Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 32 prej 32

Tema: Bicikleta

  1. #21
    Perjashtuar Maska e diikush
    Anėtarėsuar
    12-07-2003
    Vendndodhja
    konaku i ri
    Postime
    2,071
    Citim Postuar mė parė nga Pride
    ....a mund te krahasohet nje bicikletist elegant me nje barkderr mafioz qe del nga benzi e duke shkundur valixhet e dhjamosura hyn ne klubi a ministri....
    me kishte zene malli per vendlindjen....

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    Sa thoni ju kushton afersisht nje biciklet garash nga keto llojet e viteve te fundit qe perdorin ciklistet ..psh nga ato ne Tur de Franc apo xhiro d 'italia..?



    ore sa pak amator biciklete paska ketu?

  3. #23
    i/e larguar
    Anėtarėsuar
    23-05-2005
    Postime
    301
    edhe mua me pelqen bicikleta pasi me kushtoi shume te rrexuara edhe nxirje neper kembe apo te gervishtura kur e kam mesuar, me duket kam qene 10 vjece lol, kokedere une doja ta mesoja vetem, me kujtohet desh me ka shtypur makina pasi me pelqente ta mesoja ne rruge, pasi ishte e drejte ahaha, sorry kujtimet e atehereshme.
    Ndersa ketu kam nje biciklete, dal mbasditeve kur kam kohe te lire. I like it

  4. #24
    i/e larguar
    Anėtarėsuar
    23-05-2005
    Postime
    301
    ah po harrova te flisja per estetiken shenjat qe jam vrare atehere me kane kaluar pa merak. Eshte estetike pasi nuk ke nevoje te besh vrap lol, edhe ndihesh bukur ne kuptimin self-esteme, dmth komode ne aparence.
    Do t'jua recomandoja
    ...

  5. #25
    i regjistruar gabimisht Maska e FЯODO
    Anėtarėsuar
    27-03-2005
    Postime
    652
    looooool .....ca teme
    Qe ta dini ju kalamoja, une e ngisja bicikleten nga shpia ne pune per 4 vjet rresht 6 muaj ne vit
    I have very good calves
    E beja jo si detyrim por nga deshira, sa here me kapte shiu ne mes te autostrades.
    Oh, harrova te them me kryesoren, gjatesia e rruges me kapte 40 minuta vajtje e 40 minuta ardhje

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e GinaKoukla
    Anėtarėsuar
    21-02-2006
    Vendndodhja
    Toronto, Canada
    Postime
    21
    hera e fundit qe kam hypur ne biciklet ka qen kur kam qen 14 vjec

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e mitjuk
    Anėtarėsuar
    19-05-2005
    Vendndodhja
    Monaco
    Postime
    901
    pershendetje

    edhe ketu ku jetoj larg ATDHEUT tim kam biciklete

    e preferoj (hahahahhaha)
    Sa bukur eshte kur ne shpirt ke gjithmone ngrohtesi. FaLeMiNdErIt.

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,282

    Pėr: Bicikleta

    Ēfarė ndodh pasi ngasim biēikletė pėr njė orė?

    Ēiklizmi ėshtė njė nga format e preferuara tė rekreacionit, por ngadalė po bėhet mjeti kryesor i transportit.

    Ndėr tė tjera, pėrmirėson shėndetin mendor, ndėrton muskujt, zvogėlon rrezikun e sėmundjes sė zemrės, ka njė efekt pozitiv nė tru, siguron gjumė mė tė mirė, forcon sistemin imunitar dhe shumė mė tepėr.

    Ndėrsa udhėtoni me biēikletė, ju jeni mė pak tė pėrqendruar nė djegien e kalorive, lodhje dhe djersitje, dhe numri i kalorive tė djegura rritet pa u pėrqendruar shumė. Ta themi thjesht, krijon njė ndjenjė tė mirėqenies qė nuk ėshtė e pranishme nė shumicėn e formave tė ushtrimit.

    Njė orė biēikletė nė ditė ėshtė njė mėnyrė e shkėlqyeshme pėr tė inkurajuar humbjen e peshės. Njė person prej 80 kilogramėsh do tė djegė rreth 650 kalori gjatė njė ore ngasje me njė intensitet tė moderuar.

    Kėto nuk janė tė gjitha pėrfitimet e njė udhėtimi njė orė me biēikletė.

    Shkencėtarėt kanė zbuluar se ngasja e njė biēiklete pėrmirėson gjendjen shpirtėrore. Kur njė person ėshtė i qetė dhe ndihet mirė, ka shumė mė pak tė ngjarė tė ndiejė nevojėn pėr tė ngrėnė shumė me ėmbėlsira dhe ushqime jo tė shėndetshme.

    Njė orė vozitje nė ditė do tė ndihmojė gjithashtu nė ndėrtimin e muskujve, dhe rritja e masės muskulore krijon njė formė tė hollė dhe trupore.

    Pėrveē kėsaj, muskujt djegin mė shumė kalori sesa dhjamin, edhe kur jeni ulur. Kjo do tė thotė qė edhe pas atyre orėve tė biēikletės, trupi juaj do tė djegė mė shumė kalori se zakonisht.

    Njė orė nė ditė nė biēikletė do tė jetė e mjaftueshme pėr tė pėrmirėsuar sistemin tuaj imunitar dhe pėr tė luftuar mė mirė infeksionet.


    Bota Sot

    https://www.botasot.info/mediale-vip...rst=1630679636

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,282

    Pėr: Bicikleta

    Kush e shpiku biēikletėn e parė ?

    Biēikletat janė mjete jashtėzakonisht praktike. Duke iu falėnderuar biēikletave mundemi qė vetėm me fuqinė e muskujve tonė tė udhėtojmė larg dhe qetė. Ilustrimin mė tė vjetėr tė njohur pėr udhėtimin mbi dy rrota e gjejmė nė dritaren nė kishėn e “Stoke Poges”, nė qarkun anglez tė Buckinghamshire-it.


    Kjo skenė vjen nga viti 1642 dhe tregon njė burrė mbi njė biēikletė tė thjeshtė. Shėnime tė tjera tė atij mjeti nuk kishte. Prodhimi i parė i biēikletės ka filluar nė vitin 1790,transmeton gazeta Kosova Sot.

    Mė e suksesshmja ndėr biēikletat e para ishte “Célérifere” (mjeti me dy rrota nga viti 1790 i cili lėvizte duke e shtyrė me kėmbė nga toka ), kurse mė vonė ėshtė quajtur “Velocifero” (rreth viti 1800, ajo drejtohej vetėm me kėmbė pa i lėshuar nė tokė). Mjeti i tillė prej druri, i quajtur “kalė prej druri”, ishte bėrė nė vitin 1791 nė Francė, nga konti i Sivraca-s. Udhėtari thjesht hipte mbi atė dhe fillonte “tė ecė”.

    Megjithatė, ajo biēikletė e thjesht duhej ndalur nė ēdo hap pėr shkak se nuk kishte asnjė mekanizėm tė kontrollit. Prandaj, biēikleta e parė ishte pėrdorur kryesisht vetėm pėr argėtim. Biēikleta e parė me boshtin e pasmė lėvizės u shfaq nė vitin 1817. Shpikėsi i saj, baroni Von Drais De Sauerbrun e quajti “Draisienn”.

    Korniza e biēikletės ishte bėrė nga druri me dy rrota tė mėdha dhe zinxhirė nga hekuri. Ky dizajn shpejt u bė i popullarizuar nė shumė vende, duke pėrfshirė edhe Anglinė, ku fitoi emėrtimin, “hobby horse” (kali i drurit pėr fėmijė). Pavarėsisht popullaritetit tė saj, rreth vitit 1830, “Draisienne” doli jashtė modės, duke ndalur prodhimin e saj.

    Progres i madh ėshtė arritur vitin 1838, kur njė farkėtar skocez me emrin, Kirkpatrick Macmillan, shpiku biēikletėn e parė me pedale. Pedalet janė shkelur me kėmbė dhe kanė futur nė lėvizje levėn nė rrotėn e pasme. Nė vitin 1861, Pierre dhe Ernest Michaux, nė Paris prezantuan triēiklen e tyre.

    Ajo kishte pedale qė direkt fuste nė lėvizje rrotėn e pasme. Nė vitet gjashtėdhjeta u prezantuan fellnet me tela dhe rrotat nga goma. Nė kėtė mėnyrė, u rrit shpejtėsia e biēikletės, kurse si pjesė e pajisjes ishin inkorporuar frenat.


    Kosova Sot

    https://www.kosova-sot.info/ok-kids/331186//

  10. #30
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,282

    Pėr: Bicikleta

    Bicikleta e parė nė Shqipėri nga Konsulli Suedez nė Shkodėr

    Nga Skender Temali , shkrimtar - Qershor 2017


    Marubi, 1897 Shkodėr

    Mbase jo tė gjithė ju qė po lexoni kėtė shkrim e dini se nė Europė jeton njė qytet qė lėviz mbi dy rrota: ėshtė Shkodra, njė qytet verior nė Shqipėri. Shumė i lashtė, sa daton XXV shekuj mė parė. Ka qenė kryeqytet i mbretėrisė ilire, por qė kur lindi e u zhvillua, unė do tė thosha, edhe kryeqytet i mrekullive natyrore: ka fusha, kodra e male, ka tre lumenj Drini, Buna e Kiri qė i qėndrojnė si brerore. Kėshtjella me gurė ciklopik e qė sundon tėrė relievin, qė nga bregdeti Adriatik e deri nė Alpe, ka nė “themel” njė legjendė impresionuese tė nėnės qė muroset nė mėnyrė qė tė mos shembet kurrė! Mbase kėto burime natyrore patėn shtuar nė rrjedhė tė shekujve edhe lakmitė e pushtuesve.

    Por ne nė kėtė shkrim nuk do tė merremi me aspektin historik e gjeografik, por dhe tė asnjė fushe tjetėr gjurmėlėnėse; do u paraqesim njė dukuri tė rrallė, mbase dhe nė Ballkan, pasi Shkodra ėshtė njė qytet qė lėviz mbi dy rrota. E kuptueshme tani pėr lexuesin, njė qytet qė lėviz mbi biēikletė, edhe falė faktit se ku ai popullohet ėshtė i sheshtė, 12 km i gjatė dhe rreth 6 km i gjerė, e kėshtu mjaft praktik pėr pedalim, aq sa jo pak kronistė, shkrimtarė e gazetarė e kanė quajtur atė “Qyteti i biēikletave”, njė model i transportit ekologjik, sidomos tani kur mbi qytete nuk enden retė qė sjellin shi, por retė e smogut qė tė asfiksojnė.

    E ka kaluar shekullin qė kur nė Shkodėr u pa tė lėvizte rrugėve tė saj, sa me kalldrėm e sa gjithė pluhur, njė i huaj me njė mjet qė s’e kishte parė asnjė vendali i padalė jashtė shtetit. Kalendari fiksonte vitin 1907. Ai qe konsulli i nderit i Suedisė, ndaj edhe kush e dėgjoi, u dynd andej nga rruga kryesore ku ai lėvizte qė ta shihte me sy atė mjet qė ecte mbi dy rrota pa u tėrhequr nga kafshėt. Me kaq, kurioziteti u shua, po s’u shua lakmia pėr ta pasur njė mjet tė tillė udhėtimi dhe kush qe mė i kamur e mė i dalė jashtė Shqipėrisė, nuk ngurroi tė sillte biēikleta tė markave tė ndryshme, mė sė shumti italiane.

    Por nė kuadrin historik na duhet tė pėrmendim edhe njė foto tė dy burrave me biēikleta, tė nxjerrė nga fototeka “Marubi” e vitit 1897, me veshje kombėtare shqiptare, por qė nuk janė tė evidentuar se kush janė pėr t’i dhėnė mė vėrtetėsi kohore asaj. Fillimisht biēikleta nė qytetin tonė u quajt “Velisipet”, por edhe dyrrotullake.


    Shkodra, ky qytet qė besonte nė tri fe: myslimane, katolike dhe ortodokse, Shkodra – kjo pioniere e thuajse tė gjitha fushave tė artit e tė kulturės nė Shqipėri, pati edhe anėn tjetėr tė medaljes: gruaja qe e mėnjanuar nga jeta e shoqėrisė, fanatizmi bėnte punėn e tij, ndaj dhe njė ditė, si pas njė kushtrimi, qytetarėt u dyndėn sėrish nga rruga kryesore ku po kalonte… njė grua mbi biēikletė. Dhe ajo nuk qe shqiptare, por njė grua e konsullatės austriake. Edhe pse biēikleta nuk kishte fituar “qytetarinė” e plotė, ajo po kuptohej sikur ishte krijuar enkas pėr kėtė qytet, aq sa policia vendore qė nė vitin 1915 u pajis e nisi tė pedalojė me biēikleta.

    Me shtimin e numrit tė biēikletave, njė grup qytetarėsh shkodranė vendosėn tė krijojnė sportin e ēiklizmit qė nė vitin 1920. Rrethi i parė ēiklistik, qė ėshtė edhe i treti nė Europė pėr nga vjetėrsia, pas Francės e Italisė, ėshtė organizuar pikėrisht nė qytetin tim. Ndaj dhe nė vazhdimėsi Shkodra ia ka dhėnė tonin kėtij sporti, aq sa jo vetėm tė rriturit, por nuk ka fėmijė qė tė mos dijė tė ngasė biēikletėn.

    Duke pasur parasysh se deri nė dekadat e para tė shekullit XX shtėpitė shkodrane ishin njė dhe dykatėshe e rrallė trekatėshe, se shumica prej tyre kishin oborre e haure, mundėsia e mbajtjes dhe e lėnies sė biēikletave ishte e jashtėzakonshme. Ato erdhėn nga viti nė vit duke u shtuar, por si gjithnjė, deri nė ēlirimin e Shqipėrisė nga nazifashistėt mė 29 nėntor 1944, biēikleta qe privilegj i burrave e djemve. U arrit deri atje sa tė kishte dhe njė “konkurrencė” se kush tė kishte biēikletėn mė tė bukur.

    Zhvillimi i Shkodrės, krijimi i njė zone industriale jashtė vijės sė verdhė tė qytetit, e bėri biēikletėn njė mjet pune tė domosdoshėm, jo vetėm pėr burrat, por edhe pėr vajzat e pėr gratė, aq sa, nė aneksin e stadiumit tė qytetit e nė fusha tė periferisė shihje vazhdimisht me dhjetėra femra duke mėsuar pedalimin nė biēikletė.

    Qe njė kohė kur qarkullimi nga shtėpia nė qendrėn e punės nuk pėrballohej dot nga 2-3 autobusė urbanė, kur askush, veē pushtetarėve tė lartė vendorė e qendrorė, nuk kishte mundėsi tė udhėtonin me vetura, biēikleta qe zgjidhja e vetme, edhe pse kėrkesat nė rritje nuk plotėsoheshin dot nga importimi i tyre (fillimisht nga vendet e Lindjes e mė pas nga Kina). Me biēikleta dilnin nė punė mjekėt e mėsuesit, mjeshtrit e ēirakėt, inxhinierėt e artistėt, nėpunėsit e ushtarakėt, etj.

    Nga fundi i viteve ’50 tė shekullit tė kaluar, kur Shkodra kishte kund rreth 60 000 banorė, ka tė dhėna tė plota se nė qytet numėroheshin mbi 10 000 biēikleta. Ishte koha kur edhe biēikletat regjistroheshin dhe ēdo qytetar, ndaj njė pagese simbolike merrte njė llamarinė me fushė tė bardhė sa njė celular mesatar ku kishte tė stampuar numrin, qė ishte i detyruar ta vendoste nėn shalėn e biēikletės. Pat njerėz tė fiksuar pas numrave, aq sa nė Shkodėr dihej se violinisti Kolė Vjerdha kishte gjithnjė numrin 1, se Nazmi Mandia e Kel Temali qenė ndėr tė parėt qė pedalonin mbi biēikleta, se ai qė e mbante “Bianchi-n” e tij edhe pse e pėrdorte prej disa vitesh si tė kishte dalė atė ditė nga fabrika, se Faik Quku, instrumentist i njohur i ahengut shkodran, se Fadil Kruja e Ragip Curri qenė ndėr tė parėt qė futėn nė Shkodėr biēikletėn dyshe, se Mark Mirashi, sapo mori diplomėn si kirurg bleu njė “Mifa” e me tė doli nė pension, etj. Shkodra kishte mė shumė se ēdo qytet tjetėr shqiptar reparte e dyqane tė riparimit tė biēikletave, pasi nevoja pėr to, edhe nė kushtet kur jo tė gjitha rrugėt qenė tė asfaltuara, qe e madhe. Janė tė njohur nė Shkodėr mjeshtrit biēiklistė, si Qazim Damnori, vėllezėrit Kallugjeri, Sadetin Ulqinaku, Enver Kosova e shumė tė tjerė.

    Njė dekadė mė pas, ndėrmarrja e re e punimeve artistike, me afro 3 000 punėtore, kishte nė sheshin para zyrave e reparteve ēdo ditė mbi 1 000 biēikleta, ku vajzat e gratė shkodrane shkonin e dilnin nga puna.

    Pas pėrmbysjes sė sistemit tė kaluar, nė vitin 1991 e deri mė sot nuk mund tė themi se ėshtė e njėjta statistikė, edhe pse qyteti pėr nga ana demografike ka shėnuar rritje tė ndjeshme. Kjo pėr arsye se zona industriale qė numėronte dhjetėra mijėra punėtorė u asfiksua dhe shumė ndėrmarrje u mbyllėn. E nėse deri dje qyteti ecte plotėsisht mbi dy rrota, sot ai ndoshta nė tė njėjtat raporte ecėn mbi katėr rrota, mbi makina tė markave tė ndryshme, aq sa sidomos nė rrugėt kryesore veē nė mesnatė mund tė gjesh vend pėr parkim. Por gjithsesi, Shkodrės askush nga qytetet shqiptare nuk ka mundur t’ia heqė nga koka kurorėn e kampiones sė biēikletave. Sėrish me mijėra tė tilla qarkullojnė arterieve tė tij. Autori i kėtij shkrimi, aq i dashuruar pas zhvillimit e sė resė, nuk ka bėrė “kompromis” e as ka provuar tė marrė patentėn e makinės, pasi siē them sot me humor, “nuk kam ndėrmend ta ndėrroj “Benz”-in tim, qė ėshtė njė biēikletė e markės gjermane, as me “Benz”-in e vitit 2013!”.

    Tė impresionon fakti qė Jozef Zualleart, njė njohės nga mė tė azhurnuarit e pedalimit me biēikleta nė Europė, nė njė studim tė vitit 2011 e dallon Shkodrėn si qytet rekord nė Shqipėri, madje nė Europėn Juglindore dhe atė Qendrore, me njė pėrqindjeje tė lartė pedalimi prej 29%. Ajo renditet mes qyteteve europiane tė njohura pėr kulturėn e lartė pedaluese, tė tilla si: Bolzano, Ferrara, Fraiburg, qytetet e Vendeve tė Ulėta dhe Vendeve Skandinave.

    Krijimi nė Shkodėr i njė organizate jofitimprurėse, e quajtur ‘GO2’ [shko me 2 kėmbė dhe mbi 2 rrota] me fokus lėvizjen urbane tė qėndrueshme, ndėr tė parat nė llojin e vet nė Shqipėri dhe mbėshtetja qė ajo ka gjetur nga pushtetarėt vendorė e banorėt, flasin se pedalimi me biēikleta do tė fitojė terren e do tė vijė duke e pasuruar pėrvojėn e saj tė hershme me elementė bashkėkohorė.

    Lėvizja e Shkodrės mbi dy rrota ka inspiruar edhe poetin Mehmet Gucia, lėvruesi i parė dhe mė i suksesshmi i hajkut japonez nė kėtė qytet. Ai ka nė dorėshkrim njė vėllim me 100 hajke, kushtuar biēikletės nė Shkodėr. E pėr tė shuar kureshtjen e lexuesve tė kėtij shkrimi, po sjellim dy hajke, njėra prej tė cilave i kushtohet poetit mė modern tė shekullit tė kaluar, Migjeni, i cili sa qe mėsues nė Vrakė, rrugėn nga Shkodra nė kėtė fshat e kthim disa kilometra e bėnte pėrditė me biēikletė: Pėrballė murlanit/Nuk ndalet biēikleta./Ėshtė Migjeni dhe: Shoh nga Rozafa/ Udhėn nga valon Buna: Lumė biēikletash! Sot pėrditė e mė shumė pranė institucioneve e ndėrmarrjeve, ndanė pazareve, stadiumeve e fushave tė sportit sheh jo me dhjetėra, por edhe me qindra biēikleta tė parkuara; nė ditėt pa shi, me biēikleta, plot familje apo grupe shoqėrore bėjnė ekskursione deri nė Shirokė e Zues e tek Ura e Mesit, disa kilometra larg qendrės sė qytetit. Dashuria pėr pedalimin mbi biēikletė u rrėnjoset fėmijėve qė tė vegjėl, aq sa kush ėshtė familjar, para biēikletės do tė ketė edhe njė kosh ku vė fėmijėt e moshės 2-5 vjeē dhe me tė shėtit rrugė mė rrugė.

    Sot nė Shkodėr ka disa markete ku shiten biēikleta tė tipeve tė ndryshme, por edhe pjesė kėmbimi pėr to, ka njė lėvizje sociale pėr tė shtuar numrin e pėrdoruesve tė biēikletave, aq sa u arrit deri atje sa tė tėrhiqej vėmendja e opinionit e nė prefekturėn e Shkodrės tė organizohej simpoziumi i parė ndėrkombėtar mbi lėvizjen e qėndrueshme, mė tetor 2012. Por kjo lėvizje merr pėrmasė e kuptim tė ri, kur qė nga kryetari i bashkisė e deri tek presidenti i njė firme, qė nga deputeti e drejtori i gjimnazit, qė nga nėpunėsi e ushtaraku tė shkojnė nė zyrė me biēikletė, jo sa pėr tė dalė nė njė foto.

    Pse jo, nė njė shesh kryesor, biēikletės t’i ngremė njė monument, pasi ajo ka qenė bashkudhėtare e jetės qė prej njė shekulli e kėndej e tė mos mjaftohemi me vendosjen e njė skeleti tė saj nė njė rrethrrotullim tė qytetit.


    https://www.voal.ch/bicikleta-e-pare...media/dossier/
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga sirena_adria : 08-04-2022 mė 21:24

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,282

    Pėr: Bicikleta

    "Biēikleta ėshtė shpikja mė e nėnvlerėsuar e njerėzimit"

    Pėrgatiti: Nuhi Shala - KALLXO


    “Biēikleta ėshtė shpikja mė e nėnvlerėsuar e njerėzimit”, kėshtu thotė Jody Rosen nė librin e tij “Two Wheels Good”.

    Nė vitin 1896, njė nga gazetat mė me ndikim tė Joseph Pulitzer, World, raportoi njė histori klasike pėr njė shtėpi tė shkatėrruar. “Henry Cleating dhe gruaja e tij dikur jetonin tė lumtur sė bashku … por tani ata kanė shkuar nė gjykatė pėr proces divorci”, transmeton gazeta, “dhe gjithēka pėr shkak tė biēikletės sė saj dhe tė brendshmeve tė kuqe.” Cleating ishte i mėrzitur sepse gruaja e tij “po bėnte shėtitje tė gjata me biēikletė dhe i kishte lėnė pas dore detyrat e saj shtėpiake”. Pėrfundimisht, pasi ajo u kthye nga njė shėtitje veēanėrisht e gjatė, i shoqi “mori njė sėpatė dhe, pas dhimbjes sė padurueshme nė prapanicėn e saj, e pėrplasi biēikletėn nė goma tė kėputura dhe tuba tė shkatėrruar”, duke i dhėnė fund martesės. Tė brendshmet e kuqe “do t’i shėrbejnė si ekspozita nė padinė e divorcit”.Ky fragment vjen nga njė koleksion fragmentesh nga fundi i shekullit tė 19-tė dhe fillimi i shekullit tė 20-tė, tė mbledhura nga Jody Rosen, njė gazetar me bazė nė Nju Jork, pėr librin e tij tė ri pėr biēikletėn. Ai premton ta zbulojė “historinė dhe misterin” e formės mė tė njohur tė transportit tė njohur ndonjėherė pėr njerėzimin, pėrveē dy kėmbėve tė veta. Sepse kjo ėshtė ajo qė ėshtė biēikleta. Mė shumė bicikleta prodhohen ēdo vit vetėm nė Kinė se sa automobila nė mbarė botėn. Nė nivel global, pothuajse gjysma e familjeve zotėrojnė njė biēikletė, shumė mė tepėr se njė makinė. Siē argumenton z. Rosen, “qytetet dhe qytezat qė ne jetojmė, ekonomitė tona, ligjet tona janė tė dizajnuara pėr makina; ne kalojmė pėrmes kontinenteve me aeroplanė. Megjithatė ne jetojmė nė njė planet me biēikleta.”

    Megjithatė, megjithėse ēdo student biznesi e di se si Henry Ford e solli automobilizmin tek masat dhe se si ai zhvillim pastaj e ndryshoi krejt shoqėrinė, shumė mė pak njerėz e kuptojnė se sa transformuese ka qenė biēikleta. Nė fund tė epokės viktoriane, pėr shembull, ajo u jepte mundėsine grave tė reja tė jetonin vetėm, duke e lejuar njė epokė tė ēlirimit seksual shumė pėrpara shpikjes sė pilulės kontraceptive.
    Siē tregon zoti Rosen, edhe biēikletat e transformuan luftėn. Gjatė luftės sė Boerwve, skautėt afrikanė filluan pėrdorimin e tyre nė sulmet goditėse kundėr britanikėve; 70 vjet mė vonė, Viet Kongwt u mbėshtetėn tek ato pėr t’i lėvizur furnizimet nėpėr xhungėl dhe pėr ta mposhtur Amerikėn. Nė sheshin Tiananmen nė vitin 1989, protestuesit mbanin parulla me biēikleta. Si pėrgjigje, qeveria komuniste kineze shtypi qindra rrota nėn shinat e tankeve. Menjėherė pas kėsaj Kina e ndėrroi politikėn e saj nė katėr rrota nė raport me dy sosh.Motoristėt nė rrugė qė nxjerrin tym mund tė mos e kuptojnė kėtė, por edhe ata ua detyrojnė mjetet e preferuara tė udhėtimit ēiklistėve. Rrotat e gomės tė fryra me ajėr u shpikėn fillimisht pėr t’u pėrdorur nga biēikletat, jo nga veturat. Vetura e parė e Ford-it u quajt “katėrēikletė” dhe ishte Liga e Ēiklistėve Amerikanė (League of American Wheelmen) qė bėri pėrkjekje pėr rrjetin e parė mbarėkombėtar tė rrugėve nė vendin e tyre. Libri i z. Rosen shtrihet nė tė gjithė kėtė histori, si dhe nė tema mė tė veēanta, si mbreti i ēiklizmit i Nepalit, fetishistėt e pornografisė me biēikletė tė Portland, Oregon dhe Danny MacAskill, njė ēiklist skocez marifet gjenial.Lexuesit qė shpresojnė pėr njė argument tė qėndrueshėm se pse biēikleta meriton njė reputacion mė tė lavdishėm mund tė mbeten pak tė pakėnaqur. Dashuria pėr transportin me dy rrota pėrshkon ēdo fjali nė libėr, por struktura e saj shpesh shpėrndahet nė mėnyrė frustruese dhe elementėt mė emocionues nėnvlerėsohen. Nė veēanti, z. Rosen mund tė kishte thėnė shumė mė tepėr pėr shpikėsit dhe popullarizuesit e ēiklizmit, dhe ndikimin e inovacionit tė tyre nė botė, dhe disi mė pak pėr biēikletat dhe seksin.

    Ndėrkohė armiqėsia e jo-ēiklistėve ndaj mekanizmit – i ndjeri P.J. O’Rourke e quajti vetė ekzistencėn e biēikletės “njė ofendim pėr arsyen dhe menēurinė” – ėshtė paraqitur, por ėshtė lėnė i paeksploruar dhe i pashpjeguar. Gjithsesi, kushdo qė lėviz kryesisht me dy rrota, nė kundėrshtim me automjetet gjithnjė e mė tė mėdha, gjithnjė e mė tė shumta me motor nė rrugė, do ta ketė kėnaqėsinė ta shijojė kėtė udhėtim argėtues.


    / The Economist / Kallxo.com

    https://kallxo.com/ndryshe/bicikleta...-e-njerezimit/

  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2010
    Postime
    13,282

    Pėr: Bicikleta

    Holanda, vendi me 17 milionė banorė dhe 23 milionė biēikleta

    Holanda me njė popullsi prej 17 milionė banorė ka 23 milionė biēikleta, mesatarisht 1,3 biēikleta pėr person nė mbarė botėn dhe pėr kėtė njihet si “vendi i biēikletave”.

    Asambleja e Pėrgjithshme e Kombeve tė Bashkuar (OKB) pėr tė inkurajuar pėrdorimin biēikletave, mjetet e transportit miqėsor me mjedisin dhe tė shėndetshme, nė vitin 2018 e shpalli 3 Qershorin si Dita Botėrore e Biēikletės.

    Nė kėtė ditė inkurajohet organizimi i aktiviteteve ndėrkombėtare dhe vendore qė do tė mbėshtesin zhvillimin e kulturės sė ēiklizmit nė shoqėri.

    Sipas tė dhėnave tė njoftuara nga Unioni i Ēiklistėve tė Holandės, vendi posedon 2,3 pėr qind tė 1 miliard biēikletave qė gjenden nė mbarė botėn ndėrsa kjo korrespondon mesatarisht me 1,3 biēikletė pėr person.

    Holandėn e ndjek Danimarka me 0,8 pėr qind, Japonia me 0,6 pėr qind, Belgjika me 0,5 pėr qind, Kina me 0,4 pėr qind dhe SHBA-ja me 0,3 pėr qind.

    – Holandė

    Biēikleta, njė pjesė e ditės sė pėrditshme nė Holandė, pėrdoret nga tė gjithė duke filluar nga 7 deri nė 70-vjeē.

    Holanda me popullsi prej 17 milionė banorėsh pėrbėn 0,2 pėr qind tė popullsisė nė botė ndėrsa vendi numėron 23 milionė biēikleta

    Biēikleta mė sė shumti nė kėtė vend pėrdoret pėr tė shkuar nė punė ose pėr dėrgimin e fėmijėve nė shkollė. Gjithashtu preferohet edhe pėr argėtim pa marrė parasysh motin. Nė kuadėr tė kėsaj, biēikleta 22 pėr qind pėrdoret pėr punė, 18 pėr qind pėr nė shkollė, 14 pėr qind pėr tė bėrė pazar. Gjithashtu 31 pėr qind biēikleta pėrdoret pėr argėtim dhe 16 pėr qind pėr qėllime tė tjera.

    Nė Holandė ku biēikleta ėshtė njė mėnyrė jetese, ēdo vit shiten rreth 1 milion biēikleta tė reja. Gjysma e kėtyre pėrbėhet nga biēikletat me asistencė elektrike, e cila falė baterisė nė tė, siguron energji shtesė pėr pėrdoruesin kur pedalon.

    Pjesa dėrrmuese e popullatės, e cila njihet me biēikletėn qė nė moshė fėmijėrie, pėrdor biēikletė tė dorės sė dytė.

    Nė vendin ku ėshtė aktiv aplikacioni i biēikletave tė pėrbashkėt, ka afėrsisht 22 mijė biēikleta nė mė shumė se 300 pika tė ndryshme. Kėto biēikleta mund tė huazohen me njė sasi tė caktuar tė parave ndėrsa pasi tė pėrdoren lihen nė vendin ku janė marrė.

    Nė Holandė ku ka 37 mijė kilometra shtigje biēikletash qė i afrohen gjerėsisė sė perimetrit tė botės, me biēikletė udhėtohet mesatarisht 888 kilometra pėr person nė vit dhe afėrsisht 15 miliardė kilometra nė vit nė tė gjithė vendin.

    Biēikleta, e cila preferohet sepse ėshtė e dobishme pėr shėndetin dhe parandalon ngecjen nė trafik, veēanėrisht nė qytetet e mėdha, ėshtė mjet transporti i pėrdorur gjerėsisht pėr shkak se ėshtė mė ekonomike.

    Nėse 10 punėtorė pėrdorin biēikletat e tyre nė vend tė automjeteve tre ditė nė javė dhe shkojnė nė punė me biēikletė nė njė drejtim pėr 20 minuta, kjo i kursen punėdhėnėsit 18.654 euro nė vit pėr sa i pėrket fitnesit, produktivitetit dhe shmangies sė mungesave.

    Hapėsirat pėrreth stacioneve tė trenit pėrdoren si vende parkimi pėr biēikleta ndėrsa nė Utrech i cili njihet si qendra e tė gjithė stacioneve ndodhet parku mė i madh nė botė me kapacitet prej 12.500 biēikletash.

    Gratė preferojnė 80 pėr qind mė shumė biēikletėn sesa meshkujt. Gratė biēikletėn e pėrdorin 180 milionė herė nė vit ndėrsa meshkujt 100 milionė herė.

    Nė Holandė nė vit vidhen gjysmė milionė biēikleta. Dėmi material i shkaktuar nga vjedhja e biēikletave ėshtė rreth 600 milionė dollarė nė vit.

    – Spanjė

    Spanjollėt janė nė nivelin mesatar nė aspektin e pėrdorimit tė biēikletave nė mesin e vendeve tė Bashkimit Evropian.

    Sipas anketės sė publikuar nga kompania Global Consumer Suvey nė vitin 2021, nė Spanjė 24 pėr qind e popullsisė sė moshės 18-64 vjeē tė paktėn dy herė nė javė preferon biēikletėn pėr transport urban.

    Shtatė pėr qind e spanjollėve biēikletėn e pėrdorin ēdo ditė ndėrsa 48 pėr qind tė popullsisė e cilėson veten si pėrdorues i biēikletės.

    Qeveria synon rritjen e pėrdorimit tė pėrditshėm tė biēikletės nė mbarė vendin nė 10 pėr qind deri nė vitin 2030.

    Nė Spanjė, ku 47 pėr qind e qyteteve ofrojnė shėrbime publike tė lira pėr qira tė biēikletave elektrike (midis 25-50 euro nė muaj) pėr qytetarėt, pėrdorimi i biēikletave ėshtė intensiv, veēanėrisht nė Vitoria, Seville, Barcelona, ​​Valencia, San Sebastian, Las Palmas dhe Zaragoza.

    – Zvicėr

    Pas pandemisė sė COVID-19 shitja e biēikletave dhe skuterėve elektronikė ėshtė rritur nė Zvicėr ndėrsa 69 prej 100 personave kanė tė paktėn njė biēikletė.

    Nė vend mesatarisht 320 mijė biēikleta shiten nė vend. Rrugėt kombėtare dhe vendore tė biēikletave janė 8.500 kilometra.

    Derisa ka 9 rrugė kombėtare dhe 54 rajonale pėr biēikleta nė vend, qeveritė vendore po rrisin numrin e korsive tė biēikletave pėr tė reduktuar bllokimin e trafikut dhe pėr tė promovuar transportin miqėsor ndaj mjedisit.

    – Gjermani

    Nė Gjermani, ku shitja e biēikletave dhe skuterėve elektronikė ėshtė rritur ashtu si nė Zvicėr, ka 81 milionė biēikleta.

    Vitin e kaluar nė vend u prodhuan 2,3 milionė biēikleta. Qyteti Münster nė Gjermani njihet si qyteti i biēikletave.

    Gjermania, 20 pėr qind tė nevojės sė biēikletave i importon nga Kamboxhia.

    Rruga mė e njohur e biēikletave nė vend ėshtė Elbradweg. Rruga nga Cuxhaven deri nė Bad Schandau nė kufirin ēek ėshtė 860 kilometra e gjatė.

    Nė veēanti, shteti i Berlinit po rrit numrin e rrugėve pėr biēikleta pėr tė promovuar transportin miqėsor ndaj mjedisit.


    / KultPlus.com

    https://www.kultplus.com/lajme/holan...one-bicikleta/

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Qyteti i biēikletave, Shkodra vazhdon tė ruajė emrin
    Nga ^_BIM_BUM_BAM_^ nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 29
    Postimi i Fundit: 04-04-2009, 03:11
  2. Pyetje tė ndryshme...
    Nga albana nė forumin Lojra dhe rebuse
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 08-04-2008, 11:11
  3. Rrethi ēiklistik i Shqiperisė ndėr mė tė vjetrit nė Evropė!
    Nga Omari nė forumin Sporti nėpėr botė
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 10-08-2007, 04:39
  4. Dialog mbi tolerancėn
    Nga oiseau en vol nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 08-05-2006, 19:13
  5. Bicikleta, nga Xhemal Mato.
    Nga Brari nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-04-2003, 07:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •