Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 2
  1. #1
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    45
    Postime
    3,394

    Shqiptaret ne Kroaci

    Rreth 35 mijė shqiptarė jetojnė nė Kroaci. Ata kanė dhėnė kontribut tė madh nė ēlirimin e vendit. Rreth 3 000 luftėtarė shqiptarė kanė marrė pjesė nė luftėn e Kroacisė pėr tė mposhtur agresionin serb tė prirė nga ushtria e dirigjuar nga Beogradi. Sot ata janė tė ndarė nė taborė tė ndryshėm politikė dhe nuk kanė asnjė pėrfaqėsues nė Parlamentin kroat

    Shqiptarėt nė Kroaci


    Daut Dauti, Enver Robelli

    Njė diasporė qė ka luftuar shumė dhe ka fituar pak


    Zagreb, mars 2005 - Nė Zagreb, nė rrugėn kryesore “Ilica” vėrehet prania e hershme e shqiptarėve nė kėtė qytet. Mbishkrimet e disa dyqaneve tė shumta tė shqiptarėve bėjnė me dije se jo pak zejtarė shqiptarė erdhėn nė kryeqytetin kroat nė fillim tė shekullit 20-tė. Njė argjendari dallohet me logon “Bashota”, ndėrsa nė xhamin e njė furre buke me shkronja tė vogla mban emrin e njė shqiptari. Shqiptarėt e Kroacisė pėrbėjnė njėrėn prej diasporave mė tė vjetra nė kėtė shtet tė ri. Nė bregdetin e kėtij vendi shqiptarėt kanė filluar tė vendosen gjatė mesjetės sė hershme, para vdekjes sė Skėnderbeut. Gjurmėt e shqiptarėve edhe sot gjenden nė rrethinėn e Zarės, mė saktėsisht nė Arbanas. Njėri prej shkencėtarėve mė tė njohur tė kėsaj treve ėshtė ilirologu Aleksandėr Stipēeviē. Nė njė tubim me rastin e 600-vjetorit tė lindjes sė Skėnderbeut, Stipēeviē kishte folur nė gjuhėn shqipe mbi figurėn e heroit kombėtar tė shqiptarėve. Pėrveē Stipēeviēit, edhe njė personalitet tjetėr nė Kroaci ka prejardhje arbanase. Ai quhet Bozhidar Kallmeta dhe aktualisht ėshtė ministėr i detit, turizmit, transportit dhe zhvillimit. Kallmeta ka qenė me vite prefekt i qytetit tė Zarės dhe njėri prej pėrkrahėsve mė tė mėdhenj tė gjeneralit tė arratisur Ante Gotovina. Gjatė kohės kur Kallmeta sundonte Zarėn kishte ndodhur njė incident mes tij dhe presidentit kroat Stipe Mesiq, i cili kishte refuzuar ta takojė prefektin, nėse ky nuk e heq nga tavolina portretin e Gotovinės. Kallmeta nuk e kishte hequr.

    Komandantė me merita
    Numri i shqiptarėve nėpėr periudha tė ndryshme kohore ėshtė vėshtirė tė evoluohet. Por, ajo ēfarė shihet ėshtė suksesi i tyre ekonomik, si dhe kontributi i madh qė kanė dhėnė nė sferėn kulturore dhe politike tė kėsaj hapėsire qė sot njihet me emrin Kroaci. Shqiptarėt e Kroacisė me mburrje numėrojnė emra tė shumtė tė personaliteteve tė njohura qė kanė dalė nga mesi i tyre dhe kanė arritur famė nė kėtė vend. Aktualisht nė Republikėn e Kroacisė jetojnė diku rreth 35 mijė shqiptarė. Ata rrjedhin nga tė gjitha trevat shqiptare jashtė Shqipėrisė: nga Kosova, Mali i Zi, Maqedonia dhe Lugina e Preshevės. Nga vitet tetėdhjetė e deri me pavarėsnė dhe pėrfundimin e luftės, numri i shqiptarėve nė kėtė shtet ka qenė mė i madh. Duke llogaritur numrin e atyre qė kanė pasur punė dhe vendbanim tė pėrkohshėm, shifra ka arritur deri nė 120 mijė. Me shkatėrrimin e tregut tė punės dhe fuqisė financiare ėshtė zvogėluar edhe prania e shqiptarėve nė kėtė vend. Si faktor shtesė, qė ka zvogėluar kėtė numėr janė edhe problemet qė kanė paraqitur organet zyrtare kroate rreth marrjes sė shtetėsisė, e cila, sipas shumė shqiptarėve, ka qenė njė politikė e padrejtė dhe restriktive qė ėshtė bėrė ndaj tyre.
    Nė Zagreb shqiptarėt flasin me krenari pėr suksesin e tyre nė Kroaci. Biseda e tyre mė sė shumti ndalet te ngjarjet qė kanė ndodhur gjatė 15 viteve tė fundit. Tema e luftės dhe roli i tyre nė ēlirimin e Kroacisė janė tė pashmangshme. Shqiptarėt kanė qenė tė pėrfshirė nė dy luftėra. Nė luftėn e vendit ku jetojnė (Kroacisė) dhe nė atė tė Kosovės, tė cilėn e mbajnė nė zemėr si vendin e tyre. Disa dhjetėra shqiptarė janė sakrifikuar nė luftė kundėr agresionit serb. Sipas shėnimeve tė Bashkėsisė Shqiptare nė Zagreb, vetėm nė Vukovar kanė humbur jetėn 8 civilė shqiptarė dhe 18 tė tjerė nė uniformė tė ushtrisė dhe policisė kroate. Diku mbi tre mijė shqiptarė kanė qenė tė mobilizuar nė forcat e armatosura kroate dhe kanė luftuar nė tė gjitha viset ku janė zhvilluar konfliktet e armatosura. Sipas po kėtyre shėnimeve, 1 300 shqiptarė tė Kroacisė kanė marrė pjesė edhe nė luftėn e Kosovės. Nė mesin e tyre tetė oficer tė lartė qė mė parė kanė shėrbyer nė Kroaci. Njėri prej tyre ėshtė edhe gjeneral Agim Ēeku, sot komandant i Trupave Mbrojtėse tė Kosovės. Njė tjetėr oficer, gjenerali Rrahim Ademi, nga kroatėt konsiderohet si njėri prej udhėheqėsve me meritorė ushtarakė pėr ēlirimin e vendit. Ademi ėshtė akuzuar nga Gjyqi i Hagės pėr krime lufte dhe, pėr dallim nga Gotovina, ai ka bashkėpunuar plotėsisht me prokurorinė e Tribunalit. Presidenti Mesiē ka ditur ta ēmojė sjelljen e Ademit dhe bashkė me qeverinė kanė dhėnė nė Hagė tė gjitha garancitė e mundshme, kėshtu qė Tribunali ka vendosur qė gjeneralin me prejardhje nga Kosova ta lėrė nė liri derisa tė fillojė procesi. Mediat nė Zagreb kanė njoftuar se ka gjasa tė mėdha qė Tribunali i Hagės t’ia dorėzojė aktakuzėn kundėr Ademit gjyqėsisė kroate pėr shqyrtim. Momentalisht, Rrahim Ademi jeton nė arrest shtėpiak nė Shibenik, qytet tė cilin e ka mbrojtur gjatė luftės nga sulmuesit serbė. Shqiptarėt janė tė bindur se gjenerali Ademi ėshtė sakrifikuar nga udhėheqėsit kroat, pėr llogaritė e tyre shtetėrore dhe politike.

    Pakica e pestė…
    Shqiptarėt nė Kroaci duken tė paorganizuar, si nė tė gjitha diasporat e sotme shqiptare nė botė. Periudha e jetės politike pas vdekjes sė Franjo Tuxhmanit dhe largimit tė partisė sė tij HDZ nga pushteti (nė vitet 2000-2003) mesa duket i ka vetėdijesuar shqiptarėt, tė cilėt nuk e fshehin pakėnaqėsinė nė lidhje me organizim e tyre politik. Anton Kaēinari, njė argjendar i stolive me gurė tė ēmueshėm dhe i pasionuar pas dokumenteve dhe botimeve tė vjetra pėr shqiptarėt, nuk e fsheh zemėrimin me organizimin dhe aktivitetin politik qė bėjnė veprimtarėt shqiptarė nė kėtė shtet. “Asnjėherė nuk kemi qenė mė keq tė organizuar. Nė Parlament na pėrfaqėson njė boshnjak”, thotė Kaēinari, i cili mbledhjen e botimeve tė vjetra pėr jetėn dhe veprėn e Skėnderbeut e ka shndėrruar nė njė hobi.
    Ton Marku ėshtė kryetar i Bashkėsisė Shqiptare nė Kroaci. Zyrat e kėsaj bashkėsie gjenden nė qendėr tė Zagrebit. Aty janė edhe zyrat e Partisė Socialdemokrate, e cila tani gjendet nė opozitė. Pėrballė zyrave tė Bashkėsisė Shqiptare kanė pėrfaqėsitė e tyre edhe grupacione tė tjera politike. Nė tė njėjtin kat ėshtė edhe korrespondentura e revistės sė famshme kroate “Feral Tribune”, e cila botohet nė Split. Shpenzimet e mirėmbajtjes sė zyrės sė Bashkėsisė Shqiptare dhe aktivitetet i mbulon buxheti shtetėror i Kroacisė. Kjo zyrė nxjerr njė fletushkė mujore dhe deri tani ka botuar disa libra me pėrmbajtje dhe cilėsi tė lakmueshme. Ton Marku kėtė organizimin e cilėson si tė suksesshėm. “Shqiptarėt janė pakica e pestė nė Kroaci. Nė Zyrėn e Pakicave kemi njė pėrfaqėsues”, thotė Marku. Ai flet pėr njė marrėveshje qė ėshtė bėrė para zgjedhjeve tė fundit (vjeshtė 2003) nė mes tė Bashkėsisė Shqiptare dhe HDZ-sė. Nga biseda mėsojmė se shqiptarėt nuk kanė fituar shumė nga kjo marrėveshje. Pėrkundėr premtimeve ata nuk janė tė pėrfaqėsuar as nė Sabor (parlament) as nė institucione tė tjera ashtu siē do t’i pėrgjigjej numrit tė tyre.
    Njė organizim shkel e shko i shqiptarėve ėshtė bėrė para zgjedhjeve tė fundit parlamentare. Me numrin e votuesve qė disponojnė shqiptarėt kanė mundur tė zgjedhin njė bashkėkombės tė tyre nė organin legjislativ tė Kroacisė. Por, nuk ka ndodhur kėshtu pėr shkak tė ndasive dhe ata kanė votuar nė tri taborė. Pasi nuk kanė arritur tė merren vesh, kanė paraqitur dy kandidatė shqiptarė qė sipas ligjit do tė zgjidheshin nė mėnyrėn e paraparė pėr pakicat. Nė anėn tjetėr Bashkėsia Shqiptare ka bėrė marrėveshje tjetėr me HDZ-nė. Duke votuar pėr tri mundėsi, kanė mbetur pa asnjėrėn. Tani interesat e shqiptarėve dhe tė pakicave tjera nė Parlamentin kroat i pėrfaqėson boshnjaku Shemso Tankoviē.





    04/04/2005
    KATEGORIA: Ballkani
    Shekulli

    Urojme qe te mireorganizohen sa me shpejt dhe te kene perfaqesuesin e tyre ne kuvendin e ardhshem kroat dhe ti kene te gjithe te drejtat kombetare qe u takojne me konventa nderkombetare.
    Megjithese nuk dyshoj per kete pune, duke pasur parasysh marredheniet e shkelqyera shqiptaro-kroate.

    Tung
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-01-2005
    Postime
    4
    Citim Postuar mė parė nga dodoni
    Rreth 35 mijė shqiptarė jetojnė nė Kroaci. Ata kanė dhėnė kontribut tė madh nė ēlirimin e vendit. Rreth 3 000 luftėtarė shqiptarė kanė marrė pjesė nė luftėn e Kroacisė pėr tė mposhtur agresionin serb tė prirė nga ushtria e dirigjuar nga Beogradi.

    tung asht ni teme e mire! shume shqiptar kan luftu per kroaci por ata kur flasin per shqiptart na quajn "they're nothing but wild dogs" (e kom degju kshtu!)...
    ka shum kroate qe nuk kan respekt per sakrificen qe kemi bere!

    pershendetje

Tema tė Ngjashme

  1. Esse dhe artikuj të muslimanëve
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 09-12-2010, 09:31
  2. Debimi dhe gjenocidi serb ndaj shqiptarve ne sanxhakun e Nishit
    Nga bela70 nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 09-03-2009, 12:35
  3. Shqiptarėt Popull Solidar
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 29-01-2006, 20:16
  4. Dėshmitė e tė huajve pėr luftėn nė Kosovė
    Nga Klevis2000 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 09-12-2005, 04:49
  5. Kuvendi qė na la trashėgim ADN-nė e Dushkut
    Nga Kosovari_78_Ca nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 22-05-2005, 01:24

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •