Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 73
  1. #1
    Perjashtuar Maska e xhenisi
    Anėtarėsuar
    15-07-2003
    Vendndodhja
    albania
    Mosha
    38
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Agjerimi Dhe Urtesia E Tij

    1. Ajetet e agjėrimit
    2. Hadithet e agjėrimit
    3. Hadithet e Bajramit
    4. Udhėzimet e Muhammedit a.s. rreth agjėrimit dhe dy bajrameve
    5. Rregullat e agjėrimit
    6. Sadakatul-fitri (dhėnia lėmoshė)



    AJETET E AGJĖRIMIT



    "O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm. (Jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėroj) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor) i njė tė varfėri e ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aq mė mirė pėr te. Mirėpo, po qe se e dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju. (Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit, qė nė tė (filloi tė) shpallet Kur'ani qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aq ditė nė ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim e jo ngarkim pėr ju. (T'i agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) qė tė plotėsoni numrin, ta madhėroni All-llahun pėr atė se ju udhėzoi dhe qė ta falėnderoni." (El-Bekare:183-185)
    "Netėve tė agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi te gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsone deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i'tikafė) nė xhamia, mos iu afroni atyre (pėr marrėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen." (El-Bekare:187).



    HADITHET E AGJĖRIMIT


    A. Vlera e agjėrimit:
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush agjėron Ramazanin me bindje dhe kėnaqėsi, i falen mė-katet e bėra." (Buhariu, Muslimi dhe Ebu Davudi).
    Transmetohet nga Ebu Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush e agjėron Ramazanin, i njeh rregullat e tij dhe mbrohet nga ajo qė duhet tė mbrohet, i falen mėkatet e bėra." (Bejhekij dhe Ibn Hibban).
    Transmetohet nga Xhabir ibn Abdil-lah se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Ummetit tim i janė dhuruar pesė gjėra nė Muajin e Ramazanit tė cilat nuk i janė dhėnė asnjė tė dėrguari para meje.
    Njėra prej tyre ėshtė se Zoti i Madhėruar i shikon ata nė natėn e parė tė Ramazanit, e atė qė e shikon Ai nuk e dėnon asnjėherė.
    E dyta ėshtė ajo se era e keqe e gojės sė tyre nė mbrėmje ėshtė mė e mirė se aroma e miskut.
    E treta ėshtė se engjėjt kėrkojnė falje pėr ta ēdo ditė e ēdo natė.
    E katėrta, se Zoti i Madhėruar e urdhėron parajsėn kėshtu: "Pėrgatitu dhe zbukurohu pėr robėrit e Mi sepse ėshtė afruar dita e pushimit tė tyre nė shtėpinė dhe zemėrgjerėsinė time nga lodhjet e kėsaj bote".
    E pesta ėshtė se Zoti i Madhėruar i falė tė gjithė natėn e fundit.
    Njėri prej tė pranishmėve e pyeti: "A ėshtė Nata e Kadrit"? Ai u pėrgjigj: "Jo, a nuk sheh se punėtorėt kur i kryejnė punėt i marrin shpėrblimet (rrogat)." (Bejhekij).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Pesė namazet, prej xhumasė nė xhuma dhe prej Ramazanit nė Ramazan falen (mėkatet) pos atyre qė janė tė mėdha (kebair)". (Muslimi).
    Transmetohet nga Ka'b ibn Axhre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti e largon nga mėshira e vet atė qė e kalon Ramazanin pa u falur." (El-Hakimi).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Ēdo vepėr e njeriut shtohet, e mira prej dhjetė deri nė shtatėqind herė. Zoti i Madhėruar thotė: "Pėrveē agjėrimit, sepse ai ėshtė pėr Mua dhe unė e shpėrblej, sepse ai braktis kėnaqėsinė dhe ushqimin pėr Mua. Pėr agjėruesin ka dy gėzime: gėzimi i parė ėshtė nė iftar kurse i dyti nė takimin me Zotin e tij. Era e keqe nga goja e agjėruesit ėshtė mė e mirė te Zoti se aroma e miskut." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga ibn Mes'ud el-Gaffari se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Sikur ta dinė njerėzit vlerėn e Ramazanit, do tė dėshironin tė jetė i gjithė viti Ramazan." (Ibn Huzejme).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Tre personave u pranohen lutjet: 1. Agjėruesit deri nė iftar; 2. Udhėheqėsit (prijėsit) tė drejtė; dhe 3. Lutja e tė dėmtuarit (tė keqtrajtuarit) ngrihet lartė, i hapen dyert e qiellit dhe Zoti i thotė: Pasha fuqinė time, do tė ndihmoj, qoftė edhe pas njė kohe." (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
    B. Nata e Kadrit
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush ngrihet (lutet) Natėn e Kadrit, me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Enes Ibn Maliku se me ardhjen e Muajit tė Ramazanit, Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "U erdhi ky muaj, i cili ka vlerė mė shumė se njė mijė muaj e atij qė i ndalohet, i ėshtė ndaluar gjithė mirėsia. Tė mirėn e tij e refuzon vetėm i mallkuari." (Ibn Maxhe).
    Transmetohet nga Ubade ibn Samit se Muhammedi a.s. pėr Natėn e Kadrit ka thėnė:
    "Kjo natė ėshtė nė Ramazan, nė dhjetė ditėt e fundit, (gjegjėsisht) nė ditėn e njėzet e njė, njėzet e tretė, njėzet e pestė, njėzet e shtatė, njėzet e nėntė ose natėn e fundit. Kush lutet nė atė natė me kėnaqėsi, i falen mėkatet e kaluara e tė ardhshme." (Ahmedi).
    C. Prishja e agjėrimit tė Ramazanit pa arsye
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush e prishė njė ditė agjėrimi nė Ramazan pa arsye e pa sėmurje, nuk mund ta kompensojė as me agjėrim shekullor." (Tirmidhiu).
    Ē. Lejimet e prishjes sė agjėrimit
    Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. ka kaluar nė Mekke nė vitin e ēlirimit edhe atė nė Ramazan derisa ka arritur nė vendin Kera'ė el-Gamim. Ai aty ka agjėruar sė bashku me njerėzit tjerė pastaj ka kėrkuar ujė, e ka ngritur lartė gotėn derisa e kanė parė njerėzit dhe e ka pirė ujin. Kur ėshtė informuar se disa kanė vazhduar agjėrimin, ka thėnė: "Ata janė mėkatarė, ata janė mėkatarė..." (Muslimi dhe Tirmidhiu).
    Transmetohet nga Xhabiri se Muhammedi a.s. gjatė njė udhėtimi tė tij ka vėrejtur njė njeri rreth tė cilit janė tubuar njerėz. Ėshtė afruar dhe i ka pyetur: "Ē'ka ai?" Ata i janė pėrgjigjur: "Agjėron", kurse Muhammedi a.s. atėherė u pėrgjigj: "Nuk ėshtė mirėsi tė agjėroni gjatė udhėtimit". (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Aisheja se Hamza ibn Amėr el-Eslemij e ka pyetur Muhammedin a.s. pėr agjėrimin nė udhėtim (ka agjėruar shumė), kurse Muhammedi a.s. i ėshtė pėrgjigjur: "Nėse dėshiron agjėro, e nėse jo, atėherė ha." (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga njė njeri i Beni Abdil-las ibn Ka'ėb ibn Malikut, i quajtur Enes ibn Malik, se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti i Madhėruar ia ka shkurtuar namazin udhėtarit dhe ia ka lejuar prishjen e agjėrimit. Ai gjithashtu ia ka mundėsuar gruas qė i jep gji fėmijės dhe asaj qė ėshtė me barrė pėr shkak tė mėshirės ndaj fėmijėve tė saj." (Pėrmbledhėsit e Suneneve).
    Transmetohet nga Mua'dh ibn Xhebeli se kur u shpall ajeti: "E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompensim, ushqim (ditor) i njė tė varfėri", ēdokush qė dėshironte ta prishte agjėrimin, e prishte dhe e kompensonte, derisa Zoti e shpalli ajetin: "E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė." Nė kėtė mėnyrė e caktoi All-llahu agjėrimin e vėrtetė dhe ia mundėsoi mosagjėrimin: tė sėmurit, udhėtarit dhe plakut nė moshė qė s'mund tė agjėrojė". (Ahmedi).
    D. Vlerat etike tė agjėruesit
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Agjėrimi mbron nga morali i keq sepse ai qė agjėron nuk flet gjėra tė turpshme dhe nuk bėrtet. Nėse (eventualisht) e shanė ndokush ose e sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Buhariu dhe Muslimi)
    Transmetim nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti nuk ka nevojė pėr njeriun qė e braktisė ushqimin e pijen e nuk e braktisė fjalėn e keqe dhe veprėn e ligė." (Buhariu).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Agjėrimi nuk don tė thotė tė largohesh nga harja e pirja por tė largohesh nga fjala e keqe dhe vepra e shėmtuar. Nėse ndokush tė provokon apo sillet si i marrė ndaj teje, atėherė thuaj: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'." (Ibn Huzejme dhe Ibn Hibbani).

    DH. Prishja me harresė
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush harron gjatė agjėrimit e pin dhe han, le ta vazhdojė agjėrimin sepse Zoti e ka ushqyer dhe i ka dhėnė tė pijė." (Buhariu, Muslimi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Maliku).
    E. Syfyri (Sahuri)
    Transmetohet nga Enes ibn Maliku se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Hani nė syfyr sepse nė tė ka begati (bereqet)." (Ibn Hibbani).
    Transmetohet nga Se'id el-Hudrij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Bėni syfyr qoftė edhe me njė pikė uji". (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
    Ė. Iftari me hurma
    Transmetohet nga Selman ibn Amir ed-Dibbij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kur bėn ndokush iftar, le tė fillojė me hurmė sepse ajo ėshtė begati, e nėse s'gjenė dot, atėherė me ujė, sepse uji ėshtė i pastėr." (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt).
    F. Shpejtimi i Iftarit
    Transmetohet nga Sehl ibn Sa'di se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Njerėzit do tė kenė mirėsi gjersa ta shpejtojnė iftarin". (Buhariu, Muslimi dhe Tirmidhiu).
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti xh.sh. thotė: "Mė i dashuri prej robėrve tė mi ėshtė ai qė shpejton mė tepėr iftarin". (Ahmedi dhe Tirmidhiu).
    G. Vonimi i Syfyrit
    Transmetohet nga Ja'la ibn Murre se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Zoti i do tri gjėra: shpejtimin e iftarit, vonimin e syfyrit dhe lidhjen e duarve njėrėn mbi tjetrėn nė namaz". (Taberani nė Ewsat).
    GJ. Tė ushqyerit e agjėruesit
    Transmetohet nga Zejd ibn Halid El-Xhuheni se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush ushqen njė agjėrues, fiton shpėrblimin sa tė tij ashtu qė nuk pakėsohet as shpėrblimi i agjėruesit". (Tirmidhiu dhe Nesa'iu).
    H. Namazi i teravive
    Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhammedi a.s. dėshironte tė lutet (falet) nė Ramazan pa ndonjė urdhėr specifik dhe thoshte:
    "Kush lutet (ngrihet e falet) nė Ramazan me bindje e kėnaqėsi, i falen mėkatet e bėra". (Transmetim i tė gjithėve).
    Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. ėshtė falur nė xhami (namazin e teravive) dhe me tė janė falur edhe disa njerėz. Kur ėshtė falur edhe natėn e dytė njerėzit janė shtuar edhe mė tepėr. Ata janė tubuar edhe natėn e tretė e tė katėrt mirėpo Muhammedi a.s. nuk ka dalur dhe kėshtu kur ka aguar mėngjesi ai u ka thėnė: "Pashė ate qė vepruat dhe nuk dola nga frika se mos po ju bėhet obligim, edhe ate nė Ramazan" (Buhariu dhe Muslimi).
    Transmetohet nga Aisheja r.a. se Muhammedi a.s. nuk shtonte nė Ramazan e as jashtė tij mė shumė se njėmbėdhjetė reqate. (Buhariu dhe tė tjerėt).
    Transmetohet nga Ibn Abbasi: "I ka falur nė Ramazan pa xhemat njėzet reqate dhe namazin e vitrit". (Bejhekiu).
    Transmetohet nga Abdurrahman ibn Abdulkarijė: "Shkova me Umer ibn Hattabin nė xhami, edhe ate nė Ramazan dhe vėrejtėm se njerėzit ishin tė ndarė e tė shpėrndarė dhe ēdokush falej pėr vete. Umeri pastaj tha: "Sikur t'i bashkoj ata me njė lexues (imam) do tė ishte mė mirė", dhe i bashkoi nėn udhėheqjen e Ubejj ibn Ka'bit. Kur shkuam natėn tjetėr, i pamė njerėzit se faleshin me njė lexues (imam), ndėrsa Umeri tha: "Sa risi e bukur ėshtė kjo!" (Buhariu dhe Maliku).
    Transmetohet nga Jezid ibn Rumani se njerėzit kanė falur nė Ramazan gjatė kohės sė Umer ibn Hattabit 23 reqate. (Maliku nė El-Muvat-ta dhe nė tė ka shkėputje).




    HADITHET E BAJRAMIT


    A. Gdhimi i natės sė Bajramit
    Transmetohet nga Ebu Umame se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Kush lutet (falė namaz) nė dy netėt e bajrameve me kėnaqėsi (e sinqeritet), nuk i vdes zemra atė ditė kur do tė vdesin zemrat". (Ibn Maxhe, kurse Taberani e transmeton nga Ubade ibn Samiti).
    B. Zbukurimi pėr Bajram
    Transmetohet nga Xhabir ibn Abdull-llahu se Muhammedi a.s. e vishte gėzofin (gunėn) e kuq tė tij nė tė dy festat e Bajramit dhe nė Ditėn e xhumasė. (Ibn Huzejme).
    C. Ngrėnia para namazit
    Transmetohet nga Enesi se Muhammedi a.s. nuk dilte ditėn e Bajramit tė Ramazanit pa ngrėnė hurma edhe atė njė nga njė. (Buhariu dhe Ahmedi).
    Ē. Tekbiri nė mėngjesin e Bajramit
    Transmetohet nga Ibn Umeri se kur (Pejgamberi a.s.) ka dalur nė xhami, ka lexuar tekbir me zė tė lartė. Sipas njė transmetimi tjetėr, dilte me agimin e diellit dhe lexonte tekbir derisa tė arrinte nė xhami. Aty vazhdonte tė lexojė tekbir derisa tė ulej imami dhe pastaj ndalej. (Shafi'u; Taberani e transmeton nga Ebu Hurejre; Bejhekiu dhe Hakimi nga Ibn Umeri me sened merfu'ė).
    D. Namazi i Bajramit
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s., Ebu Bekri dhe Umeri e falnin namazin e Bajramit para hutbes. (Transmetim i tė gjithėve pėrpos Ebu Davudit).
    Transmeton Sa'ėd ibn Evs el-Ensari nga i ati i tij se Muhammedi a.s. ka thėnė:
    "Nė ditėn e Bajramit, engjėjt ndalen para dyerve dhe thėrrasin: "O muslimanė! Shpejtoni te Zoti Fisnik, i cili ju siguron begati dhe ju shpėrblen me tė mira. Ishit tė urdhėruar tė faleni (luteni) natėn, u falėt; ishit tė urdhėruar tė agjėroni ditėn, agjėruat dhe iu nėnshtruat Zotit tuaj, pra merrni shpėrblimet tuaja!" Gjatė faljes njė thirrės thėrret: "Zoti i juaj ju fali dhe kthehuni drejtė nė vendbanimet tuaja sepse kjo ėshtė dita e shpėrblimit". (Taberaniu transmeton nė veprėn e tij El-Kebir transmetimin e Xhabir El-Xhu'fit. Kėtė e transmetojnė edhe Bejhekiu me Ibn Hibbanin).




    UDHĖZIMET E MUHAMMEDIT A.S. RRETH AGJĖRIMIT DHE DY BAJRAMEVE

    A. Adhurimi dhe bujaria e Muhammedit a.s.
    Muhammedi a.s. gjatė Muajit tė Ramazanit e shtonte adhurimin. Gjatė kėtij muaji Xhebraili ia mėsonte Kur'anin. Kur e takonte Xhebrailin ishte edhe mė zemėrgjerė; ai ishte mė zemėrgjerė se njerėzit tjerė mirėpo edhe mė tepėr gjatė Muajit tė Ramazanit; gjatė kėtij muaji ai shtonte dhėnien e lėmoshės, mirėsinė, leximin e Kur'anit, namazin, pėrmendjen e emrit tė All-llahut (dhikrin) dhe i'tikafin, gjegjėsisht adhurimi dhe bujaria e tij gjatė kėtij muaji ndryshonin nga muajt tjerė, ndėrsa ndonjėherė agjėronte (edhe natėn edhe ditėn) me qėllim qė sa mė shumė kohė tė kalojė nė adhurim e ibadet, kurse shokėve tė vet (as'habėve) nuk ua lejonte agjėrimin e vazhdueshėm (natėn dhe ditėn).
    B. Iftari i tij para namazit
    Muhammedi a.s. hante iftar para namazit dhe zakonisht fillonte me lėngje, nėse nuk kishte lėngje atėherė me hurma, e nėse nuk kishte edhe hurma, atėherė me ujė.
    C. Lutja e tij nė Iftar
    Transmetohet se Muhammedi a.s. nė kohėn e iftarit thoshte: "O Zot, pėr ty agjėrova dhe me furnizimin Tėnd ha iftar". Gjithashtu transmetohet se ai thoshte: "Pėrfundoi etshmėria, u ngopėn damarėt dhe u sigurua shpėrblimi, nėse dėshiron Zoti!"
    Ē. Mosagjėrimi i tij gjatė udhėtimit
    Muhammedi a.s. gjatė udhėtimit nė Ramazan herė agjėronte e herė jo kurse shokėt e tij (as'habėt), zgjedhnin njėrėn prej tė dyjave. Muhammedi a.s. i urdhėronte shokėt e tij tė hanė kur i afroheshin armikut me qėllim qė tė kenė forcė pėr ta luftuar.
    D. Nė dy festat e Bajramit
    Muhammedi a.s. falte namazin e tė dy Bajrameve nė musal-la kurse vetėm njėherė e ka falur nė xhaminė e vet edhe ate pėr shkak tė shiut. Falja e tij nė musal-la argumentohet me hadithe tė transmetuara nė Sunenet e Ebu Davudit dhe Ibn Maxhes. Nė festat e Bajramit dhe Ditėn e xhumasė i vishte rrobat mė tė bukura. Zakonisht hante hurma para se tė dilte nė namazin e Bajramit tė Madh, kurse nė Bajramin e Vogėl pas kthimit nga musal-laja dhe hante nga kurbani.
    Sipas haditheve autentike ai nė kėto dy festa tė Bajramit, pastrohej.
    Muhammedi a.s. dilte nė kėmbė, shkonte nė musal-la dhe kthehej nga ndonjė rrugė tjetėr. Kur arrinte nė musal-la, fillonte namazin pa ezan, pa ikamet dhe pa thirrjen: "Namazin nė bashkėsi!". As ai e as shokėt e tij nuk faleshin nė musal-la para e as pas namazit (tė Bajramit). Ai e fillonte namazin para hutbes, falte dy reqate, pėrsėriste shtatė herė tekbirin: Zoti ėshtė mė i madhi (All-llahu Ekber) me interval shumė tė shkurtė dhe pa cekur diē tjetėr. Mirėpo transmetohet nga Ibn Mes'udi, i cili i falėnderohet All-llahut xh.sh. dhe kėrkon mėshirė pėr Muhammedin a.s. se: "Muhammedi a.s. pas pėrfundimit tė tekbirit lexonte suren el-Fatiha dhe pas saj lexonte suren Kāf: "KĀF - pasha Kur'anin Famėlartė" nė njė reqat kurse nė tjetrin suren El-Kamer: "U afrua koha dhe u nda hėna...". Ndonjėherė lexonte suren El-A'la: "Madhėroje Zotin tėnd mė tė lartė" apo suren Gashije: "A tė erdhi lajmi pėr belanė qė kaplon (kijametin)". Pas pėrfundimit tė leximit merrte tekbir dhe binte nė ruku. Kur e pėrfundonte reqatin e ngrihej nga sexhdja, merrte tekbir pesė herė e pastaj fillonte tė lexojė. Nė tė dy reqatet fillonte me tekbir kurse pas leximit binte nė ruku.
    Pas pėrfundimit tė namazit, qėndronte para njerėzve tė cilėt ishin ulur pranė tij, i jepte leje atij qė dėshironte tė shkojė pa e dėgjuar hutben dhe fillonte hutben, gjegjėsisht zhvillonte ligjėratė para tyre e pastaj u ligjėronte grave tė cilat edhe jepnin sadaka.
    Gjatė hutbes shpesh merrte tekbir.
    Kėto ishin disa tė dhėna rreth asaj se si vepronte Muhammedi a.s. gjatė Muajit tė Ramazanit dhe dy Bajrameve.
    Zoti i shtoftė ithtarėt e tij, na fisnikėroftė me gjurmėt e tij dhe na shpėrbleftė me tė mira!




    RREGULLAT E AGJĖRIMIT

    Obligimi i agjėrimit tė Ramazanit
    Tė gjithė muslimanėt pajtohen se agjėrimi i Ramazanit ėshtė obligim (farz), nė bazė tė ajetit:
    "(Ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramazanit qė nė tė (flloi tė) shpallet Kur'ani qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėzit, sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė..." (El-Bekare:185)
    Obligim ėshtė edhe sipas hadithit tė Muhammedit a.s.:
    "Islami u ngrit mbi pesė (shtylla): 1. Dėshmisė se s'ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i Tij; 2. Faljes sė namazit, 3. Dhėnies sė zekatit; 4. Agjėrimit tė Ramazanit; 5. Haxhxhit pėr atė qė ka mundėsi".
    Kushtet e obligimit
    Kushtet e obligimit tė tij janė: 1. Islami, 2. Mendja e shėndoshė dhe 3. Pjekuria. Agjėrimi nuk obligohet pėr jomuslimanin, as pėr tė ēmendurin e as pėr fėmijėn.
    Parimet e agjėrimit
    Parimet e agjėrimit janė tre:
    1. Hyrja e Muajit tė Ramazanit nė bazė tė pamjes sė drejtpėrdrejtė tė hėnės ose nė bazė tė vendimit tė gjykatėsit.
    2. Largimi nga ngrėnia, pirja dhe marrėdhėniet intime prej agimit tė mengjesit deri nė perėndim tė diellit.
    3. Vendosja (nijeti)
    Koha e vendosjes (nijetit) ėshtė para agimit tė mėngjesit; duhet tė vendoset me bindje tė plotė pėr agjėrimin e asaj dite me qėllim qė tė fitohet shpėrblimi i Zotit. Sipas disa shkollave juridike (medhhebeve) mjafton vetėm njė vendosje (nijet) gjatė Muajit tė Ramazanit pa pėrsėritje.
    Ēka e prishė agjėrimin
    1. Ushqimi i qėllimtė qoftė edhe me pakicė ose me diēka qė nuk ėshtė ushqyese.
    2. Pirja e qėllimtė qoftė edhe njė pikė.
    3. Barnat ushqyese.
    4. Marrėdhėniet intime dhe ejakulimi.
    Ēka urrehet gjatė agjėrimit
    Urrehet tė ndėrmerret ēdo gjė qė e dobėson agjėruesin, si transfuzioni i gjakut apo qė mund ta nxitė e ta prishė agjėrimin, si puthja e gruas, kontrollimi i ushqimit me gjuhė dhe atė pa nevojė apo hyrja e pluhurit nė gojė qėllimisht.
    Aspektet pozitive tė agjėrimit
    Agjėrimi ėshtė adhurim (ibadet) pėr kontrollimin e epshit, forcimin e trupit, edukimin pėr bashkėpunim shoqėror si dhe pėr t'i njohur vuajtjet e tė mjerėve e tė varfėrve...
    Kėshtu, preferohet qė gjatė Ramazanit tė shtohen: adhurimi, namazi, kėrkimi falje (pendimi) dhe leximi i Kur'anit. Gjithashtu ėshtė e preferueshme tė jepet mė shumė sadaka, tė ushqyerit e tė mjerėve e tė varfėrve, vizita e fqinjve dhe anėtarėve tė familjes, aplikimi i veprave tė vlefshme pėr shoqėrinė dhe pakėsimi i veprave tė padobishme.
    Gjatė agjėrimit ndalohet ēdo gjė qė ndalohet edhe jashtė periudhės sė agjėrimit: gibeti (pėrgojimi), shpifja, gėnjeshtra, armiqėsia dhe njollosja e nderit tė njerėzve. Pasi qė kėto vepra ndalohen jashtė periudhės sė agjėrimit, atėherė si do tė trajtohen gjatė Muajit tė Ramazanit, i cili ėshtė muaj i adhurimit, pastėrtisė dhe dėlirėsisė!...
    Pėr kėta njerėz, Muhammedi a.s. ka thėnė se agjėrojnė barqet e tyre kurse gjymtyrėt bėjnė mėkate: "Shumė agjėrues nuk fitojnė gjė, pėrpos urisė dhe etjes".
    Muhammedi a.s. gjithashtu na ndalon dėmtimin e dėmbėrėsit dhe tė sharėsit: "Agjėrimi mbron nga zjarri e ai qė agjėron tė mos harrojė njė gjė tė tillė. Nėse ndokush e nxitė, tė mos e shajė e as ta blasfemojė por le tė thotė: "Unė agjėroj". (Nesa'iu).
    Le ta dijė agjėruesi se nėse dėshiron shpėrblim nga Zoti, do ta fitojė; ēdo lėvizje qė e bėn dhe ēdo fjalė qė e flet konsiderohen adhurim...
    Agjėruesi duhet tė ketė nijet tė pastėr, tė bėjė mė shumė vepra tė mira e dhikėr dhe tė kėrkojė falje (istigfar).




    SADAKATUL-FITRI (DHĖNIA E LĖMOSHĖS)

    A. Tekstet argumentuese
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s. e ka obliguar Sadakatul-Fitrin nė Muajin e Ramazanit pėr robin, tė lirin, mashkullin, femrėn, fėmijėn dhe plakun muslimanė, qoftė nga sa'ė hurme ose elbthi. (Buhariu, Muslimi dhe tė tjerėt).
    Transmetohet nga Ibn Umeri se Muhammedi a.s. ka urdhėruar tė jepet Sadakatul-Fitri para se tė nisen pėr nė namaz. (Transmetimi i tė gjithėve pėrveē Ibn Maxhes).
    Transmetohet nga Ibn Abbasi se Muhammedi a.s. e bėri obligim Sadakatul-Fitrin pėr pastrimin e agjėruesit nga pėrgojimi dhe fjalėt e turpshme; me agjėrimin ai (Muhammedi a.s.) e obligon t'i ushqejė tė varfėrit; ai qė e jep Sadakatul-Fitrin para namazit pranohet e kush e jep pas namazit (tė Bajramit) ėshtė sadaka (lėmoshė) e rėndomtė. (Ebu Davudi, Ibn Maxhe dhe Hakimi).
    B. Rregullat e Sadakatul-Fitrit
    Vitrat obligohen tė jepen para agimit tė mėngjesit nė ditėn e Bajramit tė Vitrit (Bajramit tė Madh), kurse pėr atė qė vdes nė kėtė kohė ose lindet pas kėsaj kohe, nuk janė obligim. Mė mirė ėshtė tė jepen para namazit tė Bajramit si dhe mund tė jepen gjatė Muajit tė Ramazanit. Nėse vonohen nga namazi i Bajramit, nuk anulohen por patjetėr tė realizohen.
    Sadakatul-Fitri i jepet pėr ēdo person njė tė varfėri, bile nuk lejohet t'u ndahet dy apo tre varfanjakėve, sepse qėllimi i kėsaj sadakaje ėshtė shpėtimi; ngase Muhammedi a.s. thotė: "Shpėtoni ata nga hallet (barra e rėndė) nė kėtė ditė".
    Preferohet Sadakatul-Fitri nė tė holla, nėse kėshtu mė tepėr u konvenon tė varfėrve.

  2. #2
    Perjashtuar Maska e xhenisi
    Anėtarėsuar
    15-07-2003
    Vendndodhja
    albania
    Mosha
    38
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    1. Ardhja e muajit tė dashur
    2. Ramazani, muaji i tė vėrtetės
    3. Ramazani, muaji i fuqisė
    4. Ramazani, muaji i lirisė
    5. Filozofia dhe sekretet e agjėrimit
    6. Ramazani, muaji i mirėbėrjes
    7. Ndikimi i adhurimit (ibadetit) nė edukimin e popullit
    8. Institucioni i zekatit
    9. Ramazani flet
    10. Lamtumira e Ramazanit
    11. Filozofia e Bajramit

    ARDHJA E MUAJIT TĖ DASHUR

    Jemi para njė kohe tė re tė gjithėsisė ngase pas disa ditėve do tė vjen Ramazani me rregullimin, format dhe atmosferėn e vet. Njerėzit ndaj kėtij muaji kanė disa qėndrime:
    1. Ka njerėz qė nuk shohin nė tė gjė tjetėr pos ndalesės sė padobishme, traditės sė paarsyeshme fetare. Qytetėrimi u zhvillua dhe mendimi njerėzor pėrparoi kėshtu qė, sipas mendimit tė tyre, kėto pranga tė rėnda fetare janė tė panevojshme. Ky grup tallet me agjėruesit dhe shpotit mendjen dhe qėndrimin e tyre.
    2. Ka njerėz qė e kuptojnė vetėm si uri tė cilės nuk mund t'i pėrballojė lukthi dhe si etshmėri tė cilės nuk mund t'i pėrballojnė damarėt. Ky grup nuk agjėron, paraqitet si agjėrues para atij qė e njeh kurse si joagjėrues para atij qė nuk e njeh.
    3. Ky grup mendon se Ramazani ėshtė kohė e dėfrimit vjetor qė pėrbėhet prej llojeve tė ndryshme tė ushqimit si dhe si rast i bukur pėr dėfrim deri nė agimin e mėngjesit dhe pėr gjumė tė thellė tėrė ditėn deri nė mbrėmje.
    Nėse ėshtė punėtor i mėrzitet puna, nėse punon me palė sillet keq me to, e nėse ėshtė funksionar funksioni i duket shumė i rėndė...
    4. Sipas kėtij grupi, edhe pse janė pakicė, qėllimi i Ramazanit ėshtė diē krejt tjetėr sepse ka vlerė tė madhe... Ky grup mendon se ky muaj ėshtė periudha ushtruese e ripėrtėrirjes shpirtėrore tė njerėzve si sjellja fisnike, pėrshtypja e bukur, durimi i pastėr dhe edukata e pėrsosur hyjnore.
    Pėr ata tė cilėt mendojnė se agjėrimi nuk pėrkon me zhvillimin e qytetėrimit, propozojmė tė bisedojnė me mjekėt dhe psikologėt qė t'i shohin zbulimet e reja shkencore qė kanė tė bėjnė me dobitė e agjėrimit.
    Atyre tė cilėt dėshtojnė para urisė, edhe pse e pranojnė obligimin dhe hyjninė e agjėrimit, ua rikujtojmė se jetojmė nė zemėr tė luftės definitive nė historinė e kėtij populli, kurse agjėrimi ėshtė vetėm durim disaorėsh dhe ai qė dėshton mes agjėrimit dhe epshit tė vet nė durimin qė zgjatė gjatė orėve tė ditės, atėherė do tė dėshtojė edhe para armiqve tė tij nė rast tė luftės sė tmerrshme qė zgjatė me ditė, muaj e vite tė tėra.
    Tė dėshtuarit nė njė mejdan tė vogėl nuk janė tė aftė tė fitojnė pėr popullin e tyre nė ndonjė konflikt mė tė madh.
    Ai qė dorėzohet nė luftėn disaorėshe me epshin e vet, e humbė karakteristikėn kryesore tė moralit tė luftėtarėve, gjegjėsisht burrėrinė, ndėrsa ai qė jeton nė sferėn e burrėrisė del ngadhėnjimtar ose dėshmor.
    Ka njė grup qė e kuptojnė Ramazanin si uri gjatė ditės dhe kėnaqėsi materiale gjatė natės...
    Masės sė agjėruesve muslimanė ia kushtojmė kėtė ngjarje dhe dėshirojmė qė Zoti t'u jep dobi nga agjėrimi e t'i shpėrblejė me tė mira.
    Si popujt, ashtu edhe individėt, gjatė jetės sė tyre tė gjatė kanė nevojė pėr pushim dhe rehati pėrmirėsuese e ripėrtėrirėse. Koha e pushimit dhe e qetėsimit ėshtė pjesė e rasteve definitive nė historinė e individėve dhe shoqėrive dhe nėse dinė si ta shfrytėzojnė, fitojnė ēelėsin e tė mirave tė ardhshme, fitoreve nė luftėra dhe pėrhershmėrinė historike. Shoqėritė dhe individėt gjejnė nė Ramazan rastin e reformės sė historisė sė tyre ngase ai prezenton periudhėn shpirtėrore.
    Ramazani ėshtė epiqendėr pėr pėrforcimin e fuqive shpirtėrore, psikike e morale nė jetėn e popullit apo tė individit... Ky na rikujton tė vėrtetėn e qiejve dhe tė tokės, na armatosė me fuqi ngadhėnjyese dhe na nxitė ta duam lirinė, prej sė cilės varet nderi i njerėzimit. Pra, Ramazani na dhuron "tė vėrtetėn", "fuqinė" dhe "lirinė" gjatė ditėve tė urisė dhe etjes... Ēdokush qė e kupton urtėsinė dhe filozofinė e agjėrimit, lufton pėr hir tė vėrtetės me bindje tė plotė, ngadhėnjen dhe pėrfiton qėllimin mė fisnik tė lirisė, gjegjėsisht refuzon nėnshtrimin dhe robėrinė.
    Muslimani, i cili agjėron me vullnet tė lirė e bindje tė plotė pėr hir tė Zotit e afrimit ndaj Tij, vuan nga egoizmi, izolimi dhe indiferenca e shoqėrisė dhe kėshtu orvatet t'i zhdukė e t'i eliminojė; ky musliman agjėrues mendon se epshi, pasioni, dėmi, armiqėsia dhe urrejtja janė dobėsi qė e shkatėrrojnė shpirtin e Ummetit dhe pėr kėtė shkak ndien nė vete pėrgjegjėsi e obligim pėr t'u pėrballuar. Gjatė lutjeve dhe aplikimit tė urdhėrave tė Zotit, ai ndien liri tė plotė dhe pavarėsi nga ēdo gjė tjetėr pos Tij, si ushqimi, pirja, kėnaqėsia, ambicia dhe gėnjeshtra. Ai nė kėtė rast ėshtė pėrgjithmonė i lirė, jo nė kuptimin e transferimit prej njė vendi nė vend tjetėr, por nė frenimin e epsheve dhe animeve tė tij, fundos ēka don dhe liron ēka don.
    Ai kėshtu qėndron shpirtlirė mes mureve, mendjelirė nė vend tė shkretė dhe dėshirėlirė nė pranga tė hekurta...
    Pasha jetėn time, kjo liri i takon nderit tė njeriut, pra si mund tė krahasohet me lirinė e trupave!
    Historia jonė e vjetėr dhe ajo bashkėkohore kanė shėnuar fitore tė mėdha nė bazė tė kėtij koncepti preciz tė filozofisė sė Ramazanit dhe tė modelimit tė plotė me edukatėn e agjėrimit, gjegjėsisht nė kėtė mėnyrė i kemi dhuruar botės njerėzore heronj dhe kreshnikė tė reformave, ēlirimeve, urtėsive, shkencės etj...
    Shikoni muslimanėt, tė cilėt nė betejėn e Bedrit qė u zhvillua nė ditėn e shtatėmbėdhjetė tė Ramazanit, edhe pse ishin pakicė, korrėn fitore tė bindshme, tė cilėn e amshoi Kur'ani Famėlartė...
    A mendoni se do tė korrnin sukses sikur tė mos i kishte pėrforcuar agjėrimi nė shpirtrat e tyre fuqinė, tė vėrtetėn dhe lirinė e plotė shpirtėrore.
    Ata sulmonin me fuqinė e Zotit, qėllonin me fuqinė e Zotit, sulmi i tyre kishte pėr qėllim tė vėrtetėn.
    Pastaj shikoni fitoret tona nė betejat e Jermukut, Kadisijes, Xhelules, Hit-tinit etj...! A do tė mund tė ndodhnin nė atė mėnyrė mahnitėse, qė i habitnin edhe hulumtuesit mė tė mėdhenj, sikur tė mos ishin fituar me karakteristikat e agjėruesve si ndershmėria, krenaria, sakrifikimi, durimi ndaj vėshtirėsive, nėnshtrimi para Zotit dhe zhvlerėsimi i fuqive destruktive? E gjithė kjo ndodhi me fuqinė e Zotit xh.sh. sepse Ai ėshtė ngadhėnjyesi mė i madh!
    T'i shikojmė betejat tona moderne nė malet e Oresit, eventualisht trimėritė dhe mrekullitė e Algjerit...! A i shihni ata tė cilėt luftonin kundėr gjysėm milion njerėzve qė ishin tė armatosur me armė nga Franca, Amerika dhe shtetet e Paktit Atlantik? Jo vetėm atėherė por ende qėndrojnė nė revolucionin e tyre edhe pse kaluan 900 ditė Ata e sulmonin armikun e armatosur dhe ushtritė e mėdha me kryelartėsi...
    A thua vallė do tė qėndronin nė atė betejė tė madhe, qoftė edhe disa ditė sikur tė ishin tė formuar me shpirtrat e pabesimtarėve qė tallen me agjėrimin e muslimanėve apo me shpirtrat e tė dėshtuarve qė jetojnė nėpėr bare e kafene tė mbushura me alkool e qė s'mund t'i pėrballojnė urisė dhe etjes disaorėshe?
    Jo vėllezėr, sepse Islami i ka mėsuar me anė tė agjėrimit nė kohėn e paqes si tė agjėrojnė nė ditėt e luftės... Nė luftė nuk e fiton i dobėti tė fortin, pakica shumicėn, i paarmatosuri tė armatosurin pėrpos nėse ėshtė i kalitur me moralin e agjėruesve...
    Heronjtė e maleve Ores, Konstantinės dhe Vehranit tė Algjerit kanė agjėruar mė parė dhe janė pėrgatitur qė me agjėrim tė luftojnė; agjėrojnė (tė larguar) nga pushimi dhe nuk dinė se ē'ėshtė qetėsia e as stabiliteti...; agjėrojnė (tė larguar) nga kėnaqėsia dhe nuk dinė kėnaqėsinė e gruas e as tė fėmijės, agjėrojnė nga luksi dhe nuk pėrjetojnė kėnaqėsinė e mėndafshit e as tė armaēit; agjėrojnė nga gjumi dhe nuk dallojnė ditėn prej natės; agjėrojnė nga dashuria e kėsaj bote sepse gjėja mė e kėnaqshme pėr ta ėshtė shija e vdekjes dhe e flijimit.
    Francezėt thonė se janė lodhur prej trimėrisė sė algjerianėve: Kush janė ata, a janė xhinė, djaj apo njerėz tė krijuar me zemėr tė hekurt e nuk e njohin frikėn, tmerrin, shkatėrrimin dhe zjarrin?
    Vaj pėr kolonialistėt qė nuk e kuptojnė shkakun e disfatės nga revolucionarėt agjėrues... Kėtu qėndron fshehtėsia (e fitores sė revolucionarėve), o ju njerėz, sepse francezėt, qė janė tė preokupuar me ushqimin e pijen, nuk mund tė korrin fitore ndaj agjėruesve ngadhėnjimtarė e qė janė tė preokupuar me Zotin e Fuqishėm si dhe tė udhėzuar me zemėr tė pastėr ndriēuese.
    Pastaj, Ramazani vjen pas disa ditėve... Ata qė e trajtojnė si muaj i urisė sė ditės, ngopjes sė natės dhe leximit formal tė Kur'anit dhe fjetjes ditore nėpėr xhami, nuk do tė kenė kurrfarė dobie prej tij.
    Ata qė e konsiderojnė si shkollė pėr pėrtėrirjen e besimit (imanit, bindjes), dhe edukatės, pėrforcimin e shpirtit dhe vazhdimin e njė jete mė tė mirė e mė tė pėrkryer, do tė kenė dobi prej tij... Vetėm kėta njerėz gjejnė gjatė ditės sė tij (Ramazanit) kėnaqėsinė e trimave tė mbuluar me pluhurin e luftėrave, kurse gjatė mbrėmjes, natės, syfyrit dhe mėngjesit ndiejnė kėnaqėsinė e fundit tė betejės, shpejtojnė...
    Kėtyre u hapen dyert e parajsės (xhennetit) nė Ramazan, u mbyllen dyert e skėterrės, pranojnė prej engjėjve (meleqve) nė Natėn e Kadrit uratė dhe paqe, u falen mėkatet e tė kėqijat, u mbushen zemrat me dritėn e Zotit dhe e pėrtėrijnė famėn me fuqinė e besimit (imanit)...
    Me ta fitohen luftėrat, gėzohen shoqėritė... Nevoja jonė pėr njerėz tė tillė ėshtė shumė e madhe sepse sot ballafaqohemi me kolonializėm, gjėra destruktive, korrupsion dhe devijim; tė jetojmė ose kryeulur ose kryelartė...
    O besimtarė!
    O bijtė e kėtij Ummeti!
    Muhammedi a.s. ligjėroi nė ditėn e fundit tė Muajit Sha'ban (apo si nė kėto ditė) kėshtu: "O ju njerėz, ėshtė afruar muaji famėlartė dhe i begatshėm, nė tė cilin ėshtė nata qė vlerėsohet mė tepėr se njė mijė muaj, nė tė cilin obligohen agjėrimi dhe lutja (namazi) vullnetare natėn (nafile); kush vepron pak fiton shumė dhe ai qė kryen njė farz nė tė sikur ka kryer shtatėdhjetė farze nė njė kohė tjetėr; ky ėshtė muaji i durimit kurse durimi shpėrblehet me xhennet; ky ėshtė muaji i barazisė dhe i shtimit tė furnizimit (rizkut) tė besimtarit; ai qė ushqen ndonjė agjėrues i falen mėkatet, shpėton nga zjarri dhe nuk i pakėsohet shpėrblimi fare".
    Njerėzit i thanė: "O i Dėrguar i Zotit, nuk mundet ēdokush prej nesh tė ushqejė ndonjė agjėrues", kurse ai (a.s.) u pėrgjigj: "Zoti e shpėrblen kėshtu atė qė ushqen ndonjė agjėrues me hurmė, ujė ose qumėsht."
    Fillimi i kėtij muaji ėshtė mėshirė, mesi falje (ndjesė) kurse fundi shpėtim nga zjarri. Atė qė jep nga pasuria e vet, Zoti e mėshiron dhe e shpėton nga zjarri.
    Shtoni (nė kėtė muaj) katėr gjėra: me dy fitoni pėlqimin e Zotit kurse me dy tė tjerat jeni tė obliguar; dy tė parat janė: Deklarimi se nuk ka zot tjetėr pos All-llahut dhe kėrkimi pėr faljen (e mėkateve), kurse dy tė fundit janė: kėrkoni prej Zotit parajsėn (xhennetin) dhe mbėshtetuni nė mbrojtjen e Tij nga zjarri; kush i jep ujė agjėruesit, Zoti i jep atij prej lumit tim dhe nuk ndien etje derisa tė hyjė nė parajsė (xhennet). (Ibn Huzejme).
    Nė njė hadith tjetėr thuhet: "U erdhi Ramazani, muaji i begatisė; me tė Zoti ju kaplon, ju zbrit mėshirė, i mbulon gabimet, i pėrgjigjet lutjes, shikon garat tuaja nė te; Tregoni Zotit mirėsinė tuaj. I mallkuari privohet nga mėshira e Zotit tė Madhėruar." (Taberani).
    Kėtė e thoshte i Dėrguari i Zotit para Ramazanit, i nxiste besimtarėt nė lutje e adhurim, i mbushte zemrat e tyre me begatitė dhe mėshirat qė dėrgoheshin ato ditė dhe i frymėzonte shpirtrat me tė mirat e agjėrimit si fuqia, ndriēimi, hyjnimi etj.
    Pėrgatituni pėr Muajin e Ramazanit, edukohuni me edukatėn e tij dhe fitoni dobi prej urtėsisė dhe fshehtėsive tė tij.
    Eni o besimtarė, sepse janė hapur dyert e parajsės! O ju qė keni bėrė lėshime, ejani, sepse Zoti ua ka ofruar mėshirėn e Vet!



    RAMAZANI, MUAJI I TĖ VĖRTETĖS
    "E populli yt e konsideroi atė (Kur'anin) tė rremė, porse ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. Thuaj: 'Unė nuk jam roje e juaj.'" (El-En'amė: 66)
    Mjafton t'i themi muslimanit: "Zoti urdhėron tė agjėrosh" e ai tė agjėrojė pa i numėruar dobitė dhe sekretet e agjėrimit, mirėpo jemi tė detyruar tė ndėrmarrim njė hap tė tillė pėr dy shkaqe:
    1. Zoti i Madhėruar na informon nė shumė ajete tė Kur'anit Famėlartė pėr dobitė dhe sekretet e sheriatit qė tė mendojmė e punojmė dhe tė bindemi se sheriati hyjnor i pėrhershėm ėshtė shpallur vetėm pėr tė realizuar interesin e njerėzve dhe pėr t'i mėnjanuar dėmet prej tyre. Shiko fjalėn e Tij (xh.sh.) mbi etikėn e kėrkimit leje pėr hyrjen nė shtėpi tė huaj kur thotė se njė gjest i tillė ėshtė mė i mirė pėr ta: "O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpi tė huaj pa kėrkuar leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e saj. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė tė merrni mėsim". (En-Nur:27).
    Gjithashtu edhe kur na urdhėron tė agjėrojmė i cekė dobitė dhe urtėsinė e Tij me njė fjalė: "O ju besimtarė, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm." (Bekare:183).
    Urtėsia e obligimit tė agjėrimit, ashtu siē e potencon Zoti, xh.sh. fshehet nė devotshmėrinė qė nėnkupton ēdo gjė tė mirė qė e don Zoti e qė falėnderohet njeriu pėr tė nė kėtė botė, kurse mbrojtja nėnkupton largimin prej ēdo vepre tė urryer e tė dėmshme pėr shoqėrinė dhe individin.
    Shih hadithin e Muhammedit a.s. rreth dobive tė agjėrimit:
    "Agjėrimi ėshtė mbrojtje ngase agjėruesi s'pėrgojon e as qė bėn mėkate".
    Dobitė nga agjėrimi numėrohen me qėllim qė tė ndikojnė mė tepėr nė shpirt e tė kenė ndikim mė tė thellė, kurse muslimani tė jetė mė tepėr i bindur nė adhurim e nė Sheriat.
    Njė gjė e tillė ėshtė cekur edhe mė parė kur Ibrahimi a.s. kėrkoi prej Zotit t'i tregojė se si i ringjallė tė vdekurit..! Kur e pyeti Zoti se "a nuk beson?", ai u pėrgjigj: "Po, por tė qetėsohet zemra ime". Analizimi i rregullave dhe shpalimi i sekreteve tė tyre nuk kundėrshtojnė imanin e as qė prezentojnė dobėsinė e bindjes ngase vetė Muhammedi a.s. i analizonte dhe i arsyetonte.
    2. Disa njerėz mendojnė se kanė qėndrim tė lirė ndaj tė kuptuarit tė feve dhe besimeve dhe duke u mbėshtetur nė kėtė parim, dyshojnė nė to dhe i kritikojnė sepse e pranojnė vetėm atė qė e pranojnė intelektet e tyre dhe logjika. Pasi qė Islami nuk e mohon rolin e intelektit, u flet njerėzve pėr atė qė pėrputhet me mendjen e shėndoshė dhe logjikėn e arsyeshme dhe obligon atė qė ėshtė nė favor (tė njeriut) nėse urdhėrohet ose ndalohet. Atėherė nuk na pengon gjė qė tė mbėshtetemi edhe nė analizat racionale tė fshehtėsive dhe dobive tė sheriatit. Tė gjithė njerėzit, nė ēdo kohė, i kanė pėrjetuar dobitė e sheriatit qė pėrputhen me mendjen, logjikėn dhe interesin e tyre, pra ky ėshtė argument se pas kėtij sheriati qėndron fuqia dhe caktimi i Zotit Mėshirues, tė Urtė e tė Gjithėdijshėm. "(Kjo ėshtė) mjeshtri e All-llahut qė pėrsosi ēdo send". (En-Neml:88)
    Me kėto analiza u orvatėm t'i qetėsojmė zemrat e muslimanėve pėr obligimin e agjėrimit dhe t'ua vėrtetojmė refuzuesve dhe mohuesve urtėsinė dhe filozofinė e tij. Kėtė vlerė tė Islamit s'mund ta mohojė askush!
    Tė shohim tani se ēfarė urtėsie ka agjėrimi dhe cilat janė dobitė e tij?!
    Ne kėtu nuk do tė flasim pėr dobitė shėndetėsore sepse shpjegimi i tillė ėshtė pėrgjegjėsi e mjekut ngaqė Zoti urdhėron qė t'i pyesim dijetarėt pėrkatės, pra, t'ua lėmė aspektin shėndetėsor tė agjėrimit mjekėve qė mund tė na njoftojnė mė tepėr rreth zbulimeve tė mjekėsisė moderne. Kėtu do tė pėrqėndrohemi nė dobitė psikike, shpirtėrore e morale tė agjėrimit. Kjo temė ėshtė shumė e gjerė dhe s'kemi mundėsi tė hyjmė nė detaje tė hollėsishme qė distribuohen nėpėr mediumet informative, por do t'i cekim vetėm dobitė qė kanė tė bėjnė me shoqėrinė, individėt dhe gjendjen momentale tė shoqėrisė sonė.
    Njė ndėr aspektet mė tė rėndėsishme tė edukatės shoqėrore qė ka tė bėjė me ndikimin e agjėrimit nė shpirtrat e agjėruesve, ėshtė pėrforcimi i bindjes nė tė vėrtetėn, konfirmimin, thirrjen nė tė (tė vėrtetėn) dhe nė formėsimin me tė.
    E vėrteta nė Islam ka vlerė tė madhe, bile ėshtė edhe njė prej emrave tė Zotit (El-Hakk): "Kėtė (e themi pėr ta ditur) se All-llahu ėshtė Ai i Vėrteti", (El-Haxhxh:6); e vėrtetė ėshė ajo qė e thotė Zoti i Madhėruar: "Fjala e Tij ėshtė e njėmendtė dhe Atij i takon sundimi". (El-En'am:73), apo: "E vėrteta ėshtė nga Zoti yt", (Bekare:147).
    Pėr kėtė, mesazhet e pejgamberėve pėrmbanin thirrjen nė tė vėrtetėn dhe pėrhapjen e saj midis njerėzve: "Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai ua zbriti edhe Librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan ndėrmjet veti". (El-Bekare:213).
    Mesazhi i Islamit ėshtė periudha e fundit e sheriateve, thirrje nė sė vėrtetėn dhe konfirmues i synimeve tė tė vėrtetės: "O ju njerėz, juve u erdhi i Dėrguari me tė vėrtetėn (fenė e drejtė) nga Zoti juaj". (En-Nisaė:170).
    Pasi qė qėllim i Islamit ėshtė "e vėrteta", atėherė nė fillim duhet tė ceket adhurimi i Zotit, Krijuesit, Formuesit dhe Furnizuesit tėnd me begatitė e shumta. Ėshtė kob i madh e i papėrshkruar pėr njeriun nėse e harron adhurimin e Tij dhe fuqinė e Tij mbi tė.
    Njerėzit hyjnizohen, dėmbėrėsit dėmtojnė dhe tiranėt keqtrajtojnė atėherė kur e harrojnė adhurimin dhe kur ia mveshin vetes atributet e Zotit, ashtu qė lejojnė derdhjen e gjakut, marrjen e shpirtrave, mendjemadhėsinė nė tokė, dėmtimin, robėrimin e popujve dhe shkeljen e nderit tė tyre...
    Faraoni ndjehej i madh nė tokė dhe i fuqishėm: "O ju pari, unė nuk njoh ndonjė zot tjetėr pėr ju pos meje". (El-Kasas:38). Kėshtu, i vriste njerėzit, i dhunonte gratė dhe i internonte udhėzuesit dhe prijėsit mė fisnikė tė popullit. Tirania e tij vazhdoi derisa i erdhi vdekja pėrkujtuese: "Derisa e pėrfshiu atė pėrmbysja, e ai tha: 'Besova se nuk ka zot tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!'..." (Junus:90).
    Gjatė agjėrimit njeriu e ndien veten njeri, apo ndien se ėshtė rob qė ka nevojė pėr ushqim e pije, i shmangur nga ēdo fuqi dhe barabarėsohet me jetėn e njerėzve tė tjerė, si nė ushqim, vendbanim ashtu edhe nė veshmbathje...
    Gjatė agjėrimit mbretėrit, udhėheqėsit, prijėsit, komandantėt, tė fuqishmit, tė pasurit dhe tė autorizuarit me privilegje ndjejnė nė vete se i ngjajnė popullit pėr shkak se kanė nevojė pėr furnizimin, ushqimin dhe pijen e Zotit; ndjejnė se u ngjajnė tė varfėrve dhe njerėzve tė dobėt pėr shkak tė urisė, ushqimit, ujit... gjegjėsisht pse e privojnė popullin nga ushqimi dhe pirja? Pse e pengojnė tė drejtėn e tij, sepse sikur t'i dobėsonte Zoti xh.sh. faktorėt e fuqisė sė tyre, do tė ishin tė dobėt nė tokė, tė poshtėruar e tė degraduar?
    Kėtė e rikujton pėr herė tė parė agjėruesi (qoftė mbret apo tiran), sepse njė gjė tė tillė mund ta harrojė jashtė Ramazanit... Sa e bukur ėshtė lutja e besimtarit kur bėn iftar e thotė: "O Zot, pėr ty agjėroj dhe nga furnizimi Yt filloj iftarin". Ai kėtu pranon se furnizimi, pasuria dhe dhurimi janė tė Tij dhe se e posedon vetėm atė qė ia jep Zoti. Kjo ėshtė njė ndėr karakteristikat mė tė ēmueshme tė adhurimit dhe tė atributeve tė Tij.
    Ėshtė e vėrtetė se njeriu duhet pėrherė ta rikujtojė lidhjen e vet me Ummetin dhe tė jetojė pėrherė nė zemrėn, shpirtin dhe jetėn e tij; aty tė dėfrehet e tė pikėllohet; tirani e sundon shoqėrinė e tij vetėm kur harrohet kjo e vėrtetė ngase paramendon se ėshtė gjeni, ka fuqi dhe personalitet; Kėshtu njerėzit i pėrkulen, pranojnė paaftėsinė e tyre para tij dhe e pėrcjellin mendimin e tij... Nėse ndonjėri prej tyre thotė, "Jo", tirani pėrgjigjet me mendjemadhėsi: "Vrit, burgos dhe interno!"
    Tė pasurit sillen brutalisht ndaj tė varfėrve, tė afėrmit i kėpusin marrėdhėniet familjare dhe fqiu refuzon tė drejtėn e fqiut vetėm atėherė kur e harrojnė lidhjen shoqėrore dhe kur ēdokush jeton pėr vete e jo pėr njerėz, jeton me barkun dhe epshin e tij gjinor e jo me nevojat dhe kėrkesat e popullit... Gjatė agjėrimit njeriu rikujton se i pėrket shoqėrisė, ėshtė prej saj, me tė, pėr tė dhe nė afėrsi tė saj... Ai jeton nė uri me shoqėrinė, ushqehet sė bashku me tė dhe feston me tė...
    Vetėm atėherė i rikujton ato, nevojat e tyre, urinė e tė varfėrve, ndien mjerimin dhe nevojėn e tyre; pra, sikur tė mos ishte agjėrimi, nuk do t'i rikujtonte... Kėshtu, shpirti i agjėruesit bėhet mė i lartė, mė njerėzor dhe mė afėr zemrave tė njerėzve...
    Muslimani i parė, Muhammedi a.s. ishte njeri shumė bujar, mirėpo gjatė Ramazanit i ngjante puhisė qė sjell dobi, jetė dhe ringjallje...
    Aisheja r.a., gjatė Ramazanit i ka dhuruar popullit tė vet njėqind mijė dirhemė ndėrsa pėr vete i ka ruajtur teshat e rėndomta... Guvernatori pėr ketė e ka pyetur: "Sikur tė bėsh diēka pėr iftarin tonė tė sodit!"., kurse ajo ėshtė pėrgjigjur: "Pasi qė ma rikujtove, do tė lėmė", pastaj ka vazhduar: "A shihni o ju njerėz, se si lartėsohet shpirti i agjėruesit aq sa i harron nevojat dhe kėrkesat e vetvetes dhe i rikujton vetėm nevojat e popullit tė vet! Kėtė e kėrkon Zoti prej agjėruesve".
    Ėshtė e vėrtetė se kryetarėt, udhėheqėsit, funksionarėt dhe politikanėt nuk duhet tė punojnė pėr hir tė autoritetit ose pozitės sė tyre por pėr hir tė Zotit xh.sh., nėse populli refuzon vlerėn e tyre atėherė nuk do t'i pėrkasin refuzimit, nėse e pranojnė vlerėn e tyre nuk do mashtrohen me verbimin nga pasioni, nėse kanė nevojė pėr tė (popullin), nuk do tė hasin nė mashtrues e lajkatarė; kėshtu populli fiton lumturinė sė bashku me udhėheqėsit dhe prijėsit e vet kurse Zoti i bekon ata udhėheqės e prijės pėr veprat dhe pėrpjekjet e tyre..., e nė tė kundėrtėn, vjen mjerimi dhe vuajtja.
    Me agjėrim mėvetėsohet edukata e pėrsosur... Agjėrimi ėshtė adhurim i fshehtė mes njeriut dhe Zotit tė tij pa kurrfarė hipokrizie e tradhtimi, nuk kėrkon lavdėrim e as mirėnjohje... Muslimanit agjėrues i mjafton dituria e Zotit pėr urtinė, pėruljen dhe vendimin e sinqertė; nga shpėrblimi i Zotit xh.sh. i mjaftojnė pastėrtia nga hipokrizia e tradhtimi dhe sinqeriteti e besa e gjuhės sė tij... Turpėrohet prej gėnjeshtrės, vjedhjes, gibetit (pėrgojimit), dėmtimit dhe armiqėsisė ndaj njerėzve sepse Muhammedi a.s. thotė:
    "Zoti s'ka nevojė pėr largimin e ndonjėrit nga ushqimi dhe pirja nėse ai nuk e braktisė gėnjeshtrėn."
    Muhammedi a.s. gjithashtu e ka ndaluar agjėruesin t'i kundėrvihet tė keqes me tė keqe, paturpshmėrisė me paturpshmėri;
    "Nėse ndokush e shanė ose sulmon, le tė thotė: 'Unė agjėroj', apo unė jam engjėll i tokės sime! Nuk gėnjej, as nuk sulmoj e as s'dėmtoj..." Sa me vlerė ėshtė morali i tillė, pėr tė cilin kanė nevojė para sė gjithash udhėheqėsit e politikanėt, posaēėrisht nė Ramazan e nė kėtė kohė aktuale!
    Ėshtė e vėrtetė se njeriu nuk ka vetėm natyrė trupore materiale dhe se nuk mund tė arsyetojė se qėllimi i tij nė jetė ėshtė vetėm ushqimi trupor, por nė vete ka edhe natyrė tė engjėjve, shpirtit dhe zemrės.
    Kur e harron njeriu kėtė tė vėrtetė, bie nė njė nivel mė tė ulėt se tė kafshės. A nuk i sheh njerėzit e Perėndimit, tė cilėt janė shndėrruar nė rrezik pėr njerėzinė nė atė ēast kur e humbėn engjėlloren dhe pėrkrahėn shtazoren?!.
    Gjatė agjėrimit barku ndjen uri kurse shpirti ushqehet, pastrohet trupi e zemra forcohet, dobėsohet epshi e lartėsohet shpirti... Nė kėtė muaj tė bekuar besimtari gjenė kohė pėr t'iu lutur Zotit, pėr leximin e Kur'anit Famėlartė qė ėshtė libėr i pėrhershėm, edukativ, reformist dhe pastrues i shpirtrave.
    Nė Ramazan muslimani dėgjon fjalėt e Kur'anit tė cilat e ftojnė nė mirėbėrje, adhurim dhe e largojnė nga e keqja dhe mėkati. Nė kėtė muaj muslimani i dėgjon fjalėt e Zotit: "Afrohu o robi Im! Pasi qė kjo botė tė largoi prej Meje edhe pse jam mė i afėrt se damari i qafės, pasi qė tė demoralizoi djalli nga mėshira Ime edhe pse ajo kaplon ēdo gjė, pasi qė u mashtrove me autoritetin qė ta dhurova dhe mendove se s'ke nevojė pėr Mua, edhe pse nuk mund ta shpėtosh gjėnė qė ta rrėmben miza dhe pasi qė ke ra nė njė shkallė mė tė ulėt se kafshėt, edhe pse tė krijova si mėkėmbės Timin nė tokė... Eja te Unė, o robi Im, qė tė tė lartėsoj nė shkallėn e engjėjve tė Mi e tė jetosh me shpirt tė lartė, ndriēim shpirtėror dhe dritė tė zemrės. Nė kėtė mėnyrė do tė jetosh nė parajsė para se tė hysh nė te."
    O vėlla besimtar!
    Kėtė tė vėrtetė qė e vėrteton agjėrimi nė unin tėnd, e ka vėrtetuar edhe nė paraardhėsit tanė dhe pėr kėtė shkak kanė qenė mrekulli e Islamit. Njerėzimi nuk njeh diēka qė mund tė krahasohet me shpirtin e tyre tė lartė, qėllimin e ndershėm, synimin fisnik, ndriēimin e shpirtit dhe udhėzimin e zemrės.
    A s'ka njerėzimi sot nevojė pėr njė gjeneratė tė tillė, a s'ka nevojė shoqėria jonė pėr njerėz tė tillė?
    A nuk sheh dėmin, humbjen, korrupsionin dhe amoralitetin qė e kanė kapluar shoqėrinė tėnde?
    Ku ėshtė jehona e sė vėrtetės nė shoqėrinė tėnde?
    A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nėn presionin e hekurit dhe zjarrit e nė shpinat e tyre tė fėshkėllojnė kėrbaēėt e xhelatėve?
    A pranohet qė popujt tanė tė jetojnė nė mjerim e vuajtje ndėrsa pasurinė ta shrytėzojė njė pakicė e pasur dhe cinike?
    A pranohet qė kėto parti t'i gėnjejnė popujt tanė me fjalė tė ėmbla pėr tė arritur pozitė, fitim e autoritet?
    A pranohet qė politika tė jetė mashtrim, gėnjim dhe humbje apo nxitėse e instinkteve dhe devijimit tė popullit?
    A pranohet qė feja tė jetė tregti pėr disa juristė apo shkenca tė jetė idhujtari pėr disa dijetarė?
    A pranohet qė autoriteti i disa injorantėve tė poshtėr tė jetė mjet nėnshtrimi dhe shfrytėzimi?
    O vėlla besimtar!
    Pasi qė Islami kėrkon prej nesh qė tė jemi nė ēdo kohė mbrojtės tė sė vėrtetės dhe mė tė sinqertė ndaj saj, atėherė a hase nė Ramazan diēka qė ta mundėson predikimin e kėtij mesazhi nė popujt e botės?
    A gjete nė Ramazan atė qė tė lartėson aq shumė saqė tė shndėrron nė udhėheqės nga e mira dhe paqja?
    A nuk tė afron Ramazani me Zotin tėnd tė Vėrtetė edhe atė nėpėrmjet tė Dėrguarit tė Tij, Librit tė vėrtetė dhe udhėzimit tė sheriatit tė drejtė?...
    Dėgjo atė ēka tė thotė Zoti xh. sh. me anė tė ajeteve tė agjėrimit:
    "E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen Mua dhe le tė mė besojnė Mua." (Bekare, 186)




    RAMAZANI, MUAJI I FUQISĖ
    "Nuk ėshtė i fuqishėm ai qė tėrbohet por ai qė kontrollon veten nė ēastin e shqetėsimeve tė mėdha." Hadith
    Kjo jetė prezenton konfliktin nė tė cilin fitojnė tė fuqishmit. Fuqia ėshtė dyllojesh: fuqia materiale dhe fuqia shpirtėrore (ideologjike). Sipas parimeve islame, fuqia materiale ndonjėherė mund tė korrė fitore tė pėrkohshme dhe nuk do tė jetė dobiprurėse. Kur'ani na rrėfen pėr popujt e hershėm pėr tė cilėt thuhet se kanė qenė tė fuqishėm nė aspektin e jetės materiale. Pėr kėtė shkak ėshtė pėrhapur nė tokė korrupsioni e devijimi, janė luftuar tė dėrguarit e Zotit e pėrgėnjeshtruar thirrjet reformiste dhe kanė mbizotėruar dekadenca e shkatėrrimi.
    Dėgjo ē'thotė Kur'ani Famėlartė rreth tyre:
    "A nuk e di ti se ē'bėri Zoti yt me Adin? Me banorėt e Iremit me ndėrtesa tė larta? Qė si ata (populli Ad) nuk ėshtė krijuar askush nė tokė! Dhe me Themudin, tė cilėt shpuan shkėmbinj nė luginėn (Kura). Dhe me faraonin e fortifikuar me tenda (ushtarake)! Tė cilėt e tepruan me krime nė tokė. Dhe nė tė shtuan shkatėrrimin. E All-llahu kundėr tyre lėshoi lloj-lloj dėnimesh. Pse Zoti yt ėshtė qė pėrcjell (u rri nė pritė)." (Fexhėr:6-14)
    Nė njė ajet tjetėr thuhet:
    "A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė se si pėrfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė shumtė prej tyre dhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimit nė tokė, por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė. Kur u erdhėn atyre tė dėrguarit me argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė e tallnin." (Gafir:82-83)
    Ky ėshtė fundi i popujve tė cilėt u mbėshtetėn nė fuqinė materiale pa atė shpirtėrore ideologjike, gjė qė rezultoi me mosrespektimin e besimit, moralit dhe jetės shpirtėrore.
    Fuqia shpirtėrore pa atė materiale, sipas Islamit, nuk do tė korrė sukses dhe s'mund ta udhėheqė jetėn. Gjatė historisė kemi parė popuj qė jetuan tė shkelur, tė nėnshtruar e tė keqtrajtuar, sepse nuk luftonin e as qė i pėrballonin ndokujt nė jetė dhe kėshtu pėsuan disfatė nga tė fuqishmit.
    Rruga e vėrtetė e jetės sė lumtur e fisnike ėshtė tė harmonizohet materia me shpirtin pėr ta pėrforcuar njeriun dhe jetėn e tij si dhe tė mbėshtetet populli nė tė dy fuqitė: fuqinė e materies dhe atė tė shpirtit; nuk sundon njėra mbi tjetrėn. Kėshtu ngjitet nė qiejt e lartė duke mos u frikuar nga tatėpjeta. Kur'ani na mėson ta lusim Zotin kėshtu:
    "O Zot, na jep tė mira nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr."
    Kur'ani na obligon ta pėrforcojmė besimin, kontrollojmė epshin dhe lartėsojmė shpirtin; ai na urdhėron tė pėrgatitim fuqi maksimale: "E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake) e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt". (El-Enfalė: 60)
    Ai gjithashtu na urdhėron tė falim namazin e tė japim zekatin sepse kėto dy aspekte paraqesin faktorėt kryesorė tė fuqisė shpirtėrore ideologjike si dhe urdhėron tė punojmė: "Dhe me atė qė ta ka dhėnė All-llahu, kėrko (ta fitosh) botėn tjetėr, e mos le mangu atė qė tė takon nga kjo botė." (El-Kasas: 77)
    Gjithashtu na urdhėron t'i zbulojmė pasuritė e tokės dhe fshehtėsitė e gjithėsisė (qiellit) "Thuaj: 'Vėshtroni me vėmendje ēka ka (nga argumentet) nė qiej e nė tokė.'" (Junus: 101)
    Kur'ani na urdhėron tė luftojmė nė rrugė tė Zotit xh. sh. dhe ta sakrifikojmė jetėn pėr hir tė sė vėrtetės sepse xhihadi ėshtė njė ndėr fenomenet mė tė mėdha tė fuqisė, lėvizjes dhe punės, gjegjėsisht nė kėtė frymė filloi thirrja islame nė kohėn e Muhammedit a.s. dhe u zhvilluan luftėrat, kurse Muhammedi a.s. nuk ishte i fortifikuar por luftoi sė bashku me ta (muslimanėt), e udhėhoqi ushtrinė, sulmoi, fitoi, u plagos... Fitorja ishte nė anėn e thirrjes qė i bashkoi tė dy fuqitė kundėr idhujtarisė qė kishte dobėsuar mendjen, moralin dhe fuqinė luftarake tė arabėve.
    Islami konfirmon se fuqia shpirtėrore me pak fuqi materiale ka sukses kundėr fuqisė materiale nėse humbet faktori psikik ideologjik: Pėr kėtė, nė Kur'an thuhet:
    "'Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!' All-llahu ėshtė me durimtarėt." (Bekare: 249)
    Shembull mė i qėlluar pėr kėtė ėshtė beteja e Bedrit, ku muslimanėt, numri i tė cilėve ishte treqind, fituan nė Bedėr edhe pse ishin arabė si kurejshitėt qė ishin afėr njė mijė. Ata ishin tė afėrmit e tyre, prej njė vendi, njė popull dhe me karakteristika identike; kurse armėt e njėmijėshit ishin mė tė shumta se ato tė treqindėshit... Por, muslimanėt kishin fuqinė e besimit, moralit e shpirtit, gjė qė nuk e kishte opozita pabesimtare dhe pėr kėtė dėshtuan ashtu qė disfata e tyre u shėnua nė Kur'an nė njė formė ideale qė tregon se ē'mund tė bėjė fuqia shpirtėrore ndaj asaj materiale nėse vlerėsohet minimalisht fuqia e armės.
    Nė Kur'an ceket shembulli i individit qė i bashkon tė dy fuqitė dhe fiton e korrė sukses, gjegjėsisht Musa a.s. i cili u mbushi ujė dy vajzave dhe eci me to deri te babai i tyre pa i shikuar fare pėr shkak tė turpit, moralit dhe fisnikėrisė. Njėra prej tyre i tha babait tė saj:
    "O babai im, merre kėtė nė shėrbim me pagė, sepse mė i miri i atij qė do ta marrėsh nė shėrbim ėshtė ai i fuqishmi e besniku!" (Kasas: 26)
    Po ashtu nė Kur'an ceket edhe shembulli i popullit qė bashkon tė dy fuqitė dhe qė ngadhėnjen:
    "Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (as'habėt), janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh ata kah pėrulen (nė ruku) duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), dhe kėrkojnė nga All-llahu qė tė ketė mėshirė dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre". (El-Fet'h:29)
    Ky ėshtė fryti i bashkimit tė tė dy fuqive dhe elementi kryesor i lumturisė sė popullit tė sinqertė.
    Agjėrimi, tė cilin e obligoi All-llahu xh. sh. pėr muslimanėt, pėrmban nė vete bashkimin harmonik tė dy fuqive, qė jep fryt ideal, sepse nė aspektin shėndetėsor prezenton fuqinė e trupit kundėr shumė sėmundjeve, kurse nė aspektin ideologjik muslimanit i dhuron tri fuqi ideologjike qė ndikojnė mė sė shumti nė lumturinė e individėve dhe tė shoqėrive.
    Durimi
    Muslimani gjatė Ramazanit duron nė uri e etje, braktis gjėrat qė zakonisht i praktikon gjatė ditės, si kėnaqėsitė dhe lėngjet freskuese, pra me vetdėshirė abstenon e duron e jo nga frika e burgut, kėrcėnimi i trupit dhe i pasurisė.
    Durimi vullnetar nė kėnaqėsitė e epsheve ka mė tepėr dobi pėr shpirtin dhe popullin se ai i obliguar nga mospasja, dėnimi apo maltretimi.
    Ushtari i cili nuk ka mėsuar tė agjėrojė vullnetarisht nė kohėn e paqes nuk do tė jetė mė i durueshėm nė betejė gjatė rrethimit eventual nga armiku dhe ndėrprerjes sė lidhjeve mes tij e eprorėsisė.
    Ushtari musliman duron urinė njėmujore nė ēdo vit dhe atė disaorėshe nė ditė derisa shmangia nga gjėrat e shndėrruara nė vese tė ditės, si duhani, ēaji dhe kafja, tė bėhet pėr tė e rėndomtė. Vetė e kam pėrjetuar gjatė burgosjes sime nė Luftėn e Dytė Botėrore se si tė burgosurit e humbnin vetėdijen pėr shkak tė urisė disaditėshe. Vetėdijen e humbnin ata qė nuk ishin mėsuar tė agjėrojnė kurse ata qė zakonisht kishin agjėruar mė parė, urinė e pranuan si tė rėndomtė nė jetėn e tyre, gjė qė shkaktoi habi tė madhe.
    Durimi nė rastet e vėshtira paraqet armėn mė tė fuqishme pėr popujt sepse njė durim i tillė nė mesin e betejės ėshtė faktor kryesor pėr ta mundur armikun.
    Ne e dimė, se njė ndėr problemet mė tė mėdha tė eprorėsisė luftarake bashkėkohore ėshtė furnizimi i ushtarėve me ushqim dhe disponimi i tyre nėse gjenden larg vendit dhe familjeve tė tyre...
    Shpeshherė shohim se ushtria perėndimore merr me vete njė grup laviresh pėr t'i disponuar ushtarėt. Krahaso kėtė me ushtrinė islame qė zhvillonte luftėra dhjetėvjeēare nė Gadishullin e Arabisė pa patur probleme me ushqimin dhe disponimin e ushtarėve. Problemi i ushqimit zgjidhej pėr shkak se ushtria islame pėrbėhej prej ushtarėve qė nuk i jepnin rėndėsi kėnaqėsisė ushqimore por sakrifikimit pėr tė hyrė nė parajsėn (xhennetin) e gjerė aq sa qiejt e toka... Ushqimi pėr ta ishte vetėm materie pėr lukthin dhe pėrforcimin e trupit, nėse gjenin mish e qumėsht, nuk ngopeshin, e nėse gjenin hurma e ujė ngopeshin dhe nėse nuk ushqeheshin me ditė e netė tė tėra veten e konsideronin si agjėrues tė Ramazanit..!
    Sa i pėrket disponimit tė tyre, ata e gjenin ate nė adhurim sepse kishin fuqi shpirtėrore, pastėrti tė besimit dhe moral tė lartė. Po, pasha Zotin, disponimin epshor e largonin kurse nė anėn tjetėr e forconin veten pėr luftė kundėr armiqve tė tyre, edhe ate me anė tė adhurimit gjatė natės deri para agimit tė mėngjesit sepse lexonin Kur'an, lutnin (All-llahun) dhe mėsonin orė tė tėra para se ta kryenin namazin e mėngjesit. Ata vetėm ashtu e gjenin fuqinė nė shpirtrat e tyre dhe qetėsinė e zemrave tė tyre. Kėshtu vepronin ēdo ditė pas pėrfundimit tė betejės e ju mund t'i paramendoni mundimet e atėhershme tė luftėtarėve... Arma e bardhė, shigjetat e pėrpikta dhe kuajt e shaluar ishin armėt e tyre, me tė cilat luftonin ballė pėr ballė armikun, ēdo ditė prej mėngjesit deri nė mbrėmje, gjegjėsisht deri nė kryerjen e namazit tė jacisė, pastaj pushonin disa orė nė tendat e tyre. Pas pushimit ēoheshin, i drejtoheshin All-llahut xh. sh. dhe i luteshin me zemra tė pastra sepse vetėm lutjet dhe leximi i Kur'anit i dispononin shpirtrat e tyre.
    Ata vepronin kėshtu... A s'keni dėgjuar si erdhi deri nė tubimin e Kur'anit gjatė kohės sė Uthmanit r.a.? Hudhejfe ibn El-Jeman, komandant i ushtrisė islame, i cili luftonte nė Azerbajxhan, dėgjonte lexime tė ndryshme tė muxhahidinėve gjatė kontrollimit tė tij natėn nėpėr tendat e tyre para namazit tė mėngjesit.
    Ata lexonin aq shumė saqė zėri i tyre i ngjante gumėzhimit tė bletėve!!
    Kjo ėshtė fshehtėsia e fitores se tyre mahnitėse e tė mrekulluar, tė cilėn na e rrėfen historia si tė pakrahasueshme. Kjo ėshtė fshehtėsia e disfatės sė ushtrive persiane e romake qė kishin moral tė shkatėrruar, shpirt tė pandritshėm, johuman e joideologjik, ashtu siē ėshtė rasti me ushtritė e Perėndimit, tė cilat vazhdojnė luftėn nė qoftė se kanė pranė vetes pije alkoolike dhe lavire. Hyrja e tyre nė beteje realizohet vetėm pas sigurimit tė ushqimit dhe furnizimit disamujor!
    Respektimi
    Muslimani i cili agjėron nė Ramazan, largohet nga ushqimi, pija dhe tradita e pėrditshme pėr shkak tė respektimit tė urdhėrit tė Zotit xh. sh. dhe nderimit tė Muhammedit a.s., dhe pėr kėtė, ai nuk mendon se a do tė jetojė nė qetėsi apo nė vėshtirėsi sepse pėr tė mjafton besimi nė njė Zot dhe pranimi i Muhammedit a.s. si i dėrguar e udhėheqės; ai ėshtė betuar nė Islamin e tij qoftė nė rrethana tė volitshme apo tė pavolitshme, tė mira apo tė kėqija.
    Kėshtu, ushtari musliman ishte shembull ideal i respektimit qė realizohej me vullnet dhe bindje tė thellė shpirtėrore.
    A do tė pėrfitonte Halidi virtytin mė tė lartė, i cili u revokua nga posti si komandant i ushtrisė dhe u shndėrrua nė ushtarė tė thjeshtė qė luftonte me tė njėjtėn energji, duke thėnė: "Unė luftoj pėr hir tė Zotit tė Umerit e jo pėr Umerin", sikur tė mos e kishte thelluar Islami nė shpirtin e tij atė moral tė lartė qė pėrbėhej prej agjėrimit, namazit dhe parimeve tjera islame?
    A do tė realizoheshin shembujt e mrekullueshėm nė historinė e Ebu Bekrit, Umerit, Halidit, Sa'dit dhe kolosėve tjerė muslimanė sikur tė mos ishte ngulitur agjėrimi nė karakterin e devotshmėrisė sė tyre tė vetėdijshme gjersa e respektonin njėri-tjetrin dhe vepronin bashkėrisht?
    Ēka vėreni nė ushtrinė e Usames, tė cilėn e pėrgatiti Muhammedi a.s. pak para vdekjes ashtu qė pleqėsia e muhaxhirėve dhe ensarėve, si Ebu Bekri, Umeri, Uthmani dhe Halidi tė jenė nėn komandėn e tė riut Usame ibn Zejd, i cili ende nuk kishte mbushur njėzet vjet?
    Si i shpjegoni fjalėt e Ebu Bekrit drejtuar Umerit pas vdekjes sė Muhammedit a.s., kur Umeri kėrkoi qė tė caktohet komandant ndonjė qė ėshtė nė moshė dhe mė me pėrvojė: "I Dėrguari i Zotit ta caktojė e unė ta largoj?!"
    Si e kuptoni respektimin e ēuditshėm tė porosive tė Muhammedit a.s. para dhe pas vdekjes sė tij? A nuk ėshtė ky respekt fryt i ndikimit tė agjėrimit nė edukatėn e muslimanėve pėr respektimin e komandantit tė dashur?! Po, kėtė e dėshmon edhe vetė historia!
    Disiplina dhe organizimi
    Muslimani gjatė Ramazanit ushqehet, fle e zgjohet nė mėnyrė tė disiplinuar e tė organizuar. Organizimi i shoqėrisė islame gjatė Muajit tė Ramazanit realizohet nė formė tė pėrkryer sepse uria ditore ėshtė e pėrbashkėt, bashkėrisht nė njė kohė hanė iftarin, bashkėrisht falin namazin e jacisė, teravisė, mėngjesit... Ky lloj organizimi s'krahasohet me asnjė shoqėri tjetėr sepse nė tė barazohet plaku me tė riun, dijetari me tė paditurin, sunduesi me tė sunduarit, i pasuri me tė varfėrin; nuk dallohen klasat njerėzore e as individėt njėri prej tjetrit.
    Sa i mrekullueshėm ėshtė agjėrimi nė sytė e hulumtuesve, si vegėl pėr edukimin, respektimin dhe organizimin e popujve?!
    Ky ėshtė morali kryesor qė thellohet nė shpirtin e muslimanit nėn ndikimin e agjėrimit: durimi, respektimi, organizimi, disiplina...
    A mendoni se njė popull qė i posedon kėto fuqi shpirtėrore do tė shkatėrrohet?
    A mendoni se ushtria e kalitur me kėto elemente tė fuqishme tė moralit do tė pėsojė disfatė?
    A mendoni se nė shoqėrinė ku mbizotėron morali i tillė i fuqishėm do tė pėrhapet amoraliteti?
    Pasha Dėrguesin e Muhammedit a.s. si pejgamber, sikur ta posedonim sot kėtė moral nė konfliktin tonė me Izraelin, do tė ndikonim shumė edhe sikur ta posedonim gjysmėn e armėve dhe pajisjeve tė tyre!
    Sikur t'i posedonim armėt ideologjike e shpirtėrore, do ta shndėrronim ēėshtjen e kolonializmit tė botės arabe e islame nė legjendė!
    Sikur tė pėrkryhemi me kėtė moral dhe tė armatosemi me fuqi materiale do ta zhbinim flamurin e qytetėrimit nga duart e perėndimorėve tė mėdhenj e tė degjeneruar.
    O vėlla musliman!
    Kur tė agjėrosh Ramazanin, mos harro se Zoti xh. sh. don tė tė shndėrrojė me anė tė agjėrimit nė njeri "tė fuqishėm e besnik" dhe ke kujdes qė tė mos kalojė Ramazani e tė ngelish "i dobėt e tradhtar"!
    O bijtė e Ummetit!
    Kur agjėroni, mos harroni se Zoti me anė tė agjėrimit don t'ju shndėrrojė nė popull "tė ashpėr kundėr jobesimtarėve e tė mėshirshėm ndėrmjet vete" (El-Feth, 29) dhe keni kujdes tė mos kalojė Ramazani e t'u pėrngjani njerėzve qė i pėrshkruan Zoti kėshtu: "E kur t'i shohish ata, trupat e tyre tė mahnisin, e kur tė flasin, fjalės sė tyre i vė veshin. Por ata janė si trungujt e zgavruar e tė mbėshtetur, e ēdo zė e mendojnė se ėshtė kundėr tyre". (El-Munafikun: 4)



    RAMAZANI, MUAJI I LIRISĖ
    "Nė liri plotėsohet adhurimi, kurse me realizimin e adhurimit plotėsohet liria".
    Ahmed ibn Hadravejhi
    Liria nuk ėshtė ashtu siē e kuptojnė shumica e njerėzve, gjegjėsisht nuk pėrkufizohet me pėrfitimin e popujve, tė drejtat e tyre nė udhėheqje e pavarėsi sepse kjo ėshtė liri politike, e pas saj vijon liria e idologjisė, e popullit, kulturės dhe doktrinave humane fisnike.
    Liria nuk ėshtė ashtu siē e paramendojnė shumica e tė rinjve, gjegjėsisht njeriu tė vrapojė pas epsheve dhe dėfrimeve tė tij, tė hajė e tė pijė si tė dojė si dhe tė realizojė ēdo gjė qė dėshiron. Kjo liri prezenton formėn e kaosit nė njė anė dhe robėrinė e urrejtur nė anėn tjetėr.
    Kjo liri prezenton formėn e kaosit sepse s'ka nė botė liri absolute e tė pakufizuar me ligj ose sistem, bile ēdo gjė nė botė zhvillohet sipas ligjit tė posaēėm sistematizues.
    Liria e individit mbrohet vetėm nėse pėrkufizohet me disa rregulla me qėllim qė tė mbrohen liritė e tė tjerėve, dhe nga kjo urtėsi dalin ligjet, kushtetutat, sistemimet dhe rregullat. Pėr shembull, ligji i trafikut nė metropolet e mėdha, ku udhėzohesh nėpėr rrugė me shenjat udhėzuese tė komunikacionit, ligji i qetėsisė sė pėrgjithshme, i cili pengon tė bėrtasish natėn nė rast tė kalimit nėpėr lagjet e banuara; ligji i mbrojtjes sė pavarėsisė, gjegjėsisht s'mund tė propagosh ide qė e rrezikojnė sigurinė e paqes nė shtet...
    A mund tė kėrkosh kontratėn paqėsore me armikun gjersa populli yt gjendet nė kulm tė luftės? A mund tė zhvillosh tregti me armikun apo t'ia dorėzosh prodhimet e vendit tėnd pa kurrfarė dėnimi qė shpeshherė pėrfundon me ekzekutim?
    Plotėsimi i lirisė ndonjėherė realizohet me ndalim, p.sh. tė sėmurit tė cilit i ndalohet ushqimi i dėmshėm, i kufizohet pėrkohėsisht liria e ushqimit pėr shkak tė shėrimit ndėrsa krimineli burgoset pėrkohėsisht pėr tė kuptuar se si ta shfrytėzojė mė vonė lirinė e vet, nė mėnyrė tė drejtė dhe pa i dėmtuar njerėzit dhe vetveten.
    Njeriu nuk jeton i vetėm por ėshtė pjesė e shoqėrisė sė bashkuar dhe kėshtu nėse dėmtohet ai dėmtohet edhe shoqėria. Pėr kėtė, Muhammedi a.s. ka dhėnė njė shembull tė bukur rreth njė grup njerėzish qė kanė lundruar me anije. Disa prej tyre kanė qenė nė pjesėn e lartė kurse tė tjerėt nė pjesėn e ulėt tė anijes. Pasi qė ata tė cilėt ishin poshtė e merrnin ujin prej atyre qė ishin lartė, thanė: "Pse nuk fundosemi e tė marrim ujin drejt nga deti?" Muhammedi a.s. tha: "Sikur t'u lejonin tė veprojnė sipas dėshirės sė tyre do tė fundoseshin tė gjithė, e nėse shpėtonin ata, do tė shpėtonin tė gjithė". Ky ėshtė njė shembull i mirė nga mėsuesi mė i madh i njerėzimit, i cili pėrkufizon lirinė individuale qė nuk dėmton askend dhe lirinė qė dėmton dhe shkatėrron shoqėrinė nėse eventualisht aplikohet.
    Sa i pėrket robėrimit, mund tė themi se liria plotėsohet atėherė kur nuk tė robėron ndokush qė ėshtė njeri sikur ti. Liria individuale, nė tė cilėn mbėshteten disa njerėz, prezenton robėrimin e urrejtur nga ana e njeriut qė ėshtė sikur ti dhe kaosin e parimeve jetėsore. Nėse mbi njeriun dominojnė kėnaqėsitė e epsheve dhe jeta e shfrenuar, atėherė ai shndėrrohet totalisht nė rob tė kėnaqėsisė, sepse jetėn e tij vetėm ajo e dirigjon. Nė kėtė rast ai vepron siē dikton kėnaqėsia epshore dhe s'mund ta kundėrshtojė.
    Ēfarė lirie ėshtė kjo kur gjėrat e pavlefshme e shndėrrojnė njeriun nė rob?! Sikur tė vlerėsohej njeriu sipas sasisė sė plotėsimit tė epsheve, atėherė shtaza do tė ishte mė e vlefshme!
    Shtazėt vrapojnė pas kėnaqėsisė sė pakufizuar e tė paqėllimtė, kurse njeriu sado qė orvatet t'i plotėsojė kėnaqėsitė e veta, pėrsėri do tė gjegjė pengesa nė rrugė. Pra si mendoni ju, a mund tė paramendojė ndokush se shtaza qė nuk hasė nė pengesa ėshtė mė e lirė se njeriu dhe mė e lumtur?!
    Kur ndjek ndokush ndonjė vajzė apo kėngėtare, a mund tė paramendojė se ėshtė i lirė nga dominimi i tyre? A nuk e sheh ate si rob tė ēastit, tė zėnė peng e tė humbur?
    Qėllimet mė tė larta nė jetėn e tij varen nga dashuria e larguar apo nga dėshuria e trupit tė ndaluar?
    A ka robėri mė tė keqe se ajo qė nuk e lė njeriun tė lirė nė dashuri ose urrejtje, nė vazhdim ose ndalim, nė kėnaqėsi ose hidhėrim apo nė qetėsi ose huti?
    A mund tė supozojmė se ėshtė i lirė ai qė jepet pas pijeve dehėse derisa tė dėmtohen nervat, shėndeti, mendja dhe dinjiteti i tij? A ka diēka mė neveritėse se robėrimi nga pija vrasėse dhe helmi shkatėrrues?
    Kėshtu mund ta gjykosh atė qė dorėzohet krejtėsisht para pasurisė e pozitės dhe fanatizmin e udhėheqėsit. Ēdo njeri i dorėzuar para kėtyre gjėrave, shndėrrohet nė rob tė mposhtur si dhe ēdo epsh qė sundon mbi veprat dhe sjelljet e tij, e shndėrron nė rob tė pėrhershėm. Kjo gjendje pėrshkruhet shumė bukur nė Kur'an: "A e ke parė ti (Muhammed) atė qė duke e ditur, dėshirėn e vet e respekton si zot tė vetin?" (El-Xhathije: 23)
    Dėshirat e njerėzve tė tillė kanė karakteristika hyjnore... A nuk ėshtė Zot ai i cili adhurohet, i nėnshtrohen, i frikohen dhe i luten? A nuk janė ithtarėt e epsheve nėn dominimin e dėshirave tė tyre ngase nuk mund t'i hidhėrojnė e as t'i refuzojnė?!
    Robėrimi nuk paraqitet vetėm nė formė tė lidhjes apo tė burgut sepse kėto janė llojet mė tė lehta tė tij dhe me afat shumė tė shkurtė.
    Robėrimi i vėrtetė formohet nga tradita e pėrditshme qė dirigjon, epshi qė sundon dhe kėnaqėsia qė adhurohet... Liria nuk ėshtė nė transferimin prej njė vendi nė njė vend tjetėr por ajo ėshtė nė dominimin mbi epshet tuaja dhe nė dallimin e tė mirės ndaj sė keqes.
    Liria e vėrtetė ėshtė qė tė mos bėhesh rob i shprehisė sė pėrditshme dhe tė tė mos mposhtė epshi. Nė kėtė kuptim muslimanėt e devotshėm kanė qenė plotėsisht tė lirė sepse feja i ka liruar shpirtrat e tyre nga ambiciet, epshet dhe dėshirat e dėmshme, i ka lidhur shpirtrat e tyre me All-llahun, xh.sh. Krijuesin e gjithėsisė dhe jetės kurse dėshirat e tyre i ka kufizuar vetėm me dėshirėn e Tij. Zoti xh.sh. ėshtė i Vėrtetė, burim i tė mirės, dashurisė dhe mėshirės. Njeriu lirohet nga atributet e urrejtura vetėm nė rastė se dominojnė mbi te: e vėrteta, mirėsia dhe mėshira. Nėse njeriu obligohet tė robėrohet nga ndonjė ide, doktrinė apo krijesė, atėherė pėr tė mė mirė do tė ishte sikur tė bėhej rob i tė Vėrtetės se sa i tė keqes. Ata tė cilėt i robėron doktrina njerėzore qė e pėrfiton lartėsinė e saj nga Zoti, janė mė tė mirė se ata tė cilėt i robėron doktrina epshore qė rrjedh nga djalli. Ata tė cilėt i nėnshtrohen All-llahut xh.sh. dhe i respektojnė urdhėrat e Tij janė mė tė mirė, mė tė pėrkryer dhe mė tė menēur se ata tė cilėt i nėnshtrohen femrės, gotės, pasurisė ose epshit, gjegjėsisht respektojnė urdhėrin e njeriut qė gabon apo qėllon, lartėsohet apo mposhtet, bėn mirė ose keq...
    A nuk vėren, sė bashku me mua, pas gjithė kėsaj, marrinė e disa pėrparimtarėve qė refuzojnė tė thirren ashtu siē i kanė thirrur etėrit e tyre, si Abdull-llah (Rob i Zotit) ose Abdulxhevad (Rob i Bujarit), kurse nė tė kundėrtėn lejojnė tė atribuohen me "robėri"?! A nuk i sheh ata tė cilėt refuzojnė robėrinė nga fuqia e tė cilit nuk mund tė largohen kurse pranojnė robėrimin e epshit mė tė urryer e mė tė poshtėr? A nuk sheh se ata kanė nevojė pėr keqardhjen tėnde mė tepėr sesa tė nxisin nė shpirtin tėnd marrinė dhe mohimin?
    Me kėtė koncept preciz tė lirisė dhe robėrimit e presim Ramazanin si muaj tė "lirisė" kurse agjėrimin si shkollė ku diplomojnė tė lirėt me plotkuptimin shkencor tė fjalės.
    Nė Ramazan ka uri, etje, kufizim dhe ndalim, por edhe shėndet dhe lirim nga robėrimi; nė tė ka revolucion kundėr robėrimit tė ushqimit e pierjes, shprehisė e jetės monotone...
    Revolucioni kundėr robėrisė ėshtė atributi i parė i tė lirėve.
    Nė Ramazan ka abstenim vullnetar nga kėnaqėsia dhe pikėrisht kjo gjė paraqet lirinė. Liria e dėshirės ėshtė tė veprosh sipas mendjes tėnde e jo sipas epsheve dhe emocioneve, si dhe ta ndalosh veten nga ajo qė mund ta realizosh. Vetėm nė kėtė rast ke dėshirė tė fuqishme, epsh tė dobėt, i kontrollon dėshirat tuaja dhe nuk dėshton mendja yte para fuqisė sė epshit tėnd. Ai qė atribuohet kėshtu, korrė fitore nė ēdo betejė.
    Shiko tregimin pėr mbretin Talut, i cili ndaloi ushtarėt e vet tė pijnė ujė nga lumi, edhe pse ishin tė etur e tė rraskapitur, mirėpo vetėm njė numėr i vogėl e respektoi urdhėrin e dhėnė dhe ky numėr ngadhėnjeu pėr shkak se ishin dinjitozė nė pėrcaktimet e tyre:
    "E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: 'All-llahu do t'ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej tij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk e shijon ate, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht!' Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (Taluti) atė sė bashku me tė edhe ata qė ishin besimtarė thanė: 'Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!' Por ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun xh.sh. thanė: 'Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!' All-llahu ėshtė me durimtarėt. E kur i dolėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: "Zoti ynė! Na dhuro durim, na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!" (El-Bekare: 249-250)
    Kėshtu, triumfuan ndaj tyre pasi qė dominuan mbi nevojat e tyre.
    "E ata, tė cilėt luftuan pėr hir Tonin, Ne me siguri do t'i orientojmė rrugės pėr te Ne, e nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė nė krahun e besimtarėve". (El-Ankebut: 69)
    Gjatė Ramazanit, adhurimi ndaj Zotit ėshtė i plotė!
    Sa mė tė lirė tė jenė njerėzit, aq mė shumė do ta adhurojnė Zotin!
    Kėta njerėz nuk robėrohen nga kėngėtarja, epshi, pasuria, kėnaqėsia, ambicia dhe shqetėsimi, bile as qė i kaplon frika apo drithma.
    Adhurimi i Zotit i ka ēliruar nga ēdo frikė pos frikės nga Ai: "Ta keni tė ditur se tė dashurit e All-llahut (evliatė) nuk kanė frikė (nė botėn tjetėr) e as kurrfarė brengosje. (Ata janė ata) tė cilėt besuan dhe ishin tė ruajtur. Atyre u jepet myzhde nė jetėn e dynjasė (nė ēastin e vdekjes) dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim dhe xhennet). Premtimet e All-llahut nuk mund tė pėsojnė ndryshim. E, kjo ėshtė sukses i madh". (Junus: 62-64)
    Kėshtu, ata refuzuan ēdo adhurim pos atij tė All-llahut xh.sh. dhe u shndėrruan nė zotėrues tė epsheve, fituan liri tė vėrtetė e moral fisnik dhe nė zemrat e tyre u pasuruan...
    Pasha jetėn time, kjo ėshtė liri e madhėruar!
    Me tė drejtė ka thėnė Muhammedi a.s.:
    "Pasuria nuk ėshtė nė pronėn e gjerė, por nė shpirt."
    Sa e mirė ėshtė thėnia e Ibn Ataull-llahut: "Ti je i lirė nėse largohesh nga diēka, e nėse jo, atėherė bėhesh rob i saj".
    Nga e gjithė kjo qė u theksua mund tė kuptohet urtėsia e madhe e thėnies sė sufistit tė njohur Ahmed ibn Hadravejhit: "Nė liri plotėsohet adhurimi, kurse me realizimin e adhurimit plotėsohet liria".
    Gjatė Ramazanit njeriu largohet nga paedukimi i urrejtur, fjala fyese, sjellja e turpshme...
    Sa e ėmbėl ėshtė kjo liri!
    Ti je i lirė nė sjelljen fisnike dhe nuk dėrgohesh nėpėr gjyqe, nuk burgosesh dhe nuk e humbė meritėn e pozitės!..
    Ti je i lirė nė fjalėn fisnike, nuk obligohesh tė kėrkosh falje, nuk qortohesh dhe nuk pendohesh!
    Ti je i lirė nė bashkėpunim me tė tjerėt, nuk kritikohesh, nuk flitet pėr tradhtinė tėnde dhe nuk je i dyshimtė!
    O vėlla besimtar!
    Ky Ramazan na mėson lirinė e plotė me urinė e tij, etjen, kufizimin dhe ndalimin... A s'e dėshiron lirinė e tillė, qė buron nga uria dhe ndalesa?
    Eja pra me mua e tė fluturojmė nė horizontet e lirisė!
    Eja me mua e tė largohemi nga bota e robėrve!
    Eja me mua e tė shohim se si jetojnė robėrit nė botėn e adhurimit!
    A mendon se politikanėt e mėdhenj, qė i dirigjojnė ēėshtjet e botės janė tė lirė? A nuk sheh se janė robėr tė ambicieve tė tyre politike!
    Si tė bėhet bota e lumtur kur robėrit e udhėheqin?
    A mendon se ata tė cilėt e udhėheqin popullin pa dėshirėn e tij janė tė lirė? A nuk i sheh se janė robėr tė epsheve dhe lakmisė? Si mund tė jetė populli i lumtur kur robėrit e udhėheqin?
    A mendon se tė gjithė popujt qė anojnė nga epshet e lira janė tė lirė nga ēdo adhurim? A nuk sheh se janė viktimė e pavetėdijes dhe shprehisė vrasėse? Si mund tė zgjohet njė popull qė nuk ėshtė ēliruar nga prangat e robėrisė?
    A mendon se "pėrparimtarėt" qė nuk agjėrojnė janė tė lirė nė mendime e ide? A nuk sheh se mvaren nga kėnaqėsia e pafrenueshme dhe se janė robėr tė epshit tė pangopur? Barku dhe epshi i tyre i kanė privuar nga bota e tė lirėve dhe nga atributet e luftėtarėve! Si mund ta paramendojnė lirinė kur mendja e tyre ėshtė nėn dominimin e epshit?
    Ata janė robėr me rroba tė tė lirėve!
    T'i cekim tė lirėt e botės sė tė lirėve!
    A nuk tė kujtohet dita kur i erdhi Muhammedit a.s. liria, gjegjėsisht liria e plotė e sheriatit tė Zotit, i ēliroi arabėt dhe i shndėrroi nė udhėheqės tė botės?
    A nuk tė kujtohet liria e tyre nė mendime gjersa Umeri i tha (Haxherul-Esvedit) gurit tė zi: "Pasha Zotin, e di se je vetėm gurė, nuk dėmton e as qė ka dobi prej teje. Sikur tė mos e shihja tė Dėrguarin e Zotit se tė puthė, nuk do tė puthja asnjėherė".
    A nuk tė kujtohet se pėrhapja e Islamit ishte mėshirė pėr popujt, ēlirim dhe shkatėrrim i prangave... Ata u shndėrruan nė popuj mė tė mėshirshėm dhe mė tė sinqertė nė bartjen e flamurit tė lirisė gjersa njė i Perėndimit brohoriti: "Historia nuk ka parė pushtues mė tė mėshirshėm se arabėt"!
    A nuk tė kujtohet se u liruan nga robėrimi i pasurisė aq shumė saqė tė pasurit, gjatė jetės e shpėrndanė tėrė pasurinė e tyre. Kur e pyeti Muhammedi a.s. njėrin prej tyre se ēka i ka lėnė familjes sė tij, ai ėshtė pėrgjigjur: "Zotin dhe tė Dėrguarin e Tij".
    A nuk tė kujtohet lirimi i tyre nga frika e vdekjes dhe dashuria e jetės gjersa komandanti i tyre, Halidi u tha armiqve: "Ju solla njerėz qė e duan vdekjen ashtu siē e doni ju jetėn!"
    Po, vėllai im, ti e kujton gjithė kėtė!
    Pra, tė mėsojmė prej Ramazanit lirinė qė tė jetojmė tė lirė nė kėtė botė dhe ta mėsojmė botėn se si ėshtė liria: "Ju jeni popull mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija dhe tė besoni All-llahun." (Ali Imran: 110)




    FILOZOFIA DHE SEKRETET E AGJĖRIMIT
    "Agjėrimi paraqet burrėrinė e proklamuar dhe dėshirėn e lartė".
    Kjo ėshtė mbrėmja e dytė e kėtij Muaji fisnik, nė tė cilin njerėzit zakonisht qėndrojnė deri nė mėngjes, pėrgatisin ushqim gjersa e kalojnė nivelin e rėndomtė dhe pėrjetojnė gėzim dhe hare. Kėto forma mund t'i plotėsojnė dėshirat e disa fetarėve, qė i konsiderojnė si argument pėr thellimin e Islamit nė zemrat e muslimanėve, por ngelin nė kėtė kufi sepse e pranojnė realitetin e agjėrimit nė bazė tė urisė ditore, realitetin e fisnikėrisė me pagesat e iftarit dhe syfyrit kurse realitetin e devotshmėrisė me ndriēimin e minareve dhe mbushjen e xhamive me njerėz.
    Nė realitet e vėrteta e agjėrimit nuk ndikon nė mjedisin e disa njerėzve dhe pėr kėtė vendosin tė mos agjėrojnė, pa ndier kurrfarė faji ose mėkati, bile ndonjėherė hanė gjatė ditės sė agjėrimit publikisht pa kurrfarė turpi ose shqetėsimi.
    Sekretet e agjėrimit
    Sikur tė ishte agjėrimi traditė atėherė sipas edukatės shoqėrore, duhej ta respektonim mė tepėr sesa e respektojmė tash pėr shkak tė nderimit tė popullit dhe traditės sė tij.
    Pra nė ē'mėnyrė ta respektojmė pasi qė ėshtė edukatė shpirtėrore e popullit qė mėson prej agjėrimit ngritjen mbi epshet, depėrtimin nė horizontet e mirėsisė dhe largimin nga materja, gjegjėsisht shoqėria fiton lumturinė e saj?!
    Kėshtu, agjėrimi ėshtė vegėl pėr edukimin e dėshirės stabile tė popullit sepse agjėruesi nuk dominon vetėm mbi kėnaqėsinė e lejuar por edhe mbi ate tė ndaluarėn; fiton shprehi tė largohet vullnetarisht nga ushqimi e pija qė mė vonė tė mos ndiej vėshtirėsi nė rast obligimi.
    Agjėrimi ėshtė obligim praktik i Islamit tė mėshirshėm pėr tė gjithė muslimanėt; hanė e pijnė nė njė kohė, nuk dallohet barku prej barkut e as goja prej gojės; ndien urinė edhe ai qė se ka ndier para Ramazanit si dhe pėrjeton vuajtjet e varfėrisė dhe tė skamjes edhe ai qė s'i ka pėrjetuar mė parė.
    Pasha jetėn time, a ka nė botė socializėm praktik qė i trajton njerėzit nė mėnyrė tė barabartė, si nė skamje ashtu edhe nė bollėk, ashtu siē ėshtė shoqėrorizimi i agjėrimit gjatė Muajit tė Ramazanit?!
    O agjėrues besimtarė, Ramazani ėshtė largim nga epshi e kėnaqėsia, lartėsim shpirtėror dhe liri shpirtėrore. Sa bukur do tė ishte sikur i tėrė viti tė ishte Ramazan, nėse ky ėshtė koncepti i agjėrimit!
    Ramazani ėshtė muaji i burrėrisė sė proklamuar qė dominon mbi instinktet dhe i dėshirės sė lartė qė funksionon vullnetarisht. Sa mirė do tė ishte sikur Muaji i Ramazanit ta bashkonte gjithė popullin e tė mos mbetet askush me burrėri tė dėshtuar dhe me dėshirė tė parealizuar! Sa mirė do tė ishte sikur Ramazani t'i bashkonte njerėzit me agjėrimin qė pėrmban nė vete burrėri tė proklamuar dhe dėshirė tė lartė!
    Ramazani ėshtė varfėri e obliguar sepse tė gjithė njerėzit nė tė janė tė barabartė, ndiejnė vuajtje tė njėjta qė dalin nga realiteti objektiv e jo nga imagjinata iluzore. Nga vuajtjet lindė mėshira kurse nga mėshira drejtėsia! Sa e bukur do tė ishte jeta sikur tė gjithė tė kishin vuajtje dhe ndjenja tė njėjta!
    Sa e bukur do tė ishte koha edhe sikur tė ishte krejt Ramazan, ngase ai (Ramazani) i realizon gjėrat mė tė rėndėsishme nė shoqėri: barabarėsinė dhe rehatinė!
    Nėse Ramazani ėshtė pėrkryerje, burrėri, edukatė e dėshirės dhe socializėm praktik, atėherė a nuk e shpallin publikisht muslimanėt qė nuk agjėrojnė zhytjen e tyre nė epshe, largimin nga burrėria, dėshtimin nė mejdanin e dėshirės dhe luftimin kundėr socializmit praktik? A e fitojmė tė drejtėn qė joagjėruesit e rritur t'i quajmė "fėmijė tė rritur", kurse fėmijėt agjėrues "tė rritur tė vegjėl?"
    O fėmijėt e mi tė vegjėl dhe o vėllezėr tė rinj qė e pėrjetoni vuajtjen e urisė, vapėn e verės dhe vėshtirėsinė e etjes! Ju agjėroni sė bashku me prindėrit tuaj dhe e vėrtetoni burrėrinė dhe dėshirėn tuaj!
    Ju lumtė, sepse vatani me ju do tė fitojė e jo me ata tė cilėt dėshtuan para se tė hynė nė mejdanin e luftės!
    O vėlla besimtar!
    Nėse Ramazani ėshtė ashtu siē u theksua, atėherė e drejta jonė ėshtė tė pyesim se a agjėrojmė me tė vėrtetė kėto ditė apo a i pėrjetojmė vuajtjet e urisė nė ditėt e Ramazanit e t'i mėnjanojmė nga ato qė i pėrjetojmė gjatė tėrė vitit?
    A e ndalojmė ushqimin e trupave tanė qė t'i mbrojmė organet tona nga dėmtimi dhe armiqėsia?
    A ndjejmė nė agjėrim lartėsinė e shpirtrave tanė ashtu qė tė mos veprojmė siē kemi vepruar para Ramazanit?
    Muhammedi a.s. pėrgatitej para ēdo Ramazani, jo me ushqim e pije as me zbukurim e veshje, por me adhurim dhe devocion, bujari dhe shpirtgjerėsi, kėshtu qė para Zotit xh.sh. shndėrrohej nė rob respektues, para njerėzve nė pejgamber tė urtė, kurse para vėllezėrve dhe fqinjėve tė tij nė mirėbėrės dhe bujar aq shumė saqė disa shokė tė tij thonin se gjatė Ramazanit ishte mė bujar se kurdoherė mė parė...
    Ashtu vepronin edhe shokėt dhe pasardhėsit e tij. Ramazani pėr ta ishte koha kur shijonin erėrat e parajsės (xhennetit), fluturonin besimtarėt nė qiejt e tė vėrtetės dhe ngriheshin zėrat e falėsve tė namazit kundėr tiranėve keqtrajtues.
    Pse nuk e pėrjetojmė Ramazanin ashtu siē e pėrjetuan Pejgamberi dhe paraardhėsit tanė? Pse nuk e shndėrrojmė nė muaj tė mirėsisė ashtu qė jeta jonė tė lulėzojė vetėm me mirėsi, begati dhe lartėsi shpirtėrore?
    Pse nuk e shndėrrojmė Ramazanin nė muaj tė luftės kundėr dobėsisė, injorancės, epsheve tona, kaosit tonė dhe kundėr ēdo mėkatari e tirani nė botė?!
    O ju agjėrues!
    Ju jeni nė luftė me epshet tuaja pėr shkak tė grindjes mes materies dhe shpirtit dhe duhet tė keni kujdes qė tė mos dėshtoni; keni kujdes qė tė mos keni uri ditėn pėr t'i mbushur barqet natėn; keni kujdes qė tė mos i ushqeni duart, sytė dhe gjuhėn tuaj pas agjėrimit me mėkate, gėnjeshtra e sharje!.
    Keni kujdes qė tė mos jeni aktivė nė veprat e kėqija dhe pėrtacė nė adhurim! Keni kujdes prej tė gjitha kėtyre gjėrave sepse janė vepra tė djallit e jo tė Rrahmanit (Zoti xh.sh.).
    Shpejtoni nė pėrkushtim!
    Bėni vepra tė mira!
    Shijoni erėrat e xhennetit!
    Ēoni sytė pėrpjetė kah qielli!
    Ngreni shpirtrat tuaj nga kjo botė!
    Pėrkujtoni gjithmonė thėnien e Muhammedit a.s.: "Shumė agjėrues nuk fitojnė prej agjėrimit tė tyre pos urisė dhe etjes", ose: "Agjėrimi ėshtė mburojė dhe nėse e nxitė ose e sulmon ndokush agjėruesin le tė thotė: 'Unė agjėroj, unė agjėroj'."
    O Zot, na bėn prej agjėruesve tė pranuar!




    RAMAZANI, MUAJI I MIRĖBĖRJES
    Para pak ēastesh pėrfunduat iftarin dhe falėnderuat Zotin xh.sh. pėr ushqimin pas urisė dhe etjes. Iftari ėshtė njėri prej dy gėzimeve qė i ka theksuar Muhammedi a.s.: "Agjėruesi ka dy gėzime: nė iftar dhe nė takimin me Zotin e tij."
    Gėzimi i pėrbashkėt nga ushqimi dhe freskimi zakonisht realizohet nė mbrėmjet e Ramazanit sepse familja vėshtirė bashkohet nė ushqim e haje pos nė Ramazan, bile nėse ndokush mungon nga familja, mungesa e tij ndihet mė sė shumti nė ditėt e Ramazanit.
    Ju, o agjėrues, nė ēdo mbrėmje tė Ramazanit pėrjetoni lumturi tė papėrshkruar, i falėnderoheni Zotit xh.sh. dhe kėrkoni prej Tij qė ajo lumturi tė vazhdojė; pra si e paramendoni vazhdimin e kėtyre begative dhe si i falėnderoheni?
    Falėnderimi pėr mirėsitė nuk shprehet vetėm me gjuhė por duhet tė punosh qė edhe vėllezėrit tu, tė cilėt jetojnė njė jetė nė skamje, tė tė shoqėrojnė nė ato mirėsi. Sa tė varfėr ka qė janė mė tė zgjuar e mė tė menēur se tė pasurit mirėpo ashpėrsia e shoqėrisė dhe mosinteresimi shtetėror ua destinoi botėn e mjerimit dhe tė problemeve elementare.
    Pasi qė mėshira pėr ta ėshtė e obliguar jashtė ditėve tė Ramazanit, atėherė gjatė kėtij muaji bėhet edhe mė e obligueshme.
    Pasi qė shoqatat humanitare obligohen t'u ndihmojnė dhe t'ua fshijnė lotėt, pikėllimet dhe mjerimet e tyre, atėherė muslimanėt janė mė tė obliguar pėr t'i bėrė tė lumtur e t'u ndihmojnė.
    O ju njerėz, a nuk mendoni se numri i njerėzve tė tillė ėshtė shumė i madh?
    A nuk mendoni se ata nė shoqėrinė tonė tė ashpėr e tė vrazhdė gjenden nė ēdo lagje, treg, rrugė, fshat...?
    Mos mendoni se tė gjithė ata tė cilėt trokasin nė dyert tuaja dhe tė cilėt ju bezdisin me insistimet e tyre nėpėr rrugė janė tė varfėr sepse shumica janė ekspertė nė fjalė. Tė mjerė dhe tė varfėr janė ata tė cilėt nuk mund t'i ushqejnė fėmijėt me rrogat e tyre, gratė qė s'kanė gjė nė vatrat e tyre, jetimat, refugjatėt e ikur tė cilėt pėr shkak tė politikės diskriminuese, tradhtisė apo faktorėve tė tjerė e humbėn pasurinė, u poshtėruan, u shpėrndanė nėpėr rruzullin tokėsor dhe erdhėn te ne qė tė kėrkojnė lėmoshė pėr jetė.
    Pėr ta sot duhet tė kujtoni. Nuk them qė t'u jepni lėmoshė apo tė bėheni zemėrgjerė sepse kėto janė sjellje njerėzore, por them: "fshini mėkatet tuaja dhe tė tyre me ndjenjat e vėllazėrimit, lidhjet fetare, mėshirėn dhe afėrsinė fqinjėsore".
    Sikur tė mos ishte vrazhdėsia e shoqėrisė, nuk do tė jetonin nė mjerim tė tillė. Nėse ata ndjejnė idhėtinė e jetės njė herė jashtė Ramazanit, atėherė e ndjejnė shumė herė gjatė kėtij muaji.
    O ju njerėz, ata janė fqinj tuaj sepse nė ēdo lagje keni njė ose mė shumė familje tė varfėra. Paramendone mjerimin e tyre kur ju shohin se si hyni nė shtėpitė tuaja me lloj-lloj pemė, perime e ėmbėlsira, kur e ndjejnė erėn e mishit tė pjekur dhe tė gjellave pėr ēdo mbrėmje dhe kur i shohin fėmijėt tuaj qė dalin tė ngopur nė rrugė pėr tė luajtur. I ati i tyre ndien dhembje nė gjoks, nėnės i rrjedhin lotėt, kurse fėmija qanė e vajton nga uria.
    Kėshtu ju ushqeheni ēdo ditė kurse ata kalojnė natėn tė uritur...
    Njoh njė prind qė ishte i pasur kurse fėmijėt e tij ishin mėsuar me ushqim tė mirė dhe veshmbathje luksoze, mirėpo, pėr fat tė keq pas njė kohe pėrjetoi ēastet e vėshtira tė mjerimit. U afrua Ramazani kurse ai s'kishte tė jep atė qė e jepte mė parė dhe kėshtu, pėr shkak tė turpit nuk dilte tė kėrkojė prej njerėzve lėmoshė apo sadaka. S'kishte mundėsi t'i ofrojė familjes sė vet diēka pėr tė ngrėnė pos djathit, fasules dhe ullirit.
    Fėmijėt e tij duruan ditėn e parė dhe tė dytė mirėpo nė tė tretėn, fėmija i vogėl i tha: "O baba, na e mbytė barkun djathi dhe ulliri, ne agjėrojmė dhe kemi nevojė pėr ushqim tė mirė e lėngje freskuese nė kėtė vapė dhe do ta humbim vetėdijen nga erėrat e gjellėrave tė fqinjve tanė. Pse nuk na ushqen ashtu si i ushqen fqiu ynė fėmijėt e tij dhe ashtu si na ushqejshe mė parė?" Kėshtu, fėmijės i pikuan lotėt, kurse i ati doli nė njė vend tė errėt tė shtėpisė dhe filloi tė qajė, sepse nuk dėshironte qė zemrat e fėmijėve tė tij ta pėrjetojnė mjerimin e skamjes nga vrazhdėsia e njerėzve dhe dredhia e shoqėrisė.
    O ju agjėrues tė pasur! Ju keni gjellėra tė ndryshme e tė kėndshme pėr ēdo mbrėmje. Diēka prej tyre mund ta ushqejė tė uriturin, t'i gėzojė tė mjerėt dhe t'i fshijė pikėllimet. Pra, a mendoni pėr fqinjėt dhe tė afėrmit tuaj? A mendoni qė tė ndani vetėm njė gjellė prej gjellėrave tuaja pėr familjen, mjerimin e sė cilės e njeh vetėm All-llahu xh.sh.?
    Pasha Atė qė e ka obliguar agjėrimin pėr ta siguruar barabarėsinė njerėzore dhe mirėbėrjen ndaj tė mjerėve e tė varfėrve, sikur ēdo agjėrues tė ushqejė ndonjė agjėrues tė varfėr dhe sikur ēdo familje e pasur tė ushqejė ndonjė familje tė varfėr, nuk do tė ekzistonte nė shoqėrinė tonė asnjė i mjerė, i varfėr ose fatkeq. Ramazani do tė ishte muaj i begatisė sė pafundshme dhe ne do tė ishim Ummeti mė i mirė nė botė!
    O agjėrues, ndihmoni fqinjėt tuaj, tė afėrmit dhe vėllezėrit refugjatė!
    Keni kujdes qė tė mos e harroni mirėbėrjen ndaj tyre, lumturinė e tyre dhe shfrytėzimin e pėrbashkėt tė begative tė Zotit xh.sh.
    O ju agjėrues, kur tė mblidheni me familjet tuaja rreth sofrave tuaja plot me ushqim e pije kujtoni urinė e zorėthatėve dhe vuajtjet e njerėzve si dhe binduni se Zoti xh.sh. nuk do ta pranojė agjėrimin e as adhurimin tuaj, po qe se afėr jush jetojnė njerėz tė uritur qė mund t'i ushqeni dhe tė mjerė qė mund t'i gėzoni!
    Muhammedi a.s. thotė: "Nuk mė beson mua ai i cili fle i ngopur dhe e di se fqiu i tij ėshtė i uritur."
    O Zot, tė lusim qė tė na dhurosh tė mira tė llojllojshme dhe tė falėnderohemi pėr bagatitė qė na i ke dhuruar; na mundėso tė bėjmė vepra tė mira dhe tė hyjmė nė parajsė me mėshirėn Tėnde e tė jetojmė me robėrit e devotshėm!





    NDIKIMI I ADHURIMIT (IBADETIT) NĖ EDUKATĖN E POPULLIT
    Popujt qė duan tė bėhen tė famshėm dhe fisnikė ndjejnė nevojėn pėr njė edukatė tė posaēme pėr fėmijėt e tyre tė cilėt mė vonė do ta mbrojnė ideologjinė dhe mesazhin e tyre.
    Karakteristikat mė tė rėndėsishme tė kėsaj edukate janė: "fuqia", "dashuria" dhe "modestia".
    Me termin "fuqi" nėnkuptojmė fuqinė e shpirtit dhe tė mendjes; me termin "dashuri" nėnkuptojmė dashurinė ndaj fėmijėve tė popullit dhe bashkėpunimin e njohjen e ndėrsjellė me fėmijėt e njerėzimit; me termin "modesti" nėnkuptojnė eliminimin e dallimeve klasore, gjegjėsisht tė mos ketė i pasuri pėrparėsi ndaj tė varfėrit pėr shkak tė pasurisė, njeriu i shtetit ndaj atij tė rrugės pėr shkak tė pozitės sė tij dhe tė mos mburren njerėzit me prejardhjen familjare, rrobat apo pasurinė, por me punė tė mira.
    Nėse edukata e popullit pėrqėndrohet nė kėto tri karakteristika, atėherė do tė ketė rini e cila do ta mbrojė nga sulmet e njerėzve qėllimkeqė dhe nga rreziku i dekadencės dhe devijimit tė brendshėm shtetėrorė.
    Pėr fat tė mirė, sheriati ia ka siguruar popullit tonė kėtė lloj edukate pėr tė formuar njė rini tė tillė, edhe atė nė bazė tė parimeve fetare islame qė i ka caktuar. Namazi, agjėrimi, haxhxhi dhe zekati nė realitet janė mėnyra pėr edukimin e shėndoshė qė ėshtė i nevojshėm pėr jetėn e ēdo populli nėse synon tė jetojė i pėrkryer e fisnik.
    O vėlla i sinqertė, eja me mua e t'i analizojmė kėto tri elemente islame dhe tė shohim se a kemi nevojė pėr to qė tė formojnė gjeneratė qė i pėrballon kohės me fuqi, lartėsi dhe edukatė fisnike? Nėse e analizojmė elementin e fuqisė nė besimin islam do tė shohim se abdesti ėshtė fuqi pėr trupin dhe energji pėr shpirtin dhe se qėndrimi i pėrbashkėt i gjithė muslimanėve para Zotit xh.sh. nė njė drejtim ėshtė fuqi qė vėrteton qėllimin unik, pastaj pėrgatitja e rrugės sė drejtė dhe ngritja e kokės pėrpjetė, etj.
    A nuk sheh se hyrja nė namaz me himnin hyjnor tė pėrhershėm: "All-llahu Ekber (Zoti ėshtė mė i madh)" paraqet fuqinė e shpirtit, frymės dhe masės sė popullit qė ndien se Zoti ėshtė mė i madh prej ēdo tė madhi, mė i madhėruar dhe mė i fuqishėm nė botė se ēdokush tjetėr qė konsiderohet i fuqishėm dhe i madhėruar? Pastaj a nuk shohim se thėnia e besimtarit nė namaz: "Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm nė Ty mbėshtetemi" paraqet betimin e fuqisė sė besimtarit para Zotit se vetėm Atė e adhuron dhe vetėm nė Tė mbėshtetet? Nė kėtė mėnyrė besimtari forcohet me Zotin para dobėsisė sė vet nė jetė dhe provokimit tė epshit.
    Pastaj qėndrimi nė radhė tė drejta pas imamit pėr tė dėgjuar leximin e Kur'anit, ligjėratat ose pėr t'u falur gjithashtu prezenton fuqinė e bashkimit tė popullit, fjalėn e pėrbashkėt, zemrat e bashkuara dhe dominimin e respektit dhe disiplinės.
    Ēfarė fuqie mund tė jetė mė e mirė pėr popullin se kjo e namazit qė ndjehet nė shpirtin e muslimanit pesė herė nė ditė?
    Nėse e analizojmė agjėrimin do tė vėrejmė se agjėruesi vullnetarisht u nėnshtrohet vuajtjeve nga uria, etja e lodhja. Kjo fuqi e dėshirės sė tij pėr t'u pėrballuar vėshtirėsive nė jetė nuk mund tė krahasohet me asnjė fuqi tjetėr si dhe nuk e njeh dėshtimin apo disfatėn.
    Nėse e analizon haxhxhin, do tė kuptosh se lundrimi mbi det, hipja nė tren e automjete tjera, ecja nėpėr shkretėtirė, lakuriqėsia e kokės, gjoksit, krahėve dhe kėmbėve, qėndrimi nėn diell, tavafi rreth Qabes dhe shpejtimi mes Safasė dhe Merves paraqesin fuqinė e shpirtit, fuqinė e trupit dhe fuqinė e dėshirės. A ka ndonjė edukatė shoqėrore qė ėshtė mė e mirė dhe mė fisnike se kjo qė i bashkon tė pasurit me tė varfėrit, tė madhin me tė voglin dhe qė e forcon Ummetin aq shumė saqė e anulon dobėsinė, dėshtimin dhe paaftėsinė.
    Edhe zekati pėrmban fuqi e dėshirė sepse dhėnėsi ndanė nga pasuria e tij qė e ka grumbulluar me lodhje e vuajtje pėr vėllezėrit e vet, dominon mbi koprracinė dhe dėshirėn pėr grumbullimin e pasurisė.
    Ai qė jep diēka vullnetarisht nga pasuria e tij e shtrenjtė konsiderohet bujar mė i madh.
    Ky ėshtė elementi i fuqisė nė besimin islam. Tash tė shohim elementin e dashurisė.
    A nuk sheh se tubimi i muslimanėve pėr faljen e namazit ėshtė faktor i dashurisė ndėrnjerėzore? Ata tubohen nė vendin mė tė pastėr dhe me qėllim mė fisnik para Zotit tė botėve, tė Gjithėmėshirshmit e Mėshirėbėrėsit... Pasi i kaplon mėshira e Zotit, atėherė s'ka vend pėr vrazhdėsi, dėm e tirani.
    Pastaj shih se si e pėrfundon muslimani namazin e tij me thėnien: "Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ne dhe mbi tė devotshmit e Zotit". Ai nė kėtė rast pėrkujton botėn e mirėsisė dhe vėllezėrit e tij si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Kur del prej namazit thotė: "Paqja dhe shpėtimi i Zotit qofshin mbi ju". Ai e fillon namazin me madhėrimin e Zotit dhe e pėrfundon me mėshirė e paqe tė pėrhershme.
    Njerėzimi ka shumė nevojė pėr njė fuqi tė tillė tė mėshirshme qė i kaplon edhe popujt e shtypur e tė mjeruar nė tokė.
    A nuk tė nxitė ndjenja pėr uri dhe etje gjatė agjėrimit qė ta rikujtosh botėn e uritur e tė etshme? A nuk ėshtė edukatė praktike e dashurisė pas dėshtimit tė rregullave dhe leksioneve teorike nė realizimin e saj?
    A nuk ėshtė haxhxhi dashuri ndaj Zotit xh.sh., Pejgamberit dhe vendit ku lindi thirrja islame?
    A nuk ėshtė dashuri ndaj njerėzve ngase braktiset shtėpia dhe familja pėr t'u tubuar nė njė vend? Pėrsa i pėrket elementit tė modestisė, unė nuk shoh diēka mė tė bukur se modestia e muslimanit kur pėrulet para Zotit xh.sh. Kėshtu pėrulen tė gjithė muslimanėt - nuk ka kokė mbi kokė as shpirt mbi shpirt por tė gjithė janė njė. Gjatė faljes sė namazit nė xhami, shpirtit njerėzor i kthehet autoriteti sepse aty tė mėdhenjtė e ndjejnė shpirtin popullor, sepse aty takohen me popullin krah pėr krahu e fytyrė pėr fytyre. Sheriati nė namaz ka caktuar barabarėsinė mes njerėzve sepse aty vėrtetohet jeta e realtė.
    O ju tė rinj, a dėshironi fuqi? Ajo pėrfitohet nė bazė tė adhurimit tė Zotit tė Madhėruar dhe pėruljes para Tij?
    O ju tė moralshėm, a dėshironi dashuri? Kjo realizohet nė bazė tė namazit, agjėrimit, haxhxhit dhe zekatit!
    O ju socialistė, a dėshironi barabarėsi? Kjo realizohet nė bazė tė namazit, agjėrimit, haxhxhit dhe zekatit sepse njerėzit barabarė-so-hen, -trupat tubohen dhe duart bashkohen.
    O ju reformistė, a dėshironi fuqi pėr popullin tuaj, dashuri, barabarėsi e modesti? Atėherė thirrni nė adhurim, nxitne devotshmėrinė nė popull dhe bėhuni tė devotshėm e adhurues!





    INSTITUCIONI I ZEKATIT
    Ramazani ėshtė afėr pėrfundimit dhe ju pėrgatiteni ta pėrcjellni me mirėsi e mirėbėrje. Nė kohėn e fėmijėrisė sime i vėreja njerėzit se si e pėrcillnin kėtė muaj me ndihma e kontribute, gjegjėsisht me zekat. Para se tė afrohej gjysma e kėtij muaji tė pasurit i hapnin sėnduqet e tyre, e pastronin pasurinė dhe i hapnin dyert e tė varfėrve me lloje tė ndryshme bamirėse si nė veshmbathje, ushqim dhe tė holla. Sa bujar ishte shpirti i muslimanėve tė atėhershėm pėrplot me bashkėpunim, ndihma dhe kontribute. Ramazani i kishte kapluar zemrat dhe kishte ērrėnjosur urrejtjen, i kishte bashkuar duart dhe eliminuar koprracinė si dhe e kishte kapluar pasurinė, e kishte zhdukur gjendjen e saj statike sepse bartej prej njė xhepi nė xhep tjetėr dhe prej njė shtėpie nė shtėpi tjetėr. Kur vinte festa, fytyrat e njerėzve ishin pėrplot hare, trupat e tyre tė veshur me rroba tė bukura dhe duart i zgjateshin njėri-tjetrit me dashuri.
    Kėshtu e shihja lamtumirėn e Ramazanit nė kohėn e fėmijėrisė sime dhe nuk e di se a ekzistojnė ende kėto tradita tė bukura. Jam i bindur se besimi qė i nxiste etėrit dhe gjyshėrit tanė tė japin zekatin dhe tė shpėrndajnė mirėsi nė Ramazan ende ekziston nė shpirtin tonė dhe na nxitė tė veprojmė ashtu siē vepronin ata, eventualisht ta pėrfundojmė Ramazanin ashtu siē e pėrfundonin ata.
    Zekati nuk ka muaj tė caktuar nė Islam mirėpo ne shfrytėzojmė njė rast prej rasteve tė adhurimit dhe njė mėnyrė prej mėnyrave tė eliminimit tė varfėrisė e mjerimit.
    Zekati nė Islam nuk ėshtė sadaka (dhėnie lėmoshė) e as nafile, por ėshtė dhėnie e obliguar pėr tė drejtėn shoqėrore, pėr lumturinė e shoqėrisė dhe pėr parimin islam qė konfirmon se sado qė tė ketė dallime mes njerėzve nė pasuri, pėrsėri duhet tė mbretėrojė parimi i pėrbashkėt i nderit njerėzor qė e proklamon Kur'ani: "I kemi fisnikėruar dhe nderuar pasardhėsit e Ademit".
    Zekati ėshtė e drejta e tė varfėrit qė ka aftėsi pėr punė por s'e gjen dot apo s'mund tė punojė pėr shkak tė ndonjė sėmurje ose pengese tjetėr. Zekati ėshtė e drejtė e klasave tė nėnshtruara nė shoqėri pėr ta shfrytėzuar frytin e mundimeve tė tyre, ashtu siē thotė All-llahu i Madhėruar nė Kur'an: "Dhe nė pasurinė e tyre kishin pėrcaktuar tė drejtė, pėr lypėsin dhe pėr tė ngratin (qė ka nevojė, por nuk lypė)."
    Ėshtė pėr t'u habitur se njerėzit e sotshėm shkojnė kah socializmi me hapa tė shpejtė ngase mendojnė se ky ėshtė drejtimi ideal pėr mbrojtjen e nderit tė njeriut edhe atė pas luftėrave, revolucioneve dhe zhvillimeve qė e ndėrtojnė historinė. Njerėzit ende nuk kanė vendim tė prerė pėr kufijtė e kėtij socializmi apo pėr ndonjė mėnyrė qė e zhdukė mjerimin dhe e realizon lumturinė.
    Islami ėshtė ai qė proklamoi parimin e barabarėsisė shoqėrore para katėrmbėdhjetė shekujsh nė mėnyrė aq tė qartė saqė askush s'mund ta mohojė. Pastaj ai caktoi edhe metodėn e tij duke e caktuar zekatin si njė prej karakteristikave tė realizmit socialist. Zekati shumė herė ka realizuar drejtėsinė shoqėrore dhe ka luftuar dukuritė e mjerimit dhe vuajtjeve nė shoqėri.
    Si shembull, i Dėrguari i Zotit e dėrgoi Muadhin nė Jemen pėr ta mbledhur zekatin dhe pėr ta sjellė nė Medine qė t'ua shpėrndajnė tė varfėrve, dhe e porositė kėshtu: "Po tė dėrgoj nė Jemen pėr ta mbledhur zekatin nga tė pasurit e Jemenit dhe t'ua shpėrndash tė varfėrve", kurse Muadhi i ėshtė pėrgjigjur: "Pasurinė e tubuar nga zekati ta dėrgoj pas plotėsimit tė nevojave tė tė varfėrve derisa nuk mbetet tek unė asnjė i varfėr."
    Edhe pėr Umer ibn Abdulazizin i cili i udhėzonte njerėzit ta aplikojnė sheriatin, njė funksionar i tij rrėfen kėshtu:
    "I vizitonim njerėzit me sadakatė por askush s'i pranonte".
    Mendoj se asnjė shtet socialist bashkėkohor nuk mund tė deklarojė se e ka eliminuar varfėrinė dhe se nuk pranon ndihmė monetare.
    Nėse dėshirojmė ta zhdukin gjendjen e palakmueshme tė shoqėrisė sonė dhe ta realizojmė barabarėsinė njerėzore, atėherė mė mirė do tė ishte t'i kthehemi zekatit e ta pėrdorim si armė kundėr mjerimit nė rrethin tonė, nga vrazhdėsia dhe koprracia nė njė anė dhe mjerimi e skamja nė anėn tjetėr.
    A nuk preferohet pėr ne, pasi qė bėjmė pėrpjekje tė shpėtojmė nga kaosi, regresi dhe prapambeturia, qė t'i qasemi kėsaj metode tė siguruar me sheriat e tė pamohuar?
    Zekati ėshtė pasuri e madhe qė grumbullohet nga shteti e populli pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė pėrgjithshme, ngritjen e standardit tė familjeve tė rrezikuara dhe sigurimin e gjėrave elementare pėr ēdo qytetar.
    Tė gjithė jemi tė bindur se kemi nevojė pėr tė, mirėpo ankohemi se kemi pak pasuri, gjithashtu edhe shteti, shoqatat reformiste dhe apeluesit e drejtėsisė shoqėrore ankohen...
    Obligimi i zekatit ėshtė 2,5 pėr qind nga pasuria e posaēme, kėshtu mund tė paramendoni se sa ėshtė pasuria e Damaskut, sa ėshtė zekati vjetor pėr tė, sa mund tė ndėrtojė spitale, shkolla, fabrika e shtėpi pėr tė varfėrit, punėtorėt dhe fshatarėt dhe sa mund ta ngritė standardin e qindra familjeve pėr ēdo vjet?!
    Pse ta humbim gjithė kėtė e tė ankohemi?
    Pse nuk e shfrytėzojmė kėtė rregull tė Islamit pasi qė kemi nevojė jashtėzakonisht tė madhe pėr tė? Me kėtė fjalim u drejtohem dy kategorive tė popullit, kategorisė qė i takon ta jep zekatin dhe kategorisė sė udhėheqėsve, prijėsve dhe reformatorėve.
    Sa i pėrket grupit qė i takon ta jep zekatin e qė e pėrjeton obligimin e Ramazanit, lus qė t'i besojnė Zotit xh.sh., ta pėrcjellin rrugėn e Muhammedit a.s, ta respektojnė Librin e Zotit dhe ta japin zekatin e plotė aty ku e ka caktuar Islami nėse dėshirojnė ta takojnė Zotin xh.sh. me zemėr tė pastėr e punė tė mira. Pasuria juaj, kėnaqėsitė tuaja dhe fėmijėt tuaj nuk ju afrojnė me Zotin, nuk ju shėnojnė nė histori e as qė i hapin zemrat e dashurisė dhe respektit tė popullit, por ajo qė ju ofron me Tė ėshtė vepra e mirė. Lumturia e popullit dhe pėrparimi i vendit tuaj ju shėnojnė nė histori kurse dhėnia e pasurisė qė ua ka dhuruar Zoti xh.sh. pa e mbyllur dhe pa e fshehur, ua hapė zemrat e popullit.
    Kthejani kėtij populli tė mjerė tė drejtėn e tij me pasurinė e zekatit qė tė shpėrbleheni nga All-llahu xh.sh., t'ju pėrmendė historia e t'ju respektojė populli, sepse nė tė kundėrtėn do tė ballafaqoheni me revolucion shpirtėror qė vlon nė brendėsi, qoftė edhe nga duart e mėkatarėve! A pritni qė pushteti t'ua merr atė qė ju refuzoni ta jepni ashtu siē veproi Ebu Bekri?
    Unė gjithashtu i apeloj grupit tė udhėheqėsve, prijėsve dhe reformatorėve qė tė themelojė institucion popullor tė quajtur "Institucioni i Zekatit" tė cilin do ta drejtojnė njerėzit mė tė zgjedhur e do ta mbikėqyrė shteti qė tė mos bėhet ndonjė shpenzim i kotė, qė do ta realizojė drejtėsinė shoqėrore dhe pėrparojė standardin e jetės, arsimit, shėndetėsisė dhe moralit.
    O ju udhėheqės dhe burra tė shtetit, nėse veproni kėshtu, sė shpejti do t'ia siguroni popullit tuaj fuqinė, famėn dhe autoritetin! Ju jetoni nė botėn qė e organizon dhe realizon barabarėsinė mes njerėzve dhe nuk do tė mund t'i mėshironi njerėzit me botėn e tyre tė organizuar e tė drejtė sepse ata ju kanė paraprirė nė tė kohė mė parė, pos nėse shpejtoni dhe e realizoni barabarėsinė e Islamit, eventualisht tė filloni me organizimin e tė ardhurave tė zekatit.
    Ky ėshtė njė rikujtim pėr atė qė e do mirėsinė dhe qė dėgjon me vėmendje!





    RAMAZANI FLET
    Mesazhi i Ramazanit dėrguar Ummetit fisnik
    O bijtė e Ummetit fisnik!
    Erdha tek ju dhe mė pritėt ashtu siē e pret populli vizituesin fisnik me mikpritje tė mirė dhe dashamirėsi tė sinqertė, kurse disa tė tjerė u tallėn me mua dhe mė pranuan ashtu siē i pranojnė muajt e tjerė tė vitit. Unė erdha vetėm t'ju mėsoj si tė hyni nė jetė me armėt e fitores!
    Zoti i falėnderoi popullit tuaj pėr mikpritjen e bukur dhe e shpėrbleu. Zoti i faltė ata qė u vonuan pak me mirėbėrje, qė dėshtuan nė provimin e burrėrisė dhe qė refuzuan shpirtin dhe simbolin e besimit, nėse besojnė nė Zot dhe nė tė Dėrguarin e Tij.
    Pasi qė vizituesi obligohet ta falėnderojė atė qė e pret me sinqeritet, atėherė unė ndiej veten tė obliguar qė t'ju falėnderohem me kėshilla dhe porosi qė do tė mjaftojnė pėr fisnikėrinė dhe adhurimin tuaj.
    O popull i sinqertė!
    Erdha tek ju pas pėrfundimit tė luftimeve qė u zhvilluan gjatė votimeve. Kėto luftime ishin tė vėrteta sepse shkaktuan plagosje, gjakderdhje, intriga dhe armiqėsi! Mjerė pėr ju!
    Popujt zhvillojnė luftėra me armiqtė e tyre dhe i pranojnė tė gjitha vuajtjet luftarake pėr ta kthyer nderin e tyre, t'i shpėtojnė fėmijėt, pra pse ju i zhvilluat kėto luftėra?
    Disa qė e ngritėn flamurin e luftės do tė pėrgjigjen se ndjejnė obligim ndaj popullit dhe ndaj vatanit! Kjo pėrgjigje do tė ishte e bukur sikur tė pėrputhej me realitetin, sepse unė vėrejta tė vėrteta qė nuk pėrputhen me realitetin si p.sh. ndjekja e tė pafajshmėve, falsifikimi i dėshirės sė popullit, mbėshtetja nė metodat e kolonialistėve qė e privojnė popullin nga tė drejtat e veta dhe humbja e dinjitetit dhe autoritetit tė popullit.
    Pra, e gjithė kjo u realizua nga duart e falsifikuesve! Nėse ėshtė parlamentarizmi shprehje e mirėsisė, atėherė pse e aplikuan metodėn e tė keqes? Nėse ėshtė pėr ngadhėnjimin e tė vėrtetės, atėherė pse u mbėshtetėn nė fuqitė e tė humburve? A nuk ėshtė vrasja e njeriut nga tė ndershmit trima nė mejdan mė e mirė dhe mė e preferueshme se suksesi dhe fitorja me armėn e hajnave dhe horrave?
    A u bėhet shėrbim nėse akuzohen me fjalė qė e njollosin nderin e vendit? A i shėrbejnė popullit nėse e mbulojnė dėshtimin e tyre me rrena, mashtrime, fjalė triviale edhe pse janė tė vetėdijshėm pėr tė kundėrtėn?
    A ėshtė ky moral? A i harruan leksionet e historisė?
    A nuk e kėrkoi Aliu hilafetin, mirėpo kur u zgjodh Ebu Bekri u bė njė prej mė tė sinqertėve ndaj tij? A nuk i lartėsoi Halidi flamujt e Islamit mbi fortifikatėn e Kisraut dhe Kajserit, mirėpo kur e revokoi Umeri, vazhdoi tė luftojė me sinqeritet si ushtarė i rėndomtė pėr hir tė All-llahut, Zotit tė botėve?
    Nėse refuzoni tė bėheni si etėrit dhe heronjtė tuaj tė pavdekshėm, atėherė pse nuk merrni leksione patriotike tė sinqerta prej armiqve tuaj bashkėkohorė? A nuk e udhėhoqi Ēerēili popullin e vet deri nė fitore, mirėpo kur dėshtoi partia e tij nė votime, ua dorėzoi udhėheqjen shtetėrore ngadhėnjyesve, nuk i akuzoi kundėrshtarėt pėr tradhti, as popullin pėr mosdėgjim, e as qė dėrdėllisi para popullit se ai e udhėhoqi deri nė fitore dhe sikur tė mos ishte ai do tė humbte?!
    Kjo ishte pika e parė o vėllezėrit e mi, kurse e dyta ka tė bėjė me atė se ju jeni nė fillim tė pavarėsive dhe nuk dini si t'i mbroni, si t'i forconi dhe si t'i dėboni armiqtė tuaj. Ju menduat se pavarėsia do tė thotė: parlament, ministri, ambasada, civilizim dhe qytetėrim! Jo, o bijtė e mi, kėto janė vetėm aspektet sipėrfaqėsore tė pavarėsisė, kurse parimet e vėrteta tė saj janė: burrėria, besa, pagjumėsia, largimi nga mbėshtetja nė fat dhe nė epshe, pra a i plotėsoni ju kėto?
    Udhėheqėsit tuaj ua kanė hapur dyert e mėkateve dhe kanė lejuar realizimin e epsheve tė shfrenuara, kurse ju jetoni si tė doni pa kurrfarė pengese, duke menduar se e tillė ėshtė liria, apo, liria ėshtė kryesore nė pavarėsi! Sipas tyre, kufizimi i epsheve ėshtė prapambeturi qė kundėrshton progresin dhe qytetėrimin, por deri kur kėshtu? Si mund tė fisnikėrohet njė popull nėse "zhvlerėsohet" morali i tė rinjve, i mbushin kafenetė dhe bredhin nėpėr rrugė?
    Pasuria e shtetit ėshtė shkatėrruar, pastaj shumica ėshtė harxhuar nė gjėra tė nevojshme e tė panevojshme dhe janė ndalur shumė projekte tė nevojshme pra, ku ėshtė besa?
    A ėshtė besė qė tė ardhurat e shtetit tė investohen nėpėr klube, pronarėt e tė cilėve vetė deklarojnė se i kanė formuar pėr ta tubuar klasėn sunduese rreth tavolinave me alkool, vallėzim e bixhoz; pastaj nuk ka mjete pėr ndėrtimin e shtėpive pėr pleq e as pėr t'i tubuar ata qė e turpėrojnė kryeqytetin me rrobat e vjetra duke lypur e jetuar nė mjerim tė madh.
    A ėshtė ky besim, o pėrgjegjės tė pasurisė shtetėrore?
    Kanė depėrtuar idetė destruktive nė trurin e fėmijėve tuaj, kanė hyrė duart e tė huajve tinėzisht nė disa institucione dhe janė thelluar intrigat shkatėrruese nė zemrat e masės suaj, pra ku ėshtė syēeltėsia e pėrgjegjėsve? Ku ėshtė gatishmėria pėr t'u pėrballuar kėtyre ligėsive tė huaja, ku ėshtė syēeltėsia e pėrgjegjėsve pėr zgjedhjen e funksionarėve tė shtetit? A nuk i kanė lėnė ndihmėsit e kancelarėve dhe bishtat e kolonialistėve tė kullosin nėpėr kolltuqe e administrata dhe tė marrin rroga tė larta edhe pse prezentonin sytė, gjymtyrėt dhe armėt e kolonializmit?
    Zyrat janė mbushur me njerėz tė njohur e tė afėrt qė janė tė paditur, kurse ata tė aftit dhe pronarėt e diplomave tė larta mungojnė pėr shkak se nderi i tyre nuk u lejon tė poshtėrohen!
    A s'ėshtė kjo largim nga fati i shpirtit? Si mund tė pėrparojė shteti qė formohet nė bazė tė mėkatit apo si fitohet pavarėsia qė mbėshtetet nė tirani, nė afirmimin e tė paditurve dhe largimin e besatarėve?
    Kjo ishte pika e dytė, o vėllezėrit e mi, kurse e treta ka tė bėjė me zjarrin qė ju kaploi nga tė gjitha anėt kurse ju jeni tė preokupuar me diē tjetėr. Ja ku ėshtė Palestina e cila ėshtė gati tė shkėputet nga duart tuaja dhe e cila ua tėrheq vėrejtjen pėr ndezjen e zjarrit dhe shpėrthimin e vullkanit? Ky ėshtė fillimi i luftės mes arabėve tė izoluar dhe hebrenjve tė armatosur deri nė fyt. Ē'pėrgatitėt pėr t'u ndihmuar vėllezėrve tuaj? Ku janė tė rinjtė e stėrvitur pėr luftė dhe ku janė prindėrit qė i pėrgatisin fėmijėt e tyre pėr luftė? Ku janė tė pasurit tuaj qė i hapin kapakėt e sėnduqeve tė tyre. Ku janė udhėheqėsit tuaj qė ndezin nė zemrat e popullit zjarrin e zgjuarjes dhe gatishmėrisė?
    Tė mjerėt ne, ngase unė shoh vetėm thirrje tė kota dhe pėrgatitje sipėrfaqėsore tė disa fėmijėve e pas kėsaj asgjė! Gjumė, tallje dhe shfrenim epshesh kurse armiqtė ua japin zjarrin shtėpive tuaja!
    Ja ku ėshtė Egjipti, i cili pėr shkak tė antagonizmit me Kėshillin e Sigurimit, mund tė poshtėrohet nga tė pashpirtėt e ta humbė tė drejtėn e vet, pra ju ē'keni pėrgatitur pėr t'i ndihmuar nė momentin e duhur?
    Vėllezėrit tuaj nė Maroko, tė cilėt janė afėr tridhjetė milionė, trajtohen si robėr, pra ē'ėshtė pėrgatitur pėr t'ju ndihmuar?
    A janė udhėheqėsit tuaj me tė vėrtetė tė interesuar pėr nėnshtrimin e armiqve?
    Kjo ishte pika e tretė, o vėllezėrit e mi!
    Pasha Zotin, mė vjen keq pėr ju qė ende tė numėroj, edhe pse kam shumė shembuj...
    O bijtė e mi!
    Ju tash pėrjetoni mospajtime tė hatashme qė do t'ju shkatėrrojnė. Unė nuk jam pesimist dhe jam i sigurt se nėse pėrgatiteni, do tė fitoni. Fitoren e kanė vėrtetuar etėrit tuaj nė betejėn e Bedrit dhe nė kohėn e Salahuddinit, i cili e ēliroi Jerusalemin dhe i dėboi kryqtarėt...
    Besoni, o fėmijėt e mi, se armė e fitores sė tyre ishte vetėm "imani dhe morali". Imani e kompensoi mungesėn nė pėrgatitje e numėr kurse morali shkaktoi dėshtimin e armiqve tė tyre.
    O bijtė e mi! Nė luftė fiton morali burrėror, gjaku, plumbi, baruti dhe pagjumėsia nė hendeqe e jo ngjyra e kuqėrremtė, lavdėrimi i fytyrave dhe dhuratave e as pagjumėsia nė klube, mėkate e kurvėri.
    O bijtė e mi! Ju jeni mė tė mirėt e popullit, e pėrcjellni udhėheqėsin mė tė madhėruar, mbani mesazhin mė tė lartė, trashėgoni qytetėrimin mė fisnik, mbroni vatanin mė tė shtrenjtė dhe i pėrballoni armikut. Pėr kėtė, ose ta pranoni pėrgjegjėsinė e tė shpėrbleheni me jetė mė fisnike dhe me famė tė amshueshme ose "s'ka dyshim se All-llahu do tė sjellė njė popull qė ai e do atė (popull) dhe ata e duan atė (Zotin), (njė popull) qė ėshtė modest e i butė ndaj besimtarėve por i ashpėr dhe i fortė ndaj mohuesve, qė lufton nė rrugėn e All-llahut dhe qė nuk i frikėsohet kėrcėnimit tė asnjė tirani."
    Lamtumirė, o bijtė e mi, ju kėshillova dhe ua tregova qėllimin tim; do ta mbani nė mend atė qė ua thash e unė tash i mbėshtetem Zotit!
    Ramazani thotė:
    Nėse dėshiron tė njohėsh madhėshtinė dhe kulturėn e ndonjė populli, hulumto udhėheqėsit, rolin e tyre nė tė dhe shėrbimin e tyre dhe atė me njė precizitet tė madh ashtu qė nuk do tė mashtrojė zbukurimi sipėrfaqėsor.
    Nėse dėshiron ta njohėsh vlerėn e udhėheqėsve, bėj njė krahasim mes fjalėve dhe veprave tė tyre, mes tė kaluarės sė tyre dhe tė tashmes dhe mes lidhjeve tė tyre me popullin, e nėse i gjeni mė tė shpejtė nė vepėr se nė fjalė, tė njėjtė si nė tė kaluarėn ashtu edhe nė tė tashmen, stabilė nė parimet e tyre prej fillimit deri nė mbarim, respektues tė popullit dhe interesit tė pėrgjithshėm, atėherė atyre u takon respekti, nderi, dashuria dhe vlerėsimi.
    Nėse dėshiron tė hulumtosh moralin e popullit, pastėrtinė, nderin, diturinė, ėndrrėn, fisnikėrinė dhe besėn e tij apo tė kundėrtėn, atėherė shih moralin e udhėheqėsve tė njohur sepse vetėm kėshtu do tė zbulosh ēdo gjė.
    Nėse dėshiron ta njohėsh sinqeritetin e udhėheqėsit, hulumto mendimin e armiqve dhe sjelljen e tyre me tė. Nėse e quajnė armik tė ndershėm dhe nėse e trajtojnė si armik kokėfortė e tė rrezikshėm, atėherė ai ėshtė i cili qėndron me sinqeritet para popullit, jep shpirtin dhe sakrifikon trupin.
    Nėse dėshiron tė njohėsh se cili udhėheqės ėshtė mė i dobishėm pėr popullin e vet, shiko ate qė e mbron tė vėrtetėn, ofron bashkėpunim, harron egoizmin, shkelė mbi epshet e veta dhe mbi pozitėn shtetėrore nė rastė se e thėrret xhihadi pėr shpėtimin e vendit. Udhėheqėsi i tillė e ka arritur kulmin e udhėheqjes, jeta e tij ėshtė pasuri pėr popullin, xhihadi i tij konsiderohet mėshirė pėr masėn kurse humbja e tij qė ėshtė goditje pėr vatanin, plotėsohet vetėm me ndonjė njeri tė ngjashėm me tė.
    Kėshtu vlerėsohet madhėshtia e popullit, moralit dhe udhėheqjes sė tij. Ky vlerėsim ėshtė i saktė dhe i vėrtetė sepse qysh para katėrmbėdhjetė shekujsh e deri mė tash nuk ka qenė i gabuar asnjėherė.
    Thashė: "Ti e ke parė tė kaluarėn e tė tashmen si dhe e ka parė me sytė e tu famėn e Islamit dhe dėshtimin e tij, pra, ēfarė rezultati jep vlerėsimi yt i popullit tonė dhe i udhėheqėsve tanė tė sotėm?"
    Mori frymė thellė e tha: "Mjerė pėr popullin tėnd dhe mjerė pėr udhėheqėsit e tij! Do tė humbin tė dy, udhėheqėsi dhe i udhėhequri".
    Mė pyet pėr popullin tėnd dhe udhėheqėsit e tij, e unė tė pėrgjigjem se populli ėshtė ashtu siē duan udhėheqėsit tė jetė, dhe se gjykimi pėr tė mirė ose pėr tė keq mvaret nga udhėheqėsit qė veprojnė ashtu siē duan! Udhėtova nėpėr botė, nė tė kaluarėn e nė tė tashmen dhe pashė shumė popuj qė u zhvilluan e pastaj u zhdukėn, mirėpo nuk pashė gjė mė tė ēuditshme se udhėheqėsit tuaj bashkėkohorė. Udhėheqėsit e popujve tė botės janė syēelė para fatkeqėsive, respektues tė betimit, kanė mendje tė zhvilluar dhe veprime tė matura, i analizojnė ēėshtjet me pėrpikshmėri dhe e udhėheqin popullin kah e vėrteta e qartė; nė rast nevoje tė gjithė bashkohen dhe nėse ndjejnė rrezikun nga armiku tubohen e i pėrballojnė bashkėrisht, sakrifikojnė shpirtin dhe pasurinė pėr hir tė popullit me dėshirė dhe bindje tė plotė; lodhen qė populli i tyre tė jetojė nė lumturi, mundohen qė vendi tė gėzojė kėnaqėsi dhe vdesin qė populli tė jetojė.
    Udhėheqėsit e vendeve tuaja u zhvilluan nė mesin e njė populli tė lodhur nga katastrofat e kohės, tė pėrēarė nga turbullitė e fatit dhe tė deformuar nga politika e udhėheqėsve. Pastaj, ata e panė me sytė e tyre vazhdimėsinė e problemeve, armiqėsinė kundėr tė drejtave tė popujve dhe lojėn e intrigave, gjė qė mjafton ta ndezė zjarrin e xhihadit nė zemrat tyre, ta ngjallė ndjenjėn e pėrgjegjėsisė sė madhe dhe t'i nxitė pėr shpėtim e reformė me sinqeritet e iman derisa ta shpėtojnė popullin nga kthetrat e tė huajve, ta nxisin mbrojtjen e nderit dhe famės, tė ndėrtojnė njė shoqėri tė re qė pėrqėndrohet nė zgjuarje, moral e devotshmėri dhe ta sigurojnė pozitėn nė hapėsirėn e nėnqiellit. Por si vepruan udhėheqėsit tuaj?
    Pasha Zotin, u tmerrova nga veprat e tyre... Nuk dua tė t'i theksoj tash veprat e tyre qė do t'i gjykojė historia, por, pash Zotin, a nuk i dehėn nervat e popullit dhe a nuk e eliminuan gatishmėrinė e tij pėr luftė? A nuk i pėrēanė intrigat e armiqve dhe dėshirat pėr pushtet? A nuk e larguan popullin prej rrugės sė mirėsisė, fesė, jetės dhe fuqisė nė rrugėn e shtrembėt e tė dėshtuar, fillimi i sė cilės ėshtė epshi, mesi mjerim kurse fundi nėnēmim e poshtėrim?
    A nuk ndikoi kėnaqėsia e komoditetit nė vėshtirėsitė e xhihadit kėshtu qė filluan ta preferojnė luksin dhe mendjelartėsinė e rrejshme mbi jetėn askete dhe luftimin nė rrugė tė Zotit? A nuk u pėrēanė edhe pse shteti jetonte nė mjerim kurse populli nė vuajtje?
    Shiko..., ata luftojnė njėri-tjetrin me armiqėsi tė ndėrsjellė dhe e fyejnė nderin e njėri-tjetrit kurse armiku, i cili qėndron ulur mbi gjokset e tyre dhe ka pushtuar vendin ėshtė armatosur me armė, qėndron anash dhe qeshė me ironi!
    Mjerė pėr kėtė ndryshim tė deformuar dhe pėr kėtė rrugė tė keqe!"
    Ramazani tha: "Ndoshta tė habitė kjo revoltė e imja kundėr udhėheqėsve tuaj, dhe mund tė thuash se qėndrimi im ėshtė i pėrgjithshėm dhe se mė mirė do tė ishte sikur tė mbėshtetesha nė specifikim, mirėpo unė dėshiroj qė ti ta dishė plotėsisht se populli yt ende ndien varfėri nė udhėheqėsit e vet dhe se ka nevojė vetėm pėr njė udhėheqės qė i plotėson tė gjitha kushtet e udhėheqjes dhe qeverisjes!"
    Thashė: "Tash, o Ramazan, na trego mendimin tėnd nė kėtė natė tė errėt!"
    Ramazani tha:
    "Dėgjomė, Zoti tė bekoftė! Gjatė shėtitjes sime tė mbrėmshme nėpėr shoqėritė agjėruese, shėnoja nė ditarin tim, dhe kur, papritmas, pashė njė djalosh trupgjatė, tė hollė e fytyrėkuq qė ishte ulur nė njė dhomė prej tė cilės dilte njė dritė e vogėl para vitrinave tė librave, kurse afėr tij, sipas mendimit tim, ishte ulur shoku i tij. U afrova pranė tyre pėr ta dėgjuar bisedėn e tyre.
    Djaloshi iu drejtua shokut tė vet me njė zė tė fuqishėm e me entuziazėm tė plotė dhe i tha: "Ne jemi popull i njohur me etėrit tanė dhe me famė tė lartė, pra mėkat ėshtė t'i nėnshtrohemi Perėndimit dhe vrazhdėsisė sė tij! Populli ynė udhėhoqi botėn dhe mėkat ėshtė qė tė na sundojnė sot ata qė kėrkonin dje ndihmė prej nesh! Nė damarėt e popullit tonė ende rrjedh gjaku i krenarisė dhe mėkat ėshtė tė pushojmė! Popullin tonė e lanė pa gjumė ngjarjet e kohės gjersa u zbardhėn bebėzat e syve dhe mėkat ėshte tė mos mundemi ta aplikojmė atė qė e mėsuam! Popullin tonė e udhėheqin udhėheqės fatkeqė dhe mėkat ėshtė tė mos ua tėrheqim vėrejtjen! Populli ynė ėshtė ende i gjallė dhe i fuqishėm, pra duhet t'i udhėzojmė udhėheqėsit ashtu siē mendojmė ne e jo siē mendojnė ata".
    Ramazani tha: "Duke i dėgjuar ata, m'u rrėqeth trupi dhe u binda se xhungla ėshtė ende e mbushur me luaj dhe se populli qė ka njė djalosh tė tillė me iman, besim e entuziazėm, asnjėherė nuk vdes.
    Problemi mė i madh ėshtė ai i udhėheqėsve, pra a mund t'ua pėrcjellish porosinė dhe thirrjen time?"
    Thash: "Si urdhėron!"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Pasi qė mirėsia dhe fuqia ekzistojnė a do tė mundeni ta ringjallni me sinqeritet mirėsinė dhe ta nxjerrni fuqinė prej thellėsirave pėr ta ngritur famėn e popullit?"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Pasi qė populli ju ka besuar dhe ju ka ndihmuar, atėherė kjo pėrēarje e juaj ėshtė prerje e dorės sė tij (popullit) dhe thikė nė zemėr. Si e preni dorėn qė ju ndihmoi dhe si e shponi zemrėn qė ju don?"
    Thuaju udhėheqėsve tuaj: "Ai qė nuk mėson nga pėrvoja, ėshtė i marrė; ai qė nuk preket nga ngjarjet, ėshtė i dobėt; ai qė vrapon pas epshit, ėshtė vetėvrasės; si mund tė prijė apo tė udhėheqė ai qė ėshtė prej tyre?"
    Ramazani tha: "Kjo ishte biseda ime e sotme me ty, ndoshta herėn tjetėr do tė flas diēka tjetėr!"

  3. #3
    Perjashtuar Maska e xhenisi
    Anėtarėsuar
    15-07-2003
    Vendndodhja
    albania
    Mosha
    38
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    LAMTUMIRA E RAMAZANIT


    Ramazani tha: Dua ta pėrfundoj bisedėn time me disa fjalė tė pėrgjithshme rreth vuajtjeve tė mia, kėshillave dhe mendimeve qė mė preokupojnė dhe varet prej teje se a do t'i pėrcjellish nė popull apo jo.
    Tė gjithė popujt pėsojnė ndryshime tė shumta: fillim e mbarim, fuqi e dobėsi, famė e nėnshtrim edhe ate nėn ndikimin e faktorėve natyrorė. Populli mund ta arrijė kulmin e famės, autoritetin dhe qytetėrimin qė i pėrmirėson rregullat e shoqėrive dhe siguron lumturinė e tij, mirėpo do tė pėrparojė me sukses tė plotė derisa tė mos depėrtojė nė tė pasiviteti, ta kaplojė fshehtėsia e ta dehė vrapimi pas epsheve dhe kėshtu fillon tė shkatėrrohet dhe pėrjeton vdekjen njė kohė tė gjatė pas shijimit tė jetės sė lumtur.
    Populli mund tė jetė i lodhur dhe i dobėsuar nga katastrofat qė e dėrrmojnė jetėn mirėpo pas njė kohe do t'i ēelė sytė nė dritė, do ta braktisė fshehtėsine, do tė ngrihet sikur luani qė lėshohet nga kafazi nė liri dhe pas njė pėrpjekje disavjeēare do ta eliminojė dekadencėn shumėshekullore, do tė fitojė autoritet nė mesin e popujve tė gjallė dhe do tė udhėheqė pėr t'i realizuar tė drejtat, drejtėsinė dhe paqen nė mesin e popujve tė terrorizuar.
    Nė tė dy rastet, duhet tė ketė vėmendje tė plotė dhe tė veprojė me urtėsi. Nė rastin e fuqisė, duhet tė merr shembull prej paraardhėsve tė famshėm qė i shkatėrroi koha dhe t'i hulumtojė shkaqet e fuqisė dhe dekadencės sė tyre.
    Nė rastin e dobėsisė, duhet t'i hulumtojė shkaqet qė i pėrparuan popujt e mėparshėm dhe t'i aplikojė. Nuk dua ta teproj me shembuj rreth autenticitetit tė kėsaj teorie sepse nė historinė e popullit tėnd musliman kaluan periudha tė ndryshme qė tė bindin plotėsisht nė te.Cili i menēur mohon se faktori mė i rėndėsishėm qė lartėsoi famėn e muslimanėve tė hershėm ishte frika e tyre nga Zoti i Madhėruar, braktisja e kėnaqėsive afatshkurte tė kėsaj bote dhe pėrqėndrimi i pėrbashkėt nė lartėsimin e fjalės sė Zotit dhe flamurit tė Islamit? Kur mė vonė e humbėn namazin, kur u dhanė pas epsheve dhe u pėrēanė pas bashkimit qė ishte begati e Zotit xh.sh., Zoti i sprovoi me poshtėrim, prej tė cilit vuajnė edhe sot. Ju tash largoheni nga poshtėrimi dhe dėshironi tė pėrparoni dhe nuk mohoj se shpirti i zgjuarjes ėshtė riaktivizuar nė brendėsinė tuaj, mirėpo mė pikėllon fakti se nuk shoh syēeltėsi nė rregullimin e ēėshtjeve tuaja por bredhni tė hutuar nėpėr rrugėt e errėsirės me mendime tė ndryshme, pra, si do tė keni sukses nė rilindjen tuaj me kėtė gjendje tė mjeruar?
    Dėshironi ta riktheni famėn e etėrve tuaj dhe mburrjen e tyre, mirėpo ku jeni ju e ku ishin ata? "Dallimi mes jush ėshtė shumė i madh". Ata e vendosėn pėlqimin e Zotit xh.sh. mbi dėshirat e tyre dhe adhurimin e Tij mbi epshet e tyre. Ata e kuptuan Islamin si ligj tė plotė e tė pandarė dhe respektuan ēdo imtėsi tė tij me vullnet tė plotė. Ata largoheshin nga mėkatet ashtu siē largoheni ju sot nga epidemitė e sėmurjeve. Transmetohet se gjatė njė beteje tė vėshtirė filluan tė rikujtojnė ndonjė mėkat eventual qė ua vėshtirėsonte fitoren dhe u ra ndėrmend se nuk e kishin aplikuar sunnetin e misvakit dhe kėshtu i pastruan dhėmbėt me misvak, derisa armiku mendoi se i mprehin dhėmbėt pėr t'i pėrbirė tė gjallė dhe kėshtu ai (armiku) humbi.
    Ata e konsideronin jetėn vegėl pėr pėrfitimin e gradave tė larta nė botėn tjetėr dhe me dėshirė tė flaktė pritnin flijimin e jetės, si dhe e lutnin Zotin, ditė dhe natė, qė tė mos i kthejė nė vendlindje, as te familja e as tek fėmijėt e tyre.
    Ata e rregulluan shoqėrinė nga frika prej Zotit xh.sh. kurse udhėheqėsi interesohej pėr popullin e vet mė shumė se nėna pėr fėmijėn e saj; nuk pritonte ta udhėheqė botėn kah e vėrteta pa i marrė parasyshė pasojat negative kurse i pasuri e shpėrndante pasurinė e vet me plotė dėshirė edhe ate vetėm pėr hir tė Zotit xh.sh. Tregtari ishte i sinqertė e besnik nė shitblerje kurse femra kishte zemėr tė pastėr e tė sinqertė dhe i zbatonte rregullat e Zotit tė Madhėruar.
    Etėrit tuaj ishin ata tė cilėt fituan kundėr njė mijė idhujtarėve edhe pse ishin vetėm treqind veta; ata ishin heronjtė e Kadisijes, Jermukut, Hittinit dhe luftėrave tjera historike, kurse udhėheqėsit tuaj tė sotėm janė tiranė, dijetarėt flejnė, tė pasurit janė strofulluar, rinia ėshtė ēorientuar, tregtarėt janė bėrė gėnjeshtarė e mashtrues, kurse gratė stolisen dhe largohen nga udhėzimi i Zotit xh.sh. Ju sot jeni zhytur nė mendjemadhėsi, nė epshe e nė gjumė aq shumė saqė u janė errėsuar mendjet, zemrat dhe sytė sepse pėr qėllim kryesor keni botėn, luksin, pasurinė dhe pozitėn e rrejshme dhe luftoni pėr to.
    Nuk ėshtė ēudi qė bota u pėrkulej etėrve tuaj kurse ju i pėrkuleni botės.
    Nuk ėshtė pėr t'u habitur se Zoti xh.sh. atyre ua jepte atė qė e dėshironin kurse juve ua merr dhe jetoni nėn dirigjimin e epsheve.
    Nuk ėshtė ēudi se fjala e tyre mbizotėronte nė botė kurse juve ju udhėzojnė njerėz tė ēoroditur.
    "A ėshtė i njėjtė ai qė iu bind All-llahut dhe kėrkoi kėnaqėsinė e Tij, si ai qė tėrhoqi kundėr vetes hidhėrim tė madh nga All-llahu?" (Ali Imran: 162)
    "A ėshtė mė i udhėzuar ai qė ecė i pėrmbysur me fytyrė pėr tokė, apo ai qė ecė i bindur rrugės sė drejtė?" (El-Mulk, 22)
    "A mos do t'i barazojmė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira me ata qė bėnė shkatėrrime nė tokė, apo do t'i konsiderojmė njėsoj si tė ruajturit prej tė kėqijave, ashtu edhe ata qė janė mėkatarė?" (Sad, 28)
    Ky ėshtė dallimi mes jush dhe etėrve tuaj dhe ky ėshtė shkaku kryesor i disfatės suaj.
    Pasi qė sot vendosa tė shkoj, tė lutem pėrcjelli kėto fjalė vijuese nė mesin e vėllezėrve muslimanė:
    O muslimanė!
    Si pranon populli qė ka fe, mendje e inteligjencė t'u nėnshtrohet popujve qė kanė karakter tė dobėt, zemėr mizore, moral tė shėmtuar, tradita dhe shije tė palakmueshme, si dhe i shoqėrojnė Zotit xh.sh. shok dhe e refuzojnė fenė e Tij?
    O muslimanė!
    Nėse armiqtė tuaj idhujtarė dominojnė nė botė, atėherė a nuk ėshtė mė mirė qė ju tė dominoni me besim nė Tė? Nėse ata sundojnė me dėfrime e amoral, a nuk ėshtė mė mirė ju tė sundoni me devotshmėri e pastėrti?
    O muslimanė!
    Jeta ėshtė pasuri dhe u takon vetėm falėnderuesve, kurse falėnderimi nėnkupton pėrballimin e vėshtirėsive tė kohės, ngritjen kundėr intrigave tė armikut dhe qytetėrimin me fenė e Zotit xh.sh.
    Me dhembje nė zemėr dhe me lotė nė sy ju pėrshėndes, o muslimanė!
    Lamtumirė, o muslimanė!
    Unė sot do tė takohem me Zotin tim dhe do t'ia parashtroj zhvlerėsimin e monoteizmit (tevhidit), famėn e idhujtarisė, keqtrajtimin e udhėzimit, vrazhdėsinė e fatit dhe vdekjen e ndėrgjegjes:
    "Unė hidhėrimin tim dhe pikėllimin tim, ia parashtroj All-llahut." (Jusuf, 86)
    Ramazani tha: "Zoti tė lashtė!"
    Kėshtu, ai mori rrugėn kurse mua m'u tha fryma nga pikėllimi i ndarjes.





    FILOZOFIA E BAJRAMIT
    Mbarė bota islame pasnesėr me hare feston Bajramin, jepen sadakatė, vizitohen anėtarėt e familjes dhe shokėt, njerėzit veshin rroba tė bukura e tė reja...
    Ē'ėshtė qėllimi shoqėror dhe njerėzor i Bajramit dhe si duhet tė jetė edukata apo morali jonė gjatė kohės sė tij?
    Qėllimi shoqėror i Bajramit ėshtė tė mbjellė harenė nė zemra, gėzimin nė shpirtra, qetėsinė e trupave, pėrforcimin e dashurisė shoqėrore, mėshirėn mes tė afėrmve dhe bashkėpunimin e ndėrsjellė njerėzor.
    Nė kėtė festė afrohen zemrat, bashkohen me lidhje miqėsore, harrohen urrejtjet, takohen pas ndarjes, pajtohen pas mosmarrėveshjeve, shtrijnė dorėn e pajtimit, gjegjėsisht ripėrtėrihen lidhjet shoqėrore e njerėzore me dashuri, sinqeritet e vėllazėrim.
    Qėllimi shoqėror i festės ėshtė rikujtimi i ndėrtuesve tė shoqėrisė pėr tė dobėtit dhe tė paaftit derisa ēdo shtėpi dhe ēdo familje tė mbushet me gėzim e hare. Kėtė qėllim tė lartė shoqėror e simbolizon urdhėrimi i "Sadakatul-Fitrit" nė festėn e Bajramit tė Vitrit (tė Madh) dhe i prerjes sė kurbanėve nė festėn e Bajramit tė Kurbanėve (tė Vogėl).
    Dhėnia e vitrave para festės paraqet shtrimin e dorės sė mirėsisė.
    Para se tė lindė dielli ditėn e Bajramit, buzėqeshja i kaplon fytyrat e tė gjithė njerėzve dhe hareja dominon nė zemrat e fėmijėve tė shoqėrisė.
    Qėllimi njerėzor i festės ėshtė shoqėrimi i njė numri tė madh njerėzish nė gėzim e hare, nė njė kohė tė caktuar si nė Lindje ashtu edhe nė Perėndim. Kėshtu njerėzit ndjejnė lumturi tė pėrbashkėt, kurse fėmijėt e njė populli, pa marrė parasysh shtėpitė e shpėrndara, bashkohen nė tė mirė e nė tė keqe. Nė festė forcohen lidhjet ideologjike e shpirtėrore qė i caktoi feja pėr njerėzit, pa marrė parasysh llojllojshmėrinė e gjuhėve dhe kombeve...
    Kėto ishin disa nocione shoqėrore e njerėzore tė festės. Pastaj festat i prezentojnė kėto nocione nė ēdo shoqėri dhe ai i cili dėshiron ta njeh moralin e njė populli, le t'i pėrcjellė festat e tyre tė cilat paraqesin realitetin e ndjenjave dhe traditave tė tyre.
    Shoqėri e lumtur konsiderohet ajo qė e lartėson deri nė kulm moralin dhe ndjenjėn njerėzore gjatė kohės sė festės, sepse nė kėtė kohė ajo tregon bashkimin, kooperimin dhe mėshirėn e ndėrsjellė tė saj, derisa ēdo zemėr mbushet me dashuri, mirėsi e kėnaqėsi dhe ēdokush ia tregon vėllait tė vet hallet e veta nė rast tė katastrofave ose ngjarjeve tragjike, qoftė edhe nė vende tjera.
    Si veprojmė ne me kėto nocione shoqėrore e njerėzore gjatė festave tona bashkėkohore? Si ėshtė realiteti i moralit tonė shoqėror?
    S'ka dyshim se festat tona atribuohen me disa nocione kooperuese shoqėrore tė sadakave dhe mirėbėrjeve ndaj shtėpive tė varfėra dhe familjeve tė mjera por jo aq sa duhet, gjegjėsisht jo aq sa harxhojmė nė luks, dėfrim, udhėtime e gosti. Pra, mjafton tė japim mė pak sesa kot tė bėjmė harxhime tė mėdha dhe rrallėherė japim pa na rikujtuar ndokush!
    Njerėzit, tė cilėt jetojnė tė mbyllur nė shtėpitė e tyre dhe nuk kėrkojnė lėmoshė pėr shkak tė mbrojtjes sė nderit dhe dinjitetit, pėrjetojnė mjerim gjatė ditėve tė festės. Ne ndoshta i harrojmė mirėpo njerėz tė tillė kemi afėr nesh, qoftė me lidhje familjare, shoqėrore apo fqinjėsore; kjo harresė nuk bėn pjesė nė shoqėrinė e lumtur.
    Kur populli ynė shijonte lumturinė e festės fqiu mendonte pėr fqiun e vet para se tė mendonte pėr veten dhe i preferonte nevojat e fėmijėve tė shokut mbi nevojat e fėmijėve tė vet.
    El-Vakidiu, dijetar i njohur i shekullit tė dytė hixhrij, rrėfen njė ngjarje kėshtu: "Kisha dy shokė aq tė ngushtė sa e ndienim veten si njė, kurse njėri prej tyre ishte hashimij. Kur pėrjetova njė vėshtirėsi gjatė njė feste tė Bajramit, shoqja mė tha: 'Pėrjetojmė mjerim e vėshtirėsi, dhe kur i shoh fėmijėt me rroba tė vjetra, mė tronditet zemra, pra mendo se si t'ia bėjmė'."
    El-Vakidiu vazhdoi mė tutje e tha: "I shkrova shokut tim hashimij njė letėr, dhe i kėrkova ndihmė, kurse ai mė dėrgoi njė qese me 1000 dirhemė. Sa i mora nė dorė, kur ja, pranova njė letėr nga shoku tjetėr, nė tė cilėn ankohet ashtu siē iu ankova shokut tim hashimij, dhe ia dėrgova qesen e posapranuar. Pėr kėtė e lajmėrova shoqen time e cila mė lavdėroi e s'mė qortoi. Derisa isha nė atė gjendje, papritmas mė erdhi shoku hashimij, mė solli njė qese sikur ajo e para dhe mė tha: 'Me trego se ē'bėre me qesen e parė qė ta dėrgova ty?' Pasi qė ia rrėfeva ngjarjen, mė tha: 'Kur mė kėrkove para i kisha vetėm ato qė t'i dėrgova, pastaj kėrkova prej shokut tim tė tretė tė mė ndihmojė, e ai ma dėrgoi qesen qė ta dėrgova ty...'"
    El-Vakidiu pastaj thotė: "Kėshtu, i ndamė 1000 dirhemėt mes nesh, ashtu qė secili prej nesh mori nga 300 kurse e shoqja 100 dirhemė. Pasi qė kėtė lajm e kishte dėgjuar Me'muni mė thirri dhe mė pyeti e unė ia vėrtetova lajmin. Pastaj ai urdhėroi tė na dhurojnė 7000 dirhemė, gjegjėsisht pėr secilin nga 2000 kurse pėr shoqen 1000 dirhemė".
    Ky ėshtė fenomen i sinqertė i lartėsisė sė moralit shoqėror nė ēdo popull.
    S'ka dyshim se ne nuk i rikujtojmė vėllezėrit tanė tė tjerė gjatė festės, p.sh. nė shtetin tonė nė Siri, ka vende qė i ka kapluar thatėsia, konkretisht nė Horan, dhe pėr kėtė shkak banorėt e kėtij qyteti u shpėrndanė nėpėr vende tjera duke kėrkuar kushte mė tė volitshme pėr jetė. A e kujtuam ne katastrofėn e tyre? A i menduam vuajtjet e tyre nga skamja, etja e uria?
    Nė mbarė vendin tonė arab zhvillohen revolucione e ndizen zjarre kundėr kolonializmit tiran derisa u rrėnuan shtėpitė dhe u ndanė familjet; armiku i shkatėrron me tė madhe popujt tanė kurse mbrojtėsit e popullit braktisėn jetėn e qetė dhe begatinė dhe iu vėrsulėn me pak armė armikut tė armatosur deri nė dhėmbė, bile ende luftojnė pėr ēlirimin e vatanit tė okupuar e tė jetojnė si popujt tjerė, gjegjėsisht tė jetojnė me nder e sinqeritet. Ēka u ofruam ne? Ēka mendojmė tė ndėrmarrim pėr ta nė kohėn e festave?
    Mund tė paramendoj se kremtet tona tė pasnesėrme do tė jenė ashtu siē ishin nė festat e kaluara, ashtu sikur bota jonė nuk vuan nga katastrofat e tragjeditė, sikur populli ynė nė disa vende nuk vuan nga pikėllimi i dėshmorėve tė vdekur!
    Unė nuk kėrkoj prej njerėzve t'i veshin mburojat e hekurta e as tė derdhin lot pėr dėshmorėt e lirisė dhe tė vėrtetės, as tė izolohen nė shtėpitė e tyre ashtu siē izolohet njeriu i goditur me fatkeqėsi tė madhe si vdekja e tė afėrmit, tė dashurės etj., e as tė largohen nga ngrėnia e pija ashtu siē largohen agjėruesit. Unė s'kėrkoj gjėra tė tilla, por kėrkoj qė populli ynė ta tregojė veten tė vetėdijshėm gjatė festave tona pėrkujtimore e fetare dhe ta ndiej atė qė e ndjejnė njerėzit tanė tė tjerė; dėshiroj qė ta pakėsojmė dėfrimin dhe teprimin e t'ia ofrojmė popullit tonė nevojat qė i ndien gjatė luftės sė hidhur e shkatėrruese.
    Dua qė tė ndjejmė lidhje tė fuqishme vėllazėrore gjatė ditėve tė festės ashtu qė katastrofat, qė i pėrjetojnė vėllezėrit tanė, tė na nxisin nė dhėnie e sakrifikim.
    Dua qė ta kufizojmė qeshjen tonė e tė vėrehet pikėllimi i sinqertė nė fytyrat tona pėr shkak tė interesimit tonė tė madh pėr ēėshtjet tona dhe ngjarjet e katastrofat qė ndodhin nė vatanin tonė tė gjerė.
    Dua tė mos e harrojmė Palestinėn, vatanin tonė tė plagosur qė e pėrjeton terrorin e sulmuesve tė egėr; tė mos e harrojmė popullin tonė tė shpėrndarė nėn qiellin e pastėr duke kėrkuar prej popujve tjerė vendstrehim, kafshatė buke, ujė dhe shėrim; tė mos e harrojmė Marokun tonė i cili nė kohėn e festave i varrosė dėshmorėt, i shėron tė plagosurit, u ndihmon fatkeqėve dhe pėrgatitet kundėr tiranėve okupues; tė mos e harrojmė rrezikun qė i kėrcėnohet mbarė popullit tonė nga intrigat e kolonializmit, eliminimi i lirisė, maltretimi i tė lirėve, plaēkitja e pasurive qė shkojnė nė arkat e kolonialistėve pėr ta rritur kėnaqėsinė, luksin dhe fuqinė e tyre nė llogari tė popullit tonė tė varfėr e tė pėrvuajtur!
    O vėlla fisnik!
    S'ka dyshim se ti pėrgatitesh pėr festėn e Bajramit, qofsh babė, nėnė, burrė, grua, djalė apo vajzė si dhe s'ka dyshim se ofron ēdo gjė qė ėshtė e nevojshme pėr festė, si veshja, ushqimi dhe dėfrimi, por shto edhe njė pėrgatitje tjetėr tė ēmueshme pėr Zotin xh.sh. dhe tė vlefshme pėr vėllezėrit, gjegjėsisht pėrgatitjen pėr mėnjanimin e barrės dhe vėshtirėsive nga tė mjerėt dhe tė varfėrit e mjedisit tėnd!..
    Kėrko fqiun tėnd, tė afėrmin apo anėtarin tjetėr tė shoqėrisė dhe pyete pėr nevojat e tij, ndihmoi qė tė depėrtojė gėzimi nė zemrat e fėmijėve dhe gruas sė tij, e nėse s'mundesh njė gjė tė tillė, atėherė ndihmoi me fjalė tė mira, buzėqeshje tė kėndshme, dėshira tė sinqerta nga zemra yte islame dhe pėrkujtoi vėllezėrit qė vuajnė nė botė!
    Nė mėngjesin e festės kur t'ua urosh anėtarėve tė familjes festėn dhe kur tė tuboheni rreth ushqimit tė kėndshėm e pijeve tė freskėta, pėrkujtoi tė vobektit qė nuk e kanė nė atė mėngjes buzėqeshjen e tė jatit tė tyre, tė vejat qė nuk e pėrjetojnė dashurinė e burrave tė tyre dhe refugjatėt qė i deportoi kolonializmi mizor, sepse kėta njerėz e presin festėn me lot nė sy, janė tė preokupuar me zjarr dhe nuk e shijojnė qetėsinė, sigurimin dhe paqen.
    Pos kėtyre, rikujto edhe veten tėnde, sepse kur pikėllohesh pėr plagėt e vėllezėrve tuaj, pikėllohesh edhe pėr plagėn tėnde dhe kur i plotėson nevojat e fqinjve tuaj, i plotėson edhe nevojat tua personale. Zoti i Madhėruar thotė:
    "Ēkado qė tė jepni nga pasuria, e keni pėr veten tuaj". (Bekare: 272)
    "Kush bėn mirė, ai e ka pėr vete". (Fussilet: 46)
    Pasha shpirtin tim, s'ka mė tė madhėruar e mė tė lartėsuar se Muhammedi a.s., i cili kur ua mėson njerėzve dashurinė, mirėsinė dhe vėllazėrimin, thotė:
    "Ai qė e shpėton vėllain e vet nga ndonjė vėshtirėsi e kėsaj bote, Zoti e shpėton atė nga njė vėshtirėsi nė botėn tjetėr".
    "Zoti i ndihmon robit (njeriut), gjersa ai i ndihmon vėllait tė vet". (Muslimi).
    "Kush nuk interesohet pėr ēėshtjet e muslimanėve, s'ėshtė prej tyre (s'ėshtė musliman)." (Hakimi).
    "Shembulli i dashurisė dhe i mėshirės sė ndėrsjellė tek besimtarėt i ngjanė trupit, gjegjėsisht nėse ankohet njė organ, ankohen edhe organet tjera". (Muslimi dhe Ahmedi).
    - O Zot, na bėn prej atyre, tė cilėt tė falėnderohen pėr begatitė Tua, u ndihmojnė vėllezėrve dhe i pėrgjigjen thirrjes Sate nė ēdo rast e nė ēdo kohė!
    O Zot, unė jam kėtu, para Teje!
    O Zot, deklaroj se s'ke shok!
    O Zot, deklaroj se falėnderimi, begatia dhe sundimi tė takojnė vetėm Ty!
    O Zot, deklaroj se s'ke shok!

  4. #4
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    KAPITULLI I AGJĖRIMIT

    23. NDĖRPRERJA E MENSTRUACIONEVE DHE AGJĖRIMI
    Pyetje: Nėse menstruacionet ndėrpriten menjėherė pas agimit, d.m.th. pas hyrjes sė kohės sė namazit tė sabahut, a duhet ta agjėroj atė ditė? Nėse e agjėroj, a ėshtė i saktė agjėrimi im, apo duhet tė agjėroj njė herė tjetėr?
    Pėrgjigje: Dijetarėt kanė rėnė dakort qė, nė kėtė rast, gruaja duhet tė agjėrojė njė ditė tjetėr pėr tė zėvendėsuar agjėrimin e asaj dite, ndėrsa pėrsa i pėrket agjėrimit tė pjesės sė mbetur tė ditės, ata kanė shfaqur dy mendime tė ndryshme:
    1- Sipas mendimit mendimit tė parė, gruaja duhet tė agjėrojė pjesėn e mbetur tė ditės dhe nė tė njėjtėn kohė duhet ta kompesojė njė herė tjetėr agjėrimin e asaj dite.
    2- Sipas mendimit tė dytė, ajo nuk duhet ta agjėrojė pjesėn e mbetur tė asaj dite, sepse agjėrimi i saj nuk ėshtė i saktė, pėr vetė faktin se nė kohėn e fillimit tė agjėrimit ajo nuk e ka pasur pėr detyrė agjėrimin e asaj dite. Meqenėse agjėrimi i saj nuk ėshtė i pranuar, atėherė vazhdimi i tij gjatė pjesės sė mbetur tė ditės ėshtė i pakuptimtė, sepse nė fillimin e kohės ajo e kishte tė ndaluar atė dhe nė tė njėjtėn kohė dihet fare mirė se pėrkufizimi i agjėrimit, nė aspektin fetar, ėshtė: Lėnia (pėr hir tė Allahut) e ushqimeve, pijeve dhe marrėdhėnieve seksuale nga agimi i ditės, deri nė perėndimin e diellit.
    Siē shihet, mendimi i dytė ėshtė mė i saktė se i pari.
    Ibn Uthejmin

    24. DALJA E PIKAVE TĖ GJAKUT
    Pyetje: A ėshtė i saktė agjėrimi i asaj gruaje, nga e cila rrjedhin sasi tė vogla pikash gjaku, gjatė gjithė muajit tė Ramazanit?
    Pėrgjigje: Agjėrimi i saj ėshtė mė se i saktė, pasi kėto pika gjaku nuk janė prej gjakut tė menstruacioneve, por dalin prej enėve tė gjakut.
    Sipas disa transmetimeve tė sakta, kur u pyet pėr kėtė gjė, Ali ibn Ebi Talib ka thėnė se rrjedhja e gjakut nė kėtė mėnyrė, ėshtė e ngjashme me rrjedhjen e gjakut nga hundėt, d.m.th. ky gjak nuk ėshtė prej menstruacioneve.
    Ibn Uthejmin

    25. LARJA PAS AGIMIT
    Pyetje: Nėse menstruacionet apo lehonia ndėrpriten para agimit, d.m.th. para se tė hyjė koha e namazit tė sabahut, por gruaja nuk ka mundėsi tė lahet vetėm pas agimit, a ėshtė i saktė agjėrimi i saj?
    Pėrgjigje: Agjėrimi i saj, nė tė dyja rastet, ėshtė i saktė, sepse rasti i saj ėshtė i ngjashėm me rastin e xhunubit, tė cilin mund ta zėrė ezani i sabahut pa u larė akoma. Allahu i Madhėruar thotė:
    "E tani mund tė kryeni marrėdhėnie seksuale me gratė tuaja35 (gjatė netėve tė Ramazanit) dhe kėrkoni atė qė ka caktuar Allahu pėr ju. Hani e pini deri sa tė dallohet peu i bardhė (drita e mėngjesit) nga ai i ziu (errėsita e natės) nė agim." {2:187}
    Pra, pėrderisa marrėdhėniet seksuale janė tė lejuara deri nė agim, sigurisht qė larja nuk mund tė bėhet vetėm pas agimit, d.m.th. pasi tė hyjė koha e namazit tė sabahut.
    Po ashtu, Aishja thotė se:"Profeti (paqja qoftė mbi tė) gdhihej xhunub dhe agjėronte." Pra, Profeti (paqja qoftė mbi tė) lahej pas hyrjes sė kohės sė namazit tė sabahut.
    Ibn Uthejmin

    26. ARDHJA E MENSTRUACIONEVE DHE AGJĖRIMI
    Pyetje: Nėse gruaja ndjen ardhjen e menstruacioneve, apo dhembjet e zakonshme pak para perėndimit tė diellit, mirėpo rrjedhja e gjakut fillon pas perėndimit tė tij, a ėshtė i saktė agjėrimi i saj?
    Pėrgjigje: Nėse rrjedhja e gjakut fillon pas perėndimit tė diellit, atėherė agjėrimi i saj ėshtė i saktė, pavarėsisht nėse shenjat e ardhjes sė menstruacioneve apo dhembjet e zakonshme tė tyre fillojnė para perėndimit.
    Ibn Uthejmin

    27. GJAKU I MENSTRUACIONEVE
    Pyetje: Nėse gruaja sheh se ėshtė duke i rrjedhur pak gjak, por nuk ėshtė e sigurtė nėse ėshtė gjak menstruacionesh, apo jo, a ėshtė i saktė agjėrimi i saj?
    Pėrgjigje: Agjėrimi i saj ėshtė i saktė, sepse ajo konsiderohet e pastėr derisa tė sigurohet plotėsisht se gjaku i dalė ėshtė i menstruacioneve.
    Ibn Uthejmin

    29. NGRĖNIA GJATĖ RAMAZANIT
    Pyetje: Ai lejohet gruas me menstruacione apo lehonė qė hajė e tė pijė gjatė muajit tė Ramazanit?
    Pėrgjigje: Asaj i lejohet qė tė hajė e tė pijė lirisht, por nė tė njėjtėn kohė duhet tė ruhet qė tė mos e shohin fėmijėt e vegjėl, sepse ata nuk e kuptojnė kėtė gjė dhe mund tė mendojnė sė ajo po e prish agjėrimin pa asnjė shkak.
    Ibn Uthejmin

    FUNDI I MENSTRUACIONEVE
    Pyetje: A duhet tė agjėrojė gruaja, nėse nė ditėt e fundit tė menstruacioneve tė saj, para pastrimit, nuk ėshtė shfaqur akoma shenja e pastrimit, sekrecioni i bardhė?
    Pėrgjigje: Ky sekrecion nuk shfaqet tek tė gjitha gratė, ndaj ato gra qė nuk e kanė zakon tė shohin sekrecionin e bardhė,36 duhet tė agjėrojnė. Ndėrsa ato gra, tek tė cilat dalja e sekrecionit tė bardhė
    ėshtė prej zakonit tė tyre, nuk duhet tė agjėrojnė derisa ta shohin atė.
    Ibn Uthejmin

    VONIMI I AGJĖRIMIT TĖ DITĖVE TĖ LĖNA GJATĖ RAMAZANIT
    Pyetje: Ē'duhet tė bėjnė ato gra, tė cilat i zė Ramazani pa plotėsuar akoma agjėrimin e ditėve tė lėna nga Ramazani i kaluar?
    Pėrgjigje: Kėto gra duhet tė pendohen sinqerisht pėr kėtė vepėr dhe tė kėrkojnė falje nga Allahu, sepse vonimi pa arsye i zėvendėsimit tė ditėve tė lėna, deri nė ardhjen e Ramazanit tjetėr, ėshtė kategorikisht i ndaluar. Aishja, e shoqja e Profetit, thotė:
    "Nė disa raste, nuk kam pasur mundėsi qė t'i agjėroja ditėt e lėna nga Ramazani, pėrveēse nė Shaban."37
    Sidoqoftė, ato duhet t'i zėvendėsojnė ditėt e lėna nga Ramazani i parė pas mbarimit tė Ramazanit tė dytė.
    Ibn Uthejmin

  5. #5
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Mirse erdhe Ramazan (Pėrgėzimi dhe urimi gjatė ardhjes sė Muajit Ramazan)





    Pa dyshim se njerėzit zakonisht urojnė dhe pėrgzojnė gjėrat e mira qė u ndodhin njerėzve nė jetė. Ata u pėrgėzojnė lindjen e fėmijės, hyrjen nė punė, dasmat, tubimet miqėsore, etj, mirėpo tė paktė janė ata qė ua pėrgėzojnė njėri tjetrit ardhjen e kėtij muaji tė bekuar, muajit Ramazan.

    Nėse analizojmė gjendjen e muslimanėve tė hershėm duke filluar qė nga koha e Muhammedit [alejhisselam], do tė vėrejmė se ata ua kanė pėrgėzuar njėri tjetrit ardhjen e kėtij muajit tė bekuar.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ĆŹĒßć ŃćÖĒä ŌåŃ ćČĒŃß ŻŃÖ Ēįįå ŚŅ ęĢį Śįķßć ÕķĒćå” ŹŻŹĶ Żķå ĆČęĒČ ĒįÓćĒĮ” ęŹŪįŽ Żķå ĆČęĒČ ĒįĢĶķć” ęŹŪįų Żķå ćŃĻÉ ĒįŌķĒŲķä” įįå Żķå įķįÉ åķ ĪķŃ ćä ĆįŻ ŌåÜŃ” ćä ĶõŃöć ĪķŃåĒ ŻŽÜĻ ĶõÜŃć)).

    “U ka ardhur Ramazani, muaj i bekuar. All-llahu ua ka obliguar agjėrimin e kėtij muaji. Nė kėtė muaj happen dyert e qiellit, mbyllen dyert e xhehenemit, lidhen nė pranga shejtanėt e inatosur. All-llahu nė kėtė muaj ka njė natė, e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Ai qė privohet nga tė mirat e kėsaj nate, ėshtė privuar nga ēdo e mirė”. (Nesaiu, sahih).

    Ky hadith i lartpėrmendur na mėson se duhet pėrgėzuar dhe uruar muslimanėt njėri tjetrit ardhjen e kėtij muajit tė bekuar dhe fitimprurės.

    Ibn Rexhebi [rahimehull-llah] thotė: “Si ka mundėsi mos tė pėrgėzon besimtari me hapjen e dyerve tė xhennetit?! Si ka mundėsi mos tė pėrgėzon mėkatari me mbylljen e dyerve tė zjarrit?! Si ka mundėsi njeriu i menēur mos tė pėrgėzon pėr kohėn, nė tė cilėn prangosen djajtė?! Si ka mundėsi qė kjo kohė t’i pėrngjajė nė ndonjė mėnyrė kohėve tjera?!”. (“Lataiful-Mearif”, fq. 279).


    Publikim i gėzimit dhe lumturisė pėr ardhjen e kėtij muajit tė bekuar


    Ashtu sikurse gėzohet njeriu nė jetė pėr gjėra tė mira qė i ndodhin, aq mė shumė duhet tė gėzohet dhe ta publikon kėtė gėzim, kur t’i ofrohet mundėsia pėr adhurim dhe respekt ndal All-llahut, [subhanehu ve teala].

    Kjo ndjenjė i ka kapluar tė gjithė besimtarėt e devotshėm qė nga koha e muslimanėve tė parė e deri mė kėto ditė.

    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ŽĒį ŹŚĒįģ: {Žõįś ČöŻóÖśįö ٱįįųóåö ęóČöŃóĶśćóŹöåö ŻóČöŠóįößó ŻóįśķóŻśŃóĶõęĒś åõęó ĪóķśŃń ćųćųóĒ ķóĢśćóŚõęäó}[ķęäÓ:58].

    “Thuaj: "Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t'i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata”. (junus: 58).

    Hilal ibn Jesafi thotė: “Gėzohen pėr Islamin dhe Kur'anin”. (“Tefsisi i Taberiut”, 7/125 dhe “Tefsisi i Ibn Ebi Hatemit”, 6/1960).

    Ejfe’a Kila’iu [radijall-llahu anhu] tregon: kur i erdhi Omerit [radijall-llahu anhu] haraxhi (prehu i luftės) nga Iraku, doli me shėrbėtorin e vet dhe filloi ti numėrojė devetė. Pas numėrimit vėrejti se ato janė mė shumė nė kėtė vit e tha: elhamdulilah- e falėnderojmė Zotin, kurse shėrbėtori i tij tha: kjo ėshtė dhunti dhe mėshirė prej All-llahut. Ia ktheu Omeri [radijall-llahu anhu]: po gėnjen (po gabon), nuk ėshtė ky qėllimi nga ajeti:

    {Žõįś ČöŻóÖśįö ٱįįųóåö ęóČöŃóĶśćóŹöåö ŻóČöŠóįößó ŻóįśķóŻśŃóĶõęĒś åõęó ĪóķśŃń ćųćųóĒ ķóĢśćóŚõęäó} [ķęäÓ:58]”

    ““Thuaj: "Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t'i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata”. (junus: 58).

    Sepse kjo ėshtė prej asaj qė e grumbullojmė”. (Tefsiri i Ibn Ebi hatimit, 6/ 1960).

    Kasimiu thotė: dhuntia e All-llahut ėshtė Kur'ani, kurse mėshira e Tij ėshtė Islami. Me ardhjen e kėtyre dy gjėrave madhėshtore gėzohuni, e jo me gjėrat kalimtare dhe tė pavlerė tė kėsaj bote. Gėzimi me kėto tė mira gjigante ėshtė mė i mirė se sa grumbullimi i pasurisė dhe epsheve, sepse grumbullimi i tyre nuk do tė bėjė dobi e as qė do tė mbeten te ti pėrgjithmonė. Qėllimi i ajetit ėshtė: nėse duhet tė gėzohen pėr ndonjė gjė, atėherė le tė gėzohen pėr ardhjen e kėtyre dy gjėrave”. ( “Tefsiri i Kasemiut”, 9/ 46).

    Pastaj agjėrimi i muajit tė Ramazanit ėshtė njė prej shtyllave tė Islamit.

    Ibn Rexheb Hanbeliu thotė: “Arritja e muajit tė Ramazanit dhe agjėrimi i tij ėshtė dhunti shumė e madhe pėr ate qė ia mundėson All-llahu i Lartėsuar. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi qė tregon pėr tre personat, prej tė cilėve dy ranė shehidė, kurse i treti vdiq nė shtratin e tij, pas tyre. Kėtė tė fundit e panė nė ėndėr, se ua kishte kaluar. Atėherė Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] tha:

    ((ĆįķÓ ČŚĻåćĒ ߊĒ ęߊĒ ÕįĒÉ” ęĆĻŃß ŃćÖĒä ŻÕĒćå” ŻęĒįŠķ äŻÓķ ČķĻå” Åä ČķäåćĒ įĆČŚĻ ććĒ Čķä ĒįÓćĒĮ ęĒįĆŃÖ))

    “A nuk ka falur pas tyre kaq e kaq namaze, e ka takuar muajin e Ramazanit dhe ka agjėnuar. Pasha Ate nė Dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, mes tyre ka dallim sikurse mes qiejve dhe tokės”. (Ahmedi, sahih).

    Ai qė mėshirohet nė kėtė muaj, ai ėshtė i mėshiruari, ai qė privohet nga tė mirat nė kėtė muaj, ai ėshtė i privuari, ai qė nuk mer nozull nga kėto ditė pėr ditėn e kthimit, ai ėshtė i qortuari”. (“Letaiful-Mearif”, fq. 280).


    Kush gėzohet me ardhjen e Ramazanit


    Ata qė gėzohen me ardhjen e muajit tė Ramazanit janė dy lloje:

    1- Njerėzit e adhurimeve dhe besimit;

    Ata gėzohen me ardhjen e kėtij muajit sepse nė kėtė muaj u happen mundėsitė pėr adhurime tė llojllojshme dhe pėr shkak tė shpėrblimit qė e ka pėrgaditur All-llahu pėr ata qė agjėrojnė.

    All-llahu ka pėrgaditur shpėrblime pėr:

    a) Agjėrimin:

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ęćä ÕĒć ŃćÖĒä ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå))([1]).

    “Ai qė e agjėron muajin e Ramazanit me besim dhe shpresim (tė shpėrblimit), i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Ibn Haxheri duke komentuar fjalėn “me besim” thotė: “domethėnė duke i besuar premtimit tė Zotit pėr shpėrblim, kurse “me shpresim” domethėnė duke kėrkuar shpėrblimin, e jo pėr ndonjė far qėllimi tjetėr, siē ėshtė syfaqėsia, ose diē tjetėr”. (“Fet’hul-Bari”, 4/ 251).

    b) Namazi i teravisė.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ŽĒć ŃćÖĒä ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå))([3]).

    “Kush fal namazin me besim dhe shpresim, i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Imam Neveviu [rahimehull-llah] thotė: “qėllimi nga fjala “namaz” ėshtė namazi i teravisė”. (Sherh Sahihul-Muslim, 6/ 39).

    c) Gjallėrimi natės sė Kadrit.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ķŽć įķįÉ ĒįŽĻŃ ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå))([5]).

    “Kush e gjallėron natėn e Kadrit me besim dhe shpresim, i falėn mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Aisheja [radijall-llahu anha] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ŹĶŃęĒ įķįÉ ĒįŽĻŃ Żķ ĒįęŹŃ ćä ĒįŚŌŃ ĒįĆęĒĪŃ ćä ŃćÖĒä))([6]).

    “Kėrkonie natėn e Kadrit nė netėt tek tė dhjetshit tė fundit tė Ramazanit”. (Buhariu).

    Imam Neveviu thotė: “Fjala e Pejgamberit [salall-llahu alejhi ve sel-lem]: “kėrkoni natėn e kadrit”, domethėnė kujdesuni gjat kėrkimit dhe pėrpjekuni nė atė natė”. (Sherhu Sahihil-Muslim, 5/ 58).

    d) Umreja.

    Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] njė gruas nga Ensarėt i ka thėnė:

    “Çka tė pengon tė kryejsh haxhxhin me ne? Tha: kishim njė deve me tė cilėn bartnim ujė, mirėpo ate e mori filani dhe djali i tij, dmth burri dhe djali i saj, e na la vetėm njė deve me tė cilin bartim ujė.

    Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha:

    ((ŻÅŠĒ ßĒä ŃćÖĒä ĒŚŹćŃķ Żķå” ŻÅä ŚćŃÉ Żķ ŃćÖĒä ĶĢÉ))([8]). ęŻķ įŻŁ: ((ŻÅä ŚćŃÉ Żķ ŃćÖĒä ŹŽÖķ ĶĢÉ Ćę ĶĢÉ ćŚķ))([9]).

    “Kur tė vjen muaji i Ramazanit, kryje umren gjatė kėtij muaji, sepse umreja gjatė kėtij muajit ėshtė sikurse haxhxhi”. E nė transmetimin tjetėr qėndron: “Umreja gjat Ramazanit vlen sa haxhxhi ose sa haxhxhi me mua”. (Buhariu).

    Ibnul-Arabiu thotė: “Hadithi qė flet pėr umren gjat Ramazanit ėshtė i vėrtetė dhe kjo ėshtė dhunti e madhe prej All-llahut. Umreja arrinė vlerėn e haxhxhit nėse bėhet gjatė Ramazanit”. (Fethul-Bari, 3/ 604).

    Kurse Imam Ibn Xhevziu thotė: “Ky hadith tregon se shpėrblimi i veprės shtohet me shtimin e vlerės sė kohės, ashtu sikurse shtohet me shtimin e pranisė sė zemrės dhe sinqeritetit”. (Fethul-Bari, 3/ 604).

    e) Leximi i Kur'anit.

    Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ka qenė njeriu mė bujar, e mė bujari ishte gjat Ramazanit, kur takohej me Xhibrilin [alejhisselam]. Ate e takonte secilėn natė tė Ramazanit, nga i cili e mėsonte Kur'anin. Me tė vėrtetė Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] ishte mė bujar se era (qė sjell pllenimin). (Buhariu).

    2- Njerėzit e shkujdesur, tė argėtimit dhe mėkateve.

    Ata gėzohen pėr llojllojshmėrinė e ahengjeve dhe argėtimeve qė bėhen gjat muajit tė Ramazanit, prej tyre:

    - Ushqimet e llojllojshme tė Ramazanit.

    Me tė cilat ushqime mbushin barkun dhe ngopen dhe e stėrngarkojnė lukthin. Nga kjo gjė shumė pak njerėz shpėtojnė. Pa dyshim se kjo ėshtė nė kundėrshtim me urtėsinė e agjėrimit, i cili kėrkon pakėsim tė ushqimit, qė ndihmon nė pastrimin dhe lartėsimin e shpirtit. Pastaj mbushja e barkut me llojlloj ushqime tė kėndshme tė pengon edhe gjat faljes sė namazit tė teravisė.

    Tė vėrtetėn e ka thėnė Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] kur thotė:

    ((ćĒ ćįĆ ĀĻćķųń ęŚĒĮš ŌŃĒš ćä ČŲä” ČĶÓČ ĒČä ĀĻć ĆßįĒŹ ķõŽćä ÕįČå” ŻÅä ßĒä įĒ ćĶĒįÉ” ŻĖįĖ įŲŚĒćå” ęĖįĖ įŌŃĒČå” ęĖįĖ įäŻÓå))([13]).

    “Biri i Ademit nuk ka mbushur enė mė tė keqe se sa barkun e vet. I mjafton birit tė Ademit disa kafshata pėr ta mbajtur gjallė shpirtin, e nėse e ka domosdo, atėherė njė tė tretėn pėr ushqimin e tij, njė tė tretėn pėr pijen dhe njė tė tretėn pėr frymėmarje”. (Tirmidhiu, sahih).

    - Tubimet e ndryshme gjatė ramazanit dhe pėrcjellja e llojlloj serialeve.

    Kėto gjėra tė fusin nė harame, qofshin harame tė syrit, ose tė veshit ose tė gjymtyrėve tjera. Pėrdorimi i gjymtyrave tuaja nė gjėra tė ndaluara gjatė kėtij muajit tė bekuar, duke pasur para sysh vlerėn e kėtyre ditėve, me tė vėrtetė ėshtė njė mėkat shumė i madh.

    - Pėrzierja e gjinive, grave dhe burrave nėpėr vende tė shumta, gjėra tė cilat bėhen shkak pėr tė rėnė nė mėkate edhe mė tė mėdha, siē ėshtė vetmimi me grua tė huaj ose rėnia nė mėkatin e zinasė. Pėr kėtė gjė pėrgjegjėsi i parė dhe kryesor ėshtė kryefamiljari.

    Pejgamberi [salall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:

    ((ßįßć ŃĒŚņ” ęßįßć ćÓÄęį Śä ŃŚķŹå” ĒįÅćĒć ŃĒŚ” ęćÓÄęį Śä ŃŚķŹå” ęĒįŃĢį ŃĒŚņ Żķ Ćåįå” ęåę ćÓÄęį Śä ŃŚķŹå” ęĒįćŃĆÉ ŃĒŚķÉ Żķ ČķŹ ŅęĢåĒ ęćÓÄęįÉ ŚäĻ ŃŚķŹåĒ” ęĒįĪĒĻć ŃĒŚņ Żķ ćĒį ÓķĻå ęćÓÄęį Śä ŃŚķŹå)).

    “Secili prej jush ėshtė bari dhe secili do tė jep llogari pėr tufėn e tij. Imami ėshtė bari dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij (xhematin). Burri ėshtė bari nė shtėpinė e tij dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Gruaja ėshtė bari nė shtėpimė e burrit tė saj dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr tufėn e sajė. Shėrbėtori ėshtė bari nė pasurinė e pronarit tė vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Buhariu).


    Çka shpresonte gjenerata e hershme e Islamit gjatė arritjes sė muajit Ramazan

    Mua’la ibn Fadli tregon: “Ata i luteshin All-llahut gjashtė muaj qė tė arrijnė muajin e Ramazanit, pastaj luteshin gjashtė muaj qė t’i pranojė All-llahu veprat e tyre qė i kanė bėrė gjatė kėtij muajit”. (Lataiful-Mearif, fq. 280).

    Jahja ibn Kethiri thotė: “Prej lutjeve tė tyre ishte edhe kjo: “All-llahu ynė, mė dorėzo gjer te muaji Ramadan, ma dorėzo muajin Ramadan dhe mė mundėso ta dorėzoj kėtė muaj me vepra tė pranuara”. (Lataiful-Mearif, fq. 280).


    Gabimet qė ndodhin gjatė pritjes sė muajit Ramazan


    Gjatė kėsaj pritje tė kėtij muajit tė bekuar ndodhin disa gabime, disa prej tyre janė mė tė vogla e disa janė mė tė mėdha, prej tyre:

    1- Kalimi i muajit Shaban nė haje dhe pije, nga frika se nė muajin Ramazan nuk do tė ngihet duke ngrėnė.

    2- Mllefosja nga ardhja e kėtij muajit tė bekuar.

    Tregohet nė histori se njė njeri me emrin Reshid ibn Sefih ka thurur poezi, ku mes tjerash ka thėnė:

    Mė thėrriti muaji i agjėrimit, ah sikur mos tė ishte ky muaj

    Nuk do tė agjėroja asnjė muaj deri nė fund tė kohės

    Po tė kisha mundėsi ndaj ndonjė muajit

    Do ta sulmoja me tėrė forcėn time kėtė muaj.

    E kaploi njė sėmundje e madhe kėtė njeri dhe vdiq para se ta arrijė muajin e ardhshėm tė Ramadanit. (Lataiful-Mearif, fq. 276).

    3- Vrapimi pas blerjes sė ushqimeve pėr kėtė muaj.

    Xhabiri [radijall-llahu anhu] kaloi pran Omerit [radijall-llahu anhu], e nė dorė kishte njė copė mishi, tė cilėn e kishte blerė me njė dirhem. Omeri i tha: ē’ėshtė kjo? Tha: e bleva pėr njė dirhem. I tha: a ēdo herė qė ke ėndje pėr ndonjė gjė do ta blesh. Mos u ban nga ata qė i pėrmend ajeti:

    { ĆóŠśåóČśŹõćś ŲóķųČóÜٰŹößõćś Żöģ ĶóķóÜٰŹößõćõ ٱįĻųõäśķóĒ} [ĒįĆĶŽĒŻ:20]"([3]).

    “E nė ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarrit (e u thonė): ju i shfryėzuat tė mirat nė jetėn e dynjasė dhe i pėrjetuat ato, …”. (El-Ahkaf: 20). (Musennefi i Ibn Ebi Shejbes, 5/ 140).

    Hyri Omeri [radijall-llahu anhu] te djali i tij Abdull-llahu dhe te ai pa mish. I tha: ēka ėshtė ky mish? Tha: mu kujtua tė ha mish dhe e bleva. I tha: a ēdo her qė ta ka ėndja ndonjė gjė, ti e ha. Mjafton tė konsiderohet israf, tė hash ēdo gjė qė ta ka ėndja”. (Zuhd, Ibn Ebi Asim, 1/ 123).

    Disa njerėz nga selefi e shitėn njė robėreshė qė e kishin. Kur erdhi muaji i Ramazanit, pronair i ri i saj bėhej gati pėr kėtė muaj, kurse kjo i pyeti: ēka jeni duke bėrė? I thanė: bėhemi gati pėr Ramazan? I tha: ju, a nuk agjėroni nė ditėt tjera pėrveē se gjat Ramazanit?! Isha te disa njerėz qė ata tėrė kohėn e kishin Ramazan. Mė ktheni te ata”. (Letaiful-Mearif, fq. 278).

    Kėtė shkrim e kam pėrgaditur duke u mbėshtetur nė materialin tė cilin e kam gjetur nė faqen Minber.net.

  6. #6
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Agjėrimi i Pejgamberit[sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]nė Ramazan



    Falenderimi i qoftė All-llahut...Bekimi dhe paqeja qofshin mbi Pejgamberin e Tij dhe mbi tė gjthė ata qė e pasojnė atė.

    Po ju paraqesim agjėrimin e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke pėrmendur farzet, rregullat, duatė, vendimet e agjėrimit dhe llojet e saj, veprat qė e prishin agjėrimin dhe gjėrat tjera. Lusim All-llahun xhel-le shanuhu qė t'u mundėson muslimanėve praktikimin e sunnetit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė ēdo vepėr, qoftė ajo e madhe ose e vogėl.

    Definicioni i agjėrimit ėshtė: Agjėrimi ėshtė adhurim ndaj All-llahut [subhanehu ve tea'la] duke lėnė ato vepra qė e prishin agjėrimin nga mėngjesi e deri nė perėndim tė diellit.

    Agjėrimi i Ramazanit: Agjėrimi i Ramazanit ėshtė njėra prej shtyllave tė Islamit, siē thotė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: "Islami ngritet mbi pesė shtylla: Dėshmia se s'ka tė adhuruar pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i Tij, falja e namazit, dhėnia e zekatit, agjėrimi i Ramazanit dhe shkuarja nė haxhxh". (Transmeton Buhariu dhe Muslimi.)

    Njerėzit gjatė agjėrimit

    -Agjėrimi ėshtė farz pėr ēdo musliman tė moshėrritur, tė menēur, qė ka mundėsi ta bėjė kėtė dhe nuk ėshtė udhėtar.

    -Kafiri nuk agjėron dhe nuk e ka detyrė ta bėjė kaza agjėrimin nėse e pranon Islamin.

    -I vogli, i cili nuk ka arritur kohėn e moshėritjes, nuk e ka pėr detyrė tė agjėron, edhe pse ėshtė mirė tė urdhėrohet qė tė agjėrojė me qėllim qė tė mėsohet.

    -I sėmuri me sėmundje tė papritur, i cili pret qė tė shėrohet, nėse ėshtė pėr tė agjėruar mund tė mos agjėrojė, tė cilin e bėn kaza pasi qė tė shėrohet.

    -I ēmenduri nuk duhet tė agjėrojė as tė ushqejė tjerėt (si shpagim) edhe pse ėshtė i madh. Gjithashtu edhe idioti (njeriu me zhvillim mendor shumė tė mangėt nga lindja), i cili nuk mund tė dallon dhe plaku, i cili nuk mund tė dallon.

    -Ai qė nuk mund tė agjėron nga ndonjė shkak i pėrhershėm, siē ėshtė pleqėria e rėndė edhe i sėmuri prej ndonjė sėmundje qė nuk mund tė shėrohet, duhet tė ushqejė pėr ēdo ditė nga njė tė varfėr.

    -Gruaja shtatzėnė dhe gjidhėnėsja nėse u vjen rėndė, mund tė mos agjėrojnė nga shkaku i shtatzėnėsisė dhe gjidhėnies ose nėse kanė frikė pėr foshnjen e tyre, mund tė mos agjėrojė dhe kėtė ta bėjnė kaza pasi qė tė largohet frika.

    -Ajo qė ėshtė nė menstruacion dhe nė periudhė tė lehonisė, nuk agjėron gjatė menstruacionit dhe lehonisė, kurse pasi qė tė kalon kjo kohė e bėn kaza.

    -Ai qė detyrohet tė prish agjėrimin pėr tė shpėtuar ndokend nga mbytja ose djegia, mė vonė kėtė e bėn kaza.

    -Udhėtari nėse don agjėron, e nėse don e prish agjėrimin, e pastaj i bėnė kaza ditėt nė tė cilat nuk ka agjėruar, pa marrė parasysh a ėshtė udhėtimi i pėrkohshėm ose i pėrhershėm. Pra, agjėrimi mund ta prish, pasiqė ėshtė jashtė vendit tė vet.

    Rregullat e agjėrimit

    1- Nijeti:

    Ėshtė farz tė nijet para mėngjesit nė agjėrimin e Ramazanit, ngase Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė nuk vendos agjėrimin para mėngjesit, nuk ka agjėrimi”. (Hadithi ėshtė sahih, transmeton Ebu Davudi.)

    Gjithashtu Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Ai qė nuk bėn nijet pėr agjėrim natėn (dmth: para mėngjesit), nuk ka agjėrim". (Hadithi ėshtė sahih, transmeton Nesaiu.) Vendi i nijetit ėshtė zemra, kurse tė bėrit nijet me gojė nuk transmetohet nga Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e as nga ndonjė sahabi.

    2- Koha e agjėrimit:

    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    "Hani dhe pini derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim..." (El-Bekare: 187)

    Ekzistojnė dy lloj agimesh:

    - Agimi i rrejshėm: Nė kėtė kohė nuk lejohet falja e namazit tė mėngjesit (sabahut), ku agjėruesi nuk e ndėrpret ushqimin agjėruesi. Ky mėngjes ėshtė kur tė del njė dritė e bardhė e gjatė e ndriēueshme dhe e ngritur si bishti i luanit.

    - Agimi i vėrtetė: Nė kėtė kohė ndalohet ngrėnia pėr agjėruesin dhe fillon koha e namazit tė sabahut. Kjo kohė ėshtė kur paraqitet drita e kuqe e pėrhapur ēdokund mbi kodra e male.

    Kurse, kur tė drejtohet nata nga lindja e tė shkon dita nga perėndimi dhe tė perėndon dielli, atėherė lejohet qė agjėruesi tė bėjė iftarė. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Kur tė drejtohet, tė vjen nata nga kjo anė (lindja) e tė shkon dita nga kjo anė (perėndimi) dhe tė perėndon dielli, agjėruesi lejohet tė bėn iftar". (Tra. Buhariu dhe Muslimi.) Dmth: pas perėndimit tė diellit edhe pse shihet drita e tij.

    3- Syfyri (Suhuri):

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Vija ndarėse mes agjėrimit tonė dhe agjėrimit tė ehli kitabit ėshtė ngrėnia e syfyrit". (Tra. Muslimi)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Bereqeti ėshtė nė tre gjėra: Nė xhemat (bashkėsi), nė paēamurė (pėrshesh) dhe nė syfyr". (Hadithi ėshtė sahih, tra. Taberaniu nė "Mu'xhemul-kebir".)

    Syfyri ėshtė bereqet ngase ėshtė pasim i sunnetit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe tė mundėson qė mė lehtė ta kalosh agjėrimin. Pastaj, syfyri ėshtė ushqim i bekuar, siē e ka emėrtuar Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: "Nxitoni nė ushqimin e bekuar". (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Syfyri ėshtė ushqim i bereqetshėm, prandaj mos e leni, sė paku pini njė gllėnkė ujė, ngase All-llahu dhe melekėt bėjnė dua pėr atė qė ngrihet pėr tė ngrėnė syfyr". (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Sa syfyr i mirė pėr besimtarin ėshtė hurma". (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    Prej sunnetit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė vonimi i syfyrit deri nė mėngjes.

    4-Agjėruesi duhet lėnė:

    a-Thėniet e rrejshme. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Kush nuk i len thėniet e rrejshme dhe veprimin me to, All-llahu nuk ka nevojė qė ai ta len ushqimin dhe pijen". (Tra. Buhariu)

    b-Fjalėt e kota dhe tė jomoralshme. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Agjėrimi nuk ėshtė largim nga ngrėnia dhe pija, por agjėrim ėshtė largimi nga fjalėt e kota dhe tė jomoralshme, ashtu qė nėse tė shan dikush ose nuk sjellet mirė ndaj teje, thuaj: unė agjėroj, unė agjėroj". (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibėn Huzejmeja.)

    5-Agjėruesit i lejohet:

    - Tė bėhet xhunub. Aisheja radijall-llahu anha tregon se “Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e takonte mėngjesi duke qenė xhunub, e kur ngritej lahej dhe vazhdonte agjėrimin”. (Mutefekun alejhi)

    - Tė pėrdor misvakun. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Sikur mos t’i vinte rėndė ummetit tim, do t’i urdhėroja tė pėrdorin misvakun nė ēdo abdest”. (Mutefekun alejhi)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė kėtė hadith nuk veēoi agjėruesin prej tė tjerėve. Duke u nisur nga kjo, themi se pėrdorja e misvakut ėshtė sunnet edhe pėr agjėruesin para ēdo abdestit dhe para ēdo namazit, dhe nė ēdo kohė, qoftė para ose pas drekės.

    - Shpėrlarja e gojės dhe hundės. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] shpėrlante gojėn dhe hundėn edhe pse ishte duke agjėruar, mirėpo i ka ndaluar agjėruesit ta teprojnė gjatė shpėrlarjes sė gojės dhe hundės, duke thėnė: “...shpėrlaje mirė hundėn, pėrveēse nėse je i agjėrueshėm”. (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    - Afrimi grave dhe puthja e tyre. Aisheja radijall-llah anha tregon se “Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i puthte (gratė e tija) duke qenė i agjėrueshėm, mirėpo e pėrmbante veten”. (Mutefekun alejhi)

    Mirėpo, kėtė nuk ia preferojmė tė riut, ngase ndodh qė nuk mund ta pėrmban veten e tij e tė bėjė marrėdhėnie me gruan e tij, gjė e cila ia prish agjėrimin, kurse i lejohet plakut, ngase “ai mund tė pėrmban veten e tij”. (Hadithi sahih, tra. Ahmedi.)

    - Analiza e gjakut dhe marrja e injekcioeneve joushqyese. Pasiqė kėto gjėra as qė ushqejnė e as qė kalojnė nėpėr fyt, nuk konsiderohen prej veprave qė e prishin agjėrimin.

    - Hixhameja. Ibni Abbasi radijall-llahu anhu thotė: “Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka bėrė hixhame duke qenė i agjėrueshėm”. (Buhariu) Nė kėtė hyn edhe nxjerrja e dhėmbit.

    - Shijimi i ushqimit. Kjo vepėr nuk e prish agjėrimin nėse nuk hyn nė fyt. Kjo qė thamė vlen edhe pėr pastėn e dhėmbėve, ngase transmetohet nga Ibni Abbasi radijall-llahu anhu, i cili thotė: “S’ka gjė nėse shijon uthullėn ose ndonjė gjė tjetėr, nėse kjo nuk depėrton nė fyt, kur je agjėrueshėm”. (Buhariu)

    - Pėrdorimi i syrmeve dhe pikave qė hudhen nė sy. Kėto gjėra nuk e prishin agjėrimin pa marrė parasysh se a depėrtojnė nė fyt ose jo, ngase Imam Buhariu [rahimehull-llah] thotė: “Enesi ibėn Maliku, Hasan Basriu dhe Ibrahim Nehaiu i kanė lejuar pėrdorimin e syrmes agjėruesit (agjėrueses)”.

    6- Iftari.

    - Nxitimi i iftarit. Kjo vepėr ėshtė prej sunnetit tė tė Dėrguarit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe ėshtė nė kundėrshtim me traditėn e ēifutėve dhe tė krishterėve, tė cilėt presin derisa tė dalin yjet. I Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Njerėzit janė nė tė mirė pėrderisa e nxitojnė iftarin”. (Mutefekun alejhi)

    “Ummeti im do tė mbesin nė sunnetin tim, pėrderisa nuk vonojnė iftarin derisa tė dalin yjet”. (Hadithi sahih, tra. Ibėn Hibbani.)

    - Ngrėnia e iftarit duhet tė jetė para faljes sė akshamit. Enesi radijall-llahu anhu thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] hante iftarin para se tė falej”. (Hadithi ėshtė hasen, tra. Ebu Davudi.)

    - Me ēka ėshtė mirė tė fillohet iftari? Enesi [radijall-llahu anhu] thotė: I Dėrguari bėnte iftar me hurma tė freskėta, nėse nuk kishte tė freskėta, atėherė me tė thata, e nėse nuk kishte hurma, atėherė pinte ujė”. (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    - Ē’duhet thėnė para se tė fillosh tė hashė iftarė? Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Agjėruesi nė kohė tė iftarit posedon dua qė nuk refuzohet”. (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ibėn Maxheja.)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] gjatė iftarit thoshte:

    “Shkoi etja, u lagėn venėt dhe mbeti shpėrblimi insha-all-llah”. (Hadithi ėshtė hasen, tra. Ebu Davudi.)

    7- Veprat qė prishin agjėrimin:

    - Ngrėnia dhe pirja me qėllim. Agjėrimi prihet pa marrė parasysh nėse ky ushqim ėshtė i dobishėm ose ėshtė i dėmshėm, siē ėshtė pirja e duhanit. Mirėpo, nėse e bėn kėtė nga harresa, me gabim ose nga pėrdhunimi, atėherė s’ka gjė insha-all-llah. I Dėrguari [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Nėse njė njeri nga harresa han dhe pin, le ta plotėson (vazhdon) agjėrimin e tij, ngase ky ėshtė ushqimi me tė cilin e ka ushqyer All-llahu dhe pije qė ia ka ofruar All-llahu”. (Mutefekun alejhi)

    - Vjellja me qėllim. Nėse vjell me qėllim, agjėrimi prishet, e nėse vjell pa qėllim, atėherė nuk prishet agjėrimi. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Atė qė e kapė vjellja nuk duhet ta bėjė kaza, kurse ai qė vjell me qėllim duhet ta bėjė kaza”. (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ebu Davudi.)

    - Marėdhėniet seksuale. Nėse i ndodh njė gjė e tillė njeriut gjatė Ramazanit, kjo ia prish agjėrimin, mirėpo nuk i lejohet tė han dhe tė pin gjatė tėrė ditės deri nė iftar, e pastaj kėtė duhet ta kompenzon dhe tė shpaguan, duke liruar njė rob. Nėse nuk ka rob, atėherė duhet tė agjėron dy muaj pa ndėrprerė, e nėse nuk ka mundėsi ta bėjė as kėtė, ateherė duhet tė ushqen gjashtėdhjetė tė varfėr.

    - Injeksionet e infuzionit. Kėto injeksione e prishin agjėrimin, ngase janė ushqim.

    - Menstruacioni dhe lehonia. Gruas ia prishin agjėrimin menstruacioni dhe lehonia. Kur t’i kalon kjo periudhė, duhet t’i kompenzojė ditėt e kaluara.

    - Injeksionet e gjakut. Nėse agjėruesi ka gjakderdhje tė madhe, e i jepet gjak pėr tė zėvendėsuar gjakun e derdhur, kjo ia prish agjėrimin.

    8- Kompenzimi (Kazaja):

    Ai qė ka prishur agjėrimin me ndonjė arsye ėshtė e pėlqyeshme qė tė nxiton t’i kompenzon kėto ditė. Nėse nuk ka mundėsi t’i agjėron pandėrprerė, mund ti ndėrpresė.

    Tė gjithė dijetarėt janė tė pėlqimit se ai qė ka vdekur e i kanė mbetur namaze pa falur, askush nuk duhet t’ia kompenzon. Gjithashtu edhe ai i cili vdes e nuk ka mundur tė agjėron, askush nuk duhet tė agjėron pėr tė, por pėr ēdo ditė duhet tė ushqen nga njė tė varfėr. Nėse i vdekuri ka zotuar agjėrim, atėherė tė afėrmit e tij duhet tė agjėrojnė, ngase Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė vdes e ka zotuar agjėrim, duhet tė agjėron i afėrmi i tij”. (Mutefekun alejhi)

    9- Lėnia e namazit dhe agjėrimi:

    Ai qė agjėron, kurse e len namazin, duhet tė dijė se ka lėnė njė shtyllė mė tė rėndėsishme se agjėrimi. Agjėrimi nuk ka mundėsi t’i bėjė aq shumė dobi nėse ky njeri e le namazin, ngase namazi ėshtė shtyllė e fesė, ngase ai qė e le namazin, mund tė del prej feje, kurse ai qė del prej feje, prej tij nuk pranohet asnjė vepėr. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Marrėveshja qė ėshtė mes neve dhe atyre ėshtė namazi, ai qė e le ka bėrė kufėr”. (Hadithi ėshtė sahih, tra. Ahmedi.)

    10- Namazi i natės (teravija)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė kohė e ka falur namazin e taravisė me xhemat, e pastaj e ka lėnė duke pasur frikė se po i bėhet farz ky namaz ummetit tė vet, e paataj nuk do tė kenė mundėsi ta kryejnė. Ky namaz falet tetė rekate pa vitrin, siē transmeton Aisheja radijall-llahu anha e cila thotė: “Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] as gjatė Ramazanit, e as jashtė Ramazanit nuk falte mbi njėmbėdhjet rekate”. (Mutefekun alejhi) Kur e ka ngjallur Omeri radijall-llahu anhu kėtė sunnet nė hilafetin e tij, i ka tubuar njerėzit nė njėmbėdhjetė rekate, qė tė jetė nė pėrputhje me sunnetin e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. (Shiko: “El-Muveta”, 1/115). Tė gjitha transmetimet qė i kundėrshtohen kėsaj janė tė dobėta, dobėsinė e tė cilave e kanė treguar dijetarėt e pranueshėm tė shkencės sė hadithit. Kėtė qė e bėjnė shumica e njerėzve sot, nuk ėshtė prej sunnetit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], e as prej veprės sė Omerit [radijall-llahu anhu]. Prandaj, muslimani obligohet tė vepron sipas sunnetit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] edhe pse shumica e njerėzve e kanė lėnė pas dore kėtė sunnet. Pastaj, ky nxitim qė e shohim nė namazin e muslimanėve, qoftė gjatė leximit tė Kur’anit, gjat rukusė, sexhdes, e tj nė shumė raste e dėmton namazin, e nė disa raste edhe e prish namazin. Zoti na ndihmoftė!

    11- Sadakatul-fitri

    Sadakatul-fitri ėshtė farz duke u bazuar nė hadithin qė e transmeton Ibėn Omeri [radijall-llahu anhu], i cili thotė: “Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e ka bėrė farz sadakatul-fitrin pėr njerėzit nė Ramazan”. (Mutefekun alejhi)

    Zekatul-fitri ėshtė vaxhib pėr ēdo musliman, qoftė i vogėl ose i madh, burrė ose grua, i lirė ose rob.

    Sasia e saj. Zekatul-fitėr duhet dhėnė njė sa’ (katėr grushta) ose gjysmė sa’i (dy grushta) nga ajo qė mė tepėr ushqehen njerėzit nė atė vend, nėse i tepron nga ushqimi mbi njė ditė e njė natė.

    Zekatul-fitri nxiret ditėn e Bajramit para se tė falet namazi i Bajramit, mirėpo mundet tė jepet edhe para kėsaj dite (njė ose dy ditė), kurse nuk lejohet tė vonohet pas namazit tė bajramit.

    Lusim All-llahun Fisnik, Zotin e Arshit tė madh, qė kėtė vepėr ta bėjė tė sinqertė pėr hirė tė Fytyrės sė tij tė Ndershme dhe prej shkaqeve tė hyrjes nė xhenetun-neim. Amin.


    http://www.albislam.com/ResultKerkim...=T%EB+gjith%EB

  7. #7
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Agjėrimi dhe devotshmėria (pjesa e parė)





    Diē mbi devotshmėrinė


    Fjala takva (ĒįŹŽęģ) - devotshmėri buron prej fjalės vikaje (ĒįęŽĒķÉ) qė domethėnė: ruajtja nga gjėrat qė e dėmtojnė dhe i bėjnė keq.

    Fjala devocion ose devotshmėri nė gjuhėn shqipe e ka kėtė kuptim:

    - “Ndjenje e pastėr dhe e zjarrtė nderimi, dashurie e besnikėrie qė ushqejmė ndaj dikujt a diēkaje, gatishmėri pėr tė bėrė gjithēka pėr tė”.

    - “Ndjenja e besimit tė pakufishėm te dogma e njė feje a te njė kult dhe pėrulja e thellė ndaj tyre”. (shiko: “FGjSSh”, fq. 319).

    Dijetarėt musliman kanė dhėnė disa definicione rreth devotshmėrisė, nė vijim do t’i pėrmendim disa prej tyre, edhe pse ato nuk dallojnė nė origjinė e tyre:

    1- “Frika dhe tė kapurit pas respekteve ndaj All-llahut dhe lėrja e mėkateve. Ky ėshtė pėrmbledhės i tė gjitha tė mirave”. (Shiko: “Et-Tes’hil”, 1/ 17 dhe “Besair dhevi Temjiz”, 2/ 115).

    2- Hafidh Ibn Rexhebi [rahimehull-llah]- thotė: “Origjina e takvallėkut ėshtė qė mes tij dhe asaj nga e cila frikėsohet dhe ruhet mburoje e cila do ta mbrojė nga ajo e keqe. Takvallaku i robit ndaj Zotit domethėnė qė mes tij dhe gjėrave prej tė cilave frikėsohet, siē ėshtė Hidhėrimi, Mllefi dhe Denimi i Tij, mburojė, e cila e mbron nga Ai, e ajo ėshtė zbatimi i urdhėrave dhe largimi nga mėkatet…”.

    Nė domethėnien e plotė tė devotshmėrisė hyn edhe: “Veprimi i obligimeve dhe lėrja e mėkateve dhe gjėrave tė dyshimta, ndoshta hyn edhe veprimi i gjėrave tė pėlqyera dhe lėrja e veprave tė papėlqyera”. (“Xhamiul-Ulumi vel-Hikemi”, fq. 148- 149).

    3- Hafidh ibn Kajjimi [rahimehull-llah]- thotė: “Realiteti i takvallėkut ėshtė t’i zbatosh respektet ndaj All-llahut, me besim dhe shpresim, si urdhėr dhe ndalesa, duke e zbatuar atė qė ka urdhėruar All-llahu me besim nė urdhėr dhe bindje nė premtimin e Tij dhe duke lėrė atė qė ka ndaluar All-llahu me besim nė ndalesė dhe me frikė nga kėrcėnimi. Siē ka thėnė Talk ibn Hubejbi: “Kur tė bjer fitneja fikenie me takvallėk”.

    Kanė thėnė: ēka ėshtė takvallėku?

    Janė pėrgjigjur: T’i zbatosh respektet ndaj All-llahut, nėn dritė prej All-llahut dhe duke shpresuar shpėrblimin prej All-llahut. T’i lėsh mėkatet, nėn dritė tė All-llahut duke u frikėsuar nga denimi i All-llahut”.

    Kjo ėshtė prej definicioneve mė tė mira qė janė thėnė mbi takvallėkun. Sepse ēdo punė duhet tė ketė fillim dhe synim, kurse asnjė vepėr nuk mundet tė jetė adhurim nėse nuk buron nga besimi dhe vetėm besimi i pastėr, e jo adeti, epshi, kėrkimi i lavdatės dhe autoritetit, e synimi i tij tė jetė shpėrblimi i All-llahut dhe shpresimi i kėnaqėsisė sė All-llahut”. (“Risaletut-Tebukije”, fq. 15- 17).

    4- Abdull-llah ibn Mesudi [radijall-llahu anhu] thotė:

    (( ĒįŹŽęģ : Ćä ķŲĒŚ Ēįįå ŻįĒ ķŚÕģ ” ę Ćä ķŠßŃ ŻįĒ ķäÓģ ” ę Ćä ķŌßŃ ŻįĒ ķßŻŃ ))

    “Takvallėku domethėnė: tė respektohet All-llahu e mos t’i bėhet mėkat, tė pėrmendet dhe most ė harohet dhe tė falėnderohet e mos tė mohohet”. (Hakimi, 2/ 294).

    Ali ibn Talibi [radijall-llahu anhu] ka thėnė:

    (( ĒįĪęŻ ćä ĒįĢįķį ę ĒįŃÖĒ ČĒįŹäŅķį ę ĒįÅÓŹŚĻĒĻ įķęć ĒįŃĶķį ))

    “Frika nga i Madhėrishmi, dakordimi me pak dhe pėrgaditja pėr ditėn e udhėtimit”.

    5- E kan pyetur Ebu Hurejren [radijall-llahu anhu], kurse ai ėshtė pėrgjigjur: a keni udhėtuar nė ndonjė rrugė me therra?

    Tha: po.

    Si ke vepruar, pyeti sėrish Ebu Hurejre?

    Tha: kur shihja ndonjė therrė e kaloja, largohesha ose ndalesha.

    Tha: kjo ėshtė takvallėku.

    Nė bazė tė kėtyre fjalėve Ibn Mutemeri e thurri kėtė poezi:

    Īį ĒįŠäęČ ÕŪķŃåĒ ę ßČķŃåĒ Żåę ĒįŹŽģ

    ęĒÕäŚ ßćĒŌ ŻęŽ ĆŃÖ ĒįŌęß ķĶŠŃ ćĒ ķŃģ

    įĒ ŹĶŽŃä ÕŪķŃÉ Åä ĒįĢČĒį ćä ĒįŚÕģ

    Lėri mėkatet, tė voglat dhe tė mėdhat, kjo ėshtė devotshmėria

    Vepro sikur tė jesh duke ecur mbi tokė me therra, kujdesesh ku shkel

    Mos nėnēmo mėkatet e vogla, sepse kodrat bėhen nga guralecat.

    (“Xhamiul-Ulumi vel-Hikemi”, 140- 150).


    Vlerat e takvallėkut- devotshmėrisė


    Takvallėku ėshtė njė thesar shumė i rrallė, nėse e gjenė kėtė thesar, nė te mundesh tė gjejsh margaritar, ari e argjend, pasuri e tė mira, pronė e mbretėri.

    Ėshtė njė veēori qė tubon nė vehte tė mirat e kėsaj dhe asaj bote.

    Nėse i hedhim njė shikim Kur'anit do tė vėrjemė shumė vlera dhe tė mira, prej tyre janė:

    1- Udhėzimi i takon njerėzve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    åõĻšģ įöįśćõŹųóŽöķäó (2)

    “…udhėzues pėr ata qė frikėsohen (nga All-llahu). (El-Bekare: 2).

    2- Ndihma dhe pėrkrahja e Zotit ėshtė pėr ata qė janė tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    Åöäųó Ēįįųóåó ćóŚó ĒįųóŠöķäó ĒŹųóŽóęśĒ ęóĒįųóŠöķäó åõćś ćõĶśÓöäõęäó (128)

    “S'ka dyshim se All-llahu ėshtė me ata qė janė tė devotshėm (qė ruhen prej tė kėqijave) dhe me ata qė janė bemires”. (En-Nahl: 128).

    3- Miqėsia e All-llahut ėshtė e veēantė pėr ata qė janė tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóĒįįųóåõ ęóįöķųõ ĒįśćõŹųóŽöķäó (19)

    “… All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve tė devotshėm”. (El-Xhathije: 19).

    4- Dashuria e All-llahut u takon njerėzve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    (( Åä Ēįįå ķĶČ Ēį揎ķä ))

    “S'ka dyshim se All-llahu i do tė devotshmit”. (Et-Teube: 4).

    5- All-llahu tė devotshmive u jep forcė ndarėse. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ķóĒ ĆóķųõåóĒ ĒįųóŠöķäó ĀćóäõęĒ Åöäś ŹóŹųóŽõęĒ Ēįįųóåó ķóĢśŚóįś įóßõćś ŻõŃśŽóĒäĒš

    “O ju qė besuat, nėse keni frikė All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do t'ua mbulojė tė kėqiat, do t'ua falė mėkatet. All-llahu ėshtė dhurues i madh”. (El-Enfal: 29).

    6- Takvallėku tė mundėson qė tė dalish nga brengat. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ĒįĀĪöŃö ęóćóäś ķóŹųóŽö Ēįįųóåó ķóĢśŚóįś įóåõ ćóĪśŃóĢĒš (2) ęóķóŃśŅõŽśåõ ćöäś ĶóķśĖõ įĒ ķóĶśŹóÓöČõ

    “…e kush iu pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė,…”. (Et-Talak: 2).

    7- Me takvallėk tė vjen furnizimi nga ajo anė qė nuk e prźt. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ĒįĀĪöŃö ęóćóäś ķóŹųóŽö Ēįįųóåó ķóĢśŚóįś įóåõ ćóĪśŃóĢĒš (2) ęóķóŃśŅõŽśåõ ćöäś ĶóķśĖõ įĒ ķóĶśŹóÓöČõ

    “…dhe e furnizon atė prej nga nuk kujton fare”. (Et-Talak: 3).

    8- Lehtėsimi i ēeshtjeve tė besimtarėve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóćóäś ķóŹųóŽö Ēįįųóåó ķóĢśŚóįś įóåõ ćöäś ĆóćśŃöåö ķõÓśŃĒš (4)

    “…E kush i frikėsohet All-llahut, Ai atij ia lehtėson punėn”. (Et-Talak: 4).

    9- Falja e mėkateve dhe

    10- Zmadhimi i shpėrblimit ėshtė veēori e njerėzve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóćóäś ķóŹųóŽö Ēįįųóåó ķõßóŻųöŃś Śóäśåõ ÓóķųöĘóĒŹöåö ęóķõŚśŁöćś įóåõ ĆóĢśŃĒš (5)

    “…e kush e ka frikė All-llahun, Ai atij ia shlyen tė kėqijat dhe ia shton shpėrblimin”. (Et-Talak: 5).

    11- Tė devotshmive All-llahu [subhanehu ve teala] ua pranon veprat e mira. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ÅöäųóćóĒ ķóŹóŽóČųóįõ Ēįįųóåõ ćöäś ĒįśćõŹųóŽöķäó (27)

    “All-llahu pranon vetėm prej tė devotshmive”. (El-Maide: 27).

    12- Shpėtimi u ėshtė garantuar njerėzve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóĒŹųóŽõęĒ Ēįįųóåó įóŚóįųóßõćś ŹõŻśįöĶõęäó (189)

    “…kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim”. (El-Bekare: 189).

    13- Myzhde dhe pėrgėzim pėr ata qė janė tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ĒįųóŠöķäó ĀćóäõęĒ ęóßóĒäõęĒ ķóŹųóŽõęäó (63) įóåõćś ĒįśČõŌśŃóģ Żöķ ĒįśĶóķóĒÉö ĒįĻųõäśķóĒ ęóŻöķ ĒįĀĪöŃóÉö

    “Tė cilėt besuan dhe ishin (prej atyre) qė frikėsohen. Atyre u jepen myzhde nė jetėn e dunjasė dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim nė Xhennet)”. (Junus: 63- 64).

    14- Hyrja nė xhennet ėshtė dhuratė pėr ata qė janė tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    Åöäųó įöįśćõŹųóŽöķäó ŚöäśĻó ŃóČųöåöćś ĢóäųóĒŹö ĒįäųóŚöķćö (34)

    “Ėshtė e sigurt se pėr tė devotshmit do tė ketė te Zoti i tyre kopshte tė begatshme”. (El-Kalem: 34).

    15- Shpėtimi nga zjari i xhehenemit. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    Ėõćųó äõäóĢųöķ ĒįųóŠöķäó ĒŹųóŽóęśĒ ęóäóŠóŃõ ĒįŁųóĒįöćöķäó ŻöķåóĒ ĢöĖöķųĒš (72)

    “Pastaj, (pas kalimit pran tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (mėkateve), e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar”. (Merjem: 72).

    16- Pozita e vėrtetėsisė te Mbreti i gjithfuqishėm u takon njerėzve tė devotshėm. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    Åöäųó ĒįśćõŹųóŽöķäó Żöķ ĢóäųóĒŹņ ęóäóåóŃņ (54) Żöķ ć󎜌óĻö ÕöĻśŽņ ŚöäśĻó ćóįöķßņ ćõŽśŹóĻöŃņ (55)

    “Ėshtė e vėrtetė se tė devotshmit do tė jenė nė Xhennete e nė lumenj. Nė njė vend tė kėnaqshėm, te Sunduesi i plotfuqishėm (te All-llahu)”. (El-Kamer: 54- 55).

    17- Krenaria e epėrsisė mbi krijesat. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóĒįųóŠöķäó ĒŹųóŽóęśĒ Żó꜎óåõćś ķóęśćó ĒįśŽöķóĒćóÉö

    “Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt e devotshėm) do tė jenė pėrmbi ata nė ditėn e kijametit”. (El-Bekare: 212).

    18- Largimi i frikės dhe mėrzisė nga frika e denimit. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    Żóćóäś ĒŹųóŽóģ ęóĆóÕśįóĶó ŻóįĒ Īóꜯń Śóįóķśåöćś ęóįĒ åõćś ķóĶśŅóäõęäó (35)

    “E kush ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta s'ka as frikė as s'kanė pėrse tė pikėllohen”. (El-A’raf: 35).



    Shtytėsit e devotshmėrisė


    Dhjetė elemente e shtyjnė besimtarin nė devotshmėri, edhe ate:

    1- Frika nga denimi i All-llahut nė ahiret;

    2- Frika nga denimi i All-llahut nė dunja;

    3- Shpresimi i shpėrblimit tė All-llahut nė ahiret;

    4- Shpresimi i shpėrblimit tė All-llahut nė dunja;

    5- Frika nga llogaria nė Ditėn e Kijametit;

    6- Turpi nga All-llahu, kjo ėshtė pozita e vetėdijes se All-llahu e kontrollon dhe e mbikqyr;

    7- Falėnderimi pėr dhuntitė duke e adhuruar;

    8- Dija e shtynė njeriu ti friksohet edhe ma shumė All-llahut. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ÅöäųóćóĒ ķóĪśŌóģ Ēįįųóåó ćöäś ŚöČóĒĻöåö ĒįśŚõįóćóĒĮõ Åöäųó Ēįįųóåó ŚóŅöķŅń ŪóŻõęŃń (28)

    “Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka ėshtė mėkatfalės”. (El-Fatir: 28).

    9- Madhėrimi i All-llahut, kjo ėshtė pozita e frikrespektit ndaj Tij.

    10- Dashuria e vėrtetė.

    Poeti thotė:

    Bėn mėkate ndaj Zotit edhe shtires se Ate e do

    Kjo, pa dyshim se ėshtė e pamundur

    Po ta doje Ate me sinqeritet, do ta respektoje

    Sepse ai qė Ate e do e respekton. (shiko: “Et-Tes’hil”, 1/ 36)




    Gradat e devotshmėrisė


    Devotshmėria i ka pesė grada:

    1- Tė ruhet besimtari nga kufri, kjo ėshtė pozita e Islamit;

    2- Tė ruhet nga mėkatet dhe haramet, kjo ėshtė pozita e pendimit;

    3- Tė ruhet nga gjėrat e dyshimta, kjo ėshtė pozita e ver’it;

    4- Tė ruhet nga teprimi nė gjėrat e lejuara, kjo ėshtė pozita e zuhdit- asketizmit;

    5- Tė ruhet nga prania e tjetėrkujt pėrveē All-llahut nė zemrėn e tij, kjo ėshtė pozita e dėshmisė. (shiko: “Et-Teshil”, 1/ 36 dhe “Besair dhevi temjiz”, 5/ 258).

    Pėrgaditi: Bekir Halimi

    Pjesa e dytė: lidhshmėria e agjėrimit me devotshmėrinė".

  8. #8
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Lidhshmėria e agjėrimit me devotshmėrinė





    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ķóĒ ĆóķųõåóĒ ĒįųóŠöķäó ĀćóäõęĒ ßõŹöČó Śóįóķśßõćś ĒįÕųöķóĒćõ ßóćóĒ ßõŹöČó Śóįóģ ĒįųóŠöķäó ćöäś ŽóČśįößõćś įóŚóįųóßõćś ŹóŹųóŽõęäó (183)

    “O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm”. (El-Bekare: 183).

    Abdul-Gaffar Ujunus-Sud nė librin e tij Rijadun-Nedire duke e komentuar kėtė ajet thotė:

    “All-llahu [subhanehu ve teala] ua ka sqaruar besimtarėve urtėsinė e obligimit tė agjėrimit duke thėnė: įóŚóįųóßõćś ŹóŹųóŽõęäó - “qė tė bėheni tė devotshėm”. Domethėnė qė tė rradhiteni nė rradhėn e tė devotshmive, sepse agjėrimi ėshtė shkallė kah devotshmėria, pasiqė agjėruesi e ndalon vehten nga epshi i tij, duke e madhėruar urdhėrin e All-llahut. I ofrohen ushqime tė kėndshme dhe pije tė lezetshme, mirėpo ai largohet nga kėto gjėra edhe pse ia ka ėndja, pėr shkak tė urdhėrit tė Ati qė e shikon dhe e kontrollon. Duke vazhduar nė kėtė gjendje tredhjet ditė ose njėzet e nėntė me rend adaptohet nė kundėrshtim tė epshit, saqė nė momentin kur dobėsohet ky zakon, vjen Ramazani tjetėr. Me agjėrimin e atij muajit sėrish pėrforcohet ky zakon. Nėse kėtė vepėr e bėn edhe mes dy Ramazaneve, atėherė mundet t’i bėhet prirje e thelluar nė personaliteti e tij. Nė kėtė mėnyrė rradhitet nė rradhėt e tė devotshmive dhe bėhet nga trashėgimtarėt e xhennetit, siē thotė All-llahu [subhanehu ve teala]:

    Źöįśßó ĒįśĢóäųóÉõ ĒįųóŹöķ äõęŃöĖõ ćöäś ŚöČóĒĻöäóĒ ćóäś ßóĒäó ŹóŽöķųĒš (63)

    “Ato janė Xhennetet qė do t'ua trashėgojnė robve Tanė qė ishin tė ruajtur (devotshėm)”. (Merjem: 63)”.

    Ibn Kajjmi [rahimehull-llah] thotė: “Agjėrimi ka ndikim tė ēuditshėm nė ruajtjen e gjymtyrėve tė jashtme dhe forcės sė brendshme…agjėrimi i ruan shėndetin edhe zemrės edhe gjymtyrėve, e ia kthen atė qė ia ka marur dora e epshit. Andaj ėshtė ndihmėsi mė i madh i devotshmėrisė”. (“Zadul-Mead”, 2/ 29).

    Agjėrimi ka me vehte njė veēori tė ēuditshme pėr tė asgjėsuar shkaqet e mkateve, sepse shkaqet e mėkateve janė: shkujdesi (gafleti) dhe epshi (shehveti). Shkujdesi kundėrshtohet me dije dhe pėrkujtim, kurse epshi me durim gjatė ndėrprerjes sė shkaqeve qė e lėvizin epshin.

    Shkujdesi ėshtė koka e ēdo mėkati, andaj ilaēi mė i mirė pėr tė asgjėsuar mėkatet ėshtė pėrzierja e ėmbėlsisė sė diturisė me hidhurinė e durimit. (Muhtesar Minhaxhul-Kasidin, fq. 272).

    a) Gafleti- shkujdesi ėshtė dy llojesh:

    1- Shkujdesi nga madhėria e All-llahut [subhanehu ve teala]. Besimtari duhet ta njeh All-llahun, t’ia njeh emrat dhe cilėsitė e Tija. Sepse njeriu i ban mėkatet pasiqė ėshtė i shkujdesur nga Madhėria, Mendjemadhėsia dhe Fuqia e Tij.

    Ai qė ėshtė i bindur se Zoti i tij ėshtė i Fuqishėm, i Mundshėm, nė Dorė tė Tij ėshtė mbretėria e ēdo gjėje, nuk ka mundėsi qė tė jetė i guximshėm ndaj mėkateve. Mėkati bėhet i madh nė zemrėn e besimtarit pėr shkak tė dijes sė tij pėr Madhėrinė e All-llahut, andaj kur tė sheh madhėrinė e Atij qė e adhuron, mėkatet e vogla i sheh tė mėdhaja.

    2- Shkujdesi nga denimi i rreptė. Duhet tė pėrkujton ajetet e Kur'anit qė flasin pėr denimin e mėkatarėve dhe hadithet e vėrteta qė flasin mbi kėtė temė.

    Bilal ibn Sadi [rahimehull-llah] thotė:

    (( įĒ ŹäŁŃ Åįģ ÕŪŃ ĒįćŚÕķÉ ę įßä ĒäŁŃ Åįģ ŚŁćÉ ćä ŚÕķŹ ))

    “Mos shiko faktin se mėkati ėshtė i vogėl, por shiko madhėrinė e Atij qė i bėn mėkat”.

    Kurse Fudajl ibn Ijadi [rahimehull-llah] ka thėnė:

    (( Åäķ įĆŚÕģ Ēįįå ŻĆŚŃŻ Šįß Żķ ĪįŽ ĶćĒŃķ ę ĪĒĻćķ ))

    “Kur bėj mėkate, e njoh kėtė nga sjellja e gomarit dhe shėrbėtorėve tė mij”.

    b) Epshi. Ajo qė neve na intereson nė kėtė rast ėshtė epshi i barkut dhe i organit, ajo qė e ngacmon epshin nga jasht; prania e asaj qė e dėshiron dhe shikimi nė te dhe ajo qė e ngacmon nga brenda; mendimi rreth saj dhe cytjet e shejtanit.

    1- Epshi i barkut ėshtė prej shkatėrruesėve mė tė mėdhenjė. Nga shkaku i tij doli Ademi [alejhis-selam] nga xhenneti. Pastaj ky epsh e lind epshin e organit dhe pasurisė. Kėtė e pasojnė shumė tė meta tė tjera. Tė gjitha kėto burojnė nga epshi i barkut.

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    (( ĒįćÄćä ķĆßį ćä ćŚķ ęĒĶĻ ę ĒįßĒŻŃ ķĆßį ćä ÓČŚÉ ĆćŚĒĮ ))

    “Besimtari ha me njė lukth, kurse mosbesimtari ha me shtatė luktha”. (Muslimi).

    Nė hadithin tjetėr Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:

    (( ćĒ ćįĆ ĒČä ĀĻć ęŚĒĮ ŌŃĒ ćä ČŲäå ” ĶÓČ ĒČä ĀĻć ĆßįĒŹ ķŽćä ÕįČå ” ŻÅä ßĒä įĒ ćĶĒįÉ : ŻĖįĖ įŲŚĒćå ” ę ĖįĖ įŌŃĒČå ” ę ĖįĖ įäŻÓå ))

    “Biri i Ademit nuk ka mbushur enė mė tė keqe se sa barku i tij. I mjaftojnė birit tė Ademit disa kafshata, me tė cilat do tam ban shpirtin gjallė. Nėse e ka domosdo, atėherė le ta ndan njė tė tretėn pėr ushqim, njė tė tretėn pėr pije dhe njė tė tretėn pėr frymėmarje”. (Tirmidhiu, sahih).

    Ukbe Er-Rasi thotė: Hyra te Hasan Basriu, e ai ishte duke ngrėnė dhe mė tha: urdhėro. I thashė: kam ngrėnė saqė nuk kam vendė mė. Tha: subhanall-llah! A han muslimani aq shumė saqė nuk gjenė vend pėr tė ngrėnė edhe mė tej?!

    Sa i pėrket kėsaj ēeshtjeje sikur edhe te ēeshtjet tjera muslimani duhet me qenė mesatar dhe i drejtė. Nuk duhet larguar nga ushqimi saqė tė dobėsohet aq shumė e mos tė mund tė zbatojė asnjė obligim tė Zotit, e as tė jepet pas ushqimit qė most ė ketė mundėsi tė mer edhe frymė.

    Ai qė e tepron ushqimin e vet, kjo shkakton nevoj tė madhe pėr shumė gjum, largon mendjeprehtėsinė, etj.

    2- Epshi i organit. Kėtė epsh All-llahu [subhanehu ve teala] e ka krijuar te njeriu pėr dy dobi:

    - Vazhdimi i llojit njerėzor;

    - Pėr tė kuptuar kėnaqėsinė, qė nė bazė tė saj tė krahason kėnaqėsinė e ahiretit.

    Atė qė nuk e ka shijuar njeriu nuk mundet tė mallėngjohet pėr te. Mirėpo edhe ky epsh nėse nuk kontrollohet dhe nuk vihet nė vendin e tij mesatar, atėherė sjell shumė tė kėqija, sprova, sė fundja, po mos t’ishin kėto gjėra nuk do tė bėhej gruaja kurtha e shejtanit.

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė:

    (( ćĒ ŹŃߏ ČŚĻķ Żķ ĒįäĒÓ ŻŹäÉ ĆÖŃ Śįģ ĒįŃĢĒį ćä ĒįäÓĒĮ ))

    “Nuk kam lėrė pas meje sprovė mė tė dėmshme pėr burrat se sa gratė”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Disa burra tė mirė kanė thėnė: Po tė mė lėsh nė njė shtėpi pėrplot me pasuri, mendoj se nuk do ta prek emanetin, mirėpo nėse mė le me njė vajzė zezake njė cast, nuk garantoj asgjė”.

    Dhėnia pas kėtij epshi mundet qė ta bėjė preokupim kryesor tė burrit shtimin e kėnaqėsisė me gra e tė angazhohet nga pėrmendja e ahiretit, ndoshta e shpien edhe nė amoralitet, ose (ashikėri) dashuri tė ēmendur, qė ėshtė grada mė e keqe e epshit. (Muhtesar Minhaxhul-Kasidin, 163- 165).

    Shėrimi i tėrė kėsaj ėshtė agjėrimi, e kjo nuk ndodh pa durim, kurse durimi nuk mundet tė ndodh pa frikė nga Zoti, e frikohet ai qė e njeh Zotin, kurse dija duhet tė jetė largpamėse. (Muhtesar Minhaxhul-Kasidin, fq. 274).

    Nėse njeriu ka nevojė pėr durim qė tė largohet nga epshi i marėdhėnieve intime, kjo mund tė nodh me tre gjėra:

    1- Agjėrimi i vazhdueshėm dhe gjat iftarit tė mjaftohemi me pak ushqim.

    2- Largimi i shkaqeve ngacmuese, sepse ngacmimi vjen me shikim, shikimi e ngacmon zemrėn, e zemra e lėviz epshin. Shėrimi i kėsaj ėshtė largimi prej njerėzve, kujdesi qė most ė na bjer shikimi nė fotografi qė e ngjallin epshin, sepse shikimi ėshtė shigjetė e helmuar e shejtanit. Andaj ose mbylli syte e ule shikimin ose ik dhe largohu nga ai vend.

    3- Dėfrimi i shpirtit me gjėrat e lejuara qė i dėshiron epshi, siē ėshtė martesa, etj.


    Tė kėqijat burojnė nga injoranca, padrejtėsia dhe shkujdesi.

    Shejhul-Islam Ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė:

    “Secili njeri qė e bėn ndonjė tė keqe dhe gabim e bėn nga shkaku i mosdijes se ajo ėshtė e keqe dhe gabim ose pse epshi i tij anon kah ajo. Ēdo tė mirė dhe obligim qė e le njeriu e le duke mos e ditur se ėshtė obligim ose pse ia urrenė shpirti kėtė gjė.

    Nė tė vėrtetė tė gjitha tė kėqijat burojnė nga mosdija, sepse pot ė posedonte dituri tė dobishme se kjo vepėr e dėmton nuk do ta bėnte. Kjo ėshtė veēori e mendjes. Ashtuqė nėse ka vepra tė mira tė cilat dihen se e dėmtojnė njeriun, siē ėshtė rėnia nga ndonjė vend i lartė, ose hedhja nė njė lum qė do ta fundos, ose kalimi afėr murit qė ėshtė i shtrembėruar, ose hyrja nė zjar tė ndezur, etj nuk do ta kishte bėrė, sepse nė kėtė vepėr ka dėm dhe ska dobi. Mirėpo ai qė nuk e di kėtė gjė, siē ėshtė fėmiu, i ēmenduri, i hutuari, gafili, ndoshta edhe e bėnė kėtė vepėr.

    E nėse ndokush e bėn ndonjė vepėr nė tė cilėn ka dėm pėr te, duke e ditur se ka dėm, ai kėtė vepėr e bėn pėrshkak tė mendimit se dobia ėshtė mė e madhe.

    Mirėpo nėse ėshtė i bindur se dėmi ėshtė mė i vogėl dhe paramendon se dobia ėshtė mė e madhe, atėherė ai medoemos duhet dhėnė pėrparėsi dobisė. Kjo i ngjan njeriut i cili udhėton rrugė tė largė e mbi deti pėr tė fituar pasuri. Ai po tė ishte i bindur se do tė fundosej nė det ose do tė humbte nė kėtė tregti, nuk do tė udhėtonte, mirėpo te ai mundėsia pėr shpėtim dhe fitim ka qenė mė e madhe, andaj edhe ėshtė nisur nė kėtė rrugė, edhe pse mundet tė gabon nė kėtė konstatim.

    Kėshtu ėshtė edhe puna e mėkateve. Nėse vjedhėsi ėshtė i bindur se do tė kapet dhe do t’i pritet dora, nuk do tė vjedhte. Poashtu edhe zinaqari (njeriu imoral) pot ė ishte i bindur se do tė gurėzohet, nuk do tė bėnte zina. Kurse konsumuesi i alkoolit nė fillim denohet me katėrdhjet ose tetėdhjet shkopinjė, e nėse e vzhdon edhe mė tej konsumimin e alkoolit, denimi i tij shtohet, derisa tė vjen deri te mbytja e tij, sipas mendimit mė tė saktė.

    Pra, kėshtu qenka edhe puna e denimeve, nėse mėkatari ėshtė i bindur se me kėtė mėkat i vjen edhe dėm i qartė dhe i sigurtė, nuk e ban atė mėkat. E nėse ndokush e bėn ndonjė mėkat, atėherė e bėn ose pse nuk ėshtė i bindur se ėshtė haram ose nuk ėshtė i bindur pėr denimin, por shpreson falje me veprat tjera tė mira, ose me pendim, ose shpreson t’ia fal All-llahu, ose ėshtė i shkujdesur tėrėsisht nga kjo, nuk i kujtohet as se ėshtė haram kjo vepėr e as kėrcėnimi pėr ate qė e vepron kėtė vepėr. Pra, mbetet gafil. Gafleti- shkujdesi ėshtė prej gjėrave tė kundėrta tė dijes.

    Shkujdesi dhe epshi janė baza e ēdo tė keqe. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóįĒ ŹõŲöŚś ćóäś ĆóŪśŻóįśäóĒ ŽóįśČóåõ Śóäś ŠößśŃöäóĒ ęóĒŹųóČóŚó åóęóĒåõ ęóßóĒäó ĆóćśŃõåõ ŻõŃõŲĒš (28)

    “…mos iu bind atij qė ia kemi shmangur zemrėn e tij prej pėrkujtimit ndaj Nesh dhe i ėshtė dhėnė epshit tė vet, pse puna e tij ka mbaruar”. (El-Kehf: 28).

    Epshi nėse ėshtė i vetmuar nuk mundet ta nxitė njeriun tė bėjė mėkate, nėse nuk i shoqėrohet edhe injoranca, sepse pasuesi i epshit nėse ėshtė i binudr se ky epsh i shkakton sigurisht dėm, largohet nga ky epsh pėr shkak tė natyrės sė vet. All-llahu [subhanehu ve teala] ka krijuar nė shpirt dashuria ndaj asaj qė i bėn dobi dhe urrejtje ndaj asaj qė i sjell dėm, ashtu qė nuk e bėn atė vepėr pėr tė cilėn ėshtė i sigurtė se do t’i sjell dėm tė qartė, e nėse e bėn kjo vjen nga shkaku i dobėsisė sė mendjes.

    Pėr kėtė ky njeri cilėsohet si i menēur.

    Andaj, telasheja e madhe ėshtė prej shejtanit e jo vetėm prej epshit, sepse ai ia zbukuron epshit mėkatet, e urdhėron nė to, ia pėrkujton disa tė mira qė i ka, qė i bėjnė dobi e jo dėm, siē bėri me Ademin dhe Havanė [alejhimas-selam]. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ŻóęóÓśęóÓó Åöįóķśåö ĒįŌųóķśŲóĒäõ ŽóĒįó ķóĒ ĀĻóćõ åóįś ĆóĻõįųõßó Śóįóģ ŌóĢóŃóÉö ĒįśĪõįśĻö ęóćõįśßņ įĒ ķóČśįóģ (120) ŻóĆóßóįĒ ćöäśåóĒ ŻóČóĻóŹś įóåõćóĒ ÓóęśĀŹõåõćóĒ ęóŲóŻöŽóĒ ķóĪśÕöŻóĒäö ŚóįóķśåöćóĒ ćöäś ęóŃóŽö ĒįśĢóäųóÉö ęóŚóÕóģ ĀĻóćõ ŃóČųóåõ ŻóŪóęóģ (121)

    “Por, atė e ngacmoi djalli duke i thėnė: "O Adem, a do tė tė tregoj pėr pemėn e pavdekshmėrisė dhe tė sundimit tė pazhdukshėm!" Ata tė dy hėngrėn nga ajo (pemė) dhe qė tė dy u zhveshėn, e ia nisėn ta mbulojnė veten e tyre me gjethe qė mbldhnin nėpėr Xhennet, dh kėshtu Ademi theu urdhėrin e Zotit tė ve dhe gaboi”. (Taha: 120- 121).

    ęóŽóĒįó ćóĒ äóåóĒßõćóĒ ŃóČųõßõćóĒ Śóäś åóŠöåö ĒįŌųóĢóŃóÉö ÅöįĒųó Ćóäś ŹóßõęäóĒ ćóįóßóķśäö Ćóęś ŹóßõęäóĒ ćöäś ĒįśĪóĒįöĻöķäó (20)

    “…dhe tha: "Zoti juaj nuk ua ndaloi ju dyve atė pemė vetėm qė tė mos bėhi meleqė (engjėj), ose tė mos bėheni prej tė pėrjetshmėve”. (El-A’raf: 20).

    Andaj All-llahu [subhanehu ve teala] tha:

    ęóćóäś ķóŚśŌõ Śóäś ŠößśŃö ĒįŃųóĶśćóäö äõŽóķųöÖś įóåõ ŌóķśŲóĒäĒš Żóåõęó įóåõ ŽóŃöķäń (36) ęóÅöäųóåõćś įóķóÕõĻųõęäóåõćś Śóäś ĒįÓųóČöķįö ęóķóĶśÓóČõęäó Ćóäųóåõćś ćõåśŹóĻõęäó (37)

    “Kush mbyll sytė para kėshillave tė Zotit, atij ia shoqėrojmė njė djall qė nuk i ndahet kurrė. E ata (djajt) do t'i shmangin nga rruga e drejtė, kurse (jobesimtarėt) mendojnė se janė duke i udhėzuar”. (Ez-Zuhruf: 36- 37).

    { ĆŻćä Ņķä įå ÓęĮ Śćįå ŻŃĒå ĶÓäĒš }

    “A atij qė vepra e vet e keqe i ėshtė hijeshuar dhe e sheh si tė mirė (a ėshtė i njejtė me atė qė i largohet asaj)?...”. (Fatir: 8).

    ęóįĒ ŹóÓõČųõęĒ ĒįųóŠöķäó ķóĻśŚõęäó ćöäś Ļõęäö Ēįįųóåö ŻóķóÓõČųõęĒ Ēįįųóåó ŚóĻśęĒš ČöŪóķśŃö Śöįśćņ ßóŠóįößó ŅóķųóäųóĒ įößõįųö ĆõćųóÉņ Śóćóįóåõćś Ėõćųó Åöįóģ ŃóČųöåöćś ćóŃśĢöŚõåõćś ŻóķõäóČųöĘõåõćś ČöćóĒ ßóĒäõęĒ ķóŚśćóįõęäó (108)

    “Ju mos ua shani ata (zota) qė u luten (idhujtarėt), pos All-llahut, e (si hakmarrje) tė fyejnė All-llahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij). Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet, mandej e ardhmja e tyre ėshtė te Zoti i tyre, e Ai i shpėrble pėr atė qė vepruan”. (El-En’am: 108).

    Fjala: “Kėshtu Ne i kemi zbukuruar ēdo populli veprimin e vet,…” tė mirėn me ndėrmjetėsim tė melaqeve, pejgamberėve dhe besimtarėve, kurse tė keqėn me ndėrmjetėsim tė djajve xhin dhe njerėz. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ęóßóŠóįößó Ņóķųóäó įößóĖöķŃņ ćöäś ĒįśćõŌśŃößöķäó ŽóŹśįó ĆóęśįĒĻöåöćś ŌõŃóßóĒÄõåõćś įöķõŃśĻõęåõćś ęóįöķóįśČöÓõęĒ Śóįóķśåöćś Ļöķäóåõćś ęóįóęś ŌóĒĮó Ēįįųóåõ ćóĒ ŻóŚóįõęåõ ŻóŠóŃśåõćś ęóćóĒ ķ󯜏óŃõęäó (137)

    “Kėshtu shumicės sė idhujtarėve, idhujt ua hijeshuan atyre mbytjen e fėmijėve tė vet, pėr t'i shkatėrruar (me mashtrime) dhe pėr t'ua ngatėrruar fenė (qė e kishin pasur tė Ismailit). Po sikur tė donte All-llahu, ata nuk do tė bėnin atė, andaj hiqu tyre dhe asaj qė shpifin”. (El-Enam: 137).

    Baza e asaj qė i shtynė njerėzit nė mėkate ėshtė injoranca, mosdija se ėshtė e dėmshme ose mendimi se dobia e saj ėshtė mė e madhe se sa dėmi i saj.

    Andaj sahabet, [radijall-llahu anhum] kanė thėnė:

    (( ßį ćä ŚÕģ Ēįįå Żåę ĢĒåį ))

    “Secili qė bėn mėkate ndaj All-llahut ėshtė injorant”. Kėshtu e kan komentuar ajetin Kur'anor:

    ÅöäųóćóĒ ĒįŹųóęśČóÉõ Śóįóģ Ēįįųóåö įöįųóŠöķäó ķóŚśćóįõęäó ĒįÓųõęĮó ČöĢóåóĒįóÉņ Ėõćųó ķóŹõęČõęäó ćöäś ŽóŃöķČņ ŻóĆõęśįóĘößó ķóŹõęČõ Ēįįųóåõ Śóįóķśåöćś ęóßóĒäó Ēįįųóåõ ŚóįöķćĒš ĶóßöķćĒš (17)

    “Pendim i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė e bėjnė tė keqen me mosdije dhe shpejt pendohen; tė tillėve All-llahu ju pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i urti”. (En-Nisa: 17).

    Sikurse edhe ajetin:

    ęóÅöŠóĒ ĢóĒĮóßó ĒįųóŠöķäó ķõÄśćöäõęäó ČöĀķóĒŹöäóĒ ŻóŽõįś ÓóįĒćń Śóįóķśßõćś ßóŹóČó ŃóČųõßõćś Śóįóģ äóŻśÓöåö ĒįŃųóĶśćóÉó Ćóäųóåõ ćóäś Śóćöįó ćöäśßõćś ÓõęĮĒš ČöĢóåóĒįóÉņ Ėõćųó ŹóĒČó ćöäś ČóŚśĻöåö ęóĆóÕśįóĶó ŻóĆóäųóåõ ŪóŻõęŃń ŃóĶöķćń (54)

    “E kur tė vijnė ty ata qė i besojnė ajetet tona, thuaju: "Selamu alejkum, Zoti juaj ia ngjeshi vetes mėshirėn. Kush bėn prej jush ndonjė tė keqe pa dije, e mandej pas asaj (tė keqe) pehdohet dhe pėrmirėsohet, s'ka dyshim se All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe ėshtė Mėshirues”. (El-En’am: 54).

    Andaj gjendja kur bėhet mėkatet quhet xhahilijet- injorancė, sepse mėkatarin e shoqėron njė gjendje e injorancės.

    Ebul-Alije thotė: i kam pyetur shokėt e Muhammedit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr kėtė ajet:

    ÅöäųóćóĒ ĒįŹųóęśČóÉõ Śóįóģ Ēįįųóåö įöįųóŠöķäó ķóŚśćóįõęäó ĒįÓųõęĮó ČöĢóåóĒįóÉņ Ėõćųó ķóŹõęČõęäó ćöäś ŽóŃöķČņ ŻóĆõęśįóĘößó ķóŹõęČõ Ēįįųóåõ Śóįóķśåöćś ęóßóĒäó Ēįįųóåõ ŚóįöķćĒš ĶóßöķćĒš (17)

    “Pendim i pranueshėm te All-llahu ėshtė vetėm ai i atyre qė e bėjnė tė keqen me mosdije dhe shpejt pendohen; tė tillėve All-llahu ju pranon pendimin, se All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i urti”. (En-Nisa: 17). Kurse ata mė janė pėrgjigjur:

    “Secili qė bėn mėkat ndaj All-llahut ėshtė injorant, e ai qė pendohet para vdekjes, ai ėshtė penduar shpejt”. (Taberaniu nė tefsirin e tij, 3/ 640).

    Katadeja thotė: “shokėt e Muhammedit [alejhis-selam] unanimisht kanė thėnė se secili qė bėn mėkat ndaj All-llahut ėshtė nė injorancė, qoftė se e ka bėrė mėkatin me qėllim ose jo dhe secili qė bėn mėkat ndaj All-llahut ėshtė injorant”.

    Kur e kan pyet Hasan Basriun [rahimehull-llah] rreth kėsaj ēeshtjeje, ai ka thėnė: “Ata janė njerėz qė nuk i kan ditur obligimet dhe detyrat e veta. E nėse e kanė ditur? Thotė: le tė dalin nga ai mėkat, sepse ajo ėshtė injorancė”.

    Kėtė e sqaron edhe mė shumė ajeti:

    ßóŠóįößó ÅöäųóćóĒ ķóĪśŌóģ Ēįįųóåó ćöäś ŚöČóĒĻöåö ĒįśŚõįóćóĒĮõ Åöäųó Ēįįųóåó ŚóŅöķŅń ŪóŻõęŃń (28)

    “…Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka ėshtė mėkatfalės”. (Fatir: 28).

    Secili qė ia ka frikėn All-llahut, e respekton dhe i le mėkatet, ai ėshtė dijetar, siē thotė All-llahu [subhanehu ve teala]:

    Ćóćųóäś åõęó ŽóĒäöŹń ĀäóĒĮó Ēįįųóķśįö ÓóĒĢöĻĒš ęóŽóĒĘöćĒš ķóĶśŠóŃõ ĒįĀĪöŃóÉó ęóķóŃśĢõę ŃóĶśćóÉó ŃóČųöåö Žõįś åóįś ķóÓśŹóęöķ ĒįųóŠöķäó ķóŚśįóćõęäó ęóĒįųóŠöķäó įĒ ķóŚśįóćõęäó ÅöäųóćóĒ ķóŹóŠóßųóŃõ ĆõęśįõęĒ ĒįĆóįśČóĒČö (9)

    “(A jobesimtari e ka gjendjen mė tė mirė) Apo ai qė kohėn e natė e kalon nė adhurim, duke bėrė sexhde, duke qėndruar nė kėmbė, i ruhet (dėnimit tė) botės tjetėr dhe shpreson nė mėshirėn e Zotit tė vet? Thuaj: "A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?" Po, vetėm tė zotėt e mendjes marrin mėsim”. (Zumer: 9).

    I kanė thėnė Shabiut: ku je o dijetar!

    Iu pėrgjegj: dijetar ėshtė ai qė ia ka frikėn All-llahut”. (Ebu Neim mė “El-Hilje”, 4/ 311).

    Ajeti Kur'anor:

    ÅöäųóćóĒ ķóĪśŌóģ Ēįįųóåó ćöäś ŚöČóĒĻöåö ĒįśŚõįóćóĒĮõ Åöäųó Ēįįųóåó ŚóŅöķŅń ŪóŻõęŃń (28)

    “…Po All-llahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt, All-llahu ėshtė mbi gjithēka ėshtė mėkatfalės”. (Fatir: 28).

    Tregon se secili qė ia ka frikėn All-llahut ėshtė dijetar, sepse vetėm dijetari i frikohet All-llahut, por edhe domethėnė: se dijetar ėshtė ai qė i frikohet All-llahut, siē kanė thėnė selefi.

    Dija mbi ate nga e cila kanė qortuar pejgamberėt shkakton frikė. Nėse dija shkakton frikėn, e cila e shtyn njeriun qė tė bėjė vepra tė mira dhe ti lė mėkatet, atėherė secili mėkatar ėshtė injorant, nuk posedon dituri tė plotė.

    Kjo qė thamė e sqaron faktin se baza e mėkateve ėshtė injoranca dhe mosdija.

    Nėse nuk e njeh Zotin, nuk ka se ēka e thėrret qė tė bėjė vepra tė mira dhe ti lėjė veprat e kėqija. Nefsi pėr nga natyra ėshtė labile dhe ndryshon shpesh, pasiqė ėshtė e gjallė, kurse dėshira dhe lėvizja janė prej komponenteve tė jetės.

    Nėse dėshira dhe puna janė komponentet subjektive tė jetės, kur ta udhėzon All-llahu: e mėson atė qė i bėn dobi dhe atė qė i bėn dėm, e dėshiron atė qė i bėn dobi dhe e le atė qė i ban dėm”. (Mexhmuul-Fetava, 14/ 287- 295).

    Pra, nga kjo qė kaloj kuptuam se mėkatet burojnė nga shkujdesi dhe injoranca mė njė anė dhe nga epshi nė anėn tjetėr, kurse agjėrimi e largon shkujdesin dhe e disiplinon epshin.

    Lėrja e ushqimit, pijes dhe marėdhėnieve intime ėshtė bazore pėr tė fituar veēorinė e pėrkujtimit dhe diturisė te agjėruesi.

    Nė ēdo moment, kur ėshtė agjėrueshėm, e sheh ushqimin, ujin e ftohėt dhe tė kėndshėm para tij, e sheh gruan e tij tė veshur me rrobat mė tė bukuram nirėpo kujothet se ėshtė agjėrueshėm, rob i All-llahut, andaj nuk han, nuk pin, nuk i afrohet gruas sė tij me qėllim tė realizimit tė robėrisė ndaj All-llahut [subhanehu ve teala].

    Nė ēdo moment tė ditės ai kujtohet se ėshtė rob i All-llahut, e pėrkujton madhėrinė e All-llahut, tė cilit ia zbaton urdhėrat dhe e respekton nė kėtė obligim tė agjėrimit.

    Ai qė pėr tridhjet ditė qėndron vazhdimisht nė kėtė gjendje, nė gjendje tė pėrkujtimit tė vzhdueshėm, do tė adaptohet nė kėtė gjendje, e me kėtė e eleminon shkakun mė tė rėndėsishėm tė mėkateve, e qė ėshtė shkujdesi dhe injoranca.

    Poashtu edhe epshi. Agjėrimi i mbyllė vendkalimet e shejtanit dhe i dobėson ato, ashtuqė agjėrimi bėhet shėrim i epshit sepse e ndalon nga shpėrthimi dhe sulmi. Pėr kėtė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka urdhėruar djelmoshat qė tė agjėrojnė, duke thėnė:

    (( ķĒ ćŚŌŃ ĒįŌČĒČ ćä ĒÓŹŲŚ ćäßć ĒįČĒĮÉ ŻįķŹŅęĢ ŻÅäå ĆŪÖ įįČÕŃ ę ĆĶÕä įįŻŃĢ ę ćä įć ķÓŹŲŚ ŻŚįķå ČĒįÕęć ŻÅäå įå ęĢĒĮ ))

    “O ju djelmosha kush ka mundėsi prej jush qė tė martohet, le tė martohet. Sepse martesa ia ulė shikim dhe ia mbron nderin (organin). E ai qė s’ka mundėsi qė tė martohet, le tė agjėrojė, sepse agjėrimi ėshtė mburojė”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Agjėrimi e kontrollon, dobėson dhe disiplinon epshin, e me kėtė e eliminon edhe shkakun e dytė tė mėkateve, epshin.

    “Mbyllja e vendkalimeve tė shejtanit dhe kanaleve tė tija, duke e pakėsuar ushqimin dhe pijen, e dobėson epshin dhe e rregullon ate. Kjo ėshtė domethėnia e hadithit tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]: “…le tė agjėrojė, sepse agjėrimi ėshtė mburojė”. Qėllimi i hadithit ėshtė tė tregojė se me agjėrim dobėsohet epshi pėr marėdhėnie intime”. (Fet’hul-Bari, 4/ 119).

    Duke u stėrvitur nė kėto elemente tridhjet ditė tė plota muslimani agjėrues adaptohet nė devotshmėri, vetėdije pėr kontrollė tė Zotit, e pėrkujotn dhe e pėrmend, e me kėtė futet nė rradhėt e tė devotshmive dhe hypė nė gradat e bamirėsve (muhsininėve).




    Bekir Halimi,

  9. #9
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Ç' do te perfitojme nga Ramazani






    1- Ramazani ėshtė shkollė e durimit. A e mėsuam durimin?

    2- Ramazani ėshtė shkollė e bujarisė, mirėsisė, bamirėsisė dhe pėrkujdesit familijar. A i kemi pėrvehtėsuar kėto gjėra?

    3- Ramazani ėshtė muaj i flijimit, luftės dhe fitoreve. A i pėrjetojmė kėto komponente?

    4- Ramazani muaj i Kur'anit dhe namazit tė natės. E i kemi realizuar si duhet keto adhurime?

    5- Ramazani dhe vėllezėria dhe dashuria. Ku jane kėto dukuri nė jetėn tonė?

    6- Ramazani dhe falja e lirimi nga zjari. Mbetemi me shpres se do te fitojme kete dhuratė!

    7- Ramazani dhe pendimi dhe devotshmėria. Vallė, kemi arritur devotshmėrinė dhe kemi realizuar pendimin?

    8- Ramazan, muaj i sinqeritetit dhe vėrtetėsisė. Sa jemi tė sinqertė dhe tė vėrtetė?!




    1- Ramazani ėshtė shkollė e durimit. A e mėsuam durimin?

    Nė gjuhėn araba fjala sabėr domethėnė: tė mbyllush dhe tė ngujosh.

    Ragib El-Esfahani thotė: “Sabėr ėshtė tė ndalesh nė ngushticė”. (shiko: “El-Mufredat”, fq. 474).

    Ështė emėrtuar agjėrimi sabėr sepse ėshtė njė lloji tij.

    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    ŽĒį ŹŚĒįģ: {ęóٱÓśŹóŚöķäõęĒś ČöٱįÕųóČśŃö ęóٱįÕųóįóęٰÉö} [ĒįČŽŃÉ:45].

    “Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtet, ajo ėshtė e madhe (vėshtirė), por jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin)”. (El-Bekare: 45).

    Ibn Xherir ka thėnė se qėllimi nė kėtė ajet ėshtė agjėrimi, sepse agjėrimi ėshtė njė pjesė e domethėnies sė durimit. (Tefsiri i Taberiut, 1/ 259).

    Ramazani dhe durimi

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ŌåŃ ĒįÕČŃ ęĖįĒĖÉ ĆķĒć ćä ßį ŌåŃ Õęć ĒįĻåŃ)).

    “Agjėrimi i muajit tė sabrit dhe tre ditėve nga ēdo muaj ėshtė sikurse agjėrimi i tėrė vitit”. (Nesaiu, Sahih).

    Sujutiu thotė: “Muaji i durimit ėshtė muaji i Ramazanit, kurse origjina e durimit ėshtė: ngurrimi, andaj agjėrimi ėshtė emėrtuar durim, sepse njeriu gjatė kėtij muajit ngurron nga ushqimi, pija dhe martesa”. (Sherhu sunenin-Nesai, 4/ 218).


    Ramazani ėshtė shkollė pėr ta mėsuar durimin


    Ibn Rexheb Hanbeliu [rahimehull-llah] ka thėnė:

    “Lloji mė i mirė i durimit ėshtė agjėrimi. Sepse i pėrmbledh qė tė tre llojet e durimit; ėshtė durim nė zbatimin e urdhėrave tė All-llahut, ėshtė durim nė largimin nga ndalesat e All-llahut. Pasiqė ky njeri i lė gjėrat e kėndshme pėr te edhe pse shpirti ndoshta anon kah to. Andaj Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ßį Śćį ĒČä ĀĻć įå ÅįĒ ĒįÕķĒć” ŻÅäå įķ” ęĆäĒ ĆĢŅķ Čå” Åäå ŹŃß ŌåęŹå ęŲŚĒćå ęŌŃĒČå ćä ĆĢįķ)).

    “Çdo vepėr e birit tė Ademit ėshtė pėr te, pėrveē agjėrimit, i cili ėshtė pėr Mua edhe unė shpėrblej pėr te. Ai ka lėrė epshin, ushqimin dhe pijen pėr Mua”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Nė agjėrim gjindet edhe lloji i tretė i durimit, durimi nė caktime tė dhimbshme, tė cilat i pėrjeton besimtari, siē ėshtė uria dhe etja. Andaj Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e emėrtonte muajin e agjėrimit, muaj tė durimit”. (Xhamiul-Ulumi vel-hikemi, 1/ 26).


    Llojet e sabrit


    Ibn Kajim El-Xhevziu [rahimehull-llah] thotė:

    "ĒįÕČŃ ČĒŚŹČĒŃ ćŹŚįŽå ĖįĒĖÉ ĆŽÓĒć: ÕČŃ Śįģ ĒįĆęĒćŃ ęĒįŲĒŚĒŹ ĶŹģ ķÄĻķåĒ” ęÕČŃń Śä ĒįćäĒåķ ęĒįćĪĒįŻĒŹ ĶŹģ įĒ ķŽŚ ŻķåĒ” ęÕČŃ Śįģ ĒįĆŽĻĒŃ ęĒįĆŽÖķÉ ĶŹģ įĒ ķŹÓĪŲåĒ".

    “Sabri ėshtė tre lloje: durim nė zbatimin e urdhėrave tė All-llahut derisa t’i kryen ato, durim nė largimin nga ndalesat derisa tė mos bjer nė to dhe durim nė pėrcaktime, qė mos ta mllefosin”. (Medarixhus-Salikin, 2/ 165).


    2- Ramazani, ėshtė muaj i bujarisė, bamirėsisė, mirėsisė dhe kujdesit pėr farefisin.


    Śä ĒČä ŚČĒÓ ŃÖķ Ēįįå ŚäåćĒ ŽĒį: ßĒä ŃÓęį Ēįįå Õįģ Ēįįå Śįķå ęÓįć ĆĢęĻ ĒįäĒÓ” ęßĒä ĆĢęĻ ćĒ ķßęä Żķ ŃćÖĒä Ķķä ķįŽĒå ĢČŃķį” ęßĒä ķįŽĒå Żķ ßį įķįÉ ćä ŃćÖĒä ŻķĻĒŃÓå ĒįŽŃĀä” ŻįóŃóÓęį Ēįįå Õįģ Ēįįå Śįķå ęÓįć ĆĢęĻ ČĒįĪķŃ ćä ĒįŃķĶ ĒįćŃÓįÉ.

    Ibn abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka qenė njeriu mė bujar, e edhe mė bujar ishte gjatė Ramazanit, kur takohej me xhibrilin [alejhis-selam]. Ai takohej me te ēdo natė tė Ramazanit dhe sė bashku mėsonin Kur'anin. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ishte edhe mė bujar se era e bereqetshme. (Buhariu dhe Muslimi).

    Ibn Haxheri [rahimehull-llah] thotė:

    “Mėsimi i Kur'anit e ripėrtėrinė pasurimin e shpirtit, kurse pasuria e shpirtit ėshtė shkak i bujarisė. Bujaria nė sherijat ėshtė: ti japish atė qė duhet atij qė duhet, andaj edhe ėshtė mė e gjėrė se sa sadakaja. Pastaj Ramazani ėshtė sezonė e mirėsive, pasiqė dhuntitė e All-llahut ndaj robėrve tė Tij janė mė tė mėdha se sa nė kohėrat tjera, e Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dėshironte tė pėrcjell ligjet e Zotit qė i ka pėrcaktuar mbi besimtarėt. Me grumbullimin e vlerės sė kohės, elementeve tė zbritura (Kur'anit), zbritėsit (Xhibrili) dhe mėsimit, shkaktohet shtimi i bujarisė. All-llahu e di mė sė miri”. (Fet’hul-Bari, 1/ 31).

    Hapėsirat e bujarisė, bamirėsisė, mirėsisė dhe pėrkujdesit familjar:

    1- Dhėnia iftar agjėruesit.

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ŻŲųŃ ÕĒĘćĒš ßĒä įå ćĖį ĆĢŃå ŪķŃ Ćäå įĒ ķäŽÕ ćä ĆĢŃ ĒįÕĒĘć ŌķĘĒš)).

    “Kush i jep iftar njė agjėruesit, ka shpėrblimin e tij, duke mos iu pakėsuar asgjė nga shpėrblimi i agjėruesit”. (Tirmidhiu, sahih).

    2- Bamirėsia ndaj prindėrve dhe pėrkujdesi familjar.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] ka thėnė:

    ĢĒĮ ŃĢįń Åįģ ŃÓęį Ēįįå Õįģ Ēįįå Śįķå ęÓįć ŻŽĒį: ćä ĆĶŽ ĒįäĒÓ ČĶÓä ÕĶĒČŹķæ ŽĒį: ((Ććß))” ŽĒį: Ėć ćäæ ŽĒį: ((Ėć Ććß))” ŽĒį: Ėć ćäæ ŽĒį: ((Ėć Ććß))” ŽĒį: Ėć ćäæ ŽĒį: ((Ėć ĆČęß)).

    Erdhi njė njeri te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e i tha: Pėr cilin njeri duhet tė kujdesem mė shumė? Tha: pėr nėnėn tėnde! E pastaj? Tha: pėr nėnėn tėnde! E pastaj? Tha: pėr nėnėn tėnde! E pastaj? Tha: pastaj pėr babin tėnd!”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Enesi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ÓŃå Ćä ķČÓŲ Śįķå ŃŅŽå” Ćę ķäÓĆ Żķ ĆĖŃå ŻįķÕį ŃĶćå)).

    “Kush dėshiron t’i zgjerohet rizku dhe ti shtohet ymri le tė pėrkujdeset pėr farefisin”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Ata ibn Ebi Rebah [rahimehull-llah] thotė:

    "įĻŃåć ĆÖŚå Żķ ŽŃĒČŹķ ĆĶČ Åįķ ćä ĆįŻņ ĆÖŚåĒ Żķ ŻĒŽÉ. ŽĒį įå ŽĒĘį: ķĒ ĆČĒ ćĶćĻ” ęÅä ßĒä ŽŃĒČŹķ ćĖįķ Żķ ĒįŪäģ” ŽĒį: ęÅä ßĒä ĆŪäķ ćäß".

    “Tė jap njė dirhem ta jap te farefisi im ėshtė mė e dashur se tė jap njė mijė dirhem tė njerėzit e varfur. Njėri i tha: edhe nė qoftė se ėshtė sa unė i pasur? Tha: edhe nė qoftė se ėshtė ma i pasur se ti”. (Mekarimul-Ahlak, fq. 62).

    3- Sadakaja dhe shpenzimi nė rrugė tė Zotit.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ßį ÓįĒćģ ćä ĒįäĒÓ Śįķå ÕĻŽÉ” ßį ķęć ŹŲįŚ Żķå ĒįŌćÓ” ŹŚĻį Čķä ĒįĒĖäķä ÕĻŽÉ” ꏌķä ĒįŃĢį Żķ ĻĒČŹå ŻŹĶćįå ŚįķåĒ” Ćę ŹŃŻŚ įå ŚįķåĒ ćŹĒŚå ÕĻŽÉ” ęĒįßįćÉ ĒįŲķČÉ ÕĻŽÉ” ęßį ĪŲęÉ ŹćŌķåĒ Åįģ ĒįÕįĒÉ ÕĻŽÉ” ęŹćķŲ ĒįĆŠģ Śä ĒįŲŃķŽ ÕĻŽÉ)).

    Pėr ēdo nyje qė e ka njeriu nė trupin e tij, duhet tė jep sadaka. Mirėpo pėr ēdo ditė qė del dielli nėse i pajton dy njerėz, edhe kjo ėshtė sadaka. Nėse i ndihmon njeriut qė ta ngarkon devenė e tij ose ia ngritė ndonjė mall atij me devenė e tij ėshtė sadaka. Fjala e mirė ėshtė sadaka. Çdo hap qė e ecė drejt namazit ėshtė sadaka dhe largimi i pengeave nga rrugėt ėshtė sadaka”. (Buhariu dhe Muslimi).


    3- Ramazani ėshtė muaj i flijimeve, luftės dhe fitores.


    Nė kėtė muaj mė sė miri del nė shesh lufta e njeriut me epshin e tij, me djallin e tij, me vetvetėn. Nė kėtė muaj betja mė e madhe tė cilėn e fiton njeriu ėshtė ngadhnjimi ndaj vetvetes, epshit dhe djallit tė tij.

    Tė flijon mirėqenien, komoditetin, rehatinė pėr hirė tė vėllezėrve tė tij, pėr hirė tė kauzės sė tij, pėr tė interesit tė pėrgjithsėm tė muslimanėve tė kėtyre vendeve.

    Nga kjo vetėdije fillon procesi i fitores dhe ngadhnjimit tonė tė pėrgjithshėm.

    Do t’ju pėrkujtom se nė kėtė muaj kanė ndodhur disa beteja dhe disa fitore.

    a) Beteja e Bedrit.

    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    {ęóćóĒ ĆóäŅóįśäóĒ Śóįóģٰ ŚóČśĻöäóĒ ķóęśćó ٱįśŻõŃśŽóĒäö ķóęśćó ٱįśŹóŽóģ ٱįśĢó朌óĒäö} [ĒįĆäŻĒį:41].

    “… dhe atė (Kur'anin) qė ia zbritėm robit Tonė (Muhammedit) ditėn e furkanit (ditėn e Bedrit, kur u dallua e vėrteta nga e shtrembėra), ditėn e konfrontimit tė dy grupeve. All-llahu ėshtė i fuqishėm pėr ēdo gjė”. (El-Enfal: 41).

    Urve ibn Zubejri duke e komentuar kėtė ajet thotė:

    Nė kėtė ditė All-llahu e ndau tė vėrtetėn nga e kota. Ky rast ėshtė beteja e parė e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], kurse udhėheqėsi i idhujtarėve ishte Utbe ibn rebia. Ata u takuan ditėn e xhuma. Shokėt e Muhammedit [alejhis-selam] ishin tre qind e ca njerėz, kurse ushtria idhujtare numėronte mes nėtėqindėve dhe njėmijėve. Nė kėtė ditė All-llahu u shkaktoi disfatė idhujtarėve dhe u vranė mė shumė se shtatėdhjet, e shumė prej tyre u robėruan”. (Taneraniu, 10/ 9).

    B) Çlirimi i Mekės.

    Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] gjatė Ramazanit doli nga Medinje, kurse me vehte kishte dhjetė mijė ushtar. Pas tetė vjet e gjysmė qė kishin emigruar nė Medinė. Ai sė bashku me muslimanėt qė ishin me ta, shkuan pėr nė Mekė. Ai agjėronte edhe muslimanėt agjėronin. Kur arriti nė njė burim qė ishte mes Asfanit dhe Kudejdit, e ngrėnėn tė gjith iftarin. (Buhariu).

    Poashtu tregon nė njė transmetim tjetėr se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e bėri betejėn e ēlirimit tė Mekės nė Ramazan. (Buhariu).

    c) Beteja e Ajnul-Xhalut.

    Kjo betejė ishte mes muslimanėve dhe mongolėve nėn udhėheqjen e Holakos. Kjo luftė ndodhi me 25 Ramazan tė vitit 658, nė tė cilėn luftė muslimanėt korrėn fitre tė madhe. (shik detajet e kėsaj beteje nė “El-Bidaje ven-Nihaje”, 17/ 403).

    d) Beteja e Shekhebit.

    Kjo betejė ka ndodhur nė ditėn e shtunė, nė ditėn e parė tė Ramazanit, gjatė vitit 702 dhe vazhdoi deri nė ditėn e ardshme. Kjo betejė ishte mes muslimanėve dhe tatarėve. Nė kėtė betėj ka marur pjesė edhe Shejhul-Islam, Ibn Tejmiu. E nė kėtė betejė korrėn fitore muslimanėt.

    Ibn Kethiri [rahimehull-llah] thotė:

    Ibn Tejmiu e nxiste sulltanin nė luftė dhe e pėrgėzonte me fitore. Ai filloi tė betohet duke thėnė se sigurisht me lejen e All-llahut do tė fitojmė. Ai u dha fetva njerėzve qė mos tė agjėrojnė gjatė betejės, poashtu edhe ai nuk agjėroi. Lėvizte nga njė epror te tjetri dhe mirte nga ushqimi i tyre, pėr tua bėrė me dije qė tė hanė, me qėllim qė tė bėhen mė tė fuqishėm nė kėtė luftė kundėr armikut dhe tė gjithė e ndėrprenė agjėrimin dhe ngrėnėn ushqim. (El-Bidaje ven-Nihaje, 18/ 26).


    4- Ramazani muaj i Kur'anit dhe namazit tė natės.


    Lidhja mes Kur'anit dhe Ramazanit del qartė nga ky ajet, ku All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    {ŌóåśŃõ ŃóćóÖóĒäó ٱįųóŠöģ ĆõäŅöįó Żöķåö ٱįśŽõŃśĀäõ åõĻšģ įųįäųóĒÓö ęóČóķųöäóÜٰŹņ ćųöäó ٱįśåõĻóģٰ ęóٱįśŻõŃśŽóĒäö} [ĒįČŽŃÉ:185].

    “Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur'ani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra)”. (El-Bekare: 185).

    Edhe nga tregimi i Ibn abbasit [radijall-llahu anhu]:

    Śä ĒČä ŚČĒÓ ŃÖķ Ēįįå ŚäåćĒ ŽĒį: ßĒä ŃÓęį Ēįįå Õįģ Ēįįå Śįķå ęÓįć ĆĢęĻ ĒįäĒÓ” ęßĒä ĆĢęĻ ćĒ ķßęä Żķ ŃćÖĒä Ķķä ķįŽĒå ĢČŃķį” ęßĒä ķįŽĒå Żķ ßį įķįÉ ćä ŃćÖĒä ŻķĻĒŃÓå ĒįŽŃĀä” ŻįóŃóÓęį Ēįįå Õįģ Ēįįå Śįķå ęÓįć ĆĢęĻ ČĒįĪķŃ ćä ĒįŃķĶ ĒįćŃÓįÉ.

    Ibn abbasi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka qenė njeriu mė bujar, e edhe mė bujar ishte gjatė Ramazanit, kur takohej me xhibrilin [alejhis-selam]. Ai takohej me te ēdo natė tė Ramazanit dhe sė bashku mėsonin Kur'anin. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ishte edhe mė bujar se era e bereqetshme. (Buhariu dhe Muslimi).

    Ibn Haxheri [rahimehull-llah] thotė:

    “Ky hadith na tregon madhėrimin e Kur'anit, sepse ėshtė i veēuar me fillim tė zbritjes sė Kur'anit nė kėtė muaj edhe me krahasimin e shpalljes shumė herė nga Xhibrili [alejhis-selam], qė domethėnė se Xhibrili [alejhis-selam] ka zbritur shpesh, e me zbritjen e Xhibrilit [alejhis-selam] me tė kanė ardhur edhe shumė tė mira dhe begati qė num mundemi ti numėrojmė.

    Mėsojmė edhe kėtė: vlera e kohės arrihet me shtim tė adhurimeve. Vazhdimėsia nė lexim tė Kur'anit shkakton shtimin e tė mirave. Shtimi i adhurimeve nė fund tė jetės. Pėrkujtimi i njeriut tė vyeshėm dhe tė mirė pėr kah e mira dhe me dije, edhe pse ai kėtė e di, pėr ta shtuar pėrkujtimin dhe kėshillimin. Nata e Ramazanit ėshtė mė e mirė se dita e Ramazanit. Leximi duhet tė jetė i shoqėruar me prani tė zemrės dhe kuptim, kjo ndodh natėn, sepse ėshtė qetė, kurse ditėn ka pengese dhe angazhime tė kėsaj jete. (Fet’hul-Bari, 9/ 45).


    Sa lexonin Kur'an tė parėt tanė tė devotshėm


    Ibrahim Nehaiu thotė:

    "ßĒä ĒįĆÓęĻ ķĪŹć ĒįŽŃĀä Żķ ŃćÖĒä Żķ ßį įķįŹķä” ŻßĒä ķäĒć Čķä ĒįćŪŃČ ęĒįŚŌĒĮ” ęßĒä ķĪŹć ĒįŽŃĀä Żķ ŪķŃ ŃćÖĒä Żķ ßį ÓŹ įķĒįņ".

    “Esved Duveliu e pėrfundonte leximin e Kur'anit nė ēdo dy netė gjatė Ramazanit. Vetėm mes akshamit dhe jacisė flente. E jashta Ramazanit e pėrfundonte leximin e Kur'anit vetėm pėr gjashtė netė”. (Sijeru Alamun-Nubela, 4/ 51).

    Katadeja e pėrfundonte leximin e Kur'anit pėr shtatė ditė, e kur vinte Ramazani, e pėrfundonte pėr tre ditė, kurse nė dhjetshin e fundit e pėrfundonte pėr ēdo natė”. (Po aty, 5/276).

    Imam Shafiu e pėrfundonte leximin e Kur'anit gjashtė dhjet herė gjatė Ramazanit.

    Musa ibn Muavije thotė:

    U largova nga Kajrevani dhe nuk mendosha se ndokush ėshtė mė i devotshėm se Behlul ibn Rashidi gjersa u takova me Vekiun. Ai lexonte gjatė Ramazanit pėr ēdo natė nga njė hatme dhe njė tė tretėn e Kur'anit. I falte 12 rekate namaz duha dhe falej nga dreka deri nė iqindi”. (Po aty).

    Misbah ibn Seidi thotė:

    Muhamed ibn Ismaili, Imam Buhariu gjatė Ramazanit pėr ēdo ditė e pėrfundonte nga njė herė leximin e Kur'anit, kurse pas teravije pėr tre netė e pėrfundonte nga njė hatme. (po aty).


    Namazi i teravisė dhe Ramazani


    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ŽĒć ŃćÖĒä ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå)).

    “Kush e fal namazin e natės gjatė Ramazanit, me besim dhe shpresim i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Imam Neveviu [rahimehull-llah] thotė:

    “Duke besua dhe duke shpresuar, domethėnė duke besuar nė vlera e saj ėshtė e vėrtetė dhe duke shpresuar vetėm All-llahun, e jo shikimin e njerėzve, e as gjėrat tjera qė bien ndesh me sinqeritetin”. (Sherhu Muslim, 6/ 39).


    Disa pamje nga namazi i natės tė gjeneratave tė para tė devotshme


    Ali ibn Medini thotė:

    "ßĒä ÓęķĻ Čä ŪŻįÉ ķÄćųäĒ Żķ ŌåŃ ŃćÖĒä Żķ ĒįŽķĒć” ęŽĻ ĆŹģ Śįķå ŚŌŃęä ęćĒĘÉ ÓäÉ".

    “Suvejd ibn Gafle na e falte namazin e natės gjatė Ramazanit, kurse i kishte 120 vjet”. (Sijer, 4/ 72).


    5- Ramazani dhe vėllezėria dhe dashuria. Ku jane kėto dukuri nė jetėn tonė?


    Shpirtat zakonisht i duan ata qė u bėjnė mirė. Dukuria e vėllezėrisė dhe dashurisė shfaqet nė iftaret kolektive, nė dhėnien e zekatit, nė dhėnien e sadakatul-fitrit, etj.

    Kjo poashtu del nė shesh nėpėrmjet vetėdijes se ky adhurim ėshtė i pėrbashkėt pėr mbarė muslimanėt, nga lindja deri nė perendim.

    Ne kemi nevojė tė madhe pėr tė ngritur kėtė dukuri dhe pėr ta sjellur nė vendin e vet, sidomos nė kėto kohėra, kur vetjakėsia dhe egoizmi kanė kapluar shpirtin e ēdo njeriut.

    Ky muaj ėshtė mundėsi e madhe pėr tu kujdesur pėr vėllezėrit tanė nėvojtar, pėr ata skamonrė qė skanė as kafshatėn e gojės, pėr familjet e dėshmorėvė (inshaAll-llah janė shehida), pėr invalidėt e luftės, pėr studentėt e shkėlqyeshėm, mirėpo qė skanė pasuri pėr tė vazhduar studimet e tyre, etj.


    6- Ramazani dhe falja e lirimi nga zjari. Mbetemi me shpres se do te fitojme kete dhuratė!


    Falja dhe lirimi nga zjari shfaqet nėpėrmjet kėtyre gjėrave:

    a) agjėrimit tė Ramazanit;

    b) namazit tė natės gjatė Ramazant;

    c) ngjalljen e natės sė kadrit.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä ÕĒć ŃćÖĒä ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå” ęćä ŽĒć įķįÉ ĒįŽĻŃ ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒ ŹŽĻć ćä ŠäČå)).

    “Kush e agjėron Ramazanin me besim dhe shpresim i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt dhe ai qė e gjallėron natėn e Kadrit, me besim dhe shpresim i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Edhe thotė:

    ((ćä ŽĒć ŃćÖĒä ÅķćĒäĒš ęĒĶŹÓĒČĒš ŪŻŃ įå ćĒŹŽĻć ćä ŠäČå)).

    “Kush e fal namazin e natės gjatė Ramazanit me besim dhe shpresim, i falen mėkatet qė i ka bėrė mė herėt”. (Buhariu dhe Muslimi).

    E qėllimi i faljes ėshtė lirimi nga zjari i xhehenemit.

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    { ÅŠĒ ßĒä Ćęį įķįÉ ćä ŌåŃ ŃćÖĒä ÕõŻųöĻóŹ ĒįŌķĒŲķä ęćóŃóĻóÉ ĒįĢöä ” ęŪõįųöŽóŹ ĆČęĒČ ĒįäĒŃ Żįć ķõŻŹĶ ćäåĒ ČĒČ ” ęŻõŹųöĶŹ ĆČęĒČ ĒįĢäÉ Żįć ķŪįŽ ćäåĒ ČĒČ ” ęķäĒĻķ ćäĒĻņ : ķĒ ČĒŪķ ĒįĪķŃ ĆŽČį ” ęķĒ ČĒŪķ ĒįŌŃ ĆŽÕŃ ” ęįįå ŚŹŽĒĮ ćä ĒįäĒŃ ęŠįß ßį įķįå } [ ŃęĒå ĒįŹŃćŠķ ęĒČä ćĒĢå ČÓäĻ ĶÓä ].

    “Natėn e parė tė muajit Ramazan prangosen shejtanat dhe xhinėt e inatosur, mbyllen dyert e xhehenemit, dhe nuk hapet asnje derė, happen dyert e xhennetit dhe nuk mbyllet asnje derė. Thėrret njė thirrės: o kėrkues i sė mirės urdhėro, kurse ti o kėrkues i tė keqes nguro. All-llahu nė ēdo natė ka njerėz qė i liron nga zjarri i xhehenemit”. (Tirmidhiu, hasen).


    7- Ramazani dhe pendimi dhe devotshmėria. Vallė, kemi arritur devotshmėrinė dhe kemi realizuar pendimin?

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ÅŠĒ ĢĒĮ ŃćÖĒä ŻŹĶŹ ĆČęĒČ ĒįĢäÉ” ęŪįųŽŹ ĆČęĒČ ĒįäĒŃ” ęÕŻĻŹ ĒįŌķĒŲķä)).

    “Kur tė vjen Ramazani, hapen dyert e xhennetit dhe mbyllen dyert e xhehenemit dhe prangosen djajtė”. (Muslimi).

    “Ky hadith ka mundėsi tė ketė domethėnien e hapjes sė dyerve tė adhurimeve nė kėtė muaj, adhurime tė cilat nuk ndodhin nė muajtė tjerė, siē ėshtė agjėrimi dhe namazi i natės. Poashtu edhe mbyellja e dyerve tė xhehenemit domethėnė largim dhe ngurrim tė njerėvze nga mėkatet”. (Sherhu muslimi, 7/ 188).


    Ramazani ėshtė shansė pėr tu penduar mėkatarėt


    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ŃŪć ĆäŻ ŃĢį ŠßŃŹ ŚäĻå Żįć ķÕįųö Śįķųó” ęŃŪć ĆäŻ ŃĢį ĻĪį Śįķå ŃćÖĒä” Ėć ĒäÓįĪ ŽČį Ćä ķŪŻŃ įå” ęŃŪć ĆäŻ ŃĢįņ ĆĻŃß ŚäĻå ĆČęĒå ĒįßČŃ” Żįć ķĻĪįĒå ĒįĢäÉ)).

    “I mposhtur qoftė njeriu qė kur pėrmendem unė nuk dėrgon salavate mbi mua. I mposhtur qoftė njeriu, i cili e arrinė Ramazanin dhe shtegton pa iu falur mėkatet. I mposhtur qoftė njeriu qė i ka dy prindėrit e moshuar, e nuk futet nė xhennet”. (Tirmidhiu, sahih).


    Ramazani ėshtė sezonė e shlyerjes sė mėkateve dhe gabimeve


    Ebu hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ĒįÕįęĒŹ ĒįĪćÓ ęĒįĢćŚÉ Åįģ ĒįĢćŚÉ ęŃćÖĒä Åįģ ŃćÖĒä ć߯ŃĒŹ įćĒ Čķäåä ÅŠĒ ĒĢŹäČ ĒįßČĒĘŃ)).

    “Pesė namazet, xhumaja deri nė xhuma dhe Ramazani deri nė Ramazan i shlyejnė mėkatet qė janė bėrė mes tyre, nėse u largohet mėkateve tė mėdha”. (Muslimi).


    Ramazani ėshtė shkollė qė tė edukon nė devotshmėri


    Ky ėshtė edhe qėllimi i agjėrimit. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    {ķٰĆóķųõåóĒ ٱįųóŠöķäó ĮĒćóäõęĒś ßõŹöČó Śóįóķśßõćõ ٱįÕųķóĒćõ ßóćóĒ ßõŹöČó Śóįóģ ٱįųóŠöķäó ćöä ŽóČśįößõćś įóŚóįųóßõćś ŹóŹųóŽõęäó} [ĒįČŽŃÉ:183].

    “O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm”. (El-Bekare: 183).

    Imam Kurtubio thotė:

    “Aq sa ma shumė pakėsohet ushqimi aq ma shumė dobėshet edhe epshi, e aq sa ma shumė dobėsohet epshi, aq ma tepėr pakėsohen mėkatet. Kjo ėshtė njė renditje shumė e bukur. Agjėrimi ėshtė shkak i devotshmėrisė sepse e mbyt epshin”. (Tefsiri i Kurtubiut, 2/ 275- 276).

    Ibn Kethiri [rahimehull-llah] thotė:

    “agjėrimi ėshtė pastrim i trupit dhe ngushtim i kanaleve tė shejtanit. Andaj Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ķĒ ćŚŌŃ ĒįŌČĒČ ćä ĒÓŹŲĒŚ ćäßć ĒįČĒĮÉ ŻįķŹŅęĢ” ęćä įć ķÓŹŲŚ ŻŚįķå ČĒįÕęć” ŻÅäå įå ęĢĒĮ)).

    “O ju djelmosha, kush ka mundėsi prej jush qė tė martohet le tė martohet, e ai qė nuk ka mundėsi, le tė agjėron, sepse kjo pėr te ėshtė mburojė”. (Buhariu)”. (Ibn Kethiri, 1/ 219).

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ćä įć ķĻŚ Žęį ĒįŅęŃ ęĒįŚćį Čå” ŻįķÓ įįå ĶĒĢÉ Żķ Ćä ķĻŚ ŲŚĒćå ęŌŃĒČå)).

    “Kush nuk i le gėnjeshtrat dhe dėshmitė e rrejshme, All-llahu nuk ka nevojė qė tė lė ushqimin dhe pijen”. (Buhariu).

    Ibn Ethiri thotė:

    “Domethėnė se kjo vepėr nuk ėshtė e pranuar, ashtu sikurse njeriu i zemėruar, kur ti kthehet kėrkesa mbrapsht, thotė: nuk kam nevojė pėr asgjė prej teje. Qėllimi ėshtė i refuzohet agjėrimi njeriut qė flet gėnjeshtra, e e pranon vetėm atė agjėrim qė ėshtė i pastėr prej tyre”. (Fet’hul-Bari”, 4/ 117).


    8- Ramazan, muaj i sinqeritetit dhe vėrtetėsisė. Sa jemi tė sinqertė dhe tė vėrtetė?!

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:

    ((ßį Śćį ĒČä ĀĻć ķÖĒŚŻ” ĒįĶÓäÉ ČŚŌŃ ĆćĖĒįåĒ Åįģ ÓČŚćĒĘÉ ÖŚŻ” ŽĒį Ēįįå ŚŅ ęĢį: ÅįĒ ĒįÕęć ŻÅäå įķ” ęĆäĒ ĆĢŅķ Čå” ķĻŚ ŌåęŹå ęŲŚĒćå ćä ĆĢįķ” įįÕĒĘć ŻŃĶŹĒä: ŻŃĶÉ ŚäĻ ŻŲŃå” ęŻŃĶÉ ŚäĻįŽĒĮ ŃČå” ęįĪįęŻ Żķå ĆŲķČ ŚäĻ Ēįįå ćä ŃķĶ ĒįćÓß)).

    “Çdo vepėr e birit tė Ademit i takon atij. Njė e mirė shpėrblehet sa dhjetė sosh dhe deri nė shtatėqind herė shumėfishohet shpėrblimi, e Zoti ka thėnė: “Pėrpos agjėrimit. Ai ėshtė pėr Mua dhe Unė shpėrblej pėr tė, pėr shkak se njeriu e braktisė ushqimin pėr Mua, e braktisė pijen pėr Mua, i braktisė tė kėndshmet pėr Mua, e braktisė gruan e tij pėr Mua. Era e keqe e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė tek All-llahu se aroma e miskut. Agjėruesi i ka dy gėzime: njėri gėzim kur tė hajė iftar dhe tjetri kur ta takojė Zotin e vet”. (Buhariu dhe Muslimi).

    Imam Kurtubiu thotė:

    “Pasiqė veprave u futet rijaja- syfaqėsia, agjėrimin nuk mundet ta sheh askush tjetėr pėrveē All-llahut [subhanehu ve teala], andaj edhe ia ka mveshur Vetvetes e ka thėnė: “I lė epshet pėr hirė Timin”. (Fet’hul-Bari, 4/ 107).

    Ibn Xhevziu thotė:

    “Tė gjitha adhurimet shihen nė vepėr, andaj ėshtė shumė vshtirė tė shpėton nga syfaqėsia ndonjė vepėr qė shihet, pėr dallim nga agjėrimi”. (Fet’hul-Bari, 4/ 107).


    Njė shembull nga sinqeriteti i gjeneratave tė devotshmė tė muslimanėve

    Tregohet se:

    "ÕĒć ĻĒęĻ Čä ĆČķ åäĻ ĆŃČŚķä ÓäÉ įĒ ķŚįć Čå Ćåįå” ßĒä ĪŅĒŅĒš ķĶćį ŪĻĒĮå ŻķŹÕĻŽ Čå Żķ ĒįŲŃķŽ".

    “Davud ibn Ebi Hindi ka agjėruar dyzet vjet, nuk e dinte kėtė gjė gruaja e tij. Ishte tregtar i mėndafshit, ushqimin e merte me vehte dhe e jepte sadaka pėrgjat rrugės”. (Sijer, 6/ 378).


    Pėrgaditi: Bekir Halimi

  10. #10
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Kapitulli e agjėrimit



    Kaptina e agjėrimit

    Vendimi i sherijatit mbi agjėrimin

    Agjėrimi i muajit Ramadan ėshtė njė shtyllė prej shtyllave tė Islamit dhe njė obligim prej obligimeve tė saja. All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: " O ju qė besuat, agjėrimi u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur'ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni". (El-Bekare: 183- 185). Ibn Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Islami ngritet mbi pesė shtylla: dėshmia se s'ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ėshtė i dėrguari i Tij, falja e namazit, dhėnja e zekatit, shkuarja nė haxhxh dhe agjėrimi i muajit Ramadan". Mbarė muslimanėt janė tė pajtimit se agjėrimi i muajit ramadan ėshtė obligim, ėshtė njė shtyllė e Islamit, tė cilėn duhet ta dijė doemos secili anėtarė i kėsaj feje dhe ai qė e mohon ėshtė kafir. Vlera e agjėrimit Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush e agjėron muajin Ramadan me besim dhe shpresim, i falėn mėkatet qė i ka bėrė mė parė". "Cdo vepėr e birit tė Ademit i takon atij, pėrveē agjėrimit. Ai ėshtė pėr Mua dhe Unė shpėrblej pėr tė. Agjėrimi ėshtė mburojė (nga epshet dhe zjarri), prandaj kur tė agjėrojė ndokush le tė mos flasė fjalė tė ndyta dhe mos ta ngre zėrin, e nėse dikush e ngacmon apo e sulmon, le tė thotė: Unė agjėroj, unė agjėroj!". Dhe, pasha Atė nė dorėn e tė cilit ėshtė shpirti i Muahmmedit, aroma e pakėndshme qė del nga goja e agjėruesit ėshtė mė e mirė tek All-llahu se sa era e miskut. Agjėruesi i pėrjeton dy gėzime: kur tė hajė iftar gėzohet dhe kur ta takojė Zotin e vet gėzohet pėr agjėrimin e vet (pėr shpėrblimin)". Sehl ibn Sa'di [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel- lem] ka thėnė: "Nė xhennet ekziston njė derė qė quhet rejjan nga e cila hyjnė agjėruesit nė Ditėn e kijametit dhe askush tjetėr nuk hyn nga ajo derė . E kur tė hyjnė ata, ajo mbyllet e askush tjetėr nuk hyn."

    Obligohemi tė fillojmė agjėrimin e muajit Ramadan me parje tė hėnės

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Filloni agjėrimin kur ta shihnin hėnėn dhe hani kur ta shihni hėnėn, nėse ka mjegulla, plotėsoni muajin Shaban 30 ditė".

    Si e vėrtetojmė hyrjen e muajit?

    Hyrja e muajit vėrtetohet me pamjen e hėnės nga njė njeri i drejtė e besnik ose me plotėsimin e muajit Sha'ban 30 ditė. Ibn Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: "Njerėzit ishin bėrė gati qė ta shohin hėnėn, kurse unė e lajmėrova Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] se e kam parė hėnėn, atėhere Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] agjėroi dhe i urdhėroi njerėzit tė agjėrojnė". Nėse nuk shihet hėna pėr shkak tė mjegullave ose gjėrave tė ngjajshme, atėhere plotėsohet muaji i Shabanit 30 ditė, duke u mbėshtetur nė hadithin e Ebu Hurejres rad- qė e pėrmendėm pak mė lartė. Kurse pėrfundimi i muajit Ramadan dhe hyrja e muajit Shevval, nuk mund tė konfirmohet pėrveē se me dy dėshmitar. Abdur-rahman ibn Zejd ibn Hattabi [radijall-llahu anhu] u mbajti njerėzve hutbe nė ditėn e dyshimtė dhe mes tjerash u tha: "Unė kam ndejtur me shokėt e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe i kam pyetur pėr kėtė gjė, kurse ata mė kanė treguar se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Agjėroni kur ta shihni hėnėn, dhe hani ushqim kur ta shihni hėnėn. Sipas hėnės edhe haxhxhin kryeni. Nėse ka mjegulla, atėhere plotėsoni muajin Sha'ban 30 ditė. Nėse dėshmojnė dy dėshmitarė tė drejtė e musliman, agjėroni dhe hani sipas dėshmisė sė tyre". Na tregon Emiri (kryetari) i Mekkės, Harith ibn Hatib duke thėnė: "Pejgamberi [sal- lall-llahu alejhi ve sel-lem] na e ka lėnė nė emanet qė ta kryejmė haxhxhin me parjen e hėnės, e nėse nuk e shohim, mjafton tė dėshmojnė dy dėshmitarė musliman". Dy hadithet e lartėpėrmendura janė argument se nuk mjafton njė njeri qė tė dėshmon hyrjen ose daljen e muajit Ramadan, mirėpo duke e pasur parasysh hadithin e mėparshėm, nėnkuptojmė se fillimi i agjėrimit mund tė dėhmohet me njė muslimani, gjė qė nuk vlen edhe pėr daljen nga muaji Ramadan dhe hyrja nė muajin Shevval. Vėrejtje: Ai qė e sheh hėnėn vetėm, nuk fillon me agjėrim derisa tė fillojnė edhe muslimanėt tjerė dhe fillon tė hajė atėherė kur edhe muslimanėt tjerė hanė. Pejgamberi [sal-lall- llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Agjėrohet ditėn qė agjėrojnė njerėzit dhe prishet agjėrimi atė ditė qė e prishin njerėzit, dhe kremtohet festa e kurban bajramit, kur edhe muslimanėt tjerė e kremtojnė".

    Kush e ka obligim agjėrimin e muajit Ramadan

    Tė gjithė dijetarėt kanė konsenzus se agjėrimin e ka obligim ta agjėrojė muslimani i menēur, i moshėrritur, i shėndoshė, vendas, kurse gruaja duhet tė jetė e pastėr nga menstruacionet dhe lehonia. Argument se agjėrimi nuk ėshtė obligim pėr ate qė nuk ėshtė i moshėrritur dhe i menēur ėshtė hadithi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], ku thotė: "Eshtė ngritur lapsi nga tre persona: nga i ēmenduri deri sa t'i vijė mendja, nga njeri qė ėshtė nė gjumė derisa tė zgjohet dhe nga fėmiu derisa tė hynė nė bylyg (kohėn e moshėrritur sipas normave fetare, domethėnė 15 vjet)". Argument se agjėrimi nuk ėshtė obligim pėr njeriun qė nuk ėshtė i shėndoshė dhe vendas, ėshtė ajeti Kur'anor: "…e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė". (El-Bekare: 184). Nėse njeriu i sėmurė dhe ai qė nuk ėshtė vendas agjėron, kjo gjithsesi do t'i mjaftojė, pasiqė leja pėr mosagjėrim ėshtė lehtėsim, kurse agjėrimi ėshtė veprimi sipas asaj qė ėshtė mė e rėndė, s'ka dilem se edhe kjo ėshtė mirė.

    A ėshtė mė mirė tė agjėrohet ose tė mosagjėrohet?!

    Nėse njeriu i sėmurė dhe ai qė nuk ėshtė vendas, nuk e kanė rėndė tė agjėrojnė, atėherė mė mirė ėshtė tė agjėrojnė, e nėse e kanė vėshtirė agjėrimin, atėherė mė mirė ėshtė tė mosagjėrojnė. Ebu Seid El-Hudriu [radijall-llahu anhu] thotė: "Ishim nė betejė me Pejgamberin [sal- lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė muajin e Ramadanit, disa prej nesh agjėronin e disa tjerė nuk agjėronin, mirėpo as ai qė agjėronte nuk ia zinte pėr tė madhe atij qė nuk agjėronte e as ai qė nuk agjėronte nuk ia zinte pėr tė madhe atij qė agjėronte. Ata mendonin se kush ka fuqi tė agjėrojė, kjo ėshtė mė mirė pėr te, e kush nuk ka fuqi, mė mirė pėr te ėshtė tė mosagjėrojė". Argument se agjėrimi nuk ėshtė obligim pėr gruan qė ėshtė nė menstruacione dhe nė lehoni, ėshtė hadithi tė cilin e transmeton Ebu Seidi [radijall-llahu anhu] nga Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], i cili ka thėnė: "A nuk ėshtė e vėrtetė se gruja qė ėshtė nė menstruacione as nuk falet e as nuk agjėron? Kjo ėshtė shkak i pakėsimit tė fesė sė tyre". Nėse gruaja qė ėshtė nė menstruacione dhe lehoni agjėron, ky agjėrim nuk vlen, sepse prej kushteve tė agjėrimit ėshtė tė jetė e pastėr nga hajdi dhe nifasi, dhe duhet ta kompenzojnė. Aisheja [radijall-llahu anha] thotė: Nė kohėn e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel- lem] na vinin ciklet e menstruacioneve, e urdhėroheshim ta kompenzojmė agjėrimin dhe nuk urdhėroheshim ta kompenzojmė namazin". C'duhet bėrė plaku dhe plaka e vjetėr dhe i sėmuri i cili nuk shpreson shėrimin Ai qė s'ka mundėsi tė agjėrojė nga shkaku i pleqėrisė, ose gjėrave tė ngjajshme, atėherė nuk agjėron dhe pėr ēdo ditė ushqen nga njė tė varfur, sepse All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri..". (El-Bekare: 184). Atau [radijall-llahu anhu] tregon se ka dėgjuar Ibn Abbasin [radijall-llahu anhu] duke e lexuar kėtė ajet dhe duke thėnė: "Ky ajet nuk ėshtė i deroguar, nė kėtė ajet hynė plaku dhe plaka e vjetėr, tė cilėt nuk mundin tė agjėrojnė, pėr kėtė ata japin fidje, duke ushqyer pėr ēdo ditė nga njė tė varfur". Gruaja qė ėshtė shtatėzėnė dhe gjidhėnėse Gruaja shtatėzėnė dhe gjidhėnėse nuk kanė mundėsi tė agjėrojnė ose kanė frikė pėr fėmijėt e tyre, u lejohet tė mosagjėrojnė dhe pėr ēdo ditė duhet tė japin fidje, dhe nuk obligohen ti kompenzojnė. Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] thotė: "I lejohet plakut dhe plakės qė kanė mundėsi tė agjėrojnė tė mos agjėrojnė nėse dėshirojnė dhe pėr ēdo ditė tė japin fidje, e nuk obligohen ti kompenzojnė, pastaj kjo ėshtė deroguar me ajetin: "E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė,…". (El-Bekare: 185). Kurse mbeti lejimi pėr mosagjėrim pėr plakun dhe plakėn qė nuk kanė mundėsi tė agjėrojnė. Nė tė njejtin rang janė edhe gruaja shtatėzėnė dhe gjidhėnėse, nėse frikohen se agjėrimi i dėmton, dhe pėr ēdo ditė japin fidje". Poashtu Ibn Abbasi [radijall-llahu anhu] thotė: "Nėse gruaja shtatėzėnė frikohet pėr vetveten dhe ajo qė jep gji frikohet pėr fėmiun e sajė gjatė muajit Ramadan, u lejohet tė mosagjėrojnė, kurse pėr ēdo ditė ushqejnė nga njė tė varfur dhe nuk e kompenzojnė kėtė agjėrim". Nafiu [radijall-llahu anhu] thotė: "Njė vajzė e Ibn Omerit ishte grua e njė kurejshitit dhe ishte shtatėzėnė. Nė muajin e Ramadanit e kaploi njė etje e madhe, kurse Ibn Omeri [radijall-llahu anhu] e urdhėroi ta prishė agjėrimin e sajė dhe pėr ēdo ditė tė ushqen nga njė tė vrafėr". C'farė sasie ushqimi duhet dhėnė Enes ibn Maliku [radijall-llahu anhu] thotė: "Njė vit isha i pamundshėm qė tė agjėrojė, andaj pėrgadita njė enė tė madhe me pėrshesh dhe i thėrrita tridhjet tė varfur qė tė hanė derisa tė ngopen".

    Pjesėt pėrbėrėse (ruknet) tė agjėrimit

    Nijeti.

    All-llahu [subhanehu ve teala] ka thėnė: "E duke qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė, ta falin namazin, tė japin zeqatin, se ajo ėshtė feja e drejtė". (El-Bejjine: 5). Kurse Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Veprat vlerėsohen sipas qėllimit, kurse secilit njeri i takon ajo qė ka pasur pėr qėllim". Nijeti duhet bėrė ēdo natė para mėngjesit, duke u mbėshtetur nė hadithin qė e trasnmeton hafsa [radijall-llahu anha], e cila thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Ai qė nuk e vendos agjėrimin para agimit tė mėngjesit nuk ka agjėrim". Largimi nga gjėrat qė ta prishin agjėrimin, nga agimi i mėngjesit deri nė perendim tė diellit. "…Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje…". (El-Bekare: 187).

    Cka e prish agjėrimin

    1.2- Ngrėnja dhe pirja me qėllim, sepse ai qė ha dhe pi nga haresa, nuk duhet ta kompenzon kėtė ditė e as ta shpaguan. Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Nėse njė njeri duke qenė agjėrueshėm haron dhe ha edhe pi, le ta plotėsojė agjėrimin, sepse e ka ushqyer All-llahu".

    3-Vjellja me qėllim, sepse po vjelli pa dėshirė tė veten, nuk duhet ta kompenzojė kėtė ditė e as ta shpaguajė. Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Njeriu i cili vjellė pa dėshirė, nuk duhet ta kompenzojė kėtė ditė, kurse ai qė vjell me qėllim, le ta kompenzojė".

    4.5- Menstruacionet dhe lehonia, edhe po tė vijnė nė momentet e fudnit tė ditės. Nė kėtė janė tė pajtuar tė gjithė dijetarėt Islam.

    6- Kontakti seksual. Nėse ndokush gjatė muajit tė Ramadanit ka kontakt seksual duhet tė shpaguan pėr kėtė mėkat, siē ėshtė theksuar nė hadithin qė vijon: Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė: Ishim ulur te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e erdhi njė njeri dhe i tha: I dėrguar i All-llahut, jam shkatėrruar. I tha: C'ke? Tha: Kisha kontakt seksual me gruan time duke qenė i agjėrueshėm. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i tha: a ke rob qė ta lirosh? Tha: jo. I tha: a mundesh tė agjėrosh dy muaj reshtaz? Tha: jo. I tha: a ka mundėsi tė ushqesh gjashtėdhjet tė varfur? Tha: jo. Mbetėm njė kohė me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], kur ndėrkohė i sollėn njė shportė me hurma. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: ku shkoi ai qė pyeti pak mė parė? Tha: ja ku jam. Meri kėto hurma dhe jepi sadaka. Njeriu tha: a ka njeri mė tė varfur se unė qė t'i jap sadaka? Vall-llahi asnjė njeri qė jeton mes kėtyre dy luginave nuk ėshtė mė i varfur se familja ime. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] qeshi deri sa iu anė edhe dhėmballėt, pastaj tha: ushqeje familjen tėnde".

    Rregullat e agjėrimit

    Agjėruesi gjatė agjėrimit tė tijė duhet tė ketė parasysh kėto rregulla:

    Sehurin (syfyrin). Enesi [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Hani sehurin, sepse nė sehur ka bereqet". Sehuri mund tė bėhet edhe vetėm njė gllėnkė ujė, duke u mbėshtetur nė hadithin e Abdull-llah ibn Amrit, i cili thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Hani sehur, sė paku me njė gllėnkė ujė". Eshtė e pėlqyer qė tė vonohet maksimalisht sehuri duke u mbėshtetur nė ndodhin tė cilėn e tregon Enesi [radijall-llahu anhu] nga Zejd ibn Thabiti, [radijall-llahu anhu] i cili ka thėnė: "Ngrėnėm sehurin me Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pastaj u ngritė qė tė falė namazin (e sabahut). I thashė: sa ishte dallimi kohor mes sehurit dhe ezanit? Tha: sa tė lexosh pesėdhjet ajete". Nėse e dėgjon ezanin, kurse ushqimin ose pijen e ka nė dorė, i lejohet qė ta pėrfundon, duke u mbėshtetur nė hadithin tė cilin e transmeton Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu], se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kur ndokush prej jush do tė dėgjojė ezanin duke e pasur enėn nė dorė, mos ta lenė derisa ta kryen nevojėn qė e ka prej sajė".

    Largimi nga fjalėt e kota dhe tė fėlliqura, gjėra tė cilat bien ndesh me agjėrimin.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kur ndokush prej jush agjėron, mos tė flet fjalė tė fėlliqura, mos tė bėrtasė e as mos ta ofendon ndokend, e nėse ndokush e ofendon ose e ngacmon le tė thotė: unė jam agjėrueshėm, unė jam agjėrueshėm". Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush nuk i le fjalėt e rrejshme dhe veprimin sipas tyre, All-llahu nuk ka nevojė qė ky njeri tė le ushqimin dhe pijen". Bujaria dhe leximi i Kur'anit tė Madhėrishėm. Ibn Abbasi [radijall-llahu anhuma] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ishte njeriu mė bujar, kurse edhe mė bujar ishte gjatė muajit Ramadan kur takohej me Xhibrilin. Ai takohej ēdo mbrėmje tė Ramadanit me Xhibrilin deri ditėn e fudnit. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ia paraqitke Kur'anin Xhibrilit. E kur e takonte Xhibrili Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel- lem], ishte edhe mė bujar se era qė sjell bereqetin e sajė".

    Nxitimi i iftarit.

    Sehl ibn Sadi [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Njerėzit do tė mbesin nė tė mirė pėrderisa e nxitojnė iftarin". Tė bėjė iftar me gjėrat qė do t'i pėrmendim nėse ka mundėsi. Enesi [radijall-llahu anhu] thotė: "Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] bėnte iftar me hurme tė njoma para se tė falej, e nėse nuk kishte hurme tė njoma atėherė tė thata, e nėse nuk kishte hurme atėherė me ujė". Tė bėjė dua sipas kėsaj qė gjindet nė kėtė hadith: Ibn Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: "Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] kur hante iftarin thoshte: dhehebe dheme'u, veb-teletil-uruk ve thebetel-exhru inshaAll- llah (shkoi etja, u lagėn venėt dhe mbeti shpėrblimi me leje tė All-llahut)".

    Cka i lejohet agjėruesit

    Larja pėr freski.

    Nga Ebu Bekri, i biri i Abdur-Rahmanit, nga disa prej as'habėve tė Pejgamberit [sal- lall-llahu alejhi ve sel-lem] kanė thėnė: "E kam parė Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė fshatin Arexh duke hedhur mbi kokėn e tij ujė, nga etja ose nxehtėsia edhe pse ishte agjėrueshėm".

    Shpėrlarja e gojės dhe hundės duke mos e tepruar.

    Lekit ibn Sebrete thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thė: "Shpėrlaje hundėn mirė, pėrveē se kur tė jeshė agjėrueshėm".

    Bėrja e hixhames.

    Ibn Abbasi [radijall-llahu anhuma] thotė: "Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka bėrė hixhamen duke qenė i agjėrueshėm". Eshtė e urrejtur tė bėhet hixhameja mbi ate njeri qė ka mundėsi ta dobėsojė. Thabit Benani thotė: e pyetėn Enes ibn Malikun [radijall-llahu anhu] a e keni urrejtur hixhamen pėr njeriun qė ėshtė agjėrueshėm? Tha: jo pėrveē njeriut qė i shkakton dobėsi".

    Puthja dhe pėrkdhelja e gruas pėr ate qė ka mundėsi tė pėrmbahet.

    Aishjea [radijall-llahu anha] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] i puthte dhe pėrkdhelte gratė e tija edhe pse ishte agjėrueshėm. Ishte njeri qė mundeshte ta pėrmban epshin e tijė".

    Tė gdhinė xhunub.

    Aisheja dhe Ummu Selemeja [radijall-llahu anhuma] tregojnė se Pejgamberin [sal-lall- llahu alejhi ve sel-lem] e takonte mėngjesi xhunub nga shkaku i kontaktit me gratė e tija, pastaj lahej dhe vazhdonte agjėrimin". Vazhdimi i agjėrimit deri nė sehur. Ebu Seid El-Hudriu [radijall-llahu anhu] ka dėgjuar Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: "Mos vazhdoni agjėrimin, nėse ndonjėri prej jush dėshiron tė vazhdon agjėrimin le ta vazhdojė vetėm deri nė sehur. I thanė: ti je duke e vazhduar agjėrimin, o i Dėrguar i All-llahut? Tha: unė nuk jam si ju, unė bijė kurse ka kush mė ushqen dhe mė jep pėr tė pirė".

    Pėrdorimi i misvakut, parfymit, yndyrave, syrmes, pikave dhe injekcionit.

    Bazė pėr lejimin e kėtyre gjėrave ėshtė lejesa esenciale, po tė ishin tė ndaluara do t'i sqaronte All-llahu [subhanehu ve teala] dhe Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel- lem]. "…e Zoti yt nuk ėshtė qė harron". (Merjem: 64).

    Agjėrimi vullnetar

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] preferonte dhe nxite tė agjėrohen kėto ditė:

    Gjashtė ditė nga muaji Shevval.

    Ebu Ejub El-Ensariu [radijall-llahu anhu] tregon se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kush e agjėron muajin Ramadan dhe e pason me agjėrim tė gjashtė ditėve tė Shevvalit, i konsiderohet sikur tė agjėron tėrė vitin".

    2.3- Ditėn e Arafatit pėr ate qė nuk ėshtė haxhxhi dhe ditėn e ashurasė me njė ditė para.

    Ebu Katadeja thotė: e kanė pyetur Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mbi agjėrimin e ditės sė Arafatit? Eshtė pėrgjigjur: i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar dhe tė ardhshėm. Kur e kanė pyetur mbi agjėrimin e ditės sė Ashurasė? Ka thėnė: i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar". Ummu Fadli, e bija e Harithit thotė: disa njerėz filluan tė polemizojnė se a ėshtė duke agjėruar Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė kėtė ditė tė Arafatit ose jo. Disa thanė se ėshtė duke agjėruar, e disa tjerė thanė se nuk ėshtė duke agjėruar. I dėrgova njė gotė me qumėsht, e duke qėndruar mbi devenė e tij nė Arafat, e piu". Ebu Gatafan ibn Tarif El-Murri tha: kam dėgjuar Ibn Abbasin [radijall-llahu anhuma] duke thėnė: Kur Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] e agjėroi ditėn e Ashurasė dhe urdhėroi njerėzit qė ta agjėrojnė kėtė ditė, i thanė: o I dėrguar i All-llahut, kėtė ditė e madhėrojnė ēifutėt dhe krishterėt. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: "Nė vitin e ardhshėm do tė agjėrojmė edhe ditėn e nėntė. Mirėpo ndėrkohė vdiq Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]".

    Agjėrimi i pjesės mė tė madhe tė muajit Muharrem.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Agjėrimi ma i mirė pas muajit ramadan ėshtė agjėrimi i muajit tė All-llahut Muharrem, kurse namazi mė i mirė pas farzit ėshtė namazi i natės".

    Agjėrimi i pjesės mė tė madhe tė muajit Shaban.

    Aisheja [radijall-llahu anha] thotė: "Kurė nuk e kam parė Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke plotėsuar muaj me agjėrim pėrveē muajit Ramadan, kurse nė asnjė muaj nuk e kam parė duke agjėruar ma shumė se nė muajin Shaban". Agjėrimi i ditės sė Hėnė dhe tė Enjte. Usame ibn Zejdi [radijall-llahu anhu] thotė: "Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel- lem] agjėronte ditėn e hėnė dhe tė enjte. E pyetėn pse i agjėron kėto ditė? U pėrgjegj: Sepse veprat e robėrve ngriten ditėn e hėnė dhe tė enjte".

    Agjėrimi i tre ditėve nga ēdo muaj.

    Abdull-llah ibn Amri [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ma tha: agjėro nė ēdo muaj nga tre ditė, sepse njė vepėr e mirė shpėrblehet dhjetėfish. Kėshtu konsiderohesh se ke agjėruar mbarė vitin". Eshtė e pėlqyshme tė agjėrohet dita e trembėdhjetė, katėrmbėdhjetė dhe pesėmbėdhjetė. Ebu Dherri [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Ebu Dherr, nėse i agjėron te ditė nga ēdo muaj, atėhere agjėro ditėn e trembėdhjetė, katėrmbėdhjetė dhe pesėmbėdhjetė".

    Agjėrimi njė ditė po e njė ditė jo.

    Abdull-llah ibn Amri [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Agjėrimi mė i dashur te All-llahu ėshtė agjėrimi i Davudit [alejhis- selam], njė ditė e agjėronte, kurse njė ditė hante". Dhjetė ditėt e para tė Dhil-Hixhes. Hunejde ibn Halidi transmeton nga gruaja e tij, e cila transmeton nga disa gra tė Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], tė cilat kanė thėnė: "Pejgamberi [sal-lall- llahu alejhi ve sel-lem] agjėronte nėntė ditė tė Dhil-Hixhes, ditėn e Ashurasė, tre ditė nga ēdo muaj dhe tė hėnėn dhe tė enjten e parė tė muajit".

    Ditėt e ndaluara pėr agjėrim

    Agjėrimi i ditėve tė bajramit.

    Ebu Ubejde, shėrbėtori i Ibn Zahirit thotė: Kam marur pjesė nė bajram me Omerin [radijall-llahu anhu], i cili tha: "Kėto dy ditė i ka ndaluar Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tė agjėrohen: ditėn e fitėr bajramit dhe ditėn tjetėr ku hani nga kurbani juaj". Agjėrimi i ditėve tė teshrikut. Ebu Murete, shėrbėtori i Ummu Hanit, hyri me Abdull-llah ibn Amrin te babai i tij, Amr ibn Asi [radijall-llahu anhum], kurse ky u afroi ushqim, e i tha: ha. Tha: jam agjėrueshėm. Amri tha: ha, sepse kėto janė ditėt qė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] na urdhėronte tė hamė dhe na ndalonte t'i agjėrojmė. Maliku tha: kėto ditė ishin ditėn e teshrikut". Aisheja dhe Ibn Omeri [radijall-llahu anhuma] thonė: "Nuk i ėshtė lejuar tė agjėrojė ditėt e teshrikut askujt pėrveē atij qė ka shkuar nė haxh e nuk ka pasur kurban pėr ta prerė atje".

    Agjėrimi i ditės sė xhuma vetmas.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė: kam dėgjuar Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] duke thėnė: "Mos ta agjėron askush prej jush ditėn e xhuma tė vetmuar, pėrveē se nėse agjėron njė ditė para dhe njė ditė mbrapa".

    Agjėrimi i ditės sė shtunė vetmas .

    Abdull-llah ibn Busr Es-Sulemiu, transmeton nga motra e tijė, e cila thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Mos agjėroni tė shtundėn pėrveē se nė ato ditė qė e keni obligim, nėse nuk gjenė ē'ka tė hajė pėrveē lėvores sė pjergullės ose lėvores sė drurit, le ta pėrtypė ate".

    Agjėrimi i gjysmės sė dytė tė muajit Shaban, pėr ate njeri qė nuk ka agjėrim tė zakonshėm.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kur tė vjen gjysma e muajit Shaban ndaloni agjėrimin". Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: "Mos e parakaloni muajin Ramadan me agjėrim tė njė ose dy ditėve, nė pėrjashtim tė njeriut qė e ka pasur tė zakonshme agjėrimin nė ato ditė".

    Agjėrimi i ditės sė dyshimtė.

    Ammar ibn Jasiri [radijall-llahu anhu] thotė: "Ai qė agjėron ditėn nė tė cilėn dyshon, ka bėrė mėkat ndaj Ebul-Kasimit , [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]".

    Agjėrimi i tėrė vitit, edhe nėse nuk agjėron nė ditėn e ndaluara.

    Abdull-llah ibn Amri [radijall-llahu anhu] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] mė tha: Abdull-llah ibn Amr! Je duke agjėruar tėrė vitin dhe tėrė natėn je duke u falur. Nėse kėshtu vepron, lodhesh dhe tė kaplon letargjia. Nuk ka agjėruar ai qė agjėron tėrė vitin pa ndėrprerė". Ebu Katadeja [radijall-llahu anhu] thotė: erdhi njė njeri te Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] dhe i tha: O I Dėrguar i All-llahut si agjėron? Pejgamberi [sal-lall- llahu alejhi ve sel-lem] u hidhėrua nga kjo thėnje e tijė, e kur Omeri [radijall-llahu anhu] e vėrejti kėtė gjė tha: jemi tė kėnaqur me All-llahun pėr Zot tonin, me Islamin pėr fe tonėn dhe me Muhammedin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] pėr Pejgamber tonin, kėrkojmė strehim te All-llahu nga hidhėrimi i All-llahut dhe nga hidhėrimi i Pejgamberit tė Tij. E pėrsėriti kėtė fjalė Omeri disa herė derisa u qetėsua hidhėrimi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem]. Atėherė tha: o I dėrguar i All-llahut, ē'ėshtė puna e atij qė agjėron tėrė vitin? Tha: "As ka agjėruar e as ka ngrėnė".

    I ndalohet gruasė tė agjėrojė nė prani tė burrit tė sajė, pa lejen e tij.

    Ebu Hurejre [radijall-llahu anhu] thotė se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Mos tė agjėrojė gruaja nė prani tė burrit tė sajė, pėrveē se me lejen e tij".

    I'tikafi

    Eshtė sunnet i pėlqyeshėm i'tikafi nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit Ramdan, pėr tė kėrkuar tė mirėn dhe natėn e Kadrit, natė pėr tė cilėn All-llahu thotė: "Ne e zbritėm atė (Kur'anin) nė natėn e Kadrit. E ē'tė bėri ty tė dijsh se ē'ėshtė nata e Kadrit? Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj! Me lejen e Zotit tė tyre nė (atė natė)tė zbresin engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zoti) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit". (El-Kadėr: 1-5). Aisheja [radijall-llahu anha] thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] qėndronte nė xhami nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramadanit dhe thoshte: "Kėrkoni natėn e kadrit nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramadanit". Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: "Kėrkoni natėn e Kadrit nė ditėt tek nga dhjetė ditėt e fundit tė Ramadanit". Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] preferonte namazin nė kėto ditė dhe i nxitke muslimanėt qė t'i ngjallin kėto netė duke thėnė: "Kush e falė natėn e Kadrit me besim dhe shpresim i falėn mėkatet qė i ka bėrė mė parė". I'tikafi nuk lejohet tė bėhet nė vende tjera pėrveē xhamisė, sepse All-llahu [subhanehu ve teala] thotė: "E kur jeni tė izoluar (nė i'tikafė) nė xhamia, mos t'u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime)". (El-Bekare: 187). Dhe se nė kėto vende ka bėrė i'tikaf Pejgamberi [sal-lall- llahu alejhi ve sel-lem]. "Njeriu qė ėshtė nė i'tikaf duhet tė angazhohet me ibadete, siē ėshtė namazi, leximi i Kur'anit, lavdėrimi dhe falėnderimi i All-llahut, madhėrimi dhe kėrkimi i faljes nga All-llahu, dėrgimi salavate mbi Pejgamberin [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], lutja dhe pėrsėritja e diturisė, etj. Eshtė e urrejtur ta angazhon veten me gjėra tė cilat nuk ka aspak dobi qofshin fjalė ose vepra, ashtu sikurse ėshtė e urrejtur qė tėrė kohėn tė heshtė, duke menduar se me kėtė vepėr i afrohet All-llahut". I lejohet qė tė dalė nga vendi i i'tikafit pėr gjėra pėr tė cilat ka nevojė, ashtu siē i lejohet edhe shkurtimi i flokėve, krehja, shkurtimi i thonjėve dhe pastrimi i trupit. Prishet i'tikafi nėse del pėr gjėra tė panevojshme dhe me kontakt seksual.


    marrur nga: elvexhiz min fikhussunneti velkitabil aziz

    -AbdulAdhim elBedevi

    perktheu: bekir Halimi

    Copyright: Albislam.Com

  11. #11
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Nata e Kadrit


    All-llahu thotė (pėrkthim i kuptimit):

    1. Ha, Mimė. [Kėto shkronja janė prej mrekullive tė Kur’anit dhe askush tjetėr pos All-llahut (tė Vetmit) nuk e din kuptimin e tyre.]

    2. Pasha librin sqarues (tė sė drejtės nga e kota)!

    3. Ne e zbritėm ate nė njė natė tė bekuar (nė natėn e Kadrit). Ne dėshiruam t’u tėrheqim vėrejtjen,e njerėzit tė jenė tė gatshėm.

    4. Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēshtje nė mėnyrė tė prerė.

    5. Urdhėr i pėrcaktuar nga Vetė Ne. S’ka dyshim se Ne dėrguam tė dėrguar.

    6. (E zbritėm) Nga Mėshira e Zotit tėnd; Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi. [al-Duhan 44:1-6]


    All-llahu dėrgoi Kur’anin nė kėtė natė tė cilėn Zoti e ka pėrshkruar si tė bekuar. Transmetohet prej njė grupi tė Selefit – duke pėrfshirė Ibn ‘Abbaas, Kutaadah, Sa’iid ibn Xhubejr, ‘Ikrimah, Muxhahid dhe tjerė – se nata nė tė cilėn ėshtė shpallur Kur’ani ka qenė Lejlet ul-Kadr.

    Shprehja Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēshtje nė mėnyrė tė prerė don tė thotė, nė atė natė fati i tė gjitha krijesave vendoset pėr vitin e ardhshėm. Nė atė natė shkruhet se kush do tė jetojė, kush do tė vdes, kush do tė shpėtohet, kush do tė mallkohet, kush do tė paracaktohet pėr nė Xhennet, e kush do tė paracaktohet pėr nė Xhehenem, kujt do ti dhurohet nderi, kush do tė turpėrohet, ku do tė paraqitet thatėsia dhe uria, dhe ēdo gjė tjetėr tė cilėn e dėshiron All-llahu atė vit.

    Ajo qė nėnkuptohet me idenė se fati i tė gjitha krijesave shkruhet nė Lejlet ul-Kadr ėshtė – e All-llahu e din mė sė miri – se nė Lejlet ul-Kadr ato barten prej el-Lauh ul-Mafhuuz. Ibn ‘Abbaas tha: “Mund tė shifni njė njeri i cili furnizon shtėpinė e tij ose e punon token e tij, dhe ai ėshtė prej atyre tė cilėt do tė vdesin,” dmth., ėshtė urdhėruar nė Lejlet ul-Kadr se ai ėshtė njėri prej tyre tė cilėt do tė vdesin (nė vitin e ardhėshėm). Dhe poashtu ėshtė thėnė se nė kėtė natė, fati i njerėzve ju tregohet melaikeve.

    Kuptimi i “Kadr” ėshtė nderim ose respektim, dmth. ajo ėshtė natė e cila nderohet pėr shkak tė karakteristikave tė saja tė veēanta, dhe pasi qė personi i cili rrin i zgjuar gjatė kėsaj nate bėhet njeri i nderit. Dhe ėshtė thėnė se Kadr don tė thotė shtrėngim, nė kuptimin se dituria kur ėshtė saktė kjo natė, ėshtė e fshehur. El-Haliil ibn Ahmed ka thėnė: ėshtė quajtur Lejlet ul-Kadr pasi qė bota shtrėngohet nga numri i madh i melaikeve nė kėtė natė, dhe Kadr don tė thotė shtrėngim. All-llahu thotė (pėrkthim i kuptimit):

    “Por, kur pėr ta sprovuar ia pakėson furnizimin (e varfėron) [fe kadara ‘alejhi rizkahu]…” [el-Fexhr 89:16], dmth., duke shtrėnguar ose zvogėluar furnizimin e tij.

    Dhe ėshtė thėnė se Kadr don tė thotė Kadar, dmth., se nė kėtė natė vendosen urdhėrat pėr vitin e ardhshėm, siē thotė All-llahu (pėrkthim i kuptimit):

    “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.” [ed-Duhaan 44:4]

    dhe pasi qė urdhėrat e All-llahut vendosen dhe shkruhen nė kėtė natė.

    Ashtu qė All-llahu e ka quajtur Lejlet ul-Kadr, pėr shkak tė vlerės sė madhe tė saj dhe statusit tė lartė me All-llahun, dhe pasi qė aq shumė mėkate falen dhe aq shumė tė meta fshehen gjatė kėsaj nate. Pasi qė ajo ėshtė nata e faljeve, siē ėshtė pėrcjellur nė el-Sahiihejn nga Ebu Hurejre (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kush e falė natėn e Kadrit me besim dhe shpresim i falėn mėkatet qė i ka bėrė mė parė” (el-Buhaari, 1910; Muslim, 760).

    All-llahu i ka dhėnė kėsaj nate karakteristika speciale tė cilat e bėjnė ate unike:

    Ėshtė nata nė tė cilėn ėshtė shpallur Kur’ani, siē pėrmendėm mė lartė. Ibn ‘Abbaas dhe tė tjerėt kanė thėnė: “All-llahu dėrgoi Kur’anin nė njė kohė prej el-Leuh el-Mahfuuz nė Bejt el-‘Izzah nė qiellin e parė, dhe mandej ju shpall tė Dėrguarit tė All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) nė periudha sipas ngjarjeve gjatė njėzet e tre vjetėve.” (Tefsiir Ibn Kathiir, 4/529)

    All-llahu e ka pėrshkruar atė duke qenė mė e mire sesa njė mijė muaj, siē ka thėnė Ai (pėrkthim i kuptimit): “Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj!” [el-Kadr 97:3].

    All-llahu e ka pėrshkruar si tė bekuar, siē ka thėnė Ai (pėrkthim i kuptimit): “Ne e zbritėm ate (kėtė Kur’an) nė njė natė tė bekuar (nė natėn e begatshme tė Kadrit)” [el-Duhaan 44:3].

    Nė kėtė natė, melaiket dhe Shpirti [er-Ruuh] zbresin, “dmth., shumė melaike lėshohen poshtė nė kėtė natė pasi qė ėshtė shumė e bekuar, dhe melaiked zbresin poshtė kur bekimi dhe mėshira e All-llahut vijnė poshtė, posikur atėherė kur recitohet Kur’ani, dhe ato i rrethojnė qarqet e dhikrit (tubimet ku pėrkujtohet All-llahu), dhe ato me respect ndaj atij, i rrahin krahėt e tyre pėr atė i cili sinqerisht kėrkon dituri.” (Shif Tefsiir Ibn Kathiir, 4/531). Shpirti [er-Ruuh] ėshtė Xhibrili (alejhi selam), i cili veēanėrisht pėrmendet nė kėtė mėnyrė si shenjė respekti ndaj tij.

    Kjo natė pėrshkruhet si paqė, dmth., ėshtė e sigurtė, pasi qė Shejtani nuk mund tė bėn asnjė tė keqe ose tė shkakton dėm nė kėtė natė, siē ka thėnė Muxhaahid. (Shif Tefsiir Ibn Kathiir, 4/531). Nė kėtė natė, shumė njerėz shpėtohen prej dėnimit pėr shkak tė veprave tė tyre pėr tė adhuruar All-llahun, Qoftė i lartėsuar.

    “Nė atė (natė) zgjidhet ēdo ēėshtje nė mėnyrė tė prerė.” [ed-Duhaan 44:4 – pėrkthim i kuptimit], dmth., punėt e atij viti dėrgohen prej el-Leuh ul-Mahfuuz melaikeve tė cilat shėnojnė urdhėrat; e atyre tė cilėt do tė jetojnė, dhe atyre tė cilėt do tė vdesin, ēfarė furnizimi do t’ju jepet, ēka do tė ndodhė deri nė fund tė vitit, ēdo ēėshtje e paracaktimeve urdhėrohet, dhe ajo nuk mund tė ndryshohet apo tė ndėrrohet. (Shif Tafsiir Ibn Kathiir, 4/137, 138). E tėra kjo i ėshtė e njohur All-llahut para se ajo tė shenohet poshtė, por Ai ja bėn tė njohur melaikeve se ēka do tė ndodhė, dhe i urdhėron tė kryejnė atė pėr tė cilėn janė besuar. (Sherh Sahiih Muslim li’l-Neueui, 8/57).

    All-llahu i falė gabimet e mėparme tė atij i cili qėndron i zgjuar dhe falet gjatė natės me besim dhe shpresė pėr ta pėrfituar shpėrblimin nga Ai. Transmetohet nė hadithin e Ebu Hurejres (All-llahu qoftė i kėnaqur prej tij) se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Cilido qė agjėron muajin e Ramazanit nga besimi dhe shpresa pėr tė fituar shpėrblim, tė gjitha mėkatet e tija tė mėparme do tė falen, dhe cilido qė rrin i zgjuar gjatė Lejlet ul-Kadr nga besimi dhe shpersa pėr tė fituar shpėrblim, tė gjitha mėkatet e tija tė mėparme do tė falen.” (Buhaari, Muslim). Shprehja “nga besimi dhe shpresa pėr tė fituar shpėrblim” don tė thotė, besimi nė premtimin e All-llahut pėr kėtė vepėr, dhe kėrkimi i shpėrblimit, pa asēfarė synimi ose qėllimi tjetėr, siē ėshtė kryerja e saj me qėllim qė tė tjerėt tė shofin, etj.” (Fet’h el-Beeri, 4/251).

    All-llahu ka shpallur njė sure qė ka tė bėn me kėtė natė e cila do tė pėrsėritet deri nė Ditėn e Ringjalljes, nė tė cilėn Ai pėrmend nderin dhe vlerėn e madhe tė kėsaj nate. Kjo ėshtė sureja nė tė cilėn Ai thotė (pėrkthim i kuptimit nė gjuhėn shqipe):



    ÅöäųóĒ ĆóäŅóįśäóĒåõ Żöķ įóķśįóÉö ĒįśŽóĻśŃö(1)ęóćóĒ ĆóĻśŃóĒßó ćóĒ įóķśįóÉõ ĒįśŽóĻśŃö(2)įóķśįóÉõ ĒįśŽóĻśŃö ĪóķśŃń ćöäś ĆóįśŻö ŌóåśŃņ(3)ŹóäóŅųóįõ ĒįśćóįóĒĘößóÉõ ęóĒįŃųõęĶõ ŻöķåóĒ ČöÅöŠśäö ŃóČųöåöćś ćöäś ßõįųö ĆóćśŃņ(4)ÓóįóĒćń åöķó ĶóŹųóģ ćóŲśįóŚö ĒįśŻóĢśŃö(5)


    “Ne e zbritėm atė (Kur'anin) nė natėn e Kadrit. E ē'tė bėri ty tė dijsh se ē'ėshtė nata e Kadrit? Nata e Kadrit ėshtė mė e rėndėsishme se njė mijė muaj! Me lejen e Zotit tė tyre nė (atė natė) tė zbresin engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) pėr secilėn ēėshtje. Ajo (qė pėrcakton Zoti) ėshtė paqe deri nė agim tė mėngjesit”. (El-Kadėr: 1-5).

    I dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) e kėrkonte kėtė natė, me shpresė se do tė pėrfiton tė mira prej kėsaj nate, dhe ai ėshtė shembull pėr kėtė Ummet.

    Ėshtė mustehabb qė tė kėrkohet ajo gjatė Ramazanit, e sidomos gjatė dhjetė netėve tė fundit tė muajit.

    Lejlet ul-Kadr ėshtė nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e Ebu Sa’iid tė pėrmendur mė lartė, dhe siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e ‘Aa’ishes, dhe nė hadithin e Ibn ‘Umar i cili ka thėnė se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit”.

    Ėshtė mė e mundėshme tė jetė njėra prej netėve me numėr tek, pėr shkak tė hadithit tė ‘Aa’ishes e cila ka thėnė se i Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė ditėt tek nga dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit.” (el-Buhaari, 4/259)

    Duhet sidomos ta kėrkojmė nė netėt me numėr tek, dmth., me njėzet e njė, njėzet e tre, njėzet e pesė, njėzet e shtatė dhe njėzet e nėntė. Transmetohet nė el-Sahiihejn se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkoni natėn e Kadrit nė ditėt tek nga dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit.” (rrėfyer nga el-Buhaari, 1912, shif poashtu, 1913. Poashtu e rrėfyer nga Muslimi, 1167, shif poashtu 1165).

    Nė Sahiih ul-Buhaari rrėfehet se ‘Ubaadah ibn es-Saamit ka thėnė: se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) doli tė na tregon se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr, dhe dy prej muslimanėve grindeshin. Ai tha: “Dola tė ju tregoj se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr, ndėrsa filani me filanin grindeshin, prandaj ajo [dituria se kur ėshtė Lejlet ul-Kadr] u morr prej mua. Ndoshta kjo ėshtė mė mirė pėr ju. Pra kėrkojeni me tė nėntin dhe tė shtatin dhe tė pestin” (el-Buhaari, 1919), dmth., nė netėt me numėr tek.

    Ky hadith tregon se sa keq qė ėshtė tė grindet dhe tė pėrleshet, e sidomos me ēėshtje tė cilat kanė tė bėjnė me fenė, dhe se kjo ėshtė shkak pėr largimin dhe fsherjen e tė mires.

    Lejlet ul-Ladr ėshtė mė e mundėshme tė jetė nė shtatė ditėt e fundit. Ibn ‘Umar (All-llahu qoftė i kėnaqur prej tij) tregon se njė njeri prej shoqėruesve tė Dėrguarit (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka pare Lejlet ul-Kadrin nė ėndėrr, dhe se ajo ka qenė njėra prej shtatė netėve tė fundit. I Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) tha: “Si duket ėndėrrat e tua janė dakorduar se ėshtė njėra prej shtatė netėve tė fundit, ashtu qė kush dėshiron ta kėrkon, le ta kėrkon nė shtatė netėt e fundit.” (rrėfyer nga el-Buhaari, 1911; Muslim, 1165).

    Mė e mundėshmeja ėshtė qė tė jetė nė natėn e njėzet e shtatė. Ėshtė transmetuar nė njė hadith tė rrėfyer nga Ahmed prej Ibn ‘Umar, dhe njė hadith tė rrėfyer nga Ebu Davuud prej Mu’aauija, se i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Lejlet ul-Kadr ėshtė nata e njėzet e shtatė.” (Musned Ahmed dhe Sunen Ebu Davuud, 1386).

    Kėndvėshtrimi se ėshtė nata e njėzet e shtatė ėshtė mendimi i shumicės sė Sahabeve dhe shumicės sė dijetarėve, dhe Ubejj ibn Ka’b (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) e kėrkonte, duke mos thėnė “inshaAll-llah”, se ėshtė nata e njėzet e shtatė. Zurr ibn Hubejsh tha: Unė thash: Ēka tė bėn ta thuash kėtė, O Ebu’l-Mundhir? Ai tha: sipas shenjave me anė tė cilave i Dėrguari i All-llahut (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) na tregoi: se dielli lind nė atė mėngjes pa rreze tė dukshme. (Rrėfyer nga Muslim,2/268).

    Fakti se zakonisht ajo ėshtė nata e njėzet e shtatė – e All-llahu e din mė sė miri – nuk don tė thotė se ky ėshtė gjithmonė rasti. Mund tė jetė nata e njėzet e njė, siē ėshtė pėrmendur nė hadithin e Ebu Se’iid, ose mund tė jetė e njėzet e treta, siē ėshtė pėrmendur nė rrėfimin e ‘Abd-Allaah ibn Unejs (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė). Sipas njė hadithi tė rrėfyer nga Ibn ‘Abbaas (All-llahu qoftė i kėnaqur me te), i Dėrguari (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: “Kėrkojeni nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, atėherė kur kanė mbetur nėntė ditė, dhe kur kanė mbetur shtatė ditė, dhe kur kanė mbetur pesė ditė.” (Rrėfyer nga el-Buhaari, 4/260).

    All-llahu ka fshehur kėtė natė ashtu qė robėrit e tij do tė pėrpiqen ta kėrkojnė, dhe do tė pėrpiqen nė adhurimin e tyre, ashtu sikur ka fshehur edhe orėn e xhum’asė, e ashtu me rradhė. Ashtu pra besimtari duhet tė pėrpiqet me kėmbėngulėsi gjatė ditėve dhe netėve tė kėtyre dhjetė ditėve, duke kėrkuar Lejlet ul-Kadr-in dhe duke pėrcjellur shembullin e tė Dėrguarit tone (sal-lall-llahu alejhi ue sel-lem), dhe ai duhet tė pėrpiqet tė bėn du’a dhe tė kėrkon afrimin ndaj All-llahut.

    Transmetohet se ‘Aa’isheja ka thėnė: “Unė thash, ‘O i Dėrguar i All-llahut, ēka mendon nėse e dėshmoj-pėrjetoj Lejlet ul-Kadr, ēka duhet tė them?’ Ai tha:



    Ēįįųóåõćųó Åöäųóßó ŚõŻõęųń ßóŃöķćń ŹõĶöČųõ ĒįśŚóŻśęó ŻóĒŚśŻõ Śóäųöķ



    “All-llahumme inneke Afuw-wun Keriimun tuhibbul afwe fe’fuanni”

    ‘“All-llahu im, Ti je Falės, Bujar dhe e do faljen, ndaj mė fal mua”.’” (Imaam et-Tirmidhi (3515) isnedi i tij ėshtė sahiih).

    E treta: vlerė mė e madhe i pėrvishet I’tikaaf-it nė kėtė natė nė dallim prej tė gjitha netėve gjatė vitit.

    Nuk ėshtė thelbėsore pėr atė i cili e “zenė” Lejlet ul-Kadr tė din se e ka “zėnė”. Qėllimi ėshtė tė pėrpiqet shumė dhe tė jetė i sinqertė nė adhurimin e tij, pa marrė parasysh se a e din ai se a e ka “zėnė”. Ėshtė e mundur qė disa prej tyre tė cilėt nuk e dinė kėtė mund tė jenė mė mirė me All-llahun dhe nė pozitė mė tė lartėsuar sesa ata tė cilėt dinin se cila ėshtė kjo natė, pasi qė tė parėt u pėrpoqėn shumė. Ne lusim All-llahun tė pranojė agjėrimin tone dhe namazin tone gjatė natės, dhe tė na ndihmon tė pėrkujtojmė Atė dhe tė falėnderojmė Atė dhe tė adhurojmė Atė ashtu siē duhet. All-llahu e bekoftė tė Dėrguarin tone Muhammedin.

    marrur nga: http://www.islam-qa.com/topics/lastt...ten_days.shtml

    perktheu dhe redaktoi: Albislam

  12. #12
    Perjashtuar nga Mod. Maska e Klevis2000
    Anėtarėsuar
    21-02-2003
    Vendndodhja
    Ne jeten reale
    Postime
    1,122
    Faleminderit
    0
    11 falenderime nė 11 postime
    Po afron dhe Ramazani .Lexojini keto ndoshta ju duhen .

  13. #13
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    Po afrohet Muaji Ramazanit

    Meqenese dhe pak dite vjen Ramazani atehere po hapim nje teme rreth njohurive rreth ketij muaji te begtashem.


    Agjërimi i Ramazanit


    I falënderuar qoftë All-llahu Zoti ynë që na veçoi me shumë dhunti dhe begati, paqja dhe mëshira qofshin për krijesën më të dashur Muhammedin, sal-lallahu alejhi ve sel-lem.

    Në këtë shkrim të shkurtër do të mundohemi që në mënyrë të qartë dhe koncize të cekim disa rregulla të rëndësishme për muajin e Ramazanit dhe agjërimin në të. Shpresojm se lexuesi do të gjen disa prej përgjigjeve që deri tani kanë qenë dilemë për të. Al-llahu është dhuresi i suksesit

    1. Agjerimi i muajit të Ramazanit është një prej kushteve të Islamit dhe për këtë egziston konsenzus i tërë Ummetit Islam.

    2. Me hyrjen e muajit të Ramazanit (muaji i nëntë i kalendarit hixhrij), gjë e cila vërtetohet më pamjen e hënës së re, obligohet me agjërim çdo musliman, i moshëritur, mentalisht i shëndosh, që gjindet në vëndin e tij (nuk është udhëtar) dhe nuk ka pengesa që pengojnë agjërimin etij.

    3. Nuk lejohet agjërimi i ditës së dyshimit (jeumush-shekk) e cila është dita 30 e muajit Sha’ban. I Dërguari i All-llahut, sal-lallahu alejhi ve sel-leme thotë: “Mos agjëroni para Ramazanit një apo dy ditë” Muttefekun alejhi.

    4. Agjërimi është apstinim prej gjërave që konsiderohen prishës së agjërimit (do t’i cekim më posht) prej agimit deri në perendim të diellit me qëllim të adhurimit.

    5. Nëse një mosbesimtar pranon Islamin gjatë ditës së agjërimit obligohet me apstinim deri në perëndim të diellit dhe nuk obligohet me kompensim të agjerimit të asaj që ka kaluar duke e përfshirë edhe ditën në të cilën e ka pranuar Islamin.

    6. Mustehab është që fëmijtë në mënyrë graduale të mësohen të agjërojnë muajin e Ramazanit duke mos i obliguar.

    7. Nëse njeriu humbë vetëdijën gjatë ditës së Ramazanit dhe kjo nuk zgjatë tërë ditën agjërimi i tij nuk prishet por nëse nuk i kthehet vetëdija tërë ditën nuk konsiderohet se ka agjëruar këtë ditë.

    8. Nëse agjërimi keqëson sëmundjen e të sëmurit nuk i lejohet agjërimi dhe është i obliguar që të prish atë.

    9. Nëse agjërimi është i vështirë për të sëmurin atij i preferohet që të mos agjëron.

    10. Nëse agjërimi keqëson sëmundjen e të sëmurit i cili vuan prej sëmundjes pashëruese njeriu në fjalë nuk duhet të agjëron dhe duhet të ushqej një të varfur për çdo ditë që se ka agjëruar.

    11. I çmenduri nuk duhet të agjëron as që duhet të shpaguaj (me dhënë fidje) ditet që si ka agjëruar.

    12. Gruaja me mensturacione dhe ajo në fazën e lehonisë nuk lejohet agjërimi i tyre. Ditët që nuk i ka agjëruar duhen të kompenzohen.

    13. Nëse gjakëderdhja e tyre ndërprehet gjatë natës dhe del agimi para se të pastrohen me larje obligohet me agjërim dhe agjërimi i tyre është i saktë.

    14. Nëse njeriu bëhet xhunub gjatë natës dhe zgjohet pasi që ka dal agimi kjo nuk e dëmton agjërimin e tij.

    15. Udhëtarit i lejohet mosagjërimi gjatë udhtimit edhe nëse nuk ka vështirësi në të.

    16. Nëse gruaja shtatëzane apo ajo që i jep gji fëmisë friket për shëndetin e saj apo për shëndetin e fëmisë i lejohet që të mos agjëron. Këto dite ajo duhet t’i kompenzon

    17. Bërja e nijjetit për agjërim natën (para se të del agimi) është vaxhib.

    18. Një nijjet mjafton për tërë muajin nëse nuk ndërpritet dhe ky është mendimi i Imam Malikut dhe këtë mendim e ka zgjedhur Shejhul Islam Ibën Tejmijje.

    19. Nëse agjëruesi han, pin ose bën marrëdhënie me gruan e tij me harrese, agjërimi i tij është në rregull.

    19. Atij të cilit sheriati i lejon që të mos agjëron i lejohet ngrënia dhe pirrja tërë ditën.

    20. Atij të cilit sheriati nuk i lejon që të prish agjërimin e ai e prish qëllimisht obligohet me apstinim deri në fund të ditës.

    21. Ai cili me zemrën e tij nuk ka bërë nijjet për agjërim farz nuk konsiderohet si agjërues edhe nëse apstinon prej ushqimit dhe marrëdhënieve seksuale deri në fund të ditës.

    22. Gjërat që prishin agjërimin janë:

    • Marrëdhëniet seksuale. Ai që qëllimisht bën marrëdhënie me gruan e tij gjatë ditës së agjërimit duhet të:

    Pendohet sepse ka bërë mëkat, të kompenzon atë ditë dhe të liron një rob musliman apo të agjëron dy muaj me rradhë si kefaret. Gjatë këtyre dy muajve nuk i lejohen ndërprerja e agjërimit përpos me arsye siç janë ditet e Bajramit, sëmundje apo udhëtim (nga ky rregull del udhëtimi i cili bëhet me qëllim të mosagjërimit). Nëse pa arësye nuk agjëron ndonjë ditë obligohet me agjërim prej fillimit. Nëse nuk mund të agjëron 60 ditë pa ndërprerje obligohet me ushqim të 60 të varfur.

    • Ngrënia dhe pirja. Në këtë rast do t’i përmendim edhe injeksinet ushqyese që e prishin agjërimin (infuzionet). Barërat që jepen me injeksione intramuskulare nuk e prishin agjërimin. Transfuzionet e gjakut e prishin agjërimin. Injeksionet e insulinit nuk e prishin agjërimin.

    • Ejakulimi i cili bëhet si rezultat i onanimit, prekjes apo shikimit të femrës. Nëse kjo ndodhë gjatë gjumit nuk e prish agjërimin.

    • Paraqitja e gjakut të menstruacioneve apo lehonisë.

    • Vjellja e shkatuar nga vetë personi. Nese vjell pa e shkatuar vet personi nuk prishet agjërimi.

    Këto gjëra përpos menstruacioneve dhe lehonise prishin agjërimin nëse bëhen me dije, qëllimisht dhe pa presion (që rezikon jetën). Nëse personi është injorantë dhe e bën pa vetëdijë apo me presion nuk konsiderohet se ka prishur agjërimin.

    Në fund ju përkujtojmë çështjen e nijjetit dhe vetëdijës që kjo vepër të jetë thjesht për All-llahun sepse pa të asnjë vepër nuk është e pranuar e as që do të shpërblehet. Gjithashtu mundohuni që këtë muaj të bekuar ta zbukuroni me adhurime të shumta në mesin e të cilëve do të zgjedhim: namazi në përgjithësi dhe namazi i natës i njohur is Teravi namaz në veçanti, leximi i Kur’anit dhe të menduarit për të, lëmosha, këshillimi në punë të mira, morali i mirë, vizita për hir të All-llahut, rujatja e lidhjeve farefisnore…

    All-llahun e lusim që të pranon adhurimet tona dhe të na shpërblen me Xhennetul Firdeus (grada me e lartë e xhennetit) duke e bërë këtë muaj dhe agjërimin në te ndërmjetësues për neve. Amin
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 20-10-2005 mė 01:24
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  14. #14
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    31-01-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,327
    Faleminderit
    4
    23 falenderime nė 23 postime
    Es-Selamu Ajkum

    Disa nga opinionet e dijetarve te medhenj lidhur me agjerimin e muajt te bekuar Ramadan

    Gjėrat qė ndėrpresin agjėrimin
    Shejh Ibn Feuzan

    Ėshtė e detyrueshme pėr muslimanėt tė dinė tėrė atė qė zhvlerėson agjėrimin pėr t'u ruajtur nga ato. Ato pėrfshijnė:

    1) Mėrrėdhėnia seksuale: Kurdo qė agjėruesi bėn marrėdhėnie seksuale, agjėrimi i tij zhvlerėsohet. Si pasojė, nga ai kėrkohet tė kompensojė agjėrimin pėr atė ditė nė tė cilėn ai ka pasur marrėdhėnie seksuale veē gjobitjes [kefaret] sė lirimit tė njė robi. Nėse ai s'ka mundėsi tė gjejė njė rob apo mjete financiare tė barabarta me kėtė, atėherė nga ai kėrkohet tė agjėrojė dy muaj rresht. Nėse ai s'ėshtė i aftė tė agjėrojė dy muaj rresht pėr shkak tė njė shkaku tė pranuar islamikisht, ai duhet tė ushqejė 60 tė varfėr me nga gjysėm saa' secilin me ushqim qė ėshtė i zakontė nė vendin ku jeton.

    2) Sekretimi i spermės si rezultat i puthjes, prekjes me epsh, masturbimit apo shikimit tė vazhdueshėm nė atė qė nxit epshin. Nė kėtė rast, agjėrimi zhvlerėsohet dhe nga ai kėrkohet ta kompensojė atė ditė pa paguar gjobėn, meqė pagimi i gjobės ėshtė i veēantė pėr bėrjen e marrėdhėnieve seksuale.

    3) Ngrėnia dhe pirja qėllimisht, pėr shkak tė asaj ēfarė thotė Allahu [subhanehu ue te'ala]:

    "…hani dhe pini derisa tė bėhet i dallueshėm peri i bardhė [drita] nga peri i zi [errėsira e natės]. Atėherė, plotėsojeni agjėrimin tuaj deri nė muzg". [el-Bekare, 187]

    Pėrsa i pėrket atij qė han dhe pin nga harresa, atėherė kjo nuk ndikon nė agjėrimin e tij, siē pėrmendet nė hadithin vijues:

    "Kushdo qė nga harresa han dhe pin, ai duhet ta plotėsojė agjėrimin e tij, se vėrtet ishte Allahu qė i ofroi atij ushqim dhe pije".

    Dhe nga ajo qė ndėrpren agjėrimin ėshtė uji dhe substancat tjera qė kalojnė nėpėr fytin e tij nėpėrmjet hundės sė tij. Kjo njihet si es-Se'uf. Kjo vlen edhe pėr marrjen e injeksioneve ushqyese drejtpėrdrejt nė venė dhe marrjen e transfuzionit tė gjakut gjatė agjėrimit. Tė gjitha kėto e zhvlerėsojnė agjėrimin, ngaqė pėrbėjnė ushqim pėr trupin.

    Pėrsa i pėrket injeksionit joushqyes, ėshtė mė mirė pėr personin qė agjėron t'i shmanget kėsaj pėr tė mbrojtur agjėrimin e tij. Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    "Lėre atė qė ėshtė e dyshimtė pėr atė qė s'ėshtė e dyshimtė"

    Dhe kėshtu vonoje atė deri pas ndėrprerjes sė agjėrimit pas kohės sė akshamit.

    4) Pėrsa i pėrket nxjerrjes sė gjakut nėpėrmjet hedhjes sė kupave, apo hapjes sė venės, apo dhėnies sė gjakut pėr shkaqe mjekėsore, atėherė e tėrė kjo e zhvlerėson agjėrimin. Pėrsa i pėrket dhėnies sė sasisė sė pakėt tė mostrave tė gjakut pėr shkaqe testuese, atėherė kjo nuk ndikon nė agjėrimin. Njėlloj, kjo vlen edhe pėr rrjedhėn e paqėllimtė tė gjakut qė rezulton nga gjakderdhja e hundės, lėndimit apo nxjerrjes sė dhėmbit. Tė gjitha kėto nuk ndikojnė nė agjėrimin.

    5) Vjellja e qėllimtė po ashtu zhvlerėson agjėrimin. Mirėpo, agjėrimi nuk ndikohet nėse ai kaplohet dhe detyrohet tė vjellė pa pasur kėtė pėr qėllim. Kjo bazohet nė thėnien e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:

    "Kushdo qė kaplohet [dhe detyrohet] tė vjellė, nga ai s'kėrkohet tė kompensojė [pėr atė ditė] dhe kushdo qė vjell qėllimisht, ai duhet ta kompensojė [agjėrimin pėr atė ditė]".

    Agjėruesi nuk duhet ta teprojė nė bėrjen e gargarės dhe futjen e ujit nė hundė [gjatė abdesit], ngaqė ka mundėsi qė uji ta kalojė fytin e tij dhe nė kėtė mėnyrė tė hyjė nė barkun e tij. Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    "Futeni ujin thellė nė hundė pėrveē kur jeni agjėrueshėm".

    Pėrdorimi i misvakut [shkop dhėmbėsh] nuk ndikon nė agjėrimin, madje kjo ėshtė e rekomandueshme, qoftė gjatė agjėrimit apo ndryshe, gjatė ditės.

    Agjėrimi i tij nuk ndikohet nėse nė bark hyn pluhuri apo madje edhe njė mizė.

    Ėshtė e detyrueshme pėr agjėruesin tė pėrmbahet nga gėnjeshtra, pėrgojimi dhe sharja, edhe nėse dikush e shan atė. Nė kėtė rast, ai duhe tė thotė:

    "Vėrtet, unė po agjėroj".

    Padyshim disa njerėz e kanė lehtė tė pėrmbahen nga ushqimi dhe pija, por u vjenė shumė vėshtirė ta lėnė atė qė u ėshtė bėrė zakon atyre nga e folura dhe veprat e kėqija. Pėr kėtė shkak disa nga paraardhėsit e devotshėm kanė thėnė:

    "Lloji mė i lehtė i agjėrimit ėshtė pėrmbajtja nga ushqimi dhe pija".

    Pra, i takon muslimanit qė ta ketė frikė Allahun dhe tė jetė i vetėdijshėm pėr Tė dhe madhėshtinė e Tij, dhe faktin qė Ai sheh tėrė atė ēfarė ne bėjmė, nė mėnyrėn qė absolutisht asgjė nuk mbetet e fshehur nga Ai. Nė bėrjen e kėsaj, ai duhet ta mbrojė agjėrimin e tij nga tė gjitha ato qė e zhvlerėsojnė atė apo zbresin nga shpėrblimi i tij, qė agjėrimi i tij tė mbetet korrekt dhe, inshallah, tė pranohet nga Allahu.

    Ėshtė me vend qė agjėruesi tė preokupohet me pėrkujtimin e Allahut, duke lexuar Kur'an dhe duke shtuar namazet nafile [vullnetare].

    Ndodhte qė kur paraardhėsit e devotshėm agjėronin, ata uleshin brenda nė xhami dhe thoshin:

    "Do ta mbrojmė agjėrimin tonė dhe s'do tė pėrgojojmė askė".

    Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    "Kushdo qė nuk braktisė tė folurėn dhe veprėn e keqe, Allahu nuk ka nevojė qė Ai ta lė ushqimin dhe pijen e tij [dmth agjėrimin]".

    Kjo ngaqė pėrpjekja pėr t'iu afruar Allahut s'plotėsohet thjeshtė vetėm me lėnien e dėshirave tona personale [tė ngrėnies dhe pirjes, etj] Por, kjo bėhet duke lėnė atė qė ka ndaluar Allahu pėr tė gjtiha kohėt, siē ėshtė gėnjeshtra, shtypja dhe tė ngjashme me kėto. Nė njė transmetim, Ebu Hurejra ka thėnė:

    "Agjėrimi pranohet si adhurim pėr sa kohė qė asnjė musliman nuk pėrgojohet apo dėmtohet"
    Dhe ėshtė transmetuar nga Enes, i cili ka thėnė:

    "Ai qė ka pėrgojuar njerėzit gjatė agjėrimit, nė tė vėrtetė nuk ka agjėruar".
    kthehu lart

    Vendimi pėrsa i pėrket kompensimit tė agjėrimit
    Shejh ibn Feuzan

    Kushdo qė ndėrpret agjėrimin e tij apo s'ka mundėsi tė agjėrojė gjatė Ramazanit pėr shkak tė ndonjė shkaku Islamikisht tė lejueshėm, atėherė prej tij kėrkohet ta kompenzojė atė ditė; siē ėshtė ai, agjėrimi i tė cilit anulohet pėr shkak tė bėrjes sė marrėdhėnieve seksuale apo tjetėr pos kėsaj. Nė rast tė kėtillė, prej tij kėrkohet tė kompenzojė agjėrimin pėr kėtė ditė, siē ka thėnė Allahu [subhanehu ue te'ala]:

    "…numri i njėjtė [duhet tė kompenzohet] pėr ditėt tjera". [el-Bekare, 184]

    Ėshtė e rekomandueshme qė ai ta shpejtojė kompensimin e asaj qė ka humbur gjatė Ramazanit pėr ta liruar veten nga pėrgjegjėsia. Njėlloj, ėshtė e rekomandueshme qė ai ta kompenzojė atė qė ka humbur me anė tė agjėrimit rresht, ngaqė veprimi i kėtillė ėshtė sikur tė kesh agjėruar [gjatė Ramazanit].

    Mirėpo, nėse ai nuk e kompenzon menjėherė atė ēfarė ka humbur, ėshtė e lejueshme pėr tė ta vonojė atė. Kjo ngaqė jetėgjatėsia e disponueshme [pėr tė kompenzuar agjėrimin e humbur] ėshtė e hapur [deri para Ramazanit tė radhės].

    Pėrsa u pėrket tė gjitha kėtyre detyrimeve, pėrbrenda tė cilave jetėgjatėsia pėr atė qė ėshtė e detyrueshme pėr njė person ėshtė e hapur, atėherė ėshtė e lejueshme tė vonohet bėrja e saj pėr sa kohė qė ekziston qėllimi i fortė pėr ta bėrė atė. Po ashtu ėshtė e lejueshme tė kompenzohen ditėt me ndėrpreje. Sidoqoftė, nėse s'ka kohė tė mjaftueshme gjatė muajit Shab'an i cili i paraprin Ramazanit tė radhės, kompensimi i ditėve rresht bėhet i detyrueshėm, duke pas parasysh se s'ėshtė e lejueshme tė vonohet deri nė Ramazanin e radhės pa ndonjė shkak Islamikisht tė pranueshėm.

    Ėshtė transmetuar nė autoritetin e A'ishes, se ajo ka thėnė:

    "Unė kisha ditė pėr tė kompensuar nga Ramazani dhe ndodhte tė mos isha nė gjendje t'i kompenzoja deri nė Sha'ban". Mbi vėrtetėsinė e kėtij transmetimi kanė rėnė dakord el-Buhari dhe Muslim.

    Pra, ky hadith tregon qė periudha kohore pėrbrenda sė cilės ėshtė e lejueshme tė kompensohen ditėt e humbura tė Ramazanit, ėshtė e hapur [deri para Ramazanit tė radhės]. Nėse ai do ta vononte kompensimin e agjėrimit deri nė Ramazanin e radhės, atėherė prej tij kėrkohet tė agjėrojė Ramazanin nė vazhdim dhe pastaj ta kompensojė agjėrimin e humbur nga viti i kaluar. Kjo veē tė ushqyerit tė njė personi tė varfėr me gjysėm saa' tė ushqimit me ushqim tė vendit [ku jeton] pėr ēdo ditė. Dhe, nėse shkaku pėr vonimin e kompensimit tė tij deri para Ramazanit tė radhės ėshtė Islamikisht i pranueshėm, atėherė ai thjesht vetėm duhet t'i kompensojė ditėt e humbura nga Ramazani i kaluar.

    Nėse ai vdesė pėrpara Ramazanit tė radhės ndėrsa ende ka pasur pėr tė kompensuar agjėrim nga Ramazani i kaluar, atėherė asgjė s'kėrkohet nga ai meqė ai vdiq pėrbrenda periudhės sė lejueshme kohore.

    Njėlloj, nėse ai vdesė pas Ramazanit tė radhės dhe shkaku pėr vonim ėshtė Islamikisht i lejueshėm, siē ėshtė sėmundja dhe udhėtimi, atėherė asgjė s'kėrkohet nga ai [nga prona (pasuria) qė ai lė pas].

    Mirėpo, nėse shkaku pėr vonimin ka qenė islamikisht i papranueshėm, atėherė ėshtė e detyrueshme tė gjobitet nga prona [pasuria] qė ai ka lėnė pas, e cila mjafton pėr t'u ushqyer njė person i varfėr pėr ēdo agjėrim qė ka mbetur pėr t'u kompensuar

    Veē kėsaj, nėse ai vdesė ndėrsa ka pasur pėr tė kompensuar agjėrim, siē ėshtė agjėrimi haraē apo njė agjėrim i detyrueshėm pėr shkak tė ndonjė lėshimi nė kryerjen e haxhit, atėherė nga ai kėrkohet tė ushqejė njė person tė varfėr pėr ēdo agjėrim qė ka mbetur pėr t'u kompensuar. Kjo bėhet nga pasuria [prona] qė ai ka lėnė pas, duke pasur parasysh qė s'kėrkohet nga askush tė kompensojė nė vend tė tij. Shkaku pėr kėtė ėshtė se ky lloj agjėrimi nuk lejon dikė tjetėr tė agjėrojė nė vend tė tij ndėrsa ai ėshtė gjallė, dhe njėlloj ėshtė rasti kur ai tė vdesė. Dhe ky ėshtė opinioni i dijetarėve.

    Dhe, kushdo qė vdesė ndėrsa ai ka pėr tė kompensuar pėr shkak tė ndonjė zotimi qė ai ka bėrė, atėherė ėshtė e rekomandueshme pėr atė qė ėshtė pėrgjegjės pėr ēėshtjet e tij pas vdekjes sė tij qė tė agjėrojė nė vend tė tij, siē vėrtetohet nė el-Buhari dhe Muslim. Njė grua erdhi te Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] dhe tha:"Nėna ime ka vdekur ndėrsa ka pasur tė kompensojė pėr shkak tė njė zotimi qė ajo kishte bėrė. A tė agjėrojė nė vend tė saj?" Ai tha:"Po".

    Pėrsa i pėrket atij qė ėshtė pėrgjegjės pėr ēėshtjet e tij pas vdekjes sė tij, atėherė kjo nėnkupton trashėgimtarin.
    kthehu lart

    Ēfarė kėrkohet nga ai qė s'ėshtė i aftė tė agjėrojė pėr shkak tė moshės sė shtyrė apo sėmundjes sė zgjatur
    Shejh Ibn Feuzan

    Allahu e ka bėrė tė detyrueshėm agjėrimin e muajit Ramazan pėr tė gjithė muslimanėt qė kanė mundėsi, dhe pėr ata qė kanė shkak tė vlefshėm islamikisht dhe kanė mundėsi ta bėjnė kėtė mė vonė, atėherė ata duhet ta kompensojnė agjėrimet e humbura. Ekziston edhe njė tjetėr kategori pėr t'u marrė nė konsiderim dhe ata janė tė cilėt s'janė tė aftė tė agjėrojnė gjatė Ramazanit dhe jashtė tij, pėr shkak tė moshės sė vjetėr apo sėmundjes sė vazhdueshme. Nė kėtė rast, Allahu i ka lehtėsuar kėto ēėshtje pėr ta duke kėrkuar nga ata qė thjesht vetėm tė ushqejnė njė person tė varfėr me njė gjysėm saa' nga ushqimi i pėrditshėm nė vendin ku jeton pėr ēdo ditė [tė Ramazanit], duke qenė kjo zėvendėsim pėr agjėrimin.

    Allahu thotė:

    "Allahu nuk e rėndon njė person pėrtej mundėsive tė tij". [el-Bekare, 286]

    Ai thotė:

    "Dhe pėrsa u pėrket atyre qė mund tė agjėrojnė me vėshtirėsi [dmth njeriun plak, etj] ata kanė [zgjidhje ose tė agjėrojnė ose] pėr ta ushqyer njė nevojtar [ēdo ditė]". [el-Bekareh, 184]

    Nė lidhje me kėtė, Ibn Abas [radiallahu anhu] shpjegon:

    "Kjo ėshtė pėr tė vjetrit qė s'mund tė agjėrojnė". [Transmetuar nga el-Buhari]

    Pėrsa i pėrket atij qė vuan nga sėmundja e vazhdueshme, vendimi pėr tė ėshtė si pėr tė vjetrin, nė atė se nga ai poashtu kėrkohet qė ta ushqejė njė person tė varfėr pėr ēdo ditė [tė Ramazanit].

    Pėrsa i pėrket atij qė s'ėshtė i aftė tė agjėrojė pėr shkak tė ndryshimit tė rrethanave, siē ėshtė:

    - Udhėtari
    - Ai qė ėshtė i sėmurė dhe pritet tė bėjė mė mirė
    - Gruaja shtatėzėnė apo gjidhėnėsja e cila ka frikė pėr vetveten apo fėminė e saj
    - Gruaja me menstruacione apo ajo qė ka gjakderdhje tė paslindjes

    … kushdo qė bie nė ndonjėrėn nga kategoritė e mėsipėrme, nga ai/ajo kėrkohet qė kompensojė agjėrimin qė humb pėr shkak tė rrethanave tė pranueshme islamikisht, siē thotė Allahu:

    "…dhe kushdo qė sėmuret apo ėshtė duke udhėtuar, numėr tė njėjtė [ditėsh qė ai nuk ka agjėruar duhet tė kompensohen] nga ditėt tjera". [el-Bekare, 185]

    Pra, ai qė ėshtė i sėmurė seriozisht nė mėnyrė qė agjėrimi do ta dėmtonte atė dhe udhėtari qė e ka tė lejueshėm shkurtimin e namazeve tė detyrueshme, atėherė ėshtė nga Suneti qė ata tė pėrmbahen nga agjėrimi nė tė tilla rrethana, siē thotė Allahu:

    "…numėr tė njėjtė [ditėsh qė ai nuk ka agjėruar duhet tė kompensohen] nga ditėt tjera". [el-Bekare, 185]

    Poashtu, Allahu thotė:

    "Allahu ka pėr qėllim t'ua lehtėsojė juve, dhe Ai nuk do qė t'i vėshtirėsojė gjėrat pėr ju". [el-Bekare, 185]

    Dhe dihej qė pejgamberi [sallahu alejhi ue selam] parapėlqente mė tė lehtėn nga dy zgjidhjet e lejueshme. Ėshtė pėrmendur nė el-Buhari dhe Muslim, se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    "S'ėshtė devotshmėri qė tė agjėrohet gjatė udhėtimit".

    Mirėpo, nėse udhėtari dhe ai qė ka qenė mjaft i sėmurė agjėrojnė megjithė vėshtirėsitė gjatė agjėrimit, atėherė ai agjėrim do tė jetė korrekt ndonėse kjo nuk pėlqehet.

    Pėrsa i pėrket gruas me menstruacione dhe asaj qė ka gjakderdhje tė paslindjes, atėherė s'ėshtė e lejueshme pėr to tė agjėrojnė nė gjendje tė tillė [derisa tė plotėsojnė afatin pėrkatės dhe tė marrin gusl tė pastrimit].

    Nė lidhje me gruan shtatzėnė dhe gjidhėnėsen, atėherė ėshtė e detyrueshme pėr to tė kompensojnė agjėrimet dhe ditėt qė kanė humbur pasi tė kalojė Ramazani. Veē kėsaj, ajo qė s'ka agjėruar pėr shkak tė frikės pėr fėminė e saj, atėherė ėshtė e detyrueshme pėr tė qė ta ushqejė njė person tė varfėr pėr ēdo ditė tė humbur.

    Ėshtė e detyrueshme pėr muslimanėt ta bėjnė qėllimin pėr agjėrimin e detyrueshėm gjatė natės para ditės sė agjėrimit, siē ėshtė agjėrimi i Ramazanit, agjėrimi haraē apo agjėrimi pėr njė zotim apo betim, duke pohuar shkakun pėr tė cilin ai po agjėron, dmth Ramazanin, gjobėn, apo pėr shkak tė ndonjė zotimi.

    Kjo bazohet nė hadithin e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] i cili ka thėnė:

    "Vėrtet, veprat janė sipas qėllimit dhe secilit do t'i takojė ajo pėr ēfarė ka pasur qėllimin…"

    Dhe nė autoritetin e A'ishes, ai [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:

    "Kushdo qė nuk bėn qėllimin [nijetin] para se tė mbėrrijė Sabahu, agjėrimi i tij s'ėshtė korrekt".

    Pra, ėshtė e detyrueshme tė bėhet qėllimi pėr njė agjėrim tė detyrueshėm gjatė natės pėrpara ditės sė agjėrimit. Kushdo qė bėn qėllimin gjatė ditės, i tilli ėshtė sikur ai qė zgjohet vonė pas Sabahut dhe pa ngrėnė asgjė, atėherė agjėrimi i tij s'pranohet nėse ai ka bėrė qėllimin pas zgjimit nė kėtė gjendje.

    Mirėpo, ėshtė e lejueshme pėr agjėrimet vullnetare nė atė qė qėllimi ėshtė i pranueshėm nėse ai bėhet gjatė ditės, meqė A'isha transmeton se pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] e vizitoi atė nė shtėpinė e saj njė ditė prej ditėsh dhe tha:

    "A ke ndonjė gjė pėr tė ngrėnė?"

    ...ajo u pėrgjigj:"Jo". Kėshtu ai tha:

    "Atėherė, unė po agjėroj". [Transmetuar nga Muslim]

    Vini re! Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] nuk po agjėronte nė atė kohė, meqė ai kishte kėrkuar ushqim. Pra nė kėtė ka dėshmi pėr lejimin e vonimit tė bėrjes sė qėllimit pėr tė agjėruar me kusht qė agjėrimi tė jetė vullnetar.

    Shėnim: kushti pėr pranimin e qėllimit pėr tė agjėruar njė agjėrim vullnetar gjatė ditės, ėshtė qė ju tė mos keni ngrėnė apo pirė asgjė prej sabahut e as tė keni bėrė ndonjė gjė qė e zhvlerėson agjėrimin. Nėse ai bėn ndonjė nga kėto, atėherė agjėrimi pėr atė ditė s'ėshtė i pranueshėm. Nė kėtė drejtim, s'ka dallim opinionesh mes dijetarėve.

    Marrja e injeksionit anastezik gjatė agjėrimit
    Shejh Ibn Uthejmin

    Pyetje: A e ndėrpren agjėrimin injeksioni anastezik nė trup? [Dhe njėlloj] gjaku rrjedh pas nxjerrjes sė dhėmbit?

    Pėrgjigje: Asnjėra nga kėto dyja nuk e ndėrpren agjėrimin, mirėpo, duhet tė kihet kujdes tė mos gėlltitet gjaku qė rrjedh pas nxjerrjes sė dhėmbit.

    Gjatė agjėrimit doktoresha vendos intrumentin mjekėsor brenda nė vaginė pėr ekzaminim

    Pyetje: Nėse gruaja fut gishtin e saj brenda nė vaginė ndėrsa pastrohet [pas urinimit], apo nėse ajo vendos pomadė apo tabletė [brenda nė vaginėn e saj] pėr trajtim mjekėsor, apo nėse doktoresha e vendos dorėn e saj apo ndonjė instrument mjekėsor [brenda nė vaginėn e saj], a e bėn tė detyrueshme guslin ndonjėra nga kėto? Dhe, nėse kjo ndodh gjatė muajit tė Ramazanit, a e ndėrpren kjo agjėrimin e saj dhe a kėrkohet nga ajo qė ta kompenzojė agjėrimin?

    Pėrgjigje: Nėse ndodh ndonjėra nga kėto qė pėrmendėt, atėherė s'ėshtė i detyrueshėm gusli i xhunubllėkut [gjendja e papastėrtisė sė madhe] dhe as qė ndėrprehet agjėrimi si rezultat I kėsaj.

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan

    Pėrdorimi i pikave pėr sy gjatė agjėrimit

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme tė pėrdoren pikat pėr sy gjatė ditėve tė Ramazanit?

    Pėrgjigje: Po, ėshtė e lejueshme dhe kjo nuk anulon agjėrimin sipas opinionit tė saktė nga dy opinionet.

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Puthja dhe loja me gruan gjatė agjėrimit
    Shejh Ibn Uthejmin

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme pėr atė qė agjėron tė puthė gruan e tij dhe tė luajė me tė nė krevat gjatė ditėve tė Ramazanit?

    Pėrgjigje: Po, ėshtė e lejueshme pėr atė qė agjėron tė puthė gruan e tij dhe tė luajė me tė gjatė ditėve tė Ramazanit. Mirėpo, nėse ai sekreton farė [spermė], atėherė agjėrimi i tij anulohet. Nėse kjo ndodh gjatė ditėve tė Ramazanit, ėshtė e detyrueshme qė ai tė pėrmbahet [nga tė gjitha ato gjėra qė anulojnė agjėrimin] pėr pjesėn e mbetur tė ditės dhe ėshtė e detyrueshme qė ai ta kompenzojė agjėrimin pėr atė ditė. Nėse kjo ndodh nė ditėt tjera veē Ramazanit, atėherė agjėrimi i tij anulohet por s'ėshtė e detyrueshme qė ai tė pėrmbahet. Mirėpo, nėse agjėrimi i tij ėshtė ēfarė ka qenė e detyrueshme pėr tė, atėherė ėshtė e detyrueshme qė ai ta kompenzojė atė ditė. Nėse agjėrimi ka qenė vullnetar [nafileh], atėherė nuk kėrkohet qė ai ta kompenzojė atė.

    Ejakulimi i spermės nė paralojė me gruan gjatė agjėrimit
    Shejh Muhamed ibn Ibrahim Aal-esh-Shejh

    Pyetje: Njė njeri i vjen gruas sė tij gjatė ditės sė Ramazanit pa pasur kontakt lėkure me tė, pastaj ai ejakulon spermėn. Duam ta dimė ēfarė ėshtė vendimi pėr tė?

    Pėrgjigje: Ju informojmė se agjėrimi juaj ėshtė anuluar dhe ėshtė e detyrueshme ta kompenzosh atė dhe nuk ka shlyerje pėr tė bėrė meqė kjo ėshtė e veēantė vetėm pėr marrėdhėniet seksuale.

    Vendimet pėrsa u pėrket ėndėrrave nė Ramazan
    Shejh Ibn Feuzan

    Pyetje: Nėse ai qė po agjėron pėrjeton ėndėrra 'tė lagėshta' gjatė ditėve tė Ramazanit, a e anulon kjo agjėrimin e tij apo jo, dhe a duhet ai tė bėjė gusl?

    Pėrgjigje: Nėse personi qė po agjėron pėrjeton ėndėrr 'tė lagėsht' gjatė ditėve tė Ramazanit, atėherė agjėrimi i tij ėshtė i shėndoshė dhe nuk ndikohet nga ėndėrra 'e lagėsht', ngaqė ai nuk e ka bėrė kėtė qėllimisht. Mirėpo, ėshtė e detyrueshme pėr tė tė bėjė gusl pėr ta falur namazin. Tė bėhet gusli menjėherė ėshtė mė mirė, por kjo s'ėshtė e detyrueshme.

    Dhe Allahu e di mė sė miri.

    Masturbimi ndėrsa agjėrohet

    Pyetje: Kur isha 14 dhe 15 vjeē, unė masturboja gjatė ditėve tė muajit tė bekuar tė Ramazanit pėr disa ditė me radhė. Nuk e di sa herė. Unė nuk isha nė dijeni lidhur me tė qenit haram tė kėsaj gjatė ditėve tė Ramazanit dhe jashtė tij, dhe nuk kam qenė nė dijeni se kjo ka qenė e njohur si masturbim. Kėshtu qė unė merrja adbes dhe falesha pa bėrė gusl. Ēfarė ėshtė vendimi pėrsa u pėrket namazeve dhe agjėrimit tim? A ėshtė e detyrueshme pėr mua qė ta pėrsėrisė namazin dhė tė agjėroj, duke pasur parasysh se nuk di sa herė e kam bėrė kėtė. Ē'ėshtė e detyrueshme pėr mua?

    Pėrgjigje: Sė pari: masturbimi s'ėshtė i lejueshėm [dmth pėrdorimi i dorės nė mėnyrė qė tė pėrmbushen dėshirat personale, duke rezultuar kjo nė sekretimin e spermės, apo pėr motrat, nė kėtė rast, ndonjė qitje]. Gjatė ditėve tė Ramazanit, kjo ndalesė vlen edhe mė shumė!

    Sė dyti: Ėshtė e detyrueshme pėr ty tė kompenzosh ditėt qė ke ndėrprerė agjėrimin pėr shkak tė masturbimit, ngaqė ky veprim anulon agjėrimin. Po ashtu, pėrpiqu fort tė gjesh se sa ditė ke ndėrprerė agjėrimin.

    Sė dyti: Ėshtė e detyrueshme pėr ty tė bėsh shlyerje duke ushqyer njė nevojtar me njė gjysėm saa' elb apo me atė qė ėshtė e ngjashme me tė nga ajo qė pranohet si normė nė vend [ku jeton]. Kjo po ashtu vlen pėr ēdo ditė qė ke humbur nėse ti e vonon agjėrimin deri nė arritjen e Ramazanit tjetėr.

    Sė katėrti: Ėshtė e detyrueshme tė bėhet gusli nėse ju keni masturbuar siē thatė edhe vetė, dhe nuk ėshtė i mjaftueshėm vetėm abdesi nėse ka pasur sekretim tė ndonjė lėngu.

    Sė pesti: Ėshtė e detyrueshme tė kompenzohen namazet, tė cilat ju i keni falur pa bėrė gusl, ngaqė pastrimi i vogėl [abdesi] nuk mjafton nė vend tė pastrimit tė madh [guslit].

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan

    Ndėrsa agjėron, ai nxitet dhe masturbon

    Pyetje: Nėse epshi i njė muslimani nxitet gjatė ditėve tė Ramazanit dhe ai nuk gjen dalje veēse tė masturbojė, a e anulon kjo agjėrimin dhe a duhet ai ta kompenzojė kėtė ditė dhe tė bėjė ndonjė shlyerje pėr kėtė akt?

    Pėrgjigje: Tė masturbosh nė Ramazan apo nė tjetėr veē Ramazanit ėshtė e ndaluar [haram], siē ka thėnė Allahu [subhanehu ue Te'ala] ka thėnė:

    "Dhe ata qė ruajnė nderin e tyre [dmth organet gjenitale nga marrėdhėniet e paligjshme seksuale], pėrveē grave tė tyre dhe [grave robėresha] tė cilat i posedon dora e tyre e djathtė, se [pėr to] ata nuk duhet fajėsuar. Por kushdo qė kėrkon mė shumė se kaq, atėherė ata janė shkelėsit". [el-Mearixh, 29-31]

    Pra, ai qė agjėron gjatė ditės e mė pas e bėn kėtė, duhet t'i pendohet Allahut dhe po ashtu ta kompenzojė agjėrimin pėr atė ditė tė caktuar. S'ka nevojė tė bėhet shlyerje, ngaqė shlyerja ėshtė e veēantė vetėm pėr [atė qė kryen] marrėdhėnie seksuale.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Pėrdorimi i furēės pėr dhėmbė gjatė agjėrimit
    Shejh Feuzan Ibn Feuzan

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme pėr atė qė agjėron tė pėrdorė furēė dhėmbėsh gjatė ditės?

    Pėrgjigje: Ėshtė e lejueshme pėr atė qė agjėron tė pėrdorė furēė dhėmbėsh, duke qenė i kujdesshėm qė asgjė nga solucioni tė mos gėlltitet. Ėshtė e rekomandueshme qė ai tė pastrojė gojėn e tij me misuak dhe tjetėr veē kėsaj nga ajo qė nuk mbėrrin fytin, mu ashtu siē nuk duhet tepruar ndėrsa bėn gargarė me ujin nė gojė gjatė abdesit.

    Vjellja gjatė agjėrimit
    Shejh bin Baz

    Pyetje: Ēfarė ėshtė vendimi pėr atė qė vjell gjatė agjėrimit, a duhet ai ta kompenzojė agjėrimin e tij apo jo?

    Pėrgjigje: Vendimi pėr tė ėshtė se ai s'duhet ta kompenzojė atė. Pėrsa i pėrket atij qė vjell qėllimisht, atėherė ai duhet ta kompenzojė agjėrimin e tij, siē ka thėnė pejgamberi [salallahu alejhi ue selam]:

    "Ai qė vjell s'duhet ta kompenzojė agjėrimin e tij, dhe ai qė qėllimisht vjell duhet ta kompenzojė atė". Transmetuar nga imam Ahmed dhe katėr imamėt e Sunenit [Ebu Daud, et-Tirmidhi, en-Nesa'i dhe Ibn Maxheh] me zinxhir Sahi tė transmetimit nė auotritetin e Ebu Hurejres.

    Imami mė qortoi pėr shkak tė pėrdorimit tė parfumit
    Shejh ibn Feuzan

    Pyetje: Unė vendosa parfum para namazit tė Drekės nė Ramazan dhe kur hyra nė xhami, imami mė qortoi dhe mė tha qė agjėrimi im mė ėshtė anuluar dhe po ashtu edhe agjėrimi i gjithė atyre qė nuhatėn aromėn, ngaqė ėshtė tepėr i fortė. Sa ėshtė e qėndrueshme kjo?

    Pėrgjigje: Nuk prish punė nėse vendoset parfumi ndėrsa agjėrohet dhe kjo nuk ndikon nė namazin, pėrveē nėse parfumi ėshtė nga baza e temjanit dhe personi qėllimisht e nuhat atė. Kjo ngaqė tymi nga temjani hyn nė hundė dhe aktivizon trurin dhe nė kėtė mėnyrė ndikon nė agjėrimin. Pėrsa i pėrket parfumeve, nuk prish punė pėr atė qė ėshtė duke agjėruar t'i pėrdorė ato. S'ėshtė e lejueshme pėr kėtė imam tė japė fetua pa njohuri tė nevojshme.

    Mosha kur njė fėmijė e ka pėr detyrė tė agjėrojė

    Pyetje: Kur bėhet detyrė agjėrimi pėr fėminė, dhe cili ėshtė kufiri i vjetėve?

    Pėrgjigje: Fėmia urdhėrohet tė falė namaz kur ai mbėrrin moshėn shtatė vjeē, dhe rrahet pėr ta falur atė nė moshėn dhjetė vjeē, dhe bėhet detyrė pėr tė kur ai hyn nė pubertet. Dhe puberteti vendoset nga:

    1) Sekretimi i spermės pėr shkak tė nxitjes [seksuale]
    2) Paraqitja e qimeve nė organet gjenitale
    3) Pasja e ėndėrrave 'tė lagėshta', nėse sperma sekretohet
    4) Mosha pesėmbėdhjetė vjeē

    Poashtu edhe nė rastin e femrės, veē faktit qė asaj i vijnė edhe menstruacionet.

    Burimi pėr tė sipėrpėrmedurėn ėshtė ēfarė kanė transmetuar imam Ahmed dhe Ebu Daud nė autoritetin e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:

    "Urdhėroni fėmijėt tuaj tė falen nė moshėn shtatė vjeē dhe rrahni ata pėr t'u falur nė moshėn dhjetė vjeē, dhe ndani ata nga njėri-tjetri nė krevat ".

    Poashtu, A'isha [radiallahu anha] transmetoi nė autoritetin e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:

    "Pena [detyrimi] ėshtė ngritur nga tre [individė]: ai qė fle derisa tė ēohet, fėmia i ri derisa tė mbėrrijė pubertetin, dhe i sėmuri mentalisht derisa tė kuptojė".

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Agjėrimi i atij qė ėshtė senil nganjėherė dhe i arsyeshėm herėn tjetėr
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: Ēfarė ėshtė vendimi pėr agjėrimin e atij qė nganjėherė ėshtė i arsyeshėm dhe nganjėherė jo?

    Pėrgjigje: Vendimi varet nga gjendja e tij. Kėshtu qė kur ėshtė i zgjuar dhe i arsyeshėm, ai duhet tė agjėrojė, dhe herave tjera kur ėshtė i pavetėdijshėm apo senil, nga ai s'kėrkohet tė agjėrojė, ndėrsa nė ditėn kur ėshtė i arsyeshėm, ai duhet tė agjėrojė.

    Babai i paaftė pėr tė agjėruar nė moshėn 70 vjeē

    Pyetje: Babai im ėshtė afėrsisht 70 vjeē, dhe tash tre vjet, ai ka qenė dėmtuar me njė sėmundje qė shpresoj nga Allahu se ėshtė mėshirė pėr tė dhe shlyerje mėkatesh. Kjo [sėmundje] ka bėrė qė ai tė jetė i paaftė tė agjėrojė, nė atė masė saqė nėse ai agjėron, dėgjimi, shikimi dhe vetja e tij prishen. Pra, ai s'ėshtė i aftė ta agjėrojė Ramazanin. Na informo pėr ēfarė duhet bėrė?

    Pėrgjigje: Nėse gjendja e babait tėnd ėshtė siē thatė, atėherė agjėrimi i Ramazanit s'ėshtė i detyrueshėm pėr tė, por ėshtė e detyrueshme pėr tė qė ta ushqejė tė varfėrin pėr ēdo ditė tė Ramazanit me gjysėm saa' elb apo grurė, hurme, oriz, apo me atė qė e ushqen familjen e tij. Kjo bazohet nė thėnien e Allahut:

    "Kini frikė Allahun aq sa keni mundėsi". [et-Tegabun, 16]

    Dhe thėnia e Tij:

    "Allahu nuk e rėndon asnjė shpirt me mė shumė se qė ai mund tė mbartė". [el-Bekare, 286]

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Ndjen etje tė skajshme dhe rraskapitje nė punė ndėrsa agjėron gjatė Ramazanit

    Pyetje: Nė fshatin tonė ėshtė njė njeri qė punon nė njė dyqan buke duke pjekur bukė. Ai ėshtė njeri qė falet dhe agjėron Ramazanin, dhe i tėrė falėnderimi i takon Allahut. Mirėpo, ai mė pyeti nėse ėshtė e lejueshme pėr tė qė tė mos agjėrojė gjatė Ramazanit, duke pasur parasysh qė ai punon nė afėrsi tė zjarrit tė madh ndėrsa pjek bukė tėrė ditėn dhe ndėrsa agjėron. Pėr shkak tė kėsaj, ai ndjehet skajshmėrisht i etur dhe i rraskapitur nė punė. Kėshtu qė pres nga ju tė mė favorizoni me njė pėrgjigje tė qartė lidhur me kėtė, dhe Allahu ju shpėrbleft tė gjithėve, inshallah.

    Pėrgjigje: S'ėshtė e lejueshme pėr kėtė njeri qė tė mos agjėrojė [gjatė Ramazanit], madje ėshtė e detyrueshme pėr tė tė agjėrojė. Fakti qė ai pjek gjatė ditės nė Ramazan s'ėshtė shkak [i pranueshėm] pėr tė mos agjėruar. Pra, atij i takon qė tė punojė sipas mundėsive qė ai ka.

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Prindėrit thonė tė mos agjėrohet gjatė Ramazanit pėr shkak tė provimit

    Pyetje: A kondiserohet provimi si arsyetim i vlefshėm pėr tė mos agjėruar gjatė Ramazanit? Shkaku pėr kėtė janė disa fetua qė po qarkullojnė midis nesh, tė cilat lejojnė mosagjėrimin gjatė Ramazanit pėr kėdo qė ka frikė se do t'i heqet mendja dhe s'do tė mund tė koncentrohet. Dhe, a ėshtė e lejueshme tė dėgjohen prindėrit [nėse ata tė thonė tė mos agjėrosh ndėrsa jam nė provim] pėr atė se i kanė dėgjuar kėto fetua qė lejojnė mosagjėrimin [gjatė Ramazanit nėse kemi provim]? Ne presim nga ju njė pėrgjigje tė shpejtė pėr problemet qė kėto fetua kanė shkaktuar, dhe Allahu ju shpėrbleft tė gjithėve me tė mira.

    Pėrgjigje: Provimet shkollore dhe ajo qė ėshtė e ngjashme me kėtė nuk konsiderohen si shkak i pranueshėm pėr lejimin e mosagjėrimit gjatė Ramazanit. Dhe s'ėshtė e lejueshme tė dėgjohen prindėrit ndėrsa kundėrshtohet Krijuesi [duke bėrė njė akt tė tillė]. Madje, bindja ėshtė vetėm nė atė qė ėshtė e mirė, siē pėrmendet nė hadithin e vėrtetė tė pejgamberit [salallahu alejhi ue selam].

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Vendosja e fillimit tė muajit Hėnor
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: Si vendoset [fillimi] i muajit Ramazan?

    Pėrgjigje: Fillimi i muajit Ramazan vendoset ose me pamjen e Hėnės sė re, ose me kalimin e 30 ditėve tė muajit Shaban. Kjo bazohet nė thėnien e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam]:

    "Dhe nėse e shihni atė [hėnėn e re tė Ramazanit] atėherė agjėroni, dhe nėse e shihni atė [Hėnėn e re nė Sheual] atėherė ndėrprejeni agjėrimin. Dhe, nėse retė bllokojnė pamjen tuaj, atėherė plotėsoni tridhjetė ditė tė Shabanit.

    Vendosja e fillimit dhe mbarimit tė Ramazanit me pamjen e Hėnės

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme pėr muslimanin qė tė mbėshtetet nė kalkulimet astronomike me qėllim qė tė vendosė fillimin dhe mbarimin e agjėrimit apo patjetėr duhet tė shihet Hėna e re?

    Pėrgjigje: Sheriati islamik ėshtė nje ligjvėnie e mėshirshme dhe ėshtė e pėrgjithshme. Vendimet e tij janė tė pėrshtatshme pėr tėrė njerėzit dhe xhinėt nė pozitat e tyre tė ndryshme, qofshin ata dijetarė apo analfabetė, qytetarė apo katundarė, dhe pėr kėtė arsye Allahu e ka lehtėsuar pėr ta mėnyrėn pėr tė vendosur orarin pėr format e ndryshme tė adhurimit. Ai ka bėrė shenja qė tregojnė fillimin dhe mbarimn e tyre, dhe tėrė njerėzit mund tė marrin pjesė nė vendosjen e kėsaj. Ai bėri, pėr shembull, perėndimin e diellit si shenjė pėr fillimin e namazit tė akshamit dhe mbarimin e kohės sė ikindisė. Ai bėri perėndimin e horizontit tė kuq si fillim tė namazit tė jacisė. Ai bėri pamjen e Hėnės sė re pasi ajo kishte qenė e fshehur nga fundi i muajit tė kaluar dhe Ai nuk na ka ngarkuar me vendosjen e fillimit tė muajit hėnor me anė tė metodave qė vetėm pak njerėz i dinė, siē janė njohuritė mbi yjet dhe shkenca e astronomisė. Nė kėtė mėnyrė e ka bėrė teksti nga Libri [Kur'ani] dhe Suneti pamjen e Hėnės sė re dhe diktimin e saj si shenjė pėr muslimanėt pėr tė filluar agjėrimin e muajit tė Ramazanit, siē ishte pamja e hėnės sė re tė Sheualit si shenjė pėr ta ndėrprerė agjėrimin. Situata ėshtė poashtu e njėjtė kur vendoset Kurban Bajrami dhe dita e Arafatit. Allahu ka thėnė:

    "Ai midis jush qė jeton muajin e Ramazanit duhet ta agjėrojė atė". [el-Bekare, 189]

    Dhe pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė :

    "Kur ta shihni atė [Hėnėn e re] atėherė agjėroni dhe kur ta shihni atė [prapė] ndėrprejeni agjėrimin. Nėse pamja juaj dobėsohet [pėr shkak tė reve apo mjegullės] plotėsoni periudhėn tridhjetė ditėshe".

    Kėshtu ai [salallahu alejhi ue selam] na urdhėroi qė agjėrimi tė fillojė me vėrtetimin e pamjes sė Hėnės sė re tė Ramazanit dhe mbarimin e muajit tė agjėrimit me vėrtetimin e Hėnės sė re tė Sheualit. Ai [salallahu alejhi ue selam] nuk e lidhi ndonjė nga kėto me kalkulimin astronomik e as me lėvizjen e yjeve. Bazuar nė kėtė, njerėzit vepronin nė kohėn e pejgamberit [salallahu alejhi ue selam] dhe nė kohėn e Halifeve tė drejtė, katėr imamėve dhe tre gjeneratave tė para pėr tė cilat pejgamberi [salallahu alejhi ue slam] dėshmoi me mirėsi dhe dobi. Kėshtu qė kthimi tek shkenca e astronomisė pėr tė vėrtetuar muajt hėnorė nė fillimin dhe mbarimin e formave tė adhurimit pa pamjen e vėrtetė, ėshtė nga bidatet [risitė nė fe] qė s'kanė kurrfarė tė mirė nė to dhe e cila s'ka bazė nė Sheriat. Dhe Mbretėria e Arabisė Saudite po mbahet fort pėr atė nė ēka kanė qenė pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] dhe paraardhėsit e devotshėm, duke vėrtetuar fillimin dhe mbarimin e muajit tė Ramazanit, Bajrameve dhe kohės sė haxhit dhe tė ngjashmet me kėto me pamjen e Hėnės. Dhe e tėrė e mira ėshtė nė ndjekjen e paraardhėsve nė ēėshtjet e fesė dhe tėrė e keqja ėshtė nė bidatet qė qenė prezantuar nė fe. Allahu na mbroftė ne dhe tė gjtihė muslimanėt nga tė gjtiha sprovat, qofshin tė hapura apo tė fshehta.

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Mosfalja gjatė vitit deri nė Ramazan
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: Ne vėrejmė disa muslimanė qė po lėnė pas dore namazet e tyre gjatė muajve tė vitit, dhe kur vjen Ramazani, ata nguten pėr t'u falur, agjėruar dhe pėr tė lexuar Kur'an. Pra, si qėndron puna me agjėrimin e tyre dhe ēfarė i kėshilloni ju ata?

    Pėrgjigje: Agjėrimi i tyre ėshtė korrekt, meqė s'ėshtė i shoqėruar me diēka qė e prish atė. Mirėpo, kėshilla ime pėr ta ėshtė qė ata ta kenė frikė Allahun dhe ta adhurojnė Atė sipas asaj qė ėshtė ligjėsuar pėr ta nė tė gjitha kohėt me tė gjitha mundėsitė qė kanė. Personi nuk e di se kur do ta mbėrrijė vdekja papritmas, dhe ėshtė e mundshme qė ata tė presin pėr muajin e Ramazanit tė arrijė dhe nuk e jetojnė atė. Allahu nuk ka caktuar pėr robėrit e Tij ndonjė kufi pėrveē vdekjes, siē thotė Ai:

    "Adhuroje Zotin tėnd deri sa tė tė vijė Ēasti qė ėshtė i sigurt". [el-Hixhr, 99]

    Dmth deri tė tė afrohet vdekja, e cila ėshtė mė se e sigurt.

    Gruaja me menstruacione dhe me gjakderdhje tė paslindjes han gjatė ditės
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: A i lejohet gruas me menstruacione dhe gjakėderdhje tė paslindjes tė hajė dhe pijė gjatė ditės nė Ramazan?

    Pėrgjigje: Po, ajo mund tė hajė dhe pijė gjatė ditės nė Ramazan, mirėpo ėshtė mė mirė nėsė kjo bėhet pa e parė tė tjerėt, veēanėrisht nėse ata kanė fėmijė nė shtėpi, se atėherė kjo do tė shkaktonte probleme pėr ta [pėr tė shpjeguar gjendje e atyre grave].

    A bėhet mosbesimtar ai qė nuk agjėron?

    Pyetje: A bėhet mosbesimtar ai qė nuk agjėron, edhe nėse s'ėshtė i sėmurė apo ndonjė gjė tjetėr, pėrkundėr faktit se ai fal namazet e detyrueshme?

    Pėrgjigje: Ai qė nuk agjėron pėr shkak se refuzon detyrimin e tij ėshtė mosbesimtar [kafir] sipas konsensusit. Pėrsa i pėrket atij qė nuk agjėron pėr shkak tė pėrtacisė dhe neglizhencės, atėherė ai nuk bėhet mosbesimtar, mirėpo ai ėshtė nė njė rrezik tė madh pėr shkak tė lėnies sė njė shtylle nga shtyllat e Islamit mbi detyrimn e sė cilės ėshtė rėnė dakord.

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Epėrsia e dhjetė netėve tė fundit tė Ramazanit dhe dhjetė ditėve tė para tė Dhul-Hixhxhes
    Shejhul-Islam Ibn Tejmije

    Pyetje: Pėrsa u pėrket dhjetė ditėve [tė para] tė Dhul-Hixhxhes dhe dhjetė netėve [dhe ditėve tė fundit] tė Ramazanit, cilat nga kėto kanė epėrsi mė tė madhe?

    Pėrgjigje: Dhjetė ditėt [e para] tė Dhul-Hixhxhes kanė epėrsi mė tė lartė sesa dhjetė ditėt [e fundit] tė Ramazanit dhe dhjetė netėt e fundit tė Ramazanit kanė epėrsi mė tė madhe sesa dhjetė netėt [e para] tė Dhul-Hixhxhes. Pėrsa u pėrket dhjetė netėve [tė fundit] tė Ramazanit, atėherė atjo janė netė aktiviteti [adhurimi], tė cilat pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] i kalonte zgjuar [duke adhuruar]. Dhe, midis tyre ėshtė Lejletul-Kadr [Nata e Pushtetit] e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj. Kėshtu qė kushdo qė pėrgjigjet me tjetėr shpjegim veē kėtij, s'ėshtė e mundshme qė ai tė ketė sjellur dėshminė e duhur.


    Falja e njėzet rekateve pėr namazin e terauiejeve
    Shejh Albani

    Pyetje: A konsiderohet kundėrshtim i Sunetit falja e njėzet rekateve pėr terauije?

    Pėrgjigje: Nėse ne falim njėzet rekate pėr terauije, atėherė kjo konsiderohet si kundėrshtim ndaj Sunetit. Kjo ngaqė ne e dimė se Suneti s'ėshtė kėshtu. Pėrsa i pėrket atij qė thotė se terauije ėshtė njėzet rekate, atėherė ne i themi atij se keni kundėrshtuar Sunetin.

    Imamėt zgjasin lutjen e tyre
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: Disa imamė nė xhami nė Ramazan, e zgjasin lutjen e tyre dhe disa e shkurtojnė atė. Pra cila ėshtė me vend?

    Pėrgjigje: Ajo qė ėshtė me vend ėshtė qė ajo tė mos zgjatet e as tė mos jetė e shkurtėr. Zgjatja e cila ėshtė e vėshtitė pėr njerėzit ėshtė e ndaluar. Kur lajmi i mbėrriti tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam] se Muadh Ibn Xhebel [radiallahu anhu] zgjaste namazin e tij kur ai falej me xhemat, pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] u hidhėrua aq shumė, saqė kurrė s'kishte qenė hidhėruar nė kėshillim ngjashėm me kėtė herė. Dhe ai i tha Muadhit [radiallahu anhu]:

    "A mos je njeri magjepsės, o Muadh?"

    Pra, ajo qė ėshtė e pėrshtatshme ėshtė tė shkurtohet [lutja] nė atė qė ėshtė transmemtuar [nga pejgamberi, salallahu alejhi ue selam], apo tė shtohet ngase padyshim qė zgjatja ėshtė e vėshtirė pėr njerėzit meqė ajo i rraskapitė ata, posaēėrisht tė dobėtit midis tyre. Midis njerėzve janė ata rreth tij qė s'duan tė largohen deri para imamit, kėshtu qė bėhet vėshtirė pėr ta qė tė mbeten prapa imamit. Kėshilla ime pėr vėllezėrit e mi imamė ėshtė [tė balancojnė] tė jenė mes asaj qė ėshtė e gjatė dhe asaj qė ėshtė e shkurtėr. Mu siē ėshtė e pėrshtatshme qė nganjėherė tė lihen ato [lutjet] nė mėnyrė qė tė mos mendohet nga masa e pėrgjithshme se lutja ėshtė detyrė.

    Shenjat e Lejletul-Kadr
    Shejh Ibn Uthejmin

    Pyetje: Cilat janė shenjat e Lejletul-Kadr [natės sė pushtetit]?

    Pėrgjigje: Ndėr shenjat e Lejletul-Kadrit ėshtė se ajo ėshtė njė natė e qetė dhe zemra e besimtarėve ėshtė e admiruar dhe nė paqe me tė, ai bėhet aktiv nė bėrjen e veprave tė mira, dhe dielli nė mėngjesin vijues ngrihet qartė pa ndonjė rreze.

    Veēimi i njė nate tė caktuar me adhurim
    Shejh Ibn Uthejmin

    Pyetje: Disa njerėz e kėrkojnė Lejletul-Kadrin nė mėnyrė qė bėhen aktivė duke falur namazet e tyre dhe forma tė tjera tė adhurimit ndėrsa nuk veprojnė kėsisoj nė netėt tjera tė Ramazanit. Pra, ėshtė kjo nė pėrputhje me atė qė ėshtė e saktė?

    Pėrgjigje: Jo! S'ėshtė nė pėrputhje me atė qė ėshtė e saktė, se vėrtet Lejletul-Kadri ndryshon. Kėshtu ajo mund tė jetė nė natėn e njėzet e shtatė, dhe mund tė jetė nė natė tjetėr siē ėshtė treguar nė shumė hadithe. Ėshtė vėrtetuar se Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka thėnė:"Nė atė vit, Lejletul-Kadri ka qenė shpallur nė nė natėn e njėzet e njėt". Andaj, s'ėshtė me vend qė personi tė veēojė qėndrimin e tij [nė namaz] nė njė natė tė caktuar apo tė veēojė njė natė pėr tė cilėn ai mendon se ėshtė Lejletul-Kadr. Por, tė pėrpiqesh nė dhjetė netėt e fundit ėshtė nga udhėzimi i pejgamberit [salallahu alejhi ue selam], meqė kur mbėrrinin dhjetė netėt e fundit, ai shtrėngonte rripin e tij dhe zgjonte familjen e tij dhe i kalonte ato duke qenė i zgjuar. Pra, ajo qė ėshtė me vend pėr besimtarin e matur, ėshtė qė ai tė pėrpiqet nė tė gjitha nga dhjetė netėt e fundit, nė mėnyrė qė mos t'i kalojė shpėrblimi atij.
    kthehu lart

    Domethėnia e Itikafit dhe vendimi i tij

    Pyetje: Dėshirojmė tė dimė ēfarė mendohet me Itikaf?

    Pėrgjigje: Itikafi ėshtė qė personi tė mbyllet nė xhami si shenjė bindjeje ndaj Allahu, nė mėnyrė qė ta ndajė veten nga njerėzit dhe tė lirohet [nga punėt e pėrditshme] pėr t'u pėrpjekur nė adhurim tė Allahut. Kjo mund tė zėj vend nė cilėndo xhami, qoftė ajo nė tė cilėn njerėzit mbledhen pėr namaz tė xhumas apo jo. Mirėpo, ėshtė mė mirė [tė bėhet Itikaf] nė xhaminė ku njerėzit mbledhen pėr namaz tė xhumas, nė mėnyrė qė ai i cili po bėn Itikaf mos tė detyrohet ta lė xhaminė pėr tė shkuar nė njė tjetėr xhami pėr namazin e xhumasė.

    Kushtet e Itikafit

    Pyetje: Cilat janė kushtet pėr Itikaf, dhe a ėshtė agjėrimi njėra nga ato? A ėshtė e lejueshme pėr personin nė Itikaf tė vizitojė njė person tė sėmurė, t'i pėrgjigjet ftesės sė tij, tė pėrmbush disa nevoja familjare, apo tė shkojė nė punė?

    Pėrgjigje: Itikafi ėshtė parashkruar tė bėhet nė xhami nė tė cilėn falet namazi me xhemat. Nėse personi nė itikaf ėshtė nga ata pėr tė cilėt namazi i xhumas ėshtė i detyrueshėm dhe gjatėsia e itikafit tė tij pėrfshin edhe njė tė Premte, atėherė mė mirė ėshtė tė qėndrohet nė xhami nė tė cilėn falet namazi me xhemat. Agjėrimi s'ėshtė pjesė e domosdoshme pėr tė. Suneti ėshtė qė ai tė mos vizitojė tė sėmurin gjatė Itikafit tė tij dhe qė mos t'i pėrgjigjet ftesės, e as tė mos pėrmbushė nevojat e familjes sė tij. Ai s'duhet tė pėrcjellė funeralin dhe s'duhet tė shkojė nė punė jashtė xhamisė. Kjo pėr shkak tė asaj ēfarė ėshtė vėrtetuar nga nė autoritetin e A'ishes [radiallahu anha] se ajo ka thėnė:"Suneti pėr atė qė ėshtė nė Itikaf ėshtė qė ai tė mos vizitojė tė sėmurin, as tė mos pėrcjellė ndonjė funeral, as tė mos prekė gruan [bashkėshorten e tij], as tė mos bėjė marrėdhėnie seksuale me tė, e as tė mos largohet pėr tė pėrmbushur ndonjė nevojė, pėrveē asaj qė ėshtė e domosdoshme".

    Dhe me Allahu qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud

    Largimi nga xhamia qė tė shkohet pėr tė ngrėnė apo pirė gjatė Itikafit
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme pėr atė qė ėshtė nė itikaf tė largohet nga Haremi [dmth Mesxhid el-Haram nė Meke apo el-Mesxhid en-Nebeuije nė Medine] pėr tė ngrėnė dhe pirė? Dhe, a ėshtė e lejueshme pėr tė tė ngrihet nė kulm tė xhamisė pėr tė dėgjuar ligjeratat?

    Pėrgjigje: Po, ėshtė e lejueshme pėr atė qė ėshtė nė Itikaf nė el-Mesxhid el-Haram [nė Meke] apo tjetėr pos kėsaj, tė largohet nga xhamia qė tė shkojė pėr tė ngrėnė dhe pirė nėse ai s'ka mundėsi t'i sjellė kėto gjėra nė xhami. Kjo ngaqė kjo ėshtė diēka e domosdoshme, mu ashtu siē ka nevojė t'i pėrgjigjet thirrjes sė natyrės dhe, njėlloj, atij do t'i duhej tė largohet pėr tė bėrė gusl nėse ai ėshtė nė gjendje xhunubllėku [siē ėshtė rasti me atė qė sheh njė ėndėrr 'tė lagėsht']

    Pėrsa i pėrket ngritjes nė kulm tė xhamisė, atėherė madje edhe kjo nuk ndikon nė itikafin e tij, ngaqė largimi nga xhamia nga ndonjė prej dyerve dalėse duke synuar me kėtė kthimin nė xhami duke vazhduar deri nė kulm ėshtė vetėm ēėshtje e disa hapave. Pra, s'prish punė nėse bėhet kjo.

    Kur duhet ta pėrfundojė Itikafin personi nė Itikaf
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: Kur duhet ta pėrfundojė Itikafin personi nė Itikaf? A bėhet kjo pas perėndimit tė diellit nė natėn para Bajramit apo pas sabahut nė ditėn e Bajramit?

    Pėrgjigje: Personi qė ėshtė nė Itikaf e pėrfundon itikafin kur tė pėrfundojė Ramazani dhe ai pėrfundon me tė perėnduar tė diellit nė natėn para Bajramit. Ai hyn nė Itikaf nė perėndimin e diellit para natės sė 20-tė tė Ramazanit. Kjo ėshtė kėshtu meqė dhjetė netėt e fundit tė Ramazanit fillojnė nga perėndimi i diellit para natės sė 20-tė tė Ramazanit dhe pėrfundojnė me perėndimn e diellit nė natėn para Bajramit.

    Vendimi mbi mohimin e Zekatul-Fitrit

    Pyetje: Ēfarė ėshtė vendimi mbi mohimin e Zekatul-Fitrit dhe si duhet tė ballafaqohemi me mohuesin?

    Pėrgjigje: Mohimi i tij s'ėshtė i lejueshėm [muharrem]! Ngaqė kjo ėshtė dalje nga ajo ēka ka ligjėsuar pejgamberi [salallahu alajhi ue selam], siē parapriu nga hadithi i Umerit [radiallahu anhu]:"Pejgamberi [salallahu alejhi ue selam] ka ligjėsuar Zekatul-Fitrin…", dhe ėshtė e njohur qė lėnia e asaj qė ėshtė e detyrueshme s'ėshtė e lejueshme, dhe nė tė bėrit kėtė ka mėkat dhe mosbindje.
    kthehu lart

    Dhėnia e Zekatul-Fitrit nė ditėn e parė tė Ramazanit dhe tė dhėnit e tij nė formė parash
    Shejh ibn Uthejmin

    Pyetje: A ėshtė e lejueshme tė kryhet detyra e Zekatul-Fitrit nė ditėne parė tė Ramazanit? Dhe, a ėshtė e lejueshme tė shpėrndahet nė para?

    Pėrgjigje: Pėrsa i pėrket kryerjes sė tij nė ditėn e parė tė Ramazanit, pėr kėtė ka ikhtilaf [dallim opinionesh mes dijetarėve] lidhur me tė. Opinioni mė i saktė ėshtė se kjo s'ėshtė e lejueshme, ngaqė kjo quhet Zekatul-Fitr, dhe el-Fitr [pėrfundimi i agjėrimit] nuk ndodh veēse nė fund tė muajit. Poashtu, i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] urdhėroi qė kjo tė kryhet para se njerėzit tė shkojnė pėr ta falur namazin e Bajramit. Sė bashku me kėtė, Shoqėruesit [sahabėt] e jepnin Zekatul-Fitrin njė apo dy ditė para Bajramit.

    Pėrsa i pėrket dhėnies sė Zekatul-Fitrit nė para, kjo ėshtė pikė mospajtimesh. Dhe opinioni i saktė, siē unė e shoh, ėshtė se nuk jepet veēse nė ushqim. Kjo ngaqė Ibn Umer [radiallahu anhu] ka thėnė:"I dėrguari iAllahut [salallahu alejhi ue selam] e ka bėrė tė detyrueshėm Zekatul-Fitrin me nga njė saa' hurme apo njė saa' elb…" [Buhari 2:579], [Njė saa' ėshtė e barabartė me katėr mudd, dhe njė mudd ėshtė e barabartė me sasinė qė mbajnė dy pėllėmbėt e bashkuara. Kjo ėshė masė me vėllim, jo me peshė].

    Ebu Se'id el-Khudri [radiallahu anhu] ka thėnė:"Ne shpėrndanim [zekatul-fitrin] nė kohėn e tė dėrguarit tė Allahut [salallahu alejhi ue selam] me nga njė saa' ushqim, dhe ushqimi ynė ishin hurmat, elbi, rrushi i thatė, djathi…" [Buhari 2:582]. Pra, nga kjo na bėhet e qartė se Zekatul-Fitri nuk jepet veēse nė ushqim. Dhe, shpėrndarja e tij nė ushqim e shfaqė atė dhe e tregon atė, dhe tė gjithė anėtarėt e familjes dinė pėr kėtė. Nė kėtė mėnyrės ka njė shfaqje apo manifestim tė kėtij aspekti tė fesė.

    Pėrsa i pėrket dhėnies sė tij nė para, kjo bėn qė ai tė fshihet, dhe ndoshta personi mund t'i bėjė favor vetes, duke e dhėnė atė nė para, dhe kėshtu ta zbresė sasinė e tij. [Meqė sasia do tė ndryshonte nėse krahasojmė vlerėn e njė saa' hurmash me njė saa' elbi pėr shembull. Meqė njė saa' elb ėshtė rreth 7 rijalė [2 dollarė], ndėrsa njė saa' hurma ka shtrirje – sipas kualitetit – prej 25 rijalė [7 dollarė] pėr kualitet mė tė ulėt deri nė 42 rijalė [12 dollarė] pėr kualitetin e mesėm, dhe deri 175 rijalė [49 dollarė] pėr kualitetin mė tė mirė tė saa']. Andaj, respektimi i saktė i Ligjit [Kur'an dhe Sunet] ėshtė mė i mirė dhe ėshtė i bekuar. Dikush mund tė argumentojė se shpėrndarja e ushqimit nuk i bėn dobi tė varfėrit. [Por, ne themi] personi i varfėr – nėse vėrtet ėshtė i tillė – me siguri do tė pėrfitojė nga ushqimi.

    Vendimi pėrsa i pėrket harresės sė dhėnies sė Zekatul-Fitrit
    Shejh Bin Baz

    Pyetje: Ēfarė ėshtė vendimi pėrsa i pėrket atij qė nuk ka dhėnė Zekatul-Fitrin deri gjatė hutbes sė Bajramit pas namazit tė Bajramit, dhe kjo ngaqė ai ka harruar?

    Pėrgjigje: Dhėnia e Zekatul-Fitrit para namazit tė Bajramit ėshtė e detyrueshme dhe kushdo qė harron, atij s'i takon asgjė tė bėjė pėrveē dhėnies sė tij pas kėsaj. Kjo ngaqė kjo ėshtė njė detyrė, kėshtu qė atij i takon qė ta kryej atė posa tė kujtohet, dhe s'ėshtė e lejueshme pėr askė qė qėllimisht ta vonojė atė deri pas namazit tė Bajramit sipas opinionit mė tė saktė nga tė dy opinionet. Kjo ngaqė i dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ue selam] urdhėroi muslimanėt ta japin atė para namazit tė Bajramit.
    kthehu lart

    Fjalėt e tekbirit dhe tahmidit
    Shejh ibn el-Uthejmin

    Pyetje: Cilat janė fjalėt e tekbirit dhe tahmidit?

    Pėrgjigje: Personi thotė:

    "Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe il-Allah, uallahu ekber, Allahu ekber ue lilahil-hamd",

    apo thotė:

    "Allahu ekber, Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe ila-Allah, Allahu ekber, Allahu ekber ue lilahil-hamd".

    Ē'tė bėhet kur Bajrami pėrkon me tė Premten

    Pyetje: …ai dha fetua qė xhumaja dhe namazi i drekės tė 'hidhen' [s'janė tė detyrueshme] nėse personi ėshtė i pranishėm nė namazin e Bajramit, qoftė nėse kjo bėhet me imam apo ndonjė tjetėr xhemat [namaz i pėrbashkėt]…

    Pėrgjigje: Nėse bajrami pėrkon me tė Premten, atėherė prania nė namazin e xhumas pėr kėdo qė ka qenė i pranishėm nė namazin e Bajramit 'hedhet' [s'ėshtė e detyrueshme], pėrveē pėr imamin. Se vėrtet ai nuk lirohet nga ky detyrim, pėrveē nėse njerėzit nuk mbledhen pėr ta falur namazin e xhumasė.

    Dhe me Allahun qėndron suksesi, dhe Allahu dėrgoftė bekime dhe pėrshėndetje mbi pejgamberin tonė Muhamed [salallahu alejhi ue selam] dhe mbi familjen dhe shoqėruesit e tij.

    Komiteti i Pėrhershėm pėr Kėrkime Islamike dhe Fetua, i pėrbėrė nga:
    Kryetar: shejh Abdul Aziz ibn Abdullah ibn Baz
    Zėvendėskryetar: shejh Abdur-Rezak Afifi
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Gudejan
    Anėtar: shejh Abdullah ibn Ku'ud
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga altin55 : 01-10-2005 mė 08:17

  15. #15
    ICE-A Maska e PcCrack3r
    Anėtarėsuar
    31-08-2005
    Vendndodhja
    Deēan - Kosovė
    Mosha
    31
    Postime
    163
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kohet e ngrenies ne Ramazan per shtetet e ndryshme?

    Do tju dija shum per nder nese dikush ma gjen Vakteve te Ramazanit sepse me duhet shume dhe nuk mund ta gjej askund ketu ne Gjermani ....
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga cunimartum : 04-10-2005 mė 15:38
    --==Emi==--

  16. #16
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime
    Nese sot nuk ke agjeruar neser agjero, besoj se kete kerkoje apo jo?
    Nese kerkon kalendar(dmth kur te celesh akshamin)sdi cte them se nuk jam ne Gjermani,mundohu te shkoh te ndonje xhami, aty afer te te orjentojne.
    Indriti.
    Injoranca nuk zhduket me top

  17. #17
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Shiko ketu zgjidh shtetin dhe qytetin

    http://www.islam.com/salat/salatarea.asp
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  18. #18
    bashkekohor Maska e ~Geri~
    Anėtarėsuar
    21-06-2004
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    924
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime
    Muslimanėt e parė gjatė muajit tė ramazanit


    Falėnderimi i qoftė All-llahut…, paqja dhe bekimi qofshin mbi Pejgamberin, mbi familjen e tij dhe mbi shokėt e tij.

    All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:

    “Muaji i Ramadanit nė tė cilėn u zbrit Kur’ani, qė ėshtė udhėrrėfyes pėr njerėz dhe sqarues i rrugės sė drejtė dhe dallues…” (El-Bekare, 185)

    Vėlla i nderuar, All-llahu [subhanehu ve teala]veēoi muajin e Ramazanit me veēori dhe vlera tė shumta:

    Era e keqe e gojės sė agjėruesit ėshtė mė e mirė tek All-llahu se era e miskut (parfemit)

    Melekėt kėrkojnė falje pėr agjėruesit derisa ata tė hanė iftar.

    All-llahu ēdo ditė zbukuron Xhennetin e Tij dhe thotė:

    “Kam frikė se robėrit e mi tė mirė to tė pasojnė prek tyre dėme dhe pengesa, e pastaj do tė ecin drejt tij”.

    Gjatė kėtij muaji burgosen shejtanėt.

    Happen dyert e Xhenetit dhe mbyllen dyert e xhehennemit.

    Nė kėtė muaj gjindet nata e Kadrit e cila ėshtė mė e mirė se njė mijė muaj, e ai i cili nuk m,undet tė fiton tė mirėn e sajė, nuk mund tė fiton tė mira.

    Agjėruesve u falen mėkatet nė natėn e fundit tė Ramazanit

    All-lllahu ēdo natė i nxjerrė disa njerėz prej zjarrit tė Xhehennemit.

    Andaj vėlla i dashur, njė muaj me veēori dhe vlera tė tilla a thua vallė si do ta presish? Robi i mirė e pret me pendim tė sinqertė, me vendosmėri pėr shfrytėzimin e kėtij muaji, duke harxhuar kohėn e tij nė vepra tė mira, duke lutur All-llahun qė ta ndihmojė nė kėtė adhurim.

    Ja disa vepra tė mira, tė cilat duhet tė veprohen edhe mė tepėr nė Ramazan:

    2) Namazi i natės:

    All-llahu [subhanehu ve teala]thotė:

    “E robėrit e Mėshiruesit janė ata qė ecin nėpėr tokė tė qetė, e kur atyre me fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: Paqė!” dhe pėr hirė tė Zotit tė tyre natėn e kalojnė duke bėrė sexhde dhe duke qėndruar nė kėmbė (falen)” (Furkan, 63-64)

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė falet natėn gjatė ramazanit me besim nė All-llahun dhe shpresim nė shpėrblimin e All-llahut, i falen mėkatet e mėparshme” (Buhari dhe Muslim)

    Falja e namazit tė natės ka qenė praktika e Pejgamberit dhe ashabėve tė tij. Aisha [radijall-llahu anha] thotė: “Mos e le namazin e natės, nga se Pejgamberi nuk e linte, e kur sėmurej ose bėhej dembel, falej ulur.”

    Kurse Omeri [radijall-llahu anhu] falej deri nė gjysmė tė natės sa donte, e nė gjysmė tjetėr tė natės zgjonte familjen e tij pėr tė falė duke u thėnė: “Namazi, namazi”

    Transmeton Said ibėn Zejdi, i cili thotė: “Imami lexonte me qindra ajete, derisa mbėshteteshim nė shkopinj, nga tė ndejturit nė kėmbė dhe nuk ndaheshim (nuk kryhej namazi) deri para agjėrimit”.

    3) Sadakaja

    Pejgamberi ishte njeriu mė bujar, kurse edhe mė bujar ishte gjatė Ramazanit. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: Sadakaja mė e mirė ėshtė sadakaja qė jipet nė Ramazan”. (Hadithi ėshtė sahih, Transmeton Tirmidhiu) Omeri [radijall-llahu anhu] thotė: “Pejgamberi na urdhėroi qė tė japim sadaka. Meqė unė posedoja pasuri, thashė: “Sot do t’i kalojė Ebu bekrit”. Andaj erdha nė gjysmėn e pasurisė. Kurse Pejgamberi mė tha: “ē’ka i le familjes?” Unė i thashė: Sa kjo qė dhashė”. Nė kėtė rast erdhi Ebu Bekri me gjithė pasurinė, e Pejgamberi i tha: “ē’ka i le familjes” Tha: “Ua lash All-llahun dhe Pejgamberin., Thashė (Omeri): “Nuk munda tė tė kalojė nė asnjė send”.

    Vėlla i dashur, sadakaja gjatė ramazanit ka veēori tė shumta, prandaj mundohu qė tė shfrytėzosh ēdo rast pėr tė dhėnė sadaka.

    Sadakaj ėshtė shumėllojėsh:

    Dhėnia ushqim: All-llahu [subhanehu ve teala]thotė:

    “Ata janė qė pėr hirė tė Tij u japin ushqim tė varfėrve, jetimėve dhe tė zėnėve robėr. Ne po ju ushqejmė vetėm pėr hirė tė All-llahut dhe prej jush nuk kėrkojnė ndonjė shpėrblim e as

    falėnderim. Ne i frikėsohemi Zotit tonė nė njė ditė qė fytyrat i bėn tė zymta dhe ėshtė shumė e vėshtirė. Po All-llahu i ruajti ata prej sherrit tė asaj dite dhe e dhuroi shkėlqim nė fytyra e gėzim tė madh. Dhe pėr shkak se ata duruan, i shpėrbleu ata me Xhennet dhe me petka mėndafshi” (Insan, 8-12).

    Selefu salihi i jepnin rėndėsi tė madhe dhėnies ushqim qoftė tė vafrfėrve ose vėllaut tė uritur, pra nuk ėshtė kusht qė t’i jipet ushqim vetėm tė varfurit. Disa prej selefit thonė: Qė tė thėrasė dhjetė shokė tė mij dhe t’u ofroj ushqim tė cilin e dėshiroj, ėshtė mė e dashur tek unė se tė lėshojė (lirojė) dhjetė robėr. Shumė prej selefit jepniniftarin e tij tjetrit edhe pse ishin agjėrues. Gjithashtu ka pasė tė tillė qė u kanė ofruar ushqimin vlezėrve tė tyre dhu u kanė shėrbyer, sikurse ai ka qenė agjėrues. Nga ky adhurim burojnė shumė adhurime, siē ėshtė dashuria ndėrmjet vllezėrve, e cila ėshtė pėr shkak tė hyrjes nė Xhennet, siē thotė Pejgamberi: “Nuk do tė hyni nė Xhennet dersia tė besoni, e nuk do tė besoni derisa tė duheni mes veti”. Gjithashtu, bėhen tubime tė njerėzve tė mirė dhe shpreson nė shpėrblim pėr atė qė u ndihmon me ushqim tėnd qė tė forcohen pėr adhurime etj.

    T’u japish iftar agjėruesve:

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “Ai qė i ofron iftar agjėruesit, ka shpėrblim sikur shpėrblimi i agjėruesit duke mos u pakėsuar asgjė ngashpėrblimi i agjėruesit.” (Hadithi ėshtė sahih, transmeton Nesaiu).

    Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] thotė: “ Ai qė i ofron iftar agjėruesit ose pėrgatit njė luftėtar, ka shpėrblim sikur shpėrblimi i tyre”. (Shikoni “Sahihut-terhib”, nr.2701.

    4) Leximi i Ku’ranit

    Vėlla i nderuar po t’i pėrmendi dy vepra tė tė parėve tanė:

    a}Leximi i shumtė i Kur’anit, dhe

    b}Qajtja gjatė leximit ose ndėgjimit tė Kur’anit nga frikėrespekti.

    Muaji i ramazanit ėshtė muaji i Kur’anit, pėr kėtė shkak, muslimani duhet tė lexon mė tepėr Kur’an.

    Xhibrili alejhis-selam ia mėsonte Kur’anin Pejgamberit s.a.v.s. nė Ramazan. Disa prej selefit bėnin hatme gjatė muajit tė Ramazanit pėr ēdo tre ditė e disa tjerė pėr ēdo shtatė ditė, e disa tjerė pėr ēdo ditė lexonin Kur’an nė namaz dhe atė nė vende tė ndryshme. Shafiu [rahimehull-llah] bėnte 60 hatme gjatė Ramazanit, tė cilėt i lexonte jashtė namazit, kurse Zuhriu [rahimehull-llah] kur vinte Ramazani ikte prej tubimeve tė hadithit dhe diturisė dhe lexonte Kur’an prej Mus’hafit. Sufjan Theuriu [rahimehull-llah] kur vinte Ramazani i linte tė gjitha adhurimet (nafile) dhe lexonte Kur’an. Ibėn Rexhepi thotė: Ndalohet leximi i Kur’anit nė mė pak se tre ditė pėr atė qė vazhdon kėtė vepėr, kurse sa i takon kohėve tė bekuara siē ėshtė muaji i Ramazanit, sidomos netėt kur kėrkohet nata e Kadrit, ose nė vende tė vlefshme siē ėshtė Mekeja pėr ata qė nuk janė tė Mekės ėshtė mustehab leximi i shumtė i Kur’anit duke shfrytėzuar kėtė kohė dhe vend tė vlefshėm.

    *Qajtja gjatė leximit tė Kur’anit. Selefu salihi nuk kanė lexuar Kur’anin siē lexohet poezia, pa mendim dhe kuptim, por ato lėviznin edhe zemrat e tyre gjatė leximit tė Kur’anit. Transmeton Buhariu nga Abdullah Ibėn Mes’udi [raidjall-llahu anhu] i cili thotė: Pejgamberi mė tha:“Lexo”. Unė i thashė: “Tė lexoj para teje, duke e ditur se Kur’ani mbi ty ka zbritur”. Ai tha: “Kam dėshirė ta dėgjoj prej tjerėve. (Abdulla Ibėn Mes’udi) tha: “Lexova suren Nisa deri sa erdha tek ajeti:

    “Dhe si do tė jetė gjendja e atyre, kur Ne do tė sjellim dėshmitar pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim dėshmitar mbi ta”, (Nisa: 41) kur ai mė tha: “Tė mjafton”. U ktheva kah ai dhe pashė se i lotonin sytė.

    Transmeton ebu Hurejra [radijall-llahu anhu] i cili thotė: “Kur zbriti ajeti: “A prej kėtij ligjerimi po ēuditeni? E po qeshni e nuk po qani?” (Nexhm: 59-60), qajtėn Ehli Sufeja, derisa u derdhėn lotėt mbi qafėn e tyre. Kur ndėgjoi Pejgamberi qajtjen e tyre, qajti edhe ai, e ne qajtėm bashkė me tė. Nė kėtė rast Pejgamberi tha: “Nuk do tė hyn nė zjarr tė Xhehennemit ai qė qanė nga frikėrespekti ndaj All-llahut”.

    Ibėn Omeri [radijall-llahu anhu] lexoi suren Mutafifin deri sa erdhi tek ajeti: “Nė ditėn kur njerėzit ngriten pėr tė dalė para Zotit tė botėve” (Mutafifin: 6), kur qajti derisa u alivanos, e nuk vazhdoi mė tepėr.

    Transmetohet nga Muzahim Ibėn Zuferi, i cili thotė: “Na e fali namazin e akshamit Sufjan Theuriu, i cili lexoi fatihanė deri sa arriti tek ajeti: “Vetėm Ty tė adhurojmė dhe vetėm te Ti kėrkojmė ndihmė!”, kur qajti derisa ndėrpreu leximin e Kur’anit, e pastaj pėrsėri e vazhdoi suren Fatiha.

    Sė fundi, vėlla i dashur, pas shėtitjes sonė kopshteve tė Xhennetit nė tė cilat na bėjnė hije veprat e mira, tė tėrheqim vėrejtjen nga njė vepėr e rėndėsishme. A e din se ē'ėshtė ajo. Ajo ėshtė ihlasi (sinqeriteti). Po, sinqeriteti, ngase sa agjėrues nuk kanė nga agjėrimi i tyre vetėm se etje dhe uri dhe sa prej tyre qė falin namaz tė natės, nuk kanė pos lodhje dhe pagjumėsi? All-llahu na ruajtė prej kėsaj. Nga ky shkak shohim se Pejgamberi pėrforcon kėtė ē'ėshtje duke thėnė: "Me besim (nė All-llahun) dhe shpresim (nė shpėrblimin e All-llahut)." Selefi veprat tė mira tė tyre i kanė fshehur, duke pasur frikė rijanė… Transmetohet nga Muhammed Ibėn Vasiu, i cili thotė: "Kam takuar njerėz tė cilėt vendonin kryet me kryet e grave tė tyre nė njė jastėk, e jastėku lagej nga lotėt e tij, kurse gruaja e tij nuk e hetonte. Gjithashtu kam takuar njerėz qė duke qenė nė saf qanin, kurse askush nuk e hetonte se po qan! Ejub Sihtijani gjthė natėn falej, e kur vinte mėngjesi ngrinte zėrin, sikurse ėshtė ngritur nė ato ēaste. Transmetohet nga Ibėn Ebi Adiu, i cili thotė: "Davud Ibėn Ebi Hindi ka agjėruar 40 vjet duke mos e ditur familja e tij ishtye kėpuctar, andaj ēdo ditė merrte me veti ushqim tė cilin e jepte sadaka rrugės, kurse kur kthehej nė mbrėmje hante me to." Sufjan Theuriu thotė: "Mė kanė treguar se njė rob vepron njė vepėr tė mirė fshehurazi, e shejtani pa ndėrprerė mundohet qė ai tė tregon kėtė vepėr, e pastaj pasiqė ai tė tregon kėtė vepėr, shejtani mundohet qė ai tė kėrkon tė falėnderohet pėr kėtė vepėr, me ē'rast hyn nė rija, syefaqėsi.

    Adaptuar nga “Gjendja e selefit gjatė muajit tė Ramazanit” Sh.B. “NuN” 1999, Shkup,
    11.11.2000
    "Ta duam "Shqiperine", si shqiptaret "Ameriken"

  19. #19
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime
    Mire se vjen muaj i bekuar i Ramazanit



    Profeti (a.s) nė fillim tė muajit tė Ramazanit iu drejtua popullit:

    O njerėz! Ju ka ardhur muaji i Allahut tė madhėruar, muaj i begative, mėshirės dhe faljes; muaji mė i lartė tek Allahu. Ditėt e kėtij muaji janė mė tė vlefshmet e ditėve; netėt e kėtij muaji janė mė tė mirat e netėve; orėt e kėtij muaji janė mė tė bekuarat e orėve.

    Ėshtė muaji ku jeni tė ftuar tek Allahu si miqtė mė tė respektuar tė Tij. Ėshtė muaji ku shikimi ėshtė lartėsim i Allahut dhe gjumi ėshtė adhurim, ėshtė muaji ku pranohet lutja dhe shumėfishohet shpėrblimi pėr veprat.
    Kėrkoni pra, me zemėr tė pastėr dhe qėllim tė sinqertė bekimet e Allahut pėr mbajtjen e agjėrimit gjatė kėtij muaji dhe lexoni Kuran pėr hir tė Tij.
    Atij njeriu qė i mohohet falja e mėkateve nė kėtė muaj ėshtė njeriu mė i pafat. Uria dhe etja e kėtij muaji le t’ju sjellė ndėrmend urinė dhe etjen e Ditės sė Kijametit. Jepni lėmoshė pėr tė varfėrit dhe tė vobektėt, nderoni tė moshuarit dhe silluni me ėmbėlsi ndaj fėmijėve, forconi lidhjet farefisnore, ruajeni gjuhėn, uleni shikimin dhe ruajeni dėgjimin nga ajo qė ėshtė e ndaluar, tregojuni tė mėshirshėm me jetimėt qė tė tjerėt tė tregohen tė mėshirshėm me ju, kthehuni tek Allahu tė penduar sinqerisht dhe ngrijini duart nė lutjet tuaja dhe nė namaz pėr tė kėrkuar begatitė dhe mėshirėn e Tij. Ky muaj ėshtė koha mė e mirė qė lutjet tuaja tė pranohen. Allahu do tė hedhė shikimin mbi robėt e Tij dhe do tė derdhė mbi ta mėshirė dhe begati.

    O njerėz! Shpirtrat tuaj janė peng i veprave tuaja. Shpengojini ata duke kėrkuar falje. Supet ju rėndojnė nga mėkatet. Ēlirojini duke u pėrgjunjur me ballin nė tokė. Allahu ka premtuar qė nuk do tė dėnojė dhe as frikėsojė ata qė janė lutur dhe pėrgjunjur pėrpara Tij.

    O njerėz! Nėse nderoni njė agjėrues duke e ushqyer me njė vakt, Allahu do t’ju japė shpėrblim sikur keni ēliruar njė skllav, dhe do t’ju falė mėkatet. Kur dėgjoi kėtė, njė prej shokėve tė profetit u ngrit e tha, “O i dėrguar i Allahut, jo tė gjithė prej nesh kanė mundėsi tė ushqejnė njė agjėrues siē thoni ju.” Kėsaj, profeti u pėrgjigj, “Ruajeni veten nga e keqja e zjarrit qoftė edhe me njė copė hurmė apo me njė gllėnjkė ujė.”

    O populli im! Nėse njė prej jush ndreq karakterin e tij gjatė kėtij muaji, Allahu do ta ndihmojė qė ai tė kalojė urėn e Siratit (urė mes zjarrit dhe kopėshtit) me hapa tė sigurtė nė njė kohė kur tė tjerėve do t’u dridhen kėmbėt. Allahu do t’a zbutė gjykimin ndaj njerėzve qė tregojnė butėsi gjatė kėtij muaji kundrejt atyre qė kanė nėn vartėsi. Allahu do ta largojė zemėrimin kur tė takohet me njė prej robėve tė Tij nė Ditėn e Gjykimit i cili ėshtė larguar nga mėkatet gjatė kėtij muaji. Allahu do ta ndėrpresė mėshirėn e Tij pėr ata njerėz qė i prishin lidhjet e gjakut gjatė kėtij muaji. Allahu do t’i mbajė larg zjarrit ata njerėz qė me dėshirėn e tyre falen mė shumė se ē’ju ėshtė bėrė obligim, dhe shpėrblimi pėr faljet e obliguara kėtė muaj ėshtė 70 herė mė i madh se nė muajt e tjerė. Shtimi i faljeve nė kėtė muaj do tė rėndojė shumė nė peshoren e Ditės sė Gjykimit. Shpėrblimi i atij njeriu qė lexon vetėm njė varg tė Kuranit kėtė muaj, ėshtė i njėjtė me shpėrblimin qė ka sikur tė ketė lexuar tė tėrė Kuranin nė ndonjė muaj tjetėr.


    O njerėz!
    Gjatė kėtij muaji hapen dyert e Parajsės. Lutjuni Allahut qė tė mos i mbyllė ato dyer pėrpara jush.
    Gjatė kėtij muaji mbyllen dyert e zjarrit ndaj lutjuni Allahut qė tė mos i hapė ato dyer pėrpara jush.
    Shejtanėt janė tė lidhur, ndaj lutjuni Allahut qė tė mos kenė ndikim mbi ju.”

    Pasi dėgjoi tė gjithė kėtė, Ali ibn Ebi Talib u ngrit nė kėmbė dhe pyeti: “Cila ėshtė vepra mė e shpėrblyer gjatė kėtij muaji?” Kur dėgjoi kėtė, profeti u pėrgjigj: “Vepra mė me vlerė dhe me shpėrblimin mė tė madh gjatė kėtij muaji ėshtė tė qenit i kujdesshėm ndaj gjėrave qė Allahu i ka ndaluar.”
    Injoranca nuk zhduket me top

  20. #20
    In God I trust Maska e fjollat
    Anėtarėsuar
    15-02-2005
    Vendndodhja
    Para shfaqjes sė hitlerit
    Postime
    1,104
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Obligueshmėria e agjėrimit


    Selman el-Farisiu pėrcjell se i dėrguari i All-llahut, Muhammedi s.a.v.s. nė ditėn e fundit tė muajit shaban e mbajti hutben vijuese:

    O njerėz, po ju vie njė muaj i madh dhe i bekuar, muaji nė tė cilin gjendet njė natė mė e mirė se njė mijė muaj tė tjerė, muaji, agjėrimin e tė cilit All-llahu e ka bėrė tė obliguashėm (farz), kurse namazet e natės nė tė, vullnetare. Kush kryen njė vepėr tė mirė nė kėtė muaj, ėshtė i njėjtė me atė qė ka kryer njė detyrė tė obligueshme- farz jashtė kėtij muaji, ndėrsa, kush kryen njė detyrė tė obligueshme nė kėtė muaj, ėshtė i barabartė me atė qė ka kryer shtatėdhjetė farze nė ndonjė muaj tjetėr.

    Ramazani ėshtė muaj i durimit, kurse shpėrblimi pėr durim ėshtė Xhenneti. Ramazani ėshtė muaji i bėmirėsisė, muaj nė tė cilin shtohet furnizimi i besimtarit tė sinqertė. Kush e fton tietrin nė iftar do ti falen mėkatet, do tė jetė i mbrojtur nga zjarri i Xhehennemit dhe do ta ketė shpėrblimin e barabartė me shpėrblimin e agjėruasit tė cilin e ka ftuar nė iftar pa kurrfarė pakėsimi tė shpėrblimeve tė veta.

    O i dėrguari i All-llahut, nė mesin tonė ka edhe tė atillė qė nuk kanė mundėsi pėr kėtė, i thanė as-habėt.

    Kėsaj, i dėrguari i All-llahut i pėrgjigjet:

    All-llahu do ta shpėrblejė secilin prej jush me shpėrblimin e pėrmendur kush i jep iftar agjėruesit, qoftė edhe me hurmė, me njė gotė qumėsht, apo ujė. Ky ėshtė njė muaj fillimi i tė cilit ėshtė mėshirė, mesi ėshtė falje, kurse fundi i tij ėshtė shpėtim prej zjarrit tė Xhehennemit.

    Kush i ndihmon robit pėr tu liruar nė kėtė muaj, All-llahu do ta falė dhe ai do tė jetė i shpėtuar prej Xhehennemit. Nė kėtė muaj tentoni qė t'ju vijnė plotėsisht nė shprehje kėto katėr veti: dy me tė cilat do ta kėnaqni All-llahun e Madhėruar dhe dy tjera tė cilat u nevojiten juve.
    Dy tė parat janė:
    -shehadeti, deklarata qė vetėm All-llahu ėshtė Zot
    -lutja drejtuar All-llahut pėr falje tė mėkateve

    Dy tė tjerar tė cilat u janė tė domosdoshme janė:
    -lutja drejtuar All-llahut t'ju shpėrblejė me Xhennet dhe
    -lutja t'ju rruajė nga Xhehennemi

    Kush e ushqen agjėruesin kėtė muaj, All-llahu do ti japė tė pijė nga burimi im pas tė cilit nuk do tė ndjejė etje derisa tė hyjė nė Xhennet.
    I'm muslim, don't panic please.. oh bloody sheeps

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Namazi - Dispozita, urtėsia dhe vlera e tij
    Nga La_Lune nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 17-08-2006, 15:05
  2. Urtesia E Therjes Sipas Urdherava Hyjnore
    Nga fioreal nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-11-2005, 00:41
  3. Fetva te dijetareve islame ne lidhje me ceshtjet Islame
    Nga aluando nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 29-03-2005, 13:50
  4. Urtesia e Agjerimit te Ramazanit!
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 17-11-2004, 12:36
  5. Agjerimi per Kreshmet
    Nga Seminarist nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 18-03-2003, 08:33

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •