Close
Faqja 1 prej 11 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 216
  1. #1
    Larguar.
    Anėtarėsuar
    04-08-2003
    Postime
    2,157
    Faleminderit
    0
    32 falenderime nė 32 postime

    Hasan Prishtina (1873-1933)

    Amaneti i Hasan Prishtines:

    Kosova ashte gjaku i deshmorevet te kombit Shqiptar qe s’i shitet as i falet kujt!

    Veprime e jo fjale, bashkim e jo percamje

    Vllazen! Kerkojne prej nesh qe atdheun ta trajtojme si mall tregu. Jo, kurre! Si dje, sot, neser e perhere, ATDHEU ka qene dhe asht gjaja ma e shejte per ne. Te gjithe te dine se na nuk jena tue luftue kunder SHQIPNISE e shqiptareve, por per nji SHQIPNI te LIRE e te BASHKUEME. Nuk kemi dale maleve me shpetue vetem nji shtepi, katund apo fis, po te tane KOSOVEN, e cila mbeshtjell ne gjinin e vet krejt vllaznit, qytetet e katundet tona.

    IDEJA e parulla e jone ka qene dhe asht: CLIRIMI e BASHKIMI i tane KOSOVES me Atdheun tone te PERBASHKET, SHQIPNINE! Dhe per ta realizue kete, duhet VEPRIM e jo fjale, BASHKIM e jo percamje, TRIMNI e jo frike.

    Na kurre s’kemi kujtue se lirine ka me na e sjelle dikush se jashtmi. Jo, njimij here: jo! Ate e kemi fitue dhe do ta fitojme me gjakun tone, sepse vetem keshtu ajo mund te jete nji LIRI e vertete. Vetem pushka e jone e jo dikush tjeter ka detyrue e do te detyroje anmiqte te leshojne nga duert gershanet, me te cilat duen te qethin copa te tjera nga trupi i atdheut tone. E dime se anmiku asht ma i shumte ne numer, ma i armatosun me arme dhe ma i pasur me pare. Keshtu ka qene dje, keshtu asht edhe sot. Por kjo as nuk na tremb, as nuk na perkul, perkundrazi kjo kerkon qe na te jemi ma te forte. Ti peshojme mundesite tona me guzim e mendje te kthjellte. Na nuk e zvogelojme rrezikun, ne te kundert, na u themi luftetarve: rreziku asht i madh, pranaj BASHKONI radhet, tregoni VENDOSMENI e GUXIM, flakni tutje burracaket, te dorezohemi sepse gjoja do te shuhemi.

    VLLAZEN! Asht e vertete se nji gabim taktik gjate luftes mund te sjelle qe kjo apo Cete te thyhet perkohesisht, por kjo s’ka aq randesi per FUNDIN e LUFTES. Politika e dorezimit, e pritjes apo e kundershtimit te aksionit kurre nuk te con ne fitore. Kush ka frike, ka me vete humbjen, kush qendron i patundun, ka me vete fitoren. LIRI PA GJAK NUK KA.

  2. #2
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Veshtrusja :
    - Ju lumtė


    • "Nuk mundet me me shtrue ari i tane botes e as menia e tan armiqeve.
      Ka me me shtrue vetem vdekja!"


      Hasan Prishtina





    • " Kanė ardhur ēastet kur do tė vendoset fati vdekje apo jetė Shqipėrisė"


      Hasan Prishtina
      Kuvendi i Junikut , mbajtur mė 21-25 maj 1912 .



    PS. Personalisht mendoj qė Hasan Prishtina ėshtė njė prej personaliteteve mė tė shquara
    nė mbarė Historinė Kombėtare Shqiptare .



    Sinqerisht
    PrInCiPiEl
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PrInCiPiEl : 20-10-2003 mė 12:12

  3. #3
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs up Hasan Prishtina



    "Luftėn dhe kundėrshtimin ndaj coptimit,
    do ta ndaloj vetėm kur tė ēlirohet dhe tė bashkohet KOMBI im" - Hasan Prishtina.

    Pėrgaditėn: Arben LLALLA
    dhe Tahir VELIU

    HASAN PRISHTINA
    (1873 - 1933)

    Hasan bej Prishtina ka qenė njė nga personalitetet dhe figurat mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare. Ky ideolog i shquar, dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjes sė pėrgjithshme pėr pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurin e dha pėr ēėshtjėn kombėtare shqiptare. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatiten ngritjen e Flamurit nė Vlorė.

    Hasan Prishtina lindi nė Vushtrri, por familja e tij, ishte nga treva e Drenicės, Palaci. Mbiemri i vėrtet i Hasan Prishtinės ka qėnė Berisha, por me largimin e gjyshit tė tij Haxhi Ali Berisha nga Polaci nė Vushtri, mbiemrin e ndryshoi nga Berisha nė Polaci. Por mbas zgjedhjes sė tij deputet nė Kuvendin Popullor Turk (1908-1912), ai e ndryshoj mbiemrin pėrseri, por kėsaj here nga Polaci nė Prishtina pra, edhe u njoh si Hasan bej Prishtina. Studimet politiko-juridike i kreu nė Stamboll.

    Shovinizmi i xhonturqėve kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, nxiti njė urrejtje tė deputetėve shqiptarė, antarė tė Kuvendit Popullor turk, tė cilėt ndėrrmorėn njė takim tė fshehtė pėr fillimin e Kryengritjes (1909-1912) nė Shqipėri. Esat Pashė Toptani morri pėrsipėr krahinėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe krahinėn e Mirditės, Myfti Beu, Azis Pasha dhe Syrja Beu, morrėn pėrsipėr krahinėn e Toskėrisė. Ismail bej Qemali u nis pėr nė Europė, pėr tė mbledhur tė holla dhe armė pėr kryengritjen. Hasan bej Prishtina morri pėrsipėr organizimin e kryengritjes nė Kosovė, bashkė me Barjam Currin dhe Isa Boletinin. Kjo kryengritje do tė kurorėzonte mė 28 nėntor 1912 shpalljen e pavarsisė sė Shqipėrisė sė zvogėluar. Nė vitin 1913 u ngarkua me detyrėn e Ministrit tė Qeverisė Kombėtare tė Vlorės.

    Hasan Prishtina ka qenė drejtor i sė pėrditshmes ’’ZUKRE’’ (Afėrdita) qė ka dalė mė 1911. Pėr arėsye tė gjendjes sė jashtėzakonshme brenda dy vjetėve gazeta e ndėrroi emrin rreth 20 herė, ku dolėn 412 numra. Dhe emri i drejtorit shkruhej gabimisht si; ’’Pessembe Mebusu Hasan’’ (deputeti sė enjtes). Nė vitin 1914, kur vjen pėr tė drejtuar Shqipėrinė princ Vidi, Hasan Prishtina zgjidhet ministėr i punėve botėrore tė qeverisė sė Durrėsit. Mė 1918, Hasan Prishtina, Kadri Prishtina (Hoxhė Kadriu), Bajram Curri dhe shumė tė tjerė formojnė Komitetin "Mbrojtja Kombėtare e Kosovės" me pėrfaqėsuesit e tyre nė Romė dhe nė shtetin mėmė Shqipėri, ndėrsa nė dhjetor tė vitit 1919 Komiteti e ngarkoi si kryetar tė delegacionit tė tij nė Konferencėn e Paqės nė Paris, ku kėrkoi bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė.

    Mori pjesė nė pėrgaditjen dhe organizimin e Kongresit tė Lushnjės (1920) dhe nė prill 1921 u zgjodh deputet i Dibrės nė parlamentin shqiptar. Ai u shqua si luftėtar pėr mbrojtjen e "zonės neutrale" tė Junikut nga forcat serbe dhe ato zogiste, si udhėheqės i Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Kosovės kundėr sundimit serb. Hasan Prishtina mė 7 dhjetor 1921 u zgjodh nga Kuvendi Popullor Shqiptar kryeministėr dhe ministėr i jashtėm, por mė 10 dhjetor 1921 ai jep dorėheqjen mbas kundėrshtimeve tė disa deputetėve qė i kryesonte Ahmet Zogu. Kėshtu, pėr tė shmangur gjakderdhjen midis shqiptarėve, Prishtina mbetet vetėm deputet i atij Kuvendi.

    Me vendosjen e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Mbretėrisė Serbo – Kroate - Sllovene mė 1922 Qeveria e Ahmet Zogut dhe e Xhaferr Ypit u hoqi tė drejtėn e deputetit nė Kuvendin Popullor shqiptar, Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Hoxhė Kadriut dhe shumė udhėheqėve tė tjerė nga Kosova dhe filloi ndjekja pėr eleminimin e tyre. Kjo ishte marrėveshja qė bėri kryeministri Ahmet Zogu me ministrin e jashtėm tė mbretėrisė Jugosllave z.Ninēiē mė 1922. Nė janar tė vitit 1922 qeveria e Tiranės lidhi marrėveshjen qė ushtria serbe ta ndiqte Hasan Prishtinėn dhe udhėheqėsit e tjerė kosovarė edhe brenda territorit tė shtetit shqiptar.

    Nė fund tė muajt shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi.





    “TRADHĖTARI” HASAN PRISHTINA


    Mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė. Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė ndiqte Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė. Mbas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit mė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut.

    Deri nė vitin 1962 Hasan bej Prishtina ishte cilėsuar tradhėtar i kombit shqiptar. Kėshtu mbreti Zog e vrau, atėherė qeveria e asaj kohe e Enver Hoxhės e rivrau, sepse pseudohistorianėt shqiptarė shfrytėzuan deri mė 1962 dokumenta jugosllave dhe ruse pėr tė bėrė historinė e Shqipėrisė dhe vlerėsimet e disa figurave tė ndritura politike shqiptare. Shumė dekada pas vrasjes sė Hasan Prishtinės, eshtrat u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės,pranė kufirit me Kosovėn.



    PASURIA E HASAN PRISHTINĖS NĖ SELANIK



    Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke “Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme “Shkolla e tė Verbėrve’’.

    Hasan Prishtina ka qenė shumė i pasur, por pasurinė ai e shkriu pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare. Ai pat mbledhur tė holla pėr tė ēuar nė shkollėn normale tė Elbasanit’ djemtė shqiptarė nga Kosova. Pasuri e patundėshme qė i ka ngelur ende dhe qė njihet botėrisht ėshtė njė ndėrtesė shumė e madhe qė ndodhet nė qendėr tė Selanikut, anės detit nė rrugėn Vasilis Ollga (dikur zonė e privilegjuar). Ndėrtesa ėshtė trekatėshe dhe rrethohet prej njė oborri gjigant me siperfaqe rreth 1500 m katrorė, vlera e saj nė tregun e shitjeve tė banesave me truall arrin nė shumė miljon dollarė amerikan. Thuhet se mjaft vite mė parė pronėn e kėrkoi e mbesa e Hasan Prishtinės, por shteti grek nuk ia dha. Sot shtėpia ėshtė pronė shtetėrore dhe funksionon si shkollė dhe Instuticion bamirės pėr personat shurdhmemecė dhe tė verbėr. Kjo ndėrtesė pėr shqiptarėt ka njė vlerė historike. Vendosja nė murin e saj tė jashtėm e njė pllake memoriale ėshtė gjėja mė elementare pėr indentitetin e ndėrtesės dhe kujtimin e kėtij personaliteti. Ėshtė e drejtė dhe detyrė qė pėrfaqėsuesit e Kosovės tė kėrkojnė qė kjo pronė e njeriut qė nuk e ndali luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare tė njihet dhe tė zotėrohet. Hasan Prishtina pranoi ma mirė me vdekė nėpėr malet e Kosovės, se sa kolltukun e turpit nė njė ministri nė Stamboll. Dhe fitimi i sė drejtės do tė ishte njė shpėrblim i merituar, njė peng nderimi pėr kėtė burrė tė shquar shteti.



    PĖRSHKRIMI I ATENTATIT NGA GAZETA GREKE “MAQEDONIA E RE”



    Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke “Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme “Shkolla e tė Verbėrve’’. Gazeta e kohės pėrshkruan vdekjen tragjike tė atdhetarit, politikanit tė madh Hasan Prishtinės. Ja dhe pėrshkrimi: “Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes ’’IVI’’. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 28 vjeēar, i papunė, qėlloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn.

    Vrasja u krye nė orėn 2 mbas dite mė datė 13 gusht 1933. Nė rrugėn Ēimisqi u pa njė zotėri i moshuar, i mbajtur mirė dhe me tipare simpatike, tė ecte pėrkrah e tė fjaloste me njė person tė veshur mirė, i gjallė, sa e tradhėtonte dhe toni i zėrit. Arritėn nė kryqėzimin e rrugės Ēimisqi-Vogaxhiku dhe po drejtoheshin pėr tek bakallhane ’’IVI’’ dhe nė largėsi dy hapa nga kinkaleria e invalidit J.Janopullo. Njeriu me pamje tė zymtė nxorri rrufeshėm revolverin e markes ’’SMITH’’ dhe shtiu kundrejt bashkėbiseduesit, i cili ishte Hasan bej Prishtina, qė ra nė trotuar. Kalimtarėt e mbledhur nga tė dy tė shtėnat, panė vrasėsin tė turret me mizori tė parrėfyer mbi viktimėn dhe t’i zbrazė edhe tre plumba tė tjerė, dy nė kraharor dhe tė tretėn nė kokė, si e shtenė vdekjeprurėse, pėr tė qenė i sigurtė pėr pėrfundimin e aktit tė vrasjes.

    Fill pas krimit tė tij vrasėsi, qė ti ikė rrezikut prej turmės sė mbledhur qė u vu pėr ta kapur, ia dha vrapit nga rruga Vogaxhiku. Nga tronditja ai ra nė vitrinėn e tregėtores ’’Beharnae’’ tė cilės ia dėmtoi tendėn, por rimori veten, pėr t’u turur drejt rrugės ’’Paleon Patron’’ ku u rrethua nga turma, qė e ndiqte me synime tė errėta. Vrasėsi hyri nė banesėn e mjekut z.Dukidhis, ku dhe ju dorėzua rojes sė policisė. Por nuk mundi t’i ik egėrsimit tė turmės. Kalimtarėt qė e ndoqėn dhe banuesit fqinjė tė ēdo moshe, shtrese, pa ditur indetitetin e tij dhe as motivet e vrasjes, tė indinjuar ndaj egėrsisė qė tregoi vrasėsi ndaj viktimės, sa panė tė vije skuadra e policisė, u turrėn dhe ata duke thirrur: - Shqyjeni, shqyjeni, vrasėsin. Ndėrsa polici mė kot pėrpiqej tė shpėtonte antentatorin, turmat u turrėn ndaj tij dhe nisėn ta grushtojnė, duke i shkaktuar mavijosje nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Do ta kishin ēarė pėrgjysėm vėrtet, nėse nuk do ia mbėrrinte tė hynte nė njė tjetėr shtėpi, nė rrugėn ’’Paleon Patron’’, ku u strehua nga i zoti i shtėpisė, i cili nxitoi tu mbyllte derėn e jashtme turmave tė zemėruara.

    Pas pak mbėrriti sekretari i policisė, nėntogeri z.Zografo, dhe vrasėsin e transferuan me motoēikletė nė Seksionin e tretė tė policisė. Hasan Prishtina, i mposhtur nga plagėt, u dėrgua ndėrkohė nė Spitalin Popullor, ku trupit tė tij iu bė autopsia.

    Nė orėn 2.50 minuta pas dite oficeri Sotiriu nisi hetimet me pėrkthyes, pyeti vrasėsin nėse e njeh gjuhėn greke, ai u pėrgjigj se njeh gjuhėn shqipe, frėnge dhe gjuhėn turke.

    Vrasėsi nėnvizoi se akti i tij u dedikohet motiveve politike. Ndėrkaq pretendoi se ish-kryeministri i atdheut tė tij ishte komit dhe bashkėpunonte me komitetin bullgaromaqedonas me qėllim qė tė vrisnin mbretin e Shqipėrisė Ahmet Zogun. Planet, thotė antetatori, m’i tregoi Hasan Prishtina pėrpara pesėmbėdhjet ditėve, kur po vinim prej Vjene (Austri) dhe mė bėnte presion qė tė bėhesha unė kryetar i bandės komite dhe tė shkoja nė Tiranė ku tė vrisja mbretin Ahmet Zogun.

    Prishtina, vijon vrasėsi, mė premtoi shpėrblim mujor dhe njė shpėrblim dhuratė mbas aktit tė vrasjes, por unė i kundėrshtova kėto propozime tė tij, sepse jam pro regjimit te mbretit Ahmet Zogu dhe nuk dėshiroja tė bėhem vegėl e Hasan Prishtinės, tė cilin nė Shqipėri e quajne tradhėtar.

    Ibrahim Ēelo jetonte nė Nikea tė Francės dhe ishte tregėtar frutash, ishte i martuar me njė spanjolle, me tė cilėn kishte dhe fėmijė. Atje u njoh pėrpara disa vitesh me Hasan Prishtinėn, qė ish shpėrngulur nė Nikea pėr hir tė shlodhjes dhe kishin lidhur marrėdhėnie familjare. Gjatė njohjes midis tyre Hasan Prishtina i kish treguar pėr rininė, vėrshtirėsitė qė kishte kaluar pas largimit nga Shqipėria nė Turqi dhe Bullgari. Nė Turqi pat gjetur miq tė vjetėr dhe bashkėluftėtarė kundėr xhonturqve. Morri pjesė nė njė shoqatė tė fshehtė me bashkatdhetarėt e vet pėr ēėshtjen shqiptare”.
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Fush-Kruje
    Mosha
    49
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sipas artikullit te zotni Veliut citohen fjalet e Ibrahim Ēelos thene Policise se Selanikut.

    Aty mes tjerash thuhet:

    " Vrasėsi nėnvizoi se akti i tij u dedikohet motiveve politike. Ndėrkaq pretendoi se ish-kryeministri i atdheut tė tij ishte komit dhe bashkėpunonte me komitetin bullgaromaqedonas me qėllim qė tė vrisnin mbretin e Shqipėrisė Ahmet Zogun. Planet, thotė antetatori, m’i tregoi Hasan Prishtina pėrpara pesėmbėdhjet ditėve, kur po vinim prej Vjene (Austri) dhe mė bėnte presion qė tė bėhesha unė kryetar i bandės komite dhe tė shkoja nė Tiranė ku tė vrisja mbretin Ahmet Zogun. Hasan Prishtina, vijon vrasėsi, mė premtoi shpėrblim mujor dhe njė shpėrblim dhuratė mbas aktit tė vrasjes, por unė i kundėrshtova kėto propozime tė tij, sepse jam pro regjimit te mbretit Ahmet Zogu dhe nuk dėshiroja tė bėhem vegėl e Hasan Prishtinės, tė cilin nė Shqipėri e quajne tradhėtar."



    Te vjen keq qe ndodhin mes nesh kto ngjarje. Sipas Ibrahim Ēelos del se Hasani bashkpunonte me grupe Bullgaro Maqedone e kish ne plan atentat ndaj Zogut.
    Jemi ne 1933 dhe Zogu ne Shqiperi eshte bere Mbret me vendim te Asamblese. Vendi ecen mire. Ndertohen Rruge, Ura e institucione. Ka ne Shqiperi ne kte kohe dhe gazeta e Revista me profile politike te ndryshme. Me njifjale ka nje fare Pluralizmi.
    Po ti rikthehemi ngjarjeve shohim se Hasan Prishtina nuk e ka per here te pare zellin per atentate. Edhe ne Vjene ai eshte organizator i Atentatit kunder Zogut kur Zogu ishte ne vizit miqesore ne Austri.
    Me njifjale 2 here Hasani paguan e organizon vrasje te personaliteteve Shqiptare.
    Atentati ne Vjene i kushtoj jeten dikujt e kjo duhej ta kthjellonte Hasanin se Atentati nuk eshte mjet i Atdhetareve por veti e terrorizmit. Eshte makabre te cosh ne mendje ide te tilla per te vrare bashk atdhetarin.
    C'te mbjellesh do te korresh

  5. #5
    Emotionally Untouchable Maska e Taulant _NYC
    Anėtarėsuar
    25-06-2002
    Vendndodhja
    11105
    Mosha
    40
    Postime
    444
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pa mohuar ketu kontributin e Zogut per formimindhe civilizinim e shtetit Shqiptar , ai e shtypi revolucionin dhe erdhi ne fuqi me ndihmen e ushtrise jugosllave dhe si shperblim i ndihmoj jugosllavet te shtypnin kryengritjen qe Buletini , Curri , Prishtina etj kishin me vite qe organizonin per clirimin e Kosoves .
    Natyrisht qe Hasan Prishtina deshte ta vriste Zogun se ne ate kohe debati politik behej vetem me arme , por Zogu ishte me dinak dhe i vrau te gjithe kundershtaret politike .

  6. #6
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Hasan Prishtina eshte njeri nder personalitetet me te shquara te Shqiperise se asaj kohe. Ai gjithemone eshte tradhetuar por kurr nuk ka tradhetuar. Per me shume informata shif librin e Dr. Bedri Tahirit.

    Ndersa, sa i perket Ahmet Zogit, i cili u veteshpall mbret me ndihmen e "jugosllaveve", me vjen keq qe ka deshtuar plani i Hasan Prishtines per ta vrare Zogun.

    Mero Taze,
    nuk e di ka ke keto informata qe Hasan Prishtinen e kane quajtur "tradhetar"?!

    Vepra e Hasan Prishtines eshte frymezim per te gjithe ne, se si duhet punuar dhe vdekur per atdhe!

    Sikurse, veglat e Nano's organizojn atentat kunder meje apo dikujt tjeter, a do te thote kjo qe une jam tradhetar?!
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    24,134
    Faleminderit
    81
    789 falenderime nė 645 postime
    Tahir Veliu, po librin "Historia e Shqipnis" te Tajar Zavalanit, nje bashkekohes i Prishtines, e ke lexuar se cfare shkruan per Prishtinen, Bajram Currin e disa te tjere?

    Nuk eshte aspak e vertete qe rregjimi i Enver Hoxhes i ka neperkembur figurat e "revolucionareve", Noli, Gurakuqi, Prishtina dhe Bajram Curri apo Avni Rustemin, perkundrazi, i ka perdorur si mjete propagandistike per te sulmuar epoken me te ndritur te historise moderne shqiptare, epoken e mbreterise ku shqiptaret u bene shtet.
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  8. #8
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Albo,

    po edhe ate e kam lexuar.

    Shtet u beme me ndihmen e "jugosllaveve". Hmmm... te hjekim dore nga Kosova qe te behemi shtet?!

    Shume interesant, te hjekim dore nga gjysma e territorit per pushtete!!! Kjo eshte politka shtetforumuese e mbretit tuaj te dashur!
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  9. #9
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mos harroni se Hasan Prishtina, ishte figura me e ndritur e kombit shqiptar te asaj kohe.

    TERE PASURINE E DHA PER ATDHE!

    Kurse tipat sikurse Ahmet Zogu me ndjers te popullit ndertuan pallat, pra u pasuruar me ndjers te popullit.
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  10. #10
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    "Nė vend tė njė kolltukut me turp nė Stamboll preferova kryengritjen me nder nė malet e Kosovės" - H. Prishtina, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - H. Prishtina, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  11. #11
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėr tė nderuar veprėn e Hasan Prishtinės ėshtė hapur www.hasanprishtina.com
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  12. #12
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    44
    Postime
    3,394
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 16 postime
    Tė lumtė Tahir


    Zogu ka ardhur nė pushtet me ndihmėn e ushtrisė jugosllave dhe premtimin se do ta shtyp lėvizjen e Kosovės e sidomos Komitetin pėr Mbrojtjen e Kosovės. Kjo dihet botėrisht dhe kjo ėshtė ēfarė ai bėri posa erdhi nė pushtet. Ky ka qenė gabim shumė i madh dhe i pafalshėm i mbretit Zog pamvarėsisht se ka bėrė disa gjėra tė mira pėr kombin pastaj.

    Prishtina ka shitur gjithė magazinat e tij nė Shkup dhe ka siguruar armėt e para tė lirisė kundėr turqėve.
    Prishtina ka qenė atdhetar sepse ka qenė i menēur e jo budalla sikur mbreti Zog.
    Megjithėse Leka tani ėshtė shumė i mirė dhe nuk i ngjan tė atit aspak fare.

    Noli, Gurakuqi, Prishtina, Curri kanė qenė shqiptarėt mė tė menēur tė asaj kohe dhe qė kanė dhėnė kontributin mė tė madh pėr gjithė ēfarė gėzojmė ne shqiptarėt sot.
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Ngo o Qosush Dodoni i Kanades..

    Meso mire historine e Kombit se do mbetesh nje lejfen qe te shkon hup fjala.
    Boll po te skjarojme ty per te vertetat por ti me genjeshtra kerkon ta mbushesh koken..

    Hiqi syzet e Qoses e lexo vet historine e politiken se do e psosh si Nikoll Lesi qe lehu per ti prure hajnat e vrasesit ne pushtet e tash ankohet prej tyne.

    Hasani vertet ka qen i mencur por e ka perdorur keq mencurine.
    Ai e ka sabotuar Komitetin e Mbrotjes se Kosoves duke perdorur hajnin Azem Galica per interesat e tij karrieriste.

    Edhe Azemi sikurse Lesi e Qosja qe i kan sherbye Nanos si kudra te ndyta jan merzit me Nanon sot sikurse Azemi dikur u pendue pse i ndihmoj Serbise ne luft kunder Austrise..

    E po keshtu eshte kur nuk je atdhetar por kopuk i keq.
    Kur pa cyk zori vret bashk atdhetarin e pranon Pare e arm prej oficerave serbo e Francez e lufton kunder miqve austriak e pastaj ankohesh pse spo ta fut ne rrush Serbia..
    Atdhetari bashkpunon me Shoket e nuk qet pushke te pabesa..

    Hasani e Azemi kan ngaterrue ceshtjet kombetare e aspak skan ndihmue..

    Hasani ngatrresa ka ba ne Kongres te Lushnjes e deri sa vdiq..

    Nuk eshte historia ajo qe ka pergatit polici i Ramizit Ajet Haxhiu per me rekrutue enveristat e Drenices neper Zvicer e Gjermani..

    Edhe kti tahirit i kemi than se Idajeti asht hajn e ky nuk bindet..

    Lexo kujtimet e Sejfi Vllamasit or dodon e baju atdhetar qe me te vertetat me e ndihmue atdheun..

    Me te paverteta e con sikurse e coj Jakup Krasniqi Kosoven nji her ne Stankovac e Laprak e tash na del pun me pague Kishat Serbe sa frangu pulen.. e kjo aventura e fundit e Jakupve per me i ndihmue Nanos ne kto dit te Veshtira e me qit prej burgu Veselat e Togerat e dautat e Limat po i kushton Lot e vuajtje pa fund Kosoves..

    Bashkoju atyre qe duan pamvaresine e Kosoves e jo atyre qe i ha palla vec per mjekrren e Nanos e hallateve te Klos Halita thaqave.
    Boll i gat ke shkue si shtogu ne m.. por tash thirri mendjes e hiq dor prej enverizmit.. se vec varre ka hap ne Kosove modeli i tij..

  14. #14
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    44
    Postime
    3,394
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 16 postime
    Ngo Knena ti Brarush i mecmi

    E para unė nuk jam nė Kanadė por nė Amerikė.

    Ato qė i thashė mė lart unė janė fakte qė njihen nga tė gjithė. Zogu me ndihmėn e Ushtrisė Jugosllave erdhi prej Beligradit dhe e zaptoi pushtetin prej atdhetarėve shqiptar si Noli, Gurakuqi, Prishtina, Curri etj. me premtimin bėrė shkive qė ti vras pastaj. E edhe i vrau gjysmėn e tyre.

    Kėto gjėra dihen botėrisht o Brarush i mecmi.


    Mua nuk mė han palla pėr asnjė nga politikanėt qė ti i pėrmende pėrveē se ribashkimit tė Kosovės me Shqipėrinė dhe gradualisht edhe ribashkimin e gjithė trojeve shqiptare.
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  15. #15
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėrshendetje tė gjithė forumistave,

    mbasi qė nuk kam marrė pjesė qė disa kohė nė Forumin Shqiptar, dėshiroj qė ti pėrshendes tė gjithė dashamirėt.

    Brarit: ta quash Azem Galicen hajn ėshtė turp, por mė kėtė rast ti ke treguar karakterin tėnd tė ulėt, qė shumica e forumistave tani veq e kan kuptuar.

    Azem Galica, Hasani Prishtina, Bajram Curri, Luigj Gurakuqi dhe shumė e shumė atdhetar tė tjerė tė asaj kohe, janė figura qė ne tė gjithė duhet tė mesojmė prej tyre.

    Dodoni, me Brarin nuk mund tė bisedosh, sepse fjalėn "bisedė" ai nuk e kupton!

    Ēdo tė mirė Dodoni dhe patjetėr qė do tė bėhet SHQIPĖRIA (Shqipėria Etnike)!
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  16. #16
    Shqipėria e Bashkuar Maska e Tahir_Veliu
    Anėtarėsuar
    10-11-2003
    Vendndodhja
    Gyrbet
    Mosha
    35
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    E vetmja ideologji e imja ėshtė nacionalizimi i pastėr shqiptar; ēlirimi dhe bashkimi i trojeve shqiptare.

    Lavdi veprės sė Hasan Prishtinės!
    "Akuza, shpifje, kėrcenime, rreziqe nuk mė kanė frikėsuar kurr deri mė sot, e kundėrshtarėt e mij le tė janė tė sigurtė se nuk do tė mė frikėsojnė as mbas sodit (...). Nderin tem si njeri e si shqiptar e ēmoj, e tham me krenari, nuk e le tė pėrlyhet me llumin e shpifjeve. Mua n'idenė t'eme patriotike nuk ka muejtė as nuk do tė muej me mė shtrue ari i tė tanė botės, por as mėnia e tė tanė anmiqve. Ka me shtrue vetėn vdekja" - Hasan PRISHTINA, Deri nė vdekje, "Ora e Shqipnisė", nr. 7, Vjenė, 22.V.1928.

  17. #17
    谷ஜ๑۩۞۩๑•谷ஜAuGuSt ๑۩۞۩๑•谷ஜ Maska e AuGuSt_
    Anėtarėsuar
    20-06-2004
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    1,085
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Hasan Prishtina

    Hasan bej Prishtina ka qenė njė nga personalitetet dhe figurat mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare. Ky ideolog i shquar, dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjes sė pėrgjithshme pėr pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurin e dha pėr ēėshtjėn kombėtare shqiptare. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatiten ngritjen e Flamurit nė Vlorė.

    HASAN PRISHTINA
    (1873 - 1933)


    Hasan bej Prishtina ka qenė njė nga personalitetet dhe figurat mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare. Ky ideolog i shquar, dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjes sė pėrgjithshme pėr pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurin e dha pėr ēėshtjėn kombėtare shqiptare. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatiten ngritjen e Flamurit nė Vlorė.

    Hasan Prishtina lindi nė Vushtrri, por familja e tij, ishte nga treva e Drenicės, Palaci. Mbiemri i vėrtet i Hasan Prishtinės ka qėnė Berisha, por me largimin e gjyshit tė tij Haxhi Ali Berisha nga Polaci nė Vushtri, mbiemrin e ndryshoi nga Berisha nė Polaci. Por mbas zgjedhjes sė tij deputet nė Kuvendin Popullor Turk (1908-1912), ai e ndryshoj mbiemrin pėrseri, por kėsaj here nga Polaci nė Prishtina pra, edhe u njoh si Hasan bej Prishtina. Studimet politiko-juridike i kreu nė Stamboll.

    Shovinizmi i xhonturqėve kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, nxiti njė urrejtje tė deputetėve shqiptarė, antarė tė Kuvendit Popullor turk, tė cilėt ndėrrmorėn njė takim tė fshehtė pėr fillimin e Kryengritjes (1909-1912) nė Shqipėri. Esat Pashė Toptani morri pėrsipėr krahinėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe krahinėn e Mirditės, Myfti Beu, Azis Pasha dhe Syrja Beu, morrėn pėrsipėr krahinėn e Toskėrisė. Ismail bej Qemali u nis pėr nė Europė, pėr tė mbledhur tė holla dhe armė pėr kryengritjen. Hasan bej Prishtina morri pėrsipėr organizimin e kryengritjes nė Kosovė, bashkė me Barjam Currin dhe Isa Boletinin. Kjo kryengritje do tė kurorėzonte mė 28 nėntor 1912 shpalljen e pavarsisė sė Shqipėrisė sė zvogėluar. Nė vitin 1913 u ngarkua me detyrėn e Ministrit tė Qeverisė Kombėtare tė Vlorės.

    Hasan Prishtina ka qenė drejtor i sė pėrditshmes ’’ZUKRE’’ (Afėrdita) qė ka dalė mė 1911. Pėr arėsye tė gjendjes sė jashtėzakonshme brenda dy vjetėve gazeta e ndėrroi emrin rreth 20 herė, ku dolėn 412 numra. Dhe emri i drejtorit shkruhej gabimisht si; ’’Pessembe Mebusu Hasan’’ (deputeti sė enjtes). Nė vitin 1914, kur vjen pėr tė drejtuar Shqipėrinė princ Vidi, Hasan Prishtina zgjidhet ministėr i punėve botėrore tė qeverisė sė Durrėsit. Mė 1918, Hasan Prishtina, Kadri Prishtina (Hoxhė Kadriu), Bajram Curri dhe shumė tė tjerė formojnė Komitetin "Mbrojtja Kombėtare e Kosovės" me pėrfaqėsuesit e tyre nė Romė dhe nė shtetin mėmė Shqipėri, ndėrsa nė dhjetor tė vitit 1919 Komiteti e ngarkoi si kryetar tė delegacionit tė tij nė Konferencėn e Paqės nė Paris, ku kėrkoi bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė.

    Mori pjesė nė pėrgaditjen dhe organizimin e Kongresit tė Lushnjės (1920) dhe nė prill 1921 u zgjodh deputet i Dibrės nė parlamentin shqiptar. Ai u shqua si luftėtar pėr mbrojtjen e "zonės neutrale" tė Junikut nga forcat serbe dhe ato zogiste, si udhėheqės i Lėvizjes Nacionalēlirimtare tė Kosovės kundėr sundimit serb. Hasan Prishtina mė 7 dhjetor 1921 u zgjodh nga Kuvendi Popullor Shqiptar kryeministėr dhe ministėr i jashtėm, por mė 10 dhjetor 1921 ai jep dorėheqjen mbas kundėrshtimeve tė disa deputetėve qė i kryesonte Ahmet Zogu. Kėshtu, pėr tė shmangur gjakderdhjen midis shqiptarėve, Prishtina mbetet vetėm deputet i atij Kuvendi.

    Me vendosjen e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Mbretėrisė Serbo – Kroate - Sllovene mė 1922 Qeveria e Ahmet Zogut dhe e Xhaferr Ypit u hoqi tė drejtėn e deputetit nė Kuvendin Popullor shqiptar, Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Hoxhė Kadriut dhe shumė udhėheqėve tė tjerė nga Kosova dhe filloi ndjekja pėr eleminimin e tyre. Kjo ishte marrėveshja qė bėri kryeministri Ahmet Zogu me ministrin e jashtėm tė mbretėrisė Jugosllave z.Ninēiē mė 1922. Nė janar tė vitit 1922 qeveria e Tiranės lidhi marrėveshjen qė ushtria serbe ta ndiqte Hasan Prishtinėn dhe udhėheqėsit e tjerė kosovarė edhe brenda territorit tė shtetit shqiptar.

    Nė fund tė muajt shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi.





    “TRADHĖTARI” HASAN PRISHTINA


    Mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė. Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė ndiqte Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė. Mbas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit mė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut.

    Deri nė vitin 1962 Hasan bej Prishtina ishte cilėsuar tradhėtar i kombit shqiptar. Kėshtu mbreti Zog e vrau, atėherė qeveria e asaj kohe e Enver Hoxhės e rivrau, sepse pseudohistorianėt shqiptarė shfrytėzuan deri mė 1962 dokumenta jugosllave dhe ruse pėr tė bėrė historinė e Shqipėrisė dhe vlerėsimet e disa figurave tė ndritura politike shqiptare. Shumė dekada pas vrasjes sė Hasan Prishtinės, eshtrat u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės,pranė kufirit me Kosovėn.



    PASURIA E HASAN PRISHTINĖS NĖ SELANIK



    Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke “Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme “Shkolla e tė Verbėrve’’.

    Hasan Prishtina ka qenė shumė i pasur, por pasurinė ai e shkriu pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare. Ai pat mbledhur tė holla pėr tė ēuar nė shkollėn normale tė Elbasanit’ djemtė shqiptarė nga Kosova. Pasuri e patundėshme qė i ka ngelur ende dhe qė njihet botėrisht ėshtė njė ndėrtesė shumė e madhe qė ndodhet nė qendėr tė Selanikut, anės detit nė rrugėn Vasilis Ollga (dikur zonė e privilegjuar). Ndėrtesa ėshtė trekatėshe dhe rrethohet prej njė oborri gjigant me siperfaqe rreth 1500 m katrorė, vlera e saj nė tregun e shitjeve tė banesave me truall arrin nė shumė miljon dollarė amerikan. Thuhet se mjaft vite mė parė pronėn e kėrkoi e mbesa e Hasan Prishtinės, por shteti grek nuk ia dha. Sot shtėpia ėshtė pronė shtetėrore dhe funksionon si shkollė dhe Instuticion bamirės pėr personat shurdhmemecė dhe tė verbėr. Kjo ndėrtesė pėr shqiptarėt ka njė vlerė historike. Vendosja nė murin e saj tė jashtėm e njė pllake memoriale ėshtė gjėja mė elementare pėr indentitetin e ndėrtesės dhe kujtimin e kėtij personaliteti. Ėshtė e drejtė dhe detyrė qė pėrfaqėsuesit e Kosovės tė kėrkojnė qė kjo pronė e njeriut qė nuk e ndali luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare tė njihet dhe tė zotėrohet. Hasan Prishtina pranoi ma mirė me vdekė nėpėr malet e Kosovės, se sa kolltukun e turpit nė njė ministri nė Stamboll. Dhe fitimi i sė drejtės do tė ishte njė shpėrblim i merituar, njė peng nderimi pėr kėtė burrė tė shquar shteti.



    PĖRSHKRIMI I ATENTATIT NGA GAZETA GREKE “MAQEDONIA E RE”



    Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke “Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme “Shkolla e tė Verbėrve’’. Gazeta e kohės pėrshkruan vdekjen tragjike tė atdhetarit, politikanit tė madh Hasan Prishtinės. Ja dhe pėrshkrimi: “Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes ’’IVI’’. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 28 vjeēar, i papunė, qėlloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn.

    Vrasja u krye nė orėn 2 mbas dite mė datė 13 gusht 1933. Nė rrugėn Ēimisqi u pa njė zotėri i moshuar, i mbajtur mirė dhe me tipare simpatike, tė ecte pėrkrah e tė fjaloste me njė person tė veshur mirė, i gjallė, sa e tradhėtonte dhe toni i zėrit. Arritėn nė kryqėzimin e rrugės Ēimisqi-Vogaxhiku dhe po drejtoheshin pėr tek bakallhane ’’IVI’’ dhe nė largėsi dy hapa nga kinkaleria e invalidit J.Janopullo. Njeriu me pamje tė zymtė nxorri rrufeshėm revolverin e markes ’’SMITH’’ dhe shtiu kundrejt bashkėbiseduesit, i cili ishte Hasan bej Prishtina, qė ra nė trotuar. Kalimtarėt e mbledhur nga tė dy tė shtėnat, panė vrasėsin tė turret me mizori tė parrėfyer mbi viktimėn dhe t’i zbrazė edhe tre plumba tė tjerė, dy nė kraharor dhe tė tretėn nė kokė, si e shtenė vdekjeprurėse, pėr tė qenė i sigurtė pėr pėrfundimin e aktit tė vrasjes.

    Fill pas krimit tė tij vrasėsi, qė ti ikė rrezikut prej turmės sė mbledhur qė u vu pėr ta kapur, ia dha vrapit nga rruga Vogaxhiku. Nga tronditja ai ra nė vitrinėn e tregėtores ’’Beharnae’’ tė cilės ia dėmtoi tendėn, por rimori veten, pėr t’u turur drejt rrugės ’’Paleon Patron’’ ku u rrethua nga turma, qė e ndiqte me synime tė errėta. Vrasėsi hyri nė banesėn e mjekut z.Dukidhis, ku dhe ju dorėzua rojes sė policisė. Por nuk mundi t’i ik egėrsimit tė turmės. Kalimtarėt qė e ndoqėn dhe banuesit fqinjė tė ēdo moshe, shtrese, pa ditur indetitetin e tij dhe as motivet e vrasjes, tė indinjuar ndaj egėrsisė qė tregoi vrasėsi ndaj viktimės, sa panė tė vije skuadra e policisė, u turrėn dhe ata duke thirrur: - Shqyjeni, shqyjeni, vrasėsin. Ndėrsa polici mė kot pėrpiqej tė shpėtonte antentatorin, turmat u turrėn ndaj tij dhe nisėn ta grushtojnė, duke i shkaktuar mavijosje nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Do ta kishin ēarė pėrgjysėm vėrtet, nėse nuk do ia mbėrrinte tė hynte nė njė tjetėr shtėpi, nė rrugėn ’’Paleon Patron’’, ku u strehua nga i zoti i shtėpisė, i cili nxitoi tu mbyllte derėn e jashtme turmave tė zemėruara.

    Pas pak mbėrriti sekretari i policisė, nėntogeri z.Zografo, dhe vrasėsin e transferuan me motoēikletė nė Seksionin e tretė tė policisė. Hasan Prishtina, i mposhtur nga plagėt, u dėrgua ndėrkohė nė Spitalin Popullor, ku trupit tė tij iu bė autopsia.

    Nė orėn 2.50 minuta pas dite oficeri Sotiriu nisi hetimet me pėrkthyes, pyeti vrasėsin nėse e njeh gjuhėn greke, ai u pėrgjigj se njeh gjuhėn shqipe, frėnge dhe gjuhėn turke.

    Vrasėsi nėnvizoi se akti i tij u dedikohet motiveve politike. Ndėrkaq pretendoi se ish-kryeministri i atdheut tė tij ishte komit dhe bashkėpunonte me komitetin bullgaromaqedonas me qėllim qė tė vrisnin mbretin e Shqipėrisė Ahmet Zogun. Planet, thotė antetatori, m’i tregoi Hasan Prishtina pėrpara pesėmbėdhjet ditėve, kur po vinim prej Vjene (Austri) dhe mė bėnte presion qė tė bėhesha unė kryetar i bandės komite dhe tė shkoja nė Tiranė ku tė vrisja mbretin Ahmet Zogun.

    Prishtina, vijon vrasėsi, mė premtoi shpėrblim mujor dhe njė shpėrblim dhuratė mbas aktit tė vrasjes, por unė i kundėrshtova kėto propozime tė tij, sepse jam pro regjimit te mbretit Ahmet Zogu dhe nuk dėshiroja tė bėhem vegėl e Hasan Prishtinės, tė cilin nė Shqipėri e quajne tradhėtar.

    Ibrahim Ēelo jetonte nė Nikea tė Francės dhe ishte tregėtar frutash, ishte i martuar me njė spanjolle, me tė cilėn kishte dhe fėmijė. Atje u njoh pėrpara disa vitesh me Hasan Prishtinėn, qė ish shpėrngulur nė Nikea pėr hir tė shlodhjes dhe kishin lidhur marrėdhėnie familjare. Gjatė njohjes midis tyre Hasan Prishtina i kish treguar pėr rininė, vėrshtirėsitė qė kishte kaluar pas largimit nga Shqipėria nė Turqi dhe Bullgari. Nė Turqi pat gjetur miq tė vjetėr dhe bashkėluftėtarė kundėr xhonturqve. Morri pjesė nė njė shoqatė tė fshehtė me bashkatdhetarėt e vet pėr ēėshtjen shqiptare”.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 30-11-2011 mė 11:33

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Kryengritja shqiptare e vitit 1915

    Shpalime historike

    Shkruan: Sheradin BERISHA

    “Na luftojmė e ndoshta nuk e gėzojmė (lirinė) , por ata qė vinė mbas nesh, kanė me i gjet shejet tona”. Hasan Prishtina

    1

    Ndonėse Shqipėria nė periudhėn 7 mars 1914 - 3 shtator 1914 administrohej nga princi gjerman Vilhelm Vid, gjatė kėsaj kohe Kosova dhe viset tjera etnike shqiptare, qė me vendim tė Konferencės sė Londrės, u lanė nėn pushtimin serb, pėrjetonin ēastet mė tė vėshtira nė historinė e vet. Asokohe udhėheqėsit kosovarė:Hasan Prishtina, Bajram Curri, Isa Boletini dhe qindra refugjatė tjerė nga Kosova, qė ishin larguar pas kryengritjes sė tetorit 1913, ndodheshin tė strehuar nė Durrės dhe nė Shkodėr. Princi V. Vid dhe qeveria e tij, meqė nuk arritėn tė krijonin njė stabilitet tė qėndrueshėm politik. . . brenda kufijėve tė Shqipėrisė londineze, atėherė kishte pak shpresa se do tė bėheshin hapa konkret nga ai, pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tjera shqiptare, ashtu siē kishin menduar disa krerė kosovarė, nė fillim tė ardhjes sė Vidit nė Shqipėri. Kėshtu qė me kohė u shtrua si detyrė imperative e vet shqiptarėve qė tė pėrgaditen pėr njė kryengritje ēlirimtare, kundėr pushtuesve serb. Dhe kėtė barrė tė rėndė do ta marrė pėrsipėr atdhetari Hasan Prishtina.

    2

    Nė gjysmėn e dytė tė vitit 1914, Hasan Prishtina pasi ka braktisur postin e ministrit (tė postė-telegrafėve) qė mbante nė qeverinė e Durrėsit, kaloi nė Shqipėri tė Veriut me qėllim tė organizimit tė njė kryengritjeje antiserbe. Ishte koha kur Serbia qe zėnė nė luftė me Austro-Hungarinė, pėr shkak tė vrasjes sė princit Franc Ferdinand (mė 28. VI. 1914) nė Sarajevė dhe kėto rrethana Hasan Prishtina i konsideroi si tė favorshme pėr pėrgaditjen e njė kryengritjeje pėr ēlirimin e trojeve tė pushtuara shqiptare. Mė 6 gusht 1914 konsulli austriak Karl, nga Durrėsi njoftonte Ministrinė e Punėve tė Jashtme nė Vjenė “mbi fillimin e aksioneve kundėr pushtuesve serb”nga Hasan Prishtina, Selim Batusha, Bajram Daklani, Qazim Begolli e Halim Deralla (djali i Mehmet Derallės-Sh. B) , tė cilėt kishin me vete”lėndė plasėse dhe municion pėr mauzerėt”.1 Dy ditė mė vonė (8 gusht) z. Karl pėrsėri njoftonte Vjenėn pėr njė protestė tė konsullit Serb Gavrilloviq, drejtuar qeveris shqiptare (tė Durrėsit) pėr fillimin e pėrgaditjeve tė shqiptarėve kundėr serbėve, tė udhėhequr nga Hasan Prishtina. Se kjo ēėshtje nė aspektin diplomatik, ishte bėrė tepėr shqetėsuese pėr Serbinė, kuptohet edhe nga njė njoftim i Ministrisė sė Jashtme tė Serbisė dėrguar legatės mbretėrore serbe nė Romė, mė 12 gusht 1914. Aty vihet nė dukje veprimtaria e Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Isa Boletinit etj, kundėr politikės shoviniste serbe”. 1/1Kėto konfirmohen edhe nga shtypi i kohės.

    3

    Po cili ishte itinerari i Hasan Prishtinės, pas largimit tė tij nga Durrėsi?!
    Sipas kujtimeve tė I. Strazimirit, nga mbarimi i korrikut tė vitit 1914, Hasan Prishtina me nja 150 dibranė e luftėtarė tjerė nga Kosova, ishte nisur nga Durrėsi dhe fillimisht ndalon nė Peshkopi. Kėtu ai tubon parinė e Dibrės dhe nė bisedė me ta, thekson se Austro-Hungaria ka sjellė nė Shėngjin armė e municion, dhe kėrkon qė tė pėrgaditet njė kryengritje kundėr pushtusve serb. Kjo kryengritje-sipas Hasan Prishtinės-duhej bėrė sa mė parė dhe pa ndihmėn e njė shteti tė huaj.

    Nė tubimin me dibranėt Hasan Prishtina kėrkoi tė miratohej edhe kjo deklaratė:

    a. T“i kėrkohej Serbisė lirimi i tokave shqiptare, sepse nuk janė tė saj dhe ajo nuk ka tė drejtė dhe as ėshtė e aftė t“i qeverisė;

    b. Nė rast se Serbia nuk pranon t“i lirojė me hir, ndaj saj do tė pėrdorim forcėn. . .

    c. Prej Dibrės Hasan Prishtina me bashkėluftėtarėt e tij, kalon nė krahinėn e Lumės. Ato ditė para se tė arrinte Hasan Prishtina nė Lumė, krerėt e kėsaj krahine nė njė kuvend tė mbajtur nė Bicaj, kishin vendosur (lidhur besėn) qė tė mos pėrzihen (tė mbeten asnjėnės) nė zhvillimet politike dhe ushtarake tė kohės. Nė marrjen e kėtij vendimi kishin ndikuar edhe ngjarjet dramatike tė tetorit-nėntorit 1913, kur 27 fshatra tė Lumės qenė djegur e shkrumuar, ndėrsa u vranė e u masakruan edhe qindra lumjanė nga ushtria barbare serbe. Pėrkundėr kėtij vendimi ai gjeti pėrkrahjen te njė pjesė e krerėve lumjanė si te Hoxhė Mehmeti, Qazim Lika, Sali Spahija, Sulė Elezi, Xhafer Bislimi, Xhafer Shema, Laēėt e Bardhocit. . . , por edhe te vet nėnprefekti i Lumės me seli nė Bicaj-Sadik Gostivari. Nė fshatrat e Lumės ndodheshin edhe dhjetra atdhetarė qė kishin ikur nga Kosova dhe pritnin momentin pėr t“u kthyer atje. Gjatė kėsaj kohe Hasan Prishtina qe strehuar nė shumė familje atdhetare tė Lumės si:nė Kolesjan, nė Kukės, nė Shtiqėn, nė Bicaj, nė Gjinaj, nė Kalimash, nė Surroj, nė Bardhoc, nė Has etj. 3Ai pati lėvizur edhe nė Has e nė Malzi pėr t“i bashkuar malėsorėt e kėsaj zone nė luftė kundėr pushtuesve serb. Njė gjė tė tillė do ta bėnte edhe Bajram Curri nė Malėsi tė Gjakovės. Lėvizje kryengritėse ka pasur edhe nė krahinėn e Dibrės, por jo nė pėrmasa tė mėdha.

    Nė shkurt 1915 me nismėn e Hasan Prishtinės (i ndihmuar edhe nga krerėt lumjanė dhe nėnprefekti Sadik Gostivari) nė Lumė u organizuan dy kuvende nė:Bicaj e nė Kullė tė Lumės.

    Nė Kuvendin e parė qė u mbajt nė xhaminė e Halil Agės, nė Bicaj morėn pjesė shumė krerė lumjanė dhe krerė tjerė nga viset e Kosovės , tė strehuar nė Shqipėri, si:Hasan beg Gizolli, sheh Hasani i sektit rrufai (Prizren) , Ajet e Selim Dervina, Mehmet Konjuhi (Llap) , Keri i Sadik Bardhit, Sadik Gostivari, Mehmet Delia, Isuf Mehaniqi, Rexhep Delia i Pozheranit etj3/1. Nga krerėt e lumės qenė Sulė Elezi dhe i nipi Xhaferi, Isuf Dina (Bicaj) , Mustafė Zyberi (Surroj) , Hoxhė Mehmeti e Xhafer Shema (Shtiqėn) etj, por nuk erdhėn aty Islam Spahija, Cen Daci e ndonjė tjetėr, sepse i qėndruan besnik besės sė lidhur (nė mbledhjen e Dheut) pėr tė mos u pėrfshirė nė zhvillimet politike tė kohės. Nė kuvend u bisedua pėr pėrgaditjet qė duhet bėrė pėr tė sulmuar forcat serbe nė kufi e pėr tė ēliruar mė pas Prizrenin e vendet tjera nėn pushtim.

    d. Pas kėtij kuvendi, H. Prishtina pėr tė hulumtuar situatėn politike dhe ushtarake nė Prizren e rrethinė, atje i dėrgoi tre lumjanė:Xhafer Shemėn (Shtiqėn) , Sinan Hysenin (Shahe) dhe Rasim Istrefin (Ramhas) *tė cilėt gjatė tėrė kohės propaganduan kundėr regjimit pushtues serb si dhe regrutuan njerėz nė shėrbim tė ēėshtjes kombėtare. Nė Prizren dhe nė fshatrat pėrreth u shpėrndanė trakte e thirrje pėr kryengritje, ndėrsa pėr tė penguar agjenturat serbe u shtua vigjilenca nė krahinėn e Lumės e tė Hasit. 5

    4

    Pasi u bėnė pėrgaditjet e duhura dhe u sigurua njė forcė goditėse prej mė shumė se 300 vetėsh (disa burime flasin pėr 600 vetė) nė kuvendin e dytė tė mbajtur nė Kullė Lumė, u pėrgadit plani pėr tė sulmuar fillimisht Garnizonin serb tė dislokuar nė fshatin Zhur.

    5

    Kryengritėsit shqiptarė tė prirė nga Hasan Prishtina dhe krerėt tjerė: Hasan beg Gizolli, Ajet e Selim Dervina, Mehmet Konjuhi, Keri i Sadik Bardhit, Mehmet Delia, Isuf Mehaniqi, Sulė Elezi, Xhafer Bislim Elezi, Mustafė Zyberi, Isuf Dina, Cen Seda, Januz Kurti, Xhafer Shema etj, nga Kullė Luma u pėrqėndruan nė fshatrat Bardhocė e Morinė dhe pastaj nė orėt e hershme tė mėngjesit tė datės 13 shkurt 1915, nėpėr bjeshkėt e kėtij fshati, vazhduan rrugėn pėr nė Zhur. Meqė luftėtarėt i kishin zėnė tė gjitha shtigjet dhe rugėt qė tė shpienin nė drejtim tė grykės sė Zhurit, fillimisht grupi i drejtuar nga Hasan Prishtina i kėputėn telat (lidhjet) telegrafike e telefonike nė malet e Koretnikut.

    6

    Gjatė kėsaj kohe nė krahun e djathtė tė shpatit tė malit Koretnik do tė arrijnė edhe malėsorėt nga fshatrat:Zapod, Belja, Lojme, Nimc tė udhėhequr nga Rasim Selmani, pėr tė mbėshtetur sulmet qė do tė kryhen kundėr pėrqėndrimit tė forcave kufitare serbe.

    7

    Kryengritėsit shqiptar nė agun e mėngjesit, tė ndihmuar nga mulla Nasuf Hoxha i Zhurit, u futėn nė fshat dhe pasi e rrethuan garnizonin serb, luftėtarėt u vendosėn nėpėr llogore-istikame qė i kishin hapur vet forcat serbe. Shenja e fillimit tė sulmit qe shpėrthimi i njė bombe nga luftėtari Xhemė Voka prej Shtiqėnit. . Komanda serbe e alarmuar nga shpėrthimi dha alarmin pėr tė dalur nė pozicione, mirėpo forcat shqiptare sulmuan furishėm repartet serbe. Luftimet qenė tė pėrgjakshme dhe pati pėrleshje trup mė trup
    Me kryengritėsit, u bashkuan edhe shumė burra tė Zhurit, Dobrushtit, Shkozės e Vėrmicės, tė cilėt me pushkė e sopata, kosa e thika sulmuan ushtarėt serb. Kushtrimin pėr t“ju bashkuar radhėve tė Hasan Prishtinės e dha atdhetari zhurjan Asllan Rexhė Ademaj i cili nė ato ēaste bėri thirrje:”Bini burra, bini trima, ja sot ja kurrė, ka ardhur koha me e largue shkaun nga vatani!”

    8

    Nė kėtė betejė qė zgjati disa orė rresht u vranė rreth 100 ushtarė serb, (pėrfshirė kėtu edhe disa oficerė) dhe repartet e armikut u shpartalluan plotėsisht.

    9

    Kryengritėsit shqiptar pasi morėn nėn kontroll Qafėn e Zhurit marshuan nė drejtim tė Prizrenit. Ndonėse krismat e bombave dhe tė pushkėve kishin alarmuar edhe komandėn qėndrore serbe nė Prizren, ajo nė drejtim tė Zhurit kishte nisur disa reparte ushtarake. Ndėrkohė qė forcat kryengritėse shqiptare kishin arritur tek Ura e Vlashnjės (nė jug tė Prizrenit) ata do tė pėrballen me repartet serbe. Kryengritėsit shqiptarė duke u pėrqėndruar nė zonėn-Bregu i Drinit-Vlashnje-Poslisht-Billushė, zhvilluan njė pėrleshje tė pėrgjakshme me repartet serbe, tė cilat me kėtė rastė pėrdorėn edhe artilerinė e rėndė. Nė kėto pėrleshje nga predhat e topit u vranė:Nebi Latifi e Brahim Jashari nga Brruti dhe dy burra trima nga fshati Kabash i Prizrenit. Pas njė qėndrese heroike, forcat shqiptare (nė munges tė municionit) dhe tė ndodhur pėrballė njė armiku shumfishė mė tė madh nė numėr e tė armatosur me topa e mitralozė, u detyruan tė tėrhiqen nė drejtim tė Zhurit, pėr tė kaluar pastaj nėpėr malet e Koretnikut dhe tė Gjalicės nė thellėsi tė krahinės sė Lumės. Hasan Prishtina pas largimit nga zona e luftimeve, duke e pėrjetuar rėndė kėtė disfatė do tė deklaronte:”Na luftojmė e ndoshta gja nuk gėzojmė (lirinė) , por ata qė vinė mbas nesh kanė me i gjetė shejet tona. . . ”

    10

    Hasan Prishtina me disa luftėtarė nga fshati Dobrusht kalon Drinin e Bardhė dhe del nė Has, prej nga pas disa ditėsh do tė shkoj nė Shkodėr.

    Pėr Betejėn e Zhurit janė thurur edhe kėngė popullore, ja disa vargje:

    “. . . N“Kull“tė Lumės jan“bashkue, /diqin gjem jan“besatue. /Sul“Elezi foli“i fjalė:“Kush asht burr“e kush asht gjalė, /shpejt kufinin m“e kalue, /mar-e Zhurin m“e rrethue, /Hasan Prishtinėn m“e ndihmue”. . . /Hasan Prishtina kobec* ish kanė, /Po m“i prin“mirė kta lumjanė, /Mar“ llagamet i ka rrethue, /Shum-e shkijet i ka damtue.
    Pas kėsaj kryengritjeje tė pėrgjakshme, banorėt e fshatrave Zhur, Shkozė, Dobrusht e Vėrmicė, pėr t“i shpėtuar masakrave serbe, u detyruan tė shpėrngulen dhe u strehuan nė fshatrat e Lumės:Shtiqėn, Nangė, Bicaj, Gabrricė, Kolesjan etj. Ata qėndruan rreth 3 muaj larg shtėpive tė tyre dhe pikėrisht ditėn e shėngjergjit, mė 6 maj 1915 do tė kthehen nė vatrat e veta. , tanimė tė plaēkitura e tė djegura nga ushtria dhe sreckalitė, tė ashtuquajtur“raja serbe” e Prizrenit.

    11

    Pushtuesit serbė, pėrkundėr vrasjeve e masakrimeve, djegjeve e shkatėrrimeve tė fshatrave shqiptare, ēarmatosjes me dhunė, marrjes peng dhe burgosjeve tė shumta, shpėrnguljeve tė mijėra shqiptarėve pėr Turqi e gjetk, nuk mundėn ta shuanin dot qėndresėn shqiptare pėr ēlirim e bashkim kombėtar.


    --------------------------------------------------------------------------------

    1 Sh. Hoxha-Luma nė luftrat pėr liri, Tiranė 2002, fq. 2658cit. Hasan Prishtina-dokumente, Tiranė 1983-/dok. 50, fq. 927
    1/1 Po aty, /Hasan Prishtina-Dokumente, Tiranė 1983-dok. 51, fq. 93;dok. 53, fq. 94/96.

    2 Sh. Hoxha-Luma nė luftrat pėr liri, Tiranė 2002, f. 266-267/I. Strazimiri (Kujtime 1910-1924) AIH Dosja A-VII-94.

    3 Sh. Hoxha-Portrete e syzime atdhetarėsh, Tiranė 2002, fq. 168.
    3/1 Mustafė Mamusha 78 vjeē, Kujtime. . . Kukės 18. 12. 1968.

    4 Sh. Hoxha-Vepra e cituar, fq. 46. /Sh. Hoxha-Luma nė luftat pėr liri. . . , fq. 270.
    * Kujtime nga plaku 86 vjeē Xhafer Shema nga Shtiqėni, 04. 02. 1972.

    5 Po aty, /Xheladin Rustemi nga Nanga dhe Xhafer Shema nga Shtiqėni-kujtime nga ato ngjarje.
    -Nė janar 1915 ishte kapur spiuni Isa Ēaushi (Kuqoshi) qė punonte pėr Serbinė dhe varet nė Bicaj.
    Sipas njė njoftimi nė revistėn”Pėrparimi” nr. 4/1916, Isa ishte prizrenas i cili ia kishte shitur shpirtin Serbisė.

    6 Xh. Shala-Marrėdhėniet Shqiptaro-serbe 1912-1918, Prishtinė 1990, fq. 240/241.

    7 Q. Mataj-Hoxhė Mehmeti 1867-1927, Kukės 2002, fq. 132.

    8 Ibish Avdi Rizanaj, Kujtime nė dorėshkrim, Zhur gusht 1992.

    9 Nga kjo betejė e pėrgjakshme nė Zhur kanė shpėtuar 3 oficerė dhe disa ushtarė serb, tė cilėt u strehuan nė shtėpinė Hysen Aga Hoxhės, njėri nga njerėzit lojal tė pushtuesve serb. .

    10 Kujtime nga Mustafė Mamusha, 78 vjeē, Kukės 18. 12. 1968. /Sh. Hoxha-Luma nė luftrat pėr liri. . . , fq. 275. )
    * Skifter

    11 Sipas dėshmive tė plakut Ibish Avdia nga Zhuri, pėr kthimin e banorėve tė Zhurit dhe fshatrave tjerė, ndėrmjetėsuan agallarėt, qė bashkpunonin asokohe me pushtetin ushtarak serb, si:Hysen Aga nga Zhuri, Durmish Aga nga Vėrmica, Bislim Kadria, Sherif Aga Bajrami nga Gjinovci, Haxhi Selimi dhe Jahja Aga nga Prizreni etj. Kėta agallarė nė qendėr tė Zhurit, banorėve tė kthyer ju deklaruan se” ju ka fal krali i Serbisė”!!.

    Tė nesėrmen e asaj ditė (herėt nė mėngjesė) pasi e kishte falur namazin e sabahit , nė tė dalė nga Xhamia, xhandarmėria serbe e arreston atdhetarin Asllan Rexhė Ademajn, i cili s“do tė kthehet kurrė mė nė shtėpinė e tij (humbet pa shej pa dok) .


    Pasqyra.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 30-11-2011 mė 11:34

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Kryengritja e pergjithshme e vitit 1912

    Pa shkuar shume kohe, filluan perpjekjet per pergatitjen kryengritjes se pergjithshme mbare shqiptare dhe per krijimin e nje qendre te vetme udheheqese per drejtimin e saj. Nje grup deputetesh shqiptare te kryesuar nga Ismail Qemali organizuan ne Stamboll nje mbledhje te fshehte per organizimin e luftes se armatosur. Hasan Prishtina mori persiper te shkonte ne Kosove per fillimin e saj. Ismail Qemali u ngarkuate siguronte arme e ndihma nga shtetet evropiane.
    Terrori i xhonturqve e acaroi edhe me tej gjendjen ne Shqiperi. Perleshjet e armatosura me sundimtaret osmane filluan ne Malesine e Gjakoves qe ne mesin e muajit prill dhe vazhduan gjate muajit maj ne Peje, Lume, Mirdite, Zadrime etj.


    Per bashkerendimin e forcave, me nismen e H. Prishtines u mblodh me 21 maj 1912, ne Junik te Gjakoves nje kuvend i posscem. Ne te moren pjese, kryesisht, perfaqesues te Kosoves, disa perfaqesues te Dibres dhe te Shkodres dhe ndonje perfaqesues nga Jugu. Pas shume debatesh u lidh besa per rifillimin e kryengritjes se pergjithshme. Ne themel te programit te kryengritjes u vu kerkesa per autonomine e Shqiperise. Programi i Kuvendit te Junikut permbante: ngritjen e nje ,administrate shqiptare ne te cilen shqipja te perdorej si gjuhe zyrtare; ngritjen e flamurit shqiptar ne te gjithe vendin dhe garancine e Fuqive te Medha per zbatimin e ketyre kerkesave.

    Kuvendi i Junikut, me programin e tij kombetar, ndikoi ne zgjerimin e kryengritjes ne viset e tjera dhe ne shtimin e radheve te saj me mijera luftetare.
    Ne korrik, kryengritja ishte shtrire pothuajse ne te gjitha trevat shqiptare, qe nga Mitrovica, ne veri, dhe deri ne Cameri, ne jug. Forcat kryengritese cliruan qytete dhe krahina te tera, sidomos ne vilajetin e Kosoves. Veprimet e reparteve ushtarake dhe te autoriteteve osmane ne Shqiperi u paralizuan.

    Ngjarjet e Shqiperise e detyruan qeverine xhonturke te jepte doreheqjen me 17 korrik 1912. Qeveria e re nderpreu veprimet ushtarake ne Shqiperi. Ajo vendosi te hynte ne bisedime me kryengritesit.

    Hasan Prishtina parashtroi kerkesat kryesore per autonomi.

    nderkohe, komitetet kombetare te Shqiperise se Jugut i dhane Hasan Prishtines te drejten e perfaqesimit te tyre.
    Meqenese qeveria nuk dha pergjigje, kryengritesit kosovare marshuan drejt Shkupit. Clirimi i qendres se vilajetit te Kosoves perbente fitore te madhe dhe pati jehone brenda dhe jashte vendit. Veprimet luftarake vijuan edhe ne krahina te tjera dhe kryengritesit cliruan Peshkopine, Fierin, Permetin, Leskovikun dhe Erseken.

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e RTP
    Anėtarėsuar
    26-03-2004
    Postime
    1,756
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Bisedimet shqiptaro-osmane

    E ndodhur perballe rrezikut to zgjerimit te metejshem te kryengritjes shqiptare, qeveria e StamboUit shpall me 18 gusht 1912 so i pranonte kerkesat e parashtruara nga Hasan Prishtina, por me disa ndrvshime: ne to nuk permendeshin emrat Shqiperi dhe shqiptar,
    koncesionet do te zbatoheshin vetem ne trii vilajete ne ate te Kosoves, te
    Manastirit dhe te Janines. Kerkesat e vilajetit te Shkodres mendohej se
    ishin plotesuar me marreveshjen e Podgorices te nje viti me pare. Ndonese
    u plotesuan te gjitha kerkesat e shqiptareve, Hasan Prishtinli, ne
    emer te kryengritesve, e pranoi marreveshjen me qeverine.

    Ne keto drejtim, ne menyre te vecante ndikoi perkeqesimi i gjendjes se jashtme politike. Madje, ne fillim te gushtit, kur kryengritja kishte arritur kulmin e saj Mali i Zi filloi provokacionet e armatosura ne fshatrat kufitare ne drejtim te Shkodres e te Pejes.
    Kryengritja e pergjithshme, edhe pse perfundoi pa i arritur plotesisht objektivat e caktuar, pergatiti truallin per shpalljen e pavaresise se Shqiperise dhe pershpejtoi fundin e sundimit osman ne Ballkan.

    Lufta e Pare Ballkanike



    Kryengritjet shqiptare te viteve 1909-1912 treguan qarte se fundi i Perandorise Osmane ne Ballkan ishte fare prane. Fitoret e kryengritesve, shqiptare kunder forcave te armatosura osmane i nxiten shtetet ballkanike (Serbine, Greqine, Bullgarine dhe Malin e Zi) te pershpejtonin masat te perfitonin nga gjendja ne te cilen ndodhej Perandoria. Ato u moren vesh qe t'i zgjidhnin problemet ballkanike ne perputhje me interesat tyre themelore ne kurriz te trojeve shqiptare. Shqiperia shikohej prej tyre si nje objekt pazarlleqesh, ndaj keto shtete vendosen copetimin e saj. Serbia synonte te merrte nje pjese te madhe te Shqiperise Veriore dhe Verilindore (Kosoven), Greqia kerkonte Shqiperine Jugore, kurse Mali i Zi donte Shkodren me rrethinat.

    Shtetet ballkanike, ne tetor 1912, i shpallen lufte Perandorisi Osmane. Lufta e Pare Ballkanike ne fillim u shnderrua ne nje lufte grabitqare kunder Shqiperise dhe Maqedonise. Ushtrite aleate filluante marshonin ne tokat shqiptare. Forcat serbe pushtuan Kosoven dhe u drejtuan Shqiperise se Veriut dhe te Mesme. Forcat malazeze pushtuan krahinat veriore dhe rrethuan Shkodren, kurse ushtrite greke rrethuan Janinen dhe pushtuan Sazanin, Himaren dhe disa fshatra perreth. Keto marshime te forcave ushtarake ballkanike u shoqeruan me veprime terroriste gjakatare kunder popullsise shqiptare.

    Per shqiptaret u krijua nje gjendje e re politike teper e rende dhee rrezikshme. Duke qene nen sundimin osman, trojet shqiptare te njejtesuara me trashegimin e Perandorise, rrezikoheshin te copetoheshin ndermjet aleateve. Ne keto rrethana, perpara qarqeve atdhetare dhe mbare popullit shqiptar dilnin dy detyra te ngutshme:
    c'qendrim do te mbanin ndaj konfliktit ballkanik; c'duhej here per te shpetuar Shqiperine nga rreziqet qe i kanoseshin.
    Rrethet atdhetare brenda dhe jashte vendit njoftonin Fuqite e Medha se populli shqiptar po rrokte armet per t'i dale zot Shqiperise. Nderkohe, kishte lindur ideja e mbledhjes se nje kuvendi kombetar, qe te shqyrtonte gjendjen dhe masat qe do te merreshin per shpetimin e atdheut.

    Gjithashtu, Hasan Prishtina, Bajram Curci e te tjere po organizonin
    mbrojtjen e tokave shqiptare dhe po u benin qendrese te vendosur ushtrive pushtuese te Aleances Ballkanike. Atdhetaret shqiptare qe ndodheshin jashte vendit, me nismen e Ismail Qemalit e te Luigj Gurakuqit ndermoren ne kete kohe veprime te rendesishme per shpetimin e Shqiperise nga copetimi dhe per mbledhjen e kuvendit kombetar. Ismail Qemali dhe Luigj Gurakuqi vizituan Bukureshtin dhe Vjenen. Ne keto takime u shpreh vendosmeria e shqiptareve per te mas lejuar copetimin e vendit dhe per krijimin e shtetit shqiptar.

    Kuvendi i Vlores


    Zhvillimi i shpejte i Luftes Ballkanike e 'bente me te ngutshme mbledhjen e kuvendit ' kombetar. Pra, ne kushtet e reja politike dhe kur sundimi i Perandorise Osmane ne Ballkan po shembej, zgjidhja me e drejte e ceshtjes shqiptare nuk ishte me autonomia, par pavaresia e plote.
    Duke pare perparimin e shpejte te forcave serbe drejt Shqiperise se Mesme, rrethet atdhetare te Elbasanit, te Tiranes, te Durresit, e Kavajes, te Peqinit dhe te Lushnjes ngriten flamurin kombetar, pa pritur mbledhjen e Kuvendit te Vlores. Ne kete menyre ata i vune forcat serbe para nje fakti te kryer, megjithese ato nuk e njohen kete akt dhe vijuan pushtimin e tokave shqiptare.
    Ne keto rrethana, pa arritur ende perfaqesuesit e disa krahinave: me 28 nentor 1912, ne oren 14 u hap Kuvendi Kombetar i Vlores. Kryetar u zgjodh Ismail Qemali dhe sekretar Luigj Gurakuqi. Propozimi i Ismail Qemalit per pavaresine e plote perputhej me mendimin e te gjithe delegateve dhe u miratua njezeri prej tyre, sepse shprehte aspiraten e te gjithe popullit shqiptar. Duke qene te gjithe te nje mendimi, delegatet shpallen pavaresine e Shqiperise dhe nenshkruan aktin historik te kesaj ngjarjeje te madhe kombetare.

    Pastaj Ismail Qemali me shoket e tij, para popullit te mbledhur ne nderteses, ngriti flamurin kombetar te Shqiperise.

    Ismail Qemali


    Rendesia e Shpalljes se Pavaresise

    Shpallja e Pavaresise perben nje nga ngjarjet me madhore ne istorine tone kombetare. Ajo ishte fryt i perpjekjeve dhe i lufterave te popullit trim Shqiptar. 28 Nentori i vitit 1912 shenon nje kthese historike per popullin shqiptar. Nga kjo date morri fund sundimi gati peseshekullor i Perandorise Osmane. Me kete fitore u krijuan kushte per zhvillimm ekonomik, politik, shoqeror dhe kulturor te Atdheut. Me Shpalljen e Pavaresise, populli yne u preu rrugen synimeve dhe planeve shoviniste te monarkive fqinje per copetimin e plote te Shqipe'rise.

    Shpallja e Pavaresise dhe ngritja e flamurit kombetar ishte veper dhe fitore e perbashket e mbare popullit shqiptar, nga Kosova ne veri e deri ne Cameri ne jug, nga Adriatiku dhe Joni ne perendim, deli ne Kercove, ne Shkup dhe ne Kumanove ne lindje.


    http://www.tepelena.com/artikuj/pav1.htm
    Me respekt
    rtp-ja


    ps. "........Te gjithe kane te drejte te mendojne..
    por ka shume njerez qe i kursejne mendimet!"


Faqja 1 prej 11 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Hasan Prishtina (1873-1933)
    Nga AuGuSt_ nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 49
    Postimi i Fundit: 28-11-2011, 15:53
  2. Drenica
    Nga Foleja_ nė forumin Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 181
    Postimi i Fundit: 14-01-2011, 00:30
  3. Tingulli 3
    Nga SUPERSTAR_N1 nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 94
    Postimi i Fundit: 15-12-2010, 12:16
  4. Ēfarė ėshtė Prishtina pėr Shqipėrinė?
    Nga Stefan07 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 01-05-2007, 12:14
  5. Mediat Ne Kosove
    Nga ARIANI_TB nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 26-03-2006, 19:08

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •