Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 4
  1. #1
    谷ஜ๑۩۞۩๑•谷ஜAuGuSt ๑۩۞۩๑•谷ஜ Maska e AuGuSt_
    Anėtarėsuar
    20-06-2004
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    1,084

    Arrow A jetojme ne ne ne epoken e Stresit ...

    Niveli i tanishėm i zhvillimit njerėzor ose epoka teknologjike i ka bėrė marrėdhėniet njerėzore mė tė ndėrlikuara, mė tė pėrkohshme dhe pėr rrjedhojė, njeriu i sotėm duhet tė pėrballojė shumė pėrvoja tė reja nė periudha kohore tė shkurtėra. Nė epokat e mėparshme, ishte e zakonshme qė brezi i ri trashėgonte gati nė mėnyrė stereotipike pėrvojėn prindėrore dhe pėrm-bysjet kulturore tė ndodhin nė trajektoren kohore tė shumė gjeneratave. Pėr njeriun e sotėm ku p.sh. dijet biologjike dyfishohen ēdo 5 vjet, ėshtė e zakonshme qė nė jetėn e tij tė pėrjetojė 2 ose mė shumė pėrmbysje kulturore. Pėrvoja e vjetėr e bazuar mbi tė shkuarėn duhet zėvendėsuar, pėr ndryshe nė qoftė se ne jetojmė me tė kaluarėn, mendimet dhe veprimet tona divorcohen me realitetin dhe rrjedhimisht mbetemi anash nė rrymėn e zhvillimit. E nė qoftė se, midis pėrvojės sonė dhe kėrkesave tė kohės, krijohet njė hendek i madh, atėherė edhe vet mbijetueshmėria jonė vihet nė pikėpyetje. Shpesh herė ambicjet janė gati tė pakufishme, ndėrsa mundėsitė gjithmonė janė mė tė kufizuara. Kėto kontradita bėhen mė tė mprehta po tė mendojmė se njeriu i sotėm jeton jo vetėm pėr mbijetueshmėri fizike por edhe pėr cilėsi tė jetės. Shoqėria e sotme, tė paktėn deri tani bazohet nė dogmėn qė "njeriu vetėm njėherė jeton" dhe rrjedhimisht ai duhet tė jetojė maksimumin e mundėsive tė epokės sė tij. Nėn dritėn e arsyetimeve tė tilla njeriu i sotėm mund tė pėrfytyrohet nė njė garė tė vazhdueshme, tė pandalshme me zhvillimin.

    Elementet zhvillimorė tė epokės sonė na shkaktojnė stres kryesisht nėpėrmjet situatave tė mėposhtme:

    1. Ndryshime shumė tė mėdha nė kohė shumė tė shkurtėr.
    Nė mėnyrė tė veēantė, kur njeriu gjatė jetės sė tij ekspozohet ndaj 2 ose mė shumė pėrmbysjeve kulturore, ritmi i tillė i zhvillimit nė mėnyrė tė paevitueshme prodhon stres.

    2. Kur nuk ke pėrgatitjen e duhur pėr t'iu adaptuar kėrkesave tė reja.
    Kur individit i mungojnė modelet pėr tė imituar ose shprehitė (pėrgjigjet dhe veprimet e aplikuara me pėrpara dhe qė i kanė siguruar atij zgjidhje tė sukseshme) atėherė pėrballimi i streseve bėhet i vėshtirė dhe pėrmasat e stresit tė prodhuar janė tė mėdha.

    3. Erozioni i vlerave tradicionale pa zėvendėsimin e pėrshtatshėm tė tyre.
    Vlerat mund tė jenė filozofi, ngjarje, person, objekt, pėrvojė apo teori qė kur zgjidhet nė mėnyrė tė lirė i kontribuon kuptimit tė jetės sė individit. Ėshtė nė karakterin e epokės sonė qė shumė vlera tradicionale tė humbasin domethėnien pėrballė problemeve tė kohės. Moszėvendėsimi i tyre ēon nė boshllėk tė vlerave dhe rrjedhimisht pėrbėn njė burim stresi.

    4. Ndjenja e depersonalizimit nė erėn teknologjike.


    Zhvillimi i vrullshėm i krijon tek individi ndjenjėn sikur ai ėshtė i nėnvlerėsuar dhe i parėndesishėm. Kjo mund tė nxisė depersonalizimin, ndjenjėn e vetmisė dhe ndėrgjėgjėsimin e tė qenit jashtė kontaktit me mjedisin.Thomas Holmes dhe Richard Rahe, nga studimet e tyre, kanė hartuar tė ashtuquajturėn "shkallė tė ripėrshtatjes shoqėrore", e cila vlerėson nga pikpamja sasiore nė njėsi ndikimin qė kanė ngjarjet mbi jetėn e njeriut.Nga studimet e kėtyre autorėve del qė stresi bėhet i rrezikshėm veēanėrisht nė qoftė se gjatė njė viti individi grrumbullon mbi 150 njėsi. Gjatė njė periudhe 6 mujore, 37% e atyre qė kanė grumbulluar 150-199 njėsi, 51 % e atyre qė kanė grumbulluar 200-299 njėsi dhe 79% e personave qė kanė pasur 300 e mė shumė njėsi janė sėmurur, tė paktėn njė herė.Sigurisht qė vlerėsimi sasior i stresit i dhėnė nė tabelėn e mėposhtme varet shumė edhe nga karakteristikat dhe konstitucioni shpirtėror kombėtar: Shoqėria shqiptare nė pėrgjithėsi dhe shqiptari nė veēanti, duke kaluar nė periudhė pėrmbysjesh tė sistemit shoqėror, ėshtė duke iu nėnshtruar kėrkesave tė reja, pėrmbysjeve kulturore, rivlerėsimit tė vlerave dhe traditės e rrjedhimisht njė stresi tė fuqishėm. Vėshtirėsitė ekonomike dhe humbjet masive nė njerėz e kanė bėrė stresin tė kudondodhur ndėr ne. Pasojat e kėtij stresi reflektohen nė mėnyra tė ndryshme nė jetėn e njerėzve tanė. Kėshtu mjekėt referojnė pėr shtim tė numrit tė tė sėmureve tė konsultuar, ndėrsa kardiologėt referojnė qė infarkti i miokardit kėto kohėt e fundit po takohet nė mosha tė reja, ēfarė tregon pėr rolin favorizues ose shpėrthyes tė stresit.

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    4,193
    Ēfarė ėshtė stresi?


    Njerėz tė moshave, profesioneve, tė intelekteve tė ndryshme dendur nė jėtėn e tyre e pėrdorin fjalėn "stres" pėr tė karakterizuar njė gjendje tė veēantė psikoemocionale tė tendosur ose tė mbingacmuar, kur ballafaqohen me mjedisin rrethues tė tyre. Nė tė vėrtetė, nė shumicėn dėrmuese tė rasteve, pėrdorimi i kėtij termi ėshtė jo i gjetur mirė. Pėr hir tė traditės dhe pėr tė evituar "stresin" e termave ngatėrrues do ta respektojmė dhe pėrdorim fjalen stres pėr tė pėrshkruar edhe gjendjet e tendosjes ose tė mbingacmimit. Termi "stres" ėshtė futur nė mjekėsi nga Hans Selye pėr tė pėrshkruar pėrgjigjen e organizmit kur mbi tė ushtrohet ndonjė veprim prej shkaktarėve tė ndryshėm tė mjedisit rrethues. Megjithatė kur pėrdorim termin "stres" njerėzit e zakonshėm nuk kanė parasysh as Selye-n as teorinė e tij mbi stresin. Njeriu ėshtė njė sistem i hapur nė ekuilibėr dinamik me mjedisin rrethues. Pėrkundrejt shumicės sė pikėpamjeve qė e konsiderojnė stresin njė fenomen tė dėmshėm, njeriu nuk mund tė ekzistojė nė mungesė tė stresit sepse nuk mund tė ruajė ekuilibrin me mjedisim rrethues. Nė qoftė se njeriut i kemi hequr stresin i kemi hequr atij bazėn e jetės. Por kur stimujt stresorė bėhen tė shumtė, intensive ose tė zgjatur nė kohė, atėherė pėrgjigja e organizmit bėhet gjithnjė e mė e dobėt dhe nė organizėm mund tė lindin sėmundje tė ndryshme. Nė kohėn tonė shumė njerėz, duke pėrfshirė mjekėt dhe psikologėt, ankohen pėr stres nė punėn e tyre.Pothuajse ēdo njeri qė mendon se ka njė rol nė shoqėri, qė synon pėr njė pozitė tė respektuar, nė kolektivin ku jeton, ankohet me zė tė lartė pėr stres nė jetėn e tij. Sa mė i madh tė jetė admirimi dhe prestigji, aq mė i madh ėshtė edhe stresi. Ngjarja e pėrjetuar si stres nuk ėshtė e thėnė tė jetė vetėm vuajtje shkaktuese (distres), por ajo mund tė jetė edhe burim kėnaqėsie (eustres). Prej lindjes deri nė vdekje njeriu dhe stresi janė njė binom i pandashėm.

    Nė jetėn e pėrditshme, nė punėn e secilit, stresi mė sė shpeshti shfaqet nė trajtat e mėposhtme: presioni, frustracioni dhe konflikti.

    Presioni lind nga ndjenjat e brendshme ose faktorėt e jashtėrn kur ekziston njė kėrkesė pėr tė shpejtuar ose intensifikuar pėrpjekjet.

    Frustracioni ndodh kur aftėsia pėr tė arritur njė qėllim tė dėshiruar pengohet ose bllokohet dhe;konflikti ndodh jo vetėm nga pengesa tė vetme por kur je i detyruar tė zgjedhesh ndėrmjet dy ose mė shumė qėllimesh. Nė jetėn e pėrditshme kėto forma janė te ndėrthurura dhe kalojnė nė njėra-tjetrėn.


    NE JETOJMĖ NĖ EPOKĖN E STRESIT
    Niveli i tanishėm i zhvillimit njerėzor ose epoka teknologjike i ka bėrė marrėdhėniet njerėzore mė tė ndėrlikuara, mė tė pėrkohshme dhe pėr rrjedhojė, njeriu i sotėm duhet tė pėrballojė shumė pėrvoja tė reja nė periudha kohore tė shkurtėra. Nė epokat e mėparshme, ishte e zakonshme qė brezi i ri trashėgonte gati nė mėnyrė stereotipike pėrvojėn prindėrore dhe pėrm-bysjet kulturore tė ndodhin nė trajektoren kohore tė shumė gjeneratave. Pėr njeriun e sotėm ku p.sh. dijet biologjike dyfishohen ēdo 5 vjet, ėshtė e zakonshme qė nė jetėn e tij tė pėrjetojė 2 ose mė shumė pėrmbysje kulturore. Pėrvoja e vjetėr e bazuar mbi tė shkuarėn duhet zėvendėsuar, pėr ndryshe nė qoftė se ne jetojmė me tė kaluarėn, mendimet dhe veprimet tona divorcohen me realitetin dhe rrjedhimisht mbetemi anash nė rrymėn e zhvillimit. E nė qoftė se, midis pėrvojės sonė dhe kėrkesave tė kohės, krijohet njė hendek i madh, atėherė edhe vet mbijetueshmėria jonė vihet nė pikėpyetje. Shpesh herė ambicjet janė gati tė pakufishme, ndėrsa mundėsitė gjithmonė janė mė tė kufizuara. Kėto kontradita bėhen mė tė mprehta po tė mendojmė se njeriu i sotėm jeton jo vetėm pėr mbijetueshmėri fizike por edhe pėr cilėsi tė jetės. Shoqėria e sotme, tė paktėn deri tani bazohet nė dogmėn qė "njeriu vetėm njėherė jeton" dhe rrjedhimisht ai duhet tė jetojė maksimumin e mundėsive tė epokės sė tij. Nėn dritėn e arsyetimeve tė tilla njeriu i sotėm mund tė pėrfytyrohet nė njė garė tė vazhdueshme, tė pandalshme me zhvillimin.

    Elementet zhvillimorė tė epokės sonė na shkaktojnė stres kryesisht nėpėrmjet situatave tė mėposhtme:

    1. Ndryshime shumė tė mėdha nė kohė shumė tė shkurtėr.
    Nė mėnyrė tė veēantė, kur njeriu gjatė jetės sė tij ekspozohet ndaj 2 ose mė shumė pėrmbysjeve kulturore, ritmi i tillė i zhvillimit nė mėnyrė tė paevitueshme prodhon stres.

    2. Kur nuk ke pėrgatitjen e duhur pėr t'iu adaptuar kėrkesave tė reja.
    Kur individit i mungojnė modelet pėr tė imituar ose shprehitė (pėrgjigjet dhe veprimet e aplikuara me pėrpara dhe qė i kanė siguruar atij zgjidhje tė sukseshme) atėherė pėrballimi i streseve bėhet i vėshtirė dhe pėrmasat e stresit tė prodhuar janė tė mėdha.

    3. Erozioni i vlerave tradicionale pa zėvendėsimin e pėrshtatshėm tė tyre.
    Vlerat mund tė jenė filozofi, ngjarje, person, objekt, pėrvojė apo teori qė kur zgjidhet nė mėnyrė tė lirė i kontribuon kuptimit tė jetės sė individit. Ėshtė nė karakterin e epokės sonė qė shumė vlera tradicionale tė humbasin domethėnien pėrballė problemeve tė kohės. Moszėvendėsimi i tyre ēon nė boshllėk tė vlerave dhe rrjedhimisht pėrbėn njė burim stresi.

    4. Ndjenja e depersonalizimit nė erėn teknologjike.


    Zhvillimi i vrullshėm i krijon tek individi ndjenjėn sikur ai ėshtė i nėnvlerėsuar dhe i parėndesishėm. Kjo mund tė nxisė depersonalizimin, ndjenjėn e vetmisė dhe ndėrgjėgjėsimin e tė qenit jashtė kontaktit me mjedisin.Thomas Holmes dhe Richard Rahe, nga studimet e tyre, kanė hartuar tė ashtuquajturėn "shkallė tė ripėrshtatjes shoqėrore", e cila vlerėson nga pikpamja sasiore nė njėsi ndikimin qė kanė ngjarjet mbi jetėn e njeriut. Njė pėrmbledhje e shkurtėr paraqitet nė tabelen 1.1 tė mėposhtme.Nga studimet e kėtyre autorėve del qė stresi bėhet i rrezikshėm veēanėrisht nė qoftė se gjatė njė viti individi grrumbullon mbi 150 njėsi. Gjatė njė periudhe 6 mujore, 37% e atyre qė kanė grumbulluar 150-199 njėsi, 51 % e atyre qė kanė grumbulluar 200-299 njėsi dhe 79% e personave qė kanė pasur 300 e mė shumė njėsi janė sėmurur, tė paktėn njė herė.Sigurisht qė vlerėsimi sasior i stresit i dhėnė nė tabelėn e mėposhtme varet shumė edhe nga karakteristikat dhe konstitucioni shpirtėror kombėtar: Shoqėria shqiptare nė pėrgjithėsi dhe shqiptari nė veēanti, duke kaluar nė periudhė pėrmbysjesh tė sistemit shoqėror, ėshtė duke iu nėnshtruar kėrkesave tė reja, pėrmbysjeve kulturore, rivlerėsimit tė vlerave dhe traditės e rrjedhimisht njė stresi tė fuqishėm. Vėshtirėsitė ekonomike dhe humbjet masive nė njerėz e kanė bėrė stresin tė kudondodhur ndėr ne. Pasojat e kėtij stresi reflektohen nė mėnyra tė ndryshme nė jetėn e njerėzve tanė. Kėshtu mjekėt referojnė pėr shtim tė numrit tė tė sėmureve tė konsultuar, ndėrsa kardiologėt referojnė qė infarkti i miokardit kėto kohėt e fundit po takohet nė mosha tė reja, ēfarė tregon pėr rolin favorizues ose shpėrthyes tė stresit.


    STRESI DHE SĖMUNDJET
    Graviteti i stresit dhe rrjedhimisht shkalla e veprimit tė tij mbi organizmin varet nga rėndėsia, zgjatja, shpeshtėsia, shumėllojshmėria, shkalla e ndėrlikimit tė kėrkesave qė i parashtrohen njeriut. Sa mė i zgjatur nė kohė tė jetė stresi aq mė i rėndė ka ti ngjarė tė bėhet. Kjo nuk do ti thotė qė stresori fuqizohet, po aftėsia jonė pėrballuese ulet, raskapitet. Veprimi i stresorėve bėhet mė i rėndė kur kėta veprojnė nė tė njėjtėn kohė dhe ku janė radhitur e ngjeshur njėri pas tjetrit. Stresorėt e shumtė ose tė fuqishėm ēojnė nė ezaurim tė organizmit, duke krijuar njė situatė qė redukton nė mėnyrė dramatike aftėsinė e organizmi pėr t'ju pėrshtatur kėrkesave tė mjedisit ku jeton. Aftėsia intelektuale bie,pragu ndaj ngacmuesve rritet dhe reagimi bėhet i papėrshtatshėm. Kėshtu stresi lind njė stres tė ri. Situata tė tilla prodhojnė ose shpėrthejnė sėmundje tė ndryshme, disa edhe tė rėnda.Jo tė gjithė njerėzit reagojn nė tė njėjtėn masė ndaj stresit. Nė mėnyrė tė veēantė tipi A i personalitetit ėshtė mė i priruri pėr tė reaguar me stres tė fuqishėm ndaj ngacmuesve tė mjedisit. Nė mėnyrė tė pėrmbledhur kėta tipa tė pėrkufizohen si agresivė, ambiclozė, konkurrues, tė orientuar nga puna, kronikisht tė padurueshėm dhe gjithmonė tė preokupuar pėr realizimin e qėllimeve brenda afateve. Tipi A ėshtė gjithmonė vigjilent dhe nė gjendje alarmi. Pikėrisht kėta pėrbėjnė grupimin psikologjik mė tė prirur pėr stres tėfuqishėm dhe pėr t'u sėmurur nga stresi.

    Nė gjykimin thjesht biologjik, lidhja ndėrmjet situatės sė stresit dhė sėmundjeve nuk ėshtė e vėshtirė pėr t'u vendosur. Me ndryshimet biokimike qė lindin nė gjak si dhe me ndryshimet e tjera nė gjėndrat endokrine dhe dėmtimin e mbrojtjes imunitare, faktorėt stresor mund tė shkaktojnė njė numėr tė madh sėmundjesh nė organizėm. Lidhja ndėrmjet stresit dhe sėmundjeve tė zemrės, hipertensionit arterial ėshtė e mirėnjohur. Shumė herė tė sėmurėt me infarkt tė miokardit tregojnė se sėmundja ndodhi pas njė zėnie nė punė, pas njė vdekjeje apo halli familiar, pas njė debati tė sforcuar apo njė humbjeje financiare. Nė qoftė se arteriet e zemrės janė paraprakisht tė ngushtuara nga arterioslieroza, gjatė stresit mbyllja mund tė' jetė e plotė dhe mund tė lind edhe infarkti. Ndikimi i stresit ėshtė studiuar nė popullata masive gjatė luftrave. Kėshtu, 30% tė banorėve tė Leningradit pėsuan hypertension arterial gja tė rrethimit tė tij, gjatė luftės se II Botėrore. Ushtarėt e rinj pas 1-2 muajsh tė Luftės kanė njė rritje tė presionit arterial diastolic (vlera e vogėl) mbi lOOmm Hg nė 27% tė tyre. Ushtarėt amerikanė nė Luftėn e Koresė kishin nė masė tė madhe ateroskleroze tė enėve tė gjakut tė zemrės, si pasojė e stresit tė luftės. Nuk janė tė rralla vdekjet e papritura gjatė emocioneve tė forta. Anasjelltas rritja e presionit arterial e shkaktuar prej tyre mund tė ēojė nė goditje tė trurit. Stresi i zgjatur ēon edhe nė uljen e forcave imunitare. Kėshtu janė tė njohura dėmtime e mukozės sė gojės ose infeksionet e tjera nė studentėt gjatė periudhės sė provimeve. Thinja e flokėve ėshtė gjithashtu njė e dhėnė ankdotale por qė tregon ndikimin e fuqishėm, gati tė pabesueshėm tė stresit nė organizėm. Rubrikat e sėmundjeve tė shkaktuara nga stresi nuk mbyllen me kaq.Ulēerat e stomakut, sėmundjet nervore dhe deri tek kanceret kanė nė historinė e tyre veprimin e faktorėve stresorė.

    ADRENALINA DHE NORADRENALINA JANĖ MEDIATORET E STRESIT
    Ēfarė ndodh nė organizėm gjatė stresit? Kur marrim njė lajm tė keq ose kur papritur njė ngjarje na gėzon shumė, kur nė rrugė duhet tė shmangim me shpejtėsi pėrplasjen me njė makinė, ose kur nė njė mbledhje pas njė kritike tė pamerituar, reagojmė tė nxehur, skuqemi ose zbehemi, djersitemi ose na thahet goja, shtrėngojmė grushtet ose kėrcasim dhėmbėt, ngrihemi nga vendi e flasim nė kėmbė, ndjejmė zemrėn tė rrahė, kokėn tė pulsojė ose veshėt tė buēasin. Nganjėhrė ėshė sytė nuk na shohin mirė dhė nė gjoks mund tė kemi ndjenja si kalimi i korentit. Nė kėto situatė njė i moshuar mund tė ndjejė njė shtrėngim nė gjoks dhe jo rrallė e shohim tė vendosė trinitrinėn (bar i zgjerimit tė enėve tė gjakut tė zemrės nė gjuhė). Pas kalimit tė kėtij faktori stresor, krahas tė ndjerit fitimtar ose tė humburit, tė rrezikuar ose tė lindur pėr sė dyti, ne ndjehemi tė lodhur, duam tė ulemi ose tė vendosim duart nė mes. Fati, shkalla e ulėt e agresivitetit tė stresorit ose pėrvoja na ndihmuan tė mbijetojmė nė stres. Por cili ėshtė mekanizmi magjik i ēlirimit tė kėsaj energjie tė brenshme qė na shkaktoi kėtė ndjėnjėsi?

    Stresori vepron mbi shqisat tona dhe prodhon nė to sinjale, tė cilat shkojnė nė trupin tonė dhe prej aty vetėtimthi nxitet njė pjesė e sistemit tonė nervor e quajtur sistem simpatik. Rezuitati i kėsaj nxitjeje ėshtė ēlirimi nė gjak i 2 lėndėve kimike tė quajtura adrenalinė dhe noradrenalinė. Magjia e dikurshme emocionale ėshtė e thjeshtė pėr fiziologėt dhe psikologėt e sotėm. Adrenalina dhe noradrenalina prodhojnė shumicėn e efektove trupore gjatė emocioneve dhe stresorėve qė veprojnė pėr njė kohė tė shkurtėr. Nė kėto raste truri dhe muskuli duan energji pėr tė pėrballuar punė nėn tension. Prandaj furnizimi me gjak dhe lėndė energjitike ėshtė shtuar. Pėr kėtė zemra duhet tė rrahė mė shpejt dhe enėt e gjakut duhet tkurrur. Tė gjitha kėto pėrgatitje bėn organizmi pėr tė pėrballuar stresorin nėpėrmjet adrenaline dhe noradrenalinės. Ato pėrgatisin organizmin pėr rezistencė ndaj stresit ose pėr t'iu larguar atij.

    SI TĖ PĖRBALLOJMĖ STRESIN
    Kur njė stimul shkakton stres, njeriu pėrpiqet tė eliminojė ose stimulun ose gjendjen e shkatuar prej tij. Ndonėse mund tė menjanojmė njė pjesė tė stimujve stresorė, largimi i plotė i tyre ėshtė i pamundur. E ndėrsa menjanimi i stimujve stresorė ėshtė i pamundur, modulimi i pėrgjigjes sė tyre duket se mbetet fusha kryesore e pėrpjekjeve pėr tė eleminuar stresin. Pėrvoja dhe shprehitė janė njė mekanizėm qė na ndihmojnė pėr t'u orientuar nė situatat e reja duke pakėsuar stresin. Futja nė veprim e mekanizmave mbrojtės, siē janė sublimimi, racionalizimi, intelektualizimi etj, ndihmon pėr tė reduktuar pėrmasat e stresit. Meqenėse stresi shpesh lind si rrjedhojė e tė menduarit irracional dhe alogjik, riorganizimi i pėrcepsioneve dhe i tė tė menduarit mund tė ndihmojė nė pėrballlimin e stresit. Sė fundi, konsultimi me psikologėt ose mjekėt, pėrdorimi i mundshėm i barnave ankthheqės mund tė jenė njė mėnyrė e pėrkoheshme pėr tė pėrballuar stresorėt dhe efektet e tyre mbi organizmin.

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    4,193
    Vetėm kohėt e fundit ka pasur pėrfillje dhe dijeni tė mjaftueshme pėr tė matur stresin.
    Stresi apo ndryshe ndemja, nuk ėshtė diēka e re, por ėshtė gjendur gjithmonė si tek njerėzit ashtu edhe tek kafshėt. Stresi ka qenė gjithnjė jetėsor kur pėr shembull ėshtė dashur pėr t'iu shmangur rreziqeve qė kanoseshin. Kur truri bėn tė ditur rrezikun, zemra nis tė rrahė mė shpejtė, muskujt tkurren dhe nė gjak lėshohet adrenalinė pėr tė ēliruar shtytje nė mėnyrė qė trupi tė kundėrvepronte mė me tė shpejtė dhe tė duronte mė tepėr. Nėse stresi nuk do tė gjindej, njeriu nuk do tė kishte arritur tė mbijetonte.

    Pra stresi mund tė pėrshkruhet si kundėrveprim i i trurit dhe i pjesės tjetėr tė trupit ndaj atyre kėrkesave, sfidave dhe ngarkesave tė cilave i nėnshtrohemi nė rrethana tė ndryshme tė jetės. Stresi ka pėr qėllim tė kujdeset qė aftėsia fizike t'i pėrgjigjet atyre kėrkesave qė truri pret tė gjejė.
    Por sot kundėrveprimet nuk janė aq tė vyeshme si dikur, pėr mė tepėr janė tė vėshtira t'i shfryesh jashtė.
    Thyerja psiqike dhe fizike
    Thyerja psiqike dhe fizike nė kuptimin e dukurisė qė shoqėron shoqėrinė moderne njihet nė gjuhė si suedishtja me termin e vet pėrkatės (suedisht - utbrändhet) dhe ėshtė njė gjendje molisjeje.
    Njė pėrcaktim qė pėrdoret pėr gjendjen mė sipėr ėshtė edhe sindromė kapitjeje qė do tė thotė se bėhet fjalė pėr shumė simptoma dhe shqetėsime qė kanė tė bėjnė me njėra-tjetrėn.
    E thėnė me pak fjalė, thyerja psiqike dhe fizike ėshtė faza mė e lartė e stresit. Njeriu nuk u ka kushtuar vėmendje paralajmėrimeve mbi atė qė trupi dhe shpirti nuk po ndjehen mirė. Atij do t'i duhet njė kohė e gjatė pėr t'u riaftėsuar por jo tė kuptohet sikur ai ka marrė fund njėherė e pėrgjithmonė.
    Stresorėt fizikė dhe psiqikė
    Fjala stresor ėshtė pėrdorur pėr ato gjėra qė shkrehin stresin nė tru dhe trup. Kėto mund tė jenė fizike ose psikologjike.
    Tek stresorėt fiziologjikė hyjnė tuhatja, alkoholi dhe ndotėsit e mjedisit por edhe dėmtimet fizike ndezin kundėrveprimet stresore.
    Tek stresorėt psikologjikė hyjnė pėr shembull andrallat nė marrėdhėniet ndėrnjerėzore, tallja nga shokėt, pakėnaqėsia me punėn, humbja e ndonjė tė afėrmi dhe mungesa e tė ēmuarit nga tė tjerėt.
    Stresi pozitiv dhe ai negativ
    Trupi dhe shpirti mund tė kundėrveprojnė me stres pozitiv kur njeriu ėshtė i ngarkuar me gjėra qė i sjellin kėnaqėsi tė cilat njeriu i ka zgjedhur vetė dhe qė e cytin pėrpara. Por edhe nėse njeriut i pėlqen puna qė bėn, trupi nuk mund t'i pėrballojė ngarkesat e tepėrta. Prandaj stresi pozitiv mund tė kthehet nė negativ nėse njeriu nuk i dėgjon paralajmėrimet e trupit. Tė gjitha llojet e stresit kthehen nė tė dėmshme nėse trupi ėshtė i stresuar pėr njė kohė tė gjatė pa pasur mundėsi pėr ta marrė veten sėrish. Shumė prej atyre qė e kanė pėsuar kanė qenė tė frymėzuar nga njė punė nxitėse sa qė nuk kanė pasur ndonjė balancė nė jetė, dhe nuk u kanė kushtuar vėmendje atyre paralajmėrimeve tė trupit dhe shpirtit.
    Ndėrsa stresi negativ shfaqet kur njeriu ndjen pakėnaqėsi dhe nuk mundet ta ndryshojė kėtė gjendje. Kjo mund tė vlejė si pėr jetėn private ashtu edhe pėr atė nė punė.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    4,193
    Stresi: Ja ēfarė ngjet me trupin tonė

    Kur mbi njeriun ushtrohen lloje tė ndryshme kėrkesash, sfidash dhe ngarkesash, ėshtė truri ai qė interpreton tė dhėnat. Interpretimi ėshtė vetiak dhe njerėz tė ndryshėm nuk kundėrveprojnė me tė njėjtėn forcė ndonėse mbi ta mund tė ushtrohen tė njėjtat ngarkesa. Nėse pėrjetimi nuk sjell kėnaqėsi, truri dėrgon shtysa stresi pėrmes sistemit tė stresit nė trup i cili pėrbėhet nga nerva dhe hormone. Shtysat ndezin njė mori kundėrveprimesh tė ndryshme nė trup nė mėnyrė qė tė ndihmojnė kėtė tė fundit qė tė ballafaqojė atė qė ėshtė stresuese. Tajiten hormone Organet kryesore qė bėjnė qė trupi tė kundėrveprojė ndaj stresit janė sistemi nervor i dhembshmėrisė dhe gjėndrat adrenale mbi veshka. Sistemi nervor i dhembshmėrisė hyn tek ato sisteme tė trupit tė ashtuquajtura vetėvendosėse, tė cilat njeriu nuk mund t'i kontrollojė pėrmes dashjes sė tij. Kur njeriu stresohet, sistemi nervor i dhembshmėrisė dėrgon shtysa nervore nga truri, pėrgjatė shtyllės kurrizore deri tek organet e trupit, i cili kundėrvepron me p.sh. ndjenjėn e dhimbjes.
    Gjėndrat adrenale mbi veshka prodhojnė hormonet e stresit adrenalinė, noradrenalinė dhe kortizol. Preken shumė pjesė tė trupitPėrmes nervave tė sistemit nervor tė dhembshmėrisė dhe hormoneve tė stresit nga gjėndrat adrenale mbi veshka ndikohen njė mori organesh tė ndryshme dhe funksionesh tė trupit: Zemra dhe enėt e gjakutZemra rreh mė shpejt dhe mė fuqishėm nė mėnyrė qė tė pompohet mė tepėr gjak pėrqark pėr tek ato organe qė kanė nevojė pėr mė tepėr gjak gjatė stresit. Ndėrkohė tkurren enėt e gjakut dhe rritet aftėsia e gjakut pėr t'u mpiksur. Kjo ėshtė njėfarė gatishmėrie pėr rastin kur trupi do tė pėsonte lėndime tė cilat do tė shoqėroheshin me derdhje gjaku. MushkėritėFrymėmarrja bėhet mė e shpeshtė dhe e thellė pėr tė shtuar pėrqindjen e oksigjenit pėrmes gjakut nė muskuj dhe organe tė tjera. MuskujtMuskujt tkurren kur trupi bėhet gati pėr tė luftuar apo pėr t'ia mbathur kėmbėve. Stomaku dhe zorrėtGjaku rishpėrndahet nga stomaku, zorrėt dhe disa rropulli pėr tek muskujt, zemra dhe mushkėritė. Stresi ēliron gjithashtu acide yndyrore dhe sheqer qė u japin energji muskujve dhe organeve. Gjithashtu shtohet pėrqindja e kolesterolit tė dėmshėm. Sistemi imunitar i mbrojtjesNė rastin e stresit kohėshkurtėr pėrforcohet sistemi imunitar i mbrojtjes ndaj sulmeve. Por kur stresi vazhdon pėr njė kohė tė gjatė pa pasur mundėsi trupi pėr tė marrė vehten atėherė sistemi imunitar dobėsohet. HormonetStresi kohėgjatė bėn qė tė tajiten pėrqindje tė mėdha hormonesh stresi ndėrkohė qė sasia e hormoneve seksuale dhe atyre tė rritjes nė gjak, ulet. Tė luftosh apo tė ia mbathėshHulumtuesit e stresit kanė dėshmuar se trupi kundėrvepron ndaj stresit nė dy mėnyra, duke dashur tė luftojė apo tė ia mbathė. Kundėrveprimi pėr luftim bėn qė veprimtaria nervore nė sistemin nervor tė dhembshmėrisė dhe tajitja e hormoneve tė stresit adrenalinė dhe noradrenalinė tė shtohet nė trup. Gjaku ntrashet, pulsi dhe shtypja nė gjak rriten. Nėse faza e stresit zhduket menjėherė, trupi mund tė kthehet pėrsėri nė gjendje normale pa pasur pasoja pėr shėndetin. Nėse njeriu nuk ia arrin ta heqė qafe stresin atėherė lufta duhet tė vazhdojė. Kjo do tė thotė se sistemi nervor i dhembshmėrisė stėrmundohet dhe se shkallė tė larta tė hormoneve tė stresit adrenalinė dhe noradrenalinė mbesin nė trup. Hormonet shkaktojnė njė puls dhe shtypje gjaku tė lartė. Gjė qė nė largpamėsi mund tė ndikojė shėndetin pėr tė keq. Marrja e arratisė kur mungon kontrolliNėse stresi ndjehet mbizotėrues dhe i pamundur pėr ta kontrolluar atėherė krijohet njė kundėrveprim pėr tė marrė arratinė. Njeriu ndjehet i varur nga tė tjerėt, i nėnshtruar, i pashpresė, i shqetėsuar dhe i molisur. Nė kėtė lloj kundėrveprimi stresor rritet aktiviteti i trurit gjė qė bėn qė tė dėrgohen hormone pėr tek gjėndrat adrenale mbi veshka. Gjėndrat adrenale mbi veshka rrisin prodhimin e kortizolit nė trup, ndėrkohė qė prodhimi i hormonit gjinor testosteron, insulinės dhe hormonit tė rritjes pakėsohet. Nė afat tė shkurtėr trupi merr mė tepėr energji nė formėn e sheqerit nė gjak (glukozės) dhe acideve tė lirė yndyrorė. Por mund tė bėjė me kalimin e kohės qė njeriu tė ndjehet i pafuqishėm dhe t'i mungojnė energjitė, ta ketė tė vėshtirė pėr tė kujtuar gjėra dhe tė pėrqendrohet. Trupi jep gaz dhe frenonGjatė stresit kohėshkurtėr, tajitja e adrenalinės dhe noradrenalinės nė trup bėn qė ky t'i "japė gazit". Trupi nxehet dhe aftėsia pėr ta zotėruar stresin pėrmirėsohet. Ndėrkohė tajiten gjithashtu hormone tė cilat riparojnė dhe qetėsojnė trupin, pėr shembull oksitocinė e cila ka njė ndikim qetėsues. Trupi "frenon". Kur stresi i ngutshėm merr fund atėherė trupi "heq kėmbėn nga gazi" dhe "frena" bėn qė trupi tė marrė vehten. Por nė rastin e stresit kohėgjatė trupi "i jep gazit" nė tė njėjtėn kohė qė efekti frenues zhduket. Pėrqindja e hormoneve tė marrjes sė vetes ulet. Mu kėtu shfaqet rreziku pėr efekte negative tė stresit mbi shėndetin. Sėmundje dhe shqetėsime qė shkaktohen nga stresiStresi qė kthehet shpesh, qė ėshtė kohėgjatė apo i thellė ėshtė i dėmshėm dhe mund tė sjellė sėmundje. Kjo ka tė bėjė me hormonet e stresit nė trup dhe me atė qė sistemi nervor i dhembshmėrisė mbingarkohet. Njė shembull mbi gjendje qė kanė tė bėjnė me stresin janė ērregullimet hormonale tė cilat mund tė ēojnė nė mbipeshė dhe nė rritje tė shtypjes sė gjakut, ose nė probleme me zemrėn dhe stomakun.

Tema tė Ngjashme

  1. Stresi, si ta pėrballojmė atė
    Nga miki_al2001 nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 15-05-2010, 10:19
  2. Ne kemi jetuar me shqiptarė, dhe do vazhdojmė tė jetojmė!
    Nga DYDRINAS nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 01-12-2006, 09:46
  3. Parailiret - Iliret - Arberit _M.Korkuti
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 02-10-2006, 20:53
  4. Epoka e stresit
    Nga Davius nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-07-2006, 11:00
  5. Islami dhe Mjeksia
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 25-12-2004, 18:18

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •