Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 41
  1. #21
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXI


    Neser dihet shen Meria :
    frunkullera me u dhez,
    udhet jan pjote me fjalj.
    Men , ullinj e vreshtat ona,
    verdhullore henies,
    mos maj ju te genjeni
    vashat e ketij katundi.
    Se ti mbrema e hjesheme,
    kush me tij te rie ce gjum
    nani gjintes t`i qellonj?
    Mua thelleza mbi shtrat
    kurm me sheh te pa llogaz,
    si nje thron shihjet;
    si te pantehjinj se e menat
    dita ime madhja?
    Shkrehet e me bie kumbora
    me gare me te garaksur.
    Ka dejti motera ime
    gapen e me ruani mon,
    kurmi vet i qeshunith.
    Shpit ona pastronien.
    Para shpivet, thirm e valles.
    Kunatat ce mbremanet
    patin fjalj nde vateret
    e me voll qelluani gjum,
    rrin afer nde valljet,
    te zena per dorje.
    Vajza kriekeshtenj,
    e ljerier prindevet,
    mua me vjen e tin zot
    ce e beri paftes,
    ce uljen sit e ruan te jeta
    gjith njerezit vellezer.
    Neserith, nde ket her,
    uljiet te shtrati im,
    me jep ceren per te puthur,
    nen lloren me lje keshen.
    Djaljerat ce te m`i ljehen
    te daljen nder dherat an,
    nder ullinjet e kopshterat,
    si me delj henia
    ka jeta e njogurez.
    Shen Meri , mos na ljesh
    pra ce te me hinj mbe shpi,
    e stoljisurez me ar,
    buljereshavet e pritur,
    e rempiem gjitonevet ,
    si ka baret nj`iothi,
    ce bufetavet t`i merinj.
    Ljefteri e nji katundi
    shpi e tatemadhit tim,
    nani ka te zotera;
    e se con ajo mbe shpi
    nje tharos e gavnar.




    Kenga XXI


    Neser gdhihet shen Meria,
    flakadani sec u ndez,
    udhet jane plot me fjale.
    Mana, ullinj e vreshta tonat,
    verdhelluar henes,
    kurre te mos i genjeni
    vashat e ketij katundi.
    O ti mbremje e bukur,
    kush me ty po rri tani
    qe e zuri gjindjen gjumi?
    Mua thelleza te shtrati
    me sheh kurm te heshtur,
    sikur te shih nje statuje;
    si te pandehe se neser
    eshte dita ime e madhe?
    Shkrehen pushke e bje kambana
    me hare me te aguar;
    motera ime nga deti
    hap dritaren e sheh motin
    e gjith` kurmi po m`i qesh.
    Shtepite tona pastrohen.
    Para shpive- thirrma e valles.
    Kunatat qe, mbremanet,
    bene fjal` te vatra
    edhe fjeten zemeruar,
    rrine afer ne vallet,
    te zena per dore.
    Vajza kryegeshtenje,
    liruar nga prindet,
    vjen te une e te zotiyne,
    qe e beri pa mekate,
    qe ul syte e sheh mbi dhe
    gjithe njerezit si vellezer.
    Neser ajo , ne ket` ore,
    ulete ne shtratin tim,
    me jep faqen per te puthur,
    me le gershetin nen llere.
    Djemt` qe do m`i lejne,
    trojeve tona do dalin,
    nder ullinj e kopeshtije,
    ashtu si del heneza
    e njohur nga bota.
    Shen Meri , ti mos na le,
    pasi te hyje ne shpi
    e stolisur me ar
    e pritur nga bujareshat,
    e rrembyer nga gjitonet, -
    si nga bari nje vjollce,
    qe tryezen kundermon.
    Si liri per gjithe vendin
    qe shtepia e tim gjyshi,
    por tani esht` nen te tjere :
    nusja nuk gjen ne shtepi
    asgje per t`u madheshtuar.

  2. #22
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXII


    Uljem, por se dua te fje.
    Mos mbullij ti derjen,
    te hinj er e dejtit,
    te me ftohinj, si me ftohen
    vashazit mbe te skaljisur,
    e dielli i paftes,
    ce me hin nder vaterat,
    emavet i parasten,
    mon ce shkoi je m`i kuljton.
    Vajzen me stan e bukur
    te dashur u me e pata,
    djalj ju lje ce asaj g`i gjet.
    Me gare nder keto shpi
    ajo tunden djepethin,
    brez e mua me terjorisen.
    Uljem, por s`dua te fje.
    Si drita nde qiellit,
    siu nde kurmit e njeriut,
    kur e sheh pa noeri,
    ajo shpis i ka hje.
    Dit e mia te fanemira,
    mbi dhe te kuljtoneni
    si kta rehje e ljumerat,
    ce te mocem fanarosen
    para atire ce te ljehen.
    Uljem, por se dua te fje.




    Kenga XXII


    Bie , por s`dua te fle.
    Mos e mbyll ti deren,
    le te hyje era e detit,
    te me ftohe, si me ftoh
    vashezat me te prashitur;
    le te hyje dielli,
    qe te vatrat, i pafaj,
    na u rri prane memave,
    u kujton kohen e shkuar.
    Vajzen me shtatin e bukur
    une te dashur e pata
    e m`i leu nje djal` qe i ngjet.
    Me hare ne keto shpi
    ajo perkund djepthin
    e mua brezin me qendis.-
    Bie , por s`dua te fle.
    Si drita ne qiell e syu
    ne kurm te njeriut,
    kur e sheh te pamenduar,
    ajo shpise i ka hie.
    Ditet e mia fatmira,
    do kujtoheni mbi dhe
    si keto brigje e lumenj,
    qe te mocem do t`u duken
    atyre qe do te lejne.-
    Bie , por s`dua te fle.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 03-01-2007 mė 19:39

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXIII


    Milosao : - Si nje re me shi te shegur,
    mbi katund shume e bardh,
    ce se di ku te pushonj,
    grua, ti ri kur jam mbe shpi.
    Kur dolla, te conj se qan.
    Nusja : - Birit im mose njeri
    i ngrejti te vogeljit,
    i ndigu kure m`e zu,
    gjaket i piu Vedekja.
    - S“e volla e t`in zot
    djaljin, grua, ce te rempeu,
    pra ce gjith bota na sqepen.
    Si te djepi, natjen,
    mbrenta veshevet i ntinej
    nje jon kopiljevesh
    e se dij se siper iljez
    vejn e posht frinej katundi,
    ashtu sheh ani nde dejt,
    ljum te madh, trima te zalli,
    kuelj, e ketu kishe vedekur.
    - Porsa t`emen ce m`e mbanej,
    biri im atje se pa.
    Ai qentroi nder sit e mi,
    i perjerr si nje ljivere…
    Nde katund vedes e para…
    Mua m`e thoj…Te riut im
    cilji var te he te qisha?
    - C`e kjo fjalj? Engjell, oj vash,
    jam per tij.Kush te guaj
    stan tend mua te me benj?
    Llorezit e cerkethin
    i ruata e me e putha.
    Ajo shiti ljotezit ,
    si llumbardh , shume nore,
    mbi miljonet shtu sit,
    tek gapej vreshta jon.



    Kenga XXIII


    Milosao : - Si nje re me shi te fshehur,
    mbi katund shume e bardhe,
    qe nuk di ku te pushoje,
    grua , ti rri kur jam ne shtepi.
    Kur dola , te gjec se qaje.
    Nusja : - Birit tim njeri s`i a mbrojti
    foshnjerine dhe askush
    nuk i ndihu kur ma zuri
    vdekja, qe gjakun i piu.
    - S`eshte zemrimi i zotit
    djalin, grua, qe te rrembeu:
    dheu te gjithe na mbulon.
    Si te djepi, naten,
    te veshet i tingellonte
    kenga e djemve e ai s`e dinte
    se lart yjt` leviznin
    e posht` fshati merrte fryme,
    ashtu shihte edhe anije
    detit, e lumit te madh
    trima zallit, kuaj,-
    e gjithashtu vdiste!
    - Porse t`emen qe ma mbante
    atje lart im bir s`e sheh.
    Ai mbeti me sy te hapur
    nga un`, bere si levere…
    Ne katund do vdes e para…
    Po, ma tha …Te rite tim
    cili varr e ha te kisha?
    - C`eshte kjo fjale?Engjell vashe,
    jam i yti ! Kush te huaj
    shtatin tend mua ma ben?
    Lleret edhe zverkun
    i veshtrova e m`ia putha.
    Ajo fshiu lotet,
    si pellumb, shume e menduar,
    mbi mullinjte shtiu syte,
    te ku shtrihej vreshta jone.

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXIV


    Kush te thoj se mua me ljeje,
    e pafan motera ime?
    Sa te garaksenej mbi dejt,
    me ljereje shtrathin,
    sirkun te tagjisje.
    Ciljones ce nkuqenej,
    llamparisejin sufitat.
    Popo! bere pendezit
    si nje fjutur e mundash,
    vash, te mos e shihje!
    Ben te tjera mbi dhe
    ce do zun duart ente,
    e ti m`ij e pjugurosur.
    Ata si, throne e gjelles,
    jan bot e u be mugull
    ajo buz, molla e embelj,
    nde njezet e pes vjet.
    Kuj me lje nde ket dhe,
    hje e madhe e shpis ime?
    Kush me delj nde derjet
    te ziljisenjen vashazit,
    llumbardhat t`e ruanjen
    ka qeramidhjet?
    Shtrati i pashtruamith,
    s`esht kush t`ecinj per nde shpi.
    O, kur t`ikenjen keto dit!
    U te hinj nde iljezit
    te m`e njog e , ka lega,
    te perdor te reshtemi,
    me te mos ndahemi.



    Kenga XXIV


    Kush kujtoi se do me lije,
    e pafat motera ime?
    Sa agonte permbi det,
    me liroje shtratin,
    qe te ushqeje sirkun.
    Fustanes qe skuqte,
    shendrisnin tavanet.
    Bobo!flete si nje flutur
    se c`me vure e mendafshin,
    vash`, do mos e shihje!
    Te tjera mbi dhe i kryen
    c`pati zene dora jote
    e ti me je pluhurosur.
    Fron i jetes, ata sy
    jane toke e myk u be
    ajo buze, molle e embel,
    ne njezet e pese vjet.
    Kuj me le ne kete dhe,
    hir i madh i shtepis` sime?
    Kush me del ne dere
    te zilepse vashat,
    e llumbardhat ta veshtrojne
    qe nga qeramidhet?
    Shtrati mbeti i pashtruar,
    njeri s`ecen neper shpi.
    O ! gjer t`ikin keto dite
    e te hyj nder yjet,
    te te shquaj e perdorez,
    larg prej shpirtrave te tjere,
    me ne te mos ndahemi.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 04-01-2007 mė 14:49

  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXV

    Di dit mjegull e shi
    veren dojn te na reshtejin;
    tek e katera, nder lemenjet
    shtruan dhemate te djelli.
    U vetem, i heljemuar
    vajta te Shureza,
    uljem te bith e ullirit.
    Kallames vin tue llarisur
    nje lloje caullash,
    sa shtuara u m`u pataksa.
    Te difiza takenej
    topera e gravet;
    in kentime vreshtavet;
    dukej jeta e ljer menatet.
    O e bukur motera ime,
    jan rush te varri it?
    Vent te bukur nde te dhan,
    ti s`ulje e fanemir,
    se se rri mose me mua.
    Nde pestaj, kurme begua
    nder te veshurat i rar
    ajo esht e se di keto fjalj
    pa oreks ce vu te dita,
    me ruatit me ljipisi
    zoti dheravet e shum ,
    ket gjell te me kepunj,
    te me dalj ka dor e tij.




    Kenga XXV


    Dy dit` mjegull edhe shi
    veren dojin te na reshtin;
    tek e katra, nder lemenj,
    shtruan duajte ne diell.
    Une , vetem , i helmuar,
    vajta gjer te Shureza,
    ndejta te by.th.e e ullirit.
    Nje turme sterqokash vinin
    kashtronjes, duke u cirrur
    aqe sa brofa ne kembe.
    Pyllit takente
    sepata e gravet ;
    kenge vinin vreshtvet;
    bota dukej te kish lere
    asaj menate. -
    O e bukura motra ime,
    mos ka rrush te varri yt?
    Vend te bukur ne te dhane,
    prape s`shtrihesh dot e lumtur.
    Pse s`rri perhere me mua ?
    Kurmi i saj i bere pluhur
    neper rroba i ka rene
    e keto fjale s`i ndjen.
    Zoti i dherave te shuma,
    qe dha diten plot deshire,
    me veshtrofte dhemshurisht,
    kete jete ma keputte,
    te me dale dores tij!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 04-01-2007 mė 15:50

  6. #26
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXVI


    Friti era prapa shpivet.
    Motera ime vogelja
    veshet e me ljahjet,
    mer geljper e pethit,
    uljet dreq dejtit.
    Rij mbi ujet illi dites.
    Tek throni aferith
    i fjantakset zonja ime,
    ce nje kez terjorenej,
    si ajo kishe zakon.
    Nusia : - Ashtu, bir, dielli ce dihet
    vajzes ce cjon te ljar
    me se dheut i qeshenith.
    Ajo vash shume e aksem
    ritjet te hje` e s`emes
    ljipisjare, e qetemez,
    pjono statin me gadhi,
    shpivet ecen si nje ill.
    Bilja e gjitonies
    me e ruan e disheron
    ajo zonj t`e kumandonj.
    Gjifriturat kopilje
    ndat shpi dojn te zon
    deljemjer o mbe prament.
    Kur ljereu shpin e t`et
    gjitonit u erretin :
    e ziljistin fanemir
    katundin e dhenterrit.
    Kur vedes, ka der e te zotit
    shkon e jema e qanith.
    Ce ajo thoj, u fanarosa,
    e me pa e ruati vashen
    e beri buzen mbe gaz,
    gazi te vedekure.
    Motera ime e marmarost
    sit me shtu nder cerjet.
    Ish throni i ljeriem,
    nkuqejin rempt diellit
    vert e qeramidhevet.
    Posht te ljumi shelqet,
    te ftohet, te sbardhuris
    era tundenej mbe hje.



    Kenga XXVI


    Era fryu prapa shpive.
    Motra ime e vogela
    vishet edhe lahet,
    merr gjilper` e pene
    e me ulet kundrejt detit.
    Rri mbi uj` ylli i mengjesit.
    Afer , mbi fron i fanepset
    zonja ime tek qendis,
    sic e kish zakon, nje keze.
    Nusja : - Ashtu, bij`; dielli qe del
    vajzes se lare i qesh
    me shume se dheut.
    Ajo vashe aq e gjalle
    rritet nen hien e s`emes
    e qete e e dhemshur,
    shtatin plot me hire,
    shpive ecen si nje yll.
    E bija e gjitones
    ma kundron e deshiron
    ajo zonj` ta komandoje;
    cupat gjifryra
    asaj dere e duan burrin,
    ndo bari, ndo me parmende.
    Kur e la shtepine e t`et,
    fqinjeria u erresua
    edhe zilisnin fatmadhin
    katundin e dhendrrit.
    E ne vdekte , i shkon mema
    nga dere e te shoqte e qan.
    Ajo flit – e une u dhashe,
    me pa dhe veshtroi vashen
    e beri buzen me gaz,
    nje gaz prej se vdekure.
    Motra ime e marmarosur
    me shtiu syte ne fytyre.
    Froni ishte i liruar,
    rrezet e diellit skuqnin
    streht` e qeramidhevet.
    Posht` te lumi, shelgjet,
    te zberdhulur e te ftohte,
    era i tundte gjithe hir.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 04-01-2007 mė 17:42

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXVII


    Vasha e meruamez
    hiri tek e emta.
    Vasha : - Ulju e bem keshetethin.-
    Dreq shpis zotit u ulj.
    Bij djelli ka dera
    afer djep e pes thelleza
    nen thronet shkarareshin.
    Vashes ljot i ranith
    t`emtes nde dorjet.
    E emta : - C`e heljmi it, bir?
    Vasha : - Heljmi im shume i keq :
    njota vet per vetehen
    fanemirat keto zoge
    bushteren njerk se kanith.
    - Vajz, e bilj e sime moter,
    ndo ti ben buzen mbe gaz,
    ndo ti fjet, ndo shtie sit,
    zemerat gjith te duani mir.
    - Porsi mua se me veljen:
    s`e mema te me shog.
    Nat e dit je me gjerton
    njerka bushtera ce kam.
    - Mos me qaj ti, bilja ime.
    Nani shpet vete martuar
    e te zoti fanemir
    gjith garron ti keta heljme.
    Vajza me nje sheretim
    goljq keshetethin e art,
    beri e shiti ljotezit,
    sit i llamparistin :
    - Njeter sa kam te ronj ?



    Kenga XXVII


    Vasha e mjeruarez
    hyri tek e emta.
    Vasha : - Ulu e beme gershetin.
    Ndejti drejt shtepis` se zotit.
    Dielli binte qe nga dera
    afer djepit pes` thelleza
    nen frone perpushnin.
    Vashes i shpetuan lotet
    mbi doren e s`emtes.
    E emta : - Cčshte helmi yt, moj bije?
    Vasha : - Helmi im eshte i madh shume.
    Pa shih keta zogj qe rrojne
    vetem , po fatbardhe : s`kane
    njerke egersire.
    - Vajze, bije e sime motre,
    ndo ti ben buzen me gaz,
    ndo ti flet o shtie syte,
    s`gjendet zemer qe s`te do.
    - Porse mua nuk me vlen :
    s`eshte mema te me shohe.
    Nat e dite me qorton
    njerka mizore qe kam.
    - Mos me qaj ti, bija ime :
    tani shpejt me vete nuse
    e te zoti yt fatmire
    gjithe helmet i harron.
    Vajza me nje psheretime
    terhoq gershetthin e arte,
    beri e fshiu lotezit,
    syte i shendriten
    - E sa kam te rroj akoma ?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 04-01-2007 mė 21:23

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXVIII


    Ran kumbort e tamburini
    e nje tremb ljesh e mundash
    vet ce piksi mema ime
    ime moter matenej
    me nde krie nje sqep te zi.
    Trimit, ce t`i mir te biljen,
    ajo e piksi per spervjer,
    naten ce te gapnej
    nj`ushter kur te qellenej;
    por s`e dij motera ime.
    Perandajna ajo , e garruam,
    vetejui kuljtonej memen,
    kriepjugurosuren
    e te varri e pa njogur,
    e me ljot ju mbjuani sit.
    Si hroaz mbi shtrat e nuses
    shpis i qeshen mjezedit
    e se ndien e paroni
    kurm e saj me ljesht e bukur.
    Uljet afer e ruata.
    Formadhe mema ime
    pat bes me ushteren
    Arberit t`i ndihja;
    e lja besa e pra vediq.
    E kuljtova e , ka dukej
    kopeshti , u prora e qajta.
    Arat e skaljiseme
    shi i but bunarenej.
    Vernikokula me ljulje
    e perflushur , si nje valle
    ce uljet e me pret nusen,
    prit te djellat me karpua.
    Motra : - Triesa e shtruame,
    throni afer , moj vella,
    via ljevrosu. Ashtu kopilj
    mose ri ti heljemuar.
    Milosao : - Motera ime vogelja,
    pra ce shpin ti me rezove,
    u te shoh te ljodhetez,
    vetemez te paruatur…
    - Dhoks paft zoti nder qiell
    ce na mori zonjen mem!...
    Porsi ajo ce te na rie
    me ampni je te na kuljtonj
    ndo mos…- Ti fanemir
    mose bere ate ce doj
    ajo e mjelj, e fjejte naten,
    ndenje diten te peshtjeri,
    si nje drit ce dhezjet
    e shkeljqen njera ce shuhet,
    ne jeta me doj te jeter.
    Mua nj`e guaj me reshti memen.
    - Mema pat shume gadhi,
    porsi ajo moter e mjelj,
    me peshtjer e vapehtez,
    i l`ja statin tim vellau
    si drita me ri tek illi.
    Te zezen per te varesur
    ce e do e neng e lje ,
    ashtu gjith ce me garruan?
    Sa e bukur kish ljer!...
    Sa hje nd`ato zakon!



    Kenga XXVIII


    Rane kembore e tambure.
    Me nje vel te zi ne krye,
    ime moter maste
    nje trembe lesh e mendafsh,
    qe e kish tisur vete mema.
    Trimit qe do i mirr te bijen,
    ia kish tisur per shatore,
    qe te hapte naten
    ushterise kur t`i printe;
    por s`e dinte motra ime
    e prandaja, e harruar,
    filli vetem kujtoj memen,
    kryepluhurosuren
    e qe s`njihej me te varri;
    iu veshen syte me lot.
    Ish pa jete si piktura,
    qe mbi shtratn` e nuses
    ne mesdite i qesh shtepise
    e s`e ndjen kurmin e saj
    me ate flok te bukur.
    Ulur prane, une e veshtroja.
    Madheshtorja mema ime
    pat besuar qe me ushtri
    Arberit une t`i ndihja;
    e la besa edhe vdiq.
    E kujtova dhe, nga duket
    kopshti, u ktheva e qava.
    Arat e prashitura
    shiu i bute i bunarte.
    Kajsia me lule
    frushkullonte si nje valle
    qe ulet e me pret nusen,
    pret te dielat plot fruta.
    Motra : - Ja tryeza e shtruar,
    froni prane, o vella;
    hajde, ngushellohu,
    kaq i ri dhe vec helmuar!
    Milosao : - Motra ime e vogela,
    pasi m`ujdise shtepine,
    po te shoh te lodhur, vetem,
    e qe s`te hedh syt` njeri…
    - Lavdi paste ne qiell zoti,
    qe na mori zonjen meme!...
    Kur te na kujtoje ajo
    nga vendi i paqes,
    njesoj eshte…- Ti je e lumtur
    se gjithnje si desh e mjera
    bere : diten punove,
    naten fjete, si nje drite
    qe ndizet edhe shkelqen
    gjersa shuhet, edhe botes
    me s`i lypset.Mua memen
    nje e huaj ma largoi.
    -Mema pat shume gezime,
    porse ajo moter e mjere,
    punetore e varfer,
    i la shtatin tim vellai
    si drita qe rri tek ylli.
    C`e merzit te zezen?
    Perse nuk e le te qete,
    pasi te gjithe e harruan?
    Sa e bukur kishte lere!...
    Sa hie ne ato zakone!...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 05-01-2007 mė 09:17

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXIX


    Ujte gumbur, ra vorea,
    malje e shehe u veshetin.
    U , si udh e engjellit,
    ver , te shoh e trembjem.
    Djaleri ce jeten bushter
    neng njogu , me te qeshen
    si shtjerrat nde barishtet.
    Deg e trentafiljevet
    shkunden shithin mb`ajrit,
    vashes i mbjon keshetethin
    ce piksi me jothi ;
    mbjon djalj e gjitonies
    c`i ljuan te preheri.
    Ajo e puthen e me nkuqet,
    se fjantaksen djalj e mallit
    ce asaj t`i ljehjej.
    Buten peljat se t`i hipinj;
    pendet zogjevet i shkuljen
    burri kriet per te stoljisur ;
    si vorea perthajti ljuljet,
    shakemisen sheshe sirk
    nje te veshures te benj ;
    fanemire nde piksenej
    rempet e djellit !
    Vera me e magjepsenith :
    Lulje te bardha , ljulje te verdha,
    te pergapeta , te vjerra,
    dojn goljen sa t`i fjisin .




    Kenga XXIX


    Ujerat mene, ra veriu,
    male dhe sheshe u veshen.
    Si udhen e engjellit, vere,
    te shoh edhe trembem.
    Djemt`, qe boten shtrige
    njohur nuk e kane, qeshin
    porsi shqerrat ne livadhe.
    Degt`e trendafilave
    shkundin vesen edhe vashes
    mbi gershetethin i bie,
    qe pleksi me vjollca;
    bie mbi foshnjen e fqinjes,
    qe i lot te preheri.
    Ajo e puth e me skuqet,
    se mendon te djali i mallit,
    qe nje dite do t`i leje.
    Pelat zbuten per te hipur;
    burri shkul pendet e zogjve
    te stolise kryet;
    si veriu qe perthan lulet,
    ai prish nje shesh me sirq,
    qe nje rrobeze te beje;-
    fatbardhe sikur te tiste
    rrezet e diellit vete!
    Vera e magjeps me shume :
    lule te bardha , lule te verdha,
    te perhapura, te vjerra,
    duan vec goje t`i flasin.

  10. #30
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-06-2006
    Postime
    354
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kangjelji XXX


    Friti er e maljevet
    e rrezoi hjen e ljisit.
    Gjaku im te ljumi Vodhit.
    Gapni spervjerin,
    ushtertor, u te me shoh
    Skutarin e time moter
    te finestera kuntrelja.
    Me atje se zegjoniem
    ljuljevet ce tunden era
    si suvalj e pafernuam.
    Mbjidhen shoket mbremanet
    nde katund , nde vateret, -
    u m`i lje si enderrez.

    S`e me e Milosat.




    Kenga XXX


    Fryjti era e maleve
    dhe rrezoi hien e lisit.
    Gjaku im te Lumi i Vodhit.
    Hapeni shatoren,
    o ushtare, qe te shoh
    Shkodren edhe time moter
    te dritareja kundruall.
    Atje nuk do zgjohem me
    luleve qe i tund era
    si suvale e pasosur.
    Mblidhen shoket mbremanet
    ne katund, ne vateret.-
    I lashe si enderrez.


    Mbaroi Milosaoja.




    Poemen, Kenget e Milosaos, nga Jeronim De Rada,kesaj figure te madhe te kombit tone,qe postova ketu e mora nga libri me te njejtin titull , te botuar me 1998 ne Tirane.Libri eshte botuar nen perkujdesjen e D.Budos dhe permban shenime mjaft te rendsishme qe kane te bejne me autorin e poemes dhe me vete poemen.Per pershtatjen e poemes ne shqipen e sotme ka merita te vecanta historiani i letersise shqipe Dh.S.Shuteriqi .

    Ja cka shruan mbi kopertinen e prapme te librit ne fjale :

    „ „Kenget e Milosaos“ eshte poema e pare shqip dhe vepra me e njohur e Jeronim De Rades.Ajo eshte mbeshtetur ne poezine popullore tradicionale te kolonive arbereshe te Kalabrise.Profesori i mirenjohur i letersise shqiptare Dhimiter S.Shuteriqi ka meriten e madhe
    te paraqitjes dhe te pershtatjes ne gjuhen e sotme te kesaj perle.Ai e beri De Raden te na flase „ ne gjuhen e sotme“ me "gjuhen e tij“. „
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kandili 1 : 05-01-2007 mė 17:36

  11. #31
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,566
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    Kodi pellazg i De Radės


    Zenel Anxhaku

    1

    Ishin takuar nė Maki.De Rada ishte kthyer nė njė qėndėr pelegrinazhi pėr tė gjitha shqiptarėt qė dėshironin tė takonin kėtė njeri tė shėnjtė tė ēėshjes shqiptare.

    Dhe ja,tani mori vesh se De Rada kishte vdekur…Dhe nė prill tė vitit1903 Faik Konica do tė shkruante ca fjalė brilante pėr De Radėn e madh kur mori vesh vdekjen e tij.

    …Jam prej atyre qė mendojne se pėrpara varrit tė njė njeriu si De Rada duhen pak fjalė dhe pak fjalė arrijnė.Jeta e De Radės ėshtė e kulluar si ujėt e njė kroi nė malet.

    Po ku ėshtė madhėshtia e De Radės? Sė pari nė dashurinė e nxėhtė dhe kurrė tė lodhur pėr Shqipėrinė.Ky plak nėntėdhjetėvjetėsh kish edhe pėr pėr Atdheun e shkretė njė zemėr njezetė vjeēe djali.Ēmėsim i madh pėr ne tė gjithė…

    Kėtij shqiptari tė vėrtetė ti falemi o shqiptarė.

    2

    Por ajo qė do ta shtinte gjithmonė nė mendime Faik Konicėn ishte pikėrisht poema madhore Milosao qė De Rada e kishte shkruar kur ishte vetėm22 vjeē.Pikėrisht kjo e habiste atė sė tepėrmi.Si ka mundėsi qė ky brilant poetik tė shkruhet si vepėr e parė nga njė djalosh njezetė e dy vjeēar?Mos ishte vetė perėndia e muzave qė fliste…

    …Duke hyrė njė ditė nė libėrtoren time mė ra syri nė vjersha tė De Radės dhe mora Kėngėt e Molosaos.Shkova nė dorė duke kthyer fletėt e kėtij libri tė vogėl tė cilin De Rada ma kish falur duke shkruar disa fjalė mė ato duar qė i dridheshin nga shumėsia e vjetėve.

    3

    Po ku qėndron bukuria e brishtė dhe e papėrsiritėshme Milosaos?Ku i kish marrė ai ato metafora tė ēuditėshmedhe tė paharrueshme?Po ja ,le tė kujtojmė tė paktėn dy vargje si margaritarė tė pashoq qė ndrisin nė fund tė oqeanit tė shpirtit

    Ku dyer tė hapura

    Zjarret dritėsojnė nė udhė…

    …De Rada na vė para syve pamje tė bukurae tė gjalla,na kujton katundet tanė,ku mė tė zėnė tė natės,nė verė dyert hapen tė shtėpive,dritat ndizen dhe fshtarėt dalin nė prag…

    4

    Pse Milosau zė vėndin e parė pas njė pune mė se gjashtėdhjetėvjeēare sė kėrkuari poezinė nė rapsoditė arbėreshe?Ku qėndronte ky mister i heshtur si lumenjtė e nendheshėm?

    …Ai qė meriton vėndin e parė ėshtė padyshim poemi Milosao.Shkrimtarė e dijetare tė medhenj me zė si tanėt dhe tė huaj dhanė gjykime tė larta dhe tė lavdėrueshme.Nė poemėn Milosao De Rada kėndoi tė ndodhurat e njė djali me kėtė emėr,por me tė vėrtetė nuk bėri gjė tjetėr,veē se dėftoi tė ndjerat e zemrės sė vet me dashurinė pėr tė bijėn e Kallogresė.

    5

    Ah,dashuria,dashuria,dhe pėrsėri dashuria…

    Ka dyer tė hapura

    Zjarret dritėsojnė nė udhė…

    6

    Ishin takuar nė Maki.De Rada ishte kthyer nė nje qėndėr pelegrinazhi pėr tė gjitha shqiptarėt.I kishte dhuruar Milosaon.

    7

    …Ndoshta nga vobegtėsia nuk vajti askurrė nė Shqipėri.Sikur tė kish bėrė njė udhėtim gjashtėmuajsh nė vėndin e tė parėve,do tė kishim sot nė gjuhėn tonė jo njė ,por disa kryevepra…

    …Duke hyrė njė ditė nė libėrtoren time mė ra syri nė vjersha tė De Radės dhe mora Kėngėt e Milosaos….

    …Zjarret dritėsojnė nė rrugė…

    8

    Mendoi se nuk ka poet tjėtėr si De Rada qė kaq bukur ,ndritėshėm dhe bindshėm tė jėtė dhėnė portretin e vėndlindjes sė tij.

    Maki ėshtė nė kujtimet,nė poezitė,nė personazhet,nė qindra letrat e dėrguara ,nė porositė dhe ne mesazhet.

    Autobiografinė e tij De Rada e fillon me Makin dhe e mbaron me Makin.Maki ėshtė njė personazh kryesor nė jetėn dhe krijimtarinė e De Radės.

    …Kam lindur mė 28 nentor 1814 nė Maki,koloni e vogėl arbėreshe e Italisė,e vendosur mbi njė kodrinė tė hapur pėrballė detit Jon….

    I fillon me kėto fjalė kujtimet e veta De Rada.Nė Maki ai limi,u rrit,kaloi fėmijėrinė,u burrėrua,u dashurua,gjeti muzėn e tij tė frymėzimit,u ndesh me jetėn,rriti krahėt e pegasit,u forcua dhe u brumos me nje botė tė veēantė shpirtėrore.Aty kaloi njė jetė tė gjatė ,u plak dhe vdiq.Dhe nė fund tė kujtimeve ndėrsa qiriri po shuhej ai shkruajti duke kujtuar pleqėrinė e thellė…

    …Tė shumtėn e rasteve i kaloja tek Markezi Volkano.Njė mbrėmje bija mė e vogėl e Markezit mė lajmėroi pėr qėllimet hakmarrėse tė Princit,kryetar i reaksjonit monarkist qė po krijohej dhe ngulmonte duke mė kėshilluar qė tė mos e lija Napolin.

    Pėrkundrazi tregimet e saj pėrherė e mė tepėr mė bėnė si vendndalesė Makin tim tė bukur,gjashtėqindsh banorėsh,pa gjyqtar,pa kryetar bashkie,pa xhandarė,ku kisha lindur i lirė ,pa mė urdhėruar kush…

    E ky fshat gjashtėqind banorėsh,pa xhandarė dhe pa e urdhėruar kush,pėrveē frymės sė pėrjetėshme tė lirisė tė ardhur nga koha e Motit tė Madh nėpėrmjet gjakut tonė tė shprishur kishte pėr De Radėn njė bukuri tronditėse.

    Kjo bukuri do tė vėrshojė si valėt e detit tek Kėngėt e Milosaos,tek Serafina Topia,tek Skėnderbeu i pafat,madje edhe tek publicistika e tij te Flamuri i Arbėrit.

    …Pa pikėzime tė gjata unė shoh ato kasolle nga perdet e sė cilės duket trualli i zbehtė i buzės sė ujit,lumi dhe mali dhe zogu o vogėl qė kėndon nė mes tė kllzave, bulėzat e pemėve duke pėrshėndetur ditėn e plotė…

    …Deti i soditur nėpėrmjet kodrinash larg ėshtė njė kujtim i gėzueshėm i rinisė sime.Por mua nuk kish ndodhur kurrė tė vėrej borėn qė duke zbritur mbi leshterikėt mbulon krahėt e zhytrave kah fluturojnė nė sipėrfaqen e ujit.Asnjėhėrė nuk mė shkoi mėndja tek ujėrat e detit dhe kodrave si njė valle…

    …Nė Psallmet kemi kodrat qė gėzohen si qėngjat e ndoshta nuk ngjasonin nėn dritėn e hėnės…

    Nga kėto kujtime na shfaqet vargu i parė i eposit tė madh tė dashurisė sė De Radės

    Lisa jeta kish ndėrruar…

    9

    Shumėkush qė ka shkruar pėr De Radėn e ka paraqitur atė gabimisht si njė romantik dhe ėndėrimtar jo shumė vepronjės qė nė fund vdiq i varfėr me ca sardele te thata nė xhepat…

    Ky ėshtė njė imazh i gėnjeshtėrt.Jeta e De Radės ėshtė tepėr e vrullėshme dhe ai ka qėnė dhe autor dhe aktor i jetės sė vet tė gjatė prej militanti politik,artistik dhe nacjonalist njėherėsh.Ai mblodhi rapsoditė e vjetra arbėreshe,botoi njė gazetė duke bėrė njė punė tė madhe praktike,bėri projekte pėr hapje shkollash dhe kolegjesh,studjoi nė mėnyrė tė thellė rrėnjėt e gjuhėsdhe tė historisė shqiptare.

    Gjatė gjithė jetės sė vet ai pėrpunoi njė kod tė veēantė,njė sistem tė veēantė artistik dhe etik.por edhe politik dhe strategjik pėr rilindjen tonė kombėtare ,njė kod qė mė vonė do ta merrnin dhe do ta bėnin tė tyren tė gjithė rilndėsit e mėdhenj shqiptarė.

    Pas njė pune kėmbėngulėse me mendjen det dhe me zemrėn zjarr ai shpall me krenari….

    …Nė kėto pėrpjekje doli zbulimi botėror se me emėra tė gjuhės shqipe janė shėnuar nė Europė idhuj tė natyrės dhe heronjtė traditės mė tė lashtė klasik.Sot ėshtė e qartė se tė paktėn prej katėr mijė vjetėsh folėsit e kėsaj gjuhe tė quajrur nga Homeri ,Pellazgėt hyjnorė,banorė qytetesh qė qenė tė shkelqyeshėm pėr doktrinė dhe fuqi…

    Ja pra kush ėshtė zbulesa hyjnore e De Radės.Ja ku e gjente ai atė fuqi tė mbinatyrėshme qė e bėnte tė pamposhtur dhe i jepte flakė dhe sharm pėr tė shkruar ato xhevahire tė rrallė dhe pėr tė marrė ato inisjativa tė papara.

    Jemi kėtu nė vėndin tėnė

    Qė pa lerė diell dhe hėnė,thoshte kėnga e popullit.

    Duke studjuar thellė folklorin dhe Homerin e madhėrishėmai arriti vėrtet nė njė zbulim tė madh e tronditės.Shqipja ėshtė bijė e vjetėr e pėllazgjikes dhe shqiptarėt vijnė nga pellazgėt.Ai vinte nga njė vend ku shkrepėtinte dhe farkėtohej vetėtima,ku ka kėngė bilbilash ,gjelbėrim trėndafilash dhe xhevahirė vjetėrsirash…

    10

    Pellazgėt…

    A nuk kishin ata njė qytet tė mahnitėshėm Dodonėn ?A nuk e kishin ata Tempullin e parė nė botėn e qytėtėruar ,Tempullin e Dodonės ?A nuk u fal Akili dhe Aleksandri i Madh,Pirro Burri dhe zulmėtarė tė tjerė tė hyjnishėm ?

    Dodona do tė ishte ai qytet dhe Tempull qė do tė ndriēontė dhe do tė bėnte hyjnore lirėn delikate por tė pathyeshme tė De Radės .Brėnda krijimtarisė sė De Radės ndihet kumbueshėm dhe rrėzėllitės

    ky qytet mė mendimet mė tė larta dhe me ndjenjat mė fine dhe humane.Dodona do tė ishte ai diell mirėsie dhe historie ,nxehtėsie dhe mrekullie qė do tė mbinte nė shpirtin e De Radės atė zjarr gjenerues tė epiteteve, metaforave,personifikimeve ,atė rapsodi tė njė poemi arbėresh

    Pellazgėt…

    A nuk thoshte Marin Barleti se Arbėrit janė fis bujarėsh,fis mbrėtėrish ?A nuk krenohej Skėnderbeu nė letrat dėrguar papėve dhe princave se ….Tė parėt tanė kanė qėnė epirotas nga tė cilėt ka dalė ai Pirroja me nam hovin e tė cilit nuk mud ta pėrmbanin romakėt dhe qė pushtoi me armė Torandon dhe dhe shumė qytete tė tjera tė Italisė

    Tė parėt tanė kanė qėnė edhe mė fisnik sepse ata nėn Aleksandin u futėn gjer nė Indi…

    A nuk deklaronte i madhi Homer …

    …O Zeus,mbret Dodanas,pellazg,qė banon larg,qė kujdesesh pėr Dodonėn,ku ishte qėndra e pellazgėve…

    De Rada mahnitet nga ky zbulim dhe ėshtė i vetėdijshėmse qė aty nga Maki ka bėrė njė zbulim tė madh.Dhe kėtė kumt e ka shpėrndarė nė qindra e qindra letra ,nė mijėra faqe krijimtarie.

    Kėtė zbulim do tė merrnin edhe vėllėzėrit Frashėri,edhe Kostandin Kristoforidhi,edhe Jani Vreto,

    Mė tej stėrnipėrit e tyre si Konda,Falaski dhe Pilika do tė shkruanin libra tė paharruar pėr mbrojtjen e kėtij zbulimi.

    Pellazgėt kanė jetuar dikur edhe aty nė Maki,nė brigjet e Italisė dhe tė Greqisė sė sotme dhe pėr kėtė De Rada ndihet krenar se ėshtė pikėrisht nė vėndin e stėrgjyshėrve.

    Ndaj De Rada dyfish krenar pėr takimin me Lamartinin nė vitin 1884 shkruan…

    …Nė shtator erdhi nga Franca nė Napoli nė banjot e Iskias poeti Lamartin.Ai ishte nė kulmin e karjerės sė tij tė shkėlqyer e tė brohoritur.Me anė tė njė marinari i dėrgova atij njė kopje tė Milosaos.Unė isha shtrirė nė shtrat nga dhimbjet e shpirtit kur pas pesė ditėsh marinari u kthye me kėtė letėr

    …Zotni

    Jam i lumtur pėr kėtė shėnjė vllazėrore poetikedhe politike midis jush dhe meje.Poezia ka ardhur nga brigjet Tuajae aty duhet tė tė kthehet.

    Pėr ēfarė brigjesh bėhet fjalė?Pėr brigjet e Makit?Kur flet Lamartini pėr vėllazėri poetikedhe politike dhe pėr brigjet Tuaja,mos vallė edhe ai ka para sysh lashtėsinė e arbėreshėve deri tek pellazgėt ?

    …Libri i jetės qė na rri pėrpara syve ka nė vetvete nje qėnie tė dyfishtė e tė amėshuar ,shkruan nė biografinė e tij De Rada.

    Pėr kėtė qėnie tė dyfishtė do tė shkruajnė mė tej edhe tė tjerė….



    E Shtune, 19 Maj 2007-gazeta ndryshe

  12. #32
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,593
    Faleminderit
    0
    46 falenderime nė 45 postime
    KENGE E SERAFINES
    Fragment

    Arte, shtator 1443
    Ishim vasha bujaresha
    dhe tek bredherinim.
    Une , nga Himara e ardhur
    me lemsh ne gji ate jave,
    gezim s'kisha, ndonse orne
    shkumbebardhes vale, e buzet
    nga puhiza plasaritur.
    Valandritur nje anije
    nga larg me Bozdarin vinte.
    Gjer ne cast kur beri kthesen,
    gjithe degjuan nje kenge,
    qe humbiste e ngrihej prape
    permbi djep te valeve.
    " Per nje jave patem mjergull,
    dhe nga shkuam , ne na fshehu,
    si ta kishme armiqte boten.
    Por pastaj , te djelen mbrema
    shkrepi hena dhe u mbushen
    udhet,tempujt edhe deti.
    Nga pallati tash me sheh
    vasha qe mua me do !
    Keshtu mua me tha zemra . "
    Dhe vertete , ne drite hene,
    ndonese larg , ne qeme afer.
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  13. #33
    Gjithcka e mire ka Fund!! Maska e Warning
    Anėtarėsuar
    21-09-2008
    Vendndodhja
    Prishtine!!
    Mosha
    34
    Postime
    504
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Poetėt romantikė shqiptarė Ēabej i sheh si krijues tė veprave tė artit dhe si atdhetarė e edukatorė tė kombit. Duke pasur parasysh trashėgimitė kulturore autori romantizmin shqiptar e sheh si romantizėm evropian e si romantizėm ballkanik, duke identifikuar pėrfaqėsuesit e mėdhenj tė kėtyre pamjeve Jeronim de Radėn dhe Naim Frashėrin.

    De Rada ka trashėgim njė kulturė shqiptare - bizantine paraturke. Karakteristikat romantike tė poezisė sė tij janė: mbėshtetja nė poezinė popullore, thellimi nė tė kaluarėn kombėtare, lavdėrimi i Mesjetės, kėndimi i shpirtit tė gruas, subjektiviteti, pesimizmi, natyra thellėsisht religjioze, ndjenja e natyrės ... dhe njė interesim pėr Orientin.

    Pėr sa i takon formės, poezia e De Radės i ngjan kėngės popullore arbėreshe nė ritėm, nė frymė epiko-lirike; ka karakter autobiografik dhe njė ndėrtim me pamje qė lidhen nė mėnyrė asociative, pa njė strukturim tė kombinuar logjik.

    Pjesa e vepėrisė sė De Radės lidhet me figurėn e tij nacionale nė botimet e nė diskutimet pėr gjuhėn e pėr kombin.

    “Poezia italo-shqiptare ėshtė lėndė ballkanike e derdhur nė formė romane, autorėt e saj janė tė drejtuar nė themel nga Perėndimi. Nė kundėrshtim me kėtė Naimi ėshtė poet ballkanik i thjeshtė dhe si i kėtillė ėshtė njė natyrė gjysmė-orientale” (105) shkruan Ēabej, pėr tė precizuar qė ndikimet perėndimore e ndikimet lindore janė bashkuar te Naimi. Fryma romantike (e vonuar) mbėrrin te Naimi pėrmes romantizmit frėng qė ishte pėrhapur nė Lindje (Greqi e Turqi). Kėshtu ai karakterizohet si romantik i Evropės Juglindore, duke kultivuar idenė e lirisė si nacionalizėm modern. Mė tutje, Ēabej e karakterizon si edukator “sepse veprat e tij mė shumė se qėllimit estetik i shėrbenin njė qėllimi etik
    !Gjeja me e mire dhe me e keqe e njeriut eshte gjuha!

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,142
    Faleminderit
    434
    518 falenderime nė 436 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Michele Marchiano.
    L'ALBANIA E L'OPERA DI GIROLAMO DE RADA.(1902)

    "Presantoj ketu lexuesve nje pasqyre permbledhese te kronologjise e veprave te autorit,se eshte e nevojshme sa dhe joeperkryer dhe e paplote shenimi i G.C.BUGLIARI (Naz.Alb.,II,7,8,9) dhe e pasakte e papltote nje liste e doreshkruar nga De Rada.

    1.1836.Milosao.
    2.1838.Orazione funebre di M.Bellusci. ("Elegji..")
    3.1839.Traduzione del Canzoniere di F.A.Santori. ("Perkthime te kengeve...")
    4.1840.Divinazioni Pelasghe.
    5.1840.Serafina Thopia (vietata dalla censura ). ("e ndaluar nga ....)
    6.1842.Ristampa delle "Divinazioni pelasghe" nel Mattneer del Bidera. (" Ribotim..)
    7.1843. Serafina Thopia (Publicato in 10 canti)
    8.1845. I Numidi.
    9.1847.Odisse (composto a 19 anni e publicato sotto il nome di Saverio de' Marchesi Prato) (" e kompozuar 19 vjeē nen emerin e...")
    10.1846-1847 Le Quattro Storie (Ho visto tre esemplari.In uno il titolo e L'albania dal 1460 al 1485 ed e unito alla 2.,edizione del Milosao.Vi manca Videlaide...) ("Kater Historite. Kam pare vetem tre egzemplar....)

    11.1847.II edizione del "Milosao".
    12.1848.Diana (non ho notizia di questa novella albanese,che cita il Bugliari (Naz.Alb,II,7,6 ) e che manca nell'elenco dell'autore,che pero vi accenna,insieme a Nasta,la quale m'e anche ignota,nell Autobiologia,Periodo I,p.28) ("Nuk kam lajm per kete novele shqiptare...")

    13.1848.L'Albanese d'Italia.
    14.1861.Principi d'Estetica.
    15.1864. Antichita della Nazione Albanese. (Rimaneggiamento delle Divinacioni pelasgiche ). (" rishkrim...)
    16.1865.Rapsodie d'un poema albanese.
    17.Lettera a G.Stamile.
    18.1869.Grammatica Albanese di Giuseppe De Rada (Nell'elenco apparisce tra le opere di Girolamo,da cui e detto pero che e stata curata ).

    19.1872.Il libro dello Skanderbeg.
    20.1873.III edizione del "Milosao"
    21.1873.II libro dello Skanderbeg.
    22.1873.III libro dello Skanderbeg.
    23.1876.Il Collegio di S.Adriano (Per quest'opuscolo mi affido alla mia memoria)
    24.1877.IV libro dello Skanderbeg.
    25.1882.Quanto di ottimo vivere sia negli Stati rappresentativi.
    26.1883-1886.Flamuri Arberit.
    27.1883-1884. II edizione delle "Rapsodie" (Publicata nel Flamuri).
    28.1884.V libro dello Skanderbeg.
    29.1885-1886.La caduta della Reggia d'Albania (Rimaneggiata dallo Skanderbeg e comparsa nel flamuri,Biblioteca)
    30.1890. Pelasgi ed Albanesi (Non mi e noto d'altronnde se non per la critica del Bugholtz.Ma e un rimaneggiamento delle Antichita Albanesi).
    31.1891.Il Collegio Albanese deve essere un seminario Corsini o un Liceo-Ginnasio italo-greco ?
    32.1893. Sofonisba.
    33.1893.Conferenza sulla lingua Albanese.
    34.1894.Caratteri della lingua albanese e Grammatica della medesima.
    35.1896.Antologia Albanese.
    36.1896.Abbecedario della lingua albanese.
    37.1898.Specchio di Umano Transito ( Vita di Serafina Thopia,principessa di Zadrima).
    38.1899.Caratteri della lingua albanese e suoi monumenti preistorici.
    39.1898.Autobiografia,I Periodo.
    40.1898.Autobiografia,IV Periodo.
    41.1899.Autobiografia,II Periodo.
    42.1899.Autobiografia,III Periodo.
    43.1900.Prefazione alle Poesie Albanesi ( comparsa nella Nazione Albanese,IV,16,17,18).

  15. #35
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,142
    Faleminderit
    434
    518 falenderime nė 436 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Alberto Stratico

    LETTERATURA ALBANESE.(Hoelpi 1896)

    Ja dhe ku arritem tek Jeronim De Rada,per te cilin mund te perserisim akoma ate qe vite me perpara shkruante per te Angelo Basile,qe e nderon " i larti poet i Shqiperise,i dashuruari i madh i popullit te tije (1)."...
    (1) V.Dedica della Tragedia Ines de Castro (Napoli,Trani,1849)

    ...Tani Jeronim De Rada,plak i nderuar 80-dhjete vjeēar,vazhdon te jetoje thjeshtesisht ne fshatin e tije,duke kultivuar token qe ka,dhe duke rishikuar perkthimet ne italisht te poemave te tije , duke ju kujtuar bashkeatdhetareve te tije memorjet e nenes atdhe.Mosha e vjeter.zhgenjimet qe ka provuar,dhimbjet qe ka hequr nuk i kane humbur asnje nga idealet e rinise,sa qe mendon te pergatiti nje kongres per Shqiptaret,ne synimin kryesor-ashtu siē ai me shkruante ne muajin e kaluar (8 maj 1895) (1)-dhe krijimin e nje publiku lexues te librave kombetare (2).

    (1) Per punen e tanishme,me shkruante:"Nga libri juaj keni per tu nderuar,sepse ju me mire se te huajt e njihni léndén,dhe mund te dalloni aty ku ata shtremberojne gjuhen tone perballe teorive te tyre.

    (2) Ndersa punimi i tanishem ishte gati per ty shtypur,u be ne Corigliano Calabro Kongresi shqipetar,nga 1 deri ne 4 tetor 1895...
    U vendosen bazat e nje Shoqerie Nacionale Shqipetare,dhe u shpall me njézéshmi president nderi i vyeri De Rada...
    Ne kongres midis te tjerash u percaktua publikimi i Revistes Italo-Shqiptare,me titull Ili Arbéresévet (Ylli Arberesh-La Stella degli Albanesi)...,krijimin e nje fjalori shqip...,dhe perdorimin e alfabetit te De Rades per shkrimin e gjuhes shqipe,me qellim perdorimin e nje alfabeti te perbashket.



    Lidhur me Milosao autori shkruan midis te tjerash, ne gjuhen origjinale:
    Fed.Mistral,il grande poeta chiamato da Lamartine l'Omero della Provenza,cosi scriveva del Milosao a 16 maggio 1885 :" Vos creations sont pleines de charme,de frescheur et de calme evangelique. Il giorno cilestro ha sorriso,ecc.,, (e uno dei canti del Milosao) quel deliceux tableau ! cela a le pafum des idylles bibliques et la séve des langues vierges.Je vous felicite,monsieur,d'avoir consacré votre muse,votre amour et votre existence au culte de votre langue maternelle,a la glorification de votre pays et de votre race."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga SERAFIM DILO : 09-11-2014 mė 21:24

  16. #36
    E dua letėrsinė Maska e busavata
    Anėtarėsuar
    22-10-2008
    Vendndodhja
    Gjilan
    Postime
    4,041
    Faleminderit
    72
    98 falenderime nė 81 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Serafim , mos shkruj aty ku poston BARAT , ka fol shum keq per Ty ..

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,142
    Faleminderit
    434
    518 falenderime nė 436 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Citim Postuar mė parė nga Zagor Lexo Postimin
    Serafim , mos shkruj aty ku poston BARAT , ka fol shum keq per Ty ..

    E di Busave,bashke me Kallashin nuk flasin fjale te mira...

    Kush eshte Barati,se keta ndryshojn emrat si Salomoni grat.

  18. #38
    E dua letėrsinė Maska e busavata
    Anėtarėsuar
    22-10-2008
    Vendndodhja
    Gjilan
    Postime
    4,041
    Faleminderit
    72
    98 falenderime nė 81 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    E di Busave,bashke me Kallashin nuk flasin fjale te mira...

    Kush eshte Barati,se keta ndryshojn emrat si Salomoni grat.
    me duket se nuk e ka ndryshu emrin , veq forumet i ndryshon si ...

  19. #39
    i/e regjistruar Maska e SERAFIM DILO
    Anėtarėsuar
    06-01-2008
    Postime
    7,142
    Faleminderit
    434
    518 falenderime nė 436 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Citim Postuar mė parė nga Zagor Lexo Postimin
    me duket se nuk e ka ndryshu emrin , veq forumet i ndryshon si ...

    Busave shoku im ;

    ēa ti bojm Shkendijes qe nuk na thot nai fjale te mire ... me miletin koperativist nuk kena probleme

  20. #40
    E dua letėrsinė Maska e busavata
    Anėtarėsuar
    22-10-2008
    Vendndodhja
    Gjilan
    Postime
    4,041
    Faleminderit
    72
    98 falenderime nė 81 postime

    Pėr: Jeronim De Rada

    Citim Postuar mė parė nga SERAFIM DILO Lexo Postimin
    Busave shoku im ;

    ēa ti bojm Shkendijes qe nuk na thot nai fjale te mire ... me miletin koperativist nuk kena probleme

    thuj :

    Hej Shkendije sefte kur t'kan pa
    syt mo prej teje nuk kam mujt mi nda
    ti e ulun me do shoqe e perbri me nje djal
    e une me ni shok aty ball per ball..

  21. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar busavata pėr postimin:

    SERAFIM DILO (09-11-2014)

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Prof. Dr. Ylli Popa pėr Kryepeshkopin Anastas Janullatos
    Nga Seminarist nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 93
    Postimi i Fundit: 08-10-2014, 04:11
  2. Jeronim de Rada
    Nga Sokoli nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 10
    Postimi i Fundit: 26-02-2013, 12:23
  3. Info per Eqerem Cabej?
    Nga rrogozhinsi nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 18-04-2009, 19:36
  4. Jeronim De Rada
    Nga dodoni nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 25-03-2003, 08:30
  5. Jeronim de Rada
    Nga Albo nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-03-2003, 04:27

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •