Close
Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 84
  1. #1
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919

    Historia E Perhapjes Se Islamit Ne Bote

    Thomas W. Arnold HISTORIA E PĖRHAPJES SĖ ISLAMIT
    Rrjedhat historike tė misionit
    Pėrktheu: Nexhat S. Ibrahimi Titulli i origjinalit:

    The Preaching of Islam - A history of the Propagandion, of the Muslim Faith, by T.W. Arnold M.A. C.J.E London, Constable & Company Ltd. 1913


    . Pėrkushtim Tė gjithė atyre qė fjalėn, veprėn dhe sjelljen vetjake ndihmuan nė paraqitjen e drejtė tė dini islamit!

    PARATHĖNIA BOTIMI TĖ PARĖ

    Kėto faqe po i botoj majft i dekurajuar. Temėn qė e pėrpunojnė ėshtė mjaft e vėllimshme. Gjatė shkrimit tė kėtij punimi jam gjetur nė kushte tė disfavorshme dhe shpresoj nė sukses tė kufizuar. Pasi qė mė mirė jam pėrgatitur pėr punė, studimet e mėtejme mė kanė mundėsuar qė t’i pėrmbushi zbraztėsitė1 tė krijuara nė kėtė punim. Dėshiroj ta bėjė kontribut tė vlefshėm njė pjese tė lėnė pas dore tė historisė islame. Pėr kėtė do t’i jam thellė mirėnjohės kritikės dhe korrekcioneve tė ēdo hulumtuesi qė dinjitohet ta vėrejė kėtė libėr. Tė tillėve dėshiroj t’u drejtohe me fjalėt e Shėn Augustinit: “Kush e lexon kėtė e thotė: - Tė thėnėn pa dyshim e kam kuptuar - e nė kėtė nuk ka tė vėrtetė, ai nė realitet shpreh mendimin e vet personal dhe i kundėrvihet timit. Mirėpo, nėse ai kėtė e bėnė nga dashuria dhe pėrkushtimi dhe synon qė kėtė ēėshtje tek unė ta bėjė mė tė qartė (nėse Zoti mė le tė jetojė) unė atėherė me kėtė punėn time do tė mundėsoj shumė tė mira.”2 1


    Pasi nuk gėzoj kurrfarė tė drejte tė autoritetit dhe tė specialistit pėr ēfarėdo periode me ēka merret ky libėr dhe pasi shumė ndodhi nė tė cilat kam dėftuar nė tė janė objekt i mospajtimit tė hulumtuesve, kam dhėnė regjistrin e burimeve tė konsultuara. Kam menduar se mė mirė ėshtė qė gabimin ta kam nė tepricė se sa nė mėngėsi. Jam pėrpjekur shumė dhe kam humbur aq kohė nė dėftimin nė vepra tė cilat kanė dėftuar ndonjė paqartėsi apo pakuptueshmėri. Kam dėshiruar t’i ruaj tė tjerėt nga mundimet e ngjashme. Deri sa lexuesit tė rėndomtė i dukem sė tepėrmi cikrrimtar, mbase me kėtė e shpėtoj ndonjė hulumtues qė dėshiron ta provojė saktėsinė e ndonjė teksti ose ta ndjek ēfarėdo pjese tė punimit mė tej. Mėnyra e transkriptimit tė fjalėve arabe nė kėtė libėr ėshtė aplikuar sipas transkriptimit tė aprovuar nga Komiteti pėr transkripcion i Kongresit tė X ndėrkombėtar tė orientalistėve tė mbajtur nė Gjenevė mė 1894. Pėrjashtim nga kjo ėshtė shkronja e fundit te nyja shquese qė asimilohet te tė ashtuquajturat shkronjat diellore. Nė rastin e nocioneve gjeografike kjo metodė e shkrimit nuk ėshtė aplikuar strikt. Ngjashėm ėshtė edhe nė rastet e shumta tė tjera ku nuk kam mundur ta zbulojė formėn origjinale arabe tė fjalės (pėr shembull Mekka, Medina(, sepse gjatė pėrdorimit, me kalimin e kohės, ėshtė krijuar emėrtim i rėndomtė. Kjo vepėr ėshtė pakontestueshėm, siē ėshtė shpjeguar kjo nė Hyrje, regjistėr i pėrpjekjeve misionariste, e jo histori e persekutimeve.3 Kam tentuar tė jam pėrpikshmėrisht objektiv duke e mbėshtetur idealin qė e ka vėnė historiani i krishterė, i cili i ka shėnuar fitoret osmane dhe ramjen e Stambollit duke thėė: “Ėshtė e domosdoshme qė historiani ta shkruaj historinė jo me dėshirė qė bota t’i jep mirėnjohje. Nuk guxon tė motivohet me urrejtje dhe smirė, apo me averzion dhe kėnaqjen e ndjenjave. Duhet shkruar pėr shkak tė vetė historisė nė mėnyrė qė faqet mos tė i mbulohen nė botėn e harresės, kurse koha e di se si do t’i pėrhapė”. Dua t’i falėnderoj Eks. sė Saj princeshės BArberinės dhe Eks. sė Tij princit Ēigi, tė respektuarit dr Paul Goctalsit, arqipeshkvit tė Kalkutės, tė nderuarit Francis Pescit, peshkopit tė Allahabadit dhe tė respektuarit S.S. Allmutit, anėtarit tė misionit tė Kembrixhit nė Delhi. I jam mirėnjohės drejtorėve tė bibliotekės sė Wilijamsit nė Gordon skuer nė Londėr, sepse lirisht mi kanė lėnė nė dispozicion bibliotekat e veta tė ēmueshme. Veēanėrisht e falėnderoj Xhems Kenedin (James Kennedy) ish nėpunėsit tė Sektorit tė drejtimit civil nė Bengal (Bengal Civil Service), i cili kurrė nuk ka kursyer angazhimin dhe interesimin pėr librin tim. Ky ėshtė shembull permanent i provuar i rregullit tė Horacit: Nonum prematur in annum.

    Jam borxhli i dijes sė tij tė vėllimshme dhe arsimimit tė gjėrė pėr shumė informata tė cilat mua, sikur mos tė ishte ai, do tė mė mbeteshin tė panjohura. Hiē mė pak nuk i kam barxh entuziazmit tė tij, dashurisė ndaj hulumtimit dhe ndiesisė dhe ndihmesės shėrbyese. Veēan i falinderohem mirėsisė sė kontit Ugo Balzanit, sepse, sikur mos tė ishte ndihma e tij, disa pjesė tė kėtij libri do tė ishin tė pasendėrtueshėm. Mirėnjohės i jam edhe profesor Robertson Smithit nė sugjestionet e tij tė vlefshme nė ato elemente tė studimit ku ishte i domosdoshėm tė zė fill historia e kishės afrikane-veriore dhe pozita e tė krishterėve nėn sundimin muslimanė. Dhembje e thellė, qė e ndiejnė tė gjithė hulumtuesit e studimeve semite me humbjen e tij, dyfishohet tek unė. Jam i bindur se kjo ėshtė mirėnjohja e vetme me tė cilėn mundem adekuat t’ia shprehi falėnderimin tim nė ndihmesėn dhe mbėshtetjen e tij tė madhe. Dėshiroj, po ashtu, t’ia pranoj mirėnjohjen time Sejjid Ahmedkan Bahadurit (K.C.S.I. LL.D.), sikur edhe kolegu tim dhe shokut Shemsu-l-ulema Mevlevi Muhammed Shibli Nu’manit, i cili mė ka ndihmuar shumė me njohjen e vet tė vėllimshme tė historisė sė hershme islame. I jam mirėnjohės edhe ish nxėnėsit tim Mevlevi Bahadur Aliut (M.A.). Nė fund, mbi tė gjitha, duhet t’i falėnderohem bashkėshortes time tė dashur; sikur mos tė ishte ajo, kjo vepėr nuk do tė paraqitej nga kaosi i materialit tė copėtuar. Mirėkuptimi dhe miratimi i saj janė dhurata mė e bukur pėr punimet e mia. Aligarh, 1896 (Alikra-Indi, vėr. e pėrk.)

    1) Pėr shembull: “Pėrhapja e islamit nė Sicili dhe puna misionarise e evlijave tė shumtė muslimanė (njerėzve tė mirė).
    2) De Trinitote, I, 5 (Migne, vėll. XIII, fq. 822).
    3) Prandaj, lexuesi nuk do tė mund tė gjejė kurrfarė lajmi pėr historinė e Armenisė ose Kritit, as ēfarėdo pjese tė historisė sė imperatorisė osmane gjatė kėtij shekulli (jundi i shek. XIX). Kjo ėshtė pėrndryshe perioda qė ėshtė unike sipas zbraztėsirės nė ndėrmarrjen misionariste nga ana turke.
    4) Phrantzes, fq. 5.

  2. #2
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    PARATHĖNIA BOTIMIT TĖ DYTĖ

    Pasi botimi i parė i kėtij libri nuk ka mbetur, tashmė disa vjetė, kurse ėshtė rritė kėrkesa pėr tė, ėshtė pėrgatitur ky botimi i ri. Ėshtė bėrė angazhim nė shikimin e sėrishėm tė veprės nė dritėn e materialit tė ri tė tubuar gjatė gjashtėmbėdhjetė viteve tė kaluara. Por uk mund tė pohoj se plotėsisht jam njoftuar me tėrė literaturėn e lėndės, qė ėshtė shkruar nė dhjetė gjuhė tė ndryshme dhe ėshtė shpallur gjatė kėsaj periode.



    Forcimi i interesimit pėr islamin dhe degėt e ndryshme tė staduimit nė lidhje me tė mund tė vlerėsohet nga fakti se nga viti 1906 janė paraqitur pesė revista qė i janė dedikuar hulumtimit tė temės tė afėrt me kėtė punim. Kėto revista janė: - Revue du Monde Musulman (Revista Bota muslimane), e boton: La Mission Scientifique du Maroc (Misioni shkencor i Marokos), Paris, nga 1906. - Der Islam (Islami), Leitschrift fur Geschichte und Kultur des islamischen Orients (Revistė pėr historinė dhe kulturėn e Orientit islam), Strassburg, nga 1910. The Moslem Warld (Bota muslimane), a qarterly review of current events, leterature, and thought among Mohommedans, and the progress of Christian Misions in Moslem lands (Revistė tremujore pėr ndodhitė bashkėkohore, letėrsi dhe mesidim te muslimanėt, dhe pėrparimi i misioneve tė krishera nė vendet muslimane), London, nga 1911. - Mir Islama St. Petersburg, nga 1912. - Die Welt des Islams (Bota e islamit), Zeitschrift der deutschen Gesellschaft fur Islamkunde (Revistė i Shoqatės gjermane pėr artin islam), Berlin, nga 1913. Shoqėritė misionare tė krishtere po ashtu i pėrkushtojnė tash kujdes mė tė madh lėndės sė aktivitetit misionit muslimanė. Proporcionalisht kėsaj ajo zenė edhe mė shumė hapėsirė nė publikimet e kėtyre shoqėrive, mė shumė se mė herėt. Ka mundur ky botimi i dytė tė jetė gati qysh para disa vitesh sikur mos tė jetė politika e lirė sipas sė cilės alla e leximit e Museumit britanik mbyllet nė ora shtatė nė mbrėmje, qė mua praktikisht mė ka pamundėsuar leximin pėrveē tė shtunėn.1 Pėr kėtė shkak u shpreh falenderimin e thellė atyre miqėve qė ma lehtėsuan punėn me huazimin e librave nga Biblioteka Universitare nė Leiden dhe Biblioteka e Universitetit nė Utrahte (me mirėsinė e prefesor Wensinkut), pastaj nga Biblioteka Ecole des Langues Orientales Vivantes (shkolla e gjuhėve tė gjalla orentale) nė Paris. Jam borxhli edhe i zotėri J.A. Oldhamit, redaktorit tė The International Review of Missions (Revista ndėrkombėtare e misioneve) pėr vjetorėt e huazuar tė “Allgemeine Mission - Zeitschrift” (Revista gjermane misionariste), tė cilat nuk kam mundur t’i gjejė nė Londėr. Veēan dėshiroj t’i falėnderohem dr. F.W. Thomasit i cili gjatė kohė mė ka lejuar hulumtimin (tok me librat tjera nga Biblioteka shtetėrore e Indisė) e veprės monumentale “Anasali dell Islam” (Kronika e Islamit) nga Leone Caetani, Principe de Teano. Kjo ėshtė vepėr me vlerė tė pavlerėsueshme pėr historinė e hershme tė islamit. Fatkeqėsisht, pėr shkak tė ēmimit tė vet tė lartė ėshtė e pakapshme pėr hulumtuesin e rėndomtė.



    Shumė i kam borxh edhe disa vėrejtjeve tė ēmueshme nga ana e atyre shkencėtarėve, tė cilėt kanė hedhė shikimin nė veprėn time kur ėshtė botuar herėn e parė. Mbi tė gjithė i falėnderohe profesor Goldziherit interesimi i ndijshėm i tė cilit pėr kėtė punė mė ka kurajuar qė tė vazhdojė nė tė. Londėr, 1913 ——— 1) Studenti i literaturės shkencore ose artit tė bukur i gjenė bibliotekat e Kensingtonit Jugor tė hapura deri nė ora dhjetė natėn, tri ditė nė javė. Por, e vetmja bibliotekė nė vend, qė synon kah kompletshmėria, ėshtė nė shėrbim vetėm pėr studentėt tė cilėt janė tė lirė nė kohėn e punės sė bibliotekės.

  3. #3
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    PARATHĖNIA BOTIMIT NĖ BOSHNJAKISHT

    Kur mė 1974 u publikua nė Nju jork reprinti i i veprės sė T.W. Arnoldit “Historia e pėrhapjes sė islamit”,1 qenė ky motiv i mirė pėr idenė qė tė vazhdojė e pėrfundojė pėrkthimi i kėsaj vepre nė gjuhėn boshnjakishte. Me fjalė tjera, para plotė gjysmė shekulli rahmetli D.A. Korkuti e filloi pėrkthimin e kėtij studimi interesant nga gjuha turke2 nė gjuhėn tonė (boshnjake, vėr. e N.I.). Nė vazhdime janė botuar gjashtė kaptina (nga 13 sa ekzistojnė) tė kėtij libri nė “Glasnik” tė Kryesisė supreme islame tė Bashkėsisė islame nė Jugoslalvi nė kohėn prej vitit 1933 deri 1935.3 Aktualiteti i kėtij studimi tė Arnoldit, sipas tematikės sė vet, nuk ka pushuar as sot, ndonėse prej botimit tė tij tė parė nė Aligarh (India), viti 18964 kanė kaluar nėntė dekada. Arsye pėr kėtė ka mė shumė: 1. Ka tė bėjė me veprėn qė pėrpunon procesin e pėrhapjes sė njėrės prej religjioneve mė tė reja botėrore, domethėnia fetaro-filozofike, shoqėroro-politike e kulturore e sė cilės ėshtė e pranishme plotė katėrmbėdhjetė shekuj nė gati tė gjitha meridianet e botės. Janė tė numėrta veprat e autorėve muslimanė e jomuslimanė tė cilat, nė njėqindvjetėshin e fundit, kanė pėrfshirė aspektin shoqėroro-politik, ekonomik dhe kulturo-filozofik tė islamit, sukseset ose mossukseset e bartėsve tė tij muslimanėve. Si faktor i pėrhapjes dhe i ekzistimit tė islamit nė botė, ana fetare e aktivitetit tė muslimanėve pothuaj se ėshtė mospėrfillur. Thomas Arnoldi pikėrisht kėsaj pune dhe pėrpjekje tė muslimanėve i pėrkushton kujdesin e plotė. 2. Autori i veprės T.W. Arnoldi (1864-1930) ėshtė orientalist dhe hulumtues i pranuar. Ka qenė profesor nė Universitetin islam nė Aligarh/Indi (1888-1989), pastaj profesor i filozofiqė nė universitetin e Londrės (1898-1904). Ėshtė profesori i parė i gjuhės arabe nė Shkollėn pėr gjuhėt orientale
    5
    nė Londėr (1904-1930), kurse ka qenė edhe dekon i saj nė kohėn prej vitit 1921 deri mė 1930. Ėshtė shquar me precizitetin e vet shkencor dhe me ekspozimin objektiv tė gjėrave. Jeta dhe puna ndėr muslimanėt i kanė ndihmuar qė ta njoftojė islamin jo vetėm nga ana e tij e jashtme, por edhe e brendshme, e kjo ėshtė ajo si e pėrjetojnė vetė muslimanėt. Kjo i ka ndihmuar qė tė hyjė nė fshehtėsinė e zjarrit fetar tė muslimanėve. T. Arnoldi ka qenė koleg, mik dhe profesor i njė varg mendimtarėsh dhe shkencėtarėsh islamė, siē janė Indusėt Muhammed Shibli Nu’mani e dr. Muhammed Ikballi, historiani egjiptian dr. Hasan I. Hasani5 e tė tjerėt. Njėkohėsisht ėshtė bashkėpunėtor edhe i orientalistėve tė njohur evropianė A. Guillamit, I. Goldziherit, A.R. Nikolsonit e shumė tė tjerėve. Vlerat e tij shkencore i cekin edhe orientalistėt tonė sikur dr. Fehim Bajraktareviqi. Nė paraqitjen e veprės “Legata e islami” (Legacy of islam) nė pėrmbajtjen e sė cilės merrė pjesė edhe Ser T.W. Arnoldi, dr. F. Bajraktareviqi shtronė se Arnoldi ka qėndruar nė Bosnie, para luftės sė dytė botėrore. Me kėtė rast ka grumbulluar material tė caktuar pėr kulturė islame nė te, por vdekja e ka penguar qė ta botojė.6 Arnoldi pėrveē kėaj vepre ėshtė autor edhe i shumė punimeve tjera nga fusha e kulturės islame, artit dhe pėrgjithėsisht krijimit shpirtėror e material tė muslimanėve.7 Ndėr to veēan shquhen: - Caliphate / Teza pėr hilafetin, - The Islamic Faith / Besimi islam, dhe - Painting in Islam / Piktura nė islam. Sipas mendimit tė R.A. Nikolsonit, secila nga kėto vepra ėshtė e veēantė nė domenin e vet.8 T.W. Arnoldi ka qenė njė prej redaktorėve, tė disa pjesėve, tė botimit tė parė tė “Enciklopedisė islame” (1910-1911)9 nė gjuhėn angleze. Pėrveē shkencėtarėve evropianė notėn e lartė tė objektivitetit tė veprės, qė ėshtė paranesh, e kanė dhėnė edhe disa mendimtarė bashkėkohorė muslimanė si Sejjid Husein Nasri. Pėr tė, kjo ėshtė “edhe mė tutje punimi mė i rėndėsishėm nga historia e pėrhapjes sė islamit ė botė”10 Kjo vepėr ėshtė pėrkthyer nė shumė gjuhė orientale: urdu, turke, persiane, e nė arabishte ka pėrjetuar disa botime, ēka qartė dėfton nė konsiderimin / miratimin e saj edhe nė midisin musliman. Konsiderojmė se edhe ky pėrkthim boshnjakisht i veprės sė Arnoldit do tė jetė me dobi pėr ata qė merren me islamin, e veēanėrisht me fenomenin e pėrhapjes sė tij. Pėrveē pasqyrės sė pėrgjithshme tė historisė sė pėrhapjes sė islamit nė botė, Arnoldi na jep prerjen e ardhjes pėrhapjes dhe veprimit tė tij edhe nė hapėsirat jugosllave11 sikur edh enė hapėsirat e fqinjve tanė nė Ballkan, qė ka qenė me interes tė veēantė pėr pėrkthimin e kėtij libri.
    6
    Nė parathėnie tė librit autori dėfton nė vėllimshmėrinė e temės, sepse islami gjatė trembėdhjetė shekujve tė kaluar ėshtė gjetur nė hapėsirė tė madhe prej Atlantikut deri nė Kinė dhe prej arkipelagut Malajas dhe Zanzibarit deri nė Ballkan. Mungesa e burimeve tė drejtpėrdrejta qė flasin pėr mėnyrėn, motivat dhe numrin e kalimeve nė islam e ka shtyrė hulumtuesin qė tė shqyrtojė numėr shumė tė madh burimesh dhe literaturash nė mėnyrė qė nė mėnyrė indirekte sė paku tė mėsojė diē mė shumė pėr fenomenin e pėrhapjes sė kėsaj feje. Duke iu shmangur qė punimi t’i bėhet kronologji e ndodhive shoqėroro-politike te popujt muslimanė, me ngulmė ka gjurmuar pėr “zjarrin dhe pėrpjekjet misionariste” tė pastra tė muslimanėve nė pėrhapjen e fesė sė vet. E vėrteta, Arnoldi nė hulumtimet e fenomenit tė pėrhapjes sė islamit nė botė nuk e mospėrfill nė kėtė proces faktorin politik, shoqėror dhe ekonomik, por gjithkund pėrpiqet t’ua jep atė masė qė u pėrket. Ndikimi i tyre nuk ėshtė i barabartė nė tė gjitha kohėt dhe hapėsirat ku ėshtė gjetur islam. Hulumtimet e kanė sjellė deri te pėrfundimi se ekziston: a. angazhimi privat apo vetėnismėtar dhe b. angazhimi i institucionalizuar nė pėrhapjen e islamit. Derisa i pari ėshtė manifestuar nė angazhimin vetjak dhe ndijesinė e pėrgjegjėsisė, dhe nė dėshirėn qė kėnaqėsia e bindjes vetjake tė ndahet me dikė, deri sa nė rastin e dytė ka tė bėjė me kujdesin shoqėror qė me anė tė institucioneve fetaro-arsimore, shoqėrore, humanitare, e diku edhe shtetėrore tė sigurohet kontinuiteti nė mėsimin e mėsimit fetar tė islamit. Kjo edhe ka dhėnė shkasė qė shumė hulumtues tė pėrhapjes sė islamit kėtė fenomen mė sė shpeshti e lidhin pėr suksesin apo mossuksesin politik tė atyre tė cilėt ideologjinė e vet shtetėrore e kanė identifikuar me islamin. Konkurentėt dhe rivalet e mėsimit islam pėr kėtė edhe kanė parė humbjen vetjake nė rritjen e numrit tė muslimanėve, duke e cekur detyrimin dhe dobitė materiale si mjet tė vetėm nė islamizimin e popullėsisė. Arnoldi ėshtė pėrpjekur t’i shkoqisė kėto nocione dhe tė dėftojė nė superficialitetin dhe joargumentimin e pohimeve tė kėtilla, kur ėshtė nė pyetje shumica e rasteve tė kalimit nė islam. Ai nuk e pėrjashton mundėsinė e rasteve tė kthimit tė detyrueshėm, por rastet e tilla kanė motivacinin e vet politik ose tjetėr, e jo islam ose fetar, sepse nė Kur’an shprehimisht ndalohet pėrdorimi i dhunės nė pėrhapjen e fesė. Nė hulumtimin e problemit Arnoldi hynė me fuqinė e gjėrėsisė sė pikėpamjeve vetjake dhe objektivitetit shkencor, por edhe me shqyrimin e burimeve dhe literaturės nė gjuhėt orientale (arabe, turke, persiane dhe urdu) dhe evropiane tė cilat mirė i ka njohur. Tėrė kjo i ka dhėnė shumė ēelėsa pėr zgjidhjen e pyetjeve tė shumta e mė tė rėnda.
    7
    Gjatė trembėdhjetė kaptinave tė veprės sė vet Arnoldi lexuesin nė kontinuitet e shpie prej Arabisė nė Azinė perėndimore, nė afrikė, spanjė, Ballkan, Persi, nė Azinė qendrore, Indi, Kinė dhe nė arkipelagun Malaj. I vetėdijshėm pėr lėshimet eventuale nė punė, Arnoldi tenton tė bėjė plotėsime tashmė nė botimin e dytė tė librit tė et. Shkak pėr kėtė nuk ėshtė vetėm zbulimi i burimeve tė reja, por edhe interesi i forcuar pėr islamin nė botė. Me anėn fetare tė aktivitetit tė islamit do tė preokupohen veēan qarqet misionariste evropiane, intereset e tė cilit kanė ditur tė ndeshen me praktikėn misionariste islame veēant nė pjesėt e Azisė dhe tė Afrikės. Ėshtė interesant se Arnoldi vetėm kalimthi pėrmend depėrtimin e islamit edhe nė dy kontinente: Amerikėn Jugore dhe Veriore dhe Australinė, fillimeve tė sė cilės ka qenė bashkėkohės. Ka mundėsi qė kjo veprimtari misionariste ka qenė - mu nė fill, ndonėse pjesa mė e mirė e fuqisė punėtore skllevėrore, tė importuar nga trolli afrikan nė Amerikė, qysh kaherė ka qenė nga treva tė banuara me banorė muslimanė (tė fisit Manding, Fulba etj.). Kėta sė shpejti u bėnė pre e aktivitetit misionarist tė krishterė. Mirėpo, popullėzimet e mėtejme nė kėto treva do tė tėrheqin edhe njėherė numri tė muslimanėve, veēan nė qendrat industriale. Kėtu do tė mbijnė edhe bahskėsitė e para muslimane e edhe moesxhidet. Ngjashėm do tė ndodh edhe nė disa vise tė kontinentit tė vjetėr - Evropės (Anglia, Franca, Gjermania e tė tjerat) ku Islami do tė gjejė hapėsirė pėr veprimin e vet krahasimtarisht me fetė tjera dhe pikėpamjet nė botėn. Preokupimi themelor i Arnoldit ėshtė dėshmimi i argumentuar qė fuqia e pėrhapjes sė islamit qėndron nė faktorėt: a. subjektivė (tė brendshėm) dhe b. objektivė (tė jashtėm). Sipas tij tė parėt janė tė personifikuar nė: - mėsimin misionarist, tė thjeshtė e universal tė islamit, qė ofrohet me Kur’an, - praktikėn dhe pėrpjekjet e pėrpikta tė Muhammedit a.s. - felajmėruesit tė islamit (sunneti), - entuziazmit dhe zjarrit fetar tė tė gjithė ithtarėve tė saj - muslimanėve, - raportet tolerante dhe duruese tė muslimanėve ndaj pjesėtarėve tė besimeve tjera, si rezultat i mėsimit doktrinor tė islamit, - supremacionit dhe tė arriturave kulturo-civilezuese qė ua ka ofruar bashkėsive tė prapambetura nė jetėn private e shoqėrore. Ekspansionit fetar e tė tjerė tė islamit nė Azi, Afrikė dhe Evropė, prej fillimit, do t’i kundėrvihet spontanisht ose nė mėnyrė tė organizuar krishterizmi, hebraizmi dhe budizmi. Kėtė do ta bėjnė edhe ithtarėt e disa mėsimeve filozofiko-etike dhe besimeve tė ndryshme pagane, sidomos nė
    8
    Azi, qė ngushtonin fushėn e interesimit misionarist si tė islamit ashtu edhe tė veprimit misionarist tė krishterė. Rrezatimi dhe ndikimi fetar e kulturor i islamit, nė disa pjesė tė botės, ėshtė i intenzitetit tė ndryshėm. Nė kėtė proces tė dukshme janė tri etapa: Gjendja e parė pėrgatitore ėshtė ajo qė karakterizon pranimin e vetėm disa elementeve tė kulturės islame nė jetėn e individit ose bashkėsisė. Kėtu ka tė bėjė mė tepėr mbi mėnjanimin e pengesave dhe mundėsimin e adaptimit tė midiset jomusliman me disa elemente tė kulturės religjiore dhe materiale tė muslimanėve sikur qė janė: - bartjes sė hajmalive - nuskave, - shenjave / simboleve, - rrobave dhe, - pranimit tė mėnyrės islame tė ushqimit dhe tė banimit. Kėto elemete tė akulturimit vetėvetiu nuk janė specifikisht islame as nuk janė faktorė tė dallimit tė muslimanėve e tė tjerėve. Shpesh kultura e re jep vlera tė reja, nė kėtė etapė, pa ndėrrim radikal tė tė vjetres. Nė kėtė stadio islami ėshtė i detyruar qė t’i adaptohet mentalitetit deh mėnyrės sė jetės tė tė ardhurve rishtazi. Gjendje e dytė ėshtė kthimi qė nė fillim e karakterizon mė tepėr ndėrprerje me rendin e vjetėr paraislamik tė gjėrave se sa adaptim tė resė. Stadio i tretė ėshtė proces serioz nė tė cilin islami e ndėrron jetėn e tėrėsishme tė individit e edhe tė bashkėsisė drejt njė kualiteti tė ri. Shikuar nga largėsia kohore prej shtatė dekadash kur Arnoldi ka botuar botimin e vetė tė dytė, tė plotėsuar tė kėsaj vepre, deri nė ditėt tona, shumė sosh ėshtė ndėrruar nė hartėn gjeografike tė botės muslimane, qė ka pasur dhe ka ndikim edhe nė planin fetar. Me natalitet ose me kalimin nė islam ėshtė dyfishuar numri i pjesėtarėve tė tij nė rruzullėn tokėsor.12 Varbulli i ndodhive politike, shoqėrore-ekonomike dhe revolucionare i pėrmasave botėrore nuk e ka kaluar as botėn muslimane tė dekadave tė fundit. Shumė popuj islam do tė luftojnė pėr tė drejtat dhe liritė e veta politike e tė tjera qoftė nga skllevėruesit e huaj, kolonializmit e imperializmit botėror, apo tiranisė dhe eksploatuesve tė vendit. Lufta pėr gjetjen e vendit tė vėrtetė nė ato ndodhi ėshtė shprehur edhe nė zjarrin fetar tė muslimanėve nė aktivizimin ose pasivizimin e tij. Mbifuqia politike e civilizuese e jomuslimanėve, pėrkundėr prapambetjes shoqėrore dhe ekonomike tė midisit muslimanė, ka nxitur tek ai reaksion tė dyfishtė. Te disa islami ėshtė fajtor pėr tė gjitha fatkeqėsitė e ithtarėve tė saj, sepse parositė i janė anakrone e tė tejkaluara. Tė tjerėt, krejtėisht kundėr, kanė pohuar se jopėrpikshmėria dhe largimi i muslimanėve nga postullatet themelore teorike e praktike tė islamit i ka sjellur ata deri te gjendja e inercionit dhe ngecjes.
    9
    Konfliktet e bartėsve tė kėtyre dy rrumave ndėr muslimanėt, me ekzistimin e disa mė tė maturave, kompromiste, janė dashur tė manifestohen edhe nė planin fetar edhe misionarist tė islamit. Nė ato midise muslimane, ku ka fituar rryma e parė, erdhi deri te laicizimi dhe ndarja e islamit nga punėt shtetėrore dhe tėrheqja e fesė nė sferėn e ekzistimit privat. As ato vise, ku islami ėshtė bėrė religjion shtetėror dhe ku anėn ia kanė marrė rrymat reformiste nė islam, tė tubuara rreth personaliteteve udhėheqėse politike ose ulemaje (Alganiu, Abduhu, Abdulvehhabi, Senusi, XHinahi e tė tjerėt), apo institucioneve dhe shoqėrive, nuk do tė mbesin nė ēdo gjė tė pėrpikta. Dėshirat e bukura sė shpejti do tė bėhen pre e synimeve tė ndryshme politike. Tėrė kjo ka dhėnė dhe jep fryte tė ligshta nė tė familjarizuarit (mėsuarit) e islamit me pėrditshmėrinė e muslimanėve. Por edhe pėrveē asaj qė sot muslimanėt nuk paraqesin ndonjė epėrsi politike dhe civilizuese, si dikur, qė nė midiset mė pak civilizuese ka ndihmuar nė punėn misionariste, ana shpirtėrore dhe moralo-etike e islamit ka mbetur edhe mė faktor i fuqishėm i tėrheqshmėrisė. Nė kėtė kuptim shkojnė edhe vrojtimet e Arnoldit qė aktiviteti shpirtėror i islamit nuk ėshtė, sikur qė anojnė shumėkush ta komentojnė, strikt nė lidhje me fuqinė e tij politike. Pėrkundrazi, humbja e pozicioneve politike dhe ekonomike di tė shkaktojė cilėsitė mė tė thella e mė tė sinqerta shpirtėrore, tė cilat pikėrisht e motivojnė veprimtarinė misionariste. Islami qė misionin e vet e ka filluar nė vėshtirėsitė mė tė mėdha, tė cilave u qenė ekspozuar bartėsit e tij, nė vetė fillimin sikur edhe nė disa perioda tė mėvonshme, ka ditur pikėrisht vėshtirėsitė e tilla t’i shfrytėzojė pėr lindjen dhe forcimin e sėrishtėm. Shumė mė tepėr nė pėrhapjen e islamin kanė bėrė muslimanėt e Indisė dhe arkipelogut Malajas, duke u gjetur nėn sundimin jomuslimanė, se sa Turqia apo Maroko si shtete tė mėvetshme muslimane, thekson T. Arnoldi.

    1) Arnold, T.W., The Preaching of Islam - A history of the Propagation of the Muslim Faith, AMS, New York, 1974, fq. 467. Pėrkthimi tekstual i titullit tė veprės ėshtė “Thirrje nė Islam - Historia e propagandimit tė fesė muslimanė”. (Titulli pėrkthyesit nė gjuhėn shqipe ėshtė “Historia e pėrhapjes tė islamit - rrjedhat historike tė misionit”. (Vėr. E N.I.)

  4. #4
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    2) Arnold, T.W., Intishari islam tarihi, pėrkthimi M. Halil Halid, Yeni matba’a, Istanbul, 1343/1924, fq. 445. Pėrkthyesi turk ka lėshuar shumicėn e shėnimeve sikur edhe bibliografinė e Arnoldit tė burimeve dhe literaturės sė pėrdoruar. Po kėtė e ka bėrė edhe D. A. Korkuti. Pėrndryshe tė dy pėrkthimet janė korrekte.

    3) “Glasnik” VIS-a, Islamska zajednica Kraljevine Jugoslavija, Beograd 1933, viti I, nr. 2-12, viti II (1934), nr. 1-12 dhe viti III (1935), nr. 1-9. 4) Botimi i dytė i plotėsuar i kėtij libri ka dalur nė Londėr mė 1913, e pastaj edhe i treti nė Kembrixh nė vitin 1935. Tė gjitha botimet vijuese sikur edhe reprinti nga viti 1974, janė botuar sipas botimit nga viti 1913. (pėrkthimi shqip ėshtė bėrė nė bazė tė pėrkthimit boshnjak “Povijest islama / historijski tokovi misije, pėrkthyen Dervish A. Korkuti dhe Nijaz Shukriqi, botimi II, Sarajevė, 1990, fq. 612. vėrejtje e N.I.).

    5) Dr Hasan J. Hasani ka doktoruar te prof. Arnolti nė Londėr. Me edhe dy kolegė ka pėrkthyer nė gjuhėn arabishte ,,Historinė e pėrhapjes sė islamit” tė Arnoldit me titull “Ed-Da’watu ila l-islam / bahthun fi tarihi neshri-l-’aqidati-l-islanijja”, En-Nahda, Kairo, 1958, botimi i dytė.

    6) Bajraktareviq, F., Ē’i ka lėnė Islami evropės, Srpski knjiveni glasnik, Servia e Re, XLIX, Beograd, 1936, nr. 5, fq. 380-382.

    7) Al-Aqiqi, N., Al-Mustashriqun, Das al-me’a-rif bi Misr, Kairo, 1965, II, fq. 504-505.

    8) Parathėnia e Nikolsonit botimit tė tretė tė librit tė Arnoldit “Historia e pėrhapjes sė islamit, Kembrixh, 1935, sipas pėrkthimit arab “Ed-Da’wat ila l-islam”, fq. 15.

    9) Encyclopedia of Islam, E.J. Brill, Leyden, 1910, 1911.

    10) Nasr, S.H., Ideals and Realities of Islam, London, 1979, fq. 118.

    11) Procesi i pėrhapjes sė islamit apo i a.q. islamizimi ė hapėsirat tona ka preokupuar vėmendjen nė pesė dekadat e fundit tė njė varg hulumtuesish muslimanė e tė tjerė. Motivet kanė qenė fetare, nacionale, historike, politike dhe kulturologjike. Varėsisht nga kjo janė pėrdoruar edhe argumentet, burimet disponuese dhe literatura. Pasi pėrhapja e islamit, nė trevat tona, bie nė kohėn e zhdukjes sė bogumilizmit ė B dhe H, edhe islamizimi kapet edhe me kėtė problem. Megjithatė, mė sė shpeshti studiohet nė tėrisnė e sundimit pesėshekullor turk nė hapėsirat tona. Me pak pėrjashtime, si faktorė vendimtarė nė kalimin e banorėve vendas nė islam te hulumtuesit janė privilegjet e natyrės politike, ekonomike dhe shoqėrore, tė cilat pushtuesi turk, si ideolog i atėhershėm i islamit, u ka ofruar banorėve tė nėnshtruar vendas, gjatė sundimit tė vet pesėshekullor. Ky proces i pėrhapjes sė islamit te ne ka qenė me intenzitet tė ndryshėm kohor dhe hapėsinor. Mbetet enigmatike se si kėto privilegje nuk kanė hasur nė pėrgjegjje mė tė madhe, nėse ato tė vetmet kanė qenė vendimtare tekalimi i njerėzve nė islam. Ėshtė e njohur se Mbretėria Turke nuk ka mundur tė gjithėve, qė kanė kaluar nė islam, t’u ofrojė tė gjitha kėto privilegje, sidomos jo nė kohėn e ranijes sė fuqisė sė saj politike dhe ekonomike, qė fillon tashmė me fundin e shekullit XVI-tė. Kjo na shpie deri te mendimi se ka pasur edhe motivacione e nxitje tjera nė kalimin nė islam, e ndėr ta janė tė rėndėsishėm edhe ata fetaro-kulturor. Nė kohėn e tė shkruarit tė Arnoldit pėr pėrhapjen e islamit te ne as pėr sė afėrmi nuk kanė qenė tė hulumtuara shumė burime tė vendit e tė huaja, veēan ato nga arkivat turke (defterėt, sixhilėt e tė ngjashėm) prandaj edhe tė dhėnat e tij pėr islamizimin nė endin tonė janė mjaft tė varfėra. 12) Nė Pasqyrėn botėrore etnografike tė popujve muslimanė tė R.V. Wecksit, tė botuar nė Londėr nė vitin 1978, nė bashkėpunim me ekipėn e ekspertėve dhe institucionet e numėrta nė botė, shtrohen tė dhėnat e rėndėsishme pėr numrin, shtrirjen dhe laramaninė etnike tė muslimanėve. Sipas tij: - muslimanė ka nė tė gjitha anėt e botės. - numri e kalon shifrėn prej 720 milionė, tė ndarė nė treqind grupe etnike. - nė 36 vende pėrbėjnė shumicėn e popullėsisė, kurse nė pesė 50% nga numri i pėrgjithshėm. - nė vendet ku janė pakicė paraqesin popullatė shumėmilionshe, siē ėshtė India dhe ish-BRSS ku janė mbi njėqind milionė. - flasin rreth njėqind gjuhė e dialekte tė ndryshme dhe shėrbehen me tė gjitha alfabetat e botės. Weeks, R.V., Muslim peoples, A world etnografphie survey, London, 1978, fq. XV.

  5. #5
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Njohje me fenė e misionit

    Nė ligjėratėn qė e ka mbajtur prof. Max Mülleri gjatė kohės sė pėrshpritjeve nė kishėn e Westminsterit nė vitin 1987 me rasti e arritjeve misionariste, ėshtė marrė pėr rregull qė gjashtė religjionet e mėdha tė ndahen nė misionariste dhe jomistonariste. Nė fetė jomisionariste bėjnė pjesė ajo: hebraike, brahmane dhe e Zoroastros, kurse nė ato misionariste ajo: budiste, kristiane dhe islame. Max Mülleri bukur e ka definuar ēka mendohet me religjionin misionarist: “Mund tė thuhet, se religjioni misionarist ėshtė ai ndjekėsit e tė cilit sikur edhe themeluesi i saj e konsiderojnė pėr detyrė tė shenjtė ta shpallin tė vėrtetėn e t’i kthejnė nė tė jobesimtarėt. Kjo ėshtė fryma qė ekziston nė zemrat e ithtarėve tė fesė sė kėtillė, kurse i cili nuk mund tė gjejė qetėsi deri sa, qoftė nė mendje, qoftė me fjalė, qoftė me vepėr,
    12
    nuk manifestohet; i cili nuk mund tė qetėsohet deri sa tė kuptuarit e tij nuk pėrshkon nė zemrat e tėrė njerėzisė dhe derisa tėrė njerėzia nuk e pranon pėr tė vėrtetė atė qė ai e konsideron pėr tė vėrtetė.:1 Muslimanėt, pėr shkak tė mallėngjimit se vetėm feja e tyre ėshtė e vėrtetė, kanė qenė tė frymėzuar me detyrėn qė nė tė gjitha viset, nė tė cilat kanė depėrtuar, tė fusin predikimin e islamit, qė i ka dhėnė tė drejtė tė zė vend ndėr religjionet misionariste. Historia e fillit tė kėtij entuziazmi predikues dhe fuqitė qė e kanė inspiruar, dhe mėnyra nė tė cilėn ėshtė zbatuar, e pėrbėjnė lėndėn e kėsaj vepre. Ata disa qindra milionė muslimanė, tė shpėrndarė nė tė gjitha viset e rruzullit tokėsor, janė provė e aktivitetit misionarist trembėdhjetė shekullor.*)

  6. #6
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Pėrhapja e islamit

    Rregullat e kėsaj feje mė sė pari i ka shpallur nė shekullin e shtatė nė Arabi njė Pejgamber i Zotit, i cili nėn flamurin e vet i ka tubuar fiset e shkapėrderdhura dhe ka formuar popullin. Me kėtė disponim tė ri nacional dhe entuziazėm tė zjarrtė, qė ushtrisė sė tij i ka dhėnė fuqi tė pamposhtur, ithtarėt e tij kanė depėrtuar me synime pushtuese nė tre kontinente. Sė pari para kėtij vėrshimi kanė rėnė: Siria, Palestina, Persia, Afrika Veriore dhe Egjipti. Njėqind vjet pas vdekjes sė Pejgamberit kanė sunduar ithtarėt e tij nė shtet mė tė madh se qė ka qenė Mbretėrie Romake kur ishte nė kulminacion tė fuqisė sė vet. Vendet me tė cilat kanė sunduar janė shtrirė nė lindje deri te lumi Sind (Siudhu - Indus), e nė perėndim deri nė Spanjė. Gjatė kohės kjo perandori e madhe islame ėshtė shkatėrruar dhe fuqia politike e islamit ka rėnė, por pushtimet shpirtėrore barabartė kanė vazhduar. Kur hordhitė mongole (1258/656 H.), duke hyrė nė Bagdad, kanė shtypur me gjakė dinastinė abasite, kur Ferdinandi (1226/634 H.) i ka perspektuar muslimanėt nga rrethi i Kordovės (Cardoba), kur fartifikata e fundit islame nė Spanjė, Granada, qe e detyruar tė paguaj haraē, atėherė islami triumfalisht ka filluar tė pėrhapet nė Sumatra dhe ujdhesat tjera Malajase. Dekadenca e tij politike ka rezultuar me pushtimet mė tė shkėlqyeshme shpirtėrore. Dy herė nė histori kėmbėt e barbarive i kanė ngadhnjyer ithtarėt e kėtij historiani i nė shekullin e njėmbėdhjetė Selxhukėt dhe nė shekullin e trembėdhjetė Mongolėt, por tė dy herėt fitimtarėt kanė pranuar religjionin e tė mundurve. Misionarėt islamė edhe atėherė kur nuk kanė pasur kurrfarė fuqie dominuese kanė pėrcjellur fenė e vet nė Afrikėn Qendrore, Indokinė dhe Kinė. Sot islami shtrihet prej Marokut deri nė Zanzibar, prej Sierra Leones nė Afrikėn Perėndimore deri nė Siri e Kinė, prej Bosnje e Hercegovinės deri te kolonitė e Guinesė sė Re. Pos viseve qė janė tė larguara nga bota islame, e nė tė cilat
    13
    ka mjaft muslimanė, siē janė Kina dhe Rusia, ka edhe grupacione tjra islame tė izoluara ndėr mosbesimtarėt, siē janė Tatarėt si banuar nė rrethinėn e Villnes, Kovnit dhe Grodnit2 qė flasin me gjuhėn polake, dhe muslimanėt tė banuar nė koloninė e Kepit tė Shpresės sė mirė, dhe punėtorėt indus qė e sollėn islamin nė Guinenė e Re. Nė kohė tė fundit islami ka arritur ithtarė edhe nė Angli, Amerikėn Veriore, Australi dhe Japoni.*) Shkaqet kanė qenė tė ndryshme: sociale, politike dhe fetare, qė islami ėshtė pėrhapur nė pjesėn kėshtu tė shtrirė tė Tokės. Por pėrveē kėtyre ka edhe njė qė ka qenė faktori kryesor qė ėshtė arritur rezultat i kėtillė i mrekullueshėm, e ky ėshtė: aktiviteti i palodhshėm i misionarėve islamė, tė cilėt pėr vete pėr ideal kanė marrė Pejgamberin dhe tė cilėt i kanė vakufuar jetat e veta pėr kthimin e jobesimtarėve. Misionariteti nuk ėshtė diē i ri nė islam, por ky nga vete fillimi ėshtė detyrė e shenjtė e muslimanit. Kjo mund tė konkludohet nga kėto ajete nga Kur’ani kerimi: “...” (En-Nahl, 125); “...” (Hud, 112); “...” (Ali Imran, 20); “...” (Ali Imran, 103), “...” (El-Haxhxh, 67); “...” (Et-Tewbe, 6); “...” (Et-Tewbe, 11). Kur teoretikisht dhe praktikisht njė nga parimet islame tė jetė kėshtu, atėherė islami ėshtė fe e pastėr misionariste, sepse ky misionaritet paraqet jetėn e Muhammedit a.s. dhe njė grupi tė madh tė misionarėve islamė nė krye tė tė cilėve ėshtė vetė Pejgamberi a.s. Ata kanė gjetur mėnyrė se si do t’i kthejnė tė pafatė. Sikur qė nuk do tė kėrkojmė shfaqjet e frymės misionariste nė islam nė tiranitė e balozėve dhe nė jotolerancėn e fanatikėve, si e mendojnė kėtė disa nė imagjinatė: me shpatė nė njė dorė, e me Kur’an nė dorėn tjetėr,3 por nė aktivitetin modest tė predikuesit dhe tregtarit islam, tė cilėt janė pėrpjekur qė nė tė gjitha viset e Tokės ta pėrhapin fenė e vet. Mėnyra e kėtillė paqėdashėse e predikimit nuk ėshtė marrė vetėm pėr atė shkak kur kėtė e ka kėrkuar politika, as atėherė kur nuk ka qenė e mundur tė pėrdoret fuqia, por pėr atė arsye sepse kėtė mėnyrė Kur’ani e urdhėron nė shumė ajete: “...”. (Muzzemmil, 10); “...”. (El-XHinn, 23); “...” (El-Xhathije, 14); “...” (En-Nahl, 35); “...” (En-Nahl, 82); “...” (En-Ankebut, 46); “...” (Esh-Shura, 48), “...” (Junus, 99); “...” (Sebe, 28); “...” (El-Bekare, 256); “...” (En-Nur, 54); “...” (El-Haxhxh, 49); “...”. (El-Fet’h, 8-9); “...” (El-Maide, 13). Faqet e kėtij libri do tė shėrbejnė tė dėftojnė se si kėto ajete nė histori janė zbatuar dhe nė ēfarė mėnyre ėshtė sendėrtuar sistemi i aktivitetit misionarist. E para ėshtė t’u shpjegoj lexuesėve se kjo vepėr ėshtė shkruar qė tė jetė histori e predikimit islam, e jo e kthimit tė detyrueshėm islam. Prandaj, nuk kam pėr qėllim t’i ceki shembujt e kthimit me dhunė, tė cilėt nga koha nė kohė duhet tė gjenden nė historinė islame. Kėta shembuj antarėt evropianė aq hiperbolikisht i kanė prezentuar sa qė nuk duhet fare tė frikėsohemi se do tė harrohen, ndėrsa kėta shembuj absolutisht nuk bėjnė
    14
    pjesė nė terrenin e historisė sė misionaritetit. Natyrisht, nė historinė e misionaritetit tė krishterė ndėr magėt saksonasė suksesi mė i madh ėshtė nė aktivitetin misionarist tė shėn Lijogent dhe Vilhardit, se qė ėshtė nė kthimin me forcė me shpatė tė Karlit tė Madh.4 Idhujtarinė nga Danimarka nuk e ērrėnjosi mbreti Knut por shėn Ansigari dhe trashėgimtarėt e tij.5 Nė aspekt tė kthimit tė idhujtarėve prusianė pak kanė arritur opati Gottfried dhe ipeshkvi Christian, por veprėn e tyre e mbaruan me zjarrė e shpatė “Vėllezėrit e shpatės” dhe kryqtarėt tjerė, tė cilėt nė fotografinė reale paraqesin misionaritetin e krishterė. Ndonėse kryqimit tė detyrueshėm shumė i kanė kontribuar kalorėsit e rendit “Ordo fratrum militum Christi” duke i kthyer banorėt e Livonisė, mund tė dėftohet vetėm nė monakėt Manihardindhe Teodorikun sikur nė misionarėt e vėrtetė tė fesė sė Jezusit nė ato vise. Ndonėse jezuitėt aty-kėtu6 janė shėrbyer me mjete detyruese, megjithatė kjo nuk e ka zvogėluar autoritetin e shėn Franje Ksaverit (Xavier) dhe predikuesėve tjerė. Kur kleriku suprem nė vitin 1699 erdhi nė ujdhesėn Embonia pėr tė kontrolluar, dha urdhėresė, qė tė gjithė raxhėt (princ indian, N.I.) i kėsaj ujdhese tė tubohen, qė t’i kryqoj, por ky gjest nuk i soli dėm misionaritetit tė Valentinit.7 Pas fillimit tė veprimtarisė misionariste dhe ditėve qė na pėrkujtojnė nė zelltarinė e apostujve, te tė krishterėt erdhėn periodat e indolencės dhe apatisė, e nė vend tė predikimit qė ėshtė bėrė nė emėr tė Zotit, janė pėrdoruar mjetet detyruese. Fazat e njėjta tė elanit e apatisė i ka kaluar historia e pėrhapjes sė islamit nė periodat e ndryshme. Pasi qė pėrhapja e fesė ėshtė karakteristika kryesore e kėtyre dy religjioneve, kjo do tė ishte e pėrshtatshme tė ndahet ashtu, qė secila nga ato tė jetė grup i veēantė i studimit tė historisė sė misionarizmit dhe kėtė, duke mos lėshuar asgjė nga manifestimet e tyre jetėsore, tė bėhet e dukshme forma e tyre e veēantė. Kjo do tė rezultonte me studim tė veēantė tė analeve tė propagandės dhe kthimit tė detyrueshėm, qoftė kjo nė Kishėn e krishterė, qoftė nė islam, ndonėse, herė herė, kėto dy grupe janė pėrzier njėre me tjetrėn. Gjithnjė as feja e krishterė nuk ėshtė pėrhapur nė atė mėnyrė, si e ka pėrhapur mbreti norvegjez Olaf Trygvesoni, ashtu qė duke i mbytur ata qė nuk kanė dėshiruar ta pranojnė krishterizmin duke na prerė kėmbėt e duart dhe duke i persekutuar ata,8 as ėshtė pėrhapur sipas rekomandimit tė shėn Ludevitit (st. Louis), i cili ėshtė: “Nėse dikush ēkado qė keq dėgjon pėr ligjin e krishterizmit nga ata qė nuk janė anėtarė tė Kishės, ėshtė i obligueshėm qė me shpatė ta mbrojė dhe kėtė duke e futur shpatėn aq, sa mund tė hyjė n ėbarkun e jobesimtarit”.9 Po ashtu as nė islam nuk janė shėrbyer gjithnjė me mjete detyruese tė halifit tė fundit tė Umevitėve.*) i cili ka thėnė: “Do t’i mbysė dhe nė kryq do t’i gozhdojė tė gjithė Egjiptianėt qė nuk do ta pranojnė fenė time, qė nuk do tė luten sikur edhe unė, dhe nuk do t’i ndjekin principet e fesė sime”.10 15
    Po ashtu krahas shembujve tė Mutevekkilit,**) Hakimit***) dhe Tippo-Sulltanit nuk duhet humbur parasysh Mevlana Ibrahimin i cili e pėrhapi islamin nė ujdhesėn Malajase, haxhi Muinuddin Ēishtiun dhe misionarėt tjerė tė cilėt nė mėnyrė paqėdashėse kanė arritur ithtarė. Edhepse ėshtė lehtė tė ndahen kthimet qė janė fryt i fuqisė dhe dhunės nga ata qė janė arritur me mjete propaganduese, vėshtirė ėshtė tė hulumtohen qėllimet pėr ē’arsye kan ėkryer kthimin e njerėzve nė fenė e vet: apo pėr atė shkak qė ta fitojnė njė kokė mė tepėr pėr “kopenė” e vet, apo pėr atė cak tė lartėsuar qė e kemi pėrmendur nė fillim tė kėsaj kaptine. Gjithnjė, qoftė nė islam, qoftė nė krishterizėm, janė gjetur shpirtėra tė pastėr, qė fenė e vetė e kanė konsideruar si tė vėrtetėn mė tė lartėsuar tė jetės. Interesi i tyre nė aspektin shpirtėror ėshtė manifestuar nė shpalljen e tė vėrtetave tė shenjta dhe nė prudencėn qė tė dominojnė ata principe qė ata e konsiderojnė mė tė pėrkryerat, ashtu qė kjo gjendje ėshtė forcė pėrtėritėse e misionaritetit. Gjithashtu ka edhe tė atilė qė, pa kurrfarė insistimi nga ana e misionarėve, me entuziazėm janė pajtuar me fenė e re sikur edhe ata tė parėt. Vėrtet, si ndėr ithtarėt e krishterimit ashtu edhe tė islamit, ajo qė, pėr shkak tė nevojave tė paarsyeshme ose tėrheqjes andej kėndej tė pyetjeve fetare pėr pikėpamjet e veta, institucionet e pastra ekleziastike i kanė konsideruar pėr instrumente tė ndonjė tė drejte apo disa rendeve sociale. Ndėr ato qė kanė pranuar ato dy fe tė kėtillė ka mjaft. Si krishterizmi, ashtu edhe islami shumė ithtarė i ka pėrvetėsuar pėr shkak tė shkaqeve sociale, politike e ekonomike, qė nuk kanė tė bėjnė asgjė tė pėrbashkėt me atė etje shpirtėrore qė i jep tė drejtė ekzistimi misionaritetit tė mirėfilltė. Pos kėsaj, analet e veprimtarisė misionariste shpesh herė shėnojnė konvertitė (tė kthyer) tė ri, por nuk kanė hyrė nė hulumtimin e shkaqeve qė i kanė shtyrė nė kėtė. Sidomos misionariteti islam ėshtė i mėngėt nė kėto tė dhėna. Kėto anale rėnė vend me rėndėsi nė veprat e shkruara tė Kishės sė krishterė, derisa nė letėrsinė islame ndihet varfėri e madhe e tė dhėnave pėr kėtė pyetje. Prandaj, shpresh nuk kemi pasur mundėsi qė plotėsisht t’i zbulojmė motivet e veprimtarisė misionariste islame; a kanė qenė sociale, politike, ekonomike, apo pastėr religjioze.

    ———
    1) Vėrejtja n ėartikullin Mr. Lyalla “Missionary Riligions”, Fortnighthy Review, July, 1874. *) Sot muslimanėt numrojnė njė shekull mė tepėr (14) nė punėn e tyre misionariste, e edhe numri nė botė i ofrohet miliardės. Tė dhėnat statistikore tė banorėve tė disa regjioneve dhe popujve nė botė pėrgjithėsisht shpesh janė kontraverze. Prandaj edhe statistika e muslimanėve nė botė nuk ėshtė gjithnjė e sigurtė. Llogaritet qė nė ēerekun e fundit tė shekullit 20 mund tė jenė ndėrmjet 600 dhe 900 milionė.

  7. #7
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Sipas veprės “Popujt muslimanė - pasqyra etnografike botėrore - nė redakturė tė hulumtuesit amerikan Riēard Viksit (Richard Weckes) numri i muslimanėve nė botė, sipas tė dhėnave statistikoer nga viti 1977 ėshtė numri prej 720 milionė. Janė tė ndarė nė rreth 300 grupe tė ndryshme etnike. Flasin dhjetėra gjuhė e dialekte tė ndryshme, kurse shėrbehen gati me tė gjitha alfabetet e njohura nė botė. Vetėm pjesa mė e vogėl (28% i banojnė miidiset qytetare, e tė tjerėt viset bujqėsore e blegtorale, qė ėshtė e manifestuar edhe nė mėnyrėn e profesionit dhe jetės. Weckes, R.V., Muslim Peoples, A World ethnographic survey, London, 1978, fq. XV-XVI, (Hyrje).

    Njė hulumtues tjetėr Salih M. Abduhu nė studimin “Pasojat demografike tė vetėdijes minoritare” (Njė analizė), sjell tė dhėnat nga viti 1975, numri i muslimanėve atėherė nė botė ka qenė 783.4 milionė.
    Dy tė tretat jetojnė nė vendet ku paraqesin shumicėn e popullėsisė 548,5 milionė), e njė e treta (244.9 milionė) pėrbėjnė pakicėn prej 12% ose me pėrqindje mė tė ulėt nė vendet jomuslimane. (Tabela 1 dhe 2). Saleha M. Abedin, Demographic Consequences of Minority of Conciousness, (An Analyisis), Journal, Insttute of Muslim Minority Affaris, Jeddah, 1980, Vėll. 2, Nr. 1, fq. 97-100. (SH.N.)

    2) Reclus, vol. V, fq. 433; Gasztowtt, fq. 320 sqq. *) Pėr shtrirjen gjeografike tė islamit nė kohėn tonė tė shihet: Historical Atlas of the Muslim Peoples (Atllasi historik i popuje muslimanė), Harward,(?). - Mu’nis, H., Atlas tarihi -l-islam (Atllasi i historisė sė islamit, Az-Zahra li -l-isla al-arabi, Kairo, 1987.

    Autori sjell tė dhėnat vijuese statistikore pėr muslimanėt nė botė, nga viti 1984: -

    Vendet e Lindjes sė Mesme 147.761.00
    - Evropa 11.907.530
    - BRSS (ish-BRSS - N.I.) 44.236.000
    - Afrika 206.276.110
    - Azia dhe Oqeania 392.150.200
    - Amerika Veriore, e Mesme e Jugore 2.947.290
    GJITHSEJ: 805.286.150


    Autori i njėjtė konsideron se pėrqindja e muslimanėve ėshtė afėr 20% nga popullata e pėrgjithshme e rruzullit tokėsor, qė pėrbėnė qė njė e pesta e kėsaj popullate e predikon islamin. (fq. 439-440).


    3) Ky shpjegim i gabueshėm i fushatave pushtuese muslimane ka rrjedhur nga supozimi se luftėrat janė zhvilluar pėr arsye tė pėrhapjes sė pushtetit musliman mbi vendet jobesimtare kanė pasur pėr qėllim kthimin e tyre nė islam. 17
    Goldziheri shkėlqyeshėm ka dėftuar nė kėtė dallim nė veprėn e vet “Vorlesungen über den Islam”... Muhammedi e ka lėnė atė qė nė fillim e ka realizuar nė midisin e vet arab, si porosi ithtarėve tė vet - ummes - e kjo ėshtė: kundėrvėnia mosbesimit dhe pėrhapja e besimit islam. Kėtu ėshtė edhe diē mė shumė se kjo, e kjo ėshtė pėrhapja e pushtetit islam, i cili nė realitet ėshtė pushteti i All-llahut. Nė fillim, qėllimi i luftės islame nuk ka shkuar drejt ndryshimit tė fesė me futjen nė islam sa ka pasur pėr synim tėrheqjen e vėrejtjes jobesimtarėve (fq. 25).

    4) Shihi Enhardi Fuldensis, nė vitin 777, “Pasi qė Sahranėt janė dobėsuar pas luftėrave tė shumta, kanė pranuar krishterizmin nė fund, dhe i janė nėnshtruar pushtetit frenk.” H. G. Pertz: Monumenta Germaniae Historica, vol. I, fq. 349 (Shih poashtu fq. 156, 159)

    5) “Pasi qė popujt e ngadhnjyer iu nėnshtruan ligjit tė krishterė, pasi qė ka zhvilluar luftėra tė rėnda me mbretėritė barbare, tė motivuar me dėshirė tė zjarrtė pėr pėrhapjen e fesė”. (Breviarium Romanum, Jun. 19).

    6) Mothurin VEysiere de La Croze: Historie du Christianisme des Indes, fq. 529-531 (The Hague, 1724). 8) Konrad Maurer: Dic Bekehrung des norwegischen Stammes zu Christen - thume, vol. I. fq. 284 (München, 1855).

    7) Revie de l’Histoire des Religions, vol. XI, fq. 89.

    9) Jean, Sire de Joinville: Historie de Saint Lon is, ed. N. de Wailly, fq. 30 (neni 53). *) Mervan b. Muhammed (744-750) erdhi nė pushtet kur shtetin emevitė e kanė copėtuar rruynuat dhe kundėrthėniet politike, fetare dhe nacionale tė grumbulluara nė kohėn e pararendėsve tė tij. Lufta qytetare e kaploi vendin dhe Mervani II sa do qė ėshtė shquar me guxim, durim dhe vendosshmėri nuk ka arritur tė vė rend nė shtet. Vetė ra nė fushėbetejė nė luftė me fuqinė konkurrente abbasite. Hasan, J. H., Tarihu-l-islam, en-Nahda, Kairo, 1964, botim VII, vėll. I, fq. 335-342; Hiti, F., Istorija Arapa, V. Maslesha, Sarajevė, 1967, fq. 261-267, (Sh.N.)

    10) Severus, fq. 191 (rreshti 21-22). **) El-Mutevekkil (847-861) ėshtė halifi i dhjetė abasit. Me tė fillon shkatėrrimi i shtetit abasit. Vendi ėshtė gjind nė ēarje tė elementit persik, turk e arab i cili atėherė ishte nė tėrheqje. Madje edhe froni ėshtė translokuar nga Bagdadi nė qytetin e posaformuar Sumerra nė vitin 836, qė tė shpėtohet nami i hilafetit dhe integriteti i vendit. Halifeja Mutevekkili edhe vet ka ra sakrificė e thyerjeve tė atėhershme shoqėroro-politike. Tėrė kjo ėshtė reflektuar edhe nė mėnyrėn e qeverisjes sė tij. Hasan, I.H., po aty, vėll. III, fq. 3-6.


    Hiti, F., po aty, fq. 423-424 (Sh.N.) ***) Ebu Ali el-Mensur el-Hakim ėshtė sunduesi i gjashtė fatimit (996-1021). Erdhi i ri nė sundim, sundimi i tij ėshtė karakterizuar me thyerje e oshilime tė vazhdueshme prej maturisė deri te animi ekstrem ndaj mėsimit shiit.

    Kulminacionin e ekstremitetit tė tij e kanė ndier shtetasit e tij jomuslimanė ehlu-dh-dhimme (tė krishterėt e Hebraikėt), por edhe muslimanėt sunnitė. Ka treguar edhe shenja tė ērregullimeve mentale, qė nė fund solli deri te revolti ipėrgjithshėm, dhe deri te atentati nė tė. Hasan, I.H., Tarihu-d-devle el-fatimiyye (Historia e shtetit fatimit), en-Nahda, Kairo, 1964, botimi III. fq. 164-168; Hiti, F., po aty, fq. 560-561. (SH.N.)

  8. #8
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    KAPTINA II JETA E MUHAMMEDIT A.S. - MISIONARIT TĖ ISLAMIT

    Muhammedi a.s. - shembull i misionarit islam Nė kėtė kaptinė nuk mendohet tė shtohet edhe njė jetėshkrim i Pejgamberit a.s. atyre biografive tė tij tė shumėnumėrta, por qėllimi ėshtė tė studiohet nga fazat e jetės sė tij njė, dhe atė: jetėn e Pejgamberit a.s. si pėrhapės i fesė dhe pejgamber i fesė. Shpresojmė, natyrisht, se jeta e themeluesit tė islamit dhe propagandės sė tij do ta zbulojė esencėn e kėtij aktiviteti. Deri sa jeta e Pejgamberit a.s. shėrbe si shembull nė veprimin e njė muslimani tė rėndomtė, duhet po ashtu ta shėrbejė edhe misionarėve islamė. Prandaj, jeta e Pejgamberit a.s. ėshtė shembull; nė bazė tė kėsaj shpresojmė tė njoftojmė shumėsosh qė ka tė bėjėme ata qė veprimin e vet e kanė pėrshtatur sipas kėtij shembulli, dhe nė frymėn entuziazmuese dhe me metodėn e pritur tė atyre qė i nėnshtrohen. Nė paraqitjen vijuese dėshirojmė tė prezentojmė se si fryma e misionaritetit prej vetė fillimit tė depėrtojė nė fe, sepse ai nuk ėshtė diē i ri, i imagjinuar nė islam, dhe nė ē’mėnyrė Pejgamberi a.s. ėshtė bėrė shembull i misionarit islam. Prandaj, nuk kemi pėr qėllim ta shkruaj mė historinė e tij dhdha ta pėrshkruajmė ndikimin qė e ka pasur deri nė kohėn e vet burrėrore, as ta paraqesim si shtetar ose komandant lufte. Ai na intereson vetėm si pėrhapės i fesė.

  9. #9
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Pėrpjekja e parė nė thirrjen nė Islam

    Pas luftėrave tė gajta tė brendshme Pejgamberi a.s. fitoi bindjen nė detyrėn me tė cilėn ėshtė frymėzuar. Sė pari u orvat ta bind familjen e vet nė mirėfillėsinė e fesė sė vet. Njėsia e Zotit, urretja ndaj idoleve, detyra qė e obligon njeriun pėr shkak tė pėrkushtimit tė tij vullnetit tė Krijuesit, ėshtė ajo nė ēka ai ka dėshiruar t’i bind, nė ēka thjeshtė ka dėshiruar qė ta ndjekin. Personi i parė i kthyer qe shoqja e tij besnike e jetės, Hatixheja. Hatixheja qysh para 15 vitesh atij, i cili si i autorizuar i saj me suskes ka bėrė tregti, i ofroi martesė me fjalėt: “Unė tė dua, sepse mė je i barabartė sipas gjakut, dhe fisit, dhe bota tė respekton dhe pėr shkak tė moralit tėnd dhe altruisisė tėnde.:1 Hatixheja e shpėtoi nga mjerimi dhe i dha mundėsi qė tė mund tė jetojė nė pozitėn sociale qė i pėrket sipas lindjes. Por kjo mbėshtetje materiale e Hatixhes r.a. s’ėshtė asgjė nė krahasim me mbėshtetjen shpirtėrore dhe bashkėpjesėmarrjen nė preokupimet e tij, dhe ndaj ndjesive tė saj tė ngushėllimit nė ēastet e tij tė dėshpėrimit. Hatixheja vdiq mė 619, tre vjet para Hixhretit. Deri n ėkėtė moment Hatixheja r.a. gjithnjė ka qenė e gatshme gjatė 25 vjetėve tė jetės martesore t’i ofrojė ngushėllim dhe pehje kur armiqtė e tij e persekutonin dhe dyshimet e mundonin. Ibn Is’haku, njė nga antarėt e biografisė sė Pejgamberit a.s. thotė: “Ju kėshtu Hatixheja r.a. besonte nė frymėzimet, qė vinin prej Zotit, dhe duke e deklaruar vėrtetėsinė e tyre, e ndihmonte nė veprėn me ē’ishte ai i obliguar, dhe ka dėshiruar t’ia lehtėsojė punėn; sepse kur kthehej pa sukses i dėshpėruar nga predikimet e veta, ajo e ngushėllonte dhe ia lehtėsonte pėrgjegjėsinė.”2 Ndėr tė parėt qė e kanė pranuar fenė kanė qenė fėmijėt e tij shpirtėror Zejdi dhe Aliu dhe shoku i tij besnik Ebu Bekiri, pėr tė cilin Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Gjatė shumė viteve tė thirrjes sime nė fe nuk kam gjetur kėnd qė nuk ka dėftuar ēudi, hamendje dhe dyshim pos Ebu Bekirit. Kur kam folur pėr islamin, as ėshtė ēuditur as i ėshtė shmangur obligimeve”. Ebu Bekiri merrej me tregti. Pėr shkak tė moralit, fuqisė dhe kthjelltėsisė sė tij, bashkėqytetarėt e tij mjaft e kanė vlerėsuar. Pasi e pranoi islamin, pothuaj gjithė pasurinė e shpenzoi duke i blerė robėrit, tė cilėt, duke e pranuar islamin, qenė tė ekspozuar mundimeve tė zotėrinjve tė tyre. Ndėr tė kthyerit e parė pesė janė qė janė kyqur me besimdrejtėt me ndikimin e tij dhe atė: pushtuesi i ardhshėm i Persisė, Sa’d b. Ebi Vekasi, Zubejr b. Avami, grueja e tė cilit ishte nė lidhje gjinie nė Pejgamberin a.s., me gruen e vet; mė vonė, me trimėrinė e vet Talkau me famė; tregtari i pasur Abdurrahman b. Avfi dhe halifi i tretė Osmani. Osmani i pari i qe ekspozuar dhunės, xhaxhai i tij e ka kapur e lidhur duke i thėnė: “Vallė po e lė ti fenė e babajėve tu dhe asaj po ia paraprinė kėtė tė renė? Betohem se nuk do tė lėshoj deri sa nuk e lėshon kėtė fenė e re”! Nė ēka iu pėrgjegj Osmani: “Betohem nė All-llahun se asesi nuk do ta lėshojė kėtė fe”! Kur xhaxhai e pa se kaq ėshtė i fortė dhe i pėrkushtuar fesė sė vet, e lėshoi. Muhammedi a.s. vitin e tretė tė pejgamberisė sė tij ka aritur tė grumbullojė rreth vetes nj ėgrup ithtarėsh, robėrish dhe varfanjakėsh tė pastėr. I trimėruar me kėtė sukses, ka ndėrmarrė hapa tė rinj dhe filloi publikisht ta predikojė islamin. Duke i ftuar kushėrinjt nė njė mbledhje, iu tha: “Askush popullit ti vet nuk i ka sjellė principe mė tė vlefshme se unė juve. Ju sjell atė qė do t’ju lumturojė nė kėtė dhe nė atė botė. A ka ndonjė nga ju qė nė kėtė do t’mė ndihmojė?” Kėto fjalė shkaktuan qeshje ironike te tė pranishmit, dhe menjėherė filluan tė shpėrndahen. Muhammedi a.s. nuk hoqi dorė nga qėllimi i vet pėr kėtė mossukses, por u drejtohej kudo qė i paraqitej rasti, por shpalljet dhe vėrejtjet e tij, pos shtrembėrimeve dhe nėnēmimeve, nuk rezultuan me asgjė tjetėr.

  10. #10
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Terrori ndaj muslimanėve tė parė

    Kurejshitėt shumė herė i janė drejtuar Ebu Talibit qė ai, si kryepar i Hashimitėve, ta kthejė nga predikimi i mėtejshėm kundėr fesė sė tė parėve tė tyre, duke ia tėrhequr vėrejtjen qė, nė rastin e kundėrt, do tė ndėrmarrin hapa tė rreptė. Nė kėtė Ebu Talibi personalisht e ka lutur djalin e vėllaut sė vet qė mos tė shkaktojė fatkeqėsi tė vetes dhe tė fisit tė vet. “Sikur tė ma vėnė Diellin nė tė djathtėn, e Hėnėn nė tė majtėn, ēka Zoti nuk do tė ma lejonte, nuk do tė heqsha dorė nga predikimi, ndėrmjet shkatėrrimit dhe kėsaj sikur tė mund ta zgjedhė njėrėn, do ta zgjidhje shkatėrrimin tim, e nuk do ta lėshoja thirrjen time”, iu pėrgjegj Pejgamberi a.s. Kjo e preki Ebu Talibin, dhe thėrriti: “Folė ē’tė duash, unė kurrė nuk do tė dorėzojė armiqėve tu.” Kurejshitėt me pakėndje dhe pa tolerancė e kanė pėrcjellur pėrhapjen e shkallėrishme tė fesė sė re. Herė tmerroheshin, e herė e nėnēmonin, herė sėrish ia kanė premtuar nderin dhe lumturinė e kėsaj bote. Tė gjitha masat e mundshme i kanė marrė Kurejshitėt qė ta kthejnė Pejgamberin a.s. nga rruga qė ėshtė nisur. Ky sulm mbi tė ka qenė shkak qė axha i tij h. Hamza kaloi nė anėn e tij. Kur h. Hamzės i tregonin tė gjitha ato nėnēmime tė cilave iu ėshtė ekspozuar djali i vėllaut tė tij dhe durimin me tė cilin i ka bartur, shpirti iu mbush me aq dhembsuri sa u bė nga kundėrshtari ithtar i zellshėm. Shumė pa dyshim e pranuan fenė e re, por nuk e kanė deklaruar publikisht deri te fitorja e saj e plotė. Sa mė shumė qė rritej numri i ithtarėve tė kėsaj feje, armiqėsia e Kurejshitėve ka qenė mė e rreptė. Suksesi i fesė sė re ka pasur kuptim tė shkatėrrimit tė kultit nacional, por edhe humbja e fuqisė dhe pasurisė pėr rojtarėt e Ka’bes. Muhammedi a.s. i mbrojtur nga Ebu Talibi dhe Hashimitėt, ka qenė nė pozicion tė sigurtė. Realisht, ndonėse ata nuk kanė ndier dashuri ndaj fesė qė e ka shpallur njė Hashimij, megjithatė e kanė mbrojtur nga tė gjitha sulmet pėr shkak tė ndjenjave tė fuqishme fisnore (gjinore). Ndėr muslimanėt kanė pėsuar rėndė vetėm tė varfėrit e tė vetmuarit tė cilėt i kanė munduar e burgosur, mos po i kthejnė nga feja e re. Ja nė kėtė kohė h. Ebu Bekiri r.a. e bleu bilalin dhe e liroi.3 21
    Pėr Bilalin, i cili ka qenė skllevė abesinas, Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Ose do tė mbesish nė kėtė gjendje, deri sa nuk vdesė, ose lėshoje Muhammedin dhe adhuroj idolet”, e ai vetėm e pėrsėriste kelimei-shehadetin. Dy muslimanė nė vėshtirėsi i lanė shpirtėrat. Ndonėse disa prej tyre janė hamendur nė qėndrueshmėri, kėto vuajtje te tė tjerėt kanė nxitur edhe mė tepėr entuziazėm, sikur qė ėshtė te Abdullah b. Mes’udi, i cili filloi rreth Ka’bes tė lexojė disa ajete nga Kur’ani, qė deri atėherė askush s’ka marrė guxim. Kurejshitėt, qė ishin tė tubuar aty, e atakuan atė dhe e kanė rrahur deri sa nuk pushojė tė kėndojė. Ai iu kthye shokėve tė vet. Ditėn vijuese nė mėnyrėn e njėjtė dashti ta manifestojė fenė e vet, por shokėt e tij nga ky qėllim e kthyen duke thėnė: “Ti edhe kėtė e ke mjaft, sepse ua ke cituar qė aspak nuk dėshirojnė tė dėgjojnė.” Pejgamberi a.s. me siguri e ka lėshuar banesėn e et dhe u shpėrngulė nė shtėpinė e Erkamit, njėrit prej simpatizuesėve tė tij tė parė, pėr shkak tė sjelljes rrėmbyese tė Kurejshitėve ndaj tėij. PAsi qė shtėpia e tij (Erkamit) ka qenė nė qendėr, shumė tė huaj dhe pelegrinė kanė kaluar atypari. Kalimtarėve, qė e kanė pyetur, Pejgamberi a.s. ka mundur kėtu nė qetėsi pa ndėrprerje t’u predikojė dhe rregullat islame t’ua shpjegojė. Tė banuarit e Pejgamberit a.s. nė kėtė shtėpi paraqet periodė me rėndėsi tė pėrhapjes sė islamit nė Mekke sepse shumė kanė pranuar islamin prej kur Pejgamberi ka filluar tė kėshillojė nė shtėpinė e Erkamit. Pasi Pejgamberi a.s. nuk ka mund t’i merrė nė mbrojtje ata qė u ishin tė ekspozuar vuajtjeve, iu ka rekomanduar qė tė strehohen nė Abesini. Nė vitin e pestė tė pejgamberisė sė tij (615) njėmbėdhjetė mashkuj dhe pesė femra kaluan nė Abesini, ku hasėn nė pranim tė mirė nga ana e mbretit tė atjeshėm tė krishterė. Ndėr kėta ishte edhe Mus’ab b. Umejri, kthimi i tė cilit meriton kujdes sepse ka pėrjetuar mundime tė rėnda dhe ka qenė i nėnshtruar armiqėsisė sė atyre qė i ka dashur dhe tė cilėt dikur e kanė dashur. Duke i dėgjuar predikimet e Pejgamberit a.s. nė shtėpinė e Erkamit, ai e dashti islamin, vetėm u frikėsua qė kjo mos tė dėgjohet, sepse anėtarėt e fisit tė tij dhe gruaja e tij, tė cilėn me kujdes e ka dashur, kanė qenė kundėrshtarė tė rreptė tė islamit. Dhe njėmend, posa dėgjuan se e ka pranuar islamin, e kapėn dhe e mbyllėn, por, duke u shpėtuar, disi iki nė Abesini. Armiqėsia e Kurejshitėve i pėrcolli tė shpėrngulurit madje deri nė Abesini. E dėrguan tė deleguarin mbretit tė atjeshėm tė kėrkojė dorėzimin e muslimanėve, por mbreti, duke mėsuar prej muslimanėve ē’u ka ndodhur, nuk ka mundur e mos t’i mbrojė. Nė pyetjen pėr fenė e tyre mori pėrgjegjjen vijuese: “Mbreti i lartėmadhėrishėm, na ėshtė zėnė fryma nė terrė tė mosdijes, kemi lutur putat, kemi bėrė mbrapshtira tė ndryshme, kemi shkelur lidhjet farefisnore, u kemi shkaktuar dėm fqinjve, tė fortit ndėr ne kanė dashur t’i gėlltisin tė dobėtit. Ja, nė gjendjen e kėtillė kemi qenė deri sa i Gjithlartėsuari ndėr ne nuk e dėrgoi pejgamberin. Sa e dimė drejtėsinė,besnikėrinė dhe pastėrtinė e jetės sė tij, aq dimė edhe prejardhjen e tij. Neve na ftoi qė ta adhurojmė tė vetmin Zot nė vend tė putit, qė i kanė adhuruar tė parėt tanė. Na ka urdhėruar tė jemi tė sinqertė nė tė folur, besnik nė premtim, tė mėshirshėm ndaj prindėrve, tė mirė ndaj fqinjve, qė tė ruhami nga krimet dhe gjakderdhjet, e na ka ndaluar ligėsitė, rrenėn, shkeljen e tė drejtave tė varfanjakėve dhe shnderimin e femrave. Na ka obliguar vetėm me adurimin e Zotit tė Madh, me agjėrim dhe dhėnien e sadakės (zekatit). Ne i kemi besuar dhe filluam ta ndjekim atė qė Zoti na ka shpallur nėpėrmjet Feshpallėsit, por bashkėqytetarėt tanė u ngritėn kundėr nesh dhe filluan tė na dėmtojnė, mos po kthehemi nė idhujtari dhe ēoroditjet e jetės tonė tė deritashme. Ja, pėr shkak tė sjelljeve tė tyre tė dhunshme me ne dhe mundimeve tė rėnda qė kemi duruar dhe pėr shkak tė pėrzierjes nė fenė tonė ne e kemi lėshuar vendlindjen tonė dhe u strehuam nė endin Tuaj. Pasi qė jemi mbėshtetur nė drejtėsinė Tuaj, shpresojmė se nuk do tė na dorėzoni dhunės sė armiqėve tonė”. Pas kėtyre fjalėve iu pranuan lutjet, kurse i deleguari i Kurejshitėve u kthye prapa i turpėruar.4 Ndonėse nė po kėtė kohė nė Mekke ėshtė ndėrmarrė qė Pejgamberi a.s. tė bindet qė tė heq dorė nga aktiviteti i vet predikues, si kompenzim iu premtua pasuri dhe nderė, megjithatė ēdo gjė mbeti pa sukses. Nė atė kohė, kur me shpresė tė madhe pritej nė Mekke rezultati i misionit qė shkoi nė Abesini, njė personalitet u kthye, por personaliteti i tillė i cili mė vonė fazės sė parė tė islamit i ka dhėnė formėn mė madėshtore, ndėrsa i cili deri nė kthimin e vet ka qenė armiku mė i pezmatuar i Pejgamberit, i cili me fanatizmin dhe kryeneqėsinė skajore i ėshtė kundėrvėnė islamit, dhe me tė drejtė ka merituar qė muslimanėt ta konsiderojnė armikun e vet mė tė rreptė. Ky personalitet ka qenė Omer b. Hattabi. Njė ditė vrapoi me shpatė nė dorė, i pėrshkuar me ndjenjėn e vrullshme tė zeėrimit, qė ta mbysė Pejgamberin a.s. Duke e takuar nė rrugė nė kėtė disponim, njė nga kushėrinjt e tij e pyeti se ku po shkon. “Po shkoj ta gjejė Muhammeidn, dua ta heq qafe kėtė heretik, qė futi ēarje ndėr Kurejshitėt, i cili i konsideron budallenjė dhe i cili dėshiron qė t’ua shtrembėrojė fenė, dhe ta rrėnojė autoritetin e putave tė tyre”, iu pėrgjegj Omeri. “A nuk do tė ishte mė mirė ta kthesh kushėririn tėnd?” nė kėtė i tha ai qė e pyeti. “Cilin kushėrir timin?” “Dhėndrri yt Seidi dhe motra joe Fatima e kanė pranuar islamin!” Posa dėgjoi Omeri pėr kėtė lajm, menjėherė u nis drejt shtėpisė sė motrės. Motra e tij dhe dhėndrri janė ulur nė shoqėrinė e njė ithtari tė Pejgamberit. Ky ithtar me emrinHabbab e ka mėsuar Fatimen dhe burrin e saj nga njė kaptinė e Kur’anit. Posa u vėrsul Omeri, i pyeti pėr atė qė i ka dėgjuar se po lexojnė. U pėrgjigjen ata: “Asgjė”! “Si? Unė u dėgjova, madje kam mėsaur se jeni bėrė ndjekės tė Muhammedit”. Duke e thėnė kėtė e sulmoi Seidin dhe filloi ta rrahė. Nė atė kohė mes tyre hyri FAtima me fjalėt: “Po, jemi muslimanė dhe besojmė nė Zotin dhe nė tė Dėrguarin e Tij! Nėse don, na mbytė tė dyve!” Kur pa Omeri se po rrjedh gjaku nga fytyra e motrės sė tij, e cila qe lėnduar, iu zgjua ndjenja e dhembsurisė. Dėshironte tė sheh ēka kanė lexuar. Mė nė fund motra, duke u hamendur, ia zgjati faqen nė tė cilėn ishte kaptina e njėzet e Kur’anit “Talia”. Pas Omeri e lexoi, bėrtiti: “Oh! sa e mirė ėshtė kjo, sa e lartėsuar!” Derisa e lexonte kėtė, bindja e fitoi dyshimin, dhe thėrriti: “Mė ēoni deri te Muhammedi, qė t’ia deklaroj kthimin tim.”5 Kalimi i Omer b. Hattabit nė islam paraqet kthesė nė historinė e islamit. Pas kėsaj muslimanėt qen ėnė gjendje tė marrin qėndrim mė tė guximshėm. Pejgamberi doli nga shtėpia e Erkamit, kurse muslimanėt filluan rreth Ka’bes tė falen. Mund tė provohet se fisnikėt e Mekkes qenė brengosur pėr sjelljet e kėtlla, sepse duhej tė preokupoheshin me kėtė grup qė jetonte nė pafuqi, por i cili, duke lidhur aleancė jo vetėm me tė huajt e shkelur, por edhe me sunduesit, ka mund ta rrezikojė ekzsitimin e udhėheqjes ekzistuese e tė forcohet me hyrjen e njerėzve tė dalluar nė te. Nė pajtim me kėtė, Kuejshitėt fuqishėm kanė synuar ta ndalin pėrhapjen e mėtejme tė kėsaj lėvizjeje nė qytetin e vet. Hashimitėt qė pėr shkak tė lidhjeve tė gjakut e mbronin Pejgamberin kanė qenė pastėr tė ekskomunikuar (pėrjashtuar), pėr ē’arsye Kurejshitėt tjerė kanė vendosur t’i prejnė tė gjitha lidhjet tregtare dhe martesore me ta. Thuhet se Hashimitėt, pos muajve tė bekuar (eshhuri hurum), kanė mbetur tre vjet tė izoluar. Gjatė kėtyre muajve tė jashtėzakonshėm nė Arabi pushonin tė gjitha pėrleshjet, nė mėnyrė qė pelegrinėt e tė gjitha fiseve tė mund ta vizitojnė Ka’ben e shenjtė, e cila ka qenė qendėr e kultit nacional. Muhammedi a.s. i shfrytėzonte kėto periode, jepej nė predikimet fetare ndėr anėtarėt e fisit tė cilėt sikur vėrshimi mblidheshin nė Mekke dhe nė panairet nė rrethinėn e saj. Por as nė kėtė nuk pati shumė sukses, sepse axha e tij Ebu Lehebi hap pas hapi e pėrcillte dhe me tėrė zėrin bėrtiste: “Mashtrues, don qė me disa rregulla tė rrejshme t’u kthejė nga feja e tė parėve tuaj. Mos e dėgjoni! Shmangujuni atij! “Pas ksėaj pjesėtarėt e fiseve tė ndryshme e pritnin me fjalėt: “Populli dhe kushėrinjt tu tė njohin mė mirė, pėrse ata nuk po tė besojnė?” Pejgamberi a.s. me shokėt dhe kushėrinjt e tij aq ka duruar sa qė kjo te shumė Kurejshitė ka nxitur dhembsuri, dhe e kanė anuluar kėtė ekskomunikim dhe bojkot. Po kėtė vit Pejgamberin a.s. e ka goditur dhe pothuaj nė pashpresė e hodhi humbja e shoqes sė sinqertė gjatė njėzet vjetėve tė tij tė jetės martesore, kėshilltares dhe ndihmėtares h. Hatixhes. Pak mė vonė vdekja e mbrojtėsit mė tė madh e mė tė pėrhershėm Ebu Talibit sėrish e ekspozoi nėnēmimeve dhe sulmeve. Pejgamberi a.s. i qe nėnshtruar nėnēmimit tė bashkėqytetarėve tė vet, ndėr tė cilėt dhjetė vjet, pa ndonjė sukses tė madh, ka predikuar, dhe vendosi tė kėrkojė njerėzit tė cilėt mė lehtė do t’i pėrvetėsojė qė ta dėgjojnė dhe
    vendin i cil do tė jetė mė i frytshėm pėr farėn e religjionit tė ri. Me kėtė shpresė u nis pėr Taif, i cili ėshtė larg Mekkes rreth 120 km. Nė kėtė vend nė tubimin e banorėve tė tij Pejgamberi, si Pejgamber i Zotit, e shpalli njėsinė e Zotit dhe e shpjegoi mėsimin e vet, e nė kohėn e njėjtė ka kėrkuar prej tyre mbrojtjen nga ato qė e kanė persekutuar nė Mekke. Joproporcionaliteti ndėrmjet pohimeve tė mėdha, tė cilat parimisht kanė qenė tė pakuptueshme pėr idhujtarėt e Taifit, dhe mjerimit dhe pafuqisė nė kėtė aspekt ka qenė shkak qė e kanė ofenduar dhe me gurė e kanė pėrzėnė nga qyteti. Pas kthimit nga Taifi edh emė pak ka pasur gjasa pėr sukses. Muhammedi a.s. ka qenė i dėshpruar pėr kėtė dhe nė pozicionin e ngjashėm sikur edhe feshpallėsi Nuhi, pėr tė cilin nė Kur’an qėndron: “...”. (Nuh, 5-6).

  11. #11
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Pararendėsja e emigrimit - hixhretit nė Medine

    Pejgamberi e kishte bėrė zakon ēdo vit gjatė kohės sė haxhit t’i vizitojė vend tubimet e fiseve tė ndryshme arabe e tė hyjė me to nė bisedė pėr pyetjet fetare. Disa nga ata me indiferencė e kanė dėgjuar fjalimin e tij, e disa edhe e kanė ofenduar. Por atij i erdhi ngushullimi nga ana e papritur, me fjalė tjera kur u takua me shtatė-tetė njerėz tė cilėt e njoftuan se vijnė nga Medineja, qė mėherėt quhej Jethrib. “Nga cili fis jeni?” i pyeti ata. “Nga Hazrexhi”, ishe pėrgjegjja. E nė pyetjen: “Nga ata qė janė mikė tė Hebraikėve?”, mori pėrgjigjen: “Po.” “Atėherė a nuk do tė uleni pak? Do tė doja me ju tė bisedojė pak”, iu tha Pejgamberi. Ata u dakorduan dhe u ulėn sė bashku. Pastaj u predikoi pėr islamin dhe u mėsoi diē nga Kur’ani. Nė kėtė mėnyrė I Gjithėmadhėrishmi i shprehi kujdes tė jashtėzakonshėm islamit, pasi, derisa sa ata ende ishin nė idhujtari, nė viset e tyre kanė banuar Hebraikėt, tė cilėve u qe shpallur Libri dhe tė cilėt qenė tė udhėzuar nė urti. Hebraikėt nga ata kanė pėsuar shumė. Kur lindte kontesti ndėrmjet tyre, Hebraikėt do t’u thoshin: “Sė shpejti do tė paraqitet njė feshpallės dhe ne do t’u bashkangjitemi, dhe me ta sė bashku juve do t’ju shkatėrrojmė siē janė shkatėrruar popujt Ad dhe Irem.” Dhe deri sa Muhammedi a.s. folte me ta, duke u pėrpjekur t’i bind nė njėsinė e Zotit, ata ndėrmjet veti u pėrshpėritėn: “Nuk ka dyshim, ky ėshtė ai feshpallės qė Hebraikėt me tė na kėrcėnohen. Ejani qė para tyre t’u bashkohemi: Nė kėtė mėnyrė e pranuan islamin dhe iu drejtuan Pejgamberit me fjalėt: “Bashkėqytetarėt tanė kaherė tmerrshėm rrahen e prehen. A nuk do t’i pajtojė e bashkojė All-llahu me udhėzimin dhe ndihmėn e mėsimit tėnd! Nė pajtim me kėtė, ne do t’i udhėzojmė nė fe tė vėrtetė, dhe atė qė tash e pranuam nga ti ata do t’i mėsojmė.” Kėshtu me besim tė plotė u kthyen nė viset e tyre. Kėto janė hollėsitė e asaj ndodhie qė zėnė fill nė traditė. Kjo ndodhi paraqet kthesė nė pejgamberinė e Muhammedit a.s. Mė nė fund hasi nė njerėzit qė ishin tė gatshėm t’i pranojnė idetė e tij dhe pejgamberinė e tij pėr shkak se gjendja e tyre e atėhershme ka qenė nė pajtim me atė qėllim tė cilit ai i ka shėrbyer.6*) Qyteti Jethribi kaherė ka qenė nė sundim tė Hebraikėve. Ata janė vendosur aty pasi qė, pėr shkak tė fatkeqėsisė sė popullit tė vet, e ka mundėsi edhe pėr shkak tė dhunės sė cilės i qenė nėnshtruar gjatė kohės sė imperatorit Hadrianit, e kanė lėshuar Palestinėn. Pjesėtarėt e fisit nomad Avs e Hazrexh, pasi u bėnė fqinjė me ta, iu pėrshtaten Hebraikėve. Mė vonė, sa mė tepėr qė rriteshin numerikisht, aq mė shumė e grabitnin sundimin nga Hebraikėt ashtu qė drejtimi i qytetit nė fund tė shekullit tė pestė plotėsisht kaloi nė duart e tyre. Disa Arabė kanė pranuar fenė hebraike nga ish zotėrinjt e qytetit, ndėrsa edhe dija Hebraikė, duke mbetur nė shėrbim tė ngadhnjyesit, aty kanė banuar. Nė kėtė mėnyrė Jethribi, kur Muhammedi a.s. erdhi atje, ka pasur bashkėsi mjaft tė madhe hebraike, prandaj banorėt e atjeshėm qenė tė pėrudhur nė ardhjen e Mesiut tė ri (Mesihut). Prandaj, kjo botė ka mundur mė lehtė se sa idhujtarėt e Mekkes ta kuptojnė kėrkesėn e Muhammedit a.s. qė ta pranojnė pėr pejgamber tė Zotit. Kjo ide pėr idhujtarėt ka qenė krejtėsisht e huaj, e veēanėrisht ka qenė irituese pėr Kurejshitėt, sepse fati dhe supremacioni i tyre i kėsaj bote mbi tė gjitha fiset tjera arabe ka rezultuar nga ajo qė ata kanė qenė rojtarė trashėgues tė putave nacionalė, tė depozituara nė brendinė e Ka’bes. Njėkohėsisht Jethribin e ka fatkeqėsia edhe pėr shkak tė mospajtimeve tė gjakut ndėrmjet fiseve Hazrexh dhe Avs. Popullata e tij, pėr shkak tė gjendjes sė tyre tė parregulluar e tė paqėndrueshme, ka konsideruar pėr begati ēdo rast i cili do t’i pajtonte grupet e pėrēara pėr njė tė mirė tė pėrgjithshme. Dhe sikur qė nė mesjetė republikat e Italisė Veriore, qė ta vėnė baraspeshėn ndėrmjet partive tė pėrēara dhe qė, nėse ėshtė e mundur, t’u japin fund kryengritjeve tė brendshme qė i kanė dėmtuar tregtisė dhe mirėqenies sė pėrgjithshme kanė zgjedhur tė huajt nė vendet drejtuese nė qytete, kėshtu edhe Jethribasit pa kurrfarė dyshimi e kanė pranuar ardhjen e tė huajve nė vendin e tyre. Qė Muhammedi a.s. ėshtė pritur me aq entuziazėm nė Medine shkaku ėshtė ky: sipas botėkuptimit tė shumicės si popullatės sė saj, pranimi i islamit pėr fe personale ka qenė mėnyrė se si t’i evitojė mundimet qė i duron rendi i tyre shoqėror. Sipas mendimit tė tyre, islami me principet e veta jetėsore dhe me fuqinė, e cila ėshtė supra tė gjitha intereseve personale, ka qenė nė gjendje t’i kyq e disa ligje tė caktuara tė disiplinės.7 Kėto fakte mjaftojnė qė tė na shpjegojnė se si Muhammedi a.s. pas tetė vjet sipas Hixhretit ėshtė nė krye tė forcės prej 10.000 njerėzve ka mundur tė hyjė nė Mekke, deri sa angazhimi i tij dhjetėvjeēar nė tė rezultoi me rezultate tė dobėta.

    Ndonėse Hazrexhitėt e posakthyer i ofruan Muhammedit a.s. qė tė shkojė me to tok nė nė Jethrib, ai nga kjo i kthei, deri sa nuk pajtohen me fisin Avs. “Ne kėtė tė lutemi”, i thanė ata. “Kur tė kthehemi te tė tonėt, nėse Zoti don tė na pajtoje”, ne sėrish do tė vijmė dhe pėr kėtė arsye ta caktojmė mbledhjen gjatė kohės sė haxhit tjetėr”. Duke u kthyer nė vendlindje tė vet, kėrkuan nga bashkėqytetarėt e vet qė edhe ato ta pranojnė fenė e re. Shumė prej tyre edhe e pranuan. Aq u bė i famshėm Pejgamberi a.s. nė Medine sa qė nuk kishte familje ku nuk pėrmendej emri i tij. Nė vendin qė e ka caktuar Muhammedi a.s., kur u bė sezoni i haxhit, u takua deputacioni prej dhjetė Hazrexhitėve e dy Avsitėve me Pejgamberin dhe ka dhėnė fjalėn se do t’i nėnshtrohen udhėzimeve tė tij. Kjo quhet “Marrėveshja e parė nė Akabe”, e cila u quajt sipas vendit nė tė cilin fshehtas janė takuar. Kyfjalim ėshtė: “Nuk do tė adhurojmė tjetėr pėrveē Zotit. Nuk do tė vjedhim. Nuk do tė bėjmė prostitucion. Nuk do t’i mbysim fėmijėt tanė. Do t’i shmangemi shpifjes. Nė gjėrat e arsyeshme do t’i nėnshtrohemi urdhėresave tė Pejgamberit.” Pastaj kėta tė dhjetėt janė kthyer nė Jethrib si misionarė islamė. Trolli qe pėrgatitur. Ata me aq zell e kanė kryer detyrėn e vet sa qė feja e re prej shtėpisė nė shtėpi, prej fisit nė fisė shpejtė pėrhapej. Gjatė kthimit tė tyre iu bashkagjitė Mus’ab b. Umejri, e sipas njė versioni atė e dėrgoi Muhammedi a.s. Ky njeri i ri, i cili qe ndėr tė kthyerit e parė, porsa u kthye nga Abesinia. Ka pasur mjaft pėrvojė sepse jo vetėm qė leksionėt qė i ka pranuar gjatė kohės sė dhunės sė tė flliqurve e kanė forcuar nė zellshmėri, por njėkohėsisht ka mėsuar se si do ta pengojė dhunėn dhe si do tė veprojė me ata qė bėjnė tė dyshimtė dhe e njolosin islamin, e nga tė cilėt nuk ka shpresė se do ta njoftojnė esencėn e tij. Pėr kėtė arsye Muhammedi a.s. ka mundur me siguri tė plotė t’ia besojė kėtij personaliteti detyrat e rėnda siē janė edukimi dhe aftėsimi i tė kthyerve tė rinj dhe kujdesi qė fara e mbjellur e entuziazmit fetar dhe devotshmėrisė tė jep fryte. Mus’abi u vendos nė Medine nė shtėpinė e Es’ab b. Zuraretit. Duke i tubuar tė kthyerit nganjėherė kėtu e nganjėherė nė anėn tjetėr tė qytetit ku banonte familja e Abdul-Eshhelit nė shtėpinė qė i takonte familjes sė Benu Dhuhr, ua mėsonte namazin (lutjen) dhe Kur’anin. Kryeparėt e atėhershėm tė familjes sė Abdul-Eshhelit qen ėSa’d b. Mu’adhi dhe Usejd b. Hudajri. Njė ditė rastėsisht Sa’d b. Muadhi e gjeti Mus’abin sė bashku me Es’adin n ėshtėpinė e fisit Benu Zuhr, ku i mėsonte tė kthyerit. Sa’di qė tė dijė se ku gjinden ata, hyri brenda. Pastaj iu drejtua Usejd b. Hudajrit: “Largoji kėta vagabondė. Kėa vijnė kėtu, dhe nė shtėpitė tona na konsiderojnė pėr budallenjė. Sikur ndėrmjet meje dhe Es’adit mos tė kishte afėrsi, e cila nuk mė lejon qė t’i bėjė diē tė keqe, unė do tė kurseja nga ky angazhim”. Es’adi ishte djal axhe i Sa’dit. Nė kėto fjalė Ibn Hudajri e morri naxhakun e vet dhe u drejtua atje ku gjendeshin Es’adi dhe Mus’abi.


    “Ē’bėni kėtu? Marroē, don t’i mashtron nė humbje? Nėse e don jetėn, ik nga kėtu”, murmuroi ai. Nė kėto fjalė qetėsisht iu pėrgjegj Mus’abi: “Ulu pak e dėgjo. Ēka tė dėgjosh, nėse tė kėnaq, pranoje, e nėse jo, t’i hedhe”, ibn Hudajri, duke e ngulitur naxhakun, u ulė dhe filloi tė dėgjojė se si Mus’abi i komendon parimet themelore tė islamit dhe i citon ajetet (citatet) nga Kur’ani. Diē mė vonė, pasi qė kjo e mallėngjeu, ka thėnė: “Ē’duhet tė bėjė e qė tė hyjė nė kėtė fe? Pastroje trupin tėnd me ujė dhe deklaro se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė Pejgamber i Tij”, iu pėrgjegj Mus’abi. Ibn Hudajri menjėherė veproi sipas udhėzimit dhe disa herė ceki kelimei-shehadetin. Pas meje ka edhe njė person tė cilin duhet bindur. Nėse ai bindet, tė gjithė tė tjerėt pėr tij do tė shkojnė. Tash do t’ua dėrgojė”, i tha kėto fjalė me tė cilat aludoi nė Muadh ibn Hudajrin dhe shkoi. Pasi qė Ibn Hudajri me kėto fjalė u nda, pak mė vonė erdhi edhe Sa’d b. Mu’adhi. I zemėruar nė Es’adin qė u ka ofruar mbėshtetje misionarėve islam, hyri brenda. Mus’abi e ka lutur qė mos ta njollosė fenė e re para se tė dėgjojė e kuptojė. Ai kėtė lutje ia pranoi. Pas kėsaj fjalėt e Mus’abit aq kanė ndikuar nė tė sa u bind dhe u bėmusliman. Me entuziazėm tė zjarrtė iu kthye tė vetėve dhe iu drejtua: “O fėmijėt e Abdu-l-Eshhelit, ē’jam unė pėr ju?” Nė kėtė ata iu pėrgjigjen: “Ti je zotėriu ynė; ti ndėr ne je mė i ndershmi dhe mė dinjitari.” “Kur ėshtė kėshtu, nuk dua tė flasė me asnjė nga ju deri sa nuk beson nė tė Gjithlartėsuarin dhe nė Pejgamberin e Tij Muhammedin”, ua tėrhoqi vėrejtjen Sa’di. Nga ajo ditė fėmijėt e Abdu-l-Eshhelit kanė qenė muslimanė.”8 Ėshtė ēėshtje e propagandės fetare qė tė udhėhiqet me aq entuziazėm dhe sinqeritet qė gjatė vitit nuk ka pasur asnjė familje qė uk ka dhėnė pėr rritjen e islamit nga ndonjė anėtar. Pėrjashtim i vetėm ka qenė njė degė e fisit Benu Avs, e cila ka qenė nėn ndikimin e poetit Ebu Kajs el-Eslatit. Vitin tjetėr, kur erdhi koha e haxhit, iu bashkangjitė aradha prej 70 tė kthyerve bashkėqytetarėve tė tyre qė shkonin nga Jethribi nė Mekke. Kėta kanė shkuar qė tė betohen se Muhammedin a.s. si udhėheqės dhe Pejgamber tė Zotit do ta ndjekin. Po ashtu iu ėshtė urdhėruar qė t’i propozojnė qė nga shqetėsimet e armiqėve tė tij tė strehohet n ėMedine. Ndėr ta ishin edhe tė kthyerit tė parė qė janė takuar me Pejgamberin a.s. haxhin e kaluar, nė krye me mėsuesin e tyre Mus’abin. Posa arriti atje, Mus’abi nxitoi te Pejgamberi qė ta njoftojė pėr suksesin e misionit tė tij. Kur nėna e tij mėsoi se ka ardhur nė Mekke, i porositi: “Bir i panėnshtruar, po vjen n ėnjė vend ku tė banon nėna, e nuk dėshiron ta vizitosh.” Nė kėtė Mus’abi u pėrgjegj: “Ashtu ėshtė! Para Pejgamberit a.s. nuk do ta vizitojė askend.” Pas bisedės me tė Dėrguarin, shkoi ta shoh nėnėn, e ajo e priti me kėto fjalė: “Vallė duhet barabartė tė tė konsideroj pėr heretik?” E i biri: “Unė ndjek Pejgamberin e Zotit: besoj nė fenė e vėrtetė”. “Pas rrugės nė Abesini, apo pajtohesh me jetėn e rrugaēit nė Jethrib?” - e pyeti e ėma. Pas kėsaj Mus’abi qė i sigurtė se e ėma do t’ia dorėzojė armiqėve, dhe shtoi: “Ē’do tė thotė kjo? A don ti njė njeri me dhunė ta ktheshė nga feja e tij? Nėse dėshiron tė mė mbyllish nė burg, jij e bindur se do ta mbysė tė parin qė afrohet tė mė kap.” “Shporru nga unė”! Me kėto fjalė nėna e tij filloi tė qajė. Pasi kjo e preki Mus’abin, i propozoi: “Nėna ime, pėr hirė tė dashurisė tė madhe ndaj teje, tė ta jap njė shembull: deklaro se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij”. “Me hyrjen nė fenė tėnde nuk dua tė bėhem budallaqe. Nuk dua tė kam punė as me ty as me punėt tua. Unė mbetem e paluhatshme nė fenė time”, me kėto fjalė nėna e tij e ndėrpreu bisedėn. Qė mos ta shkaktojnė dyshimin te Kuejshitėt, qė mos t’i ekspozohen rrezikut tė tyre, sėrish kanė caktuar mbledhjen e fshehtė nė Akabe, nė endin e njėjtė nė tė cilin janė takuar tė kthyerit vitin e kaluar. Pejgamberi a.s. nė prani tė axhės Abbasit ka ardhur atje.


    Vėrtet, Abbasi atėherė ende ka qenė idhujtar, por megjithatė nė kėtė takim tė fshehtė e kanė pranuar. Abbasi e hapi mbledhjen me ceremoni tė veēantė dhe e prezentoi djalin e vėllaut si djalin mė fisnik tė fisit tė cilit i takon. Ndonėse Abbasi i ka refuzuar udhėzimet e Pejgamberit, megjithatė nuk ia munguar mbrojtjen e tij. Pasi qė tashmė flitej se Muhammedi a.s. do tė strehohet te banorėt e Jethribit Abbasi ua sqaroi se ai do tė jetė si emanet tek ata dhe, para se ta pranojnė, le tė mendojnė pėr detyrat qė me atė rast bien mbi ta, dhe se do t’u mbahen premtimeve, e nė rast se nuk do ta mbajnė fjalėn e dhėnė, se pėrgjegjėsia bie mbi ta. Pas kėsaj Berra b. Ma’rus nga fisi Hazrexh tha se ata kanė konkluduar ta mbrojnė Pejgamberin dhe e luti qė tė deklaroj e shpjegoj ē’dėshiron. Muhammedi a.s. e filloi fjalimin e tij nga Kur’ani dhe u kėshilloi qė t’i jenė lojal fesė qė e pranuan nė praninė e Pejgamberit tė All-llahut. Pastaj kėrkoi prej tyre qė atė dhe shokėt e tij t’i mbrojnė siē i mbrojnė gratė dhe fėmijėt e tyre. Nė kėtė Berra b. Ma’rusi ka thėnė: “Betohem nė Ato, i cili si pejgamber tė ka dėrguar dhe i cili nėpėrmjet teje tė vėrtetėn na thotė, se do tė mbrojmė ashtu si e mbrojmė vetėveten. Ty do tė ndjekim si kryepar tonin. Ne jemi fėmijė tė shtizės e shpatės dhe kėtė nga tė parėt tanė si fėmijė tė ndershėm e kemi trashėgaur.” Nė kėtė mėnyrė tė gjithė, duke e kapur Pejgamberin pėr dorė, ia dhanė besėn. Posa mėsuan Kurejshitėt pėr kėtė mbledhje tė fshehtė, filluan sėrish t’i keqtrajtojnė muslimanėt. Muhammedi a.s. vetėm tash iu preferonte muslimanėve ta lėshojnė qytetin duke iu thėnė: “Shkoni nė Jethrib! I Gjithėmadhėrishmi atje ju ka dhėnė shumė vėllezėr, atje do tė gjeni vend ku do tė strehoheni”. Prej atėherė ata nga njė, nga dy pa u hetuar e kanė lėshuar Mekken dhe shkonin nė Jethrib. Bashkėbesimtarėt e tyre tė atėhershėm kanė garuar qė tė kenė nderin qė t’i pranojnė e t’i furnizojnė me gjėsende. Nė kėtė mėnyrė masa muslimane prej 200 njerėzve gjatė dy muajve u largua atje dhe u shpėtua. Vetėm tė mbyllurve dhe tė ndalurve nuk iu dha rasti. Ndėr ta ishte njėfarė me emrin Suhejb, pėr tė cilin Muhammedi a.s. ka thenė se ėshtė “fryti mė i mirė i Grekėve” (Bizantinėve). Pėr tė flitet se ka qen ėskllav grek, e pasi qė zotėriu i tij e liroi, filloi tė merret me tregti dhe u bė mjaft i pasur. Kur dėshironte tė shpėrngulej, Mekkasit kanė thėnė: “Ti ndėr ne ke ardhur nevojtar e i varfėr. Nė mesin tonė deri nė kėtė shkallė e ke shtyrė kapitalin tėnd, e tash nuk don tė shkosh vetė, por don ta marrėsh edhe pasurinė e grumbulluar. Kjo ėshtė e pamundur.” Nė kėtė Suhejli ua shtroi njė pyetje:”Nėse unė ua lė tėrė kėtė pasuri, a do tė mė lėshoni qė papengesė tė shkoj?” Mekkasit pranuan dhe ai shkoi. Kur kjo ndodhi iu rrėfye Pejgamberit, kaa thėnė: “Suhejli ka bėrė tregti tė majme”. Pa dyshim, Muhammedi a.s. e ka shtyrė emigrimin e tij qė shkuarja e shokėve tė tij mos tė nxisė dyshim dhe kėtė deri atėherė sa nuk ėshtė njoftuar se qėndrimi i mėtejmė nė Mekke e rrezikon jetėn dhe se ėshtė planifikuar atentat ndaj tij. Mė nė fund nė kėtė vėrejtje edhe ai e pėrgatiti se si do tė shpėtojė dhe u largua. Qyteti Jethribi, qė prej atėherė quhet “Medinetu-n-nebi”, ende nuk kishte faltore muslimane. Posa arriti atje Muhammedi a.s., punėn mė tė rėndėsishme e ka pasur ta ndėrtojė xhaminė pėr lutje tė pėrbashkėta, e edhe pėr kuvendime. Deri atėherė muslimanėt tuboheshin nė banesėn herė tė njė personi e herė tė tjetri. Sigurisht pėr shkak qė t’i pėrvetėsojnė Hebraikėt, nė fillim gjatė namazit janė drejtuar me fytyrė drejt Jerusalemit. Muhammedi a.s. nė shumė mėnyraėshtė orvatur t’i kėnaqė Hebraikėt, ka dėftuar nė librat e tyre tė shenjta, ka siguruar lirinė e besimit dhe barazinė politike, por kėto pėrpjekjet e tij tė afrimit kanė hasur te Hebraikėt nė ironi e pėrbuzje. Pasi ishte e kot tė shpresohet nė afrim me Hebraikėt dhe pasi ishte e qartė se ata do tė jenė kundėrshtarė tė pejgamberisė sė tij, Pejgamberi iu shpalli ithtarėve tė vet qė gjatė namazit duhet tė drejtohen drejt Ka’bes dhe ka cituar me kėtė rast ajetin e shpallur.9 (II, 144). Ky ndryshim ėshtė shumė mė i madh se sa qė duket nė shikim tė parė. Dhe realisht, kjo gjendje ka qenė fillim i jetės sė njė populli. Ka’ba, e cila ishte vend i pelegrinazhit tė tė gjitha fiseve arabe ende deri sa kanė munguar tė dhėnat historike, sėrish u bė qendėr e muslimanėve. Pėr ēdo muslimanė, i cili ėshtė nė gjendje ta kryej kėtė pelegrinazhė sė paku njėherė nė jetė, kjo ėshtė bėrė detyrė fetare.

  12. #12
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Islami - fe universale

    Nė Kur’an ka shumė citate qė e pėrbėjnė esencėn e ndiesisė sė njė populli, qė na shpjegon esencėn e karakteristikės e cila i ėshtė dhėnė popullit arab: qė Shpallja e shenjtė tė shpallet nė gjuhėn e tij dhe nėpėrmjet njeriut nga ai popull. Ja disa nga ato citate: “...”. (Ez-Zuhruf, 3) “...”. (Esh-Shura, 7)
    30
    “...”. (Fussilet, 44)
    Islami nuk i ėshtė shpallur vetėm Arabėve.

    10 Pasi Zoti ėshtė njė, duhet unjėsuar tėrė njerėzinė nė kėtė fe. Se islami do tė jetė fe universale dhe se vendimet e tij do tė aplikohen mbi tė gjithė popujt, esencėn pėr kėtė na dėftojnė mesazhet tė cilat Muhammedi a.s., si thuhet, nė vitin 668 (vitin e 6 Hixhrij) ia ka dėrguar pushtetmbajtėsve dhe sovranėve tė kohės sė vet. Tregohet se shkresa, qė atė vit ia dėrgoi imperatorit Herakliusit (Iraklios), sovranit tė Persisė dhe mėkėmbėsve tė Jemenit dhe Egjiptit, ėshtė shkruar nė kėtė kuptim:

    “Nė emėr tė Zotit... imperatorit Romak. Paqa u qoftė atyre qė ndjekin rrugėn e vėrtetė. Pas asaj qė kemi pėr detyrė... ju thėrras nė islam. Pranone e i Gjithėlartėsuari dyfishė do t’ju shpėrblejė. Nėse ju ngurreni nė kėtė afertė, mėkatet e popullit tuaj do tė bien nė qafėn tuaj. O ehli kitabi (njerėzit qė besojnė nė librat e shpallura prej Zotit), hyni nė fe, e cila ėshtė mė e mirė edhe pėr ju edhe pėr ne, e kjo ėshtė: tė besosh vetėm nė All-llahun dhe mos t’i shoqėrosh nė hyjni askend, jashtė Tij tjetėr kush mos tė quhet All-llah. O kitabi! Kini kujdes dhe mos u ngurroni. Ne jemi muslimanė dhe fenė tonė e quajmė islam...”. Sado qė kjo thirrje atėherė ka nxitur habi tek ata qė e kanė pranuar, megjithatė koha ku dėftuar se nuk ėshtė shkruar ashtu nga dėshira e shkretė.

    11 Pas kėtyre esazheve, tė cilat shprehimisht shpjegojnė pretendimet e islamit nė universalitet, edhe kėta citate nga Kur’ani kėtė e argumentojnė: “...” (Jasim, 69-70). “...” (El-Enbija, 106). “...” (El-Furkan, 1) “...” (Sebe, 28) “...” (Saff, 9). Krahas citateve tė cekura nė tė cilat kėrkohet qė tėrė njerėzia ta pranojė islamin, dėftohet edhe ajo qė Muhammedi a.s. e ka thėnė pėr Bilalin, se ėshtė “fryti mė i mirė i Abesinisė”, e pėr Suhejlin se ėshtė “fryti mė i mirė i Greqisė” si aluzion i veēant i Pejgamberit nė kėtė. Robi persian Selman Farisiu, i cili ka qenė i krishterė, pasi qė vitin e parė sipas Hixhretit u kthye nė islam, ėshtė quajtur “fryti mė i mirė i Persisė”. Ja kėshtu, qysh para se ėshtė marrė si metodė e pushtimit, Pejgamberi shprehimisht ėshtė pėrcaktuar qė islami nuk do tė mbetet i rrethuar vetėm nė popullin arab. Ėshtė me rėndėsi tė ceket si predikohet se janė dėrguar lajmėtarėt me qėllim qė t’ua shpallin islamin tė gjithė popujve. “Nesėr herėt mė eni tė gjithė”, kėshtu u ka bėrė vėrejtje Pejgamberi i Zotit shokėve tė vet. Pas namazit tė sabahut dhe madhėrrimit tė rėndomtė tė Zotit, duke u kthyer me fytyrė kah ata, e dėrgoi njėrin nė njė anė, e tjetrin nė anėn tjetėr. “Behuni tė drejtė nė veprimet tuaja me robėt e Zotit, sepse Zoti do t’i mbyllė dyrt e xhennetit para atij qė nuk sillet drejt nė punėt qė i janė besuar, e tė cilat kanė
    tė bėjnė me njerėzinė. Mos u bėni si shokėt e Isaut, tė birit tė Merjemes (Jezusit), sepse ata u shkonin vetėm tė afėrmve, kurse tė largėtit i kanė mospėrfillur”, iu tha me atė rast Pejgamberi. Pėr tė deleguar qė Muhammedi a.s. i ka dėrguar kanė qenė tė zgjedhur ata qė kanė zotėruar me gjuhėn e popullit tė cilit i janė dėrguar. Kur Pejgamberit ia cekėn kėtė gjė, ai u ka thėnė: “Kjo ėshtė, pėr shkak tė punėve tė njerėzve, njė detyrė e madhe ndaj Zotit.”

    12 Kėrkesa e islamit pėr unviersalitet dhe tė bėhet fe e tė gjithė popujve zė fill nė atė qė ai sipas fuqisė sė vet tė shenjtė i ėshtė i destinuar tė gjithė njerėzve dhe qė ėshtė i shpallur nėpėrmjet Pejgamberit tė Zotit tė fundit Muhammedit a.s. sikur qė nė kohėt e shkuara edhe pejgamberėt tjerė tė Zotit kanė pranuar Shpalljen. Kėtė e dėftojnė citatet vijuese nga Kur’ani. “...” (Junus, 19). “...” (El-Bekare, 213). “...” (En-Nisa, 125). Muhammedi a.s. - themelues i sistemit shoqėroro-politik Tė kthehemi sėrish nė kohėn deri sa Muhammedi a.s. ishte nė Medine. Qė tė mundemi si duhet tė vlerėsojmė pozicionin e tij pas emigrimit hixhretit), fakt me rėndėsi ėshtė tė pėrmendim rrethonat e veēanta tė gjendjes sociale tė Arabėve - nėse asgjė sė paku gjendjen sociale tė siujdhesės Arabe, e cila varej nga kėto vise. Organizimi i judikaturės dhe administrimit, tė cilat janė nė raport tė ngushtė me pikėpamjet tona tė reja tė nocionit tė shtetit, atje plotėsisht kanė munguar. Ēdo fis ka prezentuar individualitet tė veēant dhe plotėsisht tė pavarur. Kjo pavarėsi shtrihej edhe nė ēdo pjesėtarė tė njė fisi. Secili prej tyre ka pranuar komandimin e kryeparit tė vet vetėm pėr atė shkak sepse ai ka qenė komentues dhe pėrfaqėsues i mendimit tė pėrgjithshėm, nė tė cilin edhe ai ka qenė pjesėmarrės, por megjithatė shpesh e ka shkelur vendimin unanim tė fisit tė vet. Njėkohėsisht edhe zgjedhja e kryeparit nuk ndodhte sipas njė rregulli tė pėrhershėm, por vetėm duhet tė ishte nė fisin prej familjes mė tė pasur e mė tė fortė anėtari mė i vjetėr, i cili personalisht mė sė shumti e siguronte autoritetin e vet. Nė rast se fisi numerikisht rritej, degėzoheshin nė degė tė shumta. Ēdo degė veēan dhe mėvetshėm ekzistonte, vetėm bashkoheshin me rastin e mbrojtjes sė pėrbashkėt ose me rastin e ndonjė fushate tė jashtėzakonshme luftarake. Ja nė kėtė mėnyrė e kuptojmė se si ėshtė sendėrtuar e Muhammedi a.s. - nė krye tė masės sė tė gjithė ithtarėve, tė cilėt nė tė shikonin liderin dhe prijatarin e vet, e tė cilėt gjithnjė e mė shumė shumėzoheshin - u vendos nė Medine, e qė kjo vendosje e tij mos tė zgjojė ndjenjėn e pakėndshmėrisė as tė dalė kundėr pushtetit ekzistues, siē ndodhte kjo nė qytetet e Greqisė sė vjetėr dhe nė rastet e ngjashme me kėto, ku pushteti themelor ėshtė nė mjedisin tjetėr shoqėror. Nė
    kėtė mėnyrė Muhammedi a.s. ndaj ithtarėve tė tij kishte fuqinė materiale, tė ngjashme me atė qė e kanė muslimanėt nė vend tė lidhjeve farefisnore ėshtė vėnė lidhja fetare. Prandaj islami, sė paku teoretikisht, ka marrė parimin qė ėshtė edhe fetar edhe politik, dhe kėshtu ka mbetur gjithnjė. Njė dijetar thotė: “Muhammedi ka dėshiruar ta themelojė njė fe, qė i shkoi pėr dore. Por nė tė njėjtėn kohė ka vėnė me karakteristikė tė re parim politik. Nė fillim dėshira e tij e vetme ka qenė qė boshkėqytetarėt e tij t’i fusė nė monoteizėm, por me kėtė sė bashku e ka shkatėrruar nė vendin e vet tė lindjes rendin e vjetėr drejtues, nė vend tė sundimit tė vjetėr feudal, ka themeluar teokratinė me vetėveten si pejgamber tė Zotit nė krye.”

  13. #13
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Pėrhapja e islamit pas Hixhretit nė Medine

    Para vdekjes sė Pejgamberit pothuaj tė gjitha viset e Arabisė e kanė ndjekur. Ajo Arabi, qė deri atėherė kurrė nuk i ėshtė nėnshtruar njė sovrani, pėr njė ēast dėftoi unitetin e vet politik dhe kėtij udhėheqėsi absolut ia dha fjalėn. Me qindra fise sa mė tė vogla e sa mė tė mėdha, tė cilat kanė jetuar nė antagonizėm tė vazhdueshėm, u bashkuan nė fjalėt e Muhammedit a.s. dhe u bėnė popull unik. Nėn drejtimin e kryeparit tė pėrbashkėt nė suaza tė fesė sė pėrbashkėt i lidhi ai fiset e pėrēara njėra me tjetrėn nė formė tė organizmit politik ashtu qė kjo na zbulon nė mėnyrė tė mrekullueshme disa veēori tė tij tė veēanta. Ja kėsi rezultati ka mund tė jep ideja e madhe, e kjo nė Arabinė idhujtare ėshtė principi i jetės popullore. Puna e madhe pati sukses. Dhe kur Muhammedi a.s. vdiq, nė pjesėn mė tė madhe tė Arabisė ka mbretėruar njėfarė qetėsie hyjnore, i cili deri atėherė ka qenė plotėsisht i panjohur pėr Arabėt, lakmia e tė cilėve pėr grabitje, luftime e hakmarrje ka qenė e njohur. Ajo qė e krijoi kėtė disponim, ky ėshtė islami.13 Madje edhe me rastin e vdekjes e drejta e farefisit ėshtė mėnjanuar, kurse “vėllezėria” ka trashėguar pasurinė nė tėrėsi tė vėllaut tė vdekur. Pas betejės nė Bedr, pasi qė ndėr ithtarėt e Muhammedit a.s. u ndie tepėrsia e kėsaj lidhjeje artificiale, ajo u anulua. Nuk ka dyshim se ka pasur nevojė pėr njė rregullim tė kėtillė deri sa ende numri i muslimanėve ka qenė i vogėl dhe derisa jeta individuale e islamit ka qenė diē e re. Pėrveē kėsaj, Muhammedi a.s. - para se zbatimi i kėtij rregullimi shoqėror “komunist”, pėr shkak tė rritjes sė ithtarėve tė tij, u bė pathuaj i pamundur - edhe njė kohė tė shkurtėr ka jetuar nė Medine. Gjithėsesi ishte tė shpresohet se rrita e shkallėrishme e masės politike, e cila pėrbėhej prej nacionalistėve mekkasė dhe e cila u vendos nė qytet, e keqe principiele tė disponuar ndaj Kurejshitėve, do tė lind mė nė fund me autogenizėm. Dhe si ėshtė e njohur, veprat e atyre, qė kanė shkruar mbi biografinė e Muhammedit a.s., shumcia janė tė pėrmbushura me kėto pėrleshje tė vogla tė muslimanėve dhe Kurejshitėve mekkas. Ky autagonizėm bėri qė muslimanėt mė 630 (mė 9 sipas Hixhretit) triumfalisht tė hyjnė nė Mekke dhe se deri nė vdekjen e Muhammedit a.s. mė 632/12 sipas H.) kanė qenė nė gjendje lufte me shumė fise. Tė pėrshkruhen hollėsisht kėto konflikte nuk ėshtė nė program tė kėsaj vepre, vetėm ėshtė gjė me rėndėsi tė drejtohet se Muhammedi a.s., si besojnė disa, nuk ėshtė fanatik i transformuar, i cili, mė shumė se sa si misionar, nė krye tė luftės sė armatosur tė ithtarėve tė vet me shpatė nė dorė ėshtė pėrpjekur ta imponojė fenė e vet secilit qė e takon.14 Shpesh shkrimtari evropian pohon se Muhammedi a.s. ėshtė dėftuar me natyrė tjetėr, prej kur u shpėrngul nė Medine dhe prej kur rrethanat e atjeshme jetėsore filluan tė ndėrrohen. Sipas kėtyre shkrimtarėve, mė nuk ka qenė kėshilltar, pejgamber i Zotit dhe predikues, qė pėrpiqet ta bind njerėzinė se fe e mirėfilltė ėshtė ajo me tė cilėn ėshtė frymėzuar, por pėrkundrazi ėshtė treguar si fanatik guximtar i cili e shfrytėzoi fuqinė me tė cilėn dispononte dhe tė gjitha mjetet drejtuese qė t’i sendėrtojė idetė e veta. Ėshtė gabim tė supozohet se Muhammedi a.s., duke qėndruar nė Medine, e la detyrėn e misionarit tė islamit dhe shpallėsit tė fesė, ose se ka pushuar t’i thrrasė mosbesimtarėt kur e mori nė disponim ushtrinė. Ibn Sa’di thekson se muhammedi a.s. ka dėrguar nga Medineja mesazhe tė ngjashme me ato qė dikur ua patė dėrguar sunduesėve t ėhuaj, e nė tė cilat i ka ftuar nė fe. Se iu ka dėrguar kryeparėve tė fiseve arabe, do tė shihet nga faqet vijuese tė kėtij libri. Pėrveē emisarėve ka dėrguar edhe predikues atyre fiseve qė nuk ishin kthyer. Edhe nė ato raste kur kėta predikues nuk kishin sukses, kurrė nuk ėshtė shėrbyer me mejte detyruese, qė dėshmon se orvatja e tij nė kėtė pikėpamje ka pasur karakteristika mė tė sinqerta tė misionaritetit. Vitin e katėrt tė Hixhretit mossuksesi i ekspeditės misionariste tė dėrguar fisit Benu Umejr b. Sasa-i paraqet shembull tė veēant pėr kėtė. Udhėheqėsi i kėtij fisi e vizitoi Muhammedin a.s. nė Medine dhe i dėgjoi predikimet e tij, por megjithatė nuk kaloi nė islam, ndonėse ka marrė qėndrim miqėsor ndaj islamit e madje ka kėrkuar prej Muhammedit a.s. t’i dėrgojė disa njerėz nė Nexhd pėr tė predikuar. Nė kėtė Muhammedi a.s. si ekspedicion ka dėrguar atje dyzet djelmosha, shumica nga Medineja, qė ishin tė shkathtė nė leximin e Kur’anit dhe tė cilėt, duke i vizituar ligjėratat e natės, kanė mėsuar tė falin, por pėrkundėr garancionit tė dhėnė nga ana e liderit tė kėtij fisi Ebu Berrit, tinėzisht janė mbytur, dhe vetėm tre prej tyre kanė shpėtuar dhe janė kthyer.15 Megjithatė suksesi i armės islame ēdo ditė, duke i tėrhequr shumė sosh, e ka rritur numrin e ithtarėve tė Pejgamberit, e sidomos ndėr fiset tė banuara nė rrethinėn e Medinės. “Deputacionet, qė vinin nga fiset e ndryshme, kur kanė parė sjelljen e tij tė butė me ta, kujdesin e tij ndaj dhembjeve tė tyre, largpamėsinė e tij qė e ka dėftuar nė zgjidhjen e kontesteve tė tyre, politikėn e tij tė menēur nė shqiptimin e denimit, ia ka siguruar atė miratimin e tyre tė pėrgjithshėm, dhe kjo ka qenė shkak qė si sundues tė madhėrishėm lavdia t’i pėrcillet nėpėr tėrė siujdhesėn Arabe.”16 Nuk ka ndodhur rrallė qė anėtarėt e disa fiseve, individualisht ose disa prej tyre, tė vijnė nė Medine ta shohin Muhammedin a.s. dhe, pasi qė e shihnin, tė kthehen nė cilėsi tė misionarėve islamė vėllezėrve tė vet fisnor qė edhe ata t’i kthejnė. Si shembull pėr kėtė lloj tė kthimit do ta cekim ndodhinė vijuese. Demam b. Selebe nga fisi Benu Sa’d i ėshtė dėrguar Pejgamberit si i deleguar i fisit tė vet. Kur arriti atje, zbriti nga deveja para xhamisė dhe ia lidhi kėmbėt. Pastaj hyri nė xhami, nė tė cilėn ishte Pejgamberi me shoqėrinė e vet. Kur iu afrua krejtėsisht, i pyeti: “Kush ėshtė ndėr ju fėmija i Abdullahut?” Nė kėtė Muhammedi a.s. u pėrgjegj se ai ėshtė ky. “Njėmend, a ti je Muhammedi?” “Po”, mori pėrgjigjen. “Nėse nuk e konsideroni tė papėrshtatshme, unė do t’ju pyes edhe shumė sosh. Betohu nė tė Adhuruarin tėnd dhe ata qė janė pranė teje dhe ata qė do t’ju bashkangjiten mė vonė, a tė ka dėrguar Zoti neve si tė dėrguarin e vet”, i tha Demani. “Pėr Zotin, po”, mori pėrgjigjen. “Po ashtu betohu a tė ka dėrguar Zoti urdhėresė, qė ta adhurojmė vetėm Ate, qė pjesėmarrės nė hyjmi mos T’i vėmė dhe mos t’i adhurojmė putat, qė tė parėt tonė i kanė adhuruar.” Ju pėrgjegj: “Pėr Zotin, po”. Pastaj ky njeri ka pyetur ende pėr institucionet islame siē janė namazi e agjėrimi, dhe mė nė fund ka thėn: “Dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi I ėshtė pejgamber. Detyrat islame do t’i plotėsojė, e nga gjėrat e ndaluara do tė shmangem, e jashtė kėtyre as qė do tė shtoj diē, as do tė mungoj diē.” Pasi i pėrshėndeti, iu kthye deves, tė cilėn e liroi dhe iu kthye fisit tė vet. Duke i tubuar anėtarėt e fisit tė vet, iu drejtua me kėto fjalė: “Besimi nė putat Lat e Uzzaat ėshtė i shtrembėr.” Posa e tha kėtė, tė pranishmit i bėrtitėn: “Heshtė, qė lepra dhe ēmenduria mos tė tė kapin? Me kėtė dashtėn t’ia bėjnė me dije se mundet t’i ndodh fatkeqėsia, qė bėri mėkat me mosbesim ndaj zotėrave. Ai nė kėtė iu tha: “Turp ju qoftė! Pėr Zotin, kėta puta as mund t’ju vyejnė as t’ju dėmtojnė, sepse Zoti e ka dėrguar njė pejgamber me Librin qė nga mashtrimi t’ju nxjerrė. Betohem se ka Zot, se nuk ka zot tjetėr pos Tij, se Muhammedi ėshtė shėrbėtor i Tij dhe pejgamber i Tij. Ju kam sjellė lajme pėr atė ē’ėshtė e ndaluar pėr ju dhe ē’jeni tė urdhėruar.” Rrėfet se atė natė nė llogarin e tyre nuk ka mbetur as mashkull as femėr e qė nuk e ka pranuar islamin.17 Amr b. Murre, i cili i pėrkiste fisit Benu Xhuhejne, tė banuar nė vendet ndėrmjet Medines dhe bregut tė detit tė Kuq, ėshtė njė prej kėtyre misionarėve. Ky personalitet qė para Hixhretit u kthye nė islam, nė vitin e pestė tė Hixhretit i ka dhėnė kėto tė dhėna: “Kam qenė rojtar i tempullit tė njė puti, qė qė ne e adhuronim. Kur dėgjova pėr shfaqjen e Pejgamberit, e kam copėtuar kėtė put. Pastaj shkova te Muhammedi a.s. dhe, duke e pranuar pejgamberinė e tij, e pėrqafova islamin. Kam besuar nė atė qė Muhammedi ka urdhėruar dhe ndaluar, qė tregojnė kėto dy strofat e mia: “Dėshmoj se Zoti ėshtė i vėrtetė. Unė jam prej tė parėve qė i lėnė putat e sajuar prej gurit. Duke e mbėshtjellur rreth vetes ēemerin tim, kam kaluar kodra e fusha ty tė tė vij. Veten, i cili jam i ndershėm edhe sipas fisit edhe sipas vetes, e lidhi pėr Muhammedin, i cili ėshtė pejgamber i Zotit tė lartėsuar, fuqia e tė cilit ėshtė mbi retė”. Amrin Muhammedi a.s. ia dėrgoi fisit Xhuhejne qė ta predikojė islamin ndėr ta. Orvatja e kėtij misionari ėshtė kurorėzuar me aq sukses sa tė gjithė e kanė pranuar islamin pėrveē njė tė vetmit person nga fisi i tij qė nuk pranonte udhėzime e kėshilla fare.18 Kontraat pėr armpushim nė Hubejbij (viti i 6 sipas Hixhretit) ka mundėsuar marrėdhėnie miqėsore me banorėt e Mekkes. Pėr kėtė arsye shumė banorė tė saj, kur dėgjuan pėr predikimet e Muhammedit a.s., erdhėn madje deri nė Medine ta pranojnė islamin. Pėr shkak tė luftėrave tė pėrhershme me banorėt e Mekkes, viset nė jug prej saj qenė jashtė ndikimit tė fesė sė re, por pas kėti armpushimi edhe pjesa jugore e Arabisė ka mund tė vijė nė kontakt me islamin, dhe njė grup nga fisi Benu Devs erdhi nga malet, qė e pėrbėjnė kufirin verior tė jemenit, dhe iu bashkua Pejgamberit. Pėr mė tepėr, para paraqitjes sė Muhammedit a.s. nė kėtė fis ka pasur njerėz qė nga larg i kanė vėrejtur rrezet e njė feje mė tė lartėsuar se qė ėshtė idhujtaria, e cila qe rrėnjosur ndėr ta. Ndėrmjet veti kanė polemizuar kush ėshtė Ai. Posa u paraqit Muhammedi a.s. si pejgamber i kėtij Krijuesi, njėri, me emrin Tufejl b. Amr, u nisė nė Mekke tė mėsojė kush ėshtė Krijues. Kurejshitėt vėrtet u lėshuan nė bisedė me Muhammedin a.s. e pasi ishin tė vetėdijshėm se ai do tė ndikojė mjaft nė Tufejlin, ia tėrhoqėn vėrejtjen. Por Tufejli, duke e parė njė ditė Pejgamberin e ndershėm tė prekupuar me namaz rreth Ka’bes, por kumdrimit tė vėmendshėm, e ka pėrcjellur deri nė shtėpi. Kur kanė hyrė nė shtėpi, Muhammedi a.s. ia shpjegoi institucionet e islamit. Ai u kthye prej Mekkes i entuziazmuar me fenė e re. Pas kthimit nė vendlindjen e vet, edhepse arriti tė kthejė babain dhe gruan e vet, megjithatė ka parė se fiset e tij nuk do ta lėshojnė fenė e vjetėr nė idole. Duke ra pėr shkak tė mossuksesit tė vet nė dėshprim, iu kthye Pejgamberit dhe e luti atė qė tė kėrkojė mallkimin e Zotit nė fisin Benu Devs. Muhammedi a.s. i ndershėm, qė ta kėndellė nė orvatjen e tij, e pėrcolli me kėto fjalė: “Ktheju popullit tėnd dhe sėrish thirri, por me ta sillu mirė!” Pastaj vazhdoi me kėtė lutje: “O Zot, bėnu pris nė rrugė tė drejtė fisit Benu Devs”. Kėtė herė udhėzimet e Tufejlit qenė aq produktive sa qė vitin e shtatė sipas Hixhretit erdhi nė Medine me grupin e tė kthyerve rishtazi, i cili numronte sipas tė gjitha gjasave 70 apo 80 njerėz, kurse pas hyrjes triumfale tė Muhammedit a.s. nė Mekke, publikisht e ndezėn putin tė cilin deri atėherė e kanė adhuruar anėtarėt e fisit tė tij.19 36


    Me Muhammedin a.s. u bashkangjiten nė vitin e tetė Hixhrij edhe pesėmbėdhjetė fise. Nė vitin e tetė pas dorėzimit tė Mekkes iu sigurua supremacioni islamit. Dikur fiset, qė qėndronin larg islamit, flisnin: “Leje, le tė provojė Muhammedi me fiset qė e ndjekin, me ne, e nėse fiton, do ta pranojmė si pejgamber tė mirėfilltė tė Zotit”,20 kurse tash janė ofruar qė t’i nėnshtrohen. Pas ramjes sė Mekkes ndėr ata, tė cilėt iu drejtuan, ka pasur edhe njerėz qė nė fillim tė pejgamberisė e kanė munduar mė sė shumti, por me shpirtmadhėsinė e Muhammedit a.s. dhe me faljen e tij fisnike gjeten edhe pėr veti vende nė vėllazėrinė islame. Vitin vijues vdiq Urve b. Mes’udi me vdekje martiri nga ana e banorėve tė Taifit, ku muslimanėt dikur me pasukses ndėrmarrėn. Me fjalė tjera, ai gjendej nė Jemen. Kur u ndėrpre rrethimi i qytetit, ai atje u takua me Muhammedin a.s. Nė zemėr iu zgjua ndaj tij ndjenja e respekt frikės. Qė t hyjė nė fenė e re, u drejtua kėtė herė madje nė Medine. I ndjekur me zellin fetar, dėshiroi t’u kthehet bashkėqytetarėve tė vet dhe t’u ofrojė qė tė kthehen. Pėrkundėr pėrpjekjeve tė Muhammedit a.s. qė ta kthejė nga ky triumf i rrezikshėm, ai u kthye nė vendin e vet tė lindjes dhe publikisht u ka thėnė qė ta lėshojnė idhujtarinė dhe qė tė kthehen sikur edhe ai nė islam. Gjatė kohės sė predikimit tė tij njė shtizė e goditi pėr vdekje. Mirėpo, ai duke marrė frymėn e fundit iu falėnderonte Zotit qė i ka caktuar qė tė vdesė me vdekje martiri. I kemi kėto tė dhėna nė veprimtarinė predikuese, e cila dy vjet pas kėsaj ndodhie ka dhėnė sukses mė tė madh nė Jemen, kurse e ka zhvilluar njė ithtar tjetėr i Pejgamberit. Mesazhi i Pejgamberit tė Zotit e dėrguar nė Himjer Nime b. Abdulkelalit fillon kėshtu: “Derisa besoni nė Zotin dhe nė tė Dėrguarin e Tij, nuk do t’ju mungojė mėshira e Zotit. Zoti ėshtė njė. Nuk ka pjesėtar nė hyjni. Me udhėzimin e et e ka dėrgaur Musaun, me fjalėn e Vet hyjnuese e krijoi isaun dhe... etj.” Duke ia dhėnė kėtė mesazh Ajash b. Rebii El-Mahzumit, Muhammedi a.s. i ka thėnė: “Nėse vjen natėn nė qytet, ku banojnė ata, mos hynė! Prite mėngjesin, pastaj merrė abdest, fali dy rekate deh lute Zotin qė ata tė tė presin mirė dhe tė ta lehtėsojė suksesin. Letrėn time merre nė dorėn e djathtė dhe dorėzoja atij njėjtė nė tė djathtėn. Pas Besmeles citoje kaptinėn “El-Bejjine”, e kur ta kryejshė kėtė, thuaju atyre qė t’i besojnė Muhammedit dhe se ti je njė prej tė parėve qė i kanė besuar atij. Pastaj, nėse arrinė tė pėrgjigjesh nė tė gjitha kundėrshtimet, tė gjitha librat e dekoruara, qė do t’i cekin, do ta humbin rėndėsinė e vet. Nėse tė drejtohen nė gjuhė tė huaj, kėrko qė kjo tė tė pėrkthehet. “Mua mė mjafton Zoti. Besoj nė Librin qė e ka dėrguar Ai. M’ėshtė urdhėruar ta shpalli tė vėrtetėn ndėr ju. Zoti i madhėruar ėshtė zotėriu juaj dhe i joni. Neve me ju do tė na bashkojnė dhe tė gjithė do tė kthehemi para hyjnisė sė Tij” - pasi t’ua thua kėtė, nėse e pranojnė islamin, kėrkoji ata tre shkoptha qė ata para vetes i vėnė qė t’u fallen. Nga kėta njėri ėshtė me lara tė verdha, i dyti ėshtė , kurse i tretė ėshtė nga abanozi i zi, Merri dhe ndezi nė shesh...”. Pasi i mori kėto udhėzime, Ajash b. Rebia rrėfen se u nis pėr nė rrugė. Kur arriti atje, njerėzia pėr shkak tė festės qenė tė stolisur. Qė t’i sheh mė mirė, iu ofrua qytetit. Nė tė tri dyert ishin tė varura perdet e mėdha. U ēue perdje nga dera e mesme dhe ai hyri. Atėherė e vėrejti publikun e tubuar nė njė shesh nė mes tė shtėpive. Pasi iu prezentua se ėshtė lajmėtar i Pejgamberit tė Zotit, is dj;krhpo Dj;sėėkrm r zok. E dėgjuan. Ēka tha Pejgamberi, ashtu ndodhi.”21 Vitin e nėntė sipas Hixhretit nga fisi Bena Kilab, qė ėshtė degė e fisit Benu Umejr b. Sa’sa’it, erdhi deputacioni prej dhjetė njerėz tė Pejgamberit. Ithtari i Pejgamberit Dahhak b. Sufjani filloi me ta qė t’i pėrudhė nė parimet islame. Pohohet se tė gjithė pjesėtarėt e kėtij fisi nė predikimin e tij u kthyen nė fenė e re.22 Gjithashtu pjesėtarėt e fisit Benu Reas b. Kilab, degės tjetėr tė po kėtij fisi, nga njė prej tyre qė ka shkuar nė Medine dhe u kthye nė fenė e re, janė drejtuar nė rrugė tė drejtė.23 Gjatė po atij viti pasi qė Vasil b. El-Aska u takua me Muhammedin a.s. dhe u orvat fisin e vet ta tėrheq nė suaza tė fesė, qė ai e patė pėrqafuar, megjithatė nuk ka mundur tė ketė sukses. Edhe babai i tij me pėrbuzje e ka larguar me kėto fjalė: “Pėr Zotin, mė kurrė nuk do tė flasė me ty”. Ibn El-Aska, pasi nuk mund ta gjejė askend pėrveē motrės sė vet kush do tė shkojė pas tij, filloi tė sigurojė mjete pėr rrugė te Pejgamberi i Zotit nė Medine.24 Ky viti i nėntė i Hixhretit pėr kėtė shkak quhet, “Viti i Pejgamberit”, e edhe pėr shkak se shumė fise arabe gjatė kėtij viti i kanė dėrguar pėrfaqėsuesit e vet te Pejgamberi i Zotit qė ta pranojnė fenė e tij. Konstituimi i rendit tė ri shoqėror nė formė tė vėllazėrisė islame nga vetė fillimi e ka lėkundur fuqinė e lidhjes sė unitetit tė gjakut, i cili sipas mbikqyrjes sė vjetėr fisnore ka qenė themel i llojit tė tyre social. Kthimi i njė personi dhe kuqja e tij nė rendin e rishoqėror ka pasur kuptim tė rrėnimit tė njėrit prej principeve kryesore tė jetės arabe. Kalimi i vazhdueshėm me fe tė re ka ndikuar nė institucionet fisnore si njėfarė fuqie destruktive, sepse tė gjitha kėto institucione janė tė paafta ndaj jetės sė paorganizuar tė mallėngjyer popullor, deri te i cili kanė arritur muslimanėt. Motra qė i ka udhėhequr fiset arabe qė nė kėtė mėnyrė tė hyjnė nė fenė e Pejgamberit, nuk ėshtė ai qė Muhammedi a.s. erdhi nė pozitė tė udhėheqėsit tė njė fuqie tė pastėr ushtarake, por qė ai u bė shpallės i teorisė sė jetės sė re sociale, e cila i zbrapsi dhe i pamundėsoi tė gjitha (teoritė) tjera).25 Muhammedi a.s. i dha rendit social, i cili nė kokėn e tij ėshtė nė gjendje anarkike, ndjenjė tė unitetit popullor, nė tė vėrtetė iu dha ndjenjėn e detyrave dhe tė drejtave reciproke, tė cilėn deri atėherė Arabėt nuk e kanė ndier.26 Fiset, tė cilat deri atėherė qenė tė preokupuara me derdhjen e gjakut, islami nė kėtė mėnyrė i bashkoi, dhe sa mė shumė zgjerohej rrethi i tij, kjo mė tepėr i tėrhiqte vetes fiset e vogla arabe. Gjatė kthimit tė fiseve arabe me ēdo rast Muhammedi a.s. u premtonte se nėn patronatin e tij do tė jenė tė sigurtė nga armiqtė e vet. Kur dėgjoi pėr vdekjen e Pejgamberit, njė prej kryeparėve klithi: “I mjeri unė, deri sa ai ishte gjalė, kam mundur tėjetojė nė paqė nga armiqtė e mi!” Nuk ka dyshim se kltihmat e kėtilla nė atė kohė kanė mund tė dėgjohen nė viset mė tė largėta tė Arabisė. Kuptohet nga renegatja, pasi mori dimensione tė mėdha menjėherė pas vdekjes sė Pejgamberit, se ka qenė kthim sipėrfaqėsor i fiseve arabe. Duket se e kanė pranuar islamin nga shkaqet politike. Ata janė nga ai lloj qė i tėrhoqi rryma, e cila mė vonė morri formėn e njė lėvizje tė madhe popullore. Entuziazmi i zjarrtė dhe zelltaria e tė kthyerve tė parė nuk mund tė gjendet nė atė masė nė qėndrimin e kujdesshėm e tendencioz tė atyre qė mė vonė janė kthyer. Megjithatė edhe ndėr ta ka pasur shembuj sikur ata nga ditėt e para tė islamit, qė kanė ardhur t’i madhėrojnė radhėt e muslimanėve dhe tė cilėt kanė qenė tė pėrshkuar me mallėgjim tė sinqertė dhe tė gatshėm tė sakrifikohen pėr pėrhapjen e fesė ndėr bashkėfistarėt e vet. Kėta kanė qenė trashėgimtarė tė vėrtetė shpirtėror tė Pejgamberit, apostuj tė islamit dhe rojtar besnik tė gjerave tė shpallura prej Zotit nėpėrmjet Pejgamberit. Kėto personalitete pėr shkak tė kontakteve tė pėrhershme me Pejgamberin e dėrguar dhe pėr shkak tė lidhjes sė tyre zemrore me tė nga ajo qė prej tij e kanė parė, dhe shqisave dhe mendimeve qė prej tij i kanė mėsuar, i kanė pėrhapur nėpėr popullatė mendime e shqisa tė reja me tė kulturuara e tė lartėsuara dhe vėrtetė bėnė progres nė ēdo aspekt. Ato kėshtu lartėsisht kanė provuar, qė ėshtė e pamundur tė pėrgėnjeshtrohet, se ka dhėnė fryt toka qė Muhammedi a.s. nė cilėsi tė shtetasit dhe komandantit, madje edhe nė kohėn mė tė rėndė tė pushtimit shkallėzor luftarak, e ka mbjell dhe se ka dhėnė majft njerėz tė vlefshėm. Ata kanė qenė rojtarė tė Sektit tė shenjtė kur’anor dhe vetėm ata e kanė ditur pėrmendsh. GJithashtu, ata me kujdes tė madh, qė kalon nė xhelozi, e kanėruajtur ēdo fjalė tė Pejgamberit, ēdo kėshillė tė tij dhe e kanė pėrmbushur obligimin e rojtarit tė trashėgimisė sė tij shpirtėrore. Kėto personalitete e pėrbėrjnė kapitalin e shenjtė islam, nga i cili nė ardhmėri ka dashur tė delė grupi i njerėzve tė vlefshėm sikur janė juristėt, dijetarėt, dhe njohėsit e traditės.27 Duhet falėnderuar asaj se personalitetet e kėtilla janė gjetur qė tė mund tė mbahet lėvizja aq e gjėrė, pasi ishte i lidhur dhe i rregulluar. Edhe sikur tė mos ishin gjetur ata, nuk do tė mundej lehtė tė shpėtohej kjo lėvizje nga ato ēarje qė u krijuan me vdekjen e Muhammedit a.s. sepse islami ka qenė, qė duhet patur parasysh, njė lėvizje plotėsisht e re nė Arabinė idhujtare, nė tė cilėn faktorėt e rendit tė ri e tė vjetėr social janė plotėsisht tė kundėrt njėri me tjetrin,28 dhe sepse konstituimi i islamit nė rendin shoqėror tė Arabėve nuk ka dashur tė thotė vetėm ērrėnjosjen dhe refuzimin e disa veprave tė egra johumane, por ka pasur kuptim tė kthimit tė koncepteve kaherė tė pėrqėndruara mbi jetėn. Ja nė kėtė gjejmė provėn mė tė fortė se porositė e Muhammedit a.s. principielisht kanė pėrmbajtur karakteristikat e misionaritetit ashtu qė ai u paraqit para botės si shpallės i parimeve tė fesė sė re, sipas tė cilave ka kėrkuar qė tė nivelizohet bota. Sado qė kushtet kohore janė konsideruar tė favorshme pėr krijimin e formacioneve tė reja politike, megjithatė rendi shoqėror nė kohėn e mUhammedit a.s. nuk ka qenė nė gjendjen e atillė se ka qenė i pėrgatitur tė pranojė udhėzimet e fesė sė re, dhe ta presė vetėm zėrin qė do tė shpjegojė qysh nė zemra dėshirat e pazbuluara. Ja ky ėshtė dispozicioni psikik, d.m.th. shpirti i pritjes u ka munguar Arabive, e sidomos nė Arabinė e mese, pėr tė cilėn triumfi i Muhammedit a.s. mė sė shumti ka qenė i lidhur. Kėtu nuk kanė qenė as mė sė paku tė gatshėm qė t’i pranojnė lajmet e njė pėrudhėsi (murshidi), e sidomos pėrudhėsin i cili ka pasur emėr pėr ta tė pakuptueshėm “Pejgamber i Zotit”.

  14. #14
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Idealet e islamit dhe idealet e xhahilijetit - epokės paraislamike


    Ka qenė plotėsisht e kundėrt me ndjenjat fisnore arabe edhe ajo qė tė gjithė besimtarėt janė konsideruar tė barabartė nė islam dhe qė tė gjithė kėta kanė qenė nė njė vėllazėri tė pėrbashkėt. Qofsė dikush Arab apo jo-Arab, njeri i lirė apo rob, ndėr muslimanėt nuk ka pasur mundėsi tė merrė ndonjė pozitė tė privilegjuar. Arabėt pohimet e tyre i kanė formuar nė bazė tė gjykimit personal, tė cilat sėrish janė bazuar nė lavdinė e tė parive tė tyre. Tė udhėhequr me kėtė kanė zhvilluar grindje tė pafund gjahėsore, me tė cilat ėmbėlsohej shpirti i tyre. Dhe vėrtet principet bazore tė mėsimit tė Muhammedit a.s. kanė qenė protest kundėr atyre gjėrave qė deri atėherė Arabėt i kanė konsideruar mjaft tė vlefshme. i kthyeri i ri - musliman ėshtė kėshilluar tė pranojė pėr virtytė ato cilėsi tė cilat ai dikur me pėrbuzje i ka shikuar. Sipas mendimit tė Arabėve idhujtarė, si miqėsia ashtu edhe armiqėsia ėshtė kuptuar sikur njėfarė borxhi, te cilin pėrpiqeshin ta kthejnė me kamata. Krenoheshin kur tė keqen me tė keqe e kthenin, e kur dikush te keqen me t ėirė e kthen, e kanė konsideruar pėr tė dobėt e tė poshtėr. Ja njerėzve tė kėtilė Muhammedi a.s. iu ka urdhėruar qė tė keqen me tė mirė ta kthejnė, sepse kėtė e ka nxjerrė nga Kur’ani: “...” (El-Mu’minun, 96). “...” (En-Nur, 22). “...” (Ali Imran, 133). Arabėt, gjatė shpalljes sė parė tė Muhammedit a.s., me ironi kanė pranuar themelimin e lutjes. Prej anėve mė tė rėnda pėr sendėrtimin e veprės sė Muhammedit a.s. ka qenė: tė binden, si mėson kėtė islami, mė raportin nėnshtrues tė robit (njeriut) ndaj Krijuesit tė tij. Pikėpamja e tillė ka qenė plotėsisht e panjohur pėr Arabėt idhujtarė. Vetėbesimi i tyre dhe mungesa e gfrymės religjioze i ka bėrė tė papėrgatitur t’i pranojnė fjalėt: “Mė fisniku nė mesin tuaj ėshtė ai qė ėshtė mė i devotshmi nė mesin tuaj”. (El-Huxhurat, 13,
    40
    ver N.I.). Po ashtu kėta Arabėt idhujtarė nuk kanė mund ta durojnė as pėrpjekjen e islamit tė kalojė jashtė kufinjve tė lirisė sė tyre dhe ta kufizojė mėnyrėn e tyre tė jetės. Nė kohėn e xhahilijetit (paraislamike) pėr zemrat e Arabėve kanė qenė mė tė dashura: pijet dehėse, femra e kėnga, kurse Muhammedi a.s. mė sė shumti ka bėrė orvatje tė urdhėrojė ato qė kanė tė bėjnė me kėto gjėra.*) Shkurtimisht, islami nga vetė fillimi i shfaqjes sė vet ka bartur vulėn e religjionit misionarist. Dėshiroi t’i pėrvetėsojė zemrat e njerėzve dhe t’i tėrheq nė rrethin e vėllazėrisė fetare. Nė kėtė aspekt pėrpjekjet e tij ēfarė kanė qenė nė fillim, tė atilla janė edhe sot e kėsaj dite, qė faqet vijuese tė kėsaj vepre do tė tregojnė. ——- 1) Ibn Is’haq, gq. 120. 2) Ibid., fq. 155. 3) Nė botėn muslimane jihet simuezini i parė. 4) Ibn Is’haq, fq. 219-220. Taberiu nuk e cek kėtė mision, kurse Caetani (I, fq. 278) konsideron se mė vonė ėshtė trilluar. 5) Ibn Is’haq, fq. 225-226. 6) Ibid. fq. 286-287. *) Muslimanėt e ri nga Jethribi (mė vonė Medineja) kėshtu e kanė shprehur pajtimin e dėshirave tė veta me misionin e Muhammedit a.s.: “Populli ynė ėshtė sė tepėrmi i copėtuar me konfliktet e brendshme; askush nuk mund ta shpėtojė veēse Zoti, e nėpėrmjet teje. Premtojmė se do tė pėrpiqeni nė kėtė kuptim tė veprojmė dhe se do ta ftojmė popullin ta pranojė atė qė edhe ne e kemi pranuar”. (Hamidullah, M., Muhammed a.s., pėrktheu, N. Smailagiq, Zagreb, 1977, I (Jeta), fq. 148). (Sh.N.), 7) Caetani, vol. I, fq. 334-335. 8) Ibn Ishaq, fq. 291, sq. 9) Pėrcaktimi i agjėrimit nė muajin Ramazan (Kur’ani, II, 179-184) pa dyshim ėshtė aspekti tjetėr i ndėrprerjes me Hebraikėt, sepse ėshtė anuluar agjėrimi i Ditės sė pendimit (Ashura). 10) Shpallje e Zotit nuk ėshtė e kufizuar vetėm nė Arabėt, pas vullneti i Zotit i pėrfshinė tė gjitha krijesat, qė do tė thotė dorėzimin dhe dėgjueshmėrinė e plotė tė njerėzisė. Muhammedi, si i dėrguar i All-llahut, ka pasur tė drejtė tė kėrkimit tė kėsaj dėgjueshmėrie dhe ai kėtė ėshtė dashur ta bėjė. Kjo, prej fillimit, ka qenė pjesė qė nuk ndahet nga tėrėsia e asaj qė ka dashur ta sendėrtojė nė principe.” (Sachau, fq. 203-204). Goldziher (Vorksungen über alen Islam, fq. 25,sqq.). Mendim tė ngjashėm shpreh edhe Noldeke (WZKM, vol. XXI, fq. 307-308).
    41
    11) Mbi dyshimin pėr vėrtetėsinė e kėtyre letrave shihe Caetani, vol. I, fq. 725 sqq. 12) Ibn Said, 10. Ėshtė e mundur qė ky tregim tė jetė apokrif, por ai nė fund tregon se pararendėsit kanė kuptuar karakterin misionarist tė islamit. 13) A. von Kremer (3), fq. 309, 310. 14) Kėtė duhet se ndėr tė parėt e ka shprehur prof. Muiri, kur flet pėr Masakrin e Benu Kurejdhes qė ndodhi nė vitin e 6 tė Hixhretit. Ai thotė: “Bazat nga tė cilat ėshtė nisur Muhammedi kanė qenė pastėr politike, sepse ai deri atėherė nuk ka pėrdorė metodėn e detyrimit tė botės pėr pranimin e islamit ose tė ndėshkimit nėse e refuzojnė”. (Muir /2/ voll. III, fq. 282). 15) Ibn Ishaq, fq. 648 sqq. 16) Muir (22), vol. IV, fq. 107-108, po ashtu shih Caetani, vol, I, fq. 663. “Rritjes sė numrit tė besimtarėve duhet falėnderuar sukseseve luftarake mė tepėr se thirrjes sė Pejgamberit dhe kualitetit tė mėsimit islam.” Shpejtėsia e pėrhapjes sė islamit u bė e qartė pėr shkak tė autoritetit tė vetė Pejgamberit, frymės sė tolerancės dhe lirisė dhe shfrytėzimit tė rrethanave tė volitshme nė raporte me ata qė e kanė pranuar islamin. 17) Ibn Sa’d, 118. 18) Ibn Is’haq, gq. 943-944. (Tregimi bazohet nė burimet e dyshimta. Shih Caetani, vol. I, fq. 610). 19) Ibid. fq. 252-254. 20) Caetani, vol. II, fq. 341. 21) Ibn Sa’d, 56. 22) Ibid., fq. 85. 23) Ibid., fq. 86. 24) Ibid., fq. 91. 25) Shih Spenger, vol. III, fq. 360-361. 26) Caetani, vol. II, fq. 433. 27) Ibid., fq. 429. 28) Kėtė pyetje mė sė miri dhe mė gjithanshėm e ka pėrpunaur prof. Ignaz Goldziheri nė veprėn e vet shkencore (Muhammedanische Studien, vol. I), nga kam marrė tė dhėant qė do t’i ceki. *) SHihet edhe nga kėto tė dhėna e citate tė autorit Sir-Arnoldit, se Muhammedi a.s. e ka formėsuar mjedisin nė tė cilėn ėshtė paraqitur islami, e jo, si pohojnė shumė autorė joobjektivė evropianė, se midisi dhe rrethanat e kanė formėsuar Muhammedin a.s. Me fjalė tjera, sikur as mos tė ishte lajmėruar Muhammedi a.s., midisi i pjekur do tė qitte dikė tjetėr. Kėto pohimet e tyre tendencioz shkojnė kah ajo qė ta zvogėlojnė rėndėsinė e kėsaj kthesės mė tė madhe sociale nė historinė njerėzore. Kjo mu’xhize (mrekulli) sociale, sikur mos tė kishte fare tjetėr pos saj, ėshtė provė e mjaftueshme e vėrtetėsisė sė pejgamberisė sė tij, e sidomos nėse e marrim parasysh se e ka aplikuar njė bari bonjak, i pambrojtur. Qė ta shohim pathemelėsinė e kėtyre pohimeve, njofton tė kujtohemi se Arabia pas paraqitjes sė islamit pėr njė kohė tė shkurtėr, pasi e kreu misionin e vet tė madh kulturor, ka filluar shkallėrisht t’i kthehet, ndonėse jo nė pėrmasėn e dikurshme, mėnyrės shkretinore nomade tė jetės. (Vėr. e pėrkthyesit Sh.N.).

  15. #15
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    PĖRHAPJA E AZISĖ PERĖNDIMORE


    Pushtimet arabe dhe pėrhapja e elementit arab pas vdekjes sė Muhammedit alejhis-selam Muhammedi a.s. e patė pėrgatitur ushtrinė pėr Siri. Kėtė ushtri pas vdekjes sė tij e mori pėr nė Siri Ebu Bekiri. Edhe kėtė e bėri pėrkundėr kundėrshtimeve tė disa muslimanėve: Pėrse dėrgohet atje ushtria kur gjendja nė Arabi ėshtė rebeluese? Qortimet e tyre Ebu Bekiri i preu me fjalėt: “Nuk mund tė heq dorė nga urdhėri qė Pejgamberi bujar e dha. Medineja mund tė shndėrrohet nė strehimore tė bishave tė egra, por ushtria ėshtė e detyruar ta kryej dėshirėn e Muhammedit a.s. “Kjo fushatė ushtarake, e cila ėshtė e para prej fushatave mallėngjyese ushtarake, qė Arabėt nė mėnyrė sulmi i bėnė nė Siri, Persi e Afrikėn Veriore, e rrėnoi shtetin e lashtė persik, kurse Mbretėrinė Romake lindore e privoi nga krahinat mė tė bukurat. Tė ndiqet rrjedha e kėtyre fushatave tė shumėnumėrta nuk bėnė pjesė nė lėmin e kėtij libri tonė. Pėr ne ėshtė e rėndėsishme aq qė tė orvatemi t’i zbulojmė rrethanat qė kanė mundėsuar pėrhapjen e vrullshme tė fesė islame kurse e cila ka pasuar menjėherė pas pushtimit. Njė historian i madh1 me vend na shtroi kėtė pyetje: “A mos ky pastėr njėfarė entuziazmi fetar - fuqia fetare, qė pėr herė tė parė me tė gjitha format e veta tė jashtme manifestohet - i ka dhėnė armės arabe nė tė gjitha betejat fitoren dhe ka shkaktuar pėr njė kohė tė pabesueshme tė shkurtėr qė tė formohet nė botė njė imperatori e madhe ende e paparė?” Sikur nė esencė kjo tė ishtekėshtu, pėr kėtė na mungojnė provat. Numri i atyre qė qartas dhe pėrzemėrsisht kanė ecur hapave tė Muhammedit a.s. ėshtė shumė i vogėl, deri sa numri i atyre qė kanė hyrė pėr ndonjė shtrėngesė ose qė ta arrijnė ndonjė tė mirė tė kėsaj bote ėshtė mjaft i madh. Bie nė sy njėfarė gjendje qė pėrbėhet prej nevojės dhe bindjes gjatė kthimit si tė Halid ibn Velidit, qė mė vonė e fitoi ofiqin Shpata e Zotit, kurse i cili pėr veten thotė: “Zoti mė kapi pėr zemėr e pėr flokė e mė nisi drejt Pejgamberit,” ashtu edhe tė shumė Kurejshitėve me tė tė ngjashėm. Nė mėnyrė tė sigurtė tė fitosh pre (luftė) tė madhe, duke luftuar pėr fenė e Zotit nė vend tė shkretėtirės sė thatė e gurore, tė vie nė pronėsi t tokės sė Sirisė, Persisė e Egjiptit tė plleshėm dhe gjėra joshėse tė ngjashme me kėtė, janė njė nga motivet mė tė forta (tė kthimit tė tyre). Kėto pushtime tė jashtėzakonshme, qė kanė sendėrtuar formimin e Mbretėrisė Arabe, nuk dalin sigurisht nga pėrpjekja pėr pėrhapjen e islamit. Vetėm qė qėllimi ėshtė: lėshimi i krishterizmit, kurse madhėrimi i kthimtarėve nė islam, qė lind pas kėtyre pushtimeve, zgjoi pėr pushtimet mendimin e kėtillė. Pėr kėtė arsye historianėt e krishterė kanė marrė se shpata ėshtė mjet (instrument) i propagandės islame. Nė pajtim me kėto, pėr shkak tė shkėlqimit tė suksesit qė i pėrshkruhet atij, janė hedhur nė hije provat e tė dhėnat e veprimtarisė nė aspekt tė misionaritetit tė pastėr islam. Por nė frymėn qė i ka lėvizur forcat e invazionit arab, qė sikur vėrshimi ka depėrtuar nėpėr kufinjt e Imperatorisė Bizantine e Persike, nuk ka sigurisht entuziazėm mallėngjyes prozelit.2 Ky ekspansion arab nė tė shumtėn do t’i pėrshkruhet synimit tė popullit tė zjarrtė, i cili i lėshon djerrinat e veta, nė tė cilat ka pėsuar nga uria e mospasja, pėr tokat e fqinjėve tė vet mė tė lumtur e m tė pasur.3 Megjithatė parimi unjėsues i kėsaj lėvizjeje ka qenė njė shtet patriarkal, qė ėshtė themeluar nė Medine, kurse organizimi i tij ėshtė sendėrtuar nėpėrmjet zbatuesėve tė porosive tė Muhammedit, domethėnė nėpėrmjet shokėve tė tij besnikė ashtu qė ndikimi dhe entuziazmi i tyre ka mundur ta mbajė islamin si fe zyrtare pėrkundėr indiferentitetit tė shumė Arabėve,4 tė cilėt pėr tė kanė qenė tė lidhur sipėrfaqėsisht. Pėr kėtė shkak pėrhapjen e shpejtė tė islamit nuk duhet kėrkuar nė analet e ushtrive pushtuese, tė cilat ia hapėn dyert kėsaj pėrhapjeje, por mė me dėshirė nė rrethanat qė kanė mbretėruar ndėr popujt e ngadhnjyer.

  16. #16
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Kalimi i Beduinėve - tė krishterėve nė islam

    Kjo lėvizje popullore, qė ka pasur karakteristik tė pastėr arabe, gjatė kohės i ka tėrhequr kah forca e pėrmendur invaduese edhe ata pjesėtarė tė larguar tė popullit arab. Pėr kėtė shkak nuk duhet ēuditur qė shumė beduinė arabė - tė krishterė iu bashkangjiten vėrshimit tė kėsaj lėvizjeje tė madhe, qė shumė fise qė me shekuj kanė qenė tė krishterė dhe e pėrqafuan islamin. Ndėr to ka qenė edhe fisi i Gassanitėve, qė kanė sunduar nė shkretėtirė nė lindje prej Palestinės e nga jugu prej Sirisė. Anėtarėt e kėtij fisi janė konsideruar “zotėrinjė tė kohės xhahilite (paraislamike), kurse uyjė tė islamit”.5 Nė vitin e katėrmbėdhjetė tė Hixhretit, pas humbjes sė plotė tė ushtrisė persiane, shumė tė krishterė qė i kanė takuar Arabėve tė banuar nė brigjet e Enfratit erdhėn te komandanti musliman dhe deklaruan: “Fiset qė para nesh e pėrqafuan islamin qen ėmė tė menēur se ne. Rustemi vdiq; mė nė fund edhe ne e pranojmė fenė e re”.6 Po ashtu, pas pushtimit tė Sirisė Veriore shumica e fiseve beduine, pasi treguan njėfarė hamendjeje, iu bashkangjiten ithtarėve tė mėsimit tė Muhammedit a.s.7 Se fuqia nuk ka qenė faktor ndihmės gjatė kthimit tė fesė, mund tė konkludohet nė bazė tė atij raportit miqėsor ndėrmjet muslimanėve dhe tė krishterėve Arabė. Muhammedi a.s. personalisht, duke lidhur konkratė me fiset e shumta tė krishtere, ka premtuar mbrojtje dhe iu ka siguruar se munden lirisht t’i kryejnė rregullat fetare dhe se klerikėt e tyre munden pa pengesa tė shėrbehen me tė drejtat dhe privilegjet e veta tė vjetra.8 Ja, me rrethanat e ngjashme me kėtė i kanė lidhur me lidhje vėllezėrore muslimanėt dhe ata qė para tyre janė grupėzuar nė ithtarė tė shpalljes mė tė hershme tė Zotit. Sikur qė shumė kėso jomuslimanėsh, kitabijė, vullnetarisht i kanė ndihmuar muslimanėt nė sukseset luftarake, ashtu kanė mbetur pėr shkak tė ndjenjave tė veta miqėsore neutral nė atė lėvizje ēarėse e cila pas vdekjes sė Muhammedit a.s. ka nxitur qė tė ngritet flamuri i kryengritjes nė tėrė Arabinė.9 Thuhet se tė krishterėt Arabė, tė cilėve u qe besuar detyra e ruajtjes sė kufirit tė Bizantit, i cili ėshtė krahas shkretėtirės, pasi qė mbreti Heraklie ua ndėrpreu kompetencat (pagat), i kanė kontribuar fatit luftarak tė muslimanėve.10 Vitin e trembėdhjetė tė Hixhretit nė luftėn “Xhisr” (Ura), kur aritej humbja e tmerrshme, kur Arabėt e shastisur qenė shtrėnguar ndėrmjet Eufratit dhe ushtrisė persiane, atėherė njė prijatar i krishterė nga fisi Gaj iu ofrua komandantit arab se vetė do ta mbrojė urėn dhe kėshtu do ta mundėsojė tėrheqjen normale tė ushtrisė. Qė ta shpėtojnė situatėn, nga tė gjitha anėt sikur vėrshimi vinin forca tė reja, ndėr tė cilat ishte edhe fisi i krishterė Benu Numejr, qė ka jetuar nė kufijnjt e Imperatorisė Bizantinase. Mė vonė, nė njė pėrleshje tjetėr, kur para atakut tė fundit fati i luftės ishte nė anėn e Persianėve, komandanti arab e drejtoi kalin nė drejtim ku ishte sunduesi i krishterė dhe e thėrriti: “Edhe ju jeni gjysmė kanė mbetur nė fenė e vetė tė vjetėr. Halifi Mehdiu, i cili ka sunduar ndėrmjet vitit 158 dhe 169 tė Hixhretit,*) kur mėsoi pėr ta dhe pėr banorėt nė rrethinė tė Halepit, tė cilėt njėjtė pedikojnė krishterizmin, u zemėrua dhe urdhėroi se duhet tė kthehen nė islam. Nė kėtė pesė mijė njerėz kaluan nė islam, deri sa vetėm njė pėr fenė e dha jetėn.17 Na mungojnė tė dhėnat e hollėsishme historike pėr zhdukjen e krishterizmit ndėr fiset e krishtere arabe tė Arabisė Veriore. Si merret vesh, ata i ka gėlltitur rendi social islam, i cili i ka rrethuar me fuqinė e njė rruyme reformiste. Sikur pushteti islam me forcė t’i kthente shtetasit e vet tė ri nė islam, ėshtė e pa mundur qė kėta do tė mund tė ekzistonin deri nė kohėn e halifėve tė Abbasitėve.18 Banorėt e Hirasė u bėnė tė shurdhėr nė rekomandimin e Halid b. Velidit qė ta pranojnė islamin. Kjo qytezė ka zėnė edhe vend tė shkėlqyeshėm nė historinė e Arabisė. Sipas mendimit tė kėtij luftėtari tė rreptė islam do tė mjaftonte popullatės sė atjeshme t’i pėrkujtosh se domareve tė tyre qarkulon gjaku arab, dhe tė hyjnė nė radhėt e simpatizuesėve tė Pejgamberit. Halidi tė deleguarit, qė ėshtė dėrgaur nga ana e kėtij vendi tė bisedojė pėr kushtet e dorėzimit tė qytetit, ia shtroi pyetjen: “Kush jeni ju, ose jeni Arabė ose Persianė? bashkėbiseduesi nga deputacioni u pėrgjegj: “Ne jemi Arabė tė pastėr, e sa u pėrket tė tjerėve, ata do tė hynin nė popullin arab”. Halidi nė kėtė tha: “Sikur tė ishte e vėrtetė ajo qė po thuani, neve nuk do tė na kundėrshtoni as do tė frikėsoheshi nga qėllimet tona”. Bashkėbiseduesi: “Tė folurit tonė tė pastėr arab ėshtė provė se ē’jemi”. “Tė vėrtetėn e fletė,” tha nė kėtė Halidi. “Tash nga tri solucione duhet tė pėrcaktoheni pėr njė: ose pranone fenė tonė, dhe se jemi tė lirė tė mbetemi kėtu ose tė shkoni tjetėrkah, e tė drejtat dhe detyrat tuaja do tė jenė plotėsisht sikur edhe tonat; ose ta paguani xhizjen, ose luftėn. Pėr Zotin, unė kėtu kam ardhur nė shoqėri tė njerėzve pėr tė cilėt vdekja ėshtė aq e dashur sikur juve jeta!” Bashkėbiseduesi: “Ne parashtrojmė xhizjen”. “Ju qoftė turp”, shtoi nė kėtė Halidi, “Pafeja ėshtėshkretėtirė pa rrugė; nė atė shkretėtirė Arabi i vėrtetė sikur t’i takonte dy udhėheqės, prej tė cilėve njėri ėshtė Arab e tjetri jo Arab, e sikur ta merrje pėr udhėheqės jo-Arabiu, a nuk do tė ishte turp.”?19 Janė bėrė pėrgatitjet e nevojshme pėr mėsimin e kthimtarėve, sepse ka pasur nevojė tė pengohen devijimet qė kanė lindur qoftė nė besim qoftė nė rituale, pėr shkak tė kalimit tė hovshėm tė tė gjitha kėtyre fiseve. Nė bazė tė kėsaj halifi Omeri r.a. ka caktuar mėsuesit nė tė gjitha viset, qė do t’ua mėsojnė Kur’anin dhe tė cilėt do tė mbikqyrin aplikimin e dispozitave tė fesė sė re. U ka dhėnė urdhėr kadive qė t’i mbikqyrin tė gjithė muslimanėt, qofshin ata tė vjetėr, qofshin tė ri “e veēan gjatė ditėve tė xhumasė dhe ramazanit, a do tė prezentojnė rregullisht nė namazin e pėrbashkėt ose jo. Mund tė konkludohet (sipas historianit Mes’udit) se ēfarė rėndėsie i ėshtė dhėnė kėtij mėsimi qė kėtė detyrė nė Kufe e ka kryer arkėtori shtetėror.20 Me lehtėsitė e cekura lartė, tė cilat fituesit muslimanė nė shekullin e parė edhe mė tij ia jepnin tė krishterėve arabė, mund tė argumentojmė se fiset e krishtere vullnetarisht dhe krejtėsisht lirisht e pėrqafuan islamin.21 Se edhe sot e kėsaj dite vėrehen midis popullatės muslimane tė krishterėt Arab, kjo paraqet nė kėtė aspekt argument tė mishėruar tė tolerancės islame. Sir Henry tayard nė njė vepėr tė vet thekson se ėshtė takuar me Arabėt tė krishterė nė Karaki, nė lindje prej detit tė Vdekur, dhe se kėto as me rroba as me tradita nuk dallohen nga muslimanėt Arab.22 Autori Burckhardti pėr kėto nė udhėpėrshkrimin e vet thotė, deri sa ishte nė malin e Sinait, ėshtė takuar me njė kallugjer, sipas fjalėve tė tė cilit deri nė shekullin e fundit (dmth. i 18-i) kanė ekzistuar familjet e krishtere dhe se kurrė nuk kanė dashur ta pranojnė islamin.23 Shumė pjesėtarė tė fisit Gassau, nė damarėt e tė cilėve ėshtė gjaku mė i pastėr arab, teh nė shekullin e katėrt siaps Isaut e kanė pranuar krishterizmin. Kėta barabartė e ruajnė fenė e tyre tė krishterė. Ato, si duhet, para dyqind viteve, i janė bashkuar kishės romake dhe njėjtė e pėrdorin gjuhėn arabe gjatė lutjes.24 46
    Nėse i hulumtojmė qytetet nė tė cilėt banojnė bediunėt arabė ose jo Arabėt dhe qėndrimit tė tyre ndaj fesė sė re, do tė shohim se kthimi i tyre nė islam nuk ka pasuar shpejt pas pushtimit arab. Qartė shihet se nė qytetet e viseve lindore tė Imperatorisė Bizantine shumica e popullėsisė krishterė ka mbetur besnik fesė sė stėrgjyshėrve tė vet. Qė tė mundemi ta vlerėsojmė atė ndikim qė ka nxitur ndėrrimin e fesė sė tyre, qė aty kėtu kanė ndodhur rastėsisht, duhet shkurtimisht ta pėrshkruajmė gjendjen e Mbretėrisė Bizantinase, e cila gjithnjė zbrapsej para armės arabe.

  17. #17
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Mossuksesi i Herakliut qė t’i pajtojė e tubojė sektet e krishtera


    Njėqind vjet para kėsaj Justiniani i ka dhėnė pamje unike Imperatorisė Romake, por pas vdekjes sė tij, kur u bėnė copėtimet e kėsaj Imperatorie, janė zhdukur plotėsisht ndjenjat e pėrbashkėta nacionale ndėrmjet qendrės sė shtetit dhe provincave. Herakliu, qė sėrish ta lidhė Sirinė me sundimin qendror ka dėftuar disa orvatje, pjesėrisht tė suksesshme, por masat e marra pėr pajtim, nė vend qė t’i zvogėlojnė kontestet, i kanė zmadhuar ato. Kėto ndjenja nacionale ka mund t’i zėvendėsojė vetėm dashuria fetare. Me manifestimin fetar si mjet pėr pajtim ka tentuar t’i mėnjanojė kontestet ndėrmjet partive kundėrshtare dhe sundimit qendror me anė tė kishės ortodokse t’ia bashkojė ata qė janė konsideruar pėrēarės. Por Herakliu ka ndarė fatin edhe tė shumė tė tjerėve, qė dėshiruan tė jenė “pajtues”, sepse diskutimet janė ndezur me flakė edhe mė tė gjallė. Njėherit ka dhėnė shkas qė, si i pafe, tė mallkohet, dhe ashtu kundėr vetes ka nxitur mllefin e dy palėve kundėrshtare. Dhe realisht, ndjenjat qė i ka zgjuar kundėr vetes kanė qenė aq tė rrepta sa ka mjaft arsye tė besojmė se shumica e besimtarėve ortodoksė nė viset, qė atėherė qenė pushtuar, kanė shkuar aq larg sa qė u dėshironin sukses Arabėve. Kėta ortodoksė nė imperatorin shihnin tė pafeun dhe druanin qė mos t’ua imponojė pikėpamjet e veta nė aspekt tė esencės unike tė Jezusit.25 Nė pajtim me kėtė, ata, edhe sikur mos tė ishin nė rrezik tė afėrt, kanė qenė tė gatshėm t’i pranojnė zotėrinjt e ri, tė cilėt u premtonin tolerancė fetare dhe tė cilėt kishin prirje qė t’ua pajtojnė pikėpamjet fetare me mėvetėsinė nacionale. Nė njė vepėr qė e ka shkruar nė gjysmėn e dytė tė shekullit dymbėdhjetė patriku jakobit n ėAntiohi (Anataki), Mihaili i Madh, lejohet vendimi i ri i tė krishterėve dhe, natyrisht, pėrkundėr pėrbejės, qė e ka arritur kisha lindore gjatė pesė shekujve tė sundimit isla, konsideron pushtimin Arab kujdes tė veēant tė Gjithėlartėsuarit, dhe, duke theksuar veprimet e kėqia tė Herakliut, thotė: “... Ja pėr kėtė shkak hakmarrje e tė Gjithėmadhėrishmit i cili ėshtė i gjithėmundshėm, i cili ia jep kujt tė dojė mbretėrinė pėr tė cilėt frikėsohen kalimtarėt, i cili e ngre tė rrėzuarin, i cili i sheh tė kėqiat e Bizantinasėve tė
    47
    cilėt, duke na akuzuar pa mėshirė, kanė atakuar nė kishat tona nė tė gjitha viset, qė kanė re nėn sundimin e tyre, ka tėrhequr nga viset jugore bijtė e Ismailėt qė tė na shpėtojnė nga duart e Bizantinėve. Ndonėse ne kemi pėsuar disa dėme, sepse nga ne i kanė marrė kishat katolike, u ua kanė dhėnė Kaldeasėve, pasi ata ua jepnin kishat atyre ithtarėve tė sekteve tė ndryshme nė duart e tė cilėve gjendeshin me rastin e dorėzimit tė qytetit, megjithatė nuk ėshtė dobi e vogėl qė na kanė shpėtuar nga dhuna dhe tė kėqiat e Bizantinėve, dhe nga mllefi i tyre, qė e kanė shprehur ndaj nesh nesh nė veprimet e veta agresive.”(26)

  18. #18
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Pushtimi Arab i Sirisė dhe Palestinės

    Kur ushtria islame arriti deri te fushėgropa Esh-sheria (Jordania) dhe kur Ebu Ubejde u llogorua nė Fejhel, tė krishterėt e atjeshėm nė letrėn qė ia dėrguan Arabėve e thanė kėtė: “O muslimanė, ndonėse Bizantinėt i pėrkasin fesė tonė, ne megjithatė juve iu japim pėrparėsi ndaj tyre, sepse besnikėrisht i janė pėrbajtur fjalės sė dhėnė, ndaj nesh janė mė tė mėshirshėm se ata; po pėrpiqeni qė tė bėheni tė drejtė. Nuk ka dyshim, sundim juaj ėshtė mė i mirė se i tyre. Ata na kanė grabitur pasuritė dhe shtėpitė.”27 Banorėt e fartifikatės Emsa i kanė mbyllur portat e mėdha (dyert e altarit) para ushtrisė sė Herakliut dhe u kanė thėnė muslimanėve se tėrėsisht i japin pėrparėsi drejtėsisė sė shtetit (sundimit) tė tyre ndaj padrejtėsisė sė Bizantit.28 Gjatė kohės sė luftėrave qė janė zhvilluar ndėrmjet ushtrive islame e bizantinase prej vitit 633 deri 639 (12/17 sipas Hixhretit), gjendja e kėtillė ka qenė nė Siri. Kur Damasku nė vitin 638, qė vetes t’i sigurojė ca dobi materiale dhe qė tė kursehet nga plaēkitjet, u pajtua me muslimanėt, as qytetet tjera nė Siri nuk vonuan tė shkojnė pas tij. Madje edhe patriku i Jerusalinit me kushtet e njėjta e dorėzoi qytetin. Pėr shkak tė tmerrit tė torturės sektashe qė e ka zbatuar njė mbret pėrēarės, kuptohet se toleranca islame ka qenė mė tėrheqėse (pėr ato treva) nga lidhja qė i ka lidhur me Imperatorinė Bizantinase dhe sundimin e krishterė. Kur u heshtė ai tmerri i parė, qė e ka bėrė nė kalim ushtria invaduese, u krijua kthesė e thellė nė ndjenjat nė dobi tė pushtuesėve arabė.29

    Toleranca e Arabėve dhe obligimet e tyre

    Dhe njėmend, popullata e kėtyre trevave tė Imperatorisė Bizantinase, sė cilės i ishte plotėsisht e panjohur toleranca fetare, pėr shkak se ka qenė nestoriane dhe qė ka besuar nė “vetėmsinė e esencės sė Jezusit”, kanė gėzuar tolerancėn fetare, pasi qė muslimanėt me trimėrinė e vet i kanė pushtuar. Ju ofrua rasti qė lirisht, pėrveē disa klauzulave, dhe pa pengesa t’i kryejnė ritualet e veta fetare. Edhe ato klauzula janė kyqur qė t’i pengojnė kontestet ndėrmjet sekteve qė kanė garuar, e edhe qė mos tė jep shkak zgjimit tė fanatizmit nė theksim pompoz tė atyre karakteristikave qė i fyejnė ndjenjat fetare tė muslimanėve.30 Mund tė konkludohet pėr pėrgjithėsinė e kėtyre privilegjeve, qė nė shekullin e shtatė sipas Isaut bie nė sy, nga kushtet qė ijan ėdhėnė popullatės sė krahinave tė pushtuara. Me fjalė tjera, kėta kushte pėrbėhen nė kėtė: ramja nėn pushtetin islam, pėr sigurinė personale dhe pasurore pagesa e xhizjes (tatimit) dhe respektimi i fesė.31 Nuk ėshtė lehtė tė jepen tė dhėnat e vėrteta mbi kontratat e dorėzimit nga ai kaosi i versioneve qė me atė rast janė krijuar. Megjithatė ėshtė me rėndėsi qė historianėt islamė nga burimet e sigurta si traditė historike nė shekullin e dymbėdhjetė e kanė marrė kėtė nė shqyrtim. Sikur tė kishin ekzistuar provat qė kanė pohuar tė kundėrtėn, tradita nuk do tė zinte rrėnjė as do tė zgjerohej. Si shembull tė kontratės dorėzuese32 do ta theksoj nė kėtė drejtim kushtet tė shkruara halifit Omer b. Hattabit me rastin e dorėzimit tė jerusalimit: “Nė emėr tė All-llahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshirėplotit”. Kjo ėshtė fjala e dhėnė dhėnė popullit tė kėtushėm nga Omeri, robit tė Zotit dhe sunduesit tė besimdrejtėve. Sunduesi i besimdrejtėve, qoftė i sėmurė, qoftė i shėndoshė, iu premton siguri tė gjithė njerėzve nė aspekt tė personalitetit dhe pasurisė sė tyre ose nė aspekt tė gjėrave qė kanė tė bėjnė me tempujt e tyre dhe fenė e tyre. Kishat nuk do tė rrėnohen, nuk do tė shndėrrohen nė banesa; as qė do t’ju zvogėlohen tė drejtat e arritura’ as qė do t’i shkaktohet dėm pasurisė sė tyre. Ndaj tyre nuk do tė bėhet presim nė aspekt tė fesė, as qė fare ndonjė dėm do t’u shkaktohet”.33 Ėshtė caktuar haraxhi (tatim, N.I.) nė popullatėn e pasur nga pesė dinarė pėr kokė, pėr popullatėn mesatarisht tė pasur nga katėr, e pėr tė varfėrit nga tre. Pastaj Omer b. Hattabi sė bashku me patrikun i vizitoi tė gjitha vendet. Deri sa ishin nė kishėn e “Ringjalljes”, ndonėse patriku me ton shakaje i ofroi Omerit r.a. tė falet nė tė, Omeri, duke ngurruar nga kjo, me njerėzi e falėnderoi duke thėnė se shkaku i ngurrimit tė tij nga falja ėshtė ajo qė ata qė ishin nė pėrcjelljen e tij, kur ta shihnin atė, kėtė kishė do tė mund ta konsideronin xhami. Ėshtė shkruar se si Halifi ka pasur shumė mėshirė ndaj shtetasve tė vet qė i pėrkitnin fesė tjetėr. Kėshtu ka urdhėruar qė tė krishterėve tė sėmurė nga epidemia “xhuzum” t’u jep mbėshtetje nė tė holla e ushqim.34 E edhe nė ēastet e vdekjes ndėr detyrat qė ia ka caktuzar trashėgimtarit tė vet, e tė cilat zėnė vend tė lartėsuar nė testamentin e tij, nuk i ka harruar dhimmitė (shtetasit jomuslimanė pjesėtarė tė librave qiellore, vėr. N.I.) e vet. Pėr ta ka thėnė: “Dhimmitė qė kanė qenė tė denjė pėr kujdesin e All-llahut dhe mbrojtjes sė Pejgamberit tė Tij, i lė nė mbrojtjen e tij. Le tė kėtė kujdes e ta respektoj pėrmbajtjen e kontratės, mos t’i ngarkojė ato me detyrat qė ata nuk janė nė gjendje t’i bartin.”35 49

  19. #19
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Kontrata e Omerit


    Nga ata qė kanė ardhur pas halifit Omerit nė shumė breze megjithatė pėrshkruhet se ka vėnė disa urdhėresa qė kufizojnė tė krishterėve lirinė e kryerjes sė ritualeve. Mirėpo, Dehoje,36 Caetani37 dhe autorė tė ngjashėm me kėta nė mėnyrė tė pakontestueshme kanė dėshmuar se kėto janė versione mė vonė tė rregulluara. Megjithatė, pasi qė juristėt e epokave tė mėvonshme urdhėresat e ngjashme kufizuese i kanė marrė pėr tė vėrteta, pėr kėtė shkak urdhėresat e kėtilla janė tė rėndėsishme pėr shqiptimin e gjuhimit mbi gjendjen e pyetjeve kishtare tė tė krishterėve qė kanė rėnė nėn pushtetin islam. Kėto urdhėresa, qė i atribuohen halifit Omerit, argumentohen mė pėrmbajtjen e letrės vijuese:


    “Nė emėr tė Zotit! Kjo letėr! Kjo letėr iu dėrgua halifit Omer b. Hattabit nga popullata e kėtij qyteti. Kur jeni nisur pėr te ne, kėrkojmė nga ju qė neve, pasardhėsit tonė, bashkėbesimtarėt tonė dhe pasurinė tonė ta mbroni, kurse ne obligohemi t’ua plotėsojmė kėto kushte. Nė vendin tonė as nė rrethinė nuk do tė ndėrtojmė kisha manastire tė reja, dhe qeli eremitėsh.38 Nuk do t’i riparojmė ato tashmė tė rrėnuara as t’i riparojmė ate qė do tė mbesin n ėkuartet islame. Nuk do t’ua pengojmė muslimanėve qė dėshirojnė, qoftė ditėn qoftė natėn, tė hyjnė nė kishė. Udhėtarėve muslimanė deri nė tri ditė do t’u japim strehim dhe furnizim. Nė shtėpitė dhe kishat tona nuk do t’u ofrojmė strehim spiunėve as qė do t’i fshehim armiqėt e islamit; as qė do t’i kryejmė manifestimet e fesė sė krishterė; as qė do t’u bėjmė pengesa atyre qė nga ne dėshirojnė ta pėrqafojnė islamin. Muslimanėt do t’i nderojmė. Kur ndonjė prej tyre tė hyjė nė shoqėrinė tonė, do tė ngritemi nė kėmbė. Nuk do t’i imitojmė nė rroba, nė mbulimin e kokės, nė mbathje, as nė rregullimin e flokėve. Gjatė pėrshėndetjes nuk do t’i pėrdorim shprehjet siē ėshtė “selamun alejkum” me tė cilin shėrbehen muslimanėt. Nuk do t’u hipin kafshėve bartėse tė shaluara as qė do ta bartin shpatėn. Nė unazat tona nuk do t’i graverojmė tekstet arabe. Nuk do tė shesim pije dehese. Nga balli do t’i qethim flokėt. Rreth vetes nuk do tė vėnė qemer. Nė kishė nuk do ta ekspozojmė kryqin, as qė do t’i bartim sikur as librat e shenjta rrugėve dhe ēarshisė (tregjeve) muslimane.39 Kambanat e kishave tona lehtė do tė ēingėrrojnė. Nė procesione nuk do tė bartim fotografi dhe degė bredhi. Nė pėrcjelljen funerale nuk do tė lutemi tepėr shumė zėshėm as qė do tė ndezim qirinj deri sa kufoma tė kalojė rrugėve muslimane. Nė shtėpitė tona nuk do tė marrim robėr qė kanė qenė pronė e muslimanėve, nuk do ta rrahim asnjė musliman. Ja, me kėto kushte obligohemi si nė emrin tonė ashtu edhe nė emėr tė bashkėbesimtarėve tanė, e nė ndėrrsa pėr kėtė kėrkojmė nga ju mbrojtjen. Nėse njeriu prej kėtyre kushteve e thejmė, nga ne mbrojtja e kėrkuar do tė bjerė, dhe nė kėtė rast me ne jeni tė lirė tė veproni si me armiqtė dhe kryengritėsit.”40 50

    Personi i parė qė ka folur pėr kėto letra ka qenė Ibn Hazmi, i cili vdiq kah gjysma e shekullit tė pestė sipas Hixhretit. Pėrmbajtja e tyre e kufizon lirinė, qė nė realitet ka filluar tė ndodhė shumė kohė mė vonė. Dhe njėmend, kėto urdhėresa kurrėsesi nuk janė aplikuar nė njė mėnyrė tė rregullt, sepse pėr aplikimin e tyre ėshtė dashur tė priten kohėt, kur fanatizmi pėrgjithėsisht, do tė vlojė. Pėrkundrazi, ka prova tė pakontestueshme qė dėftojnė se ka pasur fare pak akuza pėr pengimin e lirisė fetare tė tė krishterėve nė ditėt e para tė ekspansionit islam. E vėrteta, lojaliteti i tyre krishterizmit ka pasur pėr pasojė pagesėn e “xhizjes”. Xhizje janė quajtur tė gjitha ato tė dhėna qė i kanė dhėnė shtetasit muslimanė tė Imperatorisė Arabe. Mė vonė, gjatė kohės sė sunduesve tė ri, kur ėshtė futur metoda e administrimit finansiar, ky emėr i jepej haraxhit. Por kur kjo xhizje nivelizohet me atė obligim tė detyrueshėm ushtarak i cili ishte pėr detyrė vetėm pėr popullatėn islame, del se pėr njeriun qė e ka ndėrruar fenė vetėm pėr kėtė shkak qė tė fitojė tė drejtėn e mospagesės sė xhizjes tepėr pak ka ndikuar feja e tij paraprake. Pėrveē kėsaj, kthimtari i ri ėshtė dashur tė jep nė vend tė xhizjes njė lloj tė lėmoshės ligjore, tė quajtur “zekat”, qė ėshtė marrur pėr luajtshmėritė dhe paluajtshmėritė e tj.42 Kur merret parasysh se nė fund tė shekullit tė parė sipas Hixhretit shteti arab nga arsyerat finansiare i ka detyruar kthimtarėt, madje edhe pas praimit tė tyre nė bashkėsinė islame qė ta paguajnė xhizjen, kjo atėherė edhe mė pak e zvogėlon mundėsinė se atraksioni me para, siē ėshtė shpėtimi prej tė dhėnave tė mėdha, ėshtė mjet dhe shkasė i ndėrrimit tė fesė.43 Nga ana tjetėr, kur shteti ndien nevojėn tė gjejė burim tė ri tė tė ardhurave, duhet pasur parasysh se edhe popullata nga radhėt jomuslimane ka qenė e ekspozuar rrezikut qė tė detyrohet nė tribute plotėsisht tė reja.

  20. #20
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Xhizja

    Nė shekujt e parė tė erės islame nė aspekt tė sasisė sė pėrcaktimit tė xhizjes nga ana e sunduesėve muslimanė nuk ka pasur unitet.44 Pėrfaqėsuesi i madh juridik imam Ebu Hanife dhe imam Maliku, nė disa elemente lidhur me hxizjen nuk janė pajtuar.45 Mund tė merrensi shembull metodat drejtuese islame gjatė kohės sė Abbasitėve dispositat vijuese, tė marra nga libri “Kitabu-l-haraxh”, tė cilėn e hartoi imam Ebu Jusufi me kėrkesė tė Harun err-Reshidit (786-809, 170-194 H.): “Ėshtė marrė nė vit: nga tė pasurit 48, nga tė mesmit 24, e nga tė varfėrit 12 dirhemė. 46 Kjo e dhėnė ėshtė marrė nga mashkujt e shėndoshė tė rriteve, deri sa fėmijet dhe gratėkanė qenė tė liruar.47 Nė rast se dikush ėshtė martuar, kjo dhėnie merrej nė naturė. Ėshtė marrė nė vend tė parave pasuri me vlerė, artikujt tregtarė, orenditė, natyrisht edhe puna e dorės (tegeli). Kjo dhėnie nuk merrej nė derra, verė dhe kafshėt e cofura. Ata varfanjakė qė pėr shkak tė furnizimit janė tė detyruar tė pranojnė lėmoshė, ose pleqtė, qė pėr shkak tė pleqėrisė janė tė paaftė tė punojnė, dhe tė gjithė ata qė kanė falimentuar materialisht, kanė qenė tė kursyer nga kjo dhėmie. Nga dhėnia qenė pėrjashtuar edhe punėtorėt, tė ēabėt, tė sėmurėt kronikė, tė ēmendurit, pėrveē nėse nuk konstatohet se edhe ata janė kapitalistė. Nė kėtė pėrjashtim hyjnė edhe ata spiritualistė dhe eremitė qė jetojnė nga ndihma e pasanikėve, pėrveē nėse arrijnė pozitė dhe mėnyrėn mė tė kėndshme tė jetės. Janė dhėnė urdhėresa dhe udhėzime tė veēanta pėr ekzekutorėt qė tė sillen butėsisht gjatė grumbullimit tė kėtyre tė dhėnave dhe nė rast tė mosdhėnies mos t’i pėrvishen ndėshkimeve fizike.”48

    Qėllimi i xhizjes

    Ky tatim nuk ėshtė, siē e pohojnė kėtė disa, denim qė ėshtė caktuar nė elementin e krishterė pėr shkak se nuk e kanė pėrqafuar islamin. Ky tatim jepej pėr mbrojtjen, qė e kanė gėzuar shtetasit dhimmitė (jomuslimanė), pasi kanė qenė tė papėrshtatshėm pėr shfrytėzim nė ushtri. Kur popullata e Hires pajtoi ta paguaj xhizjen e kėrkuar, kanė shtruar kushtin: “Kėtė xhizje do ta japim nėse muslimanėt dhe udhėheqėsit e tyre do tė na ofrojnė mbrojtje nga shkeljet eventuale tė ligjit, qofshin ato nga ana e muslimanėve ose nga ndonjė anė tjetėr.”49 Kur banorėt e disa vendeve nga rrethina e Hires e nėnshkruan kėtė kontratė, Halid b. Vehidi ka shtuar: “Nėse ju mbrojmė, kemi tė drejtė nė kėtė xhizje; e nėse jo, nuk kemi as tė drejtė”.50 Nga ndodhia vijuese, qė ka ndodhur nė kohėn e halifit Omrit r.a., mundet tė kuptohet se sa i kanė respektuar muslimanėt kushtet e parapara: Imperatori Herakliu ka formuar ushtri tė madhe qė t’i zbrapė e shkapėrderdh fuqitė e invazionit islam. Rezultat i kėsaj ka qenė se muslimanėt kanė dhėnė tėrė angazhimin nė pėrgatitjet pėr konfliktin e pritur. Komandanti islam Ebu Ubejde me kėtė rast ka urdhėruar nė udhėzime, qė i ka pėrgatitur pėr mėkėmbėsit e qyteteve tė pushtuara nė Siri, qė tė kthehet xhizja e marrur atyre nga tė cilėt ėshtė marrė. Nė njoftimin pėr popullin gjenden kėto tė dhėna qė kanė tė bėjnė me kėtė pyetje. “Pasi jemi informuar se fuqia e madhe armike ėshtė nisur kundėr nesh, po ua kthejmė xhizjen tuaj. Sipas hollėsive tona, pėr kėtė xhizje ne do tė ishim tė obligueshėm qė tė ju mbrojmė, por sipas gjendjes sonė tė tanishme, pasi e kemi tė pamundur t’ju ofrojmė kėtė mbrojtje, ne ju kthejmė tėrė paratė qė nga ju i kemi marrė”. Sipas kėtyre udhėzimeve ėshtė dhėnė sasi e madhe e parave nga arka shtetėrore. Pėr kėtė tė krishterėt i drejtoheshim Zotit pėr fatin dhe suskesin e sunduesėve muslimanė me lutjen: “Zoti pėrsėri pėr sundues tonit ju dėrgoftė, dhe ju bėftė fitimtarė ndaj Bizantinasėve. Sikur nė vend tuajin tė ishin Bizantinasit, jo vetėm qė nuk do tė na merrnin edhe pjesėn e mbetur”.51

    Kush obligohet ta paguaj xhizjen?
    Pasi xhizja ėshtė marrė vetėm nga personat e rritur mashkuj, sigurisht, sikur kėtė tė ishin muslimanė, nė vend tė atyre parave do tė ishin tė ftuar ta kryejnė obligimin e tyre ushtarak. Ėshtė me rėndėsi tė theksohet se tė krishterėt, sikur tė shėrbenin nė ushtri, do tė kurseheshin nga dhėnia e xhizjes. Pėr kėtė ėshtė shembull veprimi i fisit Xheraxhime, qė banonte nė rrethinė tė Antiohisė. Kėta kanė nėnshkruar kontratė me muslimanėt sipas tė cilės kanė premtur se do tė luftojnė nė radhėt e muslimanėve me kusht qė mos t’u merret xhizja dhe nėse edhe ata njė pjesė tė presė do ta marrin.52 Vitin e njėzet e dytė tė Hixhretit, kur pushtuesit arabė kanė pėrparuar drejt Iranit Verior, me kushtin e mosdhėnies sė xhizjes, edhe fiset kufitare kanė bėrė kontrata tė kėtilla.53 Shembull tė mosdhėnies sė tatimit kemi edhe nė ushtrinė turke dhe nė marinė: tė krishterėt arbanas me emrin Megaris kanė qenė tėkursyer nga dhėnia e tatimit me kusht qė t’u jepen armė pėr t’i mbrojtur grykat e maleve qė arrijnė deri te malet korintase nė Greqi. Tė krishterėt qė i kanė rregulluar urat nė rrugėt tė cilave kalonte ushtria turke dhe tė cilėt kanė kryer detyrėn e udhėheqėsit, kanė qenė pa ashtu tė kursyer nga haraxhi dhe nga tė gjitha tatimet nė pasuritė qė u janė dhuruar pėr kėto shėrbime.54 Popullata e krishterė e Hidrės, nė vend tė dhėnies sė tatimit nė arkėn shtetėrore, ka dhėnė pėr marinėn turke dyqind e pesėdhjetė marinarė tė zgjedhur, kurse shpenzimet e tyre mbuloheshin nga tė ardhurat lokale.55 Ushtria, tė cilėn e kanė dhėnė tė krishterėt tė quajtur Armatulėt,56 qė jetojnė nė viset jugore tė Rumunisė, ka paraqitur nė shekullin e XVI e XVII element me rėndėsi tė fuqisė ushtarake turke. Po ashtu sikur kėta tė kursyer nga haraēi kanė qenė edhe Grekėt, tė cilėve u qe besuar ruajtja e akueduktit (qemerit tė ujėsjellėsit) qė mundėsonte ardhjen e ujit nė Stamboll.57 Po ashtu kanė qenė tė liruar nga tatimet tė krishterėt tė cilėve u qe besuar ruajtja e depove tė barutit nė Stamboll,58 deri sa prej popullatės fshatare egjiptiane, ndonėse ka qenė muslimane, ėshtė marrė tatimi sikur edhe prej tė krishterėve.59

Faqja 0 prej 5 FillimFillim 12 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Islami Sot Dhe Nesėr
    Nga llokumi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 22-09-2012, 10:50
  2. Rreth Pėrhapjes Sė Islamit Ndėr Shqiptarėt
    Nga cobra nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 20-09-2012, 14:47
  3. Pasqyra e temave historike
    Nga Fiori nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 31-05-2011, 15:43
  4. Muhamedi, Nje Perpjekje Perendimore Per Te Kuptuar Islamin
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-02-2006, 10:44
  5. Pėrgjigje: 139
    Postimi i Fundit: 14-06-2005, 06:29

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •