Close
Faqja 3 prej 7 FillimFillim 12345 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 128
  1. #41
    The Furious Maska e kapedani2001
    Anėtarėsuar
    19-08-2002
    Vendndodhja
    E U
    Postime
    98
    e kisha dhe nje un jo aq te vjeter sa ata qe kam thene me lart po prap se prap eshte i madh

    ZOTI AGIM DOCI
    mjeshtri i poesis shqipe nuk po them me teper se e kemi the ne forum e kush e di na behet mendjemath (LOL)

    RESPEKT mjeshterit
    Live and let the others live
    see ya don`t wana bee ya

  2. #42
    cmitizuese Maska e zerbina
    Anėtarėsuar
    16-01-2008
    Vendndodhja
    S`e di me thane
    Postime
    129
    Gazeta 55

    “Njė prodhim Shkencor Elitar”- libri i Erion Picirit nė rumanisht

    Tėrhequr mė 13 Nentor 2008

    “Politikat publike nė shėndetėsi” ėshtė libri i studiuesit shqiptar Erion Piciri, botuar nė Shtėpinė Botuese “Cartea Universitara”, Bukuresht 2008.

    Dr. Erion Piciri, studiues dhe pedagog i shkencave politike, i shkolluar nė disa nga Universitetet mė me emėr tė Rumanisė, doktor i shkencave dhe me rreth 8 mastera dhe studime pasuniversitare nė shkencat politike, sociologjike, administrative, juridike, komunikimi etj., dhe nė proces tė mbrojtjes sė doktoraturės sė dytė nė shkenca administrative, botoi kohėve tė fundit, librin e tretė rumanisht “Politikat publike nė shėndetėsi” “Cartea Universitara”, Bukuresht 2008. Libėr i ēmuar sė tejmi nga qarqet akademike tė vendit dhe nga zėrat mė autoritarė tė tij. “Politikat publike nė shėndetėsi”, e autorit shqiptar, konsiderohet si njė ndihmesė reale nė fushėn e studimeve tė politikave publike nė pėrgjithėsi dhe tė atyre nė shėndetėsi nė veēanti. Pėrshkrimi i ciklit tė elaborimit tė politikave publike si dhe trajtimi shterues i faktorėve politikė, socialė, administrativė, financiarė, juridik-proceduralė, menaxherialė, imagologjikė, informacionalė, mediatikė etj. dėshifrojnė me origjinalitet kodin e vendimarrjes ekzekutive. Libri i paraprin klasifikimit tė disa koncepteve dhe mekanizmave qė i japin jetė pėrēapjeve menaxheriale, social-ekonomike dhe politike nė perimetrin e shėndetėsisė, duke u shndėrruar nė njė kontribut madhor nė teorinė dhe praktikėn e kėsaj fushe. Nė kėtė libėr dallohet pasuria e ideve, multidisipliniteti i trajtimit, shkalla e lartė e thellimit shkencor, pozicionime tė autorit- qė pėrbėjnė risinė dhe origjinalitetin e punimit. Profesori universitar Ion Verboncu, Drejtor i Qėndrės sė Formimit Permanent tė Akademisė sė Studimeve Ekonomike nė Bukuresht, do tė shprehej se nė librin e Erion Picirit: “Dallojmė volumin e madh tė tė dhėnave dhe informacioneve tė analizuara dhe pėrpunuara, si dhe qartėsinė e konkluzioneve, nga njė analizė e tillė, nė lidhje kryesisht, me tendencėn e imazhit tė Ministrisė sė Shendetit Publik. Nėpėrmjet pėrmbajtjes dhe mėnyrės sė trajtimit, intrumenteve tė pėrdorura pėr studim, thellėsinė e analizės dhe vlerėn e konkluzioneve konsiderojmė se libri i Erion Picirit ėshtė njė prodhim shkencor elitar”. Akademik Dan Enachescu, ish Ministėr i Shėndetėsisė, do tė shprehej se “Libri i Dr. Erion Picirit ėshtė shumė aktual pėr shėndetin publik, sepse, ky studim, gjendet midis administratės publike dhe mjekėsisė sociale. Libri ėshtė i rėndėsishėm dhe nga pikėpamja teorike sepse vė theksin mbi nevojėn e rishikimit tė konceptit tė shėndetit publik - njė shėndet publik i ri - dhe tė atij tė njė administrate publike tė re”. “Vlera metodologjike e librit konsiston nė pėrshkrimin e hollėsishėm tė procesit vendimarrės nė formulimin e politikave publike shėndetsore. Kjo komponente e tezės bėhet akoma mė e dobishme nga pikpamja praktike, atėherė kur reflektimi i lexuesit bie mbi fushėn e decentralizimit nė politikat e reformave administrative tė institucioneve publike tė shtetit, pėrfshirė kėtu dhe atė shėndetėsore”. Prof. Dana Galieta Minca, Shefe e Departamentit tė Shėndetit publik dhe Manaxhimit, Universiteti i Mjeksisė dhe Farmacisė “Carol Davila” Bukuresht, do tė shprehej: “Ky libėr prek subiektin e vėshtirė tė aktit vendimarrės. Hapėsira tė cilėn ka vendosur tė investigojė autori i kėtij studimi i referohet politikave publike (konkretisht politikave shėndetėsore). (...) Ai arrin tė analizojė me sukses dhe nė thellėsi imazhin e aktorėve kyē tė sistemit shėndetėsor rumun. Rezultatet janė analizuar nėn prizmin e njė kėrkimi cilėsor, ku autori dėshmon njė zotėrim tė plotė tė nocioneve teorike por dhe tė metodave komplekse tė kėrkimit tė shėrbimeve shėndetėsore. (...) Punimi i Dr. Erion Picirit ofron njė trajtim kompleks, multidisiplinor, nė kufirin midis shėndetit publik, sociologjisė, politikave sociale, komunikimit dhe rolit tė mass-media-s. Metodologjia e qartė dhe e riprodhueshme i jep punimit cilėsinė e mundėsisė sė pėrdorimit si bazė kėrkimore pėr ēdo studim nė lidhje proēesin vendimarrės nė nivelin e politikave publike tė shėndetėsisė jo vetėm nė Rumani”. “Tematika e trajtuar, do tė shprehej profesor Petru Armean, Drejtor i Shkolles Kombetare te Shendetit Publik dhe Manaxhimit, nė Bukuresht, ėshtė shumė aktuale dhe ka njė impakt tė fuqishėm mbi politikat shėndetėsore nė nivel kombėtar. Ajo trajton procesin e pėrpunimit dhe tė implementimit tė politikave publike, si nga perspektiva e shėndetit publik dhe e manaxhimit, ashtu dhe nga perspektiva e imazhit publik dhe social, duke sjellė njė kontribut tė rėndėsishėm nė njohjen e faktorėve qė influencojnė suksesin apo mossuksesin e disa politikave publike shėndetėsore. (...) Libri arrin tė evidentojė dhe tė argumentojė rolin qė ka ndikimi i faktorit ekonomik, politik dhe mass medias nė marrjen e vendimeve, nė pėrpunimin dhe implementimin me sukses tė politikave sanitare. Punimi pėrfshin njė ikonografi tė pasur, njė bibliografi tė zgjedhur. Fusha ėshtė e re, pak e trajtuar nė literaturėn e specialitetit nė Rumani. Punimi sjell njė ndihmesė thelbėsore nė procesin e pėrpunimit dhe implementimit tė politikave publike tė shėndetėsisė nė Rumani.“
    “Politikat publike nė shėndetėsi”, shėnon njė sukses tė merituar tė Dr. Erion Picirit.
    ...

  3. #43
    Warranted Maska e Qerim
    Anėtarėsuar
    06-12-2003
    Vendndodhja
    Home
    Postime
    1,641
    Citim Postuar mė parė nga zerbina Lexo Postimin
    Gazeta 55

    “Njė prodhim Shkencor Elitar”- libri i Erion Picirit nė rumanisht

    Tėrhequr mė 13 Nentor 2008

    “Politikat publike nė shėndetėsi” ėshtė libri i studiuesit shqiptar Erion Piciri, botuar nė Shtėpinė Botuese “Cartea Universitara”, Bukuresht 2008.

    Dr. Erion Piciri, studiues dhe pedagog i shkencave politike, i shkolluar nė disa nga Universitetet mė me emėr tė Rumanisė, doktor i shkencave dhe me rreth 8 mastera dhe studime pasuniversitare nė shkencat politike, sociologjike, administrative, juridike, komunikimi etj., dhe nė proces tė mbrojtjes sė doktoraturės sė dytė nė shkenca administrative, botoi kohėve tė fundit, librin e tretė rumanisht “Politikat publike nė shėndetėsi” “Cartea Universitara”, Bukuresht 2008. Libėr i ēmuar sė tejmi nga qarqet akademike tė vendit dhe nga zėrat mė autoritarė tė tij. “Politikat publike nė shėndetėsi”, e autorit shqiptar, konsiderohet si njė ndihmesė reale nė fushėn e studimeve tė politikave publike nė pėrgjithėsi dhe tė atyre nė shėndetėsi nė veēanti. Pėrshkrimi i ciklit tė elaborimit tė politikave publike si dhe trajtimi shterues i faktorėve politikė, socialė, administrativė, financiarė, juridik-proceduralė, menaxherialė, imagologjikė, informacionalė, mediatikė etj. dėshifrojnė me origjinalitet kodin e vendimarrjes ekzekutive. Libri i paraprin klasifikimit tė disa koncepteve dhe mekanizmave qė i japin jetė pėrēapjeve menaxheriale, social-ekonomike dhe politike nė perimetrin e shėndetėsisė, duke u shndėrruar nė njė kontribut madhor nė teorinė dhe praktikėn e kėsaj fushe. Nė kėtė libėr dallohet pasuria e ideve, multidisipliniteti i trajtimit, shkalla e lartė e thellimit shkencor, pozicionime tė autorit- qė pėrbėjnė risinė dhe origjinalitetin e punimit. Profesori universitar Ion Verboncu, Drejtor i Qėndrės sė Formimit Permanent tė Akademisė sė Studimeve Ekonomike nė Bukuresht, do tė shprehej se nė librin e Erion Picirit: “Dallojmė volumin e madh tė tė dhėnave dhe informacioneve tė analizuara dhe pėrpunuara, si dhe qartėsinė e konkluzioneve, nga njė analizė e tillė, nė lidhje kryesisht, me tendencėn e imazhit tė Ministrisė sė Shendetit Publik. Nėpėrmjet pėrmbajtjes dhe mėnyrės sė trajtimit, intrumenteve tė pėrdorura pėr studim, thellėsinė e analizės dhe vlerėn e konkluzioneve konsiderojmė se libri i Erion Picirit ėshtė njė prodhim shkencor elitar”. Akademik Dan Enachescu, ish Ministėr i Shėndetėsisė, do tė shprehej se “Libri i Dr. Erion Picirit ėshtė shumė aktual pėr shėndetin publik, sepse, ky studim, gjendet midis administratės publike dhe mjekėsisė sociale. Libri ėshtė i rėndėsishėm dhe nga pikėpamja teorike sepse vė theksin mbi nevojėn e rishikimit tė konceptit tė shėndetit publik - njė shėndet publik i ri - dhe tė atij tė njė administrate publike tė re”. “Vlera metodologjike e librit konsiston nė pėrshkrimin e hollėsishėm tė procesit vendimarrės nė formulimin e politikave publike shėndetsore. Kjo komponente e tezės bėhet akoma mė e dobishme nga pikpamja praktike, atėherė kur reflektimi i lexuesit bie mbi fushėn e decentralizimit nė politikat e reformave administrative tė institucioneve publike tė shtetit, pėrfshirė kėtu dhe atė shėndetėsore”. Prof. Dana Galieta Minca, Shefe e Departamentit tė Shėndetit publik dhe Manaxhimit, Universiteti i Mjeksisė dhe Farmacisė “Carol Davila” Bukuresht, do tė shprehej: “Ky libėr prek subiektin e vėshtirė tė aktit vendimarrės. Hapėsira tė cilėn ka vendosur tė investigojė autori i kėtij studimi i referohet politikave publike (konkretisht politikave shėndetėsore). (...) Ai arrin tė analizojė me sukses dhe nė thellėsi imazhin e aktorėve kyē tė sistemit shėndetėsor rumun. Rezultatet janė analizuar nėn prizmin e njė kėrkimi cilėsor, ku autori dėshmon njė zotėrim tė plotė tė nocioneve teorike por dhe tė metodave komplekse tė kėrkimit tė shėrbimeve shėndetėsore. (...) Punimi i Dr. Erion Picirit ofron njė trajtim kompleks, multidisiplinor, nė kufirin midis shėndetit publik, sociologjisė, politikave sociale, komunikimit dhe rolit tė mass-media-s. Metodologjia e qartė dhe e riprodhueshme i jep punimit cilėsinė e mundėsisė sė pėrdorimit si bazė kėrkimore pėr ēdo studim nė lidhje proēesin vendimarrės nė nivelin e politikave publike tė shėndetėsisė jo vetėm nė Rumani”. “Tematika e trajtuar, do tė shprehej profesor Petru Armean, Drejtor i Shkolles Kombetare te Shendetit Publik dhe Manaxhimit, nė Bukuresht, ėshtė shumė aktuale dhe ka njė impakt tė fuqishėm mbi politikat shėndetėsore nė nivel kombėtar. Ajo trajton procesin e pėrpunimit dhe tė implementimit tė politikave publike, si nga perspektiva e shėndetit publik dhe e manaxhimit, ashtu dhe nga perspektiva e imazhit publik dhe social, duke sjellė njė kontribut tė rėndėsishėm nė njohjen e faktorėve qė influencojnė suksesin apo mossuksesin e disa politikave publike shėndetėsore. (...) Libri arrin tė evidentojė dhe tė argumentojė rolin qė ka ndikimi i faktorit ekonomik, politik dhe mass medias nė marrjen e vendimeve, nė pėrpunimin dhe implementimin me sukses tė politikave sanitare. Punimi pėrfshin njė ikonografi tė pasur, njė bibliografi tė zgjedhur. Fusha ėshtė e re, pak e trajtuar nė literaturėn e specialitetit nė Rumani. Punimi sjell njė ndihmesė thelbėsore nė procesin e pėrpunimit dhe implementimit tė politikave publike tė shėndetėsisė nė Rumani.“
    “Politikat publike nė shėndetėsi”, shėnon njė sukses tė merituar tė Dr. Erion Picirit.
    ...
    Nese doni te beheni te famshem, mjafton te jeni militant i djathte dhe te keni nje te njohur te gazeta 55, dhe menjehere mund te shkruani per veten cfaredolloj trillimi dhe ta lavderoni veten ne pafundsi. Kete e di nga burime te sigurta.

  4. #44
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Ibrahim Rugova u lind mė 2 dhjetor 1944 nė fshatin Cerrcė, komuna e Istogut, nė Kosovė.

    Mė 10 janar 1945, komunistėt jugosllavė ia pushkatojnė babain e tij Ukė Rugova dhe gjyshin Rrustė Rugova, qė kishte qenė luftėtar i njohur kundėr ēetave ēetnike qė po depėrtonin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore nė krahinėn e Rugovės.

    Ibrahim Rugova mbaroi shkollimin e mesėm nė Pejė mė 1967. Diplomoi nė Degėn e Albanologjisė tė Fakultetit tė Filozofisė tė Universitetit tė Prishtinės mė 1971.

    Zoti Rugova qėndroi gjatė njė viti akademik (1976-77) nė Paris, nė Ecole Pratique des Hautes Etudes, nėn mbikėqyrjen e Prof. Roland Barthes-it, ku ndoqi interesimet e veta shkencore nė studimin e letėrsisė, me pėrqėndrim nė teorinė letrare.

    Ibrahim Rugova mori doktoratėn nė letėrsisė nė Universitetin e Prishtinės mė 1984.

    Mė 1996, Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh anėtar korrespondent i Akademisė sė Arteve dhe tė Shkencave tė Kosovės.

    Po nė kėtė vit ai u shpall doktor nderi i Universitetit tė Parisit VIII nė Paris.

    Autor i dhjetė librave (shih mė poshtė), Dr. Ibrahim Rugova ishte nė nismė redaktor nė gazetėn e studentėve "Bota e re" dhe nė revistėn shkencore "Dituria" (1971-72), qė botoheshin nė Prishtinė. Pastaj pėr afro dy dekada, Dr. Rugova punoi nė Institutin Albanologjik tė Prishtinės si hulumtues i letėrsisė. Pėr njė kohė ka qenė kryeredaktor i revistės "Gjurmime albanologjike", qė e nxirrte ky Institut.

    Dr. Rugova ėshtė zgjedhur kryetar i Shoqatės sė Shkrimtarėve tė Kosovės mė 1988, i cili u bė bėrthamė e fuqishme e lėvizjes shqiptare qė po kundėrshtonte sundimin komunist serb/jugosllav nė Kosovė.

    Si intelektual me nam qė i jepte zė kėsaj lėvizjeje intelektuale e politike, Dr. Rugova u zgjodh mė 23 dhjetor 1989 kryetar i Lidhjes Demokratike tė Kosovės (LDK), partisė sė parė politike nė Kosovė qė e sfidoi drejtpėrdrejt regjimin komunist nė fuqi.

    LDK-ja u bė shpejt forca politike prijėse nė Kosovė, duke mbledhur shumicėn e popullit, edhe pse nė ndėrkohė u shfaqėn nė skenė edhe edhe parti e grupe tė tjera.

    Nėn udhėheqjen e Dr. Ibrahim Rugovės, LDK-ja, nė bashkėpunim me forcat e tjera politike shqiptare nė Kosovė dhe me Kuvendin e atėhershėm tė Kosovės, pėrmbylli kornizėn ligjore pėr institucionalizimin e pavarėsisė sė Kosovės.

    Deklarata e Pavarėsisė (2 korrik 1990), shpallja e Kosovės Republikė dhe miratimi i kushtetutės sė saj (7 shtator 1990), referendumi popullor pėr pavarėsinė dhe sovranitetin e Kosovės mbajtur nė fund tė shtatorit tė vitit 1991, qenė prelud pėr zgjedhjet e para shumėpartiake pėr Kuvendin e Kosovės dhe zgjedhjet presidenciale nė Republikėn e Kosovės mė 24 maj 1992.

    LDK-ja fitoi shumicėn dėrrmuese tė deputetėve nė Kuvend, nė tė cilin pėrfaqėsoheshin edhe tri parti tė tjera, ndėrsa Dr. Ibrahim Rugova u zgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės me shumicė dėrrmuese tė votės.

    Dr. Ibrahim Rugova u rizgjodh Kryetar i Republikės sė Kosovės nė zgjedhjet e mbajtura nė mars tė vitit 1998. Partia e tij, LDK, fitoi shumicėn e vendeve nė Kuvendin e Republikės sė Kosovės nė atė vit.

    Nėn udhėheqjen e Rugovės, LDK-ja fitoi 58% tė votave tė elektoratit nė zgjedhjet lokale, tė sponsorizuara ndėrkombėtarisht, nė Kosovėn e pasluftės, nė tetor tė vitit 2000.


    Ēmimet dhe titujt ndėrkombėtarė:

    - Mė 1995, Dr. Rugovės iu dha Ēmimi pėr paqe i Fondacionit Paul Litzer nė Danimarkė.

    - Mė 1996, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Parisit VIII Sorbonė, Francė.

    - Mė 1998, Rugova iu nda Ēmimi Saharov i Parlamentit Evropian.

    - Nė vitin 1999, Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė qytetit Mynster (Münster), Gjermani, ndėrsa u shpall qytetar nderi i qyteteve italiane: Venedikut, Milanos dhe Breshias (Brecscia).

    - Nė vitin 2000, Dr. Rugova mori Ēmimin pėr paqe tė Unionit Demokratik tė Katalonisė "Manuel Carrasco i Formiguera", nė Barcelonė, Spanjė.

    - Nė vitin 2004, Fondacioni panevropian Coudenhove-Kalergi i ka ndarė Presidentit tė Kosovės, Dr. Ibrahim Rugova, Ēmimin e Evropės pėr vitin 2004. Bartės tė mėhershėm tė Ēmimit tė Evropės janė:

    - Mbreti i Spanjės Huan Karlos, - Helmut Kol, - Ronald Regan-i, - Oto fon Habsburg dhe - Emil Konstantinesku.

    - Nė vitin 2004, Gjenerali Xheri Bek, komandant i Brigadės Multinacionale tė KFOR-it Lindja, i cili ishte pėr njė vizitė lamtumirėse te Presidenti i Kosovės ditėn e hėnė mė 16 shkurt 2004, ia dorėzoi Dr. Rugovės fletėlavdėrimin e nėnshkruar nga zėvendėsguvernatorja e Pensilvanisė, znj. Kethrinė Bejkėr Noll (Catherine Baker Knoll).

    “...Nė emėr tė 12 milionė qytetarėve tė Pensilvanisė, dua t'ju shpreh lavdatė pėr arritjet tuaja tė jashtėzakonshme dhe t'ju falėnderoj pėr miqėsinė tuaj ndaj Shteteve tė Bashkuara.” (znj. Kethrinė Bejkėr Noll)

    - Nė vitin 2004, Presidenti i Kosovės Dr.Ibrahim Rugova, nė njė ceremoni solemne tė zhvilluar tė hėnėn mė 2 shkurt 2004, pasdite nė qytetin e Belgjikės Atverpen (Anvers), ėshtė shpallur Senator Nderi i Evropės nga Senati i Evropės. Ky ėshtė grupacion i figurave mė eminente tė skenės politike evropiane nga i cili nderohen personalitete mė nė zė tė botės sė politikės, gazetarisė, tė shkencave ekzakte apo humane tė cilėt ka dhėnė kontributin e tyre pėr demokracinė paqen, zhvillimin apo stabilitetin nė Evropė.

    "Edhe me kundėrshtimet e kėtyre viteve qė i kanė bėrė nė skenėn politike Ibrahim Rugovės, Presidenti i Kosovės ka patur kurajon qė tė vazhdojė tė pėrpiqet pėr idealin e tij nė njė nga zonat mė tė vėshtira tė Ballkanit".

    "Ėshtė shumė e vėshtirė qė tė luftosh pėr vetėvendosjen dhe vullnetin e lirė tė njė populli tė vogėl, kur kjo nuk korrespondon me dėshirėn e popujve tė mėdhenj. Rugova vazhdoi qė tė luftojė vetėm, ndonjėherė pa hasur nė mirėkuptim pėr njė ideal qė do tė mund t'i japė Evropės atė paqe pėr tė cilėn ne kemi nevojė. Ėshtė pikėrisht kjo gjė qė do ta nderojė sot me titullin Senator Evropian qė tė mos dekurajohet". (Z. Oto fon Habsburg)

    - Mė 9 shtator 2004, Ibrahim Rugova u shpall Doktor Nderi (Honoris Causa) i Universitetit tė Tiranės.

    - Mė 20 nėntor 2005, Kėshilli i Qytetit tė Nju Jorkut e ka nderuar presidentin e Kosovės, Ibrahim Rugova, me njė mirėnjohje tė veēantė pėr pėrkushtimin e tij nė afirmimin e parimeve tė demokracisė dhe pėr udhėheqjen e tij politike frymėzuese.

    - Mė 21 janar 2006, pushon sė rrahuri zemra e Presidentit tė Parė tė Kosovės, Ibrahim Rugova.

    Lavdi jetės dhe veprės sė Ibrahim Rugovės.
    I qoftė i lehtė dheu i Kosovės.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  5. #45
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Mehmet Ali Pasha
    Mehmet Ali Pasha lindi 1769 dhe vdiq mė 2 gusht 1849 nė Aleksandria ishte sundimtar shqiptar, nėnmbreti dhe themeluesi i shtetit tė Egjiptit modern.

    Mehmet Ali Pasha (1769-1849) i njohur me emrin Muhamed Ali, lindi nė Kavalla, nė perandorinė osmane tė atėhershme, qytet i cili ndodhet sot nė Greqi.

    Pėr Mehmet Aliun tregohet qė tė ketė lindur nė njė familje tregtaresh shqiptar me origjinė nga Korēa. Atij i vdiqėn prindėrit nė moshė tė vogėl dhe shkoi tė jetoj me xhaxhanė e tij. Mehmeti pėr njėfarė kohė ėshtė marrė me tregti nėpėr Ēamėri, mė vonė ka vendosur qė t'i bashkohet ushtrisė sė Perandorisė Osmane. Pėr Mehmet Aliun tregohet se edhe pse nuk ka ditur tė shkruajė dhe tė lexojė ka qenė njė njeri i menēur dhe largpamės, gjė qė e bėri atė tė bėjė karrierė nė ditėt e mė pasme tė jetės.

    Nė ditėt kur Napoleon Bonoparti pushtoi Egjiptin i cili qė nga koha e Sulltan Selimit kishte qenė pjesė e pandashme e perandorisė osmane, Mehmet Aliu, ashtu si edhe shumė myslimanė tė tjerė, shtetas tė perandorisė u ngrit pėr tė mbrojtur kėtė tokė tė perandorisė osmane nga kėta kolonizator tė rinj.

    Nė krye tė njė batalioni me shqiptar, Mehmet Aliu marshoi drejt Egjiptit, ku pas pėrpjekjeve tė ndryshme luftarake me francezėt mė nė fund, Egjipti u ēlirua nga zgjedha Bonaparte. Pas ēlirimit tė Egjiptit dhe mosmarrėveshjeve tė ndryshme civile, mė nė fund nė vitin 1805 Mehmet Aliu mė kėshillėn e sheikut tė Azharit, morri fermanin nga Sulltani pėr tu bėrė guvernator i Egjiptit sė bashku me titullin Pasha.
    Luftrat e Mehmet Aliut[redakto | redakto tekstin burimor]



    Arritjet e Mehmet Aliut

    Xhamia e Muhamed Ali Pashės nė Kairo, Egjipt
    Cami Mehmet Ali, pėrvec betejave tė tija tė suksesshme nė botėn Islame, mbahet si i pari modernizues i botes Islame. Ai ishte i pari qė nė boten Islame futi shtypshkronjėn, ndėrtoi fabrika, ndėrtoi sisteme moderne pėr shtetet ku ai udhėhoqi. Ne veēanti, vepra tė Mehmet Aliut qė vlejnė pėr tu theksuar janė : Krijimi i Egjiptit si shtet, modernizimi, ndėrtimi i qyteteve, qendrave tregtare, qendrave industriale etj.

    Krijimi i Sudanit si shtet, emancipimi i shoqėrisė Sudaneze dhe dhėnies sė saj tė njė fizionomie qytetare (Hadara) pėrndryshe nga fizionomia fshatare (Badava) qė Sudani kishte pėrpara ardhjes sė Mehmet Aliut.

    Emancipimi i shoqėrisė Egjiptiane, qė sot ėshtė zemra e botės Arabe, ku nėpėrmjet aktivizimit tė shoqėrisė vendase beduino - felahe nė jetėn shoqėrore qytetare (Hadara), Mehmet Aliu ėshtė ai qė mbahet si arkitekt i Intelektualizmit dhe Iluminizmit arab abham Al - Xhedid ; qė do tė thotė sistemi i ri dhe ka tė bėjė me atė se Mehmet Aliu ishte ai qė pėr herė tė parė nė botėn Islame, krijoi njė ushtri me tė vėrtet profesionale, dhe mjaft herė mė tė avancuar sesa ajo e Osmanėve. Vetė suksesi i ushtrive tė Mehmet Aliut nėpėr botė, i tregoi Sulltan Muratit sė Sistemi Osman ishte vjetruar, gjė qė e coi Sulltanin qė pas Mehmet Aliut tė shpalli edhe ai "Nidham Al Xhedidin'" ala - Turce, por qė asnjėherė nuk arriti suksesin e Mehmet Aliut.

    Dhe pse pasardhėsit e Mehmet Aliut mė vonė u korruptuan dhe e dobėsuan Egjiptin qė Mehmet Aliu themeloi, sėrisht vlerat e Mehmet Aliut pėr zemrėn e sotshme tė botės Arabo - Islame janė tė panumėrta. Me tė drejtė pėr punėn nė themelimin e Egjiptit dhe ringjalljen Arabe qė zė rrėnje aty, Mehmet Ali Shqiptari mbahet si themeluesi dhe illuminatori i intelektualizmit Arab.



    Perdoria Osmane
    Njė nga zotėsitė kryesore qė Shqiptarėt kanė pasur nė Perandorin Osmane, ka qenė arti i luftės. Kėshtu, qė nga ditėt e marrjes sė Egjiptit e deri nė ditėt e fundit tė jetės sė tij, Mehmet Aliu, me ndihmėn e djemve tė tij zhvilloi mjaft beteja tė suksesshme nėpėr botė.

    Nga tė parat ekspedita luftarake qė Mehmet Aliu organizoi ishin disa fushata me radhė qė kreu nė Arabi me urdhėr tė Sulltanit kundėr "Vehabive", ku djemtė e tij, Tosum dhe Ibrahim Pasha arritėn qė kryengritjen e Saudeve nė Arabi ta shype dhe tė ktheje qytetet e shenjta tė Mekes dhe Medinės nė gjendje paqeje, nga ku Haxhijte dhe Umraxhijnte tė mund tė kryenin vizitat e tyre nė token e shenjte nė mėnyrė tė qete dhe pa probleme.

    Nga vitet 1820 deri mė 1822 Mehmet Aliu filloi ekspeditat kundėr Sudanit, ku nė 1823 Mehmet Aliu themeloi shtetin e Sudanit dhe Khartumin si kryeqytet tė tij. Mė 1824, si rrjedhoje e kryengritjeve tė shqiptareve(arvanitasve)dhe grekeve(romejve) nė Greqi, Sulltan Mahmudi i II qė nuk mund tė ta shtypte dot kėtė rebelim , thėrriti nė ndihme Mehmet Aliun, i cili duke ēuar nė krye tė kėsaj ekspedite djalin e tij Ibrahim Pasha arriti qė tė shuaje dhe shtype revoltat nė Greqi. Si rrjedhoje e kėsaj fitore, Mehmet Aliu u shpėrblye nga Sulltani qė tė bėhej edhe guvernator i Kretės. Por fuqitė e mėdha (Britania e Madhe, Franca, Rusia), duke pare shtrirjen e gjere qė Mehmet Aliu pati qė nga Sudani e deri nė Kretė, mė 1827 dėrguan armatat e tyre pėr tė luftuar Ibrahim Pashen, tė birin e Mehmet Aliut, i cili pas pėrplasjes me fuqitė e mėdha u thye.

    Si rrjedhoje e disa mbeturinave mamluke qė kishin lėnė Egjiptin pas masakrės sė Mehmet Aliut, shumė prej tyre qė nga Siria kryenin akte sabotazhi kundėr Mehmet Aliut. Pėr kėtė arsye nė 1831 Mehmet Aliu u detyrua qė tė pushtoje Sirine dhe tė ndjeke Mamluket e hikur.
    Por kjo hapje e madhe e Mehmet Aliut e zemėroi Sulltan Mahmudin i cili hyri nė konflikt me Mehmet Aliun (besohet se nė kėtė luftė ka influencuar njė armik personal i Mehmet Aliut, qė ishte kėshilltar i Sulltanit). Pas betejės sė 1839 djali i

    Mehmet Aliut, Ibrahim Pasha i cili theu ushtrinė Osmane, filloi marshin pėr nė Anadoll, ku sipas shumė historianeve ambiciet e Mehmet Aliut ishin qė ai tu bėnte Sulltan i shtetit Islam. Por duke parė forcėn dhe vitalitetin e Mehmet Aliut fuqitė e mėdha e ndaluan dhe kėrcėnuan serisht Mehmet Aliun qė tė mos avanconte me tej. Nėse ky plan do tė kishte ndodhur, bota nuk do ti njihte me Shtetet e Bashkuara Islame, si Khalifati Osmanli, por do ta njihnin si Khalifati Shqiptar.

    Pas kėsaj pėrpjekje tė fundit Mehmet Aliu u tėrhoq nė Egjipt, ku atij iu njoh e drejta e Khedivllėkut mbi Egjiptin (mbretėrisė), nga ku gjenerata e nipėrve tė tij udhėhoqi deri nė vitin 1956.

    Eliminimi i kundėrshtareve
    Sultan mohemmed ali.png
    Duke parė situatėn e prapambetur tė Egjiptit tė asaj kohė, ne vitin 1811, Mehmet Aliu ishte ai qė filloi zhvillimin e vendit. Por si rrjedhoje e konflikteve me ēifligaret vendas (Mamluket), intrigat e tyre, kėrcėnimet ndaj Mehmet Aliut dhe mosbindshmėrinė ndaj rregullave tė shtetit, Mehmet Aliu me rastin e dėrgimit tė birit tė tij Tosum Pasha nė Arabi kundėr "Vehabive" organizoi njė darke pėr tė gjithė parinė vendase Memluke (kėtu fillon konspiracia Arabe J).

    Pasiqe i ftoi tė gjithė Memaliket nė kėshtjellėn e tij, Mehmet Aliu qė e kishte rrethuar kėshtjellėn me rojet e tij Shqiptar, i urdhėroi ata qė tė ekzekutonin tė gjithė kundėrshtaret e tij,afersisht 1000 vete qė i kishte ftuar atė natė nė kėshtjellė. Pas kėtij veprimi, Mehmet Aliu e siguroi njėherė e pėrgjithmonė pushtetin e tij mbi Egjipt, pasiqe ai arriti qė ti eliminojė rivalet e tij nė atė mbrėmje. Nga ky akt, sa mizor dhe i pabese i Mehmet Aliut, shumė Memluk qė shpėtuan, filluan tė nxisin urrejtjen arabe kundėr Mehmet Aliut qė mbahet si i pari politikan Makiavelian nė historinė moderne Islame. Wikependia
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 24-04-2017 mė 02:16

  6. #46
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Mustafa Kemal Atatürk (Mustafa Qemal Ataturk).(12. mars 1881. – 10. nėntor 1938)

    Mustafa Qemal Ataturku – shqiptari qė themeloi Turqinė moderne
    MUSTAFA QEMAL ATATURKU – BURRI I MADH SHQIPTAR QE SHPETOI TURQINE NGA ZHDUKJA E HARTES.

    Mustafa Qemal Ataturk rrjedh nga njė familje shqiptare nga Dibra, e cila ishte shpėrngulur nė Selanik, qė nė kėtė kohė ashtu si pjesa mė e madhe e Maqedonisė banohej nė shumicė nga shqiptarėt (po Selaniku ka qenė qytet shqiptar deri mė 1915). Ai u lind nė Selanik, por rininė e tij e kaloi nė trevat shqiptare tė Ēamėrisė, e Shqipėrisė sė sotme tė Jugut.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  7. #47
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Joseph J. DioGuardi

    Xhozef DioGuardi apo Joseph J. DioGuardi lindi mė 20 shtator tė vitit 1940, ėshtė politikan amerikan me origjinė arbėresh-shqiptare nga Italia (Katundi, Kampanja). DioGuardi ėshtė kongresmen nė kongresin e Shteteve Bashkuara tė Amerikės.

    Sipas DioGuardit ai vjen nga njė familje e ushtarėve tė Skėnderbeut tė cilėt kishin ndihmuar Mbretėrinė e Napolit mė 1461.


    Nė nėntor 1984, ai u zgjodh nė Kongresin Amerikan. U ri-zgjodh nė vitin 1986, duke qenė kėshtu anėtar i Kongresit nė periudhėn 1985-1989.

    Ne 1986 sėbashku me Kongresmenin Demokrat Mickey Leland, DioGuardi inicioi legjislacionin pėr t'i dhėne Medaljen e Nderit heronjve ushtarake zezake tė Luftės sė Parė dhe tė Dyte Botėrore, gjė qė u ishte mohuar pėr arsye raciale.

    DioGuardi ėshtė avokat i ēėshtjes shqiptare. Pasi la Kongresin nė 1989 ai ka bėrė tė paktėn 20 vizita nė Shqipėri, Kosovė dhe Maqedoni. Si president i Lidhja Qytetare Shqiptaro-Amerikane (Albanian American Civic League), ai dhe Kongresmeni Tom Lantosh nė maj 1990 bėnė njė vizite historike nė Kosovė dhe nė Shqipėrinė qė akoma nuk kishte dalė nga komunizmi.[1].

    Gjatė takimit me presidentin e atėhershėm Ramiz Alia, ky i fundit i dorėzoi Tom Lantosh-it njė dosje tė trashė me dokumente sesi shqiptarėt shpėtuan qindra hebrenj gjate luftės sė Dytė Botėrore. Tom Lantosh (vetė me origjinė hebraikė) dhe DioGuardi i dėrguan dokumentet nė Izrael, ku u certifikua vėrtetesa e tyre. Dhjetėra shqiptare kanė marrė titullin Righteous Among the Nations nga shteti izraelit qė u jepet atyre qė shpėtuan hebrenjtė gjatė luftės sė dytė botėrore. Njė film dokumentar pėr shqiptaret qė shpėtuan hebrenjtė ėshtė realizuar nga Norman Gershman[2]. Nė gusht 1990 DioGuardi ishte iniciatori i vizitės sė Bob Doll (Bob Dole), (kandidat pėr President i SHBA nė 1996) dhe gjashtė senatorėve tė tjerė tė senatit tė ShBA nė Kosovė.

    Nė qershor 1997, DioGuardi kryesoi njė delegacion pėr monitorimin e zgjedhjeve nė Shqipėri. Me kėrkese tė Kongresmenit Dana Rohrabacher nė gusht 1998 ai udhėtoi nė viset veriore tė Shqipėrisė pėr tė vlerėsuar krizėn humanitare si rezultat i luftės nė Kosovė.
    Nė qershor 1997, DioGuardi kryesoi njė delegacion pėr monitorimin e zgjedhjeve nė Shqipėri. Me kėrkese tė Kongresmenit Dana Rohrabacher nė gusht 1998 ai udhėtoi nė viset veriore tė Shqipėrisė pėr tė vlerėsuar krizėn humanitare si rezultat i luftės nė Kosovė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  8. #48
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Ferid Murati lindi mė 14 shtator tė vitit 1936 nė Whiting, Indiana, ShBA, ėshtė studjues shqiptaro-amerikan i mjekėsisė, fitues i Ēmimit Nobel pėr mjekėsi nė vitin 1998.

    Mban titullin Doctor Honoris Causa nė Universitetin e Evropės Juglindore dhe ne Universitetin e Tiranės.

    Babai i tij, Xhabir Murat Ejupi, ka lindur nė Shqipėri nė 1892 dhe ishte mė i madhi prej katėr fėmijėve. Nėna e tij vdiq kur ai ishte 13 vjeē. Ai dhe familja e tij ishin barinj. Nė moshė tė re ai iku nga shtėpia pėr tė shitur ėmbėlsira nė vendet e Ballkanit. Megjithėse kishte mė pak se njė vit arsim, ai mėsoi tė flasė shtatė gjuhė para se tė vdiste nė 1976, nė moshėn 84 vjeē. Ai u takua me njė grup tė rinjsh tė tjerė nė Austri dhe sėbashku emigruan nė Shtetet e Bashkuara. Njė oficer emigracioni nė Ellis Island, nė gusht tė vitit 1913, i kėrkoi emrin e tij, dhe pas kėsaj oficeri i deklaroi atij qė do tė jetonte me emrin John Murad dhe kėshtu vulosi dokumentat e tij. Nuk ishte e pazakonshme qė tė kenė ndryshuar emrat e shkurtuar mbi emigracionin. Pasi njė periudhe tė shkurtėr kohe duke punuar nė mullinj ēeliku dhe fabrika nė Cleveland dhe Detroit, ai u vendos nė Ēikago, ku kishte disa miq. Karriera e tij ishte mjaft e larmishme dhe edhe pse ai kurrė nuk e pranoi atė, disa prej kolegėve tė tij thoshin se ai ishte i dashuruar me automobilat.

    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...3wp1fjJrIYwH8g



    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...aUrcsdihMKHFOQ




    Nėna e Ferid Muratit, Henrietta Josephine Bowman, u lind nė vitin 1918 nė Alton, Illinois dhe ishte e treta nga gjashtė fėmijėt e mbijetuar tė Elizabeth Lillian dhe Andrea Orvie Bowman. Gjyshja e tij ishte grua e dashur dhe e mrekullueshme. Nėna e tij bėri vetėm disa vjet shkollė dhe e la sepse i duhej tė ndihmonte nėnėn e vėllezėrit e motrat e saj mė tė vegjėl, ndėrsa nėna e saj dhe dy motrat mė tė mėdhaja shkonin pėr tė punuar. Gjyshi i tij ishte marangoz qė nė pėrgjithėsi punonte me kohė tė pjesshme dhe shpesh shpenzonte paratė e tij tė pakta nė bare dhe lokale para se tė shkonte nė shtėpi. Varfėria nė fėmijėri dhe edukimi minimal i tė dy prindėrve tė tij ndikoi shumė tek Ferid Murati dhe vėllezėrit e tij mė tė vegjėl nė arsimimin e tyre dhe zgjedhjen tė karrierės. Njė vėlla i tij u bė dentist dhe tjetri profesor i antropologjisė me shkallė tė doktoraturės.

    Nėna e tij iku nga shtėpia nė moshėn 17 vjeēare nė 1935 pėr t'u martuar me babanė e tij i cili ishte 39vjeē. Ferid Murati u lind mė 14 shtator 1936 nė shtėpi nė banesėn e tyre tė vogėl nė Uajting, Indiana. Vėllezėrit e tij John Abderhaman dhe Turhon Allen lindėn mė 1938 dhe 1944. Ata u rritėn nė njė apartament me katėr dhoma mbrapa restorantit tė prindėrve.

    Biznesi restorant i tė atit pati njė efekt tė thellė nė tė ardhmen e Muratit dhe tė vėllezėrve tė tij. Gjatė gjithė shkollės e mesme ēdo mbrėmje dhe nė fundjavė ai punonte nė restorant si pjatalarės dhe mė vonė si kamarier. Murati i mbante mend pėrmendėsh tė gjitha porositė e klientėve nė restorantin me njė kapacitet prej 28 klientėsh dhe para se ata tė iknin ai shėnonte faturat e tyre nė arkė. Gjatė kėsaj perudhe ai takoi grupe tė ndryshme klientėsh qė nga punėtorė tė rafinerisė lokale dhe uzinės sė ēelikut deri tek bankierė dhe biznesmenė lokalė, e mėsuesit e shkollės. Prindėrit e tij punonin me orė tė zgjatura, tipike kjo pėr njė biznes familjar, veēanėrisht njė restorant. Babai i tij punonte 16-18 orė nė ditė, ndėrsa e ėma ndante kohėn midis tė restorantit dhe rritjes sė tre fėmijėve. Ata kishin nė pronėsi ndėrtesėn qė pėrfshinte edhe dy apartamente tė tjera tė vogla, njė biznes tė vogėl dhe 21 dhoma gjumi nė katin e sipėrm ku banonin njerėz me qera. Shumė prej banorėve ishin nė moshė tė vjetėr dhe nė pension dhe nėna e tij kujdesej shpesh pėr ta dhe pėrgatiste ushqimet e tyre, kur ata ishin tė sėmurė. Feridi mėsoi shumė nga nėna e tij dhe gjyshja Bowman pėr dhembshurinė e bujarinė pėr njerėzit dhe kjo nga ana tjetėr ndikoi dhe nė zgjedhjen e karrierės sė tij nė mjekėsi. Babai i tij i mėsoi disa aftėsi tė biznesit si dhe pėr riparimin e artikujve tė shumtė qė prisheshin nė atė ndėrtesė tė vjetėr.

    Qė nė moshėn 12 Murati kishte dėshirė tė bėhej mjek. Prindėrit e tij gjithmonė e inkurajonin pėr tu arsimuar dhe tė kishin njė profesion. Megjithatė, ai dhe vėllezėrit u rritėn me lirinė pėr tė shpenzuar dhe kursyer paratė nga puna nė restorant apo pėr tė zgjedhur karrierėn. Kjo gjė ishte edhe pėr zgjedhjet tona fetare sepse babai i tij ishte mysliman, ndėrsa e ėma baptiste dhe ata u rritėn nė njė komunitet katolik. Mė pas, vėllezėrit e tij u bėnė katolikė kur u martuan me gra katolike ndėrsa Feridi u pagėzua nė episkopalian nė kolegj. Gruaja e tij e martuar me tė prej mė shumė se dyzet vjetėve ėshtė prezbiteriane, dy nga tė bijat e tij u martuan me hebrenj dhe e treta u martua me njė katolik.

    Nė klasėn e tetė nxėnėsve tė klasės ku bėnte pjesė Murati iu kėrkua tė shkruajnė njė ese pėr tre zgjedhje tė karrierės sė lartė. Zgjidhjet e tij ishin 1) mjek, 2) mėsues dhe 3)farmacist (nė 1948 farmakologjia klinike nuk ishte ende njė disiplinė nė mjekėsi). Sot ai ėshtė mjek internist qė bėn edhe kėrkime klinike edhe jep mėsim pėr mjekėsi dhe ka njė PhD nė farmakologji. Ndėrsa ai ishte ndoshta duke punuar akoma mė e shumė se prindėrit e tij, ai e do profesionin e tij dhe ka kėnaqėsi tė konsiderueshme dhe mė shumė tė ardhurave sesa prindėrit. Kur ai u diplomua nė shkollėn e mesme vetėm tre nga kushėrinjtė e tij kishin mbaruar shkollėn e mesme dhe asnjė nga tė afėrmit nuk kishte shkuar ndonjėherė nė kolegj. Shkolla e mesme ishte relativisht e lehtė Muratin dhe ai ishte njė student i shkėlqyer. Disa prej mėsuesve tė tij tė shkollė sė mesme, qė frekuentonin restorantin e tė atit, si mėsuesi i spanjishtes dhe historisė Jack Taylor, mėsuesja e artit LaDonna Thue Elson, mėsuesi i muzikė Bernard Quebeck, mėsuesi i matematikės Jesse Allen, dhe trajneri Peter Kovaēiē e donin dhe i jepnin kėshilla tė mira.

    Murati kishte njė shok tė ngushtė qė nga kopshti, Ronald Delismon. Ata konkuronin vazhdimisht me ēdo gjė: notat, shah, skermė, sportive, etj. Sot ai ėshtė njė inxhinier aeronautike nė pension dhe kohėt e fundit punonte nga Boeing. Projektet e tij ishin shumė tė sekrete sepse kishin tė bėnin me mbrojtjen. Pėr shkak tė kėsaj ai nuk i diskutonte projektet e tij me Muratin dhe i thoshte me shaka "nė qoftė se do ti tregoj ty atėhere jam i detyruar tė tė vras". Pas 57 vitesh ata janė shokė tė ngushtė dhe ende konkurrojnė, nė pėrgjithėsi nė golf, ski dhe takimeve mė tė kėndshme.

    Universiteti i Ēikagos kishte njė program tė ri nė vitet 1950 qė pranonte studentė pas tre viteve tė shkollės sė mesme dhe miqtė nė restorant qė kishin mbaruar nga Universitetin e Ēikagos e inkurajuan Muratin tė aplikonte. Megjithatė, ai vendosi tė mos shkojė nė kolegj para kohe, por tė pėrfundojė vitin e fundit nė shkollėn tė mesme. Mė vonė ai do tė shprehej se, ky ishte njė vendim i mirė sepse viti i fundit nė shkollėn e mesme ishte i mrekullueshėm tė cilin ai e pėfundoi me nota tė shkėlqyera dhe mori pjesė nė korin e shkollės.

    Me qė prindėrit e tij nuk mund ta pėrballonin pėr ta ndihmuar me shpenzimet nė universitet, ai pa pėr ndonjė shkollė qė ofronte bursa mė tė mira. Ai aplikoi me sukses pėr njė bursė nė Universitetin DePauw nė Greencastle, Indiana, njė universitet i vogėl dhe shkoi atje nga 1954 deri 1958. Vitin e parė notat e tij ishin nė mesatare. Nė vitet e mėvonshme notat e tij u pėrmirėsuan nė mėnyrė progresive. Ai studionte pėr paramjekėsi dhe si degė tė dytė kishte kiminė. Gjatė gjithė kohės nė kolegj punonte si ndihmės kamarier dhe gjatė verės bėnte dy punė pėr tė mbuluar shpenzimet e tija.

    Nė vitin e tretė nė pushimet e pranverės nė vitin 1957 Murati shkoi me pushime nė Fort Lauderdale, Florida. Atje ai u njoh me Carol Ann Leopold, me tė cilėn mė vonė do tė martohej. Ajo dhe familja e saj ishin nga Saint Louis. Ajo ishte gjithashtu studente nė Universitetin DePauw dhe studionte pėr anglisht dhe spanjisht pėr t'u bėrė mėsuese. Pas pushimeve tė pranverės ata e shtuan miqėsinė. Disa javė pas diplomimit mė 21 qershor, 1958 ata u martuan.

    Gjatė vitit tė fundit tė kolegjit Murati filloi tė aplikojė nė shkollat mjekėsore dhe planifikoi tė shkojė nė Fakultetin e Mjekėsisė tė Universitit Washington nė St Louis. Megjithatė, kėshilltari i tij i universitetit Forst Fuller, njė profesor nė departamentin e biologjisė dhe drejtuesi i tij gjatė njė projekti kėrkimor pėr tė kuptuar se si peshku e arrinte metabolizmin e kalēiumit pa gjėndra thyroide, i sugjeroi qė tė merrte nė konsideratė njė program tė ri MD-PhD nė Universitetin Western Reserve. Programi paguante pėr shkollim tė plotė pėr tė dy gradat dhe jepte njė pagė modeste prej 2000 dollarėsh nė vit. Ai aplikoi dhe u intervistua nė njė mėngjes tė shtune nė shkurt tė 1958 nga i gjithė Departamenti i Farmakologjisė. Muratit i bėri pėrshtypje vėmendja qė iu kushtua dhe vendosi menjėherė qė tė pranojė ofertėn e tyre. Carol, tė fejuarėn e tij, ishte e shqetėsuar disi sepse ai tani planifikonte shtatė vjet tė tjera pėr arsimim, por ajo ishte gjithmonė mirėkuptuese dhe e mbėshteti atė nė rrugėn e karrierės dhe nė lėvizjet e shumta nė tė gjithė vendin. Plani i tyre ishte qė tė Carol tė jepte anglisht nė shkollėn e mesme gjatė kohės qė ai vazhdonte shkollėn. Ky plan tė ndryshoi papritmas brenda tre muajve qė kur Carol u ra shtatzėnė. Pasi dha mėsim vetėm pėr njė semestėr, asaj i kėrkuan tė linte punėn, kur shtatzania filloi pėr tė dukej. Mė pas, ajo punoi si mėsuese zėvendėsuese, si sekretare me kohė jo tė plotė dhe si koordinatore nė klinikėn e spitalit gjatė zgjerimit tė familjes sė tyre, me katėr vajzat, dy nga tė cilat binjake identike para se Murati tė mbaronte shkollėn mjekėsore dhe tė diplomohej nė vitin 1965. I pesti, djali i parė, lindi kur ai mbaroi praktikėn, nė 1967.

    Siē kam hyrė nė programin e ri tė kombinuar shkallė mentorėve e mi ishin Earl Sutherland, Jr kryetari i Departamentit tė farmakologjisė dhe Theodore Rall njė tė ri profesor asistent tė rinj dhe bashkėpunėtori i Sutherland's. Njė vit mė parė kam ardhur ata kishin zbuluar AMP ciklike si i dėrguari "i dytė" i epinephrine - dhe efektet glucagon ndėrmjetėsuara nė glycogenolysis nė pėrgatitjet e mėlēisė. detyra ime ishte pėr tė treguar se efektet catecholamine nė formimin AMP ciklike janė pėr shkak tė efekteve pėrmes receptorit beta adrenergic. Alquist kishte raportuar mė parė se efektet adrenergic mund tė klasifikohen si alfa ose beta varėsi tė potencė relative tė catecholamines disa. Re dhe vetėm beta receptor antagonist adrenergic, dichloroisoproterenol, gjithashtu ishte e pershkruara me larte dhe do tė bėhet njė kundėrshtar tė dobishme nė punėn tonė. Ne kemi gjetur se efektet catecholamine nė aktivizimin e cyclase adenylyl nė tė dy zemrės dhe mėlēisė pėrgatitjet ishin, vėrtet, pėr shkak tė efekteve beta adrenergic siē tregohet nga potencies relative e-isoproterenol l,-l epinephrine dhe-l norepinephrina me ndalim nga dichloroisoproterenol dhe dėshtimi i alfa blockers dhe agonist tė kenė efekte. Unė gjithashtu gjeti se acetilkolinės dhe agjentė tė tjerė cholinergic inhibited pėrgatitjet adenylyl cyclase, pėrshkrimin e parė tė hormoneve, pengon formimin AMP ciklike. Unė pastaj u bė i interesuar nė agjentė qė mund tė bllokojnė efektet e AMP ciklike nė phosphorylase kinase dhe aktivizimin phosphorylase. Kjo kėrkohet disa assays romani dhe njė i njohur me analoge AMP ciklike tė shumta dhe nukleotide tė tjera duke pėrfshirė PMP ciklike, PUN ciklike, CMP ciklike, etj Shumė nga kėto nukleotide dhe analoge e tyre janė tė sintetizuara nga Theo Pasternak, njė profesor nga Gjenevė, i cili ishte nė bashkėpunim dielave me Sutherland dhe Rall. Kjo punė mė pas ndikuar dėshirėn time pėr tė punuar me PMP ciklike, siē pėrshkruhet nė Nobel leksion tim. Mė vonė unė pėrsėri luajtur kimisti organik pėr tė bėrė disa nukleotide.

    Unė kam qenė i pari nė klasėn time ēdo vit nė shkollėn e mjekėsisė dhe tė shkollės pasuniversitare. Kjo ishte njė kohė e mrekullueshme dhe emocionuese ne jeten time duke punuar me kėto mentorė, shikuar njė fushė e re e biologjisė tė zhvilluar dhe nė mėnyrė aktive merr pjesė nė punėn. I dashur hulumtim, si Earl Sutherland ishte mjaft e njė vizionar i cili ishte nė gjendje tė sjellė sė bashku disiplina tė shumta si dhe fushat pėr tė aplikuar pėr punėn e tij. Ted Rall mėsohen se si tė bėjė ato prova budalla "eksperimentet e diel" si kemi ardhur pėr tė thirrur ata. Ajo ishte tė dielave qė unė mund tė projektimit dhe tė kryejnė ato eksperimente tė mėdha dhe komplekse me tė gjitha kontrollet e nevojshme Ted tė tillė qė tė dhėnat janė "publishable". Ne dhe tė tjerėt nė departamentin ishin nė gjendje tė pėrcaktojnė se hormonet tė shumta duke pėrfshirė catecholamines, cholinergics, ACTH, vasopressin, etj mund tė rritet ose ulet aktiviteti adenylyl cyclase dhe formimin AMP ciklike. Para nė kėtė pikėpamje e Sutherland ishte se receptorėt dhe cyclase adenylyl ishin njė Makromolekula tė vetme apo njė i lidhur fort komplekse nė membranat qelizore. Puna ime si student dhe punėn e tė tjerėve nė dyshim kėtė hipotezė dhe sugjeroi qė receptorėt tė ndryshme pėr kėtė listė nė rritje tė hormoneve duhet tė jenė tė shoqėruar to adenylyl cyclase nė mėnyra ende pėr t'u pėrcaktuar komplekse (shih Gilman dhe leksion Nobel Rodbell e 1994 pėr njė pėrshkrim mė tė madhe e punės sė tyre e mėvonshme).

    Unė gjithashtu gėzuar shkollėn mjekėsore dhe e gjeti veten tė mėsuar gjithēka paraqitet para meje. Unė e dinte se unė nuk mund tė pėrcaktojnė se ēfarė do tė ishte e vėrtetė dhe e rėndėsishme dhe shumė e fakultetit tonė pranoi kėtė gjithashtu. Qė ēdo gjė mund tė jetė i rėndėsishėm, fillova tė mėsuar ēdo gjė mėsuar. Eksperimentale ri-integruar sistemin e organeve qasje nė arsim mjekėsor nė Rezervė Perėndimor lejohet mua tė asimiluar dhe integruar informacion mė lehtė. Unė gjithashtu gėzuar plotėsisht rotacionet e mia klinike nė mjekėsi, kirurgji, OB-GYN, pediatri, ortopedi, neurologji, etj Ka pasur disa rrotullimeve klinike qė unė nuk mendoj pėr njė disiplinė tė mundshme pėr tė ardhmen time karrierėn akademike. Unė mė pas mėsuar se unė isha nė krye tė shkollės mjekėsore dhe aspiranturė klasės ēdo vit dhe ka marrė ēmime nė diplomim pėr tė dy mjekėsi klinike dhe hulumtimet. Unė isha nė elementin e mia dhe tė dashur atė. Nuk kishte dyshim nė mendjen time nė lidhje me njė karrierė akademike nė mjekėsi, hulumtimit dhe tė mėsuarit.

    Nė mėnyrė qė tė plotėsuar pagė time me kaq shumė fėmijė, unė moonlighted nė Klinikėn Cleveland pune njė apo dy netė nė javė nė shėrbim OB-GYN pėr tė ndjekur nėnat me provimet e legenit si ata pėrparuar pėrmes punės, i ndihmuar nė furnizimet dhe pjesėt mbretėror dhe pastaj tavolina scrubbed dhe kate pas ēdo lindjes. E gjithė kjo pėr $ 20,00 pėr njė natė pėr 12 orė punė 19:00-7:00 njė ose dy netė nė javė pėr katėr vjet. Nė mbrėmje i ngadalshėm unė kam qenė nė gjendje pėr tė studiuar, analizuar tė dhėnat laboratorike dhe shkruani protokollet kėrkimore. Disa netė e nevojshme qė unė tė punuar gjithė natėn dhe mė pas tė marrė pjesė nė njė ditė tė plotė tė klasave tė nesėrmen. Kam vazhduar gjatė clerkships ime klinike qė kėrkon mungesė e mi nga familja ime si shpesh si 4-5 netė nė javė. Megjithatė, unė u pėrpoq qė tė ketė njė darkė me familjen time aq shpesh sa orarin tim e lejuar. Gruaja ime dhe fėmijėt ishin shumė tė kuptuarit. Ata u rrit deri sa fėmijėt tė mrekullueshme dhe tė rriturve, nė dritėn e mungesės sime, padyshim pėr shkak tė njė gruaja tė pėrkushtuar dhe tė nėnės. fetish ime e tanishme ėshtė mbesa 5 time qė unė tė pėrpiqet tė shpenzojnė mė shumė kohė me tė jetė e mundur, pa dyshim pėr shkak tė fajit tim si njė baba qė mungonte. Unė ka arritur tė kalojnė disa javė secili verore me familjen time si ne e mori ata kampe tė gjithė SHBA-nė takimet e ndryshme shkencore. Ka vetėm disa shtete ku nuk kemi camped sė bashku si njė familje dhe tė gjithė ata u bė i aftė notonin nė njė moshė tė re.

    Unė vendosa tė shkoj nė Masaēusets Spitalit tė Pėrgjithshėm pėr praktikimin e mia dhe seli nė mjekėsi (1965-1967). Ēfarė njė pėrvojė e mrekullueshme kjo ishte me disa nga shkencėtarėt tė botėve "kryesor, mėsuesit dhe tė personelit. Grupi ynė i 14 housestaff pėrfshirė mendjet emocionuese tė ndritshme si Tom Smith, Tony Gotto, Jim Willerson, Ed Scolnik dhe tė tjerėt qė kanė ndikim tė konsiderueshėm mbi mua. attendings e mia dhe shefi i banorėve tė pėrfshira Alex Leaf, Dan Federman, romake DeSanctis, Frank Austen, Sam tyre, Ken Shine dhe tė tjerėt. Si banor Joe Goldstein dhe Mike Brown ishin dy praktikantė tonė. Unė nuk mund tė ketė kėrkuar pėr njė hyrje mė tė madhe pėr mjekėsi, nė dritėn e tė qėnit nė thirrjen e ēdo natė tė tjera dhe fundjavė. Unė, megjithatė, miss laborator dhe ēdo pranverė kam gjetur veten nė bibliotekė duke lexuar shumė i abstrakteve tė takimit tė Federatės (aktualisht takim FASEB) pėr tė parė atė qė unė kam qenė zhdukur nė "dėrguarve tė dytė dhe hormon sinjalizuar". Kam krijuar njė fletore qė pėrmban tė shumta "eksperimentet e qartė" pėr tė bėrė. Kur unė shkova nė NIH mė pas si njė ndihmės i klinik nė Institutin Zemra isha nė gjendje tė bėjė shumė e planifikuar eksperimentet nė laborator Martha Vaughan's. Ajo gjithashtu ishte njė mėsues i shkėlqyer me njė stil tė ndryshėm nga ose Sutherland apo Rall. Ajo mė dha liri tė konsiderueshme pėr tė ndjekur njė numėr fushash qė lidhen me AMP ciklike dhe rregullimi hormonal. Burri i saj, i ndjeri Jack Orloff, ndėrsa sipėrfaqėsisht njė njeri i ashpėr dhe tė vėshtirė, ishte njė person i ndjeshėm dhe shkencėtar i talentuar. Unė kam qenė me tė vėrtetė me fat se ata dhe shumė tė tjerė nė NIH ndikuar mendimin tim dhe tė planifikimit tė karrierės. Unė sė shpejti vesh se unė kam modele tė shumta rolin dhe u pėrpoq pėr nxjerrjen karakteristikat mė tė mira tė secilit si kam planifikuar rrugėn e karrierės dhe pėr tė ardhmen time.

    Kam mbetur nė NIH pėr mė shumė se tre vjet (1967-1970), kur nė Universitetin e Virxhinias quajtur pėr tė rekrutuar mua pėr tė zhvilluar njė tė ri farmakologjisė klinike Divizionit nė Departamentin e Mjekėsisė me njė takim si Profesor nė mjekėsi dhe farmakologji. Unė nuk mund tė rezistojė ofertė nga Ed Hook, kryetari i ri i mjekėsisė dhe Joe Larner, kryetari i ri i farmakologjisė. fakultetit tė tjera tė tilla si Tom Hunter, Vice President i Punėve tė Mjekėsisė, Ken Crispell Dean, Bob Berne, Bob Haynes dhe tė tjerėt ndikoi nė vendimin tim pėr tė lėnė NIH. I kishte njohur Larner, Bernė dhe Haynes pasi ata ishin tė fakultetit nė Rezervė perėndimore kur isha student. Charlottesville ishte gjithashtu njė vend tėrheqės pėr rritjen e fėmijėve pesė tim. Disa nga kolegėt e tė gjithė vendin, veēanėrisht David Kipnis, njė tjetėr njė nga modelet e mia rol, nė pikėpyetje pėr mua do tė Charlottesville. Vetėm njė vit mė parė i quajtur atė tė aplikoni pėr njė bursė nė Universitetin endokrinologji nė Uashington. Unė isha atėhere 33 vjeē, me 5 fėmijė dhe kėshilla e tij ishte e pėrshtatshme. Ai tha se, "Fred, koha pėr ju pėr tė marrė njė punė dhe mbėshtetje" tuaj tė familjes, dhe unė u kėshilla e tij tė zemrės.

    Unė u bashkua fakultetit nė Universitetin e Virxhinias, 1 shtator 1970 dhe nervously menduar se si unė mund tė nisė vetė karrierėn time tė pavarur kėrkimore. I vendosur pėr tė punuar me PMP ciklike si ajo kishte filluar tė shfaqet si njė i dėrguar i ri tė jetė e mundur "tė dytė" pėr tė ndėrmjetėsuar efektet e hormoneve. Kjo ėshtė e detajuar nė Nobel leksion tim. Kam mbetur nė Universitetin e Virginia 1970-1981, ku unė u promovua si njė nga profesorėt mė i ri nė 1975, unė iu kėrkua gjithashtu tė bėhen Drejtorit tė Qendrės Klinike e Kėrkimit nė 1971 dhe Drejtori i farmakologjisė klinike nė 1973. I ndėrtuar njė program kėrkimor me tė dy studime klinike dhe themelore dhe filloi tė rekrutuar studentė shumė emocionuese dhe miqtė pėr tė punuar me mua. Nga 82 miqtė dhe studentėt e trajnuar dhe kam bashkėpunuar me njėzet deri mė sot janė profesorė, kryetarė, drejtorė dhe shefa tė hulumtimit ndarjen e gjithė bota. I shohin ata si dhe pasardhėsit tė mbajtur nė kontakt me shumicėn e tyre nė udhėtimet e mia. Nuk ka dyshim se njė nga arritjet e mia mė tė mėdha ėshtė qė tė kanė marrė pjesė nė trajnimin e shkencėtarėve tė tilla tė suksesshme nė laborator mi dhe i ndikuar edhe karriera e shumė studentė tė talentuar mjekėsore, studentėt e diplomuar dhe housestaff.

    Pas shikuar nė pozita shumė universitet tė gjithė vendin si njė karrige tė mjekėsisė apo tė farmakologjisė dhe pozita industriale, kam vendosur tė shkoj nė Stanford nė korrik 1981, si Shef i Mjekėsisė sė Spitalit Palo Alto Veterans, njė spital tė lidhur Stanford. Unė kam qenė njė profesor i mjekėsisė dhe farmakologjisė dhe kryetari shoqėrojnė tė mjekėsisė. Ndėrsa ajo ishte e vėshtirė pėr tė lėnė shumė miq dhe kolegė nė Universitetin e Virxhinias, ku kemi kryer eksperimentet e para me efektet e oksidit nitrik biologjike, unė nuk mund tė hedh poshtė kėtė mundėsi tė mrekullueshme nė Stanford. Ken Melmon ishte kryetar i mjekėsisė dhe tė gjatė tė parė tonė tre vjet sė bashku ne tė rekrutohen rreth 30 fakulteteve tė reja tė rinj. Me gjithė kėrkesat e mėdha mėsimdhėnies administrative dhe klinike, unė e vazhdueshme pėr tė mbikėqyrur njė laborator tė madh dhe produktiv me rreth 15 studentė, miqtė dhe tė stafit. Trajnuarit vazhduar tė vijnė nė laborator tanė nga e gjithė bota. Disa nga nxėnėsit e mi dhe miqtė mė pas shkoi nė shkollėn mjekėsore dhe pas pėrfundimit tė banesave janė bėrė shkencėtarė shumė produktiv mjek nė njė numėr institucionesh.

    Pas njė masė si ushtrues detyre i Kryetarit tė Mjekėsisė nė Stanford (1986-88), I la qė tė bėhet njė Vice President at Abbott Laboratories si isha duke u shqetėsuar menaxhuar pėr kujdesin shėndetėsor nė horizont dhe efektet e saj tė mundshme nė kujdesin e pacientit, hulumtimit dhe edukimit. Pas disa duke pasur parasysh qėndrimet e industriale, unė zgjodha Abbott kryesisht pėr shkak tė presidentit tė saj Jack Schuler, njė person i shitjes dhe marketingut me nje MBA nga Stanford i cili gjithashtu kishte vizionin e konsiderueshme. Ne kemi punuar mirė sė bashku duke mėsuar mė shumė parime tė biznesit dhe unė e mėsoi atė pėr zbulimin e drogės dhe tė zhvillimit. I gėzuar qasje nė tė gjitha burimet Abbott-sė, personeli shkencor, orkestrim dhe atė qė fillimisht u duk si njė buxhet hulumtim tė pakufizuar. Kam mėsuar se pėrfundimisht e nuk mund tė ketė burime tė mjaftueshme, kur e shikon pėr terapi romanin e sėmundjeve tė mėdha, ėshtė njė ndėrmarrje e shtrenjtė. Megjithatė, nė katėr vitet e drejtimin zbulimin e tyre farmaceutike dhe programet e zhvillimit ne kemi qenė nė gjendje tė zbulojnė shumė objektiva tė romanit tė drogės dhe ne kemi sjellė pėrpara rreth 24 komponime tė reja pėr provat klinike pėr sėmundje tė ndryshme. Kam vazhduar tė ketė njė laborator shumė produktiv me dy grante NIH, disa fonde jashtė pėr miqtė dhe rreth 20 shkencėtarėt qė punojnė me mua nė oksid nitrik dhe PMP ciklike. Kėrkesave administrative dhe tė udhėtimit ishin tė konsiderueshme qė unė isha njė oficer tė korporatave, nėnkryetar dhe mbikėqyrjen e bashkėpunimeve shumė industriale e gjithė bota. Kur unė isha la Abbott mbikėqyrjen rreth 1500 shkencėtarė dhe stafit dhe ndoshta fituara ekuivalent i nje MBA nga pėrvoja nė punė plus kurset e periodike tė menaxhimit tė kėrkuar nga kompania. Para ardhjes time nė Abbott kompania nuk kishte miq Akademik ose fonde me korrespondencė. Kur kam mbetur ne kishim rreth $ 3,5 milionė euro. nė vit i mbėshtetjes qė ndodhet jashtė qytetit tė granteve dhe rreth 35 fellows nė hulumtim farmaceutike. Pėr fat tė keq, Abbott riorganizuar menaxhimin e saj tė lartė dhe rolin tim tė biznesit modele iu kėrkua tė largohen. Si shkencėtar i lartė Abbott e kam gjetur veten nė mes tė menaxhmentit wedged e sipėrme, stafi i marketingut dhe shkencėtarėt dhe vazhdimisht ishte i mbrojtur vendimet e mia nė lidhje me programet kėrkimore. Ka qenė gjithmonė e presioneve tė marketingut tė konsiderueshme pėr mua qė pėr mendimin tim kanė qenė shpesh vendime tė gabuara tė zhvillojnė terapi roman pėr sėmundjet e pa terapi adekuate.

    I la Abbott nė 1993 tė jetė njė themelues, President dhe CEO i nje kompani e re Biotech, molekulare gjeriatri Corporation. Plani ishte qė tė krijojnė njė kompani tjetėr intensive hulumtuese me bazė Biotech. Pėr fat tė keq, kurrė nuk bankier tim investimeve ngritur shuma e parave tė premtuar dhe ai pėrfundimisht ka humbur njė pasuri tė madhe personale me taktikat e tij leveraging. I found myself skipping e gjithė bota pėr tė gjetur investitorė dhe partnerė pėr tė mbajtur tė kompanisė nė det dhe tė paguajnė faturat. Pas njė partneritet me njė kompani tė mėdha farmaceutike dhe disa financime mė shumė si njė kompani private, kam mbetur pėr t'u ribashkuar akademikė, shpresojmė se shumė mė tė menēur.

    Pas duke marrė parasysh njė numėr tė Vice President, Dean qėndrimet dhe kryesimeve, kam kuptuar se pozita e tillė ndoshta do tė mė hequr krejtėsisht nga laboratori, miqtė dhe studentėt, gjėra unė nuk mund tė heqin dorė. Nė prill 1997, unė u bė kryetari i parė tė Universitetit tė Texas-Hjuston e njė departamenti tė kombinuar sapo shkencė themelore, Integrativ Biologji, farmakologjisė dhe fiziologjisė. Unė jam gjithashtu duke krijuar njė ndarje tė re tė farmakologjisė klinike tė pėrbashkėt nė mes tė departamentit tonė dhe mjekėsi. Kam planifikuar qė tė vazhdojė njė program aktiv themelore dhe klinike kėrkimit shkencor dhe do tė marrin pjesė nė mjekėsi klinike dhe mėsimdhėnies pėrsėri. Kėshtu, unė kam ardhur qark tė plotė. Unė jam kthyer nė elementin tim akademik dhe pėrsėri I love it. Unė gjithashtu pritet tė vazhdojė disa Adventures tė biznesit dhe tė ushtrojė aftėsitė e mia sipėrmarrėse, zonat qė unė gjithashtu gėzojnė dhe e shohin si hobi fitimprurės. Liria dhe mjedisin intelektual tė mjekėsisė akademik dhe studentėve tė shkėlqyer tė rinj dhe miqtė janė emocionuese dhe njė gėzim tė pėrditshme pėr mua. Nė fund tė fundit, unė shpresoj qė tė them Ron Delismon disa ditė "Dy Nobels nė zero".

    Ajo ka qenė shtatė vjet qė prej marrjes sė ēmimit Nobel pėr Fiziologji ose tė Mjekėsisė pėr punėn time me oksid nitrik dhe PMP ciklike. Jeta ka qenė tepėr i zėnė. Unė kam vazhduar si kryetar i Departamentit tė Biologjisė integruese dhe farmakologji nė Universitetin e Texas - Houston. Unė kam zgjeruar departamentin me rekrutimin e gjashtė tė ri, fakulteti i ri,, por disa daljet nė pension dhe njė vdekje nė departamentin e mbajtur ne lidhje me tė njėjtėn madhėsi, derisa disa prej tė Fakultetit tė Shkollės Dentare u bashkuan me ne pėr tė konsoliduar disa nga Shkolla Dentare.

    laboratori im ka qenė shumė aktive me rreth 15-18 shkencėtarėt qė ėshtė masa jonė e zakonshme per 25 vitet e fundit. Ne kemi gjetur veten Pėrcjellin disa tė interesit tonė hulumtimit me oksid nitrik dhe PMP ciklike nė disa drejtime tė reja pėr tė mbajtur tė ēojė tonė nė kėtė fushė dhe tė shqyrtojė ēėshtjet e reja tė vėshtirė me rregulloren tretshme guanylyl cyclase, dhe roli i oksidit nitrik dhe PMP ciklik nė miun dhe embrionale tė njeriut qelizė rrjedhin pėrhapjes dhe diferencim.

    Ndėrsa aplikimet grant kėrkime dhe mbėshtetje janė gjithmonė njė proces nervor dhe kohė, disa fondacione dhe donatorėt kanė mbėshtetur bujarisht punėn tonė dhe tė dhėnė mua me njė karrige tė pajisura shtrenjtė. Kėto fonde fleksibile dhe tė lirė pėr tė vepruar hulumtim kanė qenė mė tė vlerėsuar tė ndjekin disa nga idetė tona kėrkimore, ose tė pranojė njė tjetėr shkencėtar i shquar i ri dhe nxenesit.

    Bota akademike si botėn e biznesit ėshtė e pėrfshirė me vrull me shtresa tė shqyrtimit dhe tė pajtueshmėrisė. Me rreth gjysma e numrit tė shkencėtarėve nė departamentin tonė qė kisha si kryetar i Mjekėsisė nė Universitetin e Stanfordit e punės gazeta i ka trefishuar ndoshta. Zhvilluesit e e-mail-i duhet tė kėshillohen pėr shkatėrrimin e letėr aq shumė dhe tė pemėve dhe gėrryes orė dhe orė tė kohės time. Duket se tė gjithė nė Universitetin ndihet i detyruar pėr tė dėrguar me tė gjitha kopjet e tyre email, shpesh pas katėr faqet e adresave, i ndjekur nga njė mesazh tė shkurtėr tė padobishme. Ndoshta tė gjithė tė punėsuarit i duhet dhėnė disa ndarjen vjetore e-mail e cila, nė qoftė se tejkalohen, rezulton nė reduktimin e pagave.

    Menjėherė pas ēmimit Nobel, unė u kėrkua tė bėhet drejtor i Institutit tonė tė Mjekėsinė Molekulare tė cilėn unė edhe e pranuar. Pėr tetė vitet e fundit kam mbajtur dy pozitat e larta nė Universitetin, si Kryetar i Departamentit dhe Drejtori i Institutit, njėri zakonisht njė pozitė me orar tė plotė. Ndėrsa nė Universitetin e Virxhinias, Universitetin e Stanford, dhe Abbott laboratore kam mbajtur edhe dy poste nė tė njėjtėn kohė. Kjo ėshtė ndoshta pėr shkak tė tendencat e mia qen i punės.

    Duke qenė Drejtor i Institutit ka dhėnė edhe mua me njė ndėrtesė tė rėndėsishme dhe mundėsi rekrutimin. Unė kam qenė nė gjendje pėr tė bindur Presidentin Universiteti pėr t'u angazhuar nė njė fond tė madh rritjes sė fushatės prej $ 200 milion. Rreth gjysma ėshtė pėrdorur pėr tė ndėrtuar njė ndėrtesė e re kėrkimore, prej rreth 230.000 sq ft pėr Institutin, dhe gjysma tjetėr pėr tė rekrutuar fakultet tė reja dhe tė shkencėtarėve. Shtetin e Teksasit, komunitetit Houston, dhe fondacione vendore kanė qenė mė bujare dhe ne do tė jemi duke hyrė nė ndėrtesėn e re tė hulumtimit tonė nė mes tė 2006. Ne presim pėr tė rekrutuar 30-40 fakultet tė ri gjatė 3-5 viteve tė ardhshme, plus stafit tė tyre kėrkimore dhe praktikant. Ne presim tė trefishuar numrin tonė aktuale tė shkencėtarėve.

    Njė aktivitet shumė kohė nė shtatė vitet e fundit ka qenė e udhėtimit tim dhe pedagog. Unė kam vizituar rreth 35-40 vende gjatė shtatė viteve tė fundit dhe pėr tė udhėtuar rreth 100.000 150.000 milje nė vit. Unė jam ftuar pėr tė gjitha llojet e takimeve dhe funksionet e gjithė bota pėr tė kushtoj ndėrtesat, spitalet, marrin pjesė nė konferenca, takime shkencore, seminare universitare, konsultohen pėr kompanitė dhe qeveritė, etj ... Me sa duket, supozohet se duke marrė ēmimin Nobel ju jeni automatikisht njė ekspert nė tė gjitha temat, fusha dhe disiplina. Unė kam qenė e ftuar edhe nė panelet e Nobel Laureates pėr tė diskutuar metoda pėr tė nxitur paqen dhe edukimin e gjithė bota. Ndėrsa marrin pjesė nė kėto udhėton shumė dhe mbledhjet, unė kam rėnė edhe shumė ftesa, sepse koha nuk e lejon tė udhėtimit ose pėr shkak tė konflikteve nė caktimin. Nė fund tė fundit, unė kam njė punė ditore dhe herė pas here duhet tė jetė shtėpi pėr tė marr Paycheck tim. Unė kam pasur shumė pėrvoja tė paharrueshėm dhe tė mbledhjeve dhe pėr fat tė mirė gruaja ime, Carol, mė shoqėron nė pjesėn mė tė madhe tė udhėtimit tim. Unė kam pasur takime me Kryetarin e Arafatit Palestinė e Jaser, Kryeministri i Izraelit i Netanyahu, kryetarėt Lee dhe Chen tė Tajvanit, Drejtori Ekzekutiv Tung tė Hong Kong, presidenti Medani tė Shqipėrisė, kryetari Trajkovski i Maqedonisė, Wen Jiabao tė Kinės, presidenti Klinton, Presidenti Bush , Kongresmeni shumė dhe senatorė, guvernatorė dhe kryetarėt e komunave.

    Unė kam takuar edhe dhjetra e Nobel Laureates dhe mori pjesė nė konferenca dhe takime me ta. Carol dhe unė kam bėrė miq tė Laureates shumė dhe bashkėshortėt e tyre dhe tė udhėtimit shumė dhe leksion sa mė shumė qė unė bėj. Pėr ata qė janė nė pension, ai nuk ka qenė krejt nė mėnyrė tė kėrkuar apo tė vėshtira.

    Zyra ime dhe shtėpi janė tė mbushura me objekte, fotografi, pllaka, medalje, skulptura, dhurata dhe relikeve. Ju pranoni tė shumta gradė nderi dhe ēertifikatat pėr mur letėr zyrėn tuaj nė tė dy punė dhe nė shtėpi. Ne kemi drejtuar nga e murit dhe hapėsirė sipėrfaqėsore nė zyrėn time dhe nė shtėpi dhe kanė filluar pėr tė krijuar pirgje pėr tė organizuar nė tė ardhmen. Qė nuk kam plane pėr pensionim, fėmijėt e mi dhe nipėrit ndoshta do tė duhet tė organizojnė materialet disa ditė. Njė nga ngjarjet mė tė qeshur dhe tė paharrueshėm ishte duke u Marshall i madh i katėrt tė korrik paradė, me gruan time dhe disa nga nipat tonė nė noton, nė qytetin Uajting e shtėpisė sime, Indiana. Unė kam dhėnė edhe leksione pėr tė fėmijėve nė shkolla, kisha dhe xhami. Pas njė numri tė kėrkesave tė tilla, kam pėrgatitur njė video pėr fėmijė arsimore, tė cilat mund tė shihet nė faqen e internetit Nobel qė diskuton Ēmimin Nobel dhe oksidit nitrik.

    Nė njė nga udhėtimet e mia disa nė Maqedoni, atdheun e babait tim, Karol dhe unė organizohet pėr njė nga bijat tona pėr tė miratuar njė vajzė tre-muaj-e vjetra shqiptare baby. Udhėtim, nė kurriz tonė, kėrkohet qė unė jap disa leksione dhe do tė takohet me shumė personalitete. Unė e konsideroj kėtė njė nga honorariums mia mė tė mira.

    Ēmimin Nobel ka ndikuar edhe mbesa ime qė ėshtė kėrkuar pėr tė diskutuar oksid nitrik dhe ēmimin Nobel nė klasat e tyre pas vėlla tė reja tė parakohshme ėshtė e nevojshme njė shok klase thithur oksid nitrik pėr hipertensionit pulmonar. Konferencat pėr shtyp me mediat dhe tė radios, si dhe intervista televizive janė tė shpeshta. Mediat shpesh do qė tė flisni pėr Viagra, ndėrsa unė tė pėrpiqet tė ēojė ato nė mė shumė fusha tė rėndėsishme pėr mjekėsinė: tė tilla si, hipertensionit pulmonar tek foshnja e parakohshme, plagė shėruese, mosfunksionim endothelial me atherosclerosis, tensionin e lartė, apo diabeti, ku oksid nitrik mund tė jenė shumė mė tė i rėndėsishėm pėr mjekėsinė.

    Ndėrsa ceremonitė Ēmimin Nobel nė 1998 nė Stokholm ishin mjaft tė trajtojnė, 100 vjetorin Nobel pėr ribashkim nė vitin 2001 lejohet mua mundėsinė tė marrin pjesė nė ceremonitė dhe festimet, pėrsėri, me mė pak ankth dhe njė mundėsi pėr tė absorbuar dhe shije tė veprimtarive dhe tė funksioneve. Jeta pas ēmimit Nobel ėshtė mjaft emocionuese, interesante dhe gjithashtu duke kėrkuar. Mendova vėmendjen dhe famė do tė largohem brenda disa muajsh pas marrjes sė ēmimit. Megjithatė, nuk ka indikacione se ky ėshtė rasti shtatė vjet mė vonė. Kudo qė tė shkoni ju nuk mund t'i shpėtojnė mediat dhe vėmendje. Ftesa tė shumta pėr tė udhėtuar, leksion, tė marrė pjesė nė konferenca, tė konsultohet pėr qeveritė, universitetet, kompanitė dhe nuk e kanė ulur. Ėshtė emocionuese, tė dobishme, edukative, fitimprurės dhe tė shterur. Ju mund tė rrallė le roje juaj poshtė dhe tė fshehin apo tė pushojnė. Ju nuk guxoj tė vini hundė ose zeroja nė disa vende pėr shkak tė frikės se dikush do tė kuptova nė kamera ose video. Kur ju udhėtoni, ju shpesh ndjehen si tė jeni nė "Kamera Candid".

    Edhe pse unė kam marrė shumė fakse, telefonata dhe FedEx kur unė e udhėtimit, kur ta kthej ka shumė paratė e korrespondenca dhe tė takimeve tė gjatė laborator me stafin tim pėr tė shqyrtuar pėrparimin tonė kėrkimor para se tė pėrgatitur pėr udhėtim tė ardhshėm.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #49
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Irene Papas

    Irene Papas (nė gr: Ειρήνη Παπά, Irini Pappa; Chiliomodi 3 shtator 1926) ėshtė njė aktore me origjiin shqiptare (arvanitas), aktive nė mė shumė se 70 filma gjatė karrierės nė pesėdhjetė vjet.[1] E njohur nė rolet pėrkrah Bekim Fehmiut si mbretėresha e Itakės Penelopa nė filmin Odisea (L'Odissea) (1968) dhe me Anthony Quinn nė filmin "Zorba the Greek" (1964) nė petkun e vejushės sė bukur.

    Irena Papas: Jam shqiptare dhe Peloponezi ka plot shqiptarė

    E lindur si Irini Lelekou (Ειρήνη Λελέκου)[2]. Talentin e Irenės e zbuloi Elia Kazan.

    Irena aktroi Helenėn e Trojes nė filmin Trojanket, sė bashku me Katharine Hepburn. Aktroi edhe femra tė tjera nga Mitologjia greke, si Klitemnesten nė filmin Ifigenija, Elekten nė Elektri, Antigonen nė Antigona, etj.

    Lajmėrohet edhe si mbretėresha Katarina Aragonska nė filmin Anne of the Thousand Days , pastaj nė filmin Muhamedi, i dėrguari i Perėndisė.[3][4]

    Ndėrsa filmat mė tė njohur tė saj janė Zorba the Greek dhe Z.

    Papas ishte gruaja e Alkisa Papasit dhe e dashura e Marlona Brandos.[5]
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  10. #50
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Anna Oxa

    Anna Oxa e lindur (me emrin Iliriana Hoxha) me (28 prill 1961 nė Bari), ėshtė kėngėtare italiane me origjinė shqiptare, e bėrė e njohur me shfaqjet e saja nė festivalin Sanremo, prej vitit 1987. Kėngėt e saj janė "Ti lascerņ", "Storie" dhe "Senza pietą", kjo e fundit ka fituar nė vitin 1999.

    Karriera[redakto | redakto tekstin burimor]
    Me ndihmėn e Ivano Fossati-t mori pjesė pėr herė tė parė nė festivalin e San Remos nė vitin 1978 (ku u paraqit me njė pamje interesante : “punk look”) me kėngėn “Un'emozione da poco”. Kėnga mori vendin e dyte, dhe fitoi ne seksionin “giovani” (ēmim pėr tė rinj). Ajo fitoi dy herė nė festivalin e San Remos : nė vitin 1999 me kėngėn “Senza pietą” dhe nė vitin 1989 me “Ti lascerņ” (duet me Fausto Leali). Me Fausto Leali-n nė vitin 1989 mori pjesė nė Eurovision, ku ata pėrfaqėsuan Italinė me kėngėn “Avrei voluto” dhe morėn vendin e nėntė.

    Ajo ishte prezantuese e festivalit tė San Remos sė bashku me Pippo Baudo nė vitin 1994. Ishte po ashtu ndėr tė tjera edhe moderatore e shfaqjes sė njohur italiane “Fantastico” nė vitet 1988 dhe 1989. Nė vitin 1979 mori pjesė nė filmin “Maschio, femmina, fiore, frutto” nėn regjinė e Ruggero Miti-t.

    Pjesėmarrjet nė San Remo[redakto | redakto tekstin burimor]
    Oxa 1978.jpg
    Nė San Remo mori pjesė deri tash 13 herė. Kėngėt e saj pjesėmarrėse :

    1978, Un'emozione da poco - vendi i parė nė seksionin "giovani", vendi e dytė nė seksionin "big"
    1982, Io no
    1984, Non scendo
    1985, A lei
    1986, Č tutto un attimo
    1988, Quando nasce un amore
    1989, Ti lascerņ - vendi i parė (duet me Fausto Leali)
    1990, Donna con te
    1997, Storie - vendi i dytė
    1999, Senza pietą - vendi i parė
    2001, L'eterno movimento
    2003, Cambierņ
    2006, Processo a me stessa
    Kėngė tjera po ashtu tė suksesshme[redakto | redakto tekstin burimor]
    1978 Fatelo con me
    1979 Pagliaccio azzurro
    1980 Controllo totale
    1982 Fammi ridere un po'
    1983 Senza di me
    1984 Eclissi totale
    1985 Parlami
    1988 Tu non ridi pił
    1989 Avrei voluto - duet me Fausto Leali
    1989 Tutti i brividi del mondo
    1992 Mezzo angolo di cielo
    1996 Spot
    1999 Come dirsi ciao
    1999 Camminando camminando - duet me Chayanne
    2001 Io sarņ con te
    Diskografia[redakto | redakto tekstin burimor]
    Oxa 1982.jpg
    Oxanna (1978)
    Anna Oxa (1979)
    Q-Disc (1980)
    Per sognare, per cantare, per ballare (1983)
    La mia corsa (1984)
    Oxa (1985)
    Č tutto un attimo (1986)
    Pensami per te (1988)
    Fantastica (1988)
    Tutti i brividi del mondo (1989)
    Oxa live con i New Trolls (1990)
    Di questa vita (1992)
    Cantautori (1993)
    Do di petto (1993)
    Oxa cantautori (1994)
    Anna non si lascia (1996)
    Storie, i miei grandi successi (1997)
    Senza pietą (1999)
    L'eterno movimento (2001)
    Collezione (2001)
    Ho un sogno (2003)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  11. #51
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Telly Savalas
    Aristotelis "Telly" Savalas me origjin shqiptare (arvanitas) (Αριστοτέλης Σαβάλας nė greqisht) (21.1 1922 -.. 22.1 1994) ishte fitues Emmy te njė film dhe aktor dhe kengetar amerikan televizion .
    I njohur pėr interpretimin e rolit kryesor nė seri popullore dramė krimi Kogjak nė vitet 1970.
    Savalas kishte gėzuar paraprakisht njė reputacion si njė nga aktorėt me te mirė Amerikės , dhe u propozua pėr ēmimin Oskar pėr performancėn e tij nė filmin e Birdman e Alcatrazit (1962). Pėrveē kėsaj shfaqje tė rėndėsishme nė filma vetėm si Young Savages (1961), The Story Greatest Ever Told (1965), The Dirty Dozen (e 1967), The Scalphunters (1968), On Her Majesty's Secret Service (1969), Kelly-sė Heroes (1970) Pretty Maids All in a Row (1971). Ai ishte i njohur edhe pėr ate qė e ruajti koken, duke e bėrė atė modern.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  12. #52
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Aleksandėr Moisiu

    Aleksandėr Moisiu ose Alexander, Alessandro - Moissi ose Moisi, lindi mė 2 prill tė vitit 1879 nė Trieste dhe vdiq mė 23 mars tė vitit 1935 nė Vjenė, ishte aktor austriak me origjinė shqiptare.

    Nė moshėn 19 vjeēare shkon nė Vjenė, ku me ndihmėn e Jozef Kainc iu pėrkushtua aktrimit. Mė 1898 e nisi karrierėn e vet si kompars (aktorė qė luajnė rol tė vogėl) nė Burgtheatėr. Pastaj vijuan angazhime nė teatėr nė Pragė dhe Berlin. Nė Berlin Aleksandėr Moisiu u pranua nė seminarin e Max Reinhardt me tė cilin shkoi nė turne nė Petersburg (1911). Atje u dallua pėr rolin e Edipit. Pas kėtij suksesi ai u angazhua nė shumė vende tė Evropės dhe Amerikės Veriore.

    Fusha e veprimit tė Moisiut pėrmblidhte tė gjithė spektrin e literaturės evropiane tė teatrit, duke filluar qė nga tragjedia antike greke e deri te koha moderne. Shumė tė njohura u bėnė interpretimet e tij tė Hamletit, tė Edipit, tė Jedermann dhe tė Fedja nė veprėn e Leon Tolstoit “Kufoma e gjallė”. Ai luajti po ashtu edhe rolet kryesore nė premierat e pjesėve teatrale tė Hauptmann-it (“Der weiße Heiland“), tė Wedekind-it (“Frühlings Erwachen”) dhe tė Hofmannsthal-it (“Jedermann”).

    Nė vitin 1920 ishte i pari qė nė Lojėrat Festive tė Salzburgut (Salzburger Festspiele) luajti rolin kryesor nė “Jedermann”.

    Moisiu vlerėsohej shumė nga publiku i tij pėr shkak tė zėrit tė tij tė bukur si dhe pėr angazhimin e tij emocional. Ai llogaritej sidomos nė vitet para fillimit tė Lufta e Parė Botėrore si njė nga aktorėt mė tė mėdhenj nė hapėsirėn gjermanofolėse. Nė periudhėn mes dy luftėrave ishte shumė kohė nė turne. Nė Berlin aktronte nė kėtė kohė vetėm si mysafir. Stili i tij i aktrimit llogaritej kėtu si i vjetėruar dhe nuk mund tė matej mė me zhvillimet teatrore si ai i ekspresionizmit, apo teatri politik i Brecht-it apo i Piscator-it.

    Prej vitit 1910 e deri mė 1935 mori pjesė nė 10 produksione tė filmave, 8 prej tyre ishin filma pa zė.

    Nė vitin 1935, pak kohė para vdekjes sė tij, Moisiu kėrkoi shtetėsinė e Shqipėrisė si dhe atė tė Italisė. Shqipėria refuzoi kėtė kėrkesė, kurse Italia ia dha shtetėsinė Moisiut, kur ai ishte i shtrirė nė shtratin e vdekjes.


    Varri nė Morcote
    Ai vdiq mė 23 mars tė vitit 1935 nė Vjenė. Ai ėshtė i varrosur nė varrezat e komunės sė Morcote-sė, pranė qytetit Lugano nė kantonin e Tessin-it nė Zvicėr.

    Moisiu sot adhurohet dhe respektohet sidomos nė Shqipėri si njė ndėr aktorėt mė tė mėdhenj tė vendit, edhe pse ai qė nga rinia e tij mė nuk e vizitoi Shqipėrinė. Shkolla e aktrimit nė Tiranė, Universiteti i Durresit, Shkolla e mesme e pergjithshme nė Kavajė dhe teatri i Durrėsit e mbajnė emrin e tij.

    Gruaja e tij Maria Moisiu ishte nga Vjena. Aleksander Moisiu ėshtė stėrgjyshi i aktorit Gedeon Burkhard (ndėr tė tjera i njohur me rolin e tij kryesor nė serinė “ Komisar Rex”). ėshtė gay sepse e ben me te gjithe

    Citate[redakto | redakto tekstin burimor]
    "Zėri, mimika dhe gjestet e Moisiut shfaqin diēka unike, diēka e cila nuk ishte parė asnjėherė nė skenėn botėrore tė artit." - Franc Kafka, shkrimtar i njohur botėror
    "Hamleti ėshtė shkruar pėr Moisiun dhe Moisiu ka lindur pėr tė interpretuar Hamletin, vetė ai." - Max Brod
    "Unė gjeta te Moisiu aktorin e vėrtetė qė kėrkoja." - Max Reinhard, regjisor dhe reformator i skenes gjermane
    "Nepermjet interpretimit te rolit te Hamletiti, Moisiu fitoi dashurine e shikuesit francez." - Andre Antuan, reformist i teatrit francez
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  13. #53
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Shėn Jeronimi, i njohur me emrin latin Sophronius Eusebius Hieronymus (lindi nė vitin 347 nė Stridon, Dalmaci, dhe vdiq mė 30 shtator, 420 nė Betlehem, tė Judesė) ishte at i kishės, dhe teolog. U shpall mėsues kishe nga Vatikani. Njihet mė mire si pėrkthyesi i Biblės nga greqishtja dhe hebraishtja nė latinisht. Vulgate e Shėn Jeronimit ėshtė ende sot njė tekst i rėndėsishem i kishės katolike romake.

    Nė traditėn artistike tė kishės katolike romake paraqitet zakonisht si, mbrojtes i mėsimit teologjik, si kardinal, pėrkrah Ipeshkvit Agostin, krye-ipeshkvit Ambrozit, dhe Papa Gregorit I. Edhe kur paraqitet si anahorit gjysmė-lakuriq, me kryq, kafkė, dhe Bibėl si pajisjet e vetme te qelisė sė tij, kapelja e kuqe ose disa tregues tė tjerė tė pozitės sė tij kanė hyrė nė pikturė si rregull i pėrshkrimit tė figurės sė tij.

    Jeta[redakto | redakto tekstin burimor]
    Pas njė jete me mjaft avantura seksuale, mė nė fund besoi nė Krishtin dhe u dha pas asketizmit. Prandaj kaloi nė shkretėtirėn e Sirisė, afėr Antiokisė, pėr tė bėrė njė jetė oshinari. Ndėrkohė erdhi nė pėrfundimin se e vetmja mėnyrė pėr t’i mundur fantazitė seksuale, tė cilat e mėrzitnin, ishte mėsimi i gjuhės hebraike! Mė nė fund u bė njohėsi mė i mirė i gjuhės hebraike nė Perėndim, madje mė i mirė se Origeni. Mė vonė u gradua dhe erdhi nė Romė, ku u bė dora e djathtė e papės Damas, i cili e ngarkoi atė me pėrkthimin e Dhiatės sė vjetėr (versioni i mėparshėm latin ishte pėrkthyer nga Septuaginta greke, dhe jo nga origjinali hebraik). Jeronimi pėrktheu nga origjinali nė latinisht tėrė Biblėn duke pėrdorur edhe dorėshkrimet tė vjetra latine si dhe Septuagintėn. Ky pėrkthim njihet me emrin Vulgata. Ai shkroi gjithashtu njė numėr komentarėsh profesional.Wikipendia

    Ai bėri njė pelegrinazh me nėnėn e perandorit Kostandin, nė Jerusalem, duke u bėrė kėshtu shembull pėr tė tjerėt. Atje u vendosėn faltoret. Jeronimi u mahnit nga bukuria e kėtij vendi, kėshtu qė vendosi tė shpėrngulet dhe vendi i tij dhe tė vendoset nė Betlehem. Aty ai ndėrtoi njė manastir, i cili mė vonė u dogj sigurisht nga ithtarėt e Pelagut, armikut tė teologjisė sė Jeronimit. Jeronimi pėrjetoi ndarjen e Perandorisė romake dhe rėnien e Romės. Gjatė jetės sė tij, ai dallohej pėr temperamentin e tij tė rrėmbyeshėm dhe pėr fjalėt e tij tė ashpra. Ai u ngatėrrua nė shumė konflikte; nė konfliktin me arianėt ishte nė anėn e konservatorėve. Nė pamfletin e tij Kundėr Jovinianit ai vė nė dyshim institucionin e martesės. Nė pamfletin Kundėr Helvidiut flet rreth virgjėrisė sė pėrjetshme tė shėn. Marisė. Ai u bashkua me Agostinin nė sulmet e kombinuara kundėr Pelagut. Gjatė jetės sė tij u kritikua pėr ēėshtjet si vijon:

    Pėr guximin pėr tė pėrkthyer Biblėn. Agostini e kritikoi ashpėrisht pėr kėtė.
    Pėr mbėshtetjen e tepėrt tė beqarisė.
    Pėr shtytjen e tepėrt tė disa praktikave orientale tė jetės sė murgjve.
    Ai ndihmoi nė zhvillimin e katolicizmit nė mėnyrat si vijon:

    Ai ishte admirues i madh i Origenit, e vėrtetė kjo, tė cilėn ai mė vonė u pėrpoq ta mbulonte, si dhe mbėshtetės i madh i beqarisė dhe jetės nė manastire. Ai e popullarizoi Pahominė.
    Ai u ngatėrrua nė debatin rreth shėn. Marisė. Njė person i njohur me emrin Helvediu, me qėllim qė ta mbėshteste martesėn dhe ta hidhte poshtė qėndrimin negativ tė Jeronimit, tha se pas lindjes sė Jezusit, Jozefi kishte marrėdhėnie tė zakonshme seksuale me Marinė. Jeronimi u tėrbua dhe e sulmoi atė nė pamfletin e titulluar Kundėr Helvediut. Nė kėtė pamflet ai mundohet tė vėrtetojė «virgjėrinė e pėrjetshme tė Marisė, nėnės sė Perėndisė». Pėr tė vėllezėrit e Jezusit ishin nė tė vėrtetė nga martesa e mėparshme e Jozefit.
    Ai lejoi shumė praktika «katolike», si pelegrinazhin, nderimin e mbeturinave tė kufomės sė murgjve dhe tė shenjtorėve tė tjerė, ndezjen e qirinjve nė varret e tyre dhe kėrkimin e ndėrmjetėsimit tė tyre nė lutje. Jeronimi e shkroi kėtė nė pamfletin Kundėr Viligantiut, i cili u lexua nga njė numėr i madh njerėzish dhe u pranua i tėri nga kisha.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  14. #54
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Elena Gjika, Dora d'Istria, (Bukuresht, 1828 - 1888)[1], ishte shkrimtare dhe publiciste pėrparimtare rumune me origjinė shqiptare.

    Elena Gjika lindi me 22 janar 1828. Ajo ishte e bija e Mihal Gjikės, vėllait tė Princit tė Vllahisė Grigor Gjika. Elena Gjika mori njė arsim tė plotė dhe vazhdoi jashtė vendit, mė parė nė Dresden, pastaj nė Vjenė, Venecia dhe Berlin.

    Elena Gjika u kthye pėrsėri nė vendin e saj nė 1849 dhe u martua me dukėn rus Aleksandėr Kolstov-Massalski. Pėr disa vjet ajo jetoi nė Rusi, kryesisht nė Shėn Petėrsburg, por nuk i ushqeu pikėpamjet nacionaliste tė burrit tė saj rus, as fanatizmin Ortodoks tė Oborrit tė perandorit despotik Nikolla. Kur shėndeti i saj u pėrkeqėsua nė klimėn ruse, ajo mori kėshillėn e burrit tė saj dhe shkoi nė Europėn Qendrore, fillimisht nė Zvicėr pėr disa vjet, pastaj nė njė udhėtim nėpėr Greqi dhe Anadoll. Pėrfundimisht, ajo u kthye nė Itali, duke jetuar nė njė vilė nė Firence. Herė pas here Gjika udhėtonte pėr nė Francė, Irlandė dhe Shtetet e Bashkuara.

    Si publiciste dhe shkrimtare (kryesisht nė frėngjisht) Elena Gjika u bė e njohur nė vitin 1855. Ajo shkruante me emrin Dora D'Istria. Gjika botoi njė numėr shkrimesh qė tregonin jo vetėm njohjet e gjuhėve rumanisht, italisht, gjermanisht, frėngjisht, latinisht, greqisht (e vjetėr dhe moderne) dhe rusisht, por edhe njohuritė e saj nė fushėn e shkencės, fesė, politikės, si dhe talentin pėr tė paraqitur pikėpamjet e saj.

    Vepra e saj e parė ishte La vie dans l'Eglise monastique Orientale - "Jeta monastike nė Kishėn Lindore" (Bruksel 1855; Bot. II-Paris 1858), ku ajo bėri thirrje pėr shfuqizimin e urdhrave tė manastirit. Ajo u pasua nga La Suisse allemande - "Zvicra gjermane" (Gjenevė 1856, 4 Vėllime, gjermanisht; Bot. II, Zürich 1860, 3 Vėllime), njė pėrshkrim i Zvicrės dhe popullit tė saj, me njė pjesė qė pėrshkruan njė ngjitjen nė malin Monk.

    Nė shkrimin Les femmes en Orient - "Gratė nė Orient" (Zürich 1859, 2 Vėllime), ajo shkruante pėr emancipimin e grave nė Levant (Mesdheu Lindor), nė njė tjetėr, Des femmes, par une femme - "Rreth grave, nga njė grua" (Bot. II, Bruksel 1869, 2 vėllime), ajo krahasonte gjendjen e grave nė Evropėn latine, me ato nė Gjermani, dhe kėrkonte me fjalė tė forta trajtimin e barabartė tė burrave dhe grave. Pėrpara kėsaj, ajo botoi Ekskursions en Rouméllie et en Moree - "Ekskursione nė Rumeli dhe More" (Zürich 1863, 2 Vėllime), ku ajo pėrpiqej tė tregonte se Greqia e lashtė kishte tė njėjtėn detyrė civilizuese si Gjermania e kohės sė saj.

    Ajo gjithashtu botoi tregimin Au bord des lacs helvétiques - "Lundrim nė liqenet zvicerane" (Gjenevė 1861), romanet Fylétia e Arbenoré prej Kanekate laoshima (Livorno 1867), Gli Albanesi in Rumenia, njė histori e princėve Gjika, nga familja e saj, nė shekujt e 17-tė deri 19-tė (Bot. II, Firenze 1873), dhe La poésie des Ottomans (Bot. II, Paris 1877), si dhe shkrime tė shumta mbi historinė e letėrsisė, poezisė, ēėshtje politike, shoqėrore dhe fetare, historike, arti etj. nė revista tė mirėnjohura franceze (sidomos nė Revue des Deux Mondes), belge Libre Recherche, italiane Diritto, Antologia nuova, Rivista europea etj. dhe revista zvicerane, greke, rumune dhe amerikane.

    Elena Gjika ishte gjithashtu piktore. Ajo ishte anėtare e shumė shoqėrive tė studiuesve, tė tilla si Akademia italiane, ajo u emėrua edhe qytetare nderi nga parlamenti grek dhe shumė qytete italiane.

    Ajo ishte gjithashtu njė alpiniste.

    Ajo mori pjesė gjallėrisht nė lėvizjen kulturore pėrparimtare tė Evropės si kundėrshtare e sundimit despotik monarkist dhe e shtypjes Kombėtare. U radhit nė mes tė 10 femrave mė tė ngritura intelektualisht ne botėn e asaj kohe. Pėrkrahu nxehtėsisht Rilindjen Kombėtare Shqiptare, mbajti lidhje tė ngushta me veprimtarė tė shquar tė saj, si: Jeronim de Rada, Dhimitėr Kamarda, Zef Jubani, Zef Serembe, Thimi Mitko etj. Ajo rrahu mendime pėr organizimin e lėvizjes kombėtare sidomos nė vitet e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit. Nė njė varg studimesh: Kombėsia shqiptare sipas kėngėve popullore (La nationalité albanaise d'aprčs les chants populaires, 1866), Shkrimtarėt shqiptarė tė Italisė Jugore (Les ecrivains albanais de l'Italie Méridionale, 1867), Shqiptarėt nė Rumani (Gli albanesi in Rumenia, 1873), etj., ajo vuri nė dukje nėpėrmjet kėngėve popullore historike luftėn shumėshekullore tė popullit Shqiptar kundėr sundimit osman. Nė shenjė mirėnjohjeje pėr ndihmesėn e dhėnė nė njohjen e ēėshtjes Shqiptare nga opinioni publik botėror, patriotėt rilindės dhe arbėreshė tė Italisė e tė Greqisė i kushtuan librin me titull : Dora d'Istrias-Shqiptarėt (A Dora D'Istria - Gli Albanesi, 1870), njė pėrmbledhje vjershash patriotike.
    Elena Gjika vdiq nė Firence mė 17 nėntor 1888.Wikipedia
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  15. #55
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    William G. Gregory

    Nga njė fushė tjetėr, i njohur pėr botėn u William G. Gregory i cili u lind nė Lockpart tė New Yorkut mė 14. 05. 1957. Ai ėshtė astronaut amerikan me prejardhje shqiptare nga qyteti i Korēės. William G. Gregory ėshtė biri i njė piloti ushtarak, i cili kishte migruar nga Shqipėria kur ishte vetėm 2 vjeē. William G. Gregory u diplomua nė shkencat teknike, nė Akademinė e Forcave Ajrore tė Amerikės, mė 1980. Gradėn “magjistėr” nė inxhinieri dhe mekanikė e mori nga Universiteti “Columbia” i New York-ut. Nga viti 1981, deri nė vitin 1986 , Gregory shėrbeu si pilot i aeroplanėve luftarakė amerikanė F-11, F-4, A-7D dhe i pesė modeleve F-15 Eangle. Pasi u bė astronaut mė 1991, ai shėrbeu si pėrfaqėsues zyrtar i qendrės astronautike pėr zbritjen nė tokė tė anijeve kozmike.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  16. #56
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Peter Malota Lulgjurai lindi mė 28 gusht 1958. I njohur edhe si Peter Lulgjurai, u lind nė njė fshatė tė vogėl nė Malėsi (Lofka) tė Shqipėrisė, si biri i Gjon Malotės.

    Peter Malota ėshtė aktor profesionalist dhe ish-instruktor nė Studion Jun Chong Tae Kwon Do Studios tė Los Angjelos, gjatė viteve 80 -ta. Ishte Ylli i turneut nacional nė ShBA, pėr artin e luftimeve bujare. Petri mbanė shiritin e zi nė Te Kuon Du, Karate, Xhudo dhe Hapkido.

    Fillimet e para nė kinematografi i beri pran aktorit tė njohur belgė Zhan Kllod Van Dam nė filmin " Double Impact ". Po ashtu Petri luajti role nė disa filma tjerė, zakonisht personazhe me karakterin e djaloshit agresiv. Bėri korografinė e disa filmave tė Van Damit. Pastaj luajti edhe ne role tjera; "Nowhere to Run" nė, "The Quest" dhe, "Universal Soldier".

    Petri shkroi disa libra pėr artin e sporteve bujare dhe tani ėshtė mėsues i famėshem nė studion e tij Malota's Martial Arts Studio

    Kinematografi
    Kumite 2005 - korografin e luftimeve
    End of the Line 2004 - Illyr-i
    The Order 2001 - Amnon, si dhe korografin e lufrimeve
    Inferno 1999 - korografin e lufrimeve
    - Desert Heat
    - Coyote Moon
    Universal Soldier 2 1999 - korografin e lufrimeve
    - The Return
    The Quest 1996 - rolin e Spanjolit
    Nowhere to Run 1993 - rolin e tė bugosurin
    Universal Soldier 1 1992 - rolin e kauboit (Stunts-it)
    Double Impact 1991 - rolin truprojes me ēizme kaubojėsh, (Stunts-it)
    LA Streetfighters 1985 - gangster i sindikates
    - Ninja Turf
    - Chinatown

    Wikipendia
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 27-04-2017 mė 15:53

  17. #57
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Iliaz Bazna apo i njohur edhe si Elyesa Bazna.

    Agjent i njohur i luftės sė II-tė Botrore, i njohur me pseudonimin ciceron pranė konsullit gjerman nė Ankara gjatė viteve 1943-1944. Biografia e tij ėshtė e errėt, dihet se ai ishte i burgusur nė Marsej (Francė) pėr kontrbandė para luftės. Iliaz Bazna deklarohet se ėshtė mė origjinė shqiptare, ku i ati i tij kishte vdekur tragjikisht diku nė malet shqiptare, nė gjueti nga njė anglezė. Pas disa vitesh Bazna merr njė sasi tė hollash si dėmshpėrblim dhe ikėn nė Turqi. Mė vonė punon nė Ambasaden e Britanisė sė Madhe nė Ankara ku has nė dokumenta tė rėndesishme nė lidhje me planin e zbarkimit tė aleatve nė Normandi, mė 6 qershor, 1944, mė kodin e quajtur overlord dhe keto dokumenta i fotografon dhe i'a dorzon konsullit gjerman L-C. Moyzisch pėr njė shumė afer 15 000 livre britanike pėr ē'do film.Mbas luftės me paratė e paguara nga Abwehr u mundua te hynte nė bisnes por u zbulua pasi paratė ishin tė fallsifikuara nga i ashtuquajturi Operacioni Bernhard.

    Iliaz Bazna u bė i njohur pas luftės, kur ky konzull botoi kujtimet e tij me titillin "Operacioni Ciceron" ku pas ca vitėsh pershtatet edhe pėr kinematografi, filmi i njohur me titullin "Afera Ciceron".

    Historia[redakto | redakto tekstin burimor]
    Historia e njėrit prej agjentėve mė tė mėdhenj tė Luftės sė Dytė Botėrore, qė nga ēelėsabėrės kasafortash u shndėrrua nė vjedhės dokumentesh tė rėndėsishme.

    Emri i njė agjenti shqiptar ėshtė shėnuar nė fjalorin biografik me personalitetet e spiunazhit qė kanė bėrė emėr dhe famė gjatė shekullit tė 20-tė, nė Luftėn e Dytė Botėrore, fjalor ky qė jep mjaft tė dhėna pėr jetėn dhe veprimtarinė e tyre. Tė tėrheq vėmendjen jeta e agjentit shqiptar, i cili ėshtė njė nga agjentėt mė tė shquar tė shekullit XX.

    Ai punoi pėr gjermanėt gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, tė cilėve u dha informacione mjaft tė vlefshme. Ai radhitet pėrkrah agjentėve me famė botėrore, qė kanė bėrė emėr nė tė dyja luftėrat botėrore, si: Franc Fon Papen, Fric Kolbi, Kim Filbi, Mata Hari apo Ana Maria Leser.

    Jeta e shqiptarit Bazna nga hajdut nė ēelėsabėrės. Iliaz Bazna ėshtė emri i legjendės shqiptare tė spiunazhit, i njohur me pseudonimin “Ciceroni”. Ka lindur nė vitin 1904, nė Prishtinė, nė kohėn kur krahina e Kosovės, por edhe pjesa mė e madhe e Ballkanit, ishte e pushtuar nga Perandoria Osmane. Ai dhe e gjithė familja e tij janė shqiptarė nė origjinė, por nė edukimin e tij ndikoi shumė tradita turke. Bazna tregonte se babai i tij ishte njė mysliman i devotshėm dhe mbante titullin “mullah”. Gjyshi i tij dhe xhaxhallarėt kanė jetuar kohėn e xhonturqve, d.m.th., tė turqve tė rinj, nė kohėn e Mustafa Kemal Ataturkut. Tre nga kushėrinjtė e parė tė tij, por edhe Bazna vetė, patėn studiuar nė njė akademi ushtarake turke dhe arritėn tė shkėlqejnė me punė, aq sa njėri prej tyre ka qenė kryebashkiaku i Ankarasė nga viti 1960 - 1962. Por agjenti i ardhshėm, Bazna, do tė flakej jashtė akademisė ushtarake dhe nė vitin 1919 do tė niste jetėn e keqbėrėsit ordiner nė Stambollin e pushtuar nga aleatėt. Fillimisht kapet duke vjedhur armė nė depot e ushtrisė britanike, dhe pėr kėtė kalon njė pjesė tė jetės sė tij nė kampin penal tė Marsejės. Pasi doli kampi, zuri punė nė njė fabrikė ku prodhoheshin ēelėsa pėr kasafortat dhe bėhet mjeshtėr nė kėtė profesion, pas disa dėshtimesh nė pėrpjekjet e tij pėr tė gjetur punė nė pėrfaqėsitė diplomatike.

    Dokumentet sekrete. Pasi punoi pėr njė ambasador jugosllav, pėr njė konsull britanik, pėr njė atashe ushtarak amerikan ai arrin tė punėsohet nga ambasadori britanik, Knaēbull-Hugesen, nė Ankara. Hugesen ishte “naiv” kur mendonte se ishte i pėrgatitur pėr tė mos ia hedhur kėrrkush. Nė fillimin e vitit 1943 ambasadosri punėsoi Baznėn, njė njeri i mprehtė, servil dhe dinak, i cili e dinte se ē’duhet tė bėnte pėr padronin e tij. Bazna, pasi qe shtrėnguar ta linte akademinė qe kthyer nė njė autodidakt dhe kishte njohuri tė mira nė disa gjuhė, tė cilat i fliste rrjedhshėm. Ai ishte i pėrpiktė nė realizimin e tė gjitha detyrave. Hugesen e vlerėsoi Baznėn dhe i besoi atij verbėrisht pėr tė gjitha. Pra, ai nisi tė mbėshtetet tek Bazna. Kėshtu, Bazna, brenda pak muajve, i mėsoi tė gjitha zakonet e ambasadorit, madje dhe lėvizjet e sjelljet tij. Shqiptari u bė njeriu mė i privilegjuar dhe mė i besuar. Ai zbuloi qė punėdhėnėsi i tij solli nė shtėpi dokumente shumė tė rėndėsishme sekrete pėr t’i studiuar. Madje, ai vuri re qė Hugesen i mbante dokumentet nė kasafortė. Bazna, mjeshtri i ēelėsave tė kasafortave, arriti t’i dublojė ēelsat. Zbuloi dhe kombinimin e shifrave tė kasafortės sekrete dhe i tėrhoqi dokumentet. Kėshtu, mė 20 tetor ai i merr ato dhe, me anėn e njė likuidi tė quajtur “Leica”, prodhon faksimile tė tyre. Ishte koha e Konferencės sė Teheranit dhe Bazna jo vetėm qė zbuloi dokumente sekrete, qė kishin tė bėnin me operacionet e aleatėve nė Normandi, por ai mėsoi shumė tė fshehta nė lidhje me rrezikun qė i kanosej Ballkanit.

    Takimi me gjermanin Ludvig. Nė mbrėmjen e 26 tetorit tė vitit 1943 Bazna takohet me njė zyrtar tė lartė tė ambasadės gjermane, pėr tė cilin kishte punuar mė pėrpara, dhe i ofron atij faksimilet e dokumenteve sekrete. Zyrtari i lartė gjerman i njohur me pseudonimin “Pierre”, ishte rekrutuar nga RSHAVI, dhe quhej Ludvig C. Bazna dhe ai punuan sė bashku nė fshehtėsi. Bazna i kėrkoi gjermanit 20 mijė stėrlina nė kėmbim tė informacionit. Gjermani e refuzoi pėr momentin kėrkesėn e shqiptarit, duke i thėnė se nuk ishte i gatshėm tė jepte shuma tė tilla. Megjithatė, ai e kuptoi se bėhej fjalė pėr njė informacion shumė tė rėndėsishėm dhe kėmbėnguli tė shikonte dokumentet. Bazna i tha se nuk ishte aq budalla sa t’ia jepte dokumentet para se tė paguhej, pėrndryshe do t’ua shiste ato sovjetikėve. Ai i tha gjermanit se do t’ia jepte dokumentet nė bobinė filmike, por kjo do t’u kushtonte gjermanėve 15 mijė stėrlina. Ludvigu kishte nė dispozicion 3 ditė pėr ta vlerėsuar ofertėn e shqiptarit. Bazna do ta telefononte Ludvigun nė ambasadėn gjermane nė datėn 30 tetor 1943, nė orėn 3 pasdite dhe do tė prezantohej nė telefon si “Pierre”. Ai do tė pyeste nėse Ludvigu kishte ndonjė letėr pėr tė. Nėse pėrgjigja do tė ishte negative, atėherė gjermanėt nuk do tė dėgjonin mė kurrė pėr tė. Ishte pak pas mesnate kur vizitori veshi pallton, vuri njė kapele qė i binte pak mbi sy dhe shkoi te dera ku ndodhej Ludvigu. U ul pranė gjermanit dhe i tha me zė tė ulėt: “Ju doni tė dini se kush jam unė? Jam rekruti i ambasadorit britanik. Pasi u fut brenda, Bazna nė mėnyr tė habitshme iu zhduk nga sytė Ludvigut i cili fillimisht e ndoqi atė nėpėr rrugė, por nuk e pa mė. Mengjesin tjetėr Ludvigu ia tregoi historinė e tij ambasadorit gjerman nė Turqi, Franc Fon Papen. Por ky nuk u habit, pasi ishte marrė me spiunazh dhe intriga. Kishte rekrutuar spiunė nė Amerikė, madje kishte kontaktuar edhe me Mata Harin, me famė, dhe tashmė ishte pėrfshirė nė tė gjitha kombinacionet sekrete brenda Rajhut tė Tretė. Duke qenė se Turqia ishte njė vend neutral, ajo ishte bėrė njė qendėr e spiunazhit tė tė gjitha fuqive tė mėdha.

    Si e mori shqiptari emrin “Cicero” Fon Papen i tha Ludvigut se nuk ishte i autorizuar ta paguante shumėn prej 20 mijė stėrlinash, pėr njė informacion akoma tė pavėrtetuar. Pėr mė tepėr, ai i tha se ky vendim duhet tė merrej nga nivele mė tė larta shtetėrore nė Gjermani, pra nga ministri i Jashtėm i Gjermanisė tė asaj kohe, Joakin Fon Ribentrop. Ambasadori i dėrgoi njė mesazh tė koduar Ribentropit, ku i shpjegonte situatėn dhe i kėrkonte shumėn prej 20 mijė stėrlinash si fillim, ndėrsa mė pas do tė procedohej edhe me shuma tė tjera. Shuma duhet tė mbėrrinte nė Ankara jo mė vonė se 30 tetori, pėrndryshe operacioni do tė dėshtonte. Edhe pse ambasadori nuk e mendonte tė tillė, pėrgjigjja nga Berlini ishte pozitive.

    Ludvigu shkoi mė pas, sipas urdhrit, nė zyrėn e ambasadorit. Papeni i tha Ludvigut se duhej tė bėnte marrėveshje me atė qė tashmė do tė quhej “Ciceron”, sipas emrit tė marrė nga oratori i famshėm romak, pasi informacioni ishte shumė shpresėdhėnės. Ambasadori i tha Ludvigut se korrieri kishte mbėrritur dhe me vete kishte sjellė edhe 20 mijė stėrlinat. Megjithatė, ambasadori e kėshilloi Ludvigun qė tė ishte i kujdesshėm, pasi puna qė po bėnte ishte me rrezik. Takimi u bė nė vendin e caktuar dhe shqiptari i dorėzoi Ludvigut dy bobina filmike 35 mm. Ndėrsa Ludvigu u zgjat tė merrte bobinat shqiptari i qetė i tha: “Mė parė, paratė”. Ludvigu i nervozuar hapi zarfin dhe numėroi paratė. Ai kėmbėnguli qė, gjithsesi, para se t’ia jepte Ciceronit, t’i shihte filmat tė zhvilluar, sepse nuk besonte. Ciceroni ra dakord pėr tė pritur vetėm gjysmė ore. Ludvigu e mori filmin dhe e pa tė zhvilluar nė njė dhomė tė errėt pranė zyrės sė tij. Informacioni pėrmbante tė dhėna tė rėndėsishme tė kohėve tė fundit. Ludvigu mė nė fund vendosi tė kryente pagesėn. Qė nga ky moment Ciceroni vazhdoi ta furnizonte Ludvigun me sekrete shumė tė vlefshme, tė cilat ai i fotografonte me shumė kujdes dhe i ruante nė godinėn e ambasadės britanike. Materiali i zbuluar nga Ciceroni ishte njė thesar sekretesh, duke pėrfshirė edhe planet e Konferencės sė Kazablancės midis Ruzveltit, kryeministrit britanik, Ēėrēill dhe liderit nacionalist kinez, Ēan Kai Shi. Mė pas Bazna u dha gjermanėve edhe planin e Konferencės sė Teheranit, midis presidentit Ruzvelt, Ēėrēillit dhe Stalinit. Nga detajet qė mėsuan mbi kėtė takim tė nivelit tė lartė, nazistėt kuptuan pėr herė tė parė planet e aleatėve mbi pushtimin e Evropės. Por komanda e lartė gjermane, pasi i studioi dokumentet e ardhura nga Stambolli vendosi tė mos i pranojė ato si tė verteta, duke arritur nė pėrfundimin se informacioni ishte njė sajesė e britanikėve pėr t’ua hedhur nazistėve. Plani ishte shumė i mirė pėr tė qenė i vėrtetė. Gjermanėt nė vend tė kėsaj i besuan plotėsisht informacionit tė sjellė nga njė agjent i tyre i rekrutuar nga britanikėt, i cili njihet nė terminologjinė e spiunazhit si “njeriu qė kurrė nuk ekzistoi”. Rrjedhja e informacioneve shumė tė vyera tė Ciceronit ndaloi nė pranverė tė vitit 1944, kur aleatėt mėsuan se diēka serioze kishte ndodhur nė ambasadėn britanike nė Ankara. Aleatėt e mėsuan kėtė jo si rezultat i shėrbimit tė tyre sekret, por nga goja e vetė ministrit tė Jashtėm tė Rajhut, Riobentrop, ose e thėnė mė saktė nga njė spiun aleat, nga tė paktėt qė kishin mbetur nė Gjermaninė e asaj kohe. Ky agjent ishte Fric Kolbe, i cili kishte punuar pėr njė kohė tė gjatė nė administratėn naziste, njė patriot gjerman qė i urrente nazistėt. Kolbeg kishte arritur tė vihej nė kontakt prej kohėsh me zyrėn e shėrbimit strategjik OSS dhe shefin e saj Alen Dallas nė Berė tė Zvicrės, duke i dhėnė atij dokumente shumė tė rėndėsishme. Nė fillim tė vitit 1944 Kolbeg kishte arritur tė dekodifikonte njė telegram tė ardhur nga ambsadori Papen pėr Ribentropin nė Berlin, ku bėhej fjalė pėr informacione sekrete tė ardhura nga spiuni Ciceron, dhe ku thuhej se ky informacion vinte direkt nga zyrat e ambasadės britanike nė Ankara. Ai ia kaloi kėtė informacion nė mėnyrė urgjente Dallesit, i cili ia pėrcolli mė tej nė Inteligjent Servisit.

    Arrestimi. Pas verifikimeve, Bazna u arrestua nė Ankara. Por, nuk pranoi asgjė. Tė gjitha pyetjeve qė iu drejtuan i pėrgjigjej me heshtje. Ai kishte arrtur tė mbidhte nė atė kohė njė shumė prej 300 mijė stėrlinash, nė atė periudhė njė shumė marramendėse. Ai arriti tė arratisej dhe tė shkojė nė Lisbonė, ku prenotoi njė udhėtim pėr nė Amerikėn e Jugut. Sapo shkoi nė Amerikė tė Jugut, Ciceroni hapi njė llogari bankare duke depozituar paratė nė njė bankė tė madhe. Pushonte nė njė vilė qė kishte pamje nga oqeani, kishte shumė shėrbėtorė, njė femėr tė bukur dhe bėri njė jetė qejfi prej njė xhentėlmeni. Tashmė ishte ai qė kishte njė tė rekrutuar qė i shėrbente atij verbėrisht. Kjo e bėri tė renditej mes spiunėve mė tė mėdhenj tė tė gjitha kohėrave. Por, si pėr ironi tė fatit, ai nuk do ta shijonte pėr njė kohė tė gjatė stilin e ri tė jetės qė kishte nisur. Bankierėt amerikanojugorė erdhėn ta vizitonin nė vilėn e tij dhe e informuan se kishte diēka qė nuk shkonte me llogarinė e tij bankare. Pothuajse shumica e stėrlinave britanike kishte dalė jashtė qarkullimit. Nė fillim ai u shokua, por mė pas arriti tė kuptojė “tradhtinė” e stėrholluar tė gjermanėve. Mjeshtri i spiunazhit ia plasi tė qeshurit me zė tė lartė. Punėdhėsit e tij nazistė thjesht kishin prerė monedha false dhe ia kishin dhėnė atij. Bazna u arrestua dhe u dėrgua nė burg, por mė vonė arriti ēuditėrisht tė lirohet dhe tė kthehet nė Evropė. Shumė libra, pėrfshirė edhe kujtimet e tij vetjake, si dhe njė film tė madh qė quhej “Pesė Gishtat”, shfaqin profilin e tij tė pabesueshėm, fantazma e tė cilit pėr shumė kohė do tė vėrtitej nė korridoret e errėta tė spiunazhit. Si shumė spiunė tė tjerė, ai punoi pėr pėrfitim personal, por nė fund ai i kaloi ditėt e tij nė varfėri tė plotė, duke vdekur nė vitin 1971 pa pasur njė dyshkė nė xhep.

    Hitleri i besoi shqiptarit. Nė gati 6 muaj Bazna prodhoi 400 kopje tė dokumenteve, shumica e tė cilave bėnte fjalė pėr planet e operacioneve tė mėdha ushtarake. Autoritetet gjermane nė Berlin, duke pėrfshirė edhe vetė Hitlerin, patėn shumė arsye tė besonin qė dokumentet sekrete tė Baznės ishin autentike, se ato s’ishin pjellė e intrigės britanike. Nė pėrgjithėsi, arsyeja qė jepet pėr dėshtimin e Gjermanisė deri nė kapitullimin e saj tė plotė, ishin xhelozitė dhe kundėrshtimet qė patėn midis tyre organizatat e shėrbimeve sekrete tė Ribentropit. Himlerit dhe Kanarisit. Por mė 20 prill, nė njė kohė relativisht tė shkurtėr, zbulimi sekret britanik, vendos njė linjė tė sigurtė pėrgjimi. Bazna e nuhat dhe lė punėn e largohet si njė njeri i lirė. Me njė shumė prej 1,2 milionė dollarėsh Bazna do tė fillonte tė ndėrtonte njė hotel luksoz turk, por nuk arriti ta pėrfundonte, sepse tė gjitha kartmonedhat britanike qė ai kishte marrė nga OPN Bernard do tė dilnin false. Bazna, kėsaj radhe, i shpėton burgut pėr mrekulli, i akuzuar pėr falsifikim monedhash. Ai e kaloi pjesėn tjetėr tė jetės nė varfėri dhe nuk ishte nė gjendje tė merrte kompensimet nga qeveria perėndimore gjermane e pasluftės. Duke punuar si njė rregullues automjetesh dhe si njė mėsues muzike (kishte pasur disa kurse trajnimi nė fushėn e operistikės) Ciceroni vdiq nė Stamboll nė vitin 1971. Agjent i njohur i luftės sė II-tė Botrore, i njohur me pseudonimin ciceron pranė konsullit gjerman nė Ankara gjatė viteve 1943-1944. Biografia e tij ėshtė e errėt, dihet se ai ishte i burgusur nė Marsej (Francė) pėr kontrbandė para luftės. Iliaz Bazna deklarohet se ėshtė mė origjinė shqiptare, ku i ati i tij kishte vdekur tragjikisht diku nė malet shqiptare, nė gjueti nga njė anglezė. Pas disa vitesh Bazna merr njė sasi tė hollash si dėmshpėrblim dhe ikėn nė Turqi. Mė vonė punon nė Ambasaden e Britanisė sė Madhe nė Ankara ku has nė dokumenta tė rėndesishme nė lidhje me planin e zbarkimit tė aleatve nė Normandi, mė 6 qershor, 1944, mė kodin e quajtur overlord dhe keto dokumenta i fotografon dhe i'a dorzon konsullit gjerman L-C. Moyzisch pėr njė shumė afer 15 000 livre britanike pėr ē'do film.Mbas luftės me paratė e paguara nga Abwehr u mundua te hynte nė bisnes por u zbulua pasi paratė ishin tė fallsifikuara nga i ashtuquajturi Operacioni Bernhard.

    Iliaz Bazna u bė i njohur pas luftės, kur ky konzull botoi kujtimet e tij me titillin "Operacioni Ciceron" ku pas ca vitėsh pershtatet edhe pėr kinematografi, filmi i njohur me titullin "Afera Ciceron"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 27-04-2017 mė 15:53

  18. #58
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Carl Ritter von Ghega (Karl Gega, Carlo Ghega) lindi mė 10 janar tė vitit 1802 nė Venedik, vdiq mė 14 mars tė vitit 1860 nė Vjenė. Ishte inxhinier me prejardhje shqiptare, ndėrtues i hekurudhės sė Semmering-ut prej Gloggnitz deri nė Mürzzuschlag nė Austri.

    Prindėrit e tij kishin prejardhje shqiptare. Ai studioi nė Padova (Itali), ku ai nė moshėn 17 vjeēare e mori titullin Doktor i shkencave matematikore. Karrierėn si inxhinier e filloi me ndėrtime rrugėsh dhe ujėsjellės nė Venedik. Ndėr tė tjera ndihmoi nė ndėrtimin e rrugės “Strada d’alemagna”, rrugės nga Treviso pėr nė Cortina d'Ampezzo. Prej vitit 1836 deri mė 1840 ishte udhėheqės i ndėrtimit pėr pjesėn e rrugės hekurudhore “Kaiser-Ferdinand-Nordbahn” prej Ludenburg deri nė Brünn (Brno). Gjatė kėsaj kohe (1836 – 1837) studioi shkencat hekurudhore nė Angli dhe nė shtete tė tjera evropiane.

    Nė vitin 1842 Ghega u emėrua udhėheqės planifikimi pėr tė gjithė Jugun e shtetit Austro-hungarez dhe pėr kėtė arsye ndėrmori njė udhėtim studiues nė Amerikė. Njohuritė nga kjo ekspeditė Ghega nuk i pėrdori vetėm pėr planifikimin e hekurudhės sė Semmering-ut, por i publikoi edhe nė dy vepra. Ghega publikoi shumicėn e shkrimeve tė tij jo vetėm nė gjuhėn gjermane por nė tė njėjtėn kohė edhe nė italisht dhe frėngjisht.

    Pas kthimit tė tij nga Amerika u ngarkua me planifikimin dhe ndėrtimin e hekurudhės nė drejtim tė jugut, nga Mürzzushlag, nėpėr Grac dhe prej aty deri nė Trieste. Tejkalimi i malit tė Semmering-ut llogaritej nga shumė bashkėkohės tė tij si shumė i rėndė edhe si i pamundur.

    Ai mė vitin 1844 mbaroi planin, i cili parashihte kalimin e malit pa rrota me dhėmbė apo sajlla(litarė) por me lokomotiva normale. Para se tė vendosej pėr ndėrtimin e hekurudhės, Ghega nisi me konstruksionin e njė lokomotive, e cila mund ti pėrballonte pjerrtėsitė e tilla. Hekurudha filloi mė 1848 tė ndėrtohet. Para mbarimit tė saj mė 1854 ai e fitoi titullin “Ritter” (Kalorės) (1851). Nė vitet 1853/1854 Ghega planifikoi tėrė rrjetėn e hekurudhave tė tė gjithė monarkisė Habsburgase. Nė vitet mė pas ju dha detyra e planifimkit tė rrugės hekurudhore nė Siebenbürgen mirėpo ai nuk arriti tė pėrfundoj kėtė projekt.

    Ghega vdiq mė 14 mars 1860 nė Vjenė nga pasojat e sėmundjes sė tuberkulozit. Ceremonia fetare ėshtė zhvilluar nė Katedralen kryesore tė Vjenės, Shėn-Stefan (Stephansdom), kurse trupi u varros nė varrezat e Währinger-it ne Vjenė. Mė 1887, kur kėto varreza u shpėrngulėn, sarkofagu me eshtrat e Ghegės u vendos nė panteonin e njerėzve mė te shquar tė Austrisė, pranė Mozart-it, Beethoven-it, Schubert-it, Strauss-it, Brahms-it dhe Alois Negrell-it (projektuesit tė kanalit tė Suezit).

    Veprat[redakto | redakto tekstin burimor]
    Shkrimet e tij:

    Die Baltimore-Ohio Eisenbahn über das Alleghany-Gebirg mit besonderer Berücksichsitung der Steigungs- und Krümmungsverhältnisse. - Wien : Kaulfuß Prandel, 1844
    Dell' Ottanto a diottra : Stromento geodetico per tracciare in pianta l’andamento delle curve circolari. - Venedig : Merlo, 1833
    Malerischer Atlas der Eisenbahn über den Semmering. - Wien : Gerold, 1854
    Bd. 1: Text
    Bd. 2: Atlas
    Über nordamerikanischen Brückenbau und Berechnung des Tragvermögens der Howe'schen Brücken. - Wien: Kaulfuss Prandel, 1845
    Uebersicht der Hauptfortschritte des Eisenbahnwesens in dem Jahrzehende 1840 - 1850, und die Ergebnisse der Probefahrten auf einer Strecke der Staatsbahn ueber den Semmering in Oesterreich. - Wien : Sollinger, 1853
    Wikipendia
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  19. #59
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Marie Kraja
    Marie Kraja lindi mė 24 shtator 1911 ne Zarė tė Dalmacisė dhe vdiq nė Tiranė mė 21 nėntor 1999.
    Jetėshkrimi
    Nė moshėn 6 vjeēare, familja e saj vendoset nė Shkodėr. Studimet e larta pėr kanto i kreu nė Konservatorin e Graz-it nė Austri, nė vitet 1930-1934. Aktiviteti i saj koncertal fillon mė 1934 sė bashku me pianistin Tonin Guraziu, nė njė koncert qė kanė dhėnė nė Tiranė. Para kėtij koncerti, Maria kishte marrė pjesė nė “Mbrėmjen e kombeve” nė Vjenė ku kishte pėrfaqėsuar Shqipėrinė me interpretimet e dy kėngėve popullore ”O bilbil, i mjeri bilbil” dhe “Ēilni, ju moj lule ēilni”. Mbas pėrfundimit tė studimeve kthehet nė Shqipėri mė 1938 ku dhe fillon njė aktivitet tė dendur koncertal. Punon si mėsuese muzike nė Institutin Nėna Mbretėreshė. Punon pranė Radio-Tiranės dhe Liceut Artistik mė 1946, mė pas nė ILA dhe TOB ku ka kėnduar qė nė premierėn e parė tė kėtij institucioni. Edhe pse me njė jetė artistike tė pasur nė skenat e Italisė, Austrisė, Gjermanisė, etj, karriera e saj lidhet ngushtė me gjithcka qė ndodhi nė muzikėn shqiptare. Me themelimin e TOB, Marie Kraja bėhet ndėr solistet e para. Sė bashku me plejadėn e parė tė kėngėtarėve shqiptarė, Tefta Tashko Koēo, Kristaq Antoniu, Mihal Ciko, Jorgjie Truja, etj, Marie Kraja interpreton nė rolet kryesore tė veprave tė para operistike shqiptare, si “Mrika”, “Lulja e Kujtimit”, si dhe tė njė sėrė veprash tė huaja si “Rusalka”, “Ivan Susain”, “Nusja e shitur”, “La Traviata”, “Jollanda”, “Dasma e Figaros”, etj. Pėrveē roleve operistike, pjesė e repertorit tė saj janė dhe shumė arie, romanca, pjesė koncertore, si dhe mbi 300 kėngė popullore, sidomos ato tė veriut. Repertori i saj i kėngėve popullore pėrfshinte traditėn mbarėshqiptare tė kėngės popullore qytetare duke filluar me kėngėt e qyteteve Pejė, Gjakovė, Shkodėr, Korēė, Berat, Elbasan, Tiranė etj. Ndėr kėngėt popullore tė kėnduara nga Marie Kraja pėrmendim: “Ēila sytė me tė pa”, “Dola nė penxhere”, “Marshalla bukurisė sate”, etj. I gjithė ky repertor u realizua nė qindra koncerte brenda dhe jashtė Shqipėrisė, nė Kinė, Kore, Gjermani, Itali, Ēekosllovaki, Hungari, Bullgari, Bashkimin Sovjetik, etj, dhe njė pjesė e tij ėshtė i dokumentuar nė fondin muzikor tė Radio Televizionit shqiptar. Regjistrimin e parė tė kėngės poppullore e ka bėrė nė pllaka gramafoni nė vitin 1940 me kėngėn “Ēilni ju moj lule”.

    Sa i pėrket aktivitetit pedagogjik, nis qė me krijimin e shkollave tė para tė muzikės nė Shqipėri, Liceu Artistik “Jordan Misja” nė Tiranė, nė vitin 1946 dhe Konservatorit Shtetėror tė Tiranės nė 1962 dhe vazhdoi deri nė fund tė jetės, pavarėsisht nga dalja e saj nė pension nė vitin 1966. Pėr meritat e saj si artiste dhe mėsuese Maria Kraja u nderua me ēmime, medalje dhe tituj tė ndryshėm. Ėshtė “Artiste e Popullit”, mban Urdhėrin “Naim Frashėri” tė klasit tė parė, medaljen “Mjeshtre e Madhe e Punės” dhe Laureate e Ēmimit tė Republikės sė Klasit tė Parė.

    Referenca[redakto | redakto tekstin burimor]
    [1]
    Lit: Marie Kraja, “Prej njė ēerek shekulli kėndoj kėngėt e popullit”, “Kultura popullore”, 1958, nr. 6, fq. 31-39; Gjoka Lola, “Maria Kraja”, gaz. “Drita”, 1962, 18 Mars; Harapi Tonin, “Maria Kraja dhe kėngėt e saj”, gaz. “Drita”, 1973, 6 maj; Kraja Marie, “Njohja e kėngės popullore dhe e interpretimit tė saj”, tek “Vatra e Kulturės”, 1/1974; Kalemi Spiro, “Interpretimi i kėngės popullore nga Marie Kraja”, “Kultura Popullore”, 2/1986; Gurakuqi Luigj, “Me kėngėn e popullit”, gaz. “Bashkimi”, 1988, 21 Gusht; Koēo Eno, “Tefta Tashko Koēo dhe koha e saj”, Tiranė 2000 etj.

    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...Ewwf6X-RHihMkg

  20. #60
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    1,763

    Pėr: Figura Te Shquara Shqiptare

    Tefta Tashko Koēo

    Tefta Tashko Koēo (lindur si Tefta Tashko; Faiyum, Egjipt 2 nėntor 1910 - Tiranė 30 dhjetor 1947) kėngėtare e shquar lirike nė interpretimin e kėngės popullore qytetare mbarėshqiptare dhe Artiste e Popullit e Shqipėrisė.

    Biografia[redakto | redakto tekstin burimor]
    Tefta ishte vajza e patriotit tė shquar shqiptar nga Frashėri i Pėrmetit, Thanas Tashkos i cili prej vitit 1910 qe vendosur familjarisht nė Egjipt. Me vdekjen e Thanas Tashkos mė 1915, familja e tij kthehet nė Korēė nė vitin 1921. Nė Korēė kemi aktivizimet e para tė Teftės si kėngėtare dhe data 26 qershor 1926 mbahet si koncerti i saj i parė nė publik. Nė shtator tė vitit 1927, Tefta me gjithė familjen vendosen nė Montpellier, Francė, ku ajo filloi edhe studimet muzikore, pėr t’i vazhduar ato me sukses nė Konservatorin Superior tė Parisit. Nė vitin 1930, Tefta bėn inēizimet e para muzikore pranė shoqėrisė diskografike “Pathe”-Paris, si pjesėmarrėse nė grupin e kėngėtarit tė shquar tė polifonisė himariote Neēo Mukon. Me pėrfundimin e studimeve, Tefta kthehet nė atdhe ku mė 26 nėntor 1935 shėnohet edhe koncerti i saj i parė si kėngėtare profesioniste nė Shqipėri koncerte tė cilat ajo i dha nė shumicėn e qyteteve shqiptare. Pikėrisht nė kėto vite, Tefta futi nė programet e saj krahas arieve lirike tė autorėve tė shquar botėrorė si Moxart, Guno, Shubert, Verdi, Donixeti, Pergolezi, Belini, Puēini, Rosini, etj, dhe kėngėt popullore shqiptare, si pjesė integrale e kulturės muzikore popullore shqiptare. Janė rreth 89 kėngė popullore tė tė gjithė qyteteve tė Shqipėrisė qė Tefta i kishte nė repertor dhe rreth 36 prej tyre ajo i regjistroi nė pllaka gramafoni nė vitet 1930, 1937 dhe 1942 nė Paris, Francė dhe Milano, Itali. Ndėr to po pėrmend: “Zare trėndafile”, Tė dua, moj goc’ e vogėl”, Bilbil ēapkėni”, Qante lulja lulen”, “Kenke nur i bukurisė”,”As aman, moj lule” etj. Sipas Hysen Files: Tefta diti tė nxirrte nga kėnga popullore ndjenjėn e thellė qė populli kishte shkrirė nė tė. Njihet tanimė faktet se Tefta Tashko i ka mbledhur njė shumicė kėngėsh direkt nga goja e muziktarėvė tė shuar popullore tė vendit tonė. Njė gjė tė tillė e provon edhe pjesmarrja e Teftės sė bashku me kėngėtaren tjetėr tė shquar Marie Kraja nė festivalin e folklorit tė mbajtur nė Firence, Itali mė 30 Maj 1939 krahas kėngėtarėve dhe muziktarėve tė shquar popullorė tė atyre viteve si Adem Mani, Xhevat Boriēi, Kolė Vjerdha, Taip Kraja, Karlo Pali etj. Nė listėn e gjatė tė kėngėve popullore tė kėnduara nga Tefta do tė bashkangjisnim edhe kėngėt popullore tė pėrpunura nga kompozitori Kristo Kono me poezi tė Lasgush Poradecit si p.sh “Kroi i fshatit tonė”, apo “Kur mė vjen burri nga stani”. Krahas Teftės, do tė pėrmendim edhe dy kėngėtare tė tjera tė shquara nė interpretimin e kėngės popullore qytetare: Jorgjia Filēe Truja dhe Maria Paluca (Kraja). Nė vitin 1945, Tefta kėndon nė operėn e Beogradit me shumė sukses rolin e Mimisė nga opera “Bohemė” e Puēinit dhe atė tė Rozinės nga opera “Berberi i Seviljes” e Rosinit. Nė vitin e fundit tė jetės ka qėnė vazhdimisht e sėmurė. Vdiq nė moshėn 37-vjeēare.


    Krijimtaria[redakto | redakto tekstin burimor]
    Kėngėt popullore tė Tefta Tashkos, regjistruar pranė “Columbias”-Itali, 1942: “Un’o ty moj tė kam dashur”; “Kjo dashtnija kjoft mallkue”; “Kenke nur’ i bukurisė”; “Pėr njė ditė, kur del goca nė pazar”; “Kėndon Kumrija”; “Metelikun ta kam falė”; “Ma ven dorėn pėrmbi dorė”; “Dallandyshe vaj, vaj”; “Qante lulja lulen”; “Moj fėllanxė”; “Sa me shpejt ma vunė, moj, kambėn”; “Dy gisht pėrmni vetull”; “Moj hyrije, bukurie”; “ Shamija e beqarit”; “Iku nata”; “Del njė vashė prej hamamit”; “Zare trėndafile”; “Tė dua, moj goc, e vogėl”; “As aman, moj lule”; “Kroi i fshatit tonė”; “O moj sylarushe”; “Dolla nė penxhere”; “Bilbil ēapkėni”; “As u gremis moj lejthate”; “Dashtnuer tu bana”; “Ani, moj Hatixhe”; “Seē kėndon bilbili malite”; “Shkapėrceva dy-tri male”; “Edhe ky bilbili ēka qėnke njė zog”; “Kam shtėpinė e vogėl”; “I kam hypė vaporit”; “Fry, moj er’ e malit”; “O na atė fushė t’mejdanit”; “Edhe gurėt e sokakut”.


    Referenca[redakto | redakto tekstin burimor]
    Krantja Mustafa, “Artistja e Popullit Tefta Tashko Koēo”, gaz. “Drita”, 1961, 31 dhjetor; Naēe P, “Tefta Tashko Koēo”, “Ylli”, 1963, nr. 12; Kono Kristo, “Me dashurinė pėr atdheun dhe kėngėt e popullit”, gaz. “Drita”, 1976, 25 korrik; Mio Sokrat, “Bilbili i kėngės shqiptare”, gaz. Pėrpara, 1977, 21 dhejtor; Filja Hysen, “Tefta Tashko Koēo”, Tiranė 1980; Frashėri Thoma, “Interpretuese e shquar e kėngės popullore”, gaz. Drita, 1982, 26 dhjetor; Koēo Eno, “Tefta Tashko Koēo dhe koha e saj”, Tiranė 2000; Zaja Sami C, “Heti njeri i urtė i Shkodrės” Shkodėr 2000 etj.


    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Akuamarini : 27-04-2017 mė 16:44

Faqja 3 prej 7 FillimFillim 12345 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Sulė Hotla (1875-1947), Njė Jetė Pėr Shqipėrinė
    Nga strong_07 nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 29-04-2019, 16:32
  2. Ortodoksia Shqiptare sot
    Nga Orientalist nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 08-09-2010, 10:11
  3. Letersia Shqiptare
    Nga new-man nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-01-2009, 12:28
  4. Brukseli: Zgjedhjet e 2005, shansi juaj i fundit
    Nga Brari nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 32
    Postimi i Fundit: 12-04-2005, 14:53

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •