Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 30
  1. #1

    Musine Kokalari

    Historia e dhimbshme e jetės sė disidentes sė burgosur e internuar nga diktatura. Komunizmi nuk mundi tė varrosė veprėn e saj tė shquar

    Gjyqi qė i bėri diktatura

    Musine Kokalari nuk do tė stepej pėrpara xhelatėve tė saj komunistė, mė

    shumė se njė gjysmė shekulli mė parė. Thėniet e saj ishin akuza e njė

    shpirti tė pamposhtur rilindės qė sfidonte vdekjen. “Unė s“jam fajtore.

    S“jam komuniste dhe ky s“mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė

    burg nuk duhet tė jem…. Unė jam nxėnėse e Sami Frashėrit. Me mua ju doni

    tė dėnoni Rilindjen”. Pas kėtyre fjalėve, ajo nuk mund t“i shpėtonte

    dėnimit barbar tė sitemit tė Enver Hoxhės, edhe pse ky i fundit e njihte

    mirė familjen intelektuale dhe patriotike tė Kokalarėve nga Gjirokastra.

    Madje, Hoxha kishte lidhje gjaku me Musinenė, por ai nuk e kurseu as atė,

    pasi kishte pushkatuar pa gjyq dy vėllezėrit e saj, nė nėntor tė vitit

    1944. Sistemi i kaluar kishte dhe njė inat tjetėr me Musinenė. Fakti qė

    ajo kishte krijuar sė bashku me Skėnder Muēon, Partinė Socialdemokrate, nė

    vitin 1943, nuk mund tė anashkalohej nga sistemi njėparti i Enverit. Me

    xhelozi njerėzit e kėtij tė fundit shikonin edhe nxjerrjen e gazetės “Zėri

    i Lirisė”, organi i PSD, realizuar me kontributin e Musinesė, Skėnder Muēos dhe Osman Kazazit.



    Grupimi opozitar kryesohej nga Musine Kokalari

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, kur Shqipėria po vihej nėn diktaturė, si

    kundėrveprim i kėsaj tė fundit u themelua mė 6 nėntor tė vitit 1946. nė

    Tiranė, grupimi i parė opozitar antikomunist “Bashkimi Demokratik

    Shqiptar”, njė aleancė e Partisė Socialdemokrate, kryesuar nga Musine

    Kokalari, me Frontin e Rezistencės, drejtuar nga Sami Qeribashi dhe me

    Grupin Monarkist, tė drejtuar nga Qenam Dibra. Pra, Musineja u bashkua me

    disidentėt e tjerė tė opozitės, e cila, sipas ideve tė saj, do tė ishte

    ilegale dhe do tė luftonte me mjete demokratike pėr njė Shqipėri ndryshe.

    Ajo nuk mund tė pranonte diktaturė, ndaj dhe i shfaqi hapur bindjet

    politike, por nė tė njėjtėn kohė dhe diktatura nuk mund ta pranonte

    Musinenė ndaj e goditi pėr vdekje. Nė hetuesi dhe nė gjyq, Musine Kokalari

    do tė depononte: “Mbas Mbledhjes sė Mukjes, kam marrė pjesė nė Ballin

    Kombėtar si socialdemokrate dhe kam qenė pėrgjegjėse e gazetės `Zėri i

    Lirisė`, nė tė cilėn kam botuar artikuj ku flitet pėr ēėshtjen e Kosovės

    nė bazė tė Kartės sė Atlantikut…. Kriteri pėr tė luftuar ishte jo pėr

    qėllimin e pėrfitimit tė disa klikave, por pėr demokratizimin e vendit”.

    Musineja, njė intelektuale e kompletuar e tipit perėndimor, mendonte

    ndryshe nga Enver Hoxha, i cili e ndjente rrezikun e intelektualėve,

    sidomos atyre opozitarė, ndaj i vrau, burgosi i internoi, i persekutoi, i

    bloi ata nė luftėn e pėrbindshme tė klasave. Kėshtu bėri edhe me Musinenė,

    pasi ajo nuk u bė kurrė komuniste dhe vegėl e Enver Hoxhės. Asaj iu bė

    thirrje qė tė futej nė Partinė Komuniste, por ajo nuk pranoi tė ishte

    anėtare e njė partie, qė drejtohej nga serbėt dhe e futi Shqipėrinė nė

    diktaturėn mė tė egėr e mė tė pėrgjakshme tė historisė sė saj. Musine

    Kokalari ishte e dashur, e butė, e ditur, e zgjuar dinjitoze dhe me

    karakter tė fortė, nė kundėrshtim me antinjerėzoren e njeriut tė

    programuar, tė njeriut “tė ri” qė ushqehej me luftė dhe urrejtje, ateist,

    pa personalitet qė zhbiron tė tjerėt, konformist e servil, formatuar i varur dhe i nėnshtruar.



    Ēastet e fundit tė jetės

    Nė dorėshkrimin “Mbi jetėn time”, Musineja shkruan: “Komunistėt mė

    varrosėn pėr sė gjalli, se nuk iu kėrkova falje nė gjyq pėr aktivitetin

    tim. Dhe pse do tė kėrkoja falje?…. Unė s“jam fajtore…”. Nė njė seancė

    gjyqi, ndėrsa dikush thirri se ajo duhet tė dėnohej me vdekje nė litar,

    dhe kryetari Frederik Nosi, e pyeti se a e dėgjonte atė qė kėrkonte

    populli, Musineja me qetėsi iu pėrgjigj: “Nesėr kėtė do tė thonė edhe pėr

    ju”. Musineja nuk pranoi avokat, ajo bėri njė apologji tė shkėlqyer qė e

    jep qartė edhe nė qėndrimin e saj prej politikaneje demokrate, konsekuente

    dhe e papėrlyer. Gjyqi komunist e dėnoi me 20 vjet heqje lirie, me hubjen

    e tė gjitha tė drejtave civile dhe kunfiskim tė pasurisė. Pasi kreu 16

    vjet nga dėnimi i saj, Musinenė e internuan nė Rrėshen, ku pėr 22 vjet

    punoi nė bujqėsi dhe ndėrtim, si punėtore llaēi, e pėrgjuar ditė e natė

    nga Sigurimi i Shtetit. Pas punės, ajo shėtiste vetėm, por dhe shkonte nė

    vendin e saj tė preferuar, bibliotekėn e qytetit, ku gjente miqtė e saj tė

    vėrtetė, librat. E dėrmuar nga vuajtjet dhe e raskapitur nga punėt e

    rėnda, Musineja u sėmur nga kanceri. “Ē“fat tragjik, shkruan ajo. Mė doli

    edhe sėmundja kundėr. Tė paktėn tė kisha pak qetėsi nė vitet e fundit tė

    jetės sime”. E shtruar nė spitalin onkologjik, ajo shkruan: “Kėtu kuptova

    njė gjė. Pėr mua jo vetėm qė nuk interesohen, por kanė qejf tė mė

    zvarritin. Dhe vetė kontrollet e kėtyre muajve s“kanė gjė tjetėr veēse

    fjalė tė kota. Sipas rregullave, unė duhet tė isha operuar kėtu e gjashtė

    muaj mė parė. Ē“do tė ngjasė?”. Duke iu referuar epilogut, diēka nga

    pėrvoja e saj: “Njoha kulturėn demokratike, njoha tragjedinė e pėrmbysjeve

    tė mėdha revolucionare. Njoha njė gjyq special. Njoha 16 vjet burg dhe 22

    vjet internim me pėrplasje andej-kėndej. Njoha punėn e punėtorit me normė

    individe, njoha punėn e krahut me normė kolektive nė bujqėsi e ndėrtim.

    Njoha vetminė e vetėkėrkuar, shoqėrinė e rastit nė burg dhe gjithė

    ndryshimet qė pasojnė nga ky tėrmet i pandėrprerė pėr tė konsoliduar

    diktaturėn e proletariatit. Nganjėherė them me vete se nuk fitova gjė qė

    mbeta gjallė. Kam 38 vjet qė nuk e di ē“domethėnė familje. Ndoshta do tė

    ishte mirė tė kisha mbyllur sytė njėherė e pėrgjithmonė. Kėshtu merrnin

    fund edhe vuajtjet, me gjithė gjendjen tragjike. Kjo do tė ishte njė gjė

    shumė e mirė. Nėse vdes, nė valixhen e vogėl kam disa sende me vlerė

    etnografike pėr Muzeun e Gjirokastrės. Ato pak kursime dhe gjithēka tjetėr

    le tė hyjė nė fondin e shtypit qė duhet tė krijohet pėr punėtorin e

    krahut, i cili ėshtė i domosdoshėm, qė tė demokratizohet puna e krahut dhe

    tė kultivohet punėtori i thjeshtė”. Falė ditėve qė erdhėn u mundėsua tė

    thuhet e vėrteta pėr personalitete tė tillė si Musine Kokalari. Diktatura

    e burgosi, e internoi, e vdiq, por nuk e varrosi dot. Ajo i mbeti e gjallė

    popullit dhe atdheut, si njė dritė e pashuar e kulturės shqiptare, si

    flakadan i pėrjetshėm i demokracisė. Nga piedestali ku e vendosi koha, ajo na mėson: “Besa, shpresa, dashuria, ato pra na lartėsojnė. Pėrēarja dhe marrėzia na poshtėrojnė dhe na mjerojnė”.



    Fragmente nga romani i Shefqet Musarajt “Para agimit”

    Ermira Velo (M.Kokalari) kish njė respekt tė madh pėr tė vėllanė dhe

    ushqehej vazhdimisht nga idetė e tij. Kur mbaroi shkollėn e mesme, ajo

    njihej si njė nga vajzat me prirje pėrparimtare. (V 1, faqe 18)

    Ermira Velo ishte e thjeshtė, e dashur, e afruar me ēdo njeri dhe nuk

    bėnte kurrė dallim midis njerėzve me pozitė dhe atyre qė nuk kishin as

    strehė ku tė futnin kokėn. Prekej pa masė nga vuajtjet e tė tjerėve dhe

    nuk kursehej t“i ndihmonte me ē“t“i kish dora. (V 1, faqe 20)

    Ajo kishte lexuar “Ana Karenina” qė ishte pėrkthyer nė shqip.

    “Ringjalljen” e kishte lexuar nė italisht, e cila e kishte bėrė pėr vete.

    Mė vonė me rekomandimin e vėllait kish lexuar po italisht disa vepra tė

    Niēes. Edhe ato e kishin tėrhequr shumė dhe sidomos ideja e filozofit

    gjerman rreth mbinjeriut…. Kish lexuar edhe “Nėnėn” e Gorkit, por nuk i

    kish pėlqyer, duke thėnė se “s“janė tė pėrshtatshme pėr ne ato gjėra”. (V 1, faqe 21)

    Dhe qe njė gėzim I madh pėr tė kur pa tė botuar nė njė revistė shkrimin e

    saj tė _are…. Kėshtu qė shkrimi kish dalė me tė vėrtetė “njė xhevahir I

    vogėl letrar”, siē e gjykuan shumė nga tė njohurit e saj. (V 1, faqe 21)

    Mbi tė gjitha, Ermirėn e entuziazmonte njė fakt tjetėr, qė provonte se

    shtėpia e saj kish pėr tė qėndruar gjithmonė njė fole patriotizmi. Kish

    filluar tė vinte dendur pėr vizitė Mit“hat bej Frashėri, njeriu qė nuk

    ėshtė komprometuar asnjė majė thoi gjatė regjimit tė Zogut dhe qė ka njė

    urrejtje tė tmerrshme pėr italianėt. (V 1, faqe 67)



    tradita patriotike - Musineja dhe familja e saj nė letėrsinė shqipe

    Familja Kokalari, nė tė cilėn u rrit dhe u edukua Musineja, kishte gjithė

    potencialin ekonomik, kulturor e patriotik qė ajo tė trashėgonte vlera

    pozitive pėr formimin e saj intelektual. Falė zgjuarsisė krijuese tė saj,

    vullnetit dhe karakterit tė fortė, ajo arrin tė bėhet njė nga studentet mė

    cilėsore nė Universitetin e Romės, duke u diplomuar “Doktoreshė nė

    Letėrsi” nė vitin 1941 me temėn “Literatura Albanese - Naim Frashėri”.

    Personalisht nuk e kam njohur Musine Kokalarin, por duke qenė mėsuese

    letėrsie nė shkollėn e mesme pėr dekada tė tėra, kam lexuar dhe komentuar

    nė mėnyrė tė pėrsosur romanin “Para Agimit” tė Shefqet Musarajt. Nė

    diskutimet midis kolegėve pėr figurat artistike, prof.Nexhat Hakiu mė

    kishte thėnė (sigurisht nė mėnyrė tė rezervuar qė komenti nuk do tė

    transmetohej mė tutje), se Shefqet Musaraj pėr tė krijuar figurėn e Ermira

    Velos nė roman, ėshtė frymėzuar nga veprimtaria e Musine Kokalarit. Janė

    faqe tė tėra nė roman qė kanė tė dhėna reale nga jeta e saj, sigurisht

    duke lėnė mėnjanė tendencat politike e klasore dhe tė tjera ndryshime, qė

    i duheshin autorit pėr tė zhvendosur vėmendjen nga figura historike. E

    vėrteta ėshtė se Sh.Musaraj, Musine Kokalari, Nexhat Hakiu, bėnin pjesė nė

    plejadėn e shkrimtarėve tė viteve “30-tė, dhe tė tre bashkėpunuan me

    Branko Merxhanin (qė nė roman njihet me emrin zoti Bardhi), pėr tė mbajtur

    nė kėmbė revistėn “Pėrpjekja Shqiptare”. Nė qoftė se e shohim me syrin e

    sotėm figurėn e Ermira Velos (M.Kokalari), ėshtė vėnė midis dy korifejve

    mė tė mėdhenj tė kombit shqiptar. Idhėtar i saj ishte ideologu dhe

    nacionalisti demokrat Mit“hat Frashėri dhe pionieri i filozofisė

    progresive Branko Merxhani. Tė dy kėta personalitete ishin miq tė familjes

    Kokalari. Ajo i adhuronte jo vetėm pėr nivelin kuturor dhe mendjen e

    ndritur, por edhe si atdhetarė e njerėz tė pakomprometuar nga regjimi. Nė

    familjen Kokalari bėheshin diskutime tė gjata dhe me diversitet mendimesh,

    lidhur me fatin e Shqipėrisė nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore. Cila do

    tė ishte e ardhmja e kėtij vendi, apo ēfarė rruge do tė zgjidhte

    Shqipėria, e tė tjera pyetje si kėto, qė ishin tė lidhura me fatin e

    atdheut, e kishin munduar dhe munduan Musinenė gjithė jetėn e saj.

    Mjafton tė lexoje nė atė kohė artikullin e famshėm tė Branko Merxhanit

    “Pse nuk jam marksist”, i cili argumentonte ajo dhe deri nė konkluzionin

    se “Komunizmi ėshtė eksperiment pa tė ardhme”, ku bindesh plotėsisht pse

    nuk duhej ndjekur ajo rrugė. Pra, Musineja dhe familja e saj me tradita

    patriotike, nuk mund tė binin pre e ideve sllavokomuniste, sepse ata

    mendonin si ideologu i tyre, Mit“hat Frashėri, pėr ēėshtjen e Shqipėrisė

    etnike, veēanėrisht pėr Kosovėn, dhe pėr njė shoqėri demokratike tė tipit

    evropian. Vetėm mendimet qė janė diskutuar nė kėtė familje pėr tė mos

    qėndruar indiferent ndaj problemit madhor qė shtrohej para atdheut, vlejnė

    tė studiohen nė njė kapitull mė vete, sepse kanė vlera pozitive edhe pėr

    kohėn tonė sot, qė kemi humbur torruan dhe jemi nė mes tė dilemave tė

    mėdha. Nė fushėn e krijimtarisė artistike, nė botimet e para “Seē mė thotė

    nėnua plakė”, “Rreth vatrės”, “Sa u tunt jeta” e deri te botimi i fundit

    “Sikur tė isha njė lule”, shkrimtarja e parė shqiptare, Musine Kokalari,

    ka trajtuar temėn e mjerimit, duke i parė skicat nga njė vėzhgim i hollė i

    realitetit dhe duke i ndjerė me njė psikologji tė thellė. Ideali pėr

    barazi shoqėrore i kalonte kufijtė e klasės sė saj, duke mos pasur asnjė

    pretendim material pėrpara asaj ideje tė madhe qė donte tė realizonte.

    Koha e provoi se Musineja u flijua nė vazhdimsi pėr kėtė ideal, prandaj

    ajo pėrsėri do t“u flasė brezave me gjuhėn e heronjve. Tema tjetėr pėr

    emancipimin e gruas dhe pjesėmarrjen e saj aktive, ēlirimi nga zakonet e

    vjetra, ėshtė trajtuar nė shumė skica tė saj, nė kohėn kur ishte pėr

    studime nė Universitetin e Romės dhe kėto mesazhe Musineja i kishte pėr

    vajzat shqiptare, qė tė luftonin fanatizmin e tė merrnin rrugėn e

    shkollimit, pėr t“u bėrė forca aktive nė progresin shoqėror. Madje, ajo

    vetė nuk pranoi tė punonte pas studimeve nė Universitetin e Romės, por

    erdhi tė kontribuojė nė vendin e tė parėve tė saj. Ishte vendosmėrisht e

    bindur se kontributi i saj i duhej Shqipėrisė. Njė tjetėr temė qė Musineja

    trajtoi nė skicat e saj ishte dhe ajo e lirisė sė individit, ku vetė ishte

    e lirė tė shkruante dhe tė mbronte haptazi idetė e saj. Musineja ishte e

    para nė demonstratat atifashiste dhe nė formimin e Partisė

    Socialdemokrate. U pėrpoq shumė pėr daljen e gazetės “Zėri i Lirisė” dhe

    integrimin e PSD nė frontin nacionalēlirimtar. Ėndrra e saj pėr bashkimin

    mbarėkombėtar gjeti mbėshtetje tė plotė nga familja e saj; i ati Reshat

    Kokalari, gjykatės i njohur, dhe nga vėllezėrit Vesim, Muntaz dhe Hamit,

    me profesione, profesor, jurist dhe pėrkthyes. Kėta ishin dhe njėkohėsisht

    shokė tė saj, me tė cilėt konsultohej. Nėse pėr njė moment do ta shkėpusim

    emrin e Musinesė nga veprat qė kishte botuar, ato do tė futeshin pa frikė

    nė tekstet shkollore tė periudhės sė diktaturės, sepse ishin po ato tema

    qė kishte trajtuar edhe Migjeni, Nonda Bulka, Mitrush Kuteli etj., por,

    Musineja shkruante dhe vepronte pa komplekse, vetėm e vetėm qė t“i

    shėrbente kombit dhe kulturės shqiptare. Ajo ishte njė shkrimtare e

    talentuar, revolucionare e vendosur nė mbrojtjen e pikėpamjeve tė saj,

    intelektuale e shquar, demokrate pėrparimtare, por vetėm komuniste, siē e

    kishte pohuar edhe vetė nė gjyq, nuk ishte. Ky ishte i vetmi faj i saj, qė

    e vuri dhe nė bankėn e tė akuzuarve. Kur kjo po gjykohej, babai i saj

    erdhi nga Italia ku po kurohej. Kur Reshat Kokalari, mori vesh mėnxyrėn,

    pushkatimin e dy djemėve tė tij dhe fatin e paditur tė vajzės, nuk duroi

    mė, por mbylli sytė pėrgjithmonė. Kėtė fatkeqėsi tė radhės, Musine

    Kokalari e mėsoi nė kohėn kur ishte nė burg, ndaj dhe ajo vendosi tė mos

    flasė se pasoja do tė binin mbi nėnėn, nuset e vėllezėrve tė pushkatuar

    apo dhe fėmijėt e tyre. Pas burgut vjen internimi, qė do tė thoshte

    pėrsėri kushte tė vėshtira jete. E vetmja e mirė nė kėtė kohė ishte jeta e

    saj pėr pak kohė me nėnėn, e cila vdiq pak mė vonė. Nė Rrėshen, ku e

    dėrguan pėr tė kryer internimin, e shanin dhe denigronin, por ajo tė

    gjitha kėto i kaloi me qetėsi, pasi e dinte se ata ishin njerėz tė shtyrė

    nga tė tjerėt. Musineja nuk pati mundėsi tė krijonte familje, por,

    megjithatė, ajo shpresoi qė njė ditė tė kthehej te familja e saj, nipėrit

    dhe mbesat, tė shijonte disa vjet ngrohtėsinė familjare, qė prej vitesh e

    kishte humbur. Pas burgut dhe internimit njė tjetėr gjė do ta dėnonte mė

    rėndė. Kanceri ia mori jetėn pėrfundimisht. Pas viteve “90-tė, Musine

    Kokalari ishte ndėr tė parat disidente qė u dekorua me medaljen “Martir i

    Demokracisė”. Me kujdesin e nipit tė saj, Hektor Kokalari, bėher rivarrimi

    i saj pranė familjarėve nė Tiranė. Nadje, pėr nder tė Musine Kokalarit,

    njė shkollė e kryeqytetit dhe njė fondacion mbajnė emrin e saj. Sot

    personaliteti i Musine Kokalarit ėshtė nė piedestalin e nderit, ndonėse

    dekorata “Nder i Kombit” i ėshtė vonuar asaj. Megjithatė, dekoratėn mė tė

    lartė Musinesė ia ka dhėnė vetė populli me vlerėsimin, konsideratėn dhe mirėnjohjen qė ka pėr tė.



    Jetėshkrimi - Kush ishte Musine Kokalari

    U lind mė 10 shkurt tė vitit 1917, nė Adale, tė Turqisė. Nė vitin 1921,

    familja e saj kthehet nė Shqipėri dhe vendoset nė Gjirokastėr, ku Musineja

    kreu shkollėn fillore. Nėntė vjet mė vonė, familja Kokalari vendoset nė

    Tiranė. Nė vitin 1937, Musineja mbaroi shkollėn e mesme “Nėna Mbretėreshė”

    dhe mė pas shkoi pėr studime nė Universitetin e Romės, nė Itali, tė cilin

    e mbaroi shkėlqyeshėm nė vitin 1941. Ajo botoi librin e saj tė parė “Seē

    mė thotė nėna plakė” nė vitin 1939. Ishte viti 1943, kur Musine Kokalari

    sė bashku dhe me disa shokė tė tjerė formuan Partinė Socialdemokrate. Njė

    vit mė vonė, me pėrpjekjen e saj, doli numri i parė i gazetės “Zėri i

    Lirisė”. Nė vitin 1944, botoi librin e saj tė dytė “Rreth vatrės”, ndėrsa

    mė 12 nėntor tė po kėtij viti u pushkatuan pa gjyq vėllezėrit e saj,

    Muntaz e Vesim Kokalari. Katėr ditė mė vonė e arrestuan dhe Musinenė, tė

    cilėn e mbajtėn 17 ditė nė burg. Nė janar tė vitit 1945, u botua libri i

    tretė i Musine Kokalarit “Sa u tund jeta”. Mė 23 janar tė vitit 1946, ajo

    u arrestua pėr sė dyti nga forcat e Mbrojtjes sė Popullit e gjyqi komunist

    e dėnoi me 20 vjet heqje lirie. Nė vitin 1961, e nxjerrin nga burgu dhe e

    internuan nė Rrėshen, ku dhe doli nė pension me gjysmė page. Nė vitin

    1981, sėmuret nga sėmundja e kancerit, qė dy vjet mė pas do ta largonte

    pėrgjithmonė nga jeta. Dhjetė vjet mė vonė, pra nė vitin 1993, Presidenti

    i Republikės i dha pas vdekjes medaljen “Martir i Demokracisė”.



    Pertefe Leka , Gazeta Panorama, 30-03-2004

  2. #2
    Kalorės i Lirisė Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,046

    Musine Kokalari

    U lind mė 10 shkurt tė vitit 1917, nė Adale, tė Turqisė. Nė vitin 1921, familja e saj kthehet nė Shqipėri dhe vendoset nė Gjirokastėr, ku Musineja kreu shkollėn fillore. Nėntė vjet mė vonė, familja Kokalari vendoset nė Tiranė. Nė vitin 1937, Musineja mbaroi shkollėn e mesme “Nėna Mbretėreshė” dhe mė pas shkoi pėr studime nė Universitetin e Romės, nė Itali, tė cilin e mbaroi shkėlqyeshėm nė vitin 1941. Ajo botoi librin e saj tė parė “Seē mė thotė nėna plakė” nė vitin 1939. Ishte viti 1943, kur Musine Kokalari sė bashku dhe me disa shokė tė tjerė formuan Partinė Socialdemokrate. Njė vit mė vonė, me pėrpjekjen e saj, doli numri i parė i gazetės “Zėri i Lirisė”. Nė vitin 1944, botoi librin e saj tė dytė “Rreth vatrės”, ndėrsa mė 12 nėntor tė po kėtij viti u pushkatuan pa gjyq vėllezėrit e saj, Muntaz e Vesim Kokalari. Katėr ditė mė vonė e arrestuan dhe Musinenė, tė cilėn e mbajtėn 17 ditė nė burg. Nė janar tė vitit 1945, u botua libri i tretė i Musine Kokalarit “Sa u tund jeta”. Mė 23 janar tė vitit 1946, ajo u arrestua pėr sė dyti nga forcat e Mbrojtjes sė Popullit e gjyqi komunist e dėnoi me 20 vjet heqje lirie. Nė vitin 1961, e nxjerrin nga burgu dhe e internuan nė Rrėshen, ku dhe doli nė pension me gjysmė page. Nė vitin 1981, sėmuret nga sėmundja e kancerit, qė dy vjet mė pas do ta largonte pėrgjithmonė nga jeta. Dhjetė vjet mė vonė, pra nė vitin 1993, Presidenti i Republikės, Sali Berisha, i dha pas vdekjes medaljen “Martir i Demokracisė”.
    Mund tė shkėpusėsh Ēunat nga TIRONA, por kurrė nuk mund tė shkėpusėsh TIRONĖN nga zemra e Ēunave !!!

  3. #3
    Kalorės i Lirisė Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,046

    Si e "vrau" Enveri disidenten Musine Kokalari

    Musine Kokalari ėshtė personazh i njohur i historisė sė vendit, jo vetėm pėr jetėn e dhembshme nė diktaturė, por edhe pėr krijimtarinė artistike, tė cilėn ajo la nė tėrėsinė e letėrsisė shqipe. Musineja i pėrket brezit tė shkrimtarėve tė viteve “30-tė e megjithatė emri i saj mbeti jashtė kėsaj krijimtarie, qė u pasqyrua nė tekstet shkollor tė diktaturės. Jeta e saj ishte tepėr e vėshtirė.


    Tragjikisht, ajo do tė pėrjetonte vrasjen e dy vėllezėrve, me tė cilėt kishte marrėdhėnie tė shkėlqyera, por mė pas edhe vdekja e babait tė saj, Reshatit. Musineja u arrestua dhe riarrestua, ku ndalimi i fundit do t“i kushtonte 15 vjet burg nė qelitė e diktaturės. Akuza ishte e rėndė, pasi “kishte bashkėpunuar me krerėt e Ballit Kombėtar e tė Legalitetit. Kishte sabotuar pushtetin popullor. Kishte marrė pjesė nė tė gjitha mbledhjet e fshehta qė kishte bėrė Grupi Socialdemokrat, Grupi i Rezistencės dhe ai Monarkist pėr tė zgjedhur njė komitet tė pėrbashkėt. Kishte hartuar nota drejtuar aleatėve pėr tė kėrkuar ndėrhyrjen e tyre”. Gjykata e Lartė e dėnoi se “kjo grua zhvillon njė aktivitet tė gjerė kriminal e terrorist”. Pas daljes nga burgu, jeta e saj do tė vijonte e mjerė nė internim, nė Rrėshen. Musineja nuk mundi tė krijonte familje dhe vdiq e vetme nga njė sėmundja e kancerit.


    Gjyqi qė i bėri diktatura

    Musine Kokalari nuk do tė stepej pėrpara xhelatėve tė saj komunistė, mė shumė se njė gjysmė shekulli mė parė. Thėniet e saj ishin akuza e njė shpirti tė pamposhtur rilindės qė sfidonte vdekjen. “Unė s“jam fajtore. S“jam komuniste dhe ky s“mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė burg nuk duhet tė jem…. Unė jam nxėnėse e Sami Frashėrit. Me mua ju doni tė dėnoni Rilindjen”. Pas kėtyre fjalėve, ajo nuk mund t“i shpėtonte dėnimit barbar tė sitemit tė Enver Hoxhės, edhe pse ky i fundit e njihte mirė familjen intelektuale dhe patriotike tė Kokalarėve nga Gjirokastra. Madje, Hoxha kishte lidhje gjaku me Musinenė, por ai nuk e kurseu as atė, pasi kishte pushkatuar pa gjyq dy vėllezėrit e saj, nė nėntor tė vitit 1944. Sistemi i kaluar kishte dhe njė inat tjetėr me Musinenė. Fakti qė ajo kishte krijuar sė bashku me Skėnder Muēon, Partinė Socialdemokrate, nė vitin 1943, nuk mund tė anashkalohej nga sistemi njėparti i Enverit. Me xhelozi njerėzit e kėtij tė fundit shikonin edhe nxjerrjen e gazetės “Zėri i Lirisė”, organi i PSD, realizuar me kontributin e Musinesė, Skėnder Muēos dhe Osman Kazazit.


    Grupimi opozitar kryesohej nga Musine Kokalari

    Pas Luftės sė Dytė Botėrore, kur Shqipėria po vihej nėn diktaturė, si kundėrveprim i kėsaj tė fundit u themelua mė 6 nėntor tė vitit 1946. nė Tiranė, grupimi i parė opozitar antikomunist “Bashkimi Demokratik Shqiptar”, njė aleancė e Partisė Socialdemokrate, kryesuar nga Musine Kokalari, me Frontin e Rezistencės, drejtuar nga Sami Qeribashi dhe me Grupin Monarkist, tė drejtuar nga Qenam Dibra. Pra, Musineja u bashkua me disidentėt e tjerė tė opozitės, e cila, sipas ideve tė saj, do tė ishte ilegale dhe do tė luftonte me mjete demokratike pėr njė Shqipėri ndryshe. Ajo nuk mund tė pranonte diktaturė, ndaj dhe i shfaqi hapur bindjet politike, por nė tė njėjtėn kohė dhe diktatura nuk mund ta pranonte Musinenė ndaj e goditi pėr vdekje. Nė hetuesi dhe nė gjyq, Musine Kokalari do tė depononte: “Mbas Mbledhjes sė Mukjes, kam marrė pjesė nė Ballin Kombėtar si socialdemokrate dhe kam qenė pėrgjegjėse e gazetės `Zėri i Lirisė`, nė tė cilėn kam botuar artikuj ku flitet pėr ēėshtjen e Kosovės nė bazė tė Kartės sė Atlantikut…. Kriteri pėr tė luftuar ishte jo pėr qėllimin e pėrfitimit tė disa klikave, por pėr demokratizimin e vendit”. Musineja, njė intelektuale e kompletuar e tipit perėndimor, mendonte ndryshe nga Enver Hoxha, i cili e ndjente rrezikun e intelektualėve, sidomos atyre opozitarė, ndaj i vrau, burgosi i internoi, i persekutoi, i bloi ata nė luftėn e pėrbindshme tė klasave. Kėshtu bėri edhe me Musinenė, pasi ajo nuk u bė kurrė komuniste dhe vegėl e Enver Hoxhės. Asaj iu bė thirrje qė tė futej nė Partinė Komuniste, por ajo nuk pranoi tė ishte anėtare e njė partie, qė drejtohej nga serbėt dhe e futi Shqipėrinė nė diktaturėn mė tė egėr e mė tė pėrgjakshme tė historisė sė saj. Musine Kokalari ishte e dashur, e butė, e ditur, e zgjuar dinjitoze dhe me karakter tė fortė, nė kundėrshtim me antinjerėzoren e njeriut tė programuar, tė njeriut “tė ri” qė ushqehej me luftė dhe urrejtje, ateist, pa personalitet qė zhbiron tė tjerėt, konformist e servil, formatuar i varur dhe i nėnshtruar.


    Ēastet e fundit tė jetės

    Nė dorėshkrimin “Mbi jetėn time”, Musineja shkruan: “Komunistėt mė varrosėn pėr sė gjalli, se nuk iu kėrkova falje nė gjyq pėr aktivitetin tim. Dhe pse do tė kėrkoja falje?…. Unė s“jam fajtore…”. Nė njė seancė gjyqi, ndėrsa dikush thirri se ajo duhet tė dėnohej me vdekje nė litar, dhe kryetari Frederik Nosi, e pyeti se a e dėgjonte atė qė kėrkonte populli, Musineja me qetėsi iu pėrgjigj: “Nesėr kėtė do tė thonė edhe pėr ju”. Musineja nuk pranoi avokat, ajo bėri njė apologji tė shkėlqyer qė e jep qartė edhe nė qėndrimin e saj prej politikaneje demokrate, konsekuente dhe e papėrlyer. Gjyqi komunist e dėnoi me 20 vjet heqje lirie, me hubjen e tė gjitha tė drejtave civile dhe kunfiskim tė pasurisė. Pasi kreu 16 vjet nga dėnimi i saj, Musinenė e internuan nė Rrėshen, ku pėr 22 vjet punoi nė bujqėsi dhe ndėrtim, si punėtore llaēi, e pėrgjuar ditė e natė nga Sigurimi i Shtetit. Pas punės, ajo shėtiste vetėm, por dhe shkonte nė vendin e saj tė preferuar, bibliotekėn e qytetit, ku gjente miqtė e saj tė vėrtetė, librat. E dėrmuar nga vuajtjet dhe e raskapitur nga punėt e rėnda, Musineja u sėmur nga kanceri. “Ē“fat tragjik, shkruan ajo. Mė doli edhe sėmundja kundėr. Tė paktėn tė kisha pak qetėsi nė vitet e fundit tė jetės sime”. E shtruar nė spitalin onkologjik, ajo shkruan: “Kėtu kuptova njė gjė. Pėr mua jo vetėm qė nuk interesohen, por kanė qejf tė mė zvarritin. Dhe vetė kontrollet e kėtyre muajve s“kanė gjė tjetėr veēse fjalė tė kota. Sipas rregullave, unė duhet tė isha operuar kėtu e gjashtė muaj mė parė. Ē“do tė ngjasė?”. Duke iu referuar epilogut, diēka nga pėrvoja e saj: “Njoha kulturėn demokratike, njoha tragjedinė e pėrmbysjeve tė mėdha revolucionare. Njoha njė gjyq special. Njoha 16 vjet burg dhe 22 vjet internim me pėrplasje andej-kėndej. Njoha punėn e punėtorit me normė individe, njoha punėn e krahut me normė kolektive nė bujqėsi e ndėrtim. Njoha vetminė e vetėkėrkuar, shoqėrinė e rastit nė burg dhe gjithė ndryshimet qė pasojnė nga ky tėrmet i pandėrprerė pėr tė konsoliduar diktaturėn e proletariatit. Nganjėherė them me vete se nuk fitova gjė qė mbeta gjallė. Kam 38 vjet qė nuk e di ē“domethėnė familje. Ndoshta do tė ishte mirė tė kisha mbyllur sytė njėherė e pėrgjithmonė. Kėshtu merrnin fund edhe vuajtjet, me gjithė gjendjen tragjike. Kjo do tė ishte njė gjė shumė e mirė. Nėse vdes, nė valixhen e vogėl kam disa sende me vlerė etnografike pėr Muzeun e Gjirokastrės. Ato pak kursime dhe gjithēka tjetėr le tė hyjė nė fondin e shtypit qė duhet tė krijohet pėr punėtorin e krahut, i cili ėshtė i domosdoshėm, qė tė demokratizohet puna e krahut dhe tė kultivohet punėtori i thjeshtė”. Falė ditėve qė erdhėn u mundėsua tė thuhet e vėrteta pėr personalitete tė tillė si Musine Kokalari. Diktatura e burgosi, e internoi, e vdiq, por nuk e varrosi dot. Ajo i mbeti e gjallė popullit dhe atdheut, si njė dritė e pashuar e kulturės shqiptare, si flakadan i pėrjetshėm i demokracisė. Nga piedestali ku e vendosi koha, ajo na mėson: “Besa, shpresa, dashuria, ato pra na lartėsojnė. Pėrēarja dhe marrėzia na poshtėrojnė dhe na mjerojnė”.
    Mund tė shkėpusėsh Ēunat nga TIRONA, por kurrė nuk mund tė shkėpusėsh TIRONĖN nga zemra e Ēunave !!!

  4. #4
    Kalorės i Lirisė Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,046

    Musineja dhe familja e saj nė letėrsinė shqipe ...

    Familja Kokalari, nė tė cilėn u rrit dhe u edukua Musineja, kishte gjithė potencialin ekonomik, kulturor e patriotik qė ajo tė trashėgonte vlera pozitive pėr formimin e saj intelektual. Falė zgjuarsisė krijuese tė saj, vullnetit dhe karakterit tė fortė, ajo arrin tė bėhet njė nga studentet mė cilėsore nė Universitetin e Romės, duke u diplomuar “Doktoreshė nė Letėrsi” nė vitin 1941 me temėn “Literatura Albanese - Naim Frashėri”. Personalisht nuk e kam njohur Musine Kokalarin, por duke qenė mėsuese letėrsie nė shkollėn e mesme pėr dekada tė tėra, kam lexuar dhe komentuar nė mėnyrė tė pėrsosur romanin “Para Agimit” tė Shefqet Musarajt. Nė diskutimet midis kolegėve pėr figurat artistike, prof.Nexhat Hakiu mė kishte thėnė (sigurisht nė mėnyrė tė rezervuar qė komenti nuk do tė transmetohej mė tutje), se Shefqet Musaraj pėr tė krijuar figurėn e Ermira Velos nė roman, ėshtė frymėzuar nga veprimtaria e Musine Kokalarit. Janė faqe tė tėra nė roman qė kanė tė dhėna reale nga jeta e saj, sigurisht duke lėnė mėnjanė tendencat politike e klasore dhe tė tjera ndryshime, qė i duheshin autorit pėr tė zhvendosur vėmendjen nga figura historike. E vėrteta ėshtė se Sh.Musaraj, Musine Kokalari, Nexhat Hakiu, bėnin pjesė nė plejadėn e shkrimtarėve tė viteve “30-tė, dhe tė tre bashkėpunuan me Branko Merxhanin (qė nė roman njihet me emrin zoti Bardhi), pėr tė mbajtur nė kėmbė revistėn “Pėrpjekja Shqiptare”. Nė qoftė se e shohim me syrin e sotėm figurėn e Ermira Velos (M.Kokalari), ėshtė vėnė midis dy korifejve mė tė mėdhenj tė kombit shqiptar. Idhėtar i saj ishte ideologu dhe nacionalisti demokrat Mit“hat Frashėri dhe pionieri i filozofisė progresive Branko Merxhani. Tė dy kėta personalitete ishin miq tė familjes Kokalari. Ajo i adhuronte jo vetėm pėr nivelin kuturor dhe mendjen e ndritur, por edhe si atdhetarė e njerėz tė pakomprometuar nga regjimi. Nė familjen Kokalari bėheshin diskutime tė gjata dhe me diversitet mendimesh, lidhur me fatin e Shqipėrisė nė prag tė Luftės sė Dytė Botėrore. Cila do tė ishte e ardhmja e kėtij vendi, apo ēfarė rruge do tė zgjidhte Shqipėria, e tė tjera pyetje si kėto, qė ishin tė lidhura me fatin e atdheut, e kishin munduar dhe munduan Musinenė gjithė jetėn e saj.
    Mjafton tė lexoje nė atė kohė artikullin e famshėm tė Branko Merxhanit “Pse nuk jam marksist”, i cili argumentonte ajo dhe deri nė konkluzionin se “Komunizmi ėshtė eksperiment pa tė ardhme”, ku bindesh plotėsisht pse nuk duhej ndjekur ajo rrugė. Pra, Musineja dhe familja e saj me tradita patriotike, nuk mund tė binin pre e ideve sllavokomuniste, sepse ata mendonin si ideologu i tyre, Mit“hat Frashėri, pėr ēėshtjen e Shqipėrisė etnike, veēanėrisht pėr Kosovėn, dhe pėr njė shoqėri demokratike tė tipit evropian. Vetėm mendimet qė janė diskutuar nė kėtė familje pėr tė mos qėndruar indiferent ndaj problemit madhor qė shtrohej para atdheut, vlejnė tė studiohen nė njė kapitull mė vete, sepse kanė vlera pozitive edhe pėr kohėn tonė sot, qė kemi humbur torruan dhe jemi nė mes tė dilemave tė mėdha. Nė fushėn e krijimtarisė artistike, nė botimet e para “Seē mė thotė nėnua plakė”, “Rreth vatrės”, “Sa u tunt jeta” e deri te botimi i fundit “Sikur tė isha njė lule”, shkrimtarja e parė shqiptare, Musine Kokalari, ka trajtuar temėn e mjerimit, duke i parė skicat nga njė vėzhgim i hollė i realitetit dhe duke i ndjerė me njė psikologji tė thellė. Ideali pėr barazi shoqėrore i kalonte kufijtė e klasės sė saj, duke mos pasur asnjė pretendim material pėrpara asaj ideje tė madhe qė donte tė realizonte. Koha e provoi se Musineja u flijua nė vazhdimsi pėr kėtė ideal, prandaj ajo pėrsėri do t“u flasė brezave me gjuhėn e heronjve. Tema tjetėr pėr emancipimin e gruas dhe pjesėmarrjen e saj aktive, ēlirimi nga zakonet e vjetra, ėshtė trajtuar nė shumė skica tė saj, nė kohėn kur ishte pėr studime nė Universitetin e Romės dhe kėto mesazhe Musineja i kishte pėr vajzat shqiptare, qė tė luftonin fanatizmin e tė merrnin rrugėn e shkollimit, pėr t“u bėrė forca aktive nė progresin shoqėror. Madje, ajo vetė nuk pranoi tė punonte pas studimeve nė Universitetin e Romės, por erdhi tė kontribuojė nė vendin e tė parėve tė saj. Ishte vendosmėrisht e bindur se kontributi i saj i duhej Shqipėrisė. Njė tjetėr temė qė Musineja trajtoi nė skicat e saj ishte dhe ajo e lirisė sė individit, ku vetė ishte e lirė tė shkruante dhe tė mbronte haptazi idetė e saj. Musineja ishte e para nė demonstratat atifashiste dhe nė formimin e Partisė Socialdemokrate. U pėrpoq shumė pėr daljen e gazetės “Zėri i Lirisė” dhe integrimin e PSD nė frontin nacionalēlirimtar. Ėndrra e saj pėr bashkimin mbarėkombėtar gjeti mbėshtetje tė plotė nga familja e saj; i ati Reshat Kokalari, gjykatės i njohur, dhe nga vėllezėrit Vesim, Muntaz dhe Hamit, me profesione, profesor, jurist dhe pėrkthyes. Kėta ishin dhe njėkohėsisht shokė tė saj, me tė cilėt konsultohej. Nėse pėr njė moment do ta shkėpusim emrin e Musinesė nga veprat qė kishte botuar, ato do tė futeshin pa frikė nė tekstet shkollore tė periudhės sė diktaturės, sepse ishin po ato tema qė kishte trajtuar edhe Migjeni, Nonda Bulka, Mitrush Kuteli etj., por, Musineja shkruante dhe vepronte pa komplekse, vetėm e vetėm qė t“i shėrbente kombit dhe kulturės shqiptare. Ajo ishte njė shkrimtare e talentuar, revolucionare e vendosur nė mbrojtjen e pikėpamjeve tė saj, intelektuale e shquar, demokrate pėrparimtare, por vetėm komuniste, siē e kishte pohuar edhe vetė nė gjyq, nuk ishte. Ky ishte i vetmi faj i saj, qė e vuri dhe nė bankėn e tė akuzuarve. Kur kjo po gjykohej, babai i saj erdhi nga Italia ku po kurohej. Kur Reshat Kokalari, mori vesh mėnxyrėn, pushkatimin e dy djemėve tė tij dhe fatin e paditur tė vajzės, nuk duroi mė, por mbylli sytė pėrgjithmonė. Kėtė fatkeqėsi tė radhės, Musine Kokalari e mėsoi nė kohėn kur ishte nė burg, ndaj dhe ajo vendosi tė mos flasė se pasoja do tė binin mbi nėnėn, nuset e vėllezėrve tė pushkatuar apo dhe fėmijėt e tyre. Pas burgut vjen internimi, qė do tė thoshte pėrsėri kushte tė vėshtira jete. E vetmja e mirė nė kėtė kohė ishte jeta e saj pėr pak kohė me nėnėn, e cila vdiq pak mė vonė. Nė Rrėshen, ku e dėrguan pėr tė kryer internimin, e shanin dhe denigronin, por ajo tė gjitha kėto i kaloi me qetėsi, pasi e dinte se ata ishin njerėz tė shtyrė nga tė tjerėt. Musineja nuk pati mundėsi tė krijonte familje, por, megjithatė, ajo shpresoi qė njė ditė tė kthehej te familja e saj, nipėrit dhe mbesat, tė shijonte disa vjet ngrohtėsinė familjare, qė prej vitesh e kishte humbur. Pas burgut dhe internimit njė tjetėr gjė do ta dėnonte mė rėndė. Kanceri ia mori jetėn pėrfundimisht. Pas viteve “90-tė, Musine Kokalari ishte ndėr tė parat disidente qė u dekorua me medaljen “Martir i Demokracisė”. Me kujdesin e nipit tė saj, Hektor Kokalari, bėher rivarrimi i saj pranė familjarėve nė Tiranė. Nadje, pėr nder tė Musine Kokalarit, njė shkollė e kryeqytetit dhe njė fondacion mbajnė emrin e saj. Sot personaliteti i Musine Kokalarit ėshtė nė piedestalin e nderit, ndonėse dekorata “Nder i Kombit” i ėshtė vonuar asaj. Megjithatė, dekoratėn mė tė lartė Musinesė ia ka dhėnė vetė populli me vlerėsimin, konsideratėn dhe mirėnjohjen qė ka pėr tė.
    Mund tė shkėpusėsh Ēunat nga TIRONA, por kurrė nuk mund tė shkėpusėsh TIRONĖN nga zemra e Ēunave !!!

  5. #5
    Kalorės i Lirisė Maska e BlueBaron
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Nė Tironėn e Ondrrave
    Postime
    5,046

    “Para Agimit”. - Fragmente nga romani i Sh.Musarajt

    Musineja, vajza qė e frymėzoi shkrimtarin Shefqet Musaraj ta ketė personazh nė librin e tij “Para Agimit”.


    Ermira Velo (M.Kokalari) kish njė respekt tė madh pėr tė vėllanė dhe ushqehej vazhdimisht nga idetė e tij. Kur mbaroi shkollėn e mesme, ajo njihej si njė nga vajzat me prirje pėrparimtare. (V 1, faqe 18)

    Ermira Velo ishte e thjeshtė, e dashur, e afruar me ēdo njeri dhe nuk bėnte kurrė dallim midis njerėzve me pozitė dhe atyre qė nuk kishin as strehė ku tė futnin kokėn. Prekej pa masė nga vuajtjet e tė tjerėve dhe nuk kursehej t“i ndihmonte me ē“t“i kish dora. (V 1, faqe 20)

    Ajo kishte lexuar “Ana Karenina” qė ishte pėrkthyer nė shqip. “Ringjalljen” e kishte lexuar nė italisht, e cila e kishte bėrė pėr vete. Mė vonė me rekomandimin e vėllait kish lexuar po italisht disa vepra tė Niēes. Edhe ato e kishin tėrhequr shumė dhe sidomos ideja e filozofit gjerman rreth mbinjeriut…. Kish lexuar edhe “Nėnėn” e Gorkit, por nuk i kish pėlqyer, duke thėnė se “s“janė tė pėrshtatshme pėr ne ato gjėra”. (V 1, faqe 21)

    Dhe qe njė gėzim i madh pėr tė kur pa tė botuar nė njė revistė shkrimin e saj tė parė…. Kėshtu qė shkrimi kish dalė me tė vėrtetė “njė xhevahir i vogėl letrar”, siē e gjykuan shumė nga tė njohurit e saj. (V 1, faqe 21)

    Mbi tė gjitha, Ermirėn e entuziazmonte njė fakt tjetėr, qė provonte se shtėpia e saj kish pėr tė qėndruar gjithmonė njė fole patriotizmi. Kish filluar tė vinte dendur pėr vizitė Mit“hat bej Frashėri, njeriu qė nuk ėshtė komprometuar asnjė majė thoi gjatė regjimit tė Zogut dhe qė ka njė urrejtje tė tmerrshme pėr italianėt. (V 1, faqe 67)
    Mund tė shkėpusėsh Ēunat nga TIRONA, por kurrė nuk mund tė shkėpusėsh TIRONĖN nga zemra e Ēunave !!!

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musine Kokalari, e panjohura nė arkiva

    Tetė Marsit i prihet me njė figurė, simbol tė papėrdorur deri tani tė intelektuales shqiptare. Musine Kokalarit i bėhet homazh nga ministria e TKRS-sė e cila premton botimin e veprės qė i ruhet nė Arkivin e Shtetit

    Musine Kokalari, e panjohura nė arkiva


    Alma Mile

    Pena i mbeti i fundit mik. Deri nė gusht tė vitit 1983 ajo shkroi. Mėnyra mė e mirė pėr tė mbytur dhimbjen e trupit e tė shpirtit, pėr tė jetuar edhe pas vdekjes. Mbase ka qenė edhe kjo arsye pse e varrosėn duarlidhur me tela me gjemba gruan qė jo prej vetiu do kthehej simbol i intelektuales shqiptare. Me rastin e 8 Marsit, festės sė gruas, Ministria e Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve, nė bashkėpunim me Qendrėn Ndėrkombėtare tė Kulturės, organizuan dje “Njė mbrėmje pėr ty”. Historianė e studiues, rikujtuan kalvarin jetėsor, pėrmes tė cilit kaloi Kokalari, sollėn fakte tė reja pėr persekutimin e saj, por edhe kujtime tė vetė Musinesė, tė shkėputura nga shėnimet dhe dorėshkrimet origjinale tė cilat ruhen nė Arkivin e Shtetit. Sipas drejtores sė institucionit tė kujtesės, Nevila Nika, nė Arkiv gjendet njė fond i veēantė me emrin “Musine Kokalari” ku ruhet material i bollshėm, i panjohur me dorėshkrime, letėrkėmbime, shėnime tė sė parės grua shqiptare qė guxoi t’i bėnte opozitė regjimit komunist. Sipas Nikės, nė kėtė fond ruhen 88 njėsi arkivore, apo dosje, ku numėrohen 6806 faqe tė shkruara me dorė, apo tė daktilografuara, jo vetėm nė shqip, por edhe frėngjisht, italisht, gjermanisht, anglisht. Shėnimet i pėrkasin viteve 1921-1983, pra deri pak kohė para vdekjes sė saj. Nuk dihet se si kanė mbėrritur ekzaktėsisht deri nė arkiva kėto materiale, por koha kur u depozituan aty duhet tė ketė qenė pas sulmit persekutues ndaj saj dhe familjes Kokalari. Fatkeqėsisht kėto materiale nuk janė bėrė asnjėherė publike. Nė takimin e zhvilluar dje, ministri i MTKRS-sė, Bujar Leskaj, u shpreh se botimi i vepės i Musine Kokalarit ėshtė njė borxh ndaj saj, prandaj u bėri thirrje pasardhėsve dhe institucioneve tė tjera, pėr bashkėpunim, pėr publikimin e veprės sė kėsaj gruaje tė madhe. “Jemi shumė vonė pėr tė promovuar veprėn e saj, jemi shumė vonė pėr tė prezantuar figurėn e kėsaj intelektualeje, tė persekutuar dyfish nga regjimi”, - u shpreh Leskaj. Ministri deklaroi dje se institucioni i tij merr pėrsipėr botimin e studimit tė saj “Mbi Naim Frashėrin”, me tė cilin mbrojti doktoraturėn, por edhe tė tjera studime tė saj nė fushėn e gjuhėsisė e letėrsisė. Nga gjithė vepra qė ka lėnė Kokalari nė nėntor tė vitit 2003, u botuan vetėm 60 esse tė saj nėn titullin “T’isha njė lule”.

    Intelektualja
    Musine Kokalari u lind nė vitin 1917 nė Turqi, megjithatė vitet e rinisė i kaloi nė Gjirokastėr, prej nga rridhte familja e saj. Kreu studimet e larta pėr letėrsi nė Universitetin “La Sapienza” nė Romė dhe nė moshė fare tė re, gjatė viteve 1937-1942, publikoi skica dhe tregime tė shkurtra nė gazetat “Shtypi” dhe “Tomorri i vogėl”. Musine Kokalari, ishte ndėr tė parat gra, qė gjatė viteve’30, ngriti krye kundėr zakoneve tė vjetra, pėr njė shoqėri tė ndriēuar. Punoi pedagoge nė Institutin Femėror “Nana e Skanderbeut” nė Tiranė. Kokalari ishte njė nga themelueset e partisė Socialdemokrate.

    Kur vdekja komandohet nga “lart”
    “Pėr shėndetin tim nuk i drejtohem kujt, aq mė pak atij qė kishte nė dorė tė mė lehtėsonte dėnimin”. Kėshtu shkruante Musineja vetėm pak kohė para se tė vdiste, duke lėnė tė kuptohej se “ai” nuk ishte veēse Enver Hoxha i cili u kujdes deri nė fund pėr dėnimin e saj. E konsideruar si kundėrshtare e regjimit komunist, ajo u dėnua me 20 vjet burg dhe mė pas u internua pėr 22 tė tjerė nė Rrėshen, ku vdiq nė vitin 1983, nga kanceri. Bashkėkohėsit tregojnė se nuk iu dha mundėsia as tė kurohej nė spitalin onkologjik. Vdiq e vetme dhe u varros nga varrmihėsit. Kur e zhvarrosėn vite mė vonė, u pa se duart e saj ishin tė lidhura me tela me gjemba.

    08/03/2006
    KATEGORIA: Kulture
    Shekulli.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  7. #7

    Musine Kokalari i doli kundėr Enver Hoxhės, "mėkat" qė Gjirokastra nuk ia ka falur

    Musine Kokalari bllokohet nė Gjirokastėr

    23/10/2009

    Fatmira Nikolli

    66 vite pasi krijoi Partinė Socialdemokrate e i doli kundėr hapur Enver Hoxhės, 25 vite pas vdekjes sė saj, 16 vite pasi iu dha medalja "Martir i Demokracisė" dhe jo shumė pas vlerėsimit me titullin "Nder i Kombit", Musine Kokalari, vajza uragan, ėshtė akoma e "ndaluar" nė Gjirokastėr. Ky ėshtė pėrfundimi nė tė cilin arrin studiuesi i shkrimtares sė parė shqiptare dhe politikanes sė viteve 1940, Novruz Shehu. Duke dhėnė argumentet e veta pėr kėtė pėrfundim tė tijin, ai mendon se figura e saj duhet vėnė nė piedestalin e duhur. Sipas Shehut, fakti qė ajo i doli kundėr Enver Hoxhės, ėshtė njė "mėkat" qė Gjirokastra nuk ia ka falur akoma... Me rastin e botimit tė veprės sė plotė tė saj, studiuesi Novruz Shehu nė kėtė intervistė flet pėr jetėn, veprėn dhe atė qė ndodh sot me figurėn e saj.

    Ju jeni studiues i Musine Kokalarit. Na thoni me pak fjalė kush ėshtė ajo dhe cilat janė vlerat qė mbart figura e saj?

    Musine Kokalari ėshtė njė personalitet i shquar i letrave shqipe. Deri tani ajo ėshtė njohur si "investitore" nė fushėn e politikės shqiptare, sepse ajo ka themeluar Partinė Socialdemokrate shqiptare, nė vitin 1943, njė vit pas themelimit tė Partisė Komuniste Shqiptare. Por, nė fakt ajo mė shumė ėshtė njė shkrimtare e shquar dhe njė intelektuale e shquar. Mė e rėndėsishmja ndėr kėto ėshtė se ajo ėshtė shkrimtarja e parė shqiptare. Si e tillė, ėshtė nė detyrėn e intelektualėve shqiptarė qė ta vėnė atė nė piedestalin e duhur. Deri tani ka qenė media shqiptare ajo qė ka punuar mirė pėr Musine Kokalarin. E them kėtė, sepse ajo deri para disa vitesh nuk njihej fare si shkrimtare, por vetėm si politikane. Kjo ėshtė njė arritje. Por, mė e rėndėsishmja ishte vajtja e ambasadorit amerikan nė Gjirokastėr tek shtėpia e saj, ku edhe propozoi qė shtėpia e saj tė kthehej nė muze.

    Ndėrsa dje nė ambientet e Ministrisė sė Kulturės u promovua vepra e saj, ēfarė ndodh aktualisht me librat e saj nė Gjirokastėr?

    Atje ndodh diēka e ēuditshme, por e vėrtetė. Disa ditė pas vizitės sė Withers-it nė Gjirokastėr, drejtori i Studimeve Albanologjike nė Tiranė, Ardian Marashi, i propozoi Katedrės sė Gjuhė-Letėrsisė nė Gjirokastėr, ku pėrgjegjės ėshtė Roland Zisi, qė tė bėhej njė promovim i veprės sė saj nė Gjirokastėr, pėrpara se tė bėhej nė Tiranė. Fillimisht Zisi pranoi dhe unė i dėrgova njė komplet librash tė Musine Kokalarit. Kjo, nė mėnyrė qė tė bėhej promovimi dhe njė konferencė ku tė flitej pėr veprat. Mė vonė Zisi mė merr dhe mė thotė qė tė gjithė librat t'u jepen falas pedagogėve dhe studentėve tė universitetit. Kjo do tė thoshte se konferenca e promovimi nuk do tė bėheshin. Pėrveēse kjo kishte tė bėnte me njė shumė tė madhe monetare, pėrse duhet ta bėsh kėtė investim, kur intelektualėt gjirokastritė janė tė detyruar ta studiojnė Musine Kokalarin, ashtu si edhe studiuesit e letėrsisė. Pra, unė them se me kėtė u gjet forma pėr ta bllokuar futjen e librave tė Musinesė nė Universitetin e Gjirokastrės.

    Pėrse ju keni arritur nė konkluzionin se Musineja po bllokohet nė Gjirokastėr?

    Pėrveē arsyes qė ju thashė mė lart, ėshtė edhe arsyeja tjetėr, qė dy libraritė e Gjirokastrės nuk kanė preferuar ta marrin veprėn e saj. Tė dy pronarėt e librarive janė ish-ushtarakė. Pėrgjegjėsi i shpėrndarjes sė librit tė Tiranės mė tha se vetėm gjirokastritėt nuk e kanė marrė. Edhe libraria "Agolli" nuk e ka marrė atė. Pra, libraritė e Gjirokastrės nuk kanė pranuar ta shesin nė qytetin e tyre librin. Ata kanė marrė shumė libra, e vetėm kėtė jo. Duke qenė dy pronarėt e librarive, ish-ushtarakė, nuk e marrin dhe pėrgjegjėsi i katedrės sė letėrsisė nuk e pranon promovimin, kemi tė bėjmė me njė bllokim, ndalim tė veprės sė Musine Kokalarit pėr tė hyrė nė Gjirokastėr. Ismail Kadare ėshtė njė personalitet i shquar me origjinė nga Gjirokastra. Ai ka folur me gojė, por jo me shkrim pėr Musinenė. Heshtja e tij ėshtė e pajustifikueshme. Unė e kam idhull atė, por nuk ėshtė mirė, sepse kanė qenė qė tė dy nė lagjen "Palorto" tė qytetit. Heshtja e tij ėshtė njė farė bllokimi qė i bėhet Musine Kokalarit. Kadare ja ka asaj njė borxh, sepse nė vitin 1972, gjatė kohės kur ajo ka qenė nė internim e ka thėnė se: "Kadareja ėshtė njė figurė e madhe". Kėtė e ka thėnė nė kushtet e internimit e mungesės sė lirisė... Unė nuk e kuptoj se pėrse, kur dihet se ka dalė vepra e plotė e Musinesė, as kryetari i Bashkisė sė Gjirokastrės, Flamur Bime, as prefekti, as kryetari i qarkut nuk janė angazhuar qė vepra e saj tė shkojė atje.

    Sipas jush, pėrse ndodh kjo?

    Kjo ndodh sepse Musine Kokalari ėshtė e ndaluar. Ėshtė e ndaluar, sepse ėshtė kundėrshtarja direkte e Enver Hoxhės dhe njėkohėsisht kushėrirė e tij. Pas formimit tė Partisė Komuniste ėshtė pikėrisht Musineja ajo qė e ka kundėrshtuar e para, duke krijuar njė program tė Partisė sė Socialdemokrate, e kjo ka qenė forca e parė politike qė ka kundėrshtuar Enver Hoxhėn. E dyta, dihet qė Enver Hoxha i ka propozuar dhe ajo nuk e ka pranuar. Por, ky ėshtė banalizim qė i bėhet Musinesė, sepse asaj i ka propozuar edhe Mid'hat Frashėri edhe tė tjerė. Akoma Gjirokastra nuk do qė ta "legalizojė" Musine Kokalarin, edhe pse e ka bėrė 'Qytetare Nderi'. Ėshtė paradoks qė njė personalitet i diplomacisė botėrore, siē ėshtė ambasadori amerikan, Withers tė sugjerojė qė shtėpia e saj tė bėhet muze, por mua si studiues tė sajin akoma nuk mė ka pyetur njeri se ēfarė kam unė nė dispozicion nga ajo. Unė di qė njė nga kushėrinjtė e saj ka nė dispozicion shumė objekte tė sajat. Di qė para pak kohėsh kryeministri Berisha ka ndėrhyrė qė tek Ministria e Kulturės, qė tė shkojė tek Presidenti propozimi pėr ta shpallur Musinenė "Nder tė Kombit". Si ėshtė e mundur qė tė gjitha personalitetet e Gjirokastrės janė indiferentė ndaj figurės sė saj? Duke filluar qė nga ish-ministri i Kulturės, Ylli Pango. Kemi tė bėjmė me disa personalitete tė njohur qė kanė dalė nga Gjirokastra e qė nuk flasin. Musine Kokalari ėshtė vlerėsuar nė Gjermani nga Maximillian Lambertz, nė Itali nga Anēelo Leoti, ėshtė pėrkthyer nė tė dy vendet qė nė kohėn e saj dhe ėshtė vlerėsuar nė Shqipėri nga Lasgush Poradeci, Mitrush Kuteli, Filip Fishta e shumė figura tė tjera. Vetėm Gjirokastra nuk po e pranon, dhe kjo nuk mund tė quhet rastėsi.

    Ju a mendoni se qėndron dikush pas kėtij "bllokimi"?

    Jo, ėshtė psikologjia e Gjirokastrės dhe e shumė intelektualėve nė Shqipėri tė cilėt kanė akoma njė qėndrim negativ ndaj Musinesė, sepse ka qenė kundėrshtare e Enver Hoxhės. Unė kam dy vite e gjysmė qė punoj dhe studioj veprėn e saj dhe nuk jam paguar. Mė ėshtė financuar botimi i veprave, por jo puna ime si studiues. Njė nga arsyet e kėtij refuzimi ėshtė edhe paranoja e miteve. Ne kemi krijuar mite nė komunizėm dhe ato mite ne nuk i rrėzojmė dot.

    Ē'mund tė na thoni pėr letėrsinė e Musine Kokalarit?

    Letėrsia e saj ėshtė njė letėrsi e veēantė, qė quhet letėrsi etnografike. Dhe, ėshtė cilėsuar e tillė nga shumė personalitete. Kritika shqiptare e viteve '40 ka shkruar me superlativa pėr tė. Ajo ka bėrė studimin e parė pėr Naim Frashėrin, ka bėrė "Jeta ime universitare", qė ka qenė njė studim pėr Romėn e Italinė. Ka bėrė edhe vepra tė tjera, tė cilat kanė brenda tė gjitha ritet, zakonet e traditat tė shkruara nė mėnyrė artistike pėrmes subjekteve letrare e ndaj quhet letėrsi etnografike. Pra, letėrsia etnografike ka traditėn kulturore tė shkruar me intrigėn artistike. Ėshtė thėnė shpesh se nuk ka disidencė nė Shqipėri. Po si nuk paska? A nuk ėshtė vetė vepra e Musinesė disidencė, sidomos ajo me titull "Si u formua Partia Socialdemokrate"? Kritika shqiptare ėshtė njė kritike mediokre, e pashkėputur akoma nga psikologji komuniste. Ėshtė paranoja e mitit ajo qė e "ndalon" Musinenė. Ėshtė jeta emblemė e saj, qė e bėn atė tė ndaluar.


    gazeta shqiptare

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Botohet vepra e plotė e Musinesė

    Botohet vepra e plotė e Musinesė

    » Dėrguar mė: 23/10/2009 - 13:51


    Dje ėshtė promovuar nė Ministrinė e Kulturės, nė dy vėllime, vepra e plotė e vajzės uragan. "Musine Kokalari; vepra", ėshtė pėrgatitur nga studiuesi Novruz Shehu. Njė pjesė e mirė e materialeve janė pėrkthyer nga italishtja, gjuhė me tė cilėn ka shkruar nė kohėn e studimeve nė vendin fqinj. Pjesė e kėtij botimi janė njė grup poezish dhe vargjesh tė lira, shkruar mė '37-'38 dhe botuar nė shtypin e kohės nga gazeta "Politika", me redaktor Andrea Varfi dhe Petro Marko. Vazhdohet mė tej me tri vėllime qė i pėrkasin letėrsisė etnografike, vitet '38-'44, si "Rreth vatrės", "Siē mė thotė nėnua plakė", "Sa u tund jeta", pėrmes tė cilave Musineja shpėrfaq edhe njė tablo tė traditave e riteve pėrmes njė forme qė arrin lehtėsisht te lexuesi. Njė sasi e madhe hulumtimesh, kryesisht nė fushėn gjuhėsore pėr dialektin e Gjirokastrės prezantohen pėr herė tė parė, ndėrkohė qė Shehu shprehet se ka ende materiale folklorike tė mbledhura prej saj, tė cilat para se tė vdiste ia ka dorėzuar tė nipit. Ėshtė pėrkthyer nga italishtja edhe studimi i titulluar "Naim Frashėri", tė cilin e ka mbrojtur nė vitin 1941, kur studionte pėr letėrsi para njė komisioni, nė pėrbėrje tė tė cilit kanė qenė dy personalitetet shqiptare Namik Resuli dhe Zef Skiroi. Pėrvoja e saj studentore vjen nė formė ditari, tė cilin e ka shkruar gjatė vitit tė katėrt tė studimeve. "Jeta ime universitare" (1940-1942), pėrkthyer po ashtu nga italishtja. Aty ajo flet pėr pėrjetimet e saj si studente, e po ashtu edhe pėr dashurinė e dėshtuar me njė italian. Musineja ka pasur korrespondencė me njė sėrė personalitetesh tė shquara tė asaj kohe, por ėshtė pėrzgjedhur nga dosjet nė Arkivin e Shtetit vetėm letėrkėmbimi me Aleksandėr Xhuvanin, Sotir Kolenė, Lasgush Poradecin, Mid'hat Frashėrin dhe Angelo Leotin. Pjesė e vėllimeve ėshtė edhe veprimtaria e saj si politikane.

    gsh.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musine Kokalari bllokohet nė Gjirokastėr

    Musine Kokalari bllokohet nė Gjirokastėr

    » Dėrguar mė: 23/10/2009 - 13:51

    Fatmira Nikolli

    66 vite pasi krijoi Partinė Socialdemokrate e i doli kundėr hapur Enver Hoxhės, 25 vite pas vdekjes sė saj, 16 vite pasi iu dha medalja "Martir i Demokracisė" dhe jo shumė pas vlerėsimit me titullin "Nder i Kombit", Musine Kokalari, vajza uragan, ėshtė akoma e "ndaluar" nė Gjirokastėr. Ky ėshtė pėrfundimi nė tė cilin arrin studiuesi i shkrimtares sė parė shqiptare dhe politikanes sė viteve 1940, Novruz Shehu. Duke dhėnė argumentet e veta pėr kėtė pėrfundim tė tijin, ai mendon se figura e saj duhet vėnė nė piedestalin e duhur. Sipas Shehut, fakti qė ajo i doli kundėr Enver Hoxhės, ėshtė njė "mėkat" qė Gjirokastra nuk ia ka falur akoma... Me rastin e botimit tė veprės sė plotė tė saj, studiuesi Novruz Shehu nė kėtė intervistė flet pėr jetėn, veprėn dhe atė qė ndodh sot me figurėn e saj.

    Ju jeni studiues i Musine Kokalarit. Na thoni me pak fjalė kush ėshtė ajo dhe cilat janė vlerat qė mbart figura e saj?

    Musine Kokalari ėshtė njė personalitet i shquar i letrave shqipe. Deri tani ajo ėshtė njohur si "investitore" nė fushėn e politikės shqiptare, sepse ajo ka themeluar Partinė Socialdemokrate shqiptare, nė vitin 1943, njė vit pas themelimit tė Partisė Komuniste Shqiptare. Por, nė fakt ajo mė shumė ėshtė njė shkrimtare e shquar dhe njė intelektuale e shquar. Mė e rėndėsishmja ndėr kėto ėshtė se ajo ėshtė shkrimtarja e parė shqiptare. Si e tillė, ėshtė nė detyrėn e intelektualėve shqiptarė qė ta vėnė atė nė piedestalin e duhur. Deri tani ka qenė media shqiptare ajo qė ka punuar mirė pėr Musine Kokalarin. E them kėtė, sepse ajo deri para disa vitesh nuk njihej fare si shkrimtare, por vetėm si politikane. Kjo ėshtė njė arritje. Por, mė e rėndėsishmja ishte vajtja e ambasadorit amerikan nė Gjirokastėr tek shtėpia e saj, ku edhe propozoi qė shtėpia e saj tė kthehej nė muze.

    Ndėrsa dje nė ambientet e Ministrisė sė Kulturės u promovua vepra e saj, ēfarė ndodh aktualisht me librat e saj nė Gjirokastėr?

    Atje ndodh diēka e ēuditshme, por e vėrtetė. Disa ditė pas vizitės sė Withers-it nė Gjirokastėr, drejtori i Studimeve Albanologjike nė Tiranė, Ardian Marashi, i propozoi Katedrės sė Gjuhė-Letėrsisė nė Gjirokastėr, ku pėrgjegjės ėshtė Roland Zisi, qė tė bėhej njė promovim i veprės sė saj nė Gjirokastėr, pėrpara se tė bėhej nė Tiranė. Fillimisht Zisi pranoi dhe unė i dėrgova njė komplet librash tė Musine Kokalarit. Kjo, nė mėnyrė qė tė bėhej promovimi dhe njė konferencė ku tė flitej pėr veprat. Mė vonė Zisi mė merr dhe mė thotė qė tė gjithė librat t'u jepen falas pedagogėve dhe studentėve tė universitetit. Kjo do tė thoshte se konferenca e promovimi nuk do tė bėheshin. Pėrveēse kjo kishte tė bėnte me njė shumė tė madhe monetare, pėrse duhet ta bėsh kėtė investim, kur intelektualėt gjirokastritė janė tė detyruar ta studiojnė Musine Kokalarin, ashtu si edhe studiuesit e letėrsisė. Pra, unė them se me kėtė u gjet forma pėr ta bllokuar futjen e librave tė Musinesė nė Universitetin e Gjirokastrės.

    Pėrse ju keni arritur nė konkluzionin se Musineja po bllokohet nė Gjirokastėr?

    Pėrveē arsyes qė ju thashė mė lart, ėshtė edhe arsyeja tjetėr, qė dy libraritė e Gjirokastrės nuk kanė preferuar ta marrin veprėn e saj. Tė dy pronarėt e librarive janė ish-ushtarakė. Pėrgjegjėsi i shpėrndarjes sė librit tė Tiranės mė tha se vetėm gjirokastritėt nuk e kanė marrė. Edhe libraria "Agolli" nuk e ka marrė atė. Pra, libraritė e Gjirokastrės nuk kanė pranuar ta shesin nė qytetin e tyre librin. Ata kanė marrė shumė libra, e vetėm kėtė jo. Duke qenė dy pronarėt e librarive, ish-ushtarakė, nuk e marrin dhe pėrgjegjėsi i katedrės sė letėrsisė nuk e pranon promovimin, kemi tė bėjmė me njė bllokim, ndalim tė veprės sė Musine Kokalarit pėr tė hyrė nė Gjirokastėr. Ismail Kadare ėshtė njė personalitet i shquar me origjinė nga Gjirokastra. Ai ka folur me gojė, por jo me shkrim pėr Musinenė. Heshtja e tij ėshtė e pajustifikueshme. Unė e kam idhull atė, por nuk ėshtė mirė, sepse kanė qenė qė tė dy nė lagjen "Palorto" tė qytetit. Heshtja e tij ėshtė njė farė bllokimi qė i bėhet Musine Kokalarit. Kadare ja ka asaj njė borxh, sepse nė vitin 1972, gjatė kohės kur ajo ka qenė nė internim e ka thėnė se: "Kadareja ėshtė njė figurė e madhe". Kėtė e ka thėnė nė kushtet e internimit e mungesės sė lirisė... Unė nuk e kuptoj se pėrse, kur dihet se ka dalė vepra e plotė e Musinesė, as kryetari i Bashkisė sė Gjirokastrės, Flamur Bime, as prefekti, as kryetari i qarkut nuk janė angazhuar qė vepra e saj tė shkojė atje.

    Sipas jush, pėrse ndodh kjo?

    Kjo ndodh sepse Musine Kokalari ėshtė e ndaluar. Ėshtė e ndaluar, sepse ėshtė kundėrshtarja direkte e Enver Hoxhės dhe njėkohėsisht kushėrirė e tij. Pas formimit tė Partisė Komuniste ėshtė pikėrisht Musineja ajo qė e ka kundėrshtuar e para, duke krijuar njė program tė Partisė sė Socialdemokrate, e kjo ka qenė forca e parė politike qė ka kundėrshtuar Enver Hoxhėn. E dyta, dihet qė Enver Hoxha i ka propozuar dhe ajo nuk e ka pranuar. Por, ky ėshtė banalizim qė i bėhet Musinesė, sepse asaj i ka propozuar edhe Mid'hat Frashėri edhe tė tjerė. Akoma Gjirokastra nuk do qė ta "legalizojė" Musine Kokalarin, edhe pse e ka bėrė 'Qytetare Nderi'. Ėshtė paradoks qė njė personalitet i diplomacisė botėrore, siē ėshtė ambasadori amerikan, Withers tė sugjerojė qė shtėpia e saj tė bėhet muze, por mua si studiues tė sajin akoma nuk mė ka pyetur njeri se ēfarė kam unė nė dispozicion nga ajo. Unė di qė njė nga kushėrinjtė e saj ka nė dispozicion shumė objekte tė sajat. Di qė para pak kohėsh kryeministri Berisha ka ndėrhyrė qė tek Ministria e Kulturės, qė tė shkojė tek Presidenti propozimi pėr ta shpallur Musinenė "Nder tė Kombit". Si ėshtė e mundur qė tė gjitha personalitetet e Gjirokastrės janė indiferentė ndaj figurės sė saj? Duke filluar qė nga ish-ministri i Kulturės, Ylli Pango. Kemi tė bėjmė me disa personalitete tė njohur qė kanė dalė nga Gjirokastra e qė nuk flasin. Musine Kokalari ėshtė vlerėsuar nė Gjermani nga Maximillian Lambertz, nė Itali nga Anēelo Leoti, ėshtė pėrkthyer nė tė dy vendet qė nė kohėn e saj dhe ėshtė vlerėsuar nė Shqipėri nga Lasgush Poradeci, Mitrush Kuteli, Filip Fishta e shumė figura tė tjera. Vetėm Gjirokastra nuk po e pranon, dhe kjo nuk mund tė quhet rastėsi.

    Ju a mendoni se qėndron dikush pas kėtij "bllokimi"?

    Jo, ėshtė psikologjia e Gjirokastrės dhe e shumė intelektualėve nė Shqipėri tė cilėt kanė akoma njė qėndrim negativ ndaj Musinesė, sepse ka qenė kundėrshtare e Enver Hoxhės. Unė kam dy vite e gjysmė qė punoj dhe studioj veprėn e saj dhe nuk jam paguar. Mė ėshtė financuar botimi i veprave, por jo puna ime si studiues. Njė nga arsyet e kėtij refuzimi ėshtė edhe paranoja e miteve. Ne kemi krijuar mite nė komunizėm dhe ato mite ne nuk i rrėzojmė dot.

    Ē'mund tė na thoni pėr letėrsinė e Musine Kokalarit?

    Letėrsia e saj ėshtė njė letėrsi e veēantė, qė quhet letėrsi etnografike. Dhe, ėshtė cilėsuar e tillė nga shumė personalitete. Kritika shqiptare e viteve '40 ka shkruar me superlativa pėr tė. Ajo ka bėrė studimin e parė pėr Naim Frashėrin, ka bėrė "Jeta ime universitare", qė ka qenė njė studim pėr Romėn e Italinė. Ka bėrė edhe vepra tė tjera, tė cilat kanė brenda tė gjitha ritet, zakonet e traditat tė shkruara nė mėnyrė artistike pėrmes subjekteve letrare e ndaj quhet letėrsi etnografike. Pra, letėrsia etnografike ka traditėn kulturore tė shkruar me intrigėn artistike. Ėshtė thėnė shpesh se nuk ka disidencė nė Shqipėri. Po si nuk paska? A nuk ėshtė vetė vepra e Musinesė disidencė, sidomos ajo me titull "Si u formua Partia Socialdemokrate"? Kritika shqiptare ėshtė njė kritike mediokre, e pashkėputur akoma nga psikologji komuniste. Ėshtė paranoja e mitit ajo qė e "ndalon" Musinenė. Ėshtė jeta emblemė e saj, qė e bėn atė tė ndaluar.

    gsh.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Xhuxhumaku : 23-10-2009 mė 17:05
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Letėrsia dhe shkrimtari

    Letėrsia dhe shkrimtari

    MUSINE KOKALARI


    Promovimi qė iu bė mbrėmė botimit tė dy vėllimeve tė para, - financuar nga Ministria e Kulturės dhe pėrgatitur pėr botim nga Novruz Shehu - nxjerrin nė dritė botėn letrare, jetėn private, si dhe veprimtarinė politike tė Musine Kokalarit. Nga arkivi i Bibliotekės Kombėtar botohet doktoratura pėr Naim Frashėrin, e papėrkthyer deri tani. Ese, skica letrare, poezi, si dhe letėrkėmbime tė ruajtura prej ‘44-ės. Ekziston nė inventar njė fjalor italisht-shqip, Vademekum, botuar nė ‘40-ėn, por nuk ėshtė gjetur. Mė poshtė pėr herė tė parė botojmė njė nga esetė e Musinesė pėr letėrsinė dhe shkrimtarin, mendohet tė jetė shkruar nė vitet ‘40







    Letėrsia ėshtė mjeshtėria e tė shkruarit nė mėnyrė artistike, duke pasqyruar jetėn shoqėrore nė mėnyrė objektive. Shkrimtari ėshtė ai mjeshtėr qė ushtron letėrsinė nė dobi tė njerėzimit, nė shkallė kombėtare dhe ndėrkombėtare, me anėn e pendės. Ai bėn pėrgjithėsime mbi botėn, mbi njerėzit dhe mbi gjithēka, qė ėshtė lidhur me njerėzit dhe gjithė popujt, pėr zgjimin e tyre, pėr lumturinė e tyre. Shkrimtari riprodhon jetėn me anėn e pėrgjithėsimeve artistike, qė quhen figura artistike.

    Figurat artistike shprehin ndjenjat, mendimet, qėllimet, dėshirat e personazhet, nga kėndi me tė cilin shkrimtari e shikon jetėn, pra shkrimtari ėshtė luftėtar i pendės, i cili me armėn e tij tė fuqishme mban qėndrim aktiv progresiv militant me njė qėllim e objektiv tė caktuar. Flas gjithmonė pėr shkrimtarin pėrparimtar. Pėr anėn progresive, traditat e vendit tė popujve tė shtypur kundėr forcave regresive.

    Shkrimtarin qė me armėn e tij tė fuqishme ka mbrojtur lėvizjen patriotike, pėr lirinė dhe pavarėsinė e atdheut. Pėr shkrimtarin qė ka mbrojtur kulturėn kundėr obskurantizmit, pasojė e pushtimeve dhe e shtypjes qė mbante nė kėmbė paditurinė. Pėr shkrimtarin qė ėshtė vėnė nė shėrbim tė luftės sė kulturuar dhe nė formimin e njeriut parimor. Qėndrimin qė mban shkrimtari ndaj personazheve, ndaj problemeve, ndaj marrėdhėnieve shoqėrore, ideve dhe perspektivės. Tė gjitha kėto pėrcaktojnė pėrmbajtjen ideologjike, rolin pozitiv qė luan ai, si njeri pėrparimtar. Mendimi qė e pėrshkon veprėn, qėllimi qė mbron ai, pėrcaktojnė pikėpamjet e tij politike. Kjo arrihet, bėhet e dobishme nė sajė tė gjuhės sė shkruar, tė gjuhės amtare, si mjet komunikues midis njerėzve.

    Shkrimtari, si luftėtar i pendės, lufton pėr gjithēka ėshtė nė dobi tė njerėzimit, duke filluar nga atdheu i tij.

    Vepra e tij ėshtė pasqyrė e realitetit shoqėror. Sa mė afėr interesave patriotike dhe shoqėrore, sa mė i gjerė dhe i thellė horizonti i tij dhe njohja e jetės, sa mė e fuqishme tė jetė ideja emocionale, aq mė shumė ndikon ai nė njerėzit, pėr ecjen e tyre pėrpara.

    Letėrsia, duke mbrojtur njerinė e punės, lot njė rol pozitiv nė jetėn e individit, si qenie shoqėrore, nė lidhje me interesat e pėrbashkėta kombėtare dhe progresin shoqėror.

    Pra, letėrsia pėrmbledh gjithė rregullat letrare dhe njohurinė e veprave tė gjinisė sė saj. Estetika, si teori e sė bukurės, tė dobishmes, me anėn e artit bėn pėrpjekje pėr tė pasqyruar realitetin objektiv shoqėror sa mė tė gjallė dhe sa mė parimor.



    ***

    Prodhimi letrar qė nė fillim kur zuri tė hidhte ēapet e para ėshtė lidhur ngushtė me ndjenjėn kombėtare. Liria e Shqipėrisė ėshtė burimi i kulluar i dellit poetik, si gruaja e bukur pėr poetin e dashurisė. Pra ėshtė pasqyra e vėrtetė dhe besnike jo tė ngjarjeve tė kohės historike e tė lėvizjes kombėtare, po vetė ndjenja e atdhedashurisė qė qe qėllimi kryesor i lėvizjes.

    Historia e Shqipėrisė ėshtė pak e njohur, e errėt. Para shekullit 15, ka formėn e njė legjende. Ēdo gjė me hamendje. Pas kėtij shekulli, mė tepėr se njoftime dhe burime historike ėshtė mungesa e njė studimi serioz, e njė punimi siē duket, gjė qė mungon ende tek ne, se deri mė sot kemi pasur jo vetėm bashibozukė tė luftės, edhe bashibozukė tė kulturės.

    Sa e errėt ėshtė historia, aq mė shumė mungon zhvillimi i letėrsisė ose mė mirė pėrveē kėngėve popullore, s’ka pasur gjė tjetėr.

    Lėvizjet kombėtare tronditėn shoqėrinė. U trondit shoqėria, u zgjuan shpirtrat. U-zgjuan shpirtrat, u-ndie nevoja e buēimit tė ndjenjės, tė vuajtjes, tė dhimbjes, tė shpresės- lindi letėrsia.

    Letėrsia shqiptare nuk mund tė ndahet dhe as qė mund tė kuptohet e vetėm mund tė ēmohet po ta lidhėsh ngushtė me ngjarjet politike edhe me shkallėn e shoqėrisė qė pėrfaqėsonte.

    Njėra pa tjetrėn janė tė cekėta.

    Historia e popullit shqiptar, kur pushoi tė ishte histori politike, pasqyron njė shoqėri individėsh anonimė, qė s’mendonin pėr gjė tjetėr, veēse pėr bukėn e gojės, pėr shtėpinė e tij brenda. Mungonte ideali, e pra mungonte ndjenja. Mungonte letėrsia

    Ēdo ngjarje historike, ēdo lėvizje kombėtare kundėr zaptonjėsit tė mėmėdheut ka qenė vetvetiu njė lėvizje shoqėrore, njė kryengritje ku gjendja ekonomike, po e ndėrgjegjėsonte. Gjendja ekonomike e varfėr si pasuri nė vetvete, e varfėr nga mjetet qė ta shtojnė atė, kanė qenė shkaqet e para tė politikės shqiptare; mbėshtetja te njė - tek njė shtet m’i madh - robėri si pėrfundim.

    Mungesa e vetėbesimit kombėtar. Por, kjo e metė ėshtė edhe nė letėrsinė qė s’kemi bėrė gjė tjetėr, veēse ta marrim nga tė huajt, ta kopjojmė nga tė huajt, ta pėrshtatim si tė huajt.

    Mungon me tė vėrtetė, si nė prozė, po edhe nė poezi psikologjia kombėtare. Ndjenja kombėtare e poezisė sė lehtė ose mė mirė tė vjershės, qė ka mbushur revista tė shumta nuk pasqyron shoqėrinė shqiptare, po ndjenjėn, nuk ėshtė fryti i psikologjisė ngjarjeve e tronditjeve tė shpirtit tė shqiptarit, po ėndrra qė ushqente. Kjo varfėri duket mė tepėr nė prozė. Novela e varfėr nuk pasqyron tipin shqiptar. Romanci mungon fare. Ende nuk ėshtė formuar kultura shqiptare.

    Shqiptari jashtė atdheut tė tij ka bėrė shumė punė, ka arritur nė shkallė tė lartė, kurse nė vendin e tij aspak. Horizonti i vogėl, i varfėr, lufta e jetės, e punės, melankolia e madhe. Nerva tė dobėta qė bie nė gjumė. Shpirti oriental. Mungon shpirti i kritikės me vend. Mjerė ay shqiptar qė do tė bėj diēka, nė ēdo lėmė. Kush pyet pėr Shqipėrinė? E kush e mėsonin nė gjuhėn shqip? Kush e pėrkrahnin Shqipėrinė politikisht? Asnjeri. Jeta e jonė: ngjan pellgut me ujėra tė kulluar nė fillim e pak nga pak zė njė cipėz dhe fle. Qelbet mė nė fund. Kėshtu ne vdesim pėr sė gjalli.


    23/10/2009

    standart
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musine Kokalari: Si u krijua Partia Social-Demokrate

    Musine Kokalari: Si u krijua Partia Social-Demokrate

    » Vendosur: 23/10/2009 - 08:05
    •

    alma mile

    Shkrimet e letrares sė re, kredoja e saj politike, letėrkėmbime... Mė nė fund vepra vjen e plotė dhe bashkė me tė edhe jeta e saj. Me mbėshtetjen e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve botohet vepra e plotė e publicistes dhe njė prej politikaneve tė para shqiptare, Musine Kokalarit. Vepra e ndarė nė dy volume, e pėrgatitur nga Novruz Shehu, ofron njė lėndė tė pasur, duke i dhėnė mundėsinė publikut tė njohė se cila ka qenė nė tė vėrtetė Musine Kokalari. Ajo lindi nė vitin 1917 nė Adana tė Turqisė, pėr t’u vendosur nė moshė shumė tė re nė Gjirokastėr. Studion nė shkollat mė tė mira tė kohės, ku edhe nis krijimet e para. U diplomua nė Universitetin e Romės pėr letėrsi. Pas kthimit do tė jetė njė nga aktivistet e shquara tė kohės kundėr pushtimit. Ėshtė njė nga themelueset e partisė Social-Demokrate, gjė qė do t’i vinte prangat disa herė. Pasvitesh burgu e internimi ndahet nga jeta nė vitin 1983 nga kanceri. Pėrveē krijimtarisė letrare, njė pjesė e rėndėsishme e veprės sė Musinesė ėshtė dėshmia-amanet “Si u formua Partia Social-Demokrate”, ku pėrveēse tregon si u krijua kjo forcė politike, dėshmon pėr situatėn e kohės, pretendimet e Partisė Komuniste, pėrplasjen e Nexhmije Hoxhėn dhe bisedat me Mit’hat Frashėrin. Ky dorėshkrim i shkruar nė vitin 1972, iu besua Arkivit tė shtetit, qė tė mos zhdukej.

    Pjesė nga libri


    Unė u laureova nė nėntor 1941, duke mbrojtur tezėn nė pėrgjithėsi pėr jetėn dhe veprėn e Naim Frashėrit, nė katedrėn e gjuhės shqipe, qė pėrfaqėsohej nga arbėreshi Zef Skiroi dhe Namik Resuli. Ne jemi brezi i rritur dhe ushqyer me ndjenja, mendime tė vėllezėrve Frashėri. Ata tė tre ishin pėr ne apostuj tė shqiptarizmit, tė lirisė, tė barazisė, tė demokracisė. Kėta ishin tė shtrenjtė pėr ne, nuk mund ta kuptonim Shqipėrinė pėr mendimet, veprat dhe idealet e tyre dhe pėr kėtė trashėgimi kishim njė adhurim dhe pėr djalin e Abdyl Frashėrit qė ishte Mitat beu, ose Lumo Skėndoja, si mbante emrin dhe libraria e tij. Ai ishte biri i Abdyl Frashėrit. Plak i mbajtur mirė, me flokė tė bardha, veshur me elegancė, me papion nė vend tė kravatės. Megjithėse i merrej goja ne e dėgjonim me kėnaqėsi. Libraria e tij ishte vendi ku Zogu vihej nė lojė. Urrejtja e tij pėr tė ishte njė ushqim qė ne i jepnim tė gjithė dhe me pėrēmim, siē bėnte Sotir Kolea, Aleksandėr Xhuvani, Mati Logoreci, qė na rrethonin me dashurinė dhe interesimin e tyre tė pėrditshėm dhe tė pėrhershėm. Kėta simbolizonin Shqipėrinė demokratike tė lirisė sė fjalės, tė diturisė qė tė hynte nė popull dhe tė vegjėlisė dhe tek njė e ardhme mė e mirė, mė e lumtur, pa varfėri...
    Pushtimi italian nxori nė plan tė parė luftėn. Gjithė ish tė emigruarit tė kohėn e Zogut, tė kthyer nė vend, kishin dėshirėn qė me njė luftė demokratike dhe tė mbėshtetur nė ndihmėn e aleatėve, tė arrinin nė njė Shqipėri demokratike konstitucionale qė ishte dhe opinioni i demokratėve tė vendit. Kurse grupet komuniste arritėn nė njė marrėveshje midis tyre dhe formuan Partinė Komuniste Shqiptare, pėr njė luftė tė pandėrprerė dhe pa kompromis. Kėshtu, fati tragjik i demokratit u gjend nė udhėkryq. Dakord me luftėn, po e shikonin qė fronti ishte njė forcė unike udhėheqėse dhe drejtuese qė kishte partinė Komuniste qė e drejtonte dhe synonte nė marrjen e pushtetit. Propaganda pansllaviste dhe elementė jugosllavė qė ndodheshin nė radhėt e tyre gjithmonė kishin parandjenjėn e njė rreziku dhe kurthi nga ana e tė huajve. Tė gjithė e donin luftėn, po e shikonin se partia Komuniste, e dalė nga elementėt qė kapėrcyen kufijtė e grupeve dhe qė bėnin luftėn me epėrsinė e saj, i vinin elementėt demokratė tė shkonin pas qerres, nėn urdhrat e tyre, dhe s’kishin asnjė gjė tjetėr nė dorė, pasi vetė ata ishin inkuadruar, pa njė ide tė qartė mbi lėvizjen e tė ardhmen dhe nuk kishin njė objektiv tė caktuar dhe as qė i linin tė formoheshin duke vėnė pėrpara parullėn nacionalēlirimtare si detyrė mė imediate. Me gjithė vlerėsimin qė i bėnin luftės, kuptonin qė ishin vetėm sa pėr tė kapėrcyer atė fazė tė domosdoshme deri nė ēlirim. Elementi nacionalist pėrfshihej, si tė thuash, nė Ballin Kombėtar, organizatėn heterogjene, pa ndonjė formė organizative tė pėrcaktuar, me njė program tė gjerė demokratik qė, pėrpara rrezikut komunist nguronte dhe shihte rrezikun nė tė ardhmen e Shqipėrisė parlamentariste. Ky grumbull elementesh, me tendenca tė ndryshme emėrtohej me nacionalizėm tė thjeshtėsuar, pa njė pėrcaktim shoqėror, qoftė reformist.
    Nė komitetin qendror, qė flitej se ishte formuar, qėndronte figura e Lumo Skėndos, i biri i Abdyl Frashėrit, qė pėrfaqėsonte atė trashėgimi taktike si nė luftėn me hope, se pėr Shqipėrinė demokratike frymėzonte manifesti politik i Sami Frashėrit. Respekti pėr Lumo Skėndon ishte i pakufishėm. Ishte njė figurė e njohur. Dekallogu i ballit ishte demokratik. Pengesat e luftės paraqiteshin nga goditjet komuniste, kurse pala tjetėr ishin ato pėr oportunitetin me okupatorin. Qe krijuar njė psikozė e gjerė dhe njė dėshirė e madhe bashkimi midis dy organizatave.
    Mė kujtohet njė herė tė vetme qė pata rast tė bisedoja drejtpėrdrejt me Lumo Skėndon nė librarinė e tij. Akoma nuk qe hedhur nė ilegalitet. Ai u ankua se nė Shqipėri kishin hyrė agjentė jugosllavė e do merrnin kalanė nga brenda.
    -Komunistėt e mbajnė me premtime fshatarėsinė dhe punėtorėt e thjeshtė, Musine, mė tha. Kėtu jemi pėrpara njė rreziku tė jashtėm qė gjithēka do tė shkojė nė dobi tė tė tjerėve, gjithė ky gjak. Unė jam kundėr komunistėve qė mbrojnė idetė e tyre, po flas pėr komunistėt shqiptarė dhe ja (mė dėftoi njė tė ri). Ai ėshtė komunist, po e shikon me tjetėr sy. Ai mė parė mendon pėr Mėmėdhenė dhe nuk ėshtė aspak dakord me kėta qė udhėheqin dhe nuk dihet se kush fshihet pas tyre.
    -I nderuari Mitat Bej, - i thashė unė, ju diskutoni njė ēėshtje thjesht nacionale.
    -Po kjo ėshtė sot pėr sot kryesorja, mė tha. Vėrtet nė qoftė se luftohet, ose presim momentin e goditjes pėr tė mos u dėmtuar shumė ėshtė njė ēėshtje nacionale. Mirėpo, komunistėt, bashkė me nacionalizmin, japin premtimin se ēdo fitojnė nesėr kur tė ēlirohet Shqipėria. Se mos do t’i mbajnė premtimet.
    -Atė do ta dėftojė koha, u pėrgjegja unė. Po vetėm fjala nacionalizėm nuk e mbush zemrėn e fshatarit dhe tė punėtorit, qoftė dhe me shpresė tė rrema. Fjala nacionalizėm, e zhveshur i pėrket tė kaluarės, kurse e ardhmja kėrkon ndryshimet shoqėrore ekonomike qė duhen gėrshetuar me fjalėn nacionalizėm.
    -Kur tė ēlirohet Shqipėria, mė tha, unė vetė do tė vishem me opinga dhe do tė shkojė fshat mė fshat pėr tė shpėtuar fshatarin nga varfėria dhe padituria.
    -Mirė, po kėtė duhet ta thoni sot bashkė me luftėn, me dyfekun dhe me pendėn qė tė ndjekė nga prapa pėr atė qė ke nė zemėr.
    Rreziku komunist ėshtė mė kryesor, mė tha ai. Unė vetė, ti e di qė s’kam kurrgjė se humbas si pasuri se s’kam kurrgjė, veē librarisė, qė sheh dhe atė personale qė do tė lė trashėgim pas vdekjes, shtetit dhe brezave tė ardhshme. Po diktatura e kuqe ėshtė mizore dhe derdh lumenj gjaku. Ndodhemi pėrpara njė kasaphane.
    -Po as unė s’jam komuniste dhe as qė e kuptoj atė, si ēdo gjė dhe vetė s’kam se ē’tė humbas si pasuri veēse botėkuptimin e mėsonjėsve tonė tė nderuar, tė sakrifikuar qė na kanė rritur. Kėtu ėshtė tragjedia tonė, e demokratit qė e pret diēka qė ai nuk e kupton dhe arrin ta marri vesh dhe ndodhet pėrpara njė udhėkryqi. Po njė gjė ėshtė e qartė, ata luftojnė dhe organizohen. Japin prova dhe sakrifikohen.
    -Dhe ne nuk duhet t’i lėmė ata tė kenė supremacinė, tha Mitat Beu.
    -Atė e fitojnė duke luftuar. S’ia u ndalon dot. Ju i rrihni ēėshtjet dhe qėndroni nė vend. Ata organizohen dhe vrasin italianėt.
    Kėshtu u ndamė. Unė s’pata rast ta takoja mė gjer nė fund.

    Pėrplasja me Nexhmije Hoxhėn

    Dėshira e flaktė e tė gjithėve ishte bashkimi. Kurse unė e shikoja jo nė prizmin e njė bashkimi tė ballit Kombėtar me fronin Nacionalēlirimtar, mbi njė bazė aleance demokratike dhe mbi kėtė bazė, kur rashė nė kontakt me Nexhmije Xhuglinin (Hoxha mė vonė) dhe parashtrova intensifikimin e luftės kundėr okupatorit unė ja parashtrova qė tė hynim nė gjirin e Frontit Nacionalēlirimtar, jo si individė tė veēantė, po si njė grup demokratik, ose mė mirė si parti (Social Demokrate qė pėrfaqėsonte rrugėn e mesme qė tė lidhte me tė forcat e pa kristalizuara, duke u radhitur me tė nė aleancė me Partinė Komuniste nė gjirin e Frontit Nacionalēlirimtar). Ajo nuk e pranoi kėtė tezė dhe tha se sot nuk ėshtė koha e formimit tė partive tė tjera, po e organizimit tė luftės kundėr okupatorit.
    Ē’tė keqe ka kėtu? I thashė unė. Ju jeni komunistė dhe midis jush i rrihni dhe problemet shoqėrore mbi parimet tuaja, ne jemi demokratė dhe rrahim midis nesh problemet shoqėrore dhe njėkohėsisht i japim rėndėsi me radhė tė parė luftės kundėr okupatorit.
    Kėto mbledhje qenė bėrė nė shtėpinė e mėsueses Razie Hallullit, ajo vetė ishte pjesėtare, ishte edhe Mefarete Frashėri, Afėrdita Asllani si dhe Gjokoroce. Kėto tre tė parat mė pėrkrahnin, e fundit mbante heshtje. Nė atė periudhė lufte tė pėrbashkėt, nxuarmė numrin e parė tė revistės “Gruaja shqiptare”. Unė bėra hyrjen, shkrova njė tregim “Hieja e djalit”, po kėmbėngulja e Nexhmijes vazhdoi. Ajo dėshironte qė ne tė urdhėroheshim prej saj, tė vepronim sipas urdhrave tė saj dhe asgjė tjetėr. Ky moskuptim dhe mosdashje pruri largimin tim sė fundi nga gjiri i Frontit Nacionalēlirimtar ku tentova qė tė hynim si njė grup, nė fillim dhe tė formonim Partinė Social-demokrate bashkė me luftėn kundėr okupatorit.

    Krijimi i Partisė Social-Demokrate

    Duke u mbėshtetur tek Dekallogu, thashė qė tė formohej Partia Social-Demokrate. E pranuan dhe pas shumė debatesh, mė tepėr unė me Isuf Luzin pėrpiluam programin e Partisė dhe moralisht njohėm Skėnder Muēon si udhėheqės qė tė mirrej mė tej. Unė shkova tė bisedoja me Mitat benė, po nuk e gjeta, po fola me Hasan Dostin, qė ishte zėvendėsi i tij. Ky njeri i ditur, modest dhe i butė, s’kish asnjė iniciativė, vetėm atė njeri qė ishte dakord se ē’thoshte Mitat Beu, vetė nuk lidhte dot as dy fjalė.
    Ja parashtrova krijimin e Partisė Social-Demokrate . ai u pėrgjigj se Mitat beu nuk ishte dakord dhe nuk e aprovonte. U pėrgjegja se ne nuk kishim nevojė pėr aprovimin e tij, pasi atė e pėrfshinte Dekallogu. Ne botuam njė trakt dhe lajmėruam formimin e saj. U bė vetėm njė mbledhje. Atė e organizoi Skėnder Muēua. U mblodhėm nė njė shtėpi nė rrugėn e Elbasanit. Ishin mbledhur rreth 60 burra...

    Pse dėshtoi mbledhja e Mukjes

    Bashkimi i Mukajt (mbledhja e Mukjes) u prit me gėzim nga tė gjithė. U bė njė bashkim. Prishja e saj qe njė keqardhje e tė gjithėve. Komunistėt hapėn fjalė se ballistėt nuk donin tė luftonin. Mirėpo u kap korrieri, me vendimet e Komitetit Qendror tė partisė Komuniste qė dėnonte qėndrimin dhe vendimin e Ymer Dishnicės dhe tė shokut tė tij. Udhėzohej qė tė shkruhej dhe tė forcohej dashuria me Bashkimin Sovjetik dhe shumė gjėra tė tjera. Kėtė e botuan dhe u pa se ishte fronti, ose mė mirė komunistėt qė e prishėn bashkimin e Mukajt, po jo se ballistėt nuk deshėn tė luftonin. Ishte njė moment qė e cilėsoi se qėllimi ishte se komunistėt donin tė merrnin fuqinė. Nė kėtė kohė shumė elementė u shkėputėn nga fronti dhe sidomos ikja e Xhelal Staraveckės pruri shumė dėme. Ai i njihte komunistėt dhe bazat e tyre. U bėnė shumė vrasje. Njė grup tė rinjsh ikėn nė berat dhe forca gjermane intensifikohej mė keq. Balli u paralizua. Bėri nė berat Kongresin dhe njė pjesė e krerėve tė tij, si Kolė Tromara, Bahri Omari, Koēo Muka muarnė pjesė nė qeveri. Unė nuk e nxora mė gazetėn. U mora vetėm me letėrsi. Ēdo pėrpjekje qe e kotė, nga tė dy palėt.

    Arrestimi i parė

    Filloi lufta e Tiranės. 12 nėntor, mi morėn dy vėllezėr e shumė veta nė lagje (pėr fat njė vėlla i tretė ishte i sėmurė me tifo) i vranė “ushtarėt ēlirimtarė”. Mė 13 nėntor mė arrestuan. Mė mbajtėn nė njė shtėpi tek lagja jonė. Ndaj tė gdhirė kaluam tek rruga e Fortuzit, ndenė gatishmėrinė e tanksit gjerman. Na shpunė nė rrugėn Bardhyl. Na pėrplasėn nė bimsat e njė shtėpie ku qenė shumė tė burgosur, tė mbledhur andej-kėndej. Mė mori nė pyetje Sylo Kozeli dhe Sotir Polena. Mė thanė:
    -Je social-demokrate?
    -Po, u thashė.
    -Ke prurė pėrēarje
    -Bini njė njeri qė ta vėrtetojė kėtė, i thashė unė.
    -S’ke bėrė luftė.
    -S’na latė ju tė bėnim.
    -E ē’ke bėrė?
    -Jam marrė me shkrime. Kam botuar libėr pėr fėmijė.
    -Libėr, u pėrgjigj me injorancė Sylo Kozeli
    -Lufta ėshtė bėrė dhe bėhet me pendė dhe me armė. Ti e bėre me armė, por me pendė, s’je i zoti ta bėsh.
    Mė dėrguan prapė nė birucė. Erdhėm tek rruga e Dibrės. Mė liruan njė herė, mė kapėn pėr herė tė dytė, ku mė vizitoi Beqir Balluku. Pėr 28 nėntorin 1944 mė liruan. Dy vrasje nė pafajshme, nė shtėpi mė gjeti ēlirimi dhe me pasigurinė e rrojtjes. Filloi tragjedia e individit demokrat nėn diktaturėn e proletariatit.


    Krijimtaria nė dy vėllime

    Dje nė ambientet e Ministrisė sė Turizmit, Kulturės, Rinisė dhe Sporteve u organizua promovimi i veprės sė Musine Kokalarit. Njė botim i mundėsuar nga MTKRS, pėrmes shtėpisė botuese “Geer, 2009”. Vepra e Musine Kokalarit ėshtė pėrmbledhur nė dy vėllime. Pėrmes njė pune tė kujdesshme, pėrgatitėsi, Novruz Shehu, ofron njė material tė ngjeshur, duke ia lėnė vetė lexuesit tė nxjerrė pėrfundimet mbi veprėn e Musine Kokalarit. Nė vėllimin e parė, pas hyrjeje tė bėrė nga autori, ku tregon ndėr tė tjera dhe pėr sėmundjen dhe mėnyrėn se si vdiq Kokalari, ofrohet njė pėrmbledhje me vargje poetike dhe tregime, tė shkruara gjatė viteve 1937-1938, nėn titullin “Kolla e vdekjes!”. Mė tej vijon punimi i saj i diplomės, sė mbrojtur nė vitin 1941 mbi figurėn e rilindasit Naim Frashėri. Jeta e vajzės sė re vjen pėr faqeve tė kujtimeve tė saj “Jeta ime universitare”, shkruar nė vitin e fundit tė studimeve nė Romė. U shkrua nė gjuhėn italiane dhe ėshtė njė dėshmi e kohės nė tė cilėn u shkruan kėto kujtime (1940-1942). Nė vėllimin e dytė vijojnė tė tjera vepra tė Musinesė, si “Sa u tunt jeta”, “Rreth vatrės”, etj. Botohet korrespondenca e saj, dėshmia mbi themelimin e partisė Social-demokrate.

    Arrestimi i dytė, mbrojtja

    Mė 23 janar 1946 u arrestova. Tė parėt qenė grupet zogiste dhe tė rezistencės. Ata u arrestuan nė 10 janar... Pretenca qe e fortė. Sa herė qė vėrtitej, gjithmonė akuzohesha unė. Mendova se do mė dėnonte me vdekje. Veē kėsaj, prokurori mė akuzoi se mora fajet e tė tjerėve sipėr. Unė s’thashė as jo, as po. Erdhi dita e mbrojtjes sė tė pandehurve. Unė s’pranova avokat. E pėrpilova vetė mbrojtjen. Po ama ata s’e dinin se ēfarė pėrmbante. Prokuroi mė akuzoi se ishim njė bllok qė donim tė pėrmbysnim pushtetin. Mė dėnoi me 30 vjet. Unė me mbrojtjen nė dorė, u afrova tek mikrofoni. Fillova leximin. Thashė: “nė kėtė gjyq janė tė pandehur 36 veta. Katėr grupe. Nė tre grupe kemi njė gjė tė pėrbashkėt: njė notė drejtuar aleatėve, qė tė shtyheshin votimet dhe si koalicion demokratik tė merrnim pjesė nė zgjedhje. Jo pėr pėrmbysjen e pushtetit, por pėr zgjedhje demokratike”.

    panorama.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musineja e plotė

    Musineja e plotė

    VIOLETA MURATI



    Gjithė jeta letrare e Musine Kokalarit tani ėshtė e hapur. Kur para pak kohėsh, drejtoresha e arkivit shtetėror, Nevila Nika, konfirmonte numrin total tė dokumentacionit qė zotėronte nga kjo autore, duke arritur nė shifrėn e 88 dosjeve, tha njėkohėsisht se familjarėt e Musinesė janė krejtėsisht tė hapur pėr ta hedhur nė treg lėndėn e trashėguar nga shkrimtarja. Duke lejuar tė drejtėn e autorit dhe me nismėn e shoqatės “Musine Kokalari”, Ministria e kulturės ka mbėshtetur botimin e plotė tė veprave tė Musine Kokalarit. Sot njihet liria e shtypjes dhe dalja nė treg e veprės sė plotė tė Musinesė, qė do tė promovohet nė mjediset e MTKRS-sė, njė punė e kuruar nga studiuesi Novruz Shehu.

    Ndonėse vepra e Musine Kokalarit ishte e rekomanduar nga Ministria e Arsimit nė listėn e titujve pėr procesin mėsimor, deri tani ajo ka qenė e paplotė nė treg.

    Njė pjesė e njohjes me veprimtarinė letrare tė Musinesė nisi tė dalė nė dritė nė vitet 2000, ku mė shumė paraqitet portreti i saj politik, si themeluese e Partisė Socialdemokratike, si dhe jeta e saj nė diktaturė, burgimi. “Si lindi Partia demokratike”, botime tė Naim Frashėrit, sillnin nė mėnyrė tė pjesshme shkrime, artikuj, ese dhe kujtime nga jeta e Musine Kokalarit. Nė vitin 2004 botimin e parė letrar e shohim nė Kosovė, nga “Faik Konica”, duke qenė njė vullnet mė shumė familjar pėr veprėn e Musinesė sesa nismė politike e Ministrisė sonė tė kulturės.

    Disa herė ka pasur pėrpjekje dhe premtime njėkohėsisht, se do tė bėhej gati projekti pėr botimin e gjashtė veprave tė Musinesė, ku pėrfshihen disa gjini letrare dhe politike. Edhe njė botim i para dy viteve, ndonėse u promovua po nė mjediset e ministrisė, kujdesur po nga Novruz Shehu, nuk ishte i plotė, madje rezervat pėr kėtė botim shkojnė mė shumė pėr nga cilėsia dhe mbledhja e tė dhėnave qė nuk e pėrmbushnin kėrkesa estetike tė njė botimi siē do ta meritonte Musineja. Ndonėse edhe nė kėtė botim njihemi pjesėrisht me letėrkėmbimet e shkrimtares me figura dhe personalitete tė kohės, ku hidhet njė dritė mbi arsyet e burgosjes sė Musines qė lidheshin direkt me aludimet mbi dashurinė qė kishte diktatori Enver Hoxha pėr kushėrirėn e tij, njė rast incesti pėrballė tė cilit shkrimtarja dhe politikania pranoi burgun, deri nė vdekje. Kjo ndoshta ėshtė pjesa e panjohur dhe e pa thėnė drejtpėrdrejt, ajo “rozė” e historisė sė marrėdhėnieve mes diktatorit dhe arsyes pse Musineja la jetėn nė burg, pa pranuar “fajin”.

    Dhe kjo anė e jetės private e Musinesė vjen shumė e copėtuar, nga autori Shehu. Aq sa vepra letrare dhe ajo politike pėr njė personalitet si Musineja mė shumė mund tė quhet aksion pėr publikim dhe kjo falė familjes sesa ndonjė vullnet politik pėr ta pasur strategji rehabilitimin e njerėzve tė letrave, vepra e tė cilėve u ndalua dhe nuk kanė parė dritėn e botimit deri tani, nė vepra tė plotė. Siē po na vjen rasti i Musinesė.

    Nė vitin 2006, nga Ministria e Kulturės ėshtė deklaruar njė ēmim pėr shkrimtaren mė tė mirė grua, po ashtu sikurse dhe shpallja e ēmimit me emrin e “Teodor Kekos”, dhe ky rast mbeten ēmime tė padhėna dhe konkurse tė pabėra.

    Tė gjitha nderet politike Musinesė i janė bėrė pėrpara se t’i botohet vepra, si “Nderi i kombit”, po ashtu dhe me medaljen nga Presidenti i Republikės “Martir i Demokracisė”. Musineja u lind nė Adana tė Turqisė nė vitin 1917 (sipas pasaportės sė saj dhe disa dėftesave shkollore), ndėrsa sipas njė shėnimi biografik tė vetė Musinesė ditėlindja e saj ka qenė 25 tetor 1918, nė njė familje gjirokastrite intelektuale e me tradita patriotike. Ishte vajzė e vetme midis 4 vėllezėrve. Babai i saj, Reshati, ishte jurist, nė vitin 1920, pas Kongresit kombėtar tė Lushnjes, si shumė atdhetarė tė tjerė kthehet nė atdhe. Dy vėllezėrit e saj mė tė mėdhenj, Vesimi e Mumtazi ishin profesorė nė Liceun francez tė Gjirokastrės, por u pushuan nga puna sapo erdhi nė fuqi A. Zogu. Mumtazi ishte edhe kryetar i shoqėrisė “Bashkimi” dhe organizator i sporteve veēanėrisht i futbollit. “Jetonim e punonim nė mėnyrė tė thjeshtė e tė kulturuar nė mes tė librave. Ishim familje demokrate, por jo revolucionare... Zhvillimin e pikėpamjeve demokratike mbeti trashėgim nė gjirin e familjes nė rrugėn tradicionale tė kulturės pėrparimtare dhe qėndrimeve demokratike nė marrėdhėniet shoqėrore...” - shkruan vetė Musineja. Shkollėn fillore e kreu nė Gjirokastėr, ndėrsa tė mesmen nė Tiranė. Studimet e larta i bėri pėr gjuhė - letėrsi nė universitetin “La Sapienza”, nė Romė nė vitin 1941. Tema e diplomės sė saj ishte mbi Naim Frashėrin.

    Emėrohet mė 22 shtator 1942 profesoreshė me orė speciale pėr lėndėn e gjuhėsisė pranė institutit femėror “Nana e Skėnderbeut” nė Tiranė. Gjatė viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, ajo qėndron nė Tiranė, ku pėrveē punės sė saj si profesoreshė e gjuhės, merret edhe me krijimtari letrare, tė cilat edhe i boton, studime nė fushėn e gjuhės e folklorit, si edhe me shqipėrime tė veprave tė autorėve tė huaj. Ajo kontribuon edhe nė mbarėvajtjen e librarisė “Venus” dhe nė shtypshkronjėn “Mesagjeritė Shqiptare”, pronė e vėllezėrve tė saj, tė cilat ishin vatra tė pėrhapjes sė kulturės dhe atdhedashurisė.

    Njė tragjedi trondit familjen Kokalari, forcat partizane komuniste mė 12 nėntor 1944 nė prag tė largimit tė forcave gjermane nga Tirana, pushkatojnė pa gjyq dhe pa asnjė arsye mjaft njerėz tė pafajshėm e midis tyre edhe dy vėllezėr tė Musinesė. Ishte vetėm fillimi i kalvarit tė gjatė tė vuajtjeve qė prisnin jo vetėm kėtė familje tė nderuar, por tė gjithė Shqipėrinė. Por megjithatė ajo nuk heq dorė nga idealet e saj. Vazhdon tė jetė e angazhuar nė jetėn politike tė vendit. Sė bashku edhe me intelektualė tė tjerė nacionalistė ajo duke parandjerė rrezikun qė po i kanosej vendit nga vendosja e regjimit komunist harton dhe nėnshkruan njė promemorie pėr misionet aleate nė Shqipėri, nė lidhje me zgjedhjet e para parlamentare. Shpresat e Musinesė dhe tė tė gjithė patriotėve, qė mendonin se Shqipėria do tė ishte njė republikė demokratike parlamentare e tipit perėndimor u shuan shumė shpejt nė mėnyrė tragjike. Shqipėria u la nga aleatėt perėndimor nėn sferėn e ndikimit sovjetik dhe tė gjithė ata qė punuan ose ndoshta thjesht e menduan e dėshiruan tė kundėrtėn pėrfunduan para togave tė ekzekutimit, burgjeve, kampeve, internimit dhe shtypjes dhjetėravjeēare. Musineja u burgos, u dėnua e mė pas vuajti internimin nė Rrėshen deri sa ndėrroi jetė.

    Nė Arkivin Qendror tė Shtetit, sot, ka njė fond arkivor me emrin “Musine Kokalari”. Nė kėtė fond janė vendosur dorėshkrime autografe tė saj, letėrkėmbim me persona tė ndryshėm dhe familjarė, dokumente mbi veprimtarinė e librarisė “Venus” dhe shtypshkronjės “Mesagjeritė Shqiptare”. Fondi ka gjithsej 88 njėsi ruajtje ose thėnė ndryshe dosje, 6806 fletė. Kufijtė kohorė tė dokumenteve janė 1921 deri 1983. Dokumentet janė dorėshkrime, shtypshkrime e daktilografime dhe janė tė shkruara nė gjuhėt shqip, frėngjisht, anglisht, italisht, gjermanisht.

    Pjesė e kėtij botimit tė plotė qė prezantohet sot pėr herė tė parė janė njė grup poezish dhe vargjesh tė lira, shkruar nė ‘37-‘38 dhe botuar nė shtypin e kohės. Vazhdohet mė tej me tri vėllime qė i pėrkasin letėrsisė etnografike, vitet ‘38-‘44, pėrmes sė cilave Musineja shpėrfaq edhe njė tablo tė traditave e riteve pėrmes njė forme qė arrin lehtėsisht te lexuesi. Njė sasi e madhe hulumtimesh, nė fushėn gjuhėsore pėr dialektin e Gjirokastrės prezantohen pėr herė tė parė, ndėrkohė ka ende materiale folklorike tė mbledhura prej saj, tė cilat para se tė vdiste ia ka dorėzuar tė nipit. Ndėrkohė qė pėrvoja e saj studentore vjen nė formė ditari, tė cilin e ka shkruar gjatė vitit tė katėrt tė studimeve. "Jeta ime universitare" (1940-1942), ėshtė njė pėrvojė e rrėfyer nga vetė Musineja, nė tė cilėn gjen detaje tė imtėsishme, pėrjetime edhe dashurinė e dėshtuar me njė djalosh italian. Musineja ka pasur korrespondencė me njė sėrė personalitetesh tė shquara tė asaj kohe si Aleksandėr Xhuvanin, Sotir Kolenė, Lasgush Poradecin, Mit’hat Frashėrin dhe Angelo Leotin.


    22/10/2009

    standart
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    xhu..

    lexoje me vemendje kte pjese qe morra aty lart qe e ka shkruar Musineja..

    --

    Arrestimi i parė

    Filloi lufta e Tiranės. 12 nėntor, mi morėn dy vėllezėr e shumė veta nė lagje (pėr fat njė vėlla i tretė ishte i sėmurė me tifo) i vranė “ushtarėt ēlirimtarė”. Mė 13 nėntor mė arrestuan. Mė mbajtėn nė njė shtėpi tek lagja jonė. Ndaj tė gdhirė kaluam tek rruga e Fortuzit, ndenė gatishmėrinė e tanksit gjerman. Na shpunė nė rrugėn Bardhyl. Na pėrplasėn nė bimsat e njė shtėpie ku qenė shumė tė burgosur, tė mbledhur andej-kėndej. Mė mori nė pyetje Sylo Kozeli dhe Sotir Polena. Mė thanė:
    -Je social-demokrate?
    -Po, u thashė.
    -Ke prurė pėrēarje
    -Bini njė njeri qė ta vėrtetojė kėtė, i thashė unė.
    -S’ke bėrė luftė.
    -S’na latė ju tė bėnim.
    -E ē’ke bėrė?
    -Jam marrė me shkrime. Kam botuar libėr pėr fėmijė.
    -Libėr, u pėrgjigj me injorancė Sylo Kozeli
    -Lufta ėshtė bėrė dhe bėhet me pendė dhe me armė. Ti e bėre me armė, por me pendė, s’je i zoti ta bėsh.
    Mė dėrguan prapė nė birucė. Erdhėm tek rruga e Dibrės. Mė liruan njė herė, mė kapėn pėr herė tė dytė, ku mė vizitoi Beqir Balluku. Pėr 28 nėntorin 1944 mė liruan. Dy vrasje nė pafajshme, nė shtėpi mė gjeti ēlirimi dhe me pasigurinė e rrojtjes. Filloi tragjedia e individit demokrat nėn diktaturėn e proletariatit.

    ---

    Si ta kuptojme kte fjaline....

    Mė 13 nėntor mė arrestuan. Mė mbajtėn nė njė shtėpi tek lagja jonė. Ndaj tė gdhirė kaluam tek rruga e Fortuzit, ndenė gatishmėrinė e tanksit gjerman. Na shpunė nė rrugėn Bardhyl. Na pėrplasėn nė bimsat e njė shtėpie ku qenė shumė tė burgosur, tė mbledhur andej-kėndej.

    ???????????????


    Shum e cuditshme kjo..

    Me kujton llapushnikun..



    Xhu .. ne se njeh ndonje historian apo gjirokastrit te vjeter qe ska rrjedhur ose ndonji tiranas te vjeter.. me e pyet se cka dashur te thote Musineja me kte.. nen gatishmerine e tanksit gjerman..

    a thua qe gjermani te ket bere sehir njesitet partizane e kto njesite merreshin me "shpartallimin e armikut te brėndėshėm te partise"..

    sdi ke te pyesim..

    eshte nje far agim bardhi ne tiran.. qe di shum gjera..

    se kte kokolarin b.ith m.ut qe e beri sala ambasador ske cta piesesh se thon eshte cop injoranti legen..



    Po ambasadori amerikan beri mire qe vajti te shpija e musinese..
    po mire eshte dhe ta dije ai se cfare reaksioni ka ndeshur libri i musinese ne vendlindje te saje nga ana e polpotistave me te cilet eshte ding gjirokastra.. dhe ta kuptoje se cfare ane mbajti ish ambasadorka Lino.. ne 97 ten..



    ..


    cthua ti Belami-u i atyre aneve.. se te kemi kombetar te mire e inteligjent..



    ..

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musine Kokalari pa truproja enveriste

    BRAR,

    fillimisht lexo kete repliken,

    pastaj mundohu te besh noj koment...lol



    Musine Kokalari pa truproja enveriste

    » Dėrguar mė: 27/10/2009 - 14:15

    Roland Zisi

    Nėpėrmjet "Gazetės Shqiptare" tė datės 23.10.2009 mėsova se unė, Roland Zisi, pėrgjegjės i Katedrės sė Gjuhės dhe Letėrsisė nė Universitetin "Eqrem Ēabej" (nė fakt jam dekan i Fakultetit…), paskam qenė pjesė e njė "grupi tė madh armiqėsor" qė vepronte nė Gjirokastėr pėr tė bllokuar qarkullimin e veprės letrare tė Musine Kokalarit. Sipas denoncuesit vullnetar Novruz Shehu, intervistuar nga gazeta nė fjalė, brenda kėtij grupi vepronin gjithashtu njerėz tė rangjeve tė larta, si prefekti i Gjirokastrės, kryetari i Bashkisė, kryetari i Kėshillit tė Qarkut, dy librashitės tė anatemuar si ish-ushtarakė, etj. Pjesėtar i grupit paskėsh qenė dhe… Ismail Kadare. Zbuluesi i kėtij "grupi armiqėsor", denoncuesi vullnetar N. Shehu, numėrohet nė jug tė vendit si figurė groteske; nė 1985 mori pėrsipėr tė incizonte nėpėr stane e kasolle vajtimet popullore pėr vdekjen e diktatorit. Nga ky rol mjeran qė nuk do t'i kish hije as njė kllouni, denoncuesi vullnetar N. Sh-ja ka marrė pėrsipėr tė promovojė personalitete si Musine Kokalari. (Po ky denoncues vullnetar, N. Shehu, nė 1992, nė Tepelenė ishte nėnkryetar i shoqatės sė vullnetarėve pėr mbrojtjen e figurės sė E. Hoxhės). Nuk dua tė keqpėrdor tė drejtėn e replikės me kategori tė tilla si N. Sh-ja, por, pėr hir tė lexuesve tė kėsaj gazete detyrohem tė bėj publike tė vėrtetėn pėr rastin e atakuar, pėrkundėr shpifjeve tė tilla si, "Gjirokastra bllokon veprėn e M. Kokalarit", apo "Katedra e Gjuhė- Letėrsisė nė Universitetin e Gjirokastrės nuk do tė promovoje veprėn e Musinesė" etj. Si dekan i Fakultetit tė Edukimit dhe Shkencave Shoqėrore tė UGJ e kam pritur me dashamirėsi propozimin miqėsor tė drejtorit tė Studimeve Albanologjike, z. Ardian Marashi, qė Departamenti i Gjuhės dhe Letėrsisė tė bėnte promovimin e veprės sė M. Kokalarit; kolegėt e pritėn ngrohtė dhe e miratuan propozimin, sepse pėrveē tė tjerash, Departamenti kishte kohė qė zhvillonte njė projekt me dy faza, me titull "Jeta dhe vepra e Musine Kokalarit", i cili do tė finalizohet me njė sesion shkencor, afėrsisht nga fundi i nėntorit 2009. Veē kėsaj, pohoj me krenari se pesė pedagogė tė kėtij departamenti kanė ligjėruar pėr veprėn e M. Kokalarit nė konferenca ndėrkombėtare nė Prishtinė dhe nė Shkup; studentėt e viteve tė katėrta kanė punuar disa tema diplomash pėr jetėn e veprėn e kėsaj autoreje; njė pedagoge e departamentit tonė, znj. Mimoza Zeka ka disa vite qė i ėshtė kushtuar veprės sė M. Kokalarit, studim me tė cilin do tė fitojė gradėn Doktore e Shkencave. Nisur nga kjo atmosferė e gatshme pune e pėrkushtimi, u vendos qė ditėn qė do tė zhvillohej sesioni shkencor do tė realizohej edhe promovimi, gjė qė u prit mirė edhe nga N. Shehu. Pas kėsaj, N. Shehu mė ka telefonuar dy herė dhe nė esencė mė kėrkonte qė studentėt dhe pedagogėt duhet tė blinin tė gjitha librat qė ai do tė sillte ditėn e promovimit; pra kėrkonte qė unė tė bėja rolin e shitėsit edhe te ata qė e kanė tashmė veprėn e Musinesė nga botimi dinjitoz-profesional qė i ėshtė bėrė nė Prishtinė. Kam marrė pėrsipėr tė garantoja aspektet shkencore dhe organizative tė sesionit, promovimin e kulturuar; gjithashtu do tė ishin mundėsitė qė krahas ekspozimit, librat tė ofroheshin edhe pėr shitje. Nė pėrfundim tė kėtij dialogu telefonik, N. Shehu, nė mėnyrė tė pakuptimtė dhe jashtė edukatės elementare qytetare, lėshoi drejt meje njė lumė sharjesh dhe fyerjesh, tė cilat do t'i kishte zili edhe rrugaēi mė i rėndomtė po tė kish mundėsinė t'i dėgjonte tė incizuara nė magnetofonin me tė cilin, N. Shehu tre dekada mė parė regjistronte (si pėrherė-vullnetarisht), vajtimet pėr Enverin. Pėr kėtė sjellje patologjike tė Novruzit, e cila provokonte hapur dėshtimin e aktivitetit, informova miqėsisht bashkėpunėtorėt dhe partnerėt e mi, drejtorin e QSA-sė, z. A. Marashi, si dhe kolegėt e mi tė Departamentit. Pėrsėri vendosėm qė sjellja e Novruzit tė neglizhohej, vendosėm qė ai vetė tė merrte pjesė dhe tė zgjidhte rolin qė i takonte nė aktivitetin e pėrbashkėt; pra sesioni shkencor dhe promovimi do tė zhvillohet nė afatin e parashikuar, deri nga fundi i nėntorit. Pra, kemi muaj qė punojmė pėr ta kurorėzuar nė cilėsinė e duhur. Pėrkundėr kėsaj metodologjie universitare, e panjohur dhe irrituese pėr denoncuesin vullnetar Novruz Shehu, ai vendos reagimet e tij patologjike, duke kapėrcyer brutalisht etapat e komunikimit me ne qė na kish zgjedhur si bashkėpunėtorė, duke dalė nė njė rol qė duket se e ka mė pėr shtat, mė pėr zemėr: tė gėnjejė publikisht, tė shpifė publikisht, pa kursyer askėnd.
    Opinionit publik mbarėshqiptar i rikujtojmė me kėnaqėsi se Gjirokastra e ka shpallur Musinenė "Qytetare Nderi"; portreti i saj ėshtė vendosur nė memorialin emblematik tė qytetit, krahas bashkėqytetarėve tė shquar tė saj, Ēabejt dhe Kadaresė; Prefektura, Bashkia, Kėshilli i Qarkut, shoqatat e ndryshme letrare e kulturore dhe shkollat e Gjirokastrės, kanė realizuar nė rrjedhėn e viteve, dhjetėra aktivitete pėr jetėn dhe veprėn e M. Kokalarit. E kėto aktivitete, pavarėsisht insinuatave tė skorjeve ideologjike e kulturore tė tipit N.Shehu, do tė vijojnė edhe nė tė ardhmen.

    gsh
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    Musineja zbulon; Naim Frashėri ka kopjuar poetin pers, Rumiu

    Musineja zbulon; Naim Frashėri ka kopjuar poetin pers, Rumiu

    VIOLETA MURATI


    Nė vitin 1938, Musine Kokalari nė tezėn e saj tė mbrojtur nė Itali, pėr poetin tonė kombėtar tė Rilindjes, Naim Frashėri, ka bėrė njė nga zbulimet mė tė ēuditshme nė letėrsi: se shumė vargje tė Naimit rezultojnė identike me ato tė poetit persian, Rumiu. Ajo e ka quajtur “kopjim”, pa bėrė ndonjė koment, por duke e arsyetuar si gjendje dhe situata tė njėjta ndjeshmėrie. Dy kompozimet karakteristike janė: “Fyelli” (Lulet e verės) dhe “Turtullesha” (Parajsa), duke i vėnė pėrballė me ato pėrgjegjėse tė Rumiut (Kobla shpirtėrore), (Tekst kėngė), saktėsisht: i pari nė “Pjesė e hyrjes” dhe i dyti tek “Tregtari dhe papagalli” apo “Nevoja pėr t’u ēliruar nga burgu i jetės”. Mė poshtė po japim tė plotė ēfarė Musine Kokalari shkruan nė tezėn e saj pėr Naimin, duke artikuluar nė mėnyrė tė saktė fjalėn “kopjim”, pavarėsisht se nuk e shpreh me tone “dramatike” kėtė zbulim, por na vė nė dijeni pėr njė fenomen letrar.







    Violeta Murati



    Ēfarė ėshtė thėnė deri tani nė mėnyrė naive, gati glorifikuese, si krahasim, pėr “poetin tonė kombėtar”, ka qenė vetėm fakti se Naim Frashėri ka ngjashmėri me poezinė e poetit tė famshėm pers, Rumiun, ndonėse ky poet deri mė 2007 nuk ėshtė pėrkthyer asnjėherė i plotė, nė pėrjashtim tė pėrkthimit tė fragmentarizuar qė i ka bėrė vetė Naim Frashėri. Ngjashmėria qė i ėshtė veshur Naimit ka qenė njė lloj gjendjeje ndjeshmėrie e ngjashme, njė sentiment i natyrshėm ndodhur mes dy poetėve qė ishin tė detyruar tė jetonin larg atdheut, “tė larguar nga gjėrat e dashura”.

    Por, asnjė studiues deri mė sot nuk ka shkuar nė njė analizė tė thelluar se nga rrjedhin kėto ngjashmėri, shto kėtu faktin se nuk kanė pasur edhe njė lėndė tė plotė poetike, tė pėrkthyer, nga Rumiu. Por ēfarė “fshihet” pas kėsaj ngjashmėrie qė shpesh studiues e gjuhėtarė, na kthejnė tani nė pėrshtypjen se kanė folur pa arsye tė njohjes ose nga injoranca, qejfi i trashėguar nga diktatura pėr tė glorifikuar pa argumente.

    Naim Frashėri mbetet njė poet kombėtar i Rilindjes. Pėr kėtė arsye Musine Kokalari nė vitin 1938 e bėn tezė tė temės sė saj, nė Universitetin e Romės.

    Por, pasi ka vėshtruar poezinė e tij me karakter tė pėrzier si poezi me karakter sentimental, me karakter politik, shkollor apo poezi me karakter fetar, vepra me karakter tė pėrzier - Musine Kokalari bėn “zbulimin” e saj, tė ēuditshėm: Naim Frashėri ka kopjuar poetin pers, Rumiun.

    “Nuk mund tė lė nė heshtje njė zbulim interesant qė kam bėrė, duke lexuar disa poezi tė poetit tė madh persian Rumi (1207-1273), tė pėrkthyera nė italisht nga profesor Italo Pizzi, e tė publikuara prej tij nė volumin e parė tė “Historia e poezisė persiane”. Kėtė e ka gjetur kur ka marrė nė analizė vėllimin poetik

    “Lulet e verės”, ku janė 23 poezi, tė mbledhura nė 83 faqe, shtypur nė Bukuresht mė 1890. Kėtu dominojnė poezitė me karakter sentimental (12 copė) tė ndjekura nga gjashtė poezi fetare e pesė me frymėzim patriotik. Duke hequr njė vėshtrim nga vėllimi i parė, promovuar javėn qė shkoi, ku pėr herė tė parė botohet teza e Musine Kokalarit pėr Naim Frashėrin zbulohet njė nga faktet mė interesante nė letėrsi: se ngjashmėria e poezisė sė Rumiut me poetin tonė Naim Frashėri nuk ėshtė njė rastėsi ndjeshmėrish, por kopjim.

    Musine Kokalari kėtė fakt nuk e hiperbolizon si njė zbulim plagjiature, por me elegancė dhe finesė prej studiueseje, na thotė se Naimi “ka gjetur sigurisht pėrputhje, jo vetėm me idealet dhe ndjeshmėrinė e vet, por sidomos nė tė dytėn, njė ndėrthurje me jetėn e vet prej mėrgimtari, prej tė burgosuri – i larguar me forcė nga toka e vet e nga gjėrat e tij tė dashura”. Duke pasur nė dorė njė lėndė tė plotė tė poezisė sė Rumiut, tė siguruar nga profesori i saj nė Itali, Musineja referohet pėr tė na dhėnė ndoshta njė nga zbulimet mė tė ēuditshme nė letėrsi: se shumė vargje tė Naimit rezultojnė identike me ato tė poetit persian, Rumiu.

    Dy kompozimet karakteristike janė “Fyelli” (Lulet e verės) dhe “Turtullesha” (Parajsa), duke i vėnė pėrballė me ato pėrgjegjėse tė Rumiut (Kobla shpirtėrore), (Tekst kėngė), saktėsisht: i pari nė “Pjesė e hyrjes” dhe i dyti tek “Tregtari dhe papagalli” apo “Nevoja pėr t’u ēliruar nga burgu i jetės”.

    Musineja na bind pėrmes analizės sė saj tė hollėsishme, por dhe vetė ajo saktėson se ku qėndron fakti i asaj qė quhet kopjim apo identik dhe mė larg tezave mbi ngjashmėrinė.

    Shpesh ėshtė ngritur nga studiues pyetja si shpjegohet qė Rumiu u vonua kaq shumė pėr tė ardhur te lexuesit shqiptarė, kur dihet se letėrsia perse ka qenė me fat, duke pasur pėrkthyes tė tillė si F. Noli, Hafiz Ali Korēa, Vehxhi Buharaja dhe sė fundi nga Dhori Qiriazi. Nė fakt, ėshtė thėnė se i pari qė u afrua me Xhelal-ed-din Rumiun nė letėrsinė shqipe ka qenė poeti ynė kombėtar Naim Frashėri, i cili pėrktheu (jo tė plotė) poezinė e famshme tė Rumiut "Kėnga e fyellit". Naimi ka pėrshtatur pėr fėmijė edhe poezinė tjetėr tė Rumiut, "Kėshillat e njė zogu", qė nė shqip mban titullin "Zogu dhe djali". Pas Naimit ka pasur njė heshtje pėr kėtė poet, i cili ėshtė renditur me Atarin, Firdeusin, Khajamin, Hafizin, Nizamin, Saadiun etj. Rumiu ėshtė cilėsuar prej pėrkthyesit dhe poetit Dhori Qiriazi si “Shekspiri i Lindjes”, i pėrkthyer nė 25 gjuhė tė botės. Ndėrsa nė njė kumtesė qė prof. Jorgo Bulo ka mbajtur nė Teheran nė 800-vjetorin e lindjes sė Rumiut, “Naimi dhe Rumiu” - nuk e ka parė kėtė afėrsi identike mes poetėve, por e ka trajtuar si ngjashmėri ndjeshmėrish. Arsyeja pse prof. Bulo nuk i ka dhėnė njė analizė tė gjallė kėsaj teze ndoshta ka tė bėjė me pasjen nė dorė, tė poezisė nė shqip tė Rumiut, pikėrisht poezitė pėr tė cilat nga flet Musine Kokalari - pėr tė cilat u mbėshtet tek njė pėrkthim i profesorit tė saj nė Itali.

    “Rumiu ka pasur njė ndikim gjurmėlėnės nė zhvillimet shpirtėrore shqiptare prej Rilindjes Kombėtare e kėndej, duke ndikuar edhe te poeti ynė kombėtar Naim Frashėri”, - kjo ėshtė fjalia mė e pėrgjithshme qė ėshtė thėnė pėr dy poetėt, pa rėnė asnjėherė nė gjurmė tė ndonjė teze konkrete, siē e ka analizuar studentja e Romės, nė vitin 1938.

    Nė fakt, nga studiuesit ėshtė pranuar ndikimi i fortė qė ka pasur Rumiu nė Shqipėri, por kjo ėshtė thėnė nė mėnyrė krejt tė verbėr si duket, pa njohur direkt veprėn e tij. Ndėrsa ėshtė thėnė se “pėr ēudi” mungesa e Rumiut nuk ndihej dhe aq - duke e lidhur kėtė shpjegim nė mėnyrė paradoksale me poezinė e Naim Frashėrit si njė shembull skandaloz dhe mjaft naiv se “mjeshtėrit kompensojnė njėri-tjetrin”.

    “Poezia e Rumiut ėshtė shumė e afėrt dhe komunikuese me gjini tė tjera tė artit si muzika, koreografia (vallet, baleti), dėshmi e njė talenti tė lindur dhe arti tė pėrsosur. Harmonizimi mes zėrit, fjalės dhe lėvizjes apo plotėsimi, vazhdimi, shndėrrimi (transformimi - njėsoj siē ndodh me llojet e energjisė) i njėrės nė tjetrėn janė shkalla mė e lartė nė njė vepėr artistike”. Na duhet ta ritheksojmė se ėshtė bėrė njė mėnyrė naive krahasimi kur Rumiu ėshtė quajtur Shekspiri i Lindjes, ku nė shumė vende e popuj poeti persian ēmohet si njė shenjtor dhe madje barazohet figurativisht me profetėt, me patrikėt e besimit nė pėrgjithėsi. Jo rastėsisht Rumiu ėshtė mbiquajtur edhe "Pir Rumi", domethėnė me fjalė tė tjera "themelues", "mjeshtėr", "udhėheqės". Poeti pers i shekullit tė 13-tė u konsiderua si zbulim nė Amerikėn e dhjetėvjeēarit tė fundit tė shekullit tė 20-tė.

    Ndėrsa nė vazhdėn e njė “pasardhėsi” tė Rumiut studiuesit iranianė nuk ngurrojnė tė hidhen pėr ta radhitur Naimin ndėrmjet atij grupi poetėsh mistikė, qė janė ndikuar nga "masnavitė" poetike dhe mistike tė Rumiut, duke sjellė nė vėmendje ngjashmėritė e poezisė "Nej" tė Rumiut dhe poezisė "Fyelli" tė Naimit, tė cilat thonė se ka tė njėjtėn pėrmbajtje, tė njėjtin kod poetik, por kanė edhe ngjyresat e vendlindjes sė secilit prej tyre.

    Mė poshtė po japim tė plotė ēfarė shkruan Musine Kokalari nė tezėn e saj pėr Naimin, duke artikuluar nė mėnyrė tė saktė fjalėn “kopjim”, pavarėsisht se nuk e shpreh me tone “dramatike” kėtė zbulim, por ama na vė nė dijeni pėr njė fenomen letrar.



    ***



    Aludimi i parė i Musinesė: “Nga tė gjitha konceptet e shprehura deri tani, natyra e Naimit na ėshtė manifestuar gjithmonė nė pėrputhje me personalitetin e tij shpirtėror, duke mos shprehur kurrė kontraste tė mprehta apo dyzime, tė papajtueshme. E megjithatė, do tė ilustroj tani njė poezi “Uji i bekuar” (Lulet e verės), qė ėshtė nė kontrast tė hapur me atė qė ėshtė vetė esenca e filozofisė mistike transcendentale, tė poetit. Nė kėtė poezi, ai duket sikur mundet nga njė trullosje e pashpjegueshme, bėhet papritur skeptik dhe flet pėr jetėn si pėr diēka tė kotė, e sheh si lojė, njė iluzion e asgjė tjetėr.



    Kjo pa dyshim ėshtė njė “shaka” e keqe e letėrsisė persiane, ndikimin tiran tė sė cilės, Naimi e ndien deri nė atė pikė, sa nganjėherė, i kopjon konceptet e shprehje tė tėra. Nė poezinė nė fjalė, ai ėshtė ndikuar sigurisht nga njė autor tė cilin e lexon me shumė dėshirė, gjurma letrare tė cilit, ėshtė pikėrisht pesimizmi kėmbėngulės nė vlerat e jetės, nė nevojėn e vazhdueshme pėr tė harruar dhimbjet nė gotat e mbushura nė ndonjė tavernė tė largėt.

    Ky poet ėshtė Omar Khajam.

    Tamam si ai, Naimi do t’i kėndojė verės tek “Uji i bekuar” - si tė vetmit burim, tė ēdo kėnaqėsie dhe harrese: “Ejani kėtu, o shokė”, - do tė bėrtasė ai, - “Mblidhuni kokė pėr kokė/ pini tė bėhemi trokė…/ Kėtej e tutje s’gėnjehem/ Me tė rreme mė s’rrėmbehem../ Gjithė jetėn nukė rrojmė,/ Shpirtnė pse t’e mundojmė? Pa qasuni tė kėndojmė/.

    Unė besoj se Naimi e ka shkruar kėtė poezi nė njė moment dėshpėrimi e pakėnaqėsie dhe se ajo duhet t’i atribuohet njė vlerė episodike, rastėsore, qė nuk ia gėrvisht aspak figurėn thelbėsisht tė pastėr”.





    ***

    Mė lart ishte pjesa e parė qė Musineja me pėrafėrsi gjen pikėtakimin e ēuditshėm tė Naimit me poetė konkretė persė, prej tė cilėve e sheh si tė arsyeshme ta quajė thjesht njė pėrputhje apo frymėzime pėr shkak tė gjendjes shpirtėrore ku ndodhej poeti shqiptar, si emigrant. Por, mė poshtė janė konkretisht rastet “flagrante” tė poetit se si adapton vargjet e Rumiut nė dy poezitė e tij sentimentale. Ndonėse Musineja nuk do t’i komentojė kėto vargje, duken qartazi pjesė kopjuese e poezive frymėzuese tė Rumiut. Me elegancė Musineja gjen arsye qė ta kapėrcejė “ēudinė” e saj, duke thėnė se ėshtė njė gjendje shpirtėrore e Naimit qė e ka shtyrė tė gjejė identiktin e vet nė poezitė e Rumiut. Kėtė fakt vetė Naimi duket se nuk e ka pėrmendur asgjėkund pėrveēse disa botimeve fragmentare nga Rumiu, derisa ky poet pak vite mė parė, konkretisht mė 2007, vjen i pėrkthyer nė shqip nga Dhori Qiriazi. Ndėrsa pėr studiuesit iranianė ky akt nė poezinė e Naimit me Rumiun ėshtė parė si ngjashmėri poetėsh, duke lėnė “tė fshehur”, gati nė mėnyrė naive ky krahasim edhe nga studiuesit shqiptarė, si prof. Jorgo Bulo. Mė poshtė, teza e Musinesė vazhdon dhe pothuaj vėrtetohet nė kontekstin e kopjimit dhe jo tė ndonjė pėrafrie gjendjesh shpirtėrore, tė rastėsishme midis poetėve. Duket gjendje e pastėr kopjimi.



    ***

    Musineja bėn konkrete kopjimin: “Mė duket e tepėrt tė zgjatem akoma nė paraqitjen e pėrbėrėsve tė tjerė poetikė. Por, pėrpara se ta mbyll kėtė pjesė qė u kushtohet veprave tė poetit, nuk mund tė lė nė heshtje njė zbulim interesant qė kam bėrė, duke lexuar disa poezi tė poetit tė madh persian Rumi (1207-1273), tė pėrkthyera nė italisht nga profesor Italo Pizzi e tė publikuara prej tij nė volumin e parė tė “Historia e poezisė persiane”.



    Mė duhet ta pranoj, qė ēudia ime qe e madhe kur konstatova se shumė vargje tė Naimit rezultojnė identike me ato tė poetit persian.



    Do tė citoj disa pjesė tė dy kompozimeve karakteristike tė tė parit: “Fyelli” (Lulet e verės) dhe “Turtullesha” (Parajsa), duke i vėnė pėrballė me ato pėrgjegjėse tė Rumiut (Kobla shpirtėrore), (Tekst kėngė), saktėsisht: i pari nė “Pjesė e hyrjes” dhe i dyti tek “Tregtari dhe papagalli” apo “Nevoja pėr t’u ēliruar nga burgu i jetės”.



    Kur krahasoj pjesėt e ngjashme tė dy poetėve, nuk do tė bėj asnjė koment tė veēantė, duke e shtyrė pėr nė fund.



    Do tė flas nė fillim pėr “Fyellin”. Naimi e fillon poezinė e vet duke thėnė: “Pa dėgjo fyellin ē’thotė/ tregon mėrgimet e shkretė/ Qahet nga e zeza botė/ me fjalėze tė vėrtetė” dhe vazhdon “Qėkurse mė kanė ndarė/ Nga shok’ e nga miqėsia/ Gra e burra kanė qarė/ nga ngashėrimet e mija!”



    Pėrkthimi i Pizzi-t thotė: “Dėgjo flautin si flet/ e qan largimin e tij” dhe mė pas “qė kur nga kallamishtja/ mė kanė prerė, burra e gra/ rėnkojnė nga e qara ime”. Naimi vazhdon mė pas me njė seri vargjesh qė ndjekin gjithmonė modelin e Rumit, derisa nė njė pėrkthim fjalė pėr fjalė, do tė thotė: “Gjithė bota mė dėgjojnė/ Po sė jashtėsmi mė shohin,/ Dėshirėn s’ma kupėtojnė,/ Zjarr’ e brendshmė s’ma njohin”.

    Pizzi e pėrkthen kėshtu tė njėjtėn pjesė: “…dhe tė gjithė pranė meje janė mbledhur, secili sipas mendimit tė vet/ por zemrės time/ askush s’ia gjeti misterin”.



    Naimi vazhdon: “O rrėmet’ i njerėzisė!/ Zėr i fyellit s’ėshtė erė”.

    Dhe vargjet e Pizzit thonė: “aty ėshtė i gjallė/ zjarr i rėnkimit/ jo puhiza e lehtė”.

    Paralelizmi do tė vazhdojė nė tė gjithė poezinė. Vargjet e Naimit, megjithėse ndryshojnė shpesh nga ana letrare, nga ato tė Rumiut, nuk shkėputen kurrė pėr sa i pėrket kuptimit.



    Por, le tė kalojmė nė poezinė e dytė. Teksti nė shqip i Naimit ka ndryshuar titullin origjinal persian “Tregtari dhe papagalli”, nė njė tjetėr mė poetik “Turtullesha” – ndryshim qė riprovon edhe njė herė, mendėsinė e poetit i cili preferonte qė ndjenjat delikate tė shprehura nė poezi, tė ishin tė njė turtulleshe dhe jo tė njė papagalli prozaik.



    Drama e dy poezive ėshtė pothuajse e njėjtė: Njė tregtar i pasur kishte njė papagall (pėr Naimin, njė turtulleshė). Kur po nisej pėr nė Indi u kėrkoi gjithė shėrbėtorėve tė tij tė shprehnin njė dėshirė qė t’ua plotėsonte. E njėjta pyetje i drejtohet dhe papagallit, i cili i etur pėr liri, i kėrkon qė t’u ēojė pėrshėndetjen e tij prej tė burgosuri, miqve tė tij tė lirė. Tregtari mbėrrin nė Indi dhe plotėson dėshirėn e zogut, por sapo flet, njė nga zogjtė bie i vdekur pėrtokė. I turbulluar, tregtari kthehet nė atdhe dhe i tregon ngjarjen tė burgosurit tė tij e ky sapo e dėgjon, bie i vdekur. Tregtari qė e kujton tė vdekur, e hedh tutje, por ai ngrihet e fluturon drejt lirisė.



    Tregimi i Rumiut mbaron kėtu, ndėrsa ai i Naimit vazhdon me turtulleshėn qė burgoset pėr herė tė dytė, por kjo shtesė nuk ėshtė veēse njė shtojcė e tregimit tė vėrtetė dhe nga ana tjetėr edhe ajo frymėzohet drejtpėrsėdrejti, megjithėse jo nė mėnyrė pasive, nga njė tjetėr poezi e Rumiut “Tri kėshillat e zogut”, qė tek “Kolba shpirtėrore” ndjek menjėherė “Tregtarin dhe papagallin”.



    Tė bėjmė tani analizėn e tė dy teksteve. Naimi e fillon kėshtu “Turtulleshėn” e tij: “Njė burrė i pasur, kishte njė turtulleshė tė cilėn e kishte mbyllur nė kafaz”. Dhe Pizzi: “Na ishte njė tregtar dhe kishte njė papagall, njė papagall tė hijshėm, tė cilin e kishte mbyllur nė kafaz”. Tregimi vazhdon: “... Padroni mori rrugėn e shkoi e pa turtujt dhe foletė e tyre... ngriti zėrin pėr t’i pėrshėndetur... e njėra prej tyre, u shkėput e ra e vdekur pėr tokė”.



    Mė pas Naimi do tė vazhdojė tregimin me kthimin e padronit nė atdhe dhe vdekjen e shtirur tė zogut dhe do tė shtojė: “... E mori nga kafazi, e hodhi tutje, por turtullesha e ngjall dhe fluturoi”. Dhe ja, pėrkthimi i Pizzi-t: “Ai sapo arriti nė kufi, pa papagaj nė njė fushė tė shkretė... Ngriti zėrin e tha mesazhin” dhe nė fund: “... E nxori nga kafazi dhe ai nė degėt e larta tė njė peme, fluturoi”. Edhe pėr pjesėn e mbetur tė dy teksteve, vlen e njėjta gjė qė kam thėnė pėr “Fyellin”.



    I vetmi shpjegim qė mund tė japim pėr kėtė “kopjim” tė Naimit ėshtė se nė to, ai ka gjetur sigurisht pėrputhje, jo vetėm me idealet dhe ndjeshmėrinė e vet, por sidomos nė tė dytėn, njė ndėrthurje me jetėn e vet prej mėrgimtari, prej tė burgosuri – i larguar me forcė nga toka e vet e nga gjėrat e tij tė dashura. Ai sheh veten tek fyelli i larguar nga kallamishtja e qė qan nga larg, duke moduluar misterin e mendimit me shpirtin e zjarrtė harmonioz. E sheh veten edhe tek turtullesha qė ėndėrron kthimin tek shoqet e veta e qė mė nė fund, arrin tė realizojė ėndrrėn e lirisė; por pėr Naimin, kjo do tė mbetet vetėm ėndėrr e ai do tė vdesė i mėrguar nė dhe tė huaj. Njohja e veprave me karakter tė ndryshėm e kompleton figurėn e Naim Frashėrit, duke na treguar aspektet mė tė fshehta e nganjėherė mė tė pamenduara. Koncepti themelor i poetit mbetet ai qė shpėrthen nga veprat e tij mė tė mėdha. Do tė shtoj vetėm qė, nga pikėpamja estetike, shumė nga kėto poezi tė fundit janė pa dyshim nga mė tė bukurat qė ka ditur tė krijojė muza frashėriane”.


    31/10/2009
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  16. #16
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,301
    Postimet nė Bllog
    4
    "Si e varrosa Musine Kokalarin"

    E Hene, 25 Janar 2010

    Flet Shaban Doci

    I burgosuri per shume vite, tregon kalvarin e gjate te vuajtjeve ne diktature

    Si quhej banda ne te cilen ju benin pjese dhe tentuat arratisjen?

    Nuk isha vetem anetari i bandes, por edhe kryesuesi i saj. Nuk ishte bande ne fakt, ne donim te shpetonim lekuren nga diktatura e proletariatit, ndaj kishim vendosur te arratiseshim. Ishim 5 veta, shok mes tyre kisha Isa Meren, i cili u vra. Ai nuk e kishte plan te arratisej, por i vdiq i vellai ne burg. Nga familja Mera jane vrare te gjithe, nuk kane bashkepunuar me asnje, pervec se me mbretin. Tre te tjeret nuk i kam njohur. Kam punuar ndertues, pastaj kalova ne nje shoqeri qe merrej me lende ndertimi. Doja te shkoja te punoja e te jetoja ne Amerike si refugjat, s'jam marre me politike, as ne burg e as jashte saj. Megjithate, Isane e kisha shok te ngushte, e me vinte keq per te, donim me cdo kusht te largoheshim, por ai kishte qellim politik, te bashkohej me mbretin.

    Une nuk kisha qellim politik, doja vetem te kaloja kufirin, te shkoja te jetoja. Planet m'i ndryshoi Isai. Duhej qe personat qe do arratiseshin te ishin ne gjendje te ecnin, por keta te tjeret ishin te semure, njeri ka qene profesor Idriz Halluni, tjetri kishte mbaruar shkollen mbreterore. Shkuam ne daten 1 maj t'i merrnin ne Tirane. Kishim vendosur te shkonim a deri ne Lure ose afer Kukesit me makine ose ne kembe. Por, kur dolem ne Mamurras, ndryshuam drejtim.

    Cila ishte pika nga do te arratiseshit?

    Nga Korabi, sepse e kishim kontrolluar gjendjen para se te arratiseshim. Ecem tere naten, por e humba durimin i thashe atij, nese s'ke besim, ndahemi, vecohemi secili ne rrugen e vet. Por ky s'mund te bente rruge pa mua, duke qene se kishim edhe lidhje familjare e miqesore. Ecem tere naten, Idrizi u semur dhe e morem ne krahe. Keta te tjeret ishin ne moshen 45-50-vjecare, vetem une isha me i riu, 27 vjec. Idrizi me Sebastianin nuk ishin ne gjendje te ecnin, ishin te semure mbi te gjitha. U thashe te kthehemi e te mos humbasim kot e te vdisnim rrugeve, por shoku im tha jo.

    Sa dite keni rrugetuar?

    Kemi rrugetuar nga data 1-15 maj, neper male, nga Shkopeti. Furnizoheshim me buke e iknim. Shkuam ne Lure, ku sa dolem ne u lajmerua shefi, i plotfuqishmi i zones dhe se cfare kishim veshur madje. Qe ne ate moment, i madh e i vogel ne veri u ngriten ne kembe per te na kapur neve. Ne nje vend qe quhet Skavice, ndodhet nje mal e nje pyll, ku u futem derisa u be nate. I lashe aty dhe shkova te lyp buke.

    Ku furnizoheshit me buke, neper dyqane?

    Jo jo, neper katunde, u thosha qe shisja dhe se kisha nje femije me vete, e s'kishim buke te hanim. Pra genjeja. Kur shkova prape, me perqafuan te gjithe, sepse menduan se i lashe aty e u dorezova, i braktisa. Kjo eshte e keqja kur nuk e njeh tjetrin e s'ke sukses. U nisem drejt Korabit, kaluam piken kryesore nga kalaja e Dodes. Na kaloi nje patrulle perpara e nuk na tha gje. Njerezit e benin ate detyre sa per nje cope buke e per te shkuar ne shtepine e vet. Populli ishin i mire por diktatura ishte e tille saqe asgje nuk i shpetonte dot. Shkuam drejt pikes perfundimtare te Korabit, atje pame dy drita, nje te postes dhe nje te nje shtepie te larte. Isai tha te zgjidhnim nje tjeter, une thashe nje tjeter. Isai kishte te drejte ne fakt. U nisem ne drejtim te gabuar, gje qe e pame ne te zbardhur te drites. U ndalem dhe u kthyem. Per fat, ate nate ra 4 gisht bore, nga gjysma e Korabit e siper kishte aq mjegull sa me te fut gishtin ne sy, nuk e shihje. Une nuk e mora Idrizin ne krah, i thashe qe lashe babane tim te vdiste e nuk e mora te kalonte kufirin. Ai nuk e la, ishte besnik jashte mase. Ishim shume te lodhur. Isai shkoi u dorezua pastaj, nuk shkoi me ate qellim ne fakt, por kete e beri edhe Sebastiani me pas. Vijuam te ecnim. Eshte nje maje me kthesa shume aty, eshte e nderlikuar per t'u orientuar edhe po te kesh lindur ne ate vend. I them Sebastianit ndalu, ky nuk e beri, i thashe per here te dyte, ky u ndal. Kisha frike mos ndahesha me Isane. Ky ishte i keputur komplet. Ky kthehet poshte e sheh nja dy femije me dele. I pyeti se ku ndodhej, u kerkoi nje cope buke e i kerkoi t'u tregonin se ku ndodhej kufiri. Ata e moren te shtepia, ai u tregoi atyre per ne, u tha qe nuk dorezohemi. Vazhduam itinerarin, kam kaluar tre kthesa per ne shtegun tjeter dhe nuk e pame me Isane. Une mora majtas, ai mora gjysme majtas, ndaj humbem. Kalova ne fushen e Korabit, ne vend te shkoja djathtas, mora majtas. U futa ne nje kasolle bagetish, fsheha armen, ndersa te medhenj e te vegjel po ecnin ne rruge, bashke me ushtrine. Degjuam krisma.

    Ju me ke ishit nderkohe?

    Skender Taken e kisha me vete. I thashe "do vritet Isa Mena". "Jo", me tha ai. Degjuam prape krisma, ndersa kur u terr vijuam rrugen. Afer Dinit donim te ndryshonim rrugen, pasi nuk kishte mundesi depertimi, ndaj doja te nderroja drejtim ne nje zone tjeter, per te kaluar me pas kufirin. Shkova ne nje dyqan per te marre nje pakete cigare dhe te pyesja se c'kishte ndodhur me Isane. Atje me kane kapur ne dyqan, ne dere te dyqanit, dhe ai qe me ka kapur eshte sot ne Durres bashke me familjen. Me cuan ne Kukes dhe me thane "Ta vrane Isane".

    Aty e more vesh qe ta vrane shokun?

    Po, thashe me mire qe e vrane sesa te ishte kapur i gjalle. Kjo ishte puna e grupit. Me cuan ne Kukes, nga Kukesi ne Tirane, nga Tirana ne Durres. Aty na mori hetuesia e Gjykates Ushtarake Speciale, sepse dyshonin se mos kishin hapur ndonje gjyq nga Teme Sejko. Skender Tafa e kishte nip Teme Sejkon, por une nuk e dija kete. Me akuzonin se une isha shkaktar per gjithe c'ka ndodhi.

    Aty thuhej se ishte nje bande e UDB-se. Sa informacion kishit per UDB-ne ju dhe c'lidhje kishit?

    Keto skenare i ka pergatitur Sigurimi, per cilindo, jo vetem per ne. Asnje lidhje nga ne s'kishin te bente me ata, keta te grupit ishin te rrjetit mbreteror, pervec meje qe doja te ikja ne Amerike si refugjat. S'kemi pasur lidhje as me bande te jashtme, as te brendshme.

    Ju bene presion ne hetuesi?

    Presioni ne hetuesi ka qene ky: donin te me detyronin te thoja qe po te me dilte ushtria para, une do vrisja ndonje ushtar. Hetuesi dhe perfaqesuesi i akuzes me ka mbajtur 30 dite me kete akuze brenda. Pse do e vrisja une ushtarin, c'faj do me kishte ai? Ne fund fare i thashe: Po te hapja lufte me forcat e ushtrise, po te te shihja ty 500 meter larg, do te te vrisja ty, ushtarin jo. Atehere hetimi u mbyll. Ushtar mund te ishte djali im, kusheriri etj. Ushtria s'me kishte asnje borxh mua, borxh me kishte shteti, regjimi.

    Si e gjykoni aktin e ketij personi qe ju denoncoi qe po arratiseshit?

    Degjo ketu, ai duhet te kete seder burrerore te thote qe s'ka asnje faj. Ate qe ka bere ai, mund te bente kushdo. Atij i ka shkuar qofte te dera.

    Sa ju denuan?

    Nga 22 vjet, me caktuan 15.

    Sa bete ne fakt?

    Une kreva 11 vjet e 2 muaj e 7 dite, te tjerat i kam fituar me pune, me nga dy norma ne dite. Gjyqi u be ne Durres, pastaj ne Tirane na cuan ne Kombinatin e Mishit, pastaj ne ndertim, ku ushtrova profesionin. Pas Bankes se sotme e gjithe zona deri te ish-shtepite e piloteve italiane, e kam pasur une ne patronazh, kam qene specialist i shkathet ne te gjitha punimet. Pastaj ne cuan ne uzinen e Lacit, pastaj ne Rubik, ku kishin vendosur te me caktonin teknik cilesie. Me thirri aty nje Bajram Kurvafa, nje komandat kampi, kafshe fare, njeriu me i pasjellshem dhe me i lig neper kampe. Me tha se kishin vendosur te isha teknik cilesie, me kusht qe te beja listen e atyre qe nuk benin normen. Sepse atyre qe nuk benin normen, i nxirrnin paradite e pasdite ne pune, ndersa naten ne biruce.

    I thashe une: Po te isha kaq burre i mire, s'kisha bere burg, kisha ndenjur jashte. Me futen ne biruce 30 dite per kete qe thashe. Ne biruce gjeta nje nga keta te grupit te gazetareve, Robert Vukani, eshte ne Tirane ai sot. Me pas vazhdova punen, ndersa kur isha ne burg na sollen ne grup kinez, per te na specializuar per furrat e shkrirjes.

    Ky eshte nje fakt i ri. Qe te burgosurit specializoheshin me kinezet.

    Po, por ne kete kohe me kinezet ata paten nje ferkim. Erdhi kryeinxhinieri, i dorezoj une kaldajen. Me pyet mua sa vjet isha denuar. "15 vjet burg", i them. Per cfare me pyet. "Per arratise". Nuk ka mundesi me thote. Ne ne Kine i transferojme nga njera province ne tjetren ata qe tentojne te arratisen. Shkon kryeinxhinieri i thote komandanit, qe ishte beterr fare. Nderhyri komisari, u acarua gjendja kaq shume, saqe e hoqen kryeinxhinierin qe aty. Habiteshin kinezet kur na shihnin aty. Prej aty me cuan ne Lac, pastaj ne Fushe-Kruje, me pas ne Elbasan e me vone ne Pishe-Pore te Vlores. Na futen ne kenete, kishim komandant Sulejman Manokun, ish-kryetar i deges se Peshkopise. Kur mori vesh qe isha shoku i Isa Menes, me therret ne zyre, e me thote se mos ishte politikan Isa Mena. Nuk i kam thene kujt i thashe une per kete, mos e di veten politikan ti se je kryetar kampi. Te nesermen ai mblodhi kampin, ishte nje dibran i lidhur me kete, spiun i ekspozuar, i cili tha: Te ndodhe qe te na luftoje imperializmi, pa shkelur mbi trupat tuaj, nuk shkoj te luftoj. Te shtaten dite, me makine ne dispozicion ne cojne ne Spac te Burrelit, ne nentoke, ku kam punuar 4 vjet, edhe pse isha me raport doktori. Nga Spaci me cojne ne Ballsh, ku me pas u lirova dhe shkova ne shtepi, te cilen nuk e gjeta, se ma kishin prishur. Fjeta te ura e Drinit, kerkova pune, u futa ne ndertim ne Kalimash, ku nuk me paguanin kategorine e 7-te qe kisha, por te 5-ten. Ne kete kohe, kisha muhabet per t'u fejuar me nje vajze qe kishte babane ne burg.

    Ishte e veshtire te krijoje familje besoj?

    Gje me te veshtire nuk kam pare ne jete, nuk na linin. Kjo vajza kishte qene per fat a kusherire a mbesa e Azem Kryqalliut dhe ajo pranoi me te gjitha kushtet.

    Pra, nje familje qe kishte qene kundershtare e pushtetit, mund te pranonte nje njeri si ju?

    Edhe atje s'na linin, se nderhynte dega. Me thirren ne zyre e me thane qe nuk duhet te martohesh pa lejen tone. U thashe qe shqiptareve, edhe ne kohen e turkut, nuk u ndalohej te martoheshin. "Ndoshta ty", i thashe, "ta ka dhene Enver Hoxha kete te drejte". Megjithate, i bera 24 faqe leter Enver Hoxhes per kete rast.

    Cfare permbante kjo leter qe i derguat Enver Hoxhes?

    Permbante biografine time familjare, burgun qe kam bere, dhe qe kerkoja te krijoja nje familje. E si ka mundesi qe me kerkonin te mos martohesha?! Erdhi pergjigjja, isha te motra ne fshat, vjen bashkefshatari im Gani Dasi, ish-instruktori i komitetit te partise se Kukesit, te lexonte letren. Letra ishte personale nga Enver Hoxha, dhe kerkonte te shihej sa te verteta e genjeshtra kishte. Une kalova ne Krume, me cuan me sektorin e ndertimit ne brigade, ku asnje s'punonte te punonte me mua. Bera nja nje jave vetem, pastaj kalova me brigaden, Une ne suvatim tek person, edhe pse isha specialist i shkalles se larte, zbatues objektesh. Karpenteria ishte me e veshtira, ndaj me caktonin mua, merresha me armaturat i vetem. Sesi kam shpetuar i gjalle nuk e di, sepse kjo pune nuk behet vetem, duhet grup.

    Pranoi dikush te martohej me ju?

    Kalova ne Lushnje, nuk gjeta derman. Me thote nje ish-mirditor i burgosur, per nje familje te internuar ne Rreshen, nga grupi i Teme Sejkos, bijat e Izet Osmanit. Shkova dhe rashe dakord per t'u martuar. Me tha njeri sa u nisa per ne Kukes, mos gabo ta marresh, eshte e rrezikshme.

    Ku ishte rreziku sipas tyre?

    Ate duhet ta thone ata, sepse mua ne Spac, para se te lirohesha, me erdhi nenkryetari i deges se Kukesit per te me rekrutuar. Operativ kemi pasur Gjergj Zefin, qe sot eshte gjalle, erdhi e me tha: Pse nuk na ben lutje qe te lirohesh? "Pse te lirohem" i thashe, "Une s'kam shtepi". Ai me tha, ke moter, ndersa une i thashe, "E kam, por ajo ka shtepine e vet. Plus i thashe, kam shume semundje". Cfare semundjesh ke me tha: I thashe qe kryesorja eshte qe jam psikopat ne gjendje reaktive. Ndezi cigaren, doli jashte e s'u fut me aty.

    U bashkuat me familjen Osmani, pra me nje nga vajzat e kesaj familje? Me pas?

    Fillova pune atje, por nuk me pranoi rrethi, me cuan ne ferme. I bera telegram kryeministrit, Mehmet Shehut me keto fjale: Pse me kaluat ne ferme, une jam specialist ndertimi. Nuk zgjati shume, erdhi pergjigjja nga kryeministri, kalova ne ndertim, por me conin ne sektoret me te larget e me te veshtire, ne Kurbnesh, Rreps, etj. Pra nuk me linin ne qender, ku kishte nevoje. Banova ne Rreshen, u futa ne nje objekt afer ndermarrjes se ndertimit, prane depove te grumbullimit, ne nje dhome ku as qeni nuk jetonte. Nje dhome tjeter e zuri nje agronom i fermes. Mua ma hoqen driten, atij ia lane, ndersa ai vinte nje batanije ne dritare qe te mos e shihja une qe kishte drite. Me regjistruan per te marre shtepi, i shkoi lista kryetarit te lagjes, i vuri vize emrit tim ai. Ishte i dyti telegram qe i bera Mehmet Shehut, ndaj me dhane shtepi. Por puna ishte se gruaja, kur u martuam ishte 40 vjece, ndaj ne 2-3 raste i vdiqen femijet ne bark, se nuk me linin ta coja ne Tirane. I shkova doktorit Mark Lleshi, i cili eshte edhe sot doktor, i thashe si t'ia bej. "E vetmja menyre eshte te shkosh me raport per psikopatine, jo per femijen", me tha ai. Ashtu beme, mora raport. Te nsermen, me erdhi ne oren 11:00 ne shtepi e me tha se po ta coja gruan ne Tirane, do e merrja ne qafe, sepse nuk di c'kishte bere nje gabim tjeter. I vdiq gruas ne bark femija i 4-t, ndersa ajo mbeti me barre per here te peste dhe une pastaj i cova leter Mehmet Shehut, i cili me dha leje ta coja ne Tirane, te mjeku Ilir Gjylbegu. Prej atij kam kete vajze qe kam sot, se edhe kete nuk do e kisha.

    Ne periudhen qe keni qendruar ne ato baraket e vjetra, keni banuar me nje nga personazhet me te njohura te historise se proletariatit, Musine Kokalarin.

    Po, eshte e vertete, por une ne fakt nuk kam banuar fare prane me te. Gruaja ime ka jetuar prane saj, balle per balle per 20 vjet. Edhe kur u martova une, Musineja nuk m'u afrua, sepse nuk me njihte. Kur mora shtepi ne pallat, erdhi nje dite per te marre qumeshtin ne radhe. Erdhi ajo, me dha shishen. Para meje ne radhe ishte shefi operativ, zoti Petrash. Kur me pa mua pas vetes, ai iku ne fund. I thirri ajo, se e njihte. Ajo vetem qeshi, kaq. Keshtu nisi qe cdo te diel te vinte te une. Por ne zakonisht te dielave dilnim ne pune, sepse i binte te ishte o ditelindja e Enverit, ditelindja e Stalinit etj. Por kur ishim pushim, vinte e pinte nje kafe.

    Erdhi koha qe u semur ajo, i thashe une: Te te coj ne Tirane? Jo, me tha, se shkoj vete. Behet fjale per vitin '82-'83. Jetonte ngjitur me kunaten time, i kishin vene nje invalid ne paradhome, qe ta kontrollonte se kush hynte e dilte. Po askush nuk hynte te ajo, pervec meje. Shkoi u vizitua, doli me kancer ne gjoks. Gruan e kam pasur ne vitin e fundit te studimeve per mjekesi kur u internua, ndaj i tha te mos e operonte, se sidoqofte do t'i shtohej prape plaga. "Shtyje sa ta shtysh", i tha ime shoqe. Por ajo kishte besim te keto pune e shkoi e u operua. I shkova na spital bashke me kunaten, me puthi ne dy faqet e nisi te qaje. I thashe a te vij te te marr. Jo, me tha, se vij vete. Kur erdhi ne shtepi. me thirri e me tha: Kam nje fjale me ty. "Do me japesh fjalen e burrave qe do me varrosesh", me tha. I thashe se nuk dihet kujt i bie te varroste shoq-shoqin. "Nese ti vdes para, do te te varros si motren time", i thashe. "E bejme me doreshkrim, me tha, dhe une iu pergjigje po. Shkuam te tavolina per te bere testamentin. Keto doreshkrime do t'i le ketu tha te ty. I thashe merri coji vete, pse te ma lesh mua kete pune? Do me premtosh dicka tha: Do vish cdo pasdite deri ne oren 9 te darkes te une? I thashe s'ta jap dot fjalen se punoj 11 ore ne dite. Megjithate shkoja. Por si rregull, qe kur me lindi femija, cdo vere e coja ne plazh ne Shengjin. Ishte gusht i vitit '83, I thashe: Musine, neser do shkoj te marr vajzen dhe gruan. Me tha: mos shko dhe neser. I thashe une: Do shkoj se pasneser duhet te paraqitet ne pune gruaja. Ti ke kunaten time ketu. Tha: Ishalla kur te vish, te mos me gjesh.

    Sa shkova une, kunates i kishte ardhur nje telegram nga Elbasani, per t'u nisur atje, se djalit te xhaxhait i kishte kapur nje karroce kemben e ia kishte thyer. Musineja vdiq ne oren 9 te darkes, ndersa une isha ne Lezhe. Kthehem ne mengjes, per te kapur autobuset qe shkonin ne Rreshen. Me thane ka vdekur Musineja. Shkoj te shtepia, kthehem te shtepia e saj, dera ishte me celes, kishin marre ato doreshkrimet ca kishte atje, e kishin mbyllur deren me celes nga kryetari i Keshillit. Shkova i thashe nje Agim Harunit se kush e kishte celesin. Filani me tha. I shkova atje, me thane qe nuk ma jepnin dot. U thashe atyre qe i kisha premtuar se do ta varrosja, e kisha marre me shkrim ate. U thashe qe pergjigjesha per te gjitha, vetem per te marre celesin. E mora celsin, shkova te shtepia e Musinese, e nxorem, e lame, shkuam te Komunalja dhe donim ta varrosnim ngjitur me nenen e gruas. Por, problemi ishte se asnje nga Komunalja nuk pranonte te hapte varrin per Musine Kokalarin, as makina nuk vinte madje. Mora nje jevge per gjenezen.

    Takova dhendrin e Beqir Ballukut, Gjergji Gjekun, i internuar edhe ai, dhe bashke me nje kosovar qe e quanin Ymer, hapen varrin. Kufomen e transportuam me makinen e zhavorrit. Gjithe lagjja eshte ngritur e na ka pare me nje urrejtje te jashtezakonshme sepse po varrosnim nje te vdekur. Per me teper se mua asgje nuk me lidhte me Musine Kokalarin, as politika, as ekonomike shoqerore, vetem se jetonim aty. Vetem une me gruan, kunaten dhe femijen tone, bashke me Gjergjin e kosovarin, e kemi varrosur ate dhe kemi ngrene dreken te varri i saj.

    E varrosem. I kishte thene kunates ajo qe te merrte ne telefon Platon Kokalarin, djalin e xhaxhait. Ai erdhi pas 2-3 ditesh, i dhame gjithe materialet e Musine Kokalarit, me shkrimin tim. Fotografite, dokumentet e pensionit, leternjoftimin, librat e kohes se Enverit, edhe te nenvijezuara, i kam te gjitha une sot. E verteta kjo ka qene.

    KJ

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827

    ''Vatra'' pėrkujton nė Nju-Jork disidenten Musine Kokalari

    moderator me qe nuk e gjeta temen per M kokolarin po hap temen e re.
    po e gjetet ju bashkangjitjani temave te vjetra per musinene kokolari.


    ----------


    ''Vatra'' pėrkujton nė Nju-Jork disidenten Musine Kokalari

    BEQIR SINA, New York

    Nėn patronazhin e Vatrės u pėrkujtua Musine Kokalari, me njė pėrkujtim e nderim tė jetės e veprės tė, tė gjitha grave shqiptare, nė Shqipėri, Kosovė dhe nga tė gjitha trojet etnike


    Me rastin e pėrvjetorit tė 93-tė tė lindjes sė disidentes shqiptare Musine Kokalari dhe nė pėrkujtim e nderim tė jetės e veprės tė tė gjitha grave shqiptare, nė Shqipėri, Kosovė dhe nga tė gjitha trojet etnike, tė cilat, kanė vuajtur dhe janė presekutuar nga regjime tė ndryshme politike e sllavo komuniste, Federerata PanShqiptare e Amerikės VATRA, javėn e kaluar zhvilloi njė aktivitet pėrkujtimor. Nė kėtė veprimtari simbolike, studiues, drejtues shoqatash, veprimtarė e aktivistė tė komunitetit, ish-gra tė persekuturara gjatė regjimit tė Enver Hoxhės nė Shqipėri, dhe nga ato qė e pėrjetuan gjenocidin serb, nė Kosovė, ėshtė folur dhe diskutuar edhe lidhur me rolin e gruas nė shoqėri dje dhe sot, dhe nė veēanti lidhur me dhunėn e ushtruar ndaj femrės nė vitet e kaluara. Ky ishte aktiviteti i parė i kėsaj natyre nė komunitet, dhe u zhvillua nė lokalin e njohur nė Bronks - Nju Jork, "Restorantin East WoodManor" - "qendėr", kjo e njohur tashmė nė komunitet, pėr tubime, festime dhe aktivitet e tjera. Aktiviteti, u zhvillua nėn pėrkujdesjen e shoqatės Vatra. Nė kėtė tubim gratė shqiptaro-amerikaneė patėn rastin pėr tė pėrkujtuar Musine Kokalirin, gruan e shquar tė letrave dhe tė politikės sė kohės (anėtarėt e familjes sė saj nė SHBA-sė kanė qenė gjithashtu, bashkėthemeluesit e shoqatės patriotike Vatra), shoqatė kjo nė Amerikė, e cila ia kushtoi gjithė veprimtarinė e saj nė mėrgim - pavarėsisė dhe pėrparimit tė Shqipėrisė, Kosovės dhe tė gjitha trojeve etnike. Kjo veprimtari u mbajt pasi pėrkonte edhe me 10 shkurtin, qė do tė shėnonte 93-vjetorin e lindjes sė Musine Kokalarit. Qasja nėpėrmjet kėtij aktiviteti pėrkujtimor i "gėrshetuar" edhe me rolin e gruas nė shoqėrinė shqiptare, dje dhe sot, u zhvillua nė njė kohė qė "fatkeqėsisht" edhe askush nga institucionet e kulturės, shoqata e organizata nė atdhe, nuk u kujtuan pėr tė pėrkujtuar, tė parėn shkrimtare dhe politikane shqiptare, tė parėn femėr me titull Doktore Shkencash nė letėrsi. Pikėrisht, nė njė kohė kur nė njė luginė nė rrėzė tė malit tė Dajtit, nė veri rreth 15 km larg nga kryeqyteti i Shqipėrisė - Tirana", janė gjetur mbetjet e tė burgosurve politikė tė ekzekutuar me nga njė plumb pas koke, gjatė regjimit komunist, dhe tė hedhur anė disa gropa tė futur nė thasė plasmasi. Oratorėt falenderuan Federatėn Pan Shqiptare Vatra, pėr mundėsinė qė u ofroi nė realizimin e kėsaj veprimtarie si kryetarin e kėsaj organizate Ing. Agim Karagjozi, dy nėn/kryetarėt; Dr. Gjon Buēaj e Agim Rexhaj, anėtarėt e kryesisė zotėrinjtė Zef Balaj e Zef Pėrndocaj, Editorin e gazetės Dielli, z Dalip Greca, Dr. Nexhat Kaliēi, regjisorin Nuhi Destani, Zonjat Merita Shkupi, Rita Saliu, Merita Bajraktari McCormack, Mjafturie Daci, Aida Dismondy, Xhemile Greca e Lena Kataliē, si edhe gazetat "Dielli", “Iliria” e “Bota Sot”, tė cilat i dhanė jehonė falas kėsaj veprimtarie. Nė fillim tė kėsaj veprimtarie ėshtė shfaqur edhe njė film dokumentar i realizuar nga regjisori Nuhi Destani Dr. Nexhat Kaliēi dhe i sponsorizuar nga shoqata Vatra. Nė kėtė dokumentar flitej mbi represionin serb mbi gruan shqiptare nė Kosovė, gjatė sundimit serb. Njėheresh ky tubim sipas organizatorve ishte edhe njė reagim proteste ndaj Gjykatės Kushtetuese nė Shqipėri, e cila pak ditė mė parė rrėzoi ligjin e Lustracionit, pėr krimet e komunizmit nė Shqipėri, aq mė tepėr kur atje sapo u zbulua nė malin e Dajtit, njė varrez masive me mbetjet e tė 19 personave tė pushkatuar nga rregjimi komunist, gjatė peruidhės 1944-1990.

    Nė diskutime folėn gra e vajza qė kanė kryer studimet univesitare nė Shqipėri apo nė SHBA, studiues, e personalitete tė njohura tė komunitetit, ēka do tė krijonte edhe pėrshtypejn e zhvillimit tė njė "simpoziumi tė vogėl". Fjala pėrshėndetėse u mbajt nga nėn/kryetari i shoqatės Vatra, dr. Gjon Buēaj. Zonja Merita Shkupi mbajti njė kumtesė tė gjatė kushtuar jetės dhe veprės sė Musine Kokalarit. Ndėrsa, zonja Rita Saliu mbajti kumtesėn "Gjenocidi serb nė Kosovė", shikuar nė fokusin mbi gjenocidin ndaj femrės shqiptare nė Kosovė, gjatė sundimit serbo-sllav. Aktiviteti u tha se ėshtė zhvilluar duke marrė shkas nga seanca dėgjimore qė Kongresi Amerikan zhvilluar disa ditė mė parė me protagonistėt kundra dhunės ndaj grave, dhe vendimeve serioze qė u parashtruan aty pėr masat e parandalimit tė saj. Tė pranishme nė seancėn e Uashingtonit, ishin gjithashtu Ambasadorja pėr ēėshtjet Globale tė Grave nė Departamentin e Shtetit Melanie Verner, si dhe aktorja amerikane Nicole Kidman.

    Ndėrsa nė fund tė aktivitetit me rastin e pėrvjetorit tė 93-tė lindjes sė disidentes shqiptare Musine Kokalari dhe nė pėrkujtim e nderim tė jetės e veprės tė, tė gjitha grave shqiptare, nė Shqipėri, Kosovė dhe nga tė gjitha trojet etnike, tė cilat, kanė vuajtur dhe janė persekutuar nga regjime tė ndryshme politike e sllavo-komuniste, organizuar nga Federerata PanShqiptare e Amerikės VATRA, dhe shoqatat e grave, kishte edhe diskutime tė hapura nga gra ish-tė persekutuara politike, apo regjime tė ndryshme nė trevat shqiptare. Pati edhe recitime poezish kushtuar femrės shqiptare nga poezi tė artistes Justina Aliaj si dhe u kėnduan kėngė popullore nga tė gjitha trevat prej kengėtares sė mirėnjohur Merita Halili, nėn drejtimin e mjeshtrit tė firzamonikės Raif Hyseni.

    bota sot

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    13,380

    TRIPTIK PĖR NJĖ DISIDENTE (MUSINE KOKALARI) 29/09/2010 Ndue Dedaj

    TRIPTIK PĖR NJĖ DISIDENTE

    29/09/2010
    Ndue Dedaj


    (MUSINE KOKALARI)

    E kam kundruar disa herė atė fotografi tejet tė veēantė. Njė fytyrė e pastėr femre, serioze, aspak e frikėsuar, qė ka para njė mikrofon. Foto e “nusėrimit” tė saj tė pashembullt. Do tė bėhej dhe ajo nuse, do tė kishte njė familje si tė tjerat, do tė mbulohej nga zėrat e fėmijėve tė saj. Por jo. Gjithēka do tė merrte fund aty. Tek ajo fotografi e rrallė, nga mė tė trishtat e njėherėsh nga mė tė fismet e rruzullit. Nuk dihet saktėsisht se ēfarė ajo ėshtė duke thėnė a mos thėnė nė atė sallė hijerėndė, para atij mikrofoni shurdhmemec, qė kėrkon prej saj fjalė fajėsie, qė ajo nuk i shqipton dot. Ėshtė njė fotografi unike pafajėsie e profilit disident tė njė intelektualeje nė botėn komuniste tė Lindjes, qė meriton njė ēmim special dhe si e tillė. Ajo nuk ėshtė aty pėr tė pozuar para atyre njerėzve pėr ndonjė kurorė lavdie a pėr t’u shpallur mis. Pėrkundrazi, ajo nuk ka dashur kurrsesi tė gjendet nė atė vend, nė atė sallė, nė atė fotografi! Ėshtė sidoqoftė nė gjyqin e saj.

    Ėshtė viti 1946 kur shkrimtarja e re Musine Kokalari do tė dėnohej si disidente e regjimit komunist, e para grua disidente. Kishte guxuar tė krijonte Partinė Social-Demokrate nė vitin 1943, pėr t’i dhėnė njė tjetėr fytyrė politikės sė kohės, qė ajo e shihte jo pa dyshim, ndaj nuk mund tė ishte mė e lirė pas triumfit tė pushtetit popullor. Dhe do tė mbyllej pėr 15 vite nė burg politik deri nė 1961, kur do tė lirohej, pėr tė vazhduar tė ishte sėrish e izoluar, kėsaj here nė internim, pėr njėzet e dy vjet tė tjera deri nė vitin 1983, kur do tė ndėrronte jetė nė qytetin e Rrėshenit, ku kishte banuar nė njė shtėpi pėrdhese mes baltės dhe ferrave.

    Ishte ajo fotografia e saj, qė i kishte sjellė atė fat tė mbrapsht. Ai gjyq. Por pėr ēudi ajo foto ėshtė e hijshme. Shprehėse. Domethėnėse. Asnjė lloj rebelimi nė sytė e saj. Ajo e dinte tashmė udhėn e ferr-fatit tė vet. Fatet nė kėtė botė ndaheshin, ani se ajo ishte nga qyteti i Udhėheqėsit tė vendit, nga e njėjta lagje. Kishin qenė njohur sigurisht, madje ishte thėnė se ai e kishte adhuruar vajzėn e Kokalarėve... por ajo nuk kishte qenė dakord. Dy gjirokastritėt kishin qenė me studime jashtė vendit, ajo nė Itali, ai nė Francė: ajo ishte kthyer pasi kishte doktoruar pėr letėrsi me njė studim pėr Naim Frashėrin, ai i kishte ndėrprerė studimet pėr jurisprudencė. Tani ja se ku ishin, ai nė krye tė shtetit tė vet tė majtė, ajo nė fundin e fundit tė atij regjimi, dhe pse aspirata e saj politike kishte qenė po ashtu e majtė, por socialdemokracia dhe jo komunizmi. Tash qė ajo kishte rėnė nga “vakti”, nuk mund tė gjendeshin pėr tė njė palė ēizme tė reja, qė kėmbėt e saj tė brishta tė mos griheshin nga lluca, balta dhe gėlqerja, teksa ajo pėrziente gjithė ditėn llaē nė ndėrtimin e godinės sė re tė spitalit. “Pse kėmbėt e asaj kulakes tė dhimbsėn ty!” - i ishte hakėrryer teknikut tė punimeve njėri nga shefat e ndėrmarrjes...

    Shfletoj veprėn e Musinesė nė dy vėllime. Sillem nėpėr jetėshkrimin e saj dhe sėrish ndaloj tek ajo foto gjyqi nė faqen e parė. Fotoja e fundit publike e saj. Nuk kam parė njė tė dytė si ajo, ndaj dua ta kem gjithnjė nė studion time kur shkruaj... Nė atė vėshtrim ka diēka tė pathėnė deri nė fund. Tė pakryer. Siē ngjet mbase me tė gjitha ikonat e kėsaj bote, me shėmbėlltyrat femėrore - hyjnore qė nga Dea...

    Biblioteka e qytetit tė vogėl

    Kur nuk mund t’i kishte mė njerėzit pranė, kishte librat, tė vetmit shpirtra me tė cilėt mund tė fliste nė vetminė e saj qė s’dinte tė sosej me disa dhjetėvjeēarė. Edhe vetmia i pėrgjohej nga sy tė fshehtė tė regjimit politik, tė cilit ajo i kishte kundėr qė nė rininė e saj. Asgjė s’e lidhte me pejzat e asaj kohe dhe as qė mund t’i pėrjetonte bubullimat propagandistike tė regjimit. Madje ajo tashmė nuk i ndiente ato, ishin tė huaja pėr gruan si njė copė mermer i bardhė, qė koha e shkrinte pa mėshirė. Banesa e saj ishte njė kthinė e vogėl nė tė vetmin moēal tė qytetit ku rronte dhe ndonjė familje tjetėr me damkėn “e deklasuar”. Musineja nė atė dhomė kishte vetėm shtratin prej druri, librat e shumtė, ditarin e saj dhe kujtesėn e njė kohe tė kaluar. Kujtesėn e bardhė tė kohės sė studimeve nė Romė dhe atė tė errėt tė pas Luftės sė Dytė, kur ajo do tė persekutohej si e gjithė elita intelektuale e vendit. Tani ajo duhej tė paraqitej mėngjes e mbrėmje nė sportelin e Degės sė Brendshme pėr tė thėnė se ishte aty, se nuk kishte marrė arratinė, se nuk ia kishte me tė pabesė regjimit!...

    Ajo kishte vetėm njė tempull ku falej, nė njėzet e dy vjet, librin, bibliotekėn e qytetit nė katin e dytė tė pallatit tė kulturės, e vetmja “shtėpi” qė ajo nuk e kishte tė ndaluar. E njihnin pėr lexuese tė zellshme, po askush nuk e dinte se ajo kishte qenė shkrimtare nė rininė e saj, se kishte botuar 4 libra, se kishte studiuar pėr letėrsi, se kishte pasur korrespondencė me ajkėn e dijetarėve e shkrimtarėve tė kohės: Angelo Leotti, Sotir Kolea, Lasgush Poradeci, Aleksandėr Xhuvani, Ernest Koliqi, Lumo Skėndo, Bilal Xhaferi etj. Pėr ēudi, adresa e saj jo gjithkund ishte shuar, vazhdonin t’i vinin ende revista tė huaja nga Italia, Anglia, Kanadaja, teksa nė zyrat qeveritare hynin vetėm revistat kineze.

    Biblioteka e vogėl e Rrėshenit, si e re qė ishte, librat e saj nuk i kishte as nė fondin e rezervuar. Nė atė fond ishin vetėm nja dyqind libra, kryesisht revistat “Hylli i Dritės”, “Kumbona e sė Diellės”, apo botime si “Visaret e Kombit”, “Shkrimtarė shqiptarė” dhe pak libra italisht qė i kishte sjellė nga Shkodra mėsuesi i historisė, Kin Baqli. Musineja shkonte nė bibliotekė katėr-pesė ditė nė javė, qėndronte dy-tre orė duke lexuar libra artistikė, politikė, albanologjikė etj. Shfrytėzonte fondin, gėrmonte pareshtur nė skedar. Nuk ka dyshim se kartela e saj ishte e pakrahasueshme me tė asnjė lexuesi tjetėr nė qytet. Aty ajo ishte nė hullinė e saj tė pandėrruar si krijuese dhe studiuese. Kujton njė ish-punonjės i bibliotekės i viteve ‘70: “Njėherė, kur ajo ishte nė sallėn e leximit, me njė turrė librash pėrpara, bie telefoni. Ishte sekretari i Komitetit tė Partisė. Mė kishte thirrur posaēėrisht pėr Musinenė, si ta kishte parė nga dritarja se ishte aty. Nė fillim mė pyeti se ēfarė librash lexonte ‘ajo plaka e deklasuar’, pastaj mė kėrkoi qė tė bėja gjithēka qė ta pėrzija nga biblioteka, tė mos i jepja libra me vete, sidomos jo mė shumė se njė libėr, e tė tjera forma presioni, qė asaj t’i bėhej e mėrzitshme dhe tė ikte. Por unė nuk kisha tė drejtė tė veproja ashtu. Rregullorja nuk e pengonte lexuesin tė merrte libra nė shtėpi...”.

    Zonja e lartė kishte vendosur njė marrėveshje tė heshtur me njerėzit e qytetit verior, tė cilėt e admironin pėr pamjen, veshjen gjithė sqimė, urtėsinė e saj proverbiale, dhe ajo “marrėveshje” e pazakontė e saj me qytetin ishte buzėqeshja. Vetėm kaq mund t’i dhuronin dhe t’u dhuronte njerėzve. Njė lėvizje tė lehtė koke. Njė buzėqeshje dashamirėse. Ndonjėherė dhe fliste pak fjalė me gratė, i kėshillonte pėr fėmijėt, gatimin a diēka tjetėr kėso lloji dhe kjo nuk i merrej pėr tė keq. Por jo mė shumė. Ajo duhej tė ishte thjesht njė hije pėr qytetin. Njė hije qė shkonte e vinte pėrmes vetmisė sė saj. Festat, tubimet, ceremonitė, koncertet, diskutimet letrare ishin tė palejueshme pėr tė. Ajo ishte njė e izoluar nga jeta publike. Ajo nuk mund tė udhėtonte pėr nė Tiranė. Nuk duhej tė shihej atje dhe askund tjetėr. Pėr nė kryeqytet mundi tė udhėtonte vetėm njėherė, nė vdekjen e nėnės sė saj!...

    Frekuentonte rregullisht dhe kinemanė e qytetit, qė ishte si tė thuash ndalesa e dytė, pas bibliotekės publike. Zakonisht i ngjiste dorėn ndonjė fėmije qė gjente aty te porta, duke u lutur qė ta fusnin pa biletė dhe me tė pėrdore hynte brenda. Fėmijėt ishin njė pasion i saj, por ajo shihej mes tyre vetėm sa ata ishin tė vegjėl. Nuk qėllonte qė ajo tė afrohej ndonjėherė te dyert e gjimnazit, pasi fill do t’i kėrkohej tė largohej, se po na “prish” rininė!... Flitej se ajo ishte Emira Velo e “Para Agimit” tė Shevqet Musarajt, qė asokohe ishte njė roman jo pak i bujshėm qė nė shkollė bėhej referat. Si duket, edhe kur e la vetė letėrsinė, nuk e la letėrsia atė, Musineja ishte sėrish nė letėrsi, po kėsaj here jo si autore, po si personazh. Edhe pse nuk mund tė bėnin asgjė pėr kėtė intelektuale tipike tė viteve ‘30, qė koha e turbullt e luftės dhe e pasluftės e pėrlau si ortek me vėllezėrit dhe njerėzit e tjerė tė familjes, qėllonte qė ndonjė i njohur i saj i viteve tė shkuara, intelektual i dėgjuar, tė mos e kthente kokėn anash kur haste nė tė. Nė vitin 1974, Aleks Buda, kryetar i Akademisė sė Shkencave, gjatė njė vizite nė Rrėshen, me tė dėgjuar se Musineja ishte aty, kėrkoi ta takonte, pa e dėgjuar fort ndonjė shoqėrues lokal qė po “kujdesej” pak si tepėr qė profesori tė mos gabonte duke u takuar me armiken...

    Jetėshkrimi i saj i vėrtetė tashmė ishte harruar. Askujt nuk i interesonte se kush kishte qenė ajo grua. Biografia e armiqve fshihej, mbetej vetėm ajo pjesa “armiqėsore” e saj, qė trumbetohej orė e ēast. Ajo fotografia e gjyqit qė ripublikohej sa herė duhej denoncuar klasa borgjeze. Por Musine Kokalari kishte se ēfarė t’i rrėfente njė qytetėrimi tjetėr nga ai ku e kishte hedhur fati, ēka do tė ngjiste vetėm pas vitit 1990... Pas mėsimeve tė para nė Gjirokastėr, do tė mbaronte shkollėn e mesme “Nėna Mbretėreshė” nė Tiranė mė 1937 dhe do tė nisej pėr studime nė Universitetin e Romės. Boton librin e saj tė parė, “Seē mė thotė nėna plakė” mė 1939. Nė vitin 1944 boton librin e dytė, “Rreth vatrės” dhe nė 1945 librin e tretė, “Sa u tund jeta”. Mė 1946 dėnohet me 20 vjet heqje lirie... Jeta e saj tashmė do tė ishte e ndaluar, e veēuar, e pėrndjekur, e pėrgjuar nga dhjetėra sy vigjilues, se mos ajo hidhte nė erė socializmin dhe diktaturėn e proletariatit.

    Edhe Sollzhenicini, Pastėrnaku e disidentėt e tjerė rusė, ashtu si ajo, ishin rreptėsisht tė ndaluar nė vendin e tyre. Musineja ishte shkrimtarja e parė shqiptare. Ndoshta asnjė letėrsie nė Lindje nuk i kishte qėlluar fati apo fatkeqėsia qė tė parėn shkrimtare tė vetėn ta kishte disidente, ndėr shkrimtarė tė tillė si Lame Kodra, Arshi Pipa, Martin Camaj, Kasem Trebeshina, Petro Marko, Mehmet Myftiu, Kin Dushi, Bilal Xhaferi, Pjetėr Arbnori, Trifon Xhaxhika, Zef Pllumi, tė refuzuar estetikisht e tė pėrjashtuar politikisht, pėr shkak tė ideve e qėndrimeve tė tyre liberale, demokratike.

    Shėtitja “aristokratike” e njė zonje tė ndaluar

    Pėr hir tė sė vėrtetės duhet thėnė se asokohe ajo ishte e vetmja zonjė e atij qyteti. Dhe ajo, e vetmja e atillė, ishte e internuar. Ky ishte konteksti politik i asaj kohe. Musineja punonte nė ndėrtim, gjithė ditėn me kovat e llaēit nė duar. Ngjit e zbrit skelat. Ngrinte pallatet e reja, por pa mundur tė kishte njė strehė pėr veten dhe pėr librat e saj. “Kishte rreth 3-4 mijė libra, kujton njė elektricist qė shkonte nė banesėn e saj njėdhomėshe pėr t’i rregulluar dritat. Librat ishin vėnė mbi disa dėrrasa tė pazdrukura ngjitur nė mur...”. Njėherė, duke parė interesimin e tij, ajo zgjat dorėn drejt atij rafti tė sajuar librash, lėviz njė karton tė vjetėr dhe nxjerr nga poshtė “Rubairat” e Omer Khajamit, pėrkthyer prej Fan Nolit, ia jep atij pėr t’i lexuar, e ai duke qenė njeri i artit, i mėson pėrmendėsh (i reciton dhe sot e kėsaj dite), por shqetėsohet kur sheh se librin e rrallė ia kishin marrė, duke humbur kėshtu besimin e Musinesė pėr tė marrė prapė libra tė ndaluar tek ajo.

    Nuk ishte faji i atyre grave tė thjeshta tė kooperativave qė partia ua kishte bėrė kuēedėr atė tė “deklasuarėn” e ndėrtimit, ndėrkohė qė ato i ngjiste nė tribunat e kongreseve tė Tiranės, tė mbanin fjalime tė tharta kundėr borgjezisė dhe shushunjave tė saj. Ato besonin se ajo ishte udha e drejtė, se ajo gruaja “aristokrate” kishte bėrė mėkat qė nuk kishte dėgjuar “shokun Enver”, se kush ishte ajo qė mund ta bėnte atė sakrilegj!... Kėshtu, teksa ato, shoqet brigadiere, kryetare, deputete, ngjisnin shkallėt e kuqe tė kohės, ajo bėnte shėtitjen e saj tė vetmuar, gjithnjė sė njėjtės rrugė, pasditeve, nga dalja e qytetit deri tek Ura e Fanit, apo Kroi i Shna Premtes. Pėrherė e vetme, asnjėherė vet i dytė. Atė shėtitje e bėnte zakonisht dhe njė tjetėr i internuar, Panua, njė burrė trup mesatar me flokė tė thinjur, qė nuk dihej pse ishte aty, po qė thoshin se kishte qenė spiun grek. Ndonjėherė shėtitjen andej e frekuentonte dhe njė avokat shkodran, qė mė pas u bė pėrmbarues, Sabri Quku, njė burrė me kulturė, qė fliste me njė theks tė veēantė. Ky nuk ishte i internuar, por i lėnė mėnjanė. Pak kush e dinte se ky intelektual kishte kryer studimet nė Itali, nė Torino, dhe se diku nė sirtarėt e harruar flinte njė punim i tij kushtuar Kanunit tė Lekė Dukagjinit, qė pas 1990-s do tė botohej nė trajtėn e monografisė. Po ashtu gjithnjė do tė kėrkohej njė pretekst pėr ta goditur mjekun e njohur Ylli Xhaxhika, me studimet e kryera nė Bashkimin Sovjetik, kandidat i shkencave, qė pasi punoi punėtor nė gjeologji, u la mė sė shumti mjek nė periferi. A nuk ishin pak si “tepėr” pėr njė qytet tė vogėl: njė shkrimtare, njė jurist, njė mjek... qė tė tre me studimet kryer jashtė shtetit?

    Mund tė duket e habitshme, por thellė-thellė Musineja ishte si njė “pajtore” e qytetit. Tė gjithė sikur i faleshin shenjtėrisė sė saj. Nga mirėsia qė rrezatonte, askush nuk e urrente, ani se nuk i qaseshin, veēse fshehtazi. Ishte si njė kod i pashkruar ta “pėrēmoje” nė sy tė tė tjerėve armiken e pushtetit, por sa pėr sy e faqe, tė thonė sot nė Mirditė. Ishin fare tė paktė ata qė e nuk e ēmonin me tė vėrtetė, kryesisht veprimtarė tė organizatave e forumeve politike. Syve tė vėmendshėm qytetarė nuk u kalonte pa vėnė re qė Musineja ēdo 28 nėntor vishej me kostumin e saj “zyrtar”, pallton e zezė gub me jakė gėzofi, shallin e lidhur me hijeshi, varėsen e shndritshme dhe kapelėn aristokratike mbi flokė, qė duhej ta kishte kujtim qysh nga koha kur studionte nė Romė. Sharmi i saj ishte si prej sallonesh mondane, aq i huaj pėr dukjen revolucionare tė njeriut tė ri. Ajo e kuptonte fare mirė kėtė “anomali”, por pikėrisht pėr kėtė vepronte ashtu, si pėr t’u thėnė njerėzve se nuk ishte ajo e huaja, por e huajtur prej sė largu ishte ideologjia qė komunistėt i faleshin nga mėngjesi nė mbrėmje. Pėrderisa ajo ishte e ndaluar nė fjalėn e saj si shkrimtare, fundja le tė fliste me gjestet dhe veshjen e saj fisnike...

    Kanė kaluar 27 vjet qė Musinenė nuk e kemi mė mes nesh. Por, megjithatė, e “shohim” sėrish tek ecėn asaj rrugės sė saj, qė ende nuk ka njė emėr. Na mungon fotografia e Musinesė, ashtu nė lėvizje, me atė pallton e saj tė errėt dhe me atė breroren prej zonjash nė kokė. Na mungon ajo fotografi e papėrsėritshme dhe e patjetėrsueshme e historisė sonė. Fundja dhe nėse ajo foto nuk gjendet, kemi nė dorė tė bėjmė bustin e saj dhe ta vėmė nė njė nga anėt e rrugės nga shėtiste ajo. Ne e kemi ende kujtesėn tė gjallė, ta bėjmė sot atė bust! Dhe ta pagėzojmė atė rrugė mirditore me emrin: Musine Kokalari. Ėshtė rruga qė del nė autostradėn e re Durrės-Prishtinė. A nuk ishte ideali i saj, njė udhė e madhe, e bukur, e lirė?... E ndoshta mė shumė se gjithēka tjetėr, atij busti do t’i shkonte pėrshtat poezia...


    shqip.
    --- La Madre dei IMBECILI e sempre in cinta...

    ---voudou.. ---

  19. #19
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,301
    Postimet nė Bllog
    4
    Amaneti i Musine Kokalarit, sendet e mia pėr muzeun e Gjirokastrės

    Visar Zhiti

    Mė 10 shkurt, pra 2 ditė mė parė, Musine Kokalari, shkrimtarja e parė grua shqiptare, disidentja e parė grua nė tė gjithė perandorinė komuniste, themeltare e njė partie opozitare, e burgosura politike, qė pas 20 vitesh burg, do tė mbyllte sytė nė internim, ndėrkaq 10 vjet mė vonė, mė 1993, kur diktatura komuniste kishte rėnė, do tė dekorohej nga Presidendi me medaljen “Martir i Demokracisė” dhe sė fundmi “Nderi i Kombit”, kishte datėlindjen. 95 vjetori i saj.
    Duhej pėrkujtuar nga tė gjithė. Por gjithsesi ēdo ditė mund tė ndihet dhe si datėlindje e vlerave e njerėzor, pra dhe e emrit tė ylltė tė Musine Kokalarit. Jeta dhe vepra e saj, bėmat, vuajtjet, qėndrimi, bukuria, pamposhtmėria janė njė pėrvojė e vyer, njė pasuri e paēmuar morale pėr tė gjithė, rrezatim virtytesh, kulture e rėndėsishme, njė apel i pėrhershėm pėr tė qenė tė denjė pėr jetėn, tė dobishėm pėr vendin…
    Gjirokastritja e mrekullueshme Musine Kokalari, pasi kryen shkollėn e mesme “Nėna Mbretėreshė” nė Tiranė, mė 1937, shkon pėr studime nė Universitetin e Romės, nė Itali, del me rezultatet mė tė larta. Qysh studente boton librin e saj tė parė “Seē mė thotė nėna plakė”, me rrėfime magjepsėse. Njihet dhe do tė ketė dhe vlerėsimet e njė nga shkrimtarėve mė tė mėdhenj italianė Alberto Moravia. Sė bashku dhe me disa shokė tė tjerė, mė 1943 formon Partinė Socialdemokrate dhe nxjerr gazetėn “Zėri i Lirisė”. Nė vitin 1944, botoi librin e dytė me tregime “Si u tund bota”348 faqe, ndėrsa mė 12 nėntor tė po kėtij viti pushkatuhen pa gjyq vėllezėrit e saj, Muntaz e Vesim Kokalari. Fitimitarėt e ardhshėm po futeshin nė kryeqytet me terror tė llahtarshėm. Katėr ditė mė vonė e arrestuan dhe shkrimtaren e parė shqiptare, e mbajtėn 17 ditė nė burg. Ajo boton libri i tretė pas njė viti “Rreth vatrės” duke u bėrė shkrimtare e vėrtetė me autoritet, por mė mė 23 janar tė vitit 1946, e arrestojnė pėr sė dyti dhe gjyqi terrorist i fitimtarėve e dėnoi me 20 vjet burg.
    Nga thėniet e saj nė gjyq:
    “Mbas Mbledhjes sė Mukjes, kam marrė pjesė nė Ballin Kombėtar si socialdemokrate dhe kam qenė pėrgjegjėse e gazetės `Zėri i Lirisė`, nė tė cilėn kam botuar artikuj ku flitet pėr ēėshtjen e Kosovės nė bazė tė Kartės sė Atlantikut…. Kriteri pėr tė luftuar ishte jo pėr qėllimin e pėrfitimit tė disa klikave, por pėr demokratizimin e vendit”.
    “Unė s’jam fajtore. S’jam komuniste dhe ky s’mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė burg nuk duhet tė jem…. Unė jam nxėnėse e Sami Frashėrit. Me mua ju doni tė dėnoni Rilindjen”.
    Kur dikush i vėnė thirri se ajo duhet tė dėnohej me vdekje nė litar, dhe kryetari Frederik Nosi, tha se a e dėgjonte atė qė kėrkonte populli, Musineja me qetėsi iu pėrgjigj: “Nesėr kėtė do tė thonė edhe pėr ju turmat”.
    Nė vitin 1961 lirohet dhe e internojnė nė Rrėshen, bėn punė tė rėnda fizike, llaē dhe mur. Vetmia si dėnim dhe libra, libra, kėta ishin miqtė e saj. Megjithatė ajo do tė jetė mecenatja shpirtėrore e shkrimtarit tė ardhshėm Bilal Xhaferri, qė do tė arratisej nė SHBA pėr t’i shpėtuar pėrndjekjes, nga qė ishte me baba tė pushkatuar. Nė vitin 1981 Musineja sėmuret rėndė, pashėrueshėm dhe vdes dy vjet mė vonė. Makina e zhavorrit e hodhi nė gropėn ku mbuluan atė dhe veprėn qė nuk e lanė ta shkruante.
    Nė fundin e jetės: Nė dorėshkrimin “Mbi jetėn time”, Musineja shkruan: “Komunistėt mė varrosėn pėr sė gjalli... nuk iu kėrkova falje nė gjyq pėr aktivitetin tim. Dhe pse do tė kėrkoja falje?…. Unė s’jam fajtore…”.
    Njė pėrfundim i trishtė:
    “Njoha kulturėn demokratike, njoha tragjedinė e pėrmbysjeve tė mėdha revolucionare. Njoha njė gjyq special. Njoha 16 vjet burg dhe 22 vjet internim me pėrplasje andej-kėndej. Njoha punėn e punėtorit me normė individe, njoha punėn e krahut me normė kolektive nė bujqėsi e ndėrtim. Njoha vetminė e vetėkėrkuar, shoqėrinė e rastit nė burg dhe gjithė ndryshimet qė pasojnė nga ky tėrmet i pandėrprerė pėr tė konsoliduar diktaturėn e proletariatit. Nganjėherė them me vete se nuk fitova gjė qė mbeta gjallė. Kam 38 vjet qė nuk e di ē’domethėnė familje. Ndoshta do tė ishte mirė tė kisha mbyllur sytė njėherė e pėrgjithmonė. Kėshtu merrnin fund edhe vuajtjet, me gjithė gjendjen tragjike.
    Porosi e saj:
    Nėse vdes, nė valixhen e vogėl kam disa sende me vlerė etnografike pėr Muzeun e Gjirokastrės. Ato pak kursime dhe gjithēka tjetėr le tė hyjė nė fondin e shtypit qė duhet tė krijohet pėr punėtorin e krahut, i cili ėshtė i domosdoshėm, qė tė demokratizohet puna e krahut dhe tė kultivohet punėtori i thjeshtė”.
    Porosia e Musine Kokalarit ėshtė shumė mė e madhe, e dhėmbshme, me rėndėsi dhe e pėrhershme. Ėshtė thirrje kujtesės kolektive, veprimit, jetės, atdheut. Natyrisht sot ajo nderohet, ka marrė aureolėn e martires, vepra e saj ėshtė botuar e plotė, falė dhe zellit tė pėrkujdesėsit tė studiuesit Novruz Shehu. Lexuesit e saj janė tė shumtė, admiruesit po ashtu, edhe pėrkujtuesit, po kėshtu dhe Ambasadori Amerikan nė Tiranė, madje jepet dhe njjėēmim pėr graté veprimtare me emrin e saj, kurse njė studiues italian, Mauro Geraci, po pėrgatit botimin e saj nė Itali, kujtimet e Musinesė nė Romė. Kur ajo ishte studente atje, bėnte takime kulturore e patriotike, por sallat ia siguronte duke pagur vetė njė tjetėr shqiptar, Dane Zdrava, ai qė do tė sillte kinemanė e parė nė qytetin e tij nė Berat. Kishte kryer akademinė detare nė Napoli, patriot, por dhe ky do tė vdiste nė burgun komunist. I kujtojmė kėto si njė pėrvojė e mrekullueshme, qė diktatura i rrėnoi, por duhen ringjallur.
    Musine Kokalari pse i ka marrė titujt mė tė lartė qė jep demokracia, etj, etj, megjithatė ditėlindja e saj u harrua dhe pse ishte 95 vjetori i lindjes. Porosia ėshtė qė ne duhet tė jemi tė lidhur si njė vazhdim i domosdoshėm me rilindasit tanė shpirtėrore, t’i kemi nė kalendarin e veprimeve tona, pėrherė. Ky 100 vjetor i pavarsisė sė vendit tonė duhet tė na i rrėnjosė kėto. Pa njė kalendar tė tillė qytearia jonė do tė jetė e mangėt, po kėshtu edhe drita e sė ardhmes. Kremtime tė tilla duhet tė kemi patjetėr dhe nuk duhet tė jenė thjesht ceremoniale tė harrueshėm, as rutinė zyrtare, por pjesė e gjallė e kujtesės kolektive, e pėrditshmėrisė tonė. Tė jenė tė natyrshėm dhe t’i ngjajnė, si tė thuash, ndezjes sė njė qiriri metaforik, pėr tė cilin njė grua tjetėr e madhe shqiptare, Nėnė Tereza, thoshte: Mė mirė ndiz njė qiri, se sa tė mallkosh errėsirėn. Qė harresa tė mos bėhet errėsirė.

    Gazeta Shqiptare

  20. #20
    “Unė s’jam fajtore. S’jam komuniste dhe ky s’mund tė quhet faj. Ju fituat nė zgjedhje, por nė burg nuk duhet tė jem…. Unė jam nxėnėse e Sami Frashėrit. Me mua ju doni tė dėnoni Rilindjen”.
    Te dridhet mishi kur lexon kete thenie te saj! Respekte per kete grua, kete shkrimtare, patriote, zonje fisnike e cila jeta i shkoi internimeve dhe burgjeve!!!
    t'i dua sytė,
    kanė thonjė tė mprehtė,
    paqen,
    gjer nė shpirt ma ējerrin.

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Personalitetet historike Shqiptare theksojnė:
    Nga PrInCiPiEl nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 113
    Postimi i Fundit: 19-05-2012, 12:14
  2. Finalizohet shitja e Albtelekom kompanisė turke
    Nga ganoid nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 132
    Postimi i Fundit: 18-12-2009, 00:20
  3. Kokalari kryeministrit: "Heto pasurinė e Lulzim Bashės"
    Nga Shijaksi-London nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 15-11-2005, 04:21
  4. Suedia dhe suedezėt nė veprat e shkrimtarėve shqiptarė
    Nga Ullmar Qvick nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 10-03-2005, 07:10

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •