Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 92
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime

    Presidenti dekoron viktimat punonjes te SHISH vrare ne Vlore ne 1997

    koha jone

    --------
    E Shtune, 28 Shkurt 2004


    MOISIU: '97-TA, FAJI I PS-SE

    Presidenti i Republikes, Alfred Moisiu, ka bere dje nje rivleresim te historise se vitit te mbrapshte '97, duke kryer nje veprim cka nenkupton se sipas tij, fajtoret dhe aktoret kryesore te trazirave qe nisen dhe kulmuan ne Vlore, kane qene socialistet. Cfare mund te tregoje tjeter dekorimi i dy oficereve te SHISH, te vrare ate pranvere ne qytetin bregdetar, si pasoje e perplasjes me turmen vlonjate qe kishte dale jashte kontrollit. Ushtaraket u vrane dhe u masakruan sepse identifikoheshin si perfaqesuesit e pushtetit te Berishes. Dhe eshte tashme e ditur se frymezuesit e revoltes se Vlores ishin pikerisht socialistet.

    Dekorimi qe Moisiu u beri dje oficereve eshte sigurisht nje kujtese e domosdoshme per vdekjen e dy perfaqesuesve te shtetit. Mirepo, kjo nuk mund te mos kete kontekst politik. Te gjithe jemi ne nje mendje se duhet te harrojme historine tragjike te vitit '97, por e verteta eshte se ajo periudhe nuk mund te arkivohet si te mos kishte ekzistuar fare. Dhe nje rishqyrtim ka nisur ta beje dje, pikerisht Presidenti Moisiu.

    Ai vizitoi familjaret e dy ish punonjesve te SHISH-it, oficereve te rene ne krye te detyres ne ngjarjet e vitit '97 ne Vlore, N/kolonel Besnik Hidri e Toger Lek Qokaj. Me kete rast te dy familjeve, Hidri e Qoku, iu dorezuan "Medalja e Arte te Shqiponjes" (Pas vdekjes) me motivacion "Ne shenje nderimi dhe vleresimi te larte per veprimtarine dhe kontributin e vyer ne sherbim te shtetit deri ne aktin sublim te dhenies se jetes ne krye te detyres". Vete formulimi i motivacionit eshte shume domethenes. Kontribut te vyer deri ne dhenien e jetes ne krye te detyres. Pra ja si mendon Presidenti Moisiu per dy oficeret. Edhe sot, nese diskutohet kjo ceshtje, per socialistet, dy ushtaraket, viktimat e para te shtetit te asaj kohe, konsiderohen si renegate te sistemit politik qe meritonte te rrezohej. Pra rrjedhimisht ata legjitimojne vrasjen e tyre nga revolta popullore. Nga ana tjeter demokratet kane kerkuar vazhdimisht qe dy oficeret te vleresohen dhe madje kane propozuar ngritjen e nje permendoreje ne Vlore, pikerisht ne vendin ku u ekzekutuan. Keshtu eshte e qarte se qendrimi i Moisiut eshte dukshem ne favor te nderimit te viktimave te socialisteve. Dhe me kete akt, Moisiu me verdiktin e tij, ka shpallur dje fajtore pikesisht PS-ne, per trazirat e dhunshme te vitit '97. Nderkohe kreu i shtetit eshte treguar i kujdesshem ne deklarimin publik.

    Duke iu drejtuar familjareve dhe gazetareve te pranishem, Presidenti Moisiu vuri ne dukje arsyet e vleresimit te dy ish oficereve te SHISH-it, te rene ne detyre. "Ushtria, policia e SHISH jane institucione te shtetit shqiptar, nuk mbajne ngjyra partiake. Njerezit, qe sherbejne ne keto instutucione, duhen trajtuar njesoj me te tjeret. Populli s'ka pse te paguaje per politiken. Mesazhi im per popullin e politikanet eshte se, nuk duhet te luhet me institucionet e shtetit, te cilet bejne detyren e tyrendaj shtetit te tyre. Ne nuk duhet t'i harrojme, por duhet t'i vleresojme ata; te harrojme te kaluaren dhe te shohim perpara. Vetem ne kete menyre ecet ne demokraci".

    Familjaret dhe te afermit e dy ish punonjesve te SHISH-it shprehen mirenjohjen ndaj Presidentit per vleresimin e larte per te dashurit e tyre, qe s'jane me midis tyre.

    Levizja e Moisiut ne nje drejtim duket si cuarje ne vend e nje dinjiteti te neperkembur. Mirepo, zor se kjo do te kaloje pa nje reaksion politik. Ndoshta socialisteve te Vlores, por edhe shefave te tyre, u takon te reagojne per rivleresimin e historise se vitit '97, qe beri dje Presidenti, ku sipas tij dopio gjashta mbeti perfundimisht ne tavolinen e Nanos.

    A mendojne socialistet per dy oficeret e vrare, qe kane punuar me perkushtim deri ne sakrificen sublime, apo serish i konsiderojne ato si njerezit e Berishes qe provokuan revolten e Vlores ? Ndoshta PS-ja duhet te jape nje shpjegim. Nje gje qe e ka bere shpesh lideri i opozites Berisha. Ai nuk mund, dhe nuk e ka mohuar pergjegjesine qe ka per vitin '97. Por nga ana tjeter, socialistet asnjehere nuk u shpjeguan per pjesen e tyre. Mesa duket faji eshte shume i rende, dhe nuk mund te pranohet.

    Dje Kreu i Shtetit shqiptar nxori nga sirtaret e historise dosjen "VLORA '97" dhe e plasi ne deren e PS-se, duke lene te nenkuptohet se revolta qe solli edhe vrasjen e te dy dekoruarve te djeshem ishte bere, drejtuar dhe sajuar nga PS-ja. Pra si te mos i mjaftonte kryeministrit-kryetar gjithe keto ngjarje qe po i trondisin kolltukun i erdhi dje nga selia presidenciale edhe nje "dhurate" tjeter ogurzeze, revolta e vitit 1997. Zoti Moisiu me kete rast beri dhe nje trokitje ne deren e mbyllur te Berishes per t'i thene se "tani jam me ty, pasi Nano iku!". Por ne deren e PS-se mbeti nje gur i nxehte, pervelues qe do te shkaktoje reagimet e djegies. Guri i nxehte eshte aty dhe mbi te eshte PS!

    Re.Po.



    ----------

    PO KTU NE FORUM KUSH E HOQI DOSJEN.. kUSH HAPI DEPOT QE E FILLUAM KTO DITE?


    I lumte Moisiut !

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    Me ne fund KOHA JONE ben Kthesen e duhur..

    Ajo pranon autoret e 97-tes dhe me kte besoj i jep dhe nje dush vetvetes qe u be vegel dikur..

    Te shikojm si do reagojne Blush Kico Tak braho Brok Cupo ruco Bracet..

    Pergezime Moisiut..

    Ben.. a ka shku ndoj dit Sala me i pa nanat e atyre qe u vran ne Vlore?..

    e dua me fakte kte.. se ka rendsi..

    qofte me i pako kafe se boll u lodh me hall-qarjen e Biznesmeneve hajdute.. nga i pari tek i fundit..

    Qashtu..

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    korrieri shkruan:

    Dekorohen SHIK-asit e vrare '97 ne Vlore
    Presidenti Moisiu i ka dorezuar dje "Medaljen e Arte te Shqiponjes", familjeve te 2 ish oficereve te SHIK te vrare me 28 shkurt '97 gjate trazirave antifajde ne Vlore. Nen Kolonel Besnik Hidri e Toger Lek Qokaj, rane ne krye te detyres duke mbrojtur institucionin. Historia e ngjarjes qe tronditi Shqiperine e ku u vrane edhe 3 protestues

    Pas plot 7 vjetesh nga vrasja ne krye te detyres, te dy ish oficereve te sherbimit sekret shqiptar, gjate trazirave antifajde ne qytetin e Vlores, Presidenti i Republikes i ka dorezuar familjeve, dekoratat e akorduara per ta. Nenkololnel Besnik Hidri dhe Toger Lek Qokaj, ishin viktimat e sulmit te armatosur te protestuesve antifajde, me 28 shkurt 1997, mbi godinen e sherbimit sekret. Ngjarja ku u regjistruan 5 te vdekur, mes te cileve tre te rinj vlonjate, tronditi mbare Shqiperine dhe ndikoi ne radikalizimin e situates edhe ashtu te mbarsur dhe pershpejtimin e marreveshjes se 9 marsit mes Berishes dhe opozites se asaj kohe.

    Sipas njoftimit zyrtar te Presidences, zoti Moisiu vizitoi dje paradite familjaret e 2 ish punonjesve te rene ne krye te detyres. Ai i dorezoi atyre "Medaljen e Arte te Shqiponjes" (pas vdekjes) me motivacionin: "Ne shenje nderimi dhe vleresimi te larte per veprimtarine dhe kontributin e vyer ne sherbim te shtetit, deri ne aktin sublim te dhenies se jetes se tyre ne krye te detyres".

    Duke iu drejtuar familjareve dhe gazetareve te pranishem, Presidenti Moisiu vuri ne dukje arsyet e vleresimit te dy ish oficereve te SHISH-it, te rene ne detyre. "Ushtria, policia e SHISH jane institucione te shtetit shqiptar, nuk mbajne ngjyra partiake. Njerezit, qe sherbejne ne keto instutucione, duhen trajtuar njesoj me te tjeret. Populli s'ka pse te paguaje per politiken. Mesazhi im per popullin e politikanet eshte se, nuk duhet te luhet me institucionet e shtetit, te cilet bejne detyren e tyre ndaj shtetit te tyre. Ne nuk duhet t'i harrojme, por duhet t'i vleresojme ata; te harrojme te kaluaren dhe te shohim perpara. Vetem ne kete menyre ecet ne demokraci".

    Familjaret dhe te afermit e dy ish punonjesve te SHISH-it shprehen mirenjohjen ndaj Moisiut per vleresimin e larte per te dashurit e tyre, qe s'jane me midis tyre,- perfundon njoftimi i Presidences.

    Ngjarja ka ndodhur naten e 28 shkurtit 1997, ne fund te rruges se lagjes "Centrale" ne qytetin e Vlores, ku ndodhej godina e SHIK. Ishte koha kur 52 studente te Universitetit "Ismail Qemali" te qytetit bregdetar kishin hyre ne greve urie, ne solidarizim te prinderve qe kishin humbur kursimet ne firmat mashtruese piramidale. Nje veprim qe i intesifikoi edhe me shume protestat e perditeshme te qytetareve. Per shuarjen e revoltave ne Vlore ishin derguar perforcime nga SHIK dhe forcat speciale e policia. Naten e 28 shkurtit, u njoftua se nga nje furgon pa targa, kishin zbritur persona te panjohur te cilet kishin goditur nje nga qytetaret roje te greves se studenteve. Kaq mjaftoi qe te jepej alarmi ne qytetin e armatosur. Te vene ne ndjekje te makines, u tha se ajo shkoi dhe u parkua ne oborrin e SHIK, duke provokuar nje perplasje te armatosur, ku mbeten te vrare 3 qytetare dhe 2 punonjesit e sherbimit sekret Besnik Hidri e Lek Qokaj, ne perpjekje per te ruajtur institucionin e tyre. Sot mbushen plot 7 vjet nga kjo ngjarje tragjike dhe Presidenti ka vendosur dekorimin e tyre me "Medaljen e Arte te Shqiponjes".



    ---------








    Koment.. me qe e kemi kte te drejte..


    Mes tjerash korrieri i Ps-se shkruan:

    ......

    Ngjarja ka ndodhur naten e 28 shkurtit 1997, ne fund te rruges se lagjes "Centrale" ne qytetin e Vlores, ku ndodhej godina e SHIK. Ishte koha kur 52 studente te Universitetit "Ismail Qemali" te qytetit bregdetar kishin hyre ne greve urie, ne solidarizim te prinderve qe kishin humbur kursimet ne firmat mashtruese piramidale.
    .......





    Korrieri i jep ngjyren e vet qofte aktit te Presidentit ..qofte ngjarjes se Vlores..
    Por e verteta per mua eshte ndryshe..

    Djem e vajza kishte ne gjithe Shqiperine te interesuar qe te mos humbnin PARA prinderit e tyre neper Piramidat..
    Pikerisht te interesuarit direkt per Parate e vena ne Piramidat..jane me llogjik dhe te paret ne mirkuptimin e drejte te perpjekjeve te Shtetit per kalimin e bute te asaj situate dhe jan te paret ata qe nuk e duan gjullurdine e nuk e duan ne ato momente shkaterrimin e Shtetit e dorheqjet e Qeverive apo presidentit..
    Te kerkosh dorheqje qeverie e Presidenti do te thot te lesh nje Autobus me njerez ne Qaf te Llogarase pa shofer..
    Hidhu ti Shofer ne kanal se Autobusi ecen vete..
    Kjo eshte vet VDEKJA..
    Pra 52 studentet e Vlores nuk hyne ne greve per tu solidarizuar me Prinder qe kane humbur PARATE por per kundrazi per tu solidarizuar me Prinder qe nuk kishin humbur Parate por qe kishin gati 5 vjet qe punonin per te rrezuar Shtetin Demokratik te dale me vote demokratike..
    52 zagaret e Vlores u solidarizuan me Skafistet e me Tutoret.. me Asfaline e me Dokle-Ruco-Caushet.. me Cupin e Geixhin.. me Malajn qe i vodhi Thaset me Para te Piramidave e me Gjinush KEXHIBINE..

    Vlora e di mire te verteten...
    Nje student qe do PARATE e BABAIT nuk pi shampanje mbi trupin e Oficerit te Shtetit por e mbron oficerin e Shtetit..
    Studentet e Vlores u takuan me Berishen dhe dhan fjale se do te linin Greven..por ata skishin burreri te mbanin Bese se Besen u a kishin dhene Nomenklatures se qelbur kriminale te PS-se e PPSH-se kelysh te se ciles ishin ata bandite..
    53 studentet e Vlores do mbeten ne histori si zjarrvenes te shtetit SHQIPTAR e kanibale e vegla te Kanibales Luiz Hoxh e Neki dardhoDredhave..e Shyto..Broko Gjinushve..
    Ata mund te mburren vetem se risollen Diktaturen e Hysni Kapove e te Enver Stalineve..bile nje diktature akoma me te eger..nje diktatur qe jo vetem te vret e te vjedh por dhe te masakron e te pi gjakun..

    52 Studentet e Vlores ..shok te Orik Shyt Altin arapve.. jane turpi i Kombit dhe Lavdia e PS-se..
    Le ti gezojne postet qe do ken marre si Spiune e doganiere por nje dite do i paguajn te gjitha..



    qashtu..

  4. #4
    anetar i rregullt Maska e fioreal
    Anėtarėsuar
    05-07-2003
    Vendndodhja
    Ne planetin Toke
    Mosha
    41
    Postime
    124
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Jam cuditur kur kam lexuar nje interviste te ish-nendrejtorit te SHIk-ut ne 1997 ne Vlore.Ai fliste per nje grua qe pasi kishin vrare nje nga Shik-asit lyente duarte me gjak nga trupi i tij dhe ngazellehej si vampire.Behej fjale per nje grua qe quhej Luiza Hoxha.Besoj e njihni se kush eshte?Sot ajo grua eshte prefekte.
    Lume si ne.......
    ..I grandi ci sembrano grandi fino a quando stiamo in ginocchio...

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    49
    Postime
    660
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Ishte nje hap qe duhej bere kohe me pare. Megjithate me mire vone se kurre. Po perseri une them se eshte pak, eshte shume pak. Jane flijuar njerez, jane marre jete , bile ne menyre makaber. Kush jane ata qe ngriten doren per ti vrare e me pas per ti cnderuar. A do ta paguajne ata njerez kete krim barbar.
    Une them se do ta paguajne dhe do ta paguajne shtrenjte. Po kur...? Nuk e di . Mbase do vonoje por ajo dite do te vije. Brari , te pergezoj per temen qe ke hapur , dhe e bej kete sinqerisht me beso. Po mos e banalizo kete teme per te gjetur nje rast per te share Berishen. Te pakten per tema te tilla te jini serioze o burrat e dheut.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    KJ

    -------

    MOISIU TRAZON VLOREN

    Zenepe Luka

    Kryesia e PS se Vlores nuk ka pranuar dekretin e Presidentit te Republikes Alfred Moisiu lidhur me dekorimin e dy ish-punonjesve te SHIK-ut te Berishes vrare me 28 shkurt '97 pas perplasjes me popullin e Vlores. Kryetari i PS te Vlores, gjate nje mbledhje te posacme, u shpreh se dekreti i Presidentit duket absurd, pasi ai me shume irriton, ngacmon dhe nuk i sherben harmonise politike e shoqerore ne vend. Shia beri te ditur se kryesia socialiste e Vlores do leshoje dhe nje deklarate per shtyp ne lidhje me dekretin e Presidentit Moisiu. Kryesocialisti vlonjat Theodhori Shia lexoi deklaraten e perpiluar ne kete rast dhe ftoi anetaret e kryesise te diskutonin rreth saj per te bere plotesimet dhe redaktimet e nevojshme. Anetari i kryesise dhe prefeki i Qarkut Bashkim Habili tha se drejtesia ende nuk ka nxjerre konkluzionet e nevojshme per kete ngjarje. "Askush nuk ka te drejte te dekoroje persona te cileve nuk u dihet aktiviteti, qofte ky edhe Presidenti" tha ai. Sipas tij, ky problem nuk eshte maturuar dhe nese do te kishte dekorime duhet te dekoroheshin ata protestues qe hodhen poshte nje shtet te diskredituar, nje neodiktature pasojat e se ciles e cuan Shqiperine ne gremine. Ndersa anetari tjeter i kryesise se PS te Vlores zoti Avdul Canaj u shpreh se skenari i '97 mbyllet me dekretin e Presidentit Moisiu. "Ata qe qelluan mbi popullin e Vlores po behen heronj. Te dekorosh ata qe qelluan popullin e Vlores do te thote se fajtor ka qene populli i Vlores. Kjo ngjarje ka mbetur pa u analizuar. Presidenti Moisiu eshte ne anen e atyre qe vrane popullin dhe i dekoron ata" tha ai. Por shtoi edhe se ngjarjet e ?97-tes duan nje analize te plote dhe kjo nuk i takon Presidentit. Ai tha se, ky dekorim provokon rende popullin e Vlores. Nderkohe kryetari i bbashkise se Vlores zoti Shpetim Gjika tha se dekreti i Presidentit i vuri kapakun kesaj ngjarje. Gjika pyeti se ku ka punuar Presidenti Moisiu ne 97-ten? "Ndoshta presidenti ka qene pjesemarres ne ndonje strukture qe bente plane kunder Vlores. Te gjithe e dine se i kujt eshte faji" tha ai. Duke diskutuar per dekretin e Presidentit Gjika tha se e kishte thirrur para ca kohe Presidenti Moisiu per kete qellim. "I kam thene se nuk eshte koha per dekorime te tilla dhe e quaj te nxituar. Nderkohe perpara nje jave me ka telefonuar zoti Afrim Krasniqi, keshilltari politik i Presidentit Moisiu dhe me ka kerkuar nje takim ne zyren time se bashku me zotin Gezim Zile. I kam thene se sa te jem une kryetar i bashkise se Vlores Gezim Zilja nuk shkel ne zyren time" shtoi Gjika. Sipas tij, ky eshte qendrim politik dhe Presidenti eshte frymezuar nga libri i Gezim Ziles. Nderkohe anetari i kryesise socialiste te Vlores dhe Prefekti qarkut Bashkim Habili ka kerkuar qe per kete rast flagrant te prononcohet grupi parlamentar socialist, i cili te kerkoje nje seance parlamentare ku shqiptaret te shohin dhe njohin realitetin.

    Ja deklarata e kryesise se PS-se se Vlores

    "Socialistet vlonjate percollen me shqetesim qytetar dekretin e Presidentit Moisiu te njohur permes shtypit per dekorimin e dy viktimave, dy ish punonjes te sherbimit informativ kombetar, te rene gjate trazirave te vitit '97. Ky dekret i njeanshem per ato ngjarje renqethese provokon rende ndergjegjen e popullit te Vlores dhe kthen memorien ne ato dite te veshtira ku segmente te shtetit qe drejtohej nga regjimi i Berishes, si policia dhe SHIK-u tejet te politizuara dhe te keqperdorura edhe ne ato dite edhe nga ish kryetari i bashkise zoti Gezim Zilja, u kundervune dhe gjakosen vetem vlonjatet demokrate dhe paqesor, por edhe mjaft djem dhe vajza vellezer tane ne te gjithe Shqiperine. Duam te permendim ketu edhe fakte te tjera si renia e Fatmir Tozaj, Shkelqim Bogdani, Artur Zotaj dhe sakatimi i Agim Hazizit.

    Ne socialistet vlonjate dhe elektorati ne pergjithesi kerkojme qe ky dekret tejet i politizuar, qe eshte i sforcuar, i nxitur dhe nuk i sherben qetesise sociale, vellazerimit, miqesimit dhe forcimit te shtetit ligjor, te rishikohet per t'i sherbyer natyrisht pajtimit, zhvillimit, harmonise, mirekuptimit, jeteses midis njeri-tjetrit. Vleresimi i ketyre ngjarjeve kerkon mbi te gjitha konsensus edhe me te gjere, ne menyre te vecante na perfaqesuesit e zgjedhur me voten e lire dhe demokratike te popullit te Vlores, si dhe mjaft institucione, shoqata te shumta qe jane te ndjeshme per cdo veprim dhe ngjarje qe i sherbejne demokracise dhe shtetit ligjor.



    -----------------------





    Reagojne pra kanibalet e Vlores.. ishte e pritshme kjo..
    97 -ta pra eshte guri i proves..

    Progres ne Shqiperi pa sqaruar 97-ten nuk mund te kete..

    O do thuhet se 97-ta ishte veper e mirorganizuar e mafies socialiste me qellime anti-demokratike e anti-njerzore .. ose do pranohet me dhune se " u be mire" ne 97-ten..



    Vulen ksaj pune duhet tja vere vet populli i Vlores..
    Ne se ne Vlore fiton PS athere fitimtaret do e bejne vet Historine..
    Prandaj ne Vlore duhet te fitojne patjeter opinioni demokrat anti-kanibal..

    Pse ne Vlore ndodhi "krye beteja" anti PD ?

    Sepse ne Vlore filloi KRIMI..vrasja mbas shpine.. qe me 1942-shin..

    Le te lexojme pak histori se si filluan Krimet ne Vlore per te kuptuar 97-ten..

    ---

    Hasimeja pas vdekjes sė tė shoqit u martua nė Lepenicė me xhaxhanė e babait tė autorit tė kėtij shkrimi. Shtėpia jonė u bė streha e dashur e Sadik Premtes. Nė kėto rrethana, emri i Anastas Lulės, shokut tė idealit tė Sadik Premtes, ishte bėrė shumė i dashur nė shtėpinė tonė.

    Sadik Premtja, njė shok, njė vėlla njė bashkėluftėtar i Anastas Lulės, e pėrshkruan kėshtu atė:

    "Nė vitin 1934, mė bie nė dorė njė broshurė e Kroptkinit. Fillova tė zbuloj njė botė tė re, me njė entuziazėm tė paparė. Nė kėtė kohė njoha Anastas Lulėn, bashkėnxėnės nė Institut, tė cilin e kisha ndeshur aty shumė herė. Unė nuk e dija se ai ishte komunist. Ai mė kishte studiuar... Anastas Lulo vinte nga pėrēarja e njėrit prej tre grupeve komuniste tė vendit... Grupi i komunistėve shqiptarė, nga ku e kishte prejardhjen Anastas Lulo, ishte krijuar nė Moskė, mė 1928, dhe ishte njohur e pranuar nga Internacionalja. Ky ishte grupi i Korēės... Anastasi mė shpjegonte marksizmin, mekanizmat e shfrytėzimit, luftėn e klasave, tiparet e feudalizmit... Ai mė ka folur shumė pėr BRSS, pėr Revolucionin e Tetorit... Ndėrkohė, ne filluam tė rekrutojmė tė rinj studentė, liceistė, vajza nga Instituti Femėror. Gjatė viteve 1935-1936, Anastas Lulo, Sadik Premte, Sadik Staveleci dhe Qazm Prishta, formojnė celulėn e parė komuniste... Pėr njė kohė tė shkurtėr ne u bėmė me dhjetėra, duke u organizuar nė celula, 3 dhe 5 anėtarė... Pas pushtimit, militantėt tanė mė tė mirė u dėrguan nė krahina tė ndryshme tė vendit, pėr tė propaganduar kundėr pushtimit dhe pėr tė krijuar bėrthana tė rezistencės. Mė kujtohet se gjatė kėtyre muajve, kam pėrshkruar me kėmbė tė gjitha fshatrat e krahinės sė Vlorės... Nė fillim tė viteve 40, kur jamnjohur me Enver Hoxhėn, nuk kishte autoritet politik ndėr komunistėt. Miladini ishte stalinist i vėrtetė... Ai u tatoi pulsin tė gjithėve, por mė servili ishte Enver Hoxha...

    Kėshtu e pėrshkruan Sadik Premtja shokun dhe bashkėluftėtarin e tij, Anastas Lulėn.

    Anastas Lulo ishte njeri nga 8 fėmijėt e Rafailit dhe Vasilikės, nga Shalėsi i Kolonjės, kishte lindur mė 1916. I ati ishte nėpunės gjykate dhe e ėma, shtėpiake. Nė familje, Anastasi mori mėsimet e para tė atdhetarisė. Pas arsimit fillor, ai u dėrgua nė Shkollėn Teknike Amerikane nė Tiranė.

    Ai ra shpejt nė kontakt me idetė komuniste, duke qenė njė shpirt i bukur, i pėrqafoi ato. Aftėsitė e tij natyrore, si inteligjenca, aftėsia pėr tė hyrė nė marrėdhėnie me njerėzit, dėshira pėr njė botė mė tė mirė dhe bindja se bota mund tė ndryshojė, e bėnė atė anėtar tė grupit komunist tė Korēės. Ishte i respektuar dhe i vlerėsuar nga tė gjithė.

    Formimin e vėrtetė si luftėtar pėr njė botė tė re, ai e arriti nė Shkollėn Teknike nė Tiranė. Kjo vatėr e kulturės shqiptare, ka pėr tė lėnė gjurmė tė thella nė karakterin dhe formimin kulturor tė tij. Duke qenė nxėnės i shkėlqyer i Shkollės Teknike "Harry Fultz", ai u edukua me ide liberale perėndimore dhe atdhetare. Natyra ėndėrrimtare, shpirti i bukur prej poeti, dėshira pėr t'i parė njerėzit tė barabartė dhe qė tė mos vuanin, e futi atė nė duhėn ėndėrrimtare tė komunizmit.

    Gjatė viteve 1034-1935 dhe mė vonė, nė atė shkollė kishin njė pėrhapje tė gjerė idetė e komunistėve. Njė ndėr aktivistėt mė tė shquar tė kėtyre ideve, ishte Anastas Lulo. Anastasi krijoi celula komuniste me nga 3 dhe 5 veta.

    Veprimtaria e celulave kufizohej nė punėn edukative. Lexonin libra, pėrkthenin nė shqip vepra tė Marksit, Engelsit, Leninit dhe tė Trockit.

    Siē dihet nga historia, grupet komuniste nė atė kohė, nuk kishin lidhje dhe bashkėpunim.

    Anastas Lulo, me zotėsitė dhe aftėsitė e tij, rekrutoi nė grupin e tij njerėz qė do tė linin emėr tė mirė nė Lėvizjen Antifashiste, si Sadik Staveleci, Vojo Kushi, Perlat Rexhepi, Qazim Prishtina, Fezo Gjomema, Pali Terova, Nasi Marjani, Neki Imeri, Muharrem Llanaj, etj.

    Pushtimi fashist i vendit vuri para bijve tė kėtij populli, detyrėn e luftės pėr liri. Njė ndėr tė parėt qė dėgjoi zėrin e atdheut tė tij, ishte edhe biri i Kolonjės trime, Anastas Lulo. Hamit Keci, anėtar i kėtij grupi, oficer madhor, e pėrcakton kėshtu punėn dhe luftėn e Anastasit nė atė kohė "ishte i ri, inteligjent, atdhetar, zemėrflakė, qė bashkė me shokėt e grupit tė tij iu kundėrvunė Enver Hoxhės dhe padronėve tė tij, Miladinit dhe Dushanit, qė nė fillim... Ai ishte gojėėmbėl dhe bėnte pėr vete atė me shkollė dhe atė pa shkollė, tė moshuar dhe tė rinj... Nė demonstratat e 1 dhe 2 prillit 1939, nė ato vė vitit 1940 e vazhdimisht, ai ishte nė ballė tė luftės pėr liri...

    Pas pushtimit fashist, sidomos gjatė viteve 1940 dhe 1941, grupi i "Tė Rinjve" u shtua me anėtarė tė rinj, qė si qėllim kryesor kishin luftėn pėr liri. Nė formimin dhe zgjerimin e kėsaj rezistence, vendi i parė i nderit i takoi kryetarit tė kėtij grupi, djalit sypatrembur, Anastas Lulės.

    Nėnkryetari i kėtij grupi, Sadik Premte, e kujton kėshtu atė kohė "kur mblidheshim tė gjithė, merrja fjalėn, denoncoja pushtimin dhe bėja thirrje pėr luftėn ēlirimtare ... Mbledhja kishte pėr detyrė tė rekrutonte tė rinjtė mė luftarakė dhe tė vendosur pėr tė rrokur armėt..

    Pavarėsisht nga kjo punė e madhe qė bėhej pėr tė ngritur popullin nė luftė, Anastas Lulo vinte re me keqardhje, se pa u bashkuar grupet komuniste, nuk mund tė arrihej fitorja mbi armikun. I shtyrė nga ky mendim, Anastas Lulo, mė 1941, bėri njė pėrpjekje pėr t'u bashkuar me grupin e Shkodrės, por pa sukses. Mė vonė, ai i bėri thirrje grupit komunist tė Korēės, pėr krijimin e njė Partie Komuniste Shqiptare, pasi Shqipėria ishte i vetmi vend nė Evropė qė nuk kishte Parti Komuniste.

    Nė kėto rrethana, Anastas Lulo dhe Sadik Premtja iu drejtuan disa komunistėve kosovarė qė studionin nė Shkodėr e Tiranė, dhe u kėrkuan atyre ndihmė pėr tė krijuar Partinė Komuniste Shqiptare.

    Pas shumė aksioneve antifashiste, vijmė mė 8 nėntor 1941, ditėn e themelimit tė PKSH. Sadik Premtja e kujton atė ditė "Secili nga tre grupet pėrfaqėsohej nga 6 delegatė, pa pėrfshirė dy tė dėrguarit e posaēėm tė Partisė Komuniste Jugosllave, Miladin Popoviē dhe Dushan Mugosha... Kur arritėn te ēeshtja e caktimit tė Komitetit Central, M.Popoviēi kėrkoi tė jepej karta e bardhė, qė ai tė zgjidhte anėtarėt mbi bazėn e listave tė paraqitura nga tė tre grupet...

    Kėshtu pra, pėrpjekjet e atdhetarėve si Anastas Lulo, iu lanė nė dorė armiqve tė Shqipėrisė, tė cilėt formuan njė bandė kriminale, me nė krye Enver Hoxhėn, Mehmet Shehun e Hysni Kapon, tė cilėt me zjarr dhe me hekur vendosėn nė Shqipėri njė diktaturė tė egėr, qė e sundoi popullin pėr afro 50 vjet.

    ----------- gaz 55 ----------



    Si u zhdukėn themeluesit e PKSH

    Qė pas mbledhjes sė 8 nėntorit, Enveri filloi goditjen ndaj anėtarėve tė K.Q. qė ai i shihte si rivalė nė luftėn e tij pėr tė kapur kreun e partisė.

    Nga nėntori '41 e deri nė marsin e '43 kur Enveri u zgjodh nė krye tė PKSH, u vranė:

    Qemal Stafa,
    Vasil Shanto dhe
    Sadik Stavaleci,

    tė cilėt ishin kandidatė kryesorė pėr kreun e PKSH. Pėr kėta tė tre sipas shumė dėshmive janė hedhur dyshime duke akuzuar Enverin tė implikuar direkt nė vrasjet e tyre.
    Po kėshtu nė mbledhjen e marsit '43 ku Enveri u zgjodh nė krye tė PKSH, u mor vendimi i pėrjashtimit tė Premtes e Lulės nga K.Q i PKSH. Pėr kėtė Enveri ngarkoi dhe personat pėr eleminimin e tyre.
    Pėr vrasjen e Anastasit, Ferik Demir Ēorej nga Uznova na ka dėshmuar:

    "Mė dt.12 mars 1943 erdhėn nė shtėpinė time njė grup partizanėsh tė ēetės sė Ramiz Aranitasit qė komandoheshin nga Orhan Frashėri dhe njė kolonjar qė quhej Dhori.
    Ata na thanė se atė natė kishin pushkatuar nė Qafė tė Gllavės njė partizan qė quhej Anastas Lula, i cili kishte dezertuar nga rradhėt e udhėheqjes dhe bashkėpunonte me okupatorin.
    Atė e kishin pushkatuar tė lidhur me cigare nė gojė pasi kishte thirrur:"Rroftė Shqipėria".

    Pas pushkatimit tė Lulės, Enveri urdhėroi tė njėjtėn gjė dhe pėr Sadik Premten.
    Por pasi Sadiku mundi qė t'u shpėtonte pritave qė i bėnė partizanėt e Hysni Kapos nė Tragjas, Enveri shkoi vetė nė Vlorė. Pas kėsaj Sadiku u fsheh dhe mė pas u arratis nga Shqipėria dhe jetoi nė Francė.
    Pas kėtyre i erdhi rradha Zef Malės. Kur u kthye nga internimi ai shkoi nė Pezė, ku Babė Myslymi i tha: "Ik or babė e mēifu nė Tiranė, se dun me t'vra".
    Pėr kėtė Myslymi kishte parė telegramin qė Enveri i dėrgonte Nako Spiros ku thuhej:
    "I dashur Nako, Zef Mala jo vetėm qė nuk duhet tė shkojė nė Kosovė, por ai duhet tė dekorohet me njė plumb kresė. Ai s'ėshtė i mirė prandaj duhet tė zhduket.
    Gjeni mėnyrėn qė tė mos kuptohet, por nė asnjė mėnyrė tė mos lihet kjo gjė pas dore, sikur ka bėrė Hyseni (Gogo Nushi) me tė tjera kėshilla qė i kemi dhėnė, pėr tė cilat do pėrgjigjet.Tė fala shoqėrore Tarasi
    (A.Q.SH. fq 14, Dos 76. P 26.08.194).
    Pas kėsaj Zef Mala u fsheh nė Tiranė deri nė mbarim tė luftės dhe mė pas pėrfundoi burgjeve dhe internimeve deri kur vdiq nė vitin 1976 nė mjerim tė plotė.
    Qė gjatė Luftės me urdhėr tė Enverit u pushkatua pa gjyq edhe Lazri, i zoti i shtėpisė ku u mbajt mbledhja themeluese mė 8 nėntor.

    ---------------

    Dashnor Kaloēi

    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, u njohėm me relacionin e plotė qė Ministri i Brendshėm, Kadri Hazbiu, i dėrgonte Sekretarit tė Parė tė Komitetit Qėndror, Enver Hoxhės, lidhur me zbulimin dhe veprimtarinė armiqėsore tė grupit ēam tė kryesuar prej Kundėradmiralit tė Flotės Luftarake-detare, Gjeneral-major, Teme Sejkos dhe Tahir Demit. Ai dokument i cilėsuar tepėr sekret i Arkivit tė Ministrisė sė Punėve tė Brendshme qė mban datėn 24 mars 1961 dhe qė i pėrket Dosjes nr. 278 ėshtė hartuar nga Dega e Parė e Drejtorisė sė Sigurimit tė Shtetit, ėshtė firmosur nga Gjeneral-leitnant Kadri Hazbiu. Sipas atij relacioni, bėhet e ditur se nė gjashtėmujorin e dytė tė vitit 1960, ėshtė arrestuar njė grup elementėsh armiqėsor prej 38 vetėsh, midis tė cilėve 20 anėtarė partie, pėr arsye se janė vėnė nė shėrbim tė zbulimeve tė huaja. Me pėrjashtim tė nėntė personave, tė gjithė pjestarėt e atij grupi janė me origjinė nga krahina e Ēamėrisė. Elementėt kryesorė qė e kanė drejtuar atė grup, janė Teme Sejko, Taho Sejko, Tahir Demi dhe Avdul Resuli. Mė pas nė atė relacion tė Sigurimit, jepet me hollėsi e gjithė veprimtaria e atij grupi, ku thuhet se krerėt e tij e kanė filluar veprimatrinė e tyre armiqėsore qė nga koha e Luftės, ku ata kishin pasur funksione tė larta. Veprimtaria e atij grupi bėhet e ditur se ka filluar qė nė vitin 1946, kur ishte goditur njė grup armiqėsor nga krahina e Ēamėrisė dhe qė kryesohej nga Rexho Plaku, tė cilėt kishin lidhje me zbulimin grek dhe Haki Rrushitin. Sipas dokumentit tė Sigurimit, thuhet se nė vitet 1946-47, Taho Sejko dhe Avdul Resuli kanė qenė tė rekrutuar nga zbulimi grek dhe po atė vit, Tahoja ka rekrutaur dhe vėllanė e tij, Teme Sejkon. Sipas dokumentit nė fjalė, grupi i cili kishte si qėllim qė tė pėrmbyste mė dhunė pushtetin popullor, kishte kėtė platformė: "Mbrojtja e ēamėve, sigurimi i njė autonomie pėr krahinėn e Ēamėrisė duke inkuadruar brenda saj dhe Konispolin, qė duhet t'i jepeshin Greqisė". Nė fund tė relacionit thuhet se procesi hetimor mund tė quhet i gatshėm pėr afatin e caktuar pėr gjykim, me pėrjashtim tė Taho Sejkos qė nuk flet dhe mund ta dobsojė procesin gjyqsor.

    (vijon nga numri i kaluar)


    Atė fund maji tė vitit 1960, teksa ngjiste shkallėt e Ministrisė sė Brendshme pėr nė zyrėn e shefit tė tij, Gjeneral-leitnant Kadri Hazbiut, Kryetarit tė Degės sė Brendshme tė Qarkut tė Shkodrės, Gjeneral Hilmi Seitit, nuk i kishte shkuar kurrė ndėr mėnd se aty ai do tė gjente planin pėr goditjen e njė komploti qė kishte pėr qėllim qė: "Nė bashkėpunim me Asfalinė Greke, UDB-nė Jugosllave e Flotėn e 6- tė Amerikane nė Mesdhe, do tė rrėzonin pushtetin komunist nė Shqipėri dhe do tė instalonin aty kapitalizmin". Por mė e papritura pėr tė do tė ishte fakti, qė ai, Hilmi Seiti, ishte Kryetar i atij Komploti. "Ti duhet ta pranosh kėtė, ėshtė pėr interesat e larta tė Kombit dhe bėhet pėr tė demaskuar zbulimet e huaja. Pėr kėtė ėshtė nė dijeni edhe Komandanti" i tha Ministri Kadri Hazbiu nė zyrėn e tij gjeneral Seitit. Atė "detyrė", Hilmi Seitit, ia kishin ngarkuar pasi nga ēamėt qė banonin brenda kufijve politikė tė shtetit shqiptar, ai mbante detyrėn dhe gradėn mė tė lartė nga ana ushtarake. Nisur nga ai fakt, do tė ishte mė e lehtė tė besohej nė opinionin publik, pėr "lidhjet" e tij me zbulimin grek e agjenturat e huaja. Pas atyre fjalėve tė Kadri Hazbiut, gjeneral Hilmi Seiti doli i nervozuar dhe i shokuar nga zyra e Ministrit, duke i thėnė shefit tė tij dhe personave tė tjerė qė ishin aty: "Unė do tė bisedoj vetė me Enver Hoxhėn".

    Eleminimi fizik i gjeneral Seitit

    Pas refuzimit qė Gjeneral Hilmi Seiti i bėri "Komplotit" qė kishin ideuar kėshilltarėt sovjetikė sė bashku me Ministrin e Brendshėm, Kadri Hazbiu, e kolegėt e tij, ata i lanė tre ditė kohė qė ai tė reflektonte dhe t'ju kthente pėrgjigje. Pasi skadoi "ultimatumi" prej tre ditėsh qė i ishte lėnė Seitit, me qėllim qė ai tė mendohej dhe tė pranonte detyrėn qė i kishte ngarkuar Partia pėr interesat e larta tė kombit, ditėn e katėrt mė 2 qershor dėrgohet pėr ta biseduar atė nė Shkodėr zv/ ministri i brendshėm gjeneral-major Halim Xhelo. Atė ditė dy gjeneralėt kanė qėndruar sė bashku mė shumė se tre orė nė "Kafen e Madhe" duke biseduar pėr atė mision qė i kishin ngakrkuar Seitit. Pasi zv/ ministri Halim Xhelo nuk arriti dot ta bindte Seitin dhe tė merrte njė pėrgjigje pozitive prej tij, ai u nda me tė dhe po atė mbėrmje ai u kthye pėr nė Tiranė. Pas ndarjes me Xhelon, Gjeneral Seiti u thėrrit nė zyrėn e Sekretarit tė Parė tė Shkodrės, i njoftuar pėr njė "mbledhje" byroje. Vetėm pak minuta pas mbėrritjes nė zyrėn e Sekretarit tė Parė, pasi kishin pirė kafetė sė bashku, Sekretari i Komitetit tė Partisė sė Shkodrės doli menjėherė nga zyra e tij dhe njoftoi pėr vdekjen e Seitit, duke lajmėruar spitalin. Pas kėsaj erdhi menjėherė njė autombulancė e cila e mori Seitin dhe e dėrgoi urgjent nė spitalin civil tė qytetit tė Shkodrės ku atė e futėn nė njė dhomė tė veēantė e cila ruhej nga dy oficerė tė Sigurimit qė nuk lejonin tė futej brenda as njė njeri. Aty nuk u lejua qė tė futej as bashkėshortja e Seit, e cila u lajmėrua menjėherė pėr atė qė kishte ngjarė me burrin e saj. Ndėrkohė u kėrkua qė tė vinin ekspertėt mjeko-ligorė pėr tė pėrcaktuar shkakun e vdekjes sė tij dhe ata duhet tė vinin jo nga Shkodra, por nga Tirana. Lidhur me vdekjen e Seitit ish nėnkryetari i Gjykatės sė lartė M. Q. ka dėshmuar: "Unė e kisha shumė shok Hilmiun dhe sapo mora vesh lajmin u nisa menjėherė nga Tirana dhe kur mbėrrita nė Shkodėr, tė parin takova vėllain e Hilmiut, i cili mė tha:"Na e vranė Hilmiun". Unė hyra nė sallėn e autopsisė nė momentin qė mjekėt po i hapnin kapakun e kokės dhe menjėherė mė ra tė fikėt e mjekėt mė nxorrėn jashtė. Atė ditė mėsova nga Dr. Lito i cili ishte njohur me autopsinė qė i kishin bėrė Hilmi Seitit. Ai mė tha se gjatė autopsisė, Hilmiut i kishin konstatuar prapa koke, nė enėt e gjakut, njė fshikėz tė vogėl e cila kishte plasur dhe i kishte sjellė vdekjen. Ajo plaste vetėm me ndonjė stimulim nga jashtė qė mund tė bėhej me anė tė ndonjė helmi". Ekspertiza kėrkoi tė shihte filxhanėt e kafes, por ato nuk u gjetėn mė nė zyrėn e Sekretarit tė Parė tė Shkodrės. Tė nesėrmen e asaj dite, nė qytetin e Shkodrės u organizua njė funeral madhėshtor pėr varrimin e gjeneral-major Hilmi Seitit, nė tė cilėn morėn pjesė me mijra vetė. Pėr pėrcjelljen e tij pėr nė banesėn e fundit, kishin ardhur shumė personalitete tė larta nga Tirana si dhe Ministri i Brendshėm, Kadri Hazbiu, i cili mbajti edhe fjalėn e rastit nė ceremoninė mortore.


    Kush ishin dy vėllezėrit Taho dhe Teme Sejko

    Mė i madhi i vėllezėrve Sejko, ishte Taho, i cili u lind nė vitin 1912 nė Filat tė Ēamėrisė prej nga ėshtė dhe origjina e familjes sė tyre tepėr e njohur nė atė krahinė. Nisur nga raprezaljet dhe genocidi i andarėtėve grekė ndaj familjes Sejko, nė vitin 1920, ata detyrohen tė shpėrngulen nga Greqia dhe vendosen nė Konispol. Taho Sejko pasi kreu dy vjet shkollė fetare (Medresen) nė Tiranė, nė vitet 1925-33 mbaroi Liceun francez tė Korēės duke u diplomuar me rezultate shumė tė larta. Mė pas ai vazhdoi njė shkollė ushtarake pėr oficer nė Tiranė, tė cilėn nuk arriti ta mabronte dot. Pasi lirohet prej asaj shkolle, ai fitoi njė gjysėm burse nga qeveria e asaj kohe dhe vazhdoi pėr katėr vjet (1936-39) Fakultetin e Shkencave tė Ekonomisė Politike nė Universitetin francez tė Athinės. Nė vitin 1939 ai u kthye nė Konispol pėr probleme familjare dhe mbetet aty pėr shkak tė luftės italo-greke. Gjatė viteve 1939-43 Taho Sejko punoi si zv / Kryetar i Komunės sė Pandelejmonit dhe zv / Sekretari i nėnprefekturės sė Konispolit. Nė vitin 1943 ai largohet nga administrata shtetėrore dhe del partizan nė fillim me ēetėn "Ēamėria" si zv / Komandant i gjithė krahinės sė Konispolit. Nė vitet 1945-46 Taho Sejko kryen detyrat e Kryetaritr tė Komitetit Ekzekutiv tė Konispolit dhe Sekretarit tė Prefekturės sė Gjirokastrės. Pas punės nė Gjirokastėr Taho thėrritet nė Tiranė dhe fillon punė nė Komisionin e Planit tė Shtetit dhe nė Ministrinė e Tregtisė. Nė vitin 1950 Taho caktohet si shefi i redaksisė sė problemve ekonomike nė gazetėn "Zėrit i Popullit" ku punoi pėr gjashtė vjet me rradhė deri nė vitin 1956 kur u zhvillua konferenca e Tiranės. Nė atė vit Taho goditet si njė ndėr frymėzuesit dhe hartuesit e raportit tė organizatės sė partisė sė "Zėrit" i cili u mbajt nė Konferencėn e Tiranės, raport qė godiste privilegjet e "Bllokut", nepotizmin nė Parti e kultin e individit. Nė atė kohė nė redaksinė e "Zėrit" shkoi si e deleguar vetė Nexhmije Hoxha, e cila e thėrriti Tahon nė zyrė duke i bėrė pėrreth dy orė presion qė ai dhe shokėt e organizatės tė bėnin autokritikė pėr raportin. Lidhur me kėtė, Prof. Alfred Uēi, gazetar i "Zėrit" nė atė kohė, ka dėshmuar: "Ne prisnim gjithė ankth se ēdo tė ndodhte. Pasi Nexhmija doli nga zyra, ne i vajtėm Tahos dhe ai na tha: "Mos u shqetėsoni, ajo asgjė nuk ndryshoi tek unė". Ish sekretari i Enver Hoxhės, Haxhi Kroi, nė njė raport dėrguar Byrosė Politike mė 24 prill 1956 shkruan: "Me porosit tė shokut Rita Marko po u dėrgojmė listėn e elementėve antiparti…" Nė kėtė listė prej 21 personash ku ndėr mė kryesorėt janė Pėllumb Dishnica, Hulusi Spahiu, Pajo Islami, Vandush Vinēani etj figuron edhe emri i Taho Sejkos i 16-ti. Pas Konferencės sė Tiranės, nė bazė tė atij dokumenti tė dalė nga kabineti i Enver Hoxhės, prej Haxhi Kroit, ku Taho Sejko shpallej person antiparti, ai u dėrgua nė qytetin e Shkodrės dhe u caktua me detyrėn e drejtorit tė Parkut tė Kamionėve. Nė atė detyrė ai shėrbeu deri nė vitin 1960, kur u arrestua nga Sigurimi i Shtetit, i akuzuar si njė nga krerėt kryesorė tė Grupit Ēam. Ndėrsa vėllai i Tahos, Teme Sejko, u lind nė vitin 1922 nė Filat tė Ēamėrisė. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė Sarandė e Gjirokastėr, ai vazhdoi mėsimet nė gjimnazet e Shkodrės e tė Tiranės. Nė dhjetorin e vitit 1942, Teme Sejko caktohet me detyrėn e pėrgjegjėsit tė rinisė nė Ēetėn partizane "Ēamėria" dhe mė vonė kaloi nė Brigadėn e Parė, duke kryer disa detyra tė rėndėsishme si komisar batalioni e anėtar i seksionit politik tė Brigadės. Temja mori pjesė nė tė gjitha luftimet e Brigadės dhe u plagos rėndė nė Symizė tė Mallakastrės, duke luftuar kundėr forcave pushtuese italiane. Nė 10 tetor tė vitit 1944, Temja emėrohet me detyrėn e zėvendėskomisarit tė Brigadės 18 partizane dhe pas dy muajsh pėrgjegjės i seksionit politik tė Divizionit tė Dytė. Nė dhjetor tė po atij viti ai emėrohet shef i Seksionit tė Mbrojtjes nė Drejtorinė e Mbrojtjes Popullore me gradėn major. Nė atė kohė qė mori gradėn e majorit, Teme Sejko ishte vetėm 23 vjeē dhe zotėronte gjuhėt italisht, frėngjisht, greqisht e rusisht. Nė prillin e vitit 1945 ai u caktua pėr tė shkuar me studime nė Bashkimin Sovjetik dhe atje u regjistrua nė Akademinė Ushtarake "Frunze" tė cilėn e pėrfundoi me rezultate shumė tė larta. Pas kthimit nga studimet, ai u emėrua shef shtabi dhe komandant i Divizionit tė Mbrojtjes "Enver". Mė pas ai u emėrua Drejtor i Drejtorisė sė Zbulimit tė Ushtrisė me gradėn Nėnkolonel ku punoi pėr pesė vjet dhe nė moshėn 33 vjeēare gradohet jashtė rradhe Kolonel. Pas kėsaj ai dėrgohet pėrsėri nė Bashkimin Sovjetik pėr tė ndjekur studimet nė Akademinė e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė Forcave tė Armatosura "Vorishllov" nė fakultetin e posaēėm nė Moskė. Pas diplomimit nė atė akademi, Temja kthehet nė Shqipėri dhe emėrohet Komandant i Flotės Luftarake-Detare dhe gradohet Kundėradmiral duke u zgjedhur edhe deputet nė Kuvendin Popullor. Nė atė detyrė ai shėrbeu deri nė vitin 1960, kur u arrestua duke u akuzuar si koka e njė grupi armiqėsor qė kishte si qėllim pėrmbysjen e pushtetit popullor me dhunė.

    (vijon nesėr)

    dhe kundėradmiral i Flotės Luftarake-Detare, Taho Sejko, i vėllai i tij qė punonte Drejtor nė Parkun e Shkodrės, Tahir Demi, kryetar i Komitetit Ekzekutiv tė Elbasanit, nėnkolonel Avdul Resuli, etj. Kėtė gjė, pra faktin se Kadri Hazbiu, shkoi dhe i serviri Enverit, ekzistencėn e "grupit komplotist ēam", e ka pranuar vetė Enveri dhe ajo ėshtė e njohur pėr publikun e gjėrė nga njė dokumentar i shfaqur disa herė nė TV, nė tė cilin bėhet fjalė pėr Pleniumin e tetorit tė vitit 1982, kur Enver Hoxha po godiste Kadri Hazbiun. Po kėshtu ai fakt ėshtė i njohur edhe nga njė libėr me kujtime i Enverit (Pėr Organet e Punėve tė Brendėshme) i botuar po atė vit.

    Arrestimet e "komplotistėve"
    Pas miratimit qė i bėri Enver Hoxha planit tė Kadri Hazbiut, pėr goditjen e grupit armiqėsor ēam, filluan menjėherė arrestimet nė masė. Minsitri Hazbiu nė bashkėpunim me Hetuesinė dhe Prokurorinė e Pėrgjithshme qė asokohe vareshin nga Ministria e Brendėshme, kishte marrė tė gjitha masat pėr arrestimet e tė gjithė pjestarėve tė atij "komploti" duke dėrguar nėpėr tė gjitha degėt e Brendshme tė rretheve tė ndryshme tė gjitha listat e personave qė do tė arrestoheshin. Pėrgatitjet ishin bėrė deri nė atė shkallė saqė ishin caktuar edhe makinat qė do tė transportonin tė arrestuarit dhe qelitė e nevojshme ku do tė izoloheshin ata. qė mė pėrpara masat e nevojshme duke pėrgatitur Pėrveē "krerėve kryesorė tė komplotit" si Teme dhe Taho Sejko, Tahir demi, Avdul Resuli, Jonuz Purizio, Adem Osmani, Hajri Mane, Sami Murati, Ali Xhelo Arapi, Hasan Mero, Gani Tartari, Ali Goxhaj, numėri i tė arrestuarėve shkoi nė 367 (sipas statistikave tė sakta qė ndodhen nė Arkivin e Ministrisė sė Brendshme) Kėshtu pėrveē Grupit tė Tiranės ku ndodheshin Teme Sejko, Avdul Resuli, etj, arrestimet u shtrinė edhe nė Shkodėr me Taho Sejkon e Spiro Rexhon ("korrier i Tahos") dhe vazhduan mė tej mė Grupin e Konispolit tė kryesuar nga Ali Xhelo, Grupin e Mursisė tė kryesuar nga Kostandin Petro Vaso, Grupin e Shalėsit tė kryesuar nga Rexhep Selimi, Grupi i Grave-Karroq i kryesuar nga Vangjel Xhomaka dhe Ziso Biraēi, Grupi Hoxhė-Sopik-Haderaga-Pandelejmon i kryesuar nga Kiēo Sotiri dhe Ilia Gjyzeli, Grupi i pesė tė rinjėve nė vervė me nė krye Xhemal Balin (27-vjeēar) Grupi i Minoritetit Dropull-Gjirokastėr i kryesuar nga Pandeli Varezi dhe Dr. Aleksandėr Kalivopulli, Grupi i Leskovik-Devoll i kryesuar nga Jani Zoga dhe Musa Ēeliku. Po kėshtu arrestime tė shumta me persona tė akuzuar si pjestarė tė "komplotit ēam" pati edhe nė Pėrmet, Leskovik, Pogradec, Elbasan, Tiranė, Durrės dhe Shkodėr. Duke filluar nga "Krerėt e Komplotit" si Teme dhe Taho Sejko, Tahir Demi, Avdul Resuli e tė gjithė tė tjerėt, akuzat ishin tė njėjta: "Grup armiqėsor tė lidhur me zbulimet greke tė Asfalisė, dhe CIA-n amerikane, si dhe me zbulimet e huaja tė disa shteteve perendimore, qė kishin si qėllim pėrmbysjen me dhunė tė pushtetit popullor nė Shqipėri dhe instalimin kėtu tė klasave tė pėrmbysura". Kadri Hazbiu me kėshilltarėt sovjetikė tė KGB dhe vartėsit e tij qė kishin inskenuar procesin e "Komplotit", nė periudhėn e hetimeve pėrdorėn tė gjitha metodat qė tė arrestuarit tė pranonin akuzat dhe tė dėshmonin nė gjyq atė ē'ka atyre do t'u servirej. Nė pėrfundim tė hetimeve nga "Kokat e Komplotit" nuk fliste vetėm Taho Sejko ndaj tė cilit u pėrdorėn tė gjitha torturat dhe u ndėrruan disa hetues deri tek i fundit Ferhat Matohiti tė cilit Taho i ka deklaruar:"Nuk e pranoj akuzėn, nuk kam qenė kurrė spiun, nuk i kam dhėnė asnjė rrjeti agjenturor informata sekrete. Organet e sigurimit tė Shtetit si nė 1946 dhe tani do mbėshteten nė gėnjeshtra kundėr meje". Duke mos i duruar torturat dhe presionet Taho tenton tė bėjė vetvrasje duke i rėnė murit me kokė dhe nga kjo goditje atij iu dėmtua truri plotėsisht. Duke parė shkatėrrimin e plotė nervor tė Tahos i cili nuk komandonte mė veten, ato nuk e nxorėn fare nė gjyq, duke veēuar ēėshtjen e tij. Edhe Teme Sejko pėr njė kohė tė gjatė nuk e pranoi lojėn pėr tė qenė si "koka e komplotit". Lidhur me kėtė Strati Papai ish eksponent i lartė i sigurimit tė shtetit nė atė kohė i dėnuar nė burg ka dėshmuar:"Temja ėshtė mbajtur pėr pesė ditė me rradhė i mbyllur nė njė arkivol, ditėn e pestė ka ardhur nė hetuesi (Burgu 313) Mehmet Shehu qė ishte njeriu qė e ka dashur mė shumė Temen dhe i ka mbushur atij mendjen qė tė pranonte tė ishte "koka e komplotit" pėr hir tė interesave tė larta tė atdheut si detyrė partie. Teme Sejko e pranoi atė gjė vetėm mbasi Mehmet Shehu i doli atij garant se pas gjyqit, ai bashkė me familjen do tė jetonte nė cilindo shtet tė botės qė do tė kėrkonte, duke financuar nga qeveria shqiptare.


    (vijon nesėr)
    CENI_ shkruan:


    ---

    Unė njoh vrasėsit e Vlorės

    Nga:

    Konstandin Koliqi, ish-shefi i Shėrbimit Informativ pėr vijėn bregdetare, tregon se si i ka ndjekur ngjarjet e marsit tė vitit 1997. Ditari i pashkruar i njėrit prej tė "17-ėve" qė do tė ekzekutoheshin prej kryengritėsve. Zjarri nga vila e Brokajve, thirrjet e Skėnder Gjinushit, Neritan Cekės, Anastas Angjelit, Paskal Milos dhe Perikli Tetės pėr tė manipuluar turmat kundėr "malokut". Trimėria donkishoteske e Agim Shehut dhe e Arben Prrenjasit, qė rrezikoi jetėn e qindra policėve tė paarmatosur. Emri i tij ka qenė i 17-i nė listėn e atyre, qė do tė ekzekutoheshin nga kryengritėsit, por siē thotė edhe vetė, qė tė mbijetonte nga kataklizmoja e shkurt-marsit tė vitit 97, do tė mendonte Zoti dhe njė oficer i policisė ushtarake, emrin e tė cilit dėshiron ta mbajė anonim. Ai nuk ka mbajtur deri mė sot ndonjė ditar, por tmerret qė ka parė me sy i janė ngulur nė kujtesė pėr gjithė jetėn.

    Quhet Konstandin Koliqi dhe ka shėrbyer nė detyrėn e kreut tė Shėrbimit Informativ tė Ushtrisė pėr Flotėn Detare, qė nga korriku i vitit 1993 e deri nė 20 shtator tė vitit 1997. I nxjerrė nė lirim, deri mė sot ai nuk ėshtė thirrur nga askush pėr tė dėshmuar, megjithėse ka qenė dėshmitar okular i atyre ngjarjeve tė tmerrshme.





    "Italianėt e pikasėn kohė mė parė se ēfarė do tė ndodhte", - fillon tė tregojė Konstandini. Qė mė 15 janar 1997, zėvendės komandant i bazės detare tė Brindizit bėhet nėnkoloneli Baliēia, oficer i SISDE-s, Shėrbimit Sekret Ushtarak Italian. Baza Detare italiane po merrte kėshtu masa pėr njė dyndje tė madhe tė refugjatėve nga bregu i Vlorės. Shėrbimi sekret italian po u paraprinte trazirave, qė i parashikonte shpėrthyese.

    Gafat e njėpasnjėshme tė PD-sė


    Mė 4 shkurt, mbahet aktivi i PD-sė nė Vlorė. Tritan Shehu deklaron se "Gjallica falimentoi". Nė bllokun e shefit tė SHIU-ut ky deklarim quhet njė gafė politike. "As njė karrocier nuk mund ta bėnte kėtė gafė dhe jo mė njė kryetar partie. Me kėtė deklaratė aludohej pėr njė ngatėrrim tė panevojshėm tė PD-sė me firmat piramidale. "Pėr tė mė njoftoi shefi i seksionit tė SHIK-ut nė Vlorė. Ende nuk e kuptoj pse duhej ta deklaronte memeci kėtė", - komenton Konstandini, koloneli i shėrbimit sekret tė Vlorės.
    Po atė natė, Fitim Gėrxhalliu, president i Gjallicės, thotė nė televizion se nuk kishte falimentuar. Dy ditė mė pas, Fitim Gėrxhalliu deklaroi falimentin, nė kushtet e gjysmė arrestit. Mė 7 shkurt, fillojnė protestat e para. "Ato ishin tė paorganizuara dhe nėpėr mitingje dėgjoheshin vetėm thirrje sporadike", - kujton ai. Kėrkesat ende ishin ekonomike, si parrulla "Duam paret tona". Pėrsėri gafė e madhe, por kėsaj radhe, e policisė. Ajo ndėrhyn kundėr turmės, e cila nuk ishte armiqėsore me tė. Pėrballė komisariatit tė policisė, digjen dy makina IFA tė policisė. Mė 8 shkurt, nė mėngjes, pas sulmit tė bėrė nė komisariat, zhduket pa gjurmė Sokol Mulosmani, shef i komisariatit tė policisė. Nė vend tė tij, vijnė tė komanduar nga Tirana, gjeneral Agim Shehu dhe Arben Prrenjasi, Drejtor i Pėrgjithshėm i policisė. Skafistėt fillojnė tė lėvizin.

    Paralajmėrim i pavlerė


    Mė 9 shkurt, duken politikanėt e parė, por ata nuk priten ngrohtė nė Vlorė. Skėnder Gjinushi, Neritan Ceka, Paskal Milo, Anastas Angjeli takohen me protestuesit.
    "Nė mbrėmje mė vjen informacioni se tė nesėrmen, do tė bėhej njė protestė e madhe. Nė zyrė mė mbėrrijnė tė dhėna se pėrveē atyre, qė dilnin me dėshirė nė protesta, kishte edhe nga ata qė nxitnin tė tjerėt pėr tė dalė", - kujton Konstandini. Nė godinėn e SHIK-ut vjen Xhahit Xhaferri, i dėrguari i Qendrės. Ai u prit nga shefi i SHIK-ut tė Vlorės, Shkėlqim Agolli, i cili ishte i emėruar nė atė detyrė vetėm nė 15 janar, pra dy javė mė parė. Ai do tė vritej mė pas nė Athinė (gjoja nga e shoqja). "Shkoj nė komisariat rreth orės 3 e 30 minuta tė mėngjesit tė datės 10. Shikoj Agim Shehun tė strukur nė kolltukun e zyrės me jakėn e ngritur dhe qė po dridhej. Arben Prrenjasin e pashė tek ziente disa kokrra vezė, qė po i hante me bukė. Dėgjoj Agim Shehun tė thotė: "Sot ėshtė tmerr. Do tė bėhet qameti. Kam prurė 750 forca policie, tė gjithė tė paarmatosur. Do t'i mėsoj vlonjatėt se ē'ėshtė ligji". Ndėrkaq, i drejtohet Arbenit: "A janė nė rregull valėt e radios"? Ndėrhyj dhe i them: "Ti s'paske rregulluar akoma valėt e radios. Do tė shpartallohesh. Lėre Vlorėn tė protestojė". Pas kėsaj dal dhe shkoj nė godinėn e SHIK-ut. Xhahiti mė thotė se do 'tė mėsonte vlonjatėt se ē'ishte shteti ligjor." "Do t'i godas", - tha. "Ti nuk e paske emrin Xhahit, por Xhahil. Ėshtė Vlorė kėtu. Nuk e di se ku do tė tė gjej nė drekė", - i thashė dhe ika.

    Shpartallimi i 750 policėve


    Po gdhihej data 10 shkurt. "Dal tė shikoj se ēfarė po bėhej nė qytet. Shkoj nė rrugėn nė drejtim tė Sheshit tė Flamurit. Nė tė gjitha anėt, madje edhe nė akset e rrugėve lidhėse, shikoj grupe tė ndryshme me nga 5-6 policė. Banorėt, mblidhnin nė heshtje gurė, pa bėrė as zhurmėn mė tė vogėl. Armatosja me gurė dhe sende tė tjera tė forta zgjati pėr rreth 45 minuta. Shkoj nė rrugėn nė drejtim tė Kuz Babait. Shikoj tė goditet grupi i parė i policėve me gurė. Nė kėtė ēast unė isha tek xhamia. Kam qenė pikėrisht mbi trotuar, nė krahun tjetėr tė rrugės. Fillon njė sulm si rrufe, i cili pėrhapet deri tek Kali i Trojės. Rrebeshi i goditjeve ishte i pandėrprerė pėr rreth 7 minuta. Policia ishte e armatosur vetėm me shkopinj gome. Vėrej policėt e parė qė gjakosen nė kokė, nė fytyrė, nė trup. Po ai popull qė i godiste, i merrte dhe u jepte ndihmėn e parė. Pashė disa prej tyre tė shoqėruar nga grupe banorėsh qė dėrgoheshin dhe ndihmoheshin tė laheshin nė njė ēezmė aty afėr. Shkoj pranė Kishės katolike. E njėjta pamje. Turma dukej se nuk ishte krejtėsisht armike. Shikoj policėt tė shpėrndahen. Atėherė vendos tė shkoj nė komisariat. Njė grumbull i madh njerėzish qėndronte pėrballė komisariatit. Plagoset njė fėmijė i vogėl me gurė. Turma elektrizohet dhe hyn nė komisariat. Thėrrasin nė emėr Sokol Mulosmanin, sepse nuk e dinin qė ai kishte ikur qė para dy ditėsh. Dėgjoj tė thonė nga turma: "Godina ėshtė jona. Paskan ikur qenėrit"!
    Nė darkė, afėr xhamisė, marr vesh se ishte vrarė Artur Rustemi. Mė vonė doli se "ai gjoja ishte vrarė nė orėn 8 tė mėngjesit." Unė kam bindje tė plotė se deri nė orėn 9 tė mėngjesit nuk ishte vrarė asnjė njeri. Mė pas, vrasjen e tij e pėrdorėn si viktimė tė protestave. (S'ka si tė jetė ndryshe pėrderisa nuk e hetojnė vrasjen)".

    Nuk kish mė shtet


    Nė datėn 10, kreu i zbulimit ushtarak tė Vlorės kupton se nuk kishte mė shtet. "Funksiononte vetėm SHIK-u",-vlerėson Konstandini. Tė nesėrmen ai kėrkon tė takohet me pushtetarėt lokalė, por nuk gjen asnjeri. Nė rrugė fillojnė tė shfaqen njerėz me prirje kriminale. Nė duar kishin armė Zastava, Tomson, ēifte. Nė mbrėmje, nė Gjiun e Vogėl tė Radhimės, i cili ndodhet rrugės pėr nė Pashaliman, skafistėt sulen dhe rrėmbejnė 130 skafe tė sekuestruara. Qė atė natė fillon trafiku klandestin. Po nė datėn 11 vritet njė polic, i cili u tha se u vra pėr hakmarrje dhe shfaqet njeriu i parė me maskė i ardhur nga Greqia. Ky ishte Zani Ēaushi, i cili ishte i dėnuar nė Greqi me 101 vjet burg dhe ndodhej nė burgun e sigurisė sė lartė nė Larisa. Atė e kishte sjellė nė Vlorė Asfalia greke me detyra dhe EYP-i grek, Shėrbimi Informativ grek. Njėri nga shokėt e Zanit nė burg, i cili shpėtoi nga i njėjti burg nė vitin 1994, sė bashku me 38 vetė tė tjerė, i pyetur nga SHIK-u pohoi se Zani spiunonte shokėt e tij nė burg tek agjentėt e Asfalisė. Zani nuk pranoi tė arratisej atėherė sė bashku me shqiptarėt e tjerė. Arsyeja ishte e qartė, ai ishte i lidhur me agjentėt grekė", - thotė Konstandini. Nė datėn 12, shfaqet maska e dytė. Ky ishte Albert Shyti, i ardhur po nga Greqia. Po nė kėtė datė dalin politikanėt e parė. Nė orėn 8 tė mėngjesit, Skėnder Gjinushi del nė Sheshin e Flamurit. Ai i drejtohet turmės: "Do tė vazhdojmė protestat nė bazė tė njė plani, i cili do tė miratohet nga njė komitet, qė do tė krijohet tani". Sė bashku me tė, nė tribunė ishin edhe Neritan Ceka, Anastas Angjeli, Paskal Milo, Perikli Teta. Skėnder Gjinushi hedh parrullėn: "Do tė rrėzojmė pushtetin e Berishės, se ai ju ka vjedhur paratė".
    Dikush nga turma pyet: "O Neritan, po tė tė vėmė ty president, a na i jep paratė?" Neritani i pėrgjigjet, se ata kėrkonin njė zgjidhje politike. Atėherė i njėjti zė i pėrgjigjet: "Tė q... n..., Neritan!" Skėnder Gjinushi pas tij thotė: "Ne lebėrit dhe vlonjatėt davetet i fillojmė me kėngė dhe i mbarojmė me kėngė". Pas kėsaj ai fillon tė kėndojė; "O djem rrėmbeni pushkėt, ja vdekje, ja liri".

    Kėtu, pėr herė tė parė, Skėnder Gjinushi i drejtohet turmės me shenjėn e tre gishtave. Si nė ēdo miting, tifo bėnin vetėm rreshtat e parė. Nė rreshtat e parė vėrej disa gra, qė bėnin disa shenja tė turpshme me gisht. Gratė filluan tė kėndojnė njė kėngė: "Tritan, tė keqen nėna, si e mbajte preshin brėnda."
    Gjinushi del nė krye tė turmės dhe sė bashku me politikanėt e tjerė shkojnė nė drejtim tė prefekturės. Ata thėrrisnin: "Duam paret tona." Por pjesa dėrrmuese e turmės vetėm sa i shoqėronte nė heshtje. Dikush mė njeh dhe mė thotė: "Edhe SHIK-u ka filluar tė protestojė?"
    Mė 13 shkurt fillon djegia e gomave dhe ngritja e barrikadave nėpėr rrugė me makina tė prishura dhe mjete tė tjera. Qytetarėt vlonjatė filluan tė rralloheshin. Nė datėn 15 fillojnė letrat poshtė derės dhe vėnia e gjobave ndaj familjeve vlonjate. Hidhet parrulla e parė: "Poshtė qeveria", "Tė mbyllen dyqanet", "Vetėm furrat e bukės hapur". Filloi tė ndihej njė varfėri fizike nė dollapet ushqimorė. Njerėzit filluan tė thonin se "dyqanet i mbylli qeveria dhe maloku".
    "Mė vjen informacioni se u krijua Komiteti i Shpėtimit Publik. Pėrfaqėsues tė kėtij Komiteti shkojnė nė port dhe urdhėrojnė tė ndalohet ankorimi i anijeve. Qėllimi ishte qė i tėrė qyteti tė kalonte nė njė grevė urie masive", - vlerėson ish-kreu i SHIU-t pėr Flotėn. Nė datėn 17, atij i vjen informacion se nė Jug ėshtė pėrhapur njė hartė e Vorioepirit. "Njė hartė e tillė mė vjen nga vartėsit e mi nė dorė po atė ditė. Raportoj lart. Po nė kėtė datė hidhet ideja e rrėzimit tė qeverisė", - vijon mė tej ai rrėfimin e tij.

    Manipulimi politik i opozitės

    Vazhdon....


    ---------------------


    Kolonel Koliqi kujton se nė datėn 18, njė grup studentėsh nga Universiteti i Vlorės takon kryeparlamentarin, Pjetėr Arbnorin. Data 19 studentėt takohen me presidentin Berisha. Skafet nė kėtė datė ishin nė kulmin e tyre, duke nxjerrė miliona. Nė krye tė komisariatit, nga turmat vihet njė "shef" me mbiemrin "Kordha." Rreth orės 11 organizohet njė miting tek Prefektura. Skėnder Gjinushi i drejtohet ndėr tė tjera turmės: "Studentėt kanė vajtur tek Arbnori, tek ai mefsha. Ata kanė shkuar tek maloku, por ne do ta rrėzojmė atė qoftė edhe me armė. Do ta marrim zvarrė." Nė kėtė ēast nga turma del njė djalė me maskė, i cili imiton Arbnorin: "Le ta bajnė vlonjatėt Vlorė-Skelė e Skelė-Vlorė, se mirė u ban!" Aty dėgjohet edhe parrulla "Poshtė parlamenti"! Hartat e Vorioepirit tė shpėrndara nėpėr qytet ndėrkaq kishin irrituar popullin, megjithė pakėnaqėsinė e pėrgjithshme kundėr shtetit pėr firmat piramidale. Njėri nga turma thėrret: "Nuk jemi me grekėt. Poshtė Shqipėria. Rroftė Italia. Vlora, qytet italian." Ky zė nuk pėrkrahet nga turma. Unė nė kėtė ēast isha tek vendi, ku mė parė kishte qenė pėrmendorja e Hysni Kapos. Ēudia mė e madhe ishte se kėto fjalė u duartrokitėn nga Gjinushi, Ceka dhe tė tjerėt nė tribunė. Ndėrkaq vendoset, qė tė hyhet nė grevė urie. Hyjnė nė sallė, ndėrsa tė tjerėt shpėrndahen. Pas kėsaj unė shkoj nė port. Mė kishte ardhur informacion qė Komiteti i Shpėtimit Publik ishte drejtuar pėr atje. Ata urdhėrojnė tė mbyllet porti. Ia bėj me shenjė oficerit tė shėrbimit, qė ta mbyllė dhe ai zbaton atė, qė unė i them me shenjė. Kthehem. Shikoj se nė vendin ku ishin futur studentėt nė grevė kishin dalė 20 persona tė armatosur. Nė qytet shfaqen fytyra tė reja. Ishin tė veshur keq dhe tė vrarė nė fytyrė. Mė vijnė tė dhėna se shumica e tyre ishin nga fshati Lumė-Vlorė dhe nga fshatrat pėrreth, tė gjithė tė armatosur. Ata filluan tė flinin nėpėr bunkerė dhe shanin qeverinė dhe Berishėn pėr gjendjen nė tė cilėn ndodheshin. Nervat e tyre ishin tė tendosura pėr shkak se ishin tė pangrėnė, kishin ftohtė dhe flinin jashtė. Drejtohem pėr nė godinėn e SHIK-ut. Ngjitur me tė ndodhet vila e njė politikani tė njohur. Aty shoh tre motoskafė tė bėrė gati pėr gjendje pune. Nė atė vilė po bėheshin mbledhjet e Shtabit tė "Luftės." Plani i Zonės sė Parė Operative pėrpilohet nė datėn 22. Ai pėrfshinte "ēlirimin" e qyteteve Tepelenė-Gjirokastėr-Vlorė-Pėrmet-Sarandė. Nė atė vilė instalohet njė radiotransmetuese e blerė me njė vlerė prej 26 mijė dollarė. Njėri nga informatorėt tanė mė tregoi njė fotokopje tė faturės.
    Data 22 shkurt. Nė qytet ndihej qė po fillonte uria, e cila kishte treguar shenjat e para qė nė datėn 16 dhe 17. Lajmėroj Zhulalin pėr tė hapur portin. Ai nė fillim mė thotė "po", pastaj nuk mė del mė nė telefon. Deti ishte 9 ballė. Pavarėsisht nga kjo, kapiteni italian i anijes nė Brindizi mė thotė nė shqip se do tė nisej. Nuk kalon shumė kohė dhe mua mė vjen sinjali se trageti kthehet nė Durrės.
    Nė orėn 7 e 30, turma mblidhet pėrpara prefekturės, por nuk vjen nė port. Trageti italian rrinte me motorė ndezur. Shkarkohen 14 trajlerė dhe 6 tragete tė tillė.
    Po nė atė datė, Shefi i Shtabit tė pėrgjithshėm, gjeneral Sheme Kosova, heq gatishmėrinė e reparteve ushtarake nė tė gjithė vendin. Asnjė kapter nuk mund tė vepronte kėshtu, e jo mė njė gjeneral. Tė gjitha repartet ku ushtarakėt ikėn, digjen dhe vidhen. Nė tė tjerat, jo.

    Kush e ngriti flamurin grek nė Himarė?

    Nė datėn 23 shkurt mė vjen sinjali se nė Himarė ishte ngritur flamuri grek. I hipi makinės dhe shkoj sė bashku me shoferin tim atje. Rrugėn e bėjmė pėr afro 2 orė e gjysmė. Mbėrrij nė Himarė rreth drekės. Nė qendėr shikoj njė shtizė dhe nė tė tė varur njė flamur grek. Aty afėr ishte njė kafene, lokal i ndėrtuar me llamarina. Hyj nė tė dhe pyes gruan qė shėrbente. E pyes; e paskeni zbukuruar Himarėn?!" Gruaja mė thotė: "Eh, na e kanė "zbukuruar ata atje! Tė ishte pėr mua nuk e lija atje, jo". Ajo tregon me gisht nė drejtim tė njė lokali poshtė pallateve. Ajo mė pohon se flamurin e ngriti Leksi. Unė i them se nuk ėshtė e mundur, pasi ai ėshtė nga Vunoi. Gruaja e lokalit mė thotė se "nuk merrej mė vesh se ēfarė ishim."
    Futem nė lokal dhe i them Aleksit se ē'donte ai flamur atje. "Ti je nga Vunoi dhe je shqiptar", - i them atij.

    Sulmi vdekjeprurės ndaj godinės sė SHIK-ut.


    Data 24, nisem pėr nė Fier, tek njerėzit e mi. Nė janar mė kishte vdekur nėna, dhe mendova qė tė dilja njėherė andej nga tė afėrmit e mi. I bie nga rruga e Nartės dhe po atė ditė kthehem nė zyrė. Njėri nga "shokėt" mė sjell njė vendim tė Komitetit tė Shpėtimit Publik me 111 emra. Tė gjithė ata ishin tė dėnuar me vdekje. Nė kėtė listė dalloj emrin tim. Isha i 17-i. Data 25, nė mėngjes. Mė vjen informacion se do tė goditej godina e SHIK-ut.

    Data 26, bie njė shi i tmerrshėm dhe bėn njė kohė shumė e keqe.
    Siē duket, plani shtyhet pėr mė pas. Data 27, nė mbrėmje vjen gjeneral Bujar Rama. I paraqes situatėn. I thashė qė tė largohemi, duke i treguar edhe dėnimin me vdekje qė na kishte ardhur tashmė nė duar. Gjatė kėsaj kohe, shoferi dhe shoqėruesi i Bujarit shkojnė tek tė afėrmit e tyre nė Vlorė, por rrihen barbarisht nga banditėt. Shpėtojnė nė fije tė perit, vetėm kur ndėrhyn kunati vlonjat i shoferit tė Ramės. Bujari nuk e merr parasysh mendimin tim pėr t'u larguar. Ai nuk merr asnjė vendim. Besnik Hidri, vartės i Bujarit, njė nga oficerėt mė tė shkėlqyer tė SHIK-ut, organizon nxjerrjen e nėnkryetarit tė SHIK-ut nga zona e rrezikshme. Lajmėroj nė telefon policinė qė tė marrė nė mbrojtje nėnkryetarin e SHIK-ut, por, nga ana tjetėr, ne e kishim nxjerrė Ramėn me kohė nga njė drejtim tjetėr nga Vlora. Nuk mund tė kishim besim tek ajo polici qė kishte zėvendėsuar tė parėn.
    Data 27 nė darkė, mė vjen informacion se tek vila afėr SHIK-ut kishte ardhur njė nga figurat kryesore tė PS-sė. Nė datėn 28 nė mėngjes, "titullari" i PS-sė largohet nga Vlora. Ora 1 pas mesnate. Data 28 shkurt. Besnik Hidri kthehet nė zyrė dhe mė thotė se e kishte pėrcjellė gjeneral Ramėn. Data 28 shkurt, ora 18 e 30 minuta. Kisha rreth njė gjysmė ore qė qėndroja pėrballė universitetit, nė krah tė rrugės. Para hyrjes kryesore ndalojnė njė makinė dhe njė veturė me targa tė Lushnjes. Nga vetura zbresin 4 vetė. Ata shkojnė drejt shkallėve tė universitetit, atje ku ishte drita mė e fortė. Fillojnė tė improvizojnė njė sherr, i cili zgjat pėr disa minuta. Nxirret njė thikė dhe bėhet sikur goditet. Tjetri qė u "sulmua" bie pėrtokė. Kėta tė tre i hipin veturės dhe tė dyja makinat shkojnė nė drejtim tė SHIK-ut. Shikoj personin qė "ra" pėrtokė, i cili fillon tė ulėrasė me sa ka nė kokė: "Mė vranė shikasit. Tek SHIK-u"- dhe sakaq ai ēohet nė kėmbė dhe zhduket. Ngjitem nė Kuz Baba. Lidhem me godinėn brenda, ku kishim 16 vetė gjithsej. Pėrgjegjės turni ata kishin Lekė Qokun. I them: Lekė, turmat po vijnė drejt godinės, mė shpjego se ēfarė po bėjnė?" Leka mė pėrgjigjet se ata po afronin njė makinė vetėshkarkuese riportabėl me karrocė tė ngritur. Siē dukej, donin ta pėrdornin si mburojė nga frika e ndonjė goditjeje nga ana e SHIK-ut. Unė raportoj lart pėr gjendjen. Nga Leka mė vjen informacioni se bėhej fjalė pėr rreth 80 vetė tė armatosur me "Tomsonė", "Zastava", kallashnikovė, "ēifte", dhe me granatahedhės. Hapet zjarr kundėr godinės. Nga vila e Brokajve vjen zjarr thikė, ndėrsa nga njė shtėpi tjetėr, nga ana tjetėr e SHIK-ut, qėllohet gjithashtu me zjarr. "Shokėt" vazhdojnė tė qėllojnė vetėm nė ajėr. Nga turma ėshtė fakt se nuk u vra askush. Zjarri i turmės hapej qė nga 20 metra larg. Pyes Lekėn se ēfarė shihte. Ai mė pėrgjigjet: "Nė dhomė shoh vetėm flakė dhe tym. Jashtė shikoj vetėm gra dhe fėmijė. Ata qė qėllojnė janė fshehur pas grave dhe ne nuk mund t'i godasim dot. Shikojmė vetėm flakėt e armėve tė tyre." Marr nė telefon "shokėt" qė ndodheshin tek Ujėt e Ftohtė. Ata mė raportojnė se nuk mund tė vijnė nė ndihmė, sepse gjithēka ishte llahtarė. Njė qytet i tėrė i armatosur.
    Leka mė thotė: "Kosta, jam plagosur!" Zėri i tij po vinte duke u shuar. Ai shton: "Kėtu ėshtė tym e flakė. Shikoj vetėm dy trupa tė shtrirė. Mė ka hyrė njė plumb nė krahun e djathtė e mė ka dalė matanė." Efektivi kishte edhe bomba dore, por asnjeri prej tyre nuk dinte t'i pėrdorte. Si organ informativ, ne asnjėherė nuk kemi patur detyrė pėr tė pėrdorur armėt, por vetėm pėr tė dhėnė informacion. Berisha na kishte urdhėruar, qė ne tė mos hapnim zjarr kundėr turmės, por vetėm kundėr eksponentėve. "Repartet duhet tė ruhen pa vrarė njerėz", - kishte thėnė ai.
    Ora 12 e 15. SHIK-u goditet me granatahedhės. Gati tėrė kati i dytė shembet. Nė kėtė ēast ndėrpritet komunikimi me telefon. Mbeten 6 tė vrarė, ndėrsa 10 tė tjerėt shqyejnė njė nga dritaret e siguruara me hekura dhe dalin duke iu kacavirur kodrės. Atje u dalin disa nga banorėt vlonjatė tė cilėt i strehojnė nėpėr shtėpia. Evakuimi i tyre pėr nė Tiranė, njė e nga njė, do tė fillonte vetėm pas dhjetė ditėsh.
    Nuk kalojnė shumė minuta dhe mė vjen njė tjetėr telefonatė nga jashtė, ku mė njoftohej se Besnik Hidri ishte hedhur nga kati i dytė dhe ndodhej tek oborri i shkollės sė marinės, e cila ėshtė ngjitur me ndėrtesėn e SHIK-ut. Nė tė vėrtetė Besnikun e kishte hedhur atje presioni i goditjes nga granatahedhėsi. Kolegu ynė e kishte gjetur tė shtrirė nė bar. Marr nė telefon komandantin e marinės, njė pusht djalė. Ai mė pėrgjigjet se nuk mund ta ndihmonte se kishte hall se mos e vrisnin.
    Kolegu im e merr nė makinė pėr ta ēuar atje ku i thashė unė, nė spital, po rruga ishte plotėsisht e bllokuar. Atėherė e urdhėroj ta dėrgonte nė Pashaliman, ku mė pas do tė ēoja njė infermiere. Pas ndėrtesės sė SHIK-ut u vjen radha depove dhe reparteve afėr ndėrtesės. Goditet komanda e marinės dhe shkolla e Marinės. Pėr 2 orė shkatėrrohet gjithēka.
    Ora 2 e mėngjesit. Rrethohem nė Kuz Baba. Nuk sulmohem pasi ndėrhyjnė disa oficerė vlonjatė. Numėroj 4 herė tentativė pėr sulm kundėr zyrave qė kishim nė Kuz Baba. Mė nė fund, me njė makinė tė njė oficeri vlonjat, largohem fshehurazi nė drejtim tė fabrikės se ēimentos, nė Pallatin e Sportit dhe mbėrrij tek "Kulaēi". Sapo arrij atje mė ndalon njė grup i armatosur, rreth 20 veta gjithsej. Ata kishin ngritur njė barrikadė nė rrugė dhe kishin lėnė vetėm njė shteg tė vogėl pėr tė kaluar. Njė burrė me njė hu tė madh nė dorė mė urdhėron tė zbres poshtė. Shikoj 4 trupa tė shtrirė. Ishin tė shokėve tanė. Njė grua i binte njėrės kufomė me sopatė, duke e copėtuar nė copa tė vogla. Njė tjetėr grua, shumė e shėmtuar nė fytyrė ngjyente duart nė trupin e Lekė Qokut. Ai po jepte shpirt. Gruaja, e shkurtėr ngjyente duart nė gjakun e Lekės dhe ia tregonte turmės duke u ngėrdheshur me histerizėm. Gjaku i pėrlyente edhe krahėt. Shtanga. Tė pasnesėrmen mė vjen informacioni se ajo grua kishte qenė Luiza Hoxha, deputetja e sotme e Kuvendit shqiptar. Ai qė kishte hurin mė duket se mė njeh dhe mė thotė tė largohem. "Ikni, frikacakė", - thotė ai. Hyj nė Pashaliman. Shoh 14 oficerė dhe kapterė. Takoj oficerin qė kishte sjellė aty Besnik Hidrin. Trupi i tij ishte buhavitur krejtėsisht, ndėrsa gjysmėn e krahut dhe syrit tė majtė e kishte krejtėsisht tė shpartalluar. E pyeta: "Besniku je?" Ai mė pėrgjigjet vetėm me njė lėvizje qerpikėsh. U lutem oficerėve tė nxjerrin anijet. Ata mė pėrgjigjen: "Ik edhe ti qė kėtej, se po tė gjetėn kėtu, do tė na vrasin edhe ne." Lajmėroj pėr ardhjen e njė helikopteri. Ai vjen nė orėn 4 e 15, por Besniku nuk gjen mė shpėtim. Ai vdes gjatė rrugės.
    Po nė datėn 1 mars. Sulmohet pika sinjalo-vrojtuese e Bazės Detare dhe Baza Rezervė e Flotės qė shėrbente pėr riparimin e nėndetėseve. Kapterit Fatmir Koka i mbarojnė tė 4 karikatorėt me fishekė, pasi kishte zbrapsur banditėt pėr 40 orė rresht. Banditėt e kapin rob dhe tė gjallė i presin kokėn dhe i qėrrojnė sytė. Pėr ironi tė fatit, do tė ishin pikėrisht kėta politikanė, qė mė pas do t'i dėrgonin jetimėve nė shtėpi dekoratėn e babait hero. Nė tunelin e nėndetėseve 630 metra tė gjatė, vidhet gjithēka, me njė vlerė qindra milionė dollarė.

    Kthimi nė shtėpi, isha i vdekur


    Pas pak minutash, shkoj pėr nė Sarandė. Nė hotelin e Piluriotit ndodhej Gramoz Ruēi me njė tufė banditėsh. Nė zyrėn e SHIK-ut mbėrrij nė orėn 9.00. Takoj tė parin Alfred Dulen. Marr nė telefon Zhulalin dhe pas disa replikash tė ashpra ai mė thotė tė nisem pėr nė Tiranė. Mbėrrij nė Gjirokastėr nė orėn 11:00. Lidhem me Sheme Kosovėn. Rruga Gjirokastėr-Tepelenė ishte e bllokuar dhe unė kėrkoj tė sjellin dy helikopterė. Tė 22 vetėt sa ishim, nisemi pėr nė Tiranė. Nė Ministri tė Mbrojtjes paraqitem nė orėn 5 pasdite. Aty mė del sekretari i ministrit, Robert Ligorama, i cili mė thotė se "ministri nuk tė pret ty". Pas kaq kohėsh kthehem nė shtėpi, ku mė dinin tė vdekur. Tė nesėrmen nė datėn 2, tė gjithė kishin dhėnė dorėheqjen, qeveria dhe Shemja. Pėr mua u mor vendim qė 4 ditė tė qėndroja nė zyrė nė gjendje arresti, madje dhanė urdhėr tė fillonte ēėshtja penale. Prokurori i ēėshtjes, nė fund tė hetimeve, mė shpall tė pafajshėm. Vazhdoj nė detyrė, derisa nė pushtet vjen si ministėr i Mbrojtjes, Sabit Brokaj.

    Nuk mund tė vazhdoja mė tej. Lirohem nė 20 shtator 1997, pasi kisha shėrbyer nė kėtė detyrė qė nga 20 korriku i vitit 1993
    ----

    Pse e ndėrroi mbiemrin Hysniu nga Abazi nė "Kapo"



    Ndoshta pak kush e di qė mbiemri i vėrtetė i Hysni Kapos ėshtė Abazi. Nuk dihet me saktėsi shkaku pse Hysniu parapėlqeu tė mbajė si mbiemėr emrin e babait, pėr "traditė", pėr tė fshehur diēka, apo pėr t'u trimėruar me mbiemrin e "ri" tė tij. Familja Tėrbaēi ka shfrytėzuar padrejtėsisht figurat historike. Nė histori njihet mė tepėr pėr kėtė rol, xhaxhai i Hysniut, Murat Tėrbaēi. (Myftari). Ndėrsa vetė Hysni Kapo ėndėrronte tė ishte figurė qė tė krahasohej nga madhėshtia me Ismail Qemalin. Pėr kėtė arsye, ndonėse pas vdekjes, monumentin e tij e bėnė shumė metra tė lartė.



    Pse nxėnėsi Hysni Abazi (Kapo) ēonte qumėshtin tek konsulltata serbe nė Vlorė



    Ky nėntitull nuk ka aspak kuptim simbolik por faktik.Sipas tė dhėnave tepėr tė besueshme, duket e ēuditshme qė nxėnėsi i zakonshėm i shkollės Tregėtare nė Vlorė, Hysni Abazi (Kapo), me justifikimin e "fitimit tė ndonjė paraje", tė ēonte rregullisht qumėshtin tek konsullata serbe nė Vlorė, konsulltatė e cila ishte njohur pėr pėrzierjen e saj tė drejpėrdrejtė nė tė ashtuquajturėn Organizatė e Fshehtė e Vlorės, pėr tė cilėn kemi shkuar disa ditė mė parė. Kjo organizatė ishte e mirėfilltė antizogiste dhe e theksuar antiitaliane. Pėr tė realizuar qėllimet e vėna mė parė, konsullata jugosllave nė Vlorė i premtoi fillimisht krerėve tė organizatės njė shumė prej 45 mijė napolonash, ndėrsa iu dha nė dorė shumėn prej 5 mijė frangash. Natyrisht qė ky financim do tė bėhej kundrejt njė marrėveshje e cila pėrcaktonte dy pika:

    1‑Qeveria jugosllave do tė jepte ēdo muaj pėr organizatėn shumėn prej 8275 franga ari.

    2‑Do tė realizohej njė grusht shteti brenda njė nate dhe do tė eliminoheshin tė gjithė drejtuesit kryesorė tė shtetit si mbreti, kryeministri, kryetari i parlamentit, ministrat etj.

    Natyrisht nuk ishte Hysniu adoleshent ai qė mund tė pėrzihej drejtpėrdrejt nė kėtė organizatė, por ka rėndėsi tė pėrmendet fakti se ishte pikėrisht xhaxhai i tij Murati, ai qė ishte ndėr drejtuesit e kėsaj organizate. Dhe sa pėr kujtesė po rikujtojmė se marrėveshja e konsullit serb tė kėsaj konsullate me anėtarėt e kėsaj organizate ka qenė kjo:

    1‑Denoncimi i aleancės midis Shqipėrisė dhe Italisė qė njihej me emrin Pakti i Dytė i Tiranės i nėnshkruar mė 22 nėntor 1927. (Ky pakt ishte njė "aleancė mbrojtėse e pandryshueshme" mė kohėzgjatje 20 vjeēare).

    2‑Aleancė me Jugosllavinė.

    3‑Leje pėr hapjen e shkollave jugosllave nė Shqipėri.

    4‑Politikė e pėrbashkėt me Jugosllavinė.

    5‑Tė merrej pėlqimi i qeverisė jugosllave nė lidhje me formėn e regjimit nė Shqipėri pas pėrmbysjes sė Ahmet Zogut.

    (Shih Fondin 257, viti 1932 tė Arkivit Qendror tė Shtetit nė dosjen nr 16 dhe nr 17).

    Nė fėmijėrinė e Hysni Abazit (Kapo), ky moment ka lėnė mbresa tė pashlyeshme, dhe qė padyshim do tė linte gjurmė tė thella nė ndėrgjegjen e tij tė pėrkryer prej serbofili.

    Kjo sepse ish qumėshtsjellėsi Hysni Abazi (Kapo) do tė bėhej mė vonė njė ndėr drejtuesit kryesorė tė Shqipėrisė komuniste. Ai mbahej jo mė kot afėr nga disa familje tė Vlorės qė nė vitet 1932 ‑ 1935 njiheshin pėr lidhjet e tyre me Beogradin. Dhe pėr kėtė Serbia nuk pėrtonte tė paguante. Martesat dhe lidhjet e tjera tė vazhduara nė nė kėtė linjė, padyshim qė konsolidonin njė grupim me interesa tė errėta tė kundėrta me ato tė Shqipėrisė. Ashtu sikundėr konsulli serb nė Korēė, Stanoje Simiē, njohu nga afėr personin e Enver Hoxhės nė vitet 30‑tė tė shekullit tė kaluar, ashtu edhe homologu i tij nė Vlorė bėri tė njejtėn gjė me Hysni Kapon, nxėnėsin mesatar tė shkollės tregėtare nė Vlorė.

    Miladini dhe Dushani kishin simpati pėr njerėzit qė kishin punuar mė parė pėr Serbinė dhe qė ishin tė gatshėm punonin pėr ta nė kushtet e reja nėn flamurin e komunizmit pansllavist. Nga ana tjetėr duhet kujtuar se nxėnėsi i Tregėtares sė Vlorės, Hysni Kapo nuk kishte vetėm njė letėrnjoftim por edhe njė tjetėr tė njė shteti tė huaj .



    Njohja Kapo ‑ Hoxha erdhi nga Dushan Mugosha



    Nė vijim tė lidhjeve tė vjetra, mė 8 prill 1942, Dushan Mugosha, njohu Enver Hoxhėn me Hysni Kapon. I plotfuqishmi i PKJ‑sė nė Shqipėri, Mugosha, kishte ditur se ku tė ndėrtonte miqėsitė sa agjenturale aq dhe konjukturale. Madje ata e vunė Hysni Kapon atje ku donin. Pėr tė bėrė kėtė u desh tė spiunohej edhe i pari sekretar i PKSH‑sė pėr qarkun e Vlorės, i cili u spiunua nė Kashanvicė.

    Nga ana tjetėr pėr tė konsoliduar klanin e tij sipas modelit "Miladin ‑ Dushan", Hysni Kapo goditi tė gjithė komunistėt fillestarė tė qarkut tė Vlorė. Kėshtu nga 53 komunistėt fillestarė tė Vlorės, 47 pej tyre u quajtėn "fraksionistė". Po ta zbėrthesh mė tej kėtė fakt, do tė shohėsh rrėnjėt agjenturės sllave, e cila ngriti pikėrisht personat qė mund tė ishin mė tepėr tė besueshėm .

    Njohja e Enver Hoxhės me Hysni Kapon nėpėrmjet, njė eksponenti sllav si Mugosha, ėshtė fakt qė nuk do shumė koment.



    Dushan Mugosha vrau tė parin partizan shqiptar



    I pari partizan i Vlorės ėshtė vrarė nga Dushan Mugosha. Edhe njė zv/komisar nuk vendosej pa firmėn e Dushanit. Kėtu mund tė pėrmendim emėrimin e kovaēit Pilo Peristerit si komisar i Ēetės Plakė tė Vlorės (pėr kėtė Petro Papit i drejton njė letėr Dushan Mugoshės). Pėr tė ngjallur dhe forcuar mė tej linjėn terroriste tek formacionet komuniste, Dushan Mugosha dha i pari shembullin personal kur vrau nė mėnyrė spektakolare njė partizan, pasi e kishte akuzuar kot mė parė. Mirėpo ky fakt ndonėse i parė nga disa partizanė, nuk ėshtė bėrė kurrė publik dhe ėshtė treguar nė ditėt tona pikėrisht nga njėri prej tyre qė ka asisituar nė kėtė skenė makabre.

    Nė letrėn qė Hysni Kapo i dėrgon Dushan Mugoshės mė 7 maj 1944 ndėr tė tjera i shkruan:

    "....Kanė kaluar pesė muaj qė kur jemi ndarė nė Ramicė, por mendoja qė do tė shikoheshim edhe pėr herė tė fundit para nisjes tėnde pėr tė dėgjuar kėshillat e tua, tė cilat kanė qenė tė ēmuara pėr mua qė tė bėhem anėtar i denjė i partisė...Brigada e V‑tė ecėn pėrpara nė ēdo pikpamje e afrohet mė numurin e luftėtarėve tė brigadės sė VI‑tė.......". (faqe 37 dhe 216 ‑ 217 e librit "Il sangue tradito. Relazioni jugoslavo ‑ albanesi 1938 ‑ 1949" ("Gjaku i tradhėtuar..."), Vladimir Dedijerit, botuar nė Itali (versioni italisht) mė 1949).



    Falsifikimi komunist: Hysni Kapo i zė vendin Bedri Spahiut



    Padyshim qė nuk do tė ishte rastėsi qė pas Murat Tėrbaēit "tė persekutuar nga regjimi zogist" (siē thoshte Enver Hoxha nė veprat e tij), do tė dilte njė "tėrbaē" tjetėr qė do tė shquhej pėr lidhje me Serbinė. Po kush ishte nipi i Murat Tėrbaēit Hysni Kapo? ‑Ai kishte lindur nė Tėrbaē tė Vlorės mė 4 mars 1915. Prindėr tė tij ishin Kapoja dhe Mezeja. Hysniu pėlqeu tė mbante si mbiemėr emrin e babait tė tij Kapo, i cili njihej si Kapo Myftari apo Kapo Tėrbaēi.

    Hysni Kapo ndoqi shkollėn Tregtare tė Vlorės. Pėrqafoi idetė komuniste dhe u bė pjesėtar i Grupit Komunist tė tė Rinjve. Nė kohėn e luftės (1941 ‑ 1943) ishte sekretar politik i Komitetit Qarkor pėr Vlorėn dhe mė pas drejtues i njėsitit partizan tė Gjormit (i krijuar nė janar 1942 si pararendės i ēetės "Plakė tė Vlorės)" e komisar i Brigadės sė V‑tė (krijuar mė 20 janar 1944 me pjesėmarrjen e Dushan Mugoshės) e zv/komisar politik i shtabit tė Zonės sė Parė Operative nė vitet 1943 ‑ 1944. Brigada kishte gjithashtu kėta drejtues: Shefqet Peēi (komandant, i pėrfolur mė vonė edhe nė shtyp pėr lidhjet e tij me KGB‑nė), Manush Myftiu (zv/komisar) dhe Dervish Hekali (zv/komandant).

    Gjatė jetės sė tij, Hysni Kapo pati disa funksione, si komisar politik i qarkut tė Vlorės, pėrgjegjės ushtarak i gjithė qarkut tė Vlorės, komisar i Zonės sė Parė Operative Vlorė ‑ Gjirokastėr, komisar i Brigadės sė 5‑tė, anėtar i shtabit tė Divizionit tė Parė, komisar i Korparmatės sė Parė.

    Brigada e 5‑tė ishte njė formacion me veti tė jashtėzakonshme terroriste. Ajo ishte krijuar mė 20 janar 1944 nė Bramisht tė Tėrbaēit dhe sipas tė dhėnave tė ekzagjeruara tė tyre pėrbėhej nga 950 njerėz tė armatosur. Komandant i kėsaj brigade ishte terroristi i njohur Shefqet Peēi. Kjo brigadė mė pas, mė 28 maj 1944, u pėrfshi nė Divizionin e 1‑rė, i cili ndėr tė tjera pėrfshinte nė tė edhe Brigadėn e 5‑tė.

    Hysni Kapo ishte pėr shumė vjet anėtar i Byrosė Politike, sekretar i KQ tė PPSH‑sė, anėtar i Kėshillit tė Pėrgjithshėm tė Frontit Demokratik dhe anėtar i Kėshillit tė Mbrojtjes. Detyra e vetme ekzekutive e tij ishte ajo zv/kryeministrit (1950 ‑ 1956) dhe e ministrit tė Bujqėsisė (1954 ‑ 1955), si dhe ajo e zv/ministrit tė Punėve tė Jashtme nė vitet 1947 ‑ 1948. Nė vitet 1948 ‑ 1950, Hysni Kapo, ishte drejtor politik i Ushtirsė Popullore. Mė pas sekretar i PPSH‑sė nga Kongresi i III i kėsaj partie (1956) e deri nė vdekje (1979). Nga fillimi i vendosjes sė regjimit komunist nė fund tė vitit 1944 e deri mė 27 shkurt 1947, Kapo do tė ishte ministėr (ambasador) i Shqipėrisė nė Beograd. Pas i tij e deri mė 6 shkurt 1948 ishte Tuk Jakova, e mė pas Ramadan Ēitaku. Nga tre ambasadorėt e parė tė regjimit komunist nė Shqipėri, vetėm Hysni Kapo nuk doli "tradhėtar". E pra ishte ambasadori nė periudhėn mė tė rėndėsishme tė marėdhėnieve shqiptaro ‑ jugosllave.

    Hysni Kapo ishte deputet nė tė gjitha legjislaturat komuniste.

    Biografėt e Hysni Kapos kanė theksuar se komisar pėr Zonėn e Parė Operative (krijuar kjo mė 8 shtator 1943) u caktua Hysni Kapo, kur nė fakt ka qenė zgjedhur Bedri Spahiu. Kjo bėhej pėr faktin se edhe kėtu duhet tė dilte roli parėsor i Hysni Kapos.

    Hysni Kapo kishte njė moral aq tė tė dyshimte, saqė tė fejuarėn e shokut tė ngushtė e kishte tė dashur. Mbi bazėn e kėtij morali tė dyshimtė ai ndau edhe grua e tij tė parė Ninon, pėr t'u martuar me Vito Kondin, njė vajzė kjo nga Nivani i Zagorisė. Kjo e fundit kishte qenė nxėnese nė Intitutin Femnor tė Tiranės kur u pėrqafoi idetė komuniste. Duke kryer kėtė martesė pas ardhjes nga Jugosllavia, Hyni Kapo fuqizoi mė tej klanin e tij me njė kraahinė e cila ishte lidhur shumė me lėvizjen komuniste.

    http://www.forumishqiptar.com/showth...&threadid=8956



    Lexo ktu


    http://www.forumishqiptar.com/showth...&threadid=8956


    DOSSIER I

    Dėshmia e 83-vjeēarit Mehmet Imer Hoxha, lidhur me ngjarjen mė tė pėrfolur tė Luftės, vrasjen e komandantit tė Ēetės Plakė tė Vlorės, qė mbėshteti Sadik Premten

    "Si e vrau Enver Hoxha, vėllain tim, Neki Imerin"

    "Nekiu shkoi deri nė Rexhepaj tė Gorishtit dhe nga aty i nisi njė letėr Mehmet Shehut, duke i thėnė se ishte nė pritje dhe priste urdhėr se si tė vepronte. Pas kėsaj mė 9 maj i erdhi pėrgjigjja nga Mehmet Shehu, nė tė cilėn thuhej: "Shoku Vangjo, merr edhe Milon (pseudonimi i Xhemil Ēakėrrit) dhe sonte takohemi nė shtėpinė e Bilos". (pseudonimi i Bilbil Klosit). Pasi Nekiu mori kėtė letėr nga Mehmet Shehu, ai e zbatoi urdhrin e tij dhe bashkė me tė gjithė partizanėt qė kishte nėn komandė, shkoi nė shtėpinė Bilbil Klosit"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi

    Vrasja e vėllait tim, Neki Imerit, dhe Xhaferr Dalanit, nuk tronditi vetėm familjet tona dhe fshatin Gjorm, por dhe gjithė krahinėn, si dhe vetė krerėt kryesorė tė Partisė Komuniste Shqiptare. Nekiu kishte shumė besim te shokėt e tij, Hysni Kapo, Mehmet Shehu etj. dhe ai nuk u besonte lajmeve qė vinin herė pas here mbi atentatet qė po organizoheshin nga ana e Partisė Komuniste. Kur Kadri Avdiu, nga Brataj i Vlorės, i dėrgoi Nekiut njė letėr ku i thoshte: "Neki, ruhu se do tė vrasin", ai e mori letrėn dhe i shkroi nga pas: 'Ruhu pėr vete Kadri, se unė kam edhe njė vėlla tjetėr, ti e mbyll fare'. Dhe atė letėr ia kthehu Kadri Avdiut po me tė njėjtin njeri".

    Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr herė tė parė pėr "Gazetėn", ėshtė 83-vjeēari, Mehmet Imer Hoxha, i cili rrėfen tė gjithė historinė e vrasjes sė vėllait tė tij, Neki Imerit, apo siē njihej ndryshe me pseudonimin e Luftės, "Vangjo", ish komandantit tė Ēetės Plakė tė Vlorės, vrasje e cila qė nga ajo e kohė e vazhdimisht deri nė ditėt e sotėme, ka ngjallur mjaft debate dhe diskutime tė shumta. Po kush ishte Neki Imeri, cila ishte e kaluara e tij dhe si qėndron e vėrteta e asaj vrasje qė u krye direkt me porosinė e krerėve mė tė lartė tė Partisė Komuniste Shqiptare.

    Student i Harry Fultzit

    Neki Imeri u lind nė vitin 1914-tė nė fshatin Lepenicė tė krahinės sė Kurveleshit, prej nga ėshtė dhe origjina e asaj familje, njė nga mė tė dėgjuarat e asaj zone. Pasi mbaroi shkollėn fillore nė fshatin e tij tė lindjes nė mesin e viteve 1920-tė, me ndihmėn e Arshi Halilit, (babit tė shokut tė tij tė ngushtė, Mynyr Xhindit) i cili ishte nė funksionin e Kryetarit tė Bashkisė sė Vlorės, Nekiu mundi qė tė fitonte njė bursė shtetėrore pėr tė ndjekur studimet nė shkollėn Teknike amerikane tė Harry Fultzit nė Tiranė. Gjatė viteve qė studjoi nė atė shkollė, (nė degėn qė pėrgatiste studentėt pėr tė ndjekur studimet e larta pėr inxhineri mekanike) Nekiu bashkė me shokun e tij tė ngushtė, Mynyr Xhindin, u njohėn dhe ranė nė kontakt pėr herė tė parė me idetė komuniste. Atė doktrinė ata e njohėn ėpėrmjet literaturės dhe bisedave qė bėnin veē tė tjerash edhe me bashkėfshatėrin e tyre, Sadik Premten, i cili ishte nė krye tė Grupit Komunist tė tė Rinjve qė pėrbėhej kryesisht nga studentė tė asaj shkolle. Mbasi mbaroi shkollėn Teknike amerikane me rezultate tė shkėlqyera, Nekiu mori diplomėn dhe u emėrua si nėpunės Bashkie nė qytetin e Sarandės. Nė vitin 1939, kur Italia ndėrrmori agresionin fashist ndaj Shqipėrisė, Neki Imeri ishte njė nga ata tė rinj vlonjatė qė rroku armėt dhe shkoi pėr tė luftuar nė bregdetin e Bestrovės, ku pushtuesėve iu bė njė rezistencė e fortė pėr disa orė. Nė vitin 1941, Nekiu e la punėn qė kishte nė Bashkinė e Sarandės dhe u kthye nė fshatin e tij tė lindjes nė Lepenicė, pėr t'u marrė me organizimin e rezistencės antifashiste. Atė gjė ai e bėri me porosinė e Qarkorit Komunist tė Vlorės, ku Nekiu ishte njė nga antarėt mė aktiv tė saj dhe kishte marrė pjesė qė nė themelimin e celulės sė parė tė Partisė Komuniste pėr Vlorėn. Lidhur me kėtė dhe aktivitetin e Nekiut gjatė viteve tė parė tė fillimit tė rezistencės antifashiste, i vėllai i tij, 83-vjeēari Mehmet Imer Hoxha dėshmon: "Kur Nekiu e la punėn nė Sarandė dhe u kthye nė shtėpi, babai e pyeti: "Pse e le punėn o bir? Nekiu iu pėrgjigj: "Erdha pėr tė luftuar dhe bashkė me shokėt do tė ēlirojmė Shqipėrinė nga pushtuesit qė na kanė zaptuar vatrat tona", kujton Mehmeti, fjalėt e vėllait tė tij, Nekiut, nė atė kohė qė ai me porosinė e Qarkorit Komunist tė Vlorės, e la punėn e tij nė Sarandė dhe u kthye nė fshatin e tij tė lindjes.

    Komandant i Ēetės Plakė tė Vlorės

    Po cili ishte aktiviteti i mėvonshėm i Neki Imerit dhe pėrse u caktua ai nė funksionin e Komandantit tė Ēetės Plakė tė Vlorės? Lidhur me kėtė, i vėllai, Mehmeti dėshmon: "Nė marsin e vitit 1942, Nekiu u muar me formimin e njėsitit tė parė partizan tė armatosur pėr gjithė rrethin e Vlorės dhe disa muaj me vonė, nė ditėt e para tė dhjetorit tė po atij viti, ai njėsit partizan i shtuar me shumė fshatarė tė tjerė, u quajt Ēeta Plakė e Vlorės. Me detyrėn e komandantit tė kėsaj ēete, u ngarkua Nekiu, kurse komisar i saj u caktua, Qazim Ēakėrri, me pseudonimin "Difi". Ky formacion partizan qė ishte dhe i pari pėr tė gjithė rrethin e Vlorės, sė bashku me forcat nacionaliste qė vepronin nė atė kohė nė fshatrat e krahinės sonė, zhvilloi disa luftime shumė tė ashpra kundėr italianėve, ku vlejnė pėr t'u pėrmėndur ato tė Gjormit, Selenicės, Bestrovės, Drashovicės etj. Nė atė kohė qė u formua Ēeta Plakė e Vlorės, nė krye tė Partisė Komuniste tė Shqipėrisė ishin dy emisarėt jugosllavė, Miladin Popoviēi dhe Dushan Mugosha. Nekiut nuk i pėlqente fare fakti qė ata tė dy e bėnin ligjin nė Parti dhe atė gjė e shprehte hapur gjithnjė. Mė kujtohet njėherė, kur nė shtėpinė tonė erdhėn Hysni Kapo me Dushan Mugoshėn. Ishte pasdite ahere kur ata mbėrritėn tek ne me biēikleta. Hysniu nuk qėndroi fare tek ne dhe erdhi vetėm pėr tė sjellė Dushanin, i cili atė natė qėndroi nė shtėpinė tonė nėn shoqėrinė e shumė gjormiotėve tė tjerė qė erdhėn pėr ta shoqėruar. Ndėr ta mė kujtohen Veledin Hadėri dhe Sami Avduli nga Lepenica. Tė nesėrmen pasi iku Dushani, babai, Imeri, e pyeti Nekiun: "Kush qe ai?". Nekiu iu pėrgjigj: "Njė serb, por nuk mė pėlqeu fare". Nė bisedat qė bėnte Nekiu me shokėt e tij qė vinin nė shtėpinė tonė, ai shprehej hapur duke u thėnė se luftėn kundėr fashistėve italianė duhej ta drejtonin vetė shqiptarėt, pa ndihmėn e ndėrhyrjen e tė huajve", kujton Mehmet Imeri, lidhur me vėllanė e tij, Nekiun, i cili qė nė fillimin e Luftės, ishte kundėr diktatit tė dy emisarėve serbė, Mugosha e Popoviē.

    Nekiu mbėshtet Sadik Premten

    Nė fillimin e pranverės tė vitit 1943, kontraditat qė kishin filluar prej kohėsh nė mes Enver Hoxhės dhe Sadik Premtes, kunatit tė Nekiut, (kishte pėr grua motrėn e Neki Imerit, Refien ) filluan tė acaroheshin sė tepėrmi. Ato kontradita kishin filluar qė me themelimin e Partisė Komuniste, sepse Enver Hoxha ishte kundėr grupit Komunist tė tė Rinjve qė e drejtonin Sadik Premtja me Anastas Lulėn. Nė atė kohė qė Enver Hoxha filloi sulmet ndaj Sadikut, Neki Imeri mbajti anėn e kunatit tė tij dhe kjo gjė shkaktoi njė pėrēarje tė madhe nė mes krerėve kryesorė tė Partisė Komuniste dhe atyre tė Qarkorit tė Vlorės. Lidhur me kėtė, Mehmet Imer Hoxha dėshmon: "Vendimet e krerėve tė Partisė Komuniste qė mė pas u pėrkrahėn edhe nga njė pjesė e Qarkorit tė Vlorės, nuk ishin vetėm kundėr Sadik Premtes, por edhe kundėr tė gjithėve mbėshtetėsve tė tij, me nė krye Nekiun. Nisur nga ai fakt, krerėt e lartė tė Partisė Komuniste Shqiptare, vėndosėn jo vetėm eleminimin fizik tė Sadikut, por edhe tė Nekiut. Pėr kėtė gjė, pra pėr eleminimin e vėllait tim, Neki Imerit, Enver Hoxha ngarkoi ēetėn e Mallakastrės qė nė atė kohė komnadohej nga Mehmet Shehu. Pas kėsaj mė 7 maj tė vitit 1943, Nekiut i erdhi njė letėr nga "Vjosa" (pseudonimi i Mehmet Shehut) i cili e kėrkonte atė tė nisej urgjent pėr nė Mallakastėr. Nekiu u konsultua me Sadik Premten, i cili e kėshilloi atė qė tė mos shkonte nė atė takim, se dyshonte se do tė ishte ndonjė kurth tė tyre. Sadiku e nuhati atė gjė pasi nuk kishte mė shumė se dy javė qė ishte vrarė shoku i tij i ngushtė, Anasatas Lula. Nekiu i tha Sadikut: "Tė dėgjova njėherė pėr tė mos vajtur nė Skrapar, ndėrsa tani po tė mos vete dhe nė Mallakastėr, pėrgjegjėsia para Partisė do tė bjerė mbi mua. Ne do tė vemi dhe do tė bisedojmė, nė mėnyrė qė tė bashkohemi tė gjithė dhe tė mos pėrēahemi", kujton Mehmeti atė kohė kur i vėllai i tij, Nekiu, u bė njė nga mbėshtetėsit kryesorė tė kunatit tė tij, Sadik Premtes, nė konfliktet qė ai kishte me udhėheqėsin kryesor tė Partisė Komuniste, Enver Hoxhėn.

    Kurthi pėr vrasjen e Nekiut

    Po si rrodhėn ngjarjet mė pas me Neki Imerin dhe a shkoi ai pėr t'u takuar me Mehmet Shehun, pas letrės sėtij? Lidhur me kėtė, Mehmet Imer Hoxha dėshmon: "Pas letrės sė Mehmetit, Nekiu u nis me njė pjesė tė batalionit pėr nė Mallakastėr, duke marrė me vete edhe Komisarin e Ēetės, Xhemil Ēakėrrin, i cili kishte zėvėndėsuar nė atė post, Qazim Ēakėrrin. Njė pjesė tjetėr e batalionit, pas kėshillave tė Sadik Premtes, nuk shkoi pėr nė Mallakastėr. Nekiu shkoi deri nė Rexhepaj tė Gorishtit dhe nga aty i nisi njė letėr Mehmet Shehut, duke i thėnė se ishte nė pritje dhe priste urdhėr se si tė vepronte. Pas kėsaj mė 9 maj i erdhi pėrgjigjia nga Mehmet Shehu nė tė cilėn thuhej: "Shoku Vangjo, merr edhe Milon (pseudonimi i Xhemil Ēakėrrit) dhe sonte takohemi nė shtėpinė e Bilos". (pseudonimi i Bilbil Klosit). Pasi Nekiu mori kėtė letėr nga Mehmet Shehu, ai e zbatoi urdhėrin e ij dhe bashkė me tė gjithė partizanėt qė kishte nėn komandė, shkoi nė shtėpinė Bilbil Klosit. Por kur mbėrritėn atje, nuk e gjetėn Mehmet Shehun, sepse ai kishte ikur dhe kishte lėnė aty vetėm disa partizanė tė thjeshtė, duke u lėnė porosinė qė Neki Imeri me partizanėt e tij tė qėndronte nė Kremeuar. Nė atė shtėpi ku qėndruan, Nekiu me Xhemil Ēakėrrin, biseduan tė qetė me partizanėt qė kishte lėnė Mehmet Shehu, por aty nga mesnata, papritmas ata tė dy i lidhėn duke i thėnė se ishin tė arrestuar. Pas kėsaj ata i nxorrėn nga shtėpia dhe tė shoqėruar me disa roje partizane, i nisėn pėr nė drejtim tė fshatit Ēorush tė Mehmet Shehut. Gjatė rrugės duke udhėtuar pėr nė fshatin Ēorush, kur mbėrritėn nė Kutė, ata u pėrballėn me zv / komandantin e batalionit, Hydajet Micollin (me pseudonimin Dysheku) nga Bolena, i cili u befasua kur pa komandantin dhe komisarin me duar tė lidhura. Por grupi i shoqėrimit i kryesuar nga I. S. pėr tė evituar ndonjė pėrplasje me armė, i futi dy tė arrestuarit, Nekiun e Xhemilin, nė Mullirin e Kutės, qė ndodhej aty pranė. Ndėrkohė qė Hydajeti u nis pėr nė drejtim tė derės kryesore tė mullirit me qėllim pėr tė liruar dy shokėt e tij, plumbat e goditėn nga pas dhe ai ra pėrdhe pa frymė. Ndėrkohė Xhemil Ēakėrri nga brenda mullirit po pėrpiqej qė tė hapte derėn, por plumbat e skuadrės sė shoqėrimit e rrėzuan dhe atė. Nė atė kohė Nekiu qė kishte marrė njė plumb nė dorė, ashtu i lidhur u hodh nė vijėn e ujit tė mullirit. Pas kėsaj ai arriti qė tė dilte jashtė mullirit dhe aty e morėn partizanėt e Ēetės sė Mallakastrės, tė cilėt e zgjidhėn dhe ia lidhėn plagėn qė kishte nė krahė. Pasi e mjekuan ata e nisėn pėr nė Ēorush, ku takuan Mehmet Shehun, i cili iu shpjegoi se e gjithė ajo ngjarje kishte ardhur pas njė gabimi tė bėrė pa dashje dhe pa asnjė qėllim", kujton Mehmet Imeri lidhur me ngjarjen e shumėpėrfolur tė Mullirit tė Kutės, ku mbeti i vrarė Hydajete Micolli (Dysheku, Hero i Popullit) dhe Komisari i Ēetės Plakė tė Vlorės, Xhemil Ēakėrri.

    Pėrpjekjet pėr arrestimin e Sadikut e Nekiut

    Ndėrkohė qė Neki Imeri shpėtoi pa u vrarė nė Mullirin e Kutės, kunatit tė tij, Sadik Premtes, i kishte shkuar njė letėr qė e ftonte tė shkonte nė njė takim nė vėndin e quajtur Shkalla e Tragjasit. Lidhur me kėtė, Mehmet Imeri dėshmon: "Pasi mori atė letėr, Sadik Premtja me Xhaferr Dalanin u nisėn pėr nė vėndin e caktuar. Ndėrkohė, nė fshatin Traqgjas, Jaup Xhezua kishte parė Kastriot Muēon (Hero i Popullit) qė kishte shoqėruar Pali Terovėn pėr tek Hysni Kapua. Megjithėse para se tė nisej, Pali Terovėn e kishin kėshilluar qė tė mos shkonte se do ta fusnin nė ndonjė kurth, ai ishte pėrgjigjur: "Kur mė kėrkon Partia, nuk mund tė mos shkoj". Ndėrsa Kastriot Muēua u kthye nga Shkalla e Tragjasit, Jaup Xhezua i pa nė brez pistoletėn e Pali Terovės, dhe dyshoi se mos ata e kishin vrarė Palin. Kurse e vėrteta ishte se Palin vetėm sa e kishin ēarmatosur dhe ishin duke i bėrė gjyqin. Ndėrkohė qė Kastrioti u kthye aty, ai i tha Jaup Xhezos, se i kishte dėrguar edhe Sadikut njė letėr pėr tė ardhur. Pas kėsaj, Jaup Xhezo u ul dhe i shkroi njė letėr Sadik Premtes, ku i thoshte se Palin e kishin arrestuar dhe ai nė asnjė mėnyrė nuk duhet tė shkonte nė vėndin ku e kishin kėrkuar, se do ta vrisnin. Atė letėr qė shkroi Jaupi, e mori Abaz Fejzua (pas Luftės u bė Gjeneral dhe vdiq nė burgun e Burrelit) dhe u nis menjėherė pėr tek Sadiku. Abazi e takoi Sadikun nė mes tė rrugės dhe tė dy u kthyen. Ndėrsa nė tė njėjtėn ditė qė nė Mallakastėr iu bė atentat Hydajet Micollit, Xhemil Ēakėrrit dhe Neki Imerit, nė fshatin Tragjas, iu ngrit kurth Pali Terovės, Sadik Premtes dhe Xhaferr Dalanit. Pasi shpėtoi pėr mrekulli nga vrasja, Neki Imerit, u pėrpoqėn qė t'i mbushin mėndjen se ngjarja e Mullirit tė Kutės, ishte aksidentale dhe ai duhej tė bėnte autokritikė", kujton Mehmet Imeri, lidhur me pėrpjekjet e para tė udhėheqjes sė lartė tė Partisė Komuniste, pėr tė eleminuar fizikisht vėllanė e tij, Komandantin e Ēetės Plakė tė Vlorės, Nekiun, pėr faktin e vetėm se ai ishte njė nga mbėshtetėsit kryesorė tė Sadik Premtes, kundėrshtarin mė potencial tė Enver Hoxhės.

    (vijon nesėr)


    __________________

    DOSSIER II

    Dėshmia e 83-vjeēarit Mehmet Imeri, lidhur me ngjarjen 27 gushtit tė vitit 1943, kur nė fshatin Gjorm mbetėn tė vrarė: Neki Imeri, Xhaferr Dalani, Shyqėri Alimerko dhe Sadik Zoto

    "Ja, si u vra Neki Imeri, nė pritėn qė i ngritėn komunistėt"


    --------------------------------------------------------------------------------

    Dashnor Kaloēi

    Nė pjesėn e parė tė kėtij shkrimi tė botuar nė numrin e djeshėm, u njohėm me njė histori tė shkurtėr tė Neki Imerit, ish-komandantit tė Ēetės Plakė tė Vlorės. Nekiu u lind nė vitin 1914 nė fshatin Gjorėm tė Vlorės, prej nga ėshtė dhe origjina e familjes sė tij. Pas mbarimit tė shkollės fillore nė vėndėlindjen e tij, Neki Imeri mundi qė tė siguronte njė bursė shtetėrore dhe vazhdoi studimet nė shkollėn Teknike amerikane tė Harrry Fultzit nė Tiranė, tė cilėn e mbaroi me rezultate tė shkėlqyera nė degėn mekanike. Mundėsinė e studimit dhe bursėn pėr nė atė shkollė, ia siguroi Kryetari i Bashkisė sė Vlorės, Arshi Halili, babai i shokut tė tij mė tė ngushtė, Mynyr Xhindit. Pas mbarimit tė asaj shkolle, Nekiu u emėrua nėpunės Bashkie nė qytetin e Sarandės dhe nė vitin 1941 ai e la atė punė dhe u kthye nė vėndėlindjen e tij, ku u muar me organizimin e lėvizjes antifashiste. Neki Imeri ishte njė ndėr themeluesit e tė parės celulė tė Partisė Komuniste pėr rrethin e Vlorės dhe njėkohėsisht ai ishte njė ndėr organizatorėt kryesorė tė formimit tė njėsitit tė parė partizan tė asaj krahine. Pas kėsaj, me formimin e Ēetės Plakė tė Vlorės nė 4 dhjetor tė vitit 1942, Nekiu u caktua nė funksionin e komandantit tė kėsaj ēete. Nė pranverėn e vitit 1943, filloi dhe pėrplasja e parė e Nekiut me udhėheqjen e lartė tė Partisė Komuniste, pėr shkak se Nekiu mbėshteti Sadik Premten, tė cilin e Enver Hoxha e shpalli armik dhe urdhėroi eleminimin e tij fizik.

    (vijon nga numri i kaluar)

    Duke kuptuar situatėn nė tė cilėn ndodhej, vėllai im Neki Imeri, pranoi tė bėnte autokritikė dhe tė dorzonte komandėn e Ēetės Plakė qė komandonte. Kur ndodhi kjo gjė, njė pjesė e partizanėve u tronditėn shumė dhe nuk pranuan qė tė qėndronin mė nė rradhėt e ēetės, e u larguan pėr nė shtėpitė e tyre. Largimi i tyre shėnoi dhe fundin e Ēetės Plakė tė Vlorės", kujton Mehmet Imeri, lidhur me shpėrbėrjen e njėsitit tė parė partizan tė Vlorės, qė komandohej nga i vėllai i tij, Nekiu.

    Enveri nė Vlorė pėr Sadikun e Nekiun

    Duke qenė se urdhėri i Enver Hoxhės pėr eleminimin fizik tė Sadik Premtes dhe Neki Imerit, nuk u zbatua, Enveri vendosi dhe shkoi vetė nė Vlorė. Lidhur me kėtė, 83-vjeēari Mehmet Imeri, i vėllai i Nekiut, dėshmon: "I mėrzitur nga qė aksionet pėr eleminimin e Sadik Premtes dhe pėrkrahėsve tė tij nuk patėn sukses, Enver Hoxha erdhi vetė nė Vlorė dhe bėri takime nė disa fshatra duke bėrė propagandė kundėr Sadik Premtes dhe mbėshtetėsve tė tij. I gjithė ky inkursion i Enverit nė fshtrat e Vlorės, bėhej me qėllim qė ai tė pėrgatiste terrenin pėr eleminimin fizik tė Sadikut dhe njerzve qė e ndiqnin nga pas. Fillimisht ai erdhi nė Tragjas mė datėn 17 maj 1943 e mė pas nė fshatin Dushkarak mė 19 maj, ku u takua me Hysni Lepenicėn. Takimin e fundit Enver Hoxha e bėri me Nekiun dhe gjatė asaj bisede ata nuk ranė dakort me njėri tjetrin pėr problemet qė diskutuan. Nisur nga kjo gjė, Enver Hoxha e porositi Hysni Kapon, qė tė merrte me vete Nekiun dhe ta ēonte nėpėr fshatrat e Vlorės e Mallkastrės, me qėllim qė ai tė mbante fjalime para popullit, duke folur kundra Sadik Premtes. Hysni Kapo e zbatoi porosinė e Enverit dhe emori me vete Nekiun nėpėr fshtrat e Vlorės dhe kur mbėrriti nė Mesaplik, xhaxhi ynė, Medin Hoxha, i kėrkoi Hysniut, qė t'ia linte Nekiun njė natė nė shtėpi. Atė natė bashkė me xhaxhain, shkova dhe unė nė Mesaplik, me qėllim qė tė takohesha me Nekiun. Unė mėsova se Nekiut i kishin dhėnė leje tė vinte fshehtas nė Mesaplik, por i kishin thėnė se nė asnjė mėnyrė nuk duhej tė takohej me Sadik Premten. Kur Nekiu erdhi natėn nė njė nga stanet e fshatit Mesaplik, atje u mblodhėn edhe shumė nga djemtė e fshatit dhe fshatrave tė tjerė pėrreth. Gjatė bisedės qė bėri Nekiu me ta, ai i shpjegoi tė gjithė atė qė kishte ndodhur nė Mallakastėr, pra vrasjen e Fejzi Micollit dhe Xhemil Ēakėrrit nė Mullirin e Kutės dhe gjithashtu mėsoi tė vėrtetėn e asaj qė kishte ngjarė nė Shkallėn e Tragjasit. Nisur nga ajo situatė tepėr e ndėrlikuar, atė natė u vendos qė tė bėhej njė takim i tė dy palėve, nė fshatin Brataj tė Vlorės, atyre qė mbėshtesinin Sadik Premten dhe tė tjerėve qė mbėshtesnin Qarkorin Komunist tė Vlorės. Pėr kėtė gjė u njoftua dhe Hysni Kapo qė ndodhej nė fshatin Sevaster, por ai nuk erdhi nė atė takim dhe ajo mbledhje u shty pėr njė datė tjetėr, me qėllim qė pėrfaqėsuesit e Partisė Komuniste tė Vlorės, tė kishin mundėsi pėr tė ardhur. Nė takimin e dytė, nga pėrfaqėsuesit e fshatit Gjorėm, shkuan Sadik Premtja, Neki Imeri, Xhaferrr Dalani, Feti Premtja, Tasim Zyka dhe Selam Emini. Por as nė kėtė takim, pėrfaqėsuesit e Qarkorit Komunist tė Vlorės qė ishin nėn influencėn e Enver Hoxhės, nuk morėn pjesė", kujton 83-vjeēari Mehmet Imeri, lidhur me vajtjen e Enverit nė fshatrat e Vlorės, me qėllim pėr tė pėrgatitur terrenin e eleminimit fizik tė Sadik Premtes e Neki Imerit.

    Vrasja e Nekiut nga partizanėt

    Po si rrodhėn ngjarjet pas vajtjes sė Enver Hoxhės nė fshatrat e Vlorės, pėr problemin e Sadik Premtes e mbėshtetėsve tė tij? Lidhur me kėtė, Mehmet Imeri kujton: "Hysni Lepenica, i cili nė Mbledhjen e Mukjes ishte emėruar Komandant i Forcave tė Armatosura pėr Qarkun e Vlorės, ishte i mendimit qė duhej tė bashkoheshin forcat nacionaliste me ato partizane dhe pėr kėtė gjė, ai propozoi qė Neki Imeri, tė merrte komandėn e tė dy forcave tė bashkuara. Ky propozim i Hysni Lepenicės, u aprovua nga tė gjithė pjesmarrėsit e asaj mbledhje ku mungonin pėrfaqėsuesit e Qarkorit Komunist tė Vlorės. Pas asaj mbledhje, gjormiotėt u nisėn pėr tė shkuar nė fshatin e tyre, Gjorėm. Nė krye tė tyre ecnin Nekiu me Xhaferr Dalanin dhe disa metra mė pas, ishin: Feti Premtja, Tasim Zyka e Sadik Premtja me Qani Shenėn. Gjatė rrugės, kur ata u afruan nė vėndin e quajtur "Ura e Zonjės", ranė nė njė pritė tė njė njėsiti partizan, ku bėnin pjesė: Shyqėri Alimerko, (Hero i Popullit), Luftar Bolena, (pseudonimi i Mehmet Jahos) Hodo Halili, Sadik Zotua, Servet H. Brahua etj. Ai njėsit partizan qė kishte zėnė pritė aty, qėlloi menjėherė nė drejtim tė tyre dhe plumbat e parė e kapėn nė kokė Xhaferr Dalanin, duke e lėnė tė vdekur nė vėnd. Po kėshtu disa plumba e kapėn edhe Neki Imerin nė gjoks, i cili ashtu i plagosur vazhdonte tė qėllonte me automatik nė drejtim tė tyre. Gjatė atij shkėmbimi zjarri, mbetėn tė plagosur edhe Feti Premtja me Tasimin, ndėrsa Sadik Premtja me Qani Shenėn, u hodhėn nga ura nė lumė. Ata tė dy pasi dolėn nga uji, nisėn tė qėllonin kundėr grupit tė partizanėve tė pritės qė po tėrhiqeshin nė drejtim tė pyllit, tė cilėt i mbronte njė mitroloz qėqėllonte pa pushim nė drejtim tė tyre. Gjatė atij shkėmbimi zjarri, u plagosėn edhe dy nga antarėt e njėsitit partizan: Shyqėri Alimerko dhe Sadik Zotua, tė cilėt mundi qė t'i tėrhiqte nė drejtim tė pyllit, shoku i tyre, Hodo Halili. Gjatė tėrheqjes sė tyre, ata mbroheshin nga mitrolozi i Luftar Bolenės qė ishte pozicionuar mbi rrugė. Luftari u tėrhoq nė pyll dhe nuk u pa mė, ndėrsa Hodua me dy tė plagosurit, Sadikun e Shyqėriun, mbėrritėn pranė njė burimi uji dhe tentuan tė vazhdonin mė tej rrugėn. Por nė ato ēaste, Sadik Zotua iu tha atyre:"Ikni ju, se puna ime mbaroi". Pas kėsaj ata e lanė Sadikun aty tė vdekur dhe Hodua me Shyqėriun vazhduan mė tej rrugėn nė drejtim tė Lepenicės", kujton Mehmet Imeri lidhur me ngjarjen ku mbeti i vrarė i vėllai i tij, Nekiu.

    Vrasja e Shyqėri Alimerkos

    Po si rrodhėn ngjarjet mė pas dhe a u kapėn anėtarėt e njėsitit partizan qė kishin organizuar pritėn kundėr Sadik Premtes e Neki Imerit? Lidhur me kėtė, Mehmet Imeri, kujton: "Nga qė u dėgjuan tė shtėnat e armėve nė fshatin Lepenicė, Hysni Lepenica iu dha urdhėr forcave tė tij, qė tė rrethonin tė gjithė pyllin dhe tė kapnin tė gjallė autorėt e asaj ngjarje. Tamam nė atė kohė, nė fshatin Lepenicė mbėrritėn dhe dy trupat e pajetė tė Neki Imerit e Xhaferr Dalanit, tė cilėt i ēuan aty shokėt e tyre. Ndėrsa forcat e Hysni Lepenicės po bėnin krehjen e zonės, ata rrethuan Shyqėri Alimerkon qė ishte i plagosur nė kėmbė. Shyqėriu nė fillim nuk qėlloi nė drejtim tė tyre, duke kujtuar se nuk e kishin diktuar. Por kur i bėnė thirrje tė dorzohej, ai nuk pranoi dhe nė atė kohė H. B. qėlloi nė drejtim tė tij, duke e lėnė tė vdekur nė vėnd. Pas vrasjes sė Shyqėri Alimerokos, Hysni Lepenica menjėherė dha urdhėr qė tė mos vritej njeri tjetėr, pasi ishin vrarė nga dy vetė prej tė dy palėve. Nisur nga ky urdhėr i tij, shpėtoi pa u vrarė nga fshatarėt e revoltuar tė Lepenicės, edhe Hodo Halili (me pseudonimin "Stėrralli", i cili ra i gjallė nė duart e tyre, pasi kishte hyrė nė baēen e njė shtėpie dhe kishte kėrkuar ujė. Hodo Halili i shtėrnguar nga fshatarėt e Lepenicės, u detyrua dhe tregoi tė gjithė aksionin qė ata e kishin organizuar me urdhėr nga lart, pėr vrasjen e Sadik Premtes dhe Neki Imerit. Pasi Hodua i tregoi tė gjitha, ai u mbajt dy ditė aty dhe mė pas u shoqėrua pėr tė dalė nga ajo zonė nė drejtim tė fshatit Mavrovė. Kur mbėrriti nė atė fshat, komunistėt i bėnė njė gjyq, duke e akuzuar se ai u ishte dorzuar i gjallė ballistėve dhe ia hoqėn tė gjitha funksionet qė kishte nė Parti. Pas kėsaj erdhi njė urdhėr tjetėr nga udhėheqja e Qarkorit Komunist tė Vlorės, ku kėrkohej qė ai tė nisej pėr nė fshatin Hysoverdhė. Kur mbėrriti atje, atij iu bė njė gjyq i dytė me tė njėjtat akuza dhe ai u dėnua me vdekje si tradhėtar. Pas kėsaj atė e ekzekutuan. Ndėrkohė qė ndodhėn kėto, Nekiun me Xhaferrin u varrosėn nė fshatin Gjorėm, Shyqėriun e ēuan nė Tragjas, kurse Sadikun e morėn smokthinjotėt nėn mbrojtje pėr ta ruajtur nga ēdo e papritur", kujton Mehmet Imeri lidhur me pėrfundimin e asaj ngjarje tė ndodhur nė vėndin e quajtur "Ura e Zonjės", ku nga prita e partizanve u vra i vėllai i tij, Neki, Imeri, shoku i tij, Xhaferr Dalani, si dhe dy nga partizanėt e pritės: Shyqėri Alimerko e Sadik Zotua.

    Hakmarrja e PKSH-sė ndaj Gjormit

    Vetėm pak kohė pas asaj ngjarje qė bėri bujė tė madhe jo vetėm nė Qarkun e Vlorės, por dhe mė tej, Enver Hoxha iu dha urdhėr forcave partizane qė tė hakmerreshin ndaj fshatit Gjorėm. Lidhur me kėtė gjė, Mehmet Imeri dėshmon: "Mė 5 nėntor tė vitit 1943, rreth 800 forca partizane tė Brigadės sė Parė dhe tė Pestė rrethuan fshatin Gjorėm, i cili mbrohej vetėm nga 150 forca tė fshatit. Pas 24 orėsh lufte, forcat partizane hynė nė fshat dhe fshatarėt qė ishin nė mbrojtje tė tij, ēanė rrethimin dhe u larguan. Nė shenjė hakmarrje forcat partizane dogjėn 24 shtėpi tė fshatit Gjorėm tė cilėve iu morėn dhe tė gjithė pasurinė qė kishin, duke filluar nga bagėtitė qė u gjendėn nė fshat. Mė kujtohet si tani dhe mė ka mbetur nė mėndje ajo ditė, kur ndėrsa rrėmbenin bagėtitė e gjormiotėve, partizanėt kėndonin: "Djemtė e Gjormit ku vanė / Po leshėverdhat kujt ia lanė". Dy ditė para kėsaj ngjarje, ato forca partizane tė njėtėn gjė kishin bėrė dhe me fshatin Lepenicė. Po kėshtu disa ditė pas Gjormit, partizanėt dogjėn edhe fshatin Dukat. Pasi u larguan nga fshati Gjorm, forcat partizane, vranė prapa krahėve edhe Mynyr Xhindin, Sekretarin Organizativ tė Qarkorit Komunist tė Vlorės dhe shokun e ngushtė tė vėllait tim, Nekiut", kujton Mehmet Imeri lidhur me masakrat e partizanėve nė fshatrat Gjorė, Lepenicė e Dukat, si dhe vrasjen e Mynyr Xhindit.

    Dėnimi i babait tė Nekiut

    Po ēfarė qėndrimi mbajti pas Luftės regjimi komunist qė erdhi nė fuqi pėr atė ngjarje ku mbetėn tė vrarė pesė pjestarė tė forcave partizane? Lidhur me kėtė, Mehmet Imeri dėshmon: "Pas mbarimit tė Luftės, nga pesė tė vrarėt e asaj ngjarje, dy u shpallėn Heronj dhe tre tradhėtarė. Shyqėri Alimeroko dhe Sadik Zotua u shpallėn dėshmorė dhe Heronj tė Popullit, ndėrsa Neki Imeri, Xhaferr Dalani dhe Hodo Halili u shpallėn tradhėtarė. Po kėshtu nė lapidarin e ndėrtuar nė fshatin Gjorėm, pėr nder tė krijimit tė Ēetės Plakė, nuk u shkruan kurrė emrat e komandantit dhe komisarit tė saj, Neki Imerit, dhe Xhemil e Qazim Ēakėrrit. Nė vitet e para tė pas Luftės, nė shtėpinė tonė vinin fshehurazi disa nga shokėt e Nekiut, por babai bezdisej nga ato vizita tė atyre njerzve qė u qėndronin akoma besnik vrasėsve tė vėllait tonė. Nisur nga kjo, njė herė babai i tha Muēo Delos: "Mos hajde mė, se s'ka lezet". Tė njėjtėn gjė, babai i tha dhe Kadri Avdiut qė ne e kishim kushėri. Nga kėto fjalė tė babait qė ranė nė veshin e duhur, ndodhi dhe arrestimi i tij nė vitin 1950-tė. Pas kėsaj babanė tonė, Imer Hoxhėn, e nxorrėn nė gjyq dhe e dėnuan me tetė vjet burg politik, nga tė cilat ai bėri vetėm pesė vjet. Por nuk ishte vetėm familja jonė qė u persekutua nga regjimi komunist i Enver Hoxhės, sepse e njėjta gjė ndodhi ndaj gjithė fshatit Gjorėm, ku Qarkori Komunist i Vlorės mbajti njė qėndrim tejet tė ashpėr. Gjormiotėt u quajtėn ballistė dhe shumė prej tyre pėrfunduan burgjeve dhe internimeve", e pėrfundon rrėfimin e tij, 83-vjeēari Mehmet Imeri, lidhur me njė nga ngjarjet mė tė pėrfolura tė Luftės nė Qarkun e Vlorės, e cila edhe sot vazhdon tė ngjallė ende debate dhe diskutime tė shumta.

    ------------------------------


    nc nc nc nc nc .............


    Pra Ndotja e duarve ne Krime i Nomenklatures Enveriste-Kapo-iste Vlonjate .. Banuese ne Tirane, Durres e Vlore etj.. eshte arsye pse PS zgjodhi Vloren.. dhe pse Vlora sundohet nga bolsheviket sot e mot e do te jete si Ishull i fundit i Mafies sikurse Kuba e Nord Korea..


    Prandaj Reagon PS e Vlores pra e Dushan Hoxh Kapo Caushve..

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime

    Pro dhe Kunder 97-tshit.. ku jan sot..

    gjitmone do rrahi nje cekan mbi politiken shqiptare..

    97-ta o do zej kore e derrit do i thuhet daje e m-utlleku do vazhdoj marshimin..ose do dalin gjerat ne drite e do filloj rruga e vertete..

    KJ sot ngre Pikpyetjet e medhaja mbas Aktit te Moisiut..

    KJ

    --------
    E Diele, 29 Shkurt 2004


    ANALISTET I JAPIN TE DREJTE SI USHTARAK MOISIUT PER DEKORIMET

    Eglantina Nasi

    Fatos Lubonja, analist

    - Ne menyre figurative do te thoja se Presidenti, duke dashur te mbaje ekuilibrin, me kete akt bie krejt nga litari. Pa metafora, mund te them se nuk di kush ia ka shtire ne mend nje akt te tille ne nje moment te tille, por kjo eshte gafe e rende politike. E quaj te tille, pasi sepse ne momentin tejet konfliktual qe po kalojme aktualisht, nje akt i tille e shton me teper konfliktualitetin duke kthyer ndjenjat e nje kohe gjate se ciles shqiptaret ishin tejet te polarizuar. Nga ana tjeter, eshte nje gafe politike sepse ngritja e njerezve kunder shtetit ne vitin 1997, nuk eshte vleresuar nga shumica si dicka e padrejte, kurse ekseset qe ndodhen te cilat shkaktuan jo pak, por afro 2000 viktima, nder te cilet edhe te ndjeret qe punonin per Sherbimin Informativ Nderkombetar, i atribuohen kryesisht intolerances qe tregoi shteti deri ne momentin e fundit duke shpallur panevojshmerisht nje gjendje te jashtezakonshme, kryekomandant i se ciles u emerua vete kreu i SHIK-ut te asaj kohe Gazidede.

    Mesimi qe ka dhene ajo kohe, nuk eshte kokefortesia e shtetit deri ne perplasje te dhunshme me qytetaret, por doreheqja dhe gjetja e zgjidhjeve politike me dialog. Prandaj edhe nje inkurajim i tille i gjoja "detyres" ne situaten qe po jetojme, per mua perben gafe politike. Duke pare edhe reagimin e shtypit, mund te duket sikur Presidenti u ka bere nje nder demokrateve, por nderin me te madh me kete akt ua ka bere socialisteve, sepse njerezit ne vend qe te merren me problemet e sotme do te kthehen tek e kaluara, ajo kohe kur socialistet kishin me shume mbeshtetje se kurre dhe qe e kane humbur jo per shkak te atyre qe ndodhen ne 1997, por per ato qe bene dhe nuk bene nga ai vit dhe deri me sot. Kurse demin me te madh ua ka bere shqiptareve te cilet kane nevoje te gjejne zgjidhje halleve te tyre te se tashmes jo me konfliktualitet e polarizim, por me tolerance dhe fryme autokritike e dialogu.

    Sabri Godo, konstitucionalist

    - Akti i dekorimit te dy oficereve te SHISH-it nga ana e Presidentit, eshte bere ne nje moment kur nga ngjarjet e vitit 1997 kane kaluar shume vite dhe ende nuk eshte bere e qarte ajo qe ka ndodhur ne te vertete ne kete periudhe mes te gjitha paleve. Sipas mendimit tim, Presidenti i Republikes nuk duhej te nderhynte dhe as te gradonte apo padiste njeren apo tjetern pale. Sepse nje gje e tille, pra ajo qe ka ndodhur me te vertete gjate vitit 1997, duhet te vertetohet ne radhe te pare nga studiuesit dhe dokumentuesit e fakteve historike. Kjo nuk mund te behej pa realizuar me pare nje gjyq te hapur publik dhe te dokumentohet historia si ka ndodhur. Eshte e veshtire qe pa u realizuar nje gje e tille te quash fajtor dike, cilado pale qofte kjo. Zyrtarisht, mendoj se Presidenti Alfred Moisiu nuk mund te mbante nje qendrim tjeter, sidomos kur behet fjale per ushtare te vrare ne krye te detyres. Ne kete rast, eshte normale qe te mbash anen e tyre. Ne fund te fundit, duhet bere gjithmone ajo qe eshte me e drejte te behet.

    Por Presidenti i Republikes duhet te tregoje kujdes dhe te mbaje balancen per ngjarjet politike apo qytetare qe ndodhin sot. Ndersa per ato qe i perkasin te kaluares, le te lere historianet qe ta bejne me mire ate.

    Bujar Rama, nenkryetar i SHIK ne ?97

    - Ne kenveshtrimin politik, Presidenti i Republikes eshte ne rregull me aktin e dekorimit te dy oficereve te sherbimit Informativ Kombetar. Sepse ata ne fund te fundit ishin dy oficere, dy ushtarake te cilet rane ne krye te detyres. Nga ana tjeter, nuk jap asnje koment ne lidhje me interpretimin politik te kesaj ceshtje. Ka qene nje moment mjaft i rendesishem edhe per politiken e sotme, zhvillimi i asaj proteste ate dite ne Vlore. Behej fjale per rrezimin e institucionit te fundit shteteror sic ka qene ai i Sherbimit Informativ Kombetar. Mendoj se akti i dekorimit te dy oficereve nga ana e Presidentit Moisiu eshte bere ne vendin e duhur dhe per nje gje te duhur, por qe duhej te behej me kohe. Sepse ne fund te fundit, te renet ishin dy oficere te cilet rane ne krye te detyres dhe mbi te gjitha ata ishin ushtarake qe vepronin ne baze te nje rregulloreje te caktuar.



    Lutfi Dervishi, analist

    - Sic mund ta kete argumentuar edhe vete Presidenti i Republikes, akti i dekorimit te dy oficereve te SHIK-ut te cilet humben jeten ne protestat e vitit 1997 ne Vlore, nuk ka te beje me nje vendim politik, sesa me venien ne vend te nje vleresimi te dy personave te cilet kane rene ne krye te detyres. Mund te them se nje akt i tille, qendron jashte gjykimeve politike te cilet mund te vleresojne se Presidenti i Republikes me nje akt te tille ka dashur te ngreje njeren pale dhe t'i ule pike tjetres, gjithmone duke permendur ngjarjet e vitit 1997. Sic ka vepruar edhe nje here tjeter, gjate protestave te Bathores, Presidenti ka ditur te tregoje se ai eshte shteti dhe se ligji duhet kuptuar dhe zbatuar nga te gjithe. Edhe ky veprim i fundit i Presidentit Moisiu, mendoj se duhet te mirekuptohet nga partite politike dhe te mos merret aspak si nje goditje ndaj njeres, apo perkedhelje ndaj tjetres. Sepse ne fund te fundit, kreu i shtetit ne kete rast, nuk ka bere gje tjeter, vecse ka respektuar shtetin ligjor.


    ------------









    m-utit mos ja hiq koren se bie ere..thot Populli..

    Derrit mos i thuaj daje..thot populli..

    Lubonja eshte ne hall..

    Ai nuk mund te pranoj 97-ten si "te keqe" sepse dhe vet ka gisht ne te..

    Pra Lubonja kurre nuk do behet i Lire.. as ne mendime e as ne veprime..
    Guri i rende i 97-tes do ta mbaj perjete ne gjendjen e FAJIT qe duhet mbuluar..
    Por kjo nuk eshte zgjidhje..

    97-ta i ndan shqipot ne DY PARTI..

    Pro 97-tes e kunder..

    Sot ne Pushtet eshte "pro 97-ta.." pra Nano Ruc Luizet e Gjinushet..

    Pra dhe Opozite duhet te jete "Kunder 97-ta"..


    cfar mbetet e diskutueshme...

    A behet Stan me lepuj.. pra Opozite me "Anti 97-tsha" e "ish-pro 97-tsha" ?

    Jooooooo...

    Te jesh anti-97-tsh duhet te jesh dhe kunder 14 shtatorsh..

    Sepse 14 shtatori ishte si ajo kukulla ne skene te teatrit por qe fijet ja luan "Xhavit Xhepa" posht..

    Pra 14-ta ishte nje sajese per te barazuar Ps-ne e 97-tes me Pd-ne..

    Dhe 7 Shkurti aty synonte ne epilogun e tije..

    21 shkurti eshte ndarje me 14 shtatorin e 7 shkurtin sepse dhe PUNA e Vertete ndahet e dallon nga Gomarizmi e Vegel-izmi..

    Moisiu me ose pa dashje beri KATALIZATORIN ... e nje stuhi do trondise politiken tani..

    Te shohim..

  8. #8
    kokeforte Maska e elisabet
    Anėtarėsuar
    06-10-2003
    Vendndodhja
    kendej
    Mosha
    44
    Postime
    200
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Me vjen mire qe me ne fund u kujtuan per ata djem nenash.
    I kane trajtuar sikur te ishin kriminele dhe jo si oficere te thjeshte qe zbatonin urdherat.
    Kjo nuk ka te beje fare me politiken pasi dhe po te ndodhe tani e njejta gje me agentet e Shik-ut. ata nuk kane faj. Ata zbatojne ligjet qe jane ne fuqi.
    Njerezit ne ate kohe humben arsyen duke e nxjerre inatin me policet dhe Shikasit.Ēfare faji kishin te shkretet qe punonin per buken e gojes dhe se njerezit i jepnin leket per tu pasuruar per dy dite.
    Qofshin te harruara thuaj....
    O bote, o dreq
    une linda te te ndreq
    Po bota u shthur
    per te mos u ndrequr me kurre.
    :^Globi

  9. #9
    Perjashtuar Maska e thorgal
    Anėtarėsuar
    20-05-2002
    Vendndodhja
    me zemer ne Shqiperi
    Mosha
    39
    Postime
    296
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    per brarin
    njerezit jane gjithmone te influencuar nga idete qe marrin ne ambientin ku ndodhen psh kam lexuar se shkencetaret e universitetit te torontos vendosen te benin nje eksperiment me grupe prej 7 personash ku duhet te testoheshin se sa te influencuar ishin ata nga ambjenti perqark ne fakt vetem njeri testohej dhe 6 ishin bashkepuntore me shkencetaret pra shkencetaret vizatuan 2 viza ne mur nje 25 cm dhe tjetra 30 cm te dyja paralele dhe u kerkuan te gjashteve te bindnin te testuarin se viza 25 cm ishte me e gjate se ajo prej 30 cm dhe si perfundim rezultati ishte se 90% e te testuareve e pranonin kete (argumentet ishin kendi i veshtrimit, probleme shikimi etj) pra sic thote edhe populli shpif shpif se dicka ngelet ndaj per te shpetuar nga ky lloj influencimi informacionet duhet te perpiqemi ti marrim nga me shume se nje burim dhe ne fund te bazohemi ne mendjen tone per te nxjere perfundime brari une jam lexuesi juaj i rregullt dhe mund tju them se ju progresoni nga dita ne dite ne punen tuaj dhe tani keni arritur nje performance aq te madhe sa qe edhe une vete pak nga pak sa spo filloj te besoj se nje popull i tere e ka pasuar gabim se ky popull eshte nje popull i keq se jetonte nen nje president aq te mire e te ndershem po u mashtrua nga nje debil si zani e ku e di une se kush tjeter qe keta ishin mashtruar me pare nga servicet sekrete greke e amerikane etj etj pra film me james bond e komplote nderkombetare por megjithate me vjen keq por nuk e di se pse un po vazhdoj akoma te mendoj sipas trurit tim e se une mora pjese ne protesta (e po ashtu shumica e vlonjateve) pasi me kishte ardhur ne maje te hundes kjo qeveri dhe ky president qe vendoste njerzit e tij te pa afte ne poste kryesore se kishte vene kusheririn e tij si shef policie ne vlore e se policet e tij silleshin si kafshe e se cdo njeri mund te rrihej shtazarisht ne mes te dites akoma me keq se ne kohen e komunizmit se me kishte ardhur ne maje te hundes ky televizion qe genjente aq hapur sa qe ti qe i kishe pare ngjarjet pak ore me pare nuk u besoje syve kur shikoje TVSh se si flitej per te njejtat gjera se u ndjeva shume keq diten kur mesova se si shqiperia ishte futur ne konferencen islamike dhe se me vinte aq turp qe vendi im furnizonte serbine me nafte kur shtete e tjera i kishin vene embargo se isha aq i lumtur diten kur fitoj PD dhe mendova se me ne fund komunizmi ne shqiperi kishte mare fund se fillova ta urrej kete njerez qe me qeverisin diten kur kuptova se sishin vec nje bande ish komunistash te mesuar me shkollen e partise sic je dhe ti pa dyshim


    pra si perfundim boll shpife e hodhe balte mbi popullin e jugut te shqiperise o brari ky popull eshte shume i larte dhe nje njeri i vogel si ti vec ka per te harxhuar jeten e tij kot per asgje

  10. #10
    Perjashtuar Maska e thorgal
    Anėtarėsuar
    20-05-2002
    Vendndodhja
    me zemer ne Shqiperi
    Mosha
    39
    Postime
    296
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    sa per temen natyrisht qe jam dakort me presidentin moisiun per ate qe ai beri per ata njerez qe rane ne krye detyres
    por per mendimin tim gjeja me e mire qe mund te behej per ta dhe per 3 vlonjatet qe vdiqen po ato dite do te ishte te denoheshin shkaktaret kryesore te asaj qe ndodhi qeveria dhe zoti berisha qe duhej ti kishin syte ne balle te kryenin detyren etyre e jo te benin deklarata per shetitje vlore-skele

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    49
    Postime
    660
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    O thorgal mua do te me vinte turp ta deklaroja qe kam marre pjese ne protestat e 97. Nuk jam kundra protestave ne koncept por atje u vrane njerez, u lincuan , u masakruan, u percudnuan dhe u cnderuan pas vdekjes. Kjo duhet te te beje ty te te vinte turp te thuash:... une isha atje. Une e di se ate masaker nuk e beri poulli i Vlorres, por fakti qe u manipulua ai popull nuk mund te fshihet. Asnjeri ketu nuk po hedh balte mbi popullin e Vlores, por po hidhet drite mbi nje te vertete. Une di dhe njoh njerez, vlonjate qe i kane mbrojtur, strehuar ne shtepite e tyre dhe i kane shpetuar jeten djemve te shikut dhe policeve. Dhe une mendoj se ky eshte populli i vertete i Vlores. Keto jane perfaqesuesit e vertete te atiij populli bujar. Prandaj o thorgal ben mire te mos luash me lojra fjalessh e mos u mundo te manipulosh te verteten. Ajo mund te vonoje por nuk humbet.

  12. #12
    xumparja
    Anėtarėsuar
    12-10-2002
    Vendndodhja
    SHBA
    Mosha
    35
    Postime
    570
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    97 ishte turp, per ata qe e filluan, dhe per ata qe nuk ruajten dot shtetin, po i lane oficeret e SHikut ne meshire te fatit.
    Ishte fatkeqesi se si u rrezua ai shtet prej letre dhe u vrane bij nenash nga disa zhulca te armatosur.
    E bene SHqiperine si Haiti.
    Turp dhe rrebeleve dhe dezertoreve.
    Ata cunat, ju gjete shpirti rafmet, se zbatuan detyren.
    Qetesi!
    Shoket lexojne!

  13. #13
    ketu Maska e Redi
    Anėtarėsuar
    29-03-2002
    Postime
    859
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kanibalet e Vlores nuk u skandalizuan kur Presidenti dekoroi Fehmi Avdiun, gjykatesin qe dha denimin e fundit me vdekje ne Europen Komuniste.

    Vlora eshte mire qe te harroje sa me shpejt 97-en dhe ata 52 majmunet qe u futen ne greve urie qe ti harroje dhe Historia, pasi do ti mbetet vula e turpit perjete.

    Komentet e tjera me vone.

  14. #14
    Perjashtuar Maska e thorgal
    Anėtarėsuar
    20-05-2002
    Vendndodhja
    me zemer ne Shqiperi
    Mosha
    39
    Postime
    296
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    per beni67
    une shkruajta ato qe kam pare me syte e mi dhe i komentova sipas mendimit tim sinqerisht une nuk kam asnje interes te manipuloj te verteten dhe nuk kam asgje kunder teje megjithse ti po me ofendon gjithcka e kam me dike tjeter qe sa here ai permend jugun dhe vloren ne fjalet e tij ka aq perbuzje sa une skam pare te kete ne shqiperi as per jevgjit o per arixhinjte o per serbet a greket dhe me e keqja eshte se me fjalet e tij po infekton tere forumin sa per te me ardhur turp ka pasur raste qe me ka ndodhur te me vij turp por qe "une isha atje" nuk e di se pse po spo me vjen aspak turp ndoshta e vetmja gje qe ndjej eshte pak krenari ne fakt ti dhe une jemi shqiptare po kjo sdo te thote se jemi njesoj e qe ndjejme te njejtat gjera

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-04-2002
    Postime
    887
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Krenar para kesaj skene ndjeheshe o thorgal ?!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

    Shikoj 4 trupa tė shtrirė. Ishin tė shokėve tanė. Njė grua i binte njėrės kufomė me sopatė, duke e copėtuar nė copa tė vogla. Njė tjetėr grua, shumė e shėmtuar nė fytyrė ngjyente duart nė trupin e Lekė Qokut. Ai po jepte shpirt. Gruaja, e shkurtėr ngjyente duart nė gjakun e Lekės dhe ia tregonte turmės duke u ngėrdheshur me histerizėm. Gjaku i pėrlyente edhe krahėt.

    Une kam pare foto te ketij momenti e kam me i pase gjithmone para sysh te pashlyeshme. Si asht ndryshe djalli?

  16. #16
    Perjashtuar Maska e thorgal
    Anėtarėsuar
    20-05-2002
    Vendndodhja
    me zemer ne Shqiperi
    Mosha
    39
    Postime
    296
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    redi
    vlora eshte mire qe te harroje sa me shpejt 97 dhe ata 52 majmuanet qe u futen ne greve urie qe ti harroj edhe historia pasi do ti mbete vula e turpit perjete
    komentet me vone

    mos more redi me te vertete e ke apo me shaka " duhet te harrojme qe te na harroj edhe historia " nga vetja e ke kete fraze apo nga ndonje liber kjo eshte njesoj sikur psh ti te me ofendosh e pastaj pasi te kam shtypur koken me kembe te me kerkosh te haroj kete se ndryshe historia sdo me harroje

  17. #17
    Perjashtuar Maska e thorgal
    Anėtarėsuar
    20-05-2002
    Vendndodhja
    me zemer ne Shqiperi
    Mosha
    39
    Postime
    296
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ej un une kete se kam pare dhe spo flas per kete skene per kete une sjam aspak krenar kjo eshte turp per ata qe e bene ej mos i komento ato qe shkruaj tjeter per tjeter kaq dhe boll se me ngrite nervat

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    120 falenderime nė 110 postime
    shekulli

    --

    Njėri prej 12 punonjėsve tė SHIK-ut rrėfen nė njė intervistė pėr “Shekullin” tmerrin e mbrėmjes sė 28 shkurtit

    Ish-shikasi: Rrėfej tmerrin e 28 Shkurtit


    Aleksandra Bogdani

    TIRANĖ - Megjithėse kanė kaluar plot 7 vjet, ai nuk e ka harruar ankthin dhe tmerrin qė ka pėrjetuar mbrėmjen e 28 shkurtit 1997, nė godinėn e SHIK-ut nė Vlorė. Fitim Mezini, njėri prej 12 punonjėsve qė Shėrbimi Informativ Kombėtar ishte dėrguar nė Vlorė pėr protestat nė shkurt tė ’97 rrėfen nė njė intervistė pėr “Shekullin” gjithēka qė i ėshtė ngulitur nė kujtesė. Informacionet qė kishin grumbulluar pėr atė qė Mezini e quan revoltė tė organizuar nga pushtetarėt e sotėm, ultimatumi qė anėtarėt e grevės u kanė dhėnė punonjėsve tė SHIK pėr t’u larguar nga Vlora, e sidomos orėt e rezistencės sė tyre brenda godinės 2-katėshe, ku humbėn jetėn dy prej informatorėve, rikthehen edhe njė herė nė kujtesė nėpėrmjet rrėfimit tė ish-shikasit.
    Zoti Mezini, mund tė na e pėrshkruani situatėn nė Vlorė para 28 shkurtit ?
    Nė Vlorė kishim grumbulluar informacione se po pėrgatitej njė revoltė dhe se qarkullonin shumė armė. Sinjalet e para ne i kemi siguruar nė terren. Por qė nga momenti qė filloi lėvizja e armatosur, ne nuk mundėm tė lėviznim nga godina e SHIK. Mė 27 shkurt na vjen njė letėr kėrcėnuese nga grupi i grevės, nėpėrmjet sė cilės na kėrkohej tė largoheshim nga Vlora ose nė tė kundėrt do tė na sulmonin.Ne kishim tė dhėna qė disa politikanė tė majtė, nė bashkėpunim edhe me shėrbimet sekrete greke, po pėrgatisnin njė revoltė tė armatosur.
    I keni vėnė nė dijeni eprorėt pėr situatėn qė mbizotėronte nė Vlorė dhe cila ishte pėrgjigja e tyre ?
    Dy drejtuesit tanė, njėri prej tė cilėve ishte edhe Besnik Hidri komunikonin shpesh me eprorėt e Shėrbimit nė Tiranė. Ne fillimisht kishim pėr t’u larguar mė 25 shkurt, datė kjo qė u shty pėr disa ditė. Nga shefat e kishim detyrė tė siguronim tė dhėna se kush po e pėrgatiste skenėn e revoltės. Natėn e fundit, mė 27 shkurt, erdhi njoftimi qė tė largoheshim njė ditė mė pas nga Vlora.
    Gjatė kėtyre ditėve ju qarkullonit nėpėr Vlorė apo qėndronit brenda nė godinėn e SHIK?
    Ditėt e para ne kemi grumbulluar informacione nė terren. Tre ditėt e fundit nuk kemi dalė fare nga godina e shėrbimit pėr tė mos u konfrontuar me turmėn.
    Mund tė na e pėrshkruani se si nisi sulmi ndaj godinės sė SHIK?
    Ishte ora 9 e 30 minuta e mbrėmjes. Ne ishim nė gatishmėri, por ishim shpėrndarė nėpėr dhomat e godinės sė SHIK-ut tė Vlorės. Papritmas dėgjojmė krisma para hyrjes sė godinės, rreth 20 metra larg. Plumbat pa asnjė lloj paralajmėrimi vėrshuan nėpėrmjet dritareve dhe dyerve. Dy drejtuesit tanė komunikuan me eprorėt dhe morėn urdhėr tė qėllonin nė ajėr pėr paralajmėrim. Eprorėt tanė urdhėruan gjithashtu qė tė rezistonim dhe tė mbronim institucionin. Pastaj kemi qėlluar nė ajėr. Grupi i personave tė armatosur, tė cilėt fillimisht ishin rreth 50 veta, por sa vinin e shtoheshin u shmangėn nė njė rrugicė. Ne lajmėruam edhe policinė e Vlorės, e cila nuk arriti tė japė ndihmėn e duhur. Ne vinim re qė disa makina i furnizonin ata persona me armatime nga mė tė ndryshmet. Ata kishin pistoleta, mitralozė deri edhe granatėhedhės apo kundratank. Besnik Hidri dhe drejtuesi tjetėr i yni komunikonin shpesh me eprorėt, tė cilėt na urdhėruan tė rezistonim sa tė vinin pėrforcimet, e mė pas na thanė tė bėnim ē’tė mundnim, pasi ishte bllokuar rruga nė Lushnje. Por ata ishin shumė herė mė tė armatosur se ne. Godina e SHIK-ut filloi tė marrė flakė.
    Si u vranė dy punonjėsit e SHIK-ut nė Vlorė?
    Besnik Hidri doli nė dritare pėr tė parė turmėn, por u plagos nė fyt. Pėr transportimin e tij erdhi njė helikopter nga Tirana, me tė cilin ikėn edhe dy vetė tė tjerė. Fatkeqėsisht ai nuk mundi tė shpėtojė dot. Ne tė tjerėt jemi munduar tė zbresim nga kati i dytė pėr nė pjesėn e pasme, pasi godina po digjej. Njė shok i yni ka thyer kėmbėn ndėrsa Kadri Llapi ėshtė plagosur me tre plumba. Kur zbritėm nga kati i dytė, turma u fut nė godinė nėpėrmjet njė kamioni me rimorkio. Ata morėn peng tre veta nga ne, Lekė Qokaj, Nikolin Nikollin dhe Bajram Bulica. Lekė Qokaj ėshtė ekzekutuar nė mes tė qytetit, ku mė pas njė ish-deputete socialiste i ka pirė gjakun. Nikolin Nikolli u plagos rėndė. Pėr shpėtimin e tij ka ndėrhyrė Kryqi i Kuq, punonjėsit e sė cilės e kanė sjellė nė Tiranė. Ndėrsa Bajram Bulica ėshtė marrė peng nga njė banor i Vlorės, i cili e ka mbyllur nė bagazhin e makinės. Me shumė mundim ai ka mundur tė shpėtojė dhe tė largohet nga bregu i detit. Ne tė tjerėt kemi ecur maleve, nga fshati Kaninė dhe kemi mbėrritur nė kėmbė deri nė Memaliaj.Aty kemi gjetur njė makinė dhe mbėrritėm nė Tiranė.Dua tė kujtoj qė shumė banorė tė Vlorės na kanė mikpritur dhe ndihmuar.
    Ē’ndodhi pasi u kthyet nė Tiranė?
    Situata e trazuar e atyre ditėve nė Vlorė u pėrhap nė tė gjithė Shqipėrinė. Ne nuk patėm kohė t’i bėnim analizėn asaj situate. Pas ‘97 ne jemi parė me njė sy diskriminues, sikur ishim ne ata qė sulmuam. Jemi ndaluar disa herė nga policia dhe na kanė kontrolluar shumė herė banesat. Pėr disa kohė unė jam larguar nga shtėpia, e pjesa mė e madhe e shokėve tė mi janė nė emigracion, ku kanė pėrfituar azil politik. Ata kanė frikė sot e kėsaj dite tė kthehen nė Shqipėri.
    Zoti Mezini, si e cilėsoni dekorimin e dy ish-shikasve tė vrarė nė Vlorė?
    Dekorimi ėshtė mėse i merituar, megjithėse shumė i vonuar. Ata qė u vranė atje ishin nė krye tė detyrės pėr mbrojtjen e rendit kushtetues. Tė gjithė ne ishim bij nėnash.



    29/02/2004

    ---

  19. #19
    kerkuesi
    Anėtarėsuar
    13-09-2002
    Vendndodhja
    ne vendin tim
    Mosha
    38
    Postime
    1,172
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Brari

    "Reagojne pra kanibalet e Vlores"

    Redi

    "Kanibalet e Vlores"

    Shprehje te tilla nuk kane vend ne kete forum prandaj duhet te denohen. Ato jane kundra rregullit te pergjithshem dhe bien ndesh me piken ku thuhet se :
    Anetari duhet ti shmanget paragjykimeve krahinore dhe i fryn percarjeve kombetare


    Brari e dime qe je ciceron nga goja por kur e hap qe heret ne mengjes te mban era.

    Redi mundohu te mos kopjosh brarin se brari edhe pse mund te kete shume vyrtyte eshte shume arrogant.

    Per temen......

    Presidenti i Shqiperise me ane te pushtetit qe i jep kolltuku dekretoi dy ishnenpunes te rene ne krye te detyres.
    Mendoj se Presidenti kur mori kete vendim nuk u ndikua nga pikpamja politike por nga detyra per te qene respektues i shtetit.

    Ky vendim po merret ne nje kohe kur ne Shqiperi po fillojne demostratat. Me kete Moisiu deshiron te tregoje se nuk ka ndermend te toleroje ose te perkrah askend qe del kundra shtetit, kundra ligjit dhe kundra stabilitetit.

    Eshte shume e qarte dhe nuk do shume komente.

    dy fjale per ata qe duan te llapaqesin per 97. Lereni 97 se nuk sjell gjera te mira.
    Fajtoret e 97 po denohen dita dites. Partite kryesore qe sollen 97 po i denon votuesi me voten e tij. Numri i votuesve ka arritur ne me pak se 50 % cka do te thote qe politika me dy polet e saj jane ne opozite.

    Edhe njehere lereni te shkuaren dhe shikoni te ardhmen pasi po te kerkohet fajtori i 97 tek te gjithe ne gjen nje copez faji.
    PAUCA SED MATURA

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    25-12-2003
    Mosha
    38
    Postime
    105
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    kjo eshte fillimi.po duhen denuar te gjithe autoret e 97 qe te mos ndodhin me gjera te njejta si 97.ne shqiptaret i harrojme shume shpejt gjerat shikoni haitin qe te mallengjeheni pak.

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 25-12-2010, 12:51
  2. Fragmente nga Shėn Grigor Teologu
    Nga Kryeengjelli nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 12-03-2007, 07:40
  3. Moisiu dekoron Poēin
    Nga dodoni nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 08-01-2004, 19:42
  4. Pyetje pėr Besimtarėt Shqiptarė tė Krishterė dhe Islam
    Nga dodoni nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 116
    Postimi i Fundit: 06-07-2003, 20:11
  5. Alfred Moisiu
    Nga Brari nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 16-05-2003, 07:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •