Close
Faqja 3 prej 5 FillimFillim 12345 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 82
  1. #41
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Motivet e xhihadit

    Qėllimet e islamit nė luftra dhe beteja tė zhvilluara kundėr politeistėve nuk kanė qenė tė motivuara nga interesi material, si pushtimet ekspansioniste dhe kolonialiste. Islami ka motive krejtėsisht tjera, mė tė larta. Efekti i parė i paraojtjes sė islamit nė Mekė ėshtė shprehur pėrmes reduktimit tė tėrėsishėm tė interesave materiale tė arritura me pelegrinazhin tek tempujt e lashtė nė qabe nga mbarė bota arabe. Kėta interesa kanė qgnė shkak i revoltės kundėr fesė sė re e tė pastėr. Kurejshitėt i kėputėn tė gjitha marrėdhėniet me Pejgamberin dhe ithtarėt e tij duke i detyruar tė largohen nė male, ku fsheheshin, gjersa mė nė fund nuk gjetėn strehim nė Jethribin (Medine) miqėsor, 200 mile nė veri.

    Madje edhe nė kėtė mjedis politeistėt organizonin sulme tė reja kundėr muslimanėve. Domosdoja e mbrojtjes dhe sigurimit tė ekzistencės e detyruan Pejgamberin ta pėrpunojė dhe soarojė konceptin e "luftės sė drejtė". Sulmet e tij kundėr karvanave tregtare nga lethribi (i cili sė shpejti u qtiajt me emrin e famshėm 'MedineanNebi', dmth. 'qyteti i Pejgamberit') janė ndėrmarrur si preventivė nė mėnyrė qė Mekelinjtė tė mos sigurojnė sasi tė mėdha tė armatimit dhe fuoj tė madhe mė qėllim tė shkatėrrimit tė besimit tė grupit tė tij besnik musliman.

    Kur'ani i thekson qartė motivet e caktimit tė xhihadit, si pėrgjegje ndaj agresionit tė mundshėm. Allahu xh.sh. thotė: "U ėshtė dhėnėleje tėluftojnė, pėr shkak se u ėshtė bėrė padrejtė, e AllHahu ka fuol pėr t'u ndihmuar atyre (muslimanėve). (U lejuan tė luftojnė) Ata, tė dlėt vetėm pse thanė: "AllUahu ėshtė Zotiynėl", u dėbuan pa kurrferė tė drejte" (ElHaxhxh, 3940) Nė ajetin 190 tė sures ElBekare thuhet: "Dhe luftoni nė rrugėn e Allllahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se Allllahu nuk i do ata qĒ e teprojnė (e fillojnė luftėn)."

    Si fe e mbarė njerėzimit, pėr secilin dhe gjithandej, islami nuk njeh kuflj gjeografikė, por duhet t'i afrohet ēdo oenie nė ēdo pėllėmbė tė botės dhe t'ua sjellė atyre fjalėn e sė Vėrtetės. Historia na mėson se asnjė sistem ekzistues nuk ėshtė zėvendėsuar me ndonjė mė tė drejtė pa luftė. Shembuj pėr kėtė janė revolucioni nė Francė, Indi, Amerikė, Rusi, Kinė. Vetėm pas gjakderdhjes dhe ēmimit tė lartė erdhėn rezultatet. Prejse islami ka filluar ta ndryshojė jetėn dhe tė gjitha anėt negative tė njerėzimit, si dhe ta pėrfundojė racizmin dhe eksplotaimin, ka qenė e sigurt se do tė ketė armiq njerėzit dhe sistemet tė cilėt dobitė e tyre i kanė arritur me korrupcion dhe dhunė.

    Dhe vėrtet, sa mė shumė suksese qė ka pasur nė fitimin e ithtarėve anė e kėnd botės me fjalė dhe vepėr, ao.mė i ashpėr ka qenė reaksioni i atyre qė e kishin kuptuar se po humbnin ndikimin ndaj atyre qė i kishin nėn sundim. Penda dhe fjala e shkruar, pa marrė parasysh fuqjnė e tyre, nuk janė gjithnjė mjaft qė nė botė tė pėrhapet njė sistem reformator. Kėto mjete nuk janė tė afta tė eliminojnė tė gjitha prapėsitė dhe fatkeoėsitė e kėsaj bote. Nganjėherė ėshtė e domosdoshme forca, ngase ekzistojnė njerėz tė cilėt nuk mund tė lirohen ndryshe nga devijimet shoqėrore dhe cilėt nuk duan ta pranojnė tė vėrtetėn.

    Nėse fuqia ushtarake i del nė rrugė pėrhapjes tė sė vėrtetės, drejtėsisė dhe fesė sė Allahut, vallė ekziston ndonjė mjet tjetėr qė do t'i kundėrvihet, pos njė fuqi gjegjėse ushtarake. Nė historinė e islamit ėshtė pėrdorur fuqia vetėm atėherė kur ishte humbur trualli i pėrshtatshėm pėr persiatje tė lirė dhe baza e rrugės sė drejtė. Islami flllonte luftėn e armatosur vetėm kur tiranėt e pengonin pėrhapjen normale tė sė vėrtetės, mbi islamin dhe porositė e tij, tė drejtėn e njerėzve pėr Iiri tė plotė tė zgjedhjes sė rrugės sė drejtė nė jetėn e tyre. Nė tė kundėrtėn, e vėrteta do tė mund tė pengohej para se tė shpallej.

    Lufta tė cilėn mund ta inicojnė muslimanėt ėshtė luftė ēlirimtare, nė kuptimin e plotė tė fjalės. Luftė e cila liron mendjet nga paragjykimet dhe mitomania, liron njeriun nga tė gjitha zgjedhat jonjerėzore. Kjo ėshtė luftė kundėr devijimeve, madje edhe nėse ato janė nė emėr tė Zotit, qė e pengojnė njeriun ta gėzojė drejtėsinė dhe dritėn. Islami lufton tė vendosė masat e drejta dhe humane tė gjitha vlerave, dhe nė kėtė mėnyrė t'u sigurojė njerėzve respekt dhe nder. Islami njerėzve tė vet u dėshiron ēdo tė mirė dhe synon t'i eliminojė tė gjitha pengesat qė shkaktojnė gjendje kaotike. Muslimanėt janė tė urdhėruar tė shkojnė rrugės sė luftės dhe t'i lirojnė muslimanėt e pafuqishėm e tė shtypur nė Mekė, tė cilėt nuk mund ta kryenin hixhrėn.

    Duhej mbrojtur dhe siguruar bashkėsinė e sapoformuar islame nga sulmet e armiqėve dhe t'i mundėsohej asaj zhvillim tė lirė dhe normal.
    "Ē'keni qė nuk luftoni pėr Zjotin dhepėr (t'i shpėtuar) tė paaftit nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė dlėt luten: "Zoti ynė! nxlirna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė" (EnNisa, 75)

    Islami nuk lufton kundėr njerėzve. Ai lufton kundėr shtypjes, tiranisė dhe prapėsisė. Ai synon ti ērrėnjosė idetė e gabuara dhe t'i zėvendėsojė ato me principe mė tė mira tė pastėrtisė dhe besimit. Ai nuk insiston nė okupimin e armikut, por pėrpiqet ta pėrfltojė nė anėn e vet, dmth. nė anėn e Zotit. Lufta ėshtė mjeti i fundit pėr ērėnjosjen e sė keoes dhe dominimit tė mirėsisė nė botė. Themeli i thirrjes islame ndėrtohet nė lirimin e njerėzve nga robėrimi i ēdo gjėje tjetėr pos Allahut: qė me mendjen dhe zemrėn e tij drejton vetėm ligji i Allahut dhe vullneti i Tij. Devijimi mė i madh ėshtė adhurimi dhe pėrulja ndaj gurit, drurit apo ndonjė gjėsendi tjetėr tė vdekur. fy ėshtė mohim i natyrės sė vėrtetė tė njeriut dhe esnecnės sė tij.

    Prandaj islami armikut i dėrgon lajmėtarin me thirrje pėr pranimin e islamit dhe pacjė tė menjėhershėm. Kur ushtria muslimane u nis drejt iranit sasanid, komandanti iranian Rustem Faruhzade kishte kėrkuar nga komandanti i ushtrisė muslimane Sa'd b. Ebi Vekasi, oė t'ia dėrgojė njė emisar i cili do t'ia soaronte tė gjitha qėllimet e xhihadit islamik. Ja si e kishte shpejguar ai kėtė:
    "Cila ėshtė feja juaj?" sė pari e kishte pyetur Rustemi.
    Emisari ishte pėrgjegjur: "Shtylla e fesė sonė ėshtė shehadeti: Nuk ka zot tjetėr pos Allahut, ndėrsa Muhammedi ėshtė Pejgamber i Tij, si dhe besimi se ėshtė e vėretetė ajo qė ėshtė sjellur nga Allahu."
    "Kjo ėshtė e mirė, vazhdoi Rustemi a ka diē tjetėr".
    "Tė kthehet populli prej adhurimit tė njerėzve drejt adhurimit tė Allahut Njė" u pėrgjegj Sa'di.
    "Edhe kjo qenka e mirė vėrejti Rustemi a ka ende?"
    Tė gjithė njerėzit janė bijtė e Ademit dhe Havės; vėllezėr nga njė baba dhe njė nėnė" u pėrgjegj emisari.
    "Edhe kjo ėshtė mirė" tha Rustemi, pėr tė vazhduar: "Nėse unė e pranoj kėtė e edhe populli im, ē'do tė bėnit ju? A do tė sprapseni?"
    "Pėr Allahun, do tė sprapsemi, i tha emisari "dhe kurrė mė nuk do t'u afrohemi pos si tregtarė apo me ndonjė nevojė tjetėr."
    Pastaj Sa'd b. Vekasi e dėrgoi te Rustemi Ebi Shebs b. Re'biun. Rrustemi e pyeti: "Pėrse ke ardhur?" "Na ka dėrguar Allahu i tha ky t'i shpėtojmė tė gjitha ata qė dėshirojnė nga robėrimi ndaj njerėzve dhe t'i shpiejmė nė adhurim ndaj Allahut, ta hapim kėtė dynja pėr tė gjithė ata oė ajo u ėshtė ndaluar, t'i shpėtojmė njerėzit nga tirania duke i dėrguar nė drejtėsinė islame.
    Allahu na ka dėrguar t'i ftojmė njerėzit nė fenė e Tij. Kush e pranon kėtė edhe ne e pranojmė prej tij, pastaj e lėmė tė oetė dhe nė vendin e tij ta predikojė kėtė besim. Ai oė e refuzon, luftojmė kundėr tij pėrderisa tė mos arrijė premtimi i Allahut." (Tarih Taberi, 4/518520)

    Tė nesėrmen Rustemi e kėrkoi njerin e njejtė. Sa'adi e dėrgoi Hudhejfe b. Mihsanin, kurse Rustemi e refuzoi. Rustemi sėrish e kėrkoi njeriun e njejtė, ndėrsa Sa'di e dėrgoi Mugire b. Shu'bein. Ai ia tha po ato fjalė; i ftoi nė islam dhe u tha, se nėse e pranojnė thirrjen do tė lihen tė qetė, ndėrsa ushtria muslimane do tė kthehej duke u lėnė si trashėgimi Kur'anin. (Tarih Taberi, 4/428524)
    Kjo ėshtė e lidhur edhe nė librin tashėm tė cituar (Vasa'el, kaptina mbi xhihadin, t. 2, f. 421), me atė qė Pejgamberi ia kishte thėnė Hazreti Aliut. Allahu opftė i kėnaour me te: "Kurrė mos u bėn agresor, i cili e fillon luftėn. Sė pari e fto armikun nė islam. Nėse Zoti, pėrmes tejet, e futė vetėm njė individ nė botėn e fesė, kjo ėshtė mė e rėndėsishme se ta posedosh gjithė qė ndriēon Dielli."

    Logjika e luftės nė islam ėshtė bazuar nė xhihad nė emėr tė Allahut, nė afrim ndaj tij dhe arritjen e lumturisė sė pėrhershme. Islami nuk kėrkon nga muslimanėt tė pushtojnė vende ashtu siē pushtojnė tiranėt popuj tė tėrė. Prandaj pushtimet islame kurrė nuk duhet barazuar me kėto luftra tė padrejta dhe agresive. Ata qė kanė zhvilluar luftra tė tilla nuk kanė pasur asnjė, motiv hyjnor. qėllimi kryesor i tyre ka qenė pushtimi i territoreve, interesi material dhe shtypja e popujve. Ndėrkaqkur muslimani lufton kėtė e bėn si obligim tė shenjtė fetar. Muslimanėt kanė luftuar nė emėr tė Allahut, me bindjen se nėse nė botė pėrhapet e Vėrteta, do tė zvogėlohet padrejtėsia dhe tirania.

    Allahu xh.sh. nė Kur'an thotė: "Allahu i do ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij tė rreshtuar si tė jetė ndėrtesė e fortifikuar." (EsSaff, 4)
    Nė suren En Enfal Allahu i ka qortuar ashpėr disa nga muxhahidėt tė cilėt i pėrmbaheshin zakoneve tė errėta nga koha e xhahilijetit (makutėria pas presė sė luftės): "Ju keni pėr qėllim pėrjetimet e kėsaj bote, ndėrsa AllIIahu dėshiron pėr ju Ahiretin." (ElEnfal. 67)

    Nė librin e tij Tufta dhe paoa nė islam" e dr. Mexhid Hadduri, nė f. 214, shkruan:
    "Islami luftėn e shikon si mjet mt tė cilin do tė ndryshojė 'Darulharb' (bota joislame) nė Dar'ullslam (bota islame). Sikur kjo tė realizohej nuk do tė ekzistonte bota e tiranisė. Ndėrsa qėllimi i xhihadit ėshtė neutralizimi i armiqgve tė islamit. Prandaj, Iufta nuk ėshtė qgllim nė Iigjin islam, porse mjeti i fundit pėr realizimin e paoes nė Tokė."

    Nė dispozitat mbi xhihadin, islami tėrėsisht e merr pėr bazė moralin, pėr ē'arsye morali pėr muslimanin nė luftė dhe nė fushėbetejė gjithnjė ka tėrheour vėmendjen. Islami synon t'i ruajė jetrat e njerėzve dhe tė ndalojė gjakderdhjen, nėse ka ndonjė mundėsi. Islami e ndalon djegjen dhe rrėnimin nė luftė, ndėrsa fėmijtė dhe gratė, tė sėmurėt mentalė dhe pacientėt gėzojnė mbrojtje tė plotė. Asnjė musliman nuk guxon tė ndotė duart me gjakun e tyre, duke e goditur armikun e vet. Gjithashtu nuk guxojnė tė sulmohen pėrfaosuesit, lajmtarėt dhe emisarėt e palės armike.

    Profesor Muhammed Hamidullah nga universiteti i Parisit, nė librin e tij "Pejgamberi dhe Iufta" (f. 9) shkruan:

    "Pejgamberi Muhammed, s.a.v.s., ka sunduar nė njė sipėrfaqe prej mbi njė milion mila katrore. Kjo ėshtė madhėsia e tėrė Evropes, nėse e lėmė anash Rusinė. Mirėpo, nuk kanė humbur jetėn mė shumė se 150 njerėz nė konfliktet nė mbarė iushullin. Gjatė 10 vjetėve muslimanėt mesatarisht i kanė pasur ēdo muaj nga njė shehid. Askund jeta dhe gjaku i njeriut nuk kanė njė respekt dhe shenjteri tė tillė."
    Sipas librit tė Vasa'elit, kaptina mbi Haxhin (2/424) thuhet se Pejgamberi, kur do tė vendoste tė dėrgojė ndonjė ekspeditė ushtarake, paraprakisht u deklaronte: "Shkoni nė emėr tė Allahut, nė rrugėn e Tij dhe nė rrugėn e popullit tė Pejgamberit. Mos tregoni tradhti dhe dyshim ndaj udhėzimeve tė Tij. Mos e gjymtoni asnjėrin. Tregoni mėshirė ndaj pleoye tė pafuqishmėve, grave dhe fėmijve. Drurin prejeni vetėm kur kjo tė jetė e paevitueshme. Ēdo musliman, nėse i bėhet simpatik ndonjė nga politesitėt, ai bėhet fqinj i tij pėrderisa tė mos e dėgjojė thirrjen e Allahut. Nėse ju ndjek nė islam, atėherė janė vėllezėrit tuaj nė fė, ndėrsa nėse e refuzojnė islamin, siguroni siguri. Shkoni me ndihmėn e Allahut."
    Imam Ali b. Hysejni ka deklaruar: Prijėsi i besimdrejtėve Hazreti Aliu k.v., i ka shkruajtur Malik b. Eshtarit, i cili i ka prirė ushtrisė sė tij ditėn e Basrės dhe midis tė tjerash e kishte porositur: 'qėllo me shigjetė vetėm ate qė tė sulmon, dhe mos e ngreh kordhėn drejt atij qė ikė. Mos e lėndo tė plagosurin, ndėrsa ai qė e mbyllė derėn e vet prapa, ėshtė i sigurt.

    Nganjėherė nė luftė ndodhė qė armiku tė bėjė diē oė te muslimanėt e nxitė dėshirėn pėr hakmarrje. Mirėpo, muslimaF.ėve u ėshtė urdhėruar qė nė raste tė tilla tė kujtojnė qėllimin e tyre parėsor dhe parimet themelore, dmth. mbrojtja e sė vėrtetės dhe vlerave themelore tė tij. Ata nė raste tė tilla duhet tė frenohen. Islami muslimanėve u ka mbjellur ndjenjėn e njerėzisė ndaj tė gjithė pjestarėve tė komunitetit njerėzor dhe asnjėherė nuk lejohet qė ndaj dikujt tė bėjė padrejtėsi. Muxhahedinėve tė vėrtetė nė rrugėn e Allahut nuk i lejohet t'i tejkalojnė kufljtė e drejtėsisė dhe tė mendojnė mbi sulmet dhe hakmarrjen.
    Kur'ani kerim pėrcakton qartė kur ėshtė e lejuar tė pėrdoret fuqija e armatosur: "Pra, kushju sulmonjuve, kthenia sulmin ati)edhejupo nėatėmasė dhe kini frikė nga Allllahu e ta dini se Allllahu ėshtė me tė devotshmit." (2:194) UO ju qė besuat! Bėhuni pbtėsisht tė vendosur pėr hlr tė Allllahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populll e VI shmangeni drejtėsisė; bėhuni tė drejtė se ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Klnie dro Allahun se AllIlahu di hollėsisht pėr atė qė veproni." (5:8) "O )u qė besuat, mos i shkelni simbolet e Allahut, as muajin e shenjtė (mos lefoni luftėn), as kurbanin (mos e pengoni), as atė me ēafore (tė caktuar pėr kurban), as (mos pengoni) ata qė dukc kėrkuar begati nga Zoti i tyre dhe kcnaoēsinė e Tif, kanė mėsyrė (pėr vizitė) shtėpinė e shenjtė (qaben). E kur tė hiorii ihramin, atėherė gfahtoni. Urrejtja ndaj njė populli, ēe iu pat penguar nga xhamia e shenjtė, tė mos ju shtyjė tė silleni nė mėnyrė tė padrejtė kundėr tyre. Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e mosnl nė mėkate e nė armiqėsi. Kini dro dėnimin e Allahut, se me tė vėrtetė Allahu ėshtė ndėshkues i forte." (5:2)

    Tė gjithė ne kemi dėgjuar vepėr rrėfimin mbi imam Aliun tė kėrrusur mbi gjoksin e armikut tė rrėzuar duke ia scjaruar parimet e fesė sė vėrtetė, i cili nė shenjė reagimi e pėshtyu nė fytyrė. 'Aliu befas u ngrit dhe u largua. Ithtarėt e tij e pyetėn pėr ē'arsye e kishte bėrė kėtė, ndėrsa ai ishte pėrgjegjur: "E ndieja se mllefi po shtohej nė zemrėn time pėr shkak tė fyerjes dhe mezi po duroja ta vras nė vend. Sikur do ta bėja kėtė, kjo nuk do tė ishte ekzekutim i thjeshtė i njė jobesimtari tė egėr pėr shkak tė paditurisė sė tij tė plotė, por akt i hakmarrjes personale nė vrullin e pasionit. Ēka ka mė tė mirė nė synimin tim t'ia Sqaroj dhe prezentoj besimin e vėrtetė nėse vetė unė nuk e pėrjetoj njėmend?"

    Islami u paraqit me qėllim tė mbjelljes dhe pėrhapjes sė drejtėsisė. Madje nėse njė grup muslimanėsh ka devijuar nga kjo rrugė duke iu referuar dhunės dhe padrejtėsisė, muslimanėt tjerė do tė duhej t'i pengonin nė kėtė, nėse ėshtė e domosdoshme edhe me forcė ushtarake: "Nėse dygrupe besimtarėsh tentojnė tė luftojnė ndėrmjet vete, /u pajtoni ata, e nė opftė se ndonfėrlprej tyre e sulmon tjetrin, atėherė luftonie atėgrup qĒ vėrsulet me pa tė drejtė, derisa t'i bindet udhėzimit tė Allllahut, e nėse ktheheni, atėherė me drejtėsi bėnipajtimin ndėrmjet tyre, mbanie drejtėsinė, se vėrtet Allllahu i do tė drejtit." (49:9)

    Ajo qė tėrheqvėmendjen nė kėtė ajet ėshtė fakti qė ata, qė i pajtojnė dy palėt nė konflikt, kėtė duhet ta bėjnė nė mėnyrė tė drejtė, nė mėnyrė qė ēdo grup tė mund tė realizojė tė drejtat e veta. Ngase zakonisht nė situata tė tilla ndodhė qė pajtuesit i kėrkojnė nga pala e dobėt tė lėshojnė pė, pėr hir tė tė ashtuquajturit kompromis, tė heoė dorė nga tė drejta e tij, e krejt kjo pėr ta pėrfunduar konfliktin.

    Heqja dorė e palės sė dobėt mund tė shkaktojė apetite edhe mė tė mėdha tek pala mė e fortė. Mjerisht, sot ndėrmjetėsit (pajtuesit) zakonisht e shfrytėzojnė pikėrisht kėtė metodė nė marrėveshje dhe i plotėsojnė kėrkesat e agresorit, edhe pse kėto kėrkesa janė tė pabaza dhe tė padrejta.
    Islami urdhėron pėr heoje dorė nga tė drejtat dhe interesat individuaie nė interes tė paoės, por nė situata tė tilla kjo mund tė lerė pėrshtypje tė gabuar te agresori, e qė mund tė ketė pasoja tragjike. Islami synon tė eliminojė tiranėt dhe agresorėt nga mjediset muslimane dhe tė paralajmėrojė njerėzit qė me dhunė dhe mashtrim nuk mund tė arrijnė asgjė. Njė raport njerėzor i muslimanit ndaj tė popujve tė mundur ka pasur si pasojė oė gjithandej kanė qenė tė pritur mirė dhe janė pėrshėndetur nga ana e banorėve vendorė.

    Nė qytetin Hims i kanė mbyllur dyert e oytetit para kėmbėve tė ushtrisė sė Heraklit. U kishin thėnė romakėve se qeveria muslimane me drejtėsinė dhe ligjet e tij ėshtė mė e mirė se tirania dhe forca me tė cilėn kanoseshin ata.
    Kur ushtria muslimane nėn komandėn e Ebu Ubejdit kishte hyrė nė territorin e |ordanit, krishterėt nga ato vise u kishin dėrguar letėr nė tė cilėn thuhej: "O muslimanė, ju jeni mė tė mirė se bizantinėt edhe pėrkundėr faktit se ata kanė fė tė njejtė si ne. |u jeni mė besnikė, mė tė drejtė, mė tė mirė, mė tė mėshirshėm dhe mė bujarė pėr ne. Ata jo vetėm qė e kanė pushtetin mbi neve, por na kanė plaēkitur edhe shtėpitė tona."

    Filip Hiti, nė blenin e dytė tė librit tė tij "Historia e arabėve" (f. 638) shkruan:
    "Kudo qg ka shkelur kėmba e ushtrisė muslimane, njerėzit e atyre viseve i kanė pranuar duarhapur dhe u kanė ofruar ujė dhe bukė, duke garuar nė dalje nga istikamet e veta pėr t'iu bashkuar muslimanėve. Kjo mund tė kuptohet lehtė nga ata qė e dijnė ē'ka qgnė tirania e vizigotėve."

    Muslimanėt nuk i kanė detyruar popujt e viseve tė pushtuara ta ndėrrojnė fenė e tyre. Islami ka ndėrtuar sistemin i cili u garanton liri tė plotė tė gjitha besimeve tė tjera nė shtetin islam. Ata kanė tė drejtė nė format e tyre vetanake tė adhurimit, zakonet e veta me rastin e lindjes, lidhjes sė martesės, vdekjes, pėr shkolla dhe pėrdorimin e gjuhės sė tyre nėse e kanė pasur tė zhvilluar, siē ishte ajo turke, armenishte, kurdishte ose arameishte. Kanė qenė tė liruar nga zecjati, e qė ka oenė detyrė pėr tė gjithė muslimanėt. Nė vend tė kėsaj kanė paguar tatim individual pėr kokė apo mbrojtje flzike (xhizja), duke pasur parasysh se nuk kanė oenė muslimanė. Pagesa e kėtij tatimi u ka garantuar tė drejta qytetare dhe siguri tė plotė nė tėrė komunitetin. Ky ka qenė raport i islamit ndaj ndjenjave subtile tė ithtarėve tė religjioneve tė shpallura. Islami e potencon interesin e vet lidhur me kėto ēėshtje nė nivel tė trajtimit ligjor tė fenomeneve kriminale, ēėshtjeve ekonomike dhe civile dhe tė gjitha aspekteve tė jetės fetare.

    Pakicave, qpfshin ato fetare apo etnike, u janė garantuar liri tė plota dhe tė drejta qytetare.
    Nė Kur'an janė shpallur rregullativa adekuate tė raportit ndėrmjet muslimanėve dhe jomuslimanėve. Nėse jomuslimanėt shprehin qėllime miqėsore ndaj muslimanėve, muslimanėt ndaj tyre duhet tė sillen nė frymėn e koekzistencės paoėsore. Natyrisht, me kėtė rregull, muslimanėt nuk janė privuar nga imperativi qė kundėr armiqėsive, opftė tė fshehura apo publike, duhet tė pėrgjigjen me masė tė njejtė. Mirėpo, pėr muslimanėt ėshtė e ndaluar tė fillojnė ēfarėdo forme tė agresionit, siē thuhet nė suren El Mumtehine, ajeti 8,9: "Allahu nuk ju ndalon tė bėni mirė dhe tė mbani drejtėsi me ata qė nuk ju luftuan pėr shkak tė fesė, e as nuk ju dėbuan prej shtėpive tuaja; Allahu i do ata oe mbajnė drejtėsinė. AllIIahuju ndalon t'u afroheni vetėm atyre qėju luftuan pėrshkak tė fesė, oė /u nxorrėn prej shtėpive tuaja dhe qe ndihmuan dėbimin tuaj; Ju ndalon tė mioėsoheni me ta. Kush miqėsohet me ta, tė tillėtfanė dėmtues tė vetvetės."
    Pakicat krishtere dhe hebreje kanė jetuar nė kondita tė pėrshtatshme nė vendet islame, nė bashkėekzistencė me krahas respektimit reciprok tė tė drejtave. Nė Jethrib, ku ishte vendosur Pejgamberi, jetonin edhe disa fise e grupe hebrejėsh, tė cilėve muslimanėt nuk ua ndalonin asnjė tė drejtė njerėzore, pas vendosjes sė jurisprudencės islame nė qytet dhe rrethinė si dhe pas shpalljes sė Kushtetutės medinase. Pozitė tė barabartė kanė pasur edhe nė kohėn e kalifėve tė drejtė, pas vdekjes sė Pejgamberit.

    Muhammedi, s.a.v.s., kishte thėnė: "Kush e lėndon dhimiun (jomuslimanin) mė ka lėnduar edhe mua. Kush i shkakton dėm, ose e ngarkon me atė qė nuk mund ta bartė ose ia uzurpon pa tė drejtė edhe pjesėn mė tė vogėl tė pasurisė, do t'mė ketė mua si akuzues nė Ditėn e gjykimit."

    Imam Aliu si kalif, e kishte takuar njė ditė njė plak tė verbėruar dhe tė dobėsuar, i cili po lypte. LJ interesua pėr te. Bashkėpunėtorėt e tij i thanė se ishte krishter i cili nė rininė e vet, gjersa ishte ende i fuqjshėm, kishte punuar si shėrbėtor i qytetit. Aliu tha: "E kanė shfrytėzuar pėr punė kur ka qenė i ri, ndėrsa e kanė braktisur kur ėshtė plakur dhe dobėsuar. Duhet t'i jepet nga fondi pulik sa pėr t'ia siguruar jetesėn"

    Dr. Vagleri shkruan:

    "Popujt e mundur i kanė pasur tė gjitha tė drejtat dhe sigurinė e plotė tė pasurisė nga pushteti isiam. I gėzonin thuaja tė gjitha tė drejtat si edhe muslimanėt. Kur arabėt kanė qgnė mė tė fiiqishėm, gjithnjė i kanė ofruar armikut paoe me kushte gjegjėse pėr kompenzim material nė kėmbim pėr sigurl dhe mbrojtje tė plotė, krahas gėzimit tė tė gjitha te drejtave qė i gėzonin edhe muslimanėt. Nėse i shikojmė pak mė seriozisht i)alėt dhe praktikėn e Muhammedit, s.a.v.s., si dhe ekspanzionin e islamit nė periodėn e hershme tė tij, do tė kuptojmė se nuk ka bazė tė duhur historike pohimi se islami i ėshtė imponuar popujve tė ndryshėm me dhunė. Kur'ani thotė nė mėnyrė tė oartė: Nė fė nuk ka detyrlm."
    Pejgamberi u kishte ofruar siguri krishterėve nė Nerxhan dhe kishte urdhėruar tė mbrohen faltoret e tyre. Ai ia kishte ndaluar komandantit tė vet nė Jemen tė shqetėsojė hebrejtė nė rrethinė. Muslimanėt u kanė lejuar jomuslimanėve ta predikojnė lirshėm besimin e tyre dhe t'i ruajnė zakonet. Duke paguar "xhizjen" ata e kanė gėzuar mbrojtjen e plotė tė shtetit, ndėrsa xhizja ka qenė njė obligim material mė i vogėl se tatimi i obliguar pėr muslimanėt.

    Orientalisti Adam Mec shkruan:

    "Vendet muslimane kanė dalluar nga Evropa krishtere per shkak tė ekzistimit tė tė ashtuquajturave pakica fetare dhe etnike nė to, oe i kanė gėzuar tė gjitha tė drejtat dhe liritė. Nje gjė tė tillė Evropa nuk e ka poseduar." (Abd alAfeef Tabbarah, Rouh addin alislamiyya)

    Dr. Gustav Le Bon shkruan:

    "Pėr disa shekuj muslimanėt e kanė ndryshuar tėrėsisht pamjen kulturore dhe ekonomike tė Spanjės. Spanja ishte krenaria e Evropes. Ndryshimi ishte i dukshėm edhe nė planin moral. Muslimanėt kanė synuar tė zhvilIojnė te krishterėt njė virtyt tė madh civilizues, deri atėherė pėr ta fare tė panjohur jetėn e pėrbashkėt me perfaoesuesit e besimeve tė tjera. Raporti i muslimanėve ndaj popujve tė mundur ka qenė tejet tolerantė: u ėshtė lejuar themelimi i kėshillave kishtare dhe shkencore ne Sevilė dhe Kordobė nė vitin 852. Shumė kisha tė ndėrtuara nė kohėn e pushtetit islam tregojnė sa i kanė respektuar muslimanėt fetė tjera. Shumė krishterė e kanė pranuar islamin, ndonės pėr kėtė nuk ka pasur ndonjė arsye tė posaēme. Edhe hebrejtė edhe krishterėt i kanė pasur tė drejtat si musli manėt. Ata kanė mundur tė kenė pozita tė larta nė pushtet."
    Rrethimi i Kudsit nga kryoėzatat paraoet kulmin e brutalitetit dhe egėrsisė. Krishterėt kishin kryer krime dhe masakra tė papara ndaj popullatės sė pafajshme tė qytetit. Nėpėr qytet, andejkėtej, janė vėrejtur grumbuj tė pjesve tė prera tė njerėzve. Vetėm nė xhaminė e Omerit ishin vrarė rreth 10 mijė njerėz.


    Kenet Klark shkruan:

    "Se nė historinė e njerėzimit nuk janė parė shkatėrrime mė tė tmerrshme tė njerėzve prej tyre q£ kanė Iėnė pas vete fushatat e kiyqėzatave, tė motivuara me epshin normandik pėr tokė dhe pasuritė e begatshme tė Lindjes."
    Kryqėzatat e mbajtėn Kudsin 88 vjet dhe pas kėsaj periode e humbėn nga sulmi i furishėm i ushtrisė muslimane tė cilėn e udhėhocu gjenerali Salahuddin Ejjubi, tė cilin krishterėt e quanin Saladin. Kjo kishte ndodhur nė tetor tė vitit 1187 (rexhep 583 h.).


    Nė vend tė masakrave ndaj krishterėve, ashtu siē i kishin masakruar krishterėt qytetarėt muslimanė para 8& vjetėsh, Salahuddini i urtė dhe pacjėsor shpalli amnistinė e pėrgjithshme, ndaloi ekzekutimet, plaēkitjet dhe torturimet e krishterėve, duke ia shtuar kėshtu edhe njė kaptinė tė shkėlqyeshme famės botėrore tė islamit. Fryma e vėrtetė e islamit ka qenė udhėheoėse e soldateskės sė tij nė kėtė dhe nė tė gjitha luftrat tjera. Salahuddini e shpalli sigurinė kushtetutare pėr tė gjithė qytetarėt e Kudsit. Secili oė dėshironte tė largohej nga qyteti, duhej tė paguante nga 10 dinarė pėr ēdo mashkull, 5 dinarė pėr ēdo femėr dhe 2 dinarė pėr ēdo fėmijė, ndėrsa si kundėrshpėrblim mund tė merrte me vete tėrė pasurinė dhe pronėn e vet. Kudsi atėbotė ishte qyteti mė i sigurtė nė shtet, pėr ē'arsye shumica e funksionerėve botėrorė i kishte vendosur familjet e veta nė atė qytet. Peshkopi krishter deshi ta braktiste qytetin me njė pasuri tė madhe.

    Shokėt i propozuan Salahuddinit t'ia konfiskonte pasurinė dhe t'ua ndante luftarėve muslimanė, gjė tė cilėn ai e refuzoi preras, duke deklaruar:
    "Nuk mund te bėj njė krim te tillė. Do t'ia konfiskoj vetėm 10 dinarė tė caktuar per te dhe asgjė mė shumė."

    Xhon Devejnport shkruan:

    "Kur Salahuddin Ejjubl hyri nė Kuds nuk ėshtė varrė asnjė njeri. Ai tregoi mėshirė tė madhe ndaj robėrve krishterė.'' (Kėrkimi ndjesės ndaj Muhameddit dhe Kur'anit, f. 139)

    "Egėrsia tė dlėn e kishin shfaour krishterėt nė Spanjė nuk ka qgnė aspak mė e vogėl se ajo <je e kishin treguar nė Kuds. Pas gjithė asaj oe muslimanėt kishin lėnė nė Spanjė, krerėt fetarė tė ushtrise krishtere me nxitjen e Filipit II, urdhėruan likuidimin e tė gjithė muslimanėve, plecie tė rinj, gra e burra. Para se tė arrinin tė iknin, tri tė katėrtat e muslimanėve ishin vrarė, ndėrsa ata q£ i kishin shpėtuar nga kjo vdekje nuk arritėn tė shpėtonin nga dėnimet me vdekje tė inkuizidonit kishtar. Nė kėtė periodė janė vrarė rreth 3 milionė muslimanė.

    Nė veprėn e njejtė, nė f. 133, Xhon Devejnport vazhdon:

    "Si tė mos mrrekullohesh nga kreshnikia e sundimtarėve muslimanė nė Spanjė, ose tė ēuditesh me pėrmendoret e civilizimit, trashėgiminė kulturore dhe arkitektonike qg e kanė lėnė pas? Dhe s! tė mos kujtojmė sjell
    jen e krishterėve, fanatizmit tė tyre, mosdurimit, paditurise dhe barbarizmit, tė cilėt janė pėrcjellur me mundime dhe shtypje?"

    Xhorxh Zejdani rrėfen:

    "Se si pushtuesit krishterė nė Spanjė i kishin detyruar muslimanėt dhe jehudijtė oė tė bartin shenja identifikimi oe tė njihen ngado qĒ lėvizin. Nė fund i vunė para zgjidhjes midis pranimit tė krishterimit ose vdekjes."
    (Historia e civilizimit araboislamik, 4/282)

    "Krahas kėsaj shton edhe qė krishterėt i kishin shndėrruar xhamitė muslimane nė idsha, muslimanėt i kishin privuar nga tė gjitha liritė fetare, kishin rrėnuar varrezat e tyre, u idshin ndaluar tė gjitha domosdoshmėritė jetėsore dhe kishin shkatėrruar hamamet e tyre."

    "Sipas dėshmisė sė vetė krishterėve, nė kohėn e Henrikut IV, nė Spanjė 400.000 banorė nė qytetin Dilan ishin mbytur nga dora e te krishterėve." (Ibidem, 1/174)

    Kjo ėshtė domethėnia dhe esenca e sistemit tė oetė dhe tolerant nė jetėn e krishterėve gjatė historisė. A ėshtė imperializmi modern i botės sonė civilizuese diē mė i mirė? A nuk i shkelė ky sistem dinjitetin dhe individualitetin e tė gjithve qė ndodhen nėn dominimin e tij, vallė nuk i privon nga mirėsitė e civilizimit? A nuk e prangon mendjen, shpirtin dhe intelektin, si dhe trupin e vartėsve tė tij? A nuk e ngulfatė Iirinė e mendimit tė masave, pėr tė siguruar proflt vetanak dhe nė mėnyrė qė kurrė tė mos u bjerė ndėr mend qė t'i kundėrvihen vullnetit tė tij? Fjalėt e mira tė fuqive tė mėdha mbi paoėn vdesin para veprimeve imperialiste. Madje edhe e ashtuquajtura demokraci perėndimore ėshtė nė funksion tė qėllimeve imperialiste.

    Islami, ndėrkao, paoėn e bazon nė edukatėn e njerėzve dhe rregullimin e ambicieve e planeve tė brendshėm tė tyre. Nė bazė tė kėsaj mund tė sigurohet pacja, siguria dhe stabiliteti i shooėrisė. Nė tė kundėrtėn, tė gjitha teoritė mbi njė shooėri tė lumtur janė vizatim nė ujė, dhe si tė tilla nuk do tė mund tė organizojnė komunitetin njerėzor nė njė jetė tė qgtė dhe tolerante nė kuadėr tė familjes sė gjerė botėrore. Elementet e strukturės shoqėrore janė individėt, burra e gra. Struktura harmonike mund tė ndėrtohet vetėm me individė e nė harmoni reciporoke, tė secilit me secilin dhe secilit brenda vetvetes. Prandaj islami synon qė tė rregullojė paqėn e brendshme ndėrmjet individėve duke ua plotėsuar zemrat e tyre me besim dhe bindje individuale, tė cilat qgtėsojnė ndėrgjegjen dhe formėson cilėsitė mendore dhe fizike nė njė harmoni tė veprimit tė pėrbashkėt deri nė ditėn e fundit tė caktuar nga Zoti. Rezultati i besimit duhet tė tregohet me shembull dhe sjellje tė ēdo muslimani, andaj realiteti tė cilin e dėshirojmė do tė jetė rezultat i gjendjes sė brendshme tė njerėzve.

    Islami nuk e lė njeriun vetėm nė kėtė rrafsh. Ai i parashtron ligje dhe dispozita, tė cilat i sigurojnė siguri dhe drejtėsi. Pėr kėtė arsye ēdo pjestar i komunitetit musliman e ndien atė siguri tė vėrtetė tė jetės dhe pasurisė sė vet.
    Islami e gjykon shtypjen e ndėrsjellė tė klasėve. Nė vend tė kėsaj, islami ėshtė predikues i bashkėpunimit dhe ndihmės sė dyanshme nė mirėsjelljen e heshtur fojnjsore dhe miqėsi. Ai i propozon edhe normat e sjelljes dhe i mėson banorėt e vet pėr njė jetė tė oetė dhe tolerante nė kuadėr tė normave nė prakitikė, ndėrsa e ndalon urrejtjen dhe armiqėsinė. Natyrisht, dobėsitė e natyrės njerėzore dhe kufizimet e mundėsive tė tij, imagjinata e veprimit, nuk i lejojnė gjithnjė qė kėto ideale tė arrihen pa gabime, kėshtu qė tė eliminohen tėrėsisht padrjetėsitė. Rastet ekzistuese tė cilat asnjė drejtėsi botėrore nuk mund t'i zgjidhė; ku drejtėsia nuk mund tė kėnaoė ambiciet. Mirėpo, nė islam gjithnjė ėshtė e pranishme dėshira pėr zbulimin e tė gabuarės dhe me vendosjen e sėrishme tė gjėrave nė vendin e duhur, e mbi tė gjitha, ekziston drejtėsia absolute hyjnore, e cila ua kujton tė gjithė njerėzve se do tė pėrballen me Gjykatėsin e vet Ditėn e gjykimit.


    Tani ta shqyrtojmė ēėshtjen e teorisė dhe konceptit islam tė paoės dhe marrėveshjes pacjėsore. Marrėveshja paoėsore, sipas pikėpamjes islame, mbi vendosjen e paoės midis dy palėve tė konfrontuara ushtarakisht dallon dukshėm, sipas konceptit, por edhe sipas aplikimit tė mjeteve pėr realizimin e qėllimit tė njejtė, nga pikėpamjet e fuoive tė mėdha perėndimore. Konceptet e marrėveshjes paoėsore mbi sferat e interesave tė fuojve tė mėdha nė dėm tė interesave ekonomikė, politikė dhe territorialė tė vendeve tė ashtucjuajtura tė botės sė tretė, nėnkupton marrėveshjen brenda fuqive tė mėdha imperialiste. Thėnė shkurt, qėllimi i tyre ėshtė represiv dhe krahas pėrdorimit tė fuqjsė ushtarake, imponimi i vullnetit politik vendeve mė tė dobėta, me qėllim tė eksploatimit dhe sundimit ose kontrollit tė plotė ndaj resurseve natyrore tė kėtyre vendeve. Prandaj fiiqjtė e mėdha edhe nuk tregojnė ndonjė interes dhe qėllime tė sinqerta pėr vendosjen e paoės sė njėmendėt. Tė gjitha parullat e tyre, kongreset, bisedimet paqėsore, hulumtimet nuk ofrojnė kurrfarė rezultati konkret.
    Mirėpo islami pretendon tė vendosė paoėn nė bazė tė sė drejtės sė barabartė tė tė gjithė popujve tė botės, paoė e cila do tė eliminojė jo vetėm armiqėsitė, por do tė zhdukė edhe tė gjitha bėrthamat e konflikteve tė ardhshme. Thuhet qė 'deklarata mbi tė drejtat e njeriuf ėshtė bazė e fortė pėr paoėn nė botė.
    Mirėpo, nėse kjo edhe tė arrihet, a do tė realizohet mė kėtė liria e mendimit dhe zgjedhjes pėr ēdo popull? Ngase tė dy bllooet, lindor e perėndimor, pohojnė se e dėshirojnė stabilizimin e sistemit botėror. Mirėpo, a ėshtė kjo e mundur tė arrihet pa liritė e plota tė popujve?

    Ėshtė fakt qė opozicionarėt politikė nuk munden politikisht tė veprojnė lirshėm as nė bllokun lindor as nė atė perėndimor. Tė dy bllooet, nė vend tė ofrimit tė ideve dhe programeve, tentojnė me forcė tė shkatėrrojnė ēdo mendim, pikėpamje politike dhe bindje tjetėr.

    Mirėpo, islami konsideron qė pacja vetvetiu nuk mjafton pėr tė siguruar lumturinė e njeriut. Islami pohon fundamentalisht baza dhe vlera tė tjera duke i konsideruar principet kruciale tė jetės shooėrore tė popullacionit botėror.
    Njerėzit nė islam kanė tė drejtė tė mendojnė lirshėm dhe tė deklarojnė atė qė dėshirojnė dhe si dėshirojnė, t'i peshojnė tė gjitha mundėsitė, duke gjykuar arsyeshėm pėr tė gjitha, nė mėnyrė qė tė zgjedhet mėnyra mė e mirė e jetės koekzistenciale. Ky ėshtė edhe udhėzim kur'anor, i cili pėrbėn ajetin 256 tė sures El Bekare: "Nė fe nuk ka dhunė. ĖshtėSqaruar e vėrteta nga e kota." Ose nėsuren ElEn'am, ajeti 104: "Juveju erdhėn argumente tėoarta ngaZotiijuaj e kush i sheh (kupton) aiekapėr vete, e kush verbėrohet, aiekapėr tė zezėn e vet. E unė (pejgamberi) nukfam rojajuaf." Ose, sėrish, nė suren ElCashije, ajeti 22: "Ti ndaj tyre nukje mbizotėruesr!" Bindja dhe besimi janė ēėshtje tė zemrės. Nuk ka dhunė me cilėn zemra mund tė detyrohet tė bindet. Vetėm mėsimi, ushtrimi, edukimi, logjika, argumenti mund tė sjellin ndryshim nė tė. Kur islami tė lirojė ndonjė territor dhe tė eliminojė lėvozhgėn e vjetėrsisė intelektuale, u lė njerėzve mundėsinė qė ta zgjedhin lirisht islamin ose ndonjė fė tjetėr qjellore. Prandaj ėshtė fare i pabazė pohimi se muslimanėt i kanė detyruar popujt tjerė ta pranojnė islamin. Misionarėt krishterė vazhdimisht pėrhapin tė pavėrteta mbi Muhammedin, s.a.v.s., dhe pėrhapjen e islamit me shpatė. Ata me kėtė rast thirren nė shpalljen nga ana e Pejgamberit tė xhihadit nė fillim tė islamit. Mirėpo interpretimet e tilla janė larg nga e vėrteta.

    Po si qėndron puna me luftrat e tyre fetare, nacionaliste, imperialiste dhe ekspansioniste? Ē'u bė me represaliet e inkuizicionit ndaj jokrishterėve dhe krishterėve tė akuzuar pėr herezi? A janė manifestimet e tilla tė fuqJsė fare mė tė drejta, pėr shembull, se sulmet e hordhive tatare e barbare tė Mongolėve dhe Tatarėve? (Islam mekteb mubarez ve muvelled, f. 9)

    Marrėveshja nė Hudejbie, tė cilėn Pejgamberi, s.a.v.s., e kishte nėnshkruajtur me politeistėt Kurejshitė, e kishte pėr qėllim vendosjen e paoės, sigurisė shooėrore dhe stabilizimit nė regjionin e Mekės dhe Hixhazit. Pikat e kėsaj marrėveshje tregojnė vlerėn e islamit dhe frymėn e tij.
    Nė tė ėshtė edhe marrėveshja pėr tė gjithė ata qė pohojnė se islami ėshtė pėrhapur pėrmes forcės.


    Njėra nga pikat e rėndėsishme tė marrėveshjes ka qenė:
    "Ēdo kurejshitė, i dli e braktisė Mekėn pa leje tė kujdestarit tė vet dhe i bashkohet muslimanėve, do tė kthehet, ndėrsa nėse muslimanėt ildn te kurejshitct, ata nuk janė tė obliguar ta kthejnė." Kur pejgamberi e shpalli kėtė marrėveshje, shumė muslimanė reaguan, ndėrsa disa edhe deklaruan:
    "O Pejgamber i Allahut, a nuk jemi na tė drejtėt, ndėrsa armiku ynė nė gablm?!" Pejgamberi u pergjegj: "Ashtu ėshtė." "Po, perse po poshtėrohemi nė atė mėnyrė nė fenė tonė?" thanė ata. "Allahu mė ka premtuar dhe kurrė nuk e ka thyer premtimin," u pėrgjegj Pejgamberi "ndėrsa, ai qė na braktisė edhe nuk na nevojitet. Mirėpo, muslimanėt nė Mekė nuk do t'i ekspozohen dhunės sė armikut pėr shkak tė islamit tė tyre, as do tė pengo hen nė kryerjen e ceremonlve fetare. Kurejshitėt e kanė pranuar kėtė."

    Kėshtu edhe ndodhi. Gjendja e muslimanėve nė Mekė u pėrmirėsua, ndėrsa ngjarjet qė pasuan pas kėsaj, i shtynė kurejshitėt tė kėrkojnė prishjen e pikės sė cekur tė marrėveshjes. Luftrat e sotme dhe gjakderdhjet e shumta nė vende tė ndryshme tė botės e kanė dėshmuar qartė pafliqJnė e civilizimit materialist qė ta ndėrtojė njė botė nė bazė tė vlerave universale njerėzore dhe tė sigurojė paoėn nė botė. Me dispozitat e veta mbi luftėn dhe pacjėn, islami i gjykon tė gjitha ata qė shkaktojnė luftė dhe tė gjitha iuftrat qė i ka zhvilluar bota moderne pėr shkak tė interesave materiale dhe okupimit tė popujve. Krejt gjersa vlerat shpirtėrore nė botė tė mos e marrin vendin e tyre, nuk mund tė pritet paoa. Pėrkundrazi, edhe mė tej do tė jemi dėshmitarė tė gjendjes sė tanishme tė paoėndrueshme. Sa mė shumė qė zhvillohet teknologjia e fuqjsė dhe civilizimi material, popujt do tė prodhojnė armė mė tė rrezikshme dhe mė shkatėrruese me arsyetimin se me kėtė do ta sigurojnė sigurinė dhe paoėn vetanake.

    Krejt kjo tregon se njerėzimi ndodhet nė udhėkryoin e zgjedhjes midis vetėshkatėrrimit total nė luftra ose shpėtimit me besimin te Allahu dhe me pranimin e principeve morale, si dhunti mė tė dobishme tė cilėn njerėzimit ia kanė dhuruar tė dėrguarit. Prandaj, njeriu duhet tė zgjedhė: ose Allahun, ose mashtrimin. Ne konsiderojmė se njė ditė njerėzimi do tė mund ta njohė islamin pėrmes persiatjes sė dijetarėve tė shouar islamikė, ndėrsa nė favor tė lumturisė sė vet. Njerėzimi nuk ka rrugėdalje tjetėr nga kjo situatė jostabile dhe e pandryshueshme e cila kanoset me shkatėrrim, pos nėse e pranon islamin.

    Pikėrish siē ka thėnė Tolstoi:

    "Ligji, tė dlin e ka sjellur Muhammedi, do tė sundojė nė botė, per arsye se ėshtė tėrėsisht nė harmoni me natyrėn, mendjen dhe menēurinė e njeriut."
    Ē'ka ndodhur me ne , trashėgimtarėt e kėtij civilizimi briliant dhe tė famshėm? Ēka i ka kuflzuar kushtet tona tė sotme tė jetės? Ē'ėshtė shkaku i degradimit tė kulturės, shkencės dhe ndikimit politik te ne? Ē'e ka penguar zhvillimin tonė drejt kėtyre caoeve? Pėrse ua kemi lėshuar udhėheojen e ekonomisė dhe shkencės perėndimorėve, tė cilėt tani na nevojiten neve atje ku dikur ne kemi oenė tė domosdoshėm pėr ta? Pėrse muslimanėt, edhe pėrkundėr tė kaluarės sė shkėlqyeshme nė Lindje e Perėndim, ulin kokat nė kėtė botė moderne?
    Ajo qė lartėsoi islamin deri nė nivelin e dominimit atėbotė, nuk ka qenė tė fryrėt nė burinė vetanake ose tė mėshuarit nė lodrėn vetanake. Kjo ka oenė kultura jonė, revolucioni ynė i jashtėzakonshėm intelektual dhe shooėror. Ėshtė turp qė e kemi shpenzuar fuojnė tonė nė konflikte tė ndėrsjella dhe grindje vrastare, e oė e kanė shndėrruar famėn e unitetit nė njė formė tė zbrazėt.

    Njė komb i fortė mund tė ndėrtohet vetėm nė principet e fortė tė zakoneve, moralit dhe rendit, mbi burimet unikale tė progresit. Islami nuk ia ka borxh fuqinė e vet kanoneve, tanksave dhe armėve, por mendimit superior tė ulemasė, karakterit tė popujve tė vet dhe ndjekjen e udhėzimit tė Allahut nė rrugė tė drejtė (pėr cilėn lutemi nė "Fatiha" 17 herė nė ditė), rrugėn e drejtėsisė, miqėsisė dhe vėllazėrisė.

    Historia na demonstron nė mėnyrė tė pagabuar se, sa herė qė muslimanėt e kanė ndėrtuar filozofinė e vet tė jetės nė frymėn e mėsimeve tė shpallura pėr ta nga qielli, kanė arritur prosperitet, ndėrsa sa herė qė e kanė devijuar atė udhėzim, kanė rėnė nė varfėri dhe mjerim. Muslimanėt, themeltarėt e kėsaj kulture briliante dhe mirėqenie shooėrore nė tė kaluarėn, i kanė pasuar tė gjitha kėto doktrina shumė mė sinoerisht se ne: nė nivelin individual, kolektiv dhe kombėtar.
    Dielli i kulturės ka ndriēuar gjersa janė aplikuar kriteret e shkencės, mendimit, materies dhe shpirtit. Kur e kemi braktisur kėtė qasje, bajraku i angazhimit, zellit dhe luftės pėr tė mirė, na rrėshojti nga dora pėr ta marrur perėndimi, duke zhviiluar njė sistem tė organizuar tė vlerave.

    Ku u tretė ai respekti i dikurshėm, integriteti, nderi dhe e vėrteta muslimane? Ato dikur kanė oenė suaza tė rrugės sonė. Kur i tejkaluam, u gjendėm tė humbur nė shkretirėn pa gjurmė, duke harruar thirrjen e lartė tė shpallur si kodeks hyjnor pėr ne, si udhėzim pėr njerėzimin tė jetojė sipas vullnetit tė Zotit. Duke braktisur kėtė fat jemi zhytur nė rėrė tė gjallė tė korrupcionit, paditurisė dhe varfėrisė e cila na rrethon sot.

    Megjithatė, islami njėmend i integruar mund ta mundėsojė kthimin nė atė thirrje tė lartė dhe ta shpiejė njerėzimin shtigjeve tė transformimit shpirtėror. Kjo do tė jetė mirėqenie pėr tė gjithė.
    Miku i Napoleonit gjersa ishte nė mėrgim nė ishullin Shėn Helena, shkruan:

    "Nė Egjipt Napoleoni vazhdimisht i persėriste admirimin e tij pėr tė mirat qė Pejgamberi! islamit dhe prijėsit e tij historikė ua kanė sjellur vendeve qė i kanė pushtuar. Ai e shikonte islamin me shpresė, si njė fuqi e cila mund t'ia ofrojė botės sėrish kėto tė mira. Madje deklaronte: 'mendoj se edhe vetė do ta pranoj islamin'."

    Shoqėria autentike muslimane do tė dallonte mjaft nga ato ekzistueset anė e kėnd botės. Mendimi dhe jeta nė tė do tė duhej tė realizonin edhe njė herė principet e larta nga zėnafilla e vet nė tėrėsi, siē thotė poeti: "Islami ėshtė vėrtetėsi e pastėr, pa tė metė dhe njollė; pėr ēdo gabim qė e shikoni, fajsoni muslimanėt tanė."


    Pėr tė marrur hisen e plotė nė revolucionin shpirtėror qė duhet patjetėr tė pėrhapet nė tėrė botėn, islami do tė duhej tė angazhohet nė planet e sotme giobale. Ai duhet tė nxitė reformat interne tė cilat do ta pasqyronin rehabilitimin e tij nė raport me trashėgiminė e prapambeturisė. Duhet tė balansohen konditat morale dhe materiale me raport tė drejtė dhe nė harmoni me parimet morale tė zhvilluara deri nė perfeksion, tė cilat e kanė shėnuar tė kaluarėn e tij tė lavdishme, e cilat i shpallė Zoti i dy botėve, kėsaj dhe asaj tė ardhshmes. Nė kėtė do tė gjejnė jo vetėm ekzistimin vetanak, por, gjithashtu, edhe sekretin e ekzistimit tė botės se dhe mėnyrat se t'ia imponojė mbarė njerėzimit.

  2. #42
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe familja


    Si trupi i njeriut qė pėrbėhet prej shumė njėsive tė ndryshme por tė lidhura nė mėnyrė tė natyrshme, ashtu edhe bashkėsia njerėzore pėrbėhet prej mė shumė asosh tė vogla, respektivisht familjeve. Familjet nė tė cilat dominon mirėkuptimi reciprok, sinoeriteti dhe dashuria pėrbėjnė njė bashkėsi tė plotė dhe tė shėndoshė. Nė tė kundėrtėn, bashkėsia njerėzore nuk mund tė zhvillohet dhe do tė jetė e dėrmuar nga pėrēarjet dhe konfliktet e brendshme.

    Instikti pėr mbijetesė ėshtė i lindur pėr oenien njerėzore. Lindja e fėmijve ėshtė shprehje e jetės, ngase fėmija paracjet vazhdim tė personalitetit tė vetė njeriut dhe garancė pėr vazhdimėsinė e llojit. Nevojėn e themelimit tė familjes shumė dijetarė e kanė kėrkuar nė instikt pėr mbijetesė dhe vazhdimėsi tė llojit.
    Nevoja pėr ta ushqyer dhe siguruar familjen e nxitė njeriun nė prodhimtari dhe aktivitet nė planin ekonomik.

    Disa mendimtarė konsiderojnė qė nevoja primare pėr themelimin e familjes, ėshtė thjeshtė instikti seksual; tė tjcrėt i japin pėrparėsi instiktit shooėror, ndėrsa tė tretėt konsiderojnė se martesa ėshtė nė rend tė parė transaksion tregtar midis familjeve tė cilat aty hyjnė pėr shkak tė profitimit.
    Nė realitet, jetesa e pėrbashkėt nė shooėri familjen e konsideron njėsi konstruktive tė veten. Ta reduktosh dashurinė e pastėr midis burrit dhe gruas vetėm nė seks, profit apo mbrojtje, do tė thotė ta mohosh natyrėn e njeriut si tė tillė.

    Disa thonė, nė kohėn e krijimit tė jetės njerėzore, gruaja si qenje mė e dobėt nuk ka mundur tė ekzistojė, pos nėn mbrojtjen e mashkullit. Kjo ėshtė marrėzi e kulluar, ngase ata e mohojnė nevojėn e njeriut pėr grua e cila mund tė jetė e ndryshme nga nevoja e gruas pėr burrin, por gjithashtu ėshtė pjesė e thellė dhe e pandashme e natyrės. Njėmend, mashkulli ėshtė ai oė e mban familjen nė shumicėn e rasteve, mirėpo, atij i nevojitet njė shok si partner pėr lumturi, gėzim dhe jetė tė ndershme. Martesa ėshtė mburojė nga vetmia. Ēdo gjini ka nevojė pėr tjetrėn. Prandaj 'Ai ata i ka bėrė prej tij dhe prej saj."

    Zoti e ka krijuar nxitjen seksuale dhe ka krijuar dallimet gjinore. Ai ka krijuar nxitjen pėr mbijetesė, nxitjen pėr siguri dhe nxitjen pėr bashkim.

    Sociologu gjerman Mollen thotė:

    "Ekzistojnė tri shkaqe kryesore pėr ēka njerėzit martohen: ekonomik (material), seksual dhe nevoja per femijė. Ndonėse kėto shkaog i hasim nė tė gjitha bashkėsitė, megjithatė kėto shkaoe dallojnė, varėsisht nga koha dhe etapat historike. Kėshtu bashkėsitė e para rėndėsi mė tė madhe ia kanė kushtuar faktorit material. Nė zhvillimin e mėvonshėm tė shooėrisė civile nė rend tė parė ėshtė nevoja pėr fėmijė,ndėrsa nė clvilizimet moderne ai ėshtė nxitja seksuale." (Xhami'ah Shansi, Samuel Kink, f. 232.)

    Islami i pėrgjigjet pozitivisht thirrjes sė natyrės duke insistuar nė familje si mbrojtėsin mė tė mirė tė pastėrtisė dhe bindjes se ajo ėshtė rruga e vetme e drejtė.
    Nėsure AnNahl', ajeti 72, thuhet: "Allllahu krijoi pėr ju bashkėshorte nga vetė lloji juaj, e prej bashkėshorteve tuaja fėmijė e nipa dhe ju furnizoi me (ushojme) tė mira. A besojnė ata tė pavėrtetėn, e tė mirat e Allllahut i mohojnė?"
    Islami i kėshillon kujdestarėt e familjeve t'ia mundėsojnė martesėn rinisė nė moshėn madhore, pėr t'u ruajtur instikti natyror seksual nga devijimet, si dhe qė rinia tė shpėtojė nga akumulimi i panatyrshėm i instiktit. Prandaj prindėrit kanė pėrgjegjėsi pėr kėshillimin e rinisė dhe orientimin sipas rregullave jetėsore pėr zhvillimin e zellit nė rrugėn e devotshmėrisė. Islami, gjithashtu, i konsideron pėrgjegjės prindėrit pėr martesa tė hershme pėr ata qė ende nuk janė pjekur pėr kėtė punė. Themelimin e familjes islami e konsideron rrugė tė vetme pėr pengimin e devijimeve shoqėrore tė cilat mund t'i shkaktojė instikti seksual, si dhe mėnyrė tė vetme pėr lumturinė e komunitetit njerėzor.

    Muhamedi a.s. nė njė hytbe tė tij kishte deklaruar:
    "Mė erdhi Xhibrili a.s. dhe mė tha: 'O Muhammed, Allahu tė ēon selam dhe tė porositė: Vajzat tuaja janė si frutat e pjekura nė pemė'".
    Kulejni shton: "Vajzat janė si frutat nė pemė. Nėse pema tė piqet, dhe nuk vjelet, dielli do ta djegė dhe era do ta kėputė. Kėshtu ėshtė edhe me vajzat. Kur tė picjen si femėr, ilaēi i vetėm i tyre ėshtė martesa. Nė tė kundėrtėn, ėshtė vėshtirė tė ruhen nga prishja, ngase edhe ato janė qenie njerėzore."

    Lidhur me kėtė njė njeri kishte pyeiur: "Pėr kė t'i martojmė?" Pejgamberi ishte pėrgjegjur: "Pėr ata qė i pėrshtaten." "Po, secili mund t'u pėrshtatet?", ishte kėmbėngulės njeriu. "Besimtarėt janė tė pėrshtatshėm njėri per tjetrin. Besimtarėt janė tė pėrshtatshėm njėri pėr tjetrin." u pėrgjegj Pejgamberi.
    Imam Xhafer esSadiku shton: "Pejgamberi nuk kishte zbritur nga minberi pėrderisa nuk e kishte martuar vajzėn e Zybejrit, Daba'ah, pėr Mikdadin, birin e EsvedelKindit." (Vasail, 14/51).

    EsTusi transmeton qė Ali bin Mihizjar AlAhvazi tė ketė thėnė: "E kam lexuar letrėn e Ebu Xhaferit r.a., qė ia kishte drejtuar Ibni Ebi Shejbe ElAsfahanit, e ku shkruente: 'E kam kuptuar qė ma pėrmend problemin e vajzave tua, si dhe
    qė nuk mund tė gjesh asnjėrin qė ėshtė si ti. Mos shiko nė atė mėnyrė, Allahu tė mėshiroftė, ngase Pejgamberi i Allahut, s.a.v.s., ka thėnė: 'Nėse (pėr misit) u vie dikush, me moralin dhe besimin e cilit jeni tė kėnaour, martojeni. Nėse nuk veproni nė kėtė mėnyrė, do tė shkaktohet huti mbi Tokė dhe ērregullim i madh'. (Vasail, 14/51.)

    Kėshtu islami jo vetėm oė nuk paraqet pengesa nė rrugė tė martesės, porse kėtė fuqi tė natyrės e prezenton si pėrparėsi tė shoqėrisė dhe individit pėr mirėqenien e tij fizike, shėndetin mental, oetėsinė e shpirtit dhe kėnaoėsinė e zemrės. Islami martesėn e konsideron bashkim tė shenjtė tė zemrės, burim tė gėzimit dhe sigurisė pėr tė dy partnerėt.

    Pėr ta pėrmbushur kėtė detyrė nevojiten kėto cilėsi: pastėrtia, butėsia, njerėzia, devotshmėria dhe besimi me thellėsi tė zemrės, siē thuhet edhe nė ajetin 21 tė sures ErRum: "Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e T]j ėshtėoēpėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu qe tė gjeni prehje te ato dhe nė mes jush krijol dashuri e mėshirė. Nė kėtė ka argumente pėr njerėzit oė mendojnė. "
    Islami cakton rregulla tė qarta qė rregullojnė marrėdhėniet brenda familjes, si dhe raportet midis familjeve. Sura En Nisa martesėn e quan "lidhje tė fortė" ... dhe kurato kanėmarrėprej jush njė besė tė fortė, ndėrsa 42 ajetet e parė merren pikėrisht me detajet praktike tė marrėveshjes martesore tė kontratės martesore dhe pėrmbushjen e tij.

    Kultivohet ndjenja e pėrkatėsisė. Sinoeriteti dominon nė ēdo pjesė qė partneri e ofron dhe pranon nė kėtė kontratė. Secili partner ofron sipas aftėsive tė veta dhe secili pranon sipas nevojave tė veta. Siē konfirmon surja "ElBekare, ajeti 228: "Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi…"

    Islami i kushton vėmendje tė duhur mundėsive tė secilės gjini, duke pasur parasysh detyrat dhe profesionin e tyre. Mashkulli e merr detyrėn e ushqyesit dhe sigurimit tė gjitha nevojave materiale. Nga ana tjetėr, gruaja pranon obligimin e lindjes, edukimit dhe ritjes sė pasardhėsve, si dhe kujdesjen pėr familjen. fy ėshtė funksioni i saj parėsor. Islami i pranon pasojat e natyrės sė gruas dhe prandaj nuk lejon qė prej saj tė kėrkohet tepėr ose tė degradohet nė ēfarėdo mėnyre, por e mbron nga poshtėrsitė e atyre qė dėshirojnė ta shpiejnė nė rrugė tė shtrembėr; ai i jep dinjitet nė shtėpi dhe jashtė. Islami i Iejon gruas tė punojnė edhe jashtė shtėpisė, nė pajtim me nevojat e saja individuale dhe shooėrore. Mirėpo nuk e lejon krijimin e marrėdhėnies midis mashkullit dhe femrės nė bazė tė kėnaoėsisė fizike dhe nxitjeve tė shejtanit; ngase kjo mund tė shkaktojė vetėm ērregullim, prapėsi dhe humbje nė shooėri.

    Si dhe ēdo institucion tjetėr, familja dhe shtėpia kėrkojnė njė udhėheoės pėrgjegjės, ngase pa tė familja i ėshtė ekspozuar ērregullimeve dhe shkatėrrimit. Prandaj, edhe burri edhe gruaja, duhet ta marrin udhėheojen e familjes, ndėrsa edhe njėri edhe tjetri janė tė aftė pėr kėtė. Mashkulli, nė bazė tė pėrgjegjėsisė pėr punėt e shtėpisė, nevojat jetėsore, mirėoenien, fėmijtė dhe pėrkujdesjen pėr ta, meriton autoritetin e drejtuesit ngase forca mė e madhe, qėndrushmėria dhe durimi e bėjnė mė tė pėrshtatshėm pėr ta bartur barrėn e pėrkujdesjes sė familjes nga shkatėrrimi dhe ērregullia. Gruaja ėshtė krijesė mė senzibile, andaj mė lehtė e kaplojnė ndjenjat. Te gruaja mė shumė dominon zemra, ndėrsa te mashkulli koka. Prandaj islami, nė rend tė parė e vė pėrgjegjėsinė te personi me mendje dhe mashkullit ia beson udhėheojen e familjes pikėrisht siē e pėrshkruan kėtė neni 213 e Kushtetutės mė tė re franceze. Njėkohėsisht islami si rregull e vendosė punė e pėrbashkėt, partneritetin, pėrgjegjet dhe planifikimin e pėrbashkėt. Mashkullit nė asnjė mėnyrė nuk duhet lėnė liria qė t'i imponojė dėshirat e veta me dhunė. Ai nuk guxon ta terrorizojė, keqtrajtojė dhe ndėshkojė gruan e vet. Nė ajetin 19 tė sures En Nisa thuhet: "O ju qė besuat, nukėshtė lejuar pėr ju tė trashėgoni gratė (e tė vdekurve) nė mėnyrė tė dhunshme, e as t'l shtrėngonl pėr t'u marrė diēka nga afo qėju kenl dhėnė atyre, pėrveē nėse ato bėjnė ndonjė Imoralitet tė hapur. ēonijetė tė mirė me to. Nėse urreni ato, bėnl durim qėAllIIahu tėjapė shumė tė mira nė nfė send qėju e urreni."

    Mashkulli e bartė barrėn e sigurimit material tė familjes dhe ai ka kontroll tė plotė nė kėtė dhe detyrė e tij ėshtė rregullimi i detajeve tė jetės sė pėrditshme, rregullimi i punėve shtėpiake dhe rritjen e fėmijve. Pejgamberi, s.a.v.s., ka thėnė: "Burri ėshtė mbrojtės i familjes dhe ai ėshtė pėrgjegjės pėr tė, ndėrsa gruaja ėshtė rojtare e shtėpisė dhe pasardhėsve, dhe ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr kėtė." Pėr rrėnimin e sotėm tė marrėdhėnieve bashkėshortore fajtorė ėshtė injorimi i botėkuptimit tė lartė tė martesės. Nė vend tė kėsaj martesa ėshtė e degraduar me gjėra tė parėndėsishme. Persiatjet e mashkullit mbi martesėn janė minimizuar gjersa familjet nuk filluan tė shkatėrrohen. Shumėkush ka hyrė nė martesė, e qė tė mos kenė menduar fare nė rėndėsinė e harmonisė sė mendjes dhe shpirtit midis burrit dhe gruas. Gjuetarėt e fatit, kazanovėt, lapėrdharėt, duke vlerėsuar fytyrėn e bukur dhe pasurinė mbi gjithēka, i kanė dėbuar vlerat shpirtėrore jashtė horizontit dhe interesat e veta mė vitale pa dashje i kanė shkelur. Ėshtė fare normale qė familjet e tilla nuk i presin dritat e ardhmėrisė.
    Disharmonia dhe mospėrshtatja e thellė nė tė menduarit midis mashkullit dhe femrės shkaktojnė ēarje tė thellė, e cila ēdo ditė shtohet edhe mė, ndėrsa qetėsia familjare tretet pa fund. Ata i shkojnė nė nerva njėri tjetrit. Harmonia, tė cilėn e sjellin vlerat morale, joegoizmi dhe dashuria njerėzore, ai dhe gatishmėria
    qė tė dy palėt tė bėjnė gjithė oė ėshtė e mundur pėr ta forcuar jetėn shpirtėrore tė njėri tjetrit, po tretet. Pėr edukimin e gruas ėshtė e domosdoshme tė merret pėr bazė rrethanat, mjedisin dhe atmosferėn familjare, si dhe harmoninė shpirtėrore midis bashkėshortėve. Kjo ėshtė tejet me rėndėsi nė ndėrtimin e familjes. Pėr martesėn duhet menduar si pėr diē themelore dhe tė shenjtė. Vetėm nėse martesėa shikohte nė kėtė mėnyrt tė drejtė, do tė mund tė zgjidhen nė mėnyrė tė kėnaoėshme tė gjitha vėshtirėsitė e jetės sė pėrbashkėt.
    Islami i kushton vėmendje tė gjitha pasojave shkatėrrimtare tė martesave tė krijuara gabimisht, grindjet dhe vuajtjet e tyre. Ai nuk e bazon familjen nė pasuri, nė pasione, nė bukurinė e jashtme, ose nė bazėn materiale, por nė besim dhe virtyt, nė vlerat shpirtėrore dhe dashuri, si dhe nė respektim e devotshmėri tė burrit dhe gruas.


    Pejgamberi, s.a.v.s., ka thėnė: "Kush e merr gruan vetėm pėr shkak tė bukurisė sė saj, kurrė nuk do tė gjejė atė qė e dashuron tek ajo. Kush e merr gruan pėr shkak tė pasurisė sė saj, e merr atė qė Allahu edhe ashtu ia ka besuar. Prandaj Allahu do ta braktisė. Kėrkoni gruan bukuria e cilės pėrkufizohet nė besim."

    Pejgamberi, s.a.s.v., ka thėnė: "Institucioni mė i respektuar te Allahu ėshtė martesa." Njerėzit oė i ikin themelimit tė familjes me arsyetime tė papranueshme janė qortuar fort.

    Prijsi i besimdrejtėve hazreti Aliu k.v., ka thėnė: "Martohuni, ngase kjo ėshtė praktikė e Pejgamberit tė Allahut. Ai ka deklaruar; 'Kush mė don mua (synetin tim), duhet ta dijė se martesa ėshtė pjesė e synetit tim'".

    Transmetohet oė Pejgamberi, s.a.s.v., ka thėnė: "Martesa ėshtė suneti im. Kush ėshtė kundėr sunetit tim, nuk ėshtė imi (prej nesh)."

    Po nė kėtė mėnyrė, islami kundėrshton edhe bashkimin e njerėzve tė cilėve u mungojn kualitetet personale, shpirtėrore dhe morale.

    Nė kaptina 7 e 'Libri mbi martesėn' prej el Kulejnit thuhet qė Pejgamberi, a.s., tė ketė thėnė: 'lkni nga bimėt e bukura dhe lulet qė rriten afėr ujit tė ndotur dhe tė papastėr!' Sekush e kishte pyetur: 'O Pejgamber i Allahut! Ē'ėshtė ajo lulja afėr ujit tė ndotur?' Ndėrsa ai ishte pėrgjegjur: 'Femra e bukur e rritur nė familje jo tė mirė.'

    Ėshtė e natyrshme qė bashkėshorti i cili nuk i pėrmbahet ligjeve morale dhe fetare kurrė nuk mund t'i sigurojė lumturi dhe mirėoenie familjes. Fryt i martesave tė tilla mund tė jenė vetėm fėmijtė pa siguri dhe stabilitet shpirtėror. Prandaj islami synon tė sigurojė lumturi pėr tė dy palėt. Islami largon nga martesat nga familjet e rrėnuara moralisht dhe tė zhytura nė mėkat. Kjo ėshtė mburojė kundėr krijimit tė gjeneratave tė prapa dhe imorale.

    Nėse tė rinjtė, nė momentin kur duhet ta zgjedhin shokun e jetės, e bėjnė kėtė nė harmoni me parimet dhe ligjet islame, (nė vend tė shikojnė vetėm pamjen e jashtme) dhe tė vlerėsojnė drejt gjėrat qenėsore qė janė tė rėndėsishme pėr Iumturi, duke mohuar mendimin e gabuar e nxitur nga pasionet e papastra qė kalojnė aqshpejt, s'ka dyshim qė mjerimi dhe rrėnimi i familjes, qė e shkakton dhėnia ndaj lirisė seksuale, do tė zhduk;n shumė shpejt. Nė mesin e rinisė sė sotme ka edhe tė atillė qė preferojnė pėr marrėdhėnie paramartesore pėr tė veriflkuar nėse ēifti i pėrshtaten njėri tjetrit, dhe kėtė e konsiderojnė pėrgaditje ideale pėr partneritet jetėsor. Si mund tė mendojnė qė njė pėrvojė e shkurtėr e kėnaoėsisė sė pėrkohshme tė 6y trupave mund tė ndryshojė thellėsinė e vlerave shpirtėrore, aftėsive mentale, dhuntive morale dhe cilėsive karaktersitike tė shpirtit tjetėr? Tė presėsh qė tė krijohet njė marrėdhėnie jetėgjatė nga disa ēaste kėnaoėsie nuk ėshtė e arsyeshme. Kėto fakte janė tė mjaftueshme pėr kritikėn e kėsaj praktike. Pos kėsaj, kėto lidhje tė pėrkohshme mund tė shkaktojnė shumė dėme morale dhe shpirtėrore. Kualitetet e brendshme tė personalitetit shfaoen vetėm kur jeta tė ndahet pėr njė kohė mė tė gjatė. Skena e ndryshueshme e jetės sė pėrbashkėt ėshtė ajo qė zbulon tė vėrtetėn e natyrės sė brendshme tė dy partnerėve. Durimi, tė epurit, pėrkushtimi, qetėsia, kėnaoėsia, joegoizmi, vetėmohimi, zbulohet atėherė kur tundjet e jetės tė rėndojnė mbi shpirtin tonė. Si munden ēastet e shkurtėr tė pushimit, argėtimit dhe udhėtimit nė dysh tė depėrtojnė nė oenėsitė e thella morale? A mundet shkuarja nė kino apo ndonjė vend tjetėr tė argėtimit tė zbulojė vlerėn e vėrtetė tė partnerit? Nė tė vėrtetė, nė martesat provuese, tė dy partnerėt synojnė tė fshehin anėt e tyre negative dhe tė fshehen prapa maskės sė gjentilencės nė mėnyrė qė ta mashtrojnė njėri tjetrin.
    A mundet njė i ri nė vlimin e pasionit tė marrė vendimin mė tė rėndėsishėm pėr fatin e tij? A mundet martesa provuese t'i bindė partnerėt se nuk ekzistojnė dallime shpirtėrore dhe pika tė dobėta nė lidhjen e tyre? Dhe si mundet njė i ri, i udhėhequr nga ajo qė e kushtėzon mosha e tij, kur nxitja pėr plotėsimin e dėshirave seksuale ėshtė aqe fortė, tė masė nė mėnyrė tė drejtė konditat pėr martesė tė shėndoshė? Si mund tė jetė i sigurt se nė tė ardhmen nuk do tė lindin grindje dhe dallime?

    Realiteti dėshmon pėr diē krejt tjetėr. Sa shumė janė qg pastaj i kuptojnė tė gjitha negativitetet dhe tė metat e partnerit? Mashkujt duhet ta dijnė se ėshtė e mundur arritja e harmonisė sė plotė fizike dhe shpirtėrore nė mes partnerėve, duke pasur parasysh qė mėnyra e tė menduarit tė gruas dallon shum nga mėnyra e tė menduarit tė mashkullit.

    Prandaj islami preferon oė para nėnshkrimit tė marrėveshjes martesore tė rinjtė duhet tė takohen dhe tė bisedojnė, por, njėkohėsisht, e qė ėshtė shumė mė me rėndėsi, duhet pasur njohuri mbi karakterin, shijen, cilėsitė e partnerit si dhe aftėsitė psikofizike nga ana e shkuesve tė pavarur qė janė tė aftė tė japin gjykim objektiv nė bazė tė pėrvojės personale. Nė raste tė tilla ėshtė e ndaluar shpifja dhe spiunimi.

    Lumturia e vėrtetė nė bashkėshortėsi vie si rezultat i vlerave morale dhe flijimit midisi partnerėve. Prandaj fjala e mirė, butėsia, falja dhe flijimi janė garant mė i mirė i jetės stabile familjare. Siē ka vendosur rregulla pėr meshkujt dhe femrat, nė kuadėr tė familjes, si dhe i ka caktuar secilit detyrimet dhe tė drejtat, islami, gjithashtu, ka pėrcaktuar parimet morale pėr qėndrueshmėri dhe jetė tė lumtur tė familjes. Islami kėrkon nga njeriu qė tė mos bėhen koprracė pėr asgjė nė familjen e vet.

    Transmetohet qė Pejgamberi i Allahut tė ketė thėnė: "Mė tė mirėt nga mesi juaj janė ata qė sillen mirė ndaj grave tė tyre. Ndėrsa unė sillem mė sė mirė sė tė gjithė ju ndaj grave tė mia. "Mė i miri r.ė mesin tuaj ėshtė ai qė vepron mirė ndaj familjes sė vet, ndėrsa unė jam mė i miri prej tė gjithve ndaj familjes sime." Gjithashtu gruaja duhet tė sillet mirė ndaj burit tė vet. "Xhihadi i gruas ėshtė raporti i mirė ndaj burrit." Njė nga pengesat e mėdha, tė cilat sot qėndrojnė para lidhjes sė bashkėsive familjare janė shpenzimet e mėdha pėr martesa. Blerja e mobilieve prestigjioze, ceremonitė, ēmimet e larta tė shtėpive, si dhe shumė shpenzime tė tepruara shtesė, janė mbi standardin mesatar tė rinisė bashkėkohore.

    Shpenzimet e tilla tė larta nuk janė nė pajtim me qėllimet e islamit. Islami insiston nė zgjidhjen fatlume tė kėtij problemi dhe lufton kundėr ēdo gjėje qė do tė mund ta pengojė njeriun tė bėjė martesė.

    Pejgamberi, i Allahut s.a.v.s., ka thėnė: "Femrat mė tė mira janė ato qė zgjohen fytyrė qeshur dhe tė cilat nuk kerkojnė pajė tė madhe martesore."

    Kėrkesat e tepėrta martesore mund tė zbulojnė se, nuk ėshtė vetėm familja e nuses, por sigurisht edhe vetė dhėndėrri janė makutė dhe zemėrgurė. "Njė ditė Pejgamberi i Zotit por rrinte me njė grup sahabėsh tė tij, kur iu afrua njė grua e re dhe, pasi pėrshėndeti me pėrshėndetje tė zakonshme, foli: 'O Pejgamber i Allahut, dua tė martohem!' Pejgamberi u kthye nga tė pranishmit dhe pyeti: 'A dėshiron dikush tė martohet me kėtė grua?' Njėri prej tyre tha se dėshironte. Pejgamberi e pyeti ēfarė mehri do t'i ofrojė. Ai u pėrgjegj: 'Nuk kam asgjė pėr t'i dhėnė.' Pejgamberi tha: 'Jol Ajo e pėrsėriti dėshirėn e vet. Pejgamberi pastaj iu drejtua personit tė njejtė: A din diē nga Kur'ani?' 'Po', u pėrgjegj ai.
    Po tė martoj me kėtė grua, ndėrsa mehri tė jetė ta mėsosh nga Kur'ani atė Qė e din vetė.'
    Prandaj islami refuzon mundėsinė qė vėshtirėsitė materiale tė bėhen pengesė pėr lidhjen e martesės midisi njerėzve tė rinjė dhe lejon qė edhe tė varfėrit tė mund tė lidhin martesė sipas ligjit. Frikėn nga skamja dhe vėshtirėsitė materiale islami i konsideron arsyetime tė rreme pėr t'i ikur ligjit tė Zotit, jetės nė bashkėshortėsi dhe thotė se Allahu i njeh nevojat e familjes dhe se nuk do tė lejojė tė zhytet nė varfėri.

    Nė ajetin 32, tė sures EnNur thuhet: "Dhe martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit) edhe robėrit e robėreshat tuaja qėjanė tėndershėm e tėndershme. Nėse janė tė varfer, Allahu i begaton nga mirėsitė e Tij, Allahu ėshtė bujar i madh dhe i din tė gjitha."


    Natyrisht, nderi dhe puna e zellshme janė mėnyra nė tė cilėn njeriu duhet t'i kėnaqė nevojat e veta. Kur njeriu i merr pėrgjegjėsite e martesės, si dhe pėr ta siguruar materialisht familjen, duhet t'i shtojė aktivitetet e tij dhe pėrpjekjet nė punė. Kjo ėshtė njė nga rolet e martesės nė ngritjen e standardit jetėsor dhe zhvillimit tė tėrė shoqėrisė.
    137

  3. #43
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe pozita e femrės


    Perėndimorėt janė predikues tė zėshėm pėr lirimin e femrės duke mos ditur ēfarė kthese ka bėrė islami lidhur me ēėshtjen e gruas. Atėbotė kjo ishte hap tejet i rėndėsishėm. Nė kohėn e paraoltjes sė islamit pozita e gruas ishte baraz me statusin e pronės sė tundshme tė mashkullit, vlera e cilės mezi kalonte vlerėn e shtazės shtėpiake. Ata qė e studjojnė islamin thelbėsisht e dijnė qė Perėndimi nuk ka ofruar asgjė tė re nė kėtė plan, pos shtimit tė lirisė, e cila e ka shtuar shfrenimin dhe degjenerimin. Islami e ndalon shfrenimin, imoralitetin, vulgarizmin, poshtėrimin dhe degjenerimin. E pengon kjo ndalesė progresin dhe zhvillimin e gruas? Cila prej kėtyre gjėrave i siguron gruas fisnikėri dhe nder, si dhe e lartėson personalitetin e saj?

    Islami konsideron se Zoti e krijoi mashkullin dhe gruan pėr t'i lartėsuar deri te forma e plotė e qenieve tė pėrsosura njerėzore e qė ėshtė nė kundėrshtim me atė qė i proklamojnė librat qiellorė, tė cilat i kanė fshehur Jehudijtė dhe krishterėt. Atje thuhet:"Ndėr ēdo njėmijė njerėz paraqitet njė tė cilin Zoti e don, mirėpo nė mesin e tė gjitha grave tė botės nuk mund tė gjendet asnjė qė do tė prekte mėshira dhe mbrojtja e Zotit." (Cituar sipas: Civilizimi araboislamik, f. 519.)
    Islami nuk bėn dallim nė mes mashkullit dhe gruas. Nė bazė tė doktrinės islame njerėzit ndahen sipas shfaojes nga ana e tyre e virtyteve, devotshmėrisė, respektit, kualiteteve morale dhe shpirtėrore. I lejohet edhe mashkullit edhe gruas t'i kultivojnė kėto vlera tė jashtėzakonshme. Ditėn e gjykimit do tė gjykohet ēdo shpirt, pa marrė parasysh gjininė, nė bazė tė fryteve tė veprės sė tyre, dhe sipas kriterit tė cekur. Nė ajetin 97 tė sures 'EnNahl' thuhet: "Kush bėn vepėr tė mirė, opftė mashkull ose femėr, e duke qenė besimtar, Ne do t'ijaplm atijfetė tėmirė (nė kėtė botė), e (nė botėn tjetėr) do t'ufapim shpėrbllmin mė tė mirė pėr veprat e tyre."

    Islami konsideron qė mashkulli dhe gruaja plotėsojnė njėri tjetrin, pėr ēka dėshmon ajeti 195 i sures Ali Imran: "Zotii tyre iu pėrgjegj lutjes sė tyre (e tha): 'Unė nuk ia humb mundin asnjėrit pref jush, mashkull apo femėr; ju jeni njėri nga tjetri…"

    Duke shfrytėzuar mendjen dhe duke poseduar virtytet morale, shumė femra kanė arritur nivel tė lartė tė njerėzisė dhe lumturisė. Shumė meshkuj biejnė shumė poshtė ngase nuk sillen nė frymėn e arsyes dhe i nėnshtrohet pasioneve tė ulta. Me paraoitjen e islamit pozita e femrės ndėrron dukshėm. Ajo ėshtė e inkuadruar drejtpėrdrejt nė punėt e udhėheqjes.

    Lidhur me kėtė dėshmon edhe shembulli, tė cilin e transmeton Ibni elXhezvi nė veprėn 'EIMuntazam'.
    Flitet qė me njė rast kalifl i dytė Omeri r.a., para njė mase tė madhe njerėzish, nga minberi kishte deklaruar:
    "O njerėz, mos e shtoni mehrin e gruas mė shumė se 400 dirhemė, ndėrsa ai qe e bėn kėtė, shtesa do te derdhet nė arkėn e shtetit musliman (bejtulmal)." Njerėzit u ngritėn t'i pėrgjigjen, ndėrsa njė grua me ndihmoi e deklaroi: "Si mund tė thuash diē tė tillė, ndėrkaq qė Kur'ani, nė suren Nisa, ajeti 20, thotė: "Nė qoftė se dėshlroni tė ndėrroni (ta merrni) njė grua nė vend tė njė gruaje (tė lėshuares) qė i keni dhėnė shumė tė madhe, mos merni prej saj asnjė send." Omeri r.a. nuk mundi ta mohojė akuzėn dhe tėrhooi deklaratėn e tij me fjalėt: "Gruaja e tha tė vėrtetėn, ndėrsa mashkulli gaboi."

    Nė kundėrshtim me trajtimin e gruas nė islam, ėshtė tragjike shtypja e femrės nė Arabinė paraislamike. Sa dinjitet tė lartė ia ka siguruar islami gjinisė femėrore, duke i dhėnė tė drejtėn qė tė kritikojė publikisht kalifin dhe ta detyrojė tė tėrheoė qėndrimin e vet qė ėshtė nė kundėrshtim me Kur'anin. Islami meshkujve ua ka marrur tė drejtėn e posedimit tė femrės dhe ka vėnė barazinė midis tyre, me respketim tė plotė tė dallimeve nė konstitucionin e mashkullit dhe femrės. Ligjet e vendeve moderne evropiane e privojnė gruan nga tė gjitha tė drejtat e posedimit tė pasurisė.

    Nė shekullin XIX liderėt fetarė nė Francė, pas njė diskutimi tė gjatė, kishin vendosur:
    "Gruaja ėshtė qenie njerėzore, por ėshtė krijuar per t'i shėrbyer mashkuliit."

    Vetėm sė voni gratė nė vendet evropiane e kanė fituar tė drejtėn per posedim tė pasurisė.
    Me ligjin e vitit 1850 nė Angli, gruas i ėshtė marrur e drejta per perkatėsi kombėtare. Ajo nuk kishte tė d/ejtė tė posedojė pasuri, madje edhe veshėmbathja e trupit nuk ishte pronė e sajė. Henri VIII kishte dhėnė dekret me tė cilin u ndalohet grave tė lexojnė librat e shenjtė." (Shpirti i dinit islam, f. 231.)
    Nė Anglinė e vitit 1882 ishte sjellur njė ligj i cili gruas i siguronte disa tė drejta tė cilat nuk i kishte pasur mė parė. Nė mes tjerash kishte fituar tė drejtėn e disponimit tė lirė pėr pasurinė, nė vend qė t'ia dorėzojė drejt pėrdrejtė burrit tė vet.

    Islami qė para 14 shekujsh i ka deklaruar pavarėsinė e plotė materiale tė femrės, tė drejtėn e saj pėr tė poseduar dhe disponuar me pasuri pa mbikėqyrjen dhe kontrollin e ndonjė mashkulli, tė udhėheqė punėt, tė tregtojė dhe tė bėjė transaksione qė kanė tė bėjnė me fltimin dhe humbjen e saj, duke pėrfshirė edhe kryerjen e bėmirėsisė, pa e kontrolluar askush.

    Nė ajetin 32 tė sures En Nisa thuhet: "Mos lakmoni nė atė, qė AllIlahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave u takon hise nga ajo qĒ fituan ata dhe grave, g/ithashtu, u takon hise nga ajo oė fituan ato. /dlUahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. Allllahu ėshtė l difshėm pėr ēdo send."

    Pos tė drejtės sė pronėsisė, islami gruas i ka dhėnė edhe dinjitetin, lirinė dhe pavarėsinė. Kur ėshtė fjala pėr martesėn si njė nga statuset mė tė rėndėsishme dhe mė sensibile nė jetėn e femrės, islami ka bėrė gjithēka qė nė kėtė plan t'i sigurojė dhe mundėsojė lirinė e zgjedhjes me cilin dėshiron tė hyjė nė martesė. Tė drejtat dhe privilegjet, tė cilat i kanė arritur femrat evropiane pas presioneve nė shooėritė ku jetojnė dhe qė i kanė arritur vetėm tani sė fundit, islami e ka rregulluar juridikisht pėr tė gjitha femrat, pa pasur nevojė qė me rebelim tė participojnė nė shpalljen e normave tė tilla ligjore, edhe atė shumė shekuj mė parė. Dhe, vėrtetė, s'ka moment nė jetėn e njeriut dhe s'ka problem me cilin mund tė ballafaophet, e pėr cilin islami nuk ka gjetur zgjidhjen mė tė mirė.
    Ėshtė e vėrtetė qė pozita e femrės iiė Lindje sot ėshtė i pakėnaqshėm, por, pėr kėtė nuk janė fajtorė dispozitat islame. Problemi qėndorn nė injorimin e dispozitave fetare nė planin politik, shoqėror dhe ekonomik.

    Varfėria ėshtė njė nga arsyet kryesore pėr kushte e kėoja tė jetės sė gruas nė Lindje. Njė grup ėshtė tepėr i pasur, ndėrsa shumica janė tepėr tė varfėr, dhe janė viktima tė urisė dhe mjerimit. Si rezultat i kėtij diskriminimi ekonomik, njerėzit nuk kanė fuoj pėr t'iu kundėrvėnė dhe kėrkuar ndryshime nė mjedisin e vet, ndėrsa pakėnaoėsinė e vet pėr kėtė e shprehin tek gratė dhe fėmijtė. Nė situatė tė tillė as gratė nuk kanė fuoj t'i shfrytėzojnė tė drjetat e veta ligjore dhe tė kėrkojnė mbrojtje gjyoėsore pėr shkak tė dhunės dhe tiranisė sė burrave tė tyre. Femrat frikohen nga vėshtirėsitė jetėsore pa mashkullin bashkėudhėtarė nė botėn mashkullore, ndėrsa kusherinjtė e saj nul mund ta mbrojnė. S'ka dyshim qĒ vlerat morale treten nė shoqėri tė skamnorėve dhe tė injoruarve, ndėrsa kėto i zėvendėson padrejtėsia dhe dhuna. Prandaj, shkaku kryesor pėr njė pozitė tė tillė tė femrės nė Lindje ėshtė varfėria, dhe jo sistemi shooėror islam dhe dispozitat islame.

    Islami lufton kundėr varfėrisė dhe padrejtėsisė, ndėrsa pasuritė natyrore i ndanė nė mėnyrė tė drejtė dhe tė barabartė midis tė gjitha shtresave tė shooėrisė. Islami e ndalon shkapėrdarjen, eliminon padrejtėsitė sociale dhe dallimet nė shooėri. Islami ėshtė kundėr padrejtėsisė dhe shtypjes sė njerėzve, siē ėshtė edhe kundėr shfryrjes sė pakėnaoėsisė dhe mllefit ndaj gruas dhe fėmijve. Islami insiston pėr mbrojtje tė drejtė juridike tė femrės, pa marrė parasysh nė ēfarė situate ndodhet ajo.

    A mundet njė njeri i menēur tė konsiderojė se parregullsitė dhe padrejtėsitė nė mjediset islame janė rezultat i aplikimit tė dispozitave islame? Vallė dispozitat islame nuk bazohen nė edukatė morale, drejtėsi, respekt dhe dinjitet, si dhe dashuri midis tė gjithė njerėzve, e nė veēanti midis pjestarėve tė njė familje. Islami i tillė e ka shpėtuar gruan nga poshtėrimi dhe shtypja nė cilėn ka jetuar para paracytjes sė islamit dhe falė atij ajo e ka fituar vendin meritor qė i pėrket si qenie njerėzore.

    Shtrohet pyetja ēfarė roli dhe pozitė ka femra nė Perėndim; ēfarė vlere i ofron civilizimi evropian? Vlera e femrės nė kohėn moderne ka rėnė nė nivelin mė tė ultė. Nė botėn bashkėkohore femra shfrytėzohet pėr qetėsimin e pasioneve shtazarake tė mashkullit, si dhe me qėllime tė ndryshme propagandistike. Kinemaja, televizioni dhe tregtia e shfrytėzojnė si objekt pėr pushim dhe argėtim.
    Dinjiteti dhe respekti sot nuk ēmohen mbi vlerat morale, arsimimin dhe diturinė e saj. Shpesh femrat e ditura dhe besimtare mbesin nė hije, ndėrsa respekti dhe fama i pėrkasin femrave tė cilat veten e qiiajnė 'artiste', ndonėse nuk kryejnė ndonjė punė tė dobishme nė shooėri dhe nuk janė burim i tė mirave pėr njerėzit. Ato, nė emėr tė artit, bėjnė mijra mėkate dhe krejt atyre qė janė nė kundėrshtim me moralin dhe nderin.

    Sociologi amerikan shkruan:

    "Striptizetat bashkėkohore munden gjatė vitit tė fitojnė rreth njė milion dollarė; njeriu qg mundet ta rrėzojė njeriun tjetėr me njė goditje tė grushtit i fiton gjysėm milioni dollarė; ndėrkaqqė njeriu i dli tėrė jetėn e ka kaluar duke i shėrbyer tė tjeret, nė kohėn kur flokėt i thlnjen, ka vetėm sa per tė mbijetuar."

    Profesori Albert Konoli shkruan:

    "Femra angleze nė vitin 1919 ka luftuar pėr tė drejtėn tė jetė e zgjedhur nė Parlament duke mos u frlkuar burgut as vdekjes. Kush ka mundur atėbotė tė parashikojė se liria pėr tė dlėn ka luftuar do tė zėvendėsohet me rėnie tė plotė morale dhe shoqgrore tė femrės edhe atė vetėm gjysėm shekulli mė pas. Sikur ato femra sot tė jetonin, do tė duhej tė Iuftonin sėrish pėr Iirinė e vet. Pėrvoja tregon se nė pesėdhjetė vjetėt e ftindit femrat nuk kanė fituar asgjė me kėtė liri. Pėrkundrazi, vetėm e kanė flijuar nderin dhe pozitėn tė cilėn e kanė pasur mė parė." (Cituar sipas revistės 'Mendimtari i arsimuar', nr. 829.)

  4. #44
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe shkurorėzimi


    E dhėna tė cilėn nė kėt kaptinė duhet tė theksojmė nė radhė tė parė ėshtė se shkurorėzimi ėshtė nė kundėrshtim me ligjet e natyrės. Kėputja e lidhjeve familjare dhe ndarja e dy njerėzve, oė duhet tė jenė bashkėudhėtarė jetėsorė ėshtė mohim i natyrės sė njeriut dhe kuptimit tė jetės sė vėrtetė. Ēdo shoqėri nė tė cilėn ka shumė shkurorėzime pasojė e cilėve janė shkatėrrimi i familjeve, ka devijuar nga rrjedha normale e jetės sė njeriut.

    Psikologėt, juristėt dhe sociologėt tė shoetėsuar me pasojat e shkurorėzimeve dhe ndikimin e tyre nė moralin e personalitetit tė bashkėshortėve, e kanė shqyrtuar thellėsisht kėtė materie dhe i kanė paraqitur mendimet dhe qėndrimet e tyre. Pasi qė me shkurorėzim tė ēiftit bashkėshortor i jepet goditje vdekjeprurėse ligjit tė familjes, ndėrsa ngrohtėsia e jetės shtėpiake e zėvendėson me ftohtėsi, madje edhe fėmijtė e familjeve tė shkurorėzuara i nėnshtorhen imoralitetit dhe devijimeve tė ndryshme shpirtėrore dhe psiqike, shumė sociologė dhe psikologė konsiderojnė se pėr shkak tė arsyeve tė theksuara duhet ndaluar shkurorėzimet, pos nė raste tė veēanta, si dhe qė nė mėnyrė tė prerė tė pengohet ai qė dėshiron ta shkatėrrojė lidhjen familjare. Ėshtė e saktė qė shkurorėzimi ėshtė gjė e papėlqyer dhe e qprtuar, por ēka tė bėhet nė rast tė ndarjes sė patjetėrsueshme tė bashkėsisė martesore? A duhet bashkėshortėt tė mbeten nė ferrin tė cilin e kanė krijuar apo pėr ta mund tė gjendet ndonjė dalje?

    Krishterimi e thotė qartė: "Nuk ka shkurorėzim!" Mirėpo, islami e legalizon me konditat e caktuara saktėsisht. Islami e lejon shkurorėzimin, nė mėnyrė qė tė ndėrprehet lidhja nga e cila nuk ka kurrfarė tė mire. Mbajtja me dhunė e kėsaj bashkėsie ėshtė dėshtim total, ndėrsa presioni ndaj bashkėshortėve pėr tė qėndruar edhe mė nė kėtė bashkėsi, edhe mė shumė keqėsojnė jetėn e tyre. Prandaj shkurorėzimi, ndonėse i cilėsuar si 'gjėja me e keoe e lejuar nga Allahu' ėshtė i mundur kur ėshtė mė i miri nga zgjedhja midis dy tė kėqiave.

    Mund madje edhe tė ndodhė qė vetėm ndarja t'i eliminojė shkaoet e mosdurimit nė mes mashkullit dhe gruas ndėrsa koha e ndarjes ('iddet') tė zbusė zemrat dhe tė ftojė nė kujtesė anėt pozitive tė cilat ishin tretur nė disharmoninė e dhimbshme. Nuk ėshtė raritet qė bashkėshortėt e ndarė pėrkohėsisht tė kėrkojnė pėrsėritjen e lidhjes martesore, ndėrsa nė disa raste, vėrtetė, edhe tė fillojė lidhjen e njejtė me mė shumė mirėkuptim dhe lumturi.

    Meoė oėllimi i islamit ėshtė themelimi i njė lidhje tė fortė martesore, nė interes tė realizimit tė kėtij qėllimi ėshtė kufizimi i disa lirive. E drejta e shkurorėzimit i ėshtė dhėnė vetėm mashkullit, pos nė raste tė posaēme. Kjo ėshtė bėrė pėr arsye tė ruajtjes sė interesit tė vėrtetė tė femrės dhe tė kursehet, pėr tė mos oenė viktimė e pasioneve. Ėshtė evidente oė nėse dy njerėz kanė tė drejtė pėr tė filluar procesin e shkurorėzimit, baza e besimit do tė jetė tejet e luhatshme nga tė dy anėt dhe shtohet mundėsia e shkurorėzimit. Prandaj mė mirė t'i jepet e drejta e shkurorėzimit njėrit prej bashkėshortėve, i cili pėr nga natyra ka aftėsinė mė tė madhe tė arsyetimit tė shėndoshė, i cili ėshtė mė i qėndrueshmė nė vuajtje, cili mund ta durojė humbjen e mjeteve qė jepen nė emėr tė 'mehrit' dhe cili duhet tė durojė obligimet materiale pėr rritjen e fėmijve.


    Dallimet nė konstruksionin flzik tė gruas dhe burrit janė evidente. Te mashkulli gjatė marrjes sė vendimit nė rend tė parė ėshtė mendja, ndėrsa te gruaja zemra. Mendja dhe ndjenja janė dhunti qė u janė dhėnė tė dyve me rastin e krijimit.

    Psikologu i njohur Aleksis Karel ka deklaruar:
    "Ēdo qelizė dhe organet e ndryshme tė trupit tė mashkullit dhe femrės, e nė veēanti sistemi nervor, bartin nė vete karakteristika tė posaēme gjinore. Prandaj ata oe punojnė nė edukim dhe arsimim duhet t'i marrin nė konsideratė dallimet psikofizike dhe ato fizike nė mes mashkullit dhe fem rės dhe funksionet e tyre natyrore. Vėrejtja e kėtyre dallimeve ėshtė me rėndėsi tė posaēme pėr ardhmėrinė e civilizimit tonė. Ata qė e mbrojnė tė drejtėn e gruas nuk i hetojnė kėto dallime, andaj pohojnė se tė dy gjinitė mund tė arrijnė arsimim dhe edukatė, si dhe oė mund tė barazohen nė pėrgjegjėsi dhe detyra." (Njeriu i panjohur, f. 8487.)

    Pikėrisht pėr shkak tė kėtyre shkaqeve e drejta islame supozon 'se shkurorėzimi ėshtė nė duart e mashkullit'. Ndėrsa nga vėmendja ndaj sensibilitetit tė qeniessė femrės, e drejta e pėrfundimit tė jetės sė pėrbashkėt nuk i ėshtė lėnė asaj. Islami, si shtesė pėr masat e shumta qė i ka marrur pėr t'ua lehtėsuar njerėzve hyrjen nė bashkėsi martesore dhe organizimin e familjes, gjithashtu e ka vėshtirėsuar edhe rrėnien e familjes. Ėshtė bėrė gjithė qė ka qenė e mundur pėr tė siguruar jetė tė lutur dhe tė ndershme pėr tė mirėn e tė gjithė pjestarėve tė familjes dhe shooėrisė qė i pėrkasin.

    Prandaj Kur'ani, nė suren En Nisa, ajeti 19 i drejtohet meshkujve: "Ēonl jetė tė mirė me to. Nėse urreni ato, bėni durim qėAIIllahu tė japė shumė tė mira nė njė send qėjue urreni."
    Prandaj, islami e fton njeriun tė ketė durim dhe oetėsi ndaj indinjatės qė e ndien, nė mėnyrė qė me kėtė tė shuajė zjarrin e mosdurimit dhe indinjatės nė vete, pėr t'ia zgjuar vetėdijen dhe t'ia eliminojė sėmundjet. Kur'ani sikur u thotė: "Nuk ėshtė mirė ta braktisėsh gruan ndaj dlės ndien indlnjatė. Mbase pikėrisht aty edhe ėshtė hajrt (dobia) dhe bereoeti iAllahut, ndėrsa ti nuk e shikon kėtė.'
    Nga ana tjetėr, Kur'ani nė suren e njejtė i drejtohet femrave: "Nėse ndonjė grua i frikėsohet largimit dhe ftohjes sė burrit tė vet ndaj saj, atėherė nukgabofnė po qe se bėjnė mes vete marrėveshje (pajtim) e marrėveshja ėshtė mėnyra mė e dobishme. Megjithkėtė, njerėzitjanė tė krijuar makutė. "(4/128.)
    Do tė thotė nuk ėshtė mėkat qė bashkėshortėt tė merren vesh ashtu qė gruaja tė heoė dorė nga disa shprehi tė vetat, ngase heoja dorė prej disa shprehive qė e iritojnė burrin ėshtė mė e mirė se shkurorėzimi dhe ndarja.
    Mospajtimi me shkurorėzim, si mė e shėmtuara nga tė gjitha masat e fundit qė janė tė lejuara tė pėrdoren nė rast tė nevojės sė domosdoshme ėshtė veprim aflrmativ nga ana e tė gjithė juristėve islamikė.

    Transmetohet qė Muhammedi, s.a.v.s., tė ketė thėnė:
    "Ēdo grua qė dėshiron tė jetė e shkurorėzuar nga burri i saj, pos nė rastin e domosdoshmėrisė sė vėrtetė, del nga mėshira dhe falja e Zotit.' (ElBukhari, nė Wasael 15/280). Ose, sėrish, po nė kėtė nė faqe 144, thuhet:
    "Martohuni dhe mos u shkurorėzoni nga gratė tuaja, ngase shkurorėzimi lėkundė edhe vetė fronin e Zotit."

    Islami gjithashtu edhe mashkullit ia kufizon mundėsinė e zgjedhjes sė shkurorėzimit. Mashkulli nuk guxon ta braktisė gruan e vet nė mėnyrė tė dhunshme, duke i shkaktuar lėndime ose nė mėnyrė qė mund ta sjellė nė rrugėn e imoralitetit. Kėshtu islami qė herėt i ka tejkaluar tė gjitha arritjet e deritanishme nė vendet perėndimore nė synimin e tij tė eliminojė dallimet dhe ta rikthejė mirėkuptimin nė jetėn familjare. Kjo ėshtė posaēėrisht e saktė pėr 'gjyoet mirėbėrėse familjare'. Pėr kėtė g|ycizgjedhen dy persona tė sinoertė nga farefisi i tė dy bashkėshortėve qė kanė talent pėr pėrmirėsimin e marrėdhėnieve midis njerėzve. Ata analizojnė me kujdes dhe hulumtojnė shkaoet e dallimeve, mospajtimeve dhe ftohjes sė raporteve nė mes bashkėshortėve, pastaj mėtojnė tė gjejnė zgjidhje dhe tė pėrmirėsojnė marrėdhėniet midis tyre. Meqė kėta persona janė nga fareflsi i bashkėshortėve, u lejohet tė hyjnė edhe nė raportet e tyre intime, ndėrsa bashkėshortėt nuk kanė frikė se fshehtėsitė e tyre do tė zbulohen.

    Kur tė gjitha shkaoet tė dalin nė shesh, pjestarėt e gjyoit do tė bėjnė pėrpjekje tė sinoprtė ta zgjidhin problemin duke nxitur tė dy palėt nė vetėmohim, durim dhe falje sa tė jetė e mundur.
    Duke pasur parasysh se burri dhe gruaja nderojnė mė tė vjetrit dhe kanė besim tė plotė nė sinoeritetin e tyre, ėshtė fare normale qė nė rastet mė tė shumta pranojnė propozimet e kėtij gjyoj familjar.

    Nė kėtė aspekt flet preras edhe ajeti 35 i sures EnNisa: "Nėse i frikėsohen pėrēarjes mes tyre (burrit e gruas), dėrgoni njėpari tė drejtė nga familja e tij dhe njėpari tė drejtė nga familja e saf. Nėse keta tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanėpėr oellim pajtimin, Allahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas). AllHahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė."

    Nėse shkaqet dhe rrėnjėt e akuzės pėr shkurorėzim tregohen tepėr tė thella, pėr ē'arsye edhe ka filluar shkatėrrimi i papėrmirėsueshėm i marrėdhėnieve bashkėshortore, ndėrsa tė gjitha pėrpjekjet e pajtuesėve pėr ta kthyer shpresėn pėr pajtim dėshtojnė, islami nė realitetin e tij lė hapėsirė pėr ēdo anė tė shkojė rrugės sė vet. Ėshtė e natyrshme qė ky gjyojamiljar do tė ketė mė shumė rast pėr suskes se tė gjitha tubimet publike ose kėshillimoret bashkėshortore. Nė realitet, ata tepėr shpesh, meoė janė tė huaj nė atė familje, dhe nuk janė tė afėrt pėr nga natyra e brendshme, vetėm e shtojnė humnerėn, pėr shkak tė pakujdesit tė pėrjekjeve tė tyre. Detyra e gjykimit publik ėshtė tė dėgjojė argumentet qė i parashtrojnė palėt, dhe pastaj nė mėnyrė tė oetė dhe fare oetė dhe objektivisht tė vendosin cila palė ka tė drejtė dhe sipas kėsaj tė sjellin vendimin. Gjyoi nuk guxon t'i nėnshtrohet presioneve tė familjes sė bashkėshortėve. Islami, gjithashtu, insiston nė praninė e dėshmitarėve e rastin e shkurorėzimit.

    Nė Kur'an thuhet: "Kėtė do ta dėshmojnė dy dėshmitarė tė drejtė nga mesi juaj dhedėshminė zbatojeni pėrhirtė Allahut."(, Talak 2)

    Pa kėta dy dėshmitarė nuk ka shkurorėzim legal. qėllimi i angazhimit tė tyre ėshtė tė provojnė t'i pajtojnė bashkėshortėt nė procesin e shkurorėzimit dhe ta ruajnė martesėn para se, me keoardhje, kur kėtė duhet ta bėjnė, tė pajtohen se nuk ka rrugėdalje tjetėr. Nuk ėshtė e rrallė qė dėshmitarėt e menēur ia dalin me pėrpjekjet e tyre ta ruajnė bashkėsinė familjare.

    Islami synon ta eliminojė ēdo pengesė e cila qėndron nė rrugė pėr mirėmbajtjen e lidhjes bashkėshortore. Nganjėherė nuk do tė jetė e mundur tė sigurohen dy dėshmitarė qg do tė ēonte nė minimum mundėsitė e ndarjes deflnitive.
    Mė pas ėshtė vėrtetuar se askush absolutisht nuk mund tė shkurorėzohet para se gruaja tė dalė nga perioda e 'hajdhit' dhe 'nifasit' apo gjersa tė kryhet lindja. Nevoja e pritjes sė njė kohe shpesh ėshtė hapėsirė pėr pushim nė tė cilin ndjenja e butėsisė dhe emocionit te mashkulli qetėsojnė zemėrimin dhe ndikojnė qė tė largohet shkurorėzimi.

    Kur njeriu tė pėrfundojė se jeta bashkėshortore me njė grua e ka humbur ēdo kuptim dhe arsye, si dhe kur tė vendoset pėr shkurorėzim, vendimi i tij nuk ėshtė vetvetiu mjaft pėr tė pėrfunduar jeta e tyre e pėrbashkėt, as bėhet e vlershme deri nė skadimin e 'idetit', dmth. Periodėn tė cilėn e ka vendosur 'flkhu', e gjatė cilės gruaja e shkurorėzuar ose vejusha nuk mund tė martohet pėr njė njeri tjetėr. Kjo periodė, gjithashtu, ofron mundėsi pėr ndryshimin e disponimit madje edhe vendimit pėr ndarjen pėrfundimtare.

    Pas zbatimit tė formalitetit pėr 'slikurorėzim tė kushtėzuar' (talaciiraj') mashkulli nuk mund t'ia mohojė gruas qėndrimin nė shtėpi deri me pėrfundimin e periodės sė 'idetit' i cili mund tė zgjatė deri tre muaj, as gruaja mund ta braktisė shtėpinė e pėrbashkėt gjatė kėsaj periode, pos nė raste tė jashtėzakonshme.
    Nė ajetin I tė sures Et Talak thuhet: "O Pejgamber, kur t'i lėshoni gratė, lėshonl ato nė vigjile tė fillimit tė pritjes sė tyre (nė kohėn e pastėrtisė sė tyre) dhe kohėn e pritjes mbanie mend mirė e kini frikė Allahun, Zotin tuaj, dhe mos ! nxirrnl ato prej shtėpive tė tyre, por edhe ato tė mos dalin, pos nėse bėjnė ndonjė vepėr tė keqe tė vėrtetuar. Kėto fanė dispozitat e Allahut, e kush del jashtė dlspozitave tė Allllahut, ai e ka dėmtuar vetveten. Anuk e di, Allllahu pas asaj mund tė ofrojė rishtazi."

    Nė kėso rrethana nuk janė tė nevojslime kurrfarė formalitetesh qė tė prishet 'shkurorėzimi i kushtėzuar' gjatė kėtyre muajve. Vetėm shėnimi i dėshirės qė tė pėrtėritet lidhja martesore nga ana e mashkullit mjafton. Lehtėsimet qė i ofron islami pėr pėrtėritjen e lidhjes familjare tregon cjartė brengėn e tij dhe dėshirėn pėr vazhdimin e saj dhe urrejtjen pėr kėputjen e saj.

    Nėse gruaja ndien urrejtje tė pandalshme ndaj burrit dhe ia ofron pjesėn ligjore tė marrėveshjes martesore, ose njė pjesė tė pasurisė personale, pėr ta liruar, ky, megjithatė, ka tė drejtė ta mbajė nė shtėpi gjatė 'idetit', nėse ajo e ndryshon mendimin, e mund t'ia kthejė pasurinė e dhėnė. Nė kėtė dhe shumė mėnyra tė tjera islami e ruan institucionin e shenjtė tė martesės nga vendimet e shpejtuara pėr tė cilat bashkėshortėt mund tė vendosin nė bazė tė ndonjė shtrėngate emocionale. Me kufizime tė ndryshme dhe konditat tė shkurorėzimit, islami u ofron rast tė persiatin qetė dhe mirė, mbi pasojat, tė cilat sidoqpftė mund tė kufizojnė prishjen e lidhjes bashkėshortore. Nga gjithė qė u tha, ėshtė kujdes i qartė i islamit pėr ruajtjen e bashkėsisė martesore, mė shumė se ēdo fė ose sistemi tjetėr.

    Islami, gjithashtu, investon shumė ne mbrojtjen e tė drejtave tė gruas para fillimit tė jetės nė mjedisin qė e shqetėson. Nė mesin e masave humane dhe juridike janė edhe si vijon:

    1. Me rastin e lidhjes sė marrėveshjes martesore gruaja mund tė kushtėzojė tė jetė pėrfaqėsuese e burrit nė tė drejtėn pėr shkurorėzim, andaj nėse sillet keq ndaj saj ose ia shkurton furnizimin ose ėshtė shumė gjatė jashtė shtėpisė ose martohet me tė, gruaja ka tė drejtėn e inicimit tė procesit tė shkurorėzimit ose pėr kėtė e autorizon ndonjė njeri tjetėr nė vend tė vet.

    2.Gruaja mund ta kėrkojė tė drejtėn pėr gjyq nėse burri tregohet i paaftė ose i pazellshėm nė mirėmbajtje ose i paraqet pengesa pėr vetėmbajtjen e saj ose nėse njėri prej bashkėshortėve e provon tjetrin nga tė drejtat martesore ose dėshton nė detyrat bashkėshortore. Nėse akuza e gruas dėshmohet, kadiu mund ta detyrojė burrin tė sillet me korektėsi ndaj saj, tė pajtohet, ta paguajė shumėn e caktuar, t'i japė tė drejta nė ēdo trajtė, ndėrsa nėse burri tregohet i vendosur, ose refuzon ta dėgjojė urdhėrin e gjykatėsit, gjyqi mund ta detyrojė tė shkurorėzohet prej gruas.

    3.Gruaja mund tė ngrisė akuzė nė gjyq dhe tė kėrkojė seancė gjyqėsore nėse burri e akuzon pėr pandershmėri, tradhti dhe jetė tė shfrenuar, ose nėse e mohon etėrinė e fėmijės, andaj nėse burri nuk e dėshmon tė drejtėn e tij, gjyqi do tė caktojė shkurorėzimin nė pajtim me dispozitat pergjegjėse ligjore.

    4.Bashkėshortėt munden, nė rast tė padurueshmėrisė sė ndėrsjellė, nė mėnyrė tė thjeshtė ta prishin lidhjen martesore, ashtu qė gruaja heqi dorė nga mehri i saj dhe e liron burrin nga obligimi i mbajtjes gjatė 'idetit'.

    5.Gruaja mundet, nėse burri ėshtė njė kohė tė gjatė larg shtėpisė, (ose konsiderohet i zhdukur), kurse ajo nuk rrerr kurrfarė lajmi nga ai, dhe bie nė vėshtirėsi financiare dhe tė tjera, t'i drejtohet gjyojt me kėrkesė pėr shkurorėzim. Gjyoi atėherė do tė zbatojė formalitetet e domosdoshme pėr shkurorėzim.

    Nė ajetin 229, tė sures EI Bekare, thuhet: "Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t'u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si nikah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t'i ruajnė dispozitat e Allllahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund ti ruajnė dispozitat e AllIlahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr shkurorėzim (hule), pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto fanė dispozita tė Allllahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dlspozitat eAllllahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt."

    E shikojmė, pra, se islami i respekton ndjenjat e gruas dhe dėshirat e saj. Ai i lė mundėsinė e shpėtimit nga jeta e padurueshme,
    Ekzistojnė raste nė tė cilėt gruaja nuk ėshtė e detyruar ta presė burrin qė t'i japė shkurorėzim, porse ajo vetė mund ta inicojė dhe prishė marrėveshjen martesore, si dhe nė rastet e ndonjė sėmundje tė pashėrueshme si lepra apo elefantiaza, ose pėr shkak tė marrėzisė apo mangėsive flzike qė e pengojnė marrėdhėnien bashkėshortore, siē ėshtė impotenca ose kastracioni i burrit. Nė situata tė ngjashme gruaja ka tė drejtė ta prishė ose abrogim (fash) tė marrėveshjes martesore, e kjo nuk ėshtė njėsoj si shkurorėzimi (talak.)

    E drejta islame i jep gruas hakkifash (tė drejtėn pėr prishje apo abrogim tė martesės), ku 'fashi' nuk ėshtė njėsoj si 'hul' dhe nuk i nėnshtrohet kompenzimeve nė para nga ana e gruas siē ėshtė rasti me shkurorėzimin.
    Perėndimi vuan shumė nga lėshimet oė lejohen gjatė shkurorėzimit dhe nga rritja e shpejtė e rasteve tė shkurorėzimit. Kėto katastrofa janė, vėrtetė, reakcion ndaj presionit tė tepruar tė kishės e cila shkurorėzimin e ndalon krejtėsisht tanimė shumė shekuj. Prandaj pushtete sekulariste nė fund janė detyruar tė pranojnė dhe legalizojnė shkurorėzimin. Pėr shembull, nė Francė shkurorėzimi ka oenė plotėsisht i ndaluar deri nė Revolucionin francez, tė tetorit tė vitit 1789. Duke iu pėrgjegjur kėrkesave popullore, shkurorėzimi ėshtė legalizuar nė vitin 1804, mirėpo 12 vjetėt e ardhshėm shkurorėzimi ėshtė shtuar aqshumė, pėr ē'arsye trupat kishtarė e pėrtėritėn presionin e tyre pėr mbajtjen e martesave, deri nė vitin 1816, kur u abrogua ligji mbi shkurorėzimin, ndonėse ishte e lejuar ndarja fizike e partnerėve. Mirėpo, presioni i opinionit sėrish shtohej, pėr ē'arsye nė vitin 1884 shkurorėzimi, nė kufij tė caktuar, sėrish u legalizua.

    Sipas kėtij ligji bashkėshortėve u lejohej prishja e kurorės nė rastet vijuese:

    1.Pėr shkak tė veprės kriminale tė bėrė nga cilido prej partnerėve dhe qė tėrheqin dėnim tė pėrjetshėm nė burg, humbjen e tė drejtave qytetare apo burg tė gjatė me punė tė rėndė;

    2.Pėr shkak tė dhunės fizike, prostitucionit me para, dhe disa veprave tė tjera tė ngjashme kriminale tė kryera nga njėri prej partnerėve kundėr tjetrit;

    3.Pėr shkak tė tradhtisė tė njėrit prej partnerėve, edhe pse nė raste tė tilla gruaja ka tė drejtė tė shkurorėzimit vetėm nėse mashkulli ka kryer tradhti me njė grua tjetėr nė shtėpinė e cila i pėrket gruas tė tij dhe atij.

    Mėnyra nė tė cilėn tregohet tradhtia e burrit apo gruas ėshtė si mė poshtė:
    "Policia duhet tė jetė dėshmitar i tradhtisė sė burrit apo gruas. Burri dhe gruaja vendosin tė jetojnė nė vende tė ndryshme pa marrė parasysh kohėn e shkurtėr. Ata duhet tė dakordohen qe njė person i tretė tė vėhet si ndihmės, me kusht qė atė rol ta pranojė, pastaj, nė kohėn e caktuar, gruaja apo burri duhet tė kapen nė flagrancė me personin e tretė, ndėrsa njėri prej bashkėshortėve do ta ftojė policinė nė vendin e ngjarjes, pėr tė dėshmuar tradhtinė e bashkėshortit. Kur gruaja apo burri kapen nė kėtė tradhti, kjo konsiderohet bazė e majftushme pėr shkurorėzimin e bashkėshortėve." (Ligji mbi prishjen dhe pėrtėritjen e martesės, f. 99)

    Shikoni se si e drejta pėr shkurorėzim ėshtė bėrė shkak i pėrhapjes sė imoralitetit dhe zvetnimit. Kjo ėshtė bota e 'civilizuar' perėndimore qė i mundėson gruas tė hyjė nė jetėn sociale dhe politike, ndėrsa nga ana tjetėr e privon nga nderi, feminiteti dhe kualitete e larta, qė do tė duhej tė ishin privilegj i saj, pastaj lozė dhe e poshtėron atė.

    Megjithatė duhet tė pranohet se kohėve tė fundit nė Perėndim po bėhen pėrpjekje me qėllim tė eliminimit tė kėtyre veprave tė turpshme. Nėse njėri prej bashkėshortėve e shoetėson, poshtėron apo injoron tjetrin, atėherė nė kėto situata, nė Itali, Francė dhe Portugali, sot aplikohet i ashtuquajturi ligj mbi 'ndarjen flzike'.

    Nė tė vėrtetė, bėhet fjalė pėr faktin oė bashkėshortėt dėshirojnė shkurorėzim, jetojnė ndaras mė sė shumti 3 vjet. Nė kėtė periodė burri ėshtė liruar nga mirėmbajtja e gruas, ndėrsa ajo ėshtė liruar nga obligimet martesore nė shtrat, gjersa pasojat tjera tė martesės vlejnė ende. Nėse pas kėsaj periode bashkėshortėt nuk janė tė gatshėm pėr jetė tė pėrbashkėt, atėherė martesa definitivisht shkėputet. Amerika e lehtėson shkurorėzimin pėr tė dy partnerėt. Prandaj nuk habitė se kjo pėroindje e shkurorėzimeve ėshtė mė e larta pikėrisht nė Amerikė.

    Liria e pakufishme nė planin e prishjes sė lidhjes martesore, si dhe barazimi gruas me burrin nė tė drejtėn e shkurorėzimit ka shkaktuar rrėnimin e themeleve tė familjes.

    Kėshtu gruaja sot e braktisė shtėpinė kur t'i teket dhe pa farė nevoje. Nė kėtė mėnyrė Perėndimi ka bėrė krim ndaj familjes nė vend se ta forcojė dhe ndihmojė atė.

    Mjafton tė hedhet njė shikim nė statistikat e vendeve tė cilat i kanė barazuar tė drejtat e burrit dhe gruas pėr shkurorėzim, e qė njeriu tė mbetet i befasuar me numrin e madh tė shkurorėzimeve. Ky ėshtė tregues i qartė i padrejtėsive tė ligjeve ekzistuese ndaj fėmijve, grave, familjeve dhe shoqėrisė.
    Shtimi i numrit tė shkurorėzimeve nė vendet progresive, e nė kuadėr tė grave, tregon tėrė vlerėn edhe thellėsinė e teorisė islame.
    Ja njė shembull pėr arsye tė prishjes sė martesės nė vendet e zhvilluara.

    Presidenti i njė kėshili komunal, nė konferencėn e kėshillave komunale nė Strasbur ka deklaruar:
    "Statistika tregon qe shkaku i 27% te shkurorėzimeve ne vitin e kaluar ishte dėshira e tepruar e grave pėr tė pasuar modėn. Kjo pėroindje nė Gjermani arrin 33%, nė Holandė 36%, ndersa nė Suedi I7%." "Femra parisiene e cila e pėrcjell modėn nė permasa relatlve, shpenzon nė vjet mesatarisht 350 dollarė. Megjithatė kjo shkaperdarje nuk i shton asgjė bukurisė sė natyrshme tė femrės, personalitetit tė saj dhe pozitės."

    I tillė ėshtė fati i familjeve tė cilat tė drjetėn e shkurorėzimit e lėnė nė duar tė gruas. Nėse shumica e shkurorėzimeve shkaktohet pėr shkak tė gjėrave tė tilla tė parėndėsishme siē ėshtė moda, mund tė paramendoni ēfarė janė pasojat e shkaoeve tė tjera.

    Pasojat e lirisė qė i ėshtė dhėnė gruas me tė drejtėn e kėrkimit tė shkurorėzimit i ka shoetėsuar edhe pėrgjegjėsit e pushteteve, pėr ē'arsye ėshtė filluar tė mendohet pėr kufizimin dhe kuptimėsimin e kėsaj lirie.
    Nė Francė vitin e kaluar kanė qenė 30.000 shkurorėzime. Pėr kėtė arsye shooata e familjeve franceze ka kėrkuar nga qeveria qė tė fusė sėrish aplikimin e ligjit tė sjellur nė vitin 1941, i cili pastaj ėshtė abroguar nė vitin 1945, e sipas cilit ndalohej absolutisht shkurorėzimi nė tri vitet e parė tė martesės, pa marrė parasysh shkakun.

    Dijetari amerikan Louson kishte shkruar:

    "Ēdonjėrit tek cili ka mbetur fare pak dashuri ndaj llojit njerėzor, i dhemb kjo peroindje e madhe e shkurorėzimeve dhe fillon tė mendojė pėr zgjidhjen e kėtij problemi. Ajo qė meriton kujdes tė posaēėm ėshtė se 80% tė shkurorėzimeve vijnė si pasojė e kėrkesės sė grave. Ne duhet tė gjejmė fshehtėsitė e tė gjitha shkurorėzimeve me kėrkesė tė gruas, e pastaj ti kufizojmė ato."
    Do tė ishte mirė, me kėtė rast, tė kujtojmė fjalėt e Volterit me tė cilat e pranon pėrparėsinė e ligjit islam mbi shkurorėzimin.

    Ai thotė:
    "Muhammedi ka sjellur ligje tė mira me tė cilėt ka dashur ta shpėtojė njerėzimin nga fatkeoėsia, padituria dhe shfrenimi. Kėto ligje e shikojnė bėmirėsinė dhe dobinė e tė gjithė njerėzve mbi tokė: mashkujve dhe femrave, tė rriturve dhe femijve, tė menēurve dhe tė sėmurėve mentalisht, tė bardhėve dhe tė zinjve, tė verdhėve dhe tė kuogve. Nuk ėshtė ai qė e ka aplikuar poligaminė (martesėn me shumė gra). Pėrkundrazi ai e ka kufizuar numrin e pakufishėm tė grave, qe bėnln sefa nėpėr shtretėrit e sundimtarėve tė vendeve aziatike, nė vetėm katėr gra. Ligji mbi martesėn dhe shkurorėzimin, tė cilin e ka proklamuar al, ėshtė shumė mė i mirė dhe mė fisnik se Iigjet e ngjashėm nė krlshterizėm. Ndėrsa sa i pėrket shkurorėzimeve konkretisht, mendoj se nuk ekziston asnjė ligj mė komplet dhe mė gjithpėrfshirės se ligji kur'anor."

  5. #45
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Nė zhvillimin e muzikės kontribut tė shquar kanė dhėnė :
    Ishaq al-Mausili(767-850)
    al-Kindi (800-877)
    al-Farabi (Alpharabius,870-950) me librin:
    ”Kitab al-Musiqi al-Kabir“('The Great Book of Music').
    * al-Farabi konsiderohet zbuluesi i kitarės( Guitara - nga transliterimi i fjalės arabe).
    Ibn Sina (Avicena,980-1037)
    Safi ad-Din al-Urmawi (1216-1294)
    abu Hamid Al-Ghazali (Algacel,1058-111),etj.

    Njė nga librat mė tė shquar ėshtė edhe ”Kitab al-Aghani “('Book of Songs')nga Abu al-Faraj al-Isbahani (897-967),njė burim i vlefshėm pėr muzikėn dhe estetikėn.


    Pjesė tė zgjedhura nga pesėmbėdhjetė(15) vėllime tė koleksionit 'The Music of Islam',me muzikė nga Egjipti,Maroku,Tunizia,Turqia,Jemeni,Pakistani, Indonezia, Irani dhe Katari, janė paraqitur nė njė CD tė titulluar 'The Music of Islam'.


    Pėrgatiti
    PrInCiPiEl
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PrInCiPiEl : 09-03-2006 mė 09:52 Arsyeja: ė

  6. #46
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Nė lidhje me skeptikėt qė dyshojnė nė historinė Islame , Profesori Fred Doner shkruan se skeptikėt(pabesimtarėt) deklarohen rreth konsensusit tė origjinės muslimane si “proces mit-krijues nė bashkėsinė Islame nė njė kohė shumė mė tė vonshme … fabrikuar gjatė shekullit tė dytė dhe shekujve pasues AH(after hijra-pas emigrimit) si mėnyrė e shpjegimit tė identitetit tė bashkėsisė sė Muslimanėve e po ashtu edhe tė pėrēarjeve tė brendshme”(faqe 287).

    Kundėr kėtij deklarimi tė skeptikėve , Profesori i nderuar deklaron se NE : “pranojmė si tė vėrtetė se konsensusi ekziston sepse ngjarjet(ndodhitė) vėrtetė kanė ndodhur nė mėnyrėn e pėrshkruar prej burimeve tona, dhe ishin aq tė mirėnjohura nė bashkėsinė e hershme saqė ishte e duhur qė te gjitha grupet t’i pranonin si ‘script’(dokument origjinal) tė ngjarjeve”(faqe 289).


    Literatura:
    • Fred McGraw Donner: Narratives of Islamic Origins: The Beginnings of Islamic Historical Writing
      Princeton, N.J. : Princeton University Press,1998

    Pėrgatiti & Pėrktheu
    PrInCiPiEl

  7. #47
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb

    Zbulimet e mrekullueshme nė organizimin shoqėror,do tė mund tė vlerėsoheshin mė tėrėsisht sikundėr Profesori qė deklaron se ” ishte Islami – sistemi i besimit(mėsimeve) religjioze tė predikuara nga Muhammedi(a.s.),me shtrirjet sociale dhe politike – qė pėrfundimisht shkaktuan gjithė procesin e integrimit dhe prandaj ishte shkaku themelor i suksesit tė nėnshtrimeve(ēlirimeve).“ (faqe 269)

    Literatura:
    • Fred McGraw Donner: “The Early Islamic Conquests ”
      Princeton, N.J. : Princeton University Press,1981

    Pėrgatiti & Pėrktheu
    PrInCiPiEl

  8. #48
    ÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆÆ
    Anėtarėsuar
    26-02-2003
    Postime
    1,349
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Lightbulb Civilizimi nė Islam !

    Mė shumė pėr letėrsinė,shkencėn dhe filozofinė e kohės sė mrekullueshme Andalusiane(Islame),tė interesuarit mund tė lexojnė nė librin e shkėlqyeshėm:

    • Marķa Rosa Menocal
      ¤¤The Ornament of the World:
      How Muslims, Jews, and Christians
      Created a Culture of Tolerance in Medieval Spain
      ¤¤
    Shėnim:
    Marķa Rosa Menocal
    - PhD nga University of Pennsylvania dhe tani Profesoreshė nė Yale University.



    Nė fotografi : Alhambra (Spanje) - njė prej mrekullive tė arkitekturės Islame.

    Pėrgatiti
    PrInCiPiEl
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #49
    Perjashtuar nga Mod. Maska e steadfaster
    Anėtarėsuar
    10-03-2006
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

  10. #50
    Perjashtuar nga Mod. Maska e steadfaster
    Anėtarėsuar
    10-03-2006
    Postime
    5
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Muslimanėt dhe civilizimi perėndimor

    Na transmetojnė librat e sunnetit tė pastėr se Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė: “Ēdo ēėshtje e fesė suaj ėshtė e imja (unė vendosi nė te), kurse sa i pėrket ēėshtjeve tė kėsaj bote, ju mė mirė i dini ato punė” (Tra. Muslimi).

    Ky hadithi sherif konsiderohet rregull i rėndėsishėm nė Islam dhe ėshtė i domosdoshėm pėr kuptimin e logjikės sė ndėrtimit (ngritjes) tė civilizimit Islam, ngase ky hadith ndanė aspektin thjesht shkencoro-material nga ai ideologjik, fetar dhe njerėzor. Nė pėlqim me kėtė rregull, muslimanėt e parė ngritėn civilizim tė paparė deri nė atė kohė, civilizim tė ri por tė fuqishėm materialisht, nė tė njėjtėn kohė kur kjo ngritje e kėtij civilizimi bazohej nė akide, sheriat dhe ibadet, gjėra tė cilat janė tė lidhura me All-llahun [subhanehu ve teala], Zotin e botėve, dhe nė udhėzimin e Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ashtu qė ndėrlidhja, harmonia dhe baraspesha ishin cilėsi tė dalluara tė civilizimit islam.

  11. #51
    Fisnike e LARGUAR! Maska e Zana e malit
    Anėtarėsuar
    06-12-2004
    Postime
    808
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Lightbulb Ekspozitė nė Angli!

    Prodhuar nga Muslimanėt
    Nga Indlieb Farazi

    E Premte, 17 Mars 2006

    Njė filxhan kafe, mullinjtė me erė, qilimat, sapuni dhe stilografi, ēfarė kanė tė pėrbashkėt gjithė kėto? Me sa duket tė gjitha ato u zbuluan nga Muslimanėt.

    Muslimanėt kanė zbuluar gjithēka, qė nga instrumentet kirurgjike deri te aparati fotografik, sipas njė ekspozite nė Britani. Njė zbulues karakteristik ėshtė Ibn Hazm, njė astronom Arab tė cilin ekspozita e nderon me zbulimin se bota ka qenė e rrumbullakėt 500 vjet para se Galileo e bėri zbulimin e tij.

    Ekspozita ėshtė hapur kėtė muaj nė Manchester dhe ka pėr qėllim tė shpalos historitė e humbura tė shkencave dhe zbulimeve tė Muslimanėve.

    Ekspozita, 1001 zbulime: Zbulo Trashigiminė e Muslimanėve nė Botėn Tonė, qė tash tregohet nė Muzeun e Shkencės dhe Industrisė nė Manchester , paraqet disa nga sekretet dhe kontributet shkencore shumė mirė tė ruajtura, tė bėra nga dijetarė antik nė tė cilat sot mbėshtetet shumica e Civilizimit Perendimor.

    Profesor Salim Al-Hassani, kryesues i Fondacionit pėr Shkencė, Teknologji dhe Civilizim (FSHTC), i cili e organizoi ekspozitėn, tha:

    “Niveli me tė cilin Muslimanėt kanė kontribuer nė civilizimin Perendimor nė pėrgjithėsi nuk ėshtė mirė i njohur. Tashmė, kėto dijetarė antik nga bota Islame na dhanė shumė nga gjėrat e pėrditshme tė cilat i pėrdorim, siē janė kafeja, sapuni dhe orėt.

    “Kjo ekspozitė tregon se Muslimanėt gjithmonė e kanė ndarė trashigiminė e cila siguron njė platformė pėr zhvillimet qė e bėn botėn Perendimore tė funksionojė mirė”



    Civilizimi i lulėzuar

    Nė Perendim, Vitet e Erėta zakonisht shihen si njė interval mes dy civilizimeve tė mėdha tė lulėzuara, nė tė cilat pak ka zėnė vend pėrparimi i njohurive(diturive).

    Sido qė tė jetė, nė kėtė periudhė dijetarėt Islam nėpėr Evropėn Jugore, Afrikė, Lindjen e Mesme, Persi dhe Azinė Qendrore kanė qenė tė zėnė me ruajtjen dhe me shfrytėzimin pėr bazė tė diturisė nga bota antike.

    Pėr shembull, organizatorėt e ekspozitės thonė se dokumentet (faktet) tregojnė se bima e kafesė sė pari ėshtė shfrytėzuar pėr tė bėrė njė lėng kur bima ėshtė eksportuar nga Etiopia nė Jemen ku Sufistėt e kanė pirė pėr tė qėndruar zgjuar gjatė natės, nė mėnyrė qė tė falen pėr qėllime tė veēanta.

    Shumė nga bota Islame filluan tė tregojnė vėmendje pėr kafenė si njė ndihmė pėr adhurim, duke iu lejuar dervishėve tė qėndrojnė zgjuar me orė tė tėra pėr t’ua dedikuar natėn kujtimeve hyjnore.

    Deri kah fundi i shekullit XV ka arritur nė Mekke, Arabinė Saudite, pastaj nė Turqi, dhe mė vonė arriti nė Vjenė mė 1645.

    Zbulimet

    Ekspozita e nderon zbulimin e aparatit tė parė fotografik Ibn al-Haitham, matematicient, astronom dhe fizikan Musliman i shekullit tė X.

    Gjithashtu thotė se nevojat e Islamit pėr pastėrti dhe dėlirėsi i ka inkurajuar Arabėt tė zhvillojnė pėrdorimin antik tė sapunit tė Egjiptasve, dhe tė krijojnė reēetė duke kombinuar vajin bimor me hidroksid natrium tė cilin e pėrdorim edhe sot e kėsaj dite.

    Kirurgu Msuliman i shekullit tė X, i njohur vetėm si al-Zahrawi, thuhet se i ka dizajnuar instrumentet kirurgjike, tė cilat ende janė nė pėrdorim.

    Dhe Ibn Nafis, mjek musliman i shekullit tė XIII, thuhet tė ketė pėrshkruar qarkullimin e gjakut 300 vjet mė parė, para se William Harvey e zbuloi tė njėjtėn.

    Mjekėt muslimanė gjthashtu janė nderuar me zbulimin e opiumit anestezik dhe pėrzierje tė alkoolit, dhe me zhvillimin e gjilpėrave tė zbrazta pėr tė thithur kataraktet nga syri me teknika tė cilat ende pėrdoren.

    Mulliri me erė, shpesh i asocuar me mullirin Holandez, thuhet tė jetė zbuluar nė vitin 634 nga njė kalif Persian i cili mulli bluante grurin dhe e ndalte ujin pėr vaditje (ujitje).

    Historia qė mungon

    Duke e ekzaminuar historine e humbur mijėravjeēare, ekspozita sjell nė jetė zbulime histroike dhe risi tė bėra nga disa nga mendjet mė tė mėdha tė Muslimanėve.

    Mohammed El Gomati, drejtori i FSHTC-sė, tha:

    “Projekti filloi 6 vjet mė parė. FSHTC, njė grup i pėrbėrė nga Muslimanė dhe jo-Muslimanė, e kuptuan se ishte e nevojshme tė udhėtohet nėpėr shtet pėr tė edukuar dhe informuar publikun pėr kontributin e Muslimanėve dhėnė botės.”

    Ekspozita ėshtė e planifikuar qė ta inkurajojė dhe inspirojė rininė Britaneze pėr tė vazhduar karierėn nė shkencė, inxhinjeri dhe teknologji. Ajo ndihmon qė tė largojė perceptimet negative tė Muslimanėve dhe tė sigurojė modele tė roleve pozitive pėr rininė Britaneze nė veēanti.

    El Gomati, ligjerues nė fizikė dhe elektronikė nė Universitetin e Jork-ut nė Angli, tha:

    “ Definitivisht ka njė element injorance nė Perendim ndaj botės Arabe Muslimane, Hapni ēfarėdo libri shkolle nė Britani dhe do tė gjeni pak, nėse ka, qė pėrmend pėr atė se ēfarė kanė arritur Muslimanėt historikisht.

    “Kemi vendosur qė ta riadresojmė kėtė ēekuilibėr (mungesė ekuilibri)”


    Ekspozita mbarėkombėtare pėrfundon nė Qershor.


    Pėrgatiti dhe pėrktheu nga ORIGJINALI
    Zana E Malit
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Zana e malit : 17-03-2006 mė 09:46 Arsyeja: Bashkangjitja e fotos!...
    “Tė mos ishte feja Islame, populli shqiptar do tė ishte shumė mė tepėr nė numėr, por jo shqiptar-F.Konica

  12. #52
    Fisnike e LARGUAR! Maska e Zana e malit
    Anėtarėsuar
    06-12-2004
    Postime
    808
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime

    Lightbulb Zbulime nga Muslimanėt!

    * * Verzionon “beta” tė shahut tė krijuar nė Indi prej nga arrin nė Persi, e pėrsosin muslimanėt. Prej atje Mavrėt nė shek. X, nėpėrmjet Spanjės e zgjerojnė lojėn nė Perendim tė Evropės, e nė tė njėjtėn kohė ajo zgjerohet edhe nė Lindje drejtė Japonisė.

    ** Mijėra vjet para vėllezėrve Rajt, poeti, astronomi, muzicienti dhe inxhinjeri musliman Abas ibn Firnas ka bėrė disa orvatje pėr tė krijuar njė makinė fluturuese. Nė vitin 852- ai e bėn pėrpjekjen e parė tė tij nga minarja e Xhemisė sė Madhe nė Kordoba, prej nga kėrcen me njė makinė tė pėrbėrė nga njė pėlhurė tė madhe tė forcuar me disa shkopinjė tė gjatė. Ai ka shpresuar se do tė mund tė fluturojė si njė zog, megjithatė nuk pati sukses. Pėr fat tė mirė, pėlhura ia ngadalėson aterimin dhe kėshtu mbijeton. Megjithatė, ky edhe ėshtė regjistruar si rast i parė i parashutizmit.
    Pas edhe disa decenieve tė kėmbėngulėsisė, nė vitin 875, nė moshėn 70 vjeēare, ai orvatet pėr tė fundit herė, por tanimė me njė makinė tė pėrsosur, tė pėrbėrė nga mėndafshi dhe penda shqiponje. Kėsaj here, fluturon nga mali, me sukses arrin tė qėndrojė nė ajėr mė gjatė se 10 minuta, ku mė pastaj edhe lėshohet nė tokė. Pėr nder tė zbuluesit tė madh, aerodromi nė Bagdad dhe njė krater nė hėnė e mbajnė emrin e tij.

    ** Procesi i ndarjes sė lėngjeve sipas pikės sė tyre tė vlimit ėshtė zbuluar rreth vitit 800 nga njėri nga dijetarėt mė tė mėdhenj musliman Xhabir ibn Hajan(Jabir ibn Haiyan).
    Ai ėshtė pėrgjegjės edhe pėr transformimin e alkimisė nė kimi, zbulime tė njė numri tė madh procesesh dhe vegla tė cilat pėrdoren edhe sot: kristalizimi, destilimi, purifikimi, oksidimi, avullimi dhe filtrimi. Ai i zbuloi edhe acidin sulfurik dhe azotik. Xhabiri ėshtė zbuluesi i destiluesit, me tė cilin i dhuron botės parfemet dhe pijet e para alkoolike (edhe pse pirja ka qenė e ndaluar). Si baba i kimisė moderne, ai personalisht ėshtė pėrpjekur pėr eksperimentimin sistematik.

    ** Vakcinat janė edhe njė zbulim i muslimanėve nė shėndetėsi. Ata nė Evropė arrijnė nė vitin 1724, nėpėrmjet gruas sė ambasadorit britanez nė Stamboll. Pothuajse 50 vjet para se Perendimi tė fillojė tė flasė pėr mbrojtje (preventivė), fėmijėt nė Turqi kanė marrė vakcina pėr lijen e ujit.

    ** Sistemi i numėrimit i cili shfytėzohet nė botė, me siguri ėshtė me prejardhje nga India, por megjithatė stili i numrave me siguri ėshtė arab. Pėr herė tė parė ėshtė i shtypur nė vitin 825 nė librin e matematicientėve muslimanė al-Kvarizami dhe al-Kindi ndėrkaq emrin “algjebra” e ka marrė nga libri i al-Kvarizamit “Al-Jabrwa-al-Muqabilah”. Puna e dijetarėve muslimanė ėshtė e sjellur nė Evropė pas 300 viteve nga matematicienti Italian Fibonaēi. Muslimanėt janė fajtor edhe pėr algoritmet dhe trigonometrinė.

    ** Ali ibn Nafi, njėri nga hedonistėt mė tė mėdhenj muslimanė, nė shekullin e IX-tė nga Iraku nė Kordoba e sjell konceptin e hajes me tre ushqime- supė, peshk ose mish dhe nė fund fruta ose arra, dhe tė ngjashme. Ai ėshtė merritor edhe pėr bėrjen (krijimin) e gotave tė kristalit.

    ** Ēeqet vijnė nga fjala arabe “saqq”, betim nė tė shkruar pėr pagesė tė mallit pasi qė ai tė jetė porositur. Kjo ka paraqitur njė nga mėnyrat pėr t’u shmangur mbajtja e tė hollave nė teritoret e pasigurta. Nė shekullin e IX-tė njė biznesmen musliman ka mundur pa problem tė thyejė para (ta kthejė ēekun nė para) nga banka nė Kinė prej bankės nė Bagdad.

    ** Edhe pse kinezėt e kanė zbuluar barutin dhe e kanė pėrdorur nė fishekzjare, Arabėt janė ata tė cilėt, duke pėrdorur kalium nitrat e kanė pastru barutin dhe mė vonė e kanė vėnė nė pėrdorim ushtarak. Tė krishterėt kanė qenė tė frikėsuar nga veglat ndezėse tė muslimanėve. Nga shekulli i XV-tė ata e kanė shpikur raketėn, tė cilėn e kanė quajtur “veza vetėlėvizėse-ndezėse”, si dhe torpedon tė cilėn mjaft mirė e kanė pėrdorur nė luftrat detare.

    **Nė Evropėn mesjetare, nė mėnyrė shumė tė rregullt kanė ekzistuar kuzhinat dhe kopshtet me bimė, megjithatė Arabėt janė ata tė cilėt i kanė promovuar kopshtet si vend pėr pushim dhe meditim. Kopshtet e para me lule nė Evropė kanė qenė tė hapura nė shekullin XI nė Spanjėn muslimane ndėrkaq ata kanė pėrfshirė edhe karajfila dhe lale.

    Pėrgatiti,
    zEm
    “Tė mos ishte feja Islame, populli shqiptar do tė ishte shumė mė tepėr nė numėr, por jo shqiptar-F.Konica

  13. #53
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    37
    Postime
    2,172
    Faleminderit
    1
    17 falenderime nė 11 postime
    "Na ishte njė herė njė civilizim, mė i madhi nė botė. Ai arriti tė krijonte njė super-shtet kontinental qė shtrihej prej njėrit nė oqeanin tjetėr, prej klimave veriore deri te tropikėt dhe shkretėtirat. Brenda kufijve tė tij jetonin qindra miliona njerėz tė besimeve dhe origjinave tė ndryshme etnike. Njė nga gjuhėt e tij u bė gjuhė universale pėr pjesėn mė tė madhe tė botės, urė ndėrmjet njerėzve tė qindra tokave. Ushtritė e tij pėrmbanin njerėz tė kombėsive tė shumta, dhe mbrojtja e tij ushtarake lejonte shkallė tė tillė paqeje dhe pėrparimi qė nuk ishte njohur asnjėherė mė parė. Tregtia qė zhvillohej nė kėtė civilizim zgjerohej nga Amerika Latine deri nė Kinė, dhe ēdokund brenda kėtyre kufijve.

    Dhe nė kėtė civilizim printe para sė gjithash novatorizmi. Arkitektėt e tij konstruktuan pallate qė sfidonin gravitetin. Matematikanėt e tij krijuan algjebrėn dhe algoritmet, qė do tė mundėsojnė ndėrtimin e kompjuterėve tė parė, dhe krijimin e enkriptimit. Mjekėt e tij ekzaminuan trupin e njeriut dhe gjetėn ilaēe tė reja pėr sėmundje tė ndryshme. Astronomėt e tij vėshtruan nė qiej, i emėruan yjet dhe trasuan rrugėn pėr udhėtimet dhe hulumtimet kozmike. Shkrimtarėt e tij krijuan mijėra storie. Storie trimėrie, romance dhe magjie. Poetėt e tij shkruan pėr dashurinė, kur tė tjerėve para tyre kjo u kallte frikė edhe po tė mendonin pėr diēka tė tillė.

    Kur popujt e tjerė ishin tepėr tė frikėsuar nga idetė, ky civilizim gėlonte prej tyre dhe i mbante ato tė gjalla. Kur censorėt kėrcėnoheshin pėr tė zhdukur dijen nga civilizimet e kaluara, ky civilizim mbajti njohuritė dhe dijen gjallė dhe ua pėrcolli tė tjerėve."


    Kėto fjalė jane pjesė e njė fjalimi tė Karli Fiorinės, drejtores sė kompanisė sė mirėnjohur amerikane Hewlett Packard, pėr rolin e lidershipit nė botėn e sotme

    Pra Kjo ishte dicka shume e shkurter rreth temes per civilizimin e madh Islam.
    Indriti
    Injoranca nuk zhduket me top

  14. #54
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    15-11-2006
    Postime
    9
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gėte ka thėnė:

    Gėte ka thėnė:" Qoftė e lavdėruar nata e bekuar, nė tė cilėn Pejgamberit tė Zotit iu shpall, nga lart, Kur'ani me pėrkryeshmėrinė e tij."[marrė nga: Mrekullitė Shkencore nė Kur'an,Abdulmexhid Ez-zendani,Prishtinė 2004-Pėrkthim Ajni Sinani]

  15. #55
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    03-04-2007
    Postime
    2
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Te kuptuarit drejt te Islamit

    Cdo religjon nė kėtė botė quhet sipas emrit tė themeluesit tė tij, apo popullit nė tė cilin ėshtė paraqitur. P.sh. Krishterimi ėshtė emėrtuar sipas emrit tė tė dėrguarit Krishtit; budizimi sipa emrit tė themeluesit tė tij Budės; zoroasterizmi, sipas Zaratustrės, judaizmi, religjioni i hebrenjve, sipas emrit tė fisit Juda (pej vendit Judeja) ku edhe ėshtė paraqitur. i ngjashėn ėshtė rasti edhe me religjionet e tjera.


    Por krejt tjetėr ėshtė rasti me Islamin, i cili ka dicka unikate, qė nuk ėshtė lidhur me asnjė person a vend tė posacėm. Fjala “Islam” nuk pėrmban marrėdhėnie tė kėtij lloji - sepse ai nuk i pėrket njeriut, popullit apo vendit tė posacėm

  16. #56

    Anėtarėsuar
    08-02-2003
    Postime
    1,799
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    "Muhamedi asnjehere nuk u pajtua me botekuptimet krishtere.Per te njeriu nuk ka mundur te jete Zot e as vete nuk u barazua me Allahun.Per muslimanet nuk eksiston Zot tjeter pervec Allahut,ndersa Muhamedi eshte i Derguari i Tij.Ne te nuk ka enigamtike dhe te fshehur"


    "Sado qe te jete e cuditshme te thuhet,per mua islami eshte me i larte se krishterimi.Sikur njeriu te kishte te drejte zgjedhjeje,atehere pa kurrfare dyshimi e hamendjejecdo njeri i mencur do ta pranonte islamin,nje Zot dhe te Derguarin e Tij."


    (Leon Nikollaevic Tolstoj 1828-1910)


    Marre nga libri "Tolstoj per Muhamedin (s.a.u.s)"

    Romansieri i famshem rus Leon N. Tolstoj ne vitin 1908 e lexoi vepren "Hadithet e Muhamedit alejhi selam" te autorit Abdullah esSuhraverdi te botuar ne Indi.Nga hadithet e lexuara,Tolstoj beri nje permbledhje dhe te njejtat i botoi ne shtypshkronjen e atehershmme ruse Posrednik.Libri u botua ne tetor te vitit 1908.

    Populli rus,vecanterisht intelektualet e dashuronin Tolstoin per shkak te forces dhe ndikimit te tij te pafund.Eshte ditur se po qe se publikohet kalimi i tij ne islam po ashtu eshte shoqeria ruse do te filloje te kthehet fuqishem ne drejtim te Islamit.Nga ky shkak librin e Tolstoit ku jane tubuar disa hadithe te muahmedit (a.s) organizatat ruse te sherbimit informativ,sikurse KGB-ja jane orvatur qe ta mbajne ne fshehtesi dhe ne harrese,si dhe ta pengojne ribotimin e metejshem te tij.

    Tematika e haditheve te tubuara ne kete liber perqendrohet ne sferen e varferise dhe te barazise permes se cilave eshte orvatur te tregoje brengen ndaj asaj qe tua shpjegoje popullit rus dhe atyre te cilet jane te tradhtuar e te shtypur se cfare eshte e vertete.

    "Ne zemren time eshte nuri i Allahut,emri i tij eshte ndjenje" (Tolstoj)

  17. #57
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-03-2007
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Per ate qe don me shume per civilizimin islam mund te shohe ket faqe.
    www.cyberistan.org
    eshte faqe shume interesante.http://www.cyberistan.org

  18. #58
    i regjistruar Maska e Morning star
    Anėtarėsuar
    10-07-2007
    Postime
    997
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Kete e lexova ne forumin e top-channel.tv edhe mendova se eshte interesante qe ta ndaj me ju.


    Nė skenėn legjendare tė filmit "Jeta e Brianit" John Cleese nė rolin
    e Regut, prijėsit tė Frontit Popullor tė Judesė duke shikuar nė
    arenė luftėn e gladiatorėve pyetet nė mėnyrė retorike se ēfarė tė
    mire ju kanė sjellur romakėt.

    "Ujėsjellėsin" i thotė njė bashkėluftėtar i tij. "Edhe kanalizimin"
    i kujtohet njė tjetri.

    "Mirė" thotė pa disponim Regu " pranoj se ujėsjellėsi dhe
    kanalizimi janė dy sende qė …."
    " Edhe rrugėt e shtruara…" shtoi pėrsėri i pari.
    "Po, ashtu ėshtė" pohoi mendueshėm Regu " po pėrveē ujėsjellėsit,
    kanalizimit, dhe rrugėve …."
    " Medicinėn, e ndėrpreu i dyti "Edhe arsimin".
    "Nė rregull, mjafton " u nervozua Regu.
    "Edhe meliorizimin" vazhduan shokėt e tij.
    "Banjot publike"
    "Mirė nė rregull" u nxeh pėrfundimisht Regu, " po, pėrveē
    ujėsjellėsit, kanalizimit, rrugėve, medicinės, arsimit,
    meliorizimit, dhe mbrotjes sė shėndetit, ēfarė tė mire tjetėr na
    kanė sjellur romakėt?".

    Lufta pėr identitetin religjioz tė Europės

    Shikoj nė televizor papa Benediktin XVI se si nga katedra e
    Universitetit nė Regensburg citon carin e Bizantit Manuelin II: "Na
    tregoni se ēfarė tė mire na ka sjellur Muhamedi, pėrveē tė keqes dhe
    dhunės, urdhėrin qė feja tė pėrhapet me shpatė?"
    Dhe nėn e kapelėn e bardhė tė papės filloi tė mė shfaqej fytyra e
    Regut, dhe nė vend tė papės fillova ta shihja John Cleese –nė se si
    po pyetej nė mėnyrė retorike : "Ēfarė tė mire na kanė sjellur
    muslimanėt?"
    "Matematikėn" do tė shtonte njėri nga studentėt e informatikės nga
    fundi i rreshtave.
    " Numrat e sistemit decimal , pastaj numrat qė edhe sot i quajmė
    numra arab, tė panjohurin `x', zeron revolucionare pas sė cilės bota
    nuk ishte mė ajo e njėjta. Edhe trigonometrinė , algjebrėn, qė e ka
    marrė emrin nga Kitab Al Jabar, veprės sė matematicienit tė njohur
    Al – Hawarizmiut. Dhe prej kėsaj e ka rrėnjėn edhe fjala algoritėm.

    "Mirė" do tė pranonte pa disponim papa Benedikti, prijėsi i Frontit
    Popullor tė Europės- "pranoj qė numrat dhe algjebra janė dy sende
    qė…."
    " Edhe gjeografinė" do tė kujtohej studenti i tretė.
    "Edhe filozofinė. Me pėrkthimet e tyre nė errėsirėn e mesjetės e
    kanė shpėtuar filozofinė greke nga humbja. E kanė punuar hartėn e
    parė tė botės. Tė parėt e kanė llogaritur diametrin e rruzullit
    tokėsor dhe kanė zbuluar sistemin heliocenterik. Kanė ndėrtuar
    observatoriumin e parė, themeluan astronominė moderne dhe nga Lindja
    na e sollėn busollėn. Edhe letrėn. Pastaj orizin."
    "Nė rregull, mjafton" do tė nervozohej papa.
    " Edhe sheqerin, portokallin, limonin, pjeshkėn, do tė vazhdonin
    studentėt, presėn pėr vaj, sistemin e ujitjes dhe pėrgjithėsisht
    bujqėsinė moderne. Pambukun, industrinė tekstile dhe modėn. Xhaketa
    ėshtė zbulim arab. Konstruktuan camera opscura – ėn e parė dhe
    themeluan optikėn. Pastaj gitarėn. Edhe kafen".
    " Po " do tė nxehej Benedikti XVI nga katedra " po pėrveē
    matematikės, gjeografisė, filozofisė, astronomisė dhe gitarės….
    " Edhe farmakologjinė " do tė shtonte njė studente "nė kohėn kur
    Europės i zihej fryma nga kutėrbimet dhe sėmundjet, arabėt na e
    dhanė sapunin dhe parfemėt, na spjeguan se epidemitė pėrhapen me anė
    tė ujit tė infektuar, na e sollėn Qanunin e njohur tė Ibn Siana-sė,
    enciklopedinė e parė tė barėrave dhe eliksirėve,
    pardon al – iksirėve. Pastaj alkimistėt e parė kanė qenė arabė,
    fjala alkimia rrjedh nga al – kimya, ata janė baba tė kimisė
    moderne. Pos tė tjerash e zbuluan barutin. E nxorėn destilimin, dhe
    fituan al – kuhulin. Po ju duket i njohur?"
    "Nė rregull" u nxeh pėrfundimisht papa Benedikti XVI " po pėrveē
    sistemit decimal, numrave, algjebrės, matematikės, filozofisė,
    hartės sė botės, busollės, letrės, orizit, sheqerit, pambukut,
    sistemit tė uitjes, camera obscura-s, optikės, xhaketės, gitarės,
    kafes, parfemit, sapunit, alkoholit, farmacisė, higjienės dhe kimisė
    moderne, ēka kanė bėrė muslimanėt diēka mirė pėr ne?"
    " Pra ēka na kanė sjellur diēka tė re muslimanėt pėrpos tė keqes dhe
    dhunės?" – lexon nga letra studentėve tė Universietit tė
    Regenburgut, i tėri nė mėndafsh dhe kadife papa Benedikti XVI, duke
    e anashkaluar me kėtė rast edhe faktin se muslimanėt i kanė sjellur
    edhe atė qė e ka veshur, edhe letrėn tė cilėn e lexon, por edhe
    faktin e pamohueshėm se edhe konceptin e Universitetit pėrmes
    Spanjės nė Europė e kanė sjellur arabėt.

    "Ngjyra e dijetarit ėshtė mė e shenjtė se gjaku i dėshmorit" ka
    thėnė, nuk do tė besoni i tmerrshmi Muhamed (savs. shėn. im).
    " E ēfarė na ka sjellur Muhamedi pos urdhėrit qė feja tė pėrhapet
    me shpatė? – pyet Benedikti XVI nė fjalimin e pakuptimtė tė
    pėrhapjes sė fesė me dhunė, duke anashkaluar me kėtė rast edhe
    pėrmendjen e xhihadit katolik. Dhe tė pyetet mė pas :
    "Mė thuani ēfarė tė mire ju solli Isusi Amerikės Latine pėrveē tė
    keqes dhe dhunės? Po mirė, pėrveē ujėsjellėsit, kanalizimit,
    ndėrtimit tė rrugėve, arsimit, bujqėsisė, mbrojtjes sė shėndetit,
    teknologjisė, filozofisė, teatrit, artit?
    Ani mirė, edhe futbollin.

  19. #59

    Anėtarėsuar
    08-02-2003
    Postime
    1,799
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Frederik Nice mbi civilizimin Islam

    "Midis nesh, ata nuk janė madje as burra....nėse Islami pėrkundėr
    krishtėrimit ka njė mijė herė tė drejtė tė veprojė kėshtu, Islami tė
    paktėn thotė se ka tė bėjė me burra....krishtėrimi shkatėrroi pėr ne
    civilizimet mė tė hershme dhe pastaj mė vonė, gjithashtu shkatėrroi
    pėr ne tėrė civilizimin Muhammedan. Kulturėn e shkėlqyer tė morėve
    (muslimanėve) nė Spanjė, e cila ishte mė afėr nesh dhe mė e
    pėlqyeshme pėr senset dhe shijet tona sesa ajo e Romės dhe e
    Greēisė...Vendimi tashmė ėshtė marrė dhe askush nuk ėshtė i lirė tė
    zgjedh kėtu. Ose njeriu ėshtė njė shadala ose nuk ėshtė..."Luftė me
    thikė kundėr Romės! Paqe dhe miqėsi me Islamin" kjo ishte ndjenja,
    kjo ishte vepra, e atij shpirti tė madh tė lirė, atij gjeniu midis
    perandorėve gjerman, Frederikut tė Dytė. Ēfarė! ..unė nuk mund ta
    imagjinoi sesi njė gjerman mund tė ndjehet i krishterė".

    AntiKrishti – Paragrafi 60-61

  20. #60
    Everlasting Princess Maska e princcesha
    Anėtarėsuar
    16-09-2007
    Vendndodhja
    Ne enderr...!!!
    Postime
    241
    Faleminderit
    7
    0 falenderime nė 0 postime
    Si e ndryshuan botėn zbulimet e muslimanėve?

    Prej kafes nėpėrmes ēeqeve e deri te "racioni trepjesėsh", bota islame na ka ofruar shumė inovacione dobiprurėse, e qė ne perėndimorėt i marrim tė gatshme.

    1. Legjenda thotė se Arabi me emrin Halid i dėrgonte dhitė nė kullosė nė rajonin Kaffa, e cila gjendet nė Etiopinė Jugore. Ai vėrejti se dhitė pėr njė moment u bėnė tepėr gjallėruese pas konsumimit tė kokrrave nga disa bimė tė caktuara.
    I vloi disa kokrra nė ujė tė nxehtė, dhe kėshtu provoi kafen e parė nė histori. Shėnimet e para qė tregojnė pėr pėrdorimin masiv tė kafesė na bėjnė me dije se eksporti i kokrrave tė kafesė nga Etiopia drejt Jemenit, ku kjo pije ėshtė pėrgatitur nga lėnda e pėrmendur e qė sufit shėrbeheshin me qėllim tė largimit tė gjumit dhe kalimit tė natės nė lutje.
    Deri nė shek 15 kjo pije arriti ne Meke dhe Turqi, prej ku nė vitin 1645 ėshtė bartur pėr nė Venecia.
    Nė vitin 1650 pija e kafesė ėshtė sjellur nė Angli. Atė e solli Turku me emrin Pasqua Rosse, dhe ishte Rosse i pari qė hapi kafenenė nė Londėr nė rrugėn Lombard. Fjala arabe pėr pijen e kafes "qahwa" nė gjuhėn turke ėshtė shėndrruar nė "kahva", nė Itali kėtė e emėrtuan "caffe", ndėrsa nė gjuhėn angleze "coffee".

    2. Grekėt e lashtė mendonin se sytė tanė emetojnė rrezet e dritės, krahas laserit, dhe pėr kėtė edhe mundė tė shikojmė. Personi i parė qė kuptoi se drita depėrton nė sytė tanė, e nuk del nga ato, ishte matematikani, astronomi dhe fizikani islam Ibėn el – Haithem.
    Ibėn el – Haithemi e zbuloi pėr herė tė parė "Camera Obscura" – fjala kamerė nga gjuha arabe "qamara pėr dhomėn e errėt ose tė ndarė"
    Ibėn Haithemit, pėrveē tjerash, i takon merita edhe pėr vendosjen e fizikės si shkencė nė kuptimin modernė tė fjalės "fizikė" (shkencė e mbėshtetur nė eksperiment) dhe ekzekutimin e saj nga rrethi i filozofisė.



    3. Njė lloj i shahut ėshtė luajtur nė Indinė e lashtė. Loja e shahut nė formėn si e njohim ne sot ėshtė zhvilluar nė Persi, prej nga nė shekullin 10 nėpėrmes arabėve tė Spanjės ėshtė zgjeruar nė Evropė dhe Lindje deri nė Japoni. Fjala "rook" (fjalė e anglishtes pėr figurėn e shahut tek ne e njohur mė emrin "top") rrjedh nga fjala Persiane "rukh" – karrocė – pajton.

    4. Njė mijė vite para vėllezėrve Wright, poeti Islam, astronomi, muzikanti dhe inxhinieri me emrin Abasė bin Firnas, tentoi tė konstruktoi makinėn e parė fluturuese me tė cilėn njeriu do tė ngjitej nė hapėsirat e ndritshme krahas zogjve.
    Nė vitin 852 sipas Isės a. s. duke u shėrbyer me pėlhurėn e madhe e formuar me njė konstruksion tė lashtė, kėrceu nga minarja e Xhamisė sė Madhe nė Kordovė tė Spanjės. Mendonte se me anė tė rrezeve do tė fluturonte sikur zogjtė. Mirėpo nuk pati fat. Pėlhura e ngadalėsoi rėnien e tij, dhe ky ishte parashuta i parė nė historinė njerėzore. Abbas ibėn Firnasi gjatė rėnies fitoi disa plagė tė vogla.
    Ky njeri i madh, pionier i aviacionit nuk u ndal me kaq. Vazhdoi me hulumtimet e tij duke e perfeksionuar konstruksionin e makinės fluturuese dhe nė fund tė vitit 875, nė moshėn 70 vjeēare, e pėrsosi edhe mė shumė konstruksionin dhe dizajnin e makinės fluturuese, e cila ishte e punuar nga mėndafshi dhe puplat e shqiponjės. Sėrish tentoi tė arrij ėndrrėn e vazhdueshme tė njeriut pėr tė fluturuar. Kėtė herė ėshtė ngritė nė lartėsi nga maja e maleve. Fluturoi pėrafėrsisht nė njė lartėsi dhe qėndroi rreth 10 minuta. "Aterrimi" nuk shkoi edhe aq lehtė. Erdhi deri te njė ngufatje e vogėl, sepse Ibėn Firnasi, makinės sė tij fluturuese nuk ia kishte vendosur bishtin, qė nė rast fluturimi do tė shėrben pėr tė ruajtur ekuilibrin. Aeroporti ndėrkombėtarė nė Bagdad dhe krateri nė Hėnė bartin emrin e viganit tė madh tė botės Islame.

    5. Larja dhe pastrimi janė obligime fetare pėr myslimanėt. Pikėrisht, ndoshta kjo ėshtė arsyeja pse myslimanėt pėrsosėn prodhimin e sapunit, ashtu si e pėrdorim ne sot. Egjiptianėt e lashtė dinin pėr njė tym qė quhej sapunė, po ashtu dhe romakėt kėtė sapunė e pėrdornin nė vend tė brilantinės (yndyrė pėr lėkurėn). Ishin tė parėt myslimanėt qė kombinuan vajin tė fituar nga pemėt me sodium hidroksidin dhe gjėrat aromatike.
    Njė nga karakteristikat kryesore e cila ėshtė e ndjeshme dhe e rafinuar, me aroma tė pėrshtatshme me tė cilat ishin mėsuar myslimanėt, e qė kishte lėnė mbresa te kalorėsit krishterė, ėshtė se krishterėt pėr dallim nga myslimanėt nuk pastroheshin dhe kundėrmonin. Shaponin nė Angli e solli myslimani i cili ne bregdetin e Brightonit e hapi banjėn (hamamin) nė vitin 1759. Pronari i kėsaj banje kishte pėr detyrė tė kujdeset rregullisht pėr pastrimin e monarkėve Britanik, Mbretin Georg IV dhe Wiliamin IV.



    6. Distilimi, metoda e ndarjes sė lėngshmėrisė nė bazė tė pikave tė ndryshme tė mbylljes, ėshtė zbuluar pėrafėrsisht rreth viteve 800 nga ana e shkencėtarit elitar islam Xhabir ibėn Hayyanit, qė transformoi alkiminė nė kimi duke zbuluar shumė nga proceset bazė tė kimisė (kristalizimin, distilimin, oksidimin, filtrimin …) dhe veglat e punės tė cilat edhe sot e kėsaj dite pėrdoren nė mbarė botėn nė laboratorėt kimik.
    Zbuloi acidin sulfurik dhe nė bazė tė eksperimentimit dhe zbulimeve qė i bėri Xhabiri ishte nė gjendje tė bėjė parfume ēfarė i pėrdorim edhe sot.
    Ibėn Hajani ėshtė themelues i kimisė moderne.

    7. Crank – Shaft ėshtė mjeti qė shpien lėvizjen qarkore nė vijė tė drejtė, dhe bazė e shumicės sė makinave moderne, si dhe motorit me djegie tė brendshme. Si njė nga shpikjet mė tė mėdha nė mekanikėn moderne ėshtė zbulimi i inxhinierit gjenial islam me emrin al – Xhazari, i cili do tė bėjė tė mundur shpejtimin e ujitjes sė rajoneve tė thata. Nė librin "Veglat mekanike" e vitit 1260, ka treguar edhe shpikjet tjera te veta, si dhe rregullimin e atyre ekzistuese. Ka zbuluar orėt e para mekanike qė i lėvizte uji. Al – Xhazari ishte babai i robotikės. Nė mesin e 50 shpikjeve tė tija gjendet edhe brava me kombinime (shifrore).

    8. "Futrovimi" – metoda e qepjes e materialit izolues nė mes dy copave tė holla tė pulhurės. Nuk ėshtė e sigurt se a ėshtė ky zbulim i botės Islame apo bota islame kėtė metodė e ka pėrvetėsuar nga India ose Kina, pėr ta pėrsosur edhe mė shumė.
    Megjithatė, ėshtė e sigurt se metoda e pėrmendur ėshtė bartur nė Perėndim nga ana kryqtarėve gjatė kohės sė luftės sė kryqėzatave, ku patėn rastin tė shohin se si luftėtarėt mysliman pėr duke pėrdorur kėtė metodė shėrbehen me kashtėn e futur nė mes dy copave tė pėlhurės. Pastaj, kėtė e pėrdornin nė vend tė metalit tė rėndė tė blinduar.
    Metoda ėshtė treguar jashtėzakonisht e suksesshme, duke ofruar pėrveē lėvizjes edhe mbrojtje ideale nė betejat kundėr kryqtarėve. Gjithashtu, ėshtė dėshmuar se ofron jashtėzakonisht izolim tė mirė dhe tė nxehtė. Prandaj edhe nė Perėndim, ku dominonte klima e ftohtė, metoda e "frutimit" pėr shkak tė karakteristikave tė saja qė ofronte izolator tė nxehtė, shumė shpejt u pėrdorė gjatė prodhimit tė pajtoneve.

    9. Nė arkitekturė harku sipas tė cilit e njohim stilin Gotik, e qė ėshtė edhe karakteristika elementare e ndėrtimit tė katedraleve impresive nė stilin Gotik, natyrisht se ėshtė e arritur arkitektonike e botės Islame. Harku Gotik ėshtė shumė mė i ashpėr se sa ai roman me tė cilin shėrbeheshin Romakėt dhe Normanėt, e qė ishte i domosdoshėm dhe mundėsonte ndėrtimin e objekteve tė mėdha impresive.
    Krahas kėsaj Perėndimi nga myslimanėt ka marrė xhamllėkun dhe teknikėn e ndėrtimit tė kupolave. Kėshtjellat Evropiane janė kopje a atyre nė botėn islame, me prerjen pėr shigjetat, sė bashku me bedenat dhe kullat. Kullat nė formė tė katrorit patjetėr duhej tė tėrhiqeshin para ndėrtimit mė tė lehtė tė kullave mbrojtėse me formė qarkore. Arkitekti qė e ndėrtoi kėshtjellėn e Henrit V ishte mysliman.

    10. Shumica e instrumenteve moderne nė kirurgji janė kopje tė sakta tė instrumenteve nga shekulli i 10 tė pėrdorura nga kirurgu mysliman al – Zahravi. Neshterėt (brisqe nė med. shėn i pėrkthye) e tij, sharrat e eshtrave, piskrrat gėrshėrėt qė i pėrdorte para operacionit, si dhe shumicėn e 200 instrumenteve qė ka projektuar, edhe sot janė pjesė pėrbėrėse e kirurgjisė moderne.
    Ishte i pari qė u shėrbye me materialin zbėrthyes pėr qepjen para operacioneve tė organeve tė brendshme. Nė shekullin e 13 njė mjek tjetėr nga bota islame me emrin Ibėn Nefis paraqiti pėrshkrimin e saktė tė qarkullimit tė gjakut nė organizmin e njeriut, 300 vite tė plota para William Harvejit.
    Mjekėt mysliman gjithashtu, zbuluan anestetikėt duke bėrė pėrzierjen e opiumit dhe alkoolit. Ata zhvilluan pėrdorimin e gjilpėrave gjatė nxjerrjes sė pezmatimit tė syrit. Teknikė e njėjtė para kurimit tė pezmatimit tė syrit pėrdoret edhe sot.

    11. Ventilimin gjithashtu e kanė menduar myslimanėt pėr tė gjetur ujin nga thellėsia e zemrės duke e ujitur tokėn e thatė nė shkretėtirė. Nė shkretėtirat e Arabisė kur thahen lumenjtė nė sezonin e nxehtė, uji mundė tė gjendej vetėm thellė nėn tokė. Pėr tė bėrė shpimet e thella pėrdornin ventilimin me anė tė erės qė frynte nė drejtimin e njėjtė me muaj.
    Ventilimet kishin 6 deri nė 12 vela tė cilat ishin tė mbuluara me pėlhurė ose me fleta tė hurmės. Ventilimet janė pėrdorur nė botėn islame 500 vite para se ventilimi i parė tė prodhohej nė Evropė.

    12. Vaksinėn nuk e kanė shpikur Jeneri apo Pasteri, por ishte Perėndimi qė e mori nga bota islame dhe e barti nė Evropė nga Turqia. Kėtė e bėri gruaja e ambasadorit Britanik nė Stamboll nė vitin 1724. Fėmijėt nė Turqi bėnin vakcinimin kundėr "fruthit tė madhe" duke pėrfituar nga qelizat e dobėta ose tė vdekura "tė fruthit tė madh" nga trupi i infektuar i kafshėve vendore, sė paku 50 vite para se kjo metodė tė pėrdorej nė Perėndim.

    13. Lapsin me ngjyrė ėshtė shpikur me kėrkesėn e sundimtarit tė Egjiptit nė vitin 953, pas kėrkesės sė tij pėr tė shpikur lapsin qė nuk do tė pėrlyej duart dhe rrobat e tij. Ky laps kishte rezervarin me ngjyrė, ngjashėm sikur lapsat kimik modernė, ngjyra lėshohej nga maja e lapsit me kombinimin e gravitacionit dhe dallimit nė shtypje.

    14. Sistemi i numrave tė cilin sot e pėrdorim sigurisht se ėshtė me prejardhje nga India, por stili i numrave ėshtė arab dhe pėr herė tė parė shfaqen nė pėrdorim nė veprat e matemantikanit tė madh tė botės islame el – Hevarizmi dhe el – Kindi ne vitin 825..
    Algjebra ėshtė emėrtuar sipas njė libri tė el – Havarizmit "al – xhabėr ve al – muqabila", shumica e pėrmbajtjes sė saj pėrdoret edhe sot. 300 vite mė vonė matematikani Italian Fibonacci i solli kėto vepra nė Evropė dhe i pėrktheu. Algoritmi si dhe shumica e trigonometrisė vinė nga bota islame. Zbulimi i Al – Kindiut gjithsesi se janė themelet e kriptologjisė.



    15. Ali ibėn Nafi, i njohur me pseudonimin Zirjab (zogu i zi) nė shekullin e nėntė erdhi nga Iraku nė Kordovė dhe solli me vete konceptin e "tre racioneve" para gjella (supa), pas sė cilės pason gjella kryesore (peshku ose mishi), e mė pastaj vijon ushqimi me desert (pemė). Gjithashtu pėrhapi edhe pėrdorimin e gotės sė kristaltė (tė cilėn e patė zbuluar Abbas ibėn Firnasi pas eksperimentit qė e bėri nė kristalin e gjetur nė gurė)

    16. Qilimat gjatė kohės kur nė Evropė vazhdonte shekulli i mesėm, nė botėn islame konsideroheshin vepėr e xhenetit, nė rėndė tė parė duke iu falėnderuar progresit qė myslimanėt arritėn nė zhvillimin e thurjes, pastaj zhvillimit e sensit pėr modelet dhe arabeska tė cilat paraqitnin bazėn e artit islam i cili nuk pranonte nė gjirin e vet figurat e njerėzve dhe kafshėve.
    Nė tė kundėrtėn e kėsaj, podiumet nė Evropė ishin tė zhveshur, pėr tė mos thėnė tokė e zhveshur, gjithnjė pėrderisa qilimat arab dhe Persian nuk u sollėn nė Evropė. Pėr podiumet e Anglisė, Erasmo ka shėnuar se : "ishin tė mbuluar me hedhurina tė llojllojshme, nga njėherė tė pėrtrira nė atė mėnyrė sa qė gjatė tėrė podiumit tė vjetėr (me hedhurina tė shumta) vetėm se vendosej shtresė e re, duke mos e ndėrruar apo pastruar nga njėherė edhe mė shumė se 20 vite, gjatė kėsaj kohė mblidheshin hedhurina tė tjera, vjellje, urinime te qenve dhe njerėzve, mbeturina tė ushqimit dhe peshqve, si dhe ndyrėsi qė nuk na bėnė nderė t"i pėrmendim". Pėr shkak tė gjitha kėtyre, qilimat shumė shpejt gjetėn vendin e tyre nė Evropė.

    17. Ēeqet gjithashtu rrjedhin nga bota islame. Fjala ēek vjen nga fjala arabe "saqq" dhe paraqet vėrtetimin e shkruar, ngarkesė pėr pagimin e mallit tė porositur, pėr t"i ikur transportit tė parave nėpėr zonat e rrezikshme. Nė shekullin nėntė njė biznesmen mysliman udhėtonte nga Kina deri nė Detin Mesdhe duke u shėrbyer me ēeqe nė vlerė tė parave.

    18. Deri nė shekullin e XI shkencėtarėt mysliman ishin pajtuar se toka ka formė sferike. Argumentin tė cilin e paraqiti astronomi ibėn Hazmi ėshtė "se dielli gjithnjė ėshtė nė pozitė vertikale nė raport me pikėn e caktuar nė tokė". Kėto argumente u shfaqen 500 vite para Galileut.
    Llogaritė tė cilat i paraqitėn astronomėt mysliman rezultuan aq tė sakta sa qė kur bėnė llogaritjen e madhėsisė sė Tokės, llogaritėn se madhėsia e Tokės bartė 40 253 kilometra dhe nuk ishin tė saktė vetėm pėr 200 kilometra. Nė vitin 1139 al – Idrisi mbretit tė Sicilisė Roxherit ia dhuroi njė glob tė tokės.



    19. Edhe pse Kinezėt ishin ata qė shpikėn barutin i cili ishte shumė i papastėr dhe i dobėt. Ata e pėrdornin pėr fishekzjarrė. Myslimanėt arritėn ta bėjnė efikas duke bėrė qė baruti mė ndihmėn e natriumit dhe nitratit mundė tė pastrohet dhe tė fitoj fuqi shtesė sa edhe tė pėrdorej pėr nevoja ushtarake. Arma e zjarrit e bėrė nga myslimanėt e dalur nga kėto zbulime ndikoi qė t"i futet frika deri nė palcė luftėtarėve nė luftėrat e kryqėzatave.
    Deri nė shek. XV myslimanėt konstruktuan raketėn tė cilėn e quajtėn "veza djegėse vetėlėvizėse", dhe projektilin torpedo qė nė maje ka shigjetėn e cila do tė depėrtonte nė anijen e armikut dhe pastaj tė eksplodonte.

    20. Evropa mesjetare posedonte kuzhina dhe kopshte me bimė, mirėpo myslimanėt zhvilluan idenė mbi kopshtin si vend pėr pushim dhe bukuri tė ndryshme. Kopshtet e para mbretėrore nė shekullin e XI janė hapur nė rajonin e Spanjės Islame. Nė mesin e luleve tė shumta qė rrjedh nga kopshtet myslimane ėshtė edhe tulipani.

    Ky tekst ėshtė botuar nė Independent

    Pėrktheu nga boshnjakishtja: Nexhmedin Ademi
    __________________


    Kur njerėzit nuk mė kuptojnė, kjo nuk mė shqetėson. Unė shqetėsohem me tė vėrtetė nėse nuk arrij t’i kuptoj njerėzit.



    Ēfare mesohet e ē'duhet mesuar

    Ēfarė mėsohet: I pari qė ka pėrmendur njeriun nė fluturim ka qenė Roxher Beikon, i cili vizatoi njė aparat fluturimi. Leonardo da Vinci, gjithashtu imagjinoi transportin ajror dhe vizatoi disa prototipe.

    Ēfarė duhet mėsuar: Ibn Firnas nga Spanja islame shpiku, ndėrtoi dhe provoi njė makinė fluturuese nė vitin 800 (e.r.). R. Beikon lexoi pėr makinat fluturuese nė referencat arabe tė makinės sė Ibn Firnas. Shpikja e kėtij tė fundit ėshtė bėrė 500 vjet para asaj tė Beikonit dhe 700 vjet para shpikjes
    sė Da Vincit.

    Ēfarė mėsohet: Pasqyrat e xhamit u prodhuan pėr herė tė parė nė Venecia nė 1291.

    Ēfarė duhet mėsuar: Pasqyrat e xhamit pėrdoreshin nė Spanjėn islame qė nga shek. XI. Venecianėt e mėsuan artin e prodhimit tė xhamit nga artizanėt sirianė gjatė shek. IX-X.

    Ēfarė mėsohet: Deri nė shek. XIV i vetmi lloj ore qė gjendej ishte ajo e ujit. Nė 1335, njė orė e madhe mekanike u ndėrtua nė Milano tė Italisė. Kjo ka mundėsi tė ketė qenė ora e parė mekanike.

    Ēfarė duhet mėsuar: Njė variacion i tėrė orėsh mekanike u prodhuan nga inxhinierėt muslimanė spanjollė. Kėto ishin tė vogla e tė mėdha dhe kjo dije u pėrcoll nė Evropė me pėrkthimet nė latinisht tė librit islam tė mekanikės.
    Mė vonė u punuan dhe ingranazhe tė formave tė ndryshme. Njė orė e tillė kishte edhe njė sasi mėrkuri.Ky tip (me mėrkur) u kopjua menjėherė nga evropianėt gjatė shek. XV. Pėr mė tepėr, gjatė shek. IX Ibn Firnas i Spanjės islame, sipas Will Durant, shpiku njė mjet qė shėrbente si orė dhe i cili tregonte kohėn e saktė. Muslimanėt, gjithashtu, ndėrtuan njė varietet tė tėrė orash tė sakta astronomike qė i
    pėrdornin gjatė observimeve tė tyre.

    Ēfarė mėsohet: Nė shek. XVII, lavjerrėsi u zhbulua nga Galileo gjatė adoleshencės sė tij. Ai vuri re njė shandan qė lėkundej nga era qė po frynte, si rezultat ai shkoi nė shtėpi dhe shpiku lavjerrėsin.

    Ēfarė duhet mėsuar: Lavjerrėsi u zbulua nga Ibn Junus el Masri nė shek. X. Ai ishte i pari qė studioi dhe dokumentoi levizjen statike. Vlera e kėsaj nė pėrdorimin e orave u vu nė dukje nga fizikantėt muslimanė gjatė shek. XV.

    Ēfarė mėsohet: Tipi lėvizės dhe shtypshkronja u shpik nė perėndim nga Johanes Gutenberg, nė Gjermani gjatė shek XV.

    Ēfarė duhet mėsuar: Nė 1454, Gutenberg realizoi shtypshkronjėn mė tė sofistikuar tė mesjetės. Sidoqoftė, tipi metalik lėvizės ishte duke u pėrdorur nė Spanjėn islame prej 100 vitesh dhe Spanja ishte vendi ku u prodhuan mjetet e para perėndimore tė shtypit.

    Ēfarė mėsohet: Studimi i shek. XVII i Isak Njutonit mbi lėndėt, dritėn dhe prizmin, formon themelet e shkencės moderne tė optikės.

    Ēfarė duhet mėsuar: Nė shek. XI El Hajthem vendosi virtualisht ēdo gjė qė Njutoni avancoi pėr sa i pėrket optikės. Ai e bėri kėtė shekuj mė parė dhe pėr mė tepėr ai konsiderohej nga njė sėrė autoritetesh si themeluesi i
    optikės. Ekziston njė farė dyshimi qė Njutoni tė jetė influencuar nga ai. El Hajthem ishte fizikanti mė i pėrmendur i mesjetės. Studimet e tij u pėrdorėn nga njė sėrė studiuesish evropianė gjatė shek. XVI - XVII, madje mė shumė se studimet e Njutonit dhe tė Galileos tė mbledhura bashkė.

    Ēfarė mėsohet: Isak Njutoni, zbuloi nė shek. XVII se drita e bardhė pėrbėhej nga rreze tė disa ngjyrave tė ndryshme.

    Ēfarė duhet mėsuar: Ky zbulim u bė i tėri nga El Hajthem (shek. XI) dhe Kamal Edin (shek. XIV). Njutoni ka merita pėr zbulime origjinale, por ky nuk ishte njeri nga ata.

    Ēfarė mėsohet: Koncepti i natyrės sė njėjtė tė materies u prezantua nga Antion Lavosier gjatė shek. XVII. Ai zbuloi qė, edhe nėse materia mund ta ndryshojė formėn apo pamjen, masa e saj mbetet gjithmonė e njėjtė. P.sh.: nėse uji do tė fillojė tė vlojė, derisa tė nxjerrė avull, kripėrat shkrihen
    nė ujė. Ose nėse druri do tė digjet dhe bėhet hi, masa totale mbetet e pandryshuar.

    Ēfarė duhet mėsuar: Parimet e kėtij zbulimi shpjegoheshin shekuj mė parė nga studiuesi i madh i Persisė islame, El Biruni (v. 1050). Lavosier ishte dishepulli i kimistėve dhe fizikanėve muslimanė dhe referohej shpesh nė
    librat e tyre.


    Tė dhėnat qė lidhen me datat, emrat dhe subjektet e avancimeve perėndimore janė marrė nga tre burime kryesore: “World Book Encyclopedia” (Enciklopedia e Librit Botėror), “Enciklopedia Britannica” dhe libri 700 faqėsh i Isak Asimovit, “Kronologji e shkencės dhe e zbulimeve”. Tė dhėnat qė tregojnė pėr arritjet e studiuesve muslimanė janė marrė nga referenca tė ndryshme qė janė shėnuar nė bibliografinė e kėtij libri.

    Ēfarė mėsohet: Grekėt zhvilluan trigonometrinė.

    Ēfarė duhet mėsuar: Trigonometria mbeti gjithmonė njė shkencė teorike te grekėt. Nė njė shkallė tė lartė perfeksioni modern kjo shkencė u zhvillua nga studiuesit muslimanė, ndonėse meritat i takojnė mė tepėr El Batanit.
    Fjalėt qė shpjegojnė funksionet bazė tė kėsaj shkence, si sinusi, kosinusi apo tangjenti, rrjedhin nga gjuha arabe. Pra, kontributi i grekėve nė trigonometri ka qenė vėrtet minimal.

    Ēfarė mėsohet: Pėrdorimi i numrave dhjetorė nė matematikė u zhvillua nga njė holandez, Simon Stevin, mė 1589. Ai e ēoi pėrpara shkencėn e matematikės duke zėvendėsuar thyesat, p.sh. ½, me numrat dhjetorė, p.sh. 0.5.

    Ēfarė duhet mėsuar: Matematikanėt muslimanė ishin tė parėt qė pėrdorėn numrat dhjetorė nė vend tė thyesave tė mėdha. Libri i El Kashit, Ēelėsi drejt Aritmetikės, u shkrua nė fillimet e shek. XV dhe ishte stimuli kryesor pėr aplikimin sistematik tė numrave dhjetorė qoftė pėr numrat e plotė, ashtu edhe pėr thyesat. Ėshtė shumė e mundur qė Stevin e importoi idenė nė Evropė nga studimi i Kashit.

    Ēfarė mėsohet: I pari qė pėrdori simbolet algjebrike ishte matematikani francez Fransua Vieta. Mė 1591, ai shkroi njė libėr algjebre duke pėrdorur nė ekuacionet e tij shkronjat qė tashmė janė shumė tė njohura pėr ne, si X dhe Y. Asimovi thotė se ky zbulim pati tė njėjtin efekt si kalimi nga numrat
    romakė tek ata arabė.

    Ēfarė duhet mėsuar: Matematikanėt muslimanė, shpikėsit e algjebrės, e paraqitėn konceptin e pėrdorimit tė shkronjave pėr tė treguar tė panjohurėn nė ekuacione qė nė shek. IX e.r.. Nėpėrmjet kėtij sistemi, ata zgjidhnin njė
    sėrė ekuacionesh tė vėshtira, duke pėrfshirė kėtu edhe ekuacionet kuadrate dhe kubike. Ata pėrdorėn simbolet pėr tė zhvilluar dhe perfeksionuar teoremėn binomiale.

    Ēfarė mėsohet: Ekuacionet e vėshtira kubike (x nė fuqi tė tretė) mbetėn tė pazgjidhura deri nė shek. 16, kur Nikolo Tartalia, njė matematikan italian, i zgjidhi ato.

    Ēfarė duhet mėsuar: Jo vetėm ekuacionet kubike, por edhe ato tė njė shkalle mė tė lartė vėshtirėsie zgjidheshin me lehtėsi nga matematikanėt muslimanė qė nė shek. 10.

    Ēfarė mėsohet: Koncepti se numrat mund tė jenė mė tė vegjėl se zeroja, pra numrat negativ, nuk njihej deri nė vitin 1545, kur u bė i njohur nga Xheronimo Kardano.

    Ēfarė duhet mėsuar: Matematikanėt muslimanė i pėrdorėn numrat negativ nė problemet aritmetikore tė paktėn 400 vjet pėrpara Kardanos.

    Ēfarė mėsohet: Mė 1614, Xhon Napieri shpiku logaritmet dhe tabelėn e logaritmeve.

    Ēfarė duhet mėsuar: Matematikanėt muslimanė i shpikėn logaritmet dhe tabelat e tyre disa shekuj mė parė. Kėto tabela njiheshin nga bota islame qė nė shek. 13.

    Ēfarė mėsohet: Gjatė shek. 17, Rene Dekarti zbuloi se algjebra mund tė pėrdorej pėr tė zgjidhur problemet gjeometrike. Nė kėtė mėnyrė, ai i dha njė shtytje tė fortė shkencės sė gjeometrisė.

    Ēfarė duhet mėsuar: Matematikanėt muslimanė e bėnė kėtė zbulim qė nė shek. 9. Thabit bin Kurrah ishte i pari qė e bėri kėtė. Mė vonė ai u ndoq nga Ebul Uafa, i cili nė shek. X shkroi njė libėr nė tė cilin e pėrdori algjebrėn pėr ta zhvilluar gjeometrinė nė njė shkencė tė thjeshtė dhe ekzakte. Ēfarė
    mėsohet: Isak Njutoni gjatė shek. 17 zhvilloi teoremėn binomiale, qė ėshtė njė komponent kryesor pėr studimin e algjebrės.

    Ēfarė duhet mėsuar: Qindra matematikanė muslimanė e kanė pėrdorur dhe perfeksionuar teoremėn binomiale. Ata filluan ta pėrdornin kėtė teoremė pėr zgjidhjen sistematike tė problemeve algjebrike gjatė shek. X (ose mė herėt).

    Ēfarė mėsohet: Deri nė shek. 13 nuk pati asnjė pėrmirėsim nė astronominė e lashtė tė mesjetės pėr sa i pėrket lėvizjes sė planetėve. Ishte Alfonso, i Urti i Kastilias (Spanja e Mesme), ai qė shpiku Tabelat Afonsine, tė cilat
    ishin shumė mė tė sakta sesa ato tė Ptolemeut.

    Ēfarė duhet mėsuar: Qė nė shek. 9, astronomėt muslimanė punuan dhe e pėrmirėsuan shumė zbulimin e Ptolemeut. Ata ishin tė parėt astronomė qė diskutuan idetė e tij arkaike. Nė kritikat e tyre ndaj grekėve ata sintetizuan dėshmitė se Dielli ėshtė qendra e sistemit diellor dhe se orbita e Tokės dhe e planetėve tė tjerė mund tė jetė eliptike. Ata i shoqėruan
    punimet e tyre me tabela tė sakta astronomike dhe me skica tė yjeve. Shumė nga llogaritė e tyre janė aq tė sakta, saqė konsiderohen bashkėkohore.
    Tabelat Alfonsine nuk janė asgjė mė shumė sesa kopje tė studimeve astronomike qė u transmetuan nė Evropė nėpėrmjet Spanjės islamike, si p.sh. Tabelat e Toledos.

    Ēfarė mėsohet: Studiuesi anglez, Roxher Beikon (v. 1292), ishte i pari qė pėrmendi thjerrat e xhamit pėr pėrmirėsimin e shikimit. Pothuajse nė tė njėjtėn kohė, syzet pėrdoreshin edhe nė Kinė, edhe nė Evropė.

    Ēfarė duhet mėsuar: Ibn Firnasi i Spanjės muslimane i shpiku syzet nė shek. 9 dhe ato kishin mbi dy shekuj qė prodhoheshin dhe shiteshin anembanė Spanjės. Ajo qė Beikoni tha pėr syzet ishte thjesht njė pėrsėritje e
    studimeve tė El Haithem (v.1059), meqė Beikoni i referohej shpesh punės sė tij.

    Ēfarė mėsohet: Baruti u pėrdor nė botėn perėndimore falė punės sė Roxher Beikonit mė 1242. Pėrdorimi i parė i barutit nė armė ishte kur kinezėt qėlluan kundėr mongolėve nė pėrpjekje pėr t’i frikėsuar. Ata e pėrdorėn atė duke i shtuar substancės sulfur dhe qymyr.

    Ēfarė duhet mėsuar: Kinezėt vėrtet e zhvilluan barutin, por ata nuk dinin ta pėrdornin atė pėr armė zjarri dhe nuk ishin ata qė e shpikėn formulėn e tij. Studimet e kryera nga Reinuad dhe Fave treguan qartė se baruti u formulua
    fillimisht nga kimistėt muslimanė. Mė tej, kėta historianė pohojnė se
    muslimanėt ishin tė parėt qė shpikėn armėt e zjarrit. Tė bie nė sy fakti qė muslimanėt pėrdorėn granatat dhe armė tė tjera nė mbrojtjen e Algjerit nga frankėt gjatė shek. 14. Zhan Mathes tregon se udhėheqėsit muslimanė kishin stoqe me granata, pushkė, topa, ndezės, bomba sulfuri dhe pistoleta dekada tė tėra pėrpara se ato tė pėrdoreshin nė Evropė. Fjala top u pėrmend pėr herė tė parė nė tekstet arabisht nė vitin 1300 e.r.. Beikon mėsoi pėr formulėn e barutit nga pėrkthimet nė latinisht tė librave arabė. Ai nuk solli asgjė origjinale nė kėtė drejtim.

    Ēfarė mėsohet: Kompasi u shpik nga kinezėt, tė cilėt mund tė kenė qenė tė parėt qė e kanė pėrdorur atė pėr qėllime lundrimi midis viteve 1000 dhe 1100 e.r.. Referenca e parė pėr pėrdorimin e tij nė lundrim u dha nga anglezi Aleksander Nekam (1157-1217).

    Ēfarė duhet mėsuar: Ka shumė mundėsi qė gjeografėt dhe lundruesit muslimanė mėsuan pėr gjilpėrėn magnetike nga kinezėt, por ishin tė parėt qė e pėrdorėn atė nė lundrim. Ata shpikėn kompasin dhe ia transmetuan kėtė njohuri
    perėndimorėve. Lundruesit evropianė mbėshteteshin te timonierėt muslimanė dhe tek instrumentet e tyre nė zbulimin e territoreve tė panjohura. Gustav
    Le Bon pohon se gjilpėra magnetike dhe kompasi u shpikėn plotėsisht nga muslimanėt dhe se kinezėt nuk kishin shumė lidhje me to. Nekami, ashtu sikurse kinezėt, mund tė ketė mėsuar pėr to nga tregtarėt muslimanė. Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet qė kinezet e pėrmirėsuan mjeshtėrinė e tyre tė
    lundrimit pasi filluan tė kenė marrėdhėnie me muslimanėt nė shek. 8.

    Ēfarė mėsohet: I pari qė klasifikoi njerėzit nė raca ishte gjermani Johan F. Blumenbah, i cili e ndau njerėzimin nė njerėz tė bardhė, tė verdhė, tė zinj, tė kuq dhe ngjyrė kafe.

    Ēfarė duhet mėsuar: Qė nga shek. 9 deri nė shek. 14, studiuesit muslimanė shpikėn shkencėn e etnografisė. Njė sėrė gjeografėsh muslimanė i klasifikuan racat duke paraqitur shpjegime tė qarta tė zakoneve, tė kulturave dhe tė pamjes sė jashtme. Ata shkruan mijėra faqe mbi kėtė temė. Shkrimet e Blumenbahut janė tė parėndėsishme kur krahasohen me to.


    Dr. K. Ajram

    Shkėputur nga revista "Argumenti"

    02.06.2006
    "Deshiro per te tjeret, ate qe deshiron per veten" ---- Muhamedi a.s----

Faqja 3 prej 5 FillimFillim 12345 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Gjurmėt - Legjend e Rock-ut shqiptar
    Nga ILovePejaa nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 12-06-2019, 12:32
  2. Islami Ndėrmjet Lindjes E Perėndimit
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 69
    Postimi i Fundit: 21-06-2011, 14:41
  3. Pėr njė "Islam Evropian"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 211
    Postimi i Fundit: 09-05-2005, 23:15
  4. NjĖdimensionalitetin E QytetĖrimit PerĖndimor
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-02-2005, 17:02
  5. Shpirti i perėndimit
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-04-2004, 17:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •