Close
Faqja 14 prej 14 FillimFillim ... 4121314
Duke shfaqur rezultatin 261 deri 270 prej 270

Tema: Ateizmi

  1. #261
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,653
    Faleminderit
    633
    178 falenderime nė 161 postime

    Pėr: Ateizmi

    Lo Stato deve difendere la scienza e non la religione.
    La religione e una questione privata.

  2. #262
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,653
    Faleminderit
    633
    178 falenderime nė 161 postime

    Pėr: Ateizmi

    Citim Postuar mė parė nga user010 Lexo Postimin
    Sa per perhapjen e ateizmit qe quhet si "zgjim" dhe sukses... thjesht keshtu plotesohenn/vertetohenn profecit e shkruajtura shekuj me par.
    95% te krimeve ne bote i kryejne besimtaret!

  3. #263
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,653
    Faleminderit
    633
    178 falenderime nė 161 postime

    Pėr: Ateizmi

    Menyra me e thjeshte per sharlatanet....dhe rrine urte...qielloret!

    Amen

  4. #264
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,653
    Faleminderit
    633
    178 falenderime nė 161 postime

    Thumbs up Pėr: Ateizmi

    Praktike ne Shqip per nje vezullues

    Menyre tjeter nuk mund te kete.

  5. #265
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    966
    Faleminderit
    2
    28 falenderime nė 28 postime

    Pėr: Ateizmi

    Ateizmi eshte mospranim i se vertetes apo botes lindore, plot kulte, magjira, kurthe dhe zota ne hasmeni.

  6. #266
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    966
    Faleminderit
    2
    28 falenderime nė 28 postime

    Pėr: Ateizmi

    Ateizmi eshte edhe grada me e larte e djallit, mospranimi i zotit, ne paqe!

  7. #267
    E dua letėrsinė Maska e Ali Baba Tepele
    Anėtarėsuar
    15-03-2007
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    1,477
    Faleminderit
    3
    38 falenderime nė 36 postime

    Pėr: Ateizmi

    KUR MIQĖSIA KEQPĖRDORET

    Nė karakterin njerėzor ka qėnė e njohur se gjithmonė njerėzit e acaruar, tė revoltuar, tė prekur nga interesi vetjak, tė fyer nga dikush tjetė, kryenin hakmarrje ndaj atij, apo atyre individėve.
    Kjo hakmarrje tradicionalisht ka qėnė nga njė akt- ekzekutim personi e deri nė njė luftė frontale tė pėrplasjeve tė armatosura ndėrmjet palėve.
    Kėshtu ka ecur njerėzimi qė nga krijimi i tij dhe deri mė sot nė ditėt tona. Arsyet pėrse kanė ndodhur dhe ndodhin kėto pėrplasje pėrveē atyre qė pėrmėndėm mė lart, tė cilat janė tė shumta dhe tė shumėllojshme, mbetet njė nga arsyet madhore mirėkuptimi ndėrmjet njerėzve.
    Kjo nuk ėshtė njė fjalė e thjeshtė, por mbetet “shtylla kurrizore” e zhvillimit jetėsor nė rruzullin tokėsor. Gjithmonė janė artikuluar fjalė dhe “receta” paqėsore, pėr ti dhėnė fund sjelljes brutale tė ēdo individi apo grup individėsh ndaj njėrit apo grupimit tjetėr.
    Jo gjithmonė kėto marrėveshje kanė funksionuar normale sepse nė mentalitetin e njerėzve zė njė vėnd kryesor EDUKIMI NJERĖZOR.
    Kjo dhe vetėm kjo ėshtė ajo cilėsi e ēmuar pėr tė cilėn njerėzimi sot nuk ka paqe, nuk ka liri, nuk ka dashuri, por ka luftė, urrejtje dhe varfėri tė paskajshme.
    Edukimi njerėzor ėshtė njė veprim ideologjik, i gjatė, i pa ndalshėm, i nevojshėm dhe i domosdoshėm pėr cilindo njeri mbi tokė.
    Kėtė veprim jo vetėm sot por mund tė themi qė nga lindja dhe krijimi i tij, njerėzimi e ka kthyer nė shkolla tė mėdha mėsimi dhe edukimi tė ēdo moshe. Sot ka vėllime tė pa numurta tė shkruara nga mėndje tė larta njerėzore, nga mendimtar tė hapur dhe tė qartė, nga njerėz me zemėr tėrėsisht paqėsore, nga njerėz tė cilėt kėrkojnė dhe tregojnė zhvillimin e drejt tė shoqėris njerėzore.
    Realiteti i deri tanishėm ėshtė se kanė ekzistuar dy mendime tė ndryshme, tė kundėrta njėra me tjetrėn, tė cilat e ndajnė Botėn nė dy pjesė. Njėri mendim ėshtė praktik, material, pėr zhvillimin e Botės dhe ky mendim ėshtė quajtur: “Shkenca e zhvillimit njerėzor”, pra mendimi shkencor, i cili gjithmonė ėshtė nė kėrkim tė njė zhvillimi tė drejtė e racional njerėzimit. Dhe kjo ėshtė njė dukuri e pa fund e cila zhvillohet dhe ndryshon sė bashku me njerėzimin dhe jetėn mbi tokė.
    Por krahas kėsaj teorie praktike e cila pa tjetėr qė ėshtė mė e vjetra dhe ka lindur me njerėzimin, mė vonė me zhvillimin e sistemit nervor tek njerėzimi, me rritjen e mundėsisė mendore, me rritjen e interesit pėr tu pasuruar, tė interesit pėr pushtet mbi tė tjerėt, tek njerėzimi lindi edhe njė mendim “abstrakt” pra njė “teori abstrakte”, jo e prekshme, jo konkrete, jo materiale, e cila u quajt si “Ideologji Fetare” dhe zhvillimi i saj nė popull u quajt “Fe”. Ky mendim nuk ka bazė praktike por mban gjithmonė “tė varur” gjithė materien, nga njė pikė imagjinare tė cilėn e quajtėn “ZOT”. Kjo pikė imagjinare, tė cilėn askush nuk e di realisht vend qėndrimin e saj, por qė thjeshtė e shpėrndajnė atė nė hapėsirėn qiellore, e cila ėshtė pa fund, gabimisht e pėrziejnė nė jetėn e pėrditshme tė njerėzimit, pa arsye bindėse morale por me tė drejtėn e forcės, “kėshtu dua unė tė besosh, se po nuk besove atė qė them, unė do tė hakmerrem dhe do bėj vetėm keq nė jetė”. Kjo ėshtė me fjalė tė tjera njė lloj diktature morale tek njerėzimi.
    Ėshtė pėr tu theksuar kėtu dhe njerėzimi ta kuptoj drejtė se nuk ka asgjė tė “mbinatyrshme” e cila tė ndikoj nė jetėn e tij apo tė tė tjerėve, pėrveē faktorit njeri.
    Duam apo nuk duam ne, jemi tė varur nga veprimet e njeri-tjetrit, nėse kėto janė pozitive apo negative pėr ne dhe botėn qė na rrethon.
    Feja ka ardhur nė pushtet me gjuhėn e urrejtjes, tė forcės sė krimit dhe tė gjenocidit njerėzor, kjo ėshtė historia e shkruar dhe e njohur pėr cilindo qė ka “dy gram tru” dhe dije.
    Sot qė asaj i ikėn terreni nga kėmbėt dhe ka tėrmet tė madh nė themelet e saj, pa tjetėr qė kėrkon pėrsėri tė friksoj njerėzimin me anė tė derdhjes sė gjakut, kėtė mundėsi e ka, por nuk ka kohėn nė favor, sepse njerėzimi tani jeton njė epokė tjetėr, nuk ėshtė si para 2000 vjetėve, apo edhe 500 vjetėve!
    Sot njerėzimi nuk beson mė propagandėn vėlla-vrasėse tė ēdo besimi fetar i cili kėrkon pushtet nė popull.
    Prandaj ndeshim nė ditėt e sotme shumė kėrcėnime serioze, shumė vrasje tė pa fajshme, shumė shkatėrrime, shumė gjakderdhje.
    Tė gjitha kėto e kanė njė pikėnisje, njė emėr tė pėrveēėm, njė “dorė tė zezė”, nuk vijnė nga “qielli”. Mbetet qė njerėzimi tė vendos dhe tė shkėputet nga mėndje tė tilla agresive dhe tė mbrapshta.
    Nuk i falet askujt qė tė bėhet mbėshtetės i kėtyre anti-njerėzorėve, tė ēdo ngjyre politiko-fetare qofshin. Ka shumė njerėz nė botė qė janė shkėputur dhe kjo ėshtė pozitive, por jo tė gjithė.
    Ėshtė pikėrisht ajo pjesė e prapambetur e njerėzimit, tė cilėt akoma mbartin nė kokė tė tyre njė ndėrgjegje tė kalbur dhe nga asgjė, qė si ēon gjakundi kėrcėnojnė njerėzimin me akte dhune dhe me ēdo mjet. Kėrcėnojnė pjesėn mė tė shėndosh tė njerėzimit tė cilėt janė divorcuar me kohė me paragjykimet dhe gjykimin e mbrapsht.
    Kjo pjesė e shėndosh qė nuk beson nė ideologjinė boshe tė fesė “u dashka dėnuar” dhe jo pjesa tjetėr e gangrenizuar! A ka bazė llogjike kjo thėnie e kėtyre vampirėve tė cilėt kėrkojnė vetėm gjak?
    Njerėzimit nuk i ka ardhur asnjėherė asnjė e keqe nga mėndjet e ndritura dhe tė mėsuara, por e keqja i ka ardhur dhe i vjen nga prapambetje njerėzore, nga njerėz tė cilėt nuk e kanė nivelin e kuptimit tė zhvillimit tė shoqėrisė.
    Ata qė sot feja i quan si jo besimtar, janė njerėzit mė tė zhvilluar, mė paqėsorėt, mė tė pagabueshmit, tė cilėt i duhen botės dhe njerėzimit pėr vlerat e larta shoqėrore qė mbartin. Koha punon pėr kėta dhe jo pėr mjerimin fetar.
    Por feja si njė “kuēedėr” qė ėshtė e ndjen se po merr plagė vdekjeprurėse prandaj ėshtė egėrsuar edhe mė tepėr. Njerėzimi nuk do ta lejojė qė tė jetojė mė tepėr kjo “kuēedėr” por do ti jap asaj, goditjen e fundit dhe fundi i saj ėshtė pėrjashtimi nga ēdo e drejtė aktive.
    Po e pėrmėndim edhe njė herė se: Feja hyri nė jetėn njerėzore si “mike” dhe bashkudhėtare me vendosmėrinė pėr tė mos u bėrė pengesė, por ajo kurrė nuk i qėndroi kėtij vendimi, duke e prishur miqėsin njėherė e pėrgjithmonė me fatin e njerėzimit.
    @cana

  8. #268
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-09-2014
    Postime
    966
    Faleminderit
    2
    28 falenderime nė 28 postime

    Pėr: Ateizmi

    ..Pape tepelena ty nuk te takon te flasesh keshtu sepse ti dukesh nga turini qe je kaurr!
    feja eshte baraz me cajin qetesues dhe te ben te harrosh te verteten mbi Zotin! Perse nje Qenje e tille mendon aq keq per veten e Tij?! dmth qe nuk eshte kur dihet qe eshte...mos ka ndonje brejtje ndergjegje apo i fshihet dmth realitetit?!

  9. #269
    E dua letėrsinė Maska e Ali Baba Tepele
    Anėtarėsuar
    15-03-2007
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    1,477
    Faleminderit
    3
    38 falenderime nė 36 postime

    Pėr: Ateizmi

    Hahahaaa...ke tė drejt Borix

  10. #270
    i/e regjistruar Maska e Anesti_55
    Anėtarėsuar
    22-10-2005
    Postime
    2,665
    Faleminderit
    23
    14 falenderime nė 14 postime

    Pėr: Ateizmi

    Ateizmi eshte vertete , mospranimi nje krijuesi, por produkti ateiste eshte i ndryshueshem, i dallueshem qarte nga formimi dhe sjellia e tij. Bazen e sjellies se njeriut e ben morali. Ne Europe dhe ne perendim morali mbaze mbi te cielin bazohetv programi baze i edukimit te popullit eshte Biblik. Keshtu nje ateist shqiptar i diktatures pra Ateist-komuniste, nuk mund te jete i barabarte ne jellie me nje ateist europiane, perendimore, po ashtu dhe kleto sebashku nuk mund te jen te barabarte me sjellien e ateistit Iranian, Pakistanez, Indian e Kinez. Religioni ka trekollona baze: 1- Besimin-fakultativ, 2- moralin -detyrim per shoqerine, 3- moralin qe na mban bashke ne te mire e ne te keq. Proceset emancipuese te aristokracise dhe te vete kishes , qe fillon me Martin Luterin,rrevolucionin borgjez anglez dhe rrevolucionin francez, e ben njeriun te mos besoje ne krijues, por te pranoje moralin dhe identitetin. "Te qenit ateiste nuk me ka penguar qe te zgjedhe nje moral fetar per edukimin tim" - Astrofizikantia Matgatita Hack. Morali eshte sjellia e individit dhe eshte gjithmone rreligion dhe ne rastin kur individi pretendon se eshte ateist. -Artan Fuga.
    Injorantin e kam frike,
    Budallin e meshiroj,
    Te diturin (civilin) e dua pa mase.

Faqja 14 prej 14 FillimFillim ... 4121314

Tema tė Ngjashme

  1. Kundra Ateizmit !
    Nga _Mersin_ nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 12-05-2011, 06:26
  2. Këndi im fetar
    Nga Zana e malit nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 165
    Postimi i Fundit: 21-05-2006, 16:20
  3. Ateizmi, ati i tė kėqijave qė na kanė zėnė
    Nga ~Geri~ nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 27-10-2005, 15:38
  4. Lumi i zjarrtė
    Nga Matrix nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 25-02-2005, 07:04
  5. Jeta pa fe eshte projekt pa garanci
    Nga altin55 nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 26-07-2004, 22:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •