Close
Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 36
  1. #1
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    Illiristika - Nezir Myrta

    ILLIRISTIKA
    - nga albanologu prof. Nezir Myrta (Drillon Gega)
    Nezir.Myrta@shqiperia.com


    Diēka mbi autorin:
    Nezir Myrta (Drillon Gega - pseudonim) ka shkruar midis tė tjerash poezi me motivet - atdhedashuria, lirika, satira, erotika - tė cilat janė botuar nė tė gjitha gazetat e revistat shqipe nė Kosovė e deri ne Njujork). Mund tė pėrmendet botimi nė 1996-tėn nė Nju Jork i vėllimit poetik "Poema pėr popullin" qė pėrmban edhe poezinė "Oshėtima e Skėnderbejve"
    Ka qenė aktor (theatri popullor i Gjakovės, protagonist i dramės "Ura e Shenjtė" 87), pedagog (prof. nė Gjakovė, Istog, Prishtinė - mbi 15 vite); publicist (analist politik), zėdhėnės i pavarur i luftės ēlirimtare tė Kosovės (1990 - ?), publicist nė mjetet audio-vizuele shqiptare e tė huaja RTSH 1992... (1994- ?) nė: Njujork, Cigago, Detroit, Cunnetcicut, Florida...
    Linguist nga 1968 (i papajtuar me sllavizimin e grekizimin e linguistikės shqiptare)...
    Zotėron gjuhėt: angleze, gjermane, franceze, kroate (gjuhė amtare - shqipja). Pjesėrisht: italishten, maqedonishten, rusishten, latinishten....
    Kohet e fundit ka ofruar studimet e tij dhe per tu botuar dhe ne Internet dhe keshtu jane botuar te gjitha shkrimet me siper ne revistern Rruzull dhe pjese te tyre jane diskutuar ne forume te ndryshme shqiptaresh

     Shqipja - Illirishtja - Pellgasishtja
     Ethymologjia
     Linguistika
     Illiristika dhe Sllavistika
     Shpjegime shqipe onomasiologjike
     Shpjegime shqipe
     Ethymologjia e emrit - Germania
     Ethymologjia e fjalės - Kuniform
     Ethymologjia e emrit - Pellazg
     Origjina reale e emrit - Ilir
     Ethymologjia e emrit - Shqipja
     Ethymologjia e emrit - Albania
     Emri shqip onomasiologjik - Arbėria
     Ballkani - fjalė shqipe
     Makedhonia illire
     Ethymologjia e emrit - Epir-Epiri-Epirot
     Shpjegimi i emrit Ēamėria
     Ethymologjia e emrit - Etruria
     Ethymologjia e emrit - Thrrakia
     Ethymologjia e emrit - Dakia
     Ethymologjia e emrit - Dardania
     Etnonomi Dardhania
     Ethymologjia e emrit - Shkup
     Ethymologjia e emrit - Athina
     Thana illire
     Ethana - Ethenne - Athenne
     Realja e mythit
     Ethymologjia e emrit - Zeus
     Ethymologjia e emrit - Chronus
     Mythi mbi lahutėn

    _______________________________________

    SHQIPJA - ILLIRISHTJA - PELLGASISHTJA


    Illiristika ėshtė shkenca linguistike - AMA e Albanistikės, e cila merret me studimin dhe prejardhjen Illirishtes sė Re (Shqipes) dhe Illirishtes sė Lashtė, si Ama e Indo-europianistikės. Illirishtj
    a ėshtė bija e Pellgazishtes.
    Gjuha illire ėshtė 'burimi i pėrbashkėt' i gjuhėve (i.e.) indo-europiane, pėr tė cilėn sa kohė gjurmuan linguistėt, se tė gjitha kėto gjuhė i.e. janė simotra tė njė AME tė pėrbashkėt prej sė cilės kanė rrjedhė, si gjuhė lineare prej tė dy grupeve tė gjuhėve: s a t e m dhe k e n t u m. Shqipja dhe Sanskritishtja janė dy bija tė Illirishtės sė stėrlashtė.
    - Illiristika ėshtė Urėshprehja (Ursprache) - Rrajėshprehja nga Gjuha e Parė e Njeriut.
    - Pa Illiristikėn, nuk mund tė zhvillohen dy degėt e saj: Sllavistika e Romanistika.
    - Illiristika ėshtė gjeneza e pėrbashkėt e Indo-europianistikės.
    - Illiria ėshtė mėsuesja e Greqisė dhe e Romės - Illyria est magistra Greacia et Romana.
    - Gjuha illire ėshtė njėra ndėr Rrėnjėt e Para tė Gjuhėve Botėrore - tė Bimės sė Linguistikes Gjenerale.
    Ndėrgjegja e Botės kthjellet dhe zhvillohet pėrmes gjuhės!
    authori


    Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht sė shqiptarėt janė pasardhėsit e drejtpėrdrejtė tė illirve tė lashtė dhe illirėt janė pasardhėsit e pellgazve tė stėrlashtė. Ėshtė vėrtetuar sė Shqipja ėshtė Bija e drejtpėrdrejtė e Illirishtes sė lashtė dhe vet gjuha illire ėshtė bija e gjuhės pellgaze, pellgazgjike, pėrderisa pellgazėt (pellazgėt) janė paraardhėsit e illirėve tė lashtė!
    Pra, Illirishtja ėshtė Ama e Shqipes ballkanike dhe pėrderisa ekziston sot Shqipja e Vjetėr dhe e Re e sotme, si bija e gjuhės illire, atėherė nuk mund tė jetė gjuhė e vdekur Illirishtja, pėrderisa flitet sot nė fill tė mijėvjeēarit tė Trėtė. Gjuhė e vdekur ėshtė ajo gjuhė qė mė nuk flitet nga njė popull, qė asaj i pėrket, kurse sot Shqipja flitet e shkruhet dhe nuk mund tė jetė gjuha illire si gjuhė e vdekur pėrderisa Bija e vetme e saj Shqipja sot ėshtė gjuhė e gjallė dhe shqiptarėt si i vetmi popull i patjetėrsuar illirian, janė popull i gjallė ballkanik. Kėshtuqė, ėshtė ide shumė e gabuar se gjuha illire tė saksionohet si gjuhė e vdekur me: tokarishten, hetitishten, frigishten, poashtu, greqishten e Vjetėr e latinishten etj. qė sot numrohen vetėm si dy gjuhė shkencore... Gjuha illire ėshtė gjallė e Shqipen e Vjetėr, apo nė Illirishten e Re, nė Fonetikėn Historike dhe Morfologjinė Historike tė Shqipes sė sotme ballkanike.
    Shkenca linguistike e cila merret me studimin e Albanistikės, si Ama e Albanistikės, shkenca paraalbanistike ėshtė I L L I R I S T I K A.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike paraalbanistike - Ama e Albanistikės e cila merret me studimin dhe origjinėn e Shqipes sė Vjetėr ballkanike, me prejardhje nga Illirishtja e lashtė.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike paraalbanistike e cila merret me studimin dhe origjinėn linguistike tė Illirishtes sė lashtė, si Ama e Shqipes sė Vjetėr dhe prejardhjen e saj direkte nga gjuha pellgase (pellazge), si gjuhė pellgazgjike, apo nga Pellgasishtja e stėrlashtė, si gjuha e 'popullit tė pellgut tė ujit', qė njihet gjuhėsisht, duke u munduar tė pėrcaktohet shkencėrisht nga 'bulėza' si lulėzim i gjuhės e kulturės njerėzore. Por, vet fjala - pellaz-pellazgjike, si alternim morfologjik i vet fjalės, vie direkt nga Shqipja e Vjetėr, nga fjala PELLG-PELLGU-PELLGJET, qė spjegohet si pellgu i ujit, qė vetėm Shqipja ka mundėsi reale ta spjegojė.
    Pra, Shqipja, si bija e Illirishtes dhe mbesa e Pellgasishtes sė stėrlashtė, tė 'popullit tė pellgut tė ujit', sot ka fuqi spjegimi, pėrmes rrėnjėve tė veta gjuhėsore tė vjetra, gati gjithė zbėrthimin fonetik e morfologjik tė antikuitit (antikitetit) linguistik botėror.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike paraballkanike dhe paraeuropiane, ku gjen spjegim nė Linguistikėn indo-europiane, apo nė Indo-europianistike tė sotme, si degė e trungut tė Linguistikės gjenerale, tok me Sllavistikėn dhe Romanistikėn e sotme, pėrbėn esencėn linguistike tė gjuhėve indo-europiane.
    Illiristika - Ama e Albanistikės sė sotme, prejardhjen e vet e ka direkt nė Pellgazistikėn e stėrlashtė, qė mund tė jetė njėra nga rrėnjėt kryesore tė Linguistikės gjenerale.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike indo-europianistike dhe pellgazistike e fillit tė gjuhėve tė para botėrore, deri tek Gjuha e Parė e Njeriut mbi Tokė, qė njihet gjuha kuniformė (Cuneiform Language)- shkrimi i gjuhės nė formė - kuni - skripti i guhės nė formė kuni, qė plotėsisht, ashtu duken germat e gjuhės sė parė kuniformė - forma e kunit.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike paraballkanike e cila kėrkohėt, studjohet, gjurmohet, zanafillohet vetėm pėrmes Shqipes sė Vjetėr, si bija e vetme e saj e mbetur gjallė e veēantė, origjinale nga tė gjitha gjuhėt tjerė i.e. simotra.
    Illiristika ėshtė shkenca linguistike i.e. qė pėr ta njohur, gjurmuar, studjuar, gjeneralizuar, analizuar e sintetizuar gjuhėsisht dhe pėr ta vėrtetuar shkencėrisht, mėsė pari shkenctari duhet tė jetė shqiptar, ta njeh fuqishėm me rrėnjė Fonetikėn Historike dhe Morfologjine Historike tė Shqipes sė Vjetėr, si gjuhė amtare, duhet ta ndjejė e ta njohė me themel gjuhėn popullore tė Vjetėr shqipe dhe gjeohistorinė linguistike tė saj, qė tė jetė njė illirolog i vėrtetė, qė do tė ndihmonte shkencėn linguistike nė pėrgjithėsi.
    Shqipja e Vjetėr ėshtė i vetmi burim i sigurtė gjurmimi, pėrmes dy dialekteve tė saj tė lashta: Gegnishtes dhe Toskėrishtes, ku pa njohjen e mirėfilltė, nuk mund tė bėhet asnjė vėrtetim shkencor linguisik, nė Linguistikėn
    Komparative si shkencė e themeluar nė shek.XIX-te dhe nė Linguistikėn gjenetike si shkencėn e sotme moderne.
    Illiristika ėshtė udha, shtegdalja, vau linguistik, pėr tė dalur nė fushė tė Indoeuropianistikės, drejt studie tė pėrgjithshme tė Linguistikės gjenerale.

    Idoeuropianistika - shkenca linguistike e familjes sė madhe tė gjuhėve indo-europiane, pėrkundėr pėrpjekjeve tė mėdha e tė parreshtura tė filologėve e linguistėve tė mirėfilltė, tė kohėve tė shkuara e tė sotme, pėr ta krijuar si formė shkencore argumentuese, si degė nga trungu i gjuhėve tė para, deri tek gjuha e parė (Ursprache) Urshprehje e njerėzimit - nuk mund tė mendohet, as tė shkojė mė tutje pėrpara pa - Illiristikėn, shkencėn e parė paraballkanike dhe paraeuropiane, qė rrėnjėt e saj gjinden nė prejardhjen e Sanskritishtes sė lashtė e deri tek Gjuha e parė e Njeriut!
    Edhe shkencat e sotme linguistike: Linguistika komparative dhe Linguistika gjenetike, ku mendohet se studimi i gjuhėve e aspekte krahasimtare fonetike e morfologjike tė gramatikave tė gjuhėve i.e. nė tė ardhmen do tė mund tė na ēojė drejt njė gjuhė paraardhese tė gjuhėve tė sotme i.e. deri tek 'burimi i pėrbashkėt' dhe do ta ndriēonte shumė mė mirė nė shumė anė shkencore (para)historinė e njerėzimit as kėto nuk mund tė mendohen pa Illiristikėn.
    Pas tė githa gjurmimeve tė deritashmė linguistike duke u munduar tė gjindet ai 'burim i pėrbashkėt' i gjuhėve i.e. pėrmes krahasimit e gjenetikės sė tingujve, diftongjeve, rrokjeve, pėrmes gramatikave historike tė gjuhėve i.e. - Linguistika indo-europiane, apo Indo-europianistika, erdhi deri nė atė pikė nė udhėkryq historik, tė logjikės krahasimtare dhe gjenetike, se cila gjuhė e lashtė mund tė jetė ai 'burim i pėrbashkėt'? Edhe G.V.Lajbnitzi shkroi:"tė gjitha kėto gjuhė rrjedhin nga njė burim i pėrbashkėt" dhe derisot ende nuk u dijt se ku ndodhet, ai burim i pėrbashkėt i kėtyre gjuhėve.
    Nėse bėhet njė krahasim i vėrtetė shkencor nė mes tė gjuhėe i.e. e mė gjėrė, nė pikat mė kritike tė Linguistikės gjenerale, me argumente tė pakontestueshme shkencore - Illirishtja e lashtė ėshtė burimi i pėrbashkėt i kėtyre gjuhėve i.e. e me gjėrė.
    Pėr ta justifikuar kėtė mendim tė madh shkencor, me baza vėrtet shkencore, tė burimit tė gjuhėve i.e. sot ekzistojnė prova e argumente tė shumėta tė pagjurmuara historiko-gjuhėsisht, apo tė paparaqitura drejtė e guximshėm nė elaboratin indo-europianistik (apo shumėkush nuk ka dashur tė vie deri tek burimi i pėrbashkėt) apo duke mos e njohur vet Shqipen e Vjetėr -Ilirishten e Re, qė rrjedh pandėrpremje prej (para)historisė e deri me sot, tek shqiptarėt ballkanik.
    E vėrteta qėndron nė faktin sė vet shqiptarėt ka qenė dashur, qė tė parėt ta gjurmojnė kėtė burim tė pėrbashkėt gjuhėsh i.e. Por, fajet i ka robėria shekullore e shqiptareve nėn pushtime tė tjerėve pėrrreth e tė largėt...
    Shkenca e vėrtetė e njė populi ėshtė edhe shkenca e vėrtetė e tjerėve dhe vet shkenca e vėrtetė e njerėzimit dhe ansjelltas...
    Illirėt pellgazgjik sipas rezultatėve arkeologjike "tė cilat nė Egjee dhe nė Azi tė Vogėl, supozojnė praninė e njė elementi paragrek dhe paraindoeuropian, duke pėrcaktuar me njė lashtėsi tė madhe, respetivisht nė mijėvjeēarin e Trėte p.e.s. " thotė, M.V.Grashanini (N.S.XI(1957).
    Dardhanėt janė me prejardhje Trojane, e Trojanėt janė illirėt "dihet sė nė territorin e Troadės (Trojės) nė jug tė Hellespontit, shtrihej njė krahinė me emrin Dardhania, qė thirrej sipas emrit tė qytetit dardhan, afėr Hillionit dhe Abidhosit" thotė Apollodori III 12.
    Rudolf Malten, Aineias, thotė:"shtegėtimet prej Azisė nė Europė, tė illirėve, spjegojnė bredhjet e Heneut (Eneut) dhe heronjve tjerė Trojanė, sikurse janė: Paridi, Hektori, Priami, Anhisi, Asaraku, tė cilėt kishin prejardhje ballkanike dardhane."
    Herodoti, vep. II 49 shkroi:"Bredhja e Kadmit (birit tė mbretit fenikas, Agenorit e Telefasės) i cili ėshtė konsideruar si themeluesi i Thebės nė Beotii dhe qė solli nė Helladė kultin e Dionisit nga Egjipti, Kadmi ishte duke kėrkuar motrėn e vet tė humbur Europėn, me urdhėrin e babait tė tij Agenorit. Kadmi u bė mbret i fisit illir Henhellej (Enhellej)- Hellada."
    Straboni, VII 5,7. Plini, NH III, Papazoglu, shkroi:"Dardhania kishte dy fise: Galabrėt, qė formuan Kalabrinė e sotme dhe Daunėt nė Apullii, ku nga lėvizjet dardhane nė Apenine, nė territoret e Kalabrisė dhe Apullisė, kanė banuar fiset illire: Mesapėt e Japygėt, Paunėt e Venetet, qė ishin vendosur atje nga territoret e Ballkanit. Nė Apenine gjindet elementi etno-kulturor dardhan." Ky fakt shkencor na vėrteton lashtėsine e emrit - Ballkan historikisht.
    Kėto fakte tregojnė sė lėvizjet dardhane-illire ishin nga Azia e Afrika pėr nė Europė, si lėvizje paraeuropiane, kur duhej emėrtuar vet emri Europa.
    Nė fund tė shek. XVIII, derisa ende nuk ishte krijuar Linguistika Komparative, kur studimet arkeologjike, etnografike dhe antropologjike, ishin nė fazėn e formulimit esencial shkencor tė Shqipes, pėr tė ia caktuar vendin e saj nė grupin e gjuhėve i.e. meritė tė veēantė kanė: Lajbnitzi dhe Thunmanni. Ata gjatė studimeve tė tyre, jo qė kishin pėr qėllim, tė kėrkoje njohuri formale pėr gjuhėn shqipe, por qėllimi i tyre ishte tė fitojnė theori tė pėrbashkėta tė tyre gjuhėsore, qė tė mbronin Indoeuropianistikėn, e cila mė vonė u shėndrrua nė Indo-germanistikė...
    Filloi krahasimi i strektures gramatikore krahasimtare, morfologjike, fonetike, leksikografike tė gjuhėve tė familjes i.e. Kur nisi tė ngritet Linguistika Komparative, Uiliam Xhonsi, filloi mė 1786, duke krahasuar ngjashmėrinė gramatikore dhe leksikore tė tri gjuhėve tė vjetra: sanskritishtes, greqishtes dhe latinishtes, erdhi nė pėrfundim, sė ato tri gjuhė "mund tė kenė dalė nga njė burim i pėrbashkėt, i cili burim mbase nuk ekziston mė". Tash si mund te jetė njė burim i pėrbashkėt i atyre tri gjuhėve tė lashta dhe mos tė ekzistojė sot...pėr cilėn gjuhė si burim tė pėrbashkėt e kishte Xhonsi fjalėn? Cila gjuhė parasanskrite, paragreke e paralatyine do tė kishte ekzistuar, pėrveē Illirishtes sė lashtė? Burimi ėshtė shterrur e rrjedhat rrjedhin? Nuk ka rrjedha pa burim.
    Zbulimi i Xhonsit vazhdon - "pėr arsye tė njėjtė ndonėse, jo aq tė fortė, mund tė mendohet sė si Gotishtja dhe Keltishtja, anipse tė pėrziera me njė idiome krejtė tė ndryshme, kanė tė njėjtėn prejardhje me Sanskritishten, po kėsaj familje gjuhėsh mund t'i shtohet edhe persishtja e Vjetėr..." Vet kjo "pėrzierje me njė idiome krejt tė ndryshme" duhet kėrkuar nė Illirishten e lashtė, sepse derisot ėshtė menduar dhe mendohet sė kjo ėshtė njė gjuhė e vdekur...
    Prej tė gjitha studimeve derisot nuk ka asgje konkrete, tė vėrtetuar shkencėrisht, lidhur me pėrcaktimin e vendit tė Shqipes nė familjen e gjuhėve i.e. por, vetėm njė theksim ėshtė bėrė se "Shqipja ka elemente tė tė dy grupeve tė gjuhėve satem dhe kentuum. Dhe pėr kėtė nuk paska mundur tė pėrcaktohet Shqipja nė asnjėrin grup gjuhės i.e.
    Po sikur Shqipa e Vjetėr, t'i spjegojė vet emėrtimet e vet grupeve tė gjuhėve - satem e kentuum, si dhe tė vet Sanskritishtes?
    Substrati paragrek, qė fillimisht mund tė njihet si substrat illirian, filologu, H. Krahe, nė vepren 'Die alten ballkanillyrischen geographischen Namen, 9-11, shkroi:"ky substrat paragrek egjean ėshtė i karakterit indo-europian, e tregon edhe fakti sė koha e formimit dhe diferencimit etnik illir, i cili tashmė ėshtė vendosur nė Gadishullin Ballkanik, bie reth vitit 2000 P.K. rrezistenca e tyre kundėr romakeve ishte e pashoqe sepse kėta illire nuk u asimiluan. Pėr njė shtrirje kaq tė lashtė, tė illirėve ballkanik, flasin edhe emrat qė flasin pėr sufiksat 'issa', qė janė dėshmuar nė gjithė Gadishullin Ballkanik, siē janė: Lissus, Cissus, Gissus, Naissus, Idassa, Issa, Assus, Mollossus, Orgessus, Panayassus etj. Ky fakt flet kjartė pėr rolin e elementit paleo-ballkanik nė formimin e etnisė illire."
    Ndėrsa, duke folė pėr pamundėsine e spjegimit tė saktė tė methodave linguistike tė kohės, R. Katiciqi, nė recensionin e tij (Giacomo Divoto,Origini IndEuropee) thekson:"Methodat e hulumtimeve linguistike ende nuk janė pėrpunuar saktė, kėshtuqė orvatjet gjurmuese, kanė mbetur nė trajta shumė primitive, e nė bazė tė njė situate tė tillė, u janė hapur dyert koncepteve aprioriste, siē janė nordizmi dhe mediterranizmi tė inspiruar me aktualitetin e tepėrt tė mentalitetit politik", i cili mentalitet deri sot e kėsaj dite i cėnon tė drejtat shkencore albanistike dhe illiristike, qė pengojnė mundėsinė e spjegimit tė Onomasiologjise ballkanike...
    Nė Ballkanin illirik europian, padrejtėsia mė e madhe iu ka bėrė gjuhės shqipe dhe gjuhės paraardhėse tė saj - gjuhės illire - Illirishtes, Amės sė Shqipes, vet gjuhės, kulturės dhe diturise illiriane, si themeluese e Linguistikės i.e. Gjuha shqipe ėshtė bija e gjuhės illire, gjuha e illirėve tė lashtė paspellgazgjik, kjo gjuhė hyjnore hyllire, anipse e vėrtetuar sipas Linguistikės i.e. pėr shumė shkaqe, gjuha e illirėve tė lashtė dhe historiografia e tyre ballkanike, si historiografia paraeuropiane, sot duket se mbeti - epoka parahistorike e njerėzimit. Pėr tė dalur nė shesh e vėrteta shkencore mbi Illirishten dhe vendin e saj nė Linguistikėn i.e. dhe nė Linguistikėn gjenerale, barra mė e vėshtirė i ka mbetur dhe i mbetet studjuesit shqiptar, qė ta ndihmojė me vėrtetėsi ndriēimin e lashtėsisė, se cila ėshtė ajo llama illire...qė dikur ndriēonte boten.

    [B]

  2. #2
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    Ethymologjia

    Ethymologjia


    PREJARDHJA e fjalės - ETIMOLOGJIA
    Fjala ETIMOLOGJIA, si fjalėformim, fjalė e pėrbėrė (kompozitė) e njohur nė shkencėn e Gjuhėsisė (Linguistike), qė spjegon, emėrtimin e Degės sė Gjuhėsisė, e cila studjon prejardhjen e fjalėve tė njė gjuhe, duke u mbėshtetur nė historinė e saj dhe nė mbėshtetje e lidhje me gjuhėt tjera - sot ėshtė fjalė e papėrcaktuar shkencėrisht, si (gr.etymon = i vėrtetė, logos=fjalė). Fjala ETIMOLOGJIA edhe pse me falsifikime gjuhėsore ėshtė munduar tė na japi njė spjegim pėr tė vėrtetėn e fjalės, nuk qėndron para faktit shkencor, sė ajo ka tė bėjė me prejardhjen e saktė tė njė fjale, nga njė gjuhė e parė, paraardhėse e saj.
    Vet fjala ETIMON, si "i vėrtetė" burimin, rrjedhėn origjinale linguistike e ka nė ATĖ qė THEN LOGJIKĖN ME njė tė vėrtetė SHKENCORE, qė ėshtė diēka mė thellė logjikisht, pėr tu thyer njė logjikė e thėnė, a e pėrthėnė, me njė vėrtetėsi tė re shkencore, e qė nė fakt ėshtė njė ethymologji, njė logjikė e thyer shkencėrisht me njė tė vėrtetė tė re, mė tė thellė, mė tė largėt nga njė gjuhė paraardhėse, kuptohet nė lidhje me gjuhėt tjera - E THYEME logjikė - E THYER LOGJIKA - LOGJIKA E THYER E PREJARDHJES sė njė fjalė ME njė vėrtetėsi tė RE HISTORIKO-LINGUISTIKE!
    Fjala ETIMOLOGJIA (etimologia, sllavistike; etymology, romanistike) edhe nė gjuhėn e njėsuar letrare shqipe tė sotme, nė tė gjitha nivelet e shkencės sė Gjuhėsisė Shqiptare (Albanistikės)- iu ka pėrshtatė gjuhėve sllave e romane, pasi ato vetiu nuk kanė mundur ta pėrcaktojnė shkencėrisht derisot dhe kėshtu ka mbetur edhe nė Shqipen si emėrtim i papercaktuar. Kjo fjalė, iu ka pėrshtatė gjuhėve sllave - Sllavistikes me direktivat e saj tė njohura, mė shumė sė sa e thotė tė vėrtetėn historike tė vet shprehjes gjuhėsore tė saj, ashtu sikundėr janė sllavizuar shumė terma e terminologji tjera shkencore, pikėrisht edhe nga greqishtja e vjetėr nė gjuhėt sllave edhe pse vet tė gjitha ato gjuhė sllave janė si gjuhė greke!
    Fjalėformimi ETIMOLOGJIA, si nistorja e njė shkencė linguistike, derisot mė me vėrtetėsi, mė realisht ėshtė thėnė e shkruar nė gjuhėt romane - nė Romanistike - ethymologie, etymology, sesa nė vet shprehjen gjuhėsore tė saj nė vet gjuhėn e sotme shqipe nė Albanistikė! Nė gjuhėn greke si ETYMOS ėshtė falsifikuar nga gjuha illire ETHYMUS, ETHYMIS, vetėm pėr tė mos mund tė vėrtetohet shkencėrisht, si logjikė e thyer e njė theze tė pėrparshme, me njė thezė tė re shkencore, pėr ta saktėsuar tė vėrtetėn historike tė prejardhjes sė njė fjalė.
    Kėshtu, nė kemi nė gjuhėt romane (etymology, ethymologie), qė ėshtė me afėr realitetit gjuhėsor tė vet fjalėformimit (kompozitės) ETHYMOLOGJIA.
    Le tė thonė sot e gjithmonė grekėt nė gjuhėn e tyre qė e mendojnė, vėrtet, tė tyre - etymos=i vėrtetė, por ekziston njė e vėrtetė mė e madhe, qė then njė tė vėrtetė tė deritashme.
    Pėr shumė shkaqe tė tilla edhe vet Sllavistika iu ka shmangur Gjuhėsisė falsifikatore greke dhe nuk e njeh si burim tė linguistikės sė tyre, si Hellenistike, qė e mendojnė grekėt, ashtu sikundėr nuk ėshtė pranuar vet emėrtimi i Greqisė, me emrin - Hellenicos, por (Grcka, sll. Griecheland, ger. Greece, ang)...
    Duke iu pėrshtatur Gjuhėsisė sllave (dhunshėm me direktiva) - dhe akcentit apo theksimit tė gjuhėve tė tyre, nė mungesė tė dy tingujve - TH, Y, TH-tokzanorja T+H dhe zanorja Y, si mungesė e kėtyre tingujve nė gjuhėt sllave, ku ėshtė TH=T, y=i, vet fjalėformimi ETHYMOLOGJIA ėshtė folur e shkruar edhe nė vet Shqipen si ETIMOLOGJIA (pėr ndryshim nga gjuhėt sllave, vetėm me alternimin e tingullit G=GJ - etimologija, sll. nė etimologjia, shqip, si njė shqipėrim i thjeshtė.
    Fjalėformimi (kompozita) ETIMOLOGJIA, prejardhjen e vet gjuhėsore e ka nė gjuhėn skipe illire, nė gjuhėn illire tė stėrlashte paraballkanike dhe paraeuropiane, para i.e. e cila mund tė spjegohet me gjuhėn e vjetėr shqipe. Kompozita illire, e skipes illire (skypas), duke u deshifruar a zbėrthyer nė gjurmimin e saj gjuhėsor: morfologjik e fonetik.
    Kompozita ETHYMOLOGJIA ETHYMOLOGIA kur zbėrthehet nė pjesėt e saja ne: rrėnjė fjalėsh, rrokje, diftongje e tinguj na del kėshtu:
    E + THYM + O + LOG + I + A = ETHYMOLOGIA
    E = nyje e parme e foljes shqipe E THYME (Shqipja e Vj)
    THYM = folja shqipe e vjetėr THYME, emėr THYMJA
    O = ėshtė lidhėza alternuese qė lidhė dy rrėnjėt e fjalėve (sikur tė bi+o, fil+o),
    LOG = logu (llogu), prova, njohja, sprova, studimi
    I = sufiksi nė trajtėn e pashquar tė emrit - ethymologi
    A = sufiksi nė trajtėn e shquar tė emrit
    Kėte pėrcaktim shkencor tė fjalėformimit ETIMOLOGJIA sot ka fuqi linguistike ta spjegojė Shqipja e vjetėr apo Illirishtja e Re, si SKIPE ILLIRE, pra, folja E THYME, si rrėnjė E THYM, folje shqipe illire - THYMJE, THYMJA, E THYME, E THYMJA, nė dialektin e Gegėnishtes sė vjetėr, flitet sot nė pjesėn Veriore tė Shqipėrisė, mbi lumin Shkumbin, qė ndan dy dialektet...ka kuptimin e Shqipes sė sotme - e thyeme, e thyer, si folje, nga folja - me thye, pėr tė thyer.
    Sot folja gege, - me thy (me thye), si mbiemėr - e thyme, (i thyme, e thyme, tė thyme, si emėr - thymja, i thymi, e thymja, tė thymit) - dhe folja toske: pėr tė thyer, thyer,(i,e,te thyer), tingulli apo zanorja E, vie pėr shqiptim dialektor, ku nga rrėnja e foljes THY, ėshtė marrė vetėm si formė modernizimi gjuhėsor, nga E THYME, nė E THYEME-E THYER, e rrėnja e fjalės ėshtė THY (theksimi i gjatė i zanores Y).
    Folja gege e vjetėr - ME THY, (me thye), THYMJA emėr, E THYME mbiemėr, E THYMJA, kjo rrėnjė shqipe illire - THY, formoi shumė fjalėformime tjera shqipe sikurse janė: mbėrthye, shpėrthye, mbėrthimi, shpėrthimi, shpėrthy-e, shpėrthe (ti), i,e tė, mbėrthyem, mbėrthyer, krahthyme, dorėthyme, zemėrthyme, shpirtthyme, krythyme, shtatthyme, ashtthyme, kambthyme, brijthyme, rrugėthyme (kur then rrugėn), apo si emra: i mbėrthymi, i shpėrthymi, krah-thym-i-e-ja-it-et-te, dorė-thymi, zemėr-thymi, shpirt-thym-i-ja-e-it-et-tė, kamb(ė)thym-i-e-ja-it-et-te, kry-thym-i-ja-it-et-tė, shtat-thym-i-a-tė(ėt),asht-thym-i-e-ja-tė(ėt), dorė-thym-i-ja-ėt-tė, rrugė-thym-ė-ja-ėt-it etj.
    Kemi shprehjet shqipe tė vjetra nga rrėnja THY-E THYM - udha e thyme; ma ke thy zemrėn; ma ke thy shpirtin; zemėr e thyme; Degė e thyme; gotė e thyme; dashuri e thyme; e thyme n'dorė, e thyme n'kambė, e thyme n'qafė; e thyme n'palcak tė qaf's; e thyme n'kohė; e thyme n'moshė; e thyme n'zemėr; e thyme n'shpirt; fjala e thyme; besa e thyme; theoria e thyme; ushtri e thyme; e thyme; e pathyme; e pathyshme; i,e,te pathyme-i-et-te; kapėrthy-e-m-mja-mi-mit-mėt; i'e'te'pathyshmėt, i,e,te pathyshmit; e thymja; e pathymja (e thyshmja, e pathyshmja) etj.
    Nėse analizojmė foljen shqipe gege E THYME, si emėr E THYMJA, si nė zgjedhimin e foljes nėpėr vetat gramatikore, ashtu edhe nė lakimin si emėr nėpėr rasat gramatikore tė njėjėsit e shumėsit tė shqipes - sikur e kemi nė rasat dhe trajtat (tė pashquar e tė shquar), nė njėjėsin e shumėsin, - por nė dialektin e Gegenishtes sė vjetėr tė Shqipes, del kėshtu:
    E THYME, THYMJA gegė shqipe
    rasat - trajta e pashquar - trajta e shquar - njėjėsi
    Emn. Nom. (nji) e thyme
    Gjin.Gen. i,e,tė,(nji) e thyme
    Dhan. Dat. (nji) tė thymje
    Kallx. Akuz. (nji) tė thyme
    Thirr. Vok. O e thyme
    Rrjedh. Lok. prej (nji) tė thyme-je
    apo: e thymja - thymja, i,e,tė,thymes; tė thymes; tė thymen; oj e thyme; prej tė thymes, nėpėr rasat gramatikore ėshtė si trajtė e shquar.
    Fjala shqipe si folje, E THYME, e thymja (gege); e thyer, e thyrma (toske); ka kuptimin e thymjes - thyerjes, dhe vie nga folje gege - ME THY, me thye apo pėr tė thyer (tosk)- kurse nė fjalėformimin ETHYMOLOGJIA - rrėnja e parė ETHYM-O ka kuptimin e thyemjes-thyerjes sė njė theorie, apo tė thyemjes-thyerjes sė disa theorive, me njė theori tė re tė vėrtetė shkencore, kur ėshtė fjala nė studimin e prejardhjes a origjinės sė njė fjale tė njė gjuhe, duke u mbėshtetur nė historinė morfologjikė e fonetike tė saj, e nė lidhje me gjuhėt tjera, pėrreth apo tė largėta - pėr ta dhėnė njė pėrfundim tė ri shkencor.
    Pra, fjala, kuptimi ėshtė pėr ta thyer njė thezė mendimi tė origjinės sė njė fjalė, nė kuptimin e drejtė me tė vėrtetė shkencor, duke ardhė deri tek njohja sa mė reale, sa mė e vėrtetė, e prejardhjes sė njė fjale apo fjalėformimi (kompozite) apo tė njė togfjalėshit, por qė janė nė interes tė shkencės, pėr tu shkruar sa mė me vėrtetėsi historiko-gjuhėsore.
    Kur thehet njė theori e papėrcaktuar mirė nė mėnyrė shkencore, drejtė me njė theori tė re, kur e spjegon me vėrtetėsi, saktėsi prejardhjen e njė fjalė, kuptimin e prejardhjes sė njė fjalė, respektivisht fjalėformimin e kompozitės ETHYMOLOGJIA, qė si shprehje shqipe ėshtė E THYME LOGJIKA, logjika e thyme, logjika e thyeme-e thyer, Ethymologjika, studimi i thyme-i thyer, prova e thyme-e thyer, e pėrcakton vet shkencėn nė fjalė ETHYMOLOGJIA.
    ETHYMOLOGJIA e fjalės - L O G (LOGOS)
    Fjala LOG shqipe, gege (dardhane- skipe-skype-skypas) qė ėshtė fjalė paragreke, kjo fjalė shqipe-illire LOG - LOGU njėjėsi i emrit dhe LOGJE - LOGJET shumėsi i emrit, si trajta tė pashquara: LOG, LOGJE dhe si trajta tė shquara: LOGU, LOGJET, janė tė gjuhės skipe illire - tė Shqipes illire paragreke.
    Fjala LOG ėshtė kuptimi i shprehjeve dardhane illire, si vend prove, sprovimi tė aftėsive tė njeriut, qofte fizike apo psikike, mendore sikurse janė historikisht: logu i burrave, logu i meidanit, logu i kuvendit, logu i shkathtėsisė, shkathtėsive, log i provimit tė menēurisė, log i studimit tė aftėsive tė njeriut dhe tė shkencės nė rastin konkret. Pra, fjala LOG ka kuptimin e studimit, sprovimit, njohjes, zgjedhjes sė tė vėrtetės, testimit, matjes sė aftėsive tė njeriut, sė kush ėshtė mė i drejti, mė i dituri, mė i guximshmi, kush ia qėllon me sė miri:fjalės, diturisė, guximit, drejtėsise, shkathtėsisė nė garat sportive deri tė ato marathonike, nė garat e vdekjes mbretėrore etj.
    Poashtu edhe nė shkencė fjala LOG nuk ėshtė vetėm njė fjalė, logos=fjalė (greke), por diēka me e madhe sė vet ajo fjalė greke, respektivisht nė shkencė, ku shumė shkenca, tė mos them nė pėrgjithėsi, janė emėrtuar me pjesėn e dytė tė kompozitės LOG-i-a.
    Logu i kuvendit, logu i Pleqėrisė, LOGU I PLAKONISĖ, (gjyqi i popullit, oda e pleqėve, zakoni i drejtėsise nė log kuvendi, thjeshtė, kur njerėzit janė nė LOG nė sprovė, provė-provim tė madh, pėr tu ndarė e vėrteta, ku kjo fjalė nė shkencė ka kuptimin e argumentimit, eksperimentimit, provimit, tė diturive e shkathtėsive shkencore, pėr tu emėrtuar njė shkencė.
    Pra, fuqimisht nė mėnyrė tė pakontestueshme, fjalėformimi ETHYMOLOGJIA, jep kuptimi mė tė madh e mė tė ditur, e mė tė drejtė shkencor pėr shkencėn nė fjalė dhe ėshtė vet shprehja e spjegimit tė Shqipes sė vjetėr nga bazat e skipes illire, shqipes illire tė stėrlashtė paragreke - si thymje logjikė-llogjikė e njė theze me njė theori tė re qė do tė behet hipothezė e qėndrueshme, e vėrtetuar shkencėrisht, para gjuhės sė vet shqipe e para botes.
    Kėtė emėrtim nuk e bėnė grekėt, por dardhanet, illirėt paragreke e paraeuropian, si njė emėrtim tė Degės sė Gjuhėsisė illire (Hillirika), qė merret me studimin e prejardhjes sė fjalėve historikisht, nė baza historiko-linguistike.
    Ethymologjia ėshtė morfologjia historike e Gramatikės Krahasimtare (Gramatika Komparative), poashtu edhe i vet Linguistikės Komparative (Gjuhėsisė Krahasuese) dhe Linguistikės Gjenetike tė sotme si shkencė moderne.
    Kjo shkencė ethymologjikė pėr prejardhjen e fjalėve tė njė gjuhe apo tė njė gjuhėsie deri tek Linguistika Gjenerale (gjuhėsia e Pėrgjithshme), e cila ka fuqinė shkencore ta gjejė tė vėrtetėn historike, pėr origjinėn e drejtė tė fjalėve, fuqimisht prejardhjen e vet si fjalė emėrtuese e ka nė Shqipen Illire - SKIPE ILLIRE.
    Tė gjithė sufiksat grek - os, mbuluan tė gjithė sufiksat - is, us tė gjuhės shqipe illire, si gjuhė paragreke, qė vet grekėt duhet sot ta pranojnė falsifikimin e tyre historiografik tė Ballkanit dhe tė shkencės nė pėrgjithėsi...
    Nga kompozita shqipe illire - skipe illire ETHYMOLOGJIA, ethymologia, u formuan shumė kompozita tjera i.e. sikurse janė: ethymolog, ethymologu, ethymologėt, ethymologjist, ethymologjistėt,ethymologjik, ethymologjikė...nė gjuhėt pėrkatėse i.e. ėshtė fjala kryesore ETHYMI SKIP ILLIR, nga i cili e ka origjinėn fjala tjetėr mė e re novatore, nga forma e parė e fjalės sė vjetėr, nga e cila dalin fjalėt e prejardhura tė sotme nė Linguistiken Gjenerale. Prandaj, njė gjuhė aq e lashtė, apo e stėr-stėrlashte illire dhe e mbetur pas dore, nėn hijen e shkencės sonė, pėr tė cilen shkakėtare ishin pushtimet e mėdha, si mosnjohje e qėllimte e saj, si dhe diskriminimet, shfarosjet, spastrimet etnike, asimilimet e dhunshme (sidomos ato greke mbi shqiptaret autoktonė nė Greqine e sotme), poashtu qė tė tjerėt i bėnė dhe ende i bėjnė mbi popullin shqiptar gjuhėformues e kulturformues ballkanik - sot Shqipja duhet tė merret parasysh nė elaboratin shkencor botėror dhe nuk bėn mė shumė tė mbetet, si gjuhė e vetme qė nuk i takon asnjėrit grup gjuhėsh: satėm as kentuum. Por, tė vėrtetohet se Shqipja e vjetėr ėshtė SKIPE ILLIRE qė mund t'i spjegojė edhe vet emėrtimet e kėtyre grupeve. Pa pjesėmarrjen e Shqipes nė elaboratin e drejtpėrdrejtė shkencor linguistik tė Linguistikes Gjenerale, nuk mund tė realizohet e vėrteta historike as pėr gjuhėsinė i.e (LInguistiken indo-europiane) Indoeuropianistikėn, as nuk ka themele tė sigurta shkencore vet Linguistika Gjenerale.
    Duke u nisur nga Ballkanistika, si shkencė linguistike indo-europiane, vet emėrtimi i saj nuk ėshtė i pėrcaktuar pa spjegimin ethymologjik nga Shqipja illire dhe prejardhjen e saj si fjalė dhe si shkencė gjuhėsie e ka nė skipen illire, nė Shqipen illire-pellgase.
    Domethėnia e Botės ėshtė Thoti Skipe - Thoti Shqipe!

  3. #3
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    Linguistika

    Linguistika



    Fjala – Linguistika, apo gjuhėsia, si fjalė shkencore botėrore, ėshtė shkenca e cila merret me studimin e njė gjuhe dhe origjinėn e saj, me studimin e njė grupi gjuhėsh dhe origjinėn e tyre dhe me studimin e Gjuhėsisė sė Pėrgjithshme (Linguistikės Gjenerale) e origjinėn historike tė saj. Kjo fjalė – Linguistika ėshtė njė kompozitė gjenerale, e cila e ka origjinėn e vet nė dy rrėnjė fjalėsh: lin + gui – tė cilat pėrbėjnė fjalėn – lungui, nga fjala pėr emėrtimin e gjuhės nė gjuhėt latine – lingua.
    Nėse e dėshifrojmė kėtė kompozitė gjenerale – Linguistika, sipas methodės linguistike gjenetike, pėr ta njohur origjinėn linguistike tė saj, na del sipas formimit fonomorfologjik kėshtu: Lin+gui+st+i+k+a. Tė dy rrėnjet – lin+gui – nė pėrbėrjen e tyre morfologjike, formojnė bazėn kompozitore – lingui, nga fjala – lingua, si pėrshtatje pėrcaktuese fonetike me ndryshimin e tingullit fundor, zanores – a, nė – i, ndėrsa, pjesėzat kompozitore – st+i+k+a=stika, janė sufiksale i.e., qė pėrcaktojnė fjalėn – lingua (lingui), nė trajtėn e pashquar si emėr – linguist, pėmes grupit - st, nė trajtėn e shquar – linguisti, pėrmes zanores - i, si formė mbiemrore e pashquar – linguistik, pėrmes tokzanores - k dhe si trajtė shquese e kompozitės nė pėrcaktim tė emėrtimit tė saj – Linguistika, pėrmes zanores – a.
    Rrėnja kryesore e kompozitės – Lingustika, ėshtė nomi – gui, qė kuptojmė fjalėn pėr emėrtimin – gjuha – e cila sipas shqipes na del si trajtė e shkurtė e emrit – gui=gua=guha=gjuha, nėpėr trajtat zhvillimore tė illirishtes sė lashtė, qė nė shqipen e vjetėr e kemi nė disa forma dialektore – gua – giua=giuha=gluha=gjuha – si ndryshime historike fonetike shqipe-illire.
    Fillesa morfologike e kompozitės – Linguistika, rrėnja – Lin – ėshtė kuptimi i formimit tė njė gjuhe nga njė burim i pėrbashkėt gjuhėsh, nga njė gjuhė e parė - njė gjuhė e cila lindet nga Ama e saj e lashtė – lin=lind=lindet si gjuhė e re lineare, me spjegimin shqip – lin gua – lind gua (guha), lindet gua (guha-gjuha) – gua e re – lind gua – lin gua – lingua.
    Pra, rrėnja e fjalės – lin – ethymologjinė e saj e ka nė fjalėn – lind, nga fjala – lindje, gjuhė e lindur, e formuar si gjuhė linerare, e cila pėrbėhet nga tre tinguj – lin(d), ku origjina fonetike e tingujve na difton diftongun – l+i=li – si diftong qė difton – lindje (lindja e diellit, lindja e djalit, lindja e vajzės, lindja e foshnjes) nė shqipen. Kurse tingulli i tretė i rrėnjes – lin – lin(d) – ėshtė trajta e shkurtė fonetike e grupit tė shqipes – nd – qė theksohet nė shqipen e vjetėr tė folur me njė tingull tė bashkėdyzuar, tė cilin e kemi nė fjalėt e fjalėformimet shqipe: ndij, perėndij, perėndia, ndigjua, ndjej, ndjenja, parandjenja, ndjeva, parandjeva, ndoshta, ndashtė, mendja, mendim-i, ndeja (nde^ja), ndera, ndihma, ndikimi, andej, kėndej, ėndė-ėndet-ėndje, andje-andja-anda-ėnda etj.
    Nė lidhje me dytingullorin, apo grupin fonetik tė shqipes sė vjetėr – nd – e kemi shėmbullin e mirėpritur tė albanologut, F. Boppi (1855), ku shihet pėrpjekja e tij pėr ta konstatuar mendimin se shqipja e vjetėr, ka mundėsi mė tė forta pėr ta spjeguar gjuhėn sanskrite, ku na del mendimi i tij krahasues: "Pėrsa i pėrket leksikut tė shqipes, me anėn e sanskritishtes, gjindet njė pikė referimi mė e lehtė dhe mė e natyrshme, se sa me anė tė greqishtes. Nė numrorin e shqipes – nėndė (nandė, gege – na^nd), duket se nėn ndikimin e likuideve tė mėparshme ėshtė futur njė – d, nė vend tė – t-sė. Po tė hiqet rrokja – dė, nga nandė (na^nd), gege-shqipe, spjegohet mė lehtė me rrėnjen sanskrite pėr numrorin – navan, se sa me greqishten – evvea". Duke mos e njohur mirė fonetikėn historike tė dytingullorit tė Gegėnishtes – nd, qė ėshtė bazė e shumė fjalėve kryesore shqipe tė lartėpėrmendura (mend-je, mend, ndij, perėndij...), nuk duket aspak se ėshtė futur njė – d, nė vend tė - t-sė, nėn ndikimin e likuideve tė mėparshme, por, ishte dhe ėshtė kjo – nd, qė pėrbėn natyrėn e njė tingullit shumė tė rėndėsishėm linguistik. Sikur ta dinte Boppi, kėtė dytingullor – nd, qė tok me atė – ng (nga, ngasje, ngamje, ngue, nguemja, ngat, n’gati, ngucama, nge...) i cili poashtu theksohet vetėm me njė tingull nė tė folur shqip – do ta kishte shumė mė lehtė ta spjegonte afėrsinė e lashtė tė shqipes me sanskritishten, duke krahasuar spjegimin shqip tė numrorit gegė – na^nd (nandė) – na^nd=navan, kunė shqipen pėrbėhet nga tre tinguj, kurse nė sanskritishte nga pesė tinguj, do tė thotė se nė shqipen ėshtė edhe mė shkurt si trajtė emėrtuese – na^n(d), gege-shqipe = navan, sanskrite.
    Kėshtu, rrėnja – lin – nė pikėpamje linguistike e ka kuptimin e lindjes sė njė gjuhe nga njė gjuhė e parė (nėna lind foshnjen e gjuha lind gjuhėn) gjuha lind gjuhėn – lingua, ku si folje – lind – formoi fillin e kompozitės – Linguistika.
    Kompozita i.e. Linguistika, e cila sot merret edhe si kompozitė gjenerale pėr Linguistikėn Gjenerale – fomohet kryesisht nga njė fjalė pėr emėrtimin e gjuhėve latine, kurse nė shqipen janė dy fjalė, sipas ethymologjisė sė shqipes sė vjetėr, apo illirishtes sė re – me njė ndryshim intonal fundor nga rrėnja – gua, nė – gui (gua=gui), si formė paraindo-europiane.
    Guha lind guhėn – lingua (gua lind guen – lingua). – Gjuha greke lindi gjuhėt greke (sllave), kurse gjuha latine lindi gjuhėt latine (romane). Ndėrsa, me plot kuptimin e fjalės - gjuha illire-pellgaze, lindi gjuhėt indo-europiane.
    Gu^ me ku^ (guhė me kun, gjuhė me kun – gjuhė kuniforme)
    GUA E GEO
    Gua e geo janė dy fjalė - termine tė para tė fillit tė shprehjės sė zhvillimit tė kulturės sė tė folurit tė njeriut, duke formuar komunikimin e njeriut – gjuha si mjet shprehjeje. Gua ėshtė – gjuha, kurse geo ėshtė – dheu, toka.
    Fjala – gua, si trajtė e shkurtė e fjalės, termit – guha (gjuha), ėshtė nė tri trajta emėrtuese: 1. gua, si emėrtim i organit anatomik tė trupit tė njeriut, organ i gojės – gua e gojės – guha e gojės, shqisa e tė shijuarit, 2. gua, guha-gjuha, emėrtimi i gjuhės sė njeriut, pėrcakimi pėr gjuhėn dhe 3. gua, folja, tė folurit e gjuhės sė njeriut – ku shqipja i ka shumė forma tė pasura linguistke, si thesare burimore tė koncepteve: ligjėrim - /gjuhė/ - tė folur. Termat e vjetra bartin nė vetvete lashtėsinė e njeriut, kulturėn e veprimit tė tij dhe karakteret terminologjike e leksikore, tė cilat ndryshojnė nė koncepte tė reja. Kur marrim shembuj nga shqipja e vjetėr, kemi shprehjet: po folė djali / a po tė folė djali-qika / ka nisė me folė pak / po folė mirė / ēka po folė ashtu?/ po foli drejtė / fol e mbushma menden / guha asht s’ashtė po eshtna then / foli sa mujti / fol e mos hesht / fol me mend / etj., ky term – fol, folja, formoi konceptin – tė folurit, si koncept i ri shqip, kurse termi – folja – u formua pėr emėrtimin e pjesės sė ligjeratės gramatikore – folja, si koncept i ri, nga termi i vjetėr.
    Termi i lashtė – gua, formoi konceptin e ri – gjuhė, nga (gu^- gu^h(ė), ndėrsa termi i lashtė – geu-dheu, toka, formoi koncepin e ri – geo, ku diftongu – ge – (ge’) me zanoren e zgjatur tė theksuar – e, ėshtė njė term i lashtė – ge – qė pėrcaktoi emėrtimin e hidronomit – ege (Ege-Egje-Egjeu), si kuptim i gjetjės sė dheut, tokės (ujdhesave tė shumėta tė detit Egjee dhe nga kuptimi i tokės, dheut, iu dha emri hidronomit, ujit tė detit, emėrtimi i detit). Ky kuptim i gjetjės – e gje – ėshtė shprehja shqipe – gjetja e dheut, tokės – e gjee, (lype tokėn se e gje), e gjenė, si kuptim i foljės shqipe – me gjetė, pėr tė gjetur. Por ky term – ge – krijoi emėrtimin – gen-i, geni i njeriut, geni i gjallesės, (genesis) - lidhet me emrin – gegė (gega) Gega i Dardhanisė (emėrtimi i Grykės sė Dardhanelleve – Dardanelet), qė substancionohet, nė kuptimin e pėrgjegjės sė njeriut – tė foljės sė njeriut, kur njeriu – gjegjet = geget – gega geget – ai qė pėrgjegjet, njeriu qė geget – tė folurit e njeriut – gua – guha e geges – germa e geges.
    Diftongu – ge – ka kuptimin e dheut, tokės, nė kohezionin linguistiko-historik, tė rrjedhės sė theorisė se njeriu u krijua nga dheu, toka edhe do tė bėhet dhee, tokė – nga dheu u krijua e dhee bėhet. Diftongu – ge – difton dhee, tokė – ku nė kuptimin e atij qė u krijua nga Dheu – ai qė pėrgjegjet, ai qė jep gjegje (gege), flet, apo geget – geget gega – gega geget, rrodhi emėrtimi i fjalės – gega, si antroponom gjeneral i banorit tė atij vendi, Gega i Gegėnisė, kurse si toponom – Gegėnia. Poashtu ky diftong – ge, formoi termat: Gea (Perėndia e Tokės), si term mythologjik. Tash, tė shohim, se sa kanė lidhje kronologjike linguistike fjalėt: geo - gua – gea – geni – gega – goga. Kėta terma tė lashtė bartin me vete vet lashtėsinė e njeriut, nė formimin e koncepteve tė reja tė sotme linguistike, tė cilat i takojnė njė periudhe tė hershme para indo-europiane.
    Gua e njeriut qė u krijua nga dheu (geu-geo). – Termi – gua – nėpėrmjet tė varianteve shqipe tė lashta – gua – guha – giuha – gluha, ku termi – giuha e dha konceptin – gjuha, tė folur, e folme (dialekt).
    Fjala – dialekt – formohet nga pjesėt: di+a+lek+t, qė diftongu – di, ka kuptimin e njė pjese tė sė folmės, tingulli apo zanorja – a, nė kėtė rast tė termit ėshtė njė lidhėse e kompozitės, ndėrsa rrėnja – lek (qė ėshtė edhe kuptimi i Lekut-monedhės shqiptare, nga antroponomi Lekė, Leka dhe Lekėt), ėshtė kuptimi i tė folurit, kuptimi i gjuhės, qė nė rastin – alek, nėnkuptohet njeriu qė flet, folėsi i parė – qė formoi antroponomin – Lekė-a, nga illirishtja – Aleksandėr, me kuptimin – shqipja flet – folėsi shqip i Folėsi i Parė. Kurse nė rastin e tė folmės – lek(t) – alekt, tingulli – t, skajon termin – dialekt – pra, ai qė formoi tė folurit e parė – gjuhėn e parė.
    Ndėrsa, termi – gluha – qė e hasim nė shkrimet e Buzukut tek Meshari, ėshtė term i lashtė, qė formoi konceptin – glosė, glosa (glosse), gjithashtu formoi nė greqishte fjalėn – glota – gjuhė - si kuptim i konceptit mė tė vonshėm – glosa (fjala). Nė kėta terma vlenė tė theksohet, se si dominon tingulli – L, qė ėshtė vet filli i lėvizjes sė gjuhės nė gojė – lėvizja e gjuhės nė gojė, si organ anatomik, me pėrshkrimin – njė copė mish nė gojė, e gjatė nė formė shpatuke (guha-gjuha). Pra, kėtu kemi dy variante tė termave – gua – guha, si terma shumė tė hershme tė fillit tė gjuhės sė parė dhe kėta dy termat tjerė tė mėvonshėm – giuha e gluha (glosa – si kuptim pėr fjalėn).
    Ethymologjia e termit – gua. – Gjuha si mjet komunikimi nė mes njerėzve, krijoi emėrtimet e natyrės dhe komunikimin indirekt me natyrėn, nga zėrat e natyrės formoi tingujt e gjuhės, nė abecetė e para i.e., nga pozita e hapjes sė gojės, rrodhi tingulli i parė – a, si fill i gjuhės sė shkruar. Pikėrisht kjo zanore – a – pėrcaktoi diftongun – gu – gua. Diftongu – gu – i cili theksohet me zanoren hundore – u^ - nė shqipėn e vjetėr emėrton edhe pjesėn e mesme tė kėmbės, gu^ - guni (gju^ - gjuni, gjuri), nė terminologjinė dialektore: gazhdra e gunit, ashti i gunit, ashti i rrumbullakėt lėvizės, nė pjesėn e parme tė kėmbės. Tash, kėta dy terma shqipe – gua-guha e guni – rrjedhin nga njė diftong – gu^, ku gua-guha ėshtė njė copė mishi lėvizėse, e zgjatur nė gojė dhe guni ėshtė njė copė ashti rrumbullak lėvizės nė kėmbė, tė cilat dhanė dy terma tjera – guni e goja, guha e gojės e guni i kėmbės (gjymėtyrė), kėta si terma anatomik. Kurse, nė shqipen, diftongu – gu – dha emėrtimet: guha, gur-i, gurrė-a, gup-i (fati, gopi), gushė-a, guxim-i, gusa, guaca, guci, gulshim-i, guma, gufim-i etj.
    Nė variantet terminologjike tė hershme rrodhėn fjalėt e para me tė cilat mund tė formojmė njė diagram, me tė cilin pasqyrojmė lidhjen nė mes emėrtimit tė fjalės – gua (guha-gjuha), si mjet komunikimi – me termin geo-dheu, toka, poashtu, me emėrtimin e zotit tė tokės – gea, deri tek termi – guha (gjuha):
    Gua
    / \
    / \
    Geo Gea
    \ /
    \ /
    Gega
    Emėrtimi – gua, iu prinė tė gjitha termave tjera nė kuptimin e tė folurit, sepse pėrmes gjuhės filloi emėrtimi terminologjik dhe vet linguistika theorike, gjuha ėshtė ajo fuqia e tė shprehurit tė njeriut, qė flet pėr gjithēka dhe duhet tė vihet nė pikėn fillestare tė gjithēkafes, pėrmes tė cilės shprehet kultura e njeriut, zhvillimi i diturisė e shkencės.
    Fjala – gua – guha – gjuha, nė termat e Linguistikės i.e. lingua, langue, language, kryesisht nė gjuhėt romane, nė theorinė linguistike, na del nė forma tė ndryshme si termine. Gjuha gjermane dhe gjuhėt gjermanike, ndryshojnė nė termin e koncepteve tė tyre pėrnga forma e tė shprehurit, pėr gjuhėn si organ anatomik, gjuha si mjet i tė folurit dhe tė folurit. Gjermanshtja ka emėrtimin pėr termin linguistik krejt shqip me tė gjitha elementet tingullore dhe morfologjike – sprache (shprahe), qė ėshtė shprehje, shprehja – german sprache (deutsche sprache), me kuptimin e shprehjes sė njeriut, tė shprehurit me tė folur. Kurse, tek termi – gjuha, si organ anatomik i gojės, tek gjermanishtja e kemi – zung (cung), e cila lidhet me shqipen pėrmes fjalės – cung-u, njė cung mishi i zgjatur nė gojė dhe lėvizės, ku kemi disa fjalė shqipe lidhur me kėtė term - cung-u: cungu i drunit, cungu i bimės, cungu i druve (njė copė dru ku copėtohen drutė me spatė), cungu i bimės (pjesa e trupit tė bimės nėn dhe, nėn tokė, nė tė cilėn lidhen rrėnjet – cungu i lisit, cungu i bungut, cungu i ahut). Njė copė dru i shkurt, reflekton njė copė mishi nė gojė si term anatomik pėr gjuhėn nė gjermanishten. Kur njeriu ka ndonjė fatkeqėsi dhe pret gishtat e dorės, nė shqipe themi – i ka mbetė dora cung (pa gishta), ose kur e kėputė dorėndhe i mbetet pjesa tjetėr e krahut, themi se i ka mbetė krahu cung, i cunguar, si cungu. Poashtu, kemi fjalėn - cung edhe si mbiemėr: i,e,tė cunguar-a, si folje – cungua, cunguar, kurse si term tjetėr – cungim-i-e-et etj.
    Njė nga problemet mė tė ndėrlikuara tė theorisė liguistike moderne edhe vet nė Linguistikėn Gjenerale, ėshtė kundėrvėnja nė mes dy termave: gjuhė – e tė folur. Kemi probleme terminologjike nė gjuhėt i.e. – ger. Sprache – cunge / ang. Speak – speech – language – tonge / fr. Langue – langage – parole – discours – parler / it. Lingua – linguaggio – parole / span. Lengua – lenguaje – habla / arab. Lisan – kalam (gjuhė – tė folur) / greq. Glota – logos / lat. Lingua – sermo / rus. Jazyk – rec – govor / kroat.serb. jezik – govor / .
    Rreth termave – gjuhė dhe tė folur probleme ka gjermanishtja: sprache – rede – das sprechen-sprachact-sprachbesitz- Spreche – Einzel, Sprache – Sprachfahigkeit etj. Edhe gjuha angleze ka probleme terminologjike, lidhur me termat – gjuhė dhe tė folur, e gjuha organ anatomik – language – gjuhė, kurse, speech – tė folur,e tonge – termi anatomik pėr gjuhėn. Sipas W. Baskinit, qė e pėrktheu Kursin e Saussure-t, e jep tash njė zgjidhje tė re anglishte: language – gjuhė / speech (humman speech) – ligjėrim dhe speaking – tė folur.
    Dihet se kompozita – Linguistika u formua nga gjuhėsia romane dhe gjenetika linguistike e vet fjalėformimit – lingua (lingui), na jep shkrepje tė reja mendimesh dhe hapė udhė tė re qė duhet ndjekur, pėr tė ardhė deri tek burimi i vėrtetė terminologjik. Udha ėshtė e hapur pėr tė gjitha gjuhėt, pėr studime ethymologjike, por shqipja e vjetėr, pėrbėn nė fokusin e saj linguistik njė thesar tė madh e tė pastudjuar mirė elementesh fonetike e fonomorfologjike, sidomos nė morfologjinė historike tė saj, me rrėnjet e lashta linguistike. Shumė nyje linguistike tė lashta shqipe, nga ato edhe parahistorike, pėr tė cilat nuk kanė mundėsi spjegimi shumė gjuhė tjera edhe tė mėdha. Mu pėr kėto shkaqe linguistike edhe nuk kanė mundur derisot ta pėrcaktojnė shqipen nė asnjerin grup gjuhėsh i.e. satem e kentum.
    Termi – langue, shpesh pėrdoret edhe si synonom pėr – language – langage. Sipas Fjalorit Linguistik, Paris, 1973 "Language - ėshtė terėsia e fenomenit njerėzor – gjuhė, jo gjuhėt konkrete, por tė bazuara nė faktin e ekzistencės sė tyre dhe nė faktin psikologjik tė aftėsisė sė njeriut pėr tė komunikuar me shenja. Language – ėshtė aftėsia specifike e gjinisė njerėzore pėr tė komunikuar me ndihmen e njė sistemi shenjash tingullore gjuhėsore duke vėnė nė lojė njė teknikė trupore komplekse dhe duke supozuar ekzistencėn e njė funksioni symbolik edhe tė qendrave nervore gjenetikisht tė specializuara. Ky sistem shenjash tingullore pėrdoret nga njė grup shoqėror i caktuar dhe pėrbėn njė gjuhė tė veēantė. Sipas problemeve qė ushtron termi – language – ėshtė vend analizash shumė tė ndryshme, qė implikon raporte tė shumėanshme: relacioni midis subjektit e ligjėrimit, qė ėshtė fusha e psikolinguistikės – midis ligjėrimit e shoqėrisė, qė ėshtė domen i sociolinguistikės – midis funksionit symbolik dhe sistemit qė pėrbėn gjuha, midis gjuhės si tėresi dhe pjesėve qė e pėrbėjnė, midis gjuhės si sistem uniersal dhe gjuhėve qė janė forma tė saja tė veēanta, midis gjuhės sė veēantė si formė e pėrbashkėt e njė grupi shoqėror dhe realizimeve tė ndryshme tė kėsaj gjuhe nga folėsit – e gjithė kjo hyn nė domenin e Linguistikės."
    Pėr strukturalizmin amerikan, gjuha ėshtė sistem relacionesh, ose bashkėsi sistemesh tė lidhura ndėrveti, elementet e tė cilave nuk kanė asfarė vlere jasht relacioneve tė barazisė e tė kundėrvėnjes qė i bashkojnė. Termi – langue, i kundėrvihet dialektit (tė folmes) dhe shenon gjuhėn e njė bashkėsie folėse, ose terėsinė e mjeteve shprehėse, qė pėrdorė njė shoqėri pėr tė komunikuar. Kėtu mendojmė, ndryshon qendrimi freng nga ai amerikan, pėr domenin – Linguistikė. Pėr frėngėt, termi, dialekt - domethėnė, jo variacion territorial i njė gjuhe, por variacion i pavleshėm i njė gjuhe, qė mė shumė pėrdoret nga ato shtresa tė caktuara dhe qė dialekti ėshtė i denjė, tė pėrdoret si gjuhė kulture. Mendojmė se dialektet kanė rėndėsinė e tyre, ato janė bazamenti i gjuhės sė kulturės dhe pa ato nuk ka as gjuhė kulture, sepse vet gjuha e kulturės ėshtė vet fryti i dialekteve, si normė letrare e njė gjuhe moderne – por, jo tė merret dialekti s gjuhė kulture kombėtare dhe amerikanėt kanė tė drejtė logjike sociolinguistike dhe shkencore, ku strukturalizmi duhet tė jetė nė qendėr tė vėmendjes, pėr konceptin – gjuhė, language, langage, langue. Prandaj, koncepti i Linguistikės strukturale nė pėrgjithėsi – gjuha si sistem relacionesh, i kundėrvihet jo tė folurit, por strukturės sė asaj pjese tė ligjėrmit – gjuhės dhe tė folurit si prodhim individual, duke formuar komunikimin e njė bashkėsie. Krejt, kjo mvaret nga rregullimi i kombinimit tė rregullave sintagmatike dhe rregullave paradigmatike, tė cilat bashkohen midis njė sistemi shenjash, qė i kemi tek termi – gjuha – langue.
    Spjegimi linguistiko-fonetik dhe sociomorfologjik i kompozitės fillestare – Linguistika, rifillon bazėn shkencore tė Linguistikės Gjenetike, ku shihen rrėnjet e nėndheshme, apo tė nėngjuhėshme dhe dalin nė provė shkencore tė secilės gjuhe indo-europiane dhe asaj Gjenerale dhe dihet kush kujt i ka borxhe huazimesh epokale linguistike. Nuk ka asnjė gjuhė tė vdekur, vetėm pasi tė ketė vdekur njė popull totalisht bashkė me gjuhėn e tij, ashtu sikundėr ndodhi me disa popuj tė zhdukur tėrėsisht.
    Gjuha pėrcakton popullin, kurse Linguistika, pėrcakton Historinė e Botės.

  4. #4
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    ILLIRISTIKA DHE SLLAVISTIKA

    ILLIRISTIKA DHE SLLAVISTIKA



    NDIKIMI I ILLIRISHTES NĖ SLLAVISHTET
    Gjuhėt sllave tė cilat njihen si gjuhė greke, tė formuara me alfabet grek, pėrvehtėsuan njė sfond tė madh tė thesarit linguistik illirik. Gjuha illiro-pellgazgjike, fuqimisht mund tė merret si burimi i pėrbashkėt i gjuhėve indo-europiane, e cila sipas linguistėve tė kohės sonė shtrihet me ndikim formulues tė gjuhėve nė gjithė rrafshin linguistik indo-europian nė pėrgjithėsi.
    Gjuhėt sllave merren si gjuhė thrakase origjinalisht, tė pėrhapura tok me dyndjet e thrrakasėve nė pjesėn euro-lindore dhe azio-perėndimore. Vet Thrrakishtja si e folme illiro-pellgazgjike, u formua si gjuhė e lashtė nė vete, duke kapėrcyer kufinjt ballkanik, deri tek gjuhėt e sotme kelte, qė Keltishtja e lashtė dokumenton lidhjet e saj me Illirishten dhe me Shqipen.
    Nė formimin e gjuhėve sllave nuk pati shumė vėshtirėsi, pasi ato huazuan pjesėn mė tė madhe tė alfabetit grek tė lashtė dhe tė gjitha formulimet linguistike, fonetike e morfologjike, leksikore e semantike, mbėshteten nė gjuhėn thrrakase, tė gjenezės linguistike illiro-pellgazgjike.
    Pėrkundėr, ndryshimeve sufiksale e prefiksale gramatikore nė gjuhėt sllave tė sotme, shihen kjartė rrėnjet e lashta tė sė njejtės gjuhe para-indo-europiane pellgazgjike, qė sado tė mundohen tė largohen si gjuhė me mėvehtėsi tė veēantė linguistike, duhet pranuar burimin e pėrbashkėt i.e.
    Gjuha greke e lashtė i mori tė gatshme komplet formulimet linguistike nga thrrakishtja, nga vet fisi illirian i hershėm thrrakas dhe sot duket, sikur nuk e pranojnė vet sllavėt, pėr gjuhėt e tyre, si pasardhėsit e thrrakasėve, si theori e gjuhė greke, duke menduar vetėm nė formen alfabetike. Kėtė shtytje sllave e bėri mbizotėrimi sllav nė pėrmasa tė mėdha tė rritjes demografike, duke pasur parasyshė, se grekėt mbetėn si popull i vogėl dhe i pafuqishėm historikisht ta pėrballojė vlimin demografik sllav.
    Gjuhėt u ndikuan nga njeratjetra, por ndikim tė madh substancial ka gjuha me histori mė tė lashtė. Gjuhėt e formuara sllave mund tė pėrkufizohen si gjuhė thrrakase, kuptohet, paragreke dhe popujt nė koegzistencė gjeo-biologjike dhe gjeo-historike gjatė dyndjeve apo pushtimeve, shpėrnguljeve, arratisjeve tė tyre duke kėrkuar shpėtim, duke parė ballafaqimin me gjuhė e kultura tė absorbuara nga tjerėt vendas, formuan gjuhė tė reja, me kusht qė tė asgjėsohet gjithēka josllave, tė zhduken nė ēdo mėnyrė a formė edhe egėrsie – doket e zakonet dhe kultura historiografike illiro-pellgazgjike nė Ballkan dhe Europė Lindore. Ku ra vala sllave, pėrvloi gjithēka illire edhe onomasiologjike!
    Kėshtu ngjau me pushtimet sllave nė Ballkan nga shek.VI e.r. duke u ndeshur direkt me gjuhėn e kulturėn dardhane illire. Sllavėt nuk e kishin shumė tė vėshtirė pushtimin mbi Ballkanin, mbase, pas pushtimeve shumėshekullore romake mbi ballkanasit illirian, vėrshuan duke tjetėrsuar e zhdukur gjithēka tė gjallė aty ku munden edhe Onomasiologjinė ballkanike derisot.
    Ethymologjia e emrit sllav – narod (popull). -
    Ndikimi i illirishtes nė gjuhėt sllave fillon qe nga fjalėt kryesore tė tyre, tė cilat janė formulime si togfjalėsha nė tė shumtėn e rasteve - duke u nisur nga nocioni – popull, qė mund tė spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr.
    Fjala sllave pėr emėrtimin e popullit – narod, ėshtė njė kompozitė e pėrbėrė prej dy rrėnjeve tė lashta illire – na + rod = narod. Sipas kėtij zbėrthimi morfologjik na dalin dy fjalė krejtėsisht shqipe, ku pjesa e parė e kompozitės – na – ėshtė pėremri vetor i shqipes – na - veta e parė, numri shumės (na, ju, ata-ato), si formė emėrtimi pėr vetveten sllave. Kurse pjesa e dytė e kompozitės – narod, - rod, ėshtė krejtėsisht fjalė illire – rod, rodi, soji i njeriut. Nė kėtė rast gjatė formimit tė emėrtimit – narod, kuptohet shprehja e re – na rod, na jemi rod, na rodi, soji i njeriut, si popull, na jemi rodi. Fjala e hershme shqipe-illire – rod, rodi, e cila mund tė spjegohet edhe fonetikisht, nga pjesėt e saj, diftongu – ro+d, ku diftogu – ro, difton rrojtje, qė rron, si zbutje fonetike e tingullit – rr, nė - r – ashtu sikurse gjindet edhe nė diftongun fillesė tė fjalės emėr – rom – roman – romak, ku theksohet tingulli i dyfisht nė tė folur shqip - rr (rrom, rromėt, rroman, rromak-e). Diftongu – ro – si kuptimi i rrojtjes, gjallimit, ekzistencės (rro), me formimin e emėrtimit me fillesėn – t, rrodhi fjala – t+ro=tro, qė ka kuptimin e trollit, troll-i, troje-t, ku vet fjala shqipe – troll-i, spjegohet pėrmes shqipes me shprehjen – T*RO*LL – tė rrojė illiri – troll, ku pėrmes ndryshimit tė fundesės tingullore – p – rrodhi fjala e hershme illire – trop, si kuptim i fjalės trup, ku me fjalėn – trop, u bė lidhja prefiksale me – an dhe rrodhi emėrtimi – an+trop, qė e kemi formimin e fjalės greke tė hershme – antrop (antropo-s) = njeri, me kuptimin e shprehjes – njeri i trollit, trop nė troll, trup nė truall, njeriu qė nuk jeton mė nėpėr shpella e natyrė tė hapėt, por jeton nė troll (truall), njeriu i trollit. Ashtu sikurse tingulli – p, krijoi fillesėn tingullore tė emrit shqip – popull (pop, people etj.)
    Fjala sllave – narod, si fjala kryesore pėr emėrtimin e popullit, rrodhi nga skipja illire, e cila formoi shumė fjalė e kompozita tjera sllave sikurse janė: naroda, narodi (shumėsi), narodnost=popullėsia, narodnosti = popullėsitė, rodbina=vendlindja, roditi=me lindė, lindet, rodio (se)= u lind, rodila (je)= e lindi (ama), rodili=u linden (shumėsi), rodilka, rodni kraj = vendi i lindjes, rodjendan=ditėlindja, rodi se = do tė lindi, narodni=popullor (emėrtim mashkullor, akuzativi-thirrorja), narodna=popullore (femnore), narodne = tė popullit, narodog = i,e,tė popullit (gjenetivi) etj. sipas rasave tė emrit, ku gjindet gjithashtu edhe nė shumė fjalėformime tjera sllavishte.
    Nga fjala – rod, rodi (soji) si fjalė e lashtė shqipe-illire, me ndryshimin e tingullit – o=a, rrodhi fjala sllave – rad (puna), si formė e respektimit tė rodit, sojit, njeriu rod punon, rodi punon dhe i parodi nuk punon, rodi i njeriut shihet nė punė, puna e tregon rodin e njeriut, sojin (rad, radi, raditi, radnik).
    Antroponomia sllave nė pjesėn mė tė madhe kryesore na del me ethymologji shqipe-illire: Aleks-a-ndri = i pari, qė foli / Ilija=illi, lidhet me hillin / Bog = Zot, emėrtim i Fuqisė Mbinatyrore, si emėr dhe mbiemėr i lashtė illirian, Boga, Bogajt, si mbiemėr i lashtė shqiptar, tė cilėn fjalė e ka ndriēuar edhe albanologu M. Shufllai dhe mu pėr shkak tė ndriēimit tė Albanologjisė, u vra mizorisht nė Zagreb (1929).
    Antroponome dhe toponome tė shqiptarėve tė sllavizuar dhe trevave shqiptare tė pushtuara dhunshėm, tregojnė spjegim shqip (qė vazhdon sllavizimi derisot), sikurse malaziasėt (Montenegro), tė cilėt janė me origjinė shqiptare, ku onomastika e asaj treve illire ėshtė me ethymologji shqipe-illire Limi (lum), Nikēi (Nikshiqi), Berana (Ivangradi), Ulkini (Ulqini), Zenta (Zeta), qė kjo fjalė shqipe ka kuptimin e konfliktit, zėntės, kur zėhen njerėzit nė konflikt, zėhen nė fjalė dhe armė (zihen), lumė luftėrash, lumė zėntash, Podguri (Podgorica), si toponome etj. Ashtu sikurse janė sllavizuar trevat illire, Dakia (Rumania), ku fjala shqipe-illire – dakė, daka, ėshtė kuptimi i deles (delme-delmja, delja), nė kuptimin e blegėtorisė. Kėtu mund tė theksojmė disa kuptime pėr fjalėn emėr kafshe – delja: dakė, daka ėshtė kuptimi malor i hershėm pėr delen (delmes), kurse fjala emėr – delme, (delmja, gege-shqipe), ėshtė kuptimi fushor pėr delen – delma (delme, delmja) – ku edhe rrodhi etnonomi blegtoral i fisit illirian – delmat, ashtu sikurse edhe rrodhi toponomi delmat – Delmatia dhe Dalmatia – me ndryshimin e natyrshėm tė zanores – e=a dhe ashtu e kemi sot toponomin nga kėto variante fonetike zanorale – Dalmaci-a, dalmatėt, kuptimi pėr banorėt e Dalmacisė (Delmatisė), Delmatia, ishte emėrtimi i hershėm, por me sllavizimin e delmatėve, u sllavizua edhe vet emri, me fundesėne ndryshuar illire nė sllave – t = c.
    Gjatė mbretėrisė sė Agronit, Dardhania pėrfshinte edhe Kroacinė e sotme, ku njihet vendqendrimi i tij si mbret dhe vet emėrtimi i selisė sė Agronit, nė Zagrebin e sotėm, i cili quhej – Agram-i, qe gjatė mbretėimit tė tij, u zhvillua bujqėsia teknikale dhe nga vet emri – Agron, rrodhi emėrtimi i fushės sė bujqėsisė sė zhvilluar – agronomia (agronom-i, agrnomet, agronomėt).
    Kemi edhe fjalėn tjetėr – vllah-vlleh, prej tė cilės rrodhi etnonomi – vllah-vlleh (vllah, gege dhe vlleh, toske-shqipe, nga ku rrodhi toponomi - Vllahia, vllahėt – vllah, qė nga fjala shqipe – vllau, vllai, e moren edhe emrin e tyre - vllah (vlleh, vllehėt). Mė nė veriperėndim ballkanik, nga emėrtimi i hershėm i Istėrve (Histria), Istria-Istra, ishin fisi illirian – Liburn, Liburnėt, si detarė dhe toponomi - Liburnia (Sllovenia), ku sot ekzston njė pjesė e mirė e onomasiologjisė liburne-illire, nė toponomastikė dhe antroponomi sikurse hidronomi – Bistrica illire (Ilirska Bistrica), toponomi – Liburnia, -Emona (Lublana), kryeqyteti i Liburnisė, nga koha e mbretėreshės liburne-illire – Emona. Gjithashtu, shihet vendosja e pjesėshme e paeonėve illirian, qė shtriheshin rreth kufirit me thrrakasėt, e tėvona shihet vendosja e tyre nė veri tė Donaut me toponomin – Paeonia - Panonia – Paeonia (paeonėt, panonėt) – Vojvodina etj.
    Emri Nemanja (S. Nemanja), si antroponom, ishte princi i shtetit tė parė sėrb – Rashka, spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, qė lidhet me fjalėn gege – nema, nama, i nemuni, ashtu sikurse edhe vet toponomi – Rashka, qė lidhet me emrin – rus, Rusia – rus ka, ka rus-rash, rash ka – Rashka, ku emėrtimi lidhet me dedikimin qė iu bė nga gjuhėt romane – ang. Rush (rash)=rus – pra, shteti i rusėve tė ardhur nė Ballkan gjatė pushtimeve sllave. Emri – rashkė,nė shqipen e vjetėr ėshtė thirrė – raje, raja, shkije raje, nga Raja (Rusia), ku edhe vet sėrbėt sot e quajnė njeritjetrin – raja.
    Emėrtimi Obrenoviq, si antroponom (dinastia serbe e obrenoviqėve), spjegohet me shqipen, qė del nga rrėnja – obren, obrin, Obrij, Obria, (ku gjindet si toponom edhe nė Kosovė – Obria) – lidhet me fjalėn shqipe – breg, brij bregu, vend i ngritur tokėsor, brij toke, qė ka lidhje edhe me fjalėn – brij, afėr, i pėrafėrt, (aty brij, pėrbrij, pėrbrijsh) – tokė e brejtur e mbetur kodrinore – breg – bren dhe nė kėtė rast tregon pėrmes tingullit – o, si fillesė emėrtimi – obren (obrij – Llesh, Millesh Obrija – Millesh Obreni).
    Nėse iu heqim fjalėve sllave sufiksat: viq, vica (serb), ovski (maq.), ov-o-a (bullg.), tė cilat pėrbėjnė natyrėn e kėtyre gjuhėve tė reja sllave, tė gjitha rrėnjet e fjalėve, mund tė spjegohen pėrmes shqipes sė vjetėr, gjatė zbėrthimit fono-morfologjik, nė rrėnje, rrokje, diftongje e tinguj. Ethymologjia e rrėnjes sė fjalės luan rolin kryesor, nė origjinalitetin e vet linguistik, nga e cila rrodhi, apo edhe u pėrvehtėsua, u tjetėrsua gjatė ndryshimit tė theksimit tė zanoreve etj.
    Analogjia e kuptimit tė fjalės, me fjalėt e gjuhėve tjera mė tė lashta, bie nė konkluzion tė kjartė, se cila iu ka ofruar mė shumė natyrės, vizionit e vetive tė objektit, formės, ngjyrės, shijes, veprimit, ndikimit, artikullimit zanor etj., se a plotėson, a e pėrmbushė kuptimisht, rrėnja e fjalės vet emėrtimin.
    Fjala shqipe – gur, guri, formoi fjalėn sllave – gore, me kuptimin, gur i lart, sll.gore=mal, lartė, lartėsi,ashtu sukur doli, fjala sllave – planina=bjeshka, nga fjala shqipe-illire – pllaja, mal i lartė me pllaja, poashtu sikur rodhi edhe fjala pėr ngjyrėn blu, kaltėr – plav-a, lartėsi e kaltėr, nė bazė tė lartėsisė sė bjeshkėve tė larta sikur duken nga afėr si nė qiell. Nga kjo fjalė shqipe – pllajė, pllaja, vend me pllaja, bjeshkė me pllaja, u formua toponomi – Plava nė Malci (Mal tė Zi). Ashtu sikurse edhe toponomi tjetėr malcor, i afėrt gjeografikisht, Gucia, qė rrodhi nga fjala shqipe – nguci-a, Ngucia, nga fjala ngucama, ngucje, vend ngucjesh, vend konfliktesh shqiptaro-malazeze e sllave. Pėr kėto dy toponome, mendojmė se janė tė qėndrueshme shkencėrisht, anipse derisot nuk kishte mendime tė tilla pėr emrat gjeogrtafik – Plava dhe Gucia.
    Fjala shqipe – dru, formoi fjalėn sllave – drv, drva (dru=drv), ashtu sikurse nga fjala – duh, duhama (gege-shqipe), doli fjala sllave – duh= duhamė, shpirt, me theksimin e tingullit – h=sh, rrodhi fjala – dusha=shpirti, spirit. Kjo fjalė formoi edhe antroponome: Dusha, Dushan, dushman, duhovit, sll.= duhamor, shpirtėror.
    Fjala shqipe-illire – rogė, roga, roga e malit (kur prehen drunjtė nė njė pjesė mali), roga e livadhit (bari i premė, kositur nė livadh, pjesė tė livadhit tė kositura atykėtu, roga me bar tė premė), qethja e flokėve tė njeriut, kur nuk prehen mirė flokėt thohet shprehja shqipe – ėshtė qethė roga-roga, e ka lanė rogė, roga-roga, apo edhe kemi shprehjet kur bijnė flokėt vetiu pjesė-pjesė, roga-roga, rogat e kresė (kokės) kur bien flokėt pjesėrisht, thohet roga-roga. Poashtu. - Gjithashtu ėshtė shprehja shqipe e vjetėr – nė rogė tė livadhit (me kuptimin, me dalė pėr lėndinė, haptazi dhe me u ulė rrafsh nė Pleqni, gjykim, gjyq), kur duhet tė zgjidhet ndonjė problem, a konflikt. Kjo fjalė – rogė, formoi fjalėn sllave – rog=brini, rogovi=brinat (brinat e kafshės), nga kuptimi i rogės sė malit, ku kafshėt kullosin nė roga me bar, nė roga mali, qė nga kjo fjalė rog-roga – rrodhi toponomi Rogovė (afėr Gjakovės, Kosovė), nga rrėnja shqipe – rog, e sufiksi thrrak – ov-a, qė iu dha gjatė pushtimeve.
    Fjala shqipe – pod-i, si fjalė e lashtė illire-pellgaze, si fjalė e ndryshuar nė shqipen e shkruar – dysheme-ja, formoi fjalėn sllave – pod – si dysheme dhe si parafjalė – nėn, qė formoi edhe fjalėn – podgore, podguri, podi i gurit, i gurtė, Podgorica, si toponom; poashtu, me kuptimin – nėn, si parafjalė, rodhi nė sllavishte, me kuptimin tjetėr tė diskutueshėm, nga fjala - pod podzemlja=nėntoka, qė ėshtė edhe si emėr edhe si parafjalė etj.
    Fjala shqipe-illire – armė, arma (armata, ushtria), formoi fjalėn sllave – armija=armata. Kjo fjalė armė, formoi nė shqipen fjalėt: armik-u-q-ėt,
    armiqėsi-a-tė; gjithashtu formoi edhe disa fjalėformime i.e. arm=i varfėr etj.
    Ethymologjia e fjalės sllave – sigurno (sigurisht, shqip)
    Fjalėn shqipe – gur-i, si emėr i veēantė karakteristik prej ēdo gjuhe i.e., interesant, e kemi nė shprehjen shqipe – si guri (i,e,tė fortė-a-t), i fortė si guri si dhe nga vet kjo shprehje origjinale, rrodhi fjalėformimi – siguri-a, si emėr, sigurim-i, siguresė-a-t; si folje – sugurua, siguruar; si mbiemėr – i,e,tė sigurtė-a, sigurisht – e, qė formoi emėrtimin e njejtė edhe me kuptim tė njejtė, vetėm me disa ndryshime sufiksale, e prefiksale – fjalėn sllave – sigurno (sigurnost-i-ma, osigurnost-i-ma, osigurava-nje). Dhe jo vetėm nė gjuhėt sllave, por nė shumė gjuhė tjera i.e. si pėrshėmbull:
    Shqip. Siguri-a (sigurimi, sigurime, sigurimet, sigurisht; i,e,tė sigurtė-a etj.)
    Sllav. Sigurno-st (osigurnosti, osiguranja, osiguranje, osiguravanje)
    Latin. Securitas
    Ital. Siguro
    Ang. Security
    Freng. Securitee
    Etj...
    Kjo fjalė e pėrbėrė shqipe – siguri-a dhe i.e., qė nė sllavishte ėshtė po e njejta komplet – sigurno (sigurisht, shqip), pėrbėhet nga dy pjesė morfologjike si kompozitė – si + gur (no), ku pjesa e parė – si - dhe pjesa e dytė, emri – gur, ėshtė vet emri shqip – gur-i (gur, gurėt, gurishte, gurore, gurinė-a-t). Ndėrsa, nė gramatikėn shqipe, fjala – gur, ėshtė: emėr sendi, gjinia mashkullore, emėr konkret, rasa emnore (nominativi), trajta e pashquar, emėr i pėrgjithshėm. – Sipas mbiemrit nė gjuhėt sllave - sigurno, komplet merret komozita rrėnje – sigur – dhe i shtohet sufiksi – no – sigurno (sll. sigurno=sigurisht, shqip), ose, i shtohet fillesa, zanorja – o – dhe del – o+sigurava (folje), osiguranje (emėr), sigurno (mbiemėr). Ndėrsa, nė gjuhėt tjera indo-europane tė lartėpėrmendura, e kemi, vetėm me ndryshimin e tingullit tė dytė – i=e, dhe ndryshimin e tingullit tė tretė – g=k(c), qė del rrėnja kompozitale – securit (as-y-e-)... dhe ndryshimit tingullor, altertonit – g=k(c) – pėrveēse, nė italishte qė e kemi – siguro, vetėm me sufiksin – o, me pėrbėrje tė njejtė morfologjike shqipe – si – (trajtė e shkurtė krahasuese pėremrore e pakufishme, shqipe) dhe rrėnjes kompozitore, apo, emrit – gur-i, si fjalė PIE illiro-pellgazgjike. Kurse, pėr fjalėn – gur-i, dihet se vetėm shqipja e ka origjinal, kurse nė sllavishtet ėshtė – kamen (gur-i, shqip).
    Pėr fjalėn shqipe – gur-i, kemi shumė shprehje shqipe, lidhur me krahasimin e mendimit, fjalės sė folur a tė shkruar, sikurse janė: ishe kanė i fortė si guri / si guri i fortė / tek asht ba buka e fortė si guri (bajate) / koka (qėnka) arrė e fortė si guri, me t’i thye dhambėt / njeriu ėshtė si guri, edhe mė i fortė se guri etj.
    Fjala shqipe – gur-i, tek emri gramatikor – sigur-i-a dhe tek mbiemri shqip – sigurisht, me siguri - ka kuptimin e mendimit tė fortė, tė qėndrueshėm, fjalės reale, mendimit besnik, fjala pa lak (hile), fjala besnike, mendimi i drejtė, vendim i sigurtė, njeriu i siguruar me fjalėn e dhėnė, premtim i paluajtshėm, vėndosmėria e njeriut, apo e shoqėrisė, shtetit, regjimit, pushtetit, pėr ta bėrė njė formė tė mbrojtjes sė njeriut, jetės, mallit, pasurisė, pronės, administratės pronėsoro-juridike, shėndetit; vėndosmėria e pushtetit pėr mbrojtjen sociale e politike tė popullit (sigurimi) etj.
    Siguria, sigurimi ėshtė kuptimi i ruajtjes sė subjektit e objektit, vendimit tė premė ligjor, mbrojtja e marrėdhėnieve ndėrnjerėzore, mbrojtja e marrėdhėnieve ndėrshtetėrore e ndėrkontinentale (Kėshilli i Sigurimit Botėror) etj., qė, nuk mund tė thehet vendimi nė fjalė.
    Kėto janė dy fjalėt shqipe – si + gur, qė formuan fjalėn sllave – sigurno (osiguranje), me kuptimin shqip, fjala si guri i ngulur, fjala e paluajtshme, e pathyeshme, e qėndrueshme, fjala a mendimi besnik i njeriut. Pėr kėtė kemi disa shprehje tjera shqipe: fole fjalėn si guri i ngulun nė tokė / ngule fjalėn n’tru si guri i ngulun / ngule fjalėn si gurin / fjala besnike si guri / mos e gjuaj fjalėn si guri rrumbullak, por si guri rrasė (rrasa e gurit) me t’nxanė vend n’kuvend / mos e qit fjalėn si guri rrumbullak, e me u rrokotelė nėpėr odė burrash,( po qite fjalėn rrasė guri, qė tė nxėnė vend), / po folė fjalė si gur i luajtun (vendit), / njeriu ėshtė si guri (i fortė) etj. Dhe po kėtė kuptim shqip tė shprehjes – si guri, e kanė edhe kompozitat i.e. nė fjalė.
    Disa fjalė tė sotme nė rusishten mund tė synkronizohen me burim ethymologjik illiro-pellgazgjik sikurse fjalėt: spina = shpinda, sina = syni, syri, spela = shpella etj., tė cilat janė shumė tė afėrta me shqipen, si dhe njė mori fjalėsh e fjalėformimesh tjera rusishte, me burim ethymologjik nga thrrakishtja illire. Mund tė konkludojmė pas disa theorive tė theoricientėve, historianėve e linguistėve, tė cilėt e paraqiten diskutabile ēėshtjen e llirėve dhe thrrakasėve, se cilėt ishin pėrpara mė tė hershėm. Dikush i quan illirėt para thrrakasėve e disa tjerė linguistė sllav, i marri thrrakasėt, se paskan ekzistuar para illirėve. Kjo theori e dytė nuk ka asnjė mbėshtetje shkencore, qė thrrakasit janė para illrėve, mbase, illirėt lidhen me Hillionin e stėrlashtė, me Babillonin e shumė toponome tjera tė botės sė lashtėsisė dhe kunkludimi mė i drejtė ėshtė se, illirėt janė shumė mė tė hershėm, kurse thrrakasit, janė njė fis illirian ndėr mė tė hershmit. Pėr kėtė na dėshmojnė lidhjet illiro-thrrake (e jo thrrako-illire), si lidhje si nė pikėpamje linguistike, mbase, vet thrakishtja ėshtė njė gjuhė illire-pellgazgjike. Gjithashtu, na dokumentojnė lidhjet fisnore, tė dokeve e zakoneve, lidhjet kulturore, artistike e shpirtėrore, qė ishin nga njė trung illiro-pellgazgjik, derisa, shpėrthyen llavat e religjioneve, tė besimeve e deri tek vendosja e orthdoksizmit euro-lindor, i cili formoi njė ndasi tė dukshme illiro-thrrake dhe njė largim shumėdimenzional tė kulturės sė lashtė tė tyre tė pėrbashkėt, tė cilėn me qėllim disa historian sllav, mundohen ta veēojnė e ndajnė, si gjuhė e kulturė nė vete dhe tė formojnė ndasi e veēanėti etnike, kulturore, duke e mbajtur fisin thrrakas, si krejtėsisht tė ndarė nga illirėt.
    Ethymologjia e emrit – Sėrbia. – Emri sėrb, rrjedhė nga fjala greke – serv, qė do tė thotė, servor, shėrbėtor, mbase, tingulli – b, nė greqishte ėshtė – v, ashtu sikurse tek emri - arban=arvan, arvanit (arbanit). Kurse, nė bazė tė njė theorie tjetėr, ashtu sikurse ėshtė edhe nė vet fillin e formimit tė etnonomit – sėrb (ku shihet, duket e pavlefshme zanorja –ė), nė mes tė rrėnjes origjinale tė sotme sllave – srp=drapėr, na del, si emėrtim nė bazė tė njė vegle pune pėr korrje, vegėl korrėse, harkore metalike dhėmbėzore – drapėri = srp. Historikisht ardhja e sllavėve (lexo: skitėve, rusve, mbase, atėbotė nuk kishte as etnonom sllav e lėre mė etnonom – srp), kuptohet se i vetmi etnonom i lashtė pėr sllavėt ardhės nė Ballkan, ishte etnonomi – skit (skitėt). kjo ardhje skite ishte nė dy faza kohore strategjike, duke prekur mė parė pulėsin dardhan, mbase, Dardhania, ishte njė nga mbretėritė mė tė forta illire tė kohės dhe skitėt, nuk kishin kurrfarė fuqie tė vinin me qėllime pushtuese. Kėshtu, ardhja e parė sllave ndodhi si formė ekonomike e tregėtare e baskėpunimit (gjoja) reciprok dadhan-sllav (skit) dhe ajo ardhje u bė pikėrisht, gjatė zbritjes sė "ftohtė" tė rusėve nga Karpatet nė Ballkan. Ata skit (rusė), erdhėn aty kah filli i shek.V e.r. dhe ishin korrėtarė me meditje nė arat dardhane, punėtorė, korrėtarė arash, korrėtarė tė lashtash.
    Kjo fjalė – srp, na del edhe nė fillim tek rusėt nė symbolin e tyre – drapėri e ēekani. Drapėri (srp, sll.), si njė mjet korrės, sharrė harkore, tė cilin e kanė edhe sot si symbol kombėtar rus. Atėherė, fjala sėrbe – srp, pasi thohet nė origjinal – srpski jezik=gjuha srpe (sėrbe), nė kuptimin ethymologjik na del, si gjuhė drapėri, gjuha e drapėrit dhe vet etnonomi – srp, del – drapėr, draponj, poashtu edhe toponomi – Sėrbia, na del – Srpia=Draponia (sipas fjalės origjinale skite, apo srpe – srp) dhe emėrtimi pėr gjuhėn sėrbe, na del – srpski=srpisht (sėrbisht), draponisht, gjuha drapone, sipas kuptimit gjeneral tė ēdo gjuhe i.e.
    Fjalės – srp, iu ka shtuar vetėm sufiksi – ski, srp+ski=srpski dhe ka dalė emėrtimi pėr gjuhėn – srpisht (drapnisht), kur merrėt ethymologjia nga rrėnja dhe kuptimi i saj srp=drapėr. Kėtu mund tė theksojmė se pikėrisht kjo prapashtesė a sufiks srp – ski, pikėrisht kjo – ski, duket se ėshtė vet rrėnja e emrit – ski, qė ishte herėt ai emri – skit, skitėt, me tė cilin fjalėformim mund tė vėrtetojmė, shprehjen – drapėr-i skit (srp+ski=srpski), ku formohet edhe shkencėrisht si koncept linguistik dhe na del shprehja shqipe – skit drapėr, drapėn skit dhe nė shumės tė emrit - draponj skit, skitėt me draponj, deri tek shprehja – skitėt korrės, skitėt korrėtarė.
    Kurse, koncepti i tė folurit srp (serv) = govor, (mbase kėto dy theori janė tė diskutueshme, sikur dalin dy burime ethymologjike pėrnjėherė dhe nuk mund tė qendrojnė tė dyjat, por duhet zgjedhur vetėm njera theori absolute shkencore), nga rrėnja – srp (drapėr), apo nga rrėnja – serv (shėrbim, servis, shėrbėtor) - nga fjala skipe-illire – gojė, goja, nė kėtė rast morfologjik0-historik, diftongu – go, nė bashkrenditje me sufiksin – vor, formoi vet fjalėn sllave – go = govor (tė folurit), ndėrsa ėshtė interesant, se pikėrisht nga kjo rrėnje fjale – gov, me sufiksin – na, u formua edhe fjala tjetėr... Kurse, koncepti pėr gjuhėn si organ anatomik, mbeti po ai i trashiguar nga rusishtja – jazyk, jezik=gjuha e gojės.
    Merret, fjala shqipe-illire – bukė, buka e grurit, misrit, ushqimi kryesor europian - nga rrėnja e saj – buk(ė) dhe sufiksit thrakas – va, doli fjala sllave pėr germėn, shkronjėn – buk+va = bukva (sepse vonė ėshtė gjetė emėrtimi sllavisht pėr germėn – sllova) dhe nga kjo rrodhi emėrtimi bukvar=abetare, ashtu sikundėr kjo fjalė – buk, formoi fjalėt i.e. gjermanike – buch (buh) gjerm.=libri, book (buk) ang.=libri. Poashtu, nga kjo rrėnje illire – buk(ė), doli edhe fjala me kuptimin ‘e drejtpėrdrejtė’ – bukval, bukval(no) sll., dhe fjala e pėrbėrė bukfalisht (drejtpėrdrejtė), e cila mund tė shikohet edhe nga emėrtimi i veprės sė Virgjillit – Bukoliket, pėr tė kuptar se sa e lashtė ėshtė kjo rrėnje skipe-illire – buk, e cila ka historikun e saj PIE, nė pellgasishten.
    Sipas, domethėnies ethymologjike, tė fjalės – srp, qė ėshtė drapėr, atėherė duhet tė dali edhe vet toponomi – Srpija (Drapnia), kurse, pėr fuqizim tė tė shprehurit e mendojnė disa, se u ndryshua tokzanorja – p=b, e rrodhi – toponomi – Srbija dhe etnonomi - sėrb.
    Nė tė dy rastet ethymologjike, qoftė nga fjala greke – serv=shėrbim, apo edhe nga vet fjala – srp=drapėr, pėrsėri na del kuptimi i pėrafėrt substancial linguistik, qė lidhet me shėrbimin, punėn, qoftė edhe me drapėr, qė na lidhė me po tė njejtin spjegim real – serv srp = shėrbim me drapėr, punė me drapėr, pėr korrjen e tė lashtave nė ara tė bukės, si emėrtim qė lidhet me njė punė tė njeriut. Tash, a ėshtė vėrtet, kuptimi i korrjes sė tė lashtave, fryteve tė elbit, theknes, tėrrshanės, grunit, misrit – si fryte tė pjekura, apo ėshtė symbolika invazionale e korrjes sė popujve gjatė pushtimeve; kryesore lidhet me njė zanat, profesion tė korrjes. Mbase, edhe nė symbolin kombėtar rus, ėshtė drapėri e ēekani tė kryqėzuara nė fushė tė kuqe, ku symbolizohen dy profesione tė njeriut: frakataria dhe korrja (industria dhe bujqėsia),si forma ekzistenciale tė njeriut sllav, rus.
    Ato dy zbritje tė rusėve nė Ballkan: zbritjen e ftohtė, kur erdhen si punėtorė nė arat dardhane, nė fillim si ardhės skit, tek paonėt (Panoni) dhe gjatė kalimit kėndej Donaut (Danubit) dhe zbritjen e zjarrtė, i shohim historikisht, kur skitėt (rusėt) erdhen me zjarr, me luftėra pushtuese nė Ballkan gjatė (513 e.r.) filli i shek, VI e.r.
    Sipas, historianit, H. Frommer-it, "filluan sulmet e para sllave nė Jug tė Donaut (Danubit), nė vitin 527 e.r. sllavėt u shtyen edhe mė nė thellėsi tė Thrrakisė, nė vitet 547-548 e.r. sllavėt shkatėrruan Dalmacinė (Delmatinė illire, shen, auth.), (mbase Gotėve iu desht tė tėrhiqnin trupat e tyre me e mbrojtė Italinė) dhe arrijten nė kėtė mėnyrė deri nė Dyrrahium (Dyrrah-Durrės, Shqipėri). Nė vitin 551 e.r. sllavėt thyen njė ushtri bizantine nė Adrianopol dhe rethuan Naissusin (Nishin dardan, shen.auth.) Nishin e sotėm...Nė vitin 559 e.r. sllavėtarrijten deri nė Konstantinopol dhe Selanik" (Thesalonik) – "Autoktonia e shqiptarėve", "Illirėt",fq.167.
    Tash, kėtu kemi tė bėjmė me njė etnonom tė pasqaruar – sllav, nė vitin 513 e.r., se me ēfarė etnonomi erdhen nė Ballkan, se a ishte vėrtet, emri i tillė, apo ku dhe kah u muar ky emėrtim – sllav, qė nė gjuhėt romane – slave, ėshtė kuptimi i tė varfėrve, skllavėve. Sikur, po ndahen etnonomet – sllav dhe thrrakas, kur dihet historikisht, se thrrakasit e lashtė janė sllavėt e sotėm, si pasardhėsit e tyre.
    Kėshtu sllavėt gjatė pushtimeve, pėrvehtėsuan shkatėrrimet rromake mbi dardhanėt, dakėt, vllahėt, delmatėt dhe illirėt nė pėrgjithėsi, duke zhbijė ēdo gjė illire ballkanike, pėrvehtėsuan toponomet e antroponomet – gjithė onomasiologjinė ballkanike, pėrvehtėsuan illirishten nė formimin e gjuhėve tė reja tė tyre, si invazion korrės e shkatėrrues mbi historiografinė illire.
    Rrėmuja pushtuese sllave nė Ballkan, si etnonom ardhės – rus (rash) erdhen e formuan principatėn Rashka, nė zemėr tė Dardhanisė illire, kur mė 730 ishte nė fuqi principata shqiptare e Dukagjinit, me tė cilėn lidhen edhe miqėsi, marrėdhėnie ekonomike e tregėtare, me pricin Nik Bardhin, si edhe bashkėveprime luftarake nė mbrojtje nga pushtuesit tjerė tė largėt tė mėvonshėm, e deri mė ndamjen e dy blloqeve fetare krishtiane nė shek.XI, perandoria orthodokse sllave e lindjes me qendėr Konstantinopolin dhe ajo perėndimore, e qendėr – Romėn.
    Fiset illire ballkanike iu shtruan sundimeve tė egra e barbare si robėri tė dyfishta e tė shumėfishta tė mėvonshme: romake, greke, bizantine, bullgare, sėrbo-malazeze etj.
    Sėrbėt u formuan si komb - etnonom – srp (serv), me njohjen e tyre nga Mbretėria e Lindjes (Osterreich, Austria), para as dy shekujsh nė Vjenė, kėshtuqė, emri serbi, ėshtė emėr i vonshėm, pas ndėrrimit nga etnonomi – rash (rus) tė Rashkės, nė – srp (serv-serb). Gjuha serbe, si gjuhė sllave, u pėrcaktua shumė vonė nė shkencėn gjuhėsore nė Sllavistikė, kurse sipas studimeve tė tyre linguistike, poashtu edhe nga linguistė tjerė joserb, derisot nė shkencėn serbe, nuk ėshtė prcaktuar shkencėrisht vet emėrtimi – srp (serv-sėrb), nė fushė tė linguistikės ballkanike, nė Ballkanistikė, as nė linguistikėn i.e.

    Etnonomi – sllav. – Emėrtim i papėrcaktuar shkencėrisht i mbetur derisot.
    Etnonomi sllav, sipas njė theorie linguistike tė pėrshtatur mė shuė sesa reale vie nga periudha mė e vonshme historike, prej kuptimit tė fjalės – germa, shkronja – si formė e ngritjes sė kulturės, si symbolizim diturie, e qė pikėrisht lidhet me emrin dhe poashtu etnonomin dhe toponomin - sloven (slloven), slova=germa, slloven, Sllovenia, nga fisi illirian i sllavizuar - Liburnėt e Emonės illire (Lublanės), si kryeqytet i sotėm. Renditja linguistike e emėrtimeve – sllova – slloven – Sllovenia, ėshtė tipike qė karakterizon vetėm kėtė popull dhe se prej tij morėn emėrtimin pėr germėn edhe sllavėt tjerė. Pra, nga fjala pėr emėrtimin e germės, qė nė sllavishtet ėshtė – slova (sllova), me ndryshimin e zanores – o=a, rrodhi emri – slav, por qė edhe kjo theori, nuk ėshtė pėrcaktuar nga theorikėt e linguistikės i.e., mbase, emri sllav, lidhet vet emrin – slav (slave-sklave), me kuptimin e falės – i varfėr, skllav, si emėrtim i hershėm, qe nga periudha skllavo-pronare. Ndėrsa, fjala – slava, sot merret edhe si kuptim i emėrtimit lavdia – (slava=lavdi), me rastin e varrimit tė njeriut sllav.
    Kėshtuqė, nė bazė tė emėrtimit me kuptimin e germės – slova, ky emėrtim i takon mė sė shumėti etnonomit – sloven, slova=sloven, si tė vetmin emėrtim tė tyre tė sllavizuar me ethymologji reale – populli slloven, gjuha sllovene, kultura sllovene, historiografia sllovene dhe toponomi Slovenia. Mu pėr kėtė shkak historik,mbase gjuha pėrcakton kombin, nė ish-jugosllavinė (1945-1991) kur u shkėput Sllovenia dhe u lėkunden historikisht dhe u shkatėrruan themelet ish-jugosllave, deri nė kėtė kohė mbretėroi hymni kombėtar slloven – ‘Hej, slloveni!’
    Pėrkundėr tė gjitha atyre pėrvehtėsimeve, asimilimeve tė fiseve dardhane illire: liburnėve, delmatėve, dakėve, vllahėve, paeonėve, skordistėve, arianitėve, adrianėve etj. pati pėrveē, asimilimeve kombėtare illiriane edhe ndryshimeve tė dhunshme pushtuese fono-morfologjike e falsifikime historiografike nė Ballkanin illirik, nga pushtimet e egra sllave me zhbimje kulture autoktonie tė vendasve, spastrime etnike deri edhe mbi shqiptarėt - mund tė konkludojmė se ėshtė me spjegim real shqip, me ethymologji illiro-pellgazgjike, e gjithė Onomasiologjia ballkanike!

  5. #5
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    SHPJEGIME SHQIPE ONOMASIOLOGJIKE

    SHPJEGIME SHQIPE ONOMASIOLOGJIKE


    Shqipja E Vjetėr, fuqimisht ka mundėsi shpjegimi tė emėrtimeve antroponomike dhe toponomastike indo-europiane e gjenerale, pamvarėsisht, se dikush mund tė thotė, se shqipja ėshtė njė gjuhė e re e shkruar me abece tė formuar as njė shekull mė parė (1908).
    – Gjuha e folur shqipe, qė sot flitet, si gjuhė e vjetėr, e cila nuk ka mundė tė pėrfshihet nė gjuhėn e shkruar, nė rrafshin fonetik, ashtu si theksohen shumė tinguj nėpėr dialektet e saja, gegėnishte e toskėrishte, e aqė mė bukur nė tė folmen arbėrishte, respektivisht edhe nė nėndialekte - nė mėnyrė mjaftė origjinale, reflekton njė histori linguistike edhe parahistorike, duke u lidhur me gjuhėn e parė tė njeriut, si gjuhė nė pėrmasa aqė tė ndėrlikuara fonomorfologjike, si gjuhė e folur e ruajtur nė popullin shqiptar - ku rrėnjet shqipe kanė fuqi shpjegimi edhe tė fjalėve e kompozitave kryesore tė Linguistikės Gjenerale.
    Gjuha shqipe e folur, si gjuhė illiro-pellgazgjike, ėshtė pėrciellė aqė e paprekshme dhe origjinale me burimet e saja rrėnjėsore, pėrmes tingullit, apo diftongut, ka fuqi tė shprehet njė fjalė e vetme, ku origjinaliteti i saj tregon sikur flet vet krijuesi me gjuhėn e natyrės, qė ende nuk ka arrijtė tė bėhet njė gjuhė e shkruar, me tė gjitha ato vlera, qė mundė tė shpjegohet antikuiteti linguistik gjeneral. Kjo detyrė mbi detyra, pėr ndriēimin e shqipes sė vjetėr tė folur, i mbetet nė radhė tė parė shqiptarit tė sotėm!
    Ethymologjia e emrit – agronom. – Kompozita i.e. – aronom-i-a, si shprehje e shumėfishtė gjuhėsore gjenerale, mund tė shpjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, e cila sipas studimeve tė derisotme, vie nga fjala greke, agros = arė, fushė. Po, ēfarė do tė thotė nė tė vėrtetė, fjala – agro dhe ku e ka ethymologjinė e saj?
    Historiku linguistik, i fjalės – agronom, mund tė pėrcaktohet mbrėnda periudhės kohore tė njerit prej prijėsve dardhano-illirian - Agronit.
    Fjala – agro si rrėnja e parme e kompozitės – agronom, si fillesa e shumė kompozitave tjera i.e., lidhet thjeshtė me emrin e mbretit dardhan-illirian – Agroni, i biri i Pleuratit, mbretėroi Dardhaninė rreth viteve (250 – 231 p.e.r.), i cili selinė mbretėrore tė tij e emėrtoi poashtu nė bazė tė emrit tė vet – Agram (Zagrebi i sotėm, kryeqyteti i Kroacisė); cka do tė thotė se Kroacia e sotme ishte mbretėri dardhane-illire, me fise tė saja deri tek delmatėt e Delmatisė (Dalmacia e sotme).
    Nga emri – Agron, qė e zhvilloi nė nivel tė kohės sė tij, punimin e arės, si tokė buke, u formua emėrtimi – Nomi i Agronit – agronom-i, (agro+nom), si emri i tij. Mirėpo, grekėt, nga rrėnja – agro illiro-pellgazgjike, formuan emėrtimin – agram, nga fjala shumė e hershme pellgazgjike – agrak, qė ka kuptimin e karakterit tė njeriut tė trashė – trutrashė, duke injoruar emrin Agram (Zagrebi) – Agrami i Agronit, nė aspektin historiko-linguistik, vetėm qė dardhanėt delmatė, nuk pranuan orthodoksizmin grek, me rastin e formimit tė katolicizmit, thjeshtė pėr ēėshtje fetare!
    Kėshtuqė, fjala e pėrbėrė – agronom, nuk ka mundėsi tė jetė fjalė greke, kur shihet edhe vet pozita gjeografike fushore kroate e sotme - po pėrkundrazi, grekėt ishin ata qė formuan me sufiksin – os, fjalėn pėr kuptimin – arė, fushė = agros dhe emėrtimin e fjalės – agram = pa shkronjė, pa germė...
    Pra, emri – agronom (agro+nom), ėshtė nomi i Agronit (emri i Agronit), si fillesa e shumė kompozitave tjera i.e. sikurse janė: agronom-i-e-ėt-et, agrobiolog-u-e-ėt-et, agrobiologji-a, agrobiologjik-e, agrobotanikė-a, agrobotanist-i-e-ėt-et, agroekologji-a, agrofizikė-a, agrofond, agrogjeologji-a, agrokimi-a, agrokimik, agrokimist, agroklimatologji-a, agrokompleks, agrolog, agrologji-a, agologjik-e, agromekanikė-a, agromekanik-u, agrometeorologji-a, agrominimum-i, agropedologji-a, agrosferė-a, agroteknikė-a, agrumor-e, agrume-t, agrumikulturė-a (alternomi i tingullit – o, nė – u) etj.
    Ndėrsa mund tė theksojmė, se pikėrisht nga kjo fjalė – agro, si shpehje e natyrės psikike tė njeriut punėtor, me reagimet kundėr shtypjes dhe shfrytėzimit tė kohės, me ndyshimin e tingullit fundor – o, nė – e, si shprehje e revoltės eksploatuese tė punėtorit, rrodhi emėrtimi – agresiv-e, agresivitet, agresor-ie-ėt-et. Kurse, kjo fjalė – agro, formoi edhe disa kompozita tjera i.e., sikurse janė: agrar-i-e-ėt, agrarizėm, agrafe (arė e vogėl), agrafi-a, agramatizėm, agregat, agregim, agrement, agresinė-a, agresion etj.
    Emėrtimi pėr fjalėn greke – grama = germa , rrodhi nga fjala – garama e garamondėve pellgazgjikė, pra, nga – garama = grama, me shėmangien e zanores sė parė tė fjalės, kurse nė shqipen mbeti nga fjala – garama = germa, shkrola – shkronja!
    Ethymologjia e fjalės – teatėr. – Fjala e lashtė – theatėr-(teatėr), sipas ethymologjisė sė derisotme,po vijka ga fjala greke e vjetėr (gr. theatron; lat. theatrum) nė terminologjinė indo-europiane nuk ėshtė term i pėrcaktuar shkencėrisht, as ne greqishten e vjetėr, as nė atė latine, - por, kjo kompozitė a fjalėformim, vjen nga illirishtja pellgazgjike me kėtė shjegim nga shqipja: the+ atė + r = theatėr, si zbėrthim morfologjik i cili pėrbėhet nga dy fjalė shqipe, ku fshehet shprehja shqipe – (ti) the atė, atė e the, si e thėnė pėr atė, pėr atė qė thua – (thot), the atė publikisht – the atė nė theatėr, (ti) theatron(si folje, me theatrua), bėn theatėr nė binė, skenė theatrale. Kjo kompozitė i.e. e sotme – theatėr-i, ethymologjinė e vėrtetė linguistike, e ka nė shqipen e vjetėr, pellgasishten, ( qė ėshtė njėsoj tė thuash: pellgasishtja-illirishtja-shqipja, qė ėshtė njė trung linguistik, nga rrėnja pellgaze-kuniforme), qė duke u zbėrthyer nė rrokje, diftongje e tinguj, na rrjedhė kėshtu:
    The – ėshtė folje shqipe, nga folja me thanė (gege), pėr tė thėnė (toske), nė dy dialektet e shqipes – the (ti) atė, the (me theks tė gjatė tė zanores – e) – veta e dytė e njajėsit, nė gramatikėn e shqipes (thee – ti), nga zgjedhimi i foljes nėpėr veta – thash (unė), the (ti), tha (ai, ajo) – tham (na), that (ju), than (ata, ato).
    Atė - ėshtė pėremėr diftor i shqipes (dėftori), atė – kėtė, nga shprehja shqipe – the ATĖ bukur, bukur e the atė pjesė tė tė folurit, e the atė theatrisht, e the atė theatrore-theatrale!
    R – ėshtė sufiksi apo prapashtesa – r, nga kompozita (theatė)r, nė trajtėn e pashquar tė emrit – theatėr = the+atė+r, kurse – theatri, trajta e shquar.

    Diftongu fillesė – the, si nistori i shqipes illire, nė kėtė kompozitė – theatėr (theatri), ėshtė nga folja mė e lashtė shqipe – nga thotishtja (Thoti – Hermesi i trefishtė), ku ky diftong – the – formoi shumė kompozita i.e. e gjenerale (theo, theologji, themė, theori, theoremė, thezė, diathezė, hipothezė etj.) dhe kėtu ka kuptimin e shprehjes shqipe: the atė bukur, the atė fuqishėm, the atė madhėrishėm, the atė me njė thėnie tė pashoqe, the atė theatrisht, respektivisht nė kuptimin e njė tė thėnne (thėnme), tė njė ngjarje, a ndodhie tė jashtėzakonshme, si njė imitim theatral pėrmes pėrmes aktorėve, qė imitojnė personat e ngjarjes, me kuptim tė pėrgjithėsuar kombėtar apo botėror. The atė cka tha authori nė dramė, tragjedi apo komedi (sepse grekėt kur erdhėn nė Ballkan,gjetėn krejt theatrin pellgazgjik tė gatshėm, nė lulėzimin mė tė madh tė theatrit klasik dhe e pėrvehtėsuan me vetėdije gjithė atė thesar arti dramatik e kulture illire-pellgazgjike). Do tė thotė se – the atė cka tha e shkroi authori (the atė nė theatėr), e ringjalle, i jape jetė, e publikove (sepse jeta e dramės ėshtė theatri).
    Diftongu shqip – the – qė difton nė veten e dytė tė vetorit tė shqipes ( ti the – the atė), formoi nga kjo folje e lashtė (thanė-thėnė)
    Shumė kompozita nė shqipen sikurse janė: thėnie, thėnja, parathėnia, pasthėnia, thėnjet, - i,e,tė thėna, thashethėna-t, theoria, thema, theorema, theza, diatheza, hipotheza, theatri, theatrot, theatror, theatral-e, theatralitet-i, theatrolog-u-e-et-ėt, theatrologji-a, theopatia, thekna (bimė ushqyese, bukė e hershme), Theranda (Prizreni) etj.
    Ndėrsa, folja shqipe – the, nė kuptimin theologjik (theologu), si kompozitė, formoi e rrodhi shpehjet shqipe tė hershme, tė cilat rrodhėn nga drejtimi i njeriut me fytyrė kah natyra, kah krijuesi i saj, me shpirt, me zemėr e mendje, duke e ndier shpirtėrisht, cka duket tė ketė thėnė Ajo fuqi natyrore e mbinatyrore, pėr botėn e njeriun, duke iu ofruar sikur e interpreton (imiton), atė thėnie si Atėthėnia madhore, thėnie tė natyrės para njeriut: the atė tė bėhet dhe u bė / the tė krijohet dhe u krijua / the atė tė jetojė dhe jetoi / the atė tė vdesė dhe vdiq / the atė tė lindet dhe u lind / the atė tė lindet dhe lindet e do tė lindet etj. Ky ishte njė paragjykim a parandjenjė e njeriut, pėr atė (krijuesin) qė tha – thotė e do tė thotė, pėr njeriun, jetėn, botėn, universin, lindjen, dashurinė e vdekjen, qe nga filli i fillimit tė filleve tė botės sonė, tha Ai, Thoti (Zoti), me kuptimin – Zoni i Thotit, zoni i atij qė tha i pari (Zėri i Thotit - Zoti). Diftongu shqip – the, nė vetėn e dytė tė njajėsit, tė vetorit, ky vetor shqip – the, difton diēka tė re mė rėndėsi jetike pėr njeriun, ky ėshtė filli i filleve tė thėnies artistike, nė mėnyrė diftore a diftuese – (Ti The) nisi dhe u kijua gjithēka mbi botė e tejbote, universale, si fjala e thėnė – theoria poetike, artistike, letrare, politike, fetare (theoria theologjike), theoria shkencore, historike, linguistike, dramatike, theoria theatrale, filozofike, psikologjike, pedagogjike, theoria idealiste, materialiste, theoria e forcės, e veprimit, e punės, theoria e hulumtimit shkencor etj.
    Theoria e theatrit
    Theoria e theatrit (apo teoria e teatrit, pėr gjuhėt qė nuk e kanė theksimin e tingullit tė dyfishtė – th), shtė njera prej theorive mė tė hershme, si theori e imitimit tė natyrės pėrmes njeriut, duke krijuar personat theatralė dhe duke i luajtur nė skenė theatrore, nė interretimin e roleve tė ndryshme, sipas shkrimit tė veprės dramatike nga authori. Vet fjala – theoria – pėrbėhet prej pjesėve tė saja, kur zbėrthehet nė rrokje, diftongje e tinguj, ku secila prejtyre ka njė kuptim tė veēantė, si fjalė apo si thėnie – the+o+ri+a = theoria, qė kur shpjegohet pėrmes shqipes, dalin kėto kuptime:
    THE – folja shqipe nė vetėn e dytė tė vetorit (the ti)
    O - ėshtė vetėm lidhėza qė lidhė dy fjalėt e kompozitės
    RI – mbiemėr shqip – i ri, si emėr, risi, the diēka tė re, the risi
    A - ėshtė vetėm sufiksi i komozitės – theoria, trajta e shquar.
    Mbase, vet kuptimi theorik i njė theorie ėshtė baza pėr tė vepruar, krijuar para se tė fillojė procesi i punės, veprimit, si ēėshtje theorike, se ēka duhej tė thoshte dikush si rregullė pune a veprimi, pėr diēka qė do tė shtrohet nė veprim konkret natyror apo njerėzor.
    Tash, shtrohet pyetja, se kush ėshtė ai pėrpiluesi i njė theorie? Ėshtė ai authori i saj, e authori ėshtė krijuesi i asaj theorie, apo vepre letrare, artistike a shkencore – a u t h o r (qė nė mungesė tė dytingullorit – th, disa gjuhė e thonė – autor). Fjala – author, ėshtė kuptimi i krijuesit tė veprės, si shkalla mė e lartė e krijimit dhe imitimi apo zbatimi praktik i saj. Authori ėshtė authoritativ, qė duhet tė zbatohet theoria e tij letrare, artistike, politike e tij. Ndėrsa, aktori ėshtė imitimi besnik i authorit, jeta e veprės sė authorit, qė i jep jetė, frymė, shpirt para publikut dhe e bėn akt veprimi, akt pune si aktor. Nė politikė – authority, organi suprem qė jep ligje, urdhėra para publikut dhe populli i zbaton ato urdhėra authotitative tė pushtetmbajtėsit.
    Fjala – author, e cila pėrbėhet nga pjesėt e saja – a+u+tho+r = author, nė vetvete ka, apo fshehen nė tė, dy fjalė kryesore shqipe tė vjetra – tingulli – u^ (si theksim hundor i tingullit – u), qė ėshtė vet fjala e vjetėr shqipe – pėremri vetor – unė, si ego e atij qė thotė diēka fort tė rėndėsishme, si shprehje e unit tė njeriut authoritativ – dhe fjala e dytė – tho (u^+tho) qė ėshtė vet folja shqipe e lashtė – tho^m (u^ *tho^m), qė e kemi sot nė shqipen moderne – unė them. Nė shqipen e vjetėr pėremri vetor – unė, ėshtė vetėm me njė tingull hundor – u^, tė cilin e kemi nė shprehjet e lasha shqipe: u^ jam zot shpie kėtu / u^ thash ashtu / u^ thom (unė them), / u^ tho^m me bo^ kshtu! / U^ t’kam tho^n(ė) / U^ t’kom msu’ me folė! / U^ t’kom msu’ me shkru’ / U^ t’i dhash’ m’simet e para / etj.
    Nė skematikė linguistike do tė dukej e zbėrthyer nė pjesėt e saja kėshtu fjala – author:

    A – prefiks aprioritar, qė forcon pėremrin vetor – u^ (unė)
    U – pėremri vetor i shqipes sė vjetėr – unė (u- hundore)
    THO – folja shqipe e vjetėr – thom-ė (tho^m) veta e parė njajės
    R - ėshtė sufiksi i fjalės autho+r, qė pėrcakton emrin
    Fjala – author-i (autor-i), fuqimisht e ka ethymologjinė shqipe, nga e cila rrodhėn shumė kompozita indo-europiane, sikurse janė: authori, authorėt, authoritet-i-e-et, authoriativ, authority (ang.), authoritar-e-et-ėt, authodidakt, autho (auto, mjet komunikacioni), autarki-a (vetkėnaqėsia), autentik-e, autenticitet, autobiografi-a, autobiografik, autgraf, autografik-e, autoblindė-a, autobot-i, autobus, autodafee-ja, autodrom, autogami-a, autogarazhė-a, autogol-i, autogjen, autohemotherapi, autointoksikim-i-e-et, autokarro-ja, autokinema-ja, autoklavė-a, autokolonė-a, autokombajn-i, autokontrollė-a-i, autokraci-a, autokrat-i-e-et-ėt, autokratik-e, autokritikė-a, autokritik-e, autokton-i-a, autoktone, autolizė-a, automat-i, automatik-u-e-ėt, automatiksi, automatikės, automatikisht, automatizėm-mi, automatizoj, automobil, automobilist, automekanik-u, autonom-e, autonomi-a, autonomist-i-e-et-ėt, autoofiēinė-a, autopark-ing, autopilot, autoplastikė-a, autoportret-i-e-et, autoqefal, autorecension, autoreferat, autorepart-i-e-et, autorizim, autorizoj, autoserotherapi-a, autostradė-a, autosygjestion-i-e-et, autovinē-i-e-at, autotransfuzion-i-e-et, autotransport-i-e-et, autovaksinė-a, autoqefale etj... Kėshtu rrodhi fjala greke – autos=vetė, nė tė cilėn fshehen dy fjalėt si rrėnjė tė vjetra shqipe, nė fjalėn – autho-auto, si kuptim i shprehjes sė lashtė illiro-pellgazgjike – unė thom (u^ thom) – vet unė (u^ bėj vet) vetbėj – vetbėrje, vetveprim, me origjinė nga vetori shqip i vjetėr – u^, si rrėnja kryesore e kompozitės – auto-r, author.
    Fjala – themė, thema (temė, tema), lidhet me foljen – the, gjithashtu, qė kuptimi i saj ėshtė, the –themė, diēka e thenė, ajo qė thohet e pėrkufizuar nė emėrtimin – themė, qė flitet e shkruhet edhe shqip jodrejtė, kur e kemi shpjegimin shqip. Poashtu fjala – thezė, ėshtė i njejti kuptim i foljes – the (prej foles pėr tė thėnė, por qė, kėtu dallon shpjegimi i pėrcaktimit tė njė theme, me njė thezė, e cila vjen nga shprehja – the zė (the+zė), kuptohet zėri i asaj ēka the, zėri i themės, ngritja e njė theorie mbi njė themė tė caktuar me njė konkluzin tė caktuarlidhur me themėn e thėnė.
    Diftongu shqip – the (thėnė, e thėnė), i cili gjindet nė shumė kompozita i.e., si nė fjalėt: themė, thezė, diathezė, monothezė, diothezė etj. lidhen me kuptimin e foljes shqipe – the zė, do tė thotė ėshtė zėri i thėnjes, nė koordinim me fillesat e emėrtimeve, ku secila ka njė kuptim linguistik nė vete.
    Diftongu – the, nė formėn vetfolėse, - tho^m, nė formimin e kompozitave tė lartpėrmendura i.e., dhe gjenerale, nga nisma e tė folurit, the-tho^m, mori cilsitė e veprimit nga ai foljor nė atė veprues, si formė vetvepruese e njeriut dhe e mjetėve tė punės sė tij, prej formave tė ndryshme, nė pjesėmarrje nėtė gjitha shkencat e sotme.
    Vet fjala – diftong, si pėrbėrje dytingullore linguistike, ėshtė njė ethymologji shqipe, diftongu difton, ai/ajo qė difton diēka, diftim, dėftesė (diftesė-a), e qė sot ėshtė nė tė gjitha gjuhėt i.e.
    Ethymologjia e fjalės – intelekt. – Emėrtimi i fjalės – intelekt-i, si kuptim i pėrsosjes sė tė menduarit tė njeriut, si proces i ngritjes sė vetėdijes kulturore, artistike, letrare e shkencore tė njeriut, qė e dallon njeriun nga vet masa e popullit tė tij – mund tė shpjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr. Fjala – intelekt, nė vetvete pėrmban fjalėn shqipe – tel, teli, e qė nė kuptimin figurativ ėshtė fija e hollė metalike – teli, tela, telat, qė vetėm shqipja e ka kėtė fjalė origjinale e cila krijoi shumė kompozita tjera indo-europiane e botėrore, nė Linguistikėn Gjenerale.
    Fjala – intelekt, pėrbėhet prej rrėnjeve tė saja, (h)in+tel+e+kt = intelekt, ku rrėnja e fshehur – (h)in, ėshtė kuptimi i brėndėsisė sė diēkafes, qė hyn nė diēka, qė ėshtė nė diēka, ajo qė ekziston nė diēka, e nė rastin konkret, ėshtė ajo masa mendimi i ngritur i njeriut, si tė menduarit e hollė tė njeriut, tė tėhollarit e mendimit pėrmes logjikės dhe si proces psikologjik shkalla e lartė,tė pėrceptuarit dhe tė njohjės sė njohurive tė thella, thelbėsore, esenciale, - si kult i kulturės sė njeriut nė kuptimin filozofik dhe si mendje e hollė, si njeri mendjehollė, i menēur, mendjetel, nė kuptimin shqip linguistik.
    Fjala – tel, nga shqipja e cila formoi shumė kompozita tjera i.e., nė fjalėn – intelekt, ėshtė kuptimi i njeriut tė hollė nga mendja, si kulm i diturisė, me tė cilėn fjalė emėrtojmė procesin gjenial, krijues tė njeriut, poashtu edhe nė kuptimin mė tė gjėrė, njeriu qė ka njė mendje tė ngritur mbi disa tjerė, apo njė klasė njerėzish, qė janė ajka e mėnēurisė, diturisė sė kombit tė vet, apo edhe tė kombeve tjera e tė mbarė njerėzimit – intelektual, njohje intelektuale, intelektualėt, intelektualiteti, inteligjencia.
    Sipas zbėrthimit tė fjalės – intelekt, nė shpjegimin e shqipes, na rrjedhė shprehja shqipe – in+tel, dy rrėnjet esenciale tė kompozitės, me kuptimin – hin+tel, in+tel, nė tel, si logjikė e hollė brėnda tė mendarit tė njeriut, ku na rrjedhė forma – hintel-intel, si pjesė e brėnshme e tė mendarit, qė formoi fjalėn – inter=brėnda, nė disa gjuhė i.e., ėshtė kuptimi i foljes shqipe – me hii (illirisht), me hy (gege-shqipe) dhe – pėr tė hyrė (toske-shqipe). Me shėmangien e nistores – h, mbeti fillesa – in (hin), si shėmangie i.e., edhe rrėnja e dytė – tel, (nga kuptimi i telit, tė tėholluarit tė mendimit, si ngritje e procesit tė hulumtimit tė njohurive e shkathtėsive, tė menduarit e lartė tė njeriut, apo tė menduarit e thellė, mendje qė shpon telin. Nė njė kuptim tė shqipes kemi shprehjet: ai ėshtė mendjehollė, e shpon telin me menēurinė e tij/saj, ėshtė mendjetel, ai/ajo ėshtė i/e hollė mendjetel, ai ia ēelė birėn telit me mendjehollėsi etj.
    Kompozita – intelekt, nė dėshifrimin skematik fonomorfologjik, si shpejgim shqip, na duket kėshtu:
    IN -hin, folje shqipe, in=nė, prej foljes me hi (illire), hy, pėr tė hyrė
    TEL – fije e hollė metalike, si kuptim i tė menduarit tė hollė
    E - lidhėz linguistike, mund tė jetė dhe – i, (inteligjenci-a)
    KT - grup tokzanoresh si shpjegim i lidhjes sė qėndrueshme
    Kuptimi i fjalės shqipe – tel-i, ėshtė ndėrlidhshmėria e shkallės sė lartė tė tė menduarit (psikologjikisht), si pėrēues i shprehjes sė njohurive tė thella, dijes sė hollė, pėrēueshmėria e fijeve nervore tė tė menduarit – t e l e – telepatia dhe pikėrisht, nga fjala shqipe – tel, u formua emėrtimi pėr kompozitat – telefoni, telegrafi, televizor, teleprinter etj.
    Nga fjala – intelekt, rrodhen shumė kompozita tjera i.e. skurse janė edhe shqipe: intelekti, intelektual, intelektualja, intelektualet, intelektualėt, intelektualizmi, inteligjenca, inteligjencia, intelegjent-e, inteligjentėt etj.
    Ky ėshtė njė shpjegim shqip pėr fjalėn – intelekt, si aftėsi, zotėsi mendore pėr tė gjykuar dhe arsyetuar, ėshtė forca e aftėsisė sė njeriut, fuqia e logjikės sė hollė, si shkallė e lartė qė ka arrijtur njeriu nė zhvillimin e tij mendor – por, jo nė kuptimin intelektualist, qė ėshtė intelektualizmi, qė vuan nga egoizmi, pėr ta mbajtur vetveten si pozė intelektuale e kohės...
    Prandaj, fjala latine – intellectus, intelectum, duke e fuqizuar nė tigullin – ll, tell, formoi edhe fjalėn anglishte – tell (to tell)=me tregua dhe kjo fjalė si kompozitė latine – intelectus, ėshtė vetėm njė dallim sufiksal me – us, um.
    Fjala shqipe – tel, sipėr kuptimin e fijės metalike, fije e hollė, poashtu edhe si rrėnja e shumė kompozitave indo-europiane, vetėm nė shqipen njihet (folet e shkruhet) dhe ėshtė rrėnja origjinale pėr kompozitat i.e. e gjenerale sikur janė: telargji-a, telefon-i, telegrafi, telegrafik-e, telautograf-i-a, telautogram, telazė-a,(dhe si parashtesė – tel, nuk ėshtė greke – gr, telu, tele=largėsi, larg, por pikėrsht fjalė origjinale shqipe-illiro-pellgazgjike), ku formoi njė mori kompozitash – teledirekt, teledirigjim-i, teledramė-a, telefaks-i, teleferik-u, telefonik-e, telefonim-i, teefonist-i-ja-et-ėt, telekamerė-a, telekardiofon-i, telekardiograf-i-a, telekardiogram, telekino, telekomandim-i-e-et, telekomandoj, telekomunikacion-i, teleks-i-e-et, telematizėm, telematizmi, telemekanika,telemekanik-u, telemetri, telendisė (turq. e rregulluar hollė), telendisje, telencefal-i, telepati-a, telepatike, telencefalon, telerentgenografi-a, telespektator-e-ė, teletipe (teletajp, ang. teleshkrues), telofazė-a, telstar etj., ku nė tė gjitha kėto ėshtė rrėnja kryesore shqipe – tel.

  6. #6
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    SHPJEGIME SHQIPE

    SHPJEGIME SHQIPE


    Ethymologjia e fjalės – terror ėshtė – therror.
    Fjala – terror e cila formoi disa kompozita gjenerale (terrori, terroristi, terroristėt, terrorizmi etj.), nuk mund tė pėrcaktohet nė kėtė mėnyrė sikurse thohet si emėrtim, sepse ėshtė pa ethymologji sipas shtruarjes sė saj fonomorfologjike, anipse kuptohet si shkallė e lartė e tragjedisė, kundėr njė njeriut, njė grupi njerėzish apo edhe kundėr njė populli.
    Fjala – terror, ethymologjinė e vet e ka nė illirishte, qė shpjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr (illirishtes sė re), e cila vie nga folja shqipe – therr (prej folės me therrė) therrja me thikė, therrja me teh, therrja me armė tė ftofta (singia, shpata, shigjeta etj.), ku therret, shpohet viktima nė mėnyrė tė pamėshirshme, nė saje hakmarrjeje tė paskrupulltė mbi viktimėn, e qė tejkalon pėrmasat e krimit si vepėr penale, duke formuar njė tmerr e trishtim pėr tjerėt, si akt psikologjik i njeriut, aqė sa pėr tu shfryer me hakmarrje, edhe aqė mė tepėr pėr tė krijuar frikė, trishtim, ligėsi shpirtėrore dhe humbje morali luftarak pėr kundėrshtarin, si akti mė tragjik i luftės psikologjike.
    Fjala – terror, ka kuptimin – therror, si therrje, shpuarje me majethike, singie, majeshpate etj., e ai qė kryen njė akt tė tillė krimi, thirret – therrorist, pra ai qė therrė viktimėn, pasi ta ketė shtruar pėr vdekje, apo edhe ashtu tė gjallė publikisht para tjerėve, sidomos nė njerėzit e pafuqishėm, tė pafajshėm (fėmij, gra e pleq), si persona tė pafuqishėm t’i bėjnė ballė luftės sė krimit. Kėshtu, si akt psikologjik afekti, nga njė person, kalon nė disa apo shumė tjerė, si therrorizėm, shtettherror (shtetterror) dhe bėhet luftė kriminale therroriste, me kuptimin – therrorizėm.
    Fjala – therror, si therrje e viktimės apo disa viktimave, vie nga kuptimi i emrit – therrė, therra e bimės (bagreni, murrizi, kaēa etj., sikurse janė shprehjet shqipe: mė ka hy therra nė kėmbė,/ therrė nė gisht, / mos e shtie therrėn nė kėmbė tė shėndoshė – na ka hy therrė nė mes - si alegori), ku nga kuptimi i therrjes, shpuarjes me njė maje druni, apo maje tehu metalik, mori kuptimin si therrje, nė pėrcaktimin – therrja e kafshės (premja e kafshės pėr ushqim njerėzish: therrja e qingjit, deles, lopės etj.) dhe pikėrisht nga kjo formė e therrjes sė kafshės, njeriu nė afekt psikologjik egėrsie, e bėn edhe kundėr njeriut, disave apo njė grupi njerėzish apo edhe kundėr njė populli tė tėrė...si therrorizėm mbi njerėzit. Historikisht njihen shumė therrorizma kundėr njeriut e popullit, si akt final psikologjik apo si shkalla mė e lartė e luftės psikologjike, duke krijuar tmerr, panikė nė popull, humbje tė moralit luftarak mbrojtės etj. Por, nė histori, kemi edhe therrore masive, pikėrisht nė popullin e vet, kur e bėri njeriu, qė mos tė bie ai popull i gjallė nė duar tė armiqve (kur shihej humbja e ēdo shprese tė shpėtimit tė gjallė tė popullit), sikurse njihet therrorizmi skandal historik – Mesalla, gjatė kohės sė profetit Januzi, kur mė rastin e ardhjes sė ushtrisė romake, duke mos patur shpėtim populli, therret (prehet) masovikisht njė popull i njė shtetqyteti ( qė sot njihet si therrori qė kurrė nuk duhet tė pėrsėritet nė histori – si therrori mė i neveritshėm pėr njerėzimin)! Poashtu, njihet therrori me therrje me gozhda nė duar e kėmbė nė kryq, me shpjegim tė kjartė mbi profetin Issa (Jesus) me therrje – therror, duke e gozhduar nė kryq druni, ku ai kryq e dha edhe kuptimin e kompozitės – kryqėzimi, krishti, Krishtianizmi.
    Fjala – therror, si kuptim i therrjes, sot thohet si fjalė pa domethėnie linguistike – terror (terrorist, terrorizėm, terrorizim), ku si akt final psikologjik i njeriut, kryhet si vepėr kriminale me mjete tė ndryshme luftarake, me zjarr (diegia e Xhordano Brunos, Nikolla Kopernikut etj., nė turrė drushė), tėvona me armė biologjike, helmime nė masė etj., nė vend tė therrjes, therrorit, therorizimit. Pra, fjala – terror, ėshtė fjala – therror.

    Ethymologjia e emrit – profet.
    – Ethymologjinė e vet fjala – profet e ka nė illirishten (shqipen e vjetėr), qė pėrbėhet nga pjesėt fonomorfologjike – pro + fe + t = profet, ku pjesa e parė e kompozitės – pro (pėr), ėshtė parafjalė shqipe, kurse pjesa e dytė – fe (fee), ėshtė krejtėsisht emri shqip pėr religjionin – fe, feja, fetė, si besime tė njeriut nė mbifuqinė natyrore dhe pjesa e tretė e kompozitės – profe(t), ky tingull – t, ėshtė sufiksi i cili pėrcakton emėrtimin – profet. Ky emėrtim – profe, formoi edhe shumė kompozita tjera i.e. e PIE, sikurse janė: profeti, profetizim-i-e-et, profetizmė-a-at, profetik-e, profetikėt – poashtu edhe kompozitat tjera tė sotme: profesion, profesioni, profesional-e-et, profesor-i-e-et-ėt, profesionalizėm, profesionalizmi, profesionalizmat, profesionalizimi, profesionalizim-e-et, profesionalisht etj. Ku tė gjitha lidhen me rrėnjen – profe (profeu) si formė e besimit tė njeriut nė njeriun profesional, qė ka kryer, ushtruar njė profesion, kulturor, artistik, shkencor, politik apo fetar – si njeri profesionist ( i ushtruar, i pjekur, i arsimuar, i ngritur inteligjencisht), pėr njė lami kulturore e shkencore, artistike, letrare etj.
    Pra, kuptimi i emrit – profet, ėshtė njeriu qė formoi njė Fe, si I Pari i njė Feje (Fesė), apo qė luftoi pėr formimin e njė feje tė re, qė nuk ishte nė njohurinė e njerėzimit deri atėbotė, si I Pari i Fesė – profeti, ashtu sikurse njihen profetėt e ndryshėm tė feve.
    Fjala shqipe-illirishte – profe, me artikullimet fonetike tė ndryshueshme tė fillesės – pre (pėr, pro, pre), pėrmes emrit krejt shqip – fe (feja), formoi edhe kompozita tjera, si pėrkufizim i pėrsosshmėrisė sė njeriut, si njeri i zgjedhur nga populli pėr ushtrim tė njė detyre politiko-shoqėrore udhėheqėse, me emrit – prefekt-i, prefektėt, Prefektura (bashkia komunale - komuna), ashtu sikurse ishte profeti pėr njė fe, ishte edhe prefekti pėr njė bashki prefekture (komunale).
    Fjala shqipe illirishte e lashtė – fe, (feja), formoi shumė kompozita i.e. dhe PIE, sidomos emrin e lashtė tė emėrtimt tė popullit – feniks (fenikasit), qė ėshtė krejtėsisht, kuptimi linguistik i popullit fetar, si popull i lidhur me fe (fenė) – fe + n + i + ks, ku emrin shqip – fe, e fojmojnė si kompozitė, pėrcaktuesi tingullor – n, nė trajtėn e pashquar tė emrit; tingulli sufiksal – i, pėrcakton trajtėn e shquar tė emrit – feni dhe sufiksalet – ks, janė prapashtesė amorfe e artikullimit artistik tė emrit – feniks-i.
    Fjala shqipe – fe (fee), formoi edhe disa kompozita shqipe dhe i.e. e gjenerale tė sotme, sikurse janė, nė shqipen emėrtimi – fejesė, fejesa, fejesat (lidhja zakonore juridike e dy tė rinjve si shkallė e parė para martesės), ku kjo formė lidhjeje fejese, lidhet linguistikisht me emrin – fe, si kuptim i besimit tė njeriut nė njeriun (mashkull-femėr), si forcim i lidhjes paramartesore, si formė betimi publik i lidhjes sė dy njerėzve pėr tė krijuar familjen.
    Kurse, nė Linguistikėn Gjenerale, fjala – fe, illirishte, formoi kompozita tė ndryshme politike sikurse janė: federatė, federata, federativ-e, federalist, federalizėm, federializim etj., tė cilat lidhen me kuptimin e besimit tė popullit nė njė njėsi politike, ushtarake tė pushtetit shtetėror, qė ushtrohet mbi popullin e shtetin, si pushtet, qė ushtrohet mbi shtetin e popullin nė planin politik dhe ushtarak.
    Fjala – fe, formoi edhe antroponome shqipe sikurse janė: Fetah, me kuptimin asnjanės – as as, sikurse janė shprehjet shqipe: mbete fetah, / ka mbetė fetah (as me ne, as me ata), / Fetije, Fehmi, Fehim, Fetė-a, Fetajt etj., ku shpjegimi i kėtyre emrave ėshtė nė illirishten e lashtė (paraarabishte), nga Thotishtja fenikase, sikurse edhe janė emėrtimet e lashte shqipe: ferk-u (ferku i dritės), agu, filli i ditės – ferkėm (gjurmė), ferkemi (gjurma), ferkėmėt (gjurmat), si formė tė besuarit tė njeriut nė atė qė ka parakaluar rrugės, baltės, borės etj.
    Fjala shqipe-illirishte – fe, formoi edhe kompozitat nė vijim, sikurse janė: Fe (simboli kimik pėr hekurin), ferr (dėnimi pas vdekjes), febrifugė, febrike (kundėr etheve), qė nuk ėshtė fjalė latine (lat. Febris=vė nė ikje, dėbon), - poashtu fjala - fedeizėm (fedeizmi) – qė gabimisht shpjegohet nga fjala latine – fides (lat. Fides=besim), kur kjo ėshtė fjalė shqipe – fe=besim. Gjithashtu, fjala shqipe – fe, formoi kompozitat tjera: fejton, femėn, feminist, fener-i, fenol-i, femorocellė-a, feldspat, feldmarshall, fenomen-i, fenomenal-e, fenologji-a, fenomonalist-i, fellah ( i dalun feje), dafeja, authodafeja, fenomenologji-a, ferexhe (mbulesė femrash fetare), fermanli, ferment-i, fermė-a, fermer, fermium, fes, festė, festa, festiv-e, manifest-i, festival-i-e-et, fetish, fetishizėm, fetishizmi, fetishozohet, fetishozoj, feud, feudal, feudalizėm, feudalizmi, feudalo-borgjez, Febe (sateliti i nėntė i Saturnit, i zbuluar mė 1898, nga Pikeringu) etj. Tė gjitha kėto kompozita gjenerale janė tė formuara nga rrėnja e emrit shqip-illirisht – fe (fee, me zanoren e theksuar - e), tė cilat lidhen me njė formė besimi tė njeriut nė logjikėn e tij projekturale, lidhur me njė formė fenomeni historik, kulturologjik, ideor, historiografik, politiko-shoqėror, ushtarak, linguistik, letraro-artistik, shkencor etj.

    Ethymologjia e emrit – tragjedia.
    - Fjala – tragjedia, e cila derisot ėshtė kuptuar me ethymologji nga greqishtja e lashtė (greq. Tragos=sjap, cjapi dhe logos=fjalė, nga kompozita – tragjediolog-u), ku na del kuptimi qesharak i shprehjes – fjala mbi cjapin, nuk ėshtė pėrcaktim linguistik i duhur, mbase, kompozita – tragedia, e ka fillesėn illirishte-shqipe tė vjetėr, shumė tė njohur – trag, tragu, si formė hulumtimi tė njė ndodhie, a ngjarje tragjike, vepre penale juridike etj., qė ėshtė kuptimi i njohjes sė burimit tė ngjarjes sė dhėmbshme (tragjike), si kuptim i gjurmimit tė tragut tė tragedisė (tragjedisė). Fjala shqipe – trag-u, si gjurmim i ngjarjes tronditėse njerėzore, ėshtė tragu i ngjarjes, nė kuptimin ndjekja e tragut tė ngjarjes tragjike, tragu i rrjedhės dramatike tė njė ngjarjeje historiko-shoqėrore, letraro-artistike etj., me kuptimin me i ra nė trag (gjurmė), ngjarjes trishtuese, nė rrjedhėn ideo-artistike, letraro-shkencore dramatike, gjatė zhvillimit tė saj, nė theatėr, nga fuqia shprehėse e dramaturgut (tragjediografit), ku me aqė mjeshtėri artistike e shkencore e paraqet atė ngjarje trishtuese nė skenė! Edhepse, jeta e veprės dramatike ėshtė theatri (skena theatrale), kjo nuk ėshtė faza e fundit e rrjedhės sė ngjarjes, por njė vazhdimėsi e tragut tė rrjedhės sė ngjsarjes trishtuese, tė paraqitur nė mėnyrė fenomenale nga authori – dhe njohja e tragut tragjik tė ndodhive tė njeriut e shoqėrisė, nga brezat e ardhshėm, qė mos tė pėrsėriten mėtutje...
    Vet fjala illirishte – trag (tragu i cjapit, si kafshė e shpejtė, pėr tu gjetur shkrepave e nė natyrė, formoi edhe fjalėn greke – tragos=cjap-i. Kėshtuqė, kompozita – tragedia (tragjedia), nuk ka fare tė bėjė linguistikisht as logjikisht me fjalėn – cjap-i, por me tragun tragjik tė tragjedisė, njohjen e gjurmėve tė ngjarjes rrėnqethėse trishtuese.
    Fjala shqipe – trag, si kuptim – gjurmė, gjurmim i diēkafes, hulumtim ndodhie a ngjarjeje tragjike tė njeriut, ėshtė njė formė ndjekjeje, (ndjeke tragun e ngjarjes), duke e pasqzruar nė vargje e prozė, apo edhe me mimikė (gjeste – Elektra), nga poeti, krijuesi i veprės artistike, duke na lėnė njė trag ndodhie trishtuese nė ballė tė njerėzimit nėpėr kohėra, si fuqi krijuese shprehėse e dramaturgut.
    Fjala shqipe – trag – ėshtė kuptimi refleksiv psokologjik i gjallesės, kur i bie nė trag, gjurmė diēkafes qė e ndjekė, qė e kemi nė shumė shprehje shqie tė vjetra: ah, i ke ra nė trag, / po e ndjekė nė trag, / ndjeke pėr tragu, se e merr vesh punėn, / ndjekja tragun punės, / qetash i ka ra nė trag, / jo, se ia ka hupė tragun, / nuk mundet me e gjetė pa trag, / po i rave n’trag, / ec e bjeri n’trag, / bjeri n’trag n’mujsh etj.
    Nė kuptimin theatral tė ndjekjes sė tragjedisė nė skenė, shihet vet tragu i ngjarjes pėrmes lojės sė aktorėve, si mjeshtėri artistike e authorit, qė e ka fshehur me figura stilistike vet kompozicionin e ngjarjes, pėr tė mos u hetuar direkt nga regjimi i kohės, ku shprehen dobėsi pushtetare e shoqėrore hermetikisht, deri nė aktin e kulminacionit tė tragjedisė, si njė ngjarje tragjike trishtuese, rrėnqethėse. Tragu tragjik pėrciellet me vėmendje tė madhe nga shikuesi (lexuesi), i cili mėson pėr vlerėn letraro-artistike, historiko-shoqėrore, ideo-politike tė veprės tragjike.
    Tragu i aktit tė veprimit tė njeriut tė zhgėnjyer (nė afekt psikologjik), pėr tė bėrė njė akt heroik, apo kriminal, - akt shpėtimi, apo hakmarrjeje, - akt human, apo hipokrit – ėshtė i fshehur nėn petkun artistik tė fjalės dhe pamjes figurative tė aktorit dhe ai akti i aktorit, si pėrsonifikim i pėrgjithėsuar, bie si trag tragjik nė rrjedhėn e pėrsėritjes sė ngjarjes si veti pozitive apo negative e njeriut tė kohės.
    Tragu tragjik i mgjarjes trishtuese mbetet tragim, gjurmin, hulumtim pėr brezat e gjeneratat e ardhshme, si dhe tė historisė nė pėrgjithėsi, si histori e pėrsėritur.
    Fjala – trag, nė shqipen ėshtė kuptimi – me i ra nė fije punės, rrjedhės sė ngjarjes, me ia gjetė fijen (tragun) fshehtėsisė sė ngjarjes, me i ra nė trag, gjurmė.
    Tragu ėshtė gjurma, shėnja e kėmbės (dorės), nė formė gati tė padukshme dhe tė paspjegueshme tė gjurmimit tė njė ngjarjeje tragjike.

    Ethymologjia e fjalės – traditė (tradita).
    – Fjala – traditė (tradition), si veti suplementare e kulturės sė njė popullit, drejtuar mbi tė drejtėn zakonore-juridike tė kombit, ethymologjinė e vet e ka nė shprehjen shqipe – t’+ rodit, tė rodit, tė sojit tė njeriut, ajo veti, shprehi, gjest, zakon qė njė popull e ka me shėnjė historike, historiografike, filozofike, gjenetike, gjenealogjike etj.
    Kompozita – Traditė, formohet nga nyja e parme shqipe – tė (t’) dhe fjalės shqipe – rod, rodi, soji – rodit – me shpjegimin shqip – tė rodit – t’rodit = trodit(ė), troditė, trodita = tradita (tradition), ku kemi vetėm dallimin e zanores illirishte – o=a, qė e formon kompozitėn i.e. e PIE dhe Gjenerale – tradicion, tradition, traditional etj., e cila formoi kompozitat tjera: traditė, tradicion, tradicional-e, me traditė, tradita etj.
    Fjala shqipe-illirishte – rod-i, e cila formoi nė shllavishtet emėrtimin pėr fjalėn – popull (narod) dhe njohjen tradicionale tė vetive e zakoneve tė njeriut, tė kombeve (popujve), sipas fonetikės historike – diftongu – ro, ėshtėsi kuptim – rrojtje, jetė, gjallim, ku formoi disa kompozita i.e., pėrmes nyjes sė parme shqipe tė lashtė – t’ (tė), si dhe me ndryshimin e tingullit fundor – d=p, formoi fjalėn – trop (trup), si dhe fjalėn – trojė, troje, ku nga fillesa i.e., - an (an+trop), u formua emėrtimi shkencor pėr njeriun – antrop dhe sipas greqishtes me sufiksin e saj – os, rrodhi edhe fjala greke – antropos=njeriu, me kuptimin shqip – ai i trollit, tropi, trupi nė troll, njeriu nė troll dhe jo mė ai i malit (si egėrsirė), animal – ani+mal, si ani i malit, gjallesa zoologjike e anit tė malit, qė lindet, jeton dhe vdes nė mal – i malit – animali. Ku kjo fjalė shqipe e lashtė – mal, mali, formoi shumė kompozita i.e., si: animal-e, anomal, anomalia, anomalitė etj.
    Pra, shprehja shqipe me kuptimin – t’rodit (tė rodit), formoi kompozitėn – troditė-traditė – tradition, tradicionale, si formė tradicionale e kulturės sė njeriut.
    Ethymologjia e fjalės – autoktonia.
    - Kompozita – autoktonia, si kuptim i qėndrueshmėrisė gjenetike e gjenealogjike tė njeriut e popullit vendas nė njė territor tė pėrhershėm gjenealogjik – ėshtė njė formė e shprehjes shqipe tė vjetėr – u^*(n)-To^k(ė)-to^n(ė), u^ + to^k + to^n, e cila shpjegohet pėrmes vetorit tė lashtė tė shqipes (illirishtes sė re) unė, me vetėm njė tingull hundor nazal tė zanores – U^ (Unė), emrit shqip – tok(ė), toka dhe pronorit tė shqipes – ton(ė), tonė, tonat – qė kuptohet shprehja shqipe e sotme – unė n’tokė tonė, si njeriu nė tokėn e vet dembabadem (Adem baba Adem, sipas logjikės gjenealogjike pėr tė Parin e Njeriut), si njeri i gjithmonshėm, i pėrhershėm nė atė tokė, vend, si vendas i gjithmonshėm historikisht.
    Vetori i shqipes, si trajtė e shkurtė e pėremrit – u^ (hundore), ėshtė njė nga format mė tė lashta linguistike, qė lidhet me gjuhėn e parė tė njeriut – pellgasishten (kuniformin), tė cilin e kemi nė shumė shprehje shqipe: u^ jam k’tu zoshpie, / u^ jam k’tu dembabadem, / t’kam tho^ u^ moti ty, / u^ ta gjo^j(ė) ēaren, / u^ ia dij atij hujin, / u^ jom n’tokė tonė etj. Ku kjo trajtė e shkurtė pėremrore flitet edhe sot nga shqipja e folur e popullit shqiptar.
    Ndėrsa, si formim i kompozitės i.e. e gjenerale – autokton-i-a, pėrbėhet nga fillesa – a, i.e., ashtu sikur pėr shumė kompozita tjera tė ngjashme me fillesė tė njejtė – trajtės sė shkurtė tė vetorit tė shqipes sė vjetėr – u^ (hundore) – emrit shqip – tok (tokė, toka) dhe pronorit tė shqipes – ton (tonė, tonat, tonėt – n’tokė tonė, si kuptim i tragjigimisė sė njeriut si vendas i gjithmonshėm nė tokė tė tij.
    Kompozita – autokton, me sufiksin – i (autoktoni), nė trajtėn e pashquar tė emrit dhe me sufiksin – a (autoktonia), nė tajtėn e shquar tė emrt - formoi disa forma linguistike i.e., sikurse janė: autoktone, autoktonizmi, autoktonizimi, autoktonik, autoktonike etj...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Henri : 23-04-2002 mė 21:05

  7. #7
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    ETHYMOLOGJIA E EMRIT - GERMANIA

    ETHYMOLOGJIA E EMRIT - GERMANIA


    ETNINOMI - GERMAN
    NĖ VEND TĖ HYRJES

    (ETHYMOLOGJIA E FJALĖS – ETNINOM)


    Etninomi ėshtė nomi etnik, emri etnik i njė populli.
    Fjala – etninom, e cila pėrcakton etninė e njė popullit, apo emri etnik, nomi etnik, nuk ėshtė kompozitė greke (siē ėshtė thėnė derisot), e cila pėrbėhet nga dy fjalėt – ethnos=popull dhe onoma=emėr, por ėshtė thjeshtė njė kompozitė illirishte, tė cilėn e shpjegon shqipja e vjetėr origjinale. Fjala greke – ethnos, si pėrcaktim pėr popullin, ėshtė fjalė origjinale illirishte, e cila pėrbėhet nga fjala – etni-a, etėn (gege-shqipe), numri shumės i emrit – at – etėn (etėr, baballarė), qė formoi nga emri – at, fjalėn shqipe – atdhe dhe nga shumėsi i emrit shqip rrodhi fjala – etėn, kurse bashkėsia e etėnve nė njė vend tė banuar, thirret – etni-a, vendi etnik i etėnve (etėrve), qė formoi nė greqishte fjalėn – ethnos=popull, vetėm duke iu shtuar sufiksi – os, kėsaj fjale shqipe-illire. Kurse fjala e dytė e kompozitės – nom (etni+nom), ėshtė krejtė fjalė shqipe-illire, e cila formoi fjalėn greke – onoma=emėr, duke iu shtuar fillesa – o, si dhe fundesa – a (o+nom+a), ku fjaja – nom shqipe-illire, ėshtė pėrcaktimi i shkallės mė tė lartė tė emrit, qė e kemi nė shprehjet e shqipes sė vjetėr sot: nom ka ba filani, / nomi i zotit, (emri i zotit, bėn punė tė madhe), / ka lane nom Mic Sokoli (ka lanė emėr tė madh historik), /Nom ka lanė Halit Asllani (la emėr historik duke u gjuajtur mbi tankun e armikut,/ Nom ka lanė Lufta e Kosovės (la emėr historik), / la nom Abdyl Frashėri e Sylejman Vokshi me Lidhjen e Prizrenit (ata lanė emėr historik),/sot ra shi nomi i zotit, / ka ra bore nomi i zotit, /hajt ebu se s’u ba nomi (mos e bėn tė madhe atė punė, kur don tė ngushllosh dikend) etj. Ku fjala – nom, ėshtė shqipe-illirishte dhe pakontestueshėm, kompozita – etninom ėshtė me ethymologji shqipe.
    Etninomi ėshtė emri etnik i njė bashkėsie etnike, tė njė krahine a tė njė shteti. Kjo fjalė etninom edhe nė shqipen e thonė, si etnonim (etnonime), duke ia humbur vet origjinalitetin, kur ėshtė fjalė e pėrbėrė krejt shqipe. Lidhur me etninomin shkruan E. Sejdaj, nė librin ‘Etnonimi arbėresh-shqiptar’- "nė greqishten e vjetėr, popull, do tė thotė – laos, (me kuptimin tė zgjedhur, tė popullit tė Hyjit) dhe demos, (me kuptim tė organizimit politik tė popullit), kurse ethnos, shenonte mė tepėr popujt e huaj, popujt paganė…". E tash, kur grekėt thonin se fjala – ethnos, shenonte mė tepėr popujt e huaj, paganė, pse ata vet nė greqishte e mbajnė emėrtimin pėr popullin grek – ethnos, kurse fjala – laos, qenka pėr popull tė zgjedhur tė Hyjit? Pse nuk thonė, laos grek, por – ethnos grek? Kėtu vetiu vjen argumenti se fjala ethnos, vėrtet, nuk qenka greke, por qenka illirishte, e thėnė pėr ‘barbarėt’ jogrek dhe as fjala laos, nuk i pėrkiska popullit grek, sepse, koncepti pėr ‘popull tė Hyjit’ u takonte pellgasve ‘Pellgasėt Hyjnorė’ siē i quante Homeri hillir, nė ‘Hilliadha e Odhisea’ (Illiada e Odisea’) dhe popull i zgjedhur e Hyjnor ishin pellgasėt dhe illirėt - qė vet ethymologjia e fjalės ėshtė nga fjala – hilli, illi (hyji), qė ėshtė pėrcaktuar gabim nga studjuesi Truhelka dhe aprovuar nga tjerėt, se po vijka ethymologjikisht, nga shprehja ‘i lirė’- ilirė, kur gjiithė bota e thekson tingullin – LL, Hilliricos, Hilliricum, Hilliria, Illiria, Illyria. Vet tingulli fillesė nė fjalėn – laos, ėshtė – llaos, me – ll, pa sufiksin – os, qė ėshtė fjala pėr hyll, lla (llama illire), drita hynore, ku tingulli – ll, formoi gati nė tė gjitha gjuhėt IE kuptimin pėr dritėn (sll. Svetla, ang. Light (llajt) dhe ajo – lla (os) ėshtė llama illire (drita illire), ku sot flitet shqip emri - llamė (ndezna atė llamė – shqipe e vjetėr – ndezna atė dritė).

    FORMIMI I ETNINOMIT

    Etninomi – si nom etnik, emėr etnik – german, sipas tė gjitha atyre shkrimeve tė studjuesve, qė kanė shkruar nomin e zotit tė veprave tė derisotme, ėshtė e ēuditshme, si ka mbetur, ky emėr derisot pa ethymologji tė sigurtė! Tash, shtrohet pyetja: a ka mbetur vend pėr njė pėrpjekje tjetėr pėr ethymologjinė e emrit – germania dhe athua a nuk dijtėn a nuk deshten ta pėrcaktojnė derisot kėtė emėr?
    Zakonisht, etninomet iu dhanė popujve nė dy forma: vetthirrja e popullit me njė vetemrim dhe emėrtimi nga tjerėt pėrrreth pėr njė popull. Nė rastin e parė, gjinden shumė vetemrime, tė popujve qė emėrtuan vetveten, por qė nga tjerėt njihen me etninome tjera, duke u bazuar nė njė drejtues shkencor qė drejton etninominė - Etnilogjinė Gjenerale. Kurse nė rastin e dytė, emėrtimi i tjerėve pėr njė popull, zakonisht u bė nė bazė tė disa kritereve specifike, duke u bazuar nė aspekte tė ndryshme historike, sociologjike, psikologjike, gjeo-historike, historiko-politike, gjenetike, gjenealogjike etj., tė atij populli dhe shumherė kėto etninome, nuk u pėrcaktuan shkencėrisht, ngase ethymologjia e tyre ishte nė burime tjera historio-linguistike. Etninomet origjinale, ishin tė natyrės psiko-fizike, gjenetike dhe profesionale tė popujve, tė cilat lidheshin me emra tė lashtėsisė, qoftė emra tė bimėve, pemėve, zogjėve, kafshėve, yjeve, gjendjes sociale, metaleve, thesareve, mentaliteteve, karaktereve, gjenetikės, gjenealogjisė, profesioneve, antroponomeve, toponomeve, hidronomeve, epinomeve etj. Shėmbuj tė tillė kemi (nė mos janė pėrfaqėsuar tė gjithė kėtu), me ethymologji tė sigurtė si emėrtime tė sotme janė etninomet:
    dardan (dardhė, pemė) - dardhanėt/ shqiptar (shqipe, shqipojė) - shqiptarėt/ alban (alb, bardh) – albanėt, / dalmat (delme, dele – shqipe-illire) – delmatėt-dalmatėt, / mollos (mollė, pemė) – mollosėt, / illir (hill, ill, yll) – illirėt (ilirėt), pellgas (pellg uji – pellgu pellgas, e jo pellazg) – pellgazėt (pellazgėt), /arban-arbėr (arė ban-arė bėn, bėn arė) – arbanėt, arbėrit, / armen (mend-arme) – armenėt, /mollan – molldav (mollė, shqipe-illire) – mollanėt (molldavėt), pjesė e Dakisė me sufiksin thrrak – dava-qytet), / thrrak (thrras, thrrajk - folje shqipe-illire) – thrrakasėt, / serb, srp (serv, drapėr) – sėrbėt, / hungar (hun, emėr fisi aziatik) – hungarezėt, / german (germa) – germanėt, /austriak (mbretėror i Lindjes – Ostereich) - austriakėt, / danez ( dana, emėr fisi i danakėve) – danezėt, / norvegjez (nor veg-vegu i veriut) – norvegjezėt, / belg (belga) – belgėt, /romak (Romul, antroponom) – romakėt, / gal (gal, galan, zeshkė - illirishte) – galėt, / italian (ital, Ita) – italianėt, /sllovak – slloven (sllova = germa) – sllovakėt e sllovenėt, / freng (frank, sinqertė) – francezėt, /anglez (engle, engjull) – englezėt, anglezėt, / rumun (etninom i dhėnė nga romakėt), / bullgar (Ball – bardh, Ballga-Bellga, lumė, hidronom) – ballgarėt, bardhgarėt (bullgarėt), /turk (turr ka, u turrka, shqipe-illire) – turqit, /epirot (e pirit, piri, me pirė, shqipe) – epirotėt, /spartian (spartim, shpartim i fėmijėve me tė meta psiko-fizike) – spartianėt, /athenas (e thėna, e thana, folje shqipe-illire) – athinasit, /trojan (i trojeve, i trollit – shqipe-illire) - Trojanėt, / indian (Hind-Ind, hidronom) – indianėt, / amerikan (Amerigo, antroponom) - amerikanėt / hungarez (hun, fis aziatik) – hungarezėt, / sllav (sllava-lavdi, pėrshėndetja e fundit para tė vdekurit) - sllavėt, / arab (arap, ten boje – pellgasishte) - arabėt etj.
    Tė gjitha kėto etninome kanė kėto ethymologji tė sigurta – e sa janė pėrcaktuar nė mėnyrė tė drejtė shkencėrisht derisot, kjo u mbetet jovetėm atyre popujve nė fjalė, sa drejtuesve shkencorė, tė nivelit euro-botėror, qė t’i pėrcaktojnė pa ideologji politike, por nė suaza vėrtet shkencore. Faktori kryesor pėr emėrtimin e njė etninomi ėshtė vet historia e vėrtetė e atij populli, me burim origjinal, qoftė nga aspeki: gjeo-historik, sociologjik, psikologjik, gjenetik, gjenealogjik etj.

    ETNINOMI GERMAN

    Etninomi – german, ėshtė emėrtimi gjeneral i fiseve gjermane, i cili shenon emrin e njė bashkėsie tė popullit tė njė shteti, prej tė cilit rrjedhė toponomi – Germania, si emri mė i pėrhapur botėrisht, qė sot populli gjerman, vetthirret – deutscher (dojēėr) mė kuptimin – i kthjelltė, i dėlirė – dhe me toponomin, si emėr gjeografik – Deutschland (Dojēlland).
    Historikisht, pėr gjėrmanėt njihen disa etninome fisesh tė ndryshme sikurse janė: theuton, prusian, got, alleman, german, deutsch si vetthirrje, ndėrsa sipas popujve tjerė thirren: nga latinėt – theodiscus, nga italianėt – tedeschi (tedeski), nga frengėt – allemand, nga anglezėt – German (xhermėn), nga rusėt e sllavėt – njemec, nemac etj. Ndėrsa vet emri – germania siē thotė historiani romak Taciti, nė veprėn ‘Germania’, "fjala – Germani, qė ėshtė mė e pėrhapura nė pėrdorimin e jashtėm, ka mbetė ende pa ethymologji tė sigurtė", ku authori flet pėr afėr 50 fise gjermanike nė hapsirėn veriore tė Danubit tė Epėrm dhe tė Rajnės Lindore deri tej lumit Vislla. Tė gjitha kėto fise gjermanike Taciti i pėrmbledhė nė tri grupe tė mėdha fisnore: sakson, istveon dhe alleman, qė prej tė cilave rrjedhin tėvona etninomet: anglez, francez dhe alleman. Kėshtuqė u formuan tre popuj me gjuhė gjermanike, duke i marrė parasyshė edhe pėrhapjet e fiseve gjermanike nė pjesėn euro-veriore, ku termi – german, u bė si epinom dhe emėrtim gjeneral linguistik (me gjuhė gjermanike), pėr disa popuj euro-qendrorė.
    Pėr ethymologjinė e emrit – german, mendoj se e ka rrjedhėn linguistike nga emėrtimi pėr tingullin e shkruar abecedik - germa, shkrola illire – germė, germa, ku nga trajta e shquar e emrit – germa, iu shtua sufiksi – n ( germa+n) dhe rrodhi etninomi – german. Lidhur me kėtė theori nisemi nga shumė fakte historike, linguistike, fonetiko-historike, gjeo-gjenetike dhe gjenealogjike, sidomos nga domethėnia e emrit tė fisit gjerman – theuton, theutonėt (teuton), si lidhje gjenealogjike me illirėt dhe mund tė theksojmė se gjermanėt janė pasardhėsit illiro-pellgazgjik, menjėherė pas shqiptarėve dhe gjuhėt gjermanike janė derivate linguistike illirishte – menjėherė pas shqipes ballkanike, ku ėshtė vėrtetuar se shqiptarėt janė - pasardhėsit e drejtpėrdrejtė illirian dhe shqipja si pasardhėse e drejtpėrdrejtė illiro-pellgasishte. Duke marrė parasyshė se mijėra rrėnje ilirishte-shqipe, sot janė nė gjuhėt gjermanike, ku edhe vet studjuesit e historianėt gjermanik, pranuan se shqipja e vjetėr mė rrėnjet e saja linguistike, ka fuqi shpjegimi edhe tė emėrtimeve arkeologjike mė tė lashtat europiane, qe nga mbishkrimet e varrezave mesape, paune, etruske, venete, e deri tek lashtėsia ethymologjike edhe e shpjegimit shqip tė emrave tė perėndive tė antikuitetit europian e PIE.

    ETNINOMI THEUTON (TEUTON)

    Ethymologjia e emrit – german, nga illirishtja e lashtė, na pėrkujton fiset gjermanike tė lashta, si theutonėt, ku vet emri – theuton, lidhet me Theutėn illire (230 – 228 p.e.r.), ku pas rėnies illire nėn pushtimet romake, njė pjesė mė vitale politiko-ushtarake e intelektuale e kohės, shtegėtuan kah qendra europiane e deri tek ajo veriore,duke formuar nė mesin e hermionėve tė lashtė gjermanik, fisin e tyre – theuton, nė bazė tė vet emrit – Theuta (Teuta), si etninom i ri - theuton dhe vet fisi – theutonėt. Mirėpo, kjo ethymologji antroponomike lidhet edhe me historikun linguistik, me linguistikėn gjenetike tė lashtėsisė sė antikuitetit botėror, me Thotin Skipe, si themeluesin e hieroglifeve tė para formuluese tė abeceve tė para botėrore, - lidhet me Thotishten e stėrlashtė, ku vet emri – Thoti, ėshtė me ethymologji shqipe, i cili rrjedhė nga folja shqipe – thot,(veta e tretė e njejėsit tė vetorit gramatikor tė shqipes – thot (ai), qė asnjė gjuhė tjetėr nuk mund ta shpjegojė (arabisht-Tehuti, gr. Thothos, lat. Thothum, ang. Thoth, ger. Thothus, sll. Toti-us etj.). Ku, vet fjala – theuton, lidhet me shqipen-illire, me domethėnien e foljes – the, tė shqipes (the-ti, veta e dytė e njejėsit gramatikor, tė vetorit tė shqipes), nga arabishtja – Tehuti (si emėr mashkullor, qė ka domethėnien – Thoti) duke marrė emėrtimin pėr gjininė femnore (Thehuta -Tehuta), ku kemi rėnien e tingullit tė mesėm – h, e mbeti – Theuti ( emėr mashkullor) dhe Theuta –Teuta (emėr femror ), qė u formua pėrsėri pėrmes foljes shqipe-illire – the, si emėrtim mashkullor, emėrtimi i fisit gjerman, etninomi – theuton.
    Mirėpo, foja shqipe – the (thot, thėnė), me rrjedhė nga thotishtja shqipe e stėrlashtė, jovetėm qė formoi emėrtime topografike (Athene, Thana etj.), por formoi antroponomet: Thomas, Themida (perėndia e drejtėsisė), Promethe (hajni i zarrit qė ua vodhi perėndive pėr bėmirėsi njerėzimit), Thanai, Theofil (Biri i zotit), Theodor, Themistokli, Thomson, Thetis (perėndia e detit tek illirėt ēellgazgjik, qė formoi edhe nė shqipen fjalėn – deti (theti, the ti), me dryshimin e tingullit – th=d; Theofrast, Theofan, Theoman etj. Por, jovetėm kaq, folja shqipe – the, e thotishtes (para)historike, formoi edhe emėrtimin kryesor tė orthodoksizmit, nga rrėnja e fjalės sė pėrbėrė – ortho+doks, me kuptimin – thot drejtė (tha drejtė, me drejtėsi, doks i drejtė nga paradoksi - thot), ku edhe rrodhi emėrtimi pėr vet fuqinė mbinatyrore, qė lidhet me foljen illirishte - The – Theo (the-ti) - Zot, nė bazė tė tė cilit emėr edhe latinėt e emėrtuan pėrbėrjen e fiseve gjermanike me njė emėr gjeneral – theodiskus, qė italianėt e thonė si emėr tė deformuar nga origjinali i forimit tė emėrtimit dhe rrjedhės sė tij nėpėr gjuhė i.e., si fjalė e natyrės italishte pėr gjermanėt e sotėm – tedeschi (tedeski). Folja shqipe – The (thėnė), formoi fjalėn e parme – theo, si fillesa e shumė kompozitave orthodokse: theology-u-e-et-ėt, theologjik-e, theologjizimi, theologjizma-t, theogonia, theogonike, Theogon etj., – si dhe formoi emėrtimin e kulturės fetare – Theologjia (Teologija, sll.).
    Duke u bazuar edhe nė pikėpamje tė natyrės fetare nga emėrtimi – theodiskus, ky emėrtim kishte pėr qėllim nėntekstin e thėnies latine: disk zoti – sikur i hudhur nė zemrėn europiane, duke aluduar nė fiset gjermanike, si formė temperamente me njė logjikė vizionare pėr mbrojtjen e religjionit nė gjithė europėn (ashtu sikurse i njejti qėllim ėshtė edhe sot, por mė indirekt). Theodiskėt, ishin theutonėt, nė kuptimin gjeneral, ku nė bazė tė tyre i thirrėn latinėt ata, si njė nga fiset mė tė lashta gjermanike.
    Ishte ky njė kontribut historiko-linguistik, pėr ta ndriēuar shpjegimin sipas shqipes, tė emrit – theuton dhe tė vet essences theologjike, duke dhėnė njė ethymologji tė sigurtė vet pėr emėrtimin e fjalės - theologji – Theologjia, ku folja shqipe – the, formoi kompozitat euro-botėrore gjenerale edhe tė aspektit fetar e shkencor nė pėrgjithėsi si: theology, theologia, theogoni, theza, thema, diotheza, parantheza, hipotheza, protheza, metatheza (ku nė shqipen janė krejt origjinale – the za – the zė, the zėrin, zė the) etj., tė cilat emėrtime nė gjuhėt sllave, duke mos ua qitur goja tingullin – th, e thonė me – t (teolog, teologija, tema, teza, metateza, hipoteza , proteza, paranteza, dioteza etj.).
    Nė lidhje me etninomin – german, nuk ishte e rastėsishme edhe lidhja gjermano-shqiptare, por ndjehej shpirtėrisht lidhje gjenetike - gjenealogjike, ku gjermanikėt ishin ata sudjuesit mė tė dėnjė tė shqipes ballkanike dhe themeluesit e shkencės linguistike tė Albanologjisė, tė cilėt njihen si yje tė Albanistikės: G.V. Leibnitz, J.G. Herder, Thunmann, F. Bopp, Ksilander, Feldmeyer, G. Meyer, Momsen, Kerchmer, Fromer, J. Hahn, P.R. Franke etj. Por, duhet pėmendur lidhjen gjenealogjike kur studjuesit arkeologjik gjermanik, vėrtetuan shkencėrisht lidhjen gjenealogjike shqiptaro-illire, duke eksperimetuar me prova tė sigurta kafkėn e shqiptarit me atė tė illirit, duke forcuar shkencėrisht prejardhjen shqiptare si pasardėsit e drejtpėrdrejtė tė illirėve pellgazgjik. Gjermanikėt ishin ata shpėtimtarėt e shqiptarėve edhe nga luftėrat shfarosėse botėrore e ballkanike, ishin ata qė mbrojėn dhe mbrojnė gjakun e kulturėn e lashtė shqiptare si lidhje gjenealogjike.

    ETNINOMI GOT

    Fjala – got, me tė cilėn e morėn emėrtimin, fisi gjerman i gotėve, si emėrtim pėt emrin e fuqisė mbinatyrore nė gjermanike – Got-God(Zot), ku tė dy emrat – got-zot, jovetėm qė janė tė afėrt fonetikisht – z=g, por, mendojmė se ekziston edhe mundėsia e pėrcaktimit ethymologjik, pikėrisht, pėrmes shqipes sė vjetėr. Fjala – got, lidhet me fjalėn shqipe tė vjetėr – gat (gjat), si kuptim pėr pėrgjithėsimin e fuqisė mbinatyrore, si emėr me domethėnie – gat, duke aluduar nė ekzistencėn e amshueshme tė zotit, si kuptim i pėrjetshmėrisė, amshimit, si fuqi e Krijuesit tė Gjithėsisė, Universit – gat, tė shkojė gat (gjat) nė infinitekzistenca e tij dhe lavdia e besimit tė njeriut nė njeriun dhe e besimit tė njeriut fetar. Zoti si gatues i njeriut, krijues qė e bėri gati tė jetojė nė tokė, ai e gatoi nga dheu, uji e zjarri dhe e bėri njeri – ashtu sikur gatuhet buka dhe ēdo gjė nė kėtė botė ia gatoi njeriut, tė jetė sa mė i lumtur, i gėzuar, tė ketė liri e harmoni e dashuri kuptimplote nė jetė. Por, krijuesi, ashtu si ia gatoi lindjen njeriut, ai ia gatoi edhe vdekjen. Zoti ėshtė gatuesi-krijuesi – gat Got. Nė gjuhėt anglo-saksone, ėshtė edhe mė afėr fjalės shqipe – gat – God (Gat), si kuptim amshimi, gat – gatues – krijues.
    Fjala – gat, ėshtė nė shprehjet shqipe tė lashta: gat mot / mot gat / gato bukėn / gat e ka dadha bishtin (kur nuk shihet pėrfundimi i njė veprimi),/ e ke bukė tė gatume (e ke tė gatshėm), / po gat ėshtė kjo udhė (rrugė e gjatė), / gat e paske pasė, / zgat zo’ ksi moti (zgjat zot kėtė lumturi, dashuri, harmoni, liri etj.),/ gat e paska lshue, / gat shkon kjo punė, / djali ėshtė bukė e gatshme etj.
    Kėto shprehje tė lashta shqipe, diftojnė pėr njė gatim, gatues qė e ka gat punėn e veprimin e tij krijues. Fjala – diftim, nė shqipen e vjetėr, ka kuptimin e preftimit tė rrėfimit, qė nuk e tregon krejt, por difton, prefton rrėfimi pėrmes shėnjave, singaleve tė shkurta nė memorjen e njeriut, sikurse ėndrra qė shihet shkurt e shėnjat e saj diftojnė shkurt pėr fatin e njeriut. Ashtu edhe kėto shprehje shqipe janė shėnja, pėr ta njohur tė vėrtetėn e jetės sė njeriut, qė njeriu duhet tė ia bėj mė sė parit vetvetes pyetjen: pse jetoj unė!
    Kuptimi i fjalės shqipe – gat, ėshtė domethėnia e nėnkuptimit tė Krijuesit, aė ka gjithė fuqinė e gjithėsisė nė krijim, ka qendresė – gat (gjat) nė pėrjetshmėri, fuqia e tij ėshtė – gat, sipas mendimit theologjik tė popullit, qė beson nė tė, ashtu sikurse thotė vet fjala – God-Got, nė dy gjuhėt gjermanike, vetėm qė ndryshon zanorja – o=a, nė anglishte.
    Fillesa e fjalės – got, tingulli – g, ėshtė njė domethėnie tjetėr, ku lidhet edhe me fillesėn, tingullin – g, tek fjala – german, qė tė tri germat – g+o+t, e kanė secila domethėnien e vet filozofike. Tingulli – g, ėshtė simbol i tokės – ge, e tingulli i dytė – o, ėshtė simboli i diellit dhe i treti – t, ėshtė simboli i njeriut. Kurse nė shqipen, ndryshon vetėm fillesa, tingulli – g=z, ku tingulli – z, nė emrin zot, ėshtė simboli i zonit (zanit, zėrit), me kuptimin e shprehjes – zoni (illirisht, zani-zėri – shqip, nė dialektet gege e toske), pra, kuptimi i shprehjes shqipe pėr emrin – zot, ėshtė: zoni-dielli-njeriu, (z-zoni, o-dielli, t-njeriu - zot), kurse tek emri gjermanik – got-god, ėshtė: toka-dielli-njeriu (g-toka, o-dielli, t-d-njeriu), si formė diftimi filozofik i nėnkuptimit tė dy emrave – zot-got.

    ETNINOMI ALLEMAN

    Fjala – alleman, si kompozitė e pėrbėrė nga dy pjesėt e saj (alle+man), me kuptimin e shprehjes – krejt njerėzit (alle=krejt, man=burrė, njeri, nė gjuhėt gjermanike), si nėnkuptim i bashkimit tė tė gjitha fiseve gjermane nė njė, si unjisim, unitet fisnor, nė njė shtet tė pėrbashkėt, si unitet a bashkim kombėtar gjerman.
    Fillesa e kompozitės – alle (krejt, gjithė) nė gjuhėt gjermanike, u formua si fuqizim i rrėnjes sė lashtė gjenerale – al, nė tingullin – ll, all, ku kuptimi i – fillesės – al, ishte tek fillesa arabe – al (al-kh*al = alkali, al-khuul = alkool, al-kimi-a etj.) dhe ky fuqizim i fillesės – al, me tingullin – ll, formoi fjalėn – all, me kuptimin – krejt, gjithė dhe rrodhi fjala arabe pėr besimin nė krijuesin – all-llah (Allah) me kuptimin - Gjithėsor, si krijuesi i Gjithėsisė. Dhe pikėrisht, kjo fjalė – all, formoi fjalėn me kuptim – krejt, gjithė – alle (ger.), all (oll) ang. – alle-man & all people, krejt njerėzit, por qė nė gjermanishte ka kuptimin pėr krejt, gjithė gjermanėt, si bashkim i tė gjitha fiseve nė njė shtet.
    Kurse, pjesa e dytė e kompozitės (alle+man), kjo fjalė – man, nė gjermanishte, si kuptim pėr fjalėn – burrė, bashkėshort, nė kompozitė ka kuptimin pėr unitetin e krejt familjeve gjermane. Ndėrsa nė anglishte fjala – man – men, (si kuptim pėr njeriun nė numrat njejės e shumės tė emrit), theksohet – Man, Men (mėnė-mėn) dhe fjala pėr emėrtimin – njeri-u, ger. Mench (mėnē), ku tė dy fjalėt gjermanike, lidhen me fjalėn shqipe tė vjetėr – man(d), mėnē - mėn(d), mend (mendja e njeriut, intelekti), qė emėrtimi nė gjuhėt gjermanike pėr fjalėn – njeriu, u bė me nėnkuptimin e shprehjės, se mendja e pėrcakton njeriun filozofikisht dhe nė bazė tė mendjes, intelektit, njeriu arrijti tė bėhet zotėrues i botės dhe i tė gjitha qenieve tjera – gjallesave nė natyrė. Mendja e bėri njeriun, zotshpije, zotėrues tė botės! Ky ėshtė qėllimi i emėrtimit – man – mench (mėnē), pėr kuptimin ethymologjik tė fjalės – njeri, njeriu nė gjuhėt gjermanike!
    Fjala emėrtuese pėr njeriun – man, ang.,/ mench (mėnē) ger., ethymologjinė e ka nė fjalėn illirishte – man(d), (man=man(d), nga srpehjet shqipe tė lashta – a ki man(d), / me pasė man(d), nuk kishe ba ashtu, / ka punė me pasė man(d), / me man(d) hahet bota, / pa man(d) s’bahet kurgja, / me man(d) e nxan leprin me kerr etj., ku fundesa tingullore e fjalės – man(d), ky tingulli i fundit nė kllapa – d, nuk theksohet nė shqipen e vjetėr, por qė legurzohet, mishėrohet shkrihet fonetikisht me tingullin – n, edhe formohet njė tingull – n, i mbylltė, qiellzor-dhėmbzor (dental) nazal (hundor), qė njihet si grupi – nd, i shqipes sė vjetėr, sikurse e kemi nė fjalėt shqipe (mend, vend, nder, ndoshta, mandej, ndie, perėndi etj.), ku vetėm nė shqipen e folur tė vjetėr theksohet, kurse ky tingull karakteristik (nd), nuk ekziston nė abecenė shqipe moderne.
    Ndėrsa nė gjermanishte, fjala – mench (mėnē), poashtu e ka ethymologjinė shqipe-illire, e cila lidhet me fjalėn shqipe tekstualisht – mėnē, mench ger.= mėnē (mėntsh) shqip dhe ashtu sikur ėshtė tingulli i gjermanishtes – tsch=ē, poashtu edhe nė shqipen ėshtė – tsh=ē – mėntsh (mėnē), motshėm=moēėm, kahmotshme=kahmoēme, i,e,tė etshėm=eēėm etj.
    Kemi shprehjet shqipe lidhur mė fjalėn – mėnē: m’lujte mėnē (po flet shumė, po bėn zhurmė etj.), / desh dola mėnē (gati i ēmenda), / a dole mėnē a? (a u ēmende a?), / hajt bre, e hiqmu mėnē (largomu), / s’dij si pshtova pa lujtė mėnē (nuk e dij si shpėtova pa u ēmendė), / n’daē del mėnē, n’daē tranou, / mė lujte mėnē me atė bukuri (me ēmende), / syri yt mė lujti mėnē, / jah, janė dalė mėnē rinia e sotit, / ti t’luen mėnē, / t’luej mėnē etj.
    Fjala shqipe – mėnē, formoi shumė fjalėformime tjera: mėnēuria, i, e, tė mėnēur-a, mėnēurisė, mėnēurake, mėnēėm, si shprehje e fuqisė sė diturisė sė njeriut, qė, fjala – mėnēuria, si emėr, filozofikisht, dallon nga fjala tjetėr shqipe – dituria, ku njeriu i mėnēur ėshtė i aftė pėr veprime tė shpejta, e ka fjalėn nė maje-gjuhe, gjenė zgjidhje akute tė problemit, ia pret mendja shpejt dhe rregullon vetveten, kurse i dituri, rregullon botėn me dituri universale.
    Pra, emėrtimi i fjalės – njeriu, nė gjuhėt gjermanike – mench (mėnē), man, men, si pėrcaktim i aftėsisė, zotėsisė sė njeriut pėr ta zotėruar botėn, me mėnēuri e dituri, si gjallesa me intelekt, mendje-tel, mendje-hollė, qė shpon telin (thonė shqip), qė pėrcakton inteligjencėn – ka prejardhje ethymologjike illirishte, me spjegim nga shqipja e vjetėr dhe kjo ethymologji ėshtė e sigurtė me fakte, nė tė gjitha aspektet e mundshme ekzistuese tė natyrės sė shqipes sė vjetėr, si llirishtja e re, e cila sot flitet nė Ballkanin illirik dhe nė vende ku jetojnė shqiptarėt, kudo ku mbahet mend gjuha shqipe - gjuha e perėndive!

    GERMA GERMANE

    Pėr ta forcuar thymologjinė e emrit – german, me rrjedhė nga fjala – germa illirishte edhe mė shumė, mund tė japim edhe prova tjera, se kah e ka ethymologjinė vet fjala – germa. Shqipja – illirishtja e lashtė PIE, dikur pėrfshinte nė gjiun e saj tė gjitha fiset illiro-pellgazgjike ballkanike dhe mė gjėrė.
    Fjala – germa, si emėrtim pėr tingullin abecedik tė shqipes, e njohur - germa shqipe, shkrola shqipe - formohet nga diftongu – ge, i cili difton njė lashtėsi PIE edhe tej Dardhanusit, birit tė Zeusit (2690 – 2615 p.e.r.), Zojsi Skipe illiro-pellgazgjik. Diftongu – GE, lidhet gjeo-linguistikisht edhe me Gegėn e Dardhanisė PIE, qė sot ėshtė njė histori dhe njė historiografi, aqė e errtė, e mbuluar pėr botėn tonė, si lidhje gjenealogjike me emėrtuesit e hidronomit – Dardanellet (Gryka e Dardhanelleve dardhane), kur dardhanėt illirian shtriheshin nga Dardanellet, me rrjedhė nga Hillioni e Troja hillire e stėrlashtė, qė vet e emruan shqip – Trojė (me troje tė rrethuara me mure tė larta), – e deri me pėhapjet dardhane deri tej lumit Danub tė Mesėm, e Verior, tej lumit – Hiller (qė nuk ėshtė njė rastėsi ky emėrtim hidronomi me ethymologji hillirishte), e deri tek mbretėritė e perandorisė illire tė udhėhequra nga: Bardhyllus (385 – 358 pe.e.r.), Grabus (356 p.e.r), Pleuratus (344 p.e.r.), Kleitus ( 335 p.e.r.), Glaukias (317 p.e.r.), Bardhyllus II ( 295 – 290 p.e.r.), Muninius ( 280 p.e.r.), Mytillius (270 p.e.r.), Pleuratus (260 p.e.r.), Agroni (250 – 230 p.e.r.), Theuta ( 230 – 228 p.e.r.), Pinnes (228 – 217 p.e.r.), Skerdillaidas (212 – 206 pe.e.r.), Pleuratus (197 p.e.r.), Gentius (180 – 168 p.e.r.), qė shenuam vetėm si njė njohje dadhane illire tė Ballkanit illirik.
    Diftongu – ge, difton fillin e formimit tė fjalėve: geo-dheu, toka, Gea – perėndia e Tokės, Gua – guha, gjuha, Gega – qė, ky diftong – ge, ėshtė filli i pėrgjegjes sė njeriut, pėr ta njohur natyrėn dhe vetveten e tij, filli i pėrgjegjes, apo filli i gjuhės sė njeriut – ge, qė nė shqipen e vjetėr ėshtė – gegė (gjegjė, pėrgjegjė) kur njeriu i pėrgjegjet njeriut e natyrės – Gega geget (Gega gjegjet, pėrgjegjet), si ethymologji e emrit – Gega =gjegja, ai qė geget(gjegjet).
    Diftongu – ge, si fillesė e geges (gjegjes sė njeriut), nė rrjedhė tė tingullit oral, zanor, formohet tingulli – r, si rrjedhė e zėrit, pėrmes fuqisė amtare – m(ė) dhe formohet fjala pėr emėrtimin e tingullit tė gjuhės – germ(ė), germa – ge + r + m(ė). Ky diftong – ge, formoi emėrtime tė shumėta i.e. si: ege-u (egje-u), gen-i, gem-I, geniu (gjeniu), genial (gjenial), geografi-a (gjeografia), geometri-a (gjeometria), genetika (gjenetika), Genessis (gjeneza), Genius (Gjeniu) etj., qė janė fjalė illiro-pellgazgjike.
    Gjuha gjermane (Germanische Sprache) – shprehja germane, ku fjala pėr emėrtimin – gjuhė – Sprache (shprahe), si koncept theorik linguistik, lidhet me fjalėn shqipe – shprehje (shprehja e ndjenjave, shprehia e njeriut, fjalėt shprehėse, shprehimisht, ka shprehje tė forta, shprehesh etj. Fjalėt – sprache (shprahe) dhe shprehje, janė tė njė gjuhe illiro-pellgasishte, me kuptimin e shprehjes sė njeriut para njeriut dhe natyrės. Nė gramatikėn shqipe, fjala – shprehje, si emėr zgjedhohet nėpėr rasta e emrit tė shqipes: shprehja, i/e/tė shprehjes, shprehjes, shprehjen, prej shprehjes.
    Shprehjet shqipe: je shprehė nė fjalė, / shprehesh nė kėngė, / shpreha ndjenjat e mia, / shprehe sinqeritetin, / shprehja e kėnaqėsisė, a pakėnaqėsisė, / shprehu mė mire, / ai ka shprehje, / shpreha mendimin tim (e dhashė, e qita jashtė goje), me shprehje tė mira njeriu fiton, / shprehe atė mendim qė fillove, / shpreha disa mendime lidhur mė gjuhėn etj. Kėto shprehje shqipe tregojnė lidhjen ethymologjike tė fjalės pėr emėrtimin – gjuhė, nė gjermanishtet dhe koncepti – gjuha gjermane, nė shqipen shprehet – shprehja gjermane.
    Nė gjuhėt gjermanike, sot gjinden njė mori fjalėsh e rrėnjesh shqipe tė vjetra, sa qė, sikur tė merreshin kėto gjuhė nė mėnyra e forma rrėnjėsore fono-morfologjike, pa nyjet e parme dhe tė fundit, qoftė si sufiks, apo mbaresa fundore, tė natyrės sė tillė tė kėtyre gjuhėve – esenca linguistike nė pėrgjithėsi, do tė delte me njė natyrė aq tė afėrt me shqipen e vjetėr, sa qė, vetėm shqiptari qė e njeh mire historikun e shqipes dhe tė kėtyre gjuhėve gjermanike – dota shihte njė gjuhė gjenerale europiane e mė gjėrė.
    Fjala shqipe-illirishte e lashtė – ko^m(ė) – emėrtimi pėr – kėmbėn si gjymėtyrė e njerit ( kambė-gege, kėmbė-toske), e cila sot flitet nga shqitarėt e veriout tė dialektit tė Gegėnishtes, ka njė rrjedhė shmė tė madhe tė formimit tė shumė kompozitave indo-europiane e botėrore tė sotme, qė ndihmon nė ndriēimin e histories sė Linguistikės Gjenerale.
    Kjo fjalė – ko^m(ė) (komė, me njė tingull – o, illirisht, jo krejt nazal, hundorė, qė e bjen nė shqipen e shkruar njė ndryshim shumė tė madh, nga ai origjinali i shprehjes sė saj - ko^m – kom – si kuptim i ecjes sė njeriut (eca ko^m, a je ko^m a me makinė, erdha ko^m etj., si shprehje edhe tė sotme shqipe), kjo fjalė – ko^m (kom(ė), formoi nė shqipen fjalėn emėrtuese pėr kombin (nacionin) – kom (komb), komi (kombi), komtar (kombėtar), qė dha shumė fjalėformime tjera shqipe: komitė, komita, komitėt, si lėvizja komite, shkomi (shkėmbi), shkomtarizmi etj. Por kjo fjalė shqipe e lashtė – kom(ė) - kom, si – com i.e., formoi paradoksin e fjalės sė parme tė shumė kompozitave gjenerale - com – sikurse janė: komunė, komunarėt, komitet, komunikacion, komunikim, kominternė, komparative, komunikues, kompreor, komparacion, komandė, komadant, komasacion, kombajn, kompresor, kombinim, komedi, komentim, komentues, komercial-e, komercialist, komfor, komisionar, komision, komitent, komunizėm, komo-ja, komod, komodinė, kompakt, kompleks, kompas, kompenzim, kompetencė, competent, kompilator, kompilim, komplikim, kompjuter, kompleksial, kompetent, komplikuar, komplikim, kompliment, kompllot, kompostim, komplet, komplementar, komplikacion, kompozim, kompozicional, komposto-ja, kompozoj, kompradore, komunikatė, komshi, kompresė, kompresoj, kompromentim, kompromis, komunal-e, etj… qė nė gjuhėt germanike ėshtė fillesa e fjalėve me tingullin – c(k): commune, comitte, comunikation, comunitet, community, cominterne, comparative, communist, communitet etj., sikurse fjalėt shqipe, qė fillojnė me fjalėn e parme – kom.
    Pra kjo fjalė e hershme shqipe – kom(ė), koma, si emėrtim anatomic, pėr gjymėtyrėn – kėmbė, kėmba, nėtė gjitha kompozitat i.e., tė shenuara mė lartė, ka uptimin e ecjes, unitetit, njė bashkimi elementesh, qė figurativisht konkretizohet kompozita me fillesėn – kom (com), qė ėshtė kuptimi I ofrimit elementar, tė subjekteve shoqėrore, politike, shkecore, fetare etj., nė njė kombinim elementesh tė mundshme pėr njė verpim tė caktuar, qoftė shoqėror, edukativ, politik apo shkencor – pėrmes ecjes kom(ė), ecurisė sė verpimit praktik.
    Pra gjuha ėshtė tė shprehurit e njeriut pėrmes tingujve, diftongjeve, rrokjeve e fjalėve tė renditura syntaktike nė fjali e periudha. Gjuha gjermane ėshtė shprehja e njeriut gjerman si – shprehja germane

  8. #8
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087

    ETHYMOLOGJIA E FJALĖS – KUNIFORM

    ETHYMOLOGJIA E FJALĖS – KUNIFORM



    Shkrimi me shkrola nė formė kuni – kuniform (Cuneiform).
    Kompozita – Kuniform (Cuneiform), me tė cilėn sipas tė dhėnave shkencore linguistike tė derisotme, nėnkuptojmė gjuhėn e parė tė Antikuitetit, si gjuha kuniforme (Cuneiform Language), shkrimi kuniform (Cuneiform script), - mund tė spjegohet pėrmes shqipes sė vjetėr, apo Illirishtes sė re – qė ethymologjikisht ndahet nė dy pjesė fonomorfologjike – kuni + form = kuniform – me kuptimin, formė kuni – shkronja nė formė kuni.
    Pjesa e parė si fjalė e parė e kompozitės – kuni – ka kuptimin e njė cope druri, shkopi tė drunit, apo metalik, pikėrisht nė formė lapsi, i mprehur nė maje ndėrsa, pjesa e dytė e kompozitės nė fjalė – form, fo^rm – ėshtė kuptimi i fjalės i.e. – formė-a.
    Pėrderisa shqipja ėshtė bija e drejtpėrdrejtė e illirishtes dhe illirishtja si bija e pellgasishtes, nuk e shohim njė kuriozitet botėror (anipse pėr disa vėrtet ėshtė ēudi, duke mos e njohur Fonetikėn dhe Morfologjinė Historike Shqipe) – vet Shqipja ėshtė gjuha e drejtpėrdrejtė illiro-pellgazgjike dhe ka fuqi spjegimi tė jashtėzakonshėm tė gjuhės sė parė tė njeriut.


    Pra, kompozita – kuniform – ėshtė kuptimi direkt sipas konceptit natyror origjinal shqip pa asnjė ndėrhyrje analitike e semantike fono-morfologjike, pėr ta dėshifruar nė bazė tė origjinės sė tingujve, apo rrokjeve, si rrėnje fjalesh – por, shprehje direkte – kuniform – formė kuni – shkrimi nė formė kuni, germat nė trajtė kuni, shkrolat e para nė formė kuni dhe gjuha kuniforme (Cuneiform Language).
    Fjala – kuni – nė gjuhėn shqipe ėshtė emėr sendi, emėr konkret, trajta e shquar, numri njajės, shkalla emnore (nominativi), emėr i pėrgjithshėm, qė nė trajta dialektore tė shqipes, theksohet si fjalė: kuni, (kuji, kunji, kunxhi), me theks hundor, tė zanores – *u^- gege-toske dhe nė numrin shumės thohet: kuna, (kuja, kunja, kunxha), si fjalė dialektore.

    Kuni si formė germe dhe kuni si mjet shkrimi, qė shprehė vetveten emėrtuese historiko-linguistike. – Shėnjat mbetėn Shėnjėtore tė Shėnjta, qė formuan abece tė reja.
    Kuni u pėrdor nė fillim si mjet i shkrimit tė germės (shkrolės), e tėvona si vet forma e germės - ashtu sikurse edhe sot – lapsi, i cili ku^ me kun (kui) shkruan, kuni shkruan kunin e duke shkruar kunin – shkruan shkronjen.
    Nė fėmijėrinė e gjuhės sė njeriut, u shkrua nė pllaka argjilli, nė pllaka bote, tė teruna apo tė pjekura nė diell e zjarr, e deri tek kuni i gurit (epoka e gurit), pėr tė shkruar nė pllaka mė tė forta materiale sesa argjilli – dhe deri tek kuni i hekurtė (epoka e bronzit, e hekurit, dhe e metaleve). Pėrmes gėdhendjes me daltė, apo me pykė metalike (qė e menduan jorealisht, pykėn si prejardhje linguistike e fjalės – kuni) - pėr tė shkruar nė pllaka druri, guri, bronzi, alumini, plumbi, zingu, nė materiale tė forta, nė pjesė arkitekturale, mbishkrime varresh (epitafe), epigrame nė piramida, sfinga, nė ballina kėshtjellash tė lashta, nė faltore perėndishė, nė shkėmbinj symbolik, nė monumente, nė vegla pune, nė armė, shpata, nė shkopinj mbajtės (krruta pleqėsh pėr mbajtje) – dokmente deri nė kohėn e sotme kėto - qe nga ballinat e shpellave tė gurta e deri tek objektet arkitekturale tė epokave nė zhvillim tė diturisė dhe kulturės tė njeriut.
    Epet e lashta – Enuma elish, Gilgameshi, Illiadha, Odhisea, Eneida etj., veprat e authorėve shumė tė hershėm janė shkrua me shkrim kuniform, nė pllaka guri, shkėmbinj etj., deri me zbulimin e papirusit – dhe me gjetjen e grafiteve e ngjyrnave, pėr tė shkruar nė lėkura tė terura kafshėsh dhe deri me pėrpunimin e letrės, shkrimi nė letėr.
    Nė gjuhėn shqipe – fjala – kuni, thohet nėpėrmjet tė shprehjeve tė vjetra: i drunit, kuni i hekrit, kuni i kerrit, kuni i zgjedhės sė kerrit, kuni i derės sė shtėpisė, dhomės, kuni i grabujės, kuni i pllugut etj., si nė vegla pune edhe deri tek kuni ato mė tė voglat, nė armė e mjete tjera.
    Nė bazė tė fjalės – kuni, si mjet shkrimi tė gjuhės sė parė, morėn edhe shkrolat (shkronjat), germat e gjuhės, emėrtimin – germat kuniforme, alfabeti kuniform, shkrimi kuniform dhe gjuha kuniforme.
    Tash, se sa ka lidhje Shqipja ballkanike me gjuhėn e parė Kuniform, kur mund ta spjegojė vet emėrtimin nė fjalė, si lidhje ethymologjike direkte me atė gjuhė tė parė tė njeriut – mbetet tė shqyrtohet nė dispozitiv tė studimeve analitiko-sintetike dhe semantike.

    KUNI E PYKA

    Kuni e Pyka. – Pyka mund tė jetė mjet shkrimi, por jo formė shkronje.
    Sipas studime shkencore tė derisotme, pėr ethymologjinė e emrit – kuniform – kemi prononcimin sikur kjo fjalė po u spjegojka me gjuhėn latine me kėtė spjegim – kyooniform = pykė (ang. Wedge-shaped) pra, nga fjala latine – pykė-a, – lat. Cuneus=pykė dhe nga fjala – form (fo^rm) – me tė cilėn shprehje kuptohet - germa nė formė pyke. Ky ėshtė njė pėrcaktim shkencor, i vetmi derisot, pėr shkrolėn kuniforme, sipas rezultateve tė Enciklopedisė botėrore, pėr Kuniformin (Cuneiform skript).
    Tash, fjala – pykė latine, nė shqipen ka kuptimin e njė cope druri shpatuke (shaped, ang), tė shkurtė, nė njerėn anė tė mprehur, e mprehtė si teh shpatuk jo formė majeje – e cila me pėrceptimin vizual duket nė profil – pyka e drurit, pyka e hekurit etj. Pyka nevojitet pėr ēamjen e drunjve, landėve tė trasha (duke e filluar ēamjen me sopatė sėpari, e tėvona pėr tu ēarė drejtė, futet pyka nė vend sopate dhe rrahet fort, duke e ēarė drejtė trupin e drunit, landės).
    Pyka dallon nga kuni pėrkah forma e saj si njė copė druni e gdhendur nė formė shpatuke e mprehtė nė maje, qė mund tė komentohet edhe si njė formė dalte, dalta – ndėrsa kuni ėshtė adekuat forma e lapsit, njė copė shkop druni apo metalik, pikėrisht qė i pėrgjigjet shkrimit kuniform, apo shkrolės nė formė kuni, ashtu sikur edhe tregon vet pamja e atyre shkronjave tė lashta kuniforme. Tash, mbetet tė vėrtetohet a ishte ai shkrim pykaform (nė bazė tė emrit pyka), apo kuniform, nė bazė tė emrit – kuni, qė spjegohet pėrmes shqipes.

    Historiku Kuniform.
    –Sipas enciklopedisė sė sotme, gjuha kuniforme me sistem shkrimi u zhvillua para dekadės sė fundit tė milleniusit IV p.e.r. nė luginat e brigjėt e lumenjve: Tigėr dhe Eufrat, pėrkatėsisht nga Sumerianėt. Karakteret e shkronjave konsistojnė me gėdhėndjen e tyre nė pllaka tė pjekura tė keramikės. Por, duhet tė theksohet a priori, se Historia e shkrimit shtrihet paralel me hieroglifet e hershme egjyptiane rreth Nillit, me alfabet dhe shkrim gjuhe.
    Shkrimi babillonas dhe asyras pėrdorej nė numėr tė madh 300 – 600 tė pėrgjithėsimit tė symboleve kuniforme, pėr fjalėt dhe syllabėt, qė disa janė vizatuar origjinalisht, si pėrgjegjėse tė sakta tė emėrtimit me kuptim natyror.
    Tingujt e thjeshtė dhe rrokjet e shkurta si diftongje tė shkrimit kuniform, janė pėrdorė edhe jasht Mesopotamisė sė lashtė, tek pellgazėt tjerė, illirėt e dardhanėt, nė Elam, tek Hititėt, Frigėt dhe nė gjuhėt anatoliane, si gjuhė illiro-pellgazgjike, mbase, vet ata popuj: mesopotamezėt, babillonasit, asyrėt, akadianėt, hititėt, frigėt, egjyptianėt, hindianėt, kinezėt etj., ishin popuj pellgazgjik, tė cilėt jetonin rreth pellgjeve tė Nillit, Tigrit, Eufratit, Hindit, Jancengiangut, Hoangohosė, Egjeut etj. Kėshtuqė, shkrimi kuniform u shtrij nė pėrmasa botėrore tė kohės.
    Mendojmė, se pikėrisht ai shkrim kuniform, ishte vet shkrimi dhe gjuha e pellgazėve tė stėrlashtė, qė u pėrhap nė popujt mesdhetarė, hindian, tirrean, egjean e deri nė pellgjet adriatike, kaspike etj.
    Shkrimi i shkrolave kuniforme pellgazgjike, u bė model mbėshtetjeje pėr tė gjitha abecetė, nė gjuhėt e mėvonshme indo-europiane dhe se kėto gjuhė i.e. janė formuar nė bazė tė gjuhės kuniforme tė shkruar – shkronjat e sotme tė alfabeteve i.e. nė formė kuni.
    Ėshtė interesant se enciklopedia e sotme nuk e pėrcakton konkretisht, popullin pellgaz, atė paraardhėsin illirian, pėr tu konkretizuar gjuha pellgaze, por na mbeten disi tė ndara kėto dy emėrtime: pellgaz (pellazg) dhe illirė. Poashtu, nuk pėrcaktohet kjartė forma nė besimin e popujve pellgazgjik, ku nga politheizmi i feve pagane, kalohet nė monotheizėm – besimi nė njė zot – besimi nė Hillin e Dritės, si zot i jetės mbi tokė, Krijues i gjallesave, qė ishte besimi hillirian – illiro-pellgazgjik. Sot botėrisht, ka mbetur mythi mbi zotin Dielli, dita e pushimit pėr hirė tė diellit, dita e fundit tė javės – E diella – dita e pushimit nė pjesėn mė tė madhe tė botės. Kjo botė kremton ēdo fundjave ditėn e hillit tė dritės – diellit, ashtu sikurse E Dilla ishte dita e pushimit illirian.
    Cili ishte populli i parė pellgazgjik, qė zbuloi gjuhėn kuniforme, apo ishte njė gjuhė qė nuk dihet saktėsisht, ku u formua sėpari dhe se cili ėshtė Krijuesi i afabetit kuniform tė gjuhės sė parė edhe cili ishte vet populli i parė i pellgut tė ujit?

    Kuniformi pellgazgjik. -
    Mbase, gjuha kuniforme lidhet me popujt pellgazgjik dhe kuniformi ėshtė gjuhė pellgaze - Pellgasishtja, mund tė konkludojmė se ėshtė Rrėnja kryesore e Bimės sė Linguistikės Gjenerale - po marrim disa variante historike, tek pellgazėt e Tigrit, Eufratit, Nillit, Hindit, Jancengiangut, Hoangohosė, Mesdheut, Egjeut, Adriatkut, Kaspikut etj.
    Nė bazė tė tė dhėnave shkencore tė derisotme ėshtė konkluduar se populli i parė i botės ėshtė populli pellgaz, si populli i pellgut tė ujit, por nuk ėshtė precizuar pėrcaktimi i atij populli, ku u lind sėpari, nė cilin pellg uji, a u lind njeriu nė tokė, apo sipas disa hipothezave tė theoricientėve e theorive shkencore tė sotme, a mos erdhi nga ndonjė yll tjetėr nga Gjithėsia. Kjo ėshtė diathezė shkencore lidhur me pėrcaktimin e prejardhjes sė njeriut mbi tokė. Por, nėse bazohemi nė theorinė shkencore, se njeriu u lind nė tokė, si proces evolutiv i evolucionit natyror tė krijimit tė tij, atėbotė, popull pellgaz kishte rreth luginave tė lumenjve tė hershėm tropikal: Nill, Tigėr, Eufrat, Hind, rreth pellgut mediterran, egjean, adriatik, kaspik etj. Se nė cilin pellg u krijuan pellgazėt dhe cili ėshtė pellgu i parė pellgazgjik, sot ekzistojnė disa theori shkencore, duke tėrhejkur mė shumė vėmendje, secila kah vetvetja dhe lashtėsia e vetvetes, tė disa popujve tė antikuitetit. Edhepse ėshtė krijuar njė bazament shkencor botėror gjeneral, se pellgazėt janė ata tė luginave tė Tigrit dhe Eufratit mesopotamez - pėrsėri lindet gjykimi: po cili ėshtė ai populli i parė pellgazgjik? A ėshtė ai rreth Nillit, apo rreth Tigrit dhe Eufratit, Hindit, Jancengianut, Hoangohosė, apo rreth pellgut mediterran dhe egjean. Historia e vjetėr na jep argumente tė ndryshme, tė etapave parahistorike, protohistorike, koha e gurit, bronzit, hekurit etj.


    ALFABETI KUNIFORM ISHTE ALFABETI PELLGAZGJIK

    A ishte vėrtet, gjuha kuniforme, si gjuhė pellgazgjike e formuar nė Afrikė – apo erdhi si gjuhė kuniforme e gatshme dhe u shpėrnda, apo ishte – gjuha e shkrimi i atllantėve tė stėrlashtė illirian – abeceja e Atllantishtes – Illirishtes pellgazgjike e pėrhapur nė popujt tjerė pellgazgjik afriko-azio-europian?
    Cila gjuhė mbizotėroi nė botėn e lashtė – Atllantishtja e atllantėve, Pellgasishtja, si SPIKJA SKIPE, e cila duhet tė ketė qenė si Gjuha e Natyrės pėr Atbotėn e Lashtė.
    · Dhe bota perėndimore duhet tė ketė qenė pėrsėritje nė periudhat historike, si mė e zhvilluar disa herė, qė i ofroi Lindjes - Gjuhėn e Zotit – pas Pėrmbytjes sė Madhe!
    · – Kur ekzistojnė dy fjalė tė lashta – kuni e kina, qė e lidhin botėn linguistike !?
    · A duhet tė jenė Kuniformi - gjuhė e Parė botėrore, Kuni qė formoi Kinėn Linguistike, Kuniformi qė formoi Kinezishten e Lashtė?
    · A duhet tė jetė gjuha kuniforme, Skipja e Parė, gjuha pellgaze – gjuha e llandit tė atit, vandit – vendit tė atit – Atvandit-Atllandit – gjuha atllantike e vendit tė etėrve – Atllantishtja?
    - Pse merret si profet i parė Nuhi (Noa) dhe poaty fillon Feja me Fenikėt (Fenikasit), qė vet ky emėr spjegohet me shqipen Feja=Fenik-e dhe shpikja (lexo:spikja skipe) e alfabetit tė parė, fillon me fenikasit, sipas tė arriturave tė dersotme shkencore!
    - Fenikasit ishin popull pellgazgjik.
    Kuniformi para Pėrmbytjes sė Botės. -
    Mendojmė se Pėrmbytja e Botės ka ndikuar nė ēthurjen e Historisė, apo nė kėputjen e hallkave historike, duke menduar nė njė Botė tė Re, e deri nė ēthurjet historike nga luftėrat, fatkeqėsitė natyrore, shfarosjet masive nga sėmundjet gjenerale etj.
    Mirėpo, Pėrmbytja e Atllantidės, e cila sipas fakteve historike u bė tash e 12 mijė vjet mė parė – u formua Oqeani Atllantik mbi njė botė njerėzore tė atllantėve, mbi gjuhėn, kulturėn dhe historiografinė e Atllantidės dhe u shplua nga uji Toka Europiane (u shplua Europa nga uji dhe u mbulua Allantida). – Ai grup njerėzish nga uji atllantik, qė shpėtuan nga Pėrmbytja e Madhe siē thirret sot, me shpėtimtarin Nuhin – N’ujin – Noa, qė nė shqipen ėshtė antroponomi – Ndu^- Ndue-Ndua – Ndou i Shėnjtė – ai grup njerėzish atllantėsh, erdhi e doli nė brigjet e Afrikės Perėndimore dhe u vendos rreth luginės sė Nillit (Egjypti i sotėm). Pra, shpėtoi njė grup njerėzish nga Atllantida e pėrmbytur n’ujė dhe e vazhdoi e pėrcielli gjuhėn dhe kulturėn e atllantėve tė stėrlashtė, nė Tokėn mė tė Afėrt - sėpari nė Afrikė dhe me pėrhapjet e atllantėve nė Azi dhe Europė, u formuan si popull pellgaz hillirian nė kėtė rrafsh trekontinental.
    Me siguri, ai grupi i njerėzve tė atllantėve me Shpėtimtarin Nuji (Nuhi, Noa) rreth brigjeve tė luginės sė Nillit, gjetėn edhe popuj tjerė pellgazgjik tė kohės – apo edhe mbretėri tė lashta tjera, qė na dokumentojnė tė dhėnat fetare: Profeti Nuji i atllantėve, Profeti – Hibrahim, me bijtė e tij, Issaku (Israeli i sotėm) dhe Ismaili (Egjypti i sotėm), ku para formimit tė Israelit dhe Egjyptit, kishin gjuhėn e kulturėn e lashtė dhe besimin monotheist – Besimi nė zotin Dielli (qė pėr hellenėt ballkanik, e pėr grekėt si hellenik qė e mendojnė vetveten e tyre, ishte periudhė kohore shumė e vonė pėr ta, nė kahasim me atė periudhė tė lashtė, pellgaze dhe atllantike). Mendojmė, se pikėrisht atllantėt e shpėtuar me Nujin, nga Pėrmbytja e Madhe, kur iu ofruan brigjeve tė tokės, nga gėzimi qė gjetėn shpėtim nė njė tokė tė re, rrodhi thirrja e tyre – toka afėr, i afrohemi tokės, Afrimi nė Tokė - Afrimi e emėrtuan vet toponomin kontinental – Afrim -Afria - Afrikė – Afrika me ethymologji shqipe-illire, nga fjala – afrim, si ndajfolje shqipe - afėr – si emėr afri - afria – afrikė – si kuptim i afrimit tė atllantėve me popujt afriko-azio-europian – Afria – Afrika.
    Pėrcaktimi i emrit – Nil. – Hidronomi - Nil, Nili qė thirret jeta afriane, nė luginėn rreth brigjeve tė tė cilit, jetuan pellgazėt e parė(?) dhe formuan njė nga alfabetet e para, si gjuhė illiro-pellgazgjike, a spikje skipe thotishte – ky emėr fonetikisht pėrbėhet nga tre tinguj: N+i+LL = NiLL, qė nė shqipen e vjetėr theksohet, me tingullin e tretė (tė fundit) – LL ashtu sikurse theksohet edhe nga gjuhėt sllave e latine.
    Kuptimi ethymologjik i emrit – Nill, mendojmė se ėshtė me spjegim shqip, i cili lidhet me fjalėn e lashtė – nill – nyll-nylli, qė nėnkuptohet si emėrtim i nillit, nyllit – lymit tė lumit, me brigje tė nyllavta, me nyll – ku nga alternomi i lashtė pellgazgjik – nill, nilli, me ndryshimin fonetik tė tingullit – i, nė – y, rrodhi emri – nyll – nylli, nė shqipen e vjetėr. Lidhur me kėtė fjalė nė shqipen e vjetėr kemi shumė shprehje tė lashta sikurse janė nė gjuhėn e folur, si shprehje satirike: ēka je nyllavė ashtu (me kuptimin: ēka je mbyllė nė vetvete e po rrin drujshėm) / tek je ba^ krejt nyll (me kuptimin: tek je bėrė pa la, pa pastruar), / tu paska bėrė jaka e kėmishės tėrė nyll (me kuptimin: tu paska bėrė kėmisha pa larė, pa pastruar fare), / e paske qafėn plot nyll (tu ka bėrė qafa pa pastruar), / nyllan – i papastruar fare, / teshat nyll – tė palara, / duart nyll – duart e palara etj.
    Kuptimi i fjalės – nyll, ėshtė ai i fjalės sė hershme skipe – nill, qė do tė thotė, lim-lym lumi (lim lumi – llim lumi, limi i lumit, lymi i lumit, me njė theksim tė veēantė hundor tė zanors – i, y dhe nė bazė tė kėsa fjale – nill, nyll, si lumė plot nill-nyll, u pėrcaktua edhe vet emri i lumit – Nill, Nilli – si hidronom.

    Kuni e Kina. –
    Kėto dy fjalė tė lashta – kuni e kina, janė sikur tė afėrta fonomorfologjikisht ashtu sikur tė jenė formuar nga njė gjuhė e parė.

    Origjina e tingujve tė fjalės – kun-i. -
    Fjala kuni – e cila nė zbėrthim fonetik, nga rrėnja e saj, na rrjedhė nga tre tinguj – k+u+n=kun – k*-u^- n, ndėrsa nga po kjo rrėnje, na vie filli i vet fjalės nga diftongu – ku^ tingulli – k – dhe zanorja hundore gege-shqipe – u^ - me pėrcaktimin e rrėnjes si rrokje – kun – pėrmes tingullit – n – na jep trajtėn e pashquar tė emrit dhe i ka dy domethėnie shqipe nė alternativė logjike e semantike, nga diftongu – ku^, si domethėnie e kėrkimit, hulumtinmit, gjetjes sė vendit edhe si emėrtim i shqipes sė vjetėr – (njė) ku^, por gjithashtu edhe si formė lidhėze shqipe (ku, qė, i,e,cili-cila), e qė pėrkufizon fjalėn e parė tė kompozites – kuniform – dhe pėrmes sufiksit apo zanores – i – formon trajtėn e shquar tė emrit – kuni.
    Rrėnja apo rrokja – kun – nė bazė tė origjinės sė tingujve, pėr tu kuptuar drejtė, vie nga diftongu – ku^ (kuu) me fonetikėn gjenetike, rrjedh nga dy tinguj – k + u – si diftong – ku^ dhe tingulli – n, si pėrcaktues sufiksal fonetik i emrit. Tingulli – k – ka kuptimin e ecjės, kalimit tė kohės, ecurisė kalimtare – qė nė shqipen formoi fjalėn – kalė-kali vertikalisht nė pozitė vertikale (kali me kėmbė), si shprehje semantike lidhur me emrin shqip, ku nė bazė tė ecjes sė njeriut, si proces fizik, nė bazė tė rrjedhės kronologjike tė kohės, kroni i kohės, rrodhi emėrtimi – kėmbė-a, qė nė illirishte ishte – ko^m(ė) - ko^ma me zanoren – o hundore, qė nė shqipen e sotme dialektore ėshtė – ka^m(b)a, gege dhe kėm(b)a, toske.
    Kjo rrėnje fjale e lashtė gege-shqipe – ko^m(ė), ko^ma – formoi ecurinė e emėrtimit tė njė rrėnje fjale i.e. tė lashtė – com, (kom) nė tė cilėn hetohet kuptimi i ofrimit tė njerėzve duke ecur, nė kuptimin e fjalės eja, ko^m - pėr tu bashkuar nė njė grup dhe pėr tė formuar njė bashkėsi-bashki – komunitet, kur kominiteti komunikon. Lidhur me kėtė fjalė shqipe tė vjetėr – komė (ko^m(ė), me theks tė zgjatur tė zanores – o, si hundore, kemi shprehjet shqipe: erda kom(ė) (me kuptimin: eca kėmbė e jo me mjete udhėtimi), / shkova kom(ė) (shkova kėmbė), / shkova kom(ė) e erdha kom(ė) vojetardhė,(shkuamje-ardhje, vajtje e ardhje), vojtet’ardhė kom(ė), / jam lodhė gjith ditėn n’kom(ė), / mbeti nusja n’kom(ė) – pa u ulė, / ēka po rrin n’kom(ė) e s’po uesh dikund? Etj.
    Kjo fjalė – ko^m(ė), com-comme ( kambė, gege-kėmbė, toske shqipe) ėshtė rrjedhė illirishte nė gjuhėt indo-europiane, prej tė cilės rrodhen shumė fjalė e fjalėformime (kompozita i.e.) commune – (me kuptimin shqip – ko^mė *-une – me ecė (ko^mė) te unė, si ofrim i njerėzve nė bashkėsi, komunė, qe nga ato tė parat komunitete e deri tek kėto tė sotmet – komunitetet qė komunikojnė. Poashtu nga kjo fjalė shqipe-illire rrodhen fjalėt e fjalėformimet i.e. komunė-a, commune, komunikim, komunikacion, komitet, komunizėm, komparacion, komparativ, kometė-a, kombinim, komplet, kompakt, komintern, komod-itet, kompresor, komandė, komandant, komasacion, komb (emėrtimi shqip pėr kombin-nacionin), poashtu edhe mjet komunikacioni – kombi, komė-a (tė fikėt), komfor, komision, komplikim, kompozitė-a, kompozicion, kompromentim, komotacion, komunar, come=ardhė, ang., por qė nė gjuhėt i.e. mė tepėr pėrdorėt me fillesėn – c/k etj.
    Mirėpo, tingulli – k, si tingullformues nė diftongun – ku^- si diftong ka kuptimin e dyfishtė edhe si formė e prejardhjes – ku^ - me kuptimin – prej kuhit, prej nga, ku gjindet, ku^ – e qė formoi rrėnjen – kun – poashtu edhe si diftong formulues tė formulės fonomorfologjike, pėr emėrtimin e fjalės – kuni, si formė e shkronjės sė abecesė sė parė, tė gjuhės sė parė.
    Ndėrsa, tingulli i dytė i diftongut – ku^ - zanorja – u^ hundore, ka kuptimin e unit tė njeriut – u^ (u^ jam, si trajtė e shkurtė e pėremrit vetor shqip – unė), por, edhe si lidhje gjenealogjike semantike me kuptimin e fjalės – ujė, uji, sepse jeta rrodhi nga uji, u^ nga uji. Gjallesat e para ishin nga uji, me fekondimin e qelizave tė bimės si gjallesė e parė, e deri tek fekondimi embrional gjenetik, i llojeve tė ujorėve dhe i kafshės, nė fillim nė ujė e tėvona nė tokė e mbi tokė, fluturuesit, e deri tek njeriu, sipas evolucionit gjenetik-gjenealogjik natyror.
    Diftongu – ku^ formoi fjalėn – kun – ku^n, pėrmes tingullit – n, si pėrcaktim i trajtės sė pashquar tė fjalės – kuni, tė cilėn e shquan tingulli – i. Kėshtu, rrodhi fono-ethymologjikisht, pjesa e parė e kompozites – kuniform, nga fjala – kuni dhe fjala – form(ė), forma e kunit, germa me formė kuni.
    Gjurmimi i fjalės – kuni, pėrmes linguistikės gjenetike, na ēon drejt njė orjentimi fonetik tė tingujve tė diftongut fillues sė difton rrjedhėn gjene-linguistike tė emrit nė fjalė, si proces analitiko-sintetik fonetik, pėrmes shqipes sė vjetėr, duke e zbėrthyer nė rrokje, diftong dhe tinguj – kun – ku^ - k+u^, qė ėshtė vetėm njė formė e thjeshtė ethymologjike shqipe. Pikėrisht, lidhur me fjalėn emėr – kui, kuni (ku^ji), kemi ende shprehjet shqipe tė vjetra, si frazeologji e fjalė tė popullit shqiptar: fol e ngulja kunin (vendos), / mos fol me kuna (me kuptimin: mos fol me thumba, me satirė), / ti hala po folė me kuna, / ngule kunin e lidhe penin, / ura e gurit e don kunin e fortė, / sa gėdhendė kot nė atė dru – mbaro kuna grabuje, / po rrin si nė kuna (me zor), / ia kij shtie kunin derės (je sigurua), / hekja kunin derės e mos ke dert (lirohu, rri i lirė, / Kunja, Kune, Ajkune, Ajkuna e Kotorreve (antroponome shqipe), / kundėr-kundėrshtim, kundra-t (kėpucėt e mbaruara me kuna metali), / kundrejtė teje-meje-nesh-atyreve, / kungulli (fjalė shqipe ku thohet se ishte buka-ushqimi i parė i njeriut), / kungimi, / kunat-i-kunatė-a, / kunorė-a, kunorėzimi-i, / kunishte etj.
    Nė kėto fraza e fjalė shqipe gjindet fjala – kun-i, si trashigimia historiko-linguistike illiro-pellgazgjike, si lidhje direkte me gjuhėn kuniforme.

    Tri Rrėnje Linguistike Gjenerale. -
    Mendojmė se tri fjalė formuan kulturėn e parė gjenerale nė botėn njerėzore, pėrmes komunikimit, duke formuar tri rrėnjet e para tė kulturės botėrore: kuni – kina - hindi tė cilat i prijnė tri kahjeve tė para tė drejtimit tė diturisė sė pėrgjithshme dhe prej tė cilave rrodhen tė gjitha kėto gjuhė e kultura tė sotme, duke u shumėzuar e ndarė nė grupe e nėngrupe gjuhėsh e kulturash tė veēanta, e deri tek gjuhėt e popujve tė formuara nė bazė tė dialekteve tė tyre, si gjuhė lineare tė lindura – lingua, jazik, language, sprache etj.
    Pėrcaktimi i emrit - Kina . – Kjo fjalė e lashtė na duket e afėrt me fjalėn – kuni – (kuni-kina), vetėm me ndryshimin e tingullit apo zanores – u, nė i, qė mendojme se, kjo fjalė – kina, ka tė bėjė me njė formė mė delikate gjatė shkrimit tė shkronjės dhe tė pėrcaktimt fonetik tė tingullit, apo tė shkronjės - si methodė e ndėrlikimit tė pėrgjegjėseve tė shkrimit fonetik kuniform, duke tentuar, tė paraqitet diēka si formė fonetike mė e fortė e mė kuptimplote. Dihet mirėfilli se edhe kjo formė shkrimi tė shkronjave ėshtė vet njė shkrim kuniform, por duke e fuqizuar formėn e kunit nė secilėn shkronjė, duke i krijuar hapsirė fonetike me shumė vet tingullit, pėr t’i mbetur hapėsirė pėrgjegjėseve tė secilit kuni, si pjesė fonetike e njė tingullit dhe duke e zbėrthyer nė sa mė shumė kuptime fonetike vet tingullin, pėr tė iu ofruar sa mė shumė tingullit natyror, pėrmes natyrės sė tingujve, duke shprehur sa mė afėr gjuhėn e natyrės, si sintetiksion fonetik hapsinorė linguistik. Pėr atė edhe vet alfabeti kinez ka 3.600 shkronja, ku duhet njė student tė mėsojė 12 vite me rradhė vetėm pėr njohjen prefekte alfabetike kineze.
    Fjala – kina pėrbėhet nga diftongu – ki^ pėr dallim nga diftongu – ku^, si formė dalluese – kinaform, nga – kuniform, e qė nė realitet, kemi tė bėjmė me njė dallim jovetėm fonetik, nga ndryshimi i zanoreve nė diftongjet – ku^ dhe – ki^, ku tingulli – u^, i kuniformit, ėshtė tingulli – i^, nė kinaform. Mendojmė se, diftongu – ki^, rrodhi pikėrisht pėr dallim duke treguar, shprehur mendimin se kinezėt nuk erdhen nga njė u^-*ujė, por ishin aty ku janė sot gjatė gjithė ekzistencės sė tyre, respektivisht edhe kjo u bė si ndryshim duke treguar njė racė tė veēantė njerėzore. Kjo formė e pėrcaktimit linguistik, si kinaform, nė ralitet nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrceē se pėrcaktimi – kuniform, kur vet shkronjat kineze janė poashtu nė formė – kuni.
    Diftongu – ki^ - poashtu pėrbėhet nga fillesa fonetike – k, qė e spjeguam sipas origjinės sė tingullit mė parė, por dallimi nga tingulli – u^ hundore (kuniform), nė – i^ hundore (kinaform), ka kuptimin e dallimit tė kombit kinez dhe gjuhės kineze, nga ato kuniforme, si rivale linguistike, nė tejkalimin tek origjina e njeriut. Kjo ndoshta mund tė jetė edhe si formė shprehėse e disa pėrsėritjeve tė Historisė Natyrore, ku tregon vet emėrtimi – as- (i pari) nė pėrcaktimin e emrit – Asia-Azia.
    Diftongu – ki^, sipas origjinės sė tingujve, difton ecjėn e njeriut nė kohė, kalimin kronologjik tė njeriut nė kohė si rrjedhė kohe, nė kuptimin e njeriut tė palėvizshėm nga trolli i tij, "i ngjitur pėr toke" – ki^ - nė rrjedhė kohe nė troje autoktone. Ky diftong – ki^, formon emrin – kin – pėrmes tingullit tė njejtė – n, sikur tek – kun – dhe me zanoren sufiksale – a, duke na dhėnė emėrtimin – kina, si pėrcaktim linguistik pėr etnonomin – kinez dhe pėr toponomin – Kina, gjuha kineze, kultura kineze, historiografia kineze etj.
    Kinaformi, nuk ėshtė diēka tjetėr veēse – kuniform si pėrputhje linguistike, pėr te dalė tek gjuha e parė.

    Pėrcaktimi i emrit – Hindi (Indi). -

    Ndėrsa pėr fjalėn – Hind – qė iu dha emėrtimit tė lumit sėpari, ėshtė njė spjegim pėrmes shqipes sė vjetėr, se kjo fjalė vjen nga shprehja e ngjyrės sė hinit (gege-shqipe), ku vet natyra hindase ėshtė ngjyrė hini, pamja e natyėr dhe e njerėzve e hirtė edhe ashtu vetiu ėshtė vet boja e njeriut hindian. Ngjyra natyrale e njeriut dhe e tokės ėshtė, si tokė hinore dhe si njerėz hinorė - hindas. Kjo ėshtė njė shprehje fiziologjike e ngjyrės, tenit tė lėkurės sė njeriut, qė e mori nga vet natyra hinore-hindase.
    Fjala – hind, u formua rreth luginės sė lumit Hind, si popull pellgazgjik hindas e hindus, ku nė bazė tė kėsaj u bė edhe vet emėrtimi, si etnonom – hindas-hindian, hindus – dhe vet toponomi – Hindia, pėr gjithė territorin e popullit hindas, qė me shėmangien indo-europiane tė tingullit fillesė – H, mbeti si emėrtim i shkurtuar – Ind (pėr lumin Hind) dhe – India, pėr toponomin – Hindia. Kjo pėrgjegjėse – hind, pėrbėhet nė spjegimin gegė-shqip, nga tre tinguj: h+i+n(d), ku grupi tingullor – nd, paraqet vetėm njė tingull, me theksim tė veēantė karakteristik tingullor, si bashkėdyzim fonetik i dy tingujve – n+d=nd, e qė nuk ėshtė sot nė abecenė shqipe, sikurse e kemi tek fjalėt: ndij, ndjej, parandij, perėndij, mandej, kėndej, ndoshta, ndashtė etj. Por qė nė tė folur shqip, theksohet grupi dytingullor me njė tingull. Kėtu mund tė veēojmė edhe studimin e F. Bopit, kur thotė se sikur, numrori gegė-shqip – nandė, mos ta kishte atė tingull si tokzanore – d, qė pėrbėhet nga pjesėt –nan-dė, do te ishte mė i suksesshėm nė afėrsinė mė reale me numrorin sanskrit – navan, sesa pėrmes greqishtes. Kėtu nuk ėshtė kuptuar se grupi shqip – nd, nė dialektin gegė, ėshtė vetėm njė tingull nė tė folur dhe vet numrori – navan (9) i sanskritishtes, ofrohet me numrorin shqip – nan(d)ė (na^n(d), qė pėrbėhet dialektisht nga vetėm tre tinguj, e jo edhe nga pesė tinguj sikurse shkruhet shqip. Domethėnė, se numrori shqip tretingullor – nan-(d)ė, i ka dy tinguj mė pak sesa ai numrori sanskrit – navan=na^n(d) – nav-an = na^n*(d)ė, nandė.
    Vet lidhjet e shqipes me sanskritishten janė tė njė natyre linguistike, me afėrsi fonomorfologjike dhe fono-historike diftonguale. Mu kjo afėrsi linguistike e gjuhėve hindase dhe europiane, pruni pėrcaktimin e grupit tė gjuhėve indo-europiane, si gjuhė me njė burim tė pėrbashkėt, nė Linguistikėn Gjenerale.
    Pra, pėrcaktimi i emrit – Hind-i (Ind-i), vie nga shprehja fonetike qė tregon tokė hinore, ku ai diftongu – al – i hershėm linguistik (al=hi^), kėtu na paraqitet poashtu si njė bardhėsi hinore, e pėrhirtė nė kuptimin gjenealogjik tė pėrshtatjes sė njeriut ambientit ekzistues.
    Njė hidronom – hind (ind) pruni pėrcaktimin e etnonomit – hindian-hindas-hindus (si tre popuj me tė njejtėn origjinė), poashtu toponomin Hindia (India), respektivisht edhe hidronomin – Oqeani Hindian (Indian), e deri edhe nė pėrmasa gjeo-linguistike e gjenetike tė pėrhapjes hindiane nė botė, deri nė Amerikė, Hindiana (Indiana), indianėt e Amerikės...
    Mendojmė se, vet ky emėrtim ėshtė njė hi hillir gjatė pėrhapjeve tė kulturės hillire (illire), duke na reflektuar njė bardhėsi tė veēantė, njė dritėsim, por, qė kėtu kemi tė bėjmė me njė kuptim tė bardhėsisė hinore.


    Po - Atllantishtja?


    Kuni ėshtė forma e pėrgjithshme e germės indo-europiane, qė erdhi nga pellgazėt parahistorik para Pėrmbytjes sė Madhe, atėbotė, kur me siguri edhe u formua nga pellgazėt e pellgjeve tė Atllantidės, ashtu sikurse u formuan nga pellgazėt e pellgjeve tė: Nillit, Tigrit, Eufratit, Hindit, Jancengiangut Mesdheut, Egjeut, Adriatikut. – Atėbotė kur Atllantida ishte Toka e Atllantėve, mesiguri, se ka pasė pellgje lumenjsh e detrash nė atė, nė atėbotėn e formimit tė gjuhės e kulturės atllantike dhe sjellėsi i asaj guhe e kulture parapėrmbytėse, ėshtė Nuji (Nuhi, Noa), qė tėvona pas shpėtimit tė atij grupi atllantėsh, rreth Nillit, pėrhapėn (apo edhe ishte e pėrhapur edhe mė parė!) gjuha kuniforme, e cila sot ka mbetur si njė Myth Atėbote...! Mesiguri, qė ka ekzistuar onomasiologjia atllantike, antroponomia e toponomastika atllantike, me toponome, hidronome e bionome nė pėrgjithėsi, qė pėr neve sot janė tė panjohura, si njė botė e panjohur pėr sot..!
    Ndėrsa, fjala – kina, mendojmė se u formua pikėrisht nga ajo gjuhė e hershme (mbase, bota ka pėrjetuar disa pėrmbytje, e shkėputje hallkash diturie dhe historike e parahistorike disa herė, qė pėr neve sot ėshtė ndoshta njė apokalipsė e tė menduarit tė sotėm...), kur fjala – kina, difton linguistikisht, gjithashtu njė formė kuniforme tė shkrimit, si paraqitje vizuale e kunjave, nė alfabetin kinez, shkronjat nė formėn e kunit, por me njė formė mė tė ndėrlikuar shėnjėzore fonetike. Poashtu, sikurse janė sot ato shėnjėza kuniforme dhe nė gjuhėt kineze e japoneze nė pėrgjithėsi, si njė grup gjuhėsh nga familja e madhe e Linguistikės Gjenerale.
    Hieroglifet e lashta pėr neve sot, janė njė formė hijesimi tė shkronjave komplete fonomorfologjike, si formė pjesėzore e figurave, me tė cilat u formuan emėrtimet e hershme, qė si themelues i hieroglifeve merret Thoti skipe, tash e 12 mijė vjet mė parė, ashtuqė edhe lidhet me kohėn pas Pėrmbytjes sė Madhe tė Atllantidės. Pėr atė edhe vet figura mythologjike e Thotit ėshtė me krye shqipje e trup njeriu, si zog, si hieroglifi i parė nė abecenė hieroglifike.

    Parahistoria dhe Protohistoria linguistike. -
    Parahistoria nė Mesopotami vazhdon, pas periudhės paleolitit, mezezoikut e kinezoiku deri tek neolitiku, (duke kapėrcyer dhjetra-mijėra e miliona vjet, si shifra parahistorike sikur na duken sot tė imagjinuara, por me spjegime shkencore) me vijim historik – neolitikun (kohėn e gurit me tri etapat e saj), me perudhėn 9.000 vjet p.e.r., si Parahistoria - tėvona, formimin e komuniteteve tė katundeve (6000 – 3000 p.e.r.). Ndarja e etapave historike: 1. Koha e Artė – qyteti Kish (2900-2700 p.e.r.), 2. Koha Heroike – qyteti Uruk (2.700-2.500 p.e.r.), 3. qytetet: Ur e Lagash (2.500-2.350 p.e.r.). Kėtu mendojmė se sipas emėrtimeve tė lashta, do tė ishte njė rrjedhė kronologjike racionale fonomorfologjike: Ur – Uruk – Urgur (N.M.). Mendojmė se pikėrisht nga fjala – Ur, u formua Urshprehja gjermane – Ursprache, si symbolizim i lashtėsisė sė gjuhės. Tėvona kemi Mbretėrinė e Sargonit tė Arkadit (2350-2200 p.e.r.), Rilindja neosumeriane (2100-2000 p.e.r.), - dinastia Ur III-tė dhe Babillonia e lashtė (2000-1600 p.e.r.). Kėto shifra enciklopedike, megjithatė na japin shumė tė dhėna pas atyre shifrave imagjinare para-protohistorike, pėr pėrhapjen edhe tė gjuhės dhe shkrimit kuniform, deri tek etapa e kundėr-kuniformit – antikuiteti. (Enciklopedia prezente).
    Se ku dhe kush e krijoi i pari shkrimin me hieroglife, dihet se atė e krijoi Thoti skipe, kurse pėr shkrimin kuniform ėshtė ende e panjohur, por sipas shkollarėve tė linguistikės thohet se – shkrimi i parė filloi kah viti 6.000 p.e.r.
    Filli i shkrimit tė gjuhės sė parė nisi tek disa popuj pellgazgjik nė tė njejtėn kohė, nė forma tė ndryshme, por ende nuk dihet se cili ishte ai populli i parė, qė nisi shkrimin e parė, si gjuha e shkruar, kuptohet nga gjuha e parė e folur, si gjuhė hyjnore mė kuptimplote, apo, si amė e gjuhėve tjera tė reja...!
    Tė gjitha format e emėrtimeve tė mundshme linguistike pėr gjuhėt e para e deri tek njė gjuhė e parė e njeriut, e cila sipas mendimit tonė, ka ekzistuar si gjuhė e veēantė dhe prej saj janė formuar gjuhė tjera tė reja, qė pėrcaktojnė Linguistikėn Gjenerale – sikurse mund tė jenė: Atllantishtja e Thotishtja, apo vet Thotishtja si formuese e Atllantishtes, si gjuhė illiro-pellgazgjike, e pėrsėritur disa herė gjatė ndryshimeve historiografike botėrore, qė nga formacionet e para shoqėrore-historike – kėto janė forma linguistike si ēėshtje tė hapura tė gjithmonshme!

    Pėrcaktimi i emrit – antikitet-i (Antiquity).
    – Sot i kemi dy fjalė – antikė dhe antikitet, ku fjala - antikė-a – nėnkupton lashtėsinė, ndėrsa fjala antikitet, nėnkupton botėn e lashtėsisė si tėrėsi gjeo-historike. Po, tė marrim nė spjegim fonomorfologjik tė pėrcaktimit tė emrit, sipas shqipes sė vjetėr, fjala – antikitet-i, lidhet me gjuhėn kuniform.
    Fjala i.e. – antikė-antika mendojmė se, ka kuptimin jo tė vjetėrsisė, apo tė lashtėsisė, sa ka kuptimin e diēkaje qė ėshtė kundėr diēkaje tjetėr, kur dihet sė nė indieuropianishtet, fjala – anti = kundėr. Pėrta pėrcaktuar kėtė fjalė emėrtuese – antikė, duhet tė lidhemi me vet emėrtimin tėrėsor tė pėrgjithshėm si pėrgjegjėse e lashtėsisė sė botės, qė ėshtė fjala – antikitet (nė sllavishtet) dhe – antiquity (nė gjuhėt latine).
    Emri – antikuity nga gjuhėt latine, sipas spjegimit shqip-illiro-pellgazgjik, mund tė dėshifrohet fonomorfologjikisht, sėpari nė dy fjalė – anti+qui+ty i cili emėr, sipas kuptimit shqip tė vjetėr, fjala e parė – anti = kundėr, kurse, fjala e dytė si rrėnje e kompozitės – kui (qui), ėshtė emėrtimi i fjalės – kui, kun-i, qė lidhet me gjuhėn kuniforme:
    Anti – prefikse, si fjalė e parme me domethėnie i.e. – kundėr
    Kui – rrėnja e fjalės – kun-i, pikėrisht shqipe e vjetėr – kui (kuji),
    Tet – sufiksale pėr pėrcaktimin gramatikor nga sllavishtja e vjetėr
    Ty – sufiksale pėr pėrcaktimin gramatikor nga latinishtja e vjetėr
    Antikitet (sll.) dhe Antiquity (lat.)
    Tash, si do tė thirrej nė shqip kjo fjalė? Ėshtė konstatuar se shqipja ka elemente nė dy grupet e gjuhėve – satem e kentuum. Elementi i shqipes konkretisht nė kėtė fjalė tė pėrbėrė a kompozitė – antikitet-antiquity, ėshtė nxierrja e rrėnjes sė dytė tė kompozitės – qui = kui qė ėshtė fjalė e lashtė shqipe – kui (kuji, kuni) e cila na difton fjalėn pėr kunin nė kuniform dhe vet kompozita i.e. nė fjalė, duhet nė shqipe tė thohet – antikuitet, antikuiti pėr ta plotėsuar natyrshėm vet natyrėn e shqipes. Pėrndryshe, fjala shqipe – antikitet-i, nuk ėshtė gjė tjetėr, veēse njė pėrshtatje linguistike e sllavishtes, nga e cila nuk mund ta kuptojmė drejtė vet kompozitėn dhe tė hapim udhė pėr ethymologjinė e saj.
    Fjala – antikė-a, nuk mendojmė se e ka kuptimin e lashtėsisė, vjetėrsisė sė botės, si pėrgjegjėse historiko-linguistike, sa e ka kuptimin e kundėrshtimit tė njė periudhe tė hershme kuniforme.
    Poashtu, definimi linguistik pėr emėrtimin – antikuiti-antikuiteti, vetiu na bjen spjegimin e pėrcaktimit tė kompozitės, me kuptimin jo tė lashtėsisė, si botė e lashtė – sa na jep kuptimin e njė kundėrshtimi tė gjuhės dhe diturisė kuniforme. Pra – antikuitet, ėshtė fjala e formuar qėllimshėm, duke hapur shtigje tjera nė formimin e gjuhėve tė reja, tė cilat me rritjen demografike tė popujve, u formuan formacione tjera kulturash tė reja tė kohės, duke ekzistuar pėrballė njė bote tė lashtė, me pretendim tė ndryshimit tė botės kulturore. Antikuitet - do tė thotė – kundėr kuniformit, me rastin e zgjėrimit tė diturisė europiane, apo indoeuropiane, nė formimin a lindjen e gjuhėve tė reja – lin-gua. Ku edhe kjo falė – gua, ėshtė njė formė e shkurtė pėr fjalėn – gjuha=guha=gua lin+gua, qė nėnkupton, lindjen e gjuhės sė re, lineare nganjė apo disa gjuhė tė lashta si komponim modalitetesh linguistike fonomorfologjike, nė njė formė kombinimi tė vlerave mė tė forta linguistike.

    SHKRIMI I SHKROLĖS

    Periudha kohore prej gjuhės sė folur, deri tek gjuha e shkruar, ishte filli i njohjes sė vėrtetė tė njeriut me njeriun dhe me natyrėn. Pėrpekjet e tij pėr ta emėrtuar natyrėn, trupat e objektet dhe gjithēka qė ka nė natyrė – mu ajo njohje vizuale dhe audio-vizuale e trupave, objkteve, fenomeneve natyrore, lėvizjeve e veprimevet pėrmes lėvizjes dhe zėrave tėgjallsdave nė natyrė, krejt kėto e shtyen njeriun tė detyrohet pėr njė komunikim tė ri, duke filluar shkrimin e shkronjės sė parė, pėrpilimin e alfabetit dhe vet shkrimin e gjuhės.
    Skrimi i parė i gjuhės sė njeriut filloi nė forma e methoda tė ndryshme evidente, momenale, funksionale, spėari duke e pėrmbledhur gjithė kuptimin fiziologjik, psiko-fizik tė gjallesės apo tėrė veprimin e fenomenit natyror – nė formė zogu, formė njeriu, formė gjymėtyre tė gjallesės etj., kėshtu duke ardhur gradualisht deri tek shkrola e vėrtetė, e cila kishte pėr tė qenė vet shprehja mė e pėrafėrt e tingullt, si shprehje pėrgjegjėse e tij.
    Sa pati vėshtirėsi njeriu ta gjejė e formoi emėrtimin me gojė, si gjuhė e folur para shkrimit – edhe mė shumė pati vėshirėsi, ta formojė pėrgjegjėsen e tingullit pėrmes shkronjės. Shkrimi shkronjės ishte mundim i shumėfistė pėr tė ardhur deri tek abeceja e parė, e cila pėrcakton me tėgjithė ata tinguj tė shkruar, tė cilėt bėjnė pjesė nė shprehjen orale-gojore, qė gjuha si organ anatomik i njeriut (si shqisė jovetėm e shijimit, por edhe e shijimit theksor tė tingujve), pėr ta realizuar gjuhėn e shkruar si pėrgjegjėse gjenerale orale.
    Natyra e tingullit e tingulli i natyrės. -
    Pėr shkrimin e shkrolės, njeriu u mundua gjatė, derisa me vetėdijen e tij arrijti, ta bėje atė shenjen e parė mbi tokė e tėvona mbi pllakė. Pėr ta gjetur methodėn e shkrimit tė shkrolės, njeriu provoi gjithēka tė mundshme rreth vetes, pėrmes hijes sė objektit nė dritė, hijes sė gjymėtyrės, duke pėrdorur shkopin, kunin, duke i dhėnė germės formėn me kuna – me shkopin e shkrimit tė shkrolės, sipas natyrės sė tingullit nė theksim e nė tė shprehur.
    Secila shkronjė e abecesė e ka historikun e vet linguistik, me njė fonetikė tė veēantė historike tė tingullit dhe secila e ka spjegimin e vet fonetik, nė bazė tė tingullit tė natyrės dhe natyrės sė tingullit.
    Rezyme:
    Theorikėt dhe theoritė e derisotme, mendojmė se mė shumė shkuan nė komplikime tė panevojshme historiko-inguistike, nė bazė tė kontradiktave tė tyre nacionale. Thohet se as pėr sė afėrmi nuk iu kushtua kujdes gjurmimeve tė fillit tė gjuhės sė parė, sa iu kushtuan divergjencave tė theorikėve - individuale e grupive si shkolla linguistike e shkollarė tė pamvarur (kur arritėn tė formojnė individualitetet e tyre) – duke mos mundur tė shpėrthejnė epokat historike pėrmes studimeve (apo edhe duke parė se njė gjuhė sado e madhe – mund tė jetė vetėm njė e folme e shkurtė e njė tjetre kolosale, qė mendohet e harruar dhe e zhdukur, si gjuhė e vdekur). Gjuha e njė populli tė madh nuk e spjegon tėrėsinė linguistike, tė njė gjuhe tė madhe tė lashtė. Tash, a cicėrron zogu, apo bubullon bubullima, megjithatė nuk duket e nuk ėshtė njėsoj, por, mė shumė e duam cicėrrimė e zogut sesa bubullimen, kur jemi tė ngopur nė stomak, e ku jemi tė uritur, bubullima qė bie shiun, na gėzon mė shumė sesa cicėrrima e zogut, sepse bėhet buka. Bi – ba – bu – tri diftongje qė diftojnė – bima ban bukėn, kurse, tingulli bėn gjuhėn.
    Ta shkatėrrosh njė gjuhė tė lashtė, me pėrvehtsime, pėrsėri rrėnjet e asaj gjuhe I ke nė shprehje, qė assesi nuk mund t’i zhdukėsh, sepse ato rrėnje tė lashta I ke brėnda gjuhės sate (e kjo ishte dhe ėshtė dukuri e shpeshtė e pushtuesve), sepse asgjė e gjallė nuk rritet pa rrėnjet e saja, e qė do tė thotė ndoshta ta shterrėsh njė burim tė tėrė gjuhėsh. Ndėrsa, ta ndėrtoshė e ruajsh njė kulturė qė u lind nė njė gjuhė tė lashtė me fuqi shprehėse dhe ta modernizoshė, do tė thotė, se mbanė gjallė genin e gjuhės sė natyrės. Mendojmė se, kurrė nuk shuhen gjuhėt edhpse shuhen popujt, sepse geni gjuhėsor, reflektohet kudo nėpėr gjenerata epokale.

  9. #9
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087
    Kaq per sot, te pres sa te korrigjoje dhe Fjori kodet per majmunet

  10. #10
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,011

    Per Henrin

    Shpresoj mos te dalin probleme te tjera me fytyrat.

    Nje gje tjeter, mire do ishte qe te gjitha pergjigjet ti postoje si tema te vecanta pasi jane shume te gjate dhe ngadalesojne jo vetem hapjen e faqes por dhe leximin (pasi duken shume dhe te humbet durimi).

    Faleminderit, materiali eshte me te vertet interesant.


    p.s. emrin e shkruaj me i jo me j : )

  11. #11
    E gjifa Maska e Henri
    Anėtarėsuar
    14-04-2002
    Vendndodhja
    Kanada
    Mosha
    45
    Postime
    1,087
    Hahaha, une thashe se do perqendroheshe tek majmuni ne fund ti dhe jo tek emri

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Centaurus
    Anėtarėsuar
    10-04-2007
    Postime
    168
    kuniform, etninom, autoktonia, traditė, tragjedia, profet, therror, linguistika etj.
    Pash zotin a te ky far Myrta e paskan burimin keto fjale qe jan te perhapura neper internet a ??????????

    Une i kam lexuar 100 here keto fjale por kurre nuk e paskam ditur se ku e kan burimin.
    Interesant.
    [[[[[[Proudly to be a son of the Eagle]]]]]]

  13. #13
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    Pse derisot u quajt emri Athinė, kush e quajti ashtu, nga fjala - e thine, athinė? Kush shkroi themė nė vete per ethymologjitė e emrave: kuniform, linguistika, pellgas, athena, atllantis, albania, gega, toska, zeus, chronus, shqipja-shqipėria, arbania (qė i thoni arvanit arvania greq.) kujt ia mbajti tė shkruaj thema nė vete pėrveē Nezir Myrtes, pėr kėta emra madhorė?
    Ballkan, qė janė disa emėrtime: Ballkaria, Ballgaria, Ballga, Ballkaria Kaberdine etj, me tė njejten rrėnjefjale - ball, e ju e quani emrin ballkan (male inatesh), po ata tjerėt tė ngjajshėm mė tė? Si i quani derisot? Po emrin Kosova, pse e quani sllavisht, sorrė e zezė, kur Nezir Myrta e quan nga rrėnja - kosė, pėrdorimi i kosave nė vend shpatash - e ju ende me direktiva sllave edhe vet shkenca shqiptare?
    Se deri nė Luftėn e Kosovės 1389, asnjė toponom, nuk kishte emrin kosovė, brenda kosoves! Aty nga lufta me kosa iu dha emri - kosovė, kosavė, derdhje gjaku nga kosat-shpata tė arbanasve (shqiptarėve) se nuk kishte as serv, as boshnjak, as malazez, as maqedon, nė atė kohė - vetėm ARBANAS E SLLAV-RASH-RUS E MILLESH KOPLIKU HEROI ARBANAS, E JO SERV!
    Kush jeni ju ngat lingujistit Nezir Myrta - ju jeni asgjė, bash asgjė!


    Ju edhe nėn nofka e flliqi tutsh, e Nezir Myrta hapur dhe as syri nuk i trembet as nga ju, as nga grekėt, as nga rusėt as nga shkijet as nga ju vegla qorre tė tyre! Dilni hapur kur mendoni se jeni guximtarė, po ju as nė libra nuk guxoni ta publikoni emrin tuaj tė vėrtet more klysh!!!
    Pse fyeni si laviret nėn plafa nofka, personin e hapur???? Pseeee? Dilni hapur po ua mbajti p.......!
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  14. #14
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,216
    Citim Postuar mė parė nga Centaurus Lexo Postimin
    Pash zotin a te ky far Myrta e paskan burimin keto fjale qe jan te perhapura neper internet a ??????????

    Une i kam lexuar 100 here keto fjale por kurre nuk e paskam ditur se ku e kan burimin.
    Interesant.
    Centaurus tash dije pra, se nuk je askushi!
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Centaurus
    Anėtarėsuar
    10-04-2007
    Postime
    168
    Citim Postuar mė parė nga biligoa Lexo Postimin
    Centaurus tash dije pra, se nuk je askushi!


    Ani, qysh te duash ti zemer, veq mos e zgat ma shum se u banem Rezil

    besa, mue pomdoket qe ti nuk e paske mar vesh bash mire cka kam thane une, se vallahi do jan mozomakeq, por hiq ska gajle se ........
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Centaurus : 27-05-2009 mė 21:42
    [[[[[[Proudly to be a son of the Eagle]]]]]]

  16. #16
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,708
    Citim Postuar mė parė nga biligoa Lexo Postimin
    Centaurus tash dije pra, se nuk je askushi!
    Nuk kėshillohet pija nė darke vonė se efektet anėsore janė tė paparashikueshme, aq mė tepėr tani qė po bėhet dhe vapė e madhe.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e ZANOR
    Anėtarėsuar
    25-09-2002
    Postime
    1,120
    Citim Postuar mė parė nga TheCompany Lexo Postimin
    Nuk kėshillohet pija nė darke vonė se efektet anėsore janė tė paparashikueshme, aq mė tepėr tani qė po bėhet dhe vapė e madhe.

    ahahaaa ti tek je shkunctar se jomahi, shihni ēa shkruan ky pasgjith atyre shkrimeve sipėr tij, posi mos tėishte i kėsaj planete.

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    10-08-2007
    Vendndodhja
    ne toke
    Postime
    1,100
    teoria indoevropiane eshte nje perralle me mbrete.Nuk ka si te jete ndryshe sepse ajo bazohet ne perralla edhe jo ne zberthimin e gjuhve te vjetra te mbishkruajtura.

    Si mund te kete indoevropianizem pa njohur gjuhet e mbishkruajtura?


    Shqipja nuk lidhet aspak me teorin indoevropiane...ne se do ta afronim shqipen me kete teori vendi i saj do ishte si mema e ketyre gjuheve pa termin "indo" perpara.

    kaq per javanin.

  19. #19
    Ky ėshtė ai zotėria qė edhe menderen do t'ia puthte Titos sė ndjerė? Mė falni qė i ka shkruar vargje tė lavdishme doja tė thoja natyrisht. Ku ja patė atdhedashurinė kėtij gjarpri ju?!

    Njė kėshillė: Kėrkoni pak nė google personin me emėr Nezir Myrta. Do tė habiteni kur tė shihni, se nė sa forume ėshtė regjistruar ai.

  20. #20
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    10-08-2007
    Vendndodhja
    ne toke
    Postime
    1,100
    Citim Postuar mė parė nga Illyria Lexo Postimin
    Ky ėshtė ai zotėria qė edhe menderen do t'ia puthte Titos sė ndjerė? Mė falni qė i ka shkruar vargje tė lavdishme doja tė thoja natyrisht. Ku ja patė atdhedashurinė kėtij gjarpri ju?!

    Njė kėshillė: Kėrkoni pak nė google personin me emėr Nezir Myrta. Do tė habiteni kur tė shihni, se nė sa forume ėshtė regjistruar ai.
    interneti eshte libri i se ardheshmes......

Faqja 0 prej 2 FillimFillim 12 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •