Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    Pasioni pėr shkencėn
    Anėtarėsuar
    15-05-2002
    Vendndodhja
    Jacksonville Florida
    Postime
    280
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    A eshte i vleshem Kanuni i Lek Dukagjinit apo jo?

    Ne te vertete kanuni thuhej se ka vdekur por realiteti shqiptar flet ndryshe.Mijera familje te ngujaera qindra femije qe nuk mund te vazhdojne shkollen nga frika e hakmarrjes kjo kulqeder qe i ka shtyer rrjenet edhe ne Jug te Shqiperise.Pra a duhet ta pranojme kanunin ashtu sikur eshte apo jo?me poshte keni parathenien e kanunit nga poeti i madh At Gjergj Fishta......


    At Gjergj Fishta
    PARATHĀNE
    1. Randsija e Folklores komtare.
    Kushdo nieri i leters e i kalemit, e qi tė jetė i zoti me perftue nė mende tė vet idén «Atdhé», kupton mirfillit randsķn e madhe qi per kóm kį nė vedvedi tė mbledhunt e «folklorės» sė tij komtare.
    «Folklora» āsht pasqyra e kthjelltė e psihes sė komit; āsht rrasa mermerit, mė tė cillen historija zgavrron t’endunt e tė shendunt e popujvet; asht cehja e pashterrshme e gjuhsķs e e letersķs komtare. «Folkloren», po, do tė skjyrtojsh, po deshte me shkrue historķn e komit, e cilla me hamende nuk shkruhet, por qi edhč pa tź komi jetė nuk kį; «folklores» do t’i siellesh, po deshte me shtue pasunķn e gjūhės me fjalė tė permvehtsueme, me frazeologķ shprehsore, me shembulltyra tė gjalla, dramatike; nė «folklorė» prap ké me ndeshė mė type mā tė nalta, mė karaktere mā tė forta, e mė motive mā t’ardhuna e tė perkueshme per zhvillimin e leteratyrės komtare. – Epopét mā tė mdhį e mā tė bukura tė botės: si nji «Iliade», nji «Shah-Name», nji «Niebelungen», nji «Fingal» etr. etr. kan ngallitė e janė zhvillue mbķ bazen e «folklorės» komtare.
    Mjerisht disa nder atą tė bij tė fisit shqyptar, qi mbahen per intelektuala e udhėhjeksa tė fatit e tė shartevet tė komit, por qi shkolla, neper tė cillen paten kźnė pershkrue, nuk mrrījti me u a qirue shpirtin krejt prej zdramit tė do parimeve sterelizuese e shkatrrimtare, e as me u a hjekė at lmashk pedantizmi e kulimlleku vagabond-modern, qi ata quejn «kultur», perbuzin njomsķn e vallevet popullore, bājn n’asgja bukurķn gjithmonė tė njethtė e tė kerthnestė tė rapsodijavet kreshnike, kerveshin buzen mbķ randsķ tė vendimevet tė kanunit doketar – droit coutumier – mbķ fjeshtsķn e artė tė mytologķs, tė prrallavet, e mbķ marė «folkloren» t’onė komtare. E pra, sa bukurija thānjesh, sa njomsija e naltsija mendimesh nuk āsht strukė permbrenda ksajė «folklore», mė tė cillen kį punue psihja heroike e komit marė e i kan rį mė limė kavaljetet e gjata, tė palodhshme! Per shembull: kū m’a ké – s’po tham nė leteratyrė shqype: se mā kjo e shkreta hecė faqet per dhé, sie grami; por edhč nder leteratyra tė reja tė komevet tė gjytetnueme – nji pershkrim, prū me njyre mā tė gjalla, me shembulltyra mā tė pershtatuna, e me nji burrnķ mā bujare, mā fisnike e te njerzishme mbķ hijeshķn e nji vashe, se, pershkrimin, me tė cillin fatosi i rapsodķs «Martesa e Halilit», botue ne «Hżll tė Dritės» (1924, f. 261) paraqet hijeshķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit:

    "...E un Tanushen vetė e ko’ pa, Kśr kem pasė besė me krajlķ: Gjā mā tė mirė s’shef njeri nen ket diell? Vetulla e sajė ndrejt, si fiskaja 1); Shteku i ballit, si shteku i malit, Kśr merr hana me prendue; Syni i sajė, si kokėrra e qershķs; E kį qerpikun, si krahi i dallndyshės; Ftyra e sajė, si kuqet molla m’degė: Hunda ndrejt, si kalemi i Tushes 2); Goja e vogel, si lulja qi shperthen; Dhāmėt e bardhė, si gurzit e lśmit, Fķll mbas shiut, kśr po i shndritte dielli; Qafa e sajė, si qafa e pllumit; Shtati i sajė, si ‘i shtat ēetine; Misht e dores, porsi rremi i shemshirit".
    Kū e kį Petrarka – mbreti i vjerrshės sė bukurķs e tė dashtnķs – nji pershkrim tė hijeshķs sė grues mā tė bukur se ky? Petrarka, mshilė prej mbramjet n’odė tė vet, hupė – tė thuesh – krejt nder libra e karta tė vjetra, nė dritė tė zbetė e tė marrėt tė nji flake kandili vojit, e cilla herė trashet e herė tėhollohet – thue se po fiket m’ilik tė vetin tė shkrūmuem: grumullue nė magazinė tė fantazķs sė vet allabastra, fildisha, ixhķ, zadefa, perle etr. qi kį mūjtė me pį kund nė ndonji kishė, nė ndonji salon, a duqan sendesh tė rralla e tė kushtueshme: si edhč kroje e gurra te hartueme, lule e lulishta, kodra e suka tė blera, ograja e senjore zotnķsh etr. edhč me nji cenė, me nji duresė pernjimend monakale, vźhet e pershkruen nė poezķ idealin e vet tė bukurķs – Lauren, tue peshue ē’do mendim, tue matė ē’do fjalė, tue limue ē’do germė, e gjithmonė tue fshā, tue rektue mbas sajė, si qi edhč sod – mbas gjashtqind-shtatėqind vjetsh – tė bāhet se po i ndīen ato tė fshāme e tė dihame tė tijat. Ndersa rapsodi i malevet t’ona neper biga e hije blinit –atjé kū ktheter-rrėmysja shqype murrojė bān ēerdhen neper gallushtra tė stźnavet t’ashklatisuna, ēį neper duhme tė ndonji rrfeje zharritse, dermuese – gjithkah āsht rrethue me madhnķ te pamatne tė natyrės e me at bukurķ dermore tė luginavet tė karmatisuna e tė grykavet t’errta hijet tė qarravet e tė lisavet disa herėsh shekullorė. Ktej nji mal i blertė, me vithna, thana, e stane; andej nji bjeshkė e naltė e rryeshme, randė ngarkue me borė; pertej nji humnere mija metrash shpatit tė malit thikė n’teposhtė zgavrrue; nė fund t’asajė humnerje nji lum tue gjimue zallit; nji ēuterr m’at anė, krejtė bardh prej shkumet, tue u dikue nper krepa: e gurgullo gurra tė cemta, e vallzo bylbyla neper brej, aha e ēetina: edhč huti tue hukue, edhč ujku tue ulrue, ēakalli tue lehė: prap tingllo koēana e capit, blegro kingji i delmes, thuja bariu kangės «terthorēe» e «maje krahit», ēurliko fżll e zanamare: kce blegreshat hijevet, porsģ Zanat mrizevet: e rrethon, po, nji jetė, nji gjallnķ, nji galldim, nji gaz, si gazi i prendverės sė rruzullimit! Edhč ky, rapsodi, a se nė zheg tė ditės te mrizi i ahit, a se nė mbramet mbas darke urė voters sė vet mirėpritse, kapė lahuten nė dorė, e plot menden e zźmren me Zot e Shen Nkollė, me Orė e me Zana, me drangoj e kulshedra, me fatosa, kreshnikė, pleq, krén, bajraktarė, pansira, heshta, armė tė ngrījta, tagana, kual mejdanash, besė e burrnķ shqyptare, pa matė vjerrshė, pa lmue fjalė, e rrmye mendjet nė naltsķ e bukurķ t’argumentit, lshue krejt vedin m’flatra tė fantazķs sė vet t’entuzjazmueme – si thote Ovidi: Est deus in nobis; agitante calescimus illo, Sedibus ętheriis spiritas iste venit. 3)(Fast., VI, 6-7)tue perkue zanin me tingell tė lahutės, i a hīn me pershkrue bukurķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit, e tue e ndigjue nji qiell e kaltert, do bjeshkė tė nalta, ulkoja e bylbyli, e shokėt e vet zźmret bujare, kudon: «E un Tanushen vet e ko’ pį – Gjā mā tė mirė s’shef nieri nen ket diell» ! E pse s’din shka janė allabastrat, fildishat, ixhķt, zadefat, perlet, mergjanet, rubinat e tjera kso ēikrrķsh salonash e duqanesh, per me pershkrue nji bukurķ jo grueje, jo fźmne – e cilla e hiejshme mund tė ndollė edhč nė mal, nė fushė, ne stan e nder shpija tė nderit tė dyshimtė – por bukurķn e nji vashe fisnike, e tė nji typi grueje bujare, ky – Titan i rķ – me fuqķ tė fjalės sė vet rrmyese, tė pushtetshme, perkulė madhnķn e natyrės nen lėmaje tė harkut tė lahutės sė vajtueshme, edhe merr ktū nji shtek malit, kū prendon hana: atjč nji ēetinė: pertej molla, qershija; nji qafė pllumi, nji krah dallndyshe: gurzit e lumit, fķll mbas shiut kśr po i shndritte dielli, lulet qi shperthejn: prap kalemin e Tushės, rremin prej shemshirit, edhč kta, kaq me nji forcė e gjallnķ shembulltyrash, naltsķ mendimesh, pershtatsķ e permvehtsķ fjalėsh, sa me tė vojtė mendja, se jé tue ndigjue kund ndonji thermķ te «Titanomakķs» s’Eziodit. Posė dįmit tė Hektorit prej Andromaket, pershkrue prej Homerit n’Iliade, nuk mė bjen nder mend, se kam lexue kund ndonji pershkrim mā tė frymzuem me fisnikķ e me burrnķ, e kū titanizmi e njomsija e shembulltyravet tė perkojn mā ambel me naltsķn e idévet, se ket pershkrimin e rapsodit malsuer mbķ bukurķn e Tanushės, sė bijs sė krajlit. Prandej, mund tė jét, ndoshta, se «Laura» e Petrarkės āsht nji «Venus», mbrū m’shkumė tė detit; por sugurisht se «Tanusha» e rapsodit tė Dukagjinit āsht e bardha ajo «Athenaja», shperthye e armatisne prej rrashtet tė Zeusit rruféflakrues.Prej ktyne fjalve shifet kjartas randsija e madhe, qi per kóm mund tė ketė tė mbledhunt e «folklores» komtare. E do vū n’oroe, se ktū, perj ngushticet tė vendit, kjo randsķ u prū vetem nė pikpame estetike-letrare e tue skjyrtue vetem nji degė tė «folklorės»: poezķn popullore. Po t’ishte vendi, po t’a lypte puna me e peshue ket randsķ nder tė gjitha pikpamet shkencore e letrare, kishte me ū pį fort mā kjartė detyra, qi kį Qeverija e intelektualt shqyptarė, mendjet tė kthjelltė e vullndeset tė mirė, me u perkujdesė per tė mbledhunt e tė bashkuemt e ktij visari komtįr, qi āsht «folklora». 2. – Randsia e tė mledhunit tė ligjvet dokesore. Franēeskājt shqyptarė kjenė njatą, qi nder mā tė parėt nė Shqypnķ pįn randsķn e madhe e ndīen nevojen e tė mledhunit tė «folklorės» komtare; e nder kta mā i pari kje – dritė pasėt! – Įt Shtjefen Konst. Gjeēov, qi me zéll, entuzjazm e duresė i u vū ksajė pune.Tė kryemen kndimet e veta e tė marrmen qi muer Urdhnat e Meshtarķs, ky franēeskan i shkelqyeshem me nji herė i a nisi me mbledhė kangė e valle popullore, prralla, bestytnķ mitologike, thānje, fjale e kashė-tė lashta, lojna, lojė fjalėsh, fjalė synonime etr. tė popullit t’onė. Edhč mbas pak vjetsh bashkoi nji materjal folkloristik mjaft tė madh. Franēeskājt, at herė, ndertuen mbrenda rrethit tė vet vepren «Visari komtar», per tė mbledhunt e tė botuemt e «folklorės», nė tė cillen vepėr mueren pjesė edhč do djelm civila, atdhetarė entuzjastė shkodranė. Edhč kshtū vjetin 1910 botuen tė parin blź tė ktij kolekcjoni folkloristik, nen titullin «Visari Komtar» tė perbām prej kangėsh, vallesh popullore e rojmesh fmijsh, tė mledhuna – sidomos prej A. Shtjefen Gjeēov – n’anė tė Gegnķs. – Kjo vepėr do tė kishte vijue botimet e veta metodikisht, por erdhen kryengritjet, luftat, kohėt e vshtira e jo veē se nuk u botue mā ndoni tjeter blź, mu hupi shumica e materjalit tė bashkuem.Gjatė ksajė kohe A. Sh. Gjeēov, tue vijue gjithnji me nji cenė e duresė tė pa shoqe nder rmime tė veta folkloristike, kishte bashkue shum materjal mbķ Kanunin e Lekė Dukagjinit: e kśr Franēeskājt (1913) ndertuen tė perkohshmen «Hylli i Dritės», nisi me botue m’tź numer per numer shinimet e pikzimet e veta mbķ kanūn. Botimi i ktij studjimi tė tij mbķ kanūn kje pritė me entuzjazm prej Shqyptarėsh e prej dijetarėsh jashta Shqypnijet. – Disį profesora Akademķsh e Universitetesh: nder tė cillėt edhč Thallņczy: me inzistenca tė mdhį lypen prej drejtimit tė sė perkohshmes autorizimin, qi me mūjtė e me perdorue ato studjime nder vepra tė veta. – Nderkaq A. Shtjefni vijote pa i a dį kurr nder rmime e studjime mbķ kanūn, edhč pat shtue materjal tjeter tė rķ kshtū, qi botimi definitiv i kanunit do tė kishte dalė, nen ē’do pikpame, nji veper pernjimend fort e interesantshme. Veē shka se u vrį mizorisht nė Jugoslavķ, e i hupen edhč dorshkrimet, posė qi vepra i mbet pa krye. Tash, Franēeskājt i kan bā bashkė kto studjime t’A. Shtjefnit Konst. Gjeēov, tė botueme rresht mbas rreshti nė «Hżll tė Dritės», e po botojn tok nė nji liber: tė sugurtė se me ket veper i ngrefim nji pomendore tė padekshme źmnit t’Autktorit, e nji sherbim tė pelqyeshem marė komit shqyptįr.Me tė vertetė se neper botim tė «Kanūnit tė Lekė Dukagjinit» i bāhet komit nji sherbim i dobishem, mbasģ per ē’do Shtet, qi thotė, se do me jetue e me zhvillue mbas parimeve t’arsyes e tė hullķs sė gjytetnķs sė vertetė, ligjėt gojdhānse e qi permblidhen nė kanunin doketar tė komit, kan nji randsķ tė madhe fort nė vetvedi: e se prandej duhen pasė para sżsh prej gjith njatyne, qi presin e zbatojn ligjėt e Shtetit.Te bashkuemt e shum njerzve nuk mund tė quhet – shoqnķ, po s’paten tė gjith nji qellim tė perbashktė. – Qellimi i perbashktė paracakton natyren ase esencen e shoqnķs civile tė Shtetit. Nieri ndollė nė shoqnķ nė nji mėndyrė tė domosdoshme: prandej nieri āsht i detyruem me bashkveprue me tjerė shokė, per pranimin e qeltimit tė perbashktė. – Veprimi i perbashktė konsolidon ekzistencen e Shtetit.Per me veprue mbas nji qellimit, nierit i duhet me kqyrė neper arsye, qi mjetet tė jenė tė perkueshme me pronim tė qellimit: neper vullndesė me nzitė fuqķt shpirtnore e fizike per pronim tė ktij qellimi. Prandej, per me bashkveprue nieri me shokė tjerė, per nji qellim tė perbashktė, lypet arsyeja e vullndesa. – Arsyeja e vullndesa zhvillojn perparimin moral e materjal tė Shtetit. Por arsyeja e vullndesa, qi do tė bājn me veprue kolektivitetin nė hullķ me pronimin e qellimit, per arsye qi gjithkush i shef e i kupton, nuk mund tė jenė individuale, por kolektive, – tė perbashkta. Ligja āsht arsyeja e perbashktė; Auktoriteti vullndesa e perbashktė. – Nė tė pershtatunt me ligjė e me auktoritet ngallitė lumnija e mjerimi i Shtetit: i gjytetasvet marrė kolektivisht e individualisht.Tash, mā se pari ligja, per me detyrue gjytetast, do tė jét e drejtė ase e ndershme: pse ligja e padrejtė e jo e ndershme nuk mund tė krijojė detyrė.Sė dyti, ligja do tė jét e dobishme, e preme per tė sjellė njimend tė miren e posaēme: mbasģ shī prej ksajė tė mire ngallitė tė kźnunt e karakteri i ē’do shoqnije tė konkretueme e i ē’do auktoriteti qi e qeverisė.Por nė ēė mndyrė mund do tė reshet kjo e mirė dobije tė perbashktė? Mjetet do tė jenė tė pershtatuna subjektit, qi do tė lvitet, do tė veprojė: ligjėt prį do tė jenė tė pershtatuna popullit, qi do t’i qesė nė punė e jo vetem nė pikapame t’idés shoqnķ, por edhč tė rrethānavet individualizuese tė tija (Tapparelli). Prandej nji ligjė mund tė jét e mirė per nji vend e e keqe per nji tjeter (Beutham). Nji ligjė e preme, po zāmė, per ingilz, aleman e tjerė popuj tė shtruem e tė gjytetnuem, sugurisht nuk bān – sado e drejtė e e ndershme tė jčt – per rrebela tė Ballkanit, fatalista tė Azķs, kanibal t’Afrikės etr. Por edhč kodi penal, per arsye qi ndeshkimi do tė jét i pershtatun me vehtjen qi ndeshkohet, si thotė Tapparelli, ndryshon mbas kohve, vendit e komevet; pse shekuj e popuj tė ndryshem duen tė mira tė ndryshme. – Lodra, fjala vjen, dikśr edhč naten permallote gjinden nė Shypnķ; por sod merzitė gjithkendin edhč diten. Kohėt ndrrojn, e na me to! Shifet kjartas, pra, se ligjėt, per me kźnė vertč tė dobishme, posė se tė drejta e tė ndershme, do tė jenė edhč tė gjashme, due me thānė: tė préme mbas psihes e mbas nevojve tė njimendta tė popullit, qi do t’i majė; e se prandej fuqija ligjdhānse e nji Shteti, para se tė presė nji ligjė tė ré, duhet t’a njofė mirė shpirtin e popullit e t’i peshojė sa duhet nevojėt e kohvet e tė vendit, per tė cillat ajo ligjė pritet. Per ndryshe ligja del dhūnė e jo hullķ jete. Prandej nji filozof i madh thotė, se ligja, para se me kenė ligjė, āsht nji fakt – nji doke, zakon, "adet" e se ligja e drejtė āsht tė shprehunt e nji faktit tė vertetė – ligjė e kanuni populluer. Kta nuk do me thāne, se dokja, zakoni, "adeti" – kanuni tė bāhet ligjė, pa kenė sankcjonue prej auktoritetit; por do me thānė, se nji auktoritet i drejtė do tė presė ligjėt, tue pasė gjithmonė para sżsh doket, zakonet – kanunin e vendit.Por kū mā mirė e mā kjarėt se nder ligjė doketare tė nji kanuni ligjdhansėt e Shtetit kan pėr tė njoftė shpirtin, karakterin e nevojėt e verteta tė popullit? Fuqija ktyne ligjve, mā fort se prej sankcjonit tė ligjdhānsve, u vjen prej faktit se janė bā doke e prej vedit kan hī shī nė jetė tė popullit; e prandej janė mā tė gjashme, pse edhe influencen e kan mā tė madhe mbķ masat, qi merr seicilli nder ato interesat e veta. Ligjėt neper kohė e rrethāna ndrrojn: prandej edhe ligjėt e kanunint do tė ndrrojn; por, para se tė ndrrohen, jurista tė specjalizuem do tė studiojn kohen, mndyren se si me i ndrrue, tue ruejtė gjithmonė frymzimin karakteristik tė tyne edhč nder ligjė tė reja, neper tė cillat tė zevendsohen. Kshtū kan punue tė gjitha kombet e gjytetnueme, e dér dikū edhč Turkija vetė. – Prane Mehqemes Turkija mbate nė Shqypnķ edhč Xhibalin, i cilli nder do ēashtje gjykote mbas ligjvet gojdhānse tė kanunit.Prandaj me gjith arsye tham, se botimi i «Kanunit tė Lekė Dukagjinit», perpilue prej A. Shtjefnit Konst. Gjeēov, O.F.M. – dritė pasėt! – i sjell komit nji sherbim tė dobishem, tė pelqyeshem. 3. – Kanuni i Lekė Dukagjinit. Fjala kanūn s’kį dyshim, se etimologisht rrjedhė prej fjalet greqishte «kanón», qi don me thānė : mastįr – njajo vegel drunit a e ndonji brumit tjeter, qi vien me terhjekė viza tė ndrejta. Metaforikisht shenjon shtillin e ligjvet gojdhānse e tė pa kodifikueme, mbas tė cillave hecte dikśr hullija e jetės e e veprimit tė popullit shqyptįr.Por pse i thonė: i Lekė Dukagjinit? qe nji ēashtje e cilla enč nuk āsht zhvillue krejt mirė e me sugurķ tė plotė. Nji palė thonė, se quhet i Lekė Dukagjinit, per arsye qi ky Leka e paska mledhė e kodifikue i pari. Ktij mendimi duket se kį kźne edhč Dr. Milan Šufflay, i cilli ne librin e vet «Serbtė edhč Shqyptarėt» (perkthye prej slavishtes) thotė nė faqe 90 – «Gojdhāna, mbas sė cillės kėto zakone ligjare tė quejtuna me źmnin «Kanuni i Lekės», āsht nė lidhje me Lekėn III. Dukagjinin» (1459-1479). E vertetė se Auktori i famshem, nuk thotė, se ky Lekė Dukagjini III. kį permbledhė e kodifikue Kanunin nė fjalė; por prej do vendeve tjera tė librit tė tij tė sypripermendun mund tė thohet edhč, se pernjimend Kanuni kį mūjtė me kźnė kodifikue prej Lekės III.Prej vepret tė citueme tė Dr. Šufflay theksohen do fakte, qi mund tė kenė tė perpjekun me kodifikim tė ligjvet nė Shqypnķ. Qe nji herė Auktori thotė, (f. 23 et seq.) se qė prej sė tė tremdhetes qindvjete nder do gjytete tė Shqypnķs gjindeshin zyre noterjale, kū u shkruejshin e prej kahė u perhapshin lajmet gjygjtare tė vendit. «Prej trajtės e prej mbrendsķs sė lajmevet noterjale shqiptare – dukljane, shkruen mandej (f. 25 et seq.) mund tė xjerrim ndonji gjā mbķ faret e statutevet tė gjytetevet...»Nė nji tjeter vend mandej shton (f. 27) «...qytetasit e Durrsit kishin qenė tė shternguem t’i mshehshin statutet e veta. Nė fillimin e periudhės sė Venedikut (1398) u gjet vetem nder Franciskājt e atjeshem neni i 35 i nji Statuti, i shkruem mbķ papķr». Paska pasė pra aso kohe statute tė shkrueme nė Shqypnķ.Mā teper (op. cit. f. 87 et seq.) Dr. Šufflay kallxon, se si rreth sė tė tremdhetės qindvjetė filluen me u trajtue nė Shqypnķ si do republika tė vogla tė permbāme prej disį fshatesh a bajrakėsh, «tue marrė me vedi dż elemente tė reja: nji ushtarak e nji ligjuer» Kshtū (1414 «e mā tutjč») bāhet jashtzaonisht i fortė fisi i Hotit, kryetari i tė cillit quhej: Kapetan (Capitaneus montanae Hottorum), e rreth vjetit 1415 trajtohet lidhja e barjakvet tė Mirditės, e cilla aso kohe mund tė dyndte nji ushtrķ 12,000 luftarėsh. – Se do tė ketė pasė dikśr kso republikash tė vogla nė Shqypnķ, na difton – mbas mendimit t’źm – fakti, qi ktū ka vise, qi quhen me dy źmna pllojcė. Per shembull: Shalė e Shosh, Pukė e Iballe, Shllak e Temal, Mat e Ēidhen etr. Tash, tue kźnė se Auktori thotė, se edhe Drishti n’interland tė verit tė Shqypnķs – kį pasė Statutin e vet tė kodifikuem (op. c. f. 25) nuk āsht krejt fjalė e pa vend, me thāne, se edhč kto republika kan mūjtė me pasė tė kodifikueme ligjėt e veta – mos seecilla m’vedi, nji kanūn tė perbashktė tė gjitha.Masandej Auktori shkruen, (f. 91 e 180 op. c.) se disį nder kryetarė fisesh nė Shqypnķ u naltsuen nė dinast tė pamvarun. T’a merr mendja prį, se kta dukė e princa, qi drejt per sė drejti e n’źmen tė vet lidhshin besė e merrshin e epshin me Shtete tė mdhį t’Europės, s’do tė kenė lānė mbas dore kodifikimin e ligjvet per vise tė veta: mbasģ aso kohe u gjindshin kso ligjėsh e kso statutesh tė kodifikueme. Prandej āsht tė gjith gjasa se «Kanuni i Lekė Dukagjinit» dikśr kį kźnė i kodifikuem. Ket punė e dishmojn edhč analogķt e shumta, qi ligjėt e Kanunit te sodshem kan me ligjė tė Romės, tė Byzantit, tė Serbvet. – Merret vesht prej vedit, se, mbas tė hīmit tė Turqvet nė Shqypnķ, «Kanuni i Lekės» kį hupė si formė kodi, e āsht perdhosė si landė drejtsije.E po nder cillat vise tė Shqypnķs qitej nė punė, a – si thonė sot – zbatohej «Kanuni i Lekė Dukagjinit»? Qe nji tjeter pvetje, sė cilles nuk mund t’i pergjegjet me sugurķ; pse mjerisht per shum do arsye mungojn shenime pozitive mbķ ket ēashtje. Por, per me folė pergjithsisht, mund tė thohet se kį pasė vlerė legale nder Lekė (Malsorė tė Mbķshkoders) e nė Dukagjin. – Dukagjini nder kohė tė kalueme perfshīte Shalė e Shosh, Pukė e Iballe, Mirditė, Kthellė e Selitė e Zhuben (Malsķn) e Lezhės. – Per ket punė thonė nji palė, se Kanuni quhet i Lekė Dukagjinit, jo pse kį kźnė kodifikue prej Lekė Dukagjinit, por pse kį kźn zbatue nder «Lekė» e «Dukagjin»; pra: «Kanuni Lekė-Dukagjin», e jo i «Lekė Dukagjinit». Kto ēashtje tash i zhvillon me kohė historija. 4. Kanuni i Lekė Dukagjinit nė pikpame juridike. A kį pase vlerė juridike «Kanuni i Lekė Dukagjinit»?Kjo pvetje e kupton Kanunin nė fjalė, si ky kį ngelė mbas pushtimit tė


    Me poshte po iu dergoj foton e Lek Dukagjinit atij qe firmosi kete kanun-shtet qe jetoi peseqind vjet dhe serishmi u ringjall...
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e baobabi
    Anėtarėsuar
    08-05-2002
    Postime
    419
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Mund te diskutojme sa te duam per vlerat njohese, edukuese apo kulturore te dokumentit me titull "Kanuni i Leke Dukagjinit"

    Kjo do ngelet ne kuadrin e nje diskutimi letrar, akademik, apo historik.

    Problemi me Kanunin qendron tek gjurma e ketij dokumenti ne botkuptimit e cdo shqiptari.

    Problemi i gjakmarrjes eshte vecse nje element periferik i dokumentit dhe jo thelbi i tij.

    Zbatimin e ketij dokumenti t gjen ku me shume e ku me pak ne forma te dhe sasi te ndryshme kudo ne shqiperi.

    Me sa di une perpjekjet jane bere per te riparuar ndonje defekt qe e ka burimin nga dokumenti "Kanun" sic jane psh gjakmarrja apo fejesat ne djep e ndonje tjeter.

    Kjo nuk eshte e lehte dhe aresyeja kryesore eshte mosfunksionimi i mekanizmit te ligjit i pararendes i te cilit ka qene Kanuni

    Do duhet kohe qe te normalizohet situata. Sic e kam vene re une shumica e hakmarrjeve jane bere jo sipas Kanunit por sipas Degjenerumit. Derisa te marre terrenin ligji kjo periferi e Kanunit do beje punen e vet, qofte edhe ne formen e bastarduar

  3. #3
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,699
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Pyetja e vetme e qendrueshme per Qenien Hyjnore me emrin e koduar KANUN eshte: "A ia vlene niveli i turpshem i shoqerise se sotme (njerezore, pa perjashtim) -denjesimit te nje perqafimi nga AI?" dhe kurresesi e kunderta!
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

Tema tė Ngjashme

  1. Kanuni i Skėnderbeut
    Nga Rina_87 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 13-06-2016, 05:07
  2. Kanuni i Lekė Dukagjinit dhe shqiptarėt
    Nga ALBA nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 143
    Postimi i Fundit: 15-05-2012, 23:03
  3. Gjakmarrja
    Nga Ferdinandi nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 06-10-2010, 09:32
  4. Kanun e Kuvend .
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-11-2005, 22:21
  5. Kanun e Kuvend (trojet Shqiptare)
    Nga drini_nė_TR nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 20-06-2003, 08:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •