Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 75
  1. #1
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Rrymat politike katolike shqiptare

    RRYMAT POLITIKE KATOLIKE SHQIPTARE



    Pėrpjekjet e priftėrinjėve shqiptar pėr tė ruajtur shqiptarsinė e klerit tė kishės katolike nė Shqipėri pėrballė prirjes sė papės pėr tė emėruar priftrinjė tė huaj, kryesisht sllavė pėrbėjnė njė pjesė tė madhe tė dokumentave tė shek.XVII. Ndėrkohė qė prisnin njė ndihmė tė veēantė nga Papa pėr shkak se gjendeshin nė pushtimin osman, priftrinjtė shqiptarė tregojnė zhgėnjimin e madh tė tyre nga politika e Vatikanit qė emronte priftirinjė tė huaj. Vetėm sa pėr ilustrim kėtu po pėrmendim njė prej tyre, memorialin drejtuar kardinalit Matej nga Nikoll Mekjashi dhe Nikoll Bardhi mė 1602: "I pėrndrituri dhe i pėrnderuari zot. Nikoll Mekjashi dhe Nikollė Bardhi, pėr hir tė zotit dhe tė Selisė sė shenjtė, peshkop tė mbretėrisė sė Shqipėrisė, priftėrinjtė, fretėrit dhe tė parėt e kėsaj mbretėrie, pėrvujtėsisht i parashtrojmė zotėrisė suaj tė pėrndritur se si... Nga kjo ne si shėrbėtor shumė besnikė, duke derdhur djersė vazhdimisht nė vreshtin e perėndisė, prisnim tė pėrqafoheshim, tė ndihmoheshim, tė pėrkraheshim dhe, nėse jo tė shpėrblyer nė kėtė botė, sė paku tė ishim tė ngushėlluar nga ati i familjes dhe zevendėsi i Jezu Krishtit nė tokė. Por nga pėrvoja e vazhdueshme po shohim se po ngjet krejt e kundėrta, sepse nga selia e shenjtė po trajtohemi si shėrbėtorė tė panevojshėm dhe pa asnė vlerė, meqė, pa i marrė parasysh statutet e shenjtėruara dhe ligjet e papėve tė shenjtėruar, po na hiqet selia, kurora dhe sė bashku me to edhe nderi, sepse pasi kemi shpenzuar tė gjithė moshėn tonė mė tė mirė, kur plakemi po dėbohemi si tė padobishėm prej tė mirave atėrore dhe prej vendit ku zoti e natyra na kanė bėrė tė lindemi. Pėr kėtė punė ne s'kemi mundėsi tjetėr veēse tė ngrejmė padi dhe tė ankohemi tek bariu mė i lartė qė lejon njė poshtrim kaq tė madhe ndaj nesh..." (Dok. tė shek. XII-XVIII pėr historinė e Shqipėrisė, v.II. dok. 195).

    Priftėrinjė tė huaj, kryesisht kroat por edhe tė kombeve e racave tė tjera vazhdojnė tė emrohen edhe sot e kėsaj ditė nga Papa nė kishat katolike nė Shqipėri. Roli i tyre nė pėrcaktimin e politikės sė Vatikanit ndaj shqiptarėve ėshtė i rėndėsishėm nė masėn qė me raportimet e veta, me paraqitjen e situatave dhe pėrshkrimin e shqiptarėve e ndikojnė kėtė politikė. Roli i tyre deri edhe lidhur me identitetin kombėtar duket veēanėrisht nė rastin e Janjevės ku kanė shėrbyer vazhdimisht priftėrinjė kroat dhe ku popullsia tani nuk e di mirė nėse janė shqiptar apo kroat, jetojnė me njė identitet tė dyzuar dhe tė paqartė.



    Panballkanizmi katolik shqiptar

    Katolicizmi shqiptar ėshtė prirja e dokumentuar e njė rryme tė herėshme politike shqiptare panballkanike, ideja themelore e tė cilės qėndron nė idenė e bashkėpunimit tė shqiptarėve me popujt e Ballkanit, para sė gjithash fqinjtė sllavė-ortodoksė dhe grekė-ortodoksė kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' jashtėballkanik. Filozofia e kėsaj ideje dhe programi politik mė vonė u sintetizua nga autori i 'Naēertanies' sė njohur si programi qeveritar serbomadh qė drejtohej kundėr territoreve dhe kombit shqiptar si dhe ndaj popujve tė tjerė joserb nė parullėn "Ballkani ballkansve!". Mė vonė kjo rrymė do tė pėrfshijė shumė shqiptarė dhe jo vetėm katolikėt e, ndoshta ka ekzistuar edhe mė parė. Por mė e qartė, mė e dokumentuar dhe mė e hershme konstatohet tek njė rrymė e katolicizmit shqiptar. Pėrballė saj dhe nė ndeshje me te qėndron po ashtu njė rrymė tjetėr katolike qė krijon njėfarė bashkėpunimi me armikun jashtėballkanik kundėr armiqėve ballkanikė. Pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt nga katolikėt shqiptarė janė pėrdorė dy argumente kryesore (ka edhe tė tjera po jo kaq kryesore), janė pėrdorė dy parulla ose porta mendore pėr tek serbėt: 'kristianizmi' dhe 'armiku i pėrbashkėt osman'.



    Pervijim i shkurtėr

    Pėr realizimin e projekteve kundėr shqiptarėve nacional-shovinizmi serbomadh i shekujve tė fundit ka gjetė shpesh bashkėpunėtor shqiptar. Kjo prirje bashkėpunimi ėshtė shumė e herėshme, ka njė traditė tė shumė shekujve mė parė dhe kėtė traditė e ka krijuar nė mėnyrė tė veēantė njė rrymė e katolicizmit shqiptar. Mė vonė ai ka pėrfshi laik dhe njerėz tė besimeve tė tjera. Ajo mund tė gjendet ndoshta tek kėshilltari i Skėnderbeut, Pal Engjėlli, pėr afrim tė Skėderbeut me sundimtarėt serb tė Kosovės, dhe mund tė gjendet para tij. Por raste ilustruese pėr panballkanizmin katolik shqiptar janė disa kuvende tė mbajtura radhazi si kuvende gjithballkanike (panballkanike) ose ndėrballkanike gjatė shekullit XVII. Kėshtu nė njė periudhė tė shkurtėr dhe intensive u mbajtėn disa kuvende ndėrballkanike: Kuvendi i I-rė nė korrik 1614 nė Kuē tė Malsisė sė Madhe, Kuvendi i II-tė mė 8 shtator 1614 po nė Kuē, Kuvendi i III-tė nė Prokuplje (nėn Serbinė) nė nėntor 1616, Kuvendi i IV-tė mė 1620 ne Beograd. Nė kėto kuvende merrnin pjesė katolikėt shqiptar e dalmatė dhe ortodoksėt shqiptar (tė ritit biznatin ose grek, siē thuhej, p.sh. mitropoliti i Durrėsit), ortodoksėt serbė (ndėr tė cilėt p.sh. i njohuri antishqiptar, patriku i Pejės), malazezė, bullgarė, 'maqedonas', hercegovas etj. (HSH, I, 1959:363-364).

    Nė gjysmėn e dytė tė atij shekulli Pjetėr Bogdani u bashkua nė koalicion me serbėt, austriakėt dhe rusėt kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' mysliman dhe osman duke tėrheqė nė kėtė koalicion edhe njė masė tė madhe besimtarėsh katolik. Nė kėtė koalicion Pjetėr Bogdani u gjend krah pėr krah me patrikun e patrikanės serbe tė Pejės, Arsenije i III-tė Cėrnojeviē, i njohur pėr propagandėn dhe veprimtarinė e vet kundėr shqiptarėve dhe pėr ortodoksizimin e katolikėve. Angazhimi i shqiptarėve nė kėtė luftė, duke pasė pėrballė njė shqiptar tjetėr, Qyprilinė, solli njė rrėnim tė tillė tė Kosovės nga tė dy palėt prej tė cilit nuk e ka marrė veten as sot. Kėshtu, p.sh. Pikolomini, komandanti austriak i koalicionit dogji Shkupin: "Shkupi ishte qyteti dukshėm mė i madh dhe mė i pasur nė rajon. Megjithatė mbasi arriti nė pėrfundimin se ai nuk mund tė mbrohej i vuri flakėn gjithė qytetit dhe e tėrhoqi armatėn e tij tė vogėl nė Kosovė" (Noel, 1998:146). Dhe se 'deri nga fundi i shekullit tė tetėmbėdhjetė qytetet e Kosovės nuk do tė ripėrtrijnė nivelin e popullsisė qė gėzonin para 1690-ės. Kėshtu p.sh. Prishtina mė 1812 kishte vetėm pak mbi gjysmėn e numėrit tė banorėve qė kishte mė 1680' (Noel, 1998:177). Po ashtu u shkatėrrua Prizereni qė kishte madhėsinė e Hamburgut tė atėhershėm dhe shumė qytete tė tjera.

    Shteti serb qė u krijua nga lėvizja nacionaliste serbe nė shek. XIX e vendosi propagandėn politike dhe politikėn e pėrvetėsimit tė shqiptarėve nė planet e veta shoviniste mbi baza shtetėrore tė organizuara strikt. Bazat e administratės agjenturore politike serbe i vendosi veēanėrisht autori i programit nacionalshovinist qeveritar serb tė njohur me emrin 'Naēertanie', kryeministri Ilia Garashanin. Njeriu i parė qė rekrutoi agjentura shtetėrore serbe pėr planet e veta antishqiptare ishte njė prift katolik, abatin e Mirditės, Gaspėr Krasniqi. Nė emėr tė luftės pėr 'kristianėt' dhe kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' osman, Gaspėr Krasniqi mbante lidhje, merrte udhėzime dhe paguhej pėr veprimtarinė e tij sipas politikės serbe drejpėrdrejtė nga Garashanini. Gaspėr Krasniqi nuk mbeti njė individ, por arriti tė krijojė njė rrjet priftėrinjėsh katolik shqiptar nė shėrbim tė politikės serbe, natyrisht nė emėr tė 'patriotizmit', luftės kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve, armikut mysliman-osman. Kėshtu ai raporton se ka rekrutuar priftėrinjė katolik nė Shkodėr (Pal Dodmasej), nė Kalivore etj., duke krijuar, pra, rrjetin e klerikėve katolik nė shėrbim tė Serbisė. Prandaj ka kuptim tė flitet pėr rrjet priftėrinjėshė katolik shqiptar nė shėrbim tė politikės serbe. Po ashtu Krasniqi tėrhoqi nė bashkėpunim me shovinizmin serb edhe besimtarė katolik si prijėsi i Mirditės Bibė Doda etj. (Brestovci 1983:81-90 etj.). Ndėr besimtarėt katolik pėr njėfarė kohe ishin tėrheqė kah bashkėpunimi me shovinizmin serbo-malazez edhe Zef Jubani, ose figura tė tilla qė mė vonė do tė mbajnė qėndrim krejt tė kundėrt si Pashko Vasa etj.

    Bashkėpunimi i njė rryme tė klerit katolik me nacionalshovinizmin serbo-malazez ndodhi edhe nė rastet kur kjo politikė nuk ishte aspak e fshehur, kur ishte e hapur, e dhunshme njėlloj si nė kohėn e Car Dushanit dhe kur drejtohej hapur jo vetėm kundėr myslimanėve, por edhe kundėr vetė katolikėve si nė rastin mbasi tokat e kombi shqiptar ishin coptuar nga serbo-malazeztė dhe kishte rifilluar dhuna ortodoksizuese ndaj katolikėve e myslimanėve shqiptar nė vitin 1913. Kėshtu, arqipeshkvi i Tivarit, Nikolla (Dobretiq) Dobreci, u bashkua nė fushatėn ortodoksizuese tė shqiptarėve katolik e mysliman qė realizohej nga Mali i Zi nė vitin 1913 ushtruar prej Savė Batares nė terren me terror qė s'mbahej mend qė nga Car Dushani (Cana 1996:23 etj.).

    Nė Shqipėrinė londineze po ashtu njė pjesė e klerit katolik shqiptar vazhdoi bashkėpunimin me politikėn nacionalshoviniste serbo-malazeze kundėr shtetit dhe qeverisė shqiptare. Rasti mė i dukshėm u bė veprimtaria e dom Lorenc Cakės (1926) qė tėrhoqi besimtarėt katolik tė Mbishkodrės nė kryengritjen kundėr qeverisė sė Zogut, nė bashkėpunim (i paguar) dhe sipas udhėzimeve tė politikės serbe qė synonte rrximin e Zogut nga pushteti (De la Roka 1994:137; Fisher 1996:200). De la Roka sjellė njė argument tė ēuditshėm pėr tė shfajsuar Cakėn: 'asnjė ipeshkv nuk guxon t'i pėrkrah kryengritėsit, kėshtu qė veprimi i tyre duket se nė tė vėrtetė ishte shkaktuar nga pakėnaqėsia e bajraktėrėve....'. Mirėpo kėtė argument e hedhė poshtė vetė, sepse nė faqen nė vijim pranon se klerikėt katolik 'efektivisht ishin pėrzier nė kryengritjen' dhe nė shėnimin (33 f.180-181) pėr Cakėn jep dėshmi tė veprimtarisė sė tij politike kundėr Zogut.

    Gjatė gjithė kėtyre shekujve dokumentohet edhe rryma e kundėrt e klerit katolik shqiptar, rryma qė konsideronte sllavo-ortodoksėt si armiq njėlloj tė rrezikshėm sa osmanėt ose mė tė rrezikshėm se osmanėt pėr besimin katolik dhe kombin shqiptar. Veē Pjetėr Budit, Nikollė Bardhit, Nikoll Mekjashit etj., etj., edhe njė numėr i madhe i klerit katolik shqiptar kundėrshtoj me gjithė forcėn e vet praktikat e papės pėr tė mbushur kishat katolike nė Shqipėri me priftėrinjė sllav-katolik. Ata dėshmojnė se rreziku ortodoksizues dhe sllavizues i shqiptarėve mbeti i tillė edhe gjatė pushtimin osman dhe se shqiptarėt e serbėt nuk kishin njė armik tė pėrbashkėt me serbėt, por kishin dy armiqė: sllavėt ortodoksė dhe osmanėt.

    Nė shekullin XVI, nė njė letėr dėrguar (mė 1578) nė emėr tė 15.000 katolikėve tė Kosovės tėrhiqnin vėmendjen nė rrezikun e islamizimit dhe ortodoksizimit tė tyre. Nė njė raport tjetėr tė vitit 1599 theksohet rreziku qė shumė besimtarė katolike t'i bashkohen kishės serbe dhe tė ortodoksizohen. Nė shekullin XVII, mė 1664, Andrea Bogdani, i cilėson ortodoksėt serbė si armiqtė mė tė rrezikshėm tė katolikėve. Pėr tė ardhė nė shekujt e fundit (XIX-XX) kur Gaspėr Krasniqi bėhej vegėl e nacional-shovinistit Ilia Garashanin nė emėr tė luftės sė 'kristianėve' kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' osman, njė tjetėr abat po i Mirditės, Preng Doēi, bėnte tė kundėrtėn, i pėrcaktonte serbėt si armikun kryesor tė shqiptarėve dhe osmanėt si mė pak tė rrezikshėm: "Turku nuk ėshtė armiku mė i egėr i Shqipėrisė. Vendi vėrtetė kishte vujatur tmerrėsish nga turku, por Shqipėria nuk vdiq. Pėrkundrazi. Ndėrsa tani ėshtė njė armik tjetėr, madje shumė mė i egėr se turku, njė armik qė po forcohej dita-ditės. Ky armik ishte sllavi. Rusia, me kishėn e saj fanatike dhe me bandat e saj tė egra serbe dhe bullgare, ishte gati tė shkretonte Shqipėrinė dhe t'i zhdukte njėherėsh katolikėt dhe myslimanėt bashkė" (Durham 1990:351). Po ashtu besimtarė katolik dhe figura tė shquara tė Rilindjes Kombėtare si Pashko Vasa (i cili, siē u tha, nė fillim kishte mendim tjetėr) shkruan veprat e veta kryesore pėr tė argumentuar se armiqtė kryesorė tė shqiptarėve nuk janė osmanėt dhe myslimanėt, por sllavėt dhe ortodoksėt fqinjė, ide qė u bė program i gjithė lėvizjes kombėtare shqiptare. Mbas coptimit tė Shqipėrisė e shqiptarėve, kur arqipeshkvi katolik i Tivarit, Dobreci, iu bashkua tmerreve malazeze pėr ortodoksizimin e shqiptarėve katolik e myslimanė, tė tjerė klerikė katolikė iu kundėrvunė deri nė heroizma tė dhimbshme, si rasti i Luigj Palajt tė Gjakovės, qė mbasi e masakruan duke i prerė gishtat pėr sė gjalli, e therėn mė vonė me bajoneta, arqipeshkvi i Prizerenit, Lazėr Mjeda etj. Ashtu si Prengė Doēi edhe njė nga njerzit mė tė ditur tė kohės, Gjergj Fishta, prift katolik mendonte se rreziku kryesor pėr shqiptarėt kishin qenė serbėt e jo osmanėt: "Prej kėsaj pikėpamje duhet thanė se shqyptarėt gabuen e gabuen randė fort, tue u ēue aso kohe kundra Tyrkijet; pse pėr ta do tė kishte kenė dam fort ma i vogėl me u vu nėn zgjedhė tė Tyrkut, se me kenė gri prej kristijanvet" (Shejzat, 1972, nr.5-8, f.192-93). Tė tjerė klerik katolik shqiptar, dom Nikollė Mazreku, nė vitet '30 u ndeshen me qėndrime antishqiptare tė klerikėve katolik si Kordinjano.

    Pra, ndarja e madhe qė i pėrshkoj gjithė shqiptarėt lidhur me pėrcaktimin e armiqėve kryesor dhe dytėsor e ka pėrshkuar edhe klerin katolik shqiptar, kishėn dhe besimtarėt shqiptar: ata qė pėrcaktuan si rrezik kryesor osmanėt dhe myslimanėt bashkėpunuan nė forma tė ndryshme me serbėt, malazeztė dhe ortodoksėt, si mbėshtetėsit e emrimeve nga Papa tė klerit sllav nė kishat katolike nė Shqipėri, si ata qė organizuan ose luajtėn rol tė rėndėsishėm nė kuvendet ndėrballkanike, qė nėshkruan marrveshje pėr zhvillimin e propagandės politike serbe ndėr shqiptarėt etj. Ose thėnė ndryshe, nga njėra anė ekziston rryma e klerit katolikocentrik filoserb si Matija Mazrreku, Pjetėr Bogdani, Gaspėr Krasniqi, Pal Dodmasej, Nikollė Dobrci, Loro Caka etj., etj., etj. Nga ana tjetėr gjendet rryma e klerit katolik shqiptar dhe besimtarėt katolik qė pėrcaktonin si armik kryesor sllavėt dhe ortodoksėt si Pjetėr Budi, Andrea Bogdani, Nikollė Bardhi, Gjergj Bardhi, Vaso Pasha, Preng Doēi, Luigj Palaj, Lazėr Mjeda, Gjergj Fishta, Nikollė Mazreku etj., etj., etj.



    Pse katolikocentrikėt shqiptar urrejnė Fishtėn?

    Pra, tani mund tė jepet njė pėrgjigje nė pyetjen qė u shtrua mė parė se, pse njė pjesė e katolikėve shqiptar e urrejnė Fishtėn dhe i vėnė eksploziv bustit tė tij. Rryma katolikocentrike qė gjithnjė ka bashkėpunuar me serbėt e urren Fishtėn dyfish: pse ishte antiserbo-malazez ndėrsa ata ishin shėrbėtor tė tyre qė paguheshin me para ose sende tė tjera, dhe sepse ishte katolik qė vinte kombin e jo fenė nė qendėr dhe kėshtu pėrcaktonte si armiq kryesor tė shqiptarėve 'kristianėt' sllavė e jo myslimanėt osman e shqiptar. Rryma katolikocentrike urren edhe Pjetėr Budin, edhe Vaso Pashėn, edhe Preng Doēin, edhe Luigj Palaj dhe gjithė rrymėn 'etnocentrike' tė klerit katolik shqiptar. Nė qoftė se nuk u kanė vėnė tė gjithėve dinamit si Fishtės, ose nuk kanė filluar fushatėn e shpifjeve kundėr tyre kjo ėshtė vetėm ēėshtje rrethanash dhe se disa prej tyre mbahen si simbole nga gjithė kombi. Aq sa urrejnė Fishtėn dhe klerin katolik antisllav, katolikocentristėt lavdėrojnė klerikėt shqiptar qė bashkėpunuan me serbėt dhe armiqtė e tjerė tė shqiptarėve, siē ėshtė Pjetėr Bogdani qė u bashkua me Arsenijen e III Cėrnojeviē, austriakėt dhe rusėt. Prandaj Trakti bėn thirrje hapur t'i bashkohemi rrugės sė Pjetėr Bogdanit d.m.th. sot p.sh. patrikut serb tė Kosovės, Sava, ose Artemije kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' terrorizmit 'islamik' dhe njėkohėsisht, sipas versionit zyrtar, e njėjta dorė i vė eksplozivin Fishtės.

    Rryma e sotme katolikocentrike shqiptare ėshtė trashigimtare dhe vijuese e ndjenjave, mendime, praktikave, ideve e gjithēkaje (dikush do thoshte e gjithė qelbit) tė rrymės politike katolike qė bashkėpunoj me sllavo-ortodoksėt dhe nacional shovinizmin serbo-malazez kundėr shqiptarėve si komb e si fe pėr shekuj e shekuj me radhė nėn parullėn e 'kristianizmit' dhe 'armikut tė pėrbashkėt'. Pra ėshtė njė trashigimi e madhe, e gjatė, e ngarkuar me mesjetarizma dhe e pasuruar me urrejtjet ndėrnacionale tė kohės sė re kundėr shqiptarėve dhe veēanėrisht myslimanėve qė pėrmblidhet nė lutjen e njė prifti katolik shqiptar tė shek. XVIII, Matija Mazrreku: 'Ab albanensibus libera nos Domine' ('Nga shqiptarėt na shpėto o Zot') (Noel 1998:173).



    Portat katolikocentrike pėr tek serbo-malazeztė

    Siē u tha, pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt nga katolikėt shqiptarė janė pėrdorė dy argumente kryesore (ka edhe tė tjera po jo kaq kryesore), janė pėrdorė dy parulla ose porta mendore pėr tek serbėt: 'kristianizmi' dhe 'armiku i pėrbashkėt osman'.



    'Kristianizmi' porta katolike pėr tek shovinistėt serbė

    Pėr tė mėnjanuar dallimin ndėrmjet ortodoksėve (malazez, serbė, bullgarė, shqiptarė tė ritit bizantin-grek etj.) dhe katolikėve, qė deri atėherė kishte qenė burim luftėrash e kryqėzatash tė pėrgjakshme, pėrdorej emėrtimi 'kristian' si emėrtim i pėrbashkėt kundėr myslimanėve. Kėshtu duke heqė dorė nga pėrdorimi i termit 'katolik', priftėrinjtė katolik shqiptar mendonin se hiqnin pengesat dhe hapnin rrugėn pėr bashkėpunim me sllavėt (serbėt e malazeztė) kundėr shqiptarėve (dhe boshnjakėve). Pėrdorimi i termit 'kristian' dhe heqja dorė nga termi 'katolik' tregon njė prirje tė fuqishme tė klerit katolik shqiptar pėr tė bashkėpunuar me sllavėt, sepse pėrndryshe termi 'katolik' duhej tė ishte shumė i rėndėsishmė pėr ta meqenėse deri atėherė nė emėr tė katolicizmit ishin kryer 'luftėrat e shenjta', kryqėzatat pikėrisht kundėr ortodoksėve, kundėr atyre me tė cilėt tani shtėrngonin duart. Kjo braktisje e emrit tė besimit tė vetė, e emrit 'katolik' ndoshta mund tė merret, pra, si tregues i njė ndjenje tek kjo rrymė katolikėsh mė tė fuqishme kundėr islamit se i njė dashurie pėr katolicizmin.

    U tha se me pėrdorimin e termit 'kristian', priftėrinjtė katolik shqiptar hapnin rrugėn pėr bashkėpunim me sllavėt (serbėt e malazeztė) kundėr shqiptarėve. Kjo do njė sqarim tė shkurtėr: Bashkimi i serbėve ortodoksė me priftėrinjtė dhe besimtarėt katolik kundėr myslimanėve nuk i bashkonte ata me shqiptarėt kundėr serbėve, sepse serbė mysliman nuk kishte. Serbėt qė islamizoheshin pėrjashtoheshin nga bashkėsia, nuk konsideroheshin mė serbė nga askush. Ndėrsa priftėrinjtė dhe besimtarėt katolik duke u bashkuar me serbėt e malazeztė ortodoksė nėn emrin pėrbashkues tė tyre 'kristian' kundėr myslimanėve pėrbashkoheshin me serbėt e malazeztė nė radhė tė parė kundėr shqiptarėve sepse mysliman ishin shiptarėt (dhe pak adminstratorė tė sjellė nga osmanėt).

    Nė kuvendet gjithėballkanike ndoshta kanė marrė pjesė edhe priftėrinjė, qė mund tė klasifikohen si 'etnocentrik' nė disa drejtime tė tjera si p.sh. Pjetėr Budi apo Nikollė Mekjashi tė njohur pėr qėndresėn ndaj emėrimit tė priftėrinjėve katolik joshqiptar nė kishat katolike nė Shqipėri. Themi ndoshta sepse pėr pjesmarrjen e tyre nuk ka dėshmi tė sigurta (p.sh. pėr pjesmarrjen e Budit nė kuvendin e Prokupjes), por dihet me njė siguri mė tė madhe se Budi ishte ngarkuar nga kuvendi i Prokupjes pėr tė bindė Romėn pėr mbėshtetje. Megjithėse mund tė gjenden dėshmi qė mund tė interpretohen si zhgėnjim i tyre, nė qoftė se kanė marrė pjesė, atėherė kjo ėshtė njė dėshmi se prirja panballkanike ka qenė mjaft tunduese pėr katolikėt shqiptar.



    'Armiku i pėrbashkėt' porta katolikocentrike pėr dėrgimin e shqiptarėve tek serbėt

    Ideja, besimi dhe parulla e 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve e malazezėve ka qenė njė nga idetė, besimet dhe parullat mė tė fuqishme tė klerit katolik shqiptar (dhe jo vetėm atij por p.sh. edhe i komunistėve shqiptar) pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt e malazeztė, pėr t'i shtyrė besimtarėt katolik tė veprojnė sipas urdhėrave, kėrkesave dhe planeve nacional-shoviniste serbo-malazeze kundėr interesave shqiptare. Njė numėr i madh kryengritjesh kundėr osmanėve planifikoheshin, zhvilloheshin ose hiqej dorė nga zhvillimi i tyre sipas interesave tė Serbisė dhe urdhėrave qė merrnin prej saj. Klerikėt katolik tė lidhur me Serbinė nevojėn e kryengritjes ose heqjen dorė prej saj nuk e paraqisnin para besimtarėve katolik, ashtu siē ishte, si kerkesė tė Serbisė, por si patriotizėm, si detyrė e luftės pėr ēlirim nga 'pushtuesi osman', ndėrsa Serbinė e paraqisnin vetėm si bashkėpunėtore kundėr 'armikut tė pėrbashkėt'. Edhe vetė Gaspėr Krasniqi rrogėn qė merrte nga Garashanini e merrte nė emėr tė 'patriotizmit' dhe etjes pėr ēlirimin e shqiptarėve nga 'armiku i pėrbashkėt' i shqiptarėve dhe serbėve.



    Disa rrjedhoja tė bashkėpunimit katolikocentrik me nacional-shovinizmin serb

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar dhe besimtarėve tė tyre katolik me nacional-shovinizmin serbo-malazez u morėn, u pėrbrendėsuan dhe u bėnė tė tyre shumė ndjenja, besime, pikėpamje dhe ide tė nacional-shovinizmit serbo-malazez. Ato janė pjesė e ndėrgjegjes sė njė pjese katolike shqiptare.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt u krijua, u forcua dhe u pėrbrendėsua ideja e armikut tė pėrbashkėt qė u pėrmend.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt u krijua, u forcua dhe u pėrbrendėsua ndjenja e fortė urryese ndaj myslimanėve nė pėrgjitėhsi dhe myslimanėve shqiptar ne veēanti. Nacionalizmi serb (ashtu si ai grek) qė luftoi pėr pavarėsinė e Serbisė nga Perandoria Osmane dhe pėr krijimin e shtetit tė pavarur serb e pushtimin e tokave shqiptare mori ngjyrime tė forta fetare, tė luftės sė 'kristianėve' ortodoksė kundėr myslimanėve 'turq'. Lėvizja u zhvillua me parullėn: "Lufta e kryqit kundėr gjysmėhėnės!'. Sapo shteti serb po hidhte hapat e parė u ndėrmor prej tij programi i spastrimit tė 'Serbisė' nga myslimanėt. Qė nė fillim tė shek.XIX Obrenoviēi i lavdėrohet nė njė letėr dėrguar (mė 1815) Petėr Dobėrncit se i kemi zhdukur myslimanėt nė qytezat e marra nga nacionalistėt serbė. Dinastia e Obrenoviēėve 'u nagazhua maksimalisht pėr pastrimin e Serbisė prej myslimanėve nė pėrgjithėsi. Nė frymėn e asaj politike, Milloshi qė nė vitin 1832 urdhėron qė ēdo shqiptari dhe ēdo boshnjaku i cili kapet nė territorin e Serbisė t'i mėshohen nga 25 tė rame shkopi me pretekst se gjoja nuk kanė ditur tė luftojnė pėr lirinė e tyre'. Millosh Obrenoviēi 'urdhėronte qė pėr t'i detyruar myslimanėt tė shpėrngulen nga Serbia perėndimore tė prėdorej edhe ushtria dhe t'u digjen fshtarat (Peruēac, Alluga, Buēja, Kozlla, Peq). Kjo edhe ngjau nė vitin 1834, kur pjesa mė e madhe e Serbisė perėndimore u dlirė nga myslimanėt' (Brestovci 1983:41-49). Marrdhėniet shqiptaro-malazeze 'kanė qenė tė ngjashme ma ato shqiptaro-serbe' (Brestovci, 1983:49). Kėtė urrejtje dhe veprimtari pėr 'zhdukjen e myslimanėve' e ka pėrvetėsuar rryma katolikocenrtike shqiptare nga bashkėpunimi i gjatė dhe i ngushtė me nacionalizmin serbo-malazez, urrjetje tė cilėn e shpreh sot.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt njė pjėse e popullsisė shqiptare katolike i lidhi fatet dhe lojaliteitn e tij me serbėt. Rast drastik ėshtė pėrvoja shekullore e Kelemndasve qė pėr shekuj, derisa konfliktoheshin me malazezte pėr ēėshtje tė vogla si kufij arash e kullosash, viheshin nėn urdhėrat e tyre pėr ndėrmarrje tė rėndėsishme politike e luftarake. Por edhe viset e tjera katolike si Mbishkodra dhe Mirdita, nėn shtytjen e klerit katolik, shpesh u vunė nė shėrbim tė projekteve luftarake e politike malazeze dhe serbe. Kėshtu pėr t'i ngritė katolikėt shqiptar, veēanėrisht Kelmendasit nė luftė kundėr osmanėve, perandori austro-hungarez Leopold I nuk i drejtohet ndonjė prifti shqiptar po patriarkut serb, tė njohurit Arsenie III Cernojeviē, sepse mendonte se ai kishte autoritet mbi ta, ose thėnė ndryshe katolikėt shqiptar e njihinin si autoritet ndaj tė cilit kanė detyrim tė binden dhe t'i jenė besnikė: 'Mė 6 prill 1690, pernadori duke marrė parasysh propozimet e memorialit tė Raspasanit, i drejton njė letėr patriarkut Arsenije III, me tė cilėn i kėrkon tė ndikoj me autoritetin e vet shqiptarėt (e Kosovės) dhe 'serbėt' tė marrin armėt kundėr Perandorisė Osmane' (Rizaj, 1996:72). Pra, dėgjueshmėria e besimtarėve katolik shqiptar ndja klerit ortodoks serb ishte e njohur pėr oborret mbretėrore evropiane. Jo vetėm dėgjueshmėrinė por katolikėt shqiptar lidhėn edhe shumė fate tė tjera me serbėt. Kėshtu bashkė me Arsenijen u larguan edhe njė masė e madhe shqiptarėsh, sidomos kelmendas, nga trojet e tyre dhe u vendosėn nė rajonet e Novi Pazarit, Peshterit etj., ku edhe sot gjenden mbeturina tė tyre (Noel 1998:170). Numėri i kryengritjeve dhe veprimtarive nė tė cilat janė pėrfshirė njė pjesė e madhe e katolikėve shqiptar sipas planit antishqiptar serbo-malazez ėshtė tepėr i madh. Madje kryengritja e vitit 1911 p.sh. ishte aq e kontrolluar nga krajl Nikolla i Malit tė Zi, ishte planifikuar prej tij, dhe ishte aq e sigurtė se nuk i del nga kontrolli dhe kthehet nė dobi tė shqiptarėve sa atė kryengritje vendosi ta pėrkrah edhe qeveria shoviniste greke e asaj kohe (Kondis 1997:30-31). Ndėrsa nė kryengritjen e vitit 1912 qė nuk ishte planifikuar nga Serbia ose Mali i Zi kėto krahina nė shumicė katolike nuk u pėrfshinė.

    Veprimtari tė tilla tė njė pjese tė madhe tė popullsisė katolike shqiptare nė rajonet shqiptare nė Mal tė Zi, tė Mbishkodrės dhe Miriditės janė tė shumėta gjatė gjithė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX. Ato nuk janė pėrmendė shumė nga kombi shqiptar, sepse nė tėrėsinė e tij katolikėt janė pakicė e vogėl dhe nuk kanė luajtur ndonjė peshė tė rėndėsishme. Madje shumė pasoja negative i kanė pėsuar vetė tė parėt. Kėshtu p.sh. mbas kryengirtjeve tė viteve 1910 dhe 1911, ashtu siē ishte planifikuar dhe pritej nga krajl Nikolla i Malit tė Zi, katolikėt shqiptar jo vetėm u vranė, ē'armatosėn etj., nga somanėt por edhepėrfunduan nė gjirin e krajl Nikollės si refugjat duke u vėnė kėshtu edhe mė shumė nė varėsi tė tij. Por nė stilin pėrgjithėsues qė ėshtė thėnė pėr ortodoksėt se, "kristianėt tė ndikuem nga kleri orthodoks qė ish i lidhun me Greqinė, ēojshin krye sa herė qė e kėrkonte puna dhe interesi i grekėve' (Shkodra 1959:57; Skėndi 1967), dhe nė stilin qė ėshtė thėnė pėr myslimanėt se ngriheshin nė luftė sa herė e donte interesi i osmanėve pėr tė ruajtur kufijtė e perandorisė dhe tė vetėt kundėr coptimin nga serbėt e grekėt (Kondis 1997), ashtu mund tė thuhet edhe pėr katolikėt se "katolikėt ngriheshin nė luftė sa herė e kėrkonte puna dhe interesi i nacional-shovinizmit antishqiptar serbo-malazez" (Feraj, 2002).



    Veprimtari tė sotme katolikocentrike

    Katolikocentrizmi i sotėm shqiptar si vijues i kėsaj tradite shekullore tė bashkėpunimit me serbo-malazeztė ka trashiguar tė gjitha kėto karakteristika tė saj: idenė e 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve e serbėve, idenė e 'kristianizmit' si rrugė e bashkimit me serbėt nė luftė kundėr shqiptarėve, ka marrė e ruan dhe ushtron antimyslimanizmin e kultivuar nga nacionalizmi serb, dėgjueshmėrinė ndaj serbėve etj.

    Kėshtu, katolikocentrizmi i sotėm, ashtu si ai shekullor, ka rimarrė formulėn e 'kristianizmit' si rrugė pėr afrimin me ortodoksinė, para sė gjithash atė serbe e greke kundėr myslimanėve. Siē u tha, 'kristianizmi' ka qenė njė nga 'portat' qė ka pėrdorė tradicionalisht dhe nė shekuj katolikocentrizmi pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt dhe vendosjen e tyre nėn komandėn serbe. Heqja dorė nga emri 'katolik' si emėr dallues nga ortodoksizmi dhe si emėr kujtimesh tė kryqzatave e luftrave shekullore kundėr ortodoksizmit, pėrdorimi i emrit pėrbashkues 'kristian' (pėrballė mysliman) konstatohet qartė edhe sot. Raste tė tilla janė p.sh. bashkimi para shumė vitesh i priftit katolik, Zef Pėllumbi, me 'intelektualin' ortodoks, Aurel Plasari, nėn ombrellėn e 'kristianėve' dhe shumė veprimtarive fetare-politike tė tyre. Edhe Myftaraj nė librin e tij 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' i pėrdor kėmbyeshėm termat 'katolik' me 'kristian'. Kėshtu ai herė ngulė kėmbė se Evropa nuk i ndihmon shqiptarėt pa u kthyer nė katolik, herė thotė se duhet tė kthehen nė kristian. Po ashtu toskninė e lė si zonė ndikimi tė Janullatosit dhe ortodoksisė greke, ndėrsa kthimin nė katolik e kėrkon veēanėrisht pėr gegninė qė e sheh si zonė ndikimi tė Vatikanit. Gjersa prej tij, tosknia lihet tė zgjedhė vetė nėse do t'i bashkohet Greqisė (ortodoksisė) apo do tė qėndroj brenda Shqipėrisė, pėr gegninė nuk le shteg tjetėr veē kthimit nė katolik. Nga Myftaraj ravijėzohen qartas aleancat katolikocentrike dhe ortodokse-janullatiste pėr ndarjen e zonave tė influencės dhe coptimin e Shqipėrisė duke eliminuar rezistencėn myslimane ndaj kėtij coptimi pėrmes konvertimit tė tyre nė katolik dhe ortodoksė. Aleanca katolikocentrike me ortodoksinė duket edhe nė aleancėn e Berishės (mbasi i ėshtė nėnshtruar katolikocentrizmit) me Nanon pėr fshirjen e 555 vjetėve histori dhe kthimin e shqiptarėve tek Perandoria Biznatine ku konkuronin vetėm katolicizmi me ortodoksinė pa praninė e myslimanėve. Derisa e paraqet Nanon si pėrfaqėsues tė ortodoksizmit, Berisha pėrpiqet pėr vete tė marrė flamurin e katolicizmit. Trakti i shpėrndarė nė Kosovė e Shqipėri, po ashtu, drejtohet vetėm kundėr islamizmit dhe myslimanėve, e mbėshtetė nė heshtje ortodoksizmin kur nuk e pėrmend si njė rrezik pėr shqiptarėt dhe e mbėshtetė hapur duke thirrė shqiptarėt tė ndjekin shembullin e 'patrikut' katolik shqiptar, Pjetėr Bogdani, qė u bashkua me patrikun serb, Cėrnojeviē, kundėr myslimanizmit. Nė qoftė se ndiqet shembulli i Pjetėr Bogdanit sot kjo do tė thotė tė bashkohet Lush Gjergji, Mark Sopi etj., me atin Sava tė serbėve tė Kosovės, ose Artemijen, nė luftė kundėr myslimanėve, e kjo do tė thotė shqiptarėve sepse serbė mysliman nuk ka. Nė Shqipėrinė londineze kjo do tė thotė bashkim i Rrok Mirditės me Janullatosin, kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' tė tyre, myslimanėve shqiptar, sepse mysliman grek nuk ka. Pėr Janullatosin qė ėshtė grek kjo aleancė ėshtė shumė e dėshiruar, ndėrsa Mirditės do t'i duhet tė luftoj kundėr bashkėkomabsve tė vetė. Ky ėshtė problemi i bashkimit tė shqiptarėve nėn termin 'kristianizėm': pėr serbėt e grekėt ėshtė bashkim pėr luftė kundėr shqiptarėve si njė komb tjetėr, ndėrsa pėr shqiptarėt ėshtė bashkim me serbėt e grekėt pėr luftė kundėr bashkombasve tė vet. Thėnė ndryshe ky bashkim ėshtė gjithnjė nė tė mirė tė serbėve e grekėve kundėr shqiptarėve. Bashkimi nėn termin 'kristianizėm' ėshtė njėkahėsh: vetėm kunėr shqiptarėve, por asnjėherė kundėr nacionalshoviznizmit serbo-grek.

    Porta tjetėr, 'armiku i pėrbashkėt' i serbėve dhe shqiptarėve, e pėrdorur nė shekuj nga katolikocentrizmi shqiptar pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt, po ashtu, ėshtė hapur dhe vėnė nė pėrdorim prej tyre edhe sot. Propaganda serbe e luftės kundėr shqiptarėve, veēanėrisht nė prag dhe gjatė bombardimeve nga NATO e ka paraqitė myslimanizmin dhe myslimanėt shqiptar si rrezik pėr Serbinė e gjithė Evropėn, e ka paraqitė veten si mbrojtėse e kristianizmit evropian etj. Tani katolikocentrikėt shqiptar u thonė shqiptarėve se edhe ata kanė kėtė armik kryesor tė pėrbashkėt me serbėt. Nė vija tė pėrgjithshme argumentimi i tyre thotė se qenia nė shumicė e shqiptarve mysliman po pėrdoret pėr propagandė nė favor tė Serbisė, prandaj myslimanizmi dhe myslimanėt janė vėrtetė armik i Serbisė, por kėshtu po bėhen edhe armik i shqiptarėve. Si pėrfundim, shqiptarėt dhe serbėt kanė njė armik tė pėrbashkėt: myslimanizmin. Me kėtė hiqen pengesat pėr aleancė me serbėt kundėr njė 'armiku tė pėrbashkėt' mė tė rrezikshėm, siē thuhej tradicionalisht, armikut osman dhe mysliman. Mbi kėtė bazė shkohet lehtė tek ideja se nuk ėshtė marrdhėnie e natyrshme konflikti shqiptaro-serb, po aleanca shqiptaro-serbe kundėr armikut tė pėrbashkėt mysliman ne emėr tė vlerave perėndimore 'kristiane'. Fakti qė 'kristianėt' perėndimor bombarduan 'kristianėt' lindor pėr tė mbrojtė 'myslimanėt' shqiptar (dhe boshnjak) e pėrgėnjeshtron argumentin katolikocentrik. Por katolikocentrikėt dallohen, ndėr tė tjera, nga vetė fakti se pėrpiqen tė gjejnė 'armikun e pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve. Pėr ta nuk ka rėndėsi nėse shqiptarėt dhe serbėt kanė vėrtetė ndonjė armik tė pėrbashkėt, ai mund tė jetė real ose imagjinar, por kryesore pėr ta ėshtė tė shtyhen shqiptarėt tė mendojnė gjithnjė pėr tė gjetė njė 'armik tė pėrbashkėt' e tė hyjnė nė alenacė me serbėt kundėr tij. Kriteri pėr t'i dalluar katolikocentrikėt ėshtė i lehtė: ata pėrpiqen tė gjejnė ose tė sajojnė njė armik tė pėrbashkėt tė serbėve e shqiptarėve.

    Trashigimia tek katolikocentrizmi i sotėm shqiptar i ndjenjave antimyslimane tė nacionalizmit serbo-malazez (dhe grek, Raēa 1990) tė shekujve XVIII-XIX e mė vonė dėshmohet edhe nė ndjenjat e forta tė urrjetjes ndaj myslimanėve. Numėri i madh i artikujve tė botuar nė shtypin shqiptar gjatė kėtyre viteve nuk mund tė pėrmendet kėtu. Kėtu mund tė ilustrohet vetėm me rastin e Myftarajt. Urrjetja tipike katolikocentriste shqiptare e marrė nga nacional-shovinizmi serb (dhe grek) shprehet veēanėrisht nė traktin e shpėrndarė nė Kosovė e Shqipėri dhe nė librin e Kastriot Myftarajt 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' nė tė cilat islami sulmohet nė atė mėnyrė qė pėr tė nxitė urrjetjen kundėr tij shpifet, fallsifikohet kurani etj., vetėm pėr tė arritė qėllimin qė nuk mund tė arrihet ndryshe. Kėshtu, nė librin e vet Myftaraj thotė se Kurani jep porosinė pėr tė vrarė tė gjithė jomuslimanėt: 'Kurani thotė pėr jomuslimanėt: 'I vrisni kudo qė t'i gjeni' (f.266). E vendosur nė thonjėza duket sikur shprehja ėshtė marrė nga kurani, por kurani nuk e pėrmban kėtė urdhėr. Sipas Myftarajt qė kėrkon kthimin e shqiptarėve nė katolik, besimi islam ėshtė fashist (f.111), totalitarist (po aty), fe e poshtnimit njerėzor (f.102), bota shpirtėrore dhe shoqėrore e myslimanėve ėshtė barabare (f.120) etj., etj. Ky fjalor vjen drejtpėrdrejtė nga kryqzatat mesjetare dhe nacional-shovinizmi serbo-grek i shekujve XVIII-XIX-XX.

    Siē shihet, pra, nė ēdo vėshtrim mund tė konstatohet e dėshmohet qartė se katolikocentrizmi i sotėm shqiptar, propaganda dhe veprimtaria masive e intensive dhjetėvjeēare deri tek shpėrndarja e traktit nė Kosovė e Shqipėri, e librit tė Kastriot Myftarajt 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' dhe shpėrthimi i eksplozivit tek busti i Fishtės nė Shkodėr ėshtė vazhdim i njė rryme katolike shqiptare bashkėpunėtore shekullore e serbo-malazezvė me mbėshtetės, frymėzues dhe urdhėrues nė Vatikan. Nga ky bashkėpunim, siē u tha, katolikocentrizmi mori: a) urrejtjen karakteristike tė nacionalizmit serbo-malazez kundėr myslimanėve shqiptar, b) besimin nė 'armikun e pėrbashkėt' tė shqiptarėve e serbėve, c) veprimin sipas planeve serbo-malazeze kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' veēanėrisht kunėr myslimanėve, d) pėrbashkimin me ortodoksėt serbo-malazezė nėn emrin e pėrbashkėt 'kristian' kundėr myslimanėve shqiptar etj., etj.



    Katolikocentrizmin e kanė lėnė mendtė

    U tha qė nė fillim se me veprimtarinė e tij katolikocentrizmi po dėshmohet si njė rrymė iracionale, ose siē thuhet nė popull: me mendje tė dalun. U tha se katolikocentrizmin e sotėm shqiptar e kanė lėnė mendtė jo pse kėrkon qė besimtarėt e besimeve tė tjera tė kthehen nė katolik, por sepse: a) ėshtė mė agresiv se e ka fuqinė dhe, b) se konvertimin e shqiptarėve nė katolik pėrpiqet ta legjitimoj me arsyen kombėtare. Tani mbas shtjellimit tė shkurtėr qė ju bė kėsaj rryme nė ecurinė e vetė hsitorike ėshtė mė lehtė tė kuptohet ky iracionalizėm.



    Agresiviteti vetėrrezikues

    Fondamentalizmi katolikocentrik ėshtė mė agresiv, mė cinik, dhe mė provokues se ai ortodoks nė Shqipėri. Nė qoftė se me agrsivitetin, cinizmin dhe provokimet e veta nuk ka ēuar nė njė reagim tė ashpėr ndaj tij dhe nė luftė fetare, kjo ka ndodhė kryesisht se pėrfaqėson njė pakicė jo shumė tė rėndėsishme nė tėrėsinė e kombit shqiptar. Por duket sheshit se po tė ishin mė shumė, ta zėmė sa ortodoksėt, katolikėt shqiptar me kohė do ta kishin shndėrruar Shqipėrinė nė Liban, Irlandė etj., shkurt do ta kishin shndėrruar Shqipėrinė nė fushė kaspahanesh fetare.

    Por, ashtu, tė pakėt siē janė, katolikėt pėr kėtė pafuqi tė tyre, nga shumica e kombit, madje, janė parė gati si gjynah (pėr t'u mėshiruar) dhe prandaj as nuk ėshtė krijuar ndonjė ndjenjė veēanėrisht dyshuese dhe e keqe pėr ta, as nuk ėshtė ndėrmarrė ndonjė fushatė kundėr tyre. Provokimi, agresivitieti, ligėsia, pamėshira e pėrqėndruar nė kėtė rrymė katolike ėshtė nė disproporcion tė jashtėzakonshėm me madhėsinė e tyre. Prandaj mund tė thuhet se njė koncentrim kaq i madh i tė keqes sa nė kėtė rrymė katolike nuk gjendet nė asnjė tjetėr. Cinizmi i tyre e kalon shfaqjen e ēdo besimi tjetėr fetar nė fushėn e politikes. Megjithatė, njė qenie e tillė kaq e ligė, edhe pse shumė e egėr dhe agresive zakonisht nuk ngjallė frikė po neveri kur e sheh se si e ha veten nga inati se ėshtė e pafuqishme tė realizoj ligėsinė e vet.

    Ky qėndrim neveritės, megjithatė ėshtė e zakonshme sa kohė qė kombi e pėrjeton katolikocentrizmin si tė parrezikshėm seriozisht pėr tė tėrėn. Por nė qoftė nga kombi pėrjetohet se katolikocentrizmi po rrezikon tė tėrėn, atėherė qėndrimi i tė tėrės ndaj kėsaj pakice tė rrezikshme mund tė jetė i ashpėr. Jo rrallė me bashkėpunimin e vet dhe me vėnjen nė shėrbim tė Serbisė, Greqisė dhe Vatikanit katolikocentrikėt u kanė sjellė tragjedi katolikėve shqiptar, por kanė rrezikuar edhe gjithė kombin. Nė qoftė se e tėra ndjehet e rrezikuar seriozisht, atėherė pakicėn katolikocentrike, cinike, agresive e provokuese nuk do tė mund ta mbrojnė nga dėmtimet e rėnda as gjithė armėt bėrthamore tė 'kristianėve'. I gjithė kombi shqiptar do tė rrezikohet e dėmtohet shumė nga njė ndeshje fetare, por edhe vetė katolikocentrikėt do tė dėmtohen pėr shumė arsye:



    'Mė katolik se papa'

    Katolikocentrizmi shqiptar paraqitet mė katolik se papa. Kėshtu kur Shqipėria u pranua nė Organizatėn e vendve islamike, katolikocentrikėt 'laik' reaguan ashpėr, veēanėrisht Frrok Ēupi, Preē Zogaj etj., etj. Shqipėria u pranua nė organizatėn e vendeve islamike rreth njė muaj para vizitės sė papės sė katolikėve nė Shqipėri. Derisa papa nuk shfaqi asnjė rezervė p.sh. duke e shtyrė pak vizitėn etj., katolikocentrikėt reaguan vrazhdė ndaj kėtij antarėsimi.

    Derisa papa ka pranuar si gabime tė kishės katolike dhe ka kėrkuar falje pėr kryqėzatat, inkuizicionin, djegien e plakave dhe shkencėtarve nė turrėn e druve, ka kundėrshtuar bombardimet amerikane nė Afganistan, ka bėrė thirrje pėr bashkėjetesė paqėsore ndėrmjet besimeve fetare, ka pritė presidentin iranian etj., etj., katolikocentrikėt shqiptar duke dalė 'mė katolik se papa' nuk pranojnė asnjė gabim tė kishės katolike duke dalė hapur nė kundėrshtim me qėndrimet e Vojtilės.

    Qėndrimet e veta tė kundėrta me Vojtilėn, katolikocentrikėt i arsyetojnė si qėndrime nė fakt nė pėrputhje me vullnetin dhe dėshirat e tij, por qė ai nuk mund t'i shpreh hapur. Pra sipas tyre, papa bėn demagogji (thėnė ndryshe ėshtė demagog), por realisht dėshiron dhe vepron ēka dėshirojnė dhe si veprojnė katolikocentrikėt. Kėshtu, duke komentuar deklaratat antimyslimane tė Oriana Falaēit, Kastriot Myftaraj, argumenton se: "ndonėse shumėsia e perėndimorėve shprehen nė eufemizma pėrsa i pėrket rrezikut islam, asht e qartė se ndjenja reale asht ajo qė shprehu Fallaci" (f.176). Sipas tij pra, gjithė perėndimorėt 'kristian' duke pėrfshi edhe Vojtilėn, mendojnė si Falaēi dhe kanė ndjenjat e saj kundėr islamit, ndyrėsisė, barabarisė sė tij etj.,, por i fshehin kėto ndjenja.

    Po ashtu edhe vizitėn e papės nė Shqipėri nė vitin 1993, Myftaraj e pėrshkruan krejt nė kundėrshtim me deklarimet e qėllimeve tė vizitės nga vetė papa, duke e paraqitė qėndrimin e tij si demgagji. Sipas Myftarajt, papa Vojtila kishte ardhė nė Shqipėri pėr tė vazhduar kryqazatat mesjetare, kishte realizuar njė vizitė qė kishte mbetė pa u bėrė nga papa Piu II shumė shekuj mė parė. Nė librin e tij "Njė shenjėtore pėr rekonkuisten shqiptare" (1998), Myftaraj shkruan pėr vizitėn e papės Vojtila: "ai papė i pėrgjunjur nė mė tė shenjtin vend tė hapsirės shqiptare nuk mund tė tė mos tė sillte ndėrmend imazhin e njė pape tė hershėm, Piut tė II, i cili 529 vjet mė parė ishte nisur tė vinte nė Shqipėri nė krye tė njė kryqate evropiane, e cila do ta shpėtonte vendin qė me shpirt nėn dhėmbė ishte duke i qėndruar Dar al Islamit qė donte ta gėlltiste" por nuk kishte arritė nė Shqipėri dhe: "Ajme!...Ajme. Dar al Islami e kishte gėlltitur pothuajse krejt vendin (Shqipėrinė, H.F.) nė intervalin ndėrmjet nisjes sė njėrit pontifik dhe mbėrritjes sė tjetrit". Ky interpretim ėshtė nė kundėrshtim me qėllimet e shpallura nga papa, dhe e nxjerrė papėn demagog gėnjeshtar, por ėshtė identik me interpretimet qė iu bėnė nga kleri fondamentalist ortodoks grek (dhe rus) vizitės sė papės nė Greqi, Ukrainė etj., pikėrisht si diversion dhe vijim i kryqėzatave kundėr ortodoksisė (shih p.sh: Levantis, 'Karvan', nr.2, 2002, f.33-34).

    Nuk mund tė thuhet me siguri nėse interpretimi katolikocentrik dhe i Myftarajt ėshtė i vėrtetė apo i gabuar: ndjenjat e veta tė fshehta mund t'i publikoj Vojtila.

    Kėtu vetėm mund tė nxirret njė pėrfundim duke marrė rastin kur intepretimi i Myftaraj pėr qėndrimin e perėndimorėve, duke pėrfshi edhe papėn, ėshtė i saktė, pra duke marrė rastin mė tė favorshėm pėr te. Atėherė, nė qoftė se perėndimi, pra, mendon si Falēi por sillet ndryshe me demagogji, kjo do tė thotė se ka njė arsye, ka njė shkak qė e shtynė t'i fsheh ndjenjat e veta tė vėrteta dhe veprimet e veta tė dėshiruara. Nga ky fakt del se katolikocentrikėt rrezikojnė veten dhe besimtarėt e tyre katolik duke provokuar kombin shqiptar, sepse nė qoftė se katolikocentrikėt e bėjnė kombin tė ndjehet i rrezikuar prej tyre dhe e tėra fillon tė veproj kundė tyre, atėherė 'kristianėt' perėndimor mund tė vazhdojnė tė bėjnė 'demagogji', tė flasin me 'eufemizma' ndaj islamit shqiptar dhe tė mos i mbrojnė sa duhet katolkocentrikėt shqiptar. Ato arsye qė e shtyjnė tani tė bėj demagogji e tė sillet 'me kulturė e maturi' ndaj islamit sot, mund tė vazhdojnė tė veprojnė edhe kur tė rrezikohen katolikocentrikėt shqiptar. Pra, nė qoftė se ėshtė e vėrtetė ēka thotė Myftaraj dhe pėrshkrimi i papės si demagog, atėherė kjo ėshtė njė nga arsyet qė katolikocentrizmi ėshtė iracional dhe rrezikon veten pėr shkak tė agresivitetit kundėr tėrėsisė kombėtare pa pasė fuqinė qė i pėrgjigjet kėtij agresiviteti. Realcionet e priftėrinjėve shqiptarė gjatė shekujve XVI-XVIII janė tė mbushura me lutjet e priftėrinjėve shqiptar drejtuar papės me kerkesat pėr t'i ndihmuar mė shumė se tė tjerėt sepse katolikėt shqiptar ndodheshin nė njė situatė tė veēantė, nėn sundimin islam e jo si katolikėt e tjerė evropian qė ishin tė lirė (Shihni se janė tė botuara disa vėllime). Por Papėt mė shumė ndihmonin katolikėt evropian tė lirė se katolikėt shqiptar nėn sundimin osman-mysliman dhe relacionet shtoheshin. Papa bėnte politikė me myslimanėt. Nuk do tė ishte e dobishme pėr katolikocentrikėt shqiptar t'i shtojnė vėllimet e dokumenteve pėr Shqipėrinė me relacione e lutje tė tilla nė shekullin XXI. Papa prap mund tė bėj politikė me myslimanėt.

    Pėr mė tepėr mbrenda vetė klerit katolik shqiptar gjithnjė ka ekzistuar edhe njė rrymė kundėrshtare e katolikocentrikėve, njė rrymė qė vlerėsonte kombin shqiptar dhe e vinte atė nė qendėr. Edhe ky ėshtė njė faktor qė rrezikon katolikocentrikėt shqiptar dhe besimtarėt e tyre katolik, sepse kleri katolik shqiptar mund tė mos dalė unik kundėr shqiptarėve tė besimeve tė tjera. 'Kristianėt' perėndimor mund tė bėjnė 'demagogji' dhe tė mbėshtesin klerin katolik 'tė moderuar', 'paqėsor'etj., kundėrshtar tė katolikocentrikėve, ekstremistėve fetar etj., ndoshta pėr arsyen e shmangies sė ndeshjes me islamin nė prag tė shtėpisė, nė Evropė, pėr tė realizuar konfliktin mė largė, nė Azi e ndoshta nė Afrikė etj. Shkurt, ekzistenca e njė rryme klerikėsh katolik shqiptar me prirje kombėtare e ulė edhe mė shumė fuqinė e katolikocentristėve, heq edhe mė shumė mbėshtetjen 'perėndimore' dhe e vendos edhe mė nė rrezik pjesėn e katolikėve qė i bashkohen rrymės agresive, fondamentaliste, cinike katolikocentriste.

    Nga rryma katolikocentriste e ndjenė veten tė rrezikuar gjithė kombi, sepse me idetė e tij tė shfaqura deri tani duket se prekė tė gjithė kombin. Sė paku si shfaqet nė librin e Myftarajt ai prek edhe interesat e ortodoksėve nacionalist shqiptar sepse propozon qė Shqipėria e Jugut t'i bashkohet Greqisė, prek edhe myslimanėt e tė gjitha krahinave, prek edhe laikėt, ateistėt dhe jobesimtarėt e ndryshėm qė dėshirojnė ruajtjen e kombit shqiptar e bashkimin e tij etj., etj. Kėshtu ai deri sa bėn pėr vete ortodoksėt (dhe jobesimtarėt) filogrek kthen kundėr vetes njė pjesė tė klerit katolik, gjithė myslimanėt besimtar, ortodoksėt me prirje shqiptare, nacionalistėt etj. Tė gjitha kėto janė vetėm disa nga arsyet pse katolikocentrizmi ėshtė iracional nė kuptimin se tregohet mė agresiv se sa e ka fuqinė.



    Iracionaliteti i 'arsyes kombėtare' katolikocentriste

    Katolikocentrizmi shqiptar ėshtė iracional jo vetėm pse tregohet mė provokues e agresiv se e ka fuqinė dhe kėshtu rrezikon veten, por edhe se kėrkesėn e vet pėrpiqet ta legjitimoj me 'arsyen kombėtare' shqiptare. Ne shqetėsohemi dhe bėjmė thirrje qė kombi tė kthehet nė katolik, arsyetojnė ata, sepse pėrndryshe bota e fuqishme dhe e zhvilluar perėndimore nuk na pėrkrah.

    Iracionaliteti i kėtij argumenti ėshtė i dukshėm praktikisht dhe logjikisht, por kėtu do tė pėrmenden vetėm disa momente pa e zhvilluar me plotė kėtė argument. Praktikisht ėshtė iracional, sepse, siē u tha, perėndimi i zhvilluar dhe i fuqishėm ka ndėrhyrė me armė nė mbrojtje pikėrisht tė dy popujve nė shumicė myslimane nė Ballkan: boshnjakėve dhe shqiptarėve, pikėrisht nga njė popull 'kristian' dhe qė luftonte kundėr 'rrezikut islam' ndaj perėndimit, Serbisė. Aleanca mė e fuqishme ushtarake nė hsitornė njerėzore, aleanca mė e fuqishme 'kristiane' nė historinė e njerėzimit, NATO, veprimin e parė ushtarak nė historinė e vetė gati 50 vjeēare, promovimin e vet e bėri nė mbrojtje tė njė populli nė shumicė myslimane, pikėrisht tė kombit tonė kundėr njė agresori 'kristian' ortodoks. Ajo mund tė zhvilloj edhe shumė luftėra tė tjera, ose mund tė shpėrbėhet, por nė historinė e saj mbtetet fakti se luftėn e parė e bėri pėr tė mbrojtė njė popull nė shumicė myslimane. Kjo provon edhe njė gjė tjetėr: se temri 'kristian' pėr tė mbuluar bashkimin e katolikėve me ortodoksėt nuk funksion nė pernėdim, por ėshtė porta, mjeti, emri me tė cilin vetėm katolkocentrikėt shqiptar dhe jo 'kristianėt erėndimor historkisht dhe aktualisht janė pėrpjekė tė mbulojnė bashkėpunimin e tyre me ortodoksinė serbe e greke. Argumenti i 'arsyes kombėtare' i pėrdorė nga katolikocentrizmi ėshtė iracional edhe logjikisht, ndėr tė tjera, sepse Evropa e sotme nuk ėshtė mesjetare e udhėhequr nga arsyeja fetare por udhėhiqet nga interesat kombėtare. Evropa vetė nuk ėshtė katolike, por protestane, luterane, anglikane, ortodokse, edhe katolike dhe myslimane. Ndėrrimi i fesė vetėm pėr tė marrė pare nga Evropa, siē u kėshillojnė katolikocentrikėt shqiptarėve duke filluar me Kadarenė e deri tek Myfataraj dhe trakti, do t'i paraqiste shqiptarėt mė shumė si ateistė qė nuk e kanė problem besimin dhe e ndėrrrojė fenė sa herė t'iu nevojitet para, se sa si katolik. E ndoshta pėr njė besimtar mė i mirė ėshtė njė njeri qė beson diku, qoftė edhe njė fe kundėrshtare se njė ateist. Ndėrrimi masiv i fesė, edhe sikur tė kenė tė drejtė katolikocentrikėt, kėrkon njė periudhė tepėr tė gjatė kohore, ndoshta shekullore dhe deri atėherė shqiptarėt jo vetėm nuk do tė marrin mbėshtetjen perėndimore e do tė mbeten tė pazhvilluar, por kur tė jetė pėrfunduar konvertimi nuk dihet nėse do tė jetė mė i dobishėm dhe nė pėrputhje me qėllimin sepse rrethanat mund tė kenė ndryshuar dhe qytetėrime tė tjera mund tė jenė fuqia botėrore pėr pėrkrahjen (paratė) e tė cilave mund tė kemi nevojė etj., etj.



    Ab katolikocentrismus libera nos Domine

    Deri tani, siē u tha, zakonisht, por jo gjithnjė, katolikocentrizmi mė shumė se me urrejtje ėshtė parė me neveri. Pėrgjitėsisht ka mbizotėruar mendimi se nuk ėshtė mirė, nuk ėshė e dobishme qė feja tė politizohet dhe pėr kėtė njė numėr i madh argumentesh janė pėrpunuar edhe nė Evropė gjatė iluminizmit dhe kalimit nga mesjeta nė modernen. Vlera e vetme e pranuar gjėrėsisht nė botė si karaktersitike shqiptare, toleranca fetare, synohet tė shkatėrrohet nga katolikocentrikėt duke e politizuar fenė. Argumentet e zhvilluara gjatė kalimit nga mesjeta nė modernen dhe praktikat e ndarjes sė fesė nga politika, e lėnejs sė besimtarėve nė vullnetin e vet tė lirė pėr tė zgjedhė fenė., e kufizimit tė instituciineve fetare nė afrimin e shėrbimeve besimtarėve dhe nė shoejgimin e epėrsive tė fesė qė u kėshillohet janė treguar racionale, tė dobishme praktikisht, zbutėse tė konfliketeve, shamngėse tė tragjedive e masakrave etj.

    Megjithatė nė qoftė se katolikocentrikėt e politizojnė fenė duke iu drejtuar kombit, duke iu drejtuar shqiptarėve qė tė katolicizohen, atėherė kombi bėn thirrje pėr shqiptarizimin e katolicizmit. Myslimanėt shqiptar nuk kanė qendėr tė huaj qė i drejton. Ortodoksėt shqiptar me sakrifica tė mėdha e kanė krijuar kishėn e pavarur shqiptare. Vetėm katolikėt nuk janė pavarėsuar dhe vazhdojnė t'u mbeten besnik tė huajve. Pra, katolikocentrizmi, kjo qenie e pėshtirė me kaq mllef e vner tė grumbulluar nė shekuj, qė bren veten nga mllefet e grumbulluara nė trupin e vet tė dobėt deri tani kryesisht ėshtė parė nga kombi me pėshtirosje dhe njėfarė mėshire pėr te, por mund tė shihet edhe si rrezik Parulla e katolikocentrizmit (bashkė me serbėt e grekėt) ka qenė lutja e Mazrrekut: 'Ab albanensibus libera nos Domine' ('Nga shqiptarėt na shpėto o Zot'). Por parulla dhe lutja e shqiptarėve mund tė bėhet: 'Ab katolikocentrismus libera nos Domine' ('Nga katolikocentristėt na shpėto o Zot')

    Fondamentalizmi katolikocentrist po bėhet secilėn herė mė iracional ndėr shqiptarėt ose thėnė mė popullorēe, katolikocentrizmin po e lėnė mendtė.E kane lėnė mendtė jo pse ben thirrje qė njerėzit me pėrkatėsi tė tjera fetare tė kthehen nė katolikė, sepse pėrfaqėsuesit e ēdo besimi i ftojnė tė tjerėt tė pėrqafojnė besimin e vet. Por e kanė lėnė mendtė, sė pari, sepse tregohet mė agresiv se e ka fuqinė e kjo i kthehet si bumerang nė dėm tė vet dhe, sė dyti, sepse kėtė thirrje pėrpiqen ta arsyetojnė mė njė 'reason d'nation', mė arsye kombetare.

    Prandaj, nė kėtė shkrim do tė tregohet nė vija mjaft tė pėrgjithshme se si brenda katolicizmit nė shekuj ka ekzistuar njė rrymė politiko-fetare qė u ka sjellė dėme tė mėdha shqiptarėve; se veprimtaria e sotme katolikocentriste ėshtė vazhdim i kėsaj rryme; se si pėrpjekja pėr tė legjitimuar veprimtarinė e vetė me 'arsyen kombėtare' ėshtė krejt iracionale etj. Por para se tė shqyrtohen kėto ēėshtje me rėndėsi tė madhe pėr jetėn e shqiptarėve, nga konceptimi dhe qėndrimi ndaj tė cilave varet shumė nėse shqiptarėt do tė bėjnė njė jetė mė tė mirė apo edhe mė tė keqe le tė fillohet si hyrje me njė dukuri tė ēuditshme tė ditėve mė tė fundit.



    Ēuditja me tė ēuditurit

    Pėr median, analistėt, 'intelektualėt' dhe forcat 'politike' nė Shqipėti u duk si njė ēudi, si njė rrufe nė tė kthjellėt shpėrndarja e njė trakti antimysliman nė Shkodėr dhe njė shpėrthim pranė bustit tė Gjergj Fishtės. Por, pėr t'u ēuditur ėshtė vetėm me kėtė ēuditje tė 'politikanėve', 'analistėve', 'intelektualėve' dhe medias shqiptare. Nė Shqipėri ka dhjetė vjet qė shpėrndahen 'trakte' si ky qė u shpėrnda nė Shkodėr, shpėrndahen legalisht nė dhjetramijė kopje, nė gjithė vendin, nė gazetat e forcave kryesore 'politike' dhe nė gazetat 'e pavarura', shkruhen e shpėrndahen libra qindra faqesh e mijėra kopjesh, transmetohen emisione televizive e radiofonike.Veē disa intelektualėve dhe veprimtareve tė rrethuar rreth 'Rimėkėmbjes', dhe veēanėrisht kryetari i saj, Abdi Baleta, ndaj kėsaj fushate antimyslimane nuk ka kundėrvepruar gati askush. Ndėrsa tani 'analistėt', 'intelektualėt', media, 'politikanėt'ēuditen e bėjnė zhurmė pėr njė trakt tė shpėrndarė ilegalisht, vetėm nė njė qytet dhe vetėm nė disa qindra, ndoshta mijėra kopje.

    Nė trakt nuk ka ansjė ide dhe as intensitet urrejtjeje e konfliktualiteti mė tė madh se nė artikujt e gazetave, librat, emisionet e medias elektronike qė tė ngjallin reagim mė tė madh se kėto. Trakti bėn thirrje pėr kthimin masiv tė shqiptarėve nė katolik 'pėr arsye kombėtare'; nxitje urrejtjeje ndaj islamit si besim; e lidh islamin me dhe institucionet e tij (xhamitė etj.) me terrorizmin, 'fondamentalizmin islamik'; glorifikon disa figura katolike; bėn thirrje tė largohen nga figurat qėndrore tė nacionalizmit shqiptar e tė Lidhjes Shqiptare tė Prizerenit si Ymer Prizereni, Sami Frashėri etj.

    Por tė gjitha kėto ide e thirrje dhe, me po kaq intensitet urrejtės janė shfaqė legalisht, publikisht, nė gazeta, libra, media elektronike etj., qė dhjetė vjet nė Shqipėri. Trakte si ky dhe ide si kėto janė shkruar nga shkrimtarė, studiues, politikanė, gazetarė tė njohur e tė panjohur. Kėshtu thirrjen pėr kthimin masiv tė shqiptarėve nė katolik, ashtu si nė trakt, ka mbi dhjetė vjet qė e ka bėrė Ismail Kadare. Ai ėshtė pasuar nga njė varg pasuesish tė njohur e tė panjohur. Ashtu si trakti, edhe Kadare edhe pasuesit e tij janė pėrpjekė tė legjitimojnė thirrjen prozelitike me 'arsyen kombėtare': se Evropa nuk na mbėshtetė pa u kthyer nė katolik. Trakti, siē u tha, e lidhė besimin islam dhe institucionet e tij me terrorizmin 'fondamentalist islamik'. Por kėtė e ka bėrė gati qė dhjetė vjet mė parė Neshat Tozaj nė gazetėn 'Zėri i Popullit' (10.1.1995) nė artikullin "Shqipėria njė depo municioni islamik?" dhe para tij kjo ka qenė propagandė e pėrditshme e shtypit nė Shqipėri.

    E gjithė kjo propagandė antimyslimane ėshtė pėrmbledhė e shpėrnda nė Shqipėri nė njė libėr prej 330 faqesh tė shkruar nga Kastriot Myftaraj: "Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj", dhe ėshtė vėnė nė qarkullim njėkohėsisht me hedhjen nė qarkullim tė traktit nė Kosovė. Ngjashmėria ndėrmjet traktit dhe librit ėshtė fantastike. Ashtu si trakti, edhe libri e lidhė besimin islam me terrorizmin.

    Ashtu si trakti edhe Myftaraj bėn thirrje pėr konvertim masiv tė shqiptarėve (gegė) nė katolik duke e bazuar nė 'arsyen kombėtare', sepse Evropa nuk i pėrkrah shqiptarėt pa kėtė konvertim. Shqiptarėt ndodhen para alternativės: "ose islamin, ose shtetin e bashkuem nacional shqiptar" (f.91). Ashtu, dhe mė vrazhdė se trakti, libri fallsifikon dhe sulmon pėrmbajtjen e islamit. Sipas traktit "feja islame ėshtė fe e dhunės, krimit, drogės, prostitucionit dhe prapambeturisė". Sipas Myftarajt feja islame ėshtė fe e poshtnimit njerėzor: "Qė islami ėshtė fe e poshtnimit njerėzor, kjo kuptohet dhe nga fakti qė ajo ka adoptu pėr ritin e faljes, ranien pėrmbys" (f.102). Po ashtu sipas Myftarajt feja islame ėshtė totalitariste dhe fashiste: "Islami nė thelbin e vet asht njė fe totalitariste (f.110 etj.) dhe fashiste (ff. 111-112). Ashtu si trakti edhe libri sulmon disa figura qėndrore kombėtare tė shqiptarėve: "mos shkoni pas mashtrimeve tė dijetarėve tė rrejshėm tė asaj kohe, tė homoseksualėve siē ishin Sami Frashėri, Ymer Prizereni etj.". Edhe Myftaraj nė librin e vet sulmon pėrfaqėsuesit e nacionalizmit shqiptar, veēanrisht Hasan Prishtinėn (ff. 277;301 etj.) qė vijoi programin e Pashko Vasės, Sami Frashėrit e Ymer Prizerenit. Trakti ashtu si libri i Myftarajt glorifikon figurat politike sipas kriterit katolik. Sipas traktit: "edhe njė herė ju ftojmė tė ktheheni tek burimorja - tek feja e tė parėve e tė mos tradhtoni Gjergj Kastriotin, nėnė Terezėn, Pejtėr Bogdanin". Ashtu edhe Myftaraj glorifikon Skėnderbeun, Pjetėr Bogdanin dhe, natyrisht, nėnė Terezėn, tė cilės, i ka kushtuar njė libėr tjetėr tė plotė.

    Megjithėse me i vrazhdė, me mė shumė shpifje dhe urrejtje ndėrfetare dhe nė mė shumė kopje e faqe se trakti, ndaj librit tė Myftarajt dhe njerėzve qė kan filluar ta shpėrndajnė 'fshehurazi' si trakt nuk kanė reaguar negativisht as media, as politikanėt, as intelektualėt veē disa njerėzve tė rrethuar rreth 'Rimėkėmbjes'.

    Teza si tė traktit e tė librit tė Myftarajt kanė hedhė vetė politikanėt mė me ndikim nė jetėn fatkeqe tė shqiptarėve: Fatos Nano dhe Sali Berisha. Para se Myftaraj tė shkruante librin ku pėrpiqet tė fshij historinė mbi 500 vjeēare shqiptare duke e thjeshtuar nė histori vetėm tė katolikėve, Fatos Nano pat bėrė thirrjen "tė fshihen 555 vjetė histori tė shqiptarėve". Nė pėrgjigje tė kėsaj thirrjeje dhe si zelltar i devotshėm i Nanos, Kastriot Myftaraj, i ėshtė vėnė punės menjėherė tė fshij 555 vjet tė historisė shqiptare, punė tė cilėn e ka pėrfunduar nė librin "Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj" disa muaj mbas thirrjes sė Nanos.

    Edhe Sali Berisha nė ballafaqimin televiziv me Nanon u pajtua me tezėn e Nanos pėr fshirjen e 555 vjetėve histori dhe jete shqiptare. Berisha tha se flamuri shqiptar ėshtė flamur i krishterimit duke tjetėrsuar kėshtu flamurin kombėtar tė shqiptarėve nga kombi dhe duke e njohur si flamur fetar. Kėshtu, sipas tij, del se Shqipėria pėrfaqėsohet nė OKB etj., me flamur fetar. Ashtu si Nano dhe Myftaraj, pėrkatėsinė evropiane tė shqiptarėve Berisha u pėrpoq ta mbėshtesė nė njė element tė vetėm kulturor, nė fenė katolike. Sipas Berishės prova se shqiptarėt janė evropian ėshtė qenia e tyre i vetmi popull katolik nė Perandorinė Bizantine. Ashtu si Nano, si Berisha, qė tė dy, mendojnė se pėr tė dėshmuar pėrkatėsinė evropiane tė shqiptarėve duhen fshi 555 vjet histori dhe, mbi tė gjitha, jetė e shqiptarėve, pėr t'u rilidhė me periudhėn e Perandorisė Bizantine.

    Nuk ėshtė aq e rėndėsishme se tezat e Berishės nuk janė tė sakta: a) se nė kohėn e vet flamuri i sotėm shqiptar ka qenė flamur i vetėm njė princi shqiptar (Skėnderbeut), meqenėse principatat e tjera kishin flamujt e vetė dhe, b) as nė kohėn e Skėnderbeut, dhe aq mė pak sot, flamuri nuk kishte asnjė simbol fetar sepse pėrbėhej nga shqiponja (simbol totem, jo kristian) dhe ylli i Davidit (simbol jo kristian). Po ashtu shqiptarėt nuk kanė qenė nė shumicė katolike, dhe as tė vetmit, as nė periudhėn e Perandorisė Bizantine. Shqetėsimi i Berishės nuk ėshtė saktėsia e pohimeve, por programi katolik qė bartin e mėbshtetin. Prandaj pėr 'eruditin' Berisha, nuk ėshtė kryesore padituria e tij. E rėndėsishme ėshtė se nga pohimet e Berishės provohet: a) se Berisha ose i ėshtė nėnshtruar presionit katolikocentrist, ose i ka pėrbrendėsuar vetė ndjenjat dhe qėndrimet katolikocentriste. b) e rėndėsishme ėshtė se edhe Berisha i bashkohet thirrjes sė Nanos pėr tė fshi 555 vjet histori e jetė shqiptare qė tė kthehen tek Perandoria Bizantine. c) E rėndėsishme ėshtė se me ndikimin qė ka Berisha nė Partinė Demokratike e ka kaluar kėtė parti nė programin politik dhe synimet e katolikocentrizmit shqiptar. d) Katolikocentrizmi i PD bashkohet me ortodoksinė e Nanos sipas modelit tė bashkimit tė Aurel Plasarit (ortodoks) me Zef Pėllumbin (katolik), e kristianizmit (katolicizėm + ortodoksizėm) kundėr myslimanizmit, ēka shpjegon edhe dashurinė e veēantė tė PD dhe Berishės pėr Aurel Plasarin.

    Mbas gjithė kėsaj veprimtarie antimyslimane dhjetėvjeēare, publike, masive, agresive, politike dhe publicistike ėshtė ēudi tė ēuditesh pėr njė trakt qė, nė krahasim me to, ėshtė i parėndėsishėm. Dhe ēudia me tė ēuditurit vėrtetė ka bazė, sepse tė ēuditurit vetė kanė shkruar e shpėrndarė 'trkate' d.m.th. libra, gazeta, emisione nė median elektronike dhe nė programet politike partiake e jopartiake njėlloj si trakti i fotokopjuar. Ēudia bėhet edhe mė e madhe sepse gazeta 'Rimėkėmbja' (15.1.2002) e kishte botuar traktin mbas shpėrndarjes nė Kosovė dhe kishte paralajmėruar pėr rrezikun e tij duke treguar edhe njė herė se ėshtė shumė para gjithė tė tjerėve nė konstatimin e veprimtarive antishqiptare dhe nė luftėn kundėr tyre.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ~Geri~ : 04-09-2004 mė 15:02
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  2. #2
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Kundėrshtimi dhe vijimi i traktit

    Media dhe politikanėt u treguan tė ndjeshėm ndaj njė trakti tė hedhur ilegalisht, nė pak kopje dhe jo mė konfliktuoz e antimysliman se shkrimet e vetė medias dhe mendimet e vetė politikanėve kryesor. Po nė reagimet kundėrshtuese konstatohej edhe njėfarė vazhdimi i propagandės sė traktit. Kėtu nuk ėshtė vendi tė analizohen tė gjitha 'kundėrshtimet' dhe vazhdimet e traktit nga media shqiptare, por do tė paraqiten vetėm disa tė tilla sa pėr tė tėrehqė vėmendjen e tė interesuarve dhe veēanėrisht shqiptarėve. Kėshtu tė ngarkuarit nga shteti pėr tė luftuar veprimtaritė antishqiptare, policia dhe organe tė tjera, u dukėn krejt tė bėfasuara nga shpėrndarja e traktit. Shpėrndarjen e traktit fillimisht e morėn si diēka joserioze dhe si lojė adoleshentėsh: 'autoritetet policore filllimisht deshėn ta kalojnė ngjarjen pa bujė. 'ka shumė mundėsi qė tė ketė qenė njėlloj adoleshentėsh' - u shpreh tė dielėn mbasdite njė nga krerėt e Rendit' ("Ballkan", 12.02.2002, f.9). Ka dy mundėsi: Ose krerėt e rendit ishin vėrtetė tė befasuar, nuk e kishin pritė kėtė veprimtari, dhe atėherė mbajnė pėrgjegjėsi (edhe ligjore) pse nuk kanė informacion pėr veprimtari antishqiptare me karakter politiko-fetar. Kjo pėrgjegjėsi nuk mund tė anashkalohet sepse janė organe tė ngarkuara, tė specializuara e tė paguara pėr tė zbuluar kėto veprimtari edhe kur askush tjetėr mund tė mos di gjė pėr to. Sepse, siē u tha mė lartė, kjo ėshtė njė veprimtari e dendur dhe legale nė Shqipėri qė dhjet vjet e se, pėr mė tepėr, gazeta 'Rimėkėmbja' pa qenė organ i specializuar dhe me mundėsitė e organeve shtetėrore pėr zbulimin e kėso lloj veprimtarishė edhe e kishte botuar traktin, edhe kishte paralajmėruar pėr rrezikun e tij. Ose, mundėsia e dytė, dhe mė e besueshme mbetet qė organet shtetėrore tė kenė pasė dijeni pėr kėto veprimtari, por janė pėrpjekė ta fshehin atė, ta quajnė 'lojė adoleshentėsh' pėr ta mbrojtė duke dėshmuar kėshtu se janė bashkėpunėtor me shpėrndarėsit e trakteve dhe tė antimyslimanzimit.

    Edhe media, ndonėse nė dukje e kundėrshtoi zhurmshėm, gjeti mėnyra ta vazhdoj politikėn e traktit. Kėshtu ndryshe nga rastet qė kur shprehen kundėr myslimanizmit 'gazetarėt', 'politikanėt' e 'intelektualėt' pėrdorin gjithnjė emėrtimin 'fondamentalizėm islamik', pėr traktin katolik qė shfaqej aq vrazhdė e dhunshėm kundėr myslimanizmit thuhej vetėm 'trakt fondamentalist' pa cilėsorin katolik. Nė editorialin e gazetės 'Ballkan' (12.02.2002) shkruhej: "Fondamentalizmi i pafshehur, me stil tė hapur dhe arrogant u shfaq tė dielėn, kur njė trakt...". Editorialisti nuk dėshiron (ndoshta nuk guxon) tė thotė 'fondamentalizėm katolik' por e le pa cilėsor, thjeshtė fondamentalizėm, sikur tė ishte fondamentalizėm ekologjistėsh, a budistėsh, a alienėsh etj. Editorialisti ka frikė nga pėrdorimi, ose se mos futet nė pėrdorim termi i saktė qė i pėrgjigjet veprimtarisė katolikocentriste shqiptare: fondamentalizėm katolik.

    Gazeta qė gati me zor dhe kundėr vullnetit e shprehi kundėrshtimin ndaj traktit dhe politikės sė tij fondamentaliste katolikocentriste ishte gazeta e Partisė Demokratike, 'Rilindja Demokratike'. Kėshtu, derisa gati gjithė gazetat i kishin kushtuar nga dy faqe 'kundėrshtimi' rrezikut qė paraqet politika e traktit, RD i kishte dhėnė vetėm gjysmė faqeje dhe atė vetėm me deklarata tė thata e formale tė drejtuesve lokal tė PD-ės. Ky qendrim i gazetės ėshtė shprehje e poltikės sė Berishės pėr tė parė flamurin shqiptar si tė katolicizmit.

    "Analistėt" e gazetės 'Korrieri' si pėrherė edhe tė paaftė edhe keqdashės ndaj shqiptarėve e shpjegojnė shpėrndarjen e traktit me krizėn qeveritare: "Kėtė herė kjo mund tė shpjegohet me krizėn qeveritare apo me masat shtėrnguese tė policisė pėr kriminalitetin nė kėtė zonė" (12.02.2002, f.11). "Korrieri" kėshtu pėrpiqet tė fsheh propagandėn antimyslimane dhjetėvjeēare nė tė cilėn vetė kjo gazetė pėrpiqet tė ze vendin e pare. Propaganda dhjetėvjeēare nuk mund tė shpjegohet me krizėn qeveritare tė kohėve tė fundit. As thirrjet e Nanos pėr tė fshi historinė 555 vjeēare tė shqiptarėve, as tjetėrsimi i flamurit nga Berisha, as thirrjet pėr konvertim nė katolik dhe presioni arrogant ndaj myslimanėve nga ana e Kadaresė, Tozajt, Blushit, Mirditės, Sedajt etj., etj., filluar para dhjetė vjetėsh e pėrsėritė gati ēdo ditė nga gazetat dhe media elektronike nuk mund tė shpjegohen me krizėn e fundit qeveritare. Por analistėt e "Korrierit" dihet se janė edhe keqdashės, edhe tė paaftė.

    'Korrieri" ashtu si trakti bėn vetė propagandė fetare kur poetin kombėtar Gjergj Fishta e quan pėrfaqėsues tė fesė kristiane: 'u hodh njė granatė pranė njė monumenti tė njė pėrfaqėsuesi tė fesė kristiane' ("Korrieri, 12.02.2002). Gjergj Fishta pėr shqiptarėt nuk ėshtė pėrfaqėsues i fesė kristiane, por ėshtė pėrjetuar si pėrfaqėsues i nacionalizmit shqiptar dhe ėshtė mbėshtetė nga myslimanėt po aq sa nga katolikėt me prirje nacionaliste.



    Pse sulmohet Fishta nga katolikėt?

    Si organet shtetėrore, si komentatorėt e ndryshėm tė traktit dhe tė shpėrthimit afėr bustit tė Fishtės bashkoheshin nė konstatimin se tė dy veprimet janė kryer nga e njėjta qendėr. Kjo ėshtė njė qėndrim i drejtė i tyre, nė ndryshim nga qėndrimet e tjera si vijimi i traktit duke 'e kundėrshtuar' apo pėrpjekje pėr mbrojtjen e tij (tyre) qė u pėrmenden mė lartė. Ēka mbetet pėr t'u shpjeguar, megjithkėtė, ėshtė pyetja se pse rryma fondamentaliste katolikocentriste e sulmon Fishtėn? Pėrgjigja nė kėtė pyetje kėrkon njėfarė njohurie tė pėrgjithshme tė rrymave politike brenda vetė katolicizmit shqiptar.



    Katolikocentrikėt dhe etnocentrikėt katolik: konceptet

    Katolicizmi ndėr shqiptarėt nuk ėshtė njė qėndrim dhe veprimtari njėsh (unike) po ėshtė shumės me diferencime tė brendshme tė ndryshme. Diferencimet brenda katolicizmit mund tė shihen si diferencime doktrinare, nė kohė (p.sh. interpretimet paramesjetare, mesjetare apo bashkohore tė shkrimeve tė shenjta) apo sipas urdhėrave tė ndryshėm si p.sh. franēeskan, jezuitė etj. Kėtu me interes ėshtė diferencimi nė rryma politike i katolikėve nė Shqipėri.

    Edhe diferencimet politike mund tė shihen sipas kriteresh tė ndryshme, por kėtu ėshtė me interes diferencimi sipas kriterit kombėtar ose fetar, sipas atij kriteri qė vendos kombin (ose etninė) nė qendėr dhe pastaj faktorėt e tjerė i sheh se si janė nė marrdhėnie me te. Kjo do tė thotė se sheh cilėt faktorė janė miqėsor, cilėt armiqėsor, cilėt neutralė, me cilėt duhet bėrė aleancė, me cilėt luftė etj. Shkurt bėn politikė. Ose vendos fenė nė qendėr dhe pastaj sheh se si janė tė rrethuar rreth saj faktorėt e ndryshėm. Rryma qė vendos nė qendėr etninė, kombin mund tė quhet etnocentrike. Karakteristikė tjetėr e kėtij drejtimi mendor ėshtė komunitarianizmi, vendosja nė qendėr e bashkėsisė (etnike) dhe shikimi i faktorėve tė tjerė nė marrdhėnie me bashkėsinė dhe jo me universalen d.m.th. njė faktor nuk e shikon p.sh. si armiqėsor a miqėsor sipas njė pėrcaktimi universal, por miqėsor apo armiqėsor nė lidhje me njė bashkėsi. Rryma qė vendos nė qendėr (center) fenė katolike mund tė quhet katolikocentriste. Karakteristikė tjetėr e kėsaj rrymė ėshtė universializmi nė kuptimin se feja katolike mėton se u pėrmbahet parimeve universale, tė vlefshme njėlloj pėr tė gjithė njerėzit dhe bashkėsitė.

    Ndarja qė i ka pėrshkuar tė gjithė shqiptarėt lidhur me pėrcaktimin e armikut kryesor pėr shqiptarėt si etni-komb e jo vetėm si fe nė dhjetė shekujt e fundit e ka pėrshkuar edhe kishėn katolike nė Shqipėri, priftėrinjtė dhe besimtarėt katolik. Njė rrymė katolike mendonte se armiku kryesor pėr shqiptarėt si etni, komb janė sllavėt ortodoks ballkanas ndėrsa mė pak tė rrezikshėm pushtuesit osman. Kjo rrymė u ndesh dhimbshėm me pushtuesit shovinist serb e malazez dhe mė pak me pushtuesit osman. Njė rrymė tjetėr mendonte se armiku mė i rrezikshėm pėr katolikėt janė pushtuesit osman dhe jo pushtuesit ballkanas sllav-ortodoks. Kjo rrymė u ndesh me pushtuesit osman dhe bashkėpunoj me pushtuesit serb e malazez ortodoks. Kjo rrymė po ashtu vendosė nė qendėr fenė dhe vlerėsimin e gjithēkaje e sheh nga kjo qendėr: miqtė, armiqtė, neutralėt, vlersimin e ngjarjeve, proceseve dhe individėve. Prandaj quhet edhe katolikocentriste, d.m.th. qė vė nė qendėr katolicizmin dhe jo aq shumė kombin.

    Katolikocentrizmi i sotėm cinik dhe agresiv ėshtė vazhdim i njė rryme politike katolike shumėshekullore shqiptare, i rrymės qė nė shekuj u afrua, bashkėpunoj vullnetarisht ose me pagesė me malazezėt, serbėt dhe shoviznizmin antishqiptar serb kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' osman dhe mysliman dhe qė nė qendėr vendos besimin e vet katolik e jo kombin.



    'Feja e tė parėve': ortodoksizmi

    Ndarja e kishave mė 1054 nė tė Lindjes (biznatine, ortodokse) dhe tė perėndimit (romane, katolike) sjellė edhe ndarjen brenda kristianėve shqiptar. Nė fillim tė gjitha kishat dhe kristianėt shqiptar mbetėn tė ritit ortodoks, bizantin me dy mitropoli nga tė cilat vareshin tė gjitha kishat e tjera, mitropolia e Durėsit pėr Shqipėrinė e epėrme dhe mitropolia e Ohrit pėr Shqipėrinė e poshtme. Pėrhapja e katolicizmit filloi rreth njėzet vjet mė vonė kur u themelua peshkopata e Tivarit nga mbreti i zetės (Serbisė) Mihali. Mihali, ishte pasardhės i zhupanit tė Zetės, Vojisllavi, qė e kishte pushtuar Shkodrėn dhe kishte vendosė slinė e tij aty. Mihali ishte nė luftė me Biznatin. Pėr kėtė i kėrkoi ndihmė Papės sė Romės nė luftė kundėr Bizantit dhe kurorėzimin mbret e, si kundėrshpėrblim, i ofroj atij hapjen e njė peshkopate katolike nė Tivar. Papa i tėrehqur nga ideja se mund tė krijonte njė kishė katolike nė kėtė rajon tė Ballkanit i pranoi kėrkesat e Mihalit dhe kėshtu mė 1077 u hap edhe peshkopata e Tivarit. Kėshtu, pra, vetėm mbas 20 vjet tė pėrfshirjes sė gjithė shqiptarėve nė ritin ortodoks pėrems mbretit serb u hap e para kishė katolike dhe filloi pėrhapja e katolicizmit tek shqiptarėt. Megjithkėtė, edhe dy shekuj mė vonė shumica e popullsisė shqiptare mbetej ortodokse, ndėrsa katolicizmi ishte pėrhapė nė hapėsira mė tė ngushta.

    Prandaj thirrja e katolikocentristėve pėr 'kthim nė fenė e tė parėve' e kthen thirrjen kundėr tyre. Nė qoftė se duhet kthyer nė fenė e tė parėve, atėherė del se shqiptarėt duhet tė kthehen nė ortodoksė, siē thotė Janullatosi, dhe jo nė katolik siē thonė katolikocentristėt. Kėta nuk mund tė thonė se katolicizmi ka ekzistuar para ortodoksizmit, se ortodoksizmi u themelua vonė, mbas shkėputjes nga kisha romane etj., sepse para ortodoksizmit nuk ka pasė as katolicizėm. Katolicizmi e mori kuptimin pikėrisht nė marrdhėnie me ortodoksizmin. Para tyre kishte thjeshtė kristianizėm, kryētar dhe rryma tė tjera por jo katolik e ortodoks. Pėr mė tepėr ortodoksia e mori emrin kėshtu pikėrisht si qėndrim mė besnik, dogmatik ndaj kristianizmit tė deriatėherėshėm (njėmijėvjeēar). Pėrkundrazi, katolicizmi u qortua se nuk ėshtė vijim i praktikave dhe besimeve njėmijėvjeēare, por ėshtė reformuar, ka ndryshuar etj. Nga kėto debate teologjike-kishtare, megjithėse njė zgjidhje pėrfundimatre nuk ėshtė dhėnė kurrė, mbeti se ortodoksizmi ėshtė dogmatizėm, nuk pranon ndryshime, riinterpertime etj., pra, i qėndroj strikt kristianizmit tė hershėm, ndėrsa katolicizmi ėshtė besimi i mėparshėm i reformuar, pra, nuk ėshtė ai i pari fare. E zbatuar pėr thirrjen katolikocentriste tė kthimit nė fenė 'e tė parėve' kjo do tė thotė pra, kthim nė ortodoksė, sepse mė besnik ndaj besimit tė tė parėve ka mbetur ortodoksia, sepse katolicizmi ėshtė vetėm njėmijėvjeēar, nuk i ka qėndruar plotėisht besnik besimit tė tė parėve ndėrsa ortodoksia ėshtė dymijėvjeēare etj., etj. Ose, siē u ėshtė thėnė shpesh, nė qoftė se duhet kthyer tek besimet e para fare, mbasi nuk ka arsye tė ndalemi nė mes tė rrugės se kthimit mbrapa tek tė parėt, atėherė duhet kthyer nė paganizėm, sepse tė parėt tanė tė parė kanė qenė paganė. Pra njė debat i tillė nuk ėshtė serioz dhe, siē shihet, lehtė mund tė banalizohet e tė kthehet kundėr katolikocentrikėve duke i nxjerrė sheshit si iracional.



    Motivi etnik i katolicizimit fillestar

    Katolicizmi ndėr shqiptarėt filloi tė pėrhapet me ritme tė shpejta dhe, rrjedhmisht, masivisht vetėm nga gjysma e dytė e shekullit tė XIII, mbasi u krijuan kishat autoqefale ortodokse, veēanėrisht ajo serbe (1219). Krijimi i kishave ortodokse autqefale e lidhi kishėn, besimin fetar me kombin. Kisha e ritit bizantin, megjithėse mbizotėrohej nga grekėt, mbetej teorikisht universale, e palidhur drejtpėrdrejtė me ndonjė etni a (nė gjuhėn e sotme) komb. Ndėrsa autoqefalia ishte procesi i lidhjes sė kishės me etninė. Kėshtu nė kishėn ortodokse serbe shkrimi, gjuha e shėrbimit fetar, lidhja me shtetin etj., ishin serbe. Pėrmes serbizimit tė ritit ortodoks, lidhjes sė fesė me kombin kisha ortodokse serbe rrezikonte tjetėrsimin kombėtar tė shqiptarėve, asimilimin e tyre nė serbė. Pėr t'i shpėtuar kėtij asimilimi etnik-fetar (krahas shumė aryseve tė tjera) shqiptarėt filluan pėrqafimin masiv tė katolicizmit, ritit kristian perėndimor. Nė kėtė periudhė realizohet katolicizimi masiv i shqiptarėve dhe shėnohet pėrhapja mė e gjėrė e katolicizmit ndėr shqiptarėt (Xhufi, 1996:41-44; Noel, 1998:42). Kjo ndarje qė nė fillim ishte doktrinare, nėse do tė zbatohej riti bizantin apo romak, me krijimin e kishave autoqefale mori rėndėsi kombėtare. Deri me shtrirjen e Perandorisė Osmane nė Ballkan konflikti shqiptaro-serb nė vijėn fetare ėshtė ndėrmjet katolicizmit (shqiptarėt) dhe ortodoksisė (serbėt). Madje katolicizmi quhet prej serbėve 'feja e shqiptarėve' (arbanska vera).

    Ortodoksia serbe ushtroi njė dhunė tė jashtėzakonshme kundėr katolikėve dhe atyre qė u bėnė katolik pėr konvertimin nė ortodoks: damkosja me hekur tė skuqur, djegia e shtėpisė, dėnimet me vdekje, dėbimet ishin vetėm disa nga masat qė ushtroheshin pėr t'i konvertuar tė gjithė besimtarėt e besimeve tė tjera nė ortodoks serbė.



    Katolikocentrikėt dhe etnocentrikėt katolik: ndeshja historike

    Me konsolidimin e pushtetit osman kisha katolike ndėr shqiptarėt tani ka jo njė, po dy rival: ortodoksinė dhe islamin. Mendimi i klerit katolik shqiptar dhe kishės katolike ndahet nė dy rryma: njėra palė, vazhdon tė mendoj se rreziku kryesor ėshtė kisha ortodokse sllave (serbe) e mbėshtetur nga serbėt dhe osmanėt, ndėrsa pala tjetėr mendon se rreziku kryesor ėshtė islami i mbėshtetur nga osmanėt.

    Kėto dy rryma janė tė dokumentuara mirė prandaj ka kuptim tė flitet pėr to. Sigurisht, kėtu nuk do tė paraqiten nė mėnyrė tė hollėsishme pėr tė mos 'lodhur' lexuesin dhe, sepse, ēdo njeri i informuar ose i interesuar mund ta bėj relativisht lehtė kėtė gjė meqenėse ka shumė burime, dokumente, analiza etj. Por do tė pėrmenden vetėm ilustrativisht disa momente.

    Konflikti ndėrmjet dy rrymave katolike shqiptare bėhet i dukshėm p.sh. nė problemin e qėndrimit ndaj priftėrinjėve sllavė (kryesisht kroat) qė emėroheshin nga Vatikani si drejtues nė kishat katolike nė Shqipėri. Nė shekullin XVI vezir i madh nė Stamboll ishte Mehmet Sokoloviēi, me origjinė serbe. Megjithėse Papa dukej nė armiqėsi me osmanėt nuk ishte bash pengesė qė, i yshtur nga veziri i madh serbo-osman, tė emėronte nė kishat katolike nė Shqipėri priftirinjė sllave. Nė pamundėsi pėr tė emėruar serbė pėr shkak se ishin ortodoksė, sė paku emėronte sllav, kryesisht kroat.

    Njė rrymė e klerit katolik shqiptar e mbėshteste emėrimin e priftėrinjėve sllav nė kishat katolike nė Shqipėri. Ky pranim, pos motiveve tė tjera, presupozon njė tė menduar universialist dhe katolikocentrist. Nė qoftė se nė qendėr vendoset feja katolike, atėherė origjina etnike, racore etj., nuk kanė rėndėsi sepse feja katolike ėshtė universale, pėr tė gjithė, ėshtė karakteristika me tė cilėn njerėzit bashkohen ose ndahen. Njė rrymė tjetėr kundėrshtonte emėrimin e priftėrinjėve sllavė nė kishat shqiptare, edhe pse kėta priftėrinjė sllavė ishin katolik. Ky qėndrim presupozon njė tė menduar etnocentrik, komunitarian. Nė qoftė se nė qendėr vendoset bashkėsia, kombi, atėherė rėndėsi tė parė ka pėrkatėsia kombėtare dhe jo vetėm fetare (katolike).

    Ėshtė e kuptueshme se mbėshtetjen e papatit dhe Vatikanit e kishte rryma katolikocentriste qė vinte nė plan tė parė fenė, sepse Vatikani i pėrmbahej (sė paku verbalisht) tė menduarit universialist. Ndėrsa rryma e pėrqėndruar tek kombi ishte nė kundėrshtim me mendimin e Vatikanit dhe, rrjedhmisht kundėrshtohej prej tij. Megjithėse ekzistojnė njė numėr i madh dokumentesh pėr ndeshjen ndėrmjet kėtyre dy rrymave katolike shqiptare, rasti i Pjetėr Budit ėshtė me tragjiku dhe mė pėrfqėsuesi pėr ta pėrmendur (shkurt). Pjetėr Budi nuk ishte njė kundėrshtar nga paragjykimet ose indoktrinimi antiserb i priftėrinjėve sllavė. Ai kishte marė pjesė ose sė paku ishte i deleguar nė Vatikan nga kuvendi i tretė ndėrballkanik qė u mbajt nė Prokuplje (11.11.1616) dhe nė tė cilin merrnin pjesė klerik katolik e ortodoksė nga gati tė gjitha vendet e Ballkanit, pra sllavė me shumicė dhe serb nė veēanti. Nga kuvendi Budi u ngarkua tė siguronte mbėshtetjen e Vatikanit pėr kristianėt e Ballkanit. Por, megjithėse u pėrpoq pėr disa vjet, nuk arriti tė bindė Papėn t'i ndihmojė kristianėt e Ballkanit nė luftė kundėr osmanėve. Mbas kėsaj, mė 1622 Budi kthehet nė Shqipėri dhe mbledh dy koncile katolike nė tė cilat, nėn ndikimin e tij, vendoset qė nė kishat katolike tė mos pranohen priftėrinjė katolik qė nuk janė tė kombėsisė shqiptare. Mbas nėntė muajsh Budi u mbyt nė Dri.

    Budi ėshtė interesant nė shumė drejtime, por kėtu, pėr tė mos u larguar shumė nga tema, do tė pėrmenden vetėm disa.

    Budi i jep qartė pėrparėsi pėrkatėsisė nė komb ndaj pėrkatėsisė nė fe, sepse pėr te nuk ėshtė e rėndėsis parėsore faktit qė priftėrinjtė sllavė tė emėruar nga Vatikani nė kishat nė Shqipėri janė katolik, por faktit se ata nuk janė shqiptar. Budi ėshtė nė mendim komunitarian, etnocentrik nė kundėrshtim me mendimin e Vatikanit qė ėshtė katolikocentrik universialist. Nė fund, dhe mė e rėndėsishmja, por edhe mė pak e vėna re dhe mė pak e analizuara, Budi ėshtė gjysmėreformacionist nė kristianizmin katolik shqiptar dhe, prandaj, veēanėrisht i rrezikshėm pėr Vatikanin. Lėvizja e tij pėr emėrimin nė kishat katolike nė Shqipėri vetėm tė priftėrinjėve me kombėsi e gjuhė shqiptare ėshtė nė logjikėn e Reformacionit evropian qė ēoi nė shkėputjen e kishave nga Papati dhe krijimin e kishave kombėtare.



    Introdukt: 'reformacioni' i mbytur shqiptar

    Megjithė tundimin e madh pėr tė mos u larguar nga tema qėndrore dhe nga premtimi pėr tė pėrmendė vetėm sa pėr ilustrim disa momente tė ndeshjes se rrymave katolike shqiptare njėra me tjetrėn, kėtu vlen tė bėhet njė largim dhe pėr tė theksuar kėtė lidhje tė Budit me reformacionin evropian.

    Mark Krasniqi shprehet se gjatė mesjetės sė vonė, "nė ecurinė e kohės kisha ortodokse u nda nė disa kisha kombėtare qė u pėrgjigjeshin territoreve tė popujve ose shteteve... Kisha ortodokse u bė kėshtu kishė kombėtare, ndėrkohė qė kisha katolike nuk mori kėtė rrugė por mbeti internacionale dhe e bazuar nė parimet universale, duke njohur Papėn e Romės si autoritetin e saj mė tė lartė" (Krasniqi 1996:75). Mirėpo kjo ėshtė e vėrtetė vetėm nė kohė, nė kuptimin se lėvizjet pėr autoqefali (pavarėsi) tė kishave katolike dhe tė lidhjes sė kishės me kombin nuk filluan nė kohėn kur filluan lėvizjet e tilla tek kisha ortodokse. Por Reformacioni nė Evropė qė u zhvillua nė shekullin XVI realizoj pikėrisht kėto dy aspekte: shkėputjen e kishave katolike nga autoriteti suprem i papės, mosnjohja e papės si autoritet suprem, pavarėsimi (autoqefalia) prej tij dhe lidhjen e kishės me kombin duke formuar kishėn anglikane (1534), luterane (1555) etj., etj. Budi e zhvilloi veprimtarinė e tij kur kėto lėvizje ('autoqefaliste') reformiste nė Evropė kishin arritė sukseset e tyre tė mėdha nė ndeshjen me Papėn dhe afrimin e kishės deri atėherė katolike me kombin. Pėrpjekjet e tij pėr tė lidhė kishėn katolike nė Shqipėri me kombin shqiptar janė nė kėtė logjik tė refomacionit, por pa shkuar edhe nė ndryshime tė thella doktrinare. Meqenėse veprimtaria e Budit ishte nė hullitė e reformacionit evropian pėrbėnte njė rrezik pėr Vatianin dhe Papėn i cili kishte humbė mjaft nga shtrirja e pushtetit tė tij nė Evropė dhe nuk do tė dėshirohej humbja edhe nė Ballkan. Pjetėr Budi atė vit u mbyt nė Dri.

    Bashkė me Budin nė Shqipėri u mbytėn edhe pėrpjekjet reformacioniste qė krijuan Evropėn moderne, pėrpjekjet pėr 'shqiptarizimin' e kishės katolike, e lidhjes sė saj me kombin. Mbas kėsaj kisha katolike mbeti vėrtetė katolike nė Shqipėri nė kuptimin universialiste, internacionaliste, siē karakterizon me tė drejtė edhe Mark Krasniqi (dhe gjithė studiuesit e praktikuesit e saj). Nė kėtė kuptim nuk mund tė flitet pėr kishėn katolike shqiptare dhe prandaj kėtu, aq sa ka qenė e mundur ėshtė shmangur ky pėrdorim, duke folur nė vend tė saj pėr kishėn katolike 'ndėr (nė radhėt) shqiptarėt', 'nė Shqipėri' (duke kuptuar territoret etnike dhe historike) etj.

    Kėshtu sot katolikėt mund tė shqyrtojnė dy alternativa: thirrjen e katolikocentristėve pėr konvertim tė gjithė shqiptarėve nė katolik ose thirrjen e gjithė kombit drejtuar katolikėve pėr shqiptarizimin e kishės katolike, kryerjen e refomacionit qė krijoi Evropėn moderne dhe modernizimin e Shqipėrisė.

    Kjo alternativė e dytė kėrkon shumė ndryshime si p.sh. qė nga katolikėt tė mos njihet Papa i Romės si autoriteti dhe urdhėrdhėnėsi suprem i tyre; qė lojaliteti (besnikėria) ndaj Papės tė kalohet nė besnikėri ndaj kombit; qė besnikėria ndaj shtetit tė Vatikanit t'i kalohet shtetit shqiptar etj. Pėr mė tepėr qė, ndėr shqiptarėt, as myslimanėt dhe as ortodoksėt nuk i kanė borxh besnikėrinė dhe dėgjueshmėrinė ndonjė qendre jashtėshqiptare. Sepse myslimanizmi nuk ka qendėr po ēdo njeri i drejtohet drejtpėrdrejtė zotit, ndėrsa ortodoksėt e kanė pavarėsuar kishėn, e cila tani ėshtė e uzurpuar, e pushtuar, por pikėrisht pse ėshtė e pavarur ka kuptim tė flitet pėr uzurpimin dhe pushtimin e saj. Pra, katolikocentrizmi i sotėm me idhėsinė e tij kundėr feve tė tjera, me politizimin e katolicizmit ka shtruar vėrtetė njė problem qė ka qenė mbytur qė mė 1622: problemin e shqiptarizimit tė katolicizmit.

    Pėrpjekjet e priftėrinjėve shqiptar pėr tė ruajtur shqiptarsinė e klerit tė kishės katolike nė Shqipėri pėrballė prirjes sė papės pėr tė emėruar priftrinjė tė huaj, kryesisht sllavė pėrbėjnė njė pjesė tė madhe tė dokumentave tė shek.XVII. Ndėrkohė qė prisnin njė ndihmė tė veēantė nga Papa pėr shkak se gjendeshin nė pushtimin osman, priftrinjtė shqiptarė tregojnė zhgėnjimin e madh tė tyre nga politika e Vatikanit qė emronte priftirinjė tė huaj. Vetėm sa pėr ilustrim kėtu po pėrmendim njė prej tyre, memorialin drejtuar kardinalit Matej nga Nikoll Mekjashi dhe Nikoll Bardhi mė 1602: "I pėrndrituri dhe i pėrnderuari zot. Nikoll Mekjashi dhe Nikollė Bardhi, pėr hir tė zotit dhe tė Selisė sė shenjtė, peshkop tė mbretėrisė sė Shqipėrisė, priftėrinjtė, fretėrit dhe tė parėt e kėsaj mbretėrie, pėrvujtėsisht i parashtrojmė zotėrisė suaj tė pėrndritur se si... Nga kjo ne si shėrbėtor shumė besnikė, duke derdhur djersė vazhdimisht nė vreshtin e perėndisė, prisnim tė pėrqafoheshim, tė ndihmoheshim, tė pėrkraheshim dhe, nėse jo tė shpėrblyer nė kėtė botė, sė paku tė ishim tė ngushėlluar nga ati i familjes dhe zevendėsi i Jezu Krishtit nė tokė. Por nga pėrvoja e vazhdueshme po shohim se po ngjet krejt e kundėrta, sepse nga selia e shenjtė po trajtohemi si shėrbėtorė tė panevojshėm dhe pa asnė vlerė, meqė, pa i marrė parasysh statutet e shenjtėruara dhe ligjet e papėve tė shenjtėruar, po na hiqet selia, kurora dhe sė bashku me to edhe nderi, sepse pasi kemi shpenzuar tė gjithė moshėn tonė mė tė mirė, kur plakemi po dėbohemi si tė padobishėm prej tė mirave atėrore dhe prej vendit ku zoti e natyra na kanė bėrė tė lindemi. Pėr kėtė punė ne s'kemi mundėsi tjetėr veēse tė ngrejmė padi dhe tė ankohemi tek bariu mė i lartė qė lejon njė poshtrim kaq tė madhe ndaj nesh..." (Dok. tė shek. XII-XVIII pėr historinė e Shqipėrisė, v.II. dok. 195).

    Priftėrinjė tė huaj, kryesisht kroat por edhe tė kombeve e racave tė tjera vazhdojnė tė emrohen edhe sot e kėsaj ditė nga Papa nė kishat katolike nė Shqipėri. Roli i tyre nė pėrcaktimin e politikės sė Vatikanit ndaj shqiptarėve ėshtė i rėndėsishėm nė masėn qė me raportimet e veta, me paraqitjen e situatave dhe pėrshkrimin e shqiptarėve e ndikojnė kėtė politikė. Roli i tyre deri edhe lidhur me identitetin kombėtar duket veēanėrisht nė rastin e Janjevės ku kanė shėrbyer vazhdimisht priftėrinjė kroat dhe ku popullsia tani nuk e di mirė nėse janė shqiptar apo kroat, jetojnė me njė identitet tė dyzuar dhe tė paqartė.



    Panballkanizmi katolik shqiptar


    Katolicizmi shqiptar ėshtė prirja e dokumentuar e njė rryme tė herėshme politike shqiptare panballkanike, ideja themelore e tė cilės qėndron nė idenė e bashkėpunimit tė shqiptarėve me popujt e Ballkanit, para sė gjithash fqinjtė sllavė-ortodoksė dhe grekė-ortodoksė kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' jashtėballkanik. Filozofia e kėsaj ideje dhe programi politik mė vonė u sintetizua nga autori i 'Naēertanies' sė njohur si programi qeveritar serbomadh qė drejtohej kundėr territoreve dhe kombit shqiptar si dhe ndaj popujve tė tjerė joserb nė parullėn "Ballkani ballkansve!". Mė vonė kjo rrymė do tė pėrfshijė shumė shqiptarė dhe jo vetėm katolikėt e, ndoshta ka ekzistuar edhe mė parė. Por mė e qartė, mė e dokumentuar dhe mė e hershme konstatohet tek njė rrymė e katolicizmit shqiptar. Pėrballė saj dhe nė ndeshje me te qėndron po ashtu njė rrymė tjetėr katolike qė krijon njėfarė bashkėpunimi me armikun jashtėballkanik kundėr armiqėve ballkanikė. Pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt nga katolikėt shqiptarė janė pėrdorė dy argumente kryesore (ka edhe tė tjera po jo kaq kryesore), janė pėrdorė dy parulla ose porta mendore pėr tek serbėt: 'kristianizmi' dhe 'armiku i pėrbashkėt osman'.



    Pervijim i shkurtėr

    Pėr realizimin e projekteve kundėr shqiptarėve nacional-shovinizmi serbomadh i shekujve tė fundit ka gjetė shpesh bashkėpunėtor shqiptar. Kjo prirje bashkėpunimi ėshtė shumė e herėshme, ka njė traditė tė shumė shekujve mė parė dhe kėtė traditė e ka krijuar nė mėnyrė tė veēantė njė rrymė e katolicizmit shqiptar. Mė vonė ai ka pėrfshi laik dhe njerėz tė besimeve tė tjera. Ajo mund tė gjendet ndoshta tek kėshilltari i Skėnderbeut, Pal Engjėlli, pėr afrim tė Skėderbeut me sundimtarėt serb tė Kosovės, dhe mund tė gjendet para tij. Por raste ilustruese pėr panballkanizmin katolik shqiptar janė disa kuvende tė mbajtura radhazi si kuvende gjithballkanike (panballkanike) ose ndėrballkanike gjatė shekullit XVII. Kėshtu nė njė periudhė tė shkurtėr dhe intensive u mbajtėn disa kuvende ndėrballkanike: Kuvendi i I-rė nė korrik 1614 nė Kuē tė Malsisė sė Madhe, Kuvendi i II-tė mė 8 shtator 1614 po nė Kuē, Kuvendi i III-tė nė Prokuplje (nėn Serbinė) nė nėntor 1616, Kuvendi i IV-tė mė 1620 ne Beograd. Nė kėto kuvende merrnin pjesė katolikėt shqiptar e dalmatė dhe ortodoksėt shqiptar (tė ritit biznatin ose grek, siē thuhej, p.sh. mitropoliti i Durrėsit), ortodoksėt serbė (ndėr tė cilėt p.sh. i njohuri antishqiptar, patriku i Pejės), malazezė, bullgarė, 'maqedonas', hercegovas etj. (HSH, I, 1959:363-364).

    Nė gjysmėn e dytė tė atij shekulli Pjetėr Bogdani u bashkua nė koalicion me serbėt, austriakėt dhe rusėt kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' mysliman dhe osman duke tėrheqė nė kėtė koalicion edhe njė masė tė madhe besimtarėsh katolik. Nė kėtė koalicion Pjetėr Bogdani u gjend krah pėr krah me patrikun e patrikanės serbe tė Pejės, Arsenije i III-tė Cėrnojeviē, i njohur pėr propagandėn dhe veprimtarinė e vet kundėr shqiptarėve dhe pėr ortodoksizimin e katolikėve. Angazhimi i shqiptarėve nė kėtė luftė, duke pasė pėrballė njė shqiptar tjetėr, Qyprilinė, solli njė rrėnim tė tillė tė Kosovės nga tė dy palėt prej tė cilit nuk e ka marrė veten as sot. Kėshtu, p.sh. Pikolomini, komandanti austriak i koalicionit dogji Shkupin: "Shkupi ishte qyteti dukshėm mė i madh dhe mė i pasur nė rajon. Megjithatė mbasi arriti nė pėrfundimin se ai nuk mund tė mbrohej i vuri flakėn gjithė qytetit dhe e tėrhoqi armatėn e tij tė vogėl nė Kosovė" (Noel, 1998:146). Dhe se 'deri nga fundi i shekullit tė tetėmbėdhjetė qytetet e Kosovės nuk do tė ripėrtrijnė nivelin e popullsisė qė gėzonin para 1690-ės. Kėshtu p.sh. Prishtina mė 1812 kishte vetėm pak mbi gjysmėn e numėrit tė banorėve qė kishte mė 1680' (Noel, 1998:177). Po ashtu u shkatėrrua Prizereni qė kishte madhėsinė e Hamburgut tė atėhershėm dhe shumė qytete tė tjera.



    Shteti serb qė u krijua nga lėvizja nacionaliste serbe nė shek. XIX e vendosi propagandėn politike dhe politikėn e pėrvetėsimit tė shqiptarėve nė planet e veta shoviniste mbi baza shtetėrore tė organizuara strikt. Bazat e administratės agjenturore politike serbe i vendosi veēanėrisht autori i programit nacionalshovinist qeveritar serb tė njohur me emrin 'Naēertanie', kryeministri Ilia Garashanin. Njeriu i parė qė rekrutoi agjentura shtetėrore serbe pėr planet e veta antishqiptare ishte njė prift katolik, abatin e Mirditės, Gaspėr Krasniqi. Nė emėr tė luftės pėr 'kristianėt' dhe kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' osman, Gaspėr Krasniqi mbante lidhje, merrte udhėzime dhe paguhej pėr veprimtarinė e tij sipas politikės serbe drejpėrdrejtė nga Garashanini. Gaspėr Krasniqi nuk mbeti njė individ, por arriti tė krijojė njė rrjet priftėrinjėsh katolik shqiptar nė shėrbim tė politikės serbe, natyrisht nė emėr tė 'patriotizmit', luftės kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve, armikut mysliman-osman. Kėshtu ai raporton se ka rekrutuar priftėrinjė katolik nė Shkodėr (Pal Dodmasej), nė Kalivore etj., duke krijuar, pra, rrjetin e klerikėve katolik nė shėrbim tė Serbisė. Prandaj ka kuptim tė flitet pėr rrjet priftėrinjėshė katolik shqiptar nė shėrbim tė politikės serbe. Po ashtu Krasniqi tėrhoqi nė bashkėpunim me shovinizmin serb edhe besimtarė katolik si prijėsi i Mirditės Bibė Doda etj. (Brestovci 1983:81-90 etj.). Ndėr besimtarėt katolik pėr njėfarė kohe ishin tėrheqė kah bashkėpunimi me shovinizmin serbo-malazez edhe Zef Jubani, ose figura tė tilla qė mė vonė do tė mbajnė qėndrim krejt tė kundėrt si Pashko Vasa etj.

    Bashkėpunimi i njė rryme tė klerit katolik me nacionalshovinizmin serbo-malazez ndodhi edhe nė rastet kur kjo politikė nuk ishte aspak e fshehur, kur ishte e hapur, e dhunshme njėlloj si nė kohėn e Car Dushanit dhe kur drejtohej hapur jo vetėm kundėr myslimanėve, por edhe kundėr vetė katolikėve si nė rastin mbasi tokat e kombi shqiptar ishin coptuar nga serbo-malazeztė dhe kishte rifilluar dhuna ortodoksizuese ndaj katolikėve e myslimanėve shqiptar nė vitin 1913. Kėshtu, arqipeshkvi i Tivarit, Nikolla (Dobretiq) Dobreci, u bashkua nė fushatėn ortodoksizuese tė shqiptarėve katolik e mysliman qė realizohej nga Mali i Zi nė vitin 1913 ushtruar prej Savė Batares nė terren me terror qė s'mbahej mend qė nga Car Dushani (Cana 1996:23 etj.).

    Nė Shqipėrinė londineze po ashtu njė pjesė e klerit katolik shqiptar vazhdoi bashkėpunimin me politikėn nacionalshoviniste serbo-malazeze kundėr shtetit dhe qeverisė shqiptare. Rasti mė i dukshėm u bė veprimtaria e dom Lorenc Cakės (1926) qė tėrhoqi besimtarėt katolik tė Mbishkodrės nė kryengritjen kundėr qeverisė sė Zogut, nė bashkėpunim (i paguar) dhe sipas udhėzimeve tė politikės serbe qė synonte rrximin e Zogut nga pushteti (De la Roka 1994:137; Fisher 1996:200). De la Roka sjellė njė argument tė ēuditshėm pėr tė shfajsuar Cakėn: 'asnjė ipeshkv nuk guxon t'i pėrkrah kryengritėsit, kėshtu qė veprimi i tyre duket se nė tė vėrtetė ishte shkaktuar nga pakėnaqėsia e bajraktėrėve....'. Mirėpo kėtė argument e hedhė poshtė vetė, sepse nė faqen nė vijim pranon se klerikėt katolik 'efektivisht ishin pėrzier nė kryengritjen' dhe nė shėnimin (33 f.180-181) pėr Cakėn jep dėshmi tė veprimtarisė sė tij politike kundėr Zogut.

    Gjatė gjithė kėtyre shekujve dokumentohet edhe rryma e kundėrt e klerit katolik shqiptar, rryma qė konsideronte sllavo-ortodoksėt si armiq njėlloj tė rrezikshėm sa osmanėt ose mė tė rrezikshėm se osmanėt pėr besimin katolik dhe kombin shqiptar. Veē Pjetėr Budit, Nikollė Bardhit, Nikoll Mekjashit etj., etj., edhe njė numėr i madhe i klerit katolik shqiptar kundėrshtoj me gjithė forcėn e vet praktikat e papės pėr tė mbushur kishat katolike nė Shqipėri me priftėrinjė sllav-katolik. Ata dėshmojnė se rreziku ortodoksizues dhe sllavizues i shqiptarėve mbeti i tillė edhe gjatė pushtimin osman dhe se shqiptarėt e serbėt nuk kishin njė armik tė pėrbashkėt me serbėt, por kishin dy armiqė: sllavėt ortodoksė dhe osmanėt.

    Nė shekullin XVI, nė njė letėr dėrguar (mė 1578) nė emėr tė 15.000 katolikėve tė Kosovės tėrhiqnin vėmendjen nė rrezikun e islamizimit dhe ortodoksizimit tė tyre. Nė njė raport tjetėr tė vitit 1599 theksohet rreziku qė shumė besimtarė katolike t'i bashkohen kishės serbe dhe tė ortodoksizohen. Nė shekullin XVII, mė 1664, Andrea Bogdani, i cilėson ortodoksėt serbė si armiqtė mė tė rrezikshėm tė katolikėve. Pėr tė ardhė nė shekujt e fundit (XIX-XX) kur Gaspėr Krasniqi bėhej vegėl e nacional-shovinistit Ilia Garashanin nė emėr tė luftės sė 'kristianėve' kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' osman, njė tjetėr abat po i Mirditės, Preng Doēi, bėnte tė kundėrtėn, i pėrcaktonte serbėt si armikun kryesor tė shqiptarėve dhe osmanėt si mė pak tė rrezikshėm: "Turku nuk ėshtė armiku mė i egėr i Shqipėrisė. Vendi vėrtetė kishte vujatur tmerrėsish nga turku, por Shqipėria nuk vdiq. Pėrkundrazi. Ndėrsa tani ėshtė njė armik tjetėr, madje shumė mė i egėr se turku, njė armik qė po forcohej dita-ditės. Ky armik ishte sllavi. Rusia, me kishėn e saj fanatike dhe me bandat e saj tė egra serbe dhe bullgare, ishte gati tė shkretonte Shqipėrinė dhe t'i zhdukte njėherėsh katolikėt dhe myslimanėt bashkė" (Durham 1990:351). Po ashtu besimtarė katolik dhe figura tė shquara tė Rilindjes Kombėtare si Pashko Vasa (i cili, siē u tha, nė fillim kishte mendim tjetėr) shkruan veprat e veta kryesore pėr tė argumentuar se armiqtė kryesorė tė shqiptarėve nuk janė osmanėt dhe myslimanėt, por sllavėt dhe ortodoksėt fqinjė, ide qė u bė program i gjithė lėvizjes kombėtare shqiptare. Mbas coptimit tė Shqipėrisė e shqiptarėve, kur arqipeshkvi katolik i Tivarit, Dobreci, iu bashkua tmerreve malazeze pėr ortodoksizimin e shqiptarėve katolik e myslimanė, tė tjerė klerikė katolikė iu kundėrvunė deri nė heroizma tė dhimbshme, si rasti i Luigj Palajt tė Gjakovės, qė mbasi e masakruan duke i prerė gishtat pėr sė gjalli, e therėn mė vonė me bajoneta, arqipeshkvi i Prizerenit, Lazėr Mjeda etj. Ashtu si Prengė Doēi edhe njė nga njerzit mė tė ditur tė kohės, Gjergj Fishta, prift katolik mendonte se rreziku kryesor pėr shqiptarėt kishin qenė serbėt e jo osmanėt: "Prej kėsaj pikėpamje duhet thanė se shqyptarėt gabuen e gabuen randė fort, tue u ēue aso kohe kundra Tyrkijet; pse pėr ta do tė kishte kenė dam fort ma i vogėl me u vu nėn zgjedhė tė Tyrkut, se me kenė gri prej kristijanvet" (Shejzat, 1972, nr.5-8, f.192-93). Tė tjerė klerik katolik shqiptar, dom Nikollė Mazreku, nė vitet '30 u ndeshen me qėndrime antishqiptare tė klerikėve katolik si Kordinjano.

    Pra, ndarja e madhe qė i pėrshkoj gjithė shqiptarėt lidhur me pėrcaktimin e armiqėve kryesor dhe dytėsor e ka pėrshkuar edhe klerin katolik shqiptar, kishėn dhe besimtarėt shqiptar: ata qė pėrcaktuan si rrezik kryesor osmanėt dhe myslimanėt bashkėpunuan nė forma tė ndryshme me serbėt, malazeztė dhe ortodoksėt, si mbėshtetėsit e emrimeve nga Papa tė klerit sllav nė kishat katolike nė Shqipėri, si ata qė organizuan ose luajtėn rol tė rėndėsishėm nė kuvendet ndėrballkanike, qė nėshkruan marrveshje pėr zhvillimin e propagandės politike serbe ndėr shqiptarėt etj. Ose thėnė ndryshe, nga njėra anė ekziston rryma e klerit katolikocentrik filoserb si Matija Mazrreku, Pjetėr Bogdani, Gaspėr Krasniqi, Pal Dodmasej, Nikollė Dobrci, Loro Caka etj., etj., etj. Nga ana tjetėr gjendet rryma e klerit katolik shqiptar dhe besimtarėt katolik qė pėrcaktonin si armik kryesor sllavėt dhe ortodoksėt si Pjetėr Budi, Andrea Bogdani, Nikollė Bardhi, Gjergj Bardhi, Vaso Pasha, Preng Doēi, Luigj Palaj, Lazėr Mjeda, Gjergj Fishta, Nikollė Mazreku etj., etj., etj.



    Pse katolikocentrikėt shqiptar urrejnė Fishtėn?

    Pra, tani mund tė jepet njė pėrgjigje nė pyetjen qė u shtrua mė parė se, pse njė pjesė e katolikėve shqiptar e urrejnė Fishtėn dhe i vėnė eksploziv bustit tė tij. Rryma katolikocentrike qė gjithnjė ka bashkėpunuar me serbėt e urren Fishtėn dyfish: pse ishte antiserbo-malazez ndėrsa ata ishin shėrbėtor tė tyre qė paguheshin me para ose sende tė tjera, dhe sepse ishte katolik qė vinte kombin e jo fenė nė qendėr dhe kėshtu pėrcaktonte si armiq kryesor tė shqiptarėve 'kristianėt' sllavė e jo myslimanėt osman e shqiptar. Rryma katolikocentrike urren edhe Pjetėr Budin, edhe Vaso Pashėn, edhe Preng Doēin, edhe Luigj Palaj dhe gjithė rrymėn 'etnocentrike' tė klerit katolik shqiptar. Nė qoftė se nuk u kanė vėnė tė gjithėve dinamit si Fishtės, ose nuk kanė filluar fushatėn e shpifjeve kundėr tyre kjo ėshtė vetėm ēėshtje rrethanash dhe se disa prej tyre mbahen si simbole nga gjithė kombi. Aq sa urrejnė Fishtėn dhe klerin katolik antisllav, katolikocentristėt lavdėrojnė klerikėt shqiptar qė bashkėpunuan me serbėt dhe armiqtė e tjerė tė shqiptarėve, siē ėshtė Pjetėr Bogdani qė u bashkua me Arsenijen e III Cėrnojeviē, austriakėt dhe rusėt. Prandaj Trakti bėn thirrje hapur t'i bashkohemi rrugės sė Pjetėr Bogdanit d.m.th. sot p.sh. patrikut serb tė Kosovės, Sava, ose Artemije kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' terrorizmit 'islamik' dhe njėkohėsisht, sipas versionit zyrtar, e njėjta dorė i vė eksplozivin Fishtės.

    Rryma e sotme katolikocentrike shqiptare ėshtė trashigimtare dhe vijuese e ndjenjave, mendime, praktikave, ideve e gjithēkaje (dikush do thoshte e gjithė qelbit) tė rrymės politike katolike qė bashkėpunoj me sllavo-ortodoksėt dhe nacional shovinizmin serbo-malazez kundėr shqiptarėve si komb e si fe pėr shekuj e shekuj me radhė nėn parullėn e 'kristianizmit' dhe 'armikut tė pėrbashkėt'. Pra ėshtė njė trashigimi e madhe, e gjatė, e ngarkuar me mesjetarizma dhe e pasuruar me urrejtjet ndėrnacionale tė kohės sė re kundėr shqiptarėve dhe veēanėrisht myslimanėve qė pėrmblidhet nė lutjen e njė prifti katolik shqiptar tė shek. XVIII, Matija Mazrreku: 'Ab albanensibus libera nos Domine' ('Nga shqiptarėt na shpėto o Zot') (Noel 1998:173).



    Portat katolikocentrike pėr tek serbo-malazeztė

    Siē u tha, pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt nga katolikėt shqiptarė janė pėrdorė dy argumente kryesore (ka edhe tė tjera po jo kaq kryesore), janė pėrdorė dy parulla ose porta mendore pėr tek serbėt: 'kristianizmi' dhe 'armiku i pėrbashkėt osman'.



    'Kristianizmi' porta katolike pėr tek shovinistėt serbė

    Pėr tė mėnjanuar dallimin ndėrmjet ortodoksėve (malazez, serbė, bullgarė, shqiptarė tė ritit bizantin-grek etj.) dhe katolikėve, qė deri atėherė kishte qenė burim luftėrash e kryqėzatash tė pėrgjakshme, pėrdorej emėrtimi 'kristian' si emėrtim i pėrbashkėt kundėr myslimanėve. Kėshtu duke heqė dorė nga pėrdorimi i termit 'katolik', priftėrinjtė katolik shqiptar mendonin se hiqnin pengesat dhe hapnin rrugėn pėr bashkėpunim me sllavėt (serbėt e malazeztė) kundėr shqiptarėve (dhe boshnjakėve). Pėrdorimi i termit 'kristian' dhe heqja dorė nga termi 'katolik' tregon njė prirje tė fuqishme tė klerit katolik shqiptar pėr tė bashkėpunuar me sllavėt, sepse pėrndryshe termi 'katolik' duhej tė ishte shumė i rėndėsishmė pėr ta meqenėse deri atėherė nė emėr tė katolicizmit ishin kryer 'luftėrat e shenjta', kryqėzatat pikėrisht kundėr ortodoksėve, kundėr atyre me tė cilėt tani shtėrngonin duart. Kjo braktisje e emrit tė besimit tė vetė, e emrit 'katolik' ndoshta mund tė merret, pra, si tregues i njė ndjenje tek kjo rrymė katolikėsh mė tė fuqishme kundėr islamit se i njė dashurie pėr katolicizmin.

    U tha se me pėrdorimin e termit 'kristian', priftėrinjtė katolik shqiptar hapnin rrugėn pėr bashkėpunim me sllavėt (serbėt e malazeztė) kundėr shqiptarėve. Kjo do njė sqarim tė shkurtėr: Bashkimi i serbėve ortodoksė me priftėrinjtė dhe besimtarėt katolik kundėr myslimanėve nuk i bashkonte ata me shqiptarėt kundėr serbėve, sepse serbė mysliman nuk kishte. Serbėt qė islamizoheshin pėrjashtoheshin nga bashkėsia, nuk konsideroheshin mė serbė nga askush. Ndėrsa priftėrinjtė dhe besimtarėt katolik duke u bashkuar me serbėt e malazeztė ortodoksė nėn emrin pėrbashkues tė tyre 'kristian' kundėr myslimanėve pėrbashkoheshin me serbėt e malazeztė nė radhė tė parė kundėr shqiptarėve sepse mysliman ishin shiptarėt (dhe pak adminstratorė tė sjellė nga osmanėt).

    Nė kuvendet gjithėballkanike ndoshta kanė marrė pjesė edhe priftėrinjė, qė mund tė klasifikohen si 'etnocentrik' nė disa drejtime tė tjera si p.sh. Pjetėr Budi apo Nikollė Mekjashi tė njohur pėr qėndresėn ndaj emėrimit tė priftėrinjėve katolik joshqiptar nė kishat katolike nė Shqipėri. Themi ndoshta sepse pėr pjesmarrjen e tyre nuk ka dėshmi tė sigurta (p.sh. pėr pjesmarrjen e Budit nė kuvendin e Prokupjes), por dihet me njė siguri mė tė madhe se Budi ishte ngarkuar nga kuvendi i Prokupjes pėr tė bindė Romėn pėr mbėshtetje. Megjithėse mund tė gjenden dėshmi qė mund tė interpretohen si zhgėnjim i tyre, nė qoftė se kanė marrė pjesė, atėherė kjo ėshtė njė dėshmi se prirja panballkanike ka qenė mjaft tunduese pėr katolikėt shqiptar.



    'Armiku i pėrbashkėt' porta katolikocentrike pėr dėrgimin e shqiptarėve tek serbėt

    Ideja, besimi dhe parulla e 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve e malazezėve ka qenė njė nga idetė, besimet dhe parullat mė tė fuqishme tė klerit katolik shqiptar (dhe jo vetėm atij por p.sh. edhe i komunistėve shqiptar) pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt e malazeztė, pėr t'i shtyrė besimtarėt katolik tė veprojnė sipas urdhėrave, kėrkesave dhe planeve nacional-shoviniste serbo-malazeze kundėr interesave shqiptare. Njė numėr i madh kryengritjesh kundėr osmanėve planifikoheshin, zhvilloheshin ose hiqej dorė nga zhvillimi i tyre sipas interesave tė Serbisė dhe urdhėrave qė merrnin prej saj. Klerikėt katolik tė lidhur me Serbinė nevojėn e kryengritjes ose heqjen dorė prej saj nuk e paraqisnin para besimtarėve katolik, ashtu siē ishte, si kerkesė tė Serbisė, por si patriotizėm, si detyrė e luftės pėr ēlirim nga 'pushtuesi osman', ndėrsa Serbinė e paraqisnin vetėm si bashkėpunėtore kundėr 'armikut tė pėrbashkėt'. Edhe vetė Gaspėr Krasniqi rrogėn qė merrte nga Garashanini e merrte nė emėr tė 'patriotizmit' dhe etjes pėr ēlirimin e shqiptarėve nga 'armiku i pėrbashkėt' i shqiptarėve dhe serbėve.



    Disa rrjedhoja tė bashkėpunimit katolikocentrik me nacional-shovinizmin serb

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar dhe besimtarėve tė tyre katolik me nacional-shovinizmin serbo-malazez u morėn, u pėrbrendėsuan dhe u bėnė tė tyre shumė ndjenja, besime, pikėpamje dhe ide tė nacional-shovinizmit serbo-malazez. Ato janė pjesė e ndėrgjegjes sė njė pjese katolike shqiptare.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt u krijua, u forcua dhe u pėrbrendėsua ideja e armikut tė pėrbashkėt qė u pėrmend.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt u krijua, u forcua dhe u pėrbrendėsua ndjenja e fortė urryese ndaj myslimanėve nė pėrgjitėhsi dhe myslimanėve shqiptar ne veēanti. Nacionalizmi serb (ashtu si ai grek) qė luftoi pėr pavarėsinė e Serbisė nga Perandoria Osmane dhe pėr krijimin e shtetit tė pavarur serb e pushtimin e tokave shqiptare mori ngjyrime tė forta fetare, tė luftės sė 'kristianėve' ortodoksė kundėr myslimanėve 'turq'. Lėvizja u zhvillua me parullėn: "Lufta e kryqit kundėr gjysmėhėnės!'. Sapo shteti serb po hidhte hapat e parė u ndėrmor prej tij programi i spastrimit tė 'Serbisė' nga myslimanėt. Qė nė fillim tė shek.XIX Obrenoviēi i lavdėrohet nė njė letėr dėrguar (mė 1815) Petėr Dobėrncit se i kemi zhdukur myslimanėt nė qytezat e marra nga nacionalistėt serbė. Dinastia e Obrenoviēėve 'u nagazhua maksimalisht pėr pastrimin e Serbisė prej myslimanėve nė pėrgjithėsi. Nė frymėn e asaj politike, Milloshi qė nė vitin 1832 urdhėron qė ēdo shqiptari dhe ēdo boshnjaku i cili kapet nė territorin e Serbisė t'i mėshohen nga 25 tė rame shkopi me pretekst se gjoja nuk kanė ditur tė luftojnė pėr lirinė e tyre'. Millosh Obrenoviēi 'urdhėronte qė pėr t'i detyruar myslimanėt tė shpėrngulen nga Serbia perėndimore tė prėdorej edhe ushtria dhe t'u digjen fshtarat (Peruēac, Alluga, Buēja, Kozlla, Peq). Kjo edhe ngjau nė vitin 1834, kur pjesa mė e madhe e Serbisė perėndimore u dlirė nga myslimanėt' (Brestovci 1983:41-49). Marrdhėniet shqiptaro-malazeze 'kanė qenė tė ngjashme ma ato shqiptaro-serbe' (Brestovci, 1983:49). Kėtė urrejtje dhe veprimtari pėr 'zhdukjen e myslimanėve' e ka pėrvetėsuar rryma katolikocenrtike shqiptare nga bashkėpunimi i gjatė dhe i ngushtė me nacionalizmin serbo-malazez, urrjetje tė cilėn e shpreh sot.

    Nga bashkėpunimi i gjatė i klerit katolik shqiptar me serbėt njė pjėse e popullsisė shqiptare katolike i lidhi fatet dhe lojaliteitn e tij me serbėt. Rast drastik ėshtė pėrvoja shekullore e Kelemndasve qė pėr shekuj, derisa konfliktoheshin me malazezte pėr ēėshtje tė vogla si kufij arash e kullosash, viheshin nėn urdhėrat e tyre pėr ndėrmarrje tė rėndėsishme politike e luftarake. Por edhe viset e tjera katolike si Mbishkodra dhe Mirdita, nėn shtytjen e klerit katolik, shpesh u vunė nė shėrbim tė projekteve luftarake e politike malazeze dhe serbe. Kėshtu pėr t'i ngritė katolikėt shqiptar, veēanėrisht Kelmendasit nė luftė kundėr osmanėve, perandori austro-hungarez Leopold I nuk i drejtohet ndonjė prifti shqiptar po patriarkut serb, tė njohurit Arsenie III Cernojeviē, sepse mendonte se ai kishte autoritet mbi ta, ose thėnė ndryshe katolikėt shqiptar e njihinin si autoritet ndaj tė cilit kanė detyrim tė binden dhe t'i jenė besnikė: 'Mė 6 prill 1690, pernadori duke marrė parasysh propozimet e memorialit tė Raspasanit, i drejton njė letėr patriarkut Arsenije III, me tė cilėn i kėrkon tė ndikoj me autoritetin e vet shqiptarėt (e Kosovės) dhe 'serbėt' tė marrin armėt kundėr Perandorisė Osmane' (Rizaj, 1996:72). Pra, dėgjueshmėria e besimtarėve katolik shqiptar ndja klerit ortodoks serb ishte e njohur pėr oborret mbretėrore evropiane. Jo vetėm dėgjueshmėrinė por katolikėt shqiptar lidhėn edhe shumė fate tė tjera me serbėt. Kėshtu bashkė me Arsenijen u larguan edhe njė masė e madhe shqiptarėsh, sidomos kelmendas, nga trojet e tyre dhe u vendosėn nė rajonet e Novi Pazarit, Peshterit etj., ku edhe sot gjenden mbeturina tė tyre (Noel 1998:170). Numėri i kryengritjeve dhe veprimtarive nė tė cilat janė pėrfshirė njė pjesė e madhe e katolikėve shqiptar sipas planit antishqiptar serbo-malazez ėshtė tepėr i madh. Madje kryengritja e vitit 1911 p.sh. ishte aq e kontrolluar nga krajl Nikolla i Malit tė Zi, ishte planifikuar prej tij, dhe ishte aq e sigurtė se nuk i del nga kontrolli dhe kthehet nė dobi tė shqiptarėve sa atė kryengritje vendosi ta pėrkrah edhe qeveria shoviniste greke e asaj kohe (Kondis 1997:30-31). Ndėrsa nė kryengritjen e vitit 1912 qė nuk ishte planifikuar nga Serbia ose Mali i Zi kėto krahina nė shumicė katolike nuk u pėrfshinė.

    Veprimtari tė tilla tė njė pjese tė madhe tė popullsisė katolike shqiptare nė rajonet shqiptare nė Mal tė Zi, tė Mbishkodrės dhe Miriditės janė tė shumėta gjatė gjithė shekullit XIX dhe fillimit tė shekullit XX. Ato nuk janė pėrmendė shumė nga kombi shqiptar, sepse nė tėrėsinė e tij katolikėt janė pakicė e vogėl dhe nuk kanė luajtur ndonjė peshė tė rėndėsishme. Madje shumė pasoja negative i kanė pėsuar vetė tė parėt. Kėshtu p.sh. mbas kryengirtjeve tė viteve 1910 dhe 1911, ashtu siē ishte planifikuar dhe pritej nga krajl Nikolla i Malit tė Zi, katolikėt shqiptar jo vetėm u vranė, ē'armatosėn etj., nga somanėt por edhepėrfunduan nė gjirin e krajl Nikollės si refugjat duke u vėnė kėshtu edhe mė shumė nė varėsi tė tij. Por nė stilin pėrgjithėsues qė ėshtė thėnė pėr ortodoksėt se, "kristianėt tė ndikuem nga kleri orthodoks qė ish i lidhun me Greqinė, ēojshin krye sa herė qė e kėrkonte puna dhe interesi i grekėve' (Shkodra 1959:57; Skėndi 1967), dhe nė stilin qė ėshtė thėnė pėr myslimanėt se ngriheshin nė luftė sa herė e donte interesi i osmanėve pėr tė ruajtur kufijtė e perandorisė dhe tė vetėt kundėr coptimin nga serbėt e grekėt (Kondis 1997), ashtu mund tė thuhet edhe pėr katolikėt se "katolikėt ngriheshin nė luftė sa herė e kėrkonte puna dhe interesi i nacional-shovinizmit antishqiptar serbo-malazez" (Feraj, 2002).



    Veprimtari tė sotme katolikocentrike

    Katolikocentrizmi i sotėm shqiptar si vijues i kėsaj tradite shekullore tė bashkėpunimit me serbo-malazeztė ka trashiguar tė gjitha kėto karakteristika tė saj: idenė e 'armikut tė pėrbashkėt' tė shqiptarėve e serbėve, idenė e 'kristianizmit' si rrugė e bashkimit me serbėt nė luftė kundėr shqiptarėve, ka marrė e ruan dhe ushtron antimyslimanizmin e kultivuar nga nacionalizmi serb, dėgjueshmėrinė ndaj serbėve etj.

    Kėshtu, katolikocentrizmi i sotėm, ashtu si ai shekullor, ka rimarrė formulėn e 'kristianizmit' si rrugė pėr afrimin me ortodoksinė, para sė gjithash atė serbe e greke kundėr myslimanėve. Siē u tha, 'kristianizmi' ka qenė njė nga 'portat' qė ka pėrdorė tradicionalisht dhe nė shekuj katolikocentrizmi pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt dhe vendosjen e tyre nėn komandėn serbe. Heqja dorė nga emri 'katolik' si emėr dallues nga ortodoksizmi dhe si emėr kujtimesh tė kryqzatave e luftrave shekullore kundėr ortodoksizmit, pėrdorimi i emrit pėrbashkues 'kristian' (pėrballė mysliman) konstatohet qartė edhe sot. Raste tė tilla janė p.sh. bashkimi para shumė vitesh i priftit katolik, Zef Pėllumbi, me 'intelektualin' ortodoks, Aurel Plasari, nėn ombrellėn e 'kristianėve' dhe shumė veprimtarive fetare-politike tė tyre. Edhe Myftaraj nė librin e tij 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' i pėrdor kėmbyeshėm termat 'katolik' me 'kristian'. Kėshtu ai herė ngulė kėmbė se Evropa nuk i ndihmon shqiptarėt pa u kthyer nė katolik, herė thotė se duhet tė kthehen nė kristian. Po ashtu toskninė e lė si zonė ndikimi tė Janullatosit dhe ortodoksisė greke, ndėrsa kthimin nė katolik e kėrkon veēanėrisht pėr gegninė qė e sheh si zonė ndikimi tė Vatikanit. Gjersa prej tij, tosknia lihet tė zgjedhė vetė nėse do t'i bashkohet Greqisė (ortodoksisė) apo do tė qėndroj brenda Shqipėrisė, pėr gegninė nuk le shteg tjetėr veē kthimit nė katolik. Nga Myftaraj ravijėzohen qartas aleancat katolikocentrike dhe ortodokse-janullatiste pėr ndarjen e zonave tė influencės dhe coptimin e Shqipėrisė duke eliminuar rezistencėn myslimane ndaj kėtij coptimi pėrmes konvertimit tė tyre nė katolik dhe ortodoksė. Aleanca katolikocentrike me ortodoksinė duket edhe nė aleancėn e Berishės (mbasi i ėshtė nėnshtruar katolikocentrizmit) me Nanon pėr fshirjen e 555 vjetėve histori dhe kthimin e shqiptarėve tek Perandoria Biznatine ku konkuronin vetėm katolicizmi me ortodoksinė pa praninė e myslimanėve. Derisa e paraqet Nanon si pėrfaqėsues tė ortodoksizmit, Berisha pėrpiqet pėr vete tė marrė flamurin e katolicizmit. Trakti i shpėrndarė nė Kosovė e Shqipėri, po ashtu, drejtohet vetėm kundėr islamizmit dhe myslimanėve, e mbėshtetė nė heshtje ortodoksizmin kur nuk e pėrmend si njė rrezik pėr shqiptarėt dhe e mbėshtetė hapur duke thirrė shqiptarėt tė ndjekin shembullin e 'patrikut' katolik shqiptar, Pjetėr Bogdani, qė u bashkua me patrikun serb, Cėrnojeviē, kundėr myslimanizmit. Nė qoftė se ndiqet shembulli i Pjetėr Bogdanit sot kjo do tė thotė tė bashkohet Lush Gjergji, Mark Sopi etj., me atin Sava tė serbėve tė Kosovės, ose Artemijen, nė luftė kundėr myslimanėve, e kjo do tė thotė shqiptarėve sepse serbė mysliman nuk ka. Nė Shqipėrinė londineze kjo do tė thotė bashkim i Rrok Mirditės me Janullatosin, kundėr 'armikut tė pėrbashkėt' tė tyre, myslimanėve shqiptar, sepse mysliman grek nuk ka. Pėr Janullatosin qė ėshtė grek kjo aleancė ėshtė shumė e dėshiruar, ndėrsa Mirditės do t'i duhet tė luftoj kundėr bashkėkomabsve tė vetė. Ky ėshtė problemi i bashkimit tė shqiptarėve nėn termin 'kristianizėm': pėr serbėt e grekėt ėshtė bashkim pėr luftė kundėr shqiptarėve si njė komb tjetėr, ndėrsa pėr shqiptarėt ėshtė bashkim me serbėt e grekėt pėr luftė kundėr bashkombasve tė vet. Thėnė ndryshe ky bashkim ėshtė gjithnjė nė tė mirė tė serbėve e grekėve kundėr shqiptarėve. Bashkimi nėn termin 'kristianizėm' ėshtė njėkahėsh: vetėm kunėr shqiptarėve, por asnjėherė kundėr nacionalshoviznizmit serbo-grek.

    Porta tjetėr, 'armiku i pėrbashkėt' i serbėve dhe shqiptarėve, e pėrdorur nė shekuj nga katolikocentrizmi shqiptar pėr t'i ēuar shqiptarėt tek serbėt, po ashtu, ėshtė hapur dhe vėnė nė pėrdorim prej tyre edhe sot. Propaganda serbe e luftės kundėr shqiptarėve, veēanėrisht nė prag dhe gjatė bombardimeve nga NATO e ka paraqitė myslimanizmin dhe myslimanėt shqiptar si rrezik pėr Serbinė e gjithė Evropėn, e ka paraqitė veten si mbrojtėse e kristianizmit evropian etj. Tani katolikocentrikėt shqiptar u thonė shqiptarėve se edhe ata kanė kėtė armik kryesor tė pėrbashkėt me serbėt. Nė vija tė pėrgjithshme argumentimi i tyre thotė se qenia nė shumicė e shqiptarve mysliman po pėrdoret pėr propagandė nė favor tė Serbisė, prandaj myslimanizmi dhe myslimanėt janė vėrtetė armik i Serbisė, por kėshtu po bėhen edhe armik i shqiptarėve. Si pėrfundim, shqiptarėt dhe serbėt kanė njė armik tė pėrbashkėt: myslimanizmin. Me kėtė hiqen pengesat pėr aleancė me serbėt kundėr njė 'armiku tė pėrbashkėt' mė tė rrezikshėm, siē thuhej tradicionalisht, armikut osman dhe mysliman. Mbi kėtė bazė shkohet lehtė tek ideja se nuk ėshtė marrdhėnie e natyrshme konflikti shqiptaro-serb, po aleanca shqiptaro-serbe kundėr armikut tė pėrbashkėt mysliman ne emėr tė vlerave perėndimore 'kristiane'. Fakti qė 'kristianėt' perėndimor bombarduan 'kristianėt' lindor pėr tė mbrojtė 'myslimanėt' shqiptar (dhe boshnjak) e pėrgėnjeshtron argumentin katolikocentrik. Por katolikocentrikėt dallohen, ndėr tė tjera, nga vetė fakti se pėrpiqen tė gjejnė 'armikun e pėrbashkėt' tė shqiptarėve dhe serbėve. Pėr ta nuk ka rėndėsi nėse shqiptarėt dhe serbėt kanė vėrtetė ndonjė armik tė pėrbashkėt, ai mund tė jetė real ose imagjinar, por kryesore pėr ta ėshtė tė shtyhen shqiptarėt tė mendojnė gjithnjė pėr tė gjetė njė 'armik tė pėrbashkėt' e tė hyjnė nė alenacė me serbėt kundėr tij. Kriteri pėr t'i dalluar katolikocentrikėt ėshtė i lehtė: ata pėrpiqen tė gjejnė ose tė sajojnė njė armik tė pėrbashkėt tė serbėve e shqiptarėve.

    Trashigimia tek katolikocentrizmi i sotėm shqiptar i ndjenjave antimyslimane tė nacionalizmit serbo-malazez (dhe grek, Raēa 1990) tė shekujve XVIII-XIX e mė vonė dėshmohet edhe nė ndjenjat e forta tė urrjetjes ndaj myslimanėve. Numėri i madh i artikujve tė botuar nė shtypin shqiptar gjatė kėtyre viteve nuk mund tė pėrmendet kėtu. Kėtu mund tė ilustrohet vetėm me rastin e Myftarajt. Urrjetja tipike katolikocentriste shqiptare e marrė nga nacional-shovinizmi serb (dhe grek) shprehet veēanėrisht nė traktin e shpėrndarė nė Kosovė e Shqipėri dhe nė librin e Kastriot Myftarajt 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' nė tė cilat islami sulmohet nė atė mėnyrė qė pėr tė nxitė urrjetjen kundėr tij shpifet, fallsifikohet kurani etj., vetėm pėr tė arritė qėllimin qė nuk mund tė arrihet ndryshe. Kėshtu, nė librin e vet Myftaraj thotė se Kurani jep porosinė pėr tė vrarė tė gjithė jomuslimanėt: 'Kurani thotė pėr jomuslimanėt: 'I vrisni kudo qė t'i gjeni' (f.266). E vendosur nė thonjėza duket sikur shprehja ėshtė marrė nga kurani, por kurani nuk e pėrmban kėtė urdhėr. Sipas Myftarajt qė kėrkon kthimin e shqiptarėve nė katolik, besimi islam ėshtė fashist (f.111), totalitarist (po aty), fe e poshtnimit njerėzor (f.102), bota shpirtėrore dhe shoqėrore e myslimanėve ėshtė barabare (f.120) etj., etj. Ky fjalor vjen drejtpėrdrejtė nga kryqzatat mesjetare dhe nacional-shovinizmi serbo-grek i shekujve XVIII-XIX-XX.

    Siē shihet, pra, nė ēdo vėshtrim mund tė konstatohet e dėshmohet qartė se katolikocentrizmi i sotėm shqiptar, propaganda dhe veprimtaria masive e intensive dhjetėvjeēare deri tek shpėrndarja e traktit nė Kosovė e Shqipėri, e librit tė Kastriot Myftarajt 'Nacional-islamizmi shqiptar baleta&feraj' dhe shpėrthimi i eksplozivit tek busti i Fishtės nė Shkodėr ėshtė vazhdim i njė rryme katolike shqiptare bashkėpunėtore shekullore
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Ger.. jepe qe ne fillim autorin e shkrimit dhe burimin..

    Ti as ne fillim e as ne fund nuk e jep..

    Sigurisht Baleta do jete por lexuesi ska pse hedh fall me e gjet.

    Eshte detyra jote kjo.


    baleta ben mire qe hyn thelle ne histori por dhe myftaraj ka te drejt te hyj e bej analiza.

    Megjithate topi po i kalon per shalesh 3 ,5 milion shqiptareve sot.

    Nje grusht nano hajdutesh po behen sundimtare te vendit.

    Me kete duhet te meret baleta.

    Berisha mund te jet koktrash por nuk eshte hajdut.

    Hajduti eshte armiku me i madh i nje kombi.

    Lere Bogdanin te qete thuaj baletes e shiko se si e cmendin nje magar popull dhe e cojne me "ba" lufte me greqine me nje top lecke.. e ne fakt krejt kjo me mbush valixhet e bandes nano-hajdute me miliona euro nga tifozet kokqypa.

    Te gjithe vrapojne me pa si do hyj ne rrjete nje cop top lecke e asnje nuk shkoj me pa si u nxi bregu detit shqiptar nga mazuti mafies se Egjeut.

    Ja ku e ka Baleta Kombin sot ... le ti beje sherbime..te sotmes e mos te lodhet me historine e vjeter sepse sot cdo dit pi fotoksin nje nen femijesh.


    qashtu..

  4. #4
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Keto jane shkrimet fondamentaliste qe behen dhe ne Shqiperi, ashtu sic nxjerrin orthodhokset dhe teori te reja se Skenderbeu eshte helmuar nga Venediku. Keto shkrime vecse tentonjne qe ne nje te ardhme Skenderbeu dhe Nene Terezen ta bejne me origjine Greke. Akoma nuk merret vesh se si artikulli ben nje kalim shume te cuditshem nga fakti se Vatikani na donte te keqen tek fakti se prifterinjte katolik paskan qene njerez qe kane dashur te keqen e kombit, nderkohe qe te gjithe dokumentat qe kane mbijetuar jane shkruajtur nga prifterinj katolik shqiptar dhe madje te huaj plot.

    Besoj se ky shkrim do kete interes te vecante per shokun Seminarist. Hajde se keshtu ju do partia.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 04-09-2004 mė 20:54
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  5. #5
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Ato nuk jane fare shkrime fondamentaliste, por shkrime te nje pjese ekzistuese te Shqiperise, muslimaneve. Apo mos juve doni qe ata mos te ekzistojne? Ose, te ekzistojne vetem nen meshiren e humanitetit tuaj, pjeses se denje europiane shqiptare, asaj katolike?

    Ne nje shikim te shpejte qe i hodha autori ka te drejte, edhe i pergjigjet fare mire ligjeve te historise brenda Ballkanit.

    Ballkani nuk eshte unik, por brenda degeve te veta ka nendasite, qe kundershtojne edhe njera tjetren, sic ka ortodokse psh qe duan me shume katolicizmin per arsye primarisht ordinere.


    Po tashti, doni prape fakte se ortodoksia ka qene mbareshqiptare?


    Ndarja e kishave mė 1054 nė tė Lindjes (biznatine, ortodokse) dhe tė perėndimit (romane, katolike) sjellė edhe ndarjen brenda kristianėve shqiptar. Nė fillim tė gjitha kishat dhe kristianėt shqiptar mbetėn tė ritit ortodoks, bizantin me dy mitropoli nga tė cilat vareshin tė gjitha kishat e tjera, mitropolia e Durėsit pėr Shqipėrinė e epėrme dhe mitropolia e Ohrit pėr Shqipėrinė e poshtme. Pėrhapja e katolicizmit filloi rreth njėzet vjet mė vonė kur u themelua peshkopata e Tivarit nga mbreti i zetės (Serbisė) Mihali. Mihali, ishte pasardhės i zhupanit tė Zetės, Vojisllavi, qė e kishte pushtuar Shkodrėn dhe kishte vendosė slinė e tij aty. Mihali ishte nė luftė me Biznatin. Pėr kėtė i kėrkoi ndihmė Papės sė Romės nė luftė kundėr Bizantit dhe kurorėzimin mbret e, si kundėrshpėrblim, i ofroj atij hapjen e njė peshkopate katolike nė Tivar. Papa i tėrehqur nga ideja se mund tė krijonte njė kishė katolike nė kėtė rajon tė Ballkanit i pranoi kėrkesat e Mihalit dhe kėshtu mė 1077 u hap edhe peshkopata e Tivarit.

  6. #6
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Kush qenkan keto aresye ordinere more Seminarist. Nuk te lejohet ty si njeri shume fetar te flasesh me te tilla terma me Katoliket. Ky shkrim eshte fondamentalist me synime percarese, sepse dihet mire se kush eshte Gjergj Fishta dhe se sa e kan dashur Shqiptaret. Mua sme intereson fare se ckan bere te huajt, di qe Katoliket Shqiptare kan mbrojtur me NDER identietin e tyre kombetar, dhe kjo me intereson. Po te shikosh dhe shkrimet e orthodhoksit me te madh Shqiptar, Imzot Fan Noli, do ta shikosh mire se 1) kush eshte feja e pare 2) kultura e debatit dhe do thoja mendjehapesira qe ty te mungon, pasi i shef gjerat vetem bardh e zi. Un spo them te shikosh me ngjyra, sepse per nje tip si ti eshte dicka e pamundur, po te pakten shikoi me sfondet e ketyre dy ngjyrave.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Labeati
    Anėtarėsuar
    01-08-2003
    Vendndodhja
    North America
    Postime
    1,233
    Faleminderit
    0
    18 falenderime nė 18 postime
    Besoj se asht humbje kohe e energjish me u marre me percartjet e baletes, se per seminaristin dihet cdo te thote pa filluar te flase.

    Thjesht nje kujtese ketij tellallit te baletes, qe te fuse ne perdorim edhe trurin e vet dhe jo vetem luges e Abdiut.

    Kleri katolik shqiptar ka qene gjithmone ne anen e popullit shqiptar kundra cdo pushtuesi turk apo sllav. Dokumentet e para ne gjuhen tone i kemi nga ky kler me financimin e vatikanit dhe posacerisht papes, Klementi dhe te tjereve mbas.
    Ai "tradhtari" i madh P.Bogdani na la ne gjuhen shqipe "Ceten e Profetenve" dhe disa poezi, nderkohe qe ne vitet 1600 perkrahu luften kunder pushtuesve turq dhe paska bere tradhti se 400 vjet para Ismail Qemalit kerkoi largimin e turqve.

    Kleri katolik ishte i vetmi qe zhvilloi gjuhen, shkollen e letersine shqipe deri ne shek XIX. At GJ,Fishta ishte kryetar i Kongresit te drejtshkrimit, dhe imzot L.Bumci kryetar i Konf Paqes ne Paris, ku diplomacia e Vatikanit e shpetoi shtetin shqiptar nga planet Ruso-Franko_Italo-Greke qe ishin shtete fituese.

    Ato marrinat per 2 rryma jan budallallek sepse per gjithe aktivitetin patriotik paret i ka pague Vatikani (Papa) se kisha shqiptare jetonte malesh e perndjekun dhe pa te ardhuna.

    Turqit e greket kurre nuk kane lejue libra shqip as nuk e kane njofte eksistencen e kombit shqiptar deri mbas 1912, por prej tyre muslimanet konsideroheshin turq dhe ortodokset greke.

    tash po e mbylli se as kaq rreshta nuk i meriton Haxhi Qamil Abdi Baleta, ish-komunisti e spiuni i Enverit ne OKB ne vitet '70. Nacionalist mbas pilafit.

  8. #8
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Problemi eshte asnje prej jush ketu nuk hedh dot poshte as GABIMET, lere me saktesite e shkrimit te Baletes. Kjo per arsyen e thjeshte sepse simpatia juaj ndaj katolikeve e perendimin e ka burimin tek me teper tek hyrjet neper ambasada per te kaluar ne perendimin e qyteteruar, se sa tek njohjet konkrete historike.


    Te shqyrtojme pyetjen e rolit te Romes, ne lidhje me Rome Shqiperi, edhe Rome Europe perendimore, ne lidhje me ceshtjet e pavaresise edhe njohjes se sovranitetit politik, gjeografik, gjuhesor, me pas do te arrijme te kuptojme natyren e te qenit pozotiv te Romes ne lidhje me shqiptaret.


    Logjikisht Roma perderisa eshte nje kompleks religjiozo-politik me shtysa te forta ekspansioni politik fetar, nuk ka se si te perjashtohet nga bota e intrigave, ku miresine e percakton interesi edhe vetem interesi, kryesisht ai politik.

    Keshtu qe Roma nuk ka se si ta kete dashte Shqipnine per syte e bukur te vet...

  9. #9
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Aq me teper qe une, me kundershtimin tim ndaj katolikeve, nuk i theksoj ndasive kombetare, perkundrazi, jam per tolerance te te gjitha feve, aq me teper atyre kombetare, por po ashtu ve ne dukje kontekstet historike qe kane krijuar polaritete te ndryshme, aq sa po shkojne drejt miteve....

    Zeri i Abdi Baletes, sado qe eshte me teper i nje komentatori, e jo historiani te mirefillte, me gjithe sharjet e tij, i duhet (edhe ketij forumi), per ta vleresuar historine pare nga te gjitha kendveshtrimet.

  10. #10
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Ti na qenke per tolerance ? Po pse hap tema gjarpinjsh atehere tek forumi i Bibles ?
    Pse hap tema kundra Evangjelistave dhe Protestanteve tek FORUMI I BIBLES? Secili te besoj ku te doje, edhe tek shkurrja po deshi.

    Sa per dokumenta, do te keshilloja te shikoje mire se kush e shkruan se cfare feje ka ne pashaporte e kush e politizon fene ne kete mijevjecar te ri qe jemi. Mos u merr me epoken e gurit, ato jane kerkuar falje, dhe sic te thashe si njeri fetar ti duhet ta dish mire qe te gabosh eshte njerezore e te falesh eshte hyjnore. Megjithate e kuptoj pse nuk mund te fali dot nje njeri si ti, sepse as tek gabimi naiv nuk je, e as tek hyjnorja, gjeja vete vetes se ku ndodhesh.

    Abdi Baleta eshte nje kriminel i integritetit intelektual, nje person qe vetem percan me synime te errta, nuk eshte person i besuar, persona te besuar jane shkrimet e murgjve Italian e Francez, dhe te Katolikeve Kroat, qe ne sot i marrim per baze kur flasim me plot krenari se jemi ILIR.

    E cpuna ka Kisha Katolike te na mbroj identitetin ? Ja te themi se ka interesa me na kthyer, sepse paskena qene Orthodhoks qysh para lindjes se Krishterimit(sic flasim me naivitetim me te madh disa ketu), atehere me mire me u kthy andej, se sa me rene pre e poshterimit dhe vrasjes se Grekeve e Serbeve qe vazhdojne deri tani.

    Ti Seminarist nuk ke jetu ne Itali, ndersa un kam jetu 3 vjet, jo vetem atje, po dhe vere per vere ne Greqi. I di mire diferencat prandaj kujdes ku hedh rrena ketu se Shqiptaret qe te marrin dokumenta duhet te ikin ne kishe. Ne itali njerez si Adel Smithi hedhin Papen ne gjyq e nuk e can njeri koken, tolerance fetare, "pluralizem" i mirfillte ne sensin me modern qe ekziston, prandaj mos i njollos katoliket me politike, te pakten jo ne ket mijevjecar te ri, dhe keto 60 vitet e fundit.

    Edhe mos na i mba shume ison Grekeve(apo do qe te hapet dhe i teme tjeter me urrejetjen e tyre, sepse edhe ato nuk rrine shume mbrapa Serbve jo), se edhe mbas ndeshjes se futbollit ku u plagosen 100 Shqiptar e u therr nje djal i ri, doli bishopi, jo prifti i thjeshte, por bishopi i Selanikut e tha qe e kane fajin Shqiptaret. Sdi un te dali Papa ne olimpiade, apo ne ndeshje futbolli, as ndonje prift, nese dalin dalin per mesazhe paqeje, jo per ndyrsirlleqe te tilla dhe shpifje te tilla.

    Thuj tani qe mu sme intereson futbolli me ate atdhedashurine tende qe ke, por mire qe ste intereson futbolli, por deklarata gjesti ne vetvete si te duket ?
    Po te jap 1 jave kohe te mendohesh per justifikim ksaj rradhe se do ta kesh pak te veshtire te gjesh nje bindes, jo per mua jo, as per te tjeret, por per veten tate.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 08-09-2004 mė 10:44
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  11. #11
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Cyclotomic,

    une jo me kot te kam thene ty se ti ke disa veti tipike, qe midis te tjerash te bejne ty te paafte per te mbikeqyrur forume te tilla.

    1. Forumet fetare kane ne themel te tyre pervec mesimeve shpirterore, edhe dallimet doktrinore midis grupimeve te ngjashme brenda nje feje.

    Historia fetare eshte e tejetmbushur nga nje debat i tille, aq sa, po deshe ta dish, Shen Joan Gojearti u shpreh se po te mos ishin heretiket (dmth ata qe ndryshuan doktrinat, edhe perballjet qe iu be ketyre ndryshimeve), Dhiata e Re as qe do te ish kanonizuar fare si nje liber i vecante me 27 letra, pasi nuk do te kish nevoje.

    Kane qene pikerisht debatet fetare midis grupimeve te krishtera ato qe kane bere te domosdoshme kanonizimin e atij Libri.
    Keshtu qe debati fetar, mbi dallimet fetare edhe konvertimet, nuk mund te futet fare ne predikime percarese sikurse kerkon ta ngjyrosesh ti.


    Se dyti, tema gjarperinjsh jane hapur e do hapen gjithnje, e kjo ka filluar qe me Biblen, persa kohe do te kete te ligj mbi ket dhe.

    Mos haro, se ne mos ti, nje nga moderatoret pa lajmeruar fare (rregulli nr1 i edukates, zhvendos nje teme nga nje forum, ne nje forum me kontekst tjeter, vetem e vetem qe te krijoje perplasje, e me pas po arbitrarisht ta fshije temen, edhe ky ishe TI)


    PERCARRJE fetare eshte kur dikush ben dallim prioritetesh jetesore, apo te drejtash humane ne baze te fese. A mund te me thuash ti mua se ku e kam bere une nje gje te tille? Ndersa ti PO, e ke bere, qe kur me thua se une nuk mundem te postoj fotografi shenjtoresh ortodokse, pasi keta jane greke, rumune, sllave e JO shqiptare.....prandaj nuk prite derisa ma fshive temen.





    Tjeter,


    une mendimin e Abdi Baletes, per te cilin thashe qe eshte komentator historie e jo historian, e vlersoj, pasi ai eshte nje mendim unik. Lloji i kesaj literature nuk mund te gjendet ne Shqiperi.


    Se treti, Abdi Baleta do apo s'do njeri eshte mendim qe perfaqeson, si per mire e si per keq, nje pjese esenciale te kombit, ate te krahut musliman, keshtu qe shkrimet e tij ose duhen hedhur poshte me fakte konkrete, ose me mire mos te flase njeri duke e damkosur shkurt se eshte fondamentalist.


    Une them qe Abdi Baleta, sado qe eshte i ashper e gjykues dritshkurter, esencialisht ka te drejte ne shume nga pikat qe ai diskuton.


    _____________



    Tjeter,

    une nuk merrem me diskutime te tipit me pelqen Italia para Greqise, meqe si emigrant kam eksperienca te ndryshme....

    nje e pare e tille eshte padituri e mirefillte.

    Nuk kam thene asnjehere se Greqia nuk ka probleme te kompleksitetit nacional, por se ato duhen pare ne kontekstin gjeopolitik, ne te cilin po te kishte ndodhur te gjendej edhe Italia, do te kishte bere te njejten gje.


    Vecse, si emigrant, lerme te te them disa eksperienca personale, jo ne Itali:


    Mua, kur kam bere ndere tek italianet....e jo enje e dy, pasi me kane pyetur se nga jam, edhe kane mare vesh qe jam shqiptar, jane habitur duke me thene se si ka mundesi se: shqiptaret jane harbute!


    ndersa italiani me i mire, mu shpreh se Shqiperia sipas tij nuk ishte vecse nje koloni historike e Italise.

  12. #12
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Citim Postuar mė parė nga Seminarist
    Cyclotomic,

    une jo me kot te kam thene ty se ti ke disa veti tipike, qe midis te tjerash te bejne ty te paafte per te mbikeqyrur forume te tilla.

    1. Forumet fetare kane ne themel te tyre pervec mesimeve shpirterore, edhe dallimet doktrinore midis grupimeve te ngjashme brenda nje feje.

    Historia fetare eshte e tejetmbushur nga nje debat i tille, aq sa, po deshe ta dish, Shen Joan Gojearti u shpreh se po te mos ishin heretiket (dmth ata qe ndryshuan doktrinat, edhe perballjet qe iu be ketyre ndryshimeve), Dhiata e Re as qe do te ish kanonizuar fare si nje liber i vecante me 27 letra, pasi nuk do te kish nevoje.

    Kane qene pikerisht debatet fetare midis grupimeve te krishtera ato qe kane bere te domosdoshme kanonizimin e atij Libri.
    Keshtu qe debati fetar, mbi dallimet fetare edhe konvertimet, nuk mund te futet fare ne predikime percarese sikurse kerkon ta ngjyrosesh ti.
    Seminarist,
    e para punes ky eshte forumi i fese se Shqiptarit e jo se ckane bere Krishteret ne vite e ne shekuj. Nese ke qef me ju fut teologjise shko hap tema te tjera tek forumi i Bibles kundra Protestanteve a ku di un tjeter.


    Se dyti, tema gjarperinjsh jane hapur e do hapen gjithnje, e kjo ka filluar qe me Biblen, persa kohe do te kete te ligj mbi ket dhe.

    Mos haro, se ne mos ti, nje nga moderatoret pa lajmeruar fare (rregulli nr1 i edukates, zhvendos nje teme nga nje forum, ne nje forum me kontekst tjeter, vetem e vetem qe te krijoje perplasje, e me pas po arbitrarisht ta fshije temen, edhe ky ishe TI)
    Un paskam levizur teme? Jo, un nuk levize tema me krijuar perplasje. Perpara se te visha un ne ket cep forumi, ketu vetem sharje kishte nese te kujtohet. Shko tani e shif larmishmerine e antareve qe marrin pjese, qe i subjektohen edhe trulavazhimit tend disa raste. Per ket ti, si njeri qe ke qef me percu mesazhe fetare, duhet te me falenderosh 100 here, sepse tani nuk je duke bere monolog me vetveten, por me dhjetra njerez te tjere qe kan bagazh intelektuale.

    Shume here mendoj qe do ishte mire te te lija te beje monolog, se sa tani qe vetem kritikon dhe nuk pranon azgje, edhe gjerat me flagrante.

    PERCARRJE fetare eshte kur dikush ben dallim prioritetesh jetesore, apo te drejtash humane ne baze te fese. A mund te me thuash ti mua se ku e kam bere une nje gje te tille? Ndersa ti PO, e ke bere, qe kur me thua se une nuk mundem te postoj fotografi shenjtoresh ortodokse, pasi keta jane greke, rumune, sllave e JO shqiptare.....prandaj nuk prite derisa ma fshive temen.
    Ketu eshte forumi i fese se Shqiptarit, tek forumi i bibles ik posto shenjtor. Si do beheshe ketu nese filloheshe e postoheshin fotografi te hoxhallareve palestinez bie fjala, bashkangjitur kjo me kontributin Arab ne Shqiperi, qe dihet se ka nje kontribut, pasi me mijera njerez shkojne e studiojne falas andeja.

    Ketu ke nje teme poshte qe mua me nxorren Musliman , vetem sepse e lashe ate tema atje. Ne 2 jave mund te kem fshire me qindra postime e sharje te ndryshme, u perjashtuan dhe dy antar etj etj. Tani si sta pash ty un fytyren e tolerances tek ajo teme ? Apo nuk u fute se nuk i fut hundet atje ku nuk te intereson ty ?

    Un sdo rri te te tregoj shkrimet qe ke bere me nickun tjeter Seminarist Klodi ... mos harro se ke shume me ate nick... nje miniere xhevairesh, dhe un si qellim nuk kam diskretitimin e antareve, sepse po ta kisha nuk do isha ne ket pozite tani. Ti kaq gje se kupton, sepse i bazon cdo gje qe mendon tek aparencat, tek tema ime per Kishen Serbe, tek denimi qe un i bej Grekeve etj etj.

    Tjeter,


    une mendimin e Abdi Baletes, per te cilin thashe qe eshte komentator historie e jo historian, e vlersoj, pasi ai eshte nje mendim unik. Lloji i kesaj literature nuk mund te gjendet ne Shqiperi.


    Se treti, Abdi Baleta do apo s'do njeri eshte mendim qe perfaqeson, si per mire e si per keq, nje pjese esenciale te kombit, ate te krahut musliman, keshtu qe shkrimet e tij ose duhen hedhur poshte me fakte konkrete, ose me mire mos te flase njeri duke e damkosur shkurt se eshte fondamentalist.


    Une them qe Abdi Baleta, sado qe eshte i ashper e gjykues dritshkurter, esencialisht ka te drejte ne shume nga pikat qe ai diskuton.


    _____________
    Dmth ti vlereson Abdi Baleten, dhe nuk vlereson ato qindra shkrime qe te kam sjellur nga universitetete Amerikane, apo te shume studiusve te tjere Evropjane, gjykatesa , analista etj, per dhunen e kishes Serbe ?

    E kupton tani pse un them qe je percares apo jo? Apo duhet me ta thone me greqisht ty qe te kuptosh ?

    Tjeter,

    une nuk merrem me diskutime te tipit me pelqen Italia para Greqise, meqe si emigrant kam eksperienca te ndryshme....

    nje e pare e tille eshte padituri e mirefillte.

    Nuk kam thene asnjehere se Greqia nuk ka probleme te kompleksitetit nacional, por se ato duhen pare ne kontekstin gjeopolitik, ne te cilin po te kishte ndodhur te gjendej edhe Italia, do te kishte bere te njejten gje.


    Vecse, si emigrant, lerme te te them disa eksperienca personale, jo ne Itali:


    Mua, kur kam bere ndere tek italianet....e jo enje e dy, pasi me kane pyetur se nga jam, edhe kane mare vesh qe jam shqiptar, jane habitur duke me thene se si ka mundesi se: shqiptaret jane harbute!


    ndersa italiani me i mire, mu shpreh se Shqiperia sipas tij nuk ishte vecse nje koloni historike e Italise.
    Mos e krahaso Italine me Greqine se do qeshi dynjaja, ose do qaj, varet sa dru kurrizit kane henger ne Greqi. Nuk vritet Shqiptar cdo 2 jave ne Itali nga dora e nje Greku, kete ta kesh te qarte, sepse Italia eshte shtet demokratik. Ka individa qe mendojne sic thua ti, po sma merr mendja ta kesh taku Italianin me te mire ti, sepse per ty nuk ka italian te mire. Un hap teme per Kishen Serbe, ti shkon e me diskretiton katoliket mua atje. Nuk je ne gjendje te besh asnje lloj debati konstruktiv, por vetem destruktiv. Ndersa ne Itali prifti del per te ulur gjakrat, ne Greqi pas ndeshjes, prifti del dhe akuzon Shqiptaret, edhe pse njeri u vra, disa u therren, 100 te plagosur dhe 10 ne gjendje koma.



    Pash nerin, here tjeter mos na harxho kohe me tu pergjigj me gjera qe i di mire shume vete po nuk do qe ti zbatosh.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  13. #13
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Or Cyclo

    ti me thu se une hap tema percarese tek forumi i Bibles (jo tek forumi feja edhe kombi), ndersa une tu pergjigja se debatet fetare edhe konvertimet midis tyre vetem tek percarje kombetare nuk futen per arsyet qe ti shpreha me siper.

    Ti pergjigjesh se jemi tek forumi feja edhe kombi - kur nuk po behet fjale per ket gje! Si te te mar vesh une ty?

    postuar nga Cyclo

    Ti na qenke per tolerance ? Po pse hap tema gjarpinjsh atehere tek forumi i Bibles ?
    Pse hap tema kundra Evangjelistave dhe Protestanteve tek FORUMI I BIBLES? Secili te besoj ku te doje, edhe tek shkurrja po deshi.

    nuk po vazhdoj me gjate, se nuk ia vlen! Jam shume dakort qe kot sa te zgjatemi bashke.


    Sa per Itali, lerme te te kujtoj se VRASJA me e TURPSHME qe u eshte bere shqiptareve ne 60 vjet ka ndodhur ne Otranto ndaj vlonjavete e foshnjave te tyre prej ITALIANEVE


    __________-

    Lerme te te shtoj edhe kete:


    Ne Eu.perendimore gjen shume italiane jugore qe bejne punet me te uleta qe mund te ekzistojne, e edhe pse nuk marin me shume se per te njejten pune ne Itali veriore, preferojne ta bejne kete pune jo atje. Pse? Per shkak te racizmit Veri Jug!

    Kur nje komb ka kaq racizem brenda vetes, nuk ka se si te mos kete me te huajt, ne mos nuk u eshte shkelur ende kalloja ekonomike apo e parase edhe rendit publik.


    Ketu une nuk kam pare AS edhe NJE grek qe te laje pjatat, te fshije rruget etj etj, pasi nuk greqi se ben dot kete pune se e perbuzin greket.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Seminarist : 08-09-2004 mė 21:13

  14. #14
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Citim Postuar mė parė nga Seminarist
    Or Cyclo

    ti me thu se une hap tema percarese tek forumi i Bibles (jo tek forumi feja edhe kombi), ndersa une tu pergjigja se debatet fetare edhe konvertimet midis tyre vetem tek percarje kombetare nuk futen per arsyet qe ti shpreha me siper.

    Ti pergjigjesh se jemi tek forumi feja edhe kombi - kur nuk po behet fjale per ket gje! Si te te mar vesh une ty?

    postuar nga Cyclo




    nuk po vazhdoj me gjate, se nuk ia vlen! Jam shume dakort qe kot sa te zgjatemi bashke.


    Sa per Itali, lerme te te kujtoj se VRASJA me e TURPSHME qe u eshte bere shqiptareve ne 60 vjet ka ndodhur ne Otranto ndaj vlonjavete e foshnjave te tyre prej ITALIANEVE


    __________-

    Lerme te te shtoj edhe kete:


    Ne Eu.perendimore gjen shume italiane jugore qe bejne punet me te uleta qe mund te ekzistojne, e edhe pse nuk marin me shume se per te njejten pune ne Itali veriore, preferojne ta bejne kete pune jo atje. Pse? Per shkak te racizmit Veri Jug!

    Kur nje komb ka kaq racizem brenda vetes, nuk ka se si te mos kete me te huajt, ne mos nuk u eshte shkelur ende kalloja ekonomike apo e parase edhe rendit publik.


    Ketu une nuk kam pare AS edhe NJE grek qe te laje pjatat, te fshije rruget etj etj, pasi nuk greqi se ben dot kete pune se e perbuzin greket.
    Ajo nuk qe fare vrasje e qeverise Italiane, e ke shume gabim. Ata ndihmuan financiarisht qe te gjindeshin trupat. Faji qe i Sal Berishes me shoke qe i lishin skafistat me nis dynjane edhe ne mes te dallgeve te nates. Eshte e vertete qe i ra anija, po nuk i ra Vatikani e aq me teper ndonje politikan Seminarist, aq me teper nuk i shtyn Kisha Katolike te tilla gjera. Italia gjate ketyre viteve ka pasur nje fluks emigrantesh aq sa eshte popullsia e Greqise kshu qe mos ngaterro gje.

    ti ke qef te futesh ne keto rrethe vicioze politike-fe, sepse ti konceptin gjithmone per Katoliket e ke si Vatikani-Shtet, edhe pse gjerat kane ndryshuar tashme.

    Aty ne fund ke bere nje autogol qesharak, e shef sec ar thua per grekun apo jo ? Grekut ja lejne emigranteve pa letra keto pune Seminarist, leqe ekonomia greke nuk mund te krahasohet me Italine dhe llojshmeria e punes se ekonomise italiane qe eshte ne G8. Mos krahaso gjera te tilla Greqi-Itali nga perspektiva ekonomike se do te qeshi dynjaja.

    Sa per rracizmin Veri Jug, ky nuk eshte rracizem, ti historine nuk e di hic te Italianve. Italia jugut ka dashur te shkeputeshe dhe te bashkoheshe me Ameriken pas luftes boterore, sepse dihet qe ishin te varfer. Fenomeni mafje qe lindi ne Itali pikerisht per ket pune lindi, ishte Papa ai qe i ka bashkuar Italianet bashke sidomos ky i fundit qe ka shkuar me dhjetra here ne jug. Urrejtja Veri-Jug e italise nuk mund te krahasohet me ate cfare kemi ne SHqiptaret ne nivelin e opinioneve.

    Shiko Seminarist ,
    un ta permenda forumin e Bibles, se kur ti hap tema te tilla atje, imagjino cben ne ket forum ketu. Pse mi sjell argumentat verdalle e i shmangesh ? Edhe i her ta thash, un me ty sdo merrem te te gjej xhevairet qe ke me nikun Klodi.Ujku qimen e nderron po zakonin se harron themi ne... kshu dhe ti, ke ndryshu stilin vetem, po ne esence po ai njeri je.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  15. #15
    Agim Bardhi
    Anėtarėsuar
    07-04-2004
    Vendndodhja
    Elbasan.
    Mosha
    37
    Postime
    43
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Po mos na trego gjithcka mbi prejardhjen tende, se ti po na dilke me grek se greket. Kalos irthes e benvenuto e greko-italiani me i famshem i forumit.

    Ti thua se nuk i urren ortodokset. Atehere si ka mundesi qe te na kundershtosh vazhdimisht ne forumsave ortodokse e tu thuash gjithmone "Amen" atyre katolike?

    Ne nuk po tregojme aspak arrogance. Arroganca nuk perkufizohet me ate c'ka nuk te pelqen ty. Na i dergo fjalet e tua me mesazhe private, qe t'i postojme ne me emrin tone e atehere do te arrish qe ta luftosh arrogancen.

    Ti thua se nuk je kunder Kishes Ortodokse, por kunder grekeve e serbeve. Ne qe po te flasin nuk jemi as greke e as serbe, bile jemi me shqiptare se ty e dime me mire se ty shqip e nuk harrojme asnje "ė" fundore apo apostrofe e ne gramatike kemi me shume superioritet. Nuk besoj se ke nevoje per argumente per kete pasi cdo gje eshte me shkrim e duket vete. Mos meso shume gjuhe te huaja o burre i dheut se do na harrosh shqipen. E megjithese i numerove, me duket se une di ca gjuhe me teper se ti.

    Prandaj o vella shqiptar, mos na ther edhe ti sic bene serbet duke na prere kokat, fshire temat e perjashtuar nga forumi.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Agim Bardhi : 09-09-2004 mė 15:51

  16. #16
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Citim Postuar mė parė nga Agim Bardhi
    Po mos na trego gjithcka mbi prejardhjen tende, se ti po na dilke me grek se greket. Kalos irthes e benvenuto e greko-italiani me i famshem i forumit.

    Ti thua se nuk i urren ortodokset. Atehere si ka mundesi qe te na kundershtosh vazhdimisht ne forumsave ortodokse e tu thuash gjithmone "Amen" atyre katolike?

    Ne nuk po tregojme aspak arrogance. Arroganca nuk perkufizohet me ate c'ka nuk te pelqen ty. Na i dergo fjalet e tua me mesazhe private, qe t'i postojme ne me emrin tone e atehere do te arrish qe ta luftosh arrogancen.

    Ti thua se nuk je kunder Kishes Ortodokse, por kunder grekeve e serbeve. Ne qe po te flasin nuk jemi as greke e as serbe, bile jemi me shqiptare se ty e dime me mire se ty shqip e nuk harrojme asnje "ė" fundore e ne gramatike kemi me shume superioritet. Nuk besoj se ke nevoje per argumente per kete pasi cdo gje eshte me shkrim e duket vete.

    Prandaj o vella shqiptar, mos na ther edhe ti sic bene serbet duke na prere kokat, fshire temat e perjashtuar nga forumi.
    Janina ka qene dhe eshte e banuar nga Shqiptar, ato toka kane qene Shqiptare, ske pse te me quash Grek tani, e tja fillosh nje ironi qe tashme bie ere kur perseritet kaq ere, behet bajat.

    Agim me vjen keq po sme nifke hic.
    Shko shif temat tek forumi Pyetje per Besimtaret, shko shiko atje shkrimet e mia, dhe pastaj hajde flit per mua. Un Katolikeve nuk i them Amen, skam pse ti them amen fare, un i them amen atyre qe kane kontribuar per Shqiperine, i them Amen Fan Nolit me shoke, Gjergj Fishtes, Naim Frasherit, Papakristo Negovanit, e shume te tjere.

    Perpara se ta bazosh gjykimin tend ne aparenca(eikasia), do beje mire te shikoje me shume nga shkrimet e mia rreth Krishterimit ne pergjithesi. Un amen si them as katolikut as orthodhoksit, un kam lexuar dhe besoj se ne Shqiperi Krishterimi ka qene Apostolik, i predikuar nga apostujt e pare fare, dhe si i tille nuk duhet te kete KURRFARE NUANCA NACIONALISTE-POLITIKE etj etj qe i bashkangjiten sot.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  17. #17
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,732
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Ja dhe ku me ke qysh 5 vjec bashke me vellain tim.
    E keni shume gabim qe keni fillu ket kryqzate ndaj meje.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Labeati
    Anėtarėsuar
    01-08-2003
    Vendndodhja
    North America
    Postime
    1,233
    Faleminderit
    0
    18 falenderime nė 18 postime
    Citim Postuar mė parė nga Agim Bardhi
    dua te kundershtoj ate qe tha Labeati, se ishte Papa ai qe e zgjidhi qesen per ceshtjen kombetare ne rezistencen antiotomane. I sugjeroj Labeatit te lexoje jo larg por historine e klases se tete te tetevjecares dhe do te shikoje se shuma qe i dha Papa Skenderbeut ishte qesharake. Nuk e di ku e ka bere filloren ai e si ka qene niveli ne ate zone. Papa nuk u kursye ne tituj e kurore, por kur erdhi fjala per hapjen e portofolit, ishte i zene.
    Ti mund te duash shume gjera o Ago po faktet jane kokeforte. neqoftese ke ardhur te na prezantosh ne forum me historine e Enverit per pioneret e Enverit te klases se 8te me duket se nuk mjafton.
    Bie fjala si ortodoks qe hiqesh sikur te lexoje Historine e Skenderbeut botim i II i F>S.NOlit mbase do mesoje dicka me shume.

    Po meqe Vatikani nuk e paska financuar Gj.Kastriotin kush e financoi atehere dhe sa? Se lufta me perandorine me te fuqishme te kohes per 25 vjesht rresht kishte shpenzime e nuk behej me urata more Agim historiku, se mos na behesh Agim Komiku me keto brockulla. Megjithate na i trego se nga u financuar Skenderbeu atehere. Se mos na dale nga taksat vendore se 25 vjet shkretime ne 2 pare vend qe ishte Shqiperia nuk ma ha mendja te perballonin 25 vjet lufte apo jo?

    Papa, Alfonsi i Napolit dhe kohen e fundit Venediku ishin te vetmit miq te vendit qe kontribuan financiarisht dhe ushtarakisht ne ate kohe.
    Papa edhe moralisht me tituj qe sot te duken pa rendesi, por qe perhapen famen ne Europe dhe krijuan perkrahje ne cdo vend.

    Tashti na trego edhe per kontributin material e moral te udheheqesve ortodokse ne ndihme te Skenderbeut a do gjesh jo kacidhe po as nje rresht ne arkivat greko-sllavo-ortodokse.


    Edhe nese me vone dha dicka me shume, sic insinuon Labeati ne kohen e poeteve katolike, i dha jo per ceshtjen kombetare shqiptare, por per ceshtjen kombetare italiane qe te ndalohej mesymja e turqve drejt Romes e Vatikanit.
    Ja edhe mosmirnjohja tipike ortodokse.
    O Agush, nga shek 17-18 e mbrapa nuk kishte me rrezik osman per Europen e as Italine. Dhe Papa more injorant (ne kuptimin e mosdijes) eshte akuzuar si armik i ceshtjes kombetare italiane, sepse ishte kunder bashkimit garibaldin te Italise.
    Mandej per c'Itali e ke fjalen, veriun austriak, Mbreterine e Napolit apo ke?

    Kurre vatikani nuk ka nderhyre si kishe ne favor te nje kombi e ne kurriz te nje tjetriu.
    Mos e ngaterron me kishat ortodokse qe po shqyhen si qente mes vetes greke/bullgare/maqedone e serbe per interesa nacional e per turp te dynjase.

    Tashti edhe dicka:
    Nuk degjova ndonje pergjigje pyetjes se Cyclos se si e qysh peshkopi grek na nxjerr fajtore shqiptaret per dhunen k/ tyre ne Greqi? A i ka hije ketij bariu te Zotit qe ne vend te merret me qetesimin e gjendjes, e tu kerkoje grekeve te permbahe, merret me akuza e ben gjyq kush eshte fajtori?

    Kjo ka qene gjithmone kisha ortodokse greke ndaj shqiptareve.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Labeati
    Anėtarėsuar
    01-08-2003
    Vendndodhja
    North America
    Postime
    1,233
    Faleminderit
    0
    18 falenderime nė 18 postime
    Edhe dicka, se ku kam degjuar kete shprehje, ne nje film shqiptar:

    "Mallkuar qofte Agim bardhi dhe bija e tij Shega", kush e gjen per c'film behet fjale dhe nga goja e kujt dalin keto fjale, dhe perse ky mallkim?

    Faleminderit

  20. #20
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,982
    Faleminderit
    0
    23 falenderime nė 23 postime
    Labeat, e ke mesuar gabim, pasi shprehja e filmit kamunist ishte Stefan, e jo Agim, Bardhi...nejse...




    Ti Labeat duhet te kuptosh mire, se bota ortodokse e kohes se Skenderbeut, ka qene Bizanti perendues, i rrethuar nga te gjitha drejtimet prej turqvet. Ka qene pikerisht ky rrezik i nje kapitullimi te pashmangshem qe e beri madje vete perandorin Bizantin qe te shkoje drejt Koncilit te Firences ne 1435, edhe te pranoje me detyrim politik, te shkele besimin ortodoks, ne menyre qe te mund te mbijetoje politikisht, por qe POPULLI i MADH HEROIK GREK-BIZNATIN nuk e pranoi, preferuan besnikerine ndaj te vertetes se Zotit, para sovranitetit territorial; dhunen islamike para shkaterrimit te pashmangeshem qe do i vinte nga diktatura papiste.

    Keshtu qe Skenderbeu nuk ka pas se si te ndihmohej apo edhe te perjetesohej ne veprat bizantine, ne nje kohe kur Bizanti po jepte fryme. Megjithate, po te lexosh Aristidh Kolen, ai thote se Skenderbeu ka qene nje figure popullore nder greko-arvanitasit, shume me pare se sa u be ne Shqiperi........!!!!!!!!!

    Keshtu qe Skenderbeu ishte i detyruar politikisht qe te bashkepunonte me papatin edhe fuqite mbreterore neper Itali, qe ne ate kohe ishte Napoli.

    Kjo gje e ka shtyre Skenderbeun madje edhe qe te perqafoje katolicizmin duke rruajtur ritin familjar te vet, ate ortodoks, duke u kthyer keshtu ne Unit.

    Ne ka bere mire ne kete drejtim, neve nuk mund ta gjykojme me siguri, vetem Zoti do ta gjykoje, por nga ana tjeter, sic e njohim neve jeten politike pa Zot, ai ka vepruar drejt. Ne fund te fundit, besimin e ka kompromentuar vete papa per te ruajtur pushtetin fetar-politik, qe kur bashkepunoi me fiset gjermano-franke, duke pranuar te shtoje doktrina te gabuara franke si filiokue, vetem e vetem qe ti kishte ata ne sherbim te vet politik.


    _______________


    Cyclotomic

    kundra teje nuk ka asnje fushate prej ortodoksave, perkundrazi, eshte sheshit qe je ti, ish ortodoksi qe e ke thene vete se je konvertuar ne katolicizem qe ke fushata anti-ortodokse, te cilen ti e sheh te lidhur ngushte me helenizmin edhe sllavizmin. E kjo fushate e jotja e disbalancuar emocionalisht, midis te tjerash, duket qe tek disbalanca e madhesise e germave qe ti perdor ne firmen tende.

    Por une personalisht mendoj se ti je me teper i zene ne valet rrembyese te moshes tende te re (me te re se tonen), si shume te tjere para teje, te cilat do te kalojne vetem kur ti ta perplasesh koken pas tyre, sic ka ndodhur me ata para teje. E keshtu vjen nje moshe ku ti piqesh, gje qe do te thote qe bie ne paqtim e ekuiliber edhe me kontradiktat qe ke brenda vetes.

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Ēfarė mendoni pėr Ahmet Zogun?
    Nga honzik nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 242
    Postimi i Fundit: 03-03-2014, 08:03
  2. Premisa tė gabuara
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 30-04-2012, 19:25
  3. Pėrgjigje: 139
    Postimi i Fundit: 14-06-2005, 07:29
  4. Cili ėshtė synimi i AKSH-sė?
    Nga Faik nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 65
    Postimi i Fundit: 04-12-2003, 04:22

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •