Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 11
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,513
    Postimet nė Bllog
    4

    Historia e lindjes se komuniteteve fetare kombėtare

    Marrėdhėniet e mbretit Ahmet Zogu I me komunitetet fetare nė Shqipėri. Si i propozoi parlamentit ligjin mbi statusin e bashkėsive fetare

    Mbreti Zog I dhe komunitetet fetare

    Sherif Delvina

    Historisė sė Shqipėrisė i mungon historia e komuniteteve fetare. Nė kėtė shkrim do tė trajtoj shkurtazi rolin e A.Zogut nė krijimin dhe dhėnien e drejtimit kombėtar tė Komuniteteve Fetare. Nė Kongresin historik tė Lushnjes barra e rėndė e Ministrisė sė Punėve tė Brendėshme iu ngarkua A.Zogut. Mė 11 mars 1920 A. Zogu me fuqi kombėtare shtiu nė dorė administratėn e qytetit tė Shkodrės. Kontribut tė rėndėsishėm ai dha edhe nė luftėn e Vlorės. Apostolos A.Glavinas nė librin e tij "Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė, Selanik, 1989 vė nė dukje se "policia shqiptare pasi pushtoi vendet qė i kishin braktisur italianėt, mė 6 maj u vendos nė qytetin e Gjirokastrės, po kėshtu nė 15 maj me rastin e largimit tė ushtrisė franceze nga Korēa, shqiptarėt pushtuan Korēėn." Tė mos harrojmė se nė kėto "pushtime", krahu i hekurt i qeverisė sė Sulejman Delvinės ishte A.Zogu, atėhere Ministėr i Brendshėm i asaj qeverie. Pėr suksesin e Kongresit themeltar tė Kishės Autoqefale Ortodokse nė Berat ka dhėnė njė ndihmesė tė veēantė Ministri i Brendshėm i asaj kohe Ahmet Zogu, i cili me shkresėn drejtuar prefekturave dhe nėnprefekturave mė 5.9.1922 u bėnte tė ditur se shteti ishte munduar me tė drejtė nė zgjidhjen e problemit duke hedhur poshtė akuzat se qeveria ishte organizatore e mbledhjes sė kongresit tė KOASH-it. Mbas shtatė vjetėsh, nė letėrfalenderimin nr.560, qė i dėrgon mbreti Zog Kryeministrit Koēo Kota pėr triumfin kishtar tė Kongresin II Panortodoks tė mbledhur nė Korēė, nė qershor tė vitit 1929 thotė shprehimisht kėshtu: "Nė vitin 1922, kur isha Ministėr i Punėve tė Brendshme dhe Z.Juaj Prefekt i Beratit, ia arritėm qėllimit pėr me u mbledhė Kongresi i parė i Kishės Ortodokse Autoqefale nė Berat." Duke u bazuar nė kėto dokumente del qartė roli i Zogut pėr krijimin e Kishės Ortodokse Autoqefale.


    Kongresi i Bashkėsisė Ortodokse Shqiptare i mbledhur nė Berat shpalli autoqefalinė e Kishės Ortodokse Shqiptare. Partrikana kėrkonte autonominė kishtare dhe joautoqefalinė e saj. Ndryshimi midis kėtyre dy formave qėndron nė faktin se autoqefalia ndėrpret ēdo raport administrativ me kishėn nėnė (Patrikanėn e Stambollit.) Kisha autoqefale vetqeveriset pa ndėrhyrjen e kishave tė tjera. Autonomia do tė paktėn qė kryepeshkopi tė emėrohet ose tė konfirmohet nga kisha mėmė (Patrikana e Stambollit). Me kėtė akt sublim tė krijimit tė KOASH-it shqiptarėt ortodoksė deshėn tė shkėputen nga ndėrhyrja e huaj greke pėr tė mbrojtur kombėsinė. Nė kėtė rast vlen tė kujtohet qeveria e Jorgo Zografos qė nė jug tė Shqipėrisė, gjatė vitit 1914, dogji mbi 300 fshatra shqiptare, vrau mijėra veta dhe shpėrnguli nga vatrat e tyre rreth 100 000 shqiptarė. Nga pesė anėtarė tė kėsaj qeverie tre ishin peshkopė tė Korēės, Gjirokastrės e Konicės.

    Eshtė i drejtė mendimi i Fan Nolit se: "Fatkeqėsitė e shqiptarėve nuk kanė ardhur kurrė nga diferencat fetare, por nga udhėheqėsit fetarė." Sipas profesor A.Glavinas, kongresi i Beratit shpalli nė mėnyrė puēiste Kishėn Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Autori ynė i sipėrpėrmendur ėshtė bazuar tek protesta absurde qė bėn qeveria greke nė Lidhjen e Kombeve duke e quajtur kėtė kongres puē kundėr Ortodoksisė.

    Hap i rėndėsishėm pėr tė trija fetė nė vendin tonė ishte pranimi mė 05.06.1923 nga Parlamenti shqiptar i Statutit Legal tė Komuniteteve Fetare. Po shkėpusim njė fragment nga ky statut, qė flet pėr parinė (drejtuesit) e shkallės mė tė lartė. "Paria fetare e shkallės mė tė lartė duhet tė ketė kėto cilėsi: tė jetė nėnshtetas shqiptar, tė dijė gjuhėn shqipe, tė gėzojė tė drejtat civile dhe politike, tė jetė prej racės shqiptare, ose prej fėmijė prej tre brezash nė Shqipėri. Po nė kėtė vit nė Korēė, mė 4 dhjetor u bė fronėzimi i Theofan Nolit nga peshkopėt Jerothe dhe Kristofor. U bėjmė tė ditur dėgjuesve tė nderuar se dhe nė pranimin e Statutit Legal tė Komuniteteve fetare si dhe nė fronėzimin e Fan Nolit, kryeministėr qe Zogu. Ishte po Zogu qė i propozoi parlamentit qė tė votonte ligjin mbi statutin e bashkėsive fetare, i cili priste pėrfundimisht ēdo lidhje me regjimin juridik tė sė kaluarės. Shtetasit shqiptarė nuk do t'i nėnshtroheshin mė asnjė legjislacioni kanonik, veēse me dėshirė, por sidoqoftė duke iu bindur ligjeve tė shtetit....Kleri duhet tė pėrbėhej i tėri nga njerėz me kombėsi shqiptare dhe duhet tė merrte leje nga qeveria (R.M.della Rocca, vepėr e cituar). Vlen tė theksohet se edhe me zgjerimin e Statutit tė vitit 1921, si dhe nė nenet 5 tė statuteve themelore tė Republikės sė 2 marsit 1925 dhe tė Mbretėrisė sė shtatorit 1928, sanksionohej se feja nuk duhet tė pėrdorej pėr qėllime politike.

    R.M. della Rocca na bėn tė ditur se nė vitin 1921 "Njė Aleancė Kombėtare Muslimane Shqiptare" shpalli emancipimin nga shejhul Islami i Stambollit.
    Pėrpara se tė mblidhej Kongresi Mysliman shtypi atdhetar shqiptar ua bėnte tė qartė autoriteteve fetare muslimane tė Stambollit dhe kalifit tė ri, nėse kėto forume do tė shndėrroheshin si nė tė kaluarėn jo tė largėt nė instrumente politike dhe sidomos po tė shndėrroheshin nė vegla tė politikave antishqiptare, myslimanėt shqiptarė nuk do tė kishin punė mė me to. Mė tej po citojmė: "Reforma" vl.I, nr.4, 7.4.1922 "Qeveria Kombėtare po tė mos pėrkrahė fetarėt kombėtar si z.Peshkop Noli, Hafiz Ali Korēėn. P.Fishta e Hafiz Ibrahim Tirana pėr tė shpėtuar popullin nga zgjedha morale e Fanarit, Meshihatit tė Stambollit dhe t'i lidhi nė krijesa artificiale i bėn mė tė madhin dėm Bashkimit tė kombit, ku varet njėkohėsisht jeta e shtetit". (Ali Basha Islami nė Shqipėri gjatė shekujve, Tiranė 2000).

    Duhet bėrė e ditur se nė krye tė punės pėr tė krijuar institucione fetare kombėtare qendronte Ahmet Zogu, atėhere kryeministėr dhe Ministėr i Punėve tė Brendshme. A.Zogu nėpėrmjet njė shpalljeje bėri tė mundur thirrjen e mbledhjes sė pėrgjithshme pėr formimin e Kėshillit tė Muslimanėve, citojmė pėrmbajtjen e dokumentit: "Mė 7 shkurt 1923, Ministri i Punėve tė Brendshme A.Zogu, njoftonte prefekturat se me vendim tė Kėshillit tė Ministrave, i jepej leje Gjyqit tė lartė tė Sherjatit pėr tė bėrė, mė 20 shkurt 1923, mbledhjen e pėrgjithshme pėr formimin e Kėshillit tė "Myslmanizmės, tė kėrkuar shumė herė prej popullit mysliman. (Libri i qarkoreve i vitit 1922, 1923, nr.5 i ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Tiranė, 1923, fq.22"). Kėshtu qė A.Zogu luajti njė rol tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e kėtij Kongresi. Kongresi Musliman u mbajt nė Tiranė mė 24 shkurt 1923, nė fjalėn e tij tė hapjes Hirėsija e tij Vehbi Agolli falenderoi kryeministrin Ahmet Zogu, i cili siē u shpreh referuesi, ndihmoi dhe lehtėsoi mbledhjen dhe organizimin e Kuvendit (A..Basha vepėr e cituar). Ky kongres kėrkoi zėvendėsimin e liturgjisė nga gjuha arabe nė gjuhėn shqipe, ndaloi poligaminė e burrit dhe ferexhenė e gruas, abdesin para faljes, gjunjėzimin para faljes, si dhe miratoi shkėputjen nga kalifati etj), (A.Popoviē, Islami Ballkanik) 2) Kongresi i Muslimanėve nė Shqipėri: ēėshtja e kalifatit dhe reformat islamike nė Oriente Moderno 2, 1922-1923. Shtojmė se nė Kongresin e Parė Mysliman morėn pjesė 36 delegatė, 7 prej tyre ishin deputetė. Statuti i Komunitetit musliman doli nė vitit 1923, aty vihet nė dukje se Kėshilli i Naltė i Sheriatit duhet tė jetė prej racės shqiptare.Nė janar tė vitit 1922 u mbajt kongresi i Komunitetit bektashian, Statuti i Komunitetit Bektashian shqiptar u botua nė Vlorė, mė 1924 nė njė fashikull prej 20 faqesh.

    Komunitetet nė Mbretėrinė shqiptare

    Sė pari do tė sqarojmė a ishte i nevojshėm sistemi monarkik pėr Shqipėrinė. Shpallja e Shqipėrisė Mbretėri nuk ishte ēėshtje personash apo fuqish, por njė domosdoshmėri historike. Pėrpjekjet pėr Republikėn kishin dėshtuar, rendi publik nuk u vendos. I ashtuquajturi revolucion demokratiko-borgjez kishte dėshtuar pa asnjė kundėrshtim. Ēdo tė bėhej me Shqipėrinė? Do tė mbetej nė anarki tė plotė, e cila do tė vinte nė rrezik pavarėsinė e saj, apo do tė ndryshonte regjim, nė fillim nė Republikė dhe pastaj nė Mbretėri konstitucionale. Pjesa mė e madhe e atyre qė bėnė tė ashtuquajturin revolucion demokratiko-borgjez ua mbathėn kėmbėve nga Shqipėria, u bėnė agjentė tė fashizmit italian, morėn rroga tė majme pėr tė vazhduar revolucionin fashist si musolinianė besnikė, kurse disa tė tjerė u bėnė agjentė tė Kominternit.
    Le tė shohim tashmė katolikėt, Zogu haste vėshtirėsi nė marrėdhėnie me ta, katolikėt e ndjenin veten tė goditur nga projektet qeveritare tė laiēizmit. Kleri i lartė i tyre shfaqte nostalgji pėr regjimin osman qė i administronte ndryshe bashkėsitė fetare, pastaj Zogu cėnonte privilegjet e bajraktarėve. Projekti pėr kantomizimin e Shkodrės ishte bėrė aktual. R.M.della Rocca thotė se Zogu i imponoi Shqipėrisė se Veriut njė masė jopopullore, anulloi pėrjashtimin nga shėrbimi ushtarak si dhe pagimin e taksave shtetit. Kėto ishin masa tė drejta pėr konsolidimin e shtetit tė ri shqiptar. Nė kėtė kohė shpėrtheu kryengritja e fiseve tė Dukagjinit me nė krye njė prift katolik Lorenc Caka. Nė atė kohė malėsorėt e fiseve tė Dukagjinit tė quajtura kazermat e opozitės, u ngritėn kundėr regjimit, por Zogu i theu. duhet theksuar se se broshura e botuar prej priftit Lorenc Caka ku thuhet se pjesa jugore e Shqipėrisė ėshtė greke tė bėn tė kuptosh se kujt i shėrbente ai. Nė vitet 1930 marrėdhėniet e Zogut I dhe tė katolikėve do tė kalonin nė faza tensioni tė ashpėr, por legjislacionini i vitit 1929, qė i kufizonte nė mėnyrė rigoroze liritė qė gėzonte Kisha Katolike nuk u zbatua asnjėherė ndaj saj (R.M. della Kocca, vepėr e cituar). Por ē'ėshtė e vėrteta me punėt e Kishės Katolike qė varet administrativisht nga Papa ia doli mbanė mbretėria. Refuzimi i dekretligjit tė vitit 1929 pėr komunitetet fetare nga ana e katolikėve nuk e pengonte qeverinė tė kishte marrėdhėnie me ente dhe institute tė veēanta dhe t'i financonte ato sipas dėshirės sė saj (R.M.della Rocca. Vep. e cituar). KOASHI (Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqipėrisė) kishte bėrė ē'ėshtė e mundur qė tė njihej nga Patrikana, por ajo i vuri kishės sonė kushte skllavėruese. Prandaj pasi dėshtoi dialogu i zhvilluar pėr vite me radhė me tė, u vendos qė tė krijohej Sinodi i parė shqiptar. "Dhjetė ditė pėrpara krijimit tė tij, mė 2 shkurt 1929, u mbajt njė kėshill i jashtėzakonshėm nėn kryesinė e Lartmadhėnisė sė Tij Mbretit", ku morėn pjesė z.Z.K.Kota, P.Evangjeli, H.Delvina, At V.Marku dhe Imzot Visarion Xhuvani, atje u pėlqye vendimi i Kryesisė sė Kishės Autoqefale mbi njohjen dhe emėrimin e Imzot V.Xhuvanit, Peshkop tė dioqezės Durrės- Tiranė dhe mbi ngarkimin e Tij me misionin e sjelljes tė njė ose dy peshkopėve tė huaj pėr tė dorėzuar kandidatėt e peshkopatave tė Korēės e tė Beratit. Mbas disa ditėsh u dorėzua Imzot Agathangjel Ēamēe, ai u fronėzua peshkopi i Beratit, Ambrozi u fronėzua peshkop i Elbasanit dhe Eftimi ndihmės peshkop i Shqipėrisė, ndėrsa V. Xhuvani kryepeshkop i Shqipėrisė". (Gazeta e Re, viti 1929). Kėshtu u krijua Sinodi i parė shqiptar i KOASH-it. Ideja kombėtare e dalė nga shpirti i kombit fitoi. Gjatė muajit qershor zhvilloi punimet kongresi II i KOASH-it dhe mė 29 qershor 1929 u botua Statuti i Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Ky statut, nė kaptinėn e dytė, tė Sinodit tė Shenjtė dhe detyrat e tij te artikulli 6, pohon se Sinodi i Shenjtė duhet tė merret me edu-katėn fetare Kombėtare. Nė Statutin e vitit 1929 nė artikullin 16 pohohet se "Kryepeshkopi duhet tė jetė prej gjaku dhe gjuhė shqiptare, ai duhet tė ketė edhe nėnshtetėsi shqiptare. Po kėshtu duhet tė jetė dhe kleri i lartė ortodoks." Shteti duhet t'i mbrojė statutet e komuniteteve fetare tė para 28 nėntorit tė vitit 1944 si edhe dekret ligjin pėr Komunitetet fetare tė vitit 1929. Nė dekret ligjin pėr Komunitetet fetare tė vitit 1929, ndėrmjet tė tjerash thuhet: "...Kryet e feve dhe subalternėt imediate, ndihmėsat dhe zėvendėsit e tyre duhet tė jenė shtetas shqiptarė prej fisit dhe gjuhės." Mė vjen keq se nė shtetet e Europės gjenden ligji i Komuniteteve fetare si dhe statutet e komuniteteve fetare, ndėrsa nė vendin tonė kėto nuk ekzistojnė. Pėr rėndėsinė qė pati Kongresi i II i KOASH-it mbreti Zog thotė: "Madhėshtinė e kėsaj vepre do ta ndjejė mė mirė gjenerata qė vjen, mė tej Mbreti vijon: "Shteti shqiptar nuk ndahet nė Ortodoksė, katolikė dhe Muslimanė, por ėshtė i pandarė, shteti i lirė, nuk ka shumicė dhe pakicė, nuk ka fe zyrtare, por tė gjitha fetė i mbron dhe i nderon. Megjithė kėtė nuk lejon nė asnjė mėnyrė e prej kurkujt, qė feja tė pėrdoret si mjet cėnimi tė kėtij vėllazėrimi tė njė gjaku e tė njė gjuhe". Hapat e mėtejshme nė laicizimin e Shqipėrisė, pėrsa i pėrket fesė islame, pasqyrohen mirė nė statutin e komunitetit mysliman tė hartuar nė Kongresin e III tė Komitetit Mysliman nė Tiranė mė 1 gusht 1929 dhe miratuar nga Kėshilli i Ministrave mė 5 gusht 1929. Po ashtu dhe nga mbreti mė 8 gusht 1929 (Stavro Skėndi, Albania, f.287-288). Nė kėtė statut bien nė sy detyrimet qė kanė kėshillat krahinore myslimane. Citojmė dy detyrime tė nxjerra nga neni 30 i atij statuti: "Tė kontribuojmė nė zhvillimin e vėllazėrimit kombėtar ndėrmjet shqiptarėve tė tė gjitha trevave, tė nxisim myslimanėt shqiptarė t`i pėrshtaten qytetėrimit bashkėkohor." Rregulloret e Statutit qė u pėrkasin buxhetit pasqyrohen nė disa nene. Citojmė njė fragment nga neni 15: taksat e besimtarėve qė i paguhen Komunitetit mysliman janė jo-detyruese. Familjet ato i paguajnė nė mėnyrė vullnetare. Ato janė ndarė sipas tė ardhurave nė tri klasa dhe paguajnė pėrgatėsisht pesė franga ari, dy franga ari dhe njė frangė ari . Komuniteti mysliman (neni 52) nuk mund tė marri asnjė subvencion nga jashtė veēse me autorizim tė qeverisė.

    Patrikana kėrkoi nga qeveria shqiptare pėrsėri kapitulacionet e Perandorisė Osmane tė varrosura pėrgjithmonė nga Ataturku. Ėshtė pėr t`u admiruar qėndrimi i Mbretit Zog, kur caktoi si peshkop Visarion Xhuvanin nė kundėrshtim tė plotė me Patrikanėn, nė kėtė ēast sublim ai tha: "Aq mė bėn se ē`mendon Patrikana, nė Shqipėri jam zot vetė dhe komandoj unė".

    Mė 1929, me urdhėr tė Kryeministrit tė Mbretėrisė Shqiptare, Koēo Kota, dėbohet Eksarku i Patrikanės nė Shqipėri, Jerotheu, pėr ndėrhyrje nė punėt e brendshme tė shtetit shqiptar. Pas pak kohėsh, Athina i bėn presion Tiranės duke i diktuar qėndrimin qė duhet tė mbajė Mbretėria Shqiptare ndaj Patrikanės, nė mos, tė gjitha pronat qė kishin shqiptarėt nė Greqi, do t`u bllokoheshin. Me tė drejtė qeveria shqiptare e atėhershme i hodhi poshtė kėto veprime qė binin nė kundėrshtim me normat juridike ndėrkombėtare.

    Patrikana po atė vit, hyri nė bisedime me qeverinė shqiptare. Ajo dėrgoi Eksarkun Krisanthos qė tė takohej nė Athinė me kryetarin e bashkisė sė Korēės, Vasil Avrami. Pėr kėtė flet dokumenti i Ministrisė sėPunėve tė Jashtme.

    Mė 26 nėntor 1929.
    Ekselencės, ministrit tė Punėve tė Jashtme, Rauf Fico. U zhvilluan bisedi-met midis kryetarit tė Bashkisė sė Korēės, Vasil Avrami dhe imzotit tė Patrikanės Ekumenike, Krisanthos.


    PATRIKANA ĖSHTĖ GATI T`I JAPĖ AUTOQEFALINĖ KISHĖS SONĖ, POR DO QĖ KREU I SINODIT TĖ ZGJIDHET PREJ 5 MITROPOLITĖVE TĖ EMĖRUAR PREJ PATRIKANĖS. PĖR STATUTIN E KISHĖS AUTEQEFALE ZOTI VASIL AVRAMI S`PRANOI ASNJĖ BISEDIM, DUKE THĖNĖ QĖ KJO ĒĖSHTJE ĖSHTĖ ĒĖSHTJE E BRENDSHME. (LEC KURTI)SIĒ PAMĖ MĖ SIPĖR, PATRIKANA NDĖRHYRI QĖ PESĖ PESHKOPĖT TĖ EMĖROHESHIN PREJ SAJ. AJO DONTE TĖ NDĖRHYNTE PĖR NDRYSHIMIN E STATUTIT. NUK I PĖLQEU, SIDOMOS NENI 16, QĖ ĖSHTĖ I RREGULLT NGA ANA TEKNIKE, KANONIKE DHE JURIDIKE. QEVERIA SHQIPTARE NUK BĖRI LĖSHIME. MĖ 12 PRILL 1937 PATRIKANA EKUMENIKE E NJOHU AUTOQEFALINĖ E KISHĖS SONĖ, DUKE I DHĖNĖ TOMOSIN NR. PROTOKOLLI 609, VIHEJ NĖ DUKJE SE KJO KISHĖ EKZISTON KĖTEJ E TUTJE DHE E NJEH VETEN AUTOQEFALE. PO BOTOJMĖ TELEGRAMIN E DĖRGUAR NGA PATRIKU VENIAMIN MBRETIT TĖ SHQIPĖRISĖ, ZOGUT TĖ I, MĖ DATĖ 12.4.1937, ORA 17.20:
    Madhėrisė sė tij Mbretit tė Shqiptarėve Zogut tė Parė Tiranė


    ME RASTIN E NGJARJES HISTORIKE TĖ GĖZUESHME TĖ SHPALLJES DHE TĖ BEKIMIT TĖ ORTODOKSISĖ AUTOQEFALE TĖ KISHĖS NĖ SHQIPĖRI JU UROJMĖ NGA ZEMRA MADHĖRINĖ TUAJ DUKE SHPREHUR FALENDERIMET TONA MĖ TĖ NGROHTA TĖ KISHĖS SĖ MADHE DHE TONĖN, QĖ JUVE U TREGUAR I GATSHĖM PĖR ZGJIDHJEN E SUKSESSHME TĖ ĒESHTJES KISHTARE. JU T`JU MBROJĖ ZOTI MADHĖRINĖ TUAJ PĖR LAVDINĖ E POPULLIT FISNIK SHQIPTAR DHE PĖR TĖ MIRĖN E KISHĖS TUAJ ORTODOKSE.
    12.4.1937 (Patriarku Ikumenik Veniamini)
    Noli, mė 13.4.1937 i dėrgonte kėtė telegram urimi Kryeministrit Koēo Kota:
    "Pėrgėzime, pėrgėzime pėr Autoqefalinė dhe urime pėr peshkopėt e rinj…".
    (Peshkopi Fan Noli; Worcester Mass)


    Ndėrsa Kryeministri i pėrgjigjej me kėtė telegram:
    "Falenderoj hirėsinė tuaj pėr urimet me rastin e Autoqefalisė, me tė cilėn
    mori fund tė lumtur vepra e filluar prej jush"! (Koco Kota)

    NĖ KĖTO DY TELEGRAME TĖ SHKĖMBYERA MIDIS KRYEMINISTRIT TĖ ATĖHERSHĖM K.KOTA, TĖ MBRETĖRISĖ SHQIPTARE DHE ISH-KRYEMINISTRIT FAN NOLI, SHIKOJMĖ TĖ PASQYRUAR TRADITAT BURRĖRORE SHQIPTARE. KĖTA DY KRYEMINISTRA, MEGJITHĖSE KUNDĖRSHTARĖ POLITIKĖ, DASHURIA E ATDHEUT I BASHKOI E NUK I NDAU. LE TĖ JETĖ KY FAKT NJĖ SHEMBULL FRYMĖZIMI PĖR PARLAMENTARĖT TANĖ TĖ SOTĖM. KEMI Ē`TĖ MĖSOJMĖ NGA E KALUARA E NGA TRADITAT TONA.
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  2. #2
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Le tė shohim tashmė katolikėt, Zogu haste vėshtirėsi nė marrėdhėnie me ta, katolikėt e ndjenin veten tė goditur nga projektet qeveritare tė laiēizmit. Kleri i lartė i tyre shfaqte nostalgji pėr regjimin osman qė i administronte ndryshe bashkėsitė fetare, pastaj Zogu cėnonte privilegjet e bajraktarėve. Projekti pėr kantomizimin e Shkodrės ishte bėrė aktual. R.M.della Rocca thotė se Zogu i imponoi Shqipėrisė se Veriut njė masė jopopullore, anulloi pėrjashtimin nga shėrbimi ushtarak si dhe pagimin e taksave shtetit. Kėto ishin masa tė drejta pėr konsolidimin e shtetit tė ri shqiptar. Nė kėtė kohė shpėrtheu kryengritja e fiseve tė Dukagjinit me nė krye njė prift katolik Lorenc Caka. Nė atė kohė malėsorėt e fiseve tė Dukagjinit tė quajtura kazermat e opozitės, u ngritėn kundėr regjimit, por Zogu i theu. duhet theksuar se se broshura e botuar prej priftit Lorenc Caka ku thuhet se pjesa jugore e Shqipėrisė ėshtė greke...

    Jo me jo....

    po na u tronditkan vlleznit tane scodran! Dmth Abdi Baleta, me teper se sa ka shpif, ka ven doren ne plage tek artikulli tjeter, packa se i ka meshuar asaj me shume se sa duhet.
    Megjithese une jam i sigurte se me keto katolike qe kemi pase ne ne forum nuk behen te tilla debate.

    Po mire, cfare na thote della Rocca per Gjergj Fishten? Kush me thote?


    Cfare do te behej me kete pjese katolike, thote me te drejte Baleta, nqs keta nuk do te ishin nje pjese aq e paperfillshme e popullsise?

    A nuk ju pata thene, se te kish ndodhur qe Serbia te ish katolike, propaganda e rezikut te asimilimit, do te kthehej per nga veriu me Scodren si qender, nqs kjo do te kish qene ende ne Shqipni?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Seminarist : 17-09-2004 mė 01:50

  3. #3
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,542

    Autoqefalia sipas www.frosina.org

    The Albanian Orthodox Autocephalous Church
    Date posted: Friday, August 6, 2004
    Author: Raymond Hutchins

    The establishment of an Albanian Orthodox autocephalous church had been one of the principal objectives of (Albanian) patriots since 1880. Sami Frashėri rated it next to the Albanian language in importance. He urged the Albanians to rid themselves of their dependence on the Greek, Bulgarian, and Serbian churches - especially the Greek church - and create their own church with Albanian priests and a liturgy in Albanian. As it was impossible to reach this goal in Albania, on account of the opposition of the Patriarchate and the Turkish government, an attempt was also made to introduce only the Albanian language in the church services. When this effort failed, the patriots turned their thoughts to the constitution of an Albanian church outside Albania and Turkey. Bucharest seemed at the moment best suited for the purpose.
    The church movement in Bucharest appears to have started at the outset ot the century. On May 27, 1900 Drita (Albanian newspaper in Romania) had as the first point in its program the separation of the Albanian church from the Greek Patriarchate and the introduction of the Albanian language in its liturgy. A decision was made to build an Albanian church in Bucharest. Obviously the decision was not carried out for two years later another fruitless attempt was made.
    It was in the United States of America that the first Albanian Orthodox Church was founded. On March 22, 1908 in the Knights of Honor Hall in Boston, the first liturgy in Albanian was celebrated. An incident expedited it. In 1907 a young Albanian died in Hudson, Mass., and the local Greek priest refused to officiate for the funeral services, on the ground that the young man was an Albanian nationalist and as such "automatically excommunicated." The incident provoked indignation among the Albanians of Massachusetts, who called a meeting and decided to have an Albanian priest ordained. They invited Fan S. Noli to undertake the mission, and he hastened to accept it. Platon, the Russian archbishop of New York, ordained him priest on March 8, 1908 at the age of twenty-six. The Albanian Orthodox Church of America, which was established with the ordination of Fan S. Noli as priest was authorized to conduct services in Albanian, was a missionary church under the jurisdiction of the Russian Orthodox Church. It was organized as an independent diocese in 1919.*
    The creation of the Albanian Orthodox Church in America was a powerful incentive to the growth of Albanian national feeling. With the introduction of Albanian in the liturgy, the church assumed a national character. Fan S. Noli translated the service from Greek and used it immediately after his ordination. He later translated many liturgical books in a clear and beautiful language. Fan S. Noli turned the pulpit into a tribune for nationalist preaching. The other priests serving Albanian congregations followed his example, for they were not at the service of the Greek church, but nationalistic-minded Albanians. The function of the Albanian Orthodox Church did not remain religious; it also became patriotic. As a religious institution, the Church interested only the Orthodox Albanians. As an institution established in order to detach them from the Patriarchate of Constantinople, whose policy was to hellenize them and unite them with Greece, it acquired a broader and national significance. This second aspect of the Albanian Orthodox Church of America concerned not only Orthodox Albanians but also their Moslem and Catholic compatriots. The activity of the Albanian colonies in the United States was intensified in the period following the creation of the Church - after 1908. PP 161-163, The Albanian National Awakening, 1878-1912, Stavro Skendi, Princeton University Press, 1967
    (In Albania) in September 1922 the Congress of Berat was called to deal with the question of religious independence. The congress, while irregular in composition, declared the Albanian Orthodox church to be autocephalous and ruled that Albanian instead of Greek should be used in the liturgy. The lack of hierarchy (no bishops existed) made these decisions largely inoperative; but by 1926, the then president and later king, Zog, had become interested in the matter and he henceforth worked to establish a valid autocephalous church. This was done with some semblance of legality following the convening in Fenbruary 1929 of a synod in King Zog's villa and finally achieved when on 13 April 1937 the patriarch of Constantinople accepted the Albanian Orthodox Church as autocephalous. PP 170-171, Historical Dictionary of Albania, Raymond Hutchins, The Scarecrow Press, Lanham, MD and London, 1996

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,513
    Postimet nė Bllog
    4
    Feja e shqyptarit ėshtė shqyptaria.
    Pashko Vasa

    Nga pikėpamja e besimit fetar, ilirėt ishin paganė. Ata besonin nė shumė hyjni (politeizėm) tė lidhura me jetėn dhe vdekjen. Dielli luante njė rol shumė tė rėndėsishėm nė pėrfytyrimet fetare tė ilirėve. Adhurimi i tij simbolizohej nė disa punime tė veēanta me karakter kulti, nė formė rrethi, tė kryqit tė thyer, etj.

    Tempulli mė i lashtė, i njohur deri mė sot, ėshtė ai i Artemisit nė Apoloni, i ndėrtuar rreth vitit 525 para Krishtit dhe i vendosur nė kodrėn mė tė lartė tė qytetit.

    Krishtėrimi nė Shqipėri u fut pėr herė tė parė rreth vitit 59 pas Krishtit, sipas dėshmisė sė apostullit Pal, i cili shkruante: "...Qė nga Jeruzalemi e pėrqark nė Ilirik u kam predikuar tė gjithėve Ungjillin e Krishtit".

    Burimi kryesor i vargut tė papėve gjatė kėtyre shekujve ėshtė Libėr Pantificalis, qė ndodhet nė Vatikan. Nga njoftimet e kėsaj vepre del se, nga provincat ilire kanė hipur nė fronin e Shėn Pjetrit pesė papė. I pari ėshtė Papa Eleutheri (182-193) nga Nikopoja e Epirit tė Vjetėr. I dyti ėshtė Papa Gaius (283-296), kushėri u perandorit Dioklecian me origjinė ilire. Papa i tretė ėshtė Inocenti (401 - 417) nga fisi ilir Albanoi (Albanum), qė banonte midis Durrėsit dhe Dobrės. Papa i katėrt ėsht Gjoni apo Johani (640-642) nga Dalmacia, i cili vdiq i dėshpėruar nga mizoritė qė kryenin avarėt dhe sllavėt nė vendlindjen e tij. I pesti, Giovan Franēesko Albani, qė hipi nė fron mė 1700 me emrin Klementi XI.

    Feja ortodokse depėrtoi nė viset shqiptare gjatė periudhės bizantine rreth vitit 323 pas Krishtit.

    Feja muslimane hyri nė Shqipėri nė shekullin e XIV.

    Ilirėt i dhanė bashkėsisė sė hershme tė krishterė njė nga etėrit dhe teologėt mė tė shquar kishtarė Shėn Jeronimin, tė quajtur Hieronymus (340-420). Ai lindi nė Stridon, nė kufirin lindor tė Dalmacisė dhe mbetet figurė e rėndėsishme fetare pėr pėrkthimin biblik tė tij, tė njohur si Vulgati Latin.

    Niketė Dardani (330-414) me origjinė ilire, ėshtė autori i kryehimnit tė krishterė "Te Deum". Ky himn u bė kėnga mė e pėrhapur nė gjithė muzikėn korale duke dhėnė njė ndihmesė tė ēmuar nė zhvillimin e kulturės latine.

    Ndėrtimi mė i vjetėr i kultit tė krishterė njihet Bazilika e Akropolit nė Butrint (shek. IV) dhe Bazilika e Tepes nė Elbasan (shek. IV-V).

    Kodiku mė i vjetėr nė Shqipėri, i njohur shkencėrisht "Codex purpureus Beratinus" ėshtė zbuluar nė Berat nė vitin 1868 nga A.Aleksudhi dhe ėshtė studiuar e publikuar nga studiuesi francez P.Battifol mė 1884. Libri nė pergamenė ėshtė dorėshkruar nė gjuhė greke nė shek.VI dhe pėrmban pjesė nga ungjijtė e Mateut e tė Markut. Meqė ėshtė shkruar nė ngjyrė tė kuqe, ka marrė dhe emrin "I purpurt".

    Ikonat mė tė vjetra nė Shqipėri janė tė shek.XII "Shėn-Mėri Odigitria" dhe "Dyert e bukura", nga kisha e shpellės sė Bllashtojnės, mbi liqenin e Prespės.

    Pal Engjėlli (1416-1470), arqipeshkėvi i Durrėsit bashkėpunėtor i ngushtė i Skėnderbeut, mė 1462, la njė formulė tė pėrbėrė prej njė fjalie nė gjuhėn shqipe me tekst fetar, tė cilin prindėrit shqiptarė mund ta shqiptonin nė mungesė tė priftit gjatė pagėzimit tė fėmijės, qė vdiste.

    Teksti origjinal nė shqip thotė: "Un tė peghesont pr emnit Atit e t'birit et' spertit senit." Kjo ėshtė shumė e ngjashme me shqipen e sotme letrare e cila do tė shkruante kėtė formulė: Unė tė pagėzoj nė emėr tė Atit e tė Birit e tė Shpirtit tė Shenjtė." Kjo fjali e shkurtėr ėshtė teksti mė i hershėm nė shqip qė ka dalė nė dritė deri sot. Ai u shkrua nė Mat, nė Shqipėrinė veriore, gjatė qėndresės heroike tė popullit shqiptar kundėr sulmeve tė ushtrisė osmane.

    Ndėr xhamitė mė tė vjetra tė Shqipėrisė njihet xhamia e Varoshit nė Lezhė, e cila mė parė ishte kisha e Shėnkollit ku u varros Skėnderbeu dhe nė vitin 1478 u pėrshtat nė xhami.

    Edhe kisha e Shėn-Stefanit nė kalanė e Shkodrės, pas pushtimit turk, u pėrshtat nė xhami nė vitin 1479.

    Xhamia "Mbret" e Elbasanit, e ndėrtuar nė vitin 1492 njihet si mė e vjetra e ndėrtuar posaēėrisht pėr besimtarėt muslimanė.

    Shkolla e parė katolike e dokumentuar nė gjuhėn shqipe u hap nė Velaj tė Mirditės mė 1638. Tė tjerat u hapėn nė Pllanė njė fshat afėr lumit Mat, mė 1638, nė Troshan mė 1639 dhe nė Shkodėr mė 1698. Si mėsues ishin Gjok Shqiptari, Filip Shkodrani dhe Dhimitėr Dhėrmiu.

    Qėndra mė e rėndėsishme e prodhimit tė ikonave njihet Berati. Kėtu ka punuar piktori i shquar, Onufri, i biri, Nikolla, dhe Onufėr Qiprioti nė shekujt XVII-XVIII.

    Mė 26 korrik 1919 komisioni peshkopal i Bostonit nė Amerikė shpalli kishėn autoqefale tė Shėn-Gjergjit me peshkop at Fan S. Nolin.

    diploma tė ndryshme, dhe mė 10 dhjetor 1987 iu dha nė Oslo edhe ēmimi "Nobel" pėr paqen.

    Mė 1967 u ndaluan tė gjitha llojet e besimeve nė Shqipėri duke u mbyllur kishat, xhamitė, teqetė dhe shkollat fetare. Pėr 23 vjet Shqipėria qe i vetmi vend ateist nė botė.

    Nė vitin 1990, pas lėvizjes demokratike, besimi fetar u la i lirė dhe u rindėrtuan tė gjitha kishat e xhamitė dhe mjaft objekte tė tjera tė besimit fetar, si dhe u hapėn shkolla tė ndryshme fetare.

    Mė 13 shtator 1922, Kongresi Ortodoks i Shqipėrisė, mbledhur nė Berat i pėrfaqėsuar nga 33 delegatė, shpalli Autoqefale Kishėn Ortodokse shqiptare dhe vendosi zhvillimin e meshės nė gjuhėn shqipe.

    Mė 12 mars 1923, Kongresi Muhamedan i mbledhur nė Tiranė, ku morėn pjesė delegatė nga gjithė Shqipėria, shpalli autoqefale xhaminė shqiptare dhe shkėputi marrėdhėniet e vartėsisė nga Turqia.

    Mė 1921 u zhvillua nė Tiranė Kongresi i Bektashinjve, ndėrsa mė 1926, selia e Krygjyshatės Botėrore u largua ngaTurqia dhe u vendos pėrfundimisht nė Shqipėri, me qendėr nė Tiranė.

    Kombi shqiptar ka nderin qė i dha botės Anjezė (Gonxhe) Bojaxhiun, e quajtur Nėnė Tereza (1910-1997), e lindur nė Shkup nga njė familje shqiptare. Nėnė Tereza qė krijoi nė Kalkuta tė Indisė Kongregacionin e Misionarėve tė Bamirėsisė, njihet si bamirėsja mė e tnadhe e botės. Pėr punėn e saj tė madhe iu dhanė shumė ēmime e diploma te ndryshme, dhe me 10 dhjetor 1987 iu dha ne Oslo edhe cmimi "Nobel" per paqen.

    Me 1967 u ndaluan te gjitha llojet e besimeve ne Shqiperi duke u mbyllur kishat, xhamite, teqete dhe shkollat fetare. Per 21 vjet Shqiperia qe i vetmi vend ateist ne bote.

    Me 1990, pas levizjes demokratike, besimi fetar u la i lire dhe u rindertuan te gjitha kishat e xhamite dhe mjaft objekte te tjera te besimit fetar, si dhe u hapen shkolla te ndryshme fetare.

    Nxjerre nga libri "Perla Shqiptare" te autorit Hilmi Kolgjegja

  5. #5
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,121
    Themelimi i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare (KOASH)
    dhe Kisha Ortodokse Greke



    Sipas burimeve krishtere, pėrhapja e Krishterimit, histo*ria e tė cilit fillon me Jezu Krishtin (Isain)[1], nė Illyrricum tė Ballkanit, ku jetonin shqiptarėt, ka filluar qė nė shekullin e parė nė kohėn e apostujve.[2] Ekzistencėn e Krishterimit nė kėto troje e argumenton udhėtimi i Palit nė Illyrricum[3] dhe prania e shėn Astit si peshkop i Dyrrahiumit, qė ėshtė njėri prej tre peshkopėve qė pėrmend historiani i njohur, Farlati, nė shkrimin e tij me titull “Illyrricum Sacrum”.[4] Supozohet se Krishterimi nė Shqipėri ėshtė pėrhapur jo nga Lindja por nga Perėndimi, dhe kjo nėpėrmjet qytetit Salona.[5] Pėrveē kėsaj, sipas disave mbrohet mendimi se Krishterimi nė kėto vende ėshtė pėrhapur nėpėrmjet ushtarėve romakė me ori*gjinė shqiptare tė quajtur “Praetorium”, tė cilėt kanė qe*nė mbroj*tėsit e ndėrtesave mbretėrore tė Perandorisė Romake.[6]

    Pas ndarjes sė Perandorisė Romake nė Lindore dhe Perė*ndi*more, kisha e Illyrricumit ka mbetur nėn sundimin e Kishės Perė*ndimore (Romake) dhe prioriteti qė mė parė i jepej Sela*nikut, tash i jepej Romės.[7]

    Po ashtu sipas burimeve krishtere, njė element tjetėr qė argumenton ekzistencėn e Krishterimit nė Ballkan, gjegjėsisht nė Shqipėri, qė nė shekullin e parė, janė nėnshkrimet e 13 peshko*pėve, tė cilėt kanė marrė pjesė nė Koncilin e Nikesė. Tregohet se ndėr peshkopėt qė kanė marrė pjesė nė kėtė koncil, kanė qenė edhe peshkopėt si ai i Shkupit, i Stobit dhe i Korfuzit. Pasi kėto qytete qė u pėrmendėn, gjenden nė Illyrricum apo nė rajonin e Epirit, kjo sinjalizon pėr ekzistencėn e Krishterimit nė kėto troje. Sipas historianit Hernack, si qendra tė Krishterimit nė Shqipėri nė vitin 325 mund tė numėrohen Nikopoja, Buthratumi (Butrinti) dhe Korkyra.[8]

    Edhe pse pjesa lindore e Illyrricumit nė vitin 379 politikisht lidhet me Konstantinopolin (Stambollin), kisha e Illyrricumit va*zhdon tė mbetet me Kishėn Romake. Por, Perandori bizantin Leo III (732), me njė vendim tė nxjerrė nga ana e tij, tė gjitha kishat e Illyrricumit i shkėput nga Kisha Romake dhe i bashkangjit me Kishėn Lindore (Bizantine). Kėshtu kishat nė Illyricum qė nga shek. 8, vazhdojnė tė veprojnė nėn patronatin e Kishės Lindore. Vetėmse, deri nė kėtė kohė, gjegjėsisht prej shek. 4. e deri nė shek 8., Illyrricumi ka qenė zonė ku kundėrshtoheshin, vriteshin, luftonin Roma dhe Konstantinopoli, gjegjėsisht Kisha Lindore dhe ajo Perėndimore.[9]

    Kisha Perėndimore asnjėherė nuk u pajtua qė kishat e Illy*rri*cumit tė mbeteshin nėn Kishėn Lindore dhe, kėshtu, ajo u mu*nd*ua qė kėtė rajon ta merrte pėrsėri nėn mbrojtjen e vet. Pėr she*mbull, nė kėtė drejtim mund tė pėrmendet Papa Adrini I. (772-795), i cili, kur mori pjesė nė Koncilin e dytė tė Nikesė, qė njihet si Sinodi VII, Ekumenik i Shenjtė, edhe pse nga Patriku i Konsta*ntinopolit Taras kėrkoi qė ta merrte Illyrricumin, nuk pati sukses. Kurse Papa Nikolasi I. (858-867) edhe pse ishte mė i ash*pėr nė kėrkimin e realizimit tė kėsaj dėshire tė tyre, Patriku Foti iu pėr*gjigj: “Ishte zakon i vjetėr qė tė drejtat kishtare tė ndrysho*heshin pas atyre politike dhe administrative”. Kėshtu, pavarėsisht nga kjo, Illyrricumi fetarisht edhe mė tej mbeti nėn Konstantinopolin. Nė njė koncil tė mbajtur (879-880) nė kohėn e Patrikut Foti I., edhe njė herė u ritheksua se kishat nė Illyrricum janė tė lidhura me Kishėn Lindore. Krahas tė gjitha kėtyre dėshtimeve, Kisha Romake asnjėherė nuk hoqi dorė nga pėrpjekjet e saj pėr marrjen e kėtyre kishave nėn mbrojtjen e vet. Kėshtu qė, praninė e saj nė Shqipėri ajo e vazhdoi me anė tė Mitropolisė sė Raguzės dhe Mitropolisė sė Tivarit.[10]

    Nė mesin e peshkopatave (Thesulia, Bosna, Rashka, Trubu*nia, Bullgaria) tė lidhura me Kryepeshkopatėn e Ohrit[11], e cila u themelua mė 870, ishin edhe peshkopatat shqiptare. Pra, pėrveē peshkopatės sė Dyrrahiumit, tė gjitha peshkopatat e tjera shqipta*re u lidhėn me tė.[12] Edhe pse Peshkopata e Dyrrahiumit njė kohė mbeti e pavarur, pėrsėri mė 1289 u detyrua tė lidhej me Kryepe*shkopatėn e Ohrit.[13] Disa thonė se edhe arbėreshėt (shqiptarėt katolikė) e asaj kohe kanė qenė tė lidhur me Ohrin, gjegjėsisht me Kishėn Lindore.[14]

    Kisha Ortodokse Shqiptare (KOSH) deri nė vitet 1766-1767 vazhdoi tė ishte nėn patronatin e Kryepeshkopatės sė Ohrit, ku merrnin pjesė edhe sllavėt edhe vllehtė. Kurse mė vonė, edhe Kryepeshkopata e Ohrit, dhe ajo e Pejės, me marrjen e autono*misė sė tyre, u lidhėn me Patrikanėn e Fanarit. Dhe kėshtu, edhe KOSH e gjeti veten nėn Patrikanėn e Fanarit.[15]

    Njė prej shkaqeve tė mbylljes sė Kryepeshkopatės sė Ohrit e tė Pejės dhe lidhjes sė tyre me Patrikanėn e Fanarit, ishte gjendja e ēdo pjese tė Ballkanit nėn administrimin osman dhe njohja e Patrikanės nga ana e Perandorisė Osmane si qendėr e ortodoksėve nė pėrgjithėsi. Disa shkrimtarė shqiptarė ortodoksė tregojnė se administrimi osman nė rajon pėr Krishterimin nė pėrgjithėsi, gje*gjė*sisht pėr Ortodoksizmin nė veēanti, ka qenė shumė i dė*m*shėm. Pėr shembull, sipas Dhimitėr Bedulit, njėri prej ideologėve tė KOSH, nė kėtė kohė, gjegjėsisht nė kohėn e Perandorisė Os*mane, njė numėr i madh i shqiptarėve jomuslimanė kanė bra*ktisur vendin e tyre dhe kanė ikur nė Greqi dhe Itali. Sipas tij, kjo situatė pėr Krishterimin nė Shqipėri ka qenė njė humbje e madhe.[16]

    Shprehja e Dhimitėr Bedulit se ardhja e Islamit, gjegjėsisht ardhja e “Fesė sė Re”, siē e quan ai Islamin, ishte njė rrezik i madh pėr Krishterimin, ėshtė shumė e gabuar, sepse dihet se edhe nė kohėn e Muhamedit (paqja dhe mėshira e Zotit qoftė mbi tė), edhe mė vonė, tė krishterėt nė pėrgjithėsi, bile edhe nė kohėn e Shtetit Osman - ortodoksėt, dhe sidomos Patrikana e Fanarit, gėzonin njė favor tė veēantė. Kėshtu, qė nga ditėt e para tė kriji*mit tė Shtetit Osman, tė gjithė pjesėtarėt e feve tė tjera, sidomos ortodoksėt, gėzonin njė liri tė plotė fetare.[17] Pėr kėtė arsye, pre*tendimi se ardhja e Islamit ka qenė njė dėm pėr ortodoksėt, nuk reflekton tė vėrtetėn. Ndėrkaq pėr ortodoksėt Shteti Osman ka qenė njė mburojė qė ata i ka mbrojtur nga shkrirja nė katolikė, pasi ėshtė e ditur se atėherė propaganda katolike e Papės me tė madhe interesohej pėr shndėrrimin e kishave ortodokse nė Ball*kan nė kisha katolike. Nga kjo propagandė janė vrarė edhe njė numėr i madh njerėzish tė pafajshėm, sikur janė shqiptarėt, pasi gjeografikisht kanė ndodhur nė mes.[18]

    KOSH deri nė shek. XX ka qenė nėn Patrikanėn e Fanarit, kurse mė vonė, nga ndikimi i elementeve etnike, ka aktualizuar dėshirėn e saj pėr pavarėsim. Ėshtė formuar njė lidhje mes pa*varėsisė sė KOSH-it dhe vetėdijes etnike e pavarėsisė politike. Nė kėtė formė merr hov edhe nacionalizimi i KOSH-it dhe kėshtu del nė shesh pėr herė tė parė mendimi pėr realizimin e cere*monive kishtare nė gjuhėn shqipe.[19]

    Aktivitetet pėr pavarėsimin e KOSH

    Lėvizjet pėr pavarėsim nė Gadishullin Ballkanik, tė cilat kanė filluar nė shek. XIX dhe kanė vazhduar edhe nė shek. XX., mė me seriozitet kanė filluar me shkatėrrimin e Shtetit Osman. Si rezultat i kėtyre lėvizjeve pėr pavarėsim, nė Ballkan u formuan njė numėr i madh shtetesh tė reja. Natyrisht, njė shtet qė fiton apo posedon qė mė herėt pavarėsinė e tij, duhet qė edhe nė aspektin fetar tė jetė i pavarur. Kjo ėshtė kėshtu sa i takon KOSH-it, pasi qė ajo ėshtė e nacionalizuar kudo nė botė, ndėrsa Kisha Katolike dhe Bashkėsia Islame nuk janė tė nacionalizuara.[20] Kėshtu disa popuj, si serbėt, bullgarėt etj., kishin fituar edhe pavarėsi naci*onale edhe fetare, kurse shqiptarėt ortodoksė, edhe pse jetonin nė njė shtet tė pavarur politikisht, fetarisht ishin ende nėn Patrikanėn e Fanarit, gjegjėsisht nėn Kishėn Ortodokse Greke, pasi kjo e fundit ishte zotėruese edhe nė Fanar.

    Shqiptarėt ortodoksė aktivitetin e tyre pėr pavarėsi e filluan jashtė Shqipėrisė, si nė Amerikė, Rumani dhe Bullgari. Arsyeja kryesore e fillimit tė njė aktiviteti kaq tė rėndėsishėm jashtė atdheut ishte se, nė atė kohė (fillimi i shek. XX) nė Shqipėri ishte shumė e fortė propaganda ortodokse greke dhe ajo progreke. Ky lloj i propagandės dirigjohej derjtpėrsėdrejti nga Patrikana e Fanarit nė Stamboll. Meqenėse kjo Patrikanė ishte nėn ndikimin e ideologjisė heleniste, punonte nė pėrputhshmėri me qėllimin e saj. Pra, grekėt qėllimet dhe ndjenjat e tyre nacionaliste dhe eks*pansioniste i shprehnin nėpėrmjet ortodoksizmit tė tyre. Kėshtu qė ata mundoheshin qė me anė tė mitropolitėve dhe peshkopėve grekė e me anė tė shkollave greke, t’i greqizonin, gjegjėsisht t’i helenizonin shqiptarėt. Dhe pėr kėtė qėllim priftėrinjtė ortodoksė grekė, nė vend qė popullit vendės t’ia mėsonin fenė, ata i mė*sonin gjuhėn dhe kulturėn greke.[21] Kjo gjendje ėshtė edhe shkaku kryesor i njė lufte tė ashpėr mes shqiptarėve dhe grekėve. Sido*mos ēėshtjet e kėtilla, si ajo e Vorio Epirit[22], edhe mė tepėr kishin tendosur gjendjen politike nė mes shqiptarėve dhe grekėve. Gre*kėt kanė qenė aq tė pa skrupuj nė kėtė drejtim, saqė edhe shqi*ptarėt ortodoksė filluan t’i deklaronin si grekė.[23]

    Grekėt, sidomos Kisha Ortodokse Greke, u munduan qė me mish e me shpirt tė vazhdonin politikėn e helenizimit tė shqipta*rėve. Ėshtė e mundur qė kėtė politikė tė grekėve, e cila ka filluar nė shek. XIX., ta zbresim deri nė periudhėn e vdekjes sė mbretit bizantin Vasili II (viti 1025). Pas vdekjes sė Vasilit II, mori fund edhe qėndrimi tolerant i shtetit ndaj Kryepeshkopatės sė Ohrit dhe filloi procesi i greqizimit/helenizimit.[24]

    Shqiptarėt janė njė popull qė politika greke ėshtė munduar t’i helenizojė sa mė tepėr. Ata qė iu nėnshtruan politikės helenizuese tė Fanarit, mė vonė, nė shek. XIX., u ballafaquan me terrorizmin nacional grek, sipas tė cilit tė gjithė popujt ortodoksė llogari*teshin grekė. Sipas politikės sė Athinės, e cila nga fillimi i shek. XIX ėshtė ndarė nga politika globale osmane, Shqipėria Jugore llogaritej pjesė e Greqisė, pėr shkak se populli i kėtij rajoni ishin me pėrkatėsi fetare ortodokse. Bile me njė qėndrim edhe mė ekstrem, politika greke, siē e kemi theksuar edhe mė lart, tė gjithė shqiptarėt ortodoksė i llogariste grekė, kėshtu qė shkollat greke nė Shqipėri furnizoheshin me planprograme, me kuadro dhe me libra shkollorė tė shtetit tė ri helen. Historia dhe letėrsia qė mė*sohej nėpėr kėto shkolla, ishin tė mbushura pėrplotė urrejtje ndaj muslimanėve, gjegjėsisht ndaj shqiptarėve muslimanė. Politika ortodokse greke vetėm shqiptarėt muslimanė i merrte pėr shqipta*rė. Por, pasi qė shqiptarėt muslimanė i quanin “turkoalvanoi” (shqiptarė turqė), ekzistimit tė shqiptarėve katolikė nė pjesėn ve*riore tė Shqipėrisė, politika ortodokse greke, pasi ata ishin shumė larg kufirit me Greqinė, nuk i jep shumė rėndėsi.[25]

    Nėse do tė shprehemi shkurtimisht, shkaku i fillimit tė aktivitetit pėr pavarėsimin e KOSH-it jashta atdheut nga ana e shqiptarėve ortodoksė, ėshtė startimi i proēesit tė ortodoksi*zimit/helenizimit nė shek. XIX dhe XX.[26]

    A. Shpallja e autoqefalitetit tė KOSH nė Amerikė dhe gjendja e saj nė shtetet e tjera

    Shqiptarėt, gjegjėsisht shqiptarėt e Diasporės, pėr herė tė parė KOSH-in e formuan nė Amerikė. Liturgjia e parė nė gjuhėn shqi*pe u realizua mė 22 mars 1908 nė qytetin e Bostonit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Shkaku kryesor i kėtij zhvillimi nė Amerikė ėshtė shpallja heretik e njė tė riu shqiptar ortodoks nga ana e Kishės Greke, me pretekstin se ėshtė “shqiptar nacio*nalist”, i cili kishte vdekur nė Hadson mė 1907, dhe refuzimi i realizimit tė ceremonisė fetare pėr tė vdekurin nė fjalė nga ana e klerikėve ortodoksė grekė. Pėr kėtė arsye shqiptarėt morėn hov pėr riko*nstruktim fetar dhe pėr pėrgatitjen e priftėrinjve shqiptarė. Pra*ndaj, pas njė kohe tė shkurtėr, nga ana e peshkopit rus nė Nju-Jork, Platon, kleriku shqiptar i njohur me emrin Fan Stilian Noli, u emėrua pėr prift. Noli, i cili mė 8 mars 1908 u shpall peshkop me vendimin e Sinodit tė Kishės Ruse u dėrgua nė Boston si prift. Mė 22 tė atij muaji, ditėn e diel, nė Knight Hall tė Bostonit u mbajt ceremonia/rituali i parė fetar nė gjuhėn shqipe. Ky ritual nga ana e shqiptarėve u prit me njė gėzim tė veēantė. Nė tė njėjtėn ditė nė Foenix Hall tė Bostonit u themelua Kisha e parė Shqiptare e quajtur Kisha e Shėn Gjergjit. Kėshtu, qė nga ajo kohė Fan Noli, i cili ishte i zgjedhur si prift i ri, me shkrimet dhe pėrkthimet e bėra nė gjuhėn shqipe nga ana e tij, ndihmoi mjaft nė zhvillimin dhe nė pėrparimin e Kishės Ortodokse Shqiptare.[27]

    Noli, i cili u emėrua prift nė kishėn e formuar nė Boston, aktivitetin e tij e vazhdoi duke pėrkthyer libra fetarė dhe duke i vizituar shqiptarėt e Shqipėrisė dhe tė Diasporės gjatė viteve 1913-1914. Noli, nė muajin tetor 1918 nė Nju-Jork, nga ana e kryepeshkopit rus Aleksandar, u shpall arkimandrit. Mė vonė, mė 28-29 shkurt 1919, Noli, nė mbledhjen e tė gjithė laikėve dhe tė klerikėve shqiptarė nė Amerikė, mbajtur nė Boston, ku morėn pjesė edhe priftėrinj nga Bullgaria, Rusia, Rumania dhe nga Siria, u shpall kandidat pėr (krye) peshkop tė KOSH-it. Por, qė njė njeri tė shpallej peshkop, duhej tė emėrohej nga ndonjė kryepeshkop tjetėr. Kėshtu, nė kėtė rast u mendua qė emėrimi i Nolit pėr pe*shkop tė bėhej nga ana e kryepeshkopit rus Aleksandar. Pasi, pėr shkak tė lidhjeve tė dobėta, nuk mundi tė realizohej kjo dėshirė, Noli, edhe pse ishte jashtė traditės sė Kishės, vendosi qė tė shpa*llej vetvetiu (krye)peshkop. Nė mbledhjen e dytė tė pėrgjithshme, mbajtur nė tė njėjtin vit mė 26 korrik, qe shpallur pavarėsia e KOSH nė Amerikė, kurse Noli qe zgjedhur krye*peshkop i KOSH-it. Shkrimet, pėrkthimet dhe predikimet e Nolit nė mesin e shqiptarėve, krahas luftės politike nė atė kohė, bėnė pėrgatitje edhe pėr njė reformim fetar (ortodoks) nė Shqipėri. Ky rizgjim shpirtėror qė filloi nė Amerikė, ndikoi edhe nė Shqipėri, ku u arrit tė bėhej njė mbėshtetje shumė e fortė pėr luftėn qė bėhej pėr tė drejtėn e KOSH-it.[28]

    Lėvizja e shqiptarėve ortodoksė tė Diasporės pėr pavarėsimin e kishės, vazhdoi edhe jashtė Amerikės, si nė Rusi dhe nė Ruma*ni. Pėr shembull, Harallamb Kristo Koēi, me origjinė shqiptare, i cili kishte mbaruar Seminarin Odesa dhe ishte regjistruar nė Universitetin e Peterburgut, nė vitin 1894, pas vizitės qė bėri nė Epir, Maqedoni dhe Shqipėri, pėrmes medieve ruse u mundua tė ngrinte zėrin, nė njėrėn anė pėr pavarėsimin politik tė Shqipėrisė, kurse nė anėn tjetėr pėr ekzistimin e njė Kishe Ortodokse Shqi*ptare dhe pėr njė patrik tė pavarur shqiptar. Kėshtu qė, mė 1907 nė Bukuresht tė Rumanisė, pas njė pėrpjekjeje shumė tė madhe, u sigurua njė kishė ortodokse shqiptare, ku ritualet, ceremonitė dhe predikimet fetare do tė mund tė bėheshin nė gjuhėn shqipe. Harallamb Callamani nga Berati, i cili nga ana e Patrikanės sė Fanarit ishte i emėruar prift nė kishėn greke tė quajtur Brailas, u thirr tė shėrbente si prift nė Kishėn Shqiptare nė Bukuresht. Callamani kėtė thirrje tė shqiptarėve e pranoi me plot dėshirė. Kur prifti nė fjalė arriti nė Bukuresht, menjėherė nga ana e administratorėve tė qytetit kėrkoi qė shqiptarėve ortodoksė t’u jepej njė kishė. Kėshtu, mitropoliti i Bukureshtit shqiptarėve orto*doksė u dhuroi njė vend qendror tė quajtur Shėn Gjergji, i cili ishte vend i bukur dhe historik. Callamani, pėr herė tė parė nė kėtė kishė realizoi njė ceremoni fetare nė gjuhėn shqipe, realizimi i sė cilės u mundėsua me anė tė shkrimeve dhe pėrkthimeve tė bėra nga Noli.[29]

    Disa shqiptarė ortodoksė nė Shqipėri, tė ndikuar nga autori*tetet e Athinės ose nga Fanari, edhe pse u munduan t’i pengonin kėto lėvizje reformuese, nuk arritėn tė ndikonin tek shqiptarėt e Diasporės si nė Amerikė, Rumani, Egjipt etj., kėshtu qė, pėr organizime tė kėtilla Diaspora ishte mė e pėrshtatshme. Veprimet e tilla nė Shqipėri ishin shumė tė vėshtira, sepse feja dhe kultura greke thellė kishin depėrtuar nė besimin dhe nė kulturėn ortodo*kse nė Shqipėri. Burimi kryesor dhe i vetėm i kėsaj politike asi*miluese fetare ishte Fanari, i cili ishte nėn ndikimin e politikės fetare ekspansioniste greke. Patrikanės sė Fanarit, e cila ishte pe*ngesa kryesore pėr pavarėsitė kombėtare tė shumė popujve, duhej t’i nėnshtroheshin tė gjitha kishat ortodokse, pėrfshirė kėtu edhe KOSH-in. Patriotėt shqiptarė ortodoksė tė Diasporės, bashkė me shqiptarėt e tjerė patriotė (muslimanė e katolikė), tė cilėt punonin pėr pavarėsinė e Shqi*pėrisė dhe mbronin mendimin se, pėr pavarėsinė e shtetit ishte e nevojshme edhe pavarėsia nė aspektin fetar, u morėn vesh qė rrugė e vetme e shpėtimit nga ndikimi i politikės greke, ishte pavarėsimi i KOSH.[30]

    Nė anėn tjetėr, Patrikana e Fanarit nuk ishte vetėm kundėr shqiptarėve apo kundėr popujve tė Ballkanit, ajo ishte dhe kundėr tėrė Perėndimit dhe pėr kėtė arsye te bashkėfetarėt e vetė mbillte urrejtje e armiqėsi ndaj gjithė kėtyre tė tjerėve.[31]

    Nė fillim ky qėndrim i Patrikanės sė Fanarit, nga ana e autoritetit kishtar nė Shqipėri, nuk u mor me seriozitet. Por, me kthimin e shqiptarėve ortodoksė nga Diaspora dhe me kėrkimin e tyre qė ritualet fetare tė kryheshin nė gjuhėn shqipe, filloi edhe ndryshimi i asaj status quos. Pas kėsaj filluan tė merren masa ku*ndėr atyre qė shpėrndanin librat dhe pėrkthimet e Nolit nė popull dhe kundėr atyre qė dėshironin qė Biblėn ta lexonin nė gjuhėn shqipe. Pėr shembull, u morėn disa masa, si pėr ata qė janė kundėr Kishės Ortodokse Greke, tė mos bėhej ceremoni fe*tare dhe qė kėto botėkuptime tė mos pranoheshin nė admi*nistri*min e kishės. Por, tė gjitha kėto masa nuk mjaftuan qė tė ndalnin lėvizjen pėr pavarėsi; pėrkundrazi lėvizja pėr pavarėsi u forcua edhe mė tepėr.[32]

    B. Aksioni pėr pavarėsimin e KOSH-it nė Shqipėri

    Stacioni i parė pėr pėrhapjen e mendimit tė Nolit pėr pava*rėsimin e KOSH nė Shqipėri ishte qyteti i Korēės. Korēa ishte vendi mė i pėrshtatshėm pėr lėvizjen pėr pavarėsi tė kishės, pasi qė ishte edhe qendra e ortodoksėve nė Shqipėri. Prej vitit 1914 e deri mė 1922, Noli dhe shokėt e tij edhe nė Shqipėri kishin vazhduar me lėvizjen pėr pavarėsimin e kishės. Sidomos nė vitet 1921-1922, aktiviteti pėr pavarėsi mori hov edhe mė tė madh, pasi kjo nė aspektin politik ishte koha mė e pėrshtatshme. Nė ko*nferencėn e mbajtur nė Londėr mė 1921, u mor vendim qė kufijtė shqiptaro-serbė tė mos ndryshonin dhe se ishte e domosdoshme qė tė respektoheshin vendimet e marra nė Protokollin e Firencės mė 17 Dhjetor 1913. Dhe ky ishte njė faktor shumė me rėndėsi pėr pavarėsimin e KOSH. Njė ēėshtje me rėndėsi qė duhet tė pėrmendet kėtu, ėshtė vendimi i Qeverisė Shqiptare, e cila mė tepėr ka ndihmuar lėvizjen pėr pavarėsimin e KOSH, se nė Shqipėri kryepeshkop nuk mund tė bėhej njė i huaj. Vendi i parė pėr realizimin e kėtij vendimi, i cili lėvizjes pėr pavarėsim i dha njė motivacion tė madh, u zgjodh po ashtu qyteti i Korēės.[33]

    Nė fund tė kėtyre pėrpjekjeve, disa kisha ortodokse kishin kaluar nė duarėt e shqiptarėve ortodoksė, si kishat nė Vlorė dhe nė Pogradec, kisha e Shėn Gjergjit nė Korēė, nė tė cilat cere*monitė, ritualet dhe predikimet fetare bėheshin nė gjuhėn shqipe. Gradualisht ēėshtja e pavarėsimit tė kishės doli nė rendin e parė dhe lindi ideja pėr themelimin e Kishės Ortodokse Shqiptare (si autoqefale). Kėto kisha tė pavarura ortodokse shqiptare kanė qenė njė pengesė e dukshme pėr depėrtimin e politikės greke nė poli*tikėn shqiptare dhe nė jetėn ortodokse nė Shqipėri.[34] Noli, bashkė me priftėrinjtė e tjerė si, Vasil Marku dhe Vangjel Ēamēe, pėr t’i pėrkrahur ata qė punonin pėr pavarėsimin e shtetit dhe tė kishės, kanė ndikuar nė realizimin e kėtyre aspiratave me sukses. Sikur ėshtė theksuar edhe nė gazetėn “Posta e Korēės”, ardhja e Nolit ishte shkak pėr rizgjimin e popullit ortodoks tė Korēės nga njė gjumė i thellė, i cili u ishte imponuar atyre me anė tė propaga*ndave tė ndryshme realizuar nė emėr tė Jezu Krishtit.[35]

    Fan Noli, mė 21 Nėntor 1923 nė Katedralėn Shėn Gjergji nė qytetin e Korēės, u shenjtėrua/pagėzua nga ana e priftėrinjve Jerotheu dhe Kristofori. Noli, nė tė njėjtėn ditė u zgjodh edhe mitropolit i Durrėsit (Dyrrahiumit), qė ishte qendra e shqiptarėve ortodoksė, kurse mė vonė do tė luante rolin e kryeqytetit tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė. Pas kėtyre ngjarjeve Noli mori titullin “Mitropoliti i Durrėsit, i Gorės dhe i Shpatit, kryepeshkop dhe ekzark i Illyrricumit, detit perėndimor dhe i tėrė Shqipėrisė”.[36]

    Shpallja nė kėtė mėnyrė e autoqefalitetit tė KOSH-it, kishte edhe avantazhe tė ndryshme politike qė ia mundėsonte Tirana zyrtare. Sepse me kėto zhvillime u zhduk edhe ndikimi grek nė jetėn ditore politike tė shtetit, kėshtu qė ky qe edhe njė grusht kundėr ambicieve greke pėr okupimin e Shqipėrisė Jugore. Pas kė*saj, disa peshkopė grekė dhe disa persona qė njiheshin si filo*gre*kė, pėr shkak tė qėndrimeve tė tyre kundėr popullit shqiptar, mė 1921 u pėrzunė nga Shqipėria.[37]

    Kėshtu, pra, mund tė themi se kėta janė ata nga ana e tė cilėve u hodhėn hapat e parė pėr pavarėsimin e KOSH-it. Ata qė me mundin e tyre qė mė herėt pėrgatitėn rrethin qė Noli tė mund tė realizonte kėtė pavarėsi tė kishės, janė: Ieronomah Kosti (1800) nga Berati, Theodor Haxhi Filipi (Dhaskal Todri) (1803) nga Elbasani, Naum Vegjilharxhi (1845) nga Bredhi i Vithkuqit, Gri*gor Argjirokastriti (1824) peshkop nė Eube, Konstandin Kristofo*ridhi (1860-1895) nga Elbasani dhe Papa Kristo Negovani (1875-1905), i cili njihej edhe si trim i shqiptarėve ortodoksė.[38]





    --------------------------------------------------------------------------------

    [1] Ėshtė e ditur se fjalėt Krishterim, Jezu (Jisu) Krisht apo Kishė kanė lindur shumė mė vonė sesa pretendohet, pasi nė fillim kanė qenė tė njohur vetėm ithtarėt e Isait, ashtu sikur i pėrmend Zoti nė Kur’an. Ndėrkaq fjalėt e lart*pėrmendura fillojnė tė pėrmenden vetėm nga fundi i shekullit I. tė e.s. (Shih, Shinasi Gunduz, Din ve Inanē Sozlugu, Vadi Yayinlari, Ankara 1998, f. 169.

    [2] Zef Mirdita, “Gjashtė shekujt e parė tė Krishtenizmit nė trevat iliro-shqip*tare”, Krishterimi ndėr shqiptarė, simpozium ndėrkombėtar Tiranė 16-19 Nėntor 1999, Shkodėr: Phoenix 2000, f. 37-39; Gjergji Gusho, Mbi pėr*hapjen e Krishterimit dhe tė kishave nė rrethin e Pogradecit, Pogradec: D.I.J.A., Pogradec 2000, f. 12.

    [3] Veprat e Apostujve, 16: 12, 17: 1; I. Timoteu, 4: 10; Gjithashtu shih, Arhie*piskop Mihail, Nasheto Sveto Pravoslavie, Shkup: Makedonska Pravoslavna Crkva 1996, f. 6; Roberto Moroco dela Roka, Kombėsia dhe feja nė Shqi*pėri 1920-1944, Tiranė: Elena Gjika 1994, f. 45; Edwin E. Jacques, Shqi*ptarėt I-Populli shqiptarė nga lashtėsia deri nė vitin 1912, Stamboll: Kartė e Pendė 1996, f. 209; Dhimitėr Beduli, Kisha Ortodokse Autoqefale e Shqi*pėrisė gjer nė vitin 1944, Tiranė: Kisha Ortodokse Shqiptare 1992, f. 5-6.

    [4] Beduli, ibid, f. 7; Jacques, ibid, f. 213; Kėtu dua tė theksoj se, edhe pse tė gji*tha burimet qė kam mundur t’i shikoj, tregojnė pėr prezencėn e Krishterizmit nė trojet ballkanike, por kėto burime nuk vėrtetojnė se tė gjithė ballkanasit kanė qenė tė krishterė. Kjo do tė thotė se, mendimi se tė gjithė shqiptarėt kanė qenė tė krishterė, e mė vonė me forcė e kanė pranuar Islamin, ėshtė jo i saktė dhe gabim.

    [5] Millan Shufflay, Historija e shqiptarėve tė veriut: Serbėt dhe Shqiptarėt, Prishtinė: Rilindja 1968, f. 178; Jacques, f. 214.

    [6] Jacques, f. 209.

    [7] Sherif Delvina, Pa pavarėsi fetare nuk ka pavarėsi kombėtare, Tiranė 1998, f. 146-147.

    [8] Qani Nesimi, Arnavut Ortodoks Kilisesi, (temė megjistrature e pabotuar), Samsun 2000, f. 22.

    [9] Delvina, f. 147; Beduli, f. 8-9; Francis Dvornik, Konciller Tarihi: Iznik’ten II Vatikan’a, Ankara: Turk Tarih Kurumu 1990, f. 24; N. P. Alpan, “Fener Patrikanesi ve Ortodoks Arnavutlar”, Kemalism Dergisi, n. 34, Maj 1965, f. 19; Nerkez Smajlagiē, Leksikon Islama, Ljubljana: Mladinska Kniga 1990, f. 27.

    [10] Beduli, f. 9.

    [11] Jacques, f. 232.

    [12] Mihail, f. 32; Jovan Belēovski, Ohridska Arhiepiskopija, Shkup 1997, f. 91-92; Beduli, f. 10.

    [13] Beduli, f. 10.

    [14] Delvina, f. 149

    [15] Ibid, f. 12-13 dhe 149.

    [16] Beduli, f. 11-12.

    [17] Muhamet Pirraku, “Roli i Islamit nė integrimin e Shqipėrisė etnike dhe tė ko*mbit shqiptar”, Feja, kultura dhe tradita islame ndėr shqiptarėt, sim*po*zi*um ndėrkombėtar I mbajtur nė Prishtinė mė 15, 16, 17 Tetor 1992, Prishtinė: Bashkėsia Islame e Kosovės 1995, f. 44; Surejja M. Shahin, Fener Patrikha*nesi ve Turkiye, Stamboll: Otuken 1996, f. 52-57.

    [18] Kasem Biēoku, Falangat qė rrezikojnė kombin shqiptar, Tiranė 1999, f. 67.

    [19]Beduli, f. 13.

    [20] Kėtu ėshtė pėr qėllim Ortodoksizmi.

    [21] Pėr kėtė arsye Samiu, kur flet pėr qėllimin e shqiptarėve, thotė se e para ėshtė mbrojtja territoriale e Shqipėrisė, kurse e dyta ėshtė pavarėsimi i Kishės Ortodokse Shqiptare:

    “E dyta ėshtė kisha; tė shpėtohen shqiptarėtė nga zgjedha e priftėrisė sė greqet, tė bullgarėt e tė serbėvet e tė kenė kishėn’ e tyre me priftėr shqiptarė e me ungjill shqip; se Krishti s’ish as grek as shqah.” (Sami Frashėri, “Shqipėria Ē’ka qenė Ē’ėshtė e Ē’do tė bėhetė”, Vepra-2, Tiranė: Instituti Historik 1988, f. 67.

    [22] Vorio Epiri, tė cilin Greqia me politikėn e saj ekspansioniste dėshiron ta uzurpojė, pėrbėn pjesėn jugore tė Shqipėrisė

    [23] Kaliopi Naska, “Kongresi Themeltar I Kishės Ortodokse Autoqefale nė Be*rat”, 70 vjetė tė Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare, simpozium Tiranė 19 Shtator 1992, Tiranė: Instituti Historik 1993, f. 10; Sherif Delvina, “Tentativė e pasuksesshme dhunė fetare”, Rreth pėrhapjes sė Islamit ndėr shqiptarėt, (ed. Muhiddin Ahmeti), Shkodėr 1997, f. 57; Moroco dela Roka, f. 47-48.

    [24] Mihail, f. 32.

    [25] Moroco dela Roka, f. 47-48.

    [26] Kasem Biēoku, “Falangat qė rrezikojnė kombin shqiptar”, Gazeta Albania, 15 nėntor 1998, f. 7; Ramiz Zekaj, “Politika antifetare dhe pasojat e saj mbi kulturėn islame gjatė shek. XX”, Revista Ftesa, n. 4 tetor 1999, f. 11-13.

    [27] Moroco dela Roka, f. 49; Beduli, f. 17-18.

    [28] Beduli, f. 17-19.

    [29] Beduli, f. 19-20.

    [30] Moroco dela Roka, f. 48-49.

    [31] Delvina, “Tentativė e pasuksesshme dhunė fetare”, f. 151.

    [32] Beduli, f. 20-21.

    [33] Naska, f. 11.

    [34] Ibid.

    [35] Ibid.

    [36] Delvina, “Tentativė e pasuksesshme dhunė fetare”, f. 4.

    [37] Moroco dela Roka, f. 52.

    [38] Beduli, f. 13-15.

  6. #6
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    40
    Postime
    2,172
    Kontributi i muslimaneve ne Shqiperi dhe formimi i Komunitetit Musliman Shqiptar



    Tė flasėsh pėr muslimanėt nė Shqipėri dhe ne veēanti pėr Komunitetin Musliman Shqiptar ėshtė njė vėshtirėsi e dyfishtė. Nė rradhė tė parė, vėshtirėsia vjen nga rrjedha historike. Kjo pasi shumė figura tė ndritura islame nė Shqipėri janė zhdukur nga faqet e historisė, ose mė e vogla pasojė ėshtė se kontributi i tyre ėshtė minimizuar nė maksimum, dhe e tėrė kjo erdhi prej dhunės ideologjike dhe institucionale tė ushtruar nga partia-pushtet (komuniste).

    Nė rradhė tė dytė vėshtirėsia vjen se ato figura tė ndritura qė dhanė jetėn e tyre janė tashmė tė ndara prej nesh dhe nė shumicėn e tyre kanė shkuar tek Krijuesi. Kėshtu burimi i njohurive pėr tė kaluarėn mbetet nė dokumentet qė ata kanė lėnė, ose nė kujtesėn e bashkėkohėsve tė tyre.
    I gjithė populli ishte i ndėrgjegjshėm se me shkėputjen prej Perandorise Osmane do tė shkėputej edhe njė pjesė e historise sė vet popullit shqiptar. Ne ishim tė parėt dhe mbase tė vetmit qė u shkėputėm prej Kalifatit nė 1912 dhe kjo pėr njė arsye tė thjeshtė. Jo pėr shkak tė kontradiktave siē do tė garonin historianėt e komunizmit qė tė argumentonin, por pėr shkak se shumica e popullsise shqiptare, nė tėrėsi ajo qė ishte muslimane nuk po e ndjente mė dėshirėn pėr fenė e saj. Turqit ishin pėrpjekur disa herė qė tė mos lejonin popullin qė tė mėsonte gjuhėn e tij kombėtare dhe me kėtė ata kujtonin se do tė ruanin jovetėm shtetin osman por edhe fenė islame. Njė pėrpjekje kjo qė kishte si destinacion dėshtimin. Pse? A mund qė ta mėsonte njė popull fenė e vet nėse gjuha turke pėr ta ishte e pakuptueshme kur shumica ishin analfabetė? A mund ta mėsonte njė musliman fenė e vet nėse pėr ta mėsuar atė ai duhej tė largohej drejt Stambollit ose universiteteve tė tjera islame tė Lindjes se Afėrme? A mund tė kuptoheshin ligjėratat fetare, kur ato pothuajse tė gjitha ishin nė gjuhėn turke? A mundtte njė hoxhė qė kishte mėsuar gjithė jetėn nė Stamboll qė tė ishte i kuptueshėm pėr bashkėfshatarėt e tij ose qytetarėt e qyteteve tė mėdha? Sigurisht qė ndryshimi kulturoro-social nuk ishte i madh por ai gjuhėsor, po.
    Kėtė situatė mundi qė ta kuptoje vetėm njė pakicė prej hoxhallarėve tė nderuar. Nė fillim mund tė pėrmendim pėrpjekjet e Hafiz Ali Korēės pėr t’i mėsuar popullit tė tij gjuhėn shqipe, gjuhė me tė cilėn ata do tė kuptonin fenė islame, gjuhė me tė cilėn ata do tė lexonin fletet e Kur’anit, gjuhė me tė cilėn ata do t’i mėsonin fėmijėve tė tyre islamin. Pėr kėtė Hafiz Aliu u internua disa herė, me shkakun se po “devijonte” popullin prej Islamit, por hoxha e kuptonte shumė mirė se ai vetėm se po i mėsonte atyre fenė, po i gjallėronte ndjenjat dhe dėshirat e humbura. Nė tė njėjtin mendim me tė ishte edhe patrioti, mėsuesi i mirėnjohur dhe hoxha i nderuar Hafiz Ibrahim Dalliu. Edhe ky e kishte kuptuar qė e vetmja rrugė pėr t’i kthyer popullit dėshirėn e humbur pėr fenė, ishte qė t’i mėsonin atyre gjuhėn shqipe. Por Dalliu e dinte se ashtu si Hafiz Aliu edhe ai nuk do t’i shpėtonte pėrndjekjeve dhe burgosjeve. Nė tė njėjtėn mėnyrė ai u burgos dhe u torturua disa herė prej turqve tė rinj (Xhonturqve). Dy tė parėve do t’i shtohej edhe dijetari e prijėsi i muslimanėve tė Shqipėrise Haxhi Vehbi Dibra, me pėrpjekjet e tė cilit mė pas do tė formohej edhe bėrthama e Komunitetit Musliman tė Shqipėrise. Ky triumvirat do ta shoqėrojė historinė e muslimanėve nė shqipėri deri nė vitet 1950-1960. Ata i mbijetuan sprovave tė kohės, por sprova mė e rėndė pėr ta ishte ajo e regjimit komunist. Si Hafiz Aliu tek “Bolshevizma ēkatėrrimi i njerėzimit” (1925) dhe “Shtatė ėndėrat e Shqipėrisė” (1924), ashtu edhe Ibrahim Dalliu tek “Patriotizmi nė Tiranė” e patėn paralajmėruar popullin shqiptar pėr tė kėqijat e ideologjisė komuniste, por ishte e kotė,se askush nuk i vuri re paralajmėrimet e dy hoxhallarėve (nė tė vėrtetė edhe shumė hoxhallarw dhe muslimanė tė tjetė patėn lajmėruar popullin pėr tė kėqijat e atij regjimi). Murtaja e shekullit XX pėrfshiu edhe Shqipėrinė. Feja islame u mbulua me hi brenda njė periudhe 22 vjeēare (nga 1945 deri nė 1967). Nė 1967, Islami dhe objektet e kultit islamik – ashtu si edhe fetė e tjera – u shpallėn anti-ligjore dhe anti-ideologjike nė frymėn komuniste. Shqipėria u bė shteti i dytė (sė bashku me Kubėn) i deklaruar si ateist nė botė.
    Nė 1912 me shpalljen e pavarėsise sė shtetit Shqiptar, u arrit njė ndėr objektivat kombėtare, ndėrsa objektivi i dytė fetar u la mbas dore. Prandaj Vehbi Dibra duke qenė caktuar nė atė kohė kryetar i Pleqėsise sė Shtetit Shqiptar, qė udhėhiqej prej Ismail bej Qemalit (prej familjes sė Vlorajve), vendosi ta linte postin e tij dhe t’i pėrkushtohej detyrės qė kishte njė jetė qė e kryente, asaj islame. Tė gjithė e njihnin atė pėr dijen e shumtė dhe formimin e gjerė fetar qė kishte, prandaj nė momentin mė tė vėshtirė, atėherė kur duhej ndihma e tij, ai dha fetvanė pėr shkėputjen prej Perandosise Osmane dhe shpalljen e pavarėsise. Nė 30 mars, kur Ismail Qemali nė krye tė njė delegacioni shkoi nė disa kryeqytete tė Evropės pėr tė sensibilizuar opinionin evropian nė favor tė ēėshtjes shqiptare, atij iu besua detyra e kryesimit tė Qeverise sė Pėrkohshme.
    Siē u theksua mė sipėr, Vehbiu iu pėrkushtua (pas shpalljes sė pavarėsise) fesė me mish dhe me shpirt. Nė fund tė vitit 1912 pasi la detyrėn e kryetarit tė Senatit, ai u shpall prej qeverise shqiptare si Kryemyfti i muslimanėve dhe kishte detyrė qė tė organizonte njėsinė administrative pėr vakėfet, shkollat islame dhe xhamitė. Nė 1916 u krijua Kėshilli i Nalt i Sheriatit nė krye tė tė cilit u vendos vet Haxhi Vehbiu. Ai u shqua pėr organizimin, drejtimin dhe mbarėvajtjen e Komunitetit musliman, si dhe pėr krijimin e marrėdhėnive tė reja me Shejhul Islamin e Stambollit, tashmė si njė njėsi politike autonome nė rang shteti, por e njėjtė fetare-islame.
    Shqipėria ėshtė rajoni i vetėm ballkanik, sėbashku me Bosnjėn, ku Islami arriti tė vendosej me njė bashkėsi qė ėshtė shumicė nė krahasim me besimtarėt e feve tė tjera. Mė 1937 muslimanėt ishin 69.3% e popullsisė, sipas statistikave shqiptare tė cilat e vlerėsonin numrin e tyre nė rreth 720.000. Sipas njė regjistrimi tė bėrė mė 1945 nėn qeverinė e re komuniste, ata pėrbėnin 72% tė popullsisė. Shtimi nė pėrqindje mund tė shpjegohet me shkėmbimin e detyrueshėm tė ortodoksėve me ēamėt qė ngelėn nė territoret e Greqisė.
    Mė 1921 bashkėsia sunite shqiptare shpalli shkėputjen prej Shejhul Islamit. Zyrtarisht kjo shkėputje u krye nė shkurt-mars tė 1923, me rastin e kongresit tė parė tė muslimanėve nė Tiranė, duke zgjedhur si kryetar tė bashkėsis Kryemyftiun e deriatėhershėm Vehbi Dibrėn. Nė tetor tė 1923 fillon botimin revista e parė zyrtare e Komunitetit Musliman e titulluar “Zani i Naltė”. Nė tė vėrehen tonet patriotike dhe atdhetare tė autorwve qė lanė nė tė shėnimet dhe shkrimet e tyre.
    Mė 1 prill 1928 nė Shqipėri hyn nė fuqi kodi civil i bazuar nė modelet perėndimore tė kodeve francezė, italianw, gjermanw dhe zviceranw, duke i bashkangjitur atyre disa nga normat dhe zakonet kanunore shqiptare, si dhe disa ligje egjiptiane pėrsa i pėrket tokave dhe pronave vakufore. Shteti pėrvetėsoi statusin laik. Me kėtė shumė gjyqtarė (kadinj) u hoqėn nga puna dhe nė fund tė 1928 u pėrfundua kushtetuta e re monarkiste. Qysh nė 1924 mbreti Zogu I kishte nxjerrė njė dekret sipas tė cilit tė gjitha komunitetet fetare duhet qė tė pajiseshin me statutet pėrkatėse. Sipas dekretit, shteti duhet tė kishte njė kontroll tė plotė mbi komunitetet fetare, dhe kėto tė fundit nuk duhet qė tė subvencionoheshin nga shtete tė tjera jashtė territorit shqiptar.
    Njė vit pas dekretit, nė 1929 u mblodh njė kongres i dytė i muslimanėve sunitw, nė tė cilin u ra dakord qė tė plotėsoheshin kėrkesat e dekretit mbretėror. Njė ndėr kėrkesat ishte qė tė mbylleshin tė gjitha ato xhami tė cilat ishin tė tepėrta dhe ishin tė papėrdorshme. Nė 1933 ministri i atėhershėm Mirash Ivanaj ndėrmori njė reformė arsimore, ku sipas saj me dekret mbretėror u mbyllėn tė gjitha shkollat e huaja – nė tė cilat mėsimi jepej nė gjuhė tė huaj – me kėtė shteti i atėhershėm kėrkonte qė tė godiste shkollat greke nė jug dhe ato katoliko-jezuite nė veri (Shkodėr) nė tė cilat mendohej se veprimtaria antikombėtare ishte shumė e madhe. Me kėtė reformė u goditėn edhe disa medrese, por nė krahasim me komunitetet e tjera, komuniteti musliman nuk pati humbje tė konsiderueshme. Nė 1935 gjendja u rikthye nė normalitet pasi me vendim tė organeve ndėrkombėtare shteti shqiptar u detyrua qė tė rihapw disa nga shkollat e mbyllura. Njė tjetėr dekret po kaq polemizues ishte edhe ai pėr heqjen e perēeve nė 1937 ( persisht: shamive tė fytyrės ). Kundėrshtime tė ashpra pati prej popullit tė Shkodrės qė nuk lejonte zbatimin e vendimit. Gjendja vazhdoi e tensionuar deri nė 1938 kur ēdo gjė ra nė qetėsinė e pėrkohshme. Njė vit mė vonė fillon Lufta e Dytė Botėrore. Me fillimin e saj, gjėrat do tė ndryshonin kryekėput pėr popullin shqiptar.
    Injoranca nuk zhduket me top

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e agim77
    Anėtarėsuar
    25-03-2006
    Postime
    10
    hej albo une jam agim77 jam sipas artikullit tende feja e shqiptarit eshte shqiptaria atomakisht do te thote shqiptaret nuk pasken fe

    keto gjera i kam studiar moti as nje komb ne bot nuk ka qe nuk e ka donje fe do te thot shqiptaret nuk paskan fe
    cila eshte sipas mendimit tend feja e re shqiparia si duket ajo tregom tung
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga agim77 : 27-03-2006 mė 19:21

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-07-2008
    Postime
    285
    O te nderuar disa qe po e mbroni verberishte irealen methuani se keshtu mund te e themi te verteten duke genjy,e verteta eshte tjeter.Tolerance fare nuk ka nga ana e islamikeve,kete e ilustroij me mijra shembuj,kurse une si nje pjestare i Fese Katolike dhe njejte edhe familja ime jemi ata qe e kemi shpetu prej denimit me vdekje nje hoxhe Isuf Halimin nga Rahovica gjate luftes se UCPMB-se kete mund ta vertetoni edhe vete ne fshatin tim,kurse ky njeri tash as nuk me pershendet,sa ishte ne rrezik po ju them edhe pas neve vinte deri tek dera e WC sidomos pas babait tim.Une jam Gjergj Shqiperia(Skender. Jashari nga fshati Rahovice komuna e Presheves).Mua me vje shume keq qe shohe shkrime te tilla nga disa njerez qe me duket se i kamuflojne gjerat dhe nuk e thone te verteten.Per kete arsye dua ti them disa argumente te cilat mendoj se cdo kush i din por nuk deshiron ti thote.E dijme mire se Shen Pali dhe Shen Pjetri dhe disa shenjeter te tjhere erdhen edhe ne Iliri pra ne Trojet tona.Per kete askush mos te mendoj se Krishterizmi tek Shqipetaret eshte perhap me dhune-jo kete e morem ne para romakeve.Sepse e dijme se luftrat Iliro Romake u zhvilluan parea Krishtit(kete e shihni ne cdo liber shkollor u flet per kete periudhe,pastaj ne historin e kishes,dhe ne shume doklumente tjera).Po ne kete periudhe pra te hereshme kur ishin fillet e para te hapjes se Krishterimit ne Europe ishin Shqipetaret-Iliret qe e pranuan me deshire sepse bijte e saj e perhapen.Shkoni ne Ulpiane shihni Florin dhe Laurin nder martiret e pare qe u flijuan per Krishtin,pastaj shkoni edhe ne Gracanice e shihne Kishen e Shqipetareve qe sot disa njerez te tille qe thirren ne islam e mohojne kete gje dhe e thojne se nuk i takon Shqipetareve.Po njejte shkoni neper cdo fshat dhe qytet te KJosoves keni te dhena gojore me se shumti neper popull qe ju flasin per Kishat e para ne Atdheun tone-nese i mohoni keto ju mohoni veteveten.E ne kete moment kur mund te mohoni ju nje Identitet tuajin ju edhe shume lehte pastaj konsideroheni te ardhur nga Shqiperia londineze apo edhe nga viset tjera-teorin per prejardhjen tone(qe e thote edhe Aleksdander Stipceviqi ne librin shume te mire te tij Iliret dhe qe e argumenton se Iliret ishgin autokton).I kam permend vetem pak te tille shenjter,por ju mund te gjeni edhe shume te tjere,po vetem po ja then se Perandoria Romake zyrtarishte pranoi Krishterimin ne vitin 313,kurse per 3 shekuj para Romakeve Iiret ishim qe ja mesuam fene Romakeve.Me rastin kur Romaket pranuan Krishterimin me edhe Roma u angazhua ne perhapjen e saj nepoer vendet e tjera te Europes,edhe pse apostujt e Krishtit sic e dijme shume me heret se sa Roma e perhapen edhe ne shumicen e ketyre vendeve kete fe.Vetem kujtojini sa Ate te shenjte kemi pas ne Iliret ne Vatikan,une sse paku dij 4 por disa thone se kishte edhe me shume.Bile kishte edhe nga Nishi(naissusi)dhe njejte edhe nga trojet tjera tonat.Ju mohoni bijte e Atdheut tone,mos mendoni se edhe popujt tjere nuk na duan shkaku se jemi njerez te mire ne sot-por ata nuk na duan shkaku i Tokes ne te cilen na fali Zoti,pastaj shkaku i nujerezve qe jka dham Kishes,por edhe per te mirat dhe begatit qe I kishte Atdheu jone-tamam Toke e Premtuar.Se paku deri me sot as edhe nje njeri une personalishte nuk kam arrit te e degjoj se Krishterizmi tek Shqipetaret eshte imponu me dhune,kete e thone vetem islamofilet pa asnje baze,sepse ne e morem Krishtin para se te e marrin popujt e Europes.Po njejte gjate teere histories populli jone I qendroi besnik,kjo eshte e vertet deri ne kohen e shenjte te Gjergj Kastriotit.E dijme se Turqit jane fise Mongole,qe erdhen nga Mongolia,dhe te cilat u vendosen ne territoret e Azise se vogel(sic quhej me vone)dhe ate ishin ne kontakt me islamizmin,te cilen edhe e pranuan shkaku I dhunes qe ja imponuan Perandoria arabe(shihe librat historike te kesaj periudhe I ken e gjitha si ne ato fillore te mesme dhe universitare).As keta Turq nuk e pranuan islamin me deshire,por me dhune se ja imponuan Arabet qe e kishin nje mbreteri ne shtrire net re kontinente e qe e cila udhehiqej nga Muhamedi.
    -Feja islame ne anen tjeter mund te thuhet se eshte nje falsifikim sepse ne vete nuk eshte asgje e re,por eshte nje plagjiature e disas besimeve te tjera qe eshte kombinu mes vete dhe ka njxjerre nje fe te re e cila ne fillim nuk njihej si fe e re as nga vete(Muhamedi),por njihej si Krishterim.Po kete emer ia nderroi pastaj duke e shendru kete ne nje fe te re.Muhamedi ishte nje burreshteti,e ne kete kohe mund te e kuptojme fare mire se sa I meshirshem mu7nd te jete nje burre shteti qe shtetin e vete do ta shtrije net re kontinente-d.m.th:ka qene njeriu me ipare qe ka fut ne bote dhunen ekstreme,vetvrasjen,vllavrasjen,imoralitetin dhe cdo gje tjeter te keqe.Une do e dua nje pergjigje nga mbrojtesit e islamit te verber se si ju do pranonit qe motren tuaj te ja jepni nje burri qe ne shtepi ka grua tjeter-kjjo nuk kla arsye fare.Muahmedi kishte 44 gra(kete e thone hoxhallaret e fshatit tim),kurse ne Kosove kam degju se kishte 33 gra(e thone studentet e Prizrenit ne Juridik sa isha),kurse sipas nje djali nga prishtina thote se Muahmedi I paska pasun 11 gra,kurse ne disa vende tjera ne kosove kam degju se ai kishte 4 apo 3 gra-shihe sa I drejte mund te jete nje njeri kur po te njejten qenje njerzore-gruan e konsideron si res vokalis(send qe flet).Ai nuk ishte ne gjendje te I jepte kufizime vetes per epshet e tija e lere me te mund te thote drejtesi nje njeri I tille.Po ashtu merreni me mend se ne moshen 14 vjecare sipasz disa muslimaneve(kurse shumica e muslimanve thone se kjo I kishte 9 apo 10 vjec)d.m.thenka nje pedofil.Mos te mundohet as edhe nje njeri sepse pjekuria seksulae mund te arritet per 1 apo maksimumi 2 vite para europjaneve shkaku I kushteve por nje femij kurr nuk mund te merret si I pjekur seksualishte.Pastaj logjikojeni vetem edhe kete se Muhamedi ishte ai qe ka marre me dredhi edhe Hatixhen.Njerzita tash mundohen te e arsyetojne padrejtewsin dhe imoralitetet e tij,por nje gje dihet se Muhamedi ishte sherbetor tek burri I Hatixhes,dhe gjate kesaj kohe ja mashtroin gruan zotrise se vete dhe keshtu e bene per vete-shih sa eshte e drejte kjo!!!
    Kurani eshte nje kushtetute e thjeshte per me shume nuk duhet te cilesohet as si liber I shenjte sepse nuk eshte I tille.Sepse ky liber eshte shkru nga sekretasri I shtetiot Arabe pra I vete Muhamediot(shihne edhe emrin e tij tek Historia e popullit Shqipetare).Zoti nuk eshte aq zemerngushte sa qe te te thote edhe t5e till ate keqija si vetem per organizimin dhe mbarevajtjen e nje shteti.Sepse nese Zoti I ka kriju te gjithe njerzit aim und edhe ti shfaros ata sic ndodhi me permbytjet e Nohit.Prandaj Zoti ka dashte qe te fliten kaq gjuhe dhe kaq kombe neb vote te ket.Nuk mund te jene aq me pak te shenjetruar kur mund te thuash pa gabim se edhe sot e kesaj dite nder me mekatoret jane arabet ne kete bote.Shikojeni mire kuranin e do shihni se aty shkruan cdo gje qe ka te beje me nje kushtetute te kohes kur eshte shkru kjo.Por se eshte kriju nje genjeshter se kinse Zoti I paska dergu edhe arabeve nje liber te shenjte-hic e vertet jo.Por kjo le te mbetet ne punen e arabeve sepse edhe teritorialishte fale Zotit I kemi shume large e shpresojme ten a largoje edhe me large me te tille djaje.
    Ardhja e islam,it tek Shqipetaret tashme dihet nga te gjithe.Eshte e vertet se disa "shqiptare"e p[ranuan me deshire,por kete e bene me qellim qe te fitonin privilegje ekonomike e deri tek ato qe te shpetonin nga humbja e jetes.Sepse kur mblidhej "xhizja"qe ka qene vetem per te krishteret dhe ajo takse kurr nuk ka qene fikse ka ndodhe sidomos kur disa jane shendrru ne laraman atehere vetem ato familje qe ende qendronin si te krishtera u duheshte te e paguanin taksen e tille per tere fshatin.Me ardhjen e Turqeve sidomos ne betejen e Marices ku ka marre pjese edhe princi i jone i |Durresit.Te krishteret e kan humbe kete beteje shkaku i saj turqit moren edhe nje pjese te Shqiperise se jugur Camerin e deri afer Beratit(lexo historine popuillit shqipetare).Me kete e dime se ndodhi me 1371,kurse princat arber prap luftuan te gjithe ne vete pra jo te bashkuar,njejte vepruan edhe fqinjet tane.Kjo ishte qe i dha mundesi turkut te e nenshtroj me lehte Ballkanin.Me 1389 me rastin e betejes se Kosoves dihet fare mire se numri i ushtrise Turke ishte per se paku 30% me i madhe se sa i te krishtereve.Te krishteret ishin shqipetaret,boshnjaket,serbet,rumunet,hungareyet etj.Beteja perfundoi thuaja se pa fitues,por fale trimit Shqipetare Milosh Kopiliqit(te cilin nje drenicak Muhamet \Pirraku e quan si jo shqipetare)e ne te vertet ishte nje shqipetare nga Kopiliqi i Drenioces-kshtu ne e mohojme historin tone(shiheni librin e M.Pirrakut).Kz trim arrit te e vras Sulltanin(Muratin)ku vendin e tij e mori pastaj djali i tij Bajayiti,i cili kur u kthye mbrapa ne Prishtine e formoj nje xhami e cila sipas deshmive dhe fakteve ka qene Kishe katolike.Pas kesaj fare mire e dijme se Gjergj Kastriotit por edhe shume qafireve(sic i quanin muslimanet Shqipetaret)i kishin marre peng new Turqi.Njejte vepruan edhe me Gjergjin.Ate e moren ne femijeri-9 vjecare(edhe pse disa thone se 19 vjec apo 17 vjec.Por edhe pse i kishin islamizu me dhune njejte sic bene edhe me Gjergj Kastriotin ai prap nuk e harroi fene e vertet-Krishtin.Ai u kthy sic i ka hije nje Shqipetarei dhe luftoi p[er 25 vjete rreshte duke i be balle shume ekspeditave te cmendura turke.Kjo ishte e para perandori qe vuri ne perdorim armen e yjarrit te erende0pra topin,Mbajeni mend se kishjte predhat e kalibrit 3000-900 mm kurse sot e dijme sa mm ka arme(shihne historin e armeve)kishte pastaj perdredhore qe ne sot i quajme minahedhes-mortaja te te njejtave kalibra(shih historin e armeve)prandaj askush nuk mund te thote se nuk u perdor strategjija e tokes se djegur ne trojet shqipetare.Por ishte besimi i Forte i djemve te kombit tone qe nuk u nenshtruan,e pranuan vdekjen por jo roberin e ndyte turke.Mbajeni mend ore vllazen se ne nuk ishim ne gjendje te i mundim serbet,maqedoneyt qe kishin nga 70000 mije ushtare kurse Gjergj kastrioti i mundi me 120000 mije ushtaret e vete dhe me garden e tij pretoriane qe e kishte ne kuader te ketyre ushtareve nje ushtri 20 here me te madhe se sa vete.Venjani gishtin kokes kur te e krahasoni kete,te njejtat taktika qe perdori Gjergji e tere bota mbare sot i vlerson si te nje Gjeniu,kurse ne shumica e mohojme duke thene ska dashte Turku se e kish be shkrumb e hi-po vertet e ka be shkrumb e hi shihne Krujen(qe sipoas disa te dhenave thuhet se tere popullata e saj pasi u pushtua nga turqit eshte vrare e prere cdo gje te gjalle dhe ne vend te saj eshte sjelle nje komb tjeter)!!!Po kur perfundoi Lufta me e Shenjte e kombit tone ne kohen e Gjergj Kastriotit e dini cu be kete ja thote historia-jo une.Rreth 700000 mije banore kishte Shqiperia Etnike,rreth n250000mije banore iken ne Itali e deri ne venedik,nje numer edhe me i madhe u derguan ne shkretirat e Anadollit(sa qe ne te Drejten e Kosoves ne Tranzicion te Arsim Bajramit thuhet se deri me vitin 1990 nuk dinin se ku jetonin cka ishin e kush ishin),kurse sipas disa burimeve thuhet se sot ne Turqi jane 5-6 miljon Shqiptare(kjo pra aspak nuk ju le pershtypje)!!!Une prej vendit nga vij dij plote gojdhana sa qe pjesa lindore e Lugines cdo shtepi e degjon duke thene kam kete apo ate ne Turqi,kan shkua atje me dhune e jo me deshire(ejani tek Preshevaret dhe jua thpone edhe vete).Ndersa prej vitit 1878 d.m.th>me Kongresin e Berlinit u angayhua edhe Serbia te i asimiloj Shqipetaret dhe te i paraqes si turq.E keni ne |Historin e shtetit dhe se drejtes te Fatmir sejdiut dhe \hilmi ismailit juridik)Une e kam gjete para ca viteve nje kapele turke ne shtepin time dhe ate e kam vene ne koke me perbuyje sepse e dija se eshte turke,kur me ka pa babai im me ka tregu historin e saj-thote>shume shqipetare te kesaj ane nga Nishi e deri tek Presheva port edhe me gjere kan ble nga ushtaret turq qe ishin duke iokur prej Ballkanit kapelat e tryre vetem kur te vijne shkijet te i mbajne ne koke kinse jane turq e te e shpetojne jeten e vete dhe te familjes-keto kapela i kan ble nga 5 lira te mbretit me vlere sa duisa shtepi te mira ne fshat.Prerj Nishit deri ne Kosove lindore-Shqiperin veri-lindore ne bashkepunim serbet e |Turqit shperngulen nga Kongresi i Berlinit deri ne \Luften e pare botrore rreth 750-800 fshatra(e ke tek vilajeti i |Kosoves).Pastaj me luftrat Ballkanike ne po kete liber por edhe tek i |reshat Avdiut thuhet se jane pa ne dy anet e rruges plote klufoma te shqipetareve0kete ma tregojne edhe disa pleq qe i kan degju nga antaret e familjeve te tyre.Vitin 1820 sipas nje statistike qe ka dhene stambolli ne nje gazete te saj ku une e kam gjejte ne Presheve,presheva kishte 60000 mije katolik dhe 40000 mije ushtare turq dhe shqipetare muslimane.Pra shqipetaret e klesaj ane me ardhejen e pare te turqeve nuk u asimiluan ne fe,por vetem ata qe kishin interese e pranuan-jho shkaku se feja ishte me e mire apsolutishte.Por shumica e ketyre aneve u ngjiten ne malet e Karadakut ku edhe jetuan per rreth 2 shkeuj taqmam ashtu si Shqipetare pra me fe e gjithecka tonen.Por ne vitet rreth 1890(nuk jam shume i sakte ne kete date sepse edhe gojdhenat e pleqeve ndryshojne paksa)i ishin ngjitur edhe malit per ti islamizu.Kshtu po e them nje rast te Seferve(fshat ne malsi)kur turqit kane dhene ultimatum se deri neser ne ora 14 duhet ose te behen te gjithe musliman ose edhe kafshet dhe cdo gje e gjalle iu zhduket.Atehere kan kuvendu mes vete jo vetem ky fshat por edhe shume fshatra perrreth dhe kan kalu ne laraman sa per te shpetu(ja se si na e mbollen fene turqit).Po nje gje dua te ja them qe eshte ne familjen time dhe kete e dij shume mire sepse shume here me eshte thene.Ne cdo fshat te lugines edhe sot e kesaj dite jane nga se paku nje familje katolike e ne disa edhe nga disa familje psh ne fshatin tim jemi tre familje.Gjyshi dhe stergjyshi im ishin shpernda duke u perca mes vete dhe keshtu duhe u nda ne nje familje dy fe.Njerin qe pranoi islamin e kishte bere per shkaqe ekonomike dhe te shpetonte per gjithecka me lehte prej turqeve,dhe per nje kohe te gjate nhga kjo familje pjellnin fare e ndyte pra hoxhallare.Mesin e tyre po ja tregoi njerin veprat e te cilit jane teper te ndyra(per kete tematik kam be edhe nje punim mjafte voluminoz qe i tregpoj keto paudhesi dhe tradheti te muslimaneve tane)Mulla haxhi Adem Sylejmani i cilio fatebardhesisht ka ndrru jete ka disa vjete ka be keto>nje numer eteper te madhe te besimtareve musliman i ka dergu ne Anadoll duke ia thene se atje qenka toka e Zotit dhe kjo eshte toke e qafireve-token qe e leshonin keta shqipatere e merrnin shkijet falas e ne disaa raste e merrte edhe ky vete.Pastaj rasti tjeter per nje hajmali Haxhi adem sylejmani ia ka marre token-aren 6000mije metra nje fshatari me sakte kusheririt te tij Rashit Sadikut.Sa kam kuptu nga nje Hoxhe i cili pa dashje me ka tregu se shkijet OZN-ja dhe UBB-ja i kishte ndihmu edhe financiarishte hoxhallaret.Per kete nder sherbetoret me te medhej te ketyre sigurimeve serbe ishin hoxhallaret dhe pastaj shtersa e arsimuar!!!Dua te e them edhe nje fakt tjeter se Karadak ia ngjiten emrin turqit sepse tamam idshte mal ku e thenin qafen cdo turk qe hynte,sepse sa kam pa ne nje liber te historise se taktikes ushatarake kam pa se gjithe shqipetaret e kesaj ane por edhe nga rrethina ishin mbledhe dhe kishin kriju fshatra neper kete malsi te karadakut prej nga asnje turk nuk e kishin lene te u afrohej.Po ja themn edhe nje fakt tjeter se sa negativishte eshte qendrrimi i islamit ne atdheun tone.E dini mire marveshjen e Titos me Turqin me 1950 qe e vuri ne jete deri me 1953 vetem nga Kosova jane largu rreth 250000 shqipetare(kete mund at gjeni ku te shikoni ne libra historik te kesaj kohe).Pastaj merreni dhe shikojini marveshjet tjera sekret mes Leninit dhe Arabeve te vitit 1917 se si privilegjohen arabet ne Rusi,e njejta gje ndodhi edhe me serbet ne arabi.Shkurt eshte fakt qe eshte publiku edhe ne RTK apo edhe ne mediat tjear se Serbia shkollonte ne Bagdad deri sa ishte Sadami nga 16 oficere te rinje cdo vjete.Pastaj anasjelltas serbia i shkollonte nga se paku 3O irakian ne Beograd.Shikojeni rastin npastaj te dergimit te paisjeve deorjentuese ruse te raketave ne Irak dhe Afganistan.Shikojeni edhe me per cudi rastin se si asnje shtet islamik nuk e pranon Kosoven si shtet.Pos Afganistanit Irakut te cilat tash jane ne rruget e civilizimit sepse eshte shume e vertet se shtetet e tilla arabe jane te botes se trete dhe marri e madhe dhe injorance eshte qe ne te botes Europiane te kthehemi derjete primitivave.Pastaj shikojeni rastin tjeter kur serbia me mundesit e veta e ndihmoi afganistanin dhe |Irakun kunder miqve tane SHBA-se dhe perendimit.Une pos tjerash ne moshen 16 vecare kam qene ne lufte dhe per kete do ja tregoj nje rast qe kam pa ne lufte te UCPMB-se.Diten kur eshte festu bajrami qe po luteshin muslimanet ne mengjes me direktiva te Serbise ka ardhe nje hoxhe dhe ai ishte i ri.Ne disa pasi ja prishnim lutjet e tilla deri sa edhe disa me force i kemi ndale te luten pasi qe e thonim se ne jemi shqiopetare dhe nuk kemi lufte fetare kunder serbise por per dic tjeter.Po ate dite ky hoxhe as edhe nje informate nuk ma ka dhene as mua as disa shokeve qe e kerkonim te dinim se nga ishte sepse e quanim spijune te shkive.Pas disa dites eshte vra nje shok i jone me emrin Qenan nga Boshtrani-kishte lidhje ky hoxhe ne renjen e tij-kete e dijme me boterishet.Po ashtu pasi hyme ne fshatin tone-Rahovice cdo shtepi qe kishte sado pak ndjenja islamike i ka pas te mbylluna dyerte e oborreve dhe nuk na linin te kalonim neper shtepit e tyre.Duke na ofendu si qafira e njerez te keqij.Mund te them me disa te tille kam poas problem deri ne rrahje gati si me Samet Beqairin i kcili ishte nje turiste-haxhi dhe kur kemi qene ne oborrin e tij na thoshte ikni bre djema allahi ju vrafte(edhe pse ky kishte rreth 60 e dic vjet-kurse ne ishim shumica te rinje asnjeri mbi 25 vjet-lketu mund ta pyesni se ja kam sha me fe ee me cdo gje fetare te tij).Po njejte edhe ne kete lufte sic e dij edhe me heret nuk kishte as edhe nje ushtare te vertet islamik-sepse po e jap nje shembull.Ne Shoshaj te eperme ishte Betim Salihu-Betim jezhi i cili ne balle mbante nje shirit arabishte te shkruar.Ai askund nuk ka marre pjese ne beteja,njejte vepronmin edhe shumivca e ketyre njerezve.Bile Betimi kur eshte be lufta ne fshatin e tij(Rahovice)ka qene ne Kuke te Sharrit e din edhe banoret e ketij fshati).Pas kesaj lufte kam qene edhe ne Iliride me disa ushtare.Edhe atje te njejten gje kam pa se nuk kishte musliman ne lufte.Prej gjithe ushtareve qe kemi qene ka pas me se shumti nga Kosova pastaj vinim nga Presheva dhe vetem 2 kan qene nga Ilirida.Kjo ka ndodhe pasi u thy Vaksinaca dhe Llojani sepse me heret nuk kam arrit te isha atje shkaku i luftes se UCPMB-se.Fatemiresishte hoxhet kishin ndale muzikat e tyre ne xhamije kjo ndodhi edhe ne Presheve por edhe tash ne Iliride e kam vrejte sepse ata kishin ik me kohe,ata ishin disa ne Kosove disa ne Shqiperi e sot fatekeqesishte ata lehin si qene te terbuar se kinse kan qendru ne vatrat e veta.As edhe mulla Jakupi qe thuhej se luftonte ne Likove nga po keta ushatare te Ilirides kam degju se ai vete nuk hy ne lufte por i fut te tjeret ata qe e hane te luftojne.Per kete me janar 2001 edhe serbia e akuzonte UCPMB pastaj edhe ne nentor te vitit 2003 ministri i serbise i mbrojtjes thote se ne Maqedonin shqipetare ka njerez te alkaides,pa pas per to asnje fakte por i etiketonte keta shqipetare.
    Pas luftes se UCPMB-se ne Presheve eshte formu stacioni-baya e shkive per veprime politiko propaganduese,kurse ne Bujanoc qendra per veprime diversioniste ushtarake,kurse qendra e dyte eshte ne Novi Pazar.Qe te dyja keto si Presheva-bujanoci dhe ashtu edhe Novi Pazari jane te dirigjuara nga Beogradi dhe qe ne Kosove mbjellin kete faren e re me mjekrra dhe me pantollone te shkurtera.Kete ma kan thene edhe vete vllezrit e juaj hoxhallare me sakte nje hoxhe i fshatit tim.Dijeni edhe nje gje se ne vitin 2003 kur jam ik ne kosove kam taku disa musliman te cilet me jan afru pasi une e kisha nje mjekerr te nmadhe jo shkaku fetare por shkaku i luftes.Dhe po me thone a po vje ne xhamij.Une ja tregova realitetinb se cka jam.Atehere me thane a po i shkurton pantollonat dhe mbaje mjekrren te paguajme 200 euro,nese punon me shume te pagfuajme edh me shume.Une me nervozitet po i them shoke te kam po tradheti ndaj kesaj kurr nuk beje-sepse njeri prej tyre ishte nga Terpeza e drenices.Po nje gje e tille me ka ndodhe edhe me 2005 duke me pofru kete here 400 euro,kete ma ka be nje njeri i Presheves qe ishte funksionare ketu ne kosove-njejte edhe ketij iu jam pergjigj-por me nje dinakeri duke u mundu te e zbuloj.Ku edhe kam kuptu se parat e tilla vinin nga beogradi dhe kishte qellim qe Kosova te zhagohej nga Beogradi deri sa ti caktohej statusi i saj kurse ne kete drejtim te arrinte me shume serbia te e mbjellte fanatizmin islamik.Por fatemiresishte nuk ja arrit sa e kishte qellim-te gjitha keto gjera serkerte nese ndokush nga ju qe mund te e lexoni kete nuk ju besohet mund te ja themn edhe ne imelin tim GjergjShqiperia_eBashkuar@hotmail.com,pra mund te pyesni nese dyshoni.Pastaj dua te e argumnentoj bashkepunimin e Serbise me islamizmin.Kur me kan zene robe mua dhe disa shoke pasi perfundoi lufta e UCPMB-se te trahdetuar nga shoket tane kjo dihet me boterishte ne fshatin tim.Shkijet kur me kan pyet mua me shume me ofendonin ne ceshtje fetare sepse e dinin se cfare feje i takoj.Pas ketij rasti ne tetor 2001na jane lajmeru shkijet ne mobilin celulare te cilin numer ja ka dhene Gezm Sylejmani(nipi i haxhi adem Sylejmanit)dhe na fyente sidomos per ceshtje fetare kete mund ta vertetoni edhe te EU(monitoruesit nderkombetare qe i kemi lajmeri ne presheve)KMDLNJ ne Bujanovce ederi tek ajo ne Kosove,pastaj tek KFOR-i amerikan ne Gjilan,pastaj tek Zyra e SHBA-se Britaniose se madhe dhe shume te tjera e deri tek ajo e Shqiperise.Prandaj cdo gje qe behet e tille eshte vecse nje vegel profitabile ne interes te serbise,kete do ta vertetoj edhe koha.Po ashtu shkoni e shihni ne Rahovice se cka eshte be.Eshte ndertu pas UCPMB-se edhe nje xhamij ne fshate,kurse nuk ka pas para te ndertohej edhe nje shkolle fillore per te cilen ka pas nevoj shume me shume se sa xhamij.Por kjo behej per interes se te kihet ne kontroll me mire ky fshat nga spijunat te cilet vetem, ne xhamij i thone te gjitha spijunazhet.Per shkollen fillore eshte dashgte te kerkohet ndihme nga Qeveria Yvicerrane te e ndertoje,po e njejta gje ka ndodhe edhe ne Presheve me xhamin afer stadiumit te qytetit ku teresishte e ka ndertu thuaja se Beogradi me parat e veta edhe pse nje kontribut te vogel e ka dhene komuniteti.Shkoni pastaj shihne mire ne planprogramin arsimor te Presheves e shihn i se Historia dhe disa lende kombetare nuk jane pranu te jene me planprogranm te Kosoves,kurse te tjerat po.P{er me shume eshte pranu edhe feja te mesohet ne shkolle cfare injorance!Per kete eshte be nje percarje e madhe mes nxenseve sepse disa nuk e mbajne fare mesimin fakultative te fese sa deri edhe kan pas probleme fizike vllau im Agroni me nje islamik.Pra kjo eshte teresishte feja muslimane ajo qe genjeshtrohet deri ne maksimum se eshte fe e paqes e mire e paster e ne te vertet eshte e tera e kunderta.Me vje shume keq qe edhe ne kete Kosove shoh ende njerez injorante,por ju lutem si nje vllau mbajeni mend more se keshtu vetem varrin ja hapni vetes sepse nuk keni nevoj te e mohoni veten por thuajeni te verteten.per kete ju lutem shkoni ne shkolle i madhe e i vogel te gjithe shkollohuni sepse arsimi ju jep drite e pastaj nese mendoni se eshte e mire mund te e zgjedhni edhe rrugen e djallit-eshjtye e drejt e juaja.Por mos harroni se Europa sipas te gjitheve eshte e Krishtere dhe e tille do mbetet kjo shihet qarte,shihne edhe ne te Drejten europiane te Bashkim Zahitit te juridiku.Prandaj kam deshire te i shohe gjithe Shqipetaret te Bashkuar,sepse nuk mund te na ndajne kufijt artificial shtetror,por na ndajne zemrat tona,per kete kushtojuni vetem shkolles e pas saj ju vje drita e mire qe nuk ju le ne terr kurr.
    kete shkrim me siper e kam be para ca dite kurse pak me vone me ka ndodhe nje problem nga fshatari im Veli Isuf Haxhidiku,shkaku i ketij publikimi eshte dergu nga UDB-ja me sakte nga nje hoxhe i fshatit tim qe eshte pagu(kete e ka pranu edhe vete ky poerson kur e kam kercenu se do ja nxjerr edhe me force informacionin)per kete une jam krenare se jam sakrifiku edhe per te Verteten kurse duke mendu se ka perfundu lufta prap ne te tilla hasi.Edhe pse isha ne disa luftra kete ma bejne njerzit e shitur te Atdheut tim.

  9. #9
    God Bless You Maska e _Mersin_
    Anėtarėsuar
    21-05-2008
    Vendndodhja
    ne nota humori
    Postime
    2,593
    Fronėzimi i Janullatosit e vėrteta pėrmes pamjeve tė vitit 1992

    http://www.balkanweb.com/shqiperi/26...992-49287.html


    Video

    http://www.balkanweb.com/videoAlbum/..._id_video=7015
    "Shoku Mjekesise"

  10. #10
    Inxhinier Maska e albani1
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    38
    Postime
    840

    Histori e shkurtuar e Vellazerise Ungjillore Shqipetare.

    Marre nga faqja zyrtare e VUSH (Vellazeria Ungjillore e Shqiperise)

    Histori e shkurtėr e Kishės Ungjillore ndėr shqiptarėt

    Shkruar nga Dr. Femi Cakolli, pastor

    Redaktuar nga Magda Maylam

    Krishterimi protestant ndėr shqiptarėt fillon me dy letra tė skocezit Robert Pinkerton nė lidhje me Shqipėrinė, njėra nė vitin 1816, kurse tjetra nė 1819-n. Pinkertoni punonte pėr Shoqėrinė Biblike Britanike dhe tė Huaj.

    Mė 1819, Shoqėria dha 300 stėrlina angleze pėr pėrkthimin e Dhiatės sė Re nė shqip dhe Dr. Vangjel Meksi u caktua si pėrkthyes. Por Dr. Meksi vdiq pa e pėrfunduar tė gjithė projektin. Puna redaktuese iu caktua arqipeshkvit Grigor Gjirokastriti, dhe mė 1824 u botua ungjilli i Mateut.

    Mė 1827 botohen katėr ungjijtė nė Korfuz. Njė vit mė vonė u botua gjithė Dhiata e Re paralelisht si tekst edhe nė gjuhėn greke. Po nė vitin 1828, Pinkertoni i shkruan edhe njė letėr tjetėr Shoqėrisė qė tė pėrkthehen nė shqip psalmet. Ndihmesė tė madhe nė kėtė shėrbesė botimesh dha Aleksandėr Thomson, i cili erdhi vetė nė Shqipėri nė vitin 1863 dhe vuri re mungesėn e misionarėve e tė kishave ungjillore.

    Nė vitin 1864, Shoqėria Biblike Britanike dhe e Huaj arriti tė punėsojė Kristoforidhin, i cili kishte kryer Kolegjin Protestant nė Maltė. Mė 1865 erdhėn dy anglezė (njėri nė Janinė e tjetri nė Shkodėr) pėr tė pėrhapur ungjillin si shitės shėtitės, dhe misionari qė ishte nė Shkodėr, vjen edhe nė Pejė, Prizren, Prishtinė etj. Mė vonė pati edhe shitės tė tjerė, dhe shitėsit ishin misionarėt e vetėm deri nė vitin 1873.

    Kristoforidhi pėrkthen gjithė Dhiatėn e Re prej greqishtes nė vitin 1866 (edhe sot e kėsaj dite pėrkthimi i Kristoforishit mbetet pėrkthimi mė i mirė nė shqip). Dhiata e Re botohet nė dy dialekte, kurse mė 1880 botohen edhe disa libra tė Dhiatės sė Vjetėr.

    Botime tė tilla tė fjalės sė Perėndisė nė gjuhėn shqipe u kryen nė mes tė njė atmosfere persekucioni dhe rreziku. Porta e Lartė disa herė i burgosi njerėzit e librave, pengoi dhe ndaloi botimin e tyre, i dogji librat, etj. Por anglezėt ishin kėmbėngulės si nė botimin e Dhiatės sė Re, ashtu edhe nė pėrhapjen e librave.

    Viti 1873 ėshtė njė vit i rėndėsishėm nė historinė e krishtėrimit protestant nė Shqipėri. Nė kėtė vit, vijnė pėr herė tė parė nė Shqipėri tre misionarė amerikanė: Xh. Berd, Xh. Marsh dhe Xh. Hauz. Ata vendosen nė Manastir dhe tre vjet mė vonė, nė vitin 1876, frytet e para tė kishės sė parė protestante ungjillore shqiptare vihen re mes shqiptarėve tė Manastirit. Dy shqiptarėt e parė qė u bėnė protestantė mė 1876 ishin Nikolla dhe Dhimitri nga Manastiri.

    Nė vitin 1877 Gjerasim Qiriazi lė fenė ortodokse dhe pranon protestantizmin. Njė vit mė vonė, Qiriazi shkon nė Seminarin Amerikan tė Samakovės nė Bullgari. Pas mbarimit tė studimeve biblike nė vitin 1882, Qiriazi punon fuqimisht pėr ungjillin. Puna e tij ishte e pėrqėndruar mė shumė nė Korēė, por ai shkoi edhe nė kishėn ungjillore tė Prishtinės, nė tė cilėn shėrbente njė pastor bullgar.

    Mė 1884 Qiriazi mbajti shėrbesėn e parė ungjillore nė gjuhėn shqipe nė Kishėn Ungjillore nė Selanik. Po nė kėtė vit, Qiriazi bėhet pėrgjegjės pėr shpėrndarjen e literaturės ungjillore nė shqip.

    Prej vitit 1886, numri i shėtitėsve shqiptarė filloi tė shtohej gjithnjė e mė shumė, por, nė tė njėjtėn kohė, edhe antagonizmi ndaj punės ungjillore rritej. Porta e Lartė, Kisha katolike, Kisha Ortodokse, myslimanėt dhe analfabetizmi ishin disa nga pengesat, me tė cilat ballafaqoheshin besimtarėt shqiptarė tė kėsaj kohe.

    Nė vitin 1890 Qiriazi shugurohet "predikues i popullit shqiptar".

    Pėr dy vjet me rradhė, deri mė 1892-shin, Qiriazi sė bashku me motrat e tij dhe ungjillorė tė tjerė themeloi nė Korēė pesė "institucione": Shkollėn e tė Dielės, Shkollėn e parė pėr Vajza, Kishėn Ungjillore, Shoqatėn ungjillore-letrare "Vėllazėria Ungjillore", si dhe gazetėn "Letra e vėllazėrisė" (e para qė u shtyp nė shqip nė Shqipėri). Nė dimrin e vitit 1893 Qiriazi u zu peng nga kaēakėt pėr gjashtė muaj dhe si pasojė e kėsaj, vdiq nė janar tė vitit 1894. Vdekja e tij ishte humbja mė e madhe e gjithė lėvizjes ungjillore shqiptare.

    Por ungjillorėt shqiptarė nuk e braktisėn besimin e tyre, edhe pse sfidat ndaj kėtij besimi ishin tė mėdha. Nė fillim tė shek.XX, misionarė tė tjerė erdhėn nė Shqipėri, mes tė cilėve shquheshin ēifti Kenedi, Edwin Jasques, etj., tė cilėt ndihmuan nė themelimin e Misionit Ungjillor Shqiptar mė 1922. Por nė vitin 1933, me urdhėrin e Mbretit Zog u mbyllėn dhe u ndalua gjithė veprimtaria shkollore ungjillore e Korēės. E megjithatė, gjatė kėsaj periudhe e nė vazhdim, prej vitit 1937-1939, kisha e Korēės pėrjetoi njė rritje shumė tė madhe dhe si pasojė, vazhdoi tė funksiononte deri nė vitin 1940, kur u shpėrnda nga fashistėt italianė.

    Pėrsa i pėrket kishave tė tjera ungjillore shqiptare, fatkeqėsisht, nuk ka shėnime tė regjistruara apo tė arkivuara gjėkund. Nė Kosovė, sipas tė dhėnave, dihet se kishte dy kisha ungjillore nė Prishtinė: njėra ishte nė funksionim deri nė vitin 1943, dhe tjetra ishte njė kishė metodiste deri nė fillim tė viteve '60 me qendėr pėrballė Kuvendit tė Prishtinės. Nė Prishtinė ėshtė i njohur po ashtu edhe mikrotoponimi: "vorret e evangjelistėve". Ka dėshmi edhe pėr takime lutjeje tė njė grupi ungjillor nė Shkollėn "Sami Frashėri" gjatė Luftės sė Dytė Botėrore e deri nė vitin 1949.

    Figura tė ndryshme, qė janė shprehur nė favor tė krishterimit protestant tek shqiptarėt ose qė e kanė ndihmuar pėrhapjen e kėtij krishtėrimi me autoritetin dhe pasuritė e tyre kanė qenė: Elena Gjika, Asdreni, Faik Konica, Naim Frashėri, Fan S. Noli, Nikolla Naēo, Pandeli Sotiri, Sami Frashėri, Mihal Grameno, Kristo Dako, Mid’hat Frashėri, etj. Figura kombėtare qė u ē’kishėruan nga Kisha greke pėr shkak tė bindjeve tė tyre fetare dhe kombėtare kanė qenė: Vangjel Meksi, Grigor Gjirokastri, Panajot Kapitari, Naum Veqilharxhi, Koto Hoxhi, Nikollė Naēo, Gjerasim Qiriazi, Gjergj Qiriazi, Grigor Cilka, Petro Nini Laurasi, K. Kristoforidhi, Thanas Sina, Kristo Shuli, Sevasti Qiriazi, etj.

    Karakteristika kryesore e ungjillorėve shqiptarė ishte vizioni i tyre rilindės pėr Shqipėrinė, d.m.th. themelimi i shkollave dhe botimi e pėrhapja e librave nė shqip. Njė vizion i tillė gjeti pėrkrahjen e tė gjithėve. Sot ndoshta ende nuk do tė kishim njė alfabet nė gjuhėn shqipe, pa rolin dhe kontributin, qė luajtėn ungjillorėt shqiptarė nė Kongresin e Manastirit nė vitin 1908 .

    Shtojce: Ne mbledhjen dhe seleksionimin e fakteve per figurat e larta Ungjillore te Rlindjes Kombetare, na rezulton qe te dhenat historike qe ne disponojme lidhur me atdhetarin e shquar Petro Nini Luarasi per momentin jane te pamjaftueshme qe ky personalitet i Rilindjes Kombetare te rradhitet nder figurat e tjera Ungjillore themelues dhe anetar i Komunitetit Ungjillor Shqiptar.
    Ne baze te fakteve dhe te dhenave burimore historike deklarojme se Petro Nini Luarasi ka qene nje mik i ngushte i Ungjilloreve dhe nje bashkepunetor po aq i ngushte ne aksinonin e Ungjilloreve Shqiptare per perhapjen e Ungjillit dhe te Shkronjave Shqipe.

    Nese ai vete ishte nje i Krishter Ungjillor apo jo, mbetet per t'u ripare dhe per t'u hulumtuar me thelle permes nje pune me te detajuar studimore.



    Kredoja e veprimtarisė sė tyre ungjillore ishte: Miq pėr Perėndinė, Dritė pėr popullin, Uratė pėr mėmėdhenė!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga albani1 : 23-01-2012 mė 11:05
    Perendia eshte aq i madh, saqe ne na duhet perjetesia per ta njohur Ate plotesisht.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Ali Baba Tepele
    Anėtarėsuar
    15-03-2007
    Vendndodhja
    Greqi
    Postime
    1,767

    Pėr: Histori e shkurtuar e Vellazerise Ungjillore Shqipetare.

    – DIXHITALIZIMI I FESĖ

    Dikush qė mund tė lexojė titullin, mund ti duket e ēuditėshme por ne do mundohemi tė sqarojmė lexuesin, pa e lodhur dhe mėrzitur atė me filozofira boshe, nė tė njėjtėn kohė duke hedhur dritė edhe mbi njė plan tė ri nė tė cilin po shtrihet feja dhe politika.
    Feja nuk lindi nga zoti, siē pretendojnė edhe sotė e kėsaj dite disa klerikė, apo besimtarė, ky ėshtė mendim i gabuar.
    Feja ėshtė njė produkt i inteligjencės njerėzore, si e tillė i nėnėshtrohet EVOLUCIONIT sė bashku me gjithė shoqėrinė njerėzore.
    Inteligjenca e njeriut ėshtė gjithmon nė zhvillim duke kėrkuar hapsira tė reja pėrsosmėrie.
    Po kthehemi pak nė “origjinė” tė krijimit tė ideologjisė fetare. Ėshtė pikėrishtė kjo ndienjė qė “Fondamentalistėt” e sotėm kėrkojnė tė realizojnė, por me njė ndryshim shum tė madh sepse ata kėrkojnė tė kthehen realishtė nė terrenin e origjinės, kurse ne do tė kthehemi historikishtė me njė studim tė shkurtėr.
    E para nga e dyta kanė njė ndryshim rrėnjėsor tė cilin do ta sqarojmė mė poshtė.
    Feja ėshtė si puna e jetės sė njeriut; - “Kur njeriu vjen nė jetė dhimbjet i heqin tė tjerėt, ndėrsa kur largohet nga jeta dhimbjet i heq vetė!”
    Pikėrishtė kėtė tregon edhe materializmi dialektik dhe historik tė cilat janė shkenca dhe jo demagogji. Sotė bota e qytetėruar po i studjon kėto shkenca pikėrishtė pėr t’i dhėnė pėrgjigje kėtyre fenomeneve ekstreme qė dalin nga individė tė ndryshėm ekstremistė.
    Ekstremizmi nė vetvete si fenomen ėshtė njė mėnyrė pėrfitimi material me dhunė.
    E theksojmė MATERIAL sepse brėnda saj gjendet edhe pėrfitimi moral por ai nuk ėshtė primari, gjithmonė primare mbetet interesi material pėr ēdo pushtet.
    E thamė mė lartė se jeta e zhvillimit tė fesė ngjan natyrshėm me jetėn e zhvillimit tė vetė njeriut.
    Feja nuk lindi sotė dhe as lindi me njeriun! “Materializmi historik” na tregon se, njerėzimi kishte miliona vjetė para se tė arrinte stadin e analizimit tė fenomeneve natyrale. Ēdo gjė nė kėtė botė erdhi natyrshėm dhe sipas shkallės sė zhvillimit njerėzor. Duke mos pasur njohjet e duhura pėr shumė e shumė fenomene tė natyrės, ashtu siē i ka sotė, njerėzimi mendonte dhe pretendonte se kėto fenomene shkaktoheshin nga njė fuqi mė e madhe, e mbinatyrėshme, tė cilėn ai nuk e komandonte dhe kontrollonte dotė. Kjo fuqi ndikonte nė jetėn e tij me forcėn natyrore qė shfaqte!
    Kėshtu lindėn besimet e para PAGANE. Po tė kini parasysh mitologjinė e lashtė e cila sundoi pėr tė paktėn njėzet shekuj. Kur erdhi nė jetė “MONOTEIZMI” bota kishte pėrparuar shumė dhe nga shkrimet nė gurė njerėzimi kishte kaluar nė shkrimet nė papiruse, lėkurė, letėr.
    Lindja e kėsaj ideologjije tė re fetare ishte natyrishtė me shum dhimbje, por dhimbjet i hoqi populli qė e lindi!
    Qė tė kalonte nga besimi pagan nė atė monoteist, natyrishtė nuk ishte asgjė e vullnetėshme, sepse nė popull ishin tė rrėnjosura besimet e para.
    Ky transformim erdhi nėpėrmjetė dhunės, nga ata individė udhėheqės tė propagandės sė re fetare, tė cilėt mbronin iteresat e tyre apo tė klasės qė i takonin. Kjo ishte njė mėnyrė e re pushteti. Shum herė feja ėshtė pėrzierė keq nė pushtetin politik saqė ishte e vėshtirė tė ndaje se ku ishin interesat e fesė dhe ku ishin interesat e politikės sunduese! Historikishtė ka shumė elemente fetar nė pushtetin politik, i kemi edhe sot e kėsaj dite dhe shėmbulli mė i qartė ėshtė PAPA dhe nė botėn islamike ėshtė KALIFI. (Papati dhe Kalifati)
    Historia e zhvillimit njerėzor ka njohur shumė sisteme shoqėrore tė cilat me kalimin e kohės kanė ndryshuar. Ky ėshtė evolucioni i shoqėris njerėzore e cila ndryshon mendimin politik, fetar, shkencor dhe zhvillohet mė tej. Kėtij zhvillimi nuk mund ti shmanget askush.
    Zhvillimi i politikave sunduese ka sjellė gjithmonė edhe zhvillimin, pėrsosjen, modernizimin edhe tė ambienteve ku bėhet kjo politikė dhe ku punojnė politikanėt.
    Do tė na marr shumė kohė po tė fillojmė e tė pėrmėndim gjithēka qė nga krijimi i parlamentit tė parė e deri mė sot.
    ... p.sh. Sokrati i lashtė i Greqisė oratorinė e tij e zhvillonte nė terren, nė popull, kurse sotė kjo oratori e politikanėve tanė bėhet nė ambjente moderrne, me qėndra zėri, me kamera dhe ekrane televizive.
    E njėjta gjė ka ndodhur dhe ndodh edhe me fetarėt dhe objektet e tyre. Fillimishtė priftėrinjtė shėrbenin nė natyrė, mė vonė u krijuan kultet dhe tani janė modernizuar saqė edhe Prifti, edhe Hoxha nė disa raste komunikojnė me ndihmėn e mjeteve moderrne “Play Back” duke vendosur njė “CD” dhe ēajnė artopalantet. Nuk ka pse thėrret mė Namazin si njėherė e njė kohė Hoxha, nga maja e minaresė!
    Me zhvillimin e sotėm elektronikė edhe feja ndjekė me kėnaqėsi hapat e zhvillimit shkencor, pamvarsishtė se deri dje nuk i pranonte pėrparimet e shkencės dhe akoma nuk pranon disa dhe pamvarsishtė se tė gjithė klerikėt sotė janė bėrė me LapTop tė fjalės sė fundit dhe me internet tė shpejtėsisė sė lartė! Ju ėshtė dhėnė mundėsia tė bėjnė propagandėn fetare nėpėrmjet “Site” tė ndryshėm duke e kthyer realishtė fenė nė VIRTUALE.
    E vėrteta kjo ėshtė, sepse Zoti qė ata pretendojnė gjithmonė ka qėnė dhe mbetet VIRTUAL! Reale ishte vetėm propaganduesi, kleri aktual, i cili kėrkon tė udhėheqė masėn e popullit, drejtė asaj propagande qė ai predikon, duke paraqitur si objektive kultet e ndryshme, nė shėrbim tė tij, tė cilat pėrveēse thithin fonde dhe shuma kolosale tė hollash, po ashtu ju sigurojnė fitime tė majme klerit tė kohės.
    Me virtualitetin e kėsaj propagande, natyrishtė qė edhe shumė objekte kulti do tė mbeten bosh, tė pa shfrytėzuara nga populli.
    Kjo boshatisje ka filluar e ndihet nė shumė shtete tė botės. Nė Greqi p.sh. statistikat thonė se, Kisha ka pretendime se 60% e tė rinjve nuk i frekuentojnė kultet fetare, se populli nuk shkon tė falet si disa vite mė parė por vetėm nė ndonjė rast tė festave “tė mėdha” siē janė Pashkėt apo Krishtlindja, edhe atėherė numuri i vizitorėve ka rėnė ndjeshėm mbi 50%.
    Po tė ndiekėsh statistikat e shteteve tė tjera si Suedia, Norvegjia, Japonia, faktet mund tė jenė disa herė mė tronditėse pėr besimin fetar. Mos tė harrojmė se gjithmonė janė bėrė pėrpjekje edhe nga qeveritė e ndryshme pėr mbylljen dhe shkurtimin e kėsaj rrjedheje tė pa nevojshme, por kanė qėnė tė pakta dhe pa rezultate tė pėrherėshme. Kėtu kemi raste historike tė Francės, Rusisė, dhe Shqipėrisė.
    Pra shikojmė se populli vetė ėshtė ai qė i jep vulėn e fundit ēdo gjėje dhe ai ka filluar tė veprojė nė mėnyrė tė heshtur. Kėsaj i janė trėmbur dhe i trėmben shumė krerėt e ēdo feje prandaj ndėrhyjnė me mėnyra tė ndryshme tė ngjallin nė popull pakėnaqėsira, trazira, rrėmuja, nga tė cilat pėrfitojnė.
    Ata nuk bėjnė asgjė tjetėr veēse i shtojnė disa ditė jetėn fesė por asnjėherė nuk do tė munden ta shpėtojnė nga “vdekja” ideologjinė fetare e cila deri sotė njihet nė qindra sekte tė besimit.
    Prandaj shikojmė se kanė filluar tė ndiejnė dhimbjen e fundit tė kėsaj ideologjije, e cila do tė vijė natyrshėm dhe brėnda kohės sė duhur pėr t’u kuptuar dhe pranuar nga tė gjithė.
    Kjo do tė sjellė natyrshėm ndėrprerjen e investimeve marramėndėse tė ndėrtimeve dhe mirmbajtjeve tė kulteve fetare, do tė sjellė shkurtimin e shumė vende pune tė personelit klerikian, tė cilėt sotė qė flasim janė marramėndėse dhe hynė nė grupimin e buxhetorėve, pra paguhen nga taksapaguesit, sepse ata nuk prodhojnė apo tregėtojnė asgjė.
    Kėshtu qė jeta e popullit do tė rritet natyrshėm mbasi do tė kalojnė shpenzimet pėr rritjen e mirqėnies sė tij.
    Bota deri kėtu ku ėshtė ka arritur nga tė mėnēurit duke tėrhequr zvarrė injorantėt dhe do shkoj mė tej pėrsėri nga mėndja njerėzore dhe jo nga hyjnitė.

Tema tė Ngjashme

  1. Ēėshtja e varrezave greke nė Shqipėri
    Nga Hyllien nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 296
    Postimi i Fundit: 28-06-2011, 10:08
  2. Kush janė Dibranėt ?
    Nga biligoa nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 23-05-2009, 17:37
  3. Burrel, vajza me ferexhe nuk lejohet nė shkollė
    Nga ^_BIM_BUM_BAM_^ nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 146
    Postimi i Fundit: 15-04-2009, 07:04
  4. Miti i 'tolerances fetare' nė Shqipėri
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 05-08-2006, 05:26
  5. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 09-11-2005, 12:33

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •