Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 2 prej 2
  1. #1
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime

    Arrow Merjemja a.s, Nėna e Isait (Jezusit)

    Merjemja, alejhasselam, njė frymėzim pėr nė besim


    “Ah sa mirė do tė kishte qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti”.


    Kjo ishte tė vajtuarit e njė gruaje tė re nė njė stres tė madh, e cila ishte aq afėr Allahut. Aq afėr, aq e dashur dhe aq besimtare ndaj Allahut, nė fakt, qė mund edhe tė frymėzohej.


    Kush ishte ajo? Cili ishte stresi i saj? Dhe mė e rėndėsishmja pse duhej ajo ta mbante kėtė stres pėrkundėr devotshmėrisė sė saj dhe besimin tek Zoti?


    Ajo ishte Merjemja, vajza e Imranit, alejhisselam,.


    Ajo i tha kėto fjalė stresi pasi engjėlli Xhibril i dha asaj pėrgėzimet me njė djalė mrekullie i cili do tė lindte pa baba, vetėm me urdhėrin e Allahut. Sipas disa transmetimeve, shtatėzania e saj u arrit vetėm pėr pak orė. Ashtu siē ndjente dhimbjet e mėdha tė barrės dhe po ashtu ajo duhej tė pėrballonte shpifjet dhe poshtėrimet nga duart e disa njerėzve tė prishur tė popullit tė saj, andaj ajo qau nė dhimbje.


    Agonia e saj do tė ketė qenė e thellė dhe e papėrmbajtshme. Pėr njerėzit e saj, ajo ishte njė shembull, njė frymėzim, njė shembull e thjeshtėsisė dhe njė adhuruese e devotshme. Shumė prej njerėzve tė saj, qė ajo i njihte, nuk ishin tė besueshėm dhe tė thyer nga smira, aq shumė sa qė kujdestari dhe kunati ( Profeti Zekeria i cili ishte gjithashtu Prifti mė i lartė i njerėzve tė saj dhe i cili e kishte rritur atė nėn udhėzimin e tij) ishte shumė i shqetėsuar se ēfarė do tė ndodhte me njerėzit e tij pasi ai tė vdiste pa njė trashėgimtarė mashkull. Njė trashėgimtarė mashkull i cili do tė trashėgonte pasurinė e tij – pėr Profetėt e Allahut nuk lėnė pasuri mbrapa – por dija dhe roli i tij si njė udhėzim pėr tek njerėzit.


    Pėrpara se Merjemja tė lindte, nėna e saj e drejtė, emri i sė cilės ėshtė thėnė se ka qenė Hannah, ishte betuar se do t’ia kushtonte fėmijėn e saj nė mitėr Allahut, subhanehu ve teala. Dhe Allahu, duke parė sinqeritetin e saj, e kishte pranuar lutjen e saj. Por Hannah pa, pėr habi tė saj, qė fėmija i lindur ishte njė vajzė dhe nuk ishte zakon i shoqėrisė patriarkale tė pranonin gratė pėr shėrbimet priftėrore (fjala priftėrinj kėtu ėshtė e pėrdorur pėr tė pėrshkuar dijetarėt besimtarė tė kohėrave para ardhjes sė islamit dhe nuk nėnkuptojnė priftėrinjtė e sotėm me teoritė e tyre fallse tė trinisė). Pak dinte nga fakti qė Allahu ja kishte pranuar duanė e saj dhe ajo lindi gruan me shembullore dhe mė tė devotshme tė tė gjitha kohėrave.

    Libri i Allahut e pėrmend kėtė histori tepėr prekėse e dedikimit dhe devotshmėrisė ndaj Allahut nė ajetet vijuese:


    “(Pėrkujtohu) Kur gruaja e Imranit pat thėnė: “Zoti im, Unė kėtė qė ėshtė nė barkun tim, vendosa ta kushtoj thjesht vetėm pėr shėrbimin Tėnd, pra pranoje kėtė prej meje, vertetė Ti je Ai qė dėgjon e di!”E kur ajo e lindi tha: “Zoti im, unė e linda femėr!” Po All-llahu e di mė sė miri atė qė ajo e lindi. E mashkulli nuk ėshtė si femra. “Dhe unė e emėrtova atė Merjeme, e atė dhe pasardhėsit e saj po t'i lė Ty nė mbrojtje prej djallit tė mallkuar. Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekerijas. Sa herė qė hynte Zekerijaja nė mihrabin (dhomėn) e saj gjente te ajo ushqim e thonte: “Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!” [Ali Imran: 35-37].


    Ashtu siē Merjemja, alejhisselam, alejhisselam, rritej nė mbrojtjen e Profetit Zekerijah, i cili ishte gjithashtu edhe udhėzuesi dhe prifti i lartė i njerėzve tė tij, ishte vetė i mahnitur nga besimi dhe mbėshtetja e saj tek Allahu. Besimi, me tė vėrtetė, ėshtė njė bekim i pa krahasueshėm, vetėm njė rehati nė kėtė botė tė pėrkohshme:


    “Zoti i saj e pranoi premtimin e saj si ėshtė mė mirė, e rriti me njė edukatė tė mirė e tė plotė dhe e vuri nėn kujdesin e Zekirjas. Sa herė qė hynte Zekirjaja nė mihrabin (dhomėn) e saj gjente te ajo ushqim e thonte: “Ai ėshtė nga All-llahu, se All-llahu atė qė do pa masė e furnizon!”[Surah Al Imran:37]


    Ky besim ende i thellė dhe i papėrdhunuar nė furnizimin e Allahut e frymėzoi edhe Profetin e madh Zekerija, i cili kishte flokėt e thinjur dhe shpindėn e dėrmuar nga lutja ndaj Allahut pėr njė trashėgimtarė i cili do t’i udhėzonte njerėzit e tij pas tij. Duke e parė besimin e patundur nė mėshirėn e Allahut, ai u fal edhe njėherė. Allahu e ka pėrmendur duanė e tij nė vargjet e madhėruara qė hapin suren ose kapitullin e quajtur Merjemja:


    “Kaf Ha Ja' A'jn Sadė!(ky ėshtė) Pėrkujtim i mėshirės sė Zotit tėnd ndaj robit tė vet Zekeriait, Kur ai iu lut Zotit tė vet me njė zė tė ulėt, e Tha: “Zoti im! Vėrtet, mia mė janė dobėsuar eshtrat, mė janė pėrhapur thinjat nė kokėn time, e me lutjen time ndaj Teje o Zoti im, asnjėherė nuk kam qenė i dėshpėruar”.

    Unė ua kam frikė pasardhėsve tė mi pas meje (kushėrinjve se do ta humbnin fenė), ndėrsa gruaja ime ėshtė sterile, pra mė falė nga ajo mirėsia Jote njė pasardhės (njė fėmijė).Tė mė trashėgojnė mua dhe t'i trashėgojė ata nga familja e Jakubit, dhe bėrė atė, o Zoti, tė kėndshėm! (tė vyeshėm)!”[Surah Merjeme: 1-6]


    Pėr kėtė arsye, kjo surah e Kur’anit ėshtė e emėruar pas Merjemes dhe ėshtė e vetmja surah e emėruar pas njė personi i cili nuk ka qenė njė profet por njė grua e mrekullueshme.


    Agonia e Merjemes, dijetarėt thonė, ishte qė njė grua e ndershme e cila ėshtė duke pritur qė tė sprovohet pėrsa i pėrket statusi tė saj mė tė dashur, devotshmėrinė e pa njollosur. Dhimbja fizike e lindjes duhet tė ketė shtuar shumėfishimin e dhimbjes sė saj. Fjalėt e Allahut, subhanehu ve teala, janė mė tw pwrshtatshmet nė pėrshkrimin e dhimbjes dhe vuajtjes sė saj:


    “E dhembja (e lindjes) e mbėshteti atė te njė trup i hurmės. Ajo tha: “Ah sa mirė ka qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti!”[Surah Merjeme:23]


    Por Allahu ėshtė i Gjithėmėshirshėm dhe i Gjithėditur, kėshtu qė e ngushėlloj atė menjėherė:


    “E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): “Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)”.[Surah Merjeme: 24]


    Ai zė, sipas disa dijetarėve ishte zėri i Xhibrilit, ndėrsa tė tjerė thonė qė zėri ishte ai i Isait (Jezusit) alejhisselam,. Nė cilindo rast, lexuesi i kėtyre fjaėve tė Allahut ėshtė i prekur nga mėshira dhe dhimbėshuria e Tij pėr Merjemen. Njė vėmendje e tillė e menjėhershme ėshtė e fituar vetėm me njė zemėr tepėr tė pastėr dhe Merjemja mė tė vėrtetė qė kishte njė tė tillė.


    Madje edhe mesazhi i fundit i Allahut qė ishte pėr tu shpallur pesė shekuj mė vonė nė njė vend tė largėt arab nuk do ta linte pa e pėrmendur emrin e saj tė nderuar:


    “Pėrkujto kur engjujt i thanė: “Oj Mejreme, All-llahu tė dalloi ty (me besim e karakter), dhe tė lartėsoi mbi gratė e botės”.[Surah Al Imran:42]


    Dhimbja dhe lindja


    اuditėrisht, dhimbjet e padurueshme tė njė gruaje qė pėrballon gjatė lindjes janė interpretuar shumė ndryshėm nė traditėn e krishterė nė krahasim me traditėn islame. Nė traditėn biblike, lindja ėshtė portretizuar si njė ndėshkim pėr tė gjitha gratė pėr shkak se Havaja e bėri Ademin tė hajė frutet e ndaluara tė Parajsės dhe si rezultat ata janė tė dėnuara tė jetojnė me kėtė ndėshkim gjatė jetės. Nė islam, Allahu me mėshirė i pėrgjigjet dhimbjes sė lindjes sė Merjemes dhe e ngushėllon atė:


    “E prej sė poshtmi atė e thirri (Xhibrili): “Mos u brengos, Zoti yt bėri pranė teje njė pėrrockė (uji)”. E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bijnė ty hurma tė freskėta. Ti pra, ha pi e qetėsou, dhe nėse sheh ndonjė prej njerėzve thuaj: “Unė ka vendosur heshtje pėr hir tė Gjithėmėshirshmit, andaj asnjė njeriu sot nuk i flas!”[Surah Merjem:24-26]


    Pėr muslimanėt, veēanėrisht pėr gratė muslimane, Merjemja alejhisselam, ėshtė njė shembull, njė ideal. Ajo ėshtė model i ndershmėrisė dhe i devotshmėrisė, njė shembull i madh sesi Allahu i pėrgjigjet shpirtėrave tė pastėr. Nė fakt, shumė gra muslimane tė devotshme pėrkujtojnė shėmbullin e Merjemjes kur kalojnė nėpėr dhimbje dhe kjo i jep atyre njė sens tė thellė lidhjeje me Allahun dhe sesi Allahu i pėrgjigjet thirrjes sė dėshpėruar tė robėrve tė Tij, veēanėrisht gjatė dhimbjeve tė lindjes. Dhimbja e vazhdueshme e pėrjetuar nga njė grua gjatė lindjes ėshtė e konsideruar njė shpagim pėr gjynahet e saj dhe njė mėnyrė pėr tė pėrfituar shpėrblime mė tė mėdha me Allahun, sipas hadithit tė Ebu Said el-Hudrit i cili ka transmetuar qė Profeti, salall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė:


    “Kurdo qė njė muslimani i bie njė vėshtirėsi, njė sėmundje, trishtim, shqetėsim, dėm, ose dėshpėrim madje edhe nėse pėr njė tė shpuar nga gjėmba, Allahu shlyen gjynahet e tija ose tė saja pėr shkak tė saj”. [Buhariu].


    Sipas njė hadithi tjetėr, njė grua e cila vdes nė lindje ėshtė e konsideruar midis shtatė kategorive tė martirave tė cilėt nuk vdesin nė betejė, por janė tė shpėrblyer si tė tillė pėr shkak tė vėshtirėsive qė i kanė rėnė.


    Sigurisht, arsyeja pėr kėtė qwndron nw interpretimet islame mbi rolin e gruas dhe rolin e saj si nėnė, pasiqė sipas historisė sė Kur’anit mbi krijimin, Havaja nuk e ē’udhėzoi Ademin, alejhumasselam, por ata qė tė dy sė bashku bėnė njė gabim dhe e panė veten gabim dhe u penduan, dhe ajo qw wshtw mė e rėndėsishmja, ata u falėn nga Allahu, I Gjithėmėshirshmi dhe Ai qė falė shumė. [referohuni tek sureja El-Bekare :37].


    Historia e krijimit nuk ishte ndonjė pakėnaqėsi nga ana e Allahut, por ishte njė mėsim i parapėrgatitur pėr qėniet njerėzore pėr tė njohur armikun e tyre tė pėrbashkėt, Shejtanin dhe mashtrimin e tij, pėr tė mėsuar qė kėrkimi falje dhe pendesa janė ēelėsi drejt suksesit dhe pėr tė mėsuar qė urdhėrat e Allahut nuk janė aty pėr tė na larguar ne nga progresi dhe kėnaqėsia por me tė vėrtetė vetėm pėr dobitė tona tė pėrjetshme dhe ato me terma tė shkurtėra.


    Por imagjinoni, edhe njė herė, durimin heroik tė Merjemes dhe bindjes ndaj urdhėrit tė Allahut, nė njė moment kur agonia e saj ishte shumė e madhe sa qė ajo tha:


    “Ah sa mirė do tė kishte qenė pėr mua tė kisha vdekur para kėsaj e tė isha e harruar qė moti” por menjėherė pasi asaj ju tha tė agjėrojė, qė nė sheriatin izraelit nėnkuptonte qėndrimin e heshtur duke mos i falur asnjė personi. Ashtu si dėshira e saj pėr tė mbrojtur veten ishte shumė e madhe pėrballė akuzave dhe shpifjeve pėr zina (kurvėri) dhe tradhėti, ajo mbėshtetet nė caktimin e Allahut:


    “Ti pra, ha pi e qetėsou, dhe nėse sheh ndonjė prej njerėzve thuaj: “Unė kam vendosur heshtje pėr hir tė Gjitėhmėshirshmit, andaj asnjė njeriu sot nuk i flas!” Dhe duke e bartur ngryk shkoj me tė te tė afėrmit e vet ata i thanė: “Oj Merjeme, ke bėrė njė punė shumė tė keqe!” Oj motra e Harunit, babai yt nuk ishte njeri i prishur e as nėna jote nuk ka qenė e pamoralshme! Atėherė ajo u dha shenjė kah (Isai). Ata thanė: “Si t'i flasim atij qė ėshė foshnjė nė djep?”. [Merjem: 26-29].


    Me lejen dhe mėshirėn e Allahut, fėmija i porsa lindur foli dhe mbrojti ndershmėrinė e nėnės sė tij:


    “Ai (fėmija i porsa lindur-Isai) tha: “Unė jam rob i All-llahut, mua mė ka dhėnė (ka caktuar tė mė japė) librin dhe mė ka bėrė Pejgamber. Mė ka bėrė dobiprurės kudo qė tė jem dhe mė ka porositur me namaz (falje) e zeqatė pėr sa tė jemė gjallė! Mė ka bėrė tė mirėsjellshėm ndaj nėnės sime, e nuk mė ka bėrė kryelartė as tė padėgjueshėm! Selami (shpėtim prej All-llahut) ėshtė me mua ditėn kur u linda, ditėn kur tė vdes dhe ditėn kur tė dal (prej varrit) i gjallė!”[ Merjem:30-33].-


    Kush e ndjek Merjemen sot?



    Tė krishterėt dhe muslimanėt qė tė dy besojnė nė figurėn e mrekullueshme tė Merjemes, si njė grua me karakter tė panjollosur. Por kush e ndjek shembullin e saj? Kush vepron dhe kush vishet si Merjemeja?


    Shumica e njerėzve tė saj, bijtė e Izraelit, e refuzuan dhe shpifėn mbi Merjemen dhe refuzuan profetėsinė e Isait (Jezusit) alejhisselam. Edhe pse ajo kishte marrė njė fjalė tė mrekullueshme nga Allahu, ata e konsideruan atė si gjynahqare.

    Ata qė mė vonė besuan tek Jezusi, alejhisselam, u quajtėn tė krishterė nga kundėrshtarėt e tyre.

    Me kalimin e kohės kur kristianėt morėn fuqi pushtetare dhe u vendosėn si njė Kishė nė vendin e romakėve pagan, ata e pranuan idetė e huaja pagane nė fenė e tyre dhe Kisha pėrfundoi nė shpifjet dhe mbėshtetjen e konceptit tė Trinitetit, ndėrsa disa prej tyre madje edhe e quajtėn Merjemen robėreshėn mė tė devotshme tė Allahut si “Nėna e Allahut (Zotit)”.

    Merjemeja, alejhisselam, do tė jetė tmerruar nga kėto sinuacione (shpifje).


    Fatkeqėsisht, siē na tregon Kur’ani, tė krishterėt nuk kanė mė mėsimet origjinale dhe tė pastra tė fesė sė tyre. Krishtėrimi nuk pėrshkruhet mė si njė mėnyrė jetese pėr pjesėn mė tė madhe tė krishterėve nė atė mėnyrė siē ėshtė islami pėr muslimanėt. Pjesa mė e madhe e tė krishterėve e pranojnė kėtė fakt dhe ndihen krenarė pėr tė, feja ėshtė bėrė vetėm njė komoditet midis komoditeteve tė jetės. Shumė pak tė krishterė sinqerisht i nėnshtrohen Zotit tė vetėm, nė shpirt dhe nė ligj, pakushte dhe tėrėsisht, si muslimanėt. Nuk ėshtė ēudi, se ne shohim muslimanėt sot qė janė mė afėr mėsimeve tė Isait (Jezusit), alejhisselam, dhe shembullit tė nėnės sė tij tė nderuar Merjemes, mė tepėr sesa tė krishterėt. Dhe s’ėshtė ēudi, qė janė muslimanet, jo gratė e krishtera , tė cilat i ngjajnė Merjemes nė veshjen modeste gjithashtu si nė devotshmėrinė e tyre ndaj Allahut.


    Muslimanėt e nderojnė Merjemen, alejhasselam, duke besuar nė njerėzillėkun dhe ndershmėrinė e saj, duke besuar se ishte njė grua e zakonshme mirwpo njė grua jashtėzakonisht e ndershme dhe e devotshme sė cilės i ėshtė dhėnė njė mrekulli nga Allahu. Allahu, subhanehu ve teala, thotė:


    “Edhe Merjemen tė bijėn e Imranit, qė e ruajti nderin e vet, e Ne prej anės sonė i frymėzuam njė shpirt e ajo i besoi fjalėt e Zotit tė saj dhe librat e Tij dhe ishte e devotshme”.[Et-Tahrim:12]


    Eshtė si rezultat e mundshme pėr ēdo grua me besim tė vėrtetė pėr t’ju pėrmbajtur nivelit tė saj tė ndershmėrisė.


    Pse Merjemje ėshtė njė dėshmitare e te vėrtetės islame?


    Pėrmendja e vazhdueshme e Merjemes, alejhasselam, nė Kur’an ka bėrė qw shumė lexues tė Kur’anit, veēanėrisht jo-muslimanėt, tw ēuditen pėr paanėshmėrinė e dhe universalitetin e Kur’anit dhe besimin nė origjinėn e Tij hyjnore. Nuk ishte gruaja e devotshme, mbėshtetėse dhe besimtare e Muhammedit e as vajza e tij Fatimeja apo ndonjė grua tjetėr arabe e cila mund tė pėrmendej me ato lėvdata nė Kur’an aq vazhdimisht dhe aq madhėshtore. Ishte Merjemja, nėna e Isait (Jezusit), Profetit tė Krishtėrimit (dhe zotit tė tyre sipas tyre) njė rival i paganizmit arab dhe dukshėm njė rival i islamit qė ishte zgjedhur nga Kur’ani. Nėse Profeti, salallahu alejhis ua selam, vetė do ta kishte shkruar Kur’anin (eudhu bilah – ne i kėrkojmė Allahut mbrojtje nga tė tilla shpifjeje), pse ai duhej ta lavdėronte rivalin e tij?!


    Nuk mund tė jetė ndryshe por vetėm nga Allahu, Zoti i Merjemes, Isait (Jezusi), Musait dhe Muhammedit, paqja dhe mėshira e Allahut qofshin mbi tė gjithė ata.


    As Muhammedi, salall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk kishte asnjėfarė dobi tė pėrceptueshme qė tė lavdėronte Merjemen ose Isain. Nė fakt, lavdėrimi i Isait (Jezusit) dhe nėnės sė tij ishte politikisht jo korrekt nė atė kohė, pėr publikun e Kur’anit, arabėt, ishin tė zemėruar qė kur’ani ishte duke lavdėruar “zotin” e tė krishterėve ( duke e quajtur atė njė Profet tė ndershwm tė Allahut) ndėrsa duke mos i ofruar tė tilla lavdėrime pėr zotat e tyre pagan prej druri dhe gurėsh:


    “Kur (Isai) biri i Merjemes ėshtė i mbajtur si njė shembull, ndėrsa njerėzit e pėrqeshėn! Dhe ata thanė: “A janė zotat tanė mė tė mirė apo ai?” kėtė ata e nxorėn vetėm pėr tė kundėrshtuar, ata janė njerėz qė kundėrshtojnė”.[57-58]


    Pėrkrah kėsaj, shumė besime tė tjera tė komunitetit judeo-kristian nė gadishullin arabik ishin kritikuar dhe korrgjuar nė Kur’an por Kur’ani ishte shumw i mprehtė dhe preēiz nė censurimin e mėsimeve jokorrekte tė krishtėrimit ndėrsa nė tė njėjtėn kohė duke e lavdėruar Isain dhe nėnė e tij:


    “O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Mesihu Isa, bir i Merjemes, ishte vetėm i dėrguar i All-llahut. Ishte fjalė e Tij (bėhu) qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė (shpirt) nga Ai. Besojeni pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: “Tre” (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah; larg qoftė asaj qė Ai tė ketė fėmijė. ا'ka nė qiej dhe ēka nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Mjafton qė All-llahu ėshtė planifikues i pavarur”.[Surah Nisa:171]


    Nuk ėshtė pėr tu habitur qė madje edhe sot, shumė tė krishterė e shohin objektiv dhe tė paanėshmė trajtimin nga Kur’ani tė Isait (Jezusit) dhe nėnės sė tij besnike Merjemen. Askush pėrveē Allahut nuk mund tė jetė autor i kėsaj fjale universale, objektive dhe tė vėrtetė. Allahu e bėn kėtė pikė tė theksuar nė Kur’an:


    “Kėto janė nga lajmet e fshehta (tė hershme) qė po t'i shpallim ty. Ti nuk ishe ndėr ta kur i hidhnin shortet se kush prej tyre do tė bėhej kujdestar i Mejremes, nuk ishe pranė tyre as kur ata ziheshin mes vete”.[Surah Al Imran:44]

    Eshtė vetėm shpallje nga Allahu pasiqė ju i dini kėto gjėra me aq detaje tė sakta.



    Ajo pėr tė cilėn Allahu, subhanehu ve teala, i kritikon njerėzit dhe i dėnon ata me fjalėt mė tė forta ėshtė sugjerimi qė dikush mund tė jetė “biri i zotit” apo “nėna e zotit”. Kur’ani nuk e ka pėrdorur gjuhėn e tė Atit dhe tė birit madje edhe nė mėnyrė figurative, sepse gjithmonė ēon nė antropomorfizėm (duke menduar Zotin si njė qėnie njerėzore) dhe kėshtu nė vend qė tė adhurohej Zoti nė madhėshtinė e Tij, njerėzit bėhen tė lidhur me njė tjetėr qėnje njerėzore apo imazh. Njerėzit e devotshėm mund tė jenė tė dėrguar tė Zotit dhe shembuj tė mirė, ata mund ta duan Zotin dhe tė duhen nga Ai, por ata nuk mund tė bėhen “zot” nė asnjė mėnyrė. I dėrguari i Allahut, Muhammedi, salall-llahu alejhi ve sel-lem, ishte aq i vėmendshėm rreth ēdo shoqėrimi tė mundshėm me Allahun, madje ai nuk pėlqente qė emri i tij tė pėrmendej me emrin e Allahut kur subjekti ėshtė njė urdhėr, gjw qė ėshtė ekskluzivisht pėr Allahun. Kur njėri nga shokėt e tij tha:”اfarė tė dėshirojė Allahu dhe i dėrguari i Tij” nė njė ēėshtje qė si duket ka patur tė bėjė me ēėshtje qė Profeti, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ėshtė urdhėruar, Profeti e korrigjoi atė duke i thwnw: ”Jo, nė vend tė kėsaj thuaj: “اfarė Allahu dėshiron dhe pastaj ēfarė i Dėrguari i Tij dėshiron”.[Nasaiu].


    Merjemja si njė urė


    Shembulli i Merjemes ėshtė shumė i rėndėsishėm sot pėr tė lidhur hapėsirėn midis dy qytetėrimeve tė mėdha dhe dy feve tė mėdha, Islamit dhe krishtėrimit. Me tė vėrtetė kristianėt e sinqertė duhet ta shikojnė islamin, veēanėrisht hixhabin dhe mbulesėn e grave muslimane, si njė imazh i ndershmėrisė sė Merjemes. Asnjė fe tjetėr sot nuk ėshtė mė kėmbėngulėse mbi ndershmėrinė dhe frenimin e marrėdhėnieve jolegjitme seksuale si njė virtyt i kėndshėm i treguar nė krishtėrimin origjinal ashtu si edhe nė islam.


    Kur engjėlli iu paraqit Merjemes kur ajo ishte nė vetmi, Allahu na tregon nė Kur’an, qė ajo menjėherė thirri emrin e Allahut. Duke menduar qė po i afrohej njė burrė, ajo ia pėrkujtoi atij Allahun:


    “Ajo tha: “Unė i mbėshtetem tė Gjithėmėshirėshmit prej teje, nėse je qė frikėsohesh Atij (pra mė le tė lirė)!”[Surah Merjeme:18]


    Kjo ėshtė njė model i ndershmėrisė qė ēdo grua e devotshme muslimane duhet ta ketė. Nė fakt, hixhabi islam ėshtė mėnyra e grave muslimane pėr tė dėshmuar tė njėjtėn ide vazhdimisht: “Pėrkujto Allahun dhe limitet e tij kur mė afrohesh mua”. Me fjalė tė tjera, hixhabi ėshtė njė dėshmi e ndershmėrisė dhe pastėrtisė dhe i pėrkujton (ēdo mendjeje tė prishur) pėr Allahun. Ka sigurisht armiq tė Zotit dhe avoketėr (shumėsi i avokat) tė dėshirave satanike tė cilėt e shikojnė kėtė simbol tė bukur hyjnorė si fyrje ndaj mėnyrės sė tyre tė jetesės.

  2. #2
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Statusi i Jezusit nė Islam

    shkruar nga Dr. Rebi bin Hadi el-Madkhali





    Broshura



    I gjithė falėnderimi i takon Allahut,1 dhe mbi tė dėrguarin e Tij [Muhamed] qofshin paqja dhe bekimet e Tij, dhe po ashtu mbi familjen e tij, shoqėruesit dhe ata qė ndjekin udhėzimin e tij.



    Mė tej:



    Tė gjithė popujt kanė rėnė dakord se vetėm Zoti ėshtė Ai qė krijoi kėtė univers me qiejt dhe tokėn e tij, poashtu edhe ēdo gjė qė gjendet mes tyre dhe pėrbrenda tyre, siē janė egjėjt, xhin2 dhe njerėzimi.



    Dhe pranimi i tyre se Ai ėshtė qė sundon dhe drejton kėtė gjithėsi, dhe se ēdo gjė nė ekzitencė i ėshtė nėnshtruar vullnetit dhe fuqisė sė Tij, dhe pavarėsisht kėsaj, Ai e mban atė me Butėsi, Mėshirė dhe Urtėsi.



    Ai ia ka besuar ēdo tė rrituri qė ėshtė i arsyeshėm tė adhuruarit e Tij dhe bindjen ndaj urdhėrave tė Tij. Dhe mu pėr kėtė arsye, Ai edhe i krijoi ata, siē thotė Ai:"Unė nuk kam krijuar njerėzimin dhe xhinėt veēse qė ata tė mė adhurojnė. Unė s'kėrkoj ndonjė furnizim prej tyre, e as qė kėrkoj qė ata tė mė ushqejnė. Vėrtet, Allahu ėshtė Gjithfurnizues, Pronar fuqie, mė i forti". [Kur'an 1:58]



    Pra, Ai i furnizoi ata me mjetet e domosdoshme tė cilat do t'ju nevojiteshin atyre pėr ta ēuar nė vend kėtė pėrgjegjėsi – e tė adhuruarit Atė – siē ėshtė natyrshmėria e drejtė dhe intelektet e arsyeshme dhe tė vetėdijshme [tė ndėrgjegjshme]. Dhe Ai i nėnshtroi qiejt dhe tokėn qė ato t'u shėrbejnė atyre.



    Ai u dėrgoi atyre tė dėrguar bujarė nė ēdo kohė kur Dreqi dhe ndihmėsit e tij i shmangnin ata nga synimi pėr tė cilin qenė krijuar ata, siē ėshtė idhujtaria, adhurimi i tij [Dreqit], dhe braktisja e shtegut tė drejtė tė Zotit.



    --------------------------------------------------------------------------------
    1. Shėnim i pėrkthyesit [nga Arabishtja nė Anglisht]: Allah ėshtė emri i pėrshtatshėm pėr Zotin, Krijuesin e ēdo gjėje qė ekziston. Kur tė pėrmendet emri Allah gjatė kėtij eseu, kjo s'do tė thotė se kemi tė bėjmė me nocionet e njė idhulli, statuje apo qenieje njerėzore. Zoti i ėshtė drejtuar Vetes sė Tij si Allah nė Kur'an, dhe po me kėtė emėr e thėrrasin muslimanėt. Pra, ky i referohet Krijuesit, Furnizuesit, dhe Drejtuesit tė ēdo gjėje nė ekzistencė, jo njė njeriu, koncepti apo idhulli. Fjalėt Zot dhe Allah, do tė ndėrkėmbehen gjatė gjithė kėtij eseu kur tė jetė mė me vend qė tė lehtėsohet leximi pėr jomuslimanėt, tė cilėt s'janė mėsuar me emrin Allah.

    2. Shėnim i pėrkthyesit: Xhinėt janė specie e veēantė e krijuar nga Zoti nga flaka e patym e zjarrit. Ata janė pjesė e tė Padukshmes dhe informata nė lidhje me ta ka qenė shpallur nė Kur'an. Nė fakt, Dreqi ėshtė njė nga xhinėt. Ndryshe nga besimet perėndimore, Dreqi s'ėshtė njė engjėll i 'rėnė', por njė xhini [njejėsi i xhinn], i cili refuzoi t'i bindej Zotit nė pėruljen e tij para krijimit tė Tij tė Ademit, dhe kėshtu u pėrzė dhe u dėbua. Zoti krijoi engjėjt pėr t'iu bindur Atij, siē thotė Ai:"Ata nuk e kundėrshtojnė Allahun nė urdhėrat e Tij, dhe ata e bėjnė atė pėr ēfarė urdhėrohen". [66:6]
    --------------------------------------------------------------------------------

    Nė krye tė kėtyre tė dėrguarve bujarė qenė ata qė posedonin vullnet dhe vendosmėri tė fortė, dhe ata qenė: Muhamedi, Abrahami, Moisiu, Jezusi, dhe Noa, Zoti dėrgoftė paqen dhe bekimet mbi ta.



    Allahu thotė:"Ai ju ka urdhėruar pėr tė njėjtėn fe me tė cilėn Ai urdhėroi Noan dhe tė cilėn ta shpallėm ty [O Muhamed] dhe urdhėruam Abrahamin, Moisiun, dhe Jezusin, qė ju ta praktikoni fenė dhe mos tė pėrēaheni nė tė. E padurueshme ėshtė pėr idhujtarėt ajo nė ēka ti i thėrret ata. Allahu zgjedh pėr vete kė tė dojė dhe udhėzon pėr tek vetja e Tij ata qė i kthehen Atij me pendim dhe bindje". [Kur'an 42:13]



    Pra, tė gjithė tė dėrguarit, posaēėrisht ata qė u pėrmendėn mė lart, patėn vetėm njė fe dhe ajo ishte Islami, duke mos pasur asnjė fe tjetėr veē kėsaj.3


    Allahu thotė:"Vėrtet, feja e vetme e pranueshme nė shikimin e Allahut ėshtė Islami". [Kur'an 3:19]


    Dhe Ai thotė:"Kushdo qė dėshiron tjetėr veē Islamit pėr fe tė veten, ajo kurrė s'do t'i pranohet atij dhe nė Jetėn e Pėrtejme, ai do tė jetė midis humbėsve". [Kur'an 3:85]


    Dhe Ai thotė:"O tė dėrguar! Hani nga ushqimet e mira tė lejueshme dhe bėni punė tė mira. Vėrtet, Unė jam i mirėinformuar pėr atė ēfarė bėni". [Kur'an 23:51]


    Dhe Allahu thotė:"Vėrtet ky popull i juaji ėshtė njė popull, dhe Unė jam Zoti juaj, kėshtu qė mė adhuroni vetėm Mua". [Kur'an 21:92]


    Fjala 'popull' kėtu i referohet fesė. Pra, kjo do tė thotė se feja e tyre ėshtė njė dhe ajo ėshtė Islami, i cili pėrbėhet nga tė bėrit e adhurimit personal sinqerisht vetėm pėr Zotin, tė Vetmin dhe tė Pandashmin.



    --------------------------------------------------------------------------------
    3. Shėnim i pėrkthyesit: Islam ėshtė fjalė Arabe, qė do tė thotė t'i dorėzohesh dhe nėnshtrohesh vullnetit tė dikujt. Kjo ėshtė ēfarė feja Islame detyron nė atė kur personi i ngjitet Islamit si njė musliman, ai ia nėnshtron vullnetin e tij vullnetit tė njė Zoti tė vėrtetė, Allahut. Kėshtu qė ēkado qė Zoti kėrkon pre tij, ai i pėrmbahet asaj pa dyshuar nė tė apo pa luftuar kundėr saj. Njė musliman ka dy burime prej tė cilave pėrftohet feja e tij: 1. Kur'ani, dhe 2. Mėsimet e Pejgamberit Muhamed, i njohur si Suneti. Si njė musliman, personi duhet tė ndjekė urdhėrat dhe t'u shmanget ndalesave tė pėrmendura nė kėto burime tė shpalljes, kėshtu duke iu nėnshtruar Urdhėrit tė Allahut.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Tė gjitha qeniet e krijuara janė robėr tė Zotit, dhe midis kėtyre qenieve tė krijuara janė tė dėrguarit bujarė, tė cilėt pėrfshijnė tė dėrguarit me vullnet dhe vendosmėri tė fortė: Muhamedi, Abrahami, Moisiu, Jezusi, dhe Noa. Pra, ata nė fakt janė robėr tė Allahut – Ai i krijoi ata pėr ta dhuruar Atė dhe tė thėrrasin njerėzit pėr ta adhuruar Atė.


    Prandaj, Zoti ėshtė Krijues dhe Ai e meriton adhurimin. Asnjė qenie e krijuar midis gjithė krijimit tė Tij nuk ndanė, nuk merr pjesė apo nuk i ndihmon Atij nė madje edhe aspektin mė tė vogėl tė universit, qoftė kjo nė lidhje me krijimin e Tij, furnizimin, sjelljen nė jetė [tė gjėrave] apo bėrjen e gjėrave tė vdesin. Asgjė nuk pėrzihet me tė nė asnjė nga Cilėsitė e Tij tė zotėrimit dhe hyjnisė, dhe pėrshkrimet e Tij tė pėrsosura e mė tė lartat.


    "Thuaj: Ai ėshtė Allahu, i Vetmi [i Pandashmi]. Allahu ėshtė i Vetė-Mjaftueshėm [s'ka nevojė pėr ndonjė gjė]. Ai nuk lind e as qė ėshtė i lindur. Dhe s'ka tė barabartė apo tė krahasueshėm me Tė". [Kur'an 112:1-4]


    Pasi tė kemi bėrė kėtė prezantim, synimi ynė kėtu ėshtė qė tė sqarojmė dhe shpjegojmė gjendjen e tė dėrguarit bujar tė Zotit, Jezusit, birit tė Maries, dhe statusin e tij nė Islam.


    Ky pejgamber i ndershėm mban nja pozitė madhėshtore nė Islam, pėr tė cilėn Ēifutėt dhe tė Krishterėt ose janė tė pavetėdijshėm, ose qėllimisht e injorojnė nė jetėt e tyre tė pėrditshme, nė besimet dhe shkrimet e tyre.


    Islami e ka konkretizuar rolin e tij tė madh, i cili ėshtė vėrtetuar nė mėnyrėn mė tė mirė, mė tė plotė dhe mė tė drejtė nė disa vargje tė qarta tė Kur'anit. Ēdo intelekt i dėlirė dhe i paprishur s'duhet tė pranojė ndonjė gjė pėrveē asaj ēka Allahu ka pohuar pėr kėtė pejgamber, ndėrsa refuzon ēdo gjė qė e kundėrshton kėtė, siē ėshtė ajo ēfarė Ēifutėt pohojnė me ofendimet kundėr tij dhe nėnės sė tij, dhe ajo ēfarė tė Krishterėt pohojnė nė ekzagjerimin rreth tij dhe hyjnizimin e tij, nganjėherė duke e konsideruar atė birin e Zotit, apo vetė Zotin, apo pjesė tė trinisė hyjnore, dhe nganjėherė duke e pėrulur dhe gjymtuar atė [dmth nė Kryq], tė gjitha nga tė cilat tregojnė nė shmangien e tyre nga feja dhe arsyeja.


    Zoti na ka treguar rrėfenjat mė tė mira dhe mė mahnitėse lidhur me Jezusin dhe nėnėn e tij, nga fillimi i pėrvojės sė hidhur tė tyre duke shkuar nėpėr faza tė ndryshme tė jetėve tė tyre, duke e sqaruar atė thellėsisht. Pra, besimtarėt ndėr ndjekėsit e Muhamedit besuan nė gjithė kėtė dhe i dhanė Jezusit dhe nėnės sė tij statusin qė merituan dhe i mirėpritėn ata me shkallėn mė tė lartė tė nderit.


    Nė tė njėjtėn mėnyrė, ata mirėpritėn tė gjithė pejgamberėt dhe tė dėrguarit e tjerė dhe besuan nė ta. Nė fakt, Islami e ka vendosur besimin nė ta si njė ndėr shtyllat kryesore tė Besimit. Pėr mė shumė, ai konsideron se kushdo qė nėnvleftėson ndonjė nga pejgamberėt nė ēfarėdo mėnyre, ai ka mohuar dhe del nga vatha Islame. E, ēka nė lidhje me ata qė i mohojnė ata apo madje edhe vetėm njėrin nga ata?! Zoti e ka lavdėruar Jezusin dhe nėnėn e tij, virgjėreshėn Marie, nė shumė kaptina tė Kur'anit. Ne do tė pėrmendim disa shembuj nga disa nga kėto kaptina. Ai thotė nė kaptinėn 3 tė Kur'anit Fisnik:



    1. "Vėrtet Allahu zgjodhi Adamin, Noan, familjen e Abrahamit dhe familjen e Imranit mbi tė gjithė njerėzimin [e kohės sė tyre]. Pasardhės, njėri prej tjetrit, dhe Allahu sheh ēdo gjė, ėshtė i Gjithdijshėm. [Pėrkujto] kur gruaja e Imranit tha:'O Zoti im! Unė t'u kam zotuar se fėmia nė mitren time do t'i pėrkushtohet shėrbimit ndaj Teje, pra pranoje kėtė prej meje. Vėrtet, Ti dėgjon ēdo gjė, je i Gjithdijshėm.' Pastaj kur ajo lindi tė bijėn e saj [Marinė], ajo tha:'O Zoti im! Una kam lindur njė femėr' – ndėrsa Allahu e dinte mė mirė se ēka lindi ajo – 'Dhe mashkulli s'ėshtė sikur femra. Unė e kam emėrtuar atė Marie dhe kėrkoj shpėtim te Ti pėr tė dhe pėr pasardhėsit e saj nga Dreqi i dėbuar'. Kėshtu Zoti i saj pranoi lutjen e saj me njė pranim tė mirė, dhe Ai bėri qė ajo [Maria] tė rritej me nje edukim tė mirė dhe e vendosi nė pėrkujdesjen e Zakarias. Ēdo herė kur hynte nė dhomėn e saj pėr ta vizituar atė, ai gjente se ajo tashmė kishte pranuar furnizim. Ai tha:'Oj Marie! Nga e ke marrė kėtė?' Ajo tha:'Kjo ėshtė nga Allahu'. Vėrtet, Allahu furnizon kė tė dojė pa kufishėm. Atėherė, Zakaria luti Zotin e tij duke thėnė:'Mė jep pasardhės tė mirė. Vėrtet, Ti dėgjon ēdo lutje'". [Kur'an 3:33-38]



    Rrėfenja e Maries fillon me kėtė lidhje madhėshtore e tė pėrmendurit tė atyre tė cilėt Zoti i zgjodhi mbi njerėzimin, ku pėrfshihej familja e Imranit, tė cilėt ishin prindėrit e Maries. Kjo bėhet me qėllim pėr ta bėrė tė qartė se Maria erdhi nga njė familje e drejtė dhe bujare, dhe se ajo ishte nga pasardhėsit e pejgamberėve tė zgjedhur, dhe se nėna e saj ishte grua e devotshme. Njė shembull i devotshmėrisė dhe drejtėsisė sė saj ishte se ajo u zotua ta japė atė qė ishte nė mitrėn e saj nė shėrbim tė Zotit. Ajo shpresonte se ai do tė jetė djalė, por nė vend tė kėsaj, ajo lindi vajzė. Kėshtu ajo e ktheu kėtė ēėshtje prapa te Zoti, duke kėrkuar falje nga Ai dhe duke e lutur Atė qė ta mbrojė bijėn e saj dhe pasardhėsit e saj nga Dreqi i dėbuar. Kėshtu Zoti i saj iu pėrgjigj lutjes sė saj dhe me ngrohtėsi e pranoi Marinė, duke bėrė qė ajo tė edukohej mirė dhe duke e vendosur si kujdestar tė saj njė pejgamber tė drejtė e tė mėshirshėm, Zakarian. Kjo tregon se nėna e Jezusit pati njė edukim tė jashtėzakonshėm.



    Allahu mė pas vazhdoi t'i japė asaj edhe mė shumė nga tė Mirat dhe Bujaria e Tij, siē na informon rreth kėsaj nė thėnien e Tij:



    2. "Dhe [pėrkujto] kur engjėjt thanė:"Oj Marie, vėrtet Allahu tė ka zgjedhur dhe tė ka pastruar, dhe tė zgjodhi mbi tė gjitha gratė tjera midis njerėzimit. Oj Marie! Nėnshtrohu me bindje ndaj Zotit tėnd dhe hedhu pėrmbys [bjerė nė sexhde] dhe pėrulu [ruku, nė namaz] sė bashku me ata qė pėrulen'. Kjo ėshtė pjesė nga e Padukshmja, tė cilėn Ne po ta shpallim ty [O Muhamed]. Ti s'ishe me ta kur ata hedhėn short me penat e tyre pėr tė vendosur se cili nga ata do tė ngarkohej me pėrkujdesin ndaj Maries, e as qė ishe me ta kur ata u kundėrshtuan". [Kur'an 42-44]



    Pra, as Muhamedi, pejgamberi i pashkolluar4, as njekėsit e tij s'ishin tė informuar pėr njė informatė tė tillė tė mahnitshme dhe tė vėrtetė lidhur me tė gjithė tė dėrguarit, Marinė, nėnėn e saj, Zakarian dhe ata qė u kėndėrshtuan me tė pėrsa i pėrket asaj se kush do tė pėrkujdesej pėr Marinė. E as qė ishin tė informuar pėr Zakarian kur ai fitoi pėrkujdesjen pasi kishte zgjedhur shortin e penės me kundėrshtarėt e tij. Ata nuk e dinin se si Zakaria e mirėpriti atė dhe kush e furnizonte atė nga Zoti si dhuratė pėr tė, gjė qė e shtyri Zakarian pavarėsisht nga mosha e vjetėr dhe shterpėsia e gruas sė tij, ta lusė Zotin qė t'i japė pasardhės tė drejtė. As Muhamedi as ndjekėsit e tij s'ishin tė informuar pėr ndonjėrėn nga kėto gjėra mė parė. S'ėshtė e mundshme qė ju tė gjeni njė tė folur tė tillė qė mbart njė shkallė tė lartė shkėlqimi dhe elokuence, dhe e cila ėshtė mirė e shprehur dhe e prezantuar nė njė mėnyrė madhėshtore nė Ungjill apo nė vende tjera. Kjo dėshmon vėrtetėfsinė e pejgamberit Muhamed dhe se ai vėrtet ishte i dėrguar i Allahut, dhe kjo tregon se ai s'ka folur nga tekat e veta, porse ajo ishte shpallje qė i shpallej atij nga Zoti i gjithė krijimit.



    Pastaj Allahu vazhdon me rrėfenjėn e Virgjėreshės Marie dhe birit tė saj, Jezusit, robit dhe tė dėrguarit tė Allahut, duke thėnė:



    3. "[Pėrkujto] kur engjėjt thanė:'Oj Marie! Vėrtet, Allahu tė pėrgėzon pėr njė Fjalė nga Ai [e cila ishte 'Ji' dhe Jezusi u bė]. Emri i tij do tė jetė Mesi, Jezus, biri i Maries, i nderuar nė kėtė botė dhe nė Jetėn e Pėrjetme. Dhe ai do tė jetė ndėr tė afėrmit e Allahut. Ai do t'u flasė njerėzve ndėrsa [akoma] ėshtė nė djep dhe gjatė [viteve tė] burrėrisė. Dhe ai do tė jetė ndėr njerėzit e drejtė'. Ajo tha:'O Zoti im! Si do te kem bir kur asnjė burrė s'mė ka prekur?' Ai [engjėlli Gabriel] tha:'Kėshtu do tė jetė, se Allahu krijon ēfarė tė dojė. Kur Ai cakton ndonjė ēėshtje, Ai vetėm thotė 'Ji', dhe ajo bėhet. Dhe Ai do t'ia mėsojė atij Librin dhe Urtėsinė, si dhe Toran [Teuratin] dhe Ungjillin'. Dhe Ai do ta dėrgojė atė te fisi i Israelit tė thotė:'Unė ju kam ardhur me njė shenjė nga Zoti juaj – qė unė tė formojė nga balta njė figurė sikur tė shpendit, pastaj tė fryj nė tė dhe ai do tė shndrrohet nė njė shpend, me lejimin e Allahut. Dhe unė do t'i shėrojė ata qė janė lindur tė verbėr dhe lebrozėn, dhe do ta ngjallė tė vdekurin, me lejimin e Zotit. Dhe, unė do t'ju informoj pėr atė ēfarė hani dhe ēfarė kurseni nė shtėpitė tuaja. Padyshim se nė kėtė ka njė shenjė pėr ju nėse vėrtet besoni. Dhe unė kam ardhur tė vėrtetoj atė qė ėshtė dėrguar pėrpara meje nga Tora, dhe ta bėjė tė lejueshme pėr ju njė pjesė tė asaj qė [pėrpara] ka qenė e ndaluar pėr ju. Dhe ju kam ardhur me dėshmi nga Zoti juaj. Kėshtu qė kini frikė Allahun dhe mė dėgjoni. Vėrtet, Allahu ėshtė Zoti im dhe i juaji. Pra, adhurojeni vetėm Atė. Kjo ėshtė Rruga e Drejtė'". [Kur'an 3:45-51]



    --------------------------------------------------------------------------------
    4. Shėnim i pėrkthyesit: Ėshtė njė fakt i dokumentuar mirė midis historianėve dhe kėrkuesve se Muhamedi ishte analfabet. Nė fakt, ai madje edhe mbeti nė kėtė gjendje derisa vdiq. Ai pranonte shpallje nga Zoti nėpėrmjet engjėllit Gabriel dhe ua diktonte fjalėt e Zotit shkruesve tė tij, tė cilėt e shkruanin atė pėr tė. Muslimanėt e asaj kohe e mėsonin pėrmendsh shpalljen. Kjo ėshtė njė tjetėr mrekulli e Zotit nė atė qė Ai zgjodhi njė analfabet pėr ta bartur porosinė e Tij, duke dėshmuar kėshtu pėrtej ēdo dyshimi se do tė ishte e pamundshme qė Muhamedi ta falsifikonte Kur'anin i vetėm. Kjo meqė Kur'ani pėrmban literaturė tė shkallės mė tė lartė, fakte tė sakta historike, fakte mahnitėse shkencore tė cilat janė zbuluar vetėm kohėve tė fundit, dhe tė tjera aspekte mahnitėse qė do tė ishte e pamundshme pėr njeriun nė pozitėn dhe kohėn e tij tė ketė prodhuar njė libėr madhėshtor si Kur'ani pa ndihmėn e ndokujt. --------------------------------------------------------------------------------

    Kėto vargje flasin rreth fillimit tė ēėshtjes sė Jezusit dhe mėnyrėn nė tė cilėn Zoti e ka krijuar atė. Poashtu flitet pėr tė qenit e tij i dėrguar te fisi i Israelit dhe sjelljet e shkėlqyeshme qė Zoti ia kishte dhuruar atij, gjė qė dėshmon vėrtetėsinė e tė qenit tė tij i dėrguar dhe tė qenit e tij dhe nėnės sė tij tė pastėr nga ajo ēfarė i akuzuan Ēifutėt. Ėshtė nga praktika e zakonshme e Zotit kur tė krijojė njerėz dhe shtazė, qė ecuria e riprodhimit dhe lindjes tė ndodhė me anė tė dy prindėrve – mashkull dhe femėr. Mirėpo, pėrpara kėsaj, Ai pat krijuar Adamin, babanė e gjithė njerėzimit, nga balta, dmth ai nuk kishte dy prindėr. Dhe Ai krijoi Evėn, nėnėn e njerėzimit, nga njė mashkull, pa femėr, nga brinja e Adamit. E gjithė kjo ishte nga shenjat madhėshtore tė Zotit, tė cilat askush nė tokė apo nė qiej s'ka mundėsi t'i bėjė. Kėshtu qė pasi kishte kaluar njė kohė me ekzistencėn e njerėzimit nė tokė, Zoti pėrsėri deshi t'iu tregojė njerėzimit njė shenjė tė re, e cila do ta dėshmonte aftėsinė e madhe tė Tij - dhe kjo ishte nė krijimin e Jezusit, tė cilin Ai e krijoi nga vetėm njė femėr, pa u pėrfshirė ndonjė mashkull. Maries i erdhi vėshtirė tė besonte lajmin e kėsaj ēėshtjeje tė ēuditshme, kėshtu qė engjėlli Gabriel i tha asaj:"Kėshtu do tė jetė, se Allahu krijon ēfarė tė dojė. Kur Ai cakton ndonjė ēėshtje, Ai vetėm thotė 'Ji', dhe ajo bėhet'".



    Pra, ēdo krijesė, pa marrė parasysh sa e madhe apo e vogėl ėshtė, nga Froni i Zotit, Mbėshtetėsja e Tij e Kėmbėve, qiejt, toka, malet dhe oqeanet dhe ēfarė gjendet mes tyre, tė mos pėrmendim universin dhe atė ēfarė pėrmban ai si Dielli, Hėna dhe yjet, tė gjitha kėto janė nxjerrė nė ekzistencė me dėshirėn dhe vullnetin e Zotit dhe thjeshtė nga tė thėnit e Tij 'Ji!'. Pra, i madhėruar dhe i lavdėruar ėshtė Ai. Kjo ėshtė nga njė Zot madhėshtor qė ėshtė i Gjithpushtetshėm dhe qė ka mundėsi pėr ēdo gjė. Asgjė s'mund t'i rezistojė apo tė frenojė nga Dėshira e Tij, e as qė mund tė ikė ndonjė gjė nga Dėshira e Tij. Pra, ēfarėdo qė dėshiron Ai, ndodh; ēfarėdo qė nuk e dėshiron Ai, nuk ndodhė.



    Zoti i dhuroi Jezusit dituri, urtėsi, porosinė [hyjnore], dhe mrekullitė si pjesė e dobive qė Ai u dha tė gjithė pejgamberėve dhe tė dėrguarve. Krijimi i Jezusit me Fjalėn e Zotit 'Ji', nga njė femėr, ishte njė nga mrekullitė e Tij qė tregojnė aftėsinė e Tij tė madhe. Mirėpo, kjo qe paraprirė nga njė mrekulli shumė mė e madhe se kjo, qė ėshtė krijimi i Adamit, pa mashkull apo femėr, dhe krijimi i Evės nga brinja e Adamit, pa ndonjė mashkull. E gjithė kjo dėshmon aftėsinė e madhe tė Zotit pėr besimtarėt me intelekt, dhe i shtyn ata qė ta falėnderojnė, ta duan, ta madhėrojnė, ta shenjtėrojnė, ta nderojnė dhe t'ia drejtojnė tė gjitha format e adhurimit vetėm Atij.



    Njerėzit qė mė sė miri e kuptojnė kėtė aspekt, e zbatojnė atė nė jetėn e tyre tė pėrditshme dhe i thėrrasin tė tjerėt pėr tek kjo janė pejgamberėt bujarė, nė krye tė tė cilėve qenė pesė pejgamberėt me vullnet dhe vendosmėri tė fortė, ku pėrfshihet edhe Jezusi. Kjo theksohet nė Kur'an dhe poashtu edhe nė shpalljet e ruajtura qė erdhėn para tij, si Ungjilli, para se tė ndryshoheshin ato.5



    Jezusi vėrtetoi dhe qartė pohoi se ai ishte njė rob i Zotit dhe se ishte krijuar dhe rritur [nga fėmijėria]. Dhe, ai vėrtetoi se Zoti ishte Perėndia i tij, Sunduesi dhe Krijuesi dhe poashtu Zoti, Pronari i tė gjitha krijesave tjera. Pra, sė pari, ai i vėrtetoi tė gjitha kėto, pastaj i thirri njerėzit pėr tė adhuruar kėtė Zot madhėshtor, Krijuesin e ēdo gjėje dhe Pronarin e gjithė krijimit, siē tha ai:"Vėrtet, Allahu ėshtė zoti im dhe i juaji. Pra, adhurojeni vetėm Atė. Kjo ėshtė rruga e Drejtė". Dhe pėrpara kėsaj, ai tha:"Pra, kini frikė Allahun dhe mė dėgjoni".



    Pra, vetėm Zoti ėshtė Ai qė meriton t'i kihet frikė dhe tė dėgjohet. Tė gjithė pejgamberėt, pėrfshirė kėtu edhe Jezusin, thirrėn pėr kėtė dhe Zoti u ndihmoi atyre me mrekulli mahnitėse si dėshmi pėr vėrtetėsinė e asaj ēfarė ata sollėn. Njerėzimi s'pat zgjidhje pas tėrė kėsaj, pėrveē t'i pėrgjigjej thirrjes sė tė gjithė tė dėrguarve dhe t'i dėgjojnė nė atė ēfarė ata bartėn nga Zoti i tyre nga shpallja e Tij, e cila pėrbėhet nga urdhėrat pėr tė besuar vetėm nė Tė dhe tė bėhet i tėrė adhurimi vetėm pėr Tė [veēas nga zotėrat e rremė].



    --------------------------------------------------------------------------------
    5. Shėnim i pėrkthyesit: Allahu thotė nė Kur'an:"A po mendoni [o ju besimtarė] se ata do tė besojnė nė fenė tuaj pavarėsisht nga fakti se njė pjesė e tyre dėgjonin Fjalėn e Zotit, pastaj e ndryshuan atė me qėllim pasi e kuptuan?" [2:75] Dhe ai thotė:"Mjerė ata qė shkruajnė Librin me duar tė veta e pastaj thonė:'Kjo ėshtė nga Zoti', pėr tė blerė mė tė njė ēmim tė ulėt". [2:79] Kjo tregon se librat e shpallura qenė ndryshuar pasi qė tė dėrguarit e tyre pėrkatės patėn kaluar. Ky ishte rasti me Ēifutėt, tė cilėt e ndryshuan Torėn pasi vdiq Moisiu sipas tekave tė tyre, dhe tė Krishterėt, tė cilėt e ndryshuan Ungjillin pasi Jezusi u grit nė qiell. Dėshmia pėr kėtė ėshtė e dukshme si hėna nė njė natė tė kthjellėt, se njeriu duhet vetėm t'i referohet botimeve/pėrkthimeve tė ndryshme tė Biblės qė qarkullojnė sot, e tė mos i pėrmendim kundėrshtimet qė mund tė gjenden nė Bibėl, siē dokumentohet madje edhe nga teologėt e Krishterė.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Dobia qė pėrftohet nga ky tekst i shpallur, ėshtė se Zoti na informon se Jezusi e poashtu edhe pejgamberėt tjerė sė bashku me tė, mbajnė njė pozitė madhėshtore nė Islam. Dhe ai [teksti] pėrmban informata se krijimi i tij dhe krijimi i nėnės sė tij ndodhėn me formėn mė tė lartė tė dėlirėsisė dhe se ata tė dy erdhėn nga familje qė ishin tė qėndrueshėm nė Islam dhe nė njė gjendje tė dėlirė. Kėto vargje poashtu pėrmendin porosinė e tij, mrekullitė e tij, dhe thirrjen e tij nė Zotėrimin e Zotit, pėr ta adhuruar Atė, pėr ta pasur frikė Atė dhe pėr t'i shėrbyer Atij.



    Kjo e folur nė lidhje me Jezusin, ėshtė pikėrisht sikur e folura e Zotit nė lidhje me Adamin dhe tė gjithė tė dėrguarve tjerė, pėrsa i pėrket historisė sė tyre, sjelljeve dhe thirrjes. Ato janė rrėfenja tė vėrteta, pa pasur nė to folklor apo ekzagjerime. Muhamedi dhe ndjekėsit e tij besuan nė kėtė dhe i deshėn pejgamberėt me gjithė zemrėn. Dhe ata i nderuan dhe i respektuan tė gjithė pejgamberėt midis tė cilėve ishte ėshtė Jezusi, paqja qoftė mbi tė. Dhe, ata e konsideronin kėtė si njė nga besimet fundamentale tė fesė sė tyre, siē thotė Allahu:"I dėrguari [Muhamedi] beson nė atė ēfarė i ėshtė shpallur nga Zoti i tij, e po ashtu edhe besimtarėt. Secili beson nė Allahun, engjėjt e Tij, Librat e Tij dhe tė dėrguarit e Tij. [Ata thonė]:'Ne s'bėjmė ndonjė dallim mes tė dėrguarve tė Tij', dhe thonė:'Dėgjojmė dhe bindemi'. [Kėrkojmė] Tė na falėsh, o Zoti ynė, dhe tek Ti ėshtė Kthimi'". [Kur'an 2:285]



    Dhe Ai thotė:



    4. "Dhe pėrkujto nė Libėr, [rrėfenjėn mbi] Marinė, kur ajo u tėrhoq nė vetmi nga familja e saj te njė vend me pamje nga Lindja dhe vendosi njė perde [pėr t'u mbuluar] nga ata. Pastaj Ne dėrguam tek ajo shpirtin Tonė [engjėllin Gabriel], dhe ai u shfaq pėrpara saj nė formė njeriu. Ajo tha:'Vėrtet, unė kėrkoj shpėtim nga ti me mė tė Mėshirshmin [Allahun], nėse ke frikė Allahun'. Ai [engjėlli] tha:'Unė jam vetėm njė i dėrguar nga Zoti yt [pėr tė tė njoftuar pėr] dhuratėn e njė biri tė ndershėm'. Ajo tha:'Si mund tė kem bir kur asnjeri s'mė ka prekur, e as qė jam e pandershme?' Ai tha:'Kėshtu do tė jetė. Zoti yt ka thėnė:'Kjo ėshtė lehtė pėr Mua. Dhe ne duam qė ta caktojmė atė si shenjė pėr njerėzimin dhe si mėshirė nga Ne. Dhe kjo ēėshtje tashmė ėshtė vendosur'. Kėshtu ajo e lindi atė6, dhe u tėrhoq me tė nė njė vend tė largėt [lugina e Betlehemit]. Dhimbjet e lindjes ishin tė atilla, saqė e ēuan atė deri te trungu i njė palmeje tė hurmės. Ajo tha:'Sikur tė kisha vdekur pėrpara kėsaj, dhe tė kisha qenė harruar dhe tė mos mė shihte asnjeri!' Pastaj [foshnja Jezus] e thirri atė nga poshtė, duke thėnė:'Mos u vreros, Zoti yt tė ka furnizuar me njė rrjedhė uji poshtė teje. Shkunde trungun e palmės drejt teje, dhe do tė bien hurma tė freskėta e tė pjekura pėrpara teje. Dhe nėse sheh ndonjė njeri, thuaj:'Vėrtet, unė jam zotuar tė agjėroj pėr mė tė Mėshirshmin, kėshtu qė s'do t'i flasė askujt sot'. Pastaj ajo e solli atė [foshnjėn] te populli i saj, duke e mbartur atė. Ata thanė:'Oj Marie, vėrtet ke bėrė njė gjė tė tmerrshme! O motra e Aronit! Babai yt s'ishte njeri qė kurvėronte, e as nėna jote s'ishte grua e pandershme'. Kėshtu ajo tregoi nga foshnja. Ata thanė:'Si mund t'i flasim atij qė ėshtė foshnje nė djep?' Ai [Jezusi] u tha [atyre]:'Vėrtet, unė jam rob i Allahut. Ai mė ka dhėnė Shkresėn dhe mė ka bėrė pejgamber. Dhe Ai mė ka bekuar kudo qė tė jem. Dhe Ai mė ka detyruar me namaz dhe dhėnie tė lėmoshės pėr sa kohė qė jetoj. Dhe [Ai mė ka detyruar] tė jem i dėgjueshėm ndaj nėnės sime, dhe Ai s'mė ka bėrė arrogant dhe fatkeq. Dhe paqja qoftė mbi mua ditėn kur jam lindur, ditėn qė do tė vdes, dhe ditėn kur do tė jem ngritur i gjallė'. I kėtillė ėshtė Jezusi, i biri i Maries. Kjo ėshtė thėnie e vėrtetė pėr tė cilėn s'ka dyshim. S'ėshtė e pėrshtatshme pėr Allahu qė Ai tė lindė njė bir. I pastėr dhe i lartėsuar ėshtė Ai nga njė gjė e tillė! Kur Ai vendos pėr ndonjė ēėshtje, ai vetėm thotė 'Ji', dhe ajo bėhet. [Jezusi tha]:'Vėrtet, Allahu ėshtė zoti im dhe i juaji. Pra, adhurojeni vetėm Atė. Kjo ėshtė Rruga e Drejtė'. Pastaj grupet [e Krishtere] dalluan mes vete, dhe mjerė mosbesimtarėt pėr takimin e njė Ditė tė Madhe [Ditėn e Ringjalljes]. Sa qartė do tė shohin dhe dėgjojnė ata [mosbesimtarėt] nė Ditėn kur do tė shfaqen pėrpara Nesh! Por, keqbėrėsit sot janė nė gabim tė qartė." [Kur'an 19:16-38]



    Kjo rrėfenjė e vėrtetė shpjegon ēfarė i ndodhi Maries pasi Zoti e rriti atė nė njė mėnyrė tė mirė, me kujdesin qė ajo pranoi nga pejgamberi bujar [Zakaria] dhe pasi kishte pasur reputacion tė mirė si adhuruese e devotshme qė ishte e dėlirė, e ndershme dhe e pastėr. Kėshtu qė koha, tė cilėn Zoti caktoi pėr ta zbatuar vullnetin e Tij duke krijuar Jezusin nė formėn qė Ai na njoftoi se do ta bėnte, tash erdhi:"Kur Ne8 dėrguam tek ajo shpirtin Tonė, dhe ai u shfaq pėrpara saj nė formė njeriu".



    Kjo i referohet engjėllit Gabriel. Pra, aso kohe kur kjo ngjarje zuri vend, kjo femėr e dėlirė dhe e ndershme kishte pasur pėr qėllim t'i pėrkushtohej adhurimit tė Zotit, dhe ajo kishte vendosur njė perde pėrpara saj pėr kėtė qėllim, qė ta mbronte nderin dhe dėlirėsinė e saj, nė mėnyrė qė ta kryente adhurimin e saj. Atėherė, vė re, njė njeri qė kishte formė dhe pamje tė bukur papritmas u shfaq parpara saj.


    --------------------------------------------------------------------------------
    7. Shėnim i pėrkthyesit: Kjo nuk i referohet Aronit, vėllait tė Moisiut, por njė njeriu tė devotshėm qė jetoi nė kohėn e Maries.

    8. Shėnim i pėrkthyesit: Gjatė gjithė Kur'anit, Allahu [Zoti] i referohet Vetes sė Tij nė shumės, siē ėshtė duke thėnė Ne, Na dhe Jonė. Kjo, nga pikėpamja letrare, ėshtė pėr t'u treguar madhėshtia e Tij, ngjashėm me mbretėroren "Ne" qė pėrdoret nė gjuhen Angleze. Kjo s'do tė thotė qė Allahu i referohet vetes sė Tij si njė Zot shumės, apo se Ai ėshtė pjesė e njė trinie, etj.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Kėshtu ajo demonstroi shenjat e ndershmėrisė dhe modestisė nė kėtė rast, duke thėnė:"Vėrtet, unė kėrkoj shpėtim nga ti me mė tė Mėshirshmin, nėse ke frikė Allahun".



    Njė thėnie e tillė mund tė vinte vetėm nga zemra e njė besimtari tė vėrtetė, qė kėrkon shpėtim dhe ngushėllim nė Zotin gjatė kohėve tė pikėllimit dhe vėshtirėsive. Dhe nė thėnien e saj, ajo pėrkujton dhe paralajmėron [engjėllin nė formėn e njeriut] qė ta ketė frikė Allahun. E gjithė kjo qe bėrė me qėllim pėr tė zmbrapsur atė ēfarė i ndodhi asaj nga kjo pėrvojė e hidhur fikėsuese dhe e rrezikshme.



    Pastaj i dėrguari fisnik [Gabrieli] ia kumtoi asaj lajmin i cili bėri qė frika e saj tė largohej dhe zemra tė gjejė qetėsi:''Unė jam vetėm njė i dėrguar nga Zoti yt [pėr tė tė njoftuar pėr] dhuratėn e njė biri tė ndershėm''. Kėshtu qė ajo u pėrgjigj me habi:"Si mund tė kem bir kur anjeri s'mė ka prekur, e as qė jam e pandershme?"



    Kjo ėshtė mėnyrė normale qė fėmijėt lindin [dmth nėpėrmjet bashkėjetesės]. Kėshtu qė engjėlli e njoftoi atė:''Kėshtu do tė jetė. Zoti yt ka thėnė:'Kjo ėshtė lehtė pėr Mua. Dhe ne duam qė ta caktojmė atė si shenjė pėr njerėzimin dhe si mėshirė nga Ne'".


    Krijimi i universit dhe gjithė asaj qė gjendet brenda nė tė ėshtė diēka e lehtė pėr Zotin, siē thotė Ai:"Krijimi i tė gjithė juve dhe ringjallja e juaj s'ėshtė asgjė mė shumė sesa [krijimi dhe ringjallja] i njė personi tė vetėm". [Kur'an 31:28]



    Kėshtu qė ky shpirt fryu [jetėn e Jezusit] nė tė [Marinė]. Dhe ai ishte engjėlli Gabriel, tė cilin Zoti e dėrgoi pėr ta zbatuar urdhėrin e Tij. Kėshtu ajo e lindi atė, dhe u tėrhoq me foshnjen nė mitren e saj te njė vend i largėt. Aty ajo lindi fėminė e saj dhe u pėrball me problemin tė cilin ēdo femėr e ndershme dhe pastėr si ajo do tė ndjente [dmth ofendimin e kurvėrimit], kėshtu qė ajo dėshiroi tė ishte e vdekur. Pastaj erdhi ajo qė largoi frikėn dhe shqetėsimn e saj:"Pastaj [foshnja Jezus] e thirri atė nga poshtė, duke thėnė:'Mos u vreros, Zoti yt tė ka furnizuar me njė rrjedhė uji poshtė teje.



    Kėto ishin shenjat dhe mrekullitė qė e shtuan mbėshtetjen e saj, qetėsinė dhe besimn nė faktin qė Zoti do ta mbronte Atė, do tė vėrtetonte se ajo ishte e pastėr nga pohimet pėr kurvėri, dhe do ta tregonte nderin dhe fisnikėrinė e saj. Kėshtu, krejt ēfarė ajo duhej tė bėnte ishte tė tregonte nga ky fėmijė, tė cilin ofenduesit e pėrdornin si mėnyrė pėr ta akuzuar atė pėr kurvėrim."Ata thanė:'Si mund t'i flasim atij qė ėshtė foshnje nė djep?'"



    Kėshtu qė foshnja, tė foluren e tė cilit ata nuk e morėn parasysh, i befasoi ata ndėrsa ai ishte ende nė djep nėpėrmjet kėsj mrekullie mahnitėse, duke u thėnė atyre:''Vėrtet, unė jam rob i Allahut. Ai mė ka dhėnė Shkresėn dhe mė ka bėrė pejgamber. Dhe Ai mė ka bekuar kudo qė tė jem. Dhe Ai mė ka detyruar me namaz dhe dhėnie tė lėmoshės pėr sa kohė qė jetoj. Dhe [Ai mė ka detyruar] tė jem i dėgjueshėm ndaj nėnės sime, dhe Ai s'mė ka bėrė arrogant dhe fatkeq. Dhe paqja qoftė mbi mua ditėn kur jam lindur, ditėn qė do tė vdes, dhe ditėn kur do tė jem ngritur i gjallė''.



    Vėrtet, kėto janė disa nga vargjet e jashtėzakonshme tė Allahut, nė tė cilat ai diskuton mėnyrėn se si ishte lindur dhe si ai e shfajėsoi nėnėn e tij virgjėreshė nga ofendimet. Pastaj kėto vargje mahnitėse ofrojnė njė shpjegim pėr misionin dhe porosinė e Jezusit. Pjesė e porosisė sė madhe tė Jezusit ishte t'ua sqarojė njerėzve se ai ishte njė rob i Zotit, dhe mrekullueshėm, kjo ishte gjėja e parė qė ai tha kur u foli njerėzve [nga djepi]. Gjėja e dytė qė ai pėrmendi nė tė folurėn e tij ishte porosia, duke thėnė:"Ai mė ka dhėnė Shkresėn dhe mė ka bėrė pejgamber". Pastaj gjėja e tretė pėr tė cilėn ai foli ishte ndikimi i thirrjes sė tij:"Dhe Ai mė ka bekuar kudo qė tė jem".



    Pastaj ai vazhdoi tė shpjegonte ligjet e tija fetare dhe ligjet fetare tė atyre tė dėrguarve qė erdhėn pėrpara tij, duke thėnė:"Dhe Ai mė ka detyruar me namaz dhe dhėnie tė lėmoshės pėr sa kohė qė jetoj".


    Pastaj ai foli rreth cilėsive tė bukura tė tij, siē ėshtė tė qenit i drejtė dhe i vyer, dhe se si Zoti nuk i ka dhėnė atij cilėsitė e arrogantit dhe fatkeqit:"Dhe [Ai mė ka detyruar] tė jem i dėgjueshėm ndaj nėnės sime, dhe Ai s'mė ka bėrė arrogant dhe fatkeq".



    Pastaj Allahu komenton mbi gjithēka qė ai pėrmendi pėrpara rreth Jezusit dhe nėnės sė tij, duke thėnė:"I kėtillė ėshtė Jezusi, i biri i Maries. Kjo ėshtė thėnie e vėrtetė pėr tė cilėn s'ka dyshim".



    Kjo ėshtė thėnia e vėrtetė dhe pėrfundimtare nga Zoti i cili krijoi Jezusin dhe gjithė tė tjerėt – Ai qė ėshtė i Gjithdijshėm dhe i mirėinformuar pėr ēdo aspekt tė imėt dhe tė madh tė kėtij universi dhe njerėzimit, midis tė cilave ishte edhe Jezusi. Vėrtet, Allahu e ka thėnė tė vėrtetėn pėr tė, e cila s'mund tė njolloset as me piklėn mė tė vogėl tė pavėrtetėsisė qė gėnjeshtarėt midis atyre qė dyshojnė dhe qė janė shmangur thonė pėr tė. Allahu e ka thėnė tė vėrtetėn pėr tė, tė cilėn ēdo person me intelekt tė paprishur dhe tė kuptuar tė dėlirė natyror do ta pranonte. Kjo ėshtė poashtu ēfarė kanė folur tė gjitha ligjet fetare tė mėparshme dhe ajo tė cilės iu mbėshtetėn besimtarėt.



    Pra, tė gjitha kėto ngjarje qė ndodhėn, siē ėshtė fryrja e engjėlit Gabriel nė [mėngėn e] nėnės sė Jezusit, pastaj kur ajo e lindi atė, dhimbjet dhe vėshtirėsitė me tė cilat u pėrball nėna e tij pėr shkak tė kėsaj, tė qenit e saj e shfajėsuar nga kėto vėshtirėsi kur Allahu bėri qė fėmija e saj tė flasė nga djepi, gjė qė dėshmoi se ajo ishte e pastėr nga faji dhe qė poashtu dėshmoi se ai ishte njė nga robėrit e Zotit qė Ai zgjodhi tė jetė pejgamber i Tij dhe pėr ta pranuar Librin e Tij, si dhe tė qenit e tij i urdhėruar me ligjet e njėjta fetare me tė cilat qenė urdhėruar tė dėrguarit pėrpara tij, siē ėshtė falja e namazit, dhėnia e lėmoshės dhe tė qenit i vyer – e gjithė kjo ėshtė e vėrteta e vendosur dhe e vėrtetuar. Dhe ēfarėdo pohimesh dhe akuzash qė kundėrshtojnė kėtė, janė tė rreme. Dhe pohimet e bėra nga kundėrshtarėt e tyre – tė Krishterėt – pėrsa i pėrket Jezusit, se ai ka pohuar tė jetė vetė Zoti, apo biri i Zotit, apo pjesė e trinisė hyjnore, poashtu janė pavėrtetėsi dhe shmangie, tė cilėn nuk e pranon asnjė intelekt i shendoshė, ligj fetar apo natyrshmėri.



    E vėrteta pėrsa i pėrket kėsaj ēėshtjeje ėshtė ajo ēfarė ėshtė thėnė nga Zoti, Ai qė krijoi Jezusin dhe gjithė tė tjerėt, nga fillimi deri nė fund, – xhinėt dhe njerėzimin – me qėllim qė ta adhurojnė Atė. Dhe Ai ėshtė qė zgjodhi atė pėr rob dhe tė dėrguar, mu ashtu siē i zgjodhi tė tjerėt pėr ta bartur Porosinė e Tij te njerėzimi, qė ata tė kuptojnė synimin pėr tė cilin ata qenė krijuar – dhe kjo ėshtė qė tė adhurohet vetėm Zoti dhe tė zbatohet feja vetėm pėr hir tė Tij.



    Vėrtet, Jezusi barti Porosinė e Tij nė formėn mė tė mirė, dhe ai ishte i pari nė ballė nga populli i tij ndėr ata qė adhuronin dhe i nėshtroheshin vetėm Zotit, duke folur tė vėrtetėn haptas qė nga koha kur ai ishte nė djep, nė vitet e tija tė burrėrisė dhe deri kur Zoti e ngriti tek Ai.9



    Ky ėshtė statusi i pejgamberit dhe tė dėrguarit tė Zotit, Jezusit, paqja qoftė mbi tė, nė Islam sipas tė gjithė popujve muslimanė. Pra, kjo ėshtė e vėrteta, dhe ēfarėdoqoftė tjetėr veē kėsaj ėshtė rrenė dhe drejtim i keq.



    --------------------------------------------------------------------------------
    9. Shėnime tė pėrkthyesit: Nė kundėrshtim me besimet e Krishtere, muslimanėt besojnė qė Jezusi nuk ėshtė kryqėzuar, por dikush tjetėr ėshtė bėrė qė t'i gjasojė atij dhe ėshtė kryqėzuar nė vend tė tij. Nė Kur'an qėndron se ai ėshtė ngritur nė qiej, ku do tė presė deri nė ditėn kur ai do tė dėrgohet prapa nė tokė nga fundi i kohės. Allahu thotė:"Dhe pėr shkak se ata thanė me mburrje:'Ne e vramė Mesinė, Jezusin, birin e Merjemes, tė dėrguarin e Zotit'. Por ata nuk e vranė atė e as qė e kryqėzuan, por gjasimi i Jezusit qe vendosur nė njeri tjetėr [dhe ata vranė kėtė njeri]. Dhe ata qė dallohen mbi kėtė janė plot dyshime. Ata nuk e dinė me siguri; ata nuk ndjekin veēse hamendje, se vėrtet ata nuk e vranė atė. Por, Allahu e ngritit atė [trupin dhe shpirtin] tek Vetja e Tij. Allahu ėshtė i Gjithpushtetshėm, i urtė. Dhe nuk ka ndonjė nga njerėzit e Librit [dmth Ēifutėt dhe tė Krishterėt] veēse ai me siguri do tė besojė nė tė [se ai vėrtet ishte i dėrguar i Allahut] para vdekjes sė tij [Jezusit]. Dhe nė Ditėn e Ringjalljes, ai do tė dėshmojė kundėr tyre". [Kur'an 4:157-159] Pejgamberi Muhamed ka profetizuar qė Jezusi do tė kthehet dhe do tė gjykojė njerėzimin me drejtėsi. Ai do tė zbresė te minarja e bardhė nė lindje tė Damaskut, duke i pasur duart e tij mbi krahėt e dy engjėjve, dhe ai do tė luftojė kundėr Antikrishtit [Dexhallit] derisa ta mbėrrijė atė te porta e Ludit [Israeli i sotshėm], ku ai do ta vrasė atė.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Zoti s'ka nevojė tė lindė bir. T'ia atribuosh njė bir Atij ėshtė nga format mė tė mėdha tė mosbesimit dhe shmangies, meqė kjo pėrbėn shkallėn mė tė lartė tė ofendimit dhe mangėsisė qė i pėrshkruhet nderit, madhėshtisė dhe zotėrimit tė Tij. Kjo meqė gjithēka veē Zotit [Krijuesit] mund tė jetė vetėm njė nga krijesat e Tij, dhe tė gjthia krijesat e Tij i nėnshtrohen nderit dhe mashėshtisė sė Tij dhe janė tė urdhėruar ta adhurojnė Atė, kurse Zoti ėshtė hyjnor dhe i pastėr qė tė lindė fėmijė. Pėr kėtė shkak, Allahu u thotė atyre qė i pėrshkruajnė fėmijė Atij, dhe e folura e Tij ėshtė e vėrteta:"Vėrtet ju keni sjellur diēka tė tmerrshme [dmth njė thėnie djallėzore] – pėr shkak tė sė cilės qiejt gati sa nuk u shqyenė dhe toka nuk u bė copė-copė dhe malet nuk u shembėn. A mos ata po i pėrshkruajnė fėmijė mė tė Mėshirshmit [dmth Zotit]. Por, nuk ėshtė me vend pėr [madhėshtinė] e mė tė Mėshirshmit qė ai tė lindė fėmijė. Nuk ka asnjė nė qiej dhe tokė veēse ai i afrohet si rob mė tė Mėshirshmit. Vėrtet, Ai e njeh ēdonjėrin nga ata, dhe i ka numėruar ata me njė numėrim tė plotė. Dhe secili nga ta do t'i vijė Atij nė Ditėn e Ringjalljes i vetėm [pa ndonjė ndihmues]". [Kur'an 19:89-95]



    Dhe Ai thotė:"Thuaj: Ai ėshtė Allahu, Njė [i Pandashėm]. Allahu ėshtė i Vetė-Mjaftueshėm [qė s'ka nevojė pėr ndonjė gjė]. Ai nuk lind e as qė ėshtė i lindur. Dhe s'ka tė barabartė apo tė krahasueshėm me Tė". [Kur'an 112:1-4]


    Allahu ka thėnė, kur po i fliste pejgamberit Muhamed:"Dhe paralajmėro ata qė thonė:'Zoti ka lind fėmijė'. Ata s'kanė kurrfarė dije mbi kėtė, e as etėrit e tyre. E urryer ėshtė thėnia qė del nga gojėt e tyre. Ata s'thonė veēse gėnjeshtėr". [Kur'an 18:4-5]



    Pra, kushdo qė pohon se Zoti ka bir, ai s'thotė veēse gėnjeshtra, pavarėsisht nga ajo se a janė Arabė, tė cilėt thonė qė engjėjt janė bija tė Zotit, apo Budistė dhe Brahmanė, tė cilėt pohojnė kėtė pėr Budėn dhe Brahmėn, apo tė Krishterėt, tė cilėt pohojnė qė Jezusi ėshtė biri i Zotit, vetė Zoti dhe pjesė e trinisė hyjnore. Tė gjitha kėto janė gėnjeshtra dhe shpikje pėr Zotin. Pėrkundėr gjithė kėsaj, tė gjitha kėto grupe refuzojnė dhe mohojnė njėra-tjetrėn – asnjė grup [ndėr kėta qė i pėrmendėm] nuk pranon pikėpamjet e kundėrshtarėve tė tyre. Pra, gėnjeshtrat dhe shpikjet janė hequr pėr faktin se kėto grupe tė gjitha e mohojnė njėra-tjetrėn, dhe pėr faktin se Kur'ani, Islami dhe muslimanėt i mohojnė kėto grupe dhe pohimet e tyre, siē bėjnė edhe tė gjitha mendjet dhe natyrshmėritėe drejta .



    Dhe e gjithė ēfarė mbetet ėshtė e vėrteta e pastėr qė Zoti na e ka kumtuar nė librin e Tij tė mrekullueshėm, nė tė cilin pavėrtetėsia s'mund tė hyjė as nga para as nga prapa. Ky ėshtė libri madhėshtor [dmth Kur'ani], me tė cilin Allahu i sfindonte xhinėt dhe njerėzimn pėr ta sjellur njė libėr tė barabartė me tė, apo dhjetė kaptina tė ngjashme me tė, apo sė paku njė kaptinė tė ngjashme me tė. Por, ata s'ishin tė aftė ta bėnin kėtė pėr mė shumė se 14 shekuj. Dhe ata kurrė s'do tė jenė nė gjendje ta bėjnė kėtė deri nė Ditėn e Gjykimit.10


    Pra, ēfarė dėshmie tjetėr mė tė fortė dhe mė tė vėrtetė ka veē faktit se as xhinėt as njerėzit s'ishin nė gjendje tė prodhonin ndonjė pjesė tė kėtij Libri, i cili qe sjellur nga njė njeri i pashkolluar qė s'dinte as shkrim as lexim [dmth pejgamberi Muhamed]? Kjo dėshmon se ēfarėdoqoftė qė Ai tha nė lidhje me Jezusin ėshtė e vėrteta, dhe gjithēka pėrtej kėsaj s'ėshtė veēse pavėrtetėsi.



    Dobia qė nxirret nga kjo ėshtė se Kur'ani i ka dhėnė Jezusit tė drejtėn qė i takon dhe i ka dhėnė atij njė pozitė tė ndershme qė ai e meriton. Dhe ka siguruar qė ai gjithmonė do tė pėrmendet ēiltėrsisht nė njė Kur'an [libėr tė shpallur] i cili lexohet vazhdimisht nga muslimanėt nė shtėpitė dhe nė xhamitė e tyre. Meqė ata i lexojnė vargjet nga Kur'ani tė cilat kanė tė bėjnė me Jezusin nė namazin e tyre. Ky ėshtė rasti me tė gjithė pejgamberėt dhe tė dėrguarit e tjerė tė Zotit.



    A s'duhet qė e gjithė kjo se Islami dhe ajo tė cilės i pėrmbahen muslimanėt tė shėrbejė si njė thirrje pėr tė Krishterėt, veēanėrisht pushtetarėt, papatė, priftėrinjtė, murgjit dhe edukatorėt midis tyre, qė tė reflektojnė, meditojnė dhe rishqyrtojnė qėndrimin e tyre ndaj Muhamedit dhe Librit tė mrekullueshėm e madhėshtor me tė cilin ai erdhi, si dhe qėndrimn e tyre ndaj ndjekėsve tė tij qė besuan nė Jezusin si pejgamber dhe tė dėrguar dhe nė Librat [e pashtrembėruara] qė i qenė shpallur atij? Kjo me shpresė do t'i ēojė ata nė dhėnien e pozitės qė ai e meriton midis pejgaberėve dhe tė dėrguarve. Pra, ku ėshtė kthimi i mirėsjelljes?





    A ėshtė kjo njė kthim i gjestit miqėsor qė ata e vendosin dorėn e tyre nė duart e Ēifutėve, tė cilėt mohuan Jezusin, e mohuan atė dhe e ofenduan atė dhe nėnėn e tij me ofendimet dhe akuzat mė tė ndyra? A s'janė ata tė cilėt u sollėn me armiqėsinė e formės mė tė keqe ndaj tij qė nga koha kur u lind e deri nė ditėt e sotme? A s'janė ata tė cilėt i shtypėn ndjekėsit e tij, nė mėnyrėn qė do tė tė bėnte tė ngjethesh?



    --------------------------------------------------------------------------------
    10. Shėnim i pėrkthyesit: Kjo ėshtė nja nga sfidat mė tė mėdha tė Allahut dhe kjo dėshmon qė Kur'ani vėrtet ėshtė njė shpallje nga Zoti. Nėse studiohet historia Islame, do tė shohim se pejgamberi Muhamed, njė njeri i pashkolluar nga tokat Arabe, sfidoi sistemin hierarkik tė Arabėve paganė nė atė kohė me fenė e pastėr Islame, ndjekėsit e tė cilit u shtuan nė numėr me kalimin e viteve. Kjo "fe e re" aso kohe ishte njė kėcėnim i drejtpėrdrejt pėr fuqinė e Arabėve paganė tė cilėt sundonin Meken, dhe pėrfundimisht i bėri ata tė zhvillojnė luftė kundėr tij dhe ndjekėsve tė tij kur fuqia e tyre u shtua. Po tė ishte e rreme feja e Muhamedit dhe shpallja e Zotit, gjithė ēfarė ėshtė dashur tė bėjnė kėta sundues ishte tė angazhojnė poetėt dhe shkrimtarėt mė tė mirė tė kohės sė tyre pėr tė prodhuar njė libėr, dhjetė kapituj apo madje njė kaptinė tė ngjashme me Kur'anin. Duke vepruar kėshtu, ata do t'u ishin shmangur luftrave tė gjata, humbjeve financiare, humbjes sė pushtetit, shkatėrrimit tė pashmangshėm dhe poshtėrimit pėrfumdimtar. Por, fakti ėshtė se ata s'qenė tė aftė ta bėnin kėtė, meqė Kur'ani ishte shpallur nga Zoti, dhe ata [Arabė] qė e lexonin atė nė pjesėn mė tė madhe panė natyrėn e tij tė mrekullueshme shprehur nė formėn e shkruar tė tij, detalet nė pėrshkrim, dhe temat qė ai mbulonte, dhe e pranuan atė si fjalė tė vėrtetė tė Zotit.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Dhe ata prishėn kredon dhe fenė e tij si pjesė tė makinacionit dhe komplotit tė tyre, duke e bėrė Jezusin, Allahu e pastroftė nga kjo, njė mit i tė qenit Zot, apo biri i Zotit, apo pjesė e njė trinie hyjnore, duke e prishur dhe anuluar porosinė e vėrtetė tė tij. Dhe ata e bėnė fenė e tij dhe ndjekėsit e tij njė shaka dhe njė argėtim pėr njerėzit e arsyeshėm, e lere mė pėr mė tė marrėt nga njerėzit. Komplotuesit dhe planifikuesit e kanė ndryshuar atė nė njė fe tė njė miti pagan, nga i cili njerėzit me kuptim tė shėndoshė do tė turpėroheshin.



    Allahu e sqaron kėtė pikė mė tej duke thėnė:



    5. "Vėrtet, shembulli i Jezusit nė shikimin e Allahut ėshtė si shembulli i Adamit – Ai e krijoi atė nga dheu dhe pastaj i tha atij 'Ji', dhe ai u bė. Kjo ėshtė e vėrteta nga Zoti yt, e ti mos ji ndėr ata qė dyshojnė. Kushdo qė tė kundėrshton lidhur me tė [dmth Jezusin] pas gjithė kėsaj njohurie [mbi tė] qė tė erdhi, thuaj:'Ejani, le tė thėrrasim fėmijėt tanė dhe fėmijėt tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, dhe ne sė bashku me juve, dhe pastaj ta lusim Allahun qė t'i mallkojė ata ndėr ne qė po gėnjejnė.' Vėrtet, kjo ėshtė rrėfenja e vėrtetė [mbi Jezusin]. Dhe s'ka Zot qė ka tė drejtė tė adhurohet veē Allahut. Dhe vėrtet Allahu ka mundėsi pėr ēdo gjė, ėshtė i urtė". [Kur'an 3:59-62]



    Ky shembull mėdhėshtor ėshtė njė dėshmi vendimtare qė anulon tė gjitha pohimet e tė Krishterėve. Kjo ngaqė nėse s'ėshtė e mundshme apo korrekte sipas mendjeve tė shendosha, doktrinave fetare, dhe natyrshmėrive qė tė pohohet se Adami, tė cilin Zoti e krijoi nga dheu me Duart e Tij dhe fryu nė tė shpirtin e Tij, ėshtė Zoti, apo biri i Zotit, apo pjesė e njė trinie hyjnore, atėherė ėshtė mė se me vend qė njė gjė e tillė s'mund tė pohohet pėr Jezusin. Kjo meqė krijimi i Adamit ishte mė i mrekullueshėm se ai i Jezusit, sepse ai u krijua nga dheu dhe dheu s'ėshtė pjesė e racės njerėzore.



    Nė anėn tjetėr, Jezusi u krijua nga njė grua, e cila ėshtė pjesė e racės njerėzore, dhe ajo e mbarti atė nė mitėr nė mėnyrėn e njėjtė qė gruaja mbart fėminė, dhe e lindi atė nė mėnyrė tė njėjtė qė gruaja lind fėminė. Pra, kjo ėshtė nga dėshmitė mė tė mėdha qė i zhvlerėson pohimet e rrejshme dhe idetė e gabuara dhe absurde tė tė Krishterėve.



    Nė tė vėrtetė, engjėjt qenė krijuar pa ndonjė baba apo nėnė, dhe Dreqi qe krijuar nga zjarri pa prindėr. Pra, kjo ėshtė diēka edhe mė e mrekullueshme dhe dėftor pėr aftėsinė e madhe tė Zotit, Krijuesit, Formuesit dhe Shpikėsit tė qiejve dhe tokės.



    Madje, krijimi i Evės nga brinja e Adamit, pa nėnė, ishte edhe mė e mrekullueshme se krijimi i Jezusit, i cili u krijua, u bart nė mitrėn e njė gruaje dhe u lind mu siē gruaja normale lind fėminė. Kėshtu qė nuk mbetet ndonė lidhje pėr tė Krishterėt sipas ēdo personit qė posedon intelekt, fe dhe drejtėsi. Mirėpo, pavarėsisht gjithė kėsaj, Jezusi, nė sytė e Islamit dhe muslimanėve ėshtė shumė mė superior se Adami dhe shumė pejgamberė dhe tė dėrguar tė tjerė, sipas Kur'anit dhe mėsimeve tė pejgamberit Muhamed. Kjo meqė Jezusi ėshtė njė nga pesė tė dėrguarit qė posedonin vullnet dhe vendosmėri tė fortė, sipas Islamit.



    Pra, pasi e gjithė kjo u tha, ēfarė do ta ndryshonte raportin mes tė Krishterėve dhe Islamit, e cila ėshtė feja e vėrtetė e Zotit dhe feja e Jezusit dhe e tė gjithė pejgamberėve? A s'do ta kuptojnė ata se forma mė e madhe e mosbesimit dhe humbjes ėshtė tė pohohet se Zoti ka bashkėshorte dhe fėmijė, meqė kjo ėshtė ofendimi dhe pėrulja mė e madhe qė mund tė ngrihet kundėr Zotit, Pronarit tė ēdo gjėje qė ekziston? Dhe mohimi mė i madh i Jezusit ėshtė tė mohohet porosia e vėrtetė qė ai solli, siē ėshtė duke thėnė se ai ėshtė biri i Zotit, etj., ndonėse ai qartė pat thėnė qė nga dita e parė se ai ishte njė rob i Zotit i cili ia dha shpalljen atij, e bėri pejgamber, e bekoi atė kudo qė tė jetė dhe e detyroi me namaz dhe lėmoshė. Kėto janė cilėsitė qė vlejnė pėr ēdo qenie tė krijuar qė ėshtė rritur dhe edukuar dhe qė ka nevojė pėr Zotin e tij, duke iu nėnshtruar madhėshtisė sė Tij dhe duke iu bindur urdhėrave tė Tij.



    A duan ata qė muslimanėt t'i lėnė menjanė intelektet e tyre dhe kėshtu tė mohojnė Allahun dhe atė me ēfarė erdhėn tė gjithė tė dėrguarit? A po presin qė ata tė zgjedhin Hidhėrimin e Zotit, dėnimin e ashpėr dhe Zjarrin, tė cilin Ai e ka pėgatitur pėr ata qė e mohojnė Atė, nė kėmbim me Kėnaqėsinė e Tij dhe shpėrblimin e Parajsės, qė ėshtė pėrgatitur pėr ata qė i binden dhe e adhurojnė vetėm Atė?



    O ju tė Krishterė me mendje tė shėndoshė dhe qė jeni tė drejtė dhe tė balancuar, ne ju thėrrasim qė tė ngriheni pėrpara Zotit nė ēifte dhe individualisht dhe mė pas tė reflektoni mbi pikėpamjen e juaj ndaj Islamit, e cila ėshtė feja e vėrtetė e Zotit dhe feja e Jezusit dhe e tė gjithė pejgamberėve dhe tė dėrguarve. Ky ėshtė islami qė ka nderuar Jezusin, e ka trajtuar drejtėsisht, dhe i ka dhėn atij pozitėn qė i takon dhe qė e meriton. Jam i sigurt se nėse ju e bėni kėtė sinqerisht dhe pa u ndikuar nga dėshirat e kota, dhe nėse e lutni Zotin qė t'ju ndihmojė dhe tė kėrkoni ndihmė nga ajo ēfarė gjendet nė Ungjillin e juaj, edhe pas shtrembėrimeve dhe ndryshimeve, ju do tė udhėzoheni pėr tek e vėrteta dhe realiteti, qė ėshtė: Muhamedi ėshtė i dėrguar i Zotit dhe Libri qė ai solli s'ėshtė veēse e vėrteta e shpallur nga Zoti.



    Pra, ēfarėdo qė ai tha lidhur me Jezusin ėshtė e vėrteta – se ai ka qenė rob dhe i dėrguar i Allahut dhe se Zoti e krijoi atė mu siē e krijoi secilin – pėrfshirė kėtu edhe tė dėrguarit bujarė – me qėllimin e vetėm e tė adhuruarit Atė, dhe nėnshtrimin e tyre ndaj madhėshtisė sė Tij.



    Mė poshtė janė disa shembuj tė marra nga Ungjilli juaj11 qė vėrteton dhe mbėshtet atė me ēfarė erdhi Muhamedi nga Kur'ani dhe mėsimet e tij. Nė vargun e shtatė tė kaptinės 4 tė Ungjillit tė Mateut, thuhet:



    1. "Jezusi iu pėrgjigj:'Porse Shkrimi i shenjt thotė:'Mos e sprovo Zotin, Hyun tėnd'". [Mateu 4:7]



    2. Nė kaptinėn e njėjtė ndodhė njė rrėfenjė lidhur me Jezusin dhe Dreqin, nė tė cilėn Dreqi e urdhėron Jezusin t'i bie pėrmbys atij. Kėshtu qė Mesia Jezus iu pėrgjigj atij, duke thėnė:"Ik, o djall, sepse Shkrimi i shenjt thotė:'Adhuro Zotin, Hyun tėnd, dhė shėrbej [dmth adhuroje] vetėm Atij!'".



    Kjo ėshtė me ēfarė erdhėn tė gjithė tė dėrguarit dhe kjo ėshtė dėshmia qė Jezusi e pėrdori kundėr Dreqit. Kjo qartė dėshmon se tė gjithė pejgamberėt, pėrfshirė edhe Jezusin dhe Muhamedin, erdhėn pėr tė vendosur se Zoti ėshtė Njė dhe se Ai ishte Hyu dhe i vetmi qė meriton tė adhurohet.



    Jezusi u mbėshtet nė librat e shpallura pėrpara [nga Zoti] pėr dėshmi, nė tė cilat qėndron se Zoti ėshtė Hyu i vetėm dhe se Ai ėshtė i vetmi qė ka tė drejtė tė adhurohet dhe t'i bihet pėrmbys.



    --------------------------------------------------------------------------------
    11. Shėnim i pėrkthyesit: ["Pėrkthimi i pėrdorur pėr citatet Biblike nė kėtė broshurė ėshtė marrė nga Botimi i Biblės sė shtėpisė botuese Drita nga Ferizaji [1980] dhe Kršćanska Sadašnjost nga Zagrebi"]. Personi mesatar mund tė shikojė pėrkthime tė ndryshme tė Biblės dhe tė vėrejė ndryshime/modifikime tė mėdha nė interpretimet dhe pėrkthimet e vargjeve tė shumta tė Biblės, tė mos e pėrmendim qė disa vargje edhe janė lėnė jashtė krejtėsisht. Kjo ėshtė dėshmi e mėtejme se Bibla ka qenė ndryshuar dhe modifikuar siē vėrtetohet nga Zoti nė shpalljen e tij tė fundit, Kur'anin, tė cilin Ai garantoi se do ta mbrojė dhe ruajė nė formėn e tij origjinale. Allahu thotė:"Vėrtet, Ne zbritėm Pėrkujtuesin [Kur'anin] dhe Ne me siguri do ta ruajmė atė [nga prishjet]". [Kur'an 15:9] Tė ngjashmet me kėtė premtim dhe garancė nga Zoti s'ishin bėrė nė shpalljet e mėparshme, prej kėtu kundėrshtimet e dukshme nė versionet e sotme tė kėtyre Librave tė shpallura tė Zotit: Tora [Teurati] dhe Ungjilli. --------------------------------------------------------------------------------

    Ngjashėm, Allahu i shpalli Muhamedit:"Dhe vėrtet Ne u dėrguam ēdo populli tė dėrguar [qė u thoshte populit tė tij]:'Adhurojeni vetėm Allahun dhe lini zotrat e rremė'. Kėshtu mes tyre qenė ata tė cilėt Allahu i udhėzoi dhe mes tyre qenė ata, drejtimi i keq i tė cilėve qe pėrligjur". [Kur'an 16:36]



    Ai po ashtu i shpalli atij:"Dhe Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar para se t'i shpallnim atij:'Nuk ka Zot qė meriton tė adhurohet nė tė vėrtetė veē Meje, kėshtu qė mė adhuroni vetėm Mua'". [Kur'an 23:25]



    Kėto thėnie qė i qenė shpallur Muhamedit, janė nė pajtim tė plotė me atė ēfarė Jezusi tha nė pėrgjigje ndaj Dreqit. Kjo poashtu ėshtė nė pajtim me atė ēfarė Jezusi tha kur thirri fisin e Israelit:"Vėrtet, Allahu ėshtė Zoti im dhe i juaji. Pra, adhurojeni vetėm Atė. Kjo ėshtė rruga e drejtė". [Kur'an 19:36]



    Dhe kjo pėrputhet me atė ēfarė ai do tė thotė nė Ditėn e Gjykimit kur Zoti i tij do ta pyes atė:"O Jezus, biri i Maries, a u ke thėnė ti njerėzve:'Mė adhuroni mua dhe nėnėn time si dy zota pranė Allahut?' Ai do tė pėrgjigjet:'Lavdi tė qoftė ty! S'mė takonte mua tė thoja atė ēfarė s'kisha tė drejtė tė thoja. Po tė thoja diēka tė tillė, Ti me siguri do ta dije kėtė. Ti e di se ēfarė ka nė brendinė time ndonėse unė nuk e di se ēfarė ka nė Ty. Vėrtet, vetėm Ti je i Gjithdijshėm pėr gjithė atė qė ėshtė e fshehur. Unė nuk u kam thėnė gjė tjetėr pėrveē asaj ēfarė Ti mė urdhėrove t'u them atyre, [e cila ishte]:Adhurojeni Allahun, Zotin tim dhe tuajin. Dhe unė isha dėshmitar ndaj tyre pėr sa kohė qė isha mes tyre. Por, kur Ti mė ngrite, Ti ishe Mbikėqyrės i tyre, dhe Ti je Dėshmitar i ēdo gjėje'". [Kur'an 5:116-117]



    3. Nė kaptinėn 11 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 25, thuhet:"Po tė falėnderoj, o Atė, Zotėrues i qiellit e i dheut, qė i fshehe kėto gjėra nga tė dijshmit e nga tė urtit, e ua zbulove tė vegjėlve'".



    Pra, Jezusi ishte njė nga robėrit dhe tė dėrguarit e Zotit. Ai e njohu tė drejtėn e Zotit tė tij qė e krijoi atė dhe e bekoi, andaj iu kthye Atij, duke e falėnderuar dhe pohuar se vetėm Ai ishte Zoti i qiejve dhe tokės. Kjo meqė Ai ėshtė i cili i krijoi kėto dy krijesa [qiellin dhe tokėn], si dhe gjithēka brenda tyre, mes tyre dhe ēfarėdoqoftė qė gjendet nėn tokė. Askush tjetėr s'ka pjesė nė kėtė – as Jezusi apo ndokush tjetėr – e as qė mund ta rivalizojė Atė ndokush nė kėtė ēėshtje.



    4. Nė kaptinėn 14 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 23, thuhet:"Jezusi, si e tfilloi popullin, u ngjit vetėm nė mal pėr t'u lutur".



    Namazi ėshtė njė nga aktet mė madhėshtore tė adhurimit qė mund tė kryhet pėr Zotin, dhe asnjeri nuk angazhohet nė tė veēse robi i pėrulur i cili ka nevojė pėr mėshirėn e Perėndisė dhe Krijuesit tė tij. Kjo ėshtė siē thotė Allahu nė Kur'an:"O njerėz! Jeni ju ata qė kanė nevojė pėr Allahun, ndėrsa Allahu ėshtė i pasur [s'ka nevojė pėr ndonjė gjė], mė i denji pėr lavdėrim". [Kur'an 35:15]



    Dhe Allahu thotė:"Mesia [Jezusi] kurrė s'do tė jetė jetė mendjemadh qė tė refuzojė tė qenit rob i Zotit, e as engjėjt tė cilėt janė pranė [Tij]. Dhe kushdo qė ėshtė mendjemadh dhe refuzon adhurimin e Tij, Ai do t'i mbledhė ata tė gjithė tek vetja e Tij". [Kur'an 4:172]



    Pra, Jezusi ka qenė njė rob i Zotit, dhe ai s'ishte e as qė do tė jetė ndonjėherė mendjemadh qė mos ta adhurojė Atė. Kjo ėshtė gjendja e tij dhe gjendja e tė gjithė pejgamberėve dhe engjėjve.



    5. Nė kaptinėn 26 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 39, thuhet se Mesia [Jezusi]:"... ra me fytyrė pėr dhe e lutej:'Ati im, nėse ėshtė e mundur, largoje prej meje kėtė kelk mundimesh! Megjithatė, le tė bėhet, jo si dua unė, por si do Ti'".



    Pra, nė kėtė tekst, ka dėshmi se Jezusi ishte rob [adhurues] i Zotit i cili s'pati mundėsi ta zmbrapsė dėmin nga vetja e tij apo t'i sjellė vetes dobi. Dhe nė kėtė tekst ka dėshmi se ai kėrkoi shpėtim te Zoti gjatė kohėrave tė vėshtira, duke kėrkuar ndihmėn e Tij dhe duke e ulur veten pėrpara Tij, me qėllim qė ta largojė dėmin dhe rrezikun qė po i afrohej atij. Pra, ai ra pėrmbys me fytyrė pėr dhe, duke kėrkuar afrimitet ndaj Tij, duke e ulur veten, duke shfaqur nevojė pėr tė dhe duke shprehur besimin se askush s'ka mundėsi ta zmbrapsė dėmin pėrveē Tij. Kjo ėshtė gjendja e tė gjtihė tė dėrguarve, tė mos e pėrmendim gjithė njerėzimin.



    6. Nė kaptinėn 21 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 46, thuhet:"Kėrkonin ta zinin, por e dronin popullin sepse e mbante profet".



    Nė kėtė varg ka dėshmi se masa e njerėzve qė besonin nė Zotin dhe Jezusin qenė monoteistė me besim tė pastėr dhe tė sinqertė, dhe se ata besuan qė Jezusi ishte njė i dėrguar dhe njė pejgamber [profet]. Kjo dėshmon se pejgamberi i tyre, Jezusi, ua kishte mėsuar kėtė dhe i kishte edukuar ata tė besojnė nė kėtė. Kėshtu qė ata nuk besonin se ai ishte Zot apo biri i Zotit, meqė ai nuk ua mėsonte njerėzve kėto gjėra.



    7. Nė kaptinėn 23 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 10, thuhet se Jezusi ka thėnė:"Mos lejoni t'ju quajnė zot, se ju, madje edhe Mesia, ka njė zot".12



    Ky tekst i ngjan tekstit Kur'anor, nė tė cilin Allahu na njofton se i dėrguari i Tij, Jezusi, i tha fisit tė Israelit:"Vėrtet, Allahu ėshtė zoti im dhe i juaji". [Kur'an 3:51]



    Pra, Allahu ėshtė Perėndia e Jezusit, si dhe Zot i tij, Ushqyes dhe Pronar. Ai ėshtė Perėndia, Zoti dhe Pronari i gjithė njerėzimit.



    Dijetari musliman, Teki-ud-Din el-Hilali, theksoi nė broshurėn e tij "Dėshmia e Qartė" se:"Disa pėrkthime e kanė shtrembėruar kėtė tekst, por pėrkthimi nė Anglisht ėshtė ruajtur nga kjo prishje".



    8. Nė kaptinėn 17 tė Ungjillit tė Gjonit, vargu 3, thuhet:"E kjo ėshtė jeta e pasosur: qė tė njohin ty, Njė tė vetmin Hyun e vėrtetė, dhe atė qė e dėrgove, Jezu Krishtin".



    Ky tekst vėrteton atė me ēfarė erdhėn tė gjithė tė dėrguarit, e cila ishte se s'ka perėndi qė ka tė drejtė tė adhurohet pėrveē Allahut, dhe kjo vėrteton se Jezusi ishte i dėrguar i Zotit. Kjo ishte gjatė kohės sė tij, dhe ēdo popull pati kohėn dhe tė dėrguarin e vet, siē thotė Allahu:"Dhe Ne nuk dėrguam ndonjė tė dėrguar para se t'i shpallnim atij:'S'ka perėndi qė ka tė drejtė tė adhurohet nė tė vėrtetėn, pėrveē Meje, pra mė adhuroni vetėm Mua'". [Kur'an 21:25]



    Dhe Ai thotė:"Dhe Ne vėrtet dėrguam te ēdo popull tė dėrguar [qė u thoshte popullit tė tij]:'Adhurojeni vetėm Allahun dhe lini perėnditė e rreme'". [Kur'an 16:36]



    9. Nė kaptinėn 12 tė Ungjillit tė Markut, vargu 28-30, thuhet:"Njė nga skribėt qė kishte dėgjuar rragatjen e tyre, duke parė se Jezusi u pėrgjigj mirė, iu afrua dhe e pyeti:'Cili urdhėrim ėshtė i pari i tė gjitha urdhėrimeve?' Jezusi u pėrgjigj:'I pari ėshtė: Dėgjo, Izrael! Zoti, Hyu ynė, ėshtė njė Zot i vetėm. Duaje Zotin tėnd, Hyun tėnd, me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me gjithė mendjen tėnde e me gjithė fuqinė tėnde!'"



    Ky ishte urdhėri i parė.


    --------------------------------------------------------------------------------
    12. Shėnim i pėrkthyesit: Ky tekst ėshtė pėrshtatur nga ajo qė ėshtė gjetur nė Botimin e Rishikuar Standard [Revised Standard Edition] tė Biblės pėr t'u pėrputhur me tekstin origjinal tė kėsaj broshure, e cila ėshtė shkruar nė Arabisht dhe e cila i referohet pėrkthimit nė Arabisht tė Biblės.
    -----------------------------------------------------------------------
    ---------

    Dhe nė vargun 32 nė kaptinėn e njėjtė, thuhet se:''Skribi pėrgjigji:'Mirė fort, Mėsues! Pėrgjigje ashtu siē ėshtė e vėrteta! Ai ėshtė i vetmi, e posė tij s'ka tjetėr'".



    Pastaj nė vargun 34 nė kaptinėn e njėjtė, thuhet:"Jezusi, duke parė se pėrgjigji me urti, i tha:'Nuk je larg prek Mbretėrisė sė Hyut'".



    "Ai ju ka urdhėruar pėr tė njėjtėn fe me tė cilėn Ai urdhėroi Noan dhe tė cilėn ta shpallėm ty [O Muhamed] dhe urdhėruam Abrahamin, Moisiun, dhe Jezusin, qė ju ta praktikoni fenė dhe tė mos pėrēaheni nė tė. E padurueshme ėshtė pėr idhujtarėt ajo nė ēka ti i thėrret ata. Allahu zgjedh pėr vete kė tė dojė dhe udhėzon pėr tek vetja e Tij ata qė i kthehen Atij me pendim dhe bindje". [Kur'an 42:13]



    Feja pėr tė cilėn Zoti i urdhėroi ata ishte Besim i pastėr monoteist, e cila paraqitet nė thėnien:"S'ka perėndi qė ka tė drejtė tė adhurohet pėrveē Allahut". Ai i urdhėroi tė gjithė tė dėrguarit e Tij qė tė thėrrasin pėr tek kjo, dhe ėshtė kjo tė cilėn idhujtarėt e kishin vėshtirė ta pranonin dhe pėr arsye tė sė cilės ata luftuan kundėr tė dėrguarve tė Zotit.



    Kjo ishte gjėja e njėjtė pėr tė cilėn Abrahami dhe Jakobi, poashtu i njohur si Israel, i urdhėroi njerėzit, siē thotė Allahu:"Dhe pėrkujto kur Abrahami dhe [biri i tij] Ishmaeli ishin duke ngritur themelet e Shtėpisė [Ka'bes nė Meke], duke thėnė:"Zotin ynė! Pranoje kėtė nga ne. Vėrtet, Ti dėgjon ēdo gjė, je i Gjithdijshėm. Zoty ynė! Na bėj tė nėnshtruar ndaj Teje, dhe nga pasardhėsit tanė bėj njė popull tė nėnshtruar ndaj Teje. Dhe na trego si t'i kryejmė ritualet e kėkuara nė haxh [nė Ka'be], dhe prano pendimin tonė. Vėrtet, Ti je Ai qė pranon pendimin, mė i Mėshirshmi. Zoti ynė! Dėrgo midis tyre njė tė dėrguar nga vetė ata [dmth Muhamedin], i cili do t'u lexojė vargjet dhe do t'ua mėsojė Librin dhe Urtėsinė [mėsimet pejgamberike], dhe pastroji ata. Vėrtet, Ti ke mundėsi pėr ēdo gjė, je i Urtė'. Dhe kush largohet nga feja e Abrahamit pėrveē atij qė mashtron veten? Vėrtet, Nė e zgjodhėm atė nė kėtė botė dhe nė Jetėn e Pėrtejme, ai do tė jetė midis tė drejtėve. Kur Zoti i tij i tha atij:'Nėnshtrohu!', ai tha:'Unė i jam nėnshtruar [si musliman] Zotit tė ēdo gjėje qė ekziston'. Dhe ky [nėnshtrim ndaj Allahut] qe urdhėruar nga Abrahami pėr bijtė e tij, dhe poashtu nga Jakobi, duke thėnė:'O bijtė e mi! Allahu ka zgjedhur pėr ju fenė, kėshtu qė mos vdisni veēse duke qenė muslimanė [dmth duke qenė tė nėnshtruar ndaj vullnetit tė Krijuesit]'. Apo a ishit ju dėshmitar kur vdekja iu afrua Jaobit? – kur ai u tha bijve tė tij:'Ēfarė do tė adhuroni pas meje?' Ata thanė:'Ne do ta adhurojmė Zotin tėnd, Zotin e gjyshėrve tu – Abrahamit, Ishmaelit, Isakut – Njė Zot, dhe Atij i nėnshtrohemi [si muslimanė]'". [Kur'an 2:127-133]



    Me tė vėrtetė kjo ėshtė nje fe e jashtėzakonshme, nė tė cilėn ata ia nėnshtruan vullnetin e tyre Zotit tė ēdo gjėje qė ekziston, iu kthyen Atij me pendim dhe kėrkuan shpėtim tek Ai pėr t'i bėrė pasardhėsit e tyre pasardhės qė i nėnshtrohen Zotit. Dhe ata e lutėn Atė pėr tė dėrguar njė tė dėrguar midis tyre, i cili do t'ua lexonte vargjet e Tija atyre, do t'ua mėsonte Librin dhe Urtėsinė atyre dhe do t'i pastronte ata – njė pastrim dhe urtėsi qė do t'i ruante ata nga idhujtaria, marrėzitė dhe drejtimi i keq. Dhe Allahu vendos kėtu qė kushdo qė largohet nga kjo fe, e cila ėshtė monoteizėm i pastėr, vetėm se mashtron veten.



    Dobia e pėrftuar nga kjo ėshtė se thirrja e tė gjithė pejgamberėve ishte nė harmoni nė atė se ato ishin thirrje tė monoteizmit dhe pėr nėnshtrim [ndaj Zotit] dhe se s'kishte asnjė perėndi qė kishte tė drejtė tė adhurohet veē Allahut. Ata i thirrėn popujt e tyre pėr tek kjo dhe i kėshilluan ata qė erdhėn pas tyre nga pasardhėsit e tyre qė t'i pėrmbahen kėsaj.



    Pika e dytė nė tė cilėn ne duam tė pėrqendrohemi kėtu, ishte kėshillimi i Israelit, i cili poashtu ishte i njohur si Jakob. Teksti i Biblės pėrsa i pėrket kėsaj ishte nė pajtim me tekstin e Kur'anit nė atė se teksti Biblik tregon se ne duhet tė kemi dashuri pėr Zotin. Kjo poashtu ėshtė pjesė e Islamit. Nė fakt, feja islame poashtu pėrbėhet nga shumė aspekte dhe vepra veēas nga dashuria [pėr Krijuesin].



    Shikoni se si u pėrgjigj Jezusi dhe sa madhėshtor ishte kėshillimi i tij. Dhe shikoni nė besimin e Skribit i cili bėri pyetjen duke kėrkuar tė pėrfitojė nga kjo dhe thėnien e tij:''Mirė fort, Mėsues! Pėrgjigje ashtu siē ėshtė e vėrteta! Ai ėshtė i vetmi, e posė tij s'ka tjetėr".



    Dhe shikoni se si Mesia iu pėrgjigj atij, duke thėnė:''Nuk je larg prej Mbretėrisė sė Hyut''. Kjo, dhe Allahu e di mė sė miri, ėshtė njė premtim nga ai se ai do tė jetė nė Parajsė, dhe kjo tregon se kushdo qė nuk beson nė Njėsinė e Zotit dhe se vetėm Ai duhet tė adhurohet, nuk do t'i lejohet hyrja nė Parajsė. Kjo ėshtė nė ngjasim me ēfarė thotė Allahu nė Kur'an, duke na treguar ēfarė i tha Jezusi fisit tė Israelit:"Adhurojeni Allahun, i cili ėshtė Zoti im dhe i juaji. Vėrtet, kushdo qė i pėrshkruan ortakė Allahut nė adhurim, Allahu me siguri do ta ndalojė Parajsėn pėr tė dhe vendbanimi i fundit i tij do tė jetė Zjarri. Dhe keqbėrėsit s'do tė kenė ndonjė ndihmės [nė Zjarr]". [Kur'an 5:72]



    Shėnim: Sipas gjuhėss sė Torės [Teuratit] dhe Ungjijve, ēdo ndjekės dhe shėrbyes i drejtė i Zotit quhet bir Zoti, kėshtu qė Jezusi s'ėshtė veēuar me kėtė shprehje tė "birit tė Zotit".



    10. Nė kaptinėn 5 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 9, thuhet:"Lum pajtuesit, sepse do tė quhen bijtė e Hyut".



    11. Dhe nė vargun 45 nė kaptinėn 5 tė Ungjillit tė Mateut, thuhet:"Pėr t'u bėrė bijtė e Atit tuaj qė ėshtė nė qiell".



    12. Nė kaptinėn 6 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 1, thuhet:"Ruanu se i bėni veprat e mira tė tuajat nė sy tė njerėzve pėr t'u parė prej tyre! Pėrndryshe nuk do tė keni farė shpėrblimi tė Ati juaj qė ėshtė nė qiell".



    13. Nė kaptinėn 13 tė Ungjillit tė Mateut, vargu 9, thuhet:"Dhe pėrmbi tokė mos thirrni askė Atė, sepse keni vetėm njė Atė – atė qė ėshtė nė qiell!".13



    14. Kėto vargje tregojnė se pėrdorimi i termeve "Atė" dhe "Bir" pėr t'iu referuar lidhjeve mes Zotit dhe robėrve tė Tij, ishte praktikė e vendosur nė Bibėl pėr tė gjtihė njerėzit. Kėshtu qė Mesia, Jezusi, nuk ka qenė veēanėrisht i cilėsuar me kėtė pjesė nga tė tjerėt.14



    --------------------------------------------------------------------------------
    13. Shėnim i pėrkthyesit: Pėrdorimi i raporteve tė Atit dhe birit pėr t'iu referuar lidhjeve mes Zotit dhe robėrve tė Tij tė drejtė, s'ėshtė i kufizuar vetėm nė Dhjatėn e Re tė Biblės, por mund tė gjendet dėshmi pėr tė nė Dhjatėn e Vjetėr gjithashtu:"Bijtė e Zotit panė se bijat e njerėzve ishin tė dėlira, dhe ata i morėn pėr gra ato". [Gjeneza 6:2] "Nefilimėt qenė nė tokė aso kohe, dhe poashtu mė vonė, kur bijtė e Zotit iu erdhėn bijave tė njerėzve, dhe ato u lindėn fėmijė atyre. Kėta ishin njerėzit e fuqishėm tė lashtė, njerėzit me famė". [Gjeneza 6:4] "Kur mė i larti u dha popujve trashėgiminė e tyre, kur Ai ndau bijtė e njerėzve, ai fiksoi kufijtė e njerėzve sipas numrit tė bijve tė Zotit". [Deuteronomi 32:8] "Tash na ishte njė ditė kur bijtė e Zotit tė prezantoheshin pėrpara Zotit, dhe Satana poashtu erdhi me ta". [Job 1:6] "Kur kėnduan yjet e mėngjesit sė bashku, dhe tė gjithė bijtė e Zotit bėrtitėn nga gėzimi?" [Job 38:7]

    14. Shiko "Dėshmia e Qartė" [The Clear Evidence] tė Teki-ud-Din el-Hilali [f.6-10]. Shėnim i pėrkthyesit: Dėshmi e mėtejshme nga Dhjata e Re qė vėrteton kėtė pikė se pėrdorimi i raporteve mes Atit dhe Birit si zėvendėsim pėr raportet mes Zotit dhe robėrve tė Tij ėshtė siē vijon:"Ata as qė mund tė vdesin mė: janė porsi engjėjt, e pėr arsye se e rifituan jetėn e me ringjallje, janė bijtė e Hyut". [Luka 1:12] "Sepse bijtė e Hyut janė ata, tė cilėt i udhėheq shpirti i Hyut". [Romakėve 8:14] "Atyre qė e pranuan u dha zotėsinė tė bėhen bijėt e Hyut". [Gjoni 1:12] "Madje, jo vetėm pėr popull, por edhe pėr bijtė e Hyut tė shpėrndarė t'i bashkojė nė njė". [Gjoni 11:52] "... sepse, edhe vetė krijesa do tė lirohet nga skllavėrimi i shkatėrrimit pėr tė pasur pjesė nė lirinė dhe lumturinė e bijėve tė Hyut". [Romakėve 8:21] "Qė tė jeni pa tė meta dhe tė pastėr, fėmijė tė panjollė tė Hyut nė midis tė kėsaj breznie tė prishur e dinake, nė tė cilėn ndriēoni porsi pishtarė nė botė". [Filipianėve 2:15] "Shikoni ē'dashuri tė madhe na dhuroi Ati, sa qė quhemi bijtė e Hyut, edhe jemi! Bota nuk na njeh sepse nuk e njeh Atė" [1 Gjon 3:1] "Prej kėsaj dallohen tė bijėt e Hyut prej bijve tė djallit: kush nuk ushtron drejtėsinė dhe kush nuk e do vėllanė, nuk ėshtė prej Hyut". [1 Gjon 3:10] "Me kėtė gjė e dimė se i duam fėmijėt e Hyut: nėse e duam Hyun dhe i mbajmė urdhėrimet e Hyut". [1 Gjon 5:2]

    --------------------------------------------------------------------------------

    Ndoshta e gjithė kjo ishte nga sjelljet e disa nga Ēifutėt dhe tė Krishterėt, por Zoti e di mė sė miri. Kjo meqė Allahu thotė nė Kur'an:"Ēifutėt dhe tė Krishterėt thonė:'Ne jemi fėmijėt e Zotit dhe tė dashurit e Tij'. Thuaj:'Pėrse, atėherė, Ai po ju dėnon pėr mėkatet e juaja?' Jo, ju s'jeni veēse njerėz nga ata qė ai krijoi. Ai fal kė tė dojė dhe e dėnon kė tė dojė. Dhe Allahut i pėrket sundimi i qiejve dhe tokės dhe gjithė asaj qė gjendet mes tyre. Dhe tek Ai ėshtė kthimi pėrfundimtar". [Kur'an 5:18]



    Ēdo njeri i pastėr dhe i paanshėm me intelekt tė shėndoshė do tė kuptojė se teksti Kur'anor qė ne pėrmendėm pėrmban kompliment, nder, pranim tė ngrohtė dhe lavdėrim pėr Jezusin. Dhe ata vėrtetojnė se ai ishte pejgamber dhe i dėrguar, dhe se ishte njė nga pejgamberėt mė tė mėdhenj qė barti flamurin e monoteizmit, thirri njerėzimin pėr tek ky besimi monoteist, dhe paralajmėroi ata qė i ngjiten atij [idhujtarisė] se ata do tė banojnė pėrjetėsisht nė Zjarr – sa destinacion i keq!



    Kėto vargje nga Kur'ani poashtu tregojnė se si Zoti e shfajėsoi Jezusin dhe nėnėn e tij nga ofendimet me tė cilat i akuzuan Ēifutėt, se si ua ngriti pozitėn Jezusit dhe nėnės sė tij dhe bėri qė thėniet e Ēifutėve kundėr tij dhe nėnės sė tij tė konsiderohen mosbesim dhe ofendim i pamasė.



    Pėr mė tepėr, teksti i Kur'anit dhe Biblės janė nė pajtim tė plotė me faktin se Jezusi ishte njė rob dhe i dėrguar i Allahut. Kjo ėshtė njė gjendje e pėrsosur qė askush s'mund ta arrijė, pėrveē tė dėrguarve tė mėdhenj midis tė cilėve ishte edhe Jezusi. Mėsimet e pejgamberit Muhamed poashtu deklaronin besimet e njėjta dhe muslimanėt besonin nė gjithė kėtė. Pra, ēfarė s'ėshtė nė rregull me Islamin dhe muslimanėt? Ēdo ėshtė nė rregull me tė, nė sytė e atyre qė kanė intelekt tė shėndoshė dhe paanėsi. Madje, e gabuara ėshtė kundėr vetė Zotit, meqė thėnia e tmerrshme [se Jezusi ėshtė biri i Zotit], pėr shkak tė sė cilės qiejt gati sa nuk u shqyenė, toka nuk u bė copė-copė, dhe malet nuk u shembėn, ėshtė e kundėrta e asaj ēka tregohet nė Kur'an, mėsimet e pejgamberit Muhamed dhe asaj qė i pėrmbahen muslimanėt, e tė mos e pėrmendim se ēfarė tregon teksti monoteist ende i ruajtur nė Bibėl.



    A nuk ka ardhur koha pėr tė Krishterėt, pasi ta dėgjojnė kėtė, qė tė nguten dhe ngarendin pėr tek Islami, veēanėrisht ata midis tyre qė janė intelektualė, tė edukuar dhe me mendje tė lirė?



    Ne i thėrrasim ata qė tė ngrihen pėrpara Zotit nė ēifte dhe individualisht, pastaj tė reflektojnė mbi kėtė ēėshtje tė jashtėzakonshme – e qė s'ka ēėshtje mė tė rėndėsishme se kjo – me njė vendosmėri tė fortė dhe paanėsi, dhe duke kėrkuar me zell arritjen e sė vėrtetės dhe realitetit, se kjo vėrtet ėshtė njė ēėshtje vendimtare, e cila ose mund ta ēojė njeriun nė Parajsė, madhėsia e sė cilės shtrihet sa qiejt dhe toka, ose pėr nė Zjarr, lėndė djegėse tė tė cilit do tė jenė njerėzit dhe gurėt dhe i cili ėshtė pėrgatitur pėr ata qė mohojnė, qė tė banojnė aty pėrjetėsisht. Kjo ėshtė njė ēėshtje mbi tė cilėn kanė rėnė dakord tė gjithė tė dėrguarit dhe e cila gjendet nė librat e tyre tė shpallura, pėrfshirė edhe Jezusin, robin dhe tė dėrguarin e Zotit.



    Tash, ėshtė me vend qė ne me ndershmėri t'ju themi:"O njerėzit e Librit!15 Ejani te njė fjalė qė ėshtė e drejtė mes juve dhe neve – qė ne mos tė adhurojmė veēse Zotin dhe mos t'i shoqėrojmė ortakė Atij, dhe qė askush nga ne tė mos i merr tė tjerėt pėr Zotra pranė Allahut'. E, nėse ata e kthejnė shpinėn, thuaj:'Dėshmoni se jemi muslimanė'". [Kur'an 3:64]



    Kjo ėshtė thirrje e sinqertė qė kėrkon vėmendjen tuaj. Pra, mos lini qė armiku i Zotit, Dreqi, t'ju shmang dhe pengojė nga synimi [i kėrkimit tė sė vėrtetės]. Vėrtet, Dreqi ėshtė armik i hapėt pėr ju. Dhe vėrtet, ai vetėm i thėrret ndjekėsit e tij qė tė jenė midis banuesve tė Zjarrit, kurse Allahu, mė i Buti dhe mė i Mėshirshmi, ju thėrret pėr tek Parajsa dhe falja. Dhe Allahu ju thėrret nė vendbanimin e Paqes dhe e udhėzon kė tė dojė nė Shtegun e Drejtė.



    Betohem nė Allahun, se suksesi i vėrtetė dhe pėrparimi nė kėtė jetė dhe nė Jetėn e Pėrtejme mund tė gjendet nė kėtė fe madhėshtore tė Islamit, e cila ėshtė urdhėruar nga Allahu, Zoti i ēdo gjėje qė ekziston. Dhe prapė, betohem ne Allahun, se nė Islam ju do tė mund tė gjeni zgjidhje pėr tė gjitha problemet me tė cila pėrballet njerėzimi sot, qofshin ato tė ndėrlidhura me besimin, politikėn, ekonominė apo etikėn e pėrditshme. Pėr mė tepėr, Islami asgjėson ēdo armiqėsi, urrejtje dhe keqdashje qė sjell jeta e personit, dhe e cila mund tė shėrbejė pėr ta transferuar atė nė Zjarr.



    Pra, s'ka fe apo metodologji mbi faqen e dheut sot qė vėrtetėsisht pėrmban dhe pėrbėhet nga ajo ēfarė thamė mė herėt, pėrveē kėsaj feje madhėshtore, me Kur'anin e saj tė mrekullueshėm, mėsimet e saj mahnitėse tė pejgamberit Muhamed, parimet e saja tė sakta dhe tė urta dhe bazat e saja tė forta.


    --------------------------------------------------------------------------------
    15. Shėnim i pėrkthyesit: Nė Kur'an Allahu u referohet Ēifutėve dhe tė Krishterėve si "Njėrėzit e Librit" pėr faktin qė atyre u kanė qenė dėrguar tė dėrguar me shkresat e shpallura – dmth Moisiu me Torėn dhe Jezusi me Ungjijt.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Kėshtu qė ju nxis qė tė nguteni pėr tek mėnyrat e vėrteta qė do t'ju sjellin shpėtim nga mjerimi nė kėtė jetė dhe nė Jetėn e Pėrtejme, dhe shpėtim nga luftėrat shkatėrruese dhe brengat qė mbytin.



    O Allah, tė lus qė t'i udhėzosh kėta popuj [tė Krishterėt] nė fenė tėnde tė drejtė dhe nė Shtegun tėnd tė drejtė. Vėrtet, Ti ke mundėsi tė bėsh tė gjitha gjėrat dhe tė pėrgjigjesh nė tė gjitha lutjet.



    Nuk do tė ketė vazhdim tė kėsaj broshure, nė tė cilėn ne do tė sqaronim madhėshtinė e Islamit dhe vėrtetėsinė e tė dėrguarit tė Islamit [Muhamedit], si dhe tė qenit e tij dhe porosisė sė tij tė pastėr nga ekstremizmi dhe neglizhenca, dhe nė pajtim me intelektin e shendoshė dhe natyrshmėritė e pa prishura.

Tema tė Ngjashme

  1. A u Kryqezua dhe a u ringjall Jezusi?
    Nga fisniku-student nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 30
    Postimi i Fundit: 02-08-2014, 03:59
  2. Gjithēka mbi Jezu Krishtin Zot
    Nga toni77_toni nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 63
    Postimi i Fundit: 08-11-2006, 05:31
  3. Fjalet eukaristike te Jezusit
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-03-2006, 01:34
  4. Analize e nje muslimani
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 16-12-2004, 17:48
  5. Kristjanizmi Paulijan
    Nga Ndriēimi nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 27-02-2003, 09:16

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •