Close
Faqja 3 prej 3 FillimFillim 123
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 52 prej 52
  1. #41
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-09-2014
    Postime
    5
    Faleminderit
    6
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Mendoj se Teoria e Darwinit nuk flet pėr krijimin e njeriut por pėr evolucionin e tij si proces, duke aluduar se njeriu i parė ishte majmun, qė ėshtė shumė e palogjikėshme.

    Po tė pyesim se a ka qenė njeriu i parė sikurse ky qė ėshtė sot, pėrgjegjėja logjike ėshtė, jo!

    Rrjedhimishtė, njeriu i ėshtė nėnshtruar procesit tė evolucionit, nga njė njeri me njė bagazhė tė vlerave tė asaj kohe nė kėtė njeriun e sodit me kėto vlera qė kemi sot.

    Derisa lidhur me krijimin e njeriut, nuk duhet tė ketė dilemė.
    E palogjikėshme do tė ishte tė thuhet se njeriu u krijua rastėsishtė, sepse kėshtu do tė ishin krijuar edhe krijesat tjera, pėrfėshi edhe universin.

    Pėrfundimishtė dhe padyshim, ekziston Krijuesi (Zoti) qė ėshtė Njė, krijues edhe i njeriut.

  2. #42
    Updating.... Maska e Wordless
    Anėtarėsuar
    19-06-2002
    Vendndodhja
    Undercover
    Postime
    3,175
    Faleminderit
    12
    198 falenderime nė 164 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Citim Postuar mė parė nga Gabi Lexo Postimin
    Mendoj se Teoria e Darwinit nuk flet pėr krijimin e njeriut por pėr evolucionin e tij si proces, duke aluduar se njeriu i parė ishte majmun, qė ėshtė shumė e palogjikėshme.

    Po tė pyesim se a ka qenė njeriu i parė sikurse ky qė ėshtė sot, pėrgjegjėja logjike ėshtė, jo!

    Rrjedhimishtė, njeriu i ėshtė nėnshtruar procesit tė evolucionit, nga njė njeri me njė bagazhė tė vlerave tė asaj kohe nė kėtė njeriun e sodit me kėto vlera qė kemi sot.

    Derisa lidhur me krijimin e njeriut, nuk duhet tė ketė dilemė.
    E palogjikėshme do tė ishte tė thuhet se njeriu u krijua rastėsishtė, sepse kėshtu do tė ishin krijuar edhe krijesat tjera, pėrfėshi edhe universin.

    Pėrfundimishtė dhe padyshim, ekziston Krijuesi (Zoti) qė ėshtė Njė, krijues edhe i njeriut.
    Si i shpjegon fotot e mėposhtme zotri ?! Ka me mijra tė tillė nėpėr botė !!


    Emri:  02.jpg

Shikime: 922

Madhėsia:  38.4 KBEmri:  article-1279885191070-0a8c1e96000005dc-979498_636x405.jpg

Shikime: 952

Madhėsia:  17.4 KB
    Ky shtet ėshtė ky qė ėshtė sepse qytetarėt tanė janė kėta qė janė !

  3. #43
    i/e regjistruar Maska e Bajraku
    Anėtarėsuar
    29-02-2012
    Postime
    499
    Faleminderit
    4
    6 falenderime nė 6 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Majmuni e perqesh majmunin
    Nje revist irlandeze shkruan, se si neper ndermarje,puntori etj,se si i perqeshin puntoret njeri tjetrin, ne kohen e pushimit,si ecin qka bejne etj "MAJMUNI E PERQESHE MAJMUNIN"
    Ata qe punojn jasht mundet me pa edhe vete, se sa njerzit te perciellin e sa keshin njeri tjetrin,njeriu kaniher mundet me pase dyshime ne prejardhjen e njeriut nga majmuni, ne gjermani se si ne nje fabrike aty punojshin shqiptaret,disa nga rrethi i pejes,deqanit,malisheves etj, keta te fshatrave te pejes e perqeshin te malisheves ja kontrollojshin qanten, qka ka ne qant po mbajke shume rushe, shume buke, jo spi lan syte etj
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  4. #44
    i/e regjistruar Maska e VOLSIV
    Anėtarėsuar
    14-10-2009
    Postime
    1,074
    Faleminderit
    2
    38 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Intervistė me njė biokimist
    NĖ VITIN 1996, Majkėll J. Bihi, qė sot
    ėshtė profesor i biokimisė nė Universitetin
    «Lihaj» tė Pensilvanisė nė Shtetet e
    Bashkuara, nxori nė qarkullim librin Kutia e
    zezė e Darvinit—Sfida biokimike ndaj
    evolucionit (anglisht). Nė revistėn Zgjohuni!
    tė 8 majit 1997 (anglisht), u botua njė seri
    artikujsh me titull «Si erdhėm kėtu?
    Rastėsisht apo nga projektimi?», tė cilėt i
    referoheshin librit tė Bihit. Gjatė kėsaj
    dekade qė nga botimi i Kutisė sė zezė tė
    Darvinit, shkencėtarėt qė pėrkrahin teorinė
    e evolucionit kanė bėrė ēmos tė hedhin
    poshtė argumentet e parashtruara nga Bihi.
    Kritikėt e kanė akuzuar se ka lejuar qė
    bindjet e tij fetare, pasi ėshtė katolik, t’i
    mjegullojnė gjykimin si shkencėtar. Tė tjerė
    thonė se arsyetimi i tij nuk ka bazė
    shkencore. Zgjohuni! e intervistoi profesor
    Bihin pėr tė mėsuar se pėrse idetė e tij kanė
    ndezur kaq shumė debate.
    ZGJOHUNI!: PSE MENDONI QĖ BOTA E GJALLĖ
    JEP DĖSHMI SE ĖSHTĖ PROJEKTUAR ME
    INTELIGJENCĖ?
    PROFESOR BIHI: Sa herė shohim pjesė tė
    ndryshme tė organizuara qė kryejnė
    funksione tė ndėrlikuara, nxjerrim
    pėrfundimin se janė tė projektuara. Pėr
    shembull, le tė marrim mekanizmat qė
    pėrdorim ēdo ditė—njė makinė barkositėse,
    njė veturė ose edhe gjėra mė tė thjeshta.
    Mua mė pėlqen tė marr si shembull ēarkun
    e minjve. Ngaqė sheh qė pjesė tė ndryshme
    janė pėrshtatur pėr tė kapur miun, arrin nė
    pėrfundimin se dikush e ka projektuar.
    Sot shkenca ka pėrparuar aq sa pėr tė
    zbuluar se si pjesėzat mė tė vockla tė
    organizmave tė gjallė punojnė pėr t’i
    mbajtur nė jetė ata. Dhe pėr habi,
    shkencėtarėt kanė zbuluar se kėto pjesėza
    formojnė «mekanizma» tė ndėrlikuar qė
    kryejnė funksione tė caktuara. Pėr
    shembull, brenda qelizave ka «kamionė» tė
    vegjėl qė transportojnė lėndė nga njėri cep i
    qelizės nė tjetrin. Ka edhe «tabela tė
    qarkullimit rrugor», qė janė fare tė vockla e
    qė u tregojnė kėtyre «kamionėve» tė
    kthehen majtas ose djathtas. Disa qeliza
    kanė «motorė varkash» qė i shtyjnė qelizat
    tė lėvizin brenda lėngjeve. Pėr ēfarėdo gjėje
    tė bėhej fjalė, nėse dikush do tė vihej
    pėrballė njė rregullimi tė tillė kompleks, qė
    realizon njė funksion tė caktuar, do tė
    nxirrte pėrfundimin se kėto gjėra janė tė
    projektuara. Edhe ne nuk kemi si e
    shpjegojmė ndryshe kėtė kompleksitet,
    pavarėsisht nga pretendimet e teorisė
    evolucioniste tė Ēarls Darvinit. Meqė gjatė
    pėrvojės sonė, sa herė qė ndeshim njė
    organizim tė tillė kemi tė bėjmė me njė
    projekt, kjo na jep arsye tė mendojmė se
    edhe kėto sisteme u projektuan me
    inteligjencė.
    ZGJOHUNI!: SI MENDONI, PĖRSE SHUMICA E
    KOLEGĖVE TUAJ NUK JANĖ DAKORD ME
    PĖRFUNDIMET TUAJA SE EKZISTON NJĖ
    PROJEKT I BĖRĖ ME INTELIGJENCĖ?
    PROFESOR BIHI: Shumė shkencėtarė nuk
    janė dakord me pėrfundimet e mia, sepse e
    kuptojnė se ideja e njė projekti inteligjent
    nėnkupton ēėshtje qė i tejkalojnė kufijtė e
    shkencės dhe me sa duket, flet qartė pėr
    diēka tė mbinatyrshme. Ky pėrfundim bėn
    qė shumė njerėz tė mos ndihen rehat.
    Megjithatė, gjithnjė mė kanė mėsuar se
    shkenca duhet tė ndjekė provat, kudo qė ta
    ēojnė ato. Pėr mendimin tim, ėshtė
    mungesė guximi tė tėrhiqesh kur pėrballesh
    me diēka, qė vėrtetohet fare qartė nga
    provat, vetėm se mendon qė ky pėrfundim
    ngre ēėshtje filozofike jo tė mirėpritura.
    ZGJOHUNI!: SI DO T’U PĖRGJIGJESHIT
    KRITIKĖVE QĖ THONĖ SE PO TĖ PRANOSH
    IDENĖ E NJĖ PROJEKTI INTELIGJENT, I HAP
    RRUGĖ INJORANCĖS?
    PROFESOR BIHI: Pėrfundimi se nė natyrė
    ka njė projekt inteligjent nuk vjen nga
    injoranca. Nuk vjen nga ajo qė nuk dimė;
    vjen nga ajo qė dimė. Kur Darvini botoi
    librin e tij Prejardhja e llojeve, 150 vjet mė
    parė, jeta dukej e thjeshtė. Shkencėtarėt
    mendonin se qeliza ishte kaq e thjeshtė,
    saqė mund tė dilte vetvetiu nga lluca e
    oqeanit. Por qė nga ajo kohė, shkenca ka
    zbuluar se qelizat janė jashtėzakonisht tė
    ndėrlikuara, shumė mė tė ndėrlikuara se
    mekanizmat e shekullit tė 21-tė. Ky
    kompleksitet funksional tregon pėr njė
    projekt tė qėllimshėm.
    ZGJOHUNI!: A KA SIGURUAR SHKENCA NDONJĖ
    PROVĖ QĖ VĖRTETON SE EVOLUCIONI, MUND
    TĖ KETĖ KRIJUAR ME ANĖ TĖ SELEKSIONIT
    NATYROR «MEKANIZMAT» KOMPLEKSE TĖ
    MOLEKULĖS PĖR TĖ CILAT FOLĖT?
    PROFESOR BIHI: Nėse do tė kėrkoni nė
    literaturėn shkencore, do tė shihni se
    askush nuk ka bėrė njė pėrpjekje serioze—
    ndonjė pėrpjekje nė fushėn eksperimentale
    ose model shkencor tė hollėsishėm—qė
    tregon nė ē’mėnyrė u zhvilluan nga
    proceset darviniane «mekanizma» tė tillė nė
    nivel molekular. Pikėrisht kjo ėshtė gjendja,
    pavarėsisht nga fakti qė gjatė dhjetė viteve
    qė kur u botua libri im, shumė organizata
    shkencore, siē ėshtė Akademia Kombėtare e
    Shkencave dhe Shoqata Amerikane pėr
    Pėrparimin e Shkencės u kanė kėrkuar
    urgjentisht anėtarėve tė tyre tė bėjnė ēmos
    pėr tė luftuar idenė se bota e gjallė jep
    prova qė flasin pėr njė projekt inteligjent.
    ZGJOHUNI!: SI DO T’U PĖRGJIGJESHIT ATYRE
    QĖ PĖRMENDIN PJESĖ TĖ BIMĖVE OSE TĖ
    KAFSHĖVE QĖ SIPAS TYRE JANĖ PROJEKTUAR
    DOBĖT?
    PROFESOR BIHI: Vetėm se ne nuk e dimė
    arsyen se pėrse ėshtė ndonjė pjesė nė njė
    organizėm, kjo nuk do tė thotė se ai nuk
    luan njė rol tė rėndėsishėm. Pėr shembull,
    dikur mendohej se tė ashtuquajturat organe
    rudimentare tregonin qė trupi i njeriut dhe
    organizma tė tjerė janė projektuar dobėt.
    Kėshtu mendohej se apendiciti dhe bajamet
    ishin organe rudimentare qė hiqeshin pa
    problem. Por pastaj zbuluan se kėto organe
    luajnė rol nė sistemin imunitar dhe nuk
    konsiderohen mė mbeturina.
    Diēka tjetėr qė duhet mbajtur mend
    ėshtė se me sa duket, nė biologji, disa gjėra
    ndodhin vėrtet rastėsisht. Por vetėm se
    makina ime ka njė deformim ose mė
    shpohet goma, kjo nuk do tė thotė se
    makina ose goma nuk janė tė projektuara.
    Po kėshtu, fakti qė disa gjėra ndodhin
    rastėsisht nė biologji, nuk do tė thotė se
    «mekanizmat» e molekulės lindėn
    rastėsisht. Ky argumentim thjesht nuk ėshtė
    logjik.
    [Diēitura nė faqen 12]
    «Pėr mendimin tim, ėshtė mungesė guximi
    tė tėrhiqesh kur pėrballesh me diēka, qė
    vėrtetohet fare qartė nga provat, vetėm se
    mendon qė ky pėrfundim ngre ēėshtje
    filozofike jo tė mirėpritura»
    La verita' ti rendera' libero!

  5. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar VOLSIV pėr postimin:

    Gabi (12-09-2014)

  6. #45
    i/e regjistruar Maska e Fishtani1
    Anėtarėsuar
    09-12-2009
    Postime
    1,390
    Faleminderit
    6
    42 falenderime nė 39 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Citim Postuar mė parė nga Gabi Lexo Postimin

    Pėrfundimishtė dhe padyshim, ekziston Krijuesi (Zoti) qė ėshtė Njė, krijues edhe i njeriut.
    Perfundimisht dhe padyshim, ik rifillo shkollen qe nga klasa e pare.
    Gjate historise se njerezimit jane paraqitur me mijera krijues-Zota ne forma te ndryshme, qe sigurisht qe te gjitha jane pjelle e imagjinates.

  7. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Fishtani1 pėr postimin:

    jarigas (14-09-2014)

  8. #46
    i/e regjistruar Maska e VOLSIV
    Anėtarėsuar
    14-10-2009
    Postime
    1,074
    Faleminderit
    2
    38 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    A bie ndesh me shkencėn besimi te
    Perėndia?
    KUR lexoni pėr shkencėn, nuk ėshtė e
    pazakontė qė tė hasni shprehje fetare. Pėr
    shembull, shkencėtarėt janė quajtur
    «kryepriftėrinjtė e njė botėkuptimi tė ri
    teknologjik» dhe laboratorėt e tyre janė
    quajtur «tempuj» ose «vende tė shenjta».
    Sigurisht, shprehje tė tilla janė thjesht
    metafora. Megjithatė ato mund tė ēojnė te
    njė pyetje e rėndėsishme: A ka vėrtet njė
    hendek midis shkencės dhe fesė?
    Disa njerėz mund tė mendojnė se sa mė
    shumė mėsojnė shkencėtarėt, aq mė shumė
    largohen nga besimi te Perėndia. Ėshtė e
    vėrtetė qė shumė njerėz nė qarqet
    shkencore e shohin me pėrēmim fenė. Por
    ka edhe njė numėr tė konsiderueshėm
    shkencėtarėsh tė cilėve u bėjnė shumė
    pėrshtypje dėshmitė qė tregojnė se bota qė
    na rrethon ėshtė fryt i njė projekti.
    Shkencėtarė tė tjerė nuk janė kureshtarė
    vetėm pėr projektin, por fillojnė tė
    mendojnė edhe pėr Projektuesin.
    Ndryshime nė pikėpamje
    Teoria e evolucionit e Ēarls Darvinit ka
    mbizotėruar pėr njė shekull e gjysmė.
    Mbase disa njerėz tė arsimuar kanė
    menduar se tashmė vetėm njerėzit pa
    shkollė dhe naivėt do tė besonin ende te
    Perėndia. Por nuk ka ndodhur aspak kėshtu.
    Shumė shkencėtarė e pranojnė hapur se
    besojnė te njė Krijues. Vėrtet, ndoshta nuk
    besojnė se Perėndia ėshtė njė person ose
    nuk besojnė nė Bibėl. Sidoqoftė janė tė
    bindur se projekti qė shihet qartė nė natyrė
    kėrkon njė Projektues inteligjent.
    A mund tė quhen naivė kėta
    shkencėtarė? Duke folur pėr shkencėtarėt
    qė besojnė se kozmosi dhe jeta nė tė janė
    rrjedhojė e njė projekti inteligjent, njė
    artikull i botuar nė The New York Times, qė
    bėn vlerėsimin e njė libri, thotė: «Ata
    mbajnė titullin Doktor i Filozofisė dhe
    punojnė nė disa nga universitetet mė tė
    mira. Kundėrshtimi qė ata i bėjnė
    darvinizmit nuk bazohet nė Shkrime;
    pėrkundrazi bazohet nė argumente
    shkencore.»
    I njėjti artikull thotė se ata qė pėrkrahin
    idenė e njė projekti inteligjent «nuk bėjnė
    asnjė pohim tė paarsyeshėm. . . . Ajo qė
    kundėrshtojnė ata ėshtė teoria e pėrhapur e
    Darvinit ose ēdo teori tjetėr ‘natyraliste’,
    sipas tė cilave shkaqet mekanike dhe pa
    inteligjencė, qė veprojnė dalėngadalė me
    kalimin e kohės, mjaftojnė pėr tė shpjeguar
    gjithė botėn e gjallė. Ata argumentojnė se
    bota biologjike ėshtė plot me dėshmi qė
    flasin pėr njė projekt inteligjent, dėshmi qė
    nuk lėnė vend pothuajse pėr asnjė dyshim
    rreth faktit qė nė tė ka pasur rol njė
    Projektues Inteligjent». *
    Pėrfundime tė tilla ndeshen mjaft
    dendur mes shkencėtarėve. Pėr shembull,
    nga njė studim i botuar mė 1997 u zbulua
    se nė SHBA, nė ēdo 10 shkencėtarė 4
    besojnė qė Perėndia ėshtė njė person. Ky
    raport kishte mbetur pothuajse i njėjti qė
    nga 1914-a, kur u bė njė studim i
    ngjashėm.
    Ėshtė e kuptueshme se nė vende ku
    njerėzit s’janė shumė fetarė, si pėr
    shembull nė Evropė, ky raport ėshtė mė i
    ulėt. Megjithatė gazeta britanike The
    Guardian thoshte qė «besojnė mė shumė
    profesionistėt e shkencave tė tilla, si fizika
    dhe gjeologjia, qė bazohen nė tė dhėna tė
    sakta, dhe mė pak ata tė shkencave qė
    bazohen pjesėrisht nė hipoteza, siē ėshtė
    antropologjia». Ajo shtonte: «Nė Mbretėrinė
    e Bashkuar ka organizata tė tilla, si ‘Tė
    krishterėt nė shkencė’.» Gjithashtu gazeta
    thoshte se nė Britaninė e Madhe
    «pjesėmarrja nė kishė ėshtė pėrpjesėtimisht
    shumė mė e madhe te studentėt e
    shkencave, sesa te studentėt e arteve».
    Gjithsesi, me sa duket, shumica e
    shkencėtarėve tallen me pikėpamjen se ka
    njė Krijues. Ky qėndrim pėrēmues ushtron
    njė presion tė fuqishėm te shkencėtarėt e
    tjerė. Astronomi Alan Sendixh thotė se
    «vihet re njė ngurrim pėr t’u thėnė tė
    tjerėve se je besimtar». Pse? «Qėndrimi
    kritik,—thotė ai, pra mosmiratimi dhe
    pėrbuzja e kolegėve,—ėshtė mjaft i madh.»
    Si pasojė, shkencėtarėt qė guxojnė tė
    thonė se shkenca nuk ėshtė medoemos nė
    kundėrshtim me besimin qė ka njė Krijues
    shohin se zėrin e tyre e mbysin pikėpamje
    mė dyshuese. Artikujt vijues do tė
    pėrqendrohen te kėta zėra qė shpesh
    shpėrfillen dhe te arsyet pse mendojnė
    kėshtu kėta shkencėtarė. Por, si ndikon kjo
    ēėshtje te ju personalisht? A mund t’ju
    ndihmojė shkenca tė njihni Perėndinė? Ju
    lutemi tė lexoni mė tej.
    [Shėnimi]
    Ndėr akademikėt dhe shkencėtarėt e shquar
    qė e kanė shpallur publikisht se
    pėrkrahin idenė e «njė Projektuesi
    Inteligjent» janė: Filip E. Xhonsoni, i cili
    jep jurisprudencė nė Universitetin e
    Kalifornisė, nė Berkli; biokimisti Majkėll J.
    Bihi, autor i librit Darwin’s Black Box—
    The Biochemical Challenge to Evolution ;
    matematikani Uilliam A. Demski; filozofi i
    shkencės sė logjikės Alvin Plantinga;
    fizikanėt Xhon Pokinghorn dhe Friman
    Dajson; astronomi Alan Sendixh; e tė
    tjerė qė do tė ishin shumė pėr t’i
    radhitur.
    La verita' ti rendera' libero!

  9. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar VOLSIV pėr postimin:

    Gabi (13-09-2014)

  10. #47
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-09-2014
    Postime
    5
    Faleminderit
    6
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Pėrshėndetje Wordless!

    Fotot janė shqetsuese edhe pėr faktin se ndoshta kanė njė mesazhė pėr njerėzimin.

    A mund tė jetė ky mesazhė se njerėzimi po kthehet origjinės?
    A ka mundėsi qė njeriu tė ndryshojė formalishtė dhe gjenetikishtė?

    Nėse vjen deri te ky ndryshim i dyanshėm (vizual dhe substantivė), kjo do t'a dėshmonte Teorin e Darwinit.

  11. #48
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-09-2014
    Postime
    5
    Faleminderit
    6
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Citim Postuar mė parė nga Fishtani1 Lexo Postimin
    Perfundimisht dhe padyshim, ik rifillo shkollen qe nga klasa e pare.
    Gjate historise se njerezimit jane paraqitur me mijera krijues-Zota ne forma te ndryshme, qe sigurisht qe te gjitha jane pjelle e imagjinates.
    Po Fishtan1. Do t'a filloja klasėn e parė me gjithė dėshirė por ne jemi shumė qė besojmė kėshtu. Sepse ne tė gjithė e besojmė Njė Zot, Krijues i gjithėsisė.
    Ndėrsa besimin pėr shumė "krijues-Zota" kjo pėr ne ėshtė idhujtari, qė bie ndesh me besimin nė Njė Zot.

    Unė nuk e urdhėroj asnjė idhujtarė apo ateist t'a filloj shkollimin nga e para, vetėm shprehu mendimin timė, derisa pėr te ka vend tė lirė.
    Pėr kėtė tolerancė qė buronė nga brendia ime, i falėnderohem Zotit tim, Krijuesit tė Gjithėsisė.

  12. #49
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    673 falenderime nė 479 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Lereni Zotin per tek nenforumi i fese. Ketu eshte nenforumi i shkences.

  13. 2 antarėt mė poshtė falenderuan Darius pėr mendimin e shprehur nė kėtė postim:

    Gabi (14-09-2014),martini1984 (25-05-2015)

  14. #50
    i/e regjistruar Maska e VOLSIV
    Anėtarėsuar
    14-10-2009
    Postime
    1,074
    Faleminderit
    2
    38 falenderime nė 34 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Ketu po flitet per teorite e lindjes se njeriut dhe dihet qe dy jane teorite kryesore. Tani nese na ndalon te flasim per njeren nga teorite sepse kjo ka si shpjegim Zotin atehere nuk jeni mendje hapur dhe jeni paragjykues, gje qe nuk ndihmon per te gjetur te verteten.
    La verita' ti rendera' libero!

  15. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar VOLSIV pėr postimin:

    user010 (14-09-2014)

  16. #51
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    673 falenderime nė 479 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Ketu po flitet mbi teorite e lindjes se njeriut ne kontekstin e evolucionit versus kreacionizem por kjo sdo te thote se duhet futur zoti vend e pa vend.

    p.s. Nuk po ndaloj njeri te flase. Po perpiqem te mbaj temen mbrenda subjektit te saj.

  17. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Darius pėr postimin:

    martini1984 (25-05-2015)

  18. #52
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    673 falenderime nė 479 postime

    Pėr: Teorite mbi lindjen e njeriut

    Fotoja e meposhte ne fakt nuk sjell ndonje gje te re ne teme por mu duk humoristike prandaj po e vendos



  19. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Darius pėr postimin:

    martini1984 (25-05-2015)

Faqja 3 prej 3 FillimFillim 123

Tema tė Ngjashme

  1. Kthimi Kah Zoti
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-03-2006, 18:41
  2. Tė drejtat e njeriut nė Islam
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 02-02-2005, 17:11
  3. Besimi dhe besimtari
    Nga Fjala e drejte nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 15-12-2004, 16:41
  4. Tė drejtat e njeriut nė Lindje dhe nė Perėndim
    Nga Shpresmiri nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 18
    Postimi i Fundit: 09-02-2004, 19:06
  5. ANTROPOLOGJIA e krishterė
    Nga Shpresmiri nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-10-2002, 19:27

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •