Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 20
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime

    DOKTRINA - Kapitulli II. Simboli i Besimit

    Besorja e Nikeas

    Besorja e Nikeas duhet tė quhet Besorja Nikeo-Konstandinopolitane, meqenėse ajo u formulua nė Sinodin e Parė Ekumenik tė Nikeas (325) dhe nė Sinodin e Dytė Ekumenik tė Konstandinopojės (381).

    Nė Kishėn Orthodokse Besorja quhet zakonisht Simboli i Besimit, qė do tė thotė literalisht "mbajtja sė bashku" dhe "shprehja" ose "rrėfimi" i besimit.

    Nė Kishėn e hershme ekzistonin forma tė ndryshme tė pohimit tė besimit tė krishterė; domethė-nė "besore" tė ndryshme. Kėto besore ishin pėr-dorur fillimisht nė lidhje me Pagėzimin. Pėrpara se tė pagėzohej njė person duhet tė pohonte besimin. Besorja mė e yjetėr e krishterė ishte ndoshta po-himi i thjeshtė i besimit qė Jisui ėshtė Krishti, d.m.th. Mesia; dhe qė Krishti ėshtė Zot. Duke e pohuar publikisht kėtė besim, personi mund tė pagėzohej nė Krishtin, duke vdekur dhe duke u ngjallur me Tė, nė Jetėn e Re tė Mbretėrisė sė Pe-rėndisė nė emrin e Atit dhe tė Birit dhe tė Shpirtit tė Shenjtė.

    Me kalimin e kohės, vende tė ndryshme kishin pohime tė ndryshme besoresh, tė gjitha, duke po-huar tė njėjtin besim, por, duke pėrdorur forma e shprehje tė ndryshme. Kėto forma besoresh u bė-nė mė tė zgjeruara dhe mė tė detajuara, sidomos nė ato zona ku pati debate rreth besimit dhe ku lindėn herezira tė ndryshme.

    Nė shekullin e katėrt lindi njė konflikt i madh nė Krishtėrimin rreth natyrės sė Birit tė Perėndisė (i quajtur, gjithashtu nė Shkrimin Fjalė ose Logos). Disa thanė qė Biri i Perėndisė ishte njė krijesė, si ēdo gjė tjetėr e krijuar nga Perėndia. Tė tjerė e kundėrshtuan, duke thėnė se Biri i Perėndisė ishte i pėrjetshėm, hyjnor dhe i pakrijuar. Pėr kėtė arsye u mbajtėn shumė sinode, tė cilėt bėnė shumė for-mulime tė besimit rreth natyrės sė Birit tė Perėndisė. Konflikti u pėrhap nė tėrė botėn e krish-terė. Pėr kėtė arėsye, perandori Konstandin thirri nė Nikea nė vitin 325 njė sinod ekumenik. Ky sinod formuloi Simbolin e Besimit, qė u pranua nga Kisha Orthodhokse, si shprehje e pastėr e besimit. Ky sinod ėshtė quajtur Sinodi i Parė Ekumenik dhe ky ishte formulimi:

    Ne besojmė nė njė Perėndi, Atė tė Tėrėfuqishėm, krijues tė qiellit dhe tė dheut dhe tė gjithė tė dukurave dhe tė padukurave. Dhe nė njė Zot Jisu Krishtin, Birin e Perėndisė, tė vetėmlindurin, qė lindi prej Atit pėrpara gjithė shekujve. Dritė prej Drite, Perėndi tė vėrtetė prej Perėndie tė vėrtetė, tė lindur, jo tė bėrė, qė ka tė qenėt njė me Atin, me anėn e tė cilit u bėnė tė gjitha. Qė pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė, zbriti prej qiejve, edhe u mishėrua prej Shpirtit tė Shenjtė edhe Virgjėreshės Mari dhe u bė njeri. Dhe u kryqėzua pėr ne nė kohėn e Pontit Pilat, dhe pėsoi e u varros, Dhe u ngjall tė tretėn ditė sipas Shkrimeve. Dhe u ngjit nė qiejt dhe rri nė tė djathtė tė Atit. Dhe do tė vijė pėrsėri me lavdi tė gjykojė tė gjallėt dhe tė vdekurit, mbretėria e tė cilit nuk do tė kėtė mbarim.
    Mbas debatit rreth Birit tė Perėndisė, Fjalės Hyjnore, lindi njė tjetėr debat, qė lidhej nė mėnyrė esenciale me tė, debati rreth Shpirtit tė Shenjtė. Formulimi qė u hartua nė Sinodin e Konstandi-nopojės mė 381, qė njihet si Sinodi i Dytė Ekumenik, i dha fund kėtij debati. Formulimi i kėtij sinodi iu shtua deklarimit tė Nikeas:

    Dhe (ne besojmė) nė Shpirtin e Shenjtė, Zot, jetėbėrės, qė buron prej Atit, qė adhurohet e lavdėrohet bashkė me Atin e me Birin, qė foli me anėn e profetėve. Nė njė Kishė tė shenjtė, tė pėrgjithshme dhe apostolike. Pohoj njė pagėzim pėr ndjesėn e mėkateve. Pres ngjalljen e tė vdekurve. Dhe jetėn e ardhshme tė amėshuar. Amin.
    Ky Simbol i plotė i Besimit u adoptua nė tėrė Kishėn. U vendos nė formėn e vetės sė parė njėjės "Unė besoj" dhe u pėrdor si pohimi zyrtar i besi-mit nga personi (ose nuni) gjatė pagėzimit. Gjithashtu, pėrdoret si pohim i besimit kur njė i krishterė joorthodhoks dėshiron tė hyjė nė kungimin e Kishės Orthodhokse. Nė tė njėjtėn mėnyrė, Besorja u bė pjesė e jetės e tė krishterėve orthodhoksė dhe njė element thelbėsor i Meshės Hyjnore tė Kishės Orthodhokse, nė tė cilėn ēdo person zyrtarisht e pranon dhe ripohon pagėzimin dhe anė-tarėsinė e tij nė Kishė. Kėshtu, Simboli i Besimit ėshtė e vetmja pjesė e Meshės (pėrsėritet nė njė formė tjetėr dhe pėrpara marrjes sė Kungatės), qė ėshtė nė vetėn e parė. Tė gjitha kėngėt dhe lutjet e tjera tė Meshės janė nė shumės dhe fillojne me "ne". Vetėm ky pohim i besimit fillon me "Unė", sepse besimi ėshtė nė fillim personal, dhe vetėm pastaj i pėrbashkėt.

    Tė jesh njė i krishterė orthodhoks, do tė thotė tė pohosh besimin e Kishės Orthodhokse, - jo vetėm thjesht fjalėt, por kuptimin thelbėsor tė simbolit tė besimit Nikeo-Konstandinopolitan. Kjo do tė thotė, gjithashtu tė pohosh gjithēka qė ky formulim pėrfshin dhe gjithēka qė ėshtė zhvilluar prej saj dhe ndėrtuar mbi tė, nė historinė e Kishės Orthodhokse, qysh prej fillimit deri nė ditėt tona.

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Besimi

    Unė Besoj

    Besimi ėshtė themeli i jetės sė krishterė. Ai ishte virtuti themelor i Abrahamit; paraardhėsit tė Izraelit dhe tė Kishės sė Krishterė. "Abrahami besoi nė Perėndinė, dhe kjo iu pa atij si drejtėsi"
    (Gjeneza 15:6).

    Jisui e fillon shėrbesėn e tij me tė njėjtin urdhėrim pėr besimin.
    "...Jisui erdhi nė Galile, duke lėēitur ungjillin e mbretėrisė sė Perėndisė dhe duke thėnė, Se u mbush koha, dhe u afrua Mbretėri e Perėndisė; pendohuni, dhe i besoni ungjillit (Mark l:15).

    Gjatė tėrė jetės sė tij Jisui ka thirrur pėr besimin; besim nė tė, besim nė Perėndinė Atin e tij, besim nė Ungjillin, besim nė Mbretėrinė e Perėndisė. Kushti themelor i jetės sė krishterė ėshtė besimi, sepse me besimin yjen shpresa dhe dashuria dhe ēdo vepėr e mirė dhe ēdo dhuratė dhe fuqi e Shpirtit tė Shenjtė. Kjo ėshtė doktrina e Krishtit, e Apostujve dhe e Kishės.

    Nė Shkrimin e Shenjtė besimi ėshtė cilėsuar me thėnien klasike, si "tė qenurit e gjėrave qė shpresojmė, siguria e gjėrave qė nuk shihen" (Hebrejtė 11:1).

    Besimi ka dy aspekte kryesore, dikush mund tė thotė, madje, dy kuptime tė besimit. I pari ėshtė besimi "nė" dikė ose diēka, besimi si njohje e kėtyre personave ose gjėrave si reale, tė vėrteta dhe tė vlefshme; p.sh. besimi nė Perėndinė, nė Krishtin, nė Shėn Trininė, nė Kishėn. E dyta ėshtė besimi nė kuptimin e besimit dhe tė mbėshtetjes. Nė kėtė kuptim, p.sh. dikush mund tė besojė nė Perėndinė, thjesht nė ekzistencėn, vėrtetėsinė dhe mirėsinė e tij; por, ai duhet tė besojė dhe nė Tė, t'i besojė fjalėt e Tij, tė besojė dhe tė mbėshtetet nė praninė e Tij, tė varet plot besim nė premtimet e Tij. Pėr tė krishterin tė dy tipet e besimit janė tė nevojshme. Dikush duhet tė besojė nė disa gjėra me mendje, zemėr dhe shpirt dhe pastaj tė rrojė me to nė jetėn e pėrditshme.

    Besa ngadonjėherė i kundėrvihet arsyes dhe besimi, njohurisė. Sipas Orthodhoksisė, besa dhe arsyeja, besimi dhe njohuria, janė dy gjėra me tė vėrtetė tė ndryshme. Ato janė dy gjėra tė ndryshme, por megjithatė, ato i pėrkasin njėra-tjetrės dhe nuk duhen kundėrvėnė ose tė ndahen nga njėra-tjetra.

    Sė pari, ne nuk mund tė besojmė diēka, nėse nuk e njohim atė disi. Njė njeri nuk mund tė besojė nė diēka qė s'e njeh fare. Sė dyti, ēfarė njė njeri beson duhet tė jetė e arsyeshme. Nėse kėrkohet tė besohet nė hyjninė e njė lope ose tė vendoset besimi nė njė idhull druri, do tė refuzohej mbi bazėn, se nuk ėshtė e arsyeshme. Kėshtu, besimi duhet tė kėtė arsyet e tij, duhet tė bazohet mbi njohurinė. Kurrė besimi nuk duhet tė jetė i verbėr. Sė treti, shpesh njohuria vetė ndėrtohet mbi besimin. As-njeri nuk mund tė arrijė njohuri nėpėrmjet skepticizmit absolut. Nėse diēka njihet, kjo vjen nga njė farė besimi nė mundėsitė e njohjes qė ka njeriu dhe nga njė besim real qė objektet e njohjes, realisht "po e tregojnė vetveten" dhe qė mendja dhe shqi-sat nuk po veprojnė nė mėnyrė tė rreme. Gjitha-shtu, nė lidhje me shumicėn e fjalėve tė shkruara, sidomos ato tė lidhura me historinė, lexuesit i kėr-kohet njė farė besimi. Ai duhet tė besojė qė autori po tregon tė vėrtetėn, prandaj ai duhet tė ketė disa njohuri dhe arsye pėr ta besuar kėtė.

    Shumė shpesh, vetėm kur ne i besojmė diēkaje, ne jemi nė gjendje tė "shkojmė mė tej" dhe tė arrijmė njė njohuri dhe kuptim tė gjėrave, qė kurrė nuk mund t'i kuptonim mė parė. Eshtė gjithashtu e vėrtetė, qė disa gjėra mbeten tė errėta dhe tė pa-kuptimta, pėrderisa nuk janė parė me sytė e be-simit, sy qė pastaj i japin njė mėnyrė shpjegimi dhe kuptimi, ekzistencės dhe kuptimit tė tyre. Kėshtu, pėr shembull, fenomeni i vuajtjes dhe i vdekjes duhet tė kuptohet mė ndryshe nga njė qė beson nė Krishtin, se nga njė qė beson nė njė tjetėr fe ose filozofi, apo qė nuk beson fare.

    Besimi ėshtė gjithmonė personal. Ēdo person duhet tė besojė pėr vetveten. Asnjė nuk mund tė besojė pėr tjetrin. Shumė njerėz mund tė besojnė tė njėjtėn gjė, pėr shkak tė njė uniteti njohurie, arsyeje, pėrvoje dhe bindjeje. Kėshtu, mund tė jetė njė komunitet besimi dhe njė unitet besimi. Por, ky komunitet dhe unitet fillon dhe mbaron nė pohi-min e besimit personal.
    Pėr kėtė arsye, Simboli i Besimit nė Kishėn Orthodhokse - jo vetėm nė pagėzimin dhe ritualin zyrtar tė pranimit nė Kishė, por gjithashtu nė lu-tjet e pėrbashkėta dhe nė Meshėn Hyjnore - gjith-monė mbetet nė vetėn e parė. Nėse ne mund tė lutemi, blatojmė, kėndojmė, lavdėrojmė, kėr-kojmė, bekojmė, gėzohemi dhe kujtojmė vetveten dhe njė-ri-tjetrin tek Perėndia nė Kishė dhe si Kishė, e bė-jmė kėtė, vetėm se secili prej nesh, mund tė thotė ndershmėrisht, sinqerisht dhe me bindje: "Zot, Unė besoj..."- duke shtuar, fjalėt e ungjillit "...ndihi pabesisė s'ime!" (Mark 9:24).

    Qė besimi ynė tė jetė e sinqertė, ne duhet ta shprehim atė nė jetėn e pėrditshme. Ne duhet tė sillemi sipas besimit tonė dhe ta provojme atė me anė tė mirėsisė dhe fuqisė sė veprimit tė Perėndisė nė jetėt tona. Kjo s' do tė thotė qė ne duhet tė "tundojmė Perėndinė" ose "tė vemė nė provė Pe-rėndinė", duke bėrė gjėra tė marra e tė panevoj-shme, vetėm pėr tė parė nėse Perėndia do tė marrė pjesė nė marrėzinė tonė. Por, do tė thotė, qė, nėse ne jetojmė me besim nė rrugėn tonė tė drejtėsisė, mund tė demonstrojmė faktin qė Perėndia ėshtė me ne, duke na ndihmuar dhe udhėhequr nė ēdo mėnyrė.

    Qė besimi tė rritet e tė forcohet, duhet tė pėrdoret. Ēdo njeri duhet tė jetojė sipas masės sė besimit qė ka, sado i vogėl apo i dobėt qė mund tė jetė. Duke vepruar sipas besimit qė kemi, do tė jepet besimi nė Perėndinė dhe siguria nė praninė e Tij dhe me ndihmėn e Perėndisė, shumė gjėra qė mė parė as nuk imagjinoheshin, bėhen tė mundshme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:41

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Perėndia

    Njė Perėndi, Atė tė Tėrėfuqishėm

    Besimi themelor i Kishės sė Krishterė ėshtė nė njė Perėndi tė gjallė e tė vėrtetė.

    "Dėgjo o Izrael: Zoti Perėndia ynė ėshtė njė Perėndi; Edhe tė duash Zotin Perėndinė tėnd me gjithė zemrėn tėnde, me gjithė shpirtin tėnd, me gjithė mendjen tėnde dhe me gjithė fuqinė tėnde. Dhe kėto fjalė qė Unė po ju urdhėroj sot do tė vendosen nė zemrat tuaja, dhe ju do t'ua mėsoni ato fėmijve tuaj, dhe ju do tė flisni pėr to kur ju uleni nė shtėpitė tuaja, kur ju ecni nėpėr rrugė dhe kur ju shtriheni dhe kur ju ngriheni..." [Dhefteronomi (Ligji i pėrtėrirė) 6:4-8].

    Kėto fjalė nga Ligji i Moisiut citohen nga Krishti si porosia mė e madhe (Mark 12:29). Ato pasojnė Dhjetė Urdhėrimet, tė cilat fillojnė me : " Unė jam Zoti Perėndia juaj... ju nuk do tė keni perėndira tė tjera perveē meje (Dhefteronomi 5:6-7)

    Zoti dhe Perėndia e vetme e Izraelit zbuloi tek njeriu misterin e emrit tė tij.

    Dhe Moisiu tha:"...nėse ata mė pyesin mua,
    "Cili ėshtė emri i tij? ēfarė do t'iu them atyre?"
    Perėndia i tha Moisiut. "Unė Jam Ai Qė Unė Jam." Dhe ai tha. "Thuaji popullit tė Izraelit, 'Unė Jam mė ka dėrguar mua tek ju."
    Perėndia, gjithashtu, i tha Moisiut, "Thuaji popullit tė Izraelit, "Jahveh, Perėndia i etėrve tanė, Perėndia i Abrahamit, Perėndia i Isakut, Perėndia i Jakovit, mė ka dėrguar tek ju: ky ėshtė emri im nė jetė tė jetėve, dhe kėshtu Unė do tė pėrmendem nė tė gjithė brezat"(Eksodi 3:13-15)
    .

    Emri i Perėndisė ėshtė Jahveh, qė nė hebraisht do tė thotė Unė jam Ai qė jam; ose Unė jam ēfarė Unė jam; ose Unė do jem ēfarė unė do jem; ose thjesht Unė jam. Ai ėshtė Perėndia i gjallė dhe i vėrtetė, i vetmi Perėndi. Ai ėshtė besnik dhe i vėrtetė tek populli i tij. Ai u zbulon atyre hyjninė e Tij dhe Fjalėn e Shenjtė. U jep atyre Shpirtin e tij hyjnor dhe tė shenjtė. Ai thirrej Adonai: Zoti; dhe emri i tij i shenjtė Jahveh kurrė nuk pėrmendej nga populli, pėr shkak tė shenjtėrisė sė tij tė frikshme. Vetėm kryeprifti dhe vetėm njė herė nė vit, dhe vetėm nė shenjtėroren e shenjtė tė Tempullit tė Jerusalemit, guxonte tė thoshte emrin hyjnor, Jahveh. Nė tė gjitha rastet e tjera, Jahveh emėrtohet Zot i Tėrėfuqishėm, Perėndia i Tejlartė dhe Zot Perėndi i Ushtrive.

    Sipas Shkrimit tė Shenjtė dhe pėrvojės sė shenjtorėve tė Dhiatės sė Vjetėr dhe tė Re, Jahveh ėshtė absolutisht i shenjtė. Kjo do tė thotė literalisht, qė Ai ėshtė absolutisht i ndryshėm dhe jo i ngjashėm me asnjė dhe me asgjė tjetėr qė ekziston (I Shenjtė literalisht do tė thotė krejtėsisht i ndarė, i ndryshėm, tjetėr).

    Sipas Traditės Biblike Orthodokse, madje edhe tė thuash qė "Perėndia ekziston", duhet tė cilėsohet nga pohimi, qė Ai ėshtė kaq unik dhe kaq i pėr-kryer, sa qė ekzistenca e Tij nuk mund tė kraha-sohet me asgjė tjetėr. Nė kėtė kuptim Perėndia ėshtė "mbi ekzistencėn" ose "mbi tė qenurit". Kė-shtu, doktrina orthodhokse heziton tė thotė qė Perėndia "ėshtė" siē "ėshtė" ēdo gjė tjetėr, ose qė Perėndia ėshtė thjesht "qenia supreme", nė zinxhirin e njėjtė tė "tė qenurit", ashtu si ēdo gjė tjetėr ėshtė.

    Nė tė njėjtin kuptim, doktrina orthodhokse thotė qė uniteti apo njėsia e Perėndisė, nuk ėshtė thjesht ekuivalent me konceptin filozofik apo matematik tė "njėshit"; as jeta, mirėsia dhe dituria Tij, si dhe tėrė fuqitė dhe virtutet e atribuara Atij, gjithashtu, nuk janė thjesht ekuivalente me asnjė ide qė njeriu mund tė ketė pėr kėtė lloj realiteti, qoftė kjo edhe ideja mė e lartė.

    Ndonėse orthodhoksia ruhet nga njė koncept mbi-pozitivist i Perėndisė - ajo, e bazuar nė pėrvojėn e jetės sė Perėndisė tek shenjtorėt - vazhdon tė bėjė pohimet e mėposhtme: Sigurisht, mund tė thuhet qė Perėndia ekziston pėrsosmėrisht dhe absolut-isht, si njė jetė absolute dhe e pėrkryer, si mirėsi, vėrtetėsi, dashuri, dituri, urtėsi, unitet, pastėrti, gėzim, thjeshtėsi; si pėrkryerja apo superpėrkry-erja e gjithēkaje qė njeriu njeh si tė shenjtė, tė vėrtetė dhe tė mirė. Ky ėshtė Perėndia, pėr tė cilin nė Meshėn e shėn Joan Gojartit deklarohet: "...Se Ti je Perėndi qė s'mund tė tė shprehim, qė s'mund tė tė kuptojmė; qė je i padukshėm, qė s'tė arrin mendja jonė, qė je gjithnjė, qė je i njėjti" ( Lutja e Anaforasė).

    Ky ėshtė Perėndia - Jahveh i Izraelit - tė cilin Jisui e shpalli Atin e Tij. Perėndia i Tėrėfuqishėm njihet si "Atė" nėpėrmjet Birit tė Tij Jisu Krisht. Jisui na mėsoi ta thėrresim Zotin e Tėrėfuqishėm, Perėndinė e Ushtrive, me emrin Atė. Pėrpara Jisuit askush nuk guxonte t'i lutej Perėndisė me emrin intim Atė. Krishti tha "Lutuni kėshtu: Ati ynė qė je nė qiejt..."
    Jisui mund ta quante Perėndinė Atė, sepse Ai ėshtė Biri i vetėmlindur i Perėndisė. Tė krishterėt mund ta quajnė Perėndinė Atė, sepse nėpėrmjet Krishtit ata morėn Shpirtin e Shenjtė, duke u bėrė vetė bij tė adoptuar tė Perėndisė.

    Por, kur u mbush koha, Perėndia dėrgoi tė Birin, qė lindi prej gruaje, dhe qė ishte nėn nom, qė tė shpėrblej ata qė ishin nėn nom, qė tė marrin birėsinė. Edhe meqenėse jeni bij, Perėndia dėrgoj Frymėn e Birit tė Tij nė zemrat tuaja qė therret, Abba, o Atė. Prandaj nuk je mė shėrbėtor, por bir; edhe nėse je bir, je edhe trashėgimtar i Perėndisė me anė tė Krishtit (Galatianėt 4:4-7; Apostulli i Krishtlindjes nė Kishėn Orthodhokse).

    Kėshtu, asnjė njeri nuk ėshtė bir natyror i Perė-ndisė dhe asnjė nuk mund ta quajė lehtėsisht Perė-ndinė Atė. Ne mund ta bėjmė kėtė vetėm me anė tė Krishtit dhe tė dhuratės sė Shpirtit tė Shenjtė. Dhe kėshtu, ne themi nė Meshėn Hyjnore.

    Dhe bėna tė denjė, o Zot, qė pa ndrojtje e pa dėnim tė guxojmė tė tė thėrresim Atė, Ty Perėndinė qiellor e tė themi: Ati ynė qė je nė qiejt...

    Duke soditur zbulesėn e Perėndisė, Atit tonė, nė jetėn e popullit tė Tij, nė Dhiatėn e Vjetėr dhe nė jetėn e kishės sė Dhiatės sė Re, mund tė kapen nga njerėzit disa atribute dhe veēori tė Perėndisė. Para sė gjithash, duket qartė qė Perėndia ėshtė da-shuri dhe nė tėrė veprimet e Tij nė drejtim tė bo-tės, Perėndia Atė, shpreh natyrėn e Tij si Dashuri, nėpėrmjet Krishtit dhe Shpirtit tė Shenjtė :

    Tė dashur, le tė duam njėri-tjetrin; sepse dashuria ėshtė nga Perėndia; edhe kushdo qė do, ka lindur prej Perėndisė, edhe e njeh Perėndinė. Ai qė nuk ka dashuri, nuk e njeh Perėndsnė; sepse Perėndia ėshtė da-shuri. Nė kėtė u shfaq dashuria e Perėndisė mbi ne, se Perėndia dėrgoj nė botė Birin e Tij tė vetėmlindur, qė tė rrojmė me anėn e tij. Nė kėtė ėshtė dashuria, jo sepse ne e de-shėm Perėndinė, por sepse Ai na deshi ne, dhe dėrgoj Birin e tij pėr tė shlyer fajet tona.
    Edhe ne e dimė dhe e kemi besuar dashuri-nė qė ka Perėndia pėr ne. Perėndia ėshtė dashuri, edhe ai qė mbetet nė dashurinė, mbetet nė Perėndinė, dhe Perėndia nė atė (I Joan 4:7-16).
    ...Dashuria e Perėndisė ėshtė derdhur nė zemrat tona me anė tė Shpirtit tė Shenjtė qė na ėshtė dhėnė (Romanėt 5:5).


    Duke qenė Perėndia Dashuri, Ati ynė nė qiejt bėn gjithēka pėr jetėn dhe shpėtimin e njeriut dhe tė botės. Ai i bėn kėto sepse ėshtė i mėshirshėm, i mirė, i duruar dhe i dhembshur, duke dashur tė fa-lė mėkatet e njeriut, qė njeriu tė mund tė marrė pjesė nė jetėn dhe dashurinė e Perėndisė. Kėto atribute tė hirshme tė Perėndisė pėrmenden nė psalmodinė e Kishės.

    Beko Zotin, o shpirti im, dhe mos harro tėrė mirėsitė e tij. Atė qė fal gjithė paudhėsitė e tua, atė qė shėron gjithė sėmundjet e tua... Zoti ėshtė i dhembshur dhe pėrdėllyes, zemėrgjerė dhe mėshirėplotė (Psalmi 103).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:41

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Krijimi

    Krijues i Qiellit dhe i Dheut

    Kisha Orthodhokse beson se Perėndia Atė, ėshtė "Krijues i qiellit dhe i dheut dhe tė gjithė tė dukurave dhe tė padukurave".

    krijosh, do tė thotė tė bėsh nga hiēi; tė sjellėsh nė ekzistencė atė qė nuk ekzistonte mė parė; ose duke cituar Meshėn e Shėn Joan Gojartit "nga e mosqena nė tė qenėt na solle."

    Doktrina orthodhokse e krijimit thotė qė Perėndia ka krijuar nga hiēi ēdo gjė qė ekziston. Nė Shkrimin e Shenjtė krijimi tregohet nė kapitullin e parė tė Gjenezės. Pika doktrinore kryesore rreth krijimit ėshtė, qė vetėm Perėndia ėshtė i pakrijuar dhe ka ekzistuar pėrherė. Ēdo gjė tjetėr pėrveē Perėndisė ėshtė krijuar nga Ai. Megjithatė, Perėndia nuk krijoi gjithēka nė mėnyrė individuale dhe nė tė njėjtėn kohė. Nė fillim Ai krijoi bazat e ekzistencės dhe pastaj nė periudha kohe (ndoshta miliona yjet - shih 2 Pietri 3:8) kjo bazė e parė ekzistence - me anė tė fuqisė qė Perėndia i kishte dhėnė - prodhoi krijesat e tjera tė Perėndisė:

    Le tė prodhojė toka bimė... le tė prodhojnė ujrat qenie tė gjalla... le tė prodhojė toka qenie tė gjalla, sipas llojeve tė tyre..." (Gje-neza 1:11,20,24).

    Kėshtu, ndonėse Perėndia ėshtė padyshim krijuesi i gjithēkaje, Ai vepron gradualisht nė kohė dhe me anė tė gjėrave tė bėra mė parė prej Tij, tė cilave u kishte dhėnė fuqi dhe mundėsi jetėprodhuese.
    Sipas Besimit Orthodhoks, gjithēka qė Perėndia bėn ėshtė "shumė e mirė": qiejtė, toka, bimėt, ka-fshėt, dhe sė fundi vetė njeriu (Gjeneza 1:31). Pe-rėndia ėshtė i kėnaqur me krijimin dhe e bėri atė jo pėr tjetėr qėllim, por vetėm qė ai tė marrė pjesė nė Hyjninė e Tij, nė ekzistencėn e pakrijuar dhe tė jetojė prej "frymės sė jetės" sė Tij (Gjeneza 1:30; 2:7).

    Nga Fjala e Perėndisė
    Qiejtė u bėnė,
    dhe tėrė ushtritė e tyre
    nga fryma e gojės sė Tij.
    Ai mblodhi ujrat nė njė tog ;
    Dhe i vuri thellėsitė e tyre tė mėdha si rezervuare.
    Le tė trembet dheu nga Perėndia,
    dhe tėrė banorėt e dheut,
    tė qėndrojnė me frikė para Tij!
    Sepse Ai foli dhe u bė!
    Ai urdhėroi dhe u krijua! (Psaimi 33:6-9).


    Nė vargjet e cituara mė sipėr, si dhe nė tregimin e Gjenezės, ne duhet tė vemė re praninė e veprimin e Fjalės sė Perėndisė dhe Shpirtit tė Perėndisė. Perėndia Atė bėn gjithēka qė ekziston me anė tė Fjalės sė Tij Hyjnore - "Sepse Ai foli dhe u bė" -dhe me anė tė Shpirtit tė Tij tė Shenjtė, qė "vėrtitej nė faqen e ujėrave" (Gjeneza 1:2). Ne shohim qė kėtu njė shkėndijė tė Shėn Trinisė, qė do zbulo-hej plotėsisht nė Dhiatėn e Re, kur Fjala u bė mish dhe kur Shpirti i Shenjtė erdhi personalisht tek nxėnėsit e Jisuit ditėn e Rushajeve (Pentikostisė).

    Gjithashtu, duhet tė vemė re mirė mirėsinė e botės fizike tė krijuar. Nuk ka dualizėm nė Krishtėrimin Orthodhoks. Nuk ka doktrinė nė orthodhoksi qė tė mėsojė se "shpirti" ėshtė i mirė dhe "materia" e keqe, qė "qielli" ėshtė i mirė dhe "toka" e keqe. Perėndia e do tėrė krijimin e Tij material me dashurinė e Tij tė pėrjetshme, si do tė shohim, qė kur krijimi fizik u prish nga mėkati, Ai bėn gjith-ēka pėr ta shpėtuar atė.

    Duke dashur tė tėrė krijimin e Tij tė mirė, Perėndia Atė banon nė botėn qė Ai ka bėrė, pėr shkak tė mirėsisė dhe dashurisė sė Tij pėr njeriun. Omniprezenca (kudoprania) e Perėndisė ėshtė njė nga atributet hyjnore tė Krijuesit, qė veēanėrisht theksohet nė mėsimin e krishterė orthodhoks. Ky fakt pohohet direkt nė lutjen drejtuar Shpirtit tė Perėndisė, qė ėshtė lutja qė hap adhurimin orthodhoks:

    O Mbret Qiellor, Ngushėllimtar, Shpirti i sė vėrtetės, qė ndodhesh kudo dhe i mbush tė gjitha, thesari i tė mirave dhe dhurues jete; eja qėndro ndėr ne dhe pastrona nga ēdo njollė dhe shpėto, o i Mirė, shpirtrat tanė.

    Fakti qė tė krishterėt luten: Ati ynė qė je nė qiejt, ėshtė gjithashtu pohimi i faktit qė Perėndia ėshtė i pranishėm kudo, sepse kudo qė tė lėvizin njerėzit mbi faqen e dheut, mbi dete apo nė ajėr, qiejt do t'i rrethojnė ata me praninė e Perėndisė. Zoti Jisu Krisht, me qėllim qė njerėzit tė kuptonin se Perė-ndia i vėrtetė, Ati i Tij, nuk ėshtė lidhur me njė apo tjetėr vend, siē ishin perėnditė pagane, i mėsoi njerėzit t'i Juten Atit "nė qiejt". Sepse Perėndia i gjallė dhe i vėrtetė ėshtė i pranishėm tek tė gjithė dhe mbi tė gjithė, duke i pėrfshirė dhe mbėshtjellė tė gjitha me kujdesin dhe mbrojtjen e Tij qiellore. Perėndia, qė ėshtė "mbi tė gjithė", ėshtė gjithashtu "me anė tė tė gjithėve edhe ndėr gjithė ju" (Efesianėt 4:6). Me anė tė Fjalės sė Tij dhe Shpirtit tė Tij tė Shenjtė, Perėndia "i mbush tė gjitha nė tė gjitha" (Efesianėt 1:10,23).

    Kėshtu, Apostulli Pavėl deklaron tek athinasit, ndonėse njerėzit mund ta kuptojnė apo jo "me anė tė Tij rrojmė, edhe lėvizim, edhe jemi", sepse "Ai nuk ėshtė larg prej cilitdo prej nesh" (Veprat 17:27-28). Omniprezenca e Perėndisė ėshtė shprehur kaq bukur nė Psalmin 139:

    Ku do tė mund tė shkoja larg Frymės Tėnde, apo ku do tė mund tė ikja larg pranisė Tėnde? Nėse ngjitem nė qiell, Ti je atje! Nėse shtroj shtratin tim nė Sheol, Ti je atje! Nėse marr krahėt e mėngjesit dhe banoj nė thellėsinė mė tė madhe tė detit, edhe atje dora Jote do tė mė udhėheqė dhe dora Jote e djathtė do tė mė mbajė. Nėse unė them "Le tė mė mbulojė errėsira dhe drita rreth meje le tė bėhet natė", madje edhe errėsira nuk ėshtė e errėt tek Ti, nata ėshtė mė e ndritshme se dita; sepse errėsira ėshtė si dritė nė Ty! (Psalmi 139:7-12).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:42

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Engjėjt

    Tė Gjitha tė Dukurat dhe tė Padukurat

    Pėrveē botės sė dukshme Perėndia krijoi dhe botėn e padukshme. Shkrimi i Shenjtė ngadonjėherė e quan atė "qiejt" dhe herė tė tjera i referohet asaj si "mbi qiejt." Ēfarėdo qoftė emri i saj, i pėrdorur nė Shkrimin e Shenjtė, bota e padukshme nuk ėshtė pjesė e universit material. Ajo nuk ekziston nė ha-pėsirė dhe nuk ka dimensione fizike. Kėshtu qė nuk mund tė lokalizohet dhe nuk ka njė "vend" ku mund tė shkohet, duke udhėtuar nėpėrmjet galaktikave.

    Por, megjithėse kjo botė ėshtė e padukshme dhe ėshtė botė e pastėr shpirtėrore, ajo ėshtė e krijuar, ėshtė reale dhe ekziston me tė vėrtetė. Krijimi i padukshėm ekziston si i ndryshėm prej universit tė krijuar material, por gjithashtu, ėshtė krejtėsisht i ndryshėm prej ekzistencės absolute hyjnore tė Perėndisė sė pakrijuar.

    Realiteti i krijuar i padukshėm pėrbėhet prej ushtrive tė fuqive pa trup, pėrgjithėsisht - deri diku jo e saktė - tė quajtur engjėj. Engjėjt (qė literalisht do tė thotė "lajmėtarė") janė vetėm njė rang i fuqi-ve pa trup tė botės sė padukshme.
    Sipas Traditės dhe Shkrimit Orthodhoks, ka nėntė rangje tė fuqive pa trup ose Ushtrive (Savaoth do tė thotė "ushtri" ose "rangje"). Ata janė engjėjt, kryeengjėjt, prijėsit, fuqitė, pushtetet, zotėrimet, fronet, keruvimet dhe serafimet.

    Tė fundit i afrojnė Perėndisė adhurim tė vazhdu-eshėm duke thirrur pa ndėrprerje: I Shenjtė! I Shenjtė! I Shenjtė ! (Isaia 6:3; Zbulesa 4:8). Ata qė ndodhen nė mes tė listės sė mėsipėrme njihen pak nga njerėzit, ndėrsa engjėjt dhe kryeengjėjt ja-nė parė si punėtorė aktivė, luftėtarė dhe lajmėtarė tė Jahves, nė lidhje me kėtė botė. Kėshtu, engjėjt dhe kryeengjėjt janė parė tė luftojnė kundėr sė keqes shpirtėrore dhe tė ndėrmjetojnė mes Perėndisė dhe botės. Ata shfaqen nė forma tė ndryshme tek nje-rėzit nė Dhiatėn e Vjetėr dhe tė Re, si dhe nė jetėn e Kishės. Engjėjt janė ata qė sjellin fuqinė dhe praninė e Perėndisė dhe janė lajmėtarėt e fjalės sė Tij pėr shpėtimin e botės. Mė i njohuri nga engjėjt ėshtė Gabrieli (qė literalisht do tė thotė "burrė i Perėndisė" ose "trim i Perėndisė"), prurėsi i lajmit tė mirė tė lindjes sė Krishtit (Danieli 8:16; 9:21; Lluka 1:19,26) dhe Mikaili (Shėn Mėhilli), qė do tė thotė literalisht "kush ėshtė si Perėndia", krye-gjenerali i ushtrive shpirtėrore tė Perėndisė (Dani-eli 11:13; 12:1; Juda 9; Zbulesa 12:7).

    Duke folur nė pėrgjithėsi, shfaqja e fuqive pa trup tek njerėzit ėshtė pėrshkruar nė njė mėnyrė fizike ("me gjashtė krahė", "me shumė sy" ose nė "for-mė njeriu"). Megjithatė, duhet tė kuptohet qartė se kėto janė thjesht pėrshkrime simbolike. Engjėjt nuk kanė trupa dhe nuk kanė veēori trupore tė as-njė lloji. Ata janė qenie shpirtėrore tė pastra.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:40

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Frymė te liga ose Shpirtėrat e keqinj

    Sipas Besimit Orthodhoks, pėrveē fuqive tė krijuara shpirtėrore, tė cilat bėjnė vullnetin e Perėndisė, janė gjithashtu, shpirtrat qė kanė ngritur krye kundėr Perėndisė dhe qė bėjnė keq. Kėta janė demonėt ose djajtė (qė literalisht do tė thotė "tė ndarėt") dhe qė njihen si nė Dhiatėn e Vjetėr, ashtu dhe nė Dhiatėn e Re dhe nė jetėt e shenjtorėve.

    Satanai (qė literalisht do tė thotė kundėrshtari ose armiku), ėshtė emri pėr djallin, princin e frymėve tė liga. Ai ėshtė identifikuar me gjarpėrin e Gjenezės 3 dhe si tunduesi i Jobit dhe i Jisuit (Jobi 1:6; Marku 1:33). Ai emėrtohet nga Krishti, si mashtrues dhe gėnjeshtar, "ati i gėnjeshtrės" (Joani 8:44) dhe si "princi i kėsaj bote" (Joani 12:31; 14:30; 16:11). Ai ka "rėnė nga qielli" sė bashku me engjėjt e kėqinj, pėr tė luftuar kundėr Perėndisė dhe shėrbėtorėve tė tij (Lluka 10:18; Isaia 14:12). Ky i "hyri Judės" kur ai tradhtoi Krishtin (Lluka 22:3)

    Apostujt e Krishtit dhe shenjtorėt e Kishės i njohėn nga pėrvoja e tyre direkte fuqitė e Satanait, qė luftojnė kundėr njeriut, pėr shkatėrrimin e Njeriut. Gjithashtu, ata njohėn pafuqinė e tij dhe shkatėrrimin e tij pėrfundimtar kur njeriu ėshtė me Perėndinė, i mbushur me Shpirtin e Shenjtė tė Krishtit. Sipas doktrinės Orthodhokse nuk ka rrugė tė mesme ndėrmjet Perėndisė dhe Satanait. Njeriu kur-doherė ėshtė o me Perėndinė, o me djallin, duke i shėrbyer njėrit apo tjetrit.
    Fitorja pėrfundimtare i pėrket Perėndisė dhe atyre qė janė me Tė. Satanai dhe ushtria e tij do tė shka-tėrrohen nė fund. Pa kėtė njohje - dhe pėr mė te-pėr - pa pėrvojėn e kėtij realiteti tė betejės koz-mike shpirtėrore (Perėndia kundėr Satanait, engjėjt kundėr demonėve), askush nuk mund tė quhet i krishterė orthodhoks dhe nuk mund tė shohė e tė jetojė realitetin mė tė thellė tė jetės. Duhet tė jetė e qartė, se djalli nuk ėshtė njė tundues, qė shfaqet fizikisht. Ai ėshtė dinak e i zgjuar dhe vepron du-ke u fshehur dhe duke mashtruar. Fitorja e tij mė e madhe ėshtė mosbesimi i njerėzve nė ekzistencėn dhe fuqinė e tij. Djalli sulmon haptaz vetėm ata qė nuk mund t'i mashtrojė me mėnyra tė tjera: Jisuin dhe shenjtorėt e mėdhenj. Sepse nė pjesėn mė tė madhe tė luftės sė tij ai qėndron i fshehur dhe ve-pron me metoda dhe mėnyra indirekte.

    Pėrmbani veten, rrini zgjuar; sepse kundėr-gjyqėsi juaj, djalli, porsi luani qė ulurin vjen pėrqark, duke kėrkuar cilin tė pėrpijė (1 Pietri 5:8).

    Vishni gjithė armėt e Perėndisė, qė tė mu-ndni t'u qėndroni kundėr mjeshtėrive tė djallit; Sepse lufta jonė nuk ėshtė kundėr gjaku e mishi, por kundėr prijėsve, kundėr pushteteve, kundėr princėrve tė errėsirės tė kėsaj jete, kundėr frymave tė liga tė vende-ve qiellore (Efesianėt 6:11-12).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:42

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Njeriu

    Njeriu ėshtė krijimi i veēantė i Perėndisė. Ai ėshtė i vetmi "i krijuar sipas shembėlltyrės dhe ngjashmėrisė sė Perėndisė"(Gjeneza 1:26). Ai u krijua nga Perėndia prej dheut nė mbarim tė procesit tė krijimit ("ditėn e gjashtė") dhe nga vullneti i veēantė i Perėndisė. Ai ėshtė bėrė tė marrė frymė prej "frymės sė jetės" (Gjeneza 2:7), tė njohė Perėndinė dhe tė kėtė pushtet mbi gjithēka qė Perėndia ka bėrė.

    Njeriu u krijua si biseksual - "mashkull e femėr Ai i bėri ata" (Gjeneza 1:27; 2:21) - dhe qė tė "shtohej e shumohej" (Gjeneza 1:28). Kėshtu, sipas doktrinės orthodhokse, seksualiteti i pėrket krijimit qė Perėndia e quajti "shumė mirė" (Gjeneza 1:31) dhe nė vetvete nuk ėshtė mėkatar. Ai i pėrket natyrės sė njerėzimit dhe abuzimi nė tė sjell mėkatin.

    Si shembėlltyrė e Perėndisė, sundues mbi gjithė krijimin dhe bashkėkrijues me Krijuesin e Pakri-juar, njeriu ka detyrėn qė "tė reflektojė" Perėndinė nė krijimin: duke shpėrndarė vullnetin, praninė, dhe fiaqinė e Perėndisė nė tėrė universin dhe tė tra-nsformojė gjithēka qė ekziston nė parajsė tė Pe-rėndisė. Nė kėtė kuptim, njeriu ėshtė krijuar pėr njė qėllim mė tė lartė se fuqitė pa trup, engjėjt. Kjo bindje pohohet nga Krishtėrimi Orthodhoks, jo vetėm sepse Shkrimi i Shenjtė thekson qė njeriu ėshtė bėrė nė shembėlltyrėn e Perėndisė, pėr tė sunduar mbi krijimin, gjė qė nuk ėshtė thėnė pėr engjėjt; por, gjithashtu edhe sepse ėshtė shkruar pėr Jisu Krishtin qė ėshtė me tė vėrtetė njeriu i pėrsosur dhe Adami i Dytė (I Kor. 15:45) qė:

    "Perėndia e lartėsoji fort tepėr, edhe i fali njė emėr qė ėshtė pėrmbi ēdo emėr; Qė nė emrin e Jisuit tė unjet ēdo gju i atyre qė ja-nė nė qiejt e mbi dhe e nėn dhe, dhe ēdo gjuhė tė rrėfenj se Jisu Krishti ėshtė Zot, pėr lavdi tė Perėndisė Atė." (Filipianėt 2:9-11)

    Rezulton prej besimit nė Jisuin, qė njeriu ėshtė krijuar pėr njė jetė mė superiore se ēdo krijesė tje-tėr, madje edhe prej engjėjve, qė lavdėrojnė Perė-ndinė dhe i shėrbejnė ēėshtjes sė shpėtimit tė nje-riut. Pikėrisht kjo bindje, pohohet kur Kisha pėr-shėndet Marinė, Hyjlindėsen, si "mė tė nderuarėn se Keruvimet dhe mė tė lavdėruarėn pa krahasim se sa Serafimet." Ajo qė ėshtė lavdėruar dhe pėr-mbushur nė njerėzoren Mari, pritet dhe shpre-sohet pėr tėrė njerėzit "qė dėgjojnė fjalėn e Pe-rėndisė dhe e ruajnė atė" (Lluka 11:28).

    Sipas besimit tė krishterė, njeriu ėshtė krijuar me njė dinjitet tė madh. Njeriu ėshtė "mė i rėndėsi-shmi" i krijesave tė Perėndisė, pėr tė cilin, "tėrė gjėrat e dukshme dhe tė padukshme" janė krijuar prej Perėndisė.

    Doktrina orthodhokse thekson, qė vetėm nėpėr-mjet dritės sė zbulesės sė plotė tė Jisu Krishtit, mund tė kuptohet dhe vlerėsohet ēfarė do tė thotė tė jesh njerėzor. Duke qenė Fjala Hyjnore dhe Biri i Perėndisė nė mish njerėzor, Jisui zbulon kup-timin real tė njerėzimit. Si Njeriu i Pėrkryer dhe Adami i Pastajmė, "njeriu prej qiellit", Jisui na jep interpretimin e saktė tė historisė sė krijimit, shkruar nė librin e Gjenezės. Apostull Pavli shkruan, qė Adami e gjen kuptimin e tij si "tipi (ose forma) e atij qė do vinte" tė quajtur Jisu Krisht (Romanėt 5:14).

    Kėshtu ėshtė shkruar, "I pari njeri, Adami, "u bė shpirt i gjallė"; i pastajmi Adam, frymė qė jep jetė. Edhe nuk u bė mė parė ajo e frymės, por ajo e gjallesės, pastaj ajo e frymės. Njeriu i parė ėshtė prej dheut, prej baltės; njeriu i dytė ėshtė Zoti prej qielli. Siē ėshtė i baltės, tė tillė janė ata tė baltės, dhe siē ėshtė qiellori tė tillė janė qiellorėt. (I Korinthianėt 15:45-49).

    Sipas teologjisė orthodhokse, tė mbartėsh she-mbėlltyrėn e Perėndisė ėshtė tė jesh i ngjashėm me Krishtin, Imazhin e pakrijuar tė Perėndisė dhe tė marrėsh pjesė nė tė gjitha atributet shpirtėrore tė Hyjnisė. Ose, siē shpreheshin etėrit e shenjtė, tė bėhesh nga hiri hyjnor ēfarė Perėndia ėshtė prej natyre. Nėse Perėndia ėshtė njė Qenie e lirė, frymore dhe personale, kėshtu dhe qeniet nje-rėzore, mashkull dhe femėr, janė tė njėjtė. Ashtu si Perėndia, qė ėshtė kaq i fuqishėm dhe krijues, qė ka sundimin mbi tėrė krijesat, ashtu edhe kri-jesat njerėzore, tė bėra sipas shembėlltyrės dhe ngjashmėrisė sė Tij, gjithashtu janė pėr tė ushtruar sundimin nė botė. Nėse Perėndia ushtron sundi-min dhe autoritetin jo me anė tė tiranisė dhe shty-pjes, por me anė tė dashurisė dhe shėrbesės, ashtu edhe krijesat e Tij duhet tė bėjnė tė njėjtėn gjė. Nėse vetė Perėndia ėshtė dashuri, mėshirė, dhembshuri dhe kujdes nė gjithēka, kėshtu duhet tė jenė dhe krijesat e Tij, tė bėra tė ngjashme mė Tė. Dhe sė fundi, nėse Perėndia rron pėrjetė nė jetėn e amėshuar, duke mos vdekur kurrė, por duke ekzi-stuar gjithmonė nė gėzim tė pėrkryer, nė bukuri tė harmonishme dhe nė lumturi me tėrė krijimin, ashtu edhe qeniet njerėzore janė krijuar pėr jetėn e pėrjetshme dhe kungim tė gėzuar dhe harmonik me Perėndinė dhe me tėrė krijimin.

    Sipas doktrinės orthodhokse, qenia njerėzore dhe jeta, nė zhvillimin dhe rritjen e tyre, kurrė nuk plotėsohen dhe mbarohen, sepse janė bėrė sipas shembėlltyrės dhe ngjashmėrisė sė Perėndisė. Qe-nia e Perėndisė dhe jeta janė tė pashtershme dhe pa kufi. Ashtu si Arkeotipi Hyjnor nuk ka kufi nė hyjnishmėrinė e Tij, ashtu dhe njeriu, si shembėll-tyrė njerėzore e Perėndisė, nuk ka kufi nė njeri-shmėrinė e tij, nė atė qė mund tė bėhet prej hirit tė Krijuesit tė tij. Prandaj, natyra njerėzore ėshtė kri-juar nga Perėndia, qė tė rritet dhe tė zhvillohet nė pėrjetėsi, nėpėrmjet pjesėmarrjes nė natyrėn e Pe-rėndisė. Njeriu ėshtė krijuar qė tė bėhet gjithnjė e mė tepėr dhe kjo nė pėrjetėsi, i ngjashėm me Pe-rėndinė, madje edhe nė Mbretėrinė e Perėndisė nė mbarim tė kėsaj jete, kur Krishti do tė vijė pėrsėri me lavdi, pėr tė ngjallur tė vdekurit dhe pėr t'u dhėnė jetė atyre qė e duan Atė.

    Kėshtu na mėsuan etėrit e shenjtė tė besimit or-thodoks, qė ēfarėdo stadi pjekurie dhe zhvillimi tė arrijė njeriu, ēfarėdo qoftė fuqia, dituria, mėshira, njohuria dhe dashuria e tij, gjithmonė do tė ketė para tij njė pafundėsi e njė pėrmbushje mė tė ma-dhe jete, pėr tė marrė pjesė dhe pėr tė jetuar nė Trininė e bekuar. Fakti qė natyra njerėzore pėrpa-ron pėrjetėsisht nė pėrsosje, nė natyrėn e Perė-ndisė, pėrbėn kuptimin e jetės pėr njeriun dhe mbetet pėrgjithmonė burimi i gėzimit tė tij pėr jetė tėjetėve.

    Burri dhe gruaja, mashkulli e femra, janė krijuar nga Perėndia tė jetojnė sė bashku nė njė bashkim jete, dashurie dhe tė qenuri.
    Burri ėshtė udhėhe-qėsi nė aktivitetet njerėzore; ai pasqyron Krishtin si Adam i ri dhe i pėrkryer. Gruaja duhet tė jetė "ndihmėsja" e burrit dhe "nėna e tė gjithė tė gjallėve". Nė lidhje me marrėdhėniet me burrin ajo simbolizohet me marrėdhėnien e Marisė dhe Kishės, Evės sė Re, me Krishtin, Adamin e Ri. Ajo frymėzon jetėn e burrit dhe plotėson qenien e tij dhe pėrmbush jetėn e tij. Gruaja nuk ėshtė njė instrument i burrit, por njė person me tė drejtat e saj, qė merr pjesė nė natyrėn e Perėndisė dhe njė plotėsues i nevojshėm i burrit. Nuk mund tė ketė burrė pa gruan - nuk ka Adam pa Evėn; ashtu si nuk mund tė ketė grua pa burrin. Tė dy jetojnė sė bashku, nė kungim dhe harmoni tė pėrsosur, pėr pėrmbushjen e natyrės dhe jetės njerėzore.

    Ndryshimet ndėrmjet burrit dhe gruas janė reale dhe tė pandryshueshme. Ato nuk kufizohen ve-tėm nė ndryshimet biologjike apo fizike. Ato janė mė tepėr "mėnyra ekzistence", brenda sė njėjtės njerishmėri; ashtu si ne mund tė themi, qė Biri dhe Shpirti i Shenjtė janė "mėnyra ekzistence" tė ndryshme brenda sė njėjtės hyjnishmėri, sė ba-shku me Perėndinė Atė. Mashkulli dhe femra du-het tė jenė nė bashkim shpirtėror, si edhe nė ba-shkim fizik. Ata duhet tė shprehin sė bashku, nė tė njėjtėn njerishmėri, tė gjitha virtytet dhe fUqitė qė i pėrkasin natyrės njerėzore, tė krijuar sipas shembėlltyrės dhe ngjashmėrisė sė Perėndisė. Nuk ka virtute apo fuqira qė i pėrkasin burrit dhe jo gruas; ose gruas dhe jo burrit. Ata janė thirrur sė bashku nė pėrsosjen shpirtėrore drejt tė vėrtetės dhe dashurisė dhe nė tė gjitha virtytet hyjnore, qė Perėndia i ka dhėnė krijesave tė Tij.

    Armiqėsitė dhe rivalitetet qė ekzistojnė ndėrmjet burrit dhe gruas nė kėtė botė nuk i pėrkasin "mė-nyrave tė ndryshme tė ekzistencės", tė krijuara nga Perėndia, por mė tepėr i pėrkasin mėkatit. Nuk duhet tė ketė tirani tė burrit mbi gruan; as shtypje apo skllavėri. Ashtu si nuk duhet tė ketė pėrpjekje tė grave pėr tu bėrė burra dhe tė mbajnė pozitėn e mashkullit nė rendin e krijimit. Por, du-het tė jetė njė harmoni dhe njė unitet nė bashkė-sinė e qenieve, me dallimet e tyre natyrore dhe me rendin e krijuar natyror. Nė Trininė e Shenjtė ne kemi njėqenshmėrinė e natyrės, si dhe dallimin e mėnyrave tė qenies brenda Hyjnisė. Sepse nė Vetė Hyjninė e Trinisė ka njė unitet tė natyrės dhe tė qenėrit, siē ka dhe njė dallim real ndėrmjet Atit dhe Birit dhe Shpirtit tė Shenjtė, nė mėnyrėn se si ēdo Person Hyjnor jeton dhe shpreh natyrėn e pėrbashkėt tė Perėndisė. Ka njė rend nė Shėn Trininė. Madje ka njė hierarki, nėse ne nuk do ta marrim kėtė term nė kuptimin e njė ndryshimi nė natyrėn ndėrmjet Atit, Birit dhe Shpirtit tė Shenjtė, por thjesht nė mėnyrėn nė tė cilėn Personat Hyjnor lidhen me njėri tjetrin dhe me njeriun dhe me botėn. Nė Vetė Trininė, Ati Vetėm ėshtė "Burimi i Hyjnisė." Biri ėshtė shprehja e Atit dhe ėshtė "subjekt" tek Ai. Dhe Shpirti i Shenjtė, i sė njėjtės esencė dhe plotėsisht i barabartė me Atin dhe me Birin, ėshtė Personi "i tretė", qė pėrmbush vullnetin e Atit dhe tė Birit. Kjo ėshtė dogmė e Kishės. Por ata nuk janė tė njėjtė dhe ka njė rela-cion rendi ndėrmjet tyre, nė tė cilin ka "prioritete" nė tė qenurit dhe nė veprimin, tė cilėt jo vetėm nuk prishin pėrsosjen dhe unitetin e pėrsosur tė Perėndisė, por, madje, e lejojnė atė dhe e bėjnė atė tė jetė hyjnor dhe i pėrsosur (Shih kapitullin III). Jeta Trinitare e Perėndisė ėshtė Arkeotipi dhe Modeli Hyjnor pėr qenien dhe veprimin e mash-kullit dhe femrės brenda rendit tė krijimit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:43

  8. #8
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Mėkati

    Fjala mėkat literalisht do tė thotė "tė mos qėllosh nė shenjė", tė dėshtosh nė ēfarė duhet tė bėsh, tė mos arrish atje ku duhet tė shkosh.

    Nė fillim njeriu u krijua qė tė ishte shembėlltyra e krijuar e Perėndisė, tė jetonte i bashkuar me jetėn hyjnore tė Perėndisė dhe tė sundonte mbi tėrė kri-jimin. Dėshtimi i njeriut nė kėtė detyrė ėshtė mė-kati i tij, i cili quhet gjithashtu rėnia e tij.

    "Rėnia" e njeriut do tė thotė se njeriu dėshtoi t'i pėrgjigjej thirrjes qė i kishte bėrė Perėndia. Ky ėshtė dhe kuptimi i Gjenezės 3. Njeriu u mashtrua nga i ligu (gjarpėri), duke besuar se do tė mund tė bėhej "si Perėndia" me anė tė vullnetit dhe pėrpjekjes sė tij.

    Nė traditėn orthodhokse ngrėnia e "pemės sė njo-hjes tė sė mirės dhe tė sė keqes", nė pėrgjithėsi in-terpretohet si shijimi i sė keqes nga njeriu, si pro-vimi i sė keqes si e tillė. Disa herė, kjo ngrėnie ėshtė interpretuar (shėn Grigor Theologu), si pėr-pjekja e njeriut pėr tė bėrė atė qė nuk ėshtė akoma nė mundėsitė e tij pėr t'u realizuar.

    Ēfarėdolloj qofshin detajet e interpretimeve, ėshtė krejt doktrinė e qartė e Orthodhoksisė, qė njeriu dėshtoi nė vokacionin (thirrjen) e tij tė parė. Ai nuk iu bind urdhėrimit tė Perėndisė, nga krenaria, xhelozia dhe mungesa e mirėnjohjes sė pėrulshme ndaj Perėndisė, duke iu dorėzuar tundimit tė Sata-nait. Kėshtu, njeriu mėkatoi. Ai "humbi shenjėn" e thirrjes sė tij. Ai shkeli Ligjin Perėndisė (I Joan 3:4). Dhe kėshtu ai shkatėrroi vetveten dhe kriji-min qė i ishte dhėnė atij pėr t'u kujdesur. Nga mė-kati i tij - dhe mėkatet e tij - njeriu sjell vetveten dhe tėrė krijimin nėn sundimin e tė ligut dhe tė vdekjes.

    Nė Shkrimin e Shenjtė dhe nė teologjinė orthodho-kse kėto elemente gjithmonė shkojnė sė bashku: mėkati, e keqja, djalli, vuajtja dhe vdekja. Kurrė nuk ėshtė njė nga kėto pa tė tjerat dhe tė gjitha ja-nė rezultati i rebelimit tė njeriut kundėr Perėndisė dhe humbjes sė kungimit me Atė. Ky ėshtė kupti-mi kryesor i Gjenezės 3 dhe i kapitujve qė pasoj-nė, deri nė thirrjen e Abrahamit. Mėkati sjell mė shumė mėkat dhe tė keqe mė tė madhe. Ai sjell mosharmoninė kozmike, prishjen dhe vdekjen e gjithēkaje. Njeriu pėrsėri mbetet shembėlltyra e krijuar e Perėndisė - kjo nuk mund tė ndryshohet-por ai dėshton tė mbajė shėmbėlltyrėn e tij tė pas-tėr dhe tė mbajė ngjashmėrinė hyjnore. Ai e ndyn njerishmėrinė e tij me tė keqen, e prish dhe e de-formon atė, sa qė nuk mundet mė tė jetė pasqyri-mi i pastėr i Perėndisė, siē duhet tė ishte. Bota mbetet pėrsėri e mirė, madje "shumė e mirė", por ajo pėson konsekuencat e hidhura tė mėkatit tė zotėrisė sė saj tė krijuar dhe vuan me tė, nė ago-ninė e vdekjes dhe nė prishje. Kėshtu, nga mėkati i njeriut, e tėrė bota ra nėn sundimin e Satanait dhe "gjendet nė tė ligėt" (I Joani 5:19; shih gjitha-shtu Romanėt 5:12).

    Historia e Gjenezės, njė tregim me frymėzim hy-jnor, pėrshkruan me terma simbolike historinė e njeriut tė parė dhe mundėsitė dhe dėshtimet e tij fillestare. Ajo tregon, qė mundėsia e njeriut pėr zhvillimin dhe rritjen e pėrjetshme nė Perėndinė, u kthye nga mėkati nė shumimin dhe shtimin e do-bėsive tė njeriut dhe nė transformimin e krijimit nė principatė tė tė ligut, nė njė varrezė kozmike, "qė rėnkon nė dhimbje" deri sa tė shpėtohet pėrsėri nga Perėndia (Romanėt 8:19-23). Tė gjithė fėmijėt e Adamit, d.m.th. gjithēka qė i pėrket racės njerė-zore, merr pjesė nė kėtė fat tragjik. Edhe tė porsalindurit, si shembėlltyra tė Perėndisė nė njė botė thelbėsisht tė mirė, hidhen pėrnjėherė nė njė uni-vers tė lidhur nga vdekja, tė sunduar nga i ligu dhe tė mbushur me frutat e kėqija tė brezave tė shėr-bėtorėve tė tij tė ligj.

    Ky ėshtė mesazhi themelor: njeriu dhe bota kanė nevojė tė shpėtohen, Perėndia e dha premtimin e shpėtimit qysh prej fillimit, premtim qė filloi tė pėrmbushet nė histori nė personin e Abrahamit, atit tė Izraelit, stėrgjyshit tė Krishtit.

    Edhe Zoti i tha... Abramit (mė vonė quajtur Abraham) "Unė do t'iu bėj ju njė komb tė madh... dhe nga ju tė gjitha familjet e dheut do tė bekohen (Gjeneza 12:3; 22:15).

    Abrahami besoi tek Perėndia; dhe prej tij erdhi populli i Izraelit, nga i cili, sipas mishit, erdhi Jisu Krishti, Shpėtimtari dhe Zoti i Krijimit (Shih Lluka 1:55,73; Romanėt 4; Galatianėt 3).

    E tėrė historia e Dhiatės sė Vjetėr pėrmbushet nė Jisu Krishtin. Gjithēka qė u ndodhi fėmijėve tė zgjedhur tė Abrahamit, ndodhi nė perspektivėn e shkatėrrimit final tė mėkatit dhe vdekjes nga Krishti. Dhiata e Perėndisė me Abrahamin, Isakun dhe Jakovin (emri i tė cilit u ndėrrua nė Izrael, qė do tė thotė "ai qė lufton me Zotin"); dymbėdhjetė tributė e Israelit; historia e Josifit; pashka, eksodi dhe marrja e Ligjit tė Perėndisė nga Moisiu; hyrja nė tokėn e premtuar nga Jisui i Naviut; themelimi i Jerusalemit dhe ndėrtimi i tempullit nga Davidi dhe Solomoni; gjyqtarėt, mbretėrit, profetėt dhe priftėrinjtė; gjithēka nė historinė e Dhiatės sė Vje-tėr, tė popullit tė zgjedhur tė Perėndisė e gjen qė-llimin dhe kuptimin final nė lindjen, jetėn, vde-kjen, ngjalljen, ngjitjen dhe lavdėrimin e Birit tė vetėm tė Perėndisė, Jisuit, Mesias. Ai vjen nga Ati, pėr tė shpėtuar popullin nga mėkatet e tyre, tė hapė varret e tyre dhe tė falė jetėn e pėrjetshme tek i gjithė krijimi.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:43

  9. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Jisu Krishti

    Dhe nė njė Zot, Jisu Krishtin

    Pohimi themelor i tė krishterėve pėr Zotin e tyre ėshtė ky: Jisu Krishti ėshtė Zot. Ky pohim fillon nė Ungjill, kur Jisui vetė i pyeti nxėnėsit e tij:

    Po ju cili thoni se jam unė? Edhe Simon Pietri u pėrgjegj e tha: Ti je Krishti, i Biri i Perėndisė sė Gjallė... (Mat. l6:16).

    Jisui ėshtė Krishti. Ky ėshtė akti i parė i besės, qė njerėzit duhet tė kenė pėr Atė. Nė lindjen e Tij, djali i Marisė u quajt Jisu, qė literalisht do tė thotė Shpėtimtar (nė hebraishte Joshua, emri qė pati edhe pasuesi i Moisiut, i cili kapėrceu lumin e Jordanit dhe udhėhoqi popullin e zgjedhur nė tokėn e premtuar). "Edhe do e quani emrin e tij Jisu, sepse ai do tė shpėtojė popullin e tij nga mėkatet e tyre" (Matheu 1:21; Lluka 1:31). Ky ėshtė Jisui, i cili ėshtė Krishti, qė do tė thotė I Lyeri, Mesia i Izraelit. Jisui ėshtė Mesia, ai qė i ishte premtuar botės nėpėrmjet Abrahamit dhe bi-jve tė tij.

    Po kush ėshtė Mesia? Kjo ėshtė pyetja e dytė, e pyetur gjithashtu nga Krishti nė Ungjill - por kėtė herė jo nxėnėsve tė tij, por atyre qė po e ngac-monin dhe pėrpiqeshin ta kapnin nė fjalėt e tij. "Kush ėshtė Mesia?" ai i pyeti ata, jo sepse ata mund tė pėrgjigjeshin apo donin realisht tė dinin, por me qėllim qė t'i bėnte ata tė heshtnin dhe te fillonte inaugurimin e "orės", pėr tė cilėn kishte ar-
    dhur: orėn e shpėtimit tė botės.

    Edhe tek ishin mbledhur Farisejtė, Jisui i pyeti, duke thėnė. Ēmendoni pėr Krishtin (Mesian)? I Biri i kujt ėshtė? Ata i thanė "Biri i Davidit" Ai u thotė atyre," Qysh pra Davidi me Fry-mė e quan atė Zot, duke thėnė 'I tha Zoti Zotit tim, Rri nė tė djathtėn time derisa tė ve armiqtė e tu nėn kėmbėt e tua!'? (Psalmi 110) Nėse Davidi e quan Zot, si ėshtė ai i bi-ri i tij?"
    Dhe askush nuk mundte tė pėrgjigjej asnjė fjalė; as nuk guxoj ndonjė nė atė ditė ta pyesė atė mė (Matheu 22:41-46)
    .

    Mbas ngjalljes sė Jisuit, tė frymėzuar nga i njėjti Shpirt i Shenjtė qė frymėzoi Davidin, apostujt dhe tė gjithė anėtarėt e Kishės e kuptuan kuptimin e kėtyre fjalėve. Jisui ėshtė Krishti. Dhe Krishti ėshtė Zoti. Ky ėshtė misteri i Jisu Krishtit, Me-sias, tė Vetmit Zot, identifikuar me Perėndinė Jah-veh tė Dhiatės sė Vjetėr.

    Ne e pamė mė lart qė Jahveh quhej gjithmonė Adonai, Zoti, nga populli i Izraelit. Nė Biblėn greke (Septuagjinta - pėrkthimi i tė shtatėdhjetėve) fjala Jahveh madje nuk shkruhej. Aty ku shkruhej fjala Jahveh nė hebraishte dhe qė hebre-jtė thoshin Adonai, Zoti, nė greqishte u shkruajt thjesht Qirios-Zoti. Kėshtu, Biri i Davidit, qė ėshtė njė tjetėr mėnyrė pėr tė thėnė Mesia, ėshtė quajtur Qirios, Zoti.

    Pėr judejtė dhe pėr tė krishterėt e parė, gjithashtu termi Zot ishte vetėm pėr Perėndinė: "Perėndia ėshtė Zoti dhe u shfaq ndėr ne" (Psalmi 118). Ky Zot dhe Perėndi ėshtė Jahveh; dhe ėshtė Jisui, Mesia. Ndonėse Jisui thotė qė "Ati ėshtė mė i madh se unė" (Joani 14:28), ai thotė gjithashtu, "Unė dhe Ati jemi njė" (Joani 10:30).

    Besimi nė "Njė Zot Jisu Krisht" ėshtė pohimi i parė i besės, pėr tė cilėn tė krishterėt e parė ishin gati tė vdisnin. Sepse ky ėshtė rrėfimi qė identifi-kon Jisuin me Perėndinė e Tejlartė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:43

  10. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Birin e Perėndisė

    Birin e Perėndisė, tė Vetėmlindurin

    Jisui ėshtė njė me Perėndinė, si Biri i Tij i vetėmlindur. Kjo u formulua nga etėrit e shenjtė tė Sinodit tė Nikeas si mė poshtė:

    ...dhe nė njė Zot, Jisu Krishtin, Birin e Pe-rėndisė, tė vetėmlindurin, qė lindi prej Atit pėrpara gjithė shekujve. Dritė prej drite, Perėndi tė vėrtetė prej Perėndie tė vėrtetė, tė lindur jo tė bėrė, qė ka tė qenėt njė me Atin, me anėn e tė cilit u bėnė tė gjitha...

    Kėto rreshta flasin pėr Birin e Perėndisė, tė quaj-tur gjithashtu Fjala (ose Logos) e Perėndisė, pėr-para lindjes sė tij nė mish njerėzor prej Virgjė-reshės Maria nė Bethlehem.

    Ka vetėm njė Bir tė Perėndisė tė pėrjetshėm, Ai ėshtė quajtur i Vetėmlindur, qė do tė thotė i vetmi i lindur nga Perėndia Atė. I Lindur ka kuptimin jo i krijuar.

    Biri i Perėndisė ka lindur prej Atit "pėrpara gjithė shekujve", d.m.th. pėrpara krijimit, pėrpara filli-mit tė kohės. Koha filloi me krijimin. Perėndia ek-ziston pėrpara kohės, nė njė ekzistencė tė pėr-jetshme, tė pakohė, pa fillim dhe pa fund.

    Pėrjetėsi, si fjalė nuk do tė thotė njė kohė pa fund, por do tė thotė gjendje pa kohė - jo tė kaluar ose tė ardhshme, por vetėm njė tė tashme tė vazhdueshme. Pėr Perėndinė nuk ka tė kaluar apo tė ardhshme. Pėr Perėndinė, gjithēka ėshtė tani.

    Nė tė pėrjetshmen "tani" tė Perėndisė, pėrpara krijimit tė botės, Perėndia Atė lindi Birin e Tij tė vetėmlindur, nė njė lindje qė mund tė emėrtohet e pėrjetshme dhe pa kohė. Kjo do tė thotė qė ndo-nėse Biri ka "lindur prej Atit", lindja e tij ėshtė e pėrjetshme. Kėshtu, kurrė nuk ka patur njė "ko-hė" kur nuk ka qenė Biri i Perėndisė. Heretiku Arios, pikėrisht kėtė thoshte, qė ka patur njė kohė qė Biri nuk ka qenė. Mėsimi i tij u dėnua nė Sino-din e Parė Ekumenik.

    Ndonėse i lindur nga Ati dhe e ka origjinėn nė Tė, Biri i vetėmlindur gjithmonė ka ekzistuar, ose pėr ta shprehur mė mirė "ekziston" gjithmonė si i pa-krijuar, i pėrjetshėm dhe hyjnor. Kėshtu thotė Ungjilli i Shėn Joanit:

    Nė fillim ishte Fjala (Logos - Biri) dhe Fja-la ishte me Perėndinė, dhe Fjala ishte Perė-ndi (Joani 1:1).

    Si i lindur i pėrjetshėm i Perėndisė dhe gjithmonė ekzistues me Atin nė "lindjen e pa kohė", Biri i Perėndisė ėshtė me tė vėrtetė "Dritė prej Drite, Perėndi i Vėrtetė prej Perėndie tė Vėrtetė". Sepse Perėndia ėshtė Dritė dhe ēfarė ka lindur prej Tij duhet tė jetė Dritė. Dhe Perėndia ėshtė Perėndi i Vėrtetė dhe ēfarė ka lindur prej Tij duhet tė jetė Perėndi i Vėrtetė.

    Ne e dimė nga rendi i gjėrave tė krijuara qė ēfarė ėshtė lindur duhet tė jetė thelbėsisht i njėjtė me atė qė e ka lindur. Nėse njė yjen nga njė qenie, du-het tė jetė e njėjta gjė. Kurrė nuk mund tė jetė njė gjė tjetėr. Kėshtu, njerėzit lindin njerėz, zogjtė li-ndin zogj, peshqit peshq dhe lulet lindin lule.

    Kėshtu, Biri i lindur prej Atit, prej qenies hyjnore tė pėrsosur, ėshtė krejtėsisht si Ati, nė tė gjitha; me pėrjashtim tė faktit qė ėshtė lindur prej Atit dhe ėshtė Biri.

    Nėse Ati ėshtė hyjnor dhe pėrjetėsisht i pėrsosur, i vėrtetė, i ditur, i mirė, i dashur dhe gjithēka tjetėr qė ne dimė, se Perėndia ėshtė "i papėrshkruar, i pakuptuar, i padukur, qė egziston gjithmonė dhe pėrjetėsisht i njėjti" (duke cituar Meshėn), atėherė edhe Biri duhet tė jetė i tillė nė tėrė kėto gjėra. Njė shenjt i kishės thoshte "tė thuash qė ēfarė ėshtė li-ndur nga Perėndia ėshtė mė pak se Perėndia, do tė thotė tė mos nderosh Perėndinė".

    Biri ėshtė "i lindur jo i bėrė, qė ka tė qenėt njė me Atin". "I lindur jo i bėrė" mund tė thuhet gjitha-shtu, "i lindur jo i krijuar". Gjithēka qė ekziston, pėrveē Perėndisė, ėshtė krijuar prej Tij: tė gjithė gjėrat e dukshme dhe tė padukshme. Por Biri i Perėndisė nuk ėshtė njė krijesė. Ai nuk u krijua ose u bė nga Perėndia. Ai u lind, doli prej vetė qe-nies dhe natyrės sė Atit.

    Sipas kuptimit orthodhoks tė zbulesės hyjnore, i pėrket vetė natyrės sė Perėndisė - Perėndisė si Perėndi - qė Perėndia ėshtė njė Atė i pėrjetshėm nga natyra, dhe Ai do tė ketė gjithmonė me Vete Birin e Tij tė pėrjetshėm dhe tė pakrijuar. I pėrket vetė natyrės sė Perėndisė qė Ai tė jetė njė qenie e tillė, meqenėse Ai ėshtė hyjnor i vėrtetė dhe i pėr-sosur. I pėrket vetė natyrės sė Perėndisė qė Ai tė mos jetė i vetėm i pėrjetshėm nė hyjnishmėrinė e Tij, por qė qenia e Tij si Dashuri dhe Mirėsi, du-het natyralisht "tė derdhė vetveten" dhe "tė ripro-dhojė vetveten" nė lindjen e Birit hyjnor: "Birit tė Dashurisė sė Tij", siē e quan atė apostull Pavli (Kolosianėt 1:13).

    Kėshtu ėshtė njė abis ndėrmjet tė krijuarės dhe tė pakrijuarės, ndėrmjet Perėndisė dhe gjithēkaje tje-tėr qė Perėndia bėri nga hiēi. Biri i Perėndisė, nuk u bė nga hiēi. Ai ėshtė lindur pėrjetėsisht prej qe-nies hyjnore tė Atit. Ai i pėrket "anės sė Perė-ndisė".

    Duke qenė i lindur dhe jo i bėrė, Biri i Perėndisė ėshtė ēfarė Perėndia ėshtė. Shprehja qė ka tė qenėt njė me Atin do tė thotė thjesht kėtė: ēfarė Perėndia Atė ėshtė, ashtu ėshtė edhe Biri i Perė-ndisė. Ēfarė ėshtė Ati ashtu ėshtė edhe Biri. Ati ėshtė hyjnor, Biri ėshtė hyjnor; Ati ėshtė i pėrj-etshėm, Biri ėshtė i pėrjetshėm; Ati ėshtė i pa-krijuar, Biri ėshtė gjithashtu i pakrijuar; Ati ėshtė Perėndi dhe Biri ėshtė Perėpdi. Ky ėshtė kuptimi kur ne pohojmė e rrėfejmė "i vetėmlinduri Bir i Perėndisė... qė ka tė qenėt njė me Atin".

    Duke qenė gjithmonė me Atin, Biri gjithashtu ka njė jetė, njė vullnet, njė fuqi dhe njė veprim me Tė. Gjithēka qė Ati ėshtė dhe Biri ėshtė; kėshtu gjithēka qė Ati bėn, gjithashtu bėn edhe Biri. Ve-primi fillestar i Perėndisė jashtė ekzistencės sė Tij hyjnore ėshtė veprimi i krijimit. Ati ėshtė krijuesi i qiellit dhe i dheut, i tė gjithė dukurave dhe tė padukurave. Dhe nė veprimin e krijimit, ne pohojmė nė Simbolin e Besimit, qė Biri ėshtė ai "me anėn e tė cilit u bėnė tė gjitha".

    Biri vepron nė Krijimin, si pėrmbushėsi i dėshirės sė Atit. Veprimi hyjnor i krijimit - dhe me tė vėr-tetė, ēdo veprim drejt botės nė zbulesėn, shpė-timin dhe lavdėrimin - ėshtė dėshiruar nga Ati dhe pėrmbushur nga Biri (ne do tė flasim mė poshtė pėr Shpirtin e Shenjtė) nė njė veprim hyjnor ide-ntik. Kėshtu, ne kemi nė Gjenezėn tregimin e kriji-mit tė Perėndisė me anė tė fjalės sė Tij hyjnore ("Perėndia tha...") dhe nė Ungjillin e Shėn Joanit zbulesėn e mėposhtme

    "Ai (Fjala-Bir) ishte nė fillim me Perėndinė (Atin); tė gjitha gjėrat u bėnė me anė tė tij dhe pa tė nuk u bė asgjė qė ėshtė bėrė" (Joani 1:2-3).

    Kjo ėshtė gjithashtu dhe doktrina e apostull Pavlit:

    "... me anė tė atij (Birit) u krijuan tė gjitha, sa janė nė qiejt dhe mbi dhe, tė dukurat dhe tė padukurat, a frone, a zotėrime, a urdhė-ra, a pushtete - tė gjitha janė krijuar me anė tė atij dhe pėr atė. Ai ėshtė pėrpara tė gjithave, dhe tė gjitha me anė tė atij qė-ndrojnė" (Kolosianėt 1:16-17).

    Kėshtu, Biri i pėrjetshėm i Perėndisė rrėfehet si ai "me anėn e tė cilit tė gjitha u bėnė" (He-brejtė 1:2; 2:10; Romanėt 11:36). Simboli i Besimit vazhdon ...Qė pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė zbriti prej qiejve, edhe u mishėrua prej Shpirtit tė Shenjtė dhe Virgjėreshės Mari dhe u bė njeri...

    Biri hyjnor i Perėndisė lindi nė mish njerėzor pėr shpėtimin e botės. Kjo ėshtė doktrina qėndrore e Besimit tė Krishterė Orthodoks; tėrė jeta e tė kri-shterėve mbėshtetet mbi kėtė fakt.

    Simboli i Besirait thekson qė Biri i Perėndisė erdhi "pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė". Kjo ėshtė doktrina biblike mė qėndrore, qė "Perėndia kaq shumė e deshi botėn sa dha Birin e tij tė vetėmlindur, qė tė mos humbasė kushdo qė t'i besojė atij, po tė ketė jetė tė pėrjetshme" (Joani 3:16, cituar nė ēdo Meshė Hyjnore nė qendėr tė lutjes eukaristike).

    Pėr shkak tė dashurisė sė Tij tė pėrsosur, Perėndia dėrgoi Birin e Tij nė botė. Perėndia e dinte qysh nė krijimin, qė tė kesh njė botė ajo do tė kėrkqjė mishėrimin e Birit tė tij nė mish njerėzor. Mishėrimi si fjalė do tė thotė tė marrėsh tėrėsinė e natyrės njerėzore, trupin dhe shpirtin.

    "Edhe Fjala u bė mish, edhe ndenji ndėr ne (edhe pamė lavdin' e ati, lavdi porsi tė ve-tėmlinduri prej Atit), plot me hir e me tė vėrtetė... Edhe tė gjithė ne muarrmė prej plotėsisė sė tij, hir pėrmbi hir" (Joani 1:14-16).


    ... Zbriti prej Qiejve...

    Pohimi qė Biri "zbriti prej qiejve dhe u mishėrua", nuk do tė thotė qė Ai ishte diku "atje lart" nė uni-vers dhe pastaj zbriti nė planetin tokė. "Zbriti prej qiejve" ėshtė njė shprehje biblike pėr tė thėnė qė Biri i Perėndisė erdhi prej ekzistencės hyjnore qė ėshtė krejtėsisht "tjetėr", jashtė kufijve tė ha-pėsirės dhe kohės. Nuk duhet tė harrojmė karak-terin simbolik tė tė gjitha fjalėve dhe pohimeve tona rreth Perėndisė.

    Pohimi qė Biri "zbriti prej qiejve", gjithashtu, nuk duhet tė interpretohet nė kuptimin qė pėrpara mi-shėrimit Biri i Perėndisė mungonte krejtėsisht nga bota. Biri i Perėndisė ishte gjithmonė "nė botė" sepse "bota u bė me anėn e atij" (Joani 1:10). Ai ishte gjithmonė i pranishėm nė botė, sepse Ai personalisht ėshtė jeta dhe drita e njeriut (I Joani 4).

    Ēdo njeri, si "i krijuar nė shembėlltyrėn dhe ngja-shmėrinė e Perėndisė" - vetėm duke qenė njeri -ėshtė njė pasqyrim i Birit hyjnor, i Cili ėshtė Vetė shėmbėlltyra e pakrijuar e Perėndisė (Kolosianėt 1:15; Hebrejtė 1:3). Kėshtu, Biri ose Fjala, ose Shembėlltyra (Imazhi), ose Rrezatimi i Perėndisė, siē quhet Ai nė Shkrimin e Shenjtė, ishte gjithmo-nė "nė botė" duke qenė gjithmonė i pranishėm nė ēdo "shembėlltyrė tė krijuar" tė tij, jo vetėm si kri-juesi i tyre, por qė tėrė krijesat janė krijuar qė tė marrin pjesė nė qenien e tij dhe ta pasqyrojnė atė. Kėshtu, nė mishėrimin e tij, Biri yjen personalisht nė botė dhe bėhet Vetė njeri. Por edhe pėrpara mi-shėrimit, Ai ishte gjithmonė nė botė nėpėrmjet pranisė dhe fuqisė sė veprimit tė tij krijues nė kri-jesat e tij, veēanėrisht tek njeriu.

    Pėr mė tepėr, doktrina Orthodhokse i sheh shfaqjet e Perėndisė tek shenjtorėt e Dhiatės sė Vjetėr, tė ashtuquajtura theofani (qė do tė thotė shfaqje hyjnore), si shfaqje tė Atit, nėpėrmjet, dhe nė Birin e tij ose Logos. Kėshtu, pėr shembull, shfa-qjet tek Moisiu, Elia ose Isaia janė ndėrmjetuar prej Birit hyjnor dhe tė pakrijuar tė Perėndisė.

    Gjithashtu doktrina orthodhokse na mėson, qė Fjala e Perėndisė, e cila erdhi tek profetėt dhe she-njtorėt e Dhiatės sė Vjetėr, si dhe fjalėt e Ligjit tė Dhiatės sė Vjetėr sė Moisiut, qė nė hebraishte quhen "fjalėt" dhe jo si nė shqip "urdhėrimet", ja-nė gjithashtu zbulesa tė Perėndisė me anė tė Birit tė Tij, Fjalės hyjnore. Kėshtu, pėr shėmbull, ne kemi dėshmi nė Dhiatėn e Vjetėr pėr zbulesėn e Fjalės sė Perėndisė, si ajo tek Profeti Isaia, po-thuaj nė tė njėjtėn formė personale si nė Ungjillin e krishterė:

    Ashtu si shiu dhe bora qė zbresin nga qielli dhe nuk kthehem mė atje, por bėhėn ujė nė tokė, duke e bėrė atė tė japė prodhime, duke dhėnė farė tek mbjellėsi dhe bukė tek ngrėnėsi, kėshtu dhe fjala qė del nga goja ime; nuk do tė kthehet e zbrazėt, por do tė kryejė atė qė unė mendoj, dhe do tė lulėzoj nė gjėrat pėr tė cilat e dėrgova (Isaia 55:10-11)

    Kėshtu, pėrpara lindjes sė Tij personale si njeri prej Virgjėreshės Mari, Jisui, Biri hyjnor dhe Fjala e Perėndisė ishte nė botė nėpėrmjet pranisė dhe veprimit tė Tij nė krijimin, veēanėrisht nė njeriun.

    Ai ishte i pranishėm dhe aktiv; gjithashtu nė theo-fanitė e shenjtorėve tė Dhiatės sė Vjetėr; dhe nė fjalėt e ligjit dhe tė profetėve, nė shkrimet dhe nė traditėn gojore.

  11. #11
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Misherimi

    ... Dhe Ai u Mishėrua prej Shpirtit tė Shenjtė dhe Virgjėreshės Mari dhe u bė Njeri

    Biri hyjnor i Perėndisė u lind si njeri prej Virgjėreshės Mari me anė tė fuqisė sė Shpirtit tė Shenjtė (Matheu 1; Lluka 1). Kisha na mėson qė lindja virgjėrore ėshtė plotėsimi i profecisė sė Dhiatės sė Vjetėr (Isaia 7:14), dhe ėshtė gjithashtu plotėsimi i dėshirės sė gjithė njerėzve pėr shpėtim, dėshirė dhe shpresė qė gjendet nė tėrė fetė dhe filozofitė e historisė njerėzore. Vetėm Perėndia mund ta shpė-tojė botėn. Njeriu vetėm nuk mund ta bėjė, sepse ėshtė vetė njeriu qė duhet tė shpėtohet. Prandaj, sipas doktrinės orthodhokse, lindja virgjėrore ėshtė e nevojshme jo pėr shkak tė njė idolizimi tė rremė tė virgjėrisė ose si refuzim i seksualitetit no-rmal njerėzor, por Shpėtimtari nuk mund tė jetė thjesht si ēdo njeri tjetėr, qė ka nevojė pėr shpė-tim. Shpėtimtari i botės nuk mund tė jetė thjesht si njeri prej racės sė Adamit, lindur nė mish si gji-thė tė tjerėt. Ai duhet tė jetė "jo i kėsaj bote", qė tė mund tė shpėtojė botėn.

    Jisui lindi prej Virgjėreshės Mari, sepse ai ėshtė Biri hyjnor i Perėndisė, Shpėtimtari i botės. Mėsi-mi i Kishės Orthodhokse thotė qė Jisui nuk ėshtė "thjesht njė njeri" si gjithė tė tjerėt. Ai ėshtė me tė vėrtetė njė njeri real, njė njeri i plotė dhe i pėr-kryer me trup, mendje dhe shpirt njerėzor. Por ai ėshtė Biri dhe Fjala e Perėndisė qė u bė njeri. Pėr kėtė arsye Kisha e quan Marinė Theotokos (Hyjlindėse), qė do tė thotė "ajo qė lindi Perėndinė."

    Sepse ai qė lindi prej Marisė ėshtė, siē kėndon Ki-sha Orthodhokse nė Krishtlindje: "...ai qė prej pėrjetėsie ėshtė Perėndi."

    Sot Virgjėresha lindi Pėrmbiqenėshmin, dhe dheu i afron njė shpellė tė Paafruarit! Engjėjt me barinjtė e lavdėrojnė! Magėt udhėtojnė me yllin! Pėr ne Perėndia i pėrjetshėm lindi si njė foshnjė! (Shkurtorja (Kondaqi) e Krishtlindjes).


    Jisui i Nazaretit ėshtė Perėndi, ose mė saktė, Biri hyjnor i Perėndisė nė mish njerėzor. Ai ėshtė njė njeri i vėrtetė nė ēdo gjė. Ai lindi, u rrit i bindur ndaj prindėrve dhe gjithashtu u rrit nė urtėsi dhe nė shtat (Lluka 2:51-52). Ai pati njė jetė familjare me "vėllezėr e motra" (Mark 2:31-34), qė sipas doktrinės orthodhokse nuk ishin fėmijė tė lindur nga Maria, e cila ėshtė "gjithmonė-virgjėra", por fėmijė tė Josifit tė ve.

    Si njeri Jisui pėrjetoi tė gjitha pėrvojat normale njerėzore si rritjen dhe zhvillimin, urinė dhe etjen, lodhjen, dėshpėrimin dhe dhimbjen dhe zhgėnji-min. Ai gjithashtu njohu tundimin njerėzor, vuaj-tjen dhe vdekjen. Ai i mori kėto gjėra mbi veten e tij "pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė".

    Edhe meqenėse fėmijėt marin pjesė prej mishi e gjaku, edhe ai gjithashtu mori pje-sė prej kėtyre gjėrave, qė tė prishė me anė tė vdekjes atė qė ka pushtetin e vdekjes, domethėnė djallin, dhe tė shpėtojė tė gjithė ata, tė cilėt nga frika e vdekjes ishin tėrė jetėn nė skllavėri. Sepse me tė vėrtetė nuk u ndihmoj engjėjve, por farės sė Abrahamit. Prandaj duhet t'u ngjante nė gjithēka vėllezėrve tė tij... qė tė bėjė shlyerje tė fajeve tė popullit. Sepse meqenėse ai vuajti dhe u tundua vetė, ai mund t'u ndihmojė atyre qė tundohen (Hebrejtė 2:14-18).

    Krishti erdhi nė botė duke u bėrė si tė gjithė njerėzit, me pėrjashtim tė mėkatit.

    I Cili nuk mėkatoi, dhe as u gjend kobim nė gojėn e tij. Kur u pėrqesh, ai nuk pėrqeshte; kur vuajti, ai nuk kėrcėnonte; por e jipte vetveten nė duart e atij (Perėndisė Atė) qė gjykon me drejtėsi (I Pietri 2:22; Hebrejtė 4:15).

    Jisui u tundua, por ai nuk mėkatoi. Ai ishte i pėr-sosur nė ēdo gjė, krejtėsisht i bindur tek Perėndia Atė; duke folur fjalėt e Tij, duke bėrė veprat e Tij dhe duke plotėsuar vullnetin e Tij. Si njeri, Jisui e pėrmbushi pėrsosmėrisht rolin e tij si Njeriu i Pėr-sosur, si Adami i ri dhe i fundit. Ai bėri ēdo gjė qė njeriu dėshtoi t'i bėnte, duke qenė nė gjithēka pėr-gjigja mė e pėrsosur njerėzore ndaj inisiativės hyj-nore tė Perėndisė nė drejtim tė botės. Nė kėtė ku-ptim, Biri i Perėndisė si njeri "ripėrmblodhi" jetėn e Adamit, d.m.th. tėrė racėn njerėzore, duke e sje-llė pėrsėri njeriun dhe botėn e tij tek Perėndia Atė dhe duke lejuar kėshtu njė fillim tė ri tė jetės, tė ēliruar nga fuqia e mėkatit, nga djalli dhe vdekja.

    Si Mesia-Shpėtimtar, Krishti pėrmbushi gjitha-shtu tėrė profecitė dhe pritjet e Dhiatės sė Vjetėr, duke plotėsuar dhe kurorėzuar nė njė pėrsosje finale dhe absolute gjithēka qė ishte filluar nė Izra-el pėr shpėtimin njerėzor dhe kozmik. Kėshtu, Krishti ėshtė pėrmbushja e premtimit bėrė Abra-hamit, pėrmbushja e Ligjit tė Moisiut, pėrmbushja e profetėve dhe Ai vetė, Profeti Final, Mbreti dhe Mėsuesi, Kryeprifti i Shpėtimit dhe nė tė njėjtėn kohė, Flijimi i Pėrsosur, Pashka e Re dhe Dhurue-si i Shpirtit tė Shenjtė mbi gjithė Krijimin.

    Nė rolin e tij si Mesia-Mbreti i Izraelit dhe Shpė-timtari i botės, Krishti insiston nė identitetin e Tij me Perėndinė Atė dhe e quan vetveten Udha, e Vėrteta dhe Jeta, Ngjallja dhe Jeta, Drita e Botės, Buka e Jetės, Dera e Vathės, Bariu i Mirė, Biri Qiellor i Njeriut , Biri i Perėndisė dhe Perėndia Vetė, Ai qė Rron (Ungjilli i Joanit).

    Mbrojtja e Doktrinės sė Mishėrimit

    Nė Kishėn Orthodhokse fakti qėndror i besimit tė krishterė, qė Biri i Perėndisė erdhi nė tokė si njė njeri real, i lindur prej Virgjėreshės Mari pėr tė vdekur dhe pėr t'u ngjallur pėrsėri, pėr t'i dhėnė jetė botės, ėshtė shprehur dhe mbrojtur nė mėnyra tė ndryshme. Predikimi i parė dhe mbrojtja e parė e besimit qėndron nė pohimin qė Jisui i Nazaretit ėshtė me tė vėrtetė Mesia i Izraelit, dhe qė Mesia Vetė - Krishti - ėshtė me tė vėrtetė Zot dhe Perė-ndi nė formė njerėzore. Tė krishterėt e parė, duke filluar me apostujt insistuan nė faktin qė Jisui ėshtė me tė vėrtetė jo vetėm Krishti dhe Biri i Pe-rėndisė, por qė Ai me tė vėrtetė jetoi, vdiq dhe u ngjall sė vdekurish nė mish, si njė qenie e vėrtetė njerėzore.

    Nga kjo e njihni Frymėn e Perėndisė; ēdo frymė qė rrėfen se Jisu Krishti ka ardhur nė mish ėshtė nga Perėndia; edhe ēdo fry-mė qė nuk rrėfen qė Jisu Krisht ka ardhur nė mish, nuk ėshtė nga Perėndia (I Joani 4:2).

    Sepse shumė kobimtarė hynė nė botė, tė cilėt nuk rrėfejnė se Jisu Krishti erdhi nė mish... (2 Joani 7).

    Nė vitet e para tė besimit tė krishterė, mbrojtėsit e fesė - apologjistėt dhe martirėt - patėn si dėshmi-nė dhe detyrėn qėndrore mbrojtjen e doktrinės qė Jisui, duke qenė Biri i Perėndisė nė mish njerėzor, jetoi nė tokė, vdiq, u ngjall prej Atit dhe u lavdė-rua si i vetmi Mbret, Zot dhe Perėndi i botės.


    Sinodet Ekumenikė

    Nė shekullin e tretė dhe tė katėrt u pėrhap njė mė-sim i gabuar nė lidhje me Krishtin. Sipas kėtij mė-simi Jisui ėshtė me tė vėrtetė Biri dhe Fjala e Pe-rėndisė e mishėruar, por Biri dhe Fjala nuk ėshtė plotėsisht hyjnor, por njė krijesė - ndonėse krijesa mė e lartė. Kėshtu, sipas kėtij mėsimi, Biri i Perė-ndisė dhe Personi i dytė i Shėn Trinisė ishte njė krijesė e bėrė nga Perėndia si tė gjitha krijesat e tjera. Ky ishte mėsimi i Ariosit, njė prift nga Aleksandria e Egjiptit. Kundėr kėtij mėsimi Etėrit e shenjtė, si Athanasi i Aleksandrisė, Vasili i Madh, vėllai i tij, Grigori i Nisės dhe Grigor Theo-logu i Nazianzit, e mbrojtėn pėrcaktimin e besi-mit tė sinodit tė parė e tė dytė, qė thoshte se Biri dhe Fjala e Perėndisė - i mishėruar nė formė njerėzore si Jisui i Nazaretit, Mesia i Izraelit, - nuk ėshtė njė krijesė, por ėshtė me tė vėrtetė hyjnor, si Perėndia Atė dhe Shpirti i Shenjtė. Kjo ishte mbrojtja e doktrinės sė Shėn Trinisė (shih kapi-tullin III), qė ruajti pėr Kishėn e tė gjithė kohėrave besimin qė Jisui ėshtė me tė vėrtetė Biri Hyjnor i Perėndisė, qė ka tė qenėt njė me Atin dhe me Shpirtin e Shenjtė, njėri nga Trinia e Shenjtė.

    Nė tė njėjtėn kohė, nė shekullin e katėrt, Kisha gji-thashtu luftoi kundėr mėsimit tė njė farė Apolli-nari. Ai thoshte se ndonėse Jisui ėshtė me tė vėr-tetė Biri dhe Fjala e mishėruar e Perėndisė, mishė-rimi qėndron vetėm nė marrjen e njė trupi njerėzor dhe jo nė plotėsinė e natyrės njerėzore. Sipas kė-saj doktrine, Jisui nuk kishte njė shpirt njerėzor real, as mendje njerėzore, por Biri hyjnor i Pe-rėndisė, qė ekziston pėrjetėsisht me Atin dhe Shpirtin, vetėm thjesht banoi nė trupin dhe nė mi-shin njerėzor, si nė njė tempull. Pėr kėtė arsye, ēdo deklarim doktrinor zyrtar i Kishės Orthodho-kse, duke pėrfshirė tė gjitha deklarimet e sinodeve ekumenikė, insiston gjithmonė, qė Biri i Perėndisė u bė njeri prej Virgjėreshės Mari, me njė shpirt racional dhe me njė trup; me fjalė tė tjera, qė Biri i Perėndisė u bė njeri realisht, me tėrė kuptimin e fjalės dhe qė Jisu Krishti ishte dhe ėshtė njė qenie njerėzore e plotė, duke qenė dhe duke patur gjith-ēka qė njė qenie njerėzore ka dhe ėshtė. Ky ėshtė mėsimi i Ungjillit dhe i Shkrimeve te Dhiatės sė Re nė pėrgjithėsi.

    Edhe me qenė se bijtė kanė marrė pjesė nė mish dhe nė gjak, edhe Ai gjithashtu mori pjesė nė tė njėjtėn natyrė... qė t'u ngjante nė gjithēka vėllezėrve tė Tij. ( Hebrejtė 2: 14-17).



    Herezia e Nestorit

    Gjatė tėrė shekullit tė pestė pati njė debat tė madh rreth kuptimit tė drejtė tė natyrės dhe personit tė Jisu Krishtit. Sinodi i Tretė Ekumenik, mbajtur nė Efes mė 431, mbrojti mėsimin e Shėn Qirillit tė Aleksandrisė. Ky mėsim mbronte faktin qė Ai qė kishte lindur prej Virgjėreshės Mari, ishte vetė Biri hyjnor i Perėndisė, nė mish njerėzor. Ishte e nevojshme tė mbrohej ky fakt, sepse disa nė Ki-shė ndiqnin mėsimin e Nestorit, peshkop i Konstandinopojės, i cili mėsonte qė Virgjėresha Mari nuk duhet tė quhej Theotokos (Hyjlindėse) - njė term tashmė i pėrdorur nė teologjinė e Kishės - se-pse, sipas tij, ajo lindi njeriun Jisu, njeriun qė u bė Biri i Perėndisė nė mishėrimin dhe jo Birin Vetė. Nė kėtė mėsim ishte njė ndarje ndėrmjet Birit tė Perėndisė, tė lindur nė pėrjetėsi prej Perėndisė Atė dhe Birit tė Njeriut, tė lindur prej Virgjėreshės nė Bethlehem; dhe qė, ndonėse kishte njė "lidhje" reale ndėrmjet tyre, Maria lindi thjesht njeriun. Pėr kėtė arsye, ajo mund tė quhet Theotokos vetėm nga njė farė kuptimi simbolik i fjalės dhe prej njė devotshmėrie tė tepruar, por dogmatikisht do tė ishte mė e saktė tė quhej Kristotokos (Krishtlindėse) ose Anthropotokos (Njerilindėse).

    Shėn Qirilli i Aleksandrisė dhe Etėrit e Sinodit tė Efesit e kundėrshtuan doktrinėn e Nestorit dhe shpallėn qė termi Theotokos (Hyjlindėse), pėr Virgjėreshėn Mari ėshtė krejtėsisht i saktė dhe i plotė dhe duhet tė mbahet nėse besimi i krishterė do rrėfehet i plotė dhe jeta e krishterė do jetohet saktėsisht. Termi duhet tė mbrohet, sepse nuk mund tė ketė ndarje ndėrmjet Birit tė pėrjetshėm dhe Fjalės sė Perėndisė, lindur prej Atit para gji-thė shekujve, dhe Jisu Krishtit, Birit tė Marisė. Djali i Marisė ėshtė Biri i pėrjetshėm dhe hyjnor i Perėndisė. Ai - dhe askush tjetėr - u lind prej saj si njė fėmijė. Ai - dhe askush tjetėr - u mishėrua prej saj nė mish njerėzor. Ai - dhe askush tjetėr - u bė njeri nė shpellėn e Bethlehemit. Do tė ishte e pa-mundur tė mos kishte "lidhje" ndėrmjet Birit tė Perėndisė dhe Birit tė Marisė, sepse ata janė nė fakt njė dhe i njėjti person. Biri i Perėndisė u lind nga Maria. Biri i Perėndisė ėshtė hyjnor; Ai ėshtė Perėndi. Prandaj, Maria lindi Perėndinė nė mish, Perėndinė si njeri. Prandaj, Maria ėshtė me tė vėrtetė Hyjlindėse. Thirrja e Shėn Qirillit dhe e Si-nodit tė Efesit ishte kjo: Biri i Perėndisė dhe Biri i Njeriut - njė Bir!


    Sinodi i Kalqedonisė

    Mėsimi rreth Jisu Krishtit, Birit tė mishėruar tė Perėndisė, u zhvillua dhe u shpjegua mė tej nė Si-nodin e Katėrt Ekumenik tė Kalqedonisė. Ky lloj shpjegimi ishte i nevojshėm sepse ishte njė tende-ncė pėr tė theksuar natyrėn hyjnore tė Krishtit aq shumė, sa qė natyra e Tij njerėzore pothuaj ishte mohuar fare. Nė sinodin e katėrt u bė formulimi i famshėm qė thotė se Jisu Krishti, Biri dhe Fjala e mishėruar e Perėndisė ėshtė njė person (ose hipo-stazė) qė ka dy natyra tė plota: hyjnore dhe njerėzore. I frymėzuar veēanėrisht nga letra e Shėn Luanit, papės sė Romės, sinodi i katėrt insistoi qė Jisui ėshtė krejtėsisht ēfarė Perėndia Atė ėshtė, nė lidhje me Hyjninė e Tij. Kjo ishte njė referencė di-rekte nė Besoren e Nikeas qė shpallte Birin e Pe-rėndisė "qė ka tė qenėt njė me Atin", qė thjesht do tė thotė, ēfarė ėshtė Perėndia Atė, Biri ėshtė gji-thashtu: Dritė prej Drite, Perėndi i Vėrtetė prej Perėndie tė Vėrtetė. Gjithashtu, sinodi insistoi qė nė mishėrim Biri i Perėndisė u bė krejtėsisht si tė gjitha qeniet e tjera njerėzore, duke rrėfyer qė Jisu Krishti ka gjithashtu "tė qenėt njė" me tė gjitha qeniet njerėzore nė njerishmėrinė e Tij. Kjo dok-trinė mbronte mėsimin e besės apostolike tė shkruar nė Ungjijtė dhe nė shkrimet e tjera tė Dhiatės sė Re, pėr shembull, nė letrat e Apostull Pavlit:

    I cili duke qėnė nė formė tė Perėndisė, nuk e numėroj pėr rrėmbim tė qenurit si njė me njė me Perėndinė; Por zbrazi veten e tij, edhe mori formė shėrbėtori, e u bė porsi njerėzit nė ngjashmėri; Edhe duke u gje-ndur nė fytyrė porsi njeri, e pėrunji veten e tij, e u bė i bindur deri nė vdekje, edhe vde-kje kryqi ( Filipianėt 2:6-8; shih: Hebrejtė 1-2, Joani 1).

    Fjalėt e mėposhtme janė fjalėt bazė pėr pėrcakti-min e besimit nė Sinodin e Kalqedonisė :

    Duke ndjekur Etėrit e Shenjtė ne mėsojmė me njė zė qė Biri i Perėndisė dhe Zoti ynė Jisu Krisht duhet tė rrėfehet si njė dhe i njėjti (Person), dhe Ai ėshtė i pėrsosur si Hyjni dhe i pėrsosur si njeri, Perėndi i Vėr-tetė dhe Njeri i Vėrtetė, i pėrbėrė me njė shpirt tė arsyeshėm dhe trup (njerėzor), dhe qė ka tė qenėt njė me Atin pėrsa i pėrket Hyjnisė sė Tij dhe qė ka tė qenėt njė me ne pėrsa i pėrket njerishmėrisė sė Tij; i bėrė nė tė gjitha si ne, me pėrjashtim vetėm tė mėkatit; i lindur prej Atit pėrpara gjithė shekujve sipas Hyjnisė sė Tij: por nė kėto kohė tė fundit, pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė, u lind (nė botė) prej Vir-gjėreshės Mari, Hyjlindėses (Theotokos), sipas njerishmėrisė sė Tij. Ky Jisu Krisht, i vetėm dhe i njėjti, i vetėmlinduri Bir ( i Pe-rėndisė), duhet tė rrėfehet qė ka dy natyra, tė papėrziera, tė pandryshuara, tė pandara dhe tė paveēuara (d.m.th. pa u shkrirė sė ba-shku Hyjnishmėria me Njerishmėrinė, kėshtu qė karakteristikat e veēanta tė secilės nuk janė ndryshuar apo humbur; dhe gjithashtu nuk janė tė ndara qė tė jenė dy Bij) dhe kėto dy natyra i ruajtėn veēoritė e tyre, tė bashkuara nė njė Person dhe Hipostazė dhe jo tė ndara nė dy persona, por si njė dhe i njėjti Bir i ve-tėmlindur, Perėndia Fjalė, Zoti ynė Jisu Krisht, si thanė dhe profetėt e lashtė pėr Atė (p.sh., Emanueli i Isaisė 7:14) dhe si Jisu Krishti na ka mėsuar, dhe si Besorja e Etėr-ve na ėshtė dhėnė.

    Njė numėr tė krishterėsh nuk e pranuan Sinodin e Kalqedonisė dhe u ndanė me ata qė e pranuan atė. Ata e bėnė kėtė sepse menduan qė Sinodi kishte ringjallur doktrinėn e gabuar tė Nestorit, nga insis-timi nė "dy natyrat" mbas mishėrimit, ndonėse nė sinod u theksua fort "bashkimi" i dy natyrave. Kėta tė krishterė janė quajtur monofizitė (qė do tė thotė "njė natyrė") dhe ata vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite tė jenė tė ndarė nga Orthodhoksėt e Kalqedonisė. Ato janė kishat Koptike, Etiopiane dhe Armene. Shpresojmė, qė njė ditė, me ndihmėn e Perėndisė, kjo grindje do tė zgjidhet. Sido qė tė jetė e ardhmja, Kisha Orthodhokse thekson qė mėsimi i Sinodit tė Kalqedonisė ėshtė nė pajtim tė plotė me doktrinėn anti-Nestoriane tė Shėn Qirilit dhe tė Sinodit tė Tretė Ekumenik tė Efesit. Forca e Sinodit tė Katėrt, sipas pikėpamjes orthodho-kse, ėshtė, sepse ai pėrcaktoi qartė faktin qė kur Biri i Perėndisė u lind si njeri prej Virgjėreshės Mari, Hyjlindėses, Ai nuk pushoi sė qenuri Pe-rėndi dhe nuk ndryshoi Hyjninė e Tij, ndonėse u bė njė njeri i plotė dhe i pėrsosur nė mishėrimin. Sepse vetė Shpėtimi kėrkon bashkimin e pėrkryer tė Hyjnishmėrisė me Njerishmėrinė, nė njė Person tė Jisu Krishtit; njė bashkim ku Perėndia ėshtė Perėndi dhe Njeriu ėshtė Njeri, dhe ku tė dy bėhen njė, nė njė unitet tė pėrkryer: pa shkrirje ose ndryshim, dhe pa ndarje apo veēim.


    Perandori Justinian dhe Sinodi i 5-tė Ekumenik

    Nė shekullin e gjashtė, perandori Justinian, donte tė riafirmonte faktin qė pasuesit e Sinodit tė Kal-qedonisė besonin realisht qė Jisu Krishti ėshtė Biri i mishėruar dhe Fjala e Perėndisė, njėri nga Trinia e Shenjtė. Ai donte ta bėnte kėtė, kryesisht pėr tė bindur ata qė nuk e pranonin sinodin e ka-tėrt, se pėrkufizimi i tij nuk rifaste gabimin e Nes-torit. Pėr tė realizuar kėtė, perandori thirri sino-din, qė tani njihet si Sinodi i Pestė Ekumenik i Ko-nstandinopojės, mė 553, i cili shėrbeu pėr tė sqa-ruar mė tej pozicionin orthodhoks nė lidhje me personin dhe veprimin e Krishtit. Mė poshtė janė disa nga pėrkufizimet kryesore tė kėtij sinodi:

    Nėse dikush e kupton shprehjen "vetėm njė Person i Zotit tonė Jisu Krisht, nė ku-ptimin e bashkimit tė shumė hipostazave (ose personave) dhe kėshtu kėrkon tė fusė nė misterin e Krishtit dy hipostaza ose dy persona, dhe mbasi ka futur dy persona flet pėr njė Person vetėm nė kuptimin e di-njitetit, nderimit dhe adhurimit... (dhe) do tė shpifė kundėr Sinodit tė Kalqedonisė, duke pretenduar qė ai e perdori kėtė shpre-hje (njė hipostazė dhe person) nė kėtė kup-tim tė pabesė... le tė jetė mbi tė anatema.
    Nėse dikush nuk do ta quajė me njė pranim tė vėrtetė... tė tėrėshenjtėn, tė lavdėruarėn dhe gjithmonė virgjėreshėn Mari, Hylindė-se (Theotokos) ... duke besuar qė ajo lindi njė njeri tė thjeshtė dhe qė Fjala e Perė-ndisė nuk u mishėrua nė atė... dhe do tė shpifė sinodin e shenjtė tė Kalqedonisė si-kur ai e ka deklaruar Virgjėreshėn Mari nė kėtė kuptim tė pabesė... le tė jetė mbi atė anatema.
    Nėse dikush duke pėrdorur shprehjen "nė dy natyra" nuk rrėfen qė Zoti ynė i vetėm Jisu Krisht u zbulua nė Hyjnishmėri dhe nė Njerishmėri, dhe nuk kupton me kėtė shprehje njė ndryshim tė natyrave tė ba-shkuara nė njė mėnyrė tė pashprehur dot, pa u shkrirė, bashkim nė tė cilin as natyra e FjaSės nuk u ndryshua nė atė tė mishit, as ajo e mishit nė atė tė Fjalės, sepse secila mbeti nė natyrėn e saj, bashkimi ėshtė hi-postatik (d.rn.th. nė njė person); por do ta marrė shprehjen pėr tė ndarė pjesėt... le tė jetė mbi atė anatema.

    Nėse dikush nuk rrėfen qė Zoti ynė Jisu Krisht qė u kryqėzua nė mish ėshtė Perė-ndi i vėrtetė dhe Zot i Lavdisė dhe njėri nga Trinia e Shenjtė, le tė jetė mbi atė anatema.


    Pėr tė theksuar mė tej, qė Sinodi i Kalqedonisė ishte me tė vėrtetė orthodhoks, perandori Justinian shkroi njė himn doktrinor, i cili kėndohet ako-ma nė Meshėn Hyjnore. Ai e rrėfen Zotin Jisu Krisht si Perėndi tė pėrsosur dhe si njeri tė pėrsosur.

    O i vetėmlindur Bir dhe Fjalė e Perėndisė, qė je i pavdekshėm, dhe denjove pėr shpė-timin tonė, tė mishėrohesh prej Hyjlindė-ses sė shenjtė dhe gjithmonė Virgjėrės Mari, duke u bėrė njeri pa ndryshuar; qė u kryqėzove, o Krisht Perėndi, dhe shkele vdekjen me vdekje, qė je njė prej Trinisė sė Shenjtė dhe lavdėrohesh bashkė me Atin dhe me Shpirtin e Shenjtė, shpėtona.



    Herezia Monothelite

    Nė shekullin e shtatė, pyetja se si duhet kuptuar, pėrcaktuar dhe pohuar personi dhe veprimi i Jisu Krishtit, vazhdoi tė shkaktojė ndarje ndėrmjet be-snikėve. Disa prej tyre thoshin qė mbasi Biri i Perėndisė u bė njeri, Ai pati vetėm njė veprim dhe vullnet (dėshirė) - veprimi theandrik dhe vullneti i Fjalės sė bėrė mish. Kėta njerėz, tė quajtur monothelitė, insistonin qė Njė Person i Krishtit, duke bashkuar natyrat e Perėndisė dhe tė Njeriut nė njė Person, e shkriu sėbashku vullnetin dhe veprimin hyjnor me atė njerėzor, nė njė mėnyrė tė tillė, sa qė nuk mund tė dalloheshin mė. Sinodi i Gjashtė Ekumenik, u mbajt nė Konstandi-nopojė, nė vitet 680-681. Duke ndjekur mėsimet e shėn Maksim Rrėfyesit (Konfesori), i cili ishte burgosur dhe torturuar pėr doktrinat e tij, sinodi dekretoi qė ashtu si Krishti ėshtė realisht hyjnor i plotė dhe njerėzor i plotė, bashkim i pėrsosur i Hyjnores dhe Njerėzores nė njė Person, gjithashtu Ai duhet tė ketė njė veprim dhe vullnet real njerė-zor dhe njė veprim dhe vullnet real hyjnor - sipas secilės nga natyrat e Tij - dhe kėto dy vullnete dhe veprime, siē dhe natyrat vetė, nuk duhen kuptuar tė shkrira apo tė pėrziera sė bashku nė njė, sa qė tė humbasin karakteristikat dhe veēoritė e tyre na-tyrore. Ky vendim u bazua nė faktin qė meqenėse Biri i Perėndisė mbeti plotėsisht hyjnor nė mishė-rimin, Ai vazhdonte tė kishte aktivitetin dhe vull-netin e Tij hyjnor; dhe meqenėse Ai u bė plotė-sisht njerėzor, Ai duhet tė kishte gjithashtu njė aktivitet dhe vullnet tė plotė njerėzor; dhe qė shpėtimi i njerėzimit e kėrkon qė tė mbetet nė Shpėtimtarin e mishėruar ky dallim - por jo ndarje - nė aktivitetet dhe vullnetet e Tij. Mė poshtė ėshtė njė pjesė e pėrkufizimit tė besimit nė sinodin e gjashtė:

    ...Nė Atė janė dy vullnete natyror dhe dy ve-prime natyror tė pa ndarė, tė pashkrirė sė bashku, tė pandryshuar dhe tė paveēuar, sipas mėsimit tė Etėrve tė shenjtė. Dhe kėto dy vullnete natyror nuk janė nė kundėr-shtim me njėri tjetrin (Perėndia mos e dhėn-tė!) ...por vullneti i Tij njerėzor ndjek dhe jo duke i bėrė rezistencė, por si subjekt, vullnetin e Tij hyjnor dhe tė gjithėfuqishėm... [...] Sepse ashtu si trupi i Tij i shenjtė dhe i panjollė nuk u prish sepse ishte hyjnizuar, por vazhdoi nė natyrėn dhe gjendjen e tij, ashtu edhe vullneti i tij njerėzor, ndonėse i hyjnizuar, nuk ishte i nėnshtruar, por i ruajtur... nė tė njėjtin Zot Jisu Krisht Pe-rėndinė tonė tė vėrtetė, d.m.th. njė veprim hyjnor dhe njė veprim njerėzor...Sepse ne nuk pranojmė vetėm njė veprim natyror nė Perėndinė dhe nė krijesėn. [...] ...duke e besuar Zotin tonė Jisu Krisht tė jetė njėri nga Trinia, dhe ne themi qė mbas mishėrimit dy natyrat e Tij u treguan nė njė hipostazė tė Tij [ose person] nė tė cilėn ai bėri mrekulli dhe pėsoi vuajtje... [...] Prandaj ne rrėfejmė dy vullnete dhe dy veprime tė ndodhura njėkohėsisht dhe nė mėnyrėn mė tė pėrshtatshme nė Atė, pėr shpėtimin e racės njerėzore.



    Herezia Ikonoklaste

    Nė shekullin e tetė dhe tė nėntė, ēėshtja e personit dhe natyrės sė Krishtit vazhdoi nė debatin rreth nderimit tė ikonave tė shenjta nė kishė. Pati nė kė-tė kohė shumė njerėz, duke pėrfshirė kėtu edhe sundimtarė, qė pretendonin se nderimi i ikonave ishte i gabuar dhe idhujtari. Ata thoshin se Perėndia ėshtė i padukshėm dhe ka urdhėruar nė Ligjin e Dhiatės sė Vjetėr qė njerėzit tė mos bėjnė "figura", prandaj ėshtė e gabuar tė pikturohen dhe tė nderohen figurat e Krishtit dhe tė shenjtorėve.

    Mbrojtėsit e nderimit tė ikonave tė shenjta, tė udhėhequr nga Shėn Joan Damaskini dhe Theodor Studiti, mbroheshin duke thėnė se pika qėndrore e besimit tė krishterė ėshtė qė "Fjala u bė mish dhe banoi ndėr ne" dhe qė "ne pamė lavdinė e Tij" (Joani 1:14). Duke iu referuar Shkrimeve tė Shenjta, ata insistonin qė besimi nė mishėrimin e Birit tė Perėndisė tė ēon nė nderimin e ikonave, meqenėse Jisu Krishti ėshtė njė njeri real me njė trup dhe shpirt real njerėzor, dhe si i tillė mund tė pikturohet. Ata thoshin se ata qė ishin kundėr ikonave tė shenjta e bėnin mishėrimin njė "fanta-zi" dhe e mohonin njerishmėrinė reale tė Birit tė Perėndisė. Kėshtu ata i referoheshin fjalėve tė vetė Jisuit nė dialogun e tij me Filipin:

    Filipi i thotė, Zot tregona Atin, edhe na ėshtė mjaft. Jisui i thotė, Kaq kohė jam me ju, edhe s'mė ke njohur, Filip? Ai qė mė ka parė mua, ka parė Atin; edhe qysh thua ti tregona Atin?" (Joan 14:8-9).

    Mbrqjtėsit e nderimit tė ikonave i referoheshin gji-thashtu shkrimeve apostolike tė Shėn Joanit dhe Shėn Pavlit.

    Atė qė ishte qė nė kryet, atė qė kemi dė-gjuar, atė qė kemi parė me sytė tanė, atė qė vumė re, edhe duart tona e prekėn, nė lidhje me Fjalėn e Jetės - Edhe jeta u shfaq dhe ne e pamė atė... (1 Joani 1:1-2).

    Sepse Perėndia i kėsaj jete verboj mendi-met e atyre qė s'besojnė, qė tė mos ndriēojė mbi ata drita e ungjillit tė lavdisė sė Krishtit i cili ėshtė shėmbėllesa (nė greqi-shte ikona) e Perėndisė (2 Kor.4:4).

    I cili ėshtė shembėllesa (nė greqishte ikona) e Perėndisė sė padukshme, i parėlinduri i gji-thė krijesės; Sepse me anė tė tij u krijuan tė gjitha, sa janė mbi qiejt edhe sa janė mbi dhe...tė gjitha janė krijuar me anė tė atij dhe pėr atė ...Sepse mbi atė i pėlqeu Atit tė rrijė me tėrė plotėsinė... (Kolosianėt 1:15-19).

    Perėndia pasi u foli qėmoti etėrve tanė me anė tė profetėve shumė herė e me shumė mėnyra, nė kėto ditė tė pastajme na foli me anė tė Birit, tė cilin e bėri trashėgimtar tė tė gjithave, me anė tė cilit bėri edhe botėn. Ai ėshtė ndriēimi i lavdisė sė Perėndisė dhe vula e qėnies sė Tij, qė i mban tė gjitha me fjalėn e fuqisė sė Tij...(Hebrejtė 1:1-3).

    Sinodi i Shtatė Ekumenik, i mbajtur nė Nikea nė vitin 787, deklaroi zyrtarisht, qė besimi i krishterė duhet tė lėēitet "me fjalė dhe me figura". Sinodi, gjithashtu, pėrcaktoi qartė, qė ikonat duhen bėrė, por nuk duhen adhuruar - sepse vetėm Perėndia Vetė ėshtė i denjė pėr adhurim - por ato duhet tė nderohen e respektohen. Gjithashtu, sinodi bėri pohimin e mėposhtėm rreth Krishtit, nė lidhje me nderimin e ikonave:

    ...ne i mbajmė tė pandryshuara traditat kishtare, qė na janė dhėnė me shkrim apo me gojė, njėra prej tė cilave ėshtė pikturimi i ikonave, e pranueshme nė historinė e pre-dikimit tė Ungjillit, njė traditė e dobishme nė shumė drejtime, por veēanėrisht nė kėtė, qė mishėrimi i Fjalės sė Perėndisė ishte real dhe jo thjesht njė fantazi, sepse kjo ka rėndėsi dhe kuptim reciprok.

    Mė vonė, doktrina e hyjnisė reale dhe njerishmė-risė reale tė Jisu Krishtit u dėshmua dhe u mbrojt nga shenjtorė tė tillė si Simeoni Teologu i Ri (v.1022) dhe Grigor Pallamai, kryepeshkop i Sela-nikut (v.1359). Ata e mbrojtėn kėtė doktrinė nė mėsimet e tyre rreth shenjtėrimit dhe hyjnizimit real tė njeriut, nėpėrmjet kungimit tė gjallė me Pe-rėndinė, qė realizohet nėpėrmjet Jisu Krishtit nė Shpirtin e Shenjtė, nė Kishė. Nė dhe nėpėrmjet Krishtit, Fjalės sė mishėruar, personat njerėzore mund tė mbushen me Shpirtin e Perėndisė dhe mund tė jenė nė kungim tė vėrtetė me Perėndinė Atė, duke marrė pjesė nė qenien e pakrijuar, jetėn dhe dritėn e Trinisė sė Shenjtė. Nėse Jisu Krishti nuk ishte Perėndi i vėrtetė dhe Njeri i vėrtetė, kjo do ishte e pamundur. Por nuk ėshtė e pamundur. Kjo ėshtė pėrvoja qė ka njeriu pėr shpėtimin dhe ēlirimin, nė jetėn e Kishės sė Krishtit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 15-03-2005 mė 19:44

  12. #12
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Clirimi

    Dhe u Kryqėzua pėr ne, nė kohėn e Pontit Pilat, dhe pėsoi dhe u varros.

    Ndonėse Jisui nuk mėkatoi dhe nuk duhej tė pėsonte dhe tė vdiste, ai vullnetarisht mori mbi vete mėkatet e botės dhe vullnetarisht e dha veten nė vuajtje dhe vdekje pėr hir tė shpėtimit. Kjo ishte detyra e tij si Mesia-Shpėtimtar:

    Fryma e Zotit ėshtė mbi mua, qė tė sjellė sihariq tek tė vuajturit... pėr t'i dhėnė kurajo zemėrthyerve, pėr tė shpallur ēlirimin tek robėrit, dhe pėr tė hapur burgun e atyre qė janė lidhur... pėr tė ngushėlluar tėrė ata qė janė nė zi... pėr t'u dhėnė atyre njė kurorė nė vend tė hirit e dheut, vajin e gėzimit nė vend tė vajtimit (Isaia 61:1-3).

    Nė tė njėjtėn kohė, Jisui duhet ta bėnte kėtė si shėrbėtori i pėrvuajtur i Jahves-Perėndi.

    [b]I pėrēmuar dhe i hedhur poshtė nga nje-rėzit, njeri i dhembjes, njohės i vuajtjes, i ngjashėm me dikė para tė cilit fshihet faqja, ishte pėrēmuar dhe ne nuk e ēmuam aspak.
    Megjithatė ai mbante sėmundjet tona dhe kishte marrė pėrsipėr dhembjet tona: por ne e konsideruam tė goditur, tė rrahur nga
    Perėndia dhe tė pėrulur.

    Por ai u tejshpua pėr shkak tė shkeljeve to-na, u shtyp pėr paudhėsitė tona; ndėshkimi pėr tė cilin kemi paqen ėshtė mbi tė dhe pėr shkak tė vurratave tė tij ne jemi shėruar.

    Ne tė gjithė endeshim si dele; secili prej nesh ndiqte rrugėn e vet dhe Zoti bėri qė tė bjerė mbi tė paudhėsia e ne tė gjithėve.

    I keqtrajtuar dhe i pėrulur, nuk e hapi go-jėn. U soll pėr therje si dele. Dhe sikurse qengji i pafajshėm nuk nxjerr zė pėrpara atij qė e qeth, kėshtu nuk e hapi gojėn e tij.

    Me pėruljen e tij, gjykimi i tij u ngrit. Po origjinėn e tij kush do ta tregojė? Sepse ai u largua nga toka e tė gjallėve dhe u godit pėr shkak tė shkeljeve tė popullit tim. Ki-shin caktuar ta varrosnin bashkė me tė pa-besėt, por kur vdiq e vunė me tė pasurin, se-pse nuk kishte kryer asnjė dhunė dhe nuk kishte pasur asnjė mashtrim nė gojėn e tij.

    Por i pėlqeu Zotit ta rrihte dhe ta bėnte tė vuante. Duke ofruar jetėn e tij si flijim pėr mėkatin, ai do tė shikojė pasardhės, do tė zgjasė ditėt e tij, dhe vullneti i Zotit do tė ketė mbarėsi nė duart e tij. Ai do tė shikojė frytin e mundimit tė shpirtit tė tij dhe do tė jetė i kėnaqur; me anė tė diturisė sė tij, i drejti, shėrbėtori im, do tė bėjė tė drejtė shumė veta, sepse do tė marrė pėrsipėr pau-dhėsitė e tyre.

    Prandaj do t'i jap pjesėn e tij midis tė mė-dhenjve, dhe ai do ta ndajė plaēkėn me tė fuqishmit, sepse e ka pėrkushtuar jetėn e tij deri nė vdekje dhe u pėrfshi midis keq-bėrėsve; ai ka mbajtur mėkatin e shumė ve-tėve dhe ka ndėrhyrė nė favor tė shkelėsve.

    Kėto fjalė tė profetit Isaia, tė shkruara shekuj para lindjes sė Jisuit, tregojnė historinė e misionit tė tij mesianik. Ky mision filloi zyrtarisht para syve tė tė gjithėve, nė pagėzimin nga Joani nė Jordan. Duke e lejuar veten tė pagėzohej me mėkatarėt, ndo-nėse ai nuk kishte mėkat, Jisui tregoi qė ai e pra-non thirrjen e tij qė tė identifikohet me mėkatarėt: "i Dashuri" i Atit dhe "Qengji i Perėndisė qė ngre mėkatin e botės" (Joani 1:29; Matheu 3:17).

    Jisui filloi tė mėsonte pikėrisht nė tė njėjtėn ditė kur nxėnėsit e tij e rrėfyen pėr herė tė parė Mesia, "Krishti, Biri i Perėndisė sė Gjallė." Jisui u tregon pėrnjėherė pėr misionin e tij pėr "tė shkuar nė Jerusalem, dhe tė pėsonte shumė ... edhe tė vritet, edhe tė tretėn ditė tė ngjallet (Matheu 16:16-23; Mark 8:29-33) Apostujt shqetėsohen shumė nga kjo. Jisui u tregon pėrnjė-herė atyre hyjninė e tij duke u shpėrfytyruar para tyre nė mal, nė lavdinė hyjnore, nė prani tė Moi-siut dhe Elisė. Ai u thotė atyre pėrsėri: "Biri i Njeriut do tė jepet nė duart e njerėzve dhe ata do vrasin atė, edhe tė tretėn ditė do tė ngja-Ilet" (Matheu 17:1-23; Mark 9:1-9).

    Fuqitė e sė keqes, nė fund, u shumuan kundėr Krishtit: "Mbretėrit e dheut u mblodhėn sė bashku kundėr Zotit dhe Krishtit tė Tij" (Psalmi 2:2). Ata po kėrkonin shkaqe pėr ta vrarė atė. Akuza zyrtare ishte blasfemia, "sepse ti, ndonėse je njeri, e bėn vetveten tėnde Perėndi" (Joani 10:31-38). Por arėsyet e thella ishin mė per-sonale: Jisui u tregoi njerėzve tė vėrtetėn dhe zbuloi kokėfortėsinė e tyre, marrėzinė e tyre, hipokrizinė e tyre dhe mėkatin e tyre. Pėr kėtė arsye, ēdo mėkatar, i rėnduar nga mėkatet e tij dhe duke refuzuar tė pendohet, dėshironte kryqėzimin e Krishtit.

    Vdekja e Krishtit erdhi nga duart e udhėheqėsve politikė e fetarė tė kohės sė tij, me aprovimin e masės: kur Kaiafa ishte kryeprift, "nėn Pontin Pi-lat." Ai "u kryqėzua pėr ne... dhe pėsoi dhe u varros", qė tė ishte me ne nė pėsimet dhe vdekjet to-na, tė cilat ne i sollėm mbi vetet tona, pėr shkak tė mėkateve tona: "Sepse paga e mėkatit ėshtė vdekje" (Romanėt 6:23). Nė kėtė kuptim Apostulli Pavėl shkruan pėr Krishtin qė "u bė njė mallkim pėr ne" (Galatianėt 3:13), "Sepse Perėndia atė qė s'njohu faj pėr ne e bėri tė jetė faj, qė tė bėhemi ne drejtėsia e Perėndisė me anė tė atij" (II Korinthianėt 5:21).

    Pėsimi dhe vdekja e Krishtit nė bindjen ndaj Atit, zbulon dashurinė hyjnore tė mbibollshme tė Perėndisė pėr krijimin e tij. Sepse kur gjithēka ishte mėkat, mallkim dhe vdekje, Krishti u bė mėkat, mallkim dhe vdekje pėr ne - ndonėse ai kurrė nuk pushoi sė qenuri drejtėsia, bekimi dhe jeta e Vetė Perėndisė. Nė kėtė thellėsi, qė mė thellė nuk mund tė zbulohet apo imagjinohet, Krishti e pėruli vet-veten "pėr ne njerėzit dhe pėr shpėtimin tonė." Sepse duke qenė Perėndi, ai u bė njeri; dhe duke qenė njeri, ai u bė njė shėrbėtor; dhe duke qenė njė shėrbėtor, ai u bė i vdekur dhe jo vetėm i vdekur, por i vdekur nė kryq. Nga ulja mė e thellė e Perė-ndisė rrjedh lartėsimi i pėrjetshėm i njeriut. Kjo ėshtė doktrina qėndrore e besimit tė krishterė or-thodhoks e shprehur nė mėnyra tė ndryshme gjatė historisė sė Kishės Orthodhokse. Kjo ėshte doktrina e Ēlirimit (e Shpengimit, Shpėtimit, Shpėrblimit) - sepse ne jemi shpėrblyer, d.m.th. "blerė me njė ēmim," ēmimin e madh tė gjakut tė Krishtit (Veprat 20:28; I Korinthianėt 6:20).

    Edhe le tė jetė mbi ju po ajo mendje qė ishte edhe mbi Jisu Krishtin; I cili duke qe-nė nė formė tė Perėndisė, nuk e numėroj pėr rrėmbim tė qenurit si njė me njė me Perėndinė, Po zbrazi veten e tij edhe mori formė shėrbėtori, e u bė porsi njerėzit nė ngjashmėri; Edhe duke u gjendur nė formė porsi njeri, e pėrunji veten e tij, e u bė i bi-ndur gjer nė vdekje, edhe vdekje kryqi. Pra-ndaj dhe Perėndia e lartoj fort tepėr, edhe i fali atij njė emėr qė ėshtė pėrmbi ēdo emėr; Qė nė emrin e Jisuit tė ulet ēdo gju i atyre qė janė nė qiejt e mbi dhet e nėn dhet, Edhe ēdo gjuhė tė rrėfej se Jisu Krishti ėshtė Zot, pėr lavdi tė Perėndisė Atė (Filipianėt 2:5-11).

    Nė veprimin ēlirues dhe shpėtimtar tė Krishtit, ėshtė bėrė diēka tradicionale tė theksohen tri as-pekte, tė cilat nė realitet nuk janė tė ndara dhe nuk mund tė jenė; por nė teori (d.m.th. nė vizionin e veprimit dhe qenies sė Krishtit si Shpėtimtar i bo-tės) mund tė dallohen. I pari nga kėto tri aspekte tė veprės ēliruese tė Krishtit, ėshtė fakti qė Jisui e shpėton njerėzimin duke i siguruar imazhin e pėr-sosur dhe shembullin e jetės njerėzore, tė mbushur me hirin dhe fuqinė e Perėndisė.


    Jisui, Shembėlltyra e Pėrsosur e Jetės Njerėzore

    Krishti ėshtė Fjala e mishėruar e Perėndisė. Ai ėshtė Mėsuesi i dėrguar nga Perėndia nė botė. Ai ėshtė trupėzimi i Vetė Perėndisė nė formė nje-rėzore. Ai ėshtė "shembėllesa e Perėndisė sė padukur" (Kolosianėt 1:15). Nė Atė "rri gjithė tė mbushurit e hyjnisė trupėrisht" (Kolosianėt 2:9). Personi qė sheh Jisuin sheh Perėndinė Atė (Joani 14:9). Ai ėshtė "paqyrimi i lavdisė sė Perėndisė dhe shpreh vulėn e qėnies sė Tij" (Hebrejtė 1:3). Ai ėshtė "Drita e botės", qė "ndriēon ēdo njeri... qė vjen nė botė" (Joani 8:12, 1:9). Tė jesh i shpėtuar prej Jisu Krishtit, para sė gjithash, duhet tė jesh i ndriēuar prej Tij; ta shohėsh Atė si Dritė, dhe tė shohėsh ēdo gjė nėn dritėn e Tij. Ta njohėsh Atė si "E Vėrteta" (Joani 14:6); dhe tė njohėsh tė vėrtetėn nė Atė.

    Edhe do tė njihni tė vėrtetėn, edhe e vėrteta do t'ju lirojė juve (Joani 8:31).

    Kur dikush ėshtė shpėtuar prej Perėndisė nė Krishtin, ai njeh tė vėrtetėn duke plotėsuar dėshi-rėn e Perėndisė pėr krijesat e Tij, sepse "Perėndia Shpėtimtari ynė... dėshiron tė shpėtohen tė gjithė njerėzit, dhe tė njohin tė vėrtetėn" (I Timotheu 2:4). Duke shpėtuar botėn e Perė-ndisė, Jisu Krishti ndriēon krijesat e Perėndisė me anė tė Shpirtit tė Shenjtė, Shpirtit tė Perėndisė qė ėshtė Shpirti i sė Vėrtetės qė buron prej Atit dhe ėshtė dėrguar nė botė nėpėrmjet Krishtit.

    Nėse mė doni, ruani porosit e mia. Edhe unė do t'i lutem Atit, dhe Ai do t'iu japė njė tjetėr Ngushėllimtar, qė tė mbetet bashkė me ju pėrjetė, Frymėn e sė Vėrtetės, tė ci-lėn bota s'munt ta marrė, sepse nuk e sheh, as nuk e njeh; po ju e njihni, sepse banon me ju, edhe do tė jetė me ju (Joani 14:15-17).

    Po kur do tė vijė Ngushėllimtari, tė cilin do t'ja dėrgoj unė juve prej Atit, Fryma e sė Vėrtetės, qė del nga Ati, do tė dėshmoj pėr mua (Joani 15:26).

    Po kur tė vijė Fryma e sė Vėrtetės, do t'ju udhėheqė juve nė tė vėrtetėn (Joani 16:13).

    Kėshtu, aspekti i parė i shpėtimit nė Krishtin ėshtė tė ndriēohesh prej Atij dhe tė njohėsh tė vėrtetėn rreth Perėndisė dhe njeriut, me anė tė udhėheqjes sė Shpirtit tė Shenjtė, Shpirtit tė Vėr-tetės, tė cilin Perėndia e jep nėpėrmjet Atij tek ata qė besojnė. Kjo dėshmohet nė shkrimet apostolike tė Shėn Joanit dhe tė Shėn Pavlit:

    Edhe ne s'kemi marrė frymėn e botės, por Frymėn qė ėshtė nga Perėndia, qė tė njo-him ato qė na janė dhuruar nga Perėndia. Pėr kėto edhe flasim, jo me fjalė tė mėsua-ra prej diturisė sė njerėzve, por me fjalė tė mėsuara prej Frymės sė Shenjtė, duke ba-razuar punėt shpirtėrore me punėt shpir-tėrore... Sepse cili njohu mendjen e Zotit, qė ta mėsojė Atė? Po neve kemi mendje Krishti (I Korinthianėt 2:12-16).

    Duke bėrė qė ne tė njohim misterin e da-shurisė sė tij, pas pėlqimit tė tij, qė e pat vė-nė ndėr mend me veten e tij, qė nė tė mbu-shurit e kohės, tė pėrmbledhi tė gjitha nė Krishtin, edhe ato qė janė nė qiej edhe ato qė janė nė tokė. [...] Mua... mu dha ky hir... qė t'i ndriēoj tė gjithė, qė tė dinė ēfarė ėshtė tė pasurit pjesė nė misterin fshehur prej jetėve te Perėndia... qė tė njihet me anė tė kishės dituria e pafund e Perėndisė... (Efe-sianėt 1:9-10; 3:9-10).

    Sepse dua... qė tė ngushėllohen zemrat e atyre, duke u bashkuar nė dashuri, edhe mbi ēdo farė pasjeje tė kuptimit tė mbaruar, qė tė njohin misterin e Perėndisė Atit dhe tė Krishtit; Tek i cili janė fshehur gjithė thesaret e urtėsisė dhe tė diturisė (Kolo-sianėt 2:1-3).

    Edhe ju jeni tė lyer prej Shenjtit, edhe i dini tė gjitha. Nuk ju shkrova juve sepse nuk dini tė vėrtetėn, por sepse e dini, edhe sepse ēdo gėnjeshtėr nuk ėshtė nga e vėrteta. [...] ...Edhe tė Iyerit qė muarėt nga Ai mbetet nė ju, edhe s'keni nevojė t'u mėsojė juve ndonjė; sikundėr tė lyerit ju mėson juve pėr tė gjitha, dhe ėshtė e vėrtetė, edhe nuk ėshtė gėnjeshtėr, edhe sikundėr u mė-soj juve do tė mbeteni nė atė. [...] Edhe nga kjo e njohim se mbetet ndėr ne, nga Fryma qė na u dha. (I Joan 2:20-27; 3:24)

    Prandaj, aspekti i parė i shpėtimit tė njeriut nė Krishtin, ėshtė aftėsia dhe fuqia pėr tė parė, njo-hur, besuar dhe dashur tė vėrtetėn e Perėndisė nė Krishtin, i cili ėshtė e Vėrteta, me anė tė Shpirtit tė sė Vėrtetės. Kjo ėshtė dhurata e njohurisė dhe diturisė, e ndriēimit dhe e pastrimit. Ky ėshtė ku-shti i tė qenurit i "mėsuar prej Perėndisė", siē u paratha nga profetėt dhe u pėrmbush nga Krishti (Isaia 54:13; Jeremia 31:33-34; Joani 6:15). Kė-shtu, nė Kishėn Orthodhokse, hyrja nė jetėn shpėtimtare tė Kishės, nėpėrmjet Pagėzimit dhe Mirosjes, ėshtė quajtur "ndriēimi i shenjtė" (Shih v. II, Adhurimi).

    Sepse Perėndia qė tha 'le tė ndriēojė drita nė errėsirė', ėshtė Ai qė ndriēoj zemrat to-na pėr tė dhėnė tė ndriturit e tė njohurit e lavdisė sė Perėndisė nė faqen e Jisu Krishtit (2 Korinthianėt 4:6).



    Jisui, Pajtuesi i Njeriut me Perėndinė

    Aspekti i dytė i aktit tė pandarė tė Krishtit, nė shpėtimin e njeriut, ėshtė kryerja e pajtimit tė njeriut me Perėndinė Atė, nėpėrmjet faljes sė mėka-teve. Ky ėshtė ēlirimi dhe pajtimi, shpengimi prej dėnimit tė shkaktuar nga mėkati.

    Sepse kur ishim ne tė sėmurė, Krishti vdiq nė kohėn qė ishte urdhėruar pėr tė pabesėt. Sepse mezi pėr njeri tė drejtė do ndonjė tė vdesė; sepse pėr tė mirin mbase edhe guxon ndonjė tė vdesė. Po Perėndia tregon dashu-rinė e Tij mbi ne, sepse tek ishim fajtorė, Krishti vdiq pėr ne. Shumė mė tepėr pra si dolėm tė drejtė tani me anė tė gjakut tė tij, do tė shpėtojmė nga zemėrimi me anė tė tij. Sepse nėqoftėse kur ishim armiq u pajtuam me Perėndine me anė tė vdekjes sė Birit tė Tij, shumė mė tepėr pasi u pajtuam do tė shpėtojmė me anė tė jetės sė tij. Edhe jo ve-tėm kėtė, po edhe mburremi nė Perė-ndinė me anė tė Zotit tonė Jisu Krisht, me anė tė cilit morėm tani pajtimin (Romanėt 5:6-11).

    Prandaj, nėse ndonjė ėshtė nė Krishtin, ky ėshtė krijesė e re, tė vjetrat shkuan, ja tek u bėnė tė gjitha tė reja. E gjithė kjo ėshtė nga Perėndia, qė na pajtoi me veten e tij me anė tė Jisu Krishtit dhe na dha shėrbesėn e pajtimit; Do me thėnė Perėndia ishte nė Krishtin, duke pajtuar botėn me veten e tij, pa iu numėruar atyre fajet e tyre; edhe vuri ndėr ne fjalėn e tė pajtuarit (2 Korinthia-nėt 5:17-19).

    Falja e mėkateve ėshtė njė nga shenjat e ardhjes sė Krishtit, Mesias. Kjo ishte parathėnė nė Dhiatėn e Vjetėr.

    ...ata tė gjithė do tė mė njohin, nga mė i madhi deri tek mė i vogli, thotė Zoti; sepse unė do e fal padrejtėsinė e tyre, dhe nuk do e kujtoj mė mėkatin e tyre (Jeremia 31:34).

    Krishti ėshtė Qengji i Perėndisė qė shlyen mėkatet e botės, Qengji qė ėshtė therur, qė nėpėrmjet Atij tė faleshin tė gjitha mėkatet. Ai ėshtė gjithashtu kryeprifti, qė blaton blatėn e pėrsosur me anė tė sė cilės njeriu ėshtė pastruar prej mėkateve tė tij dhe ėshtė larė prej padrejtėsive tė tij. Jisui blaton, si kryeprift, blatėn e pėrsosur tė vetė jetės sė Tij, vetė trupin e Tij, si Qengji i Perėndisė nė drurin e kryqit.

    Sepse pėr kėtė u thirrėt, sepse edhe Krishti pėsoi pėr ju, e u la juve njė shembull, qė tė ecni pas gjurmėve tė tij; I cili 'nuk bėri faj, as u gjend kobim nė gojėn e tij.' I cili kur pėrqeshej nuk pėrqeshte, kur pėsonte nuk kėrcėnonte, po e jepte veten e tij nė dorė tė atij qė gjykon me tė drejtė; I cili vetė mbajti fajet tona nė trup tė tij mbi dru, qė si tė vdesim nė fajet, tė rrojmė nė drejtėsi; 'me plagėn e tij u shėruat'. Sepse ishit 'si dhen tė arratisura'; po tani u kthyet tek Bariu dhe tek Peshkopi i shpirtrave tuaj (1 Pietri 2: 21-25).

    Blatimi dhe flijimi kryepriftėror i Birit tė Perėndisė tek Ati i Tij i pėrjetshėm pėrshkruhet me detaje nė Letrėn e Hebrejve.

    Nė ditėt e mishit tė Tij, Jisui pasi pruri tė falura dhe tė lutura, me klithmė tė fortė dhe me lot tek Ai qė mund ta shpėtonte Atė nga vdekja, edhe u dėgjua pėr tė druajturit e Tij nga Perėndia. Ndonėse ishte Bir, Ai mėsoi nga ato qė pėsoi tė jetė i bindur, edhe si u bė i pėrsosur u bė burim pėr shpėtim tė pėrjetshėm pėr tė gjithė ata qė i binden Atij, duke qenė i quajtur nga Perėndia kryeprift pas urdhėrit tė Melkisedekut (He-brejtė 5:7-10).

    Por si erdhi Krishti, kryeprifti i tė mirave qė kanė pėr tė ardhur me anė tė mė sė ma-dhes e mė tė mbaruarės tendė, qė s'ėshtė bėrė me dorė (d.m.th. nė prani tė Perėndisė) ...po me anė tė gjakut tė tij hyri njė herė nė Shenjtoren e Shenjtė, duke siguruar kė-shtu njė shpengim tė pėrjetshėm. Sepse nėqoftėse gjaku i demave e i cjepve, edhe hiri i mėshqerės qė spėrkat tė ndyrėt she-njtėron pėr pastrimin e mishit, Sa mė tepėr gjaku i Krishtit, i cili me anė tė Frymės sė pėrjetshme pruri veten e tij pėr flijim tė pa njollė te Perėndia, do tė pastroj ndėrgjegjen tuaj nga punėra tė vdekura, qė t'i shėrbeni Perėndisė sė gjallė. Prandaj ėshtė ndėr-mjetės i njė dhiate tė re, qė me anė tė vde-kjes qė u bė pėr shpėrblimin e tė shkelurit tė porosive nė kohėn e dhiatės sė parė, tė marin ata qė janė thirrur zotimin e tra-shėgimit tė pėrjetshėm (Hebrejtė 9:11-15).


    Sipas Shkrimeve, mėkatet e njeriut dhe tė gjithė botės janė falur nga flijimi i Krishtit, nga blatimi i jetės sė Tij - trupi i Tij dhe gjaku i Tij, i cili ėshtė "gjaku i Perėndisė" (Veprat 20:28) - nė kryq.
    Ky ėshtė "ēlirimi" "shpėrblimi", "shlyerja", "pajtimi", pėr tė cilat flitet shpesh nė Shkrimin e Shenjtė. Krishti "pagoi ēmimin" qė ishte i nevojshėm pėr t'u paguar, qė bota tė falej dhe tė pas-
    trohej nga tė gjitha padrejtėsitė dhe mėkatet (1 Korinthianėt 6:20; 7:23).

    Nė historinė e doktrinės sė krishterė ka patur njė debat tė madh rreth problemit se kujt "i pagoi ēmimin" Krishti pėr ēlirimin e botės dhe pėr shpė-timin e njerėzimit. Disa thanė qė "pagesa" iu bė djallit. Kjo ėshtė pikėpamja qė djalli ka disa tė "drejta" mbi njeriun dhe botėn pėr shkak tė mėka-tit tė njeriut. Nė rebelimin e tij kundėr Perėndisė, njeriu e "shiti veten tek djalli", duke e lejuar kėshtu tė Ligun tė bėhet "princi i kėsaj bote" (Joani 12:31). Krishti erdhi t'i paguajė borxhin djallit dhe tė ēlirojė njeriun nga robėria e tij me anė tė flijimit tė Tij nė kryq.

    Tė tjerė thanė qė "pagesa" e Krishtit pėr njerėzit iu bė Perėndisė Atit. Kjo ėshtė pikėpamja qė e interpreton vdekjen flijimore tė Krishtit nė kryq, si pagesa e duhur pėr tė zbutur zemėrimin e Perė-ndisė ndaj racės njerėzore. Perėndia ishte fyer nga mėkati i njeriut. Ligji i Tij ishte shkelur dhe drej-tėsia e Tij ishte fyer. Njeriu duhej tė paguante dė-nimin pėr mėkatin e tij duke paguar dėnimin e duhur. Por asnjė pagesė njerėzore nuk mund ta pėr-mbushte drejtėsinė e Perėndisė, sepse drejtėsia e Tij ėshtė hyjnore. Kėshtu, Biri i Perėndisė duhej tė lindte nė botė dhe tė merrte dėnimin qė duhej tė paguhej nga njerėzit. Ai duhej tė vdiste, qė Perė-ndia tė merrte pajtimin e duhur pėr fyerjen e nje-riut ndaj Tij. Krishti dha veten e Tij pėr ne dhe vdiq pėr mėkatet tona, duke dhėnė gjakun e Tij, si njė flijim pajtues pėr mėkatet e botės. Duke vde-kur nė kryq, nė vend tė njeriut mėkatar, Krishti pagoi ēmimin e plotė pėr mėkatet e njeriut. Fyerja e njeriut u shlye dhe bota u pajtua me Krijuesin e saj.

    Duke komentuar se kujt "i pagoi ēmimin" Krishti pėr shpėtimin e njeriut, Shėn Grigor Theologu, nė shekullin e katėrt, shkroi sa mė poshtė nė Ligjėri-min e dytė tė Pashkės:

    Tani do tė shqyrtojmė njė tjetėr fakt dhe dogmė, harruar nga pjesa mė e madhe, por sipas mendimit tim ia vlen tė shqyrtohet. Kujt iu ofrua ky Gjak i blatuar qė u derdh pėr ne, dhe pėrse u Ai derdh? Dua tė them Gjaku i ēmuar i Perėndisė tonė dhe Kryepriftit tonė dhe Flijimit tonė.

    Ne ishim mbajtur nė robėri nga i Ligu, tė shitur nėn mėkatin, dhe duke marrė kėna-qėsi pėr dobėsinė. Tani, meqenėse njė page-sė i takon vetėm atij qė mban nė robėri, Unė pyes kujt iu dha dhe pėrse? Nėse iu dha tė Ligut, ēfarė fyerje! Nėse gra-bitėsi merr shpėrblesėn, jo vetėm prej Perė-ndisė, por njė shpėrblim qė ėshtė Perėndia Vetė, dhe tė ketė njė pagesė tė tillė tė shkėlqyeshme pėr tiraninė e tij, atėherė do tė ishte e drejtė pėr atė tė na kishte lėnė tė gjithėve!

    Por nėse tek Perėndia Atė, sė pari unė pyes: Qysh? Sepse ne nuk ishim shtypur prej Tij. Dhe sė dyti, nė ēfarė parimi Gjaku i Birit tė Tij tė vetėmlindur kėnaqi Atin, i cili nuk pranoi madje Isakun, kur ai do tė flijohej nga ati i tij, (Abrahami), por e zėvendėsoi fli-jimin me njė dash nė vend tė flijimit nje-rėzor? (Gjeneza 22).

    A nuk ėshtė pra e qartė qė Ati e pranoi Atė, po nuk e kėrkoi Atė; por pėr hir tė mishė-rimit, dhe meqenėse Njerishmėria mund tė pėrmbushej nga Njerishmėria e Perėndisė, qė Ai tė mund tė na dorėzonte Vetė, dhe tė mundte tiranin (d.m.th. djallin) dhe tė na tėrhiqte tek Vetvetja me anė tė ndėrmjeti-mit tė Birit tė Tij, i ciii gjithashtu e pėr-gatiti kėtė nė nderim tė Atit, dhe u bind nė tė gjitha.


    Nė pėrgjithėsi, nė teologjinė orthodhokse mund tė thuhet, se termat "pagesė" dhe "shpėrblim" janė kuptuar mė tepėr nė njė mėnyrė simbolike dhe metaforike, pėr tė thėnė qė Krishti bėri gjithēka tė nevojshme pėr tė shpėtuar dhe ēliruar njerėzimin e skllavėruar tek djalli, mėkati dhe vdekja, dhe nėn zemėrimin e Perėndisė. Ai nuk e "pagoi ēmimin" nė njė kuptim legalistik, juridik apo ekonomik. Ai nuk e "pagoi ēmimin" tek djalli, qė i kishte fituar tė drejtat mbi njeriun me mashtrim e tirani. Ai nuk e "pagoi ēmimin" tek Perėndia Atė, nė kuptimin qė Perėndia zbutet me vuajtjen e Tij dhe merr "satisfaksionin" prej krijesave tė Tij nė Atė. Mė mirė mund tė themi qė Ai e "pagoi ēmimin" tek Vetė Realiteti. Ai e "pagoi ēmimin" pėr tė krijuar kushtet nė dhe, nėpėrmjet tė cilave njeriu mund tė merrte faljen e mėkateve dhe jetėn e pėrjetshme, me anė tė vdekjes dhe ngjalljes nė Atė, nė rinimin e jetės (Shih Romanėt 5-8; Galatianėt 2-4).

    Me anė tė vdekjes nė kryq dhe ngjalljes sė vdekurėsh, Jisu Krishti e pastroi botėn prej mėkatit dhe sė keqes. Ai e mundi djallin "nė territorin e tij" dhe "nė kushtet e tij." "Sepse paga e mėkatit ėshtė vdekja" (Romanėt 6:23). Kėshtu, Biri i Perėndisė u bė njeri dhe mori mbi Vete mėkatet e botės dhe vdiq vullnetarisht. Me anė tė vdekjes sė Tij tė pamėkatshme dhe tė pafajshme tė bėrė krej-tėsisht nga vullneti i tij i lirė - dhe jo nga njė nevo-jė fizike, morale apo juridike - Ai e bėri vdekjen tė vdesė dhe tė bėhet njė burim dhe rrugė pėr jetėn e pėrjetshme. Kėtė kėndon Kisha nė tė kremten e Ngjalljes, Pashkės sė Re nė Krishtin, Qengjit Paskal tė ri, qė u ngjall sė vdekurėsh:

    Krishti u ngjall sė vdekurėsh, me vdekjen vdekjen shkeli dhe tė varrosurve jetėn u fali! (Tropari i Pashkės).

    Dhe ja se si lutet Kisha nė Meshėn Hyjnore tė Shėn Vasilit tė Madh:

    Po, meqėnėse ishte Perėndi para jetėve, u duk mbi dhe, dhe u shoqėrua me njerėzit; dhe duke u mishėruar prej Virgjėreshės sė Shenjtė, e pėruli veten dhe mori formė shėrbėtori, duke u bėrė njė me formėn e trupit tonė tė pėrulur, qė tė na bėjė dhe ne njėsoj me formėn e ikonės tė lavdisė sė Tij.

    Sepse me qė mėkati erdhi nė botė me anėn e njeriut, dhe nga shkaku i mėkatit vdekja, prandaj dhe Biri yt i vetėmlindur qė ėshtė nė gjirin tėnd, o Perėndi Atė, dhe qė Iindi prej gruaje, prej Hyjlindėses sė Shenjtė dhe gjithmonė Virgjėreshės Mari, iu nėn-shtrua ligjit dhe denjoi tė dėnojė mėkatin nė trupin e tij; nė mėnyrė qė, ata qė vdesin mė Adamin, tė ngjallen nė vetė Krishtin tėnd.

    Dhe duke jetuar nė kėtė botė, duke dhėnė porosira shpėtimi, duke na larguar nga gė-njeshtrat e idhujve, na solli nė njohjen tė-nde, Perėndisė sė vėrtetė dhe Atit, dhe na bėri pėr veten e tij popull tė zgjedhur, prif-tėri mbretėrore, komb tė shenjtė.
    Dhe duke na pastruar me ujė, dhe duke na shenjtėruar me Shpirtin e Shenjtė, dha ve-ten kėmbim te vdekja prej sė cilės mba-heshim tė shitur nga mėkati.

    Dhe duke zbritur me anėn e kryqit nė Ferr qė tė plotėsojė tėrė misionin e Tij, zhduku dhembjet e vdekjes; dhe pasi u ngjall tė tretėn ditė dhe i ēeli ēdo trupi rrugėn e ngjalljes prej sė vdekurish, meqė nuk ishte e mundur tė zotėrohej prej prishjes kryetari i jetės.

    Dhe u bė fillimi i tė fjeturve, i paralinduri i tė vdekurve, qė tė jetė Ai gjithēka, duke qenė i pari nė tė gjitha...
    (Lutja Eukaristike e Meshės sė Shėn Vasilit).




    Jisui, Shkatėrruesi i Vdekjes

    Aspekti i tretė dhe i fundit i aktit shpėtimtar tė Jisuit ėshtė mė i thelli. Eshtė shkatėrrimi i vdekjes prej vetė vdekjes sė Krishtit. Ky ėshtė transfor-mimi i vdekjes nė njė akt jete. Eshtė rikrijimi i Sheolit - gjendja shpirtėrore e tė qenurit i vdekur -nė parajsė tė Perėndisė. Kėshtu, nė dhe nėpėrmjet vdekjes sė Jisu Krishtit, vdekja vdiq. Nė Atė, i cili ėshtė Ngjallja dhe Jeta, njeriu nuk mund tė vdesė, por jeton pėrgjithmonė me Perėndinė.

    Me tė vėrtetė, me tė vėrtetė po ju them juve, se ai qė dėgjon fjalėn time, edhe i beson Atij qė mė ka dėrguar, ka jetė tė pėrjet-shme, edhe nė gjyq nuk vjen, por shkon prej vdekjes nė jetė (Joani 5:24).

    " Unė jam Ngjallja e Jeta, ai qė mė beson, edhe nė vdektė, do tė rrojė. Edhe kushdo qė rron edhe mė beson, nuk do tė vdesė kurrė" (Joani 11:25-26).

    Krishti ėshtė ai qė vdiq, po edhe mė tepėr ai qė u ngjall, i cili ėshtė nė tė djathtė tė Perė-ndisė, i cili edhe lutet pėr ne. Kush do na ndaj nga dashuria e Krishtit? [...] Sepse mė ėshtė mbushur mendja se as vdekje, as jetė, as ėngjėj, as pushtete, as fuqira, as ato qė janė tani, as ato qė do tė vinė, as lartėsirė, as thellėsirė, as ndonjė tjetėr krijesė nuk do tė mund tė na ndajė nga dashuria e Perė-ndisė, qė ėshtė nė Jisu Krishtin Zotin tonė (Romanėt 8:34-39).

    Sepse nė Atė rri tėrė plotėsia e hyjnisė tru-pėrisht; edhe ju jeni jeni tek plotėsia e je-tės nė Atė... duke u varrosur me Atė nė pa-gėzim, nė tė cilin edhe u ngjallėt bashkė me anė tė besės sė veprimit tė Perėndisė, i cili e ngjalli Atė prej sė vdekurish. Edhe ju ishit tė vdekur nė fajet... Perėndia ju bėri tė gjallė bashkė me Atė, duke ju falur juve gjithė fajet; duke shuar dorėshkrimin e po-rosive qė qėndronte kundėr nesh me tė dre-jtė, edhe kėtė e hoqi nga mezi, duke e mbė-rthyer atė nė kryq. Edhe pasi i ē'armatosi urdhėrat dhe pushtetet (demoniake) i tur-pėroi haptas, duke triumfuar kundėr atyre ...Sepse vdiqtė, edhe jeta juaj ėshtė fshehur bashkė me Krishtin tek Perėndia ( Kolosia-nėt 2:9...).


    Kjo ėshtė doktrina e shkrimeve tė Dhiatės sė Re, pėrsėritur shpesh nė mėnyra tė ndryshme nė tra-ditėn e Kishės: nė misteret, nė himnologjinė, nė teologjinė dhe ikonografmė. Fitorja e Krishtit mbi vdekjen ėshtė ēlirimi i njeriut prej mėkatit dhe fi-torja e njeriut mbi robėrinė e djallit, sepse nė dhe nėpėrmjet vdekjes sė Krishtit, njeriu vdes dhe li-ndet pėrsėri nė jetėn e pėrjetshme. Nė vdekje mė katet nuk janė llogaritur mė. Nė vdekje djalli nuk e mban mė atė. Nė vdekje ai ka lindur pėrsėri nė je-tėn e re dhe ėshtė ēliruar prej gjithēkaje qė ėshtė e keqe, e rreme, demoniake dhe mėkatare. Me njė fjalė, ai ėshtė ēliruar prej gjithēkaje qė ėshtė e vdekur me anė tė vdekjes dhe ngjalljes nė dhe me Krishtin.

    Po Jisunė qė ishte bėrė pak gjė mė poshtė se engjėjt e shohim, pėr pėsimin e vdekjes, tė kurorėzuar me nder e lavdi, qė me hi-rin e Perėndisė tė shijojė vdekjen pėr ēdo njeri. [...] Edhe me qenė qė bijtė kanė ma-rrė pjesė prej mishi e gjaku, edhe Ai gji-thashtu mori pjesė prej gjithė kėtyre gjė-rave, qė tė prishė me anė tė vdekjes atė qė ka pushtetin e vdekjes, do me thėnė djallin, edhe tė shpėtojė gjith' ata, tė cilėt pėr fri-kėn e vdekjes ishin gjithė jetėn e tyre nė skllavėri (Hebrejtė 2:9-15).

    Po tani Krishti u ngjall prej sė vdekurish; u bė pema e parė e atyre qė kanė fjetur. Se-pse sikundėr vdekja erdhi nga njė njeri, edhe ngjallja erdhi nga njė Njeri. Sepse si-kundėr tė gjithe vdesim nė Adamin, kėshtu tė gjithė marrim jetė nė Krishtin [...] Edhe thumbi i vdekjes ėshtė faji; edhe fuqia e fajit ėshtė ligji. Po i falemi nderit Perė-ndisė qė na dha fitoren me anė tė Zotit Jisu Krisht (1 Korinthianėt 15:20... 56-57).




    Shenim: Fjala "Ēlirim" ėshtė pėrdorur kėtu pėr tė pėrkthyer fjalėn anglisht "Redemption", nga latinishtja redemptionis, qė do tė thotė tė ēlirosh njė peng. Krishti na ēliroi ne tė gjithėve qė ishim marrė peng nga Satanai, duke u bėrė Ēlironjėsi ynė. Nė Dhiatėn e Vjetėr, ky ishte njė emėr qė i jipej shpesh edhe Perėndisė. (Psalmi 19:14; 78:35). Nė LXX, hebraishtja Goel (Ēlironjės) ėshtė pėrkthyer ē, qė do tė thotė shpengues, ēlirues.

  13. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Ngjallja

    Dhe u Ngjall tė Tretėn Ditė Sipas Shkrimeve

    Krishti u ngjall sė vdekurish! Ky ėshtė proklami-mi kryesor i besimit tė krishterė. kjo formon ze-mrėn e predikimit dhe adhurimit tė Kishės dhe tė jetės shpirtėrore " ...Edhe nėse Krishti nuk u ngjall, atėherė pa fjalė predikimi ynė ėshtė i kotė dhe besa jonė ėshtė e kotė" (I. Korinthi-anėt 15:14).

    Nė predikimin e parė nė historinė e Kishės sė Kri-shterė, Apostull Pietri e filloi proklamimin e tij:

    O burra Izraelitė, pa dėgjoni kėto fjalė; Jisu Nazaretin, njeri tė treguar nė ju nga Perėndia me fuqira e ēudira e me shenja, tė cilat i bėri Perėndia me anė tė atij, nė mes tuaj, sikundėr edhe vetė e dini, Kėtė qė qe dhėnė sipas njė plani tė caktuar dhe pas paranjohjes sė Perėndisė ju e zutė edhe me duar paudhėrie e mbėrthyet dhe e vratė; Kėtė Perėndia e ngjalli, pasi zgjidhi dhe-mbjet e vdekjes, sepse nuk mund tė mbahej ai prej saj (Veprat 2:22-24).

    Jisui kishte fuqinė tė jepte jetėn e tij dhe gjitha-shtu, kishte fuqinė ta merrte atė pėrsėri:

    Prandaj Ati mė do, sepse unė vė jetėn time, qė ta marr pėrsėri. As ndonjė s'e ngre prej meje, po unė e vė prej vetes; kam pushtet ta vė edhe kam pushtet ta marr pėrsėri. Kėtė porosi mora prej tim Eti (Joani 10:17-18).

    Sipas doktrinės Orthodhokse nuk ka konkurrencė tė "jetėve" ndėrmjet Perėndisė dhe Jisuit, dhe as konkurrencė "fuqish". Fuqia e Perėndisė dhe fuqia e Jisuit, jeta e Perėndisė dhe jeta e Jisuit, janė njė dhe e njėjta fuqi e jetė. Tė thuash qė Perėndia ngjalli Krishtin dhe qė Krishti u ngjall nga fuqia e Tij ėshtė e njėjta gjė. "Sepse sikundėr Ati ka jetė nė vetvete", thotė Krishti, "Kėshtu i dha edhe tė Birit tė ketė jetė nė veten e tij" (Joani 5:26). " Unė dhe Ati jemi njė" (Joani 10: 30).

    Shkrimi e thekson qė Perėndia e ngjalli Jisuin ve-tėm pėr tė theksuar mė tepėr qė Krishti e dha je-tėn e Tij plotėsisht, e blatoi atė tė plotė dhe pa re-zerva tek Perėndia - qė pastaj ia dha pėrsėri nė ngjalljen prej sė vdekurish.

    Kisha Orthodhokse beson nė vdekjen reale tė Krishtit dhe nė ngjalljen aktuale tė tij. Megjithatė, ngjallje nuk do tė thotė thjesht ngritje trupi. As Ungjilli dhe as Kisha nuk thonė qė Jisui u shtri i vdekur dhe pastaj u gjallėrua biologjikisht dhe eci nė tė njėjtėn mėnyrė si para se tė vritej. Me njė fjalė, Ungjilli nuk thotė qė engjėlli lėvizi gurin prej varrit qė Krishti tė dilte jashtė. Engjėlli e lėvizi gu-rin pėr tė treguar qė Jisui nuk ishte mė atje (Mar-ku 16; Matheu 28).

    Nė ngjalljen, Jisui ėshtė nė njė formė tė re dhe tė lavdishme. Ai shfaqet pėrnjėherė nė vende tė ndryshme. Ai njihet me vėshtirėsi (Lluka 24:16, Joani 20:14). Ai ha e pi pėr tė treguar qė nuk ėshtė njė hije (Lluka 24:30, 39). Ai i lejon qė ta prekin (Joani 20:27; 21:9). Dhe ai shfaqet nė mes tė nxėnėsve tė tij kur "dyert ishin tė mbyllura" (Joani 20:19, 26). Dhe Ai "humbi prej syve t'atyre" (Lluka 24:31). Krishti u ngjall me tė vėrtetė, por njerishmėria e tij e ringjallur ėshtė plot me jetė dhe hyjnishmėri. Kjo njerishmėri ėshtė nė formėn e re tė jetės sė pėrjetshme tė Mbretėrisė sė Perėndisė.

    Kėshtu edhe tė ngjallurit e tė vdekurve. Mbillet nė prishje, e ngrihet nė paprishje; Mbillet nė ēnderim e ngrihet nė lavdi; Mbillet nė dobėsi e ngrihet nė fuqi; Mbillet trup shtaze e ngrihet trup shpirti.

    Kėshtu edhe ėshtė shkruar, i pari njeri Adami "u bė shpirt i gjallė"; i pastajmi Adam (d.m.th. Krishti), frymė qė jep jetė. Edhe nuk u bė mė pėrpara ajo e shpirtit, po ajo e gjallesės, pastaj ajo e shpirtit.

    Njeriu i parė ėshtė prej dheut, prej balte; njeriu i dytė ėshtė Zoti prej qielli. Ēfarė ėshtė ai prej balte, ashtu janė edhe ata tė baltės, dhe ēfarė ėshtė qiellori, ashtu janė edhe qiellorėt. Edhe sikurse veshėm figu-rėn e atij prej balte, ashtu do tė veshim edhe figurėn e qiellorit (I Kor. 15:42-50).


    Ngjallja e Krishtit ėshtė fryti i parė i ngjalljes sė tėrė njerėzimit. Ajo ėshtė pėrmbushje e Dhiatės sė Vjetėr, "sipas Shkrimeve", ku ėshtė shkruar. "Sepse nuk do tė lesh shpirtin tim nė Sheol (d.m.th. nė mbretėrinė e vdekjes), as do tė lesh Shenjtin tėnd tė shohė prishje" (Psalmi 16: 10; Veprat 2:25-36). Nė Krishtin tė gjitha shpre-sat dhe kėrkesat u plotėsuan: O Vdekje ku ėshtė thumbi yt? O Sheol, ku ėshtė fitorja tėnde? (Osea 13:34).

    Ai do ta shkatėrrojė vdekjen pėrgjithmonė, dhe Zoti Perėndi do tė fshijė lotėt nga tė gjithė sytė... Do tė thuhet nė atė ditė, "Ja, ky ėshtė Perėndia ynė, ne e kemi pritur Atė, le tė gėzohemi e le tė ngazėllohemi nė shpėtimin e Tij (Isaia 25:8-9).

    Eja, le tė kthehemi tek Zoti: Sepse Ai ka thyer, qė tė mund tė na shėrojė; Ai ka go-ditur, dhe ai do na bashkojė; Mbas dy ditėsh ai do na gjallėrojė; Nė tė tretėn ditė Ai do na ngjallė, qė tė mund tė rrojmė pėrpara Tij (Osea 6:1-2).

    Kėshtu thotė Zoti Perėndi: Ja, Unė do tė
    hap varret tuaja, dhe do t'ju ngre ju prej
    varreve tuaja, o populli im...
    Dhe ju do ta mėsoni qė Unė jam Zoti, kur
    Unė do tė hap varret tuaja, dhe do t'ju ngre
    ju prej varreve tuaja, O populli im.
    Dhe Unė do tė ve Shpirtin tim nė ju, dhe ju
    do tė rroni... (Ezekiel 37:12-14).


    Rreth Vdekjes dhe Ngjalljes sė Krishtit

    Dje unė isha kryqėzuar me Atė; sot unė jam lavdėruar me Atė.
    Dje unė vdiqa me Atė; sot unė jam bėrė i gjallė me Atė.
    Dje unė u varrosa me Atė; sot unė jam ngritur me Atė.
    Le t'i blatojmė Atij qė pėsoi dhe u ngjall pėr ne... vetvetet, pasuria mė e ēmueshme dhe mė e pėrshtatshme tek Perėndia.
    Le tė bėhemi si Krishti, meqenėse Krishti u bė si ne.
    Le tė bėhemi Hyjnorė pėr hir tė Atij, meqenėse Ai u bė pėr ne njeri.
    Ai mori mbi vete mė tė keqen qė tė na japė ne mė tė mirėn.
    Ai u bė i varfėr qė nėpėrmjet varfėrisė
    sė Tij ne tė mundim tė bėhemi tė pasur.
    Ai pranoi formėn e njė shėrbėtori qė ne
    tė mundim tė fitojmė pėrsėri lirinė tonė.
    Ai zbriti poshtė qė ne tė mundemi tė ngjitemi lart.
    Ai u tundua qė nėpėrmjet Tij ne tė fitojmė.
    Ai u turpėrua qė tė na lavdėrojė ne.
    Ai vdiq qė tė na shpėtojė ne.
    Ai u ngjit qė tė mund tė na marrė tek
    Vetvetja, neve qė ishim hedhur poshtė nga rėnia nė mėkat.

    Le tė japim gjithēka, le tė blatojmė gjithēka tek Ai qė dha Vetveten si Shpėrblim e Pajtim pėr ne. Ne kishim nevojė pėr njė Perėndi tė mishėruar, njė Perėndi tė dėnuar me vdekje, qė tė mundim tė rrojmė.
    Ne u dėnuam me vdekje sė bashku me Atė qė tė mundim tė pastrohemi.
    Ne u ngjallėm me Atė sepse u dėnuam me vdekje me Atė.
    Ne u lavdėruam me Atė sepse u ngjallėm me Atė.
    Pak pika Gjaku dhe rikrijuan tėrė krijimin.

    Shėn Grigor Theologu Ligjėratat e Pashkės

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Ngjitja (Shestja)

    Dhe u Ngjit nė Qiejt dhe Rri Nė tė Djathtė tė Atit

    Mbas ngjalljes, Jisui iu shfaq njerėzve pėr njė periudhė prej dyzet ditėsh. Pastaj Ai "hipi nė qiejt edhe ndenji nė tė djathtė tė Perėndisė" (Marku 16:19; shih gjithashtu Lluka 24:50 dhe Veprat 1:9-11).
    Ngjitja e Jisu Krishtit ėshtė akti final i misionit tokėsor tė shpėtimit. Biri i Perėndisė zbriti "nga qielli" pėr tė bėrė veprėn qė Ati i dha pėr tė bėrė; dhe mbasi kreu gjithēka u kthye tek Ati, duke mbartur pėrjetėsisht njerishmėrinė e plagosur dhe tė lavdėruar qė Ai mori mbi vete (Shih p.sh. Joani 17).

    Kuptimi doktrinor i ngjitjes ėshtė lavdėrimi i natyrės njerėzore, bashkimi i njeriut me Perėndinė. Me tė vėrtetė, ėshtė depėrtimi i njeriut nė thellė-sitė hyjnore pambarim.

    Tashmė ne kemi parė qė "qiejt" janė nė Bibėl shprehje simbolike pėr "mbretėrinė e Perėndisė" sė pakrijuar, jolėndore dhe hyjnore, siē dhe e ka quajtur njė nga shenjtorėt e Kishės. Tė thuash qė Jisui "u ngrit lart nė tė djathtė tė Perėndisė", siē tha Pietri nė predikimin e parė tė krishterė (Veprat 2:33), do tė thotė pikėrisht kėtė: qė njeriu u restaurua nė kungimin me Perėndinė, nė njė bashkim qė ėshtė sipas doktrinės orthodhokse, mė i madh dhe mė i pėrsosur se ai i dhėnė njeriut ne krijimin e tij fillestar (Shih Efesianėt 1-2).

    Njeriu u krijua me potencialin tė bėhej njė "pjesėtar i natyrės sė Perėndisė", duke iu referuar pėrsėri Apostull Pietrit (II Pietėr 1:4). Kjo pjesėmarrje nė hyjni ėshtė quajtur theosis (qė literalisht do tė thotė hyjnizim) nė teologjinė orthodhokse. Kjo ėshtė kryer nga ngjitja e Krishtit. Shprehja simbolike e "tė ndenjurit nė tė djathtė" tė Perėndisė do tė thotė pikėrisht kėtė. Nuk duhet kuptuar qė diku nė universin e krijuar Jisui fizik ėshtė ulur nė njė fron material.

    Letra e Hebrejve flet pėr ngjitjen e Krishtit me termat e Tempullit tė Jerusalemit. Ashtu si kryepriftėrinjtė e Izraelit hynin nė "shenjtėroren e shenjtėroreve", pėr t'i blatuar Perėndisė pėr vetveten dhe pėr popullin, ashtu edhe Krishti, Kryeprifti i vetėm, i pėrsosur dhe i pėrjetshėm, e blatoi vetveten tek Perėndia nė kryq, si Blata e vetme, e pėrsosur dhe e pėrjetshme, jo pėr veten e tij, por pėr tė gjithė njerėzit mėkatarė. Si njė njeri, Krishti hyn (njė herė e pėrgjithmonė) nė Shenjtėroren e Shenjtėroreve, qė ėshtė e vetme, e pėrsosur dhe e pėrjetshme: qė ėshtė "Prania e Perėndisė nė qiejt".

    Ne kemi njė kryeprift tė madh qė depėrtoi qiejtė, Jisuin, Birin e Perėndisė... (Hebrejtė 4:14).

    Sepse i kėtillė kryeprift duhej pėr ne, i shenjtė, i pafajshėm, i pa njollė, i ndarė veē prej fajtorėve, edhe i bėrė mė i lartė se qiejtė; I cili nuk ka nevojė si ata kryepriftėrinjtė, tė sjellė kurban pėrditė, mė pėrpara pėr fajet e tij dhe pastaj pėr ato tė popullit; sepse kėtė ai e bėri njė herė, kur pruri kurban veten e tij. Edhe pėrmbledhja e atyre qė themi ėshtė kjo; Kemi njė tė tillė kryeprift, i cili ndenji nė tė djathtė tė fronit tė Madhėrisė nė qiejt, edhe ėshtė shėrbyes i shenjtėrores edhe i tendės sė vėrtetė tė cilėn e ngriti jo njeri, por vetė Zoti (Hebrejtė 7:26; 8:1-2).

    Sepse Krishti nuk hyri nė shenjtėrore bėrė me dorė, qė ėshtė njė kopje e sė vėrtetės, por nė vetė qiellin, qė tė shfaqet para Perėndisė pėr ne (Hebrejtė 9:24).

    Po ai, pasi pruri njė kurban pėr faje, ndenji pėrgjithnjė nė tė djathtė tė Perėndisė, duke pritur deri sa tė vihen armiqtė e tij nėn nėnkėmbėsen e kėmbėve tė tij (Hebrejtė 10: 12-13, Psalmi 110:1).


    Kėshtu, ngjitja e Krishtit, ėshtė parė si hyrja e parė e njeriut nė lavdėrimin hyjnor, pėr tė cilin ai edhe u krijua. Hyrja u bė e mundur nga lartėsimi i Birit hyjnor, i cili zbrazi vetveten nė mish nje-rėzor, nė vetėblatimin e pėrkryer tek Perėndia

  15. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Gjykimi

    Dhe do tė Vijė Pėrsėri me Lavdi tė Gjykojė tė Gjallėt dhe tė Vdekurit


    Ky Jisu qė hipi prej jush lart nė qiell, do tė vijė kėshtu, sikundėr e patė atė duke vajtur nė qiell (Veprat 1:11).

    Kėto fjalė tė engjėjve, iu drejtuan apostujve kur Zoti u ngjit nė qiell. Krishti do tė vijė pėrsėri me lavdi, "do tė duket pėr sė dyti pa faj ndėr ata qė e presin pėr shpėtim" (Hebrejtė 9:28).

    Se Zoti vetė, me urdhėr, me zė krye ėngjėlli dhe me trumbetė Perėndie do tė zbresė prej qiellit, dhe tė vdekurit mė Krishtin, do tė ngjallen tė parėt; pastaj dhe ne tė gjallėt qė kemi mbetur, do tė rrėmbehemi bashkė me ta nėr retė, qė tė takojmė Zotin nė ajėr; dhe kėshtu do tė jemi bashkė me Zotin ngahera (I Thesalonikasit 4:16-17. Aposfulli i Shėrbesės sė Varrimit tė Kishės Orthodhokse).

    Ardhja e Zotit nė fund, nė mbarim tė jetėve do tė jetė Dita e Gjykimit, Dita e Zotit e parathėnė nė Dhiatėn e Vjetėr dhe e paratreguar nga Jisui vetė (p.sh. Daniel 7; Matheu 24). Koha e saktė se kur, nuk ėshtė parathėnė, as nga vetė Jisui, kėshtu qė njerėzit duhet tė jenė gjithmonė tė pėrgatitur me anė tė veprave tė mira dhe vigjėlimit shpirtėror.

    Prania e Krishtit si e Vėrteta dhe Drita ėshtė nė vetvete gjyqi i botės. Nė kėtė kuptim tė gjithė njerėzit dhe e tėrė bota janė tashmė gjykuar, ose mė saktė, tashmė jetojnė nė praninė e plotė tė kėtij realiteti - Krishti dhe veprat e tij - nga tė cilat ata do tė gjykohen nė fund. Tani me Krishtin e zbuluar, nuk ka mė justifikim pėr paditurinė dhe mėkatin (Joani 9:39).

    Nė kėtė pikė, ėshtė e nevojshme tė kujtojmė qė nė gjyqin e fundit do tė jenė edhe ata "qė rrinė nė tė majtė", qė do tė shkojnė "nė zjarrin e pėrjetshėm tė pėrgatitur pėr djallin dhe engjėjt e tij" (Matheu 25:41; Zbulesa 20). Nė kėtė rast nuk ėshtė faji i Perėndisė, por ėshtė vetėm faji i njerėzve, sepse "Sikundėr dėgjoj, gjykoj; edhe gjyqi im ėshtė i drejtė," thotė Zoti (Joani 5:30).

    Perėndia nuk "gėzohet nė vdekjen e mėkatarit" (Ezekiel 18:22), Ai "dėshiron qė tė gjithė njerėzit tė shpėtohen dhe tė vinė nė njohjen e sė Vėrtetės" (I Timoth. 2:4). Ai bėn gjithēka qė shpėtimi dhe jeta e pėrjetshme tė arrihen nga tė gjithė. Gjithēka tani varet nga njeriu. Nėse disa njerėz e refuzojnė dhuratėn e jetės nė kungim me Perėndinė, Zoti e respekton lirinė e krijesave tė Tij, tė cilėn Ai Vetė ua ka dhėnė. Perėndia i lejon njerėzit tė jetojnė "me djallin dhe engjėjt e tij" nėse ata e dėshirojnė atė. Edhe nė kėtė Ai ėshtė i drejtė dhe i dashur.

    Doktrina e ferrit tė pėrjetshėm nuk do tė thotė qė Perėndia i torturon njerėzit, as nuk do tė thotė qė Ai gėzohet nė dėnimin dhe dhembjen e popullit tė Tij, tė cilin Ai e do. Por do tė thotė qė Perėndia vazhdon t'i lejojė tė jetojnė pėrgjithmonė tė gjithė, shenjtorė e mėkatarė. Tė gjithė do tė ngjallen: "ata qė kanė bėrė mirė nė tė ngjallur jete; po ata qė kanė punuar tė liga nė tė ngjallur gjyqi" (Joani 5:29). Nė fund, Perėndia do tė jetė "gjithēka nė tė gjitha" (I Korinthianėt 15:28). Pėr ata qė e duan Perėndinė, ngjallja prej sė vde-kurish dhe prania e Perėndisė do tė jetė Parajsė. Pėr ata qė e urrejnė Perėndinė, ngjallja sė vde-kurish dhe prania e Perėndisė do tė jetė ferr. Ky ėshtė mėsimi i Etėrve tė Kishės.

    Ka shpėrthyer njė dritė pėr tė drejtin dhe e shoqėruar me njė ngazėllim. Dhe drita e tė drejtit ėshtė e pėrjetshme...
    Njė dritė e vetme le tė na ndriēojė - ajo qė ėshtė pjellė e zjarrit tė dhembshėm...

    Sepse unė njoh njė zjarr pastrues qė Krishti e dėrgoi mbi dhe, dhe Ai Vetė ėshtė quajtur zjarr. Ky zjarr heq gjithēka qė ėshtė materiale dhe e njė cilėsie tė keqe; dhe kėtė Ai dėshiron ta ndezė me tėrė shpe-jtėsinė...

    Unė njoh gjithashtu njė zjarr qė nuk ėshtė pastrues, por hakmarrės... tė cilin Ai e derdh mbi tėrė mėkatarėt... qė ėshtė pėrgatitur pėr djallin dhe engjėjt e tij... i cili buron prej faqes sė Zotit dhe do tė djegė armiqtė e Tij kudo... zjarri i pashuar qė ...ėshtė fuqia shkatėrruese, ndonėse disa mund tė preferojnė madje dhe nė kėtė vend tė kenė njė opinion mė tė mėshirshėm pėr kėtė zjarr, i denjė pėr Atė qė ndėshkon (Shėn Grigor Theologu).

    ...ata qė e gjejnė vetveten nė Gjehenė do tė ndėshkohen me kamzhikun e dashurisė. Sa mizore dhe e hidhur do tė jetė kjo torturė e dashurisė! Sepse ata qė e kuptojnė qė kanė mėkatuar kundėr dashurisė do tė pėsojnė vuajtje mė tė mėdha se ato tė shkaktuara nga torturat mė tė tmerrshme. Dhembja qė shkaktohet nė zemrėn e atij qė ka mėka-tuar kundėr dashurisė, ėshtė mė therėse se ēdo dhimbje tjetėr. Nuk ėshtė e drejtė tė thuhet qė mėkatarėve nė ferr u ėshtė mo-huar dashuria e Perėndisė... Por, dashuria vepron nė dy mėnyra tė ndryshme, si vuaj-tje nė tė dėnuarit dhe si gėzim nė tė bekua-rit (Shėn Isak Siriani).


    Kėshtu, pra, gjyqi i fundit dhe destinacioni i pėrjetshėm i njeriut, varet nėse njeriu i do apo jo Perėndinė dhe vėllezėrit e tij. Varet nėse njeriu do mė shumė dritėn se errėsirėn - ose errėsirėn mė shumė se dritėn. Varet, mund tė themi, nėse njeriu e do apo jo Dashurinė dhe Dritėn Vetė; nėse njeriu do apo jo Jetėn - qė ėshtė Perėndia Vetė; Perėndia i zbuluar nė krijimin, nė tė gjithė gjėrat, nė "mė tė voglin e vėllezėrve."

    Kushtet e gjyqit tė fundit tashmė njihen. Krishti i ka dhėnė ato me njė qartėsi tė plotė.

    Edhe kur do vijė Biri i Njeriut nė lavdinė e Tij, edhe tė gjithė engjėjt e shenjtėruar bashkė me Atė, atėherė do tė rrijė nė fron tė lavdisė sė Tij. Edhe do tė mblidhen pėr-para Atij gjithė kombet, edhe do t'i ndajė ata njėri nga tjetri, sikurse bariu ndan dhe-ntė nga dhitė, Edhe do t'i verė dhentė nė tė djathtė dhe dhitė nė tė majtė. Atėherė, Mbreti do t'u thotė atyre qė rrinė nė tė djathtė "Ejani tė bekuarat e tim Eti, trashėgoni mbretėrinė qė ėshtė bėrė gati pėr ju qė kurse ėshtė ngritur bota. Sepse pata uri, e mė dhatė tė ha; pata et e mė dhatė tė pi; i huaj qeshė edhe mė morėt nė shtėpi; isha i zhveshur dhe mė veshėt; isha i sėmurė dhe erdhėt tė mė shihni; isha nė burg edhe erdhėt tek unė."

    Atėherė tė drejtėt do t'i pėrgjigjen duke thėnė: "Zot, kur tė pamė duke patur uri e tė ushqyem? a duke patur et e tė dhamė te pish? Edhe kur tė pamė tė huaj, e tė morėm nė shtėpi? a tė zhveshur e tė veshėm? Edhe kur tė pamė tė sėmurė, a nė burg edhe erdhėm tek ti?"

    Edhe mbreti do tė pėrgjigjet e do t'u thotė atyre:"Me tė vėrtetė po u them juve, sado qė i bėtė njėrit prej kėtyre vėllezėrve tė mi mė tė vegjėl, ma keni bėrė mua."

    Atėherė do t'u thotė edhe atyre qė rrinė nė tė majtė "Ikni prej meje, tė mallkuar, nė zjarrin e pashuar, qė ėshtė bėrė gati pėr djallin e pėr engjėjt e tij. Sepse pata uri e s'mė dhatė tė ha; pata et e s'mė dhatė tė pi; isha i huaj e nuk mė morėt brenda; isha i zhveshur e nuk mė veshėt; isha i sėmurė dhe nė burg edhe nuk erdhėt tė mė shihni."

    Atėherė do t'i pėrgjigjen edhe ata, duke thėnė "Zot, kur tė pamė ty duke patur uri, a duke patur et, a tė huaj, a tė zhveshur, a tė sėmurė, a nė burg e nuk tė shėrbyem?"

    Atėherė do t'u pėrgjigjet e do t'u thotė atyre "Me tė vėrtetė po ju them juve, sado qė nuk do i bėni njėrit prej kėtyre mė tė vegjėlve, nuk ma keni bėrė mua" Edhe kėta do tė venė nė mundim tė pėr-jetshėm; edhe tė drejtėt nė jetė tė pėrjet-shme (Matheu 25:31-46).

    Krishti do tė gjykojė, jo Perėndia Atė. Krishti ka marrė fuqinė e gjykimit "sepse ėshtė Biri i Njeriut" (Joani 5:27). Kėshtu, njeriu dhe bota nuk do tė gjykohen nga Perėndia "i ulur nė njė re", siē ishte, por nga Njėri qė ėshtė njė njeri i vėrtetė, Njėri qė ka pėsuar ēdo tundim tė kėsaj bote dhe ka dalė fitimtar. Bota do tė gjykohet nga Ai qė ka qenė Vetė i uritur, i etur, i huaj, i zhveshur, nė burg, i plagosur dhe pėrsėri shpėtimi i tė gjithėve. Si i Kryqėzuari, Krishti e ka arritur drejtėsisht autoritetin pėr tė gjykuar, sepse Ai vetėm ka qenė pėr-sosmėrisht shėrbėtori i bindur i Atit qė njeh thellėsitė e tragjedisė njerėzore nėpėrmjet eksperiencės sė Tij.

    I cili do t'ia shpaguajė gjithėsecilit sipas punėve tė tij; atyre qė kėrkojnė me durim nė punė tė mirė, lavdi, nder e pėrjetėsi, Ai do t'u japė jetė tė pėrjetshme; por atyre qė grinden e nuk i binden sė vėrtetės, po i binden paudhėsisė, do tė jetė zėmėrim e tėr-bim. Do tė jetė hidhėrim e shtrėngim nė ēdo shpirt njeriu qė punon tė ligėn... po lavdi e nder e paqtim mbi cilindo qė bėn tė mira... Sepse te Perėndia s'ka tė mbajtur anė. Sepse sa mėkatuan pa ligjin, pa ligjin do tė shuhen, edhe sa mėkatuan me ligjin, me ligjin do tė gjykohen. Sepse nuk janė tė drejtė pėrpara Perėndisė ata qė dėgjojnė ligjin, por ata qė e zbatojnė do tė drejtė-sohen (Romanėt 2:6-13).

  16. #16
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Mbretėria e Perėndisė

    Dhe Mbretėria e Tij nuk do tė ketė Mbarim

    Jisui ėshtė Biri mbretėror i Davidit, pėr tė cilin u profetizua nga engjėlli nė lindjen e tij:

    Ky do jetė i madh, edhe Bir i tė Lartit do tė quhet; edhe Zoti Perėndi do t'i japė atij fronin e Davidit, atit tė tij; edhe do tė mbretėrojė mbi shtėpinė e Jakovit nė jetė tė jetėve, edhe mbretėria e tij nuk do ketė mbarim (Lluka 1:32-33).

    Nėpėrmjet pėsimeve tė tij si Krisht, Jisui arriti mbretėrimin dhe zotėrimin mbi gjithė kfijimin. Ai u bė "Mbreti i mbretėrve dhe Zoti i zotėrve", duke pasur tė njėjtin titull me Vetė Perėndinė Atė (Dhefteronomi 10:17; Daniel 2:47; Zbulesa 19: 16). Si njeri, Jisu Krishti ėshtė Mbreti i Mbretėrisė sė Perėndisė.

    Krishti erdhi pikėrisht pėr tė prurė mbretėrinė e Perėndisė tek njerėzit. Fjalėt e tij tė para janė tė njėjta me ato tė Pararendėsit, Joan Pagėzorit: Pendohuni se mbretėria e qiejve u afrua (Matheu 3:2, 4:17).

    Nėpėr tėrė jetėn e tij Jisui foli pėr mbretėrinė. Nė predikimet, si Predikimi nė Mal dhe nė shumė paravoli, ai foli pėr mbretėrinė e pėrjetshme.

    Lum tė varfėrit nė shpirt; sepse e atyre ėshtė mbretėria e qiejve.

    Lum ata qė ndiqen pėr punė drejtėsie; sepse e atyre ėshtė mbretėria e qiejve.

    Ai pra qė do zbatojė kėto porosi dhe do mėsojė ato do tė quhet i madh nė mbretėrinė e qiejve.

    Po kėrkoni mė pėrpara mbretėrinė e Perėndisė dhe drejtėsinė e tij; edhe kėto tė gjitha do t'ju shtohen juve.

    Nuk do tė hyjė nė mbretėrinė e qiejve ku-shdo qė mė thotė, Zot, Zot; por ai qė bėn dashurinė e tim Eti qė ėshtė nė qiejt (Matheu 5-7).


    Fara e sinapit, majaja, margaritari shumė i ēmuar, thesari i fshehur nė arė, monedha e humbur, rrjeta e peshkimit, dasma, banketi, shtėpia e Atit, vreshta... tė gjitha kėto janė shenja tė mbretėrisė. Jisui ka ardhur pėr tė prurė kėtė mbretėri. Dhe gjatė natės sė Darkės sė Tij tė fundit me nxėnėsit, Ai iu flet atyre haptazi:

    Edhe ju jini ata qė keni qėndruar bashkė me mua nė ngasjet e mia. Prandaj edhe unė bėj gati pėr ju njė mbretėri, sikundėr im Atė pėr mua, Qė tė hani e tė pini nė tryzėn time nė mbretėrinė time, edhe tė rrini mbi frone duke gjykuar dymbėdhjetė farat e Izraelit (Lluka 22:28-30; Ungjilli nė Vigjiljen e tė Enjtes sė Madhe).

    Mbretėria e Krishtit "nuk ėshtė e kėsaj bote" (Joan 18:31). Ai ia tha kėtė Pontit Pilat, kur po e tallnin e po luanin me tė si mbret, duke zbuluar nė kėtė pėrulje mbretėrinė hyjnore. Mbretėria e Perėndisė, nė tė cilėn Krishti do tė mbretėrojė, do tė vijė me fuqi nė fund tė kohrave kur Zoti do tė mbushė tėrė krijimin dhe do tė jetė me tė vėrtetė "i gjithė, dhe nė tė gjitha" (Kolosianėt 3:11). Kisha, qė nė doktrinėn popullore orthodhokse qu-het Mbretėrta e Perėndisė nė tokė, tashmė ėshtė dhėnė nė mėnyrė tė mistershme nė kėtė pėrvojė. Nė Kishė, Krishti tashmė ėshtė njohur, lavdėruar dhe shėrbyer si i vetmi mbret dhe Zot; dhe Shpirti i Tij i Shenjtė, tė cilin shenjtorėt e Kishės e kanė identifikuar me Mbretėrinė e Perėndisė, i ėshtė dhėnė tashmė botės nė Kishėn me tėrė hirin dhe fuqinė.

    Prandaj, Mbretėria e Perėndisė ėshtė njė Realitet Hyjnor. Ky ėshtė realiteti i pranisė sė Perėndisė ndėrmjet njerėzve, nėpėrmjet Krishtit dhe Shpir-tit tė Shenjtė. "Sepse Mbretėria e Perėndisė ...ėshtė... drejtėsi e paqtim e gėzim nė Shpirtin e Shenjtė" (Romanėt 14:17). Mbretėria e Perėndisė, si njė realitet hyjnor e shpirtėror u ėshtė dhėnė njerėzve nga Krishti nė Kishė. Ajo kremtohet dhe ne marrim pjesė nė tė, nė misteret e besimit. Pėr tė dėshmohet nė shkrimet, sinodet, kanonet dhe shenjtorėt. Ajo do tė bėhet realiteti universal, kozmik dhe pėrfundimtar i tėrė krijimit, nė fund tė kohrave, kur Krishti do tė vijė me lavdi, pėr tė mbushur tė gjitha gjėrat me Vetveten, me anė tė Shpirtit tė Shenjtė, qė Perėndia tė jetė "gjithēka nė tė gjitha" (I Korinthianėt 15:28)

  17. #17
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Shpirti i Shenjtė

    Dhe nė Shpirtin e Shenjtė, Zot, jetėbėrės, qė buron prej Atit, qė adhurohet e lavdėrohet bashkė me Atin e me Birin, qė foli me anėn e profetėve.

    Shpirti i Shenjtė ka titullin e Zotit, sė bashku me Perėndinė Atin dhe Krishtin Birin. Ai ėshtė Shpir-ti i Perėndisė dhe Shpirti i Krishtit. Ai ėshtė i pėr-jetshėm, i pakrijuar dhe hyjnor; qė ka qenė gjith-monė me Atin dhe me Birin; vazhdimisht i adhu-ruar dhe i lavdėruar me ata nė unitetin e Shėn Trinisė.

    Ashtu si edhe me Birin, nuk ka patur asnjė kohė kur Shpirti i Shenjtė nuk ka qenė. Shpirti ėshtė pėrpara krijimit. Ai del nga Perėndia, ashtu si edhe Biri, nė njė burim tė pėrjetshėm dhe tė pa kohė. "Ai buron prej Atit", nė pėrjetėsi nė njė lėvizje tė njėhershme, hyjnore dhe tė vazhdueshme (Joan 15:26).

    Doktrina orthodhokse pohon qė Perėndia Atė ėshtė origjina dhe burimi i pėrjetshėm i Shpirtit, ashtu siē ėshtė dhe i Birit. Por, Kisha pohon, gji-thashtu, qė mėnyra se si Ati zotėron dhe prodhon Shpirtin dhe Birin ndryshon, sipas ndryshimit ndėrmjet Birit qė ėshtė "lindur" dhe Shpirtit qė "buron." Janė bėrė shumė pėrpjekje nga njerėz tė shenjtė tė frymėzuar prej Perėndisė me njė pėr-vojė tė vėrtetė rreth jetės sė Tij Trinitare, pėr shpjeguar dallimin ndėrmjet burimit tė Shpirtit dhe lindjes sė Birit. Pėr ne ėshtė mjaft qė tė kuptojmė, qė ndryshimi ndėrmjet tyre ėshtė nė dallimin ndėrmjet personave hyjnorė dhe veprimeve tė Birit dhe tė Shpirtit nė lidhje me Atin dhe gjithashtu, nė lidhje me njėri-tjetrin dhe me botėn. Eshtė e nevojshme tė theksohet, qė tė gjitha fjalėt dhe konceptet rreth hyjnisė dhe Perėndisė, duke pėrfshirė dhe ato tė "burimit" dhe "lindjes", nuk mund ta japin tė plotė vizionin mistik tė Realitetit Hyjnor. Perėndia mund tė kuptohet deri diku nga njerėzit, pėrsa Ai Vetė e ka zbuluar Vetveten. Megjithatė, esenca e qenies sė Tij Trinitare mbetet - dhe do tė mbetet gjithmonė - esencialisht e pa-konceptueshme dhe e pashprehshme pėr mendjet dhe gojėt e krijuara. Kjo nuk do tė thotė qė fjalėt rreth Perėndisė janė pa kuptim, por do tė thotė qė ato nuk mund tė shprehin dot kėtė Realitet.

    Nė kėtė pikė ėshtė gjithashtu e nevojshme tė theksohet qė kishat Katoliko-Romane dhe Protestante kanė nė besoren njė shtesė, qė Shpirti i Shenjtė buron prej Atit "dhe Birit" (filioque) - njė shtesė doktrinore e papranueshme pėr Orthodhoksinė, sepse nuk pėrputhet me Shkrimin e Shenjtė dhe me vizionin Orthodhoks tė Perėndisė.

    Me pohimin e hyjnishmėrisė tė Shpirtit tė Shenj-tė, dhe tė nevojės sė adhurimit dhe lavdėrimit tė tij me Atin dhe me Birin, Kisha Orthodhokse pohon qė Realiteti Hyjnor, i quajtur gjithashtu Hyjni ose Perėndi, nė Traditėn Orthodhokse ėshtė Shėn Trinia (shih Seksionin III).

    Shpirti i Shenjtė ėshtė esencialisht njė nė ekzistencėn e tij tė pėrjetshme me Atin dhe me Birin; dhe kėshtu, nė ēdo veprim tė Perėndisė drejt botės, Shpirti i Shenjtė ėshtė nė mėnyrė tė nevojshme aktiv. Prandaj, nė tregimin e Gjenezės pėr krijimin ėshtė shkruar: "Shpirti i Perėndisė vėrtitej mbi faqen e ujrave" (Gjeneza 1:2). Eshtė i njėjti Shpirt qė ėshtė "fryma e jetės" pėr gjithė gjėtė e gjalla dhe veēanėrisht pėr njeriun, tė krijuar sipas shembėlltyrės dhe ngjashmėrisė sė Perėndisė (Gjeneza 1:30; 2:7). Nė pėrgjithėsi, nė hebraisht, Shpirti ėshtė quajtur "frymė" ose "erė" e Jahves. Ai i jep jetė gjithēkaje, "dhėnėsi i jetės" qė mban gjithė universin nė gjallėri dhe nė jetė (p.sh. Psalmi 104:29, Jobi 33:4).

    Shpirti i Shenjtė ėshtė gjithashtu, Ai qė frymėzon shenjtorėt pėr tė folur fjalėt e Perėndisė dhe pėr tė bėrė vullnetin e Tij. Ai lyen profetėt, priftėrinjtė dhe mbretėrit e Dhiatės sė Vjetėr; dhe "nė tė mbushurit e kohės" ėshtė i njėjti Shpirt qė "zbret dhe qėndron" mbi Jisuin e Nazaretit, duke e bėrė atė Mesian (tė Lyerin) e Perėndisė dhe duke e shfaqur atė si tė tillė nė botė. Kėshtu, nė Dhiatėn e Re nė epifaninė e parė (qė literalisht do tė thotė shfaqje) tė Krishtit si Mesia - pagėzimi i Tij prej Joanit nė Jordan - Shpirti i Shenjtė ėshtė zbuluar duke zbritur dhe qėndruar mbi tė "si njė pėllumb prej qiellit" (Joan 1:32; Llu-ka 3:22. Shih gjithashtu Matheu 3:16 dhe Marku 1:9). Eshtė e rėndėsishme tė vihet re, si kėtu ashtu edhe nė ardhjen e Shpirtit nė Ditėn e Rushajeve, si edhe nė pjesė tė tjera tė Shkrimeve, qė fjalėt "si" dhe "nė ngjashmėri" janė pėrdorur pėr tė shmangur ndonjė interpretim tė gabuar "fizik" tė ngjarjeve tė treguara, ku Shkrimi po flet nė njė mėnyrė simbolike dhe metaforike.

    Jisui e filloi shėrbesėn e tij publike mbas pagėzi-mit tė tij, dhe pėrnjėherė i referohet profecisė sė Isaisė rreth Mesias, direkt tek vetvetja: Shpirti i Zotit ėshtė mbi mua... (Isaia 61:1; Lluka 4:18).

    Tėrė ditėt e jetės sė Tij Jisui ėshtė "i mbushur me Shpirtin e Shenjtė" - duke predikuar, mėsuar, shėruar, pėrzėnė demonėt dhe duke kryer ēdo shenjė dhe mrekulli tė mesianisė (tė qenurit Mesia) sė tij, me anė tė fuqisė sė Shpirtit. (Lluka 4:11) Eshtė shkruar qė madje dhe vetėblatimi i tij tek Perėndia nė kryq u bė me anė tė Shpirtit tė pėrjetshėm (Hebrejtė 9:14). Dhe me anė tė tė njėjtit Shpirt hyjnor, ai dhe gjithė njerėzit me Tė, janė ngjallur prej sė vdekurish (Ezekiel 37:1-4).

    Nė ditėn e Rushajeve, Shpirti i Shenjtė erdhi mbi nxėnėsit e Jisuit nė formėn e "gjuhėve si tė zjarrit" me oshėtimėn "nė ngjashmėrinė e njė ere qė fryn me fuqi" (Veprat 2:1-4). Kėtu vemė re pėrsėri pėrdorimin e "si" dhe "nė ngjashmėrinė". Ardhja e Shpirtit tė Shenjtė nė Rushajet, ėshtė pėrmbushja finale e misionit mesianik tokėsor tė Jisuit, fillimi i Kishės sė Krishterė. Gjithashtu ėshtė pėrmbushja e profecisė sė Dhiatės sė Vjetėr qė nė kohėn e Mesias-mbret, Shpirti i Perėndisė do tė "derdhet mbi ēdo mish" (Joel 2:28; Ve-prat 2:17).
    Kisha e krishterė jeton me anė tė Shpirtit tė Shenjtė. Shpirti vetėm ėshtė garantuesi i Mbretėrisė sė Perėndisė mbi dhe. Ai vetėm ėshtė garantuesi, qė jeta e Perėndisė dhe e vėrteta e dashuria janė me njerėzit. Vetėm me anė tė Shpirtit tė She-njtė mundin njeriu dhe bota tė pėrmbushin atė pėr tė cilėn ata janė krijuar nga Perėndia. Tė gjitha ve-primet e Perėndisė ndaj njeriut dhe botės - janė prej Atit me anė tė Birit (Fjala) nė Shpirtin e She-njtė; dhe tėrė aftėsitė e njeriut pėr t'iu pėrgjigjur Perėndisė janė nė tė njėjtin Shpirt, me anė tė Birit tek i njėjti Atė.

    Shpirti i Shenjtė ėshtė Shpirti i jetės.

    Nėse Shpirti i atij qė ngjalli Jisuin rri ndėr ju, ai qė ngjalli Krishtin sė vdekurish do t'u japė jetė edhe trupave tuaj tė vdekshėm me anė tė Shpirtit qė rri nė ju (Romanėt 8:11).

    Shpirti i Shenjtė ėshtė Shpirti i sė vėrtetės.

    Por kur tė vijė ai, Shpirti i sė vėrtetės, do t'ju udhėheqė juve nė tė vėrtetėn, sepse nuk do tė flasė prej vetes, por do tė flasė sa do tė dėgjojė, edhe do t'ju tregojė juve gjė-rat qė do tė vinė (Joan 16:13; shih gjithashtu Joan 14:25; 15:26).

    Shpirti i Shenjtė ėshtė Shpirti i birėrisė hyjnore.

    Sepse sa udhėhiqen prej Shpirtit tė Perė-ndisė, kėta janė bij tė Perėndisė. Sepse s'keni marrė Shpirt robėrie, qė tė keni frikė pėrsėri, po keni marrė Shpirt birėrie, me anė tė tė cilit thėrresim "Abba! o Atė!" Vetė Shpirti dėshmon bashkė me shpirtin tonė se jemi bij Perėndie (Romanėt 8:14; gjithashtu Galatianėt 4:6)


    Shpirti i Shenjtė ėshtė prania personale e dhiatės sė re dhe tė pėrjetshme ndėrmjet Perėndisė dhe njeriut, vula dhe garantuesi i Mbretėrisė sė Perė-ndisė, fuqia dhe banimi i Perėndisė nė njeriun.

    ...ju jeni njė letėr e Krishtit, e dėrguar nga ne, e shkruar jo me bojė, por me Shpirtin e Perėndisė sė gjallė, jo nė pllaka tė gurta, por nė pllaka tė mishta tė zemrave... por tri-mėria jonė ėshtė nga Perėndia, qė na bėri tė zotė tė jemi shėrbėtorė tė dhiatės sė re, jo tė shkronjės por tė Shpirtit; sepse shkro-nja vret por Shpirti jep jetė (II Korinthia-nėt 3:2-6).
    Nuk e dini se ju jeni tempull Perėndie, edhe Shpirti i Shenjtė rri ndėr ju... Sepse tempulli i Perėndisė, i cili jeni ju, ėshtė i shenjtėruar (I Korinthianėt 3:16; gjithashtu Romanėt 6:19).
    Sepse me anė tė tij (Krishtit) kemi tė dy tė hyrėt me njė Shpirt te Ati. Prandaj s'jemi mė tė huaj e tė jashtėm, por bashkėqytetarė tė shenjtorėve dhe shtėpiakė tė Perėndisė; Sepse u ndėrtuam mbi themelin e Apostuj-ve e tė profetėve, ku guri i ēipit ėshtė vetė Jisu Krishti; mbi tė cilin tėrė ndėrtesa ėshtė e lidhur bashkė dhe rritet nė njė te-mpull tė shenjtėruar nė Zotin; mbi tė cilin edhe ju jeni ndėrtuar bashkė, qė tė rrijė Perėndia me anė tė Shpirtit (Efesianėt 2: 18-22; gjithashtu I Pietri 2:4-9).


    Nė Shpirtin e Shenjtė njerėzit kanė mundėsinė e marrjes sė ēdo dhurate nga Perėndia, tė marrin pje-sė nė natyrėn dhe jetėn e Tij hyjnore, duke bėrė ēfarė Krishti ka bėrė nėpėrmjet pėrmbushjes sė "porosisė sė tij tė re", pėr tė dashur njėri-tjetrin ashtu si ai na deshi ne, "sepse Dashuria e Perėndisė ėshtė derdhur nė zemrat tona me anė tė Shpirtit tė Shenjtė qė na ėshtė dhėnė" (Romanėt 5:5).

    Fruti i Shpirtit ėshtė dashuri, gėzim, paqtim, zemėr e gjerė, ėmbėlsi, mirėsi, besė, butėsi, vetėpėrmbajtje... Edhe ata qė janė tė Krishtit, e kanė kryqėzuar mishin bashkė me pasionet dhe dėshirat. Nėse rrojmė pas Shpirtit... ai qė mbjell nė Shpirt, prej Shpi-rtit do tė korrė jetė tė pėrjetshme (Galatia-nėt 5:22-25; 6:8).

  18. #18
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    KISHA

    Nė njė Kishė tė pėrgjithshme dhe apostolike

    Fjala Kishė kupton ata qė janė thirrur si njė po-pull i veēantė pėr tė kryer njė detyrė tė caktuar. Kisha e krishterė ėshtė asambleja e popullit tė zgjedhur tė Perėndisė, e thirrur pėr tė mbajtur fja-lėn e Tij dhe pėr tė bėrė punėn dhe vullnetin e Tij nė botė dhe nė mbretėrinė qiellore.

    Nė Shkrimin e Shenjtė Kisha quhet Trupi i Krishtit (Romanėt 12; I Kor. 10, 12; Kolosianėt 1) dhe Nusja e Krishtit (Efesianėt 5; Zbulesa 21). Gjithashtu, quhet edhe Tempulli i Perėndisė sė gjallė (Efesianėt 2; I Ptr. 2) dhe "shtylla dhe mburoja e sė Vėrtetės" (I Tim. 3:15).

    Njė Kishė

    Kisha ėshtė njė, sepse Perėndia ėshtė njė dhe se-pse Krishti dhe Shpirti i Shenjtė janė njė. Mund tė jetė vetėm njė Kishė dhe jo shumė. Dhe kjo njė Kishė, meqenėse uniteti i saj varet nė Perėndinė, Krishtin dhe Shpirtin e Shenjtė, kurrė nuk duhet tė jetė e ndarė. Kėshtu, sipas doktrinės orthodho-kse, Kisha ėshtė e pandarė, Kisha ėshtė e padukshme; njerėzit mund tė jenė brenda apo jashtė, por ata nuk mund ta ndajnė atė.

    Sipas mėsimit orthodhoks, uniteti i Kishės ėshtė uniteti i lirė i njeriut nė tė vėrtetėn dhe nė dashurinė e Perėndisė. Njė unitet i tillė nuk ėshtė themeluar nga ndonjė autoritet njerėzor apo fuqi juridike, por nga vetė Perėndia. Nė masėn qė nje-rėzit janė nė tė vėrtetėn dhe dashurinė e Perėndisė, ata janė anėtarė tė Kishės sė Tij.

    Tė krishterėt orthodhoksė besojnė qė nė Kishėn historike orthodhokse ekziston mundėsia e plotė e pjesėmarrjes totale nė Kishėn e Perėndisė dhe qė vetėm mėkatet dhe rrugėt e gabuara njerėzore (herezitė) i nxjerrin njerėzit jashtė kėtij uniteti. Nė grupet e krishtera joorthodhokse, orthodhoksėt mendojnė qė janė disa doktrina tė gabuara, qė ndryshojnė sipas grupeve dhe qė, nėse kėto pra-nohen e ndiqen nga njerėzit, do tė jenė njė pengesė pėr unitetin e tyre tė pėrkryer me Perėndinė dhe kėshtu do tė shkatėrrojnė unitetin e vėrtetė tė Kishės (p.sh. doktrina e papatit nė Kishėn Katolike).

    Brėnda unitetit tė Kishės, njeriu ėshtė njeriu i vėrtetė, ėshtė ai pėr ēfarė u krijua tė jetė dhe mund tė rritet nė jetėn hyjnore nė kungim me Perėndinė, me anė tė Krishtit dhe Shpirtit tė Shenjtė. Uniteti i Kishės nuk prishet nga koha dhe hapėsira dhe nuk kufizohet vetėm tek tė gjallėt qė rrojnė mbi dhe. Uniteti i Kishės ėshtė uniteti i Trinisė sė Lu-muruar dhe i gjithė atyre qė jetojnė me Perėndinė; engjėjt e shenjtėruar, tė drejtėt qė kanė ndėrruar jetė; dhe ata qė rrojnė mbi dhe sipas porosive tė Krishtit dhe fuqisė sė Shpirtit tė Shenjtė.

    Kishė tė Shenjtė

    Kisha ėshtė e Shenjtė, sepse Perėndia ėshtė i shenjtė dhe sepse Krishti dhe Shpirti i Shenjtė janė tė shenjtė. Shenjtėria e Kishės yjen nga Pe-rėndia. Anėtarėt e Kishės janė tė shenjtė nė masėn qė ata jetojnė nė kungim me Perėndinė. Brenda kishės tokėsore, njerėzit marrin pjesė nė shenjtėrinė e Perėndisė. Mėkati dhe gabimi i ndaj-nė ata prej kėsaj shenjtėrie hyjnore, si dhe prej unitetit hyjnor. Kėshtu, anėtarėt tokėsorė dhe institucionet e Kishės, nuk mund tė identifikohen si tė tillė, me Kishėn si tė shenjtė.

    Besimi dhe jeta e Kishės nė tokė shprehet nė doktrinat e saj, misteret, shkrimet, shėrbesat dhe shenjtorėt, tė cilėt mbajnė unitetin esencial tė Ki-shės dhe qė mund tė pohohen me siguri, si "tė shenjta" pėr shkak tė pranisė dhe veprimit tė Perėndisė nė ato.

    Kishė e Pėrgjithshme

    Kisha ėshtė, gjithashtu, e Pėrgjithshme pėr shkak tė lidhjes sė saj me Perėndinė, Krishtin dhe Shpirtin e Shenjtė. Fjala e pėrgjithshme (nė gre-qisht katholikin) do tė thotė e plotė, e tėrė, e gjithė, qė nuk i mungon asgjė. Vetėm Perėndia ėshtė i plotė dhe realiteti total; vetėm nė Perėn-dinė nuk mungon asgjė.

    Disa herė pėrgjithshmėria e Kishės ėshtė kuptuar nė kuptimin e universalitetit tė Kishės nė tėrė hapėsirėn e kohėn. Ndonėse ėshtė e vėrtetė qė Kisha ėshtė universale - pėr tėrė njerėzit, nė tė gjitha kohėt e nė tė gjitha vendet - ky universalitet nuk ėshtė kuptimi real i termit "katholikin - e pėrgjith-shme" kur pėrdoret pėr tė pėrcaktuar Kishėn. Ky term qė u pėrdor pėr tė pėrkufizuar Kishėn (qysh nė dekadat e para tė shekullit tė dytė) ishte mė tepėr njė pėrkufizim i cilėsisė se sa i sasisė. Duke e quajtur Kishėn "tė pėrgjithshme" do tė thotė tė pėrkufizosh si ėshtė ajo, d.m.th. e tėrė dhe e plo-tė, qė pėrfshin gjithēka, dhe ku nuk mungon asgjė.

    Edhe mė pėrpara se Kisha tė pėrhapej nė tėrė botėn, ajo ishte pėrkufizuar si e Pėrgjithshme. Kisha fillestare e apostujve nė Jerusalem, kishat e her-shme nė Antioki, Efes, Korinth ose Romė ishin tė pėrgjithshme. Kėto ishin tė pėrgjithshme - siē ėshtė sot ēdo kishė orthodhokse - sepse asnjė gjė esenciale nuk u mungonte atyre pėr tė qenė Kisha e vėrtetė e Krishtit. Vetė Perėndia ėshtė zbuluar i plotė dhe ėshtė i pranishėm nė ēdo Kishė, me anė tė Krishtit dhe Shpirtit tė Shenjtė, duke vepruar nė komunitetin lokal tė besimtarėve me doktrinėn e saj apostolike, shėrbesėn (hierarkinė) dhe miste-ret, duke mos dashur asgjė shtesė qė tė mund tė marrė pjesė plotėsisht nė Mbretėrinė e Perėndisė.

    Prandaj, pėr tė besuar nė Kishėn si tė pėrgjith-shme, duhet shprehur bindja qė plotėsia e Perė-ndisė ėshtė e pranishme nė Kishė dhe qė asaj nuk i mungon asgjė nga "jeta e bollshme", qė Krishti i jep botės nė Shpirtin (Joan 10:10). Duhet pohuar qė Kisha ėshtė me tė vėrtetė "tė mbushurit (plotėsia) e atij qė mbush tė gjitha nė tė gjitha" (Efesianėt 1:23; gjithashtu Kolosianėt 2:10).

    Kishė Apostolike

    Flala apostolike pėrshkruan atė qė ka njė mision, atė qė ėshtė "dėrguar" tė kryejė njė detyrė.

    Krishti dhe Shpirti i Shenjtė janė "apostolikė", se-pse qė tė dy janė dėrguar nga Ati nė Botė. Jo ve-tėm qė pėrmendet shumė herė nė Shkrimin qė Krishti ėshtė dėrguar nga Ati, dhe Shpirti ėshtė dėrguar me anė tė Krishtit prej Atit, por gjitha-shtu, thuhet haptazi qė Krishti ėshtė "apostulli... i rrėfimit tonė" (Hebrejtė 3:1).

    Ashtu si Krishti u dėrgua nga Perėndia, ashtu edhe Krishti Vetė zgjodhi dhe dėrgoi apostujt e Tij. "Ashtu si Ati mė ka dėrguar mua, edhe unė ju dėrgoj juve... merrni Shpirtin e Shenjtė", u tha Krishti i ngjallur nxėnėsve tė Tij. Kėshtu, apostujt shkuan nė tėrė botėn, duke u bėrė themeli i parė i Kishės sė krishterė.

    Nė kėtė kuptim Kisha ėshtė quajtur apostolike: Sė pari, ajo ėshtė ndėrtuar mbi Krishtin dhe Shpirtin e Shenjtė tė dėrguar nga Perėndia mbi apostujt, tė cilėt ishin dėrguar nga Krishti, mbushur me Shpirtin e Shenjtė; dhe sė dyti, Kisha nė anėtarėt e saj tokėsorė ėshtė vetė e dėrguar nga Perėndia, pėr tė dėshmuar pėr Mbretėrinė e Tij, pėr tė mbajtur fjalėn e Tij dhe pėr tė bėrė punėt dhe vullnetin e Tij nė kėtė botė.

    Tė krishterėt orthodhoksė besojnė nė Kishėn ashtu siē besojnė nė Perėndinė, nė Krishtin dhe nė Shpirtin e Shenjtė. Besimi nė Kishėn ėshtė pjesė e pohimit tė besimit tė besimtarėve tė krishterė. Kisha ėshtė nė vetvete njė objekt besimi si rea-liteti hyjnor i Mbretėrisė sė Perėndisė dhėnė nje-rėzve nga Krishti dhe Shpirti i Shenjtė; komuniteti hyjnor i themeluar nga Krishti, kundėr sė cilės "dyert e ferrit nuk do tė kenė fuqi" (Matheu 16:18).

    Kisha dhe besimi nė Kishėn, ėshtė njė element themelor i doktrinės dhe jetės sė krishterė. Pa Kishėn, si njė realitet hyjnor, mistik, shpirtėror dhe me jetėn nė misteret, nė mes tė botės sė rėnė dhe mėkatare, nuk mund tė ketė kungim tė plotė dhe tė pėrkryer me Perėndinė. Kisha ėshtė dhu-ratė e Perėndisė nė botė. Ajo ėshtė dhurata e shpėtimit, e njohurisė dhe e ndriēimit, e faljes sė mėkateve dhe e fitores mbi errėsirėn dhe vdekjen. Ajo ėshtė dhurata e kungimit me Perėndinė, me anė tė Krishtit dhe Shpirtit tė Shenjtė. Kjo dhu-ratė ėshtė totalisht, njė herė e pėrgjithmonė, pa rezerva nga ana e Perėndisė. Ajo mbetet pėrgjith-monė, deri nė mbarim tė kohės: e pathyeshme dhe e pamposhtur. Njerėzit mund tė mėkatojnė dhe tė luftojnė kundėr Kishės, besimtarėt mund tė largo-hen e tė ndahen nga kisha, por Kisha vetė, "shtylla dhe mburoja e sė vėrtetės" (I Tim. 3:15) mbetet pėrgjithmonė.

    ...(Perėndia) i vuri tė gjitha nėn kėmbėt e tij (Krishtit), edhe e bėri atė krye mbi tė gjitha nė kishė, e cila ėshtė trupi i atij, tė mbushurit e atij qė mbush tė gjitha mbi tė gjitha.

    ...sepse me anė tė atij kemi ...tė hyrėt me njė Frymė te Ati. Prandaj s'jemi mė tė huaj e tė jashtėm, por bashkėqytetarė tė she-njtorėve e shtėpiakė tė Perėndisė; Sepse u ndėrtuat mbi themelin e apostujve e tė pro-fetėve, ku guri i ēipit ėshtė Krishti; mbi tė cilin tėrė ndėrtesa e lidhur dhe e pėrmble-dhur rritet nė tempull tė shenjtėruar mbi Zotin; mbi tė cilin edhe ju jeni ndėrtuar bashkė qė tė rrijė Perėndia me anė tė Shpirtit.

    ...Krishti e deshi kishėn dhe dha veten e tij pėr atė, qė ta shenjtėrojė, duke e pastruar atė me anė tė larjes sė ujit, me anė tė fja-lės; qė ta nxjerrė atė pėrpara vetes sė tij ki-shė tė lavdėruar, pa njollė e pa rrudha apo ndonjė gjė tė kėtillė, por qė tė jetė e shenjtėruar dhe pa tė metė... Ky ėshtė njė Mister i Madh... Krishti dhe Kisha... (Efesianėt 1:21-23; 2:19-22; 5:25-32).

  19. #19
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    MISTERET

    Pohoj njė pagėzim pėr ndjesėn e mėkateve

    Mėnyra e hyrjes nė Kishėn e krishterė ėshtė me anė tė Pagėzimit nė emrin e Atit dhe tė Birit dhe tė Shpirtit tė Shenjtė (Matheu 28:19, Ungjilli nė shėrbesėn e Pagėzimit nė Kishėn Orthodhokse).

    Pagėzimi si fjalė, do tė thotė zhytje nė ujė. Ai praktikohej nė Dhiatėn e Vjetėr dhe madje edhe nė disa fe pagane, si shenjė e vdekjes dhe e rilindjes. Kėshtu, Joan Pagėzori pagėzonte si shenjė pėr njė jetė tė re dhe pendim, qė literalisht, do tė thotė njė ndryshim i mendjes, dhe kėshtu ndryshim i dėshirave dhe veprimeve, pėr t'u pėrgatitur pėr ardhjen e Mbretėrisė sė Perėndisė nė Krishtin.

    Nė Kishė, kuptimi i Pagėzimit ėshtė vdekja dhe rilindja nė Krishtin. Ai ėshtė pėrvoja personale e Pashkės pėr ēdo njeri, mundėsia reale pėr tė vdekur dhe pėr "tė rilindur" (Joan 3:3).

    A nuk e dini, se sa u pagėzuam me Krishtin, mė vdekjen e tij u pagėzuam. U varrosėm pra bashkė me anėn e pagėzimit, pėr vdckjen; qė siē u ngjall Krishti prej sė vdekurish me lavdin e Atit, ashtu edhe ne tė ecim me jetė tė re. Sepse, nėse u bėmė pje-sėtarė nė shembėllesėn e vdekjes sė tij, do tė bėhemi pjesėtarė nė ngjalljen e tij (Romanėt 6:3-5; Apostulli i Shėrbesės sė Pagėzimit, Shih gjithashtu Kolosianėt 2:12; 3:1).

    Eksperienca e pagėzimit ėshtė pėrvoja themelore e krishterė, eshtė kushti fillestar pėr tėrė jetėn e kri-shterė. Ēdo gjė nė Kishė e ka origjinėn dhe pėr-mbajtjen nė pagėzimin, sepse ēdo gjė nė Kishė bu-ron dhe jeton prej ngjalljes sė Krishtit. Kėshtu, pagėzimi pasohet nga "vula e Shpirtit tė Shenjtė," misteri i mirosjes i cili ėshtė eksperienca personale e Rushajeve (Pentekostisė). Pėrmbushja dhe plotėsimi i kėtyre mistereve themelore tė krishtera, ėshtė misteri i Kungimit Hyjnor me Perėndinė, nė Meshėn Hyjnore tė Kishės.

    Vetėm personat qė i janė zotuar Krishtit nė Kishėn Orthodhokse me anė tė Pagėzimit dhe Mirosjes, mund tė ofrojnė dhe tė marrin Kungatėn e Shenjtė nė Kishėn Orthodhokse. Kungata e Shenjtė ėshtė Kungimi Hyjnor. Si e tillė nuk ėshtė thjesht njė "mjet shenjtėrimi" pėr besimtarėt e ve-ēantė, nuk ėshtė njė mjet me anė tė tė cilit persona privatė fitojnė "kungimin" me Perėndinė, sipas ndėrgjegjeve, besimeve apo praktikave tė tyre private. Kungimi ėshtė mė tepėr njė veprim tėrė-pėrfshirės i Kungimit Hyjnor tė shumė personave, qė kanė tė njėjtin besim, tė njėjtėn shpresė, tė njėjtin pagėzim. Ai ėshtė veprimi i pėrbashkėt i shumė personave, qė kanė njė mendje, njė zemėr, njė gojė, nė shėrbim tė njė Perėndie e Zoti, nė njė Krisht dhe nė njė Shpirt tė Shenjtė.

    Tė marrėsh pjesė nė Kungimin Hyjnor nė Kishėn Orthodhokse do tė thotė tė identifikosh vetveten plotėsisht me tėrė anėtarėt e besimit orthodhoks, tė gjallė e tė vdekur; dhe tė identifikosh vetveten plotėsisht me ēdo aspekt tė Kishės Orthodhokse: historinė e saj, sinodet, kanonet dhe dogmat. Kjo do tė thotė "tė marrėsh mbi vetvete" pėrgjegjėsinė direkte dhe konkrete pėr ēdo njeri dhe ēdo gjė qė ka lidhje me traditėn orthodhokse dhe tė prakti-kosh pėrgjegjėsinė pėr jetėn e pėrditėshme tė Kishės Orthodhokse.

    Duke hyrė nė "Kungimin Hyjnor" tė Kishės Orthodhokse me anė tė Pagėzimit dhe Mirosjes, personi jeton sipas jetės sė Kishės nė tė gjitha mėnyrat e mundshme. Ai ėshtė para sė gjithash besnik me doktrinėn dhe disiplinėn e Kishės, me anė tė kungimit besnik me hierarkinė e Kishės, tė cilėt janė ata anėtarė tė Trupit, qė me anė tė misterit tė priftėrisė janė pėrgjegjės pėr mėsimin dhe praktikat e kishės; imazhet e mistereve tė identitetit tė Kishės, nė tėrė vendet dhe kohėrat. Kur dikush hyn nė bashkėsinė e martesės, qė sipas mėsimit tė Jisu Krishtit ėshtė njė bashkim pėrgjithmonė i njė burri dhe i njė gruaje, ky bashkim shenjtėrohet dhe bėhet i pėrjetshėm dhe hyjnor nė misterin e Martesės nė Kishė. Kur dikush vuan apo ėshtė i sėmurė, ai "le tė thėrrasė priftėrinjtė e Kishės" dhe "le tė luten mbi atė dhe le ta lyejnė me vaj nė emėrin e Zotit" nė misterin e Vajimit tė Shenjtė (Efqelinė) (Shih Jakovi 5:14). Kur ndonjėri mėkaton dhe largohet nga jeta e Kishės, ai kthehet nė "Kungimin e Shenjtė" tė komunitetit hyjnor, me anė tė misterit tė rrėfimit dhe pendesės. Dhe kur dikush vdes, ai kthehet tek Krijuesi i tij nė mes tė Kishės, me lutjet e ndėrmjetimet e vėllezėrve dhe motrave besimtare nė Krishtin dhe nė Shpirtin. Kėshtu e tėrė jeta e besimtarit ėshtė jetuar nė tokė me Kishėn, si njė jetė e plotė dhe e re nė Vetė Perėndinė. Kisha, e cila ėshtė prania mistike e Mbretėrisė sė Perėndisė, nuk ėshtė e kėsaj bote (Shih V. II, Adhurimi).

    Pohimi i "njė pagėzimi pėr ndjesėn e mėkateve", ėshtė kėshtu pohimi i rinimit total tė jetės sė dhė-nė njerėzve nė kishė, sepse Krishti ėshtė ngjallur.

    Nė se u ngjallėt bashkė me Krishtin, kėr-koni ato qė janė lart, ku Krishti ėshtė ulur nė tė djathtė tė Perėndisė. Kini ndėr mend ato qė janė lart, jo ato qė janė nė tokė. Sepse vdiqėt, edhe jeta juaj ėshtė fshehur me Krishtin te Perėndia. Kur tė shfaqet Krishti, jeta jonė, atėherė edhe ju bashkė me atė do tė shfaqeni me lavdi (Kolosianėt 3:1-4).


    Kėshtu, nė Kishė tėrė jeta ėshtė ajo qė fillon me rilindjen nė pagėzim, jeta "e fshehur bashkė me Krishtin te Perėndia." Tėrė misteret e Kishės sė Krishterė pėrmbahen nė kėtė jetė tė re. Ēdo gjė nė Kishė yjen nga uji i pagėzimit: ndjesa e mėkateve dhe jeta e amėshuar.

  20. #20
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,128
    Faleminderit
    65
    785 falenderime nė 643 postime
    Jeta e Amėshuar

    Pres ngjalljen e tė vdekurve.
    Dhe jetėn e ardhshme tė amėshuar.


    Kisha Orthodhokse nuk beson vetėm thjesht nė pavdekėsinė e shpirtit dhe nė mirėsinė dhe shpėti-min pėrfundimtar tė vetėm realitetit shpirtėror. Duke ndjekur Shkrimin e Shenjtė, tė krishterėt or-thodhoksė besojnė nė mirėsinė e trupit njerėzor dhe tė gjithė krijimit material e fizik. Kėshtu, nė besimin nė ngjalljen e jetės sė amshuar, Kisha Or-thodhokse nuk pret ndonjė "tjetėr botė" pėr shpė-timin, por kėtė botė kaq tė dashur nga Perėndia, tė ringjallur dhe tė lavdėruar prej Tij, dhe tė mbushur nga vetė prania e Tij hyjnore.

    Nė fund tė kohės, Perėndia do tė zbulojė praninė e Tij dhe do tė mbushė tėrė krijimin me Vetveten. Pėr ata qė e duan Atė, do tė jetė parajsė. Pėr ata qė e urrejnė atė, do tė jetė ferr. Dhe tėrė krijimi fizik, sė bashku me tė drejtėt, do tė gėzohet e do tė ngazėllohet nė ardhjen e Tij.

    Shkretėtira dhe vendet e vetmuara do tė gėzohen; shkretėtira do tė ngazėllohet dhe do tė lulėzojė me bollėk (Isaia 35:1).

    Dhe ja Unė krijoj qiej tė rinj e njė tokė tė re thotė Zoti, dhe gjėrat e mėparshme nuk do tė kujtohen dhe as do tė pėrmenden. Por gėzohu dhe ngazėllohu pėrgjithmonė nė ato qė Unė krijoj, sepse ja Unė krijoj Jeruzalemin, njė ngazėllim dhe popullin e tij, njė gėzim (Isaia 65:17-18).

    Vizionet e profetėve dhe tė apostujve tė krishterė rreth gjėrave qė do vijnė janė tė njėjtė:

    Edhe pashė njė qiell tė ri dhe njė tokė tė re; sepse qielli i parė dhe toka e parė shkoi; edhe deti nuk ėshtė mė. Edhe (unė Joani) pashė qytetin e shenjtėruar, Jerusalemin e ri, duke zbritur prej qiellit nga Perėndia, qė ishte bėrė gati posi nuse e stolisur pėr burrin e saj. Edhe dėgjova njė zė tė madh nga qielli qė thoshte: "Ja tenda e Perėndisė bashkė me njerėzit, edhe do tė rrijė bashkė me ata, edhe ata do tė jenė populli i tij, edhe Perėndia vetė do tė jetė bashkė me ata Perėndi i atyreve. Edhe (Perėndia) do tė fshijė ēdo lot nga sytė e atyre, edhe vdekja nuk do tė jetė mė; as vaj, as tė bėrtirura, as dhembje nuk do tė ketė mė, sepse tė mė-parshmet shkuan" (Zbulesa 21:1-4).

    Kur Mbretėria e Perėndisė do tė mbushė tėrė kriji-min, tė gjitha gjėrat do tė bėhen tė reja. Kjo botė do tė jetė pėrsėri ajo parajsė, pėr tė cilėn u krijua fillimisht. Kjo ėshtė doktrina orthodhokse pėr de-stinacionin pėrfundimtar tė njeriut dhe universit.

    Megjithatė, disa herė ėshtė debatuar, nėse kjo botė do tė shkatėrrohet krejtėsisht dhe Perėndia do tė krijojė ēdo gjė tė re "nga hiēi", nė njė krijim tė dy-tė. Ata qė mbėshtesin kėtė opinion mbėshteten nė njė pjesė tė letrės sė dytė tė Shėn Pietrit:

    Edhe dita e Zotit do tė vijė posi vjedhės na-tėn; nė tė cilėn qiejt do tė shkojnė me kri-smė, dhe elementet do tė treten me zjarr, edhe dheu dhe punėrat qė janė nė tė do tė digjen tej pėr tej (II Pietri 3:10).

    Meqenėse Shkrimi kurrė nuk flet pėr njė "krijim tė dytė" dhe meqenėse ėshtė dėshmuar vazhdimisht qė Perėndia e do botėn qė Ai ka krijuar dhe bėn gjithēka qė mundet ta shpėtojė atė, Tradita Or-thodhokse kurrė nuk i interpreton kėto pjesė, si dėshmi pėr asgjėsimin e krijimit tė Perėndisė. Ajo i interpreton kėto pjesė si njė metaforė pėr katastrofen e madhe qė krijimi do tė pėsojė, duke pėrfshirė madje edhe tė drejtėt, me qėllim qė gji-thēka tė pastrohet, tė lahet, tė bėhet e pėrkryer dhe tė shpėtohet. Ajo mėson gjithashtu qė ka njė "zjarr tė amėshuar" pėr tė pabesėt. Por nė ēdo rast "prova me zjarr" qė "shkatėrron tė pabesėt" nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė kuptuar nga Orthodhoksia nė kuptimin qė krijimi ėshtė dėnuar me shkatė-rrimin total, dhe pėrbuzur nga Zoti i dashur, i cili e krijoi dhe e quajti atė "shumė tė mirė" (Gjeneza 1:31; gjithashtu I Korinthianėt 3:13-15; Hebrejtė 12:25-29; Isaia 66; Zbulesa 20-22).

Tema tė Ngjashme

  1. Ėndėrrat dhe interpretimi i tyre
    Nga Drini_i_Zi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 26
    Postimi i Fundit: 13-09-2017, 03:53
  2. Simboli i shqiponjės me dy koka nė flamurin tonė kombėtar
    Nga Albo nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 461
    Postimi i Fundit: 10-06-2015, 10:36
  3. Kisha ėshtė Njė
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 29-05-2010, 11:25
  4. Permbledhje e Doktrines Shoqerore te Kishes
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 13-12-2006, 07:38
  5. DOKTRINA - Kapitulli III: Trinia e Shenjtė
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-03-2005, 22:02

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •