Close
Faqja 5 prej 7 FillimFillim ... 34567 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 100 prej 128
  1. #81
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Mbretėresha Geraldinė

    Mbretėresha Geraldinė mė vonė Nėna Mbretėreshė Geraldinė ose Kontesha Géraldine Margit Virginia Olga Mįria Apponyi de Nagyappony formalisht Madhėria e Saj Mbretėresha Geraldinė e Shqiptarve (lindi mė 6 gusht 1916 nė Gjenevė tė Zvicrės, nė shtėpinė e gjyshes sė Saj. Vdiq nė Tiranė nė moshėn 86 vjeēare, mė 22 tetor 2002) ishte mbretėresha e shqiptarve dhe bashkėshortja e Mbretit Zogu I dhe nėna e Leka Zogut I.[1]

    Origjina[redakto
    Mbretėresha Geraldinė rrjedh nga njė familje shumė e njohur Hungareze. Origjina dhe pedigreja e Familjes sė Saj daton e dokumentuar qysh nga periudha e Mesjetės, kur Hungaria u pushtua nga Arpadėt nė vitin 894, dhe kjo familje ishte pjesėmarrėse nė krijimin e monarkisė hungareze, nėn dinastinė Arpadiane. Nė historinė mijėravjeēare tė Hungarisė, nuk ka ngjarje tė rėndėsishme ku familja Apponyi tė mos ketė luajtur rol tejet tė rėndėsishėm. Nė periudhėn e fundit tė dinastisė Arpadine, nė 1280, u shfaq emri Chevalier d’Apponyi pėr herė tė parė, si zotėrues i njė ferme shumė tė madhe, pėr tė cilėn konfirmohet me dokumente arkivore se mbante emrin “Nagy Apponyi”, e qė ishte dhe mbeti deri vonė pronė e kėsaj familjeje. Tė gjithė paraardhėsit e Familjes Appony kanė pasur karrierė shumė tė suksesshme politike dhe kanė mbuluar detyra nga mė tė rėndėsishmet shtetėrore nė Perandorinė Austriake, nė tė cilėn kanė gėzuar tituj tė rėndėsishėm fisnikėrie, sikundėr: baron, kont, etj..

    Kushriri i pare te Mbretėreshės Geraldinė, Konti Albert Appony, kryesoi delegacionin Hungarez nė Konferencėn e Paqes sė Versajės dhe mė pas pėrfaqėsoi Hungarinė nė Lidhjen e Kombeve. Ndėrsa gjyshi i Saj, Konti Lajosh Appony, mbajti funksionet mė tė larta honorifike tė Perandorisė Austriake: si Kėshilltar intim dhe shambellan i perandorit Franc Jozef dhe Mareshal i Madh i Oborrit tė Perandorit Franc Jozef. Gjyshja e Saj ishte njė aristokrate prusiane dhe njėkohėsisht edhe vajza e Kontit Herman Roger dė Seherr Tos, pasardhės i Princit Ernest – Joakim d’ Anhalt, prej tė cilit kanė rrjedhur shumica e dinastive mbretėrore evropiane, ēka mė pas u bė shkas pėr tė marrė nofkėn e merituar Babai i mbretėrve”. Atdheu i tyre, Hungaria, u copėtua dhe nė bazė tė Traktatit tė Trianonit tė vitit 1919, njė pjesė e madhe e territorit hungarez, krahas 3.5 milonė hungarezėve, mbetėn jashtė kufijve shtetėrorė dhe sė bashku me to edhe pronat e familjes Apponyi, tė cilėt u pėrfshinė nėn administrimin e Sllovakisė. Familja Appony ka lidhje gjaku me tė gjitha mbretėritė e Europės. Gjyshi nga nėna i Mbretėreshės Geraldinė ishte Xhon Herri Stewart, i cili rridhte nga njė familje fisnikėsh skocezė, tė emigruar nė SHBA nė shekullin XVII, dhe ishte diplomat i suksesshėm. Ndėrsa gjyshja e Saj nga nėna ishte pinjolle e Familjes Hardingun, pronarė tė mėdhenj tokash nė Karolinėn e Veriut. Ajo ishte e bija e kontit Gyula Appony dhe e konteshės Glayds Virginia Stewart, e cila ishte njė shtetase amerikane shumė e pasur nga shteti i Marylendit, babai i sė cilės ka qenė emėruar si Konsull i Pėrgjithshėm i Amerikės nė Hollandė. Pėrveē vajzės sė madhe Geraldinė, ēifti Appony kishte edhe njė vajzė tjetėr tė quajtur Virxhinia, si dhe njė djalė tė quajtur Xhula.

    Pas vdekjes sė gjyshes sė tyre, pėr Geraldinėn dhe motrėn e saj Virxhinia u kujdes e motra e babait tė tyre, kontesha Fanny Karolyi, e cila zotėronte njė nga kėshtjellat mė tė famshme dhe mė te bukura tė Hungarisė nė Zebegeny. Vajzat qė kalonin verėn nė kėshtjellėn e Zebegeny-it, kishin marrė nga njė emėr luleje. Pėr shkak tė bukurisė sė Saj dhe bardhėsisė natyrale tė lėkurės dhe veshjes me rroba po tė tė njėjtės ngjyrė, Geraldina u quajt meritueshėm “Trėndafili i Bardhė i Hungarisė”. Geraldina tashmė e rritur, na shfaqet si njė europiane autentike qė kish trashėguar shumė virtyte dhe vlera morale nga jeta intensive e brendshme e Seher Tesėve, nga bujaria dhe kultura e rafinuar e Aponyve, nga dinamizmi i Stewartėve, nga sensi i pėrshtatjes dhe i kurajės pėrballė fatkeqėsive prej Hardingėve.
    https://sq.wikipedia.org/wiki/Mbret%...Geraldin%C3%AB
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 29-04-2017 mė 14:35

  2. #82
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Gjon Mili

    Gjon Mili ishte njė shqiptar fotograf, qė jetoi dhe punoi nė Amerikė.

    Atje, sipas atsh, ka pasur njė studio tė tijėn dhe ka qenė njė nga fotografėt mė tė preferuar tė kohės sė vet.

    Mbahet mend pėr fotografitė qė u ka bėrė piktorėve tė mėdhenj Pablo Pikaso apo Salvador Dali.

    Ka lindur nė Korēė dhe fėmijėrinė e ka kaluar nė Rumani, duke ndjekur kolegjin kombėtar nė Bukuresht. Mė vonė, nė vitin 1923, emigroi nė Shtetet e Bashkuara.

    Nė 1939, Mili filloi tė punojė si njė fotograf pėr tė siguruar jetėn. Gjatė viteve ai u njoh me shumė artistė tė shquar nė piktura dhe nė artin kinematografikė tė Hollivudit.

    Gjon Mili ėshtė marrė edhe me kinematografi, duke xhiruar me skenar tė vet gjashtė filma dokumentarė.

    Veprimtaria artistike e fotografit Mili pėrfshin me sukses shumė zhanre tė fotografisė si peizazhin, reklamėn, foton dokumentare, politike, atė tė arteve (teatėr, kinema, koncerte, vallėzime etj.), sportive, eksperimentale etj.

    Ai ka pasqyruar nė fotoportrete interesante figura tė tilla tė artit e kulturės botėrore si regjisorin Hitchcock, kompozitorin Stravinski,

    mili2Ekspozitėn e parė vetjake Mili e ka hapur me 1934, ndėrsa tė fundit, mė tė zgjedhurat e gjithė krijimtarisė me 140 foto, mė 1980 nė Nju Jork me rastin e 75-vjetorit tė lindjes.

    Pėr nder tė tij, dhjetė vjet pas vdekjes, nė fund tė vitit 1994, nė Haward Greenberg Gallery tė Nju Jorkut u paraqitėn punė tė bėra prej tij nė harkun kohor 1930-1970, si dhe objekte nga jeta dhe vepra e Milit nė lėmė tė fotografisė dhe filmit.

    Ai mbeti gjatė gjithė jetės njė amerikan me origjinė shqiptare, duke mos ndryshuar shumė gjėra, qė nga emri i tij, tė cilin e shkroi gjithmonė „Gjon”, duke thėnė vet se „ai shkruhet dhe lexohet kėshtu vetėm nė Shqipėri”, kombėsinė dhe sidomos pėrdorimin e gjuhės shqipe tė cilėn e fliste dhe e shkruante saktė e bukur.

    Gjon Mili vdiq nė Stamford, Connecticut, ShBA mė 14 shkurt tė vitit 1984

    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...qLX5LBv9ejM6cg




    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...aNATl7BVwsZy6w
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura     

  3. #83
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Exclamation Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Ernesto Sabato

    Biografia
    Sįbato ka lindur nė Rojas, provincia de Buenos Aires nė Argjentinė mė 24 qershor, 1911. Nėna e tij Juana Maria Ferrari rridhte nga njė familje arbėreshe e Italisė, ndėrsa babai i tij, Franciso Sabato, po ashtu ishte nga Italia. Ata kishin njėmbėdhjetė fėmijė, tė gjithė djem. Ernesto ishte fėmija i dhjetė i familjes Sįbato. Ditėn qė lindi, vėllau mė i madh vdiq dhe e ėma e pagėzoi Ernesto sipas vėllait tė tij.

    Ai kreu shkollėn e mesme mė 1928 dhe u regjistrua nė Universidad de La Plata, ku studioi fizikė dhe matematikė. Nė vitin 1930 ai iu bashkua partisė komuniste dhe nė atė kohė takoi Matilde Kusminsky Richter, qė atėherė ishte shtatėmbėdhjetė vjeē. Tė dy lanė familjet dhe studimet dhe filluan tė jetojnė bashkė. Ernesto pėrdorte njė emėr konspirativ dhe ishte mjaft aktiv nė parti. Nė vitin 1933 ai u bė sekretar i Rinisė Komuniste, por po fillonte tė zhgėnjehej me partinė dhe kishte dyshime. Mė 1934 ishte dėrguar si delegat nė Bruksel nė Kongresin kundėr fashizmit dhe luftės, prej aty duhej tė udhėtonte pėr Moskė pėr njė periudhė ‘spastrimi’. Nė Bruksel Ernesto kuptoi natyrėn e vėrtetė tė partisė komuniste dhe iku nė Paris, ku jetoi i fshehur pasi partia po e kėrkonte. Pa miq dhe pa para, ai fillon tė shkruajė romanin e tij tė parė.

    Nė vitin 1935 ai kthehet nė Argjentinė ku martohet me Matilden dhe vazhdon studimet nė Universidad de La Plata. Nė vitin 1938 doktoron nė fizikė dhe fiton bursė pėr tė hulumtuar rrezatimin atomic nė Laboratorin Curie nė Paris. Matilde dhe djali i tyre, Jorge Federico shkojnė me tė. Gjatė qėndrimit nė Francė ai vazhdon tė shkruajė dhe tė pikturojė. Mė 1939 bursa iu transferua pėr Massachusetts Institute of Technology. Ai kthehet nė Argjentinė dhe fillon tė ligjėrojė matematikė dhe fizikė nė Universidad de La Plata. Ftohet t’i bashkohet revistės Jugu, ku takohet me Jorge Luis Borges dhe tė dy bėhen miq. Mė 1941 fillon tė shkruajė pėr gazetėn La Nacion.

    Nė vitin 1943 ai kalon njė “krizė ekzistenciale” dhe vendos tė lėrė shkencėn dhe t’i pėrkushtohet krejtėsisht vetėm shkrimit dhe pikturimit. Jep dorėheqje nga univeristeti dhe bashkė me familjen zhvendoset nė male (Provincia de Cordoba). Fillon tė shkruajė dhe shpejt pėrfundon librin Njėshi dhe gjithėsia, qė u botua mė 1945. Nė kėtė libėr Sįbato haptas mohon shkencėn dhe racionalen. Fiton ēmime dhe nderime pėr kėtė libėr.

    Roman i tij i parė Tuneli botohet mė 1948. Mė 1951 botohet libri tjetėr Njerėz dhe dhėmbėzorė, me refleksione pėr paratė, arsyen dhe kalueshmėrinė e kohės. Njė studim pėr konceptet e botės dhe jetės moderne duke filluar nga Renesansa. Nė vitin 1953 botohet libri Heterodoxia, qė ėshtė definuar si fjalor i njeriut nė krizė. Mė 1955 bėhet drejtor i gazetės Mundo Argentino. Nė kėtė kohė Argjentina ishte nė trazira politike. Mė 1956 botohen dy librat mė kontraverse tė Sįbatos: El otro rostro del Peronismo (Fytyra tjetėr e peronizmit) dhe Torturas y Libertad de Prensa (Torturat dhe liria e shtypit).

    Nė vitin 1961 boton romanin e tij tė dytė Sobre héroes y tumbas (Mbi heronjtė dhe varrezat), njė studim psikologjik i njeriut i thurur me idetė filozofike tė botuara mė parė nė librat e tij me ese. Kapitullin Raport pėr tė verbėrit shumė studiues e quajnė kryevepėr tė letėrsisė botėrore.

    Nė vitin 1971 fillon tė shkruajė pėr gazetėn La Opinion. Nė vitin 1973 boton romanin e tretė Abaddón, el exterminador (Abadon, engjėlli i shkatėrrimit), njė libėr pėr vizionin apokaliptik tė botės moderne dhe pėr triumfin e tė keqės.

    Nė vitin 1977 Italia i akordon ēmimin “Medicci”, ndėrsa mė 1978, nė Spanjė e dekoron me urdhrin Gran Cruz de la Orden al Mérito Civil.

    Mė 1984 presidenti i Argjentinės Raśl Alfonsķn e emėron kryetar tė Comisión Nacional sobre la Desaparición de las Personas (CONADEP), (Komisioni Kombėtar pėr Personat e Zhdukur), komision qė ka hulumtuar rastet e personave tė zhdukur gjatė diktaturės ushtarake nė Argjentinė. Libri Nunca Mįs (Kurrė mė) nė tė cilin jepen dėshmitė e atyre qė shpėtuan dhe tė dėshmitarėve tė zhdukjes dhe vrasjes sė mėse njėzetmijė njerėzve, ėshtė botuar si rezultat i hulumtimit tė kėtyre tragjedive.

    Organizata e Shteteve Amerikane (O. A. S.) i jep ēmimin Gabriel Mistral, ndėrsa mbreti i Spanjės, Huan Karlos, e dekoron me ēmimin Miguel de Cervantes. Dekorohet prapė nga Italia mė 1985 me Urdhrin pėr Merita dhe mė 1987 Fransoa Miteran, kryetar i Francės e dekoron me gradėn Komandant i Legjionit tė Nderit. Ka marrė gradėn “Doktor nderi” (Honoris causa) nga Univeristeti Murica, Spanjė, Universidad de Rosario, Argjentinė, Universidad de Campinas, Brazil, Universidad del Litoral, Santa Fe, Universitą degli Studi di Torino, Itali Mė 1995 nė Shqipėri merr titullin Ismail Kadare, tė ndarė nga fondacioni Velija. Vdiq nė shtėpinė e tij nė Argjentinė, mė 30 prill 2011 nė moshėn 99 vjeēare..

    Titujt e veprave[redakto | redakto tekstin burimor]
    Romane[redakto | redakto tekstin burimor]
    Tuneli
    Mbi heronjtė dhe varrezat
    Abadoni, engjėlli i shkatėrrimit
    Ese[redakto | redakto tekstin burimor]
    Ēmime[redakto | redakto tekstin burimor]
    Legion of Honour
    Prix du Meilleur Livre Étranger
    Miguel de Cervantes Prize
    Jerusalem Prize
    Ēmimi Kadare

    Ernesto Sabato (left) presented his report on crimes committed by Argentina’s dictatorship to President Raul Alfonsin in 1984. Mr. Sabato called his work on the report a “descent into hell.’’ (Eduardo Di Baia/ Associated Press)

    Sė bashku me Borgesin dhe Markezin, Ernesto Sabato konsiderohet si njėri ndėr tre shkrimtarėt mė shquar hispanikė tė gjysmės sė dytė tė shekullit XX.

    “Nėna ime ishte shqiptare dhe fliste shqip. Ajo ishte si njė perėndi pėr mua… Nė Shqipėri do tė kem rastin tė njoh vendin e paraardhėsve tė mi. Jam shumė i prekur nga ftesa qė mė ėshtė bėrė”.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 29-04-2017 mė 17:35

  4. #84
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Eliza Dushku


    lindi mė 30 dhjetor 1980 nė Boston, Massachusetts. Ėshtė njė aktore amerikane me prejardhje shqiptare. U bė e njohur me rolin Faith nė TV serinė Buffy dhe nga seriali televiziv Angel. Ajo ka luajtur nė dy seriale tė rrjetit Fox, Tru Calling dhe Dollhouse. Ėshtė gjithashtu e njohur dhe pėr rolet nė filma si True Lies, The New Guy, Bring it On, Wrong Turn dhe Jay and Silent Bob Strike Back, gjithashtu dhe si dublante me zėrin e saj pėr lojra elektronike.
    Jeta e hershme
    Dushku ka lindur nė Watertown, Massachusetts, e bija e Philip R. Dushku, njė administrator dhe mėsues nė shkollat publike tė Bostonit, dhe e Judith "Judy" (nee Rasmussen), njė profesoreshė e shkencave politike. Babai i Dushkut ėshtė njė shqiptaro-amerikan nga qyteti i Korēės, ndėrsa e ėma ėshtė me prejardhje daneze dhe angleze. Ajo ka tre vėllezėr. Dushku ka ndjekur shkollėn Beaver Country Day dhe ėshtė diplomuar nga shkolla e mesme Watertown.
    Karriera e hershme[redakto | redakto tekstin burimor]
    Dushku ndeshi nė vėmendjen e agjentėve kur ishte 10 vjeē. Ajo u zgjodh pas njė kėrkimi pesė-mujor pėr rolin kryesor tė Alice nė filmin That Night. Nė 1993, Dushku mori njė rol si Pearl nė krah tė Robert De Niros dhe Leonardo DiCaprios nė filmin This Boy's Life, njė rol qė sipas saj i hapi shumė dyer. Vitin mė pas ajo luajti rolin e vajzės adoleshente tė Arnold Schwarzenegger dhe Jamie Lee Curtis nė True Lies. Ajo kishte pjesė edhe nė Bye Bye Love si vajza e Paul Reiser, si Cindy Johnson nė Race the Sun, dhe role nė njė film televiziv dhe me metrazh tė shkurtėr.


    Buffy The Vampire Slayer
    Dushku kishte nė plan tė ndiqte universitetin Suffolk nė Boston, ku e ėma e saj jepte mėsim nė atė kohė, por agjenti i kėrkoi tė dorėzonte njė audicion tė regjistruar pėr njė projekt ku merrte pjesė dhe njė kliente tjetėr e tij, Sarah Michelle Gellar. Pasi lexoi skenarin, Dushku nxitoi drejt njė prej dyqaneve tė Claire pėr tė blerė produkt pėr make-up tė errėt dhe aksesorė tė tjerė tė pėrshtatshėm pėr pjesėn si Faith nė Buffy thė Vampire Slayer. Kur filloi punėn pėr kėtė serial, Dushku ishte akoma nė moshė tė mitur, prandaj duhet tė merrte liri prej prindėrve tė saj pėr tė punuar me orė tė zgjatura. Ajo mė vonė rikujtoi me gėzim se gjykatėsja qė i dorėzoi ēeshtjen e kujdestarisė sė saj, njė ndjekėse e devotshme e atij seriali, i tha se do ta firmoste urdhrin e kujdestarisė vetėm nė qoftė se merrte njė fotografi tė firmosur prej Dushkut.

    Pasi mbaroi shkollėn e mesme, Dushku iu rikthye aktrimit me rolin e Faith nė Buffy the Vampire Slayer, njė vrasės edhe mė i trazuar se personazhi kryesor Buffy Summers. Megjithė planin fillestar pėr njė rol vetėm nė pesė episode, personazhi i saj u bė aq popullor saqė ajo qėndroi pėr tė gjithė sezonin e tretė dhe u rikthye edhe nė tė katėrtin pėr dy pjesė. Pjesa e mbetur e harkut tė ngjarjes sė saj u luajt si pjesė e sezonit tė parė tė serialit Angel, derivat i Buffy-t. E penduar dhe e ripėrkushtuar, Faith u rikthye si njė heroinė nė episode tė tjera tė Angel dhe nė episodet e fundit tė Buffy-t. Dushku u pėrmbyt nga grumbuj letrash tė ardhura nga legjione tė burgosurish. Ajo tha:

    Kam marrė letra nga tė dėnuar me vdekje ose me dėnim maksimal. Ēfarė mendojnė autoritetet kur shfaqin kėto seriale me vajza adoleshente nė radhėt e tė dėnuarve me vdekje? Ata shkruajnė ēdo gjė - gjėra tė tmerrshme pėr tė cilat ti as nuk do tė dish. Mė dėrgojnė edhe foto - "Oh, ja njė foto e imja pėrpara se tė burgosesha!" - ka edhe ndonjė djalė tė ulur nė divan me shishe birre nė dorė, mustaqe dhe njė zorrė tė madhe. Janė vėrtet ngjethėse. Shumė mė shumė se Buffy.



    Rolet pasuese
    Nė vitin 2000, Dushku luajti nė komedinė me nxitėset e tifozėve Bring it On. Kjo u ndoq nga Soul Survivors, duke e bashkuar me kolegun e saj Casey Affleck nė Race the Sun. Nė vitin 2001, ajo u shfaq nė The New Guy me Dj Qualls dhe nė City by the Sea me Robert De Niro dhe James Franco. Ky i fundit mori njė vėmendje tė gjerė nga njė audiencė adulte si dhe disa vlerėsime pozitive. Nė tė njėjtin vit, Kevin Smith e ftoi Dushkun tė ishte pjesė e Jay and Silent Bob Strike Back.

    Nė vitin 2003, Dushku luajti nė filmin horrorr Wrong Turn dhe The Kiss, nje komedi-dramė indipendente. Duke nisur po nė kėtė vit, ajo mori pjesė nė njė dramė mbinatyrore tė Fox-it, Tru Calling, ku luajti rolin kryesor si Tru Davis, njė studente mjekėsie. Pasi iu tėrhoq njė bursė, Tru detyrohet tė fillojė njė punė nė morgun lokal ku ajo zbulon fuqinė e saj pėr tė "ri-jetuar" ditėn e mėparshme nėse njė nga tė vdekurit i kėrkon ndihmė pėr tė ndryshuar atė qė ka ndodhur. Dushku refuzoi njė rol nė njė derivat tė Buffy The Vampire Slayer, i cili do tė kishte qenė rreth Faith-it. Ajo ka pasur shumė role si "vajzė e keqe" nė filma dhe i ka shjuar kėto mundėsi. Nė njė intervistė me Maxim nė Maj 2001, Dushku thotė rreth roleve tė saj, "Ėshtė e lehtė tė luash njė vajzė tė keqe. Duhet vetėm tė bėsh gjithēka qė tė ėshtė thėnė tė mos e bėsh, dhe nuk tė duhet tė merresh me pasojat sepse ėshtė thjesht aktrim."

    Dushku mori pjesė dhe nė njė prodhim nga Broadway tė quajtur Dog Sees God, qė nga dhjetori 2005, duke luajtur motren e Van-it, njė personazh i paralelizuar me Lucy Van Pelt, nga seria komike The Peanuts tek e cila ishte bazuar produksioni. Ajo hoqi dorė nė shkurt 2006 bashkė me anėtarė tė tjerė, nė mes tė zėrave pėr abuzim nga producenti, por qė mė vonė u mohuan.

    Ajo luajti rolin kryesor nė Nurses, njė komedi-dramė spitalore pėr Fox. Ky ishte prodhimi i dytė i Fox-it tek e cila ajo mori pjesė por qė nuk u transmetua. Ajo ėshtė parė edhe nė videon muzikore tė Simple Plan "I'm just a kid", si interesi romantik i bandės, gjithashtu dhe nė videon "Rockstar" tė Nickelback.

    2005 deri mė sot




    2005 deri mė sot
    Nė 1 tetor 2005 ajo lajmėroi nė Wizard World Boston se kishte filluar xhirimet pėr Nobel Son, nė tė cilin do tė luante krahas Alan Rickman, Danny DeVito, Bill Pullman dhe Peter Boyle. Filmi doli nė Festivalin e Filmit nė Tribeca nė 2007. Njė projekt tjetėr ėshtė On Broadway, njė film indipendent i xhiruar nė vendin e saj tė lindjes, Boston. Filmi ka marrė vlerėsime tepėr pozitive dhe disa prej tyre nėnvizojnė performancėn e Dushkut. Ėshtė shfaqur nė festivale tė filmit indipendent dhe ka fituar gjashtė ēmime.

    Dushku ka pasur role edhe nė pesė lojėra elektronike. Ajo dubloi rolin e Yumi Sawamura nė versionin anglisht tė Yakuza pėr Play Station 2, qė u realizua dhe publikua nga Sega nė shtator 2006. Dushku gjithashtu luan si Shaundi, njė nga personazhet kryesore tė Saints Row 2, qė u realizua nga Volition dhe u publikua nga THQ. Doli nė Amerikėn Veriore nė 14 tetor 2008, pėr Play Station 3 dhe Xbox 360. Pėrdori zėrin e saj edhe pėr rolin e Rubi Malone, personazhi kryesor nė lojėn WET. Nė dhjetor 2008 ajo mori pjesė nė ndarjen e ēmimeve tė Spike TV pėr lojrat elektronike. Roli i Shaundi nė Saints Row: The Third u zėvendėsua nga Danielle Nicolet.

    Variety lajmėroi nė 2 gusht 2006 se Dushku do tė luante bashkė me Macaulay Culkin nė Sex and Breakfast, njė komedi e errėt e shkruajtur dhe drejtuar nga Miles Brandman. Njė analist e pėrshkroi Dushkun si "rrėzėllitėse" dhe se i dha forcė personazhit. Filmi doli nė 30 nėntor 2007 nė Los Angeles dhe nė DVD nė 22 janar 2008. Ajo luajti nė Open Graves nė 2008, bashkė me Mike Vogel, njė thriller-horrorr rreth njė loje satanike. Ka luajtur role kryesore edhe nė The Thacker Case dhe The Alphabet Killer, qė tė dy thrillera tė bazuar nė ngjarje reale, njė prej tyre drejtuar prej Rob Schmidt me tė cilėn kishte punuar mė parė nė Wrong Turn. Qė tė dy filmat dolėn nė vitin 2008. The Alphabet Killer pėrmban skenėn e parė gjysėm-nudo tė Dushkut. Filmi mori kritika mikse, megjithatė ato lavdėruan performancėn e Dushkut, me komente si "Eliza Dushku e komandon ekranin por nuk mund tė pajtojė axhendat konfliktuese dhe idiote tė skenarit." Ajo ka marrė pjesė edhe nė Bottle Shock, njė dramė rreth verės sė Napa Valley. Filmi u drejtua nga Randall Miller, qė realizoi dhe Nobel Son.

    Nė 26 gusht 2007 Dushku nėnshkroi njė marrėveshje me Fox Broadcasting Company dhe 20th Century Fox.[2] Sipas saj, rrjeti dhe studio do tė zhvillonin projekte "tė kopsitura" enkas pėr tė, gjithashtu dhe ta lidhnin me prodhime dhe skenare ekzistuese.[3]

    Mė vonė, nė 31 tetor u bė e ditur se Dushku kishte joshur e rikthyer nė televizion Joss Whedon nga Buffy the Vampire Slayer, pasi kishin rėnė dakord tė krijonin njė prodhim quajtur Dollhouse. Dushku e prodhoi atė dhe luajti rolin kryesor "Echo", qė u transmetua nė Fox gjatė sezonit televiziv 2008-2009. Nė njė intervistė, Dushku shpjegoi se si Dollhouse dhe lidhja me Whedon erdhėn nė jetė:

    E ftova pėr drekė Joss Whedon-in pasi nėnshkrova marrėveshjen me Fox-in. Kemi pasur njė marrėdhėnie tė kėndshme nė tė shkuarėn kėshtu qė doja tė bėnim diēka bashkė, duke u rikthyer nė njė projekt televiziv. E kam pasur goxha nė mendje, vetėm se nuk i kisha telefonuar akoma. Kėshtu qė rregullova gjėrat me Fox-in, mora guximin dhe i telefonova. Kaluam njė drekė katėr-orėshe ku pak a shumė pėrdora aftėsitė e mia joshėse prej femre. Jo, ne jemi bėrė shumė shokė tė mirė, gati si vėlla e motėr. Ai ka qenė si njė kujdestar e njė stėrvitės pėr mua qė kur u transferova nė L.A kur isha 17 vjeē dhe isha pak si fėmi i ēmendur. Ai ėshtė kujdesur, mė ka ndihmuar dhe mė ka mėsuar pėrgjatė viteve. I thashė se sa shumė doja dhe kisha nevojė qė ai tė rikthehej. Ai pranoi dhe ja ku jemi.[4]

    Dushku e pėrshkroi Whedon si: "gjeniu im i preferuar... shoku i preferuar... vėllai i madh... dhe i vetmi person tek i cili kam besuar me gjithė zemėr, sepse nuk mė ka zhgėnjyer asnjėherė." Dollhouse u rinovua pėr njė sezon tė dytė. Arsyet qė pėrmendėn producentėt pėr vazhdimin e filmit ishin besimi nė fuqinė e bazės sė fansave tė Joss Whedon dhe numrat e lartė tė DVR. Fox-i e anuloi shfaqjen nė 11 nėntor 2009. Ajo pėrfundoi xhirimet nė sezonin e dytė dhe tė fundit nė 16 dhjetor 2009.

    Dushku ishte aktorja dublante pėr vrasėsen me pagesė Rubi Malone nė lojėn elektronike aksion Wet. Ajo siguroi tė drejtat ekskluzive pėr tė bėrė The Perfect Moment, njė film i bazuar nė jetėn e fotografit Robert Mapplethorpe, duke pėrfshirė dhe ndihmėn e Ondi Timoner.

    Nė 2010 Dushku dha zėrin e saj pėr Noah's Ark : The New Beginning dhe luajti nė filmin Locked In. Mori pjesė gjithashtu dhe si e ftuar speciale nė njė episod tė komedisė The Big Bang Theory tė CBS, qė e pati premierėn nė 4 nėntor 2010.

    Nė 2011, Dushku luajti pėrkrah Jayson Floyd nė One Shot, njė klip i shkurtėr nė YouTube, me pjesėmarrje dhe i drejtuar nga Freddie Wong, i cili doli nė 13 maj 2011. Nė gusht tė po atij viti, Dushku vizitoi Shqipėrinė me njė grup nga Travel Channel dhe Lonely Planet pėr tė filmuar njė dokumentar me titull Dear Albania, pėr promovimin e turizmit nė vendin e origjinės sė babait tė saj.

    Dushku ka njė rol kryesor nė njė serial tė animuar online tė quajtur Torchwood: Web of Lies, bazuar nė serialin e BBC Torchwood Miracle Day.

    Nė qershor 2012, Dushku luajti pėrkrah Katie Cassidy, Gina Gershon dhe Michelle Trachtenberg nė The Scribbler, me regji nga John Suits dhe prodhuar nga Gabriel Cowan.

    Nė 2013 ajo u mor si Patricia Holm pėr njė film pilot pėr njė prodhim qė risjell nė televizion serialin The Saint, por ky film nuk ėshtė transmetuar akoma.

    Jeta personale[redakto | redakto tekstin burimor]
    Dushku ėshtė rritur nė njė familje me besim Mormon.

    Vendbanimi i saj ėshtė nė Laurel Canyon, Los Angeles, Kaliforni. Ajo vizitoi familjen e tė atit nė Shqipėri nė vitin 2006 pas njė ftese nga kryeministri shqiptar i asaj kohe Sali Berisha. Ajo vizitoi gjithashtu dhe Kosovėn dhe bėri njė tatuazh me shqiponjėn dykrenare nė pjesėn e pasme tė qafės. Gjatė vizitės sė dytė nė Shqipėri nė vitin 2011, ajo aplikoi pėr shtetėsi shqiptare duke marrė pashaportėn dhe kartėn e identitetit shqiptare. Iu dha gjithashtu dhe titulli i nderit si Ambasadore e Kulturės dhe Turizmit nė botė nga kryetari i Bashkisė sė Tiranės, Lulzim Basha. Gjithashtu iu dha edhe titulli qytetare nderi e vendlindjes sė babait tė saj, Korēė.

    Ajo ėshtė themeluesja dhe drejtuesja ekzekutive e Boston Diva Productions, shėrben nė grupin drejtues tė organizatės THRIVEGulu (Qendra e Shėrimit tė Traumės dhe Reflektimit nė Gulu), njė organizatė kushtuar ndihmės sė tė mbijetuarve tė luftės (pėrfshirė edhe fėmijė ushtarė) nė Ugandėn Veriore. Si njė figurė model pėr aktivizmin e saj, u ftua nga Millenium Campus Network (MCN) si njė folėse kryesore duke marrė ēmimin Global Generation nė krah edhe tė Sekretarit tė shtetit amerikan John Kerry nė aktivitetet e MCN nė 2011.

    Dushku njihet se vuan nga sindroma e ērregullimit tė vėmendjes dhe hiperaktivitetit.

    Nė tetor 2009 ajo filloi tė dilte me ish basketbollistin e Los Angeles Lakers Rick Fox dhe nė gusht 2010 ata konfirmuan se jetonin bashkė. Nė qershor 2014 u bė e ditur se ēifti ishte ndarė.

    Nė dhjetor 2011, Dushku bėri tė ditur se kishte vendosur tė kthehej nė vegane pasi kishte parė dokumentarin Pirunjtė mbi Thikat. Nė dhjetor 2014 ajo tha nė faqen e saj tė Twitterit se nuk ishte mė vegjetariane.

    Dushku, e cila fillimisht kishte dashur tė ndiqte studimet nė kolegjin e Bostonit para se Buffy t’i prishte ato plane, bėri tė ditur nė mars 2014 nė Emerald City Comicon se do tė ndiqte kolegjin mė vonė gjatė atij viti.

    Nė 22 qershor 2014, The Boston Globe raportoi se Dushku e kishte lėnė Los Angeles-in, ishte rikthyer nė Boston dhe kishte nė plan tė ndiqte kolegjin.

    Ēmimet dhe nominimet[redakto | redakto tekstin burimor]
    Performanca nė Tru Calling i siguroi Dushkut dy nominime nė vitin 2004 pėr ndarjen e ēmimeve Teen Choice si Choice Breakout Star – Femėr, dhe pėr ēmimet Saturn si aktorja mė e mirė pėr njė serial televiziv. Revista Maxim e renditi Dushkun nė vend tė 6-tė nė listėn e femrave mė tė nxehta tė 2009-ės. Dushku u nominua nė vitin 2009 pėr njė ēmim Scream si aktorja mė e mirė Shkencė-Trillim pėr rolin e saj si Echo. Ajo u quajt dhe Ambasadorja e programit Consumer Electronic Show Entertainment nė tetor 2011.
    Filmografia[redakto | redakto tekstin burimor]
    Filma dhe TV seri ne te cilat Eliza luajti role.https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...BAno8W0fUk12_Q

    That Night (1992)
    This Boy's Life (1993)
    True Lies (1994)
    Fishing With George (1994)
    Bye Bye, Love (1995)
    Race the Sun (1996)
    Bring It On (2000)
    Soul Survivors (2001)
    Jay and Silent Bob Strike Back (2001)
    The New Guy (2002)
    City by the Sea (2002)
    Stan Winston: Monster Mogul (2003)
    Wrong Turn (2003)
    The Kiss (2003)
    The Last Supper (2006)
    On Broadway (2007)
    Nobel Son (2007)
    Sex and Breakfast (2007)
    The Alphabet Killer (2008)
    Bottle Shock (2008)
    The Cover Up (2008)
    Open Graves (2009)
    Locked In (2010)
    Batman: Year One (2011)
    DC Showcase: Catwoman (2011)
    Noah's Arc: The New Beginning (2012)
    Dear Albania (2012)
    Jay & Silent Bob's Super Groovy Cartoon Movie (2013)
    The Scribbler (2014)
    Midnight Rider (2014)
    Eloise (2015)
    Televizion[redakto | redakto tekstin burimor]
    Journey (1995)
    Buffy - The Vampire Slayer (1998-2003)
    Angel (2000-2003)
    King of the Hill (2002)
    Tru Calling (2003-2005)
    That '70's Show (2005)
    Nurses (2007)
    Ugly Betty (2007)
    Dollhouse (2009-2010)
    The Big Bang Theory (2010)
    RuPaul's Drag Race (2010)
    Herd Mentality (2011)
    Robotomy (2011)
    White Collar (2011)
    The Cleveland Show (2011)
    The Guild (2011)
    Torchwood: Web of Lies (2011)
    The League (2011)
    Leap Year (2011-2012)
    Hulk and the Agents of S.M.A.S.H. (2013-tani)
    The Saint (2013)
    Banshee (2016)
    Lojra elektronike[redakto | redakto tekstin burimor]
    Buffy the Vampire Slayer: Chaos Bleeds (2003)
    Yakuza (2005)
    Saints Row 2 (2008)
    Wet (2009)
    Fight Night Champion (2011)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  5. #85
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Jim Belushi

    James Adam Belushi (lexo: Xhejms Belushi) ose Jim Belushi (lexo: Xhim Belushi), lindi mė 15 qershor tė vitit 1954 nė Ēikago (Ilinois), ėshtė aktor amerikan i kinematografisė, teatrit dhe televizionit me prejardhje shiqptare.

    Jeta e hershme[redakto | redakto tekstin burimor]
    Fėmijėrinė e rininė i kaloi nė Veaton (Ilinois). Ėshtė fėmija i tretė nga katėr fėmijėt e Adem dhe Agnesė Belushit. Babai i tij, Ademi, emigroi nė SHBA, duke lėnė vendlindjen fshatin Qytezė nė vitin 1934 nė moshėn 15 vjeēare. Ndėrsa nėna e tij, Agnes Belushi, lindi nė SHBA, bijė e njė emigranti shqiptar. Vėllai i tij mė i madh ishte John Belushi (lexo; Xhon Belushi), po ashtu aktor i famshėm i skenės sė Hollivudit dhe shoqėrisė nė SHBA.

    Belushi studioi nė universitetin e Ilinoit tė quajtur Southern Illinois University Carbondale dhe u specializua nė degėt e Artit: Tė shprehurit dhe Teatri.

    Paraqitja nė skenė[redakto | redakto tekstin burimor]
    Nga viti 1977 deri mė 1980-in, Xhimi punoi sė bashku me grupin teatror tė Ēikagos tė quajtur: The Second City. Gjatė kėsaj periudhe prezantohet si deputant nė televizion mė 1978-ėn, nė :Who's Watching the Kids po ashtu kishte disa pjesėza nė serinė: Brian De Palma's The Fury.

    Roli i tij i parė i gjatė ishte nė filmin: Michael Mann's Thief (1981). Qė nga 1983 deri mė 1985, shkroi dhe mori pjesė nė programin e mbrėmjes sė shtunės:Saturday Night Live. Kulmin e famės sė tij, drejt rolit kryesor e arriti me rolet ndihmėse nė: About Last Night dhe Salvador (tė dy mė 1986). Luajti role nė filmat:Real Men (1987), The Principal (1987), Red Heat (1988), K-9 (1989), Taking Care of Business (1990), Mr. Destiny (1990), Royce (1994), Retroactive (1997).

    Po ashtu Xhimi, punoi nė filmat vizatimor. Njė ndėr sinkronizimet, ėshtė edhe ai nė filmin vizatimor Geppetto, njė version i filmit artistik Pinokio (org.:Pinocchio).

    Ėshtė martuar tri herė, dhe ka tre fėmijė. Tani gjendet nė mardhėnje bashkėshortore me Jennifer Sloan, i kurorėzuar mė 2 maj 1998.

    Sipas prezantimeve tė tij nė skenėn e shoqėrisė amerikane, dhe nė pėrgjithėsi me intervistat e tij, ai mburret me prejardhjen e tij. Nė njė intervistė tė dhėnė ZDF (Radio Televizion Shtetėror Gjerman), ai flet me kėnaqėsi pėr vizitėn e fundit tė tij me tė atin nė vendlindje. Ai thotė se "kur, isha nė vendlindjen e babait, nga tė gjitha anėt shikoja si nė pasqyrė, figurėn time, tė gjithė mė dukeshin tė njėjtė si unė".[2]

    Nė vitin 2001 Xhimi luan nė serialin According to Jim rolin kryesore me Courtney Thorne-Smith.




    Filmografia[redakto | redakto tekstin burimor]
    Viti Filmi Roli Shenime
    1979 Working Stiffs Ernie O'Rourke 9 episodes
    1981 Thief Barry
    1983 Trading Places Harvey
    1983-1985 Saturday Night Live Various 33 episodes
    1985 The Man with One Red Shoe Morris
    1986 Little Shop of Horrors Patrick
    Salvador Doctor Rock
    Jumpin' Jack Flash Cab driver, police officer, Sperry repair man
    About Last Night... Bernie Litgo
    1987 The Principal Rick Latimer
    Real Men Nick Pirandello
    1988 Red Heat Det. Sgt. Art Ridzic (Ridžić)
    1989 K-9 Detective Michael Dooley
    Homer and Eddie Homer Lanza
    Who's Harry Crumb? Man on Bus uncredited
    1990 Taking Care of Business Jimmy Dworski
    Mr. Destiny Larry Joseph Burrows
    Masters of Menace Gypsy
    Dimenticare Palermo Carmine Bonavia
    Wedding Band Reverend
    1991 Curly Sue Bill Dancer
    Diary of a Hitman Shandy
    Only the Lonely Salvatore Buonarte
    Abraxas, Guardian of the Universe Principal Latimer ROB ****
    1992 Traces of Red Jack Dobson
    Once Upon A Crime Neil
    1993 Wild Palms Harry Wyckoff (mini-series)
    Last Action Hero Himself
    1994 Royce Shane Royce Television
    1995 Sahara Sergeant Joe Gunn Television
    Canadian Bacon Charles Jackal
    Separate Lives Tom Beckwith
    Gargoyles Fang 3 episodes, 1995-1996
    The Pebble and the Penguin Rocko Voice
    Destiny Turns on the Radio Tuerto
    Irving Gay Vampire #2
    1996 Jingle All the Way Mall Santa
    Race the Sun Frank Machi
    Gold in the Streets Mario
    Pinky and the Brain Additional voices 3 episodes
    Mighty Ducks Phil Palmfeather 3 episodes
    Hey Arnold! Coach Wittenberg 4 episodes, 1996-1999
    1997 Gang Related Frank Divinci Alongside Tupac Amaru Shakur
    Retroactive Frank Time travel
    Living in Peril Harrison/Oliver
    Disney's Bad Baby Dad Voice
    Total Security Steve Wegman 13 episodes
    1998 Overnight Delivery Overnight Delivery Boss scenes deleted
    1999 Angel's Dance Stevie 'The Rose' Rosellini
    Made Men Bill "The Mouth" Manucci
    K-911 Detective Michael Dooley Video
    My Neighbors the Yamadas Takashi voice: English version
    The Florentine Billy Belasco
    2000 Return to Me Joe Dayton
    2001 Joe Somebody Chuck Scarett
    According to Jim Jim 170 episodes, 2001-2008
    2002 Snow Dogs Demon Voice
    Pinocchio The Farmer (English voice)
    K-9: P.I. Detective Michael Dooley
    2003 Easy Six Elvis
    2004 DysEnchanted Doctor (The Shrink)
    Less Than Perfect Eddie Smirkoff
    2005 Hoodwinked! Woodsman Voice
    2006 The Wild Benny Voice
    Behind the Smile Jeffrey Stone
    2007 Underdog Dan Unger (Father)
    Once Upon a Christmas Village Santa Claus Voice
    2008 Scooby-Doo and the Goblin King Goblin Voice
    2009 Dorothy of Oz The Cowardly Lion Voice (filming)
    2010 The Ghost TBA
    Mirėnjohjet[redakto | redakto tekstin burimor]
    Shtetėsia Shqiptare


    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...hiTbnvkdRYzuFA
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  6. #86
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Anton Athanasi
    Anton Athanasi (anglisht Anthony Athanas) ishte njė biznesmen multi-milioner Shqiptaroamerikan i lindur nė Korēė. Biznesi i tij pati njė sukses tė madh nė fushėn e restoranteve, vecanėrisht me restorantin Anthony's Pier 4, njė ndėr mė tė suksesshmit nė SHBA.[1] Nė vitin 1976 National Restaurant Association, e emėrtoi kėtė restorant, si restoranti mė i mirė i vitit.

    Pėrveēse njė biznesmen i suksesshėm Anton Athanasi ishte njė figurė tepėr e njohur pėr komunitetin shqiptar nė Amerikė, ai ka qenė pjestar i komunitetit deri sa u nda nga jeta. Ai mbėshteti finaciarisht veprimtarinė e shoqėrisė Vatra dhe u bė lobues i Shqipėrisė nė Shtetet e Bashkuara.

    Duke qenė se vuante nga sėmundja e Alzheimerit vdiq nė moshėn 93 vjeēare nė shtėpinė e tij nė Swampscott, Masaēusets mė 20 maj 2005.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  7. #87
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Jan Kukuzeli

    Shėn Jan Kukuzeli (1280? - 1370?)[1] ose Joan ishte njė murg ortodoks nga Durrėsi. Shenjtor, himnograf, mjeshtėr dhe teoricien i muzikės kishtare bizantine.

    Shumė janė ata qė kanė shkruar pėr tė – historianė, filologė, muzikologė – nga Lindja e nga Perėndimi, tė huaj e vendas. Pėr tė janė shkruar shumė mė tepėr nga ēdo kompozitor kishtar. Veprat e tij, nė dorėshkrime, janė thesare tė shek. XIV. Ky ėshtė njė pėrshkrim i shkurtėr biografik, duke pėrmendur pak edhe veprėn e madhe muzikore.

    Kisha Ortodokse nė mbarė botėn e nderon kėtė figurė si shenjtor tė saj dhe kujtimin e tij e feston ēdo 1 tetor. Jan Kukuzeli ėshtė pikturuar si kompozitor dhe si shenjtor nė mjaft miniatura dorėshkrimesh, nė afreske dhe piktura murale kishash si edhe nė ikona druri. Ikona mė e hershme gjendet nė kodikun 457 tė Manastirit Kutlumusi (Mali i Shenjtė) (shek. XIV). Ikona tė tij janė pikturuar nė manastirin e tij nė Malin e Shenjtė, nė Shqipėri nė Manastirin e Ardenicės, nė Greqi, Bullgari, Serbi, Moskė, Mynih etj.

    Gjithashtu janė ngritur mjaft kore kishtare, qė mbajnė emrin e tij. Edhe qytetarėt durrsakė janė krenarė pėr kėtė figurė duke e kujtuar kontributin e madh e tė ēmuar dhe duke i dhėnė edhe emrin e tij, “Jan Kukuzeli”, Shkollės sė Mesme Artistike sė qytetit tė Durrėsit.

    Jeta[redakto | redakto tekstin burimor]
    Jan, lindi nė Durrės, njė qytet-port kozmopolitan, nė atė kohė nėn zotėrimin bizantin, nė shek. XII (sipas disa studiuesve) ose nė fund shek. XIII (rreth 1270, sipas disa studiuesve tė tjerė). I ati i vdiq kur ishte shumė i vogėl, kėshtu qė nėna e tij u mor me edukimin e tij, duke ia besuar mėsuesve mė tė mirė tė asaj kohe. Ai u dallua pėr njė zgjuarsi tė rrallė, pėr zėrin engjėllor dhe pėr aftėsitė e mėdha muzikore.

    Duket qė, pėr shkak tė atij zėri, e dėrguan nė Konstandinopojė, nė kryeqytetin e perandorisė, pėr tė studiuar dhe kėnduar nė oborrin perandorak. Duke parė talentin e tij tė madh dhe pėrparimin e habitshėm nė muzikė, e emėruan drejtues tė veprimtarive muzikore tė kryeqytetit, duke i dhėnė titullin Mjeshtėr, titull qė nė atė kohė ishte shumė i rėndėsishėm. Muzika luante njė rol tė veēantė nė Konstandinopojė, kėshtu qė Jan u bė njė anėtar i oborrit perandorak dhe favorit i vetė perandorit. Pėr zėrin e tij tė mahnitshėm e quajtėn “zė engjėllor”. Kur ai kėndonte atje, nė kishėn e Shėn Sofisė, mblidheshin tė gjithė pėr ta dėgjuar dhe tė prekur nga ai zė, fillonin tė qanin me ngashėrim.

    Por, ndėrsa ishte favorit i perandorit dhe i nderuar nga tė gjithė, zemra e tij nuk ishte e gėzuar. Shpirti i tij dėshironte njė jetė asketike kushtuar tėrėsisht Zotit, ndėrsa jeta nė oborr me tėrė tundimet dhe lavditė, e pengonte tė bėnte njė jetė shpirtėrore. Madje mbreti ngaqė e donte shumė donte qė ta martonte me njė vajzė tė njė fisniku. Djaloshi i ri vendosi tė largohej fshehurazi. Kėshtu, i veshur si njė bari i varfėr, u largua dhe shkoi nė Manastirin e Lavrės sė Madhe nė Malin Athos (Įgjion Óros ose Malin e Shenjtė). Atje kėrkoi tė pranohej nė jetėn murgjėrore. Askush nuk e njihte Janin dhe nuk e identifikonte kėtė bari me artistin e madh tė kryeqytetit, ndonėse fama e tij kishte arritur edhe nė Malin e Shenjtė.

    Njė ditė, kur kulloste dhitė nė njė vend tė shkretė, duke menduar se ishte vetėm, filloi tė kėndonte njė himn kushtuar Hyjlindėses Mari, me zė mė tė lartė se zakonisht. Por njė asket (murg qė banon nė vetmi) qė banonte aty pranė e dėgjoi dhe i mahnitur nga bukuria e kėndimit dhe e melodisė, madje duke parė edhe kafshėt qė nuk kullotnin, por shijonin tė magjepsura, shkoi tek igumeni i Lavrės sė Madhe, i cili edhe e thirri bariun dhe e detyroi tė thonte tė vėrtetėn. Jani iu lut qė tė rrinte nė manastir e tė mos ta dorėzonte tek perandori, sepse donte mė shumė jetėn murgjėrore, sesa jetėn e oborrit.

    Igumeni e urdhėroi qė ta linte punėn e bariut dhe tė merrte drejtimin e korit tė kishės qendrore tė manastirit. Jani u bind. Por nė tė njėjtėn kohė, igumeni i cili nuk donte tė ishte nė kundėrshtim me urdhrat e perandorit, u nis pėr nė Konstandinopojė pėr ta takuar, qė t’i kėrkonte falje pėr Janin. Monarku donte qė tė gjithė tė pėruleshin para vullnetit hyjnor dhe e urdhėroi igumenin qė Jani tė lihej i lirė dhe tė vendoste vetė se ēfarė do tė bėnte. Igumeni plot gėzim u kthye nė manastir dhe i dha lajmin e gėzuar Janit dhe vėllezėrve tė manastirit.

    Ai vazhdoi jetėn e tij asketike (tė ushtrimit shpirtėror) mė shumė se mė parė. U vendos nė njė shtėpi dedikuar Kryeengjėjve tė Shenjtė, pranė manastirit, duke praktikuar agjerimin, pendimin dhe lutjen e pandėrprerė. Pjesėn tjetėr tė jetės e kaloi duke i kėnduar kėngė e lavde Zotit dhe Hyjlindėses Mari, si edhe duke kompozuar shumė pjesė muzikore kishtare, qė kanė lėnė gjurmė tė thella nė traditėn e krishterė orthodhokse.

    Tepėr e njohur ėshtė mrekullia kur iu shfaq Shėn Maria Hyjlindėse duke e shpėrblyer me njė monedhė floriri pėr himnet e tij tė mrekullueshme, ku edhe sot nė kishėzėn pėr nder tė tij, ndodhet edhe ikona “Shėn Maria e Kukuzelit” (Kukuzélisa). E mėsoi ditėn e vdekjes, shumė kohė mė parė, prandaj kur iu afrua, Jani mblodhi tė gjithė vėllezėrit, iu kėrkoi ndjesė dhe i porositi qė ta varrosnin nė shtėpinė e Kryeengjėjve tė Shenjtė, aty ku rrinte. Ndėrroi jetė mė 1 tetor.

    Vepra muzikore


    Jani sistemoi dhe riformoi melodi mė tė vjetra, kompozoi tėrėsi veprash origjinale tė famshme, kryesisht “mėsime tė ngadalta pėr zėra tė bukur” (kalifonik), nė mėnyrėn tradicionale. Pothuajse tė gjitha u pėrkthyen nga shkrimi i vjetėr muzikor nė shkrimin muzikor tė kohės sė tij. Shkrim muzikor, i cili do tė qėndrojė nė pėrdorim pėr disa shekuj deri nė shkrimin e ri muzikor tė Krisanthit (mitropolit i Durrėsit) dhe Hurmuzit, nė fillim tė shek. XIX.

    Aftėsia dhe ofrimi i tij psaltik (i mėnyrės tė tė kėnduarit kishtar) ėshtė krejtėsisht njė art kishtar bizantin nė njė fazė tė zhvillimit tė Artit Psaltik, tė cilin e nisi mėsuesi i tij Protopsalt (Kėnduesi i Parė) Joan Glikis. Jan Kukuzeli konsiderohet “burimi i dytė” i Muzikės Kishtare Bizantine, pas Joan Damaskinit.

    Jemi nė kohėn kur kompozitori himnograf ėshtė zėvendėsuar nga kompozitori qė ėshtė njėkohėsisht psalt (kėndues). Ėshtė epoka e mjeshtėrve tė mėdhenj, pėrfaqėsuesi mė i shquar i tė cilėve ėshtė vetė Kukuzeli. Nė kėtė periudhė, kjo muzikė arrin kulmin e artit tė madh. Nė tė njėjtėn kohė krijohen kompozimet e lira, me iso.

    Kukuzeli kompozoi melodi pėr shumė shėrbesa kishtare:



    A) SHĖRBESA TĖ PĖRDITSHME: - Mbrėmėsore: “Me tė hapur dorėn…” (tek Psalmi 103 [104]); “Lum njeriu…” (Ps. 1, 2, 3); Vargje kalifonike; Tinguj qė psalen nė Hyrjen e Mbrėmėsores; Paravargje tingullit Tėrthor II, Tėrthor IV. - Mėngjesore: Polielei “Shėrbėtorė tė Zotit…”, “Lavdėroni Zotin…”; Vargje kalifonike; Andifone; “Ēdo frymė le tė lavdėrojė Zotin...” tingulli I dhe Tėrthor IV; Madhėshtime tingulli IV; Psalmi 118 [119]. - Liturgji Hyjnore: Himnin Trishenjtor “Shenjt Perėndi...” tingull II; “Aliluia” tingulli Tėrthor I, “Aliluia” tė kremteve tė mėdha; Himne Qeruvike: “Ne qė simbolizojmė...” tingulli Tėrthor II, “Tani fuqitė...” tingulli Tėrthor II; “Tė meriton me tė vėrtetė...” tingulli Tėrthor II; Madhėshtime nė tė kremte tė mėdha; Kungatore: “Lavdėroni Zotin...” tingulli Tėrthor I, “Shijoni dhe shihni...” tingulli Tėrthor I.

    B) SHTĖPITĖ E HIMNIT AKATHIST (GJATĖ PASHKĖS): “Pėrlufteshės gjenerale...”, “Fuqia e tė Lartit...”, “Engjėlli u dėrgua...” etj.

    C) MĖSIME MUZIKORE: “Qė lartazi profetėt...” tingulli i Rėndė dhe Tėrthor II; Mėsime vargjesh; Fjalėt e para tė tropareve Pėrshėmbėllta dhe tė Njėzėshme; Mbi 40 mėsime nė vargje 15-rrokėshe etj.

    Ē) MBAJTJA ISO (SHOQĖRIMI ME ISO): Mbajtje iso nė 8 tinguj, ku disa kanė edhe emėrtime karakteristike.

    D) METODA TĖ TĖ PSALURIT (MĖNYRĖS TĖ TĖ KĖNDUARIT): Metoda e vendosjes sė shenjave muzikore bizantine: Mega Ison, Ison, Oligon, Oksia; Metoda e Mbajtjes iso; Kėndimi i shenjave muzikore, pa tekst, qė quhet “Kėndimi i urtė i shenjave” njihet si “Sistemi rrethor i Kukuzelit (Trohója)”.

    Veprat e tij muzikore, dorėshkrime, gjenden tė shkruara nė greqisht pothuajse deri nė shek. XVI, por ka edhe disa kodikė tė mėvonshėm jo tė plotė qė janė tė shkruar edhe nė bullgarisht.Wikipendia


    -Kompozimi didaktik "Mega Ison" i Jan Kukuzelit (Gr:μεγάλα σῃμάδια)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  8. #88
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Bardhyli
    Bardhyli, (rreth 449 p.e.s - rreth 356 p.e.s), ishte mbreti ilir jetoi mbi 90 vjetė si pasardhės i tij, nė bazė tė letrave antike mirret mbreti Grabo. Nga kjo lė tė kuptohet se ai duhet tė ketė vdekur rreth viti 356 p.e.s .

    Megjithėse emri i tij shfaqet nė burimet shumė mė vonė, nė ngjarjet e vitit 359 p.e.sonė, prapė se prapė duket se ai i udhėhiqte ilirėt shumė kohė pėrpara. Sipas kėtyre burimeve Bardhyli jetoi njė kohė tė gjatė dhe kur u ndesh me Filipin II (359 p.e.sonė), ose pak mė vonė, ishte nė njė moshė tė thyer, 90 vjeēare. Interes tė veēantė lidhur me figurėn e tij kanė lajmet qė e paraqesin si njė mbret me prejardhje tė ulėt, nė fillim qymyrxhi e pastaj kryengritės (latro), qė e pat fituar pushtetin me forcė dhe qė gėzonte simpatinė e luftėtarėve, meqenėse nė ndarjen e plaēkės ishte i drejtė e i paanshėm. Kėto njoftime e paraqesin atė jo si njė trashėgimtar tė Syras, por si njė pėrmbysės tė tij. Vetėm duke pranuar kėtė fakt, mund t’i jepet njė shpjegim ndryshimit qė ndodhi nė marrėdhėniet e ilirėve me maqedonėt nė vitin 393 p.e.sonė. Duket se nė Iliri forca tė reja, nė tė cilat rol tė rėndėsishėm ka pasur Bardhyli, e kundėrshtuan marrėveshjen me Amyntėn II, rrėzuan Syrėn dhe pushtuan Maqedoninė.


    Beteja kundėr Aleksandrit II dhe Perdikės III[redakto | redakto tekstin burimor]
    Bardhyli udhėhoqi ilirėt nė fushatėn e vitit 393 p.e.s kundėr Amyntės dhe e detyroi atė t’i paguante tribut vjetor. Qe pėrsėri ai qė theu pėrpjekjet e Aleksandrit II nė vitin 369 p.e.s dhe tė Perdikės III mė 360 p.e.s pėr t’u ēliruar nga kjo gjendje. Tentativa e Perdikės pėrfundoi me dėshtim tė plotė. Ai mbeti nė fushėn e betejės sė bashku me 4 000 maqedonė tė tjerė. Kjo qe humbja mė e rėndė qė pėsuan maqedonėt nė vargun e pėrpjekjeve tė tyre pėr t’u ēliruar nga ilirėt


    Kthimi i Alketės nė fronin molos
    Gjatė gjysmės sė parė tė shek. IV p.e.sonė burimet pėrmendin edhe njė ngjarje tjetėr me rėndėsi. Nė vitin 385 p.e.sonė ilirėt pėrfunduan njė aleancė me tiranin e Syrakuzės, Dionizin. Ndėrmjetės pėr kėtė u bė mbreti i molosėve, Alketa, i cili qe dėbuar nga vendi i tij prej partisė filospartane dhe qe strehuar nė Sirakuzė. Qėllimi i marrėveshjes ishte rivendosja e Alketės nė fronin molos. Tė dyja palėt qenė tė interesuara pėr kėtė, sepse ilirėve kjo aleancė u siguronte dobėsimin e ndikimit spartan dhe rrjedhimisht tė atij maqedon nė Epir, kurse Dionizit i jepte mundėsi tė forconte pozitat e tregtisė sirakuzane nė brigjet e Adriatikut e tė Jonit. Nė tregimin e tij Diodori vinte nė dukje se Dionizi u dėrgoi ilirėve njė ndihmė ushtarake prej 2 000 vetash dhe 5 000 armė meqenėse ilirėt ishin nė luftė. Por nuk thotė se me cilėt luftonin ilirėt nė kėtė kohė. Ėshtė supozuar se Diodori e ka fjalėn pėr luftėn qė pėrfundoi me dėbimin e Amyntės, por kjo ngjarje me tė drejtė ėshtė datuar nė vitin 393 dhe jo mė 385. Nuk qėndron as pikėpamja se ilirėt qenė duke luftuar me molosėt, kur Dionizi u dėrgoi ndihmėn dhe se ky e shfrytėzoi kėtė luftė vetėm pėr tė kthyer Alketėn. Vetė Diodori e ka sqaruar kėtė fakt kur pohon se ilirėt hynė nė Epir pasi u erdhi kjo ndihmė dhe “pasi mblodhėn njė fuqi tė madhe. Nė kėtė rast duhet tė jetė fjala pėr faktin se ilirėt ishin nė gjendje lufte pothuajse tė pandėrprerė me fqinjėt e tyre, maqedonėt. Ndihma ushtarake e Dionizit duket se i lehtėsonte pak ilirėt nga kjo barrė. Ky fakt dhe pjesėmarrja aktive nė aksion kundėr molosėve tė dirigjuar nga maqedonia pėr tė sjellė nė fronin e tyre Alketėn e vuri Sirakuzėn nė pozitėn e aleatit tė ilirėve kundėr armiqve tradicionalė tė tyre, maqedonėve. Megjithatė forcat kryesore nė kėtė aksion ishin ato ilire, ushtarėve tė Dionizit nuk iu caktua ndonjė rol i pavarur, pėrkundrazi Diodori thotė se ushtrinė qė u erdhi nė ndihmė ilirėt e pėrzien me trupat e tyre. Ndėrmarrja pėrfundoi me sukses tė plotė. Diodor totė: Ilirėt dualėn fitimtarė mbasi mbytėn 15 000 molosė nė njė betej tė rreptė. Ndihma qė u dėrguan spartanėt nuk u solli ndonjė dobi molosėve dhe Alketa zuri pėrsėri fronin e vet nė Mbretėrinė Molose.

    Kjo ngjarje sqaron politikėn qė Bardhyli ndiqte me fqinjėt perėndimorė. Me sa duket, aleanca me Syrakuzėn ishte pėr tė njė mbėshtetje e shėndoshė nė luftėn kundėr Maqedonisė. Vetė angazhimi aq i madhė i Ilirėve, natyrisht me vete sjell ndikime politike nė kėto pjesė qė ndodheshin nė kufirin e mbretėris sė tyre.

    Beteja e liqenit
    Nė vitin 359 Maqedonia mundi tė dalė pėrsėri nė fushė tė betejės kundėr ilirėve, por tani ajo e kishte kapėrcyer gjendjen e kaosit tė brendshėm politik dhe kishte mėnjanuar rrezikun e sulmit nga kundėrshtarėt e tjerė. Sundimtari i ri i saj, Filipi II, filloi fushatėn kundėr Mbretėrisė Ilire pasi ishte pajtuar me Athinėn dhe kishte larguar rrezikun trak e paion. I ēliruar, nė kėtė mėnyrė, Filipi II u sul kundėr ilirėve me njė ushtri tė madhe, tė pėrbėrė prej 10 000 kėmbėsorėsh tė armatosur rėndė dhe 600 kalorėsish. Bardhyli i doli pėrpara armikut me njė ushtri po kaq tė madhe, 10 000 kėmbėsorė tė zgjedhur dhe 500 kalorės. Megjithatė, mbreti plak e ēmoi kėtė radhė tė pafavorshme ndeshjen e armatosur me maqedonėt dhe bėri pėrpjekje pėr marrėveshje. Ai i propozoi Filipit II paqe, me kusht qė tė dy palėt tė mbanin qytetet qė kishin nė zotėrim nė atė kohė, Filipi II nuk e pranoi dhe kėrkoi qė ilirėt t’i lironin tė gjitha qytetet qė i kishin pushtuar Maqedonisė. Meqenėse nuk u arrit marrėveshja, filloi pėrleshja. Tė dy ushtritė u ndeshėn me ashpėrsi tė madhe. Ushtria ilire i pėrballoi pėr mjaft kohė sulmet e armikut. Goditjeve tė falangės maqedone Bardhyli u kundėrvuri formacionin luftarak me radhė tė shtrėnguara nė trajtė kuadrati. Nė krye, - shkruan Diodori, - fitorja nuk anoi as nga njėra, as nga tjetra palė, dhe kėshtu vazhdoi pėr njė kohė tė gjatė, sepse tė dy ushtritė luftuan me njė trimėri tė rrallė. Nga tė dy anėt u vranė shumė veta dhe ca mė shumė u plagosėn. Megjithėse maqedonėt e fituan mė nė fund betejėn, Filipi II e pa se nuk qe nė gjendje ta ndiqte armikun. Mė vonė ilirėt dėrguan pėrfaqėsues dhe pėrfunduan paqen, pasi liruan tė gjitha qytetet e Maqedonisė qė kishin pushtuar. Diodori bėn tė qartė edhe faktin se pėr cilat toka ishte fjala, kur thotė se, pasi i vuri nėn zotėrimin e tij gjithė banorėt gjer nė liqenin Lyhnid, Filipi II u kthye nė Maqedoni. Me kėtė betejė, ai zgjidhi pėrfundimisht ēėshtjen e Lynkestisė dhe e ndryshoi gjendjen nė kufijtė perėndimorė nė favor tė Maqedonisė. Nė kushtet e krijuara rishtas ilirėt u pėrpoqėn tė dilnin nga gjendja e krijuar duke kėrkuar aleatė kundėr Maqedonisė.

    Sulmet nė tokat e molosve
    Nė vitet e fundit tė jetės sė tij Bardhyli u drejtua nė jug, kundėr molosėve, tė cilėt ndėrkaq ishin afruar me Filipin II, duke synuar qė t’i shkėpuste nga ndikimi maqedon. Ushtria ilire invadoi tokat molose, por ndeshi nė njė qėndresė tė fortė dhe u detyrua tė tėrhiqej. Nė vitin 356 p.e.sonė ky synim u pėrsėrit nė pėrpjekjen pėr njė aleancė tė gjerė antimaqedone. Kėtė ngjarje Diodori e pėrshkruan kėshtu: tre mbretėr, ai i Trakisė, i Paionisė dhe i Ilirisė, ishin bashkuar pėr tė sulmuar Filipin II . Kėta mbretėr fqinjė e shikonin tėrė smirė rritjen e fuqisė tė Filipit II dhe duke qenė se nuk ishin aq tė fortė pėr ta luftuar veēmas, u lidhėn ndėrmjet tyre me shpresė qė t’ia arrinin mė lehtė qėllimit . Por ata ishin tė zėnė me grumbullimin e ushtrisė, kur ai i zuri nė befasi dhe i theu para se tė bashkonin forcat e tyre. Ky lajm vėrtetohet edhe me njė mbishkrim antik, qė pėrkujton pėrfundimin e njė koalicioni midis Athinės dhe tre mbretėrve tė pėrmendur mė lart. Nė kėtė akt zyrtar mbreti i ilirėve quhet Grabo. Midis mendimeve tė ndryshme qė janė shfaqur rreth figurės sė tij, duket mė i pranueshėm supozimi sipas tė cilit Grabo ka qenė pasardhės i Bardhylit, qė nė kėtė kohė duhet tė ketė vdekur.


    Bardylis
    Kung
    Bardylis albanska: Bardhyli, född cirka 448 f.Kr., död cirka 358 f.Kr., var kung över dardanerna och var kanske även grundare av Kungadömet Dardanien. Under Bardylis styre blev dardanerna en av de mäktigaste illyriska stammarna vid denna tid. Wikipedia
    Död: 358 f.Kr.
    Barn: Kleitus av Dardanien
    Damastion coin 380-360 BCE
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 30-04-2017 mė 11:07

  9. #89
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Bardhyli II (Lashtė greke Βάρδυλις; sundoi rreth 295 – 290 pes.) ishte njė mbret Ilir i Mbretėris‪‬ė Dardane. Bardhyli II, gjithashtu i njohur si Bardhyli i Ri, ishte biri i Cleitusit dhe nipit tė Bardhylit I, tė dy armiq tė Mbretėrisė Maqedonisė. Bardhyli II arriti tė rikrijojė shtetin e gjyshit tė tij nė rajonin e Dasaretisė nė perėndim tė liqenit tė Lynkestėve, (sot Liqeni i Ohrit dhe Prespės).[1]

    Njė hap i kėtyre pėrmasave mund tė arrihej vetėm nėpėrmjet luftės kundėr Maqedonisė dhe, me sa duket, edhe kundėr trashėgimtarėve tė Glaukut. Bardhyli II mund tė ketė pėrvetėsuar ose trashėguar Shtetin e Glaukut tė Taulantėve. Pirro zhvilloi njė luftė kundėr tyre dhe ua pushtoi kryeqytetin, edhe pse vendndodhja e tij nė atė kohė nuk ėshtė i njohur sa duhet. Kėshtu, Bardhyli II dhe Pirroja mund tė kenė ndarė Shtetin e Taulantėve tė Glaukut. Mbreti Bardhyli II u bė njė mbret klient i Mbretit Pirro pėrderisa fuqia e Pirros dhe urrejtja e Maqedonėve e bėnė atė shumė atraktiv si aleat i Mbretit Bardhyli II.[2] Bardhyli II u bė vjehėrr i Pirrhos kur vajza tij Birkena u bė gruaja e Pirrus, duke e dėshmuar kėshtu fuqinė e tij nė jug tė Ilirėve.[3]



    Kleitus (Kleit, Cleitus) ishte sundimtari ilir nga fisi Encheleve ose i Dardanėve.
    Ai sundoi nga viti 335 p.eres sone. Babai i tij ishte Bardylis I (sundoi nga viti 385-358. p. e. s.) dhe pasi ajo u quajt, dhe djali i tij (Bardylis II, sundoi nga viti 295-290. p. e. s.).

    Kleitusi dhe Glaukijas nga fisi Taulantve ne vitin 335. p.es.bashkuar nė luftėn kundėr Aleksandrit tė Maqedonisė. Nė pėrgjigje per ket , Aleksandri u zhvendos me ushtrinė nė rrethimin e Peliumit fortifikatat e (Pelion). Glaukijas dhe Kleitusi ishin tė befasuar me ardhjen e shpejtė tė maqedonasve dhe ende atėherė nuk kanė qenė tė lidhur me fuqinė se bashku.
    Duket se mungesa e bashkėrendimit nė aktivitetet Galukijasa dhe Kleitusa sepse Alexander ishte nė njė situatė tė vėshtirė dhe me mė pak aksionale.

    Glaukijas kapur nė grackė e gjeneralin Filotas te Aleksandrit i cili ėshtė dėrguar pėr furnizimet.
    Aleksandri kishte nxituan pėr tė ndihmuar Filotas nga sulmi i Glaukijasa.
    Nė fund, Alexander mori Peliumin dhe ndoqėn Glaukijasin dhe Kleitusin, pastaj filluani udhėheqėsit e tjerė ilire tė bashkohet me atė nė fushatėn kundėr Persisė.
    Kleitus i fshehur nė male taulantve.


    Arsyeja pėr fitoren e Aleksandrit ndoshta qėndron nė disiplinėn dhe gjeniale e tij tė kohės sė luftės (dhe ndoshta, fati, e bėn me atė pėr rreth 50 vjet pėrpara kėsaj ngjarjeje maqedonasit ishin mundur rėndė).
    Historiani i lashtė Arrian (rreth vitit 86-146. era jone) thotė se Kleitusi "sakrifikuar tre djem, tri vajza dhe tre desh para betejės kundėr Aleksandri i Madh".
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 30-04-2017 mė 11:33

  10. #90
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    PROPOZIM


    Aristidh Kola (Albanian: Aristidh Kola, July 8, 1944 - October 1, 2000),
    Aristidh Kola[1] ishte historian, publicist, dhe jurist. Ishte kryetar i Lidhjes sė Arvanitėve.
    Jeta[redakto | redakto tekstin burimor]
    Ai lindi nė Kaskaveli tė Thivės ne Greqinė Qendrore, zonė e cila banohet kryesisht nga arvanitas. Aristidhi, si edhe mijėra e mijėra bashkėkombas tė tij, u edukuan me frymėn e dashurisė pėr traditat e tė parėve, qė trashėgoi kjo pjesė e popullatės shumėkombėshe e Greqisė sė sotme. Aristidh Kola studioi pėr jurisprudencė nė Athinė dhe pas mbarimit tė universitetit, pėr shumė kohė iu pėrkushtua traditave kombėtare tė arvanitasve nė Greqi. Vepra e tij kryesore, “Arvanitasit dhe origjina e grekėve”, bėri njė jehonė tė gjerė nė botėn arvanitase; njohu 9 botime brenda dhjetė vjetėve. Kola botoi revistėn “Besa”, si dhe revistėn tjetė “Arvanon”. Kėto revista pasqyronin jetėn dhe traditat e botės arvanitase.
    Kontribute[redakto | redakto tekstin burimor]
    Aristidhi bashkėpunoi me tė gjitha rrethet e diasporės shqiptare nė Botė. Ai mbante lidhje dhe bashkėpunoi me arbėreshėt e Italisė, me shqiptarėt e Amerikės, me intelektualė tė Kosovės, tė Turqisė dhe atyre tė Shqipėrisė. Ai ishte lidhur edhe me arbėreshėt e Korsikės. A. Kola u bė i njohur nė Greqi sidomos pėr pėrkrahjen morale qė i dha luftės sė UĒK-sė duke u shfaqur nė disa emisione televizive. Kjo shkaktoi reagimin e disa grupeve proserbe, me tė cilat u ndesh nė rrugė gjyqėsore.

    Miku i madh i tė gjithė shqiptarėve
    I qeshur dhe i dashur, Aristidhi[2] ishte mik i tė gjithė emigrantėve shqiptarė nė Greqi. Nė zyrat e shoqatės arvanitase “Marko Boēari”, organizoheshin aktivitete politiko-kulturore pėr Shqipėrinė, si dhe pėr personalitete tė rėndėsishme arvanitase tė Greqisė. Aristidh Kola ka bėrė njė punė kėmbėngulėse pėr afirmimin e identitetit arvanitas nė Greqi. Ai nisi hartimin e fjalorit arvanitas, vepėr tė cilėn nuk arriti ta pėrfundonte. A. Kola vdiq nė vitin 2000 pas njė sėmundjeje tė rėndė (leuēemi nė gjak).
    Veprimtaria[redakto | redakto tekstin burimor]
    Arvanitasit dhe prejardhja e grekėve, 1983.
    Gjuha e Perėndive, 1989.
    Deklarata e Bashkimit Arvanitas. Fjalori Korregjues i Fjalėve arvanite
    Fjalori Korregjues i Fjalėve arvanite
    Fjalori Krahasues i Gjuhės Shqipe
    Greqia nė Kurthin e Serbėve tė Milosheviēit
    Kėnga e Mercenarėve, prejardhja e grekėve
    Mithi dhe e Vėrteta
    Varrimi i Tretė i Marko Boēarit
    Aristidh Kola - esé nga Kolec Traboini 2014
    E vėrteta pėrvėluese e Aristidh Kolės / libėr me esé nga K.Traboini
    Lista e shkrimtarėve arvanitas
    Fotografia ėshtė realizuar nga Kolec Traboini nė studion e Aristidh Kolės nė korrik 1995.-
    Presidentit tė Republikės sė Shqipėrisė Zotit Bujar Nishani TIRANĖPĖR DHĖNIEN E TITULLIT “NDERI I KOMBIT”STUDIUESIT ARVANITAS, ARISTIDH KOLA
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 01-05-2017 mė 15:57

  11. #91
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Norbert Jokli (25 shkurt 1887 - maj 1942) ishte albanolog austriak me prejardhje hebreje. Njihet si njė ndėr themeluesit e albanologjisė. Por, para se me u njoftė si albanolog i madh ai ishte i ēmuem si studjues i filologjisė balto-sllave dhe si bibliotekar (Oberstadtsbibliothekar) i Universitetit tė Vjenės[1].
    Jeta dhe karriera
    Lindi nė Bzenec (asokohe Bisenz), Moravia e Jugut, sot Republika Ēeke si biri i vetėm i njė tregtari hebre. Pėrfundoi shkollėn e lartė me nota tė shkėlqyera dhe hyri nė fakultetin e drejtėsisė nė Universitetin e Vjenės. Mori kėtu gradėn e doktorit tė drejtėsisė summa cum laude mė 23 qershor, 1901. Disa kohė veproi si stazhist ligjor, por mė vonė vendosi t'i pėrkushtohej gjuhėsisė. Studioi gjuhėt indo-evropiane te P. Kretschmer, gjuhėt sllave te V. Vagic dhe gjuhėt romane te G. Meyer-Lübke; u gradua me lavdėrim nė kėto lėme. Nė vjeshtėn e vitit 1903, ai u bė stazhist nė bibliotekėn e Universitetit te Vjenės ku punoi deri nė vitin 1938. Nė moshėn 30 vjeēare, mėsoi gjuhėn shqipe, e cila gjer nė atė kohė kishte qenė shumė pak e studiuar. Mėsoi shqipen duke ndjekur kursin qė asokohe udhėhiqej nga Dr. Gjergj Pekmezi, i cili ishte lektori i parė i shqipes nė Universitetin e Vjenės. Mė pas forcoi njohuritė si autodidakt mė ndihmėn e studentėve dhe shqiptarėve tė atėhershėm nė Vjenė[2]. Ishte meritė e tij qė mė 1914 nė Vjenė u kryen, pėr qėllime studimi, regjistrimet e para zanore nė gjuhėn shqipe me subjekte shqipfolės. Nė prill tė 1933, paleontologu dhe albanologu Franz Nopcsa (Ferenc Nopcsa) vrau sekretaren dhe veten e tij. Ai i la trashėgim Norbert Joklit punen e tij albanologjike. Ernest Koliqi, duke pėrshkruar njė vizitė tė bėrė sė bashku me Aleks Budėn nė shtėpinė e Joklit nė dhetor tė 1937, shkruante njė vit mė vonė te «Demokratia» e Vangjel Koēės:

    “E mė ēoi fķll ke nji raft librash [...] Botime tė vjetra e tė reja: Toskėsh e Gegėsh e Shqiptarėsh t’Italķs; tė gjithė auktorėt, tė mėdhej e tė mesėm e tė vegjėl fare; kolekcjone sė pėrkohėshmesh shti pėr bukurķ nė kartuē, radhiteshin tė dendun n’at bibljotekė tė smirueshme. Shum prej atyne botimeve sot nuk gjinden mā, sado me i pague. Sejcili vėllim mā sė miri i lidhun mbante tė shkruem me gėrma ari nė shpinė titullin e vet. Sżt e mij shetitshin plot lakmi mbi ato tituj e zemra mė ndrydhej. Paska qenė dashtė tė shkojshėm larg Shqipnije, nė nji vend tė huej, pėr tė gjetun bibliotekėn ideale shqipe”.
    Ėshtė autor i librave Studime mbi etimologjinė dhe fjalėformimin e shqipes dhe Kėrkime gjuhėsore - kulturore historike nga fusha e shqipes. Jokli pat krijuar njė bibliotekė albanologjije e indogjermanistike me rreth 3000 ekzemplarė libra, prej tė cilėve sot kanė shpėtuar mė pak se 200 copė. Ndėr tė tjera ai ruante dorėshkrimin e njė Fjalori etimologjik tė gjuhės shqipe, i cili ishte vazhdimi ideal i punės sė nisun prej G. Meyer-it. Mjerisht gjurmėt e atij dorėshkrimi kanė humbė qysh nė pranverėn e vitit 1942. Duhet thanė se dėshira e tij ishte qė biblioteka e vet t’i pėrkiste Shqipnisė. Simbas historianėve tė sotėm, ka qenė pikėrisht kjo dėshirė fisnike e Prof. Norbert Joklit qė ka shenjue fatin e tij mizor[1]. Kishte lidhje tė ngushta me intelektualė shqiptarė tė asaj kohe si Faik Konica, Aleksandėr Xhuvani, Ernest Koliqi dhe Gjergj Fishta, si edhe pati nxėnės shqiptarė. Admirues i madh i Fishtės, Konicės, Sqiroit, Naimit dhe traditės bektashjane, njohės i De Radės dhe i arbėreshėve, simpatizues i Shantojės dhe i Koliqit, Jokli pati njė letėrkėmbim tė dendur me shumė personalitete kulturore dhe politike shqiptare[1]. Nė vitin 1937 kishte vizituar njė herė tė vetme Shqipėrinė ku me rastin e 25-vjetorit tė shpalljes sė pavarėsisė, u prit me nderime dhe u nderua me ēmimin “Urdhni i Skėnderbeut”.

    Kalvari dhe Pėrpjekjet pėr ta shpėtuar
    Kalvari i Joklit zė fill nė maj tė vjetit 1938, atėherė kur nacionalsocialistat nisėn ta persekutonin e t'i mohonin tė drejtat profesionale. I shtyrė prej disa miqsh - ai vendosi t'i drejtohej nė vjeshtėn e vitit 1939 njė lutje Gauleiter-it Bürckel, komisarit tė Reich-ut pėr zonėn e Ostmark-ut, duke i kėrkuar njohjen e tė drejtave tė barabarta me “racat e pėrzieme tė gradės sė parė”. Lutja nuk u pranua e kėshtu qė Joklit iu mohua e drejta me konsultue deri edhe bibliotekėn dhe iu revokuan tė gjitha privilegjet akademike. Mė 1938 Lasgush Poradeci i drejton njė letėr qeverisė sė kohės[3]. Kėrkoi me ngulm qė Jokli tė vinte nė Shqipėri. Lasgushi shihte njė varg tė mirash qė mund tė sillte ardhja e Joklit nė Shqipėri, dhe donte vėnien e tij nė krye tė njė Instituti Albanologjik dhe intensifikimi i punėve nė tė gjitha disiplinat e studimeve shqiptare, duke ditur pėrkushtimin e rrallė tė albanologut mė tė madh tė kohės pėr Shqipėrinė[4]. Shqipėria ishte pushtuar nė 7 prill 1939 nga Italia fashiste. Nė 12 prill 1939, Viktor Emanueli III u shpall mbret i Shqipėrisė dhe shqiptarėve dhe Francesco Jacomoni (ish ambasador i Italisė nė Shqipėri) u bė mėkėmbės i tij me tė cilin qeveria e re shqiptare nėn drejtimin e Shefqet Vėrlacit, nėnshkroi njė sėrė marrėveshjesh. Kjo ishte situata nė vend kur kėrkohej shpėtimi i Jokl. Shqipėria shihej si vend i shpėtimit tė tij pėr shkak tė origjinės hebraike. Nga njė letėr e Fishtės drejtuar Jakomonit mėsojmė se Shqipėria ishte vėrtet vendi qė u tregua i gatshėm ta strehonte, por Jokli kėrkonte tė nisej drejt Amerikės. Letra drejtuar Jakomonit, e nisur nga Shkodra, ėshtė e datės 23 shtator 1939. Megjithatė, nė Shqipni, Prof. Jokli pati gjithmonė dashamirė dhe miq tė sinqertė. Me rastin e Kuvendit tė parė tė organizuar prej Institutit tė Studimeve Shqiptare, tė zhvilluar nė Tiranė prej datės 9 deri me 13 prill 1940, ishte ftuar me marrė pjesė edhe “profesor Jokli, albanologu i njohtun izraelķt prej Vjenet” – kujton Francesco Jacomoni (shih: La politica dell’Italia in Albania, Cappelli, Rocca San Casciano 1965, fq. 183). Dihet se organizator i atij tubimi tė randėsishėm ishte ministri Ernest Koliqi. Nė nji letėr tė shkrueme nė Tiranė me datėn 15 prill 1940, Aleksandėr Xhuvani ndėr tė tjera i kumtonte Joklit: “Kemi pasė kėto ditė, si do ta marrish vesh, nji Kuvend tė parė tė studimeve shqiptare, ku u mblodhėn Shqiptarė e Italianė shkencėtarė e studimtarė, ndėr tė cilėt edhe Bartoli e Tagliavini. Ju kemi zanė n’gojė shumė herė dhe na vinte keq qė s’gjindeshit edhe ju nė mes t’onė. Ju kemi dėrgue tė fala me disa kartolina. Gjithė pėrpjekjet t’ona rrahin qė tė tė sjellin kėtu ose gjetiu tė veē, pėr tė vijue punėn e studimevet t’ueja, dhe shpresojmė qė t’ja dalim nė krye kėsaj dėshire”. (shih: Jokl Nachlass Autogr. 279/114) Nė tetor 1941, Ernest Koliqi iu drejtua me njė letėr konsullit shqiptar Nikollė Rrota nė Vjenė, letėr nė tė cilėn e njoftonte se kishte angazhuar profesor Joklin si organizator tė bibliotekave tė Shqipėrisė me njė rrogė mujore prej 600 frangash ari. Albanologu mendonte tė shkonte nė Shqipėri e tė merrte me vete edhe bibliotekėn e tij personale. Nė vitin 1972 Ernest Koliqi kujtonte ndėr vullajt e «Shźjzave» sesi Prof. Carlo Tagliavini, albanolog i Universitetit tė Padovės, me njė «letėr kushtrimore» tė datės 14 mars 1941 i kėrkonte me bā diēka pėr Joklin: “...bahet fjalė me shpėtue njeriun. Dėshira e tij kishte me qenė, siē e din, me kalue vjetėt qė i kanė mbetė (tash āsht 64 vjeē) nė Shqipni... Un t’i shkruej kėto gjana qė tė jesh nė dijeni tė plotė dhe n’emėn tė miqsisė sonė tė vjetėr tė lutem qė tė bajsh gjithēka āsht e mujtun; bahet fjalė me shpėtue njeriun, me shpėtue albanologun mā tė madh, i cili mundet me i dhanė ende shumė studimeve shqiptare”[5]. Duhet thanė se prof. Tagliavini e kishte kėshillue Joklin me ia falė me anė tė nji akti zyrtar bibliotekėn e tij Shtetit shqiptar, nė mėnyrė qė me e pasė mā tė lehtė me marrė lejen pėr me shkue nė Shqipni[6]. Me 15 mars 1941, konsulli shqiptar nė Vjenė, dr. Nikollė Rrota i shkruante Koliqit: “Nė rasė tė konferencės qi mbajti mė 27 fruer v.v. miku i jonė, z. Prof. Tagliavini, e informova hollėsisht mbi gjendjen e tmershme nė tė cilėn ndodhet sot Prof. Jokl, kurse rryma e sotshme e Nacizmit ka marrė masa tepėr tė rrepta kundra ēėfutėnve [...] parashifet qi shpejt do t’instradohet pėr nė Poloni pa pasė mundėsķ as me e marrė me vehte bibliotekėn e tij e as me krye mā ndonji vepėr ditunije. Siē dihet, biblioteka e tij āsht nji ndėr mā tė pasunat dhe mā tė vlefshmet mbi letratyrėn shqipe, sikurse mund t’a vėrtetojė edhe z. Prof. dr. Ekrem Ēabej”. Konsulli Rrota, siē marrim vesht prej njė letre tė P. Kretschmer-it kishte filluar pėrpjekjet pėr shpėtimin e Joklit qysh nė prill tė vitit 1940. Nė ketė kohė personalitete tė ndryshme tė kulturės e politikės europiane dhe tė vetė qeverisė shqiptare, tė pėrfaqsuara nė personen e Ernest Koliqit, po bėnin ēmos pėr m'e shpėtue Prof. Joklin - duke e ftue me jetue e me punue nė Shqipėrķ. Ketė gja e dėshmojnė letrat e profesorave Krahe, Kretschmer, Tagliavini, Koliqi, F. Ercole, G. Schiro’ jr., e gjithashtu edhe hapat e marrun nė rrugė diplomatike prej ministrit Giuseppe Bottai, prej ambasadorit italian Dino Alfieri nė Berlin dhe prej konsullit shqiptar nė Vjenė, Dr. Nikollė Rrotės, i cili u pėrpoq me aq sa mundej edhe mbas vdekjes sė Joklit pėr me dijtė diēka pėr rrethanat tragjike tė fundit tė tij. “Sa mora letrat e Tagliavinit dhe tė Rottės, kujtonte E. Koliqi nė vitin 1972, unė fola me Kryeministrin z. Shefqet Vėrlaci i cili pranoi menjiherė propozimin t’em me e emnue Jokl-in Organizator t’Arkiveve Shtetnore dhe tė Bibliotekave shqiptare. Mblodhi Kėshillin Ministruer, qi njizāni vendosi at emnim. I a dėrgova dekretin pėrkatės Prof. Jokl-it nė Vjenė dhe kumtova njikohėsisht Tagliavinin dhe Rottėn”. Mbas kėtyne orvatjeve fillestare, Koliqi do tė shkonte apostafat nė Romė pėr me folė pėr shpejtimin e ēėshtjes sė Joklit me ministrin Bottai. Ndėrkaq ishin dkue u bėrė traktativa ndėrmjet Ministrisė sė jashtme italiane dhe asaj gjermane e Bottai e kėshillonte Koliqin me folė me Ciano-n, nė mėnyrė qė ky t’i shkruente J. Ribbentrop-it. Edhe Prof. Eqrem Ēabej, i cili ndodhej nė Romė nė korrik tė vjetit 1941, mbasi ishte emnue prej Koliqit si pėrfaqsues i palės shqiptare pėr hartimin e «Atlantit gjuhėsor» pėr pjesėn e arbėreshėve, interesohej nė mėnyrė aktive pėr fatin e Joklit. Me 18 tetor tė vitit 1941 Prof. Tagliavini, i cili s’prānte duke u pėrpjekė pėr kolegun e vet austriak, i shkruente Koliqit se konsulli Rrota dhe Jokli kanė ndeshė nė vėshtirėsi tė paprituna nė marrjen e lejes sė kalimit dhe se āsht nevoja qė Mėkambėsi Jacomoni t’i shkruente nji letėr urgjente ambasadorit italian Dino Alfieri nė Berlin. Jacomoni e shkroi letrėn dhe ia nisi menjiherė ambasadorit italian. Megjithatė, si ministri Bottai ashtu edhe ambasadori Alfieri nuk e pėrmendin nė ditaret dhe kujtimet e veta ēėshtjen e Joklit. Pėrveē Gestapos, kishte edhe persona tė tjerė qė nuk donin qė Jokli tė gjente strehė nė Shqipni, njė ndėr kėta ishte edhe Viktor Christian, dekani i fakultetit tė filozofisė nė Universitetin e Vjenės. Christian kishte frikė se duke fitue tė drejtėn tė shkonte me jetue nė Shqipni, Jokli do tė merrte me vete edhe bibliotekėn e tij; ndėrsa nė rasėn tjetėr, biblioteka e sekuestrueme prej nazistave do t’i kalonte fondit tė Universitetit. Nė fakt, dekani i filozofisė Christian, qė mė vonė do tė bėhej rektor i Universitetit, i shkruente SS-Hauptsturmführer-it Brunner se nė qoftė se Jokli do tė shkonte nė Shqipni, biblioteka e tij s’do tė mbetej nė Vjenė, por nė rasė se autoritetet do ta internonin nė Poloni, dekani i lutej oficerit SS, qė biblioteka t’i jepej fakultetit tė filozofisė. Kah mbarimi i prillit tė vitit 1942, dekani Christian ishte i informuem pėr internimin e Joklit dhe pėr faktin qė biblioteka e tij – tue i kalue Universitetit tė Vjenės - do tė vendosej sė shpejti nė mjediset e Institutit tė Indogjermanistikės ose tė atij Oriental. Menjiherė do tė interesohej edhe drejtori i pėrgjithshėm i Bibliotekės Kombtare austriake, Paul Heigl, i cili kėrkonte qė librat e «ēifutit Jokl» tė baheshin pronė e komunitetit tė gjanė tė studjuesve. Edhe ambasada italiane nė Vjenė, nė emėn tė sė drejtės qė kishte fitue Italia prej bashkimit tė kunorave mbretnore me Shqipnin, bante hapat e saj pėr marrjen e kėsaj biblioteke me pėrbamje albanologjike. Nji ndėr gjanat mā me vlerė qė hupėn prej asaj biblioteke, ishte dorėshkrimi i Fjalorit etimologjik tė gjuhės shqipe. Nji fat tė ngjashėm me Fjalorin etimologjik tė Joklit, pati edhe Fjalori i gjuhės shqipe i Mustafa Krujės, i cili, edhe pse ekzistonte nė dorėshkrim nė Institutin e Studimeve shqiptare, mbas vitit 1944 i hupi fara si mos me pasė qenė kurrė. Fate tė ngjashme me bibliotekėn e Joklit patėn edhe mā tė mėdhat biblioteka qė ekzistojshin asokohe nė Shqipni: biblioteka dhe arkivat e Lef Nosit, Mithat Frashėrit e Eqrem bej Vlorės si edhe biblioteka dhe arkivi i Etėnve franēeskan dhe i atyne jezuit nė Shkodėr[1].

    Arrestimi dhe vdekja
    Fundi i jetės sė tij ėshtė tragjik. Norbert Jokli u arrestua nga Gestapoja nė 4 mars 1942 nė banesėn e tij Vjenė dy nėpunėsa tė Gestapos e morėn profesorin prej shtėpisė sė tij nė Neustiftgasse 76 dhe e ndryene mā sė parit nė Sperrgasse e mandej nė kazermėn Roßauer nė Vjenė. Me njė letėr tjetėr, e cila mban datėn 1 prill 1942, Tagliavini i kumtonte Koliqit lajmin e arrestimit tė Joklit dhe pėrpjekjet pėr me ndėrhy nepėrmjet kryeministrit Kruja. Shkruen Koliqi: “Unė nga Tirana i telefonova menjiherė Bottai-t nė Romė e shkova mandej fķll tu Mustafa Kruja i cili nė sż t’em mori telefonin e foli me Ciano-n tue e lutė nxehtėsisht me bā ēmos pėr shpėtimin e Jokl-it. Ciano pėrgjegji se do tė lutte Mussolinin me ndėrhy pranė Hitlerit”. Po ky vit shėnohet si vit i vdekjes sė albanologut. Si nji shkencatar i vėrtetė dhe si njeri i dashunuem mbas librash, ai ndihej prej kohėsh i dėshpėruem vetėm prej idesė se mund tė ndahej pėrgjithmonė prej librave tė tij tė ēmueshėm. Madje, i kishte pohue gjuhėtarit Carlo Tagliavini, se nė rasė se do t’i duhej me u nda prej librave tė vet, do tė preferonte me mbytė veten. Si datė e vdekjes sė N. Joklit konsiderohet 6 maji 1942, por pėrsa i pėrket rrethanave tė vdekjes sė tij jepen variante tė ndryshme. Ernest Koliqi – i informuem prej konsullit Rrota - tregon se gjatė rrugės pėr nė nji kamp pėrqėndrimit nė Riga, Jokli u hodh prej trenit kur po kalonte mbi nji urė tė naltė rreth 100 metėr dhe mbyti veten. Disa studjuesa austriakė pohojnė se Jokli vdiq nėn tortura nė kazermen Roßauer nė Vjenė, ndėrsa tė tjerė pohojnė se vdiq nė kampin e pėrqėndrimit tė Maly Trostinec-it, nji lokalitetit rreth 12 km nė juglindje tė Minsk-ut, nė Ruteninė e Bardhė. Ka gjasė qė ky variant tė jetė mā i mundshmi. Kampi i Maly Trostinec-it ishte krijue qysh nė nandor tė vjetit 1941 nė territorin e ish kolkozit «Karl Marx». Tue qenė se nė gjysmėn e marsit tė vitit 1942 partizanėt kishin sulmue kampin tue vra rojet, mbas kėtij episodi kompania e rojeve ishte shtue si numėr, tue arritė shifrėn 250 ushtarakė. Zakonisht ekzekutimet nė masė nė ketė kamp bāheshin me anėn e pushkatimit, i cili kryhej nė pyllin e Bllagovshēinės. Simbas listave tė transportit tė Reichsbahn-it (hekurudhat e Reichut III), mbartja e parė e hebrenjve prej Vjenet pėr nė t’ashtuquejtunin «Reichskommissariat Ostland», u bā me datėn 6 maj 1942. Nji gja tė tillė e konfirmon edhe nji raport i detajuem komisariatit tė policisė vjeneze (95. Pol. Revier), i shkruem me datėn 16 maj 1942. Raporti pėrshkruen me hollsi «evakuimin» e 1000 hebrenjve prej Vjenet, lista e tė cilėve, sqaron me nji ton tė ftohtė burokratik funksionari i policisė, ishte raditė prej kapitenit SS Brunner. Mbasi pėrshkruen me hollėsi nisjen prej Vjenet, itinerarin si dhe ndalesat e ndryshme, raporti ven nė dukje faktin se me datėn 9 maj – kur treni mbėrriti nė Kajdanowo, nė afėrsi tė Minskut, kishin vdekė 3 burra dhe 5 gra prej hebrenjve tė internuem. Emnat e tyne nuk shenjohen, por ka shumė mundėsi qė njeni sish tė ketė qenė albanologu Norbert Jokl[1]. Me 29 prill 1982 Senati i Universitetit te Vjenės vendosi tė rradhisė emrin e Norbert Joklit nė tabelėn e nderit tė universitetit.

    Vepra
    Skeda:Rruga "Norbert Jokl" Tirane.jpeg .jpg
    Rruga "Norbert Jokl" Tiranė
    Mbas njė pune tė zellshme dhe tė pandėrprerė i shkoi pėr dore tė botojė veprėn mė titull "Studien zur albanesischen Etymologie und Wortbildung" (Studime mbi etimologjinė dhe fjalėformimin e shqipes). Nė kėto studime i kushton njė rėndėsi tė posaēme leksikut tė trashėguar tė shqipes: nė 101 faqe trajton fjalėt burimore shqipe, ndėrsa 13 faqe ua kushton huazimeve tė saj. Kėtu dėshmon pėr burimsinė e njė numri tė madh fjalėsh, qė G. Meyer i merr pėr huazime tė shqipes. Kjo vepėr merret si arritja mė e rėndėsishme nė fushė tė shqipes pas fjalorit etimologjik tė Meyerit. Etimologjia zė vendin e parė nė gjurmimet e tij nė fushė tė leksikut tė shqipes, kjo qe lėmia ku edhe kontribuoi mė shumė, por njė rėndėsi tė tillė i kushtoi edhe morfologjisė dhe fjalėformimit, kurse nė fushė tė fonetikės pėr periudhėn parahistorike ai hapi shtigje tė reja nė punė tė apofonisė dhe nė konsonantizėm.[2]
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 02-05-2017 mė 10:49

  12. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Akuamarini pėr postimin:

    SERAFIM DILO (02-05-2017)

  13. #92
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Milan Šufflay ( 1879- 1931)


    Paanshmėria, korrektėsia dhe simpatia e madhe ndaj popullit shqiptar, lidhjet e afėrta me Shqipėrinė, pranimi dhe argumentimi nė mėnyrė shkencore i tezės sė prejardhjes sė drejtpėrdrejtė tė shqiptarėve nga ilirėt, si dhe autoktonia e tyre nė trojet shqiptare, ishin shkaqe qė e shtynė Beogradin pėr tė organizuar vrasjen e Milan Shuflajt mė 18 shkurt tė vitit 1931. Menjėherė pas atentatit, policia konfiskoi tė gjitha dorėshkrimet qė ndodheshin nė apartamentin e tij.

    Njė pjesė e mirė nga kėto dorėshkrime mesa duket kanė humbur pėrgjithmonė, sepse edhe sot e kėsaj dite nuk u gjendet ndonjė gjurmė. Jehona e vrasjes ishte e madhe. Reaguan me shkrimet e tyre “Tribuna” (Romė), “Berliner Tagblat”, “New York Times”, “Frankfurter Zeitung”, “Arbėnia”, “Vullneti i Popullit” (Tiranė) etj. Me njė memorandum tė veēantė reaguan edhe kolosėt e shkencės e tė letrave, si: Albert Einstein, Heinrich Mann, dr. Josef Bajza, dr. Max Hildebert Boehm, dr. Karl Fritzler, dr. Zenon Kuziela, dr. Martin Spahn, dr. Branimir Jeliq, Josip Milkoviq, Lumo Skendo, Faik Konica, si dhe organizatat “Ligue Internationale des Droits des L’Homme”, “Federation Universitaire Internationale” etj.
    Interesimin e Shuflajt pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė e ndeshim qė nė fillim tė karrierės sė tij shkencore, kur, duke hulumtuar e mbledhur dokumente nėpėr arkivat e Dalmacisė, pėr “Codex diplomaticus” tė Tadija Smiēiklasit, zbulon materiale burimore shumė interesante, tė pabotuara, qė i takonin mesjetės shqiptare. Kjo periudhė, nė atė kohė ishte e pahulumtuar fare dhe zgjon interes tė jashtėzakonshėm tek studiuesi i ri, interesim ky qė e preokupon aq shumė, sa bėhet qėllim kryesor i veprimtarisė shkencore pėr gjithė jetėn e tij.

    Gjatė gjithė kėsaj periudhe kohore, nga pena e dr. Milan Shuflajt dolėn studime tė jashtėzakonshme me vlera tė larta shkencore nė fushėn e albanologjisė. E tillė ėshtė vepra monumentale “Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia”, tė cilėn e boton sė bashku me Ludvig Thallocin dhe Konstantin Jireēekun. Materialin e mbledhur dr. Shuflaj e sistemonte dhe e pėrcillte me komente tė ndryshme, kėshtu qė nė tė shumtėn kėto komente, paraqesin diskutime me vlerė tė lartė shkencore dhe mund tė shfrytėzohen si studime tė veēanta. Punėn pėr pėrgatitjen e botimit tė kėsaj kryevepre e ka vazhduar edhe mė tutje.

    Nė Arkivin Qendror Shtetėror tė Tiranės, ruhen regestat pėr vėllimin e tretė tė “Acta Albaniae…”

    Nė shtypin periodik si dhe studime tė veēanta nė Kroaci, Shqipėri, Kosovė, Greqi, Austri, Itali, Hungari por, edhe gjetiu, ėshtė shkruar se ėshtė gjetur vėllimi i tretė i cili ishte i gatshėm pėr botim. Nė fakt, e vėrteta ėshtė krejt ndryshe.

    Dr. Milan Shuflaj nuk kishte arritur ta pėrgatiste pėr botim vėllimin e tretė, ashtu siē ėshtė shkruar e pohuar deri tani. Nė dorėshkrimet e tij, tė cilat ruhen ne Arkivin Shtetėror Kroat nė Zagreb, njė pjesė e kėtyre dokumenteve janė tė shpėrndara nėpėr kuti tė ndryshme. Kjo ėshtė e tėra qė ėshtė zbuluar pas hulumtimeve tė bėra, e jo dorėshkrimi komplet i vėllimit tė tretė, siē pohohet tani. Pra dr. Milan Shuflaj nuk e kishte shkruar e as qė e kishte pėrgatitur pėr botim vėllimin e tretė.

    Pohimet e mėsipėrme, u vėrtetuan, kur nė Arkivin Qendror Shtetėror tė Tiranės, nė fondin e Ministrisė sė Arsimit, [fondi 295, dosja 85, f. 1-43, viti 1931], nga ana e dr. Musa Ahmetit u zbulua pėrmbajtja e vėllimit tė tretė tė “Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia”, aq shumė tė pėrfolur, i cili shkaktoi edhe debate e polemika tė shumta te studiuesit, historianėt, por edhe te gazetarėt.

    Duke studiuar dorėshkrimet e tij, por edhe burimet tjera arkivore mund tė themi se “disa prej veprave mė tė rėndėsishme tė kėtij studiuesi, qė janė konsideruar tė botuara, nė fakt kanė qenė vetėm pjesėrisht tė botuara”.

    Kėtu mund tė pėrmenden: “Biologjia e fisit shqiptar” (1915), “Historia e Shqipėrisė sė Veriut” (1924), “Kadastri i Shkodrės” (1926), “Historia e Shqipėrisė – prospekt” (1930). Nė anėn tjetėr, disa studime monografike tė vėllimshme, pothuajse tė pėrfunduara, edhe sot kėsaj dite nuk janė botuar, pėrkatėsisht ato janė tė papėrmendura dhe tė pacituara nė burime dhe literaturė tė albanologėve dhe historianėve shqiptarė dhe tė huaj, si p.sh. “Statuti, ipeshkvia dhe qyteti i Durrėsit”, “Biografi e Pal Engjėllit dhe e Pal Dushmanit tė Krajės”, “Statuti i Drishtit”, “Familjet fisnike shqiptare nė mesjetė”, “Qytete tė tjera mesjetare shqiptare – Shkodra, Tivari, Shasi, Bajeza (Balezzio), Danja, Medua, Ulqini etj.”, “Fiset, vėllazėritė, emrat dhe mbiemrat tek shqiptarėt nė mesjetė”, “Mbi emigrimin e shqiptarėve”, “Familja dhe fshati shqiptar nė mesjetė”, “Armėt dhe ushtarėt shqiptarė nė mesjetė”, “Harta gjeografike tė Shqipėrisė dhe tė Ballkanit Jugor”, “Shin Sergji e Baku nė Bunė” “Shin Gjoni Vladimiri” etj.

    Shuflaj kishte pėrgatitur, ashtu si edhe nė dy vėllimet e mėparshme, tashmė tė botuara, “regestat” [sinopsin] e dokumenteve qė duhej tė futeshin nė vėllimin e tretė. Informacionet pėr ekzistencėn e kėtyre dokumenteve i kishte nxjerrė nga botimet e ndryshme tė korpuseve burimore me autorė Baronius, Cerone, Eubel, Farlati, Fermenxhin, Gelcich, Hopf, Iorga, Ljubiq, Makushev, Marinesco, Pastor, Thalloczy, Theiner, Waddingo, qė kishte arritur t’i konsultonte gjatė pėrgatitjes sė dy vėllimeve tė para tė Acta Albaniae.

    Nga kėto botime ai kishte mbledhur jo vetėm tė dhėnat pėr pėrmbajtjen e dokumenteve, por edhe pėr vendndodhjen e tyre. Shėnimet mbi dokumentet i grupon sipas arkivave dhe bibliotekave ku ato ndodheshin si nė Arkivin e Venedikut (450 dokumente nga vitet 1407-1451), Arkivin e Vatikanit (113 dokumente nga vitet 1405-1451), Arkivin e Napolit (20 dokumente, nga vitet 1402-1451), Arkivin e Barcelonės (12 dokumente nga vitet 1447-1451), Arkivin e Ankonės (8 nga vitet 1412-1439), Museo Civico tė Venedikut (2 nga viti 1420), etj.

    Ėshtė interesant fakti, qė nė pėrmbajtjen e vėllimit tė tretė nuk kishte futur dokumentet nga Arkivi i Barcelonės tė cilat i kishin pėrshkruar pėr llogari tė tij disa scribes spanjollė, dhe qė ky ia kishte huazuar akademikut serb nė Beograd, Jovan Radoniq, pėr konsultim pėr njė studim. Ky i fundit i botoi ato nė vitin 1942, pas vrasjes sė tij. Ai i kishte kėrkuar me kėmbėngulje qė Radoniq t’ia kthente dokumentet nga arkivi i Barcelonės, e megjithatė ai i kishte mbajtur ato edhe pse i kishte premtuar se do t’ia kthente.

    Zbulimet mė tė reja nga Arkivi Shtetėror i Dubrovnikut

    Shuflaj kishte lėnė pa pėrfshirė kėtu edhe disa dokumente nga Arkivat e Dubrovnikut dhe Kotorrit. Njė gjė tė tillė, e ka pohuar vetė, nė njė letėr tė zbuluar kohė mė parė nė Arkivin e Dubrovnikut. Nė letėr, e cila mban datėn e 9 janarit tė vitit 1931, ai kėrkon t’i mundėsohet studimi i dokumentave qė ruhen nė kėtė arkiv, sepse po pėrgatitej tė botonte vėllimin e tretė tė: “Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia”. Me kėtė rast, nga vetė dora e Shuflajt, kemi njė tė dhėnė shumė tė rėndėsishme, se vėllimi i tretė po pėrgatitej, dhe se nuk ishte shkruar akoma.

    Pėrveē kėsaj letre, nė Arkivin e Dubrovnikut, ėshtė zbuluar edhe procesverbali i bėrė nga arkivi pėr studimet qė bėri Milan Shuflaj atje, deri me 17 shkurt, d.m.th. njė ditė para se tė vritej. Ky procesverbal ėshtė i njė rėndėsie tė dorės sė parė, sepse aty janė shėnuar me saktėsi dhe pedantėri tė gjitha vėllimet, dokumentet dhe dorėshkrimet qė ka shfrytėzuar Shuflaj gjatė kėrkimeve shkencore nė kėtė arkiv.

    Kjo ėshtė njė lehtėsi e jashtėzakonshme pėr tė bėrė rikonstruimin e gjithė asaj qė Shuflaj studioi dhe pėrshkroi pėr vėllimin e tretė tė kryeveprės sė tij “Acta Albaniae…”! Gjatė punės kėrkimore, M. Shuflaj kishte studiuar dokumentet deri nė pėrfundim tė vitit 1451, vit ky qė llogaritej edhe si kufiri i fundit pėr vėllimin e tretė tė veprės sė tij.

    Kush ishte Milan von Sufflay?

    Millan Shuflaj ka lindur nė vitin 1879, nė Lepoglavė tė Kroacisė. Shkollėn fillore e mbaron nė vendlindje, ndėrsa Gjimnazin Klasik nė Zagreb, ku laureohet si nxėnėsi mė i mirė i gjeneratės sė tij. Studion shkencat shoqėrore nė Universitetin e Zagrebit. Doktoron nė vitin 1901. Menjėherė pas doktoratės, Shuflaj i futet punės pėr sistematizimin, mbledhjen dhe pėrshkrimin e dokumenteve mesjetare nga arkivat e qyteteve bregdetare dalmatinase pėr “Codex Diplomaticus”. Kėtu ishin kontaktet e para tė studiuesit tė ri me lėndėn e vėllimshme dhe tė pahulumtuar fare, qė i takonte Shqipėrisė. Nė vitin 1902, Shuflaj mbron me sukses provimin pėr profesor nė shkencat ndihmėse tė historisė, nė Universitetin e Zagrebit.

    Nė vitet 1902/3 specializohet nė Vjenė, nė Österreichische Institut für Geschichtsforschung, nė fushat e paleografisė latine, diplomacisė, kronologjisė dhe notariatin, tek profesorėt: O. Redlicha dhe A. Dopscha. Nė kėtė vit, regjistron tek prof. K. Jireēeku, “Studimet albanologjike nė Kolegjin e Vjenės”, tė cilat nuk ka arritur t`i pėrfundojė. Nė vitet 1904-1908, dr. Shuflaj punon si asistent nė bibliotekėn kombėtare Szeczeny, tė Budapestit. Kėtu thellon njohuritė nė fushėn e ballkanologjisė dhe sidomos albanologjisė.

    Vendos kontakte tė shumta me intelektualė dhe shkencėtarė me famė botėrore, kontakte kėto qė do t’i shfrytėzojė mė vonė, gjatė gjithė punės sė tij shkencore. Nė Budapest, Shuflaj botoi nė revista dhe gazeta tė ndryshme, njė numėr tė madh punimesh shkencore me vlera tė jashtėzakonshme. Nė revistėn Szazdok, boton dy punime pėr mesjetėn kroate, ku me argumente shkencore tregon se dokumentet e Rabit tė shek. XI dhe XII, pėr mbretin kroat Zvonimir, ishin falsifikat. Kjo gjė mė vonė do t’i kushtojė shumė, sepse do tė shpallet tradhtar i popullit kroat, dhe studentėt e tij do t’ia bojkotojnė leksionet!

    Nė vitin 1908, emėrohet profesor i rregullt pėr shkencat ndihmėse tė historisė nė Universitetin e Zagrebit. Sė bashku me Talocin dhe Jireēekun, nė vitin 1913 dhe 1918, boton nė dy vėllime kryeveprėn “Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia”. Nė vitin 1918, me kėrkesėn e tij pensionohet, e pastaj boton pjesėn e tretė tė Historisė sė Shqipėrisė, tė cilėn kishte planifikuar ta shkruante nė tetė vėllime, me titull: “Die kirchenzustände im vortürkischen Albanien. Die ortodoxe Durchbruchszone im katolischen Damme”, pėr tė vazhduar, pastaj nė vitin 1920 me romanin me temė nga mesjeta shqiptare, “Konstantin Balsha”, tė firmosur me pseudonimin Alba Limi. Nė dhjetor tė vitit 1920, burgoset.

    Dėnohet me tre vjet e gjysmė burg tė cilat i bėn nė Mitrovicėn e Sremit. Nė vitin 1924, boton nė tė pėrditshmen e Zagrebit, “Obzor”, romanin fantastiko-shkencor: “Na Pacifiku 2255 – metagenetički roman u četri knjige”. Po nė kėtė vit boton edhe: “Städte und Burgen Albaniens hauptsächlich ėährend des Mittelalters” dhe “Povjest sjevernih Arbansa”. Pėr tė botuar pastaj nė vitin 1925 studimin: “Srbi i Arbanasi, njohova simbioza u srednjem vijeku”. Nė vitin 1928 botoi librin me ese: “Hrvatska u svijetlu svjetske historije i politike”.

    Po kėtė vit, emėrohet profesor i rregullt nė Universitetin e Budapestit. Pėr shkak se nuk kishte pasaportė, detyrohet ta refuzojė kėtė emėrim. Problemet me policinė, janė pjesė pėrbėrėse e jetės sė dr. Shuflajt. Sipas disa tė dhėnave mė tė reja, tė zbuluara nė Arkivin Shtetėror Kroat nė Zagreb, dr. Milan Shuflaj ėshtė njėri ndėr shkencėtarėt e rrallė nė botė, qė ėshtė vėzhguar nė ēdo hap nga policia, e jo vetėm ai, por edhe personat me tė cilėt kontaktonte, duke pėrfshirė kėtu edhe anėtarėt e familjes sė tij tė ngushtė dhe tė gjerė.

    Njė mbikėqyrje e tillė ka filluar nė fund tė vitit 1922, gjė qė mund tė dėshmohet nga dokumentet arkivore. Fillimisht ėshtė vėzhguar vetėm ditėn, ndėrsa mė vonė 24 orė pa ndėrprerje. Me raportet nga mbikėqyrja, njoftohej drejtpėrsėdrejti kryeministri, Petar Zhivkoviq, e mė vonė pasardhėsi i tij, Milorad Srshkiqi nė Beograd dhe vetė mbreti, nė mėnyrė qė tė kishin parasysh veprimtarinė dhe lėvizjet e shkencėtarit tė madh. Nė vitin 1929, Akademia Vjeneze e Shkencave i propozon dr. Shuflajt qė tė vazhdonte vjeljen e lėndės arkivore pėr vazhdimin e botimit tė ”Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia”, vėllimet III-V.

    Kėtė inisiativė e pėrkrahu edhe qeveria e Mbretėrisė Shqiptare, e cila shprehu gatishmėrinė e saj qė tė hiqte shpenzimet pėr njė ndėrmarrje tė tillė kaq serioze dhe tė vlefshme. Dr. Milan Shuflaj ftohet tė vizitojė Shqipėrinė. Pas shumė peripecish rreth pajisjes me pasaportė, ai arrin nė Shqipėri mė 12 janar tė vitit 1931. Vritet nga dora e kriminelėve serbė mė 18 shkurt tė vitit 1931, njė ditė pas kthimit nga Shqipėria, duke lėnė pas shumė studime tė papėrfunduara, nė dorėshkrim, njė pjesė e mirė e tė cilave ruhet nė Arkivin Shtetėror tė Kroacisė nė Zagreb. /Shqiptarja/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 02-05-2017 mė 10:59

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Akuamarini pėr postimin:

    SERAFIM DILO (02-05-2017)

  15. #93
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Maksimilian Lamberci
    Maksimilian Lamberci (gjer. Maximilian Lambertz )(* 27. korrik 1882 nė Vjenė; † 26. gusht 1963 nė Markkleeberg, Leipzig) ishte albanolog austriak. Maksimiliani ka lėnė diku rreth 60 dorėshkrime nė tė cilat paraqet tė dhėna mbi folklorin e folkloristikėn, mitologjinė, etnologjinė, gjuhėsinė, letėrsinė, historinė etj. Deri mė tani Zymer Neziri ka shqyrtuar HAN: Autogr. 760/44 deri nė 760/50; HAN: Autogr. 978/41 deri nė 978/47; HAN: Autogr. 24 917 deri nė 24 925 3 shtojca; HAN: Autogr. 31 029 deri nė 31 050; HAN: Autogr. 24 755 deri nė 24 619. ndėrsa kanė mbetur tė parealizuara: HAN: Autogr. 24 620 deri nė 24 678.

    Publikimi i tij i parė nė fushėn e studimeve shqipe ishte njė libėr gjuhe dhe leximi shqip mė 1913; pastaj shkoi Italinė e Jugut pėr tė shqyrtuar tė folmet shqip atje; nė veēanti iu kushtua dialektit verior arbėresh nė Abruzzo dhe Molise, sidomos dialektit nė Badhesas (Villa Badessa).

    Studiuesi, profesor universitar dhe albanologu i njohur austriak, prof. dr. Maksimilian Lamberc, qė nga viti 1906 kur dėgjoi gjuhėn shqipe nė Atikė tė Greqisė, e deri mė 1963, kur vdiq, nuk iu nda punės pėr t’i ēuar pėrpara studimet albanologjike nė fushė tė folkloristikės, e sidomos tė epikologjisė e tė poetikės sė pėrrallės, tė mitologjisė, e nė veēanti tė demonologjisė, tė sė drejtės zakonore, sidomos tė Kanunit tė Lekė Dukagjinit, tė morfologjisė, tė sintaksės, tė dialektologjisė, tė leksikologjisė, tė drejtshkrimit, tė historisė sė gjuhės, tė letėrsisė, tė historisė sė letėrsisė, tė dramės, tė pėrkthimit, sidomos tė Gjergj Fishtės etj.[1]


    Jeta studimore[redakto | redakto tekstin burimor]
    Sipas Astrit Lulushit nga maji nė qershor 1916, Lamberc shkoi nė Shqipėrinė veriore dhe qendrore duke regjistruar pėr herė tė parė mbi baza shkencore gjuhėn dhe folklorin shqiptar. Nė kėtė udhėtim ai vizitoi Grudėn, Shkodrėn, Lezhėn, Krujėn, Tiranėn, Durrėsin, Luginėn Kir, Shoshin, Shalėn, luginat e Drinit dhe tė Valbonės dhe sidomos Mirditėn.
    Nė dhjetor 1916 ai u kthye nė Shqipėri, kėtė herė me trupat perandorake austriake qė kishin pushtuar Shqipėrinė veriore dhe qendrore nė kuadėr tė Luftės Botėrore. Ai ishte ngarkuar pėr krijimin e sistemit arsimor shqiptar dhe ishte anėtari i vetėm i huaj i Komisisė Letrare Shqipe qė autoritetet austriake kishin formuar per krijimin e njė sistemi shkollor tė njėsuar pėr mbarė Shqipėrinė. Nė Shkodėr, Lamberc ishte me Gjergj Fishtėn botues i gazetės Posta e Shypnisė nė tė cilėn botoi edhe disa studime tė vetat. Pas Luftes I Boterore Lambertz u kthye nė Austri, dhe shkroi disa libra dhe artikuj mbi aspekte tė ndryshme tė kulturės shqiptare, veēanėrisht folklorit.
    Fundi i Luftės II botėrore e gjeti Lambercin nė Gjermaninė Lindore nėn kontrollin sovjetik. Nė qershor tė vitit 1945, ai u emėrua drejtor i shkollės sė gjuhėve tė huaja nė Lajpcig dhe nė tetor 1946, bėhet profesor i Gjuhėsisė Krahasuese. Deri sa doli nė pension, mė 1957, Maksimilian Lambertz drejtoi edhe Institutin e gjuhėve indo – evropiane.

    Vepra albanologjike
    Vepra albanologjike e M. Lambertz-it ėshtė e pasur dhe e shumanshme. Ai ėshtė marrė me me shumė ēėshtje tė gjuhės shqipe e tė dialekteve tė saj, me mėsimin e shqipes si lėndė universitare, me letėrsinė shqipe, me folklorin shqiptar dhe me pėrkthime nga letėrsia shqipe nė gjermanishte


    1. Dialektologji.[redakto | redakto tekstin burimor]
    M. Lambertz-i e nisi studimin e shqipes si dialektolog, duke mbledhur materiale gjuhėsore nė terren mė 1913–1914 gjatė njė udhėtim studimor nė Itali. Qėndroi katėr muaj nė fshatrat arbėreshe Munxhufun (Montecilfone), Kėmarin (Campomarino), Portkanun (Portocannone) e Ruri (Ururi) tė provincės sė Kampobasos (krahina e Molizes) dhe nė fshatrat Qefti (Chieuti) e Kazallveq (Casalvecchio di Puglia) tė provincė sė Foxhas (krahina e Puljes). Aty regjistroi njė lėndė tė pasur dialektologjike e folklorike. Fryt i parė i kėsaj pune ėshtė skica e tij “Albanische Mundarten in Italien”, e shoqėruar me njė hartė qė tregon shpėrndarjen e ngulimeve arbėreshe. Nė kėtė skicė sintetike tė bie nė sy puna e thelluar qė ka bėrė M. Lamberci pėr tė njohur dhe pėrdorur gjithė botimet e Arbėreshėve dhe pėr Arbėreshėt. Ai bėn njė paraqitje tė pėrmbledhur tė historisė sė formimit tė ngulimeve arbėreshe tė Italisė, tregon me hollėsi ē’ishte bėrė deri atėherė pėr mbledhjen dhe studimin tė folmeve tė tyre dhe thekson rėndėsinė e studimit tė kėtyre tė folmeve pėr historinė e gjuhės shqipe, sepse ato paraqesin mbeturinėn e fundit tė shqipes mesjetare. Nga studimi i kėtyre tė folmeve ai arrin nė pėrfundimin se djepi i Arbėreshėve tė Molizes ka qenė Shqipėria e Mesme dhe e Jugut dhe se ata, tė ardhur prej krahinash tė ndryshme, formuan aty gjatė shumė brezave njė ligjėrim tė ri tė pėrbashkėt, prandaj tė folmet e fshatrave arbėreshe janė mjaft tė ngjashme. Kjo tezė ėshtė rimarrė edhe mė pas pėr tė folmet e ngulimeve arbėreshe nė vise tė tjera tė Italisė. Duke gjykuar nga kėto tė folme, M. Lambertz-i shpreh kėtu mendimin se disa tipare dialektore tė shqipes (veēanėrisht fazat e ndryshme tė zhvillimit tė diftongjeve) nuk kanė pasur nė Mesjetė shtrirjen e tyre tė sotme, d.m.th. kufijtė e disa dukurive dialektore tė shqipes kanė lėvizur nė shekujt pas Skėnderbeut. Pas botimit tė kėsaj skice, M. Lambertz-i iu rikthye materialeve tė mbledhura dhe hartoi njė monografi tė gjerė “Italoalbanische Dialektstudien. Die albanische Mundarten in den italienischen Provinz Campobasso und Foggia (Molise)”, qė u botua nė vitet 1923–1925. Nė kėtė punim autori trajton me hollėsi veēoritė fonetike tė tė folmeve arbėreshe tė Molizes, u kushton kujdes tė veēantė veēorive fonetike, sidomos ndėrrimeve tė zanoreve e diftongjeve, duke dalluar dukuritė e trashėguara nga atdheu mėmė nga ato qė janė pėrftuar nė atdheun e ri si zhvillim i brendshėm a si ndikim i mjedisit dialektor italian. Nė pjesėn pėr morfologjinė trajtohen kryesisht format e sistemit emėror e foljor. Krahas pėrshkrimit tė saktė tė tyre, autori ka bėrė edhe njė varg vėrejtjesh me karakter historik (pėr mėnyrėn lidhore, pėr format e sė pakryerės etj.). Nė pjesėn e sintaksės ka vėzhgime pėr pėrdorimin e kategorive gramatikore si dhe pėr disa tipa fjalish, si fjalia qėllimore, kushtore, lejore, pyetėse dėftore e urdhėrore. Pjesa e tretė e punimit pėrmban tekste popullore tė mbledhura drejt nga goja e popullit, ndėrsa pjesa e katėrt njė glosar tė pasur, ku M. Lambertz-i nuk kufizohet tė japė vetėm kuptimet e fjalėve nė ato tė folme, por bėn edhe njė varg krahasimesh me tė folmet e tjera arbėreshe, me fjalorėt e shqipes tė botuar deri nė atė kohė, jep mendime pėr etimologjinė e njė vargu fjalėsh dhe pėr zhvillimet fonetike e morfologjike tė tyre. Pas shumė vjetėsh M. Lambertz-i u kthye edhe njė herė te studimi i tė folmeve arbėreshe nė punimin pėr Jul Varibobėn dhe veprėn e tij. Nga ana gjuhėsore ka rėndėsi tė veēantė fjalori i kėtij autori arbėresh me shėnimet e shpjegimet e shumta pėr kuptimet e pėrdorimet e fjalėve, me tė cilat e ka pajisur M. Lambertz-i. Ashtu si edhe nė raste tė tjera, bien nė sy njohuritė e thella qė ka ai edhe pėr gjuhėn e autorėve arbėreshė. M. Lambertz-i pati treguar interes tė veēantė pėr dialektet e folura nė Shqipėri qė para Luftės I Botėrore. Ai kishte filluar atėherė tė mblidhte materiale pėr tė folmen e Mirditės nga njė Mirditas qė banonte nė Vjenė. Nė maj–gusht 1916 u dėrguan Shqipėri pėr njė hulumtim shkencor nga Akademia Mbretėrore e Shkencave nė Vjenė. Fryt i parė i hulumtimeve tė tij nėpėr atė pjesė tė Shqipėrisė qė administrohej nga trupat austrohungareze, qe parashtresa “Vorläufiger Bericht des Dr. Max Lambertz über seine linguistische Studien in Albanien von Mitte Mai bis Ende August 1916”. Nė kėtė kumtim pėr herė tė parė bėhet njė ndarje shkencore e trevės sė gegėrishtes nė krahina dialektore, duke treguar se si kalohet shkallė-shkallė nga njė e folme te tjetra. Ai dallon grupin e tė folmeve tė Kosovės (ku pėrfshin edhe tė folmen e Gjakovės) nga tė folmet e Malėsisė sė Madhe; nė jugperėndim tė tyre dallon tė folmen e qytetit tė Shkodrės me rrethina; njė grup mė vete pėrbėjnė me trajtat e tyre fonetike tė folmet e Mirditės, Kthellės, Lurės dhe Matit, ndėrsa mė nė jug dallon grupin e tė folmeve tė Krujės, tė qytetit tė Tiranės e tė Malėsisė sė Tiranės. Kėto tė folme e grupe tė folmesh pėrkojnė pak a shumė edhe me ndarjen etnografike tė trevės gege. Temės sė ndarjes dialektore tė shqipes M. Lambertz-i i ėshtė rikthyer disa herė nė artikujt dhe punimet e veta. Pėrfundimisht dialektin gegė e ndan nė katėr grupe tė folmesh: gegėrishtja veriore (d.m.th. veriperėndimore), gegėrishtja verilindore, gegėrishtja e mesme dhe gegėrishtja jugore, duke dhėnė njė paraqitje tė saktė tė shtrirjes sė tė folmeve shqipe deri nė kufijtė mė veriorė e lindorė tė tyre. Nė dialektin toskė, duke zbritur nga veriu nė jug, dallon dialektin e Manastirit e tė Pogradecit, tė Korēės, tė Kolonjės, tė Myzeqesė, tė Beratit, tė Mallakastrės, tė Kurveleshit, tė Himarės, tė Tepelenės, tė Gjirokastrės, tė Zagorisė e tė Ēamėrisė. Edhe tė folmet e Arbėreshėve tė Italisė e tė Greqisė i pėrfshin nė toskėrishte. Bigėzimin dialektor tė shqipes, d.m.th. ndarjen nė dy kryedialekte: gegėrishte nė Veri e toskėrishte nė Jug, M. Lambertz-i e sheh tė kushtėzuar historikisht nga tri arsye kryesore:

    a) orientimi kishtar i ndryshėm i Veriut e i Jugut (i pari i lidhur me katolicizmin, i dyti me ortodoksinė),

    b) fatet jo tė njėjta historike tė kėtyre trevave (Veriu dhe Shqipėria e Mesme ka shkuar mė shumė me shtetet fqinje serbe e bullgare, ndėrsa Jugu sidomos qė prej themelimit tė Despotatit tė Epirit nė shek. XII, ka shkuar me Bizantin dhe Greqinė, ndėrsa me pushtimin osman nė shek. XV feudalėt shqiptarė tė Jugut morėn fenė islame dhe zunė poste tė larta nė administratėn e Perandorisė),

    c) organizimi i ndryshėm shoqėror (rendi fisnor nė Veri, sistemi feudal nė Jug) dhe niveli i ndryshėm kulturor i tyre. Kėto rrethana, sipas tij, kanė ndihmuar nė krijimin dhe veēimin e dy grupeve tė mėdha dialektore nė tė majtė e nė tė djathtė tė Shkumbinit, por dallimet ndėrmjet tyre, – thekson ai, – nuk janė aspak aq tė thella sa ē’ėshtė pohuar disa herė, pėr arsye joshkencore, nga pala e joalbanofilėve.

    Duke e shprehur kėtė nė mėnyrė tė figurshme, M. Lambertz-i pohon se ndėrtimi i dy grupeve dialektore (gegėrisht e toskėrisht) nga pikėpamja fonetike, morfologjike e sintaksore ėshtė kaq homogjen, sa nė tė vėrtetė vetėm suvaja e dy pjesėve tė kėsaj ndėrtese ėshtė e ndryshme; dallimet ndėrmjet dialektit mė verior, tė Grudės, dhe atij mė jugor, tė Ēamėrisė, janė mė tė vogla se ato ndėrmjet dialektit tė Torinos e tė Palermos ose dialektit tė Meklenburgut dhe atij tė Tirolit.

    2. Gramatikė[redakto | redakto tekstin burimor]
    Fushė tjetėr e rėndėsishme nė veprimtarinė shkencore tė M. Lambertz-it ėshtė gramatika shqipe, mė fort e gjuhės sė sotme dhe mė rrallė historikja. Ai na ka dhėnė tė parėn monografi pėr sintaksėn shqipe me studimin e tij tė gjerė “Periudha hipotetike nė gjuhėn shqipe” prej 164 faqesh shtypi, botuar qė mė 1914. Nė kėtė monografi, e para e kėtij lloji pėr gjuhėn shqipe, duke shqyrtuar njė lėndė tė pasur, tė nxjerrė nga tekstet e vjetra e tė rejat dhe nga folklori, autori trajton, sė pari, lidhėzat me tė cilat ndėrtohet fjalia kushtore, pėrdorimin e kohėve e tė mėnyrave tė foljes te protaza e apodoza, mė tej fjalitė kushtore asindetike, zėvendėsimin e fjalisė kushtore me ndėrtime tė tjera,pėrdorimin e fjalive kushtore me funksione tė tjera, mė nė fund jep njė vėshtrim tė pėrgjithshėm pėr fjalitė kushtore irreale. Nė kėtė punim shihet se M. Lambertz-i kishte arritur qė atėherė ta njihte shumė mirė shqipen. Kjo e ka lejuar tė zbulojė e tė vėrė nė dukje edhe vlerat e ngjyrimet stilistike tė fjalive kushtore. Krahasimet me gjuhėt romane, veēanėrisht me rumanishten, si edhe me greqishten e vjetėr e tė renė, i japin kėtij punimi njė vlerė tė veēantė pėr sintaksėn e krahasuar tė gjuhėve ballkanike.

    M. Lambertz-in e ka tėrhequr vazhdimisht sintaksa e gjuhės sė folur dhe e ligjėrimit popullor tė pėrditshėm. Ai ėshtė ndėr tė parėt qė i ka kushtuar vėmendje tė veēantė studimit tė saj, sė pari, nė punimin pėr Kėngėt e Kreshnikėve e mė pas nė njė punim tė

    posaēėm pėr ligjėrimin popullor tė qytetit tė Gjirokastrės. M. Lambertz-i ka theksuar se njohja shkencore e shqipes nuk mund tė jetė e plotė vetėm me studimin e gjuhės letrare dhe tė dialekteve. Rėndėsi tė veēantė shkencore ka studimi i gjuhės sė folklorit dhe i ligjėrimit tė pėrditshėm. M. Lambertz-i i ka bėrė njė analizė mjeshtėrore sintaksės poetike tė Kėngėve tė Kreshnikėve, duke nxjerrė nė pah pasurinė e madhe e tė larmishme tė mjeteve shprehėse tė epikės sonė legjendare, si p.sh. epitet e krahasimet, pėrdorimi i formave tė habitores, tė cilat i vlerėson si mėnyra pėrshkrimi me gjallėri (Modi der lebhaften Darstellung), qė e paraqitin veprimin si mė tė afėrt ndaj folėsit, sikur zhvillohet pėrpara syve tė tij (p.sh. Paska qitė Halili e ka thānė.../ Atherė derėn e paska ndrŷ.../ Se n’krajlķ Muji paska dalė, Edhe ‘i nuse e paska zānė... etj.); pėrdorimi i trajtės sė shkurtėr pėremėrore mė si dhanore e pjesėmarrjes sė folėsit (Dativ der Anteilnahme ose dativus intimitatis), p.sh.: Sa shpejt diellin ma xū rźja!/ Shpejt ma źndi ‘i pėlhurė t’gjānė e t’gjatė! etj.

    Nga fusha e gramatikės historike ėshtė pėr t’u pėrmendur artikulli i shkurtėr “Aoristi i shqipes mė -va”, ku autori flet pėr tipat e aoristit nė gjuhėn shqipe dhe trajton rrudhjene aoristit sigmatik pėr shkak tė pėrhapjes sė formės me -va (u lava, u ktheva nė vend tė u lashė, u kthyesh).

    Tituj tė veprave[redakto | redakto tekstin burimor]
    Vėllimi i kėngėve popullore lirike dhe epike historike
    Ditari i Maksimilian Lambercit
    Lambercit mbi eposin e shqiptarėve
    Lamberci mbi mitologjinė e shqiptarėve
    Lamberci mbi pėrrallat e shqiptarėve
    Lamberci mbi arbėreshėt
    Korrespondenca e Lambercit

    www.albanianphotography.net/lambertz/

    xr_qstart(4,1000,-photos1916en.htm-)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  16. #94
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Johan Erik Thunman
    Johann Erich Thunmann ose Hans (23 gusht 1746 - 17 dhjetor 1778) ishte njė gjuhėtar, historian dhe teolog lindur nė Thoresund (Södermanland) nė Suedi. Ai ka studiuar nė Stregnas dhe Uppsala pastaj e la Suedinė pėr tė studiuar nė Greifswald. Thunmann ishte profesor i filozofisė nė Universitetin e Halle. Merita e Hans Thunmannit qėndron se ėshtė i pari qė studioi, argumentoi dhe publikoi nė nivel akademik ndėrkombtar tezėn se prejardhja e shqiptarėve ėshtė nga Ilirėt.

    Johani nė shoqėrin shqiptare ėshtė bėrė i njohur pėr punimin e tij tė titulluar "Kėrkime pėr historin e popujve tė Evropės Lindore" tė botuar nė vitin 1774 nė Lajpcig. Libri i kushtohet historisė dhe prejardhjes sė shqiptarėve dhe rumunėve (vllehve).

    Trumani me punimin e tij, nga studiuesit merret si eksploatori i parė i Evropės shkencore nė historinė e shqiptarėve. Shumė nga studiuesit e marrin pėr bazė pėrfundimin e tij se: "Nė historinė e shqiptarėve unė nuk kam gjetur ndonjė gjurmė mėrgimi tė mėvonėshėm e gjuha e shqiparėve ka dhėnė dėshmi tė atilla pėr fatet e popullit, saqė unė e kam tė pamundur tė mos njoh nė ta fqinėt e lashtė tė rekėve dhe qytetarėt e Romės sė lashtė. Tė dyja kėto mė trgojnė ilirėt".[Aktiviteti si Albanolog[redakto | redakto tekstin burimor]
    Thunmann ishte njė nga autorėt mė tė rėndėsishėm tė hershėm qė shkruan pėr gjuhėn dhe origjinėn e shqiptarėve. Pėrpjekjet e para serioze pėr tė paraqitur shpjegimin shkencor tė origjinės sė shqiptarėve filluan me tė. Ai besonte se historia dhe gjuha e shqiptarėve , pėrveē arumunėve, ishin mė pak tė njohurat pėr evropianėt nė Perėndim. Thunmann hulumtoi origjinėn e termit "Skipatar", termin qė pėr Shqiptarėt njihet si emri i tyre etnik.
    Mė 1774 Thunmann-i e ribotoi studimin nė tre gjuhė (shqip, greqisht dhe gjuhėn arumune) ashtu si Theodor Kavalioti e botoi para tij nė vitin 1770, dhe mė pas shtoi njė pėrkthim nė latinisht. Thunmann-i besonte nė unitetin Iliro-Thrakėt.




    https://www.google.es/url?sa=t&rct=j...PQV7VUm3_gjTkw
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  17. #95
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Domeniko Damis (1824- 1904)
    Familja e D.Damis la Tepelenen ne 1480 dhe u vendos ne Lungro-Kalabri.Aty ku ai lindi.
    D.D ka marre pjese ne menyre aktive ne jeten politike dhe ushtarake italiane si gjeneral i Garibaldit dhe deputet.Ne 1848 komandoi 200 kryengritesit e Lungros qe u nisen per ne Kampotenese.Ne 1851 arrestohet,procesohet dhe internohet ne Procida.Ne 1860 niset me te njemijte(kryngritesit garibaldin) per ne Marsala.Ne 1860 Garibaldi i jep graden e kapitenit dhe emerohet ne shtabin e e pergjithshem.Ne te njejtin vit komandon regjimentin ne muret e Kapua,ku i jepet dhe medalja e arte per vlera ushtarake.Ne kete beteje plagoset dhe humbet nje sy.Ne 1897 terhiqet nga jeta ushtareke por jo nga ajo politike.Ne vitet e fundit te jetes eshte antar aktiv i Komitetit Italo-Shqiptar,i formuar nga djali i Garibaldit,per te ndihmuar Rilindjen Shqiptare
    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...I-Pchh5Ax-CLlg
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 02-05-2017 mė 13:21

  18. #96
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Rexhep Mitrovica (aktor)
    Aktori Rexhep Mitrovica ka lindur nė Francė, nga njė familje qė i ka rrėnjėt shqiptare. Mitrovica mban tė njėjtin emėr e mbiemėr me atė tė gjyshit tė tij, Rexhep Mitrovicės, njė figurė e njohur historike deri nė ‘44 dhe e denigruar mė tej. Mitrovica aktor ėshtė nip i Mitrovicės, firmėtar i aktit tė Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Vlorė, ish-ministėr i Arsimit i Shqipėrisė dhe ish-kryeministėr nė vitin 1944. I dorėhequr nga kjo detyrė u largua, dhe vdiq nė Turqi, mė 1967. I lindur mė 1959, Rexhep Mitrovica studio nė Konservatorin e Lartė tė Artit Dramatik. Qė nė moshėn 15-vjeēare, Mitrovica ishte i dhėnė pas Edgar Po, Viktor Hygosė dhe Bodlerit. Ka interpretuar role tė rėndėsishėm nė teatėr si Hamletin, Orestin tek “Elektra”, “Mbreti Lir”, “Devocioni dhe kryqi”, “Don Zhuanin” etj. Numėron mbi 80 role nė karrierėn e tij. Mitrovica ėshtė njė aktor qė veē teatrit ėshtė angazhuar edhe nė film. Ka qenė dhe mbetet i panjohur pėr publikun shqiptar, por artist me ndikim nė Francė. E ka vizituar pėr herė tė parė Shqipėrinė nė vitin 1995, i ftuar jo nga institucionet shqiptare, por nga ambasada franceze. Ky do tė ishte takimi i parė pėr tė me tokėn e origjinės. U kthye disa muaj mė vonė, nė fillim tė vitit 1996, kėtė radhė si aktor.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  19. #97
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Jean-Léon Gérome
    Pending changes are displayed on this pageE pashqyrtuar
    Jean-Léon Gérome, lindi nė Vesulė (Vesoul) dhe studioi nė Paris. Nė vitin 1856 ai udhėtoi pėr nė Egjipt me mikun e tij, skulptorin Ogyst Bartoldi (Auguste Bartholdi, 1834-1904) – i cili mė vonė u bė me famė si projektuesi i Statujės sė Lirisė nė New York – dhe u mahnit nga ngjyrat dhe aromat e Lindjes. Ky udhėtim qe vendimtar pėr suksesin e mėvonshėm tė tij si piktor orientalist. Nė veprat e tij. zinin njė vend tė rėndėsishėm nė artin e tij. Nė shekullin e XIX, Egjipti ishte pjesė e Perandorisė Osmane nėn sundimin e dinastisė shqiptare tė themeluar nga Mehmet Ali Pasha (1769-1849). Pėr kėtė arsye, shumė shqiptarė, ndėr tė cilėt shumė anėtarė tė trupave tė jeniēerėve, ishin vendosur nė brigjet e Nilit. Gerome ishte i magjepsur nga ecja e tyre krenare, nga shkėlqimi i armėve dhe nga veshjet e mahnitshme, sidomos nga fustanellat e bardha qė mbanin. Deri nė fund tė jetės vazhdoi tė pikturonte figura shqiptare.
    Veprat e piktorit tė njohur francez, me pushtetarėt shqiptarė tė Orientit (FOTO)https://www.google.se/url?<br /> htt...YxzNDw_jfPw_dw


    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...8OOE5OqQ_S08VA
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura       
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 03-05-2017 mė 07:47

  20. #98
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Eliot Engel

    Eliot Engel Lance (lindur 18 shkurt 1947) ėshtė Pėrfaqėsuesi i SHBA-sė pėr distriktin e 16-tė tė kongresit tė Nju Jorkut. Ai ėshtė njė anėtar i Partisė Demokratike. Ai pėrfaqėsoi Qarkut 19 nė vitet 1989-1993 dhe Distriktin 17 nė vitet 1993-2013. Qarkut 17 pėrbėhej nga ana e Bronx (pėrfshirė lagjet si Riverdale, Woodlawn, Norwood, Williamsbridge, Van Cortlandt fshat, dhe Wakefield), pjesė e Westchester County (pėrfshirė tė gjitha pjesėt dhe Mount Vernon e Yonkers, Irvington, Dobbs Ferry, Hastings -on-Hudson, dhe TARRYTOWN) dhe pjesė tė Rockland County (duke pėrfshirė qytetet e Ramapo dhe Orangetown dhe pjesėn jugore tė Clarkstown). Rrethi i tij i ri, Qarkut 16, pėrmban Yonkers, Mt. Vernon, New Rochelle, dhe thekėr.

    Jeta e hershme, arsimi dhe fillimi i karrierės
    Engel ka lindur nė Bronks, bir i Sylvia (Bleend Vujosheviq) dhe Philip Engel, njė ironworker. Gjyshėrit e tij emigruan nga Rusia. [1] Ai u rrit nė njė qytet tė strehimit Xhennete projektit Eastchester dhe ndoqi shkollat​e Nju Jorkut publike. Nė vitin 1969, ai u diplomua nga Hunter-Lehman College me njė Bachelor of Arts nė histori dhe mori njė diplomė master nė udhėzimet dhe kėshillimin nė vitin 1973 nga Herbert H. Lehman College tė Universitetit tė qytetit tė Nju Jorkut. Nė vitin 1987, ai mori njė diplomė nė drejtėsi nga New York Law School. Ai filloi karrierėn e tij politike nė klubet lokale Demokratike. Ai mėsoi nė Nju Qarkut School York City dhe ishte njė kėshilltar udhėzim. Ai mėsoi Junior High School nė Intermediate School 52 1969-1976 dhe nė Intermediate School 174 pas kėsaj.


    Kosova dhe Ballkani
    Nė vitin 1996, Washington Post shkruante, "shkaku i Kosovės ka mbajtur gjallė nė Uashington nga njė grup i vogėl i Kongresit tė udhėhequr nga Rep Engel Eliot L. (DN.Y.) ...." [63] (Dobbs, Michael "Shqiptarėt e Kosovės Shikoni nė SHBA pėr ndihmė; Zyra amerikane hap nė serbe e sunduar rajonin," The Washington Post, 21 korrik 1996). Ndėrsa njė anėtar i Nėnkomitetit pėr Evropėn dhe Kryetar i Kongresit Komitetit pėr Ēėshtjet Shqiptare, Engel luftoi spastrimin etnik dhe gjenocidin nė Kosovė nė vitin 1999 dhe shprehu mbėshtetje nė Kongres pėr pavarėsinė e Kosovės. Njė rrugė ėshtė emėruar pas tij nė Pejė dhe ai ishte dignitary i parė i huaj pėr tė adresuar parlamentit tė Kosovės. [64]

    Medalja e Artė e Lirisė ėshtė dekoratė shtetėrore e Kosovės qė u jepet qytetarėve tė Kosovės dhe tė huaj, pėr kontribut tė lartė nė mbrojtjen e lirisė sė Kosovės.[1]

    Falenderim Kongresmenit Eliot Engel dhe aktivistit Harry Bajraktari

    Nga data 31 gusht deri mė 2 shtator 2016, Kongresmeni i njohur amerikan, mik i dashur i shqiptarėve, i shoqėruar nga aktivisti i shquar i ēėshtjes shqiptare z Harry Bajraktari, bėnė njė vizitė nė Shqipėri. Gjatė atyre ditėve pata nderin dhe mundėsinė e rrallė tė merresha me organizimin e vizitės sė tyre nė Bashkinė e Lezhės e cila iu akordoi atyre titujt:

    “Qytetar Nderi” pėr kongresmenin Engel, dhe

    “Mirėnjohja e Bashkisė sė Lezhės” pėr z Bajraktari.

    Kryetari i Bashkisė, Kėshilli Bashkiak dhe Kryetari i Kėshillit Bashkiak u treguan shumė bujar jo vetem me titujt qė iu akorduan musafirėve tė nderuar por edhe me simbolikėn qė mbarti kjo veprimtari e organizuar ne mjedisin e Memorialit tė Heroit tonė Kombėtar, Skenderbeg, nė Lezhė. Fjalėt e ndjera aq thellė nga tė dy palėt, veprimtaria kulturore artistike, panorama historike e qytetit e dhėnė mjeshtėrist nė gjuhėn angleze nga drejtorja e bibliotekės sė qytetit, ballada e Gjergj Fishtės interpretuar nga sopranoja e qytetit dhe dekori historik e bėnė veprimtarinė edhe mė tė bukur.

    Siē ndodh me protokollin e njė shteti serioz si Amerika, pas largimit nė atdhe, musafirėt dėrgojnė letra falenderimi. Dy letrat qė mora janė dy gurė tė ēmuar nė memorien time tė asaj ditė tė mrekullueshme.

    Falenderime pėr musafirėt pėr nderin qe na bėnė. Falenderime pėr Kryetarin e Bashkisė, z Fran Frrokaj, dhe nėn/kryetaren, zonjėn Alfrida Dedgjonaj si dhe artistėt lezhjanė qė e zbukuruan aq shumė atė ditė dhe nderuan jo vetėm qytetin e tyre tė bukur por tėrė Shqipėrinė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura       
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 03-05-2017 mė 13:24

  21. #99
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,798

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Bob Dole
    Robert Joseph "Bob" Dole (i lindur mė 22 korrik 1923 nė Russell, Russell County, Kansas) ėshtė njė politikan amerikan, senator dhe ish kandidat presidencial (1996) i Partisė Republikane. Pėrmbajtje

    Jetė
    Nė vitin 1941, para se tė hartohet nė shėrbim ushtarak, Dole filloi tė studiojė mjekėsi nė Universitetin e Kansas (KU). Ai shėrbeu nė Luftėn e Dytė Botėrore si njė toger i dytė nė 10 Divizioni mal dhe ishte nė Apennines veriore pranė Bolonjės nė luftime nė 14 prill 1945 plagosur rėndė nga armė zjarri makinės gjermane. Pas njė qėndrimi 39-mujore nė spital, ai mund tė vazhdojė studimet e tij. Dole, megjithatė, humbi njė veshkė dhe krahu i tij tė drejtė ishte i paralizuar pėrgjithmonė. Tani ai studioi ligjin nė Universitetin e Arizonės dhe Universitetit tė Kansas. Nė vitin 1950 u zgjodh Dole pėr dy vjet nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve nga Kansas. Pas studimeve punėn e tij tė parė ishte ai i Prokurorit tė Qarkut (County Prokurorit tė) nė shtėpi rrethit County tij Russell, i cili ėshtė gjithashtu njė zyrė zgjedhore nė Shtetet e Bashkuara. Ai u martua nė vitin 1948 Phyllis Holden, me tė cilin ai ka njė vajzė me emrin Robin, u vendos nė vitin 1972, por divorcuar saj. Politikė

    Nė vitin 1961, Dole u zgjodh pėr Partinė Republikane nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve. Qė nga viti 1968 ai ishte anėtar i Senatit Amerikan nė Kansas. Nė vitin 1976 ai ishte kandidati republikan nėnpresidente, por ka humbur sė bashku me Gerald Ford kundėr demokrat Jimmy Carter dhe Walter Mondale. 1980 dhe 1988 kandidatė presidencialė vet tashmė tė dėshtuar nė zgjedhjet paraprake. Nga 1981-1985 ai ishte kryetar i Komisionit pėr Financa dhe 1985-1987 Kryetarit tė Komitetit tė Posaēėm pėr Siguri dhe Bashkėpunim nė Evropė. Nė vitet 1985-1987 dhe 1995-1996 ai ishte edhe udhėheqės i shumicės nė Senat. Nė vitin 1987 ai mobilizoi sė bashku me senatorin Jesse Helms, mbėshtetja amerikane pėr RENAMO ushtrisė ēlirimtare nė Mozambik. Nė vitin 1996, ai ishte kandidati republikan pėr president, pėr tė cilėn ai dha nė fillim tė qershor 1996 edhe Senati e tij vend, por nuk arriti pėrsėri nė zgjedhje, kėtė herė kundėr Bill Klinton. Bob Dole nė njė rast pėr tė shėnuar 60- Vjetorin e pėrfundimit tė Luftės sė Dytė Botėrore Sot

    Robert Dole ėshtė sot - duke punuar nė Uashington si njė avokat - me mė shumė se 80 vjet. Nė vitin 1999 ai u dėrgua nga Sekretari amerikan i atėhershėm i Shtetit Madeleine Albright nė negociatat e Rambujesė, por intervenimi i NATO-s nuk mund tė parandalojė nė konfliktin e Kosovės. Ai ka qė nga viti rimartuar, gruan e tij tė dytė, Elizabeth Dole, i cili ishte ministėr i Punės dhe Transportit i Shteteve tė Bashkuara, si dhe senatori amerikan pėr Karolinėn e Veriut.

    Qė nga viti 1999, nė Kansas University nė Lawrence, Kansas, J. Robert Dole Instituti pėr Politika Publike, konferenca pėr ēėshtjet e politikės (presidenciale, politika ndėrkombėtare, ...) pėr tė kryer njė arkiv dhe ėshtė e lidhur me letrat e politike Doles menaxhon dhe vlerėson karrierėn (tė ngjashme me tė ashtuquajturat Bibliotekat presidenciale tė ish-presidentit amerikan). Honours

    Mė 17 janar 1997, presidenti amerikan Bill Klinton paraqiti Medaljen e Lirisė Dole ("Medalja presidenciale e Lirisė"), nderi mė i lartė civil nė Shtetet e Bashkuara.

    Sė bashku me George McGovern Dole demokrat mori 2008 Ushqimit Ēmimin Botėror.



    Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan nderon me ēmime ish senatorin Bob Dole dhe analistin Elez Biberaj


    Zėri i Amerikės (07.09.2005) Astrit Lulushi, Nju Jork

    Mbrėmė nė Nju Jork, Kėshilli Kombėtar Shqiptaro-Amerikan nderoi me ēmimin Duart e Shpresės, ish senatorin amerikan Robert Dole dhe me ēmimin pėr Arritje Jetėsore, analistin Elez Biberaj.

    Ish senatori Dole dhe doktor Biberaj u vlerėsuan nga komuniteti shqiptaro-amerikan; zoti Doll pėr ndikimin e tij gjatė periudhės si senator nė mbrojtje tė tė drejtave tė shqiptarėve tė Kosovės dhe zoti Biberaj pėr rolin e tij gjatė njė periudhe prej mė shume se dy dekadash si njė ndėr analistėt e parė nė Shtetet e Bashkuara qė shtroi ēėshtjet shqiptare para njė publiku anglisht folės.

    Ēmimi Duart e Shpresės ėshtė medalja mė lartė qė Kėshilli Kombėtar Shqiptaro Amerikan u jep ēdo vit atyre qė janė dalluar pėr kontribute nė tė mirė tė kombit shqiptar. Me kėtė ēmim janė nderuar nė tė kaluarėn personalitete mjaft tė njohura, pėrfshi ish presidenti Klinton, ish sekretarėt e shteti Baker e Albright.

    Robert Dole ėshtė njė nga senatorėt e parė amerikanė qė u vuri veshin seriozisht thirrjeve protestuese tė shqiptarėve tė Kosovės gjatė viteve 1980 kur ata shtypeshin e diskriminoheshin hapur nga regjimi i Milloshevicit. Dhe sa me shumė qė u njoh ketė gjendje tė rėnduar aq me tepėr senatori Dole iu pėrkushtua mbrojtjes sė tyre, duke u bėre nė Senat njė nga zėrat mė tė fuqishėm e mė me ndikim nė mbrojtje te shqiptareve.

    Ish senatori Dole tha se shqiptarėt kanė ēėshtje tė pazgjidhura e probleme, por gjendja e tyre kurrė nuk ka qenė mė mirė se sot. Pavarėsia e Kosovės ėshtė vetėm ēėshtje kohe. Nė Shqipėri pavarėsisht se cila parti vjen nė pushtet, si pozita edhe opozita janė njėsoj miq e pėrkrahės tė Shteteve tė Bashkuara.

    Nė Maqedoni, marrėveshja e Ohrit po zbatohet, ndėrsa nė Mal tė Zi,ndėrsa kjo republikė bėn pėrpjekje pėr pavarėsi, ēėshtja e tė drejtave tė shqiptarėve e shqiptarėve kanė dalė nė plan tė parė. Zoti Dole pėrshėndeti fitoren e demokratėve nė Shqipėri, dhe i uroi shėrim sa mė tė shpejtė, presidentit tė Kosovės Ibrahim Rugova, i cili kishte planifikuar tė merrte pjesė nė ceremoninė e mbrėmshme, por e anuloi vizitėn pėr arsye shėndetėsore.

    Pėr senatorin Dole thuhet se ėshtė njė nga figurat mė tė larta me kohėzgjatje mė tė madhe nė partinė republikane. Por pėrpara se zoti Doke tė bėhej figurė e njohur, si kongresmen, senator e kandidat presidencial, ai ishte njė shtetas i zakonshėm qė i shėrbente me heroizėm atdheut tė vet.

    Nė vitin 1945, nė moshėn 20 vjeēare, toger i ushtrisė amerikane Bob Dole dergjej plotėsisht i paralizuar nė njė spital fushor ushtarak nė Itali, si pasojė plagėve tė rėnda tė marra nė ditėt e fundit tė luftės sė dytė botėrore gjatė luftimeve pėr ēlirimin e Romės.

    Kur shumėkush mendonte se jeta e tij po merrte fund dhe ndėrsa mjekėt mendonin se edhe po tė mbetej gjalle, ai kurrė nuk do tė ishte nė gjendje tė lėvizte as nga shtrati, Bob Dole i hyri karrierės politike si pėr tė treguar se vuajtjet bėhen pengesa vetėm kur shikohen si te tilla. "Vėshtirėsia mund tė jetė njė mėsuese e ashpėr, por mėsimet e saj shpesh pėrcaktojnė jetėn tonė", shkruan senatori Dole nė librin e tij me kujtime, “Tregim i njė ushtari”, botuar muajt e fundit nė Shtetet e Bashkuara.

    Gjatė ceremonisė se mbrėmshme, shqiptarėt e Amerikės nderuan edhe studiuesin dhe analistin Elez Biberajn, autor i disa librave, dhe shume monografive e artikujve rreth ēėshtjeve shqiptare. Doktor Biberaj ėshtė gjithashtu bashkėpunėtor nė hartimin e disa enciklopedive, perfshi atė britanike nė kapitujt mbi Shqipėrinė dhe shqiptarėt.

    Familja Biberaj mbėrriti nė Amerikė nga kampet e refugjateve te Italisė, nė vitin 1968. Elezi atėherė ishte 15 vjeē. Prindėrit e tij ishin arratisur nga Shqipėria nė vitin 1951 pėr t'u shpėtuar burgjeve dhe persekutimeve.

    Ata vendosėn tė qėndronin nė fshatrat e Malit te zi me shpresė qė sapo tė hapej kufiri tė ktheheshin menjėherė nė vendlindje e tyre, Tropojė. Por vitet kalonin dhe shpresat zbeheshin. Emigrimi i tyre ashtu si i shume tė tjerėve dukej se do tė ishte i pėrhershėm. Familja Biberaj morri edhe njė here rrugėn e shpėrnguljes, kėtė herė pėr nė Itali pėr tė ardhur nė Shtetet e Bashkuara.

    Ashtu si shumica e emigranteve te rinj, Elezi kreu punė tė ndryshme, pa iu ndarė pėr asnjė ēast studimeve. Nė vitin 1985, zoti Biberaj morri titullin doktor i shkencave politike nga universiteti i njohur Kolumbia nė Nju Jork. Atėherė ai kishte filluar tė njihej si njė nga analistėt e pakėt nė Shtetet e Bashkuara, njohės tė ēėshtjeve shqiptare.

    Mund tė thuhet se doktor Biberaj, ėshtė ndoshta njė nga shqiptarėt e parė tė emigracionit politik qė zbriti nė tokėn shqiptare pas rėnies sė komunizmit me 1991, si pėrkthyes zyrtar i sekretarit amerikan te shteti James Baker.

    Doktor Biberaj ėshtė aktualisht redaktor pėrgjegjės nė divizionin e Euro-Azisė pranė Zėrit tė Amerikės. Pėr kėtė radio, doktor Biberaj filloi tė punonte nė vitin 1980. Mė 1982 ai kaloi nė divizionin e lajmeve anglisht tė kėsaj agjencie qeveritare dhe mė 1986 u caktua shef i seksionit shqip te Zėrit te Amerikės.

    Pėr afro 20 vjetė, qė doktor Biberaj drejtoi kėtė seksion radiofonik e mė pas televiziv, bota shqiptare kaloi nė faza shpėrthyese e pėrmbysjesh tė thella, mė e fundit lufta nė Kosovė, njė zhvillim i cili do tė mjaftonte pėr tė mjaftonte pėr tė vėrtetuar tezėn e mbrojtur prej dekadash nga doktor Biberaj, se Kosova ishte njė fuēi baroti, prandaj edhe kėrkonte vėmendjen e perėndimit e tė Shteteve te Bashkuara.





    http://www.trepca.net/2005/09/050908...in_biberaj.htm
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura     
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 03-05-2017 mė 13:57

  22. #100
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,895

    Pėr: Mustafa Kemal Atatürk (Mustafa Qemal Ataturk).(12. mars 1881. – 10. nėntor 1938)

    E ca ka bere ky per Shqiperine?

Faqja 5 prej 7 FillimFillim ... 34567 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Sulė Hotla (1875-1947), Njė Jetė Pėr Shqipėrinė
    Nga strong_07 nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 29-04-2019, 16:32
  2. Ortodoksia Shqiptare sot
    Nga Orientalist nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 08-09-2010, 10:11
  3. Letersia Shqiptare
    Nga new-man nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-01-2009, 12:28
  4. Brukseli: Zgjedhjet e 2005, shansi juaj i fundit
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 32
    Postimi i Fundit: 12-04-2005, 14:53

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •