Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 16 prej 16
  1. #1
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime

    Urtesia e Agjerimit te Ramazanit!

    http://geocities.com/albislam/filo-agjerim.html

    Ramazani pa mileniume

    ----[kliko]------

    http://geocities.com/albislam/RAMAZANI_PA_MILENIUME.htm


    FILOZOFIA E AGJĖRIMIT DHE RREGULLAT E TIJ




    1. Ajetet e agjėrimit
    2. Hadithet e agjėrimit
    3. Hadithet e Bajramit
    4. Udhėzimet e Muhammedit a.s. rreth agjėrimit dhe dy bajrameve
    5. Rregullat e agjėrimit
    6. Sadakatul-fitri (dhėnia lėmoshė)



    AJETET E AGJĖRIMIT


    "O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm. (Jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėroj) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor) i njė tė varfėri e ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aq mė mirė pėr te. Mirėpo, po qe se e dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju. (Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit, qė nė tė (filloi tė) shpallet Kur'ani qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nė ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim e jo ngarkim pėr ju. (T'i agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) qė tė plotėsoni numrin, ta madhėroni All-llahun pėr atė se ju udhėzoi dhe qė ta falėnderoni." (El-Bekare:183-185)
    "Netėve tė agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi te gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsone deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i'tikafė) nė xhamia, mos iu afroni atyre (pėr marrėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen." (El-Bekare:187).



    HADITHET E AGJĖRIMIT


    A. Vlera e agjėrimit:
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush agjėron Ramazanin me bindje dhe kėnaqėsi, i falen mė-katet e bėra." (Buhariu, Muslimi dhe Ebu Davudi).
    Transmetohet nga Ebu Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush e agjėron Ramazanin, i njeh rregullat e tij dhe mbrohet nga ajo qė duhet tė mbrohet, i falen mėkatet e bėra." (Bejhekij dhe Ibn Hibban).
    Transmetohet nga Xhabir ibn Abdil-lah se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Ummetit tim i janė dhuruar pesė gjėra nė Muajin e Ramazanit tė cilat nuk i janė dhėnė asnjė tė dėrguari para meje.
    Njėra prej tyre ėshtė se Zoti i Madhėruar i shikon ata nė natėn e parė tė Ramazanit, e atė qė e shikon Ai nuk e dėnon asnjėherė.
    E dyta ėshtė ajo se era e keqe e gojės sė tyre nė mbrėmje ėshtė mė e mirė se aroma e miskut.
    E treta ėshtė se engjėjt kėrkojnė falje pėr ta ēdo ditė e ēdo natė.
    E katėrta, se Zoti i Madhėruar e urdhėron parajsėn kėshtu: "Pėrgatitu dhe zbukurohu pėr robėrit e Mi sepse ėshtė afruar dita e pushimit tė tyre nė shtėpinė dhe zemėrgjerėsinė time nga lodhjet e kėsaj bote".
    E pesta ėshtė se Zoti i Madhėruar i falė tė gjithė natėn e fundit.
    Njėri prej tė pranishmėve e pyeti: "A ėshtė Nata e Kadrit"? Ai u pėrgjigj: "Jo, a nuk sheh se punėtorėt kur i kryejnė punėt i marrin shpėrblimet (rrogat)." (Bejhekij).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Pesė namazet, prej xhumasė nė xhuma dhe prej Ramazanit nė Ramazan falen (mėkatet) pos atyre qė janė tė mėdha (kebair)". (Muslimi).
    Transmetohet nga Ka'b ibn Axhre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti e largon nga mėshira e vet atė qė e kalon Ramazanin pa u falur." (El-Hakimi).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Ēdo vepėr e njeriut shtohet, e mira prej dhjetė deri nė shtatėqind herė. Zoti i Madhėruar thotė: "Pėrveē agjėrimit, sepse ai ėshtė pėr Mua dhe unė e shpėrblej, sepse ai braktis kėnaqėsinė dhe ushqimin pėr Mua. Pėr agjėruesin ka dy gėzime: gėzimi i parė ėshtė nė iftar kurse i dyti nė takimin me Zotin e tij. Era e keqe nga goja e agjėruesit ėshtė mė e mirė te Zoti se aroma e miskut." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga ibn Mes'ud el-Gaffari se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Sikur ta dinė njerėzit vlerėn e Ramazanit, do tė dėshironin tė jetė i gjithė viti Ramazan." (Ibn Huzejme).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Tre personave u pranohen lutjet: 1. Agjėruesit deri nė iftar; 2. Udhėheqėsit (prijėsit) tė drejtė; dhe 3. Lutja e tė dėmtuarit (tė keqtrajtuarit) ngrihet lartė, i hapen dyert e qiellit dhe Zoti i thotė: Pasha fuqinė time, do tė ndihmoj, qoftė edhe pas njė kohe." (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
    B. Nata e Kadrit
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush ngrihet (lutet) Natėn e Kadrit, me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Enes Ibn Maliku se me ardhjen e Muajit tė Ramazanit, Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "U erdhi ky muaj, i cili ka vlerė mė shumė se njė mijė muaj e atij qė i ndalohet, i ėshtė ndaluar gjithė mirėsia. Tė mirėn e tij e refuzon vetėm i mallkuari." (Ibn Maxhe).
    Transmetohet nga Ubade ibn Samit se Muhammedi a.s. pėr Natėn e Kadrit ka thėnė:
    "Kjo natė ėshtė nė Ramazan, nė dhjetė ditėt e fundit, (gjegjėsisht) nė ditėn e njėzet e njė, njėzet e tretė, njėzet e pestė, njėzet e shtatė, njėzet e nėntė ose natėn e fundit. Kush lutet nė atė natė me kėnaqėsi, i falen mėkatet e kaluara e tė ardhshme." (Ahmedi).
    C. Prishja e agjėrimit tė Ramazanit pa arsye
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush e prishė njė ditė agjėrimi nė Ramazan pa arsye e pa sėmurje, nuk mund ta kompensojė as me agjėrim shekullor." (Tirmidhiu).
    Ē. Lejimet e prishjes sė agjėrimit
    Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. ka kaluar nė Mekke nė vitin e ēlirimit edhe atė nė Ramazan derisa ka arritur nė vendin Kera'ė el-Gamim. Ai aty ka agjėruar sė bashku me njerėzit tjerė pastaj ka kėrkuar ujė, e ka ngritur lartė gotėn derisa e kanė parė njerėzit dhe e ka pirė ujin. Kur ėshtė informuar se disa kanė vazhduar agjėrimin, ka thėnė: "Ata janė mėkatarė, ata janė mėkatarė..." (Muslimi dhe Tirmidhiu).
    Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. gjatė njė udhėtimi tė tij ka vėrejtur njė njeri rreth tė cilit janė tubuar njerėz. Ėshtė afruar dhe i ka pyetur: "Ē'ka ai?" Ata i janė pėrgjigjur: "Agjėron", kurse Muhammedi a.s. atėherė u pėrgjigj: "Nuk ėshtė mirėsi tė agjėroni gjatė udhėtimit". (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Aisheja se Hamza ibn Amėr el-Eslemij e ka pyetur Muhammedin a.s. pėr agjėrimin nė udhėtim (ka agjėruar shumė), kurse Muhammedi a.s. i ėshtė pėrgjigjur: "Nėse dėshiron agjėro, e nėse jo, atėherė ha." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga njė njeri i Beni Abdil-las ibn Ka'ėb ibn Malikut, i quajtur Enes ibn Malik, se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti i Madhėruar ia ka shkurtuar namazin udhėtarit dhe ia ka lejuar prishjen e agjėrimit. Ai gjithashtu ia ka mundėsuar gruas qė i jep gji fėmijės dhe asaj qė ėshtė me barrė pėr shkak tė mėshirės ndaj fėmijėve tė saj." (Pėrmbledhėsit e Suneneve).
    Transmetohet nga Mua'dh ibn Xhebeli se kur u shpall ajeti: "E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor) i njė tė varfėri", ēdokush qė dėshironte ta prishte agjėrimin, e prishte dhe e kompensonte, derisa Zoti e shpalli ajetin: "E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė." Nė kėtė mėnyrė e caktoi All-llahu agjėrimin e vėrtetė dhe ia mundėsoi mosagjėrimin: tė sėmurit, udhėtarit dhe plakut nė moshė qė s'mund tė agjėrojė". (Ahmedi).
    D. Vlerat etike tė agjėruesit
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Agjėrimi mbron nga morali i keq sepse ai qė agjėron nuk flet gjėra tė turpshme dhe nuk bėrtet. Nėse (eventualisht) e shanė ndokush ose e sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Buhariu dhe Muslimi)
    Transmetim nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti nuk ka nevojė pėr njeriun qė e braktisė ushqimin e pijen e nuk e braktisė fjalėn e keqe dhe veprėn e ligė." (Buhariu).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Agjėrimi nuk don tė thotė tė largohesh nga harja e pirja por tė largohesh nga fjala e keqe dhe vepra e shėmtuar. Nėse ndokush tė provokon apo sillet si i marrė ndaj teje, atėherė thuaj: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Ibn Huzejme dhe Ibn Hibbani).

    DH. Prishja me harresė
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush harron gjatė agjėrimit e pin dhe han, le ta vazhdojė agjėrimin sepse Zoti e ka ushqyer dhe i ka dhėnė tė pijė." (Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Maliku).
    E. Syfyri (Sahuri)
    Transmetohet nga Enes ibn Maliku se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Hani nė syfyr sepse nė tė ka begati (bereqet)." (Ibn Hibbani).
    Transmetohet nga Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Bėni syfyr qoftė edhe me njė pikė uji". (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
    Ė. Iftari me hurma
    Transmetohet nga Selman ibn Amir ed-Dibbij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kur bėn ndokush iftar, le tė fillojė me hurmė sepse ajo ėshtė begati, e nėse s'gjenė dot, atėherė me ujė, sepse uji ėshtė i pastėr." (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt).
    F. Shpejtimi i Iftarit
    Transmetohet nga Sehl ibn Sa'di se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Njerėzit do tė kenė mirėsi gjersa ta shpejtojnė iftarin". (Buhariu, Muslimi dhe Tirmidhiu).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti xh.sh. thotė: "Mė i dashuri prej robėrve tė mi ėshtė ai qė shpejton mė tepėr iftarin". (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
    G. Vonimi i Syfyrit
    Transmetohet nga Ja'la ibn Murre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti i do tri gjėra: shpejtimin e iftarit, vonimin e syfyrit dhe lidhjen e duarve njėrėn mbi tjetrėn nė namaz". (Taberani nė Ewsat).
    GJ. Tė ushqyerit e agjėruesit
    Transmetohet nga Zejd ibn Halid El-Xhuheni se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush ushqen njė agjėrues, fiton shpėrblimin sa tė tij ashtu qė nuk pakėsohet as shpėrblimi i agjėruesit". (Tirmidhiu dhe Nesa'iu).
    H. Namazi i teravive
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. dėshironte tė lutet (falet) nė Ramazan pa ndonjė urdhėr specifik dhe thoshte:
    "Kush lutet (ngrihet e falet) nė Ramazan me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra". (Transmetim i tė gjithėve).
    Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. ėshtė falur nė xhami (namazin e teravive) dhe me tė janė falur edhe disa njerėz. Kur ėshtė falur edhe natėn e dytė njerėzit janė shtuar edhe mė tepėr. Ata janė tubuar edhe natėn e tretė e tė katėrt mirėpo Muhammedi a.s. nuk ka dalur dhe kėshtu kur ka aguar mėngjesi ai u ka thėnė: "Pashė ate qė vepruat dhe nuk dola nga frika se mos po ju bėhet obligim, edhe ate nė Ramazan" (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. nuk shtonte nė Ramazan e as jashtė tij mė shumė se njėmbėdhjetė reqate. (Buhariu dhe tė tjerėt).
    Transmetohet nga Ibn Abbasi: "I ka falur nė Ramazan pa xhemat njėzet reqate dhe namazin e vitrit". (Bejhekiu).
    Transmetohet nga Abdurrahman ibn Abdulkarijė: "Shkova me Umer ibn Hattabin nė xhami, edhe ate nė Ramazan dhe vėrejtėm se njerėzit ishin tė ndarė e tė shpėrndarė dhe ēdokush falej pėr vete. Umeri pastaj tha: "Sikur t'i bashkoj ata me njė lexues (imam) do tė ishte mė mirė", dhe i bashkoi nėn udhėheqjen e Ubejj ibn Ka'bit. Kur shkuam natėn tjetėr, i pamė njerėzit se faleshin me njė lexues (imam), ndėrsa Umeri tha: "Sa risi e bukur ėshtė kjo!" (Buhariu dhe Maliku).
    Transmetohet nga Jezid ibn Rumani se njerėzit kanė falur nė Ramazan gjatė kohės sė Umer ibn Hattabit 23 reqate. (Maliku nė El-Muvat-ta dhe nė tė ka shkėputje).




    HADITHET E BAJRAMIT


    A. Gdhimi i natės sė Bajramit
    Transmetohet nga Ebu Umame se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush lutet (falė namaz) nė dy netėt e bajrameve me kėnaqėsi (e sinqeritet), nuk i vdes zemra atė ditė kur do tė vdesin zemrat". (Ibn Maxhe, kurse Taberani e transmeton nga Ubade ibn Samiti).
    B. Zbukurimi pėr Bajram
    Transmetohet nga Xhabir ibn Abdull-llahu se Muhammedi a.s. e vishte gėzofin (gunėn) e kuq tė tij nė tė dy festat e Bajramit dhe nė Ditėn e xhumasė. (Ibn Huzejme).
    C. Ngrėnia para namazit
    Transmetohet nga Enesi se Muhammedi a.s. nuk dilte ditėn e Bajramit tė Ramazanit pa ngrėnė hurma edhe atė njė nga njė. (Buhariu dhe Ahmedi).
    Ē. Tekbiri nė mėngjesin e Bajramit
    Transmetohet nga Ibn Umeri se kur (Pejgamberi a.s.) ka dalur nė xhami, ka lexuar tekbir me zė tė lartė. Sipas njė transmetimi tjetėr, dilte me agimin e diellit dhe lexonte tekbir derisa tė arrinte nė xhami. Aty vazhdonte tė lexojė tekbir derisa tė ulej imami dhe pastaj ndalej. (Shafi'u; Taberani e transmeton nga Ebu Hurejre; Bejhekiu dhe Hakimi nga Ibn Umeri me sened merfu'ė).
    D. Namazi i Bajramit
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s., Ebu Bekri dhe Umeri e falnin namazin e Bajramit para hutbes. (Transmetim i tė gjithėve pėrpos Ebu Davudit).
    Transmeton Sa'ėd ibn Evs el-Ensari nga i ati i tij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Nė ditėn e Bajramit, engjėjt ndalen para dyerve dhe thėrrasin: "O muslimanė! Shpejtoni te Zoti Fisnik, i cili ju siguron begati dhe ju shpėrblen me tė mira. Ishit tė urdhėruar tė faleni (luteni) natėn, u falėt; ishit tė urdhėruar tė agjėroni ditėn, agjėruat dhe iu nėnshtruat Zotit tuaj, pra merrni shpėrblimet tuaja!" Gjatė faljes njė thirrės thėrret: "Zoti i juaj ju fali dhe kthehuni drejtė nė vendbanimet tuaja sepse kjo ėshtė dita e shpėrblimit". (Taberaniu transmeton nė veprėn e tij El-Kebir transmetimin e Xhabir El-Xhu'fit. Kėtė e transmetojnė edhe Bejhekiu me Ibn Hibbanin).




    UDHĖZIMET E MUHAMMEDIT A.S. RRETH AGJĖRIMIT DHE DY BAJRAMEVE

    A. Adhurimi dhe bujaria e Muhammedit a.s.
    Muhammedi a.s. gjatė Muajit tė Ramazanit e shtonte adhurimin. Gjatė kėtij muaji Xhebraili ia mėsonte Kur'anin. Kur e takonte Xhebrailin ishte edhe mė zemėrgjerė; ai ishte mė zemėrgjerė se njerėzit tjerė mirėpo edhe mė tepėr gjatė Muajit tė Ramazanit; gjatė kėtij muaji ai shtonte dhėnien e lėmoshės, mirėsinė, leximin e Kur'anit, namazin, pėrmendjen e emrit tė All-llahut (dhikrin) dhe i'tikafin, gjegjėsisht adhurimi dhe bujaria e tij gjatė kėtij muaji ndryshonin nga muajt tjerė, ndėrsa ndonjėherė agjėronte (edhe natėn edhe ditėn) me qėllim qė sa mė shumė kohė tė kalojė nė adhurim e ibadet, kurse shokėve tė vet (as'habėve) nuk ua lejonte agjėrimin e vazhdueshėm (natėn dhe ditėn).
    B. Iftari i tij para namazit
    Muhammedi a.s. hante iftar para namazit dhe zakonisht fillonte me lėngje, nėse nuk kishte lėngje atėherė me hurma, e nėse nuk kishte edhe hurma, atėherė me ujė.
    C. Lutja e tij nė Iftar
    Transmetohet se Muhammedi a.s. nė kohėn e iftarit thoshte: "O Zot, pėr ty agjėrova dhe me furnizimin Tėnd ha iftar". Gjithashtu transmetohet se ai thoshte: "Pėrfundoi etshmėria, u ngopėn damarėt dhe u sigurua shpėrblimi, nėse dėshiron Zoti!"
    Ē. Mosagjėrimi i tij gjatė udhėtimit
    Muhammedi a.s. gjatė udhėtimit nė Ramazan herė agjėronte e herė jo kurse shokėt e tij (as'habėt), zgjedhnin njėrėn prej tė dyjave. Muhammedi a.s. i urdhėronte shokėt e tij tė hanė kur i afroheshin armikut me qėllim qė tė kenė forcė pėr ta luftuar.
    D. Nė dy festat e Bajramit
    Muhammedi a.s. falte namazin e tė dy Bajrameve nė musal-la kurse vetėm njėherė e ka falur nė xhaminė e vet edhe ate pėr shkak tė shiut. Falja e tij nė musal-la argumentohet me hadithe tė transmetuara nė Sunenet e Ebu Davudit dhe Ibn Maxhes. Nė festat e Bajramit dhe Ditėn e xhumasė i vishte rrobat mė tė bukura. Zakonisht hante hurma para se tė dilte nė namazin e Bajramit tė Madh, kurse nė Bajramin e Vogėl pas kthimit nga musal-laja dhe hante nga kurbani.
    Sipas haditheve autentike ai nė kėto dy festa tė Bajramit, pastrohej.
    Muhammedi a.s. dilte nė kėmbė, shkonte nė musal-la dhe kthehej nga ndonjė rrugė tjetėr. Kur arrinte nė musal-la, fillonte namazin pa ezan, pa ikamet dhe pa thirrjen: "Namazin nė bashkėsi!". As ai e as shokėt e tij nuk faleshin nė musal-la para e as pas namazit (tė Bajramit). Ai e fillonte namazin para hutbes, falte dy reqate, pėrsėriste shtatė herė tekbirin: Zoti ėshtė mė i madhi (All-llahu Ekber) me interval shumė tė shkurtė dhe pa cekur diē tjetėr. Mirėpo transmetohet nga Ibn Mes'udi, i cili i falėnderohet All-llahut xh.sh. dhe kėrkon mėshirė pėr Muhammedin a.s. se: "Muhammedi a.s. pas pėrfundimit tė tekbirit lexonte suren el-Fatiha dhe pas saj lexonte suren Kāf: "KĀF - pasha Kur'anin Famėlartė" nė njė reqat kurse nė tjetrin suren El-Kamer: "U afrua koha dhe u nda hėna...". Ndonjėherė lexonte suren El-A'la: "Madhėroje Zotin tėnd mė tė lartė" apo suren Gashije: "A tė erdhi lajmi pėr belanė qė kaplon (kijametin)". Pas pėrfundimit tė leximit merrte tekbir dhe binte nė ruku. Kur e pėrfundonte reqatin e ngrihej nga sexhdja, merrte tekbir pesė herė e pastaj fillonte tė lexojė. Nė tė dy reqatet fillonte me tekbir kurse pas leximit binte nė ruku.
    Pas pėrfundimit tė namazit, qėndronte para njerėzve tė cilėt ishin ulur pranė tij, i jepte leje atij qė dėshironte tė shkojė pa e dėgjuar hutben dhe fillonte hutben, gjegjėsisht zhvillonte ligjėratė para tyre e pastaj u ligjėronte grave tė cilat edhe jepnin sadaka.
    Gjatė hutbes shpesh merrte tekbir.
    Kėto ishin disa tė dhėna rreth asaj se si vepronte Muhammedi a.s. gjatė Muajit tė Ramazanit dhe dy Bajrameve.
    Zoti i shtoftė ithtarėt e tij, na fisnikėroftė me gjurmėt e tij dhe na shpėrbleftė me tė mira!




    RREGULLAT E AGJĖRIMIT

    Obligimi i agjėrimit tė Ramazanit
    Tė gjithė muslimanėt pajtohen se agjėrimi i Ramazanit ėshtė obligim (farz), nė bazė tė ajetit:
    "(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit qė nė tė (flloi tė) shpallet Kur'ani qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėzit, sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė..." (El-Bekare:185)
    Obligim ėshtė edhe sipas hadithit tė Muhammedit a.s.:
    "Islami u ngrit mbi pesė (shtylla): 1. Dėshmisė se s'ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i Tij; 2. Faljes sė namazit, 3. Dhėnies sė zekatit; 4. Agjėrimit tė Ramazanit; 5. Haxhxhit pėr atė qė ka mundėsi".
    Kushtet e obligimit
    Kushtet e obligimit tė tij janė: 1. Islami, 2. Mendja e shėndoshė dhe 3. Pjekuria. Agjėrimi nuk obligohet pėr jomuslimanin, as pėr tė ēmendurin e as pėr fėmijėn.
    Parimet e agjėrimit
    Parimet e agjėrimit janė tre:
    1. Hyrja e Muajit tė Ramazanit nė bazė tė pamjes sė drejtpėrdrejtė tė hėnės ose nė bazė tė vendimit tė gjykatėsit.
    2. Largimi nga ngrėnia, pirja dhe marrėdhėniet intime prej agimit tė mengjesit deri nė perėndim tė diellit.
    3. Vendosja (nijeti)
    Koha e vendosjes (nijetit) ėshtė para agimit tė mėngjesit; duhet tė vendoset me bindje tė plotė pėr agjėrimin e asaj dite me qėllim qė tė fitohet shpėrblimi i Zotit. Sipas disa shkollave juridike (medhhebeve) mjafton vetėm njė vendosje (nijet) gjatė Muajit tė Ramazanit pa pėrsėritje.
    Ēka e prishė agjėrimin
    1. Ushqimi i qėllimtė qoftė edhe me pakicė ose me diēka qė nuk ėshtė ushqyese.
    2. Pirja e qėllimtė qoftė edhe njė pikė.
    3. Barnat ushqyese.
    4. Marrėdhėniet intime dhe ejakulimi.
    Ēka urrehet gjatė agjėrimit
    Urrehet tė ndėrmerret ēdo gjė qė e dobėson agjėruesin, si transfuzioni i gjakut apo qė mund ta nxitė e ta prishė agjėrimin, si puthja e gruas, kontrollimi i ushqimit me gjuhė dhe atė pa nevojė apo hyrja e pluhurit nė gojė qėllimisht.
    Aspektet pozitive tė agjėrimit
    Agjėrimi ėshtė adhurim (ibadet) pėr kontrollimin e epshit, forcimin e trupit, edukimin pėr bashkėpunim shoqėror si dhe pėr t'i njohur vuajtjet e tė mjerėve e tė varfėrve...
    Kėshtu, preferohet qė gjatė Ramazanit tė shtohen: adhurimi, namazi, kėrkimi falje (pendimi) dhe leximi i Kur'anit. Gjithashtu ėshtė e preferueshme tė jepet mė shumė sadaka, tė ushqyerit e tė mjerėve e tė varfėrve, vizita e fqinjve dhe anėtarėve tė familjes, aplikimi i veprave tė vlefshme pėr shoqėrinė dhe pakėsimi i veprave tė padobishme.
    Gjatė agjėrimit ndalohet ēdo gjė qė ndalohet edhe jashtė periudhės sė agjėrimit: gibeti (pėrgojimi), shpifja, gėnjeshtra, armiqėsia dhe njollosja e nderit tė njerėzve. Pasi qė kėto vepra ndalohen jashtė periudhės sė agjėrimit, atėherė si do tė trajtohen gjatė Muajit tė Ramazanit, i cili ėshtė muaj i adhurimit, pastėrtisė dhe dėlirėsisė!...
    Pėr kėta njerėz, Muhammedi a.s. ka thėnė se agjėrojnė barqet e tyre kurse gjymtyrėt bėjnė mėkate: "Shumė agjėrues nuk fitojnė gjė, pėrpos urisė dhe etjes".
    Muhammedi a.s. gjithashtu na ndalon dėmtimin e dėmbėrėsit dhe tė sharėsit: "Agjėrimi mbron nga zjarri e ai qė agjėron tė mos harrojė njė gjė tė tillė. Nėse ndokush e nxitė, tė mos e shajė e as ta blasfemojė por le tė thotė: "Unė agjėroj". (Nesa'iu).
    Le ta dijė agjėruesi se nėse dėshiron shpėrblim nga Zoti, do ta fitojė; ēdo lėvizje qė e bėn dhe ēdo fjalė qė e flet konsiderohen adhurim...
    Agjėruesi duhet tė ketė nijet tė pastėr, tė bėjė mė shumė vepra tė mira e dhikėr dhe tė kėrkojė falje (istigfar).




    SADAKATUL-FITRI (DHĖNIA E LĖMOSHĖS)

    A. Tekstet argumentuese
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s. e ka obliguar Sadakatul-Fitrin nė Muajin e Ramazanit pėr robin, tė lirin, mashkullin, femrėn, fėmijėn dhe plakun muslimanė, qoftė nga sa'ė hurme ose elbthi. (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt).
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s. ka urdhėruar tė jepet Sadakatul-Fitri para se tė nisen pėr nė namaz. (Transmetimi i tė gjithėve pėrveē Ibn Maxhes).
    Transmetohet nga Ibn Abbasi se Muhammedi a.s. e bėri obligim Sadakatul-Fitrin pėr pastrimin e agjėruesit nga pėrgojimi dhe fjalėt e turpshme; me agjėrimin ai (Muhammedi a.s.) e obligon t'i ushqejė tė varfėrit; ai qė e jep Sadakatul-Fitrin para namazit pranohet e kush e jep pas namazit (tė Bajramit) ėshtė sadaka (lėmoshė) e rėndomtė. (Ebu Davudi, Ibn Maxhe dhe Hakimi).
    B. Rregullat e Sadakatul-Fitrit
    Vitrat obligohen tė jepen para agimit tė mėngjesit nė ditėn e Bajramit tė Vitrit (Bajramit tė Madh), kurse pėr atė qė vdes nė kėtė kohė ose lindet pas kėsaj kohe, nuk janė obligim. Mė mirė ėshtė tė jepen para namazit tė Bajramit si dhe mund tė jepen gjatė Muajit tė Ramazanit. Nėse vonohen nga namazi i Bajramit, nuk anulohen por patjetėr tė realizohen.
    Sadakatul-Fitri i jepet pėr ēdo person njė tė varfėri, bile nuk lejohet t'u ndahet dy apo tre varfanjakėve, sepse qėllimi i kėsaj sadakaje ėshtė shpėtimi; ngase Muhammedi a.s. thotė: "Shpėtoni ata nga hallet (barra e rėndė) nė kėtė ditė".
    Preferohet Sadakatul-Fitri nė tė holla, nėse kėshtu mė tepėr u konvenon tė varfėrve.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Klevis2000 : 10-10-2004 mė 05:56

  2. #2
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    PJESA E DYTĖ


    1. Ardhja e muajit tė dashur
    2. Ramazani, muaji i tė vėrtetės
    3. Ramazani, muaji i fuqisė
    4. Ramazani, muaji i lirisė
    5. Filozofia dhe sekretet e agjėrimit
    6. Ramazani, muaji i mirėbėrjes
    7. Ndikimi i adhurimit (ibadetit) nė edukimin e popullit
    8. Institucioni i zekatit
    9. Ramazani flet
    10. Lamtumira e Ramazanit
    11. Filozofia e Bajramit

    ARDHJA E MUAJIT TĖ DASHUR
    Jemi para njė kohe tė re tė gjithėsisė ngase pas disa ditėve do tė vjen Ramazani me rregullimin, format dhe atmosferėn e vet. Njerėzit ndaj kėtij muaji kanė disa qėndrime:
    1. Ka njerėz qė nuk shohin nė tė gjė tjetėr pos ndalesės sė padobishme, traditės sė paarsyeshme fetare. Qytetėrimi u zhvillua dhe mendimi njerėzor pėrparoi kėshtu qė, sipas mendimit tė tyre, kėto pranga tė rėnda fetare janė tė panevojshme. Ky grup tallet me agjėruesit dhe shpotit mendjen dhe qėndrimin e tyre.
    2. Ka njerėz qė e kuptojnė vetėm si uri tė cilės nuk mund t'i pėrballojė lukthi dhe si etshmėri tė cilės nuk mund t'i pėrballojnė damarėt. Ky grup nuk agjėron, paraqitet si agjėrues para atij qė e njeh kurse si joagjėrues para atij qė nuk e njeh.
    3. Ky grup mendon se Ramazani ėshtė kohė e dėfrimit vjetor qė pėrbėhet prej llojeve tė ndryshme tė ushqimit si dhe si rast i bukur pėr dėfrim deri nė agimin e mėngjesit dhe pėr gjumė tė thellė tėrė ditėn deri nė mbrėmje.
    Nėse ėshtė punėtor i mėrzitet puna, nėse punon me palė sillet keq me to, e nėse ėshtė funksionar funksioni i duket shumė i rėndė...
    4. Sipas kėtij grupi, edhe pse janė pakicė, qėllimi i Ramazanit ėshtė diē krejt tjetėr sepse ka vlerė tė madhe... Ky grup mendon se ky muaj ėshtė periudha ushtruese e ripėrtėrirjes shpirtėrore tė njerėzve si sjellja fisnike, pėrshtypja e bukur, durimi i pastėr dhe edukata e pėrsosur hyjnore.
    Pėr ata tė cilėt mendojnė se agjėrimi nuk pėrkon me zhvillimin e qytetėrimit, propozojmė tė bisedojnė me mjekėt dhe psikologėt qė t'i shohin zbulimet e reja shkencore qė kanė tė bėjnė me dobitė e agjėrimit.
    Atyre tė cilėt dėshtojnė para urisė, edhe pse e pranojnė obligimin dhe hyjninė e agjėrimit, ua rikujtojmė se jetojmė nė zemėr tė luftės definitive nė historinė e kėtij populli, kurse agjėrimi ėshtė vetėm durim disaorėsh dhe ai qė dėshton mes agjėrimit dhe epshit tė vet nė durimin qė zgjatė gjatė orėve tė ditės, atėherė do tė dėshtojė edhe para armiqve tė tij nė rast tė luftės sė tmerrshme qė zgjatė me ditė, muaj e vite tė tėra.
    Tė dėshtuarit nė njė mejdan tė vogėl nuk janė tė aftė tė fitojnė pėr popullin e tyre nė ndonjė konflikt mė tė madh.
    Ai qė dorėzohet nė luftėn disaorėshe me epshin e vet, e humbė karakteristikėn kryesore tė moralit tė luftėtarėve, gjegjėsisht burrėrinė, ndėrsa ai qė jeton nė sferėn e burrėrisė del ngadhėnjimtar ose dėshmor.
    Ka njė grup qė e kuptojnė Ramazanin si uri gjatė ditės dhe kėnaqėsi materiale gjatė natės...
    Masės sė agjėruesve muslimanė ia kushtojmė kėtė ngjarje dhe dėshirojmė qė Zoti t'u jep dobi nga agjėrimi e t'i shpėrblejė me tė mira.
    Si popujt, ashtu edhe individėt, gjatė jetės sė tyre tė gjatė kanė nevojė pėr pushim dhe rehati pėrmirėsuese e ripėrtėrirėse. Koha e pushimit dhe e qetėsimit ėshtė pjesė e rasteve definitive nė historinė e individėve dhe shoqėrive dhe nėse dinė si ta shfrytėzojnė, fitojnė ēelėsin e tė mirave tė ardhshme, fitoreve nė luftėra dhe pėrhershmėrinė historike. Shoqėritė dhe individėt gjejnė nė Ramazan rastin e reformės sė historisė sė tyre ngase ai prezenton periudhėn shpirtėrore.
    Ramazani ėshtė epiqendėr pėr pėrforcimin e fuqive shpirtėrore, psikike e morale nė jetėn e popullit apo tė individit... Ky na rikujton tė vėrtetėn e qiejve dhe tė tokės, na armatosė me fuqi ngadhėnjyese dhe na nxitė ta duam lirinė, prej sė cilės varet nderi i njerėzimit. Pra, Ramazani na dhuron "tė vėrtetėn", "fuqinė" dhe "lirinė" gjatė ditėve tė urisė dhe etjes... Ēdokush qė e kupton urtėsinė dhe filozofinė e agjėrimit, lufton pėr hir tė vėrtetės me bindje tė plotė, ngadhėnjen dhe pėrfiton qėllimin mė fisnik tė lirisė, gjegjėsisht refuzon nėnshtrimin dhe robėrinė.
    Muslimani, i cili agjėron me vullnet tė lirė e bindje tė plotė pėr hir tė Zotit e afrimit ndaj Tij, vuan nga egoizmi, izolimi dhe indiferenca e shoqėrisė dhe kėshtu orvatet t'i zhdukė e t'i eliminojė; ky musliman agjėrues mendon se epshi, pasioni, dėmi, armiqėsia dhe urrejtja janė dobėsi qė e shkatėrrojnė shpirtin e Ummetit dhe pėr kėtė shkak ndien nė vete pėrgjegjėsi e obligim pėr t'u pėrballuar. Gjatė lutjeve dhe aplikimit tė urdhėrave tė Zotit, ai ndien liri tė plotė dhe pavarėsi nga ēdo gjė tjetėr pos Tij, si ushqimi, pirja, kėnaqėsia, ambicia dhe gėnjeshtra. Ai nė kėtė rast ėshtė pėrgjithmonė i lirė, jo nė kuptimin e transferimit prej njė vendi nė vend tjetėr, por nė frenimin e epsheve dhe animeve tė tij, fundos ēka don dhe liron ēka don.
    Ai kėshtu qėndron shpirtlirė mes mureve, mendjelirė nė vend tė shkretė dhe dėshirėlirė nė pranga tė hekurta...
    Pasha jetėn time, kjo liri i takon nderit tė njeriut, pra si mund tė krahasohet me lirinė e trupave!
    Historia jonė e vjetėr dhe ajo bashkėkohore kanė shėnuar fitore tė mėdha nė bazė tė kėtij koncepti preciz tė filozofisė sė Ramazanit dhe tė modelimit tė plotė me edukatėn e agjėrimit, gjegjėsisht nė kėtė mėnyrė i kemi dhuruar botės njerėzore heronj dhe kreshnikė tė reformave, ēlirimeve, urtėsive, shkencės etj...
    Shikoni muslimanėt, tė cilėt nė betejėn e Bedrit qė u zhvillua nė ditėn e shtatėmbėdhjetė tė Ramazanit, edhe pse ishin pakicė, korrėn fitore tė bindshme, tė cilėn e amshoi Kur'ani Famėlartė...
    A mendoni se do tė korrnin sukses sikur tė mos i kishte pėrforcuar agjėrimi nė shpirtrat e tyre fuqinė, tė vėrtetėn dhe lirinė e plotė shpirtėrore.
    Ata sulmonin me fuqinė e Zotit, qėllonin me fuqinė e Zotit, sulmi i tyre kishte pėr qėllim tė vėrtetėn.
    Pastaj shikoni fitoret tona nė betejat e Jermukut, Kadisijes, Xhelules, Hit-tinit etj...! A do tė mund tė ndodhnin nė atė mėnyrė mahnitėse, qė i habitnin edhe hulumtuesit mė tė mėdhenj, sikur tė mos ishin fituar me karakteristikat e agjėruesve si ndershmėria, krenaria, sakrifikimi, durimi ndaj vėshtirėsive, nėnshtrimi para Zotit dhe zhvlerėsimi i fuqive destruktive? E gjithė kjo ndodhi me fuqinė e Zotit xh.sh. sepse Ai ėshtė ngadhėnjyesi mė i madh!
    T'i shikojmė betejat tona moderne nė malet e Oresit, eventualisht trimėritė dhe mrekullitė e Algjerit...! A i shihni ata tė cilėt luftonin kundėr gjysėm milion njerėzve qė ishin tė armatosur me armė nga Franca, Amerika dhe shtetet e Paktit Atlantik? Jo vetėm atėherė por ende qėndrojnė nė revolucionin e tyre edhe pse kaluan 900 ditė Ata e sulmonin armikun e armatosur dhe ushtritė e mėdha me kryelartėsi...
    A thua vallė do tė qėndronin nė atė betejė tė madhe, qoftė edhe disa ditė sikur tė ishin tė formuar me shpirtrat e pabesimtarėve qė tallen me agjėrimin e muslimanėve apo me shpirtrat e tė dėshtuarve qė jetojnė nėpėr bare e kafene tė mbushura me alkool e qė s'mund t'i pėrballojnė urisė dhe etjes disaorėshe?
    Jo vėllezėr, sepse Islami i ka mėsuar me anė tė agjėrimit nė kohėn e paqes si tė agjėrojnė nė ditėt e luftės... Nė luftė nuk e fiton i dobėti tė fortin, pakica shumicėn, i paarmatosuri tė armatosurin pėrpos nėse ėshtė i kalitur me moralin e agjėruesve...
    Heronjtė e maleve Ores, Konstantinės dhe Vehranit tė Algjerit kanė agjėruar mė parė dhe janė pėrgatitur qė me agjėrim tė luftojnė; agjėrojnė (tė larguar) nga pushimi dhe nuk dinė se ē'ėshtė qetėsia e as stabiliteti...; agjėrojnė (tė larguar) nga kėnaqėsia dhe nuk dinė kėnaqėsinė e gruas e as tė fėmijės, agjėrojnė nga luksi dhe nuk pėrjetojnė kėnaqėsinė e mėndafshit e as tė armaēit; agjėrojnė nga gjumi dhe nuk dallojnė ditėn prej natės; agjėrojnė nga dashuria e kėsaj bote sepse gjėja mė e kėnaqshme pėr ta ėshtė shija e vdekjes dhe e flijimit.
    Francezėt thonė se janė lodhur prej trimėrisė sė algjerianėve: Kush janė ata, a janė xhinė, djaj apo njerėz tė krijuar me zemėr tė hekurt e nuk e njohin frikėn, tmerrin, shkatėrrimin dhe zjarrin?
    Vaj pėr kolonialistėt qė nuk e kuptojnė shkakun e disfatės nga revolucionarėt agjėrues... Kėtu qėndron fshehtėsia (e fitores sė revolucionarėve), o ju njerėz, sepse francezėt, qė janė tė preokupuar me ushqimin e pijen, nuk mund tė korrin fitore ndaj agjėruesve ngadhėnjimtarė e qė janė tė preokupuar me Zotin e Fuqishėm si dhe tė udhėzuar me zemėr tė pastėr ndriēuese.
    Pastaj, Ramazani vjen pas disa ditėve... Ata qė e trajtojnė si muaj i urisė sė ditės, ngopjes sė natės dhe leximit formal tė Kur'anit dhe fjetjes ditore nėpėr xhami, nuk do tė kenė kurrfarė dobie prej tij.
    Ata qė e konsiderojnė si shkollė pėr pėrtėrirjen e besimit (imanit, bindjes), dhe edukatės, pėrforcimin e shpirtit dhe vazhdimin e njė jete mė tė mirė e mė tė pėrkryer, do tė kenė dobi prej tij... Vetėm kėta njerėz gjejnė gjatė ditės sė tij (Ramazanit) kėnaqėsinė e trimave tė mbuluar me pluhurin e luftėrave, kurse gjatė mbrėmjes, natės, syfyrit dhe mėngjesit ndiejnė kėnaqėsinė e fundit tė betejės, shpejtojnė...
    Kėtyre u hapen dyert e parajsės (xhennetit) nė Ramazan, u mbyllen dyert e skėterrės, pranojnė prej engjėjve (meleqve) nė Natėn e Kadrit uratė dhe paqe, u falen mėkatet e tė kėqijat, u mbushen zemrat me dritėn e Zotit dhe e pėrtėrijnė famėn me fuqinė e besimit (imanit)...
    Me ta fitohen luftėrat, gėzohen shoqėritė... Nevoja jonė pėr njerėz tė tillė ėshtė shumė e madhe sepse sot ballafaqohemi me kolonializėm, gjėra destruktive, korrupsion dhe devijim; tė jetojmė ose kryeulur ose kryelartė...
    O besimtarė!
    O bijtė e kėtij Ummeti!
    Muhammedi a.s. ligjėroi nė ditėn e fundit tė Muajit Sha'ban (apo si nė kėto ditė) kėshtu: "O ju njerėz, ėshtė afruar muaji famėlartė dhe i begatshėm, nė tė cilin ėshtė nata qė vlerėsohet mė tepėr se njė mijė muaj, nė tė cilin obligohen agjėrimi dhe lutja (namazi) vullnetare natėn (nafile); kush vepron pak fiton shumė dhe ai qė kryen njė farz nė tė sikur ka kryer shtatėdhjetė farze nė njė kohė tjetėr; ky ėshtė muaji i durimit kurse durimi shpėrblehet me xhennet; ky ėshtė muaji i barazisė dhe i shtimit tė furnizimit (rizkut) tė besimtarit; ai qė ushqen ndonjė agjėrues i falen mėkatet, shpėton nga zjarri dhe nuk i pakėsohet shpėrblimi fare".
    Njerėzit i thanė: "O i Dėrguar i Zotit, nuk mundet ēdokush prej nesh tė ushqejė ndonjė agjėrues", kurse ai (a.s.) u pėrgjigj: "Zoti e shpėrblen kėshtu atė qė ushqen ndonjė agjėrues me hurmė, ujė ose qumėsht."
    Fillimi i kėtij muaji ėshtė mėshirė, mesi falje (ndjesė) kurse fundi shpėtim nga zjarri. Atė qė jep nga pasuria e vet, Zoti e mėshiron dhe e shpėton nga zjarri.
    Shtoni (nė kėtė muaj) katėr gjėra: me dy fitoni pėlqimin e Zotit kurse me dy tė tjerat jeni tė obliguar; dy tė parat janė: Deklarimi se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe kėrkimi pėr faljen (e mėkateve), kurse dy tė fundit janė: kėrkoni prej Zotit parajsėn (xhennetin) dhe mbėshtetuni nė mbrojtjen e Tij nga zjarri; kush i jep ujė agjėruesit, Zoti i jep atij prej lumit tim dhe nuk ndien etje derisa tė hyjė nė parajsė (xhennet). (Ibn Huzejme).
    Nė njė hadith tjetėr thuhet: "U erdhi Ramazani, muaji i begatisė; me tė Zoti ju kaplon, ju zbrit mėshirė, i mbulon gabimet, i pėrgjigjet lutjes, shikon garat tuaja nė te; Tregoni Zotit mirėsinė tuaj. I mallkuari privohet nga mėshira e Zotit tė Madhėruar." (Taberani).
    Kėtė e thoshte i Dėrguari i Zotit para Ramazanit, i nxiste besimtarėt nė lutje e adhurim, i mbushte zemrat e tyre me begatitė dhe mėshirat qė dėrgoheshin ato ditė dhe i frymėzonte shpirtrat me tė mirat e agjėrimit si fuqia, ndriēimi, hyjnimi etj.
    Pėrgatituni pėr Muajin e Ramazanit, edukohuni me edukatėn e tij dhe fitoni dobi prej urtėsisė dhe fshehtėsive tė tij.
    Eni o besimtarė, sepse janė hapur dyert e parajsės! O ju qė keni bėrė lėshime, ejani, sepse Zoti ua ka ofruar mėshirėn e Vet!



    RAMAZANI, MUAJI I TĖ VĖRTETĖS

    "E populli yt e konsideroi atė (Kur'anin) tė rremė, porse ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: 'Unė nuk jam roje e juaj.'" (El-En'amė: 66)
    Mjafton t'i themi muslimanit: "Zoti urdhėron tė agjėrosh" e ai tė agjėrojė pa i numėruar dobitė dhe sekretet e agjėrimit, mirėpo jemi tė detyruar tė ndėrmarrim njė hap tė tillė pėr dy shkaqe:
    1. Zoti i Madhėruar na informon nė shumė ajete tė Kur'anit Famėlartė pėr dobitė dhe sekretet e sheriatit qė tė mendojmė e punojmė dhe tė bindemi se sheriati hyjnor i pėrhershėm ėshtė shpallur vetėm pėr tė realizuar interesin e njerėzve dhe pėr t'i mėnjanuar dėmet prej tyre. Shiko fjalėn e Tij (xh.sh.) mbi etikėn e kėrkimit leje pėr hyrjen nė shtėpi tė huaj kur thotė se njė gjest i tillė ėshtė mė i mirė pėr ta: "O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpi tė huaj pa kėrkuar leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e saj. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė tė merrni mėsim". (En-Nur:27).
    Gjithashtu edhe kur na urdhėron tė agjėrojmė i cekė dobitė dhe urtėsinė e Tij me njė fjalė: "O ju besimtarė, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm." (Bekare:183).
    Urtėsia e obligimit tė agjėrimit, ashtu siē e potencon Zoti, xh.sh. fshehet nė devotshmėrinė qė nėnkupton ēdo gjė tė mirė qė e don Zoti e qė falėnderohet njeriu pėr tė nė kėtė botė, kurse mbrojtja nėnkupton largimin prej ēdo vepre tė urryer e tė dėmshme pėr shoqėrinė dhe individin.
    Shih hadithin e Muhammedit a.s. rreth dobive tė agjėrimit:
    "Agjėrimi ėshtė mbrojtje ngase agjėruesi s'pėrgojon e as qė bėn mėkate".
    Dobitė nga agjėrimi numėrohen me qėllim qė tė ndikojnė mė tepėr nė shpirt e tė kenė ndikim mė tė thellė, kurse muslimani tė jetė mė tepėr i bindur nė adhurim e nė Sheriat.
    Njė gjė e tillė ėshtė cekur edhe mė parė kur Ibrahimi a.s. kėrkoi prej Zotit t'i tregojė se si i ringjallė tė vdekurit..! Kur e pyeti Zoti se "a nuk beson?", ai u pėrgjigj: "Po, por tė qetėsohet zemra ime". Analizimi i rregullave dhe shpalimi i sekreteve tė tyre nuk kundėrshtojnė imanin e as qė prezentojnė dobėsinė e bindjes ngase vetė Muhammedi a.s. i analizonte dhe i arsyetonte.
    2. Disa njerėz mendojnė se kanė qėndrim tė lirė ndaj tė kuptuarit tė feve dhe besimeve dhe duke u mbėshtetur nė kėtė parim, dyshojnė nė to dhe i kritikojnė sepse e pranojnė vetėm atė qė e pranojnė intelektet e tyre dhe logjika. Pasi qė Islami nuk e mohon rolin e intelektit, u flet njerėzve pėr atė qė pėrputhet me mendjen e shėndoshė dhe logjikėn e arsyeshme dhe obligon atė qė ėshtė nė favor (tė njeriut) nėse urdhėrohet ose ndalohet. Atėherė nuk na pengon gjė qė tė mbėshtetemi edhe nė analizat racionale tė fshehtėsive dhe dobive tė sheriatit. Tė gjithė njerėzit, nė ēdo kohė, i kanė pėrjetuar dobitė e sheriatit qė pėrputhen me mendjen, logjikėn dhe interesin e tyre, pra ky ėshtė argument se pas kėtij sheriati qėndron fuqia dhe caktimi i Zotit Mėshirues, tė Urtė e tė Gjithėdijshėm. "(Kjo ėshtė) mjeshtri e All-llahut qė pėrsosi ēdo send". (En-Neml:88)
    Me kėto analiza u orvatėm t'i qetėsojmė zemrat e muslimanėve pėr obligimin e agjėrimit dhe t'ua vėrtetojmė refuzuesve dhe mohuesve urtėsinė dhe filozofinė e tij. Kėtė vlerė tė Islamit s'mund ta mohojė askush!
    Tė shohim tani se ēfarė urtėsie ka agjėrimi dhe cilat janė dobitė e tij?!
    Ne kėtu nuk do tė flasim pėr dobitė shėndetėsore sepse shpjegimi i tillė ėshtė pėrgjegjėsi e mjekut ngaqė Zoti urdhėron qė t'i pyesim dijetarėt pėrkatės, pra, t'ua lėmė aspektin shėndetėsor tė agjėrimit mjekėve qė mund tė na njoftojnė mė tepėr rreth zbulimeve tė mjekėsisė moderne. Kėtu do tė pėrqėndrohemi nė dobitė psikike, shpirtėrore e morale tė agjėrimit. Kjo temė ėshtė shumė e gjerė dhe s'kemi mundėsi tė hyjmė nė detaje tė hollėsishme qė distribuohen nėpėr mediumet informative, por do t'i cekim vetėm dobitė qė kanė tė bėjnė me shoqėrinė, individėt dhe gjendjen momentale tė shoqėrisė sonė.
    Njė ndėr aspektet mė tė rėndėsishme tė edukatės shoqėrore qė ka tė bėjė me ndikimin e agjėrimit nė shpirtrat e agjėruesve, ėshtė pėrforcimi i bindjes nė tė vėrtetėn, konfirmimin, thirrjen nė tė (tė vėrtetėn) dhe nė formėsimin me tė.
    E vėrteta nė Islam ka vlerė tė madhe, bile ėshtė edhe njė prej emrave tė Zotit (El-Hakk): "Kėtė (e themi pėr ta ditur) se All-llahu ėshtė Ai i Vėrteti", (El-Haxhxh:6); e vėrtetė ėshė ajo qė e thotė Zoti i Madhėruar: "Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi". (El-En'am:73), apo: "E vėrteta ėshtė nga Zoti yt", (Bekare:147).
    Pėr kėtė, mesazhet e pejgamberėve pėrmbanin thirrjen nė tė vėrtetėn dhe pėrhapjen e saj midis njerėzve: "Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai ua zbriti edhe Librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti". (El-Bekare:213).
    Mesazhi i Islamit ėshtė periudha e fundit e sheriateve, thirrje nė sė vėrtetėn dhe konfirmues i synimeve tė tė vėrtetės: "O ju njerėz, juve u erdhi i Dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj". (En-Nisaė:170).
    Pasi qė qėllim i Islamit ėshtė "e vėrteta", atėherė nė fillim duhet tė ceket adhurimi i Zotit, Krijuesit, Formuesit dhe Furnizuesit tėnd me begatitė e shumta. Ėshtė kob i madh e i papėrshkruar pėr njeriun nėse e harron adhurimin e Tij dhe fuqinė e Tij mbi tė.
    Njerėzit hyjnizohen, dėmbėrėsit dėmtojnė dhe tiranėt keqtrajtojnė atėherė kur e harrojnė adhurimin dhe kur ia mveshin vetes atributet e Zotit, ashtu qė lejojnė derdhjen e gjakut, marrjen e shpirtrave, mendjemadhėsinė nė tokė, dėmtimin, robėrimin e popujve dhe shkeljen e nderit tė tyre...
    Faraoni ndjehej i madh nė tokė dhe i fuqishėm: "O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje". (El-Kasas:38). Kėshtu, i vriste njerėzit, i dhunonte gratė dhe i internonte udhėzuesit dhe prijėsit mė fisnikė tė popullit. Tirania e tij vazhdoi derisa i erdhi vdekja pėrkujtuese: "Derisa e pėrfshiu atė pėrmbysja, e ai tha: 'Besova se nuk ka zot tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!'..." (Junus:90).
    Gjatė agjėrimit njeriu e ndien veten njeri, apo ndien se ėshtė rob qė ka nevojė pėr ushqim e pije, i shmangur nga ēdo fuqi dhe barabarėsohet me jetėn e njerėzve tė tjerė, si nė ushqim, vendbanim ashtu edhe nė veshmbathje...
    Gjatė agjėrimit mbretėrit, udhėheqėsit, prijėsit, komandantėt, tė fuqishmit, tė pasurit dhe tė autorizuarit me privilegje ndjejnė nė vete se i ngjajnė popullit pėr shkak se kanė nevojė pėr furnizimin, ushqimin dhe pijen e Zotit; ndjejnė se u ngjajnė tė varfėrve dhe njerėzve tė dobėt pėr shkak tė urisė, ushqimit, ujit... gjegjėsisht pse e privojnė popullin nga ushqimi dhe pirja? Pse e pengojnė tė drejtėn e tij, sepse sikur t'i dobėsonte Zoti xh.sh. faktorėt e fuqisė sė tyre, do tė ishin tė dobėt nė tokė, tė poshtėruar e tė degraduar?
    Kėtė e rikujton pėr herė tė parė agjėruesi (qoftė mbret apo tiran), sepse njė gjė tė tillė mund ta harrojė jashtė Ramazanit... Sa e bukur ėshtė lutja e besimtarit kur bėn iftar e thotė: "O Zot, pėr ty agjėroj dhe nga furnizimi Yt filloj iftarin". Ai kėtu pranon se furnizimi, pasuria dhe dhurimi janė tė Tij dhe se e posedon vetėm atė qė ia jep Zoti. Kjo ėshtė njė ndėr karakteristikat mė tė ēmueshme tė adhurimit dhe tė atributeve tė Tij.
    Ėshtė e vėrtetė se njeriu duhet pėrherė ta rikujtojė lidhjen e vet me Ummetin dhe tė jetojė pėrherė nė zemrėn, shpirtin dhe jetėn e tij; aty tė dėfrehet e tė pikėllohet; tirani e sundon shoqėrinė e tij vetėm kur harrohet kjo e vėrtetė ngase paramendon se ėshtė gjeni, ka fuqi dhe personalitet; Kėshtu njerėzit i pėrkulen, pranojnė paaftėsinė e tyre para tij dhe e pėrcjellin mendimin e tij... Nėse ndonjėri prej tyre thotė, "Jo", tirani pėrgjigjet me mendjemadhėsi: "Vrit, burgos dhe interno!"
    Tė pasurit sillen brutalisht ndaj tė varfėrve, tė afėrmit i kėpusin marrėdhėniet familjare dhe fqiu refuzon tė drejtėn e fqiut vetėm atėherė kur e harrojnė lidhjen shoqėrore dhe kur ēdokush jeton pėr vete e jo pėr njerėz, jeton me barkun dhe epshin e tij gjinor e jo me nevojat dhe kėrkesat e popullit... Gjatė agjėrimit njeriu rikujton se i pėrket shoqėrisė, ėshtė prej saj, me tė, pėr tė dhe nė afėrsi tė saj... Ai jeton nė uri me shoqėrinė, ushqehet sė bashku me tė dhe feston me tė...
    Vetėm atėherė i rikujton ato, nevojat e tyre, urinė e tė varfėrve, ndien mjerimin dhe nevojėn e tyre; pra, sikur tė mos ishte agjėrimi, nuk do t'i rikujtonte... Kėshtu, shpirti i agjėruesit bėhet mė i lartė, mė njerėzor dhe mė afėr zemrave tė njerėzve...
    Muslimani i parė, Muhammedi a.s. ishte njeri shumė bujar, mirėpo gjatė Ramazanit i ngjante puhisė qė sjell dobi, jetė dhe ringjallje...
    Aisheja r.a., gjatė Ramazanit i ka dhuruar popullit tė vet njėqind mijė dirhemė ndėrsa pėr vete i ka ruajtur teshat e rėndomta... Guvernatori pėr ketė e ka pyetur: "Sikur tė bėsh diēka pėr iftarin tonė tė sodit!"., kurse ajo ėshtė pėrgjigjur: "Pasi qė ma rikujtove, do tė lėmė", pastaj ka vazhduar: "A shihni o ju njerėz, se si lartėsohet shpirti i agjėruesit aq sa i harron nevojat dhe kėrkesat e vetvetes dhe i rikujton vetėm nevojat e popullit tė vet! Kėtė e kėrkon Zoti prej agjėruesve".
    Ėshtė e vėrtetė se kryetarėt, udhėheqėsit, funksionarėt dhe politikanėt nuk duhet tė punojnė pėr hir tė autoritetit ose pozitės sė tyre por pėr hir tė Zotit xh.sh., nėse populli refuzon vlerėn e tyre atėherė nuk do t'i pėrkasin refuzimit, nėse e pranojnė vlerėn e tyre nuk do mashtrohen me verbimin nga pasioni, nėse kanė nevojė pėr tė (popullin), nuk do tė hasin nė mashtrues e lajkatarė; kėshtu populli fiton lumturinė sė bashku me udhėheqėsit dhe prijėsit e vet kurse Zoti i bekon ata udhėheqės e prijės pėr veprat dhe pėrpjekjet e tyre..., e nė tė kundėrtėn, vjen mjerimi dhe vuajtja.
    Me agjėrim mėvetėsohet edukata e pėrsosur... Agjėrimi ėshtė adhurim i fshehtė mes njeriut dhe Zotit tė tij pa kurrfarė hipokrizie e tradhtimi, nuk kėrkon lavdėrim e as mirėnjohje... Muslimanit agjėrues i mjafton dituria e Zotit pėr urtinė, pėruljen dhe vendimin e sinqertė; nga shpėrblimi i Zotit xh.sh. i mjaftojnė pastėrtia nga hipokrizia e tradhtimi dhe sinqeriteti e besa e gjuhės sė tij... Turpėrohet prej gėnjeshtrės, vjedhjes, gibetit (pėrgojimit), dėmtimit dhe armiqėsisė ndaj njerėzve sepse Muhammedi a.s. thotė:
    "Zoti s'ka nevojė pėr largimin e ndonjėrit nga ushqimi dhe pirja nėse ai nuk e braktisė gėnjeshtrėn."
    Muhammedi a.s. gjithashtu e ka ndaluar agjėruesin t'i kundėrvihet tė keqes me tė keqe, paturpshmėrisė me paturpshmėri;
    "Nėse ndokush e shanė ose sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj', apo unė jam engjėll i tokės sime! Nuk gėnjej, as nuk sulmoj e as s'dėmtoj..." Sa me vlerė ėshtė morali i tillė, pėr tė cilin kanė nevojė para sė gjithash udhėheqėsit e politikanėt, posaēėrisht nė Ramazan e nė kėtė kohė aktuale!
    Ėshtė e vėrtetė se njeriu nuk ka vetėm natyrė trupore materiale dhe se nuk mund tė arsyetojė se qėllimi i tij nė jetė ėshtė vetėm ushqimi trupor, por nė vete ka edhe natyrė tė engjėjve, shpirtit dhe zemrės.
    Kur e harron njeriu kėtė tė vėrtetė, bie nė njė nivel mė tė ulėt se tė kafshės. A nuk i sheh njerėzit e Perėndimit, tė cilėt janė shndėrruar nė rrezik pėr njerėzinė nė atė ēast kur e humbėn engjėlloren dhe pėrkrahėn shtazoren?!.
    Gjatė agjėrimit barku ndjen uri kurse shpirti ushqehet, pastrohet trupi e zemra forcohet, dobėsohet epshi e lartėsohet shpirti... Nė kėtė muaj tė bekuar besimtari gjenė kohė pėr t'iu lutur Zotit, pėr leximin e Kur'anit Famėlartė qė ėshtė libėr i pėrhershėm, edukativ, reformist dhe pastrues i shpirtrave.
    Nė Ramazan muslimani dėgjon fjalėt e Kur'anit tė cilat e ftojnė nė mirėbėrje, adhurim dhe e largojnė nga e keqja dhe mėkati. Nė kėtė muaj muslimani i dėgjon fjalėt e Zotit: "Afrohu o robi Im! Pasi qė kjo botė tė largoi prej Meje edhe pse jam mė i afėrt se damari i qafės, pasi qė tė demoralizoi djalli nga mėshira Ime edhe pse ajo kaplon ēdo gjė, pasi qė u mashtrove me autoritetin qė ta dhurova dhe mendove se s'ke nevojė pėr Mua, edhe pse nuk mund ta shpėtosh gjėnė qė ta rrėmben miza dhe pasi qė ke ra nė njė shkallė mė tė ulėt se kafshėt, edhe pse tė krijova si mėkėmbės Timin nė tokė... Eja te Unė, o robi Im, qė tė tė lartėsoj nė shkallėn e engjėjve tė Mi e tė jetosh me shpirt tė lartė, ndriēim shpirtėror dhe dritė tė zemrės. Nė kėtė mėnyrė do tė jetosh nė parajsė para se tė hysh nė te."
    O vėlla besimtar!
    Kėtė tė vėrtetė qė e vėrteton agjėrimi nė unin tėnd, e ka vėrtetuar edhe nė paraardhėsit tanė dhe pėr kėtė shkak kanė qenė mrekulli e Islamit. Njerėzimi nuk njeh diēka qė mund tė krahasohet me shpirtin e tyre tė lartė, qėllimin e ndershėm, synimin fisnik, ndriēimin e shpirtit dhe udhėzimin e zemrės.
    A s'ka njerėzimi sot nevojė pėr njė gjeneratė tė tillė, a s'ka nevojė shoqėria jonė pėr njerėz tė tillė?
    A nuk sheh dėmin, humbjen, korrupsionin dhe amoralitetin qė e kanė kapluar shoqėrinė tėnde?
    Ku ėshtė jehona e sė vėrtetės nė shoqėrinė tėnde?
    A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nėn presionin e hekurit dhe zjarrit e nė shpinat e tyre tė fėshkėllojnė kėrbaēėt e xhelatėve?
    A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nė mjerim e vuajtje ndėrsa pasurinė ta shrytėzojė njė pakicė e pasur dhe cinike?
    A pranohet qė kėto parti t'i gėnjejnė popujt tanė me fjalė tė ėmbla pėr tė arritur pozitė, fitim e autoritet?
    A pranohet qė politika tė jetė mashtrim, gėnjim dhe humbje apo nxitėse e instinkteve dhe devijimit tė popullit?
    A pranohet qė feja tė jetė tregti pėr disa juristė apo shkenca tė jetė idhujtari pėr disa dijetarė?
    A pranohet qė autoriteti i disa injorantėve tė poshtėr tė jetė mjet nėnshtrimi dhe shfrytėzimi?
    O vėlla besimtar!
    Pasi qė Islami kėrkon prej nesh qė tė jemi nė ēdo kohė mbrojtės tė sė vėrtetės dhe mė tė sinqertė ndaj saj, atėherė a hase nė Ramazan diēka qė ta mundėson predikimin e kėtij mesazhi nė popujt e botės?
    A gjete nė Ramazan atė qė tė lartėson aq shumė saqė tė shndėrron nė udhėheqės nga e mira dhe paqja?
    A nuk tė afron Ramazani me Zotin tėnd tė Vėrtetė edhe atė nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij, Librit tė vėrtetė dhe udhėzimit tė sheriatit tė drejtė?...
    Dėgjo atė ēka tė thotė Zoti xh. sh. me anė tė ajeteve tė agjėrimit:
    "E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen Mua dhe le tė mė besojnė Mua." (Bekare, 186)




    RAMAZANI, MUAJI I FUQISĖ


    "Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė tėrbohet por ai qė kontrollon veten nė ēastin e shqetėsimeve tė mėdha." Hadith
    Kjo jetė prezenton konfliktin nė tė cilin fitojnė tė fuqishmit. Fuqia ėshtė dyllojesh: fuqia materiale dhe fuqia shpirtėrore (ideologjike). Sipas parimeve islame, fuqia materiale ndonjėherė mund tė korrė fitore tė pėrkohshme dhe nuk do tė jetė dobiprurėse. Kur'ani na rrėfen pėr popujt e hershėm pėr tė cilėt thuhet se kanė qenė tė fuqishėm nė aspektin e jetės materiale. Pėr kėtė shkak ėshtė pėrhapur nė tokė korrupsioni e devijimi, janė luftuar tė dėrguarit e Zotit e pėrgėnjeshtruar thirrjet reformiste dhe kanė mbizotėruar dekadenca e shkatėrrimi.
    Dėgjo ē'thotė Kur'ani Famėlartė rreth tyre:
    "A nuk e di ti se ē'bėri Zoti yt me Adin? Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta? Qė si ata (populli Ad) nuk ėshtė krijuar askush nė tokė! Dhe me Themudin, tė cilėt shpuan shkėmbinj nė luginėn (Kura). Dhe me faraonin e fortifikuar me tenda (ushtarake)! Tė cilėt e tepruan me krime nė tokė. Dhe nė tė shtuan shkatėrrimin. E All-llahu kundėr tyre lėshoi lloj-lloj dėnimesh. Pse Zoti yt ėshtė qė pėrcjell (u rri nė pritė)." (Fexhėr:6-14)
    Nė njė ajet tjetėr thuhet:
    "A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė se si pėrfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė shumtė prej tyre dhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimit nė tokė, por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė. Kur u erdhėn atyre tė dėrguarit me argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė e tallnin." (Gafir:82-83)
    Ky ėshtė fundi i popujve tė cilėt u mbėshtetėn nė fuqinė materiale pa atė shpirtėrore ideologjike, gjė qė rezultoi me mosrespektimin e besimit, moralit dhe jetės shpirtėrore.
    Fuqia shpirtėrore pa atė materiale, sipas Islamit, nuk do tė korrė sukses dhe s'mund ta udhėheqė jetėn. Gjatė historisė kemi parė popuj qė jetuan tė shkelur, tė nėnshtruar e tė keqtrajtuar, sepse nuk luftonin e as qė i pėrballonin ndokujt nė jetė dhe kėshtu pėsuan disfatė nga tė fuqishmit.
    Rruga e vėrtetė e jetės sė lumtur e fisnike ėshtė tė harmonizohet materia me shpirtin pėr ta pėrforcuar njeriun dhe jetėn e tij si dhe tė mbėshtetet populli nė tė dy fuqitė: fuqinė e materies dhe atė tė shpirtit; nuk sundon njėra mbi tjetrėn. Kėshtu ngjitet nė qiejt e lartė duke mos u frikuar nga tatėpjeta. Kur'ani na mėson ta lusim Zotin kėshtu:
    "O Zot, na jep tė mira nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr."
    Kur'ani na obligon ta pėrforcojmė besimin, kontrollojmė epshin dhe lartėsojmė shpirtin; ai na urdhėron tė pėrgatitim fuqi maksimale: "E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake) e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt". (El-Enfalė: 60)
    Ai gjithashtu na urdhėron tė falim namazin e tė japim zekatin sepse kėto dy aspekte paraqesin faktorėt kryesorė tė fuqisė shpirtėrore ideologjike si dhe urdhėron tė punojmė: "Dhe me atė qė ta ka dhėnė All-llahu, kėrko (ta fitosh) botėn tjetėr, e mos le mangu atė qė tė takon nga kjo botė." (El-Kasas: 77)
    Gjithashtu na urdhėron t'i zbulojmė pasuritė e tokės dhe fshehtėsitė e gjithėsisė (qiellit) "Thuaj: 'Vėshtroni me vėmendje ēka ka (nga argumentet) nė qiej e nė tokė.'" (Junus: 101)
    Kur'ani na urdhėron tė luftojmė nė rrugė tė Zotit xh. sh. dhe ta sakrifikojmė jetėn pėr hir tė sė vėrtetės sepse xhihadi ėshtė njė ndėr fenomenet mė tė mėdha tė fuqisė, lėvizjes dhe punės, gjegjėsisht nė kėtė frymė filloi thirrja islame nė kohėn e Muhammedit a.s. dhe u zhvilluan luftėrat, kurse Muhammedi a.s. nuk ishte i fortifikuar por luftoi sė bashku me ta (muslimanėt), e udhėhoqi ushtrinė, sulmoi, fitoi, u plagos... Fitorja ishte nė anėn e thirrjes qė i bashkoi tė dy fuqitė kundėr idhujtarisė qė kishte dobėsuar mendjen, moralin dhe fuqinė luftarake tė arabėve.
    Islami konfirmon se fuqia shpirtėrore me pak fuqi materiale ka sukses kundėr fuqisė materiale nėse humbet faktori psikik ideologjik: Pėr kėtė, nė Kur'an thuhet:
    "'Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!' All-llahu ėshtė me durimtarėt." (Bekare: 249)
    Shembull mė i qėlluar pėr kėtė ėshtė beteja e Bedrit, ku muslimanėt, numri i tė cilėve ishte treqind, fituan nė Bedėr edhe pse ishin arabė si kurejshitėt qė ishin afėr njė mijė. Ata ishin tė afėrmit e tyre, prej njė vendi, njė popull dhe me karakteristika identike; kurse armėt e njėmijėshit ishin mė tė shumta se ato tė treqindėshit... Por, muslimanėt kishin fuqinė e besimit, moralit e shpirtit, gjė qė nuk e kishte opozita pabesimtare dhe pėr kėtė dėshtuan ashtu qė disfata e tyre u shėnua nė Kur'an nė njė formė ideale qė tregon se ē'mund tė bėjė fuqia shpirtėrore ndaj asaj materiale nėse vlerėsohet minimalisht fuqia e armės.
    Nė Kur'an ceket shembulli i individit qė i bashkon tė dy fuqitė dhe fiton e korrė sukses, gjegjėsisht Musa a.s. i cili u mbushi ujė dy vajzave dhe eci me to deri te babai i tyre pa i shikuar fare pėr shkak tė turpit, moralit dhe fisnikėrisė. Njėra prej tyre i tha babait tė saj:
    "O babai im, merre kėtė nė shėrbim me pagė, sepse mė i miri i atij qė do ta marrėsh nė shėrbim ėshtė ai i fuqishmi e besniku!" (Kasas: 26)
    Po ashtu nė Kur'an ceket edhe shembulli i popullit qė bashkon tė dy fuqitė dhe qė ngadhėnjen:
    "Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (as'habėt), janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh ata kah pėrulen (nė ruku) duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), dhe kėrkojnė nga All-llahu qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre". (El-Fet'h:29)
    Ky ėshtė fryti i bashkimit tė tė dy fuqive dhe elementi kryesor i lumturisė sė popullit tė sinqertė.
    Agjėrimi, tė cilin e obligoi All-llahu xh. sh. pėr muslimanėt, pėrmban nė vete bashkimin harmonik tė dy fuqive, qė jep fryt ideal, sepse nė aspektin shėndetėsor prezenton fuqinė e trupit kundėr shumė sėmundjeve, kurse nė aspektin ideologjik muslimanit i dhuron tri fuqi ideologjike qė ndikojnė mė sė shumti nė lumturinė e individėve dhe tė shoqėrive.
    Durimi
    Muslimani gjatė Ramazanit duron nė uri e etje, braktis gjėrat qė zakonisht i praktikon gjatė ditės, si kėnaqėsitė dhe lėngjet freskuese, pra me vetdėshirė abstenon e duron e jo nga frika e burgut, kėrcėnimi i trupit dhe i pasurisė.
    Durimi vullnetar nė kėnaqėsitė e epsheve ka mė tepėr dobi pėr shpirtin dhe popullin se ai i obliguar nga mospasja, dėnimi apo maltretimi.
    Ushtari i cili nuk ka mėsuar tė agjėrojė vullnetarisht nė kohėn e paqes nuk do tė jetė mė i durueshėm nė betejė gjatė rrethimit eventual nga armiku dhe ndėrprerjes sė lidhjeve mes tij e eprorėsisė.
    Ushtari musliman duron urinė njėmujore nė ēdo vit dhe atė disaorėshe nė ditė derisa shmangia nga gjėrat e shndėrruara nė vese tė ditės, si duhani, ēaji dhe kafja, tė bėhet pėr tė e rėndomtė. Vetė e kam pėrjetuar gjatė burgosjes sime nė Luftėn e Dytė Botėrore se si tė burgosurit e humbnin vetėdijen pėr shkak tė urisė disaditėshe. Vetėdijen e humbnin ata qė nuk ishin mėsuar tė agjėrojnė kurse ata qė zakonisht kishin agjėruar mė parė, urinė e pranuan si tė rėndomtė nė jetėn e tyre, gjė qė shkaktoi habi tė madhe.
    Durimi nė rastet e vėshtira paraqet armėn mė tė fuqishme pėr popujt sepse njė durim i tillė nė mesin e betejės ėshtė faktor kryesor pėr ta mundur armikun.
    Ne e dimė, se njė ndėr problemet mė tė mėdha tė eprorėsisė luftarake bashkėkohore ėshtė furnizimi i ushtarėve me ushqim dhe disponimi i tyre nėse gjenden larg vendit dhe familjeve tė tyre...
    Shpeshherė shohim se ushtria perėndimore merr me vete njė grup laviresh pėr t'i disponuar ushtarėt. Krahaso kėtė me ushtrinė islame qė zhvillonte luftėra dhjetėvjeēare nė Gadishullin e Arabisė pa patur probleme me ushqimin dhe disponimin e ushtarėve. Problemi i ushqimit zgjidhej pėr shkak se ushtria islame pėrbėhej prej ushtarėve qė nuk i jepnin rėndėsi kėnaqėsisė ushqimore por sakrifikimit pėr tė hyrė nė parajsėn (xhennetin) e gjerė aq sa qiejt e toka... Ushqimi pėr ta ishte vetėm materie pėr lukthin dhe pėrforcimin e trupit, nėse gjenin mish e qumėsht, nuk ngopeshin, e nėse gjenin hurma e ujė ngopeshin dhe nėse nuk ushqeheshin me ditė e netė tė tėra veten e konsideronin si agjėrues tė Ramazanit..!
    Sa i pėrket disponimit tė tyre, ata e gjenin ate nė adhurim sepse kishin fuqi shpirtėrore, pastėrti tė besimit dhe moral tė lartė. Po, pasha Zotin, disponimin epshor e largonin kurse nė anėn tjetėr e forconin veten pėr luftė kundėr armiqve tė tyre, edhe ate me anė tė adhurimit gjatė natės deri para agimit tė mėngjesit sepse lexonin Kur'an, lutnin (All-llahun) dhe mėsonin orė tė tėra para se ta kryenin namazin e mėngjesit. Ata vetėm ashtu e gjenin fuqinė nė shpirtrat e tyre dhe qetėsinė e zemrave tė tyre. Kėshtu vepronin ēdo ditė pas pėrfundimit tė betejės e ju mund t'i paramendoni mundimet e atėhershme tė luftėtarėve... Arma e bardhė, shigjetat e pėrpikta dhe kuajt e shaluar ishin armėt e tyre, me tė cilat luftonin ballė pėr ballė armikun, ēdo ditė prej mėngjesit deri nė mbrėmje, gjegjėsisht deri nė kryerjen e namazit tė jacisė, pastaj pushonin disa orė nė tendat e tyre. Pas pushimit ēoheshin, i drejtoheshin All-llahut xh. sh. dhe i luteshin me zemra tė pastra sepse vetėm lutjet dhe leximi i Kur'anit i dispononin shpirtrat e tyre.
    Ata vepronin kėshtu... A s'keni dėgjuar si erdhi deri nė tubimin e Kur'anit gjatė kohės sė Uthmanit r.a.? Hudhejfe ibn El-Jeman, komandant i ushtrisė islame, i cili luftonte nė Azerbajxhan, dėgjonte lexime tė ndryshme tė muxhahidinėve gjatė kontrollimit tė tij natėn nėpėr tendat e tyre para namazit tė mėngjesit.
    Ata lexonin aq shumė saqė zėri i tyre i ngjante gumėzhimit tė bletėve!!
    Kjo ėshtė fshehtėsia e fitores se tyre mahnitėse e tė mrekulluar, tė cilėn na e rrėfen historia si tė pakrahasueshme. Kjo ėshtė fshehtėsia e disfatės sė ushtrive persiane e romake qė kishin moral tė shkatėrruar, shpirt tė pandritshėm, johuman e joideologjik, ashtu siē ėshtė rasti me ushtritė e Perėndimit, tė cilat vazhdojnė luftėn nė qoftė se kanė pranė vetes pije alkoolike dhe lavire. Hyrja e tyre nė beteje realizohet vetėm pas sigurimit tė ushqimit dhe furnizimit disamujor!
    Respektimi
    Muslimani i cili agjėron nė Ramazan, largohet nga ushqimi, pija dhe tradita e pėrditshme pėr shkak tė respektimit tė urdhėrit tė Zotit xh. sh. dhe nderimit tė Muhammedit a.s., dhe pėr kėtė, ai nuk mendon se a do tė jetojė nė qetėsi apo nė vėshtirėsi sepse pėr tė mjafton besimi nė njė Zot dhe pranimi i Muhammedit a.s. si i dėrguar e udhėheqės; ai ėshtė betuar nė Islamin e tij qoftė nė rrethana tė volitshme apo tė pavolitshme, tė mira apo tė kėqija.
    Kėshtu, ushtari musliman ishte shembull ideal i respektimit qė realizohej me vullnet dhe bindje tė thellė shpirtėrore.
    A do tė pėrfitonte Halidi virtytin mė tė lartė, i cili u revokua nga posti si komandant i ushtrisė dhe u shndėrrua nė ushtarė tė thjeshtė qė luftonte me tė njėjtėn energji, duke thėnė: "Unė luftoj pėr hir tė Zotit tė Umerit e jo pėr Umerin", sikur tė mos e kishte thelluar Islami nė shpirtin e tij atė moral tė lartė qė pėrbėhej prej agjėrimit, namazit dhe parimeve tjera islame?
    A do tė realizoheshin shembujt e mrekullueshėm nė historinė e Ebu Bekrit, Umerit, Halidit, Sa'dit dhe kolosėve tjerė muslimanė sikur tė mos ishte ngulitur agjėrimi nė karakterin e devotshmėrisė sė tyre tė vetėdijshme gjersa e respektonin njėri-tjetrin dhe vepronin bashkėrisht?
    Ēka vėreni nė ushtrinė e Usames, tė cilėn e pėrgatiti Muhammedi a.s. pak para vdekjes ashtu qė pleqėsia e muhaxhirėve dhe ensarėve, si Ebu Bekri, Umeri, Uthmani dhe Halidi tė jenė nėn komandėn e tė riut Usame ibn Zejd, i cili ende nuk kishte mbushur njėzet vjet?
    Si i shpjegoni fjalėt e Ebu Bekrit drejtuar Umerit pas vdekjes sė Muhammedit a.s., kur Umeri kėrkoi qė tė caktohet komandant ndonjė qė ėshtė nė moshė dhe mė me pėrvojė: "I Dėrguari i Zotit ta caktojė e unė ta largoj?!"
    Si e kuptoni respektimin e ēuditshėm tė porosive tė Muhammedit a.s. para dhe pas vdekjes sė tij? A nuk ėshtė ky respekt fryt i ndikimit tė agjėrimit nė edukatėn e muslimanėve pėr respektimin e komandantit tė dashur?! Po, kėtė e dėshmon edhe vetė historia!
    Disiplina dhe organizimi
    Muslimani gjatė Ramazanit ushqehet, fle e zgjohet nė mėnyrė tė disiplinuar e tė organizuar. Organizimi i shoqėrisė islame gjatė Muajit tė Ramazanit realizohet nė formė tė pėrkryer sepse uria ditore ėshtė e pėrbashkėt, bashkėrisht nė njė kohė hanė iftarin, bashkėrisht falin namazin e jacisė, teravisė, mėngjesit... Ky lloj organizimi s'krahasohet me asnjė shoqėri tjetėr sepse nė tė barazohet plaku me tė riun, dijetari me tė paditurin, sunduesi me tė sunduarit, i pasuri me tė varfėrin; nuk dallohen klasat njerėzore e as individėt njėri prej tjetrit.
    Sa i mrekullueshėm ėshtė agjėrimi nė sytė e hulumtuesve, si vegėl pėr edukimin, respektimin dhe organizimin e popujve?!
    Ky ėshtė morali kryesor qė thellohet nė shpirtin e muslimanit nėn ndikimin e agjėrimit: durimi, respektimi, organizimi, disiplina...
    A mendoni se njė popull qė i posedon kėto fuqi shpirtėrore do tė shkatėrrohet?
    A mendoni se ushtria e kalitur me kėto elemente tė fuqishme tė moralit do tė pėsojė disfatė?
    A mendoni se nė shoqėrinė ku mbizotėron morali i tillė i fuqishėm do tė pėrhapet amoraliteti?
    Pasha Dėrguesin e Muhammedit a.s. si pejgamber, sikur ta posedonim sot kėtė moral nė konfliktin tonė me Izraelin, do tė ndikonim shumė edhe sikur ta posedonim gjysmėn e armėve dhe pajisjeve tė tyre!
    Sikur t'i posedonim armėt ideologjike e shpirtėrore, do ta shndėrronim ēėshtjen e kolonializmit tė botės arabe e islame nė legjendė!
    Sikur tė pėrkryhemi me kėtė moral dhe tė armatosemi me fuqi materiale do ta zhbinim flamurin e qytetėrimit nga duart e perėndimorėve tė mėdhenj e tė degjeneruar.
    O vėlla musliman!
    Kur tė agjėrosh Ramazanin, mos harro se Zoti xh. sh. don tė tė shndėrrojė me anė tė agjėrimit nė njeri "tė fuqishėm e besnik" dhe ke kujdes qė tė mos kalojė Ramazani e tė ngelish "i dobėt e tradhtar"!
    O bijtė e Ummetit!
    Kur agjėroni, mos harroni se Zoti me anė tė agjėrimit don t'ju shndėrrojė nė popull "tė ashpėr kundėr jobesimtarėve e tė mėshirshėm ndėrmjet vete" (El-Feth, 29) dhe keni kujdes tė mos kalojė Ramazani e t'u pėrngjani njerėzve qė i pėrshkruan Zoti kėshtu: "E kur t'i shohish ata, trupat e tyre tė mahnisin, e kur tė flasin, fjalės sė tyre i vė veshin. Por ata janė si trungujt e zgavruar e tė mbėshtetur, e ēdo zė e mendojnė se ėshtė kundėr tyre". (El-Munafikun: 4)



    RAMAZANI, MUAJI I LIRISĖ

    "Nė liri plotėsohet adhurimi, kurse me realizimin e adhurimit plotėsohet liria".
    Ahmed ibn Hadravejhi
    Liria nuk ėshtė ashtu siē e kuptojnė shumica e njerėzve, gjegjėsisht nuk pėrkufizohet me pėrfitimin e popujve, tė drejtat e tyre nė udhėheqje e pavarėsi sepse kjo ėshtė liri politike, e pas saj vijon liria e idologjisė, e popullit, kulturės dhe doktrinave humane fisnike.
    Liria nuk ėshtė ashtu siē e paramendojnė shumica e tė rinjve, gjegjėsisht njeriu tė vrapojė pas epsheve dhe dėfrimeve tė tij, tė hajė e tė pijė si tė dojė si dhe tė realizojė ēdo gjė qė dėshiron. Kjo liri prezenton formėn e kaosit nė njė anė dhe robėrinė e urrejtur nė anėn tjetėr.
    Kjo liri prezenton formėn e kaosit sepse s'ka nė botė liri absolute e tė pakufizuar me ligj ose sistem, bile ēdo gjė nė botė zhvillohet sipas ligjit tė posaēėm sistematizues.
    Liria e individit mbrohet vetėm nėse pėrkufizohet me disa rregulla me qėllim qė tė mbrohen liritė e tė tjerėve, dhe nga kjo urtėsi dalin ligjet, kushtetutat, sistemimet dhe rregullat. Pėr shembull, ligji i trafikut nė metropolet e mėdha, ku udhėzohesh nėpėr rrugė me shenjat udhėzuese tė komunikacionit, ligji i qetėsisė sė pėrgjithshme, i cili pengon tė bėrtasish natėn nė rast tė kalimit nėpėr lagjet e banuara; ligji i mbrojtjes sė pavarėsisė, gjegjėsisht s'mund tė propagosh ide qė e rrezikojnė sigurinė e paqes nė shtet...
    A mund tė kėrkosh kontratėn paqėsore me armikun gjersa populli yt gjendet nė kulm tė luftės? A mund tė zhvillosh tregti me armikun apo t'ia dorėzosh prodhimet e vendit tėnd pa kurrfarė dėnimi qė shpeshherė pėrfundon me ekzekutim?
    Plotėsimi i lirisė ndonjėherė realizohet me ndalim, p.sh. tė sėmurit tė cilit i ndalohet ushqimi i dėmshėm, i kufizohet pėrkohėsisht liria e ushqimit pėr shkak tė shėrimit ndėrsa krimineli burgoset pėrkohėsisht pėr tė kuptuar se si ta shfrytėzojė mė vonė lirinė e vet, nė mėnyrė tė drejtė dhe pa i dėmtuar njerėzit dhe vetveten.
    Njeriu nuk jeton i vetėm por ėshtė pjesė e shoqėrisė sė bashkuar dhe kėshtu nėse dėmtohet ai dėmtohet edhe shoqėria. Pėr kėtė, Muhammedi a.s. ka dhėnė njė shembull tė bukur rreth njė grup njerėzish qė kanė lundruar me anije. Disa prej tyre kanė qenė nė pjesėn e lartė kurse tė tjerėt nė pjesėn e ulėt tė anijes. Pasi qė ata tė cilėt ishin poshtė e merrnin ujin prej atyre qė ishin lartė, thanė: "Pse nuk fundosemi e tė marrim ujin drejt nga deti?" Muhammedi a.s. tha: "Sikur t'u lejonin tė veprojnė sipas dėshirės sė tyre do tė fundoseshin tė gjithė, e nėse shpėtonin ata, do tė shpėtonin tė gjithė". Ky ėshtė njė shembull i mirė nga mėsuesi mė i madh i njerėzimit, i cili pėrkufizon lirinė individuale qė nuk dėmton askend dhe lirinė qė dėmton dhe shkatėrron shoqėrinė nėse eventualisht aplikohet.
    Sa i pėrket robėrimit, mund tė themi se liria plotėsohet atėherė kur nuk tė robėron ndokush qė ėshtė njeri sikur ti. Liria individuale, nė tė cilėn mbėshteten disa njerėz, prezenton robėrimin e urrejtur nga ana e njeriut qė ėshtė sikur ti dhe kaosin e parimeve jetėsore. Nėse mbi njeriun dominojnė kėnaqėsitė e epsheve dhe jeta e shfrenuar, atėherė ai shndėrrohet totalisht nė rob tė kėnaqėsisė, sepse jetėn e tij vetėm ajo e dirigjon. Nė kėtė rast ai vepron siē dikton kėnaqėsia epshore dhe s'mund ta kundėrshtojė.
    Ēfarė lirie ėshtė kjo kur gjėrat e pavlefshme e shndėrrojnė njeriun nė rob?! Sikur tė vlerėsohej njeriu sipas sasisė sė plotėsimit tė epsheve, atėherė shtaza do tė ishte mė e vlefshme!
    Shtazėt vrapojnė pas kėnaqėsisė sė pakufizuar e tė paqėllimtė, kurse njeriu sado qė orvatet t'i plotėsojė kėnaqėsitė e veta, pėrsėri do tė gjegjė pengesa nė rrugė. Pra si mendoni ju, a mund tė paramendojė ndokush se shtaza qė nuk hasė nė pengesa ėshtė mė e lirė se njeriu dhe mė e lumtur?!
    Kur ndjek ndokush ndonjė vajzė apo kėngėtare, a mund tė paramendojė se ėshtė i lirė nga dominimi i tyre? A nuk e sheh ate si rob tė ēastit, tė zėnė peng e tė humbur?
    Qėllimet mė tė larta nė jetėn e tij varen nga dashuria e larguar apo nga dėshuria e trupit tė ndaluar?
    A ka robėri mė tė keqe se ajo qė nuk e lė njeriun tė lirė nė dashuri ose urrejtje, nė vazhdim ose ndalim, nė kėnaqėsi ose hidhėrim apo nė qetėsi ose huti?
    A mund tė supozojmė se ėshtė i lirė ai qė jepet pas pijeve dehėse derisa tė dėmtohen nervat, shėndeti, mendja dhe dinjiteti i tij? A ka diēka mė neveritėse se robėrimi nga pija vrasėse dhe helmi shkatėrrues?
    Kėshtu mund ta gjykosh atė qė dorėzohet krejtėsisht para pasurisė e pozitės dhe fanatizmin e udhėheqėsit. Ēdo njeri i dorėzuar para kėtyre gjėrave, shndėrrohet nė rob tė mposhtur si dhe ēdo epsh qė sundon mbi veprat dhe sjelljet e tij, e shndėrron nė rob tė pėrhershėm. Kjo gjendje pėrshkruhet shumė bukur nė Kur'an: "A e ke parė ti (Muhammed) atė qė duke e ditur, dėshirėn e vet e respekton si zot tė vetin?" (El-Xhathije: 23)
    Dėshirat e njerėzve tė tillė kanė karakteristika hyjnore... A nuk ėshtė Zot ai i cili adhurohet, i nėnshtrohen, i frikohen dhe i luten? A nuk janė ithtarėt e epsheve nėn dominimin e dėshirave tė tyre ngase nuk mund t'i hidhėrojnė e as t'i refuzojnė?!
    Robėrimi nuk paraqitet vetėm nė formė tė lidhjes apo tė burgut sepse kėto janė llojet mė tė lehta tė tij dhe me afat shumė tė shkurtė.
    Robėrimi i vėrtetė formohet nga tradita e pėrditshme qė dirigjon, epshi qė sundon dhe kėnaqėsia qė adhurohet... Liria nuk ėshtė nė transferimin prej njė vendi nė njė vend tjetėr por ajo ėshtė nė dominimin mbi epshet tuaja dhe nė dallimin e tė mirės ndaj sė keqes.
    Liria e vėrtetė ėshtė qė tė mos bėhesh rob i shprehisė sė pėrditshme dhe tė tė mos mposhtė epshi. Nė kėtė kuptim muslimanėt e devotshėm kanė qenė plotėsisht tė lirė sepse feja i ka liruar shpirtrat e tyre nga ambiciet, epshet dhe dėshirat e dėmshme, i ka lidhur shpirtrat e tyre me All-llahun, xh.sh. Krijuesin e gjithėsisė dhe jetės kurse dėshirat e tyre i ka kufizuar vetėm me dėshirėn e Tij. Zoti xh.sh. ėshtė i Vėrtetė, burim i tė mirės, dashurisė dhe mėshirės. Njeriu lirohet nga atributet e urrejtura vetėm nė rastė se dominojnė mbi te: e vėrteta, mirėsia dhe mėshira. Nėse njeriu obligohet tė robėrohet nga ndonjė ide, doktrinė apo krijesė, atėherė pėr tė mė mirė do tė ishte sikur tė bėhej rob i tė Vėrtetės se sa i tė keqes. Ata tė cilėt i robėron doktrina njerėzore qė e pėrfiton lartėsinė e saj nga Zoti, janė mė tė mirė se ata tė cilėt i robėron doktrina epshore qė rrjedh nga djalli. Ata tė cilėt i nėnshtrohen All-llahut xh.sh. dhe i respektojnė urdhėrat e Tij janė mė tė mirė, mė tė pėrkryer dhe mė tė menēur se ata tė cilėt i nėnshtrohen femrės, gotės, pasurisė ose epshit, gjegjėsisht respektojnė urdhėrin e njeriut qė gabon apo qėllon, lartėsohet apo mposhtet, bėn mirė ose keq...
    A nuk vėren, sė bashku me mua, pas gjithė kėsaj, marrinė e disa pėrparimtarėve qė refuzojnė tė thirren ashtu siē i kanė thirrur etėrit e tyre, si Abdull-llah (Rob i Zotit) ose Abdulxhevad (Rob i Bujarit), kurse nė tė kundėrtėn lejojnė tė atribuohen me "robėri"?! A nuk i sheh ata tė cilėt refuzojnė robėrinė nga fuqia e tė cilit nuk mund tė largohen kurse pranojnė robėrimin e epshit mė tė urryer e mė tė poshtėr? A nuk sheh se ata kanė nevojė pėr keqardhjen tėnde mė tepėr sesa tė nxisin nė shpirtin tėnd marrinė dhe mohimin?
    Me kėtė koncept preciz tė lirisė dhe robėrimit e presim Ramazanin si muaj tė "lirisė" kurse agjėrimin si shkollė ku diplomojnė tė lirėt me plotkuptimin shkencor tė fjalės.
    Nė Ramazan ka uri, etje, kufizim dhe ndalim, por edhe shėndet dhe lirim nga robėrimi; nė tė ka revolucion kundėr robėrimit tė ushqimit e pierjes, shprehisė e jetės monotone...
    Revolucioni kundėr robėrisė ėshtė atributi i parė i tė lirėve.
    Nė Ramazan ka abstenim vullnetar nga kėnaqėsia dhe pikėrisht kjo gjė paraqet lirinė. Liria e dėshirės ėshtė tė veprosh sipas mendjes tėnde e jo sipas epsheve dhe emocioneve, si dhe ta ndalosh veten nga ajo qė mund ta realizosh. Vetėm nė kėtė rast ke dėshirė tė fuqishme, epsh tė dobėt, i kontrollon dėshirat tuaja dhe nuk dėshton mendja yte para fuqisė sė epshit tėnd. Ai qė atribuohet kėshtu, korrė fitore nė ēdo betejė.
    Shiko tregimin pėr mbretin Talut, i cili ndaloi ushtarėt e vet tė pijnė ujė nga lumi, edhe pse ishin tė etur e tė rraskapitur, mirėpo vetėm njė numėr i vogėl e respektoi urdhėrin e dhėnė dhe ky numėr ngadhėnjeu pėr shkak se ishin dinjitozė nė pėrcaktimet e tyre:
    "E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: 'All-llahu do t'ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej tij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk e shijon ate, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht!' Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (Taluti) atė sė bashku me tė edhe ata qė ishin besimtarė thanė: 'Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!' Por ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun xh.sh. thanė: 'Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!' All-llahu ėshtė me durimtarėt. E kur i dolėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: "Zoti ynė! Na dhuro durim, na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!" (El-Bekare: 249-250)
    Kėshtu, triumfuan ndaj tyre pasi qė dominuan mbi nevojat e tyre.
    "E ata, tė cilėt luftuan pėr hir Tonin, Ne me siguri do t'i orientojmė rrugės pėr te Ne, e nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė nė krahun e besimtarėve". (El-Ankebut: 69)
    Gjatė Ramazanit, adhurimi ndaj Zotit ėshtė i plotė!
    Sa mė tė lirė tė jenė njerėzit, aq mė shumė do ta adhurojnė Zotin!
    Kėta njerėz nuk robėrohen nga kėngėtarja, epshi, pasuria, kėnaqėsia, ambicia dhe shqetėsimi, bile as qė i kaplon frika apo drithma.
    Adhurimi i Zotit i ka ēliruar nga ēdo frikė pos frikės nga Ai: "Ta keni tė ditur se tė dashurit e All-llahut (evliatė) nuk kanė frikė (nė botėn tjetėr) e as kurrfarė brengosje. (Ata janė ata) tė cilėt besuan dhe ishin tė ruajtur. Atyre u jepet myzhde nė jetėn e dynjasė (nė ēastin e vdekjes) dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim dhe xhennet). Premtimet e All-llahut nuk mund tė pėsojnė ndryshim. E, kjo ėshtė sukses i madh". (Junus: 62-64)
    Kėshtu, ata refuzuan ēdo adhurim pos atij tė All-llahut xh.sh. dhe u shndėrruan nė zotėrues tė epsheve, fituan liri tė vėrtetė e moral fisnik dhe nė zemrat e tyre u pasuruan...
    Pasha jetėn time, kjo ėshtė liri e madhėruar!
    Me tė drejtė ka thėnė Muhammedi a.s.:
    "Pasuria nuk ėshtė nė pronėn e gjerė, por nė shpirt."
    Sa e mirė ėshtė thėnia e Ibn Ataull-llahut: "Ti je i lirė nėse largohesh nga diēka, e nėse jo, atėherė bėhesh rob i saj".
    Nga e gjithė kjo qė u theksua mund tė kuptohet urtėsia e madhe e thėnies sė sufistit tė njohur Ahmed ibn Hadravejhit: "Nė liri plotėsohet adhurimi, kurse me realizimin e adhurimit plotėsohet liria".
    Gjatė Ramazanit njeriu largohet nga paedukimi i urrejtur, fjala fyese, sjellja e turpshme...
    Sa e ėmbėl ėshtė kjo liri!
    Ti je i lirė nė sjelljen fisnike dhe nuk dėrgohesh nėpėr gjyqe, nuk burgosesh dhe nuk e humbė meritėn e pozitės!..
    Ti je i lirė nė fjalėn fisnike, nuk obligohesh tė kėrkosh falje, nuk qortohesh dhe nuk pendohesh!
    Ti je i lirė nė bashkėpunim me tė tjerėt, nuk kritikohesh, nuk flitet pėr tradhtinė tėnde dhe nuk je i dyshimtė!
    O vėlla besimtar!
    Ky Ramazan na mėson lirinė e plotė me urinė e tij, etjen, kufizimin dhe ndalimin... A s'e dėshiron lirinė e tillė, qė buron nga uria dhe ndalesa?
    Eja pra me mua e tė fluturojmė nė horizontet e lirisė!
    Eja me mua e tė largohemi nga bota e robėrve!
    Eja me mua e tė shohim se si jetojnė robėrit nė botėn e adhurimit!
    A mendon se politikanėt e mėdhenj, qė i dirigjojnė ēėshtjet e botės janė tė lirė? A nuk sheh se janė robėr tė ambicieve tė tyre politike!
    Si tė bėhet bota e lumtur kur robėrit e udhėheqin?
    A mendon se ata tė cilėt e udhėheqin popullin pa dėshirėn e tij janė tė lirė? A nuk i sheh se janė robėr tė epsheve dhe lakmisė? Si mund tė jetė populli i lumtur kur robėrit e udhėheqin?
    A mendon se tė gjithė popujt qė anojnė nga epshet e lira janė tė lirė nga ēdo adhurim? A nuk sheh se janė viktimė e pavetėdijes dhe shprehisė vrasėse? Si mund tė zgjohet njė popull qė nuk ėshtė ēliruar nga prangat e robėrisė?
    A mendon se "pėrparimtarėt" qė nuk agjėrojnė janė tė lirė nė mendime e ide? A nuk sheh se mvaren nga kėnaqėsia e pafrenueshme dhe se janė robėr tė epshit tė pangopur? Barku dhe epshi i tyre i kanė privuar nga bota e tė lirėve dhe nga atributet e luftėtarėve! Si mund ta paramendojnė lirinė kur mendja e tyre ėshtė nėn dominimin e epshit?
    Ata janė robėr me rroba tė tė lirėve!
    T'i cekim tė lirėt e botės sė tė lirėve!
    A nuk tė kujtohet dita kur i erdhi Muhammedit a.s. liria, gjegjėsisht liria e plotė e sheriatit tė Zotit, i ēliroi arabėt dhe i shndėrroi nė udhėheqės tė botės?
    A nuk tė kujtohet liria e tyre nė mendime gjersa Umeri i tha (Haxherul-Esvedit) gurit tė zi: "Pasha Zotin, e di se je vetėm gurė, nuk dėmton e as qė ka dobi prej teje. Sikur tė mos e shihja tė Dėrguarin e Zotit se tė puthė, nuk do tė puthja asnjėherė".
    A nuk tė kujtohet se pėrhapja e Islamit ishte mėshirė pėr popujt, ēlirim dhe shkatėrrim i prangave... Ata u shndėrruan nė popuj mė tė mėshirshėm dhe mė tė sinqertė nė bartjen e flamurit tė lirisė gjersa njė i Perėndimit brohoriti: "Historia nuk ka parė pushtues mė tė mėshirshėm se arabėt"!
    A nuk tė kujtohet se u liruan nga robėrimi i pasurisė aq shumė saqė tė pasurit, gjatė jetės e shpėrndanė tėrė pasurinė e tyre. Kur e pyeti Muhammedi a.s. njėrin prej tyre se ēka i ka lėnė familjes sė tij, ai ėshtė pėrgjigjur: "Zotin dhe tė Dėrguarin e Tij".
    A nuk tė kujtohet lirimi i tyre nga frika e vdekjes dhe dashuria e jetės gjersa komandanti i tyre, Halidi u tha armiqve: "Ju solla njerėz qė e duan vdekjen ashtu siē e doni ju jetėn!"
    Po, vėllai im, ti e kujton gjithė kėtė!
    Pra, tė mėsojmė prej Ramazanit lirinė qė tė jetojmė tė lirė nė kėtė botė dhe ta mėsojmė botėn se si ėshtė liria: "Ju jeni popull mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni All-llahun." (Ali Imran: 110)




    FILOZOFIA DHE SEKRETET E AGJĖRIMIT



    "Agjėrimi paraqet burrėrinė e proklamuar dhe dėshirėn e lartė".
    Kjo ėshtė mbrėmja e dytė e kėtij Muaji fisnik, nė tė cilin njerėzit zakonisht qėndrojnė deri nė mėngjes, pėrgatisin ushqim gjersa e kalojnė nivelin e rėndomtė dhe pėrjetojnė gėzim dhe hare. Kėto forma mund t'i plotėsojnė dėshirat e disa fetarėve, qė i konsiderojnė si argument pėr thellimin e Islamit nė zemrat e muslimanėve, por ngelin nė kėtė kufi sepse e pranojnė realitetin e agjėrimit nė bazė tė urisė ditore, realitetin e fisnikėrisė me pagesat e iftarit dhe syfyrit kurse realitetin e devotshmėrisė me ndriēimin e minareve dhe mbushjen e xhamive me njerėz.
    Nė realitet e vėrteta e agjėrimit nuk ndikon nė mjedisin e disa njerėzve dhe pėr kėtė vendosin tė mos agjėrojnė, pa ndier kurrfarė faji ose mėkati, bile ndonjėherė hanė gjatė ditės sė agjėrimit publikisht pa kurrfarė turpi ose shqetėsimi.
    Sekretet e agjėrimit
    Sikur tė ishte agjėrimi traditė atėherė sipas edukatės shoqėrore, duhej ta respektonim mė tepėr sesa e respektojmė tash pėr shkak tė nderimit tė popullit dhe traditės sė tij.
    Pra nė ē'mėnyrė ta respektojmė pasi qė ėshtė edukatė shpirtėrore e popullit qė mėson prej agjėrimit ngritjen mbi epshet, depėrtimin nė horizontet e mirėsisė dhe largimin nga materja, gjegjėsisht shoqėria fiton lumturinė e saj?!
    Kėshtu, agjėrimi ėshtė vegėl pėr edukimin e dėshirės stabile tė popullit sepse agjėruesi nuk dominon vetėm mbi kėnaqėsinė e lejuar por edhe mbi ate tė ndaluarėn; fiton shprehi tė largohet vullnetarisht nga ushqimi e pija qė mė vonė tė mos ndiej vėshtirėsi nė rast obligimi.
    Agjėrimi ėshtė obligim praktik i Islamit tė mėshirshėm pėr tė gjithė muslimanėt; hanė e pijnė nė njė kohė, nuk dallohet barku prej barkut e as goja prej gojės; ndien urinė edhe ai qė se ka ndier para Ramazanit si dhe pėrjeton vuajtjet e varfėrisė dhe tė skamjes edhe ai qė s'i ka pėrjetuar mė parė.
    Pasha jetėn time, a ka nė botė socializėm praktik qė i trajton njerėzit nė mėnyrė tė barabartė, si nė skamje ashtu edhe nė bollėk, ashtu siē ėshtė shoqėrorizimi i agjėrimit gjatė Muajit tė Ramazanit?!
    O agjėrues besimtarė, Ramazani ėshtė largim nga epshi e kėnaqėsia, lartėsim shpirtėror dhe liri shpirtėrore. Sa bukur do tė ishte sikur i tėrė viti tė ishte Ramazan, nėse ky ėshtė koncepti i agjėrimit!
    Ramazani ėshtė muaji i burrėrisė sė proklamuar qė dominon mbi instinktet dhe i dėshirės sė lartė qė funksionon vullnetarisht. Sa mirė do tė ishte sikur Muaji i Ramazanit ta bashkonte gjithė popullin e tė mos mbetet askush me burrėri tė dėshtuar dhe me dėshirė tė parealizuar! Sa mirė do tė ishte sikur Ramazani t'i bashkonte njerėzit me agjėrimin qė pėrmban nė vete burrėri tė proklamuar dhe dėshirė tė lartė!
    Ramazani ėshtė varfėri e obliguar sepse tė gjithė njerėzit nė tė janė tė barabartė, ndiejnė vuajtje tė njėjta qė dalin nga realiteti objektiv e jo nga imagjinata iluzore. Nga vuajtjet lindė mėshira kurse nga mėshira drejtėsia! Sa e bukur do tė ishte jeta sikur tė gjithė tė kishin vuajtje dhe ndjenja tė njėjta!
    Sa e bukur do tė ishte koha edhe sikur tė ishte krejt Ramazan, ngase ai (Ramazani) i realizon gjėrat mė tė rėndėsishme nė shoqėri: barabarėsinė dhe rehatinė!
    Nėse Ramazani ėshtė pėrkryerje, burrėri, edukatė e dėshirės dhe socializėm praktik, atėherė a nuk e shpallin publikisht muslimanėt qė nuk agjėrojnė zhytjen e tyre nė epshe, largimin nga burrėria, dėshtimin nė mejdanin e dėshirės dhe luftimin kundėr socializmit praktik? A e fitojmė tė drejtėn qė joagjėruesit e rritur t'i quajmė "fėmijė tė rritur", kurse fėmijėt agjėrues "tė rritur tė vegjėl?"
    O fėmijėt e mi tė vegjėl dhe o vėllezėr tė rinj qė e pėrjetoni vuajtjen e urisė, vapėn e verės dhe vėshtirėsinė e etjes! Ju agjėroni sė bashku me prindėrit tuaj dhe e vėrtetoni burrėrinė dhe dėshirėn tuaj!
    Ju lumtė, sepse vatani me ju do tė fitojė e jo me ata tė cilėt dėshtuan para se tė hynė nė mejdanin e luftės!
    O vėlla besimtar!
    Nėse Ramazani ėshtė ashtu siē u theksua, atėherė e drejta jonė ėshtė tė pyesim se a agjėrojmė me tė vėrtetė kėto ditė apo a i pėrjetojmė vuajtjet e urisė nė ditėt e Ramazanit e t'i mėnjanojmė nga ato qė i pėrjetojmė gjatė tėrė vitit?
    A e ndalojmė ushqimin e trupave tanė qė t'i mbrojmė organet tona nga dėmtimi dhe armiqėsia?
    A ndjejmė nė agjėrim lartėsinė e shpirtrave tanė ashtu qė tė mos veprojmė siē kemi vepruar para Ramazanit?
    Muhammedi a.s. pėrgatitej para ēdo Ramazani, jo me ushqim e pije as me zbukurim e veshje, por me adhurim dhe devocion, bujari dhe shpirtgjerėsi, kėshtu qė para Zotit xh.sh. shndėrrohej nė rob respektues, para njerėzve nė pejgamber tė urtė, kurse para vėllezėrve dhe fqinjėve tė tij nė mirėbėrės dhe bujar aq shumė saqė disa shokė tė tij thonin se gjatė Ramazanit ishte mė bujar se kurdoherė mė parė...
    Ashtu vepronin edhe shokėt dhe pasardhėsit e tij. Ramazani pėr ta ishte koha kur shijonin erėrat e parajsės (xhennetit), fluturonin besimtarėt nė qiejt e tė vėrtetės dhe ngriheshin zėrat e falėsve tė namazit kundėr tiranėve keqtrajtues.
    Pse nuk e pėrjetojmė Ramazanin ashtu siē e pėrjetuan Pejgamberi dhe paraardhėsit tanė? Pse nuk e shndėrrojmė nė muaj tė mirėsisė ashtu qė jeta jonė tė lulėzojė vetėm me mirėsi, begati dhe lartėsi shpirtėrore?
    Pse nuk e shndėrrojmė Ramazanin nė muaj tė luftės kundėr dobėsisė, injorancės, epsheve tona, kaosit tonė dhe kundėr ēdo mėkatari e tirani nė botė?!
    O ju agjėrues!
    Ju jeni nė luftė me epshet tuaja pėr shkak tė grindjes mes materies dhe shpirtit dhe duhet tė keni kujdes qė tė mos dėshtoni; keni kujdes qė tė mos keni uri ditėn pėr t'i mbushur barqet natėn; keni kujdes qė tė mos i ushqeni duart, sytė dhe gjuhėn tuaj pas agjėrimit me mėkate, gėnjeshtra e sharje!.
    Keni kujdes qė tė mos jeni aktivė nė veprat e kėqija dhe pėrtacė nė adhurim! Keni kujdes prej tė gjitha kėtyre gjėrave sepse janė vepra tė djallit e jo tė Rrahmanit (Zoti xh.sh.).
    Shpejtoni nė pėrkushtim!
    Bėni vepra tė mira!
    Shijoni erėrat e xhennetit!
    Ēoni sytė pėrpjetė kah qielli!
    Ngreni shpirtrat tuaj nga kjo botė!
    Pėrkujtoni gjithmonė thėnien e Muhammedit a.s.: "Shumė agjėrues nuk fitojnė prej agjėrimit tė tyre pos urisė dhe etjes", ose: "Agjėrimi ėshtė mburojė dhe nėse e nxitė ose e sulmon ndokush agjėruesin le tė thotė: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'."
    O Zot, na bėn prej agjėruesve tė pranuar!




    RAMAZANI, MUAJI I MIRĖBĖRJES


    Para pak ēastesh pėrfunduat iftarin dhe falėnderuat Zotin xh.sh. pėr ushqimin pas urisė dhe etjes. Iftari ėshtė njėri prej dy gėzimeve qė i ka theksuar Muhammedi a.s.: "Agjėruesi ka dy gėzime: nė iftar dhe nė takimin me Zotin e tij."
    Gėzimi i pėrbashkėt nga ushqimi dhe freskimi zakonisht realizohet nė mbrėmjet e Ramazanit sepse familja vėshtirė bashkohet nė ushqim e haje pos nė Ramazan, bile nėse ndokush mungon nga familja, mungesa e tij ndihet mė sė shumti nė ditėt e Ramazanit.
    Ju, o agjėrues, nė ēdo mbrėmje tė Ramazanit pėrjetoni lumturi tė papėrshkruar, i falėnderoheni Zotit xh.sh. dhe kėrkoni prej Tij qė ajo lumturi tė vazhdojė; pra si e paramendoni vazhdimin e kėtyre begative dhe si i falėnderoheni?
    Falėnderimi pėr mirėsitė nuk shprehet vetėm me gjuhė por duhet tė punosh qė edhe vėllezėrit tu, tė cilėt jetojnė njė jetė nė skamje, tė tė shoqėrojnė nė ato mirėsi. Sa tė varfėr ka qė janė mė tė zgjuar e mė tė menēur se tė pasurit mirėpo ashpėrsia e shoqėrisė dhe mosinteresimi shtetėror ua destinoi botėn e mjerimit dhe tė problemeve elementare.
    Pasi qė mėshira pėr ta ėshtė e obliguar jashtė ditėve tė Ramazanit, atėherė gjatė kėtij muaji bėhet edhe mė e obligueshme.
    Pasi qė shoqatat humanitare obligohen t'u ndihmojnė dhe t'ua fshijnė lotėt, pikėllimet dhe mjerimet e tyre, atėherė muslimanėt janė mė tė obliguar pėr t'i bėrė tė lumtur e t'u ndihmojnė.
    O ju njerėz, a nuk mendoni se numri i njerėzve tė tillė ėshtė shumė i madh?
    A nuk mendoni se ata nė shoqėrinė tonė tė ashpėr e tė vrazhdė gjenden nė ēdo lagje, treg, rrugė, fshat...?
    Mos mendoni se tė gjithė ata tė cilėt trokasin nė dyert tuaja dhe tė cilėt ju bezdisin me insistimet e tyre nėpėr rrugė janė tė varfėr sepse shumica janė ekspertė nė fjalė. Tė mjerė dhe tė varfėr janė ata tė cilėt nuk mund t'i ushqejnė fėmijėt me rrogat e tyre, gratė qė s'kanė gjė nė vatrat e tyre, jetimat, refugjatėt e ikur tė cilėt pėr shkak tė politikės diskriminuese, tradhtisė apo faktorėve tė tjerė e humbėn pasurinė, u poshtėruan, u shpėrndanė nėpėr rruzullin tokėsor dhe erdhėn te ne qė tė kėrkojnė lėmoshė pėr jetė.
    Pėr ta sot duhet tė kujtoni. Nuk them qė t'u jepni lėmoshė apo tė bėheni zemėrgjerė sepse kėto janė sjellje njerėzore, por them: "fshini mėkatet tuaja dhe tė tyre me ndjenjat e vėllazėrimit, lidhjet fetare, mėshirėn dhe afėrsinė fqinjėsore".
    Sikur tė mos ishte vrazhdėsia e shoqėrisė, nuk do tė jetonin nė mjerim tė tillė. Nėse ata ndjejnė idhėtinė e jetės njė herė jashtė Ramazanit, atėherė e ndjejnė shumė herė gjatė kėtij muaji.
    O ju njerėz, ata janė fqinj tuaj sepse nė ēdo lagje keni njė ose mė shumė familje tė varfėra. Paramendone mjerimin e tyre kur ju shohin se si hyni nė shtėpitė tuaja me lloj-lloj pemė, perime e ėmbėlsira, kur e ndjejnė erėn e mishit tė pjekur dhe tė gjellave pėr ēdo mbrėmje dhe kur i shohin fėmijėt tuaj qė dalin tė ngopur nė rrugė pėr tė luajtur. I ati i tyre ndien dhembje nė gjoks, nėnės i rrjedhin lotėt, kurse fėmija qanė e vajton nga uria.
    Kėshtu ju ushqeheni ēdo ditė kurse ata kalojnė natėn tė uritur...
    Njoh njė prind qė ishte i pasur kurse fėmijėt e tij ishin mėsuar me ushqim tė mirė dhe veshmbathje luksoze, mirėpo, pėr fat tė keq pas njė kohe pėrjetoi ēastet e vėshtira tė mjerimit. U afrua Ramazani kurse ai s'kishte tė jep atė qė e jepte mė parė dhe kėshtu, pėr shkak tė turpit nuk dilte tė kėrkojė prej njerėzve lėmoshė apo sadaka. S'kishte mundėsi t'i ofrojė familjes sė vet diēka pėr tė ngrėnė pos djathit, fasules dhe ullirit.
    Fėmijėt e tij duruan ditėn e parė dhe tė dytė mirėpo nė tė tretėn, fėmija i vogėl i tha: "O baba, na e mbytė barkun djathi dhe ulliri, ne agjėrojmė dhe kemi nevojė pėr ushqim tė mirė e lėngje freskuese nė kėtė vapė dhe do ta humbim vetėdijen nga erėrat e gjellėrave tė fqinjve tanė. Pse nuk na ushqen ashtu si i ushqen fqiu ynė fėmijėt e tij dhe ashtu si na ushqejshe mė parė?" Kėshtu, fėmijės i pikuan lotėt, kurse i ati doli nė njė vend tė errėt tė shtėpisė dhe filloi tė qajė, sepse nuk dėshironte qė zemrat e fėmijėve tė tij ta pėrjetojnė mjerimin e skamjes nga vrazhdėsia e njerėzve dhe dredhia e shoqėrisė.
    O ju agjėrues tė pasur! Ju keni gjellėra tė ndryshme e tė kėndshme pėr ēdo mbrėmje. Diēka prej tyre mund ta ushqejė tė uriturin, t'i gėzojė tė mjerėt dhe t'i fshijė pikėllimet. Pra, a mendoni pėr fqinjėt dhe tė afėrmit tuaj? A mendoni qė tė ndani vetėm njė gjellė prej gjellėrave tuaja pėr familjen, mjerimin e sė cilės e njeh vetėm All-llahu xh.sh.?
    Pasha Atė qė e ka obliguar agjėrimin pėr ta siguruar barabarėsinė njerėzore dhe mirėbėrjen ndaj tė mjerėve e tė varfėrve, sikur ēdo agjėrues tė ushqejė ndonjė agjėrues tė varfėr dhe sikur ēdo familje e pasur tė ushqejė ndonjė familje tė varfėr, nuk do tė ekzistonte nė shoqėrinė tonė asnjė i mjerė, i varfėr ose fatkeq. Ramazani do tė ishte muaj i begatisė sė pafundshme dhe ne do tė ishim Ummeti mė i mirė nė botė!
    O agjėrues, ndihmoni fqinjėt tuaj, tė afėrmit dhe vėllezėrit refugjatė!
    Keni kujdes qė tė mos e harroni mirėbėrjen ndaj tyre, lumturinė e tyre dhe shfrytėzimin e pėrbashkėt tė begative tė Zotit xh.sh.
    O ju agjėrues, kur tė mblidheni me familjet tuaja rreth sofrave tuaja plot me ushqim e pije kujtoni urinė e zorėthatėve dhe vuajtjet e njerėzve si dhe binduni se Zoti xh.sh. nuk do ta pranojė agjėrimin e as adhurimin tuaj, po qe se afėr jush jetojnė njerėz tė uritur qė mund t'i ushqeni dhe tė mjerė qė mund t'i gėzoni!
    Muhammedi a.s. thotė: "Nuk mė beson mua ai i cili fle i ngopur dhe e di se fqiu i tij ėshtė i uritur."
    O Zot, tė lusim qė tė na dhurosh tė mira tė llojllojshme dhe tė falėnderohemi pėr bagatitė qė na i ke dhuruar; na mundėso tė bėjmė vepra tė mira dhe tė hyjmė nė parajsė me mėshirėn Tėnde e tė jetojmė me robėrit e devotshėm!





    NDIKIMI I ADHURIMIT (IBADETIT) NĖ EDUKATĖN E POPULLIT


    Popujt qė duan tė bėhen tė famshėm dhe fisnikė ndjejnė nevojėn pėr njė edukatė tė posaēme pėr fėmijėt e tyre tė cilėt mė vonė do ta mbrojnė ideologjinė dhe mesazhin e tyre.
    Karakteristikat mė tė rėndėsishme tė kėsaj edukate janė: "fuqia", "dashuria" dhe "modestia".
    Me termin "fuqi" nėnkuptojmė fuqinė e shpirtit dhe tė mendjes; me termin "dashuri" nėnkuptojmė dashurinė ndaj fėmijėve tė popullit dhe bashkėpunimin e njohjen e ndėrsjellė me fėmijėt e njerėzimit; me termin "modesti" nėnkuptojnė eliminimin e dallimeve klasore, gjegjėsisht tė mos ketė i pasuri pėrparėsi ndaj tė varfėrit pėr shkak tė pasurisė, njeriu i shtetit ndaj atij tė rrugės pėr shkak tė pozitės sė tij dhe tė mos mburren njerėzit me prejardhjen familjare, rrobat apo pasurinė, por me punė tė mira.
    Nėse edukata e popullit pėrqėndrohet nė kėto tri karakteristika, atėherė do tė ketė rini e cila do ta mbrojė nga sulmet e njerėzve qėllimkeqė dhe nga rreziku i dekadencės dhe devijimit tė brendshėm shtetėrorė.
    Pėr fat tė mirė, sheriati ia ka siguruar popullit tonė kėtė lloj edukate pėr tė formuar njė rini tė tillė, edhe atė nė bazė tė parimeve fetare islame qė i ka caktuar. Namazi, agjėrimi, haxhxhi dhe zekati nė realitet janė mėnyra pėr edukimin e shėndoshė qė ėshtė i nevojshėm pėr jetėn e ēdo populli nėse synon tė jetojė i pėrkryer e fisnik.
    O vėlla i sinqertė, eja me mua e t'i analizojmė kėto tri elemente islame dhe tė shohim se a kemi nevojė pėr to qė tė formojnė gjeneratė qė i pėrballon kohės me fuqi, lartėsi dhe edukatė fisnike? Nėse e analizojmė elementin e fuqisė nė besimin islam do tė shohim se abdesti ėshtė fuqi pėr trupin dhe energji pėr shpirtin dhe se qėndrimi i pėrbashkėt i gjithė muslimanėve para Zotit xh.sh. nė njė drejtim ėshtė fuqi qė vėrteton qėllimin unik, pastaj pėrgatitja e rrugės sė drejtė dhe ngritja e kokės pėrpjetė, etj.
    A nuk sheh se hyrja nė namaz me himnin hyjnor tė pėrhershėm: "All-llahu Ekber (Zoti ėshtė mė i madh)" paraqet fuqinė e shpirtit, frymės dhe masės sė popullit qė ndien se Zoti ėshtė mė i madh prej ēdo tė madhi, mė i madhėruar dhe mė i fuqishėm nė botė se ēdokush tjetėr qė konsiderohet i fuqishėm dhe i madhėruar? Pastaj a nuk shohim se thėnia e besimtarit nė namaz: "Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nė Ty mbėshtetemi" paraqet betimin e fuqisė sė besimtarit para Zotit se vetėm Atė e adhuron dhe vetėm nė Tė mbėshtetet? Nė kėtė mėnyrė besimtari forcohet me Zotin para dobėsisė sė vet nė jetė dhe provokimit tė epshit.
    Pastaj qėndrimi nė radhė tė drejta pas imamit pėr tė dėgjuar leximin e Kur'anit, ligjėratat ose pėr t'u falur gjithashtu prezenton fuqinė e bashkimit tė popullit, fjalėn e pėrbashkėt, zemrat e bashkuara dhe dominimin e respektit dhe disiplinės.
    Ēfarė fuqie mund tė jetė mė e mirė pėr popullin se kjo e namazit qė ndjehet nė shpirtin e muslimanit pesė herė nė ditė?
    Nėse e analizojmė agjėrimin do tė vėrejmė se agjėruesi vullnetarisht u nėnshtrohet vuajtjeve nga uria, etja e lodhja. Kjo fuqi e dėshirės sė tij pėr t'u pėrballuar vėshtirėsive nė jetė nuk mund tė krahasohet me asnjė fuqi tjetėr si dhe nuk e njeh dėshtimin apo disfatėn.
    Nėse e analizon haxhxhin, do tė kuptosh se lundrimi mbi det, hipja nė tren e automjete tjera, ecja nėpėr shkretėtirė, lakuriqėsia e kokės, gjoksit, krahėve dhe kėmbėve, qėndrimi nėn diell, tavafi rreth Qabes dhe shpejtimi mes Safasė dhe Merves paraqesin fuqinė e shpirtit, fuqinė e trupit dhe fuqinė e dėshirės. A ka ndonjė edukatė shoqėrore qė ėshtė mė e mirė dhe mė fisnike se kjo qė i bashkon tė pasurit me tė varfėrit, tė madhin me tė voglin dhe qė e forcon Ummetin aq shumė saqė e anulon dobėsinė, dėshtimin dhe paaftėsinė.
    Edhe zekati pėrmban fuqi e dėshirė sepse dhėnėsi ndanė nga pasuria e tij qė e ka grumbulluar me lodhje e vuajtje pėr vėllezėrit e vet, dominon mbi koprracinė dhe dėshirėn pėr grumbullimin e pasurisė.
    Ai qė jep diēka vullnetarisht nga pasuria e tij e shtrenjtė konsiderohet bujar mė i madh.
    Ky ėshtė elementi i fuqisė nė besimin islam. Tash tė shohim elementin e dashurisė.
    A nuk sheh se tubimi i muslimanėve pėr faljen e namazit ėshtė faktor i dashurisė ndėrnjerėzore? Ata tubohen nė vendin mė tė pastėr dhe me qėllim mė fisnik para Zotit tė botėve, tė Gjithėmėshirshmit e Mėshirėbėrėsit... Pasi i kaplon mėshira e Zotit, atėherė s'ka vend pėr vrazhdėsi, dėm e tirani.
    Pastaj shih se si e pėrfundon muslimani namazin e tij me thėnien: "Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ne dhe mbi tė devotshmit e Zotit". Ai nė kėtė rast pėrkujton botėn e mirėsisė dhe vėllezėrit e tij si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Kur del prej namazit thotė: "Paqja dhe shpėtimi i Zotit qofshin mbi ju". Ai e fillon namazin me madhėrimin e Zotit dhe e pėrfundon me mėshirė e paqe tė pėrhershme.
    Njerėzimi ka shumė nevojė pėr njė fuqi tė tillė tė mėshirshme qė i kaplon edhe popujt e shtypur e tė mjeruar nė tokė.
    A nuk tė nxitė ndjenja pėr uri dhe etje gjatė agjėrimit qė ta rikujtosh botėn e uritur e tė etshme? A nuk ėshtė edukatė praktike e dashurisė pas dėshtimit tė rregullave dhe leksioneve teorike nė realizimin e saj?
    A nuk ėshtė haxhxhi dashuri ndaj Zotit xh.sh., Pejgamberit dhe vendit ku lindi thirrja islame?
    A nuk ėshtė dashuri ndaj njerėzve ngase braktiset shtėpia dhe familja pėr t'u tubuar nė njė vend? Pėrsa i pėrket elementit tė modestisė, unė nuk shoh diēka mė tė bukur se modestia e muslimanit kur pėrulet para Zotit xh.sh. Kėshtu pėrulen tė gjithė muslimanėt - nuk ka kokė mbi kokė as shpirt mbi shpirt por tė gjithė janė njė. Gjatė faljes sė namazit nė xhami, shpirtit njerėzor i kthehet autoriteti sepse aty tė mėdhenjtė e ndjejnė shpirtin popullor, sepse aty takohen me popullin krah pėr krahu e fytyrė pėr fytyre. Sheriati nė namaz ka caktuar barabarėsinė mes njerėzve sepse aty vėrtetohet jeta e realtė.
    O ju tė rinj, a dėshironi fuqi? Ajo pėrfitohet nė bazė tė adhurimit tė Zotit tė Madhėruar dhe pėruljes para Tij?
    O ju tė moralshėm, a dėshironi dashuri? Kjo realizohet nė bazė tė namazit, agjėrimit, haxhxhit dhe zekatit!
    O ju socialistė, a dėshironi barabarėsi? Kjo realizohet nė bazė tė namazit, agjėrimit, haxhxhit dhe zekatit sepse njerėzit barabarė-so-hen, -trupat tubohen dhe duart bashkohen.
    O ju reformistė, a dėshironi fuqi pėr popullin tuaj, dashuri, barabarėsi e modesti? Atėherė thirrni nė adhurim, nxitne devotshmėrinė nė popull dhe bėhuni tė devotshėm e adhurues!





    INSTITUCIONI I ZEKATIT

    Ramazani ėshtė afėr pėrfundimit dhe ju pėrgatiteni ta pėrcjellni me mirėsi e mirėbėrje. Nė kohėn e fėmijėrisė sime i vėreja njerėzit se si e pėrcillnin kėtė muaj me ndihma e kontribute, gjegjėsisht me zekat. Para se tė afrohej gjysma e kėtij muaji tė pasurit i hapnin sėnduqet e tyre, e pastronin pasurinė dhe i hapnin dyert e tė varfėrve me lloje tė ndryshme bamirėse si nė veshmbathje, ushqim dhe tė holla. Sa bujar ishte shpirti i muslimanėve tė atėhershėm pėrplot me bashkėpunim, ndihma dhe kontribute. Ramazani i kishte kapluar zemrat dhe kishte ērrėnjosur urrejtjen, i kishte bashkuar duart dhe eliminuar koprracinė si dhe e kishte kapluar pasurinė, e kishte zhdukur gjendjen e saj statike sepse bartej prej njė xhepi nė xhep tjetėr dhe prej njė shtėpie nė shtėpi tjetėr. Kur vinte festa, fytyrat e njerėzve ishin pėrplot hare, trupat e tyre tė veshur me rroba tė bukura dhe duart i zgjateshin njėri-tjetrit me dashuri.
    Kėshtu e shihja lamtumirėn e Ramazanit nė kohėn e fėmijėrisė sime dhe nuk e di se a ekzistojnė ende kėto tradita tė bukura. Jam i bindur se besimi qė i nxiste etėrit dhe gjyshėrit tanė tė japin zekatin dhe tė shpėrndajnė mirėsi nė Ramazan ende ekziston nė shpirtin tonė dhe na nxitė tė veprojmė ashtu siē vepronin ata, eventualisht ta pėrfundojmė Ramazanin ashtu siē e pėrfundonin ata.
    Zekati nuk ka muaj tė caktuar nė Islam mirėpo ne shfrytėzojmė njė rast prej rasteve tė adhurimit dhe njė mėnyrė prej mėnyrave tė eliminimit tė varfėrisė e mjerimit.
    Zekati nė Islam nuk ėshtė sadaka (dhėnie lėmoshė) e as nafile, por ėshtė dhėnie e obliguar pėr tė drejtėn shoqėrore, pėr lumturinė e shoqėrisė dhe pėr parimin islam qė konfirmon se sado qė tė ketė dallime mes njerėzve nė pasuri, pėrsėri duhet tė mbretėrojė parimi i pėrbashkėt i nderit njerėzor qė e proklamon Kur'ani: "I kemi fisnikėruar dhe nderuar pasardhėsit e Ademit".
    Zekati ėshtė e drejta e tė varfėrit qė ka aftėsi pėr punė por s'e gjen dot apo s'mund tė punojė pėr shkak tė ndonjė sėmurje ose pengese tjetėr. Zekati ėshtė e drejtė e klasave tė nėnshtruara nė shoqėri pėr ta shfrytėzuar frytin e mundimeve tė tyre, ashtu siē thotė All-llahu i Madhėruar nė Kur'an: "Dhe nė pasurinė e tyre kishin pėrcaktuar tė drejtė, pėr lypėsin dhe pėr tė ngratin (qė ka nevojė, por nuk lypė)."
    Ėshtė pėr t'u habitur se njerėzit e sotshėm shkojnė kah socializmi me hapa tė shpejtė ngase mendojnė se ky ėshtė drejtimi ideal pėr mbrojtjen e nderit tė njeriut edhe atė pas luftėrave, revolucioneve dhe zhvillimeve qė e ndėrtojnė historinė. Njerėzit ende nuk kanė vendim tė prerė pėr kufijtė e kėtij socializmi apo pėr ndonjė mėnyrė qė e zhdukė mjerimin dhe e realizon lumturinė.
    Islami ėshtė ai qė proklamoi parimin e barabarėsisė shoqėrore para katėrmbėdhjetė shekujsh nė mėnyrė aq tė qartė saqė askush s'mund ta mohojė. Pastaj ai caktoi edhe metodėn e tij duke e caktuar zekatin si njė prej karakteristikave tė realizmit socialist. Zekati shumė herė ka realizuar drejtėsinė shoqėrore dhe ka luftuar dukuritė e mjerimit dhe vuajtjeve nė shoqėri.
    Si shembull, i Dėrguari i Zotit e dėrgoi Muadhin nė Jemen pėr ta mbledhur zekatin dhe pėr ta sjellė nė Medine qė t'ua shpėrndajnė tė varfėrve, dhe e porositė kėshtu: "Po tė dėrgoj nė Jemen pėr ta mbledhur zekatin nga tė pasurit e Jemenit dhe t'ua shpėrndash tė varfėrve", kurse Muadhi i ėshtė pėrgjigjur: "Pasurinė e tubuar nga zekati ta dėrgoj pas plotėsimit tė nevojave tė tė varfėrve derisa nuk mbetet tek unė asnjė i varfėr."
    Edhe pėr Umer ibn Abdulazizin i cili i udhėzonte njerėzit ta aplikojnė sheriatin, njė funksionar i tij rrėfen kėshtu:
    "I vizitonim njerėzit me sadakatė por askush s'i pranonte".
    Mendoj se asnjė shtet socialist bashkėkohor nuk mund tė deklarojė se e ka eliminuar varfėrinė dhe se nuk pranon ndihmė monetare.
    Nėse dėshirojmė ta zhdukin gjendjen e palakmueshme tė shoqėrisė sonė dhe ta realizojmė barabarėsinė njerėzore, atėherė mė mirė do tė ishte t'i kthehemi zekatit e ta pėrdorim si armė kundėr mjerimit nė rrethin tonė, nga vrazhdėsia dhe koprracia nė njė anė dhe mjerimi e skamja nė anėn tjetėr.
    A nuk preferohet pėr ne, pasi qė bėjmė pėrpjekje tė shpėtojmė nga kaosi, regresi dhe prapambeturia, qė t'i qasemi kėsaj metode tė siguruar me sheriat e tė pamohuar?
    Zekati ėshtė pasuri e madhe qė grumbullohet nga shteti e populli pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė pėrgjithshme, ngritjen e standardit tė familjeve tė rrezikuara dhe sigurimin e gjėrave elementare pėr ēdo qytetar.
    Tė gjithė jemi tė bindur se kemi nevojė pėr tė, mirėpo ankohemi se kemi pak pasuri, gjithashtu edhe shteti, shoqatat reformiste dhe apeluesit e drejtėsisė shoqėrore ankohen...
    Obligimi i zekatit ėshtė 2,5 pėr qind nga pasuria e posaēme, kėshtu mund tė paramendoni se sa ėshtė pasuria e Damaskut, sa ėshtė zekati vjetor pėr tė, sa mund tė ndėrtojė spitale, shkolla, fabrika e shtėpi pėr tė varfėrit, punėtorėt dhe fshatarėt dhe sa mund ta ngritė standardin e qindra familjeve pėr ēdo vjet?!
    Pse ta humbim gjithė kėtė e tė ankohemi?
    Pse nuk e shfrytėzojmė kėtė rregull tė Islamit pasi qė kemi nevojė jashtėzakonisht tė madhe pėr tė? Me kėtė fjalim u drejtohem dy kategorive tė popullit, kategorisė qė i takon ta jep zekatin dhe kategorisė sė udhėheqėsve, prijėsve dhe reformatorėve.
    Sa i pėrket grupit qė i takon ta jep zekatin e qė e pėrjeton obligimin e Ramazanit, lus qė t'i besojnė Zotit xh.sh., ta pėrcjellin rrugėn e Muhammedit a.s, ta respektojnė Librin e Zotit dhe ta japin zekatin e plotė aty ku e ka caktuar Islami nėse dėshirojnė ta takojnė Zotin xh.sh. me zemėr tė pastėr e punė tė mira. Pasuria juaj, kėnaqėsitė tuaja dhe fėmijėt tuaj nuk ju afrojnė me Zotin, nuk ju shėnojnė nė histori e as qė i hapin zemrat e dashurisė dhe respektit tė popullit, por ajo qė ju ofron me Tė ėshtė vepra e mirė. Lumturia e popullit dhe pėrparimi i vendit tuaj ju shėnojnė nė histori kurse dhėnia e pasurisė qė ua ka dhuruar Zoti xh.sh. pa e mbyllur dhe pa e fshehur, ua hapė zemrat e popullit.
    Kthejani kėtij populli tė mjerė tė drejtėn e tij me pasurinė e zekatit qė tė shpėrbleheni nga All-llahu xh.sh., t'ju pėrmendė historia e t'ju respektojė populli, sepse nė tė kundėrtėn do tė ballafaqoheni me revolucion shpirtėror qė vlon nė brendėsi, qoftė edhe nga duart e mėkatarėve! A pritni qė pushteti t'ua merr atė qė ju refuzoni ta jepni ashtu siē veproi Ebu Bekri?
    Unė gjithashtu i apeloj grupit tė udhėheqėsve, prijėsve dhe reformatorėve qė tė themelojė institucion popullor tė quajtur "Institucioni i Zekatit" tė cilin do ta drejtojnė njerėzit mė tė zgjedhur e do ta mbikėqyrė shteti qė tė mos bėhet ndonjė shpenzim i kotė, qė do ta realizojė drejtėsinė shoqėrore dhe pėrparojė standardin e jetės, arsimit, shėndetėsisė dhe moralit.
    O ju udhėheqės dhe burra tė shtetit, nėse veproni kėshtu, sė shpejti do t'ia siguroni popullit tuaj fuqinė, famėn dhe autoritetin! Ju jetoni nė botėn qė e organizon dhe realizon barabarėsinė mes njerėzve dhe nuk do tė mund t'i mėshironi njerėzit me botėn e tyre tė organizuar e tė drejtė sepse ata ju kanė paraprirė nė tė kohė mė parė, pos nėse shpejtoni dhe e realizoni barabarėsinė e Islamit, eventualisht tė filloni me organizimin e tė ardhurave tė zekatit.
    Ky ėshtė njė rikujtim pėr atė qė e do mirėsinė dhe qė dėgjon me vėmendje!





    RAMAZANI FLET

    Mesazhi i Ramazanit dėrguar Ummetit fisnik
    O bijtė e Ummetit fisnik!
    Erdha tek ju dhe mė pritėt ashtu siē e pret populli vizituesin fisnik me mikpritje tė mirė dhe dashamirėsi tė sinqertė, kurse disa tė tjerė u tallėn me mua dhe mė pranuan ashtu siē i pranojnė muajt e tjerė tė vitit. Unė erdha vetėm t'ju mėsoj si tė hyni nė jetė me armėt e fitores!
    Zoti i falėnderoi popullit tuaj pėr mikpritjen e bukur dhe e shpėrbleu. Zoti i faltė ata qė u vonuan pak me mirėbėrje, qė dėshtuan nė provimin e burrėrisė dhe qė refuzuan shpirtin dhe simbolin e besimit, nėse besojnė nė Zot dhe nė tė Dėrguarin e Tij.
    Pasi qė vizituesi obligohet ta falėnderojė atė qė e pret me sinqeritet, atėherė unė ndiej veten tė obliguar qė t'ju falėnderohem me kėshilla dhe porosi qė do tė mjaftojnė pėr fisnikėrinė dhe adhurimin tuaj.
    O popull i sinqertė!
    Erdha tek ju pas pėrfundimit tė luftimeve qė u zhvilluan gjatė votimeve. Kėto luftime ishin tė vėrteta sepse shkaktuan plagosje, gjakderdhje, intriga dhe armiqėsi! Mjerė pėr ju!
    Popujt zhvillojnė luftėra me armiqtė e tyre dhe i pranojnė tė gjitha vuajtjet luftarake pėr ta kthyer nderin e tyre, t'i shpėtojnė fėmijėt, pra pse ju i zhvilluat kėto luftėra?
    Disa qė e ngritėn flamurin e luftės do tė pėrgjigjen se ndjejnė obligim ndaj popullit dhe ndaj vatanit! Kjo pėrgjigje do tė ishte e bukur sikur tė pėrputhej me realitetin, sepse unė vėrejta tė vėrteta qė nuk pėrputhen me realitetin si p.sh. ndjekja e tė pafajshmėve, falsifikimi i dėshirės sė popullit, mbėshtetja nė metodat e kolonialistėve qė e privojnė popullin nga tė drejtat e veta dhe humbja e dinjitetit dhe autoritetit tė popullit.
    Pra, e gjithė kjo u realizua nga duart e falsifikuesve! Nėse ėshtė parlamentarizmi shprehje e mirėsisė, atėherė pse e aplikuan metodėn e tė keqes? Nėse ėshtė pėr ngadhėnjimin e tė vėrtetės, atėherė pse u mbėshtetėn nė fuqitė e tė humburve? A nuk ėshtė vrasja e njeriut nga tė ndershmit trima nė mejdan mė e mirė dhe mė e preferueshme se suksesi dhe fitorja me armėn e hajnave dhe horrave?
    A u bėhet shėrbim nėse akuzohen me fjalė qė e njollosin nderin e vendit? A i shėrbejnė popullit nėse e mbulojnė dėshtimin e tyre me rrena, mashtrime, fjalė triviale edhe pse janė tė vetėdijshėm pėr tė kundėrtėn?
    A ėshtė ky moral? A i harruan leksionet e historisė?
    A nuk e kėrkoi Aliu hilafetin, mirėpo kur u zgjodh Ebu Bekri u bė njė prej mė tė sinqertėve ndaj tij? A nuk i lartėsoi Halidi flamujt e Islamit mbi fortifikatėn e Kisraut dhe Kajserit, mirėpo kur e revokoi Umeri, vazhdoi tė luftojė me sinqeritet si ushtarė i rėndomtė pėr hir tė All-llahut, Zotit tė botėve?
    Nėse refuzoni tė bėheni si etėrit dhe heronjtė tuaj tė pavdekshėm, atėherė pse nuk merrni leksione patriotike tė sinqerta prej armiqve tuaj bashkėkohorė? A nuk e udhėhoqi Ēerēili popullin e vet deri nė fitore, mirėpo kur dėshtoi partia e tij nė votime, ua dorėzoi udhėheqjen shtetėrore ngadhėnjyesve, nuk i akuzoi kundėrshtarėt pėr tradhti, as popullin pėr mosdėgjim, e as qė dėrdėllisi para popullit se ai e udhėhoqi deri nė fitore dhe sikur tė mos ishte ai do tė humbte?!
    Kjo ishte pika e parė o vėllezėrit e mi, kurse e dyta ka tė bėjė me atė se ju jeni nė fillim tė pavarėsive dhe nuk dini si t'i mbroni, si t'i forconi dhe si t'i dėboni armiqtė tuaj. Ju menduat se pavarėsia do tė thotė: parlament, ministri, ambasada, civilizim dhe qytetėrim! Jo, o bijtė e mi, kėto janė vetėm aspektet sipėrfaqėsore tė pavarėsisė, kurse parimet e vėrteta tė saj janė: burrėria, besa, pagjumėsia, largimi nga mbėshtetja nė fat dhe nė epshe, pra a i plotėsoni ju kėto?
    Udhėheqėsit tuaj ua kanė hapur dyert e mėkateve dhe kanė lejuar realizimin e epsheve tė shfrenuara, kurse ju jetoni si tė doni pa kurrfarė pengese, duke menduar se e tillė ėshtė liria, apo, liria ėshtė kryesore nė pavarėsi! Sipas tyre, kufizimi i epsheve ėshtė prapambeturi qė kundėrshton progresin dhe qytetėrimin, por deri kur kėshtu? Si mund tė fisnikėrohet njė popull nėse "zhvlerėsohet" morali i tė rinjve, i mbushin kafenetė dhe bredhin nėpėr rrugė?
    Pasuria e shtetit ėshtė shkatėrruar, pastaj shumica ėshtė harxhuar nė gjėra tė nevojshme e tė panevojshme dhe janė ndalur shumė projekte tė nevojshme pra, ku ėshtė besa?
    A ėshtė besė qė tė ardhurat e shtetit tė investohen nėpėr klube, pronarėt e tė cilėve vetė deklarojnė se i kanė formuar pėr ta tubuar klasėn sunduese rreth tavolinave me alkool, vallėzim e bixhoz; pastaj nuk ka mjete pėr ndėrtimin e shtėpive pėr pleq e as pėr t'i tubuar ata qė e turpėrojnė kryeqytetin me rrobat e vjetra duke lypur e jetuar nė mjerim tė madh.
    A ėshtė ky besim, o pėrgjegjės tė pasurisė shtetėrore?
    Kanė depėrtuar idetė destruktive nė trurin e fėmijėve tuaj, kanė hyrė duart e tė huajve tinėzisht nė disa institucione dhe janė thelluar intrigat shkatėrruese nė zemrat e masės suaj, pra ku ėshtė syēeltėsia e pėrgjegjėsve? Ku ėshtė gatishmėria pėr t'u pėrballuar kėtyre ligėsive tė huaja, ku ėshtė syēeltėsia e pėrgjegjėsve pėr zgjedhjen e funksionarėve tė shtetit? A nuk i kanė lėnė ndihmėsit e kancelarėve dhe bishtat e kolonialistėve tė kullosin nėpėr kolltuqe e administrata dhe tė marrin rroga tė larta edhe pse prezentonin sytė, gjymtyrėt dhe armėt e kolonializmit?
    Zyrat janė mbushur me njerėz tė njohur e tė afėrt qė janė tė paditur, kurse ata tė aftit dhe pronarėt e diplomave tė larta mungojnė pėr shkak se nderi i tyre nuk u lejon tė poshtėrohen!
    A s'ėshtė kjo largim nga fati i shpirtit? Si mund tė pėrparojė shteti qė formohet nė bazė tė mėkatit apo si fitohet pavarėsia qė mbėshtetet nė tirani, nė afirmimin e tė paditurve dhe largimin e besatarėve?
    Kjo ishte pika e dytė, o vėllezėrit e mi, kurse e treta ka tė bėjė me zjarrin qė ju kaploi nga tė gjitha anėt kurse ju jeni tė preokupuar me diē tjetėr. Ja ku ėshtė Palestina e cila ėshtė gati tė shkėputet nga duart tuaja dhe e cila ua tėrheq vėrejtjen pėr ndezjen e zjarrit dhe shpėrthimin e vullkanit? Ky ėshtė fillimi i luftės mes arabėve tė izoluar dhe hebrenjve tė armatosur deri nė fyt. Ē'pėrgatitėt pėr t'u ndihmuar vėllezėrve tuaj? Ku janė tė rinjtė e stėrvitur pėr luftė dhe ku janė prindėrit qė i pėrgatisin fėmijėt e tyre pėr luftė? Ku janė tė pasurit tuaj qė i hapin kapakėt e sėnduqeve tė tyre. Ku janė udhėheqėsit tuaj qė ndezin nė zemrat e popullit zjarrin e zgjuarjes dhe gatishmėrisė?
    Tė mjerėt ne, ngase unė shoh vetėm thirrje tė kota dhe pėrgatitje sipėrfaqėsore tė disa fėmijėve e pas kėsaj asgjė! Gjumė, tallje dhe shfrenim epshesh kurse armiqtė ua japin zjarrin shtėpive tuaja!
    Ja ku ėshtė Egjipti, i cili pėr shkak tė antagonizmit me Kėshillin e Sigurimit, mund tė poshtėrohet nga tė pashpirtėt e ta humbė tė drejtėn e vet, pra ju ē'keni pėrgatitur pėr t'i ndihmuar nė momentin e duhur?
    Vėllezėrit tuaj nė Maroko, tė cilėt janė afėr tridhjetė milionė, trajtohen si robėr, pra ē'ėshtė pėrgatitur pėr t'ju ndihmuar?
    A janė udhėheqėsit tuaj me tė vėrtetė tė interesuar pėr nėnshtrimin e armiqve?
    Kjo ishte pika e tretė, o vėllezėrit e mi!
    Pasha Zotin, mė vjen keq pėr ju qė ende tė numėroj, edhe pse kam shumė shembuj...
    O bijtė e mi!
    Ju tash pėrjetoni mospajtime tė hatashme qė do t'ju shkatėrrojnė. Unė nuk jam pesimist dhe jam i sigurt se nėse pėrgatiteni, do tė fitoni. Fitoren e kanė vėrtetuar etėrit tuaj nė betejėn e Bedrit dhe nė kohėn e Salahuddinit, i cili e ēliroi Jerusalemin dhe i dėboi kryqtarėt...
    Besoni, o fėmijėt e mi, se armė e fitores sė tyre ishte vetėm "imani dhe morali". Imani e kompensoi mungesėn nė pėrgatitje e numėr kurse morali shkaktoi dėshtimin e armiqve tė tyre.
    O bijtė e mi! Nė luftė fiton morali burrėror, gjaku, plumbi, baruti dhe pagjumėsia nė hendeqe e jo ngjyra e kuqėrremtė, lavdėrimi i fytyrave dhe dhuratave e as pagjumėsia nė klube, mėkate e kurvėri.
    O bijtė e mi! Ju jeni mė tė mirėt e popullit, e pėrcjellni udhėheqėsin mė tė madhėruar, mbani mesazhin mė tė lartė, trashėgoni qytetėrimin mė fisnik, mbroni vatanin mė tė shtrenjtė dhe i pėrballoni armikut. Pėr kėtė, ose ta pranoni pėrgjegjėsinė e tė shpėrbleheni me jetė mė fisnike dhe me famė tė amshueshme ose "s'ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė ai e do atė (popull) dhe ata e duan atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė tirani."
    Lamtumirė, o bijtė e mi, ju kėshillova dhe ua tregova qėllimin tim; do ta mbani nė mend atė qė ua thash e unė tash i mbėshtetem Zotit!
    Ramazani thotė:
    Nėse dėshiron tė njohėsh madhėshtinė dhe kulturėn e ndonjė populli, hulumto udhėheqėsit, rolin e tyre nė tė dhe shėrbimin e tyre dhe atė me njė precizitet tė madh ashtu qė nuk do tė mashtrojė zbukurimi sipėrfaqėsor.
    Nėse dėshiron ta njohėsh vlerėn e udhėheqėsve, bėj njė krahasim mes fjalėve dhe veprave tė tyre, mes tė kaluarės sė tyre dhe tė tashmes dhe mes lidhjeve tė tyre me popullin, e nėse i gjeni mė tė shpejtė nė vepėr se nė fjalė, tė njėjtė si nė tė kaluarėn ashtu edhe nė tė tashmen, stabilė nė parimet e tyre prej fillimit deri nė mbarim, respektues tė popullit dhe interesit tė pėrgjithshėm, atėherė atyre u takon respekti, nderi, dashuria dhe vlerėsimi.
    Nėse dėshiron tė hulumtosh moralin e popullit, pastėrtinė, nderin, diturinė, ėndrrėn, fisnikėrinė dhe besėn e tij apo tė kundėrtėn, atėherė shih moralin e udhėheqėsve tė njohur sepse vetėm kėshtu do tė zbulosh ēdo gjė.
    Nėse dėshiron ta njohėsh sinqeritetin e udhėheqėsit, hulumto mendimin e armiqve dhe sjelljen e tyre me tė. Nėse e quajnė armik tė ndershėm dhe nėse e trajtojnė si armik kokėfortė e tė rrezikshėm, atėherė ai ėshtė i cili qėndron me sinqeritet para popullit, jep shpirtin dhe sakrifikon trupin.
    Nėse dėshiron tė njohėsh se cili udhėheqės ėshtė mė i dobishėm pėr popullin e vet, shiko ate qė e mbron tė vėrtetėn, ofron bashkėpunim, harron egoizmin, shkelė mbi epshet e veta dhe mbi pozitėn shtetėrore nė rastė se e thėrret xhihadi pėr shpėtimin e vendit. Udhėheqėsi i tillė e ka arritur kulmin e udhėheqjes, jeta e tij ėshtė pasuri pėr popullin, xhihadi i tij konsiderohet mėshirė pėr masėn kurse humbja e tij qė ėshtė goditje pėr vatanin, plotėsohet vetėm me ndonjė njeri tė ngjashėm me tė.
    Kėshtu vlerėsohet madhėshtia e popullit, moralit dhe udhėheqjes sė tij. Ky vlerėsim ėshtė i saktė dhe i vėrtetė sepse qysh para katėrmbėdhjetė shekujsh e deri mė tash nuk ka qenė i gabuar asnjėherė.
    Thashė: "Ti e ke parė tė kaluarėn e tė tashmen si dhe e ka parė me sytė e tu famėn e Islamit dhe dėshtimin e tij, pra, ēfarė rezultati jep vlerėsimi yt i popullit tonė dhe i udhėheqėsve tanė tė sotėm?"
    Mori frymė thellė e tha: "Mjerė pėr popullin tėnd dhe mjerė pėr udhėheqėsit e tij! Do tė humbin tė dy, udhėheqėsi dhe i udhėhequri".
    Mė pyet pėr popullin tėnd dhe udhėheqėsit e tij, e unė tė pėrgjigjem se populli ėshtė ashtu siē duan udhėheqėsit tė jetė, dhe se gjykimi pėr tė mirė ose pėr tė keq mvaret nga udhėheqėsit qė veprojnė ashtu siē duan! Udhėtova nėpėr botė, nė tė kaluarėn e nė tė tashmen dhe pashė shumė popuj qė u zhvilluan e pastaj u zhdukėn, mirėpo nuk pashė gjė mė tė ēuditshme se udhėheqėsit tuaj bashkėkohorė. Udhėheqėsit e popujve tė botės janė syēelė para fatkeqėsive, respektues tė betimit, kanė mendje tė zhvilluar dhe veprime tė matura, i analizojnė ēėshtjet me pėrpikshmėri dhe e udhėheqin popullin kah e vėrteta e qartė; nė rast nevoje tė gjithė bashkohen dhe nėse ndjejnė rrezikun nga armiku tubohen e i pėrballojnė bashkėrisht, sakrifikojnė shpirtin dhe pasurinė pėr hir tė popullit me dėshirė dhe bindje tė plotė; lodhen qė populli i tyre tė jetojė nė lumturi, mundohen qė vendi tė gėzojė kėnaqėsi dhe vdesin qė populli tė jetojė.
    Udhėheqėsit e vendeve tuaja u zhvilluan nė mesin e njė populli tė lodhur nga katastrofat e kohės, tė pėrēarė nga turbullitė e fatit dhe tė deformuar nga politika e udhėheqėsve. Pastaj, ata e panė me sytė e tyre vazhdimėsinė e problemeve, armiqėsinė kundėr tė drejtave tė popujve dhe lojėn e intrigave, gjė qė mjafton ta ndezė zjarrin e xhihadit nė zemrat tyre, ta ngjallė ndjenjėn e pėrgjegjėsisė sė madhe dhe t'i nxitė pėr shpėtim e reformė me sinqeritet e iman derisa ta shpėtojnė popullin nga kthetrat e tė huajve, ta nxisin mbrojtjen e nderit dhe famės, tė ndėrtojnė njė shoqėri tė re qė pėrqėndrohet nė zgjuarje, moral e devotshmėri dhe ta sigurojnė pozitėn nė hapėsirėn e nėnqiellit. Por si vepruan udhėheqėsit tuaj?
    Pasha Zotin, u tmerrova nga veprat e tyre... Nuk dua tė t'i theksoj tash veprat e tyre qė do t'i gjykojė historia, por, pash Zotin, a nuk i dehėn nervat e popullit dhe a nuk e eliminuan gatishmėrinė e tij pėr luftė? A nuk i pėrēanė intrigat e armiqve dhe dėshirat pėr pushtet? A nuk e larguan popullin prej rrugės sė mirėsisė, fesė, jetės dhe fuqisė nė rrugėn e shtrembėt e tė dėshtuar, fillimi i sė cilės ėshtė epshi, mesi mjerim kurse fundi nėnēmim e poshtėrim?
    A nuk ndikoi kėnaqėsia e komoditetit nė vėshtirėsitė e xhihadit kėshtu qė filluan ta preferojnė luksin dhe mendjelartėsinė e rrejshme mbi jetėn askete dhe luftimin nė rrugė tė Zotit? A nuk u pėrēanė edhe pse shteti jetonte nė mjerim kurse populli nė vuajtje?
    Shiko..., ata luftojnė njėri-tjetrin me armiqėsi tė ndėrsjellė dhe e fyejnė nderin e njėri-tjetrit kurse armiku, i cili qėndron ulur mbi gjokset e tyre dhe ka pushtuar vendin ėshtė armatosur me armė, qėndron anash dhe qeshė me ironi!
    Mjerė pėr kėtė ndryshim tė deformuar dhe pėr kėtė rrugė tė keqe!"
    Ramazani tha: "Ndoshta tė habitė kjo revoltė e imja kundėr udhėheqėsve tuaj, dhe mund tė thuash se qėndrimi im ėshtė i pėrgjithshėm dhe se mė mirė do tė ishte sikur tė mbėshtetesha nė specifikim, mirėpo unė dėshiroj qė ti ta dishė plotėsisht se populli yt ende ndien varfėri nė udhėheqėsit e vet dhe se ka nevojė vetėm pėr njė udhėheqės qė i plotėson tė gjitha kushtet e udhėheqjes dhe qeverisjes!"
    Thashė: "Tash, o Ramazan, na trego mendimin tėnd nė kėtė natė tė errėt!"
    Ramazani tha:
    "Dėgjomė, Zoti tė bekoftė! Gjatė shėtitjes sime tė mbrėmshme nėpėr shoqėritė agjėruese, shėnoja nė ditarin tim, dhe kur, papritmas, pashė njė djalosh trupgjatė, tė hollė e fytyrėkuq qė ishte ulur nė njė dhomė prej tė cilės dilte njė dritė e vogėl para vitrinave tė librave, kurse afėr tij, sipas mendimit tim, ishte ulur shoku i tij. U afrova pranė tyre pėr ta dėgjuar bisedėn e tyre.
    Djaloshi iu drejtua shokut tė vet me njė zė tė fuqishėm e me entuziazėm tė plotė dhe i tha: "Ne jemi popull i njohur me etėrit tanė dhe me famė tė lartė, pra mėkat ėshtė t'i nėnshtrohemi Perėndimit dhe vrazhdėsisė sė tij! Populli ynė udhėhoqi botėn dhe mėkat ėshtė qė tė na sundojnė sot ata qė kėrkonin dje ndihmė prej nesh! Nė damarėt e popullit tonė ende rrjedh gjaku i krenarisė dhe mėkat ėshtė tė pushojmė! Popullin tonė e lanė pa gjumė ngjarjet e kohės gjersa u zbardhėn bebėzat e syve dhe mėkat ėshte tė mos mundemi ta aplikojmė atė qė e mėsuam! Popullin tonė e udhėheqin udhėheqės fatkeqė dhe mėkat ėshtė tė mos ua tėrheqim vėrejtjen! Populli ynė ėshtė ende i gjallė dhe i fuqishėm, pra duhet t'i udhėzojmė udhėheqėsit ashtu siē mendojmė ne e jo siē mendojnė ata".
    Ramazani tha: "Duke i dėgjuar ata, m'u rrėqeth trupi dhe u binda se xhungla ėshtė ende e mbushur me luaj dhe se populli qė ka njė djalosh tė tillė me iman, besim e entuziazėm, asnjėherė nuk vdes.
    Problemi mė i madh ėshtė ai i udhėheqėsve, pra a mund t'ua pėrcjellish porosinė dhe thirrjen time?"
    Thash: "Si urdhėron!"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Pasi qė mirėsia dhe fuqia ekzistojnė a do tė mundeni ta ringjallni me sinqeritet mirėsinė dhe ta nxjerrni fuqinė prej thellėsirave pėr ta ngritur famėn e popullit?"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Pasi qė populli ju ka besuar dhe ju ka ndihmuar, atėherė kjo pėrēarje e juaj ėshtė prerje e dorės sė tij (popullit) dhe thikė nė zemėr. Si e preni dorėn qė ju ndihmoi dhe si e shponi zemrėn qė ju don?"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Ai qė nuk mėson nga pėrvoja, ėshtė i marrė; ai qė nuk preket nga ngjarjet, ėshtė i dobėt; ai qė vrapon pas epshit, ėshtė vetėvrasės; si mund tė prijė apo tė udhėheqė ai qė ėshtė prej tyre?"
    Ramazani tha: "Kjo ishte biseda ime e sotme me ty, ndoshta herėn tjetėr do tė flas diēka tjetėr!"

  3. #3
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    LAMTUMIRA E RAMAZANIT


    Ramazani tha: Dua ta pėrfundoj bisedėn time me disa fjalė tė pėrgjithshme rreth vuajtjeve tė mia, kėshillave dhe mendimeve qė mė preokupojnė dhe varet prej teje se a do t'i pėrcjellish nė popull apo jo.
    Tė gjithė popujt pėsojnė ndryshime tė shumta: fillim e mbarim, fuqi e dobėsi, famė e nėnshtrim edhe ate nėn ndikimin e faktorėve natyrorė. Populli mund ta arrijė kulmin e famės, autoritetin dhe qytetėrimin qė i pėrmirėson rregullat e shoqėrive dhe siguron lumturinė e tij, mirėpo do tė pėrparojė me sukses tė plotė derisa tė mos depėrtojė nė tė pasiviteti, ta kaplojė fshehtėsia e ta dehė vrapimi pas epsheve dhe kėshtu fillon tė shkatėrrohet dhe pėrjeton vdekjen njė kohė tė gjatė pas shijimit tė jetės sė lumtur.
    Populli mund tė jetė i lodhur dhe i dobėsuar nga katastrofat qė e dėrrmojnė jetėn mirėpo pas njė kohe do t'i ēelė sytė nė dritė, do ta braktisė fshehtėsine, do tė ngrihet sikur luani qė lėshohet nga kafazi nė liri dhe pas njė pėrpjekje disavjeēare do ta eliminojė dekadencėn shumėshekullore, do tė fitojė autoritet nė mesin e popujve tė gjallė dhe do tė udhėheqė pėr t'i realizuar tė drejtat, drejtėsinė dhe paqen nė mesin e popujve tė terrorizuar.
    Nė tė dy rastet, duhet tė ketė vėmendje tė plotė dhe tė veprojė me urtėsi. Nė rastin e fuqisė, duhet tė merr shembull prej paraardhėsve tė famshėm qė i shkatėrroi koha dhe t'i hulumtojė shkaqet e fuqisė dhe dekadencės sė tyre.
    Nė rastin e dobėsisė, duhet t'i hulumtojė shkaqet qė i pėrparuan popujt e mėparshėm dhe t'i aplikojė. Nuk dua ta teproj me shembuj rreth autenticitetit tė kėsaj teorie sepse nė historinė e popullit tėnd musliman kaluan periudha tė ndryshme qė tė bindin plotėsisht nė te.Cili i menēur mohon se faktori mė i rėndėsishėm qė lartėsoi famėn e muslimanėve tė hershėm ishte frika e tyre nga Zoti i Madhėruar, braktisja e kėnaqėsive afatshkurte tė kėsaj bote dhe pėrqėndrimi i pėrbashkėt nė lartėsimin e fjalės sė Zotit dhe flamurit tė Islamit? Kur mė vonė e humbėn namazin, kur u dhanė pas epsheve dhe u pėrēanė pas bashkimit qė ishte begati e Zotit xh.sh., Zoti i sprovoi me poshtėrim, prej tė cilit vuajnė edhe sot. Ju tash largoheni nga poshtėrimi dhe dėshironi tė pėrparoni dhe nuk mohoj se shpirti i zgjuarjes ėshtė riaktivizuar nė brendėsinė tuaj, mirėpo mė pikėllon fakti se nuk shoh syēeltėsi nė rregullimin e ēėshtjeve tuaja por bredhni tė hutuar nėpėr rrugėt e errėsirės me mendime tė ndryshme, pra, si do tė keni sukses nė rilindjen tuaj me kėtė gjendje tė mjeruar?
    Dėshironi ta riktheni famėn e etėrve tuaj dhe mburrjen e tyre, mirėpo ku jeni ju e ku ishin ata? "Dallimi mes jush ėshtė shumė i madh". Ata e vendosėn pėlqimin e Zotit xh.sh. mbi dėshirat e tyre dhe adhurimin e Tij mbi epshet e tyre. Ata e kuptuan Islamin si ligj tė plotė e tė pandarė dhe respektuan ēdo imtėsi tė tij me vullnet tė plotė. Ata largoheshin nga mėkatet ashtu siē largoheni ju sot nga epidemitė e sėmurjeve. Transmetohet se gjatė njė beteje tė vėshtirė filluan tė rikujtojnė ndonjė mėkat eventual qė ua vėshtirėsonte fitoren dhe u ra ndėrmend se nuk e kishin aplikuar sunnetin e misvakit dhe kėshtu i pastruan dhėmbėt me misvak, derisa armiku mendoi se i mprehin dhėmbėt pėr t'i pėrbirė tė gjallė dhe kėshtu ai (armiku) humbi.
    Ata e konsideronin jetėn vegėl pėr pėrfitimin e gradave tė larta nė botėn tjetėr dhe me dėshirė tė flaktė pritnin flijimin e jetės, si dhe e lutnin Zotin, ditė dhe natė, qė tė mos i kthejė nė vendlindje, as te familja e as tek fėmijėt e tyre.
    Ata e rregulluan shoqėrinė nga frika prej Zotit xh.sh. kurse udhėheqėsi interesohej pėr popullin e vet mė shumė se nėna pėr fėmijėn e saj; nuk pritonte ta udhėheqė botėn kah e vėrteta pa i marrė parasyshė pasojat negative kurse i pasuri e shpėrndante pasurinė e vet me plotė dėshirė edhe ate vetėm pėr hir tė Zotit xh.sh. Tregtari ishte i sinqertė e besnik nė shitblerje kurse femra kishte zemėr tė pastėr e tė sinqertė dhe i zbatonte rregullat e Zotit tė Madhėruar.
    Etėrit tuaj ishin ata tė cilėt fituan kundėr njė mijė idhujtarėve edhe pse ishin vetėm treqind veta; ata ishin heronjtė e Kadisijes, Jermukut, Hittinit dhe luftėrave tjera historike, kurse udhėheqėsit tuaj tė sotėm janė tiranė, dijetarėt flejnė, tė pasurit janė strofulluar, rinia ėshtė ēorientuar, tregtarėt janė bėrė gėnjeshtarė e mashtrues, kurse gratė stolisen dhe largohen nga udhėzimi i Zotit xh.sh. Ju sot jeni zhytur nė mendjemadhėsi, nė epshe e nė gjumė aq shumė saqė u janė errėsuar mendjet, zemrat dhe sytė sepse pėr qėllim kryesor keni botėn, luksin, pasurinė dhe pozitėn e rrejshme dhe luftoni pėr to.
    Nuk ėshtė ēudi qė bota u pėrkulej etėrve tuaj kurse ju i pėrkuleni botės.
    Nuk ėshtė pėr t'u habitur se Zoti xh.sh. atyre ua jepte atė qė e dėshironin kurse juve ua merr dhe jetoni nėn dirigjimin e epsheve.
    Nuk ėshtė ēudi se fjala e tyre mbizotėronte nė botė kurse juve ju udhėzojnė njerėz tė ēoroditur.
    "A ėshtė i njėjtė ai qė iu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu?" (Ali Imran: 162)
    "A ėshtė mė i udhėzuar ai qė ecė i pėrmbysur me fytyrė pėr tokė, apo ai qė ecė i bindur rrugės sė drejtė?" (El-Mulk, 22)
    "A mos do t'i barazojmė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira me ata qė bėnė shkatėrrime nė tokė, apo do t'i konsiderojmė njėsoj si tė ruajturit prej tė kėqijave, ashtu edhe ata qė janė mėkatarė?" (Sad, 28)
    Ky ėshtė dallimi mes jush dhe etėrve tuaj dhe ky ėshtė shkaku kryesor i disfatės suaj.
    Pasi qė sot vendosa tė shkoj, tė lutem pėrcjelli kėto fjalė vijuese nė mesin e vėllezėrve muslimanė:
    O muslimanė!
    Si pranon populli qė ka fe, mendje e inteligjencė t'u nėnshtrohet popujve qė kanė karakter tė dobėt, zemėr mizore, moral tė shėmtuar, tradita dhe shije tė palakmueshme, si dhe i shoqėrojnė Zotit xh.sh. shok dhe e refuzojnė fenė e Tij?
    O muslimanė!
    Nėse armiqtė tuaj idhujtarė dominojnė nė botė, atėherė a nuk ėshtė mė mirė qė ju tė dominoni me besim nė Tė? Nėse ata sundojnė me dėfrime e amoral, a nuk ėshtė mė mirė ju tė sundoni me devotshmėri e pastėrti?
    O muslimanė!
    Jeta ėshtė pasuri dhe u takon vetėm falėnderuesve, kurse falėnderimi nėnkupton pėrballimin e vėshtirėsive tė kohės, ngritjen kundėr intrigave tė armikut dhe qytetėrimin me fenė e Zotit xh.sh.
    Me dhembje nė zemėr dhe me lotė nė sy ju pėrshėndes, o muslimanė!
    Lamtumirė, o muslimanė!
    Unė sot do tė takohem me Zotin tim dhe do t'ia parashtroj zhvlerėsimin e monoteizmit (tevhidit), famėn e idhujtarisė, keqtrajtimin e udhėzimit, vrazhdėsinė e fatit dhe vdekjen e ndėrgjegjes:
    "Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut." (Jusuf, 86)
    Ramazani tha: "Zoti tė lashtė!"
    Kėshtu, ai mori rrugėn kurse mua m'u tha fryma nga pikėllimi i ndarjes.





    FILOZOFIA E BAJRAMIT

    Mbarė bota islame pasnesėr me hare feston Bajramin, jepen sadakatė, vizitohen anėtarėt e familjes dhe shokėt, njerėzit veshin rroba tė bukura e tė reja...
    Ē'ėshtė qėllimi shoqėror dhe njerėzor i Bajramit dhe si duhet tė jetė edukata apo morali jonė gjatė kohės sė tij?
    Qėllimi shoqėror i Bajramit ėshtė tė mbjellė harenė nė zemra, gėzimin nė shpirtra, qetėsinė e trupave, pėrforcimin e dashurisė shoqėrore, mėshirėn mes tė afėrmve dhe bashkėpunimin e ndėrsjellė njerėzor.
    Nė kėtė festė afrohen zemrat, bashkohen me lidhje miqėsore, harrohen urrejtjet, takohen pas ndarjes, pajtohen pas mosmarrėveshjeve, shtrijnė dorėn e pajtimit, gjegjėsisht ripėrtėrihen lidhjet shoqėrore e njerėzore me dashuri, sinqeritet e vėllazėrim.
    Qėllimi shoqėror i festės ėshtė rikujtimi i ndėrtuesve tė shoqėrisė pėr tė dobėtit dhe tė paaftit derisa ēdo shtėpi dhe ēdo familje tė mbushet me gėzim e hare. Kėtė qėllim tė lartė shoqėror e simbolizon urdhėrimi i "Sadakatul-Fitrit" nė festėn e Bajramit tė Vitrit (tė Madh) dhe i prerjes sė kurbanėve nė festėn e Bajramit tė Kurbanėve (tė Vogėl).
    Dhėnia e vitrave para festės paraqet shtrimin e dorės sė mirėsisė.
    Para se tė lindė dielli ditėn e Bajramit, buzėqeshja i kaplon fytyrat e tė gjithė njerėzve dhe hareja dominon nė zemrat e fėmijėve tė shoqėrisė.
    Qėllimi njerėzor i festės ėshtė shoqėrimi i njė numri tė madh njerėzish nė gėzim e hare, nė njė kohė tė caktuar si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Kėshtu njerėzit ndjejnė lumturi tė pėrbashkėt, kurse fėmijėt e njė populli, pa marrė parasysh shtėpitė e shpėrndara, bashkohen nė tė mirė e nė tė keqe. Nė festė forcohen lidhjet ideologjike e shpirtėrore qė i caktoi feja pėr njerėzit, pa marrė parasysh llojllojshmėrinė e gjuhėve dhe kombeve...
    Kėto ishin disa nocione shoqėrore e njerėzore tė festės. Pastaj festat i prezentojnė kėto nocione nė ēdo shoqėri dhe ai i cili dėshiron ta njeh moralin e njė populli, le t'i pėrcjellė festat e tyre tė cilat paraqesin realitetin e ndjenjave dhe traditave tė tyre.
    Shoqėri e lumtur konsiderohet ajo qė e lartėson deri nė kulm moralin dhe ndjenjėn njerėzore gjatė kohės sė festės, sepse nė kėtė kohė ajo tregon bashkimin, kooperimin dhe mėshirėn e ndėrsjellė tė saj, derisa ēdo zemėr mbushet me dashuri, mirėsi e kėnaqėsi dhe ēdokush ia tregon vėllait tė vet hallet e veta nė rast tė katastrofave ose ngjarjeve tragjike, qoftė edhe nė vende tjera.
    Si veprojmė ne me kėto nocione shoqėrore e njerėzore gjatė festave tona bashkėkohore? Si ėshtė realiteti i moralit tonė shoqėror?
    S'ka dyshim se festat tona atribuohen me disa nocione kooperuese shoqėrore tė sadakave dhe mirėbėrjeve ndaj shtėpive tė varfėra dhe familjeve tė mjera por jo aq sa duhet, gjegjėsisht jo aq sa harxhojmė nė luks, dėfrim, udhėtime e gosti. Pra, mjafton tė japim mė pak sesa kot tė bėjmė harxhime tė mėdha dhe rrallėherė japim pa na rikujtuar ndokush!
    Njerėzit, tė cilėt jetojnė tė mbyllur nė shtėpitė e tyre dhe nuk kėrkojnė lėmoshė pėr shkak tė mbrojtjes sė nderit dhe dinjitetit, pėrjetojnė mjerim gjatė ditėve tė festės. Ne ndoshta i harrojmė mirėpo njerėz tė tillė kemi afėr nesh, qoftė me lidhje familjare, shoqėrore apo fqinjėsore; kjo harresė nuk bėn pjesė nė shoqėrinė e lumtur.
    Kur populli ynė shijonte lumturinė e festės fqiu mendonte pėr fqiun e vet para se tė mendonte pėr veten dhe i preferonte nevojat e fėmijėve tė shokut mbi nevojat e fėmijėve tė vet.
    El-Vakidiu, dijetar i njohur i shekullit tė dytė hixhrij, rrėfen njė ngjarje kėshtu: "Kisha dy shokė aq tė ngushtė sa e ndienim veten si njė, kurse njėri prej tyre ishte hashimij. Kur pėrjetova njė vėshtirėsi gjatė njė feste tė Bajramit, shoqja mė tha: 'Pėrjetojmė mjerim e vėshtirėsi, dhe kur i shoh fėmijėt me rroba tė vjetra, mė tronditet zemra, pra mendo se si t'ia bėjmė'."
    El-Vakidiu vazhdoi mė tutje e tha: "I shkrova shokut tim hashimij njė letėr, dhe i kėrkova ndihmė, kurse ai mė dėrgoi njė qese me 1000 dirhemė. Sa i mora nė dorė, kur ja, pranova njė letėr nga shoku tjetėr, nė tė cilėn ankohet ashtu siē iu ankova shokut tim hashimij, dhe ia dėrgova qesen e posapranuar. Pėr kėtė e lajmėrova shoqen time e cila mė lavdėroi e s'mė qortoi. Derisa isha nė atė gjendje, papritmas mė erdhi shoku hashimij, mė solli njė qese sikur ajo e para dhe mė tha: 'Me trego se ē'bėre me qesen e parė qė ta dėrgova ty?' Pasi qė ia rrėfeva ngjarjen, mė tha: 'Kur mė kėrkove para i kisha vetėm ato qė t'i dėrgova, pastaj kėrkova prej shokut tim tė tretė tė mė ndihmojė, e ai ma dėrgoi qesen qė ta dėrgova ty...'"
    El-Vakidiu pastaj thotė: "Kėshtu, i ndamė 1000 dirhemėt mes nesh, ashtu qė secili prej nesh mori nga 300 kurse e shoqja 100 dirhemė. Pasi qė kėtė lajm e kishte dėgjuar Me'muni mė thirri dhe mė pyeti e unė ia vėrtetova lajmin. Pastaj ai urdhėroi tė na dhurojnė 7000 dirhemė, gjegjėsisht pėr secilin nga 2000 kurse pėr shoqen 1000 dirhemė".
    Ky ėshtė fenomen i sinqertė i lartėsisė sė moralit shoqėror nė ēdo popull.
    S'ka dyshim se ne nuk i rikujtojmė vėllezėrit tanė tė tjerė gjatė festės, p.sh. nė shtetin tonė nė Siri, ka vende qė i ka kapluar thatėsia, konkretisht nė Horan, dhe pėr kėtė shkak banorėt e kėtij qyteti u shpėrndanė nėpėr vende tjera duke kėrkuar kushte mė tė volitshme pėr jetė. A e kujtuam ne katastrofėn e tyre? A i menduam vuajtjet e tyre nga skamja, etja e uria?
    Nė mbarė vendin tonė arab zhvillohen revolucione e ndizen zjarre kundėr kolonializmit tiran derisa u rrėnuan shtėpitė dhe u ndanė familjet; armiku i shkatėrron me tė madhe popujt tanė kurse mbrojtėsit e popullit braktisėn jetėn e qetė dhe begatinė dhe iu vėrsulėn me pak armė armikut tė armatosur deri nė dhėmbė, bile ende luftojnė pėr ēlirimin e vatanit tė okupuar e tė jetojnė si popujt tjerė, gjegjėsisht tė jetojnė me nder e sinqeritet. Ēka u ofruam ne? Ēka mendojmė tė ndėrmarrim pėr ta nė kohėn e festave?
    Mund tė paramendoj se kremtet tona tė pasnesėrme do tė jenė ashtu siē ishin nė festat e kaluara, ashtu sikur bota jonė nuk vuan nga katastrofat e tragjeditė, sikur populli ynė nė disa vende nuk vuan nga pikėllimi i dėshmorėve tė vdekur!
    Unė nuk kėrkoj prej njerėzve t'i veshin mburojat e hekurta e as tė derdhin lot pėr dėshmorėt e lirisė dhe tė vėrtetės, as tė izolohen nė shtėpitė e tyre ashtu siē izolohet njeriu i goditur me fatkeqėsi tė madhe si vdekja e tė afėrmit, tė dashurės etj., e as tė largohen nga ngrėnia e pija ashtu siē largohen agjėruesit. Unė s'kėrkoj gjėra tė tilla, por kėrkoj qė populli ynė ta tregojė veten tė vetėdijshėm gjatė festave tona pėrkujtimore e fetare dhe ta ndiej atė qė e ndjejnė njerėzit tanė tė tjerė; dėshiroj qė ta pakėsojmė dėfrimin dhe teprimin e t'ia ofrojmė popullit tonė nevojat qė i ndien gjatė luftės sė hidhur e shkatėrruese.
    Dua qė tė ndjejmė lidhje tė fuqishme vėllazėrore gjatė ditėve tė festės ashtu qė katastrofat, qė i pėrjetojnė vėllezėrit tanė, tė na nxisin nė dhėnie e sakrifikim.
    Dua qė ta kufizojmė qeshjen tonė e tė vėrehet pikėllimi i sinqertė nė fytyrat tona pėr shkak tė interesimit tonė tė madh pėr ēėshtjet tona dhe ngjarjet e katastrofat qė ndodhin nė vatanin tonė tė gjerė.
    Dua tė mos e harrojmė Palestinėn, vatanin tonė tė plagosur qė e pėrjeton terrorin e sulmuesve tė egėr; tė mos e harrojmė popullin tonė tė shpėrndarė nėn qiellin e pastėr duke kėrkuar prej popujve tjerė vendstrehim, kafshatė buke, ujė dhe shėrim; tė mos e harrojmė Marokun tonė i cili nė kohėn e festave i varrosė dėshmorėt, i shėron tė plagosurit, u ndihmon fatkeqėve dhe pėrgatitet kundėr tiranėve okupues; tė mos e harrojmė rrezikun qė i kėrcėnohet mbarė popullit tonė nga intrigat e kolonializmit, eliminimi i lirisė, maltretimi i tė lirėve, plaēkitja e pasurive qė shkojnė nė arkat e kolonialistėve pėr ta rritur kėnaqėsinė, luksin dhe fuqinė e tyre nė llogari tė popullit tonė tė varfėr e tė pėrvuajtur!
    O vėlla fisnik!
    S'ka dyshim se ti pėrgatitesh pėr festėn e Bajramit, qofsh babė, nėnė, burrė, grua, djalė apo vajzė si dhe s'ka dyshim se ofron ēdo gjė qė ėshtė e nevojshme pėr festė, si veshja, ushqimi dhe dėfrimi, por shto edhe njė pėrgatitje tjetėr tė ēmueshme pėr Zotin xh.sh. dhe tė vlefshme pėr vėllezėrit, gjegjėsisht pėrgatitjen pėr mėnjanimin e barrės dhe vėshtirėsive nga tė mjerėt dhe tė varfėrit e mjedisit tėnd!..
    Kėrko fqiun tėnd, tė afėrmin apo anėtarin tjetėr tė shoqėrisė dhe pyete pėr nevojat e tij, ndihmoi qė tė depėrtojė gėzimi nė zemrat e fėmijėve dhe gruas sė tij, e nėse s'mundesh njė gjė tė tillė, atėherė ndihmoi me fjalė tė mira, buzėqeshje tė kėndshme, dėshira tė sinqerta nga zemra yte islame dhe pėrkujtoi vėllezėrit qė vuajnė nė botė!
    Nė mėngjesin e festės kur t'ua urosh anėtarėve tė familjes festėn dhe kur tė tuboheni rreth ushqimit tė kėndshėm e pijeve tė freskėta, pėrkujtoi tė vobektit qė nuk e kanė nė atė mėngjes buzėqeshjen e tė jatit tė tyre, tė vejat qė nuk e pėrjetojnė dashurinė e burrave tė tyre dhe refugjatėt qė i deportoi kolonializmi mizor, sepse kėta njerėz e presin festėn me lot nė sy, janė tė preokupuar me zjarr dhe nuk e shijojnė qetėsinė, sigurimin dhe paqen.
    Pos kėtyre, rikujto edhe veten tėnde, sepse kur pikėllohesh pėr plagėt e vėllezėrve tuaj, pikėllohesh edhe pėr plagėn tėnde dhe kur i plotėson nevojat e fqinjve tuaj, i plotėson edhe nevojat tua personale. Zoti i Madhėruar thotė:
    "Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj". (Bekare: 272)
    "Kush bėn mirė, ai e ka pėr vete". (Fussilet: 46)
    Pasha shpirtin tim, s'ka mė tė madhėruar e mė tė lartėsuar se Muhammedi a.s., i cili kur ua mėson njerėzve dashurinė, mirėsinė dhe vėllazėrimin, thotė:
    "Ai qė e shpėton vėllain e vet nga ndonjė vėshtirėsi e kėsaj bote, Zoti e shpėton atė nga njė vėshtirėsi nė botėn tjetėr".
    "Zoti i ndihmon robit (njeriut), gjersa ai i ndihmon vėllait tė vet". (Muslimi).
    "Kush nuk interesohet pėr ēėshtjet e muslimanėve, s'ėshtė prej tyre (s'ėshtė musliman)." (Hakimi).
    "Shembulli i dashurisė dhe i mėshirės sė ndėrsjellė tek besimtarėt i ngjanė trupit, gjegjėsisht nėse ankohet njė organ, ankohen edhe organet tjera". (Muslimi dhe Ahmedi).
    - O Zot, na bėn prej atyre, tė cilėt tė falėnderohen pėr begatitė Tua, u ndihmojnė vėllezėrve dhe i pėrgjigjen thirrjes Sate nė ēdo rast e nė ēdo kohė!
    O Zot, unė jam kėtu, para Teje!
    O Zot, deklaroj se s'ke shok!
    O Zot, deklaroj se falėnderimi, begatia dhe sundimi tė takojnė vetėm Ty!
    O Zot, deklaroj se s'ke shok!

  4. #4
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    RAMAZANI PA MILENIUME




    “Porse u qe urdhėruar tė adhurojnė vetėm All-llahun, qė si besimtarė tė sinqertė, me sinqeritet t’i rrėfejnė (predikojnė) fenė, edhe tė kryejnė namazin dhe tė japin zeqatin, e ajo ėshtė fe e qėndrueshme.”

    (Kur’ani, 98:5)



    “O besimtarė! Agjėrimi u ėshtė bėrė obligim i detyrueshėm, siē u ishte bėrė obligim edhe atyre qė qenė para jush, ashtu qė tė bėheni tė devotshėm.”

    (Kur’ani, 2:183)



    “Islami ėshtė ndėrtuar mbi pesė shtylla: tė dėshmosh se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij, tė falėsh namazin, tė ndash zekatin, tė agjėrosh Ramazanin dhe ta vizitosh shtėpinė e shenjtė tė All-llahut.”

    (Hadith)




    Besimtarė – agjėroni!


    Edhe pse ėshtė e vėrtetė qė Zoti e ka vulosur fenė ashtu siē ėshtė ajo nė esencėn e vet fillestare dhe pėrfundimtare, kur askush nuk ka ekzistuar qė ta dėgjojė, ta shohė e ta pėrjetojė atė pa urdhrin e Zotit, vėrtetėsia e fesė dėshmohet edhe me vetė ajetin/shenjėn e Kur’anit, ku All-llahu xhel-le shanuhu thotė: “Nuk krijova xhinn dhe ins/njerėz pos qė tė mė adhurojnė” (51:56). Qėllimi i paraqitjes sė krijesės nė kėtė botė nga Zoti ėshtė qė ai tė jetė i nėnshtruar, i dėgjueshėm vetėm ndaj Perėndisė. Pa kėtė humb ēdo gjė. Kjo vėrtetėsi e fesė medoemos vėrtetohet nė ēastet e fillimit dhe tė pėrfundimit tė ēdo sendi (3:83). Ndėr kėto dėgjueshmėri dhe bindje ėshtė edhe urdhri i Zotit: Agjėroni besimtarė!

    Lutja islame edhe nė aspektin kohor ka njė formė tė gjallė lėvizėse e cila pėr ēdoherė ia ngjyros ēdo ēast tė jetės njeriut besimtar. Kėtė nė fakt atij ia mundėson kalendari lunar tė cilin e kanė muslimanėt, sepse nuk kemi kohė, stinė e ditė qė pėrputhet me datėn statike e mos tė ketė lutje, festė fetare dhe agjėrim.

    Qė ta vėrtetojė pavdekshmėrinė e fesė Zoti bėn intervenimin e pėrsėritur tė pėrhershėm tė urdhrave tė Tij edhe pse nė shikim tė parė kjo mund tė duket si njė tautologji pa ndėrrime dhe ndryshime, por, pėr ēdoherė i ngjan zanafillės sė vet, sepse kemi dėgjueshmėrinė dhe padėgjueshmėrinė, dėnimin dhe shpėrblimin gjithmonė tė regjistruara nė freskinė e vet. Agjėrimi si lutje e kalon ēdo dimension tė lutjeve tė tjera pėr shkak se tėrė tė lejuarėn pėr njė ēast Zoti e bėn tė ndaluar, Ai e bėn hallallin haram, gjė qė pėr logjikėn ėshtė e pakapshme. Kėtu vėrtetohet edhe ajo se Zoti kur ndalon nuk ndalon qė tė krijojė ofendim, por me qėllim qė tė kėrkojė nga krijesa mė e lartė vetėm devotshmėri, respekt, heshtje, dėgjim, bindje, flijim.

    Nėnshtrimi tė Vėrtetės dhe bindja me tė qenėsinė njerėzore e shndėrrojnė nė pėrsosuri, gjė qė do tė thotė se njeriu ėshtė nė gjendje sikur ta shohė Zotin. Sepse edhe pse nuk e sheh Atė, Ai e sheh atė. Zoti i pėrfshin shikimet, ndėrsa shikimet nuk e pėrfshijnė Atė. Arsyeja ėshtė e verbėr, ndėrsa zemra ėshtė pėr tė shikuar. Prandaj nė tė takohen “shikimet” e zemrės sė shikuar. Kėtė agjėrimi ia mundėson besimtarit.

    Njė herė nė prezencėn e as’habėve Pejgamberit i paraqitet Xhibrili alejhis-selam nė formė tė dukshme tė “njeriut”, jashtėzakonisht i pastėr, pa gjurma mbi vete se ka udhėtuar, pėr asnjėrin i njohur dhe i drejtohet Muhammedit alejhis-selam duke e pyetur pėr nėnshtrimin (islam), bindjen (iman), bukurinė (ihsan) dhe Ēastin (saat) me qėllim qė “t’i mėsojė ata nė fe (din)”. Kėtu bindja ėshtė shėnuar me atė tė cilės ajo i pėrket: me Zotin, melekėt e Tij, librat e Tij, lajmėtarėt e Tij, Ditėn e Gjykimit dhe larjen e borxhit tė sė mirės dhe tė keqes sė tij. Bindja e tillė pėrfshin besimin nė tė vėrtetėn e asaj tė cilės i pėrket, e ajo ėshtė realiteti i vėrtetė i asaj qė ėshtė. E kur njerėzit kanė bindje tė tillė do tė thotė se asaj plotėsisht ia nėnshtrojnė veprimin e vet. Pejgamberi alejhis-selam thotė: “Bindja ėshtė njohje nė zemėr, shqiptim me gjuhė dhe veprim me gjymtyrėt.” Sipas kėsaj, bindja pėrfshin njohjen, tė folurit dhe tė vepruarit. Mirėpo fjala ėshtė pėr “njohjen nė zemėr”. Njohja e tillė e mundėson pėrsosurinė njerėzore. Ajo ėshtė tė parit e shumėsisė nė njėjėsinė dhe njėjėsisė nė shumėsinė. Asaj i pėrgjigjet zemra, si aftėsi njerėzore e lidhjes sė drejtėpėrdrejtė me Mendjen, apo njohjen e dukurive nė vėrtetėsinė e krijueshmėrisė sė tyre burimore. Njohja e dukurive ndarė nga zemra i redukton ato nė jashtėsinė e tyre, qė shprehet nė gjendjet e ndryshme tė “verbėsisė”, “ndryshkjes”, “ngurrtėsisė” dhe “sėmundjes” sė zemrės. Gjendja e tillė do tė thotė pasje tė zemrės por moskuptim (7:179). Bindje mund tė ketė vetėm se zemra e shėndoshė, ndėrsa atė Zoti e shkruan nė zemėr (58:22). “Ai ėshtė qė nė zemrat e besimtarėve dhuroi qetėsinė pėr ta shtuar ata bindjen nė besimin e vet qė kishin” (48:4). Ajo ėshtė njohuria mė e lartėsuar. Ajo ėshtė e brendshme dhe e pandashme nga tė qėnit. E kur ajo ta ndriēojė shpirtin, ndahet nė format e veta tė ndryshme, kėshtu qė mund tė jetė ndjenjė apo e folur e arsyeshme. Ai i cili di (njeh) nė zemėr atė njohuri e tregon me tė folurit e vet. Gjendja e arsyes ėshtė reflektim i Mendjes, ndėrsa tė folurit – dyanshmėri e arsyes me Mendjen. Tė folurit e tillė ėshtė nė pėrputhje me njohurinė e zemrės; ajo ėshtė lidhje me krijimin, meqė Zoti krijon me Fjalė. Prandaj tė vepruarit ėshtė e pandashme nga tė folurit. Mirėpo fjala mund tė shpabesohet nė vepėr pėr shkak tė mundėsisė sė njeriut pėr zgjedhje tė lirė. Shpabesia e fjalės e cila ėshtė nė reciprocitet me njohurinė nė zemėr e degradon qėllimin njerėzor: “Tek All-llahu ėshtė shumė e urrejtur ta thoni atė qė nuk e punoni” (61:3). Ajo qė ėshtė e njohur nė zemėr dhe e shprehur nė fjalė e vėrteton veprimin me gjymtyrėt apo amelun bi’l-erkan.

    Nėnshtrimi dėshmon veprimin, e nė pajtim me kėtė edhe ėshtė i pėrfshirė nė bindjen. Nga kjo rrjedh se bindja kėrkon edhe nėnshtrim por edhe ajo se ēdo nėnshtrim nuk ėshtė edhe bindje. Nėnshtrimi ose veprimi ėshtė paraqitje e tė pamatshmes nė botėn e matshme. Njohuria nė zemrėn e njeriut nuk ėshtė e arritshme pėr askė pos pėr All-llahun: “Kurse All-llahu e di se ēka ka nė zemrat tuaja” (33:51). Tė shfaqurit e asaj njohurie nė tė folur ėshtė nė dispozicion edhe tė tė tjerėve, por gjykimi pėr harmoninė me tė brendshmen – vetėm Zotit. Mirėpo, tė vepruarit nė botė ėshtė e matshme, prandaj pėr tė mund tė gjykojnė edhe tė tjerėt. Nė dallimin e nėnshtrimit (islam) dhe bindjes (iman) tregon ajeti (49:14): “Beduinėt thanė: ‘Ne kemi besuar!’ Thuaj: ‘Ju nuk keni besuar ende, por thuani: ne jemi dorėzuar, e ende nuk po u hyn besimi nė zemrat tuaja. E nėse e respektoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, Ai nuk ju pakėson asgjė nga veprat tuaja, se All-llahu ėshtė shumė mėkatfalės, shumė mėshirues’.” Bindja ėshtė nė zemėr, por tė shprehurit e saj nė botėn e shumėsisė ėshtė i mundshėm nė vepra. Mirėpo fjalėt dhe veprat nuk mund tė themelohen nė “njohurinė nė zemėr”, si shprehet Shpallja: “... Ata ju bėjnė lajka me fjalėt e tyre, kurse zemrat e tyre kundėrshtojnė...” (9:8).

    E kundėrta e bindjes ėshtė mohimi i asaj qė ėshtė e njohur (kufr). Krijimi i njeriut ėshtė i qartė, por e tillė ėshtė edhe mundėsia e dukshme e dy pėrgjigjeve para kėsaj qartėsie – falėnderimi dhe mohimi. Pėrgjigjen e parė e shprehin edhe fjalėt e Pejgamberit alejhis-selam: “Ēdo e mirė ėshtė nė duart e Tua, ndėrsa e keqja nuk tė kthehet Ty.” Meqė me posedimin e zemrės njeriut i ėshtė mundėsuar njohja e sė Vėrtetės, bindja ėshtė njohje e asaj tė vėrtete me fjalė dhe vepėr, ndėrsa mohimi – refuzim i saj me fjalė dhe mosveprim. Prandaj bindja ėshtė unitet i njohurisė, tė folurit dhe tė vepruarit.

    Tradita shėnon se kur meleku Xhibril e pyeste pejgamberin Muhammed alejhis-selam: “Mė thuaj ē’ėshtė ihsani?” “T’i bėhesh rob Zotit sikur je duke e shikuar Atė, sepse edhe pse ti nuk e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty”, u pėrgjigj ai.

    Lidhjes foljore “vepro atė qė ėshtė mirė dhe bukur” i pėrgjigjet folja kur’anore ihsan. Kėshtu, duke u nisur nga pėrcaktimi i asaj foljeje nė Hadithin e njohur nė tė cilin Xhibrili e pyet Pejgamberin alejhis-selam pėr “nėnshtrimin” (islam), “bindjen” (iman), “kryerjen e asaj qė ėshtė mirė dhe bukur” (ihsan) dhe “Ēastin” (saat) mund tė vėrehet reciprociteti qenėsor i veprimit tė tillė dhe robėrimit: “Tė vepruarit e asaj qė ėshtė e mirė (bukur) do tė thotė t’i bėhesh rob Zotit sikur je duke e shikuar Atė, sepse edhe pse ti nuk e sheh Atė, Ai tė sheh ty.” Nėnshtrimi e pėrcakton veprimin, ndėrsa bindja veprimit ia jep shprehjen e arsyeshme dhe themelimin e tij nė zemėr, nėpėrmes sė cilės njohuria e arsyeshme ėshtė shprehje e shembujve mbi-individuale tė ēdo gjėje nė Mendje. Tė kryerit e asaj qė ėshtė e mirė dhe e bukur veprės, shprehjes dhe diturisė ia jep kuptimin mė tė thellė dhe lidhjen e drejtėpėrdrejtė me Bukurinė si thirrje e sė Vėrtetės. Domethėnė, nė pajtim me kėtė, Bukuria ėshtė pėrmbajtja mė e lartėsuar e nėnshtrimit dhe bindjes. Ajo ėshtė thelb i ēdo qėllimi tė lidhur me Realitetin. Njeriu i kthehet natyrės sė tij burimore dhe e njeh veten pikėrisht nėpėrmjet kryerjes sė asaj qė ėshtė e mirė dhe e bukur. Kjo ėshtė udha e vendosjes sė pėrsosurisė njerėzore si mundėsi mė e lartėsuar.

    Kėtė dimension tė bindjes kemi mundėsi ta vėrejmė nė tė gjitha lejimet dhe ndalimet qė Zoti i ka urdhėruar nė Librin e Shenjtė. Njė ndėr to ėshtė edhe agjėrimi. Agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė ndėr ndodhirat mė gjallėruese qė ka mundėsi t’i pėrjetojė besimtari musliman. Nė kėtė muaj fillon zbritja e vetė Shpalljes si vulosje e fundit e saj, lufta e Bedrit me ushtarė tė dukshėm dhe tė padukshėm, fitore e garantuar nga vetė Zoti. Mė nė fund kemi Lejletu-l-Kadrin, qė ėshtė mė e mirė se njėmijė muaj.

    Pėr shkak tė karakterit tė tekstit dhe me qėllim qė ai ta ketė formėn mė tė lehtė tė kuptimit tė agjėrimit, sė pari do tė fillojmė me vetė ajetet tė cilat flasin mbi kėtė urdhėr tė Zotit:

    “O besimtarė! Agjėrimi u ėshtė bėrė obligim i detyrueshėm, siē u ishte bėrė obligim edhe atyre qė qenė para jush, ashtu qė tė bėheni tė devotshėm.

    Nė ditė tė caktuara me numėr, por ai nga ju, i cili ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim – atėherė tjera ditė me tė njėjtin numėr. Ndėrsa ata qė nuk mund ta mbajnė – kompensimi ėshtė tė ushqejnė njė varfanjak. Dhe kush jep mė tepėr, vullnetarisht, ajo ėshtė aq mė mirė pėr atė. Por tė agjėroni ėshtė mė mirė, ta dini.

    Muaji Ramazan ėshtė ai nė tė cilin filloi tė shpallet Kur’ani, udhėzim pėr njerėzit dhe argument i qartė i rrugės sė drejtė dhe dallimit tė sė mirės nga e keqja. Cili prej jush qė do ta arrijė atė muaj, ta agjėrojė atė, e kush ėshtė i sėmurė ose ndodhet nė rrugė, tė njėjtin numėr ditėsh le ta agjėrojė mė vonė! All-llahu ju dėshiron lehtėsim e nuk ju dėshiron vėshtirėsi. Por ditėt e caktuara t’i plotėsoni dhe All-llahun ta madhėroni pėr shkak se u ka udhėzuar nė rrugė tė drejtė, mbase do tė jeni mirėnjohės.

    Dhe kur tė tė pyesin robėrit e Mi pėr Mua, Unė jam me tė vėrtetė afėr, i pėrgjigjem lutjes sė lutėsit kur mė lutet. Prandaj le tė kėrkojnė pėrgjigje prej Meje dhe le tė mė besojnė Mua, pėr tė qenė tė udhėzuar.”

    (Kur’ani, 2:183-186)



    “Islami ėshtė ndėrtuar mbi pesė shtylla: tė dėshmosh se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij, tė falėsh namazin, tė ndash zekatin, tė agjėrosh Ramazanin dhe ta vizitosh shtėpinė e shenjtė tė All-llahut.”

    (Hadith, Muttefekun alejh)



    Kur’ani dhe hadithet e shumta kėtij ibadeti ia kanė dhėnė formėn mė tė plotė gjė qė edhe sot ne muslimanėt kėtė jemi duke e praktikuar. Por qė ta kemi mė tė sistematizuar kėtė lutje do tė pėrcaktohem duke i dhėnė po ato definime tė caktuara nė mėnyrė mė tė shkurtė, si p.sh.: koha e agjėrimit, nijjeti, rregullat e agjėrimit, kush ėshtė dhe kush nuk ėshtė i obliguar tė agjėrojė, ēka e prish agjėrimin, disa rregulla qė duhet patjetėr tė dihen pėr agjėrimin, iftari e syfyri (sehuri) dhe bukuritė e tyre, teravih namazi, sadekat’ul fitri, i’tikafi dhe Bajrami.





    Agjėrimi: Fjala sawm (agjėrim) ndėr tė tjerat ka kuptimin: agjėrim, qėndrimi pa ushqim, heshtje, strehim nėn hije, qetėsim, pėrmbajtje, heqje dorė, shijim (i vdekjes) etj. Kuptimi thelbėsor i kėsaj fjale sipas konotacionit mekkas ėshtė “tė bėhesh i qetė”, “heshtje” (19:26). Por, sipas konotacionit medinas merr formėn e “tė agjėruarit e muajit tė Ramazanit”, e qė ėshtė pėrfundimtar.

    Agjėrimi ka 5 kategori juridike: farz (p.sh. muaji i Ramazanit); kadha (kur duhen agjėruar ditėt e lėna gjatė Ramazanit me arsye); agjėrimi me tė cilin dikush ėshtė zotuar (me betim - jemin); kefaret (nė kushte kur bėhet shpagim pėr kundėrvajtje); istiska (kur vendoset pėr t’iu lutur Zotit pėr siguri nė kėtė botė, si p.sh. pėr rėnien e shiut nė kohėn e thatėsisė). Agjėrimi i Ramazanit pėr muslimanėt ėshtė bėrė farz nė vitin 2 Hixhri. Caktimi i kohės sė fillimit tė agjėrimit vėrtetohet me paraqitjen e Hėnės sė re (fillimit tė muajit sipas kalendarit lunar Hixhri), siē ka thėnė edhe Pejgamberi alejhis-selam: “Agjėroni kur ta shihni (Hėnėn e re), e hani kur ta shihni, e nėse nė kėtė ju pengojnė retė, atėherė plotėsojeni (muajin) Sha’banin me tridhjetė ditė” (Muttefekun alejhi). Verifikimi i paraqitjes sė Hėnės sė re nė ditėt e sotme mund tė bėhet nė mėnyrė mė tė pėrpiktė, duke shfrytėzuar arritjet shkencore-teknike. Por, qė mos tė vijė deri te ērregullimi i harmonisė midis muslimanėve tė njė vendi, ėshtė e kėshillueshme qė tė ndiqet vendimi i autoritetit mė tė lartė fetar tė vendit tė caktuar, dhe atė sipas hadithit tė Pejgamberit alejhis-selam: “Bajrami i Ramazanit ėshtė kur bota (populli) han, ndėrsa Bajrami i Kurbanit ėshtė kur populli therr kurban” (Tirmidhiu, Ebu Davudi dhe tė tjerė). Pėr*gjegjėsia e udhėheqėsisė ndaj besimtarėve ėshtė e madhe qė tė ketė kujdes pėr kėtė ēėshtje me rėndėsi tė veēantė qė t’i infor*mojė ata me kohė e qė ta largojė ēdo mos*marrėveshje tė papėlqyeshme. Pėrpjekjet individuale lidhur me fillimin dhe mbarimin e agjėrimit duhet tė jenė tė kujdesshme dhe me kulturė tė lartė po ndaj kėtyre vendimeve. Kjo nuk do tė thotė se pėrgjegjėsia individuale apostrofohet. Dtth., agjėrimi ėshtė tė agjėrosh pėr Zotin duke krijuar bindje sa mė tė fortė dhe pastėrti shpirtėrore nė kohė tė caktuar.




    Nijjeti: (Nevejjtu en-esume gaden lil-lahi te’ala – “vendosa qė nesėr tė agjėroj pėr All-llahun e Lartėsuar”). Qė njė farz/vaxhib i fesė tė kryehet sipas rregullave fetare medoemos duhet bėrė nijjet (vendosje e qėllimit), d.m.th., para fillimit, duhet pėrcaktuar dhe qėllimizuar lutjen, ibadetin. Nijjeti pėrpos nė vete ėshtė bukur tė thuhet edhe nė mėnyrė tė dėgjueshme – pėr vetveten, saqė ibadeti i bėrė pa nijjet nė terminologjinė fetare ėshtė i quajtur batil, i kotė. Pejgamberi alejhis-selam thotė: “In-nemel a’malu bi-n-nijjat - Pa dyshim, veprat janė sipas qėllimeve (nijjeteve)”. Nė kėtė drejtim Gazaliu nė Ihjaun e vet thotė: “Ibadeti pa nijjet ėshtė i pavlerė”. Nė tėrė procesin e lutjes/ibadetit kėrkohet qėllimi, nijjeti. Po ashtu, siē thotė edhe Ebu Is’hak esh-Shiraziu: “Vazhdimėsia e nijjetit ėshtė e domosdoshme deri nė pėrfundimin e ibadetit”. Nijjeti buron nga zemra, e zemra njėkohėsisht ėshtė edhe hapėsira ku pasqyrohen arsyeja dhe vėmendja. Pėr kėtė arsye, nijjeti nė jurisprudencėn islame emėrohet si fiel Sher’i, vepėr Sheriati. Sipas el-Baxhuriut ekzistojnė katėr parakushte pėr realizimin e nijjetit: ai qė bėn nijjet duhet tė jetė besimtar; tė jetė me arsye tė shėndoshė; tė jetė i vetėdijshėm pėr veprėn e caktuar dhe tė ekzistojė mundėsia pėr kryerjen e asaj vepre. Lidhur me nijjetin pėrsėri vėrejmė edhe problem qė ka tė bėjė me besimin nė Zotin, i cili nuk lejon mospėrcaktimin e qėllimit dhe vendosjes, ngase ndėr fjalėt mė tė urrejtura tek Ai janė: “O Zot, mė fal nėse dėshiron”. Lidhur me kėtė Pejgamberi alejhis-selam ka thėnė: “Le t’ia parashtrojė njeriu All-llahut kėrkesėn e tij me njė qėndrueshmėri dhe me njė qartėsi tė theksuar. Pėr All-llahun asnjė kėrkesė nuk ėshtė e tepėrt apo pėrtej (fuqisė sė) Tij”. Forca e nijjetit vėrehet nė mėnyrė paradoksale, si p.sh. nė rastin kur pėr shkak tė harresės, lodhėsisė ose gjatė kryerjes sė lutjes pa dashje thehen rregullat e agjėrimit, e nė anėn tjetėr agjėrimi nuk prishet. Tė gjitha kėto nuk ndikojnė aspak nė prishjen e nijjetit. Pėr atė qė pa qėllim e prish agjėrimin, d.t.th., nėse ai person han diēka pa qenė i vetėdijshėm Pegamberi alejhis-selam ka thėnė: “All-llahu e ka ushqyer atė”. Kėtė formė, kėtė pėrgatitje Krijuesi e kėrkon nga krijesa e tij, njeriu, qė t’i tregojė se asnjė segment i jetės sė tij nuk ėshtė i lėnė anash nga Ai.

    E problemet qė e rrethojnė besimtarin e hapėsirės sonė janė tė shumta. Ai e ka humbur kuptimin e jetės, ka filluar tė dyshojė nė ēdo gjė, ka filluar t’i besojė vetėmse fjalėve dhe tė luftojė pėr fjalėt, edhe pse historikisht ato e kanė tradhėtuar dhe e kanė lėnė pa strehė. Duke pasur parasysh momentet tona dhe vėshtirėsitė me tė cilat ballafaqohemi do tė kisha pasur dėshirė qė forcėn e nijjetit ta interpretoj duke u bazuar nė realitetet tona tė sotme. Besimtarit shqiptar, nė kohėn kur tė tjerėt krijojnė shtet, i ndodhi ajo qė jo t’i forcohet shteti, por t’i varfėrohet dhe t’i shkatėrrohet. Nė hapėsirėn e tij gjeografike i ėshtė lejuar qė t’u lihet vend eksperimenteve tė ndryshme dhe realizimeve tė misionarėve tė ndryshėm. Atij i ndodh qė pėr njė ēėshtje tė ketė shumė zgjidhės, pėr njė vend tė ketė shumė kryetarė, ta ketė njė vend tė ndarė pėr shumė tė tjerė. Pėrafėrsisht ai nuk di se a ėshtė i sigurt pėr vetveten nė shtetin e vet. Besimtari i proviniencės islame medoemos duhet tė tregohet si njeri i cili i ka plotėsuar kushtet elementare pėr nijjetet (qėllimet) e veta, natyrisht i vetėdijshėm se pėr ēka ka vendosur. Vendosja dhe qėllimet pėr vepra doemos duhet ta ndjekin atė gjatė tėrė jetės pėr realizimin e tyre. Agjėrimi si ibadet nuk ėshtė i pranuar tek Zoti edhe nėse kryhet apo ekziston nė mėnyrė formale – vetėm se pėr shkak tė mosvendosjes pėr tė (mungesės sė nijjetit) ai shkon kot. Nijjeti nė formėn e lartėtheksuar me tė vėrtetė ėshtė mė se i nevojshėm pėr besimtarėt qė synojnė tė jenė tė lirė, tė dijnė ta mbajnė atė qė ua ka dhėnė Zoti. Natyrisht se edhe ky muaj i agjėrimit besimtarin duhet ta pėrkujtojė pėr kėtė moment shumė tė rėndėsishėm – nijjetin. Ai duhet tė betohet se qėllimet e veta do t’i vazhdojė derisa t’i kryejė nė mėnyrėn mė tė mirė, do tė thotė, do tė bėhet i pjekur, i rritur dhe tė dijė tė vendosė.





    Kush ėshtė i obliguar tė agjėrojė: Pėr ēdo kusht tė fesė ekzistojnė norma/rregulla tė caktuara tė cilat duhet tė plotėsohen qė ai tė jetė i pranuar. Sa i pėrket agjėrimit, kushtet pėr kryerjen e kėtij obligimi janė qė: personi tė jetė musliman, tė jetė i pjekur (nė moshė) sipas Sheriatit, tė ketė arsye tė shėndoshė, tė mos jetė udhėtar, tė mos jetė i sėmurė, nėse ėshtė femėr mos tė jetė me tė pėrmuajshmet (zakonet) apo lehone (femra gjatė tė pėrmuajshmeve dhe lehonisė nuk guxon tė agjėrojė, por pas kalimit tė asaj gjendjeje duhet ta agjėrojė numrin e njėjtė tė ditėve tė lėna). Po ashtu edhe udhėtari ėshtė i liruar nga ky obligim, por Kur’ani e plotėson kėtė duke thėnė: “Por, tė agjėroni ėshtė mė mirė, ta dini”. Edhe i sėmuri duhet t’i ndjekė rregullat e parapara, por vetėm nėse sėmundja verifikohet me diagnozėn pėrgjegjėse mjekėsore se agjėrimi i tij rrezikon jetėn, kėshtu qė nė atė rast ai ėshtė i liruar nga agjėrimi. Mirėpo, kusht pėr lirimin e kėtillė ėshtė qė ai tė japė fidjen – shpagimin, respektivisht tė ushqejė njė tė varfėr pėr ēdo ditė qė nuk e ka agjėruar dhe atė vetėm nėse ka sėmundje nga e cila nuk mund tė ketė pėrmirėsim tė gjendjes sė tij shėndetėsore.





    Kush nuk ėshtė i obliguar tė agjėrojė: Qė tė plotėsohet teksti i lartshėnuar duhet theksuar anėn tjetėr tė tij. D.m.th., nuk janė tė obliguar tė agjėrojnė: jomuslimani, fėmija i cili akoma nuk ėshtė i pjekur sipas Sheriatit, personi me tė meta psiqike (ai as nuk duhet agjėruar e as nuk ėshtė i obliguar tė japė fidjen – shpagimin), personat e matufosur, pleqtė nė moshė tė shkuar tė cilėve agjėrimi ua rrezikon shėndetin, por kėta duhet tė japin fidje pėr ēdo ditė tė paagjėruar, tė sėmurėt tė cilėve agjėrimi ua rrezikon shėndetin e tė cilėt duhet tė agjėrojnė ditėt e lėna pas pėrmirėsimit tė gjendjes sė tyre shėndetėsore (nėse nuk u pėrmirėsohet gjendja ata duhet dhėnė fidje), gruaja shtatzėnė ose gjidhėnėse nga frika se agjėrimi do t’ua ērregullojė shėndetin, me tė vetmin kusht qė ditėt e lėna t’i agjėrojnė mė vonė. Siē u tha mė lart nuk janė tė obliguara tė agjėrojnė as gratė tė cilat janė me tė pėrmuajshmet si dhe lehonat, tė cilat duhet t’i plotėsojnė ditėt e lėna pas kalimit tė gjendjes nė tė cilėn janė. Edhe personi qė ėshtė i detyruar ta prishė agjėrimin me qėllim qė ta shpėtojė dikė nga rreziku i jetės atė ditė duhet ta agjėrojė mė vonė. Udhėtari po tė dėshirojė mund tė agjėrojė, por nuk ėshtė i obliguar pėr kėtė; nėqoftėse nuk agjėron, ditėt e lėna duhet t’i plotėsojė mė vonė.





    Ēka e prishė/asgjėson agjėrimin: Prishja apo asgjėsimi i agjėrimit bėhet: qėllimisht (ta’amut), me dije (ilm) dhe me vullnet tė lirė (ihtijar). Kėto janė bazat kryesore tė cilat e vėnė nė peshojė arsyeshmėrinė e personit, por kemi kategori tė cilat bazohen mbi kėto dhe qė e prishin agjėrimin, si: futja e ēfarėdo gjėje nė trup nė qoftėse kjo bėhet me vetėdije, e qė ka mundur tė pengohet (p.sh. marrja e ushqimit dhe pijes; thithja e tymit (pirja) tė duhanit etj.); vjellja e qėllimshme; marrėdhėnia seksuale; polucioni gjatė ditės i shkaktuar me vetėdije dhe qėllimisht (vetėkėnaqja); pranimi i inzheksioneve ushqimore apo vitaminoze; marrja e gjakut nė damarė; gjakderdhja gjatė tė pėrmuajshmeve dhe gjatė lehonisė te gratė.





    Disa rregulla rreth agjėrimit: Agjėruesit i lejohet tė agjėrojė edhe duke qenė xhunub (i papastėr) dhe tė lahet edhe pas agimit tė diellit. Edhe nėse njeriu pa qėllim bėhet i papastėr gjatė ditės (nėse vjen deri te polucioni nė gjumė apo nga lodhja), ai vetėmse duhet tė lahet ndėrsa agjėrimi nuk i asgjėsohet. Gruaja tė cilės i mbarojnė tė pėrmuajshmet apo gjendja e lehonisė duhet tė agjėrojė madje edhe nėse nuk mbėrrin tė lahet para agimit. Agjėruesit i lejohet mjekimi i dhėmbėve, madje edhe shkulja e tyre, me kusht qė mos ta gėlltisė gjakun (natyrisht lejohet edhe anestezioni i duhur gjatė shkuljes sė dhėmbit). Agjėruesit i lejohet qė tė mjekohet duke marrė pika pėr sy dhe pėr vesh, madje edhe nėse shija e tyre ndjehet nė fyt. Tė sėmurėve nga astma u lejohet ta pėrdorin inhalatorin (pompėn) gjatė agjėrimit. Agjėruesit i lejohet shpėrlarja e gojės, pastrimi i dhėmbėve, tė freskohet apo lahet por gjithnjė me kusht qė tė ketė kujdes se mos tė futet ujė nė trupin e tij. Agjėrimin nuk e asgjėson marrja erė e aromatikėve, por duhet shmangur kėsaj. Gatuesit apo gatueses tė ushqimit i lejohet ta shijojė ushqimin me majėn e gjuhės dhe menjėherė ta nxjerrė atė. Bashkėshortėve u lejohet ēdo gjė qė nuk shpie deri te ejakulimi, dmth. puthja apo pėrkėdhelja lejohen.





    Syfyri (sehuri) dhe iftari: Muhammedi alejhis-selam thotė: “Ngrihuni nė syfyr, sepse vėrtet nė syfyr ka bereqet.” Ai po ashtu thotė: “Vija ndarėse mes agjėrimit tonė dhe agjėrimit tė ehl-i kitabit (ithtarėve tė Librit) ėshtė ngrėnia e syfyrit”. Syfyri apo sehuri ėshtė forma qė pėrsėri njeriun e thėrret nė vetėdisiplinim. Syfyri ka shije tjetėr tė ushqimit, ai ka lėshuar rrėnjė tė thella nė kėtė hapėsirė: edhe nė atė kohė kur jashtė vėrehet njė vdekje e natyrės, agjėruesit korrespondojnė duke zgjuar njėri-tjetrin nga gjumi, duke i dėrguar ushqim. Traditė e syfyrit tek ne ka qenė dhe akoma mbetet pėrgatitja e “mantijave”, ose petave.

    Nė literaturėn fetare islame vėrejmė shkrime qė kanė vlera tė thella mistike, po ashtu edhe kulturore fetare qė tregojnė bukurinė, heshtjen momentale, shenjtėrinė e ushqimit qė vetėm agjėruesi mund ta pėrjetojė. Ndėr tė tjerat ky moment ėshtė edhe nga ato qė i prgjasojnė bukurive tė xhennetit – aroma e bukur e iftarit faktikisht edhe e ka kėtė dimension. Pejgamberi alejhis-selam ka thėnė: “Agjėruesi nė kohė tė iftarit posedon du’a qė nuk refuzohet”, dhe “Njerėzit janė nė tė mirė pėrderisa e nxitojnė iftarin”. Iftarin Pejgamberi jonė alejhis-selam e ka filluar me hurmė. Regullė fetare ėshtė qė pas iftarit tė falet namazi i akshamit, duke pasur parasysh mosvonesėn e tij.

    Me tė vėrtetė nė kohėn e iftarit dyert kah qielli janė tė hapura pėr besimtarin, atij i mundėsohet qė sinqerisht t’i drejtohet Zotit me lutjet mė tė mira, duke thėnė: “All-llahumme inneke afuvvun tuhibbul afvve fa’fu anni.” (“All-llahu im, me tė vėrtetė Ti je Ai qė falė dhe dėshiron tė falėsh, pra mė fal.”). Pėrveē kėsaj kemi edhe lutjen para iftarit: “All-llahumme leke sumtu, ve bike amentu ve alejkte tevekkeltu ve ala rizkike eftartu.” (“O Zot, pėr Ty agjėrova, Ty tė besoj, nė Ty mbėshtetem dhe me begatitė Tua iftar bėj”).

    Nė traditėn muslimane vėrejmė njė bukuri tė jashtėzakonshme dhe kulturė tė lartė tė ushqimit. Pėr iftar pėrgatiten ushqime tė veēanta apo tradicionale dhe atė tė lloj*lloj*shme. Me rėndėsi ėshtė se te familjet tė cilat mundohen tė kenė rregulla jetėsore dhe kulturė tė lartė familjare apo shtėpiake nga fėmijėt dhe tė rriturit kėrkohet qė tė ulen sė bashku pėr iftar, para iftarit duke lexuar Kur’an e nė kohėn e iftarit duke bėrė lutje tė pėrbashkėt All-llahut, duke kėrkuar nga Ai falje, begati dhe udhėzim jo vetėm pėr vete por edhe pėr mbarė njerėzimin, e sidomos ndihmė pėr ata tė cilėve u bėhet padrejtėsi e madhe nė kėtė botė.





    Teravih namazi: Ėshtė namaz i cili kryhet nė mbrėmjet e muajit tė Ramazanit. Transmetohet se Muhammedi alejhis-selam i ka ēmuar lartė ato namaze, por gjithashtu ka tėrhequr vėrejtjen se ato nuk duhet tė bėhen tė obligueshme. Konsiderohet se Umeri r.a. i ka tubuar pas njė kariu (lexuesi tė Kur’anit) ata qė individualisht apo nė grup faleshin nė xhaminė e Medines. Gjithashtu rrėfehet se pėrparėsi i jepte pjesės sė parė tė natės pėr kėtė lloj namazi. E drejta islame parasheh qė teravija tė falet menjėherė pas namazit tė jacisė. Ai pėrbėhet nga dhjetė taslime, secili prej tė cilėve ka dy rekate; pas ēdo katėr rekatesh ka pushim, prej nga edhe emėrimi “pushim”, teravih. Namazi i tera*visė mund tė falet individualisht por mė e preferueshme ėshtė qė tė kryhet nė grup (xhemat). Duke mos u thelluar nė interpre*timet e ndryshme medh’hebike teravih namazin ne e falim siē u tha mė lart, d.m.th., 20 rekate. Kjo traditė e rrėnjosur nė kulturėn muslimane edhe tė hapėsirės sonė shqiptare kėrkon qė meqė ėshtė muaji i zbritjes sė Kur’anit, nė tė sa mė shumė tė lexohet Kur’ani, natyrisht duke pasur parasysh qė mos tė paraqitet mundim ose lodhje tek muslimanėt. Kjo nuk do tė thotė se gjatė teravih namazit duhet lexuar shpejtė e vetėmse ajete tė shkurta, gjė qė pėr fat tė keq ėshtė dukuri e pėrhapur tek ne. Tek ne ka qenė praktikė qė tė ketė xhami tė caktuara ku gjatė muajit tė bekuar nė teravih namazin tė lexohet i tėrė Kur’ani, pra tė kryhet njė hatme. Familjet muslimane disa herė kanė shkuar bashkėrisht nė xhami pėr teravih namazin, duke i marrė edhe fėmijėt me vete. Natyrisht se gjatė kėsaj krijohet njė atmos*ferė familjare fetare, prej asaj sjelljes sė nje*rėzve tė pjekur e deri te loja e fėmijėve. Pėr ēdoherė muaji i Ramazanit ka bėrė qė xha*mitė tona tė jenė tė mbushura me xhemat.





    Bedri: Bedri ėshtė betejė qė ka ndodhur me 17 Ramazan, tė vitit 2 Hixhri. Edhe pse kjo shė*nohet ose shkruhet nga historianė tė ndry*shėm, interpretues tė shumtė tė lėmenjve tė ndryshėm, prapėseprapė duhet theksuar se beteja e Bedrit ėshtė betejė qė nuk i takon retorikės sė luftėrave tė zakonshme, sepse kėtė e dėshmon vetė Kur’ani me thėnien: “All-llahu ju ka ndihmuar nė Bedėr, kur ishit tė pafuqishėm – prandaj frikėsohuni All-llahut qė tė jeni mirėnjohės” (3:123) dhe: “... dhe kur gjuajshe nuk gjuajshe ti, por gjuante All-llahu...” (8:17). Kėto thėnie kur’anore mbi betejėn e Bedrit janė tė ngjashme me mrekullitė e mėparshme qė janė paraqitur si dukuri qė kanė dėshmuar fuqinė e Perėndisė dhe dėrgueshmėrinė e profetėve tė ndryshėm, si Isaut, Musaut, Nuhut e shumė e shumė tė tjerėve. Mirėpo kėtu, nė kėtė betejė kemi diē tė re brenda muxhizes sė pėrgjithshme sepse thirret edhe “njeriu” qė tė jetė pjesėmarrės i muxhizes, i kėsaj beteje mrekulluese para sė cilės ēdokush ka heshtur, ka ulur kokėn dhe vetėm sexhde ka bėrė nė mėnyrė simbolike qė tė vėrehet vetėm njė gjė, respektivisht besimi nė Zotin. Bedri ėshtė nocion i parė i cili paraqitet brenda domethėnieve enciklopedike tė kuptimit (fjalės) betejė dhe atė vetėm se duke treguar se kėtu fare nuk ka pasur tė bėjė thjesht me njė betejė, por me besimin nė Zotin, nėnshtrimin ndaj Tij. Ėshtė fakt se pėr t’u paraqitur njė betejė siē ėshtė Bedri nė kėtė muaj tė Kur’anit kanė qenė rrethana shumė tė rrezikshme pėr besimtarėt nė krye me vet tė Dėrguarin Mustafa alejhis-selam dhe shokėt e tij, tė cilėt filluan tė luftohen me tė madhe nga idhujtarėt, tė pabesėt. Bedri u paraqit pėr shkak tė sėmundjes qė kishin mushrikėt dhe urrejtjes patologjike ndaj Islamit dhe paraqitjes sė padrejtėsisė ndaj muslimanėve, si p.sh. spastrimi i muslimanėve nga Mekka, izolimi i tyre nga jeta shoqėrore dhe dallimet familjare, e sidomos dominimi i nėnshtrimit tė pėrgjithshėm tė forcės sė idhujtarisė. Pėr fat tė keq idhujtarėt, ateistėt akoma janė prezent mbi faqen e dheut siē kanė qenė ata tė kohės sė Pejgamberit alejhis-selam. Pėrsėritja e Ramazanit e me kėtė edhe vetė pėrsėritja nė brendėsinė e saj edhe e Bedrit, thėrret qė ēdoherė ta kujtojmė shpėtimin e njeriut besimtar duke ia dhėnė sigurinė dhe paqen botės me tėrė bukuritė e saja, e vetėm qė i ligu, ateisti dhe antiteisti vullgar mos tė marrin hov e mė nė fund tė prezentojnė fuqi demonike mbi tokė. Beteja e Bedrit tregon se pėr suksesin pėrfundimtar nuk ėshtė e nevojshme vetėm pėrgatitja fizike, numri dhe mbėshtetja materiale, por se pėrveē kėsaj, dhe atė si faktor i pandashėm, shkojnė edhe namazi, duaja dhe lutja Atij i cili dhuron ndihmė dhe fitore! Pejgamberi alejhis-selam, pėrkrah vendosmėrisė sė tij pėr t’u pėrleshur me armikun, nė vendin Urejsh, njė natė para Bedrit, u fal gjatė dhe luti All-llahun Fisnik pėr sukses. Ai e dinte se fitorja vjen vetėm se nga Alll-llahu, e se Atij mė sė shumti mund t’i afrohet me ubudijjet/ibadet. Nuk ėshtė e kotė se pėr ēdo vjet paraqitet Ramazani sė bashku me Bedrin, njėri pėr ta pastruar shpirtėrisht mbarė njerėzimin, e tjetri pėr t’u thėnė tė kėqinjve: nuk keni tė drejtė tė mbisundoni mbi njerėzinė.

    Dobėsia e besimit, mosdėgjimi i urdhrave tė nijjetit, Kur’anit, hadithit pėr ēdoherė ia sjellin sprovat mė tė mėdha njerėzimit. Njėherė ndodhi qė njė pjesė e besimtarėve u vonuan nė dėgjueshmėri ndaj urdhrit tė Pejgamberit alejhis-selam, nė Uhud, dhe kjo u kushtoi shtrenjtė...





    Lejletu-l-Kadr: Muaji Ramazan pandėrprerė interpretohet dhe pėrsėri ka nė vete resurse tė pashterrshme si tė kuptimit, tė pėrjetimit ashtu edhe tė interpretimit. Ajo qė e bėn tė mundshme njė gjė tė kėtillė ėshtė edhe Nata e Kadrit. All-llahu xhel-le shanuhu pyet (97): “E ti ē’mendon se ē’ėshtė nata e Kadrit?” dhe Vetė pėrgjigjet: “Nata e Kadrit ėshtė mė e mirė se njėmijė muaj.” Pėrse ėshtė kėshtu? Vetėm pėr shkak se: “Ne e shpallėm atė (Kur’anin) nė Natėn e Kadrit”! Pėrpos kėsaj, kemi momentin tjetėr se vetė fjala thėrret qė tė mendojmė diē rreth kuptimit tė kadrit: nė kėtė natė po pėrcaktohet ardhmėria e njeriut – fati i tij si pėr nga ēkasia dhe sasia; njeriu nė kėtė natė merret nė shqyrtim, nė llogari, nė pėrgjegjėsi, meqė nė kėtė Natė: “...me lejen e Zotit tė tyre, zbresin engjujt dhe Xhibrili pėr tė gjitha ēėshtjet”. Me siguri pėr kėtė arsye kjo natė ėshtė quajtur Lejletu-l-Kadr apo Nata e Fatit, pastaj edhe Nata e Paqes, ndėrsa nė suren ed-Duhan ajo quhet edhe Lejletu-l-Mubareke – Nata e Bekuar.

    Ngjarja mė e rėndėsishme e cila ka ndodhur qė nga zanafilla e gjinisė njerėzore e deri mė sot ėshtė bashkimi i botės mė tė lartė me atė mė tė ultėn, bashkimi i Qiellit dhe Tokės, respektivisht shpallja e Kur’anit dhe zbritja e udhėzimit pėr mbarė njerėzimin, pėr tė qenė nė rrugėn e drejtė. Pikėrisht kjo ka ndodhur nė Natėn e Kadrit, e cila ėshtė natė e zgjedhur dhe prandaj netėt e tjera tė shėnuara, megjithėse secila me rėndėsi tė veēantė, as qė mund tė krahasohen dhe ta kenė vlerėn qė e ka kjo natė. Sipas Ibn Abbasit, mufessirit tė parė tė Kur’anit nga as’habėt: “atė Natė Kur’ani ka zbritur i tėrė nga Levhi-Mahfudhi nė qiellin mė tė ulėt – es-Sema’ud-dunja, prej nga Xhibrili alejhis-selam me urdhėr tė All-llahut tė lartėsuar Kur’anin gradualisht ia shpallte Muhammedit alejhis-selam gjatė 23 viteve.”

    Pse kjo natė e vėrtetė, tė cilėn Kur’ani e vulos, ėshtė lėnė pa u pėrcaktuar nė mėnyrė tė pėrpiktė se cila natė ėshtė gjatė Ramazanit? Nė thėniet e mufessirit tė parė tė Kur’anit, vetė Muhammedit alejhis-selam, lexojmė: “Kėrkoni Natėn e Kadrit gjatė dhjetė netėve tė fundit tė Ramazanit” si dhe “Atij qė Natėn e Kadrit e kalon nė ibadet, duke besuar dhe duke shpresuar shpėrblim nga All-llahu, All-llahu do t’ia falė tė gjitha mėkatet e mėparshme”. Ėshtė mirė qė nė kėtė natė pandėrprerė ta pėrsėrisim lutjen: “All-llahumme inneke afuvvun tuhibbul afve fa’fu anni”, tė lexohet Kur’ani me hushu (pėrulje), tedebbur (thellim) dhe duke qarė – pse mos tė qajmė duke lexuar Kur’an!? Besimtari e ka lehtė ta besojė kėtė Natė, sepse beson nė All-llahun xhel-le shanuhu, i Cili duke mos ia harruar dobėsitė e tij njerėzore e pėrgatit ēdo send vetėmse qė atij t’ia ngjyrosė tėrė jetėn me lutje, duke ia falur mėkatet, duka ia pastruar shpirtin; ia dhuron kėtė Natė nė mėnyrė tė gjallė se me tė vėrtetė nė kėtė Natė, e cila nė traditėn tonė mė sė tepėrmi, natyrisht duke pėrcjellur literaturėn e hadithit, thuhet se bie nė natėn e 27-tė tė muajit tė agjėrimit, vėrehet shėtitja e melekėve, zbritja e tyre nga qielli vetėm se duke thirrė: “Selam (Paqe)! Ashtu ėshtė deri kur tė agojė mėngjezi.”





    Itikafi: Sistemi i lutjes nė Islam ėshtė ndėr sistemet qė pėr ēdoherė pėrcjell plotėsim tė tėrėsishėm mes jetės sė pėrbotshme dhe asaj shpirtėrore. Kėtė kemi mundėsi ta vėrejmė ēdokund kur ėshtė fjala pėr lutjen, duanė, devotshmėrinė etj. Mes tyre kemi tė ashtuquajturėn praktikė tė devotshmėrisė, siē ėshtė itikafi. Pejgamberi alejhis-selam ka qėndruar nė xhami (nė itikaf) dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit. Itikafi, qė ėshtė veēanėrisht i preferueshėm, nėnkupton tėrheqjen nėpėr xhami, duke bėrė nijjet, pėr njė numėr tė caktuar ditėsh sipas dėshirės sė besimtarit. Ai qė hyn nė itikaf nuk guxon tė dalė gjatė atyre ditėve jashtė saj pos pėr nevoja fizike dhe marrje tė abdestit. Ai brenda xhamisė agjėron, kryen namaz, lexon Kur’anin, han iftarin dhe sehurin. Nė mesin e muslimanėve, edhe brenda trojeve tona, praktikohet qė kjo periudhė e itikafit tė jenė dhjetė ditėt e fundit tė muajit tė agjėrimit – Ramazanit, nė tė cilat bie edhe Nata e Kadrit. Itikafi ėshtė sunneti muekkede. Duhet thėnė se burri doemos duhet bėrė itikafin nė xhamite e shenjta, ndėrsa gruaja atė duhet ta bėjė nė shtėpi, duke i ndjekur rregullat e lartshėnuara.

    Nė kėtė kohė tė vėshtirė kur njeriu harrohet, harxhohet, vritet, shkilet, fundoset nė pafundėsi, ballafaqohet me trishtimin, frikėn, rrezikun, i nėnēmohet besimi, i shpallet luftė, arrestohet, para botės i bėhet padrejtėsi, thirret nė amoralitet nė emėr tė moralit, gjė qė e pamė nė Kosovė, nė Shqipėri, Bosnje, Ēeēeni, nė Lindje e nė Perėndim, brenda mirėsive tė botės njeriu dita-ditės ėshtė duke u bėrė i panjohur. Me siguri se Zoti tė gjitha kėtyre u ka garantuar zgjidhje, udhėzim, natyrisht se me fe dhe besim – agjėrim, e pse pra jo edhe me itikaf. Itikafi nė kėtė kohė ėshtė ndėr virtytet mė tė larta tė njeriut ku drejtėpėrsėdrejti ai detyron vetveten qė tė bėhet ndihmėtar i sė mirės – fesė, u ndihmon engjėjve/melekėve pėr ta mbyllur shejtanin; bėhet forcė qė edhe po atė shejtan tė mallkuar ta ketė nėn sundimin e vet, t’i hapė horizontet nga qielli, e sheh atė qė s’ka mundėsi ēdokush ta shohė, i nėnshtrohet All-llahut xhel-le shanuhu, duke i bėrė lutje pėr shpėtimin e njeriut/njerėzimit, familjes, fėmijėve. Nė kėtė izolim nga e gjithė kjo nė vendin e quajtur xhami, ku pėrpos lutjes, sexhdes, pėrgatitjes sė mbrojtėsve tė sė mirės dhe humanitetit nuk ka asgjė tjetėr, njeriut tė kohės sonė nė errėsirė, nė vetmi kur nuk ekziston asgjė pos sinqeritetit i mundėsohet ajo qė ka thėnė Zoti: “Dhe kur tė tė pyesin robėrit e Mi pėr Mua, Unė jam me tė vėrtetė afėr, i pėrgjigjem lutjes sė lutėsit kur mė lutet. Prandaj le tė kėrkojnė pėrgjigje prej Meje dhe le tė mė besojnė Mua, pėr tė qenė tė udhėzuar.” (2:186) Kėta njerėz duhet tė respektohen dhe tė duhen nga ne se me tė vėrtetė kemi nevojė pėr lutje dhe njerėz tė kėtillė.





    Sadekatu-l-fitri (apo vitret): Shikoni se ē’bėn Islami: tėrė kėtė metafizikė madhėshtore, pas tė gjithave: nijjetit, agjėrimit, lutjes, Bedrit, Lejletu-l-Kadrit, itikafit kėrkon diē siē ėshtė sadekatu-l-fitri. Njė dirhemi, ose pjesės materiale tė kėsaj bote ia jep shenjtėrinė dhe e bėn detyrim pėr ēdo musliman dhe muslimane. Ushqyesi, apo pėrkujdesėsi i familjes jep vitret pėr tė gjithė anėtarėt e familjes, e nėse ndonjėri nga anėtarėt jep vitre pėr vetveten, atėherė ajo ėshtė edhe mė mirė. Vitret duhet dhėnė para namazit tė Bajramit. Lejohet qė ato tė jepen njė apo dy ditė para Bajramit, ndėrsa nė rast nevoje edhe mė herėt. Vitret jepen nė lartėsi apo sasi tė ushqimit njėditor pėr njė person. Nė kėtė drejtim, ėshtė mirė qė tė shihet qė personit tė cilit i jepen vitret t’i jepet ajo qė atij do t’i ishte mė e dobishme. Nga sadekatu-l-fitri te ne ėshtė duke u bėrė njė institucion qė krijon mundėsi pėr mirėmbajtjen e institucioneve shkollore arsimore, siē janė medresetė dhe fakultetet, ku duhet tė shkollohen njerėz me besim, virtyte tė larta morale dhe qė bėhen “pasardhės tė profetėve”, qė do tė dijnė tė mbajnė shtet dhe popull, me kulturė tė lartė fetare e morale e sidomos atyre qė do tė dijnė ta lartėsojnė fjalėn e All-llahut mbi faqen e dheut.





    Bajrami: Siē e kishim haram tė ushqehemi gjatė agjėrimit nė muajin Ramazan, me ardhjen e Bajramit e kemi haram agjėrimin. Feja islame e cila i drejtohet mbarė njerėzimit dhe e thėrret atė nė bashkim njeh dy festa: njėra ėshtė E’idu-l-Fitr, apo Fitr Bajrami dhe tjetra E’idu-l-Ed’ha, Kurban Bajrami. Nuk kemi mundėsi e as tė drejtė qė festat fetare t’i zbresim nė hapėsirėn e pėrbotshme tė atyre festave qė kanė karakter shtetėror apo kombėtar, meqė vetė Pejgamberi alejhis-selam kėshtu e ka caktuar dhe nė tė njėjtėn kohė simbolet e fesė, pėrcaktimet e fesė pėr ēdoherė janė mbi karakteret shekullariste. Nuk do tė thotė se meqė jetojmė mbi rruzullin tokėsor ku ka shumė shtete, kombe etj., tė mendojmė se nuk duhet pasur momente qė karakterizojnė dhe lartėsojnė vendin tonė nė tėrė atė rruzull tokėsor.

    Festa fetare me njeriun sillet mu si prindi me fėmijėn; ajo na gėzon dhe thėrret qė t’i gėzojmė edhe tė tjerėt duke u vizituar familjet, farefisi, fqinjėt e miqtė, duke forcuar dashurinė ndaj njėri-tjetrit, me qėllim qė tė kenė thevabe.





    Po Zot, Ty tė besojmė dhe pėr Ty agjėrojmė!

    Agjėrimi, nėse kuptohet vetėm si abstenim nga haja e pija, ėshtė mjerim, sepse atė e bėn vetėm kafsha. Njeriut nė kėtė kohė i mundėsohet qė drejtpėrsėdrejti tė komunikojė me Zotin, drejtpėrsėdrejti t’i lexojė fjalėt e Zotit; i mundėsohet qė tė ketė njė iftar me mbi njė miliard njerėz nė kohė tė caktuar; i mundėsohet qė nė atė kohė t’i lutet Zotit pėr ēdo send mirė e mirė tė analizuar e tė vendosur e Zoti t’ia pranojė ato. Shumėkuptimėsia e agjėrimit natyrisht se ka qenė shpėtim edhe pėr nėnėn e pastėr, Merjemen, e cila e lindi Isaun alejhis-selam, prej mundimeve dhe shpifjeve tė shumta, pėr shkak tė tė cilave u detyrua qė tė abstenojė nga fjala dhe tė thotė: “Unė tė Gjithmėshirshmit i jam zotuar qė tė agjėroj (tė hesht)...”. Me agjėrimin si solidaritet botėror nė formė tė urisė njėkohėsisht i paraqitet luftė edhe demonisė botėrore. Ėshtė fakt se agjėrimin e prishin disa momente nga bota materiale, por pėrpos kėsaj feja rėndėsi tė veēantė i kushton edhe pastrimit tė shpirtit, devotshmėrisė ndaj Zotit, meqė pa kėtė agjėrimi humb formėn e shpėrblimit dhe merr formėn e dėnimit.

    Me tė vėrtetė rregullat fetare thėrrasin zemrėn dhe arsyen njerėzore duke mos e komplikuar dhe vėshtirėsuar normėn fetare; ato thėrrasin qė muslimani tė dijė tė besojė, tė jetė i menēur, i lirė e tė vendosė tė agjėrojė, tė bėjė punė tė mbarė, duke mos iu frikėsuar harresės e lodhjes.

    Nė fund po i pėrmendim thėniet vijuese tė Muhammedit alejhis-selam lidhur me muajin e bekuar tė agjėrimit:

    “Agjėrimi ėshtė mbrojtės dhe (agjėruesi) le tė mos kryejė vepra tė turpshme e tė kėqija, nėse dikush e sulmon apo e fyen, le t’i thotė dy herė: ‘Unė agjėroj’. Pasha Atė qė shpirti im ėshtė nė duart e Tij, era e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e kėndshme te All-llahu sesa era e parfumit. (Agjėruesi) e len ushqimin, pijen dhe kėnaqėsitė (thotė All-llahu) pėr mua. Agjėrimi ėshtė Imi dhe Unė pėr tė shpėrblej dhe pėr secilėn vepėr tė mirė do ta ketė shpėrblimin e dhjetėfishuar.”

    “Kur hyn muaji i Ramazanit hapen qyert e qiejve dhe mbyllen dyert e xhehennemit, ndėrsa shejtanėt lidhen me zinxhirė.”

    Per me shume kliko poshte

    http://www.albislam.com/ResultKerkim...=T%EB+gjith%EB

  5. #5
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime

    Agjerimi dhe vlerat e tij.

    Me te vertete te gjitha falenderimet i perkasin Allahut i Cili thote ne nje ajet kuranor : O ju te cilet keni besuar agjerimi ju eshte bere obligim juve, ashtu sic ju ishte bere obligim atyre perpara jush, me qellim qe te beheni te devotshem.(bekare).
    Pershendetjet me te mira jane per pejgamberin e Allahut i cili thote: Kush agjeron nje dite per hir te Allahut, Allahu e largon fytyren e tij nga zjarri shtatedhjete vjet.
    Meqenese ndodhemi fare prane muajit te shenjte te ramazanit do te mundohemi qe te qartesojme sadopak shtyllen e katert te islamit agjerimin.
    Ne aspektin gjuhesor fjala "Agjerim "do te thote ndalim,braktisje ose heqje dore.
    Ndersa ne aspektin fetar do te thote: Heqje dore nga ushqimi, pija , duhani dhe nga gjera te tjera te ngjashme me kete prej agimit e deri ne perendim te diellit.
    Por valle cili eshte qellimi i agjerimit mos valle qe te mbetemi te uritur?mos valle qe te tortorojme veten tone me te? Jo jo qellimi i tij eshte krejt i kundert nga ajo qe duket ne siperfaqe. Agjerimi ka nje sere qellimesh por nga me kryesoret jane:
    1-Devotshmeria.
    Agjerimi numurohet ne shprehjet me te larta te devotshmerise , kjo deshmohet nga verseti i lartpermendur: O ju te cilet keni besuar agjerimi ju eshte bere obligim juve, ashtu sic ju ishte bere obligim atyre perpara jush, me qellim qe te beheni te devotshem.(bekare).
    Pra qellimi i pare i agjerimit qenka devotshmeria hd bindja ndaj urdherit te krijuesit.
    Agjerimi eshte bindje e besimit te vertete,pa dyfytyresi e hipokrizi, thote profeti muhammed a.s: I vetmi adhurim qe nuk ka dyfytyresi eshte agjerimi.
    Por valle perse? Perse valle te vecohet agjerimi nga adhurimet e tjera?
    Per shkak se ne cdo adhurim tjeter mund te kete hipokrizi ndersa ne agjerim jo.
    Psh nje njeri mund te jape zekat por ama mund ta beje kete per ti thene te tjeret bujar apo zemermire dhe ndoshta ku ta dish se ben per hire te Allahut dhe si reagim ndaj urdherit te Tij, kurse nje njeri qe agjeron dihet se kete e ben per hire te allahut pasi agjerimi eshte dicka qe nuk mund ta shohe njeri, psh nje njeri thote ne prani te njerezve qe agjeroje dhe me vone fare thjeshte mund te mbyllet ne shtepi e te haje e te pije. Pra nga ketu kuptohet sinqeriteti i besimtarit gjate agjerimit.
    Per ta bere me te qarte kete pike po ju kujtoj me nje hadith kudsij ku Muhammedi as transmeton se Allahu i Madheruar thote: cdo qe ben te mire qe ben besimtari dhjetefishohet e mund te shkoje deri ne shtateqind fish, pervec agjerimit i cili behet per Mua dhe Une do ta shperblej ate si te dua vete…
    Pra agjerimi thote Allahu behet per mua dhe une do tja shumefishoj shperblimin agjeruesit me shume se cdo shperblim tjeter, ndoshta 1000 fish , ndoshta deri ne infinit.
    2-Dhembsuria dhe bujaria.
    Qellimi i dyte i obligimit te agjerimit eshte dhembsuria. Por valle cfare lidhje ka dhembsuria me agjerimin?
    Njeriu qe agjeron eshte gjithmone i dhembshem dhe bujar.
    Por valle a e dini se perse ndodh kjo?
    Qe ne kohet e vjetera eshte thene : I ngopuri nuk i beson te uriturit. Kjo teori eshte teper e vertete pasi nje njeri qe nuk ka njohur kurre vuajtje dhe uri nuk te beson.
    Shpesh here shikojme njerez te varfer dhe te pakte jane ato njerez qe e ndjejne nevojen dhe hallin e tyre. Shpesh here kam vene re njerez qe kur shohin ndonje lypes, i kruajne te gjithe xhepat saqe lypesi mendon se kushedi sa po i jep , dhe ne fund pasi i kontrollon mire e mire xhepat thote; me fal ore ti por nuk paskam te thyera sot.
    Dihet fare qarte se perse behet ky veprim, per shkak se ky njeri as qe ka tentuar te agjeroje ndonjehere . por si thoni ju po te ishte nje agjertues a do te vepronte keshtu?
    E pamundur te ndodhe kjo per shkak se ai e ka provuar urine, etjen dhe sakrifica te tjera te ngjashme. Agjeruesi e ndjen nevojen dhe hallin e te varferit nuk arsyetohet se nuk ka te vogla , per shkak se e mund veten e tij dhe zemra e tij e bute eshte e gatshme te jape edhe te medha.
    3-Falja e mekateve.
    Pra nje tjeter qellim i detyrimit te agjerimit eshte falja e mekateve tona.
    Vella i dashur a ke deshire ti qe te te falen mekatet? Por lind nje tjeter pyetje sa mekate te fal agjerimi? Degjo se cfare thote i derguari i Allahut ne fjalen e tij ;
    Transmetohet nga Ebu Hurejre Zoti qofte i kenaqur me te se i derguari i Allahut ka thene ush agjeron ramazanin me besim te plote dhe shprese ne shperblimin e Allahut , i falen te gjitha mekatet e bera.
    I dashur a nuk ke nevoje ti te gjesh nje rruge per te falur mekatet tua?
    Ndiqe kete rruge sepse nuk do te pendohesh, agjeroje ramazanin.

    Qellimet e detyrimit te agjerimit jane te shumta por ne po permendim vetem keto sa per te vertetuar qe Allahu nuk ka nevoje per urine tone edhe as per etjen e vuajtjet tona por jemi ne ata qe kemi nevoje per meshiren e Allahut jemi ne ato qe kemi nevoje per ndermjetesimin e agjerimit.
    Transmetohet nga Abdullah Ibn umeri se i derguari i Zotit ka thene: Me te vertete agjerimi dhe kurani do te jene ndermjetesues per besimtarin ne diten e gjukimit.
    Do te thote agjerimi o Zoti im me te vertete une e ndalova kete besimtar nga ngrenia, pija dhe nga epshet,prandaj me mundeso mua qe te ndermjetesoj per te.
    Dhe do te thote kurani; o Zoti im une e ndalova ate nga gjumi i tij (duke e lexuar naten) prandaj me mundeso mua qe te ndermjetesoj per te.
    (Me pas Allahu i Madheruar thote): Ndermjetesoni per te.( hadith sahih)
    Allahu nuk ka nevoje per urine tone por ne kemi nevoje per shperblimin e Tij.
    Ne kemi nevoje per xhennetin (parajsen), jemi ne ata qe ngulmojme nepermjet agjerimit te hyjme ne xhennet.
    Por valle a eshte agjerimi nje menyre per te hyre ne xhennet? A eshte agjerimi rruge qe te dergon tek deshira me e madhe e besimtarit?
    Patjeter qe eshte dhe kete nuk e them une por profeti Muhammed a.s ne kete hadith: Me te vertete ne xhennet ka nje dere qe i thone rejjan dhe hyjne nga kjo dere agjeruesit ne diten e gjukimit dhe nuk mund te hyjne ne te askush tjeter pervec tyre. Dhe pasi te kene hyre te gjithe agjeruesit ajo mbyllet. ( transmetoi buhariu dhe muslimi).
    Vella i dashur nese do te hysh ne xhennet nepermjet kesaj dere duhet te agjerosh ramazanin. Agjeroje pra kete muaj me qellim qe te gjesh kenaqesine e shumekerkuar, me qellim qe te plotesosh deshiren me te madhe, me qellim qe te realizosh endrren tende, xhennetin qe ka pergatitur Allahu per besimtaret e tij te devotshem e te sinqerte.
    Vella i dashur a ke deshire ti qe Allahu te te fale ty? A deshiron qe te shpetosh nga denimi i dhembshem i xhehennemit (zjarrit)? A deshiron ti qe engjujt te kerkojne falje per ty tek Allahu i Madheruar? A deshiron ti qe te pergatitet per ty xhenneti dhe te hysh ne te pa patur frike?
    Nese i do te tera keto atehere duhet qe ta agjerosh muajin e shenjte te ramazanit.
    Duhet te degjosh qe cfare ofertash jep allahu ne muajin e ramazanit, pejgamberi a.s thote: I jane dhene popullit tim (muslimanve) pese gjera te cilat nuk ju jane dhene askujt me perpara.
    E para eshte se Allahu ne naten e pare te muajit te ramazanit shikon drejt tyre , dhe nese Allahu shikon drejt dikuj , nuk e denon ate person asnjehere.
    E dyta eshte se era e keqe e gojes se agjeruesit eshte me e mire dhe me e dashur tek Allahu se era e miskut.
    E treta eshte se Melaiket ( engjujt) kerkojne falje per kete person tek Allahu cdo dite dhe nate.
    E katerta eshte se Allahu i Madheruar e urdheron Xhennetin dhe i thote: Pergatitu dhe zbukurohu per roberit e mi sepse ata kane nevoje te rehatohen nga lodhja e jetes ne toke dhe dhe per te ardhur ne vendin e tyre te nderuar (xhenneti).
    Kurse e pesta eshte se ne naten e fundit Allahu i Madheruar i fal ata te gjithe.
    Nje njeri ngrihet dhe pyet ! O profet i Zotit a mos eshte kjo nata e kadrit?
    Jo i pergjigjet profeti: a nuk i shikon punetoret te cilet kur mbarojne nje pune per dike kerkojne nga ajo shperblimin.( hadith hasen).
    Pra i dashur keto jane ofertat me te mira qe mund ti jepen dikuj.
    Mos i nenvlereso ato por pergjigjiu atyre duke agjeruar.
    Agjeroje kete muaj per hire te Allahut dhe kerko prej Tij shperblimin per kete pune fisnike dhe ji i sigurte se Allahu do te ta jape kete shperblim sepse Ai nuk i ben padrejtesi askuj.
    Ah sikur te gjithe njerezit ti dinin te mirat , shperblimet dhe ofertat e ketij muaji agjerimi! Muhammedi a.s thote: sikur njerezit ti dinin te mirat e muajit te ramazanit do te deshironin qe i gjithe viti te ish ramazan.
    Te flasesh per miresite e Agjerimit te duhet te shkruash gjithe jeten .
    Gjithesesi une po ju kujtoj edhe me nje hadidh me qellim qe te kuptohet se ckerkohet nga agjerimi me te vertete.Tani po ju pyes te dashur a mjafton vetem te mos hame dhe pime apo kemi edhe obligime te tjera?
    Per te sqaruar kete pike po permend kuptimin e nje hadithi profetik ku thuhet: agjerimi eshte tre llojesh:
    1-Agjerim nga i cili nuk ka gje tjeter pervecse uri dhe etje.
    2-Agjerim me te gjymtyret e trupit.
    3- agjerim me zemer.
    Tani le te sqarojme pak keto tre lloje.
    Lloji i pare i agjerimit eshte nje agjerim ku personi perfiton uri dhe etje por jo shperblim pasi ai ndalon vetem ngrenien dhe pirjen por nuk ndalon thashathemet, nuk ndalon , shpifjet, fjalet e keqija, nuk i ndalon syte e tij nga te parit haram nuk i ndalon kembet e tij nga te shkuarit neper vende te pista, nuk i ndalon duart e tij nga punet e ndyra , nuk i ndalon ato nga vidhja.
    Pra ky lloj agjerimi eshte i papranueshem tek Allahu dhe i pavlefshem pasi Muhammedi as thote: Me te vertete Allahu eshte i mire dhe nuk pranon tjeter pervecse te miren.
    Lloji i dyte tashme kuptohet , eshte agjerimi ku njeriu i frenon te gjitha gjymtyret e tij nga te berit keq dhe ky eshte nje agjerim i pranueshem.
    Ndersa lloji i trete eshte agjerimi ku sebashku me gjymtyret agjeron edhe zemra .
    Lloji i trete eshte edhe agjerimi me i larte te cilin Allahu e pranon me kenaqesi.
    Injoranca nuk zhduket me top

  6. #6
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime

    Dobite shendetsore qe sjell agjerimi i muajit te Ramazanit

    Shumica e muslimaneve nuk agjerojne per shkak te dobive shendetesore qe sjell agjerimi por sepse Allahu xh.sh. i ka urdheruar ata Kuranin fisnik ku thote:” Agjerimi ne te vertete sjell shume dobi shendetesore”Agjerimi ne pergjithesi eshte perdorur ne mjekesi si nje mjet per sherimin e disa anomalive si psh ; pakesimi i levizjes se sistemit tretes dhe parandalimin e diarese, si dhe per konsumimin e yndyrnave te teperta ne trupin e njeriut. Mirepo agjerimi total ose sic quhet ndryshe “ dieta derrmuese” paraqet shume efekte anesore ne shendetin e njeriut. Agjerimi sipas tradites Islame ndryshon nga kjo lloj diete, sepse gjate agjerimit te Ramazanit nuk kemi te bejme me nje diete te varfer apo me kalori te pamjaftueshme te marra nga ky ushqim. Kalorite e marra nga nje musliman gjate agjerimit te Ramazanit jane ne nivelin normal te keshilluar ose shume pak me poshte ketij niveli. Permendim ketu se agjerimi i Ramazanit behet vullnetarisht dhe jo me keshillen apo recomandimin e mjekut.Ramazani eshte nje muaj trajnimi per organizmin e njeriut dhe nese ky trajnim do te ishte i vazhdueshem per nje kohe me te gjate se kaq , ai do te kishte nje efekt te shkelqyer ne shendetin e njeriut gjate gjithe jetes se tij. Per me teper themi qe lloji i ushqimit qe merret nga organizmi gjate Ramazanit nuk ka ndonje kriter te vecante ne perberjen e tij sic ndodh ne rastet kur dikush merr nje diete qe permban vetem proteina apo fruta, por cdo gje merret nga organizmi ne sasi mesatare.Efektet fiziologjike te agjerimit perfshijne: normalizimin nivelit te sheqerit ne gjak, uljen e kolesterolit dhe uljen e tensionit sistolik te gjakut. Ne fakt, agjerimi i Ramazanit eshte nje rekomandim ideal per mjekimin njerit nga llojet e diabetit, mbipeshes dhe hipertensionit. Me 1994, ne Kongresin e Pare Nderkombetar me teme “Shendeti dhe Ramazani” te mbajtur ne Kazablanka, u paraqiten rreth 50 kerkime shkencore ne kete fushe nga te gjitha anet e botes, nga studiues muslimane dhe jo muslimane te cilet kishin bere kerkime ne rolin dhe ndikimin e agjerimit tek shendeti i njeriut. Ne kete takim u arrit konkluzioni se agjerimi permiresonte shume raste semundjesh. Gjithashtu agjerimi ka edhe efektet e tij psikologjike. Eshte gjetur ata qe agjerojne muajin e Ramazanit jane te qete dhe jo nervoze. Ne shoqerite islame gjate muajit te Ramazanit armiqesite jane ne minimum dhe numri i krimeve ulet ndjeshem. Ndikim te madh ne kete kane keshillat e profetit Muhamed a.s ne njeren prej te cilave thuhet:” ..dhe nese dikush te shan apo te ofendon , thuaji: une agjeroj!” Ky permiresim psikologjik mund te kete lidhje edhe me stabilizimin e glukozes ne gjak sepse ulja e nivelit te glukozes pas ngrenies shkakton ndryshime ne sjelljen e njeriut.Nje dobi mjaft te madhe per shendetin ka edhe falja qe kryhet gjate nates Kjo gje, jo vetem qe ndihmon ne tretjen dhe thithjen e ushqimit nga organizmi por ndihmon gjithashtu edhe ne jashteqitjen me te lehte te ushqimit te panevojshem nga ky organizem si dhe ne harxhimin e kalorive te teperta. Gjithashtu, edhe pse muslimani nuk e shikon faljen si nje ushtrim gjimnastikor, falja e namazit eshte nje nga format me te mira te stervitjes dhe mbajtjes se trupit ne forme e ne vecanti kyceve. Ne menyre te ngjashme edhe leximi i Kuranit, jo vetem qe e qeteson zemren dhe shpirtin por permireson edhe kujtesen e njeriut
    Injoranca nuk zhduket me top

  7. #7
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime

    Sherimi me agjerim

    I nderuar lexues!

    Agjerimi eshte mbrojtja me e mire prej semundjes se shpirtit, zemres, mendjes dhe trupit dhe dobite e agjerimit nuk duhet ti nenvleresojme. Agjerimi dietal, arrin rezultate te shkelqyeshme ne mjekesine parandaluese dhe ne zbutjen e ne zberthimin e sekrecioneve qe behen lende mbyllese dhe qimet e zorreve nuk mund ti perthithin, kurse trupi nuk mund te lirohet lehte nga keto sekrecione. Agjerimi dietal ndihmon ne kontrollimin e pasionit te vazhdueshem per ushqim dhe per substanca te demshme pra ndihmon dhe kontrollon ne ekuilibrimin e pasionit per ushqim.

    Agjerimi i mire eshte ai qe behet ne menyre te matur dhe me nderprerje, kurse me i miri eshte agjerimi obligativ fetar qe behet gjate muajit te ramazanit. Nevoja e trupit per kete menyre te agjerimit periodik, duke hequr dore plotesisht nga ushqimi eshte me e natyrshmja dhe ne te njenjten kohe eshte nevoje e lindur e njeriut. Perveē kesaj, agjerimi ndihmon pershtatjen, qetesimin dhe ruajtjen e ekuilibrit hormonal dhe fuqise muskulore. Gjithashtu , agjerimi rrit ne nje shkalle me te larte gezimin e zemres ne kete bote dhe ne boten tjeter.

    Agjerimi ben qe te ndalet semundja, i ndihmon njerezit me temperament te ftohte dhe te lagesht dhe arrin rezultate jashtzakonisht impressive ne ruajtjen e shendetit.

    Agjerimi i plote eshte njeri nga trajtimet me te mira per shumicen e sumundjeve qe lidhen me konsumimin e theksuar te ushqimit, kapsllekut gastrointestinal ose gelqerezimeve te ndryshme dhe eshte me i mire se trajtimi i drejtperdrejte me ane te purgativeve.

    Personi qe agjeron i permbahet kerkesave natyrore dhe shpirterore te agjerimit, zemra e tij gezohet dhe ka dobi te shumta prej tij, kurse agjerimi i tij do te ndaloje depertimin e ushqimit te prishur, ushqimit qe prishet lehte dhe atij qe nuk tretet. Nje vetepermbajtje e tille e perkohshme nga ushqimi mund t’i eleminoje mbylljet gastrointestinale dhe te vere ekuilibrin hormonal.

    Per sa i perket dobive shpirterore, agjerimi e mbron gjithashtu besimtarin prej te keqes, e udheheq zemren e tij duke mos e lene te beje asnje shkelje, e ekuilibron mendjene tij dhe padyshim nje besimtar duke patur mendjen e qete e te fresket do ti kryeje me mire adhurimet gjate dites dhe nates dhe ne te njenjten kohe e ka me te lehte per ta kuptuar kuranin gjate leximit qe ben gjate keti muaji te begate.

    Siē eshte permendur dhe ne mesimet e tjera, qellimi i te gjithe adhurimeve duke perfshire ketu dhe agjerimin eshte arritja e devotshmerise qe eshte besnikeria me e mire qe e con robin afer Zotit te vet dhe e ve ate ne mbrojtjen e Tij.

    Allahu xh.sh thote ne kuranin famelarte:”Mirepo, po qe se e dini, agjerimi eshte me i mire per ju.”

    Shkencetaret kane zbuluar se agjerimi luan nje rol te madh ne vonimin e pleqerise duke perfshire rudhjet ne fytyre, lodhjen e pergjithshme fizike etj.

    I Derguari i Allahut s.a.v.s ka thene “Agjerimi eshte mburoja qe ju ruan”, d.m.th agjerimi eshte akt i devotshshmerise, kurse devotshmeria eshte besnikeria me e mire qe e ēon robin afer Zotit te vet dhe e ve nen mbrojtjen e Allahut(xh.sh). Prandaj, agjerimi eshte diete shume e dobishme, kurse eshte e destinuar qe zemren ta vere nen varesine e plote te Allahut te Gjithefuqishem, vepra e te cilit e kenaq, trupin dhe mendjen dhe i meson si te dashurojne dhe te jene te bindur ndaj Zotit dhe Krijuesit te tyre.
    Injoranca nuk zhduket me top

  8. #8
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime

    Disa Rekomandime Per Agjeruesit

    Ne kete artikull lexues te nderuar , do te njiheni me disa keshilla te dobishme, per te parandaluar disa probleme te zakonshme qe mund te shfaqen gjate agjerimit te muajit te begatshem te Ramazanit. Nese ato ndiqen, do te bejne qe agjeruesi te mos ndieje asnje shqetesim , perkundrazi te “shijoje” maksimalisht te mirat e agjerimit. Gjate agjerimit te muajit te Ramazanit , dieta apo lloji i ushqimit qe marrim nuk duhet te ndryshoje shume nga dieta normale dhe duhet te jete sa me e thjeshte , ne menyre qe te ruajme peshen normale te trupit, duke evituar rritjen apo uljen ne peshe. Sidoqofte, nese nje person vuan nga mbipesha , agjerimi do te jete koha me ideale per normalizimin e kesaj anomalie. Ngaqe agjerimi gjate dites merr nje kohe relativisht te gjate, duhet qe agjeruesi te konsumoje ushqime qe treten me ngadalesi siē jane ushqimet me natyre fibrore (penjezore) dhe jo ushqime qe treten ne nje kohe shume te shkurter.Le te permendim disa prej tyre:

    Ushqime qe treten ngadale jane ato lloj ushqimesh qe permbajne produkte te dritherave si pshruri, meli, mielli ermik, mielli i pasitur(jo i bardhe), fasulet dhe bizelet etj.(Te quajtura ndryshe si karbohidrate komplekse).

    Ushqime qe treten shpejt jane ushqime qe permbajne sheqerj. (Te quajtura ndryshe karbohydrate te rafinuara).

    Ushqime qe permbajne fibra are jane ushqimet qe kane ne perberjen e tyre produkte dritherash, perime si spinaqi, bishtajat, bamjet, specat; panxhari i kuq qe eshte shume i pasur ne hekur, fruta me lekure etj.

    Raporti mes llojeve te ushqimeve qe merren duhet te jete i balancuar, duke marre nje sasi te caktuar nga cdo lloj , d.m.th: fruta, perime, mish/pule/peshk, buke/produkte te tjera te miellit. Ushqimet e konservuara dhe ato te ngrira duhet te menjanohen pasi nuk jane te shendeteshme. Ato shkaktojne probleme ne sistemin e tretjes.

    Mundohuni qe te shmangeni nga:

    Ushqimet e ngrira dhe ato me yndyre.

    Ushqimet qe permbajne shume sheqer.

    Teprimin ne te ngrene sidomos ne syfyr.

    Pirjen e shumte te cajit ne syfyr. Ēaji ben qe ju te keni shume urine e cila merr me vete shume kripera minerale aq te nevojshme per organizmin tuaj gjate dites.

    Pirjen e duhanit. Nese nuk mundeni ta nderpritni menjehere , atehere filloni gradualisht disa jave para Ramazanit. Pirja e duhanit eshte shume e demshme dhe duhet te ndalohet plotesisht.

    PERDORNI NE NGRENIE:

    Karbohidrate komplekse ne syfyr ne menyre qe ushqimi te tretet sa me ngadale dhe ju te mos ndieni uri gjate dites.

    Hurmat (arabe) qe jane nje burim i shkelqyer i sheqerit, fibrave, karbohidrateve, kaliumit dhe magnezit.

    Bajamet qe jane te pasura ne proteina dhe fibra si dhe perbajne shume pak yndyrna.

    Bananet qe jane te pasura me kalium, magnez dhe karbohidrate.

    PERDORNI NE PIJE:

    Sa me shume lengje frutash ne mes iftarit dhe syfyrit( d.m.th. gjate nates) ne menyre qe te mbani ne nivelin normal lengjet ne organizem.

    KAPSI

    Kapsi mund te shkaktoje majasell (hemorroide), ēarje te vogla ne kanalet anale qe shoqerohen me dhimbje si dhe mostretjen e ushqimit. Shkaqet : Ngrenia e shumte e ushqimeve te rafinuara, sasi te pakta uji dhe fibra te pamjaftueshme ne diete. Mjekimi : Menjanoni sasite e teperta te ushqimeve te rafinuara, shtoni sasine e lengjeve qe pini, perdorni miell me krunde ne gatimin e bukes.( buke te zeze).

    MOSTRETJA DHE GAZRAT

    Shkaqet: Teprimi e ngrene, perdorimi i ushqimeve qe permbajne shume yndyrna, ushqimet me ereza; si dhe ato lloje ushqimesh qe shkaktojne gazra si vezet, qepet, pijet e gazuara si koka kola. Mjekimi : Mos hani shume, pini lengje frutash ose uje te zakonshem ne vend te pijeve te gazuara. Menjanoni ushqimet e konservuara.

    LETARGJIA (‘ulja e tensionit te gjakut’)

    Karakterizohet nga: djersitja, plogeshtia dhe dobesia, lodhja, humbja e energjise, marrje mendsh kryesisht kur ngrihesh ne kembe pasi ke qene ulur, zverdhje. Keto jane simptoma te shoqeruara me ulje ne tensionin e gjakut dhe zakonisht shfaqen pasdite. Shkaqet : Sasi te pakta lengjesh dhe kripe te marra me ane te ushqimit.Mjekimi : qendroni ne ambjente te fresketa dhe shtoni sasine e lengjeve qe pini.Verejtje : Nje renie ne tensionin e gjakut mund ta konfirmoni duke matur ate ne rast te shfaqjes se simptomave. Personat qe vuajne nga hipertensioni mund te kene nevoje per kujdes mjekesor gjate muajit te Ramazanit prandaj duhet te konsultohen me mjekun.

    DHIMBJA E KOKES

    Shkaqet: Perdorimi i kafeines dhe pirja e duhanit, pagjumesia, si dhe uria vecanerisht nga fundi i dites. Kur shoqerohet me ulje te tensionit te gjakut, dhimbja e kokes mund te jete e rende dhe shkakton perzierje ne sistemin tretes. Mjekimi : Menjanoni perdorimin e duhanit dhe kafeines. Ēajrat herbale dhe ato qe nuk permbajne kafeine jane te rekomandueshem. Rregulloni orarin tuaj te gjumit.

    PAKESIMI I SHEQERIT NE GJAK

    Dobesi, marrje mendesh, lodhje, mungese perqendrimi, dhimbje koke, dridhje etj, jane simptomat e pakesimit te sheqerit ne gjak.Shkaqet ne personat jo-diabetike: Ngrenia e sasive te medha te sheqerit , duke bere qe te prodhohen sasi te medha te insulines gje qe shkakton uljen e nivelit te glukozes ne gjak. Mjekimi : Menjanoni ushqimet qe permbajne shume sheqer.Verejtje : Te semuret me diabet mund te kene nevoje per kujdes shendetesor gjate Ramazanit, pramdaj duhet te konsultohen me mjekun.

    NGERCI (MPIRJA E MUSKUJVE)

    Shkakqet: Sasi te pamjaftueshme te kalciumit, magnezit dhe kaliumit te marra me ane te ushqimit. Mjekimi : Hani ushqime te pasura ne mineralet qe permendem. Psh: perime, fruta, mish dhe hurma.Verejtje : Ata qe vuajne nga hipertensioni dhe guret ne veshka duhet te konsultohen tek mjeku.

    ULCERA PEPTIKE, GASTRITI DHE HERNIAT

    Rritja e nivelit te acidit ne stomak gjate Ramazanit keqeson rastet e mesiperme. Ato pasqyrohen me nje dhembje(djegje) ne stomak poshte brinjeve dhe mund te arrije deri tek fyti. Ushqimet qe permbajne spec djeges, kafeja, dhe pijet kola perkeqesojne kete gjendje.Shume medikamente jane ne perdorim per kontrollin e nivelit te acidit ne stomak. Personat qe vuajne nga ulcera duhet te konsultohen tek mjeku perpara Ramazanit.

    GURET NE VESHKA

    Guret ne veshka mund te shfaqen tek ato persona qe perdorin shume pak lengje ne pierje. Prandaj, pirja e sasive te konsiderusme te lengje eshte nje mase parandaluese per formimin e gureve ne veshka.
    Injoranca nuk zhduket me top

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-10-2003
    Vendndodhja
    Durres
    Mosha
    45
    Postime
    38
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    KRIJUESI JONE, lavdia qofte per te, me urtesine e tij, (per te miren tone) e lidhi zbritjen e KUR-ANit me agjerim, e lidhi zbritjen e fjales se TIJ me pastrimin tone per ta ndjere sa me shume kete FJALE.
    edhe me pare ne historine e profeteve te shumte, agjerimi ka qene shpesh dhe lidhja e perhershme me shpalljet e ZOTIT te gjithesise.
    P.sh rasti i Musait a.s. kur ALLAHU e urdheroi te agjeroje qe te pastrohet e te meritoje shpalljen e Teuratit.
    Vetem kete te mendojme qe ne kete muaj ALLAHU mundesoi per ne zbritjen dhe qendrimin prane nesh te KUR-ANit, qe sa here zgjasim doren e marrim nga biblioteka dhe syte tane prehen mbi FJALEN E TIJ, besoj qe mjafton qe ky muaj te trajtohet me respekt te vecante.
    E po ti shtosh kesaj, qe ky respekt eshte nje nga shkaqet me te forta per futjen tone ne parajse, atehere behet e turpshme qe te na kaloje ne heshtje e pa u ndier ky muaj.

    imagjinoni nje njeri qe e fusin me force ne shpellen plot thesare te ali babait apo te kontit te monte kristos, dhe rojet qe e shoqerojne e detyrojne qe te marre me vete thesare e pasuri, ndersa ky u shpeton rojeve dhe del nga shpella me vrap pa marre asgje, nqs nuk eshte i marre eshte i keq, dhe ndoshta ky pershkrim eshte pak sa i sheqerosur per ate qe Profeti a.s. na keshilloi ne thenien e njohur "mjere per ate qe e arriti muajin e ramazanit e nuk u fal " .

    ALLAHU xh.xh. na befte prej atyre qe perfituan prej te gjitha miresive te ketij muaji,
    AMIN!!!
    Dhurata nuk eshte e barabarte me dhuruesin, e aq me pak mjeti eshte i barabarte me qellimin.
    Mjere per ate qe dashuroi dhuraten ne vend te dhuruesit dhe e ktheu mjetin ne qellim.

  10. #10
    I shkreti Mahmut Jihadi Maska e LONDON-TIRONC
    Anėtarėsuar
    08-12-2002
    Postime
    279
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    I uroj te gjithe besimtareve myslymane Gezuar Muajin e Madhnueshem te Ramazanit e Agjerimi juaj spiritualisht te kontribuoje per nje Bote me te Paqme e me Prospere.

    Me respekt ndaj jush ne kete Muaj te Shenjte e Paqja e Bekimi i te Madhit Zot qofte me ju.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga LONDON-TIRONC : 17-10-2004 mė 14:17

  11. #11
    Perjashtuar Maska e besi84
    Anėtarėsuar
    29-12-2003
    Vendndodhja
    n'toke t'Zotit!!
    Mosha
    35
    Postime
    440
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    edhe pse gati nji jav me vones besoj se nuk do prish pune sepse ma mire vone se kurr , pra urime gjitheve muslimaneve muaji i shejt i ramazanit dhe Zoti ju nimoft gjat agjerimit

    besi

  12. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    31-01-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,327
    Faleminderit
    4
    23 falenderime nė 23 postime
    Ndikimi i agjėrimit nė fitimin e krenarisė


    Krenaria ėshtė veēori e ndershme, cilėsi e lavdėruar, moral i lart dhe edukatė e dalluar, mallėngjohen pėr te burrat fisnik dhe synojnė fitimin e tij shpirtėmėdhenjtė.

    Islami ėshtė fe e krenarisė dhe nderit, fe e epėrsisė dhe ngritjes, fe e seriozitetit dhe pėrpjekjes, nuk ėshtė fe e nėnshtrimit dhe ngratėsisė, e as fe e pėrtacisė, dembelisė dhe rehatisė.

    Muaji i Ramazanit ėshtė mejdan i gjėrė pėr tė fituar krenariėn dhe pėr tu cilėsuar me te, edhe ate nė disa aspekte tė ndryshme. Agjėruesi, psh. e fiton kėtė cilėsi gjat agjėrimit, gjat lėnies sė ushqimit, pijes dhe epsheve tė lejuara, e mos tė flasim pėr ato tė ndaluarat.

    Agjėrimi i shtyn njeriun tė ngritet nga gjėrat e ulta dhe tė pavlerė, e ēliron nga zakonet dhe epshet e veta.

    Krenaria arritet, gjithashtu, duke u larguar nga polemikat sterile, debatet e padobishme, injoranca, fjalėt e ndyta, bėrtitja, sjellja e keqe ndaj njerėzve, duke e zbatuar hadithin e Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė cilin e transmeton Buhariu dhe Muslimi:


    "Nėse dikush ėshtė agjėrueshėm mos tė flet fjalė tė ndyta e as mos tė bėrtet".

    Nė transmetimin tjetėr qėndron: "mos tė sillet si injorant" ose "mos tė polemizon".

    Nėse agjėruesi ėshtė i kėtillė, ai e ruan krenarinė dhe nderin e vet, e ngrit nga pasimi i grupit tė njerėzve qė parapėlqejnė avanturėn.

    Besimtari agjėrues e fiton krenarinė nė kėtė muaj nga agjėrimi i vet, veprat e shumta tė mira, kėputja e ēdo lidhje pėrpos lidhjes me All-llahun, edhe kjo pa dyshim se ėshtė sekreti mė i madh, sepse me kėtė shkak e fiton krenarinė shpirtėrore, i shtohet besimi dhe lidhet dhe i afrohet edhe mė shumė All-llahut:


    "… Ndėrsa e tėrė krenaria i takon All-llahut, tė dėrguarit tė Tij dhe besimtarėve, por hipokritėt kėtė nuk e dinė". (El-Munafikun: 8).

    Muslimanėt e fitojnė krenarinė nė kėtė muaj pėr shkak shtimit tė sasisė sė lėmoshės sė shpėrndarė dhe bamirėsia ndaj tė varfėrve dhe nevojtarėve.

    Pa dyshim se nė kėtė mėnyrė ruhet fytyra e njerėzve nga lypseja, shpėtimi i shumė njerėzve nga nevoja e varfėrisė dhe nėnēmimi i nevojės, e cila mund ta sjell njeriun deri nė prishje tė madhe morale dhe humbje tė edukatės.

    Kėshtu na bėhet e qartė se si ndikon agjėrimi nė fitimin e krenarisė, atė individuale dhe atė kolektive.

    Sa shumė kemi nevojė pėr kėtė edukatė tė lartė, nė tė cilėn na ka udhėzuar feja ynė, na ka stimuluar qė tė stolisemi me te, na ka orientuar qė ta fitojmė dhe na i ka treguar tė gjitha rrugėt qė na ēojne te ajo.

    Prej manifestimeve tė edukimit tė muslimanėve nė kėtė sjellje ėshtė udhėzimi qė vetėm All-llahut ti drejtohen nė ēeshtjet e vogla dhe tė mėdhaja, tė shumta dhe tė pakta.

    Nė kėtė hyn edhe udhėzimi i muslimanėve qė tė fitojnė hallall, duke punuar dhe duke u lodhur, duke ecur mbi ruzullin tokėsor, qė tė jetė njeriu i ndershėm dhe mos tė ketė nevojė pėr tjerėt.

    Gjithashtu Islami i ka udhėzuar qė mos tė lypin prej njerėzve, i ka neveritur nga kjo sjellje e keqe, nė pėrjashtim tė atij qė ka qenė nė vėshtirėsi, nė ngushticė dhe varfėri.

    Islami i ka udhėzuar njerėzit se dora e lartė ėshtė mė e mirė se dora e ultė, ia ka ndaluar atij qė ka mundėsi tė fitojė qė ta zgjatė dorėn, sepse kjo ia humb dinjitetin.

    Sipas rregullave islame lejohet tė pėrdoret tejemumi dhe nuk ia ka bėrė obligim ta pranon dhuratė ēmimin e ujit, sepse kjo ia pakėson ambicjen e lartė.

    Nė kėtė hynė edhe mosdetyrimi qė tė kėrkojė petk pėr ta mbuluar auretin, sepse kėshtu ia ruan dinjitetin.

    Prej rregullave qė kujdesen pėr kėtė sjellje ėshtė edhe vet fakti se lėmosha nuk e zen vendin e vet nėse ai tė cilit don tia japish nuk e pranon, sepse disa njerėz krenar nuk e pranojnė, sepse urrejnė qė ndokush tua pėrmend. Pėrmendja e ndryshk kanalin e krenarisė, andaj njeriu me edukatė tė lartė nuk e duron kėtė gjė, pėrpos se kur ėshtė i detyruar, sidomos kur kjo i vjen nga njė njeri jofisnik dhe jo me edukatė tė lartė.

    Sherijati e ka mėsuar muslimanin qė kur tė mer pasurinė ta mes bujari, me qėllim qė tė lėshon bekimin e Vet All-llahu, e mos ta mer me israf, trishtim, poshtėrsim dhe lakmi.

    Nėse njeriu cilėsohet me krenari bėhet i ndershėm, kokėlartė, shpėton nga nėnēmimi, ēlirohet nga robėria e epsheve dhe nėnēmimi i lakmisė dhe ece vetėm sipas asaj qė ia dikton besimi dhe e vėrteta tė cilėn e bartė.

    Andaj e vėrejmė se njerėzit mė tė vendosur dhe tė paluhatshėm janė krenarėt dhe ata qė janė larg lakmisė.

    Krenaria njeriut i jep dinjitet, prestigj, madhėrim dhe pozitė nė zemėr tė njerėzve, e kjo pa dyshim ia zgjėron gjoksin njerėzve tė mėdhenjė.

    Normalisht se qortohet njeriu, i cili kėtė pozitė e pėrcakton si qėllim final, duke mos e shtyrė nė kėtė drejtim arritja e kėnaqėsisė sė All-llahut dhe pastaj bėrja dobi tjerėve.

    Ashtu sikurse krenaria ka ndikimin e vet nė individė, ka ndikimin e vet pozitiv edhe nė shoqėri, sepse njė popull qė ngopet me krenari, i shtohet kujdesi qė tė jetė e pamvarur nė ēeshtjet e veta, e panevojshme pėr popujt tjerė, kujdeset shumė qė mos tė bjer nė dorėn e atij qė ia nėnēmon nderin ose ia shkel tė drejtėn.

    Agjėrues tė nderuar, kėto janė disa shenja tė krenarisė dhe ndikimi i agjėrimit nė fitimin e tij.

    U ofrojmė disa argumente fetare qė flasin pėr krenarinė:

    Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i ka thėnė Abdullah ibn Abbasit, radijall-llahu anhu:


    "Kur tė lypish vetėm prej All-llahut lyp, e kur tė kėrkosh ndihmė vetėm prej All-llahut kėrko ndihmė". (sahih, Tirmidhiu).

    Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:



    "Tė mer dikush prej jush njė litar e tė mbledh dru, e ta mbron fytyrėn (nga lypja) ėshtė me mirė pėr te se sa tė lyp prej njerėzve, i japin ose jo". (Buhariu dhe Muslimi).

    Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:



    "Ai qė bėhet i pamvarur prej njerėzve e pasuron All-llahu, ai qė kėrkon nderin, i jep nderė All-llahu, ai qė e mėson vetennė durim, i jep durim All-llahu, askujt si ėshtė dhėnė dhunti ose dhėnie mė tė gjėrė se sa durimi". (Buhariu dhe Muslimi).

    Gjithashtu transmeton Buhariu dhe Muslimi se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė:



    "Vazhdon lypėsi tė lyp prej njerėzve derisa kur tė vijė nė Ditėn e Kijametit do tė vijė me fytyrė pa mish nė te".

    Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė:

    "Ai qė lyp prej njerėzve, lyp gacė, le ta pakėson ose le ta shton". (Muslimi).

    Madje Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka porositur disa shokė tė tij qė mos tė kėrkojnė asgjė prej njerėzve.

    Transmeton Imam Muslimi nė "Sashihun" e tij nga Auf ibn Malik El-Eshxheiu, radijall-llahu anhu, i cili ku iu besatua Pejgamberit, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, me disa sahabe tjerė, i thanė: nė ēka tė tė besatohemi?

    Tha:

    "Qė tė adhuroni All-llahun dhe Atij mos ti bėni rival asgjė, tė falni namazin, tė respektoni… e tha njė fjalė me zė tė ultė dhe tha: mos tė kėrkoni asgjė prej njerėzve".

    Aufi, radijall-llahu anhu, thotė: i kam parė disa prej tyre qė edhe kur ju binte shkopi nuk kėrkonin nga askush qė tua afron.

    Kabisete ibn Muharik El-Hilaliu, radijall-llahu anhu, thotė:





    "Mbajta njė mall dhe shkova te Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, tė kėrkoj nga ky mall. Kurse Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mė tha: "prit derisa tė na vjen sadakaja e tė japim".

    E pastaj mė tha: Kabisa! Lypja nuk i lejohet pėrpos tre personave:

    - Ai qė bart ndonjė mall, ka tė drejtė tė lyp, sa ta kėrkon, e pastaj tė ndalet;

    - njeriut qė i ka goditur ndonjė fatkeqėsi nė pasurinė e tij, edhe kėtij i takon lypja, derisa tė fiton aq sa i mjafton ushqim;

    - njeriu, tė cilin e ka kapluar varfėria dhe tė dėshmojnė tre njerėz tė mėnēur se filani ėshtė i varfėr, edhe kėtij i lejohet tė lyp derisa ta siguron ushimin e majftueshėm. Tė tjerėt, han pasuri qė nuk ju takon". (Muslimi).

    Agjėruse tė nderuar!

    Ashtu sikurse argumentet fetare e lavdėrojnė krenarinė dhe e stimulojnė ate, nė kėtė drejtim flasin edhe shumė porosi tė dijetarėve dhe njerėzve tė urtė.

    Vehb Ibn Munebehi, rahimehull-llah, i ka thėnė njė njeriu qė lypte prej mbretėrve:



    "Vaj pėr ty! Lyp prej atij qė ta mbyll derėn, ta paraqet varfėrinė qė ka, e fsheh pasurinė qė ka dhe len Ate qė ta hap derėn gjat natės dhe gjat ditės, ta shfaq pasurinė dhe thot: mė lutu qė tė pėrgjigjem".

    Tavusi i tha Atas, rahimehumall-llah:


    "Ke kujdes e mos kėrko nevojat tuaja nga ai qė ta mbyll derėn e tė pengojnė rija e tij, kėrko nga Ai qė derėn e ka tė hapur deri nė ditėn e Kijametit, Ai qė tė ka urdhėruar qė ta lutish dhe tė ka premtuar se do tė tė pėrgjigjet".

    I kanė thėnė Ebu Hazimit, rahimehull-llah:



    "Cila ėshtė pasuria yte? Ka thėnė: bindja ime te All-llahu dhe mosshpresimi te njerėzit".

    Halifi i muslimanėve i shkroi Ebu Hazimit, rahimehull-llah: trego se ēka ėshtė nevoja yte?

    Ebu Hazimi i tha:



    "He! I kam treguar nevojat e mia Atij qė nuk deponon asgjė, jam dakord me atė qė ma ka dhėnė dhe me atė qė sma ka dhėnė".

    Dijetari Izuddin ibn Abdus-Selami, rahimehull-llah, kur ndonjė nxėnės lexonte ndonjė libėr para tij dhe kur vinte fundi i thoshte:



    "Lexo edhe nga kapitulli tjetėr diē, se unė nuk kam dėshirė tė ndalem nė kapituj (dyer)".

    Imam Ahmed ibn Jahja Thalebiu, rahimehull-llah, e thuri kėtė poezi:



    Ai qė ėshtė i ndershėm (qė nuk lyp) ėshtė i lehtė pėr mikun e vet

    Kurse miku i lypjes fytyrėn e ka tė nxirė

    Vėllau yt ėshtė ai qė ia kursen qesen

    E nėse kėrkon prej tij ndihmė ti pėr te je i rėndė

    Kurse shejhu El-Mekudiju, rahimehull-llah, ka thėnė:


    Nėse nė ndonjė kohė kam ndonjė nevojė dhe mė ėshtė komplikuar situata

    Ndalem te dera e All-llahut i pėrulur dhe them: Zoti im unė te Ti jam nisur

    E nuk ndalem te dera e atij, qė shėrbėtorėt e tij thonė: zotėriu ėshtė duke fjetur.

    Agjėrues tė nderuar!

    Kjo ėshtė krenaria, kurse ne jemi nė muajin e tė mirės dhe krenarisė, vallė a nuk e ndjejmė kėtė domethėnie gjatė agjėrimit tonė?!

    Duhet ta kuptojmė se krenaria i takon All-llahut, Pejgamberit dhe besimtarėve, andaj ta kėrkojmė krenarinė aty ku duhet, tė veprojmė qė ta kuptojmė si duhet dhe tė cilėoshemi me te, e tė kemi krenari, gėzim dhe pėrmendje tė mirė nė kėtė botė dhe shpėrblim e dhurata tė pakufishme nė ahiret!


    All-llahu ynė na bė krenari me respektet tona ndaj Teje dhe mos na poshtėrso me mėkatet qė i bėjmė ndaj Teje.

    Paqa dhe bekimi qofshin mbi Pejgamberin, familjen dhe shokėt e tij.

  13. #13
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Nata e Kadrit


    All-llahu thotė (pėrkthim i kuptimit):

    1. Ha, Mimė. [Kėto shkronja janė prej mrekullive tė Kur’anit dhe askush tjetėr pos All-llahut (tė Vetmit) nuk e din kuptimin e tyre.]

    2. Pasha librin sqarues (tė sė drejtės nga e kota)!

    3. Ne e zbritėm ate nė njė natė tė bekuar (nė natėn e Kadrit). Ne dėshiruam t’u tėrheqim vėrejtjen,e njerėzit tė jenė tė gatshėm.

    4. Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēshtje nė mėnyrė tė prerė.

    5. Urdhėr i pėrcaktuar nga Vetė Ne. S’ka dyshim se Ne dėrguam tė dėrguar.

    6. (E zbritėm) Nga Mėshira e Zotit tėnd; Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi. [al-Duhan 44:1-6]


    All-llahu dėrgoi Kur’anin nė kėtė natė tė cilėn Zoti e ka pėrshkruar si tė bekuar. Transmetohet prej njė grupi tė Selefit – duke pėrfshirė Ibn ‘Abbaas, Kutaadah, Sa’iid ibn Xhubejr, ‘Ikrimah, Muxhahid dhe tjerė – se nata nė tė cilėn ėshtė shpallur Kur’ani ka qenė Lejlet ul-Kadr.

    Shprehja Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēshtje nė mėnyrė tė prerė don tė thotė, nė atė natė fati i tė gjitha krijesave vendoset pėr vitin e ardhshėm. Nė atė natė shkruhet se kush do tė jetojė, kush do tė vdes, kush do tė shpėtohet, kush do tė mallkohet, kush do tė paracaktohet pėr nė Xhennet, e kush do tė paracaktohet pėr nė Xhehenem, kujt do ti dhurohet nderi, kush do tė turpėrohet, ku do tė paraqitet thatėsia dhe uria, dhe ēdo gjė tjetėr tė cilėn e dėshiron All-llahu atė vit.

    Ajo qė nėnkuptohet me idenė se fati i tė gjitha krijesave shkruhet nė Lejlet ul-Kadr ėshtė – e All-llahu e din mė sė miri – se nė Lejlet ul-Kadr ato barten prej el-Lauh ul-Mafhuuz. Ibn ‘Abbaas tha: “Mund tė shifni njė njeri i cili furnizon shtėpinė e tij ose e punon token e tij, dhe ai ėshtė prej atyre tė cilėt do tė vdesin,” dmth., ėshtė urdhėruar nė Lejlet ul-Kadr se ai ėshtė njėri prej tyre tė cilėt do tė vdesin (nė vitin e ardhėshėm). Dhe poashtu ėshtė thėnė se nė kėtė natė, fati i njerėzve ju tregohet melaikeve.

    Kuptimi i “Kadr” ėshtė nderim ose respektim, dmth. ajo ėshtė natė e cila nderohet pėr shkak tė karakteristikave tė saja tė veēanta, dhe pasi qė personi i cili rrin i zgjuar gjatė kėsaj nate bėhet njeri i nderit. Dhe ėshtė thėnė se Kadr don tė thotė shtrėngim, nė kuptimin se dituria kur ėshtė saktė kjo natė, ėshtė e fshehur. El-Haliil ibn Ahmed ka thėnė: ėshtė quajtur Lejlet ul-Kadr pasi qė bota shtrėngohet nga numri i madh i melaikeve nė kėtė natė, dhe Kadr don tė thotė shtrėngim. All-llahu thotė (pėrkthim i kuptimit):

    “Por, kur pėr ta sprovuar ia pakėson furnizimin (e varfėron) [fe kadara ‘alejhi rizkahu]…” [el-Fexhr 89:16], dmth., duke shtrėnguar ose zvogėluar furnizimin e tij.

    Dhe ėshtė thėnė se Kadr don tė thotė Kadar, dmth., se nė kėtė natė vendosen urdhėrat pėr vitin e ardhshėm, siē thotė All-llahu (pėrkthim i kuptimit):

    “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.” [ed-Duhaan 44:4]

    dhe pasi qė urdhėrat e All-llahut vendosen dhe shkruhen nė kėtė natė.

    Ashtu qė All-llahu e ka quajtur Lejlet ul-Kadr, pėr shkak tė vlerės sė madhe tė saj dhe statusit tė lartė me All-llahun, dhe pasi qė aq shumė mėkate falen dhe aq shumė tė meta fshehen gjatė kėsaj nate. Pasi qė ajo ėshtė nata e faljeve, siē ėshtė pėrcjellur nė el-Sahiihejn nga Ebu Hurejre (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kush e falė natėn e Kadrit me besim dhe shpresim i falėn mėkatet qė i ka bėrė mė parė” (el-Buhaari, 1910; Muslim, 760).

    All-llahu i ka dhėnė kėsaj nate karakteristika speciale tė cilat e bėjnė ate unike:

    ثshtė nata nė tė cilėn ėshtė shpallur Kur’ani, siē pėrmendėm mė lartė. Ibn ‘Abbaas dhe tė tjerėt kanė thėnė: “All-llahu dėrgoi Kur’anin nė njė kohė prej el-Leuh el-Mahfuuz nė Bejt el-‘Izzah nė qiellin e parė, dhe mandej ju shpall tė Dėrguarit tė All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) nė periudha sipas ngjarjeve gjatė njėzet e tre vjetėve.” (Tefsiir Ibn Kathiir, 4/529)

    All-llahu e ka pėrshkruar atė duke qenė mė e mire sesa njė mijė muaj, siē ka thėnė Ai (pėrkthim i kuptimit): “Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj!” [el-Kadr 97:3].

    All-llahu e ka pėrshkruar si tė bekuar, siē ka thėnė Ai (pėrkthim i kuptimit): “Ne e zbritėm ate (kėtė Kur’an) nė njė natė tė bekuar (nė natėn e begatshme tė Kadrit)” [el-Duhaan 44:3].

    Nė kėtė natė, melaiket dhe Shpirti [er-Ruuh] zbresin, “dmth., shumė melaike lėshohen poshtė nė kėtė natė pasi qė ėshtė shumė e bekuar, dhe melaiked zbresin poshtė kur bekimi dhe mėshira e All-llahut vijnė poshtė, posikur atėherė kur recitohet Kur’ani, dhe ato i rrethojnė qarqet e dhikrit (tubimet ku pėrkujtohet All-llahu), dhe ato me respect ndaj atij, i rrahin krahėt e tyre pėr atė i cili sinqerisht kėrkon dituri.” (Shif Tefsiir Ibn Kathiir, 4/531). Shpirti [er-Ruuh] ėshtė Xhibrili (alejhi selam), i cili veēanėrisht pėrmendet nė kėtė mėnyrė si shenjė respekti ndaj tij.

    Kjo natė pėrshkruhet si paqė, dmth., ėshtė e sigurtė, pasi qė Shejtani nuk mund tė bėn asnjė tė keqe ose tė shkakton dėm nė kėtė natė, siē ka thėnė Muxhaahid. (Shif Tefsiir Ibn Kathiir, 4/531). Nė kėtė natė, shumė njerėz shpėtohen prej dėnimit pėr shkak tė veprave tė tyre pėr tė adhuruar All-llahun, Qoftė i lartėsuar.

    “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.” [ed-Duhaan 44:4 – pėrkthim i kuptimit], dmth., punėt e atij viti dėrgohen prej el-Leuh ul-Mahfuuz melaikeve tė cilat shėnojnė urdhėrat; e atyre tė cilėt do tė jetojnė, dhe atyre tė cilėt do tė vdesin, ēfarė furnizimi do t’ju jepet, ēka do tė ndodhė deri nė fund tė vitit, ēdo ēėshtje e paracaktimeve urdhėrohet, dhe ajo nuk mund tė ndryshohet apo tė ndėrrohet. (Shif Tafsiir Ibn Kathiir, 4/137, 138). E tėra kjo i ėshtė e njohur All-llahut para se ajo tė shenohet poshtė, por Ai ja bėn tė njohur melaikeve se ēka do tė ndodhė, dhe i urdhėron tė kryejnė atė pėr tė cilėn janė besuar. (Sherh Sahiih Muslim li’l-Neueui, 8/57).

    All-llahu i falė gabimet e mėparme tė atij i cili qėndron i zgjuar dhe falet gjatė natės me besim dhe shpresė pėr ta pėrfituar shpėrblimin nga Ai. Transmetohet nė hadithin e Ebu Hurejres (All-llahu qoftė i kėnaqur prej tij) se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Cilido qė agjėron muajin e Ramazanit nga besimi dhe shpresa pėr tė fituar shpėrblim, tė gjitha mėkatet e tija tė mėparme do tė falen, dhe cilido qė rrin i zgjuar gjatė Lejlet ul-Kadr nga besimi dhe shpersa pėr tė fituar shpėrblim, tė gjitha mėkatet e tija tė mėparme do tė falen.” (Buhaari, Muslim). Shprehja “nga besimi dhe shpresa pėr tė fituar shpėrblim” don tė thotė, besimi nė premtimin e All-llahut pėr kėtė vepėr, dhe kėrkimi i shpėrblimit, pa asēfarė synimi ose qėllimi tjetėr, siē ėshtė kryerja e saj me qėllim qė tė tjerėt tė shofin, etj.” (Fet’h el-Beeri, 4/251).

    All-llahu ka shpallur njė sure qė ka tė bėn me kėtė natė e cila do tė pėrsėritet deri nė Ditėn e Ringjalljes, nė tė cilėn Ai pėrmend nderin dhe vlerėn e madhe tė kėsaj nate. Kjo ėshtė sureja nė tė cilėn Ai thotė (pėrkthim i kuptimit nė gjuhėn shqipe):



    إِنَّا أَنزَلْنَاهُ فِي لَيْلَةِ الْقَدْرِ(1)وَمَا أَدْرَاكَ مَا لَيْلَةُ الْقَدْرِ(2)لَيْلَةُ الْقَدْرِ خَيْرٌ مِنْ أَلْفِ شَهْرٍ(3)تَنَزَّلُ الْمَلَائِكَةُ وَالرُّوحُ فِيهَا بِإِذْنِ رَبِّهِمْ مِنْ كُلِّ أَمْرٍ(4)سَلَامٌ هِيَ حَتَّى مَطْلَعِ الْفَجْرِ(5)


    “Ne e zbritėm atė (Kur'anin) nė natėn e Kadrit. E ē'tė bėri ty tė dijsh se ē'ėshtė nata e Kadrit? Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj! Me lejen e Zotit tė tyre nė (atė natė) tė zbresin engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zoti) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”. (El-Kadėr: 1-5).

    I dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) e kėrkonte kėtė natė, me shpresė se do tė pėrfiton tė mira prej kėsaj nate, dhe ai ėshtė shembull pėr kėtė Ummet.

    ثshtė mustehabb qė tė kėrkohet ajo gjatė Ramazanit, e sidomos gjatė dhjetė netėve tė fundit tė muajit.

    Lejlet ul-Kadr ėshtė nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e Ebu Sa’iid tė pėrmendur mė lartė, dhe siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e ‘Aa’ishes, dhe nė hadithin e Ibn ‘Umar i cili ka thėnė se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit”.

    ثshtė mė e mundėshme tė jetė njėra prej netėve me numėr tek, pėr shkak tė hadithit tė ‘Aa’ishes e cila ka thėnė se i Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė ditėt tek nga dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit.” (el-Buhaari, 4/259)

    Duhet sidomos ta kėrkojmė nė netėt me numėr tek, dmth., me njėzet e njė, njėzet e tre, njėzet e pesė, njėzet e shtatė dhe njėzet e nėntė. Transmetohet nė el-Sahiihejn se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė ditėt tek nga dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit.” (rrėfyer nga el-Buhaari, 1912, shif poashtu, 1913. Poashtu e rrėfyer nga Muslimi, 1167, shif poashtu 1165).

    Nė Sahiih ul-Buhaari rrėfehet se ‘Ubaadah ibn es-Saamit ka thėnė: se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) doli tė na tregon se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr, dhe dy prej muslimanėve grindeshin. Ai tha: “Dola tė ju tregoj se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr, ndėrsa filani me filanin grindeshin, prandaj ajo [dituria se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr] u morr prej mua. Ndoshta kjo ėshtė mė mirė pėr ju. Pra kėrkojeni me tė nėntin dhe tė shtatin dhe tė pestin” (el-Buhaari, 1919), dmth., nė netėt me numėr tek.

    Ky hadith tregon se sa keq qė ėshtė tė grindet dhe tė pėrleshet, e sidomos me ēėshtje tė cilat kanė tė bėjnė me fenė, dhe se kjo ėshtė shkak pėr largimin dhe fsherjen e tė mires.

    Lejlet ul-Ladr ėshtė mė e mundėshme tė jetė nė shtatė ditėt e fundit. Ibn ‘Umar (All-llahu qoftė i kėnaqur prej tij) tregon se njė njeri prej shoqėruesve tė Dėrguarit (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka pare Lejlet ul-Kadrin nė ėndėrr, dhe se ajo ka qenė njėra prej shtatė netėve tė fundit. I Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) tha: “Si duket ėndėrrat e tua janė dakorduar se ėshtė njėra prej shtatė netėve tė fundit, ashtu qė kush dėshiron ta kėrkon, le ta kėrkon nė shtatė netėt e fundit.” (rrėfyer nga el-Buhaari, 1911; Muslim, 1165).

    Mė e mundėshmeja ėshtė qė tė jetė nė natėn e njėzet e shtatė. ثshtė transmetuar nė njė hadith tė rrėfyer nga Ahmed prej Ibn ‘Umar, dhe njė hadith tė rrėfyer nga Ebu Davuud prej Mu’aauija, se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Lejlet ul-Kadr ėshtė nata e njėzet e shtatė.” (Musned Ahmed dhe Sunen Ebu Davuud, 1386).

    Kėndvėshtrimi se ėshtė nata e njėzet e shtatė ėshtė mendimi i shumicės sė Sahabeve dhe shumicės sė dijetarėve, dhe Ubejj ibn Ka’b (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) e kėrkonte, duke mos thėnė “inshaAll-llah”, se ėshtė nata e njėzet e shtatė. Zurr ibn Hubejsh tha: Unė thash: اka tė bėn ta thuash kėtė, O Ebu’l-Mundhir? Ai tha: sipas shenjave me anė tė cilave i Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) na tregoi: se dielli lind nė atė mėngjes pa rreze tė dukshme. (Rrėfyer nga Muslim,2/268).

    Fakti se zakonisht ajo ėshtė nata e njėzet e shtatė – e All-llahu e din mė sė miri – nuk don tė thotė se ky ėshtė gjithmonė rasti. Mund tė jetė nata e njėzet e njė, siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e Ebu Se’iid, ose mund tė jetė e njėzet e treta, siē ėshtė pėrmendur nė rrėfimin e ‘Abd-Allaah ibn Unejs (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė). Sipas njė hadithi tė rrėfyer nga Ibn ‘Abbaas (All-llahu qoftė i kėnaqur me te), i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkojeni nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, atėherė kur kanė mbetur nėntė ditė, dhe kur kanė mbetur shtatė ditė, dhe kur kanė mbetur pesė ditė.” (Rrėfyer nga el-Buhaari, 4/260).

    All-llahu ka fshehur kėtė natė ashtu qė robėrit e tij do tė pėrpiqen ta kėrkojnė, dhe do tė pėrpiqen nė adhurimin e tyre, ashtu sikur ka fshehur edhe orėn e xhum’asė, e ashtu me rradhė. Ashtu pra besimtari duhet tė pėrpiqet me kėmbėngulėsi gjatė ditėve dhe netėve tė kėtyre dhjetė ditėve, duke kėrkuar Lejlet ul-Kadr-in dhe duke pėrcjellur shembullin e tė Dėrguarit tone (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem), dhe ai duhet tė pėrpiqet tė bėn du’a dhe tė kėrkon afrimin ndaj All-llahut.

    Transmetohet se ‘Aa’isheja ka thėnė: “Unė thash, ‘O i Dėrguar i All-llahut, ēka mendon nėse e dėshmoj-pėrjetoj Lejlet ul-Kadr, ēka duhet tė them?’ Ai tha:



    اللَّهُمَّ إِنَّكَ عُفُوٌّ كَرِيمٌ تُحِبُّ الْعَفْوَ فَاعْفُ عَنِّي



    “All-llahumme inneke Afuw-wun Keriimun tuhibbul afwe fe’fuanni”

    ‘“All-llahu im, Ti je Falės, Bujar dhe e do faljen, ndaj mė fal mua”.’” (Imaam et-Tirmidhi (3515) isnedi i tij ėshtė sahiih).

    E treta: vlerė mė e madhe i pėrvishet I’tikaaf-it nė kėtė natė nė dallim prej tė gjitha netėve gjatė vitit.

    Nuk ėshtė thelbėsore pėr atė i cili e “zenė” Lejlet ul-Kadr tė din se e ka “zėnė”. Qėllimi ėshtė tė pėrpiqet shumė dhe tė jetė i sinqertė nė adhurimin e tij, pa marrė parasysh se a e din ai se a e ka “zėnė”. ثshtė e mundur qė disa prej tyre tė cilėt nuk e dinė kėtė mund tė jenė mė mirė me All-llahun dhe nė pozitė mė tė lartėsuar sesa ata tė cilėt dinin se cila ėshtė kjo natė, pasi qė tė parėt u pėrpoqėn shumė. Ne lusim All-llahun tė pranojė agjėrimin tone dhe namazin tone gjatė natės, dhe tė na ndihmon tė pėrkujtojmė Atė dhe tė falėnderojmė Atė dhe tė adhurojmė Atė ashtu siē duhet. All-llahu e bekoftė tė Dėrguarin tone Muhammedin.

    Shikoje kete per me shume

    http://www.albislam.com/ResultKerkim...=T%EB+gjith%EB

  14. #14
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    37
    Postime
    6,849
    Faleminderit
    0
    24 falenderime nė 24 postime
    Te gjithe myslimaneve ketu ne forum do kisha dashur tua uroj festen e madhe te Lejletul Kadrit dhe shpresoj qe Allahu ka pranuar lutjet e tua drejtuar Tij ne kete nate te madheruar.


    Stormi
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-10-2003
    Vendndodhja
    Durres
    Mosha
    45
    Postime
    38
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje
    Doja te sillja dy thenie profetike ne lidhje me SADAKA FITRIN,
    1- agjerimi nuk ngrihet tek ALLAHU deri sa te jepet SADAKA FITRI
    2- jepni SADAKA FITRIN qe te mos kete njeri qe nuk ben feste kete dite (bajramin)

    besoj se kaq mjafton qe te kemi kujdes per kete vecanti qe ALLAHU ka vene ne kete muaj duke filluar qe me gjetjen kujt do I japim, sa do japim, cfare do japim, kur do e japim etj.

    Kufiri I fundit ne kohe per tu quajtur dhenia SADAKA FITR eshte para faljes se namazit te bajramit.

    Ne morine e dijetare qe kane komentuar kur fillon koha per tu dhene ka qe thone qe fillon me 10 diteshin e fundit, naten e fundit, naten e 29 etj. Gjithsesi te gjithe jane dakort qe kufiri I fundit eshte ai I faljes se namazit te bajramit.

    Po keshtu ne morine e dijetare qe kane komentuar cfare jepet si SADAKA FITR , ka prej tyre qe I qendrojne strikt thenies profetike "… jepni dy sa' oriz(sa'-njesi matese)", ka qe kete vlere e konvertojne ne te holla, ka qe e zgjerojne dhenien deri sa te plotesohet kushti I hadithit te lartpermendur"…te festojne ne kete dite…" duke mos e kufizuar dhenien vetem me ushqim, por ne gjithshka qe tjetrin e ben te perjetoje feste.
    Gjithsesi mendimi I perbashket eshte qe 2kg oriz eshte kufiri min. qe dikush te jape SADAKA FITR , kurse sa me shume te jepni aq me mire per ju.
    Dhurata nuk eshte e barabarte me dhuruesin, e aq me pak mjeti eshte i barabarte me qellimin.
    Mjere per ate qe dashuroi dhuraten ne vend te dhuruesit dhe e ktheu mjetin ne qellim.

  16. #16
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    04-05-2004
    Postime
    53
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Urime e pershendetje per te gjith

    Pershendetje dhe urime per te gjith shqiptaret ne vecanti per te gjith ata qe agjeruan ket muaj te shejt te RAMAZANIT e ishall ALLAHU i madh ua pranoft lutjet dhe ishalla i bashkoft te gjith shqiptaret anemban botes, AMIN

Tema tė Ngjashme

  1. Agjerimi Dhe Urtesia E Tij
    Nga xhenisi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 72
    Postimi i Fundit: 12-08-2009, 09:27
  2. Ditet e SHevalit dhe agjerimi i tyre?
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-11-2005, 09:21
  3. Pas muajit tė Ramazanit
    Nga BluPower_blu nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-11-2005, 14:54
  4. Feja Islame
    Nga Muslimane nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 28-07-2005, 21:23
  5. "Kush e percjell muajin e Ramazanit..."
    Nga b_a_t_o nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 25-11-2004, 14:55

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •