Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 16 prej 16
  1. #1
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,925
    Faleminderit
    0
    50 falenderime nė 46 postime

    Zekeria Cana: Ditari i luftës, 1999

    Te nderuar!


    Para se te kaloj ne transportimin e materialeve ekzistuese ne fletet virtuale te forumit te vjeter, si postim te pare po paraqes fragmente te shkeputur nga libri "Ditari i Luftes" i historianit dhe atdhetarit nga Kosova Zekeria Cana.


    Pjeset jane shkeputur nga libri i pare i botuar me kete titull i cili kishte ne permbajtje vetem nje volum, botim [1999]
    Ne botimin e tij te dyte libri u paraqit me dy volume [2000]


    -----------------------



    Marre nga:

    Zekeria Cana: Ditari i luftes, 1999


    E shtune, 8 maj


    Mbrėmė u godit ambasada kineze nė Beograd, hoteli Jugosllavia ku ishte shtabi i “tigrave” te Arkanit, godina e shtatmadhorisė “jugosllave” dhe caqe tė tjera.
    Herėt nė mėngjes, si+ mė tregon Longari (ai rri zgjuar gati deri nė mėngjes), Televizioni i Podgoricės ka njoftuar se Fehmi agani ėshtė gjetur pa jetė afėr Lipjanit. Ai i referohej agjensisė Tanjug, e cila provoi ta mbulojė kėtė krim tė policisė serbe duke ia veshur UCK-se. Lus zotin qė ky lajm tė mos jetė i vėrtetė, po ashtu si informata e Doj+e velles dhe e agjensive tė tjera sa isha nė Tophane tė prishtinės. Ndėrkohė, lajmin e zi e konfirmojnė disa radiostacione tė huaja. Stepem. Kalojnė dy-tri orė tė mira derisa e marr veten. Hedh disa rreshta pėr shokun e fėmijėrisė, qė tė mbesin si njė skicė in memoriam.
    Familja agani, e njohur ne Gjakovė si Mullagani, vjen nga Plava. Dy vėllezėrit qenė hoxhė. I ati i Fehmiut shėrbeu si imam nė Rahovec dhe aty vdiq, kurse xhaxhai, Bajrami, ne Gjakovė. Pas perfundimit tė Luftės se Dytė Botėrore ai iu bind regjimit komunist dh u bė kryetar i Bashkėsisė isalme ne Prishtinė. Vėllezėrit Sitki, hilmi dhe Fehmi mbeten jetimė shumė herėt bashkė me tė dyja motrat. I rriti e ėma me dėrrasėn e vekut, si shumė nėna tė tjera skamnore, derisa sitkiu iu bė krah si nėpunės i vogėl komune, pas luftės si mėsues i gjuhes serbokroate dhe njėri nga bashkėpunėtorėt e parė te Rilindjes dhe te Radio Prishtinės. Ishte kryefamiljar shumė i pėrkushtueshėm, njeri i tėrhequr, pa shokė. Hilmiu ndoqi mėsimet nė Normalen e prishtinės. Mė 1944 doli nė mal, u rreshtua nė Brigadėn IV partizane, te formuar ne Krumė tė Hasit, por nė ēastin e pėrurimit tė saj u ngrit flamuri jugosllav dhe pastaj flamuri shqiptar. Kėtė barrė ankthi e bajti tėrė jetėn. Ai i takon brezit tė parė tė maturantėve tė gjimnazit tė Prishtineės tė vitit 1948 dhe gjeneratės sė parė tė Degės sė Albanologjisė nė beograd. U mor me tregime. Disa vite shėrbeu si profesor nė gjimnazin e Gjakovės dhe mė pastaj nė Prishtinė. Iu kushtua studimeve nė fushėn e gjuhėsisė, ligjėroi nė Fakultetin Filozofik, pa u ngatėrruar aspak nė politikė e pa lakmuar poste. Dukej shumė i mbyllur, por po tė rrije me tė me njė gotė pėrpara, hapej ne bisedė dhe e bėnte ndejėn tė lezetshme me atė humorin e lehtė me njė fije sarkazmė. Ankohej nga sėmundja e zemreės nga e cila edhe vdiq.
    Fehmiu ishte dy ose tre vjet para meje. Si fėmijė loznim me top dhe ai na fliste pėr fitoren e sigurtė tė aleatėve mbi boshtin Romė- Berlin – Tokio. Pas “ēlirimit” tė vendit ishte shumė aktiv nė organizatėn e pionierėve dhe te BURAJ-t, po me zgjuarsi dhe maturi. Shok mė tė dashur kishta Sami Bashotėn (djalin e halles sime), qoftė ne gjimnazin e Prishtinės, qoftė nė Beograd, ku mbaroi studimet pėr filozofi. Jepte mėsim nė gjimnazin e Gjakovės dhe nuk ngjiti asnjė shkallė tė karrierės politike. Me daljen e Rilindjes si gazetė e pėrditshme, zuri tė punonte nė rubrikėn e jashtme tė saj dh tė jepte mėsim me honorar nė Normale. Kreu studimet pasuniversitare nė beograd nė degėn e shkencave politke dhe filloi tė ligjėrojė nė Fakultetin filozofik tė Prishtinės. Ngritja e tij filloi pas Pleniumit IV tė Brionėve (1966). Nga kjo kohė shoqėrohet me ali Hadrin dhe u bėnė miq tė pandashėm. Fill pas nxjerrjes sė vendimit pėr rithemelimin e Institutit albanologjik (1967) u emėrua drejtor i tij dhe punoi me pėrkushtim pėr ngritje e kuadrit tė ri shkencor. Ndėrkohė pėrgatiti tezėn e doktoratės mbi temėn e marrėdhėnieve jugosllavo-shqiptare gjate Luftės sė Dytė Botėrore te cilėn e mbrojti para ali Hadrit, po nuk e botoi kurrė. I afėrt me Gazmend Zajmin, sidomos pas hapjes sė debatit publik rreth ndryshimeve kushtetuese dhe avancimit tė statusit tė Kosovės. Treshja Hadri-Agani-Zajmi plotėsonin njėri-tjetrin dhe konsideroheshin kreu i inteligjencės shqiptare shumė tė angazhuar, e cila si kryeobjektiv veprimi kishte pavarėsimin e Kosovės.
    Nė qoftė se Fehmiu nuk u rreshtua menjėherė nė lėvizjen politike tė vjeshtės sė vonė te vitit 1989, pas formimit tė LDK-se u be shtyllė e fortė e saj. Kryetari Rugova nuk kishte njeri mė tė aftė dhe mė tė sigurtė se atė, por sot e kėsaj dite nuk e kam tė qartė pėrse nuk e afronte edhe mė shumė duke i hapur rrugė veprimi. Sikur e mabnte nė distancė angleze. Kur e pyesnin Fehmiun ē’mendon dhe ē’bisedon Rugova me delegacione tė ndryshme nga bota e jashtme, ai pėrgjigje: mė sė miri e Adnani (Merovci) dhe nuk e ēonte mė tej. Komenti ishte i tepėrt.
    I afėrt me studentėt dhe me brezin e ri te intelektualėve, prandaj edhe aq i adhururar prej tyre, shumė komunikues me kėdo, zemėrgjerė dhe i tolerueshėm, i pėrzemėrt dhe gojėėmbėl, mbi tė gjitha i stolisur me virtytin e bukur tė njerėzisė, modestisė dhe pėrvujtnisė. Janė kėta veteėm ca rreshta pėr figurėn e ndritshme tė Fehmiut, qė po i shkruaj nė gjendje pikėllimi tė thellė, nė strofullėn tjetėr qė ėshtė shtėpia e Enver Berishės, ku kalova sot paradite.

    Tahēi deklaron se rugova mund tė pėrfaqėsojė vetėm partinė e tij dhe asgjė mė shumė. Kryeministri flet me respekt pėr personaliteti e Fehmi aganit, pastaj del nė deklaratėn e G-8. Pikat e saj per ruajtjen e integirtetit tė “Jugosslavisė” dhe pėr ēarmatimin e UCK-se bien ndesh me konferencėn e Rambujesė. Cernomėrdini sot u takua nė Bon edhe me Rugovėn.
    Lajmi pėr luftimet e brigadės Gjakova me armikun nė Cabrat dhe nė lagjen e Hadumit, sado qė tė gėzon, ėshtė thikė me dy presa. Trembem shumė se mos pėrsėritet drama a Rahovecit e verės sė shkuar. Luftėtarėt tanė mund tė tregojnė shembull trimėrie dhe sakrifice tė madhe, por nuk mund ta pėrballojnė dot sulmin e forcave tė mėdha tė policisė dhe tė ushtrisė serbe. Kėeshtu ata do tė shtrėngohen tė tėrhiqen, kurse qytetarėt duarthatė do tė jenė pre e hakmarrjes sė pėrgjakshme.

    Ukshin Hoti e mbushi afatin e dėnimit, po prapėseprapė mbahet nė burg dhe transferohet nė Dubravė tė Istogut.


    ----------------
    Vijon



    Pershendetje!
    Dita

  2. #2
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,925
    Faleminderit
    0
    50 falenderime nė 46 postime
    E hėnė, 31 maj


    Po rri me tre – katėr djem tė njė familjeje nga ana e Llapit, qė janė vendosur nė shtpinė e Munishėve. Dhėndri i tyre jeton nė Kolevicėn e re. Ai e mbante familjen ne njė kiosk tė vogėl nė stacionin e trenit, e cila ėshtė pėrmbysur e plaēkitur si tė gjitha yqanet e tjera tė shqiptarėve. Djalė shumė i kthjellėt nė mendje. Nė fillim flet me rrotulla dhe mė pas me zemėr te hapur: tė gjitha partitė politike bashkė me drejtuesit e tyre do t’i kisah zier nė kazan. Dhe nuk ėshtė i vetmi qė shpreh zemėrimin dhe dėshpėrimin e madh. Ai habitet shumė se pse nuk luaj nga Prishtina, kur shumica ua mbathi kėmbėve larg e mė larg. Po kush mbetėn nga gjithė ai varg intelektualėsh, profesorėsh universiteti, shkrimtarėsh, gazetarėsh, aktorėsh dhe artistėsh?
    Emrat e tyre po i rreshtoj (aq sa jam nė dijeni) mė poshtė qė tė mbahen mend dhe tė mbesin si dokument i kohės, ndoshta edhe pėr shtjelluesit e hisotrisė sė kėtij fundshekulli qė tė japin gjykimin e tyre se cili ishte dhe sa ishte. Le tė filloj:

    Idriz ajeti, vehap shita, adem Bllaca, Adem Demaēi, Jashar Rexhepagiq, Gani Luboteni, Hysen Ukmata, vėllezėrit Minir dhe Haki Dushi, Hajrulla Gorani, Pajazit Nushi, Feriz Krasniqi, Qerim gashi, Fuat dhe Fatmir Rizvanolli, Qerim Ujkani, vėllezėrit Tadej dhe Engjėll Rodiqi, Riza Smakaj, Zenun Celaj, Ibrahim Kadriu, vėllezėrit Zeki dhe Rasim Bejtullahu, Veton Surroi, zef Lekaj, Agim Cavdėrbasha, Mazllum belegu, Gjergj Kaēinari, vėllezėrit Sadri dhe Riza alaj, Ruzhdi Ushaku, Ditar Qamili, Shkėlzen Zhubi, Atdhe Gashi, Ramiz Balaj, Eqrem basha, Rifat Kukaj, Partizan Shuperka, Agim Qena, Fatmir Jaka, Ramush Rama, abdulla Vokrri, Rexhep Zogaj, Asllan Pushka, Mehmet Halimi, Nexhat Ibrahimi, Naim Ibrahimi, Ramdan Ibrahimi, Ukė Xheam, Ali Olloni, fatmir Jaka, Gani Xhafolli, Agim Qena, Abaz Dula, Rushit Ramabaja, Xhemajl Mustafa, Sali Spahiu, Dush gashi, Hilmi Troni, Zaim Istrefi, Avni Ukmata, Ali Jakupi, Sedar Dida, Latif Krasniqi, Ali Jasiqi, Zeqe Shehu, Istref begolli, Dibran Tahiri, Nehat Islami, Beqir Hundozi, Rexhep Vula, Tahir Aliu, Sabit Uka, Sami Bėrlajolli dhe Bilbil Shehu.
    Mund tė ketė edhe burra tė tjerė tė fortė qė nuk ia mbathėn pėr tė na dėrguar pėrshėndetjen: mirė u pafshim nė Kosovėn e lire! Por unė s’kam si t’i di emrat e tyre.
    Si mabhen burrat? Miku im Kadri preniqi jeton nė Obiliq, mban lopė dhe mė sjell qumėsht tash e sa vite. Sot mė tregon se para njė muaji ia vranė Enverin, djalin e martuar me katėr fėmijė tė vegjėl. E ngushėlloj me fjalėt: ti shėndoshė, bėj gajret Kadri Preniqi dhe mos u mėrzit! Ma kthen: si jo, kur me shkon mendja si janė shfarosė tė tėra familje me gra e me fėmijė, qe besa e zotit hiē nuk mėrzitem! E marrim bisedėn e zbrazjes sė Kosovės. Dua tė di pėr njerėzit e Obiliqit dhe pėr fshatrat pėrreth, si edhe sa familje kane mbetur nė shtėpitė e veta. Shumė pak, me thotė Kadriu dhe vazhdon: morėn turr se kush mė ia pari, pa u trokitur njeri nė derė. Shqiptarėt u treguan shumė tucana – ofshan miku im, i thyer nė shpirt dhe nė zemėr. Shkau nuk do ta luante kėmbėn nga pragu i shtėpisė pa ia hequr kokėn, i vė Kadriu bisedės kapakun. Tek e percjell nga kopshti, ndalet nje trohė, mė vėshtron pėrmallshėm dhe mė thotė: mė beso se nuk mė zė gjuni nga droja e madhe se mos po tė vrasin ky rod i magjypėve. I shtrėngoj doren, e marr ngryk, kurse atė e kaplon njė ankth i madh dhe nė faqe i rrokullisen dy kokrra loti, tė cilat nuk i dershi as pėr djalin e tij. Shtrihem nė krevatin e palueshėm nėn kajsi dhe i thėrras vetes: vetėm me kėso burrash tė dheut mund tė gjallėrojė dhe tė mbijetojė gjysma e kombit kėtej Drinit.


    -----------------

  3. #3
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,925
    Faleminderit
    0
    50 falenderime nė 46 postime
    E hėnė, 21 qershor


    Shpejt u ngjall Prishtina. Qendra e qytetit ėshtė plot njerėz. Nė ēdo hap takoj tė njohur, miq e dashamirė, qė kthehen nga Maqedonia dhe Shqipėria. I urojmė shoqi-shoqit lirinė. I pėrgėzoj qė janė shėndoshė e mirė bashkė me familjet dhe i nguc nga pak pa tė keq. Njė dore e pranon tutėn, tjetra mundohet tė lahet me do shpjegime tė paqena e qesharake. Ata i pėrshėndes me fjalėt: Ku jeni patriotėt e mėdhenj tė Kosovės? Disa ulin kokėn, disa tė tjerė mė shikojė shtrembėt. Ymer Jaka do tė mė thoshte: Pse kumbarė po krijon armiq? Pėrgjigjen e kam tė gatshme: Njeriu pa armiq nuk vlen gjė. C’mė duhen miqtė e dashamirėt frikacakė, oportunistė e konformistė? Hiē fare!
    Nė ėmbėltoren pėrballė Kosova-Turistit, e cila ishte e hapur gjatė gjithė kohės se luftės s’ka karrike tė lirė. Njė djalosh ngrihet brrof nė kėmbė dhe mė liron vendin. E falėnderoj. Pėrpara mė del Bujar Bukoshi qė kthehet nė Kosovė pas aq vitesh. Kryeminsitri ėshtė me tė vėllanė, Hysenin dhe me ministrin e Arsimit e tė Kulturės Muhamet Bicaj dhe me ministrin e Financave, Isa Mustafa. Pimė kafenė sė bashku dhe i kthehem Bujarit: Bashkė me gėzimin e madh tė ēlirimit vjen sihariqi edhe mė i madh se u bėnė tubė dy qeveritė, jotja vetėm me disa minsitra dhe ajo e Thaēit me goxha shumė. Lum populli per ju! Nuk e ngas mė shumė. Vetes i them: tashti prit fėrkimet, shtyrjet dhe kapėrcekat ndėrmjet dy kabineteve pėr legjitimitetin e tyre faqe popullit dhe faktorit ndėrkombėtar. Qeveria e parė, ē’ėshtė e vėrteta, u emėrua fill pas zgjedhjeve tė para tė lira. Edhe qeveria e dytė doli nga Konferenca e Rambujesė si qeveri koalicioni, por u formua shpejt e shpejt, pa konsultime e ujdi paraprake tė tė gjitha subjekteve poltike, duke pėrfshirė edhe mendimin e Kuvendit tė Kosovės, tė dalė po nga zgjedhjet e lira. Postin e minsitrit te Pushtetit Lokal e ka Ramė Buja i UCK-se, kėshtu qė emėrtimi i prefektėve dhe i kryetarėve te bashkive dhe tė komunave ėshtė nė dorėn e tij. Cili do tė jetė kriteri kryesor pėr emėrimin e tyre? Si po duket, pjesmarrja ne UCK. Profesionalizmi dhe zotėsia dalin nė plan tė dytė. Ndoshta kėshtu do tė behet edhe pėr drejtorėt nė fushė tė ekonomisė, tė arsimit, kulturės, shkencės etj. Atėherė do tė ktheheshim rrumbullak njė gjsmė shekulli prapa, si nė kohėn partizane. Kjo do tė jetė njė gjendje shumė shqetėsuese dhe brengosėse.
    E pyes Bujar Bukoshin si ėshtė puna a Rugovės qė nuk kthehet nė Kosovė? Ai ndėrron temėn e bisedės dhe unė e kuptoj psenė.

    Ec drejt Komitetit te dikurshėm krahinor tė Lidhjes Komuniste tė Kosovės te kohės se Veli Devės, Mahmut Bakallit, Iljaz Kurteshit dhe azem Vllasit. Si qenė, si dolėn, si u mbajtėn dhe di e mbyllėn karrieren e tyre politke? Nxjerrja e portretit tė tyre politik sa mė tė plotė kėrkon mė shumė kohė, punė tė perkushtuar dhe serioze. Pėr tė aprin, Veli Devėn, kam dhėnė gjykim tė pėrgjithshėm nė ditarin e pėrparshėm, i cili ka ngjallur zemėrimin e tij, aq sa kur shihemi rastėsisht nėpėr ngushėllime nuk bėnė verė me gojė. Pėr tė dytin, Mahmut Bakallin, mund te thuhet hėpėrhė pa vėnė mėdyshje fare se ėshtė udhėheqėsi politik mė i shkolluar, mė i zoti nga mendja, goja dhe lapsi, qė ka pasur Kosova ndonjėherė. I trti, Iljaz Kurteshi, pėrgjithėsisht ėshtė mbajtur shumė mirė. I katėrti, Azem Vllasi, gjatė zhvillimeve tė pranverės sė vitit 1981, demonstratat i cilėsoi si kundėrrevolucionare pėr t’ia bėrė qejfin Beogradit, ndaj u bė i dashuri dhe i pėrkėdheluri i pėrkohshėm i udhėheqjes shoviniste serbe dhe pati njė ngjitje tė shpejtė verbuese dhe mashtruese. Ai e kuptoi si dhe sa ishte vetėm pasi Millosheviqi e mbylli nė burg. Vetėm atėherė i shkrepėn nė mendje fjalėt udhėrrėfyese tė babait tė sprovuar nė jetė se c’ėshtė shkjau, por tashmė ishte shumė vonė. Sikur tė gjitha kėto figura tė dikurshme politike tė uleshin tė shkruanin kujtimet e veta me zemėr tė hapur dhe me ndėrgjegje tė pastėr, atėherė do tė shkyenin njė borxh tė madh para popullit dhe historisė. Nė tė kundėrt do tė dalė se ata nuk e kanė pasur dhe as nuk e kanė ndėrgjegjen e pastėr.

    Kaloj pėrskaj godinės pak tė vjetėruar, dikur mė e bukur shtėpi-vilė nė qendėr tė qytetit. Aty e kalonte jetėn e kokrrės sė qefit dhe tė ahengjeve Dushan Mugosha – Duēi (kėshtu e quanin shqiptarėt), sekretari i tretė sipas radhės i komitetit krahinor. Paraardhėsit e tij ishin Miladin Popoviqi dhe Gjoka Pajkoviqi, po malazias. Kur vėshtron kėtė shtėpi, doemos, shkėputesh nga e tashmja, tretesh nė mendimet e sė kaluarės nukur tė largėt. Nė mendje tė vjen libri i Vlladimir Dedijerit: Marrėdhėniet jugosllavo-shqipatre (1939-1948) me faksimilet e letrave qė udhėheqėsit e partisė Komuniste tė Shqipėrisė dhe tė Luftės Antifashiste nacional-ēlirimtare – Enver Hoxha, Fiqret Sanxhaktari (Shehu), Mehmet Shehu, Tuk Jakova, Bedri Spahiu dhe Hysni Kapo – i dėrgonin vėllait tė tyre tė madh, Duēit, pėrkatėsisht Sali Muratit nė Jugosllavi pasi ishte kthyer nga Shqipėria. Secila letėr ėshtė mė e pėrzemėrt se tjetra dhe pershkohen nga dashuria e zjarrtė dhe mirėnjohja e thelle. Ato janė tė mbushura me lėvdata tė larta deri nė qiell, tė cilat dine t’i bėjnė vetėm shqiptarėt me pėrulje tė mjerė prej skllavi. Kurse Mugosha ishte njėri nga kuajt e shumtė te Trojės qė futėn nė Shqipėri pėr tė ndezur luftėn vėllavrasėse dhe pėr ta varrosur cėshtjen e Kosovės. Kur i rikujton ata puthadorė tė gjakut tėnd tė kaplon njė zemėrim i thellė qė shkon deri nė tėrbim, njė ndjenjė neveritjeje e pafundme sa tė vjen pėr tė pėshtyrė nė tokė. Nga kjo gjendje shpirtėrore mė nxjerr rrahja e krahut dhe e shpatullave, si edhe fytyra e buzėqeshur e njė motre, qė mė pėrthekon me tė dy duart nė qafė. Ajo mė pėrgėzon qė dola gjallė dhe mė uron lirinė. Kjo ėshtė njė grua mė e re se unė, qė e kisha ndeshur nė ballė tė tė gjitha protestave tona. S’kishte zot e perėndi qä ia ndalte asaj turrin. I rrinte policisė serbe karshi mė shumė se ēdo mashkull tjetėr. Bėjmė edhe njė pėrqafim, shtrėngohemi si motra me vėllain, sepse mbetėm gjallė. Vazhdoj rrugėn.

    Nė lagjen e Muhaxhirėve, mbrapa shkollės fillore ishte konvikti i shkollave tė mesme tė Prishtinės. Menjėherė pas demonstratave tė vitit 1981, kur nė Kosovė vėrshuan policėt nga tė gjitha anėt e Jugosllavisė, koniktorėt i nxorėn nė rrugė. Shtėpia e tyre e banimit u kthye hiē me pak se nė postė policie. Nė mars tė vitit 1990, kur isha sekretar i Keshillit per Mbrojtjen e te Drejtave dhe Lirirve te Njeriut, po bėhesha gati tė shkoja nė Amerikė me ftesė te lobit shqiptar, pėr tė dėshmuar para kongresit amerikan pėr shkallėzimin e terrorit shtetėror nė Kosovė. Nė kėtė postė policie mė mbajtėn tetė orė dhe ma morėn pasaportėn. Ambasada jugosllave nė Uashington u tregua e shurdhėr kundrejt protestės sė Departamentit tė shtetit amerikan. Ne Amerike vajtėn Rugova, Qosja, Luljeta Pula dhe tė tjerė. Liga qytetare shqiptaro-amerikane organizoi tryezėn e bisedės rreth gjendjes nė Kosovė. Dioguardi nuk lejoi askėnd qė tė ulej nė karriken e rezervuar pėr mua. Ai e hapi tryezėn me kėto fjalė: “Autoritetet jugosllave penguan ardhjen e dr. Canės nė SHBA qė tė zinte vendin nė kėtė karrike, tė ngrihej i pari nė kėtė foltore pėr tė na folur me kompetencė, me gjuhėn e fakteve dhe tė argumenteve tė gjalla, pėr atė terror tė paparė qė policia jugosllave ushtron nė Kosovė. Megjithatė dr. Cana ėshtė i pranishėm ketu. Sė shpejti do tė shkojmė tek ai pėr ta uruar e pėrgėzuar qė mori guximin, qė tregoi trimėri e vetėsakrificė pėr tė ushqyer botėn e qytetėruar dhe demokratike me informacione e materiale filmike qė dėshmojnė shkeljen e tė drejtave elemenatre tė njeriut dhe terrorizimin e popullit shqiptar nė Kosovė”. Nuk vonoi dhe Dioguardi, ky burrė amerikan me gjakun shqiptar tė Arbėreshit tė Kalabirse, erdhi nė kosovė tok me senatorin Tom Lantosh me prejardhje prej njė familje hebreje tė Hungarisė. Nga Prishtina ata do tė shkonin ne Shqipėri nėpėr rrugėn e Prizrenit. Ibrahim Rugova m’u lut t’i shoqėroja deri nė pikėn kufitare tė Morinės. Sė pari i shpura nė Gjakovė, u tregova vendpėrleshjen e kohės sė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit te shtatorit 1878 dhe u shtruam pėr drekė nė restorantin e vėllezėrve Jupa. Rreth restorantit populli u grumbullua shumė shpejt, kurse policia e alarmuar nuk dinte ē’tė bėnte. Jashtė degjohehin duartrokitje dhe brohoritje. Mysafirėt e mirėpritur dhe tė nderuar drekonin duke dėgjuar meloditė e bukura dhe zėrin e ėmbėl tė Muharrem Micit, tė shoqėruara me mandolinė e kitarė. Ngrita njė gotė shėndeti pėr miqtė tanė. Nė dollinė e tij tė shkurtėr, po shumė domethėnėse, Lantoshi tha se po jetonte bashkė me gruan e tij dhe me delegacionin amerikan ēastet e ngazėllimit mė tė madh nė jetė. Duhej tė vijonim rrugėn pėr Prizren, por na u desh plot njė orė tė kalonim me vetura nėpėr Carshinė e Madhe e te mbushur me atė mal populli, tė mėdhenj e tė vegjėl. Lantoshi, zonja e tij dhe Dioguardi mbanin ne kokė lisat e bardhė tė Kosovės.

    Gjatė viteve qė pasuan konvikti i dikurshėm nė lagjen e Muhaxhirėve ishte njė nga skėterrat e shumta tė torturimit mė shtazarak tė qindra e qindra shqiptarėve. Njerėzit e kėsaj lagjeje i bishtėronin rrugės, qė tė mos dėgjonin britmat e atyre qė kishin rėnė nė duart e xhelatėve. Pas nėntė vjetėsh gjendem pėrsėri – tashti me vullnetin tim – para godinės sė ferrit mesjetar, ku tashme ėshtė vendosur njė pjesė e forcave te KFOR-it. Mė shoqėrojnė dy ēuna qė flasin anglisht. I jap ushtarit kartėvizitėn dhe i tregoj pėrse kam ardhur. Ai thėrret oficerin kujdestar, i cili bėn nderimin, mė prin drejt e nė bodrumin e errėt dhe mė bėn dritė me llambėn e dorės. C’tė shohėsh? Nė dyshemenė prej betoni janė tė gjitha llojet e mjeteve mesjetare tė torturės derisa viktima tė jepte shpirt ose tė mbetej sakat pėr tėrė jetėn: dy – tre topuza druri, shkopi prej druri i mbėshtjellė me gomė, dy shufra hekuri, boksi prej hekuri i katėr gishtėrinjve me katėr maja tė mprehta, kama e gjatė. Nė skajin e tyre ėshtė karrikja prej druri ku viktima torturohej me rrymė elektirke, pak mė tej zinxhiri bukur i gjatė, me tė cilin njerėzit e zhveshur i varnin nė gypin horizontal tė ngrohjes me avull. Nė mur shihen pika gjaku, nė qoshen e bodrumit ka kėpucė, pantallona, ēorapė, brekė, fanella e kėmisha tė mbytura e gjak. Stepesh dhe dridhesh di thupėr nga kjo pamje e llahtarshme. I duhet thėnė qeverisė sė Bukoshit apo Thaēit qė nė korridorin e konviktit tė vihet pllaka: Muzeu i ferrit.

    Vehap Shita, Pajazit Nushi dhe Zejnulla Gruda tė Kėshillit vijnė nga e pamja pėr Sami Pejėn. Mė gjejnė si tė vrarė. U tregoj ē’pashė para njė ore nė konviktin e shkollave tė mesme.


    -------------------

  4. #4
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,925
    Faleminderit
    0
    50 falenderime nė 46 postime
    E enjte, 1 korrik

    Nė ditarin tim kam shkruar edhe pėr masakrėn nė fshatin kufitar Goden tė hasit, mė 25 mars, nė ditėn e dytė tė bombardimeve te NATO-s. Tshti dalin nė dritė edhe hollėsitė e kėsaj loje tė ndyrė. Ushtarėt serbė i rreshtuan tė gjithė fshatarėt me forcėn e tytave tė automatikėve dhe tė mitralozėve. Njė pjesė i vunė pėrpara nė njė drejtim tė caktuar, kurse 20 burra tė zgjedhur i detyruan tė futeshin nė njė stallė dh tė shkonin me duart mbi kokė. Tė gjithė i qėlluan dh i vranė me mitraloza. Midis tė vrarėve ishin dhe pese arsimtarė tė shkollės fillore tė Godenit nėmoshėn mė tė mirė. U shuan meshkujt e tri familjeve. Tetė ishin me mbiemrin Osmanaj, po aq Feraj dhe kaėr Morina. Tė gjithė ishin nga mosha 20-60 vjeē dhe kufomat e tyre u dogjėn. Si gjurmė e kėtij krimi tė pėrbindshėm kanė mbetur hiri, copat e eshtrave, rrobat e djegura dhe njė kuti e shkrumbuar duhani.
    Njė popull qė edhe fėmijėt e vegjėl i mėson dhe i edukon qė tė bėhen kriminelė, nuk mund tė shėmbėllejė veēse me bishat e egra, tė cilat do tė zhduken nga faqja e dheut herėt o vonė. Ushtarėt britanikė, qė e vendosėn bazėn e tyre nė njė shkollė fillore, nuk mund ta merrnin dot me mend se si kjo ndėrtesė e diturisė ishte shndėrruar nė mėsonjėtore krimi pėr nxėnėsit serbė nga mosha 12 vjeē e sipėr qė ata tė pėrvetėsonin zanatin e njohjes dhe tė vendosjes sė tė gjitha llojeve tė minave, pėrfshirė edhe minat befasuese, si edhe tė pėrdorimit tė granatave. Ushtarėt britanikė panė me sytė e tyre minat dhe raketat artificiale tė renditura nė vitrinat me xhama tė shkollės. Ata gjetėn aty dhe libra, sllajde dhe video qė shėrbenin si mjete konkretizimi qė fėmijėt serbė tė mėsonin tė vrisnin e masakronin shqiptarėt edhe me mina.

    Nga Shqipėria vijne shumė miq e tė njohur, kryesisht kosovarė tė dalur atje bukur moti, mė shumė nga zori i madh, po edhe ata qė u shtrėnguan tė marrin nė sy botėn dhe mund tė shkelin tokėn e Kosovės vetėm pas shporrjes sė okupatorit serb. Disa prej tyre i takoj nė qytet, dis tė tjerė mė vijnė nė shtėpi. Nė qendėr tė qytetit u poqa me Leonidhė Mertirin (i pari konsull i shqipėrisė ne shkup) dhe Esat Myftarin nga Peja, tė cilėt punojnė nė Ministrinė e Jashtme tė Tiranės. Nė prishtinė erdhi pėr tė parėn herė edhe Murat Gjonbalaj nga Vuthaj, qė si djalė i ri e shkeli kufirin dhe doli nė Shqipėri, kreu atje shkollėn, zuri njė punė dhe tashti drejton Shoqatėn patriotike Kosova, e cila ka disa vjet qė nxjerrė gazetėn e saj po me kėtė emėr. Nė shtėpinė time tė vogėl mė erdhi edhe Xhafer Vokshi (i vėllai me i vogėl i Asimit), pjesmarrės i Konferencės se Bujanit, pas luftės udhėheqės i rinise sė Kosovės. Pas shpalljes sė Rezolutės sė Byrose Informative 81948) u detyrua tė ikte nė Shqipėri bashkė me hallėn e tij, Bijen. Punoi njė kohė nė gazetėn bashkimi, por mė pastaj e morėn me sy tė keq – si shumė kosovarė tė tjerė - dhe i kaloi do vite tė mira nė internim. Xhaferi erdhi bashkė me enver Dajēin, shokun e tij tė luftės. Mė gėzoi shumė edhe takimi me shokun e dashur tė studimeve Ibrahim Gashi (nga Kotorri i Drenicės), i cili u dėbua nė Shqipėri po si Agim Gjakova. Atje ushtroi detyrėn e profesorit shumė tė aftė tė matematikės nė do shkolla fillore tė fshatit edhe pse e kishte vendin nė Universitetin e Tiranės, por aty nuk mund tė ligjėronte dot pa u bėrė vegėl e Sigrurimit. Tevona, pas fitores sė demokracisė u emėrua sekretar i pare nė ambasadėn shqiptare nė Lubjanė. Me sa di, beri shumė qė shqiptarėt nė slloveni tė trajtoheshin si qytetarė tė barabartė.



    E premte, 2 korrik


    Eshtė nėntėvjetori i Kuvendit historik tė Kaēanikut. Trupi do njė trohė puhim pas bukės sė drekės. Por s’mė lėnė, sepse sa shtrihem mė vijnė disa djem e vajza, mė “rrėmbejnė” nga shtrati dhe mė ēojnė me nxitim nė qendrėn e qytetit. C’te shohesh? I madh e i vogėl ėshtė kėtu. S’ka vend ku tė hedhėsh gjilpėrėn. Buritė e makinave, qė lėvizin rreth e rrotull me flamuj tė shpalosur, nuk kanė tė ndalur. Mbi njė veturė dy tė rinj i binė tupanit dhe surlės. Djemtė dhe vajzat heqin pėrpara vallen. Me ta bashkohet edhe vargu i pakėputur i grave dhe i burrave. Njė vajzė studente dikton lodhjen time. I bėn shokut tė saj njė shenjė dhe ai mė rrok para duarsh dhe mė vė kapakun e mototrit tė veturės. Mė mbėshtjellin me flamur dhe mė vėnė nė kokė plisin e bardhė. Jemi nė kryqin e madh tė rrugės. Njė djalosh mė afrohet dhe mė pyet si do tė bėjmė qė ta fetojmė mė tej kremten e madhe. Zbrez dhe thėrras tė gjithe tė vijnė pas meje. Drejtimi: Fakulteti Filozofik. S’ka nevojė t’u tregoj djemve dhe vajzave se pse iu prij kėtu. Djemtė mė tė fortė dhe mė tė shkathėt ngjiten ne shtatoren e Vuk Karaxhiqit, i japin asaj njė shtyrje tė fortė dhe ajo shembet pėr tokė. Aty do tė kthehet pėrsėri monumenti i pėrdhosur i viktimave tė kampit gjerman tė pėrqendrimit. Radhėn e ka shtatorja e Njegoshit nė krahun tjetėr tė fakultetit. Masa e madhe e rinisė ia mėsyen shtatores tjetėr para Rektoratit, por ushtarėt e alarmuar tė KFOR-it e rrethijnė atė me njė gardh telash me gjemba. Dy tanke vehen nė gjendje gatishmėrie.

    Ora 20. festa e madhe e kėtij fundshekulli nuk do tė ndėrpritet gjithė natėn. Dy ēuna mė marrin pėr duarsh, mė ngjisin nė tarracän e ndėrtesės katerkateshe, mė venė pėrsėri plisin nė kokė dhe mė japin flamurin nė dorė, qė ta lėviz me tėrė fuqinė. Poshtė ai mal populli brohorit pa u ndalur.

    Mė ėshtė lodhur kėmba dhe gjithė atė mal populli nuk e ndjek dot. Ndalem, ulem nė tryezėn saj derės, rri e mendoj: nėn dhe prehet vargu i paprerė i njerėzve pa jete – i viktimave tė plojės shfarosėse serbe dhe i dėshmorėve tė kombit, kurse mbi dhe jeta gjallėron pėrsėri – mė shumė se kurrė.


    ----------------


    Pershendetje!

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    09-04-2005
    Postime
    89
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

  6. #6
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Deklerata e nji dėshmimtari nga Lapusha

    > Reagim qytetar: Pse Zekeria Cana vazhdon tė provokojė popullatėn e
    > Llapushės!?
    >
    > Z. Cana, unė jam Hamza, njeriu qė ka parė turpet tua nė fillim tė luftės.
    >
    > Shkruan: Hamėz Kryeziu
    >
    > Pas paraqitjes sė z. Cana me fjalimin e tij fyes dhe denigrues nė
    > Malishevė
    > heshta, duke menduar se fjalėt e tij ishin rastėsi apo arshiku plak mund
    > tė
    > ishte nėn ndikimin e viskit. Herėn tjetėr, ai nė Fushė * Kosovė shkeli
    > edhe
    > mė keq, duke i quajtur "ata tė tjerėt" (kuptohet se kė) "rod i
    > keq","kriminelė", "tė pasoj" e fjalė tjera, qė i shėrbejnė pėr nder vetėm
    > fytyrės dhe karakterit tė tij.
    >
    > Tashmė nuk munda tė hesht pa i thėnė turpet e kėtij plaku tė ēmendur, qė
    > nu
    > k
    > vdes nga turpi, qė nuk pyet pėr moralin e nderin, prandaj edhe si krijesė
    > e
    > mjerė shet moralin e tij tė dyshimtė aty ku mundet dhe i shitet.
    >
    > Z. Cana, unė jam Hamza, njeriu qė ka parė turpet tua nė fillim tė luftės
    > sė
    > shtrenjtė tė djemve dhe vajzave tė Kosovės pėr liri. Isha ndėr pjesėtarėt
    > e
    > parė tė UĒK-sė nė rajonin e Llapushės, kur kėtu po krijoheshin pozicionet
    > e
    > para tė luftės, kur tashmė djalėria shqiptare i kishte kthyer pushkėn
    > shkaut.
    >
    > E kishim vėshtirė, z. Cana, sepse po luftonim kundėr njė pėrbindėshi,
    > kundė
    > r
    > njė krijese qė kishte djegur zemrat e gjeneratave tė tėra, prandaj kishim
    > mbledhur dufin e njė populli. Armikun e kishim brenda dhe nė gėrhamėn e
    > fundit ai digjte dhe piqte. Ne po dėgjonim britmat e fėmijėve dhe grave,
    > po
    > r
    > kishim rrėmbyer armėt dhe kishim krijuar pak territor tė lirė, sa pėr tė
    > ushqyer luftėn tonė tė shenjtė. Malisheva e tėra ishte nė flakė e bllokadė
    > dhe ne gėzoheshim kur dikush na vinte nga kryeqendra tė na tregonte pėr
    > jetėn atje, sepse traumat kishin pėrfshirė rajonin e Llapushės.
    >
    > Ardhja jote na gėzoi, kurse nga njėsiti mora detyrėn qė tė pėrkujdesem pėr
    > jetėn tėnde, sigurinė tėnde.
    >
    > Kėtė e mora seriozisht, sepse sinqerisht tė respektoja dhe kjo ishte njė
    > pėrgjegjėsi e madhe qė unė tė ruaja njė njeri tė shkencės, qė gėzonte edhe
    > respektin tonė, qė te ne edhe ngjallte shpresėn pėr pėrkrahjen tuaj qė do
    > t'i jepje UĒK-sė.
    >
    > Ju kishit depėrtuar brenda territorit tė Kosovės sė lirė dhe ne ēmonim
    > gjestin tėnd, forcėn tėnde intelektuale, prandaj ishe i lirė qė tė
    > kontaktoje me popullatėn, tė njoftoheshe me hallet e saj.
    >
    > Ti mund tė hyje lirisht edhe nė familjet tona, sepse nga tė gjithė kishe
    > respektin, kurse nė mungesė tė djemve tė UĒK-sė qė ndodheshin nė ballė tė
    > detyrės, ti mund tė ishe edhe zot shtėpie.
    >
    > Ngadalė filluan tė shpėrndahen dyshimet e para pasi "arshiku" plak kish
    > filluar tė tregonte fytyrėn e vėrtetė tek femrat e molisura nga lufta nė
    > Llapushė.
    >
    > Nuk doja t'u besoja kėtyre gjėrave, nuk doja qė kjo tė ndodhte me ty, nuk
    > doja qė pikėrisht ti tė shqetėsosh motrat dhe gratė e kėtij rajoni edhe
    > ashtu tė shqetėsuara.
    > Ngadalė fillove tė tregosh fytyrėn tėnde, duke u shoqėruar edhe me Hetemin
    > dhe Ramadanin, bashkėpunėtorė tė policisė serbe, duke qerasur me raki
    > policinė serbe nėpėr postblloqe dhe duke kaluar ato pa therrė nė kėmbė.
    > Kėshtu, derisa shpėrndaje litra viski pėr bandat ēetnike, ti shpėrbleje
    > dhe
    > nderoje krimet qė ata bėnin kundėr popullit tend, vetėm qė ti me veturėn
    > tėnde tė arrije nė restoranin "Eksim-Tour", ku pastaj kryeje punėt tjera
    > tė
    > ndyra.
    >
    > Njė natė marsi, pas rėnies heroike tė komandantit Adem Jashari dhe tė
    > familjes sė tij, erdhe vonė dhe me vete kishe edhe "Lulen", qė ti nė
    > pranin
    > ė
    > tonė e quaje "evlad". Nuk doja t'u besoja syve se ti, doktori ynė, atė
    > natė
    > ishe nė shoqėri tė asaj, qė ditėn ishte dashnore e kriminelit Sllagjan
    > Ristiq!
    >
    > Atė natė me "Lulen" u mbylle nė dhomėn e restoranit, kurse unė dhe dy
    > shokė
    > t
    > tjerė (qė edhe tani mund tė dėshmojnė faqen tėnde tė zezė), pėrfundimisht
    > hoqėm dyshimet nė ndihmėn tėnde tė sinqertė, humbėm iluzionet se pas nesh
    > ishin tė renditur edhe ata qė duhej, pėrkundėr asaj se kishim vendosur qė
    > luftės t'i shkojmė deri nė fund.
    >
    > Atė natė marsi, m'u kujtua edhe rasti i 30 shtatorit 1997 (njė natė para
    > demonstratave tė Njė tetorit) kur plaku i matufosur dr. Cana erdhi nė
    > restorantin "Eksim-Tour" bashkė me "Lulen" pėr tė qėndruar me tė gjatė
    > tėrė
    > natės. Tė nesėrmen profesori po pinte kafenė e mėngjesit bashkė me tė
    > dashurėn e tij dhe derisa njė i ri plot shqetėsim e pyeste pėr gjendjen nė
    > Prishtinė, ai pa fije turpi iu drejtua djalit se "tash sapo erdha nga
    > Prishtina dhe gjendja atje ishte normale"! Qė nga atėherė kuptova se ai
    > ishte njė rrenacak dhe i pafytyrė.
    >
    > Tė nesėrmen kam njoftuar komandėn e njėsitit pėr veprimet tuaja, z. Cana,
    > kurse nė orėt e paraditės ju jeni paraqitur nė protestėn kundėr masakrave
    > t
    > ė
    > kryera nė Drenicė. Atė ditė, pas shpjegimeve qė u kam bėrė, pjesėtarėt e
    > UĒK-sė tė kanė larguar nga bina ku duhej t'u flisje protestuesve, sepse
    > tashmė kishe shkelur nderin dhe dinjitetin e tyre, kishe shkelur nderin
    > dhe
    > dinjitetin e femrės sė Llapushės, shėtisje si njė i ēmendur rrugėve tė
    > Malishevės.
    >
    > Nga ajo ditė nuk tė kam parė mė, por nė ndėrdijen time figura e Canės ka
    > mbetur figurė e njė plaku psikopat, qė pasi ka humbur shanset e njė jete
    > dinjitoze, ka shanset e inkuadrimit tė tij nė llumin politik tė popullit
    > tė
    > tij, duke e hedhur veten edhe ashtu nė vendin ku e meriton - nė anėn e
    > kundėrt tė luftės sė popullit tė tij pėr liri.
    >
    > Z. Cana, njė gjė megjithatė ėshtė mirė ta dini pėrkundėr pafytyrėsisė
    > suaj:
    > mos testoni durimin tonė, mos e provokoni mė tej popullatėn e Llapushės
    > sepse nė momentet mė tė rėnda tė saj ju i keni pėrulur asaj nderin dhe
    > dinjitetin, kurse keni marrė nga ajo mallkimin.
    >
    > Ju tashmė nė tubimet nė Malishevė po kėrkoni shtabe speciale dhe farėn e
    > keqe, duke menduar se tė tjerėt kanė harruar turpet tuaja. Ėshtė mirė tė
    > mbledhni mendjen, sepse kjo popullatė ėshtė e ndershme, shumė e durueshme,
    > por nėse shpėrthen, ajo ėshtė si llava dhe nuk mund ta ndalė kush. Ju edhe
    > mund tė vazhdoni turpet tuaja, por jo duke shkelur mbi nderin e
    > luftėtarėve
    > ,
    > sepse ata asgjė nuk ju kanė borxh.
    >
    > Sė paku bėni mirė tė leni tė qetė Malishevėn.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NY
    Postime
    1,731
    Faleminderit
    0
    12 falenderime nė 12 postime
    [QUOTE=Llapi]Deklerata e nji dëshmimtari nga Lapusha

    Reagim qytetar: Pse Zekeria Cana vazhdon të provokojë popullatën e
    > Llapushës!?
    >
    > Z. Cana, unë jam Hamza, njeriu që ka parë turpet tua në fillim të luftës.
    Hamez, Z. Cana ka pare nga afer turpet e juaja gjate luftes.
    >
    Shkruan: Hamëz Kryeziu
    >
    > Pas paraqitjes së z. Cana me fjalimin e tij fyes dhe denigrues në
    > Malishevë
    > heshta, duke menduar se fjalët e tij ishin rastësi apo arshiku plak mund
    > të
    > ishte nën ndikimin e viskit.
    As Cana e as populli nuk ka qene e as nuk jane ne ndikim te alkoholit.

    Herën tjetër, ai në Fushë * Kosovë shkeli
    > edhe
    > më keq, duke i quajtur "ata të tjerët" (kuptohet se k&#235 "rod i
    > keq","kriminelë", "të pasoj" e fjalë tjera, që i shërbejnë për nder vetëm
    > fytyrës dhe karakterit të tij.
    Ashtu po i quan edhe vete populli "fare e keqe" e "kriminele."

    Tashmë nuk munda të hesht pa i thënë turpet e këtij plaku të çmendur, që
    > nuk
    > vdes nga turpi, që nuk pyet për moralin e nderin, prandaj edhe si krijesë
    > e
    > mjerë shet moralin e tij të dyshimtë aty ku mundet dhe i shitet.
    Hamez mbaje veten mire e mos e le te turperohet. S'ke pse te merresh me Canen.
    >
    Z. Cana, unë jam Hamza, njeriu që ka parë turpet tua në fillim të luftës
    > së
    > shtrenjtë të djemve dhe vajzave të Kosovës për liri. Isha ndër pjesëtarët
    > e
    > parë të UÇK-së në rajonin e Llapushës, kur këtu po krijoheshin pozicionet
    > e
    > para të luftës, kur tashmë djalëria shqiptare i kishte kthyer pushkën
    > shkaut.
    Cana ishte nder te paret qe pa me sy "mobilizimin" dhe "luften" qe bete ju.
    >
    E kishim vështirë, z. Cana, sepse po luftonim kundër një përbindëshi,
    > kundë
    > r
    > një krijese që kishte djegur zemrat e gjeneratave të tëra, prandaj kishim
    > mbledhur dufin e një populli. Armikun e kishim brenda dhe në gërhamën e
    > fundit ai digjte dhe piqte. Ne po dëgjonim britmat e fëmijëve dhe grave,
    > po
    > r
    > kishim rrëmbyer armët dhe kishim krijuar pak territor të lirë, sa për të
    > ushqyer luftën tonë të shenjtë.
    Territor te lire e quan? Qe me vone u be arene e krimit dhe maskrave te organizuara mire nga Forcat Cetnike dhe ato Enveriste.

    Malisheva e tëra ishte në flakë e bllokadë
    > dhe ne gëzoheshim kur dikush na vinte nga kryeqendra të na tregonte për
    > jetën atje, sepse traumat kishin përfshirë rajonin e Llapushës.
    >
    > Ardhja jote na gëzoi, kurse nga njësiti mora detyrën që të përkujdesem për
    > jetën tënde, sigurinë tënde.
    E ke bere me qellim tjeter perkujdesjen ndaj tij. Po Z. Cana u tregua me burre se te tjeret. Ai ju tha haptas se jeni Kriminele.
    >
    Këtë e mora seriozisht, sepse sinqerisht të respektoja dhe kjo ishte një
    > përgjegjësi e madhe që unë të ruaja një njeri të shkencës, që gëzonte edhe
    > respektin tonë, që te ne edhe ngjallte shpresën për përkrahjen tuaj që do
    > t'i jepje UÇK-së.
    Cana vazhdimisht ka perkrahur UCK-ne, por jo Formacionet Fantazme qe vetequheshin udheheqes te luftes. Z. Cana ishte nder te paret qe shkeli ne oborrin e Jasharajve, pas masakres mbi familjen e tyre.
    >
    Ju kishit depërtuar brenda territorit të Kosovës së lirë dhe ne çmonim
    > gjestin tënd, forcën tënde intelektuale, prandaj ishe i lirë që të
    > kontaktoje me popullatën, të njoftoheshe me hallet e saj.
    Sigurisht se ishte i lire. Z. Cana nuk ishte i pa-njohur per popullaten.

    Ngadalë filluan të shpërndahen dyshimet e para pasi "arshiku" plak kish
    > filluar të tregonte fytyrën e vërtetë tek femrat e molisura nga lufta në
    > Llapushë.
    Hamez...

    A nuk dite ndryshe ta njellosesh Z. Canen?

    Kështu, derisa shpërndaje litra viski për bandat çetnike, ti shpërbleje
    > dhe
    > nderoje krimet që ata bënin kundër popullit tend, vetëm që ti me veturën
    > tënde të arrije në restoranin "Eksim-Tour", ku pastaj kryeje punët tjera
    > të
    > ndyra.
    Eh, sikur ka mbete Kosova nga Hamez Kurkushi, te na tregoj se kush na qenka Zekria Cana..!

    Të nesërmen kam njoftuar komandën e njësitit për veprimet tuaja, z. Cana,
    > kurse në orët e paraditës ju jeni paraqitur në protestën kundër masakrave
    > t
    > ë
    > kryera në Drenicë. Atë ditë, pas shpjegimeve që u kam bërë, pjesëtarët e
    > UÇK-së të kanë larguar nga bina ku duhej t'u flisje protestuesve, sepse
    > tashmë kishe shkelur nderin dhe dinjitetin e tyre, kishe shkelur nderin
    > dhe
    > dinjitetin e femrës së Llapushës, shëtisje si një i çmendur rrugëve të
    > Malishevës.
    >
    Dhe gjithe kete e ke bere ne perkujdesje te sigurise se tij?

    Nga ajo ditë nuk të kam parë më, por në ndërdijen time figura e Canës ka
    > mbetur figurë e një plaku psikopat, që pasi ka humbur shanset e një jete
    > dinjitoze, ka shanset e inkuadrimit të tij në llumin politik të popullit
    > të
    > tij, duke e hedhur veten edhe ashtu në vendin ku e meriton - në anën e
    > kundërt të luftës së popullit të tij për liri.
    Cana mbeshteti gjithmone luften tone per liri, por jo krimet, torturat, mashtrimet e grackat e pergaditura nga "fara e juaj e keqe."
    >
    Z. Cana, një gjë megjithatë është mirë ta dini përkundër pafytyrësisë
    > suaj:
    > mos testoni durimin tonë, mos e provokoni më tej popullatën e Llapushës
    > sepse në momentet më të rënda të saj ju i keni përulur asaj nderin dhe
    > dinjitetin, kurse keni marrë nga ajo mallkimin.
    Kete pyetje duhet te ia besh Grupacionit Mistrioz pjese e te cilit ishe edhe ti... Ju jeni ata qe testuat durimin e popullit, me provokimet e juaja. Prandaj edhe populli ju mallkoj e ndeshkoj me voten e lire.
    >
    Ju tashmë në tubimet në Malishevë po kërkoni shtabe speciale dhe farën e
    > keqe, duke menduar se të tjerët kanë harruar turpet tuaja. Është mirë të
    > mbledhni mendjen, sepse kjo popullatë është e ndershme, shumë e durueshme,
    > por nëse shpërthen, ajo është si llava dhe nuk mund ta ndalë kush. Ju edhe
    > mund të vazhdoni turpet tuaja, por jo duke shkelur mbi nderin e
    > luftëtarëve, sepse ata asgjë nuk ju kanë borxh.
    >
    > Së paku bëni mirë të leni të qetë Malishevën.
    Edhe keto thirrje vijne drejt jush dhe grupacionit te cilit i takon.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Arb : 13-12-2005 mė 11:24
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  8. #8
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Citim Postuar mė parė nga Llapi
    12 ZEKERIA CANA

    Deshmitari Zekeria Cana para organeve hetuese, mė 25.1.1959, dekleron:

    Tė pandehurin Adem Demaēi e njoh nga fundi i vitit 1954. Nė atė kohė kemi qenė bashkė nė studime, nė Beograd. Nė vitin 1955 jam takuar me tė pandehurin nė Beograd dhe ai qysh atėherė, para meje, ėshtė paraqitur armiqėsisht. Mė ka folur se pushteti i Jugisllavisė po i shperngul shqiptaėt nga Kosmeti pėr nė Turqi, sepse frikėsohet se nėse shqiptarėt do tė mbesin edhe mė tutje nė Kosmet, ata do tė kėrkojnė qė Kosmeti t`i bashkangjitet Shqipėrisė. Pėrmes shpėrnguljes se shqiptaėve, pushteti po pėrpiqet qė kosmetin ta mbajė edhe me tutje nė kuadrin e territorit jugosllav.
    Mė vonė, pasi i ka lėnė studimet, i pandehuri Demaēi ėshtė takuar me mua disa herė nė Prishtinė. Diku nė pranverėn e vitit 1958 nė separenė e hotelit "Nova Jugosllavia" jemi takuar unė, Adem Demaēi, Din Mehmeti, Ali Aliu, Hysni Hoxha dhe Fahredin Gunga, tė gjithė studentė. Me atė rast, Demaē , gjithnjė i disponuar armiqėsishtė, ka thėnė se pushteti po bėn shumė padrejtėsi ndaj kombėsosė shqiptare dhe se me qėllim po i shpėrngul shqiptarėt pėr ne Turqi, nė mėnyrė qė Kosmetin ta mbajė si territor tė vetin.
    Nė rast qė shqiptarėt do tė mbetėshin nė Kosmet, ata do tė Kėrkonin qė kosmeti t`i bashkangjitej Shqipėrisė. Pėr aksionin e armėve Demaēi ka thėnė se pushteti e ka ndėrmarrė kėtė aksion me qėllim tė frikėsimit tė popullit shqiptar dhe qė ta detyrojė atė tė shpėrngulet nga Kosmeti, dėrsa Kosmetin ta mbajė si territor tė Jugosllavisė. Pas Kėsaj jemi ngritur dhe kemi dalė nga hoteli. Unė kam shkuar te axha i im, kurse atu janė nisur nė drejtim tė Gėrmisė, nė Shkollen Normale qė tė flinin. Nuk di se ēkia kanė folur rrugės derisa kanė shkuar pėr
    Gėrmi.
    Diku nė verėn e tė njėjtit vit, jam takuar me Adem Demaēin nė Gjakovė. Ai kishte ardhur pėr
    mbajtjen e orės letrare dhe atėherė e kam ftuar nė drekė nė shtepinė time mė ka folur se Kosmeti duhet t`ģ takojė, gjithsesi, Shqipėrisė, me plebishit aso me luftė.Nė rast se do tė shfrytėzohej rruga me plebishit pėr zgjidhjen e ēėshtjes sė Kosmetit, atėherė Shqipėria duhet ta kėrkoj kėtė nga Kombet e Bashkuara, tė cilat do tė mundėsonin pėrcaktimin me plebishit.Nėse nė kėtė mėnyrė nuk do tė arrihet qė Kosmeti t`ķ bashkangjitet Shqipėrisė,atėherė kjo do tė arrihet pėrmes luftės sė tret botėrore, me ē`rast rusėt do tė fitonin nė luftėn e tret botėre dhe Kosmetin do t“ia jepnin Shqipėrisė, kurse Maqedoninė - Bullgarisė.Mė ka folur, me kėtė rast edhe pėr shtetasin shqiptar Hasan Shpati, tė cilin, sipas tij, e kanė vrarė pushtetarėt e kėtushėm nė burg, e jo duke ikur, pėr ēka ai ishte shumė i revoltuar.Po kėshtu, para meje, ka folur edhe pėr gjendjen ekonomike nė Kosmet, duke potencuar se Kosmeti ėshtė mjaft i zhvilluar ekonomikisht, por ėshtė i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisė, i cili nuk po investon asnjė objekt ekonomik nė Kosmet.
    Tjetėr nuk kam ēka tė them. Procesverbalin e lexova dhe e vėrtetoj me nėnshkrimin tim, ngase nė tė janė pėrfshirė fjalt e mia.
    U krye nė orėn 12.
    Procesmbajtės: Xhavit SHabani. Organi hetues i autorizuar: Momo Ēanoviq, Dėshmitari: Zekeria Cana.
    Marre nga DOSJA DEMAĒI I DR .HAKIF BAJRAMIT FAQE 55
    ne ket DOSJE gjithashtu perpos
    ZEKERIA CANES kan deshmue edhe

    ALI ALIU
    FAHREDIN GUNGA e te tjer.
    edhe nji dokument per deshmin e z.canes

    -----------------------
    ME DĖSHMITĖ E ZEKERIA CANĖS,ALI ALIUT,FAHREDIN GUNGĖS...NĖ
    MARS 1959 ADEM DEMACI DENOHET ME 5 VJET BURG TĖ RĖNDĖ!!!

    Mė 19 nėntor 1958 UDB-a jugosllave(lexo-serbosllave) e burgos pėr herė tė parė atdhetarin Adem Demaēi dhe nė arsyetimin pėr paraburgimin e tij,thuhet:”Pėr arsye se ka vepruar armiqėsisht kundėr rregullimit shtetėror dhe shoqėror tė RFPJ-sė,ngase ėshtė angazhuar pėr shkėputjen e territorit tė Kosovės dhe bashkimit tė saj me Shqipėrinė.”!!!
    Aktakuza e pėrgaditur nga udbashėt.Mihajlloviq,Mom(o)ēillo Ēanoviq,Vojisllav Mihajlloviq...dhe e realizuar nga prokurori Radovan Bullajiq dhe zėvendėsprokurori Mirosllav Llazareviq,ėshtė ndėrtuar nga dėshmitė e dėshmitarėve Shqiptarė:Zekeria Cana,Ali Aliu,Fahredin Gunga,Adem Gajtani,Avdi Avdiu,Shemsi Osmani,Rafael Sopi,Sabit Ratkoceri,Ismet Bytyqi,Shefqet Popova,Din Mehmeti,Sylejman Drini dhe Xhafer Ruzhdiu.
    Me kėtė rast po veēojė dėshmitė e Zekeria Canės(tani historian),Ali Aliut(shkrimtar,njėri nga themeluesit e LDK-sė) dhe tė Fahredin Gungės(poet-ish kryeredaktor i RTP-sė,tani i ndjerė).

    - ZEKERIA CANA para udbashit Momo Ēanoviq,mė 25 janar 1959 ndėr tė tjera deklaron:”Tė pandehurin Adem Demaēi e njoh nga fundi i vitit 1954.Nė atė kohė kemi qenė bashkė nė studime,nė Beograd.Nė vitin 1955 jam takuar me tė pandehurin nė Beograd dhe ai qysh atėherė,para meje ėshtė paraqitur armiqėsisht.Mė ka folur se pushteti i Jugosllavisė po i shpėrngul shqiptarėt nga Kosmeti pėr nė Turqi,sepse frikėsohet se nėse shqiptarėt do tė mbesin edhe mėtutje nė Kosmet,ata do tė kėrkojnė qė Kosmeti t“i bashkangjitet Shqipėrisė.Pėrmes shpėrnguljes sė shqiptarėve,pushteti po pėrpiqet qė Kosmetin tė mbajė edhe mėtutje nė kuadrin e territorit jugosllavė...Pėr aksionin e armėve Demaēi ka thėnė se pushteti e ka ndėrmarrė kėtė aksion me qėllim tė frikėsimit tė popullit shqiptar dhe qė ta detyrojė atė tė shpėrngulet nga Kosmeti,ndėrsa atė ta mbaj si territor tė Jugosllavisė...Diku nė verėn e tė njejtit vit(1955)jam takuar me Adem Demaēin nė Gjakovė.Ai kishte ardhur pėr mbajtjen e orės letrare dhe atėherė e kam ftuar nė drekė nė shtėpinė time.Derisa ishte nė shtėpinė time mė ka folur se Kosmeti duhet t“i takojė,gjithėsesi Shqipėrisė,me plebishit ose me luftė...Po kėshtu para meje ka folur edhe pėr gjendjen ekonomike nė Kosmet,duke potencuar se Kosmeti ėshtė mjaftė i zhvilluar ekonomikisht,por ėshtė i eksploatuar nga pushteti i Jugosllavisė,i cili nuk po investon asnjė objekt ekonomik nė Kosmet...!!!”

    -ALI ALIU nė dėshminė e tij dhėnė para tė njejtit udbash mė 24 janar 1959,ndėr tė tjera deklaron:”Diku nė pranverėn e vitit 1958,kemi udhėtuar nga Beogradi pėr nė Prishtinė. Qė tė mbajmė orė letrare nėpėr Kosmet.Kemi udhėtuar disa shokė,studentė shqiptarė.Atėherė jemi takuar me Adem Demaēin nė hotelin”Nova Jugosllavia”nė Prishtinė.Jemi takuar unė,Din Mehmeti,Fahredin Gunga,Hysni Hoxha,Zekeria Cana e ndoshta edhe ndonjė tjetėr,por nuk mė kujtohet.Me kėtė rast pos tjerash,Demaēi na ka thėnė si vijon:-se ndaj shqiptarėve tė Kosmetit nga ana e pushtetit po bėhen padrejtėsi tė ndryshme;se shqiptarėt po shpėrngulen pėr nė Turqi dhe se me kėto shpėrngulje pushteti dėshiron qė Kosmetin ta mbajė edhe mėtutje pėr vete.Po tė qėndronin shqiptarėt edhe mėtutje nė Kosmet,pushtetarėt janė tė bindur se Kosmetin do ta humbasin.Me qėllim tė mbajtjes sė Kosmetit pėr vete(qė tė mbetet edhe mėtutje jugosllav)ata kanė organizuar aksionin e armėve,duke i rrahur e maltretuar shqiptarėt,tė cilėt detyrohen tė shpėrngulen pėr nė Turqi dhe kėshtu problemi i Kosmetit zgjidhet pėrfundimisht...!!!”

    -FAHREDIN GUNGA,para tė njejtit udbash hetues ,mė 21 janar 1959,ndėr tė tjera deklaron:”...Mė kujtohet se diku nė pranverėn e vitit 1958 kam qenė nė shoqėri me Demaēin dhe me shokėt e tjerė siin Mehmeti,Ali Aliu,Hysni Hoxha,Zekeria Cana, dhe disa tė tjerė,tė gjithė studentė nė Beograd.Jemi takuar nė hotel”Nova Jugosllavia”nė Prishtinėdhe kemi qenė tė ulur nė separe tė kėtij hoteli.Me kėtė rast Demaēi na ka folur se si nė projekt tė ligjit tė ri pėr shkollat parashihet heqja e gjuhėve tė pakicave nė shkollat emesme.Nė lidhje me kėtė Demaēi ka qenė i revoltuar dhe ka thėnė se ky ligj mė sė shumti i godet shqiptarėt nė Kosmet,se ky ėshtė kulminacioni i tė padrejtave qė po u bėhen shqiptarėve nga ana e pushtetit dhe se kjo ėshtė njė masė qė po merret posaēėrisht ndaj shqiptarėve dhe se po bėhet me paramendim nga pushteti aktual.Kur kemi dal nga hoteli jemi nisur bashkė nė drejtim tė Gėrmisė kah shkolla Normale.Gjatė rrugės Demaēi na ka thėnė se ne,si intelektualė,duhet tė jemi unikė,sepse me unitet mund t“i kontribuojmė popullit tonė...!!!”

    Pas ngritjes sė aktakuzės PPQ nr.14/59 19.02.1959,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė mė 17 mars 1959 u mbajt procesi gjyqėsor kundėr Adem Demaēit i drejtuar nga gjyqtari Dragutin Kallugjeroviq dhe gjykatėsit porotėehmed Kalaveshi,Riza Voca dhe Qazim Bajgora..Dhe kėtij simboli tė qėndresės shqiptare me kėtė rast”nė emėr tė popullit”sipas nenit 117 paragrafi 1 i LP dhe sipas nenit 16,paragrafi 1 i LP,ju shqiptua denimi nė kohėzgjatje prej 5 vjetėsh burg tė rėndė...!!!

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-03-2003
    Vendndodhja
    Diku nėpėr Botė
    Postime
    538
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Pėrse keni fshi postimin tim ,qė nuk kishte tė bėn asgjė me fyerje, injorim ,ofendim apo sharje ????????????!!!!!!!!!!!!!!!!!!


    Unė vetėm kėrkova ,qė nėse dikush ka mundėsi ( Arb apo RTP-ja ) qė tė vazhdon botimin- shkrimin e BOTIMIT tė zotit Zekeria Cana '' Ditar Lufte '' nė kėtė faqe tė kėtij forumi .


    Kush iu frigohet fjalėve tė zotit Z . Cana mbi luftėn ?!
    Pėrse i frigoheni tė vėrtetės mbi luftėn ?!
    Fjalėt e tij ,nė ate botim jam BURIM HISTORIK pėr Historinė e ardhme tė Kosovės ,i pėqen kujt apo jo .

    Lutja ( pėr vazdimin e '' Ditar lufte '' ) mbetėt nė fuqi .
    Paraprakisht iu falemderoj .

  10. #10
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    33
    Postime
    5,654
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Foto te trimave qe do kujtohen sa te ekzistoje bota.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  11. #11
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    33
    Postime
    5,654
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pamje nga e kaluara e lavdishme.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  12. #12
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    33
    Postime
    5,654
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ata qe e mbajten te shendritur nderin e Armes Shqipetare
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

  13. #13
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    33
    Postime
    5,654
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ēlirimtare te skajit me lindor te Shqiperise : krenaria e Presheves Bujanocit e Medvegjes - UĒPMB
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura   

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    18,892
    Faleminderit
    59
    119 falenderime nė 109 postime
    Ali..

    ne postimin e fundit ne foton e 3-te ai grupi ushtareve kan dale ne Malin e Dajtit.
    aty eshte ajo bjeshka e dajtit e atje mbas shpines tyre posht eshte tirana qe duket e mbuluar nga bloza e pluhni kurse kta ushtaret shikojn nga fusha perball e maja e Dajtit ne drejtim te atij hotelit a shpive te pushimit..

    kur asht ba kjo Foto?
    cilet jan ata ne se nuk perben sekret?

    thuhej se hashimi, xhavi, Kupi etj kan ndejt do kohe ne Vilat qeveritare ne Mal te Dajtit..
    PS ish e detyrume me imbajt atje larg syve te popullit sepse ne Rogner u doli boja..
    e sic po duket kta djelmoshat do jene grupi i truprojave te Shtabit rognerist..

    Ali Bab.. mir ki ba me Fotot e Adem jasharit..
    cka ndodhi qe u gjind vetem Komandanti legjendar ne rrethim?

    Ku ishit ju?
    i shkon dhe nofka "komandanti i Vetmuar" Adem Jashari..


    te kisha qen rapsod ja kisha ba nji kang..

    cka po nxin per rreth prekazi
    asht ushtri e njati knjazi
    ardh me topa e mortaja
    cuni bre se u ba hataja
    mbet rrethu qaj dem jashari
    vec do gra e fmi aty pari
    po ku jeni bre njesita
    po ku jeni bre komita
    pse bash sot kerkush spo vjen
    i vetem shkau mu po m'gjen
    ku mi cu kto gra e fmi..
    ndihm bre zot se shok spo ki
    mu si shurra ne aeroplan
    kan hup trimat askush sbzan
    u ka dal ndoj pun pahiri
    ku rexhepi ku hashimi
    ku jakup e imja ushtria
    ball per ball ktu policia
    e me mu vec gra e fmija
    ani bac mos u merzit
    se na filmin ta kem qit
    e me dek ti si hero
    lufto burr e na ndero
    se vertet sot sjena pran
    se shum pun na paskan zan
    por ti hiq merak mos ki
    se kur tjena ne liri
    krejt bashku ki me na pas
    nder tribuna krejt tuj plas
    tuj tnderu o bac ademi
    se shum trimi paske ken
    por qather ti ski me fol
    me u anku e me u mrol
    pse tlam vetem e ku kjem
    e dim vet si do rrotllojm
    fjal e pralla kur tregojm
    monumentin ta ndertojm
    e cdo vit ta po t'nderojm
    komandant tkena emru
    ani se smundesh me u cu
    mu anku e protestu
    kshu e ka lufta or bac
    ca ne prekaz e ca ne bllac
    ti me pushk e na me faksa
    ti ne luft me gra e fmi
    na me muskuj n'fotografi
    ti se din mor bac adem
    kompjuteri asht melhem
    ta ban foton bukuri
    aty brenda ne shtepi
    tuj pi lloz e birr pilzeni
    pa e shkrep kurr at far seni
    ta ban mjeshtri bukuri
    kompjuteri mrekulli
    me u duk rambo per bes
    sikur je atje ne qyrez
    pa lujt hic pi gjermanie
    tuj shetit asaj shqypnije
    sa me klosa me fatosa
    me qerosa e me qosa
    tuj u gzu se po i del timi
    atij pisi ibrahimi..
    kur shiqon se hup kosova
    ku je bre klinton e bler
    popllin sllobo po ma nxjerr
    matan bjeshke matan mali
    kush traktor e kush ne kali
    hajt se mir u ban stervitja
    po thot Demac bark simitja
    po i hup fara mir ti bahet
    te rugova le te qahet
    un me shok moti kem fol
    se pa gjak nuk ka liri
    po si je o moj shqipni
    cka po thon hashim fatosat
    ne rogner i bajn mir kosat
    tban te fala shok xhep qosi
    po rrit mjekrren tek fatosi
    ani pra o djemt e mi
    per cdo hall mkini nshpi
    planet tona realizume
    qat brahimin e rrezume
    si ka mbet ma popull ndore
    e kjo shok asht bash fitore..
    ja kem pshurr presidentllykin
    tung pra Hash ma puth jakypin..


    etjetj..





    etjetj..

  15. #15
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    33
    Postime
    5,654
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Brari]Ali..

    ne postimin e fundit ne foton e 3-te ai grupi ushtareve kan dale ne Malin e Dajtit.
    aty eshte ajo bjeshka e dajtit e atje mbas shpines tyre posht eshte tirana qe duket e mbuluar nga bloza e pluhni kurse kta ushtaret shikojn nga fusha perball e maja e Dajtit ne drejtim te atij hotelit a shpive te pushimit..
    Gjate luftes Shqiperia na ka ndihmuar shume dhe ka deshmuar edhe nje here se jemi vllezer.



    kur asht ba kjo Foto?
    cilet jan ata ne se nuk perben sekret?
    Fotot i gjen ne www.lemza.com dhe pastaj kllikon "foto uck"

    thuhej se hashimi, xhavi, Kupi etj kan ndejt do kohe ne Vilat qeveritare ne Mal te Dajtit..
    Mos kallxo ēka thuhet se thashe themet dalin nga goja e Injorances

    cka ndodhi qe u gjind vetem Komandanti legjendar ne rrethim?

    Ku ishit ju?
    i shkon dhe nofka "komandanti i Vetmuar" Adem Jashari..
    Po ti ku ishe???
    Nofke per komandantin legjendar??????????ncncncncncncncnc

    te kisha qen rapsod ja kisha ba nji kang..
    Me te vertet rapsod se jo mahi
    Pak je ndikuar nga nje ideologji

  16. #16
    Perjashtuar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    10,975
    Faleminderit
    37
    214 falenderime nė 207 postime
    Mr. Sheremet Krasniqi, : “Kur informatori i OZN-sė ( i UDB-sė) njollos figurat historike !”

    (Lidhur me apostrofimin tim nė fejtonin e Zekeria Canės: Fletė ditari 1990-1999-vazhdimi i 45-tė, tė botuar nė “Zėri” tė datės 13 mars 2007)

    Pa pretenduar tė vlerėsoj tėrė ato qė po thuhen nė kėtė fejton, sepse kjo pėr mua do tė ishte bjerrje e kotė kohe, nga ajo sa kam lexuar deri tash nga ky fejton , fitohet pėrshtypja se autori ka pėr qėllim t’i rehabilitojė disa personalitete, qė i shėrbyen verbėrisht regjimit pushtues, duke himnizuar atė periudhė deri nė ekstrem, kur thotė se “Kosova jonė ecte pėrpara, i mungonte vetėm qumėshti i zogjve” (Shih vazhdimin e 45-tė, f. 21).
    Z. Cana, nė njė vend tė dukshėm tė fejtonit ( nė “boks”), bėn fjalė edhe pėr emisionin dokumentar “Kreshniku i maleve tė Kosovės” tė TVSH-sė dhe apostrofon emrin tim dhe figurėn e Hasan Hysen Budakovės, duke thėnė se “ Hasan Budakova shkėlqeu gjatė kryengritjes sė vitit 1910, kėshtu qė ishte kryetrim i luftės nė Grykėn e Carralevės pėrkrah Isa Boletinit”, ndėrsa mė vonė “ avash- avash bėhet mashė e politikės pushtuese tė kėtij shteti dhe shkel nė ujėrat e tradhtisė kombėtare kėmbė e krye”. Mė tej ai kritikon edhe ish-presidentin Sali Berisha pėr shkak tė dekorimit tė Hasan Hysen Budakovės me Urdhrin e Lirisė tė Klasit tė Parė.
    Tė fillojmė nga e para. Z. Cana qė nė fillim shėrbehet me tė pavėrteta, kur thotė pėr mua se “ka magjistruar nė shkencėn e historisė”, edhe pse unė jam magjistėr i shkencave filologjike !
    Sė dyti. Ndėr tė tjera, thotė se “kolegu im mė i ri ( Mos e dhashtė zoti ! -Sh.K.) mr. Sheremet Krasniqi nuk ka para vetes asnjė dokument arkivash dhe mjaftohet me fraza e gjepura pėr ta ngritur kėtė figurė historike lartė e mė lartė”. Dėshiroj t’ia pėrkujtoj z. Cana se nė emisionin e lartpėrmendur, nga njė mori dokumentesh arkivore, qė flasin pėr veprimtarinė patriotike tė Hasan Hysen Budakovės, Televizioni Shqiptar dha vetėm disa sosh. Nė intervistėn time, pėrveē tė tjerash, unė kam prezantuar para teleshikuesve dokumentin e Arkivit tė Romės, letrėn e ambasadorit Mayor nė Stamboll, nr. 1942/685, dt. 22 korrik 1910, dėrguar ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Italisė, dokument ky i depozituar nė Arkivin e Institutit tė Historisė tė Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė. Duke prezantuar kėtė dokument nė TVSH, unė fare qartė kam thėnė se ai ėshtė dokumenti mė autentik, qė flet pėr Betejėn e Kaēanikut e tė Carralevės. Madje kam lexuar edhe njė fragment nga ky dokument, nė tė cilin flitet pėr luftėn mbinjerėzore qė ėshtė bėrė nė Budakovė nėn udhėheqjen e Hasan Hysen Budakovės kundėr ushtrisė sė Turgut Pashės. Kėtė dokument e ruaj si sytė e ballit, e kam edhe nė kasetė dhe ėshtė i incizuar nga TVSH-ja. Kėtė mund ta vėrtetojė kush tė dojė dhe kur tė dojė. Ti, z. Cana, atė natė ose ke qenė i dehur me “shlivovicė” ose tė kanė lėnė veshėt e sytė, ose je matufosur. Pse e gėnjen lexuesin kur thua : “Mr. Krasniqi nuk ka para vetes asnjė dokument arkivash...
    ” Nėse ky dokument i Arkivit tė Romės dhe fragmente tė veprės “Pasqyrė e ditėve tė pėrgjakshme” tė poetit Risto Siliqi, nga e cila u lexua atėbotė njė strofė kushtuar H. H. Budakovės e qė fare mirė lexoheshin nė ekran, tė duken “fraza e gjepura”, atėherė duhet ta vėsh gishtin nė tėmth e tė mendosh se mos vallė ke shkalluar !
    Sė treti. Z. Cana, Hasan Hysen Budakova nuk shkėlqeu vetėm mė 1910. Ai shkėlqeu edhe mė herėt, qė nė Lidhjen e Prizrenit, kur turqit ia patėn djegur dy herė kullat, pėr shkak tė aktivitetit tė tij patriotik. Pėr kėtė ekzistojnė dokumentet arkivore, por kėto dokumente, ty z. Cana, nuk tė kanė interesuar, sepse ke qenė i dhėnė pas socialdemokratėve serbė e pas angazhimit nė OZN-a, siē e pohon edhe vetė kur thua se “nė atė kohė isha nė OZNA dhe nuk jam pa gjynahe, por i jap vetes gajret kur mendoj se Aliu ( Ali Shukria-Sh.K.) ėshtė i mbushur deri nė fyt” (Zekiria Cana: Fletė ditari 1976-1989, “Zėri”, 27 janar 2007, f. 30). Po aty, z. Cana, ti pohon se pas Betejės sė Carralevės Hasani gjen konak nė Serbi dhe atje “shkel nė ujėrat e tradhtisė kombėtare”. Siē dihet, pas shuarjes me gjak e hekur tė kėsaj kryengritjeje, Porta kishte dhėnė urdhėr pėr ekzekutimin e tė gjithė krerėve shqiptarė qė kishin marrė pjesė nė kryengritje. Isa Boletini me shumė bashkėluftėtarė gjeti strehim nė Mal tė Zi, ndėrsa Hasani me tėrė familjen dhe me disa bashkėluftėtarė u vendos nė Serbi, nė Leskovc (Z. Cana thotė nė Kralevė, ndoshta edhe kėtė shtrembėrim tė sė vėrtetės e bėn me qėllim tė caktuar). Pra, zori e shpuri nė derė tė hasmit, por kurrė nuk ra nė “ujėrat e tradhtisė kombėtare”, siē pohon ti z. Cana. Ti, z. Cana, je bėrė rob i burimeve serbe, nuk ke konsultuar fare burime tė tjera arkivore dhe nuk ke bėrė hulumtime nė terren, tė shkosh deri nė Budakovė e tė kontaktosh me djalin e tij, Alinė (1900-1994) , i cili ka qėndruar bashkė me Hasanin nė Serbi, tė kontaktosh me njerėzit qė kanė jetuar deri vonė e qė i kanė mbijetuar kėto ngjarje. Ti, z. Cana, e hesht me qėllim aktivitetin e tij patriotik pas Betejės sė Carralevės.
    Sė katėrti. Nė atė emision tė TVSH-sė thuhet fare qartė se “Hasan Hysen Budakova , krahas Isa Boletinit, Mehmet Dėrallės, Ajdin Dragės e tė tjerėve, mori pjesė nė aktin e pavarėsisė, mė 1912”. Pėr kėtė flasin vetė dokumentet , qė ruhen nė AQSH, pėr kėtė shkruajnė tė gjithė historianėt e mirėfilltė, por qė kjo nuk gjen vend nė asnjė libėr tėnd tė botuar pėr kėtė akt. Hasani ka qėndruar vetėm 11 muaj nė Leskovc (Se nė ēfarė kushtesh e rrethanash ka jetuar atje, kėtė e kam thėnė hollėsisht nė monografinė time “Hasan Hysen Budakova”, Prishtinė, 1997). Edhe vdekja e tij nė spitalin e Prizrenit nuk ėshtė vdekje “banale”, siē thua ti, por ėshtė njė vdekje mjaft enigmatike.
    Hasan H. Budakova merr pjesė nė shpalljen e pavarėsisė nė fazėn e dytė, mu atėherė kur, ti z. Cana , thua se bie nė “ujėrat e tradhtisė kombėtare”. Nė njė dokument sekret tė Mbretėrisė sė Serbisė thuhet : “ Hasan Hysen Budakova, tė likuidohet me familje nė fshat, me qėllim qė tė shpėrngulet” (Shih:DASIP PO. F.VII . d.I. p/6 VII, XVII/51, Beograd). Po tė ishte Hasani “vegėl e Sebisė”, siē thua ti, z. Cana, pėr se Serbia do tė lėshonte njė urdhėr tė tillė ? Pėr se thua “Ky fill e pėrshkon edhe pjesėn e dytė tė emisionit”, kur nė kėtė pjesė tė emisionit jepet edhe ky dokument: “Hasan Hysen Budakova vuri nėn kontroll tė plotė Kaēanikun, Carralevėn dhe mė 8 tetor 1918 edhe Prizrenin. Ai dogji depot e austriakėve nė Ferizaj , etj. Nga kėto humbje e nė pėrpjekje dėshpėrimi, gjenerali austriak Fon Shtadler dhe shumė oficerė bėnė vetėvrasje”. (Shih: AQSH. Fondi 822. D.17.fl.15, nr. 708-197). Nė ekran doli edhe dokumenti i komitetit “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės”, nė tė cilin flitet pėr luftėn e rreptė tė Hasan Hysen Budakovės e tė Sadik Ramė Gjurgjevikut kundėr serbėve mė 1919.
    Dokumentet e kohės flasin me gjuhėn e fakteve dhe ato dėshmojnė pėr luftėn e H. H. Budakovės kundėr pushtuesve serbomėdhenj. Nė njė letėr , qė i dėrgohet Komitetit tė Kosovės mė 9 qershor 1920, thuhet : “... Mė 6 qershor 1920 ēetat e Idriz Seferit e tė Hasan Hysenit tė Budakovės kanė zėnė grykėn e Cernalevės e tė Kaēanikut. Nė Kaēanik e kanė vra naēallnikun me disa serbė tė tjerė”. (Shih: AQSH. Komiteti i Kosovės. D. 54. Dok.nr.89). Kėto dokumente hedhin poshtė katėrēipėrisht pohimet tuaja, z. Cana, kur thua se nė fazėn e dytė H. Budakova kishte rėnė nė “ujėra tė tradhtisė kombėtare”. Sė pesti. Z. Cana e akuzoni pa tė drejtė Televizionin Shqiptar kinse ai “ sikur e ka bėrė shprehi tė keqe t’i pėrgatitė emisionet kėmba dorės, pa pėrgjegjėsi profesionale dhe kritere tė caktuara...” Vėrtet, ai emision ishte “i dobėt “, se asgjė nuk shkonte nė favor tė asaj qė kishe shkruar ti pėr kėtė atdhetar, se nuk tė kishin konsultuar ty, por kishin konsultuar dokumente tė AQSH, tė Arkivit tė Institutit tė Historisė tė Tiranės dhe shtypin e kohės. Pėrkundrazi, ai ishte njė emision i pėrgatitur me njė pėrkushtim e akribi tė rrallė profesionale. Nė atė emision, ēdo gjė qė ėshtė thėnė , ėshtė thėnė mbi bazė tė dokumenteve arkivore.
    Sė gjashti. Siē dihet, me rastin e 115-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit, ish-presidenti i Republikės sė Shqipėrisė, dr. Sali Berisha, e dekoroi Hasan Hysen Budakovėn me “Urdhrin e Lirisė tė Klasit I”, urdhėr ky mė i lartė qė jepet nė Republikėn e Shqipėrisė. Por, “mėkat” qė , kur e kanė bėrė njė punė tė tillė, nuk tė kanė pyetur edhe ty! Ti, z. Cana, me siguri e di se nė ēfarė filtrash ka kaluar procedura e dekorimit tė Hasan Hysenit e tė tė tjerėve, por kėtė e hesht me qėllim.
    Nė pėrfundim tė kėtij reagimi, do tė shtoja edhe kėto radhė : Hasan Hysen Budakova nuk kishte as njė ditė shkollė. Ai, pėr 50 vjet me radhė, me armikun foli vetėm nėpėrmjet grykės sė pushkės. Ai s’diti tė denoncojė nė UDB Mandelėn tonė, Adem Demaēin, siē bėre ti, z. Cana (Shih: “Dosja Demaēi”, f. 55-56).
    Ai s’diti t’i japė ultimatum ish- presidentit Ramiz Alija, duke i thėnė “ ose liroje nga burgu Kapllan Resulin, alias Resulbegoviqin , ose ta qesė popullin nė rrugė”, ai s’diti “tė vjedhė banane”, as tė futet nė ndonjė kthinė tė Institutit Albanologjik si njė “kalė Troje” e t’i lėrė kolegėt e punės tė hanė dajak nga forcat paramilitare serbe, s’diti “tė mobilizojė ushtrinė shqiptare nė Zagreb “ pėr t’u bėrė mish pėr top pėr tė huajt, s’diti “ tė shtrojė darka nė hotel “Dajti” tė Tiranės me djersėn e kurbetēinjve, s’diti t’i thurė kurrė vetvetes ode etj. etj.

Tema tė Ngjashme

  1. Ndėrron jetė Profesor Zekeria Cana
    Nga Guri i Kuq nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 13-10-2019, 06:19
  2. Maskrat greke mbi ēamet
    Nga alibaba nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 30-12-2005, 15:43
  3. Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 13-11-2005, 21:18
  4. (Shkėputur nga ditari im) "Na ishte njėherė... Otranto '97"
    Nga Auloni nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 26-09-2003, 17:40
  5. Ditari I Njė Adoleshenti
    Nga eris nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 31-08-2003, 23:29

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •