Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 23
  1. #1
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325

    Kurani dhe Shkenca bashkohore

    FORMIMI DHE EVOLUCIONI I GALAKTIKES SE YJEVE DHE E SISTEMIT PLANETAR

    C'kishte ekzistuar nė fillim nė hapėsirėn e pafund qė e zėnė galaktikat? Shkenca bashkėkohore mund tė japė njė pėrgjigje nė kėtė pyetje vetėm duke filluar prej njė periudhe largėsinė kohore tė sė cilės nuk mund ta shėnojė me shifra.
    Shkenca disponon me tė gjitha shkaqet pėr tė konsideruar se nė kohėt mė tė largėta Gjithėsia ėshtė krijuar prej njė mase, pėrkatėsisht materie tė gaztė, e cila pėrbėhej kryesisht nga hidrogjeni dhe pjesėrisht nga heliumi nė rrotullim tė ngadalshėm. Kjo mjegullnajė e dendur pastaj ėshtė ndarė nė shumė grupime me pėrmasa dhe masa tė konsiderueshme. Astrofizikanėt vlerėsojnė se ato janė njė miliard deri 100 miliardė herė mė tė mėdha se masa e sotme e Diellit, e cila ėshtė 300.000 herė mė e madhe se e Tokės. Kėto madhėsi tregojnė rėndėsinė e pjesėve tė masės sė gaztė, nga e cila pastaj do tė krijohen galaktikat.
    Grisja e re do t'i formojė yjet. Atėherė ndodhi njė proces i kondensimit me ē'rast futen nė veprim forcat e gravitetit (sepse kėta trupa janė nė lėvizje gjithnjė mė tė madhe dhe rrotullim mė tė shpejtė), presionet, ndikimi i fushave magnetike dhe rrezatimet. Yjet bėhen tė shndritshėm duke vezulluar dhe duke i shndėrruar forcat e gravitetit nė energji termike. Nė kėtė kuadėr futet nė veprim edhe reaksioni termobėrthamor dhe me fuzion atomet me peshė mė tė madhe formohen nė dėm tė atomeve mė tė lehta: kėshtu kalohet prej hidrogjenit nė helium, pastaj nė karbon dhe oksigjen, pėr tė arritur gjer te metali e jometali. Kėshtu yjet bėjnė jetėn e vet dhe astronomia bashkėkohore i klasifikon mbi bazė tė fazave tė evoluimit tė tyre. Yjet e kanė edhe kohėn e vdekjes: ėshtė vėrejtur sesi nė fazėn e fundit tė evoluimit bėhet zvogėlimi i madh dhe i shpejtė i disa yjeve tė cilėt bėhen "trupa tė vėrtetė shkėmborė".
    Planetėt, posaēėrisht Toka, gjithashtu rrjedhin prej njė procesi tė ndarjes, duke filluar nga baza fillestare ēfarė ishte fillimisht mjegullnaja. Por, mėse njė ēerek shekulli nuk kundėrshtohen indikacionet se Dielli ishte kondensuar nė brendinė e njė mjegullnaje tė jashtėzakonshme dhe se planetet e kishin bėrė tė njėjtėn gjė nė periferi tė kėsaj mjegullnaje gjigante e cila e kishte rrethuar atė. Duhet tė vėrejmė (e kjo ėshtė me interes tė madh pėr lėndėn pėr tė cilėn e kemi fjalėn kėtu) se nuk kishte vazhdimėsi nė formimin e elementit tokėsor. Ekziston paralelizėm evolutiv me njėjtėsinė e prejardhjes. Kėtu shkenca na jep njohuri mbi epokėn nė tė cilėn ishin zhvilluar ngjarjet, tė cilat i pėrmendėm ashtu si janė zhvilluar, nė mėnyrė mjaft tė saktė. Derisa vjetėrsia e Galaktikės sonė vlerėsohet pėrafėrsisht nė 10 miliardė vjet, pak mė shumė se 5 miliardė vjet mė vonė, sipas kėsaj hipoteze, do tė marrė pjesė nė formimin e sistemit diellor. Hulumtimi i radioaktivitetit natyror mundėson qė vjetėrsia e Tokės dhe momenti i formimit tė Diellit tė vlerėsohet 4,5 miliardė vjet, me njė saktėsi sė paku prej 100 milion vjetėsh, sipas pėrllogaritjes sė disa shkencėtarėve. Kjo saktėsi provokon tė nderohet pasi edhe pse 100 milionė vjet janė njė periudhė e madhe, raporti ndėrmjet pasaktėsisė maksimale dhe kohės sė pėrgjithshme qė matet ėshtė 0,1:4,5 ose 2,2%.
    Kėshtu astrofizikanėt kanė arritur gjer nė njė shkallė tė lartė tė njohurive tė procesit tė pėrgjithshėm tė formimit tė sistemit diellor, pėr tė cilin mund tė konkludojmė si vijon: kondensimi dhe dendėsimi i masės sė gaztė nė rrotullim e sipėr, ndarja nė grupe tė veēanta tė cilat i ka lėnė Dielli dhe planetet, nė mes tyre Tokėn. Kėto tė arritura tė shkencės lidhur me njohuritė mbi mjegullnajėn fillestare dhe mėnyrėn e ndarjes sė saj tė pafund, nė shumė yje tė grumbulluar nė galaktika, nuk lė kurrėfarė dyshimi nė ligjshmėrinė e konceptit mbi shumėsinė e botėve, por ato nuk ofrojnė kurrėfarė saktėsie pėr ekzistimin nė Gjithėsi tė diēkaje, e cila pak a shumė mund t'i ngjajė Tokės.

  2. #2
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    KONCEPTI I SHUMESISE SE BOTEVE


    Astrofizikanėt e sotėm konsiderojnė se ėshtė krejtėsisht e mundur prania e planeteve tė ngjashėm me Tokėn. Sa i pėrket sistemit diellor, asnjė njeri i arsyeshėm nuk mendon se nė njė planet tjetėr tė kėtij sistemi ka kushte tė pėrgjithshme qė janė tė ngjashme me ato tė Tokės. Duhet, pra, t'i kėrkojmė jashtė sistemit diellor. Ekzistimi i tyre eventual jashtė kėtij konsiderohet si i mundshėm pėr kėto shkaqe.
    Konsiderohet se nė Galaktikėn tonė afėr gjysma e tė 100 miliardė yjeve duhet tė kenė sistemin planetar sikurse Dielli. Vėrtetės kėta 50 miliardė yje kanė sistem sikurse tė Diellit, rrotullim tė ngadalshėm, veti qė tė bėn tė mendosh se rreth tyre ekzistojnė planetet si satelitė. Largėsia e kėtyre yjeve ėshtė e tillė qė satelitėt planetarė tė supozuar nuk janė tė dukshėm, por ekzistimi i tyre konsiderohet shumė i besueshėm pėr shkak tė disa karakteristikave tė orbitave: valėzimi i lehtė i orbitave tė yjeve ėshtė shenjė e pranisė sė njė shoqėruesi ¬ sateliti planetar. Kėshtu ylli i Bernardit do ta kishte sė paku njė shoqėrues planetar, masa e tė cilit ėshtė mė e madhe se e Jupiterit e, ndoshta, edhe dy satelitė. P. Guerin ka shkruar: "ثshtė e qartė se sistemet planetare janė me shumicė tė pėrhapur nė Gjithėsi. Sistemi diellor dhe Toka nuk janė tė vetmit..." Dhe si pėrkrahje:"Jeta, si edhe planetet qė i japin strehim, ėshtė e pėrhapur nė tėrė Gjithėsinė, gjithkund ku ka gjetur kushte fiziko¬kimike tė nevojshme pėr fillimin dhe zhvillimin e saj".

  3. #3
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    MATERIA NDERYJORE

    Proēesi bazė i formimit tė Gjithėsisė ishte pėrbėrė nga kondesimi i materies fillestare tė mjegullnajės sė Gjithėsisė, pastaj nė ndarjen e saj nė pjesė tė cilat nė fillim formuan masat galaktike. Kėto pastaj u copėtuan nė yje, tė cilat, sikurse nėnproduktet e prodhimit, dhanė planetėt. Kėto ndarje tė pandėrprera kanė lėnė ndėrmjet grupimeve tė elementėve kryesorė ato qė do t'i quanim mbetje, pėrkatėsisht mbeturina. Kėto quhen me termin e njohur shkencor: materie galaktike ndėryjore. Kjo materie ėshtė pėrshkruar herė si mjegullnajė shndritėse me shkėlqim tė madh tė cilat pėrhapin dritėn qė e marrin nga yjet e tjerė, e qė, sipas astrofizikantėve, kanė mundur tė formohen prej "pluhurit" ose "avullit", herė si mjegullnaja tė errėta, me dėndėsi tė dobėt ose si materie ndėryjore dhe mė diskrete, e njohur pėr pengimin e matjeve fotometrike nė astronomi. Ekzistimi i "urave" tė materieve ndėrmjet galaktikave ėshtė i padyshimtė. Sido qė tė jenė rradhitur kėto gazra, ata, pėr shkak tė hapėsirės gjigante qė zėnė pėr arsye tė largėsisė reciproke tė paskajshme tė galaktikave, kishin mundur t'i pėrshtaten njė mase, e cila, ndonėse me dėndėsinė e saj tė dobėt mund tė tejkalojė tėrėsinė e masave galaktike. A. Boichot kėsaj ekzistence tė masave ndėrmjet galaktikave i jep rėndėsi tė shkallės sė parė, e cila do tė mund "tė ndryshojė dukshėm idenė mbi evolucionin e Gjithėsisė".
    Nė dritėn e kėtyre arritjeve tė shkencės sė sotme, duhet tė shqyrtojmė pėrsėri idetė bazė mbi krijimin e Gjithėsisė, tė nxjerra prej Kur'anit.

  4. #4
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    KONFRONTIMI ME TE DHENAT KUR'ANORE MBI KRIJIMN

    T'i hulumtojmė pesė pika tė rėndėsishme pėr tė cilat Kur'ani ofron tė dhėna tė sakta kur ėshtė fjala pėr krijimin.
    1. Gjashtė periudhat kohore tė krijimit tė qiejve dhetė Tokės sipas Kur'anit, mbulojnė formimin e trupave qiellorė, formimin e Tokės dhe zhvillimin e kėtyre tė fundit, kur ende nuk ishte bėrė (me "ushqimin" e saj) e banueshme pėr njeriun. Pėr kėtė tė fundit, ngjarjet sipas tregimit Kur'anor janė zhvilluar nė katėr periudha kohore. A duhet nė kėtė tė vėrejmė epokat teologjike tė cilat i pėrshkruan shkenca bashkėkohore, kurse njeriu, siē ėshtė e njohur, ėshtė paraqitur nė kvartar ( periudha e katėrt e formimit tė Tokės). Kjo ėshtė hipoteza e rėndomtė, sepse askush nuk mund tė pėrgjigjet nė kėtė pyetje.
    Por duhet kuptuar se pėr formimin e trupave qiellorė dhe pėr formimin e Tokės ishin tė nevojshme dy faza, sikurse shpjegohet nė ajetet 9 gjer nė 12 tė sures 41. Shkenca neve na mėson se nėse merret si shembull (dhe i vetmi shembull i mundshėm) formimi i Diellit dhe nėnprodukti i tij -Tokės, proēesi ėshtė zhvilluar me kondensimin e mjergullnajės sė parė dhe copėtimit tė saj. Pikėrisht kėtė e shpreh Kur'ani nė mėnyrė krejt eksplicite duke pėrmendur proēeset, tė cilat, duke u nisur nga "avulli" qiellor, prodhuan bashkimin e pastaj copėtimin. Kėtu vėrejmė njėjtėsinė e pėrkryer tė tė dhėnave kur'anore me ato shkencore.
    2. Shkenca ka vėrtetuar gėrshetimin e dy ngjarjeve tė formimit tė njė ylli (siē ėshtė Dielli) dhe tė satelitėve tė tij ose njėrit nga satelitėt e tij (siē ėshtė Toka). A nuk paraqitet ky gėrshetim edhe nė tekstin kur'anor, siē e thamė mė sipėr ?
    3. Pajtueshmėria ndėrmjet pohimit mbi egzistimin e kėtij "avulli" nė fazėn fillestare tė Gjithėsisė, pėr tė cilėn flet Kur'ani, pėr tė treguar gjendjen paradominuese tė materies sė gaztė, e cila atėherė e kishte formuar, dhe koncepcionit mbi mjergullnajėn e Gjithėsisė tė fazės fillestare, sipas shkencės bashkėkohore, ėshtė e qartė.
    4. Shumėsia e qiejve qė nė Kur'an ėshtė shprehur me simbolin e numrit 7, rėndėsinė e tė cilit e pamė mė sipėr, e konfirmon vėrtetėsinė e saj nė shkencėn bashkėkohore pėrmes konstatimeve tė astrofizikantėve mbi sistemet e galaktikave dhe numrit tė shumtė tė tyre. Pėrkundrazi shumėsia e tokėve analogjike me Tokėn tonė, sė paku sipas disa pikėpamjeve tė saja ėshtė kuptim qė buron nga teksti Kur'anor, realitetin e tė cilit shkenca akoma nuk e ka demonstruar:megithėse shkencėtarėt e konsiderojnė krejtėsisht tė besueshme.
    5. Ekzistimi i njė ndėrkrijimi, midis qiejve dhe Tokės, qė ėshtė shprehur nė Kur'an, mund tė krahasohet me urat e materieve tė cilat janė tė pranishme jashtė sistemeve astronomike tė organizuara.
    Nėse, ndėrkaq,tė gjitha pyetjet tė cilat i parashtron tregimi kur'anor nuk janė tė vėrtetuara shkencėrisht deri mė sot, pėrsėri nuk ekziston as mė i vogli kundėrshtim ndėrmjet teksteve kur'anore qė kanė tė bėjnė me krijimin, dhe njohurive bashkėkohore mbi formimin e Gjithėsisė. Nė fakt, kjo meriton tė thuhet pėr Shpalljen kur'anore, sepse u pa qartė se teksti i Besėlidhjes sė Vjetėr, tė cilėn e kemi sot nė dispozicion, ka dhėnė hollėsira qė nuk janė tė pranueshme nga kėndvėshtrimi shkencor. Megjithatė, nuk kemi pse tė ēuditemi pėr kėtė kur e dimė qė teksti priftėror, pėrkatėsisht teksti qė e shkruajtėn priftėrinjtė lidhur me tregimin mbi krijimin nė Bibėl, e kanė shkruar priftėrinjtė e kohės sė persekutimit babilonik, tė cilėt kishin qėllime legaliste, qė i kemi saktėsuar dhe tė cilat nė atė frymė bashkuan tregime tė ndryshme nė pėrshtatje me pikėpamjet e tyre teologjike. Egzistimin e njė dallimi tė kėtillė nė mes tregimit biblik dhe tė dhėnave kur'anore mbi krijimin ėshtė edhe mė interesant ta theksojmė pėr shkak tė akuzave krejtėsisht arbitrare qė nuk e kishin kursyer Muhammedin a.s. prej fillimit tė Islamit: se gjoja e kishte kopjuar tregimin biblik. Akuza pėr temėn e krijimit nuk ka aspak bazė. Si ka mundur njė njeri para mė shumė se 14 shekujsh ta korrigjojė tregimin, i cili ishte nė qarkullim, duke i eleminuar trillimet nga pikėpamja shkencore dhe t'i shpallė nga vetvetja tė dhėnat, saktėsinė e tė cilave shkenca pėrfundimisht do ta vėrtetojė nė kohėn tonė. Njė supozim i tillė ėshtė i paqėndrueshėm. Kur'ani mbi krijimin jep pėrshkrim krejtėsisht tė ndryshėm prej atij nė Bibėl.

    PERGJIGJET NE VEREJTJE

    Egzistimi i ngjashmėrisė ndėrmjet tregimit biblik e kur'anor sa i pėrket temave tė tjera, posaēėrisht tė atyre qė kanė tė bėjnė me historinė e fesė, ėshtė i pakontestueshėm. Megjithatė, ėshtė mjaft interesant tė theksojmė nga pikėvėshtrim se gjersa Jezusit (Isai a.s.) nuk i shihet pėr tė madhe qė e ka huazuar evokimin e ngjarjes sė njėjtė dhe tė kėshillave biblike, nė vendet tona perendimore nuk ngurrohet aspak tė qortohet Muhammedi. qė i ka huazuar nė predikimin e tij, duke thėnė se ai ėshtė mashtrues pasi ato i paraqet si Shpallje. Por, ku ėshtė ajo dėshmi se Muhammedi a.s. nė Kur'an ka reproduktuar atė qė rabinėt (priftėrinjtė hebraik) kanė mundur t'ia mėsojnė ose t'ia diktojnė? S'ka mė bazė thėnia tė cilės njė murg i krishterė i ka dhėnė arsim solid teologjik. Le tė lexohet prapė ajo ēfarė thotė R. Blochere pėr kėtė "trillim" nė librin e tij Le Probleme de Muhammet( اėshtja e Muhammedit)54.
    Theksohet, gjithashtu njėfarė njėjtėsie mes disa dėshmive kur'anore dhe besimeve tė cilat shkojnė nė kohė shumė tė lashta, pa dyshim shumė mė herėt se Bibla.
    Nė njė formė tė pėrgjithshme ėshtė dėshiruar tė shihet fryma e disa miteve nė Librat e Shenjtė, p.sh. : besimi polinezian nė ekzistimin e ujrave fillestar tė zhytur nė errėsirė, tė cilat ndahen me tė paraqiturit e dritės. Atėherė formohen qielli dhe Toka. Le tė krahasohet ky mit me tregimin mbi krijimin sipas Biblės dhe padyshim do tė gjejmė gjėra tė njėjta, por do t'ishte krjtėsisht e pavend tė akuzohet Bibla se e ka huazuar kėtė mit kozmogonik.
    Ky tregim ėshtė i njėjtė edhe me pikėpamjen kur'anore mbi copėtimin e materies fillestare, e cila e ka formuar Gjithėsinė nė fazėn fillestare - pikėpamje tė cilėn e mbron dhe shkenca bashkėkohore - si tė dalė prej miteve tė ndryshme kozmogonike, tė cilat nė kėtė ose nė atė mėnyrė tregojnė diēka tė pėrafėrt.
    ثshtė interesant t'i analizojmė pėr sė afėrmi kėto besime dhe tregime mitike sepse shpesh paraqitet idea fillestare, vetvetiu e besueshme dhe, nė raste tė konsiderueshme, e ngjashme me atė qė ne sot dimė ose qė supozojmė se dimė, por qė, nė mit, shartohen pėrshkrime fantazmagorike. I tillė ėshtė koncepti mjaft i pėrhapur mbi qiellin dhe Tokėn, qė nė fazėn fillestare ishin ngjitur dhe mė vonė u ndanė. Kur, si nė Japoni, krahas kėsaj lidhet figura e vezės dhe shprehja kaotike, natyrisht, si nė ēdo vezė, me njė embrion nė brendėsi, shtesa imagjinare ia merr tėrė seriozitetin kėsaj pikėpamjeje. Nė vėndet e tjera, me tė do tė lidhet bima e cila rritet pėr ta ngritur qiellin dhe pėr ta ndarė Tokėn dhe qiellin; edhe kėtu fantazia e shtojcės sė hollėsishme i jep mitit njė vulė tė veēantė. Po, pėrsėri me kėtė nuk ėshtė zvogėluar karakteristika e pėrbashkėt, me pikėpamjen mbi njė masė tė vetme nė fillim tė proēesit evolutiv tė Gjithėsisė, e cila, duke u copėtuar, solli deri te "botėt" e ndryshme qė ne i njohim. Nėse kėtu i kemi pėrmendur kėto mite kozmogonike, tė zhveshura nga tė gjithė hollėsitė fantazioze qė i pėrcjellin kėto besime dhe, tė shėnuara, pėrkundrazi, me shprehje dhe fjalė tė pėrmbajtura dhe nė konformitet me tė arriturat bashkėkohore tė shkencės, kėtė e kemi bėrė pėr ta vėnė nė dukje petkun me tė cilėn i kishte veshur fantazia imagjinuese e njeriut dhe pėr ta theksuar ndryshimin e thellė qė ekziston ndėrmjet dėshmive kur'anore mbi temėn.
    Me karakteristika tė tilla, tekstet kur'anore mbi krijimin duke marrė parasysh se janė thėnė para 14 shekujsh, nuk duket se mund tė kenė shpjegim njerėzor.

  5. #5
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    ASTRONOMIA NE KUR'AN

    Kur'ani pėrmban shumė meditime mbi qiejtė. Nė kapitullin e sipėrm kushtuar krijimit, kemi vėrejtur se janė pėrmendur shumė qiejtė dhe Toka, si dhe ekzistimi i asaj qė Kur'ani e pėrkufizon si ndėrkrijim, pėrkatėsisht meskrijim "nė mes qiejve dhe Tokės", si realitet tė cilėn shkenca bashkėkohore e ka dėshmuar. Ajetet qė kanė tė bėjnė me krijimin nė njė farė mėnyre e kanė dhėnė kuptimin e pėrgjithshėm mbi pėrmbajtjen e qiejve, dmth pėr tėrė atė qė ėshtė jashtė Tokės sonė.
    Pėveē ajeteve tė cilat nė mėnyrė tė veēantė e pėrshkruajnė krijimin, 40 ajete tė tjera ofrojnė tė dhėna tė sakta astronomke tė cilat janė plotėsuese tė kėtyre tė dhėnave. Disa janė jo vetėm mbi formėn e Gjithėkrijuesit dhe Organizatorit tė tė gjitha sistemeve tė yjeve dhe tė planeteve, pėr tė cilėt dimė se janė tė rradhitur nė baraspeshė, mbajtjen e tė cilės Njutoni e ka shpjeguar me anė tė Ligjit tė tėrheqjes reciproke tė trupave.
    Ajetet e para tė cilat i kemi cituar kėtu nuk motivojnė aspak pėr meditim shkencor: qėllimi i tyre ėshtė thjesht tė tėrheqė vėmendjen nė gjithėfuqinė e Zotit. Megjithatė, duhet t'i pėrmendim qė tė krijohet pėrfytyrimi real mbi mėnyrėn nė tė cilėn teksti kur'anor, para gati 14 shekujsh e ka paraqitur organizimin e Gjithėsisė.
    Kėto aluzione paraqesin fakte tė reja tė Shpalljes Hyjnore. As Ungjijtė, as Besėlidhja e Vjetėr (nėse lihen anash botėkuptimet mbi krijimin nė tregimin biblik, pasaktėsinė e sė cilės e pamė sė bashku) nuk merret me organizimin e botės. Kur'ani hollėsisht e shqyrton kėtė temė. Me rėndėsi ėshtė ajo qė pėrmban ai, por edhe atė qė ai nuk e pėrmban. Ai, me fjalė tė tjera, nuk pėrmban teori mbi organizimin e botės qiellore tė cilat nė atė kohė ishin tė respektuara dhe pasaktėsinė e tė cilės shkenca e vėrteton mė vonė. Mė tutje do tė ofrojmė shembuj pėr kėtė. Ky aspekt i llojit negativ duhet tė theksohet

  6. #6
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    MEDITIME TE PERGJITHSHME MBI QIELLIN.

    Surja 50, ajeti 6 ka tė bėjė me njerėzimin pėrgjithėsisht:
    "A nuk ata me vėmendje kah qielli se si mbi ta kemi ndėrtuar atė, e kemi zbukuruar atė duke mos pasur nė tė ndonjė zbrazėti?"
    " Ai krijoi qiejt pa shtylla, sikurse po i shihni ..." 31 - A 10).
    "All-llahu ėshtė Ai qė ngriti qiejt pa ndonjė shtyllė. Ju i shihni ato. Ai mbizotroi Arshin dhe nėnshtroi Diellin dhe hėnėn ... "(S13 – A2).
    Kėto dy ajetet e fundit nuk e pranojnė besimin mbi bazė tė tė cilit Kupa qiellore nė sajė tė shtyllave mbajtėse nuk pėrplaset pėrtokė.
    "Ai e ngriti qiellin dhe Ai vuri drejtėsinė." (S55 - A7).
    "Ai mban qiellin tė mos bjerė nė tokė pos nėse dėshiron Ai" (S22 - A65).
    Dihet se largėsia e masave qiellore nė distanca tė mėdha, propocionale me madhėsitė e vetė masave paraqet bazėn e ekuilibrit tė tyre. Sa mė tė largėta tė jenė masat, aq mė tė dobta do tė jenė forcat tėrheqėse midis tyre. Sa mė tė afėrta tė jenė ato, aq mė shumė ndikojnė njėra mbi tjetrėn: p.sh rasti i Hėnės, e afėrt me Tokėn (mendohet nė kontekstin astronomik), e cila sipas Ligjit tė tėrheqjes ndikon nė ujin e detit, nga ky ndikim lind fenomeni i baticės. Nėse dy trupa qiellor do tė afroheshin jashtė mase, atėherė pėrplasja e tyre do tė ishte e pashmangshme. Nėnshtrimi ndaj njė rendi ėshtė conditio sine qua non i mungesės sė ērregullimit (pertubacionit).
    Aq shpesh pėrkujtohet nėnshtrimi i qiejve ndaj rendit hyjnor. Zoti i thotė tė Dėrguarit: "Thuaj: kush ėshtė Zoti i shtatė qiejve dhe Zoti i Arshit tė madh?" (S23 - A86).
    E pamė se me shtatė qiej duhet kuptuar shumėsi e jo numėr i caktuar.
    "Dhe pėr ju nėnshtroigjithė ē'ka nė qiell dhe ē'ka nė tokė, njėmend pėr njerėzit mė thellė, nė kėto ekzistojnė argumente." (S45 - A13).
    "Dielli dhe Hėna udhėtojnė sipas njė pėrcaktimi tė saktė"56. (S55 - A5).
    "Ai ėshtė krijuesi i dritės sė mėngjesit. Natėn e bėri kohė pushimi, e Diellin dhe hėnėn pėr pėrllogaritjen e kohės ..."57 (S55 – A97)
    "Pėr ju nėnsshtroi Diellin dhe hėnėn qė nė mėnyrė tė zakonshme udhėtojnė vazhdimisht. Pėr ju pėrshtati edhe natėn dhe ditėn." 58. (S14 - A33).
    Kėtu njė ajet e plotėson tjetrin: parallogaritja pėr njėsimin e kohės pėr tė cilat ėshtė fjala kanė pėr pasojė rregullsinė e lėvizjes sė trupave qiellorė tė shqyrtuara, qė ėshtė shprehur me fjalėn da'ib, pjesoren e kohės sė tashme tė foljes domethėnia fillestare e sė cilės ishte tė punojmė me kujdes dhe me ngulm nė diēka. Kėtu i jepet kuptimi "pėrpjekje pėr tė punuar diēka me kujdes dhe nė vazhdimėsi, pa ndryshime, sipas njė shprehje tė caktuar".
    "Edhe Hėnės i kemi caktuar fazat (pozicionet) derisa tė kthehet nė trajtėn e harkut (rrem i hurmės sė tharė). (S36 – A39)".
    Kėtu aludohet me degėn e lakuar tė palmės, e cila, duke u tharė, merr formėn e draprit tė Hėnės. Mė vonė do tė plotėsojmė komentimin.
    "Dhe pėr ju nėnshtroi natėn dhe ditėn dhe Diellin e hėnėn. Edhe yjet janė tė nėnshtruar me urdhrin e Tij. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon". (S16 - A12).
    Pėrmendet ndikimi praktik i kėtij organizimi tė pėrkryer qiellor duke insistuar nė interesin e tij pėr lėvizen e njeriut nė Tokė dhe det, si dhe pėr llogaritjen e kohės. Kjo vėrejtje ėshtė e kuptueshme kur ta kujtojmė se Kur'ani nė fillim ka qenė predikim qė i drejtohej njerėzve qė ishin tė aftė ta kuptojnė vetėm gjuhėn e thjeshtė me tė cilin shėrbeheshin nė jetėn e pėrditshme.
    "Ai ėshtė, qė krijoi yjet pėr ju qė me ta tė orientoheni nė errėsira kur jeni nė tokė ose nė det. Vėrtetė Ne i shpjeguam argumentet tona pėr njė popull qė di tė mendojė."(S6–A97)
    "Vuri dhe shenja tė tjera ( pėr orientim ditėn), ndėrsa (natėn) ata orientohen me anėne yjeve." (S16 - A16).
    "Ai e bėri Diellin shndritės, e hėnėn dritė dhe asaj (hėnės) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė. Allahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron argumentet njė populli qė kupton". (S10 - A5).
    Kėtu imponohet njė vėrejtje. Gjersa Bibla i cilėsoi si "ndriēues", Diellin dhe Hėnėn duke shtuar vetėm njė herė mbiemrin i madh kurse pėr tjetrin e vogėl, Kur'ani si njėrit, ėshtu dhe tjetrit, ja pėrshkruan edhe ndryshimet e tjera e jo vetėm ato tė dimensioneve. Vėrtet, ndryshimi ėshtė vetėm verbal, por si t'ju shpjegojė njerėzve tė asaj epoke e tė mos habiteshin duke shprehur idenė se Dielli dhe Hėna nuk janė ndiēues me natyrė identike.

  7. #7
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    NATYRA E TRUPAVE QIELLORE

    DIELLI DHE HENA



    Dielli ėshtė dritė (diyā'), kurse Hėna kthjelltėsi (nūr). Ky pėrkthim duket se ėshtė mė i saktė nga ai qė i zėvendėson dy shprehje. Thėnė shkurt, ndryshimi nė kuptim ėshtė i dobėt, ndonėse diyā' i takon rrėnjės (daw') e cila nė fjalorin klasik tė Kazimirskit pėrkthehet si shkėlqim, shndrit (thuhet pėr flakėn etj.), megjithėse ky autor emrin pėr tė cilin ėshtė fjala i jep kuptim tė njėjtė thellėsisė, krahas kuptimit tė dritės.
    Por ndryshimi ndėrmjet Diellit dhe Hėnės nė Kur'an do tė saktėsohet me anė tė krahasimeve tė tjera.
    "I madhėrishėm ėshtė Ai qė krijoi yjet nė qiell dhe vendosi nė tė dritė (diell) e hėnė qė ndriēon." (S25 - A61).
    "A nuk ekeni parė se si Allahu krijoi shtatė palė qiej (me kate). Dhe nė ta hėnėn e bėri dritė, Diellin e bėri ndriēues". (S 71 - A15,16).
    "Dhe Ne kemi ndėrtuar mbi ju njė shtatėshe tė fortė. Dhe kemi vėnė ndriēuesin qė flakėron". (S 78 - A12-13)
    Ndriēuesi flakėrues ėshtė nė mėnyrė tė qartė Dielli.
    Kėtu Hėna ėshtė pėrkufizuar si trup i cili ndriēon (munir) nga rrėnja e njėjtė sikurse nūr (kthjelltėsia e cila pėrdoret pėr Hėnėn). Dielli krahasohet me kandilin (Sirag) dhe me kandilin qė flakėron (uahhag).
    Njė njeri nga epoka e Muhammedit a.s. ka mundur pa dyshim tė dallojė Diellin, yllin pėrvėlues, tė njohur mirė nga njerėzit e shkretėtirės dhe Hėnėn, yllin e freskisė sė natės. Pra krahasimet lidhur me ta, tė cilat gjenden nė Kur'an janė krejtėsisht tė natyrshme. Ajo qė ėshtė interesante nė kėtė ėshtė tė pėrmbajturit nė krahasime dhe mungesa e ēdo elementi krahasues nė tekstin kur'anor, i cili pėrdorej nė atė kohė, kurse nė ditėt tonė do tė dukej fantazmagorik.
    Dihet se Dielli ėshtė yll i cili nga djegia e tij e brendėshme prodhon nxehtėsi dhe dritė intesive, ndėrsa Hėna nuk ėshtė e ndritshme vetvetiu por vetėm reflekton dritėn qė merr nga Dielli dhe paraqet yllin inert sė paku nė (shtresat e saj tė jashtme). Asgjė nė tekstin kur'anor nuk ėshtė kundėr njohurisė qė kemi sot pėr kėta dy trupa.


    YJET

    Dihet se yjet si dhe Dielli, janė trupa qiellorė, qėndra tė fenomeneve tė ndryshme nga tė cilat fenomeni mė i lehtė qė shihet ėshtė prodhimi i dritės. Kėta janė yje qė kanė shkėlqimin vetjak.
    Trembėdhjet herė e hasim nė Kur'an fjalėn (nagm, nė shumės nugūm); kjo rrjedh nga rrėnja qė do tė thotė tė shfaqurit, tė shikuarit. Fjala tregon trupin e dukshėm qiellor pa parandjenjė mbi natyrėn e tij : a ėshtė ky transmetues i dritės ose reflektues i thjeshtė i dritės sė marrė. Qė tė saktėsojė se objekti i shėnuar ėshtė me tė vėrtetė ai qė ne e quajmė yll, i shtohet njė cilėsor, si nė suren 86, ajeti 1 - 3:
    "Pasha qiellin dhe yllin ndriēues ( tė natės)! E ku di ti se ēka ėshtė tariku- trokitėsi? Ai ėshtė ylli qė shpon (errėsirėn me dritė). (S 86, A 1-3)
    Ylli i mbrėmjes nė Kur'an ėshtė cilėsuar me fjalėn takhib , e cila tregon atė qė flakėron, digjen dhe depėrton nėpėr diēka (kėtu nėpėr errėsirėn e natės). Pėrveē kėsaj po kjo fjalė pėrdoret si shenjė pėr meteorėt (surja 13, ajeti 10); ata janė rezultat i njė djegje.


    PLANETET

    ثshtė e vėshtirė tė thuhet nėse vėrtet janė pėrmendur nė Kur'an me kuptim tė saktė qė u jepet kėtyre trupave qiellorė.
    Planetėt nuk janė tė ndritshėm vetvetiu. Ata sillen rreth Diellit. Toka jonė u takon atyre. Edhe nėse supozohet se ka edhe diku tjetėr dihet vetėm pėr ata tė sistemit diellor.
    Pesė planetėt jashtė Tokės kanė qenė tė njohur qė nė lashtėsi, si: Mėrkuri, Venera, Marsi, Jupiteri dhe Saturni kurse tre janė zbuluar nė kohėn bashkėkohore: Urani, Neptuni dhe Plutoni.
    Duket se Kur'ani i quan me emrin kaėkab (shumės kaėākib) dhe nuk e saktėson numrin e tyre. ثndrra e Jusufit i pėrmend 11 nė suren 12, por, sipas pėrkufizimit kemi tė bėjmė me njė tregim imagjinar siē duket, njė pėrkufizim i mirė i domethėnies sė kėsaj fjale nė Kur'an ėshtė dhėnė nė njė ajet shumė tė njohur, kuptimi i thellė i tė cilit ėshtė krejtėsisht shpirtėror, e pėr tė kanė diskutuar shumė dhe ekzegetėt. Ai ėshtė gjithsesi tepėr interesant pėr shkak tė krahasimit qė ėshtė bėrė lidhur me fjalėn e cila, si duket, shėnon planetin.
    Teksti qė na intereson ėshtė ky:
    "Zoti ėshtė dritė e qiejve dhe e Tokės. Drita e tij ėshtė e ngjashme me kamaren nė tė cilin ėshtė kandili. Kandili ėshtė njė qelq kupor, e qelqi ėshtė sikurse planeti me shkėlqim margaritar..."60 (S24 - A35).
    Kėtu vėrtet bėhet fjalė mbi projektimin e dritės nė njė trup tė cilin e reflekton (qelqi) duke i dhėnė shkėlqimin e margaritarit, sikurse planetit tė ndriēuar nga Dielli. Kjo ėshtė hollėsia e vetme eksplikative e kėsaj fjale qė mund tė gjendet nė Kur'an.
    Kjo ėshtė fjalė e pėrmendur dhe nė ajete tė tjera. Nė disa prej tyre nuk mund tė pėrcaktohet saktė pėr cilėt trupa qiellorė bėhet fjalė (surja 6, ajeti 76 dhe surja 82, ajeti 1-2).
    Por, njimend duket se nė njė varg mund tė bėhet fjalė pėr trupa qiellorė, tė cilėt mbi bazė tė njohurive tė reja shkencore, i njohim si planetė. Nė suren 37, ajeti 6 lexojmė kėtė:
    "Ne e kemi stolisur qiellin tuaj mė tė afėrt me planetė".
    A thua shprehja kur'anore "qielli mė i afėrt" mund ta tregojė sistemin diellor? Dihet se mes elementeve qiellorė mė afėr nesh nuk ekzistojnė elemente tė tjera tė pėrhershme pėveē planetėve: Dielli ėshtė ylli i vetėm nė sistemin qė mban emrin e tij. Nuk dimė se pėr ēfarė trupa tė tjerė qiellorė mund tė bėhet fjalė kėtu, pėveē pėr planetėt. Domethėnė, duket se pėrkthimi i bėrė ėshtė i drejtė dhe Kur'ani pėrmend ekzistimin e planetėve sipas pėrkufizimit bashkėkohor.

  8. #8
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    QIELLI ME I AFERT

    Disa herė Kur'an pėrmend qiellin mė tė afėrt dhe trupat qiellorė qė e pėrbėjnė atė, ndėr tė cilėt janė, siē duket nga ajo qė pamė mė sipėr, nė rend tė parė, planetėt. Por, kur ai i lidh shqyrtimet e pastėrta shpirtėrore me njohuritė materiale, qė janė tė kuptueshme pėr ne sot, meqė sot jemi tė arsimuar me shkencėn bashkėkohore, kuptimi bėhet shumė i paqartė.
    Kėshtu ajeti i fundit i cituar do tė mund tė kuptohej lehtė, por kur ajeti i ardhshėm (7) i tė njėjtės sure (37) flet pėr "ruajtjen nga ēdo shejtan inatēi", "ruajten" e cila ėshtė pėrmendur edhe nė suren 21, ajeti 32 dhe nė suren 41, ajeti 12, hasim nė shqyrtime qė ndryshojnė nga tė parat.
    Gjithashtu, ē'kuptim t'i japim shprehjes "goditjes sė shejtanit" tė cilėn ajeti 5 i sures 67 e vendos nė qiellin mė tė afėrt? A mos ndoshta "kandilat" qė janė pėrmendur nė po kėtė ajet kanė tė bėjnė me meteorėt61, tė cilėt i kemi pėrmendur mė sipėr?
    Si duket tė gjitha kėto ndryshime e kanė vendin jashtė kėtij studimi. Kėtu i kemi pėrmendur pėr shkak tė tėrėsisė, por nuk duket se tė dhėnat shkencore, nė gjėndjen ekzistuese, do tė mund tė ndriēonin mė mirė njė objekt qė tejkalon gjykimin njerėzor.

    C. STRUKTURA QIELLORE

    Ajo qė ėshtė nė Kur'an lidhur me kėtė ēėshtje i takon para sė gjithash sistemit diellor, por gjithashtu aludon nė fenomene qė e kalojnė vetė sistemin diellor dhe tė cilat janė zbuluar nė kohėn bashkėkohore.
    Dy ajete shumė tė rėndėsishėm bėjnė fjalė pėr orbitat e Dielli dhe tė Hėnės:
    "Ai ėshtė qė krijoi natėn dhe ditėn, Diellin dhe hėnėn dhe secili noton n1 orbitė". (S21-A33)
    "As Dielli nuk mund ta arrijė hėnėn, e as nata para ditės, po secili noton nė njė galaksion". (S36-A40)
    Kėshtu nė mėnyrė tė qartė ėshtė pėrmendur fakti i rėndėsishėm: ekzistimi i orbitave pėr Hėnėn dhe Diellin dhe ėshtė aluduar nė lėvizjen e kėtyre trupave nė hapėsira me anė tė lėvizjes vetjake.
    Pėr mė tepėr, me rastin e leximit tė kėtyre ajeteve paraqitet njė fakt i llojit negativ: ėshtė theksuar se Dielli lėviz nėpėr njė orbitė pa e saktėsuar se ēfarė ėshtė ajo orbitė nė raport me Tokėn. Nė kohėn e Shpalljes sė Kur'anit ėshtė besuar se Dielli sillet, kurse Toka ėshtė pikė e palėvizshme. Ky ishte sistemi geocentrik i cili ka qenė i njohur nga Ptolemeu, nė shekullin II p.e.s., dhe i cili do tė qėndrojė si teori deri nė shekullin XVI, nė kohėn e Kopernikut. Kjo pikėpamje qė ka qenė e pranuar nė kohėn e Muhammedit a.s. nuk del askund nė Kur'an, as kėtu, as nė ndonjė vend tjetėr.

  9. #9
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    EKZISTIMI I ORBITES PER HENEN DHE DIELLIN

    Atė qė kėtu e pėrkthejmė si orbitė ėshtė fjala arabe falak tė cilės shumė pėrkthyes tė Kur'anit nė frengjisht i japin kuptimin e sferės. Ky ėshtė me tė vėrtetė kuptimi fillestar i fjalės. Hamidullahu e ka pėrkthyer si orbitė.
    Fjala (falak) i kishte hutuar komentuesit e Kur'anit, tė cilėt nuk kanė mundur ta paramendojnė rrugėn rrethore tė Hėnės dhe tė Diellit, dhe pėr kėtė arsye nė vetvete krijuan pak a shumė pėrfytyrime tė sakta ose krejtėsisht tė gabuara mbi lėvizjen nė hapėsirė tė kėtyre dy trupave qiellor. Nė pėrkthimin e tij tė Kur'anit, si Hamza Bubeker pėrmend interpretime tė ndryshme: "Njė lloj boshti si shufra e hekurt rreth sė cilės sillet mulliri; kupa e qiellit, orbitė, shenja e Zodiakut, shpejtėsia, vala...". Ai shton kėtė mendim tė komentuesit tė njohur tė shek. X, Tabarisė: "E kemi pėr detyrė tė heshtim kur nuk dimė". Kjo tregon sa tė paaftė kanė qenė njerėzit atėherė qė ta kuptojnė kėtė nocion tė orbitės pėr Diellin dhe Hėnėn. ثshtė e qartė se interpretimi i kėtyre ajetevenuk do tė shpiente nė vėshtirėsi tė tilla, sikur fjala tė shprehte ndonjė nocion nga astronomia e kohės sė Muhammedita.s. Domethėnė, nė Kur'an ka ekzistuar njė nocion i ri i cili do tė kuptohej shekuj mė vonė.

    1.PER HENEN

    Nė kohėn tonė ėshtė shumė i pėrhapur mendimi se ky satelit i Tokės sillet rreth saj me pėrsėritje periodike prej 29 ditėsh63. Por duhet korrigjuar vija rrethore absolute e orbitė, sepse astronomia bashkėkohore ia lejon njė lėvizje tė konsiderueshme boshtit, kėshtu qė largėsia Tokė - Hėnė, e vlerėsuar nė largėsinė 384.000 km, ėshtė largėsi mesatare.
    Mė sipėr pamė si e ka theksuar Kur'ani dobinė e vėzhgimit tė lėvizjeve tė Hėnės pėr matjen e kohės.
    "Ai e bėri Diellin shndritės, e hėnėn dritė dhe asaj (hėnės) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė. Allahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron argumentet njė populli qė kupton". (S10-A5, e citur nė fillim tė kėtij kapitulli).
    Kjo llogaritje ėshtė kritikuar shpesh si arkaike, jopraktike dhe joshkencore nė krahasim me sistemin tonė tė mbėshtetur nė rrotullimin e Tokės rreth Diellit, i cili nė kohėn tonė shprehet nė kalendarin julian.
    Kjo kritikė ēon nė dy vėrejtje:
    a) Kur'ani para 14 shekujsh i ėshtė drejtuar banorėve tė Gadishullit arabik, tė cilėt e kanė aplikuar njėsimin hėnor tė kohės. Ka qenė e udhės qė t'u flitet nė vetmen gjuhė tė cilėn kanė mundur ta kuptojnė dhe tė mos u shkaktohet pėshtjellim nė zakonet e tyre, tė marrjes sė shenjave hapsinore dhe kohore pėr orientim, tė cilėt edhe ishin mjaft efikas. Dihet se banorėt e shkretėtirės kanė qenė tė mėsuar me vėzhgimin e qiellit, me orientimin me anė tė yjeve dhe me llogaritjen e kohės sipas fazave tė Hėnės, tė cilat kanė qenė mjetet mė tė thjeshta dhe mė tė sigurta.
    b) Nėse lihen anash specialistėt pėr kėto ēėshtje, nė pėrgjithėsi injorohet pėrputhja e shkėlqyeshme ndėrmjet kalendarit julian dhe atij hėnor: 235 muaj hėnor pėrputhen saktėsisht me 19 vjet julian prej 365 ditėsh e njė ēerek; gjatėsia e viteve tona prej 365 ditė nuk ėshtė e pėrkryer, pasi kjo kėrkon korrigjim nė ēdo katėr vjet (vitet e brishta). Me kalendarin hėnor, fenomene tė njėjta pėrsėriten nė ēdo tė nėntėmbėdhjetin vit tė vitit julian: ky ėshtė cikli i Metonit, astronomit grek, i cili nė shek. V p.e.s. zbuloi pėrputhshmėrinė e saktė tė kohės diellore dhe hėnore.

    2. SA I PERKET DIELLIT

    Ekzisitmi i orbitės kuptohet vėshtirė pėr arsye se jemi mėsuar tė konsiderojmė se sistemi ynė diellor ėshtė i organizuar rreth tij. Qė tė kuptohet ajeti Kur'anor duhet tė vėzhgohet pozita e Diellit nė Galaktikėn tonė dhe, mbi bazė tė kėsaj, t'i referohemi pikėpamjeve tė shkencės bashkėkohore.
    Galaktika jonė pėrmban njė numėr tė madh yjesh tė shpėrndarė nėpėr njė disk, i cili ėshtė mė i dendur nė qendėr sesa nė periferi. Aty Dielli ėshtė nė njė pozitė tė larguar nga qendra e diskut. Meqė Galaktika rrotullohet rreth vetes me qendrėn e vet si bosht, del se Dielli rrotullohet rreth tė njėjtės qendėr nė orbitė rrethore. Astronomia bashkėkohore i ka pėrllogaritur elementet e saj. Shaplei nė vitin 1917 e ka pėrllogaritur se Dielli ėshtė larg qėndrės sė Galaktikės 10 kiloparsek64 qė i pėrgjigjet pėrafėrsisht largėsisė prej 300.000.000.000.000.000 km. Qė tė bėjnė njė rrotullim rreth vetes Galaktika dhe Dielli duhet tė kalojnė njė periudhė pėrafėrsisht prej 250 milion vjetėsh nė kėtė rrotullim Dielli lėviz me njė shpejtėsi prej afėr 250 km/sek.
    I tillė ėhtė rrotullimi orbital i Diellit tė cilin e shpalli Kur'ani para 14 shekujsh, ekzistimin dhe koordinatat e tė cilit i ka vėrtetuar astronomia bashkėkohore.

    ALUZIONI NE LEVIZJEN E HENES DHE TE DIELLIT NE GJITHESI ME LEVIZJE VETJAKE

    Ky nocion nuk paraqitet nė pėrkthimet e Kur'anit nga njerėzit e shkolluar tė letėrsisė, tė cilėt, duke mos e njohur astronominė, fjalėn arabe e cila shpreh kėtė lėvizje e kanė pėrkthyer me njė nga kuptimet e fjalės "notoj", e kėshtu ėshtė rasti edhe me pėrkthimet nė frėngjisht, nė anglisht, nė pėrkthimet e njohura tė Jusuf Aliut65.
    Fjala arabe e cila bėn aluzion nė transferimin me lėvizje vetjake ėshtė fjala sahaba (jasbahuna nė tekstin e dy ajeteve). Tė gjitha kuptimet e foljes implikojnė lėvizjen e ndėrlidhur me lėvizjen vetjake tė trupit i cili lėviz. Kjo ėshtė "notoj" nėse lėvizja bėhet nė ujė, kurse lėvizja me anė tė kėmbėve tė veta ėshtė tokėsore. Mezi mund tė jepet ideja mbi lėvizjen nė Gjithėsi qė e implikon kjo fjalė, pėveē duke perdorur kuptimin fillestar.
    - Hėna ė bėn rrotullimin e vet rreth vetes pėr aq kohė sa e kryen lėvizjen rreth Tokės ose pėrafėrsisht pėr 29,5 ditė, prandaj gjithnjė ka tė njėjtėn pamje.
    - Dielli rrotullohet rreth vetes pėr afėr 25 ditė. Ekzistojnė disa karakteristika tė rrotullimit pėr ekuatorin dhe pėr polet, pėr tė cilat nuk do tė bėnim fjalė kėtu, por nė tėrėsinė e tij ylli ėshtė nxitur nga njė lėvizje rrotulluese.
    Domethėnė, duket se nė Kur'an njė nuancė e foljes aludon nė lėvizjet karakteristike tė Diellit dhe tė Hėnės. Kėto lėvizje tė dy trupave qiellorė i kanė vėrtetuar tė dhėnat e shkencės bashkėkohore, por nuk mund ta kuptojmė se si njė njeri i shekullit VII tė epokės sonė, sado i ditur tė ketė qenė pėr kohėn e tij, gjė qė nuk ėshtė rasti me Muhammedin a.s. - ka mundur ta mendojė.
    Ndonjėherė kėtė pikėpamje e kundėrshtojnė disa shembuj tė mendimtarėve tė mėdhenj tė lashtėsisė tė cilėt nė mėnyrė tė pakontestueshme i kanė shpallur disa fakte, qė shkenca bashkėkohore i ka vėrteturar si tė sakta. Ata nė njėfarė mėnyre mezi kanė mundur tė mbėshteten nė deduksionin shkencor dhe mė shumė kanė ndjekur rrugėn e arsyetimit filozofik. Shpesh pėrmendet rasti i pitagoristėve, tė cilėt, nė shek. IV para erės sonė, e kanė mbrojtur teorinė e rrotullimit tė Tokės rreth vetvetes dhe rrotullimin e planetėve rreth Diellit, teori tė cilėn do ta vėrtetojė shkenca bashkėkohore. Kur tė bėhet krahasimi me rastin e pitagoristėve, ėshtė e lehtė tė hidhet hipoteza mbi Muhammedin a.s., mendimtarin gjenial, i cili vetvetiu e ka menduar atė qė shkenca bashkėkohore do ta zbulonte shumė shekuj pas tij. Duke bėrė kėtė, harrohet thjesht tė pėrmendet forma tė tjera tė kontributit intelektual tė kėtyre gjenive tė mendimit filozofik dhe tė gabimeve ( mashtrimeve ) tė mėdha me tė cilat janė ngjyrosur veprat e tyre. Kėshtu nuk duhet harruar se pitagoristėt gjithashtu kanė mbrojtur teorinė e mos lėvizjes sė Diellit nė Gjithėsi, qė e kanė bėrė qėndėr tė Botės, duke e menduar pėrqėndrimin e Gjithėsisė vetėm rreth tij. Zakonisht te kėta filozofė tė mėdhenj tė lashtėsisė hasim nė pėrzierje tė ideve tė sakta dhe tė gabuara mbi Gjithėsinė. Shkėliqimin qė u japin veprave tė njeriut pėr pikėpamjet pėrparimtare qė i pėrmbajnė ato, nuk duhet tė na bėjnė tė harrojmė pikėpamjet e gabuara qė na kanė mbetur trashėgim nga po kėto vepra. Kjo ėshtė ajo qė vetėm nė pikėpamje shkencore ndahet nga Kur'ani, sepse shumė tema qė pėrmenden nė Kur'an janė tė lidhura me njohuritė bashkėkohore, e nė tė nuk mund tė hasim nė asnjė pohim i cili do tė ishte nė kundėrshtim me atė qė e ka vėrtetuar shkenca e kohės sonė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga altin55 : 26-05-2004 mė 08:47

  10. #10
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    NDERRIMI I DITES DHE I NATES


    Nė epokėn nė tė cilėn ėshtė konsideruar se Toka ėshtė qėndėr e Botės dhe Dielli ėshtė nė lėvizje nė krahasim me tė, cilės krijesė njerėzore nuk do ta pėrmendte lėvizjen e Diellit me rastin e ndėrrimit tė ditės dhe tė natės? Por diēka tė tillė nuk shkruan nė Kur'an, i cili kėtė temė e trajton si mė poshtė:
    " ..., Ai e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė ditės)..."(S7- A54)
    "Pėr ata ėshtė argument edhe nata, prej sė cilės largojmė ditėn, kurse ata mbesin nė terr(S36-A37)
    "A nuk e di se Allahu e fut (errėsirėn) natėn nė ditė dhe e fut (dritėn) nė natė,..." (S31- A29)
    " Ai natėn ia mbėshtjell (vendit tė) ditės dhe ditėn ia mbėshtjell natės;..." (S39-A5)
    Ajeti i parė (S7-A54) nuk ka nevojė pėr komentim. I dyti ( S36-A37 ) thjesht dėshiron tė na ofrojė pamjen.
    Para sė gjithash, ajeti i tretė (S31-A29) dhe i katėrt (S39-A5).
    Si duket fjala "mbėshtjell" ėshtė mėnyra mė e mirė, si nė pėrkthimin e R. Blacher, pėr tė pėrkthyer fjalėn arabe kawwara. Kuptimi i hershėm i kėsaj foljeje ėshtė mbėshtjellja spirale e turbanit rreth kokės; nė tė gjitha kuptimet e tjera ėshtė ruajtur kuptimi i mbėshtjelljes.
    Por, ēfarė ndodh nė tė vėrtetė nė Gjithėsi? Si e kanė parė mirė astronautėt amerikanė dhe qė kanė fotografuar nga anijet e tyre kozmike, sidomos nga distanca shumė tė largėta nga Toka, p.sh nga Hėna , Dielli pandėrprerė (pėrveē gjatė zėnies -eklipsit) e ndriēon gjysėmsferėn tokėsore tė vendosur kundrejt tij, kurse gjysėmsfera tjetėr ndodhet nė errėsirė. Pasi Toka rrotullohet rreth vetes, kurse ndriēimi ngel po ai, i palėvizshėm, njė zonė e ndriēuar nė formė gjysėmsfere rrotullohet pėr 24 orė rreth Tokės, kurse gjysėmsfera qė ka mbetur nė errėsirė pėr tė njėjtėn kohė bėn rrotullim tė njėjtė. Ky ndėrrim i pandėrprerė i ditės dhe i natės ėshtė pėrshkruar nė mėnyrė tė pėrsosur nė Kur'an. Kjo nė kohėn tonė ėshtė e lehtė pėr t'u kuptuar nga njerėzit, meqė kemi njohuri mbi palėvizshmėrinė (relative) tė Diellit dhe mbi rrotullimin e Tokės. Ky proēes i mbėshtjelljes sė pandėrprerė, me depėrtim tė vazhduar tė njė sektori nė njė sektor tjetėr, ėshtė shprehur nė Kur'an sikur tė jetė menduar nė epokėn e Tokės sė rrumbullakėt, gjė qė pa dyshim nuk ėshtė rastėsi.
    Krahas kėtyre shqyrtimeve mbi ndėrrimin e ditės dhe tė natės, duhet t'i lidhim evokimet e shumėsisė tė lindjes dhe tė perėndimit nė disa nga ajetet e Kur'anit, interesi i tė cilit ėshtė vetėm pėrshkrues, pasi kėto fenomene mund tė zbulohen me vėzhgimin mė banal. Ato janė pėrmendur kėtu me qėllim, nė mėnyrė qė sa tė jetė e mundur tė riprodhohet nė tėrėsi ajo qė Kur'ani e pėrmban lidhur me atė temė.
    Kėto janė, p.sh:
    - nė suren 70, ajeti 40, shprehja: "Pra betohem nė Zotin e lindjeve dhe e tė perėndimeve, se Ne kemi fuqi" ;
    - nė suren 55, ajeti 17, jo: "Zotit i dy lindjeve dhe Zot i dy perėndimeve";
    - nė suren 43, ajeti 38, evokimi: "...Ah, tė kishim qenė larg mes vete sa lindja me perėndimin;... " ėshtė pasqyrė qė shpreh pafundėsinė e largėsisė ndėrmjet dy pikave.
    Vėzhguesi i lindjes dhe i perėndimit tė Diellit e di qė Dielli lind nė pika tė ndryshme tė lindjes dhe perėndon nė pika tė ndryshme tė Perėndimit, sipas stinėve tė vitit. Shenjat e shėnuara nė ēdo horizont pėrcaktojnė pikat e fundme qė caktojnė dy lindje dhe dy Perėndime, ndėrmjet tė cilave gjatė vitit vendosen mespikat. Fenomeni qė ėshtė pėrmendur kėtu mund tė thuhet se ėshtė banal. Por veēanėrisht meriton vėmendje ajo qė ka tė bėjė me tema tė tjera tė shqyrtuara nė kėtė kapitull, nė tė cilin pėrshkrimi i fenomeneve astronomike qė i evokon Kur'ani ėshtė konform me pikėpamjet bashkėkohore.

  11. #11
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    D. EVOLUCIONI I GJITHESISE

    Duke i pėrkujtuar idetė bashkėkohore mbi formimin e Gjithėsisė e kemi treguar evolucionin qė ka ndodhur duke filluar nga mjergullnajat fillestare e deri te formimi i galaktikave, i yjeve dhe i sistemit diellor, deri nė paraqitjen e planeteve qė kanė rrjedhur nga Dielli nė njė shkallė tė evolucionit tė tij. Tė dhėnat bashkėkohore lejojnė mendimin qė nė sistemin diellor dhe pėrgjithėsisht nė Gjithėsi evolucioni vazhdon akoma. Kur dihet kjo, atėherė si mos ta krahasojmė me disa pohime qė i gjejmė nė Kur'an, kur evokohen manifestimet e plotėfuqisė sė Zotit?
    Nė disa raste Kur'ani rikujton se: "... Ai mbizotėroi Arshin dhe nėnshtroi Diellin e hėnėn qė ēdo njėri udhėton deri nė njė afat tė caktuar;..."
    Kėtė fjali e gjejmė nė suren 13, ajeti 2; nė suren 31, ajeti 29; nė suren 35, ajeti 13; nė suren 39, ajeti 5.
    Por, pėr mė tepėr, ideja mbi afatin e caktuar ėshtė e lidhur me idenė mbi cakun nė suren 36, ajeti 38:
    " Dhe Dielli udhėton pėr nė kufirin e vet ( nė cakun pėrfundimtar). Ai ėshtė (udhėtim) pėrcaktim i Ngadhėnjyesit, tė Dijshmit."
    Kufiri i caktuar ėshtė pėrkthim i fjalės mustekarr. Nuk ka dyshim se me kėtė fjalė ėshtė e lidhur ideja mbi vendin e caktuar.
    Si duket konfrontimi i kėtyre i pohimeve me tė dhėnat qė i ka vėrtetuar shkenca bashkėkohore?
    Kur'ani ja cakton Diellit afatin evolutiv dhe cakun. Hėnės gjithashtu ia cakton afatin. Qė tė mund tė kuptohet domethėnia e mundshme e kėtyre pohimeve, duhet t'i sjellim ndėr mend njohuritė bashkėkohore mbi evolucionin e yjeve nė pėrgjithėsi, e tė Diellit nė veēanti, dhe, me anė tė konkluzionit, mbi formacionet qiellore tė cilat detyrimisht e ndjekin lėvizjen e tyre nė Gjithėsi, e tė cilave u pėrket Hėna.
    Dielli ėshtė yll, vjetėrsinė e tė cilit astrofizikanėt e vlerėsojnė nė 4,5 miliard vjet. Si pėr tė gjitha yjet edhe pėr tė mund tė caktohet stadi evolutiv. Dielli tani ėshtė nė stadin e parė, tė cilin e karakterizon transformimi i atomeve tė hidrogjenit nė atome tė heliumit: stadi i tanishėm, teorikisht, do tė duhej tė zgjaste edhe 5,5 miliard vjet, sipas llogaritjeve tė bėra tek yjet e tipit tė Diellit, stadit tė parė tė tanishėm, tek yjet e tipit tė Diellit, ia caktojnė kohėzgjatjen e pėrgjithshėm prej gjithsej 10 miliard vjet. Pas kėtij stadi, siē ėshtė vėrejtur tek yjet e tjerė, pason stadi i dytė tė cilin e karakterizon pėrfundimi i transformimit tė hidrogjenit nė helium, pasojė e tė cilit janė zgjerimi i shtresave tė jashtme dhe ftohja e Diellit. Nė stadin e fundit drita ėshtė e zvogėluar shumė dhe densiteti i rritur shumė: kjo shihet nė tipin e yjeve tė cilėve u ėshtė dhėnė emri i xhuxhėve tė bardhė.
    Nga e gjithė kjo nuk duhet mbajtur mend datat, tė cilat janė interesante vetėm sa pėr tė dhėnė vlerėsimin e pėrafėrt tė faktorit kohė, por vetėm atė qė mė sė shumti del nė pah: kuptimi i evolucionit. Tė dhėnat bashkėkohore e bėjnė tė mundur parashikimin qė brenda disa miliardė vitesh kushtet nė sistemin diellor nuk do tė jenė kėto tė sotmet. Si edhe pėr yje tė tjerė, transformimet e tė cilėve janė regjistruar deri nė stadin e fundit, mund tė parashikohet fundi edhe pėr Diellin.
    Ajeti i dytė qė ėshtė dhėnė mė sipėr (S36 - A38) evokon se Dielli shkon drejt cakut tė vet.
    Astronomia bashkėkohore e ka caktuar nė mėnyrė tė pėrkryer duke i dhėnė edhe emrin e apeksit diellor: sistemi diellor me tė vėrtetė lėviz nė Gjithėsi drejt njė pike tė vendosur nė yllėsinė e Herkulit, nė fqinjėsi me yllėsinė Vega (yllėsia e Lirės), koordinatat e tė cilit janė tė pėrcaktuara mirė: lėvizja ka shpejtėsi tė caktuar prej 19 km/sek.
    Tė gjitha kėto tė dhėna nga astronomia meritojnė tė paraqiten lidhur me dy ajetet e Kur'anit, tė cilėt, siē duket pėrputhen me njohuritė e sotme shkencore nė mėnyrė tė pėrkryer.

    ZGJERIMI I GJITHESISE

    Zgjerimi i Gjithėsisė ėshtė fenomeni mė madhėshtor qė e ka zbuluar shkenca bashkėkohore. Ky sot ėshtė kuptimi i pėrcaktuar mirė, kurse diskutimet bėhen vetėm rreth shembullit sipas tė cilit zbatohet.
    I sugjeruar nga teoria e pėrgjithshme e relativitetit, zgjerimi i Gjithėsisė ka bazė fizike nė hulumtimin e spektrit tė galaktikave; lėvizja sistematike e spektrit tė tyre kah pjesa e kuqe shpjegohet me largimin reciprok tė galaktikave. Kėshtu sipėrfaqja e Gjithėsisė rritet vazhdimisht e ky zgjerim ėshtė mė i madh, pėr aq sa largohet nga ne. Shpejtėsitė me tė cilat trupat qiellorė lėvizin nė kėtė zgjerim tė pandėrprerė mund tė shkojnė nga pjesė tė shpejtėsisė sė dritės deri nė vlera mė tė mėdha se ajo.
    A mund tė krahasohet ajeti vijues nga Kur'ani (surja51, ajeti 47), nė tė cilėn Zoti flet, me tė arriturat shkencore bashkėkohore?
    " Ne me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė."66 (S51, A47)
    Qielli, pėrkthim i fjalės sema', a nuk ėshtė pikėrisht Gjithėsia jashtė Tokės, pėr tė cilėn kėtu bėhet fjalė?
    Atė qė ne e kemi pėrkthyer "Ne e zgjerojmė" ėshtė pjesorja e kohės sė tashme tė shumėsit muėsiu'na tė foljes auuasaa' qė do tė thotė: zgjerim, shtrirje, zgjerim hapsinor, kur ėshtė fjala pėr objektet.
    Disa pėrkthyes, tė paaftė pėr ta kuptuar domethėnien e fjalės sė fundit, i japin kuptimin qė mė duket i gabuar si "Ne jemi plotė gjėrėsi" (R. Blachere). Autorė tė tjerė ia qėllojnė domethėnies por nuk kanė guximin ta thonė: Hamidullahu, nė pėrkthimin e vet tė Kur'anit, flet pėr zgjerimin e qiellit, tė Gjithėsisė, por me pikėpyetje. Ka tė tillė, tė cilėt, duke u mbėshtetur nė komentimet e veta tė mendimeve tė autorizuara shkencore, ia japin kuptimin qė e kemi treguar kėtu. I tillė ėshtė rasti me komentimin e Muntahabit, tė cilin e boton Kėshillin Suprem i Punėve Islamike nė Kajro; ata pa as mė tė voglin dyshim e pėrmendin zgjerimin e Gjithėsisė.

    E. PUSHTIMI I GJITHESISE

    Nga ky pikėvėshtrim, tre ajetet kur'anore meritojnė ta tėrheqin tėrė vėmendjen. Njėri nė mėnyrė tė qartė shpreh atė qė u takon njerėzve ta realizojnė dhe ēfarė do tė realizojnė. Nė dy ajetet e tjera, Zoti evokon ēudinė qė do t'u ndodhte jobesimtarėve nga Meka, sikur tė mund tė ngjiteshin nė qiell, duke aluduar kėshtu nė njė supozim i cili nuk do tė ketė pasoja pėr kėta tė fundit.
    1. Ajeti i parė ajeti 33 nga surja 55:
    "O turmė e xhinve dhe e njerėzve, nėse keni mundėsi tė dilni pėrtej kufijve tė qiejve tė tokės, depėrtoni pra, po nuk mundeni vetėm me ndonjė fuqi tė fortė (por ju nuk e keni atė). (A33 nga S55)
    Pėrkthimi tė cilin e dhamė kėtu kėrkon disa shpjegime plotėsuese:
    a) Fjala frėnge "si" shpreh kushtin e cila zbulon nė mėnyrė tė njėjtė mundėsinė, si dhe supozimin e realizueshėm dhe tė parealizueshėm. Gjuha arabe ėshtė nė gjendje qė ta nuancojė kushtin nė mėnyrė tejet eksplicite. Ekziston fjala qė shpreh mundėsinė (ida), njė tjetėr qė tė shprehet supozimi i realizueshėm (in), dhe njė e tretė qė tė shprehet supozimi i parealizueshėm (leė). Ajeti tė cilin po e shqyrtojmė konsideron se fjala ėshtė pėr supozimin e realizueshėm, tė shprehur me anė tė in. Kur'ani domethėnė evokon mundėsinė materiale tė realizimit konkret. Ky ndryshim gjuhėsor formalisht e eleminon interpretimin e pastėr mistik tė cilin kanė provuar t'ia japin gabimisht kėtij ajeti.
    b) Zoti iu drejtohet xhinėve dhe njerėzve e jo nė thelb personave alegorik.
    c) "Depėrtim i kundėrt" ėshtė pėrkthimi i fjalės nefedhe pas tė cilės vjen parafjala min,e cila, sipas fjalorit tė Kazimirit, domethėnė depėrtim, kalim pėrtej dhe dalje pėrtej njė trupi (p.sh thuhet pėr shigjetėn e cila del nė anėn kundėrt). Ajo domethėnė evokon depėrtimin e thellė dhe daljen nė anėn tjetėr tė zonave pėr tė cilat bėhet fjalė.
    d) Fuqia (sultan) tė cilėn duhet ta kenė njerėzit pėr arritjen e kėtij qėllimi duket se ėshtė fuqi e cila buron nga i Plotėfuqishmi.
    Nuk ka dyshim qė ky ajet tregon mundėsinė qė do ta kenė njerėzit dikur pėr ta kryer atė qė ne, nė epokėn tonė, ndoshta nė mėnyrė shumė tė papėrshtatshme, e quajmė pushtim tė Gjithėsisė. Duhet tė theksojmė qė teksti kur'anor nuk e vėren vetėm depėrtimin nėpėr zonėn e qiejve, por edhe nėpėr zonat e Tokės, ky ėshtė hulumtim i thellėsive.
    2. Dy ajetet e tjera janė nxjerrė nga surja 15, ajeti 14dhe 15. All-llahu iu flet jobesimtarėve nga Meka, si tregon edhe kjo pjesė e sures:
    "Edhe sikur Ne t'u hapnim atyre njė derė nė qiell dhe tė ngjiteshin vazhdimisht lart nė tė (e tė shihnin ėngjėjt e fshehtėsitė). Ata gjithqysh do tė thonin: " Neve na janė ndalė sytė (tė pamėt). Jo, ne jemi njerėz tė magjepsur." ( S15 - A 14 -15)
    Kjo ėshtė shprehje e habisė para njė pamje tė papritur, tė ndryshme nga ajo qė njeriu mund ta paramendojė.
    Fjalia kushtore ėshtė futur kėtu me anė tė fjalės leė e cila shpreh supozimin qė nuk do tė realizohet kurrė pėr ata pėr tė cilėt bėn fjalė kjo pjesė.
    Domethėnė nė pikėpamje tė pushtimit tė Gjithėsisė ndodhemi nė mesin e dy pjesėve tė tekstit kur'anor, nga tė cilat njėra bėn aluzion nė atė qė njė ditė do tė realizohet nė saj tė fuqisė qė Zoti do t'ia japė intelektit dhe aftėsisė zbuluese tė njeriut, kurse e dyta evokon ngjarjen tė cilėn nuk do ta pėrjetojnė jobesimtarėt e Mekės, nga e cila rrjedh karakteri i kushtėzimit, i cili nuk do tė realizohet... Por kėtė ngjarje do ta pėrjetojnė tė tjerėt siē e supozon ajeti i parė i cituar. Ai i pėrshkruan reaksionet e njerėzve para pamjes sė papritur e cila ndodh qė t'iu shfaqet udhėtarėve tė Gjithėsisė: shikime tė shqetėsuar, pėrshtypje e magjepsjes...
    Mu kėshtu astronautėt e pėrjetuan kėtė aventurė tė ēuditshme nė vitin 1961, me rastin e fluturimit tė parė tė njeriut rreth Tokės. Dihet, se kur tė ndodhemi nga ana tjetėr e atmosferės sė Tokės, qielli nuk shihet askund me pamjen e tij tė kaltėr qė u tregohet tokėsorėve, e i cili ėshtė rezultat i fenomenit tė absobimit67 tė dritės sė Diellit nė shtresat atmosferike. Kur njeriu ndodhet nė Gjithėsi, nė anėn tjetėr tė atmosferės tokėsore, ai sheh njė qiell tė zi, kurse Toka i duket e mbėshtjellur nė njė si unazė ngjyrė tė kaltėr, pėr shkak tė fenomeneve tė ngjashme tė absorbimit tė dritės nė atmosferėn tokėsore, kurse Hėna, e cila nuk ka atmosferė, shihet me ngjyrat e veta nė sfondin e errėt tė qiellit. Domethėnė njė pamje krejtėsisht e re pėr njeriun paraqitet nė Gjithėsi, pamje fotografitė e tė cilės janė bėrė klasike pėr njerėzit e kohės sonė.
    Edhe kėtu, kur e ballafaqojmė tekstin e Kur'anit me njohuritė bashkėkohore, si mos tė impresionohemi me saktėsitė pėr tė cilat nuk mund tė supozojmė se rrjedhin nga mendimi i njė njeriu, i cili ka jetuar para 14 shekujsh.

  12. #12
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    TOKA

    Sikurse temat e trajtuar mė parė, edhe ajetet kur'anore, qė bėjnė fjalė pėr Tokėn, janė tė shpėrndarė nė tėrė Librin. Libri i klasifikimeve ėshtė i rėndė: kjo qė po e paraqesim ėshtė krejtėsisht personale.
    Pėr tė qenė shpjegimi i qartė duket se, para sė gjithash, mund tė veēohet njė numėr i konsiderueshėm i ajeteve tė cilat shpesh, duke trajtuar mė shumė tema, kanė njė domethėnie tė pėrgjithshme, kurse paraqesin po aq thirrje drejtuar njerėzve nė mėnyrė qė me anė tė shembujve tė paraqitur tė mendojnė mbi bamirėsinė e Zotit.
    Mund tė veēojmė grupe tė tjera tė ajeteve qė kanė tė bėjnė me tema mė tė veēanta, siē janė:
    - cikli i ujit dhe i deteve
    - relievi i Tokės
    - atmosfera e Tokės



    A. AJETET ME RENDESI TE PERGJITHSHME

    Duke dhėnė argumente me tė cilat njerėzit duhet tė nxiten pėr tė menduar mbi bamirėsinė e Zotit ndaj atyre qė i ka krijuar, kėto ajete aty-kėtu pėrmbajnė pohime qė janė me interes tė konfrontohen me tė dhėnat e shkencės bashkėkohore. Por, nga ky pikėvėshtrim, ajetet mund tė jenė me interes edhe mė tė madh pėr shkak se nuk shprehin besime tė shumėllojshme pėr disa fenomene natyrore, nė tė cilat njerėzit kanė besuar nė kohėn e Shpalljes sė Kur'anit- besime tė ndryshme, gabimet e tė cilave do t'i vėrtetojė mė vonė njohuria shkencore.
    Kėto ajete shprehin tė vėrteta tė thjeshta, tė lehta pėr t'u kuptuar nga ata tė cilėve u ėshtė drejtuar Kur'ani, pėr shkaqe gjeografike, banorėve tė Mekės dhe Medinės, beduinėve tė Gadishullit arabik, nė njė anė, dhe meditime tė pėrgjithshme, nga tė cilat bota e arsimuar, nė tė gjitha vendet dhe nė tė gjitha kohėt, mund tė nxjerri mėsim kur pėrpiqet tė meditojė, gjė qė ėshtė karakteristikė universalitetit tė Kur'anit, nga ana tjetėr.
    Pasi asnjė klasifikim i kėtyre ajeteve nuk ėshtė i dukshėm nė Kur'an, ato kėtu janė paraqitur sipas renditjes numerike tė sureve.
    "Ai (All-llahu), i cili pėr ju e bėri tokėn shtrat (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshojė shi me tė cilin ju siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė). (S2-A22)
    " ثshtė fakt se nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditė, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me te ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto) pėr njė popull qė ka mend ka argumente." (S2- A164)
    "E tokėn e kemi shtruar dhe nė tė kemi vėn1 kodra dhe kemi bėrė qė nė tė tė mbijnė bimė tė caktuara tė tė gjitha llojeve. Dhe Ne ju kemi krijuar juve nė tė jetesėn (mjetet pėr jetesė) e edhe atyre pėr tė cilėt ju nuk jeni furnizues. (S15-A19-20)
    "E nuk ka asnjė send qė tė mos ta ketė burimin te Ne, po Ne, nuk e japim atė ndryshe vetėm sipas njė mase tė caktuar (tė nevojshme). (S15-A21)
    kėtu duhet parė njė sure me kujdes se ka njė ngatėrrim (S20A62)
    " Hani ju dhe kullotni kafshėt tuaja(nga ato bimė). Vėrtet , pėr tė gjitha kėto (qė u pėrmendėn) ka argumente pėr ata qė kanė mendje tė shėndoshė. (S20 - A54)
    " A ėshtėAi qė tokėn e bėri vendqėndrim e nėpėr tė bėri tė rrjedhin lumenj, dhe asaj (tokės) i bėri (male) pėrforcues, dhe nė mes dy deteve bėri ndarje. A ka pėrveē All-llahut Zot tjetėr? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni. (S27 - A61)
    Kėtu bėhet aluzion nė stabilitetin e pėrgjithshėm tė kores sė Tokės. Dihet se nė kohėt e mugėta tė Tokės, shtresa sipėrfaqėsore e saj ishte jostabėl para ftohjes. Stabiliteti i kores sė Tokės pėrsėri nuk ėshtė absolut, meqė eksiztojnė zona nė tė cilat kohė pas kohe bijnė tėrmete. Sa i pėrket pėrvijimit mes dy deteve, kjo ėshtė figurė pėrmes tė cilės tregohet mungesa e pėrzierjes sė ujit tė lumenjve me atė tė deteve nė sipėrfaqen e grykave tė mėdha, si do tė shihet mė poshtė.
    "Ai ėshtė qė juve tokėn ua bėri tė pėrshtatshme, andaj, ecni nėpėr pjesė tė saj dhe shfrytėzoni begatitė e Tij, vetėm teAi ėshtė e ardhmja." (S67 - A15)
    "E pastaj tokėn e sheshoi." (S79 - A30)
    "Dhe prej saj nxorri ujin e saj dhe kullosat e saj." (S79 - A31
    "Kurse kodrat ia pėrforcoi" (S79 - A32)
    "Si furnizim pėr ju dhe pėr kafshėt tuaja." (S79 - A33)
    Nė shumė prej kėtyre ajeteve ėshtė theksuar vlera e ujit dhe pasoja praktike e pranisė sė tij nė Tokė - pjelloria e Tokės. Uji, nė tė vėrtetė, nė vendet me shkretėtirė, ėshtė element numėr njė qė e kushtėzon jetėn e njeriut. Por evokimi nė Kur'an e tejkalon kėtė veēori gjeografike. ثshtė theksuar karakteri i planetit tė pasur me ujė, i vetėm nė sistemin diellor. Pa ujė Toka do tė ishte trup i vdekur si Hėna. Kur'ani ia jep vendin e parė ujit nė evokimin e fenomeneve natyrore tė Tokės. Cikli i ujit ėshtė pėrshkruar kėtu me saktėsi tė pazakontė.

  13. #13
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    CIKLI I UJIT DHE I DETEVE

    Kur sot i lexojmė ajetet e Kur'anit, njėri pas tjetrit, qė flasin pėr rolin e ujit nė jetėn e njerėzve, na duket se tė gjithė ajetet shprehin ide krejt tė qarta. Shkaku i kėsaj ėshtė shumė i thjeshtė: nė epokėn tonė pak a shumė tė gjithė e dimė nė mėnyrė tė saktė se si kryhet qarkullimi i ujit nė natyrė.
    Por kur e marrim parasysh se sa tė ndryshme kanė qenė pikėpamjet e lashta pėr kėtė ēėshtje, vėrejmė se tė dhėnat kur'anore nuk zbulojnė pikėpamje mitike qė janė pėrdorur dhe nė elaborimin e tė cilave spekullimet filozofike kanė pasur ndikim mė tė madh sesa tė dhėnat nga vėzhgimet e bėra. Nėse njerėzit, nė mėnyrė empirike, kanė arritur deri te njohuri tė kufizuara, por tė dobishme dhe praktike, pėr pėrmirėsimin e ujitjes, pėrkundrazi, pikėpamjet e tyre mbi qarkullimin e ujit nė tėrėsi do tė ishin tė vėshtira pėr t'u kuptuar sot. Kėshtu do tė ishte e thjeshtė pėr t'u marrė me mend se ujėrat nėntokėsore rrjedhin nga depėrtimi i rreshjeve nė Tokė. Por, nė kohėt e lashta citohet si pėrjashtim pikėpamja e njėfarė Vitruvit, i cili, nė Romėn e shekullit tė parė para epokės sonė, e ka mbrojtur kėtė ide. Kėshtu pas shumė shekujsh, tė cilėve u takon edhe epoka e Shpalljes sė Kur'anit, njerėzit kanė pasur pikėpamje krejt tė gabuara mbi sistemin e ujrave.
    Nė artikullin "Hidrologjia", tė botuar nė Encyclopedia Universalis dy specialistė pėr kėto probleme, G. Castany dhe B. Blavoux, kryejnė kėtė hulumtim didaktik historik:
    Nė shekullin VII p.e.s. Talesi nga Mileti e ka mbrojtur teorinė e shtyrjes sė ujit tė oqeanit nė brendėsi tė kontinentit, rėnien nė tokė dhe depėrtimin e tij nė tokė nėn ndikimin e erės. Edhe Platoni e ka mbrojtur kėtė ide dhe ka menduar se kthimi i ujit nė oqean bėhet nėpėrmjet njė humnere tė madhe, Tatarit. Kjo teori do tė ketė ithtarėt e vet tė flaktė deri nė shek. XVIII, para Dekartit. Aristoteli ka supozuar se avulli i ujit nga toka kondensohet nė honet e thella dhe tė ftohta tė bjeshkėve dhe formon liqene nėntokėsorė qė i mbushin burimet. Atė do ta pasojė Seneka (shek. I p.e.s.) dhe do tė ketė ithtarė tė shumtė deri nė vitin 1877, ndėr tė cilėt vlen tė pėrmendet O. Volger. Pikėpamja e parė e pastėr mbi qarkullimin e ujit do t'i bjerė ndėr mend Bernard Palissys, i cili nė vitin 1580 pohon se ujrat nėntokėsorė rrjedhin nga depėrtimi i shiut nė tokė. Kėtė teori do ta vėrtetojė E. Marioti dhe P. Pero nė shek. XVII.
    Nė pjesėt e Kur'anit qė po i japim nė vijim nuk ka asnjė jehonė tė pikėpamjeve jo tė sakta qė u pėrmendėn deri tani e tė cilat janė ditur nė kohėn e Muhammedita.s. :
    " Ne, nga qielli lėshuam shiun e dobishėm dhe me tė bėmė qėtė kultivohen kopshte e drithėra qė korren. Dhe rritėm trungje tė gjata hurmash me fruta tė paluar njėri mbi tjetrin. Ushqim pėr njerėz, dhe me tė, Ne e ngjallėm tokėn e vdekur , e kėshtu do tė jetė edhe ringjallja." (S50-A9,10,11)
    " Ne e l1shuam me masė ujin nga qielli dhe atė e pėrqėndrojmė nė tokė. Po Ne kemi mundėsi edhe ta humbim atė (ujin). Dhe me anėn e tij Ne mundėsuam pėr ju kopshte hurmash e rrushi, qė nė to keni shumė pemė dhe hani prej tyre." (S23-A18,19)
    " Ne i lėshojmė erėrat mbarėsuese, e nga qielli (retė) lėshojmė shi dhe atė ju japim ta pini, e ju nuk mund ta ruani atė." (S15 - A22)
    Ekzistojnė dy mundėsi pėr interpretimin e ajetit tė fundit (S15 - A22). Erėrat qė pjalmojnė mund tė konsiderohen pllenuese tė bimėve me anė tė bartjes sė polenit, por kjo mund tė lidhet edhe me shprehjen figurative e cila me analogji thekson rolin e erės, qė njė re, e cila nuk lėshon shi, kthehet nė re qė lėshon rrebesh shiu. Ky rol ėshtė theksuar shpesh, si nė ajetin vijues:
    " Allahu ėshtė Ai qė lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja kėshtu ėshtė ringjallja."(S35-A9)
    Kėtu po shohim se pjesa e parė e kėtij ajeti ka stil tregimtar dhe, pa kapėrcim, pason njė shpallje e Zotit. Modifikime tė tilla tė papritura nė formė bisedimi janė tė shpeshta nė Kur'an.
    " Allahu ėshtė Ai qė lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ai i shtrinė lart si tė dojė i bėn ato edhe tė ndara nė pjesė, dhe pėrmes tyre e sheh se si bie shi, e kur ia lėshon atė kujt tė dojė prej robėrve tė vet, ja, ata gėzohen."(S30-A48)
    "Ai ėshtė qė i lėshon erėrat si myzhde pranė mėshirės (shiut) sė Tij e kur ato (erėrat) bartin re tė mėdha, Ne i sjellim mbi njė tokė tė vdekur dhe lėshojmė nė tė ujin (shiun), dhe me tė (me ujin)nxjerrim tė gjitha frutat. Kėshtu i nxjerrim (i ngjallim) tė vdekurit, ashtu qė tė pėrkujtoni (fuqinė e Zotit)." (S7-A57)
    " Edhe Ai ėshtė, qė i lėshon erėrat myzhde nė prag tė mėshirės sėTij (shiut) dhe Ne lėshuam prej qiellit ujė tė pastėr. Qė me tė t'i japim jetė njė toke tė vdekur dhe qė t'u japim tė pijnė atyre qė i krijuam, kafshė e shumė njerėz." (S25-A48,49)
    "... nė atė furnizim qė Allahu e lėshon prej qiellit dhe me tė, pasi tė ketė vdekur e ngjall tokėn; dhe nė qarkullimin e erėrave pėr njė popull qė logjikon ka argumente." (S45-A5)
    " Ai e lėshon ujin (shiun) nga qielli e sipas madhėsisė sė tyre rrjedhin pėrrocka, kurse vala bart mbi vete shkumė tė fryer lart ..." (S13-A17)
    Zoti e urdhėron Profetin:
    " Thuaj: " Mė tregoni, nėse uji juaj humbet nė thellėsi, kush do t'ju sjell ujė mbitokėsor (burimor)."(S67-A30)
    "A nuk e sheh se Allahu lėshon ujė nga qielli dhe atė e shpėrndan nė tokė nėpėr burime, mandej me tė mbijnė bimė tė llojeve dhe tė ngjyrave tė ndryshme, pastaj ajo thahet dhe ti e sheh atė tė zverdhur dhe pastaj e bėn atė pleh." (S39-A21)
    "Dhe nė tė Ne u kemi bėrė kopshte hurmash e rrushi dhe nė tė u kemi dhėnė burime (uji)." (S36-A34)
    Rėndėsia e burimeve, furnizimi i tyre me ujin e shiut dhe shpėrndarja nė burime ėshtė theksuar nė tri ajetet e fundit. Fakti meriton qė tė ndalemi nė tė nė mėnyrė qė tė pėrkujtojmė pikėpamjet dominuese tė mesjetės, siē janė ato tė Aristotelit, sipas tė cilave burimet mbushen nga liqenet nėntokėsorė. Nė artikullin e vet "Hidrologjia", tė botuar nė Encyclopedia Universalis, M. M. Rémenierés, profesor nė Ecole Nationale du Génie rural, des Eaux et Forets, pėrshkruan etapat kryesore tė hidrologjisė dhe kujton punimet madhėshtore tė dikurshme pėr ujitjen, posaēėrisht nė Lindjen e Mesme, duke tėrhequr vėrejtjen se me tėrė ato ka udhėhequr empirizmi, sepse idetė e atėhershme kanė dalė nga pikėpamjet e gabuara. Ai vazhdon : "Duhet tė presim Rilindjen (pėrafėrsisht ndėrmjet viteve 1400 - 1600) nė mėnyrė qė pikėpamjet e pastra filozofike tua lirojnė vendin hulumtimeve tė mbėshtetura nė observimet objektive tė fenomeneve hidrologjike. Leonardo da Vinēi (1452 - 1519) kundėrshton pohimet e Aristotelit. Nė studimin e tij Shqyrtim i ēuditshėm mbi natyrėn e ujrave dhe burimeve natyrore e artificiale ("Discours admirable de la nature des eaux et fontaines tant naturalles qu'artificeilles, Paris 1570), Bernard Palissy bėn interpretimin konkret tė qarkullimit tė ujit e sidomos furnizimin me shi".
    Do ta shohim se vėrejtjen e fundit e gjejmė nė ajetin 21 tė sures 39, qė evokon shpėrndarjen e ujrave tė shiut nė burimet nė Tokė.
    Shiu dhe breshėri janė trajtuar nė ajetin 43 tė sures 24:
    "A nuk e ke parė se si Allahu drejton retė, pastaj i bashkon, i bėnė grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun se si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti, nga retė e mėdha si kodra breshėr dhe me te goditė kėdo, e ja largon atij qė do...."
    Fragmenti tjetėr meriton komentim (surja 56, ajeti 68 - 70).
    " A e shihni ujin qė po pini? Aju elėshoni atė prej reve, apo Ne jemi qė e lėshojmė? Sikur Ne tė dėshirojmė e bėjmė atė tė njelmėt, pėrse nuk falenderoni?"
    Tė pėrmendėsh faktin se Zoti ka mundur ta bėjė ujin tė njelmėt, i cili natyrisht nuk ėshtė i tillė, ėshtė mėnyrė e tė shprehurit tė plotėfuqisė sė Zotit. Mėnyra e dytė e rikujtimit tė kėsaj plotfuqie ėshtė sfidė drejtuar njeriut pėr ta lėshuar shiun nga retė. Por derisa e para ėshtė thjesht shaka, e dyta mund tė mos jetė nė epokėn bashkėkohore, nė tė cilėn teknika bėn tė mundshėm qė shiu tė bjerė nė mėnyrė artificiale. A thua aftėsia e njeriut pėr tė prodhuar shi tė madh i kundėrvihet pohimit kur'anor?
    Ky nuk ėshtė rast, sepse duhet tė merren parasysh kufijtė e aftėsive tė njeriut nė kėtė fushė. M. A. Facy, kryeinxhinier i meteorologjisė kombėtare, ka shkruar nė artikullin "Rreshjet", nė Encyclopedia Universalis: "Kurrė nuk do tė mund tė arrijmė tė bėjmė tė bjerė shi nga reja e cila nuk i ka karakteristikat e resė me shi ose nga reja e cila ende nuk e ka arritur shkallėn pėrkatėse tė evolucionit (tė pjekurisė)". Njeriu, prandaj, me anė tė mjeteve tė pėrshtatshme teknike vetėm mund tė shpejtojė proēesin e reshjeve pasi tė jenė krijuar kushtet natyrore. Sikur tė ishte ndryshe, atėherė nuk do tė kishim thatėsirė, por kjo nuk ėshtė arritur akoma. Tė jesh zotėrues i shiut dhe i kohės sė mirė akoma ėshtė njė ėndėrr. Njeriu me dėshirėn e tij nuk mund ta ndėrprejė ciklin e vendosur, i cili siguron qarkullimin e ujit nė natyrė, cikėl i cili, sipas njohurive tė hidrologjisė bashėkohore, mund tė pėrmblidhet si vijon:
    Rrezatimi i nxehtėsisė sė Diellit shkakton avullimin e oqeaneve dhe tė tė gjitha sipėrfaqeve tokėsore tė mbuluara ose tė ngopura me ujė. Avulli i liruar nė kėtė mėnyrė ngrihet nė atmosferė dhe duke u dendėsuar nė tė formon re. Atėherė ndėrhyjnė erėrat pėr t'i shpėrndarė nė largėsi tė ndryshme retė e krijuara nė kėtė mėnyrė. Atėherė, ato, herė mund tė zhduken duke mos dhėnė shi, herė masat e tyre bashkohen me masat e reve tė tjera qė tė krijohen dendėsi mė tė mėdha, herė duke u ndarė pėr tė dhėnė shi nė njė shkallė tė caktuar tė evolucionit tė reve. Kur shiu bie nė dete (qė pėrbėjnė 70% tė sipėrfaqes sė Tokės), cikli mbyllet shpejt. Shiu i cili bie nė tokė mund tė thithet pjesėrisht nga bimėt dhe tė marrė pjesė nė rritjen e tyre; kėto, me anė tė frymėmarrjes, e kthejnė njė pjesė tė ujit nė atmosferė. Pjesa tjetėr e ujit tė shiut pak a shumė depėrton nė tokė, nga e cila, nėpėrmjet rrjedhave ujore, drejtohet kah oqeanet ose depėrton nė brendėsi tė tokės pėr t'u kthyer nė rrjetin e sipėrfaqes sė tokės me anė tė burimeve dhe tė burimeve tė tjera qė humbin nė tokė.
    Nėse kėto tė dhėna tė hidrologjisė bashkėkohore krahasohen me ato qė dalin nga ajetet e shumta tė Kur'anit, tė cituara nė kėtė kapitull, do tė konstatojmė ekzistimin e pėrputhshmėrisė sė konsiderueshme ndėrmjet tė dhėnave tė hidrologjisė dhe tė Kur'anit.

  14. #14
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    DETET

    Nėse ajetet kur'anore kanė ofruar materiale pėr t'i krahasuar me njohuritė bashkėkohore mbi ciklin e ujit nė natyrė nė pėrgjithėsi, kur ėshtė fjala pėr detet nuk ėshtė kėshtu. Asnjė fragment i Kur'anit qė ka tė bėjė me kėtė nuk fton pėr konfrontim me tė arriturat shkencore nė kuptim tė mirėfilltė tė fjalės. Por, pėrsėri, nuk ėshtė hiē mė pak e domosdoshme tė theksojmė se asnjė fragment i Kur'anit mbi detet nuk pėrmban udhėzime nė besime, mite ose nė bestytni tė epokės.
    Njė numėr i konsiderueshėm ajetesh qė bėjnė fjalė pėr oqeanet dhe lundrimin ofrojnė si tema pėr meditim shenjat e plotėfuqisė sė Zotit, qė burojnė nga vėzhgimi vijues.
    Kėto ajete janė:
    " ... dhe pėr tė mirėn tuaj u vuri nė shėrbim anijet, tė lundrojnė nėpėr det me urdhrin e Tij, e nė shėrbimin tuaj i vuri edhe lumenjtė." (S14-A32)
    "Pastaj, Ai ėshtė qė nėnshtroi detin, qė prej tij tė hani mish tė freskėt, e prej tij tė nxirrni stoli qė i bani (i vishni), e i sheh anijet si ēajnė (lundrojnė ) nė tė (me ushtimėe ēajnė ujin nė det). Ua nėnshtroi qė tė shfrytėzoni nga begatitė e Tij dhe ashtu tė falenderoni (Zotin)." (S16-A14)
    "A nuk e sheh se anijet lundrojnė nė sajė tė mirėsisė sė Allahut, e pėr t'ju treguar juve madhėrinė e Tij..."(S31-A31)
    "Dhe tė Atij janė anijet lundruese tė ngritura lart si kodra nė det."(S55-A24)
    "Argument pėr ta ėshtė dhe ajo se Ne pasardhėsit e tyre (tė Ademit) i bartėm nė anije tė mbushur pėrplot. Dhe ngjashėm me tė, u krijuam atyre diēka qė t'i hipin. E sikur tė duam Ne, i pėrmbytim ata, e nuk ka efekt as lutja e tyre dhe as qė do tė shpėtonin. Pėrveē nga mėshira jonė ndaj tyre, dhe qė tė pėrjetojnė tė mirat deri nėnjė kohė tė caktuar."( S36-A41-44)
    Kėtu ėshtė e qartė se bėhet fjalė pėr anijet qė bartin njerėzit nėpėr det, ashtu si dikur anija e barti Nuhun dhe tė tjerėt qė ishin nė tė dhe ua bėri tė mundur tė arrijnė deri nė tokė.
    Nga tė gjitha ajetet kur'anore qė janė kushtuar vėzhgimit tė deteve, mund tė veēohet njė fakt tjetėr, sepse tregon njė aspekt krejt tė veēantė. Kėshtu tri ajete bėjnė aluzion nė disa karakteristika tė lumenjve tė mėdhenj kur derdhen nė oqean. Njihet mirė fenomeni qė haset shpesh: mospėrzierja direkte e ujrave tė njelmėt tė deteve dhe tė ujrave tė ėmbėl tė lumenjve tė mėdhenj. Mendohet se Kur'ani tėrheq vėrejtjen nė rastin e grykės sė Eufratit dhe tė Tigrit, tė cilėt, me bashkimin e tyre, krijojnė si tė thuash njė "det" tė gjatė 150 kilometra, Shat el Arab. Nė fund tė gjirit, ndikimi i baticave dhe zbaticave krijon fenomenin fatlum tė fryrjes sė ujit tė ėmbėl nė brendi tė tokės, duke siguruar ujitje tė mjaftueshme. Qė tė kuptohet si duhet teksti i (ajeteve), duhet ditur se fjala det shpreh kuprtimin e pėrgjithshėm tė fjalės arabe bahr, e cila do tė thotė masė e madhe uji dhe pėrdoret si pėr oqean ashtu edhe pėr lumenj shumė tė mėdhenj, si: Nili, Tigri, Eufrati.
    Nė vijim po i japim tri ajete qė evokojnė fenomenin:
    "Ai la tė lirė tė bashkohen dy dete, ky (njėri) i pijshėm dhe i shijshėm, e ky (tjetri) i njelmėt e i idhėt, e mes tyre bėri si tė jetė ndonjė pendė, pritė qė tė mos pėrzihen." (S25 - A53)
    " E nėse janė tė njėjtė dy dete; ky i ėmbėl shuan etjen dhe pirja e tij ėshtė e lehtė e ky tjetri i njelmėti djeg. E prej secilit ju hani mish tė freskėt, nxirrni stoli qė i bani; e, i sheh anijet se si ēajnė ujin pėr tė kėrkuar tė mirat e Tij. Ashtu qė ju tė falenderoni." (S35 - A12)
    "Ai i lejoi dy dete tė puqen ndėrmjet vete. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e kapėrcejnė... Prej atyre tė dyve nxirren margaritarė e diamantė." (S55 - A19,20, 22)
    Pos pėrmendjes tė faktit kryesorė, kėto ajete pėrmendin pasuritė qė nxirren nga ujrat e ėmbėl dhe tė njelmėt: peshk, stoli pėr rroba, margaritar dhe merxhan. Sa i pėrket fenomenit tė mospėrzierjes sė ujrave tė lumenjve me ato tė deteve nė grykė, duhet tė dihet se ky nuk ėshtė specifik vetėm pėr Eufratin dhe Tigrin, qė pėrmenden nė tekst, por edhe pėr lumenjtė e tjerė tė cilėt nuk pėrmenden. Rrjedhat e ujrave me gjerėsi shumė tė mėdha, siē janė: Misisipi ose Jang-Ce, tregojnė tė njėjtėn veēori: pėrzierja e ujrave tė tyre bėhet ndonjėherė larg nė detin e hapėt.

  15. #15
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    . RELIEVI I TOKES

    Pėrbėrja e Tokės ėshtė e ndėrlikuar. Sot mund tė themi se ėshtė e pėrbėrė nga njė shtresė e thellė, ku mbretėrojnė temperatura tepėr tė larta, me njė pjesė qėndrore nė tė cilėn shkrihen shėmbinjtė dhe me njė shtresė sipėrfaqėsore, me koren eTokės, tė fortė dhe tė ftohtė. Kjo shtresė ėshtė mjaft e hollė, prej disa kilometrash deri nė disa dhjetra kilometra mė se shumti, kurse rrezja e Tokės ėshtė pak mė e madhe se 6.000 km: kjo do tė thotė se korja nuk paraqet as tė njėqindtėn pjesė tė rrezes sė sferės. Nė kėtė cipė, nėse mund tė thuhet kėshtu, kanė ndodhur fenomene gjeologjike. Nė thelbin e tyre qėndrojnė shtresimet nga tė cilat janė krijuar vargmalet; formimi i tyre nė gjeologji quhet orogjeneza. Procesi ka rėndėsi tė madhe sepse dukurisė sė relievit qė do ta pėrbėjė njė mal i pėrgjigjet, nė thellėsi, thelėsira proporcionale e kores sė Tokės e cila siguron bazėn nė shtresėn e ulėt.
    Historia e shpėrndarjes sė deteve dhe tokave nė sipėrfaqe tė rruzullit tė Tokės ėshtė e re dhe akoma ėshtė shumė e paplotė edhe pėr periudhat mė pak tė vjetra dhe tė njohura mė mirė. Me siguri paraqitja e oqeaneve qė e pėrbėjnė hidrosferėn ėshtė e vjetėr dhe pėrafėrsisht 500 milion vjet. Nga fundi i paleozoikut kontinentet formonin njė masė unike e mė vonė u shpėrndanė. Herėn tjetėr, kontinentet ose pjesėt e tyre dolėn mbi sipėrfaqe me krijimin e maleve nė zonat oqeanike (p.sh. rasti i kontinetit verioatlantik dhe njė pjesė e Evropės).
    Sipas ideve bashkėkohore, me tėrė historinė e formimit tė tokave tė larta dominon paraqitja e vargmaleve. I tėrė evolucioni i Tokės, nga paleozoiku deri nė kvartar, klasifikohet nė funksion tė "fazave arogjenetike" tė cilat, edhe vetė, janė tė grupuara nė "cikle" me emra tė njėjtė, ēdo formim i relievit tė maleve ka reperkusionet e veta nė barazpeshėn ndėrmjet deteve dhe kontinenteve. Kjo ka bėrė qė tė zhduken disa pjesė tė tokave tė dala nė sipėrfaqe, pėr t'u paraqitur tė tjerat, duke e ndryshuar shpėrndarjen e sipėrfaqeve kontinentale dhe oqeanike, para qindra milionė vjetėsh, kėshtu qė pjesa kontinentale sot zė vetėm 3/10 e sipėrfaqes sė planetit.
    Kėshtu, nė mėnyrė jo tė saktė dhe jo tė plotė, mund tė bėhen konkludime pėr transformimet qė kanė ndodhur para qindra milion vjetėsh.
    Sa i pėrket relievit tė Tokės Kur'ani pėrmend, pothuajse, vetėm formimin e maleve. Nė tė vėrtetė, nga pikėvėshtrimi i interesit tonė, shumė pak mund tė thuhet pėr ajetet qė shprehin vetėm kujdesin e Zotit pėr njerėzit, nė krahasim me formimin e Tokės si nė ajetet qė vijojnė:
    "All-llahu juve ua bėri tokėn tė sheshtė. Qė nėpėr tė tė ecni rrugėve tė gjėra." S72 - A19,20)
    "Edhe tokėn Ne e kemi shtruar, sa shtrues tė mirė jemi." (S51 - A48)
    Shtroja qė ėshtė shtruar dhe shtrirė ėshtė korja ose korja e Tokės, e cila ėshtė e fortė dhe nė tė cilėn mund tė jetojmė, meqė shtresat mė tė thella tė rruzullit tė Tokės janė tepėr tė nxehta, tė lėngshme dhe tė papėrshtatshme pėr ēfarėdo lloj tė jetės.
    Janė shumė tė rėndėsishme fragmentet e Kur'anit qė kanė tė bėjnė me malet dhe aluzionet nė stabilitetin e tyre, si pasojė e fenomenit tė shtresimit.
    "...Edhe kodrat se si janė vendosur! Edhe tokėn se si ėshtė shtruar!" (S88 - A19,20)
    Konteksi i kėtyre ajeteve i thėrret jobesimtarėt qė tė kthejnė shikimet e tyre nė drejtim tė disa fenomeneve natyrore, ndėrmjet tė cilave ėshtė toka dhe malet. Nga ky tekst gjithashtu del qartė kuptimi i rrėnjėve nė brendėsi tė Tokės, kurse nė ajete vijuese kėtė e saktėsojnė edhe mė mirė:
    "A nuk e bėmė Ne tokėn tė pėrshtatėshme (pėr jetė). Ndėrsa kodrat shtylla." (S78 - A6 -7)
    Shtyllat nė tė cilat aludohet kėtu janė ato qė shėrbejnė pėr pėrforcimin ēadrave nė tokė(autad,shumėsi uatad).
    Gjeologėt bashkėkohorė i pėrshkruajnė shtresat e tokės (gjė qė bėn tė mundshėm qė relievet tė kenė themel) me madhėsi tė ndryshme qė shkon prej njė kilometėr nė dhjetra kilometra. Ky fenomen i rrudhjes bėn qė korja e Tokės tė jetė stabile.
    Kėshtu nuk ēuditemi fare kur nė disa fragmente tė Kur'anit lexojmė disa mendime mbi malet, siē janė p.sh:
    "Kurse kodrat i pėrforcoi."(S79 - A32)
    " ...e nė tokė vendosi kodra tė rėnda qė tė mos luajnė vendit bashkė me ju..." (S31 - A10)
    Fjalia e njėjtė pėrsėritet nė suren 16, ajeti 15. Po kjo ide ėshtė shprehur me pak ndryshim nė suren 21, ajetin31:
    "Dhe nė tė (tokė) Ne kemi krijuar bjeshkė tė paluhatėshme qė tė mos i lėkundė ata..." (S21 - A31)
    Kėto ajete shprehin atė se mėnyra e vendosjes sė maleve i pėrshtatet stabilitetit tė tyre, gjė qė edhe pėrputhet nė tėrėsi me tė dhėnat e gjeologjisė.

  16. #16
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    D. ATMOSFERA E TOKES

    Pėveē disa aspekteve qė nė mėnyrė mė tė saktė bėjnė fjalė pėr qiellin dhe tė cilat janė shqyrtuar nė kapitullin paraardhės, Kur'ani pėrmban disa fragmente qė kanė tė bėjnė me fenomenet nė atmosferė. Sa i pėrket konfrontimit tė tyre me tė arriturat shkencės bashkėkohore, edhe kėtu, si kudo, do tė vėrejmė vetėm se nuk do tė ketė kundėrthėnie me njohuritė tona shkencore lidhur me fenomenet e pėrmendura.

    LARTESIA MBIDETARE


    Njė mendim i pėrgjithshėm mbi ndenjėn e shqetėsimit qė ndjehet nė lartėsinė mbidetare, e cila vjen gjithnjė duke u rritur, sa mė lartė qė tė ngjitemi, ėshtė shprehur nė ajetin 125 tė sures 6:
    "Atė qė All-llahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn pėr (pranuar) Islamin. Atė qė dėshiron ta lėrė nė humbje, zemrėn etij ia bėn shumė tė ngushtė sikur tė ngjitej nė qiell. Kėshtu All-llahu lėshon dėnimin mbi ata qė nuk besojnė." (S6 - A125)
    Disa kanė pohuar se kuptimi i shqetėsimit tė lartėsisė nuk ka qenė i njohur pėr arabėt nė kohėn e Muhmmedit a.s. Por duket se kjo nuk ėshtė ashtu: egzistimi i maleve tė larta nė Gadishullin arabik deri mbi 3.500 merta e bėn pak tė mundshme mosnjohjen e vėshtirėsive tė frymėmarrjes gjatė ngjitjes nė lartėsi. Ka komentues tė tillė qė me kėtė kanė dashur tė shohin paralajmėrimin e pushtimit tė Gjtihėsisė, gjė qė duket se duhet tė hidhet poshtė nė mėnyrė kategorike, sė paku kur ėshtė fjala pėr kėtė fragment.

    ELEKTRICITETI ATMOSFERIK


    Elektriciteti atmosferik dhe pasojat e tij: rrufeja, breshėri janė pretekse pėr vėrejtje vijuese:
    "Ai ėshtė qė ju shfaq vetėtimėn trishtuese (nga ndonjė fatkeqėsi), por edhe shpresėdhėnėse (pėr shi), dhe formulon re tė dendura." (S13 - A12)
    "Ndėkaq, mumurima madhėron (Zotin njė) me falenderimin (qė i takon) e Tij, (e madhėrojnė)edhe ėngjėjt nga droja ndaj Tij. E Ai dėrgon rrufetė dhe me ato godet kė tė dojė. Ndėrsa idhujtarėt polemizojnė rreth All-llahut, e Ai ėshtė ndėrshues i rreptė." (S13 - A13)
    "A nuk e ke parė se si All-llahu drejton retė, dhe pastaj i bashkon, i bėn grumbull ato dhe atėherė e sheh shiun si rrjedh prej tyre. Ai lėshon prej sė larti nga retė e mėdha si kodra breshėr dhe me tė goditė kėdo, e ia largon atij qė do. Shkėlqimi i vetėtimės sė dritės sė resė gati se s'tė merr tė parit." (S24 - A43)
    Nė kėto dy ajete egziston shprehja e korelacionit tė qartė ndėrmjet formimit tė reve tė rėnduara nga shiu ose nga breshėri dhe krijimit tė rrufesė: i pari ėshtė objekt i dėshirės pėr shkak tė bamirėsisė qė sjell, kurse i dyti ėshtė objekt i frikės, pasi reshja e tij i ėshtė nėnshtruar vendimit tė Plotėfuqishmit. Lidhja ndėrmjet kėtyre dy fenomeneve ėshtė nė pėrputhje me njohuritė e sotme mbi elekricitetin atmosferik.

    HIJA

    Fenomeni mbi hijen dhe lėvizjen e saj qė pėr kohėn tonė ėshtė shpjegim banal ėshtė objekt i mendimeve si mė poshtė:
    "A nuk po shohin ata (keqbėrėsit) se ēdo send qė e krijoi All-llahu, e sjell hijen e vet djathtas dhe majtas duke iu pėrulur All-llhut (duke bėrė sexhde)dhe duke qenė respektues e pėrulės e si e mbajnė veten lart disa njerėz). (S16 - A48)
    "A nuk e sheh se si Zoti yt e zgjati (andej e kėndej) hijen, e sikur tė kishte dashur do ta linte nė njė vend, pastaj Diellin e bėmė rrėfyes tė saj. Pastaj Ne atė e tėrheqim pak nga pak." (S25 - A45, 46)
    Pėveē asaj qė ka tė bėjė me pėruljen ndaj All-llahut tė ēdo sendi tė krijuar, duke e pėrfshirė edhe hijen e sendit, dhe marrjes sė sėrishme nga All-llahu tė ēdo manifestimi tė fuqisė sė Tij, teksit kur'anor aludon nė lidhjet e hijes me Diellin. Duhet tė rikujtojmė se nė kohėn e Muhammedit a.s. ka egzistuar besimi se lėvizja e hijes ka qenė e kushtėzuar nga lėvizja e Diellit nga lindja nė Perėndim. Kjo edhe gjeti zbatim nė orėn diellore pėr matjen e kohės ndėrmjet lindjes dhe perėndimit tė Diellit. Kėtu Kur'ani flet pėr fenomenin dhe nuk pėrmend shpjegimin qė ka dominuar nė epokėn e Shpalljes sė tij: kėtė shpjegim do ta pranonin njerėzit gjatė shumė shekujve pas epokės sė Muhammedit a.s., por mė nė fund do tė vėrehej pasaktėsia e tij. Kėshtu Kur'ani flet vetėm pėr rolin e Diellit si tregues i hijes. Kėtu konstatojmė mungesėn e ēfarėdo mospajtimi dhe asaj qė dihet mbi fenomenin nė kohėn bashkėkohore.

    VI.
    BOTA BIMORE DHE SHTAZORE


    Nė kėtė kapitull janė mbledhur shumė ajete tė cilat bėjnė fjalė pėr prejardhjen e jetės, disa nga aspektete botės bimore dhe pėr tema tė pėrgjithshme ose tė veēanta qė kanė tė bėjnė me botėn shtazore. Grupimi nė njė klasifikim racional i ajeteve tė shpėrndara nėpėr tėrė Librin duket i pėrshtatshėm pėr tė dhėnė idenė mbi tėrėsinė e tė dhėnave kur'anore lidhur me tė gjitha kėto ēėshtje.
    Pėr temat e kėtij dhe tė kapitullit vijues hulumtimi i tekstit kur'anor ndonjėherė ėshtė posaēėrisht delikat pėr shkak tė disa vėshtirėsive qė janė tė leksikut. Ato edhe mund tė kapėrcehen, por vetėm pas shqyrtimit tė tė dhėnave shkencore qė kanė tė bėjnė me temėn e trajtuar, posaēėrisht kjo vlen pėr atė qė lidhet me qėniet e gjalla: bimėt, shtazėt dhe njeriun - se konformimi me mėsimet shkencore ėshtė i domosdoshėm qė tė gjendet kuptimi i disa dėshmive kur'anore nė kėto fusha.
    Prandaj ėshtė e kuptueshme se shumė pėrkthime tė kėtyre fragmenteve, tė cilat i kanė bėrė njerėzit me kulturė, njė shkencėtarė i vlerėson si tė pasakta. E njėjta gjė vlen edhe pėr komentimet kur autorėt e tyre nuk kanė dituri shkencore tė nevojshme pėr ta kuptuar tekstin.

  17. #17
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    A. PREJARDHJA E JETES

    Kjo ēėshtje e ka preokupuar njeriun e tė gjitha kohėve - edhe pėr tė edhe pėr qėniet e gjalla qėe rrethojnė. Kėtu do ta shqyrtojmė nga aspekti i pėrgjithshėm. Rasti i njeriut, ardhja e tij nė Tokė dhe riprodhimi janė objekt i shumė punimeve tė rėndėsishme dhe do tė trajtohet nė kapitullin vijues.
    Duke shqyrtuar prejardhjen e jetės nė njė plan shumė tė pėrgjithshėm, Kur'ani e evokon me saktėsi maksimale nė njė ajet i cili njėsoj flet edhe pėr proēesin e formimit tė Gjithėsisė, qė e cituam dhe e komentuam mė sipėr.
    "A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė?" (S21 - A30)
    Kuptimi i prejardhjes nuk sjell dyshim. Fjala mund tė ketė kuptimin se ēdo gjė e gjallė e ka prejardhjen nga uji. Tė dy kuptimet e mundshme janė nė pėrputhje tė plotė me tė dhėnat shkencore: jeta e ka prejardhjen nga uji dhe uji ėshtė pėrbėrėsi i parė i ēdo qelize tė gjallė. Pa ujė nuk ėshtė e mundshme asnjė jetė. Posa tė diskutohet mbi mundėsitė e jetės nė njė planet, menjėherė bėhet pyetja: a thua ky planet ka sasi tė mjaftueshme tė ujit?
    Tė arriturat bashkėkohore na bėjnė tė mundshme tė mendojmė se gjallesat mė tė vjetra do tė kenė qenė bimėt: algat e vjetra qė janė gjetur nė epokėn parakambrike, d.m.th nė tokat mė tė vjetra qė njihen deri mė sot. Me siguri se elementet e botės shtazore janė paraqitur pak mė vonė: ato gjithashtu kanė ardhur nga oqeani.
    Ajo qė kėtu po e pėrkthejmė si ujė ėshtė fjala mā', e cila gjithashtu ka kuptimin e ujit nga qielli, si dhe tė ujit tė oqeanit, ose tė ēfarėdo lėngu tjetėr. Nė kuptimin e parė, uji ėshtė element i domosdoshėm i ēdo jete bimore:
    " ...Ai e lėshon shiun nga qielli!" - Vetėm Ne bėjmė qė me ndihmėn e tij tė mbijnė elementete ēifteve tė bimėve tė ndryshme" 68. (S20 - A53)
    Kjo ėshtė pėrmendja e parė e ēifteve te bimėt, nocioni pėr tė ėshtė pėrdorur nė formėn e saj tė pacaktuar pėr tė shprehur atė qė ėshtė bazė e egzistimit tė ēdo shtaze:
    "All-llahu tė gjitha shtazėt i krijoi prej lėngu"69. (S24 - A45)
    Mė poshtė do tė shohim se fjala mund tė pėrdoret pėr farėn e lėngėt.
    Kėshtu, qoftė kur ėshtė fjala pėr prejardhjen e jetės nė pėrgjithesi, pėr elementin qė bėn tė mbijė bima nga toka ose pėr embrionin shtazor, tė gjitha pohimet e Kur'anit mbi prejardhjen e jetės janė nė pėrputhje tė plotė me arritjet shkencore bashkėkohore. Asnjė mit mbi prejardhjen e jetės, qė kanė qenė tė shumtė nė atė epokė, nuk ka zėnė vend nė tekstin e Kur'anit.

    B. BOTA BIMORE

    Kėtu nuk mund t'i citojmė fragmentet e shumtė tė Kur'anit, nė tė cilėt bamirėsia e Zotit evokohet me rastin e karakterit bamirės tė shiut i cili qė tė mbijė vegjetacioni.
    "Ai ėshtė qė pėr ju lėshoi nga (qielli) lart ujė, qė prej tij tė keni pėr tė pirė dhe prej tij tė keni bimė qė nė to do t'i kullotni (bagėtinė)." (S16 - A10)
    " Me atė (shiun) mbijnė, pėr tė mirėn tuaj, tė lashtat, ullinjtė, hurmat, rrushnajat dhe nga tė gjitha frutat(e pemėve). Nė kėto (tė mira) ka argumente pėr njė popull qė vėshtron. (S16 - A11)
    "Ai ėshtė qė lėshoi nga lartė shiun e me tė nxorri bimėn e ēdo sendi dhe prej bimės gjelbėrim dhe prej tij(prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmat, nga sythi i tyre kalaveshė tė afėrt (pėr t'i vjelė). Edhe kopshtie me hardhi, ullinj e shegė tė ngjashme (nė dukje) e tė shumėllojshme (nė shije). Shikoni pra frutat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė. (S6 - A99)
    "Ne, nga qielli lėshuam shiun e dobishėm dhe me tė bėmė qė tė kutivohen kopshte e drithėra qė korren." (S50 - A9)
    "Dhe rritėm trungje tė gjatė hurmash me fruta tė paluar njėri mbi tjetrin. (S50 - A10)
    "Ushqim pėr njerėz, dhe me tė, Ne e ngjallėm tokėn e vdekur, e kėshtu do tė jetė edhe ringjallja." (S50 - A11)
    Kėtyre shqyrtimeve tė pėrgjithshme Kur'ani ju shton edhe tė tjera qė kanė tė bėjnė me aspekte mė tė kufizuara:
    EKUILIBRI Qث ثSHTث VENDOSUR Nث BOTثN BIMORE
    "E Tokėn ... ekemi bėrė qė nė tė tė mbijnė bimė tė caktuara tė tė gjitha llojeve. (S15 -- A19)

    DALLIMI I USHQIMIT

    "E nė tokė, copa sipėrfaqesh, tė ngjitura njėra me tjetrėn, kopshte tė hardhisė, tė mbjella (tė shumėllojshme) dhe hurma (bimė kėto) qė janė tė degėzuara nė shumė trupa dhe jo tė degėzuara (nga njė filiz) e tė gjithė ujiten nga njė ujė, dhe Ne shijen nė ngrėnie tė frutave tė tyre e kemi dalluar njėrėn prej tjetrės. Edhe kjo dėshmon me argumente pėr njerėzit e menēur. (S13 - A4)
    ثshtė interesante tė vėrejmė egzistimin e kėtyre ajeteve qė tė dalė nė pah maturia nė pėrdorimin e shprehjeve dhe mungesa e ndonjė vėrejtje qė do tė mund tė tregonte mė parė besimin e epokės, sesa tė sė vėrtetės themelore. Por, vėmendjen e tėrheqin, sidomos, dėshmitė e Kur'anit mbi riprodhimin nė botėn shtazore.

    RIPRODHIMI I BIMEVE

    Duhet ta rikujtojmė edhe njė herė se riprodhimi nė botėn bimore kryhet nė dy mėnyra: seksuale dhe joseksuale. Kėtu duhet tė themi se vetėm mėnyra e parė meriton tė quhet riprodhim, sepse pėrcakton njė proēes biologji, qėllimi tė cilit ėshtė paraqitja e bimės sė re, tė njėjtė me atė qė e ka lindur.
    Riprodhimi joseksual ėshtė shumėzim i thjeshtė, sepse ky sjell deri te fragmentarizimi i njė organizmi, i cili, i ndarė nga vetė bima, do tė arrijė zhvillim qė e bėn tė ngjashėm me atė nga e cila ka rrjedhur: Gilermoni dhe Manzheno e konsiderojnė "rast i posaēėm i rritjes". Shembull shumė tė mirė e tė thjesht pėr kėtė na e jep fidani: dega e prerė e njė bime, e futur nė tokė dhe e ujitur si duhet, regjenerohet duke zhvilluar rrėnjė tė re. Pėr kėtė qėllim disa nga bimėt kanė organe tė specializuara, tė tjerat i lėshojnė embrionet tė cilat sillen si farat, nėse mund tė shprehemi kėshtu, qė janė rezultat i njė proēesi tė riprodhimit seksual.
    Riprodhimi seksual i bimėve bėhet me anė tė mbarėsimit tė elementeve mashkullorė dhe femėrorė, tė cilat u takojnė formacioneve krijuese tė bashkuara ose tė ndara nė tė njėjtėn bimė.
    Kur'ani vetėm kėtė e shqyrton:
    "Ai e lėshon shiun nga qielli! "Vetėm Ne bėjmė qė me ndihmėn e tij tė mbijnė elementet e ēifteve tė bimėve tė shumėllojshme". (S20 - A53)
    Elementi ēift ėshtė pėrkthim i fjalės zeug (shumės azuag) kuptimi themelor ėshtė: ajo qė, e marr nga tjetri, bėn ēiftin; fjala ka tė bėjė si me bashkėshortėt, ashtu edhe me kėpucėt, nė mėnyrė tė barabartė.
    "E ti e sheh tokėn e thatė - tė vdekur, e kur Ne ja ia lėshojmė asaj shiun ajo gjallėrohet, shtohet dhe nga tė gjitha llojet rritė bimė tė kėndshme." 70 (S22 - A5)
    "... Ne kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet e dobishme. (S31 - A10)
    "Dhe ai ėshtė, i cili tokėn e shtriu, dhe nė tė krijoi kodra e lumenj dhe prej secilit frut bėri dy lloje (ēift)..." (S13 - A3)
    dihet se fryti ėshtė fund i proēesit tė riproduktimit tė bimėve tė larta, tė cilat e kanė organizimin mė tė pėrpunuar dhe mė tė larta, tė cilat e kanė organizimin mė tė pėrpunuar dhe mė kompleks.Stadi qė i paraprin frytit ėshtė lulja me organet e veta mashkullore (pjalmin)dhe femėrore (mugujt). Kėto tė fundit, pas marrjes sė polenit, japin fryta, tė cilat pas pjekjes, lirojnė farat. اdo fryt, d.m.th nėnkupton ekzistimin e organeve mashkullore dhe femėrore. Kėtė dėshiron tė na thotė ajeti Kur'anor. Por, duhet vėrejtur se nė disa lloje frytat mund tė rrjedhin nga lulet e pafekonduara (frytat partenokarpik), siē janė bananet, disa lloje tė ananasit, tė fikut, tė portokallit dhe tė hardhisė. Por, ato rrjedhin nga bimėt me gjini tė caktuar.
    Riprodhimi pėrfundohet me ndihmėn e proēesit tė mbirjes sė farės , pas zbėrthimit tė cipės sė jashtėme tė saj (qė mund tė jetė kondenzuar nė bėrthamė). Ky zbėrthim bėn tė mundshėm daljen e rrėnjėve, tė cilat do tė thithin prej tokės atė qė ėshtė e nevojshme pėr bimėn me jetė tė ngadaltė, siē ėshtė fara, nė mėnyrė qė ajo tė zhvillohet dhe tė japė bimėn e re.
    Njė ajet Kur'anor aludon nė kėtė mbirje:
    "S'ka dyshim, All-llahu ėshtė zbėrthyes i farės (i kokrrės prej saj) dhe i bėrthamės (sė pemės). Ai nxejrr tė gjallin nga i vdekuri dhe i ai ėshtė nxjerrės i tė vdekurin nga i gjalli. Ky ėshtė All-llahu, e si atėherė shmangeni (nga besimi)?" (S6 - A95)
    Kur'ani i cili pėrsėrit shpesh ekzistimin e elementeve tė ēifteve nė botėn bimore, e shėnon kėtė nocion tė ēifteve nė mėnyrė tė pėrgjithshme, kufijtė e sė cilės nuk janė tė saktėsuar.
    "I pastėr nga tė metat ėshtė Ai qė krijoi tė gjitha llojet (ēiftet) nga ēka mban toka, nga vetė ata dhe nga ēka nuk dinė. (S36 - A36)
    Mund tė bėjmė shumė supozime mbi rėndėsinė e kėtyre gjėrave tė cilat njerėzit nuk i kanė njohur nė kohėn e Muhammedi a.s. dhe te tė cilat sot dallojmė strukturat dhe funksionimin nė ēifte, nė renditje tė pakufishme tė vogėl dhe tė madhe, nė botėn e gjallė dhe nė atė tė vdekur. ثshtė me rėndėsi t'i mbajmė mend nocionet e shprehura nė mėnyrė tė qartė dhe qė tė vėrtetojmė njė herė e mirė se nuk ka papajtueshmėri me shkencėn e sotme.

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    BOTA SHTAZORE

    Shumė ēėshtjė nė Kur'an, qė kanė tė bėjnė me botėn shtazore, janė objekt i vėzhgimeve qė kėrkojnė t'i qasemi konfrontimit me njohuritė bashkėkohore shkencore nė kėto pika tė veēanta. Por edhe kėtu do tė ofronim njė shikim jo tė plotė tė asaj qė e pėrmban Kur'ani lidhur me kėtė temė, sikur mos ta pėrmendnim fragmentin vijues, ku krijimi i disa elementeve tė botės shtazore evokohet pėr t'i nxitur njerėzit tė mendojnė mbi bamirėsitė e Zotit ndaj tyre. Kėtė fragment, nė tė vėrtetė, e citojmė pėr tė dhėnė shembullin e mėnyrės se si Kur'ani evokon pėrshtatjen e harmonishme tė krijimit me nevojat e njerėzve, e nė kėtė rast tė veēantė tė bujkut, sepse ky nuk nxit pėr lloje tė tjera tė hulumtimit.
    "Edhe kafshėt Ai i krijoi dhe nė sajė tė kėtyre ju mund tė mbroheni (nga tė ftohtit), keni edhe dobi tė tjera dhe prej tyre hani. Nė to (nė kafshėt) ju shihni hijeshi (idili) kur nė mbrėmje ato i ktheni ( nga kullosat)dhe kur nė mėngjes i lėshoni(pėr nė kullosė). Ato bartin barėn tuaj (tė rėndė) nė ndonjė vend (tė largėt) qė ju do tė arrinit atje me shumė vėshtirėsi (me gjysėm shpirti). Vėrtet, Zoti juaj ėshtė shumė Bamirės dhe shumė Mėshirues. Edhe kuajt (i krijoi) edhe mushkat edhe gomarėt, pėr t'ju hipur atyre dhe si stoli, e Ai krijoi (pėr hipje) ēka ju (tash) nuk dini." (S16 - A5,6,7,8)
    Pėveē kėtyre shqyrtimeve tė pėrgjithshme, Kur'ani i vė nė dukje disa tė dhėna mbi tema shumė tė ndryshme, siē janė:
    - riprodhimi nė botėn shtazore
    - ekzistimi i bashkėsive shtazore
    - meditim mbi bletėt, merimangėn, zogjtė
    - dėshminė mbi prejardhjen e qumėshtit shtazor.

    1. RIPRODHIMI NE BOTEN SHTAZORE

    Kėtė nė tėrėsi e evokojnė ajetet45 dhe 46 tė sures53:
    "Dhe Ai ėshtė qė krijoi llojet - mashkullin dhe femrėn. Nga pika e farės qė hidhet". (S53 - A45,46).
    Elementi i ēiftit ėshtė i njėjtė shprehje si ajo qė e kemi hasur nė ajetet qė kanė tė bėjnė me reproduktimin e bimėve. Kėtu janė shėnuar gjinitė. Njė hollėsi shumė karakteristike ėshtė theksimi i saktėsisė sė sasisė sė vogėl tė lėngut qė ėshtė e nevojshme pėr riprodhim. Pasi ėshtė po ajo fjalė qė tregon spermėn e pėrdorur pėr njeriun, nė kreun vijues do tė bėjmė komentimin lidhur me rėndėsinė e kėsaj vėrejtjeje.

    2. EKZISTIMI I BASHKESIVE SHTAZORE

    "Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk i janė ndarė nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju(Zoti i krijoi i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pasdore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen." (S6 - A38)
    Shumė pika tė kėtij ajeti kanė nevojė pėr komentim. Sė pari, si duket, ėshtė evokuar fati i kafshėve pas vdekjes: Islami pėr kėtė ēėshtje, pa dyshim, nuk ka kurrėfarė doktrine. Pastaj, parapėrcaktimi i pėrgjithshėm, pėr tė cilin, si duket, bėhet fjalė kėtu, i kufizuar nė struktura dhe organizimin funksional i cili kushtėzon mėnyrėn e sjelljes: shtaza reagon nė nxitės tė ndryshėm tė jashtėm nė funksion tė njė kushtėzimi tė veēantė.
    Sipas Blacherit, njė komentues i vjetėr siē ėshtė Razi, ka menduar se ky ajet vėshtron vetėm veprimet instiktive me tė cilat kafshėt i bėjnė nderime Zotit.
    Shejh si Bubaker Hamza, nė komentet e pėrkthimit tė tij tė Kur'anit, flet pėr "instiktin, i cili, mbi bazė tė urtėsisė hyjnore, i detyron tė gjithė qėniet e gjalla tė grupohen pėr t'u riprodhuar dhe tė organizohen nė bashkėsi, tė cilat, pėr tė qenė tė afta pėr jetė, kėrkojnė qė puna e ēdo anėtari t'i shėrbejė tėrė grupit".
    Kėto sjellje tė kafshėve janė studiuar me vėmendje nė dhjetėvjeēarėt e fundit dhe si rezultat u zbuluan bashkėsi tė vėrteta shtazėsh. ثshtė e sigurtė qė hulumtimi i rezultatit tė punės tė njė bashkėsie ka mundur tė na shtyjė kaherė qė tė pranohet nevoja e organizimit shoqėror. Por vetėm pak kohė mė parė janė zbuluar mekanizma qė i drejtojnė kėto organizime te disa lloje. Rasti i bletės ėshtė pa dyshim rasti i studiuar mė sė miri dhe mė i njohuri. Rreth sjelljes sė saj ėshtė i lidhur emri i von Frishit. Von Frishi, Lorenci dhe Tinbergeni me tė drejtė e kanė marrė ēmimin Nobel pėr vitin 1973.

    3. MEDITIMET PER BLETET MERIMANGAT DHE SHPENDET

    Kur specialistėt pėr sistemet nervore dėshirojnė tė marrin shembuj tė argumentuar nė mėnyrė bindėse tė organizimit tė ēuditshėm, i cili drejton sjelljet e shtazėve, shtazėt qė ndoshta pėrmenden mė sė shpeshti janė bletėt, merimangat dhe shpendėt (sidomos shpendėt shtegėtarė). Pėr ēdo rast mund tė vėrtetohet qė kėto tri grupe paraqesin shembuj shumė tė bukur tė njė organizimi tė lartė.
    Fakti qė Kur'ani e pėrmend kėtė trio shėmbullore tė botės shtazore, nga pikėpamja shkencore i pėrgjigjet tėrėsisht karakterit jashtėzakonisht interesant tė tė gjitha shtazėve tė pėrmendura kėtu.

    BLETA

    Ajo nė Kur'an ėshtė objekt i komentimit mė tė gjatė:
    " Zoti yt i dha instikt bletės: "Ndėrto shtėpi nėpėr kodra (male), nėpėr drunj (pemė) dhe nėpėr kulmet qė ata(njerėzit) i ndėrtojnė. (S16 - A68)
    Pastaj ha nga tė gjitha (llojet) frutat dhe futu nėpėr rrugėt e nėnshtruara (e tė mėsuara ) prej Zotit tėnd. Nga barqet e tyre (tė bletėve) del lėng , ngjyra e tė cilit ėshtė e ndryshme dhe nė tė cilin ka shėrim (bar- ilaē) pėr njerėzit. Edhe nė kėtė ka arsye pėr atė popull qė mendon thellė." (S16 - A69)
    ėshtė e vėshtirė tė dihet ēka do tė thotė saktėsisht urdhėri qė me bindje tė ndiqet rruga e Zotit, nėse kjo nuk ėshtė nga pikėvėshtrimi i pėrgjithshėm. Ajo qė mund tė thuhet nė funksionin e njohurive tė arritura nga studimi i sjelljes sė saj, ėshtė se kėtu - ashtu si dhe nė secilin prej tė tri rasteve tė shtazėve qė pėrmenden si shembull nė Kur'an - organizimi i jashtėzakonshėm nervor ėshtė pikėmbėshtetje e sjelljes. Dihet se nga mėnyra e fluturimit tė tyre bletėt mund tė komunikojnė ndėrmjet tyre; ato janė nė gjendje qė nė kėtė mėnyrė t'u tregojnė familjeve tė tyre nė cilin drejtim dhe sa larg ndodhen lulet pėr grumbullimin e mjaltit. Prova e njohur e von Frishit tregoi domethėnien e lėvizjes sė insektit, qėllimi i tė cilit ėshtė dėrgimi i informacionit ndėr bletėt punėtore.

    MERIMANGA

    Merimanga pėrmendet nė Kur'an qė tė theksohet brishėtsia e vendbanimit tė saj, mė i brishti nga tė gjithė. Ky ėshtė vendbanim aq i pasigurtė, thotė teksti kur'anor si ai qė njerėzit ja rrėmbyen vetvetes duke zgjedhur zota jashtė Zotit.
    "Shembulli i atyre, tė cilėt veē Allahut morėn mbrojtės (zota idhujsh), ėshtė si shembulli i merimangės qė thur shtėpi, e sikur ta dinin ata, mė e dobėta shtėpi ėshtė shtėpia e merimangės."(S29 - A41)
    Pėlhurėn e merimangės, me tė vėrtetė, e krijojnė fijet e mėndafshta tė cilat i tajitin gjendrat e shtazės, diamtri i tė cilės ėshtė i papėrfillshėm. Brishtėsinė e saj njeriu nuk mund ta imitojė. Natyralistėt pyesin pėr planin e ēuditshėm tė punės qė e rregjistrojnė qelizat nervore tė shtazės dhe i cili ja bėn tė mundshme tė endė nė mėnyrė tė pėrkryer gjeometrike; por, pėr kėtė Kur'an nuk bėn fjalė.

    SHPENDET

    Shpendėt pėrmenden shpesh nė Kur'an, ato janė tė pranishėm nė mėnyrė episodike nė jetėn e Ibrahimit, Jusufit, Daudit, Sulejmanit dhe Isai a.s.t. Mė sipėr e kemi theksuar ajetin i cili ka tė bėjė me bashkėsitė e shtazėve tokėsore dhe tė shpendėve:
    "Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk i janė ndarė nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju(Zoti i krijoi i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pasdore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen." (S6 - A38)
    Dy ajete tė tjera vėnė nė dukje nėnshtrimin e rreptė tė shpendėve ndaj fuqisė sė Zotit.
    "A nuk po i shohin ata shpendėt fluturues nė ajrin e qiellit, tė cilėt nuk i mban kush, pėrveē Allahut. Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė." (S16 - A79)
    "A nuk i shikuan ata shpezėt mbi ta krahėhapur dhe kur krahėt i palojnė, ato nuk i mban tjetėr nė ajėr pos Fuqiplotit. Ai ėshtė qė ēdo send e sheh dhe e di.'(S67 - A19)
    Pėrkthimi i njė fjalė tė secilit tė kėtyre ajeteve ėshtė punė delikate. Pėrkthimi qė e kemi bėrė kėtu shpreh idenė se Zoti me fuqinė e tij mban shendėt nė fluturim. Fjala arabe pėr tė cilėn bėhet fjalė ėshtė amsaka, kurse kuptimi i saj i parė ėshtė tė vėnėt e dorės mbi, kapje, mbajtje, ndalesė e dikujt.
    ثshtė shumė e mundur tė krahasohen kėto ajete qė theksojnė veēanėrisht varėsinė e ngushtė ndėrmjet sjelljes sė shpendėve lidhur me rendin e Zotit dhe zbulimet bashkėkohore qė tregojnė pikėn e pėrkryerjes qė e kanė arritur disa lloje tė shpendėve nė programimin e shtegėtimit tė tyre. Sepse vetėm ekzistimi i programit tė migrimit, i rregjistruar nė kodin gjenetik tė shpendėve, mund t'i shpjegojė fluturimet e komplikuara dhe tepėr tė gjata qė janė nė gjendje t'i bėjnė shpendėt shumė tė rinj, pa pėrvojė paraprake, pa kurrėfarė udhėtreguesi, qė nė ditėn e caktuar tė kthehen nė cakun prej nga janė nisur. Nė librin e tij La Puissance et la Fragilite74 (Fuqia dhe Dobėsia), profesor Hamburger pėrmend si shembull rastin e njohur "muttonbird" nga paqėsori dhe rrugės sė tij prej tetė deri nė njėzet e pesė mijė kilometra largėsi75. Pranohet se direktivat komlekse pėr njė rrugėtim tė tillė janė tė shkruara detyrimisht nė qelizat nervore tė shpendėve. Ato me siguri kanė qenė tė programuara. Kush ėshtė programisti?

    4.PREJARDHJA E PERBERESVE TE QUMESHTIT TE SHTAZEVE


    Prejardhja e pėrbėrėsve tė qumėshtit tė shtazėve ėshtė pėrcaktuar nė harmoni tė plotė me njohurinė bashkėkohore (surja 16, ajeti 66). Mėnyra e pėrkthimit dhe interpretimit tė kėtij ajeti ėshtė krejt personale, sepse pėrkthimet, edhe kėto bashkėkohoret japin kuptim tė atillė qė, sipas mendimit tim nuk mund tė pranohet. Ja dy shembuj76:
    Pėrkthimi i R. Blacherit76:
    "Ju njimend keni mėsuar nga grigjat tuaja! Ne ju ushqejma me qumėsht tė pastėr, shumė tė shijshėm pėr ata qė e pijnė, qė vjen nga ajo qė ėshtė nė barqet e tyre, ndėrmjet ushqimit tė tetur dhe gjakut".
    Pėrkthimi i profesor Hamidullahut77:
    "Vėrtet keni pėr ēka tė mendoni nė kafshėt. Nga ajo qė e kanė nė barqet e tyre, ndėrmjet plehut dhe gjakut, Ne ju japim, tė pini qumėsht tė pastėr dhe tė pijshėm pėr ata qė e pijnė".
    اdo fiziolog tė cilit do t'ja jepnim kėto tekste do tė pėrgjigjej se janė shumė tė paqartė, sepse nė ta nuk ka aspak pėrputhje as me botėkuptimet mė elementare bashkėkohore. Kėta rreshta nga ana tjetėr janė vepėr tė arabistėve shumė tė njohur. Por, dihet mirė se njė pėrkthyes, sado qė tė jetė ekspert, mund tė bėjė gabim nė pėrkthimin e shprehjeve shkencore, nėse nuk ėshtė i specializuar nė disiplinėn pėr tė cilėn bėhet fjalė.
    Pėrkthimi qė mė duket i drejtė ėshtė pėrkthimi vijues:
    "Me tė vėrtetė ju mund tė nxirrni mėsime nga kafshėt tuaja: Ne ju japim tė pini atė qė ndodhet brenda trupave tė tyre (e qė) zė fill nga kontakti i pėrmbajtjes ushqyese tė zorrėve dhe gjakut, qumėshtin e pastėr, tė lehtė pėr ta pirė ata qė e pijnė". (S16 - A66).
    Ky interpretim ėshtė shumė i afėrt me atė tė Muntahabit nė vitin 1973 tė cilin e boton Kėshilli Suprem i Punėve Islamike nė Kajro qė mbėshtetet me tė dhėnat e fiziologjisė bashkėkohore.
    Nė pikėpamjen e leksikut, pėrkthimi i propozuar arsyetohet kėshtu:
    E kam pėrkthyer "brenda trupave tė tyre" e jo si R. Blachere ose si profesor Hamidullahu "nė barqet e tyre"78, sepse fjala batn tregon edhe mesin, brendinė e njė gjėje, ashtu si edhe barkun. Kjo fjalė kėtu nuk ka kuptim tė saktė anatomik. Mė duket se nė "brenditė tė trupave pėrputhet nė mėnyrė tė pėrkryer me kontekstin.
    Nocioni "i prejardhjes" sė pėrbėrėsit tė qumėshtit ėshtė shprehur nė fjalėn min, kurse "lidhjet" me bayni, fjala e fundit nuk domethėnė vetėm "ndėrmjet" ose " nė mes", si nė dy pėrkthimet e cekura por, shėrben pėr tė shprehur atė se dy gjėra ose dy persona vihen nė kontakt.
    Nga pikėvėshtrimi shkencor duhet tė bazohemi nė njohuritė fiziologjike pėr ta kuptuar pėrmbajtjen e kėtij ajeti.
    Substancat e rėndėsishme qė sigurojnė ushqimin e organizmit nė tėrėsi pėrfitohen nga transformimet kimike qė bėhen gjatė tėrė gjatėsisė sė traktit tė tretjes. Kėto substanca vijnė elementet e pranishėm nė pėrmbajtjen e zorrėve. Kur transformimet kimike nė zorrė arrijnė deri nė stadin e dėshiruar, ato nėpėr muret e zorrėve kalojnė nė qarkullimin e tėrėsishėm. Ky kalim kryhet nė dy mėnyra: ose drejtpėrsėdrejti, me anė tė asaj qė e quajmė enė limfatike, ose tėrthorazi, me qarkullim, i cili sė pari i dėrgon nė mėlēi, ku pėsojnė ndryshime; prej saj kalojnė nė qarkullimin e pėrgjithshėm. Nė kėtė mėnyrė gjithēka kalon nėpėr qarkullimin e gjakut.
    Pėrbėrėsit e qumėshtit i tajitin gjėndrat e qumėshtit. Ato ushqehen me produktet e ushqimeve tė tretura (nėse mund tė themi kėshtu), tė cilat ua ka sjellė gjaku qė qarkullon. Domethėnė gjaku luan rolin e grumbulluesit dhe tė transmetuesit tė materieve tė nxjerra nga ushqimet nė mėnyrė qė ushqimet tė vijnė deri tek gjėndrat e qumėshtit, tė prodhuesit tė qumėshtit, si dhe te ēdo organ tjetėr.
    Kėtu ēdo gjė fillon me kontaktimin e pėrmbajtjes sė zorrėve dhe gjakut nė murin e zorrėve. Kjo njohuri e saktė zbulon zhvillimet e kimisė dhe tė fiziologjisė sė tretjes. Kjo nuk ėshtė njohur fare nė kohėn profetit Muhammed a.s.: njohja e saj i pėrket kohės bashkėkohore. Sa i pėrket zbulimit tė qarkullimit tė gjakut, kjo ėshtė vepėr e Harveit dhe ėshtė bėrė gati gjashtė shekuj pas Shpalljes sė Kur'anit. Mendoj se ekzistimi nė Kur'an i ajetit, ajet i cili aludon nė kėto nocione, nuk mund tė ketė shpjegime njerėzore pėr shkak tė epokės nė tė cilėn janė formuluar.

  19. #19
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    01-02-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,325
    RIPRODHIMI NJEREZOR

    Riprodhimi ėshtė temė mbi tė cilėn ēdo vepėr e hershme e njeriut - sapo tė merrej paksa me hollėsirat - nė mėnyrė tė pashmangshme shpreh pikėpamje tė gabuara. Nė mesjetė - edhe nė periudhėn qė nuk ėshtė aq shumė e largėt - riprodhimi ka qenė i veshur me lloj-lloj mitesh dhe besytnish. Por nuk ka mundur tė jetė ndryshe pasi pėr t'i kuptuar mekanizmat e saj tė ndėrlikuar njeriu ka qenė dashur qė ta dijė anatominė, tė zbulojė mikroskopin dhe tė lindi tė ashtuquajtura dituri themelore nė tė cilat janė ushqyer fiziologjia, embriologjia, obstetrika etj. Nė Kur'an ėshtė krejtėsisht ndryshe. Libri nė shumė vende evokon mekanizma preciz dhe pėrmend faza shumė tė sakta tė riprodhimit, dhe me rastin e leximit nuk orfon asnjė dėshmi tė pasaktė sado tė vogėl. E gjithė kjo ėshtė shprehur me terma tė thjeshtė, tė lehtė pėr tė kuptuar nga shkalla e zhvillimit tė njeriut dhe krejtėsisht nė pėrputhje me atė qė do tė zbulohet shumė mė vonė.
    Riprodhimi njerėzor, i evokuar nė dhjetė ajetet e Kur'anit pa ndonjė renditje, ėshtė shprehur me anė tė dėshmive prej tė cilave secila ka tė bėjė me njė apo mė shumė pyetje tė veēanta. Duhet t'i rigrupojmė kėto ajete nė mnėyrė qė tė krijojmė njė pasqyrė mbi tėrėsinė. Kėtu, si edhe nė shumė tema tė shqyrtuara, komentimi do tė jetė mė i lehtė.

    RIKUJTIMI I DISA KONCEPTEVE

    ثshtė e domosdoshme tė rikujtojmė disa koncepte qė kanė qenė tė panjohura nė epokėn e Shpalljes sė Kur'anit dhe nė shekujt e pastajmė. Riprodhimi njerėzor sigurohet e njė sėrė proēesesh, tė pėrbashkėt pėr sisorė, nė fillim tė tė cilit ėshtė fekondimi nė kanalin e vezores tė njė vezoreje tė shkėputur nga vezorja nė mes tė ciklit menstrual. Agenci fekondues ėshtė sperma e njeriut ose, mė saktė, spermatozoidi, sepse ėshtė e mjaftueshme vetėm njė qelizė e farės: dmth qė tė sigurohet mbarėsimi ėshtė e nevojshme sasia mė e vogla kėsaj fare tė lėngėt e cila pėrmban spermatozoide tė panumurta (me dhjetra milionė pėr njėherė). Lėngun e prodhon testisi dhe ai menjėherė vendoset pėr t'u ruajtur nė sistemin e rezervuarit dhe tė kanaleve qė nė fund dalin nė rrugėt urinare: gjėndrat plotėsuese, tė shpėrndara pėrreth kėtyre tė fundit, i shtojnė spermės sekretin plotėsues pa elemente mbarsuse. Vendosja e vezės sė mbarėsuar bėhet nė vend tė saktė tė organeve gjenitale tė femrės: ajo zbret nėpėr vezėpėrēues nė mitėr dhe zė vend brenda saj ku ēerdhohet duke u pėrzjerė dhe mbėshtjellur me jargė dhe nė muskulin e placentės dhe me ndihmėn e saj pas formimit tė placentės. Nėse qeliza vezė ėshtė pėrforcuar pėr shembull, nė vezėpėrēues e jo nė mitėr, atėherė shtatzania do tė ndėrpritet.
    Sapo tė bėhet i kapshėm nga syri, embrioni duket si njė figurinė e vogėl fėmije, nė tė cilėn duket njė figurinė e papėrfillshme e qėnies sė njeriut. Kėtu ajo zhvillohet nė fazėn e njėpasnjėshme, qė sot njihet mirė dhe nga e cila do tė dalė skeleti i trupit tė njeriut: sistemi i eshtrave, me muskuj rreth tij, sistemi nervor, sistemi i qarkullimit, barku etj.
    Kėto nocione do tė shėrbejnė si elemente krahasimtare me atė qė mund tė lexohet nė Kur'an mbi ripordhimin.

    RIPRODHIMI NJEREZOR NE KUR'AN

    Nuk ėshtė gjė e lehtė tė krijojmė njė pasqyrė mbi pėrmbajtjen kur'anore tė kėsaj teme. Vėshtirėsia e parė rrjedh nga shpėrndarja nė tėrė Librin e dėshmive qė kanė tė bėjnė me tė, e pėr ē'gjė kemi tėrhequr vėrejtjen qė mė parė; por kjo nuk ėshtė vėshtirėsia kryesore. Ajo qė edhe mė shumė mund ta mashtrojė studiuesin, edhe kėtu, ėshtė problemi i leksikut.
    Me tė vėrtetė, nė epokėn tonė akoma janė tė pėrhapura pėrkthimet dhe komentimet e disa fragmenteve, tė cilat, me rastin e leximit, mund t'ju krijojnė shkencėtarėve njė pasqyrė krejt tė shtrembėr tė Shpalljes Kur'anore lidhur me temėn nė fjalė. Kėshtu pjesa mė e madhe e pėrkthimeve evokon formimin e njeriut prej "mpiksjes sė gjakut", "tė ngjiturit". Njė pėrshkrim i tillė ėshtė krejtėsisht i papranueshėm pėr shkencėtarin e specializuar nė kėtė lėmi. Kurrė njeriu nuk ka pasur prejardhje tė tillė. Nė paragrafin qė trajton vendosjen e vezės nė mitrėn e nėnės do t'i shohim shkaqet pėrse njohėsit e shkėlqyeshėm tė arabishtes pa kulturė shkencore kanė bėrė gabime tė tilla.
    Njė konstatim i tillė na bėn tė mundur tė mendojmė se si ėshtė me rėndėsi tė dorės sė parė njohja e gjuhės dhe njohja e shkencės nė mėnyrė qė tė kuptohet domethėnia e kuptimeve kur'anore mbi riprodhimin.
    Kur'ani qė nė fillim thekson transformimet e vazhdueshme qė i pėson embrioni deri na mbarim tė shtatzanisė nė mitrėn e nėnės.
    "O ti njei po ē'tė mashtroi ty kundrejt Zotit tėnd qė ėshtė bujar e i urtė? I cili tė krijoi, tė pėrsosi dhe tė drejtoi. Tė formėsoi nė formėn qė Ai dėshiroi." (S82 - A6-8)
    "Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy krahė e qė nuk i janė ndarė nė grupe (tė ndryshme), sikurse edhe ju(Zoti i krijoi i pajisi si juve). Asgjė nuk kemi lėnė pasdore nga evidenca. Mė nė fund te Zoti i tyre do tė tubohen." (S6 - A38)
    "Kur Ai ju krijoi nė disa etapa."(S71 - A14)
    Pėrveē kėsaj vėrejtjeje tepėr tė pėrgjithshme, teksti kur'anor tėrheq vėmendjen nė shumė ēėshtje qė kanė tė bėjnė me riprodhimin dhe duket se mund tė sistemohet si vijon:
    1 - Mbarėsimi bėhet nė saje tė njė sasie tepėr tė vogėl tė lėngut.
    2 - Natyra e lėngut fekondues.
    3 - Vendosja e vezės sė fekonduar.
    4 - Evolucioni i embrionit.

    1. MBARESIMI BEHET NE SAJE TE NJE SASIE TEPER TE VOGEL TE LENGUT

    Njėmbėdhjet herė Kur'ani e pėrsėrit kėtė nocion, duke pėrdorur shprehje tė tilla si vijon:
    "E krijoi njeriun nga njė pikėl (uji)..." 80 (S 16 - A4).
    Jemi tė detyruar qė fjalėn arabe nutfat ta pėrkthejmė me fjalėn pikė (spermė), pasi nė frėngjishtė nuk ka fjalė plotėsisht tė pėrshtatshme. Duhet tė themi se kjo fjalė rrjedh nga folja qė do tė thotė dridhet, pikon; ajo qė shėrben pėr tė shėnuar atė qė mund ta zėrė vedra pasi mė parė e kemi zbrazur. Ajo, domethėnė, shėnon njė sasi tepėr tė vogėl tė lėngut, nga ku rrjedh kuptimi dytėsor i pikės sė ujit, kėtu pikė e spermės, sepse nė njė ajet tjetėr fjala ėshtė e lidhur me fjalėn spermė.
    "A nuk ka qenė ai njė pikė uji qė derdhet?"81 (S75 - A37).
    Kėtu fjala arabe maniyy tregon spermėn. Njė ajet tjetėr tregon se pikė pėr tė cilėn bėhet fjalė ėshtė vendosur nė vend tė sigurt (quarar), qė, shihet qartė, tregon organet gjenitale.
    Zoti thotė: "Pastaj atė e bėmė pikė uji nė njė vend tė sigurt" (S23 - A13).
    Duhet thėnė se cilėsori i cili shpreh kėtė vendosje tė sigurtė (makin) mezi pėrkthehet. Ai shpreh kuptimin: i shkėlyeshėm, i lartėsuar, vend i fortifikuar shumė mirė. Sido qė tė jetė, bėhet fjalė pėr vendin e rritjes sė njeriut nė organizmin e nėnės. Por ėshtė posaēėrisht me rėndėsi ta theksojmė kuptimin e "sasisė tepėr tė vogėl tė lėngut" qė ėshtė e nevojshme pėr fekondim, gjė qė ėshtė plotėsisht nė pėrputhje me atė qė e dimė nė kohėn tonė.

    2. NATYRA E LENGUT MBARESUES

    Kur'ani kėtė lėng qė e siguron mbarėsimin e pėrmend me cilėsorė tė tillė qė ėshtė interesant tė studiohen:
    a) "Sperma", siē e thamė pak mė parė (S75 - A37)
    b) "lėngu qė hidhet": "Njeriu ėshtė krijuar prej lėngut qė hidhet" (S86 - A6)
    c) "lėng i keq" (S32 - A8; S77 - A20).
    Cilėsori i keq (mekin) si duket mund tė interpretohet jo nė aspektin e cilėsisė sė vetė lėngut, por para sė gjithash nė funksion tė faktit se ai hidhet nė fundin e aparatit urinar duke e huazuar kanalin nėpėr tė cilin del urina.
    d) "Pėrzjerja" ose "ajo qė ėshtė pėrzier" (amzāg): "Ne njeriun e krijojmė nga pėrzjerja e farėrave..."82 (S76 - A2).
    Shumė komentues, si profesor Hamidullahu, nė kėtė pėrzjerje shohin elementin mashkullor dhe femėror. Kjo vlen edhe pėr shkrimtarėt e dikurshėm tė cilat nuk kanė mundur tė kenė dijeni mbi fiziologjinė e mbarsjes, e sidomos pėr atė se cilat janė kushtet biologjike tė saj te femra; ata kanė menduar se fjala evokon lidhjen e thjeshtė tė dy elementeve.
    Por komentuesit bashkėkohor, siē ėshtė ai i Muntahabit, tė cilin e boton Kėshilli i Lartė i Punėve Islamike nė Kajro, e korrigjon kėtė mėnyrė tė tė menduarit dhe vėren se pika e spermės ėshtė "lidhje e elementeve tė ndryshme". Komentuesi i Muntahabit nuk ndalet nė hollėsira, por, sipas mendimit tim vėrejtja e tij ėshtė shumė e drejtė.
    Cilat janė ato elemente tė ndryshme tė spermės?
    Farat e lėngėta pėrbėhen nga sekrecione tė ndryshme qė prodhohen nga kėto gjėndra:
    a) testisėt (sekrecione tė gjėndrės seksuale mashkullore qė pėrmban spermatozoidėt, qeliza tė zgjatura me bisht tė gjatė qė notojnė nė lėngun ujor)
    b) gjendrat seminale: kėto organe, rezervuarė tė spermatozoideve, tė vendosur afėr prostatės, gjithashtu kanė sekrecionet e tyre pa elementė mbarėsues
    c) prostata: ajo sekreton njė lėng e cila jep spermės njė pamje kremi dhe aromė karakteristike
    d) gjendrat plotėsuese tė rrugėve urinare: gjėndrat e Coėperit ose tė Mčryeut sekretojnė lėng tė trashė kurse gjėndrat e Littreut sekretojnė jargė. E tillė ėshtė prejardhja e kėtyre "pėrzjerjeve" pėr tė cilat flet Kur'ani. Por kjo nuk ėshtė e tėra. Kur Kur'ani flet pėr lėngun mbarėsues ai na njeh me faktin qė pasardhėsit e njeriut janė tė siguruar me diēka qė mund tė nxirret nga ky lėng. Ky ėshtė kuptimi i ajetit 8, surja 32: "...E (All-llahu) pasardhėsit e tij (njeriut) i krijon prej thelbit tė lėngut tė keq"83.
    Fjala arabe e cila kėtu ėshtė pėrkthyer me "thelb", kvintesencia (sulālat), domethėnė lėndė e nxjerrė, qė ka dalė nga ndonjė tjetėr, pjesa mė e mirė e njė sendi. Sido qė tė jetė pėrkthyer bėhet fjalė pėr pjesėn e njė tėrėsie.
    Ajo qė e shkakton mbarėsimin e vezės dhe e siguron riprodhimin ėshtė njė qelizė me formė shumė tė zgjatur, madhėsia e sė cilės shprehet me numra nė pėrmasa prej 1/10.000 milimetra. Vetėm njė element nga miliona tė tilla qė i hedh njeriu nė kushte normale arrin tė depėrtojė nė vezore84; njė numėr i madh do tė ngelet rrugės dhe kurrė nuk do ta kalojė rrugėn e cila shkon nga vagina deri nė vezore, nėpėr zbrazėtinė e mitrės dhe kanalet e vezores. Domethėnė, njė pjesė tepėr e vogėl e nxjerrė nga njė lėng shumė kompleks, sa i pėrket pėrbėrjes sė vet do ta shprehė aktivitetin e vet.
    Prandaj si tė mos habitemi nga kjo pėrputhje e teksitit kur'anor dhe njohurive shkencore qė i kemi arritur mbi kėto fenomene nė epokėn tonė.

    3. VENDOSJA E VEZES SE MBARESUAR NE ORGANET GJENITALE FEMERORE

    Veza e cila ėshtė fekonduar nė vezore zbret pėr t'u vendosur brenda mitrės: kjo quhet vendosje e vezės. Kur'ani e emėron mitrėn ku vendoset veza e fekonduar:
    "...Ndėrsa atė qė dėshirojmė ne e pėrqėndrojmė nė mitėr deri nė njė afat tė caktuar..." (S22 - A5).
    Pėrforcimi i vezės nė mitėr realizohet nga zhvillimi i vastakėve, zgjatime tė vėrteta tė vezės, tė cilat, si rrėnjėt nė tokė, do tė thithin nga gryka e kėtij organi atė qė ėshtė e nevojshme pėr rritjen e vezės. Kėto prodhime e bėjnė qė veza tė ngjitet fort tek mitra. Njohja e tyre i takon kohės bashkėkohore.
    Kjo ngjitje pėrmendet pesė herė nė Kur'an. Sė pari nė dy ajetet e para tė sures 96:
    "Lexo, nė emėr tė Zotit tėnd, i cili krijon (ēdo gjė). Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (diēka qė ngjitet)".
    "Diēka qė ngjitet" ėshtė pėrkthimi i fjalės "alak" ky ėshtė kuptimi i saj i parė. Kuptimi i nxjerrė nga ky, "mpiksje gjaku" haset shpesh nėpėr pėrkthime: kjo ėshtė njė pasaktėsi pėr tė cilėn duhet tėrhequr vėrejtjen: njeriu nuk ka kaluar asnjėherė nėpėr fazėn e mpiksjes sė gjakut. Po kjo vlen edhe pėr njė pėrkthim tė dytė: "pėrputhje". Kuptimi i parė ishte "diēka qė ngjitet", qė i pėrgjigjet nė tėrėsi realitetit tė vėrtetuar mirė.
    Ky kuptim rikujtohet nė katėr ajete tė tjera, tė cilat evokojnė transformimet e vazhdueshme nga faza e pikės sė spermės e deri nė fund tė shtatzanisė.
    "Ne ju krijojmė prej dheu, pastaj prej uji, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur (diēka qė ngjitet)..." (S22 - A5)
    "Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjkau , e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt). I lartė ėshtė Allahu, mėi miri Krijues." (S23 - A14)
    " Ai (Allahu) ėshtė qė ju krijoi juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė gjaku tė ngjizur (diēka qė ngjitet), mandej ju bėn tė lindeni si foshnjėe mė vonė tė arrini pjekurinė..." (S40 - A67)
    "Anuk ka qenė ai njė pikė uji qė derdhet. E pastaj u bė gjak i trashė, e Ai e krijoi dhe epėrsosi?"(S75 - A37,38)
    Organi nė tė cilėn zhvillohet shtatzania ėshtė shėnuar nė Kur'an, si e kemi parė, me fjalėn qė nė arabishte gjithnjė pėrdoret pėr shėnimin e mitrės. Nė disa sure ai quhet "vend i sigurtė" (surja 23, ajeti 13 siē u citua mė sipėr, dhe surja 77, ajeti 21).

    4. EVOLUCIONI I EMBRIONIT NE BRENDESINE E MITRES

    Ashtu siē ėshtė pėrshkruar nė Kur'an, ai i pėrgjigjet nė mėnyrė tė pėrkryer asaj qė ne dimė sot pėr disa etapa tė zhvillimit tė embrionit dhe nuk pėrmban asnjė argument qė do tė mund t'a kritikonte shkenca bashkėkohore.
    Pas "diēka qė ngjitet" (shprehje pėr tė cilėn pamė se deri nė ē'masė ėshtė e bazuar), Kur'ani thotė se embrioni kalon nėpėr fazėn e mishit (mish i pėrtypur), pastaj zhvillohet indi ashtėror qė ėshtė i mbėshtjellur me mish (i pėrkufizuar me fjalė tė ndryshme nga fjala paraprake, e cila do tė thotė mish i freskėt).
    "Mė pas, atė pikė uji e bėmė copė gjkau , e atė gjak tė ngurtė e bėmė copė mishi, e atė copė mishi e shndėrruam nė eshtra, edhe eshtrave ua veshėm mishin, pastaj atė e bėmė krijesė tjetėr (me shpirt). I lartė ėshtė Allahu, mėi miri Krijues." (S23 - A14)
    Mishi (si i pėrtypur) ėshtė pėrkthim i fjalės mudgat, mishi (si mish i freskėt) ėshtė pėrkthim i fjalės lahm. Kėtė dallim tė saktė duhet ta theksojmė. Embrioni nė fillim ėshtė masė e vogėl qė nuk shihet me sy dhe nė njė fazė tė zhvillimit tė tij duket si mish i pėrtypur. Sistemi skeletor (eshtror) zhvillohet brenda kėsaj mase nė atė qė quhet mezenhim. Eshtrat e formuara janė tė veshur me masė muskulore pėr to pėrdoret fjala lahm.
    Dihet se gjatė zhvillimit tė kėtij embrioni disa pjesė duket krejt jo propocionale nė krahasim me atė qė mė vonė do tė jetė individ, kurse pjesėt e tjera mbesin propocionale.
    A thua ky nuk ėshtė kuptimi i fjalės muhal-lak qė do tė thotė "pėrpjestimisht i formuar", qė ėshtė pėrdorur nė ajetin 5 tė sures 22 pėr ta evokuar kėtė fenomen?
    "Ne ju krijojmė... prej diēkaje qė ngjitet... nga copa propocionale dhe jo propocionale e mishit..."87 (S22 - A5).
    Kur'ani gjithashtu evokon fenomenin e shqisave dhe tė barkut:
    "edhe Ai ėshtė qė ju pais me dėgjim, me tė parėt eme zemėr, e pak send ėshtė ajoqė ju falenderoni." (S32 - A9).
    Ai bėn aluzion nė formimin e gjinisė.
    "Dhe Ai ėshtė qė krijoi llojet- mashkullin dhe femrėn. Nga pika e farės qė hidhet." (S53 - A45,46).
    Formimi i gjinisė (seksit) ėshtė evokuar edhe nė suren 35, ajeti 11 dhe nė suren 75, ajeti 39. Kemi thėnė se tė gjithė kėto argumente tė Kur'anit duhet tė krahasohen me njohuritė e vėrtetuara nė kohėn bashkėkohore: pėrputhja e tyre mė kėtė ėshtė e qartė. Por ėshtė gjithashtu shunmė e rėndėsishme t'i krahasojmė me besimet e pėrgjithshme tė zakonshme pėr kėtė lėndė qė kanė qenė nė kohėn e Shpalljes sė Kur'anit, nė mėnyrė qė ta kuptojmė deri nė ē'masė njerėzit e asaj kohė kanė qenė larg asaj qė pėr kėto probleme tė kenė pikėpamje tė ngjashme me kėto tė shrehura nė Kur'an. Nuk ka dyshim se ata atėherė nuk kanė ditur tė interpretojnė kėtė Shpallje si e kuptojmė ne sot, sepse neve na ndihmojnė njohuritė e shkencės sė sotme bashkėkohore. Nė tė vėrtetė vetėm gjatė shekullit XIX do tė krijohet njė mendim mė i qartė lidhur me kėto ēėshtje.
    Gjatė tėrė mesjetės mitet dhe spekullimet e pabaza kishin zėnė vend nė themelin e doktrinave nga mė tė shumėllojshmet: ato kanė qenė nė qarkullim edhe disa shekuj mė vonė. A thua dihet se etapa bazė nė historinė e embriologjisė ka qenė pohimi i Harvejit, mė 1651, qė "ēdo gjė e gjallė vjen nga veza" dhe se embrioni formohet gradualisht, pjesė-pjesė? Por, nė kėtė epokė, nė tė cilan shkenca qė po lindte ka shfrytėzuar zbulimin e vonshėm tė mikroskopit pėr ēėshtjen pėr tė cilėn po bėhet fjalė, edhe mė tej ėshtė diskutuar mbi rolet reciproke tė vezėve dhe spermatozoidėve. Natyralisti i madh Bufoni i ka takuar klanit tė ovistėve, ndėr tė cilėt Bonneti ka pėrkrahur teorinė mbi futjen e embrionit: kėshtu vezorja e Evės, nėnės sė gjinisė njerėzore, i ka pėrmbajtur farėt e tė gjitha qėnieve tė gjalla, tė futura njėra me tjetrėn. Kjo hipotezė ka arritur njė farė autoriteti nė shekullin XVII.
    Mė shumė se njė mijėvejēar para kėsaj epoke, nė tė cilėn kanė qenė nė qarkullim doktrina fantazioze, njerėzit e njohėn Kur'anin. Argumentet e tij mbi riprodhimin njerėzor janė shprehur me terma tė thjeshta tė njohurive bazė, pėr zbulimin e tė cilave njerėzve do t'u duhej aq shekuj.

  20. #20
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    04-02-2003
    Postime
    444

    Cfare te keqe ka mishi i derrit

    Sa thelle qe i qekeni fut fese mor babe.
    Me ndihmo dhe mua nje cik se s'marre vesh fare nga feja.
    C'fare te keqe ka mishi i derrit.Mua me shijon shume mishi i derrit.
    A mund te me thot njeri c'te keqe ka ky mishi i derrit,c'fare thote shkenca islamike per kete
    asortiment ushqimor.

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Deklarata universale e tė drejtave tė njeriut dhe Islami
    Nga Cappuccino nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 102
    Postimi i Fundit: 30-11-2013, 13:37
  2. Kontributi i shkenctarėve islam nė shkencė
    Nga Bleti002 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 15-03-2009, 22:29
  3. Kur'ani, Dituria dhe Shkenca
    Nga Orientalist nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 27-01-2007, 09:31
  4. Mrekullitė nė Kuran!
    Nga Immaculate nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 61
    Postimi i Fundit: 11-10-2006, 09:48
  5. Bibla Kur'ani Dhe Shkenca
    Nga Saraj nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-11-2002, 08:02

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •