Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 23
  1. #1
    Mr-HappY Maska e Kuksjan_forever
    Anėtarėsuar
    25-01-2003
    Vendndodhja
    °©Ne Det©°
    Mosha
    35
    Postime
    366
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Kurrė Nuk Do Tė Mund Tė Thuhen Tė Gjitha Gjėrat Pėr Luftėn

    KURRĖ NUK DO TĖ MUND TĖ THUHEN TĖ GJITHA GJĖRAT PĖR LUFTĖN
    Intervistė me Saim Tahiraj


    Nė pėrvjetorin e pestė tė luftės sė Jasharėve nė Prekaz, tė 5, 6, dhe 7 marsit 1998, shtypi i shkruar i Kosovės ka botuar artikuj tė ndryshem lidhur me pėrgaditjet e luftės, ushtrimeve tė grupeve tė para nė Shqipėri nė vitin 1991 deri nė fillimin e luftės sė hapur dhe zhvillimin e saj nė Kosovė. Prej mbarimit tė luftės ėshtė folur dhe janė realizuar shumė intervista me komandantė dhe ushtarė apo verimtarė qė e kanė ndihmuar ēlirimin e Kosovės. Janė botuar edhe shumė libra, shumė tė tjera janė nė botim e sipėr. Megjithatė, ekziston pėrshtypja se shtypi kosovar e ka trajtuar luftėn sipas shijės sė krahut politik qė i kanė takuar gazetarėt. Veē shijes sė gazetarėve dhe bindjeve politike tė tyre, shumė gjėra kanė mbetur pa u thėne nga shkaku se shumė ushtarė tė UĒK-sė gjindeshin ende nėpėr burgjet serbe. Pasi nė burgjet serbe, sipas tė gjitha gjasėve, nuk ka mė pjestarė tė UĒK-sė, intervista dhe fejtone, me rrėfime pėr luftėn, prap kanė vėrshuar shtypin e Kosovės. Interesim i veēantė ėshtė shfaqur pėr rrėfimet e anėtarėve tė familjes sė Adem Jasharit. Nė rrėfimin e Rifat Jasharit flitet edhe pėr disa pjestarė tė grupit tė Salih Ēekajt, sidomos pėr familjen e vėllezėrve Tahiraj nga Belegu si dhe tė Osman Ferizit nga Kodralia. Pėr kėto familje ka folur pėr sė gjalli edhe Hamzė Jashari, i cili nė intervisten e Shpresė Mulliqit, tė botuar post-mortum nė kombėtaren "Bota sot" mė 16, 17 dhe 18 prill 1998, ka deklaruar: "Familja Jashari e njeh mirė familjen Tahiraj nga Belegu si dhe familjen Ferizi nga Kodralia etj" Nė njė intervistė tė gjatė, nė muajin shtator tė vitit 2002, nė gazetėn “Zėri”, Rifat Jashari ka deklaruar fare ngjajshėm sikur vėllai i tij Hamza. Pėr komėtaren "Bota sot", e lutėm njėrin nga vėllezėrit Tahiraj, Saim Tahirajn, pasi qė ky ishte edhe mė aktivi nė grupin e Sali Ēekajt, tė flas mė imtėsisht rreth veprimtarisė sė kėtij grupi si dhe zhvillimeve tė luftės nė pėrgjithėsi. Gjatė bisedės tė pranishėm kanė qenė edhe vėllezėrit Ismet dhe Sami Tahiraj.



    KURRĖ NUK DO TĖ MUND THUHEN TĖ GJITHA GJĖRAT PĖR LUFTĖN



    Bota sot: Sikur shumė ushtarė dhe komandantė edhe Ju keni folur disa herė pėr gazetėn "Bota sot" pėr luftėn. Pėr shkaqe qė tashmė dihen, asnjėherė as Ju nuk keni mundur t'i thoni tė gjitha gjėrat qė keni dashur. Ēka ka mbetur ende pa u thėnė? Ku dhe kur kanė filluar kontaktet e juaja me Adem Jasharin dhe Grupin e luftėtarėve tė Drenicės dhe tė Llapit? Cilat ishin lidhjet e Grupit tė Salih Ēekajt me kėto grupe?



    Saim Tahiraj: Dua tė jem i qartė. Ne nuk kemi punuar kokė mė veti. Para se tė fillojmė me pėrgaditjet ushtarake nė Shqipėri, nė mes tė institucioneve tė shtetit Shqiptar dhe atyre tė Kosovės, sa di unė, ėshtė arritur njė marrėveshje. Protogonistėt e kėsaj marrėveshje janė gjallė, si nė Kosovė edhe nė Shqipėri. Ata mė nė fund duhet tė flasin e ta thonė tė vėrtetėn. Kėtė ia kanė borxh historisė dhe gjithė shqiptarėve, por nė veēanti ua kanė borxh Salih Ēekajt, Adem Jasharit dhe Zahir Pajazitit. Pėr mua kėta tre janė tri shtyllat kryesore tė luftės sė armatosur pėr ēlirimin e Kosovės. Ata e pėrgaditėn luftėn, i realizuan aksionet e para kundėr soldateskės serbe dhe vazhduan me luftėn e hapur derisa ranė heroikisht nė fushėn e nderit. Ndėrsa pėr kontaketet me Adem Jasharin dhe kontaktet me grupe tjera luftėtarėsh do tė flas nė kuadėr tė kontakteve qė kemi pasur me rastin e pregaditjes sė Grupit tė Dytė nė Shqipėri, e sidomos pas hyrjes sė kėtij grupi nė Kosovė.



    Bota sot: Atėherė na thuani diēka mė imtėsisht, pėr pregaditjet ushtarake dhe futjen e kėtyre grupeve nė Kosovė.

    Saim Tahiraj: Pas daljes sė Salih Ēekajt nė Gjermani, veprimtaria e tij zhvillohet nė dy drejtime: nė atė politik, duke u kyēer nė LDK me qendėr nė Shtutgard, sepse nė sa ishte nė Kosovė ishte anėtar i kėsaj partie. Drjetimi tjetėr ishte fillimi i veprimtarisė ushtarake, e qė nė atė kohė ka vepruar nė kuadėr tė Qeverisė sė Kosovės e cila punonte nė egzil. Ai pra kishte marrė instruksionet nga njerėzit e qeverisė pėr tė filluar pregaditjet e para ushtarake, bashkė me shumė shokė dhe njerėz tė besueshėm tė ēėshtjes kombėtare. Pas shumė analizave dhe konsultimeve, Salihu ka shkuar nė Shqipėri dhe atje bashkohet me rreth 60 djem tė zgjedhur nga tė gjitha viset shqiptare jashtė Shqipėrisė Londineze. Me kėta djem ka bėrė pregaditje ushtarake nė Surrel tė Tiranės, nė malin Dajt. Ky ka qenė Grupi i parė i ushtarėve tė Republikės sė Kosovės.



    Bota sot: Do tė ishte me interes tė thuani diēka pėr kėtė grup. Nė opinion dihet shumė pak. A janė futur nė Kosovė ushtarėt e kėti grupi tė armatosur dhe me uniforma ushatarke?



    Saim Tahiraj: Jo, ata nuk kanė qenė tė armatosur as tė uniformuar. Pas ushtrimeve ushtarake njė muajshe, qėllimi i tyre ka qenė futja nė Kosovė nėpėr rrugė dhe mėnyra tė ndyshme. Pėrjashtim bėjnė Salih Ēekaj dhe Zymer Lulaj. Kėta dy kanė udhėtuar nga Shqipėria nė drejtim tė Kosovės dhe kanė qenė tė armatosur. Mendoj qė pėr kėtė duhet tė flas mė gjerėsisht Zymer Lulaj. Ai ėshtė deshmitar i gjallė. Por e di qė ata nė Deēan i kanė vėnė bazat e para pėr ushtarėt e ardhshėm tė Republikės sė Kosovės.



    Bota sot: Nė kėtė grup veē Salih Ēekajt dhe Zymer Lulajt a dini edhe ndonjė emėr tjetėr tė rėndėsishėm qė duhet pėrmendur?



    Saim Tahiraj: Po, nė kėtė grup ka qenė edhe Zahir Pajaziti, i cili, gjithashtu bėri shumė pėr formimin e bėrthamave tė para tė luftėtarėve tė lirisė tė Llapit por edhe mė gjerė.



    Bota sot: Pėr vrasjen e tij para luftės, e nė veēanti pas saj ka pasur polemika nga individė tė ndryshėm. Ēfarė mendoni ju?



    Saim Tahiraj: Fatkeqėsisht, ai u vra heret nga forcat serbe. Rreth vrasjes sė tij ėshtė folur e pėrfolur shumė, janė dhėnė vlerėsime dhe spekulime, por unė nuk dua tė ngatėrrohem me gjėra qė nuk i di.



    Bota sot: Atėherė, si qėndron puna me Grupin e Dytė tė ushtarėve tė Republikės sė Kosovės?



    Saim Tahiraj: Unė kam pasur privilegjin qė grupit tė dytė t'ia bashkangjes njė grup djemsh nga komuna e Deēanit. Edhe ky grup ka ushtruar nė Surel tė Dajtit, nė tė njėjtėn bazė stėrvitore ushtarake.

    Pasi unė bashkė me shumė djem tjerė tashmė i kishim filluar aktivitetet tona ende pa filluar ushtrimet nė Shqipėri, posa u paraqit nevoja udhėtova nga Zvicėra nė Kosovė. Nė Deēan kontaktova me Xhemail Berishėn, njė veprimtar mjaft i denjė pėr kohė tė vėshtira dhe kushtet nė tė cilat vepronim atėherė. Me Xhemailin u dakorduam rreth organizimit dhe ai, pa vonuar, filloi pėrgaditjen e njerėzve dhe tė terrenit se kush mund tė ishte nė grupin e dytė nga komuna e Deēanit, ndėrsa unė u ktheva nė Zvicėr. Posa e morėm sinjalin e duhur nga njerėzit pėrgjegjės, nga Kosova nė Zvicėr erdhėn bashkė me Xhemail Berishėn, Osman Ferizi, Shkelzen Gjoni dhe Hasan Ferizi. Vėllai im, Sami Tahiraj, ndodhej nė Zvicėr. Meqenėse, ky tashmė ishte i kyēur nė kėtė organizim, iu bashkua kėtij grupi nė Zvicėr dhe udhėtuan tė gjithė sė bashku nė Shqipėri. Ushtrimet kanė zgjatur 30 ditė dhe ato i kanė udhėhequr oficerė tė specializuar tė ushtrisė shqiptare.

    Pas ushtrimeve nė Shqipėri, qėllimi kryesor ishte qė me njė pjesė tė armatimit tė depėrtojnė ilegalisht nė Kosovė. Pra ky mision delikat, i kalimit ilegal tė kufirit Shqipėri-Kosovė, me 33 ushtarė tė armatosur, iu besua Salih Ēekajt, tash hero kombėtar.



    Bota sot: Cilat kanė qenė arsyet qė determinuan qė Salih Ēekaj t'i printe kėtij grupi pėr tu futur nė Kosovė? Kush ia besoi kėtė rol dhe a ishte ky komandanti i parė i grupeve tė armatosura tė luftėtarėve tė lirisė?

    Saim Tahiraj: Arsyet qė Salih Ēekaj duhej t'i printe kėtij grupi ishin tė shumta dhe tė ndryshme. Por, arsyet kryesore ishtin se ai kishte njohuri ushtarake pasi ishte oficer rezervė dhe pėr kėtė fushė posedonte njohuri profesionale, pastaj ishte person qė njifte mė sė miri terrenin kah duhej tė hyhej nga Shqipėria nė Kosovė. Sali Ēekaj ishte njeri i qetė, serioz, i besės dhe njė intelektual qė dinte shumė mirė ēfarė duhej bėrė pėr Kosovėn. Udhėheqės e kanė zgjedhur ushtarėt qė pėrgaditeshin tė futen nė Kosovė.

    Kėshtu pra, pas 30 ditė ushtrimesh prej 55 ushtarėve sa ishin nė grupin e dytė, vetėm 34 veta u nisėn drejt Kosovės me 75 kallashnikovė, me njė pjesė municioni e me bomba dore. Me kėtė rast dėshiroj ta ceku, por nėse ėshtė nevoja edhe ta pėrserisė, se kjo ėshtė thyerja e parė e kufirit dhe jo siē po pretendohet, se thyerja e kufirit u bė vetėm nė vitin 1999. Jo, thyerja e kufirit, pėr trima, ėshtė bėrė nė vitin 1991. Atėherė ishte tepėr vėshtirė dhe gadi e paimagjinuar njė ndėrmarrje e kėtillė. Ka njerėz qė kanė kaluar kufirin Shqipėri-Kosovė; dy, tre a mė shumė veta, por me qėllime luftarake, tė armatosur dhe tė organizuar nė baza institucionale, kjo ėshtė hera e parė deri nė fillimin e luftės sė hapėt. Tė tjerėt le tė thonė si tė duan e ēka te duan. Grupe bashibuzukėsh mund tė ketė pasur edhe para vitit ’91 dhe pas vitit ’91, por ky ishte njė rrugėtim me detyrė, i mbėshtetur nga institucinet e atėherėshme tė Republikės sė Kosovės. Pastaj nė kėtė rrugėtim ka qenė edhe legjenda e mėvonshme e luftės sė vitit '98, Adem Jashari. Kjo thyerje kufiri nuk u ndal mė as pėr Salih Ēekajn, as pėr Adem Jasharin, as pėr Zahir Pajazitin. Qėllimi i futjes sė armatimit nė Kosovė ishte armatosja e bėrthamave tė para tė njėsiteve ushtarake pėr ēlirimin e Kosovės, tė cilat quheshin njėsitet e para vetėmbrojtėse.



    Bota sot: Pas mbarimit tė ushtrimeve nė Shqipėri, pra grupi prej 33 vetave, nėn komanden e Sali Ēekajt niset pėr Kosovė. Si rrodhėn punėt nė vazhdim?



    Bota sot: Unė me detyrė udhėtova nga Zvicra me aeroplan pėr Kosovė. Atje bashkė me Xhemail Berishėn e kemi pasur pėr detyrė ta presim grupin prej 34 vetave qė do tė vinin tė armatosur nga Shqipėria. Veē kėsaj, ishim tė caktuar tė vėzhgonim forcat serbe, qofshin ato tė policisė apo tė ushtrisė. Pėrmes kanaleve tona e lajmėruam Salihun tė mos nisej nė kohėn qė ishte e cakuar, meqė kishte lėvizje shumė tė mėdha tė ushtrisė dhe policisė serbe, sidomos rreth kufirit nė zonėn e Rekės sė Keqe e deri te Juniku dhe Pobėrgja. Kėshtu, Salihu e shtyn udhėtimin pėr pak kohė. Pėrveē qė e shtyn udhėtimin, e ndėrron edhe drejtimin. Merrė njė udhė tjetėr, e jo atė qė ishte planifikuar. Nė vend se tė arrinin pėr 3 orė e gjysmė, udhėtimi u kishte zgjatur nėntė orė. Megjithatė, tė prirė nga Salih Ēekaj, arritėn rreth orės 5 tė mengjesit dhe u vendosen nė fshatin Voksh; nė shtėpinė e Salih Panxhajt dhe Avdyl Panxhajt. Pushuan pak. E lanė armatimin dhe u ndanė nė tri grupe. Njė grup erdhi te unė nė Beleg, pasi vėllau im, Samiu, kishte ushtruar dhe udhėtuar me ta. Tė tjerėt u vendosėn nė Kodrali nė shtėpitė e Osman Ferizit, Hasan Ferizit dhe Shkelzen Gjonit. Adem Jashari ka qenė me grupin qė u vendos nė Kodrali, tė cilin grup e ka bartur me qerre kuajsh Bajram Selim Tolaj nga Pobėrgja. Pra, po theksoj dhe le tė dihet pėr jetė tė jetėve, se nė mesin e 33 ushtarėve, nėn udhėheqjen e Salih Ēekajt, ndodhej edhe Adem Jashari, Ilaz Kodra, Fadil Kodra etj... Por, edhe le tė dihet pėr jetė e mot se Salih Ēekaj ishte komandanti i parė i formacioneve tė para ushtarake qė filluan pėrgaditjet pėr ēlirimin e Kosovės me luftė qysh nė vitin ’91. Nė atė kohė ngjarjet janė zhvilluar kėshtu. Pėr hir tė vėrtetės dhe pėrgjegjėsisė historike, versionet tjera, nga kushdoqoftė, do t’i demantoj sa herė qė tė mė jepet rasti. E vėrteta ėshtė njė dhe nuk ndryshohet sipas politikės ditore. Ajo nuk mund tė ndyshohet, tė mohohet, as tė thjeshtėsohet pėr hatėr tė askujt. Fundja, ne kemi edhe listen e 34 ushtarėve qė kanė hyrė nė Kosovė, me emėr e mbiemėr tė secilit prej tyre. Kemi edhe numrin e secilės armė, si dhe sasinė e municionit. Pastaj e dimė edhe kush i ka mbushur karikatorėt dhe ku janė pėrgaditur! Kush ua ka pėrgaditur edhe bukėn pėr drekė kėtyre trimave etj,... Ja edhe lista, tė cilėn e ka edhe Niman Muēaj, autori i filmit dokumentar dhe librit "Sali Ēekaj gurthemel i pavarėsisė sė Kosovės".

    Veē kėsja ne kemi edhe fotografinė e ushtarėve tė Grupit tė Dytė, ndėrsa forografinė e Grupit tė Parė ku figuron edhe Zahir Pajaziti na e ka dhėnė Lutfi Haziri, tash kryetar i komunės sė Gjilanit.

    Emri dhe mbiemri Komuna PU.A. Nr. Karikatorė Fishekė
    1. Hasan Ferizi Deēan 20102614 4 120
    2. Shkelzen Gjoni Deēan 20097018 4 120
    3. Sami Tahiraj Deēan 17029553 4 120/5
    4. Osman Ferizi Deēan 4176733 4 120/20
    5. Muharrem Bobi Przeren 7350 4 120/150
    6. Hilmi Peci Mitrovicė 12133987 4 120
    7. Ramadan Begu Mitrovicė 11113957 4 120
    8. Nazmi Bajrami Mitrovicė 4176505 4 120/6
    9. Ejup Murseli Mitrovicė 20115049 4 120/24
    10. Shahin Bejtullahu Mitrovicė 20112290 4 120/180
    11. Lutfi Jonuzi Mitrovicė 20060919 4 120
    12. Fadil Kadria Skenderaj 11112153 4 120
    13. Iljaz Kadria Skenderaj 111174110 4 120
    14. Adem Jashari Skenderaj 20109662 4 120
    15. Murat Jashari Skenderaj 20084113 4 120/7
    16. Avni Rama Skenderaj 20061583 4 120/28
    17. Sahit Jashari Skenderaj 20103940 4 120/38
    18. Shaqir Salihi Skenderaj 11125407 4 120
    19. Xhemajl Kelmendi F.Kosovė 20096701 4 120
    20. Naim Gubetini Prishtinė 20098575 4 120
    21. Shemsi Zeqiri Prishtinė 20102917 4 120/6
    22. Xhavit Gubetini Prishtinė 20113567 4 120
    23. Faton Gajtani Prishtinė 20108076 4 120/8
    24. Isuf Ismajli Prishtinė 20065291 4 120/32
    25. Driton Restelica Podujevė 11101858 4 120/240
    26. Ekrem Sheholli Podujevė 1112249 4 120/2
    27. Qenan Azizi Tetovė 20106021 4 120
    28. Feriz Xhemaili Tetovė 20060106 4 120
    29. Nuri Bexheti Tetovė 20027760 4 120
    30. Bujar Zeneli Kumanovė 20063866 4 120
    31. Orhan Ibrahimi Kumanovė 20050812 4 120
    32. Jakup Limani Shkup 411651 4 120
    33. Halil Palloshi Shkup 12123606 4 120
    LISTA E 33 USHTARĖVE QĖ HYNĖ NĖ KOSOVĖ NĖ DHJETOR TĖ VITIT '91:
    Gjithsejt 33 132 3960



    Me datėn 08. 12. 1991



    Ushtari i 34 ishte komandanti Salih Ēekaj



    Bota sot: Ku ishit Ju ditėn kur ata u futėn nė Kosovė, si u pritėn nėpėr familje dhe si kanė rrjedhur mė vonė ngjarjet e asaj dite?



    Saim Tahiraj: Unė atė ditė kam shkuar nė Gjakovė pėr t"u dėgjuar nė telefon me Imer Berishen dhe Ismet Avdullahun, tė cilėt si pjestarė tė organizimit duhet tė flasin pėr detyrat dhe pėrgjegjėsit qė i kanė pasur nė atė kohė. Ata sot mund tė kenė ndėrruar kampin, por pėr hir tė gjakut tė atyre qė sakrifikuan jetėn duhet tė flasin. Pra, atė ditė kėta ushtarė kanė drekuar nė Beleg dhe Kodrali. Pastaj janė shpėrndar, nėpėr shtėpitė e veta. Para se tė shpėrndahen, u dakorduam qė pas dy javėsh tė vinin pėr ta marrė armatimin. Nga entuziazmi qė kishin, nuk respektuan marrėveshjen por filluan tė vijnė pas dy-tre ditėsh.

    Ndėrkohė, Salih Ēekaj erdhi bashkė me Demė Tolajn te ne, nė Beleg, dhe mė tha qė grupi i tretė qė e kishte pėrgaditur Xhemail Berisha, Ismet Mehmetaj, Sokol Gjocaj dhe IsmetT Tahiraj mos tė udhėtonin pėr nė Shqipėri sepse kushtet ishin tė vėshtira dhe duhej tė pritnin njė moment mė tė volitshėm. Mbeti qė Salihi tė na sinjalizonte. Veē kėsaj, Salihi me Samiun (Tahirajn) biseduan rreth shpėrndarjes sė armatimit. Ai na tha, shkoni e merren armatimin nė Bėrliq, i cili armatim, nga Vokshi ishte bartur nė Pobergjė, nė shtėpinė e Fadil Tolajt, e pas disa ditėsh nga Pobėrgja bartet nga Agron Tolaj dhe Halit Tolaj me vėllezėr nė Broliq nė shtėpinė e Salih Ēekajt. Prej Broliqi nga Musa Ēekaj dhe Smail Ēekaj, 34 kallashnikovė i morėm unė me Xhemail Berishen dhe Sami Tahirajn dhe filluam t’i shpėrndajmė sė bashku me Grupin e Deēanit ku bėnin pjesė edhe Osman Ferizi, Shkelzen Gjoni e Hasan Ferizi. Dua ta theksoj se mė vonė punėt pėr shperndarjen e kėtij armatimi kanė mbetur nė duar tė Ismet e Bajram Tahiraj, si dhe tė Avdyl Molliqt.



    Adem Jashari erdhi i pari pėr tė marrė armatimin



    Bota sot: Kush ishin tė parėt qė erdhėn pėr tė marrė armatim?



    Saim Tahiraj: I pari ka ardhur vetė Adem Jashari. Me Ademin ka qenė edhe Xhafer Zena nga Majanci i Podujevės, por me banim nė Prishtinė. Atė natė pasi hangrėm darkė e pitėm ēaj, ne vėllezėrit Tahiraj, Adem Jasharit ia kemi dhėnė 13 kallashnikovė si dhe municion e nevojshėm. Kėtu do ta pėrshkruaj momentin e nisjes sė Ademit dhe dialogun e tij me Xhafer Zenėn. Pasi i futėn 12 kallashnikovė nė arkėn e veturės tė markės Askona me ngjyrė tė kuqe e me targa tė Prishtinės, Xhaferi u ulė nė vendin e shoferit ndėrsa Ademi u ulė pėrpara nė anėn e djathtė tė tij. Ademi kallashnikovin e vetė, me dy karikatorė, e vuri nė prehėr, ndėrsa Xhaferi i tha: - Adem ndoshta ėshtė mė mirė qė edhe kėtė ta maskosh pak? Ademi iu pėrgjegj, "me tėrė kėto armė, i gjallė s'ka kush qė mė delė pėrpara". Natėn udhėtuan me Xhafer Zenėn pėr Drenicė e Llap pėr ta shpėrndarė atė armatim. Kėshtu u shpėrnda njė pjesė e madhe e armatimit. Pastaj, Nazmi Bajrami nga Shipoli i Mitrovicės dhe Ramadan Begu erdhėn nga Mitrovica, tė cilėt i kanė pėrcjellė Osman Ferizi dhe Shkėlzen Gjoni nga Kodralia pas mes nate.



    Bota sot: Nė atė kohė dihet se u kryen aksionet e para kundėr policisė serbe. A ishin kėto armėt e para qė me ushtimėn e tyre lajmėruan ēlirimin e Kosovės, i cili do te pasojė mė vonė?



    Saim Tahiraj: Pas shpėrndarjes sė kėtij armatimi, duhet theksuar se grupi i Llapit kishte bėrė sulmin e parė mbi punktin e policisė, qysh nė vitin '91. Salih Ēekaj me njė pjesė tė shokėve sulmon patrullėn e policisė nė aksin rrugor Deēan-Lumbardh. Ndėrsa Adem Jashari, me Hamzėn dhe Rifatin rezistojnė nė Prekaz nė shtėpinė e tyre dhe i plagosin dy policė serbė. Pėr rezistencėn e vėllezėrve Jashari, ata kanė folur edhe vetė: Hamėza pak ditė para se tė flijohet pėr lirinė e Kosovės, ka dhėnė njė intervistė e cila ėshtė botuar post-mortum, mė 16, 17, 18 prill 1998 nė gazetėn "Bota sot", ndėrsa Rifati nė fejtonin e gazetės "Zėri"; ka dhėnė njė inervistė, e cila ėshtė botuar nė cilėsinė e fejtonit gjatė muajit shtator tė vitit 2002. Me kėtė rast ka folur edhe Murat Jashari, i cili ishte edhe vetė me Adem Jasharin nė Shqipėri nė Grupin e Dytė. Mė vonė Baca Rifat ka qartėsuar edhe shumė gjėra, nė njė intervistė para disa ditėsh nė "Zėri". Gjithmonė duke pasur respekt pėr familjen e tij do ta lusja qė t'i sqaroj edhe shumė gjėra pėr figuren e Salih Ēekajt, sepse edhe vetė Baca Rifat ka qenė nė tė njėjtin organizim. Nuk ka nevojė qė askush tė flas nė emėr tė familjes Jashari, siē po tentohet, kur fatmirėsisht disa anėtar tė kėsaj familjeje i shpėtuan masakres sė policisė serbe. Fundja Baca Rifat e di se edhe nė Gjermani kemi pasur kontakt me tė. Ai e ka njohur shumė mirė Salih Ēekajn, i cili ndejti te Baca Rifat nė Munchen nėntė ditė nė tė pame pas vrasjes sė Adem Jasharit dhe anėtarėve tjerė tė familjes.



    LPK-ja lėshonte komunikata nė emėr tė UĒK-sė



    Bota sot: Si i spjegoni atėherė ata zėra qė kanė propoganduar se Salih Ēekaj nuk ka qenė njėri ndėr themeluesit e UĒK-sė, nuk ka kryer asnjė aksion dhe ėshtė vrarė duke u futur nė Kosovė? Mė i zėshmi ndėr ta ėshtė Shefqet Cakiqi Llapashtica, i cili e mohon tėrė grupin e Sali Ēekajt. Aty mohohet edhe veprimtaria Juaj e Zenun Idrizit e Zymer Lulajt etj.



    Saim Tahiraj: I di dhe i njoh tė gjithė ata qė flasin pas shpine. Ndėrsa, Shefqeti ka edhe njė faqe interneti ku figurojnė disa artikuj tė botuar mė herėt nė gazetėn "Epoka e Re". Kulufet dhe shpifjet e Shefqet Cakiqit janė tė turpshme. Nėse dikush ka tė drejtė tė merret me keto gjėra, mė sė paku ka tė drejtė tė mirret pikėrisht Shefqet Cakiqi. Ai ka vetem njė tė drejtė, tė flas vetėm pėr aktivitetin e LDK-sė nė Zvicėr derisa ka qenė anėtar i Kryesisė. Me pėrgjegjesi po e them, se njė javė pasi grupi i Salih Ēekajt i ka bėrė disa aksione nė Kosovė, Shefqet Cakiqi ka ardhur nė banesėn time me disa shokė tė tij, aktivistė tė LDK-sė sė atėhershme dhe mė kanė lutur tė antarėsohem nė LDK, me propozim tė mė bėjnė kryetar tė Nėndegės sė Wilisaut. Tash tė gjithė kanė dezertuar nga LDK-ja. Atėherė vetė Shefqet Cakiqi thoshte se kėto aksione i kanė bėrė serbėt. Kjo qė ka shkruar Cakiqi as nuk me ka hutuar fare, pėrkundrazi, me shkrimet e kohėve tė fundit ma ka forcuar bindjen pėr etikėn e tij cakiqiane.

    Ndėrsa sa i pėrket themelimit tė UĒK-sė, unė pajtohem se pagėzues tė UĒK-sė nuk kemi qenė ne. Por me kėmbėngulje e them se ne kemi qenė themelues tė bėrthamave tė para tė Ushtrisė sė Kosovės nėn udhėheqjen e institucioneve edhe pse disa persona pėrgjegjės nuk i kanė kryer detyrat me tė cialat kanė qenė tė ngarkuar. Sa i pėrket pagėzimit tė UĒK-sė, do tė ishte mė sė miri tė dakordohen mes veti, ata qė lėshonin komunikata nga Zvicėra kur Ademi, Salihu e Zahiri me shumė shokė kryenin aksione nėpėr Kosovė. Mundėsisht tė dalin me njė qėndrim ku dhe kur u pagėzua UĒK-ja, kush ishte i pranishėm, a ka procesverbal dhe a u inēizua ai moment. Deklaratat nė shtyp se "kur ėshtė themeluar UĒK-ja, Ademi ėshtė gėzuar shumė (R.Selimi) apo ", unė e themelova UĒK-nė mė 28 e 29 nėntor 1994 (N.Hasani)"; apo edhe fejtoni i fundit Xhavit Halitit nė "Zėrin" se "LPK e ka themeluar UĒK-nė" mė herėt i ka demantuar Muhamet Kelmendi, i cili, nė librin e tij thotė se "LPK i ka lėshuar 47 komunikata nė emėr tė UĒK-se" !!! Ndėrsa unė e pyes Xhavit Halitin, a janė pyetur Salih Ēekaj, Adem Jashari dhe Zahir Pajaziti pėr pagėzimin UĒK-sė dhe a kanė bartur kėta emblemen e UĒK-sė? Pastaj komunikatat qė i lėshonin nga banesat e ngrohta nė Zvicėr nė emėr tė UĒK-sė pėr aksionet e tyre, a e kanė pyetur ndonjėherė Salih Ēekajn, Adem Jasharin apo Zahir Pajazitin? Pse o burra nuk po i tregoni origjinalet e kėtyre komunikatave dhe faksimilin me nėnshkrime tė komandantit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Nga tė gjitha shkrimet qė kam lexuar deri tash, ata flasin pėr komandantin Adem Jashari, por askund nuk thojnė se Ademi ishte edhe anėtar apo komandant i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. A ju shkon mendja se komunikatat e LPK-sė nga Perėndimi kanė qenė denoncimi mė i rėndė dhe dekonspirim mė fatal, qė pėr kapuq tė madh, i ėshtė bėrė organizimit ilegal tė armatosur kundruell forcave serbe?! E them kėtė nga fakti se nė disa raste ende pa lėshuar Kosovėn Grupi i Salih Ēekajt, pas kryerjes sė aksioneve, LPK-ja ka lėshuar komunikata duke u bazuar nė lajmet e televizionit tė Beogradit, i cili i rregullonte sipas deshirės dhe nevojave tė politikės gjakpirėse tė Millosheviqit. Le t’u tregojė shqiptarėve Xhavit Haliti pse komunikatat lėshoheshin nė emėr tė UĒK-sė kur ne qysh nė vitin 1991 jemi futur nė Kosovė me uniforma ushtarake por pa emblema tė UĒK-sė.



    Bota sot: A ėshtė i gatshėm Grupi i Salih Ēekajt tė merrė pjesė nė ndonjė simpozium pėr t’i qartėsuar tė gjitha kėto gjėra? A jeni nė gjendje tė ballafaqoheni publikisht me ata qė aq shumė pas luftės u promovuan nė shpinė tė UĒK-sė?



    Saim Tahiraj: Po natėn dhe ditėn, nė gazeta, nė radio, nė televizion apo nė ēfarėdo sesioni apo simpoziumi tė organizuar nga historianėt apo sesione tė ndyshme shkencore. Por jam thellėsisht i bindur se ata nuk janė tė gatshėm pėr kėtė sepse nuk janė mėsuar tė flasin me gjuhėn e fakteve por me gjuhėn e forcės.



    Bota sot: Tė kthehemi edhe njėherė si vazhdoi puna mė tutje me pjestarėt e grupit nė fjalė? Disa prej tyre shumė shpejt u burgosėn.


    Saim Tahiraj: Fatkeqėsisht, njėri nga shokėt tanė, Xhavit Gubetini, i pari ra nė duar tė policisė serbe. Pas tri dite filloi bastisja e mėnjėhershme nė tė gjitha drejtimet si nė Llap, Drenicė dhe Deēan etj... Ky organizim kishte shtrirje tė gjėrė, pasi ishin tė pėrfshira Kosova dhe viset shqiptare nė Maqedoni. Megjithatė, falė organizimit tonė tė asaj kohe, ne arritėm tė lajmėrojmė njeri-tjetrin dhe tė largohemi. Mirėpo, pesė pjestarė tė ushtrimeve nė Shqipėri u burgosėn, e bashkė me ta edhe tre tė tjerė qė e ndihmonin kėtė organizim. Por, u zunė vetėm pesė armė. Pjesa tjetėr mbeti e pazbuluar nė shtepinė e Salih Ēekut dhe nė shtėpinė tonė, nė Beleg. Nė vazhdim, me ato pushkė qė mbetėn tė pazbuluara, u kryen shumė akasione kundėr forcave serbe nėpėr Drenicė, Llap e Dukagjin. Disa vite mė vonė, kur filloi lufta e hapėt, ato armė iu shpėrndanė luftėtarėve tė lirisė. Nė komunėn e Deēanit shpėrndarjen e bėri Musa Ēakaj nga Bėrliqi, vėllai i Salihut dhe Bajram Tahiraj nga Belegu.



    Bota sot: Pas kėtyre arrestimeve si vepruat ju?



    Saim Tahiraj: Meqenėse u rrezikuam shumė, ne u detyruam tė tėrhiqemi nė Shqipėri dhe prisnim urdhėra tjerė. Nė Shqipėri na nxori telashe sigurimi shqiptar. Ishte ende koha e Ramiz Alisė. Ata na urdhėruan qė ta lėshojmė sa mė parė Shqipėrinė, sepse, sipas tyre, Jugosllavia nė atė kohė kishte shtruar nė OKB-sė njė ankesė, gjoja se Shqipėria po pėrgadiste grupe terroriste kundėr ushtrisė dhe policisė serbe nė Kosovė. Kėtė na e konfirmoi mė vonė edhe Salih Berisha, presidenti i ardhshėm i Shqipėrisė. Ne u tėrhoqėm nga Shqipėria dhe shkuam nė Zvicėr e Gjermani. Nė Gjermani u takuam me Salih Ēekajn dhe biseduam pėr mundėsinė e vazhdimit tė aktiviteteve ushtarake. Njė prej takimeve mė tė rėndėsishme qė na mundėsoi Salihu ishte takimi me Bujar Bukoshin. Nė atė takim prej grupit tė Deēanit te Bujari kemi qenė kėta persona: Salih Ēekaj, Zenun Idrizi dhe unė. Me ne ka qenė edhe Ismet Avdullalhu nga Llapi. Ne shkuam nė Shtutgard pėr t’u takuar dhe pėr tė biseduar pėr veprimtarinė e mėtutjeshme. Para se tė takohemi me Bujar Bukoshin u takuam nė Shtutgard nė zyrėn e LDK-sė me Fehmi Aganin. Profesor Agani ishte kategorik qė diēka duhej ndryshuar. Ato forca qė ishin tė pėrgaditura tė vazhdonin veprimtarinė e tyre por tė jenė nėn kontrollin e institucioneve tė Republikės sė Kosovės dhe kurrsesi mos tė merrnin ndonjė veprim jashtė kontrollit. Propozoi qė Salihi tė jetė ndėrmjetės nė mes organeve tė Republikės sė Kosovės dhe atyre qė do t’i kryenin kėto veprime ushtarake. Pas kėtyre udhėzimeve qė morėm prej profesor Aganit u takuam me Bujar Bukoshin dhe u dakordam qė tė vazhdojmė aktivitin tonė. Financimin ta bėnte Qeveria e Republikės sė Kosovės. Si lidhshmėri mes nesh dhe qeverisė mbeti Salih Ēekaj. U kthyem nė Zvicėr dhe filluam pėrgaditjet konkrete. U sigurua materiali i nevojshėm. Njė shumė rreth 10’000 DM i morėm nga Bujar Bukoshi, ndėrsa financimin tjetėr e siguroi Salih Ēekaj. Blemė gjėrat qė na nevoiteshin diku nė vlerė prej 35.000 Frs. Unė dhe Ismet Avdullahi udhėtuam pėr Shqipėri dhe u takuam me Xhemail Berishėn aty ku e kishim lėnė takimin, pasiqė Xhemailin e kishim lėnė nė Shqipėri si pikėtakim.



    Bota sot : A ishte e vėshtirė kjo rrugė pėr nė Kosovė?



    Saim Tahiraj: Ishte shumė vėshtirė. Me shume rreziqe tė mėdha... Por moralin e kishim shumė tė lartė. Ē’ėshtė e vėrteta kėto gjėra na dukeshin fare tė vogla. Kemi qenė tė bindur se ne duhej tė vepronim edhe mė shumė pėr ēlirimin e Kosovės. Veē kufirit Kosovė-Shqipėri neve na ngrisnin kurthe edhe mbrenda nė Shqipėri. Nė Vlorė, nė korrik tė vitit 1993, forcat shqiptare na kanė bllokuar pėr gjashtė orė, por pasi u detyruam t’i korruptojmė, u bėnė “zemėrgjerė” dhe na lėshuan. Pasi u takuam nė Tiranė me Xhemail Berishėn, kemi udhėtuar drejt Tropojės: unė, Salih Ēekaj, Zymer Lulaj, Xhemail Berisha, Zenun Idrizi, Ismet Avdullahu dhe Nazmi Ajeti. Jemi ndalur nė shtėpinė e Abedin Berishės, familje e afėrt e Salih Berishės. Kėtė bazė e kishte krijuar shumė mė herėt Xhemail Berisha. E morėm Abedin Berishėn, e bashkė me Xhemailin po atė mbrėmje ata na kanė pėrcjellur deri nė kufi. Pra ishte viti ’93 kur ne me armatim dhe tė veshur me uniforma ushtarake kemi hyrė nė Kosovė nėn komandėn e Salih Ēekajt. Pra, e them mirė, me rroba ushtarake dhe armatim.



    Bota sot: Po tash, a kishin emblema kėto uniforma ushtarake dhe si kaluat kufirin?



    Saim Tahiraj: Jo, ishin vetėm uniforma ushtarake, pa emblema dhe pa ndonjė shenjė tjetėr. Qėllimi ynė ka qene tė zgjerohej veprimtaria. Kemi udhėtuar natėn. Dikur filloi me ra shi. U rėnduam shumė. Terreni ishte i vėshtirė. Shpeshherė jemi rrokė dorė pėr dore qė mos tė rrėzohemi. Bile gjatė udhėtimit aq shumė u lagėm dhe u lodhėm saqė u ndalėm ta ndezim njė zjarr. Por, ishim krejt tė qullur. Madje ēdo letėr qė kishim nė xhepa ishte e lagur. Nuk patėm mundėsi tė ndezim as zjarrin. Ishim tė rėnduar me armė dhe municion. Megjithatė, pasi pushuam pak, vazhduam rrugėn. Diku rreth mėngjesit kemi kaluar rrugėn te bariera e Jasiqit. Nė Shkozė tė Junikut kemi ndejt gjatė gjithė ditės. Duhej tė rrinim tė fshehur. Pėrsėri natėn kemi udhėtuar. Rreth mesnatės kemi arritur nė Beleg. Zenun Idrizi, Ismet Avdullahi dhe Nazmi Ajeti vazhduan pėr nė Strellc tė Epėrm. Pastaj Ismeti dhe Nazmiu kishin udhėtuar me Zenunin pėr Llap. Armatimin e kishin lėnė nė Strellc te Zenun Idrizi pėr shkaqe tė sigurisė. Kurse unė dhe Salih Ēekaj e Zymer Lulaj shkuam nė Beleg, nė shtėpinė time. U ndalėm nė livadh. E thirrėm vėllain tim Ismetin dhe ai na solli darkė. Para se tė ndahemi, u dakorduam tė takohemi nė mbrėmjen tjetėr te Verrat e Llukės me Zenun Idrizin, pasi te kthehej nga Llapi.
    Love is a name
    Sex is a game
    play the game
    and forgot the name...

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-08-2003
    Vendndodhja
    prishtin
    Mosha
    42
    Postime
    10
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    bravo
    tungi

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Skerdi Sika
    Anėtarėsuar
    01-10-2003
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Njė nga tregimet, shoki; vetėm njė nga tregimet.

  4. #4
    i nenshtruar Maska e bani
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Postime
    2,764
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 13 postime
    vetem nje gje desha te dij qe pergatitjet ushtarake ne shqiperi filluan qysh ne kohen e ramiz alise,se kjo do te thote qe shteti komunist qe ne ate kohe paska mbeshtetur levizjen per clirim
    Nuk ka perėndi tjetėr pėrveē ZOTIT

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Po Bani ashtu ėshtė .
    Shteti Shqiptar nė kohėn e Ramiz Alizė ,nė njė anė iu ndihmonte e nė anėn tjetėr i spunonte te sėrbia .
    Prandaj kėta njerėz prej kėtyre grupeve qė ushtruan nė Shqipėri ,disa ranė nė burgjet sėrbe ,disa hikėn pėr nė perėndim ,disa mbetėn maleve e kodrave tė Kosovės e disa tė tjerė nė Shqipėri nėpėr miqė e farefis .
    E kur plasi fronti i hapur i luftės nė kosovė ,po kėta tė njetėt njerėrz , pjesa dėrmuese e tyre nuk lejoheshin tė hynė nė Kosovė ( pėrvetėmse atyre qė ishin me Hashim Thaēin e Xhavit Halitin ) apo maltretoheshin nga SHISH-i i Tos Klosit me levat e tij prej Tirane deri nė Bjaram Cur .

  6. #6
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Po eshte e vertet se ne kohen kur ishte ne pushtet Z Ramiz Alija
    u zhvilluan dhe u ndihmuan ushtrimet ushtarake.
    Eshte e vertet se kur u zhvillue lufta ne Kosove ishte ne pushtet partija socialiste qe ende eshte ,dhe kryeministri Shqiptar i asaj kohe Z Pandeli Majko pat marr edhe miernjohje nga shtetet mike edhe nga vet ishe kryetari i Amerikes Z Klinton per priten qe ua beri popullit vlla te Kosoves.

    Po eshte e vertetet se ne kohen e sales sa ishte ato pak vite ne pushtet pati burgosje prej tij dhe gazidedes te Komandantve te UĒK-se.
    Nder te burgosurit prej pushtetit "demokratik" te salo-gazep-dedes ishte edhe Komandanti Zahir Pajaziti qe derisa ja mbushen gushen me mito pra me lek sales nuk e liroi!!!!
    Ata lek sales edhe i mbeten ne gush se ma kurr zeri i tij nuk shkoi si me par disi ju shterr zeri ,he frymen ja zafshin po a merr nji kryetar shteti mito per ti lirue patriotet???!!!

    Po eshte e vertet se ne ate koh qe i burgoste Komandantet e UĒK-se sala ,ne Durres u takoike gazideda i tina me kryekriminelin e shkieve te quajtur ARKAN per qellime kinse te kontrabandes se armeve dhe te naftes kur dihet se serbija i kish sankcionet,por dreqi ta dit se qfar jan marr vesh?
    Po eshte e vertet se nga keshilli i sigurimit te OKBS eshte than se sala eshte ai qe me se tepermi i then rregullat e sankcioneve ndaj shkieve,edhe shkiet e bosnes i pat furnizue sala me naft gjat luftes ate kolegun e tij mjek kriminelin karaxhiq!!!
    Keto jan fakte te verteta kush i mban ne mend.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 17-10-2003 mė 10:20

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Llapi


    Po eshte e vertet se ne ate koh qe i burgoste Komandantet e UĒK-se sala ,ne Durres u takoike gazideda i tina me kryekriminelin e shkieve te quajtur ARKAN per qellime kinse te kontrabandes se armeve dhe te naftes kur dihet se serbija i kish sankcionet,por dreqi ta dit se qfar jan marr vesh?
    Po eshte e vertet se nga keshilli i sigurimit te OKBS eshte than se sala eshte ai qe me se tepermi i then rregullat e sankcioneve ndaj shkieve,edhe shkiet e bosnes i pat furnizue sala me naft gjat luftes ate kolegun e tij mjek kriminelin karaxhiq!!!
    Keto jan fakte te verteta kush i mban ne mend.



    Ej o Llapēe ,kėtu njeni ren .
    O ti Llapēe ren , o ren Arben Imami .
    Se dy tė vėrteta nuk ka ( nė kėtė rast asnjera nuk ėshtė e vėrtetė ) .
    Socialistat e Tos Nanos ,Arben Imami thotė se Gzidede ėshtė takuar nė Shkodėr e ti tani ia fute nė Durės .
    Kur tė rejsh diēka ,shite pak mė mirė ,rej mė ulėt pak .
    Se kėtu nė kėtė forum pjesmarėsit ,janė mė shum nga Shqipėria Londineze dhe i dinė mė mirė se ti kėta hesape.

    Hajt Llapēe ,shėrim tė shpejtė !

  8. #8
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    drini ani se per ty krejt kokan rena te na ne llap shkruhet e lexohet si rrena e jo si rena

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    trepca.net

    -----------

    Intervistė eksluzive me Xhemajl Berishės, ish bashkėveprimtar i Sali Ēekajt,
    tė cilėn e botoi gazeta "Bota sot" (26.08.2003-05.09.203)

    KAM PARĖ E KAM DĖGJAUR SHUMĖĒKA

    Shikoni tė gjitha fotot qė shoqėrojnė intervistėn e zotit Xhemajl Berisha

    Thotė Xhemajl Berisha, njėri nga bashkėveprimtarėt e Sali Ēekajt, i cili i formoi celulat e para ushtarake nė Rrafshin e Dukagjinit.
    Pėr kombėtaren "Bota sot", z. Berisha, pėr herė tė parė, ka shpalosur shmėēka nga ajo qė di pėr luftėn. Veē kėsaj, ka shprehur edhe brengat e tij pėr tė kėqijat qė ia kanė sjellė lėpėkėstėt kėsaj lufte, dhe popullit. Po ashtu, ka shprehur edhe reagimet e tij ndaj disa pjesėve tė intervistės sė Xhavit Halitit dhėnė ditores "Zėri". Xhemajl Berisha ka hedhur poshtė edhe disa deklarata tė Bajram Kosumit, tė cilat i ka cilėsuar tepėr cinike. Po ashtu ka vėrtetuar, me kėtė intervistė, tė gjitha fjalėt qė i ka thėnė kohė mė parė, po nė kėtė gazetė, bashkėveprimtari i tij, Saim Tahiraj nga Belegu i Deēanit.
    Pėrmes z. Berisha, lexuesit do ta kenė edhe mė tė qartė figurėn e madhe kombėtare tė Sali Ēekut, dhe tė grupit tė tij prej 33 pjestarėve.
    Lexuesit do tė dinė disa detaje tė panjohura deri mė tani, pėr legjendarėt Adem Jasharin e Sali Ēekajn. Dhe shumė e shumė gjėra tė tjera, gjatė rrėfimit tė tė cilave, Xhemajl Berisha shkėput rrjedhėn e tyre, pėr ta shfryrė mllefin dhe mallkimin e vet nė ata qė sot Adem Jasharin e quajnė njeri tė LPK-sė, qė Sali Ēekajt nuk duan t'ia pranojnė rolin e vet tė madh nė historinė kombėtare, qė vrasin natėn e vajtojnė ditėn, qė kanė vrarė njerėz edhe gjatė luftės dhe pas saj, nė emėr tė atdhetarizmit tė rrejshėm etj…

    Biseduan : Sefedin KRASNIQI dhe Nazmi LUKAJ

    PYETJE : Kur keni dėgjuar pėr herė tė parė pėr organizmet e para ushtarake, dhe nga kush?

    Xhemajl Berisha: Ishte fillimi i vitit 1991. Saim Tahirin e takova nė Beleg nė shtėpinė e tij. Tė dytė bashkė dolėm nė Deēan. Hymė nė njė ēajtore. Ai, nė bisedė e sipėr, mė tha se janė duke u bėrė biseda rreth mundėsisė sė organizimit pėr njė rezistencė tė armatosur kundėr Serbisė. Bisedat, mė tha, zhvilloheshin mes autoriteteve tė Kosovės dhe tė Qeverisė sė Shqipėrisė. Kush krejt ka marrė pjesė atėherė nė ato biseda, nuk ėshtė punė imja ta them. Ky lajm i Saimit, mė emocionoi. Thashė se kėto duhet tė jenė bėrthamat e para tė njė ushtrie tė armatosur tė Kosovės. Edhe Saimi u pajtua me kėtė konstatim timin. "Kėshtu fillohet formimi i ushtrisė, se asnjė ushtri nuk formohet me 100.000 a 200.000 ushtarė pėrnjėherė", mė tha ai: "Mjaftojnė, sa pėr fillim, pėr secilėn komunė tė Kosovės nga 7-8 njerėz, deri sa ta zgjerojmė dhe ta rrisim numrin e pjesėtarėve tė kėsaj rezistence". Nė fund tė marsit tė vitit 1991, Saimi shkoi nė Zvicėr pėr tė punuar. U kthye para fillimit tė sezonit tė pushimeve, dikund kah fundi i majit a fillimi i qershorit. Duke biseduar me tė, mė tha se marrėveshja ėshtė arritur pėr fillimin e ushtrimeve ushtarake. "Tash ka mbetur vetėm ta dimė se kur fillojnė ushtrimet e para, pra, kur do t'ia nisė ushtrimet grupi i parė", mė tregoi Saimi. Ai ishte i bindur se nė shtator tė '91-s, do t'i niste ushtrimet grupi i parė. Saimi kėrkonte tė bisedonim me njerėz tė sigurtė kombėtarisht pėr zgjerimin e aktivitetit. Gjatė bisedės, pasi qė tash e dinim se filloi tė lėvizė diēka mė konkretisht, unė ia propozova njė person qė e njihja, dhe nė tė cilin kisha besim, duke u bazuar nė vetė personalitetin dhe karakterin e tij, si dhe nė gatishmėrinė qė kishte pėr ēėshtjen kombėtare. Atė e kisha tė anės sime. Quhet Osman Ferizaj, nga Kodralia.

    PYETJE : Pastaj si rodhi kjo ēėshtje?

    Xhemajl Berisha: Osman Ferizi e propozoi Shkėlzen Gjonajn dhe Hasan Ferizin, gjithashtu, nga Kodralia. Kėto ishin propozimet e para. Natyrisht kontaktonim edhe me persona tė tjerė si kėta. Madje merrnim edhe opinionet e tyre pėr kėtė nismė tė parė tė rezistencės sė armatosur. Nė grupin e dytė, nga Deēani, duheshin katėr veta. Grupi i parė tashmė kishte filluar ushtrimet nė Shqipėri. Pritej nisja e grupit tė dytė. 3-4 ditė, pa i pėrfunduar ushtrimet grupi i parė, Saimi mė thirri nė telefon. "Xhemajl, mė tha, po thotė shefi merri shokėt dhe ejani t'ju provojmė ēka dini tė punoni. I keni dhjetė ditė punė. Nėse tregoheni tė aftė, ua bėn garancionet". Pra, kjo ishte parolla pėr nisje nė Zvicėr, pastaj pėr Shqipėri nė ushtrime ushtarake. Unė u tregova shokėve. U pėrgatitėm. I morėm biletat e udhėtimit, dhe u nisėm me njė taksist, qė e kishim angazhuar tė na dėrgonte deri nė Aeroportin e Shkupit. Ai njeri ishte nga Carabregu. Taksisti na priti nė aeroport, derisa u sigurua se ne u futėm brenda, dhe se s'ishte mė rrezik tė na kthenin. Mbėrrimė nė Cyrih. Nė aeroport, kishin dalė tė na prisnin Saim Tahiraj dhe Ismet Abdullahu, qė na dėrguan nė shtėpi. Kemi ngrėnė darkė aty, e pastaj jemi shpėrndarė. Unė kam ndejur nja 10 ditė. I prisnim shokėt tė vinin pėr t'i marrė detyrat e reja. Nė ndėrkohė, nga Shqipėria erdhėn edhe pjesėmarrėsit e grupit tė parė. Dy nga ta i takova. Njėri ishte nga Drenica, tjetri nga Kaēaniku. Luma, mė duket, e kishte mbiemrin. Kėta tė grupit tė parė janė kthyer nė Kosovė secili nė mėnyrėn e vet. Kanė shkuar nėpėrmes Gjermanisė, Zvicrės etj. Kufirin Shqipėri-Kosovė e kanė kaluar vetėm Sali Ēekaj dhe Zymer Luli, kuptohet, tė armatosur deri nė dhėmbė. Salihu ka pasur kontakte me njerėzit tanė nė Kosovė. Po edhe Zymer Lulaj. Vlen tė ceket se nė kėtė grup ishte edhe Zahir Pajaziti. Mė vonė, e kam kuptuar se edhe Rrustem Bruēi ka qenė i kyēur drejtpėrdrejt. Kėshtu, pasi jemi bashkuar ne tė grupit tė dytė tė gjithė nė Zvicėr, jemi nisur me autobus pėr nė Shqipėri. Nė kėtė grup nga Deēani kanė shkuar: Osman Ferizi, Hasan Ferizi, Shkėlzen Gjonaj edhe Sami Tahiraj, i cili ka qenė duke punuar nė Zvicėr sezonalisht. Unė, tė nesėrmen, kisha pėr tė udhėtuar nė Shkup. Nė bisedėn e fundit qė e pata me Saimin, mė pati thėnė: " Xhamal, a ke mundėsi ta gjejsh njė koordinator pėr Gjakovė?"? Nga kjo pyetje, kuptova se duhej zgjeruar aktivitetin edhe nė komunėn e Gjakovės. Iu pėrgjigja se, sikur tė ishte puna pėr Pejė ose pėr rrethinėn e saj, si p.sh. nė Rugovė, do ta gjeja dikėnd, sepse andej njoh njerėz mė shumė, qė janė tė devotshėm pėr kėtė ēėshtje. Nė Gjakovė, nuk isha shumė i sigurtė, sepse njerėzit i njihja pak. Tė nesėrmen, nė mėngjes, ka ardhur Skėnder Tolaj me veturė dhe mė ka dėrguar nė Aeroportin e Cyrihut, prej nga ku kam fluturuar pėr nė Shkup.

    PYETJE : Gjatė kohės qė keni qėndrur nė Zvicėr cili ka qenė aktiviteti juaj atje?

    Xhemail Berisha : Gjatė atyre ditėve sa qėndrova nė Zvicėr, bisedonim me Saimin lidhur me mundesinė e angazhimit tė tė rinjve nga komuna e Deēanit. U pajtuam tė dytė qė, sapo tė mbėrrija nė Kosovė, tė bisedoja me Ismet Mehmetajn nga fshati Isniq dhe Sokol Gjocin nga Dubrava.

    PREJ VESEL LEKĖS KAM KĖRKUAR T'I GJEJ NJA SHTATĖ-TETĖ
    PERSONA, PĖR TĖ NISUR ORGANIZIMIN USHTRAK (2)

    PYETJE : Kur u kthyet nė Kosovė, me kė u takuat sė pari?

    Xhemajl Berisha: Me t'u kthyer nė Kosovė, pas tri ditėsh, jam takuar me Vesel Lekėn e Lumbardhit. Veselin e njihja prej vitesh. Duke pasur besim nė devotshmėrinė e tij kombėtare, e kam njoftuar tė parin pėr fillimin e kėsaj pėrgatitjeje tė lėvizjes ilegale tė armatosur. I thashė: "Vesel, s'ka qenė keq tė angazhohesh edhe ti nė kėtė punė. Ti e di situatėn prej Saimit qysh nė qershor, andaj, nėse ke mundėsi t'i gjesh nja 7-8 persona nė Prapaēan, Lumbardh, Broliē e Dubovikė etj., pėr t'ia bashkėngjitur kėtij organizimi".
    I tregova, gjithashtu, se armėt qė do futen nė Kosovė duhet lėvizur nėpėr vende tė ndryshme, nė mėnyrė qė t'i fshehim gjurmėt nga shėrbimet sekrete tė Serbisė. Veseli shprehu gatishmėri pėr kėtė punė. M'u pėrgjigj shkurt: "Jam nė dispozicionin tuaj, dhe nuk do tė kursej asgjė". Mė vonė, pas shumė kohėsh, janė dėgjuar disa zėra se nga na doli ky njeri! Normalisht, kam thėnė se ky person ka qenė i angazhuar qysh nė qershor tė vitit 1991, dhe se i ka pranuar tė gjitha detyrat.
    Njeriun e dytė qė e kam takuar ėshtė Ismet Tahiraj. Mė tregoi se i kishte tre djem nga Belegu, tė gatshėm pėr gjeneratėn e tretė, pėr t'i dėrguar nė ushtrimet ushtarake nė Shqipėri.
    " Po ashtu, edhe unė i kam tre tė tjerė " - i thashė. Me njė fjalė, grupi i tretė nga Deēani u kompletua. Pas njė kohe e takova edhe Ismet Mehmetajn, me tė cilin bisedova gjėrė e gjatė sesi qėndronte puna, pra se na duhej gjetur njerėz tė besueshėm dhe tė ndershėm, tė cilėt janė tė gatshėm tė bėhen ushtarė tė Republikės sė Kosovės. Edhe kėtij i ofrova gatishmėrinė pėr tu kyēur. Pa hezitim, dhe shumė i vetėdijshėm, pranoi tė marrė ēfarėdo detyre nė shėrbim tė atdheut. Pas tri ditėve vendosa ta takoja Sokol Gjocin, pėr tė biseduar me tė gjerė e gjatė. Shkova nė Dubravė. Pėr fat, Sokoli ishte nė shtėpinė e vet. Hymė nė odė tė burrave. Muhabet pas muhabeti, e njoftova gjerėsisht pėr situatėn, dhe angazhimin qė ėshtė bėrė deri mė tash nė shėrbim tė kombit.
    " Na duhen djem tė besueshėm pėr kėtė punė, dhe jo vetėm nga komuna e Deēanit, por edhe nga komuna e Gjakovės, nėse njeh ndokėnd", i thashė atij. Kuptohet, edhe ai menjėherė u tregua i gatshėm qė tė bashkėpunonte me ne nė kėtė drejtim. Kemi shkuar bashkė qė tė dy deri nė Irzniq. Ai u ndal aty pėr tė biseduar me dikė, qė e njihte pėr kėtė qė i thashė. Aty jemi ndarė. Tek pas njė jave jemi takuar prapė nė Deēan. Atė ditė, Sokoli mė tregoi se i ka disa djem tė gatshėm pėr ushtrime, jo vetėm pėr njė muaj, por pėr ēdo gjė qė duhet nė shėrbim tė atdheut. Prej meje kėrkoi qė t'i tregoj dy-tri ditė para nisjes pėr nė Shqipėri. Kėshtu me kohė ne filluam edhe ta dinim pėrafėrsisht kush ishin djemtė qė do tė angazhoheshin nė ushtrimet ushtarake. Osman Ferizi, njė ditė, ma sygjeroi Rrustem Shalėn nga Barani i Pejės, pėr ta angazhuar pėr Lugun e Baranit. Unė, personalisht, nuk e njihja, por e mora obligim tė bisedoja pėr kėtė punė me Shpend Shalėn, i cili ishte, po ashtu, nga Barani, qė ėshtė nip imi. U takova me Shpendin nė Deēan. E pyeta pėr Rrustemin. Mė tha se e njeh, dhe se e ka djalė tė axhės. I tregova se pse e pyeta pėr tė. Shpendi mė pyeti se kush e ka caktuar atė, mirėpo unė i thashė se kjo s'ėshtė e rėndėsishme pėr ta ditur. Me rėndėsi, i thashė, ėshtė qė t'i duhet tė bisedosh me tė. " Do tė jeni tė dytė a njėri, kjo mbetet punė juaja ", tha ai. Kryesorja, njerėzit duhet tė jenė tė pėrgatitur qė nė momementin kur t'ju lajmėrojmė, tė jenė tė gatshėm. Nė fshatin Pozhar, aty ku kam lindur dhe jam rritur, kėrkova ndihmė dhe angazhim. Pozitivisht m'u pėrgjigjėn dy njerėz - Hazir Idriz Berisha dhe Nexhat Bajram Musaj. Haziri mė ka ndihmuar me veturė kudo qė kam pasur tė shkoj pėr kėtė ēėshtje. Qoftė kur kam pasur tė shkoj nė Pozharan tė Vistisė te Xhevat Qerimi, bashkė me Saimin pėr t'i dėrguar detyrat e reja qė kėrkoheshin nga kompetentėt, qoftė gjetiu. Xhevati ka qenė koordinator pėr Pozharan e rrethinė. Hazirin kurrė s'kam pasur nevojė ta pyes a ėshtė i lirė a i zėnė pėr tė na shėrbyer. Ka mjaftuar qė t'i them se nesėr do tė shkojmė nė shėtitje, dhe u krye puna. Ai gjithmonė mė ka thėnė : "Jam i gatshėm pėr kudoqoftė dhe pėr ēkadoqoftė pėr juve". Nexhat Bajram Musajn njė ditė e kėrkova nė shtėpi, por nuk ishte aty. Pas dy a tri ditėsh, u takuam nė rrugė afėr shtėpisė sė tij. Mė tha menjėherė: " Baca Xhemė, mė kishe pasė kėrkuar nė shtėpi para 2-3 ditėsh ". " Po ", i thashė. " Tė kam kėrkuar te tregu, sepse dy grupe i kanė pėrfunduar ushtrimet nė Shqipėri, e janė kthyer me municion dhe armė me veti. Ato i kemi shpėrndarė. Mirėpo, do tė sjellim ende armė tė tjera, andaj ato duhet strehuar dikund, deri sa tė ėshtė e nevojshme. I thashė se jam menduar t'i fshehim nė xhami. Pėr kėtė na duhet ai, sepse e ka ēelėsin e xhamisė. Po ashtu, prapė ia ceka se ėshtė punė me rreziqe. Pra, i thashė kėtė e di edhe ti vetė. Nexhati, pasi qė mė dėgjoi, mė tha: " Baca Xhemail, rreziku ėshtė edhe pėr ty, e ti i ke hy kėsaj pune". " Pra, edhe unė, pėr ēdo punė qė mund ta kryej, nuk ėshtė problem fare ", mė tha ai. Rugovėn e shumė fshatra pėrreth Pejės, ku banojnė njė numėr i konsiderueshėm i tyre, ka qenė e planifikuar ta aktivizojmė me grupin e IV. Koordinator pėr kėtė rajon ka qenė Sokol Muriqi, tė cilin e njoh qysh nga viti 1972.

    PYETJE : Pasi i mbaroi ushtrimet gjenerata e parė e ushatrėve nė Shqipėri dhe e dyta ishe nė fazėn pėrfundimtare, ēka prisnit nė Kosovė, si ishte atmosfera?

    Xhemajl Berisha: Nė Kosovė ishim shumė entuziastė. Prisnim t'i mbaronte ushtrimet edhe gjenerata e dytė, e cila ishte zotuar edhe pėr sjelljen e armatimeve nga Shqipėria, ndėrsa, ne qė ishim nė Kosovė ishim zotuar pėr shpėrndarjen e tyre. Ushtrimet e kėtij grupi mbaruan. Na lajmėruan se do hynin sė shpejti nė Kosovė. Mirėpo, shihej se ushtria jugosllave lėvizte jo si zakonisht. Hetohej edhe njė lėvizje mė e madhe e policisė serbe nėpėr territorin tonė, pra nė Deēan. Andaj edhe na duhej qė, me pėrpikėri, ta vlerėsonim kohėn dhe situatėn, qė organizimi i futjes sė armatimeve nga Shqipėria tė mos dėshtonte. Saim Tahiri dhe Sali Ēekaj, kuptohet, se ishin tė informuar me rrjedhat nė Kosovė dhe me situatėn nė Deēan, pėr lėvizjet e policisė dhe tė ushtrisė serbe. Kėshtu, njė a dy ditė pasi bisedova me Saimin, dėgjuam se Sali Ēekaj ishte nisur pėr tė hyrė nė Kosovė. Pėr shkaqe sigurie, kishte qenė i detyruar ta ndėrrojė edhe itinerarin e rrugėtimit. Nė vend se tė zbrisnin nė Pobėrxh, ashtu siē ishim dakorduar, Salih Ēekaj, sė bashku me 33 ushtarėt e tij, ishte ndalė nė Voksh. Kishin ndaluar nė shtėpinė e Avdyl Panxhajt, dhe nė shtėpinė e Ramė Panxhajt e tė disa tė tjerėve.

    ADEM JASHARI I THA SAIM TAHIRAJT SE NUK
    KTHEHEJ PA ARMĖ NĖ SKĖNDERAJ (3)

    Nė kėtė kohė, kishte luajtur puna me Qeverinė e Ramiz Alisė nė Shqipėri. Mirėpo, papritur, kuptuam se u zbulua Grupi i Mentor Kaēit. Nuk vonoi shumė, nė Prishtinė u zbulua edhe Xhavit Gubetini. Mė 29 dhjetor '91, nė mėngjes, shtėpia e Saim Tahirajt, po ashtu, u rretua nga policia serbe.

    PYETJE : Nėn komandėn e kujt kanė hyrė nė Kosovė njerėzit tuaj? Sa u vonuan tė tjerėt tė hynin, dhe ē'bėnit ju nė ndėrkohė?

    Xhemajl Berisha: Pėr organizimin e ushtrimeve ushtarake nė Shqipėri ka qenė i caktuar nga institucionet atėhershme tė Republikės sė Kosovės Salih Ēekaj. Kėta njerėz i njihnin Salihu e Saimi. I ndjeri profesor Fehmi Agani ishte kryesori. Ndėrsa pėr tė komanduar gjatė hyrjes nga Shqipėria nė Kosovė, Sali Ēekaj ka qenė i caktuar nga bashkėluftėtarėt e tij, qė ndėr kėta ka qenė edhe vetė legjendari Adem Jashari, me disa tė tjerė nga Skėnderaj. Ka pasur edhe nga Shkupi, Tetova, Kumanova. Ne ishim organizuar pėr pritjen e tyre, kur tė mbėrrijnė nė Kosovė, andaj secili e kemi ditur se kush do tė shkojė ku. Me mua erdhėn ata tė Maqedonisė. I kam futur nė autobus, dhe iu tregova ku do tė shkonim. Ishin kushte tė jashtėzakonshme. Kėrkohej tė vepronim shpejt, e pa rėnė nė sy se kush janė dhe nga janė. Shoferin e autobusit e kisha tė njofshėm. Ishte djali i axhės sė gruas sime. E ndalova pėr tė biseduar me tė. Mė tha se do shkonte nė Gjakovė, por ia ktheva rrugėn. I thashė se kėta udhėtarė duhej t'i dėrgonte nė njė vend. I ka futur nė autobus, dhe i ka dėrguar atje ku duhej tė shkonin. Mendjen e kishim pėrqėndruar te armatimi, qė Salih Ēekaj me shokė e kishin futur nė Kosovė. I tėri mbeti nė Voksh, nė familjen e Tolajve. Tashmė dihen njerėzit me emra nė shtėpitė e tė cilėve ka qenė armatimi: nė shtėpinė e Fadil Tolajt nė Pobėrxhė, ka qėndruar armatimi dhjetė ditė. Pas Fadilit, armėt janė dėrguar nė shtėpinė e Salih Ēekajt nė Broliē. Prej shėpisė sė Salih Ēekajt, njė pjesė e kėtij armatimi ėshtė bartuar nė Beleg te vėllezėrit Tahiraj. Nga kėtu, ua kanė dhėnė grupit tė Drenicės dhe tė Llapit. Dėshminė deri tash mė tė sigurt e ka dhėnė Saim Tahiraj nė njė intervistė tė tij nė kombėtaren"Bota sot", nė tė cilėn i ka dhėnė emrat dhe mbiemrat e ushtarėve, komunat, numrin e armės si dhe sasinė e karikatorėve dhe fishekėve. Pėr armatim, kemi shkuar unė, Saimi dhe Samiu nė shtėpin e Salihut. Te dera dolėn vėllezėrit e tij, Smajli dhe Musaja. Kėtė tė dytin, nuk e kam njohur mė herėt. Saimi mė tregoi pastaj se ėshtė vėllai i Salihut. Tė dytė na i kanė dhėnė armatimet. I kemi marrė, dhe jemi nisur pėr nė Beleg. Ishte nje natė shumė e ftohtė. Binte borė pandalė. Saimi e ka ngarė traktorin tė mbushur me armė. Kemi mbėrritur te Blini i fshatit Llukė, qė shihet prej Strellcit, pra, prej njė largėsie tė madhe. Rrugės pėr nė Beleg, nga pesha e rėndė e armėve nė traktor e, po ashtu, edhe nga shpejtėsia e madhe, kemi parė se traktori ėshtė nxerė. Kishte rrezik tė prishej, dhe tė mbeteshim nė rrugė me tėrė atė armatim. Jemi afruar te shtėpia mė e afėrt, qė e kishim nė rrugė. Ishte shtėpia e Tafil dhe Murat Ukajt, dy vėllezėr qė i njihnim. Ishin shumė djem tė mirė. U kemi kėrsitur nė derė tė oborrit. Doli njėri nga vėllezėrit Ukaj, i cili na ftoi tė hynim brenda pėr t'u nxehur dhe pėr t'u ēlodhur pak. Ia shpjeguam problemin qė kishim me traktorin, dhe se na duhej vetėm pak ujė pėr tė. Na e solli ujin. Pasi e zgjidhėm problemin me traktorin, e kemi vazhduar rrugėn menjėherė pėr nė Beleg. Para se tė dilnim nė rrugėn kryesore, nėpėrmes sė cilės ishim tė detyruar tė kalonim, e kemi marrė nga traktori nga njė automat qė, nė rast se takoheshim me policinė serbe, tė luftonim me tė. Fati e deshi tė arrijmė nė shtėpinė e Saimit, pa telashe. Pasi i zhgarkuam nga traktori dhe i siguruam armėt, para se tė fillonim me shpėrndarjen, ato i pėrgatitėm.

    PYETJE : Kush i ka mbushur dhe si u bė shpėrndarja e armėve?

    Xhemajl Berisha: Saimi dhe unė i mbushnim, ndėrsa Samiu i regjistronte me numra kush dhe ēfarė armėsh merrte. Nė mbushje, na kanė ndihmuar Ismet dhe Bajram Tahiraj. Ka qenė e paraparė qė secilit t'i jepej nga njė automatik, me katėr karikatorė dhe 120 fishekė. Duhej t'i mbushnim shumė shpejt, qė tė mos humbnim nė kohė, sepse plani ishte qė tė shpėrndaheshin sa mė shpejt. Ademi Jashari ka ardhur i pari pėr t'i marrė pėr Skėnderaj. Me Ademin ka qenė Xhafer Zena, qė i pati marrė pėr Llap e Prishtinė. Mė kujtohet shumė mirė Adem Jashari. Rrinte i ulur kėmbėkryq, dhe shikonte si ia ndanim armėt e mbushura. Saimi i tha: "Adem, nuk shkohet kėshtu, me gjithė kėto armė. Duhet pasur kujdes, sepse, veē organizimit, mė sė shumti po e rrezikon veten. Si do t'i dėrgosh kėshtu deri nė Drenicė?". Edhe Xhaferi, qė, tė vetat, i kishte maskuar pak, i tha: "Adem, do vi nesėr nė mbrėmje tė tė ndihmoj, pėr t'i dėrguar bashkė nė Drenicė". Ai nuk pranoi : " Sonte,-tha,- kam vendosur t'i marrė. Nuk kthehem assesi pa to. Ju vetėm mbushni" . I pėrcollėm atė natė. Tė nesėrmen, na u lajmėruan se kishin mbėrritur shėndosh e mire.

    PYETJE : Po nė komunėn e Deēanit si u bė shpėrndarja e armatimeve?

    Xhemail: Berisha: Saimi, pas 3-4 ditėsh, prapė ma dėrgoi Samiun, qė ta lajmėroja Grupin e Kodralisė, qė tė shkonin t'i merrnin armėt edhe kėta. Shkėlzeni, Osmani dhe Hasani nuk donin t'i merrnin me qerre, sepse ishte rrezik. Ata mė thanė t'ua qitnim nė livadh, kah ora gjashtė e mbrėmjes. Caktuam takimin pėr tė nesėrmen nė mbrėmje. Tė nesėrmen, dolėm nė ēajtoren e Shkėlzenit, nė Kodrali. U takova me tė. E pyeta se a i kishin marrė tė gjithė armėt. Ai mė tha se kishin ardhur Hasani dhe ai, por Osmani jo. I thashė se unė i marrė pėr Osmanin. Shkėlzeni mė tha se Osmani e kishte porositur t'ia marrė armėt edhe pėr Muharremin, tė cilit do t'ia dėrgonte ai. Kemi shkuar nė livadh, larg 600 m nga shtėpia e Saimit. Na kanė pritur Saimi dhe Samiu. Ne tė tretė - unė, Shkėlzeni dhe Hasani, i morėm armėt nga Saimi dhe Samiu, dhe i sollėm deri nė Kodrali. Unė pastaj u ktheva nė shtėpi. Salih Ēekaj kishte lajmėruar se, pėr njė kohė, nuk do vinte prej Shqipėrisė. Ndėrsa nė pėrgatiteshim ta kalonim kufirin kėmbė. Dhe, pritnim tė na jepej urdhri. Salihu na pati thėnė se do tė na tregonte kur duhej tė niseshim.
    Nė kėtė kohė, kishte luajtur puna me Qeverinė e Ramiz Alisė nė Shqipėri. Tėrė kohėn ishim nė kontakt me njerėzit tanė. Mirėpo, pa pritur, kuptuam se u zbulua Grupi i Mentor Kaēit. Nuk vonoi shumė, nė Prishtinė u zbulua edhe Xhavit Gubetini.

    SAMIUN E BURGOSI POLICIA (4)

    Diku kah ora dy pasmesnate, kemi qenė nė Rrasė tė Zogut, Rrafsh ishte, por ftohtė nėn 18 gradė celsius. Tentuam tė depėrtonim kėrrshave, por ishte e pamundur pėr shkak tė borės. Zbritėm poshtė nė Erenik. Por as nga kėtu nuk mund tė depėrtonim.

    Mė 29 dhjetor '91-s, nė mėngjes, shtėpia e Saim Tahirit, po ashtu, u rrethua nga policia serbe. Dhe tri shtėpi tė tjera nė Kodrali tė Deēanit. Samiu ėshtė zėnė nė shtėpi, Shkėlzen Gjonaj nė Kodrali, ndėrsa Hasan Ferizi kishte arritur tė ikte. Osmani s'ka qenė nė shtėpi, andaj edhe ky arriti tė ikte. Saimi kishte ikur nė mėngjes, me njė djalė tė axhės-Zymer Tahirajn. Bashkė me tė, kanė ardhur te unė nė Pozhar. Kur e pashė Zymer Tahirajn, u tremba mos kishte vdekur kush, ose mos kishte ndodhur diēka tjetėr. I shqetėsuar i thashė se ē'kishte ndodhur. " E ka burgosur policia Samiun ", mė tha ai. E pyeta pastaj pėr Saimin. Pėr tė, mė tha se ishte andej shtėpisė sime, por se nuk kishte ardhur deri kėtu, sepse kishte menduar mos ishim rrethuar edhe ne. U tregova se e kam dėgjuar njė tanks, por se nuk e kisha ditur ē'ishte duke ndodhur. Kisha menduar se, si zakonisht, ishte duke u sjellė policia. Pritėm, i thashė. U bėmė bashkė me Saimin. Ai kėrkoi nga unė tė shkoja nė Kodrali, ose ta dėrgoja dikė tjetėr pėr tė shikuar se ēka ishte duke ndodhur. Pranova, dhe e pyeta pastaj se ku duhej tė takoheshim. "Nė shtėpi tė Isuf Zymerit, te mixha im", mė tha Saimi.

    PYETJE : Si arrite tė depėrtosh atje, dhe ēfarė ishte gjendja nė atė fshat? A ishte rrethuar ai a jo?

    Xhemajl Berisha: Kur shkova atje, iu afrova afėr shitores sė kodralive. Duke ecur, i dėgjova disa hapa. Vazhdova prapė, edhe pse i dėgjoja kėpucėt qė afroheshin. E dita se ishin hapa policėsh. Kam ecur edhe nja 50-60 metra. Jam ndalur, gjoja se po e ndezja njė cigare. Dhe jam kthyer pėrballė, kinse po ma merrte era flakėn e shkrepsės. Me bisht tė syrit vėrejta se policėt ishin pas shitores sė kodralive. E kuptova tashmė se edhe Kodralia ishte rrethuar. Tė kthehesha menjėherė, nuk mundja, se do t'u bija nė sy si i dyshimtė. Fati im ishte se, afėr shtėpisė sė Hasan Ferizit, ishin edhe dy shtėpi tė tjera, andaj vazhdova. Te Hasani nuk guxoja tė shkoja, sepse Vula, Slloba e disa policė mė njihnin. Jam ndalur te Shtėpia e Muhamet Ferizit, i cili punonte si elektricist. E thirra disa herė nė emėr. Ka dalė babai i tij. " Hajde, djali i bacės Muzli, hajde ta pijmė njė kafe nė kėtė mengjes, se jam tue pi vetė. Shyqyr qe erdhe me m'ba shoqni ", mė ofroi kafe ai. " Zoti tė dhashtė bereēet,- i thashė-, se nuk kam kohė. Po mė duhet Muhameti, se njė orė e rrymės po mė kėrset, e erdha ta marrė tė ma shikoj atė ". Plaku mė tregoi se ishte nė gjumė ende, pasi kishte kujdestaruar gati tėrė natėn. " Po e zgjoj ", tha. " Jo, mos e zgjo, se ndoshta s'ka gjė ora ". Mė vete, thosha: " O ēfarė kafeje, se ika. N'pshtofsha prej kėtij rrethimi, vonė do tė m'i pashė sytė ". U pėrshėndeta me plakun. Pėr fat, nuk mė ndali asnjėri nga policėt, qė sillej andej. Shkova drejt e te Saimi nė Beleg, aty ku e kishim lėnė tė takoheshim. Tėrė ditėn Saimi mė telefon ka qenė nė lidhje me njerėzit tanė, qė ta dinim se ē'po ndodhte mė saktėsisht. E ka thirrė Xhafer Zenėn, dhe i ka treguar krejt ēka ishte duke ndodhur. Tė tjerėt nuk dinin si t'i merrnim, sepse s'i kishim numrat e tyre. Saimi e ka thirrė edhe nė Shtutgard Salihun, mirėpo s'di nėse ka folur me tė a jo. Nuk dinim se ēka tė bėnim: ta sulmonim policinė e t'i nxjerrnim njerėzit qė na i kishin marrė, tė arratiseshim nė Shqipėri pėr konsultime tjera.

    PYETJE : Si e gjetėt formulėn e shpėtimit nė kėtė situatė tė rėndė pėr ju ?

    Xhemajl Berisha : Thjesht, nuk dinim se ēka tė vepronim. Urdhri ka qenė qė tė mos binim nė duart e policisė, por tė iknim me ēdo kusht. Ata qė i kishin zėnė, kanė treguar atė ēka kanė ditur, por jo sa dinte Saimi. Saimi dinte shumėēka. Unė disa gjėra i kuptova prej tij.
    Vendosėm tė iknim. Jemi pėrgatitur rreth orės 17 : 00. Dolėm nga Belegu, me dy automatikė, me bukur shumė fishekė. Shkuam nė Pobėrxh. Deri aty na ka pėrcjellė Imer Tahiraj. Ky nuk e di a ka fjetur nė Pobėrxh a jo, vetėm e di se ne kemi vazhduar rrugėn mė tutje. Prej Pobėrxhe na ka pėrcjellė tezakėt Tahir dhe Mujė Hadėrgjonaj, bashkė me njė kushėri tė vetin, deri nė bjeshkė. Njėrin automatik ia kemi dhėnė atyre, qė ta kenė mė vete pėr ēdo rast. Njėrin e kemi marrė ne, dhe kemi ecur tėrė natėn nė borė e nė tė ftohtė. Bukė kishim, por nuk kishim kohė pėr tė ngrėnė fare. Diku kah ora 2 pasmesnate, kemi qenė nė Rrasė tė Zogut. Rrafsh ishte, por ftohtė nėn 18 gradė celsius. Tentuam tė depėrtonim kėrshave, por ishte e pamundur pėr shkak tė borės. Zbritėm poshtė nė Erenik. Por as nga kėtu nuk mund tė depėrtonim. Na u desh tė kthehemi. Natėn e dytė jemi kthyer prapė nė mal. Rreth muzgut, pra mė 30 dhjetor, kemi mbėrritur prapė nė Pobėrxhė. Ishim mėrdhirė nga tė ftohtėt. Kemi fjetur atė natė aty. Tė nesėrmen e kemi marrė Mujė Hadergjonajn. Bashkė me tė, nė kėmbė kemi shkuar deri nė Junik. Atje e kemi marrė njė taxi, qė na ka dėrguar deri nė Shishmon. Prej Shishmonit, deri te shtėpia e fundit, kemi shkuar me njė djalė tė asaj shtėpie, nė tė cilėn na pati dėrguar Mujė tezaku. Para se tė ndaheshim me atė djalin, e pyetėm pėr rrugėn se nga dhe ku duhet tė shkonim. Na ka udhėzuar aq drejt si tė ishte me ne. Jemi ndarė me tė. Unė e Saimi e kemi vazhduar rrugėn. Diku kah ora 22 : 30 a 23 : 00 kemi mbėrritur nė fshatin Lugu i Zi (fshat i Tropojės). Filluam t'i shihnim dritat e ndezura tė oborreve tė shtėpive tė fshatit. U ndalėm pėr tė trokitur nė njė derė tė shtėpisė, qė e kishim mė tė afėrmen. Saimi ka thirrė nė oborrin e njė shtėpie: " O i Zoti i shtėpisė! A doni mysafirė?" Doli njė djalė. "Hajdeni, byrem!", na tha. Jemi futur brendė. Ia kishim pasė qėlluar shtėpisė, sepse ajo kishte qenė tamam njė familje bujare shqiptare. Atė natė kemi fjetur aty. Tė nesėrmen, rreth orės 10 : 00 tė mėngjesit, kemi dalė nga aty. Na ka pėrcjellė njė vajzė e asaj shtėpie. Mėsuese kishte qenė. Ajo na mėsoi se kah duhej shkuar deri nė Bajram Curr. Para se tė ndaheshim prej saj, na pati porositur se "nėse keni ndonjė shumė parash mė vete, askujt asnjė fjalė mos ja thoni, se ėshtė rrezik". Kemi udhėtuar atė natė. Kemi fjetur nė njė hotel, i cili ishte duke u renovuar, andaj s'kishte as nxemje, as asgjė. 8 batanije m'i ka qitur Saimi pėrmbi, por nuk mė nxeheshin kėmbėt nga tė ftoftėt. Tė nesėrmen, mė 1 janar, trageti nuk qarkullonte fare pėr shkak tė festės. Na u desht tė ktheheshim prapa. Nė mbrėmje, jemi ndalur nė fshatin Markgegaj, ku kemi fjetur nė shtėpinė e Ibish Camit. Me njė kamion, jemi nisur tė nesėrmen deri nė Fierz. Kemi hypur nė traget, dhe jemi nisur pėr Tiranė.

    " DELEGATI " I PARĖ QĖ NA ERDHI NĖ TIRANĖ, ISHTE XHAVIT HALITI (5)

    PYETJE : A ju priti dikush nė Tiranė?

    Xhemail Berisha : Po, na ka pritur njė njeri shumė me autoritet nė hierarkinė ushtarake tė asaj kohe. Pėr momentin pa dijen e tij nuk mund t'ia permendi emrin. Veē ketij personi, te hotel "Tirana", na ka pritur njė familje gjakovare, tė cilėn e kam njohur qysh nė vitin 1981. Te ta edhe kemi fjetur atė natė. Ditėn tjetėr, e kemi marrė vajzėn e tė zotit tė shtėpisė, Zija Ejupit, sepse doja ta vizitoja Brahim Pozharin. Vajza, nė fakt, shtėpinė e Brahimit nuk e dinte, por me tha se punonte te Hajdin Sejdia (H. Sejdia nga fshati Grabanicė e Klinės v.j.). Pasi hėngrėm mėngjes, shkuam te shtėpia e Hajdinit. Por Brahimi nuk ishte aty. Mė thanė se do tė kthehej ka ora 16.00, se kishte shkuar me punė nė Fier. Nė familjen gjakovare hėngrėm drekė. Shkuam ta kėrkonim sėrish Brahimin. Tani ai ishte aty. Na mori nė objektin ku punonte, te vila e Simon Stefanit, tė cilėn e kishte marrė me qera Hajdin Sejdia. Na luti pėr drekė. Me Hajdinin, ka folur nja pesė minuta. Ka dalė pastaj bashkė me tė. Hajdin Sejdia, pas njė njoftimi tė shkurtėr me ne, na tha: "Sa tė jem unė kėtu, pėr tė ngrėnė e pėr tė fjetur mos u brengosni. E kam edhe njė vilė tjetėr, andaj, pa asnjė problem, rrini", na tha ai. Ju falėnderuam. Atij i treguam se kishim ardhur ta takonim Brahimin, e jo pėr tė ndejur tek ai. E kemi marrė Brahimin. Dhe shkuam nė shtėpinė e tij ku jetonte. Aty ai na ka dhėnė tesha dhe kėpucė. Ne s'kishim marrė asgjė mė vete. Nė vilė e takuam edhe Demė Berishėn, kushėririn e Sali Berishės. Kėshtu ditėt i kalonim duke shetitur, dhe duke u takuar me shokėt qė ishin nė Tiranė. Gjatė 15 ditėshit a 2 javėshit tė janarit, " delegati " i parė qė na erdhi ishte Xhavit Haliti. Nė vilė, ku ishim unė, Saimi, Demė Berisha, Bajram Pozhari e shumė tė tjerė, Xhavit Haliti m'u ka drejtuar me kėto fjalė: "Tungjatjeta, Xhemajl Berisha!". " Tungjatjeta", ia ktheva. Nuk mė bėri pėrshtypje. " Mė duket se s'po mė njeh ? ", vazhdoi Xhaviti. " Mė fal,- i thashė-, se s'po tė njoh. Ka kaluar kohė e gjatė e s'mė kujtohesh". Ai ma ktheu: " Tė kujtohet atėherė me Ramė Lulin nė Burgun e Pejės ? ". " Ahaaa,- i thashė-, po, po tash po e di ". Mua s'mė kujtohej aspak veē i thashė ashtu. Nejse e vazhduam bisedėn. "Pse ke ikur, ēka ka ndodhur? ", mė pyeti: " Apo pėr biznes diēka?". " Pse, tregtar tė dukem a, apo po tallesh me mua?", iu drejtova. "Vėrtet fola", m'u pėrgjigj. Nejse. I rashė shkurt. "M'i ka zėnė ca shokė policia, andaj ika, sepse kishte mundėsi tė mė montonin ndonjė gjė".

    Pyetje: Patėt takime dhe telashe tė tjera me sitipat e Xhavitit?

    Xhemajl Berisha: Gjatė janarit, mė kujtohet se ka ardhur edhe njė kushėri imi-Faton Mehmetaj, bashkė me njė Bajram Mehmetajn nga Gllogjani, por qė nuk ishin nė farė e nė fis, edhe pse mbiemrin e kishin tė njėjtė. Edhe e fejuara e Fatonit. Kemi qenė tė fshehur, por nuk e di si kishte mundur tė na gjente.
    I pyeta ēka keni. Fatoni mė tha se kanė ardhur t'i marrin armėt nga ne, se donin ta vrisnin Vulėn, qė ishte njė polic me famė tė keqe nė Deēan. "A s'keni armė nė Deēan pėr ta vrarė atė? Apo kėtu doni ta vrisni ?", i thashė Fatonit. Dhe vazhdova: "Faton, armėt t'i kemi ofrur nė shtėpi, por nuk i ke pranuar, andaj s'kemi ēka flasim pėr to unė e ti!". Unė e Saimi i kemi pėrcjellė Fatonin e Bajramin prej shtėpisė ku banonim, nė rrugėn "Hajdar Hidi", afėr Lidhjes sė Shkrimtarėve, deri te hotel "Arbėria". Fjalėt e fundit qė ua kemi thėnė janė:" Shkoni nė shtėpi. Kur tė vijė koha, pra, kur tė fillojė lufta, qė ishte e pashmangshme, menjėherė do t'ua dėrgojmė ato. Vetėm lajmėrohuni te unė ose te Saimi. Nė dakik i merrni. Por duhet ditur se dikush duhet tė japė urdhėr pėr kėtė. Duhet tė jetė njė udhėheqės pėr kėtė, se lufta pa krye s'bėhet". Asnjėri prej tyre kurrė nuk janė paraqitur pėr tė kėrkuar armė. " Delegati " a personi i tretė, qė na ka "vizituar" atė kohė ka qenė Brahim Avdyli, nėse nuk gaboj, nga Reka e Keqe. (Saimi e di mė mirė kush ka qenė ai). Brahimi thirrej nė njėfar dokumenti, qė gjoja dokumentoka se Ibrahim Rugova e ka nėnshkruar autonominė e Kosovės. Aty na erdhi edhe Zymer Berisha, i cili ishte person zyrtar nė Pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė. Pastaj njė oficer i lartė - quhej Kastrioti, i cili i ushtronte grupet nga Kosova. Ishin edhe shumė tė tjerė. Brahimi kėmbėngulte vazhdimisht nė atė dokumentin e tij. Njėri ndėr 18 shokėt qė ishim aty, i tha: "Tregona atė dokument ". "Jo,- tha ai- atė e posedon Rexhep Qosja". Oficeri qė ishte me ne, ia ktheu: "Po, mirė . Ti burrė, edhe pse s'po tė njoh, ēka mendon ti? Pse kanė ikur kėta djem? Pse janė duke ushtruar? Kush i ka dėrguar kėta kėtu? Rexhep Qosja a ti? A kush? A je ti pėr luftė?". Brahimi u shtang dhe filloi pakėz tė belbėzonte. "Mirė qė po ushtrojnė, por Ibrahim Rugova e ka nėnshkruar autonominė. Edhe unė jam pėr luftė, por….", belbėzonte Brahimi. Thjesht u diktua se nuk ishte i pėrgatitur pėr asgjė. Nejse, ai iku. Deri nė gusht, nuk e kam parė mė kurrė. Njė ditė, ishim duke ngrėnė bukė nė hotel "Arbėria". Rastėsisht e pashė. Iu afrova. E pėrshėndeta, e pastaj iu drejtova: "A mė njeh?". "Jo, s'tė kam parė kurrė!". " Unė po tė njoh. Ti je ai qė njė herė, nė Rrugėn "Hajdar Hidi", mua e disa tė tjerėve na ke pasė premtuar se do tė na e sjellėsh dokumentin e nėnshkruar nga Ibrahim Rugova pėr autonominė e Kosovės". Mbeti i habitur. "Jo, jo. Je gabim, se unė asfarė dokumenti s'i kam premtuar kurrė askujt". Atėherė i thashė: Ke gėnjyer njė herė, e sot po gėnjen prapė. Dy herė po gėnjen. Ishalla Rexhep Qosja nuk ėshtė me mendtė e tua".

    Xhemajl Berisha shkėputet pak nga biseda jonė, pėr t'i kundėrshtuar disa pohime tė lėpėkėsitėve pėr Adem Jasharin, dhe pėr t'i demantuar disa pjesė tė intervistės sė Xhavit Halitit, dhėnė ditores "Zėri" si dhe ndonjė diskutim tė Bajram Kosumit nė Parlamentin e Kosovės.

    Xhemajl Berisha nė veten e parė: Kam dėgjuar dhe lexuar se Adem Jashari paska qenė anėtar i LPK-sė! Kėtė e kam lexuar nė gazetėn "Zėri i Kosovės", shkruar nga Bedri Islami, mė 10.12.1998. Athua, askush s'e ka ditur ku dhe nė ēka ka qenė i kyēyr Adem Jashari, vetėm i paska mbetur Bedri Islamit tė na e mėsojė kėtė!? Por, nė kėtė kohė Adem Jashari veē kishte rėnė pėr lirinė e Kosovės. Pėr tė, e kishte flijuar gati edhe tėrė familjen. Kishte dhėnė tėrė atė ēka mund tė jepej. Tashti ky farė Bedri Islami fliste nė emėr tė Adem Jasharit! Poashtu ky, Bedri Islami, thoshte se Isuf e Bardhosh Gėrvalla dhe Kadri Zeka paskan qenė themeluesit e LPK-sė, dhe anėtarė tė kėsaj partie. Kėtė unė nuk e di. Ndrėrsa Adem Jashari kurrė s'ka qenė as drejtues, as anėtar i LPK-sė. Mund tė polimizoj edhe me njerėz qė e ndiejnė vetėn edhe mė afėr me Adem Jasharin, e lėre mė me Bedri Islamin, tė cilin mė sė miri na e kanė pasqyruar Abdi Baleta nė shkrimet e tij, si dhe Nazmi Berisha i Dyzit nė librin e tij "Njėzet vjet nėpėr burgjet e Enever Hoxhes". Njė sqarim pėr lexuesit pra: Ky, Bedri Islami, ka qenė njeri i Sigurimit tė Enver Hoxhės qė i ka marrė nė pyetje shqiptarėt e Kosovės derisa i ka ēmendur. Vėrejtjen tjetėr e kam pėr Musė Jasharin, ish-bashkėveprimtar i legjendarit Adem Jashari, siē edhe thirret ai, tash ėshtė pjestar i TMK-sė. Nė pyetjen e gazetės ditore "Zėri" tė 8 marsit 2002 se cila ėshtė historia e fotografisė sė Adem Jasharit me Ibrahim Rugovėn, Musa Jashari pėrgjigjet: " Unė mund tė them aq sa mund tė thuhet pėr atė fotografi. Adem Jashari ishte nė Shqipėri, dhe nė atė kohė bisedohej pėr ēėshtjen e Kosovės. Atėherė Ademi shkoi aty tė mėsonte se ēka nė fakt bisedohej. Ishte shumė i interesuar. Aty e zuri fotoaparati. Kjo ėshtė historia. Unė kaq mund tė them pėr fotografinė e tij me Ibrahim Rugovėn".
    Ēka ka thėnė Musa Jashari nuk ėshtė fare e vėrtetė. Nuk e di se ku dhe pėr ēka ka qenė ai nė atė kohė, as ku e ka marrė kėtė informatė pėr ēėshtjen e fotos. Ndėrsa unė po e them tė vėrtetėn, sepse, njė ditė, pėrpara kam qenė me Adem Jasharin nė pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Tiranė, nė atė kohė. Kemi ndejur me Zymer Berishėn. Ai na ka thėnė: "A po vini nė aeroport ta presim tė zotin e shtėpisė, se na vjen nesėr?". Unė i thashė se s'kam mundėsi, sepse mė duhej tė kėrkoja banesė pėr pesė fėmijėt dhe gruan time. "Por Ademi mund tė shkojė, dhe mund ta marrė mė vete edhe Jakup Nurėn", i thashė Zymerit. (Jakupi, nė atė moment, nuk ka qenė aty prezent). Dhe, kaq ka qenė biseda mes nesh, pėr ēėshtjen e ardhjes sė Ibrahim Rugovės. Tė nesėrmen, ka shkuar Ademi me Jakup Nurėn, qė shihet edhe nė foto. Pra, Adem Jashari nuk ka shkuar rastėsisht atje. Po ashtu, as aparati nuk e ka zėnė Adem Jasharin rastėsisht nė pritjen e Ibrahim Rugovės nė Tiranė. Po ka shkuar me vetėdije dhe dėshirė tė plotė. Kaq.

    FEHMI AGANI E SALIH ĒEKAJ KANĖ QENĖ NĖ KONTAKT ME LEGJENDARĖT ADEM JASHARIN DHE ZAHIR PAJAZITIN (6)

    Xhavit Haliti, i ka kontribuar mė sė shumri formimit tė ushtrisė me dy krahė. Krahu i tij ka pasur 150 ushtarė nė tėrė Kosovėn, dhe krahu ynė 99% tė ushtrisė, dhe ka qenė nėn komandėn e Ministrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės, komanduar nga i ndjeri Ahmet Krasniqi, qė e vranė lėpėkėsitėt nė Tiranė.

    Nė vitin 2002, lexova rastėsisht " Zėrin". Hasa nė njė intervistė tė Xhavit Halitit. Nuk kam pasur mundėsi t'i pėrcjellė tė gjitha pjesėt e saj. Nė ato qė i kam lexuar kam hasur nė shumė tė pavėrteta. Pyetja e "Zėrit" drejtuar Xhavit Halitit ishte:" Ku dhe si je takuar me Adem Jasharin?". Xhavit Haliti: " Me Adem Jasharin jam takuar nė Tiranė mė 1991 pėr herė tė parė. Ai ndejti njė kohė tė gjatė nė pritje, pasi qė tė gjithė ata qė ushtronin nė Shqipėri, ishin realisht tė dekonspiruar". Unė tash i drejtohem Xhavit Halitit: " Pasi e paske ditur qė kemi qenė tė dekonspiruar, pse nuk na tragon tash kush na ka dekonspiruar? Po ashtu, Adem Jashari, mė 1991, nuk ka qėndruar gjatė nė Shqipėri, por vetėm njė muaj (tetor-nėntor), gjatė ushtrimeve ushtarake, qė i ka pasur me shokėt e tjerė. Dy ditė para se tė kthehej nė Kosovė, kam pasur njė shėtitje me tė te Varrezat e Dėshmorėve, njė orė a mė pak. Xhavit Haliti s'ka pasur mundėsi ta takojė gjatė Ademin, sepse ai s'ka qėndruar kaq kohė nė Shqipėri. Pastaj, Xhaviti e thotė edhe kėtė: "Sė bashku me tė tjerėt, ishin vendosur nė Shtėpinė e Oficierėve, siē quhej nė atė kohė". As kjo s'ėshtė aspak e vėrtetė, sepse Ademi mė 1991 s'ka qėndruar nė atė shtėpi, si thotė Xhaviti, por ka bėrė ushtrime me shokėt e tij nė Malin e Dajtit, nė Surrel. Xh. Haliti thotė:" ...normalisht s'kishim asgjė tjetėr se ē'tė bėnim, pos qė rrinim sė bashku nė njė ēajtore, ku mblidheshim dhe bisedonim".

    Fatkeqėsia ėshtė se tash, kur dikujt i duhen poena politikė, e hap
    gojėn pėr ta bėrė tė afėrt komandantin legjendar Adem Jasharin

    E pyes Xhavitin: A ka mundėsi tė na tregosh se ku ka qenė ajo ēajtore, sepse, me sa di unė, nė Shqipėri, mė 1991, s'ka ekzistuar asnjė sosh atėherė. Xh. Haliti thotė mė tutje: "...nė tė vėrtetė, s'kam biseduar shumė as intimisht me tė, por, sė bashku, kemi trajtuar problemet e qėndrimit nė Kosovė, ose tė mundėsisė sė arratisjes nga Kosova, si dhe pėr mundėsinė e organizimit nė Kosovė". Aspak s'ėshtė e vėrtetė. Fatkeqėsia ėshtė se tash, kur dikujt i duhen poenat politikė, e hap gojėn pėr ta bėrė tė afėrt komandantin legjendar Adem Jasharin. Nė fakt, s'kanė pasur kurrė biseda tė afėrta me tė. Sipas Xhavit Halitit "... pasi qė shumica e tė ardhurve qė hynin nė Shqipėri, rrinin duke pritur dokumentat pėr t'u arratisur nė perėndim, Ademi kishte vendosur dhe priste miratimin nė njė mėnyrė qė tė futej nė Kosovė. Nuk e di nėse qėndronte dikush prapa tij, siē po shkruhet nėpėr revista me plot patetizėm ". Ashtu siē ėshtė shkruar nėpėr gazeta, ashtu edhe ka qenė. Dihet kush ka qenė prapa tij, kurse patetike ėshtė intervista e Xhavit Halitit, pėr arsye se sharron edhe mė shumė, kur thotė se " rreth kėtyre ēėshtjeve, nuk kemi bėrė biseda intime me Ademin. Nuk kemi biseduar rreth planeve tė tij konkrete. E kam konsideruar si tė tepėrt perzierjen nė ēėshtjen e tij private, dhe as sot nuk pyes askėnd pėr gjėrat personale ". Hėėė ! Nė njė anė ai ka qenė komandant i UĒK-sė, thotė Xhaviti (nė fakt ai kurrė emblemė tė UĒK-sė nuk ka pasur) - e nė anėt tjetėr thotė se kurrė me tė nuk ka biseduar intimisht. I vetmi njeri qė e paska pyetur Xhaviti paskėshkam qenė unė (!), atėherė kur interesohej tė dinte pse kam ikur, ku dhe si. Thjesht, ty, Xh. Haliti, tė kemi pasur hap pas hapi pas shpine, duke na pėrcjellė se ē'po bėnim. Kudo qė kemi shkuar, qoftė 2 ditė nė Tirane, nė Durrės a kudo, na ke mbirė prapa. Kush dhe si tė ka dėrguar, ti e di. Veē ti e di se ē'plane ke pasur. Prapė po tė them: kemi qenė tė pėrcjellur nga ti kudo pas shpine, kryesisht unė dhe dy shokėt e Mentor Kaēit. Kėtė s'e luan topi, as pushka, ta kojti ty a jo. Edhe shokėve tė tu tė tjerė. Xh. Haliti: "Nėpėr gazeta shkruhet se ėshtė fshehur dikush pas gjithė kėsaj". Normalisht se po, sepse kėto punė ėshtė dashur ashtu tė bėhen. Kėto punė i ka udhėhequr Fehmi Agani e Sali Ēekaj, qė ka qenė i lidhur me Adem Jasharin dhe Zahir Pajazitin. Zahiri, fatkeqėsisht, u vra pas pak kohėsh, pasi u njoftua me ju antarėt e LPK-sė. Kush e ka vėnė nė lidhje me ju tė LPK-sė, e di ai qė e ka bėrė kėtė, dhe ia ka borxh Zahirit ta thotė tė vėrtetėn. Tė kthehemi tek patetikja. Patetizėm i Xhavitit ėshtė kur, pėr shembull, nė pyetjen e gazetarit tė "Zėri"-t: "Ti kthehemi bisedės qė e patėt nė Tiranė me Nait Hasanin dhe Rexhep Selimin. A u morėt vesh rreth organizimit tė njė shtabi tė pėrgjithshėm a tė njė koordinimi mė intensiv?", Xh.Haliti pėrgjigjet: "Shtabi duhej tė funksiononte normalisht. Dihej se nė njė shtet normal, shefi i njė shtabi duhej tė zgjedhej nga presidenti dhe qeverija e atij shteti". Sipas Xhavitit, presidenti i atėhershėm dhe parlamenti i asaj kohe, paskan qenė punė jonormale! Nėn okupim populli i ka mbajtur zgjedhjet, dhe ėshtė pėrcaktuar. I ka treguar botės dhe Serbisė se ne edhe nė kėso situatash, mund t'i mbajmė zgjedhjet, dhe t'i zgjedhim prijėsit tanė, si pėr ēėshtje politike, ashtu edhe ato ushtarake. Edhe ti, Xh. Haliti, e di kėtė gjė. Kjo ėshtė ajo patetikja jote, Xh. Haliti." Kjo nė rastin tonė nuk ka qenė e tillė, pasi qė nuk kemi pasur asnjė organizim tė tillė qė do t'i pranonte rreziqet", thotė ai. Unė po i pėrgjigjem Xhavitit, se rreziqet nuk kanė qenė pėr ty nė vitin 1991, '92, '93….e deri sa plasi lufta . E pye Xhavitin sa ushtarė i ka pasur ai? Njė, dy a tre nė secilin fshat? E diku, asnjė.

    Nė komunėn e Deēanit, kanė qenė 99% e popullsisė pro instituioneve

    Sipas tij, s'paska pasur organizim tjetėr, veē atij tė LPK-sė!!! Ky ka qenė qėllimi I Xhavitit - t'i vjelėsh frytet nė bashēen e huj. Formimi i ushtrisė a organizimi i armatosur ka qenė qysh nė vitin 1991 nė mėnyrėn institucionale, e jo siē thotė ai. Do t'a cekė disa "tė mira tė tij". E di shumė mirė Xhaviti bisedėn qė e kemi pasur nė vitin 1993, kur mė ka ardhur njėri nė banesė e mė ka thėnė se ka ardhur dikush nga Zvicra e po do tė shohė ty, Xhemajl. Mė ka shkuar mendja menjėhere, se Xhaviti mund tė ishte ai qė mė kėrkonte. Jam nisur bashkė me atė qė ma kishte pasė dėrgur. Jemi takuar nė njė restorant afėr Lanės (lumi Lana). Pasi u pėrshėndetėm, kemi porositur nga njė kafe. Kuriri i tij ėshtė larguar (s'po ia pėrmendi emrin, por deēanas ėshtė). Nėse atij i kruhet shpina, do t'ia cekė " tė mirat e tij ". Sa na kanė ardhur kafet, ėshtė larguar kamarieri, Xh. Halitit mė tha: "Xhemajl, nuk mė kishe pasė treguar drejt nė vitin 1992, nė vilėn e Hajdin Sejdisė, kur tė kam pyetur". "Sepse s'e kam pasur obligim ", t'u pėrgjigja. " Jo, jo,-tha-, ke tė drejtė". Nuk guxonte tė mė shikonte nė sy. Atėherė i kam thėnė: "Do tė flasim tash pak shkurt, se ju ka ardhur fundi disa gėnjeshtarve. Unė e di se ti, Xh. Haliti, nė momentin qė m'u ke drejtuar atėherė me emėr e mbimėr, e kam ditur se je i dėrguar me qėllim tek ne, qė t'i vjelėsh frytet tona, sepse kemi qenė tė organizuar tė gjithė djemtė e Dukagjinit, Llapit e Drenicės ". Tash po i them se, nėse do tė dijė diēka, le tė hapet vetė. I tregoj se ku jam unė e ku ėshtė ai. Sipas lėpėkėsė, del se ajo e ka organizuar ushtrinė (!), dhe se vetėm ajo ka luftuar e askush tjetėr mė. Mė irituar njė diskutimi I Xhavitit nė Parlamentin e Kosovės, nė janarin e kėtij viti (2003) " Unė jam njeriu mė i pėrfolur nė Kosovė. Flitet qė unė e kam armatosur edhe Alkaidėn, kam luftuar me ata, kam armatosur IRA-n, kam luftuar pėr IRA-n". E kjo ėshtė patetike, Xh. Haliti, sepse ti i ikėn sė vėrtetės. Nė fakt, Xh. Haliti, i ka kontribuar mė sė shumti formimit tė ushtrisė me dy krahė. Krahu i tij ka pasur 150 ushtarė nė tėrė Kosovėn, dhe krahu ynė me 99% tė ushtrisė, dhe ka qenė nėn komandėn e Minsitrisė sė Mbrojtjes sė Kosovės, komanduar nga i ndjeri Ahmet Krasniqi, qė e vranė lėpėkėsitėt nė Tiranė. Pra, lėpėkėistėt kanė "merita", sepse e vranė njeriun kryesor profesionist, qė, pėr ekspertėt si Ahmet Krasniqi, tė tjerėt investojnė, kurse kėta lėpėkėistat, i vrasn! Me gjak e kanė filluar e kam frikė se me gjak do tė merrni fund. Kenė filluar me vrasjen e Ali Ukajt nė qendėr tė Tiranės. Aliu ishte njė gazetar nga Lumbardhi dhe zėdhėnėsi i parė i UĒK-sė. Pse e bėnė kėtė? Sepse nuk u pajtua me ta. Ai pranoi UĒK-nė nėn komandėn e Qeverisė sė Kosovės, tė cilėn qeveri Xhaviti dhe shokėt e tij kurrė nuk e njohėn, por ia bėtė taminin qverisė kuislinge tė Fatos Nanos, etj. Si mendon Xh. Haliti, se Greqia, pėr hir tė shqiptarėve tė Shqipėrisė, e shet Serbinė?! Si keni mendon ai dhe shokėt e tij se, pėrmes Greqisė, mund ta nxjerrni Kosovėn prej kthetrave tė saj ?! A e ha Greqia kėtė? Jo, kurrė, sepse Nanosi ėshtė agjent i grekut. Tė gjithė e njohin Nanosin pėr tradhtitė e tij. Xhaviti dhe shokėt e tij e kanė filluar me gjėra tė kėqija. E tė gjithė ata qė e fillojnė me gjėa tė kėqija njė punė, fundin e kanė tė keq. Pak ju duket vrasja e Shaban Manajt? Djegia e tij? Vetėm shkiet e kanė bėrė njė gjė tė tillė. Kėtė e bėtė edhe ju. Pastaj, dy djemtė e Zeqirajve, qė e kishin pėrcjellė kryetarin e komunės nė Istog. Ismet Rracin, Enver Malokun, Xhemajl Mustafėn, komandant Drinin, Smajl Hajdarajn, kolonel Tahir Zemajn e mjaft tė tjerė. Sipas Xhavit Halitit dhe shokėve tė tij, " kolaboracianotė " (bashkėpunėtorė, se s'po ma qet gjuha, hahah !). Kėta i vranė se ua kanė zėnė rrugėn, qė tė vinė ku janė tash.

    POLEMIKĖ ME BAJRAM KOSUMIN (7)

    PYETJE : Pasi veē dole nė njė temė tjetėr, si i komenton fjalėt e Bajram Kosumit nė parlamentin e Kosovės se "…edhe nėse ėshtė marrė ndokush, janė marrė disa bashkėpunėtorė tė serbit, e nuk duhet tė bėhet e madhe?"

    Xhemajl Berisha nė vetėn e parė: Bajram Kosumit do t'ia bėjė kėto pyetje, dhe vetė do t'u pėrgjigjem atyre, se nuk ėshtė vėshtirė: "Po si, bre Bajram Kosumi, u vra Tahir Zemaj vetė i treti nė Pejė, pastaj Ibish Hoti - avokat, Ilir Selimaj, pas vrasjes sė Tahirit … tė gjithė nė Pejė? Tė gjitha janė vrasje politike. Pse shqetėsoheni kur i quan dikush vrasje politike? Sepse ju djeg, keni vetė dorė nė ato gjėra. Jeni tė njėjtė me Xhavitin. E ju, as qė diskutoni asnjė fjalė tė vetme, por vetėm me kėtė shprehje dilni nė opinion: "Pse nuk zbulohen kėto vrasje"? Do tė zbulohen, do tė vijė koha. Ti, Bajram Kosumi, si mund t'i quash Xhemajl Mustafėn, Enver Malokun e komandant Drinin bashkėpunėtorė tė serbit, kur dihet sa kanė kontribuar ata pėr ēėshtjen e Kosovės. Komandant Drini u vra kinse qenka dėgjuar duke folur serbisht nė radiolidhje? Hėm ! Si tė flet dikush serbisht, medemek, qenka bashkėpunėtor i shkaut a? Edhe po tė kishte qenė ashtu, ekzistojnė ligjet, rregullat me tė cilat punon ēdo kush, andaj nuk vritet njeriu kėshtu si bėni ju, duke ekzekutuar njerėz. Jo, more zotni, jo, se ti brenda nė partinė tėnde, bile-bile, edhe programin e partisė tėnde, ta ka bėrė bashkėpunėtori i Titos, Mahmut Bakalli. Tash ke fytyrė t'i thuash dikujt diēka. Por, mos u bėni merak, se do t'u vijė fundi edhe kėtyre gjėrave. Do tė them edhe diēka. Kam dėgjuar se shumė kanė qenė bashkėpunėtorėtė Serbisė, sipas teje dhe shokėve tu. Keni thėnė pėr tė gjithė ata qė ua keni ndėrperė jetėn. Dhe gjithmonė vetėm pasi janė vrarė ata. Mua mė intereson njė gjė: Xheladin Muharrem Lekajn, qė ka jetuar nė Perėndim, tė cilin e kam njohur si shumė djalė tė mirė e tė zgjuar, qė 6 gjuhė i ka ditur. Ai i ėshtė pėrgjigjur atdheut, duke e lėnė luksin e tij tė madh, dhe asnjėherė nuk e ka lėshuar nė front pikėn e Lumbardhit e nė Pozhar. Njė ditė, ėshtė marrė nė pyetje nga shtabi i Gllogjanit, disa herė. Dhe ėshtė dėrguar nė Lumbardh, sipėr Maznikut, kah Maliet e Dashinocit. Kėtė e ka marrė njė person (tash s'do t'ia pėrmendi emrin asnjėrit nga kėta tre persona), dhe e ka dėrguar nė Gllogjan. Ky ia dorėzon personit tė dytė, i cili e merr nė pyetje, dhe e lė nėn mėshirėn e tė tretit. E ky i treti e likuidon. Pra, me qėllim s'po them, e pushkaton, por e likuidon, nė mėnyrėn mė barbare. Unė, them lirisht, se mė tradhtar ėshtė ai qė e ka dhėnė urdhėrin pėr likuidim, se sa ky qė akuzohej gjoja se ishte bashkėpunėtor i serbėve. Nė bazė tė cilit ligj ju e quani bashkėpunėtor njė shqiptar, dhe nė bazė tė ēfarė urdhėri ligjor ju e likuidoni? Besim Dajaku, Bekim Kastrati u vranė nga dora shqipfolėse. Bekimi ishte ushtar i UĒK-sė dhe njė gazetar, qė e kreu detyrėn e vet me nder. Tradhtarė janė kėta?! Tradhėtar ishte Gani Geci qė, me urdhėr tė Adem Jasharit, kreu aksionin e parė nė Skėnderaj kundėr policisė gjakpirėse tė serbit. Tradhtar ishte Ukė Bytyēi vetė i treti, qė e vranė ditėn e zgjedhjeve, duke e festuar fitoren?! S'keni turp. Sipas jush, ju me 15 veta nė Zvicėr e Shqipėri e keni fituar lirinė e jo tė tjerėt. Ne tė tjerėt kemi ngrėnė bari, apo jo?! Zotėri, ne kemi punuar me urdhra tė njerėzve tė pendės e tė pushkės, nė mėnyrė tė organizuar. Ne kemi qenė tė udhėhequr nga njeriu i pendės e i pushkės, qė nuk ka dhėnė vetėm urdhra, por ka ditur edhe t'i dėgjojė ata lart. Organizimin nė Rrafsh tė Dukagjinit e ka bėrė Sali Ēekaj. Nė Drenicė Adem Jashari. Zahir Pajaziti e vllezėrit Gurbetini nė Prishtinė. E shumė e shumė tė tjerė nga Llapi, tė cilėt ishin djem tė mirė e trima. Pastaj Xhafer Zena, vėllezėrit Sheholli nga Hertica, Ekrem Sheholli, Isuf Ismajli…Janė tė gjithė kėta emra qė i kontribuan me nder kombit shqiptar. Kėto janė gjėra reale e jo patetizėm, si i quan Xhaviti.

    PYETJE : T'i kthehemi temės sėrish. Ishim tek viti 1993.

    Xhemajl Berisha: Po, dakord. Atėherė isha nė Tiranė. Fola njė ditė me Saimin nė telefon. Ai mė tha ta prisja se do tė vinte nė gusht. Ata nuk erdhėn nė gusht, por kah gjysma e korrikut. I thashė: "Po ti mė ke thėnė nė gusht, e jo tash? Ēka u bė?". " E po,-tha- nganjėherė duhet me rrejt. Jo shumė, po ngapak, s'ka dert", tha. Plasi gazi. Kishin ardhur me bus tė Zenun Idrizit, bashkė me Ismet Avdullahun deri nė Vlorė. Salihu e Zymer Luli me aeroplan. Me ta, ishte edhe njė Nazmiu. Zenun Idrizin e pritnim atyre ditėve tė vinte. Dola unė me Ismet Avdullahun ta prisja nė aeroport. Ka ardhur edhe Zenuni. Janė pėrgatitur. Tė nesėrmen unė me Ismet Avdullahun dolėm nė qytet. Ka zbritur Sali Ēekaj. Ai kishte qenė nė pėrfaqėsinė e Kosovės. Aty jemi pėrshėndetur, dhe kemi biseduar pak. Unė s'kam ndejur me ta, po jam larguar. Salihu mė tha tė rrija. I thashė se ēėshtjet, dhe disa biseda qė vetėm ju i dini, s'kam qejf t'ju pėrzihem. Pasi e kanė kryer bisedėn me Salihun, unė e Ismeti jemi pėrshėndetur me Salihun. E kishin pasė lėnė qė tė nesėrmen tė nisemi me bus tė Zenunit. Dhe tė takohemi nė Bushat, tek nje restorant. Tė nesėrmen, u bashkuam. Gruan e tij e kemi dėrguar te daja nė Divjak. Aty ka qenė edhe Bajrami (vėllai i Saimit). Jemi kthyer unė, Saimi, Ismeti Avdullahu, Zenuni nė Tiranė. Aty ishte edhe Nazmiu (s'mė kujtohet mbiemri). E takojmė Salihun e Zymer Lulin nė Bushat. Atė natė kemi hypur nė traget tė gjithė, dhe kemi kaluar Komonin, Fierzėn dhe kemi shkuar nė Bajram Curr. Kėtė po e ceki, pėr shkak se kėta lėpėkėicat po flasin gjithēka. Salihu donte ta kemi njė bazė nė Tropojė, qė tė jemi nė lidhje tėrė kohėn. I thashė: " Unė i kam tri vende, nė tė cilat mund tė llogarisim pėr ndihmė nė kėtė aspekt. Njėri ėshtė nė Bajram Curr, pra te kushėriri i Salih Berishės, tjetri nė njė fshat tjetėr tė Bajram Currit, qė s'kishte tė bėnte mė familjen e tij, kurse vendin e tretė nė Lugun e Zi, qė ishte edhe pak mė larg. Ti, Salih, zgjidh nė cilėn familje tė duash ". Salihu mė tha se, pėr momentin, jemi kėtu, andaj s'mund tė zgjedhim ku e si, por po shkojmė tek kushėriri i Salih Berishės, pasi qė ishim veē nė Bajram Curr. Kemi shkuar nė shtėpinė e tij. Babai i tij quhet Ahmet Xhema. Ka tre djemė: Demėn, Abedinin dhe Rexhėn. Tė gjithė kishin qenė nė bjeshkė. Vetėm Abedini ishte nė shtėpi. Kam thirrė nė shtėpinė e tyre. Ka dalė gruaja e Abedinit. Mė lutėn me Abedinin tė hyja brenda. Nuk hyra, veē Abedinit i thashė t'i tregojė gruas se, deri kah ora 23. 00, nuk mund tė vijė, sepse jam me shokė, e ata duan tė shkojnė nė Kosovė. Jemi bėrė bashkė me Abedinin, dhe me shokėt. I kemi marrė armėt, dhe jemi nisė tė gjithė nėn komandėn e Sali Ēekajt. I kemi pėrcjellė deri nė fund, deri ku s'ka shku mė vetura. Pastaj nėn hijen e njė lajthie jemi ulur dhe kemi bisedonim. Salihi ka qenė i interesuar tė dalė deri nė Bjeshkėn e Gjeravicės. Abedini e ka udhėzuar krejt cilės rrugė tė shkojė. Bile Abedini ua tregoi edhe emrin e njė personi ku mund tė ndaleshin. Aty,u tha, ndaluni lirisht. Ishte vonė. Vlen tė ceki se shoqėrimi im me Sali Ēekajn nuk ishte se ai nuk e dinte rrugėn e kufirit, mirėpo qėllimi ynė ishte qė tė jemi nė lidhje tėrė kohėn, dhe ta kemi njė bazė aty. Pėr kėtė, mė ka marrė mė vete Sali Ēekaj. Kjo bazė, tėrė kohėn, ka qenė e jona. Pra, unė isha vetėm t'i njoftoj me atė familje aty, dhe tė mbetej si bazė jona ajo familje. Qėndruan sa qėndruan nė Kosovė. Atje i takuan njerėzit, tė cilėve ua dėrguan armėt qė i kishin. Mė vonė, u kthyen nė Shqipėri. Ismeti e Avdullahu mė pėrpara, 2-3 ditė. I kam vendosur nė njė banesė nė Tiranė, afėr times. Kanė ngrėnė darkė te unė, dhe i kam dėrguar tė flenė. Mė ftuan edhe mua tė bisedonim, por unė nuk shkova. Ju thashė se, nėse kanė vėrejtje deri nė bazėn ku unė i kam dėrgur, tė ma thonė lirisht. Salihut nė Kosovė iu kishte pas enjur kėmba nga ndrydhja. Kemi shkuar me Saimin, dhe e kemi thirrė nė orėn 23.00 njė mjek, qė unė e njihja, dhe ia kemi sjellė Salihut, quhej Zamir. Ai na pyeti se a kishe marrė ndonje medikamanet Salihu? Mė kujtohet se i pata thėnė:" Zamir, ne s'kemi ditur ēka t'i bėjmė pėr kėmbė, vetėm se 1 litėr raki llozė ia kemi qitur nė kėmbė. Mjeku ia shėroi tė enjturit. Pas 2-3 ditėve, iu shėrua kėmba. Shokėt shkuan, pėrveē Salihut, i cili mbeti nė Shqipėri. Nuk e pyeta pse ka mbetur ky nė Tiranė, por shokėt mė treguan pastaj se kishte pasur probleme nė kufirin Zvicėr-Gjermani, e kanė dashur ta kthejnė nė Beograd a ku ta di unė. Kryesorja, shyqyr qė kishte shpėtuar. Sa ka qėndrur nė Tiranė, ēdo ditė jam takuar me tė. Takoheshim, shkonim kah Qeveria e Kosovės, pinin ndonjė kafe nėpėr restorante, dhe bisedonim pėr organizimin dhe pėr luftėn. Zakonisht nėpėr lokalet, ku kishte shumė shqiptarė tė Kosovės, Salihu nuk shkonte, sepse kishte shumė pisa qė s'meritonin as t'i shohėsh, e lėre tė takoheshe me ta. Njė ditė me Salihun jemi ulur nė njė lokal afėr bankės shqiptare. Pas pak, ka ardhur Azem Hajdari, i cili u ul me ne.


    SALI ĒEKAJ BĖNTE AKSIONE, LPK-ja SHKRUNTE KOMUNIKATA

    PYETJE : A folėt rreth Kosovės me Azemin dhe a ju kujtohet ndonjė detal nga pėrmbajtja e asaj bisede?

    Xhemajl Berisha: Po, biseda ka zgjatur mė tepėr se dy orė. Pasi u thelluam nė bisedė, unė deshta tė ēohem, meqė nuk e dija a ishte takim i planifikuar nė mes tė Salihut dhe Azemit." I thashė, Salih, nėse unė ju pengoj, po largohem". "Jo, tha Salihu - nė asnjė mėnyrė". Gjatė diskutimit, mė kujtohet se Azem Hajdari na ka thėnė: " Po filloi lufta sa tė jem ne nė qeveri, po tė donė shqiptarėt e Kosovės, do tė kenė armė e municion ēfarė tė duan e sa tė duan. Janė tė gatshme dhe tė konzervuara, andaj vetėm jau hapi derėn, dhe merrni ēka tė doni pėr tė luftuar kundėr serbit. Dhe jo vetėm fishekė e municion, por edhe oficierė". Ka qenė nė marrėveshje me Sali Berishėn ky a jo, unė nuk e di. Por, ka qenė vėrtet fat i keq qė Azem Hajdarin e vranė, se ishte njė njeri tepėr i dhėnė pėr ēėshtjen shqiptare. Ishte njė kolos i atdhetarizmit. Pse e thashė kėtė? Sepse ka shumė gjėra qė unė e Saim Tahiraj i dimė dhe me kohė do t'i themi.

    Salihu shkoi nė Gjermani, unė mbeta nė Tiranė

    PYETJE : Salihu ka qėndruar edhe mė tutje nė Tiranė apo u kthye nė Gjermani?

    Xhemajl Berisha: Pasi qenė kthyer nga Kosova, Salihu njė kohė qėnrdoi nė Tiranė pastaj shkoi nė Gjermani. Unė mbeta thuajse vetėm njė kohė nė Tiranė. Kuptohet, tėrė kohėn isha i rrethuar me lėpėkėica, tė cilėt mė bėnin pyetje tėrė kohėn, pastaj oferta, mė ofronin pasaporta kinse tė dalė jashtė, e kėso e aso gjėrash tė llojllojshme. Me thoshin se, po pate nevojė a dėshirė tė qėndrosh edhe nė Shqipėri, tė ndihmojmė tė punosh shtėpi, ma qitnin nė tavolinė pasaportėn e dikujt qė ta shfrytėzoja etj. I kam refuzuar nė vazhdimėsi, me arsyetimin se jam me gruan dhe 5 fėmijė, po edhe se s'kam dėshirė tė dilja jashtė vetė e ta lija familjen kėtu te Fatos Nano. Me thoshin se ne ju kemi ndihmuar shumėkujt, por po na thonė se kėtė ndihmė ua kemi ofrur vetėm e vetėm tė bėhen antarė tė partisė sonė, pra tė LPK-sė. Ju kam pasė thėnė se, po tė m'i ofronin miliardat, s'bėhem anėtar i partisė sė tyre. " Kėtė pasaportė falėmnderit qė ma keni sjellė, jepjani Bajram Mehmetit, i cili ėshtė i juaji, dhe kėtė pasaportė ėshtė duke e pritur tė dalė nė Zvicėr", u pata thėnė. Kėshtu njeriu i LPK-sė, qė ma kishte sjellė atė, mbeti si nė grackė me kėtė, andaj edhe ia dha pasaportėn Bajram Mehmetajt. E ka marr Bajrami pasaportėn, dhe me tė doli nė Zvicėr, ku jeton edhe sot e kėsaj dite. Personi qė ma ka sjellė atė, quhej Adem Grabovci. Kjo ka ngjarė nė kafe-lokalin e quajtur "Evropa", nė katin e parė pėrdhesė.

    PYETJE : Po a tė shoqėronte dikush tjetėr gjatė kėsaj kohe?

    Xhemajl Berisha: Unė e njihja pak Ismet Ēekun. Rrinim me tė. Nga Kosova ishte edhe Elez Elezi, kėshtu qė u bėmė bashkė dhe rrinim e shėtisnim. Unė bėra pėrpjekje nė ēdo mėnyrė tė dalė nė Zvicėr a nė Gjermani. Nė tetor, me ndihmėn e shokėve, ia arrita tė dalė. Nuk do t'jau pėrmendi emrat. Si refugjat nė Kampin Rojsvill, kam ndejur deri nė shtator - tetor tė vitit 1994. Tė parėt qė mė kanė vizituar kanė qenė 2 anėtarė tė LPK-sė, por tė cilėve nuk do t'ua pėrmendi emrin, pasi qė nuk janė tė egėr si kėta tė tjerėt, por janė tė pasherr. Por prapė se prapė, falėmnderit prej tyre. Salihu me shokė, mė 1994, u futėn prapė nė Kosovė. Bėnė disa aksione, pėr tė cilat diskutohej shumė nga njerėzit nė variante tė ndryshme. Kėto aksione apo veprime u pėrsėritėn edhe mė 1995, pasi qė u futėn prapė nė Kosovė Sali Ēeku me Saimin, Zenun Idrizin, Ismet Ēekun e tė tjerėt. Kur filluan shokėt tanė t'i bėjnė shpėrthimet fillojnė edhe komunikatat e famshme tė Xhavit Halitit, me kompani. Para se tė futėn nė Kosovė edhe nė vitin 1996, njė ditė mė thirri Saimi nė telefon e mė tha: "Xhemajl, e kam njė hall tė vogėl, por s'ėshtė qė nuk ka zgjidhje".
    Mė tregoi se do tė futen brenda, por fėmijėt s'mund t'i linte vetėm me gruan nė banesė. I kam thėnė ta sillte tek unė familjen. Saimin e kam pėrcjellė deri nė aeroport. Gjatė ndarjes, e di qė i kam thėnė: "Amanet e ki kur tė kryhet puna, pra, kur tė mbėrrish nė Tiranė, lajmėrom se a keni mbėrritur tė gjithė mirė, apo ēka do qė tė ndodhte. Jemi pėrshėndetur. Kanė shkuar, por normalisht me vonesė, sepse dihej si ishin mundėsitė e hyrjes nė Kosovė. Gruaja e tij u bė merak, se nuk dinte se ē'po ndodhte, dhe pėr ku ishte nisur Saimi me shokėt. Por, nė lajme kur dėgjuam se nė shtėpitė e refugjatėve nė Junik edhe Irzniē e gjetiu janė bėrė kėto shpėrthime e sulme ndaj policisė serbe, atėherė ajo e diti se Saimi ishte nė Kosovė. Megjithatė, unė nuk ia pohova kėtė. Mė duhet tė cek se ėshtė shumė e ēuditshme se si sot ka ndodhur aksioni, e tė nesėrmen nė TVSH ka dalė se ndodhi kjo e kjo ngjarje. Tė pasnesėrmen, po i dėgjoja lajmet nė RTSH se Shtabi i Pėrgjithshėm i UĒK-sė, me komunikatėn nr……(nuk e di cila ka qenė), kėshtu e kėshtu, e merr sulmin mbi vete. S'ishte interesant pėr mua se ēka thoshin, por kush doli me kėtė komunikatė? Ishte qesharake vėrtet. Erdhėn Saimi, Sali Ēekaj, Ismet Ēeku, Zenun Idrizi dhe plot tė tjerė nga Kosova, pas aksioneve dhe detyrave qė i kishin kryer. Kaluan 4-5 ditė, dhe bėri telefoni. Ishte Saimi. E pyeta se si kanė kaluar, dhe se ē'kishte tė re. "Tė gjithė shėndosh e mirė jemi", mė tha: "Si kemi shkuar, edhe jemi kthyer. A ka diēka tė re, - mė pyeti?". "Po", - i thashė. "Ka dalė njė komunikatė, nė tė cilėn pranohen aksionet e kryera nė emėr tė Shtabit tė Pėrgjithshėm". "Jo, bre", tha Saimi. "Kur ashtu?". Thashė para dy- tri netėsh, sa keni qenė ju ende nė Kosovė.
    Ja kėto ishin punėt e fėlliqta tė lėpėkėicave qė kanė manipuluar me vlerat tona. Ata e quajnė Adem Jasharin komandant legjendar tė UĒK-sė, kur ai kurrė shenjė tė saj s'ka bartur, kurrė armė s'i kanė dėrguar e asgjė tjetėr. Si mund tė thirren nė emėr tė tij e tė Zahir Pajazitit, kur ata kurrė s'kanė qenė me lėpėkėica?! Pse e ndajnė Sali Ēekajn, kur dihet shumė mirė se ai ka qenė prijėsi i gjithė grupit prej 33 njerėzve, gjatė hyrjes me armatim nė Kosovė qysh nė vitin 1991?! Unė nuk e di se ēka janė ata. Ua ka mbyllur sytė paraja e popullit, qė e kanė mbledhur nė diasporė. Por, ka me ju pėlcitė marrja qė e kanė bėrė. Turp ju qoftė tė gjithė juve qė i ndatė dėshmorėt. Nuk ka pyetur askush se nga cila parti jeni. Njė ka qenė e ditur. Zotėri do tė bėsh ushtrime, tė ndihmosh? Po, ose jo. S'ka pasur tjetėr pyetje aty. Tė vetmit qė keni pyetur pėr parti, keni qenė ju lėpėkėistat e LPK-sė, qė e tradhėtuat duke formuar "parti tė luftės" . I njoh tė gjithė njerėzit tuaj me emėr e mbiemėr. Tash jeni bėrė tė gjithė komandantė, komesarė e gjithēka tjetėr. Emėroheni vetė ashtu si doni. Ju ushtarė s'keni pasur fare. Kur ju pyesnin gazetarėt kush je ti, thoshit unė jam komandanti. Unė komesari, etj. Po mirė, ushtrinė ku e keni? Aaaaa, ushtria janė nė mal! Sipas jush, pra, komandantėt po dilkan haptaz, kurse ushtarėt duhet tė rrinin nė mal!!! Ashtu e ka rregulli i ushtrisė, sipas lėpėkėistave.
    Unė kam respekt pėr tė gjithė ata qė e kanė marrė pushkėn pėr lirinė e Kosovės, e respekt mė tė madh kam pėr ata qė kanė rėnė pėr lirinė e saj, pa marrė parasysh a ishte ushtar a civil, pa dallim partie a shoqate ku kanė qenė. E nderoj edhe atė qė ka ardhur tė luftoj pėr Kosovėn nga vendet e huaja. Qofshin tė nderuar tė gjithė ata qė ranė pėr lirinė e Kosovės, pa i ndarė nė baza partiake. Ju qoftė pėr faqe tė zezė tė gjithė juve qė bėtė kėsi ndasish partiake. Pra, ju lėpėkėicat qė ndatė e po ndani dėshmorėt dhe luftėtarėt e lirisė.

    Xhemajl Berisha nė vetėn e parė: Do tė ndalem prapė te Xhavit Halitit. Isha akoma nė njė kamp si refugjatė nė Ladlizvil. Nja dy persona erdhėn ta vizitonin Gėzim Avdimetajn. S'ka qenė djalė i keq, por ishte mashė e Xhavit Halitit. Ndejtėm me tė. Mė tha tė dilnim nė Cyrih. "Jo,-i thashė,- kam pėr tė shkuar pas dy ditėsh. Mė ka ftuar Kryqi i Kuq". " Mirė-, tha,- mos shko se vi unė e tė marrė, pra ". Atė ditė prita pak nė mėngjes mos po vinte, por s'kisha shumė kohė ta prisja. Shkova. Rrugės " Bertastrasse ", numėr 8, e takova . Hypa lart nė ndėrtesė, dhe pritja kur tė mė thėrrasin nė bisedė autoritet qė mė kishin ftuar. Aty i takova rastėsisht Demė Tolajn dhe Fadil Tolajn. Edhe ata ishin pėr disa punė aty. Mbaruan punė ata, mbarova edhe unė. U takuam qė tė tre sė bashku nė rrugė, kur, papritmas, prapė na doli pėrpara Gėzim Avdimetaj. Na ftoi tė pinim kafe nė njė restorant aty afėr. Dema tha hajt tė shkojmė. Shkuam, dhe u ulėm e porositėm kafe. Nuk di a patėm filluar t'i pijmė ato. Kur po e shohim Xhavit Halitin, duke zbritur shkallėve. Thashė ka na doli ky kėtu tash se! Gėzimi tha: "Ky banon kėtu nė ndėrtesė". Folėm pak, por nuk hymė shumė nė bisedė. Duke u ngritur pėr t'u pėrshėndetur, Xhaviti po ma ofron numrin e telefonit. "Nėse ke nevojė, thirrėm", mė tha ai. Nejse, e mora numrin, edhe pse e dija se s'kisha arsye t'i telefonoja. Atij i ka interesuar tė dinte lidhjen e organizimin e vitit 1991. I ka interesuar qė tė thirrej vetė nė emėr tė atij grupi dhe tė atyre aksioneve. Mashtrohet shumė Xhavit Haliti, kur thirret nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe tė familjes Jasharaj, sepse jo vetėm unė, por ka edhe mijėra tė tjerė, qė e dinė tė vėrtetėn e tij, dhe tė vėrtetėn e trimave tė vitit 1991. Pėr faksat qė i dėrgonin kėta nga Aeroporti i Cyrihit e nga vendet e tjera, e dinė ata qė vetė i bėnin kėto gjėra. E kam njė rast konkret. Mbasi ndodhi masakra nė familjen Jasharaj, erdhi tek unė nė Vintentur, te Sadik Berisha, Isa Krreku nga Juniku, i shpėrngulur shumė herėt nė Firajė. Sot jeton nė Shqipėri, si i ikur mė 1968. Unė Sadikun e kam kushėri, sepse i kemi baballarėt bijė tė axhės. Mė thirri Sadiku nė telefon, e mė pyeti nėse doja ta vizitoja Isėn se kishte ardhur te ai. Iu pėrgjigja pozitivisht. Hypa nė tren dhe shkova te ai. Kemi ndejur deri nė mbrėmje, dhe kemi shkuar te Riza Berisha. Edhe atė e kemi kushėri. Kemi fjetur aty tė gjithė. Isa mė tha se do tė shkonte nė punė nė Mediamarket nė Dierikom. Me ēka do shkosh?- e pyeta. Tha se me veturė me djalin e Rizasė, Bujarin. "Do vish edhe tek unė?". "Patjetėr", tha ai. Erdhėm nė banesėn time me Isėn e Bujarin, dhe filluam tė diskutojmė pėr Jasharajt, si dhe pėr atė se kush po i dėrgonte faksat etj. Dajės i thashė se unė i tregoj se kush po i dėrgon faksat. "Jasharajt u vranė. Atėherė as LPK-ja, as Xhavit Haliti nuk thoshin se u vra komandanti a prijėsi ynė, por vetėm Adem Jashari", nisa t'ia shpjegoj kėtė ēėshtje. Ia tregova edhe rastin e hyrjes sė Adem Jasharit me Sali Ēekajn e 33 tė tjerėt nė Kosovė. " Ai-vazhdova- s'ka qenė kurrė anėtar i LPK-sė.

    KUSH E KA NJOHUR SALI ĒEKAJN, E KA NJOHUR RRUGĖN E URTISĖ (9)

    Madje, e di njė rast me Ademin dhe njė djalė nga Deēani, kur i tha Ademi atij: "Ti je shumė djalė i mirė, po tė mos ishe aty ku je, nė LPK". Isa, pasi mė dėgjoi, mė pyeti se kush i dėrgon faksat. Shkurt i rashė se po i dėrgojnė kėta tė LPK-sė. Xhavit Haliti, Bardhyl Mahmuti, Adem Grabovci etj., etj. "Pse? - tha Isa, - mos ata po i dėrgojnė faksat, dhe njė ditė tė dalin se ata janė Shtabi i Pėrgjithshėm?". Ja kapi Isės menjėhėrė. Pra, daja ia qėlloi. Kam filluar t'i tregoj Isės rastin kur kemi shkuar ta shohim Rifat Jasharin unė, Saim Tahiraj, Ekrem Sheholli, Bajram Tolaj, Osman Ferizi. Kur kemi mbėrritur te dera, kanė qenė grumbull kėta tė LPK-sė, por kanė ikur menjėherė, si ta kishin parė gjeraqinėn. Ka mbetur i vetmi Jashar Salihu, duke u pėrshėndetur me Rifat Jasharin. Mė ka pėrshėndetur edhe mua, pasi qė isha veē tre hapa larg tij. Atėherė kanė filluar hilet. Kjo ka qenė nė fillim tė 1998-s, pas masakrave tė Prekazit, Likoshanit e Qirezit. E tek mė vonė kanė dalė se janė kėta njerėz me emra e mbiemra. Disa njerėz i kanė kthyer prej vetes me tė holla, disa pėr shkak tė sė kaluarės sė tyre tė ndytė pėr kombin shqiptar, e disa qė s'kanė pranuar tė jenė anėtarė tė tyre i kanė shpallur tradhtarė para luftės. E llogarite ti, kur tradhtari tė shpallė tradhtar! Spiuni, thotė, e vramė, spiunin, ndėrsa nė fakt spinunin e ka brenda nė parti. Jo njė spiun, por shumė sish, pėr fat tė keq tė njerėzve qė jau dhanė atyre votėn. Ata s'kanė faj, se njė ditė do ta shohin tė vėrtetėn vetė. Do tė shohin se ēfarė punėrash tė kėqija kombėtare kanė kryer ata. Vraje shqiptarin para lufte, gjatė luftės dhe pas saj ! Pėr ēfarė arsye? Thuase nuk kishim serbė, thuase kemi qenė tė okupuar prej shqiptarėve e jo nga shkau i zi !

    Xhavit haliti bėn demagogji

    Xhemajl Berisha i kthehet edhe njė herė shkėputet nga tema, duke iu kthyer sėrish asaj pėr Xhavit Halitin. Xhavit Haliti flet me foret e tij pėr Alkaiden e Binlladenin, vetėm e vetėm t'i ikė tė sė vėrtetės. Si po i armatoska Xhavit Haliti Alkaiden e Binladenin, kur, nė fakt, ai ishte njeriu qė e ka penguar tė armatosen tė gjithė ata njerėz qė nuk ishin nė krahun e tij a nė partinė e tij. E sot e hap gojėn se ata kanė luftuar, se tjetėr ushtar s'ka pasur. Por, ai e mashtron vetveten me ato pėrralla. Ai as krahun e vet nuk e ka armatosur. Pse e them kėtė? Sepse fort mirė e di si ka shkuar armatimi nė atė kohė. Nė 42 fshatrat e komunės sė Deēanit, 99% e popullsisė kanė qenė tė armatosur nga fondi i bashkatdhetarėve, pra me paratė e bashkėvendasve tė vet, qė jetojnė e punojnė nė Zvicėr. Ju jeni si kulēedrat, sepse ajo sė pari i ha kėlyshėt e vet, e mėpastaj tė tjerėt. Edhe juve, si tė tillė, ua zinin rrugėn shqiptarėt, e mė pastaj makineria serbe. Ju jeni fshehur si pleshtat nėpėr parti tė tjera. Kjo s'ju pengon juve, se jeni mėsuar me kėtė stil. Por, do tė vijė fundi e do tė dalė nė shesh kush ēka ka bėrė. Unė jam i gatshėm nė ēdo kohė e kudo qoftė, edhe nė parlament ta them kėtė ēka thashė. Qė ta kuptojė populli dhe parlamenti se ēfarė njerėzish ka nė parlament. Me vetėm njė qėllim: qė ta dijnė tė gjithė se kush ishte Sali Ēekaj, kush ishin luftėtarėt e vėrtetė tė lirisė. Sepse e di se mundohen t'ia humbin emrin kėtij trimi, qė e dha jetėn, duke luftuar ballė pėr ballė me bishat serbe. Salihu ishte ai qė kufirin shqiptaro-shqiptar e theu qysh nė vitin 1991 pėr herė tė parė, sė bashku me legjendėn e Kosovės -Adem Jasharin, dhe me trimat e tjerė tė grupit tė tij prej 33 anėtarėve. Ai e theu kufirin mė 1991, dhe e mbrojti mė 1992, 93 e deri mė 1999 nuk e la tė mbyllej, kur edhe u vra bashkė me Agim Ramadanin e dėshmorėt e tjerė. Kufi pėr tė, dhe tė gjithė tė tjerėt qė luftuan me tė prej vitit 1991, nuk kishte, pėrkundėr faktit se kishte njerėz nė Shqipėri dhe Kosovė qė ky realitet nuk u pėqente, e kam fjalėn pėr Nanoistėt nė Shqipėrisė dhe kėlyshėt e tij nė Kosovė.

    PYETJE: Cila ėshtė figura e Salih Ēekajt sipas teje z. Xhemajl ?

    Xhemail Berisha: Kush e ka njohur Sali Ēekajn, e ka njohur rrugėn e urtisė, ndershmėrisė, sinqeritetit, dashurisė pėr atdheun, patriotizmin e trimėrinė. Kush e ka njohur Salihun, ka mėsuar se si veprohet e punohet pėr ēėshtjen kombėtare. Kėtė e dėshmoi me laps e pushkė gjatė gjithė jetės sė tij. Ka qenė njeri qė ka ditur ēka flet. I matur e i urtė, por ka ditur qė edhe fjalėn e tė tjerėve ta dėgjojė, bile ajo qė ėshtė e vlefshme ka ditur edhe ta marrė. Ai, andaj, ka qenė edhe i suksesshėm. Dhe do tė mbetet nė histori gjithmonė. Edhe pse e dimė se lėpėkėistat kanė dėshirė ta humbin kėtė realitet, ashtu siē deshi ta humbte Rrustem Berisha, duke i shkrirė dy brigada nė njė tė vetme, vetėm e vetėm qė t'i humbte emri Sali Ēekajt, qė ishte gabim fatal pėr Rrustemin. Ky, nėse nuk ėshtė penduar deri tash, do tė pendohet patjetėr, sepse tek e fundit, nuk ėshtė vetėm Rrustemi qė e ka bėrė kėtė punė tė pandershme. Tė vėrtetėn e dinė me qindra mijėra njerėz, prandaj kot mundohen lėpėkėisitat ta shtrembėrojnė historinė. Sa mė parė qė ta pranojnė tė vėrtetėn, aq mė mirė ėshtė pėr ta. Nėse s'e bėjnė kėtė, do tė pėrfundojnė nė faqe tė pista tė historisė

    Takimi i fundit me Xhavit Halitin nė Tiranė

    PYETJE: z. Xhemail ke folur shumė dhe me pezėm pėr Xhavit Halitin, a tė kujtohet takimi i fundit me tė?

    Xhemail Berisha: Po. Isha duke pirė kafe nė lokalin "Evropa". Me mua, ishte edhe Ismet Ēeku dhe djali im atėherė 6 vjeēar, Flamuri. Pas njė kohėsh, Ismeti shkoi, sepse kishte pak punė. Unė vazhdova ndejėn me Flamurin. Dhe, nuk vonoi shumė, u dėgjua njė zė afėr meje. "Ju bėftė mirė ! ". E ngrita kokėn. Para meje ishte Xhavit Haliti. " Falėmnderit, urdhero e ulu " - i thashė. U ul. E porositi kafen. Filluam tė flasim, po thuajse aty ku e kishim lėnė para disa ditėsh, nė restorantin afėr Lumit Lana. Fillimisht, m'i pėrkujtoi disa fjalė qė ia kisha thėnė, por pėr dallim nga atėherė Xhaviti nė bisedė ishte mė i hapur. Gjatė bisedės mė kujtohet kur nė njė moment mė tha: " Kishte qenė mirė qė tė gjitha grupet e organizuara tė shkriheshin nė njė tė vetmin grup, dhe tė fillonte njė organizim tė ri. Unė i thashė: "Xhavit, dėgjo mirė. Unė nuk e di sa je i njoftuar t'i me organizimin tonė, por atė qė do ta them tash, mbaje nė mend ti edhe shokėt e tu, tė cilėt mbajnė tubime nėpėr shtetet perėndimore, e nėpėr ato tubime tė bashkatdhetarėve e shesin njė " koca-kola" pėr 6 sfr. E ēka ėshtė mė e keqja, kėtė e bėjnė nė emėr tė patriotizmit, qė ju e keni pėr Kosovėn. Organizimin tonė as ti, as askush nuk mund ta quaj grup, sepse, nė gjeneratėn e parė, kane ushtruar 80 djem, e nė tė dytėn pak mė pak se aq, e mos tė pyesim pėr tė tjerėt, qė janė tė gatshėm ta bėjnė kėtė punė". Sa i pėrket shkrirjes, i thashė: " Neve mund tė na bashkohet ēdo shqiptar qė i rrah zemra shqip, dhe qė shkrihet pėr Kosovėn. Ky organizim e ka udhėheqėsin e vet, dhe nuk vjen nė shprehje asnjė lloj shkrirjeje a ngrirje. Nėse jeni tė gatshėm pėr tė dhėnė kontributin tuaj, atėherė urdhėroni e rreshtohuni aty ky janė shumica e popullit. Jemi dėshmitarė se mbi 90% e popullit shqiptar tė Kosovės, jane pro organeve tė zgjedhura me votėn e tyre tė lirė. Andaj, ne i treguam botės edhe Serbisė se ne jemi tė gatshėm me ēdo mjet ta mbrojmė Kosovėn, dhe dimė tė mbajmė shtet. Prandaj, populli doli nė zgjedhje, i zgjodhi njerėzit qė do ta udhėheqin deri nė pavarėsi, qoftė me paqe, qoftė me luftė. Sa i pėrket organizimit, plotėsisht tė ri, sipas teje, kjo bjen nė fund tė pusit, sepse ti e kėrkon qė ēdo gjė qė ėshtė bėrė deri mė tani, tė harrohet. Tjetėr. Si mendon ti se kush duhet ta bėjė kėtė organizim. Unė e ti? Jo, ore, se njė gjė tė tillė nuk guxon ta bėjė as presidenti, qeveria a parlamenti, sepse askush s' ka legjiminitet pėr njė gjė tė tillė. Kjo ēka po kėrkon ti, ėshtė grabitje e djersės sė tė tjerėve, ėshtė njė absurd. Deri sa ti e ke njė person me njė pushkė, ne kemi 99% tė masės tė armatosur, 99% tė pėrgatitur politikisht, ndėrsa ti po kėrkon qė ky 99 pėrqindėsh, tė vijė pas 1 pėrqindėshit tėnd. Kjo, sipas meje, ėshtė mė e rėndė se sa tradhtia ". Xhaviti vetėm mė dėgjonte nė heshtje. Pas pak, u ngrit dhe shkoi. Ia la nė tavolinė djalit tim Flamurit 10 sfr, tė cilat ende i kam tė shėnuara nė fletoren time, ku i mbaj shėnimet.

    TAKIMI I FUNDIT NĖ TIRANĖ ME ADEM JASHARIN (10)

    PYETJE : Po me legjendėn e luftės ēlirimtare tė Kosovės Adem Jasharin, kur jeni takuar pėr herė tė fundit?

    Xhemail Berisha: Nga tė gjithė shokėt qė nė atė kohė u larguam nga Kosova nė Shqipėri, mbetėm vetėm unė, Vehbi Gubetini dhe Mustafė Haliti nga Hereēi. Nuk shkoi gjatė, dhe erdhi edhe Enver Selimaj nga Skivjani. Qė tė dy kėta ishin nė grupin e Mentor Kaēit. Nė afėrsi me ne, banonte edhe vėllai i Mentorit, Jetoni. Pas disa muajsh, Vehbiu shkoi nė Perėndim. Dhe, diku kah teori i vitit 1992, shkuan edhe Mustafa dhe Enveri. Pa u mbushur ende njė javė, e takova Elez Gecin nga Lluka e Ultė, me tė cilin banova rreth tre muaj, por edhe ai shkoi nė Tropojė, sepse atje i kishte dajat. Unė mbeta vetėm, i rrethuar nga tė gjitha anėt prej lėpėkėicave.

    Bashk me Adem Jasahrin shkuam te Zymer Berisha nė pėrfaqėsinė e Kosovės nė Tiranė

    Njė ditė dola tė shėtisja nėpėr Tiranė. Pasi u lodha mirė duke shėtitur rrugėve tė Tiranės, u ula te shkallėt e Muzeut Kombėtar. Pas pak, e vėrejta njė njeri qė afrohej drejt meje. Nuk e njoha nga larg. " A po mė njeh ti mua ? "- mė pyeti. Nuk priti t'i pėrgjigjem. " Kam qenė me Xhafer Zenajn, mė tha, nė Beleg te Saimi me i marrė armėt, e ti ke qenė aty. U ngita nė kėmbe dhe e pėrshėndeta: " Tungjatjeta, Adem Jashari! ". " Tungjatjeta, e me tė mira Berishė"- ma ktheu. "Emrin, a ma ke harruar a?"- e pyeta. "Jo nuk ta kam harruar, Xhemajl Berisha". Pas njė bisede tė shkurtėr i propozova tė shkonim diku tė pimė nga njė kafe. "Kafe do pijmė", me tha. " Po sė pari po shkojmė te Zymer Berisha nė pėfaqėsinė e Kosoves. Kam pėr ta pyetur diēka- tha. Shkuam nė pėrfaqėsi. Pasi mbaroi punė, shpejt dolėm, dhe shkuam te hotel "Arbėria". I porositėm kafet, dhe filluam tė bisedojmė. Interesohej sesi e kam kaluar kohėn e lirė, qė kur kam ardhur nga Kosova. Dhe se a ishte dikush nga shokėt tonė, a kam farė shoqėrie me gjeneratat e tjera, e kėshtu me radhė. I thashė Ademit se nė fillim ka qenė mė vėshtirė pėr organizim, e tash ėshtė mė lehtė diēka. "Nga shokėt e grupit, pėrpos meje, tė gjithė kanė dalė nė perėndim. E sa pėr shoqėri,i kam ata tė LPK-sė, me tė cilėt po e humbi kohėn kot, sepse shoqėri tė mirėfilltė me ta nuk ka. Dhe nuk mund tė kem kurrė, sepse ata kanė dėshirė vetėm tė komandojnė, dhe atė nga shtetet e jashtme. Nuk e kanė nga frika, por e kanė sėmundje komandimin. Thėnė shkurt, e kanė nė shpirt ta pėrvetėsojnė punėn e tė tjerėve", e njoftova. "A po do tė tė them trup, se e kanė marak luftėn me pushkė tė Bali i Agės", - mė tha Ademi. Ndejtėm e biseduam edhe pak, dhe u nisėm pėr nė banesat tona. "Ku banon ", e pyeta. " Banoj afėr ATSH-sė ". Ecėm nė atė drejtim, sepse edhe unė banoja pėrballė ATSH-sė, Rruga " Ali Demi ", pėrafėrsisht nja 500m mes njeri-tjetrit. Na nadante vetėm lumi Lana. Ademi ka qenė sė bashku me Jakup Nurėn disa herė te unė. (Jakupi tashti kam dėgjuar se ėshtė pjesėtar i TMK-sė me punė nė Mitrovicė). Gjatė asaj kohe, sa ishte Ademi me Jakupin nė Tiranė, s'ka shkuar ditė pa u takuar dhe ndejur sė bashku. Hėrė me tė dytė e hėrė vetėm me Ademin. Bisedonim gjerė e gjatė pėr organizimin, pėr atė se kush na tradhtoi, kush na dekonspiroi etj. Ademi shpesh thoshte se mos na tradhtuan kėta tė Shqipėrisė, " se ishin zoti boft rahmet ". Unė i thosha se edhe ky verzioni i tij ėshtė i mundur.
    Mirėpo, Ademit ia pėrkujtova edhe disa fjalė tė poetit Agim Gjakova, tė cilin shpesh e kemi takuar si nė Pėrfaqėsinė e Kosovės, nė Lidhjen e Shkrimtarėve apo edhe nė rrugė, e qė na thoshte: "Djema dijeni qė kėtu nė Shqipėri edhe prapanicėn e keni tė zbuluar". Kjo u vėrtetua plotėsisht. Ademi mė tha: " Ne vetėm po bisedojmė, sepse, nė fakt, m'u marrė me kėtė, nuk ja vlen, por me ta them tė drejtėn, unė nė kėta socialistėt pikė bese nuk kam, sepse janė nė gjendje tė tė vrasin pėr lekė, me tė cilėt nuk mund ta blesh as njė pako cigare. Fatkeqėsisht, edhe kėta tė LPK-sė hiq mė tė mirė nuk janė, sepse janė nė gjendje gjithēka tė bėjnė pėr PSSH-nė dhe Fatosin e Nonės ",- mė tha Ademi, dhe vazhdoi :

    Ademi mė porositi qė tė kėrkoj nga Sali Ēekaj
    7 kallashė pėr 7 bashkėluftėtarėt e tij

    " Mirėpo, edhe pse ne jemi zbuluar, nuk guxojmė tė ndihemi tė zhgėnjyer. Pėrkundrazi, duhet tė punojmė edhe mė tepėr se deri mė tani ". " Po - i thashė- sa ta kemi nėnėn Shqipėri, ne nuk na han maca psheshin". "Besa - tha Ademi- kėtė e kishim pas mė tė zezė se njerkėn, se nanė hiq se hiq. Krahas kėsaj qė ndodhi, unė s'jam i zhgėnjyer aq shumė, sa jam zhgėnjyer nė dy njerėz-nė Bujar Bukoshin dhe Hafiz Gagicėn, tė cilėt mė patėn premtuar se, nėse dalim deri nė Shqipėri, do tė na ndihmojnė pėr tė shkuar nė Gjermani. Por, deri mė sot, nuk ka asgjė pozitive nga ata nė kėtė aspekt, as nė telefon nuk paraqitėn, sė paku, tė thonė se nuk kanė mundėsi qė tė bėjnė diēka. Unė s'munde t'i pres deri nė pafundėsi "- thoshte Ademi. E dėgjoja me vėmendje. Ēka t'i thosha? Qė tė mos i thosha se po rrejnė, e zbuta fjalorin: "Ishalla nuk tė dalin shterp ato premtime tė tyre". Erdhi pranvera e vitit 1993. Nėse nuk gaboj, ishte fundi i muajit maj. Adem Jashari dhe Jakup Nura kishin vendosur qė tė ktheheshin prapė nė Kosovė. Me t'u takuar me ta, menjėherė Ademi mė tha: "A mund tė bisedosh me Salihun a Saimin, qė tė na i japin 7 kallashnikovė, sepse i kam 7 shokė pa asnjė armė, qoftė edhe thikė". "Kėtė punė e rregullojmė. Nesėr a pasnesėr ta japim pėrgjigjen". Fola me Saimin nė telefon, i tregova pėr kėrkesėn e Ademit. Pėrgjigja e Saimit ishte kjo: "Xhemajl, nuk e kthejmė duar thatė Ademin, por fol edhe me Salihun". E thirra edhe Salihun dhe i tregova njėjtė pėr kėrkesėn e Ademit. Edhe ai m'u pėrgjigj pozitivisht. Tha: " Mund t'ia japėsh, por ti duhet vetė tė shkosh te personi qė i ka armėt, sepse kėta nuk njihen mes vete, ose le tė presin deri nė fund tė korrikut a nė fillim tė gushtit. Nė kėtė kohė, Sali Ēekaj kishte qenė vetė duke u pėrgaditur qė me shokė tė futeshin nė Kosovė. Nė fakt, edhe hyri atė kohė me shokė dhe plot armatim deri nė dhėmbė. Tė nesėrmen pas kėtyre bisedave, u takova me Ademin, dhe ia tregova tė dyja mundėsitė. Ai u pėrcaktua pėr variantin e dytė. Pasi qė e kryem kėtė, Ademi filloi tė mė tregonte se si Fehmi Agani i kishte sygjeruar se, po doli Ademi nė Gjermani, policia serbe do ta kuptojė se ai e ka lėshuar Kosovėn, dhe pastaj do ta takojė Sali Ēekajn, e bashkė me shokėt e tjerė, kohė pas kohe, tė futeshin nė Kosovė, tė kryenin aksione nėpėr stacionet policore dhe prapė tė largohen nga Kosova. Meqenėse Bujari dhe Hafizi nuk e mbajtėn premtimin, qė ma kishin dhėnė, ne po kthehemi", mė tha Ademi. Unė nuk dija se nė ēka i kishin premtuar kėta tė dytė, por e di se pas njė kohe e kam kuptuar se Ademi ishte takuar me Buajarin nė Tiranė. Mbase nė kėtė takim, iu ka dhėnė premtimin qė kurrė nuk u realizua? Nuk shkoi gjatė, dhe erdhi dita qė Ademi dhe Jakupi kishin vendosur tė niseshin nė Kosovė. Njė ditė para nisjes, unė me djalin tim Flamurin u takova me Ademin para selisė sė PDSH-sė. Ndejtėm bukur gjatė duke biseduar. "Berishė,-mė tha Ademi- unė nesėr do tė udhėtoj pėr Bajram Curr me tragetin e parė, dhe nė qoftė kysmet, nesėr natėn e bėj nė Kėrrnaja". Jemi pėrshėndetur dhe u ndamė. Mė nuk e pashė.



    KUSH JNĖ ATA QĖ RRAHIN GJOKS
    SE JANĖ PARTI " TĖ DALA NGA LUFTA "? (11)

    Ata qė jepnin urdhra nga hotel " Rogneri-i " nė Tiranė me njė legen mish tė pjekur, birra dhe raki pėrpara vetes, tė blera me paratė e mbledhura nga bashkatdhetarėt shkojnė aq larg, sa mudndohen ta anatemojnė kolosin e kombit Salih Ēekajn, thirren nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe thonė se anėtar dhe ushtar i tyre ka qenė Adem Jasahri !

    PYETJE : Pas pėrshkrimit qė i bėtė takimit tė fundit me legjendėn e luftės ēlirimatre tė Kosovės, Adem Jasharin nė Tiranė, normalisht kėtu do ta pėrfundonim kėtė intervistė. Por, ėshtė bėrė zakon qė bshkėbiseduesi tė pyetet se a ka ende diēka qė do tė deshironte tė shtojė pėr fund. Pastaj, pse Xhemajl Berisha nuk ka folur mė herėt?

    Xhemajl Berisha: Tė flas kam ende edhe mė shumė. Por, po kufizohem me disa rreshta se e ēuam gjatė. Nuk i kam pasur mė shumė se 10 vjet, por bisedatė qė i kam dėgjuar nėpėr oda tė burrave edhe sot i kam tė freskėta. Nė bisedatė e tyrė tema kryesore ka qenė barbaria qė gjatė viteve tė parėt tonė i kishin pėrjetuar nga serbėt. Kjo bisedė ka dominuar me vite nė tė gjitha odatė e burrave tė Kosovės. Prej asaj kohe e kam fituar bindjen se me shkije herdokurdo do t'i kemi punėt shumė vėshtirė. Por qė do tė ketė shqiptarė shumė mė tė zi e tė poshtėr sesa shkijet, kėtė nuk e kisha besuar kurrė! E dija edhe ate se, po nuk u bashkuam si njė trup i vetem, dhe nėnė njė komand, do ta pėsojmė keq. Kjo gjė edhe na ndodhi, madje u vėrtetua ketėrcipshi. Pati rrahje, totura, dhunime, vrasje masive, prerje kokash, nxerrje sysh, djegje kufomash varrosje masive, nxerrje nga varrezat nga ana e serbėve. Por, qė do t'i mbushnin automjetet e tipit frigorifer me kufoma tė mė dashurėve tonė pėr t'i dėrguar nė Serbi, kėtė s'e ka besuar askush. Pastaj, hudhja e kufamave tė shqiptarėve tė pafajshėm nė lumin Danub, varrosja e tyre nėnė autostradė etj.
    Nė kėtė tragjedi komėtare kėta sitipat e xhavitit, tė "partive tė dalura nga lufta", tė qaraveshin gojėn, e tė shkyejn gėrmazin pėr ta gėnyer ende popullin, kjo ėshtė mė shumė se skandaloze. Kėta qė iu kanė gėzuar ēdo vrasjeje tė shqiptarėve, kundėrshtarėve tė tyre politik, qė kanė ndodhur pas luftės, nuk durohen mė. Prandaj, ajo qė duhet bėrė duhet t'i denoncojmė para popullit.
    Kėta e mashtrojnė edhe vehten, gjoja se janė ata tė cilėt e kanė formuar UĒK-nė. Fryhen sikur gjelat nė grumull tė plehit dhe e rrahin xhoks se janė parti " tė dalura nga lufta ".
    Mė pyetėt pse fola vetėm tash. Fola, sepse nuk shkon mė, nuk munda tė heshtė mė kur po shoh se kush luajti e po luan me vlerat e luftės dhe kush u promovua dhe po vetpromovohet si themelues i UĒK-sė, pastaj si anėtar i Shtabit tė Pėrgjithshėm tė saj. Ata qė jepnin urdhrėra nga hotel " Rogner-i " nė Tiranė me nga njė legen mish tė pjekur, birra e raki para vehtes tė blera me paratė e mbledhura nga bashkatėdhetarėt, tė cilėt i jepnin pėr ta ndihmuar luftėn. Kėta guxojnė tė shkojnė edhe mė larg, sa mundohen ta anatemojnė kolosin e kombit Salih Ēekajn, thirrėn nė emėr tė Zahir Pajazitit dhe thonė se anėtar dhe ushtar i tyre ka qenė Adem Jashari ! Sa herė kam thėnė vetmeveti: "Ēou Adem se kėto s'iu falen, ēou bre se i kanė lėnė mendėt" !.

    FUND





    Marre nga trepca.net

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Intervistė eksluzive e Fadil Tolajt

    Trepca.net
    ------------------------

    Intervistė eksluzive e Fadil Tolajt me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė kolonel Tahir Zemės, birit tė tij Enisit dhe kushėririt tė tyre Hasanit

    HERONJTĖ SALIH ĒEKAJ DHE TAHIR ZEMAJ USHTRINĖ E ORGANIZUAN PROFESIONALISHT
    --------------------------------------------------------------------------------

    Thotė Fadil Tolaj, nė intervistėn e tij eksluzive, me rastin e njėvjetorit tė vrasjes sė kolonel Tahir Zemės, bashkė me tė birin e tij Enisin dhe kushėririn Hasanin. Nė kėtė intervistė, ka folur edhe pėr figurėn e heroit Salih Ēekaj,bashkėluftėtar i tė cilit ka qenė, dhe pėr lidhjet e tij dhe tė kolonel Zemajt me tė. Detajisht ka folur edhe pėr organizimet e para ushtarake qė janė bėrė nė Rrafshin e Dukagjinit, dhe mė gjerė. Fadil Tolaj flet edhe pėr peripecitė qė ka pasur familja e tij, kur ky ndiqej nga policia serbe, pėr shkak se ishte inkuadruar nė grupin e komandant Salih Ēekajt. Ndėr tė tjera, ka shfaqur edhe opinionin e tij pėr atė organizim ushtarak, pėr pėrplasjet mes grupit tė Salih Ēekut dhe tė Xhavit Halitit me shokė, pėr shkaqet e krimit pas pėrfundimit tė luftės etj…


    3 janar 2004 / TN

    Biseduan : Sefedin KRASNIQI dhe Nazmi LUKAJ

    PYETJE : Zotėr Fadil, si bashkėveprimtar i Salih Ēekajt, pastaj dhėndėrr i kolonel Tahir Zemajt, duke qenė afėr tyre, sigurisht keni shumė gjėra pėr tė thėnė qė lexuesit ėshtė me interes t’i dinė. Do tė fillonim sė pari me kontaktet qė ke pasur me Salih Ēekajn. Pta qė nga fillimi kur u njoftuat me tė?

    Fadil Tolaj: Salih Ēekajn e kam njohur qysh nė moshėn e re. Ka qenė tezak i kushėrinjve tė mi. Meqenėse, Salihu ka qenė disa gjenerata mė i vjetėr se unė, nė rininė e hershme nuk kemi pasur ndonjė raport a bashkėpunim tė veēantė. Kontaktet tona kanė qenė sponante, dhe kanė filluar tė shpeshtohen, pasi Salihu e kreu Fakultetin Juridik dhe filloi tė punojė gjkatės nė Gjykatėn Komunale tė Deēanit.

    Pėr punėn e tij korrekte, tė ndershme dhe profesionale ai u avansua nė instancat mė tė larta nė komunėn e Deēanit. Pėrkundėr pozitės hierakikte qė kishte nė komunė, ai nuk pranonte qė pas orarit tė punės tė shetitej me veturėn zyrtare pėr t’u bėrė argat i fshehtė i dreqit. Ka pasur raste qė ty-tre herė nė muaj ishte mysafir nė Pobergjė te tezakėt e vet, e kėta i kisha kushėrinj. Nė tė shumtėn e herave kam qenė edhe unė i pranishėm nė ndeja dhe biseda tė ndryshme. Pėr tė folur pėr jetėn, e sidomos pėr veprimtarinė e pasur kombėtare tė Salih Ēekut, nuk ėshtė fare lehtė. Jam krenar dhe i lumtur qė kam pasur rastin ta njoh.

    Nė biseda ka qenė modest, por me vizione tė qarta dhe intelektual qė i duhej kombit tė robėruar. Salihu, me njė fjalė, ka qenė figurė komplekse dhe komplete, sepse ka qenė intelektual i mirėfilltė, ka qenė trim dhe atdhetar i devotshėm. Mu pėr kėtė, e them me pėrgjegjėsi, se na takon tė flasim pėr veprėn e tij jo vetėm neve si bashkėkombės, bashkveprimtarė dhe bashkėluftėtarė, por e kanė obligim moral dhe kombėtar edhe institucionet mė tė larta tė Kosovės. Nė veēanti, pėr hir tė sė vėrtetės dhe titullit qė mbajnė, duhet tė flasin historianėt, kur t’i shkruajnė faqet e reja tė historisė sė re tė Kosovės.

    Salih Ēekaj, me meritė, domosdoshmėrisht duhet tė jetė kyē dhe nė ballin e rreshtit tė gjatė tė tė gjithė atyre qė me vite punuan dhe vepruan pėr ēlirimin e Kosovės. Sot, shumė nga ky rresht i gjatė nuk janė mė nė mesin tonė. Ata u flijuan nė fushėn e nderit pėr lirinė e Kosovės. Salih Ēekaj, edhe nė rreshtin e dėshmorėve, ėshtė nė mesin e tė parėve. Gjeneratat e reja, nė Historinė e Re tė Kosovės, duhet tė mėsojnė pėr veprimtarinė kombėtare njėzetvjeēare tė Salih Ēekajt, i cili punoi me aq pėrkushtim pėr ēlirimin e saj, derisa ra heroikisht nė « Betejen e famshme tė Koshares ».

    PYETJE : Odat e Kosovės kanė qenė njėlloj institucioni, ku ėshtė folur pėr gjėra qė ishin tė ndaluara nė sistemin shkollor. Ato kanė shėrbyer edhe si vende pėr fjalime gjysmė publike, sidomos nė Dukagjin. A ke pasur rastin ta dėgjosh Salihun nė bidesa tė kėtilla ?

    Fadil Tolaj: Nė ndeja a takime tė rastit nė oda tė burrave, nga Salihu gjithnjė kam dėgjuar dhe kam mėsuar gjėra tė menēura. Pėrmbajtja e tyre ka qenė e njėjtė sikur nė organizime tė ndryshme nė vende publike. Ai ka shprehur gjithkund brengėn pėr fatin e Kosovės, pėr vuajtjet e popullit shqiptar etj. Fliste me pietet pėr tė gjithė veprimtarėt, patriotėt dhe luftėtarėt e kombit qė ishin flijuar pėr ēėshtjen kombėtare. Gjithnjė fliste qė edhe gjenerata jonė e ka pėr detyrė tė paguajė ēfarėdo ēmimi tė lartė, pėr tė vazhduar rrugėn e atyre qė kishin lagur tokėn me gjak pėr ēlirim nga thundra serbe.

    Jo rastėsisht e thashė mė herėt se Salihu ishte vizionar, sepse shumė heret pati filluar ta pėrgatisė terrenin, duke kėrkuar njerėzit qė nė momentin e caktuar do t’i gjindeshin afėr pėr detyra kombėtare. Ajo qė duhet vlerėsuar shumė te Salihu, ėshtė fakti qė ai nė kėrkimin e kėtyre njerėzve, nuk bazohej vetėm nė lidhjet familjare. Mė sė shumti e ēmonte trimėrinė e njerėzve dhe vendosmėrinė e tyre pėr sakrificė.

    Nė kėtė vazhdė, e di qė ka pasur edhe te unė besim tė madh. Sigurisht pėrcaktuese ka qenė edhe e kaluara e pastėr e familjes sime; si nga ana e babės dhe nga ana e nėnės. Ky besim mund tė them se ishte reciprok. I kam besuar dhe kam pasur respekt aq tė madh pėr tė, qė edhe sot e ruaj me fanatizėm. Serioziteti, puna e palodhshme profesionale dhe e ndershme e tij bėri qė Salihu gjatė viteve 1987, 1988, 89 dhe 1990 tė jetė njėri prej udhėhqėsve dhe funksionarėve mė me atutoritet nė komunėn e Deēanit, dhe mė lart. Nė kėtė kohė, siē dihet, nė Kosovė filloi tė zbatohet politika ēfarosėse kundėr shqiptarėve, politikė kjo e pėrpiluar mė herėt nga qeveritė e Serbiėsė sė garashaninėve e qubrilloviqėve.

    Pikėrisht nė vitin 1987, me ardhjen me dhunė tė Millosheviqit nė Kryesinė e Serbisė, kryekrimineli i Ballkanit filloi zbatimin e memorandumeve famėkėqija, tė pėrpiluara mė herėt, qė parashihnin zbrazjen e Kosovės nga substanca kombėtare shqiptare. Dihet se filloi me propagandėn antishqiptare, mė vonė me ndyshimet kushtetuese, ku u bė abrogimi i Autonomisė sė Kosovės. Pėrkundėr dhunės qė vazhdoi tė ushtrohet kundėr shqiptarėve, shpesh me intenzitet shumė tė shtuar, ne shqiptarėt e Kosovės ia arritėm tė qėndrojmė stoikisht nė mėnyra tė ndryshme, duke mos u gjunjėzuar.

    PYETJE : Ku gjendej Salih Ēekaj nė atė kohė, dhe ku ishte i rreshtuar?

    Fadil Tolaj: Ato vite, Salih Ēekaj e gjetėn nė njė vend tė lartė udhėheqės dhe me pėrgjegjėsi tė madhe nė komunėn e Deēanit. Ishte kryetar komiteti, dhe ky funksion duket tė ketė qenė sfida dhe sprova mė e madhe pėr tė. Pėrkundėr funksionit qė kishte, Salih Ēekaj ishte funksionari i parė nė Kosovė qė u rreshtua nė krahun e popullit dhe u solidarizua me kėrkesat e tij. Ai s’u mashtrua as nga karriera politike, si u mashtruan disa, as nuk i pati parasysh pasojat qė do t’i pėrjetonte mė vonė pėr kundėrvėniet qė ia bėri aparatit tė diktaturės serbo-komuniste tė asaj kohe. Nė nėntorin e viti 1988, kur minatorėt e Trepēės filluan marshimin e tyre drejt Prishtinės me kėrkesėn qė tė mos ndodhin ndryshimet kushtetuese, mė kujtohet qė si punėtor nė Fabrikėn e Mobilieve nė Deēan, u organizuam me shpejtėsi tė madhe dhe u nisėm kėmbė pėr Prishtinė. Donim t’iu bashkėngjiteshim minatorėve tė Trepēes.

    Nė dalje tė Deēanit, nė rrugėn kryesore, kishte dalė Salih Ēekaj. Nuk kishte dalė pėr tė na penguar, siē kishin bėrė tė tjerėt para tij, por pėr tė na inkurajuar tė shkonim sa mė shumė pėr Prishtinė. Gjithashtu, nėpėrmes punėtorėve qė ua kishte besėn mė shumė, na dėrgonte kėshilla pėr vigjilencė dhe kėrkonte qė situatėn ta mbanim nė dorė. Kishte mundėsi qė nė rreshtat tonė tė infiltroheshin pjestarė tė UDB-sė, pėr ta degjeneruar protestėn gjithėpopullore. Gjatė rrugės, na u bashkėngjit Peja, dhe mė se gjysma e Dukagjinit. Afėr Klinės, u takuam me drejtorin e Gjeravicės dhe tė Fabrikės sė Mobilieve, Shefqet Tolajn dhe Avni Hasajn, qė ktheheshin nga njė udhėtim zyrtar nga Sarajeva.


    Tė dytė patėn qėndrime tė njėjta pėr shkuarjen tonė nė Prishtinė, por edhe kėrkuan tė jemi tė kujdesshėm e tė kthehemi shėndosh e mirė nė shtėpitė tona. Na premtuan se askush nuk do tė kėrkonte tė ushtrohej ndonjė sanksion kundėr nesh. Shkuarja e gjysmės sė Kosovės nė Prishtinė, pėr t’iu bashkėngjitur minatorėve tė Trepēės, tronditi Serbinė. Ky ishte mesazh i qartė se shqiptarėt nuk do tė dorėzohen kurrė, dhe se nuk do tė pajtohen me fatkeqėsinė pėr tė jetuar nėn sundimin e Serbisė. Situata ēdo ditė keqėsohej nė Kosovė. Ndėrmarrjen tonė disa udhėheqės filluan ta akuzojnė pėr nxitje dhe shkuarje tė organizuar nė Prishtinė. Megjithatė, duke iu falėnderuar drejtorėve tonė: Avni Hasajt dhe Shefqet Tolajt, tė cilėt e kishin edhe pėrkrahjen e fortė tė Sali Ēekaj, askush nga ne punėtorėt nuk u pėrjashtua nga puna, as nuk mori ndonjė dėnim tjetėr.


    Salih Ēekaj ishte me ne. Ai i pėrkrahte kėkesat e popullit..


    PYETJE : Thuhet se kur minatorėt e Trepēės u futėn nė grevė urie nėpėr zgafella, Salih Ēekaj i ka pėrkrahur haptas, edhe pse ishte zyrtar i lartė nė komunėn e Deēanit. Di gjė tė thuash pėr kėtė?

    Fadil Tolaj: Gjatė atyre ditėve tė vėshtira, pėr Salih Ēekaj tė gjithė e dinė sa ka pasur qėndrimin konstruktiv dhe patrotik. Ky qėndrim ia rriti autoritetin, si te punėtorėt, ashtu edhe te mbarė popullata e komunės sė Dreēanit. Nė fund tė shkurtit tė vitit 1989, minatorėt e Trepēės u hedhėn nė grevė urie nė zgafellat e minierės, gjithnjė me kėkesa tashmė tė njohura pėr opinionin. Duke mos pasur mundėsi t’u bashkėngjiteshim, posa u informuam, ditėn e dytė tė grevės, u solidarizuam me ta.

    Me ne u solidarizuan punėtorėt e Gjeravicės, me pėrjashtim tė disa serbėve qė punonin nėpėr sektorė tė ndryshėm tė kėsaj ndėrmarrjeje. Kėrkesat tonė kanė qenė tė hapura dhe identike me ato tė minatorėve. Kėrkonim tė mos bėhen ndyshimet kushtetuese, ku humbej Autonomia e Kosovės. Kėrkonim edhe dorėheqjen e disa politikanėve shqiptarė, qė i pėrkrahnin kėto ndryshime. Salih Ēekaj ishte me ne. Ai i pėrkrahte kėkesat tona, kėrkesat e popullit.

    PYETJE : Ku e vėrenit qė ai ishte me ju, me popullin ?

    Fadil Tolaj: Ka qenė dita e dytė a e tretė e grevės, kur Salih Ēekaj erdhi me njė delegacion nga komuna e Deēanit. Kėtė delegacion e “shoqėronte” edhe njė anėtar i paftuar i Komitetit Qendror tė Jugosllavisė. Para tyre i shprehėm kėrkesat tona. Ishim vendosur nė restorantin e ndėrmarrjes. Nė mesin tonė, kishte njerėz tė grupmoshave tė ndryshme. Kishte tė moshuar, po kishte edhe tė rinj e tė reja. Kishte edhe nėna shtatzėna dhe tė tjera qė i kishin lėnė fėmijėt nė shtėpi. Dhe, kohė pas kohe, shkonin pėr t’i ushqyer.

    Ato posa mbaronin punėt e domosdoshme tė shtėpisė, ktheheshin prapė nė mesin tonė. Ardhjen e Salih Ēekut nė mesin tonė njerėzit e pritėn me gėzim. Asnjė moment nuk ka bėrė presion qė ta ndėrpresim grevėn. Edhe ardhja e Salih Kastratit nga Lėbusha na ka gėzuar atėherė, sepse ai gėzonte autoritet nė popullin e Deēanit. Nė kėtė grup, kishte edhe tė tjerė qė populli nuk donte t’ua shihte fytyrėn, pėr shkak tė lojalitetit tė tyre ndaj Serbisė. Ata sot, pėr ta larė atė gjynah, janė radhitur nė partitė qė po e konsiderojnė veten " parti tė dala nga lufta ".

    PYETJE : Ke mbajtur nė mend ēka ėshtė thėnė nė atė takim ?
    Fadil Tolaj: Nėse kam harruar ndonjė detaj, gjėrat kryesore i di. U zhvillua njė debat i gjerė dhe shumė i nxehtė. Nga punėtorėt, i pari e mori fjalėn Genc Tahirsylaj, pastaj Mehmet Osaj, Bajram Gjikokaj, Nurije Cacaj, Zymer Zymeraj e shumė tė tjerė. Situata u tensionua aq shumė, saqė disa herė gati ka dalė jashtė kontrollit. Ne ishim tė prerė dhe shumė kėmbėngulės nė qėndrimet dhe kėrkesat tona. Kėshtu ia bėmė me dije " mysafirit " tė paftuar nga Beogradi se populli shqiptar kurrė nuk do tė pajtohet me administrimin e Serbisė nė Kosovė. Nė kėtė ambient tė nxehtė, Salih Ēeku nė fillim vetėm e vėzhgonte situatėn. Nė fytyrėn e tij, vėrehej se ēdo diskutim joni e bėnte mė tė fortė.

    Nė njė moment, u ngrit nė kėmbė pėr ta marrė fjalėn. Pėr disa minuta rresht, nuk mundi t’ia nisė nga duartrokitjet tona. Kur u qetėsuam pak, pasi na pėrshėndeti, bėri njė shpjegim tė situatės politike nė vija tė pėrgjithme. Nė fund, u shpreh haptas para masės : " Unė nuk kam pėr tė thėnė as mė shumė e as mė pak se ju. Ju garantoj me ndėrgjegjen mė tė lartė, se unė, Salih Ēekaj, si bir i kėtij populli, pajtohem plotėsisht me kėrkesat tuaja, dhe ato i konsideroj si kėkesa personale. Ju betohem qė kėto kėrkesa do tė dėgjohen edhe mė lartė“. Diskutimi i tij ishte diskutim i pjekur, qė na mbushi me shpresė. E them me pėrgjegjėsi se Salih Ēekaj ishte politikani i parė i asaj kohe nė Kosovė qė guxoi t’i pranojė kėrkesat e popullit tė Kosovės, si kėrkesa tė veta. Ai kėtė e bėri haptas, dhe tha se do tė qėndrojė pas tyre, pa llogaritur pasojat.

    PYETJE : Si mbaroi ai takim, ajo vizitė me “mysafirin” e Beogradit?

    Fadil Tolaj: Gjatė diskutimeve, papritmas ėshtė futur nė sallė udhėheqėsi i sigurimit tė ndėrmarrjes sonė, z. Ali Ēekaj, i cili mė njė zė pak trishtues kėrkoi dhjetė djem tė fortė, pėr ta shuar zjarrin qė e kishte kapluar njė pjesė tė nxemjes dhe tė Sillosit. Tė entuziazmuar nga fjalimi dhe premtimi i Salih Ēekajt, duke vėnė jetėn nė rrezik, pa ndihmėn e zjarrfikėsve, ia arritėm ta shuajmė atė zjarr. Kėshtu, e shpėtuam fabrikėn pa u djegur . Nė kėtė punė, pėr shkak tė gazėrave tė liruara nga zjarri, disa veta u dėrguan pėr ndihmė mjekėsore nė ambulancėn e Deēanit.

    Nė mesin e tyre, kam qenė edhe unė. Dua tė shtoj edhe disa gjėra, sepse ne punėtorėt e Fabrikės sė Mobilieve gjatė atyre viteve (88, 89, 90) nė vazhdimėsi kemi qenė nė ballė tė protestave dhe tė demonstratave. Kjo bėri qė tė gėzonim njė respekt tė madh nga populli i komunės sė Deēanit. Kontributi ynė pėr ēėshtjen kombėtare ishte i madh, duke i ditur rrethanat politike tė atyre viteve. Gjatė kėtyre demonstratave, kemi pasur disa persona tė plagosur dhe disa tė arrestuar. Thjesht, kemi qenė halė nė sy pėr UDB-nė e Serbisė dhe tė punėtorėve tė saj, si tė Vukmir Mirqiqit dhe Qazim Majzrekajt me shokė.

    Ata na kanė pėcjellė nė ēdo hap. Nė kėto rethana, janė burgosur shumė persona. Mė kujtohet rasti sesi nė Carrabreg ėshtė nxjerrė nga vetura ime, i plagosur, Jashar Dobraj, tė cilin e dėnuan gjashtėdhjetė ditė burg. Nė kėtė rrėmujė pak nga fati, duke u paraqitur gjoja se isha mysafir i rastit, e mė shumė nga qėndrimi i Jasharit, kam shpėtuar edhe unė pa u burgosur. Ndoshta dola pak nga tema a?

    PYETJE : E kishim bisedėn te takimi me Salih Ēekajn!

    Fadil Tolaj: Tash po vazhdoj edhe diēka pėr aktivitetin e asaj kohe tė Salih Ēekajt. Pasi haptas e dėnoi politikėn qė zbatohej nė Kosovėn e atyre viteve, dhe nuk pranoi tė bėhej vegėl e serbėve, e mori edhe ndėshkimin. E pushuan nga puna me dhunė. Largimi nga puna, Salihun, e motivoi edhe mė shumė dhe e bėri mė tė fortė. Tash ai e vuri tėrė potencialin intelektual nė shėrbim tė Kosovės dhe tė ēėshtjes kombėtare. Po e theksoj, edhe pse ėshtė pėrmendur nė disa shkrime, pa u hamendur me disa kolegė, e formoi Shaqatėn e Pavarur tė Juristėve nė Deēan.

    Me ndryshimin e pėrditshėm tė situatės politike, sidomos pas shpalljes sė Deklaratės Kushtetuese tė 2 Korrikut pėr pavarėsinė e Kosovės nga delegatėt e atėhershėm tė Kuvendit tė Kosovės dhe aprovimit tė Kushtetutės sė Kaēanikut, Salihu me kolegėt e vet hartoi statutin e Komunės sė Deaēanit, nė pėrputhje me kėtė Kushtetutė. Ky veprim i tij njihet si akt trimėrie te qytetarėt e Deēanit. Kėtė Serbia e vlerėsoi si shumė tė rrezikshėm, kėshtuqė disa nga kolegėt e Salihut, i arrestoi dhe i dėnoi. Salihu, falė ndihmės sė Sherif Ramosės dhe Haxhi Gashit, shpėton dhe largohet nga Kosova.



    Salihu nė kuadėr tė LDK-sė, ka kryer detyra nga mė tė rėndėsishmet politike dhe komėtare

    PYETJE : Pas largimit nga Kosova, ku ėshtė vendosur Salih Ēekaj ?

    Fadil Tolaj: Salihu kishte njė pjesė tė familjes nė Gjermani. Atje u vendos te vėllezėrit e vet dhe te djemtė e axhės. Kishte vėnė kontakte me mėrgimtarėt e hershėm nė Gjermani, ku menjėherė e kishte vazhduar aktivitetin e tij politik, qė tashmė e kishte nisur nė Kosovė, nė radhėt e Lidhjes Demokratike tė Kosovės. LDK-ja, nė prak tė shkatėrrimit tė Jugosllavisė moniste, si nė Kosovė, ashtu edhe nė diasporė kishte themeluar degėt e saj. Kjo forcė e madhe politike, nė ballė tė sė cilės doli intelektuali Dr. Ibrahim Rugova, njihet edhe si Lėvizje Kombėtare e Shqiptarėve tė Kosovės. Ndikimi i saj, siē dihet, pati jehonė edhe nė Shqipėri, por edhe nė viset e tjera shqiptare.

    LDK-ja, pėrveē realizimit tė Republikės sė Kosovės, qė njihet si shtet paralel, ka qenė shtylla kryesor nė financimin e Luftės Ēlirimtare tė Kosovės. Nė vorbullėn e kėtyre ngjarjeve, por edhe ushtarake. Puna e tij e palodhshme, Salihu nė kuadėr tė LDK-sė, ka kryer detyra nga mė tė rėndėsishmet politike dhe e ndershme, ia shtoi edhe mė shumė kredibilitetin nė mėrgatėn shqiptare. Si duket, edhe fati ia kishte rezervuar qė aktivitetin e tij politik, nė Gjermani ta vazhdojė nė qytetin ku bashkėvendėsit e tij, heronjtė e Kosovės, vėllezėrit Jusuf dhe Bardhosh Gėrvalla, e kishin zhvilluar deri sa u vranė nga UDB-ja e Jugosllavisė. Salihu, pra, e vazhdoi rrugėn dhe amanetin e tyre, derisa u flijua nė front me armė nė dorė, pėr ēlirimin e Kosovės.

    PYETJE : Tė kthehemi pak mė prapa. Nė Deēan, nė vitin 1991, kishte ndodhur njė ngjarje qė dridhi tėrė Kosovėn.Nė pėrledhje fyt pėr fyt me policinė serbe, qe vrarė Mentor Tolaj. Ēfarė di ti pėr kėtė rast?

    Fadil Tolaj: Po. Mė 13 maj 1991, nė qendėr tė Deēanit, nė kacafytje tė drejtpėrdrejtė me policinė serbe, vritet i riu Mentor Tolaj dhe plagosėn dy tė tjerė. Dhjetėra tė tjerė u maltretuan dhe u arrestuan. Pas tre muajve, nė Drenoc, policia serbe vrau edhe Agim Panxhėn. Tė dy kėta kanė qenė nga fshati Pobėrxh. Pas vrasjes sė Mentorit, shumė kohė, mbretėroi njė situatė shumė e tendosur. Nuk e di sesi kemi shpėtuar pa u ngritur nė revoltė gjithėpopullore.

    Ditėn e varrimit tė tij, erdhėn aq shumė njerėz pėr homazhe, sa ta merrte mendja se nuk do t’i mbante toka. Kishin ardhur njerėz nga tė gjitha trojet shqiptare. E di qė ka pasur qė kanė ardhur edhe nga Struga, Presheva deri edhe nga Gucia dhe Malėsia. Tė gjithė kėta njerėz kishin ardhur t’ia japin lamtumirėn e fundit dėshmorit mė tė ri tė Kosovės, i cili fyt pėr fyt me policinė serbe ra dėshmor nė qendėr tė Deēanit. Duke parė gjithė kėtė masė njerėzish qė kishin ardhur nga larg tė takohen pėr tė ndarė dhimbjen me familjen e Mentorit, pėrkundėr dhimbjes sė madhe, ishim shumė tė fortė dhe krenarė.

    Banorėt e tė dy fshatrave, Pobėrgj dhe Voksh, u gjendėm para njė sprove tė madhe. Duhej pritur e pėrcjellur shumė njerėz. Solidariteti, pėr aktin heroik tė Mentorit, na ka ndihmuar tė organizohemi dhe tė dalim faqebardhė. Mendoj qė sakrificės sė Mentorit, kemi arritur t’ia bėjmė nderin. Duhet tė theksoj se nė varrimin e Mentorit patėn ardhur njerėz tė tė gjitha moshave, duke filluar nga nxėnėsit e shkollave fillore, tė mesme, studentėt deri te emrat mė eminentė tė Kosovės. Kishte shumė telegrame ngushllimi nga tė gjitha viset shqiptare, si dhe nga diaspora.

    U lexuan shumė prej tyre, dhe u pėrcollėn me lot nė sy. Shumė i veēantė ishte telegrami i Salih Ēekajt. Pėr shkak tė rrethaneve, nuk kishte mundur tė vijė, por zėrin e kishte dėrguar nė njė audiokasetė. Duke i shprehur ngushėllime familjes dhe farefisit kishte thėnė shumė fjalė lavdie pėr aktin heroik tė Mentorit me shokė. Veē kėsaj, ai kishte kėrkuar tė jemi tė bashkuar dhe tė gatshėm pėr sfida edhe mė tė mėdha, qė trasonte rruga e Mentorit. Mesazhi i tij ishte i qartė edhe inkurajues se edhe nė diasporė, bijtė e Kosovės, si Salih Ēekaj, amanetin pėr atdheun nuk e kishin harruar.

    Fadil Tolaj nė vetėn e parė:
    Mendoj qė institucionet e Kosovės, sa mė parė, duhet ta vlerėsojnė rolin dhe punėn e tė gjitha gjeneratave dhe tė gjithė individėve pėr rezistencėn dhe ēlirimin e Kosovės prej Lidhjes sė Prizrenit e deri mė sot. Vetėm kėshtu ata qė u sakrifikuan pėr atdhe, do t’i nderojmė dhe do tu dalim hakėsh. Vetėm nė kėtė mėnyrė do tė qetėsohen shpirtėrat e tė dy krahėve politikė, i atyre partive politike tė spektrit tė majtė qė po deklarohen « si krah i dalur nga lufta dhe shpėtimtare tė Kosovės », si edhe tė spektrit tė krahut tė djathtė , qė veproi pėr njė dekadė, e qė nė fillim ishte i pėrcaktuar pėr realizimin e pavarėsisė sė Kosovės me dialog dhe me paqe.

    Por, nė momentin e caktuar doli edhe me armė nė dorė. Konsideroj qė LDK-ja, me aletatėt e saj politikė, veē politikės paqėsore tė kreut, anėtarėt e saj mbushėn, pėrveē 3% tė Qeverisė Bukoshi, tė gjitha fondet e luftės, si : Fondin « Vendlindja thėrret » dhe « Gjithēka pėr pavarėsinė e Kosovės ». Njerėzit i kanė dėshimtė. Personalisht kam dėshmi qė i kam ndihmuar tė gjitha fondet e luftės. Sikur pėr shumicėn e popullit , edhe pėr mua, mė e rėndėsishmja ka qenė ēlirimi nga Serbia. Kurrė nuk do tė pajtohem se, po tė mos ishin partitė e majta „tė dalura nga lufta”, si PDK-ja, AAK-ja e ndonjė tjetėr, ne do tė ishim ende nė sundimin e Serbisė.

    Dihet qė prej Lidhjes sė Prizrenit kombi ynė ka luftuar dhe ka rezistuar nė forma tė ndryshme. Mandej, nėse ėshtė harruar ndonjė detaj, gjėrat kryesore i kemi ende nė kujtesė. Ato janė shumė tė freskėta. Dihet se ēka ka ndodhur me shqiptarėt prej vitit 1912 e kėndej. Lufta e imponuar e viteve 1998/99 ishte vetėm vazhdim i rrugės sė trasuar nga patriotėt e gjeneratave mė tė hershme. Aktet heroike, nė forma tė ndryshme, u pėrcollėn gjeneratė pas gjenerate nga tė parėt. Me kėtė rast, do t’i pėrmendja si shembull disa gjėra, qė i kanė ndodhur edhe familjes sime. Nuk e them kėtė pėr ndonjė lavdatė personale, por pėr tė pėrshkruar tragjedinė qė e kanė pėsuar pjesa dėrrmuese e familjeve shqiptare nė Kosovė.

    Ja disa shembuj: Bajram Hajdari, i pushkatuar nė Hereē nga xhandarmėria e Serbisė. Atje e ka varrin. Curr Misini, vėllai i gjyshit tim, u vra nė Junik, kur Juniku e kishte statutin neutral. Kur ėshtė vrarė, ka qenė pėrcjellės i Bajraktarit tė Junikut. Aty e ka edhe varrin Dinė Asllani, axha im, ka vdekur nė Gjakovė nga tifusi. Ishte luftėtar i Luftės Nacional- Ēlirimtare. Varrin e ka nė Gjakovė. Selim Rrustemi, njė figurė e njohur dhe luftėtar i devotshėm, prijės dhe pjesėmarrės nė shumė luftėra pėr ēlirmin e atdheut. Luftėn mė tė madhe e bėri nė mbrojtjen e trojeve shqiptare nė Plavė dhe Guci. Ka qenė bashkėpunėtor i Zija Kosovės dhe Kryezive tė Gjakovės.

    Ky, nė kohėn famėkeqe tė Rankoviqit, arrestohet. Dhe, nė vitin 1954, e likuidojnė nė mėnyrė mizore nė malet e Rekės sė Keqe. Varrin e ka nė Subėll. Axha, Fazli Rrustemi, nga dhuna dhe presioni i ushtruar ndaj tij nė kohėn e Rankoviqit, nė vitin 1956, detyrohet me tė dy djemtė dhe njė tufė dele tė futet nė Shqipėri. Jonuz Asllani, vėllai i babės, nė vitin 1962 vritet vetėm pak javė para mbarimit tė shėrbimit ushtarak nė Sarajevė, tė cilin fat edhe mė vonė e pėrjetojnė ushtarėt shqiptarė. Tė gjitha kėto qė i ceka, i bėra pėr tė treguar se nuk ka luftuar vetėm njė familje a njė regjion. Nuk ėshtė luftuar pėr ēlirimin e Kosovės vetėm dy vjet, siē po pretendojnė tė na e mbushin mendjen. Pra, rezistencė nė forma tė ndryshme dhe vuajtje ka pasur thuaja nė ēdo shtėpi shqiptare. Unė jam qė historia tė shkruhet ashtu si ka qenė, e jo me dhunė a me tė njofshėm, sikur nė ndonjė administratė tė korruptuar.

    PYETJE : Me dėshirė do tė kalonim nė njė temė tjetėr, edhe pse ėshtė shkruar disa herė pėr tė. E kam fjalėn pėr fillimin e ushtrimeve ushtarake tė grupeve tė para nė Shqipėri, nė vitin 1991. Veē lidhjeve familjare qė ke me disa nga protagonistėt qė kėtė organizim e kanė bartur mbi supe, njė kohė edhe ti ke qenė i implikuar drejtpėrdrejtė nė to.. Cili ėshtė rrėfimi yt?

    Fatil Tolaj: Pasi u vendos Salih Ēekaj nė Shtutgart, krahas politikės paqėsore, qė udhėhiqej legalisht nė Kosovė, tė cilėn e pėrkrahte edhe ai, megjithatė fillouan nismat e para pėr ushtrime ushtarake tė djemve tė Kosovės nė Shqipėri. Kurrė nuk e ka vėnė nė dyshim politikėn paqėsore tė udhėhequr nga Dr. Rugova, por edhe kurrė nuk ka besuar se Kosova mund tė ēlirohet nga hallka serbe pa luftė. Gjithė duke bėrė politike legale, me menēuri tė madhe, nėn udhėheqjen e krerėve tė LDK-sė, nė dijeni dhe me pėlqimin e Akademik Fehmi Aganit, me disa bashkėveprimtarė nė Gjermani dhe Zvicėr, bėnė planin pėr formimin e bėthamave tė para tė Ushtrisė sė ardhshme tė Kosovės. Kėtė plan ia ka arritur ta realizojė me ndihmėn e shtetit shqiptar dhe tė Qeverisė sė Kosovės.

    Atje disa djemve tė zgjedhur nga Kosova dhe nga viset e tjera shqiptare, u mundėsohet t’i fillojnė ushtrimet ushtarake nėn udhėheqjen e disa oficerėve shqiptarė. Pas mbarimit tė kėtyre ushtrimeve, vendoset qė tė hyhet nė Kosovė. Kėtyre djemve mė tė mirė tė kombit u vihet nė ballė, kush tjetėr, pos Salih Ēekajt.
    Nė kėto ushtrime ushtarake, pėrveē Salihut ka pasur edhe djem tjerė nga Deēani. Pasi me ndonjėrin prej tyre kishim edhe lidhje familjare, nė gjysmėn e vitit 1991, u njoftova nga djali i axhės, Bajram Tolaj, se njė grup djemsh nga Kosova po ushtronte nė Shqipėri nėn drejtimin e Salihut. Kėrkesa e Bajramit ishte e drejpėrdrejtė. Kėta djem duhej t’i ndihmonim. Nė fillim shpreha rezervė, jo qė nuk i besoja Bajramit a Salih Ēekajt, por pata frikė se ndonjė i papėrshtatshėm mund tė gjindet nė atė grup. Nėse zbuloheshim, pasojat diheshin. Edhe Bajrami kishte tė njėjtin mendim. Megjithatė, kur erdhi koha, kryem punėn qė u kėrkua nga ne. Situata ishte e tillė dhe nuk mund tė refuzohej.


    Themelet e murit qė i ndante shqiptarėt, i kanė lėkundur Sali Ēeku dhe Adem Jashari. Ndėrsa, shkatėrrimin pėrfundimtar e kanė bėrė, prapė veterani i luftės, Salih Ēeku dhe Agim Ramadani. Nė kėto operacione ushtarake kanė marrė pjesė edhe qindra ushtarė tė brigadave dhe batalioneve, tė formuara njė vit mė parė nga strategėt ushtarakė - kolonelėt Ahmet Krasniqi dhe Tahir Zemaj, nė kuadėr tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės.

    PYETJE : Ēka u kėrkua nga ju dhe kush e kėrkoi ndihmėn tuaj?

    Fadil Tolaj: Pas mbarimit tė ushtrimeve nė Shqipėri, pėr tė mos u pėrsėritur gjėrat, dua tė them se nė ballė tė kėtyre ushtarėve u gjend Salih Ēekaj, dhe krejt normal legjenda e Kosovės, Adem Jashari. Dihet se tė gjithė kėta ushtarė (33) u futėn nė Kosovė me armatime tė ndryshme, si pushkė automatike dhe granata dore. E pėrmenda kėtė fakt tė pamohueshėm, pėr tė forcuar tė vėrtetėn e pamohueshme, se Salih Ēekaj me Adem Jasharin e kanė thyer kufirin e hekurt Shqipėri-Kosovė, qė nė vitin 1991.

    Themelet e kėtij muri ia kanė lėkundur Sali Ēeku dhe Adem Jashari. Ndėrsa, shkatėrrimin pėrfundimtar e kanė bėrė, prapė veterani i luftės, Salih Ēekaj dhe Agim Ramadani. Nė kėto operacione ushtarake kanė marrė pjesė edhe qindra ushtarė tė brigadave dhe batalioneve, tė formuara njė vit mė parė nga strategėt ushtarakė - kolonelėt Ahmet Krasniqi dhe Tahir Zemaj, nė kuadėr tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės. Kjo thyerje definitive e kufirit do tė njihet nė histori si „Beteja e Koshares“, ku u flijuan me dhjetėra ushtarė, bijtė mė tė mirė tė Kosovės.

    Kur ishim te grupi qė u fut nė Kosovė, dua tė shtoj edhe disa fjalė. Ky grup, pėr shkak motit tė lig dhe rrugės sė gjatė, pa dėshirėn e vet, arriti nė Voksh. Duke e ditur se ata djem kishin vetėm qėllime kombėtare, kanė pasur edhe fatin qė janė takuar me njė familje me tradita kombėtare tė pastra, siē ėshtė familja Panxhaj e Vokshit. Pra, ndihmėn e parė kėtyre ushtarėve ua ka ofruar Salih Panxhaj me vėllezėr, si dhe Isuf e Ramė Panxhaj. Kėta kanė qenė kushėri tė Salihit. Tė gjithė ata ushtarė, me armatimet e tyre, vendosėn nė shtėpitė e familjeve Panxhaj, tė cilėt u ofrojnė konak dhe ushqim.

    Pasi grupi pushon mirė, merret vendimi pėr shpėrndarjen dhe strehimin e tyre. Nė kėtė grup, ka qenė edhe Sami Tahiraj, me familjen e tė cilit kemi edhe miqėsi. Ai vjen nė Pobėrxhė dhe e lajmėron Bajram Tolajn, tė cilin e merr mė vete, pėr t’i bartur ushtarėt me qerre kuajsh prej Vokshit nė Beleg dhe Kodrali. Pasi Bajrami e ka njohur mirė Samiun dhe ka pasur besim nė tė, pranon t’i japė ndihmė. Nė familjen Panxhaj mbetet vetėm Salihu. Mė vonė, kishte kaluar kah Mali i Gėshtenjave, nėpėr oborrin tim, dhe vendoset te kusherintė e mi, qė Salih Ēekaj i kishte tezakė. Kam qenė duke punuar nė shitoren time. Erdhėn Demė Tolaj dhe Sherif Tolaj. Ata mė thanė se mė kėrkonte Salih Ēekaj. Eu, thashė! Mbylla shitoren, dhe shkova ta takoj.

    PYETJE : Ku ishte Salihu?

    Fadil Tolaj : Ishte nė dhomė tė fjetjes. Hyra brėnda. U pėrshėndetėm ngrohtėsisht. Kurrė pėr jetė nuk do ta harrojė atė moment. Ishte tepėr emocionues. Kishte kaluar njė kohė e gjatė, qė nuk ishim parė. Pasi pimė bashkė nga njė kafe, Salihu filloi tė mė rrėfejė pėr marshutėn qė kishte kaluar. Mė tregoi nė detaje pėr ēdo gjė. Unė e pėrcillja me vėmendje. Isha bėrė, siē thuhet, “sy e veshė”. Duke e njohur edhe mė herėt Salihun pėr gjakftohtėsinė e tij, u habita kur vėrejta se ishte mjaft i shqetėsuar. Pėrkundėr suksesit tė futjes me armatime nė Kosovė, nė momentin e fundit disa gjėra nuk i kishin shkruar si duhet, pa fajin e tij. Pastaj, ma tha hapur se e kishte dronė e armatimit qė kishte mbetur nė Voksh. Kėrkoi nga unė qė ta tėrheqim, dhe ta vendosnim nė shtėpinė time.

    PYETJE : Po Ti, si veprove?

    Fadil Tolaj : Kam qenė para njė dileme dhe sprove tė madhe. Ishin disa gjėra qė mė brengosnin. Isha mbajtės i vetėm i familjes. Fėmijėt i kisha tė vegjėl. Pastaj, edhe pse Bajrami mė kishte njoftuar pėr disa gjėra, drejtpėrdrejt nuk isha i kyēur nė kėtė organizim. Nuk i kisha premtuar askujt asgjė. Kryesorja ishte se, pėr atė kohė, kjo ishte njė punė me rrezik tė madh. Megjithatė, duke parė Salihun aq tė shqetėsuar, duke e njohur si njeri tė besės e tė fjalės dhe qė nuk tradhton, nuk munda t’i them jo. Mė inkurajonte fakti qė edhe ai kishte besim nė mua. Kisha respekt tė madh pėr tė.

    Pastaj, pėrkundėr rrezikut, kjo ndihmė imja, isha i vetėdishėm qė e avanconte sado pak ēėshtjen kombėtare. Nė vazhdim, Salihu na njoftoi se ky ishte vetėm fillimi i armatosjes sė popullit pėr njė luftė tė madhe ēlirimtare. Planifikonte qė nė tė ardhmen tė futeshin edhe armė tė kalibrave tė madhenj. Pasi e pranova detyrėn, kėrkova nga Salihu shpjegime mė tė hollėsishme: “Kah kishin ardhur kėto armatime, pėr kėnd ishin tė destinuara, si duhet t’i shpėrndanim etj.

    PYETJE : Pse ishte e nevojshme tė dihej burimi i armatimeve?

    Fadil Tolaj : E pyeta, sepse ka pasur raste qė kanė ardhur persona tė ndryshėm, dhe kanė kėrkuan nga unė t’u mundėsojė qė shtėpia ime te bėhet njė pikė pėr grumbullimin dhe shpėrndarjen e armėve pėr Voksh dhe pėr krejt komunėn e Deēanit. Ata persona kanė qenė nga komuna e Gjakovės. Mė vonė, kur kam qėndruar nė Shqipėri, e kam kuptuar se i takonin grupit tė Mentor Kaēit. Ata mė patėn thėnė se do t’i sillnin armatimet nga Gjakova nė emėr tė mallit pėr shitoren qė kisha. Edhe pse me mua qenė shumė tė sinqertė, pasi nuk i njihja mirė, pata refuzuar. Sidoqoftė, u premtova qė kurrė njė fjalė nuk do tė dilte prej meje.


    Saimit i tregova se armėt ishin tėrhequr nga Vokshi dhe gjendeshin nė shtėpinė time

    PYETJE : Si reagoi Salihu ndaj kėsaj kėrkese ?

    Fadil Tolaj : Pasi mė dėgjoi mė vėmendje, mė tha: “Kėto armė i kemi sjellė nga Shqipėria. Siē thashė, nga Pobėrxha duhet tė shkojnė nė vende tė caktuara tė regjioneve tė ndryshme tė Kosovės, pėr njerėz tė caktuar. Duhet tė bėhet evidenca pėr ēdo armė. Kush me ēka ngarkohet. Kėto, tha, janė armatimet e para tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės”.

    Pasi armatimet ishin nė shtėpinė e Isuf dhe Ramė Panxhajt, Salihu mė autorizoi qė t’i ngarkoja me nga njė pushkė automatike dhe me njė sasi municioni tė nevojshėm. Salihu shkoi ta vizitojė familjen e vet nė Broliē. Kurse ne u nisėm nė detyrėn tonė, sipas marrėveshjes. Bėnte ftohtė i madh. Bora kishte rėnė. Atė natė, i sollėm armėt nė shtėpinė time. Saimit i tregova pėr kėtė. Punuam deri nė mėngjes me pėrkushtim, sepse ishte njė mund i madh. Ishte edhe shumė rrezik, sepse fshati Pobėrxhė survejohej me kujdes nga policia serbe. Armatimet i mbajta 7- 8 ditė nė shtėpinė time me pėrgjegjėsi tė jashtzakonshme, derisa u mor vendimi si duhet vepruar mė tutje dhe ku duhet dėrguar.

    Tė nesėrmen e vendosjes sė armėve nė shtėpinė time, edhe pse isha shumė i lodhur, dola nė Deēan. Nė njė ēajtore, i takova Saim Tahirajn dhe Xhemajl Berishėn. Pas dreke, u ktheva nė shtėpi. E hapa shitoren. Kisha kujdes tė madh. Pėrcillja ēdo lėvizje. Sa ishte rrezik, ishte edhe pėrgjegjėsi e madhe. Kah ora 20:00, erdhėn Sami Tahiraj, Osman Ferizi, Hasan Ferizi dhe Shkėlzen Gjoni me traktor dhe kėrkuan t’i shoqėroja deri nė Jasiq. Atje duhej tė merrnim edhe njė pjesė tė municionit qė ditė mė parė u kishte mbetur kur kishin ardhur nga Shqipėria. Refuzova kėrkesėn e tyre, duke u thėnė se isha shumė i lodhur, pasi armatimet i kishim tėrhequr nga Vokshi dhe i kishim vendosur nė njė fshat tjetėr. Edhe pse kėta kishin qenė nė ushtrime nė Shqipėri dhe ishin futur nė Kosovė me Salih Ēekaj, nuk u tregova se armatimet, nė tė vėrtetė, ishin nė shtėpinė time. Kėta mė kuptuan drejt. Dhe shkuan.

    PYETJE : Ēka ndodhi nė vazhdim?

    Fadil Tolaj : Salihu, pas 3- 4 ditėsh, prapė nėpėr Pobėrgjė, u kthye nė Shqipėri, me Muharrem Bobin nga Korisha e Prizrenit. Ndėrsa ne, pasė disa ditėsh, nė konsultim me vėllain e Salihut, me Smajlin vendosėm qė armėt nga shtėpia ime t’i dėrgojmė nė Broliē, nė shtėpinė e Salih Ēekaj. Prej aty do tė bėhej shpėrnadarja e mėtutjeshme. Ne i futėm armėt nė thasė, i ngarkuam nė qerre kuajsh dhe i maskuam me tallė. Vendosėm qė bartjen ta bėjmė ditėn, sepse natėn do tė ishim mė tė dyshimtė.Kishte mundėsi tė na ndalonte ndonjė patrullė e policisė serbe.

    Ngarkesėn dhe maskimin e armėve e bėmė me Agron Tolajn dhe djalin e axhės sė tij, Alushin. Agroni e mori pėrsipėr ta bėjė bartjen nga Pobėrxha nė Broliq. Nė momentin kur deshėm tė nisemi, ēfarė koinēidence? Nėna ime, Hajria, posa na i hapi dyert e oborrit, u kthye kah ne dhe na tha: “Fadil, policia janė para dera me njė pinzgauer ». Pėrkundėr rrezikut, kthim mbrapa s’kishte. I thash mos i mbyll dyert, se nėse nuk kanė ardhurur enkas pėr ne, atėherė dyshimi do tė jetė mė i madh. E kėshtu do tė zbulohemi nga frika. « Merrma djalin, Asllanin », i thashė nėnės. Atėherė ishte gjashtėvjeēar. « Dėrgoma te djemtė e axhės ».

    Nga ana tjetėr, i bėmė gati armėt qė i kishim nė posedim, dhe pritnim momentin qė nėse policia do tė tentonte tė futej nė oborr, t’i presim me zjarr. Ishim tė vendosur dhe tė betuar qė kėtė deturė ta kryenim me nder. Po qe nevoja tė sakrifikojmė deri nė fund. Kėtė ia kishim premtuar Salih Ēekajt, bashkė me Agron Tolajn. Por, shpesh kur je mė sė ngushti, ndodhin mrekullira. Policia, me mjetin transpotues, vazhdoi rrugėn teposhtė fshatit. Ajo vazhdoi pėr Deēan. Agroni, me guxim tė madh, u nis pas tyre dhe i dėrgoi armatimet nė shtėpinė e Musa Ēekaj, vėllait tė Salihut. Mė vonė, njė pjesė e kėtyre armatimeve vendoset nė shtėpinė e vėllezėrve Ismet e Saim Tahiraj tė Belegut. E nga shtėpia e tyre, siē dihet, u furnizuan me armė disa vise tė tjera tė Kosovės, si dhe vetė Adem Jashari.


    PYETJE : Pėrkundėr gjithė kujdesit dhe mundimeve tė mėdha, grupi zbulohet. Arrestohen shumė persona dhe maltretohen. Si ndodhi kjo?

    Fadil Tolaj : Nė gjysmėn e dhjetorit tė vitit 1991, policia serbe i kishte rėnė nė gjurmė grupit tė Gjakovės. Kishte arrestuar disa prej tyre. Mediat shkruanin se kishte zbuluar dhe arrestuar “njė grup terroristėsh”. Kėshtu i quanin atėherė shqiptarėt qė mundoheshin tė bėjnė diēka pėr ēlirimin e Kosovės. Dy javė mė vonė u zbulua grupi jonė. Duhet cekur se gjurmėt e zbulimit nuk ishin nga Deēani, por nga njė pjesė tjetėr e Kosovės. Dihet emri dhe mbiemri i njeriut tė parė qė policia serbe e arrestoi. Ndėrsa, mė 29 dhjtor 1991, bastisen disa familje nė Komunėn e Deēanit.

    Ėshtė fjala pėr familjen e vėllezėrve Tahiraj nga Belegu. Nga kjo familje, arrestohet Sami Tahiraj, por Saimi qė ishte njeriu kyē i organizimit, arrin tė largohet. Nė Kodrali, bastisėn disa familje. Arrestohet Shkėlzen Gjonaj, por Osman dhe Hasan Ferizi arrijnė tė largohen. Nė Pozhar, bastiset shtėpia e Xhemajl Berishės, por edhe Xhemajli kishte arritur tė largohej. Nė Broliē arrestohen vėllezėrit e Salih Ēekut, Hasani dhe Smajli. Edhe ndaj tyre ėshtė ushtruar dhunė e tmerrshme. Duke u qėndruar stoikisht torturave, lirohen dhe detyrohen tė largohen nga shtėpia. Shkojnė nė Shqipėri. Nė Voksh, bastisen familjet Panxhaj, por nė saje tė pozitės gjeografike tė fshatit arrijnė tė largohen Jusufi, Rama dhe Avdyli.

    PYETJE : Nga i more ti kėto informacione pėr bastisjet dhe arrestimet?

    Fadil Tolaj: Ka qenė ditė e shtunė. Unė punoja nė shitoren time, si zakonisht. Kah ora gjashtė e mbrėmjes, aty erdhėn Bajrami dhe Dema. Mė thanė qė kishin dėgjuar se nė disa fshatra tė Deēanit policia serbe kishte bėrė disa bastisje nė Voksh dhe Beleg, por nuk kishin ende lajme tė sakta dhe konkrete pėr krejt ēka ka ndodhur. Veē njė parandjenjė tė keqe e kisha atė ditė. Posa m’i pėrmendėn familjet e bastisura, u thashė: “ Po ne qenkemi zbuluar, prandaj duhet tė kemi kujdes”. Bajrami dhe Dema shkuan menjėherė nė Beleg kėmbė, pėr ta kuptuar se ēfarė kishte ndodhur.

    Unė e mbylla shitoren, dhe shkova te djemtė e axhės, Dina dhe Shaqiri. Kishin darkėn e postermės. dhe shumė musafirė nė odė. Pas dy ore mė thanė se jashtė mė kėrkonte dikush. Ishin Bajrami dhe Dema, qė ishin kthyer nga Belegu. Ata ishin informuar detajisht nga Ismet Tahiraj pėr bastisjet dhe arrestimin e vėllait tė tij, Samiut. Duke qenė se ishim tė implikuar nė kėtė organizim, ishte shumė normale qė edhe neve tė na vinin nė “vizitė” policėt serbė. E vlerėsuam situatėn. Vendosėm tė largoheshim nga shtėpitė tona. Thirra nė divahanen e odės Dinėn dhe Shaqirin. I lajmėrova qė pėr momentin, isha i detyruar tė largohesha nga shtėpia, sepse konsideroja qė isha i rrezikuar. Megjithatė, nuk ua tregova arsyen e vėrtetė. I porosita qė ēfarėdo qė tė mė ndodhte, tė kujdeseshin pėr familjen time.


    U dėgjuan disa rafale tė automatikėve, tė shoqėruara nga tė shtėna revolesh.

    PYETJE : Si rrodhėn ngjarjet nė vazhdim?

    Fadil Tolaj: Futa nė xhep 2500 marka. Me Bajramin, Demėn dhe Sherifin, kah ora 22:00, i braktisėm shtėpitė. Nuk dinim kah tė shkonim. Vendosėm qė atė natė tė bėjmė konak te Haki Balaj nė Carrabreg. Vėllai i tij, Dervishi, na priti jashtėzakonisht mirė, qė tash pėr atėherė i falėnderohem. Tė nesėrmen, Dema u kthye prapė nė shtėpi pėr ta vėshtruar situatėn. Mbas dreke, tė tretė sė bashku shkuan nė Gllogjan te Ahmet Mehmetaj, me tė cilin kemi miqėsi familjare. Ka qenė data 30 dhjetor e vitit 1991. Nė mbrėmje, erdhėn tė gjithė vėllezėrit e tij.

    Ne u paraqitėm, se nuk kishte ndodhur asgjė. Megjithatė, Bajrami e informoi vėllain e Ahmetit, Hakiun, qė pėr ēdo rast tė ishin nė dijeni. Rreth orės 23:00, tė gjithė pėrjetuam njė shqetėsim. U dėgjuan disa rafale tė automatikėve, tė shoqėruara nga tė shtėna revolesh. U ngritėm tė gjithė nė kėmbė tė shikojmė ēfarė po ndodhte. Veē hallit qė kishim ne, miqtė tanė kishin edhe ata njė hall. Disa djem tė tyre kishin refuzuar tė shkonin nė ushtrinė serbe.

    Pasi Hakiu tash e dinte hallin tonė, iu afrova dhe e pyeta pėr tallėn qė ishte afėr shtėpisė se a kishte mullar. Nė rast se ishim tė rrethuar nga policia serbe, rezistenca pėr shkak tė rrethanave, nuk ishte e mundur, prandaj vendosa qė prej katit tė tretė tė kėrceja mbi tallė. Kishim vendosur tė mos dorėzoheshim tė gjallė. Hakiu mė tha: “Ke kujdes, lartėsia ėshtė e madhe dhe mos po tė sulmojnė qentė nė oborr”. Pas pak kohe, njėri nga meshkujt e familjes qė kishte dalė ta vėzhgonte situatėn, u kthye. “Mos u shqetėsoni”, tha. “S’ka gjė pėr trazim. Janė provokime tė policisė serbe, tė sitipave tė Sllobės dhe Vulės”. Pasi u qetėsuam, e vazhduam ndejėn. Natėn e dytė, mė 31 dhjetor, na ftoi kushėriri i Ahmetit, i cili na priti mirė. Atė natė, ishte Viti i Ri.

    Tė nesėrmen, u hap lajmi nė tėrė Kosovėn se nė Prekaz, Adem Jashari i kishte bėrė rezistencė tė armatosur policisė serbe. Pėr mua, kėtu ka filluar njė faqe e re e historisė sė Kosovės dhe shqiptarėve nė pėrgjithėsi. Isha kranar qė me armėt qė i kishin sjellė Sali Ēekaj dhe bashkėluftėtarėt e bashkėveprimtarėt e tij nga Shqipėria, Ademi me vėllezėr i kishte dhėnė shakut leksion. Mė 1 janar, pas dreke, shkuam nė Shaptej, te Lushė Syla. Na priti jashtėzakonisht mirė, sidomos Dauti. Kushėrinjtė e mi kishin miqėsi tė dyfishtė me kėtė familje dhe pėr Bajramin kishin respekt tė veēantė. Veē kėsaj, disa raporte tė hershme nė mes tė Lushit dhe gjyshit tim, Asllan Beqės, ia shtonin vėllimin respektit reciprok. Nė Shaptej, ndejtėm dy net. U larguam nga familja e nderuar e Lushajve, qė na pėrcolli deri nė Dubravė, ku u ndalėm te Smajl Syla. Pushuam pak, dhe e vazhduam rrugėn livadheve tė Prilepit (Repishtave).

    Pėr njė moment, u ndalėm nė livadhin qė e kisha blerė disa vjet mė herėt. Ishim tė katėrtit: unė, Bajram Tolaj, Sherif Tolaj dhe Demė Tolaj. U ulėm pėr tė biseduar. Ishin bėrė pesė net qė ishim larguar nga shtėpitė tona. Flenim nėpėr miq. Kėshtu rrezikonim dyfish. Edhe veten, edhe familjet e miqve, tė cilėt mund t’i implikonim nė gjėra qė s’kishin lidhje. Policia serbe nuk pyeste kush ēka ka ditur.

    Njė pretekst i vogėl, e maltretonte tėrė familjen. Kėrkova nga tė tretė, ose tė kthehemi nėpėr shtėpitė tona dhe tė vazhdojmė jetėn normale deri kur ka thėnė Zoti, ose po atė natė tė niseshim pėr nė Shqipėri. Ishte vendim i vėshtirė, veēanėrisht pėr mua, sepse nė shtėpi s’kisha mashkull tjetėr tė moshės madhore. Kisha vetėm nėnėn dhe gruan me pesė fėmijė tė vegjėl. Sherifi mė dėgjonte me vėmendje. U emocionua shumė. Pasi mbarova, mė tha: « Do tė thotė se do me u pėrshėndetė me Kosovėn, a ? » Pa u hamendur, ia ktheva: « Sherif, alternativė tjetėr s’kemi. Nuk dua mė ta rrezikojė askėnd, asnjė mik a dashamir. Sonte do tė nisem pėr Shqipėri. Megjithatė, ēfarėdo qė tė jetė rreziku, para se tė nisem pėr atje, dėshiroja tė kthehem edhe njė herė nė shtėpi, pėr t’u pėrshėndetur me familjen ».

    PYETJE : Si reaguan tė tjerėt?

    Fadil Tolaj: Tė gjithė mė dėgjuan nė heshtje dhe me kureshtje. Kur mbarova fjalėn, Bajrami dhe Sherifi u pajtuan me mua. Dema u nda nga ne dhe u kthye nė shtėpi pėr t’i pėrgaditur familjet dhe pėr tė na e bėrė gati bukėn pėr rrugė. Ne tė tretė shkuam pėr konak nė Prilep te Hajdar Alija. Baca Hajdar u gėzua shumė kur na pa. Menjėherė e shtroi sofrėn pėr darkė. Mendonte se kemi shkuar enkas pėr ndejė. Ne i treguam se nuk kishim kohė tė rrinim gjatė. Ikėm duke i treguar se nuk do tė shiheshim njė kohė tė gjatė. Nga Prilepi deri nė Pobėrgjė shkuam rrugėve anėsore dhe nėpėr livadhe.

    Rreth orės 20:00, arritėm nė shtėpi. Ishte vėshtirė. Kishte ardhur koha qė nė shtėpitė tona tė hynim ilegalisht. Nė familje, pasi kishin kuptuar situatėn, tė gjithė ishin shumė tė mėrzitur, sidomos tė moshuarit dhe fėmijėt. Kėshtu, pasi u krijua njė gjendje e rėndė, edhe pse kishim vendosur tė largohemi kah orėn 23:00, unė kėrkova qė kėtė ta bėnim sa mė herėt. I thashė gruas qė t’i ēojė fėmijėt nė gjumė mė herėt. Nuk kisha dėshirė tė pėrcillem me lot fėmijėsh. Djali, Asllani, edhe pse i kishte vetėm gjashtė vjet, nuk shkonte nė gjumė. U afrua pranė meje. Nuk mė ndahej. Dikur sikur donte tė ma lehtėsonte barrrėn. « Babė, mė tha, mos u mėrzit ti, se unė kujdesem pėr shtėpinė dhe pėr shtallėn me bagėti ».

    PYETJE : Duke u bazuar nė atė qė ke thėnė mė herėt, largimin nga shtėpia e kanė pėrjetuar shumė meshkuj tė familjes Suaj. Kėto braktisje kanė qenė edhe ugur i keq, sepse shumica prej tyre nuk j anė kthyer kurrė. A ndihej kjo atė natė nė shtėpinė tuaj?

    Fadil Tolaj : Po, ndihej. Madje ky largim u ngjante shumė atye tė paraardhėsve tė mi. Shpesh kėto largime a braktisje te dhunshme, janė kthyer nė tragjedi pėr familjen tonė. Disa prej tyre janė vrarė e varrosur, por kami edhe shembuj qė kurre s’i kemi gjetur. Mandej, ėshtė rasti i djemve tė axhės : Xhaferit dhe Skėnderit, qė nga zullimi, nė vitin 1956, ikėn pėr Shqipėri. Kurrė s’janė kthyer, derisa nuk ka mbaruar Lufta e Kosovės. Megjithatė, shpresa thuhet se vdes e fundit. Edhe ne kishim shpresė se do tė kthehemi, e nuk do tė na gjente fati i tė parėve.

    U nisėm, pra, kah mali unė, Bajrami dhe Sherifi. Na shoqėruan Dina dhe Lulėzimi. Sipas planit, sė pari donim tė shkonim deri nė Gjocaj, pastaj ta kalonim kurfirin. Kjo rrugė nuk ishte e lehtė, sepse ishte e mbuluar me borė. Bėnte ftohtė i madh. Nė orėn tre tė mėngjesit, arritėm nė shtėpinė e Ismet Qaush Gjocajt dhe tė Binak Gjocajt. Kishim besim tė plotė nė ta. I kisha edhe tezakė. Veē lidhjes familjare qė kishim, janė edhe patriotė. Duke u bazuar nė kohėn e vonė tė arritjes, ata e kuptuan qėllimin e vizitės sonė. As ne nuk ngurruam t’ua tregojmė planin. Pėr tė na ēliruar, m’u drejtuan dhe mė thanė: “Tezak, thuaju kusherirėve tė rrinė shlirė, se jeni nė njė familje tė sigurtė dhe tė besės”. Ata kishin qenė nė rrjedhė tė ngjarjes, sepse katėr ditė mė parė, Ismet Gjocaj i kishte pėrcjellur pėr Shqipėri Isuf Ramėn dhe Avdyl Panxhėn.

    Nuk vonoi shumė e nė odė hyri edhe Ismeti, qė kthehej nga kufiri. Ai m’u drejtua me shaka: “Ku je, tezak? Tė kam pritur edhe ty me shokė, se njė grup i dorėzova nė Shqipėri”. Ismeti ka qenė njė trim i madh, i fjalės dhe i besės. Ai punoi shumė pėr ēėshtjen kombėtare. Mu pėr kėtė, krimineli i njohur i komunės sė Deēanit, polici serb- Vula, e ka masakruar nė Stacionin e Policisė nė Deēan, nė vitin 1997.

    Pasi kaluam atė pjesė tė natės qė kishte mbetur, tė nesermėm, edhe pse binte borė e madhe, ne ia mėsyem kufirit. Dina dhe Lulėzimi u kthyen mbrapa nė shtėpi. Meqė Ismeti ishte i lodhur shumė, pėr Shqipėri na pėrcolli Abazi. Edhe ai e njihte rrugėn mirė. Pėr fatin tonė tė keq, bėnte njė acar tepėr i theksuar. Bėmė njė rrugė tė gjatė dhe tė rrezikshme. Kaluam pėrmes Bjeshkėve tė Botushės, rrėz Rrasės sė Zogut, dhe u ngjitėm nė Bjeshkėt e Shqipėrisė. Fėrfėllėzonte. Vende-vende bora arrinte deri nė njė metėr e gjysmė. Ashtu tė lodhur edhe tė rraskapitur, na u shtua edhe njė e keqe. Papritmas, e humbėm rrrugėn. Megjithatė, fati e deshti qė shpejt ta gjenim. Kah ora katėr e mėngjesit, arritėm nė Padesh.

    PYETJE : A kėrkuat konak pėr tė pushuar, apo e vazhduat rrugėn?

    Fadil Tolaj: Nė shtėpinė e parė qė kemi hasur, kemi trokitur. Abazi e njihte pronarin e saj. Na tregoi qė e kishte emrin Bali. Thirrėm:“ O i zoti i shtėpisė!“. Nga brėnda, njė zė pyeti: “Kush ėshtė, dhe ēka kėrkon“”. Sherifi iu pėrgjigj: “Jemi kosovarė! Jemi tė lodhur dhe tė mėrdhirė! A ka mundėsi tė hyjmė brėnda dhe tė pushojmė pak?!“. Pa vonuar, u dėgjua njė zė femre: “Babė, tha, tė lutem hape derėn, se qenkan kosovarė”. Axha Bali e largoi tytėn e pushkės nga frenxhia. Dhe, na e hapi derėn. Hymė brenda. Ishte shtėpi e vjetėr dhe nė tė banonte Baliu, me gruan dhe vajzėn, qė quhej Hilmie. Kjo menjėherė ndezi zjarrin nė oxhak, dhe ngrohu shtėpinė dhe solli ujin, pėr t’i pastruar duart dhe kėmbėt, qė i kishim krejt tė mėrdhira. Pasi u ngrohėm pak, hėngrėm pak bukė qė e kishim marrė me vete nga shtėpia. Hangrėn me ne edhe axha Bali me vajzėn. U kėnaqėn qė, pas shumė dekadave, po hanin bukė Kosove.

    Pas njė gjumi dhe pushimi tė mirė, tė nesėrmen, nė mėngjes, pimė nga njė gotė qumėsht. Nga kėtu, u nisėm pėr Tropojė. Me ne, ishte Abazi, i cili na ēoi nė njė kullė dykatėshe, arkitektura e sė cilės u ngjante kullave tė Dukagjinit. Ishte kulla e Qerim Alisė. U ngjitėm nė katin e dytė nėpėr shkallėt prej guri. Nga divahanja, para se tė hynim nė odė, thirrėm sipas traditės: „O i zoti shtėpisė! A do mysafirė?“. Papritmas, u hap dera. Qerimi qė ishte nė ballė tė oxhakut, na u pėrgjegj: „Mirė se u bjen Zoti!“. Oda ishte e mbushur me mysafirė. Aty ishte edhe Xheviti, vėllai i Abazit. Nė odėn e Qerim Alisė, ndejtėm tėrė natėn duke biseduar. Pėrkundėr mikpritjes shqipare, qė na ofrohej ēdokund, ne duhej tė gjenim njė mėnyrė pėr tė komunikuar me familjet tona. Kėrkuam tė shkonim nė Tiranė. Thėnė realisht as idenė s’e kishim qė, pėr tė shkuar nė Tiranė, duhej bėrė njė ditė rrugė.

    Pasi dėgjuan dhe e respektuan kėrkesėn tonė, tė nesėrmen, herėt nė mėngjes, u nisėm pėr Bajram Curr. Na pėrcjellėn Halili dhe Xhaviti. Prej aty, me njė autobus shkuam pėr Fierzė. Halili na pėrcolli deri te trageti, na i preu biletat dhe u pėrshėndetėm. Nė Komon morėm autobusin pėr Tiranė. Rruga ishte e vėshtirė, por mė e vėshtirė ishte e vėrteta se ēdo metėr qė bėnim, ne largohehsim nga shtėpitė tona. Nė Mamurras e kishim djalin e axhės, Skėnderin. Kishte ikur nė Shqipėri nė vitin 1956. Jetonte me tė vėllain. Edhe pse ishim djem tė axhės, nuk njiheshim mes vete. Kur zbritėm nė Mamurras, kishte rėnė terri. Takuam njė djalė (25 vjeē), tė cilin e pyetėm se mos e njihte dhe dinte ku banonte Skėnder Tolaj. „Po kush ėshtė ai qė nuk e njeh Skėnderin“, na tha. „Po, ju, kosovarė jeni?“ – pyeti ai. „Po“. Na priu dhe na dėrgoi nė pallatin ku banonte Skėnderi. Banesėn e kishte pasur nė katin e tretė.

    U ngjitėm. Dhe, trokitėm. Derėn e hapi vajza e Skėnderit. E pyetėm a ishte kjo banesa e tij. Po tha: “Urdhėroni hyni brenda”. Kėrkuam Skėnderin, i cili u duk nė derėn e hapur para nesh. “Edhe pse s’po ju njoh, hyni brenda”, na tha. Sherifi reagoi: “ Si s’po na njeh? Ky ėshtė Fadil Beqa, ky Bajram Selimi e unė Sherif Bilalli“. Skėnderi lėshoi njė zė mallėngjyes:“ Fadil edhe Bajram, a jeni me tė vėrtetė ju djemtė e axhės?”. Ishte njė skenė prekėse dhe me plot emocione. U pėrqafuam mes vete. Gėzimi na zhburrėoi pak, se na u mbushėn sytė me lot. Skėnderi pėrsėriste vetmevete: “Nuk po ju besoj syve tė mi”. Po takoheshim pas tridhjetė e pesė vjetėve. Skėnderi thoshte se kishte humbur shpresėn sr do ta takonte dikėnd tė familjes. Herė pas here, i drejtohej gruas a vajzės dhe e pyeste: “A ėshtė e vėrtetė qė kanė ardhur Fadili dhe Bajrami? „. Biseduam dhe u munduam tė ēmallemi. Nuk di ēka nuk i treguam pėr atė kohė aq tė shkurtėr, por 35 vjet ndarje ishin tė gjata. Mė bėhej se veē kalonim nėpėr tema tė ndryshme.


    U lajmėruam nė pėrfaqėsinė e Kosovės nė Shqipėri

    PYETJE : Ju nuk kishit mbajtur ndonjė korrespondencė nga Kosova mė herėt me Skėnderin ?

    Fadil Tolaj: Tepėr rrallė. Nė tė vėrtetė, Skėnderi kishte pasur njė parandjenjė qė dikush prej Kosovės do ta vizitonte pėr Vitin e Ri, qė e kishim lėnė pas. Pastaj na tregoi njė rast tė pabesueshėm. Para disa muajve, na kishte dėrguar njė letėr. Letra ishte kthyer mbrapa, me shpjegimin se personat qė u destinohej letra, nuk jetonin nė Kosovė. Atė natė, e kishte marrė dhe e kishte rilexuar. Intervali kohor nga rileximi i letrės dhe arritjes sonė te Skėnderi ishte vetėm dhjetė minuta.

    Pasi ishte demoralizuar tej mase, e kishte hudhur nė shportė. Kur u qetėsua pak, e nxori dhe na e tregoi. Tė nesėrmen, nė mėngjes, u nisėm pėr Tiranė. Skėnderi erdhi me ne. Ishte kuadėr i shkolluar. Punonte nė Ministrinė e Bujqėsisė. Shkuam nė zyrėn ku punonte ai. Prej aty, arritėm t’iu lajmėrohemi disa anėtarėve tė familjeve, qė i kishim nė Perėndim. Iu lajmėruam edhe Salih Ēekajt nė Shtutgart. I treguam qė gjendeshim nė Shqipėri. Ai na sugjeroi tė lajmėroheshim nė pėrfaqėsinė e Qeverisė sė Kosovės, e cila gjendej nė Muzeun Kombėtar. « Drejtohuni » , na tha, te Prof. Ali Aliu. Aty punėtor administrativ nė atė kohė kishte qenė Zymer Berisha.

    PYETJE : A u lajmėruat nė pėrfaqėsinė e Kosovės, dhe a u dolėn nė ndihmė?

    Fadil Tolaj: Po. Shkuam dhe iu lajmėruam Zymerit. I treguam se kush ishim dhe nga ishim. Zymeri u tregua shumė i sjellshėm dhe njerėzor me ne. U tregua edhe shumė i gatshėm tė na ndihmonte, aq sa kishte mundėsi. I treguam se pėr banim nuk kishim nevojė pėr ndihmė, sepse kishim tė afėrm nė Shqipėri.

    PYETJE : Atė kohė, regjimi i Serbisė kishte shtuar shumė zullumin ndaj shqiptarėve. Shumė tė rinj kishin refuzuar tė shkonin nė shėrbimin ushtarak tė Serbosllavisė. Veē kėsaj, kishte edhe ndonjė qė kishte tentuar tė formojė edhe grupe tė armatosura. A takuat ju dikėnd atje?

    Fadil Tolaj: Gjatė qėndrimit tonė nė Tiranė, veē atyre qė ishin nė organizim, qė nė njė kuptim i takonim edhe ne, takuam edhe disa tė tjerė , qė i takonin grupit tė Gjakovės, qė kisha pasur rastin t’i njoh mė herėt. Kishte edhe nga Deēani. Disa prej tyre ishin aty edhe mė herėt, nė studime.
    Ka pasur qė kanė ardhur pas nesh, si pėr shembull Faton Mehmetaj me tė fejuarėn dhe me njė kusheri tė tij. Ardhja e Fatonit, sidomos interesimi i tij pėr tė na takuar tė gjithėve, edhe sot ėshtė i dyshimtė.

    Neve na thoshte se kishte ikur nga shtėpia, ngase Slloba dhe Vula i kishin kėrkuar disa kilogramė tritol. Ndėrsa kusheririt tė vet, Xhemajl Berishės, i kishte kėrkuar armė se donte ta vriste Vulėn. Pajtohem me atė qė nė intervistėn e tij ka thėnė Xhemajl Berisha. Dyshimi na u shtua edhe mė shumė, kur dihet qė Fatoni, nga njė anė thoshte se kishte ikur pėr shkak se po e kėrkonte policia serbe, e nė anėn tjetėr, pas njė kohe, u kthye nė Kosovė. Vazhdoi me vite tė tėra tė bėjė jetė normale. Dihet qė serbėt kanė qenė tė pamėshirshėm. Gjėra tė kėtilla nuk kanė lejuar. Tė gjithė tė pėrndjekurit e vėrtetė e dinė qė Kosova pėr ta ka qenė ėndėrr, por gjatė luftės ky na doli edhe zėdhėnės i UĒK-sė.


    PYETJE : A doli i arsyeshėm largimi juaj nga shtėpitė?

    Fadil Tolaj: Mė 18 janar 1992, kemi qenė nė Durrės te Xhaferi. Nė mbrėmje radioja lamėroi se nė fshatin Pobėrxhė njė ekspeditė e madhe e policisė serbe kishte bastisur disa shtėpi tė familjeve tė Tolaj. Lajmet bėnin tė ditur se nga maltretimet fizike nuk ishin kursyer as fėmijėt dhe tė moshuarit. Ishin bėrė disa arrestime. Meqenėse nė atė kohė lidhjet telefonike nė Shqipėri funksionin me vėshtirėsi, tė nesėrmen shkuam nė Tiranė.

    Nga hotel “Tirana” telefomuan nė Gjermani, te motra ime. Ajo, duke dashur tė na kursejė, na tha se na kishin kėrkaur neve dhe asgjė mė shumė. Pastaj thirrėn Salihun nė lokalet e LDK-sė nė Shtutgart. Pasi i kėrkuam, ai na tregoi gjendjen reale. Detajishit na tregoi pėr demolimet qė policia i kishte bėrė, maltretimet dhe arrestimet. Na tha se ishte ne kontakt me Kosovėn. Dhe se pėr ēdo gjė do tė na informonte. Nė veēanti, mė duket, se u mėrzita unė. Kisha frikėn se nė mungesė timen do tė ma merrnin dikėnd peng. Pėr shkak tė kushteve tė vėshtira tė komunikimit nė Shqipėri, nuk mund tė qėndronim dot.

    Meqė unė dhe Sherifi posedonim dokumentet e udhėtimit, tė nesėrmen fluturuam me aeroplan pėr Gjermani. Bajrami nuk kishte pasaportė, mbeti nė Shqipėri. Pėr udhėtim, nuk patėm probleme. Gjermania ende nuk kishte aplikuar regjimin e vizave. Zymer Berisha na i rezervoi biletat kthyese. Nė kėto halle, na u gjet edhe Rexhė Dobrunaj. Pati ardhur nergut nga Gjermania, pėr tė na ndihmuar. Njė pjesė e familjes dhe tė afėrmėve (motra, djemtė e axhės dhe nipat) tė mi gjendeshish nė Berlin. Unė dhe Sherifi u vendosėm te motra ime. Aty ishte edhe miku im, kolonel Tahir Zemaj.

    PYETJE : Si dhėndėrr i tij, ju sigurisht atij i keni rrėfyer nė detaje pėr kėtė organizim? A kishte njohuri ai pėr tė?

    Fadil Tolaj: Me kolonel Zemajn kam biseduar, por ishte edhe vetė nė dijeni pėr kėtė organizim.

    PYETJE : A kontaktuat nga Berlini me Salihun?

    Fadil Tolaj: Po. Pasi pushuam pak, i telefonuam. E lajmėruam qė kishim arritur nė Berlin. Nga zėri e vėrejta qė ishte shumė i shqetėsuar. Ai e kishte ditur qė policia serbe ishte kėrcėnuar, duke kėrkuar vetėdorėzimin tim, ndryshe do tė ma merrnin peng gruan a djalin. Unė kėtė e kuptova gjatė bisedės me tė. Meqenėse, pa arsye, e ndiente njė peshė tė „fajit“, unė i thashė pa asnjė diplomaci, se njė barrė tė tillė nuk kishte nevojė t’ia ngarkonte vetes. Tė gjithė kemi qenė tė vetėdijshėm pėr aktet tona. Kėsaj pune i kemi hyrė me dėshirė dhe ky proces as nuk ka filluar me ne, as nuk do tė ndalet deri nė realizimin e aspiratave tona dhe tė shumė gjeneratave para neve. Pata pėrshtypjen se Salihu u qetėsua sado pak. Pastaj e kėrkoi mikun tim, kolenel Tahir Zemėn. Biseduan gjatė nė telefon.

    PYETJE : Kur ke vėnė kontakt me familjen nė Kosovė?

    Fadil Tolaj: Kontakte indirekt, nėpėrmes njerėzve qė vinin nga Kosova nė Gjermani, kemi pasur qė ditėt e para. Por, njė kontakt mė tė afėrt e patėm ditėn e dytė tė arritjes nė Berlin. Djali i axhės, Agimi, na telefonoi. Sapo ma dėgjoi zėrin, m’u drejtua: „Mos mė pyet nga lajmėrohem, por, baca Dil, jemi tė gėzuar qė keni arritur shėndosh e mirė, sepse situata ėshtė shumė e keqe. Policia serbe pėr 3 - 4 ditė kanė ardhur dhjetė herė nė shtėpinė tėnde. Kėrkojnė tė dorėzohesh. Por, mos gabo e kthehesh.

    Po u ktheve, ke mbaruar. Nga nėna jote, Hajria, po e kėrkojnė njė automatik. Nėse nuk e dorėzon, po kėrcėnohen se do ta marrin peng djalin ose gruan tėnde“. U shqetėsova tej mase. Agimi mė qetėsoi pak, kur mė tha se jo vetėm ai, por edhe fshati kishin vendosur tė mos e lejojnė pėr sė gjalli kėtė punė. Pastaj, meqenėse isha nė njė banesė me mikun tim, kolonel Tahir Zemajn, ai mė ngushėllonte, duke mė thėnė se policia serbe donte te mbillte frikė me presione dhe shanatazhe, por kurrė peng nuk do ta marrė askėnd. Nga shqetėsimi im, Tahiri e thirri nė telefon Salihun, dhe ia shpjegoi situatėn. Ranė takord qė po ndodhi tė merrej dikush peng nga familja, tė ktheheshim tė gjithė bashkė.

    Policėt i kėrcėnoheshin nėnės pėr ta gjetur armėn time.

    PYETJE : A u mor peng ndokush?

    Fadil Tolaj: E kam pasur njė automatik. Nėna ime e dinte se ku ishte ai, por ajo nuk e kishte dorėzuar. Nuk e kishte dorėzuar, edhe kur njėri prej tė arrestuarve, para Vulės famėkeq dhe shefit tė tij, i kishte thėnė nėnės Hajrije: „Dorėzoje armėn qė e ka Fadili“. Tash nuk dua t’ia pėrmendi emrin atij personi. Megjithatė, nėna, me gjakftoftėsi, u kishte thėnė policėve:“Bastisni! Po pati nevojė, rrėnoni shtėpitė dhe shtallėn, por unė nuk di qė Fadili ka pasur armė!Bėni ēka tė doni, por nė tė ardhmen mė lini rehat! ».

    Asgjė nuk doli nga presioni dhe shantazhet e policisė serbe, falė nėnės dhe kėmbėngulėsisė sė fshatit Pobėrxhė. Rol tė rėndėsishėm me kėtė rast ka luajtur ndėrmjetėsimi i plakut tė fshatit, Selim Delisė. Nė shitoren time, dhe nė praninė e disa banorėve tė fshatit, i kishte thėnė Vulės : « Nėse tentoni t’ia merrni dikėnd peng familjes sė Fadilit, dijeni qė do tė pėrballeni me tėrė fshatin. Shikoj kėta dy-treqind burra rreth rrugės. Po ju flas nė emėr tė tyre ». Deri nė vdekje, pėr bashkėfshatarėt e mi, nė veēanti pėr Selim Delinė, respektin do ta ruaj.

    Nga kjo lloj rezistence, policia serbe largohet me bisht nėn kėmbė, por me kėrcėnimin se do tė kthehen prapė. Kjo doli e vėrtetė. Derisa e kam tėrhjequr familjen nga Kosova nė vitin 1994, kurrė ekspeditat bastisėse tė policisė serbe familjes sime nuk iu kanė ndalur.

    PYETJE : Nė janar tė vitit 2004 mbushet njė vit nga vrasja e kolonel Tahir Zemajt. Na thoni, nėse dini, kur janė takuar Salih Ēekaj dhe ky nė Gjermani?

    Fadil Tolaj: [bVeē bisedave telefonike tė shpeshta dhe tė gjata mes tyre, dy muaj pasi kishim arritur nė Berlin, me kėrkesėn e Salih Ēekajt, kemi shkuar nė Shtutgart. U nisėm tė tretė : Tahiri, Sherifi dhe unė. Rexhė Osaj nga Deēani na ēoi me veturėn e vet. Kėtė gjest e bėri pėr hatėr tė Tahirit. Ka pasur njė respekt tė veēantė pėr tė. Ka qenė njeriu mė besnik i Tahir Zemajt. Fatkeqėsisht, pas luftės, tė dytė i vrau njė dorė tradhtare. Qėllimi i kėsaj vizite ka qenė bashkėrenditja e veprimtarisė politike dhe asaj ushtarake nė tė ardhmen. [/b]

    Pastaj, njohja mė pėr s’afėrmi e Salihut dhe Tahirit me peripecitė tona. Salihu, pėr kėtė rast, nė lokalet e LDK-sė nė Shtugartd, kishte organizuar edhe njė takim me Hafiz Gagicėn dhe Ramush Tahirin. Ramushi atėherė ka qenė zėvėndės i kryeministrit Bukoshi, si dhe njė lloj ministri (a koordinatori) nė resorin e mbrojtjes. Pas dy ditėsh qėndrimi nė Shtutgart, dhe shumė bisedave, u arrit njė marrėveshje qė aktivitetet politike, por edhe ushtarake, duhet tė intensifikoheshin. U bisedua edhe pėr rezistencėn e Adem Jasharit, qė Salihu e njihte mirė.

    PYETJE : Po ti, legjendėn e qėnderesės, Adem Jasharin, a ke pasur rastin ta takosh ndonjėherė?

    Fadil Tolaj: Pas njė vit qėndrimi nė Gjermani, nė fund tė vitit 1992, jam kthyer nė Shqipėri, pėr t’u takuar me familjen. Nė Shqipėri, nė Pėrfaqėsinė e Republikės sė Kosovės e kam takuar legjendėn e rezistencės dhe tė luftės Adem Jasharin. Isha shumė kureshtar ta shoh njeriun qė mundi dhe guxoi t’i dalė pėrballė kuēedrės Serbi, nė vitin 1991. Kėtė takim ma ka mundėsuar Zymer Berisha. Paraparakisht, veē asaj qė dija pėr sulmin qė familja Jashari kishte pėrjetuar nė vitin 1991, historinė patriotike tė kėsaj familjeje ma mėsoi Zymeri. Kur u takova me Ademin, isha tepėr i lumtur, sepse nė atė njeri shihja ēlirimtarin. Aty u takova edhe me Jakup Nurėn. Ishte bashkė me Ademin.

    Kam takuar edhe Xhemajl Berishėn, i cili kishte gati njė vit qė jetonte nė Shqipėri dhe Ismet Ēekajn. Pėr tė gjithė kėta njerėz, Salih Ēekaj na kishte folur disa herė. Ismeti, shumė vjet, ka qenė shtylla kryesore nė Shqipėri pėr tė gjithė bashkėluftėtarėt dhe bashkėveprimtarėt qė ishin rreth Salihut dhe mė gjerė. Kam takuar edhe shumė tė tjerė, qė pėr shkak tė represionit qė policia serbe ushtronte nė Kosovė, ishin detyruar tė largohen prej atje.

    Kishte edhe asi qė kishin ardhur nga Perėndimi, nė cilėsinė e komesarėve politikė, dhe pėrhapnin propagandė kundėr institucioneve tė atėhershme tė Kosovės. Neve qė ekonomikisht ishim dobėsuar shumė, pėr shkak tė rrethanave tė krijuara, na paraqiteshin sikur “Bossa”, qė mund tė hargjonin edhe nga 200.00 DM nė ditė. Pasi jam vendosur nė Zvicėr, kam mėsuar se tė gjithė ata kishin qenė “Bosssa mafiozė” , tė cilėt i kishte pėrzėnė Zvicra, pėr shkak tė aktiviteteve tė tyre kontrabanduese. Tash as qė ia vlen tė merremi me ta.

    PYETJE : Megjitahtė, nė atė kohė, nė Shqipėri fillon njė antikosovarizėm i shfrenuar prej kėtyre “bosave mafiozė”. Ndoshta lexuesit kanė dėshirė tė dinė mė shumė pėr ta?

    Fadil Tolaj: Normal, kėta “bossa mafiozė” kanė emra dhe mbiemra, por “bossi” i tyre ka qenė Xhavit Haliti. Thoshin se janė ushtarė tė Xhavitit, a siē i thoshin ata, njėfar « Zekės ». Nė janar tė vitit 1993, e kam parė edhe “kryebosin” e tyre, i cili erdhi nė Shqipėri. Ishte i veshur me njė pallto tė gjatė e tė shtrejtė. Nė dorė mbante njė ēantė diplomatike. U takuam nė njė lokal, para hotel Dajtit.

    Kam qenė me Xhemajl Berishėn dhe disa tė tjerė, kur ky Zeka filloi tė shajė e shkretojė mbi institucionet e Kosovės. Nisi tė flasė edhe kundėr Salih Ēekajt dhe grupit tonė. Nuk munda pa reaguar. “A e njeh mirė ti Sali Ēekajn ? » - i thashė ? ». “ Nuk e njoh personalisht, por kam dėgjuar pėr te”. Ia preva shkurt, se nuk guxonte tė fliste pėr Salih Ēekajn. Kur ia kam lexuar intervistat e tij nė njė gazetė ditore tė Kosovės, dhe rrėfimet pėr takimet qė ka pasur me Adem Jasharin, jam trishtuar. Krejt gėnjeshtra kanė qenė. „Zekėn“ s’ka njeri nė Shqipėri, qė e ka parė duke pirė njė kafe me Adem Jasharin.


    PYETJE : Ky ka deklaruar qė ėshtė edhe themelues i UĒK-sė.

    Fadil Tolaj: ***Gjuha ėshtė prej tulit, por themelues tė bėrthamave tė para tė njė force mbrojtėse, por edhe ēlirimtare, kanė qenė Salih Ēekaj, Adem Jashari dhe Zahir Pajaziti. Nė Rafshin e Dukagjinit, i pari ka vepruar Salih Ēekaj, nė Drenicė Adem Jashari, nė Llap Zahir Pajaziti. Nėse „Zeka“ dhe kompania tij kanė formuar ndonjė ushtri tjetėr, atėherė po del se kanė punuar kundėr Adem Jasharit, dhe e kanė minuar atė***.

    Edhe ashtu dihet se UĒK-ja nuk kishte komandim vertikal. Ndėrsa ata qė formuan ushtri tė rregullt, me komandim ushtarak tė mirėfilltė, janė strategėt: kolonel Ahmet Krasniqi dhe kolonel Tahir Zemaj, pastaj veterani i luftės Salih Ēekaj dhe strategu Agim Ramadani e shumė tė tjerė, qė u flijuan pėr Kosovė. Ata ia arritėn qė njėsitet e UĒK-sė, tė organizuara dobėt nga gjeneralėt qė lindėn si kėrpurdhat pas shiut, t’i organizojnė nė njėsi operative. Kėshtu duke fituar nė beteja, si atė tė Loxhės dhe Koshares, i shkaktojnė humbje tė mėdha armikut nė njerėz dhe teknikė.

    PYETJE : Si ndodhi qė ti u vendose nė Zvicėr e jo nė Gjermani ?

    Fadil Tolaj: Pas qėndrimit nė Shqipėri, u ktheva nė Gjermani nėn pėrcjelljen e Salih Ēekut dhe tė Demė Tolajt kam hyrė nė Zvicėr. Nė kufi na kanė pritur Ismet Avdullahu nga Llapi, i cili atėherė vepronte me Salih Ēekajn. Me tė ka qenė Saim Tahiraj.
    U vendosa nė Zvicėr, me bindjen se nga aty do tė kontribuoja mė shumė. Edhe nė Zvicėr kemi pasur njerėz tė njofshėm, si dhe pjesėtarė tė familjeve. Tė gjithė na kanė dhėnė pėrkrahje tė madhe morale, sidomos bashkėfshatarėt.

    PYETJE : Ti je dhėndėrr i kolonel Tahir Zemajt, qė ėshtė edhe figura mė komplekse nga kolosėt e luftės. Pėr sė gjalli ka qartėsuar shumė gjėra . Veē dy librave me motive nga lufta, ka dhėnė edhe shumė intervista. Megjithatė, pėr tė ende nuk ėshtė thėnė fjala e fundit. Mė 4 janar 2004, mbushet njė vit nga vrasja e tij. A mund tė thoshit diēka mė tepėr ?

    Fadil Tolaj: Ėshtė e vėrtetė qė kolonel Tahir Zemaj, pėr sė gjalli, i ka qartėsuar shumė gjėra. Pas dy librave « Kėshtu foli Tahir Zemaj », me motive dhe shpjegime nga lufta, doli nga shtypi njė pamflet libėr « Kėshtu bėri Tahir Zemaj ». Autorėt e kėtij libri, pėrveē falsifikimeve, janė marrė me shpifje dhe me jetėn private tė kolonel Zemajt. Pėr tė treguar se krejt ai libėr ėshtė pamflet me shpifjet mė tė paskrupullta, pa u thelluar shumė, do t’i pėrmend disa fakte. Tahir Zemaj, nė qeshor tė vitit 1991, nuk ėshtė liruar, por ėshtė arratisur nga Burgu i Dubravės. Nė shtėpinė time ka qėndruar dhjetė ditė.

    Pas dhjetė ditėsh, me dy vetura e kemi pėrcjellė deri nė Prishtinė. Nė pėrcjellje tė tij kam qenė unė, Azem Zemaj, Isuf Kurmehaj dhe Adem Coca. Gjatė rrugės, unė e kam bartur nė shokė pasaportin e tij. Falė njė organizimi tė mirė dhe disa lidhjeve familjare, arriti tė largohet nė Perėndim. Posa ka arritur nė Gjermani, siē e kam shpjeguar mė herėt, vazhdimisht ka qenė nė kontakt me Salih Ēekun , dhe ka qenė nė dispozicion tė instutucioneve tė Republikės sė Kosovės. Kolonel Tahir Zemajn, pa hak, e kanė akuzuar kundėrshtarėt, duke iu frikėsuar famės sė tij dhe respektit qė kishte nė Dukagjin dhe nė krejt Kosovėn.

    Le ta kenė pėr turp autorėt e librit pamflet „Kėshtu bėri Tahir Zemaj“, tė cilėt, ndėr tė tjera, e akuzuan se nė Kroaci paska luftuar nė anėn e ushtrisė serbe, kundėr Abesė qė luftonte nė anėn kroate!!! Nuk ka njeri nė botė qė e ka parė Tahir Zemajn tė ketė luftuar nė Kroaci, pėrveē autorėve tė librit akuzues- Ernest Lumės dhe Skėnder Krasniqit. Besoj qė kur tė zbardhet vrasja e kolonel Zemajt, do tė shkruhet edhe njė libėr tjetėr me titullin „Kėshtu e vranė Tahir Zemajn“. Edhe gazeta e falimentuar « 24 orė », me gojėn e Kemajl Shaqirit tė Tushilės, ka vjellur shumė vnerė mbi figurėn e kolonel Zemajt.

    Unė do tė thosha se sikur qė gazeta « Zėri i Kosovės » i LPK-sė, qė e ka vrarė moralisht kolonel Ahmet Krasniqin, Kemajl Shaqiri, nė gazetėn « 24 orė », e ka vrarė moralisht kolonel Tahir Zemajn. Moralisht ia kanė varė edhe djalin Enisin. Ndėrsa tė tretė : Kolonel Zemajn, tė birin e tij dhe kushėririn e tyre Hasanin, mė 4 janar 2003, i vranė fizikisht kriminelėt pėr tė humbur gjurmėt e krimeve tė mėhershme. Pėr Kemajl Shaqirin kam pėr tė thėnė shumė, por tash pėr tash, do t’i them vetėm edhe dy fjalė. Veē kolonel Tahir Zemajt, ka deshmitarė tė tjerė tė gjallė qė kanė parė se Shaqiri ka qarė me lot sikur fėmija, duke e lutur ministrin e Mrojtjes Krasniqin qė tė mos e dėrgojė nė front. Ka qarė dhe nė Koshare. Pastaj, botėrisht dihet se Kemajli ka ikur nga Drenica, dhe kėshtu ka dezertuar nga UĒK-ja. Ky kameleon modern ditėn ka qenė me Ministrinė e Mbrojtjes, natėn e ka pėshtyrė atė.



    Frikoheshim se Salihu do tė dėbohej nga Zvicra nė „Jugosllavi“

    PYETJE : Kam dėshirė ta qartėsojmė edhe njė detaj rreth Salih Ēekaj. Ėshtė pėrfolur se njė herė ka qenė nė rrezik tė dėbohet pėr Serbi. Ēfarė di ti ?

    Fadil Tolaj: Pas fillimit sė luftės nė Kroaci, dhe vazhdimit tė asaj nė Bosnjė (1993/94), dihet qė Serbia e trashi zullumin edhe nė Kosovė. Veē shumė masave represive, filloi kolonizimin e Kosovės me serbė dhe malazezė. Nė komunėn e Deēanit, gjegjėsisht nė Junik dhe pėrgjatė rrugės Deēan – Gjakovė, filloi ndėrtimin e shtėpive pėr kolonėt serbė tė Kroacisė dhe Bosnjės. Salihu vendosi ta pengojė kėtė ndėrtim. Me disa bashkėveprimtarė disa herė shkon nga Perėndimi dhe i shkatėrron. Nė mungesė tė dokumentave pėr udhėtime legale, ilegalisht kalonte nga tri shtete, derisa arrinte nė vendin e caktuar. Pas njė aksioni qė e kryen atje, kthehet nė Zvicėr. Kur niste pėr Gjermani, posa kalon kufirin, e ndalin autoritetet gjermane dhe e kthejnė sėrish nė Zvicėr.

    Autoritetet zvicėrane e kanė mbajtur disa ditė, nėn kėrcėnimin pėr ta dėbuar nė ish-Jugosllavi. U shqetėsuam shumė. Kot u munduam tė kontaktojmė. Me Kadri Lokajn dhe Zenun Idrizin shkuam nė Burgun e Bazelit tė bėnim diēka. Ishte krejt e kotė. U brengosėm tepėr, kur na thanė se pas disa ditėsh do t’ua dorėzonin autoriteteve serbe. Situatėn e ka shpėtuar Xhafer Shatri, ministėr i informatave nė ish-Qeverinė e Kosovės. Falė ndėrhyrjes sė tij, autoritetet zvicėrane Salihun e kanė kthyer nė Shqipėri, e jo nė Serbi. Nė gjithė kėtė rrėmujė, ēfarė koinēidence? Duke kryer disa punė tė miat pėr bashkim familjar, u takuam rastėsisht nė Policinė e Aeroportit tė Cyrihit. Aty ndėrruam dy-tri fjalė, dhe mė tha se e dėrgonin pėr Tiranė. Kur i tregova se tė nesėrmen duhej tė fluturoja edhe unė andej, mė porositi qė tė merrja me vete pak veshmbadhje pėr tė dhe njė shumė frangash. Tė nesėrmen jemi takuar nė Aeroportin e Rinasit. Kishte dalė tė me presė me Milazim Marajn.


    PYETJE : Tė gjitha gjėrat i thoni tė detajizuara...

    Fadil Tolaj: I them, sepse nė sakrificat e Salih Ēekut, Adem Jasharit, Zahir Pajazitit etj., pėrfituan shumė njerėz qė nuk u ka munguar as njė pulė. Pėrfituan dhe u ngritėn politikisht ata tė cilėt, kur kėta kryenin aksione dhe ende pa e lėshuar territorin e Kosovės, lėshonin komunikata dhe vetėemėroheshin zėdhėnės tė UĒK-sė, tė njėjtit akuzonin, akuzojnė edhe sot duke na ndarė se kush ėshtė ose ishte kundėr UĒK-sė, e tash pėr a kundėr TMK-sė. Nuk ka shqiptarė qė ėshtė kundėr atyre qė u flijuan pėr lirinė e Kosovės, por janė, si jam edhe unė, kundėr pėrfituesve dhe keqbėrsėve, tė cilėt ia kanė prishur imazhin edhe lirisė, edhe Kosovės. Tė gjithė jemi qė TMK-ja tė shndėrrohet nė ushtri tė mirfilltė dhe tė jetė nė shėrbim tė qytetarėve tė Kosovės. Por, ata qė kontribuan mė sė paku na dolėn mė tė zėshmit. Tashmė thonė se edhe TKM-ja ėshtė e tyre!!!

    PYETJE : Njė kohė tė gjatė, Salih Ēekaj ėshtė anatemuar. Kush e bėnte kėtė dhe pse?

    Fadil Tolaj: Salihun, edhe gjatė luftės, ka pasur tė atillė qė janė munduar ta anashkalojnė. Pas luftės, nė vend tė meritave dhe mirėnjohjeve, kundėrinstitucionalistėt u munduan ta injorojnė. Kjo i bėhej Salihit, sepse ai qė nga themelimi i institucioneve tė Kosovės, pėr tė cilat edhe vetė punoi shumė, i respektonte ato. Nga ana tjetėr, edhe vetė kėto institucione Salihut dhe bashkėveprimtarėve tė tij, nuk i kanė dalė nė ndihmė financiarisht. E di qė prej vitit 1994 deri nė luftėn e haptė pėr shumė aksione dhe nevoja tė organizimit Salihu ka kėrkuar ndihmė nga ne, shokėt e tij. Ka kėrkuar ndihmė edhe pėr tė tjerėt nė Kosovė.

    PYETJE : Bashkėveprimtarė tė Salihut flasin se ti ke ndihmuar disa herė, dhe se ke falur apo huazuar njė shumė tė caktuar parash. Si qėndron e vėrteta?

    Fadil Tolaj: Dihet qė ēdo organizim, pėrveē vullnetit dhe sakrificės sė njerėzve, kėrkon edhe mjete materiale. Ato shpesh mungonin. Qeveria qė vepronte nga mėrgimi taktizonte shumė. Atėherė, pėr tė vepruar, duhej njė lloj organizimi dhe ndihme interne. Mė datėn 20.08.1995, Salihu kėrkoi njė shumė tė caktuar parash. Ishte e domosdoshme tė blihen disa paisje, pėr t’i dėrguar nė Kosovė. Pasi e sigurova njė pjesė tė tyre, mė 21.08.1995, me autorizimin e Salihut, ia kam dorėzuar nė dorė 1300.00 Frs Zenun Idrizit.

    Kah fundi i vitit 1996, Adem Jashari kishte kėrkuar urgjentisht ndihma nėpėrmes bacės Rifat. Kėtė na e ka thėnė Osman Ferizi, i cili e kishte informuar Salih Ēekaj. Salihu, bashkė me Osman Ferizin dhe Ekrem Shehollin, veprojnė shpejtė, duke kėrkuar nga shokėt tė mblidhen para. Nė kėtė aksion, kam marrė pjesė mė 200.00 Frs. E di qė janė tubuar 5830.00 franga e marka. Mė 1 shkurt 1997, nė Munih, Osman Ferizi dhe Ramadan Bobi ia kanė dorėzuar Rifat Jasharit.

    Nė fillim tė vitit 1997, u vra Zahir Pajaziti me dy bashkėluftėtarė.
    Nuk vonoi shumė dhe filluan burgosjet e pjestarėve tė UĒK-sė nė tėrė Kosovėn. Vala e arrestimeve e pėrfshiu edhe komunėn e Deēanit, dhe preku bashkėpunėtorėt e drejtpėrdrejtė tė Salih Ēekajt, siē ishte Agron Tolaj, Arif Panxhaj etj. Kėto vrasje dhe arrestime i dhanė grusht tė rėndė organizimit tė UĒK-sė.[/b] Menjėherė u ndie nevoja e pėrtėritjes sė radhėve dhe nevoja pėr mjete materiale. Nė shtator tė vitit 1997, Salihu kėrkoi nga unė 10000.00 DM, me kusht qė mė vonė tė mė kthehen. Ashtu edhe ka ndodhur. Kėto marka, nė shumėn e frangave zvicėrane, prapė, me autorizimin e Salihut, ia kam dorėzuar Zenun Idrizit. Ky i ka dorėzuar nė vendin e caktuar.

    Nė pranverėn e vitit 1997, pas trazirave qė ndodhėn nė Shqipėri, Salihu kishte disa njerėz nė Veri tė Shqipėrisė, si Shpend dhe Xajė Ēelėn etj., tė cilėt ishin tė gatshėm tė bėjnė shumė pėr Kosovėn. Nė Shqipėri, si njeri i Salihut, vepronte edhe Ismet Ēeku. Tash ishte mundėsia, me ēmime tė volitshme, tė blihen shumė armė tė kalibrave tė ndryshėm. Salihu prapė m’i kėrkoi 10000.00 CHF. Tash ēdo kush e dinte se lufta me shpejtėsi tė madhe do ta pėrfshijė Kosovėn, prandaj nuk ishte momenti pėr ngurrim. Nuk mė qėlluan aq sa m’i kėrkonte, por 8000.00 franga zvicėrane, nė banesėn e tij nė Shtutgart, Salihut ia kam dorėzuar nė dorė mė datėn 05.12.1997. I pranishėm ka qenė edhe Demė Tolaj.

    PYETJE : Fillimi i vitit 1998 ishte shumė i egėr pėr shumė familje nė Drenicė. Forcat serbe sulmuan familjen Jashari nga Prekazi, pastaj masakruan disa familje nė Likoshan dhe Qirez. Nė mars, pas rezistencės tri ditėshe (mė 5, 6, 7) forcat serbe me artileri tė rėndė vrasin shpirtin e rezistencės Adem Jasharin dhe shumicėn e anėtarėve tė familjes sė tij. Ndryshon ēdo gjė nė organizimin e shqiptarėve. Si u gjendėn bashkėluftėtarėt dhe bashkėveprimtarėt e Salih Ēekut nė kėto rrethana tė reja?

    Fadil Tolaj: Pas kėtyre masakrave tė serbėve nė Drenicė, lufta e haptė pėlciti edhe nė Dukagjin. Tash u paraqit nevoja pėr njė riorganizim. Salihu, si gjithnjė, veproi me shpejtėsi. Erdhi nė Zvicėr me kolonel Tahir Zemajn, pėr t’i bashkėrenditur veprimet me Ministrinė e Mbrojtjes. Ata vepruan nė dy drejtime. Salihu shkoi nė Lucern, nė njė tubim me bashkatdhetarė, ku merrnin pjesė parti politike dhe shoqata tė ndryshme. Tahiri shkoi tė takohej me disa oficerė shqiptarė, pėr ta organizuar luftėn kundėr forcave serbe, qė nė Kosovė i kishin filluar masakrat.

    Atė ditė, Tahirin e kam shoqėruar unė. Sė pari, kėrkoi tė takohej me Zeqir Lekėn, jo qė kishte ndonjė pėrgatitje tė lartė ushtarake, por ky, nė disa ndeja, i kishte deklaruar Tahirit se nė momentin e caktuar, do t’i bashkėngjitej dhe do tė hynin bashkė nė Kosovė. Takimin e realizuam nė Mėvempik tė Regensdorfit. Biseda zgjati mė se katėr orė. Tahiri qe shumė i qartė. Ia tregoi formėn e organizimit dhe kohėn kur do tė hynin shumica e oficerėve shqiptarė nė Kosovė. Asnjė rezultat! Thjesht, Zeqir „vodniku“ nuk ishte nė gjendje ta realizojė atė qė kishte deklaruar. Deklarimet e tij, disa herė, i kam dėgjuar edhe vetė. Mandej, nė disa regjione tė Zvicrės, kishte shkuar aq larg, sa kishte bėrė edhe lista pėr rekrutim, nė kohėn kur nuk duhej. Tash kur duhej, Zeqiri merrej me filozofi patriotike, e lufta bėnte kėrdi nė Kosovė.

    Pas kėtij takimi, shkuam pėr Cyrih. Tahiri me Agim Mehmetin kishin lėnė njė takim tjetėr, me disa oficerė tė tjerė. Atė ditė, ka ndodhur maskara nė Lybeniē. Takimet ishin shumė tė ngjeshura. Mu pėr kėtė, pak pas mesnatės, me Tahirin u kthyem nė banesėn time. Dy orė mė vonė, u kthyen edhe Salihu e Demė Tolaj. Pėrpos qė ishin tė lodhur, ishin tej mase edhe tė dėshpėruar pėr shkak tė shumė pengesave, qė i kishin krijuar disa sabotues qė flisnin nė emėr tė UĒK-sė, por pėr tė cilėt asgjė nuk ishte e vlefshme nėse nuk ishte nė vijėn politike tė Enver Hoxhės.

    Nga dėshira pėr tė ditur se ēka po ndodhte nė Kosovė, kah ora tre e mėngjesit, e mora nė telefon nipin tim, Shkėlzen Kuēin, nga Deēani. Nė telefon, i dėgjoja rafalet e detonimeve qė ia fusnin njeriut frikėn nė Zvicėr, e lere mė atyre qė ishin shumė afėr tyre. Shkėlzeni , tepėr i dėshpruar me organizimin e dobėt, m’u drejtua : « Si ėshtė mundur, o dajė, tė shkojmė nė Shqipėri pėr armatime, tė rrezikojmė me qindra veta, e tė kthehemi duarthatė?! Ēfarė organizimi ėshtė ky, kur nuk na mundėsohet tė armatosemi as pėr vetėmbrojtje? ». I tronditur nga kėto fjalė, nuk dita si t’i pėrgjigjem.

    Pasi tė gjithė sa ishim tė pranishėm e kishim dėgjuar bisedėn, i thashė : « A do dikėnd tjetėr tė bisedosh, se unė s’kam koment pėr kėtė“ ». « Po », tha. Ia afova dėgjuesen Salihut. Kur Salihu iu prezantua me emėr e mbiemėr se « unė jam Salih Ēekaj », pėr Shkėlzenin ishte befasi, por edhe njė kurajo. Salihu njihej nė gjithė komunėn e Deēanit, si shpresa mė e madhe. Biseda e tyre zgjati mė shumė se gjysmė ore. Tė nesėrmen Salihu dhe Tahiri u kthyen pėr Gjermani.

    Pas pak kohe, kanė udhėtuar pėr Shqipėri. Pasi marrin pjesė nė formimin e Brigadave tė famshme tė komanduara nga Minsitria e Mbrojtjes, me tė cilėn komandonte kolonel Ahmet Krasniqi, me urdhėrin e tij, Salihu dhe Tahiri, me shumė oficerė dhe ushtarė, hynė nė Kosovė. Se si kanė rrjedhur ngjarjet, pėr shumė ēka dihet. Pėr luftėn qė ka bėrė nė Dukagjin, kolonel Tahir Zemaj ka pasur dhe ka dhėnė mjaft material.

    Deri sot askush s’i ka kontestuar, madje as pas vrasjes sė tij nga kriminelė tė regjur. Pas vrasjes, ata qė kishin folur shpesh me pėrbuzje pėr tė, pranuan qė kur kanė qenė nė zor, Tahirit ia kanė besuar vėllezėrit pėr t’ua shpėtuar jetėn. Salihu qėndroi nė front, derisa ra heroikisht nė front kundėr focave serbe nė Betejėn e Koshares, vetėm disa ditė pas Agim Ramadanit. Mendoj qė, pėr Kosharen, ka edhe shumė ēka tė shkruhet, sidomos pėr rolin qė kanė luajtur Salihu dhe Agimi.


    PYETJE : Vitin e Ri 2003 e keni pritur bashkė me kolonel Tahir Zemajn, nė banesėn e tij nė Berlin. Ai kishte nė plan tė udhėtojė pėr Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Udhėtimin nuk e realizoi, sepse mė 4 janar 2003, pasi kishte udhėtuar pėr Kosovė, kriminelėt e vranė nė Pejė. A ke vėrejtur te ai ndonjė shqetėsim tė jashtzakonshėm atyre ditėve sa keni qenė bashkė nė Berlin?

    Fadil Tolaj: Po, ėshtė e vėrtetė qė vitin e Ri 2003 e kam pritur nė Berlin, sė bashku me kolonel Tahir Zemajn. Ishte dėshirė e tij. Fatkeqėsisht qe viti i fundit qė e kemi pritur me tė. Vit qė do tė mė mbetet nė kujtim tėrė jetėn. Ėshtė e vėrtetė qė ato ditė ka pasur tė fluturojė nga Prishtina pėr nė SHBA. Ndėrsa sa i pėrket ndonjė shqetėsimi tė veēantė, ai pėr veti kurrė nuk ka pasur, as kur ka luftuar kundėr forcave serbe. Tė gjithė e dinė qė ka qenė trim. Por, pėr djalin tė cilin e ka dashur shumė, e di qė vazhdimisht ka pasur shqetėsime.

    PYETJE : Gjatė bisedės sonė keni qartėsuar shumė gjėra. Keni pėrmenduar edhe shumė emra. Vrasjet politike nė Kosovė nuk janė ndalur ende. Vrasja e Sebahate Tolajt dhe Jusuf Haklajt na janė ende tė freskėta. A keni frikė pėr kėtė qė e thatė?

    Fadil Tolaj: Fatkeqėsisht ndodhėn edhe kėto vrasje tepėr tė rėnda. Gjatė luftės, ndodh gjithēka, por pas luftės nuk ėshtė dashur kurrsesi. Ne shqiptarėt jemi ngopur me to. Njėqind vjet vrasje. Kėto tė fundit qė i pėrmendėt, janė kulmi i tragjedisė sonė, sepse, veē individėve, po vriten institucionet. Ndėrsa nė komunėn e Deēanit do t’i pėrmendi tri fshatra: Pobėrxhėn, Strellcin dhe Isniqin, qė u vranė para luftės, gjatė luftės dhe pas luftės. Kur jemi te frika, nuk di pse duhet tė kem frikė nga e vėrteta ? Ēdo gjė qė kam thėnė, ėshtė e vėrtetė. Fundi i fundit shpirt kemi tė gjithė.

    Pėr ta mbyllur kėtė bisedė, kam dėshirė t’i them edhe dy-tri fjalė pėr figurėn e Salih Ēekajt. Me kėtė rast, do tė citoja profesorin e nderuar, Emrush Lokajn, i cili, nė tė pame pėr Salihun, thoshte: „Kur lexonim dhe mėsonim pėr Sylejman Vokshin, Haxhi Zekėn, Hasan Prishtinėn, Luigj Gurakuqin, Isa Boletinin etj., e pyesnim vetveten se a thua si janė dukur kėta njerėz?“. Tash, kur e analizoj punėn dhe kontributin e tyre dhe tė Sali Ēekajt, them: Si kanė pasur tė jenė ndryshe, veē si Salih Ēekaj. Kontributi i tij kombėtar, ėshtė tipik njė kontribut si i rilindasve.

    --------------------------------------------------------------------------------

  11. #11
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Edhe sa antar tjer dhe nga sa her do ta siellin ket intervist ketu ei???!!! deri tani nja dy antar dhe njeri dy her e ka plasue ket intervist hahaha
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 04-01-2004 mė 11:08

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Ja pse e kan vra sabaete tolajn..e ja pra se cila dor e vrau..

    Krejt e qarte eshte..

    Te vraret ne Kosove nga dora gjakatare e LPK-PDK-AAK-se jan jetime.

    LDK nuk di as ti mbroje sa jan gjalle e as ti mbroje kur jan te vdekur nga llumi qe i hedh kosov-pressi e epoka..perkundrazi LDK fle si magari kur e hante ujku..
    Edhe PD e shqiperise hesht e asnjihere nuk ngriti zerin e protestes..ne asnje nga rastet kur jan vrare djem e vajza te Kosoves..
    Kjo eshte nje tregues i qarte se ne PD vepron mafia socialiste qosiste..
    Unmiku i ndjek kriminelet sikurse mund te ndjeki breshka ujkun..
    njerzit vet duhet te ruhen por jo duke heshtur por duke u bashkuar e duke u treguar Grushtin e hekurt Mafies..

  13. #13
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Duke filluar nga e kaluara deri mė sot, shėrbimet sekrete serbe, kanė pasė njė qasje dhe veprimtari tė veēantė nė Kosovėn. Mbajtja e kosoves nen thundren serbe per popullin e kosves kushtoi shum shtrejt , duke qenė gjitheher nje laborator i eksperimenteve tė tmerrshme qė pėrjetoi populli ynė.
    Edhe pas luftės nė Kosovė, shėrbimi serb eshte ri instaluar pasi qe me humbjen e luftes nė Kosovė,ju desht te organizoj disa vrasje tė fshehta brenda shėrbimit sekret serb,si dhe shum vrasje te personaliteteve te jetes politike ne serbi, konkretisht mbi ata qe dyshohet se jan te shitur, deshtuar, hargjuar etj.
    Duke u bazuar ne te dhena shum te sakta, sherbimi sekret serb ne teritorin e kosoves ka te shtrire nje rrjet shum te fuqishem i cili vazhdimisht eshte duke punuar mė tė madhe edhe pėr zbehjen e imazhit tė kosovarės para syve te ndėrkombėtarėve, duke tentuar qė gradualisht Kosova nga tė qenurit viktimė ti merr tiparet e viktimizuesit, pasi qe keto shėrbime nė bashkėpunim me forcat e errėta qė veprojnė nė Kosovė, krijojnė njė varg diverzionesh, vrasjesh, kindapimeve e tė tjera tė cilat e luhatin ēėshtjen e sigurisė nė Kosovė.
    E tėrė veprimtaria e sherbimeve serbe ėshtė e adresuar nė drejtim tė rivėnies sė Kosovės nėn kontrollin serb. Pėr njė gjė tė tillė flet edhe mbajtja e zgjedhjeve tė Serbisė nė Kosovė.
    Grupet ekstremiste serbe qė jetojnė dhe veprojnė nė Kosovė, shumica prej tyre janė tė lidhur mė shėrbimin sekret tė MUP-it serb prej tė cilit edhe i marrin direktivat.
    Serbėt nė Kosovė kanė tė ndėrtuar rrjete shum te sofistikuara radiolidhjeve dhe tė pėrgjimit, permes disa postave lokale qe punojne ne kosove e qe kontrollohen nga serbet, pergjimi i tyre behet ne shifra caktuara p.sh:TMK, UĒK, AKSH, z.President , z.Kryetar, Gjeneral etj.
    Shėrbimet serbe ne territron e kosoves kanė organizuar njė varg aktesh terroriste kundėr civilėve, vendbanimeve e automjeteve tė serbėve me qėllim qė fajin t`ua hedhin shqiptarėve si ne rastin e Merdarit, kastriotit, Gorazhdecit,ne kuader te ketyre organizimeve paramilitarėt serbė kanė bllokuar disa herė aksin rrugor Prishtinė-Gjilan, Gjilan-Ferizaj, Prishtine-Alban (sllatine), Gjilan-Presheve, Gjilan-Dardan-Bujanoc duke sulmuar herė pas here veturat e udhėheqėsve shqiptarė dhe kalimtarėve tė rastit qė udhėtonin nėper keto pjese te kosovės.
    Pastaj problemet nė Mitrovicė, tashmė tė njohura pėr tė gjithė dhe njė varg vrasjesh e problematikash tė rėnda qė kanė ndodhur nė Kosovė, e qė nuk janė zbuluar ende. Autorėsia e gjithė kėsaj qėndron nė faktin se prapa tė gjitha kėtyre akteve qėndrojnė forcat sekrete serbe dhe ato speciale, tė cilat kanė kryer trajnime tė posaēme pėr veprime tė tilla.
    Me perfundimin e luftes, Millosheviqi kishte urdhėruar tė futen ilegalisht nė Kosovė forca tė zgjedhura tė njėsive ushtarake, tė specializuara pėr veprime tė veēanta, me qėllim qė tė shkaktojnė incidente nė mes serbėve dhe shqiptarėve si dhe shqiptarėve dhe shqiptarėve. Po ashtu edhe pas renjes se, Millosheviqit dhe ardhjes ne pushtet i kriminelėve te tjere ne Kosovė ende veprojne keto grupe.
    Orkestrimi i dhunės nė Mitrovicė, qė nga qershori i vitit 1999 si dhe ikja nga burgu i kriminelėve serbė, mosdėnimi i kriminelėve serbė tė luftės nga gjykatat nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare nė Kosovė, tė akuzuar pėr krime tė shumėfishta kundėr popullatės civile nė Kosovė, janė plane tė pėrgatitura nga forcat elite tė policisė serbe. Po ashtu, kėto forca janė tė pėrfshira drejtpėrsėdrejti nė trazirat nė Mitrovicėn veriore por edhe tė enklavave tjera, ku nė sulme, shpėrthime, vrasje etj., ka pasė tė vdekur shqiptarė dhe serbė. Tė gjitha kėto veprime tė organizimit sekret tė policisė dhe KOS-it ushtarak serb bėhen pėr ta bojkotuar dhe amortizuar bashkėsinė ndėrkombėtare nė ruajtjen e paqes dhe stabilitetit nė Kosovė. Njėkohėsisht kėto shėrbime kanė pėrgatitur strategjinė qė serbėt e Kosovės t’i paraqesin si viktima tė pambrojtura tė agresionit shqiptar.
    Nė disa fshatra Serbe pranė kufirit me Kosovėn, jan ri vendosur disa qendėr policore tė cilat pėrdoren si baza pėr infiltrimin, dhe kontaktimin sa me te aferm me policine sekrejte serbe nė Kosovė, tė cilėt tė veshur me rroba civile,ne disa raste hyne nė thellėsi tė Kosovės, kuptohet duke i koordinuar veprimet edhe me njerėzit e tyre brenda (serbė, romė, shqiptarė, etj). Kėta gjithashtu jan edhe te pajisur me dokumente tė falsifikuara udhėtimi, etj.
    Shėrbimet serbe tė linjave sekrete deri para disa muajsh serbet e kosovės i mbanin me doza premtimesh se gjoja shum shpejt do te vjen deri te rikthimi i ushtrise serbe ne kosove.
    Mirėpo, nga ndėrkombėtarėt ėshtė vėrtetuar se njė veprim i tillė ėshtė krejtėsisht i panevojshėm. Sepse nė Rezolutėn 1244 tė 10 qershorit tė vitit 1999, nuk pėrdoren termi pėr rikthimin e ushtrisė.
    Gjithashtu me largimin e forcave ruse nga kosova, agjenturat por sllave ruse kan filluar te bejne nje lufte shum te rrezikshme diplomatike ne favor te serbeve.Tė gjitha kėto agjentura serbo-ruse bėjnė pjesė nė pėrbėrjen e politikės diskriminuese dhe pėrpjekjet pėr kthimin e forcave serbe me ēdo kusht nė Kosovė, nė saje tė intrigave, komploteve, shantazheve e diskriminimeve tjera qė i kanė bėrė e po i bėjnė shėrbimet sekrete tė ushtrisė dhe policisė serbe, pėr tė krijuar parakushte sa mė tė volitshme, pėr realizimin e objektivave tė Serbisė nė relacion me Kosovėn.
    Ekzistimi i grupeve paramilitare serbe qė posedojnė paisje ushtarake, komunikimi, strategji dhe platformė pune nė veriun e Mitrovicės, si dhe sulmet e njėpasnjėshme qė i kanė bėrė KFOR-it dhe policisė sė UNMIK-ut e tė SHPK-sė, nuk janė asgjė tjetėr veēse njė privilegjim i ekstremizmit serb nga linjat e diplomacisė evropiane, pėrkrahėsve tė ndikimit tė shtrirjes dhe zbatimit tė politikės serbomadhe nė Kosovė.
    Grupet ekstremiste serbe me veprim nė Kosovė vazhdimisht pėrdorur tė gjitha llojet e materialit propagandistik pėr punė agjenturale, nė lansime tė ndryshme - nė pėrsėritje tė gėnjeshtrave, nė pėrdorim tė internetit duke bėrė faqe tė veēanta kundėr UĒK-sė, TMK-sė etj., nga njerėz autoritativ si Sava Janjiq, prijės i fesė ortodokse, i njohur pėr pėrcaktimet skajshmėrisht antishqiptare. Kėta i kanė pėrdorur tė gjitha lidhjet logjistike me shėrbimet sekrete nepermjet kishes.
    Shėrbimet e lartėpermendura serbe luftėn e tyre tė ftohtė janė duke e vazhduar nė tė gjitha fushat e jetės politike e shoqėrore nė Kosovė duke bėrė pėrpjekje pėr tė shkaktuar pasiguri nė Kosovė, destabilizim tė ekonomisė, krijim tė pasigurisė, bllokim tė institucioneve etj. Duke tentuar t’i paraqesin shqiptarėt e Kosovės tė pa aftė pėr tė ndėrtuar pushtet e shtet. Duke bėrė pėrpjekje pėr ta paraqitur KFOR-in dhe UNMIK-un tė paaftė pėr tė vendosur rend e qetėsi pėr qytetarėt e Kosovės.

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Po bėnu burrė njiherė more Llapi,trego tė vėrtetėn !

    Mos i shit mendimet e shkresat e tė tjerėve ,tė mara nga forume tė tjera ( pėr tė tuat ), kėndej pari .
    Kėtė postim e ke marė ( vjedhur ) nga Kosova.de dhe shkruar nga forumisti '' Per atdhe '' nėn
    Temėn '' Kosova fush e sherbimeve te huaja sekrete ''
    ( Afishuar me: 2004-01-03 23:24 )

    Po mė ēudit se nuk i paske ndėruar as edhe njė pikė apo presje .
    Aha , tani mu kujtua ,se nuk ke dijtė vėrtet ku tė bėsh ndryshime, se ti ke dytrėn sipas aftėsisve ,vetėm pėr copy & paste .
    Hajninė ( vjedhjen ) ju pjella e sigurimit ( LPK- ushat ) e bėtė art nė vete .




    ============================
    Llapi
    Syri i Shqiponjes
    Postimi #13

    Duke filluar nga e kaluara deri mė sot, shėrbimet sekrete serbe, kanė pasė njė qasje dhe veprimtari tė veēantė nė Kosovėn. Mbajtja e kosoves nen thundren serbe per popullin e kosves kushtoi shum shtrejt , duke qenė gjitheher nje laborator i eksperimenteve tė tmerrshme qė pėrjetoi populli ynė.
    Edhe pas luftės nė Kosovė, shėrbimi serb eshte ri instaluar pasi qe me humbjen e luftes nė Kosovė,ju desht te organizoj disa vrasje tė fshehta brenda shėrbimit sekret serb,si dhe shum vrasje te personaliteteve te jetes politike ne serbi, konkretisht mbi ata qe dyshohet se jan te shitur, deshtuar, hargjuar etj.
    Duke u bazuar ne te dhena shum te sakta, sherbimi sekret serb ne teritorin e kosoves ka te shtrire nje rrjet shum te fuqishem i cili vazhdimisht eshte duke punuar mė tė madhe edhe pėr zbehjen e imazhit tė kosovarės para syve te ndėrkombėtarėve, duke tentuar qė gradualisht Kosova nga tė qenurit viktimė ti merr tiparet e viktimizuesit, pasi qe keto shėrbime nė bashkėpunim me forcat e errėta qė veprojnė nė Kosovė, krijojnė njė varg diverzionesh, vrasjesh, kindapimeve e tė tjera tė cilat e luhatin ēėshtjen e sigurisė nė Kosovė.
    E tėrė veprimtaria e sherbimeve serbe ėshtė e adresuar nė drejtim tė rivėnies sė Kosovės nėn kontrollin serb. Pėr njė gjė tė tillė flet edhe mbajtja e zgjedhjeve tė Serbisė nė Kosovė.
    Grupet ekstremiste serbe qė jetojnė dhe veprojnė nė Kosovė, shumica prej tyre janė tė lidhur mė shėrbimin sekret tė MUP-it serb prej tė cilit edhe i marrin direktivat.
    Serbėt nė Kosovė kanė tė ndėrtuar rrjete shum te sofistikuara radiolidhjeve dhe tė pėrgjimit, permes disa postave lokale qe punojne ne kosove e qe kontrollohen nga serbet, pergjimi i tyre behet ne shifra caktuara p.shMK, UĒK, AKSH, z.President , z.Kryetar, Gjeneral etj.
    Shėrbimet serbe ne territron e kosoves kanė organizuar njė varg aktesh terroriste kundėr civilėve, vendbanimeve e automjeteve tė serbėve me qėllim qė fajin t`ua hedhin shqiptarėve si ne rastin e Merdarit, kastriotit, Gorazhdecit,ne kuader te ketyre organizimeve paramilitarėt serbė kanė bllokuar disa herė aksin rrugor Prishtinė-Gjilan, Gjilan-Ferizaj, Prishtine-Alban (sllatine), Gjilan-Presheve, Gjilan-Dardan-Bujanoc duke sulmuar herė pas here veturat e udhėheqėsve shqiptarė dhe kalimtarėve tė rastit qė udhėtonin nėper keto pjese te kosovės.
    Pastaj problemet nė Mitrovicė, tashmė tė njohura pėr tė gjithė dhe njė varg vrasjesh e problematikash tė rėnda qė kanė ndodhur nė Kosovė, e qė nuk janė zbuluar ende. Autorėsia e gjithė kėsaj qėndron nė faktin se prapa tė gjitha kėtyre akteve qėndrojnė forcat sekrete serbe dhe ato speciale, tė cilat kanė kryer trajnime tė posaēme pėr veprime tė tilla.
    Me perfundimin e luftes, Millosheviqi kishte urdhėruar tė futen ilegalisht nė Kosovė forca tė zgjedhura tė njėsive ushtarake, tė specializuara pėr veprime tė veēanta, me qėllim qė tė shkaktojnė incidente nė mes serbėve dhe shqiptarėve si dhe shqiptarėve dhe shqiptarėve. Po ashtu edhe pas renjes se, Millosheviqit dhe ardhjes ne pushtet i kriminelėve te tjere ne Kosovė ende veprojne keto grupe.
    Orkestrimi i dhunės nė Mitrovicė, qė nga qershori i vitit 1999 si dhe ikja nga burgu i kriminelėve serbė, mosdėnimi i kriminelėve serbė tė luftės nga gjykatat nėn mbikėqyrjen ndėrkombėtare nė Kosovė, tė akuzuar pėr krime tė shumėfishta kundėr popullatės civile nė Kosovė, janė plane tė pėrgatitura nga forcat elite tė policisė serbe. Po ashtu, kėto forca janė tė pėrfshira drejtpėrsėdrejti nė trazirat nė Mitrovicėn veriore por edhe tė enklavave tjera, ku nė sulme, shpėrthime, vrasje etj., ka pasė tė vdekur shqiptarė dhe serbė. Tė gjitha kėto veprime tė organizimit sekret tė policisė dhe KOS-it ushtarak serb bėhen pėr ta bojkotuar dhe amortizuar bashkėsinė ndėrkombėtare nė ruajtjen e paqes dhe stabilitetit nė Kosovė. Njėkohėsisht kėto shėrbime kanė pėrgatitur strategjinė qė serbėt e Kosovės t’i paraqesin si viktima tė pambrojtura tė agresionit shqiptar.
    Nė disa fshatra Serbe pranė kufirit me Kosovėn, jan ri vendosur disa qendėr policore tė cilat pėrdoren si baza pėr infiltrimin, dhe kontaktimin sa me te aferm me policine sekrejte serbe nė Kosovė, tė cilėt tė veshur me rroba civile,ne disa raste hyne nė thellėsi tė Kosovės, kuptohet duke i koordinuar veprimet edhe me njerėzit e tyre brenda (serbė, romė, shqiptarė, etj). Kėta gjithashtu jan edhe te pajisur me dokumente tė falsifikuara udhėtimi, etj.
    Shėrbimet serbe tė linjave sekrete deri para disa muajsh serbet e kosovės i mbanin me doza premtimesh se gjoja shum shpejt do te vjen deri te rikthimi i ushtrise serbe ne kosove.
    Mirėpo, nga ndėrkombėtarėt ėshtė vėrtetuar se njė veprim i tillė ėshtė krejtėsisht i panevojshėm. Sepse nė Rezolutėn 1244 tė 10 qershorit tė vitit 1999, nuk pėrdoren termi pėr rikthimin e ushtrisė.
    Gjithashtu me largimin e forcave ruse nga kosova, agjenturat por sllave ruse kan filluar te bejne nje lufte shum te rrezikshme diplomatike ne favor te serbeve.Tė gjitha kėto agjentura serbo-ruse bėjnė pjesė nė pėrbėrjen e politikės diskriminuese dhe pėrpjekjet pėr kthimin e forcave serbe me ēdo kusht nė Kosovė, nė saje tė intrigave, komploteve, shantazheve e diskriminimeve tjera qė i kanė bėrė e po i bėjnė shėrbimet sekrete tė ushtrisė dhe policisė serbe, pėr tė krijuar parakushte sa mė tė volitshme, pėr realizimin e objektivave tė Serbisė nė relacion me Kosovėn.
    Ekzistimi i grupeve paramilitare serbe qė posedojnė paisje ushtarake, komunikimi, strategji dhe platformė pune nė veriun e Mitrovicės, si dhe sulmet e njėpasnjėshme qė i kanė bėrė KFOR-it dhe policisė sė UNMIK-ut e tė SHPK-sė, nuk janė asgjė tjetėr veēse njė privilegjim i ekstremizmit serb nga linjat e diplomacisė evropiane, pėrkrahėsve tė ndikimit tė shtrirjes dhe zbatimit tė politikės serbomadhe nė Kosovė.
    Grupet ekstremiste serbe me veprim nė Kosovė vazhdimisht pėrdorur tė gjitha llojet e materialit propagandistik pėr punė agjenturale, nė lansime tė ndryshme - nė pėrsėritje tė gėnjeshtrave, nė pėrdorim tė internetit duke bėrė faqe tė veēanta kundėr UĒK-sė, TMK-sė etj., nga njerėz autoritativ si Sava Janjiq, prijės i fesė ortodokse, i njohur pėr pėrcaktimet skajshmėrisht antishqiptare. Kėta i kanė pėrdorur tė gjitha lidhjet logjistike me shėrbimet sekrete nepermjet kishes.
    Shėrbimet e lartėpermendura serbe luftėn e tyre tė ftohtė janė duke e vazhduar nė tė gjitha fushat e jetės politike e shoqėrore nė Kosovė duke bėrė pėrpjekje pėr tė shkaktuar pasiguri nė Kosovė, destabilizim tė ekonomisė, krijim tė pasigurisė, bllokim tė institucioneve etj. Duke tentuar t’i paraqesin shqiptarėt e Kosovės tė pa aftė pėr tė ndėrtuar pushtet e shtet. Duke bėrė pėrpjekje pėr ta paraqitur KFOR-in dhe UNMIK-un tė paaftė pėr tė vendosur rend e qetėsi pėr qytetarėt e Kosovės.


    __________________

  15. #15
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Edhe ni marrsha shkrimet e tjeterkujna si shumica qe i marrin mos ke frig se nga ju qe nuk ini shqiptar nuk i marr me vjen keq por nuk i dua as ti shof shkrimet e ju shqipfolsave e le ma ti marr.

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Drini M eshte nje atdhetar i mrekullueshem dhe njohesi me i mire i Kosoves ne forum.

    Uroj te kete Kosova sa me shume mendimtare sikur Drini M.

    Sa me shume Drina aq me shpejt do te vije pamvaresia e Kosoves.
    Sa me shume "llapa" aq me shum shqiptar do te vriten aq me shume varre do hapen aq me shum femij jetima e nana zemerdjegura.

    Lufta mes Drinave sikurse Drini M e sikur Komandant Drini i prizrenit me Sali Llap Veselat do jet e gjate.
    Eshte luft mes atdhetareve e bandave..mes rilindasve e stalinistave..

    Qofsh i nderuar Drini M e shkoft fjala jote ne cdo zemer Kosovari.

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,731
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    Duke vazhduar te gjithe ate qe kane postuar me heret Brari dhe DriniM rreth te vertetes se luftes ne Kosove, jam duke postuar edhe mesazhin e Presidentit Rugova me rastin e njevjetorit te vrasjes se Kolonel Tahir Zemajt.

    Presidenti Rugova tha se nė historinė mė tė re tė Kosovės Tahir Zemaj do tė mbetet njė hero i madh dhe i nderuar
    Prishtinė, 5 janar 2004 - Me njė Akademi pėrkujtimore dje nė Teatrin Kombėtar nė Prishtinė u shėnua njėvjetori i vrasjes sė kolonel Tahir Zemajt, tė birit tė tij Enisit dhe Hasan Zemajt, kryetar i FR tė LDK-sė nė Deēan. Merrnin pjesė shumė personalitete tė jetės politike e shtetėrore tė Kosovė, familjarė dhe miq e bashkėluftėtarė tė kolonel Tahir Zemajt.


    Duke folur nė kėtė akademi, Presidenti i Kosovės, Ibrahim Rugova, tha se kolonel Tahir Zemaj ishte njė burrė i madh i Kosovės. Nė momentet mė tė vėshtira pėr atdheun tonė, theksoi Presidenti Rugova, kolonel Zemaj u vu nė ballė tė mbrojtjes sė Republikės sė Kosovės, si ushtarak profesionist dhe si trim.

    Gjatė luftės pėr liri gjatė vitit 1998, tregoi heroizėm me luftėtarėt e tij nė Betejėn e Loxhės dhe mė vonė, nė vitin 1999, nė organizimin e forcave mbrojtėse tė Kosovės. Kolonel Zemaj pas luftės, nė Kosovėn e lirė, punoi nė rindėrtimin e saj dhe kontribuoi nė forcimin e lirisė.

    "Nė historinė mė tė re tė Kosovės, Zemaj do tė mbetet njė burrė i madh, nė hero i madh dhe i nderuar, qė mbi tė gjitha e kishte atdheun, Kosovėn tonė tė shtrenjtė", theksoi Presidenti Rugova, duke nėnvizuar se "brezat e ardhshėm do tė mėsojnė nga shembulli i tij heroik dhe fisnik, nga shembulli i njeriut qė jetėn ia kushtoi lirisė dhe pavarėsisė sė Kosovės".

    Ndėrkaq pėr Hasan Zemajn, Presidenti tha se ai u shqua si aktivist i palodhshėm nė cilėsinė e kryetarit tė Forumit Rinor tė LDK-sė nė Deēan dhe anėtar i Kryesisė Qendrore tė Forumit Rinor tė LDK-sė. "Ai pranė kushėririt tė tij Kolonel Hasan Zemajt, si shumė tė rinj tė Kosovės, u bė luftėtar i shquar nė luftėn tonė pėr liri e pavarėsi. Nė historinė mė tė re tė Kosovės, do tė mbetet njė djalė i ri e trim, gjithmonė i gatshėm pėr mbrojtjen e vendit".

    "I biri i Kolonel Zemajt, Enisi, u vra vetėm pse ishte pranė babait tė tij", tha Presidenti Rugova.

    "Ata qė e vranė kolonel Zemajn me tė birin dhe Hasan Zemajn, janė kundėr lirisė, pavarėsisė dhe demokracisė sė Kosovės. Ata do tė dalin para organeve tė drejtėsisė sė Kosovės, herėt a vonė.

    Kėtė e do Zoti, e drejta njerėzore dhe populli i Kosovės.

    Kėtė e do liria e Kosovės, pėr tė cilėn u flijuan me mijėra shqiptarė", nėnvizoi nė fjalėn e tij Presidenti Rugova, duke shtuar se nga kjo Akademi pėrkujtimore del mesazhi se vrasjet e tilla dhe vrasjet e tjera duhet tė ndėrpriten, sepse vendit tonė i duhet qetėsi dhe pėrkushtim pėr tė ndėrtuar prosperitetin dhe tė ardhmen e pavarur, nė tė mirė tė tė tashmes dhe tė brezave qė do tė vijnė, pra pėr lumturinė e tyre, pėr lumturinė tonė.

    "E kujtojmė me krenari Kolonel Zemajn pėr veprėn dhe figurėn e tij heroike qė ia dhuroi Kosovės. E kujtojmė rininė e tė birit Enisit, qė babait i ndihmoi me nderim e dashuri.

    "E kujtojmė me krenari luftėtarin e lirisė dhe aktivistin e LDK-sė, kryetarin e FR tė LDK-sė nė Deēan, Hasan Zemajn, qė rininė dhe trimėrinė ia dhuroi vendit tonė, Kosovės", tha nė fund tė fajlės sė tij Presidenti i Kosovės nė kėtė Akademi pėrkujtimore.

    Me kėtė rast poashtu u shfaq edhe njė dokumentar me pamje tė Brigadės 134 tė UĒK-sė.

    Po dje mbi varrin e Tahir Zemajt tė birit tė tij Enisi dhe Hasan Zemaj u vuinė kurora lulesh. Ndryshe ata u vranė pabesisht mė 4 janar nė vitin e kaluar nė Pejė, por deri mė tash nuk vrasėsit e tyre ende nuk janė arrestuar.

    Burimi: Trepēa.net
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Vrasesit (regjisoret) jane ata qe i ndjeri i permend ne kapitullin e trete te librit te tije.

    Arb .. uroj nje vit te sukseshem per ju dhe bashkmendimtaret e tu..

    2004-tra ne Kosove duhet te jete nje lufte ne tre fronte..

    1-lufta per pamvaresine e Kosoves..

    2-Lufta kunder mafies vrasese..

    3-lufta kunder korrupsionit dhe solidariteti me familjet qe vuajn ekonomikisht.. e ne vecanti familjet e shkaterruara nga masakrat serbe dhe masakrat Halitiste-sali veseliste..

    Meqense ekonomia eshte arsye e madhe pse dikush braktis atdheun e meqense Kosova vuan perseri nga tendenca e IKJES .. duhet qe KOSOVA te mos jete livadh ku te kullosin vec Tigra e panterat por tu krijohet mundesia per prosperitet te gjithve..

    Ne Shqiperi po realizohet kapitalizmi barbar..

    Gjithcka qe jep fitim po monopolizohet nga klane mafioze dhe kjo perdite ngushton hapsiren per pune e fitim te mijra e mijra shqiptareve.. dhe kjo mban gjalle akoma tendencen per ikje prapa diellit te mijra e mijra shqipetareve..

    Nje KLAN Mafioz qe ka monopolizuar psh si cifti Lefter Koka & Agron Duka qe kane ne dore krejt biznesin e sheqerit, miellit, ujit, vajit, orizit etj etj.. bejne aq fitime sa qe blejne me eurodollare Nanon e Rucin, Pollon e Ndoken, etjetj e le ma se si i blejne fukarenjte..

    Kto klane dhe kur punosojne dike nuk zbusin aspak fukarallekun apo papunesine..
    Psh Lefter Koka puneson ish kuadro te Ministrise Financave si puna e Xhyherit dhe me kto tipa sigurojne gjithcka qe "dhurojne" kta eksperte te Shtetit qe ne kto raste Sekretet e resurset e Shtetit ja japin ktyre klaneve qe te rrisin fitimet ata e jo shteti ..qe tu sigurojne ktyre biznesmeneve shtigje te "panjohura " biznesi e qe te gllaberojne edhe at pik yndyre qe i ka mbet shtetit..
    Shteti si ne socializem e Kapitalizem mbetet Pergjegjes per barqet bosh te mijra e mijra shtetasve..dhe nje pik yndyre duhet ta mbaje per vete..por me ane te Xhyhereve te Shtetit kto Klane e vjedhin dhe ate dhe keshtu qe populli mbetet ne prag te fotoksin-Pirjes..

    A me mire qe miljonat nga resurset e Kosoves i vodhi Leme Ku-rva Xhema e ca ekspert nderkombetare apo te ishin ushqyer me kto miliona mijra e mijra Jetime e gra te Veja e nena me bij te vrare??
    Si ne Shqiperi ashtu dhe ne Kosove ka hajdute..ose Hajna..dhe kta mbushin kontot e tyre ne Zvicer e kusuri pijne fotoksine..

    Lufta kunder padrejtesive mbetet luft e pa fituar..

    Le te jet 2004 viti kur Leme Xhemat e Altin Arapat..sali Ahmet Elshanet e Fino-Lefter Kokat te dorzojne ate cka u kan Vjedhur kti populli..

  19. #19
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    TUXHARĖT NUK KANĖ MUNDUR TĖ KONTRIBUOJNĖ NĖ THEMELIMIN E UĒK-sė



    Reagim nė njė pjesė tė intervistės sė Saim Tahirajt, botuar nė "Bota sot" mė 26 prill 2003

    Nga SHEFQET CAKIQI-LLAPASHTICA

    (Botuar ne gazetėn "Epoka e re " )



    "Bota sot" nuk ka tė ndalur nė marrjen me mua dhe me shkrimet e mia. Ėshtė e katėrta herė qė e bėnė kėtė, duke mos mė dhėnė asnjėherė mundėsi tė jap pėrgjigje. Kjo tregon se sa ajo ėshtė e interesuar pėr tė vėrtetėn dhe sa ėshtė gazetė nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės.

    Nė numrin e saj tė datės 26 prill 2003, nė faqen 13, nė njė intervistė tė Sefedin Krasniqit me Saim Tahirajn, "bashkėluftėtar" i Sali Ēekajt, pėrmes konstatimit nė pyetjen qė i bėn tė intervistuarit, mė akuzon pa argumente: "Shefqet Cakiqi-Llapashtica mohon tėrė grupin e Sali Ēekajt. Aty mohohet edhe veprimtaria Juaj, e Zenun Idrizit e Zymer Lulajt etj.".

    Ėshtė e vėrtetė se nė qershor tė vitit 2001 kam pasur njė shkrim ku kam pėrmendur shkarazi emrin e Saim Tahirajt. Kanė kaluar dy vjet dhe Saim Tahiraj tani e gjen momentin qė tė konstatojė se "shpifjet e Shefqet Cakiqit janė tė turpshme"!! Megjithatė, para se tė vazhdojė mė tutje, pėr hir tė lexuesve po reprodukoj atė pasus tė shkrimit ku kam pėrmendur Saim Tahirajn :

    "A mundet sot dikush tė besojė se guerilja, dmth. UĒK-ja, u formua nė diasporė ng Bujar Bukoshi, ….., ….. , Tahir Zemaj, Saim Tahiri,…….etj? Unė personalisht i kam njohur dhe kontaktuar Bujar Bukoshin, Sali Ēekun, Saim Tahirin,
    ……… , ……. (tė gjithė nė emigracion) dhe pa dashur as tė uli dhe as tė ngritiveprimtaritė e tyre, puna e disa prej tyre ka qenė pengimi i forcave ushtarake qė veē ishin tė formuara dhe vepronin nė Kosovė.Bujar Bukoshi, pasi si kryeministėr i Kosovės nė ekzil nė vitin 1993 kishte shkapėrderdhur "Ministrinė e Mbrojtjes", nė qershor tė vitit 1998 bėnė publikimin e ri-formimit tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Kosovės nė Gjermani me ministėr AhmetKrasniqin. Vetėm naivėt mund tė mashtrohen dhe tė mos e dinė se atėherė UĒK-ja kishte Shtabin e Pėrgjithshėm, Drejtorinė Politike, dhe kishte njė pėrbėrje dhe shtrirje organizative nė krejt Kosovėn. Shefqet Jashari- Strofci e ka lehtė nėse don tė argumentojė me fakte: UĒK-ja ka pasur strukturat e veta qė i din e gjithė Kosova, le tė pėrmendė se cilin njėsit, cilėn brigadė e formuan Bujar Bukoshi, Sali Ēeku, Saim Tahiri, ……..,……….., etj. Pa nėnvlerėsuar, por duke ēmuar heroizmin eSali Ēekut dhe rėnien e tij duke hyrė nė Kosovė, i cili po tė kishte fatin tė hynte nė Kosovė patjetėr se do tė shtonte heroizmat, ėshtė jo modeste qė persona nga emigracioni, pasi kanė mundėsi dhe tė holla e munden tė porosisin shkrime me "kutlla gruri", tė pėrvetėsojnė meritat e atyre djemve dhe vashave nė Kosovė qė gjithė kohėn rezistuan pėr lirinė e Kosovės nė Kosovė. Por, fatkeqėsisht ēyrku (gėzofi) shumėkujt po ia mbulon marren. Por, besoj, pėrkohėsisht. Vetėm njė duhet bėrė publike, jo tė gjithė ata qė ishin nė ushtrime ushtarake nė Shqipėri kryen me nder misionin e marrė, njė pjesė e madhe e tyre kanė aziluar nė Perėndim. Nuk do tė ishte problem vetėm azilimi i tyre, po ēėshtja ėshtė se pėrpara organeve tė shteteve qė kanė kėrkuar strehim, kanė deklaruar lėndėn dhe kanė dekonspiruar, e kush ėshtė nė rrjedhė tė kėtyre ngjarjeve e din se ēfarė dėmi ėshtė bėrė me kėtė dekonspirim dhe zbulim tė dhjetėra veprimtarėve. Kėta tė aziluar qė tash na paraqiten si themelues tė UĒK-sė, as qė tentuan mė tė kthehen nė Kosovė dhe tė ndihmojnė luftėn. Ka qenė njė pėrpjekje dhe ėshtė themeluar FARK-u, por ai ka vepruar vetėm nė Shqipėri dhe ka pasur filiala nė shtete tė Perėndimit!!".



    Pra, nėn :

    1) Nuk ėshtė e vėrtetė se unė dikund kam mohuar "grupin e Sali Ēekut" dhe as qė jam marrė ndokund nė shkrimet e mia me "grupin e Sali Ēekut". Unė as qė e di se ka ekzistuar njė grup i Sali Ēekut, edhe pse atė e kam njohur shumė mirė.


    2) Nuk ėshtė e vėrtetė se unė nė shkrimet e mia kam pėrmendur dikund Zymer Lulajn, tė cilin as qė e njoh.


    3) Ėshtė e vėrtetė se kam shkruar dhe publikuar intervista afirmative pėr Sali Ēekun (shih intervistėn me Frashėr Osekun, bashkėluftar i vėrtetė i Sali Ēekajt dhe Agim Ramadanit, i plagosur nė betejėn e Koshares). Shih dhe "web-sitet" e mija http://go.to/shefqet dhe

    http://besianainfo.beep.de

    Tash ku e kanė hallin tė ashtuquajturit "bashkėluftėtarė" tė Sali Ēekut unė nuk e di, por e di se bashkėluftėtarė tė Sali Ēekut kanė qenė disa tė tjerė, dhe ata kanė qenė bashkė me tė nė luftė e jo nė lukse tė azilit politik tė Banhofeve tė Europės. Saim Tahiraj e din se unė e kam njohur shumė mirė Sali Ēekun. Kam njohur gjithashtu edhe Zahir Pajazitin. Por e kam njohur edhe atė personalisht, si dhe shumė tė tjerė qė kishin bėrė ushtrime nė Shqipėri dhe kishin ikur dhe ishin aziluar nė Europė, ku kishin deklaruar lėndėn.

    Saim Tahiraj e din se Sali Ēekaj nuk ka qenė MERCENAR i Bujar Bukoshit dhe i din shumė mirė raportet e Sali Ēekajt dhe Bujar Bukoshit. E din shumė mirė se Sali Ēeku nuk ka pas lidhje me tė ashtuquajturin FARK-un nė Shqipėri. Saim Tahiraj e din shumė mirė se Sali Ēeku ka qenė i rreshtuar nė radhėt e Brigadės 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė Brigadės qė ka zbatuar urdhėrat e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Saim Tahiraj do tė duhej ta dinte se si u bė qė gjatė udhėtimit tė Sali Ēekut pėr nė Shqipėri, nė Itali i vidhet njė sasi armatimi i cili mė vonė stėrshitet, ndėrsa Sali Ēeku rrrezikohet tė kthehet pėr nė Serbi. Saim Tahiraj do tė duhej ta dinte cilėt ishin bashkėluftėtarėt e Sali Ēekut nė Brigadat e UĒK-sė e jo Banhofeve tė Europės. Shokėt e Sali Ēekut nuk kanė qenė ata qė ia vodhėn armatimin nė Itali dhe e dekonspiruan dhe gati e quan nė Serbi. Saim Tahiraj nė njė vend thotė: "Me pėrgjegjėsi po them se njė javė pasi grupi i Sali Ēekut i ka bėrė disa arsione nė Kosovė, Shefqet Cakiqi ka ardhur nė banesėn time me disa shokė tė tij, aktivistė tė LDK-sė sė atėhershme, dhe mė kanė lutur tė anėtarėsohem nė LDK, me propozim tė mė bėjnė kryetar tė Nėndegės sė Wilisaut. Tash tė gjithė kanė dezertuar nga LDK-ja. Atėherė vetė Shefqet Cakiqi thoshte se kėto aksione i kanė bėrė serbėt".

    Saim Tahiraj duhet disa gjėra t'i ketė tė ditura para se tė dezinformojė nė mėnyrė naive. Unė atėherė isha anėtar i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Zvicėr dhe meqė Sali Ēeku ishte anėtar i Kryesisė sė Degės sė LDK-sė nė Gjermani, raportet e mija pėrpos private me Sali Ēekun ishin edhe raporte funksionesh nė kuadėr tė LDK-sė nė diasporė. E tash absurdi: e paskam lutur Saim Tahirin tė bėhet anėtar i LDK-sė dhe kryetar i njė nėndege, njė njeri qė atėherė ishte njė "veprimtar" anonim, qė nuk e njihte as mahalla e vet. Gjatė asaj periudhe ėshtė e vėrtetė se unė kam marrė pjesė nė shumė tubime dhe takime me bashkatdhetarė, e ėshtė e mundur qė edhe kam qenė te Saim Tahiri, por njė ėshtė e vėrtetė; se kurrė nuk kam qenė nė banesė qė ta bėjė anėtar e mė pastaj kryetar tė njė nėndege tė LDK-sė nė Wilisau. Nė atė periudhė dihet si janė anėtarėsuar anėtarėt nė LDK dhe dihen edhe procedurat pėr t'u zgjedhur kryetar i njė nėndege tė LDK-sė. Saim Tahiraj, edhe atėherė edhe sot me pėrgjegjėsi them, se Sali Ēeku dhe UĒK-ja nuk kanė pasur lidhje me disa bomba tė hedhura grave dhe fėmijėve refugjatė nė disa kampe tė refugjatėve serbė nė Kosovė. Sali Ēeku dhe UĒK- ja nuk kanė pasur tė bėjnė me refugjatė fėmijė dhe gra tė mjera serbe nė Kosovė.

    Atėbotė kjo propagandė bėhej pėr tė kompromituar luftėn e UĒK-sė. Edhe sot jam i bindur se ato provokime i kanė bėrė serbėt. Sepse Sali Ēeku dhe UĒK- ja e kanė treguar veten nė beteja me ushtrinė dhe policinė serbe e jo me fėmijė dhe gra tė mjerė refugjatė serbė nė kampe tė ndryshme nė Kosovė. E ata qė mundohen t'ia mveshin kėto Sali Ēekut dhe UĒK-sė nuk ia duan tė mirėn as Sali Ēekut e as UĒK-sė. Kujdes Saim Tahiraj! A mendon Saim Tahiraj se mund tė gėnjehet dikush me konstatimin tėnd se "me kėmbėngulje them se ne kemi qenė themelues tė bėrthamave tė para tė Ushtrisė sė Kosovės nėn udhėheqjen e institucioneve…."? Atėherė, kur s'paskeni qenė as anėtar i LDK- sė dhe as keni qenė kryes i obligimeve ndaj Qeverisė sė Kosovės, ndėrsa pėr themelues tė FARK-ut ėshtė proklamuar dikush tjetėr para teje Saim.

    Por, nejse. Tash prej Zvicre pėr t'u shpallė hero nė stilin "prvi borac" i `41- shit, me dy-tre dėshmitarė, pėr ndonjė pension, mė duket se je ende i ri. Dhe, nuk ke gjetur vend tė mirė ku tė rrėfehesh Saim Tahiri; nė njė gazetė qė e boton njė ish-polic i Jugosllavisė dhe para "gazetarit" Sefedin Krasniqi, ish-punėtor i konsullatės jugosllave nė Francė. Kjo i bie Saim Tahiraj si tė shkosh nė altarin e Kishės sė Deēanit sot pėr tė predikuar patriotizėm shqiptar. Unė nuk kam ēka tė bėjė dhe nuk mund tė tė ndihmojė. Nuk je i vogėl sa tė mos i dish kėto gjėra.






    “PĖRGJIGJE NJĖ " DOAJENI TĖ PATRIOTIZMIT SHQIPTAR "

    Reagim ndaj shrimeve tė Shefqet Cakiqit tė botuara nė gazetėn " Epoka e re "

    Nga Sefedin Krasniqi

    (*Ky reagim iu ka dėrguar gazetės " Bota sot" e cila nuk e ka botuar)



    “PSEUDOGAZETARIA E NJĖ ANALISTI PSIKOPAT !”



    Reagim ndaj shrimeve tė Shefqet Cakiqit tė botuara nė gazetėn " Epoka e re "

    Nga Saim Tahiraj

    Vėrejtje: Reagim dėrguar gezetės " Bota sot " , por e cila nuk e ka botuar. Kur nga redaksia kėrkova qartėsim, mė propozuan t'ia dėrgoj gazetės "Epoka e re". Por unė mė parė do t'ua dėrgoj gazetave tė Beogdit se sa kėsj gezete leckė, e cila aq shumė propaganduar dhe legjimtimuar vrasjet e shqiptarėve! „ Saim Tahiraj






    Edhe „Bota sot“ mė dha tė drejtė mua Shefqet Cakiqi-Llapashtica !!!



    Pasi qė vet gazeta „Bota sot“ , ku mė parė kishin shpifur kundėr meje Sefedin Krasniqi dhe Saim Tahiraj , nuk ua boton shkrimet sqaruese tė Sefedin Krasniqit dhe Saim Tahirajt , nuk e pash tė arsyeshme tė zgjati polemikėn me ata. Vet fakti qė „Bota sot“ nuk ju dha hapsirė pėr tė u sqaruar, tregon sheshit gėnjeshtrat dhe shpifjet e tyre !!

    Shefqet Cakiqi-Llapashtica

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Shefqet Cakiqi-Llapashtica ,poshtėrsia e lloit tė vet special !!!!!

    Postuar mė parė nga Llapi
    TUXHARĖT NUK KANĖ MUNDUR TĖ KONTRIBUOJNĖ NĖ THEMELIMIN E UĒK-sė

    Nga SHEFQET CAKIQI-LLAPASHTICA

    (Botuar ne gazetėn "Epoka e re " )



    "A mundet sot dikush tė besojė se guerilja, dmth. UĒK-ja, u formua nė diasporė ng Bujar Bukoshi, ….., ….. , Tahir Zemaj, Saim Tahiri,…….etj? Unė personalisht i kam njohur dhe kontaktuar Bujar Bukoshin, Sali Ēekun, Saim Tahirin,
    ……… , ……. (tė gjithė nė emigracion) dhe pa dashur as tė uli dhe as tė ngritiveprimtaritė e tyre, puna e disa prej tyre ka qenė pengimi i forcave ushtarake qė veē ishin tė formuara dhe vepronin nė Kosovė.Bujar Bukoshi, pasi si kryeministėr i Kosovės nė ekzil nė vitin 1993 kishte shkapėrderdhur "Ministrinė e Mbrojtjes", nė qershor tė vitit 1998 bėnė publikimin e ri-formimit tė Ministrisė sė Mbrojtjes tė Kosovės nė Gjermani me ministėr AhmetKrasniqin. Vetėm naivėt mund tė mashtrohen dhe tė mos e dinė se atėherė UĒK-ja kishte Shtabin e Pėrgjithshėm, Drejtorinė Politike, dhe kishte njė pėrbėrje dhe shtrirje organizative nė krejt Kosovėn. Shefqet Jashari- Strofci e ka lehtė nėse don tė argumentojė me fakte: UĒK-ja ka pasur strukturat e veta qė i din e gjithė Kosova, le tė pėrmendė se cilin njėsit, cilėn brigadė e formuan Bujar Bukoshi, Sali Ēeku, Saim Tahiri, ……..,……….., etj. Pa nėnvlerėsuar, por duke ēmuar heroizmin eSali Ēekut dhe rėnien e tij duke hyrė nė Kosovė, i cili po tė kishte fatin tė hynte nė Kosovė patjetėr se do tė shtonte heroizmat, ėshtė jo modeste qė persona nga emigracioni, pasi kanė mundėsi dhe tė holla e munden tė porosisin shkrime me "kutlla gruri", tė pėrvetėsojnė meritat e atyre djemve dhe vashave nė Kosovė qė gjithė kohėn rezistuan pėr lirinė e Kosovės nė Kosovė. Por, fatkeqėsisht ēyrku (gėzofi) shumėkujt po ia mbulon marren. Por, besoj, pėrkohėsisht. Vetėm njė duhet bėrė publike, jo tė gjithė ata qė ishin nė ushtrime ushtarake nė Shqipėri kryen me nder misionin e marrė, njė pjesė e madhe e tyre kanė aziluar nė Perėndim. Nuk do tė ishte problem vetėm azilimi i tyre, po ēėshtja ėshtė se pėrpara organeve tė shteteve qė kanė kėrkuar strehim, kanė deklaruar lėndėn dhe kanė dekonspiruar, e kush ėshtė nė rrjedhė tė kėtyre ngjarjeve e din se ēfarė dėmi ėshtė bėrė me kėtė dekonspirim dhe zbulim tė dhjetėra veprimtarėve. Kėta tė aziluar qė tash na paraqiten si themelues tė UĒK-sė, as qė tentuan mė tė kthehen nė Kosovė dhe tė ndihmojnė luftėn. Ka qenė njė pėrpjekje dhe ėshtė themeluar FARK-u, por ai ka vepruar vetėm nė Shqipėri dhe ka pasur filiala nė shtete tė Perėndimit!!".

    Pėr kėt ēka ka shkruar mė lartė , kėtij Cakiē Llapshticės do ia rekomandoja qė ta lexon Librin e Muhamet Klemendit ,sekretarit tė LPK-sė '' Pėrse nuk u formua Fronti pėr ēlirimin e Kosovės '' .
    Qė ta sheh se a ka pasur ndonjėherė UĒK-ja Shtab e Drejtori Poltike siē po na tregon ki azilanti Cakiē Llapashtica ,e aq mė pak pėr kohėn qė po flet ky , pėr vitin 1991 .
    Se kėtė punė mė sė miri qė e din Muhamet Klemendi si sekretar i LPK-sė ,nuk mund ta dinė ky Cakiē Llapashtica ,se vetė deri atė kohė ishte anėtar i LDK-sė .E tani qė leh ,vetėm pėrse i japin njė asht pėr tė lėpirė ,ėshtė gjė tjetėr .
    Se ashtu thonė pleqtė '' qeni leh aty ku hanė ''.
    Dhe mbi tė gjitha ,deri sa doli nė pah pėrgaditja e bisedimeve pėr nė Ramboliet ( vitin 1999-tė ) ,gjithēka urėdhėroheshte me '' urdhėr nga lartė '' ,e tė cilėn shtab tė UĒK-sė tė kėtij Cakiē Llpashticės e demanton edhe vetė Ramush Haradinaj nė librin e tij ,kur thotė pėr Hashim Thaēin ,Azem Sylėn dhe Rexhep Selimin se :-donin tė na imponoheshin me zor pėr ta futur nėn urdhėra tė tyre gjėja nė emėr tė njė Shtabi tė UĒK-sė e kurnjėherė nuk jepnin emra se kush po e drejton atė Shtab.
    Lexo Cakiē Lapashtica ,lexo e mos thur rena ,se rena i ka kėmbėt e shkurta ,e tė len cullak-lakuriq ,pėr turp .


    Pra, nėn :

    1) Nuk ėshtė e vėrtetė se unė dikund kam mohuar "grupin e Sali Ēekut" dhe as qė jam marrė ndokund nė shkrimet e mia me "grupin e Sali Ēekut". Unė as qė e di se ka ekzistuar njė grup i Sali Ēekut, edhe pse atė e kam njohur shumė mirė.

    Pėr besė more Cakiē Llapashtica duhet me thėnė shyqyr qė nuk ke ditur gjė pėr grupin e Sali Ēekut,se e kishte hėngėr kokrėn e plumbit shum mė herėt se nė Koshare .
    Ti megjithėse e ke njohur Sali Ēekun si njeri-figurė apo aktivist tė LDK-sė ,por Saliu tė ka njohur fare mirė se ēfar karakteri je ,e prandaj edhe nuk kė tareguar pun serioze e sekrete ushatrake qė janė pėrgaditur atė kohė .





    3) Ėshtė e vėrtetė se kam shkruar dhe publikuar intervista afirmative pėr Sali Ēekun (shih intervistėn me Frashėr Osekun, bashkėluftar i vėrtetė i Sali Ēekajt dhe Agim Ramadanit ..
    E ky farė Frashėr Oseku - snajperisti nė shpinė tė ushtarėve nė Frontin e Kosharės ,a ėshtė ai i njeti njeri i grupit tė Suedisė tė '' Lum Haxhiut '' ( Ajdin Abazit ) e Nasim Haradinajt ??!!!
    Pėrse hiku nė baza stėrvitore nė Shqipėri e mandej nė La Prake tė Tiranės ,ky Frashėri nga Fronti i Koshares mbasi u vra Sali Ēeku e Agim Ramadani ,o Cakiē Llapashtica ??!!!
    A mos deshte me i thėnė Nasim Hardinaj kėti Frashėr Osekut se mesioni yt mbaroi me sukses ???!!!!
    A ėshtė ky Frashėr Oseku ,kushriri i famkeqit Mushk Oseku tė Osek Hylės sė Gjakovės ,qė maltretoi e vrau gjatė luftės mė shum shqiptar se vetė sėrbėt ??!!!!!!



    Saim Tahiraj e din se Sali Ēekaj nuk ka qenė MERCENAR i Bujar Bukoshit dhe i din shumė mirė raportet e Sali Ēekajt dhe Bujar Bukoshit. E din shumė mirė se Sali Ēeku nuk ka pas lidhje me tė ashtuquajturin FARK-un nė Shqipėri. Saim Tahiraj e din shumė mirė se Sali Ēeku ka qenė i rreshtuar nė radhėt e Brigadės 138 tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės, tė Brigadės qė ka zbatuar urdhėrat e Shtabit tė Pėrgjithshėm tė UĒK-sė. Saim Tahiraj do tė duhej ta dinte se si u bė qė gjatė udhėtimit tė Sali Ēekut pėr nė Shqipėri, nė Itali i vidhet njė sasi armatimi i cili mė vonė stėrshitet, ndėrsa Sali Ēeku rrrezikohet tė kthehet pėr nė Serbi. Saim Tahiraj do tė duhej ta dinte cilėt ishin bashkėluftėtarėt e Sali Ēekut nė Brigadat e UĒK-sė e jo Banhofeve tė Europės. Shokėt e Sali Ēekut nuk kanė qenė ata qė ia vodhėn armatimin nė Itali dhe e dekonspiruan dhe gati e quan nė Serbi. ..
    Si gjithmon kjo racė ,rren e rren mė zi se shkijet, vetėm pėr tė futur huti e deziorentim nė masa pėr qėllime klanore .
    Ēfar poshtėrsie ,racė e fėlliqtė ėshtė kjo racė ,racė podrumesh , racė minjė gjirizesh .


    Shefqet Cakiqi-Llapashtica
    Ja de ,, patrioti '' i podrumeve tė perėndimit Cakiē Llapashtica , nuk bėn punėn morale sė pari tė pastron mbiemrin e vet nga mbrapshtesa sėrbe - iqi ,por edhe ia shton merit tė vet edhe mbiemrin e fshatit Llapashtica ,kopjim nga Shefqet Jashari- Strofci .


    Pra kurgjė ky farė zotnia Cakiē Llapashtica nu tregon pėr vete se sa ka bėrė e ēka ka bėrė pėr ate luftė ,por meret me pėrgojime,shtėrmbime ,keqpėrdorime tė punėve tė tė tjerėve .
    Po nuk kan mbet kotė fjala '' b-ytha pallė e goja valė ''.

    Vjedhjen ,imitimin ,kopjimin ,pėrgojimin e gjithēkaje kėta krijesa amorfe rurale e kanė kthyer nė art tė varianit -alla-sėrbēe .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DriniM : 09-01-2004 mė 13:21

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. "Revolucioni vonuar" dhe Ahmet Krasniqi
    Nga Brari nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 214
    Postimi i Fundit: 20-09-2018, 13:55
  2. Tahir Zemaj
    Nga Brari nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 31
    Postimi i Fundit: 01-01-2011, 09:45
  3. Debati i Knusve (gjelave)
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 09-11-2010, 04:15

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •