Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 27
  1. #1
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Shteti grek, ky armik i kombit shqiptar

    SHTETI GREK, KY ARMIK I KOMBIT SHQIPTAR

    Po bėhen gati 13 vjet qė kur nė Shqipėri u vendos pluralizmi dhe shtetin grek vazhdojmė ta hasim gjithandej nėpėr kėmbėt tona. Shteti grek na ėshtė bėrė ferrė, na ėshtė ngjitur si balta pas kėpucės dhe s’po na lė tė marrim frymė rehat. Shteti grek sot, nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar, ėshtė kthyer nė simbol tė sė keqes, tė poshtėrsisė, nė simbol tė pabesisė. Pabesia ėshtė simbol kombėtar i shtetit grek nė qėndrimin ndaj kombit shqiptar. Kur kujtoj bėmat e poshtra tė shtetit grek kundėr kombit shqiptar, mė vjen ndėr mend njė fjalė e urtė afrikane, e cila thotė: “Zemra e njeriut tė lig edhe nė gjumė nuk ka qetėsi”.

    Marrėdhėniet diplomatike shqiptaro-greke nisėn me sherr e pėr sherr

    Gjatė periudhės sė totalitarizmit komunist kemi qenė relativisht mė tė qetė nga shteti grek, se asokohe, deri nė vitin 1971, nuk kishim as kurrfarė marrėdhėniesh me tė, paēka se edhe atėherė na ka vrarė ushtarė nė kufi. Deri nė shembjen e komunizmit nuk kemi pasur dhe aq kokėēarje nga ky shtet i lig, as pas vendosjes sė marrėdhėnieve tė dyshimta diplomatike nė vitin 1971, marrėdhėnie poshtėruese kėto pėr shtetin shqiptar, derisa shteti grek vazhdonte dhe vazhdon ta mbajė ende nė fuqi ligjin famėkeq tė luftės. Tepėr i dyshimtė mbetet edhe sot e gjithė ditėn vendimi qė morėn komunistėt e Tiranės pėr vendosjen e atyre marrėdhėnieve diplomatike me shtetin grek. Komunistėt shqiptarė, si tradhtarė tė ēėshtjes kombėtare shqiptare, trupin dhe shpirtin ia kishin shitur sllavizmit rusoserb dhe, nė tėrėsi, sllavoortodoksisė, prandaj nuk mund tė vazhdonin ta mbanin gjatė mėrinė e tyre tė shtirur me grekoortodoksinė e Athinės, paēka se poshtėrohej shteti shqiptar nga forca e ligjit tė luftės, tė cilin shteti grek e mbante nė fuqi qė nga viti 1940, paēka se pronat e shtetasve shqiptarė nė Greqi nuk mund t’u ktheheshin pronarėve tė tyre tė ligjshėm pėr shkak tė klauzolave tė atij ligji. Por komunistėve shqiptarė nuk u interesonin as ēėshtja kombėtare shqiptare, as pronat e shtetasve shqiptarė nė Greqi. Atyre u interesonte vetėm pushteti personal, dhe pėr hir tė atij pushteti ata vendosėn tė bėjnė kauzė tė pėrbashkėt edhe me djallin, tė simbolizuar nga shteti grek, sepse te Athina ata shikonin njė pėrkrahėse tė fuqishme tė sundimit tė tyre tė pakufizuar nė Shqipėri. Deklaratat e neokomunistėve socialisto-demokratė se ligjin e luftės shteti grek gjoja e paskėsh hequr nė vitin 1987, kur kryeministėr ishte Papandreu, vėrteton mė sė miri se sa tė padinjitetė kanė qenė etėrit e tyre veteranokomunistė, kur pranuan tė lidhnin marrėdhėnie diplomatike me njė shtet armik, si shteti grek, nė kushtet e ekzistencės sė ligjit tė luftės. Ėshtė rast i vetėm nė historinė e marrėdhėnieve ndėrkombėtare, kur njė shtet pranon tė vendosė marrėdhėnie diplomatike me njė shtet tjetėr, nė kushtet e ekzistencės sė njė ligji lufte midis tyre. Dhe shembull i sė keqes nė kėtė rast qe bėrė shteti komunist shqiptar, i cili pranoi tė vetėposhtėrohej, duke lidhur marrėdhėnie diplomatike me njė shtet armik, si Greqia.

    Tė tjerėt po na mėsojnė tė njohim fqinjin tonė

    Po cili ishte fqinji jugor, qė Shqipėria “trashėgoi” pas vendosjes sė pluralizmit politik nė dhjetor tė vitit 1990?
    Shteti grek, nė prag tė pėrmbysjes sė komunizmit nė Shqipėri kishte pėrcjellė trashėgimin e sundimit tė PASOK-ut dhe tė Papandreut, si kryeministėr i tij. Pikėrisht kėtė periudhė e ka analizuar bukur mirė publicisti i njohur amerikan, Robert D. Kaplan, nė librin me titull “Greqia: dashnorja e Perėndimit, gruaja e Lindjes”, (Shtėpia botuese DITURIA, Tiranė, 2002), libėr ky, qė pėrbėn pjesėn e katėrt tė botimit tė tij “Fantazmat e Ballkanit - njė udhėtim nėpėr histori (Balkan Ghosts - A Journey Through History). Qė nė faqet e para Kaplan zbulon lakuriq shovinizmin dhe racizmin e kulluar tė shtetit grek ndaj fqinjėve. Zėvendėsministri i jashtėm i Greqisė, Janis Kapsis, i deklaronte Kaplanit: “Nė Greqi nuk jeton asnjė turk. Ka vetėm disa grekė, tė cilėt kanė qėlluar tė jenė myslimanė dhe qė kanė qėlluar tė flasin turqisht me njėri-tjetrin. Po kėshtu, nė Greqi nuk ka asnjė maqedon…” (30-31). “Ndėrkohė, - vazhdon Kaplan, - kam harxhuar orė tė tėra tė jetės sime, ulur rreth tryezave greke, duke dėgjuar paroksizma tė shfrenuara urrejtjeje pėr ēėshtje tė tilla, si turqit dhe Kostandinopoja,.. Maqedonia dhe minoriteti i persekutuar grek nė Shqipėri” (31). Sipas grekėve, tė gjithė sllavėt qė e quanin veten “maqedonė” s’na qenkėshin gjė tjetėr, veēse “magjypė tė fėlliqur”. Kaplani linte mendjen me marrėzitė e deklaratave tė grekėve qė takonte poshtė e pėrpjetė, tė cilėve s’u skuqej faqja kur deklaronin se ikonat na qenkėshin zbulim grek, se kisha ortodokse greke na qenkėsh nėna e tė gjitha kishave ortodokse lindore, se osmanėt na paskėshin sunduar pėrmes grekėve, se trupat elitė tė ushtrisė osmane, jeniēerėt, na paskėshin pasur shumė grekė, se alfabeti cirilik, i pėrdorur nė Bullgari, Serbi, Maqedoni dhe Rusi, na paskėsh dalė nga alfabeti grek. Por grekėve s’u bėnte pėrshtypje, - thotė Kaplan, - qė fshatarėt e Sulit, nė perėndim tė Greqisė, dhe banorėt e ishujve Specai dhe Hydra nė Egje, janė me origjinė tė pastėr shqiptare.
    Filip Sherrard, pėrkthyes i poezisė moderne greke, thotė: “Greqia e trashėgimisė klasike dhe e filohelenizmit romantik ka perėnduar, por, sidoqoftė, ajo asnjėherė nuk ka qenė shumė domethėnėse pėr gjendjen nė Greqi. Greqia… kurrė nuk ka pasur Mesjetė, ashtu siē e kuptojmė ne, as Rilindje, ashtu siē e kuptojmė ne, apo epokė tė Iluminizmit. Atje nuk ka ndodhur ajo rritje dhe ngritje e arsyes pėrtej pjesės tjetėr tė jetės” (31).
    Stambolli nė sytė e njė greku, - sipas Kaplanit, - do tė mbetet pėrgjithmonė Kostandinopojė, edhe sikur “qyteti i Kostandinit” tė mos ekzistojė mė. Grekėt nuk munden as ta shqiptojnė fjalėn Stamboll. Kur e dėgjojnė kėtė fjalė nga goja e njė tė huaji, ngėrdheshen, bash ashtu siē ngėrdheshen ēifutėt kur dėgjojnė fjalėn Palestinė apo arabėt fjalėn izraelit” (36).
    Kaplan citon fjalėt e njė miku tė tij grek: “Ne grekėt jemi populli mė i talentuar: ti e di se tė harxhosh katėr orė pėr tė pirė njė kafe tė vogėl ėshtė art”, - mė tha njėherė i ekzaltuar, ndonėse me njė seriozitet qesharak, njė miku im shkrimtar” (22). Prandaj edhe Greqia zė vendin e fundit nė Bashkimin Evropian pėr nivelin e zhvillimit ekomomik, se ka popullin “mė tė talentuar” nė botė, sipas kėtij shkrimtari racist.
    Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nė pėrputhje me “doktrinėn Truman”, nė vitet ’50-tė i dhanė Greqisė njė ndihmė prej 10 miliardė dollarė, qė ajo tė mbetej nė Bllokun Perėndimor, ashtu siē qe vendosur nė Perėndim qė nė vitin 1940. Por Andreas Papandreu, ky simbol i mosmirėnjohjes dhe i pabesisė tipike greke, korrespondentes sė programit “60 minuta”, Dajanė Sojer, pas pyetjes sė saj nėse ai ndiente mirėnjohje pėr Amerikėn, e cila e mbajti Greqinė jashtė Bllokut Lindor, i dha kėtė pėrgjigje: “Unė nuk i jam mirėnjohės askujt pėr asgjė” (68).
    Nė vitin 1977 Papandreu pat deklaruar: “A jemi marksistė, po apo jo?!.. ne duhet tė themi po. Ja, pra, pėrse ne jemi nė opozitė tė plotė me mendimin optimist, liberal” (58). Prandaj s’kishte asgjė pėr t’u ēuditur qė, nė studion e vet, nė vende tepėr tė dukshme, Papandreu mbante fotografitė e Fidel Kastros dhe tė Titos, kurse Jugosllavinė titiste e shikonte si modelin ideal tė Greqisė (59).
    Nė vitin 1987 Papandreu, nė zyrėn e vet, i pat bėrė Kaplanit njė pyetje tepėr domethėnėse pėr racizmin e kulluar grek: “A ke parė ndonjėherė ndonjė grek qė t’i japė dorėn njė negri nė rrugė, siē bėjnė amerikanėt?” (63). Kurse pėr problemin e Qipros turke i deklaroi po aty: “Atyre pakistanezėve ne u themi se, po njohėn Qipron turke, do t’i hedhim nė det tė gjithė pakistanezėt qė punojnė nė anijet greke” (63). Nėnkuptohet qė pas deklaratave tė tilla nuk mund tė mendonte kush qė nė personin e Papandreut, si kryetar i PASOK-ut dhe si kryeministėr i vendit, tė viheshin nė dyshim bindjet e tij tė pastra raciste dhe fashiste. Kėto bindje do tė shfaqeshin edhe mė shkoqur gjatė njė vizite qė ai bėri asokohe nė Poloni, ku sulmoi Solidarnostin, duke e vlerėsuar si “negativ, rrezikshėm negativ” (67).
    Gjatė kohės qė Papandreu ishte kryetar i PASOK-ut dhe kryeministėr i vendit, organizata terroriste “17 nėntori” pati lulėzimin mė tė madh tė veprimtarisė sė saj kriminale. Ēuditėrisht, kur Papandreu u bė kryeministėr nė vitin 1981, ai dha urdhėr qė tė shpėrndahej njėsia e posaēme e policisė, qė merrej me hetimin e veprimtarisė sė kėsaj organizate terroriste, e cila, qė prej fillimit tė viteve ’80-tė, do tė mbetej grupimi terrorist mė enigmatik nė krejt Evropėn dhe nė Lindjen e Mesme dhe mė i pamundur pėr tė depėrtuar nė radhėt e tij. Nga dora e kėsaj organizate terroriste u vra Riēard Uelsh, ish-shef i zyrės sė CIA-s nė Athinė (dhjetor 1975), George Cantes, kapiten i marinės amerikane (nėntor 1983), Kenet Uait, nėpunės i ambasadės angleze (mars 1984), Uilliam Nord, atashe amerikan i mbrojtjes (qershor 1988). Asokohe, mjaft vėzhgues perėndimorė “kishin arritur tė zbulonin njė… shkrirje tė veēantė ndėrmjet elementėve tė ekstremit tė majtė grek brenda PASOK-ut dhe grupeve terroriste” (72), sepse atėherė grupi terrorist “17 nėntori” ishte plotėsuar edhe me grupe tė tjera tė kėtij lloji, si “Rosat e egra tė qytetit”, “Grupi anarkist i nihilistėve ikonoklastė” dhe “Lufta revolucionare kundėr pushtetit”. E “meritonin” kėtė “shpėrblim” nga Greqia Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Anglia, tė cilat bėnė njėrėn, pėr tė mos e lėnė tė pėrfundonte nė gjirin e Bllokut Komunist tė Lindjes. Gjynah me tė vėrtetė: Greqia edhe mendėrisht, edhe shpirtėrisht ka qenė pjesė e Bllokut Komunist. Do tė kishte qenė bukur mirė, sikur SHBA-ja dhe Anglia ta kishin lėnė atje edhe faktikisht. Gjynah qė njė vend me mendėsi bizantine, si Greqia, sot ėshtė antare e BE-sė. Njė kolegu im, i cili nė vitin 1993 ishte me shėrbim nė Bruksel, mė tha njė ditė kur po bisedonim pėr kėto prapėsitė qė po bėn Greqia nė Shqipėri: “Njė nėpunės i lartė nė Komisionin Evropian, kur po hanin drekė bashkė, mė bėri njė pohim tė sinqertė: “Kemi bėrė gabim qė e kemi pranuar Greqinė nė Bashkimin Evropian”.
    Studiuesi dhe botuesi greko-amerikan, Aristidh Karacas, nė vitin 1990 shpjegonte: “I vetmi regjim i suksesshėm fashist i Greqisė ka qenė ndoshta ai i Andreas Papandreut. As regjimi ushtarak i Zhorzh Metaksasė, nga viti 1936 deri mė 1941, dhe as junta ushtarake, nga viti 1967 deri mė 1974, nuk arritėn kurrė tė kishin atė shtrirje dhe nivel tė gjerė pėrgjigjeje popullore ndaj mesazhit tė tyre, qė shihej edhe si artificial, edhe si qesharak. Pėrkundrazi, pozimet dhe mėnyra e sjelljes sė Papandreut ishin risiguruese pėr njerėzit, se mėnyra e tyre e jetesės ishte legjitime, ndonėse, nė vetvete, ata ushqenin edhe mungesė besimi, edhe zili ndaj Perėndimit. Nė mėnyrė shumė tė ngjashme me Musolinin, Papandreu arriti tė bėhej me sukses mishėrimi i njė urrejtjeje populiste… Ai kėrcėnonte Amerikėn dhe i pėrforconte kėto kėrcėnime duke u pėrqafuar me armiqtė e Amerikės, Gadafin dhe terroristėt… Ndarja dhe poshtėrimi qė i bėri Margaret Cantit (gruaja e dytė amerikane e Papandreut - E.Y.) pėrforcoi ndarjen e tij (dhe tė Greqisė) me Amerikėn… (75).
    Pėrvoja e takimeve tė Kaplanit me Papandreun, siē e pranon vetė autori i librit, “i ngjante atij tė shtrėngimit tė dorės me njė njeri tė famshėm tė botės sė krimit nė njė sallė vallėzimi” (64). Kaplani ka plotėsisht tė drejtė kur e vlerėson Papandreun si fantazmėn mė origjinale tė Ballkanit, si njė njeri, qė lėvrintre diku nė thellėsitė e sė kaluarės mė tė errėt, i cili e hiqte veten pėr viktimė tė pėrjetshme tė persekutimit turk dhe amerikan (81).
    Qė Greqia nuk ka qenė kurrė njė vend perėndimorė, paēka se ėshtė anėtare e BE-sė, nacionaliatėt shqiptarė kanė qenė tė bindur me kohė, duke pasur parasysh qėndrimet e saj raciste dhe fashiste ndaj kombit shqiptar. Por na vjen mirė, kur bindjet e nacionalistėve shqiptarė i mbėshtet, tėrthorazi, edhe mė shumė njė publicist i shquar, si Robert Kaplan, i cili nė librin nė fjalė deklaron: “Vetėm nė vitet 1980-tė bota filloi ta shikonte dhe ta zbulonte se sa fare pranė ishte, nė tė vėrtetė, Greqia me Ballkanin dhe me Lindjen e Mesme”. Kėtė deklaratė ai e pėrforcon edhe me njė argument tjetėr kuptimplotė, kur thotė: “Televizioni dhe radioja greke kurrė nuk kanė qenė tė lira” (66).
    Por pikėpamjet e publicistit Robert Kaplan se Greqia nuk ėshtė fare njė vend perėndimor, nuk pėrbėjnė aspak njė bindje tė tij, personale, e cila ka ardhur e ėshtė kristalizuar pėrfundimisht gjatė shėrbimit tė tij nė Greqi, si gazetar i “The Atlantic”, prej vitit 1982 deri nė vitin 1989. Pėrkundrazi, pikėpamjet e tij i mbėshtesin edhe qytetarė grekė, tė cilėt pėr vendin e tyre na zbulojnė po ato tė vėrteta lakuriqe, qė na shpalos edhe Robert Kaplan. Opinionistja greke, Panajotas Dhimitras, thotė: “Politika jonė pasqyron mė shumė se ēdo gjė tjetėr, se sa orientalė dhe sa bizantinė jemi. Unė do tė thoja se, nė politikėn tonė, ne jemi krejtėsisht orientalė. Perėndimin ne e shohim si tė ishim nga Lindja e Mesme” (58).
    Prandaj pėr shqiptarėt nacionalistė ėshtė me shumė rėndėsi libri i Kaplanit (pėr pėrkthimin e tė cilit duhet falėnderuar zoti Zef Mazi, sepse ka gjetur bash ēastin e duhur pėr tė parė edhe mė shumė se cila ėshtė Greqia e ditėve tona) pėr tė analizuar mė mirė trashėgiminė qė la pas sundimi i Papandreut, sundim ky, i cili na e zbulon lakuriq Greqinė e viteve ’90-tė dhe tė viteve tė para tė kėtij fillimshekulli. Pikėrisht analiza e sundimit tė Papandreut na bėn tė mundur tė kuptojmė psikologjinė e qarqeve sunduese greke tė ditėve tona, e cila ėshtė njė psikologji kryekėput shoviniste dhe armike e egėr e kombit shqiptar. “Trashėgimia qė la sundimi i tij shpjegon Greqinė e viteve 1990-tė, ashtu si trashėgimia komuniste ndihmon pėr tė shpjeguar vendet e tjera tė Ballkanit. Tė bėsh kronikėn e epokės sė Papandreut ėshtė, sipas mendimit tim, i vetmi veprim thelbėsor pėr tė kuptuar Greqinė e sotme” (57).

    Pėrse ankohem grekėt dhe pėrse kanė tė drejtė tė ankohen shqiptarėt

    Po ēfarė ka shteti grek me kombin shqiptar, ndaj tė cilit ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė njė qėndrim tė kulluar fashist dhe shovinist? Shteti grek vazhdon tė vajtojė edhe sot e kėsaj dite humbjen njė herė e njė kohė tė Kostandinopojės, tė Adrianopojės, tė Smirnės dhe tė territoreve tė tjera nė Azinė e Vogėl. Po mos vallė grekėve ua ka fajin kombi shqiptar qė Kostandinopoja u riquajt Stamboll, qė Adrianopoja u riemėrtua Edirne, qė Smirna sot quhet Izmir? Mos vallė kombi shqiptar qenka fajtor para grekėve pėr faktin qė kisha Hagia Sofia - “Menēuria Hyjnore” -, (e ndėrtuar nė mesin e shek.VI tė erės sė re nga Perandori Bizantin, Justiniani) u shndėrrua nė “Muzeun turk tė Aja Sofisė”? Mos vallė kombi shqiptar e paska fajin pėr faktin qė grekėve njė ditė tė bukur ua lėpiu trutė lopa dhe, tė yshtur edhe nga premtimet e ish-kryeministrit britanik, Llojd Xhorxh, menduan se, meqė “i sėmuri i Bosforit” po shkonte drejt mosqenies, deti na qenkėsh bėrė kos dhe ata vendosėn t’i futen mė kėmbė me “lugė nė brez”, duke iu rikthyer zbatimit nė praktikė tė platformės sė Megali Idesė - kthimit tė ēdo pėllėmbe tokė tė Greqisė historike? Mos vallė duhet akuzuar kombi shqiptar pėr faktin qė grekėt u nisėn nė betejėn kundėr turqve (siē shkruante asokohe Heminguej) “me uniforma ceremoniale tė shek.XIX, veshur “me fustanella” dhe me kėpucė majėkthyerpėrpjetė, me xhufka nė majė”? (38). Mos vallė ishte fajtor kombi shqiptar qė Perandoria Bizantine u rrafshua krejtėsisht nga turqit osmanė dhe qė u erdhi fundi 3 mijė vjetėve tė qytetėrimit grek nė Azinė e Vogėl? Qė Greqia “pėrsėri mbeti e vogėl, e pasigurt, e zhytur nė varfėri, e poshtėruar deri nė palcė dhe e pėrvėluar nga urrejtja”(39)? Qė ushtria greke hėngri njė dajak tė mirė nga ushtria e gjeneralit tė ri turk, Qemal Ataturkut, pėr tė vetmen arsye, sepse klasės politike greke asokohe i kishin rėnė trutė nė qafė? Mos vallė ėshtė fajtor kombi shqiptar qė Bajroni, i cili sakrifikoi edhe jetėn pėr pavarėsinė e Greqisė, pėr luftėtarėt e guerrileve greke shkruante: “Jeta e tyre ėshtė luftė kundėr sė vėrtetės” (34), ēka pėrbėn edhe anėn mė thelbėsore tė politikės shoviniste greke ndaj kombit shqiptar? A ka faj kombi shqiptar, kur shkrimtari i shquar grek, Kazanxaqis (1883-1957), shkruan: “Greku modern.., kur fillon tė kėndojė,.. e thyen kreshtėn e logjikės greke; aty pėr aty Lindja, gjithė errėsirė dhe mister, ngrihet vlagė lart nga thellėsia e shpirtit tė tij” (34). Mos vallė duhet akuzuar kombi shqiptar, kur greko-amerikani Aristidh Karacas tė vetmin regjim fashist tė suksesshėm nė Greqi quan regjimin e Andreas Papandreut? Qė opinionistja greke, Panajotas Dhimitras, politikėn greke e quan bizantine? Dhe, sė fundi: mos vallė duhet bėrė me faj kombi shqiptar, kur ish-kryeministri dhe presidenti i Greqisė, Kostandin Karamanlis, Greqinė e viteve ’80-tė e pėrshkruante si njė “azil tė ēmendurish” (40)?
    Disa vjet pas fitores sė pavarėsisė nga Perandoria Otomane, shteti grek, nė vitin 1844, shpalli platformėn politike - Megali Idenė - njė platformė e pastėr shoviniste kjo, e cila kishte pėr qėllim krijimin e njė shteti tė madh grek nė kufijtė e Perandorisė Bizantine, ku do tė pėrfshiheshin edhe shumė territore shqiptare. Megali Ideja, e aprovuar nė Asamblenė Kombėtare tė Greqisė gjatė kohės qė kryeministėr ishte Koleti, u shpall si themeli i ekzistencės politike tė Greqisė. Nė fillim tė shek.XX shovinistėt grekė u pėrpoqėn ta vinin nė jetė Megali Idenė nė Shqipėri pėrmes tė ashtuquajturit Vorio Epir, domethėnė, aneksimit tė Korēės dhe tė Gjirokastrės. Megali Ideja hodhi themelet e armiqėsisė sė pėrjetshme tė shtetit shovinist grek ndaj kombit shqiptar.
    Gjatė periudhės sė Rilindjes Kombėtare Shqiptare, kur pėrfaqėsues tė shquar tė iluminizmit shqiptar dhanė ndihmesėn e tyre tė vyer nė zgjimin e vetėdijes sonė kombėtare dhe tė nacionalizmit shqiptar, nė mbrojtje tė gjuhės dhe tė kulturės sonė kombėtare, ishte pikėrisht shteti shovinist grek ai dhe kisha e mallkuar greke, tė cilėt s’lanė gur pa lėvizur pėr tė zhdukur fizikisht personalitete tė njohura tė kulturės sonė amtare. Helmi dhe thika u bėnė simbolet mė tė parapėlqyera tė shtetit shovinist grek dhe tė kishės sė tij kriminale, pre e tė cilėve ranė Papa Kristo Negovani dhe Petro Nini Luarasi.
    Kur populli shqiptar ishte nė kulmin e haresė nė ato ditė tė paharruara pas shpalljes sė pavarėsisė, a nuk ishte shteti shovinist grek ai, qė dėrgoi dy kanonieret e veta pranė portit tė Vlorės pėr tė bombarduar qytetin, sepse nuk i pėlqente kthesa qė kishte marrė Shqipėria? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, qė pikėrisht nė ato ditė urdhėronte kanonieret greke tė prisnin kabllin e lidhjes telegrafike tė Shqipėrisė me Italinė, nė mėnyrė qė qeveria e re, e sapoformuar, e Ismail Qemalit tė mos kishte asnjė mundėsi komunikimi me jashtė? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili, nė fund tė vitit 1913 dhe nė fillim tė vitit 1914, urdhėronte trupat e veta pėr tė pushtuar Gjirokastrėn, Delvinėn, Pėrmetin dhe Tepelenėn, duke arritur pikėrisht atė cak nė Shqipėrinė e Jugut, qė pėrputhej me pretendimet e tij politike? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, qė krijoi “qeverinė autonome vorioepirote” tė Zografos, me qėllim qė territoret e jugut tė Shqipėrisė, kur tė krijohej rasti i volitshėm, t’i bashkoheshin pėrfundimisht Greqisė? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, qė urdhėroi ushtarėt grekė dhe vullnetarėt e ardhur nga Kreta, sė bashku me oficerėt e liruar, tė kryenin nė viset jugore tė Shqipėrisė tė tilla krime tė pėrbindshme, tė cilat, sipas Eqrem bej Vlorės, “mund tė krahasohen mbase vetėm me mizoritė e hunėve, siē tregojnė kronikat e Mesjetės”? (Kujtime, 2, f.39). A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili, nė mars tė vitit 1916, me njė dekret tė mbretit Kostandin, i kishte bashkuar pėrfundimisht me Greqinė territoret e Shqipėrisė sė Jugut? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili, pas tėrheqjes sė trupave franceze nga qyteti i Korēės nė vitin 1920, urdhėroi trupat e veta ushtarake nė Follorinė pėr tė pushtuar qytetin nė fjalė? A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili, me propagandėn e tij armiqėsore kundėr vendit tonė, nė muajt e parė tė vitit 1921, nė Shqipėrinė e Jugut nxiste synimet greke kundėr tėrėsisė sė tokave shqiptare? A nuk shėrbente Jakovi, peshkopi i Durrėsit, si pararojė e shovinizmit grekomadh nė Shqipėri, i cili, pėrballė rritjes sė vazhdueshme tė ndėrgjegjes kombėtare dhe pas shpalljes sė pavarėsisė sė Kishės Ortodokse Shqiptare mė 12 shtator 1922, u detyrua tė shporrej nga vendi ynė? Shikoni, tė nderuar lexues tė “Rimėkėmbjes”, se sa e mjerė ėshtė situata politike sot nė Shqipėri, pas gati 80 vjetėsh, se sa poshtė ka rėnė dhe nė ē’batak lundron sot klasa politike nė Shqipėri, klasė kjo, qė ka lejuar uzurpimin e Kishės sė Pavarur Ortodokse tė Shqipėrisė nga pasardhėsi i Jakovit, Janullatosi, i cili shėrben si pararojė e shovinizmit tė shtetit grek nė vendin tonė!
    A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili edhe disfatėn e turpshme qė pėsoi nga ushtria turke nė vitin 1922, tė pasuar nga humbje territoresh nė Azinė e Vogėl, kėrkonte ta shkarkonte mbi kurrizin e kombit shqiptar, duke synuar qė shkėmbimin e popullsisė myslimane turke nė Greqi me popullsinė ortodokse nė Turqi ta shtrinte edhe te shqiptarėt nė Ēamėri? Ishte pikėrisht ndėrhyrja e vendosur e qeverisė shqiptare dhe e pėrfaqėsuesit tė saj nė Lidhjen e Kombeve nė Gjenevė, Mehdi bej Frashėrit, qė bėri tė mundur shmangien e dėbimit tė mė shumė se 60 mijė shqiptarėve nga Ēamėria, paēka se nuk arriti tė shmangte dot dėbimin e 5700 syresh, tė cilėt tashmė qenė larguar nga Janina dhe Manastiri.
    A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili themelet e armiqėsisė sė pėrjetshme me kombin shqiptar i hodhi me platformėn e Megali Idesė dhe kėto themele i pėruroi me ligjin e luftės qė vendosi me Shqipėrinė nė vitin 1940, paēka se Shqipėria asokohe ishte njė vend i pushtuar nga fashizmi Italian? Pas kėtij akti sa tė marrė, sa tė turpshėm, aq edhe tė poshtėr tė shtetit shovinist grek, po tė duash hajde mos i merr pėr tė vėrteta fjalėt e Karamanlisit se Greqia ėshtė me tė vėrtetė njė azil tė ēmendurish!
    A nuk ishte shteti shovinist grek ai, i cili, pasi bėri masakra barbare mes popullsisė shqiptare tė Ēamėrisė gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, nė vitin 1945 e dėboi atė popullsi krejtėsisht nga vatrat e veta stėrgjyshore?
    Gjatė viteve tė sundimit komunist nė Shqipėri, me shtetin shovinist grek vėrtet nuk kemi pasur asnjė marrėdhėnie deri nė vitin 1971, por, siē e theksova mė lart, ky shtet, edhe pas provokacioneve tė gushtit tė vitit 1949, edhe pas kapardisjes ngrehaluce qė shfaqi nė shtator tė vitit 1967, duke i afruar kėrcėnueshėm trupat e veta afėr vijės sonė kufitare dhe duke i zbythur paskėtaj me veshė tė ulur, pėrsėri ka vazhduar tė na vrasė ushtarė brenda territorit tonė. Por komunistėt shqiptarė asnjėherė nuk kėrkuan shpagim pėr gjakun e derdhur tė djelmoshave tanė kufitarė, asnjėherė nuk kėrkuan qė gjaku shqiptar tė shpaguhej me gjak grek, se shteti komunist i Tiranės donte tė ishte,demek, faktor stabiliteti nė Ballkan! Shteti shqiptar kurrė nuk i ka shpaguar krimet qė ka bėrė shteti shovinist grek kundėr tij me “monedhėn” qė ai meritonte. Dhe ka bėrė shumė gabim. Veēse ky qėndrim gjithmonė i tėrhequr i Tiranės zyrtare ndaj vrasjeve tė kufitarėve tanė nga shteti shovinist grek vazhdonte ta bėnte kėtė tė fundit edhe mė arrogant, edhe mė agresiv, edhe mė hundėpėrpjetė, edhe mė harbut, paēka se vetė ka qenė gjithmonė bishti i fshatit nė Evropėn kapitaliste dhe sot vazhdon tė mbetet vrimja e fundit e kavallit nė Bashkimin Evropian.

    Greqia pėrpiqet t’ua nxijė shqiptarėve edhe demokracinė paskomuniste


    Pa u tharė ende mirė boja nė vendimin qė u mor nė Tiranė pėr vendosjen e pluralizmit politik, shteti shovinist grek, taman si nepėrka qė rri tulaturazi nė pusinė qė i ka ngritur viktimės sė saj, kufijtė e vet i hapi kat e kat, nė njė marrėveshje tė heshtur me shtetin shqiptar. Edhe sikur ata kufij tė kishin qenė gjerdhe tė ndonjė shtėpie publike, me siguri qė nuk do tė ishin shqyer asisoj, siē i shqeu Greqia kufijtė e saj para valės sė papėrmbajtur tė tė rinjve emigrantė shqiptarė, tė paralajmėruar paraprakisht nga struktura tė fshehta tė shėrbimit sekret tė Tiranės. Shqyerja e kufijve grekė nuk ishte aspak njė gjest dashamirėsie nga ana e Athinės ndaj rinisė shqiptare, qė e kishte pllakosur varfėria komuniste. Masa qindramijėshe e emigrantėve shqiptarė do tė shėrbente pėr shtetin shovinist grek si njė ēengel i fuqishėm, ku Athina, nė strategjinė e vet me rreze tė largėt veprimi, do tė kapej fort pėr ta trajtuar shtetin shqiptar si njė raja tė vetin, pėr ta nėnshtruar dhe poshtėruar sa herė ta quante tė arsyeshme, pėr t’i hyrė zbatimit nė praktikė nė njė mėnyrė tė shkallėshkallshme helenizimit tė trojeve tona, pėr ta varfėruar edhe mė shumė vendin tona ca nga ca dhe pėr ta pasur njė prapavijė tė sigurt koloniale.
    Dhe tė rinjtė shqiptarė u turrėn drejt Greqisė pėr tė “shpėtuar” njė herė e mirė nga vargonjtė e varfėrisė komuniste, ndėrkohė qė shteti komunist i Tiranės, tek grahmonte nė pėrpėlitjet e fundit pėr t’iu pėrshtatur kushteve tė reja, bėnte sikur nuk kishte as sy, as veshė.
    Varfėrinė e emigrantėve shqiptarė shteti shovinist grek e vlerėsonte si aleatin e vet mė besnik nė synimet e tij tė ethshme pėr tė vėnė nė jetė dalėngadalė platformėn e Megali Idesė. Hapi i parė qė ndėrmori shteti shovinist grek ndaj emigrantėve shqiptarė ishte kėrkesa pėr ndryshimin e emrave tė tė gjithė atyre, qė ishin tė besimit mysliman. Por ai nuk u mjaftua vetėm me kaq. Ai u ka bėrė presion shumė syresh qė ndryshimin e emrave ta bėnin nė gjendjet civile shqiptare dhe tė pajiseshin me dokumentet pėrkatėse, nė tė kundėrt, jo vetėm nuk do t’i punėsonte, por edhe do t’i pėrzinte fare nga territori grek, nė kuadrin e operacioneve denigruese, tė titulluara me emrin poshtėrues “Fshesa”.
    Deri tani mbarė kombi ynė ėshtė dėshmitar, se si ėshtė sjellė shteti shovinist grek ndaj emigrantėve tė varfėr shqiptarė. A nuk ėshtė shteti shovinist grek ai, i cili sa e sa emigrantė na i ka poshtėruar, na i ka rrahur, na i ka masakruar, na i ka gjymtuar, sakatuar? A nuk ėshtė shteti shovinist grek ai, i cili ėshtė tallur me emigrantėt tanė nė kufi, duke i mbajtur me javė tė tėra nė piskun e vapės, nė shi e nė tė ftohtė, duke i kthyer nė varganė fatkeqėsh, qė tė kujtonin rreshtat e gjata biblike tė ēifutėve qė endeshin nėpėr shkretėtirė kėtu e dy mijė vjet tė shkuara, me justifikimin e fėlliqur se gjoja u prishkėshin kompjuterat? A nuk ėshtė shteti shovinist grek ai, i cili sa e sa emigrantėve tanė u ka grisur nė kufi pasaportat e rregullta, duke e detyruar ndokėnd qė tė pėrfundojė edhe nė vetėvrasje? A nuk ėshtė shteti shovinist grek ai, qė na ka vrarė sa e sa emigrantė dhe shteti shqiptar ėshtė marrė vetėm me numėrimin e tabutėve qė na vinin nga kufiri grek, qė na ka vrarė dhe zhdukur pa lėnė gjurmė sa e sa emigrantė tė tjerė dhe nėnat e tyre zemėrpėrvėluara ende nuk dinė asgjė pėr fatin e tyre edhe sot e gjithė ditėn? Deri mė sot nuk kemi njė listė tė saktė, se sa emigrantė shqiptarė na ka vrarė shteti shovinist grek, sepse emigrantėt tanė nėpėr botė s’ka kush tė na i mbrojė, se klasa politike qė kemi nė pushtet ėshtė servile e pėshtirė e grekoortodoksisė dhe e shtetit shovinist grek. Kjo klasė politike antikombėtare ka marrė pėrsipėr tė vėrė nė jetė strategjinė e shtetit shovinist grek pėr ta varfėruar skajshmėrisht popullin shqiptar, nė mėnyrė qė Greqia ta pėrdorė varfėrinė e shqiptarėve pėr shkombėtarizimin e tyre tė dalėngadalshėm. Po pse shteti shqiptar hesht para kėtyre qėndrimeve poshtėruese tė shtetit shovinist grek ndaj emigrantėve tanė? Sepse shteti shqiptar ėshtė shndėrruar nė raja tė shtetit shovinist grek dhe partia neokomuniste e socialistėve shqiptarė nė pushtet ėshtė shndėrruar nė njė shtojcė mjerane tė PASOK-ut nė Tiranė.
    Grekėt nuk dinė e nuk duan tė sillen sipas porosisė sė Jezu Krishtit
    Dikur edhe grekėt kanė qenė tė varfėr, madje fare tė kėputur, shumė prej tyre kanė pas shkuar nė emigracion, qė nga Evropa Perėndimore deri nė SHBA. Madje ka pasur raste, kur edhe emigrantė grekė janė poshtėruar edhe pėr sjellje tė padenja dhe puna ka pas arritur deri aty, saqė dikur, nė vitet ’20-tė tė shek.XX, nė Ēikago, siē mė ka treguar njė kolegu im, qė ndodhej me specializim nė atė qytet nė vitet 1992-1993, nė hyrje tė njė restoranti qe shkruar me gėrma tė mėdhaja: “Ndalohet hyrja pėr qentė dhe pėr grekėt”. Megjithatė, kombi shqiptar asnjėherė nuk ka ushqyer urrejtje e pėrbuzje ndaj kombit grek, siē e ka ushqyer dhe vazhdon ta ushqejė urrjetje patologjike shteti dhe opinioni shovinist grek ndaj shqiptarėve. Shqiptarėt kanė dashur tė kenė me grekėt marrėdhėnie korrekte, meqenėse jemi me ta vend fqinj. Sapo u shpall pavarėsia dhe u krijua qeveria e parė demokratike, Ismail bej Vlora, si kryeministėr i parė i saj, i bėri thirrje shtetit grek pėr vendosjen e marrėdhėnieve tė fqinjėsisė sė mirė, kurse shteti shovinist grek dėrgonte kanonieret e veta nė bregdetin e Vlorės dhe bombardonte qytetin.
    Njė fjalė e urtė thotė: “Varfėria nuk ėshtė mėkat”. Prandaj njė popull i varfėr nuk duhet urryer, por duhet ndihmuar tė dalė nga varfėria, e cila mund tė jetė pasojė e sundimit tė huaj ose e tradhtisė qė kryen ndaj tij klasa politike nė pushtet. Ndėrsa shteti shovinist grek s’po lė gjė pa bėrė pėr ta zhytur popullin shqiptar nė njė varfėri tė pėrjetshme. A nuk ėshtė shteti shovinist grek ai, i cili, gjatė presidencės sė radhės nė BE, sabotoi ndėrtimin e Korridorit 8, vetėm e vetėm pėr tė penguar zhvillimin ekonomik tė Shqipėrisė dhe pėr tė sfiduar nismėn amerikane, tė ndėrmarrė nga presidenti Klinton pėr ndėrtimin e kėtij Korridori? Kurse shteti i neokomunistėve socialistė bėhet palė me Athinėn dhe hesht nė mėnyrė tė turpshme pėr kėtė krim, pėr kėtė terror ekonomik qė shteti shovinist grek organizon kundėr vendit tonė!
    Shteti shovinist grek ka qenė i bindur tradicionalisht se me forcėn e armėve nuk do tė mund ta realizonte dot kurrė shkombėtarizimin e shqiptarėve, prandaj tash trembėdhjetė vjet po bėn ē’ėshtė e mundur qė, nėpėrmjet klasės sė shitur politike tė Tiranės, Shqipėrinė ta mbajė nė darėn e monopoleve greke dhe tė mafias greke, pėr t’i zėnė frymėn biznesit tė vogėl dhe tė mesėm nė Shqipėri, pėr ta mbajtur vendin tonė pėrjetėsisht tė varfėr, tė braktisur nė mėshirėn e tregut grek. Se dihet qė varfėria ėshtė njė armė shumė e fuqishme nė duart e armikut pėr tė tė nėnshtruar, pėr tė tė poshtėruar, pėr tė tė zhveshur nga ndjenja kombėtare dhe dinjiteti kombėtar, pėr tė tė rekrutuar nė shėrbim tė tij, pėr tė tė shkombėtarizuar. Mė vjen keq qė njerėz pa karakter, si Kolila, vihen nė shėrbim tė njė shteti shovinist, siē ėshtė shteti grek. Por s’ke ē’i bėn. Laroshfuko thotė: “Tradhtitė bėhen kryesisht jo me ndonjė qėllim tė menduar mirė, por pėr dobėsi tė karakterit”. Por tė vjen edhe mirė, kur karaktere tė shėmtuara dhe fytyra tė ngėrdheshura nga urrejtja patologjike ndaj Shqipėrisė kthehen nė simbol tė urrejtjes sė shtetit shovinist grek ndaj kombit shqiptar. Tė vjen edhe mirė qė bazė sociale e urrejtjes sė Athinės ndaj kombit shqiptar bėhen edhe bastardė tė tillė, si puna e Kolilės, tė cilėt na shpalosin bukur mirė shėmtinė e vėrtetė tė vetė shtetit shovinist grek.
    Greqia i do shqiptarėt tė shopėrfytyruar si Kolila
    Kujtoni pėr njė ēast, tė nderuar lexues, turirin e kafshėruar tė himariotit Kolila, pėr tė kuptuar se nė ē’derexhe e kishte katandisur shteti shovinist grek atė gjallesė nė mbrėmjen e 12 tetorit nė Himarė. Pėr kockat qė i kanė hedhur grekėt pėr tė lėpirė, ai na tundte kryqin nė qafė, jargosej dhe turfullonte, tamam si ndonjė kafshė e lėshuar nga kafazi. Ai ishte gati ta hidhte nė erė mbarė Shqipėrinė, sikur tė kishte nė dorė butonin e ndonjė mine, tė vendosur nė themelet e saj. Dhe, siē mėsuam nga intervista e njė gazetari tė kanalit televiziv NEĖS 24, tė cilėn ia mori nėnės sė Kolilės disa ditė pas 12 tetorit, shteti shovinist grek ka shfrytėzuar me shumė marifet varfėrinė e himariotit Kolila, varfėri kjo, e imponuar me zell tė madh nga autoritetet lokale tė Himarės, nė pėrputhje me strategjinė e shtetit shovinist grek, pėr ta vėnė nė shėrbim tė shovinizmit grekomadh. Por edhe zonja Kolila nuk ishte mė pak e mllefosur kundėr Shqipėrisė, ēka u duk qartė nga fakti qė ajo, nė fillim tė intervistės sė saj, nisi tė fliste greqisht, duke na bėrė tė mendojmė se mos ajo greqishten na e paskėsh gjuhė amtare, kurse shqipen - gjuhė tė huaj. Gazetari bėri gabim qė nuk e pyeti qė nė fillim, se pse ajo filloi tė fliste greqisht. Mos vallė ajo nuk dinte shqip, prandaj edhe po pėrdorte si pėrkthyese njė shoqen apo farefisin e saj? Por mė pas u pa fare qartė qė zonja Kolila dinte shqip pėr bukuri, por greqishten e pėrdori nė fillim, me sa duket, si shenjė tė solidarizimit me qėndrimin e tė birit tė saj.
    Uroj qė Kolila tė dalė pėllua nga ajo skenė e turpshme qė luajti nė Himarė, si njė tradhtar i thekur i kombit shqiptar. Pas atij kapitali politik, qė Kolila i dha nė dorė shtetit shovinist grek pėr t’i shitur himariotėt nė kancelaritė e Evropės Perėndimore si minoritarė grekė, ēka Ministria e Jashtme Greke nxitoi ta quante fakt tė kryer tė hėnėn, mė 13 tetor, unė nuk dėshiroj qė ai, njė ditė tė bukur, tė pėrfundojė nė ndonjė llagėm, i prerė nga ndonjė plumb, qė mund t’ia qėndisė pas kokės shėrbimi sekret grek, meqenėse ai e kreu tashmė misionin e tij tradhtar dhe paskėtaj, si njė limon i shtrydhur, nuk u vlen mė grekėve pėr asgjė, veēse pėr nė koshin e plehrave. Se nuk duhet harruar njė fjalė e urtė, qė thotė Servantesi: “Tradhtia, ndoshta, edhe mund t’i pėlqejė ndokujt, ama tradhtarėt janė tė urryer prej gjithkujt”.
    Tek shikoja nė ekranin e televizorit fytyrėn histerike tė Kolilės, i cili i turrej Shqipėrisė me mllefin e njė tradhtari tė tėrbuar, a thua se nuk kishte lindur dhe nuk ishte rritur nė kėtė tokė mė vinin ndėr mend vargjet e arta tė Kolė Jakovės, tė shkruara nė burgun fashist nė vitin 1942 (vargu i parė ėshtė pėrshtatja ime): “Kolila, tungjatjeta,/shif ku t’ēon kuleta,/parja e huej e shkreta/me vra sot vllan tand”.
    Ndėrsa kur shikoja katrahurėn qė kurdisi shteti shovinist grek nė Himarė nė mbrėmjen e 12 tetorit (nė bashkėpunim me larot e politikės nė Tiranė), mes detit tė flamujve grekė, qė valėvisnin bashkėrisht, tradhtarė shqiptarė dhe shovinistė tė ndėrkryer grekė, tė ardhur nė njė vend pa zot, mė kujtoheshin fjalėt e Vojsava Kastriotit, qė vijnė qė nga thellėsia e Mesjetės: “Qan nėna pėr njė djalė, qan shpata pėr njė burrė”.
    Kolila ishte edhe portreti i shpėfytyrimit tė klasės politike nė Shqipėri
    Ngjarjet e 12 tetorit nė Himarė treguan shkoqur se cili ėshtė surrati i vėrtetė i klasės politike shqiptare. Ato vėrtetuan njė herė e pėrgjithmonė se Partia Demokratike ėshtė zhytur pėrfundimisht nė batakun e tradhtisė kombėtare, gjė qė e vėrtetoi me heshtjen e saj tė turpshme pėr atė skandal politik tė pėrmasave kombėtare. Kurse Partia Socialiste, e cila tėrė kohėn ka notuar nė batakun e tradhtisė kombėtare, tamam si njė prostitutė e shkathėt nė politikė, medalionin e tradhtisė ia la nė qafė me shumė marifet Partisė Demokratike, nė mėnyrė qė t’i shpėtonte sadopak “kredencialet” e veta nė sytė e elektoratit shqiptar dhe tė manifestonte edhe njė dėrhem “nacionalizėm”: “demek, or popull shqiptar, ti duhet ta kuptosh, se parti filogreke nuk jam vetėm unė, filogreke ėshtė edhe Partia Demokratike, nė mos edhe mė shumė se unė”. Ama tėrė shqiptarėt e ndershėm, nacionalistė, janė tė bindur me siguri se “nacionalizmi” i Partisė Socialiste tė kujton “virgjėrinė” e njė femre tė pėrdalė.
    Edhe PS-ja, edhe PD-ja, me siguri, ishin tė bindura pėr skandalin qė do tė shpėrthente nė Himarė. Prologu i atij skandali ishte shpalosur qė nė zgjedhjet e raundit tė dytė nė Himarė, mė 15 nėntor 2000, tė cilat ambasadori grek nė OSBE, Prevendurakis, i vlerėsonte si “nacionalizėm dhe shovinizėm tė shfrenuar shqiptar”. Atėherė kėto parti pse lejuan qė problemi tė mahisej? Sepse, si parti filogreke qė janė, pėr to ėshtė mė i shtrenjtė pushteti, i siguruar me ndihmėn e shtetit shovinist grek, me tė cilin janė gati tė bėjnė kauzė tė pėrbashkėt pėr ta shpallur Himarėn si zonė minoriteti. Vangjel Dule pretendon se “nuk ka dijeni” pėr pensionet qė marrin himariotėt nga shteti shovinist grek, por tė palarat ia nxorėn nė shesh nėna e Kolilės dhe Spiro Dhima, tė cilėt i deklaruan gazetarit se himariotėt marrin njė pension prej 170 eurosh nė muaj, i cili, pas 1 janarit tė vitit 2004, pritet tė rritet nė 210 euro. Vangjel Dule, sigurisht, “nuk ka dijeni” as pėr pensionet qė shteti shovinist grek u paguan mė shumė se 900 personave nė fshatrat e Lumit tė Vlorės, tė cilėt nesėr-pasnesėr PBDNJ-ja do tė pėrpiqet t’i ketė si zonė tė elektoratit tė vet dhe Athina do tė kėrkojė qė edhe ato tė shpallen zonė minoriteti. Danajasit dhuratat nuk t’i japin kurrė kot!
    Pas arrestimit tė pesė spiunėve grekė, shteti shovinist grek, ky bashkėpunėtorė me bandat terroriste “17 nėntori” dhe “MAVI”, nė prill tė vitit 1994 dėrgoi komandot e veta nė territorin shqiptar, tė cilėt natėn vranė nė fjetore dy ushtarakė shqiptarė nė Peshkėpi tė Gjirokastrės. Asokohe shteti shqiptarė reagoi, duke vendosur regjimin e vizave pėr qytetarėt grekė. Njė ish-punonjės i ambasadės sonė nė Athinė mė tregoi disa ditė pas skandalit tė Himarės se me ēfarė servilizmi silleshin qytetarėt grekė, sidomos biznesmenėt, ndaj nėpunėsve tė ambasadės shqiptare nė Athinė. Sigurisht, ėshtė nė natyrėn e atij qė sillet me mendjemadhėsi, me fodullėk, me arrogancė dhe me agresivitet, qė, kur ia do puna, tė ndėrrojė lėkurė dhe tė serviloset, si njė njeri pa moral dhe i pėshtirė. Por ē’e do, qėndrimi dinjitoz qė mbajti asokohe shteti shqiptar, me vendosjen e regjimit tė vizave pėr qytetarėt grek, qe vetėm njė flakė kashte.
    Shteti shovinist grek do tė bėnte mirė sikur tė hiqte dorė nga shovinizmi i tij nė qėndrimin qė ka mbajtur dhe po mban ndaj shqiptarėve dhe ndaj kombit shqiptar nė tėrėsi, se ai reagimi i atyre djelmoshave vlonjatė, pas ngjarjeve tė Himarės, njė ditė tė bukur mund tė shndėrrohet nė njė uragan mbarėshqiptar kundėr shovinizmit grekomadh. Shteti shovinist grek tė mos e masė kombin shqiptarė me atė kut, me tė cilin ai mat sot pushtetarėt e Tiranės, se kėta ai i ka lepitkat e veta dhe me ta mund tė tallet sa herė tė dojė. Por kėta farė pushtetarėsh nuk janė dhe nuk mund tė jenė kombi shqiptar. Nė qoftė se Athina do tė vazhdojė tė tallet me shqiptarėt dhe tė mundohet tė organizojė po tė tilla skena skandaloze, antishqiptare, si ato qė kurdisi nė Himarė nė mbrėmjen e 12 tetorit, ajo do tė ndihmojė nė ngritjen peshė nė mėnyrė tė menjėhershme tė ndėrgjegjes mbarėkombėtare tė shqiptarėve nė krejt trojet e tyre etnike. Me kėtė rast,do tė ishte mirė qė qarqet shoviniste greke tė kujtonin njė fjalė tė urtė arabe (nėse nuk gaboj), e cila thotė: “Kur tė dobėt sheh armikun,/fjalė trimi mos na qit,/se ēdo kockė ka njė palcė,/ēdo kėmishė ka njė petrit”.
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-07-2004
    Vendndodhja
    Jak' o dit' e uruar! Qe lint nga perendon, At' an' e ke ndritur, E ne pse na harron?
    Postime
    140
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    E vertet esht sot per sot Greqia esht armiku me i madh i Shqiptarve.

    Greket vet e shpiken DEMOKRACIN por sot ai shtet nuk i zbaton ligjet e DEMOKRACIS.

    Shikoje cfar ndolli ne Greqi pasi Kombetarja shqiptare mundi kampionet e europes:

    Njė shqiptar ka vdekur, shtatė janė plagosur nė pėrleshjet nė Greqi pas ndeshjės sė fudbollit Shqipėri dhe Greqi

    Athinė, 6 shtator - Sė paku njė shqiptar ka vdekur, ndėrkaq shtatė tė tjerė janė plagosur nė pėrleshjet qė shpėrthyen nė Athinė dhe qytete tė tjera tė Greqisė pas takimit tė parėmbrėmshėm tė fudbollit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė. Huliganėt grekė nė ishullin Zakintos kanė therrė me thikė tre shqiptarė, duke lėnė njė tė vdekur dhe dy tė plagosur. Personi qė ka therrur kėtė emigrantė shqiptar ėshtė arrestuar nga policia. Nė Athinė policia ka pėrdorur gazin lotsjellės pėr tė shpėrndarė qindra shqiptarė qė po festonin fitoren e Shqipėrisė kundėr Greqisė.
    Ndėrkaq Qeveria greke ka lėshuar njė kumtesė me tė cilėn ka dėnuar dhunėn. Qeveria pa ekuivoke dėnon aktet e dhunės qė pasuan pas ndeshjės sė fudbollit ndėrmjet Shqipėrisė dhe Greqisė ka thėnė zėdhėnėsi i Qeverisė greke. Ai ka shtuar se aktet e dhunės jnė tė huaja pėr frymėn sportive.

  3. #3
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,542
    Faleminderit
    0
    21 falenderime nė 20 postime
    Duhet dalluar shteti Grek nga institucionet qe jane vertet anti shqiptare.

    Keto institucione jane: Kisha e Greqise dhe media dhe jane ato qe influencojne mendjen e Greqerve. Shkaterroi ato dhe gjithcka shkon si jo me mire.
    Adresat e faqeve personale mund ti vendosesh ne profil por jo ne firme. Stafi i Forumit

  4. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Qafir Arnaut pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  5. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-01-2004
    Vendndodhja
    diku
    Mosha
    39
    Postime
    1,558
    Faleminderit
    17
    24 falenderime nė 19 postime
    me 4 djem laciane kam festu fitoren tone ne zakynthos , ishulli ku u vrane dhe 2 djemte tane dhe u plsagosen shume te tjere . jemi ndjek nga -policia dhe nuk kemi pas lirine e duhur te festojme fitoren ne paqe pa gjakderdhje . populli i ishullit denon aktin kriminal nderkohe qe denojne edhe sjelljen fyeses qe tifozat shqiptare paten gjate ceremonise se himnit grek kur u dha para ndeshjkes ne stadium . . mjaft greke tolerojne aktin vraeses dhe per ta qe nje akt heroik vrasja qe patrioti i tyre beri ndaj djmve tane . me ne fund greket ariten te hiqinin masken e tyre te pabesise dhe treguan veten e tyre si nje popull p a qyteterim dhe kulture . gjate komenteve midis dy paleve ka pas shume zemerim duke shkuar deri dhe ne perleshje . greket mbeshteten ne mikpritjen e tyre ndahj shqiptareve duke pretenduar se keta jane e vetmja ndihme e madhe per shqiptaret per vete faktin se ketu jetojne pjesa me madhe e emigranteve ekonomike . duke krahaSUAR VETEN E TYRE ME ITRALIANET ata dalin me te mire per vete faktin se greket nuk kane masakruar dhe nuk kane mbytur anije me emigrante sic kane bere italianet . por keta plera nuk harojne incidentetet qe jane bere ne kufi gjate keyre 13 viteve , nuk harojne se po i zhvasin emigrantet shqiptare ne proceset e dokumentave te perkohshme qe kushtojne shume leke per nje emigrant ekonomik pa te drejta ligjore qe na i kane mohuar vewte keta . keta plera e nxjerin veten si heronje te shqioperise dukle permendur historine gjate luftes se dyte boterore . keta plera pretendojne se jane pritur si clirimtar nga qytetet [ e vorioepirit ] gjate luftes . por pabesia e tyre eshte e dukshme , anglia i kish premtu krejt vorioepirin greqise nese kjo do arinte te largonte italianet nga shqiperia . por ngjsarjet rodhen ndryshe per shkajk te vete pabesise se tyre . shqiptaret kane pas nje qendrim asnjanes gjate luftes se 2 boterore . keta plera ende vazhdojne te ushtrojne presionin e tyre ekonomik politik dhe racist ndaj shqiperise . me atket e tyre raciste ata e tregun veten si populli me i keq dhe armiku kryesor i atdheut tone . por me e keqja eshjte se deri tani askush nuk ka protestuar . as qeveria as populli asnje tubim , asnje shenje zie per djemte e vrare . shpesh here pritet nga turma te bej dicka por hakmarja duhet te jete personale per cdo shqiptar ndaj cdo greku dhe serbi . vrasesi duhet vrare , gjaku do gjak .

  6. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar maratonomak pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  7. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-07-2004
    Vendndodhja
    Jak' o dit' e uruar! Qe lint nga perendon, At' an' e ke ndritur, E ne pse na harron?
    Postime
    140
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Maratonomak tani jemi ne nje bot te qytertruar, por me Grekt e Sllavt mor mik mir e the vetem plumbi ja zgjill problemet atyre. Pse vall populli Grek ben keshtu sikur ne kohet e vjetra.

    Ka pak kohe kur njerit nga Devolli i kishte hikur djali nga shtepia dhe ai kaloi kufirin Shqiptar-Grek qe ta gjinte djalin e vet. Babai mendonte se djali kishte hik ne Greqi. Mirpo ne kufi rojet Greke e rrahen e ja leshuan dhe qente.

  8. #6
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Gjithashtu duhet dalluar dhe Greqia e vjeter, me ate te rene, qe skane fare te bejne me njera tjetren persa i perket popullsise, por vetem emrin.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  9. #7
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,542
    Faleminderit
    0
    21 falenderime nė 20 postime
    Sapo mora vesh qe ne Selanik kryetari i bashkise dhe peshkopi lokal i akuzuan Shqiptaret per provokim te Grekeve. Kuptohet provokimi u be ne Tirane e askund ne Greqi.
    Adresat e faqeve personale mund ti vendosesh ne profil por jo ne firme. Stafi i Forumit

  10. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Qafir Arnaut pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  11. #8
    Eks-plorator Maska e kolombi
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Mes oqeaneve...............
    Postime
    3,722
    Faleminderit
    0
    10 falenderime nė 10 postime
    Pėrtej njė "sqarimi" diplomatik


    Shqipėria ėshtė mė evropiane se sa ndonjė vend tjetėr, anėtar i BE-sė", mė thoshte para disa vitesh ambasadori i njė vendi perėndimor nė Tiranė, duke mos e fshehur nėnkuptimin ndaj Greqisė. M'u kujtua kjo thėnie, sidomos pas njoftimit tė Zyrės sė Shtypit tė Presidencės shqiptare qė pėrmendte "falenderimin historik... tė Greqisė ndaj popullit shqiptar pėr qėndrimin gjatė Luftės sė Dytė Botėrore", me gojėn e vetė ministrit tė Mbrojtjes Kombėtare. Pas hyrjes nė Eurozonė, dhe pas kryesimit tė suksesshėm tė BE-sė nga Greqia mė 2003, kjo deklaratė dukej si njė tjetėr shembull pozitiv i evropianizimit tė Greqisė, sidomos nė marrėdhėniet dypalėshe me Shqipėrinė dhe shqiptarėt, ku pėr fat tė keq, deri mė sot ka mbizotėruar hegjemonizmi, ndėrhyrja nė punėt e brendshme, pabarazia, fryma e shovinizmit arkaik dhe tė rrezikshėm grek, si dhe racizmi i pafre kundėr shqiptarėve. Por, gėzimi i sinqertė i shumė shqiptarėve u ndėrpre, papritmas, nga deklarata e thatė "sqaruese" e ambasadės greke nė Tiranė. Duke luajtur me pėrkthimin, teksti e shndėrroi "falenderimin historik" nė njė mirėnjohje, thjesht "personale", ndaj gjeneral Spiro Moisiut. Nėnteksti i deklaratės ishte i qartė: shqiptarėve nuk u kemi gjė borxh nė Luftėn Italo-Greke. Ky qėndrim, jo vetėm qė ėshtė nė kundėrshtim me realitetin objektiv, por tregon edhe njėherė se pėrtej thėnieve publike pėr "marrėdhėnie tė ngrohta" e "mbėshtetje nė integrimin euro-atlantik", qėndrimet zyrtare greke ndaj Shqipėrisė, pak kanė ndryshuar nga ato tė viteve 1913 apo 1944.

    TUNDIMET E SHOVINIZMI GREK

    Doktrina shoviniste greke - e gjallė sot e gjithė ditėn nė Greqi - propagandon se shqiptarėt e vėrtetė janė diku nė veri tė Shkumbinit, se Skėnderbeu ishte grek, se toskėt apo epirotasit nuk janė tjetėr, veēse grekė "tė albanizuar", se ėshtė detyrimi historik i kishės e shtetit grek qė t'i sjellė kėta "grekė", pėrkohėsisht "tė ndyer", nė prehrin e dlirtė tė helenizmit dhe ortodoksisė etj., etj. Doktrina e ashtuquajtur "vorio-epirote", me karakterin e saj agresiv dhe regresiv, ėshtė njė shfaqje tjetėr e intolerances, antisemitizmit, racizmit dhe frymės kundėrperėndimore e kundėramerikane qė mbizotėron sot nė Greqi. Mbajtja gjallė e kėsaj doktrine shėrben, nga ana tjetėr, edhe si njė mjet pėr tė larguar vėmendjen nga problemi i mprehtė i pakicės shqiptare nė Greqi, tė pėrbėrė nga arbėrorėt, ēamėt dhe emigrantėt, si dhe pėr tė mohuar kontributin e tė parėve nė historinė dhe nė krijimin e shtetit grek. Pėr shembull, historiografia greke dhe propaganda e kishės dhe e shtetit, janė pėrpjekur pėr ta mohuar karakterin e vėrtetė tė kryengritjes arbėrore tė Peloponezit nė vitin 1453. Sipas historianit amerikan, Xhon Fajn, "duke qenė se sulltani kishte mjaft telashe nga shqiptarėt e Skėnderbeut, nuk dėshironte tė shihte njė shtet tė ri shqiptar nė Peloponez, dhe pra, dėrgoi njė ushtri tė madhe atje nė dhjetor 1453", e cila shtypi me gjak e hekur kryengritjen e arbėrorit Pjetėr Bova. [John V. A. Fine, Jr., Ballkani nė Mesjetėn e Vonė, njė Vėzhgim Kritik prej Fundit tė Shek. XII e Dderi nė Pushtimin Osman, University of Michigan Press, Ann Arbor, 1994, fq. 564.]

    Njė qėndrim, thuajse i njėjtė mohues, mbahet edhe ndaj ndihmesės thelbėsore tė arbėrorėve nė revolucionin e vitit 1821, aq sa sot, pikėpamja mbizotėruese ėshtė se "arbėrorėt janė grekėt mė tė mirė dhe do tė ishte fyerje e madhe pėr ta, po qe se do tė quheshin tė lidhur me shqiptarėt..."

    PĖRGJEGJĖSIA E BE-SĖ DHE E SHTETIT SHQIPTAR

    Nė kėtė drejtim, njė pjesė e pėrgjegjėsisė i mbetet edhe BE-sė, si dhe shtetit shqiptar. BE-ja ka ndėrmarrė hapa tė lavdėrueshme pėr mbrojtjen e tė drejtave tė romėve nė Evropė e nė Greqi, por organizmat e Brukselit e kanė injoruar, deri mė sot, problemin e minoriteteve atje. Pėr fat tė keq, Brukseli kufizohet vetėm me kritika kozmetike ndaj Greqisė, ndėrsa nuk ushtron kurrfarė trysnie qė Greqia tė ratifikojė Konventėn Kuadėr pėr Pakicat Kombėtare tė KE-sė. I tillė, pėr shembull, ishte raporti i tretė i dhjetorit 2003 i Komisionit Evropian kundėr Racizmit dhe Intolerancės [KEKRI], qė vė nė dukje se "media, politikanėt, nėpunėsit publikė, udhėheqėsit fetarė, pėrfshirė ata tė fesė mbizotėruese, si dhe opinioni publik [nė Greqi], ende shpeshherė bėjnė komente raciste kundrejt emigrantėve dhe strehimkėrkuesve, romėve, hebrenjve, dhe kujtdo tjetėr, qė nuk ka prejardhje greke ose qė nuk e ushtron fenė mbizotėruese nė Greqi. Shqiptarėt, - vazhdon mė tej raporti, - qė pėrbėjnė shumicėn dėrrmuese tė popullsisė sė emigrantėve, i nėnshtrohen mė shumė se tė tjerėt paragjykimeve dhe stereotipeve, edhe pse gjendja ėshtė pėrmirėsuar disi [kohėt e fundit]." Sikundėr shihet, KEKRI e anashkalon problemin e mprehtė tė pakicave nė Greqi, njohja dhe mbrojtja e tė cilėve do tė ishte njė ndihmesė thelbėsore nė paqen dhe stabilitetin e rajonit dhe do tė ndikonte nė rritjen e autoritetit, peshės dhe respektit tė Greqisė nė Ballkan e Evropė.

    Po ashtu, qeveria shqiptare ka bėrė fare pak, ose aspak, pėr tė vendosur dhe forcuar lidhjet e gjakut me pjesėn arbėrore tė kombit. Ende pritet qė nė vizitat e zyrtarėve shqiptarė nė Greqi, tė ndėrmerret hapi pėr vendosjen e njė kurore me lule nė varret e heronjve arbėrorė si Boēari apo Bubulina etj.; tė kujtohet figura e Anastas Kulluriotit apo tė vizitohen bashkėsitė e fshatrat arbėrore, ku ende sot flitet rrjedhshėm dhe pastėr arbėrishtja.

    Edhe njė herė pėr Luftėn Italo-Greke

    Duke u kthyer sėrish te deklarata "sqaruese" e ambasadės greke, tė bėn pėrshtypje se sa absurd dhe kokėfortė ka mbetur qėndrimi zyrtar grek ndaj ngjarjeve tė vitit 1940-Ž41. Shqipėria u pushtua nga Italia mė 7 prill 1939, dhe kėsisoj, e humbi pavarėsinė dhe sovranitetin e saj. Shkurt, ajo nuk ishte mė subjekt i pavarur i sė drejtės ndėrkombėtare. Por pozicioni grek mbetet se Shqipėria ishte vend armik, pjesė e Boshtit dhe si e tillė edhe qėndrimet e mėpasme pėr sekuestrimin e pasurive tė paluajtshme tė shtetit dhe shtetasve shqiptarė nė Greqi, janė tė mbėshtetura. Ndryshe, nuk mund tė shpjegohet edhe gafa diplomatike e presidentit grek, Stefanopullos, i cili e quajti Luftėn Italo-Greke si "Luftėn Greko-Shqiptare", nė fjalėn zyrtare me rastin e vizitės sė presidentit Klinton nė Athinė nė vitin 1999. Po ashtu, ėshtė pėr tė ardhur keq mungesa e gatishmėrisė sė palės greke pėr kthimin nė atdhe tė refugjatėve ēamė dhe familjeve tė tyre tė strehuara, pėrkohėsisht, nė Shqipėri nė vitet 1944-1945. A duhen vendosur marrėdhėniet dypalėshe nė njė bazė tė re? A ka ardhur koha pėr njė rishikim tėrėsor tė marrėdhėnieve shqiptaro-greke qė tė synohet rivendosja e dinjitetit shtetėror e kombėtar tė Shqipėrisė, nė raport me fqinjin? A duhen kėto marrėdhėnie, tė vendosen ngushtėsisht mbi bazėn e bashkekzistencės paqėsore, barazisė dhe respektit tė ndėrsjelltė, mosndėrhyrjes nė punėt e brendshme, kultivimit tė ndjenjave tė mirėfillta tė miqėsisė, njohjes dhe mbrojtjes sė ndėrsjelltė tė minoriteteve etj.?

    Duke pranuar se dy shtetet dhe popujt kanė interesa tė pėrbashkėta e njė histori tė tėrė paqeje dhe bashkėjetese, prapėseprapė diplomacia shqiptare mund tė jetė mė e guximshme nė mbrojtjen e interesave tė veta, duke shmangur ndrojtjen apo tulatjen ndaj diplomacisė greke. Hapi i parė, i domosdoshėm, ėshtė heqja pėrfundimisht dhe e menjėhershme e tė gjitha pasojave juridike civile ndaj shtetit dhe shtetasve shqiptarė qė rrjedhin nga Ligji i Gjendje sė Luftės, i vitit 1940. Edhe pse mbetet pėr t'u verifikuar, njė e pėrditshme e Tiranės raportonte para disa kohėsh se, madje, edhe ndėrtesa e legatės shqiptare nė Athinė, e kohės sė Mbretit Zog, gjendet e sekuestruar dhe pėrdoret si muzeum nė Athinė!? Pa bėrė fjalė pėr interesat pasurore tė shtetasve shqiptarė dhe pasardhėsve tė tyre, qė rrjedhin nga Traktati i Athinės i nėntorit 1913, apo ato qė lidhen me pasuritė e e shqiptarėve tė pasur, e tė depozituara nė bankat greke etj. Shteti shqiptar nuk duhet tė ngurrojė qė me ndihmėn e partnerėve perėndimorė, tė sigurojė njohjen zyrtare dhe mbrojtjen e tė drejtave tė ligjshme tė pakicės shqiptare nė Greqi, si dhe kthimin e refugjatėve ēamė. Pakicės shqiptare nė Greqi, t'u sigurohen tė njėjtat tė drejta, sikurse gėzon pakica greke nė Shqipėri, nė mos mė shumė.

    Po ashtu, ka lindur nevoja qė veprimtaria e konsullatave greke nė Korēė dhe Gjirokastėr tė vėzhgohet me vėmendje nė mėnyrė qė ato kurrsesi tė mos e tejkalojnė rolin dhe kompetencat e sanksionuara nga Konventa e Vjenės pėr Marrėdhėniet Konsullore. Ndofta, ka ardhur koha qė tė rishihen edhe marrėdhėniet ekonomike dypalėshe, tė cilat, sipas kritikėve, e kanė kthyer Shqipėrinė gati nė njė koloni tė Greqisė. Nė njė shembull interesant, FBI-ja amerikane qysh mė 2000 e kundėrshtoi kontrollin e njė kompanie tė telefonisė amerikane nga ana e biznesit japonez. Pėr hir tė interesave tė ligjshme kombėtare, u arrit qė gati e gjithė struktura e drejtimit dhe administrimit tė kompanisė, tė mbetej amerikane, pavarėsisht nga kontrolli financiar japonez. Interesa themelore kombėtare, ndofta kėrkojnė rivendosjen e kontrollit shtetėror nė administrim dhe rishikimin rrėnjėsor tė aktivitetit dhe strukturės sė pronėsisė sė gjigandėve tė telefonisė celulare nė Shqipėri, si AMC-ja dhe Vodafon-Panafon. Kėto kompani pėrbėjnė problem, jo vetėm pėr monopolizimin e tregut dhe fiksimin e ēmimeve, dukuri kėto tė paligjshme, si nė BE ashtu edhe nė ēfarėdo shteti serioz, por edhe nė dobėsinė qė krijojnė pėr interesat e sigurisė kombėtare tė shtetit shqiptar.

    Shteti shqiptar nuk mund ta lejojė kontrollin e njė sektori strategjik, nga struktura tė njė shteti qė ende vepron me mendėsitė e Ligjit tė Gjendjes sė Luftės tė vitit 1940. Nė kėtė drejtim, do tė ishte i nevojshėm edhe rishqyrtimi I marrėveshjes sė fundit midis qarqeve tė Gjirokastrės dhe Janinės dhe, nėse kjo ėshtė nė pėrputhje me tė drejtėn kushtetuese shqiptare, ku sanksionohet roli ekskluziv i qeverisė dhe i Ministrisė sė Jashtme, nė pėrpunimin dhe zbatimin e politikės sė jashtme dhe tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Shqipėria dhe shqiptarėt, qė tė dyja palė e spektrit politik tė Luftės II Botėrore, ishin njė pjesė e vogėl, por e rėndėsishme e Koalicionit Antifashist Ndėrkombėtar, fakt ky, i njohur botėrisht nga qeveritė aleate dhe Konferenca e Paqes e Parisit. Edhe pse nėn pushtim, shqiptarėt, jo vetėm qė refuzuan tė luftojnė kundėr grekėve, por mė vonė ndihmuan shumė syresh gjatė zisė sė bukės, si dhe hebrenjtė qė arritėn t'i shpėtojnė holokaustit nė Greqi. Eshtė pėr tė ardhur keq qė "sqarimet" e ambasadės greke dhe tė ministrit tė tyre tė Mbrojtjes, ende e vėnė nė dyshim kėtė realitet historik.

    A. Alibali, Panorama 13-07-2004
    "Meqe brenga eshte burimi i gezimit,mos vajto............"

    GETE

  12. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar kolombi pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  13. #9
    Maska e Administrator1
    Anėtarėsuar
    09-03-2004
    Vendndodhja
    Mbi tokė
    Postime
    209
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ger i dashur!
    Qe greket jane plehra, kjo nuk ka asnje pike dyshimi dhe per kete faktojne qindra incidente me ta.
    Duhet te kemi parasysh qe vertet egzistonte ligji i luftes me Greqine, i cili ishte nenshkruar nga qeveria kukull e Shqiperise ne vitet '40, dhe mendimi se nuk duheshin lidhur marrdhenie diplomatike me Greqine, me duket absurd dhe pa vend.
    Per kete po ta faktoj me disa shembuj te tjere te cilet jane te njejte ne mos te njejte jane ekuivalente.
    Me mendimin se nuk duhet lidhur mardhenie me grekun se ishim ne ligj lufte, si do reagoje ti per lidhjen e marrdhenieve diplomatike me Gjermanine dhe Italine , te cilat i kushtuan Shqiperise mbi 28.000 te vrare gjate pushtimit te tyre??
    Po per faljen nga ana e Berishes te floririt shqiptar Anglise e cila e kishte te bllokuar per 45 vjet?
    A ishte i drejte pranimi i Sali Berishes qe minat ishin vendosur ne Korfuz nga ne shqiptaret kur shteti komunist atehere dispononte varka e asnje anije?
    Per te vendosur minat te kujtoj se jane anije ushtarake te posacme per te tilla pune.
    E pra ne rast se kritikohen qeverite shqiptare per mefshtesi dhe per te shitur, te gjitha keto qe te permenda me lart, jane te nje kallepi.
    Perse duhet ti ndajme ne kategori kur fare qarte kane emerues te perbashket??

  14. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Administrator1 pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  15. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Shteti grek u sherben interesave greke, kjo nuk duhet tu cudise aspak. Shteti shqiptar eshte ai qe duhet te mbroje interest shqiptare. Mos akuzoni shtetin grek pasi mbron interesat greke (qofshin keto edhe ne dem te interesave tona kombetare), akuzoni shtetin shqiptar qe nuk mbron interesat e 7 milion shqiptareve ne Ballkan.

    Dhe se dyti, slloganet dhe fjalet plot urrejtje ndaj Greqise dhe grekerve, nuk i avancojne interesat tona kombetare, perkundrazi, avancojne ate idene tjeter ne perendim: Ballkanasit jane te gjithe njesoj pasi nacionalizmin e tyre e ngrejne mbi urrejtjen ndaj fqinjeve. Nese greket vrasin shqiptare te pafajshem qe festojne nje fitore sportive, shqiptaret nuk duhet tua kthejne vrasjen me vrasje me te njejten monedhe. Nese greket propogandojne urrejtje ndaj shqiptareve dhe u sillen keq atyre 600 000 refugjateve shqiptare ne Greqi, ne nuk duhet tu sillemi ne te njejten menyre pakicave greke qe jetojne ne Shqiperi.

    Nese u sillemi njesoj, atehere ne si shqiptare nuk jemi me te mire se greket. Protestat paqesore si forma me e mire e ndergjegjesimit nderkombetar jane forma e vetme qe avancon interesat tona kombetare ne syte e botes se qyteteruar.

    Albo
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  16. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Albo pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  17. #11
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,542
    Faleminderit
    0
    21 falenderime nė 20 postime
    Citim Postuar mė parė nga Albo
    atehere ne si shqiptare nuk jemi me te mire se greket.
    Bingo!!! Greqia 'konservatore' nen udheheqjen e Kishes Ortodokse Greke eshte nje nga problemet me akute te sigurise te R.Shqiperise the qytetareve te saj. Kuptohet, 'diplomacine' t'ia leme Tos Nanos. Ketu s'eshte vendi per predikim.
    Adresat e faqeve personale mund ti vendosesh ne profil por jo ne firme. Stafi i Forumit

  18. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Qafir Arnaut pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  19. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-05-2004
    Postime
    115
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Sapo mora vesh qe ne Selanik kryetari i bashkise dhe peshkopi lokal i akuzuan Shqiptaret per provokim te Grekeve. Kuptohet provokimi u be ne Tirane e askund ne Greqi.
    Per cfare provokimi e ke fjalen plako? C'fare provokimi u eshte bere grekofoneve?

  20. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar perestae00 pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  21. #13
    Maska e Administrator1
    Anėtarėsuar
    09-03-2004
    Vendndodhja
    Mbi tokė
    Postime
    209
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ai flet per cmendurine e grekerve.
    Ata kur u munden 2-0 ne Tirane para 4 vitesh, kryetari i parlamentit grek Kaklamanis u shpreh se "shqiptaret jane mosmirenjohes"
    E besoni dot kete apo e kujtoni per barcalete?
    E pra eshte 100% e vertete.
    Vetem ish ministri jashtem grek dhe nipi i kryeministrit te pare te Greqise Theodhoros Pangallos (arvanitas) u shpreh se :"Duhet te shikoni se si nje popull i vogel luftoi per ngjyrat e flamurit te tij dhe fitoi. Mesoni nga kjo"
    Xhevahire te tilla si kjo e Selanikut, nuk jane pak por me mijra ne Greqine , fqinjen tone te "dashur"

  22. #14
    plaē te preft Maska e PLaku-i-Detit
    Anėtarėsuar
    27-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    176
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    O shokeni fjalet e teperta jane fukarallek,shteti grak siē e ka permendur dhe Albo lart shikon interesat e veta neve sjena ne terezi kemi lene ēatin tone na pikon shikojme te ndreqim t e grekut.

    " not yet "

  23. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar PLaku-i-Detit pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

  24. #15
    i/e regjistruar Maska e tani_26
    Anėtarėsuar
    11-09-2002
    Vendndodhja
    Ne vendin e shqiponjave ku tani ka vetem korba!
    Postime
    1,113
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 7 postime
    Citim Postuar mė parė nga Albo
    Shteti grek u sherben interesave greke, kjo nuk duhet tu cudise aspak. Shteti shqiptar eshte ai qe duhet te mbroje interest shqiptare. Mos akuzoni shtetin grek pasi mbron interesat greke (qofshin keto edhe ne dem te interesave tona kombetare), akuzoni shtetin shqiptar qe nuk mbron interesat e 7 milion shqiptareve ne Ballkan.

    Dhe se dyti, slloganet dhe fjalet plot urrejtje ndaj Greqise dhe grekerve, nuk i avancojne interesat tona kombetare, perkundrazi, avancojne ate idene tjeter ne perendim: Ballkanasit jane te gjithe njesoj pasi nacionalizmin e tyre e ngrejne mbi urrejtjen ndaj fqinjeve. Nese greket vrasin shqiptare te pafajshem qe festojne nje fitore sportive, shqiptaret nuk duhet tua kthejne vrasjen me vrasje me te njejten monedhe. Nese greket propogandojne urrejtje ndaj shqiptareve dhe u sillen keq atyre 600 000 refugjateve shqiptare ne Greqi, ne nuk duhet tu sillemi ne te njejten menyre pakicave greke qe jetojne ne Shqiperi.

    Nese u sillemi njesoj, atehere ne si shqiptare nuk jemi me te mire se greket. Protestat paqesore si forma me e mire e ndergjegjesimit nderkombetar jane forma e vetme qe avancon interesat tona kombetare ne syte e botes se qyteteruar.

    Albo
    ketu Albo ka te drejte me thirrje e klithma nuk arrihet asgje...
    Dhe nga urrejtja nuk ka fituar askush, urrejtja sjell katastrofe.....

    Mos te harrojme se kemi me mijera emigrante shqiptare ketu te cilet ne pergjithesi jetojne ne harmoni me popullaten greke....prandaj jo kaq urrejtje per popullaten greke ne pergjithesi, populli grek eshte nje popull si populli shqiptar apo cilido popull, mos beni pergjthesime!

    Ne protesten antirraciste ne te cilen isha i pranishem shumica derrmuese ishin greke dhe shqiptaret perbenin vetem nje pakice, ne nje kohe kur protestohej per incidentet qe ndodhen ne dem te shqiptareve!!!

    Prandaj pak kujdes, tjeter "greket" dhe tjeter qarqet e ndryshme shoviniste greke!

    Mos harroni se shume faje i kemi vete si popull shqiptar qe nuk jemi ne gjendje te ndertojme atdheun tone por jemi shperndare ne te kater anet e botes!

  25. #16
    Sweet .. Maska e bebushe
    Anėtarėsuar
    05-11-2003
    Mosha
    37
    Postime
    415
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Mendoj se urrejtja e grekeve ndaj shqiptareve nuk i ka rrenjet nga historia sic duket ne artikullin e mesiperm per bizantinet etj etj
    Greket prej kohesh njihen si popull oportunist qe shofin vetem b... ee ven e jo me larg se aq fakti me i bukur eshte historia e kalit te trojes qe tregon se sa popull dinak qe jan por ne fund te fundit cna duhet ne si jane ata , ne jemi shqiptare dhe duhet te shohim punen e intereset tona dhe duhet te ruhemi nga dinakerite e tyre duke e ditur cfare populli jan ,megjithate sic thash me siper rrenjet e urrejtjes se tyre ndaj nesh nuk vijne nga historia por nga vitet e fundit qe pas 90 kur me qindra apo mijra shqiptare filluan te emigronin ne fqinjin e tyre Greqine ...
    Qe atehere nga te dyja palet ka pasur konflikte ne fillim filluan ankimet qe kishin ata ndaj popullit te varfer shqiptar qe u vidhte gjera materjale me pas u kthyen ne nje forme diskriminimi qe sa her qe degjohej fjale Shqiptar nje urrejtje e madhe perfshinte ne mendjen e tyre dhe qe atehere kjo ka ardhur duke u shtuar gjithmone e me shume mund ta shohesh qarte tek faktet qe shume te rinj shqiptare keqtrajtohen neper burgujt greke e keshtu me radhe ...
    Nese duam qe marrdheniet tona te permiresohem duhet ta bejme kete duke shikuar aksionet tona por dhe mos harrojme qe duhem te ruajme nderin tone e ti tregojme atyre qe nuk jemi ashtu sic mendojne ata . (kur them ata nuk nenkuptoj te gjithe pasi ka dhe greker qe e kuptojne kete gje ) .
    !!!

  26. #17
    Perjashtuar Maska e Dito
    Anėtarėsuar
    02-04-2004
    Vendndodhja
    Ne Bahēen time
    Postime
    3,888
    Faleminderit
    0
    10 falenderime nė 10 postime

    Greket dhe Shqiptaret

    A nuk mendoni miqte e mi qe difekti kryesor qendron tek ne qe ndienja e nacionalizmit eshte gati zero. Greket normalisht ndjekin politikat e tyre qe jane te nderthurura fort me nje nacionalizem ekstrem dhe per kete bravo u qofte se po te bertasesh shume dicka do fitosh dhe greket dicka kane arritur. Me vjen keq per politiken tone qe sapo flitet per nje pastrim ose e mbiquajtur Fshesa ulim koken dhe behemi vasale te tyre. nuk arrij te kuptoj politiken shqiptare vertet te jene kaq naive sa te mendojne qe greket mund te perzejne te gjithe shqiptaret nga vendi i tyre. Per shume arsye nuk do ta benin e para per ekonomine e tyre sepse skane ku gjejne krah me te lire pune se tek shqiptaret, e dyta kjo sdo ti lejohej nga europa sepse do shikohej me syrin e shkeljes se te drejtave te emigranteve. Nejse nuk kundershtoj idene qe greket kane synime te mbrapshta kundrejt fqinjeve pasi kete qe bejne me ne e bejne dhe me Maqedonine, bullgarine. Greqia akoma sot nuk njeh shtetin maqedonas per vete faktin se krahina e thesalonikit automatikisht i kalon maqedonise nga vete historia qe e njeh ate zone si pjese e perandorise se aleksandrit te madh. Greket nuk e kane per gje te thone qe dhe vete Aleksandri i madh ishte helenas. Greket se kane per gje qe edhe te madhin Gjergj Kastriotin ta veshin me petkun e orthodhoksise greke. Besoj mjafton keto qe ju them te kuptoni ku arin histerizmi i tyre.

  27. #18
    Perjashtuar nga Mod. Maska e TedyBear
    Anėtarėsuar
    27-09-2004
    Postime
    16
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Poshte greket vlla un skam qen ne greqi po kam degju, shko ne italy vret 50 veta ta kapin per krahu e te cojne ne burg
    po ashtu ne cdo vend tjeter
    aty te hyne dru pa bo gjo ic vec se je shqiptar te qesin gjak ka vesheet e palosin 100 burra ne 1 m katrore .

  28. #19
    Ateist Maska e doni2005
    Anėtarėsuar
    26-02-2005
    Postime
    34
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Greket vet e shpiken DEMOKRACIN por sot ai shtet nuk i zbaton ligjet e DEMOKRACIS.


    E di por kta greket qe jane sot nuk jane greket qe kan qqene jane njerez te tjere
    L DOG FROM C TOWN

  29. #20
    Trim me flete pambuku
    Anėtarėsuar
    07-04-2005
    Vendndodhja
    tirane
    Mosha
    43
    Postime
    7
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Aspak nuk mund te thuhet se cdo njeri na e ka me te hedhur dhe se ne jemi viktima te perjeteshme.
    Shteti grek qe e kemi edhe fqinj eshte mese normale qe te jete i perfshire me shume ne ekonomine shqiptare pasi marredheniet tregetare nuk mund t'i kemi me te theksuara me Gjermanine apo Rusine.
    Si cdo vend normal ka brenda tij, kokenxehte dhe nacionaliste te mykyr, sic kemi edhe ne. Dhe sic bejne ata tanet thirrje ti q... greket ashtu edhe ata tocat ne krahun tjeter ulerasin ti q... shqiptaret.
    Kuptuat?

  30. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Sirio00 pėr postimin:

    bsdev (01-03-2017)

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Ēėshtja e varrezave greke nė Shqipėri
    Nga Hyllien nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 296
    Postimi i Fundit: 28-06-2011, 10:08
  2. Ku po shkon kombi shqiptar?
    Nga ARIANI_TB nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 18-01-2007, 04:47
  3. Armiqtė e shqiptarėve: Nė kėrkim tė themelit tė politikės
    Nga Sabriu nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 10-01-2007, 03:26
  4. Cili ėshtė synimi i AKSH-sė?
    Nga Faik nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 65
    Postimi i Fundit: 04-12-2003, 03:22

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •