bejjineh: 5]
Nė Sahih (tė Muslimit), transmetohet se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Vėrtet Allahu do prej jush tre gjėra: Tė adhuroni vetėm Atė e tė mos i shoqėroni askėnd nė adhurim, tė kapeni tė gjithė fortė me litarin e Allahut e tė mos pėrēaheni dhe tė kėshilloni atė tė cilin Allahu e ka ngarkuar me ēėshtjen tuaj." Dhe baza e adhurimit ėshtė pėrkushtimi i fesė vetėm pėr Allahun.
Pejgamberi ynė (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) e ka ndaluar rreptėsisht shirkun, qoftė pak apo shumė, i vogėl apo i madh. Kėtė e argumenton fakti i transmetimit prej shumė rrugėve se ai ka ndaluar namazin nė kohėn e lindjes sė diellit dhe nė kohėn e perėndimit tė tij. Kjo ėshtė transmetuar me tekste tė ndryshme, njė herė ka thėnė:"Mos prisni qė ta falni namazin nė kohėn e lindjes sė diellit dhe as nė perėndimin e tij." Kurse njė herė tjetėr ka ndaluar qė tė falet njeriu pas agimit derisa tė lindet dielli dhe po ashtu ka ndaluar qė tė falet namaz pas namazit tė iqindis derisa tė perėndojė dielli. Njė herė tjetėr ka pėrmendur se dielli kur lindet, lindet midis dy brirėve tė shejtanit dhe nė kėtė kohė jobesimtarėt i bėjnė sexhde diellit. Gjithashtu ka ndaluar faljen e namazit nė kėtė kohė, sepse ka pėrngjasim me idhujtarėt, tė cilėt nė kėtė kohė i bėjnė sexhde diellit. Shejtani i vendos brirėt e tij nė atė pozicion qė tė lindi dielli midis brirėve tė tij, me qėllim qė sexhdja tė bėhet pėr tė. Atėherė, vallė si ėshtė gjendja e atij, shirku i tė cilit ėshtė mė i shfaqur se ky dhe pėrngjasimi i tij me idhujtarėt ėshtė mė i dukshėm? Allahu i i Lartėsuar thotė duke iu drejtuar tė dėrguarit tė Tij qė t'i thotė ithtarėve tė librit (tė krishterėve dhe ēifutėve):
"Thuaj (o Muhamed): O ithtarė tė librit (ēifutė e tė krishterė)! Ejani te njė fjalė qė ėshtė e drejtė dhe e pėrbashkėt mes nesh dhe jush, qė tė mos adhurojmė askėnd pėrveē Allahut, qė tė mos i vėmė Atij shokė nė adhurim dhe asnjė prej nesh tė mos marrė tė tjerė pėr zot pėrveē Allahut tė Vetėm. Pastaj nėse ata largohen, thuaju dėshmoni pėr ne se jemi muslimanė." [Ali Imran: 64]
Pra, e gjithė kjo se nė tė ekziston pėrngjasimi me ithtarėt e librit, tė cilėt morėn njėri-tjetrin si zota pėrveē Allahut. Ndėrsa ne jemi tė ndaluar tė bėjmė kėtė veprim. Kush i shmanget udhėzimit tė pejgamberit tė Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), udhėzimit tė shokėve tė tij dhe udhėzimit tė pasuesve tė tyre me bamirėsi, tek ajo qė ngjason me ritet fetare e tė krishterėve, ai pa dyshim qė ka lėnė atė pėr tė cilėn e ka urdhėruar Allahu dhe i dėrguari i tij.
Pėrsa i pėrket fjalės qė thotė dikush: Nevoja ime u krye me begatinė e Allahut dhe begatinė tėnde; kjo ėshtė njė shprehje e keqe, sepse nuk mund tė krahasohet me kėtė shembull askush me Allahun. Kur dikush i tha pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij):Ēfarė dėshiron Allahu dhe ti! Ai tha: A mė bėre mua shok me Allahun? Thuaj: Ēfarė do vetėm Allahu. Ai njė herė i tha shokėve tė tij:"Mos thoni: ēfarė dėshiron Allahu dhe Muhamedi, por thoni: ēfarė dėshiron Allahu, pastaj dėshiron Muhamedi."
Nė njė hadith tjetėr thuhet se disa muslimanė panė dikė qė thoshte: Sa popull i mirė jeni ju! Sikur tė mos i bėni shokė Allahut d.m.th: ju thoni: ēfarė dėshiron Allahu dhe dėshiron Muhamedi. Dhe pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i ndaloi nga kjo gjė. Nė Sahih (tė Buhariut dhe Muslimit) transmetohet se Zejd ibn Khalid ka thėnė: Njė herė i dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) u fal me ne duke na prirė namazin e sabahut kur ishim nė Hudejbije, ndėrkohė qė natėn kishte rėnė shi dhe tha:"A e dini ēfarė tha Allahu kėtė natė? Ne thamė: Allahu dhe i dėrguari i Tij janė mė tė dijshėm. Tha: Ai tha: Disa robėr tė mi u gdhinė besimtarė tek Unė dhe disa tė tjerė u gdhinė jobesimtarė. Ai qė thotė: Ne na zbriti shiu me mirėsinė e Allahut dhe mėshirėn e Tij, ky ėshtė qė bėson tek Unė dhe qė nuk beson tek yjet. Ndėrsa ai qė thotė: Na zbriti shiu pėr shkak tė kėtij ylli, apo atij tjetri, ky ėshtė ai qė nuk beson tek Unė, por beson tek yjet."
Shkaqet, tė cilat Allahu i ka bėrė shkaqe, nuk mund tė bėhen ortak, shok apo ndihmėtar. Kurse ai qė thotė: Me begatinė e shehut, ndoshta ka pėr qėllim lutjen e tij dhe lutja qė pranohet mė shpejt ėshtė lutja e atij qė nuk ėshtė prezent. Ndoshta ai ka pėr qėllim me tė begatinė e asaj tė mire tė cilėn ai ia ka mėsuar dhe e ka urdhėruar pėr tė. E ndoshta mund tė ketė pėr qėllim begatinė e ndihmėn me tė cilėn ai e ka ndihmuar nė tė vėrtetė, apo qė e ka dashur pėr hir tė fesė etj Qė tė gjitha kėto janė kuptime tė drejta.
Nėse ai ka pėr qėllim me tė lutjen qė bėn pėr tė vdekurin apo pėr atė qė nuk ėshtė prezent, si veēimi i shehut me kėtė ndikim, apo veprimi i asaj pėr tė cilėn ai ėshtė i pafuqishėm, qė nuk ka mundėsi ta kryej atė, apo qė nuk e ka pėr qėllim atė, atėherė pasimi dhe ndihma e tij nė kėto gjėra ėshtė prej bidateve tė kėqija, gjithashtu edhe kuptimet e tjera tė kota tė ngjashme me kėto. Ndėrsa ajo gjė pėr tė cilėn nuk ka dyshim se puna nė bindje ndaj Allahut, lutja e besimtarėve pėr njėri-tjetrin e tė tjera veprime si kėto, janė tė dobishme nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe ato ndodhin me mirėsinė dhe mėshirėn e Allahut.
Realiteti i "el-Kutbu," "el-Gauthit" dhe "el-Ferdul Xhami"
Ndėrsa pėrgjigjja e pyetjes rreth "el-Kutbu',' "el-Gauth" dhe "el-Ferdul Xhami'," qė tė gjitha kėto i thonė disa grupe njerėzish. Ata i komentojnė me gjėra qė janė krejtėsisht tė kota nė fenė islame. Si p.sh: Disa termin "el-Gauth" e komentojnė duke thėnė se ai ėshtė i cili me ndėrmjetėsimin e tij arrihet pėrkrahja e krijesave, qoftė ndihma apo furnizimi i tyre. Saqė disa prej tyre thonė se ndihma e engjėjve dhe e peshqve tė detit realizohet me ndėrmjetėsimin e tij. Kjo thėnie e tyre ėshtė plotėsisht e ngjashme me atė qė thonė tė krishterėt pėr Mesinė - paqja e Allahut qoftė mbi tė -, siē thonė ekstremistėt pėr Aliun - Allahu qoftė i kėnaqur prej tij -. Dhe pa dyshim qė ky ėshtė njė mosbesim (kufėr) i qartė, qė kush e bėn kėtė kėrkohet prej tij qė tė pendohet; nėse pendohet, mirė; nėse nuk pendohet, vritet. Kjo gjė ndodh sepse nuk ekziston asnjė nga krijesat, qoftė engjėll apo njeri, qė me anė tė tij tė realizohet ndihma e krijesave. Prandaj, ajo qė thonė filozofėt nė "dhjetė mendjet" pėr tė cilat medojnė se janė engjėjt dhe ajo qė thonė tė krishterėt pėr Mesinė, e shprehje tė tjera tė tilla, janė kufėr (mosbesim) i qartė. Ky ėshtė mendimi i tė gjithė mslimanėve.
Gjithashtu kam pėr qėllim me termin "el-Gauth," atė qė thonė disa njerėz se nė tokė ekzistojnė mė tepėr se treqind e dhjetė burra, qė titullohen "Nuxhabaa" e prej tyre zgjidhen shtadhjetė, qė titullohen "Nukabaa," prej tyre zgjidhen dyzet tė tjerė qė titullohen "Abdalė," prej tyre zgjidhen shtatė "Aktabė," prej tyre zgjidhen katėr tė tjerė qė titullohen "Autadė," dhe prej tyre zgjidhet njė qė quhet "el-Gauthi" qė qėndron nė Mekė. Ata pretendojnė se banorėt e tokės, kur i godet ndonjė fatėkeqėsi nė furnizim dhe nė ndihmė, drejtohen tek treqind e dhjetė burrat. Kėta drejtohen tek shtatėdhjetė tė tjerėt, tė shtatėdhjetėt drejtohen tek dyzetėt, tė dyzetėt drejtohen tek shtatė, shtatė drejtohen tek katėr dhe sė fundi tė katėrt drejtohen tek njė. Disa tė tjerė ndoshta i shtojnė numrat dhe gradėt e tyre e disa tė tjerė i pakėsojnė. Kjo ndodh sepse ata kanė shprehje tė ndryshme rreth kėtyre ēėshtjeve. Disa prej tyre thonė se zbret nga qielli mbi Ka'be njė gjethe jeshile qė mban emrin e "Gauthit" tė kohės. Disa tė tjerė thonė qė zbret emri i Khidrit tė asaj kohe. Kjo e fundit ndodhet tek ata qė thonė se Khidri ėshtė njė gradė. Ata po ashtu thonė se nė ēdo kohė ekziston njė Khidėr, sepse ata nė kėtė ēėshtje kanė dy mendime. Por qė tė gjitha kėto janė tė kota dhe nuk kanė origjinė nė librin e Allahut e as nė sunetin e tė dėrguarit tė Tij, nuk e ka thėnė ndonjė prej tė parėve tė kėtij populli apo ndonjė nga imamėt e kėtij umeti dhe asnjė nga dijetarėt e mėparshėm tė cilėt meritojnė qė tė pasohen. Gjithashtu ėshtė e ditur se zotėria ynė i dėrguari i Zotit tė botėve , Ebu Bekri, Umeri, Uthmani dhe Aliu - Allahu qoftė i kėnaqur me ta -, kanė qėnė krijesat mė tė mira nė kohėn e tyre e siē dihet ata ishin nė Medinė e jo nė Mekė. Disa prej tyre transmetojnė njė hadith nė lidhje me "Hilalin," djaloshin e Mugire Ibn Shu'be duke thėnė se ai ėshtė njė nga tė shtatėt, porse ky ėshtė njė hadith i kotė nė bazė tė mendimit tė tė gjithė dijetarėve, tė cilėt kanė rėnė dakord pėr kėtė. Edhe pse disa prej kėtyre haditheve i transmeton Ebu Nuajmi nė veprėn e tij "Hiljetul Eulija" dhe shejh Abdurrahman es-Sulemij nė disa prej librave tė tij, ti mos u mashtro me kėto libra se nė to ndodhen hadithe tė sakta, tė mira, tė dobėta, tė shpikura dhe gėnjeshtra pėr tė cilat nuk ka mosmarrėveshje midis dijetarėve qė janė gėnjeshtra tė shpikura. Ndonjėherė ndokush mund t'i transmetojė sipas traditės sė disa pjesėtarėve tė hadithit tė cilėt kanė transmetuar atė qė kanė dėgjuar duke mos bėrė dallim midis tė saktit dhe tė kotit. Pjesėtarėt e hadithit nuk transmetonin tė tilla hadithe. Kjo sepse ka ardhur nė Sahih (tė Muslimit) se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė: Kush flet prej meje njė hadith qė e sheh se ėshtė gėnjeshtėr, atėherė ai ėshtė njėri nga gėnjeshtarėt." Shkurtimisht po them se muslimanėt e dinė se kur zbresin mbi ta fatkeqėsitė, qoftė kur janė nė mirėqėnie apo nė frikė si p.sh kur luten nė namazin e istiskas qė kėrkojnė shiun me qėllim qė mbi ta tė zbresė furnizimi, kur luten nė namazin e eklipsit, kur pėrgatiten pėr largimin e fatkeqėsisė dhe nė raste tė tjera, ata drejtohen vetėm tek Allahu, duke lutur vetėm Atė, i Cili nuk ka ortak pa i shoqėruar Atij asnjė shok nė adhurim.
Muslimanėt asnjėherė nuk duhet qė t'i kthehen dikujt tjetėr pėrveē Allahut tė Lartėsuar pėr nevojat qė ata kanė. Madje edhe idhujtarėt nė kohėn e injorancės sė tyre e lusnin Allahun pa ndėrmjetės dhe Allahu i pėrgjigjej atyre. Vallė, a mendon se pas Teuhidit dhe Islamit nuk do t'i pėrgjigjet lutjes sė tyre pėrveēse me kėtė ndėrmjetės, pėr tė cilin Allahu nuk ka zbritur asnjė fakt? Allahu i Lartėsuar thotė:
"Dhe kur njeriun e kap ndonjė hall (ose e keqe), ai na lutet Neve i mbėshtetur nė krahun e tij, i ulur ose nė kėmbė. Por pasi Ne ia kemi larguar atij tė keqen, ai vazhdon nė rrugėn e tij si tė mos na ishte lutur Neve pėr njė hall qė i ka rėnė atij!" [Junus: 12]
Ai pėrsėri thotė:
"Ndėrsa kur ju kap e keqja nė det, ata tė cilėt ju i thėrrisni pėrveē Atij shuhen e zhduken prej jush pėrveē Atij (vetėm Allahu)." [el-Isra: 67]
Nė njė ajet tjetėr thotė:
"Thuaju (O Muhamed):"Mė thoni, sikur tė binte mbi ju dėnimi i Allahut, apo t'ju vijė ora (sė cilės ju i trembeni) a do t'i thėrrisnit tjetėrkujt pėrveē Allahut? (Pėrgjigjuni) nėse jeni tė drejtė! Patjetėr, ju vetėm Atij do t'i thėrrisnit dhe nė qoftė se Ai do, Ai mund t'jua largojė atė fatkeqėsi pėr tė cilėn ju i thėrrisni Atij dhe atė kohė ju harroni ēfarėdo shoku qė i keni bashkuar Atij nė adhurim." [en-Aam: 40-41]
I Lartėsuari thotė:
"Vėrtet qė Ne dėrguam (tė dėrguar) nė shumė popuj para teje (o Muhamed) dhe Ne i kapluam ata me varfėri tė madhe (a humbje pasurie) dhe me humbje tė shėndetit e fatkeqėsi qė tė mund tė besonin me pėrulje. Kur atyre u binin vuajtje nga Ne, pse atėherė ata nuk besuan me nėnshtrim? Por zemrat e tyre u ashpėrsuan dhe shejtani ua bėri atyre t'u duken tė drejta veprat qė punonin." [en-Aam: 42-43]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) kėrkoi shi pėr shokėt e tij nė namaz dhe duke mos u falur. Ai i priu ata nė namazin e istiskas (kėrkimit tė shiut), namazin e eklipsit dhe bėnte du'a nė namazin e tij dhe kėrkonte ndihmė kundra idhujtarėve. Gjithashtu edhe khalifėt (zėvendėsit) e drejtė pas tij, imamėt e fesė dhe dijetarėt e muslimanėve, qė tė gjithė kanė ndjekur dhe ndjekin kėtė rrugė. Prandaj thuhet se tre gjėra nuk kanė origjinė:"Porta e Nusejrive," "I prituri i rrafidave"4 dhe "Gauthi i injorantėve." Kjo sepse Nusejritė pretendojnė se porta qė kanė ata, thonė se mban botėn. Ai vėrtet ekziston, porse pretendimi i nusejrive nė tė ėshtė krejt i kotė. Kurse pėrsa i pėrket Muhamed ibn Hasen el-Askeri, Gauthit qė qėndron nė Mekė dhe gjėra tė kėtij lloji, qė tė gjitha janė tė kota dhe nuk ekzistojnė.
--------------------------------------------------------------------------------
4. Ai qė presin Rrafidat quhet Muhamed ibn Hasen el-Askeri. Ata pretendojnė se ai hyri nė Serdaab nė Irak dhe presin daljen e tij.
--------------------------------------------------------------------------------
Gjithashtu ajo qė pretendojnė disa tė tjerė se "Kutbul Gauthul Xhami" pėrkrah eulijatė e Allahut dhe i njeh ata tė gjithė, e tė tjera si kėto, janė tė kota. Ebu Bekri dhe Umeri - Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre, nuk i njihnin tė gjithė eulijatė e Allahut dhe as nuk i pėrkrahnin ata. Atėherė si do tė munden ata tė humbur, mashtrues dhe rrenacakė? I dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ėshtė zotėria i bijve tė Ademit dhe ai do t'i njohė ata tė cilėt nuk i pa prej popullit tė vet nga shenjat e abdesit. Pra, do t'i njohė nga e bardha qė ndodhet nė vendet qė ata marrin abdes. Ka prej eulijave tė Allahut aq shumė, saqė nuk mund t'i numėrojė askush tjetėr pėrveē Allahut tė Lartėsuar. Ai (Muhamedi) ėshtė imami dhe ligjėruesi i pejgamberėve tė Allahut, por megjithatė nuk e njihte pjesėn mė tė madhe tė tyre. Madje Allahu i Lartėsuar thotė:
"Dhe sigurisht qė Ne kemi sjellė tė dėrguar para teje (o Muhamed), pėr disa prej tyre Ne tė kemi njoftuar pėr ndodhinė e tyre dhe pėr disa Ne nuk tė kemi njoftuar pėr ngjarjen e tyre." [Gafir: 78]
Musai nuk e njihte Khidrin dhe Khidri nuk e njihte Musain. Madje kur Musai e pėrshėndeti Khidrin, ai i tha: A ka pėrshėndetje nė tokėn tėnde? Ai i tha atij: Unė jam Musai. Ai tha: Musai i bijėve tė Israilit? Ai tha: Po.
Atij i kishte mbėrritur emri dhe lajmi nė lidhje me tė, mirėpo nuk e kishte parė ndonjėherė. Kush thotė se ai ėshtė i pari i eulijave, apo thotė qė ai i njeh tė gjithė ata, padyshim ka folur kotė.
Mendimi i prerė nė lidhje me Khidrin Paqja e Allahut qoftė mbi tė -
Mendimi i saktė,tė cilin e kanė zgjedhur dijetarėt tė cilėt i japin rėndėsi tė madhe studimit tė ēėshtjeve duke kėrkuar tė vėrtetėn, ėshtė se Khidri ka vdekur dhe nuk e ka arritur Islamin. Nėse ai do tė ekzistonte nė kohėn e pejgamberit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) do tė ishte detyrė pėr tė qė tė besonte nė pejgamberin (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), tė luftonte sė bashku me tė ashtu siē e obligoi Allahu ndaj tij dhe ndaj tė tjerėve. Nėse ai vėrtet do tė ekzistonte, do tė ishte nė Mekė dhe nė Medine. Do tė ishte prezent me sahabėt pėr tė luftuar sėbashku me ta dhe pėr t'i ndihmuar ata nė fe. Kjo ishte mė mirė pėr tė sesa tė prezantonte tek njė popull jobesimtarė pėr tė mbyllur vrimėn qė u hap nė anijen e tyre. Ai nuk do tė rrinte i fshehur nga populli mė i mirė i tė gjitha kohėve tė njerėzimit, ndėrkohė qė ai ishte midis idhujtarėve dhe nuk u fsheh nga ata. Pastaj muslimanėt nuk kanė nevojė pėr atė dhe tė tjerė si ai nė fenė e tyre dhe as pėrsa i pėrket kėsaj bote. Kjo sepse ata e morėn fenė e tyre nga i dėrguari analfabet (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij), i cili u mėsoi atyre Librin dhe Hikmetin (Sunetin). Pejgamberi i tyre u tha:"Nėse Musai do tė ishte gjallė dhe ju do tė pasonit atė e do tė mė linit mua, do tė humbnit." Isai, biri i Merjemes, kur tė zbresė nga qielli do tė gjykojė mbi ta me Librin e Zotit tė tyre dhe Sunetin e pejgamberit tė tyre. Atėherė ē'nevojė do tė kenė ata tek Khidri dhe tek ndonjė tjetėr si ai?! Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) i ka njoftuar ata pėr zbritjen e Isait nga qielli dhe prezencėn e tij me muslimanėt.
Ai ka thėnė:"Si mund tė shkatėrrohet njė popull tek i cili unė jam nė fillimin e tij dhe Isai nė fund tė tij?" Ndėrkohė qė dy pejgamberėt e nderuar (Muhamedi dhe Isai) duke shtuar Ibrahimin, Musain dhe Nuhun janė tė dėrguarit mė tė mirė dhe pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ėshtė zotėria i bijve tė Ademit dhe ata nuk u fshehėn nga ky popull, as nga masa e gjerė e popullit dhe as nga njerėzit e veēantė, atėherė si mund tė fshihet prej tyre dikush qė nuk ėshtė si ata? Nėse Khidri do tė ishte gjithnjė gjallė, si ka mundėsi qė pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) nuk e ka pėrmendur asnjėherė kėtė, as nuk e ka njoftuar popullin e tij pėr tė dhe as khalifėt e tij tė drejtė? Ndėrsa kush thotė se ai ėshtė i pari dhe kontrolluesi eulijave, i themi atij: Kush ia dha atij kėtė post qė tė jetė i pari i eulijave kur dihet qė eulijatė mė tė mirė janė shokėt e Muhamedit (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij)? Dhe Khidri nuk ėshtė prej tyre. Pjesa mė e madhe qė tregohet nė lidhje me kėtė temė ėshtė gėnjeshtėr, kurse pjesa tjetėr ėshtė e ndėrtuar mbi bazėn e mendimit tė njė burri. Kjo ėshtė si puna e atij qė pa njė person dhe mendoi se ai ėshtė Khidri dhe tha: Ai ėshtė Khidri.
Ashtu sikurse rrafidat kur shohin njė person mendojnė ose pretendojnė se ai ėshtė imami i pritur dhe i pagabueshėm. Ėshtė transmetuar prej Imam Ahmed ibn Hambel se kur iu pėrmend Khidri ai tha: Kush tė drejton tek ai qė mungon, ai nuk ėshtė treguar i drejtė me ty. Nuk e ka vendosur kėtė nė gjuhėn e njerėzve askush tjetėr pėrveēse shejtanit. Ne jemi zgjeruar pėr kėtė ēėshtje nė vende (libra) tė tjera.
Mundėsia e emėrtimit tė njeriut mė tė mirė tė kohės me termat "el-Kutbu" dhe "el-Gauth"
Nėse dikush thotė:"el-Kutbul Gauthul Ferdul Xhami" ka pėr qėllim se ėshtė njė person i cili ėshtė njeriu mė i mirė i kohės sė tij, atėherė kjo ėshtė diēka qė mundet. Por nė tė njėjtėn kohė ka mundėsi qė tė jenė dy njerėz tė barabartė nė mirėsi, po ashtu ka mundėsi tė jenė tre apo katėr. Nuk mund tė thuhet nė mėnyrė tė prerė se nė ēdo kohė ėshtė vetėm njė person qė ėshtė njeriu mė i mirė. Ndoshta mund tė jenė njė grup njerėzish dhe mes tyre dikush ėshtė mė i mirė se njė tjetėr nė njė drejtim dhe jo nė njė tjetėr. Dhe kėto anė ose janė tė pėrafėrta ose tė barabarta. Por, edhe pse nė njė kohė mund tė jetė njė person qė ėshtė njeriu mė i mirė i kohės, emėrtimi i tij me termat "el-Kutub, el-Gauthu, Ferdul Xhami" ėshtė bidat pėr tė cilin Allahu nuk ka zbritur asnjė fakt dhe nuk e ka pėrdorur asnjė nga tė parėt dhe imamėt e kėtij populli.
Tė parėt tanė kanė vazhduar tė mendojnė se ndonjėri ėshtė njeriu mė i mirė i kohės sė tij ose nga mė tė mirėt e saj dhe nuk e emėrtonin atė me tė tillė emra pėr tė cilėt Allahu nuk ka zbritur asnjė fakt. Aq mė tepėr kur ka prej tyre qė mendojnė se Kutbi i parė ėshtė Hasen ibn Ali ibn Ebi Talib - Allahu qoftė i kėnaqur me ata. Pastaj shkallėzohet ēėshtja duke arritur deri tek ata qė nuk janė nė gradėn e tij, duke zbritur tek disa shehlerė tė kohėve tė fundit. Kjo ėshtė njė gjė e gabuar dhe e papranueshme, qoftė duke iu bazuar rrugės sė Ehli Sunetit apo duke iu bazuar rrugės sė Rrafidave. Ne themi: Ku ėshtė Ebu Bekri, Umeri, Uthmani, Aliu, ata qė pranuan tė parėt Islamin nga Muhaxhirėt (qė u shpėrgulėn nga Meka nė Medine) dhe Ensarėt (besimtarėt e Medines qė i strehuan dhe i ndihmuan ata)?!
Haseni nė kohėn qė ndėrroi jetė pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) sapo i ishte afruar kohės sė pjekurisė.
Ėshtė treguar se disa shehlerė tė mėdhenj qė merren me kėto gjėra kanė thėnė se dija "el-Kutubul Ferdul Gauthul Xhami" ėshtė si dija e Allahut tė Lartėsuar. Pra, thotė qė ai di atė qė di Allahu dhe ka mundėsi pėr atė qė ka Allahu. Gjithashtu pretendon se pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka qenė po kėshtu dhe se kjo u transferua nga pejgamberi tek Haseni derisa mbėrriti gradualisht tek shehu i atij (i cili pretendon kėtė gjė).
Pra, u dukė qartė se kjo gjė ėshtė kufėr (mosbesim) i qartė, injorancė e shėmtuar dhe pretendimi i diēkaje tė tillė tek i dėrguari i Allahut (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ėshtė mosbesim dhe gjithashtu pretendimi i diēkaje tė tillė tek shehlerėt e tyre ka tė njėjtin gjykim, madje janė nė plan tė parė. Allahu i i Lartėsuar thotė:
"Thuaj (o Muhamed): unė nuk ju them se kam thesaret e Allahut, as qė e di gajbin (tė fshehtėn, tė panjohurėn), as nuk ju them se unė jam melek." [en-Aam: 50]
I Lartėsuari thotė:
"Thuaj (o Muhamed): ''Unė nuk kam asnjė fuqi pėrfitimi ose dėmtimi pėr veten time, por vetėm si tė dojė Allahu. Po tė kisha dijen e Gajbit (tė sė fshehtės), atėherė do tė kisha shumėfishuar e shtuar pėr veten time njė bollėk begatie dhe asnjė e keqe nuk do mė prekte." [el-A'raf: 188]
I Lartėsuari thotė:
"Ata thonė: Nė qoftė se ne do tė kishim ndonjė lidhje me kėtė ēėshtje, atėherė asnjė prej nesh nuk do tė ishte vrarė kėtu." [Ali Imran: 154]
Pėrsėri thotė:
"Ata thanė: A kemi ne ndonjė pjesė nė kėtė ēėshtje? Thuaj (o Muhamed): Nė tė vėrtetė ēėshtja i takon plotėsisht Allahut." [Ali Imran: 154]
Gjithashtu Allahu i i Lartėsuar thotė:
"Qė Ai tė veēojė (e t'i ndajė) njė pjesė tė tyre qė nuk besojnė apo t'i poshtėrojė me turp qė kėshtu tė tėrhiqen tė shkatėrruar. Vendimi nuk ėshtė i yti (o Muhamed, por i Allahut), nėse Ai kthehet me mėshirė ndaj tyre (dhe i fal) apo i ndėshkon, pasi ata vėrtetė janė dhalimunė (keqbėrės, mohues dhe jobesimtarė)." [Ali Imran: 127-128]
I Lartėsuari thotė nė njė ajet tjetėr:
"Nė tė vėrtetė ti (Muhamed) nuk udhėzon kė tė duash, por Allahu udhėzon atė qė do Ai. Dhe Ai i njeh mė mirė ata qė janė tė udhėzuar." [el-Kasas: 56]
Allahu i i Lartėsuar na ka urdhėruar qė t'i bindemi tė dėrguarit tė Tij (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) duke thėnė:
"Ai qė i bindet tė dėrguarit (Muhamedit) vėrtet ai i ėshtė bindur edhe Allahut." [en-Nisa: 80]
Ai na ka urdhėruar qė ne ta pasojmė atė. Siē thotė nė njė ajet:
"Thuaj (O Muhamed): Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua (pranoni Islamin, ndiqni Kura'nin dhe Sunetin, rrugėn time) dhe Allahu do t'ju dojė juve." [Ali Imran: 31]
Ai gjithashtu na ka urdhėruar qė ta pėrkrahim tė dėrguarin, ta ndihmojmė dhe ta nderojmė atė. Gjithashtu ka vendosur tė drejta pėr tė cilat i ka sqaruar nė Librin e tij, aq sa e ka bėrė detyrė pėr ne qė ai tė jetė njeriu mė i dashur tek ne nga vetet tona dhe nga familjet tona. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Thuaju (o Muhamed): Nė qoftė se baballarėt tuaj, bijtė tuaj, vėllezėrit tuaj, gratė tuaja, tė afėrmit tuaj, pasuria qė ju keni fituar, tregtia tek e cila keni frikė humbjen dhe vendbanimet tuaja tek tė cilat gjeni kėnaqėsi, janė mė tė dashura pėr ju se Allahu dhe i dėrguari i Tij, mė (tė dashura) se pėrpjekja dhe lufta pėr ēėshtjen e Allahut, atėherė prisni derisa Allahu tė sjellė vendimin (dėnimin) e tij" [et-Teube: 24]
Pejgamberi (paqja, shpėtimi dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dhe familjen e tij) ka thėnė:"Betohem nė Atė, nė dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, se nuk beson asnjėri prej jush derisa tė jem mė i dashur tek ai nga fėmija i tij, prindi i tij dhe nga tė gjithė njerėzit."
Umeri Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i tha atij:"O i Dėrguari i Allahut! Je mė i dashuri pėr mua se ēdo gjė tjetėr pėrveē vetes sime. Ai i tha: Jo, o Umer, derisa tė jem pėr ty mė i dashur se vetja jote. Ai tha: Nė tė vėrtetė tani je mė i dashur pėr mua edhe se vetja ime. Ai tha: Tani, o Umer! (Trans. Buhariu)
Gjithashtu ka thėnė:"Kush i ka tre gjėra, ai ka gjetur me to ėmbėlsinė e imanit (besimit): Ai tek i cili Allahu dhe i dėrguari i Tij janė mė tė dashur nga ēdokush tjetėr, ai i cili e do njė person dhe nuk e do pėr gjė tjetėr vetėm se pėr hir tė Allahut dhe ai qė urren tė kthehet nė mosbesim pasi e shpėtoi Allahu prej tij, ashtu si urren tė hidhet nė zjarr." (Trans. Buhariu)
Allahu i i Lartėsuar ka sqaruar nė librin e Tij tė drejtat e Tij, tė cilat nuk mund tė jenė pėr dikė tjetėr pėrveē Atij. Gjithashtu ka sqaruar tė drejtat e tė dėrguarve dhe tė drejtat e besimtarėve mes njėri-tjetrit. Kėtė ēėshtje e kemi sqaruar nė shkrime tė tjera, si p.sh.: fjala e Allahut tė Lartėsuar:
"Dhe kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, i frikėsohet Allahut dhe i pėrkushtohet Atij, kėta janė tė fituarit." [en-Nur: 52]
Pra, bindja ėshtė pėr Allahun e tė Dėrguarin e Tij, kurse frika dhe pėrkushtimi janė vetėm pėr Allahun. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Vetėm sikur tė ishin tė kėnaqur me atė qė u dha Allahu dhe i dėrguari i Tij dhe tė thoshin:"Allahu ėshtė mė se i mjaftueshėm pėr ne! Allahu do tė na dhurojė ne nga begatitė e Tij dhe i Dėrguari i Tij (nga sadakatė, lėmosha)! Tek Allahu i kthejmė shpresat tona duke iu lutur vetėm Atij!" [et-Teube: 59]
Pra, u dukė qartė se dhėnia ishte prej Allahut dhe tė Dėrguarit, kurse varja e shpresave ishte vetėm tek lutja e Allahut. Allahu i Lartėsuar thotė:
"Dhe ēfarėdo qė t'ju japi juve i Dėrguari (Muhamedi), merreni atė dhe ēfarėdo qė ai jua ndalon, hiqni dorė (prej saj)." [el-Hashr: 7]
Kjo sepse e lejuar ėshtė ēfarė ka lejuar Allahu dhe i Dėrguari i Tij dhe e ndaluar ėshtė ēfarė ka ndaluar Allahu dhe i Dėrguari i tij. Ndėrsa mjaftueshmėria ėshtė vetėm pėr Allahun, siē thotė Allahu i Lartėsuar:
"Ata thanė: Vetėm Allahu na mjafton." [Ali Imran:17]
Dhe nuk thanė: Na mjafton Allahu dhe i dėrguari i tij.
Allahu i Lartėsuar thotė:
"O pejgamber! Allahu ėshtė mė se i mjaftueshėm pėr ty dhe pėr besimtarėt qė tė ndjekin ty." [el-Enfal: 64] d.m.th.: Allahu tė mjafton ty dhe u mjafton besimtarėve qė tė ndjekin ty. Kjo ėshtė e vėrteta e prerė nė lidhje me kėtė ajet. Prandaj fjala qė tha Ibrahimi dhe Muhamedi paqja dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė dy - ishte: Vetėm Allahu na mjafton neve dhe pėr ne Ai ėshtė Rregulluesi mė i mirė. Allahu i Madhėruar ėshtė mė i Dijshmi dhe mė i Menēuri.
Paqja, mėshira dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi krijesėn e Tij mė tė mirė, te Derguarin tonė Muhamedin a .s , mbi familjen e Tij , shoket e Tij dhe te gjithe ata qe e pasojne rrugen e Tij deri ne diten e Gjykimit .
Lutja jone e fundit eshte Elahmdulilahi RabilAlemin
selamualejkum musliman nga vellau juaj ne Islam
Krijoni Kontakt