Close
Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 44
  1. #1

    Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Me poshte do lexoni dy pjeset e para te intervistes

    Intervistė

    Ekskluzive/Flet Kristofor Martiro, oficeri i Sigurimit tė Shtetit dhe ish-hetuesi i “grupit tė ushtarakėve” e atij tė “ekonomisė”


    "Ja si e hetova Beqir Ballukun, adhuruesin e Enverit"
    Pėr akuzėn u shfrytėzuan materialet e Plenumeve tė 5 dhe 6 tė KQ dhe raporti i kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes


    Luan Kondi

    Kristofor Martiro, 77-vjeēari nga Tirana, ish-oficer madhor i Sigurimit tė Shtetit, njeriu qė ka marrė nė pyetje Beqir Ballukun, ish-ministrin e Mbrojtjes dhe anėtar i Byrosė Politike, Kiēo Ngjelėn, Vasil Katin si dhe familjarėt e Mehmet Shehut, pas vetėvrasjes sė kėtij tė fundit, rrėfen ekskluzivisht pėr “Panorama” gjithēka rreth proceseve mė tė bujshme tė viteve “70-tė. Ai shpjegon rrethanat se si e komanduan nė grupin e hetimit tė Ballukut, e tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė ushtri, ndėrsa ishte zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė. Mė pas, ai tregon pėr mbledhjen e tetė hetuesve dhe ēfarė iu tha nė tė Hysni Kapo dhe Kadri Hazbiu.

    Cilat ishin materialet qė u pėrdorėn nė kėtė proces hetimor dhe kush ishte akuza pėr ish-ministrin Balluku, tė cilėn e lexoi prokurori i Pėrgjithshėm. Si reagoi ish-funksionari i lartė, qė e kishte idhull Enver Hoxhėn ndaj akuzės qė i bėhej dhe ēfarė tha ai rreth saj nė seancat e hetuesisė me Martiron. Ku qėndronte problemi i materialeve hartuar nga specialistėt e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe pėrse ato u quajtėn tė zeza. Cili ishte roli i Hysni Kapos dhe materialit tė pėrgatitur prej tij pas kontrolli tė ushtruar nga KQ i PPSH nė Ministrinė e Mbrojtjes. Kėto dhe tė tjera tė fshehta tė kėtij procesi zbardhen nė vijim nė intervistėn interesante tė Kristofor Martiros.

    Cilat ishin rrethanat, nė tė cilat ju u caktuat nė hetimin e tė ashtuquajturit grup amiqėsor nė krye tė ushtrisė dhe atij tė ekonomisė?
    Pėrpara se tė komandohesha nė hetimin e tė ashtuquajturit grup i ushtarakėve dhe atij tė ekonomisė, isha me detyrė zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, ku merresha me probelemet e Sigurimit. Nė kėtė kohė, unė isha informuar pėr arrestimin e Beqir Ballukut, sigurisht nga zhvillimi i punimeve tė Plenumit tė Pestė tė KQ tė PPSH dhe bisedave me kuadrot ushtarakė tė rrethit tė Korēės. Pėrpara kėsaj, nė Plenumin e Katėrt tė KQ ishte dėnuar veprimtaria e Todi Lubonjės dhe Fadil Paēramit. Nė kėtė kohė Todi kishte qenė nė Korēė, me detyrėn e zėvendėssekretarit tė Komitetit tė Partisė sė Rrethit. Me tė kisha kontakte, marrėdhėnie pune dhe shoqėrore. E mė kujtohet Todi si njeri i mirė, me diapazon tė gjerė dhe pikėpamje jo tė ngurta, por liberale, nė drejtim tė rinisė e organizatave tė tjera shoqėrore, por edhe nė drejtimin tė organeve tona, kuptohet krahasuar kjo me kohėn. Pas Plenumit tė Katėrt tė KQ tė PPSH, situata ishte tejet e ngarkuara pėr organet tona, pra Sigurimin e Shtetit, pasi shtrohej problemi nga lart qė tė mbylleshin shtigjet e penetrimit tė ideologjisė borgjezo-revizioniste. Kėto orientime i shtronim edhe gjatė analizave tė punės sonė. Nė drejtim tė kėsaj qė thashė, pra penetrimit tė ideologjisė borgjeze, ne kishim tė bėnim gjatė punės sonė me vizitorė qė vinin nga jashtė, turistė, me njerėz qė venin jashtė shtetit e tė tjera. Pra, ishin njė sėrė problemesh qė shtroheshin pėr t“u diskutuar nė organet tona, nga ku do tė nxirreshin edhe konkluzione.

    Kur u komanduat nė detyrėn e hetuesit tė “grupit ushtarak”?
    Nė kėtė situatė, mora njė njoftim telefonik nga zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Feēorr Shehu. Mė kujtohet se ishte 15-16 dhjetori i vitit 1974. Zėvendėsministri mė urdhėroi se duhet tė nisesha urgjentisht pėr nė Tiranė dhe se duhet ta dorėzoja detyrėn njė kolegu. Ishte enigmė pėr mua ky nxitim, dhe pėr mė tepėr eprori nuk mė tha asgjė tjetėr rreth asaj qė do tė ndodhte me mua. Tė jem i sinqertė, u vonova dy ditė, pasi kisha disa probleme nė dorė, qė nuk mund t“i lija pa i zgjidhur. Mbėrrita nė kyeqytet mė 17-18 dhjetor. U paraqita nė ministri dhe aty mė njoftuan se isha caktuar nė pėrbėrje tė grupit hetimor qė do tė hetonte “grupin ushtarak”: Beqir Ballukun, Petrit Dumen, Hito Ēakon, Rahman Pėrllakun dhe tė tjerė. Kėta, siē e mėsova nė dikaster, ishin arrestuar pas pėrfundimit tė Plenumit tė Gjashtė tė KQ tė PPSH. Pra, ishte arrestuar edhe Beqir Balluku, qė kishte qenė i internuar nė Roskovec tė Fierit. Nė tė vėrtetė, mė tėrhoqėn vėmendjen pėr faktin se nuk isha paraqitur nė kohėn e duhur, pasi ishte planifikuar nga drejtuesit e lartė tė Ministrisė sė Brendshme qė tė merrja pjesė edhe unė nė arrestimin e tyre. Kėshtu u mblodh grupi hetimor dhe operativ qė do tė punonte nė hetimin e kėsaj ēėshtjeje tė bujshme tė atyre viteve. Grupi i hetimit do tė merrej me hetimin e katėr tė pandehurve, ndėrsa grupi operativ me grumbullimin e materialeve, sidomos nė drejtimin e “veprimtarisė armiqėsore”, tė kėtyre personave, qė nė atė kohė quheshin “komplotistė”. Tė dy grupet, qė pėrbėnin grupin hetimor, u mblodhėn nė sallėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, nė prezencė tė Kadri Hazbiut, Feēorr Shehut dhe madje, edhe tė sekretari tė KQ tė PPSH, Hysni Kapo. Gjithsej nė grupin e hetimor tė ushtarakėve tė lartė bėnin pjesė tetė vetė.

    Ēfarė orientimesh morėt nė kėtė mbledhje?
    Aty na u tha se partia na kishte ngarkuar tė bėnim hetime pėr kėta “armiq”, “komplotistė” nė krye tė ushtrisė. Sipas tyre, kjo detyrė ishte delikate, por partia kishte besim tek aftėsitė tona. Na porositėn qė natyrisht tė kishim kujdes, qė hetimi tė bėhej korrekt, por njėkohėsisht tė ishim tė vėmendshėm se kėta “armiq” kishin qenė nė krye tė dikasterit ushtarak, qė mund tė mundoheshin qė tė implikonin edhe njerėz, sipas tyre, tė ndershėm dhe tė mirė. Kjo ishte porosi direkte e Hysni Kapos. Sipas porosive tė tyre duhet tė studionim materialet e Plenumeve tė Pestė dhe tė Gjashtė tė KQ tė PPSH, po ashtu edhe njė material qė ishte hartuar pas kontrollit tė Komitetit Qendror tė Partisė nė Ministrinė e Mbrojtjes. Sipas tyre, ky ishte njė kontroll pėr “aktivitetin armiqėsor, duke pėrfshirė shumė fusha. Nuk mė harrohet se Kadriu Hazbiu na porositi qė tė ishim korrekt me tė pandehurit, pra nuk duhet tė pėrdornim dhunė fizike jo e jo, por as presion, pra dhe pėr njė trajtim tė veēantė tė kėtyre tė pandehurve, krahasuar kjo me tė arrestuarit e tjerė. U caktua edhe vendi i hetimit, qė do tė bėhej nė burg nė dhoma tė veēanta. Secili i pandehur kishte dhomėn e tij nė katin e dytė tė Burgut 313. Dhomat ishin tė mėdha, tė shtruara me dėrrasa, por me dritare tė vogla. Ishin urdhėruar komanda e burgut pėr regjimin e e tė pandehurve, qė pėrfshinte mbajtjen e skafandrės kur vinin nė hetuesi, pėr tė evituar ndonjė ngjarje, vetėvrasje duke e pėrplasur kokėn nė mur e hekura. Kėta kishin edhe roje brenda, qė ndėrroheshin ēdo 24 orė, mjekė dhe kuzhinierė tė veēantė.

    Cilat ishin procedurat qė ndoqėt pėr hetimin e tė pandehurve, pas studimit tė materialeve qė ishin nė dispozicionin tuaj?
    Studiuam sė pari materialet e KQ tė PPSH, kryesisht fjalimet e Enver Hoxhės, diskutimet qė ishin bėrė nė repartet ushtarake dhe nė popull, por edhe materialin e pėrpiluar nga KQ pas kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes. Baza kryesore e hetimit ishin pikėrisht kėto materiale. Mė pas u veprua pėr t“u dhėnė ngjyrėn juridike materialeve tė partisė pėr kėtė ēėshtje. Me njė fjalė, kaluam nėpėr duar tė gjitha materialet qė ishin grumbulluar. Mė pas hartuam planin hetimor-operativ. Nė kėtė plan pėrcaktuam edhe linjat kryesore tė hetimit pėr ēdo tė pandehur. Pra, hetimet bėheshin njėkohėsisht nė tė njėjtėn linjė e pasi arrihej kjo kalohej nė linjė tjetėr. Kjo ndodhte pasi materialet qė kishim nė dispozicion ishin voluminozė. Pėr shembull, materiali qė kishte pėrgatitur Hysni Kapo pas kontrollit tė ushtruar nė Ministrinė e Mbrojtjes, ishte i gjatė dhe aty, sipas orientimeve, pėrcaktoheshin disa drejtime tė aktivitetit “armiqėsor” tė tė pandehurve. Nė fillim tė kėtij materiali, pėrshkruheshin tė ashtuquajturat “Teza tė Zeza”, qė ishin tė lidhura pastaj me stėrvitjet, fortifikimet, raporte tė ndryshme tė ushtrisė dhe tė tjera. Drejtimi i dytė i raportit tė pėrgatitur nga Hysniu i takonte problemit politiko-ideologjik qė ishte njė zbėrthim i atyre problemeve, qė shtroheshin nė Letrėn e Hapur, qė i takon vitit 1966, ku ngriheshin problemet e vendosjes sė komiteteve tė partisė, caktimin e komisarėve, vėnien e partisė mbi komandėn, marrėdhėniet kuadėr-ushtarė dhe tė tjera. Nė kėtė material flitej se nuk ishin zbatuar udhėzimet e komiteteve tė partisė nga komandat, se kishte njė tendencė tė drejtimit tė komandės unike nė ushtri, se kishte tė dhėna se nuk pėrfilleshin komitetet e partisė dhe tė tjera.

    A kishte tė tjera linja hetimi?
    Po. Njė linjė tjetėr, pėrcaktuar po nga materiali i Hysni Kapos, kishte tė bėnte me aspektin ideologjik tė hetimit. Nė kėtė pėrmblidheshin ēėshtjet e literaturės sė pėrkthyer, pasi ishte konstatuar, po sipas materialit, se ishte futur literaturė, veēanėrisht sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės. Ishin pėrkthyer artikuj tė ndryshėm mbi pėrpunimin e ushtarit nga ana psikologjike, apo strategjia e ushtrisė ruse dhe ishte shpėrndarė deri poshtė nė njėsi dhe reparte. Nė kėtė material shtrohej edhe njė problem tjetėr, krijimi gjoja i njė Komiteti Qendror, brenda KQ tė PPSH, si njė strukturė e veēantė. Pra, aludohej qė ushtarakėt e lartė, shtatė anėtarėt dhe kandidatėt e KQ, kishin krijuar edhe organizmin e tyre, njė Komitet Qendror tė veēantė. Shkruhej nė material, madje se kėta persona kishin bėrė edhe mbledhje si aparat i KQ, se kishin shtruar probleme, pra ishin shkėputur nga aparati i KQ tė PPSH. Njė nga linjat e tjera, shkruar nė materialet qė dispononim, qė shėrbeu edhe pėr hetimet tona, ishin problemet ekonomike. Sidomos normat, rregulloret qė ishin nxjerrė pėr administrimin ekonomik, ai i ndėrmarrjeve bujqėsore ushtarake, shpėrdorimet, pėrvetėsimet e tė tjera. Sipas materialeve, dilte se kėto norma ishin nė kundėrshtim me normat e pėrgjithshme tė drejtimit ekonomik. Kėshtu, i ashtuquajturi “grupi puēist i ushtarakėve tė lartė” dilte nga materialet shtet brenda shtetit. Pra, kėto materiale kishin krijuar fizionominė e ekzistencės sė njė komploti nė tėrėsinė e tij.

    Ju caktuan apo e zgjodhėt vetė hetimin e Beqir Ballukut?
    Nuk i zgjidhnim tė pandehurit. Nė mbledhjen qė u bė pėr tė filluar hetimet me tė pandehurit, mua mė caktuan qė tė merresha me hetimin e Beqir Ballukut sė bashku me N.H., gjeneral, njeri qė kishte emėr nė atė kohė, kishte bėrė hetime, unė nuk e kisha njohur nga afėr kėtė njeri, por gjatė procesit tė hetimit tė Ballukut, qė, me sa duket, ishte incizuar, e dėgjuan se ai pėrdorte njė gjuhė vulgare gjatė pyetjes sė Beqirit dhe kėshtu qė e larguan dhe me hetimin e kėtij tė fundit u mora vetėm unė.

    Cilat ishin akuzat pėr ish-ministrin e Mbrojtjes, Beqir Balluku?
    Pasi mbaruam studimin e materialeve qė na ishin vėnė nė dispozicion u caktua edhe dita kur do t“u komunikohej akuza tė gjithė tė pandehurve. Kjo akuzė do t“u lexohej atyre nga prokurori i Pėrgjithshėm. Kjo ndodhi mė 20 apo 21 dhjetor tė vitit 1974 dhe nė akuzėn pėr Beqirin thuhej: “Akuzoheni si organizator i njė organizate kundėrrevolucionare me qėllim puēi dhe komploti si dhe pėr tradhti tė lartė”. Akuzohej pėr agjitacion dhe propagandė me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore. Nė Kodin Penal nė atė kohė ekzistonte vetėm njė nen, qė e parashikonte si figurė krimi agjitacionin dhe propagandėn, kur bėhej thirrje pėr minimin dhe rrėzimin e pushtetit popullor. Mė vonė vendoset edhe paragrafi i dytė, pra agjitacion dhe propagandė me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore, qė parashikonte deri dhe dėnim me vdekje. Akuza qė i bėhej Beqirit ishte e njėjtė me ato, pėr tė cilat ishte diskutuar ai nė plenumin e KQ tė PPSH, pėr organizimin e njė puēi, pėr pjesėmarrje nė njė organizatė kundėrrevolucionare e tė tjera, por ndryshimi tashmė ishte se kjo iu komunikua Ballukut nga kryeprokurori.

    A e pranoi kėtė akuzė ish-anėtari i Byrosė Politike, Beqir Balluku?
    Beqir Balluku nuk e pranoi akuzėn pėr tradhti tė lartė, por ai nuk dinte edhe probeleme tė tjera qė kishin dalė nga kontrolli i ushtruar nga Komiteti Qendror nė Ministrinė e Mbrojtjes si ai i pėrkthimit tė literaturės sė huaj ushtarake, problemet ideologjike, ekonomike dhe tė tjera. Ai dinte vetėm rreth diskutimeve tė Komitetit Qendror pėr “Tezat nė Ushtri”. Ai nuk e pranoi akuzėn se merrte pjesė nė njė organizatė kundėrrevolucionare, por pranoi se ishin bėrė gabime, ndoshta dhe faje, pa qėllime kundėrrevolucionare. Ai nuk pranoi dhe akuzėn pėr agjitacion dhe propagandė qė iu duk e ēuditshme, fundi me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore.

    Ju keni zhvilluar njė sėrė seancash pyetjesh me Ballukun apo dhe biseda me tė. Ēfarė ju kujtohet nga njė vit i plotė hetimi?
    Sipas planit, nė bazė tė tė cilit vepronte grupi hetimor, miratuar edhe nga udhėheqja e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, si fillim nisa me Beqirin hetimin rreth “Tezave tė Zeza”, tė pėrgatitura nga Ministria e Mbrojtjes, ku mbante pėrgjegjsi edhe ai vetė. Kėto antiteza, siē quheshin, kishin tė bėnin me njė sėrė derivatesh si pėr shembull problemin e strukturės sė ushtrisė, me dislokimin e forcave, fortifikimin e tė tjera gjėra qė pėrcaktoheshin nė Atrin Ushtarak tė Luftės Popullore. Si hetues, studiove dhe kundėrvėniet e antitezave me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. E vėrteta ėshtė qė materiali, qė u quajt i zi, atakonte Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, nė pėrpilimin e Artit Ushtarak, teorinė e mbrojtjes nga ku derivonin edhe probleme tė tjera tė strukturės sė Forcave tė Armatosura, tė armatimit e tė tjera. Ky ėshtė njė realitet. Por, problemi qėndronte nė atė qė kėto ishin veprime tė njė qėllimi armiqėsor apo ishin probleme tė kohės. Nga Kėshilli i Mbrojtjes ishte pėrcaktuar si parim i artit mbrojtja pozicionale aktive...


    Intervistė II

    Ekskluzive/ Kristofor Martiro, hetuesi i “grupit tė ushtarakėve” zbardh enigmat e seancave kur merrte nė pyetje Beqir Ballukun


    “Beqir Ballukut asnjėherė nuk i kishte shkuar nė mendje tė komplotonte kundėr Enver Hoxhės”

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Kristofor Martiro, ish-oficeri i Sigurimit tė Shtetit, qė u komandua hetues i grupit tė ushtarakėve dhe qė ka marrė nė pyetje Beqir Ballukun, ish-ministrin e Mbrojtjes dhe anėtar i Byrosė Politike, tregoi pėr “Panorama” gjithēka pėr rrethanat se si e komanduan nė kėtė detyrė dhe mbledhjen e kolegėve nė prani tė Hysni Kapos dhe Kadri Hazbiut. Ai deklaroi gjithashtu, se cilat ishin materialet qė u pėrdorėn nė kėtė proces hetimor dhe kush ishte akuza pėr ish-ministrin Balluku, qė e adhuronte Enver Hoxhėn. Nė numrin e sotėm, ai shpjegon arsyet pse i pandehuri i tij nuk e pranoi akuzėn qė iu lexua nga Prokurori i Pėrgjithshėm.

    Ai, hedh dritė mbi ato qė ka biseduar nė seancat e pyetjeve me Beqirin, rreth mėnyrės se si lindėn tė ashtuquajturat Teza tė Zeza. Si e mori detyrėn Balluku nga udhėheqja e lartė, qė tė zbėrthente idetė e Plenumit tė 12-tė tė KQ tė PPSH pėr mbrojtjen. Pse ish-ministri i Mbrojtjes mendonte se megjithėse kėto materiale qė u ripunuan tri herė edhe pse ishin kundėr tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, hartuar nga Mehmet Shehu, pėrsėri nė pėrgatitjen e materialit, nuk kishte qėllime armiqėsore. A i kishte shkuar ndonjėherė nė mendje Ballukut, t“i bėnte puē Enver Hoxhės, apo tė rrėzonte pushtetin e tij. Si kishin evoluar taktikat e vendeve armike dhe pėrse strategjia e mbrojtjes shqiptare tė asaj kohe, nuk i pėrgjigjej njė sulmi tė mundshėm tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės. Pėrse u dėrguan oficerėt shqiptarė nė Vietnam dhe ē“pėrvojė sollėn ata nga lufta e kėtij vendi me Amerikėn. Cilat ishin arsyet qė kishin ēuar nė shthurrjen e ushtrisė dhe kritikat qė Enveri dhe Hysniu i bėnė dikasterit tė mbrojtjes nė Plenumin e 12-tė tė KQ tė PPSH. Kur e pyeste Martiro tė pandehurin Balluku dhe ē“orientime kishin marrė pėr trajtimin e grupit tė ushtarakėve tė lartė nga Kadri Hazbiu, ish-ministėr i Brendshėm dhe drejtuesi i Grupit tė Hetimit. Pėr tė mėsuar mė shumė pėr njė nga ngjarjet mė tė bujshme tė viteve 70-tė, lexoni nė vijim nė intervistėn interesante tė Kristofor Martiros.

    A e keni pyetur Beqir Ballukun nė lidhje me tezat e quajtura tė zeza?
    Beqiri, sigurisht u pyet se pse materiali i pėrgatitur u ishte kundėrvėnė tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Balluku dha pėrgjithe rreth lindjes, pėrpunimit dhe pėrfundimit tė kėtyre tezave. Ish-ministri i Mbrojtjes e pranoi se kėto teza ishin kundėrvėnie e atyre tė pėrgatitura nga Kėshilli i Mbrojtjes, por sipas tij, kėto ishin teoria ndryshe. Beqiri mendonte se nėse pėrplasen dy vezė, njėra do tė thyhej. Pra, ai thoshte se ishte njė pėrplasje idesh. Problemi i tezave ishte njė problem qė kishte historinė e vet. Ai sqaroi se ne kur ishim anėtarė tė Traktatit tė Varshavės, strategjia e mbrojtjes sė vendit ishte hartuar nė bazė tė kėtij bashkėpunimi. Pas daljes nga ky traktat, dhe veēanėrisht kur u prishėm edhe mė Kinėn, nė mendimin ushtarak lindėn shumė probleme. Problemi i pėrpunimit tė artit ushtarak, tė strukturės sė ushtrisė, e sidomos problemi i mbrojtjes. Kuadrot e ushtrisė ishin tė aftė, kishte nga ata qė patėn edhe eksperiencėn e luftės antifashiste, por edhe tė tjerė qė kishin mbaruar nga njė, dy e tre akademi. Pra, kėta kuadro kishin kulturė tė gjerė profesionale, qė i njihnin parimet ushtarake dhe organizimin e ushtrisė. Sipas Beqirit, kėta ushtarakė i shqetėsonte problemi se si do tė mbroheshin. Pra, nė ushtri nuk ka pasur disidencė, puē, por ushtarakėt po mendonin se si do tė mbroheshin nga njė agresion i mundshėm i blloqeve ushtarake, pra pėr pėrballimin e njė situate tepėr tė vėshtirė. Lindte pyetja se a mund tė mbroheshim vetėm pa pėrkrahjen e askujt. Nė kėtė situatė lindėn edhe mendime nė pikėpamje tė strategjisė sė mbrojtjes sė vendit, tė cilat u shtruan pėr diskutim. Mbledhjet ku u diskutuan kėto probleme, ishin tė hapura e jo tė fshehtė. Hidheshin mendime mbi pėrpunimin e artit ushtarak, strukturėn e ushtrisė, disa pikėpamje e koncepte mbrojtėse, problemet e armatimit e tė tjera. Kuadrot ushtarakė pėrgatitėn njė material pėr tė gjitha kėto probleme. Beqiri ka deklaruar se kėta kuadro i shqetėsonte problemi i mbrojtjes, se ata ishin atdhetarė dhe jo armiq. Problemi ishte se si do tė mbroheshim nė kushte tė reja, qė u krijuan pas prishjes me Bashkimin Sovjetik dhe inekzistencės sonė nė Traktatin e Varshavėsh. Pėr kėtė, u ngrit njė grup pune qė pėrgatiti materialin me tė gjitha kėto problme. U vendos se do tė vendosej baza e Artit Ushtarak, parimet themelore tė tij. Kėto zėnė fill aty nga mesi i viteve 60-tė. Grupi qė u caktua pėr ta bėrė njė gjė tė tillė, punoi pėr disa kohė. Kėtė material tė pėrgatitur nga grupi i punės nėn varėsinė e Beqir Ballukut, nuk e pranuan, pasi mendohej qė nuk ishin tė plota dhe nuk pasqyronin realitetin. Menjėherė pas kėsaj, Mehmet Shehu, mori pėrsipėr tė hartonte brenda njė kohe tė shkurtėr tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, qė pėrbėnin bazėn teorike tė ushtrisė. Sipas Beqir Ballukut, nė zbatimin praktik tė tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes u ndeshėn vėshtirėsi dhe probleme tė ndryshme ushtarake. Nisėn pėrsėri diskutimet dhe debatet, duke filluar qė nga Kolegjumi i Ministrisė sė Mbrojtjes, gjatė analizave tė stėrvitjeve dhe bisedave tė ndryshme. Edhe njėherė, kuadrot ushtarakė ishin tė preokupuar pėr mėnyrėn se si mund tė mbroheshim.

    Po Plenumi i 12-tė i KQ tė PPSH ēfarė qėndrimi mbajti pėr problemet e ushtrisė?
    Vjen koha e Plenumit tė 12-tė tė KQ tė PPSH, i cili mori nė analizė ushtrinė. Kemi parasysh qė ushtria kishte pėsuar ato qė dihen, pėr shembull pas heqjes sė gradave, menjėherė pas Letrės sė Hapur, krijoi njė farė indisiplinimi tė ushtrisė, qė mė pas kaloi nė shthurrje. Ish-ministri mendonte se komanda nė kėtė kohė nuk ishte komandė, pasi kishte dalė nė plan tė parė edukimi. Pra, nė ushtri u krijua njė gjendje e rėndė nga pikėpamja e disiplinės dhe stėrvitja me trupa. Nga sa ka thėnė Balluku gjatė hetimit, nė Plenumin e 12-tė tė KQ tė Partisė, u mbajt qėndrim pėr kėto probleme, madje u kritikua dikasteri i mbrojtjes, tė cilin e drejtonte ai vetė. Mė pas, nė kėtė Plenum u shtrua pėr diskutim edhe problemi i mbrojtjes, gjithnjė sipas B.Ballukut, nė kėtė mbledhje hodhi edhe parrullėn “t“i kthejmė fushat nė gėrxhe dhe male”, pra, fortifikimin e vendit. Ndėrsa, Mehmet Shehu nė kėtė Plenum, hodhi idenė pėr forcat frenuese, bllokuese dhe forcat operativo-strategjike. Tė parat, ishin forcat art-mitraliere nė buzė tė kufirit, qė nė rast agresioni kishin detyrė tė frenonin armikun, deri nė hapjen nė organikė luftė tė forcave tė armatosura.

    Ēfarė ndodhi pas kėsaj?
    Pas Plenumit tė 12-tė, tė KQ tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė u ngarkua Beqiri tė pėrgatiste njė material nė zbėrthim tė kėsaj mbledhjeje. Sipas dėshmisė sė kėtij tė fundit, i ishte dhėnė detyrė qė tė hartohej njė material i tillė edhe pse mund tė binte nė kundėshtim me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, pasi po haseshin vėshtirėsi pėr zbatimin e disa parimeve tė kėtyre tezave nė praktikė. Nė dėshminė e tij, Balluku tha se kishte marrė porosi, qė materiali le tė binte nė kundėrshti me tezat, pasi sipas udhėheqjes sė lartė ato ishin vetėm teza dhe do tė pasuroheshin me tė tjera gjėra tė reja. Kėtu nis dhe filli i pėrgatitjes sė materialeve tė cilat u quajtėn “tė zeza” dhe patėn pasoja Beqiri dhe tė tjerėt pas tij. Sipas ish-ministrit, ishte ngarkuar sekretari i KQ tė PPSH, Hysni Kapo tė ndiqte punėn pėr pėrgatitjen e materialit tė kėrkuar nga udhėheqja e lartė e partisė. Kėshtu, nisi puna dhe u pėrpilua varianti i parė,por qė nuk u pranua. U punua edhe njė variant i dytė dhe mė vonė njė i tretė nga ushtarakėt mė tė talentuar vendit Spiro Shalsi, Agron Ēomo, Ernest Jakova e tė tjerė dhe nisi varianti tjetėr i pėrgatitjes sė materialeve. Nė vitin 1973, pėrfundoi puna pėr pėrpilimin e kėtij materiali. Ky material, iu shpėrnda kuadrove kryesorė tė ushtrisė, komandantėve, komisarėve, shefave tė shtabit tė njėsive. Ideja ishte qė kėta tė bėnin vėrejtjet dhe sugjerimet e tyre. Mė pas u kthyen. Tė gjithė materialet e shpėrndara, ndodheshin nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe i kam kaluar nė dorė njė pėr njė. Tė jem i sinqertė, kuadrot kryesorė tė ushtrisė kishin bėrė vėrejtjet e tyre pėr probleme tė veēanta,dikush kishte bėrė ndonjė shėnim tė vogėl, dikush edhe nuk kishte bėrė asnjė shėnim. Ajo qė mė ka mbetur nė mendje ėshtė se me kėto materiale nuk kishte qenė dakord Muhamet Prodani, pasi ai e kishte shėnuar nė materialet qė kishte kaluar nė dorė; “Kėto bien nė kundėrshtim me tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes.S“jam dakord”.

    A keni pyetur Ballukun se ē’u bė mė tej me kėto materiale?
    Po, ia kam bėrė, e nga ai kam marrė edhe pėrgjigje. Beqiri mė tregoi se nė vendin e quajtur Shkėmbi i Kavajės, ishte bėrė njė stėrvitje komando-shtabi me kuadrot kryesorė tė ushtrisė. Sipas Beqirit, ky i kishte dhėnė porosi Petrit Dumes, qė ishte nė kėtė stėrvitje, tė diskutoheshin bashkarisht me kėta kuadro, materialet dhe tė merreshin prej tyre edhe mendime. Shumica e kuadrove ushtarakė, kishin rezervat e tyre pėr kėto materiale. Por nė kohėn qė stėrvitja po pėrfundonte, Beqiri e kishte porositur vartėsin e tij, Dume, qė tė mblidheshin materialet qė iu ishin dhėnė pėr diskutim kuadrove drejtues tė ushtrisė dhe madje tė mos diskutohej mė pėr ta, pasi nuk po pranoheshin. Qė nga ky moment materialet u arkivuan. Siē duket, njė kopje e tyre kishte mbetur nė kasafortėn e Beqirit. Pra sipas Beqirit, kėshtu i kam thirrur edhe gjatė procesit hetimor, ky ishte njė material studimor, ku ishin hedhur tė gjitha preokupacionet pėr mbrojtjen e oficerėve tė ushtrisė bėrė publike nė mbledhje dhe diskutime tė ndryshme. Nė tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, thuhej se ne mund tė mbroheshim edhe nga koalicion armiqsh. Mirėpo, sipas ushtarakėve ky ishte njė farė slogani, pasi vėrtet ne kishim njė ushtri tė pėrgatitur, por qė nuk mund t’i bėnte ballė njė koalicioni me potencial tė madh njerėzor dhe ushtarak. Beqiri shpjegonte se nė atė periudhė, ishin shfaqur edhe dy dokumentarė mbi luftėn nė Vietnam, ku nė atė kohė ishin dėrguar pėr tė marrė eksperiencėn e kėsaj lufte edhe disa kuadro shqiptarė. Nė kėto dokumentarė dhe nga terreni sigurisht, duke parė taktikėn e luftės amerikane, tregohej se si aeroplanėt amerikanė goditnin me telekomandim objekte tė ndryshme dhe i shkrumbonin. Njė material tjetėr filmik, bėnte ekspozenė e luftės sė Egjyptit me Izraelin, ku u pa efikasiteti i rraketave antitanke SAM 1 dhe kundėrajroret SAM 2, prodhime sovjetike. Pra, siē shihej, gjėrat kishin evoluar nė taktikat qė tė tjerėt pėrdornin nė luftė. Mbi bazėn e kėtyre dokumentarėve dhe tė tjera qė u siguruan nė rrugė tė ndryshme qoftė edhe nga pjesėmarrja direkt nė fronte, siē ishte rasti i Vietnamit, nxirrnin nevojėn e pėrmirėsimit edhe tė taktikave tona mbrojtėse.

    Ē’rezultat patėn hetimet nė kėtė ēėshtje?
    Pėr ta zbardhur kėtė ēėshtje, unė kam pyetur dhe ushtarakė tė tjerė. Ndonjėri prej tyre mund tė ishte edhe nė pension. Pėrgjigjet e Beqirit kanė qenė nė rezonancė tė plotė me ato tė tė tjerėve. Ata mė treguan se kur ishte bėrė njė stėrvitje nė Rusi, nė Dvina, sipas tyre, njė divizion i kėmbėsorisė sė motorizuar kishte zbarkuar brenda njė ore. Ushtarakėt bėnin edhe llogarinė e thjeshtė se nga Varna, vendi mė i afėrt i vendeve tė Traktatit tė Varshavės, avionėt donin vetėm njė orė kohė tė mbėrrinin nė hapėsirėn tonė.E zėmė se zbarkimi i trupave dhe mjeteve, do tė donin dhe ata kohėn e tyre, kėshtu qė e shumta pėr tre orė, ata mund tė ishin gati pėr luftė, kurse forcave tona u duheshin plot tetė orė pėr tė zėnė vijat e mbrojtjes. Kėtu qėndron dhe njė nga arsyet e shqetėsimit tė ushtarakėve, domethėnė se si duhet tė mbroheshim me krijimin e taktikave tė reja tė sulmit nga armiqtė tanė nė atė kohė. Nė kėtė kuadėr, po tregoj edhe njė bisedė qė kam bėrė me Muhamet Prodanin, ushtarak i lartė, pėr njė ndodhi tė tijėn kur kishte qenė komandant divizioni nė Gjirokastėr. Ai mė ka treguar se nė kėtė kohė kishte shkuar Enveri pėr vizitė nė Gjirokastėr dhe midis tė tjerave, ai kishte bėrė edhe njė vizitė nė Divizionin qė drejtonte Prodani. Gjatė bisedės me Enverin, ky i fundit i kishte kėrkuar hartėn e dislokimit tė forcave tona nė rast tė njė sulmi tė mundshėm nga Greqia. Prodani edhe pse nuk e dinte nė merrte apo s’merrte vesh Hoxha nga ato qė ishin hedhur atje me shenja kovencionale, megjithatė ai e kishte hapur hartėn e dislokimit tė divizionit nė frontin e jugut, sigurisht nė rast lufte. Mė pas, Enveri e kishte pyetur nėse mund tė mbroheshim ne ndaj koalicioneve tė Traktatit tė Varshavės, apo tė NATO-s. Mė pas ky i ishte pėrgjigjur: “Shoku Enver, qė bėhet njė propagandė se ne mund ta pėrballojmė dhe mund tė fitojmė me koalicione tė tilla ėshtė gjė e mirė, por nė tė vėrtetė ne nuk mund tė mbrohemi ndaj kėtyre koalicioneve, as pėr resurset njerėzore dhe as pėr armatimin qė disponojnė. Pėrsa i pėrket mbrojtjes sė kufirit nga forcat greke, tė siguroj se asnjė kėmbė ushtari grek nuk futet nė vendin tonė. Mirėpo mė pas, Muhametin e kishte takuar Hysni Kapo, i cili i kishte thėnė se pėrse i ishte pėrgjigjur Enverit nė atė mėnyrė, po kėshtu tė njėjtėn kėshillė ia kishte dhėnė edhe Mehmet Shehu. Kėto ishin arsyet e pėrgatitjes sė materialeve qė u quajtėn tė zeza. Mirėpo, dua tė theksoj se kėto materiale nuk gjetėn terren dhe nuk u zbatuan nė praktikė. Beqiri ėshtė shprehur se territori ynė ishte i ngushtė dhe bregdeti i hapur. Ai mė ka thėnė se e shqetėsonte bregdeti i Semanit ku nuk mund tė organizoje njė mbrojtje qė nė buzėn e ujit nė rast tė zbarkimit me mjete amfibe tė ushtrive armike. Pra, sipas tij, kėtu dilte problemi se ku do tė mbroheshim nė kodrat e Ardenicės, apo nė tė tjerat. Mbi kėtė bazė u bė edhe njė stėrvitje me divizionin e Fierit, sipas Balluku.

    A pranonte qė nė pėrgatitjen e tezave kishte qėllim armiqėsor?
    Ky ėshtė njė problem qė duhet thėnė hapur, pasi shikoj qė ka shkrime tė ndryshme, tė cilėt hedhin baltė mbi figurėn e Beqir Ballukut dhe ushtarakėve tė lartė, dėnuar nga sistemi i kaluar. Unė kam qenė hetuesi i tij dhe kam detyrė morale ndaj opinionit tė them ato qė janė. I pyetur gjatė procesit tė hetimit,Beqir Balluku pranonte qė kėto materiale binin nė kundėrshtim me tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, apo preknin vijėn ushtarake tė partisė. Pranonte dhe probleme tė tjera. Pra, ai pranonte qė kishte gabime dhe madje edhe faje, por qė nė to tė kishte pasur veprime armiqėsore nė asnjė mėnyrė nuk e pranonte. Ai deklaronte se nuk i kishte shkuar ndonjėherė nė mendje qė tė sabotonte apo pėrmbyste pushtetin popullor. Sipas tij, preokupim si ministėr, kishte vetėm mbrojtjen e atdheut nga armiqtė, e jo tė merrej me veprimtari komplotiste, puēiste.

    Keni biseduar disa herė me Ballukun pėr gati njė vit hetimi pėr tė. Cila ishte gjendja psikologjike e tij nė burg?
    Dihet qė hetimi i “grupit armiqėsor nė ushtri” zgjati gati njė vit. Pėrveē kohės sė hetimit me Beqirin kam pasur shpesh edhe biseda tė lira. Seancat e pyetje-pėrgjigjeve zgjasnin disa orė, por jo nė pėrmasa tė mėdha 12 ose 24 orė. Kishte raste qė zgjasnin mė pak. I pandehuri pyetej ditėn, zakonisht nga ora tetė, nėntė e paradites deri nė afėrsi tė msditės. Kishte edhe raste kur na duhej tė shkonim tė pyesnim edhe pasdite, por e theksoj asnjėherė natėn. Pėr tė kryer hetime, siē thashė mė lart nė kėto orė, kishim porosi edhe nga ministri i punėve tė brendshme, Kadri Hazbiu, qė nė fakt ishte drejtues i grupit tė hetimit. Nuk i ėshtė bėrė nga ana ime Beqirit asnjė presion, fizik jo e jo, por as psikologjik. Nuk bėheshin hetime tė zgjatura e tė tejzgjatura me qėllime presioni, lodhjeje, degradimi. Hetimet ishin normale dhe trajtimi i tyre nuk ishte ai i tė burgosurve tė tjerė. Marrėdhėniet e mia me Beqirin, kanė qenė normale dhe mund tė them edhe njerėzore, aq sa kur mungoja ndonjėherė ai mė thėrriste vetė, dhe ndodhte pėr tė biseduar jashtė procesit, ku ndonjėherė pėr tė bėrė edhe shaka. Njė gjė dua tė them hapur se Beqir Balluku ishte njė babaxhan, njeri korrekt e qė gjatė procesit nuk mundohej tė mashtronte. Ai kishte edhe njė karakteristikė tjetėr interesante se besonte shumė tek Enver Hoxha dhe nuk kishte asnjė urrejtje ndaj udhėheqjes sė partisė. Kur e kam pyetur pėr aktivitetin e tij gjatė luftės mė ka thėnė se e kishte njohur Enverin nė Tiranė, dhe se kishin qenė atėherė nė njė organizatė partie. Sipas Beqirit, kishte qenė Hoxha ai, qė e kishte caktuar atė komandant tė njėsiteve guerrile pasi u vra Vojo Kushi, dhe kėtė detyrė e ka kryer mė sė miri. Unė e them me bindje se Beqiri nuk ka qenė frikacak apo i rėndomtė...





    intervistė III

    Ekskluzive/ Dėshmia e ish-oficerit tė sigurimit, qė mori nė pyetje ish-ministrin e Mbrojtjes, i cili akuzohej pėr veprimtari armiqėsore


    Kristofor Martiro: Ja pse ia faturonin Mehmet Shehut arrestimin, dėnimin dhe ekzekutimin e Beqir Ballukut

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Martiro, i komanduar hetues i Beqir Ballukut, tregoi nė numrat e mėparshėm tė gazetės “Panorama” se si e mori kėtė detyrė dhe udhėzimet qė iu dhanė nga Kadri Hazbiu dhe Hysni Kapo nė mbledhjen e grupit, qė do tė hetonte tė ashtuquajturin grup puēist nė ushtri. Ai vijoi me rrėfimin e tij, ku zbardhi tė fshehtat e kėtij hetimi, ku kryesore ishin materialet qė u pėrdorėn nė formulimin e akuzės pėr ushtarakėt e lartė, ku kryesor ishte Balluku, qė e adhuronte Enver Hoxhėn.

    Mė pas, ai u shpreh edhe arsyet pse i pandehuri nuk e pranoi akuzėn. Njėkohėsisht, Martiro, tepėr i kthjellėt dhe me njė kujtesė tė habitshme, hodhi dritė mbi ato qė ka biseduar nė seancat e pyetjeve me Beqirin, rreth mėnyrės se si lindėn tė ashtuquajturat “Teza tė Zeza”, apo dhe fakteve se nga kush e mori detyrėn Balluku, pėr tė zbėrthyer idetė e Plenumit tė 12-tė tė KQ tė PPSH pėr mbrojtjen, ku nuk kishte asnjė ide qė tė dilte kundėr vijės sė partisė, apo t“i bėnte puē Enver Hoxhės e tė rrėzonte pushtetin e tij. Nė numrin e sotėm, Kristofor Martiro flet pėr marrėdhėniet e Beqir Ballukut me Mehmet Shehun, Petrit Dumen apo Hito Ēakon. Kush ia faturonte arrestimin e Beqirit, Mehmet Shehut dhe si qėndron e vėrteta. Pėrse mendonte se Mehmeti ishte i zemėruar nga antitezat e pėrgatitura nga dikasteri qė drejtonte Balluku dhe cilat ishin mosmarrėveshjet me vartėsit e tij. Ēfarė diskutoi me Titon gjatė vizitės nė Jugosllavi dhe si u pėrdorėn kėto kundėr nė proces. A e dinte ish-anėtari i Byrosė sė ēfarė e priste dhe pėrse ai nuk kishte mllef ndaj udhėheqjes sė lartė shqiptare. Kėto dhe tė tjera pyetje marrin pėrgjigje nė intervistėn e Kristofor Martiros.

    A kishit pasur njohje mė parė me Beqir Ballukun?
    Po. Mė kujtohet njė rast ku e kam vlerėsuar shumė sjelljen e Beqirit, qė nė atė kohė ishte ministėr i Mbrojtjes. Atėherė punoja nė Korēė, me detyrė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme. Kjo lidhej me ngjarjen kur organet e policore kishin arrestuar njė oficer ushtrie, ku ky kishte pasur njė marrėdhėnie me njė vajzė nga qyteti i Korēės, tė cilėn e kishte lėnė edhe shtatzėnė. Vajza vjen dhe kėrkon ndihmė nė organet tona, pasi nuk e pranonin nė shtėpi. Nė tė vėrtetė, unė nuk kisha se si ta ndihmoja, sepse hetimi i tij varej nga Prokuroria Ushtarake. Megjithatė, i sugjerova se mund tė shkonte tė takonte drejtuesit e ushtrisė, ndoshta dhe ministrin e Mbrojtjes, pra Beqirin. Ajo kėshtu bėri. U nis pėr nė Tiranė, ku takoi dhe ministrin, i cili e kishte pritur mirė. Njė ditė, ndėrsa qėndroja nė zyrė, bie telefoni. Centralistja mė thotė tė lidhesha me ministrin e Mbrojtjes. Pasi u prezantova, prita se ē“do tė mė thoshte ai nga ana tjetėr e receptorit telefonik. Beqiri pas pak mė tha: “Ka ardhur njė vajzė tek unė, nga Korēa, pėr njė problem qė jeni nė dijeni edhe ju. Po, ndihmojeni atė vajzė”. Iu pėrgjigja se do tė mundoheshim ta bėnim njė gjė tė tillė. Dihej se atėherė ishte Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes dhe porosinė e tij do ta ēoja deri nė fund. Pas disa ditėsh takova dhe vajzėn, e cila kishte mbetur e befasuar nga pritja qė i kishte bėrė njė personalitet si Baqiri. Pra, vajzės iu dha ndihma, e stabilizuam nė njė shtėpi dhe pas daljes sė tė shoqit nga burgu ata u bashkuan. Beqiri ishte tepėr njerėzor. Edhe nė hetuesi, ai nuk ankohej dhe qahej.

    E kishte tė qartė se ēfarė e priste?
    E them me bindje se e kishte tė qartė fundin e tij. I them njėherė se pėr tė do tė mendonte partia, udhėheqja edhe pėr tė. E kam fiksuar mirė pėrgjigjen: “A jo, nuk tė falė ai i madhi”. Ai ka pasur dobėsi pėr Enver Hoxhėn, qė mund ta quaj debulesė. Kėtė ndjenjė e kishte ushqyer qė gjatė luftės, por edhe mė vonė debulesa e Beqirit pėr Hoxhėn nuk ishte zbehur. Kėtė ai e tregoi edhe kur e internuan nė Roskovec. Ai shkoi atje me fotografinė, portretin e Enverit me vete dhe kjo nuk ishte rastėsi apo shtirje e tij, por brendia e tij. Edhe gjatė procesit hetimor, ish-anėtari i Byrosė Politike, nuk shprehu asnjėherė urrejtje pėr Enverin dhe udhėheqjen e lartė.

    Beqir Balluku ėshtė diskutuar pėr qėndrimin e tij nė Konferencėn e Tiranės. Si ka rezultuar nga sqarimet qė keni marrė nga i pandehuri pėr kėtė ēėshtje?
    Shpjegimet e Ballukut pėr qėndrimin e mbajtur nė Konferencėn e Tiranės, bėnte pjesė nė planin hetimor. Tė kuptohemi, hetimi ishte shtrirė nė shumė fusha. Ai kishte qenė nė atė Konferencė i deleguari i KQ tė PPSH. Pėrveē tij, atje merrnin pjesė dhe anėtarė tė tjerė tė Byrosė Politike, me pėrjashtim tė Enver Hoxhės. Ai e shpjegoi kėtė ēėshtje. Sipas tij, duke qenė se kjo mbledhje bėhej pas pėrfundimit tė punimeve tė Kongresit tė XX tė PK tė BRSS, dhe pėr rrjedhojė nė Konferencė ishin bėrė shumė pyetje. Ato lidheshin me rehabilitimin e njerėzve tė goditur e nė veēanti tė Tuk Jakovės, Bedri Spahiut dhe tė tė tjerėve. Ishin shtruar probleme tė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve me Jugosllavinė, qoftė dhe rehablilitimin e Koēi Xoxes. Ishte shtruar problemi i trajtimit ekonomik tė udhėheqjes, kur gjendja ekonomike ishte tepėr e vėshtirė. Krijimi i “bllokut” qė ndante udhėheqjen nga populli, gjė qė ishte njė farė shkėputje nga parimet e luftės. Mos tė harrojmė se ishim nė vitin 1956, kur kishin kaluar vetėm 12 vjet nga pėrfundimi i luftės. Ideja e barazisė mes tė gjithėve ishte e ngulitur mirė nė mendjen e njerėzve. Beqir Balluku tha gjatė sqarimit tė kėsaj situate se kishte pasur pyetje qė edhe duheshin vlerėsuar. Por, sipas tij, problemet morėn njė rrugė tjetėr. Beqiri ndodhej nė pozitė tė vėshtirė dhe prandaj kishte kėrkuar, ky kishte qenė edhe mendimi i tė tjerėve, qė tė vinte nė atė konferencė edhe Enver Hoxha. Gjithashtu, Beqiri mė ka thėnė se nė vetvete edhe ai kishte rezerva. Kėshtu kur shtrohej problemi i rehabilitimit tė Tuk Jakovės, pėr dėnimin e tė cilit atij nuk i kishte ardhur mirė, kishte pasur rezerva pėr kėtė dėnim, porqė nuk i kishte shprehur, mendonte se mund tė bėhej ky rehabilitim. Megjithatė, pėrsėri, edhe si herėn e parė, ai kishte heshtur. Sipas deklarimit tė tij gjatė procesit, ai nuk kishte qenė as organizator dhe as nuk ishte bashkuar e dakorduar me kėto probleme. Edhe qėndrimi qė mbajti ai ishte nė pėrputhje me vijėn e partisė, pavarėsisht nga ajo ē“ka ndjerė.

    Ē“qėndrim ka mbajtur Balluku nė prag dhe pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik?
    Duke iu referuar materialeve tė procesit hetimor, sqaroj se kėtu nuk u zgjerua shumė hetimi, por, megjithatė, nga deklarimet e tė pandehurit del se ai e ka mbėshtetur Hoxhėn pėr vendimin e marrė. Sipas tij, qė nga ngjarja e Bukureshtit, madje kontradiktat nisėn qė kur Hrushovi vizitoi Jugosllavinė, ai nuk kishte ndonjė mendim kundėr vijės sė partisė nė lidhje me kėto situata. Bile, ai ka sqaruar edhe qėndrimin qė ka mbajtur ndaj provokimit tė rusėve, ndėrkohė qė udhėheqėsit e lartė shkuan nė Mbledhjen e 81 partive nė Moskė. Pra, nė kėtė moment, vendin e drejtoi Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes. Dihet qė Enveri, Mehmeti, Hysniu, Ramizi ishin nė BRSS. Ai u la nė drejtim tė shtetit si njeri i besuar. Ai nuk kishte asnjė lėkundje lidhur me prishjen e marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik. Me sa mė kujtohet se edhe kur atij iu bė njė provokacion nga ushtarakėt sovjetikė, tė cilėt e pyetėn se me kė ishte ushtria, ai i ishte pėrgjigjur menjėherė: “Ushtria ėshtė me Enver Hoxhėn dhe me popullin shqiptar. Nėse do tė ndodhė ndonjė gjė me udhėheqėsit tanė atje, do tė merren masa ndaj jush kėtu”. Ky deklarim i tij ishte njė kundėrpėrgjigje ndaj presionit qė bėnin rusėt. Sipas procesit del se qėndrimi i Ballukut ishte mjaft parimor, pra besnik i partisė dhe Enver Hoxhės. Nėse ish-ministri do tė ishte armik, siē pretendon Enveri qė nga Konferenca e Tiranės, apo tė merrte pjesė nė komplotin e organizuar nga Mehmet Shehu, atėherė ai nė bashkėpunim me forcat sovjetike nė Shqipėri mund ta merrte fuqinė nė dorė, pasi tė arrestoheshin dhe eliminoheshin udhėheqėsit shqiptarė, qė kishin shkuar nė Mbledhjen e 81 partive nė Moskė.

    Ku kishte gabuar ideo-logjikisht ish-ministri i Mbrojtjes?
    Kjo ishte njė tjetėr pistė hetimi dhe lidhet me Letrėn e Hapur, vendosjen e komiteteve tė partisė nė ushtri, komisarėve, heqjen e gradave, marrėdhėniet ushtar-kuadėr e tė tjera. Komitetet e partisė, qė u vendosėn nė ushtri, ishin model kinez. Atėherė ishte dhėnė udhėzim se pa dhėnė miratimin komiteti i partisė, komanda nuk mund tė vepronte nė stėrvitje e tė tjera probleme madhore tė ushtrisė. Pas heqjes sė gradave, mbaroi dhe hirearkia ushtarake, aq sa oficerėt u tha se do tė hanin e flinin me ushtarėt, e kėto ndryshime u shoqėruan edhe me barcoleta. Beqiri edhe nė kėto situata tė krijuara zbatonte pikė pėr pikė vendimet dhe porositė e partisė dhe madje verbėrisht ato tė Enverit. Mė tregoi dhe njė bisedė tė tijėn me shoferin, menjėherė pasi ishin hequr gradat. Ndėrsa e kishte pyetur shoferin se si dukej me uniformėn e re, vartėsi pa asnjė rezervė i kishte thėnė se i ngjante tėrėsisht njė karrocieri. Ushtarakė tė tjerė, pėr shembull Petrit Dume, kishte rezerva ndaj heqjes sė gradave dhe madje ishin shprehur kundėr kėtij veprimi kur diskutohej. Mė pas kur u vendos qė duhet tė hiqeshin gradat, ata ishin dakord me kėtė vendim.

    Cilat ishin marrėdhėniet mes Ballukut, Petrit Dumes e Hito Ēakos?
    Gjatė procesit hetimor, Beqiri ėshtė pyetur edhe pėr marrėdhėniet me tė pandehurit e tjerė, Petrit Dumen e Hito Ēakon. Kjo ishte njė linjė tjetėr e hetimit, pasi akuzoheshin pėr puē tė pėrbashkėt ndaj pushtetit tė asaj kohe. Pra, mendohej sikur kishte bashkėpunim nė tė ashtuquajturėn vėprimtari armiqėsore. Gjatė bisedės me Beqirin pėr kėto marrėdhėnie, ai mė ka thėnė se ato nuk kanė qenė tė mira. Pra, marrėdhėniet mes tyre nuk kishin qenė normale. Pėrplasjet kanė ekzistuar pėr probleme tė ndryshme ushtarake, lidhur me stėrvitjet e mėdha, tezat e antitezat, strukturėn e Ministrisė sė Mbrojtjes. Dihej se nė atė kohė kishte njė sėrė problemesh nė kėtė dikaster mes ministrit dhe vartėsve tė tij, Dume dhe Ēako. Ajo qė i kishte mbetur nė mendje Beqirit ishte deklarimi i vartėsve tė tij, sikur nuk kishin patur dijeni pėr materialet e quajtura tė zeza. Bile, Beqiri mendonte se ata ishin bėrė shkaktarė tė asaj qė i ndodhi. Pra, ai nuk kishte simpati pėr ta. Balluku mendonte se pėr shkeljet, qė ishin konstatuar nė Ministrinė e Mbrojtjes, nuk ishte fajtor vetėm ai, por edhe ata. Vėrtet ai kishte qenė ministėr dhe kishte firmosur, por, sipas tij, mbi bazėn e relatimeve tė tyre, pasi ata dhe tė tjerėt drejtonin sektorėt. Ai sqaroi se pas stėrvitjes komando shtabi te Shkėmbi i Kavajės, Beqiri porositi qė materialet qė ishin shpėrndarė tė mblidheshin. Domethėnė, ato u arkivuan dhe njė kopje mbeti nė kasafortėn e tij, siē dihet iu gjet pas kontrollit qė bėri KQ nė kėtė dikaster. Megjithatė, kur bisedoi Petrit Dume me Hysni Kapon dhe Mehmet Shehun, iu kishte thėnė atyre se kontradiktat mes tij dhe Beqirit nuk ishin tė pjesshme por parimore, thelbėsore, madje edhe nė vijėn e partisė. Materialet, qė Dume “denoncoi”, ishin pikėnisje edhe pėr pasojat e mėvonshme.

    Ēfarė mendonte ish-ministri pėr Mehmet Shehun?
    Kur u hartua meteriali, pra antitezat, Beqiri mendonte se mos i kishte mbetur qejfi Mehmet Shehut, si pėrgatitės i Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Por, ai pėrsėri kėtė e supozonte, pasi nuk kishte fakte qė ta mbėshteste. Kur e pyeta pėr marrėdhėniet mes tij dhe kryeministrit, ai mė tha se kur kishte qenė komandant divizioni nė Korēė i kishte shkuar pėr njė kontroll Mehmeti, atėherė shef i Shtatmadhorisė sė Ushtrisė Shqiptare. Mehmeti i kishte gjetur shumė tė meta dhe dobėsi, por ajo qė i kishte mbetur nė mendje Beqirit ishte fakti se Mehmeti ia kishte thėnė ato nė sy tė vartėsve tė tij. Kėtu sigurisht qė Beqirit nuk i kishta ardhur mirė. Pas Plenumit tė 8-tė tė KQ tė PPSH, Mehmeti u shkarkua dhe nė atė detyrė u emėrova unė, por atij nuk kishte pse t“i ngelte qejfi, pasi emėrimin e bėri tjetėr kush. Pas Kongresit tė Parė, ku Mehmeti u rehabilitua, edhe marrėdhėniet tona ishin tė mira. Sipas tij, Mehmeti kur nuk ishte nė humor e thėrriste tė bėnin edhe ndonjė shaka sė bashku.

    Ėshtė aluduar nė atė kohė se Beqir Balluku gjatė pyetjes sė tij nė hetuesi ėshtė shprehur se i ashtuquajturi komplot, apo verprimtari armiqėsore kishte nė krye Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun. Ėshtė e vėrtetė kjo?
    Them me bindje qė kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Beqiri nuk e ka thėnė njė gjė tė tillė. Unė kam qenė hetuesi i tij, pra i ngarkuar pėr ta hetuar atė. Bile, iu them se janė procerverbalet nė arkiv. Kėto procesverbale nuk janė hartuar as fshehtas dhe as nuk janė manipuluar, gjė qė thuhet rėndom shpesh. Asnjėherė nuk i jam imponuar Beqirit tė deklarojė i shtrėnguar njė gjė tė tillė. Nuk ekziston asnjė material, asnjė dokument, asnjė e dhėnė qė ta vėrtetojė se Balluku e ka thėnė njė gjė tė tillė. Ėshtė krijuar mendimi atėherė, por edhe tani, se Beqir Balluku ishte viktimė e Mehmet Shehut dhe se ai madje e pushkatoi. Kjo nuk ėshtė absolutisht e vėrtetė. Nuk qėndron njė problem i tillė. Mehmeti ka kusuret e tij, me diskutimin dhe kritikat ndaj Beqirit, por nė asnjė mėnyrė nuk qėndron se ky ishte faktori kryesor nė arrestimin e dėnimin e tij. Unė jam dėshmitar dhe e them me sinqeritet se pas arrestimit tė Beqir Ballukut, Mehmeti hodhi parullėn: “Asnjė kuadėr tė mos i jepet me vete Beqir Ballukut”. Ai me kėtė donte tė thoshte se anjė kuadėr i lartė ushtarak nuk duhej tė dėnohej bashkė me tė. Mė pas problemi i kastės, ku u arrestuan edhe kuadro tė tjerė ushtarakė nuk erdhi nga Mehmet Shehu, por nga KQ i PPSH, me emra. Ky shėnoi dhe shpartallimin e kuadrove tepėr tė zotė, tė aftė, patriotė e qė u dhimbsej vendi, me eksperiencė nė luftė dhe qė kishin mbaruar edhe akademitė ushtarake tė Bashkimit Sovjetik.

    Pėr ish-ministrin dolėn nė skenė edhe probleme tė vjetra si ai i vendosjes sė divizioneve jugosllavė nė Shqipėri, ide e hedhur nga Tito nė takimin me Ballukun gjatė vizitės sė kėtij tė fundit nė Beograd…
    Ku ka rezultuar njė problem interesant gjatė hetimit tė Beqir Ballukut. Deklarimet qė ka bėrė ky i fundit gjatė seancės sė pyetje-pėrgjigjeve nė Burgun 313, bien ndesh me ato qė janė thėnė deri tani. Sipas Beqirit, kur ai ishte shef i Shtatmadhorisė nė Ministrinė e Mbrojtjes, shkoi pėr vizitė nė Jugosllavi, bashkė me Kristo Themelkon, Tahir Kadarenė dhe kuadro tė tjerė ushtarakė. Problemet politike i ndiqte Kristo Themelko, ndėrsa ato ushtarake Beqiri. Nė dėshminė e tij, Balluku tha se njė ditė, ndėrsa qėndronte nė rezidencėn ku qėndronin i kishte shkuar Vukmanoviē Tempo, qė merr me vete dhe Themelkon. Mė pas kishte shkuar atje njė adjutanti i Titos, emri i tij ėshtė fiksuar nė procesverbalin e hetimit, dhe i thotė se e kėrkonte udhėheqėsi jugosllav. Realisht ai nuk e kishte nė plan njė takim me Josif Broz Titon. Ai kishte shkuar nė atė takim, nė zyrėn e Titos, i cili kishte pėrpara disa harta. Natyrisht, Beqiri kishte qenė i impresionuar nga kjo e papritur, pasi dihej fama e drejtuesit jugosllav, qė e kishte pyetur pėr problemet e ushtrisė shqiptare. Tito nuk kishte harruar tė mburrte edhe Ushtrinė Nacionalēlirimitare. Mė pas jugosllavi i kishte shtruar Beqirit problemin e marrėdhėnieve me Greqinė. Nė atė periudhė kishte pasur provokacione nga grekėt nė kufirin mes dy vendeve dhe situata ishte pak e acaruar. Menjėherė ai thirri njė gjeneral nė zyrėn e tij, qė tregoi nė hartė dislokimin e trupave greke nė afėrsi tė kufirit me Shqipėrinė. Menjėherė pas kėsaj Tito i kishte thėnė se nė kėtė situatė edhe pse ushtria shqiptare ishte, sipas tij, trime nuk mund ta pėrballonte njė agresion tė grekėve. Prandaj, udhėheqėsi jugosllav kishte hedhur mendimin se Jugosllavia, si vend mik i Shqipėrisė, duhet tė mbronte territorin shqiptar, e pėr rrjedhojė ai ishte shprehur se kishte mendimin qė tė dislokoheshin disa forca tė Ushtrisė jugosllave nė shqipari e veēanėrisht nė Korēė dhe nė Gjirokastėr. Pas kėsaj gjenerali mė tregoi se si dhe ku do tė dislokoheshin forcat jugosllave nė hartat qė kishte pėrpara. Beqiri tha se kishte mbetur njėherė, pasi ai nuk dinte ē“tė thoshte. Nga pikėpamja ushtarake, si gjeneral qė ishte nė atė kohė, ai mendonte se ishte e arsyeshme njė gjė e tillė, pasi edhe marrėdhėniet me Greqinė nė atė kohė e justifikonin kėtė veprim. Megjithatė, ai u ishte pėrgjigjur se kėto mendime duhet t“ia shtronte pėr diskutim udhėheqjes, pra Enver Hoxhės. Ai nuk kishte dhėnė asnjė pėrgjigje pėr kėtė problem, por kishte dėrguar nėpėrmjet ambasadės sonė nė Beograd njoftimin pėr udhėheqjen shqiptare. Beqiri ka dėshmuar se nga Tirana ishte dhėnė pėrgjigje pozitive, pra ishte rėnė dakord nė parim. Madje, u pėrgatitėn dhe kazermat, ku do tė vendoseshin repartet jugosllave. Pėr tė vėrtetuar thėniet e Beqir Ballukut, m“u desh tė shikoja edhe materialet tė asj periudhe nė arkivin e KQ tė PPSH. Isha sė bashku me Kadri Hazbiun, pasi ai ishte dhe kryetari i grupit tė hetimit. Materialet i shqyrtuam nė sallėn e mbledhjes sė Byrosė Politike. Nė morinė e materialeve gjeta njė fletore, qė i pėrkiste Tahir Kadaresė. Nė kėtė fletore ishte shkruar bukur udhėzimi qė Beqiri kishte dhėnė nga Beogradi pėr lirimin me urgjencė tė kazermave tė Pogradecit, pasi do tė vendoseshin atje forcat jugosllave. Ia raportova kėtė Kadriut. Sipas dokumentit, dilte qė ky veprim ishte bėrė “de fakto” dhe shtrohej problemi se si ishte realizuar kjo. Pyetet pėr kėtė Beqiri, i cili tha se udhėzimi ishte dhėnė, por me miratim nga lart, por nuk pėrmendi emrin, pasi dihej qė kėtė e kishte kompetencė Komandanti i Pėrgjithshėm, Enver Hoxha. Ky veprim rezultoi se ishte kryer pasi kjo u konfirmua pasi u pyet ish-komandanti i brigadės sė Pogradecit. Sipas tij, kazermat ishin liruar me urgjencė dhe forcat qė ai komandonte ishin vendosur nė Ēarshovė tė Pėrmetit.

    Ēfarė ndodhi mė pas?
    Pėr kėtė pyeta Beqirin, i cili mė tha se pasi ishte kthyer nė Tiranė, pra pas vizitės nė Jugosllavi, u diskutua problemi i vendosjes sė forcave jugosllave nė Shqipėri. Sipas Beqirit, nė njė mbledhje ku ishin Enver Hoxha, Koēi Xoxe, Kristo Themelko, ai vetė dhe tė tjerė, madje dhe njė pėrfaqėsues jugosllav, kur u hodh pėr diskutim ky problem, Hoxha ishte ngritur nė kėmbė dhe kishte deklaruar se nuk ishte e vėrtetė situata me Greqinė dhe po kėshtu ai nuk ishte dakord pėr vendosjen e forcave jugosllave nė territorin tonė. Mė pas, Beqiri deklaroi se edhe ai kishte mbėshtetur Enverin, qė, me sa duket, kishte nuhatur kontradiktėn mes Stalinit dhe Titos, ktheu pllakėn dhe nuk u realizua ardhja e dy divizioneve jugosllave nė Shqipėri...







    intervistė IV

    Ekskluzive/ Flet Kristofor Martiro, ish-kryetari i Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit dhe hetuesi i dy “grupeve armiqėsore”


    “Si e informova Enverin pėr bisedat e Beqirit me kinezėt”
    Udhėheqja kėrkonte me ēdo kusht tė hetohej lidhja mes tė ashtuquajturve grupe armiqėsore nė ushtri dhe ekonomi


    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Martiro, hetues i ish-ministrit tė Mbrojtjes, tregoi pėr gazetėn “Panorama” se kush e caktoi nė kėtė detyrė dhe si vijuan hetimet e Beqir Ballukut, qė zgjatėn thuajse njė vit. Mė pas, ai u shpreh pėr marrėdhėniet mes ish-anėtarit tė Byrosė Politike me tė pandehurit e tjerė Petrit Dume dhe Hito Ēako.

    Mė tej ai shpjegoi dhe bisedat mes tij dhe tė pandehurit Balluku, ku ky i fundit u pyet pėr ēėshtje tė rėndėsishme si problemi i vendosjes sė divizioneve jugosllave nė Shqipėri, ide e hedhur nga Tito, qė nuk u pranua nga Hoxha, i cili kishte nuhatur mosmarrėveshjet mes Stalinit dhe udhėheqėsit jugosllav. Duke i riprodhuar edhe njėherė materialet e dosjes gjyqėsore, Martiro i sigurtė nė ato qė tha, zbardhi tė fshehtat e hetimit tė Ballukut, tė papublikuara ndonjėherė, si dhe pėr materialet qė u pėrdorėn nė formulimin e akuzės pėr ushtarakėt e lartė. Nė numrin e tretė tė intervistės, Kristofor Martiro foli se pse ia faturonin arrestimin dhe eliminimin e Beqirit, Mehmet Shehut dhe si qėndronte e vėrteta sipas tij. Ndėrsa nė numrin e sotėm, ai zbardh tė vėrtetėn nėse kishte apo jo grup armiqėsor dhe puēist nė ushtri. A ekzistonte organizatė kundėrrevolucionare dhe a kishte njeri qėllim t“i merrte pushtetin Enver Hoxhės. Cilat ishin vizitat e Beqirit nė Kinė, dhe ēfarė kishte biseduar ai me udhėheqėsit e lartė tė atij vendi, lidhur me rishikimin e marrėdhėnieve me BRSS dhe Jugosllavinė, pas rėnies sė Hrushovit. Ē“qėndrim mbajti Enveri ndaj propozimeve kineze dhe pėrse Beqiri kishte tė njėjtim mendim me kinezėt pėr kėtė ēėshtje. Pėrse udhėheqja e lartė urdhėronte mbylljen e hetimeve dhe daljen e shpejtė nė gjyq tė “grupit tė ushtarakėve”. Pėrse e komanduan Martiron nė hetimin e “grupit armiqėsor nė ekonomi” dhe kė i caktuan tė hetonte. Ngritja e tij nė pėrgjegjėsi, ku do tė kryente detyrėn e kryetarit tė Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit dhe ēfarė ndodhi me tė mė pas. Pėr tė mėsuar mė shumė rreth mistereve tė hetimit tė Ballukut, Kiēo Ngjelės dhe Vasil Katit, lexoni nė vijim intervistėn e Kristofor Martiros.

    Cilat kanė qenė deponimet e Ballukut nė lidhje me marrėdhėniet shqiptaro-kineze, sidomos nė fushėn e mbrojtjes?
    Beqir Balluku kishte qenė disa herė nė krye tė delegacioneve ushtarake qė vizitonin Kinėn. Gjatė kėtyre vizitave, ai ėshtė takuar me ushtarakė madhorė tė atij vendi, por dhe me Mao Ce Dunin dhe Ēu En Lain, ku ka diskutuar me ta pėr probleme tė ndryshme qė lidheshin veēanėrisht me mbrojtjen e vendit. Ka shtruar atje problemin e furnizimit me materiale ushtarake pėr Forcat e Armatosura dhe pėr tė tjera probleme me karakter ekonomik. Ėshtė diskutuar me udhėheqėsit kinezė pėr problemin e furnizimit me armė tė rėnda pėr ushtrinė, disa prej tyre janė marrė, por dhe tė tjera nuk janė dėrguar. Ka pasur edhe mosmarrėveshje pėr kėto ēėshtje. Mė kujtohet se Beqiri pėr kėto diskutime mė ka folur edhe pėr bisedat e Ēu En Lait pėr armatimin e rėndė dhe, sipas tij, Ēu ishte pak i ngurtė nė lidhje me dėrgimin e tyre nė Shqipėri. Bile, ish-ministri tregonte se kur u diskutua pėr aviacionin, udhėheqėsi kinez ishte shprehur se Shqipėria nuk kishte territor pėr njė aviacion tė fuqishėm luftarak, dhe se duhet tė merrnim vetėm disa avionė pėr parada. Pėrplasje pikėpamjesh me kinezėt kishte edhe pėr faktin se kėta tė fundit mendonin se ushtria shqiptare duhej tė pajisej me armė tė lehta, sepse kishin bindjen se ne nuk mund tė mbroheshim nga koalicione tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės. Nga deklarimet e Beqirit, del se kinezėt ishin shprehur se do tė na ndihmonin, por ata ishin larg dhe kjo ndihmė konsistonte vetėm nė mbėshtetjen politike dhe me materiale tė ndryshme. E vėrteta, gjithnjė sipas tij, ishte se kinezėt nuk ishin kursyer nė furnizimin e ushtrisė sonė me materiale. Mua, si hetues, mė dilte detyrė tė sqaroja shumė probleme rreth bisedave tė Beqirit me udhėheqėsit kinezė. Beqiri nė pėrgjigjet e tij ėshtė shprehur se Ēu En Lai nė disa raste ishte treguar i ngushtė nė dhėnien e ndihmave pėr vendin tonė. Ndryshe kishte ndodhur me Mao Ce Dunin, pasi ky gjithnjė kishte porositur qė tė mos kursehej asgjė pėr tė ndihmuar Shqipėrinė. Sipas Beqirit, Mao i kishte nė konsideratė kushtet e vėshtira dhe pamundėsinė e vendit tonė pėrballė NATO-s apo Traktatit tė Varshavės. Mao, pra, ishte mė dashamirės dhe mė dorėlėshuar nė ndihmėn e vendit tė tij ndaj nesh.

    A ka diskutuar ish-anėtari i Byrosė Politike pėr probleme tė tjera, jashtė fushės sė mbrojtjes me udhėheqėsit kinezė?
    Ndėrmjet tė tjerave, ai mė ka thėnė se si njė herė, gjatė bisedės me drejtuesit, ishte ndeshur me probleme qė konvergonin edhe me qėndrimin dhe idetė e tij. Konkretisht, pas rrėzimit tė Hrushovit nė BRSS, Beqiri, nė krye tė njė delegacioni tė lartė ushtarak, vizitoi Kinėn. Nė takim me Mao Ce Dunin dhe Ēu En Lain, kėta i kishin thėnė: “Tani Hrushovi, ky renegat, ra dhe nė Bashkimin Sovjetik kishin ardhur nė pushtet forca tė reja politike. Interesi i kampit socialist dhe i lėvizjes komuniste kėrkon qė ne t“i pėrmirėsojmė marrėdhėniet me BRSS”. Beqiri tha se personalisht, nė ndėrgjegjen e tij, nuk ishte kundėr kėsaj pikėpamjeje. Por, njėkohėsisht, ai nuk mund t“ua shprehte kėtė kinezėve, pasi duhet tė shtrohej kjo ēėshtje pėr diskutim nė KQ tė PPSH, pra nė udhėheqje. Megjithatė, kjo i kishte mbetur nė mendje. Po ashtu, kinezėt ishin shprehur edhe pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Jugosllavinė, Rumaninė, meqė kėta si tė thuash ishin aleatė tė Kinės. Sipas Beqirit, kur kishte mbėrritur nė Tiranė kishte bėrė si zakonisht raportin pėr udhėheqjen e lartė tė PPSH, ku sqaronte me detaje edhe bisedat qė kishte zhvilluar me udhėheqėsit kinezė dhe problemet qė ishin shtruar nė to, por pa diskutim asgjė rreth bindjeve tė tija. Ai e kujtonte mirė edhe qėndrimin e udhėheqėsit kryesor tė partisė, Enver Hoxhės, i cili ishte pėrgjigjur rreptė se nuk do tė kishte asnjė pėrmirėsim nė marrėdhėniet me BRSS, jugosllavėt, pasi ata ishin revizionistė. Pra, ai e hodhi poshtė propozimin e udhėheqjes kineze.

    Si vijoi hetimi i Ballukut nė kėtė ēėshtje?
    Nė atė kohė, qė unė zhvilloja hetimet me Beqirin, nuk dija se po prisheshin marrėdhėniet e Shqipėrisė me Kinėn. I dėgjova me njė farė interesi ato qė thoshte ish-ministri, por nuk bėra pyetje, pasi nuk mė lejonte platforma e hetimit ta bėja njė gjė tė tillė. Kinezėt konsideroheshin nė atė kohė miq tė mėdhenj marksistė-leninistė tė vendit tonė. Nxora shėnimet nga inēizimi, po e pėrsėris se i gjithė procesi i hetimit ishte i regjistruar, dhe pėrgatita njė informacion pėr ministrin e Brendshėm, Kadri Hazbiun. Kėtij tė fundit i them se gjatė hetimit, Balluku ka thėnė kėto e ato pėr marrėdhėniet dhe bisedat me udhėheqėsit kinezė dhe njėkohėsisht i zgjata informacionin. Ai e lexoi atė dhe urdhėroi tė rishtypej materiali, qė nė fund kishte emrin tim dhe pas kėsaj nė krye tė kėtij ai bėri shėnimin: “Shoku Enver po tė dėrgoj njė material qė ka dalė nga hetimi i Beqir Ballukut, ku bėhet fjalė pėr problemin me kinezėt”. Pasi e futėn materialin nė zarf, qė u vulos dhe u protokollua, Hazbiu mė tha se duhet ta ēoja unė kėtė material nė KQ tė PPSH. Direkt kam shkuar nė Komitetin Qendror, nė paradhomėn e zyrės sė Enver Hoxhės. Ia zgjata zarfin sekretarit tė tij, Haxhi Kroi. Nė kėtė kohė doli nga zyra Enveri dhe mė pėrshėndeti. Kroi mė prezantoi tek ai, duke i thėnė se isha hetuesi i Beqirit dhe se kisha pėr t“i dorėzuar, me porosi tė Kadriut, njė material, qė kishte dalė gjatė hetimit tė ish-anėtarit tė Byrosė. Hoxha mė pėrgėzoi dhe sekretari i tij nxori materialin nga zarfi, tė cilin ma dha tė firmosur sipas rregullit, dhe u ktheva nė ministri. I raportova Hazbiut se e kisha dorėzuar materialin. I dhashė edhe zarfin e firmosur nga sekretari i Enverit, Haxhi Kroi.

    U vendos ky material nė dosjen hetimore?
    I kėrkova sqarim ministrit tė Brendshmė se ēfarė do tė bėja me materialin. Doja tė dija prej eprorit tim mė tė lartė qė do ta fusja atė nė proces tė rregullt, domethėnė ta pyesja mė tej Beqirin pėr kėtė problem apo jo. Ai mė tha se do tė mė jepte njė pėrgjigje mė vonė. Tė nesėrmen mė therret nė zyrė Kadri Hazbiu, ku mė thotė se do tė shkonim bashkė te Beqir Balluku. Ashtu bėmė. E thirrėm atė nė hetim dhe Kadriu e pyeti po rreth kėtij problemi, bisedės me udhėheqėsit kinezė. Is-ministri pėrsėriti nė pėrgjigjen e tij tė njėjtat gjėra qė mė kishte thėnė edhe mua. Mė pas Kadriu u largua, ndėrsa unė vazhdova pyetjen e tij pėr probleme tė tjera, parashikuar nė platformėn hetimore. Pas dy ditėsh, ministri i Brendshėm mė thėrret pėrsėri nė zyrė dhe mė tha se kėto materiale duhet t“i ktheja nė proces hetimor me pyetje dhe pėrgjigje. Ai mė porositi se nga lart ishte vendosur qė kėto probleme tė vendoseshin vetėm nė dosjen hetimore, por jo nė atė gjyqėsore. E vėrteta ėshtė se prokurori dhe kryetari i Gjykatės ishin njohur me to. Nė tė njėjtėn kohė tė gjitha kėto materiale shkuan veēan edhe nė aparatin e KQ, qoftė tek Enveri apo Hysniu, pasi kėshtu ishte rregulli.

    Balluku ėshtė hetuar edhe pėr disa shpėrdorime qė ishin konstatuar nė Ministrinė e Mbrojtjes. Ēfarė rezultoi nga pyetja e tij rreth tyre?
    Ėshtė e vėrtetė qė edhe ky problem ishte parashikuar si njė nga linjat e hetimit. Beqiri u pyet rreth normave ekonomike tė dala nga llogaritje e dikasterit tė Mbrojtjes, administrimit tė Ndėrmarrjeve Bujqėsore Ushtarake. Nė materialet qė dispononim kishte edhe shkelje nė kėtė drejtim, qė binin nė kundėrshtim me normat e shtetit. Kishte shpėrdorime dhe teprime nė shpenzime gjatė stėrvitjeve ushtarake. Kishte materiale, tė dala kėto nga kontrollet e shtėpive tė oficerėve, si ato tė Tiranės, Durrėsit, Pogradecit, qė ngarkonin me pėrgjegjėsi ushtarakėt e lartė dhe patjetėr dhe Beqirin. Nė pėrgjigjet qė kam marrė nga Balluku, doli se kėto pėrgjegjėsi nuk ishin vetėm tė tijat. Nė fund ish-ministri tha: “Mirė, more Kristofor, tė gjitha kėto shpėrdorime le tė m“i ngarkojnė mua. Le t“i marrė unė dhe kėto”. Me kėto shpėrdorime u tejkalua atėherė kur thuhej se kishin ndodhur pasi kuadrot ushtarakė ishin njė shtet brenda shtetit. Shpėrdorimet nuk duhet tė thuhej se ishin pjesė e njė strategjie e njė plani armiqėsor.

    Sipas jush, hetuesit tė Beqir Ballukut, a ka ekzistuar komplot?
    Ky ėshtė njė problem thelbėsor i kėsaj ēėshtjeje. Njerėzit duan tė dinė, pasi ka nga ata qė nuk janė tė qartė edhe sot e kėsaj dite. Pėr kėtė problem shumė shqetėsues ėshtė folur shumė edhe nė media, ku thuhet se a ka patur komplot, apo tradhti tė ushtarakėve tė lartė qė u dėnuan, pushkatuan, burgosėn apo internuan nga sistemi i kaluar. Nė intervistat e dhėna nga njerėz tė ndryshėm ka tė vėrteta dhe tė pavėrteta, tė cilat varen edhe nga shkalla e njohjes sė problemit. Janė dhėnė nė media mendime dhe variante tė ndryshme, lidhur mė tė ashtuquajturin puē, apo komplot. Por, nė kėto prononcime, janė dhėnė edhe disa tė ashtuquajtura prova dhe fakte, tė nxjerra gjoja nga dosjet agjenturore, hetimore tė porcesit tė Beqir Ballukut, qė shtrembėrojnė me qėllim tė vėrtetėn, duke pėrligjur kėshtu masat e marra ndaj tyre. Tė pėrligjin gjėnjeshtrėn se B.Balluku ka qenė njė komplotist, njė agjent, sė gjoja ai ėshtė takuar me agjenturėn e huaj gjatė udhėtimit kėtu e atje. Kėto nuk janė tė vėrteta. Deklarimet e tyre tė lėnė pėrshtypjen se janė marrė edhe me hetimin e Beqirit apo ndonjė ushtaraku tjetėr, se gjoja janė konsultuar edhe me dokumente qė ekzistojnė nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme, lidhur me kėtė hetim. Mendoj se nuk ja vlen tė merrem me kėto, sepse janė fund e krye gėnjeshtra, mashtrime. Duke lexuar ato qė kanė shkruar kėta njerėz, shpesh kam pyetur veten se kisha qenė unė hetues apo ata. Mos kanė bėrė ata hetime tė padukshme. Si jurist, unė ju them se hetuesi duhet tė bėjė njė hetim tė plotė e tė gjithanshėm tė elementėve tė figurės sė krimit, po ashtu dhe anėn subjektive tė figurės sė krimit. Sipas meje, me elementėt e figurės sė krimit ėshtė spekuluar. Beqir Balluku dhe i ashtuquajturi grupi i tij, u akuzua: “Pėr krijim tė organizatės kundėrrevolucionare, pėr komplot e puē pėr tė pėrmbysur pushtetin popullor, sabotimin e vijės ushtarake tė mbrojtjes dhe pėr agjitacion e propagandė me rrezikshmėri shoqėrore etj.”. Pjesa e parė e akuzės kėrkon dashjen kundėrrevolucionare, veprim tė qėllimshėm, tė ndėrgjegjshėm pėr tė pėrmbysur pushtetin. A mund tė thuhet se ekzistonte njė organizatė e tillė kur nuk kishte marrėveshje mes tė pandehurve, platformė tė saj, organizim, ndarje detyrash, pjesėmarrje, veprime dhe mjetet e veprimit dhe tė tjera. Tė them tė vėrtetėn se unė, hetuesi i Ballukut, qė kalova nėpėr duar tė gjitha materialet nė ngarkim tė “grupit tė puēistėve”, akuzat, fjalimet, materialet e partisė, diskutimet nė mbledhjet e partisė dhe tė kolektivave punonjėse, materialet tė mbledhura nė rrugė agjenturore, pra tė dhėnat e zbulimit, nuk gjeta realisht asnjė tė dhėnė qė tė bėnte fjalė pėr ekzistencėn e njė organizate tė tillė, pra figurėn kryesore tė krimit. Kam zhvilluar njė hetuesi intensive me Beqirin, tė pandehurin tim, mbi bazėn e tė gjithė materialeve, fakteve tė sjella nė to pėr tė dokumentuar ekzistencėn apo jo tė njė organizimi kundėrrevolucionar tė qėllimshėm, tė ndėrgje-gjshėm. E them me bindje dhe shumė sinqerisht se nė dosjen e Beqir Ballukut nuk ka asnjė material, asnjė deponim qė ta vėrtetojė kėtė. Realisht, nuk ka patur njė organizatė kundėrrevolucionare, nuk ka patur puē, komplot tė Ballukut apo pjesėtarėve tė tjerė tė “grupit tė tij”, pėr tė pėrmbysur pushtetin popullor apo eliminuar udhėheqjen e shtetit komunist. Kjo ėshtė e vėrteta. Nga hetimi doli se materialet e quajtura tė zeza, u pėrdorėn pėr tė shpartalluar kuadrot e lartė ushtarakė, ashtu siē u pėrdorėn si pretekst drama “Njolla tė murrme” dhe Festivali i 11-tė pėr tė goditur kuadro tė tjerė tė frontit ideologjik dhe kulturor, apo siē u pėrdor si pretekst letra dėrguar udhėheqjes nga njė punėtor i naftės pėr sabotime nė kėtė sektor, ku nisi lufta kundėr kuadrove tė zotė qė kontribuonin nė sektorin ekonomik dhe sė fundi preteksti i fejesės sė dajlit tė Mehmet Shehu, pėr tė eliminuar shumė kuadro tė aftė, specialistė e drejtues tė Ministrisė sė Brendshme. Kėto ishin ēmenduritė e Enver Hoxhės dhe njerėzve qė e pasonin atė, kur dihej se askush nuk mendonte qė t“i merrte pushtetin Hoxhės. Enveri jetoi dhe punoi me njerėzit qė goditi dekada tė tėra dhe e them se ata ishin njerėz besnikė tė sistemit dhe tė atdheut. Ishin kėto rezultat i kėsaj ēmendurie apo kėto veprime lidhen me fije tė tjera tė dukshme dhe tė padukshme, kėtė koha do ta tregojė.

    Ēfarė kujtoni nga pėrfundimi i hetimeve tė Ballukut?
    Kishim marrė porosi qė ta mbyllnin hetimin, pasi kjo ishte porosia e udhėheqjes sė lartė tė asaj kohe. Kishte lindur edhe problemi se tė huajt, qė konsideroheshin armiq, interesoheshin se ē“bėhej me tė ashtuquajturin grupi i ushtarakėve. U vendos dhe afati pėr pėrfundimin e hetimit. U bė edhe ballafaqimi mes tė pandehurve dhe u mbyll hetimi. Si rregull, pasi pėrfundon hetimi, tė pandehurit duhet tė njiheshin me dosjen, materialet, provat deponimet e tyre etj. Pas mbylljes sė hetimeve, hetuesit nuk kishin mė punė. Filloi gjyqi, qė u zhvilua nė ambientet e Burgut 313. Procesi vazhdoi disa ditė. Qė nė fillim tė tij, Beqiri u pyet se a ishte njohur me dosjen dhe nėse ishte shtuar, hequr gjė nga deklarimet e tij, apo nė ishte keqtrajtuar fizikisht e psikologjikisht gjatė hetimeve. Ai e pohoi korrektėsinė time, duke thėnė se nuk kishte asnjė vėrejtje pėr dosjen dhe se asnjėherė nuk ishte keqtrajtuar. Dihet vendimi qė u dha pėr Beqirin dhe tė tjerėt.

    Pas hetimit tė “grupit ushtarak” u rikomanduat nė njė tjetėr hetim, atė tė “grupit armiqėsor nė ekonomi” apo jo?
    Mė kujtohet se pas Plenumit tė gjashtė tė KQ tė PPSH u bė ai i shtatė, ku u dėnuan Abdyl Kėllezi, Koēo Theodhosi, Kiēo Ngjela, Vasil Kati e tė tjerė, tė akuzuar si sabotatorė nė ekonomi. Pak kohė pas arrestimit tė tyre, ne u komanduam pėr tė kryer hetime siē ishim nė hetimet e para, me ndonjė ndryshim tė vogėl. Nė fillim mė caktuan tė hetoja Abdyl Kėllezin, por nuk e kreva hetimin se menjėherė mė ndėrruan dhe caktuan tė hetoja Kiēo Ngjelėn dhe Vasil Katin. Edhe hetimi i tė ashtuquajturit grup armiqėsor nė ekonomi vazhdoi pėr disa muaj. Hetimi ishte i njėjtė si pėr ushtarakėt. Regjimet e seancave tė hetuesisė ishin po ato dhe mėnyra e hetimit nuk ndryshonte nga ajo e para. Pėr formulimin e akuzės dhe pistat e hetimit u pėrdorėn materialet e Plenumit tė shtatė tė KQ tė PPSH dhe raporti i kontrollit tė shtetit. Akuza ishte: “Pėr veprimtari armiqėsore nė organizimin shtetėror dhe nė ekonomi”. Gjyqi u bė po nė ambientet e Burgut 313 dhe ishte kopje e atij tė bėrė mė parė.

    A mendoni se kishte lidhje mes tė ashtuquajturve grupe armiqėsore nė ushtri dhe ekonomi?
    E vėrteta ėshtė se nė atė kohė aludohej pėr njė lidhje mes tyre. Hetimet u pėrqėndruan edhe nė vėrtetimin e kėsaj tė fundit. Kėto orientime vinin nga udhėheqja e lartė e partisė. Kėrkohej tė gjendej se a kishte njė lidhje nė mes tė ashtuquajturit grup armiqėsor ideologjik me “grupin e ushtarakėve” dhe atė tė “ekonomisė”. E vėrteta ėshtė se gjatė hetimit nuk doli asnjė gjė qė ta vėrtetonte lidhjen mes tyre.

    Pas hetimeve tė “grupeve armiqėsore” si vijoi karriera juaj profesionale?
    Pas pėrfundimit tė hetimeve dhe mė “grupin armiqėsor nė ekonomi”, mė emėruan kryetar tė Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit. Ngritja ime nė pėrgjegjėsi ėshtė realizuar aty rreth vitit 1978. Vazhdova tė merresha edhe njė herė me problemet e sigurimit.



    intervistė V

    Ekskluzive/ Ish-kryetar i Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit, shpjegon se pse KQ i PPSH urdhėroi sigurimin tė mblidhte informacion rreth fejesės sė djalit tė Kryeministrit


    Kristofor Martiro: Si e hetuam fejesėn e djalit tė Mehmet Shehut me Silva Turdiun

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Kristofor Martiro, ish-oficer madhor i Sigurimit tė Shtetit, rrėfeu pėr gazetėn “Panorama” hetimet e Beqir Ballukut dhe Kiēo Ngjelės e Vasil Katit. Mė pas, ai shpjegon se, pas pėrfundimit tė hetimit tė “grupit tė ushtarakėve dhe atij tė ekonomisė” ngrihet nė pėrgjegjėsi, duke u caktuar nė krye tė Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit. Gati dy vjet pas emėrimit tė Martiros nė kėtė detyrė, ndodh njė ngjarje e pazakontė, vdes Kryeministri Mehmet Shehu.

    Martiro shpjegon nė intervistėn e tij se si erdhi vdekja e Mehmetit. Pėrse u shfrytėzua fejesa e djalit tė tij me vajzėn e Turdive, pėr ta “shtrėnguar” Kryeministrin nė njė mbledhje Byroje tė tejzgjatur. Ēfarė ndodhi me familjarėt e Shehut dhe si u bė transferimi i tyre nga blloku nė vilėn 3. Kush ishin porositė e udhėheqjes sė lartė pėr survejimin e familjes sė Mehmetit dhe ruajtjen e saj nga zbulimet e huaja. Si erdhi urdhri pėr transferimin e Fiqretit, djemve dhe nuses sė saj nė Belsh tė Elbasanit. Ēfarė thanė njerėzit pėr marrėdhėniet Enver-Mehmet dhe dyshimet pėr njė vrasje. Si mundohej sigurimi tė qėmtonte ndonjė fakt qė implikonte Mehmetin nė veprimtari agjenturore, nė mbėshtetje tė alibisė dhe shpifjeve tė Enverit. Kėto dhe tė tjera pyetje marrin pėrgjigje nė intervistėn interesante tė Kristofor Martiros.

    Cili ėshtė mendimi juaj rreth ngjarjeve tė vitit 1981 qė lidheshin me Mehmet Shehun?
    Dua tė them sė pari se kam disa kujtime “tė ēuditshme” nga kėto ngjarje. Mė datėn 17 dhjetor tė atij viti, pas pune, nė mbrėmje bėra njė shėtitje nė bulevardin “Dėshmorėt e Kombit” sė bashku me djalin tim, Melsin, qė kishte ardhur nga Vlora, ku punonte si punėtor operativ nė Shkollėn e Aviacionit atje. Ora ishte rreth 18.30 dhe pėrpara hyrjes sė ndėrtesės sė KQ tė PPSH kishte shumė makina, tė cilat i njihja qė ishin tė udhėheqėsve tė lartė tė partisė e shtetit dhe tė shoqėruesve tė tyre. Mė bėri pėrshtypje se dritė nė kėtė moment kishte vetėm nė zyrėn e Enver Hoxhės dhe nė sallėn pėrbri saj, ku bėheshin mbledhjet. Tjetėr situatė kishte nė ndėrtesėn pėrballė asaj tė Komitetit Qendror, Kryeministrisė. Atje nuk kishte asnjė dritė ndezur nė asnjė zyrė dhe gjithēka mė dukej e vdekur. M“u krijua njė ndjesi e frikshme. I thashė tim biri se ndjeja se po pėrgatitej njė kob i zi, ndaj vendosėm qė tė largoheshim qė atje. Prandaj dhe u nisėm drejt shtėpisė.

    Pse e kishit kėtė ndjesi?
    Parandjenja dhe ankthi lidheshin me tė gjitha ato qė kisha parė dhe dėgjuar rreth fejesės sė djalit tė Mehmetit, Skėnderit, me Silva Turdiun. Po ashtu nė kėtė kohė kisha vėnė re edhe njė ftohje tė marrėdhėnieve tė Enverit me Kryeministrin Shehu. Kishte mjaft thashetheme dhe komente ndaj kėsaj ngjarjeje qė u bė mė pas shumė e bujshme. Si kryetar i Degės sė Veēantė nė Drejtorinė e Sigurimit tė Shtetit kisha rėnė nė kontakt edhe me tė dhėnat agjenturore rreth kėsaj ēėshtjeje. Isha i bindur se marrėdhėniet Enver-Mehmet nuk ishin aspak tė mira. Mendoja gjithashtu se Enveri nuk do tė ishte nė gjendje “tė hante” edhe Mehmetin, ashtu siē bėri me tė tjerėt tė ashtuquajturit “armiq nė frontin ideologjik, ushtarak, ekonomik”, pasi Mehmeti kishte reputacion tė madh nė popull, kuadrot e luftės dhe tė punės. Megjithatė, koha vėrtetoi se isha gabuar. Pėrbindėshi Enver Hoxha i hėngri tė gjithė me tradhti.

    Si e gjykoni situatėn e krijuar nė kėtė periudhė?
    Pas prishjes sė fejesės sė Skėnderit, djalit tė Mehmetit me vajzėn e Turdive, filluan pėshpėritjet vesh mė vesh nė rrethe shumė tė ngushta dhe hamendjet nuk kishin tė sosur, aq sa u kthyen nė dyshime. Thuhej nė atė kohė se Enver Hoxha e kishte prishur kėtė fejesė, pasi vjaza, e fejuara e djalit tė Kryeministrit, kishte dajllarė tė arratisur. Madje, arrihej deri aty sa tė dėshmohej se Enveri e kishte thirrur djalin e Mehmetit dhe se i kishte thėnė se duhet ta linte tė fejuarėn. Disa thoshin se Enveri e kishte kritikuar ashpėr Mehmetin, duke e thirrur qė tė kthehej direkt nga Korēa dhe tė tjera si kėto. Filloi fushata pėr tė pėrgatitur opinionin nė popull dhe nė parti kundėr Mehmet Shehut. Nė Kongresin PPSH, u pa qartė se marrėdhėniet mes Enverit dhe Mehmetit nuk ishin tė mira. Qėndrimi i Hoxhės e vėrtetonte kėtė, ndėrsa edhe pse fare pranė njėri-tjetrit, ai nuk shkėmbeu asnjė bisedė me Mehmetin, siē kishte ndodhur shpesh nė kongreset e tjera tė partisė. Nė mitingun qė u organizua nė sheshin “Skėnderbej”, pėrpara pallatit tė kulturės, pas mbylljes sė kongresit, kur doli udhėheqja Mehmeti nuk ishte mė pas Enverit. Pas rreshtimit tė udhėheqjes sė lartė dukej se Mehmeti ishte mėnjanuar. Thoshin se madje pak pėrpara se tė niste mitingu, Mehmeti e kishte pyetur Enverin se ku e kishte vendin ai. Pra, ishte fjala pėr vendin qė zinte shpesh nė tribunė, tė cilin tashmė e kishte zėnė dikush tjetėr. Njė tjetėr fakt pėr spostimin e Shehut nga Hoxha ishte edhe ai se fjalėn pėrpara publikut me rastin e mbylljes sė kongresit e mbajti Kadri Hazbiu. Kjo natyrisht qė bėri pėrshtypje dhe la shteg pėr interpretime tė ndryshme. Mendoj se kėtė e bėri Enveri pėr tė krijuar pėrshtypjen nė opinionin publik se Hazbiu ishte njeri i tij dhe jo i Mehmetit. Taktika e njohur e Enverit linte pėrshtypjen se po e pėrgatiste kėtė njeri ta ngrinte lart, deri nė majat e shtetit tė asaj kohe, pra ta emėronte kryeministėr nė vend tė Mehmetit. Dolėn edhe fjalė rreth kėtij problemi nė atė kohė. Qėllimi ishte i qartė. Enveri me kėtė donte tė krijonte pėrshtypjen e rreme nė kuadrot e popullit, pėr tė realizuar mė pas planin strategjik tė eliminimit tė tyre. Kjo ishte e njėjtė me atė qė kishte ndodhur mė parė. Dihet se pas goditjes sė Beqir Ballukut, u ngritėn nė pėrgjegjėsi Petrit Dume dhe Hito Ēako, dhe pak mė vonė i arrestoi dhe pushkatoi ata sė bashku me ish-eprorin. Nė kongres, Mehmeti u zgjodh pėrsėri anėtar i Byrosė Politike. Madje, di qė nė atė kohė ai ka kėrkuar tė bėjė autokritikė nė kongres, lidhur me fejesėn e djalit tė tij, Skėnderit me Silva Turdiun, por Enveri nuk e kishte lejuar ta bėnte njė gjė tė tillė, pasi ky problem do tė diskutohej njė herė nė Byronė Politike tė KQ tė PPSH. Njė gjė tjetėr, qė bėri pėrshtypje nė atė kongres, ishte dhe moszgjedhja e Feēorr Shehut, anėtar i KQ tė PPSH, por mbeti kandidat edhe pse ai ishte ministėr i Brendshėm. Ndėrsa vartėsit e tij, zėvendėsministra u zgjodhėn anėtarė tė Komitetit Qendror. Kjo krijoi pėrshtypjen se Feēorri nuk do tė ishte mė ministėr i Brendshėm, se ai ishte njeri i afėrt i Mehmet Shehut.

    Po nė kuadrin e pozicionit tuaj nė krye tė Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit a ka pasur udhėzime pėr survejimin dhe grumbullimin e tė dhėnave rreth kėtyre ngjarjeve?
    Po. Sigurisht qė edhe sigurimi do tė luante rolin e vet nė kėtė histori. Me sa mė kujtohet, pas Kongresit tė PPSH, nga KQ kėrkuan tė dhėna se ēfarė thuhej dhe komentohej pėr fejesėn e djalit tė kryeministrit dhe prishjen e saj. Madje, nga udhėheqja e lartė kritikohej Ministria e Brendshme pse nuk kishte tė dhėna pėr kėtė punė. Menjėherė pas kritikave, Feēorr Shehu therret kryetarėt e degėve nė ministri dhe kėrkoi qė tė drejtohej agjentura pėr tė parė reagimin dhe komentet pėr fejesėn, qėndrimeve nė kongres e tė tjera. Feēorri na tha se kėto i kėrkonte urgjent KQ i PPSH dhe personalisht Ramiz Alia qė nė atė kohė mbulonte organet e punėve tė brendshme. Pas disa ditėsh, dy bėshkėpunėtorėt e mi mė dhanė disa tė dhėna rreth fejesės, prishjes sė saj dhe komenteve pėr marrėdhėniet Enver-Mehmet, ku disa e kritikonin Mehmetin dhe tė tjerėt e mbronin atė. Shkova nė zyrėn e ministrit, tė cilit i raportova pėr kėto informacione. Feēorri, nė prezencėn time, mori nė telefon Ramizin dhe i tha se kishte disa informacione pėr komentet ndaj problemit tė fejesės sė djalit tė Mehmetit. Ramizi i tha se ato informacione duhet tė shkonin urgjentisht tek ai. Nė kėtė kohė dukej se Alia i kishte marrė nė dorė punėt dhe ishte shumė i zellshėm nė realizimin e tyre.

    Si mėsuat dhe pėrjetuat vdekjen e Mehmet Shehut?
    Nė datėn 18 dhjetor tė vitit 1981, nė mėngjes shkova nė zyrė nė ministri dhe sipas planit tė mėparshėm, miratuar nga ministri Feēorr Shehu, u nisa me shėrbim pėr nė rrethet Durrės e Fier, pėr disa probleme tė punės sė sektorit tim. Pasi mbarova punė, makinėn e nisa pėr Tiranė dhe vetė shkova te djali, qė punonte dhe jetonte nė Vlorė. U takova me tė nė Shkollėn e Aviacionit dhe rrugėn nga atje e deri nė afėrsi tė shtėpisė sė tij e bėmė me autobus. Aty dėgjuam njė grua tė thoshte se nė radio ishte dhėnė njoftimi pėr vetėvrasjen e Mehmet Shehut. Na bėri shumė pėrshtypje ajo qė dėgjuam dhe me njė frymė mbėrritėm nė shtėpinė e djalit, pėr tė parė lajmet e orės 20.00. U shqetėsuam shumė dhe gati gjithė natėn e kemi gdhirė duke diskutuar me njėri-tjetrin. Me kujtohet se po atė natė mė vjen nė shtėpi korrieri i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Vlorės dhe mė njofton se mė kėrkonin urgjent nė ministri. Ishte vonė dhe nuk kisha se me ēfarė tė nisesha qė nė atė moment, pasi makinėn e kisha nisur pėr nė Tiranė. Tė nesėrmen nė mėngjes u nisa pėr nė Tiranė. Kur zbrita, m“u duk se nė kryeqytet kishte rėnė zija. Njerėzit lėviznin kokėulur. Shkova nė ministri dhe takova Kadri Gojashin, ish-drejtor i Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, i cili mė tha se mė kishin kėrkuar dhe duhet tė paraqitesha menjėherė te ministri. Hyra nė zyrėn e Feēorrit. Atje ishte dhe Kadri Hazbiu. Tė dy ishin tepėr tė lodhur, gjė qė e tregonin sapo t“i shihje. Pasi mė folėn pėr ngjarjen, mė thanė se me porosi tė Komitetit Qendror familja e Mehmet Shehut do tė largohej po atė ditė nga vila e tyre nė bllok dhe do tė vendosej nė vilėn 3, qė ndodhej nė rrugėn e Elbasanit. Mė porositėn qė tė merreshin masa, nė bashkėpunim me Degėn e Punėve tė Brendshme tė Tiranės, pėr sigurimin e tyre. Rreth vilės u vendosėn disa roje tė policisė dhe njė skuadėr e survejimit.

    Ēfarė ndodhi mė pas?
    Mbasdite erdhėn dhe u vendosėn aty Fiqret Shehu, djemtė e Mehmetit, Ladi dhe Bashkimi me gratė dhe fėmijėt e tyre. Pritej qė tė vinte edhe djali tjetėr, Skėnderi nga Suedia, ishte njoftuar se kishte prindėrit e sėmurė, dhe e shoqėronte Gani Kodra. Kur isha nė zyrėn e ministrit Feēorr Shehu, ky i fundit ishte i shqetėsuar pėr pėr mbėrritjen e Skėnderit dhe shpeshherė merrte nė telefon herė ambasadat tona nė Suedi e Greqi dhe herė pikat e kalimit kufitar nė Kapshticė, pėr tė ditur rreth mbėrritjes sė tij. Nė mbrėmje erdhi edhe Skėnderi. Tė nesėrmen, mė datė 19 dhjetor tė vitit 1981, mė thėrret pėrsėri nė zyrė Feēorri. Pėrsėri atje gjeta Kadriun dhe, me sa mėsova, ai ishte ngarkuar nga udhėheqja e partisė pėr tė ndihmuar organet e brendshme nė kėtė situatė. Nė zyrėn e ministrit ndodhej edhe kryetari i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Elbasanit, G.H. Aty na u tha se sipas vendimit tė aparatit tė KQ tė PPSH, direkt tė Ramiz Alisė, familja e ish-kryeministrit duhej tė largohej nga Tirana brenda ditės. Na thanė gjithashtu se me pėrjashtim tė djalit tė madh Ladit, qė me porosi tė Enver Hoxhės do tė diferencohej e qėndronte nė Tiranė, pjesa tjetėr e familjes do tė vendoseshin nė Belsh tė Elbasanit. Pėr kėtė ishte njoftuar edhe Komitetit Ekzekutiv i kėtij rrethi dhe Komiteti i Partisė atje dhe shtėpia, ku do tė sistemoheshin familjarėt e Mehmetit, ishte siguruar prej tyre. Na udhėzuan pėr itinerarin e lėvizjes dhe pėr masat qė duheshin marrė pėr sigurimin e tyre. Duhej tė krijohej gjithashtu njė postė policie, duhej marrė skuadra e survejimit tė Degės sė Elbasanit dhe do tė emėrohej njė punėtor operativ vetėm pėr sigurimin e tyre. Kjo bėhej me qėllim se mos familjarėt e Mehmetit arratiseshin, apo rrėmbeheshin nga zbulimet e huaja.

    Ku u vendosėn familjarėt e ish-kryeministrit shqiptar?
    Familja e Mehmet Shehut u vendos nė njė godinė nė qendėr tė Belshit, nė katin e parė tė saj. Kishin liruar pėr ta njė apartament, njė dhomė e njė kuzhinė. Madje, duke qenė se u veprua shpejt pėr transferimin e tyre nuk nga Tiranė, sipas urdhrit tė KQ tė PPSH, nuk u arrit tė vendoseshin mjetet e pėrgjimit nė kėtė ndėrtesė, sikurse ishte parashikuar. Nė kėtė apartament do tė jetonin sė bashku Fiqreti, dy djemtė, Skėnderi dhe Bashkimi, gruaja e kėtij tė fundit dhe dy fėmijėt e tyre. Ndėrtesa ishte krejt bosh. Nė tė nuk kishte asnjė orendi dhe tė ardhurit nga Tirana nuk kishin asnjė shtresė e mbulesė, pėrveē veshjeve e sendeve personale. Kishin mundur tė marrin vetėm njė televizor tė vogėl dhe njė magnetofon. Nuk kishin asnjė enė pėr tė gatuar. Katėr krevatė, dyshekė dhe disa batanije i morėm nė spitalin e Belshit dhe ua dhamė atyre qė tė flinin. Edhe pėr tė ngrėnė, duke mos pasur asnjė mundėsi gatimi, shkonin nė restorantin nė qendėr tė Belshit, ky ndiqeshin nga sytė kureshtarė tė banorėve dhe vėzhgimin e rreptė tė survejuesve. Ata nuk kishin as tė holla tė mjaftueshme pėr tė pėrballuar gjendjen e krijuar. Mė kujtohet se Fiqreti kishte me vete vetėm 70 mijė lekė tė vjetra, qė i mbante nė njė ēantė, tė cilėn e merrte gjithnjė me vete ngado qė shkonte. Nuk e harroj se 30 mijė lekė, po tė vjetra, nga kėto i pagoi pėr disa mungesa nė shtėpinė e pritjes, faturė qė ajo e likuidoi menjėherė. Pėr tė pėrballuar jetesėn u interesuam qė Skėnderi dhe Bashkimi tė sistemoheshin nė punė nė SMT, qė ishte afėr qendrės sė Belshit. Fundin e dhjetorit tė vitit 1981 e kalova shumicėn e kohės nė Belsh tė Elbasanit. Nė kėtė kohė Enveri e etiketoi Mehmet Shehun si agjent nė shėrbim tė zbulimeve tė huaja, ndaj dhe filloi puna pėr tė grumbulluar materiale pėr ta vėrtetuar kėtė ēmenduri tė Hoxhės. KQ i PPSH, sektori qė kontrollonte organet e punėve tė brendshme, vetė Ramiz Alia si sekretar i Komitetit Qendror qė e kryente kėtė punė, ishin nė lėvizje dhe aktivitet tė madh nė kėtė drejtim. Madje, nuk mungoi edhe propaganda e shfrenuar pėr tė bindur kuadrot e partisė dhe masėn e popullit se Mehmeti ishte poliagjent. Ēfarė nuk u tha dhe ēfarė nuk u shpif nė kėtė drejtim. Karrieristėt, servilėt, tė paaftėt u aktivizuan tė qėmtonin ndonjė fakt nga jeta e Mehmetit dhe familjes sė tij, duke i interpretuar ato sipas oreksit tė ustait, Enver Hoxhės. Nga kėta u shpikėn edhe gjėra tė qena e tė paqena pėr tė treguar besnikėrinė ndaj “udhėheqėsit”.

    A ju kujtohet ndonjė mbledhje e zhvilluar nė dikasterin tuaj pas vdekjes sė Kryeministrit Shehu?
    Po. Pas vdekjes sė Mehmetit, dy a tri ditė mė pas, u mblodhėn kuadrot e Ministrisė sė Brendshme dhe asaj tė Mbrojtjes, nė sallėn e mbledhjeve tė kėsaj tė fundit dhe aty u dėgjua e inēizuar Mbledhja e Byrosė Politike tė datės 17 dhjetor tė vitit 1981, ku gjykohej Mehmet Shehu. Mbledhjen e kishte hapur Enver Hoxha, i cili kishte ftuar anėtarėt e Byrosė tė flisnin hapur dhe tė gjykonin Mehmet Shehun dhe gabimet e tij, duke i cilėsuar kėto si shkelje tė rėnda tė vijės sė partisė e me pasoja pėr tė po tė mos ishin marrė masat. Pas tij, fjalėn e mori Simon Stefani, ish-sekretar i KQ tė PPSH, i cili i dėnoi gabimet e Mehmetit, qė i cilėsoi tė rėnda, ai u shpresh gjithashtu se nuk ishte dakord me autokritikėn e Mehmetit, qė thoshte se gjoja ishte njė veprim i nxituar dhe nuk kishte tė bėnte me qėllime kundėr vijės sė partisė. Ai propozoi qė atij t“i jepej njė vėrejtje e rėndė. Lenka Ēuko kishte thėnė se Mehmeti nuk ishte i sinqertė me partinė dhe autokritika e tij nuk kishte qenė e sinqertė. Ajo e kritikoi Shehun pėr sjelljen dhe veprimet e tij, duke i cilėsuar ato nė kundėrshtim me vijėn e partisė, se bėnte pazarllėqe me armiqtė, imperializmin, zbut luftėn e klasave etj. Ajo ishte dakord me masėn qė propozonte Simon Stefani. Adil Ēarcani e kritikoi ashpėr veprimin e Mehmetit pėr fejesėn e djalit tė tij me vajzėn e Turdive. E quajti atė si njė veprim me rrezik. E kritikoi Mehmetin edhe pėr tendencė kulti etj. Manush Myftiu e kishte kritikuar Kryeministrin pėr gabimet e tij rreth fejesės sė djalit. Ai e cilėsoi autokritikėn e tij jo tė thellė. E mė pas kishte thėnė se pėr masėn do tė vendoste pasi ta dėgjonte edhe njėherė autokritikėn e Mehmetit. Ramiz Alia kishte diskutuar gjatė dhe kishte thėnė se nuk ishte i rastit gabimi i Mehmetit pėr fejesėn e djalit, madje ai kishte pėrmendur atje edhe disa gabime tė luftės, gjoja tė mosdrejtimit tė mirė, kultit tė individit, unit e tė tjera. Edhe ky kishte qenė dakord me masėn e propozuar. Rita Marko e kishte kritikuar, por dukej qė nuk ishte pėrgatitur, ndaj dhe nuk fliste rrjedhshėm. Kadri Hazbiu kuptohej qė kishte qenė i tensionuar, ai kishte folur jo i qetė, kishte kritikuar Mehmetin pėr fejesėn e djalit dhe mė pas i kishte thėnė se kishte ndryshuar dhe nuk kishte besim te partia. Ai i kishte pėrmendur pretendimet e Mehmetit pėr kontrollin e telefonave apo dhe se fėmijėt nuk ishin nė rregull se frekuentonin tavernat, ku janė tė huajt, se visheshin jo mirė. I kishte thėnė gjithashtu se Mehmeti nuk i kishte pritur mirė kėto vėrejtje. Hekuran Isai nuk kishte qenė nė mbledhje, pasi i kishte vdekur e ėma, por megjithatė ishte lexuar diskutimi i pėrgatitur nga ai. Nė fund e kishte marrė fjalėn Enver Hoxha dhe kishte thėnė se, ngaqė ishte vonė, mbledhjen e mbyllnin. Ai nuk kishte harruar tė thoshte se shokėt e Byrosė kishin pasur tė drejtė pėr autokritikėn e dobėt tė Mehmetit dhe se ky i fundit duhej tė thellohej mirė nė ato qė do tė thoshte. Kėtu mbledhja ishte mbyllur...

    vijon nesėr



    Nesėr do tė lexoni

    Peripecitė e familjarėve tė ish-kryeministrit dhe urdhri i internimit pėr ta nė Belsh tė Elbasanit
    Kontrolli i Sigurimit nė vilėn e Mehmetit dhe ēfarė konstatoi Martiro pėr vdekjen e tij
    Ēfarė doli nga pyetjet e familjarėve pėr vdekjen e figurės numėr dy tė shtetit komunist
    Deklarimet e Fiqretit dhe djemėve tė saj rreth fejesės sė Skėnderit me Silva Turdiun

    panorama
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Eni : 19-03-2004 mė 11:59

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    intervistė VI

    Dėshmia e Skėnder Shehut: Ja si e priti vendimin e fejuara ime. Ish-hetuesi Martiro, zbardh deklarimet e familjarėve tė Mehmet Shehut


    "Debati im me Silva Turdiun pėr prishjen e fejesės"

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Dėshmitari okular i mjaft ngjarjeve tė viteve “70-“80, 77-vjeēari Kristofor Martiro, nė intervistėn e tij pėr gazetėn “Panorama” shpjegoi se si e hetoi Beqir Ballukun, ish-ministėr i Mbrojtjes. Mė pas, ai tregoi edhe pėr hetuesitė e dy prej tė ashtuquajturve pjesėtarė tė grupit armiqėsor nė ekonomi dhe organizim shtetėror, Kiēo Ngjelės e Vasil Katit. Pas kėsaj, Martiro, i ngritur nė pėrgjegjėsi, ku kryente detyrėn e kryetarit tė Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, do t“u rikthehej kombinacioneve tė njohura tė kėtij shėrbimi. Martiro sqaroi se vetėm dy vjet pas emėrimit nė kėtė detyrė vdes Kryeministri Mehmet Shehu.

    Ai pėrshkroi se si i kishte pėrjetuar datat 17, 18 dhe 19 dhjetor tė vitit 1981. Cilat ishin detyrat qė iu ngarkuan Sigurimit nga KQ i PPSH dhe si nisi shpėrngulja e familjes sė ish-kryeministrit nga blloku nė vilėn 3 e mė pas nė Belsh tė Elbasanit. Ish-oficeri madhor i Sigurimit tregoi edhe pėrse u shfrytėzua fejesa e djalit tė Mehmetit me vajzėn e Turdive, pėr ta “shtrėnguar” Kryeministrin nė njė mbledhje Byroje tė tejzgjatur. Si u siguruan e survejuan familjarėt e Shehut pėr tė mos u arratisur dhe nga rrėmbimi i zbulimeve tė huaja, qė paraqisnin interes rreth kėsaj ngjarjeje. Ēfarė thanė njerėzit pėr marrėdhėniet Enver-Mehmet dhe dyshimet pėr njė vrasje. Si mundohej sigurimi tė qėmtonte ndonjė fakt qė implikonte Mehmetin nė veprimtari agjenturore, nė mbėshtetje tė alibisė dhe shpifjeve tė Enverit. Nė numrin e sotėm tė intervistės sė tij, Kristofor Martiro hedh dritė mbi hetimin qė iu bė familjarėve, lidhur me fejesėn. Ēfarė thanė Fiqret Shehu, djemtė e saj, Skėnderi dhe Bashkimi, apo dhe nusja e kėtij tė fundit pėr fejesėn e pėrfolur. Si erdhi prishja e saj dhe pėrse Mehmeti menjėherė ndryshoi, duke mos qenė mė i pari. Si u bė ceremonia dhe pėrse Enveri dhe Nexhmija, edhe pse i uruan pėr evenimentin familjar, nuk shprehėn asnjė kundėshti. Ēfarė i tha Enveri Mehmetit pak ditė mė pas dhe pėrse u bė prishja e fejesės. Pėr tė mėsuar mė tepėr rreth enigmave tė pazbardhura tė kėsaj ngjarjeje tė bujshme lexoni nė vijim intervistėn e Kristofor Martiros.

    Si i morėt nė pyetje familjarėt e Mehmet Shehut?
    Sipas planit tė hartuar dhe me miratimin nga ministri i Brendshėm dhe udhėheqja e KQ tė PPSH, unė, nė prani tė punėtorit operativ, qė merrej me sigurimin e familjes Shehu, do tė thėrrisja njė e nga njė tė gjithė pjesėtarėt e kėsaj familjeje. Ky veprim u bė nga fundi i muajit dhjetor. Nė njė nga zyrat e kėshillit thirra Fiqretin, nė prezencė siē thashė tė punėtorit operativ, i cili nuk dinte gjė rreth qėllimit pse merreshin nė pyetje familjarėt. E pyeta gruan e ish-kryeministrit pėr fejesėn e djalit tė saj, Skėnderit. Ajo mė tha se pėr njohjen e djalit me Silva Turdiun, e kishin mėsuar nė korrik tė vitit 1981, kur ishin nė plazh, nė Durrės. Sipas saj, Skėnderi e kishte njoftuar tė atin se njihte njė vajzė e do tė fejohej me tė. Mehmeti, sipas saj, e kishte pyetur se kush ishte ajo vajzė, e bija e kujt. I biri ishte pėrgjigjur pyetjeve tė tė atit dhe i kishte thėnė madje se kishte dajė tė arratisur. Mehmeti i kishte thėnė se duhet tė pyesnin. Fiqreti tregoi se i biri ia kishte thėnė mė parė edhe asaj dhe e kishte porositur se pėr kėtė problem duhet tė bisedonte me tė atin. Ajo i kishte sqaruar tė birit se vajza kishte dajė Arshi Pipėn, tė arratisur, ndaj ai duhet tė bisedonte me Mehmetin. Mehmeti, po sipas deponimit tė Fiqretit, kishte thirrur Feēorr Shehun, ministrin e Brendshėm, pėr kėtė ēėshtje. Feēorri ishte pėrgjigjur se duhej pyetur. Mė vonė ministri i Brendshėm i kishte sjellė tė dhėna Mehmetit pėr familjen Turdiu. Ajo nė vijim tha se Silva, si vajzė ishte shumė e mirė, ishte studente nė Universitetin e Tiranės dhe njėkohėsisht sportiste, volejbolliste nė Klubin Sportiv “Dinamo”. Sipas saj, i ati i saj ishte njeri i nderuar, pedagog nė Universitet dhe se ishte nderuar me ēmimin e “Republikės”, pėr kontributin si mėsimdhėnės. Dy xhaxhallarėt e Silvės, ishin larguar me kohė nga vendi ynė, por nuk kishin aktivitet kundėr Shqipėrisė. Fiqreti nuk harron tė shpjegojė: “kur Mehmeti i tha Feēorrit se si tė bėnte, ta jepte pėlqimin apo jo pėr fejesėn, ky i fundit iu pėrgjigj se duhet tė pyeste partinė. Pas kėsaj, Mehmeti u nxitua dhe e dha pėlqimin e fejesės, qė u bė nė fillim tė shtatorit tė vitit 1981, nė shtėpinė e re. Erdhėn pėr vizitė dhe Enveri, Nexhmija dhe fėmijėt e tyre. Ishte prezent edhe Neli (Skėnderi) dhe Silva. Duallėm sė bashku edhe nė fotografi. Pas tre-katėr ditėsh e thirri Enveri Mehmetin dhe i tha se ishte bėrė gabim kjo fejesė, se ishte zbutur lufta e klasave, ishte shkelur vija e partisė dhe prandaj duhet tė prishej. Skėnderi dhe Silva ishin nė Greqi. Silva kishte shkuar me skuadrėn e volejbollit, pėr njė ndeshje, kurse Skėnderi do tė shkonte prej andej nė Suedi, ku studionte. U thirrėn tė dy tė ktheheshin nė Shqipėri. Mehmeti i shqetėsuar i tha Skėnderit se kishim bėrė gabim pėr fejesėn, prandaj duhej tė prishej dhe u prish. Mehmeti kishte shumė debulesė pėr Skėnderin. Ai ishte shumė i shqetėsuar pėr tė, pasi kishte frikė se mos pėsonte ndonjė gjė, se ishte dhe i sėmurė. Prishja e fejesės e tronditi djalin, aq sa ai nuk donte tė kthehej nė Suedi pėr studime. Atė e thirri madje dhe Enveri, i cili e kishte kėshilluar, i kishte thėnė fjalė tė ngrohta qė tė mos shqetėsohej. Kėshtu u veprua, u bė gabim dhe e nxituar nga ne ajo fejesė”.

    Ēfarė tjetėr iu tha Fiqreti kur e thirrėt pėr ta pyetur?
    Pasi sqaruam ato qė kėrkoja, Fiqreti mė tha se nė shtepinė qė kishin pasur nė bllok, nė Tiranė, kishin lėnė nga ikja e nxituar disa orendi dhe plaēka tė tyre. Edhe veshmbathje. M“u lut qė t“ia sillja kėto sende, pasi ishin personale. Nė tė vėrtetė, kėto sende ishin nė njė sėnduk, por Hekuran Isai, ish-ministėr i Brendshėm nė atė kohė, nuk pranoi qė t“u jepeshin. Mė pas, ajo m“u ankua pėr ngushtėsinė e hapsirės sė banimit dhe mė kėrkoi ndihmė qė tė sistemohej nė njė apartament dy dhoma e njė kuzhinė. Nė fakt ishte planifikuar qė me tė mbaruar ndėrtimi i njė apartamenti tė ri nė qendėr tė Belshit, familja Shehu do tė sistemohej aty dhe kjo banesė do tė pajisej me mjetet e pėrgjimit. I thashė Fiqretit se kjo gjė do tė ndodhte shumė shpejt pas pėrfundimit tė atij pallati. Ata nuk hynė nė katė hyrje, edhe pse ishte planifikuar nga pushteti lokal, pasi u arrestua Fiqreti dhe Skėnderi.

    Po Skėnderi, djali i Mehmetit, ēfarė ju deponoi rreth fejesės sė tij me vajzėn e Turdive?
    Pėr fejesėn, ai mė tha se, sė pari, atij i kishte pėlqyer Silva, ndėrsa shkonte tė shihte me shokė ndeshjet e volejbollit nė pallatin e sportit. Konkretisht u shpreh: “Dhe fėmijėt e Hysniut dhe vajza e Enverit ma lavdėruan Silvėn. Njė ditė e kapa vetė dhe bisedova me tė me qėllim pėr t“u fejuar. Ajo nuk deshi fillimisht dhe mė tha se kishte njerėz tė arratisur, ndėrsa unė isha djali i Kryeministrit. Unė iu vardisa, insistova. Problemin e njerėzve tė saj ma kishin thėnė edhe tė tjerė, por unė ngula kėmbė. E kam ndaluar Silvėn disa herė nė rrugė. Ajo nė fillim ka refuzuar, por mė pas duke parė dhe kėmbėnguljen time, pranoi. Nė muajin korrik apo gusht, kur ishim nė plazhin e Durrėsit, unė i thashė Fiqretit pėr kėtė vajzė, dhe ajo mė tregoi se e njihte nėnėn e saj, pasi kishin qenė sė bashku nė shkollė. Megjithatė, ajo mė drejtoi tė bisedoja pėr kėtė punė me tim at, Mehmetin. I thashė babait pėr kėtė vajzė dhe se kisha qėllime tė fejohesha me tė. I tregova gjithashtu se kishte njerėz tė arratisur nga tė afėrmit e familjes sė saj. Mehmeti u gėzua shumė qė unė vendosa tė fejohesha, por mė tha se do tė pyeste Feēorrin pėr familjen e saj dhe e pyeti. Feēorri i tha se si familje ishte e mirė, dhe vajza po kėshtu, por kishin njerėz tė arratisur. Babai i kėrkoi mendim se si tė bėnte, ndėrsa ky i tha tė pyeste partinė. Pas tre-katėr ditėve, Mehmeti mė thirri dhe mė dha aprovimin pėr t“u fejuar me Silvėn. U la qė shpalljen e fejesės do ta bėnim mė 1 shtator, kur do tė hynim nė shtėpinė e re, qė ishte zgjerim i sė vjetrės. U bė fejesa. Erdhėn pėr tė uruar Enveri dhe Nexhmija. Kėta e dinin se kush ishte familja e Silvės, pėrpara se tė vinin nė shtėpinė tonė e tė na uronin pėr fejesėn. Ata e dinin se daja i saj ishte arratisur. Nexhmija e njihte nėnėn e Silvės, sepse kishin qenė sė bashku nė shkollėn femėrore, po atėherė nuk thanė gjė. Mė vonė thanė se familja e Silvės ishte e deklasuar e tė tjera si kėto”.

    Po pėr prishjen e fejesės…
    Skėnderi nuk mund tė mos pyetej edhe pėr prishjen e fejesės. Ai ishte djalė i mirė dhe nuk gėnjente. Nuk mundohej tė fshihej. Mė pas ai vijoi: “Tri-katėr ditė pas fejesės, skuadra e Dinamos do tė nisej pėr njė ndeshje nė Greqi. Shkova edhe unė atje sė bashku me Gani Kodrėn, shoqėruesin, me tė cilin nga shteti fqinj do tė shkonim nė Suedi. Nė Greqi qėndruam njė apo dy ditė. Aty mė erdhi lajmi nga familja se duhet tė kthehesha menjėherė nė Tiranė me gjithė Silvėn. Ndjeva se diēka jo e mirė kishte ndodhur. Kur mbėrritėm, Silva shkoi nė shtėpinė e saj dhe unė nė timen. Mė priti mamaja. Ajo ishte shumė e mėrzitur. Kur e pyeta se ē“kishte ndodhur, ajo mė tha se duhet tė bisedoja me tim at. E takova Mehmetin. Ai i mėrzitur dhe me keqardhje mė tha se kishim bėrė gabim me fejesėn, se ajo duhet tė prishej. Mė tha, gjithashtu, se e kishte thirrur edhe Enver Hoxha, i cili i kishte thėnė se ishte bėrė njė fejesė me njerėz tė deklasuar, se ishte zbutur lufta e klasave dhe prekej vija e partisė e tė tjera. I thashė se e kisha pyetur dhe ai mė kishte dhėnė pėlqimin. Po, mė tha, por ishte nxituar. U mėrzita shumė i thashė se nuk kthehem nė Suedi. Babai mė mbante afėr. Ai kishte frikė se mos mė ndodhte gjė, pasi kishte debulesė pėr mua, duke ditur se isha dhe i sėmurė. Mė vonė mė thirri dhe Enver Hoxha. Mė priti mirė. Mė kėshilloi, duke mė thėnė se u bė njė gabim, qė ishte korrigjuar dhe se duhet tė kthehesha nė Suedi pėr studime. Me tha fjalė tė mira dhe tė ngrohta”.

    Si e shpjegoi Skėnderi prishjen e fejesės?
    Ai mė tha se kėtė e kishte biseduar me Mehmetin dhe kishin vendosur qė Silva tė shkonte nė shtėpinė e Ali Ēenos, ish-shoqėrues i Kryeministrit, dhe aty ky do t“ia thoshte prishjen e fejesės. Nė vazhdim Skėnderi shprehet: “Kėshtu u bė. Shkuam nė shtėpinė e Ali Ēenos dhe atje i thashė se do tė prishej fejesa. I thashė edhe shkaqet. Ajo qau dhe mė tha se ishte treguar e sinqertė me mua, pra m“i kishte thėnė tė gjitha rreth familjes sė saj e nuk mė kishte fshehur asgjė. I thashė gjithashtu se kjo nuk varej nga unė e nuk ishte dėshira ime qė tė ndaheshim, por se kėshtu thoshte dhe kėrkonte i madhi i partisė. Kėshtu u ndamė, por kisha njė brengė tė madhe nė zemėr. U nisa nė Suedi bashkė me Gani Kodrėn. Kur mbėrrita atje ēdo ditė mė merrte nė telefon Mehmeti dhe Fiqreti. Babai kishte merak pėr shėndetin tim dhe pėr kėtė porosiste shpesh edhe Ganiun. Babai mė ka dėrguar edhe letra, ku mė kėshillonte dhe mė thoshte vazhdimisht se bėmė gabim me atė fejesė. Mbas prishjes sė fejesės nuk ishte mė Mehmeti i parė. Ra shumė moralisht”.

    Ēfarė ndodhi mė pas?
    Pas Skėnderit, pyeta Marjetėn, gruan e Bashkim Shehut. Ajo ishte vajza e njė shoferi nė Durrės, qė quhej Lefter, me origjinė nga Bregu. Marjeta ishte mjaft e zgjuar, vazhdonte studimet pėr gjuhė tė huaj nė Universitetin e Tiranės. Njihej nė Tiranė si njė grua e modės e vishej nė njė mėnyrė qė i bėnte sfidė kohės. I kėrkova sqarime rreth fejesės sė Skėnderit me Silvėn dhe ajo m“u pėrgjigj: “Unė dhe im shoq, Bashkimi, mėsuam rreth saj vetėm pak ditė pėrpara se tė shpallej kjo fejesė. Ne nuk pėrfilleshim shumė nė shtėpi, pasi na quanin tė rinj dhe tė papjekur”. Mė pas, ajo foli dhe pėr ceremoninė kur kishin shkuar krushqit me tortė tė madhe, pėr gjendjen e zymtė qė u krijua nė shtėpi pas prishjes sė fejesės. “Mbas kėsaj Mehmeti ra shumė moralisht, pothuajse u tjetėrsua. Ai u sėmur parė kongresit nga zemra dhe nuk bėnte mė stėrvitje me biēikletė. Fliste pak dhe bėnte biseda vetėm me Fiqretin dhe djalin e madh, Vladimirin. Gjendja nė shtėpi dita- ditės bėhej mė e rėndė. E kisha tė qartė qė kjo gjendje do tė shpėrthente”, vijoi Marjeta. Tri ditė pėrpara se tė vinte Viti i Ri 1982, isha nė Belsh, sė bashku me Gėzim Hilėn dhe interesoheshim pėr pėrfundimin e ndėrtesės ku do tė vendoseshin familjarėt e Mehmetit. Nė kėtė kohė erdhi nga Dega e 8-tė e Ministrisė sė Brendshme, N.Z., qė merrej me internim-dėbimet nė kėtė sektor. Ai na tha se familja e Mehmetit, me vendim nga lartė, do tė internohej kėtu nė Belsh. Deri nė atė kohė nuk ishte marrė ndonjė masė e tillė. I ardhuri nga Tirana pėr kėtė problem thirri Fiqretin dhe fėmijėt e saj dhe nė prezencė tė kryetarit tė Kėshillit tė Belshit, u komunikoi atyre vendimin e internimit. Ai u caktoi edhe zonėn e kufizuar ku mund tė lėviznin. Internimi i tyre ishte parathėnia e arrestimit tė mėvonshėm tė Fiqretit dhe Skėnderit. Ata nuk vinte askush t“i vizitonte nė Belsh, me pėrjashtim tė babait tė Marjetės, i cili kishte ardhur dy a tri herė me motoēikletė dhe madje qėndronte shumė pak atje. Edhe i shoqi i Marjetės, Bashkimi, djali i Mehmetit, u pyet. Ai dukej njeri i parrahur me jetėn. Kishte bėrė njė jetė liberale, pa kokėēarje. Ishte njeri i padjallėzuar. Ai nė sqarimet e tij rreth fejesės sė tė vėllait dhe prishjes sė saj tha: “Pas prishjes sė fejesės, babai ishte krejt i rėnė. Nuk ishte as hija e Mehmetit tė mėparshėm. Ai nuk mė linte tė dilja mė jashtė natėn nga shtėpia, sidomos kur Kadriu i kishte thėnė se unė e ime shoqe frekuentonim klubet e natės. Babai kishte njė si frikė dhe nė darkė kontrollonte dyert e shtėpisė nėse ishin tė mbyllura. Babai nuk ishte dakord pėr shumė masa qė ishin marrė pas vitit 1966 dhe sidomos pėr goditjen e grupit tė ushtarakėve dhe atyre tė ekonomisė. Kėtė unė e kisha dėgjuar nė darkė, kur hanim bukė, e kur shkėmbente ndonjė bisedė me mamanė dhe vėllanė, Vladimirin. Ideali i babait ka qenė qė ta bėnte Shqipėrinė si vendet Nordike, sidomos si Suedia. Mehmeti nervozohej shumė kur bėhej ndonjė miting apo manifestim. Ai nuk i duronte dot brohoritjet dhe ishte kundėr adhurimit tė tė madhit”. Bashkimi sqaroi dhe marrėdhėniet e tij me Ismail Kadarenė, duke thėnė se kishte miqėsi me tė dhe se kjo miqėsi ishte forcuar pas vitit 1973. Ata venin edhe nė shtėpitė e njėri-tjetrit. Ismaili kishte ndikuar shumė te Bashkimi, sidomos pėr pikėpamjet e tij mbi artin. Tė dy preferonin shkrimtarėt si Kamy, Sartrin e tė tjerė”. Kėshtu u mbyll viti 1981, plot telashe dhe shqetėsime. E shikoja me shumė keqardhje kėtė familje, viktimė tjetėr tė Hoxhės...

    vijon nesėr

    Nesėr do tė lexoni

    Kontrolli i Sigurimit nė vilėn e Mehmetit dhe ēfarė konstatoi Martiro pėr vdekjen e tij
    Dėshmia e familjarėve pėr vdekjen e figurės numėr dy tė shtetit komunist
    Ēfarė i ra nė sy personelit te Kryeministri disa orė para vdekjes

    panorama

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827
    intervistė VII

    Zbardhen dėshmitė e familjarėve dhe personelit tė shėrbimit rreth vdekjes sė ish-kryeministrit dhe veprimet e grupit hetimor nė shtėpinė e tij


    “Mehmet Shehu nuk flinte pa kontrolluar derėn pas shtėpisė”

    Luan Kondi

    vijon nga numri i kaluar

    Kristofor Martiro, ish-oficer i lartė i Sigurimit tė Shtetit, komanduar nė hetimin e tė ashtuquajturve grupe armiqėsore nė ushtri dhe ekonomi, rrėfeu nė intervistėn e tij pėr gazetėn “Panorama” se ēfarė deponuan Beqir Balluku, ish-ministėr i Mbrojtjes, apo dy prej tė ashtuquajturve pjesėtarė tė grupit armiqėsor nė ekonomi dhe organizim shtetėror, Kiēo Ngjela e Vasil Kati.

    77-vjeēari tha se si menjėherė pas pėrfundimit tė kėtyre hetimeve u ngrit nė pėrgjegjėsi, deri nė kryetar i Degės sė Veēantė tė Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, nga ku lindnin kombinacionet pėr tėrheqjen e familjarėve dhe tė afėrmve tė “elementėve antipart” nė bashkėpunim me Sigurimin. Sipas tregimit tė Martiros, plot dy vjet pas marrjes sė kėsaj detyre, ai do tė pėrballej me njė ngjarje mjaft tė pėrfolur, atė tė vdekjes sė kryeministrit Mehmet Shehu. I intervistuari nuk mundej tė harronte intensitetin e punės qė nga 18-19 dhjetori i vitit 1981 e deri nė shkurt-mars tė vitit tjetėr. Kristofor Martiro foli dhe pėr detyrat qė iu ngarkuan Sigurimit nė kėtė situatė nga KQ i PPSH dhe peripecitė e shpėrnguljeve rrufe tė familjarėve tė ish-kryeministrit nga blloku nė Belsh tė Elbasanit. Sipas tij, shkak pėr tė gjithė atė qė ndodhi u bė fejesa e djalit tė Mehmetit me vajzėn e Turdive. Rrėfimet e tij shkojnė deri aty sa tė shpjegohet me detaje survejimi i pjesėtarėve tė familjes Shehu, qė tė mos arratiseshin apo rrėmbeheshin nga zbulime tė huaja, qė paraqisnin interes rreth tyre. Si dėshmitar okular i kėtyre ngjarjeve, ai zbardhi hetimin e familjarėve, lidhur me fejesėn, pra se ēfarė thanė Fiqret Shehu, djemtė e saj, Skėnderi dhe Bashkimi, apo dhe nusja e kėtij tė fundit. Sot, nė intervistėn e fundit, Martiro do tė hedhė dritė mbi disa veprime tė grupit hetimor si kontrollin e shtėpisė sė ish-kryeministrit. Ēfarė vėrejti nė kqyrjen e vendit tė ngjarjes, disa ditė pas saj. Cili ėshtė mendimi i specialistit tė sigurimit pėr vdekjen e Mehmetit. Cila ishte loja e Enverit dhe Hekuran Isait me radion gjoja marrėse e dhėnėse qė u gjet nė kokėn e tij. Si rezultoi analiza laboratorike e radios. Pėrse mungonin disa shenja qė vdekja tė quhej vetėvrasje. Ēfarė thanė personeli i shėrbimit tė ish-kryeministrit. Arrestimi i Fiqretit dhe Skėnderit nė Belsh. Ēfarė doli nga pėrgjimi me teknikė, vendosur nė shtėpinė ku jetonin tashėm Bashkimi dhe Marjeta. Arrestimi i Feēorr Shehut dhe si nisi furtuna nė Ministrinė e Brendshme pėr tė larguar kuadrot e aftė e specialistėt. Pasojat qė pati ish-hetuesi nga gjithė kjo histori dhe pėrse e gozhdua nė burg. Pėr mė tepėr informacion rreth enigmave tė pazbardhura tė kėsaj ngjarjeje tepėr tė pėrfolur lexoni nė vijim intervistėn e Kristofor Martiros.

    Ēfarė tha Marjeta, nusja e djalit tė ish-kryeministrit pėr natėn e vdekjes sė vjehrrit tė saj?
    Duke e pyetur pėr ngjarjen e Mehmetit, Marjeta tha se atė natė ishte nė studion e Bashkimit nė katin e tretė tė shtėpisė dhe se kishte qėndruar atje deri vonė. Mė tej vazhdoi: “Kur zbrita nė katin e dytė, rreth orės 24.00, gjeta nė korridor, para dhomės sė Mehmetit, djalin e madh Ladin me tė shoqen, Bardhėn. Ata ishin tė shqetėsuar. I pyeta se ē’kėrkonin aty dhe mė thanė se Bardha, qė ishte shtatzėnė, ishte pak pa qejf. M’u duk se dera e dhomės sė Mehmetit ishte pak e hapur dhe nė dhomėn e tij kishte dritė. Unė shkova nė dhomėn time qė ishte nė anėn tjetėr tė dhomave tė Fiqretit dhe Mehmetit. Nuk dėgjova asgjė natėn. Nė mėngjes shkova nė shkollė dhe rreth orės 08.30 erdhėn e mė morėn. Mė thanė se djali ishte pak pa qejf. Kur mbėrrita nė shtėpi gjeta kujėn, po qanin. Aty mėsova se Mehmeti kishte vrarė veten.

    Si u bė arrestimi i Fiqretit dhe Skėnderit?
    Nė fillim tė muajit janar tė vitit 1982 u arrestua nė Belsh Fiqret Shehu dhe djali i saj, Skėnder Shehu. Mė ka mbetur nė kujtesė ajo ditė, pasi isha atje sė bashku me G.H. dhe punėtorin operativ qė ishte ngarkuar me ruajtjen e familjarėve tė ish-kryeministrit. Asnjė nga ne nuk kishte dijeni pėr arrestimin e tyre, por kjo nuk do tė thoshte se ishte njė gjė qė s’pritej. Propaganda e madhe qė u bė nė atė kohė kundėr Mehmetit, si gjoja poliagjent, kėtu do tė gjeneronte, pra nė arrestimin e njerėzve tė tij. Kishin ardhur nga Tirana njė grup operativ dhe hetues tė Drejtorisė sė Hetuesisė. Ata arrestuan Fiqretin dhe Skėnderin nė qendėr tė Belshit. I hipėn nė makina veē e veē dhe u nisėn pėr nė Tiranė. Kėtė ngjarje e panė tė gjithė njerėzit qė ishin atje. Megjithatė, ata ndenjėn indiferentė. Askush nuk duartrokiti apo thirri “poshtė armiqtė”. Komentet rreth kėsaj ngjarjeje bėheshin vesh mė vesh. Nė shtėpinė ku banonte Fiqreti dhe fėmijėt qėndruan hetuesit me nė krye R.L. Kur hyra nė shtėpi, pashė se aty hetuesit po kontrollonin gjithandej. Bashkim Shehu dhe e shoqja, Marjeta, ishin shumė tė tronditur dhe tė hutuar. Vajza e tyre 2 vjeē ishte shtrirė nė dysheme dhe po qante me tė madhe. Edhe djali pak mė i madh ishte strukur nė njė cep tė shtėpisė dhe qante. U thashė prindėrve tė tyre tė merreshin me ta dhe t’i linin tė qetė hetuesit. Mė kujtohet se me kėtė rast u vendosėn edhe mjetet e pėrgjimit me porosi nga lart, nė kuzhinėn ku banonin Bashkimi dhe Marjeta, pasi dhoma tjetėr, me ato pak orendi tė Fiqretit, do tė mbyllej. Mė kujtohet se nga inēizimi nuk doli ndonjė gjė e madhe, pasi, ata, burrė e grua, qanin hallin me njėr-tjetrin se si do t’ia bėnin me fėmijėt, apo me tė ardhurat qė nuk u mjaftonin. Pas arrestimit tė Fiqretit dhe Skėnderit, na thėrret nė zyrė Feēorr Shehu, i cili ishte ministėr i Brendshėm dhe nė prezencė tė Kadri Hazbiut na tha se, unė, E.GJ., S.M., dhe P.D., do tė ishim nė grupin e hetimit tė dy tė pandehurve. Hetimet u zhvilluan nė aneksin e Burgut 313, atje ku u zhvilluan edhe hetimet ndaj ushtarakėve dhe kuadrove tė lartė tė ekonomisė.

    Ka qenė grupi hetimor nė shtėpinė e Mehmetit, pas vdekjes sė tij?
    Po. Gjatė kohės qė zhvilloheshin hetimet ndaj Fiqretit dhe Skėnderit, ne, grupi hetimor, shkuam disa herė nė shtėpinė ku kishte banuar Mehmeti, se mos gjenim ndonjė material pėr akuzė ndaj tė pandehurve, apo gjithė familjes sė tij. Qarkulluan atėherė shumė fjalė, sikur vila ku banonte Mehmeti ishte shumė luksoze, pėrrallore, por kėto ishin gėnjeshtra fund e krye. Nė shtėpinė e tij nuk kishte ndonjė gjė tė jashtėzakonshme. Pajisja e shtėpisė ishte bėrė e gjitha me mobilje tė prodhuara nė vend, natyrisht me cilėsi tė mirė, pronė e shtėpisė sė pritjes. Nė shtėpinė e vjetėr banonin fėmijėt, dy djemtė e Mehmetit, Vladimiri dhe Bashkimi, me familjet e tyre. Kishin nga dy dhoma me mobilje tė zakonshme dhe kėto tė shtėpisė sė pritjes. Nė katin e parė tė shtėpisė sė re qė, nė fakt, ishte njė zgjrim i shtėpisė sė mėparshme, ishte njė dhomė me kolltuqe tė kombinatit “Misto Mame”, ku ndodhej vetėm njė televizor me ngjyra pėr tė gjithė familjen. Karshi kėsaj ishte dhoma e ngrėnies dhe ngjitur me kėtė dhomė tė thjeshtė ishte njė kuzhinė e pajisur me sobė e frigorifer dhe orendi tė tjera tė zakonshme. Nė korridor ishin banjat dhe mė tej njė derė jo e madhe qė tė nxirrte prapa shtėpisė. Po aty fillonte edhe njė tunel i nėndheshėm qė dilte nė garazhin e makinave tė Mehmetit. Ky tunel nuk ishte mė i gjatė se 150 metra. Nė tė majtė tė hyrjes sė vilės sė re ishte studioja ose salla e pritjes ku Kryeministri zhvillonte edhe ndonjė mbledhje me vartėsit. Kjo ishte njė dhomė e madhe me oxhak, me njė tavolinė nė mes dhe disa kolltuqe tė kombinatit “Misto Mame” anash. Nė katin e dytė tė vilės flinte Mehmeti dhe ngjitur me tė Fiqreti. Lart nė katin e tretė, apo papafingo, ishte studio e Bashkimit, e pajisur me mjaft libra dhe orendi tė mira. Kur hymė nė dhomat e fėmijėve tė Mehmetit nė vilėn e vjetėr, pamė pėr tokė lapsa me ngjyra tė fėmijėve, kukulla dhe sende tė tjera. Dukej se ata kishin ikur shpejt e shpejt, madje me urgjencė nga shtėpia.

    Bėtė kontroll nė dhomėn e ish-kryeministrit?
    Patjetėr qė po. Nė dhomėn ku flinte Mehmeti ishte njė krevat dopio dhe nė kokėn e krevatit ishte vendosur njė radio e pėrmasave tė vogla. Ajo ishte njė radio marrėse dhe me sa mė kujtohet ishte e njė marke tė njohur. Nė fund tė dhomės ishte njė biēikletė e montuar, ku bėnte stėrvitje Mehmeti. Nė krahun e djathtė nė fund tė dhomės ishte tualeti, ndėrsa nė tė majtė garderoba e Mehmetit. Pastaj vinte dera qė tė ēonte nė studion e tij, e pajisur me shumė orendi dhe mjaft libra. Lart nė papafingo ishte vendosur antena e radios, qė ishte e lidhur me njė kabėll qė pėrfundonte tek ajo, pėr tė pėrforcuar valėt. Pėr kėtė antenė u bė zhurmė e madhe nga Hekuran Isai dhe Enver Hoxha sikur dhe u interpretua se kjo antenė ishte e montuar pėr njė radio marrėse e dhėnėse, me tė cilėn Mehmeti gjoja lidhej me agjenturat e huaja. Kėtė antenė e fotografuam edhe ne hetuesit. Mbaj mend se kėsaj radioje iu bė analiza edhe nė laborator dhe doli se ajo ishte vetėm marrėse dhe jo dhėnėse. Ekzistenca e kėsaj radioje i shėrbeu Enver Hoxhės pėr tė mashtruar opinionin publik.

    Cili ėshtė mendimi juaj pėr vdekjen e Mehmetit?
    Unė nuk kam qenė me grupin e ekspertėve pėr tė verifikuar ngjarjen nė ishte vrasje apo vetėvrasje, por kisha parė fotografitė e bėra nga ky grup ekspertėsh. Sipas fotografive, Mehmeti ishte nė krevat i shtrirė. I veshur me njė kėmishė tė bardhė dhe me syze, me dorėn e djathtė tė shtrirė mbi krevat. Pak larg dorės sė tij tė djathtė ishte njė pistoletė e tipit “Makarov”. Sipas ekspertėve ajo ishte dhe arma me tė cilėn ishte bėrė goditja vdekjeprurėse. Mehmeti kishte njė njollė tė zezė nė anėn e djathtė tė gjoksit, nė zemėr. Isha kurioz tė shihja krevatin ku ishte gjetur i vdekur Mehmeti. Kur vajta nė dhomėn e tij nė pėrbėrje tė grupit hetimor, me shumė kujdes, pasi mbikqyreshim nga punonjėsi i Komitetit Qendror qė na shoqėronte dhe mbante ēelėsat e shtėpisė sė Mehmetit, pashė nėse kishte shenjė plumbi nė dysheme, poshtė krevatit tė Mehmetit. Pashė gjithashtu edhe dyshekun, por as atje nuk konstatova gjurmė plumbi. Nuk pashė as gjak nė dyshek apo nė dysheme. Kjo mė bėri tė dyshoj rreth vetėvrasjes, duke iu referuar vendit ku ishte fiksuar i shtrirė nė fotografi. Mbi njė karrige nė fund tė krevatit tė Mehmetit ishte njė kėmishė dhe pizhamat e tij. Po ashtu, atje, nė fund tė krevatit, ishte dhe njė gotė, e cila dukej se kishte qenė me ēaj. A bėri vetėvrasje Mehmeti apo e vranė? A e vranė nė studio dhe e sollėn ashtu tė vdekur nė dhomėn e gjumit? A e helmuan mė parė dhe pastaj shtinė mbi tė nė zemėr pėr tė vėrtetuar vetėvrasjen? Duke u nisur nga disa fakte kam pasur gjithmonė dyshim pėr vetėvrasjen e tij. Pėrse nuk kishte gjak mbi kufomėn dhe nė vendin e vrasjes, krevat, dysheme. Kisha asistuar nė vendngjarje nė dy vetėvrasje dhe kam parė se aty vendi ka qenė i mbytur nė gjak. Edhe Ali Ēeno, kur u takova me tė nė burg mė tha se kur kishte hyrė nė dhomėn e Mehmetit, ditėn e vrasjes, nuk kishte parė gjak nė gjoks, por njė njollė tė zezė. Tė ēudit fakti se pse nuk u bė autopsia e kufomės. Pėrse ish-ministri i Shėndetėsisė, Llambi Ziēishti, qė bėnte pjesė nė grupin e ekspertėve, tha se nuk ėshtė vetėvrasje dhe, megjithėse e tėrhoqi mė vonė kėtė shprehje nga presioni nuk i shpėtoi vdekjes. Nuk mund ta linte tė gjallė Enveri njė dėshmitar tė tillė.

    A ėshtė pyetur personeli pėr vdekjen e Mehmet Shehut?
    Sigurisht qė po. Njė ditė sė bashku me E.Z. qė bėnte pjesė nė grupin operativ pėr tė grumbulluar materiale pėr Mehmetin dhe familjen e tij, u ngarkuam nga drejtuesit e Ministrisė sė Brendshme qė tė pyesim edhe personelin qė shėrbente nė shtėpinė e Mehmetit. Personeli qė kishte shėrbyer atje ishte mjaft i shqetėsuar dhe i frikėsuar, ndaj dhe u krijuam ambient qė tė shpreheshin lirshėm. I pari u pyet kuzhinieri. Ai na tha: “Atė natė qė erdhi Mehmeti nga mbledhja e Byrosė, kisha gatuar qofte me lėng dhe diēka tjetėr, por Mehmeti nuk deshi tė hajė dhe pjata e gjellės nuk ishte prekur”. Shumica e personelit nuk kishte se ēfarė tė thoshte. Sidomos gratė e personelit folėn pėr disa sjellje jo tė mira tė Fiqretit. Tė gjithė ata na thanė se pas prishjes sė fejesės, nė shtėpinė e Mehmetit kishte rėnė dėshpėrimi. Mehmeti ishte sėmurė. Nuk dilte mė pėr gjah. Qė nga shtatori ai kishte shkuar vetėm dy herė pėr gjueti, kur dihej se mė parė Mehmeti shkonte ēdo javė. Gjithashtu, punonjėsit e personelit deklaruan se Fiqreti dhe Mehmeti ishin shumė tė shqetėsuar sidomos pas mbledhjes qė ishte bėrė nė shkollėn e partisė, ku ishte dėnuar Fiqreti pėr fejesėn e djalit. Atje ishte kėrkuar edhe shkarkimi i saj nga posti i drejtorit tė kėsaj shkolle. Po punonjės tė personelit mė thanė se tė dy burrė e grua, Mehmeti e Fiqreti, shkonin lart nė katin e dytė tė shtėpisė dhe aty diē bisedonin. Atje nuk shkonte njeri t’i bezdiste, qofshin kėta edhe fėmijėt e tyre. Sipas punonjėsve, Mehmeti ēdo mbrėmje shkonte e kontrollonte nėse ishin dy dyert e jashtme, sidomos dera prapa shtėpisė, e pastaj hynte nė dhomėn e tij tė gjumit. Pjesėtarėt e personelit tė shėrbimit na thanė se nė shtėpinė e Mehmetit vinin njerėz tė ndryshėm sė bashku me Bashkimin dhe Marjetėn, qė rrinin deri natėn vonė, kjo ndodhte kur nuk ishte Mehmeti nė shtėpi.

    Po nė Ministrinė e Brendshme ē“bėhej?
    Nė janar tė vitit 1982, kishin ndodhur ndryshime nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Feēorr Shehu u shkarkua si ministėr me pretekstin pse nuk kishte njoftuar partinė pėr fejesėn e djalit tė Mehmetit. Ai u caktua zėvendėsministėr dhe do tė mbulonte kufirin dhe prapavijėn e ministrisė. Ministėr u emėrua Hekuran Isai. Kėtu filloi goditja e kuadrove tė shėndosha. Kjo ishte katastrofa mė e madhe nė kėtė dikaster. Nė shkurt tė vitit 1982 u arrestua ish-ministri i Brendshėm, Feēorr Shehu. Kėtu nisi dhe lufta kundėr simpatizantėve tė tij. U shkarkua nga detyra Drejtori i Drejtorisė sė Hetuesisė, Elham Gjika, nėn akuzėn se kishte bėrė shkelje tė rėnda. Nuk ishte arrestuar Kadri Hazbiu ende, kjo dukej si politikė e hollė e Enver Hoxhės, pėr tė treguar se nuk kishte gjė me tė, pėr t“ia ngrėnė mė vonė kokėn edhe atij siē ia hėngri Mehmetit. U shkarkua nga detyra drejtori i Sigurimit, Kadri Gojashi, qė fillimisht u emėrua kryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Gramsh, pėr t“u ēmobilizuar mė pas. U nxorr nė lirim kryetari i Degės sė pestė Dhimitėr Bonata e tė tjerė. Nisėn intrigat edhe ndaj meje, dhe po atė vit u arrestova sė bashku me Elham Gjikėn dhe Lirim Pėllumbin.



    Arrestimi i Martiros
    "Dija shumė, ndaj duhej tė heshtja"

    U arrestova nė 13 prill tė vitit 1982, pasi ishte arrestuar Feēorr Shehu. U akuzova fillimisht pėr tradhti ndaj atdheut, por mė vonė nė pėrfundim tė hetimeve rrėzohet kjo akuzė. Mė pas, prokuroria mė akuzoi pėr sabotim tė vijės politike tė partisė nė zhvillimin e luftės sė klasave. Akuzohesha se kisha ndihmuar elementė armiq apo tė afėrmit e tyre. Pėr ta mbėshtetur me njė bazė ekonomike akuzėn e parė, u tha se gjatė viteve tė fundit degjenerova nė njė element antisocialist dhe kjo vetėm pse kisha pirė kafe, pėr qėllime pune, kur isha nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, me njė emigrant shqiptar qė kishte ardhur nga Amerika. Mė pas ky emigrant, kur erdhi pėr herė tė dytė nė vitin 1975, u arrestua, pasi kishte propoganduar, e mburrur potencialin ekonomik tė SHBA-sė. Nuk kishin se ēfarė tė sillnin tjetėr fakt pėr tė mė akuzuar, pasi gjithė jetėn time kam qenė korrekt. Akuza mbi tė ashtuquajturin degjenerim u trillua, pėr tė zhvilluar dhe argumentuar akuzėn tjetėr farse, se ky degjenerim u bė bazė pėr t“u bėrė vegėl e Kadri Hazbiut dhe Feēorr Shehut. Ata kėrkonin tė vėrtetonin se si i tillė u caktova nė hetimin e tė ashtuquajturve grup i komplotistėve dhe sabotatorėve ne ekonomi, pėr qėllime armiqėsore, pra qė tė mos zbulohej lidhja e Beqir Ballukut me Mehmet Shehun, Kadri Hazbiun e tė tjerė. Sipas tyre, esenca e pjesės sė parė tė akuzės ėshtė: se gjoja me qėllim nuk u zhvilluan hetime tė plota dhe tė gjithanshme mbi “armikun” Beqir Ballukun, Kiēo Ngjelėn e tė tjerė me qėllim qė tė mos dilte veprimtaria e pėrbashkėt e tyre me Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun. Pjesa e dytė e akuzės, siē e thashė, ishte sabotimi i vijės sė partisė nė zhvillimin e luftės sė klasave, duke mbrojtur elementėt armiq. Tė dyja kėto akuza unė i kam hedhur poshtė, pasi nuk qėndronin dhe mbėshteteshim me materiale fiktive, tė paqena apo tė shtrembėruara me qėllim. Asnjėherė nuk e kam pranuar akuzėn dhe kėrkova fakte dhe prova tė cilėt nuk m’i sollėn kurrė. I jam drejtuar me ankime edhe Gjykatės sė Lartė dhe KQ tė PPSH qė tė hidheshin poshtė akuzat, por nga asnjė prej kėtyre organeve nuk kam marrė pėrgjigje. Qėllimi themelor i akuzės ishte qė unė si hetues i Beqir Ballukut, tė thoja se ky i fundit mė paskėsh thėnė mua se nė krye tė “komplotit” ishte Mehmet Shehu dhe Kadri Hazbiu dhe se unė me porosinė e tyre i paskėrkam mbuluar apo mbyllur kėto tė thėna. Atėherė flitej lart e poshtė sikur Beqiri kishte kėrkuar gjatė hetuesisė qė t“i dėrgonte letėr Enver Hoxhės, pėr problemin e tij. E them me bindje se kjo nuk ėshtė aspak e vėrtetė. Unė i kam thėnė Beqir Ballukut se po tė kishte probleme, tė cilat nuk dėshironte tė m’i thoshte mua, mund tė m’i shkruante nė njė letėr pėr udhėheqjen, tė cilėn mund tė mbyllte nė zarf. E kisha siguruar se ajo letėr do t“i vinte nė dorė Enverit dhe prapa do tė ktheja zarfin e firmosur nga ai vetė. Atėherė ka reaguar ish-ministri duke mė thėnė se nuk kishte pėr tė thėnė gjė tjetėr pėrveē atyre qė kishte deponuar gjatė procesit tė hetimit. Pra, edhe gjatė hetuesisė sime kėmbėngulej qė unė tė pranoja patjetėr se Beqiri mė kishte thėnė qė nė krye tė komplotit ishte Mehmeti dhe Kadriu. Mė janė bėrė edhe presione tė pohoja apo luaja skenarin e mėsipėrm, atė qė kishte thėnė Enveri, se ekzistonte komplot dhe nė krye tė tij ishin Shehu dhe Hazbiu. E them sinqerisht se nga hetuesit e mi nuk ėshtė ushtruar mbi mua dhunė fizike, natyrisht qė ata bėnin punėn e tyre. Por, ama, dhunė ėshtė ushtruar mbi mua nga persona, qė ishin vėnė nga drejtuesit e lartė tė Ministrisė sė Brendshme, pra ata qė na ruanin nė biruca. Madje gjatė ushtrimit tė saj mė kanė thyer edhe dhėmbėt, tė cilėt m’i rregulloi dentisti i mrekullueshėm, Hasan Jero, i burgosur gjithashtu. Pra, pėrfundimisht unė u burgosa, pasi nuk deponova se ekzistonte ndonjė lidhje mes tė ashtuquajturve grupe armiqėsore me Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun, por edhe pėr faktin se duke marrė pjesė nė hetimet e Beqirit, Kiēo Ngjelės dhe tė familjarėve tė Mehmet Shehut, unė shfletova mjaft materiale nga tė cilat mėsova shumė gjėra, pėr tė cilat duhet tė heshtja pėrgjithmonė. Nuk mund ta harroj se Gjykata Ushtarake mė dėnoi me 15 vjet heqje lirie dhe 5 vjet internim dhe kuptohej qė nė atė moshė qė isha unė, nuk do tė dilja i gjallė prej andej. Edhe familja pati kalvarin e vuajtjeve nga kjo histori e dhimbshme. Gruaja ime qė ishte juriste u hoq nga puna dhe shkoi tė punonte nė prodhim, pra punėtore. Tė dy djemtė e mi, u hoqėn nga punėt me pėrgjegjėsi dhe u vendosėn tė bėnin punė tė rėndomta. Edhe kunetėrit e mi pėsuan tė njėjtėn gjė. Pra ishin njė sėrė vuajtjesh, por mė e keqja ishte se tėrė kohėn ata jetonin me frikė, se mos i arrestonin. Megjithatė asnjė prej njerėzve, fėmijėt, motrat nuk m’u ndanė asnjė ēast kur vuaja dėnimin, qoftė nė Lezhė apo nė Sarandė.

    --------

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Unė, hetuesi i Beqirit kisha qenė nė celulat e tij

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro!
    Jemi shumė tė kėnaqur qė pranuat ftesėn tonė pėr tė qenė i disponueshėm pėr tė folur me publikun e gjerė nėpėrmjet gazetės sonė.
    Faleminderit qė mė ftuat! Jam nė dispozicionin tuaj tė them ato tė vėrteta qė kanė ekzistuar, si kanė ekzistuar dhe tė pėrgėnjeshtroj gjithēka qė ėshtė hedhur baltė dhe po vazhdon tė hidhet baltė mbi kėto procese, veēanėrisht mbi figurat e shquara siē ishte Beqir Balluku.
    Zoti Kristofor. Le ta fillojmė nga fėmijėria juaj e hershme. Cila ėshtė e kaluara tuaj?
    Unė kam lindur nė maj tė vitit 1927, nė fshatin Lashollė tė rrethit Leskovik. Aty kam kaluar fėmijėrinė deri nė moshėn 14 vjeē. Lindur nė njė familje tė mesme, fshatare, gjyshi im i quajtur Ligor, bashkė me dy djemtė e tij, tim atė Ilian dhe Minon nė vitin 1914 shkuan nė Amerikė. Qėndruan deri nė vitin 1923. U kthye im atė me gjithė gjyshin pėr t'u martuar dhe pėr tė shkuar pėrsėri, por nuk mundėn tė shkonin. Gjyshi nė Amerikė kishte mėsuar pėr rrobaqepės dhe ishte njė ndėr rrobaqepėsit mė tė mirė. Im atė ishte nė njė fabrikė ngjyrosjeje, kishte marrė zanatin e ngjyrosjes sė rrobave. Gjyshi mbasi u kthye kėtu, qėndroi rrobaqepės nė Pėrmet, pastaj nė Leskovik dhe nė fund u kthye nė fshat. Po ishte njė nga mjeshtėrit, madje edhe ėshtė shkruar nė njė libėr pėr tė si mjeshtėr i asaj kohe. Ndėrsa im atė nuk u kthye dot, mbasi si u martua, ai shkoi punėtor nė Tiranė dhe vende tė tjera. Nė shtėpi ngelėm bashkarisht fėmijėt e xhaxhait, tre djemtė me gjithė tė shoqen dhe ne fėmijėt e Ilias. Nė vitin '38 fėmijėt e xhaxhait shkuan nė Amerikė, kėshtu qė ngelėm ne. Im vėlla, Thanasi u largua gjithashtu nga shtėpia se shkoi nė shkollėn e Kavajės, shkollėn Amerikane tė Bujqėsisė.
    Pas luftės italo-greke, dmth. '40-'41-shi, pėsuam disa dėme dmth. nė atė kohė lufte, kafshėt e punės si tė gjithė fshatit edhe tonat na i morėn grekėt. Po kėshtu edhe bagėtia u dėmtua mjaft. Kėshtu qė pas luftės ngelėm nė vėshtirėsi tė madhe ekonomike, se u mbyllėn dhe rrugėt sidomos nga Amerika qė na dėrgonte xhaxhai… herė pas here tė holla.
    Pas mbarimit te luftės italo-greke, tėrė familja erdhi nė Tiranė, pasi kėtu ishin babai dhe vėllai. U futa nė njė punė qė i thoshin "Kafe Qendra".
    Ku ndodhej kjo kafe?
    Ishte nė krye tė Pazarit tė Vjetėr tė Tiranės, se nė atė kohė tė them tė drejtėn, kur erdha nė Tiranė, m'u duk ndryshe.
    Nė ē'moshė ishit atėherė?
    Unė sa kisha mbushur 14 vjetėt, po hyja nė 15.
    Pra, 15 vjeē erdhe nė Tiranė?
    15 vjeē... edhe nė atė kohė qė gjeje veē gra me perēe, me nallane, kupton ti… ?! Pazari i vjetėr ishte, por gjithsesi kishte ndryshim nga fshati. Mua mė dukej zhvillim i madh. Madje dhe njė diēka si tip shkėlqimi i ēuditshėm pėr sytė e mi. Rrugėve shikoje ushtarėt apo zonjushat italiane e tė tjera pamje tė panjohura pėr sytė e njė foshnjeje qė porsa vinte nga njė fshat i largėt.
    Ku punuat?
    Nėpėrmjet njė miku tė babait u futa nė "Kafe Qendra" qė ju shpjegova mė lartė. Pikėrisht nė atė kafe u njoha pėr herė tė parė me njė dokument tė Partisė Komuniste. Domethėnė aty mėsova se ishte krijuar Partia Komuniste.
    Nė ē'vit jemi kėtu, kur keni mėsuar kėtė fakt?
    Kėtu jemi nė vitin 1942.
    Mė ra nė dorė njė trakt. Ma dha njė aty, qė ishte nė bufe. "Lexoje - mė tha - po kujdes tė mos e marrin vesh...".
    Pra, e vėrteta ėshtė se funksiononin celulat komuniste, ku nė kėtė rast kishin shpėrndarė trakte, se nga ato ishte shpėrndarė apo jo? Po, po ato funksiononin. Me ato celula u lidha dhe unė nėpėrmjet kamarierėve tė tjerė, pasi kishte shumė kamarierė qė ishin pėrfshirė nė lėvizje.
    Pas kėsaj u largova nga ajo kafene dhe shkova nė "Kafe Internacional" apo nė "Hotel Internacional", qė tashmė ėshtė ajo godina qė bie mbrapa Ministrisė sė Kulturės. Te kjo kafe shkova si kamarier pėr faktin se kėtu kontaktova me atė qė ishte pėrgjegjės celule.
    Kush ishte ky, e mban mend emrin?
    Oran Abdia.
    Madje ai mė futi nė "Kafen Internacional". Atje ishte krijuar organizata apo celula, si i thoshim nė atė kohė. Kėshtu kam filluar aktivitetin.
    Ēfarė detyre ke kryer nė celula?
    Detyra jonė nė atė periudhė ishte tė shpėrndanim komunikata. Vinim parulla kundėr fashizmit etj, nga ato qė dihen, pasi armėt kėrcisnin natėn, ditėn. Kishte vrasje spiunėsh, vrasje komunistėsh, vrasje antifashistėsh. Ishte njė gjendje tamam lufte. Pra, kjo ishte atmosfera qė u futėm nė kėtė ambient dhe nuk kishte diskoteka, siē mund tė mendohet si punė shakaje dhe gallate, por ky ishte ideali kupton. Mirėpo ramė nė sy pėr kėtė problem nga fundi i '43...
    Mė falni, aksioni i parė qė mund tė keni bėrė sa hytė nė celulė, ose mė sė shumti veprimtaria e parė, tė mos e quajmė aksion?
    Veprimtaria e parė ishte shpėrndarja e trakteve.
    Si i merrje traktet, ku i merrje?
    Pooo, traktet nė celulė na i sillte pėrgjegjėsi, Orhani. Pastaj pėrcaktohej se kush do shkonte nė kėtė rrugė, kush do shkonte nė atė rrugė etj.
    Juve nė ē'rrugė jeni caktuar pėr herė tė parė?
    Pėr herė tė parė ishte kėtu nė rrugėn qė i thoshin "Pazari i Vjetėr", ku ka qėnė kinema "Partizani" ose te "Ushtari i Panjohur".
    Si i vendosje traktet?
    Njė pjesė i ngjisnim, njė pjesė i hidhnim poshtė derės.
    Juve personalisht jeni rrezikuar ndonjėherė teksa shpėrndanit?
    Shumė herė.
    Pėr shembull?
    Po njė herė komunikatat i kisha poshtė nė ēantė.
    Sipėr ēantės kishe materiale tė tjera, teksa kaloja te Pazari i Vjetėr mė kap aty njė bashkėpunėtor tė fashistėve, tė quajtur Seit Mati.
    - Ēfarė kenė ēantė - mė thotė dhe fillon tė mė kontrollojė. Mė kontrolloi lartė ēantės, por jo poshtė saj, kėshtu qė nuk mundi tė pikaste gjė, se po tė mė kontrollonte poshtė, do tė mė gjente komunikatat.
    Ēfarė ishte ky?
    Ai ishte i lidhur me fashizmin, kupton.
    Jam kurioz, mbas ēlirimit, e takove kėtė person?
    Jo, jo.
    Di gjė se si pėrfundoi?
    Ai u vra pastaj, nuk e di seē u bė, por e kam fjalėn qė nė kėtė situatė tė tillė kemi qenė nė aktivitet. Mė mbrapa ramė nė sy dhe u vendos tė dilnim nė formacionet e rregullta partizane.
    Emra tė njohur qarkullonin nė radhėt e njėsiteve?
    Tani, emra tė njohur ekzistonin se qarkullonin. Na thoshin kėta pėrgjegjėsit qė kishim se kush ėshtė nė luftė, kush u vra, kush vepronte, po jo me emra tė plotė.
    Emrin e Enver Hoxhės e kishe dėgjuar?
    Asnjėherė.
    Po pseudonimin e kishe dėgjuar?
    Asnjėherė.
    Pra, juve funksiononit si guerilas, ta quajmė, nė njėsitė guerile tė Tiranės?
    Po njėsitė, celula…
    Po emrin e Beqir Ballukut e kishit dėgjuar nė atė kohė?
    Po. Sigurisht jo direkt, por nėpėrmjet pėrgjegjėsit tonė.
    Dhe tė mendoje qė ju do ishit mė mbrapa hetuesi i tij?
    As s'mė shkonte ndėrmend.
    Si prezantohej emri i Beqir Ballukut nė celulat tuaja, qė ishte kreu i kėtyre njėsiteve guerile menjėherė pas vrasjes sė Vojo Kushit?
    Pėr atė mos e pyet se si. Pėr trimėri, pėr kauzė e pėr tė tjerat. Dėgjonim pėr Gogo Nushin qė drejtonte organizatėn e partisė nė Tiranė, megjithatė gjithēka mbahej sekret.
    Mė mbrapa dolėt nė mal?
    Pastaj siē duket ramė nė sy dhe u mor vendim qė tė dilnim nė mal. Kemi dalė tre shokė nga celula, ku isha unė si Jani Mino, Vasili etj.
    Nė ēfarė formacioni u rreshtuat konkretisht?
    Nė ēetėn e Dajtit.
    Mė shpjego se si shkuat?
    Erdhi nė Tiranė Pirro Dodibibaj dhe na mori. Pra, ia na nxori nga Tirana dhe na ēoi nė mal, pasi ai nė atė kohė ishte zėvendėskomisar nė ēetėn e Dajtit.
    Nga familja patėt pengesė?
    As nuk e njoftova familjen, as nuk u thashė edhe kur u largova unė. Ata kėrkonin ku vajti, ē'bėri. Vonė u dėrgova njė copė letėr qė jam nė mal.
    U tronditėn?
    U tronditėn doemos. Kėrkonin kudo se sa kisha hyrė nė moshėn 17 vjeē.
    Pra, nė moshėn 17-vjeēare ju keni dalė nė formacionet e rregullta partizane, pra nė ēetėn e famshme "Dajti". Kė keni pasur komandant?
    Komandant nė atė kohė ishte Haxhi Seseri. Por ndėrkohė nė atė batalion ishin dhe mjaft kuadro tė famshėm pėr trimėritė e tyre si Selim Avdija, Mėrkur Ēela, Pirro Dodbibaj… etj.
    Nė ēfarė viti jemi nė kėtė periudhė?
    Ka qenė fundi i vitit '43 dhe fillimi '44, kur unė kam shkuar nė ēetėn e Dajtit. Nė atė ēetė sa shkova patėm histori shumė tė pėrgjakshme, pasi kemi rėnė nė pėrpjekje pas njė rrethimi qė na u bė nė fshatin Lanabregas. Kemi qenė 17 shokė atė natė qė ramė nė rrethim me nė krye Haxhi Seserin, ku na u vranė tre shokė.
    I mbani mend emrat?
    U vra shoku im i ngushtė, me tė cilin dolėm bashkarisht nė mal, Jani Mino, gjithashtu u vra edhe njė shok me emrin Adem, Ademi i thoshim, ishte kosovar si dhe Hys Pasha.
    Nga forcat gjermane u rrethuat?
    Nga forcat e milicisė dhe forcat qė ishin pro fashizmit.
    Forcat shqiptare?
    Po, po Shqiptarė.
    Pra, lufta kishte filluar dhe bėhej luftė shqiptarė me shqiptarė?
    Ata ishin milicistė tė fashizmit, ishin bashkėpunėtorė tė fashizmit, nuk ėshtė puna shqiptarė me shqiptarė. Pra, 2 shokė u plagosėn, 3 u vranė, dy tė rinj u kapėn robėr dhe vdiqėn andej nga kampet e pėrqendrimit gjerman. Kjo ishte situata tepėr e rėndė. Plus pastaj qė pak ditė mė mbrapa u vranė 7, po prapė nė kėtė situatė.
    Nė shtator tė '44 u krijua brigada 23-tė, nė tė cilėn ishte dhe batalioni i Dajtit si dhe i Kruishmit e i Burrelit. Tashmė vetvetiu unė isha nė formacionet e kėsaj brigade.
    Kush ishte komandant brigade?
    Muhamed Prodani, i cili pas ēlirimit u bė gjeneral, ndėrkohė qė dhe u dėnua me spastrimet qė ndodhėn nė ushtri, pas fshirjes me fshesė tė hekurt.
    S'ka gjė, kalojmė mė tutje. Para ēlirimit….
    Nė pėrbėrje tė asaj brigade ne kemi qenė nė Shkodėr pikėrisht mė 29 nėntor, kur do tė ēlirohej si qytet i fundit i Shqipėrisė. Ajo ditė me gjeti nėnkomandant kompanie dhe nė dhjetor mora gradėn e aspirantit.
    Tashmė qė mbaroi lufta, si vijoi jeta tuaj pas kėsaj?
    Tashmė vazhdoi periudha e pasluftės, ku unė vijova me repartet ushtarake. Mbasi u shkri brigada 23-tė, u krijua regjimenti autonom nė Shkodėr. Pastaj vazhduan repartet e kufirit. Unė kalova nė kėto reparte si komisar kompanie.
    Pastaj kalova nė regjimentin autonom tė 18 bregdetar, qė varej nga Ministria e Brendshme.
    Nė ēfarė detyre keni kaluar nė forcat bregdetare?
    Aty kalova nė seksionin politik, po ashtu kalova nė seksionin politik tė brigadės sė sigurimit, ku vijova deri nė vitin '52.
    Po pas vitit 1952?
    Nė '52-shin shkėputem dhe mė ēuan nė Shkollėn e Partisė. Ishte shkollė dyvjeēare me shkėputje nga puna. Por tė mos harrojmė qė unė nė fshat mbarova 5 klasė dhe gjatė gjithė kėsaj periudhe vazhdoja me ēantė nė krah shkollėn 8-vjeēare e tė mesme.
    Nė ē'mėnyrė?
    Ja ashtu, me shumė vėshtirėsi dhe sakrifica. Diku jepnim provimin nė Fier, diku nė Shkodėr, diku nė Kukės.
    Pas shkollės 2-vjeēare?
    Nė '54 mbarova shkollėn 2-vjeēare dhe u futa nė Fakultetin Juridik, ndėrkohė u emėrova dhe shef cikli nė shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, ku vazhdova deri nė vitin '66.
    Pra, mbarove shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe tė mbajtėn aty?
    Mbarova fillimisht Shkollėn e Partisė pastaj kalova me detyrė nė shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, ndėrkohė qė njėkohėsisht vazhdoja edhe Fakultetin Juridik, tė cilin e mbarova pas katėr vjetėsh me nota tė shkėlqyera, nė tė gjitha lėndėt vetėm maksimalen. Pas kėsaj marr titullin "Jurist".
    Thatė qė nė shkollėn e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme keni ndenjur deri nė vitin '66?
    Nė '66 kam kaluar nė organet e Sigurimit tė Shtetit, pasi pikėrisht nė atė vit u mbyll shkolla e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme dhe kalova organet e sigurimit.
    Kur e mbaruat shkollėn e Ministrisė sė Brendshme?
    Jo, nuk vazhdoja atė shkollė. Unė isha pedagog, shef cikli qė nga '54 deri nė '56 ndėrkohė vijova studimet nė drejtėsi.
    Nė Sigurim keni kaluar nė '66-ėn?
    Po nė '66-'67 vazhdova nė organet e sigurimit tė ushtrisė.
    Po, pas '67-ės?
    Nė '67 kalova shef i seksionit tė sigurimit nė aviacion. Aty ndenja deri nė vitin 1970.
    Ku vijuat mė tej?
    Pastaj nė janar tė '70-ės u emėrova zėvendėskryetar i Degės pranė Sigurimit nė Korēė, detyrė tė cilėn e kreva deri nė dhjetorin e vitit 1974, kur do tė thėrritesha nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme pėr t'u caktuar nė grupin hetimor tė grupit tė ushtarakėve tė lartė, tė cilėt porsa ishin arrestuar, madje m'u pėrcaktua ēėshtja e vetė Beqir Ballukut, tė akuzuar pėr tradhti tė lartė ndaj popullit e atdheut.
    Pra, nė dhjetorin e '74-ės, kur ju caktuan si hetuesin personal tė vetė Beqir Ballukut, juve keni qenė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Korēės?
    Po, po, nė fillim tė '70 dhe deri nė dhjetor tė 1974 kur u transferova nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe pikėrisht nė Drejtorinė e Hetuesisė pėr hetimin e grupit ushtarak kam qenė nė Korēė.

    (Vijon nesėr)

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  5. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar Albo pėr postimin:

    bsdev (03-03-2017)

  6. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Para caktimit tim nė hetimin e Beqir Ballukut, punoja nė Korēė

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro, ju keni kohė, pėr tė mos thėnė vite, qė keni hezituar apo refuzuar njė komunikim tė tillė tė drejtpėrdrejtė me publikun, ndėrsa nė kėtė moment pranuat, madje me kėnaqėsi tė madhe. Lidhet me ndonjė eveniment kjo dėshirė, apo thjesht se kėshtu e menduat dhe e arsyetuat, pėr tė qenė korrekt me njerėzit pėr ato tė vėrteta qė nuk janė mėsuar ndonjėherė?
    Ndjej pėrgjegjėsinė morale pėr tė thėnė, tashmė pas viteve tė tėra, tė vėrtetėn ashtu siē ka qenė. E ndjej pėr detyrė tė hedh poshtė shpifjet dhe trillimet e botuara nė shtypin e pėrditshėm dhe periodik, apo dhe nė intervistat e disa personave nė televizione, tė cilėt vazhdojnė tė hedhin baltė e tė pėrligjin veprimet pėr dėnimin dhe likuidimin e ish-kuadrove tė lartė. Do i hedh nė kėtė intervistė kujtimet e mia, si njė dėshmitar okular, rreth kėtyre ngjarjeve tė cilat janė njė njollė e zezė nė historinė tonė kombėtare.
    Keni rast konkret?
    Raste konkrete kam shumė, por do ndalem te njė gazetė e pėrditshme, qė ka shkruajtur sė fundmi gėnjeshtrat mė tė mėdha qė mund tė mendosh nė lidhje me hetimin e Beqir Ballukut.
    Unė s'mund ta shkruaj pėr etikė emrin e gazetės, zoti Martiro, ashtu si dhe gazetarit nuk mund t'ia pėrmend emrin, por gjithsesi faktin tuaj, tė cilin me sa di e keni pėrmendur dhe njėherė, pėr shkak tė insistimit tuaj unė jam i detyruar ta pranoj siē po ma thoni. Pikėrisht nė lidhje me kėtė fakt qė po mė pėrmendni, ku jeni i indinjuar nė lidhje me gazetėn e pėrditshme qė po mė citoni?
    Pa pikėn e turpit, gazetari nė fjalė, nė 11 shkurt tė 2013-ės ka shkruajtur artikullin me titull: "Ish-hetuesi Kristofor Martiro, me urdhėr tė Kadri Hazbiut u falsifikuan dėshmitė e armikut Beqir Balluku".
    Gjė qė i hedh poshtė me neveri tė madhe kėto maskarallėqe qė bėhen akoma nė kurriz tė historisė dhe sė vėrtetės sė padiskutueshme. Asnjėherė dhe askujt nuk i ka thėnė Kristofor Martiro, ish-hetues i Beqir Ballukut, se u falsifikuan dėshmitė e tij. Asnjėherė unė nuk jam shprehur se me urdhėr tė Kadriut u falsifikuan dėshmitė e Ballukut.
    Pra ju deklaroni se nuk keni bėrė asnjėherė falsifikim?
    Po, asnjėherė dhe pėr asgjė po tė them! Kėta njerėz janė tė ēuditshėm, se gėnjejnė ditėn me diell dhe s'e kanė pėr gjė fare. Ndaj dhe vendosa tė flas me publikun e gjerė nėpėrmjet gazetės suaj, pėr tė bėrė tė qarta tė vėrtetat e mėdha se si kanė ndodhur saktėsisht, pėr tė mos lėnė njerėzit e papėrgjegjshėm tė gėnjejnė hapur fare, aq mė shumė kur ne jemi ende gjallė. Pra besoj se i dhashė pėrgjigje pyetjes suaj.
    E shikoj qė ju ka shqetėsuar sė tepėrmi kjo gjė, pasi ėshtė hera e dytė qė ma bėn prezente me indinjatė tė madhe; por, beson se tė vėrtetat mbarojnė me njė abuzim?
    Jo, jam shqetėsuar, kam ngelur pa gjumė net tė tėra dhe mė e keqja ėshtė se kur i shkoj kryeredaktorit tė gazetės, - qė ju nuk mė pranoni t'ia citoj emrin, - mė ka kthyer mbrapsht pa mė dhėnė mundėsinė tė bėj pėrgėnjeshtrimin. Pra kėta ta pėrdorin emrin si tė duan dhe nuk tė lėnė tė tregosh tė vėrtetėn.
    Dhe cila ėshtė e vėrteta e kėtij fakti qė ju ka indinjuar?
    Unė, hetuesi i Beqir Ballukut, deklaroj me pastėrti ekstreme dhe me pėrgjegjėsi personale, se kurrė nuk janė falsifikuar deponimet e Beqir Ballukut dhe ato ēka janė thėnė nė gazetėn e pėrditshme tė datės 11 shkurt tė kėtij viti, janė vetėm trillime, mashtrime, tė bėra me qėllim tė caktuar keqdashės, gjė qė unė i hedh poshtė me neverizėm, pėr faktin se nuk i bėjnė mirė as publikut dhe aq historisė.
    Theksoj gjithashtu, se asgjė nga ato qė janė shkruajtur nė adresė time nė atė gazetė, nuk janė thėnė nga unė nė procesin gjyqėsor tė Kadri Hazbiut, siē m'i atribuojnė mua. Pra janė vetėm trillime.
    Pra, i nderuar, e shikon se janė kėto dhe shumė e shumė tė tjera qė s'kanė lidhje me mua, por me faktet historike, ku unė, jo vetėm kam qenė prezent si dėshmitar okular, por edhe protagonist apo aktor nė to, dhe qė kam parė se si ėshtė gėnjyer, mashtruar, manipuluar dhe pėrēudnuar e vėrteta. Ndaj unė vendosa tė flas, qė njė herė e mirė tė dihen gjėrat siē kanė qenė.
    Ju siguroj se do tė flas shumė hollėsisht pėr shumė e shumė tė panjohura apo mistere tė ngelura pezull pėr opinionin dhe historinė, me kushtin absolut, qė juve si gazetar tė mos mė bėni as mė tė voglin ndryshim pėrveē anės gjuhėsore.
    Zoti Kristofor. Pra, nė dhjetorin e '74-ės, kur ju caktuan si hetuesin personal tė vetė Beqir Ballukut, juve keni qenė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Korēės?
    Po, po, nė fillim tė '70-ės dhe deri nė dhjetor tė 1974-ės kur u transferova nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme dhe pikėrisht nė Drejtorinė e Hetuesisė pėr hetimin e grupit ushtarak, kam qenė nė Korēė.
    Jemi nė kėtė moment. Juve ju komanduan tė kalonit nė grupin e hetuesisė dhe ju caktuan tė hetonit pikėrisht Beqir Ballukun, i cili pėr hir tė sė vėrtetės deri nė atė kohė ishte njė figurė shumė e madhe nė shtetin e atėhershėm komunist. Juve personalisht, kishit pasur kontakte mė parė me tė? Pra, kishit pasur mundėsi tė njiheshit personalisht qoftė edhe nė kohėn e luftės, kur ju keni qenė nė celulat komuniste tė Tiranės, ku Beqir Balluku kishte zėvendėsuar Vojo Kushin si kryetar i njėsiteve guerile tė kryeqytetit?
    Nė mos gaboj, nė korrik tė '74-ės, teksa kryeja detyrėn nė Korēė, marr vesh nga kuadrot ushtarakė tė divizionit tė Korēės se pse ishte dėnuar Beqir Balluku, pasi kemi parasysh se ai u shkarkua nė korrik tė atij viti dhe u dėrgua nė internim nė Selenicė tė Vlorės, deri nė dhjetor kur do arrestohej. Arsyeja sipas ushtarakėve tė Korēės ishte pėr njė material qė kishte bėrė.
    Ne si Degė e Brendshme si tė thuash, kur shikonim njė situatė tė tillė siē ndodhte nė raste tė jashtėzakonshme, merrnim masat tona tė sigurisė. Nė ato momente mua as nuk mė shkonte ndėrmend, se katėr muaj mė vonė pasi u shkarkua Beqiri, pikėrisht unė do tė thėrritesha dhe do tė caktohesha si hetuesi i tij i posaēėm, ku pėr plot 11 muaj do tė bėja plotėsimin e dosjes mė tė vėshtirė tė jetės sime.
    Ju, e kishit njohur para se ta takonit nė qeli?
    Po, unė Beqirin e kam njohur edhe mė pėrpara, qė nė kohėn kur ai ishte nė shkollė. Po ashtu, kisha njė rast nė atė kohė, kur ai hodhi kandidaturėn pėr deputet, ku nė njė takim elektoral apo mbledhje si ta quash, kam folur dhe unė pėr tė, duke pėrmendur vlera tė jashtėzakonshme njerėzore, ashtu siē i kishte nė tė vėrtetė. Aq sa e njihja, si luftėtar, si atentator i jashtėzakonshėm nė njėsitet guerile.
    Po nė raste bisedash, kishit koinciduar?
    Kisha njė rast tė spikatur nė atė kohė, pra njė ndodhi nė kuadrot e Korēės, qė u bė sebep i njė komunikimi personal timin me Beqir Ballukun, qė pėr hir tė sė vėrtetės mė la pėrshtypje tė shkėlqyer, se ai ishte natyra e njė burri babaxhan dhe me shumė logjikė.
    Po?
    Po aty nga viti '73 ose '74, nuk e kam mirė parasysh, njė vajzė shumė e mirė ishte njohur me njė oficer tė ri dhe kishte ngelur shtatzėnė. Ajo u arrestua, por jo nga ne.
    Nga policia ushtarake…?
    Nga policia ushtarake. Bashkė me njė grup tjetėr. Mirėpo tani, kėtė vajzėn shtatzėnė nuk e qasnin nė shtėpi se s'kishte bėrė celebrim. Nė kėtė situatė dėshpėrimi ajo vjen tek unė duke mė thėnė se po e pėrzinin nga shtėpia. Unė sigurisht, iu pėrgjigja se nuk e kishim neve nė vartėsi tė dashurin e saj.
    Gjithsesi i dhashė njė mendim, apo si tė thuash, njė rrugėzgjidhje, duke i thėnė: "A e di ē'ke ti? Shko njė herė nė Ministrinė e Mbrojtjes dhe merr vesh, tako (nuk i thashė pėr Beqirin) ata pėrgjegjėsit e tė dashurit tėnd. Ēfarė tė thonė dhe ata pėr tė zgjidhur problemin tėnd". Ajo ashtu bėri. Shkoi nė Tiranė, madje ēuditėrisht e priti menjėherė Beqir Balluku nė zyrė.
    Ju, s'dinit gjė?
    Po nga ta dija unė?! Unė i tregova rrugėn pėr ku duhej tė drejtohej, por kurrsesi nuk mė shkonte ndėrmend se do tė mund tė takonte menjėherė Beqir Ballukun. Tė shpjegova qė Beqiri ishte shumė babaxhan dhe mundohej t'u vinte nė ndihmė njerėzve. Madje ky takim i saj u bė shkak tė bisedoja edhe unė me Beqirin.
    Nė ē'mėnyrė?
    Duke qenė nė zyrėn time, mė del nė telefon centralisti dhe mė thotė:
    - Shoku shef, lidhu me Ministrinė e Mbrojtjes.
    Pas pak mė flet zėri nga matanė:
    - Alo, jam Beqiri.
    - Urdhėro, shoku ministėr, - i thashė.
    - More, mė ka ardhur njė vajzė kėtu nė zyrė dhe mė tregoi pėr hallin qė kishte. Shiko, mundohu ta ndihmosh.
    - Si urdhėron, - i thashė. - Do ta ndihmoj.
    U emocionuat kur folėt me tė?
    Sigurisht qė emocion ishte, se s'ishte pak tė bisedoje me Beqir Ballukun, i cili nė atė kohė ishte ministėr i Mbrojtjes. Ishte anėtar i Byrosė politike, zėvendėskryetar i Kėshillit tė Ministrave, nuk ishte njė figurė dosido. E vėrteta ėshtė se mė bėri shumė pėrshtypje ai kujdesi i tij, qė mund ta quaja i tepruar dhe shumė prindėror, pėr njė qytetare tė zakonshme.
    Ajo kishte arritur ta takonte pa pengesa?
    Po, e takoi. Kur erdhi kėtu, mė tha qė "unė i kėrkova takim dhe ai mė priti". Madje gjatė kohės sė hetuesisė ia pėrmenda kėtė fakt, gjė qė e mbante mend, dhe qeshi.
    Zoti Kristofor. Para se tė nisim kėtė rezyme tė gjatė nėpėrmjet kėtij bashkėbisedimi, pėr ngjarjet e papėrsėritshme qė kanė pėrshkruar shoqėrinė shqiptare nė vitet '70, apo mė saktėsisht tė themi nė vitin '74, ku protagonist i drejtpėrdrejtė keni qenė edhe ju personalisht pasi keni qenė hetuesi i tė kryqėzuarit mė tė fuqishėm tė asaj kohe, Beqir Ballukut, mund tė flisni diēka pikėrisht pėr situatėn e krijuar nė situatėn e "gjuetisė sė shtrigave"?
    Ngjarjet tronditėse tė viteve 1972-1982, ishin me pasoja shumė tė rėnda pėr popullin, pushtetin popullor qė u ngrit me aq gjak e sakrifica. Gjatė atij dhjetėvjeēari ku juve pėrqendroheni nė kėtė bashkėbisedim, siē keni qejf ta quani, u bėnė goditje tė ashpra mbi kuadrot e lartė nė tė gjitha fushat e jetės, - qė njihet si "Fshesa e Hekurt", - mbi drejtues tė artit e kulturės, ushtrisė, ekonomisė, administratės shtetėrore, organeve tė Punėve tė Brendshme etj. Kjo ishte njė goditje qė eliminoi ose denigroi njerėz besnikė tė pushtetit qė dhanė kontribut tė ēmuar pėr interesat e popullit dhe atdheut socialist. Mes tyre kishte pjesėmarrės aktivė nė Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare, udhėheqės tė reparteve dhe njėsive partizane me gjoksin plot me dekorata, disa prej tė cilėve edhe heronj tė popullit. Ndėshkimet nuk kursyen as disa kuadro qė, pas vendosjes sė sistemit popullor mbaruan shkollat e larta dhe akademitė ushtarake brenda dhe jashtė vendit. U specializuan dhe kontribuuan maksimalisht nė rindėrtim-ndėrtimin e vendit apo mbrojtjen, zhvillimin dhe pėrparimin e shoqėrisė sonė.
    Kėta njerėz kaq tė vlefshėm, u akuzuan nga udhėheqėsi kryesor i partisė, "pėr tradhti tė lartė ndaj atdheut", "puē e komplot", "sabotim e vėnie nė shėrbim tė agjenturave tė huaja", ndaj pėr ta nuk u kursyen aspak dėnimet ekstreme: pushkatim, burg i gjatė, internim etj.
    Pėrdhosja nuk kurseu as kuadro tė rangut tė mesėm, specialistė tė fushave tė ndryshme. Ata e paguan lidhjen e tyre familjare, fisnore, shoqėrore apo thjesht simpatinė pėr kuadrot e lartė tė dėnuar, me burg, internim-dėbim, shkarkim nga detyra.
    Po jo tė gjithė humbėn nė atė situatė, apo jo?
    Nė atė situatė tė paprecedentė, disa imoralė, servilė, intrigantė e hakmarrės, u lėshuan si ujqėr, me shpifje dhe trillime kundėr kuadrove tė ndershėm e besnikė, vetėm e vetėm pėr tė pėrfituar ndonjė post tė pamerituar, apo buzėqeshje dhe rrahje shpatullash nga ata qė e kishin ideuar dhe zbatuar "Fshesėn e Hekurt".
    Pasojat?
    Pasojat e situatės sė krijuar ishin tė rėnda. Me dhjetėra familje u shkatėrruan, persekutuan, burgosėn e internuan. U ndanė fėmijėt nga prindėrit, gratė nga burrat, e shumė njerėz, nga tė afėrmit e tyre dhe shoqėria, vetėm pėr t'i shpėtuar persekutimit. Ky ėshtė njė krim monstruoz qė shkaktoi dhe tragjedi.
    Kėto masa antikombėtare dhe antisocialiste nuk ishin tė rastit, por njė strategji e pėrpiluar qė gjatė Luftės Nacionalēlirimtare, e cila u zhvillua nė disa etapa.
    Situatėn tragjike tė kėtij dhjetėvjeēari e pėrjetoi me dhimbje e sakrificė i gjithė populli. Pasojave nuk kishte si t'i shpėtonim as unė, familja, tė afėrmit dhe shoqėria ime.
    Pikėrisht pasi ju keni qenė protagonist i drejtpėrdrejtė, ku jeni caktuar dhe bėtė hetimin 11-mujor tė Beqir Ballukut dhe gjashtė vjet mė mbrapa kur do tė goditej Mehmet Shehu, jeni marrė i pandehur dhe jeni dėnuar pikėrisht pėr atė hetim qė keni bėrė; apo s'ėshtė kėshtu?
    Po, po, ashtu ėshtė. Si kuadėr i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, i diplomuar nė jurisprudencė, u komandova nga udhėheqja e dikasterit tė merrja pjesė nė grupet hetimore pėr ushtarakėt e lartė qė akuzoheshin pėr 'puē' e 'komplot', kuadrove tė arrestuar nėn akuzėn "Sabotim nė organizimin shtetėror dhe ekonomi", si edhe veprimet operative e hetimore pas vrasjes sė Mehmet Shehut.
    Goditje kjo qė filloi pas njė fushate tė nisur nė atė kohė nė tė gjithė shtetin nė mbarė fushat e jetės dhe tė veprimtarisė.
    Dhe si u krijua kjo fushatė qė solli kėtė situatė, pėr tė cilėn juve flisni se i paska paraprirė edhe arrestimit dhe goditjes sė mbarė lidershipit ushtarak tė asaj kohe, duke filluar nga Beqir Balluku, pėr tė cilin juve u caktuat hetues i posaēėm i tij?
    Vendimet e Plenumit IV tė KQ tė PPSH-sė, mbajtur mė 27 qershor tė vitit 1973, e nxitėn sė tepėrmi zhvillimin e luftės sė klasave, sidomos nė frontin ideologjik dhe kulturor. Plenumi e vuri theksin nė luftėn kundėr shfaqjeve liberale dhe ndikimeve tė ideologjisė sė huaj borgjeze dhe revizioniste, duke i konsideruar kėto si rrezikun kryesor pėr partinė dhe ndėrtimin e socializmit nė Shqipėri.
    "Nuk duhet harruar pėr asnjė ēast, - thuhet nė materialet e plenumit, - se Shqipėria socialiste ndodhet nė qendėr tė presionit tė gjithanshėm tė botės kapitaliste dhe revizioniste, ėshtė objekt i njė presioni frontal ideologjik, pėr tė likuiduar sistemin socialist nė Shqipėri."
    Po sipas materialeve tė plenumit: "Thelbi i kėtij agresioni ideologjik dhe synimi kryesor i armikut tė klasės pėr asgjėsimin e rendit socialist, ėshtė nxitja e liberalizmit nė tė gjithė frontin. Ai mund tė shfaqet nė fusha e forma tė ndryshme. Por, sido dhe kudo qė tė shfaqet, ai ėshtė nė thelb shprehje e oportunizmit ideologjik dhe politik, heqje dorė nga lufta klasore, ėshtė pranim i bashkekzistencės paqėsore me ideologjinė armike. Duke nxitur liberalizmin, armiqtė kėrkojnė qė ne tė heqim dorė nga lufta parimore kundėr imperializmit dhe revizionizmit, tė minojmė diktaturėn e proletariatit, kėrkojnė t'i hapin rrugėn lulėzimit tė gjithfarė rrymave dekadente, borgjeze dhe revizioniste nė art e kulturė. Kėrkojnė qė njerėzit tanė, rinia dhe gjithė punonjėsit tė pėrqafojnė mėnyrėn e degjeneruar tė sjelljes, shijes e tė jetės sė botės sė kalbur borgjezo-revizioniste.... Pėr tė propaganduar tezat tėrėsisht reaksionare, pėr tė trullosur tėrėsisht mendjen e njerėzve, pėr tė ēorientuar psikikėn e tyre dhe pėr tė futur aty degjenerimin, borgjezia dhe revizionistėt kanė ngritur njė industri tepėr tė fuqishme tė helmimit tė opinionit publik. Kjo valė e madhe propagandistike pėrplaset edhe nė brigjet tona. Detyra jonė ėshtė qė tė pėrballojmė me tė gjitha forcat dhe mjetet presionin e ndikimeve tė huaja ideologjike..., tė shpartallojmė edhe agresionin ideologjik tė armikut, tė mbyllim shtigjet e penetrimit tė ideologjisė borgjezo-revizioniste."
    Mė konkretisht, ēfarė flitej nė atė plenum?
    Plenumi vuri nė dukje se vitet e fundit, si rezultat i presionit tė ideologjisė sė huaj, nė letėrsi, nė art dhe kulturė janė vėnė re disa ndikime tė hapura tė ideologjisė borgjezo-revizioniste dhe qėndrime liberale ndaj tyre, duke i sjellė dėm zhvillimit tė letėrsisė e arteve tona. Ndikime tė tilla ka pasur nė disa vepra tė letėrsisė dhe tė artit, dramės, poezisė, nė tregime e novela, nė muzikėn e lehtė - si nė rastin e Festivalit tė 11-tė, dhe nė disa piktura.
    U theksua gjithashtu se ndikimet e huaja nė art dhe kulturė janė tė lidhura edhe me disa shfaqje tė vėrejtura nė shijet e disa tė rinjve, nė sjelljet dhe qėndrimet e pahijshme tė tyre, disa shfaqje tė huaja, vulgare pėr muzikėn dhe artin. Tė ndjekjes sė modave ekstravagante e tė shėmtuara, tė flokėve tė gjata, tė ritmeve tė muzikės xhaz, nė mėnyrėn e sjelljes dhe tė jetesės, veprimeve tė paligjshme, shkeljes sė disiplinės nė punė dhe nė shkollė, mospėrfilljes sė moralit socialist, shfaqje tė imoralitetit, braktisjes sė shkollės dhe rrugaēėri tė tjera.
    Dhe kė fajėsonte ai plenum pėr ato shfaqje tė cilat pretendonte se ishin tė gabuara?
    Plenumi kritikoi pėr kėto shfaqje Lidhjen e Shkrimtarėve dhe Artistėve, pasi disa drejtues tė kėsaj tė fundit, jo vetėm kishin lejuar pėrhapjen e koncepteve dhe teorizimeve tė huaja, por edhe shpesh e kishin ushqyer me qėndrimin e tyre liberal. Gjithashtu, nė kėtė plenum u theksua se pėrgjegjėsi shumė tė mėdha pėr kėto "shkarje" kishte edhe Ministria e Arsimit dhe Kulturės, drejtuesit e sė cilės kishin rėnė nė batakun e liberalizmit.


    Mbahet Plenumi IV i KQ tė PPSH-sė
    Goditet grupi i kulturės

    Pas Plenumit IV tė KQ tė PPSH-sė, situata nė tėrėsi ishte tepėr e
    ngarkuar.
    - U nxit lufta e klasave.
    Me parullėn e plenumit "Mbyllja e shtigjeve tė penetrimit tė ideologjisė borgjezo-revizioniste":
    - Filloi fushata kundėr antenave tė televizorit qė kishin qytetarėt, me qėllim qė tė mos shiheshin emisionet e huaja televizive.
    - Nisi fushata pėr tė detyruar qytetarėt qė tė mos pranonin pako, qoftė dhe barna mjekėsore, nga jashtė.
    - U vendos njė censurė e fortė pėr korrespodencėn e qytetarėve me tė afėrmit e tyre emigrantė ekonomikė jashtė shtetit.
    - Po ashtu, u vu censurė e fortė edhe pėr literaturėn e huaj teknike qė vinte nga jashtė, duke i hequr asaj ēdo gjė qė konsiderohej si propagandė, qoftė kjo njė fotografi apo reklamė.
    - Dėnohej tashmė nė opinion mbajtja e flokėve tė gjata, mjekrės, apo dhe fustaneve tė shkurtra mbi gju.
    - Nuk do tė lejoheshin mė tė futeshin nė vendin tonė turistė me flokė tė gjata, mjekėr, gra me minifunde apo maksifunde.
    - U kufizua shumė dhėnia e lejeve pėr ardhjen e emigrantėve ekonomikė tek tė afėrmit e tyre nė Shqipėri.
    - E njėjta gjė u bė edhe pėr turistėt, edhe pėr ata nga viset shqiptare jashtė kufijve.

    (Vijon nesėr)
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  7. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Martiro: Nė arrestimin e Ballukut, kuadrot e Sigurimit besuan nė lojėn e zbulimeve tė huaja

    Nga: FATOS VELIU

    E ndėrpremė bisedėn e numrit tė kaluar zoti Martiro, me vendimet dhe situatėn qė krijoi nė mbarė jetėn e vendit Plenumi i Katėrt i Komitetit Qėndror tė Partisė sė Punės sė asaj kohe.
    Nga sa folėm pėr reprezaljet radikale, t'i konsiderojmė nė mbarė shoqėrinė, tė cilat siē thoni ju, i paraprinė goditjes sė paramenduar nė ushtri.
    Pra, mund tė jemi disi mė konkretė nga sa thoni, me qėllim qė edhe lexuesi tė ketė njė informacion tė freskėt pėr diēka qė ka ndodhur shumė herėt?
    Plenumi IV bėri me pėrgjegjėsi Agim Meron, ish-Sekretar i Parė i KQ tė Rinisė.
    Dihet tashmė historia e viktimizimit tė Agim Meros nė atė Plenum , ajo qė doja tė dija nga ju si kuadėr kryesor i organeve tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė asaj kohe , ėshtė diēka mė hollėsisht mbi akuzat e formuluara mbi Meron, pėr faktin se jemi pikėrisht nė situatėn pak para se tė fillonte historia e goditjes nė ushtri. Ju kujtohen?
    Posi ore s'i mbaj?! Sipas tyre, Agim Mero nuk kishte qėnė si duhej nė krye tė situatės. Ai akuzohej gjithashtu se kishte rėnė nė liberalizėm, se kishte krijuar pikėpamje jo tė drejta pune pėr rininė, kishte dobėsuar masat qė udhėhiqnin jetėn e organizatave tė rinisė.
    Por me fajin mė tė madh pėr kėto shkelje, plenumi ngarkoi Fadil Paēramin dhe Todi Lubonjėn me grupin e tyre tė cilėsuar "antiparti", "tė cilėt, - u tha nė plenum, - me qėllime tė caktuara armiqėsore, shtrembėronin, sabotonin vijėn e Partisė pėr letėrsinė, artet dhe kulturėn".
    Dhe ēfarė u vendos pėr ta?
    Nė plenum u vendos pėrjashtimi i tyre nga KQ i PPSH-sė dhe tė gjitha funksionet shtetėrore.
    Zoti Kristofor, unė teksa ju pyes pėr masat e marra pėr ndėshkim ndaj tė akuzuarve, kam parasysh funksionet tuaja si kuadėr i rėndėsishėm i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė asaj kohe. Pra, jam duke pyetur pėr masat radikale pėr tė cilat duhet tė jemi koshientė dhe tė njihet opinioni mė saktėsisht. Pra, cilat ishin arrestimet qė unė ju pyeta edhe nė fillim tė kėtij cikli intervistash?
    Mbas plenumit filloi edhe goditja e kuadrove. Fadil Paērami e Todi Lubonja u arrestuan dhe u dėnuan me burg pėr tradhti. Po ashtu, u arrestua Minush Jero pėr dramėn e tij "Njolla tė Murrme", Mihallaq Luarasi regjisor, piktori Edison Gjergo, kėngėtari Sherif Merdani. Tė gjithė tė sipėrcituarit u dėnuan me burg "pėr veprimtari armiqėsore kundėr pushtetit".
    Kuadrot e lartė tė Ministrisė sė Arsimit dhe Kulturės si ish-ministri Thoma Deljana, zėvendėsit e tij Hasan Dume dhe Isuf Alibali u internuan apo dėrguan pėr riedukim nė gjirin e klasės punėtore. Fatit tė keq tė ndėshkimeve nuk i shpėtoi as aktori dhe regjisori i njohur Kujtim Spahivogli, ish-pionier i Luftės Antifashiste, shtėpia e tė cilit kishte qėnė njė nga bazat mė tė rėndėsishme nė Tiranė. Ai u pushua nga puna dhe u dėrgua tė punonte si punėtor krahu jashtė Tiranės.
    Do tė doja tė dija mendimin tuaj personal tė asaj kohe nė lidhje me kėto arrestime qė po bėheshin nė masė, aq mė shumė qė ishin emra publikė apo zyrtarė tė lartė tė administratės sė shtetit tė atėhershėm?
    Me bindje tė plotė, dėnimet e Fadil Paēramit dhe Todi Lubonjės nuk i prita mirė. Personalisht unė, megjithėse punoja nė Organet e Punėve tė Brendshme, nuk e besoja qė kėta luftėtarė tė vjetėr nė luftėn pėr ēlirimin e vendit, e mė pas me poste tė rėndėsishme shtetėrore, tė ishin armiq tė Partisė dhe tradhtarė tė atdheut. Kjo mua dhe shokėve tė mi, me tė cilėt bisedoja shpesh, na dukej e pabesueshme. Nuk i pritėm mirė arrestimet e kuadrove, edhe pse nuk i njihnim personalisht.
    As Fadil Paēramin?
    Fadil Paēramin nuk e njihja nga afėr, por ai kishte emėr si pjesėmarrės nė Luftėn Antifashiste Nacionalēlirimtare. Pėr tė dija se ishte dėnuar si antijugosllav nė Plenumin VIII tė KQ tė PKSH-sė sė bashku me Mehmet Shehun dhe Liri Belishovėn.
    Ndėrsa Todin e njihnit, apo jo?
    Po, Todi Lubonjėn e njihja personalisht. E njihja gjatė kohės kur Todi ishte zėvendėssekretar i Komitetit tė Partisė sė Rrethit tė Korēės, me tė kisha pasur marrėdhėnie pune dhe shoqėrore. Todi ishte njeri i mirė, i thjeshtė dhe me humor. Ai ishte me diapazon tė gjerė dhe pikėpamje jo tė ngurta nė drejtim tė rinisė e organizatave tė tjera shoqėrore, por edhe tė organeve tona. Ai e vinte gjithnjė theksin tek shpėtimi i njerėzve, parandalimi i veprimtarive dhe jo arrestimi i tyre pėr ēėshtjet qė quheshin tė huaja apo ndikime tė ideologjisė borgjeze dhe revizioniste.
    Pra, tė dalim edhe pak te fryma e Plenumit tė IV, meqenėse ka lidhje organike si tė thuash, me goditjen e elitės sė ushtrisė, ku ju u komanduat qė nga Korēa tė bėnit hetimin e njeriut mė tė rėndėsishėm tė asaj kohe. Pas plenumit u bė fushatė propagandistike, apo jo?
    Ėshtė shumė e vėrtetė. Nė atė kohė menjėherė pas mbarimit tė atij plenumi, ka pasur njė fushatė tė madhe propagandistike pėr vendimet e tij. Kudo nė organet dhe forumet e Partisė, nė dikastere, prodhim, nė kolektivat punonjėse, organizatat e masave nė fshat e lagje, bėheshin mbledhje dhe analiza pėr tė luftuar shfaqjet e liberalizmit dhe ndikimet e ideologjisė borgjeze dhe revizioniste, sjelljet e pahijshme nė shoqėri etj. Pra, shikojmė njė sensibilizim tė mbarė shoqėrisė, nė njė luftė tė porsakrijuar, e cila do tė vijonte deri nė kohėn qė do tė fillonte cikloni i pamėshirshėm mbi ushtarakėt e shquar, qė ishin pikėrisht heronjtė e ardhur nga lufta.
    Po nė ministrinė tuaj tė Brendshme si u pėrcoll fryma e atij plenumi, qė viktimizoi figura qendrore tė artit dhe kulturės sonė tė atyre viteve?
    Edhe nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme u bė njė mbledhje me kuadrot kryesorė, ku merrte pjesė ministri Kadri Hazbiu dhe sekretar i KQ tė PPSH-sė Hysni Kapo, i cili mbulonte kėto organe nė rrugė partie. Nė raportin e Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit analizohej puna e kėtyre organeve, nė frymėn e Plenumit IV tė KQ tė PPSH-sė pėrmendeshin arritjet nė zbulimin dhe goditjen e veprimtarisė armiqėsore nė fushėn e agjitacionit dhe propagandės, si dhe tė metat nė punėn agjenturore pėr zbulimin e kėsaj veprimtarie dhe goditjen e saj nė thellėsi dhe nė kohė.
    Nė raport pėrcaktoheshin gjithashtu detyrat pėr organet e Sigurimit tė Shtetit, pėr zbulimin nė kohė tė veprimtarisė armiqėsore.
    Po fryma e diskutantėve tė asaj analize ku u pėrqendrua?
    Kuadrot qė diskutuan nė kėtė mbledhje vunė nė dukje veprimtarinė armiqėsore si rezultat i propagandės imperialisto-revizioniste dhe goditjet qė i ishin bėrė kėsaj veprimtarie. Nė diskutimet e tyre theksi u vu nė dobėsitė pėr zbulimin e kėsaj veprimtarie, goditjen e elementit armik nė fushėn e agjitacionit dhe propagandės. Diskutantėt merrnin angazhime pėr pėrmirėsimin e metodės sė punės, drejtimit mė tė mirė tė punės agjenturore pėr goditjen e elementit armik nė zbatim tė vendimeve tė rėndėsishme tė plenumit dhe mėsimeve tė Enver Hoxhės.
    Po ministri Hazbiu?
    Ministri Kadri Hazbiu duke bėrė konkluzionet e mbledhjes, u pėrqendrua nė detyrat e Organeve tė Sigurimit pėr kuptimin dhe thellimin nė materialet e plenumit dhe zbatimin e tyre nė punėn agjenturore-operative. Ai kritikoi tė metat e punės sė kėtyre organeve nė zbulimin e veprimtarisė armiqėsore, shfaqjet e saj, qėndrimet liberale e tė tjera. Nė fund tė mbledhjes foli edhe Hysni Kapo, i cili bėri vlerėsimin e punės sė organeve tė Sigurimit nė luftėn kundėr elementit armik dhe tha se vendimet e kėtij plenumi dhe fjala e Enver Hoxhės nė tė, kishin rėndėsinė e tyre pėr Partinė dhe gjithė jetėn e vendit. Ai theksoi domosdoshmėrinė e studimit, kuptimit tė thellė dhe zbatimit tė tyre nė jetėn e pėrditshme nga punonjėsit e organeve tė Sigurimit, pėr tė goditur elementin armik.
    Dhe ēfarė ndodhi pas atij plenumi, qė elektrizoi sektorin e Sigurimit tė Shtetit?
    Pas Plenumit IV tė KQ tė PPSH-sė, situata nė tėrėsi ishte tepėr e ngarkuar. U nxit lufta e klasave. Me parullėn e plenumit, "mbylljen e shtigjeve penetrimit tė ideologjisė borgjezo-revizioniste", filloi fushata kundėr antenave tė televizorit qė kishin qytetarėt, me qėllim qė tė mos shiheshin emisionet e huaja televizive. Nisi fushata pėr tė detyruar qytetarėt qė tė mos pranonin pako, qoftė dhe barna mjekėsore, nga jashtė. U vendos njė censurė e fortė pėr korrespodencėn e qytetarėve me tė afėrmit e tyre emigrantė ekonomikė jashtė shtetit. Po ashtu u vu censurė e fortė edhe pėr literaturėn e huaj teknike qė vinte nga jashtė, duke i hequr asaj ēdo gjė qė konsiderohej si propagandė, qoftė kjo njė fotografi apo reklamė. Dėnohej tashmė nė opinion mbajtja e flokėve tė gjatė, mjekrės, apo dhe fustaneve tė shkurtra mbi gju. Nuk do tė lejoheshin mė tė futeshin nė vendin tonė turistė me flokė tė gjatė, mjekėr, gra me minifunde apo maksifunde. U kufizua shumė dhėnia e lejeve pėr ardhjen e emigrantėve ekonomikė tek tė afėrmit e tyre nė Shqipėri. E njėjta gjė u bė edhe pėr turistėt, edhe pėr ata nga viset shqiptare jashtė kufijve.
    Pra, ne njerėzit e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme punonim nė kėtė atmosferė tė luftės sė klasave.
    Plenumi i IV i KQ tė Partisė ishte fillimi i fushatės pėr goditjen e kuadrove tė lartė. Grupe tė tjera armiqėsore do tė zbuloheshin nga udhėheqėsi i Partisė nė sektorė tė tjerė.
    Pas kėsaj goditjeje pra, vijoi goditja nė ushtri?
    Njė vit pas mbledhjes sė Plenumit IV tė PPSH-sė, ku u dėnuan si armiq tė Partisė dhe tė pushtetit Fadil Paērami, Todi Lubonja dhe kuadro tė tjerė tė Ministrisė sė Arsimit dhe Kulturės, ndodhi njė tjetėr ngjarje e rėndė. Beqir Balluku ishte cilėsuar armik nga udhėheqja e Partisė.
    Megjithėse dihet, doja tė flisnim pėr saktėsi kohore. Pra, kur filloi goditja ndaj grupit tė Beqir Ballukut dhe si e ndoqėt juve nė fillim kėtė histori shokuese?
    Ishte fillim korriku i vitit 1974, kur mėsova nga kuadrot ushtarakė tė Korpusit tė Korēės se ministri i Mbrojtjes, Beqir Balluku, ishte cilėsuar armik dhe ishte pėrjashtuar nga Byroja Politike.
    Ku ishit ju atėherė?
    Ju thashė se para se tė komandohesha nga udhėheqja e lartė e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme nė hetimin e tė ashtuquajturit grup i ushtarakėve pėr akuzat: "Tradhti", "Puē", dhe "Komplot" isha zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme nė Korēė, detyrė qė e ushtroja qė prej fillimit tė vitit 1970.
    Po, dhe si e ēfarė mėsonit juve nė Korēė, ndėrsa nė Tiranė po ndodhte kataklizmi ushtarak? Pra, ēfarė pėrjetonit?
    Sipas ushtarakėve qė kontaktoja, mėsova se nė ditėt e para tė muajit korrik ishte bėrė njė mbledhje me kuadrot kryesorė tė ushtrisė nė vilėn e Durrėsit. Nė kėtė mbledhje Mehmet Shehu, Hysni Kapo, Kadri Hazbiu dhe tė tjerė kishin zėnė vend nė tribunė, ndėrsa Beqir Balluku ishte ulur nė sallė. Aty ishin lexuar konkluzionet e Byrosė Politike dhe tė Enver Hoxhės, ku dėnohej veprimtaria armiqėsore e Beqir Ballukut "pėr pėrgatitjen e njė materiali ushtarak nė kundėrshtim me vijėn e Partisė nė ushtri dhe tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, e qė kishte pėr qėllim tė pėrēante Byronė Politike dhe tė dobėsonte aftėsinė mbrojtėse tė vendit". Ushtarakėt pjesėmarrės e kishin dėnuar veprimtarinė armiqėsore tė Beqir Ballukut dhe ishin solidarizuar me vendimet e Byrosė Politike. Pas kėsaj, Petrit Dume dhe Hito Ēako ishin rritur nė pėrgjegjėsi, u emėruan zėvendėsministra nė Ministrinė e Mbrojtjes, pėr "kontributin" qė kishin dhėnė nė zbulimin e veprimtarisė armiqėsore tė Beqir Ballukut.
    Si e pėrjetonit juve si kuadėr i Ministrisė sė Brendshme gjithė sa ndodhte nė lidhje me kėtė ngjarje?
    Ngjarja ishte e rėndė dhe me pasoja. Beqir Balluku, i cili konsiderohej si njė nga mė besnikėt e Enver Hoxhės, ishte shpallur armik!
    Ēfarė kuptonit?
    Nė kėtė situatė gjykonim se kjo mund tė ishte njė lojė e zbulimeve tė huaja.
    Plenumi V i KQ tė PPSH-sė, i mbledhur mė 25-26 korrik 1974, dėnoi Beqir Ballukun pėr veprimtari antiparti dhe antisocialiste. Ai vendosi pėrjashtimin e tij nga Komiteti Qendror e Partia dhe e shkarkoi nga tė gjitha funksionet shtetėrore e shoqėrore qė ai mbante.
    Nė kėtė plenum, Enver Hoxha lavdėroi nė diskutimin e tij Petrit Dumen dhe Hito Ēakon, duke nxjerrė nė pah aftėsitė e tyre drejtuese dhe vigjilencėn revolucionare pėr demaskimin e veprimtarisė armiqėsore tė Beqir Ballukut. Ndėr tė tjera Enver Hoxha tha:
    "Shokėt Petrit Dume dhe Hito Ēako, qė tė dy kanė merita se e kundėrshtuan vijėn e gabuar dhe tradhtare tė Beqir Ballukut dhe luftuan vazhdimisht kundėr pikėpamjeve tė tij. Kėtė meritė duhet t'ua njohim si kėtyre tė dyve, ashtu edhe kuadrove tė tjerė tė lartė tė ushtrisė sonė... Tė dy, si Petriti dhe Hitua, do tė jenė zėvendėsministra tė lirė...".
    Pra, ju kuptuat se ai po godiste vetėm Beqir Ballukun, ku ju pėr pak kohė do tė bėheshit hetuesi i tij personal?
    Sipas kėtij diskutimi tė Enver Hoxhės, teksa vlerėson kuadrot e lartė, ai lė tė kuptohet se armik ishte vetėm Beqir Balluku.
    Mehmet Shehu, nė mbledhjen me kuadrot kryesorė ushtarakė nė Durrės u shpreh:
    "Beqir Ballukut nuk do t'i jepej asnjė kuadėr tjetėr i ushtrisė. 'Armik' ėshtė vetėm Beqir Balluku. Aktivi u tregua nė lartėsinė e duhur duke dėnuar Beqir Ballukun si 'armik'. Beqiri mbeti vetėm. Ushtarakėt janė bij tė Partisė. Edhe ata kuadro qė kanė gabuar, qė janė pėrdorur nga Beqir Balluku si shkrues, si kalemxhinj pėr formulimin e 'Tezave tė Zeza' kundėr vijės sė Partisė, janė tė sėmurė, por nuk janė armiq. Partia do t'u japė dorėn".
    Por nė praktikė ndodhi ndryshe apo jo?
    Edhe pse u deklarua kėshtu, nė praktikė ndodhi krejt ndryshe.
    Enver Hoxha nuk mund tė pajtohej me kėto konkluzione. Ai nuk mund tė ishte dakord qė tė dėnohej vetėm Beqir Balluku, beniamin i tij, e tė bėheshin zėvendėsministra Petrit Dume dhe Hito Ēako, qė konsideroheshin besnikė tė Mehmet Shehut dhe Hysni Kapos. Ngritja e tyre nė pėrgjegjėsi dhe fjalėt e mira qė tha Enver Hoxha nė plenum ishin taktika e momentit.
    Se pėr katėr muaj ai do fillonte goditjen edhe ndaj tyre apo jo?
    Nė fillim tė muajit dhjetor, pak muaj pas Plenumit V tė KQ tė PPSH-sė, Hoxha mban fjalimin e tij me titull:
    "Tė pastrojmė me fshesėn e hekurt tė Partisė punėn armiqėsore tė Beqir Ballukut".
    Qė donte tė thoshte?
    Sipas tij, nuk kishim tė bėnim me njė veprim tė veēuar armiqėsor tė njė njeriu tė vetėm, as vetėm me revizionimin e vijės ushtarake tė Partisė dhe tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr Artin Ushtarak, por me njė veprimtari mė tė gjerė dhe veprime mė tė thella kundėr Partisė e popullit.
    "Ne duhet tė zbulojmė qėllimin dhe rrėnjėt e veprimtarisė armiqėsore nė ushtri", - theksoi Enver Hoxha.
    Mbi bazėn e fjalimit tė Enver Hoxhės, pėr gati gjashtė muaj me radhė vazhduan mbledhjet e forumeve, organizatave bazė tė Partisė, kolektivave tė ushtarakėve pėr tė zbuluar gjoja rrėnjėt e veprimtarisė armiqėsore nė ushtri. Nė kėtė periudhė mbledhjesh pafund, u vu re stresimi, lodhja, sfilitja e kuadrove ushtarakė.
    Dhe kjo situatė e gjuetisė sė veprimtarisė sė Beqir ballukut u finalizua nė dhjetor?
    Po. Nė fillim tė muajit dhjetor 1974, u bė nė Durrės njė tjetėr mbledhje me kuadrot kryesorė tė ushtrisė. Nė atė mbledhje nuk u diskutua veprimtaria armiqėsore e Beqir Ballukut, por e Petrit Dumes dhe Hito Ēakos. Nė tribunėn e mbledhjes ishin pėrsėri Mehmet Shehu, Hysni Kapo dhe Kadri Hazbiu.
    Pas kėsaj vijuan masat radikale ndaj tyre?
    Duke bėrė analizėn e punės "pėr pastrimin me fshesėn e hekurt tė Partisė tė veprimtarisė armiqėsore tė Beqir Ballukut", Byroja Politike e PPSH-sė vendosi tė pėrjashtonte nga radhėt e ushtrisė shumė kuadro tė lartė tė saj, duke i quajtur ata njė kastė tė formuar nga armiqtė.
    Plenumi VI i KQ tė PPSH-sė, mbledhur me 16-17 dhjetor tė vitit 1974, dėnoi Petrit Dumen dhe Hito Ēakon, duke i quajtur ata tradhtarė dhe bashkėpunėtorė tė Beqir Ballukut pėr organizimin e njė "komploti", "puēi ushtarak", "grushti shteti me qėllim shkatėrrimin e KQ tė PPSH-sė, pėrmbysjen e pushtetit popullor dhe vendosjen e njė rendi borgjezo-revizionist".
    Konkretisht, ēfarė ka theksuar nė atė plenum Enver Hoxha pėr Petrit Dumen dhe Hito Ēakon?
    Nė kėtė plenum Enver Hoxha ndėr tė tjera theksonte:
    "Petrit Dume dhe Hito Ēako janė jo mė pak tradhtarė se Beqir Balluku. Ata kishin menduar qė puēin dhe komplotin tė zhvillonin mė tej... Kėta tradhtarė t'i zhveshim lakuriq dhe t'u japim dėnimin e merituar".
    Plenumi i pėrjashtoi nga KQ i PPSH-sė Petrit Dumen, Hito Ēakon dhe Rahman Parllakun dhe mori vendimin pėr t'ia dhėnė gjyqit nėn akuzėn e organizimit tė komplotit. Mbi kėtė bazė Prokurori i Pėrgjithshėm sanksionoi arrestimin e tyre. Plenumi pėrjashtoi nga KQ i PPSH-sė dhe Partia edhe Sadik Bekteshin dhe Dashnor Mamaqin.

    (Vijon nesėr)
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  8. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Nė zyrėn e Hazbiut, Hysni Kapo mė instruktoi pėr tė shkuar nė qelinė e Ballukut

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martino, menjėherė si erdhėt nga Korēa ku ishit zėvendėskryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme tė atij rrethi, ju u caktuat nė grupin hetimor tė ekipit ushtarak qė u cilėsua "armik", madje juve u komanduat hetues i vetė Beqir Ballukut?
    Nuk mė kishte shkuar ndonjėherė nė mend se do tė isha njė nga hetuesit e ish-ushtarakėve tė lartė. Nė fakt, nuk e dėshiroja njė gjė tė tillė.
    Si u njoftuat apo si e morėt detyrėn e papritur, kur nė atė kohė keni qenė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme tė Korēės?
    Po, isha me detyrė nė Korēė. Ka qenė saktėsisht 15 dhjetori i atij viti, pra 1974-ės. U njoftova se duhej tė nisesha urgjentisht pėr nė Tiranė pėr t'u paraqitur nė ministri.
    Kush ju njoftoi saktėsisht?
    U njoftova nga zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Feēorr Shehu.
    Mė merr nė telefon zėvendėsministri Feēorr Shehu dhe mė pyet se ēfarė pune kisha nė dorė.
    - Kam ca probleme nė shqyrtim, - i thashė.
    - Dorėzoja vartėsit tėnd, se do shkėputesh pėr njė kohė tė gjatė nga puna e Degės, dhe hajde me urgjencė nė Tiranė. Duhet tė paraqitesh nė zyrėn e ministrit sa mė shpejt, - vijoi ai, pa mė thėnė se pėr se ishte fjala.
    Ju, njiheshit me Feēorr Shehun?
    Njihesha shumė. Kisha punuar me tė.
    Ju, as e mendonit pėr detyrėn qė do t'ju ngarkohej?
    Fare. Ishte enigmė pėr mua ky nxitim. Nuk munda tė nisesha tė nesėrmen, siē edhe mė urdhėruan, pasi kisha nė dorė disa ēėshtje pune qė nuk mund lija pa i zgjidhur. Kėshtu qė u nisa njė ditė me vonesė. Kur mbėrrita, mė dhanė vėrejtje pėr moskorrektesėn. Por pas mbėrritjes, mėsova nga zėvendėsministri se isha caktuar nė pėrbėrje tė grupit tė hetimit tė ushtarakėve, Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Cako dhe Rahman Parllaku, tė cilėt ishin arrestuar ato ditė si kishte pėrfunduar Plenumi VI i KQ tė PPSH-sė.
    Pra, kur ju arritėt nė Tiranė, ishin arrestuar katėr ushtarakėt e lartė tė kryesuar nga Beqir Balluku, ndėrkohė qė vonesa juaj nuk ju mundėsoi tė ishit nė grupin e arrestimit tė vetė Ballukut siē qenkėshit caktuar, apo jo?
    Saktėsisht ashtu siē thoni ju. Beqir Balluku, para arrestimit kishte qenė i internuar nė Roskovec tė Fierit. Ishte planifikuar nga drejtuesit e lartė tė Ministrisė sė Brendshme qė tė merrja pjesė edhe unė nė arrestimin e tij, ndaj dhe mė tėrhoqėn vėmendjen pėr ardhjen me vonesė.
    Pas kėsaj qė ju tėrhoqėn vėrejtje, pra pas caktimit nė ekipin e arrestimit, juve mėsuat se ishit caktuar hetues direkt i vetė kreut tė atij grupi, apo si tė thuash, ministrit historik tė Mbrojtjes, Beqir Balluku?
    Pėr hetimin e ish-ushtarakėve tė sipėrpėrmendur, udhėheqja e Ministrisė sė Brendshme kishte caktuar grup hetimor dhe grup operativ.
    Dhe nga kush pėrbėhej grupi hetimor?
    Nė grupin hetimor, pėrveē meje, ishin caktuar edhe Kapllan Sako, me detyrė oficer nė Drejtorinė e Hetuesisė nė Ministrinė e Brendshme; Nevzat Haznedari, kuadėr i lartė i Ministrisė sė Brendshme; Elham Gjika, punonjės nė Drejtorinė e Hetuesisė nė Ministrinė e Brendshme; Rustem Hodo, zėvendėskryetar nė Degėn e Punėve tė Brendshme Lushnje; Pelivan Luci, oficer nė Drejtorinė e Hetuesisė nė Ministrinė e Brendshme; Pirro Dauti, punonjės nė Prokurori dhe Skėnder Myftari, oficer drejtimi nė Drejtorinė e Hetuesisė nė Ministrinė e Brendshme.
    Po nė grupin operativ, i mbani mend emrat e kolegėve?
    Nė grupin operativ bėnin pjesė oficerėt e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, Shim Kolli, Ēome Asimaqi, Lake Topallaj, Hysni Birce e ndonjė tjetėr.
    Kush ishte pėrgjegjėsi i kėtyre grupeve?
    Pėrgjegjės i dy grupeve, gjatė gjithė kohės ishte zėvendėsministri Feēorr Shehu.
    Pse ishin dy grupe? Me se do tė merreshin saktėsisht dy grupet nė atė proces, qė mendoj se duhet tė ketė qenė shumė delikat pėr vetė specifikėn publike qė kishte?
    Grupi hetimor do tė merrej direkt me hetimin e tė pandehurve.
    Po grupi operativ?
    Grupi operativ do tė merrej me grumbullimin e materialeve qė kishin dalė nė drejtim tė tyre dhe do tė organizonte punėn agjenturore.
    Konkretisht?
    Pėr kombinacionet. Pra, tė rekrutonte dhe drejtonte agjenturėn, pėr tė siguruar tė dhėna mbi aktivitetin armiqėsor tė tė pandehurve, me qėllim qė tė ndihmonin procesin hetimor, tė gjenin dhe tė pyesnin dėshmitarėt etj.
    Ma pėrshkruani dot momentin e caktimit tė detyrės dhe instruktimit tė posaēėm qė ju kanė bėrė?
    Tė dy grupet u mblodhėn nė paradhomėn e zyrės sė ministrit Kadri Hazbiu.
    Pasi drejtuesi Feēorr Shehu verifikoi prezencėn e tė gjithėve, hymė nė zyrėn e ministrit tė Brendshėm, Kadri Hazbiu. Aty ndodhej edhe sekretari i Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, Hysni Kapo. Pasi u pėrshėndetėm, ministri Hazbiu na tha se ishim caktuar tė hetonim komplotistėt nė ushtri.
    Vetėm aty na u tha se pikėrisht neve, partia na kishte ngarkuar tė bėnim hetime pėr kėta 'armiq', 'komplotistė' nė krye tė ushtrisė.
    Hysniu, kishte ardhur nė zyrėn e Kadriut tė bėnte takim posaēėrisht me juve?
    Po, pikėrisht. Ai ishte ulur nė tė djathtė tė Kadriut, Feēorri nė krah tė majtė dhe ne tė tjerėt rreth tavolinės sė ministrit. Feēorri i tha:
    - Kanė ardhur tė gjithė.
    Pas kėsaj, u ngrit Kadriu dhe tha: "Partia ju ka ngarkuar juve tė hetoni puēistėt, komplotistėt. Partia ka besim qė do e ēoni deri nė fund. Por kini kujdes qė hetimi tė bėhet korrekt, pa presione e pa dhunė. Kjo ishte porosia…."
    Porositė qė ju dha nė kėtė detyrė kaq tė mprehtė?
    Sipas tyre, kjo detyrė ishte delikate, por partia kishte besim tek aftėsitė tona etj., etj. retorika tė kėsaj natyre qė mund t'i mendosh edhe vetė.
    Jam shumė kurioz zoti Kristofor, se ēfarė ju ka thėnė vetė Kadri Hazbiu nė ato momente, i cili besoj se as qė mund ta mendonte se pikėrisht gjashtė vjet mė mbrapa, vetė ai do tė ishte i arrestuari i radhės, me tė njėjtėn akuzė qė rėndonte tashmė mbi kolegėt e tij?
    Kadriu Hazbiu na porositi qė tė ishim korrektė me tė pandehurit. Pra e vėrteta ėshtė se ai na porositi nė veēanti dhe me shumė vėmendje, qė, nuk duhet tė pėrdornim dhunė fizike, presion apo dhunė psikologjike.
    Po Hysni Kapo, pėr ēfarė ju porositi nė kėtė moment kritik kur juve do tė nisnit hetimin specifik?
    Edhe porosia e posaēme e Hysni Kapos ishte nė atė merak qė paraqiti ministri, qė tė kishim kujdes qė hetimi tė bėhej korrekt, por e veēanta e porosive tė tij ishte qė njėkohėsisht tė ishim tė vėmendshėm, se kėta 'armiq' kishin qenė nė krye tė dikasterit ushtarak dhe mund tė mundoheshin tė implikonin edhe njerėz tė mirė dhe tė ndershėm.
    Si u shpreh Kapo saktėsisht?
    Pas tij, siē tė thashė e mori fjalėn Hysni Kapo, duke thėnė:
    "Partia ju ka besuar juve, por kini kujdes, se kėta kanė qenė nė sfera tė larta dhe mundet tė implikojnė dhe njerėz pa tė drejtė nga udhėheqja"
    Domethėnė, do pėrmendnin emra?
    Po, mund tė pėrmendnin emra figurash tė larta, pasi edhe rrethi qė kanė qenė kėta, ka qenė rreth i lartė. Kėshtu, mund tė implikonin dhe me keqdashje.
    Jam kurioz zoti Martiro, se ēfarė orientimesh kishit pėr t'u mbėshtetur nė hetimin e akuzės. Pra, ku do tė mbėshteteshit juve pėr tė vėrtetuar armiqėsinė e tyre, siē kishte thėnė Enver Hoxha?
    Sipas porosive tė tyre, pra tė Hysni Kapos dhe Kadri Hazbiut, ne grupi i hetimit duhej tė studionim materialet e Plenumeve V dhe VI tė KQ tė PPSH-sė, fjalimet e Enver Hoxhės nė mbledhjet e Byrosė Politike, njė material qė ishte hartuar pas kontrollit tė Komitetit Qendror tė Partisė nė Ministrinė e Mbrojtjes pėr veprimtarinė armiqėsore tė "puēistėve", si dhe tė gjitha materialet e tjera tė dala nga mbledhjet. Po kėshtu, do tė bazoheshim nė analizat e bėra nė ushtri e terren, si dhe tė dhėnat e agjenturės e tė dhėna tė tjera, konspektimin e kėtyre materialeve, dhe mbi bazė tė tyre tė hartohej plani pėr hetimin e tė pandehurve.
    Unė doja tė dija zoti Martiro, se kur pikėrisht ju caktuan juve tė ishit hetuesi i posaēėm i vetė Beqir Ballukut, pasi deri tani mė theksuat pėr grupin e hetimit. Por kam parasysh se edhe ju hetuesit ju kishin planifikuar sipas rėndėsisė, pasi nuk mund tė kishte tė njėjtėn vlerė hetuesi qė ishte i Rrahman Parllakut pėr shembull, me ju qė ishit i vetė kreut tė grupit apo i ish- zėvendėskryeministrit apo ministrit tė Mbrojtjes, Beqir Balluku?
    Nė kėtė mbledhje pėr tė cilėn ju fola, qė na thėrriti nė zyrėn e tij Kadri Hazbiu, nė prezencėn e Hysni Kapos na u komunikua edhe ndarja e hetuesve.
    Pra pikėrisht nė atė mbledhje ku u mblodh tėrė grupi i hetimit ju caktuan dhe pėrkatėsinė e hetimit?
    Po, po, menjėherė nė atė takim. Nevzat Haznedari dhe unė u caktuam pėr hetimin e Beqir Ballukut. Kapllan Sako dhe Rustem Hodo, do tė ishin hetuesit e Petrit Dumes. Elham Gjika dhe Pelivan Luci do tė -merreshin me hetimin e Hito Cakos, ndėrsa Pirro Dauti dhe Skėnder Myftari do tė hetonin Rrahman Parllakun.
    Kush ishte ky Nevzat Haznedari nė atė kohė pėr ju, me tė cilin ju caktuan tė punonit bashkėrisht nė hetimin e Beqirit, por qė, me sa kam informacion, pas pak kohėsh e hoqėn, duke jua lėnė juve krejt hetimin e tij?
    Nevzat Haznedari ishte kuadėr i lartė nė Ministrinė e Punėve tė Brendshme. Ishte marrė nė tė shkuarėn me hetuesinė e tė dėnuarve politikė, por nuk e kisha njohur nga afėr. Tashmė na duhej tė punonim tė dy nė hetimin e Beqir Ballukut, marrja nė pyetje e tė cilit incizohej.
    Pse e hoqėn Haznedarin nga hetimi i Beqir Ballukut duke jua lėnė vetėm juve nė atė ēėshtje? Pra, mos kemi tė bėjmė me elementė sekretė qė mund tė zbėrtheheshin gjatė hetimit, tė cilat nuk duhej t'i merrnin vesh mė shumė se dy persona?
    Jo, nuk ishte ēėshtje sekreti, por Haznedari pėrdorte njė gjuhė shumė tė ashpėr karshi tė pandehurit Beqir Balluku, madje shumė ofenduese, aq sa nė shumė raste ky i fundit nervozohej. Siē duket, udhėheqėsit e lartė tė ministrisė e kishin vėrejtur sjelljen jokorrekte tė Haznedarit gjatė dėgjimit tė seancave tė pyetjeve, ndaj dhe e larguan nga hetimi i ish-ministrit tė Mbrojtjes dhe e ngarkuan me detyra tė tjera. Mė urdhėruan qė me kėtė hetim do tė merresha vetėm unė.
    Si e pritėt kėtė detyrė, qė mendoj se ishte shumė kritike, jo vetėm pėr faktin se kishit tė bėnit me njė figurė qendrore siē ishte Beqir Balluku, por edhe se ju nuk ishit hetues nė profesion me sa di unė, apo jo?
    Ashtu ėshtė, siē thoni ju, qė njė detyrė e tillė ishte shumė specifike, e cila pėr hir tė sė vėrtetės, gjashtė vjet mė vonė, kur u godit grupi i Mehmet Shehut dhe Beqir Ballukut, mė kushtoi arrestimin, prej tė cilit dola nga burgu vetėm pas viteve '90-tė kur u liruan tė dėnuarit politikė, se nė tė kundėrt nuk do tė kisha dalė i gjallė. Arrestimi im, pėr kuriozitet u bė pas akuzės se paskėsha fshehur deponimet e Beqir Ballukut, qė kishte folur pėr Kadri Hazbiun dhe kreun e grupit agjenturor, Mehmet Shehu. Pra fshehja qė unė u kisha bėrė deponimeve tė Beqirit, kishte bėrė tė mos zbulohej nė kohė grupi madhėshtor i agjenturės sė kryesuar nga Mehmet Shehu. Me njė fjalė broēkulla, por t'i thashė qė tė kuptonit se ēfarė specifike kishte detyra ime.
    Pra juve, pavarėsisht se Beqir Balluku ishte nėn hetimin tuaj, nėn akuzėn direkte tė Enver Hoxhės si "Armik i Partisė dhe i popullit", sėrish ruanit konsideratė pėr tė besoj, aq sa nuk mundeshit ta shikonit si armikun tuaj, apo jo?
    Nuk ishte e lehtė pėr mua tė kryeja detyrėn e ngarkuar, pasi kisha tė bėja me hetimin e njė komunisti dhe luftėtari tė vjetėr tė Luftės Nacionalēlirimtare, tė njė personaliteti ushtarak dhe politik, ish-anėtarin e Byrosė Politike tė KQ tė PPSH-sė, ministrin e Mbrojtjes pėr njė kohė tė gjatė dhe njeriun e njohur nė opinionin publik.
    E vėrteta ėshtė se, siē e thatė dhe ju, unė nė atė kohė, edhe pse kisha studiuar pėr drejtėsi, nuk isha marrė me sektorin e hetuesisė.
    Po si menduat t'ia dilnit mbanė njė situate tė tillė, kur e dinit se gjithēka monitorohej nga vetė Enver Hoxha?
    Mė duhej tė studioja tė gjitha materialet qė e akuzonin Beqirin. Tė njihesha me problemet ushtarake, tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes dhe me antitezat e ish-ministrit, me terminologjinė ushtarake e tė tjera. Duhej tė zhvilloja njė hetim objektiv, bazuar nė ligj. Tė vendosja marrėdhėnie korrekte me tė pandehurin dhe personat e tjerė qė lidheshin me procesin hetimor. Kėtyre parimeve iu pėrmbajta gjatė gjithė kohės sė hetimit.
    Jam kurioz pėr trajtimin qė i bėhej Beqir Ballukut dhe gjithė grupit nė pėrgjithėsi, duke filluar qė nga ai ushqimor. Si ishte ai?
    Sipas porosive tė ministrit Kadri Hazbiu, ndaj kėtyre tė pandehurve do tė kishte njė trajtim ndryshe, krahasuar me tė arrestuarit e tjerė. Pėr tė do tė kishte njė regjim tė veēantė ruajtjeje, normė mė tė mirė ushqimi, dhe do tė gatuhej nė njė kuzhinė mė vete. U vendos njė komandė e veēantė pėr kėta tė arrestuar, e cila nuk varej nga komanda e Burgut 313. Ata do tė kishin edhe njė mjek tė tyre. Hetimi i tyre do tė bėhej nė burg. Secili i pandehur kishte dhomėn e tij nė katin e tretė tė Burgut 313. Dhomat ishin tė mėdha, tė shtruara me dėrrasa, por me dritare tė vogla. Ishte urdhėruar komanda e burgut pėr regjimin e tė pandehurve, qė pėrfshinte mbajtjen e skafandrės kur vinin nė hetuesi, pėr tė evituar ndonjė ngjarje, vetėvrasje, duke e pėrplasur kokėn nė mur e hekura. Nė dhomėn e tė pandehurit qėndronte njė rojė ditė e natė.

    (Vijon nesėr)
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  9. #8
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Hetuesi: U trondita, Balluku, nė qeli me skafandėr

    NGA: FATOS VELIU

    Vijon dėshmia ekskluzive e hetuesit tė Beqir Ballukut, mbi
    tė panjohurat ēuditshme qė kanė ndodhur nė 11 muajt e qelisė misterioze tė ministrit historik tė Mbrojtjes dhe kryetarit tė njėsiteve guerile tė kryeqytetit, Beqir Balluku.
    *- Veprimet e Kristofor Martiros, kur doli nga zyra pompoze e ministrit Kadri Hazbiu, ku kishte marrė mbi shpatulla detyrėn mė tė vėshtirė qė kishte menduar ndonjėherė, pėr tė pėrgatitur pikėrisht dosjen e ekzekutimit tė kryegjeneralit tė famshėm tė vendit.
    *- Momenti dramatik, kur Martiro bėri takimin e parė me njeriun qė e kishte ndeshur vetėm tribunave festive tė udhėheqjes sė atėhershme.
    *- Ēfarė ndjeu nė ēastet kur ish-ministrin ia sollėn nė dhomėn e hetuesisė, tė superprangosur dhe pėrēudnuar me rroba ushtari dhe skafandėr nė kokė?
    *- Cilat qenė veprimet e para tė Ballukut, teksa u ul i rraskapitur pėrballė hetuesit, nėn rėnkimin e dhimbshėm tė frymėnxjerrjeje dėshpėruese tė fortė?
    *- Momentet e dhimbshme tė veprimeve tė tij tė ulur nė karrigen karakteristike tė dhomės sekrete, teksa i komunikoheshin akuzat e tmerrshme tė formuluara nė zyrėn politike tė vetė Enver Hoxhės.
    *- Situata e ēliruese e krijuar nė qėnien e tij, kur Kristofor Martiro i tregoi se tashmė nė qeli ndodheshin si armiq edhe Petrit Dumja e Hito Ēakoja, tė cilėt i ishin kundėrvėnė nė ditėn mė tė zezė tė jetės sė tij.

    Pra, nė numrin e kaluar zoti Martiro e ndėrpremė intervistėn nė ēėshtjen e trajtimit qė i bėhej nė qeli Beqir Ballukut. Pra, ju thoni se duke filluar qė nga norma e ushqimit, ai ka pasur njė trajtim tė veēantė, pra ekstra?
    Jua thash edhe nga numri i kaluar se, sipas porosive tė posaēme tė ministrit Kadri Hazbiu, ndaj kėtyre tė pandehurve u vendos qė tė kishte njė trajtim ndryshe, krahasuar me tė arrestuarit e tjerė. Pėr tė do tė kishte njė regjim tė veēantė ruajtjeje, normė mė tė mirė ushqimi dhe do tė gatuhej nė njė kuzhinė mė vete. U vendos njė komandė e veēantė pėr kėta tė arrestuar, e cila nuk varej nga komanda e Burgut 313. Ata do tė kishin edhe njė mjek tė tyre.
    Hetimi i tyre do tė bėhej nė burg. Secili i pandehur kishte dhomėn e tij nė katin e tretė tė Burgut 313. Dhomat ishin tė mėdha, tė shtruara me dėrrasa, por me dritare tė vogla. Ishte urdhėruar komanda e burgut pėr regjimin e tė pandehurve, qė pėrfshinte mbajtjen e skafandrės kur vinin nė hetuesi, pėr tė evituar ndonjė ngjarje, vetėvrasje, duke e pėrplasur kokėn nė mur e hekura. Nė dhomėn e tė pandehurit qėndronte njė rojė ditė e natė.
    Thatė qė ju nuk ishit i specializuar si hetues, por gjithsesi si jurist qė ishit, pėr tė vėrtetuar akuzėn ndaj gjeneralėve tė famshėm tė vendit, tė cilėt vinin nga radhėt drejtuesve tė sprovuar tė njėsive partizane tė luftės, morėt instruktim pėr t'u bazuar nė njė sėrė materialesh kryesisht politike. Pyetja ime ka tė bėjė me fillimin e hetimit tuaj. Si proceduat... tė themi?
    Fillimisht studiuam materialet qė na u vunė nė dispozicion. Kėto materiale ishin kryesisht fjalimet e Enver Hoxhės pėr veprimtarinė armiqėsore tė "puēistėve", siē quheshin zyrtarisht tashmė pas etiketimit qė u kishte bėrė Enver Hoxha. Materialet e Plenumeve V dhe VI tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, materialet e ekipit tė kontrollit tė ushtruar nė ushtri "Pėr veprimtarinė armiqėsore tė komplotistėve", nė tė cilat pėrcaktoheshin gjithashtu drejtimet kryesore tė kėsaj veprimtarie, si dhe materiale tė tjera shtesė, qė kishin tė bėnin me veprimtarinė nė fjalė.
    Pra kėto ishin materialet bazė, qė juve, ekipi i hetimit morėt nė dorė pėr tė vėrtetuar veprimtarinė armiqėsore tė ushtarakėve mė tė lartė tė kohės, duke filluar nga vetė Beqir Balluku?
    Po, po ato ishin materialet e para nė tė cilat mė sė shumti ishin formuluar akuzat dhe drejtimi ku ishin pėrqendruar kėto akuza. Pas kėsaj, si i studiuam me vėmendje se ēfarė thuhej nė ato materiale, ne hartuam planin hetimor mbi bazėn e tė cilit do tė zhvilloheshin hetimet pėr tė gjithė tė pandehurit.
    Nė ēfarė drejtimesh vendosėt tė planizonit hetimin ndaj ushtarakėve si grup?
    Nė bazė tė planit hetimor, hetimet do tė zhvilloheshin nė kėto drejtime kryesore:
    1- * Mbi veprimtarinė armiqėsore tė tė pandehurve kundėr vijės sė partisė nė ushtri.
    * Krijimi prej tyre i antitezave (materiali i zi) qė u kundėrviheshin Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr Artin Ushtarak Popullor, pėr tė revizionuar vijėn ushtarake tė partisė.
    * Akuzat pėr sabotimin e fortifikimeve, stėrvitjeve, shkollėn e lirė e tė tjera.
    2- Njė nga linjat e hetimit lidhej me akuzat pėr sabotimin e vendimeve tė Komitetit Qendror tė Partisė nė vitin 1966;
    * Pėr heqjen e gradave;
    * Krijimin e komiteteve tė partisė;
    * Vendosjen e komisarėve politikė nė ushtri, me qėllim qė tė luftonin vijėn ushtarake tė partisė dhe ta zėvendėsonin atė me njė vijė revizioniste e kundėrrevolucionare;
    * Tė asgjėsonin rolin udhėheqės tė partisė e karakterin revolucionar tė ushtrisė;
    * Ta kthenin atė nė ushtri kazerme;
    * Tė pėrshtatshme pėr puē e komplot ushtarak.
    * - Ata akuzoheshin se kishin krijuar njė Komitet Qendror brenda KQ tė PPSH-sė, si njė strukturė tė veēantė dhe se kishin bėrė mbledhje, shtruar aty probleme, duke u shkėputur kėshtu nga Komiteti Qėndror i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė.
    3- Linja tjetėr e hetimit lidhej me akuzat pėr veprimtari armiqėsore nė frontin ideologjik pėr tė sabotuar vijėn, parimet e normat marksiste-leniniste tė partisė.
    * Tė pandehurit akuzoheshin se nė ushtri nuk punoheshin materialet e partisė dhe komandantit suprem, Enver Hoxha, ndėrsa pėrhapeshin materiale tė pėrkthyera politike dhe ideologjike revizioniste dhe borgjeze.
    * Pėr materialet thuhej se ishin kryesisht pėrkthime nga literatura sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės.
    4- Problemet ekonomike nė ushtri pėrbėnin linjėn e fundit nė hetimin e tė pandehurve. Ata akuzoheshin pėr veprimtari antiligjore nė fushėn ekonomike nė ushtri.
    * Do tė hetoheshin sidomos normat;
    * Rregulloret qė ishin nxjerrė pėr administrimin ekonomik;
    * Shpėrdorimet;
    * Pėrvetėsimet… e tė tjera.
    Sipas materialeve, dilte se kėto norma ishin nė kundėrshtim me normat e pėrgjithshme tė drejtimit ekonomik, qė u konsideruan si "veprime tė njė shteti brenda shtetit".
    Le tė ndalemi tani vetėm te Beqir Balluku, ku ju keni bėrė hetimin e akuzave tė tij. Cilat ishin saktėsisht akuzat dhe si operuat nė procesin e hetimit tė ish-ministrit tė Mbrojtjes, Beqir Balluku?
    Siē jua thashė njė herė dhe po jua pėrsėris sėrish, pasi mbaruam studimin e materialeve qė na ishin vėnė nė dispozicion pėr veprimtarinė armiqėsore tė tė pandehurve, pėrpiluam planin hetimor, caktuam drejtimet e hetimit dhe pyetjet pėr linjėn e parė. Pra, kjo u bė dhe pėr Beqir Ballukun.
    Kur kanė filluar saktėsisht hetimet ndaj tyre?
    Hetimet pėr katėr tė pandehurit saktėsisht filluan mė 20 dhjetor. Pra, mė 20 dhjetor tė vitit 1974, fill mbas komunikimit tė akuzės, filloi zyrtarisht procesi hetimor ndaj tyre.
    Akuza iu komunikua nė fillim Beqir Ballukut. Mė pas, me tė u njohėn Petrit Dume, Hito Ēako dhe Rrahman Parllaku.
    Ēfarė hollėsish mban mend nga situata me Beqir Ballukun nė ēastin e komunikimit tė akuzės, pasi kam parasysh se ai e dinte se u arrestua vetėm pėr tezat e cilėsuara "tė zeza", ndėrsa mė lartė ju mė cituat njė sėrė akuzash, tė cilat i paskėshin varrosur pa nisur fare procesi hetimor?
    Nuk mė hiqet nga mendja momenti kur iu lexua akuza Beqir Ballukut. Ish-ministrin e sollėn nė dhomėn e hetimit. Ai u mbush me frymė thellė dhe pastaj e nxori atė ngadalė, duke na vėshtruar neve.
    Si ishte veshur?
    Kishte veshur rroba ushtari dhe nė kokė mbante skafandėr. Rrinte i vrenjtur nė fytyrė.
    Rojet i thanė tė zinte vend atje ku rrinin tė pandehurit. Sapo u ul, pėllėmbėt e duarve i vuri mbi gjunjė. Ishte i nervozuar, por e pėrmbante veten.
    E ndiqja me vėmendje reagimin e tij gjatė kohės qė Prokurori i Pėrgjithshėm i komunikonte akuzėn. Ndjeja keqardhje se po e shihja nė njė gjendje krejt tė papėrshtatshme. Po akuzohej pėr tradhti njė nga luftėtarėt heroikė kundėr fashizmit, pėrgjegjėsi i njėsiteve guerile tė Tiranės, komandanti i Brigadės II Partizane, anėtari i Byrosė Politike dhe Deputeti i Kuvendit Popullor.
    Pra, pėr ta pėrsėritur dhe njė herė pyetjen, do tė doja nė mėnyrė tė pėrmbledhur se kush ishin saktėsisht akuzat e tij?
    Beqir Balluku u akuzua; "Pėr tradhti tė lartė ndaj shtetit", "Krijim tė njė organizate kundėrrevolucionare nė bashkėpunim me persona tė tjerė", "Pėrgatitjen e njė `komploti', `puēi ushtarak' me qėllim pėrmbysjen e pushtetit popullor", "Sabotimin e orientimeve tė partisė pėr revolucionarizimin e ushtrisė", "Agjitacion dhe propaganda me rrezikshmėri tė theksuar shoqėrore", "Pėr veprimtari antiligjore nė fushėn ekonomike tė ushtrisė", etj. Nė Kodin Penal nė atė kohė ekzistonte vetėm njė paragraf, qė e parashikonte si figurė krimi agjitacionin dhe propagandėn, kur bėhej thirrje pėr minimin dhe rrėzimin e pushtetit popullor me njė sanksion deri 10 vjet heqje lirie. Nė kohėn e arrestimit tė ushtarakėve, kėtij neni iu shtua paragrafi dytė "Agjitacion e propagandė me rrezikshmėri tė theksuar
    shoqėrore, qė parashikonte njė sanksion deri nė vdekje. Akuza qė i bėhej Beqirit dhe ushtarakėve tė tjerė nga Prokurori i Pėrgjithshėm ishte e njėjtė me ato ē'ka ishin diskutuar dhe thėnė nga udhėheqja e partisė. Ndryshimi ishte se tani ato akuza komunikoheshin nga njė organ ligjor.
    Mė shpjegoni zoti Martiro, reagimin apo situatėn e Ballukut, teksa i lexonit akuzat pėr tė cilat do fillonte hetimi ndaj tij. Mund tė mė pėrshkruani nėse reagonte?
    Beqiri ishte tejet i pėrqendruar gjatė leximit tė akuzės. Ai kujtonte se partia e kishte dėnuar vetėm pėr problemin e antitezave. Nuk dinte asgjė pėr arrestimin e tė tjerėve; Petrit Dumes, Hito Ēakos dhe Rrahman Parllakut, si bashkėpunėtorė tė tij.
    I dinte se ishin bėrė zėvendėsministra?
    Po pra, se kur u shkarkua Beqiri nė korrik dhe u dėrgua nė internim, Enver Hoxha e ngriti nė qiell Petrit Dumen dhe Hito Ēakon, duke i bėrė zėvendėsministra. Kėshtu qė Beqiri tashmė mendonte se ata po gėzonin suksesin e grackės, qė sipas tij, i kishin ngritur. Tashmė qė u arrestuan, Beqiri nuk kishte dijeni qė nė tė njėjtin moment ishin arrestuar edhe ata, madje brenda nė godinėn e Plenumit tė Komitetit Qėndror. Beqiri me sa kuptova, e mendonte nė ēdo ēast se kontradiktat qė kishte me kolegėt dhe kryesisht me Petritin, e kishin ēuar nė atė pikė dhe nuk i vinte mirė qė ata tė gėzonin suksesin e pabesisė ndaj tij. Kam parasysh kėtu kur Petriti kishte deklaruar "se me Beqirin e ndanin ēėshtje ideologjike".
    Dhe arrestimin e kolegėve tė tjerė e mėsoi nė ēastin qė i komunikohej zyrtarisht akuza?
    Sapo e mėsoi kėtė, sikur u gjallėrua. E kam fiksuar pamjen e tij nė ato momente, u ēel nė fytyrė dhe nisi tė lėvizte. Siē mė ka thėnė edhe gjatė hetimeve dhe qė unė jua citova edhe njė herė mė lartė, Beqiri kishte njė mllef ndaj Petrit Dumes dhe Hito Ēakos, pasi i konsideronte ata si shkaktarė tė dėnimit tė tij nga partia.
    E pranoi akuzėn e komunikuar nga prokurori?
    Beqir Balluku nuk e pranoi akuzėn pėr tradhti ndaj atdheut, krijimin e organizatės kundėrrevolucionare pėr "puē" e "komplot" pėr pėrmbysjen e pushtetit popullor. Nuk pranoi as akuzėn e agjitacionit e propagandės kundėr partisė e pushtetit, madje kjo iu duk njė akuzė e ēuditshme. Ai pranoi se mund tė kishte bėrė gabime, ndoshta edhe faj, ku kishte dėmtuar partinė dhe ushtrinė, por pa qėllime kundėr partisė. "Kam menduar se bėja detyrėn dhe u shėrbeja atyre", - u shpreh ish-ministri i Mbrojtjes, Beqir Balluku.
    Po pėr fshesėn e hekurt qė ra mbi ushtrinė pas arrestimit tė tij, ēfarė mendimi kishte?
    Ai nuk kishte asnjė dijeni as pėr "fshesėn e hekurt" qė ra mbi kuadrot e ushtrisė. Masat qė ishin marrė ndaj tyre, Beqiri i mėsoi gjatė procesit hetimor. Atij nuk i erdhi mirė pėr kėto dhe gjatė deponimeve nuk i ngarkoi ata me pėrgjegjėsi. Akuzat ndaj katėr tė pandehurve ishin tejet tė rėnda, ndaj dhe i bėja pyetjen vetes se, a do tė vėrtetoheshin ato nė rrugė hetimore.
    Zoti Martiro, dua t'ju pyes juve drejtpėrdrejt se ēfarė mendimi kishit personalisht pėr akuzat qė ngriheshin ndaj Beqir Ballukut, tė cilat duhet t'i vėrtetonit. Pra, fjala ėshtė: juve vetė a besonit se ata mund tė ishin armiq tė atyre kallėpeve qė i cilėsonin?
    Unė kisha dyshimet e mia pėr ekzistencėn e kėsaj veprimtarie. Pavarėsisht detyrės zyrtare qė kryeja, nė ēdo ēast i bėja pyetje vetes:
    "Si ishte e mundur qė tė tradhtonin atdheun kėta kuadro tė lartė tė ushtrisė, ish-drejtues nė repartet partizane nė luftėn kundėr okupatorit pėr ēlirimin e vendit dhe vendosjen e pushtetit popullor? Si mund tė ishin marrė vesh ata me njėri-tjetrin pėr tė realizuar sė bashku njė "puē", "komplot" pėr rrėzimin e pushtetit tė popullit dhe nuk doli njėri prej tyre qė ta kundėrshtonte dhe tė sinjalizonte organet kompetente? Ēfarė do tė pėrfitonin kėta kuadro mė shumė se pozita qė kishin nė kėtė pushtet me vendosjen e njė pushteti borgjez-revizionist, kur edhe iu ishte afruar koha e pleqėrisė?".
    Po si mendonit pėr shkakun e kėtyre akuzave? Pra, nė atė kohė kur ju nuk ishit futur dhe vetė nė burg, por ishit njė njeri idealist nė shėrbim tė partisė dhe tė popullit, siē konceptohej nė atė kohė, si mendonit se mund tė ishin arsyet e akuzave tė tyre?
    Herė-herė mendja mė shkonte se mos kishim tė bėnim me dezinformime tė zbulimeve tė huaja, tė cilėt ishin shumė tė interesuar tė shkatėrrohej ushtria jonė, kuadrot e lartė, tė cilėt ishin edhe mburoja e atdheut. Mos kishim tė bėnim me njė alibi, pėr ekzistencėn gjoja tė njė komploti, qė synonte likuidimin e kuadrove ushtarakė, tė aftė dhe tė pėrgatitur nė akademitė ushtarake tė Bashkimit Sovjetik nga tė cilėt kishin frikė pėr tė realizuar qėllimet e tyre armiqėsore. Kėto dhe tė tjera mendime, por hetimi do tė tregonte gjithēka.
    Dhe ku do bazoheshit pėr tė provuar kėtė fajėsi tė tyre?
    Bazė e tė dhėnave dhe provave pėr tė vėrtetuar akuzat qė u bėheshin tė pandehurve ishin materialet e KQ tė PPSH-sė, kryesisht fjalimet e Enver Hoxhės, materiali i pėrpiluar nga KQ pas kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes, diskutimet qė ishin bėrė nė reparte ushtarake dhe nė popull.
    Sigurimi i Shtetit ka pasur nė atė kohė ndonjė tė dhėnė mbi fajėsimin armiqėsor tė Beqir Ballukut, apo tė ushtarakėve tė tjerė?
    Nuk kishim asnjė tė dhėnė pėr veprimtari armiqėsore pėr kėta tė pandehur nga organet e Zbulimit dhe Kundėrzbulimit tė Sigurimit tė Shtetit.
    Enver Hoxha nė fjalimet e tij ka deklaruar se "puēin dhe komplotin nė ushtri e zbuloi partia dhe udhėheqja e saj". Ai kritikon organet e Sigurimit tė Shtetit, pėr tė cilėt thotė se nuk kishin marrė asnjė tė dhėnė, nuk kishin informuar partinė pėr ekzistencėn e tij. Ėshtė e vėrtetė se organet e Sigurimit nuk kishin tė dhėna pėr ekzistencėn e kėtij "puēi", "komploti".
    Me kėtė dua tė them se janė trillime, ato qė shkruhen nė ndonjė libėr apo dhe tė pėrditshme se "komplotin" e zbuloi agjenti i Sigurimit, qė ndodhej nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, apo "Gjenerali i penduar", e tė tjera tė pavėrteta.

    ( Vijon nesėr )
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  10. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Hetuesi: Beqir Balluku nė qeli mė deklaroi pėr materialet qė e kryqėzoi Enver Hoxha

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro. Nga numri i kaluar folėm me hollėsi mbi situatėn e Beqir Ballukut kur iu komunikua akuza nė qeli. Madje u ndalėm te dita e 20 dhjetorit tė ’74-ės kur ju shkuat nė kontaktin e parė me tė. Do tė doja ta nisnim kėtė intervistė tė radhės me fillimin e hetimeve ndaj tij. Si i nisėt hetimet?
    Hetimi me tė pandehurin Beqir Balluku fillimisht nisi me materialin e Antitezave, qė pėrbėnte dhe akuzėn kryesore pėr “veprimtarinė tradhtare e komplotiste kundėr partisė dhe pushtetit popullor”.
    Ku u pėrqendrua hetimi?
    Hetimi u pėrqendrua rreth hartimit tė “Tezave tė Zeza” nga Ministria e Mbrojtjes, ku mbante pėrgjegjėsi edhe ai vetė. Konkretisht do tė ndaleshim te arsyet e pėrgatitjes, kundėrvėnia ndaj Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, qėllimi i kėtyre kundėrvėnieve, pasojat e tyre etj.
    Rezultati?
    Nga hetimi rezultoi se, kur ishim anėtarė tė Traktatit tė Varshavės, strategjia e mbrojtjes sė vendit ishte hartuar nė bazė tė kėtij bashkėpunimi. Struktura dhe organizimi i ushtrisė, parimet e luftimit, pėrdorimi i trupave, armatimi, pajisjet, rregulloret e gjithēka tjetėr, ishin tė tipit tė ushtrisė sovjetike, tė ushtrive tė vendeve tė Traktatit tė Varshavės. Pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik dhe daljes ‘de fakto’ nga ky traktat nė vitin 1961, pėr kuadrot drejtues tė ushtrisė lindėn mjaft probleme dhe shqetėsime qė kėrkonin zgjidhje nė kushtet e kėtij realitetit tė ri tė krijuar. Problemi kryesor i tyre ishte pėrpunimi i Artit Ushtarak, pėrgatitja e ushtrisė pėr mbrojtjen e vendit, organizimi i saj, fortifikimi i vendit, pajisja me teknikė dhe armatim luftarak. Mbledhje dhe diskutime tė shumta ishin bėrė nga kėta ushtarakė, me eksperiencė nė luftėn antifashiste, disa dhe me dy e tre akademi, pėr zgjidhjen e kėtyre problemeve. Kėta kuadro i shqetėsonte se si do tė mbroheshim nga njė agresion i mundshėm i blloqeve ushtarake. Nė kėtė situatė, mendime e pikėpamje tė ndryshme ishin shprehur e shtruar pėr diskutim, pėr strategjinė e mbrojtjes sė atdheut.
    Dhe si ishte vepruar, nga sa konstatuat juve gjatė hetimit?
    Mbi bazėn e udhėzimeve tė Beqir Ballukut, ishte ngritur njė grup pune qė pėrgatiti njė material “Mbi veprimet luftarake tė ushtrisė”, qė u quajt “Teoria e Rrėshqitjes”. Ai material nuk u miratua nga kuadrot e lartė tė ushtrisė, pasi kishte mendime tė ndryshme pėr mėnyrėn e mbrojtjes sė vendit.
    Pėr kėtė akuzohej Balluku?
    Pėr kėtė material nuk u zhvilluan hetime, nuk u akuzua Beqir Balluku dhe kuadrot e tjerė, se ai ishte pėrgatitur para daljes sė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Materiali ishte pėrgatitur nė vitin 1966. Pas kėsaj, Ministria e Mbrojtjes nuk mundi tė pėrgatiste njė material mbi Strategjinė e Mbrojtjes.
    Dhe si kishte vijuar kjo histori?
    Mehmet Shehu mori pėrsipėr hartimin e Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, pra bazėn e Artit Ushtarak, qė pėrbėnin edhe vijėn ushtarake tė partisė.
    Mbi kėtė bazė u bė organizimi dhe shpėrndarja e ushtrisė nė pika hapjeje, stėrvitjeje dhe pėrgatitja e saj pėr mbrojtjen e vendit nga agresioni, pėrgatitja e rregulloreve, fortifikimi etj.
    Sipas deponimeve tė Beqir Ballukut, nė zbatimin praktik tė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes u ndeshėn probleme tė ndryshme, tė cilat kėrkonin qė Tezat tė korrigjoheshin dhe tė plotėsoheshin mė tej. Kuadrot e lartė ushtarakė i shqetėsonte problemi i pėrgatitjes sė ushtrisė pėr mbrojtjen e vendit. Sipas tyre, shpėrndarja e ushtrisė nė shumė pika hapjeje, angazhimi i ushtarėve nė punimet e NBU-ve (Ndėrmarrjet Bujqėsore Ushtarake), ngarkimi me detyra ndihmėse, si ndėrtimi i tuneleve, qendrave tė zjarrit, hapja e tokave tė reja nė ndihmė tė kooperativave, punimet pėr ndėrtimin e rrugėve, krijimin e brezareve tė frutikulturės, e tė tjera punime jashtė stėrvitjes, pengonin pėrgatitjen e ushtrisė pėr kryerjen e misionit dhe detyrės sė saj, mbrojtjen e vendit.
    Ēfarė i preokuponte kėta kuadro?
    Kėta kuadro i preokuponte ēėshtja e fortifikimit xhenier pėr drejtimet kryesore tė brezit tė mbrojtjes, pajisja e ushtrisė me armatim e teknikė.
    Dhe ēfarė ju deklaronte Balluku gjatė hetimit nė qeli pėr kėto shqetėsime tė kuadrove?
    Kėto mendime e shqetėsime, kuadrot e lartė tė ushtrisė, -sipas deklarimeve nė procesin e hetimit nga Beqir Balluku, - i kishin thėnė hapur nė mbledhje e analiza, nė stėrvitje dhe kolegjiume tė ministrisė.
    Pa pasur frikė se kundėrshtonin direktivat politike?
    Duke i ngritur hapur kėto probleme, kuadrot mendonin se do tė gjenin zgjidhje nga Udhėheqja, pasi sipas tyre, synonin rritjen e gatishmėrisė luftarake dhe aftėsinė mbrojtėse tė vendit.
    Ushtarakėt e lartė tė Forcave tė Armatosura ndiqnin me shumė vėmendje stėrvitjet e NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės, luftėn nė Vietnam, atė nė Lindjen e Mesme, ngjarjet nė Ēeki etj., mbi bazėn e tė cilave nxirrnin konkluzione pėr t’u pėrgatitur pėr mbrojtjen e vendit mbi bazėn e kushteve aktuale tė armiqve tė mundshėm.
    Nė Vietnam madje u dėrguan edhe kuadro ushtarakė, pėr tė studiuar e marrė eksperiencėn e luftės sė popullit vietnamez. Ishin shfaqur gjithashtu dokumentarė tė luftės nė atė vend, ku dalloheshin qartė veprimet e Aviacionit amerikan duke goditur objekte nga largėsi tė mėdha, me raketa tė telekomanduara.
    Lufta nė Lindjen e Afėrt u kishte dhėnė mundėsi ushtarakėve tanė tė njiheshin me taktika tė ndryshme, siē ishte rasti i sulmit tė ushtarėve egjiptianė me raketa sovjetike “SAM I” e “SAM II” mbi tanket dhe avionėt izraelitė.
    Ushtarakėt tanė ishin njohur edhe me veprimet luftarake tė Traktatit tė Varshavės nė Ēekosllovaki, ku brenda njė nate e pushtuan kėtė vend dhe pa u marrė vesh fare nga askush.
    Kush ishin deponimet e Beqirit nė hetuesi, pra para jush, nė lidhje me kėto informacione qė merrte ushtria?
    Beqiri dhe ushtarakėt e tjerė deponuan se, kur ishte bėrė njė stėrvitje nė Rusi, nė Dvina, njė divizion i kėmbėsorisė sė motorizuar kishte zbarkuar brenda njė ore. Sipas llogarive tė ushtarakėve nga Varna, - vendi mė i afėrt i vendeve tė Traktatit tė Varshavės, - avionėt donin vetėm njė orė kohė tė mbėrrinin nė hapėsirėn tonė. Zbarkimi i trupave dhe mjeteve, do tė donin kohėn e tyre, e shumta tri orė, qė ata tė ishin gati pėr luftė, kurse forcave tona u duheshin plot tetė orė pėr tė zėnė vijėn e mbrojtjes.
    Kėtu besoj ka pasur njė kontradiktė mes kuadrove tanė ushtarakė, nė lidhje me eksperiencėn aktuale tė asaj kohe dhe propagandės zyrtare qė mund tė bėhej pėr mbrojtjen. Kėtu e kam fjalėn se, duhet tė pranojmė qė ushtarakėt tanė tė asaj kohe kanė qenė shumė tė pėrgatitur, apo jo?
    Ėshtė shumė e vėrtetė. Kuadrot e lartė tė ushtrisė sonė, tė cilėt kishin mbaruar akademitė, njihnin mirė Artin Ushtarak, llogarisnin saktė raportin e forcave, njihnin ligjet e luftės dhe ishin tė preokupuar pėr rritjen e gatishmėrisė luftarake, tė aftėsisė mbrojtėse tė vendit nė kėto kushte, dhe jo pėr ta shkatėrruar atė.
    Sipas ushtarakėve, ishte vetėm slogan ajo qė thuhej nė Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, se “ne mund tė mbrohemi dhe madje mund tė fitojmė edhe nė rastin e njė agresioni tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės”.
    Pra ata nuk e pranonin kėtė version politik, i bėrė slogan i forumeve mė tė larta tė Partisė-shtet?
    Sipas tyre, ne kishim njė ushtri tė pėrgatitur dhe tė armatosur, por qė nuk mund t’i bėnte ballė njė koalicioni me potencial tė madh njerėzor dhe teknikė luftarake.
    Nė njė bisedė me gjeneral Muhamet Prodanin, ai mė ka thėnė:
    “Kur isha komandant divizioni nė Gjirokastėr, erdhi Enveri pėr vizitė. Midis tė tjerave, ai vizitoi edhe divizionin qė drejtoja unė. Gjatė bisedės, Enveri mė kėrkoi hartėn e dislokimit tė forcave tona nė rast tė njė sulmi tė mundshėm nga Greqia. Ia hapa hartėn e dislokimit tė divizionit nė frontin e jugut. Enveri mė pyeti nėse mund tė mbroheshim ne ndaj koalicioneve tė Traktatit tė Varshavės apo tė NATO-s. Unė i thashė: ‘Shoku Enver, qė bėhet njė propagandė se ne mund ta pėrballojmė dhe mund tė fitojmė me koalicione tė tilla, ėshtė gjė e mirė, por nė tė vėrtetė ne nuk mund tė mbrohemi ndaj kėtyre koalicioneve, as pėr resurset njerėzore dhe as pėr armatimin qė disponojnė. Pėr sa i pėrket mbrojtjes sė kufirit nga forcat greke, tė siguroj se asnjė kėmbė ushtari grek nuk futet nė vendin tonė.’ Mirėpo mė pas, kur takova Hysni Kapon, ai mė tėrhoqi vėmendjen se pėrse i isha pėrgjigjur Enverit nė atė mėnyrė. Po kėshtu, tė njėjtėn kėshillė mė dha edhe Mehmet Shehu, nėse nuk doja tė mė fluturonte koka”.
    Ēfarė ka deponuar Beqir Balluku nė lidhje me antitezat pėr tė cilat akuzohej?
    Plenumi XII i KQ tė PPSH-sė, i mbledhur nė qershor 1971, me temė “Mbi masat pėr pėrsosjen e mėtejshme tė pėrgatitjes e tė gatishmėrisė luftarake tė ushtrisė e tė Forcave Vullnetare tė Vetėmbrojtjes Popullore”, mori nė shqyrtim ēėshtjet ushtarake, zbatimin e direktivave tė partisė mbi rolin udhėheqės tė saj nė ushtri, vendosjen e komisarėve politikė dhe komiteteve tė partisė, zhvillimin e stėrvitjeve ushtarake nė zbatim tė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, vendosjen e disiplinės etj.
    Dhe ēfarė ju ka deponuar Balluku pėr kėtė situatė?
    Sipas deponimeve tė Beqir Ballukut, plenumi kritikoi udhėheqjen e Ministrisė sė Mbrojtjes pėr shumė tė meta tė konstatuara, si: indisiplinimin nė radhėt e ushtarėve, disa koncepte tė huaja tė shfaqura nga disa kuadro, arrogancėn, fudullėkun e tyre, apo nėnvlerėsimin e rolit udhėheqės tė partisė nė ushtri, zbatimin e vijės sė masave, mungesat nė stėrvitje etj.
    Plenumi e vuri theksin nė punėn pėr pėrgatitjen e ushtrisė dhe tė popullit pėr mbrojtjen e vendit. Tė gjithė punonjėsit njėkohėsisht, tė punonin, tė mėsonin dhe tė pėrgatiteshin pėr mbrojtjen e vendit.
    Gjithmonė nga sa ju pyes mė intereson dėshmia e Ballukut para jush teksa i bėnit hetimin. Pra, kush ishte dėshmia e tij?
    Bazuar nė dėshminė e Beqir Ballukut gjatė hetimit, Enver Hoxha kishte dhėnė nė plenum direktivėn “Ti kthejmė fushat nė gėrxhe e male”, qė do tė thoshte se i gjithė vendi duhej tė kthehej nė rajon tė fortifikuar, nga fushat e deri nė thellėsitė strategjike. U bėnė vėrejtje, se sistemi i fortifikimeve kishte mjaft mangėsi.
    Ku ishte mendimi i tij teksa hidhte kėtė parullė?
    Mendimi ishte qė, shteti ynė, pamundėsinė financiare pėr tė blerė tanke e armatim tė rėndė ta zėvendėsonte me fortifikime. Nė kėtė plenum, Hoxha kishte theksuar se nė bazė tė eksperiencės qė ishte fituar, duhej tė zhvilloheshin e tė pasuroheshin edhe Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes.
    Ndėrsa Mehmet Shehu, nė diskutimin e tij, pėrveē vėrejtjeve pėr problemet ushtarake, stėrvitjet e tė tjera, kishte folur edhe pėr rolin e forcave frenuese -bllokuese dhe operativo-goditėse. Tė parat ishin forcat artmitraljere nė brezin kufitar, qė nė rast agresioni, kishin pėr detyrė tė frenonin armikun deri nė hapjen e forcave kryesore nė organikė lufte dhe tė zinin brezat e mbrojtjes.
    Ēfarė thoshte Beqiri pėr kėto vėrejtje tė Mehmet Shehut?
    Beqiri tha se ai ishte ngarkuar nga Udhėheqja e partisė qė tė zbėrthente materialet e Plenumit XII tė KQ tė PPSH-sė dhe t’i vinte ato nė jetė. Sipas tij, ishte porosia e Enver Hoxhės, pėr pėrmirėsimin dhe zhvillimin e mėtejshėm tė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes.
    Nisi kėshtu puna pėr tė vėnė nė jetė porositė e plenumit. Ish-ministri, nė njė mbledhje me kuadrot e lartė ushtarakė nė Shtėpinė Qendrore tė Ushtrisė, duke folur nė zbėrthim tė materialeve tė plenumit dhe porosive tė Enver Hoxhės, kishte hedhur disa ide pėr zhvillimin e mėtejshėm tė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Kėto, sipas tij, ishin thjesht ide tė pakristalizuara, por asnjė nga ushtarakėt nuk i kundėrshtoi ato.
    Dhe si kishte vepruar mė tej?
    Mė pas, Balluku ngriti njė grup pune pėr zbėrthimin e materialeve dhe porosive tė Enverit nė fushėn e mbrojtjes. Ky grup pėrpiloi njė material, qė nuk u pranua se nuk kishin gjetur zbatim porositė dhe idetė e tij. U krijua kėshtu njė grup i dytė pune, i cili pėrpiloi njė material rreth problemit tė mbrojtjes, por qė nuk u zbatua se u kundėrshtua nga kuadrot e lartė tė ushtrisė.
    Njė grup i tretė pune, me ushtarakėt mė tė talentuar tė vendit, Spiro Shalėsi, Agron Como, Ernest Jakova, nisi pėrgatitjen e materialeve. Nėn drejtimin e Beqir Ballukut, ata u vendosėn nė Shtėpinė e Pushimit tė Ushtarakėve nė Pogradec. Nė vitin 1973 pėrfundoi puna pėr pėrpilimin e kėtij materiali, qė mė vonė u quajt “Antitezat”.
    Dhe ēfarė u bė ky material, i cili do t’u hante kokėn tėrė gjeneralėve kryesorė tė ardhur nga Lufta Nacionalēlirimtare?
    Me porosi tė Beqirit, ky material iu dėrgua kuadrove kryesorė tė ushtrisė e komandantėve, komisarėve, shefave tė shtabeve tė njėsive, drejtorėve nė Ministrin e Mbrojtjes, me porosinė qė ta studionin e tė jepnin mendimet, sugjerimet e tyre pėr materialin. Kopjet e kėtij materiali, me sugjerimet e kuadrove tė cilėve u ishte adresuar, u kthyen e u arshivuan nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes.
    Zoti Martiro. Teksa Beqir Balluku, kur e merrnit nė pyetje nė mėnyrė tė tejzgjatur dhe me kohė tė pėrditshme, ju fliste me hollėsi pėr kėto materiale qė ishin konsideruar “tė zeza” apo “antiteza”, ishit bėrė kurioz t’i merrnit apo t’i lexonit nė atė moment?
    Gjatė procesit hetimor me tė pandehurin Beqir Balluku, u njoha me kopjet e kėtij materiali dhe lexova shėnimet qė kishte bėrė gjithkush qė e kishte lexuar atė.
    Dhe ēfarė paskėshin shėnuar nė ato materiale, qė qenkėshin konsideruar kaq heretike sa po u merrte jetėn ushtarakėve tė famshėm?
    Njė pjesė e kuadrove kryesorė tė ushtrisė kishin bėrė vėrejtjet e tyre pėr mjaft probleme qė shtroheshin nė tė, sidomos pėr ēėshtjet e veprimeve taktike dhe operative. Kishte nga ata qė kishin bėrė edhe vėrejtje tė pavlera apo tė tjerė qė nuk kishin bėrė asnjė shėnim. Me sa mė kujtohet, vetėm gjeneral Muhamet Prodani, nė shėnimet e tij mbi materialin ishte shprehur se nuk ishte dakord me atė material, pasi binte ndesh me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. Pėrgjithėsisht, bazuar nė shėnimet e kuadrove, materiali nuk ishte pėlqyer.


    (Vijon nesėr)
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  11. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Hetuesi: Beqir Balluku, nė qeli mė deklaroi se i kishte kėrkuar Enver Hoxhės dy herė dorėheqjen

    Nga: FATOS VELIU

    Pra zoti Martiro, thatė se ishin bėrė shėnime apo ishin dhėnė mendime pėr materialin ushtarak apo tezat e paraqitura nga Mehmet Shehu nė emėr tė Kėshillit tė Mbrojtjes, tė cilat u quajtėn antiteza apo "Teza tė Zeza". Kėto ishin, apo jo?
    Ju shpjegova se njė pjesė e kuadrove kryesorė tė ushtrisė kishin bėrė vėrejtjet e tyre pėr mjaft probleme qė shtroheshin nė tė, sidomos pėr ēėshtjet e veprimeve taktike dhe operative. Kishte nga ata qė kishin bėrė edhe vėrejtje tė pavlera, apo tė tjerė qė nuk kishin bėrė asnjė shėnim. Me sa mė kujtohet, vetėm gjeneral Muhamet Prodani, nė shėnimet e tij mbi materialin ishte shprehur se nuk ishte dakord me atė material, pasi siē shprehej nė shėnimin e lėnė, binte ndesh me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. Pikėrisht bazuar mbi kėto shėnime tė kuadrove, materiali nuk ishte pėlqyer.
    Po, dhe ēfarė ju ka deklaruar Balluku pėr mė tej kėtij veprimi?
    I pyetur se ē'u bė mė tej, Beqir Balluku mė shpjegoi se materiali ishte planifikuar tė diskutohej nė njė mbledhje me kuadrot, pas pėrfundimit tė njė stėrvitjeje komando-shtabi qė zhvillohej nė Golem tė Kavajės.
    Pėr tė qenė sa mė tė saktė nga sa ju ka rrėfyer ish- ministri nė qeli, e mbani mend se kush e ka drejtuar pikėrisht atė stėrvitje ku janė pėrpiluar edhe shėnimet pėr tezat ushtarake?
    Stėrvitjen e drejtonte zėvendėsshefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Rrahman Parllaku. Para pėrfundimit tė stėrvitjes, Beqiri i dėrgon njė letėr Petrit Dumes, ku i thotė qė materiali tė mos diskutohej me kuadrot ushtarakė, pjesėmarrės nė stėrvitje, madje tė mblidheshin dhe materialet, meqė kuadrot kryesorė tė ushtrisė janė shprehur kundėr tij.
    Pra u mblodh dhe nuk u diskutua?
    Materiali i shpėrndarė u mblodh dhe u arkivua.
    Ėshtė prononcuar nė hetuesi vetė Petrit Dume pėr kėtė fakt?
    Nė deponimin e tij, Petrit Dume thoshte se Beqir Balluku e tėrhoqi kėtė material pa e diskutuar me kuadrot pjesėmarrės nė stėrvitje, pasi kishte frikė se e merrnin vesh Mehmet Shehu dhe Hysni Kapo, tė cilėt do tė merrnin pjesė nė konkluzionet e kėsaj stėrvitjeje.
    E pranoi Beqir Balluku kėtė gjė nė hetuesi?
    Beqiri e hodhi poshtė kėtė deponim si tė pavėrtetė, pasi sipas tij, Hysni Kapo kishte dijeni pėr pėrgatitjen e njė materiali nė zbėrthim tė Plenumit XII tė KQ tė PPSH-sė dhe fjalės sė Enver Hoxhės. Jo vetėm kaq, por Hysniu ishte interesuar, e kishte pyetur se ē'bėhej me pėrgatitjen e materialit. Beqir Balluku shpjegoi se, pas pėrfundimit tė materialit nga grupi i punės, nuk i ishte dhėnė asnjė kopje Udhėheqjes sė lartė, sepse mendohej qė materiali tė diskutohej me kuadrot ushtarakė, tė bėheshin vėrejtjet e sugjerimet nga ata, tė pasqyroheshin kėto vėrejtje dhe sugjerime nė material, dhe pastaj ky do t'i dėrgohej Udhėheqjes.
    Pra, kjo ėshtė historia qė Beqir Balluku deponoi para jush nė hetuesinė e tij?
    Pikėrisht kėto ishin arsyet dhe historia e pėrgatitjes sė atij materiali qė mė pas u quajt "Materiali i Zi".
    Zoti Martiro, kam dėgjuar thashethemnaja pa ditur se sa tė vėrteta janė, nė lidhje me kontradiktat e mėdha qė kanė ekzistuar mes gjeneralėve tė lartė tė ushtrisė qė tashmė ishin nė bankėn e tė akuzuarit politik si tradhtarė tė rrezikshėm tė atdheut, popullit dhe Partisė. Vetė Balluku, ju ka folur pėr kėto mos marrėveshje nė ditėt qė ju i kėrkonit deponimet nė qeli, kur ai jetonte ditėt e fundit tė jetės?
    Nga deponimet e Beqir Ballukut, Petrit Dumes, apo tė ushtarakėve tė tjerė tė arrestuar, rezultonte se nė Ministrinė e Mbrojtjes kishte pasur grindje e mosmarrėveshje mes ministrit Balluku dhe Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Petrit Dumes.
    Me ēfarė kishin tė bėnin kėto mosmarrėveshje?
    Kėto mosmarrėveshje kishin tė bėnin me probleme tė ndryshme ushtarake, si metoda e punės, kompetencat e kuadrove kryesorė, ēėshtjet organizative, strukturore etj. Kėto grindje ishin reflektuar edhe tek kuadro tė tjerė tė ushtrisė, qė mbanin anėn e njėrit apo tė tjetrit.
    Si cilėsohej Beqir Balluku nga kėta kuadro?
    Beqir Balluku cilėsohej nga kėta kuadro si person me cilėsi tė mira njerėzore, masovik, babaxhan, por jo i aftė pėr drejtimin e ushtrisė, pėr mungesė tė kulturės sė mjaftueshme ushtarake dhe aftėsive tė tij drejtuese. Sipas tyre, Beqiri bėhej pengesė pėr pėrgatitjen e mėtejshme pėr mbrojtjen.
    Po Petrit Dume?
    Ndėrsa Petrit Dume konsiderohej njė njeri energjik dhe me aftėsi drejtuese e komanduese. Ai kishte marrė nė dorė drejtimin e ushtrisė dhe planėzonte e realizonte stėrvitje tė mėdha, punime xheniere, ēėshtje tė organizimit tė reparteve ushtarake, duke marrė edhe kompetenca tė ministrit.
    Ju kishte folur ndonjėherė pėr kritikat qė mund tė kishte marrė nga instancat mė tė larta tė shtetit tė atėhershėm?
    Sipas shpjegimeve tė Beqirit, Byroja Politike e kishte kritikuar rėndė disa herė gjatė analizave qė ishin bėrė pėr gjendjen nė ushtri, pėr zbatimin e direktivave tė partisė dhe tė Kėshillit tė Mbrojtjes. Ishte kritikuar pėr liberalizėm, shthurje tė disiplinės dhe mungese uniteti, e tė tjera mangėsi nė dikasterin e tij. Pėr kėto arsye, Beqir Balluku kishte kėrkuar nė Byronė Politike, dy herė dorėheqjen nga posti i ministrit tė Mbrojtjes, por dorėheqja e tij nuk ishte aprovuar.
    Kė kishte propozuar si zėvendės tė tij nė postin e ministrit tė Mbrojtjes?
    Ai shpjegonte se kishte propozuar si zėvendėsues tė tij nė kėtė post Petrit Dumen.
    Thatė se kishte kėrkuar dy herė dorėheqjen. Kur kishte ndodhur pėr herė tė parė?
    Kėrkesa e parė e dorėheqjes i takonte vitit 1972 dhe e kishte bėrė kėtė pasi mendonte se mund tė ishte pengesė pėr ecjen e punėve nė kėtė dikaster, se kishte nivel tė ulėt tė njohurive nė pėrgatitjen ushtarake, sepse kishte mbaruar vetėm njė kurs 1-vjeēar, kurse pjesa dėrrmuese e kuadrove ushtarakė kishin mbaruar njė apo edhe dy akademi.
    Po pėr herė tė dytė?
    Pėr herė tė dytė Balluku kishte kėrkuar tė dorėhiqej nga detyra e ministrit tė Mbrojtjes nė vitin 1973, e kėtė e kishte bėrė pasi e kishte parė se nuk kishte mbėshtetje nė Byronė Politike. Sipas tij, kjo e fundit mbėshteste mė shumė Petrit Dumen.
    Ju ka treguar pėr kritika specifike nga Byroja Politike?
    Ish-ministri tha se kishte pasur raste kur ai ishte kritikuar nga Byroja Politike edhe pėr tė meta e dobėsi qė nuk vareshin nga ai, detyra qė nuk kryheshin nga Petrit Dume e kuadro tė tjerė tė lėnė nė dikaster apo dhe nė reparte ushtarake.
    Doja tė dija zoti Martiro, si nisi situata e analizave kritike qė ndodhi nga lart mbi Ministrinė e Mbrojtjes sė drejtuar nga Beqir Balluku. Ju ka rrėfyer gjė rreth kėtij problemi tė shumėdiskutuar?
    Nė Ministrinė e Mbrojtjes ishte shtruar pėr diskutim ēėshtja e metodės sė punės, problemi i strukturės sė dikasterit dhe probleme tė tjera. Por kuadrot kryesorė, ministri dhe Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, nuk kishin tė njėjtin mendim pėr kėto probleme. Midis tyre kishte grindje dhe kuadrot nė ministri ishin ndarė nė dy pjesė, ata qė mbėshtesnin Beqir Ballukun dhe tė tjerė qė mbėshtesnin Petrit Dumen. Pėr kėtė ēėshtje, pra pėr mendimet e ndryshme qė kishin udhėheqja e ministrisė pėr organizimin dhe strukturėn e ushtrisė, Drejtoria Politike e Ushtrisė vuri nė dijeni KQ tė PPSH-sė.
    Pra ky ishte dokumenti qė shkaktoi zemėratėn apo ciklonin e hierarkisė sė lartė politike?
    Ky dokument i Drejtorisė Politike tė Ushtrisė u bė shkak qė kreu i PPSH-sė dhe Kėshillit tė Mbrojtjes tė dėrgojė pėr tė analizuar dhe zgjidhur kėtė problem nė Ministrinė e Mbrojtjes, Mehmet Shehun dhe Hysni Kapon.
    Dhe?
    Tė deleguarit organizuan njė mbledhje me Beqir Ballukun, Petrit Dumen dhe Hito Cakon, nė tė cilėn nuk u zgjidh asgjė, veē vazhduan grindjet me tone tė larta mes Ballukut dhe Dumes.
    Kur u bė ky takim?
    Mbledhja e Mehmet Shehut e Hysni Kapos, me Beqir Ballukun, Petrit Dumen e Hito Ēakon, u bė mė 15 qershor 1974.
    Sipas deponimeve tė Beqir Ballukut, duke parė se diskutimet e ēėshtjeve ishin nė anėn e Petrit Dumes, ky i fundit, duke dashur t'i jepte njė goditje pėrfundimtare eprorit tė tij, nė prezencė tė Mehmet Shehut dhe Hysni Kapos kishte thėnė se divergjencat e tyre nuk kishin tė bėnin me metodėn e punės, as me ēėshtjet organizative, por ishin mė tė mėdha e mė tė thella, pasi kishin tė bėnin me vijėn ushtarake tė partisė nė ushtri, me parimet e mbrojtjes sė vendit dhe me konceptet pėr kėto ēėshtje.
    Si e shpjegonte Balluku, tashmė qė ishte nė qeli i kryqėzuar pėr pushkatim?
    Sipas Beqir Ballukut, vartėsit e tij, Petrit Dume dhe Hito Cako kishin pėrmendur materialin e pėrgatitur nėn drejtimin e tij, qė binte nė kundėrshtim me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, me tė cilin ata nuk ishin dakord. Beqiri deponon se tepėr i revoltuar i tha: "E nxore kokėn, gjarpėr", dhe kishte pėrplasur dorėn nė tavolinė. Petrit Dume dhe Hito Cako i thanė Mehmetit dhe Hysniut se ata nuk kishin marrė pjesė dhe as dinin gjė pėr pėrgatitjen e atij materiali.
    Ēfarė kishin bėrė Mehmeti dhe Hysniu pas kėsaj ndodhie?
    Mehmet Shehu dhe Hysni Kapo i kėrkuan Beqirit materialin qė kishte pėrgatitur. Ai e nxori dhe ua dha kopjen qė kishte nė kasafortė.
    Pas kėsaj ėshtė thirrur nė Byronė Politike Balluku?
    Nė fillim tė muajit korrik, 2-3 korrik 1974, Beqir Balluku thirret nė analizė me Byronė Politike, ku i bėhet njė gjyq i ashpėr, me paragjykimin e tradhtarit, komplotistit.
    Enver Hoxha, nė kėtė mbledhje midis tė tjerave thotė:
    "Unė mendoj se nuk ėshtė aspak ajo qė mendon Beqiri, se janė stili dhe metoda e punės ato qė pengojnė tė shkojnė mirė punėt nė Ministrinė e Mbrojtjes. Siē e dimė, Beqiri ka pasur me kohė mendime tė gabuara, por nė kėto mendime ai ka bėrė evolucion nė kokė, me vijėn e Partisė… Ai kurdoherė ka dashur tė dobėsojė unitetin e Partisė, pastaj ta shpartallojė, nė radhė tė parė Udhėheqjen e saj. Ti Beqir, ke pasur njė qėllim: tė vije nė opozicion me mua Mehmetin dhe nė Byronė Politike tė krijoheshin tarafe. Ti shoku Beqir, si karakter je hipokrit, nga sa duket je dhe intrigant… Beqiri ka punuar prej disa vjetėsh me radhė pėr njė vijė tė re nė ushtri, qė ai e ka pėrpunuar nė forma tė dėnueshme, ilegale, fshehur nga Udhėheqja e Partisė, nga Byroja Politike dhe Kėshilli i Mbrojtjes. Veprimtaria e Beqirit ka pasur dy qėllime. Qėllimi i parė, tė krijonte pėrēarje nė Udhėheqje, tė realizonte dobėsimin e saj; qėllimi i dytė, tė arrinte tė dobėsonte ushtrinė. Dy drejtime nga mė kryesoret qė synon tė realizojė armiku. Tė dyja kėto qėllime janė armiqėsore…
    Unė jam dakord me propozimin e shokėve, qė, shoku Beqir nuk mund tė jetė mė anėtar i Byrosė Politike, as anėtar i Kėshillit tė Mbrojtjes, as zėvendėskryeministėr, as ministėr i Mbrojtjes, pėr arsye se veprimtaria e tij ėshtė shumė e rėndė."
    Enver Hoxha nė Byronė Politike: Tė shkarkohet Balluku
    Unė mendoj se nuk ėshtė aspak ajo qė mendon Beqiri, se janė
    stili dhe metoda e punės ato qė pengojnė tė shkojnė mirė punėt nė Ministrinė e Mbrojtjes. Siē e dimė, Beqiri ka pasur me kohė mendime tė gabuara, por nė kėto mendime ai ka bėrė evolucion nė kokė, me vijėn e Partisė… Ai kurdoherė ka dashur tė dobėsojė unitetin e Partisė, pastaj ta shpartallojė, nė radhė tė parė Udhėheqjen e saj. Ti Beqir, ke pasur njė qėllim: tė vije nė opozicion me mua Mehmetin dhe nė Byronė Politike tė krijoheshin tarafe. Ti shoku Beqir, si karakter je hipokrit, nga sa duket je dhe intrigant… Beqiri ka punuar prej disa vjetėsh me radhė pėr njė vijė tė re nė ushtri, qė ai e ka pėrpunuar nė forma tė dėnueshme, ilegale, fshehur nga Udhėheqja e Partisė, nga Byroja Politike dhe Kėshilli i Mbrojtjes. Veprimtaria e Beqirit ka pasur dy qėllime. Qėllimi i parė, tė krijonte pėrēarje nė Udhėheqje, tė realizonte dobėsimin e saj; qėllimi i dytė, tė arrinte tė dobėsonte ushtrinė. Dy drejtime nga mė kryesoret qė synon tė realizojė armiku. Tė dyja kėto qėllime janė armiqėsore…
    Unė jam dakord me propozimin e shokėve, qė, shoku Beqir nuk mund tė jetė mė anėtar i Byrosė Politike, as anėtar i Kėshillit tė Mbrojtjes, as zėvendėskryeministėr, as ministėr i Mbrojtjes, pėr arsye se veprimtaria e tij ėshtė shumė e rėndė."

    Petrit Dume kishte shitur eprorin e tij Balluku
    Nga deponimet e Beqir Ballukut, Petrit Dumes, apo tė ushtar
    akėve tė tjerė tė arrestuar, rezultonte se nė Ministrinė e Mbrojtjes kishte pasur grindje e mosmarrėveshje mes ministrit Balluku dhe Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Petrit Dumes.
    Kėto mosmarrėveshje kishin tė bėnin me probleme tė ndryshme ushtarake, si metoda e punės, kompetencat e kuadrove kryesorė, ēėshtjet organizative, strukturore etj. Kėto grindje ishin reflektuar edhe tek kuadro tė tjerė tė ushtrisė, qė mbanin anėn e njėrit apo tė tjetrit.
    Sipas deponimeve tė Beqir Ballukut, duke parė se diskutimet e ēėshtjeve ishin nė anėn e Petrit Dumes, ky i fundit, duke dashur t'i jepte njė goditje pėrfundimtare eprorit tė tij, nė prezencė tė Mehmet Shehut dhe Hysni Kapos kishte thėnė se divergjencat e tyre nuk kishin tė bėnin me metodėn e punės, as me ēėshtjet organizative, por ishin mė tė mėdha e mė tė thella, pasi kishin tė bėnin me vijėn ushtarake tė partisė nė ushtri, me parimet e mbrojtjes sė vendit dhe me konceptet pėr kėto ēėshtje.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  12. #11
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Hetuesi Martiro: Beqir Balluku penalizoi veten pėr Tezat e Zeza tė mbrojtjes

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro. Le tė vijojmė mė tej sėrish me ato ēka ju keni biseduar me Beqir Ballukun, qoftė nė linjė konfidenciale dhe qoftė nė atė zyrtare, nė lidhje me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes dhe "Antitezat" e Ballukut, pėr tė cilat e kishte kryqėzuar Enver Hoxha. Pra, si kanė vijuar rrėfimet apo deklaratat e tij nė atė periudhė 11-mujore tė qėndrimit tė tij nė qeli, teksa priste gjakftohtė momentin kur do tė ekzekutohej tragjikisht?
    Sipas materialit tė Kėshillit tė Mbrojtjes, "Antitezat", ose siē u quajtėn ndryshe "Materiali i Zi", pėrgatitur nga Beqir Balluku binin nė kundėrshtim me kriteret, parimet e Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr realizimin e fitoreve nė luftėn popullore.
    Ku konsistonte kjo divergjencė apo gabim?
    Bazė teorike e artit ushtarak pėr luftėn popullore ishte mbrojtja pozicionale aktive, me qėllim mbrojtjen e lirisė dhe pavarėsisė, asgjėsimin e agresorėve superiorė nėpėrmjet luftės popullore me dy shkallė, tė shkallės sė parė dhe nė rast detyrimi, tė shkallės sė luftės partizane.
    Qė tė na kuptojė dhe lexuesi zoti Martiro, pra qė tė ketė njė ide tė qartė mbi akuzat e Ballukut dhe pyetjet qė pėrdornit mbi tė gjatė hetimit 11-mujor para se tė dilte nė gjyq, doja tė flisnim shumė mė hollėsisht dhe konkretisht, kush ishte shkalla e parė e asaj lufte qė ishte ndėrtuar nė teori?
    Nė shkallėn e parė mendohej luftė frontale e rregullt, duke realizuar tė gjitha veprimet luftarake taktike-operative moderne dhe me tė gjitha forcat e mjetet. Parashikohej qė tė mos i lihej armikut asnjė pėllėmbė tokė, asnjė shteg depėrtimi. Nėse armiku arrinte tė penetronte qoftė edhe nė njė sektor, forcat tona me anėn e kundėrsulmeve dhe kundėrgoditjeve tė fuqishme ta asgjėsonin atė. Kėsaj strategjie i pėrgjigjej, sipas Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes edhe struktura e ushtrisė, shpėrndarja e saj nė shumė pika hapjeje dhe fortifikimi i vendit.
    Po faza e dytė?
    Nėse shihej se kishte dėme tė mėdha nė njerėz dhe teknike, do tė bėhej tėrheqja graduale pėr ruajtjen e tyre dhe do tė kalohej nė fazėn e dytė tė luftės, nė aplikimin e luftės partizane nė prapavijat e armikut. Kjo metodė lufte parashikonte goditjen e armikut pėr ta dobėsuar, duke ia bėrė jetėn tė padurueshme dhe pasi tė krijohej raporti nė favorin tonė, do tė kalohej nė kundėrmėsymjen vendimtare pėr tė vendosur situatėn e plotė.
    Unė do tė doja tė dija se cili ishte nė themel tė materialit tė "Antitezave"?
    Nė themel tė materialit tė "Antitezave" ishte mbrojtja mobile, pra e lėvizshme, me front lufte nė brezat e mbrojtjes, por njėkohėsisht parashikonte edhe tėrheqje e luftė nė prapavijat e armikut, pra luftė partizane.
    Pra, kėtu qėndronte gjithė ai ngėrēi qė u konsiderua tradhti e lartė?
    Sipas kėtij materiali, nė pamundėsi pėr t'u mbrojtur nė vijėn e parė, pėr tė shpėtuar nga forcat e shumta tė armikut, asgjėsimin e plotė tė forcave dhe teknikės ushtarake, duhet t'i tėrhiqnim kėto forca nė thellėsi tė vendit, nė brezin e mbrojtjes operative e strategjike dhe tė luftonim nė prapavijė tė armikut, duke e goditur dhe sulmuar atė.
    Ēfarė depononte Balluku pėr kėtė lloj devijimi, qė mund ta quash nga teoria ushtarake e Kėshillit tė Mbrojtjes?
    Sipas deponimeve tė Beqir Ballukut, atė e shqetėsonte bregdeti i Semanit, ku nuk mund tė organizohej mbrojtje qė nė buzėn e ujit, nė rast tė njė agresioni. Forcat e Armatosura dhe teknika luftarake mund tė asgjėsoheshin nga mjetet e shumta tė armikut, qė mund tė zbarkonte me mjete amfibe dhe sulmeve me aviacion tė tij. Sipas tij, nė zonėn fushore nuk mund tė mbroheshim, ndaj forcat duhet tė vendoseshim nė zonėn kodrinore tė fortifikuar. Kėto mendime e shqetėsonin dhe e ēuan nė hartimin e atij materiali.
    Doja tė dija se ēfarė ka pranuar konkretisht Beqir Balluku nė procesin hetimor pėr problemin e antitezave? Pra, ka pranuar fajėsi apo ēfarė ka sqaruar nga sa akuzohej pėr atė lloj teorie?
    Gjatė procesit hetimor, Beqir Balluku pranonte se materiali i "Antitezave" atakonte Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes mbi Artin Ushtarak tė Luftės Popullore. Kėto ishin ide tė kundėrta pėr mbrojtjen, pėrplaseshin me to dhe mund tė sillnin pasoja. Pėr analogji kjo pėrplasje ngjan me atė tė dy vezėve, ku njėra do tė thyhej. Ato ishin me pasoja dhe mund tė krijonin tek kuadri ushtarak mendime tė ndryshme pėr mbrojtjen e vendit dhe Artin Ushtarak.
    Pra, pranonte se kishte ndjekur rrugė tė gabuar?
    Beqiri thoshte se kishte ndjekur njė rrugė tė gabuar pėr pėrgatitjen e kėtij materiali, duke u nisur nga mendimet dhe perceptimet e tij tė gabuara pėr ēėshtjen e mbrojtjes pozicionale-aktive, kryesisht nė ēėshtjet taktike, por pėr rrjedhojė u prekėn edhe ēėshtjet operative-strategjike.
    Si shprehej konkretisht, kur e keni pyetur ju?
    "Unė pėr kėtė, - deponoi Begiri - kam faj. Mendimet e mija tė gabuara mė vunė nė kundėrshtim me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes. Frymėzues pėr kėtė punė tė keqe jam unė, ndaj dhe mbaj pėrgjegjėsi, por mua nuk mė ka shkuar asnjėherė nė mendje tė bėj punė armiqėsore, t'u kundėrvihem me ndėrgjegje tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, t'i sabotoj ato me qėllim pėr tė pėrmbysur me puē pushtetin popullor". Ai theksonte se preokupimi i vetėm i tij ka qėnė mbrojtja e atdheut. "Gjithnjė kam menduar se e kryej mirė detyrėn time ndaj atdheut, ndaj partisė".
    Nga numri kaluar mė folėt pėr njė pėrplasje qė ka pasur Beqir Balluku mė Petrit Dumen, kur nisėn akuzat ndaj tij. E kam fjalėn pėr momentin kur ai e konsideroi Beqir ballukun gjarpėr. Jam kurioz shumė pėr kėto momente, kur ata ishin bashkarisht nė qeli mė tė njėjtat akuza, madje duke u konsideruar si grupazh nė veprimtarinė qė akuzoheshin, ēfarė qėndrimi mbante ai pėr Dumen apo e fajėsonte apo jo atė?
    Pyetjeve se a kishin marrė pjesė Petrit Dume dhe Hito Cako nė hartimin e atij materiali, apo kanė pasur mendime tė pėrbashkėta pėr pėrmbajtjen e tij, Beqiri iu pėrgjigj negativisht. Beqir Balluku deponoi se pėr pėrgatitjen e kėtij materiali ishte marrė ai dhe vetėm ai. "Unė e krijova grupin e punės dhe dhashė udhėzime pėr pėrgatitjen e kėtij materiali. Nuk u konsultova, as me Shefin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Petrit Dumen, as me Hito Ēakon pėr krijimin dhe udhėzimet qė i dhashė grupit pėr pėrgatitjen e materialit. Ata morėn dijeni mė vonė se njė grup po punonte njė material nė zbėrthim tė vendimeve tė Plenumit XII tė KQ tė PPSh-sė. Ata u njohėn edhe me disa fashikuj tė materialit qė po pėrgatitej nga grupi i punės. Madje, kanė bėrė edhe shėnimet e tyre mbi kėta fashikuj, s'janė dakord me ēėshtjet qė shtroheshin nė material, por vetėm kaq dhe nuk janė ulur pėr tė diskutuar me mua", - u shpreh gjatė hetimeve Beqir Balluku.
    Ju tha se ku mund tė ishin shėnimet e tyre nė lidhje me materialin?
    Sipas tij, fashikujt me shėnimet e Petrit Dumes dhe Hito Ēakos duhet tė ishin nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes.
    Kėrkuat t'i vėrtetonit deponimet e Beqirit?
    Pėr tė vėrtetuar deponimet e Beqir Ballukut kėrkova nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe gjeta fashikujt e materialit qė po pėrgatitej me shėnimet e Petrit Dumes dhe Hito Ēakos, ku ata shpreheshin se ishin dakord me shumė ēėshtje qė trajtoheshin nė material lidhur me mbrojtjen e vendit.
    Po Petriti vetė ēfarė ka deklaruar?
    Nė lidhje me materialin e "Antitezave", i pandehuri Petrit Dume midis tė tjerave deponoi se "Beqir Balluku u prek qė me daljen e Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, qė nuk mundi t'i bėnte vetė. Ai filloi tė fliste menjėherė pėr disa 'ēėshtje teknike tė materialit', tė cilat ishin krejt pa rėndėsi".
    Pra, konkluzioni i deklaratės sė tij?
    Sipas Petrit Dumes, ai ishte shprehur se Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes ishin shumė tė gjata, me hollėsi, e tė tjera. "Nė vitin 1971, Beqiri pa ditur gjė as unė dhe as Hito formoi njė grup pune, i cili do tė punonte nėn drejtimin e tij, gjoja pėr tė vėnė nė jetė mėsimet e Enver Hoxhės dhe tė plenumit. Unė e mora vesh vonė kėtė fakt dhe nuk isha dakord me pikėpamjet e tij. Unė kam faj se nuk e bėra problem lart kėtė ēėshtje", - u shpreh Petrit Dume gjatė hetimit.
    Po Hito Ēako nė ēfarė pozicioni qėndroi nė kėtė akuzė?
    Thuajse nė tė njėjtėn linjė me Petritin ishte edhe deponimi i Hito Ēakos.
    "Unė kam faj. Nuk e bėra mirė detyrėn dhe kam pėrgjegjėsi pėr kėtė, megjithėse materialin e kam konsideruar si kundėrvėnie tė Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes nė shumė ēėshtje dhe tė mos mbyllej siē u mbyll po tė mos ishim thirrur tė tre nė raport nga Mehmet Shehu dhe Hysni Kapo. Mua mė ka munguar vigjilenca e lartė dhe e rreptė ndaj pikėpamjeve tė shtrembra, qė paraqiten nė kėtė material. Beqiri e ka drejtuar drejtpėrdrejt punėn pėr pėrgatitjen e kėtij materiali, e ka korrigjuar faqe mė faqe. Ai i kishte tė vetat konceptet, pikėpamjet qė shtrohen nė kėtė material", - tha Hito Ēako gjatė seancave tė pyetjeve.
    Zoti Martiro, dua tė di saktėsisht tė paktėn sot nė lidhje me akuzat qė bėheshin mbi Beqirin, Petritin dhe Hiton pėr bashkėpunim. Kam parasysh qė jua bėj kėtė pyetje pėr deponimet e kundėrta qė ata kanė dhėnė, ndėrkohė qė Balluku i mori pėrsipėr tė gjitha. Pra, e vėrtetuat dot juve akuzėn pėr bashkėpunim?
    Gjatė procesit hetimor, nga deponimet e tė pandehurve Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Ēako dhe Rrahman Parllaku, si dhe tė dėshmitarėve, pėrpiluesve tė materialit tė "Antitezave" nuk u vėrtetua akuza se "Petrit Dume dhe Hito Ēako ishin bashkėpunėtorė e bashkėkomplotistė me Beqir Ballukun nė pėrgatitjen e materialit".
    Pėrse akuzoheshin tjetėr gjeneralėt e arrestuar?
    Ushtarakėt e arrestuar akuzoheshin pėr "sabotimin e direktivave tė Enver Hoxhės pėr Shkollat e Lira Ushtarake".
    Ku e kishte zanafillėn kjo akuzė qė ju po hetonit ndaj Ballukut?
    Rreth viteve 1970-1971, Hoxha hodhi idenė qė kishte lėshuar Lenini nė vitin 1921, pėr krijimin e Shkollave tė Lira pranė ndėrmarrjeve dhe qendrave tė prodhimit nėn parullėn: "I gjithė populli ushtar".
    Ju kuptova. Ēfarė thoshte Balluku pėr kėtė akuzė?
    I pyetur pėr kėtė akuzė, i pandehuri Beqir Balluku deklaroi se pėr tė vėnė nė zbatim kėtė direktivė nga Shtabi i Pėrgjithshėm u bėnė disa eksperimente, u hapėn disa shkolla tė lira pranė qendrave tė punės, por sipas raportimeve po tė Shtabit tė Pėrgjithshėm nuk dhanė rezultate nė pėrgatitjen e ushtrisė pėr mbrojtjen, prandaj edhe kuadrot e Shtabit e zvarritėn aplikimin e tyre. "Pėr moszbatimin e tyre mbaj edhe unė pėrgjegjėsi, por kurrsesi nuk kemi pasur synim moszbatimin e tyre. Unė u pajtova me mendimet e Shtabit tė Pėrgjithshėm, se nuk duhej tė kalonte ushtria nė sistemin e Shkollave tė Lira", - deponoi pėr kėtė ēėshtje Beqir Balluku.
    Pra, ata akuzoheshin se nuk donin tė shpėrndanin ushtrinė nė reparte tė vogla, apo jo?
    Beqir Balluku dhe tė pandehurit e tjerė akuzoheshin se kishin maninė e stėrvitjeve tė mėdha me trupa, duke lėnė pas dore stėrvitjet e vogla pėr kompaktėsimin e reparteve tė ushtrisė nė tėrėsi.
    E pranuan kėtė akuzė ata?
    Ata nuk e pranuan kėtė akuzė.
    Si e justifikonin pengimin?
    Sipas Beqirit, stėrvitjet e mėdha ishin bėrė me miratim tė Kėshillit tė Mbrojtjes dhe ishin vėnė nė zbatim tezat e kėtij tė fundit. Po ashtu, planifikimi i kėtyre stėrvitjeve ishte bėrė nga Shtabi i Pėrgjithshėm dhe me zhvillimin e tyre ishte marrė kryesisht Shefi i Shtabit tė Pėrgjithshėm, Petrit Dume dhe vartėsit e tij. Madje, nė konkluzionet e kėtyre stėrvitjeve kishin qėnė edhe udhėheqės tė PPSH-sė dhe tė shtetit dhe nuk ishin bėrė asnjėherė vėrejtje e tillė sipas akuzės.
    Po deponimet e Ballukut nė lidhje me rregulloret ushtarake?
    Rreth akuzės "pėr sabotimin e orientimit tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr pastrimin e rregulloreve ushtarake nga pikėpamjet e ushtrive tė huaja dhe pėrshtatjen e tyre sipas politikės ushtarake sė PPSh-sė, Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes" i pandehuri Beqir Balluku shpjegoi: "Pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik dhe daljen 'de fakto' nga Traktati i Varshavės, u morėn disa masa pėr tė futur nė rregulloret ushtarake disa forma dhe koncepte tė tjera pėr tė mėnjanuar metodat dhe konceptet e huazuara nga ushtria sovjetike. Me kėtė punė u ngarkuan drejtoritė sipas profilit qė tė hartonin rregulloret e reja. Nė fakt, u bė njėfarė pune. U bėnė disa korrigjime tė rregulloreve tė vjetra, apo dhe tė reja, por kėto nuk u shkėputėn nga prirjet e rregulloreve tė vjetra, pėr kėtė mbaj pėrgjegjėsi edhe unė si ministėr, por pėrgjegjėsinė mė tė madhe e kanė drejtoritė e ministrisė dhe Shtabi i Pėrgjithshėm, qė e kishte detyrė kryesore. Unė nuk jam udhėhequr asnjėherė nga mendimi qė tė mos pastroheshin rregulloret e vjetra, me influenca tė ushtrive tė huaja, pėr tė sabotuar udhėzimet e Kėshillit tė Mbrojtjes".

    HETUESI I BEQIR BALLUKUT
    Kristofor Martiro. Njė prej kuadrove tė spikatur tė Sigurimit tė Shtetit tė periudhės komuniste, i cili do tė bėhej viktimė e makinės shkatėrruese tė gjuetisė sė shtrigave, tė cilės i kishte shėrbyer me idealizėm ekstrem duke besuar verbasi nė propagandėn politike pėr interesat e popullit dhe tė atdheut. Ai ėshtė pikėrisht personi, i cili nė dhjetorin e vitit 1974 u mor qė nga Korēa ku kryente detyrėn e nėnkryetarit tė Degės sė Punėve tė Brendshme tė atij rrethi, pėr tė kaluar nė grupin hetimor pėr tė hetuar posaēėrisht akuzėn e veprimtarisė armiqėsore tė ministrit historik tė Mbrojtjes sė asaj kohe, Beqir Ballukun. E ndėrsa pėr 11 muaj Kristofor Martiro u detyrua tė punonte me nerva tė tendosura pėr tė formuluar dosjen e njeriut qė njihej si atentatori i flaktė i kohės sė luftės dhe shtetar shumė i lartė deri nė atė periudhė, kur gjatė procesit nuk gjente asnjė element tė tradhtisė qė i kishte denoncuar Enver Hoxha. E megjithėse Beqir Balluku vetėm 11 muaj pas arrestimit do tė shkonte para skuadrės sė pushkatimit, pėr tė cilėn nuk kishte kurrfarė mėdyshje se nuk do shpėtonte nga Enver Hoxha, edhe vetė Kristofor Martiro do tė bėhej viktimė e hetimit apo rolit tė tij nė kėtė ekzekutim. Kjo do tė ndodhte jo mė shumė se gjashtė vjet pas ekzekutimit tė gjeneralėve tė lavdishėm tė luftės, kur do tė vinte nė darėn e gjuetisė vetė Mehmet Shehun me Kadri Hazbiun. Do tė mjaftonte akuza e artikuluar nga Enver Hoxha, qė e cilėsonte Mehmet Shehun si kreun e grupit armiqėsor edhe tė ekipit tė Beqir Ballukut, qė tė binte nė pranga edhe vetė hetuesi i tij, Kristofor Martiro. Ishin kolegėt e tij qė do hynin nė zyrėn hijerėndė tė godinės sė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme pėr ta prangosur me akuzėn banale qė ka fshehur deklaratat e Beqir Ballukut, i cili paskish denoncuar si kryetar tė grupit vetė Mehmet Shehun. Nė kėtė mėnyrė Kristofor Martiro, pa marrė parasysh qė ishte njė nga pionierėt e luftės Nacionalēlirimtare nė tė cilėn kishte marrė pjesė qė nė moshėn 15-vjeēare, pavarėsisht se kishte qenė njė nga kuadrot e devotshėm tė vetė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, pavarėsisht se kishte qenė hetues edhe i njeriut tė rėndėsishėm tė ekonomisė shqiptare, Kiēo Ngjelės, pavarėsisht se kishte menaxhuar gjithė situatėn e familjes sė Mehmet Shehut pas vdekjes sė kryeministrit, do tė merrte mbi supe akuzėn mė tė rėndė, e cila kishte rėnduar edhe mbi tė pandehurit e mėdhenj qė ai vetė kishte hetuar. Kristofor Martiro, pra sipas akuzės politike tė lėshuar pamėshirshėm mbi tė, kishte bėrė tė mundur fshehjen e grupit tė Mehmet Shehut dhe Kadri Hazbiut, tė cilėt i kishte denoncuar gjatė hetimit vetė Beqir Balluku. Mosregjistrimi i kėsaj dėshmie tė Ballukut nė procesverbalin e formuluar nga Martiro sipas asaj akuze, kishte shpėtuar poliagjentin mė tė rrezikshėm tė historisė shqiptare, pra Mehmet Shehun. Kjo do tė thoshte qė Martiro nuk mund tė dėgjohej mė dhe as tė pretendonte tė bindte kėnd se Balluku s'e kishte pėrmendur askurrė Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun.
    Kėshtu, ish-pionieri i njėsiteve guerile tė kryeqytetit tė drejtuara nga Balluku, ndėrkohė qė ishte rreshtuar nė radhėt e formacioneve partizane tė Luftės Nacionalēlirimtare, ish-pjesėmarrės i luftės Nacionalēlirimtare qė nė moshėn 15-vjeēare, ish-hetuesi i Beqir Ballukut e Kiēo Ngjelės, ish-drejtuesi i strukturave qendrore tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme, qė kishte menaxhuar largimin dhe internimin e familjes sė Mehmet Shehut pas vdekjes sė tij, do tė pėrfundonte mbrapa hekurave tė qelive tė sigurisė tepėr tė lartė, ku kishin qenė edhe tė pandehurit qė ai kishte hetuar. Nuk do ta kishte parė i gjallė ditėn e lirisė jashtė burgut nėse nuk do tė vinte viti '91, kur Kristofor Martiro do tė lirohej me tė dėnuarit politikė, qė kishte kėrkuar Partia Demokratike e porsakrijuar.


    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  13. #12
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Hetuesi: Balluku mė deponoi se Petrit Dume kishte kundėrshtuar heqjen e gradave

    NGA: FATOS VELIU

    Zoti Kristofor. Njė ndėr akuzat apo pistat e hetimit tuaj ndaj grupit tė gjeneralėve mė tė rėndėsishėm tė viteve '70 dhe nė veēanti ndaj Beqir Ballukut ka qenė edhe "Sabotimi i Vijės sė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, (PPSH-sė) nė Ushtri".
    Pyetja ime pra nė kėtė numėr tė radhės, zoti Martiro, ėshtė se si vijoi dhe konkludoi hetimi qė ju i bėtė Ballukut nė drejtim tė akuzės pėr veprimtarinė e tij armiqėsore dhe sabotuese tė vijės sė PPSH-sė nė ushtri?
    Sė pari do tė doja tė qėndronim paksa edhe nė lidhje me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes dhe "Antitezat" e Ballukut, pėr tė cilat e kishte kryqėzuar Enver Hoxha, ku folėm hollėsisht nga numri i kaluar. Pėr rikujtesė mund t'ju them se sipas materialit tė Kėshillit tė Mbrojtjes, "Antitezat", ose siē u quajtėn ndryshe "Materiali i Zi", pėrgatitur nga Beqir Balluku, binin nė kundėrshtim me kriteret, parimet e Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr realizimin e fitoreve nė luftėn popullore. Ajo qė kam merak ėshtė fakti i njė lapsusi tė bėrė nga shkrimi i kaluar pikėrisht nė momentin kur ėshtė rrėfyer nga Beqir Balluku nė lidhje me fajėsinė e Hito Ēakos dhe Petrit Dumes.
    Mund ta pėrsėritėsh deklaratėn e Ballukut nė lidhje me problemin nė fjalė?
    Balluku i mori pėrsipėr tė gjitha dhe doli ashtu si tha ai nė tė vėrtetė. Ai deklaroi se: "Unė e krijova grupin e punės dhe dhashė udhėzime pėr pėrgatitjen e kėtij materiali. Nuk u konsultova, as me Shefin e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Petrit Dumen, as me Hito Ēakon, pėr krijimin dhe udhėzimet qė i dhashė grupit pėr pėrgatitjen e materialit. Ata morėn dijeni mė vonė, se njė grup po punonte njė material nė zbėrthim tė vendimeve tė Plenumit XII tė KQ tė PPSH-sė. Ata u njohėn edhe me disa fashikuj tė materialit qė po pėrgatitej nga grupi i punės. Madje, kanė bėrė edhe shėnimet e tyre mbi kėta fashikuj. S'janė dakord me ēėshtjet qė shtroheshin nė material, por vetėm kaq dhe nuk janė ulur pėr tė diskutuar me mua", - u shpreh gjatė hetimeve Beqir Balluku.
    Sipas tij, fashikujt me shėnimet e Petrit Dumes dhe Hito Ēakos duhej tė ishin nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes.
    Ju thatė se i vėrtetuat deponimet e tij dhe dolėn tė sakta, apo jo?
    Pikėrisht kėtu ėshtė dhe lapsusi i djeshėm, se unė pėr tė vėrtetuar deponimet e Beqir Ballukut kėrkova nė arkivin e Ministrisė sė Mbrojtjes dhe gjeta fashikujt e materialit qė po pėrgatitej, me shėnimet e Petrit Dumes dhe Hito Ēakos, ku ata shpreheshin qartė dhe saktė: "Nuk jemi dakord me shumė ēėshtje qė trajtohen nė material lidhur me mbrojtjen e vendit".
    Jua kuptova qartė merakun qė shprehni, ndėrsa mė duhet tė rikujtoj pyetjen e radhės, se si vijoi dhe konkludoi hetimi qė ju i bėtė Ballukut nė drejtim tė akuzės pėr veprimtarinė e tij armiqėsore dhe sabotuese tė vijės sė PPSH-sė nė ushtri?
    Ashtu ėshtė. Pas pėrfundimit tė hetimeve nė linjėn e parė, hetimet me tė pandehurit vazhduan me akuzėn qė iu bėhej atyre nga udhėheqja e lartė e PPSH-sė, tė cilėn sa e pėrmendėt dhe juve:
    "Pėr veprimtari armiqėsore dhe sabotuese ndaj vendimeve tė partisė;
    - Pėr revolucionarizimin e ushtrisė;
    - Pėr Letrėn e Hapur tė vitit 1966;
    - Pėr heqjen e gradave;
    - Pėr vendosjen e komiteteve tė partisė, komisarėve politikė, vijėn e masave nė ushtri etj.
    Si ishte ajo akuza specifike, pėr krijimin e njė Komiteti politik tė posaēėm vetėm pėr ushtrinė?
    Tė pandehurit dhe kryesisht Beqir Balluku, hetimin e tė cilit e bėja unė, akuzoheshin pėr krijimin e njė Komiteti Qendror tė Partisė nė ushtri, i cili sipas tyre ndodhej brenda KQ tė PPSH-sė, si njė strukturė e veēantė pėr realizimin e qėllimeve tė tyre armiqėsore dhe komplotiste.
    Ku synonte aludimi i kėsaj akuze?
    Pra, aludohej qė ushtarakėt e lartė, shtatė anėtarė dhe kandidatė tė Komitetit Qendror, kishin krijuar edhe organizmin e tyre, qė sipas akuzės ishte njė Komitet Qendror i veēantė.
    Po. Dhe si vijonte kjo akuzė e ēuditshme, qė pėr kohėn mund tė tė duket edhe paradoks?
    Sipas materialit, kėta persona kishin bėrė edhe mbledhje si aparat i Komitetit Qendror. Se kishin shtruar probleme, pra ishin shkėputur nga aparati i Komitetit Qendror tė PPSH-sė.
    Ēfarė ka deklaruar vetė Beqir Balluku, zoti Martiro, nė ēastet kur ju e keni pyetur pėr kėtė akuzė kaq tė ēuditshme tė gatuar nė zyrat qendrore tė politikės sė asaj kohe?
    Nė lidhje me kėtė akuzė, tė pandehurit deklaruan se kishin udhėzime nga udhėheqja e lartė e partisė, se ata, si anėtarė dhe kandidatė tė Komitetit Qendror tė Partisė qė ishin, tė bėnin konsultime pėr problemet qė kishin nė ushtri. Ndaj dhe kishin bėrė disa konsulta, por gjithsesi nuk kishin vepruar si njė forum partie dhe nuk merrnin vendime tė detyrueshme pėr t'u zbatuar nga forumet dhe organizatat e partisė nė ushtri, apo komandat ushtarake.
    Hetimet tuaja pėr kėtė rast?
    Nga hetimet e tė pandehurve Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Ēako dhe Rrahman Parllaku, nuk u vėrtetua se ata kishin krijuar njė KQ si aparat tė veēantė, nga Komiteti Qendror i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe udhėheqja e saj.
    Pra edhe Beqir Balluku nuk i pranoi akuzat, apo jo?
    Ashtu ėshtė. Gjatė hetimit, ish-ministri i Mbrojtjes nuk i pranoi kėto akuza, duke thėnė se ai asnjėherė nuk iu ishte kundėrvėnė vendimeve tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė pėr revolucionarizimin e ushtrisė. Beqir Balluku u shpreh se kurrė nuk kishte pasur rezervė pėr vendosjen e masave revolucionarizuese nė ushtri dhe se kishte punuar me ndėrgjegje pėr zbatimin e tyre.
    Ai kishte qenė dakord plotėsisht pėr heqjen e gradave nė ushtri dhe kishte dhėnė i pari shembullin pėr heqjen e tyre.
    Nė ē'mėnyrė kishte dhėnė shembullin nė heqjen e gradave kur ishin detyruar ta zbatonin tė gjithė?
    Siē mė rrėfente teksa e pyesja, siē po mė pyesni ju mua, pas vendimit tė partisė pėr heqjen e gradave ai kishte veshur njė uniformė pa gradat e gjeneralit dhe kishte vendosur kapelen e modelit kinez nė kokė dhe me kėtė uniformė kishte dalė nga zyra e tij nė Ministrinė e Mbrojtjes, qė tė shikonin edhe vartėsit, ushtarakė dhe civilė. "Kur dola nga zyra dhe hipa nė makinė, i thashė shoferit se si dukesha me uniformėn pa grada. Ai mė tha se dukesha tamam si njė karrocier i mirė. Pas kėtyre fjalėve qesha me tė madhe", - tha Beqir Balluku, teksa shpjegonte situatėn nė tė cilėn u ndodh pas heqjes sė gradave.
    Mirė pėr vete ai tregoi se e kishte pritur qetėsisht pa kundėrshtime dhe e kishte zbatuar menjėherė vendimin politik tė heqjes sė gradave, po pėr kolegėt e tij, drejtuesit madhorė tė dikasterit qė drejtonte, ēfarė tha pėr reagimin apo mosreagimin, pasi kam dėgjuar shumė thashethemnaja pėr atė situatė. Pra, ju ka dėshmuar gjė kur keni qenė nė hetimin e asaj situate?
    Pėr qėndrimin e mbajtur nga tė pandehurit e tjerė Beqiri deponoi:
    "Gjatė njė mbledhjeje me kuadrot nė kohėn kur diskutohej heqja e gradave, Petrit Dume u shpreh se ishte kundėr heqjes sė gradave, me mendimin se do tė dobėsohej kėshtu disiplina nė ushtri. Tė kėtij mendimi ishin edhe disa kuadro tė lartė tė ushtrisė. Por kur u mor vendimi nga PPSH-ja pėr heqjen e gradave nė ushtri, edhe Petriti dhe tė tjerėt u solidarizuan me vendimin e marrė".
    Po deponimet e Petrit Dumes nė lidhje me gradat, kush ishin?
    Nė tė njėjtėn linjė ishin edhe deponimet e Petrit Dumes. Ai u shpreh se Beqir Balluku kishte qenė qė nė fillim dakord me heqjen e gradave nė ushtri, ndėrsa ai vetė nuk kishte qenė dakord, me mendimin se kjo ndikonte nė indisiplinimin e ushtrisė, shthurjen e saj disiplinore, pasi nuk do tė kishte hierarki ushtarake. I pandehuri tha se mendimet e tij kishin qenė tė gabuara, por pa prapavijė ideologjike, pasi atėherė ishin nė fazėn e diskutimit, ndėrsa kur u mor vendimi ai ishte plotėsisht dakord me vendimin e marrė nga PPSH-ja dhe se nuk kishte nostalgji edhe mė pas pėr gradat e gjeneralit.
    Po pėr rolin udhėheqės tė partisė nė ushtri, pėr tė cilėn ėshtė akuzuar rėndė nė atė kohė, ēfarė ju ka dėshmuar vetė Balluku teksa e keni pyetur gjatė asaj periudhe tė fundit tė jetės sė tij?
    Lidhur me rolin udhėheqės tė PPSH-sė nė ushtri, Beqir Balluku deklaroi se kishte qenė me ndėrgjegje pėr vendosjen e komisarėve, pėr rolin e komiteteve drejtuese tė partisė, pėr zbatimin e vijės sė masave dhe se ai kishte punuar me bindje pėr zbatimin e orientimeve tė partisė pėr tė vėnė nė jetė kėto masa.
    Ore zoti Kristofor! Dua tė di nėse ka pranuar ndonjė faj apo gabim tė vetin Balluku, apo tė gjitha akuzat i ka rrėzuar dhe hedhur poshtė me lloj-lloj arsyetimesh dhe aludimesh? Pra, s'ka pasur asnjė lloj faji nga sa akuzohej?
    E vėrteta ėshtė se ai pranoi se nė stilin dhe metodėn e tij tė punės kishte pasur edhe disa tė meta dhe dobėsi nė luftėn kundėr disa koncepteve dhe mendimeve tė kuadrit oficer, qė binin ndesh me orientimet e partisė, siē ishin konceptet e komandės unike ku komandonte vetėm komandanti, pasi kjo sipas tyre ishte mė mirė, ndėrsa komitetet e partisė pengonin punėn e komandave, se nė kėto komitete bėnin pjesė edhe shoferė dhe ushtarė qė nuk merrnin vesh nga puna e ushtrisė.
    Pra nuk ishte dakord me njė vendim esencial qė vetė Enver Hoxha e kishte imponuar nė mėnyrė urdhėruese?
    Sipas tij, disa kuadro e quanin jonormale situatėn, kur urdhri i komandantit pėr veprime luftarake duhej tė diskutohej njėherė nė Byrotė apo Komitetet e partisė. "Kishte shfaqje tė mendjemadhėsisė e arrogancės nė disa kuadro, tė cilėt, duke mos pėrfillur vijėn e masave, qėndronin larg ushtarėve. Ata e quanin jonormale tė hanin e flinin bashkė me ushtarėt. Pėr tė gjitha kėto shfaqje negative nė zbatim tė orientimeve tė partisė pėr revolucionarizimin e mėtejshėm tė ushtrisė, mbaj unė pėrgjegjėsi nė radhė tė parė. Pėr kėto tė meta jam kritikuar edhe nga udhėheqja e partisė", - depononte Beqir Balluku.
    Pra ish-ministri mbante pėrgjegjėsi pėr vijėn e masave nė ushtri, qė ėshtė propaganduar dhe imponuar po me aq forcė?
    Ish-ministri kishte qenė dakord me vijėn e masave nė ushtri, por sipas tij, ndoshta edhe e kishte tepruar nė kėtė drejtim. Pas daljes sė Letrės sė Hapur tė KQ tė PPSH-sė, ai kishte mendimin se masat revolucionarizuese binin nė kundėrshtim me rregulloret ushtarake tė disiplinės, tė jetės sė brendshme e tė tjera.
    Po, e kishte zhvilluar, apo penguar, atė iniciativė nė ushtri, e cila dihej qė drejtohej nga vetė Enver Hoxha?
    "Pėr tė zbatuar vijėn e masave, - deklaroi ai, - dhashė urdhėr qė tė hiqej nga qarkullimi rregullorja e disiplinės, pasi ishte nė kundėrshtim me kėtė parim, por gabova, se heqja e kėtyre rregulloreve solli pasoja, si shthurjen e disiplinės ushtarake, dhe u bėnė shqetėsuese ikjet pa leje nga reparti. Pėr kėto veprime jam kritikuar rėndė nga udhėheqja e partisė dhe mbaj pėrgjegjėsi pėr to. Mendimi im se gjithēka do tė bėhej duke zbatuar vijėn e masave, ishte i gabuar. Ushtria nuk mund tė ecte pa rregulloren e disiplinės dhe rregulloret e tjera. Kėtė e konsideroj faj, por kurrsesi qėllimi im nuk ishte qė tė dobėsoja ushtrinė".
    Por mendoj se, ka qenė problemi qė te heqja e gradave dhe jo vetėm te momenti i disiplinės ajo shthurje qė ai ju dėshmonte pėr atė situatė?
    Nė fakt, heqja e gradave minoi hierarkinė ushtarake dhe nuk njihej mė oficeri nga ushtari. Mbledhjet e lira ku komandanti vihej nėn kritikat e vartėsve, heqja e rregullores sė disiplinės ku parashikoheshin masa ndėshkimore pėr moszbatimin e urdhrit dhe rregullave tė shėrbimit ushtarak, zėvendėsimi i tyre me vijėn e masave, veshjet prej doku tė dala boje dhe tė shkurtra (nga larjet) deri te kėrcinjtė e kėmbėve, udhėzimet qė oficerėt tė hanė dhe flenė bashkė me ushtarėt, sollėn uljen e ndjeshme tė rėnies sė autoritetit tė ushtarakėve tė lartė dhe pėr rrjedhojė njė gjendje tė rėndė nė ushtri. U bėnė menjėherė shqetėsuese ikjet pa leje tė ushtarėve nga repartet e shėrbimit. Edhe pse organet e pushtetit lokal dhe ato tė rendit i kthenin nė reparte, kėto fenomene pėrsėriteshin, pasi mungonin masat ndėshkimore ndaj tyre.
    Ka ndonjė shembull pikant do tė thoja?
    Qarkullonte nėpėr repartet e ushtrisė njė ngjarje qė i kishte ndodhur njė komandanti reparti, i cili e kishte pasur mjaft problematik efektivin pėr largimet pa leje nga ushtria. I kishte vajtur nė majė tė hundės indisiplinimi i ushtarėve dhe i drejtohej komisarit me fjalėt: "Edukoji komisar me vijėn e masave, se unė nuk kam ēfarė tė bėj". Pėr tė mbajtur nėn kontroll repartin, aq sa mundte tashmė me situatėn e krijuar, ai e rreshtoi efektivin dhe nxori pėrpara tij ushtarin mė problematik, dhe nisi t'i thotė disa herė me zė tė lartė: "E di se ēfarė tė bėj unė?". Ushtarėt u shtangėn dhe ishin nė pritje tė asaj qė mund t'i bėnte komandanti shokut tė tyre problematik. Por pas njė pauze, komandanti shkon dhe i thotė nė vesh me zė tė ulėt ushtarit tė parregullt: "Unė tė ha m...". Kjo ngjarje mori dhenė dhe dikur mbėrriti nė veshin e Mehmet Shehut.
    Dhe ēfarė i kishte thėnė Mehmet Shehu?
    Ky i fundit thėrriti komandantin dhe nisi t'i fliste me zė tė lartė se pėrse e kishte krijuar njė situatė tė tillė. Pasi e kishte dėgjuar duke qėndruar gatitur, oficeri i thotė: "Po ēfarė t'i bėja o shoku ministėr". Mehmet Shehu e pa i vrenjtur dhe i pėrgjigjet: "Po, nuk kishe se ēfarė t'i bėje, vetėm t'i haje m…. Largohu!"


    (Vijon nesėr)

  14. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Beqir Balluku: Le tė m'i fusin mua dhe ushqimet e harxhuara nga ushtria. Unė njė bark kam

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro. Ndėrsa nga numri i kaluar mė treguat mbi atė qė ka ndodhur me Beqir Ballukun nė ditėt kur ju e hetonit pėr akuzat pėr veprimtarinė armiqėsore dhe sabotuese tė vijės sė PPSH-sė nė ushtri, tashmė do tė doja tė kaloja nė njė pikė tjetėr. Pėr tė mos humbur kohė do tė doja tė dija se si kanė nisur dhe si vijuan marrėdhėniet tuaja dhe ajo qė ka pėrjetuar ish-ministri kur ju kaluat nė hetimin e pistės sė radhės sė akuzės, pikėrisht ato tė fushės ideologjike?
    Ashtu siē u shprehėt dhe ju nė pyetjen qė porsa mė bėtė, pikėrisht pas linjės sė hetimit pėr akuzėn pėr veprimtarinė armiqėsore dhe sabotuese tė vijės sė PPSH-sė nė ushtri, nisi linja e tretė e hetimit.
    Ku konsistonte kjo linjė hetimi?
    Kjo linjė lidhej me akuzat pėr veprimtari armiqėsore nė frontin ideologjik pėr tė sabotuar vijėn, parimet e format marksiste-leniniste tė partisė, ku tė pandehurit akuzoheshin se nė ushtri nuk punoheshin materialet e partisė dhe Komandantit suprem Enver Hoxha, ndėrsa pėrhapeshin kontrabandė materiale tė pėrkthyera politike, ideologjike revizioniste dhe borgjeze, kryesisht pėrkthime nga literatura sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės.
    Ju e dini se interesi ynė dhe i mbarė publikut teksa bisedojmė pikėrisht me juve si hetuesi personal dhe njeriu qė kontaktonit rregullisht me Ballukun nė 11 muajt e burgimit tė tij para vdekjes, ėshtė tė mėsojmė mbi reagimet dhe dėshmitė e Ballukut nė lidhje me sa akuzohej dhe pyetej. Pra, cilat janė deklaratat e tij kur akuzohej pėr ēėshtjet e sipėrpėrmendura?
    Lidhur me kėtė akuzė, i pandehuri Beqir Balluku gjatė procesit hetimor ėshtė shprehur se Ministria e Mbrojtjes kishte njė fond tė veēantė, miratuar nga lart, pėr tė siguruar literaturė nga ushtritė e huaja, tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės.
    Ku e kishte idenė e kėsaj literature, teksa ishte e ndaluar pėr kohėn?
    Ish-ministri mendonte se ishte e nevojshme tė sigurohej literaturė pėr kėto ushtri, pasi duhet tė njihej nga ana jonė mėnyra e organizimit, taktikat dhe veprimeve operative qė kryenin, armatimin qė pėrdornin etj. Kjo siē ma shpjegonte ai, ishte arsyetuar pėr tė ditur si t'u kundėrviheshim ne armiqve tanė tė mundshėm nė rast tė njė sulmi tė mundshėm. Pra sipas tij, kjo literaturė pėrdorej nė interes tė ushtrisė dhe tė mbrojtjes sonė.
    Po Beqir Balluku ishte ministėr, ku ishte penalizimi qė i bėhej atij nė lidhje me kėtė fenomen, pasi jo pėr ēdo gjė duhej tė jepte ai llogari?
    Beqir Balluku kishte miratuar fondet pėr sigurimin e kėsaj literature.
    Kuptova. Pra, ai fajėsohej vetėm se kishte ēelur fondin pėr kėtė literaturė, kėshtu qė kujt ia linte pjesėn tjetėr tė akuzės?
    Me pėrzgjedhjen sipas armėve dhe me pėrkthimin e saj merrej Drejtoria e Dytė (Drejtoria e Zbulimit Ushtarak) dhe Instituti i Studimeve Ushtarake nė Ministrinė e Mbrojtjes.
    E mbani mend prononcimin e saktė tė tij pėr kėtė fakt?
    "Unė nuk e kam ditur sasinė e madhe tė literaturės, qė siē po thuhet, ka hyrė nė ushtri, e po njihem me kėto fakte tani gjatė hetuesisė. Unė kam dhėnė urdhėr tė pėrkthehej libri `Strategjia e Ushtrisė Sovjetike', por nė pak kopje qė tė njeheshin kuadrot kryesorė tė ushtrisė. Nuk kam dijeni qė pėrkthimi i saj ėshtė bėrė nė shumė kopje, e qė ka shkuar deri poshtė nė reparte, gjė qė ėshtė shumė e dėmshme. Unė kam qenė ministėr dhe mbaj pėrgjegjėsi pėr futjen nė masė tė literaturės sė huaj, si dhe pėr shpėrndarjen e saj deri poshtė nė bazė dhe faji im ėshtė qė nuk mora masa sipas udhėzimeve tė Plenumit IV tė KQ tė PPSH-sė pėr ta kontrolluar dhe censuruar, pėr ta filtruar nga pėrmbajtja politike dhe ideologjike, pasi edhe kjo literaturė pėrmban politikėn e vendit qė e nxjerr. Unė jam pėrgjegjės pėr moszbatimin e direktivės sė partisė, pasi shpėrndarja e kėsaj literature ka sjellė dėme nė mendjet e njerėzve dhe ėshtė diversion ideologjik", - shpjegoi gjatė hetimit ish-ministri.
    Pra, nė njė farė mėnyre ai linte tė kuptohej se pėr kėtė literaturė kishin qenė tė interesuar vetė ushtarakėt, apo jo?
    E vėrtetė. Sipas Beqir Ballukut, pėr pėrkthimin e literaturės sė huaj kishin qenė tė interesuar tė gjithė kuadrot e lartė tė ushtrisė sipas sektorit tė punės sė tyre. Nė veēanti pėr t'u njohur me literaturėn e Ushtrisė sė Bashkimit Sovjetik ishin tė interesuar kuadrot qė kishin studiuar atje dhe kishin nostalgji.
    Ēfarė ishte futur konkretisht nė ushtri, qė tashmė i ishte perceptuar nė aktakuzė vetė ministrit?
    Nga kontrolli qė ishte bėrė nė ushtri nga aparati i KQ tė PPSH-sė, dilte se ishte pėrkthyer dhe futur nė repartet ushtarake njė sasi e konsiderueshme literature e ushtrive tė huaja, veēanėrisht sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės si "Psikologjia e ushtarit", "Mbi pedagogjinė", materiale kėto qė ishin pėrkthyer e shpėrndarė nga Drejtoria Politike e Ushtrisė.
    Cili kishte qenė saktėsisht udhėzimi i ministrit pėr kėtė literaturė?
    Udhėzimi i Beqir Ballukut kishte qenė qė ky material tė pėrkthehej dhe tė pėrdorej nga njė rreth i ngushtė kuadrosh brenda Drejtorisė Politike tė Ushtrisė, gjė qė u dėshmua edhe nga Hito Ēako, i cili e kishte udhėhequr atė drejtori. Ēako tha se ai vetė e kishte shpėrndarė literaturėn nė repartet e ushtrisė.
    Pas kėsaj piste, me sa di, ju keni vijuar hetimin ndaj ish- ministrit tė Mbrojtjes nė njė pistė tjetėr. Pra, nisi hetimi pėr akuzėn e radhės sė tij "pėr veprime antiligjore nė fushėn ekonomike nė ushtri?"
    Pas anės ideologjike, seancat hetimore ndaj Beqir Ballukut vijuan me linjėn e katėrt, qė ishte pikėrisht ajo e akuzės lidhur me shpėrdorimet nė ekonominė ushtarake.
    Me ēfarė materialesh apo faktesh e njohėt para se tė fillonit pyetjet ndaj tij?
    Ish-ministri u njoh me aktet e kontrollit ekonomik-financiar tė bėra nė dikasterin e Ministrisė sė Mbrojtjes, repartet ushtarake, Ndėrmarrjet Bujqėsore Ushtarake, nė Shtėpitė Qendrore tė Ushtrisė nė Tiranė, Durrės, Pogradec.
    Ēfarė ishte konstatuar saktėsisht nė kėto kontrolle?
    Nė kėtė kontroll ishte konstatuar se ishin nxjerrė norma dhe akte juridike nė fushėn ekonomike, qė binin ndesh me ligjet e shtetit. Ishin bėrė shpėrdorime dhe teprime nė shpenzime gjatė stėrvitjeve ushtarake, nė Ndėrmarrjet Ekonomike tė Ushtrisė, shpenzime tė kundėrligjshme nė Shtėpitė Qendrore tė Ushtrisė, e tė tjera qė kapnin njė shumė tė caktuar nė vlerė monetare. Kishte material, e tė dala kėto nga kontrollet e shtėpive tė oficerėve tė Tiranės, Durrėsit, Pogradecit, qė ngarkonin me pėrgjegjėsi ushtarakėt e lartė dhe patjetėr Beqirin.
    Nė ēfarė shkalle ishte ngarkesa ligjore qė i faturohej vetė Ballukut nga kėto statistika financiere tė konstatuara si shkelje?
    Sipas materialeve tė kontrollit, organet kompetente me kėto veprime antiligjore dhe antiekonomike "grupi i puēistėve ushtarakė tė lartė kishte vepruar si njė shtet brenda shtetit".
    Ēfarė ka dėshmuar vetė Balluku me kėto akuzat ekonomike tė shumėpėrfolura nga mbarė populli aq sa, me sa mbaj mend i kanė bėrė dhe kėngė?
    Lidhur me kėto akuza i pandehuri Balluku deponoi se i kishte firmosur ai rregulloret pėr ēėshtjet ekonomike tė Ministrisė sė Mbrojtjes dhe mbante pėrgjegjėsi si titullar i dikasterit qė ato binin nė kundėrshtim me ligjet e shtetit dhe kishin sjellė pasoja ekonomike. Por nga ana tjetėr, ai shpjegoi se kėto rregullore ishin pėrgatitur nga vartėsit e tij, tė sektorėve ekonomikė dhe juridikė, qė mbanin pėrgjegjėsi direkt pėr kėtė.
    E mbani mend deklaratėn e saktė tė tij?
    "Unė nuk e kam ditur qė kėto rregullore dhe udhėzime binin nė kundėrshtim me ligjet e shtetit", - tha ish-ministri. Sipas tij, nė shtėpitė e ushtarakėve nė Tiranė, Durrės dhe Pogradec ishte konsumuar ushqim gjatė kohės kur ka pasur mbledhje pune, stėrvitje e tė tjera dhe se ato janė menduar brenda normės ligjore, jo veprime tė paligjshme e abuzive.
    Nė fund ish-ministri tha:
    "Mirė, tė gjitha kėto shpėrdorime le tė m'i ngarkojnė mua. Le t'i marr unė edhe kėto. Unė njė bark kam pasur, sa do tė haja. Le tė m'i faturojnė mua deficitet e tyre. Tė venė edhe kėto me tė tjerat".
    Kėshtu u mbyllėn hetimet edhe nė kėtė linjė, qė do tė thoshte se ishin hetuar tė katėrta linjat e planifikuara.
    Zoti Martiro, nuk ju pyeta se ēfarė raportesh krijonit gjatė hetimit nė marrėdhėniet e tė pandehurve me njėri-tjetrin?
    E vėrteta ėshtė se gjatė procesit hetimor, vėmendje iu kushtua edhe marrėdhėnieve tė tė pandehurve me njėri-tjetrin dhe pėr veprimtarinė e tyre tė pėrbashkėt armiqėsore kundėr partisė dhe pushtetit popullor. Pėr kėtė u pyetėn edhe tė pandehurit. Qoftė nga deklarimet e tyre apo dhe tė dėshmitarėve tė tjerė u provua se midis tyre, dhe nė veēanti midis Beqir Ballukut, Petrit Dumes dhe Hito Ēakos marrėdhėniet e punės dhe ato shoqėrore nuk kanė qenė tė mira.
    Ēfarė konstatuat nė kontradiktat qė kishin pasur?
    Mes tė pandehurve tė sipėrpėrmendur ka pasur mjaft grindje e mosmarrėveshje nė punė e sipėr nė Ministrinė e Mbrojtjes.
    Pra, nuk u provua se ata kishin pasur midis tyre frymė grupazhi, siē ishin akuzuar?
    Asnjėherė nuk u provua se kėta tė pandehur kishin vepruar sė bashku pėr qėllime armiqėsore. Nuk u provua konkluzioni i udhėheqjes sė lartė tė partisė se "ata nė sipėrfaqe grindeshin me qėllim qė tė fshihnin bashkėpunimin e tyre nė pėrgatitjen e puēit ushtarak".
    Ku u bazuat veē tė tjerash pėr akuzat e mėtejshme tė tyre?
    Dokumente pėr akuzat nė ngarkim tė "grupit tė puēistėve" ishin materialet e KQ tė PPSH-sė dhe sidomos ato tė Plenumit V dhe VI, raportet dhe fjalimet e Enver Hoxhės, aktet e kontrollit nė Ministrinė e Mbrojtjes. Mbi bazėn e kėtyre dokumenteve u zhvillua hetuesia dhe u pėrdoren prova pėr gjykimin e veprimtarisė sė tyre "armiqėsore".
    A patėn organet e zbulimit material komprometues pėr ta nga sa akuzoheshin?
    Nga organet e Zbulimit dhe Kundėrzbulimit nuk pati realisht asnjė tė dhėnė qė tė bėnte fjalė pėr ekzistencėn e veprimtarisė armiqėsore nė bashkėpunim me agjenturat e huaja, pėr takimet me kėto agjentura, apo pėr marrėveshje tė pėrbashkėt me fuqitė imperialiste e revizioniste nė realizimin e "komplotit", pėrmbysjen e pushtetit popullor nė Shqipėri. Ato qė thuhen apo shkruhen nė ndonjė gazetė apo libėr, pėr gjoja takime me agjentura tė huaja dhe veprime tė pėrbashkėta me to, janė tėrėsisht tė pabaza dhe gėnjeshtra tė sajuara pėr tė pėrligjur dėnimin e tyre.
    Ju kujtohet ndonjė akuzė drejtpėrsėdrejti e Enver Hoxhės, teksa ju vėrtetonit tė kundėrtėn?
    Nė njė fjalim tė Enver Hoxhės thuhej se "Beqir Balluku ishte marrė vesh me revizionistėt sovjetikė qė ata tė zbarkonin 40 mijė forca ushtarake nė Shqipėri pėr tė pėrmbysur udhėheqjen e partisė dhe tė shtetit".
    Ju si hetuesi e vlerėsuat kėtė tė dhėnė, qoftė dhe retorike?
    Kjo e dhėnė u vlerėsua shumė nga hetuesit e ēėshtjes, pasi nėse rezultonte e vėrtetė dhe e marrė nga burime tė besueshme, atėherė do tė ekzistonte veprimtaria komplotuese e tė pandehurit.
    Konkluzioni i hetimit?
    Por, nga verifikimet nė rrugė operative dhe hetimore rezultoi se kjo e dhėnė e kishte burimin nga thėnia e njė fshatari tė thjeshtė nga rrethi i Lushnjės, i cili ishte shprehur:
    "Beqir Balluku do tė jetė marrė vesh me rusėt pėr tė zbarkuar nė Shqipėri nja 40 mijė ushtarė, e tė pėrmbysnin pushtetin".
    Dhe kishte shkuar nė fjalimin e vetė Enver Hoxhės?!
    Kjo e dhėnė ishte transformuar nga "do tė jetė marrė vesh me rusėt...." nė "ėshtė marrė vesh me rusėt...".
    Dhe?
    Pikėrisht kjo e dhėnė, pa u verifikuar, u bė publike, madje ndėrkombėtare, nga vetė kreu i PPSH-sė, Enver Hoxha. Ky ishte njė mashtrim.
    Tė dhėnat e tjera qė mund tė kishte hetimi?
    Nė dispozicion tė hetimit kishte tė dhėna tė tjera, tė dala nga diskutimet nė mbledhjet e aktivave tė partisė, organizatave bazė tė ushtrisė dhe tė terrenit, por nė kėtė tė dhėna nuk bėhej fjalė pėr ndonjė veprimtari konkrete armiqėsore pėr tė pandehurin Beqir Balluku, apo tė pandehurit e tjerė tė akuzuar.
    Po ēfarė ishin ato tė dhėna atėherė?
    Kėto ishin ēėshtje thjesht personale e tė rėndoma. Kishte tė dhėna tė shpifura si Beqir Balluku hėngri mish kėtu apo atje, se u poqėn pėr tė dy apo tri gjela deti, se vrau nė Pyllin e Divjakės njė dem nė vend tė njė derri tė egėr, se i sollėn njė sasi boze nga Mati dhe e vendosi nė Shtėpinė e Ushtarakėve nė Tiranė, se u shtrua njė darkė kėtu e atje pėr miqtė e tij, se ishin bėrė mbrėmje nė shtėpinė e atij e kėtij ku kishte dhe kėngėtare. Njė nga tė dhėnat ishte se kishte porositur rroba banje apo mjete pėr gjuetinė nė Itali, e tė tjera si kėto.
    Megjithatė, ai dhe u diskretitua nėpėr mbledhjet e kolektivave tė ushtarakėve, apo jo?
    Nė mbledhjet e organizatave tė partisė dhe tė kolektivave, tė deleguarit kėrkonin me insistim qė secili tė reflektonte pėr "veprimtarinė armiqėsore tė puēistėve", tė zbuloheshin rrėnjėt e saj dhe bashkėpunėtorėt.
    Dhe konkludimi?
    Pjesėmarrėsit tė shokuar nga kėrkesat, mundoheshin tė thoshin ose tė sajonin diēka, pėr tė treguar se ata ishin besnikė tė partisė dhe udhėheqėsit tė saj dhe se dėnonin "veprimtarinė armiqėsore tė Beqir Ballukut dhe tė puēistėve tė tjerė". Edhe nė kėto mbledhje ndodhte ashtu si nė plenumet e KQ tė PPSH-sė, ku tė gjithė i turreshin me pyetje, denigrime, trillime dhe sharje "viktimės", dhe propozonin pėr "ta shqyer" atė.
    Ēfarė keni menduar, teksa shikonit kėtė sjellje ndaj tij?
    Kjo sjellje neveritėse e "udhė-heqėsve tė partisė" bėhej pėr t'i bėrė qejfin ustait, pėr tė treguar besnikėrinė e tyre ndaj tij. Por shpejt u vinte radha edhe atyre tė ishin nė bankėn e tė akuzuarve pėr veprimtari armiqėsore dhe antiparti, e tė dėnoheshin si tė tillė me radhė e me radhė. Si nuk doli njė burrė dhe t'i ndalte dorėn satanait, t'u thoshte "Ndal!" kėtyre veprimeve gjakatare, qė po "korrte" patriotėt, revolucionarėt, luftėtarėt antifashistė, drejtues dhe heronj tė kėsaj lufte, pėrparimtarėt dhe njerėzit e ndershėm. Ajo dorė shkatėrroi familje e familje, gjymtoi njė popull tė tėrė.
    Ju thoni se kemi kohė pėrpara pėr tė vėrtetuar tė tjera gjėra nga sa janė thėnė?
    Koha dhe historia do ta zbardhin enigmėn se cila ishte ajo dorė e zezė qė e pėrgatiti, qė e ngriti nga hiēi, nga pėrdhosja morale dhe e fryu deri sa e bėn tė plotfuqishėm, sa tė priste koka sa herė qė nė mendjen e tij ishte krijuar ndonjė grup armiqėsor.
    Ēfarė i keni kėrkuar llogari tjetėr veē anės ekonomike apo ideologjike, apo tė tjera qė jeni shprehur mė lartė?
    Me udhėzim nga lart, Beqir Ballukut iu kėrkuan sqarime gjatė procesit hetimor pėr marrėdhėniet e tij me jugosllavėt, takimin me Titon gjatė kohės qė ai ishte Shef i Shtatmadhorisė pėr qėndrimin e tij nė Konferencėn e Partisė sė Tiranės nė vitin 1956, si i deleguar i KQ, qėndrimin pas prishjes sė marrėdhėnieve me Bashkim Sovjetik dhe marrėdhėniet e tij me udhėheqėsit e shtetit kinez, apo problem tjetėr.

    (Vijon nesėr)
    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  15. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Balluku: Nė '48-ėn kam bėrė takimin sekret me Titon

    NGA: FATOS VELIU

    Nė intervistėn ekskluzive tė Kristofor Martiros, vijojnė dėshmitė e pathėna mbi ndodhitė e 11 muajve tė qelisė sė ish-ministrit historik tė Mbrojtjes dhe "Heroit tė Popullit", Beqir Balluku.
    *- Ēfarė tregon Kristofor Martiro pėr hetimin mbi akuzat ideologjike tė Ballukut, tė fabrikuara nė zyrat qendrore tė ish-kolegėve dhe shokėve tė tij tė luftės.
    *- Kush janė dėshmitė e ēuditshme tė Beqir Ballukut mbi akuzat-surprizė, mbi forcat jugosllave qė donte tė vendoste nė Shqipėrinė e jugut.
    *- Ēfarė ka dėshmuar ai para Kristofor Martiros pėr vizitėn strategjike tė gjeneralit tė Titos, Kupreshanin, nė qytetet e jugut tė vendit.
    *- Biseda sekrete qė Balluku deklaroi para vdekjes, se kishte bėrė me Vukmanoviē Tempon kur nė vitin '48 kishte shkuar pėr vizitė ushtarake nė Jugosllavinė fqinje.
    *- Befasia e tij kur nė rezidencėn ku ishte vendosur, i kishte shkuar ftesa urgjente e marshallit Tito, i cili e priste posaēėrisht nė takimin e paplanifikuar.
    * Cilat kanė qenė bisedat sekrete qė kryeushtaraku shqiptar deklaroi se kishte bėrė nė atė vit tė '48-ės me liderin e supershtetit jugosllav Josip Broz Tito.
    *- Befasia e Kristofor Martiros kur nga vetė goja e Ballukut, mėsoi tė panjohurat e bisedimeve ushtarake jugosllave dhe nxitimi i tij pėr tė shkuar me Kadri Hazbiun nė arkivin ku ishte pasqyruar vizita e ēuditshme.
    *- Dėshmitė befasuese tė ish-ministrit nė ato ditė tė qelisė sė vėshtirė tė tij, teksa priste i tensionuar vdekjen e stisur, pėr urdhrat qė lėshoi nga Beogradi nė drejtim tė komandantit tė brigadės sė Pogradecit, Feti Smokthina, i cili do lironte me urgjencė ambientet pėr repartet jugosllave.

    (Vijon nga numrat e kaluar)

    Zoti Martiro, ndėrsa folėm pėr hetimin qė iu bė Ballukut mbi akuzat nė fushėn ideologjike dhe mė shumė pėr akuzat banale nė drejtim tė shpėrdorimeve ekonomike tė ndodhura nė ushtri, tė cilat i ishin ngarkuar nė mėnyrėn mė tė padrejtė vetė atij, do tė doja tė kalonim mė tej nė radhėn e pistave tuaja tė hetimit dhe pyetjeve. Pra unė doja t'ju pyesja se ku vijuan paskėtaj hetimet tuaja ndaj ish-ministrit tė ushtrisė dhe ish-kryetarit tė njėsiteve guerile tė kryeqytetit tė periudhės sė luftės, tė cilin ju personalisht e keni pasur epror tė asaj kohe kur ishit pjesėtar i atyre celulave?
    Pas atyre qė juve sa cituat, kaluam nė hetimin e akuzės sė shumėpėrfolur, pėr vizitėn e Beqir Ballukut nė Jugosllavi dhe pėr takimin e tij sekret me marshallin Tito, si dhe pėr diskutimin me tė pėr problemin e vendosjes sė divizionit jugosllav nė Shqipėri.
    Pyetjet qė iu bėnė Ballukut pėr kėtė fakt?
    Beqir Balluku, gjatė procesit hetimor u pyet pėr marrėdhėniet e tij me ushtarakėt jugosllavė qė ishin nė Shqipėri, pėr vizitėn e tij nė Beograd dhe takimin me marshallin Tito, pėr ardhjen e divizioneve jugosllave nė Shqipėri dhe qėndrimin e tij.
    Pėrgjigjja e tij nė lidhje me kėtė pyetje?
    Beqir Balluku, pėr sa e pyetėm mė lart, deklaroi:
    "Kur ishte nė detyrėn e Shefit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė Shqiptare, ishte njohur nė Shqipėri me gjeneralin jugosllav Kupreshanin, me tė cilin kishte bėrė sė bashku njė vizitė nė kufirin jugor tė Shqipėrisė dhe pikėrisht nė Gjirokastėr e Korēė, pėr ēėshtjet e mbrojtjes sė vendit.
    Nė vitin 1948, kishte shkuar nė Jugosllavi nė krye tė njė delegacioni ushtarak pėr bisedime pėr ēėshtjet ushtarake.
    Nė delegacion merrnin pjesė dhe Kristo Themelko, ish- drejtor i Drejtorisė Politike tė Ushtrisė; Tahit Kadare, ish-ushtarak i lartė nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, si dhe kuadro tė tjerė tė ushtrisė.
    "Problemet politike tė ushtrisė nė bisedimet me jugosllavėt i trajtonte Kristo Themelko, ndėrsa ato ushtarakė i trajtoja unė", - deponoi Beqir Balluku.
    Dhe ēfarė ju dėshmoi pėr atė vizitė ushtarake?
    Nė dėshminė e tij tha se njė ditė, kur ishte nė rezidencėn ku ishte vendosur delegacioni, kishte shkuar Vulunanoviē Tempo, ishte takuar me delegacionin dhe kishte marrė me vete Kristo Themelkon, pėr tė biseduar pėr problemet politike tė ushtrisė.
    Mė duket se ėshtė akuzuar se ka bėrė dhe njė takim sekret me Titon nė atė kohė. Pėr atė moment jeni duke mė folur?
    Po, po, aty do dal. Ai dėshmoi se pas ikjes, tė nesėrmen i kishte shkuar nė rezidencė njė gjeneral jugosllav, emri i tij pėr momentin nuk mė kujtohet se si ma tha, por qė ėshtė i fiksuar nė procesin e hetimit nė ēastet kur m'i rrėfente vetė Beqiri.
    Ēfarė ishte kjo vizitė, kur njė ditė mė parė kishte qenė njė figurė e njohur e Jugosllavisė komuniste tė asaj kohe, siē ishte Tempo?
    Ajo, sipas dėshmisė qė mė jepte vetė Beqiri, ishte njė vizitė, sa e papritur, aq dhe befasuese. Ishte befasuese, pasi ai i tha Beqirit se e ftonte pėr njė vizitė tė posaēme vetė marshalli Tito.
    E kishte nė plan apo program njė takim tė posaēėm me marshallin pėr detyrėn qė ai kryente nė atė kohė, pasi kemi parasysh qė ishte vetėm Shefi i Shtatmadhorisė sė Ushtrisė?
    Sipas tij, nuk e kishte nė plan njė takim me Titon.
    Shkoi?
    Po, po. Shkoi nė zyrėn e Titos. Mė tregoi se ishte impresionuar nga pritja e ngrohtė e Titos, pasi atėherė dihej fama e tij e jashtėzakonshme nė mbarė botėn.
    Ēfarė ju tha pėr bisedėn e bėrė?
    Gjatė bisedave, Titoja e kishte pyetur pėr marrėdhėniet e Shqipėrisė me Greqinė, pėr provokacionet e tyre, - nėse kėto ishin tė shumta nė kufirin shqiptar.
    Kemi parasysh se nė atė kohė, provokacionet greke ishin tė shumta nė kufirin shqiptar.
    Ju kuptova pėr periudhėn qė po flisni, por dua tė di se si vijoi ajo bisedė e tij me Titon. Pra ēfarė ju ka deklaruar vetė Beqir Balluku nė ato ditė tė vėshtira tė jetės, kur priste me ditė vendimin e egėr qė do t'i merrte padrejtėsisht jetėn?
    Ai mė tregoi se teksa foli pėr provokacionet greke, Titoja thirri njė gjeneral nė zyrėn e tij, i cili i solli disa harta, me shenjat ku ishin dislokuar forcat greke nė afėrsi tė kufirit shqiptar. Duke iu drejtuar hartave, Titoja i kishte thėnė Beqirit se forcat greke mund tė sulmojnė Shqipėrinė. I kishte mburrur forcat ushtarake tė Shqipėrisė, por kishte theksuar se, "nė kėtė situatė tė rėndė, edhe pse ushtria shqiptare ėshtė trime, nuk mund ta pėrballojė njė agresion tė grekėve."
    Ku donte tė dilte pas kėsaj rezymeje?
    Pas kėsaj, i kishte thėnė se Jugosllavia, si mike e Shqipėrisė, duhej tė mbronte territorin shqiptar. "Nė kėtė situatė, - kishte thėnė Titoja, duhet tė dislokohen disa forca tė ushtrisė jugosllave nė zonėn kufitare me Greqinė". Gjenerali jugosllav qė ishte prezent dhe kishte sjellė hartat nė zyrėn e Titos, tregoi shenjat nė hartė se ku duhej tė dislokoheshin kėto forca.
    Dhe ēfarė tė ka treguar pėr atė situatė qė i ishte paraqitur nga marshalli i Ballkanit?
    "Nga paraqitja e kėsaj situate, dislokimi i forcave greke nė afėrsi tė kufirit shqiptar, - deklaroi Beqir Balluku, - m'u krijua bindja se grekėt do tė sulmonin tokėn tonė. Si ushtarak mendoja se ishte e mundshme tė ndodhte njė gjė e tillė, duke marrė parasysh provokacionet, kėrcėnimet, marrėdhėniet e acaruara me Greqinė".
    Pra kishte rėnė dakord?
    Ai ishte shprehur se ishte dakord me dislokimin e forcave jugosllave nė tokėn shqiptare.
    Si ta kuptoj kėtė zoti Martiro, kur Balluku ishte veē njė gjeneral i lartė i kėtij shteti?
    Ju kuptova ku doni tė dilni, por sigurisht duhej argumentimi dhe bindja e ushtarakėve qė tė dilnin te vendimet qeveritare. "Kėshtu, nė lidhje me sa thoni, pikėrisht sipas deponimit tė Beqirit nė procesin hetimor tė kėsaj ēėshtjeje, i kishte deklaruar marshallit Tito se propozimet e tyre do t'i raportoheshin udhėheqjes shqiptare, Komandantit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė, Enver Hoxhės".
    Dhe kė kishte vėnė konkretisht nė dijeni pėr kėto propozime?
    Pėr kėto propozime, Beqiri kishte vėnė nė dijeni udhėheqjen nėpėrmjet ambasadės sonė nė Jugosllavi dhe nga Tirana ishte marrė njė pėrgjigje pozitive pėr ēėshtjen e divizioneve.
    Dhe ēfarė kishte ndodhur?
    Mbi bazėn e kėtij miratimi, Beqiri, qė nga Beogradi kishte urdhėruar qė forcat tona tė ushtrisė tė largoheshin nga kazermat e Pogradecit e tė dislokoheshin forca tė ushtrisė jugosllave nė kėtė vend.
    Doja t'ju pyesja zoti Martiro, se kėto deklarata qė ju jepte nė qeli vetė Beqir Balluku, ju si hetues, i merrnit tė mirėqena, apo bėnit edhe balancim dhe ballafaqim me dėshmi apo dokumente shtesė?
    Pėr tė vėrtetuar thėniet e Beqir Ballukut, qė binin ndesh me ato ēka ishin thėnė nga udhėheqja e partisė pėr ardhjen e divizioneve jugosllave nė Shqipėri, me autorizimin e administratės sė KQ tė PPSH-sė, studiova materialet qė ruheshin nė arkivin e Komitetit Qendror pėr periudhėn e vizitės sė Ballukut nė Beograd, nė krye tė delegacionit ushtarak. Sė bashku me mua ishte edhe Kadri Hazbiu.
    Dhe?
    Materialet i studiova nė njė sallė mbledhjesh tė KQ tė PPSH-sė. Nė morinė e materialeve gjeta njė letėr, fletė fletoreje, tė shkruar me shkrim dore nga ushtaraku Tahir Kadare, ish-anėtar i delegacionit ushtarak qė vizitoi Beogradin.
    Ēfarė ishte ajo letėr?
    Kjo letėr i drejtohej Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Ushtrisė. Nė tė ishte shkruar bukur urdhri i Beqir Ballukut pėr lirimin me urgjencė tė kazermave tė Pogradecit, pasi do tė vendoseshin atje forcat e ushtrisė jugosllave.
    Ē'bėtė pasi gjetėt kėtė letėr nė arkivin sekret tė partisė sė asaj kohe?
    Ia raportova kėtė ministrit Kadri Hazbiu, i cili e lexoi dhe kėrkoi nga arkivi i KQ tė PPSH-sė t'i bėhej njė kopje.
    Ēfarė dilte sipas atij dokumenti?
    Sipas kėtij dokumenti, dilte qartė se ishte miratuar vendosja e forcave jugosllave nė territorin e Shqipėrisė. Dilte problemi se si ishte realizuar kjo. Ministri mė udhėzoi qė tė njihej me kėtė dokument Beqir Balluku, dhe tė pyesja pėr tė.
    Po?
    I pandehuri mė tha se kishte dijeni pėr tė. Urdhri ishte dhėnė prej tij, kur ishte nė Beograd, pas takimit me Titon. Ish-ministri deponoi se urdhri ishte dhėnė pasi ishte marrė miratimi nga lart, por nuk pėrmendi emėr.
    Bėtė verifikim tė kėtij fakti?
    Nė rrugė hetimore dhe operative u bė verifikimi nėse ishte zbatuar nė praktikė ky urdhėr.
    Dhe si rezultoi?
    Ky veprim rezultoi i kryer. Kazermat ishin liruar me urgjencė dhe forcat e dislokuara nė Pogradec ishin vendosur nė Ēarshovė tė Leskovikut.
    Morėt dėshmi tjetėr paralele pėr kėtė fakt?
    U pyet komandanti i Brigadės sė Pogradecit, Feti Smokthina, pėr tė shpjeguar atė qė kishte ndodhur nė tė vėrtetė. Sipas dėshmisė sė tij, me njė urdhėr tė
    Ministrisė sė Mbrojtjes, kazermat nė Pogradec, ku ishte dislokuar brigada, ishin liruar me urgjencė, dhe forcat qė ai komandonte ishin vendosur nė fshatin Ēarshovė tė Pėrmetit, ku ishin nė kushte tė vėshtira banimi dhe furnizimi. Pra ishte bėrė fakt i kryer largimi i forcave tona ushtarake nga Pogradeci, pėr t'ua lėnė vendin forcave qė do tė vinin nga Jugosllavia.
    E ēfarė ju tregonte mė tej Balluku pėr veprimet me divizionin jugosllav, qė sigurisht, dihet tashmė qė nuk ka ardhur nė Pogradec?
    Pyeta Beqirin se si ishte vepruar mė tej me ēėshtjen e divizioneve jugosllave dhe pse nuk u dislokuan kėto divizione nė Shqipėri. Ai mė tha se, pas kthimit tė tij nga Beogradi, pra pas vizitės nė Jugosllavi, ishte diskutuar problemi i vendosjes sė divizioneve jugosllave nė vendin tonė. Sipas Beqirit, tė gjithė anėtarėt e Byrosė Politike, nisur edhe nga situata e acaruar me Greqinė, ishin dakord me propozimin e udhėheqjes jugosllave. Nė mbledhjen e Byrosė ishte menduar se, pėr situatėn e krijuar dhe pėr masat qė ishin marrė nė marrėveshje me jugosllavėt, tė njoftoheshin edhe sovjetikėt.
    Pra s'kishin qenė dakord sovjetikėt?
    Qeveria sovjetike ishte shprehur se nuk ishin vėnė nė dijeni nga pala jugosllave pėr situatėn dhe dyshonin pėr ndonjė agresion nga pala greke. Me kėtė pėrgjigje u njoh edhe pala jugosllave, e cila hoqi dorė nga kėrkesa pėr dislokimin e forcave tė tyre nė Shqipėri.
    Atėherė nuk ishin dukur kontradiktat e sovjetikėve me jugosllavėt?
    Mė vonė dolėn edhe kontradiktat e sovjetikėve me udhėheqjen jugosllave dhe kėshtu nuk u realizua ardhja e divizioneve jugosllave nė vendin tonė. Gjatė hetimit pėr kėtė ēėshtje, rezultoi se ishte dislokuar njė skuadrilje avionėsh nė aeroportin e Tiranės. Kjo, me miratimin e qeverisė shqiptare.

    (Vijon nesėr)

  16. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Beqir Balluku para hetuesit: Nė ‘61-shin Enveri mė la nė duar drejtimin e shtetit

    Nga: FATOS VELIU

    Vijojnė tė zbardhen ngjarjet e ndodhura nė qelinė e Beqir Ballukut, kur para ekzekutimit tė tij kryhej hetimi 11- mujor.
    *- Ēfarė deklaron njeriu i posaēėm qė bėnte takimet e pėrditshme me ish-ministrin e rrėnuar, pėr dėshmitė e tij nė hetimin e akuzės “Pėr veprimtarinė armiqėsore ndaj popullit dhe atdheut”.
    *- Si ia ka treguar Kristofor Martiros ngjarjen e vitit ‘56, kur ka qenė i deleguari kryesor i Konferencės sė Partisė sė Tiranės, tė drejtuar nga Fiqiret Shehu.
    *- Dėshmia e Ballukut nga qelia ku priste vdekjen e pamerituar, pėr tė vėrtetėn pse ka thėrritur me urgjencė vetė Enver Hoxhėn pėr tė ndėrprerė pushimet familjare nė Vlorė.
    *- Si e ka treguar ngjarjen e zhurmshme, kur Enveri i ardhur nga Vlora, ka hyrė vrullshėm nė sallėn e konferencės, ku diskutantėt e guximshėm ishin pėrgatitur tė pėrplaseshin pėrballė, pėr ta akuzuar deri nė luksin familjar tė tij.
    *- Kush kanė qenė kėrkesat e diskutantėve, pėr tė cilat Balluku nuk ka qenė dakord me kundėrshtimet e Enver Hoxhės?
    *- Dėshmitė e vetė Kristofor Martiros, nė hetimin e akuzės sė bėrė nga lideri komunist, se Beqir Balluku ishte marrė vesh me sovjetikėt qė tė zbarkonin nė Shqipėri me 40 mijė forca pėr pėrmbysjen e pushtetit tė tij.


    (Vijon nga numrat e kaluar)

    Zoti Martiro, njė histori e njohur nė lidhje me Beqir Ballukun pėr tė cilin e ka akuzuar publikisht Enver Hoxha ėshtė dhe ajo e Konferencės sė famshme tė Partisė sė Tiranės nė vitin 1956, e cila nė atė kohė ėshtė quajtur “Njollė e Zezė” nė historinė e partisė. Nė atė ngjarje enciklopedike ku ėshtė guxuar tė kritikohet vetė Enver Hoxha, madje zėvendėskomandanti i Shkollės sė Oficerėve, Iliaz Ahmeti, ka arritur tė bėjė debat tė ashpėr me tė, ėshtė shkarkuar nga detyra e sekretares sė parė edhe vetė bashkėshortja e Mehmet Shehut, Fiqireti. Qė tė dalim nė temė, nė atė ngjarje qė unė me tė drejtė e konsideroj enciklopedike edhe se Enver Hoxha e ka pėrmendur rregullisht nė shumė e shumė fjalime dhe materiale tė shkruara tė tij, me sa jam nė dijeni unė, i deleguar ka qenė pikėrisht Beqir Balluku. Ajo qė doja tė dija nga ju, si hetuesi i tij personal apo si personi si tė thuash i fundit i jetės sė Beqir Ballukut me tė cilin ai bisedonte lirshėm nė 11 muajt e qelisė sė tij ku ishte izoluar para se tė ekzekutohej, ėshtė nėse keni folur pėr atė ngjarje? Pra zoti Martiro, e keni pyetur apo e keni hetuar ju Beqir Ballukun nė lidhje me Konferencėn e famshme tė Tiranės tė vitit ’56 ku ka qenė i deleguar?
    Ashtu siē e thatė dhe juve, Beqir Balluku ishte i deleguar i Komitetit Qendror tė Partisė nė Konferencėn e Partisė Tiranė. Pėrveē tij, nė kėtė konferencė merrnin pjesė edhe anėtarė tė Byrosė Politike, pėrveē Enver Hoxhės, qė siē mund ta dini ka qenė me pushime nė Vlorė.
    Ju, e pyetėt Ballukun pėr tė vėrtetėn e asaj ngjarjeje qė Enver Hoxha e kujtonte gjatė gjithė jetės sė tij me njė urrejtje tė madhe?
    Patjetėr qė u pyet. Ai u pyet pėr qėndrimin e tij ndaj diskutimeve tė delegatėve nė kėtė konferencė.
    Dhe ēfarė ju ka thėnė?
    Balluku tha se situata nė atė mbledhje u tensionua nga pyetjet dhe diskutimet e disa delegatėve. Konferenca mblidhej pėr tė analizuar punėn e partisė nė Tiranė, por kjo pėrkonte me mbarimin e punimeve tė Kongresit XX tė Partisė Komuniste tė Bashkimit tė Republikave Socialiste Sovjetike, ku ishte dėnuar kulti i individit dhe ishin pėrmirėsuar marrėdhėniet e Bashkimit Sovjetik me Jugosllavinė e Titos, i cili ishte rehabilituar, si dhe tė tjera zhvillime nė fushėn e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Nė kėtė frymė, siē mė shpjegonte Balluku, u bėnė pyetje apo u diskutua nga delegatėt e thirrur nė kėtė konferencė. Kėta tė fundit kishin sjellė pėr diskutim shqetėsimet e organizatave tė partisė tė cilat i kishin deleguar nė atė konferencė.
    Pak a shumė opinioni ėshtė i njohur dhe i qartė mbi atė qė ka ndodhur, por ajo qė unė doja tė dėgjoja nga ju zoti Martiro, ėshtė se ēfarė ka shprehur vetė Balluku para jush si i deleguar i asaj mbledhjeje. Pra, ēfarė pyetjesh ai tregonte se i ishin bėrė Enver Hoxhės?
    Sipas Beqir Ballukut, disa nga pyetjet e bėra lidheshin: *- Me mosrehabilitimin nga Partia e Punės sė Shqipėrisė dhe udhėheqja e saj, e Tuk Jakovės dhe Bedri Spahiut.
    *- Kėrkohej dhe deri rehabilitimi i Koēi Xoxes.
    *- Ishin shtruar probleme tė pėrmirėsimit tė marrėdhėnieve me Jugosllavinė.
    *- Trajtimi ekonomik i udhėheqjes kur gjendja ekonomike ishte tepėr e vėshtirė.
    *- Krijimi i “bllokut” qė ndante udhėheqjen nga populli dhe ishte njė farė shkėputjeje nga parimet e luftės.
    Kuptova deri kėtu zoti Kristofor, por a ju ka treguar apo a ju ėshtė shprehur Beqiri tė paktėn nė ato momente tė fundit tė jetės sė tij, kur juve ju rrėfente atė ngjarje qė nė tė vėrtetė i kushtoi shumė, nėse nė atė konferencė kishte diskutantė apo kėrkesa qė ishin dhe tė sakta dhe qė duhej tė vlerėsoheshin me seriozitet nga Enver Hoxha dhe jo tė goditej si heretik i partisė?
    E vėrteta ėshtė se Beqiri mė shpjegoi se disa nga pyetjet apo diskutimet e asaj konference duhej tė ishin vlerėsuar. Por nė disa tė tjera u mor njė rrugė e gabuar qė binte ndesh me politikėn e partisė.
    Dua tė di se si ju ėshtė shpjeguar Balluku pėr faktin qė ka njoftuar me urgjencė Enver Hoxhėn, i cili duhej tė vinte nga Vlora ku bėnte pushimet?
    “Unė u ndodha nė njė situatė tė vėshtirė, pasi nuk isha nė gjendje tė jepja pėrgjigje, prandaj kėrkova qė tė vinte nė konferencė Enver Hoxha, i cili ishte me pushime nė Vlorė. Ky ishte edhe mendimi i anėtarėve tė tjerė tė Byrosė Politike qė ndodheshin nė konferencė”, mė ka deponuar Balluku.
    E ndėrsa e kemi dėgjuar nga vetė Enver Hoxha pėrshkrimin e momentit tė ardhjes sė tij nga Vlora, doja tė disa se si e pėrshkruante vetė Beqiri hyrjen e Enverit nė sallėn qė ziente nga diskutantėt e guximshėm?
    “Pas ardhjes sė Enverit situata ndryshoi”, - mė ka deklaruar ai.
    Pra qenka e vėrtetė sa ka thėnė vetė Hoxha. Por mė tėrhoqi vėmendjen njė deklarim i tiji, tė cilin juve sa e cituat, ku nė s’gabohem, Balluku, si i deleguar i asaj konference, nė vetvete, megjithėse nuk guxonte t’ua bėnte tė ditur, ka qenė dhe u jepte tė drejtė shumė diskutantėve. Pra si e shprehu mendimin e tij, se duhej tė merreshin nė konsideratė shumė kėrkesa tė diskutantėve?
    Saktėsisht nga ajo konferencė, qė siē e thoni dhe ju ka qenė shumė e zhurmshme, Beqiri mė ka deponuar se personalisht mendonte se duhej tė korrigjohej diēka.
    Konkretisht ku e vinte theksin, se mund tė ishin kėrkesa tė drejta tė asaj kohe tė cilat nuk janė bėrė tė ditura deri sot?
    Sipas tij, duhej tė rehabilitohej Tuk Jakova, pėr dėnimin e tė cilit nuk i kishte ardhur mirė. Pra kishte pasur rezerva pėr kėtė dėnim, por nuk i kishte shprehur.
    Megjithatė ai nuk u bashkua me ato mendime, madje as tė gjente mėnyrėn qė t’i bėnte tė qarta?
    Bazuar nė deklarimin e tij gjatė procesit, ai nuk kishte qenė as organizator dhe as nuk ishte bashkuar e dakorduar me kėto probleme. Edhe qėndrimi qė mbajti ishte nė pėrputhje me vijėn e partisė, pavarėsisht nga ajo ē’ka ndjerė. Edhe nga hetimi nuk rezultoi se Beqir Balluku ishte implikuar nė veprimtari armiqėsore nė kėtė konferencė, pra nuk kishte asnjė tė dhėnė qė ta vėrtetonte kėtė veprimtari armiqėsore.
    Kur pamė pistat e hetimit qė ndėrtuat pėr Beqir Ballukun, qė me arrestimin e tij kur juve ju caktuan tė plotėsonit dosjen e vėshtirė, ndėr tė tjera ishte dhe hetimi nė drejtim tė qėndrimeve dhe veprimeve tė tij nė situatėn kur Enver Hoxha prishi marrėdhėniet e vendit tė tij me Bashkimin e atėhershėm Sovjetik. Pra, e keni pyetur juve pėr kėtė temė?
    Hetimet ndaj Ballukut nuk u pėrqendruan shumė nė kėtė drejtim, pasi nuk ekzistonte material nė dosjen hetimore qė ta akuzonte tė pandehurin Beqir Balluku pėr veprimtari armiqėsore.
    Unė ju fola pėr njė tė dhėnė jo tė vogėl, kur ishte pėrmendur qėndrimi i tij ndaj prishjes sė marrėdhėnieve nė fjalė. Nuk e morėt parasysh si ēėshtje hetimore?
    E dhėna qė ishte shėnuar nė materialet e Partisė sė Punės sė Shqipėrisė ishte se Beqir Balluku ishte marrė vesh me sovjetikėt pėr zbarkimin nė Shqipėri tė 40 mijė forcave. U verifikua nė rrugė operative dhe u konstatua se nuk ishte e vėrtetė.
    Si e kundėrshtonte kėtė akuzė, qė do ta quaja tė tmerrshme?
    Beqiri nė hetuesi shpjegoi se ai kishte pasur nostalgji pėr Bashkimin Sovjetik nė kohėn e Stalinit, e nė veēanti gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, nga ku i mbanin sytė dhe veshėt. “Sukseset e sovjetikėve na entuziazmonin nė luftėn tonė. Andej e shikonim edhe ēlirimin e vendit, shkatėrrimin e fashizmit”, - deponoi ish-ministri gjatė procesit.
    Ju tregoi nėse ishte apo jo dakord me qėndrimin e Enver Hoxhės ndaj Hrushovit?
    Sipas tij, pas ardhjes nė fuqi tė Hrushovit kishte mbėshtetur vendimet e PPSH-sė dhe Enver Hoxhės dhe nuk kishte asnjė rezervė nė kėtė drejtim.
    Pra kishte qenė dakord?
    Po, po. Ai deklaroi se kishte qenė plotėsisht dakord me qėndrimin qė u mbajt ndaj Hrushovit, qė kur ky i fundit dėnoi Stalinin dhe rehabilitoi Titon.
    Bile, ai ka sqaruar edhe qėndrimin qė ka mbajtur ndaj provokimit tė rusėve, ndėrkohė qė udhėheqėsit e lartė tė PPSH-sė dhe tė shtetit, Enver Hoxha, Mehmet Shehu, Hysni Kapo dhe Ramiz Alia, shkuan nė mbledhjen e 81 partive nė Moskė.
    Ėshtė koha kur thuhet se vendi ėshtė drejtuar prej tij?
    Pra nė kėtė moment, vendin e drejtoi Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes. Ai u la nė drejtim tė shtetit si njeri i besuar. Ai nuk kishte asnjė lėkundje lidhur me prishjen e marrėdhėnieve me Bashkimin Sovjetik, edhe kur iu bė njė provokacion nga ushtarakėt sovjetikė qė ishin nė Shqipėri, pėr tė ditur se me kė ishte ushtria shqiptare.
    Si u ishte pėrgjigjur?
    Ai u ishte pėrgjigjur pa u lėkundur: “Ushtria ėshtė me Enver Hoxhėn dhe me popullin shqiptar.”
    Pra ju nuk konstatonit asnjė fakt tė implikimit tė tij armiqėsor, siē denoncohej nga vetė Enver Hoxha?
    Nėse ish-ministri i Mbrojtjes, Beqir Balluku, do tė ishte armik qė nė Konferencėn e Tiranės si bashkėpunėtor me “poliagjentin” Mehmet Shehu, - siē shkruante Enveri nė librin e tij “Titistėt”, ai e kishte shumė tė lehtė qė, nė bashkėpunim me forcat ushtarake sovjetike nė Shqipėri ta likuidonin udhėheqjen e PPSH-sė, tė merrnin fuqinė nė dorė dhe tė pėrmbysnin pushtetin popullor. Kėto janė vetėm trillime.

    (Vijon nesėr)

    PISTAT E HETIMIT TE BALLUKUT
    Nė bazė tė planit hetimor, hetimet do tė zhvilloheshin nė kėto drejtime kryesore: 1 - * Mbi veprimtarinė armiqėsore tė tė pandehurve kundėr vijės sė partisė nė ushtri.
    * Krijimi prej tyre i Antitezave (materiali i zi), qė u kundėrvi heshin Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes pėr Artin Ushtarak Popullor, pėr tė revizionuar vijėn ushtarake tė partisė.
    * Akuzat pėr sabotimin e fortifikimeve, stėrvitjeve, shkollėn e lirė e tė tjera.
    2 - Njė nga linjat e hetimit lidhej me akuzat pėr sabotimin e vendimeve tė Komitetit Qendror tė Partisė nė vitin 1966;
    * Pėr heqjen e gradave;
    * Krijimin e komiteteve tė partisė;
    * Vendosjen e komisarėve politikė nė ushtri, me qėllim qė tė luftonin vijėn ushtarake tė partisė dhe ta zėvendėsonin atė me njė vijė revizioniste e kundėrrevolucionare;
    * Tė asgjėsonin rolin udhėheqės tė partisė e karakterin revolucionar tė ushtrisė;
    * Ta kthenin atė nė ushtri kazerme;
    * Tė pėrshtatshme pėr puē e komplot ushtarak.
    * Ata akuzoheshin se kishin krijuar njė Komitet Qendror brenda KQ tė PPSH-sė, si njė strukturė tė veēantė, dhe se kishin bėrė mbledhje, shtruar aty probleme, duke u shkėputur kėshtu nga Komiteti Qendror i Partisė sė Punės sė Shqipėrisė.
    3 - Linja tjetėr e hetimit lidhej me akuzat pėr veprimtari armiqėsore nė frontin ideologjik, pėr tė sabotuar vijėn, parimet e normat marksiste-leniniste tė partisė.
    * Tė pandehurit akuzoheshin se nė ushtri nuk punoheshin materialet e partisė dhe Komandantit suprem Enver Hoxha, ndėrsa pėrhapeshin materiale tė pėrkthyera politike dhe ideologjike, revizioniste dhe borgjeze.
    * Pėr materialet thuhej se ishin kryesisht pėrkthime nga literatura sovjetike dhe e vendeve tė Traktatit tė Varshavės.
    4 - Problemet ekonomike nė ushtri pėrbėnin linjėn e fundit nė hetimin e tė pandehurve. Ata akuzoheshin pėr veprimtari antiligjore nė fushėn ekonomike nė ushtri.
    * Do tė hetoheshin sidomos normat;
    * Rregulloret qė ishin nxjerrė pėr administrimin ekonomik;
    * Shpėrdorimet;
    * Pėrvetėsimet e tė tjera.
    Sipas materialeve, dilte se kėto norma ishin nė kundėrshtim me normat e pėrgjithshme tė drejtimit ekonomik, qė u konsideruan si “veprime tė njė shteti brenda shtetit”.

    MARTIRO: ISH-MINISTRI KISHTE MUNDĖSI TĖ ELIMINONTE ENVERIN
    Nėse ish-ministri i Mbrojtjes, Beqir Balluku, do tė ishte armik qė nė Konferencėn e Tiranės si bashkėpunėtor me “poliagjentin” Mehmet Shehu, - siē shkruante Enveri nė librin e tij “Titistėt”, ai e kishte shumė tė lehtė qė, nė bashkėpunim me forcat ushtarake sovjetike nė Shqipėri ta likuidonin udhėheqjen e PPSH-sė, tė merrnin fuqinė nė dorė dhe tė pėrmbysnin pushtetin popullor. Kėto janė vetėm trillime.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  17. #16
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Martiro: Nė '75-ėn kam ēuar nė zyrėn Enver Hoxhės deklaratat shokuese tė Ballukut nė qeli

    Nga: FATOS VELIU

    Vazhdon zbardhja e ngjarjeve tė ndodhura me Beqir Ballukun, kur kalonte ditėt e fundit tė jetės nė qelitė sigurisė sė lartė tė burgut tė famshėm numėr 313 tė kryeqytetit.
    *- Cilat ishin deklaratat shokuese qė Balluku ka dhėnė nė ato ditė tė fundit tė jetės, pėr vizitėn e panjohur tė '72-shit nė Kinėn
    mike tė asaj kohe?
    *- Pse hetuesi Martiro, i shokuar nga deklaratat e Ballukut, nuk mundi tė bėnte asnjė pyetje, teksa dėgjonte rrėfimet e tij tė paimagjinuara, ku tregonte pėr situatat e pritshme politike tė vendit nė lidhje me Kinėn komuniste.
    *- Urgjenca e Kristofor Martiros pas ndarjes me ish- ministrin e pandehur, drejt zyrės sė vetė liderit suprem, Enver Hoxhės.
    *- Cila ka qenė biseda e bėrė me Enver Hoxhėn, nė ēastet kur Martiro i la nė dorė deklaratat e fundit tė Beqir Ballukut, tė firmosura me urgjencė edhe nga ministri Kadri Hazbiu?
    *- Ēfarė kishte nė dėshmitė e Ballukut, tė dorėzuara personalisht tek Enver Hoxha, qė u bėnė shkaku i arrestimit tė vetė Kristofor Martiros, ku pak vite me vonė u plas edhe vetė nė qelitė e tė pandehurve tė tij?

    (Vijon nga numri i kaluar)

    Zoti Kristofor. E ndėrsa nga numrat e kaluar ju bėtė prezent pėr mbarė publikun shqiptar dėshmitė e Beqir Ballukut pėr shumė pista hetimi ku ju i keni drejtuar pyetjet e shumėpėrfolura nė publik, nė kėtė numėr do tė doja tė ndalesha nė njė tjetėr dėshmi tė tij. Ajo qė do tė doja t'ju pyesja janė tė vėrtetat e bisedave tė tij me udhėheqėsit kinezė, qė ka takuar shpesh nga kryesimi i delegacionit tė lartė ushtarak nė vendin e Maos, me tė cilin gjithashtu do tė shpallej divorci. Pra, ju ka dėshmuar ai pėr takimet qė ka bėrė me kinezėt?
    Sipas shpjegimeve tė Beqir Ballukut, ai kishte qėnė disa herė nė krye tė delegacioneve ushtarake tė Shqipėrisė nė Republikėn Popullore tė Kinės.
    Kur kishte qenė hera e fundit nga momenti kur ju e hetonit nė kushtet e izolimit special tė tij?
    Hera e fundit kishte qėnė vizita e nėntorit tė vitit 1972.
    Me kė ishte takuar nga liderėt e Kinės? Ēfarė ju ka dėshmuar?
    Gjatė kėtyre vizitave, ai ėshtė takuar pėrveē ushtarakėve madhorė tė atij vendi, edhe me udhėheqėsit e lartė si Mao Ce Dunin dhe Cu En Lain, ku kishte diskutuar me ta pėr probleme politike, ekonomike dhe veēanėrisht probleme tė ushtrisė, tė mbrojtjes.
    Pėr shembull, nė lidhje me bisedimet pėr ushtrinė, tė ēfarė prizmi ishin?
    Ka shtruar atje problemin e furnizimit me materiale ushtarake pėr Forcat e Armatosura, me mjete dhe armatime luftarake pėr rritjen e fuqisė mbrojtėse tė vendit.
    Kishte diskutuar me udhėheqėsit kinezė pėr problemin e furnizimit me armė tė rėnda pėr ushtrinė, si tanke, avionė, raketa e tė tjera.
    Dhe ēfarė ju tregonte pėr tė vėrtetėn e kėtyre bisedimeve? Si shkonin?
    Sipas Beqirit, pėr kėtė problem ka pasur mosmarrėveshje me palėt kineze. Bile, ish-ministri tregonte se kur u diskutua pėr aviacionin, kryeministri kinez ishte shprehur se Shqipėria nuk kishte territor pėr njė aviacion tė fuqishėm luftarak dhe se duhet tė merrnim vetėm disa avionė pėr parada.
    Pėrse ka pasur pėrplasje tė tjera?
    Pėrplasje pikėpamjesh me kinezėt kishte edhe pėr faktin se kėta tė fundit mendonin se ushtria shqiptare duhej tė pajisej me armė tė lehta, sepse kishin bindjen se ne nuk mund tė mbroheshim nga koalicione tė NATO-s dhe Traktatit tė Varshavės. Nga deklarimet e Beqirit, kinezėt ishin shprehur se do tė na ndihmonin, por ata ishin larg dhe kjo ndihmė konsistonte vetėm nė mbėshtetjen politike dhe me materiale tė ndryshme. E vėrteta, gjithnjė sipas tij, ishte se kinezėt nuk ishin kursyer nė furnizimin e ushtrisė sonė me materiale.
    Ēfarė ju ka deklaruar Balluku pėr problemet dhe mosmarrėveshjet me udhėheqėsit e atėhershėm kinezė, kur nė atė vit kur ju bėnit hetimet nuk e kishit fare idenė e kėtyre mosmarrėveshjeve, pasi Kina nė atė moment konsiderohej aleatja dhe mikja e madhe e Shqipėrisė?
    Beqir Balluku sqaroi gjatė hetimeve disa probleme rreth bisedave me udhėheqėsit kinezė. Ai u shpreh se Cu En Lai nė disa raste ishte treguar i ngushtė nė dhėnien e ndihmave pėr vendin tonė.
    Po pėr kryetarin Mao, ēfarė ju deklaroi?
    Ndryshe kishte ndodhur me Mao Ce Dunin, pasi ky gjithnjė kishte porositur qė tė mos kursehej asgjė pėr tė ndihmuar Shqipėrinė. Sipas Beqirit, Mao i kishte nė konsideratė kushtet e vėshtira dhe pamundėsinė e vendit tonė pėrballė NATO-s apo Traktatit tė Varshavės. Mao pra, ishte mė dashamirės dhe mė dorėlėshuar nė ndihmėn e vendit tė tij ndaj nesh.
    Dua tė di se ēfarė ju ka treguar Beqir Balluku nė ato momente pėr problemet e mprehta politike?
    Ndėrmjet tė tjerave, Beqir Balluku ka deponuar se me udhėheqėsit kinezė ka biseduar edhe pėr marrėdhėniet mes dy palėve, probleme ndėrkombėtare e tė tjera. Ai shpjegoi se pas largimit tė Hrushovit nga posti i drejtuesit tė PK tė BRSS-sė, kishte shkuar nė Kinė, nė krye tė njė delegacioni ushtarak, nė vitin 1964. Po, dhe bisedat?
    Gjatė bisedave me Mao Ce Dunin dhe Cu En Lain kėta i kishin thėnė:
    "Tani Hrushovi, ky renegat ra dhe nė Bashkimin Sovjetik kishin ardhur nė pushtet forca tė reja politike. Interesi i kampit socialist dhe i lėvizjes komuniste kėrkon qė ne t'i pėrmirėsojmė marrėdhėniet me BRSS-nė".
    I kishte kompetencat Beqir Balluku pėr tė vendosur pėr gjėra kaq madhore tė shtetit, siē ishte problemi i aleancave tė jashtme dhe marrėdhėnieve tė shtetit. Ēfarė ju ka deklaruar se mendonte dhe ėshtė pėrgjigjur ai personalisht pėr kėtė problem shumė tė mprehtė pėr kohėn?
    Beqiri tha se personalisht nė ndėrgjegjen e tij nuk ishte kundėr kėsaj pikėpamjeje. Por njėkohėsisht ai nuk mund t'ua shprehte kėtė kinezėve, u la tė kuptohej se mendimet e tyre do t'i shtronte nė udhėheqjen shqiptare. Po ashtu, kinezėt ishin shprehur edhe pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve tė Shqipėrisė me Jugosllavinė, Rumaninė, meqė kėta konsideroheshin si aleate tė Kinės.
    Dhe ēfarė bėri Beqiri pas kėtyre bisedimeve?
    Sipas Beqirit, kur mbėrriti nė Tiranė kishte bėrė si zakonisht raportin pėr udhėheqjen e lartė tė PPSH-sė, ku sqaronte me detaje edhe bisedat qė kishte zhvilluar me udhėheqėsit kinezė dhe problemet qė ishin shtruar nė to, propozimin e tyre pėr tė pėrmirėsuar marrėdhėniet me PK tė BRSS-sė, por pa diskutim asgjė rreth bindjeve tė tij.
    A e dinit se Enver Hoxha nuk do tė binte kurrsesi dakord me kėto ide, pasi kishte qenė vetė ai qė i kishte krijuar kėto marrėdhėnie?
    Ai e kishte tė qartė se Enver Hoxha nuk do t'i pranonte kėto propozime. Madje, Enveri reagoi rreptė ndaj propozimeve kineze, duke u shprehur se nuk do tė kishte asnjė marrėdhėnie me revizionistėt sovjetikė dhe as me revizionistėt jugosllavė.
    Pra, propozimet kineze u hodhėn poshtė nga udhėheqja shqiptare?
    Nė deklarimet e tij, i pandehuri Balluku tha se vitet e fundit marrėdhėniet shqiptaro-kineze ishin ftohur shumė.
    Ku ishin konstatuar?
    "Kishte mes nesh divergjenca ideologjike e politike, qė u reflektuan edhe nė marrėdhėniet ushtarako-ekonomike", deklaroi Beqiri. Sipas tij, nė vizitėn qė kishte bėrė nė Kinė nė nėntor tė vitit 1972, e kishin pritur shumė ftohtė dhe nuk ishin tė gatshėm tė plotėsonin kėrkesat e paraqitura pėr ushtrinė.
    Rezultuan mungesat?
    Patjetėr qė rezultuan. Siē mė dėshmonte Balluku, pas kėsaj nuk vinin mė furnizimet ushtarake si mė parė, por pengoheshin me arsyetime tė ndryshme. Kėshtu ndodhte edhe me furnizimet pėr sektorin ekonomik. Sipas tij, po prisheshin marrėdhėniet e Shqipėrisė me Kinėn dhe pėr kėtė ishte i shqetėsuar.
    Siē e thamė edhe mė lartė, jemi nė kohėn qė juve as e kishit idenė nga sapo ndodhte me Kinėn dhe tashmė po e dėgjonit pėr herė tė parė, apo jo?
    Ndėrkohė qė po hetoja Beqir Ballukun, nuk dija asgjė pėr ftohjen e marrėdhėnieve shqiptaro-kineze.
    Jam kurioz tashmė, nėse reaguat ta ndėrprisnit apo vijuat me pyetje?
    I dėgjova me vėmendje shpjegimet e Beqirit, por nuk i bėra asnjė pyetje, pasi nuk ma lejonte platforma e Organeve tė Sigurimit tė Shtetit.
    Pse, ēfarė ishte kjo platformė?
    Udhėheqja kineze dhe PKK-ja konsideroheshin nė atė kohė nė materialet e partisė dhe udhėheqėsit tė saj si miq tė mėdhenj marksiste-leniniste tė vendit tonė, aleatė tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė.
    Megjithatė, ai depononte pėr njė ēudi tė pakonceptueshme pėr ju nė atė kohė. Pra, mund tė themi se ju bėnte disa deklarata tė papublikuara mė parė. Si vepruat kur nuk jua lejonte dhe platforma e Sigurimit?
    Konform rregullave tė pėrcaktuara nė platformė, nxora shėnimet nga incizimi dhe pėrgatita njė informacion pėr ē'ka kishte deponuar Beqiri pėr kinezėt dhe ia dorėzova ministrit tė Brendshėm. Kadri Hazbiut i raportova dhe me gojė pėr kėto deponime dhe i kėrkova udhėzime se si tė veproja, ēfarė duhet tė bėja me to, t'i ktheja nė proces hetimor apo jo.
    Po Hazbiu reagoi?
    Ministri e lexoi informacionin, dėgjoi atė qė i shpjegova me gojė dhe pas kėsaj mė tha se do tė njoftonte udhėheqjen pėr kėto deponime.
    Do shkonte mė lartė?
    Ishte fjala pėr te i madhi fare. Informacioni u rishtyp nga sekretarja e ministrit sipas rregullave pėr udhėheqjen. Informacionin e firmosa edhe unė si hetues i tė pandehurit Beqir Balluku. Ministri bėn nė njė copė letėr shėnimin: "Shoku Enver po tė dėrgoj njė material qė ka dalė nga hetimi i Beqir Ballukut, ku bėhet fjalė pėr problemin me kinezėt". Pasi e protokolluan materialin e futėn nė njė zarf, qė u vulos nė prezencėn time. Ministri mė tha se duhet ta ēoja unė kėtė material nė KQ tė PPSH-sė dhe t'ia dorėzoja sekretarit tė Enver Hoxhės.
    Pėrfunduat nė zyrėn e Enverit?
    Direkt kam shkuar nė Komitetin Qendror, nė paradhomėn e zyrės sė Enver Hoxhės. Ia zgjata zarfin sekretarit tė tij, Haxhi Kroi.
    Nuk e takuat Enverin?
    Po, po e kam takuar. Ka qenė pikėrisht momenti kur ju thash se isha nė zyrėn e sekretarit tė tij, Haxhi Kroi. Nė kėtė kohė doli nga zyra Enveri dhe mė pėrshėndeti. Kroi mė prezantoi tek ai, duke i thėnė se isha hetuesi i Beqirit dhe se kisha pėr t'i dorėzuar, me porosi tė Kadriut, njė material qė kishte dalė gjatė hetimit tė ish-anėtarit tė Byrosė. Ndėrkohė qė i dha nė dorė materialin.
    Ēfarė biseduat?
    Mė pyeti si isha. Si i kisha nga shtėpia. A lodhesha etj., etj. Tė them tė drejtėn ka qenė njė takim normal dhe mė ka respektuar shumė. Nuk di mė tej, ashtu siē nuk di si pėrfundova dhe nė burg, duke mė mohuar qė ia kisha dhėnė atė material pėr tė cilin po ju tregoj.
    Kaq ishte takimi?
    Ai me materialin nė dorė, teksa mė dha dorėn pėr tė ikur nė zyrėn e vet ngjitur asaj tė Haxhiut, mė pyeti si me tė qeshur: "Hė do marrėsh zarfin e firmosur?" dhe u largua duke pėrshėndetur. Pra, kaloi nė zyrėn e vet, ku lexoi informacionin, por qė siē tė thashė, informacioni do tė mė mohohej mė vonė, kur tė isha nė qeli si i pandehur. Madje do tė akuzohesha se nuk kisha informuar dhe shumė deklarata tė tjera tė Ballukut, qė paskish dhėnė pėr Mehmet Shehun, por qė i kisha fshehur unė, gjė qė s'ishte fare e vėrtetė. Ai material ishte disi ndryshe nga rrėfimet e tjera dhe nė bazė tė rregullit apo platformės sė Sigurimit, unė e ēova siē e shikoni deri nė zyrėn e Enverit.
    Pas kėsaj ēfarė bėtė?
    Pas kėsaj, sipas rregullit, Haxhiu firmosi zarfin qė mori materialin sekret me dėshmitė e fundit tė Beqir Ballukut, tė cilin e mora me vete pėr ta ēuar pėr protokollim nė sekretarinė e ministrit Hazbiu nga ishte nisur materiali.
    Pra, firmoseshin zarfet?
    Po, po. Kishte rregulla tė forta pėr materialet sekrete qė kishin rėndėsi tė veēantė shtetėrore, aq mė shumė kur shkonin drejt tek Enver Hoxha. Pėr shembull, unė pėr t'ju shuar paksa kuriozitetin, mund t'ju them se kur Hazbiu mė nisi pėr nė zyrėn e Enver Hoxhės pėr tė ēuar dorazi materialin nė fjalė, kuptova se kishte telefonuar Haxhi Kroin, pra sekretarin e tij. Kur unė shkova te hyrja kryesore e Komitetit Qėndror ishin nė dijeni pėr shkuarjen time.
    Edhe te dera poshtė e godinės sė Komitetit Qendror, ku ishte zyra e Enver Hoxhės e dinin arsyen e shkuarjes suaj?
    Jo, ata nuk e dinin arsyen, por kur dikush nisej pėr nė zyrė tė Enver Hoxhės, Haxhiu njoftonte pėr tė mos pasur as mė tė voglėn pengesė. Kėshtu unė kalova menjėherė pa as mė tė voglėn vonesė drejt e nė zyrėn e Haxhiut, i cili mė priste nė kėmbė. Pas kėsaj, ai telefonoi tek Hazbiu mbėrritjen time. Po kėshtu e njėjta gjė ndodhi kur mė dha zarfin e firmosur, pas marrjes sė materialit personalisht nga Enver Hoxha. Pas kėsaj, edhe Hazbiu ishte nė dijeni pėr nisjen nga zyra e Haxhiut.
    Pra, u rikthyet nė zyrėn e Kadri Hazbiut?
    Po, po. Ai mė priste se ishte njoftuar pėr daljen nga zyra e Haxhi Kroit. Sa mbėrrita, i raportova Kadri Hazbiut se e kisha dorėzuar materialin. I dhashė edhe zarfin e firmosur nga sekretari i Enverit, Haxhi Kroi.
    Ju ishit nė dijeni se ishte bėrė telefonata pėr nisjen tuaj edhe nė zyrėn e Hazbiut?
    Ma tha vetė ministri. Mė tha se ai e kishte marrė nė telefon, pėr t'i thėnė se e kishte marrė materialin.
    Po?
    Pas kėsaj, e pyeta Kadriun se si tė veproja. Pra, fjalėn e kisha qė tė vijoja pyetjet hetimore nė lidhje me ēėshtjen e re qė na doli nė skenė dhe qė s'ishte publikuar nga kush? T'i fiksoja deponimet e Beqirit nė proces hetimor? Tė zhvilloja hetime? Pra, me njė fjalė ta pyesja mė tej Beqirin pėr kėtė problem apo jo?
    Dhe pėrgjigja e tij tani qė u vu nė dijeni vetė Enver Hoxha?
    Ai mė tha se nuk duhet tė kryeja hetime me tė pandehurin pėr kėtė ēėshtje, por do tė mė njoftonte mė vonė se si do tė veproja.
    Tė njoftoi?
    Pas njė apo dy ditėsh mė thėrret nė zyrė Kadri Hazbiu, ku mė thotė se do tė shkonim bashkė te Beqir Balluku. Ashtu bėmė.
    Pra, Kadriu shkoi nė qelinė e Ballukut?
    Jo nė qeli. Ne shkuam sė bashku. Nė kėto raste urdhėronim thirrjen e tij nė dhomėn e hetimit dhe e sillnin. Kėshtu ndodhi atė ditė. E thėrritėm Beqirin nė hetim dhe Kadriu e pyeti po rreth kėtij problemi.
    Tė kujt saktėsisht?
    Rreth bisedės qė ai kishte bėrė me udhėheqėsit kinezė.
    Dhe pėrgjigja e Ballukut?
    Ish-ministri Balluku pėrsėriti korrektėsisht tė njėjtat gjėra qė mė kishte thėnė edhe mua. Mė pas Kadriu u largua, ndėrsa unė vazhdova pyetjen e tij pėr probleme tė tjera, parashikuar nė platformėn hetimore.
    Nuk mė thatė nėse ju dha Kadriu leje pėr tė pyetur rreth problemit kinez?
    Pas dy ditėsh, ministri i Brendshėm mė thėrret pėrsėri nė zyrė dhe mė tha se kėto materiale duhet t'i fiksoja nė proceset hetimore sipas rregullave tė hetimit, duke firmosur edhe i pandehuri. Ai mė udhėzoi qė kėto procese tė vendoseshin vetėm nė dosjen hetimore, por jo nė atė gjyqėsore dhe sipas tij, kjo ishte porosi nga lart, nga udhėheqja e PPSH-sė. Kėshtu veprova, por si Prokurori i Pėrgjithshėm edhe kryetari i Gjykatės sė Lartė ishin njohur me to. Nė tė njėjtėn kohė tė gjitha kėto materiale shkuan veēmas edhe nė aparatin e KQ tė PPSH-sė.
    Si ishte ajo puna e arrestimit tuaj pėr kėto materiale? Nėse e kuptova qartė, juve u akuzuat se i kishit fshehur kėto informacione?
    Kur "fshesa e hekurt" ra edhe nė Ministrinė e Brendshme, pas emėrimit si ministėr tė Brendshėm tė Hekuran Isajt, unė u arrestova dhe u akuzova se "pėr qėllime armiqėsore nuk u vendosėn deponimet e Beqir Ballukut nė dosjen gjyqėsore". Ēfarė idiotizmi!? Pėr deponimet e tė pandehurit ishte vėnė nė dijeni tė plotė Enver Hoxha dhe ishte vepruar plotėsisht sipas udhėzimeve tė tij.

    (Vijon nesėr)

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  18. #17
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Balluku para vdekjes ruante respekt pėr Enverin

    Nga: FATOS VELIU

    Si vijuan hetimet mbi Beqir Ballukun, gjatė kohės qė po arrestoheshin armiqtė e radhės tė Shqipėrisė komuniste, pėr akuzat e sabotimit tė ekonomisė socialiste.
    *- Urdhri urgjent pėr Kristofor Martiron, qė tė zbulonte lidhjen organizative tė kryegjeneralit tė famshėm, me ekipin e akuzuar tė Kiēo Ngjelės.
    *- Ēfarė ka deklaruar nga qelia vetė Beqir Balluku, kur Martiro e pyeste pėr njohjet e tij personale me Kiēo Ngjelėn, Abdyl Kėllezin dhe Koēo Theodhosin.
    *- Dėshmitė e Kristofor Martiros pėr bisedat intime qė ka bėrė nė ato ditė para vdekjes me ministrin historik tė Mbrojtjes, Beqir Ballukun.
    *- Si bėhej hetimi i pėrditshėm i tij dhe trajtimi special nė orėt e tjera, nė qelinė misterioze tė sofistikuar me rojet vigjilente, qė i rrinin ngjitur me kafazin e tmerrshėm tė qelisė.
    *- Pėrse ai kėrkonte me insistim hetuesin, kur Martiro vononte vizitėn nė dhomėn e pyetjeve apo mendonte tė shmangte hetimin e ditės.
    *- Shakatė e tij me njeriun e fundit tė jetės, me tė cilin nė dhomėn e hetimit bisedonte pėr orė tė tėra pėr jetėn e tij private, dhe amanetet e veēanta qė kishte merak pas vdekjes.
    *- Kush janė thėniet e Beqir Ballukut pėr natyrėn e Enver Hoxhės, tė cilin e kishte njohur qė nė orėt e para tė luftės, kur takoheshin si miq tė dashur nė bazat e celulave komuniste.
    *- Pėrse ai nuk kishte asnjė shpresė te falja e jetės nga ishshoku dhe miku i tij i vjetėr Enver Hoxha, kur Martiro i jepte kurajė se mund tė ndodhte dhe mrekullia.

    (Vijon nga numrat e kaluar)
    Zoti Martiro, le tė vijojmė te momenti i arrestimit tė grupit tė radhės sė asaj kohe nė ekonomi, me Kiēo Ngjelėn, Abdyl Kėllezin, Koēo Theodhosin etj., ndėrsa ju bėnit hetimin e Beqir Ballukut. Me sa di, juve keni qenė edhe hetuesi i Kiēo Ngjelės, madje me sa mė keni treguar nė fillim tė kėtij cikli intervistash, ju ėshtė dhėnė dhe njė pistė hetimi pėr funksionimin e tė dyja kėtyre grupeve nė mėnyrė tė koordinuar. Fjalėn e kam te hetimi mbi lidhjet e mundshme tė gjeneralėve tė arrestuar me tė akuzuarit pėr sabotim nė ekonomi. Pra si ėshtė e vėrteta?
    Plenumet VII dhe VIII tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė qė zhvilluan punimet pėrkatėsisht nė maj dhe tetor tė vitit 1975, dėnuan dhe arrestuan Abdyl Kėllezin, Koēo Theodhosin dhe Kiēo Ngjelėn, duke i akuzuar "pėr veprimtari armiqėsore e sabotuese nė organizimin shtetėror dhe ekonomi".
    Ndėrkohė, vijonin hetimet mbi ushtarakėt e lartė pėr veprimtari armiqėsore?
    Pikėrisht. Nė kėtė periudhė vazhdonin hetimet pėr grupin e ushtarakėve tė lartė - pėr tė kemi folur gjithė kėto ditė - dhe ashtu siē e thatė dhe ju, qė unė jua kam thėnė edhe nė fillim tė kėtij cikli botimesh, ne si ekip hetimor ndaj ushtarakėve u orientuam qė tė zhvillonim hetime me tė pandehurit, pra me ushtarakėt, pėr lidhjet e tyre me kėtė grup armiqėsor nė ekonomi.
    Kush ishte literatura politike ku juve morėt mbėshtetjen pėr kėtė lloj piste hetimi?
    Nė materialet e partisė bėhej fjalė pėr njė lidhje midis tyre kundėr partisė dhe pushtetit popullor. Flitej pėr veprimtari tė pėrbashkėt armiqėsore edhe me atė tė fushės ideologjike dhe kulturore, dėnuar nė Plenumin IV tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė.
    E ku konsistonte kjo veprimtari e pėrbashkėt e tyre sipas materialeve qė ju cituat?
    Sipas materialeve tė partisė, pėrveē tė tjerave, veprimtari e pėrbashkėt e tyre ishte nė pikėpamjet e veprimet liberale-oportuniste, shuarjen e luftės sė klasave dhe veprimet antiparti.
    Ēfarė ju ka thėnė Beqir Balluku teksa ju filluat pyetjet hetimore pėr kėtė ēėshtje?
    I pyetur pėr marrėdhėniet e tij me tė pandehurit e sipėrpėrmendur, Beqir Balluku tha se tė gjithė kėta persona i njihte, ishin anėtarė tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, Byrosė Politike dhe tė qeverisė. Ai shpjegoi se, pėrveē marrėdhėnieve tė punės me ta, nuk kishte asgjė tjetėr. Theksoi se Abdyl Kėllezin dhe familjen e tij i njihte si tiranas, qė ishin lidhur me luftėn antifashiste. Me Abdylin kishte pasur marrėdhėnie mė shumė se me tė tjerėt, kur ai ishte nė Komisionin e Planit tė Shtetit qė lidhej me furnizimin e ushtrisė.
    A u provua zoti Martiro, akuza e re pėr tė cilėn juve operuat nė hetim, pas arrestimit tė radhės sė njerėzve tė njohur dhe figurave tė larta tė ekonomisė shqiptare tė atyre viteve?
    Dėgjo kėtu. Gjatė procesit hetimor nuk u provua nė asnjė rast ekzistenca e ndonjė veprimtarie armiqėsore tė pėrbashkėt kundėr partisė dhe pushtetit popullor siē po akuzoheshin.
    Sa vijoi hetimi ndaj ushtarakėve tė lartė apo vetė Beqir Ballukut, tė cilin e kishit pikėrisht juve si tė pandehur?
    Hetimi pėr ushtarakėt e lartė tė akuzuar pėr "puē" e "komplot" zgjati gati njė vit.
    Dua sinqerisht ta di nga ju, tė paktėn sot qė kanė kaluar vite e vite tė tėra?
    Tė flas me bindje dhe pėrgjegjėsi absolute, se hetimet mbi Beqir Ballukun u zhvilluan nė mėnyrė korrekte, sipas udhėzimeve tė dhėna nga udhėheqja e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme. Marrėdhėniet e mia me tė pandehurin Beqir Balluku kanė qenė krejt normale, ndėrsa komunikimi, korrekt dhe njerėzor.
    Keni pasur biseda tė lira me Ballukun?
    Pėrveē kohės sė hetimit, me Beqirin kam pasur edhe biseda tė lira, jashtė sferės sė hetimit, shpesh kemi bėrė edhe shaka, se ai ishte njeri me humor.
    Sa zgjasnin kėto seancat pyetėsore qė ju bėnit me tė?
    Seancat e pyetje-pėrgjigjeve zgjasnin disa orė, por asnjėherė tė zgjatura dhe nė orėt e natės. I pandehuri Balluku pyetej ditėn, zakonisht nga ora tetė, nėntė e paradites deri nė afėrsi tė mesditės. Kishte edhe raste kur na duhej tė shkonim tė pyesnim edhe pasdite, por e theksoj, asnjėherė natėn. Pėr tė kryer hetime, siē thashė mė lart nė kėto orė, kishim porosi edhe nga ministri i Punėve tė Brendshme, Kadri Hazbiu, qė nė fakt ishte drejtues i grupit tė hetimit.
    Ka pasur nė ndonjė rast presion?
    Ju fola edhe mė lart, se Beqirit nuk i ėshtė bėrė asnjė presion, fizik apo psikologjik, madje as edhe ndonjė ofendim pėr tė ulur personalitetin e tij. Nuk bėheshin hetime tė zgjatura e tė tejzgjatura me qėllime presioni, lodhjeje, degradimi.
    Po mė thoni se trajtohej disi ndryshe nga tė tjerėt?
    Hetimet ishin normale dhe trajtimi i tyre nuk ishte si ai i tė burgosurve tė tjerė. Nuk kisha para meje njė tė pandehur tė rėndomtė, me vese tė ulėta apo kriminel, por njė babaxhan, me reputacion tė madh, njeri korrekt e qė gjatė procesit nuk mundohej tė mashtronte.
    Ēfarė synonit nė tė shumtėn e pyetjeve tuaja, zoti Martiro?
    Hetimi synonte kryesisht tė qartėsonte anėn subjektive, pėr veprimet dhe mosveprimet pėr tė cilat akuzohej. Duhej tė dilte nėse kishim tė bėnim me veprime tė ndėrgjegjshme armiqėsore kundėr pushtetit popullor apo joarmiqėsore, mendime tė ndryshme pėr tė pėrmirėsuar drejtimin e ushtrisė, apo me tė meta dhe dobėsi qė cenonin ligjin. Ishte bėrė e ditur se "Antitezat" ishin pėrgatitur nėn drejtimin e Beqir Ballukut, dhe ato ishin nė kundėrshtim me Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, por tani ēėshtja shtrohej se cili ishte qėllimi i pėrgatitjes sė kėtij materiali. Duhej tė mėsohej se, qėllimi ishte pėr tė pėrmirėsuar e zhvilluar ēėshtjen e mbrojtjes sė vendit, apo synonin sabotimin e Tezave tė Kėshillit tė Mbrojtjes, tė zhvillonte punė armiqėsore.
    Gjithsesi, pėr shembull njė fakt nga sa akuzohej qėndronte, pasi nė tė vėrtetė ishte futur literaturė e huaj nė ushtri, apo jo?
    Qė ishte pėrkthyer literaturė e huaj dhe qė kishte hyrė nė ushtri, kjo dihej, por duhej provuar nė ishte ky njė diversion ideologjik, pra njė punė armiqėsore, apo kėshtu synohej njohja e ushtrive tė huaja, pėr t'iu kundėrvėnė atyre nė rast agresioni. Ishte evident fakti se kishte tė meta dhe dobėsi nė ushtri, por duhej provuar nėse kėto ishin bėrė pėr qėllime armiqėsore apo jo.
    Beqiri nė tė vėrtetė, nuk ka pranuar asnjėherė fajėsi nga sa akuzohej?
    Pėr tė gjitha kėto i pandehuri Beqir Balluku kishte dhėnė shpjegimet e tij, ku nuk ka pranuar asnjėherė qė tė ketė zhvilluar veprimtari armiqėsore.
    Ka qenė i njohur dikur fakti i imponimit pėr firmosje ndaj tė pandehurve. Ka ekzistuar me Beqirin?
    Atij nuk i ėshtė imponuar nė asnjė rast tė pranojė tė firmosė procesverbalet hetimore nė kundėrshtim me thėniet e tij. Gjatė njė viti hetuesi ndaj tij, e njoha mirė Beqir Ballukun, karakterin e tij.
    Si e njohe?
    Ai gjatė gjithė procesit ishte njeri korrekt dhe i besueshėm. Pranonte me bindje gabimet, bile edhe fajet. Pranonte qė me veprimet e tij, dobėsitė e tij, i kishte sjellė dėm punės sė partisė nė Ministrinė e Mbrojtjes, por qė nuk i kishte shkuar asnjėherė nė mendje tė kryente punė armiqėsore kundėr partisė dhe atdheut. Qėndrimi i tij nė hetuesi ishte mjaft korrekt, nuk ankohej pėr asgjė, nuk e lėshoi veten tė bėhej qaraman.
    Kishte ēiltėrsi?
    Edhe pse ishte nė kushtet e njė tė pandehuri, ai diti tė ishte gjithnjė njeri i ēiltėr dhe i muhabetit. Marrėdhėniet tona kanė qenė shumė tė mira, aq sa kur ndonjėherė mungoja, mė kėrkonte me ngulm, donte tė komunikonte me mua, se e ndjente tė nevojshme kėtė.
    Pse ndodhte kjo?
    Kjo ndodhte pasi ai nuk mund tė komunikonte me njeri tjetėr pėrveē hetuesit. Gjatė bisedave tona tė lira, mė ka folur pėr jetėn e tij para luftės, gjatė saj dhe pas ēlirimit tė vendit.
    A fliste pėr ēėshtje personale?
    Po, po, me raportet qė kishim ndėrtuar bashkė, ai fliste me mua edhe pėr ēėshtje personale. Ai kishte shumė humor, tė bėnte pėr tė qeshur dhe madje nuk nguronte tė qeshte edhe vetė me batutat qė thoshte herė pas here.
    Jam kurioz nėse e keni pyetur pėr kohėn kur ka qenė Kryetar i Njėsiteve Guerile tė Tiranės, ku ju keni qenė pjesėtar i celulave tė para qė nė kohėn qė keni qenė fėmijė?
    E kam pyetur pėr kohėn e luftės, pėr veprimet e njėsitit gueril tė Tiranės, ku ai kishte qenė pėrgjegjės. Mė fliste pėr tė gjitha, por kurrė nuk e mburrte veten. Njėherė mė tha se ishte trembur gjatė pėrmbushjes sė detyrės, por mė pas e kishte marrė veten dhe e kishte realizuar atė.
    Ju ka treguar pėr ndonjė nga aksionet e shumėpėrfolura tė asaj kohe, ku ėshtė njohur si njė nga njerėzit mė tė aftė tė organizimeve tė tyre?
    Mė ka treguar pėr njė nga operacionet mė nė zė tė asaj kohe, atė tė arratisjes nga Burgu i Tiranės tė mjaft komunistėve dhe antifashistėve, si dhe shkakun se pse nuk mundėn tė arratiseshin tė gjithė.
    Po ai vetė, ju ka pyetur pėr jetėn tuaj ilegale nė njėsitet nė tė cilat ka drejtuar nė kohėn e luftės?
    Edhe Beqiri mė ka pyetur rreth jetės sime. I tregova se isha vendosur familjarisht nė Tiranė nė vitin 1940 dhe qė nė moshėn 16-vjeēare isha pjesėtar i njė celule tė rinisė komuniste dhe pėrgjegjės kisha Orhan Avdinė.
    Ēfarė ju ka thėnė pas kėsaj?
    Atij iu bė shumė qejfi kur i thashė emrin e pėrgjegjėsit tė celulės ku bėja pjesė. "E kam njohur Orhanin. Ishte njė shok trim dhe i devotshėm", - mė tha Beqiri. Me tė pandehurin na lidhte lufta kundėr fashizmit, pra ndjenjat e pastra tė asaj kohe. Beqiri mė ka thėnė se ishte njohur me Enverin gjatė kohės sė luftės, kur ai qėndronte nė Tiranė.
    E ēfarė ju ka thėnė personalisht pėr Enver Hoxhėn?
    Beqiri shprehte konsideratė dhe respekt pėr udhėheqjen e partisė. Ai mė ka thėnė se kur ka banuar nė shtėpinė e Maēėve, nė rrugėn e Varrit tė Bamit (sot rruga "Qemal Stafa"), kjo shtėpi ishte kthyer nė bazė tė luftės antifashiste dhe aty shpesh vinin pėr t'u strehuar si ilegalė edhe Enver Hoxha dhe shokė tė tjerė. "Ata bėnin shpesh shaka me nėnėn time", - shprehej Beqiri.
    Pra kishte respekt pėr Enver Hoxhėn?
    Ish-ministri edhe nė gjendjen qė ishte e ruante respektin pėr Enver Hoxhėn. Edhe kur e internuan nė Roskovec, pasi e pėrjashtuan nga Byroja Politike dhe partia, kur hyri nė shtėpinė ku ishte caktuar tė rrinte, mbante nė dorė portretin e Enver Hoxhės. Kjo nuk ishte shtirje, pasi ai nuk e njihte shtirjen.
    Ishte i bindur se do ekzekutohej?
    Njė herė gjatė bisedės, i thashė Beqirit se pėr tė do tė mendonte partia dhe udhėheqja. Mė pa drejt e nė sy, tundi kokėn lehtė dhe m'u pėrgjigj: "Jo, jo, nuk tė fal i madhi. Nuk tė fal ai". I thashė se po tė donte t'i shkruante tė madhit, mund t'i jepja letėr dhe zarf, dhe e siguroja se letra do tė mbėrrinte nė dorėn e tij. "Jo, jo. Nuk kam pėr tė shkruar. Nuk kam gjė pėr tė thėnė. Ato qė kisha pėr tė thėnė i thashė nė Byronė e Partisė", - mė tha gjithė seriozitet.
    Po ėshtė folur se qė nga burgu ka dashur apo ka bėrė njė letėr pėr Enver Hoxhėn. Nuk qėndron kjo thashethemnajė?
    Ato qė shkruhen nė njė tė pėrditshme, se Beqir Balluku nga burgu i ka bėrė njė letėr Enver Hoxhės, apo qė ka kėrkuar tė takojė Enver Hoxhėn pėr probleme tė rėndėsishme, janė thjesht gėnjeshtra, mashtrime.
    Ju nuk e kishit takuar personalisht para hetimit mė keni thėnė?
    Pėrpara dėnimit tė tij nga partia, nuk e kisha takuar nė asnjė rast nga afėr ministrin e Mbrojtjes, Beqir Balluku. Me tė kam pasur njė bisedė telefonike kur punoja nė Korēė me detyrė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme, kjo pėr njė ngjarje tė njė vajze. Ju kam shpjeguar nga intervistat e kaluara se ishte fjala pėr njė oficer tė ri qė ishte arrestuar, por ky kishte marrėdhėnie me njė vajzė nga qyteti i Korēės, tė cilėn e kishte lėnė edhe shtatzėnė. Vajza vjen dhe kėrkon ndihmė nė organet tona, pasi nuk e pranonin nė shtėpi. Nė tė vėrtetė, unė nuk kisha se si ta ndihmoja, sepse hetimi i tij varej nga Prokuroria Ushtarake. Megjithatė, i sugjerova se mund tė shkonte tė takonte drejtuesit e ushtrisė, ndoshta dhe ministrin e Mbrojtjes, pra Beqirin. Ajo kėshtu bėri. U nis pėr nė Tiranė, ku takoi dhe ministrin, i cili e kishte pritur mirė. Njė ditė, ndėrsa qėndroja nė zyrė, bie telefoni. Centralistja mė thotė tė lidhesha me ministrin e Mbrojtjes. Pasi u prezantova, prita se ē'do tė mė thoshte ai nga ana tjetėr e receptorit telefonik. Beqiri pas pak mė tha: "Ka ardhur njė vajzė tek unė, nga Korēa, pėr njė problem qė jeni nė dijeni edhe ju. Po, ndihmojeni atė vajzė". Iu pėrgjigja se do tė mundoheshim ta bėnim njė gjė tė tillė. Dihej, se atėherė ishte Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes, dhe porosinė e tij do ta ēoja deri nė fund. Pas disa ditėsh takova dhe vajzėn, e cila kishte mbetur e befasuar nga pritja qė i kishte bėrė njė personalitet si Beqiri. Pra, vajzės iu dha ndihma, e stabilizuam nė njė shtėpi dhe pas daljes sė tė shoqit nga burgu ata u bashkuan. Ia kujtova nė njė bisedė tė lirė Beqirit kėtė ngjarje, e ai mė tha se e mbante mend shumė mirė.

    Martiro: Para hetimit kisha folur vetėm njė herė me Ballukun
    Pėrpara dėnimit tė tij nga partia, nuk e kisha takuar nė asnjė rast nga afėr ministrin e Mbrojtjes, Beqir Balluku. Me tė kam pasur njė bisedė telefonike kur punoja nė Korēė me detyrė nėnkryetar i Degės sė Punėve tė Brendshme, kjo pėr njė ngjarje tė njė vajze. Ju kam shpjeguar nga intervistat e kaluara se ishte fjala pėr njė oficer tė ri qė ishte arrestuar, por ky kishte marrėdhėnie me njė vajzė nga qyteti i Korēės, tė cilėn e kishte lėnė edhe shtatzėnė. Vajza vjen dhe kėrkon ndihmė nė organet tona, pasi nuk e pranonin nė shtėpi. Nė tė vėrtetė, unė nuk kisha se si ta ndihmoja, sepse hetimi i tij varej nga Prokuroria Ushtarake. Megjithatė, i sugjerova se mund tė shkonte tė takonte drejtuesit e ushtrisė, ndoshta dhe ministrin e Mbrojtjes, pra Beqirin. Ajo kėshtu bėri. U nis pėr nė Tiranė, ku takoi dhe ministrin, i cili e kishte pritur mirė. Njė ditė, ndėrsa qėndroja nė zyrė, bie telefoni. Centralistja mė thotė tė lidhesha me ministrin e Mbrojtjes. Pasi u prezantova, prita se ē'do tė mė thoshte ai nga ana tjetėr e receptorit telefonik. Beqiri pas pak mė tha: "Ka ardhur njė vajzė tek unė, nga Korēa, pėr njė problem qė jeni nė dijeni edhe ju. Po, ndihmojeni atė vajzė". Iu pėrgjigja se do tė mundoheshim ta bėnim njė gjė tė tillė. Dihej, se atėherė ishte Beqir Balluku, anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Mbrojtjes, dhe porosinė e tij do ta ēoja deri nė fund. Pas disa ditėsh takova dhe vajzėn, e cila kishte mbetur e befasuar nga pritja qė i kishte bėrė njė personalitet si Beqiri. Pra, vajzės iu dha ndihma, e stabilizuam nė njė shtėpi dhe pas daljes sė tė shoqit nga burgu ata u bashkuan. Ia kujtova nė njė bisedė tė lirė Beqirit kėtė ngjarje, e ai mė tha se e mbante mend shumė mirė.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  19. #18
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Beqirin e ekzekutuan menjėherė pas vendimit tė dhėnė nė ambientet e 313-ės

    Nga: FATOS VELIU

    Zoti Martiro. Nga bisedat e gjata qė ju kishit mundėsinė tė bėnit me Beqir Ballukun nė ato 11 muaj tė hetuesisė sė tij para se tė merrej vendimi i dėnimit me vdekje, ju ka folur pėr miqtė e tij mė tė afėrt tė nomenklaturės sė lartė tė asaj kohe?
    Gjatė bisedave tė lira me Beqir Ballukun, ai tregonte dhe pėr marrėdhėniet e tij me kuadrot udhėheqėse gjatė luftės dhe mbas luftės. Thoshte se kishte pasur marrėdhėnie tė mira, pra marrėdhėnie shoqėrore nė punė e jashtė punės me tė gjithė udhėheqėsit e partisė dhe qeverisė.
    Ju ka folur pėr ndonjė pakėnaqėsi apo respekt tė veēantė ndaj kolegėve apo miqve tė udhėheqjes sė lartė tė asaj kohe?
    Nuk shprehu ndonjė pakėnaqėsi pėr njeri. Me respekt fliste pėr udhėheqėsin e partisė, pėr shokėt e luftės, sidomos pėr Gogo Nushin.
    Pėr udhėheqėsin?
    Po, po. Ju fola dhe nga numri i kaluar, se ruante respekt pėr tė sido qė po i shkonin punėt.
    Tė paktėn tani qė e dinte se po shkonte drejt vdekjes, nuk ju pėrmendte ndonjė merak, kur mund t'i ishte bėrė borxh nga njėri apo tjetri shok i tij?
    Ore, po Beqiri ishte njeri babaxhan. Ishte natyrė korrekte dhe i drejtpėrdrejtė. Nuk ishte tip meskin dhe natyrė e ashpėr. Sė shumti ai thoshte se "pėr tė metat nė punė edhe unė jam kritikuar nga udhėheqja e partisė, ndonjėherė edhe ashpėr, por kur tė kritikojnė, tė vjen edhe thartė, megjithėse e di mirė qė ata nuk kanė gjė personale.
    Pra s'kishte qejfmbetje?
    Jo. Nga kėto kritika atij nuk i kishte mbetur qejfi, se siē thoshte, i ishin bėrė pėr tė mirėn e punės.
    Zoti Martiro, unė ju kėrkova diēka tė veēantė nė kėtė aludim tė tijin nė lidhje me respektin apo qejfmbetjet ndaj shokėve?
    Vetėm njė herė i kishte mbetur hatri. Pra siē mė thoshte, pėr atė rast ai ishte prekur nė sedėr nga kritikat qė i ishin bėrė.
    Rasti?
    Sipas tij, kur kishte qenė komandant i Divizionit nė Korēė, i kishte shkuar pėr kontroll njė ekip nga Ministria e Mbrojtjes me nė krye Mehmet Shehun, ish-Shef i Shtatmadhorisė. Ekipi i kishte gjetur tė meta e dobėsi dhe Mehmeti e kishte kritikuar nė sy tė vartėsve tė tij. Kjo nuk i kishte pėlqyer Beqirit, pra nuk i kishte ardhur mirė. "Ishim tė rinj atėherė, - tha Beqiri, - me sedėr. Pas Plenumit VIII tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė, Mehmeti u shkarkua dhe nė atė detyrė u emėrova unė, por atij nuk kishte pse t'i ngelte qejfi, pasi emėrimin e bėn tjetėrkush. Pas Kongresit tė Parė, ku Mehmeti u rehabilitua, marrėdhėniet tona ishin tė mira", - e mbylli deklaratėn Beqiri. Sipas tij, Mehmeti, kur nuk ishte nė humor e thėrriste tė bėnin edhe ndonjė shaka sė bashku.
    Ėshtė folur shumė se ai ka folur gjatė hetimit edhe pėr Mehmet Shehun dhe Kadri Hazbiun. Madje, sa mbaj mend unė, qarkullonte njė thashethemnajė e tillė qė thoshte se Beqiri kur u dėnua kishte thėnė se, "juve keni kokėn brenda nė udhėheqje, por ne jemi vetėm kėmbėt e grupit agjenturor". Ēfarė tė vėrtete ka nė kėtė thashethem?
    E di mirė dhe e kam dėgjuar me veshėt e mi sa ėshtė aluduar e folur, madje dhe ėshtė shkruar nė ndonjė tė pėrditshme se gjoja Beqir Balluku gjatė procesit tė tij hetimor ka deponuar se nė krye tė veprimtarisė armiqėsore e "komplotuese" tė ushtarakėve ishte Mehmet Shehu dhe Kadri Hazbiu.
    Pra s'ka asgjė tė vėrtetė nė kėtė thashethemnajė?
    E kam thėnė dhe e them me pėrgjegjėsi e bindje tė plotė, se nuk ėshtė aspak e vėrtetė qė Beqir Balluku gjatė procesit hetimor tė ketė deponuar njė gjė tė tillė. Kjo ėshtė njė gėnjeshtėr, njė trillim i pacipė. Unė kam qenė hetues i tij gjatė gjithė procesit hetimor dhe ekzistojnė procesverbalet e hetimit. Ato nuk janė manipuluar siē aludojnė disa. I gjithė procesi i tij ėshtė incizuar dhe asgjė nuk ėshtė fshehur. Nuk ka pasur asnjė dokument, asnjė deponim, asnjė tė dhėnė qė tė bėhet fjalė pėr diēka tė tillė. Ky trillim ėshtė bėrė me qėllim pėr tė dezinformuar opinionin publik, e pėr tė pėrligjur atė qė shkruhet nė skenarin e Enver Hoxhės titulluar "Panorama Sinoptike".
    Si vijoi mbyllja e hetimit ndaj Beqirit vetė dhe ndaj gjithė ushtarakėve tė arrestuar?
    Si kaluan plot 11 muaj proces hetimor, na u dhanė porositė pėr tė nxituar pėr mbylljen e dosjeve hetimore qė t'i kalonin gjykatės. Kjo me sa kuptova dhe mėsova ishte pėr sytė e tė huajve, se si duket ishte bėrė zhurmė nė lidhje me arrestimin e gjeneralėve. Pra u arrestuan, por ēfarė doli prej tyre? Nuk qenkan tė vėrteta ato qė janė thėnė etj. Pra pas kėsaj historie, u vendos tė mbyllej procesi.
    Si ndodhi dhe kush jua tha konkretisht?
    Nga fundi i procesit hetimor, pra siē ju thashė, qė kur gati kishin pėrfunduar hetimet me tė pandehurit Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Ēako dhe Rrahman Parllaku, nė njė mbledhje me hetuesit e tjerė nė zyrėn e ministrit tė Brendshėm, Kadri Hazbiu, ku pėrveē grupit hetimor dhe atij operativ, mori pjesė dhe kryetari i Gjykatės sė Lartė, Aranit Ēela, i cili do tė gjykonte kėta tė pandehur.
    Ēfarė porosie ju dha ministri i Brendshėm nė kėtė takim specifik?
    Ministri Kadri Hazbiu dha porosi qė tė shkohej drejt mbylljes sė hetimit, pasi kjo ishte porosia e udhėheqėsit tė partisė.
    Historinė e kėtyre tė huajve qė e cituam mė lart, jua pėrmendi vetė Kadri Hazbiu?
    Ai theksoi se, edhe shumė tė huaj interesoheshin e pyesnin pėrse nuk po dilnin nė gjyq ushtarakėt.
    Pas kėsaj, ju i mbyllėt hetimet?
    Duke zbatuar kėto udhėzime, sipas planit pėrfunduan hetimet, u bė ballafaqimi me tė pandehurit.
    Ēfarė ballafaqimi, a s'ishit nė ballafaqim pėr 11 muaj me radhė?
    Tani qė mbyllej procesi, tė pandehurit u njohėn me dosjet hetimore ku ishin deponimet e tyre gjatė hetuesisė e provat materiale.
    Pse, si ishte kjo procedurė?
    Kjo bėhej se, sipas rregullit, i jepej tė pandehurit i gjithė materiali pėr ta parė, dhe qė andej dosja do tė shkonte nė gjyq. I pandehuri e shikon tė tėrėn, ēfarė vėrejtjesh ka, ē'nuk ka, bėn shėnimet e tij dhe firmosjen dhe pastaj ajo mbyllet pėr t'i kaluar prokurorisė pėr tė pėrfunduar nė gjykatė.
    Prej kėtij momenti qė mbyllet dosja, hetuesi s'ka mė punė me tė pandehurin ta takojė apo mos ta takojė.
    Jemi nė kėtė moment, qė ju i dhatė dosjen Beqir Ballukut. Pra ky ishte takimi i fundit mes jush?
    Pikėrisht ky ishte takimi i fundit. Takimi zyrtar dhe konfidencial do tė thosha, pasi do ta shikoja dhe nė ambientin e gjyqit special.
    Juve, e mendonit se ky do tė ishte takimi i fundit i jetės me tė? Pra e mendonit se do ekzekutohej?
    Atė gjė njė Zot e di se si do shkonte.
    E mendonit gjithsesi?
    Po pėr t'u menduar mendoheshin tė tėra. Unė e takova, i thashė duke i zgjatur materialin, qė, "i mora kėto qė kemi shėnuar tėrė kėto muaj bashkė".
    Reagoi?
    E pa, e lexoi tė tėrin me vėmendje, ndėrkohė qė unė i thashė: "Nė qoftė se ke vėrejtje, ēfarė ke e ēfarė nuk ke ndonjė problem, a janė shkruar drejt ato thėnie tė tuat, mos ka ndonjė shtim apo tjetėrsim". Pra kėto mbaj mend qė i thashė, teksa ai lexonte me vėmendje pėr tė firmosur ato ēka kishte deponuar.
    Po?
    E lexoi tė gjithin me durim tė plotė, madje duke ndenjur nė vetmi.
    - Ke ndonjė gjė? - i thashė.
    - Jo, s'kam asgjė, - mė tha. - Asnjė germė hetuesi im s'ka futur tepėr, - mė tha.
    Ta tha ty kėtė fakt?
    Po, mua.
    Me kė ishit kur ta tha?
    Kėtė nė atė moment ma tha mua, por e tha edhe nė gjyq.
    Kuptova. Domethėnė qė jeni duke thėnė qė nuk keni abuzuar fare me procesverbalin, me torturėn, me… ?
    Ēfarė flet? Kurrė.
    Po provokacione ndaj Beqirit, keni bėrė?
    Kurrė, jo!
    As me atė, as me ndokėnd qė keni pasur herė tjetėr tė pandehur?
    As me atė, as me askėnd tjetėr. Kristofor Martiro nuk ka pėrdorur njė shuplakė kundėr njeriu. Le tė dalė njė njeri, gjatė gjithė jetės sime dhe tė dėshmojė po deshi tė kundėrtėn. Ta them unė qė s'ėshtė askush. Unė nė punėn time kam pasur edukatė te veēantė. Pastaj unė do jua kujtoja dhe njė herė, se pėr hetimin e Beqir Ballukut apo Kiēo Ngjelės unė jam komanduar, se detyra ime profesionale nuk ka qenė ajo e hetuesit. Jua kam shpjeguar kėtė gjė nė intervistat e para.
    Pra, gjatė gjithė periudhės qė ju keni qenė hetues nuk keni pėrdorur asnjėherė torturėn, asnjėherė si tė thuash, pabesitė qė mund tė akuzohen lloj-lloj hetuesish? Pra duhet tė m'i theksoni.
    Dėgjo. E para e punės njėherė, dhunė fizike dhe dhunė psikike kurrė nuk kam pėrdorur, sepse dhuna tė ēon nė qorrsokak. Nuk mund ta zbulosh veprimtarinė, le tė themi kundėr ligjit, nė qoftė se pėrdor kėtė dhunė. E para se ai, ē'kėrkon, ta thotė. E dyta, merr nė qafė njerėz tė tjerė qė mund tė deponohen nga frika. E kupton?
    Ju ishit koshientė...?
    Ishim tepėr koshientė. Pastaj e treta, nuk mund tė pėrdorje dhunė ndaj kėtyre. Ndaj kėtyre kuadrove.
    As shtesa, as pakėsime, as mashtrime, as...? Sepse akuzohet shumė hetuesia e djeshme, prandaj jam duke ju pyetur.
    Absolutisht! Le tė merret procesi njė pėr njė; nė qoftė se ka njė abuzim nė kėtė drejtim, atėherė ke tė drejtė tė flasėsh ndryshe.
    Beqir Balluku ishte njeri i tillė qė, nuk ishte nga ata qė kėrkonte tė futeshin njerėz nė burg e tė merreshin edhe tė tjerė nėpėr kėmbė. Ai u merrte me veten, por pėr tė tjerėt jo. Dhe e them kėtė me bindje tė plotė.
    Kuptova. Vajti nė gjyq problemi. Pas sa kohėsh u bė gjyqi?
    S'mė kujtohet tani tė them tė drejtėn, vajti ca ditė.
    Takimi i fundit. U pėrqafuat kur u larguat, apo thjesht si i pandehuri me hetuesin, apo nuk tė lejohej?
    Patjetėr. Ai firmosi tė gjithė materialin si e lexoi dhe si pa qė ishte shėnuar korrekt, dhe pas kėsaj u pėrshėndeta me tė duke i dhėnė dorėn. Pastaj, u pamė pas disa ditėsh nė gjyq. Mbas pėrfundimit tė hetimit dhe dėrgimit tė dosjeve nė gjykatė pėr gjykimin e tyre, hetuesit nuk kishin punė me tė pandehurit, nuk mund t'i takonin ata. Ky ishte rregull procedural.
    Ku u bė gjyqi ndaj Ballukut dhe ushtarakėve tė tjerė tė lartė tė asaj kohe? Pra, nė ēfarė ambientesh?
    Gjyqi ndaj kėtyre tė pandehurve u zhvillua nė ambientet e Burgut 313. Sigurisht, ishte me dyer tė mbyllura dhe vazhdoi disa ditė. Nisi nė fillim tė nėntorit tė '75-ės, aty nga data 1 nėntor 1975 nė s'gaboj.
    Kontaktonit gjatė ditėve qė zhvillohej procesi gjyqėsor?
    Kur ishim nė gjyq, mbas ēdo seance mė thėrriste, se i jepja ndonjė cigare. Mė shumė mė donte pranė pėr njė farė kurajoje, apo tip ngushėllimi si tė thuash.
    Pra ti ishte si njė pikė ku mund tė shkėmbente disa fjalė lehtėsuese, ta konsiderojmė?
    Po, kėrkonte njė mbėshtetje, se ke parasysh, njė gjyq me dyer tė mbyllura brenda ambienteve tė Burgut 313 ku s'kishte askėnd nga familja pranė. Madje dhe kur e pyeti kryetari i trupit gjykues, qė ishte Arianit Ēela,
    -A je keqtrajtuar?
    - Jo, - i tha Beqiri.
    - A je dakord me kėto deponime? A janė tė tuat kėto qė ke thėnė? - e pyeti ai mė tej.
    - Asnjė germė tepėr nuk ka futur hetuesi im, - ia ktheu ai.
    Me kėto qė tė them, nuk ėshtė se po vetėmburrem, por e ke mundėsinė t'i mėsosh dhe t'i lexosh, se janė tė shėnuara nė procesverbal siē po t'i them.
    Kur iu dha dėnimi me vdekje, aty ishit ju?
    Aty isha, pastaj ika se ishte situatė e vėshtirė. Nuk ėshtė e thjeshtė tė dėgjosh pėr ekzekutimin e atij me tė cilin ke krijuar gjithė atė konfidencė.
    Nė atė ēast ikėt?
    Qė kur thanė ata "Dėnim me vdekje", unė ika.
    Reagimi i fundit i tij kur iu tha shprehja e tmerrshme "vdekje me pushkatim"?
    Kėshtu ishte: Kur iu dha vendimi i gjykatės "Dėnim me vdekje", unė ika pastaj, s'pashė mė tutje ēfarė u bė. Tė thashė qė personalisht kisha pasur dhe njėfarė shprese pėr rezervimin e dėnimit ekstrem. Thosha qė ishalla ndoshta dhe falet.
    Ēfarė ore ishte kur u dha vendimi apo mė mirė tė themi, paradite apo pasdite?
    Tė gjitha ditėt gjyqi zhvillohej paradite. Edhe atė ditė ashtu ishte, vendimi u dha aty nga dreka.
    Cilat ishin vendimet?
    Gjykata i dėnoi Beqir Ballukun, Petrit Dumen e Hito Ēakon me vdekje me pushkatim, ndėrsa Rrahman Parllakun me 25 vjet heqje lirie. Rrahmanin nė fakt e kapnin tri nene, me nga 25 vjet burg secili, por meqenėse Kushtetuta e kishte deri nė 25 vjet, i ngeli 25 vjet burg.
    Kur mendoni se janė pushkatuar ata?
    Atė ditė qė u dha vendimi, menjėherė. Pas vendimit, nuk lėvizėn nga vendi ku u zhvillua gjyqi, duke vijuar me procedurėn e bėrjes sė kėrkesės nė Presidium pėr falje jete. Pra ishte njė procedurė qė duhej konsumuar para se tė kryhej ekzekutimi i vendimit. Nuk ka vonuar dhe shkuan kėrkesat dhe erdhi pėrgjigja pėr mosfalje. Kėshtu qė ata nuk u dėrguan mė nė qeli pas dhėnies sė vendimit, por janė ēuar pėr ekzekutim.
    Po ku i mbajtėn derisa iu dhanė pėrgjigjen?
    Nė dhomėn e gjykatės.
    Erdhi pėrgjigjja pėr mosfalje dhe i morėn pėr pushkatim direkt?
    I morėn pėr pushkatim; unė tė thashė, u ngarkua skuadra e ekzekutimit, i morėn nė makinė dhe ikėn. Unė kam ikur, kam qarė nė shtėpi.
    Pėr ekzekutim?
    Po. Vajti kėrkesa e kėtyre, formale, dhe u kthye brenda orės thanė.
    Ishin nė linjė tė gjitha gjėrat?
    Ishin tė tėra nė linjė.
    Mos ishte edhe pėrgjigjja pėr mosfalje gati aty?
    Atje vanė…. Janė tė dhimbshme, situata tė dhimbshme. (shfryn i ngarkuar psikologjikisht, shėnimi im F.V.)
    Keni qarė?
    Kam qarė. Ta them me sinqeritet, kam qarė nė shtėpi. Kam qarė dhe s'kam qenė as nė terezi. Ime shoqe qė ka vdekur, e dinte mirė atė situatė.
    Nuk dinit as vendin ku do ekzekutoheshin?
    Jo. Ikėm ne hetuesit. S'kishim mė asnjė mundėsi. Tashmė i mori skuadra e pushkatimit.
    Pra si konkluzion, ēfarė nxirrni juve si hetues nga ai ekzekutim i tyre?
    Gjykimi dhe dėnimi i ushtarakėve tė lartė, Beqir Ballukut, Petrit Dumes, Hito Ēakos dhe Rrahman Parllakut, u bė vetėm mbi bazėn e akuzave tė materialeve tė partisė, Byrosė Politike, Plenumeve tė Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės sė Shqipėrisė dhe fjalimeve e raporteve tė Enver Hoxhės.
    Pra juve si hetuesi keni qenė vetėm aktorė dhe jo hetues do tė thoni?
    E vėrteta ėshtė se hetuesia dhe gjykimi ishin vetėm akte formale pėr t'i ligjėruar kėto akuza. Gjithshka ishte pėrgatitur nga lart, pra nga udhėheqja qendrore e Partisė.
    Pra s'ka pasur veprimtari armiqėsore?
    Asnjė element tė veprimit tė qėllimshėm armiqėsor nuk ėshtė konstatuar.
    Dhe opinioni nuk e ka besuar njė akuzė tė tillė nė atė kohė, pavarėsisht se ajo jepej nga Enver Hoxha, apo jo?
    Nė pėrgjithėsi, opinioni publik nuk ka besuar nė ekzistencėn e veprimtarisė armiqėsore tė ushtarakėve kundėr pushtetit popullor. Po nė kėto prononcime, ka dhe nga ata qė duan tė pėrligjin ekzistencėn e veprimtarisė armiqėsore, "komplotuese" e "puēiste" tė kėtyre ushtarakėve, kundėr udhėheqjes sė partisė dhe pushtetit popullor, duke dhėnė edhe disa tė ashtuquajtura prova dhe fakte, tė nxjerra gjoja nga dosjet agjenturore hetimore tė Beqir Ballukut, qė shtrembėrojnė me qėllim tė vėrtetėn, duke pėrligjur kėshtu masat e marra ndaj tyre. Tė pėrligjin gėnjeshtrėn se Beqir Balluku ka qenė njė komplotist, njė agjent, se gjoja ėshtė provuar qė ai ėshtė takuar me agjenturėn e huaj gjatė qėndrimit apo udhėtimit kėtu e atje. Se gjoja kėtė komplot e paska zbuluar njė agjent i Sigurimit tė Shtetit qė ishte nė Shtabin e Pėrgjithshėm tė Ushtrisė apo "gjenerali i penduar".
    Pra ju thoni se nuk janė tė vėrteta, por trillime?
    Po, po. Kėto thėnie nuk janė tė vėrteta, por janė vetėm trillime, gėnjeshtra tė ulėta tė bėra me qėllim pėr t'i shėrbyer dikujt qė ka interes pėr kėto gėnjeshtra, pėr tė pėrligjur masat ekstreme tė marra ndaj ushtarakėve. Deklarimet e tyre lėnė pėrshtypjen, se janė marrė direkt me hetimin e Beqir Ballukut apo tė ndonjė ushtaraku tjetėr, dhe se gjoja janė konsultuar me dokumente qė ekzistojnė nė Arkivin e Ministrisė sė Brend-shme lidhur me kėto hetime, duke vėnė pa pikė turpi edhe numrat e dosjeve. Mendoj se nuk ia vlen tė merresh me kėto, se janė fund e krye gėnjeshtra, mashtrime.
    Gjithsesi, janė konstatuar dhe shkelje, apo jo?
    Natyrshėm, gjatė procesit hetimor u konstatuan dhe veprime apo mosveprime tė tė pandehurve qė binin edhe nė kundėrshtim me vendimet e partisė sė asaj kohe, ligjeve tė shtetit, tė cilat janė evidentuar dhe provuar me dokumente, deponuar edhe nga vetė tė pandehurit.
    Por s'ishin veprime armiqėsore do thoshit?
    Pikėrisht. Kėto nuk ishin veprime tė ndėrgjegjshme, tė bėra me qėllim e synim armiqėsor, kundėrrevolucionar, kundėr partisė e pushtetit popullor siē u tha. Materiali i "Antitezave", materiali i zi siē u quajt ndryshe, atakonte Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, por problemi shtrohej nėse kėto materiale u hartuan pėr tė sabotuar mbrojtjen e vendit, apo kishin qėllim ta pėrsosnin atė, pra pėr t'i zhvlerėsuar ato nė interes tė mbrojtjes sė atdheut.
    Dhe ēfarė provuat nė lidhje me to?
    U provua se kėto materiale nuk u pėrgatitėn pėr tė sabotuar Tezat e Kėshillit tė Mbrojtjes, por synonin zhvillimin dhe pasurimin e tyre nė interes tė mbrojtjes, nė zbatim edhe tė orientimeve tė Plenumit XII tė KQ tė PPSH-sė e tė porosive tė Enver Hoxhės. Ky material nuk u vu nė zbatim nė ushtri, pėr rrjedhojė nuk pati asnjė pasojė negative. Nė kėtė mėnyrė, ai material nuk pėrbėnte asnjė bazė ligjore pėr tė akuzuar Beqir Ballukun dhe ushtarakėt e tjerė pėr tradhti ndaj atdheut, "puē" e "komplot".

    MASAKROHEN KUADROT E LUFTĖS
    Pjesėtarė tė kastės" nė ushtri. U dėnuan me burgime tė rėnda gjeneralėt: Rrahman Parllaku, Hero i Popullit; Sadik Bekteshi, Hero i Popullit; Muhamet Prodani, Hero i Popullit; Arif Hasku, Vaske Gjino, Halim Ramohito, Abas Fejzo, Mihallaq Ziēishti, Andon Sheti, shef i Zbulimit tė Ushtrisė. Po nė kėtė valė goditjejeje, u internuan gjeneralėt; Dilaver Poci, Spiro Shalsi, Ernest Jakova, Todi Naci, Sulo Kozeli, ndėrsa tė tjerė gjeneralė u nxorėn nė lirim para kohe si tė padenjė pėr ushtrinė. Me dhjetėra kuadro tė tjerė ushtarakė tė rangjeve dhe specialiteteve tė ndryshme u burgosėn, internuan, degraduan, ēmobilizuan, u dėnuan me burgime tė rėnda, nėn akuzėn: "Pėr veprimtari armiqėsore kundėr pushtetit popullor". Kėshtu e pėsuan Edip Ohri, ish-komandant i Forcave Ajrore, Dalip Xhabolli, ish- komandant i Korpusit, disa oficerė me detyra tė ndryshme si Agron Como, Josif dhe Kozma Zegali, Faik Take, Begator Kozeli, Gjergj Titani, Xhevat Alibali, Shaban Reci, Elham Hodo, Novruz Demiri, Rustem Haxhia, Irfan Morina, Shefqet Bona, Gani Kodra e shumė tė tjerė. Me dhjetėra ushtarakė tė specializuar dhe me arsim tė lartė, u internuan apo ēmobilizuan nga ushtria. "Fshesa e hekurt"- mbi kuadrot ushtarakė, tė cilėt kishin udhėhequr repartet e njėsitė e Ushtrisė Nacionalēlirimtare nė luftėn kundėr okupatorėve nazifashiste e bashkėpunėtorėve tė tyre, pėr ēlirimin e vendit dhe vendosjen e pushtetit tė popullit. Fshesa nuk i kurseu ata, edhe pse pėrveē eksperiencės sė luftės, kishin mbaruar shkolla dhe akademi ushtarake nė Bashkimin Sovjetik, dhe kishin fituar njė eksperiencė tė madhe nė drejtimin e ushtrisė dhe punonin pėr modernizimin e saj, duke qenė dhe besnikė nė mbrojtjen e atdheut nga agresorėt e mundshėm.

    Vendimi i Byrosė Politike
    Byroja Politike e KQ tė Partisė vendosi qė tė pėrjashtohen nga radhėt e ushtrisė kėta kuadro: Petrit Dume, Hito Ēako, Rrahman Parllaku, Sadik Bekteshi, Vaske Gjino, Ilo Prifti, Nikollaq Sallabanda, Adnan Qatipi, Todi Naci, Andon Sheti, Faik Take, Muhamet Prodani, Abaz Fejzo, Koli Mborja.
    Vendosi tė nxjerrė nė pension: Muharrem Kokomani, Luto Haxhiu, Bako Dervishin, Petrit Ēobani.
    Kėta ishin kasta e ushtrisė, tė cilėt arritėn tė formonin armiqtė nė ushtrinė tonė. Ndoshta nuk ėshtė e tėra, por ėshtė njė pjesė e mirė e kastės.
    Do tė mbeten nė dispozicion tė Ministrisė sė Mbrojtjes Popullore nė pritje qė tė emėrohen me ulje nė pėrgjegjėsi:
    Sami Mecollari, Petraq Kolonjari, Nane Kudra, Nevruz Demiri, Tefik Ruci, Maliq Arshova, Veip Alikaj, Elmaz Kondo, Petrit Veliberi, Aqif Ylli, Qemal Gjoliku, Xhemal Shehu. Pėr gabimet e tyre do tė pėsojnė ulje nė pėrgjegjėsi.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

  20. #19
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,827

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    ki fatos veliu eshte nje idiot e injorant..mirpo z mertiri dmth ish oficeri i sigurimit kristofor mertiri.. eshte shum i sakte e shum i sinqerte..
    pra ja vlen te jen ne forum krejt cfar tregon ky burr trim..

    kush na i sjell te gjitha intervistat e tij qoft tek ki veliu qofte ne gazeta tjera.. do i jem mirnjohes..

  21. #20
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    25,034
    Postimet nė Bllog
    3

    Pėr: Rrefehet per historine ish hetuesi i kohes se komunizmit Kristofor Martiro

    Kristofor Martiro: Pas Beqir Ballukut, Kadri Hazbiu mė caktoi tė hetoja Kiēo Ngjelėn

    Nga: FATOS VELIU

    Me sa dihet zoti Martiro, grupi qė hetonte ushtarakėt mė tė lartė tė vitit 1974, me Beqir Ballukun nė krye, u caktua dhe pėr hetimin e arrestimeve tė reja qė ndodhėn atė periudhė nė Shqipėri, qė ishin pikėrisht njerėzit qė kishin drejtuar ekonominė shqiptare. Pra grupi juaj, pas kryegjeneralėve, vijoi hetimet me tė pandehurit Abdyl Kėllezi, Koēo Theodhosi, Kiēo Ngjela e Vasil Kati, akuzuar pėr "veprimtari armiqėsore e sabotuese nė organizimin shtetėror dhe ekonomi"?
    Pa pėrfunduar hetimet me grupin e ushtarakėve tė lartė, tė akuzuar pėr veprimtari armiqėsore, 'puē' e 'komplot' ushtarak, kundėr partisė dhe pushtetit popullor, njė grup tjetėr i cilėsuar armiqėsor e tradhtar u urdhėrua nga partia pėr t'u arrestuar. Ishte pikėrisht grupi armiqėsor nė ekonominė kombėtare qė thuhej se u zbulua nga Partia.
    Kush saktėsisht?
    Tė akuzuar pėr "veprimtari armiqėsore e sabotuese nė organizimin shtetėror dhe ekonomik" u cilėsuan pikėrisht njerėz shumė tė njohur, qė ashtu si dhe gjeneralėt kryesorė tė mbrojtjes, ishin figura tė larta tė shtetit tė asaj kohe. Konkretisht: Abdyl Kėllezi, ish-anėtar i Byrosė Politike dhe Kryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit; Koēo Theodhosi, ish-anėtar i Byrosė Politike dhe ministėr i Industrisė dhe Minierave; Kiēo Ngjela, ish-anėtar i Komitetit Qendror tė Partisė dhe ministėr i Tregtisė etj.
    Si e shpjegoni zoti Martiro, si ish-kuadėr i rėndėsishėm i Ministrisė sė Punėve tė Brendshme tė asaj kohe, arrestimin e kaq grupeve me kuadrot mė tė lartė tė shtetit tė djeshėm?
    E vėrtetė ėshtė. Brenda pesė vjetėve, udhėheqja e lartė e partisė sė asaj kohe zbuloi tri grupe armiqėsore, qė sipas saj vepronin kundėr partisė dhe pushtetit popullor: grupin nė frontin ideologjik e tė kulturės, grupin 'puēist' e komplotist tė ushtarakėve tė lartė, dhe tani edhe grupin armiqėsor e sabotator nė ekonomi dhe organizimin shtetėror.
    Kush ishte akuza e saktė e grupit tė Abdyl Kėllezit e Koēo Theodhosit me tė tjerė?
    Grupi i Abdyl Kėllezit, Koēo Theodhosit, Kiēo Ngjelės e Vasil Katit, u akuzua nga udhėheqja e partisė:
    - Se zhvillonin njė veprimtari kriminale sabotuese nė organizimin shtetėror dhe nė ekonomi, me dėme tė mėdha pėr ekonominė popullore.
    - Akuzohej se grupi kishte kohė qė zhvillonte njė veprimtari armiqėsorė nėn rrogoz, duke kryer njė veprimtari minuese e sabotuese nė lidhje e bashkėveprim me dy grupet e zbuluar mė pėrpara, pra me grupin e tradhtarėve nė frontin ideologjik e tė kulturės dhe grupin e ushtarakėve.
    - Pėr kėtė veprim ata akuzoheshin se kishin koordinim dhe organizim nėn shtytjen e pėrkrahjen e armiqve tė jashtėm, qė ndanin tė njėjtin qėllim, qė sipas akuzės sė udhėheqjes sė lartė politike, ishte pėr likuidimin e socializmit nė Shqipėri.
    - Ai akuzohej gjithashtu se, ashtu si grupi i Beqir Ballukut, edhe ai mbėshtetej nė ndihmėn e udhėheqėsve kinezė dhe nxiste veprimtarinė tradhtare kundėrrevolucionare tė kėtyre grupeve.
    Po, dhe si vijonte mė tej kjo akuzė e figurave tė larta tė ekonomisė shqiptare tė asaj kohe?
    Grupi akuzohej gjithashtu se nė veprimtarinė e tyre armiqėsore, ata u pėrpoqėn me tė gjitha mėnyrat:
    - Tė shtrembėronin e tė pengonin zbatimin e politikės ekonomike tė partisė, e tė pėrhapnin pikėpamje politike borgjezo-revizioniste.
    - Tė futnin nė drejtimin e ekonomisė forma e metoda tė vetadministrimit titist e tė ekonomisė kapitaliste.
    - Goditėn parimin e drejtimit tė centralizuar tė ekonomisė dhe tė marrėdhėnieve tė furnizimit e tė shpėrndarjes midis ndėrmarrjeve, mėnjanimit tė kontrollit shtetėror e financiar.
    - U pėrpoqėn tė frynin aparatin shtetėror dhe ekonomik me nėpunės, duke krijuar organizma tė shumtė e tė panevojshėm dhe duke i mbushur ato me zyrtarė e teknokratė, duke shpikur nė kėtė mėnyrė tė ashtuquajturat listė-organikėt pėr tė rritur personelin burokratik joprodhues.
    - Pėr vite me radhė sabotuan e ērregulluan zbulimin, nxjerrjen dhe pėrpunimin e naftės e tė gazit, sabotuan dhe nė sektorin e gjeologjisė.
    - Bėnė shumė pėrpjekje pėr tė sabotuar, nė bashkėpunim me kinezėt, ndėrtimin e veprave tė reja.
    - U akuzuan se kishin zhvilluar njė punė tė gjerė sabotuese nė tregtinė e jashtme, me qėllime armiqėsore pėr tė lėnė Shqipėrinė socialiste pa lėndėt e para strategjike dhe pa bukė.
    - Tė pengonin zhvillimin e industrisė dhe ekonomisė nė pėrgjithėsi.
    - Tė bėnin popullin tė pakėnaqur.
    - Tė hapnin portat imperialiste-revizioniste.
    - Shpėrdoruan shumė fonde monetare e materiale.
    - U akuzuan se rrjetin e tregtisė sė jashtme e pėrdorėn pėr tė mbajtur lidhjet e grupeve tradhtare me armiqtė e jashtėm tė cilėve u shėrbenin.
    Dhe si vijoi?
    Pėr kėtė akuzė, nė kėtė lloj aktiviteti tė tyre kaq armiqėsor, nga tribuna qendrore e politikės komuniste, si gjithnjė trumbetohej si njė zbulim i madh i vigjilencės sė jashtėzakonshme tė partisė.
    Nga kush tribunė politike saktėsisht u dha goditja ndaj grupit tė radhės, tė pėrbėrė nga figurat mė tė larta tė shtetit?
    Plenumi i 7-tė i Komitetit Qendror tė Partisė, i mbledhur nė maj tė vitit 1975, pėrjashtoi nga Komiteti Qendror dhe partia Abdyl Kėllezin e Koēo Theodhosin, duke i shkarkuar ata edhe nga tė gjitha funksionet shtetėrore e shoqėrore.
    Ai plenum kritikoi ashpėr dhe Kiēo Ngjelėn, duke e akuzuar pėr arrogancė dhe veprime tė dėmshme nė sektorin e punės sė tij. Pas kėsaj, Kiēo Ngjela u shkarkua nga detyra e ministrit tė Tregtisė.
    Dhe si vijoi?
    Plenumi i 8-tė i KQ tė Partisė, i mbledhur nė tetor 1975, e pėrjashtoi Kiēo Ngjelėn nga KQ i Partisė.
    Pas kėsaj pasuan goditjet e figurave tė tjera nė ekonomi?
    Pas Kontrollit tė Shtetit edhe nė ndėrmarrjet e tregtisė sė jashtme, pėrveē Kiēos, shumė drejtues e punonjės tė tregtisė sė jashtme u pushuan nga puna, u burgosėn apo internuan.
    Ndėrsa pėr grupin e ushtarakėve vijonte hetimi, gjithashtu si armiq tė rrezikshėm, ndėrkohė nga krahu tjetėr vazhdonin arrestimet dhe zbulimet e armiqve tė rinj nė udhėheqjen e lartė?
    Nė kohėn qė ky grup u zbulua dhe dėnua, nga partia, vazhdonin hetimet pėr grupin e ushtarakėve tė akuzuar pėr "puē" e "komplot".
    Kėtu dua tė ndalem, pasi kam mėsuar se gjatė kėsaj periudhe qė vazhdonin arrestimet ndaj armiqve tė ekonomisė, kanė ardhur edhe urdhra specialė pėr ju hetuesit e gjeneralėve. Pra, ēfarė urdhrash ju kanė ardhur?
    Ne hetuesve tė kėtij grupi, na u dha udhėzimi qė tė zhvillonim hetime edhe pėr lidhjet e tyre me grupin e ekonomisė, veprimtarinė e pėrbashkėt armiqėsore, pėr tė zbuluar lidhjet e tyre me agjenturat e huaja, si dhe lidhjet e tyre me grupet e tjera tė goditura nga partia, pėr tė cilat akuzoheshin pjesėtarėt e grupit tė ekonomisė.
    Vetėm ju hetuesit do ta plotėsonit kėtė lloj zbardhjeje dhe zbulimi?
    Udhėheqja e Ministrisė sė Punėve tė Brendshme i vuri detyrė edhe grupit operativ qė tė vepronte nė rrugėn agjenturore-operative pėr tė grumbulluar tė dhėna nė ngarkim tė grupit tė ekonomisė, nga organet e zbulimit e kundėrzbulimit.
    Le tė ndalemi personalisht te grupi juaj i hetimit, pra ku ishit dhe juve. Ēfarė arritėt pas urdhrave qė morėt, pėr tė hetuar edhe grupin e ekonomisė krahas grupit tė ushtarakėve qė kishit nė dorė?
    Nga hetimet me tė pandehurit Beqir Balluku, Petrit Dume, Hito Ēako, Kiēo Ngjela e Vasil Kati, deponimet e tyre, dėshmitė e dėshmitarėve, si dhe nga tė dhėnat nė rrugė operative e tė tjera, nuk rezultonte nė asnjė rast qė kėta tė pandehur tė kishin zhvilluar veprimtari tė pėrbashkėt armiqėsore kundėr partisė e pushtetit socialist.
    Ēfarė marrėdhėnieje kishin pasur kėta, sipas zbulimit tuaj?
    Marrėdhėniet midis tyre kanė qenė marrėdhėnie pune pėr postet qė ata mbanin nė organet shtetėrore. Siē rezultoi, nuk ishin as marrėdhėnie tė ngushta shoqėrore.
    Gjithsesi ndaj tyre u veprua. Kur u bė arrestimi i tyre, zoti Martiro?
    Pas disa muajve tė pėrjashtimit nga Byroja Politike dhe Komiteti Qendror i Partisė, Abdyl Kėllezi, Kiēo Theodhosi, Kiēo Ngjela e Vasil Kati u arrestuan si armiq tė partisė e tė shtetit.
    Pra, pas pėrfundimit tė hetimit tė grupit tė Beqir Ballukut do tė thoni?
    Ata u arrestuan pasi kishin pėrfunduar hetimet e gjykimit pėr "grupin e ushtarakėve".
    Folėm shumė zoti Kristofor, pėr trajtimin e veēantė dhe tepėr special qė u organizua ndaj grupit tė gjeneralėve tė arrestuar. Po ndaj kėtyre figurave tė larta tė ekonomisė, si ishin trajtimi dhe mbikėqyrja?
    Edhe kėta tė arrestuar u vendosėn nė po ato ambiente ku ishin mbajtur gjatė hetimit "grupi i ushtarakėve", qė siē e dini ka qenė njė seksion i veēantė nė Burgun 313 nė Tiranė.
    Pra nė tė njėjtat kushte dhe nėn tė njėjtat masa do tė thoni?
    Po, po, edhe ndaj tyre u pėrdorėn tė njėjtat masa sigurimi e regjimi, ashtu siē ishin edhe pėr grupin e ushtarakėve. Ishte njė komandė e veēantė, i njėjti personel pėr ruajtjen e tyre, mjek, kuzhinė e shėrbime tė tjera, qė ishin tė veēanta nga komanda e personeli i Burgut 313.
    Kam parasysh se, para dėnimit tė tyre vijuan tė tjera arrestime nė atė kohė. Si ėshtė e vėrteta?
    Pėrpara dėnimit nga partia tė Abdyl Kėllezit, Koēo Theodhosit e Kiēo Ngjelės, ishin arrestuar inxhinierėt e naftės, tė akuzuar pėr veprimtari sabotuese nė naftė e gaz, ndėrkohė qė akuzoheshin gjithashtu si grupet e mėparshme, si tė lidhur me agjentura tė huaja.
    Ju nuk konstatuat tė ekzistonte ndonjė vėrtetėsi nė kėtė lloj akuze, apo jo?
    Nė fakt nuk ekzistonte njė veprimtari e tillė. Pėr veprimtari sabotuese nė naftė e gaz u akuzuan edhe Abdyl Kėllezi e Koēo Theodhosi.
    Po si ndodhi qė ju ēuan pikėrisht juve pėr hetimin e ministrit historik tė Tregtisė, Kiēo Ngjelės?
    Kjo ndodhi se, edhe pėr hetimin e grupit tė "sabotatorėve nė ekonomi dhe organizmin shtetėror", nga udhėheqja e Ministrisė, u caktuan po ata hetues qė zhvilluan hetimet edhe me grupin e ushtarakėve tė lartė tė akuzuar pėr tradhti tė lartė, "puē" e "komplot".
    Ju kuptova, qė, si grup hetimi i ushtarakėve kaluat tė hetonit dhe tė shumakuzuarit e ekonomisė?
    Elham Gjika u caktua pėr hetimin e Koēo Theodhosit, Pirro Dauti pėr hetimin e Abdyl Kėllezit dhe unė pėr hetimin e Kiēo Ngjelės e tė Vasil Katit.
    Sėrish edhe pėr kėtė hetim drejtoheshit nga i njėjti pėrgjegjės?
    Po, po, edhe nė kėtė rast pėrgjegjės i grupit hetimor dhe atij operativ, ishte pikėrisht zėvendėsministri i Punėve tė Brendshme, Feēorr Shehu.
    Udhėzimet, jua dha Kadri Hazbiu?
    Normal. Nė mbledhjen e grupit hetimor, ministri Kadri Hazbiu na udhėzoi qė me tė pandehurit tė ishim korrektė.
    Si nė rastin e instruktimit kur do nisnim hetimet me grupin e ushtarakėve, qė na porositi tė mos pėrdornim fyerjet apo dhunėn fizike e psikike. Tė ishim tė kujdesshėm edhe me implikimet qė ata mund tė bėnin pėr njerėz e kuadro tė shėndoshė.
    Instruktimi pėr grupin operativ?
    Grupit operativ iu dha porosia qė tė zhvillonin veprime operative pėr tė grumbulluar materialet qė akuzonin kėta tė pandehur, tė dala kėto dhe nga mbledhja e kolektivat punonjėse, apo nė rrugėn agjenturore.
    Jam kurioz tė di zoti Martiro, nėse gjatė instruktimit qė ju ka bėrė Kadri Hazbiu para fillimit tė procesit, ka pasur tė pranishėm figura tė larta tė politikės sė kohės, siē ndodhi kur do fillonit hetimet me ushtarakėt, qė merrte pjesė Hysni Kapo?
    Jo, jo, nuk kishte. Nė mbledhjen e kėtyre grupeve, hetimore e operative, nuk ishte prezent asnjė anėtar nga udhėheqja e partisė.
    Sipas udhėzimeve, ku do bazoheshit pėr pistat e hetimit ndaj grupit tė ekonomisė?
    Ashtu si dhe me ushtarakėt, edhe nė kėtė rast do tė mbėshteteshim kryesisht tė materialet politike qė kishin ndėrtuar akuzat ndaj tyre, tė cilat ishin bėrė dhe shkak qė ishin arrestuar. Plani pėr zhvillimin e hetimeve me kėta tė pandehur, u bazua nė studimin e materialeve tė partisė, raportet e fjalimit tė Enver Hoxhės, materiale tė Plenumeve 7-tė e 8-tė tė Komitetit Qendror tė Partisė, nė aktet e Kontrollit tė Shtetit nė dikasterin e Ministrisė sė Tregtisė dhe ndėrmarrjet e tregtisė sė jashtme, nė tė dhėna tė dala nga analizat e mbledhjeve tė organizatave tė partisė dhe tė kolektivave punonjėse, si dhe nė tė dhėna tė tjera, tė marra edhe nė rrugė agjenturore.
    Mė tej?
    Pas pak ditėve tė arrestimit tė tyre, Prokurori i Pėrgjithshėm i komunikoi akuzėn secilit tė pandehur.
    Kush ishte akuza zyrtare?
    Ata akuzoheshin se "nė bashkėpunim me njėri-tjetrin, kishin kryer veprimtari armiqėsore e sabotuese nė organizimin shtetėror dhe nė ekonomi, nė bashkėpunim edhe me armiqtė e jashtėm".
    E pranuan akuzėn?
    Asnjė nga tė pandehurit nuk e pranoi kėtė akuzė. Pranuan se kishin bėrė gabime nė punėn e tyre, por kurrsesi punė armiqėsore.
    Reagoi kush?
    Gjatė komunikimit tė akuzės, Kiēo Ngjela, i tensionuar e i nervozuar, iu drejtua prokurorit, se, ai nuk kishte bėrė asnjė veprimtari armiqėsore kundėr partisė dhe pushtetit tė popullit, se kishte punuar tėrė jetėn e tij pėr interesat e tyre. Mund tė kishte bėrė gabime nė punėn e tij, me dikasterin qė drejtonte, por kurrsesi punė armiqėsore.

    Ata u quajtėn armiq tė ekonomisė

    Kiēo Ngjela
    U lind nė zonėn e Zagorisė, Gjirokastėr, pjesėmarrės aktiv nė luftėn kundėr fashizmit, zėvendėskomisar i Brigadės sė 2-tė partizane. Kandidat i KQ tė PPSH-sė nė mbledhjen e Plenumit tė KQ tė PPSH-sė, Berat 1944. Bashkėpunėtor i Nako Spirut pas ēlirimit nė Komisionin e Planit tė Shtetit. Ministėr i Tregtisė pėr njė kohė tė gjatė, anėtar i KQ tė Partisė, deputet i Kuvendit Popullor nė disa legjislatura. Pėrjashtohet nga KQ i Partisė nė Plenumin e 8-tė tė KQ tė PPSH-sė, nė vitin 1975, dhe shkarkohet nga tė gjitha detyrat shtetėrore e partiake. Transferohet nė Vlorė, drejtor i uzinės sė PVC, arrestohet sė bashku me Abdyl Kėllezin e Koēo Theodhosin.

    Abdyl Kėllezi
    Lindur nė Tiranė, nga njė familje e njohur tregtare e mesme. Nė rini merrej me sport, madje nė atletikė ka dalė kampion. Pasi mbaron shkollėn e mesme nė Tiranė nė vitin 1938, kryen njė vit akademi ushtarake nė Romė; burgoset nė Itali pėr pikėpamjet antifashiste. Gjatė kohės sė qėndrimit tė tij nė Itali dhe nė burg, u njoh me eksponentė tė sė majtės italiane, madje me elitėn drejtuese tė kėsaj partie. Nė vitin 1942 lirohet nga burgu dhe kthehet nė Shqipėri. Takohet me Gogo Nushin dhe Beqir Ballukun etj., futet nė lėvizjen antifashiste, merr pjesė nė njėsitet guerile dhe bėhet pjesė e Qarkorit tė Partisė sė Tiranės. Pas Ēlirimit, qė nga viti 1945 dhe deri nė vitin 1975, ai mbajti poste tė rėndėsishme drejtuese, si nė strukturat shtetėrore, ashtu dhe nė Partinė e Punės sė Shqipėrisė. Guvernator i Bankės sė Shqipėrisė, ministėr i Financave, zėvendėskryeministėr, kryetar i Komitetit Ekzekutiv tė Tiranės dhe mė vonė kryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit. Po kėshtu, gjatė viteve 1945-1975 ka qenė deputet dhe qė nga viti 1964-1975, anėtar i Byrosė Politike tė PPSH-sė. Nė vitin 1975 goditet nga Enver Hoxha, duke u konsideruar si kryetar i tė ashtuquajturit "grup armiqėsor nė ekonomi dhe organizimin shtetėror". Nė Plenumin e 7-tė tė KQ tė PPSH-sė u pėrjashtua nga KQ i Partisė dhe nga tė gjitha funksionet shtetėrore. Pėr tre muaj ai punoi si drejtor ferme nė fermėn e Kotės, Vlorė, ku dhe arrestohet.

    Koēo Theodhosi
    Lindi nė Korēė mė 1913-ėn, nga njė familje e kamur dhe patriote. Studimet e mesme i kreu nė Liceun e Korēės, ku ra nėn ndikimin e ideve tė grupit komunist tė kėtij qyteti. Kreu studimet e larta nė Universitetin e Lionit nė Francė, nė degėn e Kimisė, dhe i vazhdoi nė Liezh tė Belgjikės pėr njė specializim tė dytė. Gjatė qėndrimit nė Francė, mori pjesė nė grupin e studentėve dhe punėtorėve antifashistė qė aderonin nė radhėt e PK tė Francės. Nė vitin 1936, ndihmoi antifashistėt shqiptarė qė shkonin vullnetarė nė Luftėn e Spanjės. Kthehet nė atdhe. Me themelimin e PK tė Shqipėrisė mė 8 nėntor 1941, ėshtė njė nga 200 anėtarėt e parė tė kėsaj partie. Mė 1942-shin zgjidhet anėtar i Kėshillit Antifashist Nacionalēlirimtar tė qytetit tė Korēės. Mė 1944 merr pjesė nė punimet e Kongresit tė Pėrmetit si delegat i Korēės. Pas luftės kreu detyra tė rėndėsishme shtetėrore dhe partiake. Nė prag tė ēlirimit tė vendit emėrohet nė detyrėn e komisarit tė jashtėzakonshėm tė naftės nė Kuēovė. Mė 1949-ėn emėrohet zėvendėskryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit, me kryetar Nako Spirun. Po kėtė vit merr pjesė nė delegacionin e qeverisė shqiptare nė Moskė. Qėndron nė Moskė me detyrėn e pėrfaqėsuesit tė qeverisė shqiptare nė Kėshillin e Ndihmės Ekonomike Reciproke deri nė vitin 1950. Anėtar i kabinetit qeveritar dhe kryetar i Komisionit tė Planit tė Shtetit, ministėr i Industrisė dhe Minierave, zėvendėskryeministėr, deputet i Kuvendit Popullor nė tė gjitha legjislaturat. Kandidat dhe mė vonė anėtar i Byrosė Politike tė PPSH-sė.

    Vasil Kati
    Ish-zėvendėsministėr i Tregtisė, pjesėmarrės e kuadro drejtues gjatė Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare, pas Plenumit tė 8-tė, pushohet nga puna si zėvendėsministėr dhe transferohet nė Fier, nė njė detyrė tė ulėt tė tregtisė. Arrestohet sė bashku me tė tjerėt.

    (er.nu/Gazeta Shqiptare/BalkanWeb)

Faqja 0 prej 3 FillimFillim 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Manuali i perdorimit te komandave ne IRC
    Nga Albo nė forumin Na bashkoi Albasoul
    Pėrgjigje: 55
    Postimi i Fundit: 28-03-2008, 14:04
  2. Këndi im fetar
    Nga Zana e malit nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 165
    Postimi i Fundit: 21-05-2006, 16:20
  3. Dėshmitė e tė huajve pėr luftėn nė Kosovė
    Nga Klevis2000 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 09-12-2005, 04:49
  4. Mėnyra e shkrimit tregon tendencat e vetėvrajses
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 30-10-2005, 00:04
  5. Ish studenti ne Moske tregon...
    Nga Brari nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 29-10-2004, 17:12

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •