Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 82
  1. #1
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    30 falenderime nė 30 postime

    Civilizimi nė Islam

    Citate nga njerez te njohur per Civilizimin Islam

    Dr. A. Zahur


    Napolon Bonoparti sic permendet ne Cerfilet Kristiane, 'Bonaparte et Islam,' pedone Ed., Paris, France, 1914, f. 105, 125.

    "Mojsiu pati shpallur ekzistencen e Zotit per kombin e tij. Jezu Krishti e beri kete per boten Romake, Muhamedi per te gjithe kontinentin e vjeter..."

    "Arabia besonte ne idhujt, kur gjashte shekuj mbas Jezusit, Muhamedi u solli atyre besimin te Zoti i Abrahamit, i Ismailit, i Mojsiut, dhe Jezusit. Arianet dhe disa sekte te tjera e paten prishur pak qetesine e lindjes duke ngritur pyetje mbi natyren e Atit, Birit, dhe Shpirtit te Shenjte. Muhamedi deklaroi se nuk kishte asgje tjeter pervecse nje Zoti i cili nuk kishte babe, nuk kishte djale dhe se triniteti ishte pak a shume nje ide idhujtaresh..."

    "Une shpresoj qe nuk do te jete e larget dita kur une te jem ne gjendje te bashkoj te gjithe njerezit e zgjuar dhe te edukuar te te gjitha vendeve dhe te formoj nje rregjim te perbashket i cili do te bazohet ne principet e kuranit, te cilat jane te vetmet te verteta dhe vetem ato mund ta cojne njeriun ne lumturi."

    [Shenim: Disa historiane muslimane sugjerojne se Asad bin Al Furat, Komandanti i muslimaneve ne Sicili, eshte nje nga parardhesit e Napolon Bonopartit (1768 - 1821). Pasardhesit e Asadit paten qene njohur me emrin 'Banu Furat'. Nje nga kuneterit e Napoleonit ishte Joacim Murat.]



    Ser Xhorxh Bernard Shou ne 'The Genuine Islam' (Islami i Paster) Vol. 1, No. 8, 1936.

    "Neqoftese do te kishte ndonje besim qe do te udhehiqte mbi Angline, dhe Evropen brenda nje qind vjeteve te ardhshme, do te ishte islami."

    "Une gjithmone e kam pare besimin e Muhamedit me nje vleresim te vecante per shkak te vitalitetit te shkelqyer qe ai ka. Eshte i vetmi besim i cili sipas meje ka ate veti asimiluese ne fazat e ndryshimit te ekzistences, e cila e ben veten te dukshme ne cdo moshe. Une e kam studiuar ate - njeriun e shkelqyer dhe ne opinionin tim jo vetem qe nuk duhet te quhet anti-krisht, por nje Shpetimtar i Humanitetit"

    "Une besoj se neqoftese nje njeri si ai do te behej diktatori i botes moderne ai do te kishte sukses ne zgjidhjen e problemeve te saj ne nje menyre e cila do ti sillte asaj ate qe i mungon me teper paqen dhe lumturine: Une kam profetizuar per fene e Muhamedit se ajo do te jete e pranueshme ne Evropen e te nesermes sepse ka filluar te pranohet ne Evropen e sotme."


    Bertrand Rasell ne 'Historia e Filozofise Perendimore,' Londer, 1948, f.419

    " Perdorimi nga ana jone e frazes 'Koherat e Erreta' per te mbuluar periudhen nga 699 deri me 1,000 eshte shenje e rreferimit tone te gabuar ndaj Evropes Perendimore..."

    "Nga India ne Spanje, lulezoi civilizimi brilant islam. Cfare i humbi krishterimit ne kete kohe nuk i humbi dhe civilizimit, perkundrazi..."

    "Per ne duket sikur civilizimi Evropiano-Perendimor eshte civilizim, por kjo eshte nje mendjengushtesi."



    H.G.Uells

    "Mesimet islamike kane lene shume tradita ne barazine dhe marredheniet e kulturuara si dhe sjelljen, dhe frymezojne popujt me fisnikeri dhe tolerance. Keto jane mesime njerezore te shkalles me te larte dhe ne te njejten kohe shume te praktikueshme. Keto mesime sollen ne ekzistence nje shoqeri ne te cilen vrazhdesia, shtypja kolektive dhe padrejtesite ishin ne nje nivel shume me te ulet nga te gjitha shoqerite e tjera njerezore te meparshme....islami eshte i mbushur me xhentilese, respekt, dhe vellazerim."



    Dr. Uilliam Draper ne "Historia e Zhvillimit Intelektual te Evropes"

    "Gjate periudhes te halifeve njerezit e ditur te kristianeve dhe hebrejve jo vetem qe u vleresuan por edhe u caktuan neper poste me pergjegjesi te madhe, dhe madje u ngjiten edhe neper poste te larta ne qeveri... Ai (halifi Harun Rasheed) kurre nuk e merrte parasysh se nga cili vend ishte nje person i ditur apo se ciles fe i perkiste, por cfare ishte me me rendesi ishte vetem aftesia e tij simbas specialitetit."



    Eduard Montet, 'La Propagande Chretienne et ses Adversaries Musulmans,' Paris 1890. (Also in T.W.Arnold ne 'Predikimi i Islamit," Londer 1913.)

    " Islami eshte nje besim i cili eshte thellesisht racional ne kuptimin e gjere te fjales i konsideruar etimologjikisht dhe historikisht....mesimet e profetit, kurani pa dyshim qe ka ruajtur vendin e tij si pike themelore, dhe dogma e bashkimit ne Zot eshte permendur atje me madheshti, me pasterti dhe me bindje te thelle, veti keto te cilat eshte shume e veshtire ti gjesh jashte islamit....Nje besim aq preciz, i cveshur nga te gjitha kompleksitetet fetare dhe shume i kapshem per nje botkuptim ordiner pritet qe te permbaje dhe me te vertete permban nje fuqi te mrekullueshme per te fituar rrugen e tij ne ndergjegjen e njerezve."


    Tomas Karlil ne 'Heroes, Hero Worship, and the Heroic in History,' Lecture 2, Friday, 8th May 1849.

    " Meqe nuk ka rrezik qe ndonje nga ne te behet muhamedan (musliman), une do te them gjithcka te mire per te e cila me te vertete qendron...

    "Kur Pococke beri kerkime per Grotiusin, ku ishte prova per historine e pellumbit, te stervitur per te marre bizelet nga veshi i Muhamedit, dhe ti kalonte atij mesazhet e nje engjelli? Grotiusi u pergjigj qe nuk kishte prove per nje gje te tille!...

    " Nje numer me i madh i krijesave te Zotit beson ne fjalen e Muhamedit ne ditet tona se ne cdo kohe tjeter me te perparshme. A mund te supozojme ne se ai ishte nje pjese e keqe e shpirtezimit, ky njeri qe gjithe keto krijesa e kane pasur si shembull gjate gjithe jetes se tyre nga lindja deri ne vdekje?...

    "Nje njeri i varfer, punetor i madh; pa marre parasysh mundimet e njerezve te tjere vulgare. Sidoqofte do te thoja jo njeri i keq; Kishte dicka me te mire tek ai se cdo njeri tjeter,--sepse po te ishte ndryshe ata burra te eger arabe, qe luftuan dhe u perpoqen 23 vjet nen komanden e tij, gjithmone ne kontakt me te, nuk do ta kishin respektuar ne menyre te tille! Ata ishin njerez te eger qe ndizeshin shpejt dhe futeshin ne sherr, ne te gjitha gjitha llojet e sinqeritetit; pa pasur vlere dhe burreri, asnje njeri nuk do te mundte ti komandonte ata. Ata e thirren ate profet do te thoni ju? Pse qendroi ai atje balle per balle me ata; i hapur, pa u fshehur mbrapa ndonje misteri; arnonte mantelin e tij, rregullonte kepucet e tij; luftonte, keshillonte, jepte urdhera ne mesin e tyre: ata duhet ta kene pare se cfare burri ishte, le te vleresohet ai me epitetin qe ju deshironi! Asnje perandor me salltanetet e tij nuk mund te kishte ate pushtet mbi njerezit sic e kishte ky njeri brenda nje rrobe te qepur nga duart e tij. Gjate 23 vjeteve te kesaj prove te madhe. Per mua ai ishte nje hero i vertet ne vetvete...

    "Keta arabe, Muhamedi, dhe ai shekull,- a nuk eshte kjo njesoj me ate shkendijen qe bie, nje shkendije drite ne nje bote qe ishte si fuci baruti, flakeroi gjithe boten nga Delhi deri ne Granada! Une mendoj, se ai njeri i madh ishte nje drite nga qiejt; njerezit e tjere e priten ate si benzine, dhe po ata u kthyen ne flake...."



    Simon Oklei ne 'Historia e Saraceneve'.

    " Nje turme njerezish te eger, te pa pare dhe te izoluar... u kthyen papritmas ne nje force te madhe arabe, e cila arriti nje sere fitoresh te papara ne historine e kombeve, vetem ne nje kohe te shkurter prej 90 vjetesh pushteti i saraceneve arriti nje toke edhe me te gjere se c'kishte pasur Roma ne vitet 800."



    Filip Hitti ne 'Histori e Shkurter e Arabeve.'

    " Gjate gjithe pjeses se pare te mesjetes, asnje popull tjeter nuk dha kontribut me te rendesishem se arabet per progresin e botes njerezore, neqofte se nenkuptojme me kete te gjithe ata gjuha e te cileve ishte arabishtja, dhe jo thjesht ata qe jetonin ne Gadishullin Arabik. Per shekuj me rradhe, arabishtja ishte gjuha e mesimit, kultures dhe progresit intelektual per te gjithe boten e civilizuar me perjashtim te Lindjes se Larget. Nga shekulli i 9-te deri ne shekullin e 12-te pati me teper vepra filozofike, mjekesore, historike, religjoze, astronomike dhe gjeografike te shkruara ne arabisht se ne cdo gjuhe tjeter."



    Carra de Vaux ne 'Filozofet e Islamit,' Paris , 1921.

    " Me se fundi si mund te harroje nje njeri se ne te njejten kohe Perandoria Mogule e Indise (1526 - 1857 e.r) ishte duke i dhene botes Taxh Mahalin (i cili u kompletua me 1648 e.r) bukuria arkitekturale e se ciles nuk eshte kaluar asnjehere, dhe 'Akbar Nameh' te Abul Fazl: " nje pune te mbushur plot me ide jetesore dhe dije ku cdo aspekt i jetes studiohet dhe klasifikohet, dhe ku te bie ne sy progresi, eshte nje dokument per te cilin civilizimi oriental duhet te jete krenar. Ata njerez, gjenialiteti i te cileve gjen shprehje ne kete liber ishin shume te avancuar per kohen ne artin e qeverisjes, dhe mbase ata ishin te perparuar edhe ne spekullimet e tyre per filozofine religjioze. Ata poete, ata filozofe diten se si te jetonin ne nje bote materiale. Ata vezhgonin, klasifikonin, llogaritnin dhe eksperimentonin. Te gjitha idete e tyre provoheshin perballe fakteve. Ata i shprehin ato me elokuence por ne te njejten kohe japin edhe statistikat."... idete e tolerances, drejtesise dhe humanitetit i cili mbizoteroi gjate kohes se Akbarit."



    Marcel Clerget ne ' La Turquie, Passe et Present,' Paris, 1938

    "Shume prova te nje niveli te larte kulturor te Perandorise Osmane gjate kohes se Suleimanit te Madh mund te gjenden ne zhvillimin e shkences dhe ligjit; ne lulezimin e puneve letrare ne arabisht, persisht dhe turqisht; ne monumentet e sotme te Stambollit, Burses, dhe Edirnese; ne zhvillimin e madh te industrive luksoze; ne jeten madheshtore te oborrit mbreteror dhe qeveritareve te larte, dhe po ashtu tek toleranca fetare. Te gjitha influencat - vecanerisht turke, bizantine dhe italiane perzihen se bashku dhe ndihmojne ne berjen e kesaj epoke nje nga me te ndriturat per ottomanet."



    Tomas Arnold ne 'Thirrja ne Islam'

    "Ne asnjehere nuk kemi degjuar per ndonje perpjekje per te detyruar jo-muslimanet per te pranuar islamin apo per ndonje persekutim te organizuar qe ka per qellim zhdukjen e krishterizmit. Neqofte se halifet do te kishin zgjedhur nje nga keto plane, ata do ta kishin fshire krishterizmin nga faqja e dheut po aq lehte sac u be me islamin gjate kohes se Ferdinandit dhe Isabeles ne Spanje; me te njejten metode qe ndoqi Luisi XIV per ta bere protestanizmin nje besim ndjekesit e te cilit denoheshin me vdekje; apo me te njejten lehtesi qe u mbajten hebrejte larg Britanise per me teper se 350 vjet."


    Majkelli i Madh sic permended ne ' Michael the Elder, Chronique de Michael Syrien, Patriarche Jacobite d'Antioche,' J.B. Chabot, Editor, Vol.II, Paris, 1901.

    " Kjo eshte arsyeja perse Zoti i hakmarrjes, i cili eshte i vetemi fuqiplote, dhe ndryshon perandorite e te vdekeshme ashtu sic deshiron, duke ua dhene ato kujdo qe ai do, dhe duke na shpetuar nga kriminaliteti i romakeve te cilet gjate gjithe dominimit te tyre, egersisht ndikuan ne kishat dhe manastiret tona dhe na denuan pa meshire, solli nga jugu djemte e Ishmaelit, te na shpetojne nga duart e romakeve. Po edhe neqoftese ne kemi patur ndonje humbje, sepse kishat katolike qe ua paten marre nga ne dhe iu paten dhene kalkedonianeve, mbeten nen posedimin e tyre; sepse kur cdo qytet qe iu dorezua arabeve, ata u lejuan qe te kishin denominimet e kishave te cilat ishin ne ate zone ( dhe ne ate kohe kishat e medha te Emesses dhe Harran u paten marre nga ne); sidoqofte ishte nje shpetim i madh per ne qe shpetuam nga kriminaliteti i romaneve, egersia e tyre, urrejtja e tyre kunder nesh, dhe ta gjejme veten tone ne mes njerezish. (Maijkelli i Madh, Patriarku jakobite i Antiokut e shkroi kete tekst ne pjesen e dyte te shekullit te 12-te , mbas pese shekujsh te regjimit musliman ne ate zone.



    James Addison ne 'The Christian Approach to the Moslem,' p.35.

    " Megjithe rritjen e antagonizmave, udheheqesit Muslimane shume rralle i bene kristianet te vuanin per kryqezatat. Kur saracenet me se fundi vune nen kontroll te plote Palestinen, kristianeve iu dha statusi i tyre i meparshem si dhimmis. Po ashtu edhe Kisha Koptike, kishte shume pak shkak per tu ankuar nen qeverine e forte te Salaudinit, si dhe gjate kohes se sulltaneve mamluke me te hershem, sepse ata paten nje drejtesi gjykimi qe asnjehere nuk e kishin njohur me parpara. I vetmi efekt i kryqezatave mbi krishteret egjiptiane ishte qe ti ndalonte ata per disa kohe te benin pelegrinazhin e tyre ne Jerusalem, sepse per aq kohe sa franket ishin ne krye heretiket u ndaluan te afroheshin ne vendet e shenjta. Kjo zgjati deri ne kohen kur muslimanet fituan dhe kristianet rimoren te drejtat e tyre te plota si kristiane."



    Muhamed Marmaduke Piktall ne leksionin e tij te vitit 1927 mbi 'Tolerancen ne Islam,' Madras India.

    " Ne syte e historise, toleranca fetare eshte shembulli me i larte i kultures se nje populli... Po ashtu vendet perendimore u bene me tolerante vetem kur ata u shkeputen nga ligjet e tyre fetare, dhe po ashtu kur muslimanet u shkeputen nga ligjet e tyre fetare niveli i tolerances se tyre ra dhe po ashtu edhe kultura. Para ardhjes se islamit toleranca asnjehere nuk ishte predikuar si nje pjese themelore e besimit fetar...

    "Ne qofte se Evropa do te dinte per islamin, aq sa diten muslimanet per kristianizmin, atehere kryqezatat e cmendura aventurioze dhe fanatike nuk do te kishin ndodhur, sepse ato u shkaktuan plotesisht nga nje keqkuptim i madh...

    "Manastire te shumta, me nje pasuri te perbere nga thesare vlera e te cilave llogaritet ne jo me pak se nje qind milion sterlina, paten fatin e madh te gezonin privilegjet e profetit te shenjte (Muhamed) per murgjerit e Sinait dhe ishin shume te respektuar nga ana e muslimaneve. Sektet e ndryshme te kristianeve perfaqesoheshin ne keshillin e perandorise nga patriarket e tyre, ne keshillat lokale nga peshkopet, ne keshillat e fshatrave nga prifterinjte e tyre, dhe fjala e tyre per probleme themelore te shoqerise merrej ne konsiderate pa u diskutuar fare...

    "Toleranca brenda islamit ishte, dhe eshte, dicka pa ndonje dicka tjeter te ngjashme me te ne gjithe historine; klasa, raca dhe ngjyra per here te pare nuk ishin problem dhe kufij te pakalueshem per njerezit."



    Ser Xhon Bagot Glub

    "Periudha e halifit Al- Ma'mun mund te konsiderohet si 'koha e arte' e shkences dhe dijes. Ai gjate gjithe kohes kishte qene shume i terhequr nga librat dhe perpjekjeve per te mesuar. Mendja e tij e shkelqyer ishte e interesuar ne cdo lloj aktiviteti intelektual. Jo vetem poezia por edhe filozofia, teologjia, astronomia, mjekesia dhe ligji kishin vendin e tyre gjate kohes se tij te lire."

    "Qe nga koha e Mamunit shkollat mjekesore te Bagdadit kane qene teper aktive. Spitali i pare i lire publik u hap ne Baghdad gjate halifatit te Harun-er-Rashidit. Me zhvillimin e sistemit, fizikante dhe kirurge u caktuan qe te jepnin mesim nxenesve te mjekesise, si dhe te leshonin diploma per ata te cilet konsideroheshin te afte per te praktikuar zanatin. Spitali i pare ne Egjipt u hap me 872 e.r. dhe me pas spitalet publike lulezuan neper te gjithe perandorine nga Spanja dhe Magribi (Marok, Algjeri, etj) deri ne Persi."



    Mbi Holokaustin e Bagdadit (1258 e.r)

    "Qyteti u sulmua vazhdimisht, u shkaterrua dhe u dogj. Tete qind mije persona mendohet te jene vrare ne ate kohe. Halifin Mustasim e futen ne nje thes, i qepen gryken dhe u shkel per vdekje nen thundrat e kuajve mongole.

    "Per pese qind vjet, Bagdadi pati qene nje qytet i pallateve, xhamive, bibliotekave dhe shkollave. Universitetet dhe spitalet e tij ishin me modernet per boten e asaj kohe. Asgje nuk mbeti me pervecse kodra rere dhe nje ere e keqe e mishit te prishur njerezor."

  2. #2
    yells `aziz! light!` Maska e AsgjėSikurDielli
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    the black light
    Postime
    1,787
    Faleminderit
    0
    30 falenderime nė 30 postime
    Citate nga Historiane te famshem te Shkences


    Shkrimtaret perendimore shpesh here perdorin fjalet arabe ose muhamedane per te pershkruar muslimanet dhe fjalen ‘civilizimi arab’ per te pershrkuar ‘Civilizimin Islam’. Ne disa raste te tjera, fjalet Saracenis dhe maure perdoren gjithashtu per muslimanet ( arabe dhe jo-arabe) nga pjese te ndryshme te Evropes, Afrikes, Arabise dhe Azise. Sipas nje tradite te Profetit Muhamed (s) cdokush gjuha e pare e te cilit ishte arabishtja ishte nje arab pa marre parasysh origjinen e tij etnike, vendlindjen, dhe nenshtetesine. Arabishtja ishte mjeti i komunikimit ne te gjithe boten muslimane deri para disa shekujsh. Gjate 800 – 1500 e.r. te gjitha veprat shkencore shkruheshin ne arabisht. Ishte vetem pas kolonizimit te tokave muslimane qe kjo praktike u be shume me pak predominuese dhe ne shume raste edhe u eliminua fare.



    Xhorxh Sarton rreth shkencetareve muslimane ne librin “Hyrje ne Historine e Shkences”

    “Do te jete e mjaftueshme ketu te permendim disa emra te famshem: Xhabir ibn Haijan, el-Kindi, el-Khuarizmi, el-Razi, el-Fargani, Thabit ibn Kurra, el-Batani, Hunejn ibn Ishak, el-Farabi, Ibrahim ibn Sinan, el-Mesudi, el-Tabari, Ebul Uafa, ‘Ali ibn Abas, Abul Kasim, Ibn el-Xhezar, el-Biruni, Ibn Sina, Ibn Junus, El-Kashi, Ibn el-Haitham, ‘Ali Ibn ‘Isa el-Gazali, el-Zarkab, Omar Kajami. Nje liste madheshtore emrash e cila nuk do te ishte shume e veshtire te shtohej. Ne qofte se ndokush ju thote juve qe kohet e Mesjetes ishin te varfera shkencerisht, mjafton t’i citoni keto emra atij, emra te cilet lulezuan brenda nje kohe te shkurter, 750 deri ne 1100 e.r.



    Xhon Uilljam Draper ne “Zhvillimi Intelektual ne Evrope”

    “Duhet te tregoj me keqardhje menyren sistematike me te cilen letersia evropiane ka vazhduar te nxjerre jashte veshtrimit detyrimet tona ndaj muhamedaneve. Sigurisht qe keto detyrime nuk mund te fshihen me. Padrejtesia e gjetur ne zemerimin fetar dhe ne mendjemadhesine nacionaliste nuk mund te vazhdoje perjetesisht. Arabet kane lene pershtypjet e tyre intelektuale mbi Evropen. Ata i kane shkruar ato ne qiell dhe cdokush qe lexon emrat e yjeve mund t’i lexoje ato.



    Robert Brifolt ne “Formimi i Njerezimit”

    “Ishte nen ndikimin e arabeve dhe ringjalljes se kultures prej maureve dhe jo ne shekullin e 15-te, qe nje ringjallje e vertete ndodhi. Spanja dhe jo Italia ishte djepi i rilindjes se Evropes, e cila pas zhytjes se vazhdueshme poshte e me poshte ne barbarizem, kishte arritur thellesite me te erreta te injorances dhe degjenerimit ne kohen kur qytetet e botes Sarakenike, Bagdati, Kajro, Kordova, dhe Toledo, ishin qendrat e civilizimit dhe veprimtarive intelektuale. Qe nga kohet kur ndikimi i kultures se tyre filloi te ndihet, filloi edhe tronditja e jetes se re.

    “Ishte nen paraardhesit e tyre ne Shkollen e Oksfordit (trashegimtare te muslimaneve te Spanjes) qe Roxher Bejkon mesoi gjuhen arabe dhe shkencat arabe. As Roxher Bejkon dhe as adashe te mevonshem nuk mund te lavderoheshin si ata qe prezantuan metodat eksperimentale. Roxher Bejkon nuk ishte asgje me teper se sa nje nga apostujt e shkences dhe metodes muslimane ndaj Evropes kristiane; dhe ai asnjehere nuk deklaroi qe njohja e arabishtes dhe shkencave arabe ishte per beshkekohesit e tij rruga e vetme drejt shkences se vertete. Diskutime rreth asaj se kush ishte inisiatori i metodave eksperimentale jane pjese e keqinterpretimeve te medha te origjines se civilizimit evropian. Metoda eksperimentale e arabeve ishte qe nga kohet e Bejkonit gjeresisht te perhapura dhe te kultivuara me shume zell neper te gjithe Evropen.

    “Shkenca eshte kontributi me i rendesishem i civilizimit arab ndaj botes moderne; por frytet e saj u mblodhen me vone. Vetem shume kohe me vone pasi kultura maure ishte zhytur ne erresire, gjigandi i cili i kishte dhene jete kesaj kulture filloi te ngrihej. Nuk ishte vetem shkenca ajo qe i risolli jeten Evropes. Shume influencime te tjera prej Civilizimit Islam i komunikuan shkendijat e tyre te para jetes se Evropes.

    “Megjithese nuk ka asnje aspekt ne zhvillimin evropian ne te cilin ndikimi i kultures islamike te mos jete i pranishem, ne asnje vend tjeter nuk eshte kaq e qarte se sa ne gjenezen e asaj fuqie e cila perben forcen e dallueshme te botes moderne dhe forcen e fitores se saj, shkencat natyrore dhe shpirti shkencor.

    “Borxhi i shkences tone ndaj asaj te arabeve nuk konsiston ne zbulimet e medha dhe teorive revolucionare. Shkenca i detyrohet shume me teper kultures arabe, i detyrohet vete ekzistences se saj. Astronomia dhe matematika e grekeve ishin nje import i huaj qe asnjehere nuk u aklimatizuan ne kulturen greke. Greket sistematizuan, gjeneralizuan, dhe teorizuan, por rruget e vrojtimeve, mbledhja e diturive pozitive, obzervimet e perzgjatura dhe te detajuara dhe kerkimet shkencore ishin te gjitha se bashku te panjohura per temperamentin grek. Vetem ne Aleksandrine Helenike mund te gjendej ndonje afrim i veprave shkencore i bere ne boten e lashte dhe klasike. Ajo qe ne quajme shkence lindi ne Evrope si nje rezultat i nje shpirti te ri kerkimor, metodave te reja eksperimentale, obzervimeve, matjeve, zhvillimit te matematikes, ne nje forme te panjohur nga greket. Ky shpirt dhe keto metoda u prezantuan ne boten evropiane nga arabet.

    “Ka shume mundesi qe pa arabet, civilizimi modern evropian nuk do te kishte lindur ndonjehere; eshte abolutisht e vertete qe pa ata, ky civilizim nuk do te kishte marre keto karakteristika te cilat i dhane mundesine te kalonte te gjitha fazat e meparshme te evolucionit.”

    Arnold dhe Guillaume ne “Trashegimia e Islamit” mbi Shkencen dhe Mjekesine Islame

    “Duke pare mbrapa ne mund te themi se shkenca dhe mjekesia islame pasqyruan driten e diellit helenik, kur dita e tij kishte mbaruar, dhe ato ndricuan si nje hene, duke i dhene drite nates me te erret te Evropes Mesjetare; disa yje te shndritshme i dhane driten e tyre dhe kjo hene dhe keto yje u veniten nen lindjen e nje dite te re – Rilindjes. Meqenese ato kishin pjesen e tyre ne drejtimin dhe prezantimin e kesaj levizjeje te madhe, mund te thuhet qe ata jane akoma me ne.”



    Xhorxh Sarton ne “Hyrje ne Historine e Shkences”

    Gjate sundimit te halifit El-Mamun (813 – 33 e.r.) menyra e re e te mesuarit arriti kulmin e saj. Monarket krijuan ne Bagdat nje shkolle te rregullt per perkthime. Kjo shkolle ishte pajisur me nje biblioteke, dhe nje nga perkthyesit atje ishte Hunejn ibn Ishak (809-77), nje filozof dhe fizikant me fame te madhe. Nga nje biografi e shkurter e tij e botuar kohet e fundit mesojme qe ai perktheu te gjithe vellimet e veprave Galenike.

    “Pervec perkthimit te veprave greke, perkthyesit bene manuale njeri nga te cilet eshte tipik i periudhes se mesimeve arabe. Keto jane ripermbledhje te te gjithe mjekesise, te cilat diskutojne semundjet e trupit, duke filluar sistematikisht me koken dhe duke vazhduar deri poshte tek kembet.

    “Ideali musliman nuk ishte bukuria e jashtme, por Zoti ne Begatine e Tij; qe do te thote Zoti me te gjitha shpalljet e Tij, yjet dhe qiejt, token dhe gjithe natyren. Keshtu qe ideali musliman ishte i pafund. Por duke u marre me pafundshmerine ashtu sic perceptohet nga muslimanet, ne nuk mund te kufizojme veten tone vetem me hapesiren, por duhet te konsiderojme edhe kohen.

    “Hapi i pare matematikor qe nga konceptimi grek i nje universi statik deri tek konceptimi islam i nje universi dinamik u ndermor nga el-KKhuarizmi (780-850), themeluesi i algjebres moderne. Ai zhvilloi karakterin e paster te numrave si madhesite e kufizuara duke demonstruar mundesite e tyre si elemente te manipulimeve dhe hetimeve te infinite te pronave dhe lidhjeve.

    “Ne matematiken greke, numrat mund te zgjeroheshin vetem me ane te proceseve laboratorike te shtimit dhe shumezimit. Simbolet algjebrike te numrave te el-Khuarizmit permbajne mundesite e infinitit. Keshtu qe ne mund te themi qe avancimi nga aritmetika tek algjebra eshte nje hap nga te qenurit tek te berit nga universi grek tek universi i gjalle i Islamit. Rendesia e algjebres se Khuarizmit u njoh nga Perendimi ne shekullin e 12te – kur Zherardi i Kremones perktheu tezat e tij ne latinisht. Deri ne shekullin e 16te ky version u perdor ne universitet evropiane si libri matematikor kryesor. Por influenca e Khuarizmit arriti shume me larg se sa universitetet. Kete influence e gjejme ne veprat matematikore te Leonardo Fibinacit si ajo e Pizes, Mjeshtri Jakob i Firences, deri tek Leonardo da Vinci.

    “Nepermjet hetimeve te tyre mjekesore ata jo vetem zgjeruan horizontin e mjekesise, por zmadhuan edhe konceptet humanitare ne pergjithesi. Keshtu qe nuk ka mundesi qe kerkimet e tyre mund ti conin ata ne perfundime qe ishin te paarritshme nga mjeshterit greke. Ne qofte se shihet si simbolike qe arritjet me spektakolare te gjysmes se shekullit te 20te si ndarja e atomit dhe bomba atomike, gjithashtu nuk do te dukej e e rastit qe perpjekjet e muslimaneve te hershem ne mjekesi mund te conin ne nje zbulim qe ishte pothuajse po aq revolucionar dhe me i vlefshem.

    “Nje filozofi e perqendrimit rreth vetvetes, qofte edhe e maskuar ne cdo lloj menyre, do te ishte e pakuptimshme dhe e qortueshme per mendjen e muslimaneve. Kjo mendje ishte e paafte te shihte njeriun, si ne shendet ashtu edhe ne semundje si te vecuar prej Zotit, prej te afermve, dhe prej botes perreth tij. Ishte ndoshta e paevitueshme qe muslimanet te zbulonin qe semundja nuk ka nevoje te lindi brenda pacientit por mund te merret nga jashte, me fjale te tjera, ata duhet te kene qene te paret qe kane vendosur qarte ekzistencen e semundjeve ngjitese.

    “Nje nga perfaqesuesit me te famshem te universalitetit musliman dhe nje figure e shquar ne mesimet islame ishte Ibn Sina, i njohur ne Perendim me emrin Avicena (981-1037). Per 1,000 vjet ai ka ruajtur famen e tij origjinale si nje nga mendimtaret dhe dijetaret me te medhenj ne histori. Vepra e tij mjekesore me e rendesishme eshte Kanuni dhe nje permbledhje rreth ilaceve te zemres. Vepra e pare eshte nje enciklopedi e pafundme e mjekesise. Permban disa nga mendimet me te ndritura qe i perkasin dallimit te mediastinitisit nga pneumonia; natyra ngjitese e fthisis; perhapjes se semundjeve me ane te ujit dhe tokes; pershkrime te kujdesshme rreth semundjeve te lekures, semundjeve seksuale dhe shqetesimeve nervore.

    “Kemi arsye te besojme qe kur gjate kryqezatave Evropa filloi te ngrinte spitalet e saj te para, ata ishin frumezuar nga arabet e Lindjes se Aferme. Spitali i pare ne Paris u themelua nga Luigji IV pas kthimit te tij nga kryqezata e vitit 1254-1260.

    “Ne veprat e tij (Xhabir, Geber) gjejme disa veshtrime rreth metodave te kerkimeve kimike, nje teori rreth formimit gjeologjik te metaleve (gjashte metalet ndryshojne per arsye te permasave te ndryshme te sulfurit dhe merkurit qe permbajne); pergatitjes te substancave te ndryshme.

    Veprat e Ibn Hajthamit zbulojne zhvillimet e tij ne aftesine e eksperimenteve. Tabelat e tij te kendeve te pjerresise dhe perthyerjes se drites duke kaluar nga nje mjet tek nje tjeter tregojne se sa afer i ishte afruar ai zbulimit te ligjit te qendrueshmerise se raportit te sinusit, qe me vone iu atribua Snelit. Ai llogariti saktesisht per muzgun si pasoje e perthyerjes atmosferike, duke vleresuar renien e trysnise atmosferike te diellit te ishte 19 grade poshte horizontit, tek fillimi i ketij fenomeni mengjeseve ose tek perfundimi i tij mbremjeve.

    “Nje pjese e madhe e njohurive shkencore dhe atyre historike ndodhen ne volumin e 30-te, Fushat e Arta dhe Minierat e Gureve te Cmuar prej nje nga historianet me te shquar, El-Masidut. Nje veper gjeografike me e sakte eshte fjalori “Muxham el-Buldan’ nga El-Hamami (1179- 1229). Kjo eshte nje enciklopedi e vertete, qe duke shkuar pertej kufijve te gjeografise perfshin edhe shume dituri shkencore.

    “Ata studiuan, mblodhen dhe pershkruan bime qe mund te kishin disa qellime te dobishme, si ne agrikulture ashtu edhe ne mjekesi. Keto prirje te shkelqyera, te pabarazuara ne kristianizem, u vazhduan gjate gjysmes se pare te shekullit te 13-te nga nje grup prej kater botanistesh. Njeri prej ketyre Ibn el-Baitar perpiloi vepren me te pershkruar arabe rreth ketij subjekti (Botanikes), ne fakt me e rendesishmja per te gjithe periudhen qe nga Dioskoridet deri ne shekullin e 16-te. Ishte nje enciklopedi e vertete rreth ketij subjekti, qe perfshinte te gjithe eksperiencen Greke dhe ate Arabe.”

    “Abd el-Malik ibn Kuraib (el-Asmai; 739-831) ishte nje arab i devotshem i cili shkruajti disa libra te vlefshem rreth anatomise se njerezve. El-Xhaualiki i cili lulezoi ne gjysmen e pare te shekullit te 12-te dhe Abd el-Mumin i cili lulezoi ne gjysmen e dyte te shekullit te 13-te ne Egjypt, shkruajten traktate rreth kuajve. Zoologu me i madh midis arabeve ishte el-Damiri (1405) i Egjiptit libri i te cilit rreth jetes se kafsheve “Hajat el-Hajuan” eshte perkthyer ne anglisht nga A.S.G.Xhajakar (Londer 1906, 1908).

    “Pesha e autoritetit te respektuar, per shembull ajo e Ptolemeut, rralle i frikesoi ata. Ata ishin gjithmone te etur per te provuar nje teori, dhe ata asnjehere nuk u lodhen se eksperimentuari. Megjithese te motivuar dhe pershkruar nga shpirti i fese se tyre, ata asnjehere nuk do te lejonin nje dogme sic interpretohej nga ortodokset t’u nderpriste rrugen e tyre te kerkimeve shkencore.



    De Laci O’Liri ne “Mendimi Arab ne Histori”

    “Materiali grek i mare prej Arabeve nuk i’u kalua thjesht te tjereve qe erdhen pas tyre. Ky material ka nje jete te vertete dhe nje zhvillim ne rrethinat arabe. Ne astronomi dhe matematike, veprat e shkencetareve greke dhe atyre indiane u perpiluan dhe keshtu ndodhi nje perparim i madh. Arabet jo vetem qe zgjeroj ate cfare kishin mare nga greket por kerkuan dhe korrigjuan edhe regjistrime te vjetra.”



    Karra ce Voks ne “Trashegimia e Islamit”

    “Aritmetika dhe algjebra gjithashtu lulezuan pergjate astronomise. Kjo ishte periudha e el-Khuarizmit emri i te cilit, i kurruptuar nga shkrimtaret latine te perendimit, na japin neve termin Algorizem (disa here i shkruar Algoridhm).”



    Silberbergu ne “Zeitschrift Fuer Assyriologie” Strasburg

    “Megjithate eshte habitshme qe e gjithe letersia antike botanike na jep neve vetem dy paralele te librave tane (ate te ad-Dinauari, vdiq ne 895 e.r.). Si ka mundesi qe muslimanet, gjate nje periudhe kaq te hershme te jetes letrare, te arrinin nivelin e njerezve kaq gjeniale sic ishin Helenet, madje edhe t’a kalonin ate. (Ad-Dinari ka shkruajtur “Botanika Enciklopedike” ne gjashte volume te trasha. Eshte shkruar perpara se te perkthehej ndonje veper greke ne arabisht.”



    F.G.Alfalo ne “Ribashkimi i Gjysmehenezes”

    “Veprat e Khuarizmit ne artmetike dhe algjeber u perkthyen ne latinisht me emrin Algoridhem (i cili duhej te ishte Algorizem). Emri i tij eshte origjina e emrit Logarithem.



    Zhozef Hell ne “Civilizimi Arab”

    “Ne fushen e trigonometrise, teoria e Sinusit, Kosinusit dhe tangeteve eshte e lene trashegim brez pas brezi tek Arabet. Epokat e shndritshme te Peurbashit, te Regiomontanusit, te Kopernikut, nuk mund te permenden pa na sjelle ndermend punen pergatitese dhe fundamentale te matematicieneve arabe.”

    “Adoptimi i shenjes se zeros ishte nje shkalle e rendesise se larte, qe te udhehiqte tek e ashtuquajtura aritmetika e pozicioneve. Me ndihmen e sistemit arab te numrave, metodat elementare te llogaritjes u perfeksionuan; doktrinat e pronave, dhe lidhjes midis te barabartes dhe jo te barabartes dhe numrave primare, katroreve dhe kubave, u zhvilluan; algjebra u pasurua prej zgjidhjes te grades se trete dhe asaj te katert, me ndihmen e gjeometrise dhe keshtu me radhe. Rreth vitit 820 e.r matematicieni al-Khuarizmi shkruajti nje liber rreth Algjebres, dhe trajtimit te saj elementar- e perkthyer ne latinisht- u perdor nga dijetaret Perendimore deri ne shekullin e 16-te.”



    Orientalisti Francez Dr. Gustav Lebon

    “Duhet te sjellim ndermend qe asnje shkence, as ajo e kimise as ndonje shkence tjeter, nuk eshte zbuluar papritmas. Arabet kishin vendosur 1,000 vjet me pare laboratoret e tyre ne te cilat ata kryenin eksperimentet dhe publikonin zbulimet e tyre pa te cilat Lavoisier (te cilit i jepet merita si themelesi i kimise) nuk do kishte qene i afte te prodhonte asgje ne kete fushe. Mund te thuhet pa patur frike per ndonje kontradikte se duke i patur borxh kerkimeve dhe eksperimenteve te shkencetareve muslimane, kimia moderne erdhi ne ekzistence dhe prodhoi rezultate te medha ne formen e zbulimeve te medha, elektricitetin, telegrafin, telefonin, radion, fotografie, kinematografine dhe keshtu me radhe.”

  3. #3
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Disa prej dijetarėve – shkencėtarėve mė tė shquar Islam,qė kanė kontribuar nė mėnyrė tė jashtėzakonshme edhe nė nivele botėrore janė :

    Jabir Ibn Haiyan - Kimi

    Musa al-Khawarizmi – Matematike,Astronomi,Gjeografi

    Yaqub Ibn Ishaq al-Kindi(Alkindus,800-873)
    – Filozofi,Fizike,Optike,Medicine,Matematike,Metalur gji

    Thabit Ibn Qurra – Astronomi,Mekanike,Gjeometri,Anatomi

    Ali Ibn Rabban al-Tabari
    - Medicine,Matematike, Bukurshkrim,Literature

    Al-Farghani - Astronomi,Ndėrtimtari

    Zakariya al-Razi – Medicine,Oftalmologji,Kimi,Astronomi

    Abu Abdullah al-Battani – Astronomi,Matematike,Trigonometri

    Abu al-Nasr al-Farabi (Al-Pharabius,870-950)
    – Sociologji,Logjike,Filozofi,Shkenca Politike,Muzike

    Abul Hasan Ali al-Masu'di - Gjeometri,Histori

    Abu al-Qasim al-Zahrawi(Albucasis,936-1013)
    – Kirurgji,Medicine

    Muhammad al-Buzjani
    – Matematike,Astronomi,Gjeometri,Trigonometri

    Hasan Ibn al-Haitham (Alhazen, 965-1040)
    - Fizike,Optike,Matematike

    Abu al-Hasan al-Mawardi
    – Shkenca Politike,Sociologji,Jurisprudence,Etike

    Abu Raihan al-Biruni(973 – 1048) – Astronomi,Matematike

    Ibn Sina (Avicenna,980-1037)
    - Medicine,Filozofi,Matematike,Astronomi

    Omar al-Khayyam - Matematike,Poezi

    Abu Hamid al-Ghazali(Algazel)
    – Sociologji,Teologji,Filozofi

    Al-Idrisi (Dreses,1099-1166) – Gjeografi

    Ibn Rushd (Averroes,1128-1198)
    - Filozofi,Drejtėsi,Medicine,Astronomi,Teologji

    Ibn al-Baitar – Farmaci,Botanike

    Jalal al-Din Rumi(1207-1273) – Sociologji

    Ibn al-Nafis - Anatomi

    Ibn Khaldun(1332-1395)
    – Sociologji,Filozofi e Historisė,Shkenca Politike

    Burimi : Dr. A. Zahoor
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PrInCiPiEl : 16-02-2006 mė 10:40 Arsyeja: !

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e buki19
    Anėtarėsuar
    20-09-2005
    Postime
    313
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    vetem nje nga shum.....

    Muhammed Ibn Musa,jetoj dhe veproj ne shek. lX, ne ne Alkharizem te Iranit te sotem, sipas te cilit edhe u quajt Musa al-Kharizmi.Ka dhene shume punime ne fusha ta ndryshme te shkences,por me se shumti ne astronomi dhe matematke.Me te njohura nga shum vprat e tija jane ,merreni me mend, ALGORITMET.Algoritmet sot ,ne shek.XXl, dhe ne 50 vitet e fundit te shek te kaluar,ishin dhe jan baza e kibernetikes dhe programimit te kompjutereve ne cilen do gjuh programuese qe te jet.
    Eshte interesant te permendet edhe menyra se si eshte tentuar qe t'i humbet fija e prejardhjes se algoritmeve nga nje shkencetar islam e qe me pare jan quajtur alkharizma duke i "konvertuar" ne greqisht si algoritmos.Natyrishte se pervetesime te ngjajshme ka shum nga ana e shkencetareve jo islam,por ky eshte nji rast tipik dhe qe dihet.Shnosh

  5. #5
    Larguar.
    Anėtarėsuar
    02-11-2005
    Vendndodhja
    nė Blog
    Postime
    1,121
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Civilizimi në Islam
    Ne qofte se me lejoni nje nderhyrje:

    Titulli nuk ka kuptim pasi vete Islami eshte dhe qyteterim.

    Gabimisht qyteterimi Islamik quhet "qyteterimi Arab", ne te vertete te gjithe perparimin nje njohu Arabia ia kushton Islamit.

  6. #6
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb Civilizimi nė Islam

    Hasan Ibn al-Haitham (Alhazen, 965-1040)
    - Fizike,Optike,Matematike

    Vepra mė e njohur e tij ėshtė Kitab al-Manazir(Libri i Optikės)

    Nė fotografinė e mėposhtme ėshtė njė pullė poste pėr nder tė Hasan Ibn al-Haitham :
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PrInCiPiEl : 20-02-2006 mė 22:17

  7. #7
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Ibn Khaldun(1332-1395)
    Sociologji,Filozofi e Historisë,Shkenca Politike


    Emri i tij është Abd al-Rahman Ibn Mohammad, por më shumë është i njohur si Ibn Khaldun.

    Një prej veprave më të shquara nga Ibn Khaldun është vepra monumentale: Muqaddimah.
    Këtë vepër do të mund ta gjeni të përkthyer në tri vëllime nga Franz Rosenthal, të titulluar :


    • Ibn Khaldun (Franz Rosenthal, trans.)
      ”The Muqaddimah: An Introduction to History”
      Princeton, NJ: Princeton University Press, 1969.
    Përgatiti
    PrInCiPiEl

  8. #8
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Jalal al-Din Rumi(1207-1273)
    Sociologji

    Mowlânâ Khwodâvandgâr Jalâl al-Din Mohammad b. Mohammad al-Balkhi al-Rumi

    Për ta kuptuar Rumin ,ne duhet të kuptojmë diçka nga besimi-feja e Rumit si Musliman.
    Rumi njohuritë e tija i kishte nxënë nga Feja Islame dhe veprimtaria e mistikëve sunni si : Sana'i,'Attar dhe nga babai i tij Bahâ al-Din Valad.Devotshmëria personale ndaj Zotit,nëpër vende dhe kohë të ndryshme është quajtur : zahed(asketik), dervish(fakir,fukara),salek,'aref(gnostik),dhe sufi.Fjala Sufi është sqaruar në mënyra të ndryshme: nga fjala greke 'sophia'(mençuri,urtësi); me prejardhje nga fjala soffe,apo banka(stoli) i gurit jashta xhamisë në Medine,apo si referencë e veshjes së këmishës apo pelerinës së leshtë - suf.
    Sufizmi u sqarua , në mënyrë të jashtëzakonshme, nga dijetari Abu Hamed Mohammed al-Ghazzali(1058-1111).
    Parafrazimi i disa fragmenteve apo tregimeve të Ghazzalit('Ehyâ olum al-Din) nga Rumi në veprën e tij monumentale Masnavi , dëshmon se Rumi kishte njohuri nga veprat e tilla të dijetarëve të mëdhenj.


    Konceptet e Rumit janë studiuar dhe zhvilluar në mënyrë të jashtëzakonshme nga Dr.Muhammed Ikballi - një prej dijetarëve më të shquar Islam të shekullit të kaluar.

    Përgatiti & Përktheu
    PrInCiPiEl

  9. #9
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Abu Hamid al-Ghazali(Algazel)
    Sociologji,Teologji,Filozofi

    Pa dyshim një prej dijetarëve më të mëdhenj Islam!

    Hamid El-Gazaliu çështjen e zgjedhjes së lirë dhe vullnetit të lire e përmblodhi në dy fjali të vetme :
    Njeriu është i lirë në atë që ka dituri dhe Nuk është i lirë në atë që nuk ka dituri“.

    Disa prej veprave më të shquara nga Hamid El-Gazaliu janë:
    Ihya al-'Ulum al-Din , Tuhafut al-Falasifa etj.!


    Përgatiti
    PrInCiPiEl

  10. #10
    Armandoboni.com Maska e White_Shadow:)
    Anėtarėsuar
    28-02-2005
    Vendndodhja
    Duke ikur ne hene per te dale nje xhiro nga MArsi me EMInene
    Mosha
    33
    Postime
    249
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ibn Sina

    Keni harruar edhe nje nga dijetaret me te medhenj te shekullit te X

    IBN SINA

    Ai ka jetuar ne vitet 980-1037 dhe eshte mare me Filozofi , Matematike , Astronomi , Fizik, kimi, Muzik , dhe Mjeksi

    Ne ato vite ai Nxori perfundimin se cdo element ka vecorite e tij specifike dhe nuk mund te ndryshoje .. dmth hekurin nuk mund ta kthejme ne Flori ( kjo ishte nje ceshtje e asaj kohe '' Alkimisti '' << liber qe prek kete ceshtje )

    Ai gjithashtu rrezoi teorine e Aristotelit ne lidhje me trupat ne levizje dhe presjonin qe ata bejne ne ajrin qe i rrethon ...

    Gjithashtu ai nxorri idene qe nese trupa me peshe te ndryshme i hedhim ne nje largesi me te njejten force rruga qe ato pershkojne do jete e ndryshme... dmth ai nuk ew shpjegoi tamam kete ....kete me vone e SHpjegoi NEWTONI shume vite me vone ...


    Me Shume se keto IBN SINA ishte nje doktor ...
    KA shkruajtur shume vepra ne lidhje me mjeksine por me i njohuri eshte libri ''Kānūn fī't-Tıb'' qe ne shqip do te perkthehej ''ligjet e mjeksise''
    Ky liber ( enciklopedi ) perbehet nga 5 libra
    1. Anatomi
    2. Ilacet e thjeshta
    3. Patologji
    4. metodat e mjekimit me ilace dhe operacione
    5. te dhena ne detaje per ilacet qe mund te perdoren

    Ky liber eshte studjuar ne universitetet e Europes deri ne shekullin e 19.


    KAq per tani ----- me duhet te futem ne mesim

  11. #11
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Islami dhe Civilizimi Perėndimor

    Ju lutem te gjithe muslimaneve qe kane tema dhe artikuj rreth kesaj teme le ti sjellin.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga INDRITI : 08-03-2006 mė 14:00 Arsyeja: Islami dhe Civilizimi Perėndimor
    Sa budalla eshte "Odisea"

  12. #12
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Jeta dhe zhvillimi i bashkėsisė njerėzore


    Ēdo hap i ri nė hulumtimin shkencor tė zhvillimit jetėsor nė kėtė planet nė aspektin kohor lėvizin mė thellė nė lashtėsi, duke shtuar fshehtėsitė tė cilat duhet zbuluar.

    Ndonėse distanca kohore midis krijimit tė tokės dhe paraojtjes sė njeriut nė tė ėshtė relativisht i shkurtėr, megjithatė nuk na janė ofruar shumė tė dhėna lidhur me zhvillimin e jetės njerėzore dhe etapat kohore nėpėr cilat ka kaluar shoqėria e parė njerėzore, e kohės parahistorike.
    Pėrmes studimeve shkencore, e nė veēanti pėrmes zbulimeve arkeologjike janė arritur tė dhėna tė ēmuara lidhur me zhvillimin e jetės sė njeriut gjatė periodave tė ndryshme. Nė bazė tė kėtyre studimeve periodat parahistorike ndahen nė disa perioda.

    Nė kohėn e gurit, njeriu pėrdor armėt primitive pėr gjueti (guri, druri) pėr t'u ushqyer dhe pėr tė mbijetuar, ndėrsa shpellat i pėrdor pėr t'u mbrojtur nga shtazėt. Fatkeoėsitė kohor edhe errėsira e kanė frikuar shumė. Atėbotė njeriu ishte gjuetar tė cilit i nevojitej forca pėr ta mposhtur gjahun. Ai pėrdor tė gjitha mundėsitė pėr ta mundur armikun. Sajoi pėr vete sėpatėn primitive, shatin dhe heshtėn. Gjatė kėsaj kohe, njeriu ndezi zjarrin, tė cilėn do ta shfrytėzojė pėr zierje, por kėshtu e mundi edhe errėsirėn. Kėshtu kaluan shekuj tė periodės sė hershme tė gurit.

    Me hyrjen nė periodėn e vonshme tė gurit, njeriu futė ndryshime tė reja nė sfera tė ndryshme tė jetės. Mjeti kryesor nė jetėn e tij ende ėshtė guri, mirėpo tani i formėsuar mė mirė. Duke bashkuar gurin dhe drurin ndėrtoi kasollat dhe pajisjet ndihmėse, ndėrsa me anė tė argjilės, diellit dhe zjarrit ndėrtoi mjetet e vorbėtarisė. Fillon tė zbusė shtazėt dhe tė punojė tokėn. Ai tani e ka tė oartė cilat fara duhet mbjellur dhe cilat bimė duhet kultivuar. Shtazėn e gjuan me hark dhe shigjetė, ndėrsa peshkun me heshtė. Kėshtu njeriu ngadale lė pas vete kohėn e gurit dhe kthehet kah ardhmėria.
    Me kėtė hyn nė njė kohė tė re, atė tė xeheve dhe metaleve. Atėbotė edhe flllon zhvillimi i nocionit civilizim, formėsim i ri i jetės njerėzore dhe hyrjes nė njė kohė tė re.
    Njeriu nuk ėshtė mė shtazė e uritur qėllim parėsor i cilit ėshtė ushojmi. Ngjarjet e ndryshme e riorientojnė vėmendjen e tij prej stomakut nė ambientin qė e rrethon. Sa mė shumė qė e pushtonte jetėn, aqmė tepėr rriteshin nevojat e tij. Me njė fjalė, kjo krijesė qė kishte arritur tė mbijetojė para sulmit tė shtazėve zgjodhi rrugėn e cila do ta shpiejė deri nė format e sotme tė civilizimit. Ndonėse ishte i kuflzuar me muret e paditurisė, ai kishte arritur tė gjejė rrugėn e botės sė diturisė dhe njohjes. Ajo qė e dallonte njeriun dhe ēka e karakterizon edhe sot, pėr dallim nga shtazėt, ėshtė intelekti, apo mendja dhe njohja si fenomen mė interesant jetėsor. Pos syve, njeriu posedon edhe mendjen: ai thellė nė vete e ndjen njė fuoj pėr tė hapur rrugėt e reja. Ndjenja e pakėnaqėsisė pėr shkak tė papėrsosmėrisė e nxitė nė pėrsosje. Krejt ēka ka sjellur tė re historia dhe ndryshimet qė i ka nxitur nė mėnyrėn e jetės njerėzore, krejt kjo ėshtė vepėr i kėtij entiteti tė papėrshkrueshėm dhe tė padukshėm, tė cilin e quajmė 'mendje’. Me tė njeriu shikon nė mėnyrė mė precize shikon objektet konkrete i ruan ata nė memorie dhe i shfrytėzon nė situata tė reja.

    Katėr mijė vjet para Isait, a.s., njeriu pėrparon nė sfera tė ndryshme tė jetės. Zbulohet shkrimi, zhvillohet prodhimtaria dhe tregtia. Me kėtė modelohen elementet kryesorė tė kėsaj shooėrie. Fillon ndėrtimi i planifikuar me gurė tė mėdhenj dhe tė pėrpunuar. Nė prodhimtarinė e mjeteve tė punės dhe mjeteve tjera pėr jetė, njeriu pėrdor bronxin dhe remin, ndėrsa pastaj edhe hekurin. Nė skenėn jetėsore vie feja e madhe hyjnore. Arrin Ibrahimi, a.s., nė viset e Babilonisė me urdhėrin nga Allahu i Madhėruar qė ta nxjerrė popullin e hutuar tė Babilonisė nė rrugėn e sė Vėrtetės. Nė kėtė detyrė e kundėrshtuan politeistėt, ndėrsa armiku mė i fuqishėm ishte Nemrudi i cili nė thirrjen e Ibrahimit, a.s., kishte parė pengesėn pėr mirėoenien e vet. Prandaj Nemrudi pėrdori tėrė fuojnė duke e kundėrshtuar. Mrėpo, Ibrahimi, a.s., me thirrjen pėr besim nė Allahun Njė, si dhe me luftė tė vazhdueshme nė kėtė plan arriti tė shkatėrrojė fuqinė e shejtanit. Pas rrugėtimit tė gjatė Ibrahimi, a.s., u vendos nė Hixhaz, ku me ndihmėn e tė birit Ismailit, a.s., ndėrtoi Qaben.

    Pas kohės sė hekurit vijmė nė periodėn e parė historike. qė nga viti 750, para Isait, a.s., historia fillon tė shėnojė ngjarje.
    Dy shekuj pas vendosjes sė pushtetit romak nė Iran u lajmėrua Zaradusht (Zaratustra) me idetė e reja; nė Japoni dhe Kinė paraojten Leo Ce dhe Konfuci; nė Indi Buda, kurse nė Greqi Aristoteli dhe Platoni. Mecjė frymė e materializmit kishte dominuar tek njerėzit, Isai, a.s., morri detyrė tė ndėrtojė pėrtėritjen e shooėrisė, pėr ta shpėtuar njerėzimin nga kthetrat e materializmit hebrej. Pėr tė eliminuar prapėsinė dhge mashtrimin, ai tek njerėzit zhvillonte virtytet morale dhe pastronte shpirtrat e tyre.

    Nė kėtė periodė vendosen lidhjet e ndėrsjella shoqėrore, ndėrsa shėnohet edhe zhvillimi i industries, ndėrtimtarisė dhe medicines.
    Era e mesjetės fillon nė vitin 476 e cila ėshtė pėrplot me shumė ngjarje tė rėndėsishme. Krahas pushtetit fetar, kisha inpononte edhe mėnyrėn e jetės. Evropėn e kėsaj periode e karakterizon injoranca, pabarazia, barbarizmi dhe gjakderdhja. Kjo periodė nė Lindjen e Afėrt karakterizohet me paraojtjen e civilizimit islam, pėr cilin do tė bėhet fjalė nė pjesėn e dytė tė kėtij libri.
    Me hyrjen e sulltan Mehmed Fatihut nė Stamboll dhe me rėnien e Perandorisė lindore romake, fillon perioda e pėrtėritjes (perioda e Renesansės). Njėkohėsisht formohen fuqi tė mėdha si Britania, Franca, Gjermania dhe Austria. Me zbulimin e busollės u tejkalua Atlantiku dhe u zbulua Amerika. Pas revolucionit francez tė vitit 1789 bota hyn nė etapėn e industrializimit. Zbulimet dhe shpikjet progresojnė shumė shpejt dhe gjithēka pėrtėritet. Evropa hyn nė njė stadium tė ri tė historisė.
    Sa budalla eshte "Odisea"

  13. #13
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Karakteristikat e civilizimit perėndimor

    Kjo botė nė tė cilėn jemi rritur dhe nė cilėn jetojmė e ka shpjerė njerėzimin nė njė periodė hutuese nė zhvillimin e saj shooėror. Bota sot jeton njė periudhė tė zhvillimit tė shpejtuar dhe tė revolucionit intelektual. Njeriu ėshtė tejet i arsimuar dhe nė kufijtė e aftėsive tė veta mendore hulumton mėnyrat e kėnaojes sė nevojave tė tij jetėsore. Si pasojė e progresit industrial dhe shkencor shtohet mjaft paaftėsia dhe pafuoja e njeriut para problemeve me tė cilėt ndeshet. Njė pjesė tė madhe tė obligimeve tė tij i tejkalon te makinat dhe aparatet industriale, ashtu qė sot jeta e tij ėshtė shumė mė e lehtė. Mjetet dhe metodat shkencore i mundėsojnė hulumtimin e fshhetėsive tė botės dhe shtojnė mundėsitė dhe aktivitetet e tij.

    Ėshtė fare normale qė aktiviteti i pėrhershėm jetėsor tė rrjedhė me shpejtėsi tė hatashme, si rezultat i konditave tė reja pėr veprim. Dikur koha llogaritej me ditė dhe natė, ndėrsa sot llogaritet me minuta dhe sekonda. Nė intervale fare tė vogla kohore lindin vepra tė mėdha shkencore. Para zbulimit tė avullit dhe energjisė elektrike, anijet lundronin me anė tė erės, ndėrsa sot me anė tė instrumenteve dhe makinave tė pėrsosura elektrike dhe me avull, kalohen distanca tė mėdha pėr njė kohė relativisht tė shkurtėr.

    Pėr transportin e mallit njeriu pėrdor automobilin dhe aeroplanin nė vend tė shtazėve. Shikimi i njeriut tanimė nuk ėshtė orientuar vetėm nė Tokė, por i hulumton edhe planetet tjera me qėllim tė pushtimit tė tyre; ngritet nė lartėsitė qiellore dhe zhytet nė thellėsitė detare. Dikur njeriu nuk ka pasur asnjė njohuri lidhur me kėtė botė, ndėrsa sot ka zbuluar tė vėrtetat mahnitėse pėr tė. Pėrmes shkencės dhe hulumtimeve laboratorike ka mėnjanuar perden nga fenomenet e jashtėzakonshme dhe oenieve tė padukshme nė botė. Laboratorėt janė pajisur me mjete, instrumente dhe mikroskopė elektronikė mė tė pėrsosura, pėrmes cilėve oeniet e padukshme rriten pėr mija herė. Shkurt, nuk mund tė mbyllen sytė para arritjeve, tė cilat bota e sotme perėndimore ia ofron popujve tjerė. Askush nuk mund tė mohojė tė gjitha mjetet e prodhimit dhe shtimit tė burimeve tė pasurisė, si dhe tė gjitha lehtėsimet qė janė evidente nė shooėrinė moderne perėndimore. Duhet theksuar posaēėrisht pėrparimin nė shėndetėsi dhe mjekėsi. Kjo shkencė i ka hedhur nė harresė dobėsitė tjera tė njerėzimit, kohėn kur njeriu nuk ka njohur ilaēe pėr shumė sėmundje, kur fėmijtė i nėshtroheshin sėmundjeve tė ndryshme vdekjeprurėse, duke vdekur madje edhe para se tė arrinin nė kėtė botė, kurse tė tjerėt pėrjetonin pasoja tė rėnda. Ne sot nuk mund tė harrojmė pasojat e dhembshme nga e kaluara.

    Ndonėse jeta e njeriut nė kėtė planetė ka ndryshuar, ne kėto ndryshime nuk mund t'i vendosim nė njė kohė tė caktuar, ngase shpejtėsia e zbulimeve dhe arritjeve e shėnon kohėn moderne, pėr ē'arsye edhe ėshtė ouajtur kohė e triumfit tė shkencės dhe arritjeve shkencore. Kėtu duhet theksuar faktin qė edhe pėrkundėr progresit tė madh, zhvillimit mahnitės shkencor dhe mundit tė madh tė studjuesėve tė shkencave natyrore, janė lexuar vetėm shkronjat e para nga bota e fshehtėsive.

    Me keoardhje duhet tė pranojmė se tė gjitha tė metat dhe shumė dobėsi tė shoqėrisė bashkėkohore perėndimore, sipas madhėsisė dhe rėndėsisė, nuk mbesin aspak prapa anėve pozitive tė saj. Siē do tė duhej tė vlerėsojmė arritjet nė shkencė dhe kulturė, tė cilat shoqėrisė i kanė mundėsuar jetė mė tė lehtė dhe kanė hapur para tyre njė erė tė re, gjithashtu, nuk do tė duhej mbyilur sytė para mungesės sė mirėsisė me cilėn ėshtė e lidhur lumturia e njeriut, as me stagnimin qė i ka goditur shooėrinė bashkėkohore si produk i po kėsaj shooėrie.
    Industria dhe teknologjia perėndimore vėrtet e kanė arritur kulminacionin, ndėrkao. qė vlerat morale dhe shpirtėrore kanė rėnė nė nivelin mė tė ulėt, ndėrkohė janė zgjėruar dallimet dhe konfliktet. Perėndimi ka braktisur vlerat shpirtėrore dhe e ka pranuar robėrimin ndaj makinės, ndėrsa robi i makinės, pa dyshim, nuk mund tė arrijė lumturi tė vėrtetė dhe rahati. Dituria teknologjike e organizon jetėn: ky organizim nėnkupton komoditet, por nuk sjell lumturi.
    Lumturia nuk ėshtė prodhim i shkencės, por diē krejt tjetėr. Dituria teknologjike nuk njeh tė dobishmen dhe tė dėmshmen, tė mirėn dhe tė keoen. Ajo mundet vetėm tė pėrcaktojė ē'ėshtė e saktė dhe ē'nuk ėshtė e saktė. Sikur mėnyra e jetės njerėzore do tė ishte bazuar nė shkencė, jeta do tė ishte e padureshme.

    Madje edhe B. Russel ka thėnė:
    'Duhet t'i kundėrvlhemi kėsaj mėnyre tė jetės.'

    Progresi teknologjik njerėzimit i ka sjellur shumė dobi, mirėpo ka ngėrthyer nė vete edhe destrukcione e dhunė, ndėrsa zjarri i pasioneve tė papėrmbajtura ka sulmuar ashpėr shpirtin. Me kėtė njeriu ėshtė privuar nga qetėsia shpirtėrore dhe siguria. Dituria teknologjike jo vetėm qė nuk e ndriēon rrugėn e njeriut, por e shtyn ate nė errėsirė mė tė thellė.
    Arritjet shkencore dhe fltoret, siē janė ato nė luftė, lėnė pas vete shkatėrrime dhe rrėnoja, pikėllim tė pashuar dhe vuajtje. Pranė ēdo lule tė ēelur nė kopshtin e shoqėrisė sė civilizuar rritet edhe njė therė qė e lėndon shpirtin e tij. Shooėria bashkėkohore karakterizohet me tė mirat siē janė; automobilat, aeroplani, fabrikat, kirurgjia dhe begatia, ndėrsa njėkohėsisht, krahas tė gjitha krimeve dhe kundėrvajtjeve morale, ka prodhuar edhe bombat shkatėrruese, gazrat helmuesė dhe vdekjeprurės, aeroplanėt luftarakė, raketat shkatėrruese dhe rrezatimin vdekjeprurės.

    Nė botėn moderne mendja ėshtė nė shėrbim tė interesit, andaj nuk njeh asgjė tjetėr pos materialitetit. Prandaj virtyti e ka humbur vendin e vet, ndėrsa njerėzit kanė harrur shumė parime morale. Kjo plagė morale e njerėzimit nuk po shėrohet. Mjedisi ynė islam, ndonėse nuk ėshtė nė qendėr tė luhatjeve shkencore dhe tė industrializimit, nuk ka mundur tė shpėtojė nga ndikimet perėndimore, nė veēanti nė fushėn e kulturės ku kėto ndikime shprehen fuqishėm dhe shpejt. Kufijtė ndėrkombėtarė janė krejtėsisht tė hapur para depėrtimit tė moralit tė huaj dhe ideve tė huaja, opfshin ato tė mira apo tė kėqja. Zakonet dhe tradita kalojnė prej njė vendi nė tjetrin. E keoja dhe prishja pėrhapen mė shpejt dhe depėrtojnė mė thellė ngase i pėrgjigjen synimeve negative tė vetė njeriut. Ndonės shoqėria jonė nuk mund tė matet me arritjet teknologjike dhe shkencore tė shoqėrisė perėndimore, megjithatė e ka pranuar tėrėsisht atė mėnyrė tė destruktivitetit perėndimor dhe devalvimit tė vlerave themelore. Dėshtimi mė i madh pėr njė shoqėri ėshtė humbja e aftėsisė pėr tė dalluar tė mirėn dhe tė keoen, tė bukurės dhe tė shėmtuarės. Njė shooėri e tillė kurrė nuk mund tė arrijė lumturi dhe mirėoenie.

    Mjerisht, disa janė tė kėnaour me pamjen e jashtme tė civilizimit perėndimor, duke mos ia vėnė veshin rėnies morale tė tij.
    Bota bashkėkohore perėndimore demonstron manifestime tė jashtme tė civilizimit tė vet, ashtu qė shumėkush ėshtė impresionuar me to, kur hasen nė nje mjedis tė tillė, humbin aftėsinė e dallimit nė mes problemit dhe rrethit tė vet. Tė gjitha anėt negative tė asaj shooėrie, ata apriori i arsyetojnė. duke u hutuar nga pamja e jashtme joshėse e perėndimit, ndėrsa dallimin qė e vėrejnė nė mes traditės dhe etikės perėndimore dhe ahlakut e traditave tė tyre, prodhon tek ata ndjenjėn e inferioritetit. Nė vend se tė gjejnė shkaoet e progresit perėndimor, ata i kthehen mjedisit tė tyre me tė gjitha veset dhe poshtėrsitė perėndimore. Ky vetėmashtrim, ėshtė turp i madh, dhe argument mė i mirė i humbjes sė personalitetit dhe mendimit tė pavarur dhe ėshtė pasojė e domosdoshme e mosnjohjes sė kulturės vetanake, fesė dhe vlerave tė tyre, ndėrsa krejt kjo lė ndikim negative nė vetė besimin e njeriut. Meoė nuk janė nė gjendje tė analizojnė nė mėnyrė detaje dhe thelbėsore problemet, tė dallojnė tė mirėn nga e keoja, tė bukurėn nga e shėmtuara, ata qė nė start mohojnė shumė tė vėrteta.
    Popujt evropianė arritėn tė ndėrtojnė njė shooėri progresive. duke mos ia vėnė veshin vlerave fetare dhe traditės. Japonia, pėr shembull, ka arritur njė zhvillim tė madh dhe tė shpejtė, duke u inkuadruar nė radhėn e vendeve tė zhvilluara dhe progresive, por nuk ka heour dorė nga veēoritė, besimi dhe tradita. Ajo ka arritur, vetėm pėr gjashtėdhjetė vjet, tė dalė nga rendi i vendeve tė prapambetura dhe tė zė vendin nė mesin e kombeve prijėse tė botės moderne. Ata nuk ishin tė vėrbuar as tė mahnitur me Perėndimin, por punuan me zell, duke ruajtur me xhelozi fenė, kombin dhe trashėgiminė e pararendėsve. Si nė tė kaluarėn, Japonia edhe sot e nderon dhe ruan besimin e vjetėr (budizmin, shintoizmin), absurditeti i cilit ėshtė i njohur pėr ēdo njeri me mend.

    Mirėpo, intelektualėt tanė islamė, tė cilėt nuk kanė ndjenjė pėr realitet dhe nuk posedojnė mbėshtetje tė fortė ideore, nuk janė nė gjendje tė analizojnė qartė ēėshtjet shoqėrore as tė kuptojnė ligjet mė tė thjeshtė fetarė. Ēdo kritikė tė bindjes sė tyre fetare ata e pranojnė me kėnaoėsi dhe plogėshti, pėr tė vėrtetuar se janė intelektualė. KaoJė pavetėdijshėm, ata nuk janė nė gjendje tė mendojnė lirshėm pėr esencėn e gjėrave dhe realitetin jetėsor. Ata e njohin tė vėrtetėn duke bredhur me mend, nė hulutmime dhe gėrmadha. Aktiviteti shkencor i njerėzimit, nė domene tė ndryshme materiale tė jetės, si dhe suksesi i madh i arritur ėshtė rezultat i punės sė palodhshme dhe mundit tė shkenctarėve nė laboratore tė mbyllur. Me kėtė punė tė tyre shkencore, ata i kanė nėnshtruar fuoitė e natyrės dhe ky triumf ėshtė rezultat i punės sė palodhshme dhe nuk ėshtė rezultat i arritjeve civilizuese. A mundet ky progres teknologjik tė jetė rezultat i degradimit dhe pasioneve tė ulta tė njeriut? Pos kėsaj, progresi nė shkencat materiale dhe intelektuale, nuk rrjedh nė drejtime tė njejta, por nė drejtime fare tė kundėrta, kėshtu qė zhvillimi nė njė anė mund ta pėrcjellė stagnimi i dhembshėm nė anė tjetėr.
    Profesori i njė universiteti evropian nė tubimin shkencor nė lindje kishte deklaruar:

    "Perėndimi ka nevojė per vierat shpirtėrore tė Lindjes, ngase Lindja nė kėtė plan ėshtė shumė mė i pasur se Perėndimi. Andaj, nėse lindorėt i shfiytėzojnė prodhimet perėndimore, atėherė edhe perėndimorėt do tė duhej tė shfiytėzonin vlerat shpirtėrore tė Lindjes.'

    Pėr tė mbijetuar, shoqėria njerėzore ka nevojė pėr elemente tė tjera pos kulturės teknologjike dhe industriale. Sikur njė sistem politik dhe shooėror do ta ndante komunitetin njerėzor nga modeli burimor i jetės dhe sikur jeta tė shndėrrohej nė luftė tė paoėllimtė pėr mbijetesė, atėherė Jeta e njeriut do tė ishte pėrplot dhunė.
    Fatkeoėsisht, njerėzimi sot ėshtė nė periodėn e fėmijėrisė dhe pėr shkak tė kėsaj papjekurie nuk ėshtė nė gjendje tė shfrytėzojė tė gjitha pasuritė e natyrės as mundėsitė e veta materiale. Pikėrisht pėr kėtė arsye, njerėzimi edhe i gjason fėmijės, i cili bie nėn ndikim tė ndjenjave siē sillet sipas tė vėrtetave logjike tė jetės nė kėtė botė. Ndjenjat lėnė pas shpine mendjen dhe logjikėn, ndėrsa mendja e njeriut ėshtė vazhdimisht e ngatėrruar me paragjykime dhe mitomani tė ndryshme. Tek disa popuj kjo pasoyrohet me mėnyra tė ndryshme tė idolatrisė, ndėrsa tek disa mė tė zhvilluar, nė nėnshtrim ndaj shkencave materiale dhe eksperimentale. Njerėzimi sot, pas shumė viteve tė pėrvojave tė hidhura nė mashtrime tė reja, pėrfundimisht e ka kuptuar se vetėm zgjedhja e vetme ėshtė: ose rruga e drejtė ose shkatėrrimi total.

    Sociologu Peter A.Sorokini kėshtu deklaron:
    "Nuk ėshtė reale tė pasohen nė mėnyrė tė verbėr tė gjitha zakonet dhe traditat e tė tjereve. Nje raport i tilie imituesln e ve nė pozitė te varshmėrisė. Nėse pasim! do tė ishte i menduar ashtu qė diē tė zgjedhė, pastaj pas pėrunimit dhe pėrmirėsimit t'ia oforojė botės sė shkencės dhe prodhimtarisė, kjo do tė ishte pasim i mirėseardhur dhe pozittv. Ēdo ngatėrrim, shoetėsim dhe pakėnaogsi nė mendjen tonė dhe moralin tonė ėshtė pasojė e pėrzierjes sė ideve tė trashėguara dhe atyre tė vdekura. Rreziku ėshtė edhe mė i madh nėse jemi larg nga e vėrteta jonė historike dhe morale."

    Njė mendimtar i njohur islam, nė librin e tij "Islami dhe tė tjerėt" (f. 42) thotė:
    "Ne nuk e perfaoesojmė qgndrimin mbi izolimin shooeror dhe intelektuale, as largohemi nga rruga e cila civillzimin njėmend e shpie nė progres. Ne jemi pjestarė dhe bashkudhėtar tė kėtij karvani. Muslimanėt, me arritjet e mėdha dhe pozitlve i kanė dhėnė kontribut tė madh komunitetit njerezor nė tėrėsi. Mjerisht, ne sot Iėshojmė rastin qė kėsaj gjenerate avangarde t'i japim mirėnjohjet e merituara dhe ta ruajmė respektin e duhur pėr ta dhe dlnjitetin e tyre.
    Krejt kėtė do tė dijmė ta ēmojmė vetėm atėherė kur t'i lejojmė zemrat tona dhe mendjet tona nga ndjenja e inferioritetit ndaj vlerave tė Perėndimit dhe kur kėtė ndjenjė e zėvendsojmė me ndjenjėn se jemi njerėz tė lirė. Problemjmi ėshtė qĒ kokėulur dhe me duar nė gji qgndrofmė para botės perėndlmore dhe nuk jemi nė gjendje t'ua kthejmė prap tė gjitha anėt negative tė tyre. Sa mirė do te ishte qė vetė tė bėjmė atė nė ēka ata na pasojnė!

    Civilizimi nė kėtė kontekst paraqitet nė kuptim tė dyfishmtė. E para ėshtė q£ tė mos e humbim pjesėn e madhe nė themelimin dhe ndėrtimin e Civilizimit dhe tė rujamė pėrvojnė vetanake qg del nga mėnyra jonė e jetės, krahas tė gjitha pėrvojave pozitive tė tjerėve. Kuptimi i dytė ėshtė tė zgjedhim manifestimet e jashtme joshėse me tė gjitha veēoritė e tyre, tė cllėt tė tjerėt i kanė pėrgatitur pėr vete, e tė mos mendojmė per to dhe tė mos i studjojmė ato, ose tė paktėn tė mos i fisnikėrojme me diē tonėn;

    me diē qe ėshtė karakteristikė e dvilizimit tonė. Kuptimi I parė i civilizim it ėshtė nė pajtim me mendjen njerėzore, por Civilizimi nė kuptimin e dytė
    i pershtatet majmunėve tė cilet dijnė vetėm tė imitojnė."
    Fryma materialiste ka pushtuar popujt modernė nė atė masė sa sot ėshtė vėshtirė tė gjeni nje evropian i cili do kishte ndonjė qėllim mė tė lartė se tė sigurojė pėr jetėn e pėrditshme. Pos kėsaj, shumė i janė dhėnė botėkuptimeve tė tyre fetare, kėtu mendoj pėr krishterimin e shtrembėruar tė mbushur me hutime, andaj pėr kėtė nuk ėshtė nė gjendje t'i pėrgjigjet nevojave shpirtėrore dhe morale tė njerėzimit. Ėshtė e ēuditshme qė njė formė e tillė e fesė dominon nė kėtė botė tė degraduar, e cila ende e formon modelin shpirtėror dhe moral tė shoaėrisė perėndimore.

    Tė dielave tė gjitha shitoret dhe insiitucionet janė tė mbyllura. Kėmbanat e kishave dėgjohen nga tė gjitha anėt dhe zė karakteristik. Njerėzit nga tė gjitha shtresat shooėrore tubohen nė kishė dhe dėgjojnė me vėmendje ligjėratat. Televizonet emitojnė programe speciale fetare pėr shikuesit e tyre. Besimtarėt i dėrgojnė tė posalindurit nė kishė, nė mėnyrė qė ta kryejnė ceremoninė e pagėzimit. Njerėzit i respektojnė liderėt fetarė, andaj i quajnė 'ati i shenjtė'.
    Pėr tė siguruar njė buxhet tė fortė pėr institucionet fetare shteti vjel tatime. Secili ėshtė i obligueshėm, deshi apo s'deshi, qė tė ndajė njė pjesė nga tė ardhurat materiale. Krejt qė grumbullohet shteti ia dorėzon kishės. Me apraturėn komplete, tė mbėshtetur me buxhet gjegjės, udhėhicjet tėrė aparati fetar i krishterimit.
    Komiteti pėr publikime i kontrollon tė gjitha botimet. Kėtu kisha e ka vendin qgndror. Nėn syrin e zgjuar tė dinjitarėve fetarė pėrgatiten programet e arsimit fillor dhe tė mesėm. Deri nė vitin e nėntė tė shkollimit nxėnėsit janė tė obliguar qė njė herė nė javė tė vizitojnė kishat dhe tė prezentojnė nė programet e pėrgatitura special pėr ta. Kjo konsiderohet si pjesė e arsimimit fetar. Mė interesante nga tė gjitha ėshtė se fėmijtė duhet tė shkojnė tė rrėfehen dhe tė pranojnė mėkatet e tyre para priftit.

    As filmat nuk mund tė shfaoen pa censurėn nga ana e kėshillit tė cilin e pėrbėjnė liderėt kishtarė, mjekėt, psikologėt, sociologėt dhe ekonomistėt.
    Shkrimtari i kėtij libri ishte i detyruar tė kėrkojė ndihmė mjekėsore nė Gjermani. U vendos nė njė spital katolik. Si dijetar islam atij i ofruan tretman gjegjės mjekėsor. Nė ēdo dhomė, andaj edhe nė tė tijėn, ndodhej ikona e hazreti Isait, a.s., dhe fotografia e hazreti Merjemes, a.s., me fėmijė. Ēdo pasdite mbaheshin lutje pėr shėrimin e tė sėmurėve. Disa ditė i shihje duke ndezur qirinjė para ikonės sė hazreti Isait, a.s. merreni me mend kėtė! Ndezin qjrinjė para ikonės edhe atė nė pikė tė ditės edhe atė nė njėrėn nga qendrat e shkencės dhe diturisė. Kurrė nuk do ta harroj rastin kur kisha nevojė pėr njė transfusion. Drejtori i spitalit mė pyeti: 'Cilin lloj tė gjakut ua lejon islami? A mundet muslimani tė marrė gjakun e jomuslimanit? Sidoopftė ne do ta pėrgatisim gjakun nė pajtim me dispozitat islame.'

    Nė komunitetet pėrparimtare njerėzit i respektojnė kufljtė e lirisė dhe nuk keokuptojnė shfrytėzimin e rrjedhave tė civilizimit. Pėr shembull, televizioni transmeton programe arsimore, gara sportive, fenomene tė natyrės, mėnyrėn e jetės sė popujve tė vendeve tė largėta. Shkurt, nė pjesėn mė tė madhe tė programit ofron tė dhėna tė dobishme. Tek ata nuk ekziston liria me tė cilin dikush mund ta shtojė zėrin e radios dhe me kėtė tė shoetėsojė fojnjėt ose kalimtarėt, apo tė organizojė ahengje qė do tė zgjasin deri natėn vonė dhe cilat do tė jenė nė dėm tė qetėsisė sė fojnjėve. Nė realitet, nė rrugė as qė do tė dėgjoni zėrin e radios. Mė kujtohte mirė njė ditė, kur nė afėrsi tė hotelit dėgjova njė radio. Sapo po dilja nga hoteli dhe u befasova, ngase ishte hera e parė tė dėgjoi diē tė tillė nė Evropė. Ishte kjo muzikė nga melosi i nėnqiellit tonė. U interesova tė konflrmoj ēka ishte fjala. Ditėn tjetėr mė vizitoi njė bashkėvendas i cili banonte pikėrisht nė atė pjesė tė qytetit.
    Unė e shfrytėzova rastin dhe e pyeta lidhur mė kėtė. Pėr njė moment ai heshti, ndėrsa pastaj, duke oeshur, pranoi se ai ishte qė e kishte shkaktuar zhurmėn e djeshme.

    Ėshtė e vėrtetė qė ne nė botėn Islame ende nuk e kemi pėrvetsuar rregullin e pėrdorimit tė drejtė tė trashėgimisė sė shoqėrisė moderne, por kemi dalur nga rrjedha normale dhe e natyrshme duke rėnė kėshtu nė probleme. Tė gjithė i njohin efektet negative tė paraojtjeve televizive. Pjesėn mė tė madhe tė fajit pėr rėnien morale tė shooėrisė fshehet pikėrisht kėtu. Gjithė qė shikuesit i ofrohet nga kėto programe negative ėshtė njė synim i shtuar ndaj devijimeve morale dhe deivacioneve. Nėpėr tėrė botėn islame jehojnė zėrat e zhurmshėm tė radiove duke shoetėsuar njerėzit dhe shpirtin e tyre. Shpikėsit dhe zbuluesit e aparateve kurrė nuk kanė menduar nė mėnyrė precize tė caktojnė shfrytėzimin e shpikjeve tė tyre. Kjo ka qenė edhe e pamundur. Ata nuk do tė besonin qė shpikjet e tyre, tė dedikuar pėr pėrdorimin e drejtė dhe tė dobishme, njė ditė do tė shfrytėzohen pėr shoetėsimin dhe shkaktimin e dhembjes ndaj njerėzve tė tjerė (siē ėshtė rasti te ne).

    Me tė gjitha trashėgimitė tjera industriale dhe inovacionet shkencore mund tė ndodhė po kėshtu. Prandaj ėshtė e nevojshme t'i kushtohet vėmendje e posaēme mėnyrės sė pėrdorimit tė kėtyre trashėgimive, e kjo sėrish ėshtė e lidhur me edukatėn e shfrytėzuesit. Shumė njerėz mendojnė gabimisht, disa nuk mendojnė fare, ndėrsa disa, thjeshtė, janė tiranė. Mjerisht, kjo sjellje pėrhapet shpejt nė mesin e komunitetit, andaj hasim garėn e ndėrjsellė nė planin e shfrytėzimit negative tė kėtyre trashėgimive tė shkencės, sikur secili prej tyre dėshiron tė shkaktojė sa mė shumė tė jetė e mundur nė dėm tė tjerėve. Ja si e pėrdorim ne progresin material tė jetės. Duhet tė hulumtohen shkaqet e kėsaj gjendje dhe mungesės sė shkencės. A mund tė thuhet se mosdituria e njerėzve nuk ka kurrfarė hise nė kėtė? Vallė nuk ėshtė turp pėr muslimanėt, qė nė kėtė masė tė largohen nga parimet morale tė jstės islame, tė mos njohin kufijtė e lirisė sė vet? Ky ėshtė shembull tiplk i egoizmit shfrenimit ekstrem qĒ kėtu quhet liri. Nuk dua tė them qė jeta evropiane ėshtė e pastėrt nga tė gjitha anėt negative, tė cilat do t'i analizojmė detajisht nė kėtė libėr, por ata tė paktėn kanė kujdes pėr kėtė.
    Sa budalla eshte "Odisea"

  14. #14
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shkaqet e perhapjes sė krishterimit

    Besimet e ndryshme dhe drejtimet e ndryshme fetare nė botė (opfshin qjellore apo jo) sot nuk mund tė shėnojnė kurrfarė pėrparimi pėr shkak tė dobėsive dhe shtrembėrimeve tė mėdha. Madje ēdo ditė thellohet rėnia e tyre.
    Pos islamit, ende vetėm krishterimi nė botė bėn mund nė planin e progresit, kėshtu qė sot nė tė gjitha anėt e bolės hasim njėrin pėrkundėr tjetrit.
    Ėshtė njė vistėr rrethanash qė ndihmon pėrhapjen dhe zgjėrimin e krishterimit. Klima botėrore pėr kėtė ėshtė tejet e pėrshtatshme. Fuoja dhe gjerėsia e aktivitetit propagandues ėshtė faktor shumė i rėndėsishėm nė ēdo fė, ngase kjo propaganda ndikon nė opinionin publik dhe e orienton atė nė drejtim tė dėshiruar. Ndėrsa njeriu, natyrisht, lehtė bie nėn ndikimin e propagandės sė tillė, e qė lė gjurmė tė thellė nė jetėn e tij shpirtėrore dhe materiale.
    Pas rilindjes shkencore dhe shoqėrore, njerėzit kishtarė kėtė e kanė pranuar si interes tė tyre strategjik. Prandaj ndėrmarrin fushatė gjithpėrfshirėse me pėrmasa tė gjėra, duke bėrė pėrpjekje maksimale qė krishterimin t'ia bėjnė tė afėrt pėr ēdonjėrin dhe nė ēdo vend. Gjersa valėt e propagandės fetare pėrfshijnė tė gjithė popujt modernė dhe pėrparimtarė, makutėria ndaj shkėloimit tė materializmit kufizon mendjen e njeriut dhe ia merr aftėsinė qė nė mėnyrė serioze tė merret me ēėshtjet morale dhe intelektuale. Njerėzit janė aqtė kėnaour me manifestimet e jashtme tė zhvillimit materialist dhe pėrparimit sa e kthejnė kokėn nga kėrkimi i sė vėrtetės dhe vlerave shpirtėrore. Nė anėn tjetėr, aktiviteti _ynė nė planin e prezentimit tė islamit ėshtė shumė i kuflzuar. Pos kėsaj nuk posedojmė instrumentet kryesorė dhe tė domosdoshėm pėr promovimin e islamit. Nė ēdo situatė ne sot nuk jemi nė gjendje qė botės t'ia prezentojmė nė mėnyrė tė drejtė islamin dhe doktrinėn e tij, as mund t'ia shpjegojmė tė gjitha pėrparėsitė dhe veēoritė. Me shekuj muslimanėt nuk kanė bėrė asnjė hap serioz nė fushėn e prezentimit tė islamit. Pas njė pėrparimi shumė tė madh i realizuar nė shekujt e parė tė islamit, fillon stagnimi i tij, si rezultat i paaftėsisė sė prijėsve dhe dinjitarėve muslimanė. Nė ndėrkohė ndodhė edhe konflikti nė mesin e komunitetit musliman. Si pasojė e kėsaj, vendet muslimane humbin vendin prijės politik nė rrjedhat botėrore, ndėrsa pjestė e saja tė ndara, njė nga njė, bėhen viktima tė imperializmit perėndimor.

    Themelet e kishės dhe organizimi i saj

    Duke pasur parasysh qė krishterimi nuk kishte ligje dhe rregulla tė posaēme rreth organizimit tė raporteve shooėrore, sistemi i brendshėm i kėsaj feje nuk ngatėrrohej nė ēėshtjet shooėrore, politike dhe qeverisėse. Pozicioni i tillė ka zgjatur deri nė shekullin gjashtė pas Isait, a.s. Mirėpo nė vitin 756 mbreti i Francės ėshtė kurorėzuar dhe disa teritore i la nėn pushtetit suprem tė papės.
    Me kėtė flllon perioda e famės krishtere. Kisha progresoi nė aspektin e pushtetit dhe pasurisė. Filluan tė paraojten konfliktet rreth kontrollit tė pushtetit dhe fuqisė nė mesin liderėve politikė dhe fetarė. Evropa u bė viktimė e luftrave tė mundimshme tė klerit dhe bujarisė.

    Njerėzit tė cilėt kishėn e kanė konsideruar si institucion shpirtėror, ishin ithtarė tė vendosur tė klerit. Me ndihmėn e tyre, fuoja dhe ndikimi i kishės rritej vazhdimisht derisa nė fund nuk vendosi hegjemoninė e plotė mbi popujt evropianė. Para se pėrēarjet e thella ta ndajnė krishterimin, ēdo qytet i tyre kishte peshkopin e vet, ndėrsa pėr njė grup qytetesh fojnjė caktohej arojpeshkvi ose patriku. Peshkopi romak gradualisht fitoi autoritet qėndror si papė (oė do tė thotė babė i tė gjithė krishterėve). Ai kishte mbikėqyrje dhe pushtet nė tė gjitha ngjarjet fetare, pėrfshirė kėtu edhe caktimin dhe shkarkimin e peshkopėve dhe aroipeshkėve. Mė nė fund, patrikėt mitiopolitė tė Kbnstantinopolit (Stambollit) nuk kanė mundur tė durojnė, andaj vendosėn tė tėrhioen jashtė pėrkatėsisė papnore dhe tė krijojnė fushė tė pavarur tė punės, me kusht qė cjendra e tyre drejtuse tė transferohet nga Roma nė Konstantinopol. Pas njė vargu konfliktesh tė ashpra nė mes papės dhe patrikėve, ndarja pėrfundimtare ndodhi nė vitin 1052 pas Isait, a.s., mė ēka krishterimi u nda nė dy tabore, Evropa Lindore ra nėn juridikcionin e Konstantinopolit, ndėrsa Evropa Perėndimore i mbeti besnike papės s\ 'katolikė'. Kėto dy grupe fetare dalloheshin me ceremoni tė ndryshme fetare dhe akuza tė ndėrsjella pėr mosbesim.

    Nė shekullin e 16 nė Evropė formohet edhe grupacioni i tretė, tė cilin e udhėheo^ Martin Luter. Kėta u ouajtėn 'protestanė'. Luteri dhe ithtarėt e tij iu kundėrvunė shitjes papnore tė shitjes sė 'vendit nė parajsė' dhe 'faljes sė mėkateve'. Ata synuan ta pastrojnė kishėn nga tė kėoja tė ngjashme dhe shtrembėrime tjera. Kjo lėvizje fitoi shumė ithtarė, e qė kishte pėr pasojė pėrēarjen e re nė mesin e ithtarėve tė isait, a.s. kėshtu u themelua njė grupacion i tretė, krejtėsisht i ndryshėm.

    Pushteti absolut i papės nė Evropėn katolike tė shek. 12 e 13 shkaktoi reagime tė pashmangshme. Lajmėrohen lėvizje tė shumta qė i nėnshtroheshin kritikės nga ana e kishės zyrtare. Sa ishte brengosja e papės dhe kishės katolike pėr shkak tė kėtyre fenomeneve, mund tė shihet nga fakti qė papa nė vitin 1215 vendosi 'gjyoin pėr konfirmimin e besimit' i njohur mė emrin "inkuizidoni', cili shpesh do tė jetė kundėr ēdo lloji tė risive nė krishterimin perėndimor dhe do tė synojė eiiminimin e tyre. Ky gjyci kishte degėt e veta nė ēdo qytet tė Francės, Italisė, Gjermanisė, Polonisė, Spanjės dhe vendeve tė tjera nė tė cilat dominonte krishterimi perėndimor. Tė akuzuarit pėr vepra tė tilla paraojteshin para gjykatėsve (inkuizitorėve) ku fajsoheshin dhe dėnoheshin ashpėr.
    Me pushtetin e madh, gjyoi nė ēdo mėnyrė ngulfaste iirinė e mendimit. Secili qė ishte i dyshuar pėr ide dhe mendime qė konsideroheshin nė kundėrshtim me ata qė i kishte shpallur kisha, i nėnshtroheshin mundimeve tė tmerrshme. Kėto gjyoe shpesh shpallnin gjykime pėr shkak tė mosbesimit edhe tė vdekurve, duke urdhėruar zhvarrosjen e kufomave tė tyre nga varret...

    Kėtė proces e ka pėrshkruajtur will Durant nė veprėn e tij "Historia e civilizimit' (t. XVIII, f. 35), me ē'rast thotė:

    Gjyqi per hulumtimin e besimit (inkuiziconi) klshte procedurėn e vet tė posaēme. Para se tė mbaheshin shqyrtimet lokale gjyoesore, 'dispozita e besimit' (Auto da F6) lexohej nga tė gjitha foltoret ldshtare. Nga njerėzit kėrkohej oe tė lajmėrojnė ēdo tė dyshimtė pėr mosbesim apo risi. Keshtu foinjtė, miqtė dhe familjarėt nxiteshin dhe trimeroheshin tė bėhen spiunė. Atyre u premtohej konfidenca dhe mbrojtja e plotė. Kush i ofronte strehė 'jobesimtarit' ose qĒ nuk e Iajmeronte, arrestohej vetė dhe kanosej me largim nga kisha, mallkim dhe anatemizim. Ndodhte oe edhe tė vdekurit tė akuzohen pėr mosbesim dhe lyerje tė zotit. Andaj organlzoheshln ceremoniale tė posaēmė pėr gjyklmin e tyre. Pasuria e tyre merrej me dhunė, ndėrsa pasardhėsit e tyre privoheshin nga trashėgimia. Prej 30% deri 50% tė pasurisė sė tė vdekurit tė akuzuar, i dhurohe) gjykatėsit tė suksesshėm. Mėnyrat e mundimeve pėr tė akuzuarit ishin tė ndryshme, nė pershtatje me kohėn dhe vendin. Nganjėherė duart e tė akuzuarit lidheshin pas shpine, nė mėnyrė qĒ pastaj tė varej pėr to. Nganjėherė Iidhej ao.fort sa nuk mund tė bėnte asnjė lėvizje, pastaj i derdhej ujė nė gojė derlsa nuk vdiste nga ngulfatja. Nganjėherė iitarėt lidheshin aqfort rreth duarve tė tyre sa e prenin mishin deri nė eshtra.'

    Kierarkia kishtare u bė aq e fuqishme nė Evropė sa tė paktėn dhjetė mbretėr dhe liderė politikė tė Gjermanisė e Francės papa i kishte pėrjashtuar nga kisha. Disa pronarė tė mėdhenjė kishin humbur gjithēka, ndėrsa tė tjerėt ishin tė detyruar nė nėnshtrim tė plotė. Kėshtu nė vitin 1075 papa Gėrguri VII e kishte pėrjashtuar nga kisha mbretin Henriku IV pėr shkak tė mospranimit tė urdhėrit papnor dhe i ėshtė thėnė se duhet tė heoė dorė nga kurora. Henriku IV menjėherė mori veshjen e pendestarit dhe nxitoi nė pallatin papnor ku papa e la tė presin tri ditė para se ta pranonte, para se ta pranonte pendimin e tij dhe t'i shpallte 'faljen e pendimit'.

    Nė vitin 1141, papa Inooenti II e kishte larguar nga kisha Lujin VII, ndėrsa nė vitin 1205 papa Inooenti III e kishte pėrjashtuar nga kisha mbretin anglez Xhonin pėr shkak tė sulmit ndaj disa peshkopėve.
    Nė fund, mbreti Xhon ishte i detyruar t'i dėrgonte porosi papės nė tė cilėn thuhej:
    'Njė zė i fshehtė mė ka urdhėruar qė nė emėr tė Anglise dhe Irlandės ti lutem me perulje Jezuit, ndihmėsit e tij, bėmirėsin tonė, papėn Inooentin dhe pasardhėsit e tij katolikė. Prej tani e tutje I Hogarisim kėto mbretėri mbretėri tė papės dhe kieraridsė fetare tė tij, andaj urdhėrojmė oe ēdo vjet nė arkėn e kishės tė paguhet shuma prej 1.000 funtash argjend, edhe atė nė dy pjesė vjetore prej nga 500 funta. Nėse ndonjėri prej pasardhsėve tė mi nė fronin anglez e thyen permbajtjen e kėtij dekreti, ne do tė privohemi nga e drejta pėr supremacionin e Anglisė.'

    Marcel Cache, 'Historia e civilizimit', t. II. Nė faoen 123 tė t. II, autori shėnon:
    'Gjatė kėsaj periode, pesė milionė njerėz janė akuzuar me vdekje pėr shkak tė thyerjes sė dekretit papnor, ose janė hedhur nė burgje tė errta dhe me lageshti. Gjatė 18 vjeteve, prej vitit 1481 deri 1499 Janė djegur, sipas urdhėrit tė g|yoit 1020, janė ēarė pėrgjysmė 6860 dhe janė torturuar deri nė vdekje 97.023 njerėz.' Nė mesjetė, me urdhėrln e Gjyoit kishtar, janė djegur gjithsejt 350.000 njerėz tė ditur dhe tė arsimuar.' (Endklopedia e shek. XX. T.6.f.558).

    Viktor Ygo kishte shėnuar:

    "Jeta e kishės nuk gjykohet sipas nivelit tė progresit njerėzor, por nė bazė tė feoeve tė historisė sė saj. Kisha e kamxhikosi Parnillin deri nė vdekje, pėr shkak tė deklarimit qė^et nuk dalin nga trajektoret e tyre tė caktuara. Kisha e hodhi nė burg Complandin 27 herė per shkak tė pohimit tė tij se ekzistojnė shumė botra tė tjera pos Tokės. Kisha e torturoi Harveyin pėr shkak se kishte argumentuar qe gjaku oarkullon nėpėr arterie dhe vena. Kisha e kishte futur nė burg Ghalileun pėr shkak tė pohimit qė Toka rrotullohet rreth Diellit, e qĒ ishte nė kundėrshtim me teorite oe ishin paraoitur nė Besėlidhjen e Vjetėr dhe te Re. Klsha e kishte mbyllur Christofer Columbon ngase Idshte zbuluar vende qĒ nuk pėrmenden nė Tevrat dhe Inxhil. Pohonin se ėshtė blasfemi tė zbulohet ligjėsia e trupave qiellorė dhe rrugėtimin e Tokės, ose njė kontinent tė panjohura mė parė, e qė nuk pėrmendet nė librat e tyre tė shenjtė.

    Kisha e kishte shklshėruar Pascalin dhe Monteyin pėr shkak tė amoralitetit, ndėrsa Millerin pėr shkak tė blasfemisė dhe amoralitetit." (Historia e mendimit tė lirė, f. 147).

    Fuqinė e vet kisha, gjithashtu, e shfrytėzon kundėr Islamit dhe muslimanėve, andaj ka kryer gjakderdhje dhe masakra tė mėdha kundėr muslimanėve nė fushatat e gjėra pėr hir tė, siē thuhet, 'ēlirimit tė Kudsit (Jerusalemit)'.
    Kėto ekspedita i quajtėn "Luftat e kryoėzatave", qė filluan nė vitin 1095 dhe, pas tetė ekspeditave tė mėdha, pėrfunduan nė vitin 1270.
    Motivi kryesor i kėtyre luftrave ishte urrejtja ndaj islamit, tė cilėn e ushoente papa dhe kierarkia kishtare, dhe tė cilėn arritėn ta mbjellin tek popujt evropianė me premtime tė rreme dhe shpifje tė turpshme kundėr muslimanėve, me qėllim 0_ė t'i bashkohen luftrave tė kryoėzatave. Papa Urbani II kishte thirrur kongresin e klerikėve dhe liderėve fetarė pėr tė deklaruar luftėn e shenjtė kundėr muslimanėve, ndėrsa veta ai e udhėhiqte fushatėn e rekrutimit nė Francė. Kėshtu u tubua njė ushtri shumė e madhe e cila u nis nė drejtim tė Kudsit (Jerusalemit). Dukej qė mbarė Evropa ishte ngritur nė kėmbė dhe ishte nisur kundėr Azisė. Disa pohojnė se ishin rreth njė milion njerėz nė kėtė fushatė. Nė rrugėn e tyre ata plaēkitnin, ndeznin, masakronin dhe dėbonin popujt vendorė. Njėsoj vritnin ushtarėt dhe civilėt, pėrfshirė kėtu edhe gratė e fėmijtė. Kur, pas sulmeve trevjeēare e pushtuan Kudsin nė vitin 1099, vetėm 20.000 njerėz kishin mbetur gjallė, prej njė milioni sa ishin nė fillim. Mė se gjysma e t^re kishin vdekur nė luftimet brendapėrbrenda radhėve, si dhe nė grindjet gjatė rrugės me popujt muslimanė dhe jomuslimanė.

    Historiani i njohur francez Gustav Le Bon (Historia e civilizimit islamoarab, t.3. f. 407) thotė:
    "Tė gjitha tmerret qė i kanė bėrė kryoėzatat kundėr miqgve dhe armioeve, kundėr fshatarėve dhe ushtarėve, i vėjnė nė vend tė parė sa I pėrket egėrsisė. Tė gjithė sė pari i kanė plaēkitur, pastaj kanė vrarė."

    Kleriku i kryoėzatave Roberti, pėrndryshe pjesėmarrės nė tė gjitha kėto ekspedita, shkruan:
    "Ushtria jonė egėrsohej nėpėr aleja dhe sheshe, nėpėr kulmet e rrafshta tė shtėpive tė mbėshtetura nė njėra tjetrėn si buklat oe i vjedhin zogjtė. Ushtria kėnaogj me masakrat e bėrė. Edhe tė rinjtė edhe tė vjetrit i shponin me shpatė. Ushtarėt prenin tė gjithė q£ U vinte nė dorė, madje ēanin edhe stomakun e kufomave duke kėrkuar stoli dhe para. Gjithė qg e gjenin e mernim per vete. Sė fiindit Bohemondi (njė nga prijėsit e kampit) tuboi tė gjfthė meshkujt e femrat, tė plagosur e tė pafiuqishėm, qg kishin mbetur gjallė dhe tė gjithė i preu, i kurseu vetėm tė rinjtė tė dlit do t'i shiste nė tregun e robėrve nė Antaki."

    Godfrey Hardounviil, njė prijėsi i ushtrisė gjakpirėse, e kishte lajmėruar papėn me kėto fjalė:
    Tė gjithė muslimanėt, tė cilėt ne Kuds (Jerusalem) ranė nė duart tona, njerėzit tanė i kanė vrarė nė tempullin e Solomonit (Sulejmanit, a.s.(, kėshtu oė brendia e tempullit ishte nė gjak deri nė gju."
    Kėto janė vetėm disa nga shembujt e shumtė tė torturės dhe armiqėsisė kundėr muslimanėve dhe njerėzve tė ditur nė Perėndim gjatė mesjetės dhe luftrave tė kryoėzatave. Dijetarėt mendjelirė pėrparonin edhe mė nė punimet e tyre pėrkundėr cenzurės, derisa hipokrizia e kierarkisė kishtare nuk u detyrua tė tėrhiqet dhe tė lerė rrugė pėr studimet dhe hulumtimet e lira. Mirėpo deri atėbotė dijetarėt tanimė konsideronin se tė gjitha fetė janė kundėrshtarė tė diturisė dhe shkencave, andaj kufizoheshin prej tė gjitha besimeve. Gjakpirėsia dhe brutaliteti i ekspeditave tė kryqėzatave, si dhe barbarizmi i inkuizicionit zgjuan Indinjatė dhe dyshim ndaj ēdo forme fetare nė vetėdijen e popullit.

    Nė Rusi, gjithashtu, kisha injoronte tė varfėrit dhe tė persekutuarit, ndėrsa anonte kah tė pasurit, qė zgjonte reaksion i cili ndihmoi ngritjen e lėvizjes komuniste, pėr ē'arsye liderėt e tij i shpallėn luftė fesė, duke konsideruar si paravan pėr kapitalistėt, tė cilėt e shfrytėzojnė klasėn punėtore. Ata deklaronin se vetėm "mė ndihmėn e shlyerjes sė mitit mbi Zotin nga vetėdija e njerėzve' mund tė realizohet revolucion i lirisė, barazisė dhe vėllazėrisė.

    Nė librin tij "Feja nė BRSS" Ferdof shkruan:
    "Nė Rusinė cariste kisha posedonte pronė tė madhe tė tundshme dhe tė patundshme. Prona prtvate e saj arrinte nė miliona hektarė tokė dhe qindra milionė rubla ari. Kisha fitonte tė hyra shumė tė madha permes shfrytėzimit tė pyjeve, kullosave, hurdhave tė peshikimit, por edhe nga marrja me tregti, industrl dhe shumė punė tė tjera. Nė tė vėrtetė, kisha ishte kapitalisti mė i madh, pronari mė i madh i tokės dhe bankieri mė i madh nė Rusi. Ajo! shfrytėzonte pamėshirshėm edhe tregtarėt e mėdhenj edhe ata tė vegjėl, por as qe tentonte tė pėrmirėsojė kushtet e punės industriale. Njė sjellje e tillė shkaktoi urrejtje tė madhe nė mesin e punėtorėve dhe klasėn tregtare tė cilėt klerin e shpallėn 'ujogr nė veshje tė priftit'."

    Religjioni krishter, e cila madje konsiderohej roje edhe mbrojtėse e zakoneve tė tejkaluara dhe ishte pasoyrim i konzervatizmit, sot shfryėtzon tė gjitha arritjet shkencore dhe civilizuese, nė mėnyrė qė tė forcojė themelet e veta. Ne nuk dijmė ose shtiremi qė nuk dijmė qė kisha katolike sot drejton 4.000 organizata propaganduese tė shtrira nė mbarė planetin. Buxheti i tyre u mundėson tė zhvillojnė aktivitet nė planin e krishterimit nė Kongon e panjohur, viset mė tė thella tė Tibetit dhe nė skajet mė tė humbura tė Afrikės. Buxheti vjetor i kishės angleze arrin deri 900.000.000 tumana. Numrat e tillė, nėse krahasohen me shumėn e vogėl e cila ėshtė nė disponim tė muslimanėve, ėshtė mahnitėse. Inxhili (Ungjilli) ėshtė pėrkthyer nė mė shumė se njėmijė gjuhė tė botės. "Shooėria pėr botimin dhe pėrhapjen e Ungjillit" nga Amerika nė vitin 1973 ka publikuar 24.000.00 ekzemplarė vetėm pėr Amerikė.

    Vatikani publikon gazetat e veta ditore "L'Osservatore Romano" nė tirazh prej 300.000 ekzemplarė. Ata publikojnė edhe rreth 50 revista mujore, nė tirazh tė pėrgjithshėm prej disa milionė ekzpemplarė. Ata drejtojnė 32.000 shkolla fillore, universitete dhe spitale. (Kjo ka oenė para rreth 30 vjetėve vėr. e pėrkth.) Nė mbarė botėn ata posedojnė 4 agjenci radiodifuzive (dhe disa kanale televizive vėr. e pėrkth.) qėllimi i vetėm i cilėve ėshtė misionarizmi, qė nga Vatikani deri nė Adis Abebė.

    Krishterimi institucional shfrytėzon tri metoda kryesore tė misionarizmi: pėrkthimin e Inxhilit (Ungjilit); ngritjen e kishave dhe objekteve tė tjera fetare; dhe dėrgimi i misionarėve nė tė gjitha anėt e botės.
    E pėrditshmja "The Reader's Digest" shkruan:
    "Pėrteritja e aktivitetit kur ėshtė fjala per vjeljen e "tė dhjetave", e oe ishte ligj! vjetėr kishtar, ka shkaktuar progres nė planin e ringjalljes shpirtėrore dhe materiale tė kishės protestane amerikane. Megjithatė, prej vitit 1550 e tutje, ėshtė sėrish nė rritje pranimi i 'mbikėqyrjes', kėshtu qg shumė organizata misionare nė shtėpi realizonin tė hyra trefish mė tė mėdha dhe nė kėtė mėnyrė mundėsohej ndėrtimi i qindra godinave tė reja kishtare dhe forcimin e organizatave misionare nė vend dhe jashtė. Mirėpo, mė e rėndėsishmja ishte se anėtarėt e kėtyre organizatave e kishin kuptuar se ringjailja e kėtij ligji tė ri sjell dobi tė madhe nė kėtė dhe botėn tjetėr."

    Aparati institucional i kishės nuk ka frikė nga judaizmi, hinduizmi ose budizmi, duke pasur parasysh se ato janė besime tė disa grupacioneve tė caktuar, qė nuk kanė ndikim tė madh jashtė grupacionit te vet. Rreziku i vetėm pėr ta ėshtė Islami, ngase miqtė dhe armioėt e dijnė mirė se metodologjia e tij e mendimit dhe ideologjia e tij jetojnė nė pėrshtatje me kohėn dhe hapėsirėn.

    Madje edhe vetė papa, nė fjalimin e tij hyrės nė hapjen e koncilit vatikanas ka deklaruar:

    "Rreziku i dli i kanoset krishterimit dhe vlerave perėndimore nė Aftikė nga ana e Islamit ėshtė mė e madhe se rreziku nga komunizmi, i cili I kanoset Perėndimit."
    Ndonėse pėrpjekjet e muslimanėve nė planin e promovimit tė Islamit jashtė janė tejet tė kufizuara, veēantia e Islamit dhe fryma e tij nxitėse janė pėrparėsitė e tij. Pėr kėtė arsye Islami po pėrhapet nė disa pjesė tė vendit, posaēėrisht nė Afrikė. Islami ėshtė strehimi mė i mirė pėr zezakėt e shtypur, ndėrsa kisha e ka tė oartė ēfarė rreziku ėshtė pėr tė. Dy institute belge kanė raportuar qė nė flllim tė shekullit XX, nė njė provincė tė Kongos, kanė oenė 4.000 muslimanė, ndėrsa nė vitin 1960 nė Maniyema, Stanleyville dhe Kivu ky numėr ėshtė rritur nė mbi 236.000 muslimanė.

    Revista periodike parisiene "Peru" e citon Arsel Corderin, ekspertin evropian pėr Islam nė Afrikė, i cili thotė:
    "Islami, i cili dikur ka oenė besim i princėrve dhe bijve tė mbretėrve, kohėve tė fundit ėshtė shndėrruar nė besim tė shtresave tė gjėra shooerore, tė cilėt janė nė lėvizje tė perhershme drejt njė jete mė tė qete.
    S'ka dyshim se Islami ėshtė perhapur shumė shpejt nga veriu nė jug tė Afrikės, gjė qe e konfirmojnė studimet nė kėtė fushė, si dhe shumė argumente tjerė tė pamohueshėm."

    Duke vlerėsuar tė dhėnat mbi muslimanėt, paganėt dhe krishterėt nė Afrikė dhe duke theksuar se numri i mus!imanėve ėshtė mė i madhi, revista "The Revue De Paris" thotė:
    "Duhet llogaritur nė atė oė gjysma e popullates sė zezė nė Afrikė Janė muslimanė. Islami po perparon me shpejtėsi tė madhe duke pėrfshirė mesatarisht rreth gjysėm milioni ithtarė nė vjet, edhe atė jo nė bazė tė ndikimit tė tij tė dikurshmė, por nė baze tė kushteve te reja tė jetės qg lindin qe nė flllim tė kėtij shekulli."

    Katėr absolventė tė Universitetit Az'har nė vitin 1950 kishin hapur njė shkollė islame nė Mabaku dhe kishin arritur pėrparim tė jashtėzakonshėm. qeveria franceze sė shpejti e mbylli kėtė shkollė.
    Dr. L.V Vaglieri, profesor i Universitefit nė Napoli, shkruan:
    Cili eshtė shkaku i progresit evldent tė Islamit ne Azi dhe Afrikė viteve tė fiindit? Pėrkundėr Iirisė sė dukshme qg e gėzojnė jomuslimanėt nė vendet islame sot, mosekzistimit tė asnjė punė tė organizuar misionare, si dhe perkundėr dobėsisė sė pergjithshme qĒ e ka kapluar fenė, ne sot nuk mund tė themi se shpatat e pushtuesėve po hapin rrugė para pėrhapjes dhe progresit tė Islamit. Pėrkundrazi, shumė vende nė tė dlat dikur kanė udhėheour muslimanėt tani janė nėn udhėheo}en e jomuslimanėve, nėn pushtetin i dli ia imponon besimin e vet popullit musliman, ata nuk kanė arritur ta eliminojnė Islamin nga jeta e njerėzve. Ēfarė ėshtė vallė ajo fuol mbinatyrore q£ fshehet nė kėtė ffi? Cila ėshtė ajo fuql e brendshme e dla pėrshtatet aqmire nė kėtė fė? Cilat janė thellėsitė dhe vendet mė sekrete nė shpirtin njerėzor, <je t'i pergjigjet thirrjes me kėnaoesi dhe gėzim, me fjalėt: 'Besojl'

    Krishterėt kanė bėrė gjithēka pėr t'i rikthyer muslimanėt. Profesori Muhammed Kutbi shkruan:
    "Njė kompani detare britanike kishte pėrfaqėsinė nė Afrikėn e |ugut. Nė anijet e kėsaj kompanie punonin edhe njė numėr muslimanėsh jugafrikanė, mirėpo meqė kompania ishte jomuslimane, ajo nė rrethin e saj nuk ! duronte muslimanėt. Pėr t'i larguar nga besimi, kompania njė pjesė tė fitimit filloi t'ua paguajė me pije alkoolike. Pasi qė pėr muslimanėt alkooli ėshtė! ndaluar (ndalohet edhe shitja e tij), ata humbnin kėtė pjesė tė fltimit. Pasi kishte mesuar per gjendjen e tyre te veshtirė, njė jurist musliman i kishte kėshilluar tė refuzojnė pranimin e kėsaj forme tė pagesės pėr punė, tė panjohur askund nė botė, dhe t'! drejtohen gjyoit dhe ta aicuzojnė kompaninė nėse e kundėrshton protestėn e tyre. Kompania, natyrisht, kėtė ankesė e shfrytėzoi si pretekst per largimin e tyre nga puna."
    Po, kėshtu ata e kuptojnė humanitetin dhe filantropinė. Sot misionarėve muslimanė nė Afrikė u janė tė hapura tė gjitha dyert, qasja e tyre e shpejtė, e paramenduar dhe serioze ka tėrhequr masat e gjėra nė Islam.
    Ngase Afrika ėshtė nė kėrkim tė fesė e cila do tė harmonizojė shpirtėroren me materialen, fė e cila do tė aplikojė barazinė dhe drejtėsinė shooėrore, si dhe tė ftojė tėrė njerėzimin nė paoė dhe vėrtetėsi.

    Ėshtė fakt qė krishterimi bashkėkohor nuk mund t'u pėrgjigjet kėtyre kėrkesave pėr shkak tė varfėrisė sė vet, ngase vetė kisha ėshtė faktor ndarės i cili e mbėshtetė diskriminimin dhe nuk lejon oė tė zinjtė dhe tė bardhėt t'i shėrbejnė njė Zoti nė njė tempull tė njejtė dhe njėkohėsisht. Nė realitet, raporti i krishterėve ndaj zezakėve ėshtė raport johuman dhe jocivilizues.
    Patris Lomamba, ish lider kongoan, me njė rast, nė gazetat parisiene, kishte deklaruar:
    "Kurrė nuk kamė mund ta kuptoj pėrse nė shkollė na kanė mėsuar se parimet e krishterimit meritojnė respektin tonė, gjersa jashtė shkollave tona evropianėt silieshin nė mėnyrė qe ėshtė krejtėsisht e kundėrt me kėto parime, duke shkelur tė gjitha normat humane dhe cMlizuese. Mėnyra me tė cilėn evropianėt janė sjellur ndaj zezakėve ka oenė tėrėsisht i kundėrt me atė oe ua Idshin mėsuar shkollat e tyre."

    Nuk ėshtė vetėm nė Afrikė krishterimi i shoetėsuar nga progresi i Islamit. Misionarėt nė Amerikė kanė qenė tejet tė shqetėsuar me pranimin e Islamit nga ana e zezakėve. Ata shfrytėzojnė ēdo mjet nė dispozicion pėr ta ndalur kėtė fenomen. Tė gjitha gazetat pėrhapnin propagandė kundėr zezakėve. Senati kishte kėrkuar nga presidenti tė ndalonte tė gjitha organizatat e muslimanėve tė zinj dhe qė aktivitetin e tyre ta shpallte ilegal. Mirėpo, kėto masa vetėm e kanė rritur numrin e muslimanėve nė Amerikė dhe e kanė shtuar aktivitetin e tyre. Ata sot i kanė shtatdhjetė degė nė njėzet e shtatė shtete. qendrat kulturore islame ekzistojnė nė Ēikago dhe Detroit, ndėrkaciqė qgndra tjera dhe xhami janė ngritur nė shumė qytete tjera tė Amerikės. Muslimanėt botojnė revistėn me titull "Muhammedi a.s. thotė". Ata organizojnė demonstrata protestuese dhe me kėtė rast mbajnė mbishkrime nė tė cilėt ėshtė shėnuar: "Nuk ka zot pos Allahut, ndėrsa Muhammedi ėshtė Pejgamber i Tij."

    Muslimanėt e zinj i pėrmbushin obligimet e veta fetare me pėrkushtim tė plotė. Gratė e tyre vishen sipas dispozitave islame. Ata pėrpioen tė blejnė vetėm mishin e shtazėve tė therrura sipas dispozitave kur'anore, e qė ėshtė i shėnuar me shenjėn e "gjysėmhėnės dheyjeve". |anė tejet tė interesuar pėr mėsimin e gjuhės arabe dhe fėmijve tė tyre u preferojnė mėsimin e gjuhės sė Kur'anit nė shkolla dhe fakultete. Nė mesin e tyre nuk ka hajni, vrasje dhe degjenerim. Armiqtė e tyre e pranojnė qė jeta e muslimanėve tė rinj, nė kuadėr tė Islamit, dallon tėrėsisht nė raport me jetėn e mė parshme, ata braktisin zakonet e shėmtuara dhe devijimet e mėparshme.

    Misionarėt krishterė nė Afrikė, madje as qė mundohen t'u ndihmojnė afrikanėve tė zhvillohen njėsoj si edhe tė bardhėt. Ata dėshirojnė qė afrikanėt tė mbesin vartės tė shtetit dhe kishės, siē shkruan profesori VVesterman nė veprėn "Imperializmi dhe Ungjilli":
    "Me pranimin e Islamit, zezaku behet i pjestar i barabartė i botės islame. Ky akt i shton respektin vetanak dhe aflrmon nevojat e tij per tė qgnė qytetar i barabartė i botės. Zezaku i dli mė herėt kishte jetuar nė shkurraja dhe kasolla dheu nė Islam e fiton statusin i dli nxltė respekt madje edhe tek evropianėt. Zezaku qg konvertohet nga paganizmi nė krishterizėm zbulon qg pozita e tij dallon nga pozita e muslimanėve tė zinj, ngase themelet e shoqērisė ?onė krishtere dallojnė prej atyre nė tė cilat ėshtė rritur zezaku. Ata vetėm siperfaoesisht e kanė njohur cMlizimin tonė tė strukturuar nė principet e segregacionit dhe diskriminimit racor ndaj populladonit zezak. As ne nuk ua kem! mėsuar, as ata i kanė kuptuar virtytet e tyre specifike. Ngase nuk e kemi konsideruar obligim tė bėhemi mbrojtės tė kulturės dhe Civilizimit zezak, as u kemi ndihmuar afrikanasit tė progresojnė bashkė me ne nė drejtim tė vazhdimit natyror tė zhvillimit tė tyre historik deri sot. Ouke krahasuar traditėn afrikane me tonėn, aqsipėrfaoėsisht sa afrikanėt e shikojnė mėnyrėn e jetės sonė, ne bashkėvendėsve tanė, evropianėve, u ofrojmė njė tabllo tė shtrėmbėruar dhe jo tė drejtė mbi njeriun e zi. E paraoesim s\ indrvid inferior ndaj evropianit, ndėrkaq.oe Islami e prezenton si afrikan tė zi tė dlin edhe vetė ai sidhe tė tjerėt, duhet ta respektojė si tė tillė. Islami i ofron baraz! natyrore dhe sodale tė dlėn ne nuk ja ofrojmė. Al ėshtė oenie njerėzore me traditė dhe histori tė veten. Mirėpo, njė pjesė e evropianėve nuk do tė duhet harruar faktin qė krishterėt e zinj janė te barabartė me ta, krishteret e bardhė, nė kuptimin e vlerave njerėzore, pa marrė parasysh prejardhjen dhe paganizmin e tyre paraprak. Ata janė qĒ e shfiytėzojnė ēdo rast per tė treguar pėrparėsitė e muslimanėve tė zinj ndaj krishterėve tė zinj. Prandaj jemi dėshmitarė oe afrikanėt, tė dlėt e kanė njohur krishterimin, gjithnjė e mė masovikisht e pranojnė islamin. Afrikanėt nuk kanė mė iluzione mbi barazinė me vėllezerit e tyre, krishterėt evropianė. Pėr kėtė arsye ata e pranojnė Islamin dhe e kuptojnė si njė fė tė kontinentit afrikan." (Omar Farrou, Misionarlzmi dhe imperializmi).
    Sa budalla eshte "Odisea"

  15. #15
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Propaganda anti islamike e krishterėve

    (shpifjet dhe shtrembėrimet)

    Liderėt kishtarė janė tejet tė brengosur me forcimin e autoritetit islam. Pėr tė minimizuar autoritetin e tij univerzal, ata shfrytėzojnė mjetet mė tė ulėta tė propagandės kundėr Islamit. Herė herė madje pėrdorin edhe gėnjeshtra dhe trillime mbi Islamin, duke synuar tė shuajnė dritėn e sė Vėrtetės dhe tė pengojnė depėrtimin e tij ndėr njerėz.Si shembull do tė shėnoj atė qė kam shikuar nė televizionin gjerman. Njė muslimanė nga Jemeni po pėrshkruante xhamitė jemenase dhe kryerjen e ceremonive fetare nė to, pastaj komentatori televiziv dha njė pėrshkrim detaj tė varfėrisė dhe skamjes nė kėtė vend, duke orientuar tehun e kritikės sė tij kah Islami. "Ai e akuzoi Islamin se ėshtė pengesė pėr progresin e popullit jemenas. 'Besimi i verbėr fetar ndaj parimeve islame", tha ai, "E mban Jemenin nė primitivizėm dhe prapambeturi, duke e kthyer dy shekuj prapa, nė bisht tė civilizimit bashkėkohor botėror.'
    Stagnimi, gjumi dhe plogėshtia qė nė stadiumin fillestar tė zhvillimit qė i pėrcjell pafuoja totale dhe konzervatizmi, nė situatė vendimtare, janė konstantat themelore tė programit islam. Feja dhe praktikimi i principeve tė saj janė shkaku kryesor qė kėtij populli i ėshtė pamundėsuar zhvillimi ēfarė i ėshtė mundėsuar njerėzve tjerė.

    Paramendojeni ndikimin e kėsaj propagande helmuese, tė mbėshtetur me dinakėri nga njė film i zgjedhur dhe i orientuar kah shikuesi evropian i cili ėshtė ose i painformuar ose i informuar sipėrfaoėsisht ose i informuar tėrėsisht gabim mbi natyrėn e Islamit. Gjithsesi, shpifjet e tilla janė tradhti e civilizimit njerėzor si tė tillė.

    Tė tillėt do tė duhej pyetur: "Nėse mungesa e pėrparimit nė jetėn materiale nė Jemen duhet t'i pėrshkruhet religjionit tė tyre, pėrse njerėzit nė jug tė Italisė, ku e ka pushtetin papa, nuk i gėzojnė frutat e kėtij supercivilizimi" Atje njerėzit janė skajshmėrisht tė varfėr dhe tejet tė pakėnaour. Pėrse shumė njerėz e braktisin Italinė jugore duke kėrkuar ēfarėdo pune nė vendet mė tė pasura? Pėrse Greoia si vend evropian dhe jomusliman, ėshtė mė e prapambetur nga shumė vende islame? Pėrse Greqia, e cila para paraqjtjes sė krishterimit nė tė ka qenė shembull nė zhvillim, po stagnon aciduke shkuar kah vetėshkatėrrimi, pasi e ka pranuar krishterimin gjersa nuk ra nėn pushtetin osman dhe sėrish filloi ngritjen e vet? Ose, pėr ē'arsye popujt muslimanė tė Azisė, vuajnė njė varfėri shumė mė tė thellė seē e njeh ndonjė vend musliman. Nė Bosnje, ku muslimanėt, ortodoksėt dhe katolikėt jetojnė pranė e pranė, muslimanėt janė mė progresivė nė shumė aspekte. Nė Rusi muslimanėt nuk janė aspak mė tė dobėt nė raport me fojnjėt e tyre krishterėt. Muslimanėt kinezė atje janė para budistėve. Madje thuhet qė muslimanėt e Singapurit, me prejardhje arabė, gėzojnė prosperitet mė tė madh material se ēdo banor tjetėr i ishullit, pėrfshirė kėtu edhe britanikėt. Mjetete bashkėkohore perėndimore tė propagandės botės sė painformuar Islamin ia paraoesin nė dritė tė shtrembėr, duke fabrikuar dezinformata tė pabaza tė cilat e dėshmojnė mosnjohjen e plotė tė parimeve islame, ndėrsa kisha kėtė propaganda e mbėshtetė.

    Mendimtari i shquar islam Muhammed Kutbi nė veprėn "Islami dhe konceptet e gabuara tė mendimtarėve orientalė" faqe 288, shkruan:

    "Kalova disa orė nė Kairo, duke diskutuar mbi ēėshtjet e Islamit me njė delegat tė KB. Nė kontekst tė bisedės sonė befas deklaroi: 'shumė mirė, keni paraoitur argumente tė fuqishėm mbi drejtėsinė e Islamit, mirėpo unė nuk mund tė heoe dorė nga dobitė e progresit bashkėkohor. Pėr shembull, unė dėshiroj tė udhėtoj me aeroplan supersonik...' Ai numėroi edhe disa pėrparėsi teknologjike derisa nuk e pyeta i habitur: 'po ēka u ndalon t'i gėzoni arritjet e Civilizimit modern?' Al u pėrgjegj: Valle Islami nuk e preferon jetėn e shkretirės nėn tendė, vallė nuk insiston oe edhe unė t'i kthehem jetės nomade nė shkretirė si barbar?!"
    Nė Gjermani isha vendosur nė njė hotel drejtori i cilit ishte njeri i cili kishte studjuar nė universitetet franceze e angleze, dhe kishte arritur arsimim tė lartė, madje kishte studjuar edhe gjuhėn arabe. Ai mė tha: 'Unė besoj nė njė Zot, dhe e njoh mirė edhe besoj verbėrisht nė Te, por nuk mund ta pranoj Zotin, tek i cili ftojnė shkollat fetare, ngase kjo nuk ėshtė nė harmoni me mendjen e shėndoshė, ngase ajo pėr ēka flasin kėto shkolla ėshtė nė kundėrshtim me natyrėn e njeriut.' Gjersa po fliste kėshtu thellėsia e ndjenjave i pasqyrohej nė tėrė fytyrėn: 'Duhet tė themelohet besimi nė njė Zot (teuhid) nė kėtė botė, ndėrsa pastaj do tė duhej ndryshuar rrjedhėn e gabuar dhe shtrembėruar tė mendimeve tė tė gjitha shtresave tė shoqėrisė, nė mėnyrė qė njerėzimi tė ngritet nė shkallėn e teuhidit tė pastėr (besimit tė pastėr nė Zotin Njė dhe tė Vetėm).' fy evropian i arsimuar nuk dinte asgjė pėr pikėpamjen islame tė kuptimit tė vetėsisė sė Zotit (teuhidit), as pėr dallimet e thella nė mes Kur'ani Kerimit, nga njėra anė, dhe Tevratit e lnxhilit tė falsifikuar, nga ana tjetėr. Ai e mendonte se Kur'ani, nė tė kuptuarit e Zotit, ėshtė i ngjashėm me Dhiatėn e Vjetėr dhe Dhiatėn e re.

    la dhashė njė libėr mbi Islamin nė gjuhėn gjermane nė mėnyrė qė tė njoftohet me parimet themelore tė tij. Mjerisht disa bashkėkombas tanėt, gjersa qėndrojnė jashtė vendit, botojnė vepra tė cilat perėndimorėt ia pėrshkruajnė Islamit, ndonėse ata kėtė e bėjnė si individė dhe nė kundėrshtim me fenė e tyre. Dhe vėrtetė, zotėriu i pėrmendur, drejtor i hotelit, nė bazė tė sjelljes sė disa muslimanėve, kishte refuzuar qė nė tė ardhmen tė pranonte musliman nė hotelin e tij. Nė rastin tim ai kishte bėrė pėrjashtim me insistimin e njė miku tė tij besnik, mirėpo edhe atėherė kishte pranuar tė qėndroja vetėm disa ditė. Gjatė vizitės fltoi besim pikėrisht ngase asnjėherė nuk mė kishte parė tė kaloja kufmjtė e mirėsjelljes dhe jo pėr shkak se unė bėra ndonjė pėrpjekje pėr tė fituar besimin e tij. Mė lavdėroi (modestia nuk mė lejon tė theksoj tė gjitha fjalėt e tij), ndjenjėn e simpatisė sė tij madje e shfaoj me dhurata tė shumta. Nė raste tė jashtėzakonshme, kur hotelin e tij e vizitonte ndonjė mysafir i lartė, ai ia lironte dhomėn time, ndėrsa unė kaloja nė dhomėn e tij private, duke mos e mbyllur fare tavolinėn e punės plot dokumenta me vlerė!

    Nė fund erdhi dita kur unė duhej tė transferohesha nė njė vend tjetėr. Ai e shėnoi adresėn time tė re dhe prej atėherė, sa herė qė njė musliman kėrkonte dhomė, ai mė telefononte dhe kėrkonte mendimin tim. Isha njėfarė garanti pėr mirėsjelljen e tyre, ndėrsa kėtė e bėja pėr t'i ruajtur bashkėkombėsit nga vėshtirėsitė, ngase tė huajtė, gjatė vizitės nė njė qytet tė huaj, nėse nuk janė tė menēur oė tė rezervojnė paraprakisht, kishin shumė probleme me gjetjen e dhomės pėr banim nė orėt e hershme tė mbrėmjes.

    Njė herė hoteliristi mė telefonoi dhe pyeti lidhur me disa bashkėkombas tė mij qė sapo kishin arritur dhe qė ishin pėr herė tė parė nė Gjermani. Unė i dhashė preferencėn time tė zakonshme, mirėpo tė nesėrmen nė mėngjes mė ftoi me zėrin qė shprehte shoetėsim dhe frikė. Ai u ankua: 'Kėta njerėz pėr tė cilėt garantuat mbrėmė, u dėshmuan si tė kėqij, mysafirė shumė tė kėqij.' I kėrkova falje i turpėruar dhe vendosa qė kurrė mė tė mos jap garancėn time.
    Kriza aktuale botėrore i ofron muslimanėve rast tė vėrtetė pėr ta hapur zemrėn e botės sė civilizuar ndaj kulturės burimore islame. Konditat pėr pėrmbushjen e kėsaj detyre janė tejet tė volitshėm. Ėshtė e saktė qė pėrshtatja e islamit ndaj nevojave tė brendshme tė natyrės sė njeriut, faktori i cili i pėrgjigjet pėrhapjes sė tij. Mirėpo, pėr interpretim tė suksesshėm tė Islamit duhen kuadro tė reja dhe programe tė reja. Mjerisht, puna nė pėrhapjen e Islamit te ne nuk ka vlerė reale, ndėrsa lėvizjet individuale, akcionet Jogjegjėse, pėrpjekjet plot dėshtime, propaganda e paplanifikuar, institucionet e pakoordinuara kurrė nuk do tė mund tė arrijnė rezultate tė kėnaoshme, as tė progresojnė larg, aty ku kundėrshtimi ėshtė rrėnjosur thellė.

    Kemi gabuar qė nuk kemi kuptuar rėndėsinė e madhe tė punės sė organizuar nė planin e interpretimit tė Islamit. Pėrkundėr vėmendjes qė e vlen fuojnė karakteristike pėr kulturėn islame nė planin e proceseve revolucionare dhe doktrinėn e tij specifike mbi shoorinė, faktorėt qė ndikojnė shumė nė realizimin e kėtij qėllimi janė krijuar nga mjedisiynė. Pėrkundėr posedimit tė ideologjisė valide dhe normave juridike, ne jemi pėrfshirė me njė stagnacion tė pakuptueshėm; pozita jonė ėshtė e mjerueshme dhe vetvetiu lė fushė tė gjerė pėr veprim antagonist kundėr Islamit.
    Sa budalla eshte "Odisea"

  16. #16
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sistemi i vlerave morale tė botės perėndimore

    |eta e njeriut perėndimor ėshtė teknologjikuar maksimalisht, ėshtė privuar nga pėrmbajtja shpirtėrore dhe ngrohtėsia jetėsore. Falė prosperitetit perėndimor modern ka arritur t'i tejkalojė problemet e shumtė jetėsorė. Mirėpo, jeta shooėrore e krijuar si rezultat i civilizimit modern e pengon qė tė mėsojė shumė fakte, duke sjellur nė harresė shumė vlera tė tij morale.
    Ērregullimet e shumta qė janė karakteristikė pėr civilizimin e sotėm modern janė fare evidentė. Shpikjet dhe zbulimet e bėra pėr tė lehtėsuar jetėn dhe pėr tė pėrparuar civilizimin nuk i kanė zbutur kėto ērregullime, as i kanė sjellur lumturi shooėrisė, por as kanė eliminuar problemet e tij dhe ērregullimet e shumta sociale. Krahas nevojave tė ndryshme fizike njeriu ka njė vrull moral dhe aspiratė shpirtėrore. Siē e ndjen joshjen ndaj kėnaoėsive fizike, njeriu gjithashtu ndjen edhe nevojė pėr ushtrimin e pėrmbajtjeve shpirtėrore jashtė botės materiale.
    Pėrkufizimi njeriut vetėm Brenda suazave tė materiales do tė ishte gabim i madh, pastaj nuk ėshtė edhe nė harmopi me natyrėn e tij. Shkalla fillestare nė jetėn e komunitetit njerėzor, e qė paraogt shpresėn mė tė lartė tė njerėzimit, fillon nė momentin kur mendja e njeriut, nė rrugėn e zhvillimit tė saj gjithpėrfshirės, posaēėrisht nė stadiumin e kulturės materiale, aktivizon potencialet e veta shpirtėrore nė drejtim tė shfrj/tėzimit tė vlerave tė gjithmbarshme njerėzore. Lumturia njerėzore gjithsesi nuk arrihet vetėm nė nivel tė kulturės materiale pa ushtrimin e barabratė tė dy aspekteve tė saj: shpirtėror dhe material.
    Devijimet bashkėkohore morale dhe shoqėrore tregojnė qė faktorėve tė komplementarizmit njerėzor nuk i ėshtė dhėnė vėmendje e nevojshme. Njerėzimi ka gabuar kur ka lėshuar tė njohė faktorėt e lumturisė dhe mirėoenies.
    Historia nuk e njeh asnjė popull jeta e cilit ka oenė e pėrkufizuar tėrėsisht me procese destruktive. Kėshtu ėshtė edhe Perėndimi sot. Pėrkundėr degjenerimit moral, ende ekzistojnė edhe kualitete tė duhura; ekzistojnė shumė njerėz tė cilėt praktikojnė besnikėrisht principet siē janė nderi, mirėsjellja dhe sinoeriteti. Mirėpo kėto vyrtyte nuk mund tė vėrehen pėrkundėr mėkateve dhe dobėsive tė cilat dominojnė.

    Virtyteve tė tilla mund t'i qasemi nga kėnde tė ndryshėm dhe mund tė aplikohen nė mėnyra tė ndryshme. Virtytet morale tė Perėndimit kanė pėrjetuar ndarjen e plotė nga feja, kėshtu qė e kanė humbur vlerėn dhe karakteristikėn e tyre shpirtėrore. Dashuria ndaj fltimit material e ka nxitur njeriun perėndimor ta kryejė me pėrpikėri dhe plotėsisht detyrėn e vet. Njerėzit virtytet morale i shikojnė nga aspekti i fitimit material, pėr ata ato janė tnjet pėr pėrparim nė punė. Nėse kėto virtytet nuk sigurojnė dobi materiale, atėherė tek ata nuk kanė kurrfarė vlere. Kėshtu vlerat morale tek ata shfrytėzohen pėr arritjen e fitimit.
    Nė planin e jetės seksuale Perėndimi ka tejkaluar tė gjithė kufljtė morale. Nė fillim tė jetės secili e di me siguri qė pastėrtia dhe masa nė kėtė ēėshtje kanė vlerėn e vet morale, ndėrsa tejkalimi shpie nė degradim moral. Mirėpo kjo e vėrtetė ka qenė dhe ėshtė harruar gradualisht, ose ėshtė fshirė qėllimisht nga vetėdija e njeriut.
    Pastėrtia tanimė nuk respektohet nga ana e shoqėrisė, ndėrsa njėkohėsisht, janė braktisur tė gjitha sanksionet e kontrollit moral.

    Njė mik imi mė kishte treguar se si e kishte dėgjuar njė vajzė qė po kėrkonte kėshillė, nė njėrėn prej radiostacioneve Iokale nė Gjermani, duke scjaruar problemin e vet tne kėto fjalė:
    "Pėr disa vjet jamė zbavltur me njė djalė. Mirėpo, gjatė marrėdhėnieve tė vazhdueshme dhe tė shpeshta ndjenjat intime ndaj tij thuaja janė shuar. Vendosa tė filloj lidhje me njė mashkull tjetėr. A mund t'i mbaj tė dytė? Apo do tė duhet tė heqdorė nga lidhja e dytė dhe ta mbaj tė parėn?"
    Kėshilltari nė radio i ishte pėrgjegjur me njė pyetje shumė irituese:
    "Deri nė moshėn 28 vjeēare keni liri tė pakufizuar tė shooroheni me njė apo mė shumė meshkuj, pa kurrfarė obligimesh dhe kushtesh. Prandaj, mos u brengosni dhe mos u shoetėsoni, prandaj mos u hamendni lidhur me kėtė!"
    Ku jemi ne vallė, kur mediumet dhe autoritete tjera, detyrė e cilėve ėshtė tė mbrojnė moralin publik dhe ta mbrojnė erozionin e tij, vetė e preferojnė lapėrdharinė edhe atė nėn emėrtimin 'marrėdhėnie tė posaēme para martesės' dhe 'mioėsi ligjore'; preferojnė promiskuitetin preferojnė shkatėrrimin e kufijve morale; mohojnė moralitetin dhe predikojnė ngritjen kundėr mirėsjelljes, respektit dhe dinjitetit?

    Will Durant, sociolog, nė veprėn e tij "Mrekuilitė e filozofisė", shkruan:
    "Jeta nė qytetet e cMIizuara nuk lejon njeriun as tė mendojė pėr martesėn, ndėrkohė qė pasionet seksuale rriten, ndėrsa konditat e bėjnė kėnaojfsinė tejet tė afert. CMIizim! e ka shtyrė moshėn e martesės (te meshkujt madje deri 30 vjet), qė trupin e djalėrisė ia ekspozon nxitjeve dhe shoetėsimeve seksuale, si dhe e dobėson fuolnė e tij pėr t'u mbrojtur nga veprimet e ndaluara. Keshtu pastėrtia, e cila dikur ėshtė konsideruar virtyt, ėshtė bėrė objekt i pėrbuzjeve dhe poshtėrimeve. Nė njė atmosferė tė tillė tretet edhe turpi, i dli dikur i ka stolisur tė gjitha bukuritė e njeriut, ndėrsa njerėzit krenohen me mėkatet e tyre; nėn mbulesėn e barazisė me mashkullin, femrat hyjnė nė lidhje tė pakufishme jashtėmartesore, ndėrsa marrėdhėniet e ndaluara paramartesore bėhen diē fare e zakonshme.

    Ėshtė e saktė se nė rrugė nuk ka prostitute (ėshtė zvogėluar shumė numri i tyre S.S.), mirėpo kjo nuk ėshtė pasojė e ndjekjes policore, porse ngase e kanė humbur punėn pėr shkak tė paraoitjes sė femrave tė cilat ketė e bėjnė pa pagesė."
    Natyra e njeriut ka nevojė tė konsolidojė fuojtė e veta, tė vetėdisiplinohet dhe tė eksponohet me masė. Largimi nga kjo rrugė natyrore e natyrės sė njeriut sjell pasoja tė padėshirueshme. Me flakjen nėn kėmbė tė ligjit tė qenies vetanake nė emėr tė lirisė, kurrė nuk mund tė sjellė qetėsinė e duhur tė zemrės dhe kėnaoėsinė e mendjes tė cilėn njerėzit e kėrkojnė.

    Indulgjenca perėndimore lapėrdharinė e ka bėrė publike. A ėshtė ngopur ky zvetnim i njerėzve? A nuk janė krimi, dhunimet, sėmundjet nervore, kundėrshtimet, grevat dhe vetėvrasjet rezultat i shfrenimit seksual dhe lirisė sė tepruar? Njėzet vjet tė lirisė totale seksuale nė Suedi kanė shkaktuar pasoja tė tmerrshme tek rinia: egėrsinė dhe dhunėn shooėrore. Ky fenomen kishte shoetėsuar seriozisht qaroet shkencore dhe politike, ndėrsa nė parlamentin suedez ishte trajtuar si problem krucial i shoqėrisė suedeze. Kryeministri suedez kishte paralajmėruar haptas me fjalėt: "Do t'na duhen tė paktėn dyzet vjet qė tė sanojmė katastrofėn e prodhuar me gabimin i cili ka zgjatur njėzet vjet."
    Teoria e Frojdit, e cila tė gjitha aktivitetet njerėzore i Sqaron me vrullet seksuale, shumė njerėz i ka shtyrė nė shfrenim mė tė rėndė seksual. Ajo e ka ndarė seksin nga morali. Pastėrtia ka erozuar deri nė fund pa kufi, pėr pasojat e cilit dėshmojnė tė dhėnat e publikuara mė poshtė.

    Kėshtu "The Reader's Digest" raporton:
    "Statistikat nė Gjermaninė Perėndimore tregojnė se armata aleate, duke berė jetė seksuale me femrat gjermanoperėndimore, ka lėnė pas vete 200.000 femijė jashtėmartesorė, prej cilėve 5.000 foshnja tė zeza, per tė dlat tani perkujdeset qgveria. E kjo ėshtė vetėm 1096 nga numri i pėrgjithshėm i femijve jashtėmartesorė oe janė shpetuar nga aborti apo mbytja nga ana e nėnave. Kjo statistikė ka tė bėjė vetem me Gjermaninė Perėdimore, ndėrsa nuk kemi tė dhėna per Gjermaninė Lindore. Mirėpo, ėshte mė se e besueshme oe ky problem atje nuk ėshtė aspak mė i Iehte nėse nuk eshte me i rėndė."
    As vendet tjera perėndimore nuk mbesin prapa Gjermanisė, raporti mė i dhembshėm ėshtė ai nga Northamptoni, nė Anglinė qėndrore, i cili pohon se numri i lindjeve ilegale nė pėrojndje ėshtė mė i madh se 50% nga numri mestara i lindjeve nė kėtė regjion, si dhe fakti qė ky fenomen ka filluar kur Northamptoni kishte kaluar nga prodhimi bujoėsor nė atė industrial." ("Zhvillimi dhe moderniteti", f. 34)

    Psikologu Deil Karrengy shkruan nė librin e tij "Pasqyra e suksesit": "Statistikat e publikuara nga ana e fondacionit amerikan dėshmojnė qė bashkėshortėt, pėr tė cilėt dihet se nuk kanė qėndruar besnikė ndaj bashkėshorteve tė tyre, janė nga tė gjitha klasat dhe tė gjitha moshave. Pesėdhjetė nga njėojnd bashkėshortė tė anketuar kohė pas kohe nuk kanė cjenė besnikė ndaj bashkėshorteve, madje disa prej tyre vazhdimisht. Pjesa tjetėr, ata qė kanė qenė besnikė ndaj bashkėshorteve tė tyre, kanė qenė besnikė pėr shkak tė frikės nga sėmundjet e ndryshme, apo skandalet, apo, mbase, nuk kanė pasur rast pėr kėtė. Pėrgjimi telefonik nė Nju )ork, gjatė njė intervali tė shkurtėr ditor, ka zbuluar se bashkėshortet e kėtij qyteti gjithashtu i mashtrojnė bashkėshortėt e tyre."

    Nė Enciklopedinė britanike (t. 23, f. 45), thuhet:
    "Prej tė gjithė spitaleve amerikane, 650 prej tyre janė spedalizuar pėr sėmundje venerike, ndėrsa 15096, dmth. Mė shumė se dyflsh prej kėtij numri janė ata qg e kėrkojnė ndihmėn e mjekut familjar apo nė kėto spitale."
    Libri i Kinseyit mbi "Shprehitė e sjdljeve seksuale" (f. 304) tregon se nė Amerikė gjatė vitit vdesin 30 der 940 mijė fėmijė si pasojė e sėmundjeve vener ike tė njėrit prej prindėrve. Ndėrsa dėmet qė shkaktojnė kėto sėmundje nė Amerikė janė shumė mė tė mėdha se dėmet qė shkaktojnė tė gjitha sėmundjet tjera, me pėrjashtim tė tuberkulozės.

    E pėrditshmja "Ettela'at (nr. 10414) transmeton njė raport tė revistės "Psikologjia", nga muaji dhjetorl 960, ku thuhet:
    "Numri i fėmijve tė lindur jashtė martesės nė Amerikė rritet aqshpejtė sa paraoet problem tė madh pėr oeverinė amerikane. Statistikat pėr vjetin 1957 deshmojn per mė shumė se 200.000 femijė jashtemartesorė, ndėrsa ky numėr shtohet per 50% 20 vjetėt e fundlt."

    Revista "Zibardh" (nr. 380) raporton:
    "Numrt vjetor I aborteve nė Amerikė arrin 1.000.000 raste. Prej tyre 65% tė aborteve janė pasojė e marrėdhėnieve tė lira jashtėmartesore, ndėrsa 5096 janė raste tė vajzave dhe grave tė pamartuara."
    Sipas sė pėrditshmes "Keyhan" (nr. 535) doktor Molenzi nga Londra jugore thotė:
    "Ēdo e pesta vajzė e pamartuar qg vie nė Idshė nė Angli ėshtė shtatzanė. Numri l aborteve nė Londer arrin shifrėn prej 50.000 gjate vltlt. Njė nga 20 foshnjat e lindura janė ilegale. Pėrkundėr progresit vjetor tė standardit jetėsor ky numėr shtohet nga vjetl nė vjet. Numri mė i madh 1 fėmijve jashtmartesorė lindė nė familjet e pasura, ndėrsa vajzat e familjeve tė pasura janė mė tė prirura pėr tė qenė nėna tė pamartuara."

    Kėto fakte janė tė mjaftueshme pėr tė dėshmuar pėr robėrimin e njeriut bashkėkohor tė civilizuar ndaj pasioneve seksuale, pėr tė cilat pohohet se janė shprehje e lirisė sė plotė. Kėnaqėsia seksuale e ka arritur kulmin me ē"rast shumė vlera morale dhe humane nė jetėn familjare janė harruar tėrėsisht, kėshtu qė njerėzit e kanė humbur ndjenjėn pėr ēfarėdo normash apo kuflzimesh nė kėtė rafsh.

    Para disa vjetėsh gazetat kishin raportuar se nė Amerikė (shteti Ajdahi) njė grup meshkujsh kishin ndėrruar gratė midis tyre pėr njė periodė prej 3 javėsh. Secili prej tyre ia kishte dhuruar gruan e tij tjetrit si dhuratė. Kjo ngjarje kishte shkaktuar reagim tė menjėhershėm nė Amerikė, andaj grupi ėshtė gjykuar me akuzėn pėr prishje tė moralit publik dhe lapėrdhari, si dhe pėrhapjes sė prostitucionit.

    Ky ėshtė vetėm njė shembull i devijimit i evdientuar vetėm nė aspektin seksual tė jetės.
    qėndrimet dhe persiatjet e njerėzve tė menēur nga ēdo popull, si dhe mėnyra e jetės tė liderėve tė tyre, ndikojnė dukshėm nė formimin e mėnyrės sė persiatjes dhe besimit tė njė komuniteti. Nėse ai rreth i njerėzve nė shooėri vepron nė mėnyrė tė shfrenuar, atėherė kjo ėshtė e keoe e rendit tė lartė. Me qė ēdo njeri, pėr nga natyra, posedon nxitje evidente tė brendshme, atėherė shembulli i keqka ndikim mė tė shpejtė se ēdo ligj moral.
    Personi i edukuar nė shkollėn e narcisoizmit tė shfrenuar dhe nė mjedis tė njejtė ndjen liri tė plotė personale. Nė njė mjedis dhe rreth tė kėtillė nuk ka vend pėr idenė e nderit dhe pastėrtisė. Akcionin e caktojnė impulset, respektivisht shpirti amoral i njeriut.

    Ata qė mohojnė ligjet morale kultivojnė pasardhės amoralė dhe tė shfrenuar, tė ballafaouar fuoishėm dhe pashpresė me vrullet negative fizike, tė cilėt lehtė anashkalojnė udhėzimet e ndėrgjegjes dhe logjikės.
    Presidenti amerikan Xhon Kenedi, nė vitin 1962, kishte deklaruar: "Njė ardhmėri e dhembshme e pret Amerikėn, ngase rinia e saj ėshtė zhytur thellė nė pasione, nė epshe dhe nuk ka vullnet t'i kryejė obligimet e veta. Nga shtatė tė rinjė tė ftuar nė rekrutim, gjashtė nuk kalojnė testet mjekėsore pėr shkak tė mungesės sė kapadetit flzik dhe plogėshtisė sė intelektit tė shkaktuar nga jeta e shfrenuar."
    Hrushēovi, gjithashtu, qė nė vitin 1962 kishte paralajmėruar pėr njė trend tė rrezikshėm nė vendin e tij:

    "Ardhmėria e BRSSsė ėshtė nė rrezik, ngase rininė nuk e pret njė perspektive e bukur. Kjo rini ėshtė e shfrenuar, e pandėrgjegjshme dhe robėr tė pasioneve."
    Ėshtė e ēuditshme se si kjo kohė e progresit shkencor dhe industrial nuk ėshtė nė gjendje tė pėrballet me problemin e zhgėnjimit tė gjeneratės sė re. ēdo ditė lindin fenomene tė reja, tė ēuditshme, si pasojė e kėtij civilizimi tė pashpirt teknologjik. Njė herė kėta ishin "Bitėllsat" me sjelljen e tyre tė pakontrolluar dhe tė shfrenuar. Herėn tjetėr, nė shooėri si bari i keoJindin "hipikėt" tė cilėt rebelohen kundėr materializmit tė pastėr tė mjedisit tė tyre, duke mohuar vlerat etike dhe shenjtėritė fetare si bestytni tė pabaza. Ata e kanė minimizuar stilin e jetės normale. E mohojnė shooėrinė dhe janė ngritur kundėr tė gjitha standardeve tė civilizimit gjersa, kur u deshėn standardet morale dhe mbėshtetja shpirtėrore, nuk u gjendėn edhe vetė tė braktisur dhe tė pafucjishėm.

    Njė fenomen i tillė social rezultoi me dėshprim emocional tek tė rinjtė, e qė u shpreh nė shfrenimin dhe devijimin e tyre, ndėrsa dėshmon se civilizimi modern njerėzit i trajton si pjesė tė njė makine tė madhe. Ai kurrė nuk mundet tė plotėsojė nevojat e brendshme tė njeriut, as ndjenjėn shpirtėrore dhe sentimentin human tė tij. Shtimi i numrit tė vetėvrasjeve ėshtė edhe njė argument shtesė qė komforti material dhe kėnaqėsitė nuk janė tė mjaftueshėm.
    "Nė bazė tė raporteve policore nga viti 1976 nė Gjermaninė Perėndimore kang ndodhur 10.000 raste tė vetvrasjeve, ndėrsa mbi 6.000 meshkuj dhe 7.000 femra kanė provuar tė bėjnė vetėvrasje." (Transmetuar sipas revistės "Tendorost").
    "Pėrdorimi i drogave tė rėnda nė mestn e rinisė amerikane ėshtė tmerrėsisht e lartė. Para pak kohėsh polida e Nju Jorkut kishte zbuluar 38 kufoma tė rinjsh prej moshės 16 deri 35 vjet, tė cilėt kishin vdekur si pasojė e dozės sė tepruar tė narkotikėve. Disa nga viktimat madje as qg kishin arritur tė nxirrnin gjilpėrat nga trupi. Varėtsit mė tė mėdhej janė ata tė heroinės: vetėm nė Nju |ork janė rreth 100.000, pra 1 vartės nė 80 banorė. Ėshtė shumė i madh numr! i vartėsve nė oaroet e larta tė shooėrisė amerikane. Njė mjek i njohur njujorkas kishte deklaruar se njėri prej aktorėve mė tė njohur tė Holivudit merr nga 10 doza nė 24 orė, duke dhėnė pėr kėtė 60 dollarė pėr njė dozė tė drogės. Shumė raste tė evidencuara midisi personaliteteve te shouara, tė cilat zyrtarisht i pėrshkruhet problemeve me zemėr, ky mjek I soaron me konsumimin e drogės." (Ettela'at, nr. 13015)

    Nė "The Spirti of Man" (f. 32) lexojmė:
    "Ēdo 25 mlnuta nė Amerikė ndodhė njė kritn i rėndė, ndėrsa ēdo 24 minuta ndodhė njė vrasje me paramendim, 5 sulme tė renda ndaj pasurisė, 30 vjedhje tė mėdha dhe 3 mijė tė vogla. Katėr miliardė dollarė shpenzohen pėr luftė kundėr krimit dhe vendosjes sė rendit, ndėrsa prej kėsa) njėqind milion dollarė shpensrahen vetėm nė Nju Jork."
    Ja, pėr njė jetė tė tillė ftojnė njerėzit, tė cilėt vetė janė zhytur nė tė. Ata lavdėrohen me mendjen dhe kulturėn e tyre, madje krenohen qė ftojnė pėr kėtė.
    Sa budalla eshte "Odisea"

  17. #17
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    37
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ceremonitė nė kisha

    Nėse kisha, krahas mundėsive propaganduese dhe njerėzore, inkuadrohet drejtpėrdrejtė nė jetėn shooėrore dhe kulturore tė botės perėndimore, megjithatė parimet e tyre morale nuk kanė arritur t'i japin kuptim moralit tė tyre dhe tė pastrojnė zemrat e tyre. Kisha nuk ka mundur ta pengojė dėshtimin shpirtėror as tė frenojė pasionet e pafund tė njeriut tė shfrenuar. Si mundet religjioni i cili u lejon ithtarėve tė vet liri tė pakufizuar nė kryerjen e veprave imorale tė pretendojė lirimin e tyre nga prangat e zvetnimit rrėnues ose tė ērrėnjosė rritjen e imoralitetit shkatėrrues?

    Madje edhe ceremonitė e tyre fetare, tė pastrimit tė shpirtit dhe synimi drejt idealeve mė tė larta njerėzore, e qė pėrndryshe zbatohet pėr shkak tė afrimit te Zoti me qėllim tė sinqertė, ka dalur nga suazat e veta autentike duke iu nėnshtruar deviacioneve tė shumta. Nuk janė vetėm themelet e fesė te krishterėt qė kanė pėsuar ndryshime tė mėdha, madje edhe vetė kuptimi i ceremonive fetare tek ata ka humbur kuptimin e vėrtetė. Do tė ēuditeni duke parė se si kishat shndėrrohen nė salla pėr vallėzim, nė mėnyrė tė tėrheojes sė rinisė sė devijuar.
    Kėshtu, ata vendet e ritualeve fetare, qė duhet tė jenė vend tė mbrojtjes sė devotshmėrisė dhe pastėrtisė, vende ku njerėzve u mbėltohen vlerat mė tė larta morale, sillen nė kėtė gjendje tė mjerushme dhe mizore?
    Liderėt religjiozė, tė cilėt do tė duhej tė qėndronin si mbrojtje e fortė kundėr pėrhapjes sė shfrenimit, edhe vetė janė bėrė viktima tė devijimeve morale me tė cilėt janė rrethuar. Si mundet pastaj krishterimi tė bėjė ringjalljen dhe zgjimin moral tė shoqėrisė? Institucionet e tilla nuk janė nė gjendje ta shpiejnė njerėzimin nė atė pastėrti tė zemrės pa cilėn njeriu nuk mund ta njohė Zotin, pastėrit e cila mund t'i ndihmojė nė shpėtimin e botės nga imoraliteti dhe trazirat.

    Tani shikoni s\ sillen dinjitarėt kishtarė:
    "The Weekly lournal" (nr. 10890) raporton:
    "Etėrit kishtarė i joshin ithtarėt nė ldshė me valle e muzikė. Prifti Fransis Mieux nga Montreali, i Kanadasė, i moshės 35 vjeēare ėshtė muzikant i shkathtė, kompozitor dhe ekzekutor; ai ėshtė autor i rreth 1.500 melodive tė popullarizuara; prift i dli kombinon dy thirrjet: religjionin dhe artin muzikor."
    Kryerja e kėtyre veprave nė vendet e shėrbimit ndaj Zotit paraoet mohim tė fesė. Kodeksi ritual ėshtė ligji mė i lartė edukativ pėr tė gjithė tė dėrguarit. Ėshtė e pamundur tė qėndrosh imun para shfrenimit tė botės materiale dhe devijimeve tė tjera tė saj, nėse njeriu nuk i drejtohet Allahut tė Madhėruar, ngase njohja e Allahut paraoet themelin e jetės njerėzore, ndėrsa pa kėtė bazė ēdo synim i ndėrtimit tė sistemit nuk mund tė jet i sinoertė dhe i drejtė.
    Devotshmėria e sinoertė e liron njeriun nga shtrėngimet e epsheve fizike, e shpie nė afėri tė Zotit dhe afėr kėnaoėsive shpirtėrore. Ndėrsa tani shikoni se si kjo vėrtetėsi me vlerė tė pakufishme ka oenė e eliminuar me rrėfime tė lira tė cilat i kanė dhėnė pėrparėsi kėnaoėsive trupore.

    Ibadeti islam ka shumė oėllime. Njėri prej tyre ėshtė tė heoė perden nga injoranca dhe padituria, si dhe qė nė kėtė rrugė, t'na transformojė tėrėsisht nė aspektin moral dhe intelektual. Shikoni se si n)ė krishter i menēur e shikon pėrkushtimin e tėrėsishėm nda] Zotit nė islam dhe krishterizėm.

    Nė librin e tij "Zoti i dy qabeve", Stenvvud Kobb (f. 227), krahason devotshmėrinė muslimane dhe krishtere nė kėtė mėnyrė:

    "Mė ishte Iejuar", shkruan ai:"Tė prezentoj nė kryerjen e namazit nė xhaminė Aja Sofia nė StamboII. Pėrsėritja e sexhdes, lutja dhe pėrkulja nė namaz ka rėndėsi tė madhe. Gjatė kėsaj shojptohen fjalė tė caktuara nė shenjė mirėnjohje dhe duke madhėruar Allahun e Madhėruar. Isha thellėsisht i impresionuar me respektin, modestinė dhe pėruljen e besimtarėve. Kjo tejkalonte gjithēka qĒ kisha shikuar nė ndonjė kishė krishtere, nė kuptimin e sinoeritetit tė madhėrimlt, thellėsisė sė pėrjetimit dhe perkushtimit ndaj Zotit. Pas njė kohe Idsha nderin qe bashkė me disa tė huaj tė shikoj shėnimin e Lejletulkadrit, natės nė tė dlėn Kur'ani i ėshtė shpallur Pejgamberit Muhammed. Nga balkoni, nė njė kėnd, shikonim 5.000 besimtarė tė cilėt e kishin stėrmbushur hapesirėn e xhamisė Aja Sofia, duke kryer namazin e vet dhe duke rėnė pertokė nė harmoni, ritėm dhe rend tė pėrsosur. Shushuritna me rastin e perkuljes sė tyre apo gjatė rėnies nė gjunj, jehona e shuplakave tė tyre qė lėshoheshin nė dyshemen para vetes, ngritja e tyre e perbashkėt bėnin qė valėt e oeta dhe tė thella tė nderimit tė tyre tė permbushin kupolėn e gjerė dhe tė ngritet drejt larteslve qiellore. Pamja ishte madhėshtore, e pakrahasueshme, dinjitoze, perkulėse dhe shprehte kuptimin e lirisė individuale, demokradsė, barazisė, pamje e dla nuk lejonte kurrfarė diskriminimi personal apo klasor. Aty e kam parė shitėsin nomad tė qilimave, duke oėndruar krah per krah me pashėn nė veshje tė shkėloyeshme edhe atė pa frikė dhe nderime. qėndronin bashkė, perkuleshin dhe binin nė sexhde nė pėrkushtimin mė tė madh. Kam parė zezakė tė trashė dhe 'tė shėmtuar' duke oendruar nė namaz krah pėr krah me turoit mė elegantė tė Stambollit. Kjo ishte kėshtu ngase islami, qg nga zėnafilla ka perhapur vėllazerinė ndėr musiimanė dhe kėtė e mbajtur deri mė sot."

    Gabimi mė i madh i Perėndimit qėndron nė faktin qė fenė e trajton si gjė individuale, private tė ēdo individi i cili nuk ka lidhje me jetėn e pėrditshme. Ity qėndrim i gabuar i pėrshkon tė gjithė aspektet e jetės sė njeriut perėndimor. Rėnia morale, krizat nacionale, shfrenimi, korupcioni, tė gjitha kėto janė sėmundje si pasojė e drejtpėrdrejtė e ndarjes sė fesė nga jeta praktike.
    Nga kjo ėshtė prezente edhe disharmonia nė mes vlerave tė brendshme intelektuale dhe luftės sė jashtme pėr jetė. Besimi i drejtė njeriut ia dikton mėnyrėn e sjelljes dhe i ofron udhėzime qė mund tė pėrdoren nė ēdo situatė praktike tė jetės.

    Feja pėrcakton mendimet dhe veprat. Tėrė jeta si e tillė, nė esencė, ėshtė besim. Pėr kėtė arsye ndarja e fesė nga jeta praktike ėshtė gabim i papėrmirsueshėm. Kjo ndarje sulmon drejtpėrdrejtė ligjet e natyrshėm, siē shėnon Dampeirre nė librin e tij "Konfliktet e shkencės dhe religjionit":
    "Konstantini kishte shpallur qe krishterim! ėshtė fė zyrtare e perandorisė romake, andaj, pėr tė kėnaour ithtarė e paganizmit, kishte lejuar oe shumė zakone nga paganizmi tė barten nė krishtenlzėm. Keshtu lindi idea e dla kishte dominuar nė periodėn mesjetare dhe dominon edhe nė kohėn moderne, qg 'religjoni ėshtė ēėshtje private' qė ka tė bejė ekskluzMsht me lidhjen e indMdit me Zotin e tij, si dhe nuk ka asnjė ndikim nė vetė jeten. Keta, pra, supozojnė qe besimi ėshtė i Iidhur vetem pėrzemer, dhe jo pėr ambientin nė tė dlin njeriu jeton."
    Sa budalla eshte "Odisea"

  18. #18
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Arrnubi
    Ju lutem tw gjithe muslimaneve qqe kane tema dhe artikuj rreth kesaj teme le ti sjellin.

    Shtimi i pėrditshėm i Alkoolizmit

    Shtimi i pėrditshėm i konsumit tė pijeve alkoolike e shpejton rėnien morale dhe shpirtėrore tė komunitetit. Ėshtė e pamundur tė mohohen pasojat negative nė sjellje, nė besim, shėndetin psiqjk dhe flzik te njeriu dhe komuniteti. Asnjė njeri i menēur nuk mundet tė mos i vėrejė faktet e pėrmendur. Ēdo vit spitalet janė pėrplot pacientė pėr detoksinim, tė alkoolikėve me ē'rregullime mentale, gjersa jashtė spitaleve mijėra njerėz, nėn ndikimin e alkoolit kryejnė vrasje, vetėvrasje, vjedhje, shantazhime dhe lėndime tė personalitetit.
    Shumėkush nė alkool gjen ikje nga problemet dhe brengat, ndėrsa ikja gjithnjė rezulton me shtimin e problemeve. Nė vend tė zbutjes sė vuajtjeve jetėsore, alkooli i dėrmon materialisht dhe moralisht, duke shkatėrruar tė pėrvujturin para se t'ia lehtėsojė jetėn. Alkooli bėn qė kėmbanat e mallkimit dhe katastrofės tė kumbojnė madje edhe mė shumė nė veshėt e alkoolikėve. Nga zhurma e tyre ai kėrkon ngushėllim nė shtimin e konsumimit dhe mėton ta zhytė vuajtjen e vet me shpresė se do tė kėnaqet nė parajsėn iluzore, ku do tė lirohet nga barra jetėsore nė kėtė kohė tė shkurtėr tė topitjes dehėse. Tė gjitha arsyet pėr tė cilat njerėzit pijnė, nuk mund tė jenė arsye, ndėrsa vetė ekzistimi i alkoolit nė njė komunitet ėshtė argumenti mė i mirė pėr prezencėn e sėmundjes, e cila mund tė shėrohet vetėm me edukim shpirtėror dhe arsimim.
    "Mos u deh nga vera, por nga plotėnia e shpirtit", ėshtė moto e njeriut tė menēur i dli e ka tė qartė se konsumimi i mjeteve qė topitin mendjen mund tė shkaktojė marrėzinė dhe tė sjellin humbjen e atyre vlerave intelektuale tė cilat e dallojnė nferiun nga shtaza. Alkooli, vėrtet, ėshtė "helm tė cilin njerėzit e vėjnė nė gojė pėr ta humbur mendjen."
    Nė Hamburg kam pasur rastin tė vėzhgoj brendinė e njė sinagoge e cila joshte me pamjen e bukur tė jashtme. Ciceroni na tregonte pjestė e ndryshme tė saj. Pėr habinė tonė aty ndodhej edhe njė dhomė e posaēme pėr konsumimin e alkoolit. Unė pyeta i befasuar: "Vallė nuk pihet vera madje edhe nė kėto lokale tė shenjta?" Ai u pėrgjegj fare serioz: "Vetėm njė grup i zgjedhur ka tė drejtė tė pijė verė nė kėtė dhomė." Alkooli ėshtė bėrė fenomen i pėrmasave mė tragjike pėr ē'arsye shumė ente shėndetėsore kanė formuar organizata tė posaēme pėr luftė kundėr alkoolizmit. E tillė ėshtė edhe "Organizata pėr luftė kundėr alkoolizmit." Mirėpo, kėto organizata janė tė pafuojshme t'i kundėrvihen kėtij fenomeni katastrofik shooėror, ngase pėrkundėr prezencės sė kėtyre organizatave vazhdimisht shtohet shpenzimi i alkoolit. Nė Perėndim mbretėron frika qė shtresa e re punėtore tė mos shndėrrohet nė pianecė tė pafuqjshėm. Tė dhėnat statistikore tregojnė qartė tė gjitha pasojat negative tė alkoolizmit.
    Mjekėt tė cilėt ishin prezentė nė kongresin e 24t ndėrkombėtar pėr luftė kundėr alkoolizmit nė Francė kanė dhėnė deklaratėn vijuese e cila ka tė bėjė me ndikimin e alkoolit nė mendje dhe intelekt: "20% tė femrave dhe 60% tė meshkujve tė cilat arrijnė nė spital janė vartės tė alkoolit; 70% pacientė tė sėmundjeve mentale dhe 40% asosh me sėmundje venerike vuajnė nga pasojat e konsumimit tė alkoolit. Nė Angli, pohojnė ekspertėt, 95% tė sėmundjeve mentale ėshtė si pasojė e konsumimit tė alkoolit." "Health magazine" (nr. 12) shkruan:
    "Gazetat franceze e titullojnė 'senzadonal' raportin e ministrit francez tė shėndetėsisė mbi numrin e rasteve tė vdekjeve shkaktar i dlave ka oenė alkooli. Sipas kėtij raporti nė vitin 1956 nė Francė ka pasur 20.000 raste tė vdekjeve per shkak tė konsumimit tė tepruar tė alkoolit. Mė tej theksohet dekiarata e sekretarit gjeneral tė komitetit ndėrkombėtar per luftė kundėr alkoolizmit, s! autoritetit pėr statistikė, q6 2596 tė fatkeogsive industriale dhe 57% fetkeoėsive automobilistike jane shkaktuar nga alkooli."
    Ish presidenti i Francės. Poinkare, ka oenė kryetar i shooatės sė antialkoolikėve dhe nė njė deklaratė, gjatė luftės sė II botėrore kishte theksuar: "O rini franceze! Armiku juaj mė i madh ėshtė alkooli! Bėni mė shumė se nė luftė kundėr Gjermanisė! Ngritni armėt kundėr pijes! Kjo pije ka shkaktuar mė shumė dėm material dhe mental, nė vitin 1870, seē i ka kushtuar Francės lufta kundėr Gjermanisė. Pija e cila u kėnaoė qjellzėn ėshtė helm vdekjeprurės; ajo ju shkatėrron dhe ua vjedh gjysmėn e jetės, duke e bėrė trupin tuaj tė pafiiqjshėm para sulmeve tė sėmundjeve dhe plogėshtisė sė vazhdueshme." Revista "Handaniha" (nr. 7/26) shkruan:
    ٪40 tė sėmurėve nė spitalet franceze ėshtė shkaktuar nga alkooli, ndėrsa 50% tė sėmurėve mentalė janė pasojė e konsumimit tė alkoolit. Nė spitalet e femijve nė Francė 5096 tė sėmurgve janė fėmije tė prindėrve alkoolikė; 6096 tė daljeve gjyogsore ka lidhje me alkoolin, ngase arka e opverisė franceze ēdo vjet paguan 335 miliarda franga si shpenzim pėr dėmet nga pėrdorimi i alkoolit nė arkat e spitaleve ose institudoneve spedale apo shtėpive pėr tė sėmurėt mentalė... pėrdorimi! alkoolit shton numrin e vdekjeve mes njerėzve, kėshtu qĒ 5096 tė rasteve tė vdekjes sė mashkujve dhe 3096 tė femrave shkaktohen nga alkooli; 6096 tė delikuentėve janė femijė tė prindėrve alkoolikė."
    Nė Gjermani "Vetėm gjatė njė viti nė gjyoin pėr krime kanė ndalur rreth 15.000 raste nėn akuzat e dala nga pėrdorimi i pijeve alkoolike." Nė vitin 1878 gjyoet gjermane kanė dhėnė gjithsejt 54.348 aktakuza pėr gratė tė cilat pėr shkak tė alkoolit kanė bėrė vepra tė ndryshme kriminale, ndėrsa nė vitin 1914 ky numėr i tmerrshėm ėshtė ngritur nė 60.03 I aktakuza."
    Njėri prej ministrave nė oeveri Atazony, siē transmeton revista, kishte deklaruar: "Nė periodėn prej 20 vjetėsh Amerika ka dhėnė 18 milion pėr alkool, ndėrsa rezultati i kėsaj ėshtė 100.000 tė rinjė janė dėrguar nė shtėpitė pėr bonjakė, 150.000 kriminelė nė burgje, Janė vrarė 500 njerėz, gjersa 2.000 tė tjerė kanė bėrė vetėvrasje, 200.000 gra kanė mbetur pa bashkėshortė, ndėrsa njė milion fėmijė ka mbetur pa njė prind."
    Konferenca ndėrkombėtare pėr luftėn kundėr alkoolizmit kishte shpallur: "Dėmet ekonomike nga alkooli, gjithashtu, meritojnė vėmendje. Nė bazė tė njė studimi preciz, shpenzimet nė lidhje me alkoolin e rėndojnė arkėn qeveritare pėr 128 milionė franga, pa llogaritur dėmet individuale. Kjo ėshtė e ndarė kėshtu; 10 miliardė pėr fondet spitalore, 40 miliardė pėr fonde publike dhe qėllime bėmirėse, 17 miliardė pėr fondin e sigurimit social, 60 miliardė pėr fondet e gjyoeve dhe burgjeve. Tėrė kėsaj duhet ^htuar shpenzimet nga buxheti shtetėror pėr pėrpunimin e rrushit nė fillim tė pjekjes, qė kapė shumėn prej I 1 miliardė. Nga shitja e alkoolit Franca fiton vetėm 53 miliardė franga. Nga kjo mund tė shihet sa dėm i shkakton Francės pėrdorimi i alkoolit nė planin ekonomik." ("Health Magazine", 12/5)
    As Bashkimi Sovjetik nuk ėshtė imun prej kėtij problemi. E pėrditshmja "Ettela'at" (nr. 13.108) raporton pėr ndėrmarrjen e masave drakonike pėr zvogėlimin e nivelit tė konsumimit tė alkoolit, lidhur me kėtė kryeministri I ardhshėm nė BRSS ka deklaruar: "Alkooli ėshtė shkaktar i shtimit tė krimit, rritjes sė mungesės nga fabrikat dhe rėnies marramendėse tė prodhimit pėr ē'arsye shteti duhet tė ndėrmarrė masa shurnė tė ashpra kundėr alkoolizmit."
    Alkoolizmi ėshtė faktor pėr shumė fatkeoėsi tė transportit ajror.
    "Specialisit pėr psikologjinė industriale, dr. Clement Korn Gould, nė artikullin e publikuar ne botimin e revistės "The Raeder's Digest" (nr. 31, viti 26), numrin mė tė madh tė fatkeoėsive ajrore ia pėrshkruan pikėrisht kėtij shkaktari, ndėrsa humbjet e shumta pesojnė kompanitėpronarėt e aeroplanėve dhe helikopterėve. Ai shton q£ 'studimi i raporteve tė teknikėve dhe shkaktarit tė rrėzimit tė aeroplaneve komercialė tregon se shkaku ! numrit mė tė madh te fatkeoėsive ajrore ėshtė defekti i paparashikuar ose dehja e pilotit dhe ndihmėsit tė tij. Kjo nė veēanti ka tė bėjė me pilotėt amerikanė, ngase deri mė tani numri mė i madh i fatkeqėsive u ka ndodhur aeroplanėve qė i kanė drejtuar pilotėt amerikanė. Mė tej, hulumtimi ka treguar qĒ shumica e pilotėve qė kanė pasur aksidente, ka pirė gjatė fluturimit. Shtimi i fatkeoestve ajrore i ka bėrė pushtetarėt tė vendosur tė zbulojnė shkaktarėt ktyesorė, ndėrsa hulumtimet e tyre kanė treguar se pėr numrin mė tė madh tė aksidenteve, nė disa vjetėt e fiindit, ka oenė dehja e pilotėve ose argėtimi i tyre me stfuardesa. Prandaj, shkaktari kryesor i aksidenteve ajrore nė disa vjetėt e fundit qendron nė alkoolizėm dhe imoralitet."

  19. #19
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Antitezat e jetes bashkėkohore

    Revolucioni teknologjik dhe zhvillimi i kapitalizmit kanė shkaktuar njė ēarje tė madhe nė shumė sfera tė jetės materiale. Njė grup ka kapital marramendės, nė formė tė firmave dhe kompanive tė mėdha dhe mund tė posedojė ēka t'i teket, madje edhe aqsa t'u sigurojė vendosje luksoze pėr "miqtė e shtėpisė" (shtazėt e ndryshme). Grupi tjetėr mezi siguron pėr jetė, buzė ekzistencės, nuk ėshtė nė gjendje tė sigurojė atė mė esencialen pėr jetė.
    Njerėzit e menēur dhe tė vetėdijshėm i brenė ndėrgjegja pėr shkak tė padrejtėsisė evidente tė cilat kėto institucione shooėrore i bėjnė nė botėn moderne. Shumė fatkeqėsi qė nė tė kaluarėn ishin tė parėndėsishme, sot pėrhapen shumė shpejt. Synimet e vendeve tė zhvilluara, nė planin e progresit ekonomik, nuk janė tė natyrės internacionale.

    Kjo ėshtė vetėm pėrpjekje tė pėrparimit tė ekonomisė vetėm nė vendet e zhvilluara, kryesisht nė dėm tė vendeve dhe popjve tė tjerė. Politika e tillė edhe mė i rritė dallimet klasore nė shoqėri. Uria dhe varfėria sot shkaktojnė shumė probleme nė tė gjitha viset e botės.
    "The Ferdosi Magazine", nga 28 korriku i vitit 1978. sjell kėtė statistikė:
    "Kualiteti i jeteses botėrore pasqyrohet ne kėto dy dukuri:
    1.Vendet jo mjaft tė zhvilluara kanė 2,5 miliardė banorė prej cilėve 500 milionė vuajnė nga mungesa e ushoimit.
    2.1,5 milardė njerėz ballafaophen me mungesėn e sasive tė mjaftushme tė ushqimit. Si pasojė e drejtpėrdrejtė apo e tėrthortė, uria ėshtė fajtore pėr vdekjen e miliona njerėzve gjatė njė viti.

    Vetėm nė Brazil njė ēerek milion femijė vdesin nga ushoimi i pamjaftueshėm, ndėrsa nė Indi numri i tyre ėshtė dyfish mė i madh. Sasia e ushoimit tė cilėn njė familje mesatare amerikane e hedh ėshtė e barabartė me sasinė e ushqimit tė nevojshėm pėr njė familje mesatare induse edhe ate per katėr ditė."
    qė ėshtė edhe mė keo, disa persona tė paskurpull dhe pa ndjenja shkakto jnė mungesa artificiale, pėr shkak tė rregullimit tė ēmimit nė treg, duke shkatėrruar milionė tonelata ushqim i cili do tė mund ta zgjaste jetėn miliona njerėzve tė uritur. Vendosja e ligjit e cila do tė eliminonte njė veprim aojohuman dhe tė pashpirt, do tė mund t'i japė fund urisė nė botė shumė shpejt.

    Kėshtu thotė periodiku "Mendimi iluminist" (719

    "Nė vitin 1960, 125 milionė tonelata bukė Janė asgjėsuar nė depotė amerikane. Kjo do tė mjaftonte pėr ushoimin e 500 milionė banorė tė Indisė pėr njė vit. Amerika gjatė vitit asgjėson shumė prodhime ushoimore ngase me kėtė synon ta ruajė rėnien e ēmimit. Institucionet kapitaliste nė Perėndim e kanė shkaktuar qgllimisht shtimin e urisė anė e mbanė botės. Amerika mbushė hambarėt dhe depotė me prodhime ushqimore ,pastaj i detyron popujt e varfer tė blejnė me ēmime tė larta, pėr t'I shkatėrruar ekonomitė e tyre. Kėto pasuri tė mėdha qė asgjėsohen, janė vjedhur nga anė tė ndryshme tė botės nga ana e fiiqive tė mėdha, pastaj shfrytėzohen s! armė efikase per vrasjen e miliona njerėzve tė pafajshėm."

    Filozofi Bertrand Russel shkruan:

    "Gjatė 14 vjetėve tė fiindit Amerika ka shpenzuar katėr milionė dollarė pėr blerjen e tepricės sė drithrave nga fermerėt. Miliona tonelata grurė, thekėr, misėr, djathė, gjalpe janė grumbulluar nė depotė amerikane dhe janė kalbur aty me qėllim tė mbajtjes sė ēmimit nė tregun global, ndėrsa tani grumbuj djathi e gjalpi i etiketojnė si 'tė prishura' pėr tė penguar rėnien e ēmimit tė prodhimeve tė qymshtit."

    Nėse kjo gjendje e tillė zgjatė, na pret njė ardhmėri e tmerrshme, gjėrat mund tė ndryshojnė vetėm nėse ndryshon mėnyra e jetės sė kėtyre njerėzve. Motivi kryesor pėr kryerjen e kėtyre veprave tė turpshme dhe djallėzore ėshtė rėnia morale dhe varfėria morale e shooėrisė perėndimore.

    Civilizimi industrial pa besim te Zoti dhe pa moral na lė nė trashėgim kėtė gjendje. Sociologu dhe filozofi A. Sorokin, nė "Sundimtarėt e dy qabeve" (f. 145/6), shkruan:
    "Ekspanzioni i teknologjisė, industrisė dhe arritjeve shkencore ka treguar fare oartė varferinė tonė morale. Vendet e zhvilluara nuk mund tė deklarojnė se janė mė lart moralisht nė raport me popujt dhe vendet e prapambetura. Civilizimi modern materialist ėshtė pėrplot kundėrthėniesh dhe mospajtimesh tė brendshme nė mes fjalėve dhe veprave, mendimeve dhe fjalėve, tė menduarit dhe ndjenjave. Kultura materialiste, nė deklarimet e ndryshme, proklamon tė drejtat e njeriut dhe barazinė e tė gjithve, mirėpo nė praktikė krijon pabarazi dhe padrejtėsi nė sferat morale, fetare, ekonomike e politike, intelektuale e shoogrore, shpirtėrore e femiljare, edhe atė jo vetėm nė rrethin e vet por edhe nė tė gjitha pjesėt e botės.

    Kultura materialiste thekson qė demokrada ėshtė 'sundim i popullit pėr popull', mirėpo nė praktikė ajo hape rrugė per oligarklnė qg tė lartėsohet nė shkallėt mė tė larta tė diktaturės sė individit. Ajo pohon se qgHimi! saj ėshtė 'lumturia e tė gjithė popujve', mirėpo nė praktikė vetėm shton ndjenjėn e mossuksesit dhe dėshtimit, shoetėsimit dhe vuajtjes. Nė mėnyrė teorike ajo rodtė altrulzmin dhe vetėdijen shoqgrore, mirėpo mėnyra e veprimit tė saj prodhon jetė tė shfrenuar pa ia vėnė veshin fatit tė tjerėve. IndMdėt dhe grupet qė ndodhen nė rrugė tė tyre shkelen pa mėshirė. kjo kohė i tejkalon tė gjitha periodat e njohura nė histor! pėr nga eksploatimi, profiterizmi dhe lakmia pėr pasuri dhe pushtet."


    Nė "Sociologjia" (f. 157) Samuel Konig shkruan:
    "Vendet e zhviiluara pėrfshijnė 25% tė popullacionit botėror, ndėrsa posedojne 85% te kapitalit aktiv, duke lenė 15% per pjesen tjetėr prej 75% tė njerėzimit.

    l^jo humnerė gjatė kohės vetėm po zgjėrohet. Nė vendet mė tė pasura pasuria ndodhet nė pronėsi tė pakicės. Kbmiteti i SHBA, nė vitin 1946, kishte pohuar se 5% tė koncerneve te mėdha amerikane posedon 80% tė kapitalit industrial amerikan, kontrollon 60% tė fuoisė sė pėrgjithshme punetore dhe vjel 84% tė profitit tė pėrgjithshėm industrial."

    Presidenti i "Organizatės pėr ushojm dhe bujoėsi" pranė KB, nė artikullin e titulluar "Njeriu i uritur" ()ose de Castro, nr. 8, f. 24), thotė:

    "Sot rreth njė e treta e banorėve tė Tokės jeton nė uri tė pėrhershme, ndėrsa rreth 1,5 miliardė njerėz jeton nė nivel tė mbijeteses, duke vuajtur vazhdimisht nga kjo sėmundje mė e tmerrshme shooėrore."
    Duke soaruar shkaoet e urisė prej cilės vuajnė miliona njerėz nė botė, Fidel Kastro, ka deklaruar:
    "Duke folur me njė rast me ish presidentin amerikan Truman, unė kam kėrkuar prej tij tė sjellė njė vendim me dlin teprica e prodhimeve bujoesore nė SHBA do t'i lihej nė disponim njė institudoni tė posaēėm ndėrkombėtar i dli kėtė do t'ia ndante tė uriturve tė botės. Al u pėrgjegj se nuk mund ta pranojė kėtė propozim nė cilėsinė e presidentit amerikan, ngase format e tilla tė ndihmės vendeve tė treta janė tė lidhura fort me qellimet politike."

  20. #20
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ngurtėsia nė periodėn e civiIizimit

    Disa sociologė supozojnė se lufta ėshtė pjesė e pandashme e ekzistimit njerėzor, tė cilin qė nga zėnafilla e shoqėrojnė konfliktet dhe gjakderdhjet. Sociologė dhe psikologė tė tjerė e mohojnė teorinė e tillė duke konsideruar se lufta mund tė jetė eliminuar nga jeta e njeriut, ngase ėshtė shkaktuar nga devijimet morale, padrejtėsitė shoqėrore dhe ekonomike. Prandaj shkacjet e konflikteve duhet kėrkuar jashtė natyrės sė njeriut, ndėrsa kėto shkaoe mund t'i eliminojmė, me edukim tė drejtė, arsimim dhe rregullimin e konditave shooėrore. Nė kėtė mėnyrė do t'i largonim konfliktet e mėdha e tė tmerrshme tė cilat e goditin njerėzimin. Ndonėse koha jonė ėshtė dėshmitare e arritjeve tė mėdha, e nuk ėshtė shėnuar deri mė tani, megjithatė edhe nė shekullin tonė jemi dėshmitarė tė luftrave ekspanzioniste dhe agresioneve.

    Nėse shikojmė 70 vjetėt e shekullit 20, mjafton tė zbulojmė oartė se ajo ēka kanė bėrė pėr njė periodė tė shkurtėr kohore njerėzit pėrparimtarė dhe tė civilizuar ėshtė mė keoe se tė gjitha krimet e kryera nė tėrė historinė njerėzore. Perėndimi e posedon teknikėn industriale dhe bombat atomike. Dituria e tij e tėrheqnjeriun nė humnerė dhe gjakderdhje. Vendet dikur pjellore janė shndėrruar nė shkretira. Pėrmes dobėsisė shpirtėrore dhe rėnies morale tė Perėndimit, klithmat e tė shtypurve arrijnė deri nė qjell.
    Dy luftrat botėrore, shkaktar i cilave ėshtė konflikti i interesave materiale tė fuojve imperialiste, kanė pasur pasoja shKatėrruese pėr njerėzimin. Asnjė arsyetim nuk mund ta shlyejė helmin e sė keoes, vrazhdėsinė e pashpirtė nga rrobat e nxitėsve tė luftės nė kėtė shekull.

    |a vetėm disa tė dhėna: "Lufta e parė botėrore ka zgjatur 1565 ditė. Ka pasur mė se 9 milionė tė vdekur, 20 milionė tė gjymtuar dhe plagosur, si dhe 5 milionė tė zhdukur. Numri i tė vdekurve dhe plagosurve nė vendbanimet e banuara ėshtė shumė mė i madh se numri i atyre nė fushėn e luftės. Ēmimi i kėsaj lufte vlerėsohet nė mbi 400 milionė dollarė. Carnegie Peace Trust nė njė raport tė vetin, me titull "Bota e shekullit 20" pohon qė me kėtė shumė, nė bazė tė ēmimeve tė kohės, ka mundur tė ndėrtohet dhe tė kompletohet tėrėsisht nga njė shtėpi e mirė pėr ēdo familje nė Angli, Irlandė, Skoci, Belgjikė, Gjermani, Rusi, SHBA, Kanada dhe Australi.
    Me tė gjitha tmerret, kjo luftė ka pėrfunduar. Dhe gjersa tė mbijetuarit ende po oanin tė vdekurit, ndėrsa rrėnojat ende tėrheonin vėrejtjen, Lufta e dytė botėrore shfaoj fytyrėn e vet tė shėmtuar.
    Statistikat dėshmojnė se nė Luftėn e dytė botėrore janė vrarė 35 milionė njerėz, 20 milionė janė gjymtuar, janė derdhur 17 milionė litra gjak, janė bėrė 12 milionė dėshtime tė dhunshme, janė shkatėrruar 13 milionė shkolla flllore e tė mesme, 6 mijė universitete dhe 8 mijė laboratoriume shkencore, ndėrsa janė pėrdorur 399 miliarda bomba e granata.




    Nė vitin 1945 Amerika ka hedhur dy bomba atomike nė Hiroshimė dhe Nagasaki. Nė Hiroshimė kanė vdekur 70.000 njerėz, ndėrsa 70.000 tė tjerė janė hendikepuar fizikisht. Vetėm tri ditė mė pas nė Nagasakit kanė vdekur 40.000 njerėz, ndėrsa 40.000 tė tjerė janė shndėrruar nė invalidė. Ndėrtesat janė shkatėrruar deri nė themel. Nuk janė kursyer as foshnjat e pafajshme as shtazėt. Pėr pesė ditė Japonia u dorėzua pa kushte.

    Raportet e shtypit botėror theksojnė se pas luftės: "qeveria ruse kishte porositur nga uzinat amerikane ndėrtimin e 4 miliona protezave pėr kėmbė pėr ata qė kanė humbur kėmbėt nė luftė. Nė bazė tė kėtij lajmi trishtues mund tė konkludojmė sa kanė qenė humbjet e kėtij lloji nė luftė, ndėrsa duhet patur posaēėrisht kujdes qė kjo porosi ruse kishte ardhur nė kohėn tanimė kur nė rusi punonin proteza tė tilla, por nuk ishin tė afta ti plotėsojnė kėrkesat vendore. Gjithashtu, mund tė konkludojmė sa kanė oenė humbjet e evropianėve. Nė bazė tė kėtyre tė dhėnave mund tė bindemi sa dhe ēfarė pasoja ka lėnė Lufta e dytė botėrore."

    Bomba atomike e hedhur nė Hiroshimė dhe Nagasaki nė vitin 1945 ka pėrmbajtur sasi tė uraniumit 235 dhe pliiconiumit 239, tė cilat i pėrgjigjen fuqisė sė 335.000 tonelatave tė eksplozivit TNT. Bombat e sotme atomike janė masatarisht 5.000 herė mė tė fuojshme se ato, ndėrsa bomba hidrogjenike ėshtė 5 milionė herė mė shkatėrruese se bomba atomike. Prandaj, njė bombė atomike do tė ishte mjaft pėr tė rrafshuar me tokė Nju Jorkun, Parisin, Londrėn dhe Moskėn. Pėr transportimin e kėtyre tanimė nuk janė tė domosdoshėm aeroplanėt dhe kamikazėt. Me raketa teledirigjuese ato mund tė lansohen nga distanca deri 2.000 mila, ndėrsa ēdo bombė atomike ndihet nė diametėr prej 7.000 mila.
    Kimisti amerikan, laureat i ēmimit Nobel, dr. Linus Pauling thotė se nė orėn e parė tė luftės sė ardhshme botėrore bombat prej 10.000 megatonelatave do tė shfarosnin 175 milionė banorė nė vendet e banuara. Amerika i ka nė depo 140.000, Rusia rreth 800.000, kurse Anglia 15.000.


    Gjeneraii i armatės amerikane "Nevvmann" shkruan:
    "qe viictimat e luftės sė ardhshme do tė jenė mė shumė cMlėt se ushtarakėt. Do tė shkatėrrohen komunitete tė tėra, perfshirė edhe gratė e femijtė. Fizikanėt tanė e kanė bartur luftėn nga durat e njeriut nė duart e makinės e dla nuk bėn dallim nė moshė, as nė gjini, as nė egėrsi tė Iuftėtarit. Fusha e Iuftės sė re nuk do tė jetė vetėm fiishėbeteja apo fortesat por qytetet dhe fshatrat nė tė dlėt ekzistojnė oendrat tregtare dhe tė mjeshtrive. Mbi ta do tė derdhen projektilėt pėrplot eksploztv, raktetat e zjarrta, gazrat helmues dhe bakteriet e sėmundjeve ngjitėse.

    Dy luftrat e kaluara e kanė hedhur njerėzimin nė gjirin e vetėshkatėrrimit, megjithatė tmeret e tyre nuk kanė pasur asnjė ndikim nė qėndrimet morale tė shooėrisė perėndimore, e cila edhe mė tej ka mbetur e dehur nga makutėria materiale dhe alkooli e qė dėshmojnė shumė luftra tė sotme regjionale, tė cilėt ēdo moment mund tė shndėrrohen nė njė luftė totale me pėrmasa gjithbotėrore, e qė do tė shkatėrronte tėrėsisht civilizimin botėror. Popujt e civilizuar pėrdorin fuojtė mentale, fizike dhe fmanciare, jo pėr tė sjellur paqė dhe prosperitet pėr tė gjithė, por pėr tė pėrgatitur rezerva pėr shkatėrrimin e pėrgjithshėm.

    Bertrand Russeli shkruan:
    "qeveritė garojnė nė lansimin e raketave dhe dėrgimin e kosmonautėve nė hėnė dhe rreth Hėnės, ndėrsa pasojė e kėsaj do tė jetė shkatėrrimi i botės. Nėse lufta, grabitjet dhe vrasjet kanė oenė fenomen i domosdoshėm i shooerive tė Iashta primitive, sot kjo ėshtė kryesisht pengesė nė rrugėn e progresit tė civilizimit botėror. Popujt e sotėm tė civilizuar pėrgatisin mjete pėr njė fatkeoėsi masovike, shkatėrrim dhe zhdukje totale tė komunitetit njerėzor edhe atė nė njė tė ardhme shumė tė afėrt. Madje edhe garimi nė prodhimin ekonomik ėshtė njė nga shkaoet e shkatėrrimit tė bashkėsisė njerėzore nė ardhmėri."

    Revista prestigjioze "Economic Record" vlerėson se nė pjesėn e parė tė shek. XX., 400 milionė dollarė janė shpenzuar pėr armatim, e qė ėshtė e mjaftueshme pėr tė ushqyer ēdo qenie njerėzore nė njė periodė tė njejtė dhe njėkohėsisht tė sigurohet strehė pėr njė tė tretėn e njerėzimit, dhe krejt kjo nė botėn nė tė cilėn dy tė tretat e popullacionit jetojnė nė nivle tė mbijetesės, tė paarsimuar dhe nė skamje. Nė kėtė botė shpenzimet ushtarake vjetore arrijnė 120 milionė dollarė, ndėrsa sipas pohimeve tė ekspertėve ushtarakė kjo shifėr korespondon me dy tė tretat e tė ardhurava kombėtare tė vendeve tė pazhvilluara.
    WFTU (Bashkimi botėror i sindikatave tregtare) vlerėson se 70% tė kuadrit tė kualifikuar punonjės punon nė punėt tė cilat janė drejtpėrdrejtė tė lidhura me prodhimin e armatimit. Armatimi bashkėkohor ėshtė shtuar aqsa nė rast tė njė lufte tė tretė botėrore nuk do tė kishte as tė mundur as fitimitarė por vetėm varrimi i mbarė njerėzimit.

    Sociologu Petrin A. Sorokin shkruan:

    "Ēėshtje kyē e ditėve tona nuk ėshtė dominimi i kapitalizmit ose komunizmit, nadonalizmit apo internadonalizmit, porse kėmbimi i kulturės materialiste me filozofinė agresive tė jetės. Unė disa herė e kamė potencuar qė ne jetojmė nė kohėn e progresit cMlizues dhe kulturor, si dhe se ky proces nuk mund tė ndalet. Nė Luftėn e dytė botėrore secila anė punonte se do tė ketė paog nėse asgjėsohet armiku. Nė Luftėn e parė botėrore shumėkush ka menduar se sikur tė mos ishte Kajzeri gjerman dhe mbretėresha britanike lufta do tė ndalej. Nė luftėn e dytė botėrore, gjithashtu, shumėkush kishte menduar se sikur tė mos ishin Hitleri, Ēerēili, sikur Musolini tė mos kishte lindur, apo sikur Hirohito tė mos e kishte pozitėn hyjnore nė faponi, si dhe sikur Trocki tė kishte oenė nė vend tė Stalinit, nuk do tė kishte lufte fare. Sot, kur kėto personalitetet nuk ekzistojnė mė, fantazma e Iuftrave edhe mė rrin pezull mbi botė, ndėrsa njerėzimi ėshtė i shoetėsuar dhe brengosur edhe mė shumė. Problemet e shekullit 20 nuk i kanė shkaktuar as Kajzer VVilhelm, as Hitleri, as Musolini, as Ēerēili, as Stalin. Edhe ata kanė qgnė femijė tė kohės kaotike dhe pasojave tė saj. Sikur tė mos ishin ata, do t'i zėvendėsonin liderė tė tjerė me emra tė tjerė dhe mbase edhe mė tė kėqjj se ata. Ata janė si puērrat e pjekura nė trup gjaku i dlave ėshtė infektuar. Nėse i shtrydhim, do tė derdhin gjak, por nė vedin e tyre shpejt do tė dalin puērra tė tjera. Gjėja e vetme qg mund tė bėhet ėshtė shėrimi i plotė i trupit dhe pastrimi i gjakut."

    Kjo botė, e cila e ka krijuar "shooatėn pėr mbrojtjen e shtazėve", bota e cila i shfrytėzon transplantimin e organeve njerėzore dhe kėshtu shpėton tė sėmurėt, hedh bomba mbi kokat e njerėzve tė pambrojtur, si dhe dėrgon popuj tė tėrė nė vdekje dhe zhdukje biologjike. Kjo botė vėrtetė e ka themeluar organizatėn e KB dhe ka organizuar Evropėn nė planin e mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut dhe luftės kundėr padrejtėsive, por po kjo botė e njejtė ēdo ditė e shikon vdekjen e mijėra tė uriturve e tė sėmurėve, mijėra asosh qė janė viktima tė politikave konfliktuoze. A janė shooatat e ndryshme, tė cilat e gjykojnė luftėn edhe vetė krejtėsisht tė pagabueshme? A nuk janė ata, qė bėrtasin se tė gjitha dallime duhet zgjidhur me 'rrugė diplomatike' edhe vetė fajtorė pėr imponimin e pikėpamjeve tė veta me anė tė masave tė tjera tė padrejta dhe tė dhunshme? A nuk shkaktojnė liderėt krishterė, tė cilėt predikojnė "paoė mbi tokė dhe vullnet tė mirė midis popujve, si dhe ndalimin e luftės' dėshprimi cinik i gjeneratės sė re, e cila ėshtė dėshmitare oė dhuna dhe gjakderdhja ende janė tė mbėshtetura nga instrumentet e politikės dhe nuk harrojnė se si kisha romake ka mbyllur sytė para krimeve tė nacizmit dhe fashizmit?

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Gjurmėt - Legjend e Rock-ut shqiptar
    Nga ILovePejaa nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 12-06-2019, 12:32
  2. Islami Ndėrmjet Lindjes E Perėndimit
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 69
    Postimi i Fundit: 21-06-2011, 14:41
  3. Pėr njė "Islam Evropian"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 211
    Postimi i Fundit: 09-05-2005, 23:15
  4. NjĖdimensionalitetin E QytetĖrimit PerĖndimor
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-02-2005, 17:02
  5. Shpirti i perėndimit
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-04-2004, 17:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •