Close
Faqja 2 prej 5 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 82
  1. #21
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Diskriminimi racor


    Teoria e diskriminimit racor bazohet nė idetė e shkrimtarėve, mendimtarėve, madje edhe filozofėve tė cilėt e mohojnė barazinė e popujve. Ithtarėt e teorisė sė "superioritetit racor" e predikojnė sundimin e tė fortėve nė botė, ndėrsa tė dobėtit dhe tė pafuqishmit duhet tė jenė vetėm shėrbėtorė.
    Njė pikėpamje e tillė, natyrisht, ėshtė krejt nė kundėrshtim me filozofinė njerėzore tė jetės dhe themelet e lirisė individuale dhe shoqėrore. Mė tej, kjo e pengon ēdo zhvillim tė tė dobtėve. Shumica e hulumtuesve modernė teorinė e superioritetit tė njė race ndaj tjetrės e konsiderojnė tė pa bazė dhe paragjykim artificial, kur shikohet nė dritėn e studimit historik dhe shkencor.

    "Nuk ekziston racė e pastėr. Studimet shkencore kurrė nuk e kanė konflrmuar teorinė radste. Disa hulumtuesė konsiderojnė oe raca 'ariane' ėshtė mit. Historia nuk e pėrmend ekzistimin e jė race e dla ėshtė ouajtur 'ariane'. Familja 'ariane' e gjuhėve ėshtė fakt. Mirėpo, ka shumė shembuj kur grupadone tė ndryshme racore kanė njė gjuhė tė njejtė pėr komunikim." (Historia e feve, f. 219)
    Ngritja e nacionalsocializmit pjesėrishė ėshtė shkaktuar nga Lufta e dytė botėrore. Ideologjia gjermane e Hitlerit predikonte se 'njė racė duhet tė sundojė', natyrisht ajo "gjermane', e cila duhet tė vendosė njė oendėr tė fortė tė pushtetit nė mes tė Evropės. Ky regjim kishte tėrheoyr forcat nacionaie dhe atdhetarre, ashtu qė organizonte tubime dhe bėnte propagandė tė gjithpėrfshirėse. Prej kėsaj ky regjim ka nxjerrur dobi tė madhe pėr qėllimet e veta tė padrjeta dhe ekspansioniste.

    Dr. Gustav Le Bon, nė librin e tij "Baza e frymės diktatoriale" (f. 194), shkruan:
    "Racizmi ka luajtur rol parėsor nė shoogri. Politikanėt e mėhershėm i kanė kushtuar vėmendje tė posaēme, madje ka oenė themel i politikės ė tyre, si dhe konflikteve dhe luftrave tė pėrgjakshme. Ai e ka imponuar paogn me armė, e oe ka rezultuar me konflikte tė tmerrshme dhe shkatėrrimtare. Ajo oė e ka rudtur pėrhapjen e racizmit ėshtė iluzioni se vendi mė i fortė dhe mė i sigurt ėshtė ai oe posedon territor mė tė madh dhe popullatė mė tė shumtė. Kurse nė tė vėrtetė popujt dhe vendet e tilla janė mė afer shkatėrimit."

    Sot vendet mė tė zhvilluara tė botės konsiderojnė se njerėzit 'e bardhė' janė mė superiorė nė krahasim me tė ng(yrosurit dhe kultivojnė paragjykimet racore. Nė djepin e civilizimit perėndimor ėshtė krim tė jesh 'zezak', dhe njerėzit e ngjyrosur janė tė privuar nga shumė tė drejta dhe liri njerėzore. Nė disa shtete tė Amerikės 'njeriu 'i zi' nuk mund tė martohet me njė grua tė bardhė; ndėrsa shkollat, universitetet e spitalet dallojnė nga tė njejtat pėr tė zinjtė. Atyre i ndalohet hyrja nė objektet publike tė tė bardhėve, ndėrsa nė autobusė u ndalohet tė ulen me tė bardhėt nė njė ulėse, ndėrsa mė e turpshme nga tė gjitha ėshtė fakti se u ndalohet hyrja nė disa kisha pėr t'i kryer ceremonitė fetare.

    Sipas tė dhėnave tė njė reviste iranase zezakėve nė njėmbėdhjetė shtete amerikane u ėshtė ndaluar e drejta e tė menduarit dhe e drejta e zgjedhjes sė vendit tė banimit, restaurantit, punės dhe tė gjitha tė drejtave tjera qė kanė tė bėjnė me jetėn e pėrditshme. Nė shkollat e Misisipit dhe Karolinės Jugore nuk ka asnjė zezak.

    "Gjyqi kushtetues, nė vitin 1954 u ka dhėnė tė drejte zezakėve pėr shkollim. Mirėpo, shkollat e bardha i pranonin vetėm 4 zezakė nė 100 studentė, ndėrsa regjistrimi i vetėm ndonjėrit prej tyre nė shkollat e bardha ka qenė i mundur vetėm me dhunė dhe intervenim tė polidsė." (Ilustrated News, nr. I I 74)
    Tė bardhėt i janė kthyer realitetit bruta! nė luftėn e tyre pėr ta mbajtur zezakun prapa qė tė kujtonte barbarizmat mė tė poshtra tė mesjetės. Deklarata universale mbi tė drejtat e njeriut nuk kishte fuqj t'i imponojė principet e veta tė barazisė racore.

    Nė kohėn e pushtimit tė gjithsisė Toka po ngulfatet nga konfliktet e ndryshme nė bazė tė ngjyrės sė lėkurės tek njerėzit. A. Sorokin, nė "Sundimtari i dy qabeve (f. 198), shkruan:
    "Unė jam kundėr teorisė e dla thotė: 'Lindja ėshtė Lindje dhe Perėndimi ėshtė Perėndim, dhe kėto dy]a kurrė nuk do tė bashkohen. Pėrse jo? Ēferė dallimi njerėzor ekziston ndėrmjet njė njeriu dhe njeriut tjetėr? Para dy milenie Krishti na ka mėsuar cjė virtytet dhe humaniteti pasqyrohen nė oėllime dhe vepra tė mira. Mirėpo, njerėzit e shekullit 20 e dijnė me mirė dhe deklarojnė se superioriteti varet nga ngjyra e lėkurėsl Hitlerin e kanė konsideruar kriminel pėr shkak tė potendmit tė njė race, mirėpo ambientljnė i sotmė ėshtė pėrplot Hitlera tė vegjėl. Sikur do tė klshin rast, ata do tė bėnin atė q£ do t'ua kishin lakmi edhe nazistėt mė tė shouar. Shikojenl Afrikėn (ogore. Aparthejdi dhe diskriminim! janė gjithandej. Shikojeni Vijetnamin. Vallė nuk ka oenė lufta jonė nė Vijetnam raciste, nė bazė tė teorisė se 'racės sė bardhė perėndimore' mbi superioritetin nė raport me 'racen e evrdhė aziatike?

    Nė Afrikėn lugore, ku zezakėt e pėrbajnė tri tė katėrtat e popullatės, tė bardhėt e aplikojnė politikėn e diskriminimit nė bazė tė ligjit mbi aparthejdin i cili i ndanė tėrėsisht tė bardhėt dhe tė zinjtė d'ie i vendosė nė bashkėsi tė ndara. Sipas kėtij ligji letėrnjohtimet pėrcaktojnė cilit grup i pėrkasin njerėzit. Segregacioni aplikohet nė autobusa, tren, kishė, restaurant, kabina telefonike, spitale dhe varreza. |anė ndaluar rreptėsisht martesat e pėrziera. Zezakėt nuk mund tė punojnė nė hapėsirėn e tė bardhėve, as tė fitojnė ndonjė punė tė nivelit mė tė lartė intelektual dhe shkencor. Pėr zezakėt janė rezervuar punėt e rangut tė ulėt. Nuk ėshtė kurrfarė ēudie qė nganjėherė edhe gjysėm milioni njerėz tė gjenden nėpėr burgje. Gjyqtarėt e bardhė kryesojnė seancat ku janė tė implikuar zezakėt.
    Revista 'Keyhan" nr. 7013 informon se njė vajze tė zezė tė lindur nė shtėpinė e njg familje tė bardhė jugafrikane i eshtė lejuar, nė bazė tė ligjeve raciste, tė qėndrojė nė shtėpinė e babait vetėm si shėrbėtore, ose tė Jetojė nė pjesėn zezake tė Johanesburgut. Prindėrit e saj nuk dinin si t'ia bėnin.

    Babai kishte deklaruar:
    "Nėse nuk mund tė luftojė pėr tė drejtėn e vajzės sime oė tė jetojė nė shtėpinė time, dhe nėse Gjyoi suprem nuk e shpeton nga ky ligj johuman, atėherė do t'ia oforj te parit qė e pranon jashtė kėtij shteti." "Sharpville ka oenė njė nga disa cytete jugafrikane ku, nė demonstratat e 12. 03, 1960 klshin protestura kundėr ligjit qe tė gjithė zezakėt duhet tė bartin karta dhe t'i tregojnė ato sa herė qė dikush tė kėrkojė prej tyre. Polida e Sharpvilit kishte shtėnė ndaj demonstrantėve paogsorė, me ē'rast ishin vrarė 69 dhe ishin plagosur 180 persona." (e pėrditshmja Ettelaat, nr. 13149). Ē'ėshtė njė represalie e tillė nėse nuk ėshtė imponim i robėrisė?! Cili pastaj mund tė thotė se robėria nė botėn e sotme ėshtė eliminuar? Harry Hervvood, nė librin e tij "Liria e zezakėve", shkruan: "Ėshtė e vėrteta qė robėria nė formėn e tij tė vjetėr ėshtė ndaluar, mirėpo ka mbetur nė formėn e shtypjes klasike nė shoqėrinė tonė, me synim qė t'i mbajė zezakėt nė shkallėn mė tė ulėt tė zhvillimit shooėror." Popullacioni zezak i ėshtė nėnshtruar ligjeve tė padrejta, tė cilėt i gjykojnė dhe vrasin, pėr etikėn dhe sistemin e normave juridike tė cilit nuk ekziston kurrfarė kontrolli.

  2. #22
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Shkatėrrimi i jetės familjare

    Familja ėshtė shoqėria nė miniaturė. Prej saj lindin popujt. Ajo ėshtė oeliza kryesore e ēdo shoqėrie. Pėr kėtė arsye i'I jetėn familjare, mė shumė se ēdokund tjetėr, ėshtė e nevojshme dashuria dhe emotiviteti. Nė tė jeta njerėzore fillon dhe pėrfundon. Ajo ėshtė kėshtjellė e oetėsisė dhe ngrohtėsisė e cila ngrohė zemrat dhe mbjell kėnaqėsinė, nėse jeta e tij vendoset nė shtylla shpirtėrore, mbėshtetje tė ndėrsjellė dhe besim tė sinoertė nė tė gjitha marrėdhėniet e ndėrsjella. Sa mė e fortė familja, lumturia e saj, pėr acL shtohet nė kohėn e sotme problematike, eksplozive dhe tė trazuar. Ēdo qgnie njerėzore sot, mė shumė se kurrė, ka nevojė pėr shtėpi dhe familje e cila do t'i sigurojė qetėsi dhe strehė pėr meditim.

    Para revolucionit industrial, njerėzit nė Perėndim kanė jetuar jetė tė thjeshtė. Atėbotė familja ishte nė qendėr tė vėmendjes, pėrkujdesjes dhe ekzistimit. Mashkujt kanė shkuar nė punė pėr tė fituar pėr jetė, kurse femrat janė pėrkujdesur qė fėmijėt e tyre tė rriten, krahas punėve tjera shtėpiake.
    Mirėpo industria kishte nevojė pėr punėtorė. Njė nga pasojat e para tė kėsaj nevoje ishte shkuarja e meshkujve, grave dhe fėmijve nėpėr qendrat industriale, zyrat qeveritare, shtėpi tregtare dhe institucione tjera tė mėdha. Jeta ndryshoi tėrėsisht dhe kėrkonte mė shumė aktivitdt dhe punė pėr jetė mė tė mirė dhe mė luksoze.

    Ky shkatėrrim i jetės familjare dobėsoi lidhjet familjare. Butėsia dhe kujdesi kryesisht ishin tretur. Femrat ndiheshin tė humbura pėr besnikėrinė bujare ndaj familjeve tė tyre dhe edukimit tė fėmijve e q£ ishte preokupimi kryesor i lyre nė tė kaluarėn. Ato sot shpenzojnė tėrė energjinė nė punėn dėrmuese nėpėr fabrika. Roli i dyfishtė i femrės, si punėtore nė fabrikė dhe nėnė ėshtė treguar tepėr e rėndė. Asaj i mungonte koha e duhur dhe mundėsia adekuate pėr pushim shpirtėror dhe pėr tė orientuar jetėn familjare. Nė punė duhej tė paraojtej saktėsisht nė kohėn e caktuar, ndėrsa punėt shtėpiake humbėn kėnaoėsinė e vet nė orėt e vėshtira tė lodhjes, tė cilat i kishin mbetur pėr shtėpi.

    Mė tej, 'liria' absolute e punės pėrmbysi jetėn familjare, duke flakur nderin dhe pastėrtinė nė erė, si vlera triviale nė kėmbim pėr katastrofėn dhe shfrenimin nė jetėn morale tė familjes dhe komunitetit shooėror, e cila mbėshtete nė fė dhe virtyt. Batica e rritur e shkurorėzimeve e shpie botėn e civilizuar nė drejtim tė rrezikshėm, kurse familja ėshtė fare e pafuqishme qė ta ndalė kėtė. Dallimi i vogėl nė mendime midis burrit dhe gruas konsiderohet bazė e mjaftueshme pėr prishjen e marrėveshjes martesore. Zėnkat e vogla dhe disharmonitė trajtohen si argumente qė martesa ėshtė rrėnuar pėrfundimisht dhe qė bashkėsinė familjare duhet prishur. Re tė zeza tė pasionit dhe kurreshtjes sė pafrenuar, me fuqi uragani shkatėrrojnė harmoninė familjare, ndėrsa trashėgimia mė e shenjtė shekullore bie si viktimė e tiranisė sė dėshirave mė shkatėrruese dhe kalimtare. Megjithatė vetėm pak arsye e shėndoshė do tė mund ta zgjidhte mosmarrėveshjen dhe ta shuajė zjarrin, gjersa toleranca dhe joegoizmi do tė forconin lidhjen nė baza tė sigurta tė parimeve, drejtėsisė dhe dashurisė.
    Njė musliman, i cili jeton nė Gjermani, mė ka thėnė se disa vite tė fundit tė gjithė foinjėt e tij, pa pėrjashtim, i kanė pėrfunduar martesat e tyre para gjyok pėr shkurorėzim.

    E pėrditshmja nacionale "Keyhan" (nr. 6926) informon:
    "qe kėshillimoret e hapura anė e mbanė Gjermanisė Lindore pėr tė kontrolluar valėn e shkurorėzimeve dhe familjeve tė rrėnuara. Mjekė e juristė, gjithashtu, i janė bashkuar fushatės sė tillė. Gazetat kėtij problemi i kushtojnė vėmendje tė posaēme. Ata kousiderojnė se shkaku kryesor i shtimit tė shkurorėzimeve ėshtė punėsimi i femrave jashtė shtėpisė. Domosdoja ekonomike ka rodtur 70% tė femrave tė martuara tė punėsohen pėr tė siguruar tė ardhura gjegjėse familjare, kurse 6096 prej tyre kanė fėmijė. Ngarkesa e femrės me detyra tė dyfishta, punė dhe shtėpi, ndikon nė sistemin nervor tė saj pėr ē'arsye me burrin vazhdimisht grindet derisa lidhja martesore tė mos pėlcasė dhe shkurorėzimi bėhet zgjidhja e vetme pėr njė situatė tė padurueshme nervoze."

    Shkrimtari rus Tolstoi shkruan:
    "Njė nga shkaoet kryesore pėr shkallėn e lartė tė shkurorėzimeve ėshtė liria e femrės pėr tė vendosur Iidhur me shkurorėzimin, duke pasur parasysh karakterin e ndieshėm dhe natyrėn eksplozive tė saj. Gjithashtu nuk duhet lėnė anash edhe shkaoet tjerė s\ lodhja dhe tensioni nervor i mashkullit e femrės per shkak tė kushteve tė rėnda nė industri, dhe pėrzierjes sė mashkujve dhe femrave nė punė, e oe shpejton lidhjet jashtėmartesore. Prej kėtu lind edhe mosdurimi midis bashkėshortėve. Njė nga shkaoet ėshtė edhe punėsimi i gruas jashtė shtėpisė..."
    Statistikat nė Nju Jork dhe Uashington tregojnė se numri i shkurorėzimeve, me kėrkesė tė gruas, ndėr artistė ėshtė mė i madh se shkurorėzimet midisi tė gjitha strukturave tjera. Rezultatet e kėsaj statistike kanė detyruar pėrgjegjėsit oė njė hulumtim tė ngjashėm ta bėjnė nė Holivud. Bilanci i kėtij hulumtimi kanė qenė shokues, pėr 'q'avsye pushtetarėt kanė refuzuar t'i publikojnė. (Shkurorėzimi dhe koha e re, f. 9495.)

    Gazeta "Keyhan", e vitit 1960, informon:
    "qė nė Angli, vitin e kaluar, janė shėnuar 50 shkurorėzime pėr shkak tė tradhtisė martesore, kurse 50% nga shkaoe tė tjera. Duke diskutuar mbi shtimin e shkurorėzimeve nė Amerikė, njė shkrlmtar kishte konstatuar: "Nėse supozojmė se mesatarja e shkurorėzimeve nė periodėn ndėrmjet viteve 1881 dhe 1890 ka oenė njė shkurorėzim nė njėqind martesa, atėherė kjo mesatare ėshtė shtuar pėr dhjetė herė ne periodėn midis viteve 1940 dhe 1949. Nė Kaliforni nė vltln 1956 janė shėnuar 42.471 raste tė shkurorėzimit krahas 87.452 martesave tė lidhura, respektMsht njė shkurorėzim nė dy martesa. Prandaj, ēdo e dyta martesė ka pėrfunduar me shkurorėzim."

    "Wake Magazine" amerikan informon:
    "qė peroindja e shkurorėzimeve ne Suedl nė dhjetė vjetėt e fiindit ėshte rritur nė 1096, kurse 50 vjetėt e fundit ėshtė rritur pėr 1.000%."
    Gjyqet franceze nė vitin 1890 kishin dėgjuar 9785 ankesa pėr shkurorėzim, prej tyre 7000 me kėrkesė tė femrave. Sot kjo pėrojndje ėshtė 70%.
    Lufta e parė dhe e dytė botėrore kanė rritur edhe mė revoltėn e e rinisė, si shprehje tė "lirisė", kundėr standardeve tradicionale morale, qė ka zvogėluar numrin e martesave dhe ka shtuar numrin e shkurorėzimeve.
    G. De Poulsy nė librin e tij "Shkurorėzimi dhe koha e re", duke krahasuar numrin e martesave tė vejushave dhe grave qė hyjnė nė martesė pėr herė tė parė, konstaton se martesa e kėtyre tė parave ėshtė shumė mė e fortė nė krahasim me tė dytat. Ai thekson:
    "Pėroindja e shtimit tė martesave tė grave tė shkurorėzuara nė raport me ato qė martohen pėr herė tė parė ėshtė nė lidhje tė ngushtė me shtimin e shkurorėzlmeve pas Luftės sė dytė botėrore." Revista "Handeniha" (nr. 103, v. 25) thekson:

    "Vitin e kaluar nė Francė janė shėnuar 30.000 shkurorėzime dhe ky numėr po vie duke u rritur ēdo vjet. Pėr kėtė arsye organlzata per mbrojtjen e familjeve ka kėrkuar nga oeveria oė sėrish tė futet Iigji nga viti 1941 (i abroguar mė 1945) i cili e ndalonte shkurorėzimin nė 3 vjetėt e parė tė martesės.
    E ngjashme ėshtė gjendja edhe nė Angli, me dallim qg nė kėtė vend ėshtė shprehur brutaliteti dhe ashpėrsia te meshkujt, devijimi i madh dhe tradhtia tek gratė. Gratė amerikane kryesisht shkurorėzohen pas dy, tetė apo 26 muaj martesė. Pasojat i perjetojnė mija femijė ēdo vjet.
    Nje statistikė tjetėr tregon se sot ne Amerikė janė rreth 3 milionė femijė, nėnat e dlėve i kanė braktisur burrat e tyre."

    Revista javore 'VVeekly Journal 'Ettela'at', nr. 1206 citon Luisonin, i cili thotė:
    "Secili qė ka pak ndėrgjegje dhe respekt dhe dashuri ndaj n)erėzimit vuan pėr shkak tė shtimit tė tmerrshėm tė shkurorėzimit dhe logjikon per mėnyrat e zgjidhjes sė kėtij problemi. Brengosė posaēėrisht fakti qė 8096 tė shkurorėzimeve vie me kėrkesė tė grave. Duhet tė hulumtojmė shkaoet e kėtij fenomeni dhe ta kufizojmė sa mė shumė qė ėshtė e mundur."

    Mjerisht, nė strukturat muslimane qė janė nėn ndikimin e kulturės perėndimore, fenomeni i shkurorėzimit ėshtė gjithashtu nė rritje. Nė dekadėn e fundit vetėm nė botėn islame janė shkurorėzuar njė numėr i madh i ēiftave pėr shkak tė grindjes rreth shpenzimeve tė grave nė stoli dhe kozmetikė, pėr ēka bėn fjalė shtypi aktual musliman. Pėr shumė shkurorėzime tjera nuk ėshtė shkruajtur. Si shembull marin Iranin, nga 15.335 martesa nė Teheran, nė vitin 1339 h.sh., 4.839 kanė pėrfunduar me shkurorėzim. Pra, thuaja ēdo e treta martesė ka pėrfunduar me shkurorėzim. Plot 86% tė kėtyre shkurorėzimeve e kanė kėrkuar gratė, tė gjitha nėn ndikim tė kulturės materiale perėndimore ose artistet e estradės. Kjo ėshtė paralajmėrim pėr rrezikun kanosės qė duhet tė eliminohettipi i 'civilizimit' brengosės po pėrhapet dhe kanoset me shtimin e numrit tė shkurorėzimeve dhe ērregullimeve Brenda familjes, pos nėse shoqėria nuk bazohet nė themelet e forta islame.
    50

  3. #23
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Dashuria ndaj shtazėve


    Disa familje perėndimore janė aderues tė pasionuar tė qenve. Njė student i cili kishte studjuar mjekėsinė nė Gjermani shkruan:
    "qeradhėnėsi im e adhuronte oenin e ti|, e puthte dhe e Iedhatonte. Unė tentova ta paralajmėroj per rrezikun nga infektimi me cistėn hidatide. Ai e injori paralajmėrimin tim s\ tė pabazė, andaj unė ia solla njė libėr tė mjekėsisė tė cilėn e lexoi me sukses, pastaj mė pyeti: 'Nėse kontakti me Ognin ėshtė aqi rrezikshėm, perse mjekėt dhe profesorėt e universitetit mbajnė oenė nė shtėpi?' Unė u pėrgjegja se ekzlstojnė shumė shprehi tė cilat nė aspektin profesional fanė treguar tė dėmshme per shėndet, e cilat mjekėt i aplikojnė ngase kjo u ėshtė bėrė opsesion perkundėr mendjes sė shėndoshė, shkencės dhe arsyes, duke rrezikuar kėshtu shėndetin e vetl"

    'Shoqata nacionale iraniane pėr mbrojten e shtazėve' nė revistėn e tyre citon njė revistė amerikane i cili ua kishte dėrguar njė anketė tė gjithė klientėve, adhuruesve tė qenve (kryesisht femra), pėrmes cilit kėrkohej tė pėrgjigjeshin nė pyetjet vijuese:

    1. A flen qeni nė dhomėn tuaj?

    2. Nėse qeni juaj vdes, a do tė qani?

    3. A e kujtoni shpesh oenin tuaj, gjersa punoni nė zyrėn?

    4. A e doni mė shumė qenin tuaj apo bashkėshortin tuaj?

    5. Nėse oeni juaj dhe burri juaj sėmuren njėkohėsisht, cilin do ta ftoni tė parin, mjekun apo veterinerin?

    6. Nėse ju dhe oeni juaj jeni tė uritur, ndėrsa ushojmi nuk mjafton as pėr njėrin, a do ta hanit atė pak ushojm vetė apo do t'ia jepnit oenit?

    7. A besoni qė qeni juaj ka veti mbi nivelin e shtazėve?

    8. Nėse qeni juaj e kafshon fėmijėn tuaj, ndėrsa fėmija juaj e godet qenin me gur, te cili do tė shkoni pėr ta ngushėlluar?

    Nga 75.000 letra tė arritura, pėrgjegjet kanė qenė si mė poshtė:

    1. 49.000 flejnė me oenin nė njė dhomė. "Ai ėshtė mė i mirė se ēdo gjė tjetėr", shkruan njė femėr;

    2. Dy tė tretat e tė anketuarve do te oanin nė rast tė vdekjes sė oenit dhe do tė organizonin funeral;


    3. "Natyrisht qė mendja jonė shkon te qeni derisa jemi nė punė ose diku tjetėr. qeni ėshtė acL' rėndėsishėm nė punėn tonė sa nuk mund tė mos mendojmė pėr te nė ēdo vend";

    4. Afėrsisht dy tė tretat i duan burrat e tyre nėse ata ua duan qenin! Njė numėr syresh pohojnė qė qeni i tyre ėshtė ēdo gjė nė jetė;

    5. Sė pari do ta ftonin veterinerin, pastaj mjekun;

    6. 60.000 deklarojnė oė ushoimin do t'ia jepnin oenit, ngase ėshtė mė pak
    me rėndėsi nėse vdesin vetė nga uria, vetėm qė qeni i tyre tė mbijetojė;

    7. Gati tė gjithė janė pėrgjegjur se e konsiderojnė oenin e tyre diē mė tė
    lartė se vetėm shtazė, me veti intelektuale;

    8. "Do tė provonim t'i ngushėllojmė tė dytė".
    Paramendoni qė dikush mund tė besojė se qeni ka intelekt dhe ta vajtojnė vdekjen e tij (!?), ndėrkohė qė zemrat e tyre janė fare tė oeta kur mijra njerėz nėn zjarrin dhe rrėnojat e bombave flakėruese mundohet tė luftojė pėr liri dhe pavarėsi. Ata lejojnė qė qeni i tyre tė jetojė me ta nė dhomė, ndėrsa ua ndalojnė miliona njerėzve hyrjen nė vendet publike, refuzojnė t'i pranojnė nė shooėri miliona njerėz vetėm ngase e kanė ngjyrėn e zezė tė lėkurės. Ata ftojnė veterinerin posa oeni tė sėmuret dhe e shėroj.iė, ndėrsa lejojnė pa fije keoardhjeje qė njerėzit tė vdesin nga varfėria, uria dhe sėmundjet. Nė Amerikė ekzistojnė shitore tė posaēme pėr oenė. Nė to kohėve tė fundit janė ekspozuar dhjetra lloje tė losioneve tė ndryshėm, ndėrsa shesin edhe pastė pėr dhėmbė, kosmetikė, krehėr dhe gjithēka tjetėr pėr zbukurimin e qenėve.

    "Ettela'at" (nr. 13241) citon revistėn "Time Magazine":
    "Disa qytetet tė mėdha tė botės janė tekstualisht 'qytete tė qgnve', si pėr shembull Londra, Tokio, Meksiko Siti. Shumė qgnė nė kėto cytete mdtin ndfenjėn e ngushtisė nė jetėn e qytetarėve dhe ekologjikisht e ndotin mjedisin jetėsor. qentė i kafshojnė femijtė dhe Iėndimet e tilla janė nė rritje e siper: lehjet e tyre e shtojnė zhurmen e (^tetit. Tokio ka 280.000 oena; Los Angjelosi 300.000; Nju Jorku 500.000, Londra 700.000, nderea Meksiko Siti mb! njė milion. Keshtu edhe oentė kontribuojnė nė shkaktimin e ērregullisė nė botė."
    Revista franceze "Shtaza" informon:

    "qė pronarėt amerikanė tė oenve shpenzojnė mbi 300.000 milion dollarė nė vjet nė blerjen e mallit dhe zbukurimin e qgnve tė tyre. Nė Nju jork, San Frandsko, Ēikago, Los Angjelos ekzistojnė salone tė shumtė zbukurimi pėr oenė qė bėjnė qarkullim tė jashtėzakonshėm. Punėtorėt nė salone duhet tė kryejnė kurse prej gjashtė dhe dymbedhjetė muajsh pėr tė fituar diplomėn "kosmetik i oenve" pėr tė fituar punė. Numri mė i madh F qyteteve ka tė paktėn njė varrėzė pėr oenė, por ka
    asosh edhe me tre dhe katėr, me ceremoni tė posaēme pėrcjell&e. Po nė Amerikė, ku shpenzohet aqshumė pėr zbukurimin dhe mlrėmbajtjen e oenve, ekzistojnė, pesė milionė tė papunė oe mbijetojnė nė varferi. Natyrisht 'mbrojta e shtazėve' ėshtė punė humane, por vallė edhe vetė njeriut nuk i nevojitet pak kujdes, tė paktėn sa i kushtohet shtazeve?!!"
    Njeriu vėrtetė nuk e din si tė vendoset ndaj kėtyre kontradiktave nė botėn tonė moderne. Me mijėra njerėz pėrditė vdesin nga uria, ndėrsa tė tjerėt shpenzojnė qindra milionė dollarė nė zbukurimin dhe mirėmbajtjen e qenve. Tė menēurit dhe tė arsyeshmit me tė drejtė ngrejnė zėrin e protestės kundėr kėtyre kontraversave johumane dhe ēmenduritė e njeriut tė shekullit 20.
    Njėri prej tyre ėshtė edhe dr. Aleksis Kerol, i cili thotė:
    "Jepni diē tė re cMIizimit njerėzor. Civilizimi i sotėm modern e ka privuar njeriun nga vierat mė tė larta." 53

  4. #24
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Gjurmėt e dashurise sė humbur dhe ndjenjės pėr defekte


    Struktura fizike dhe biologjike e femrės i pėrgjigjet funksioneve kreative nė jetėn e saj, tė cilat janė karakteristike pėr seksin e saj dhe tė cilat ajo ėshtė e thirrur t'i plotėsojė. Aftėsia e saj pėr tė qenė nėnė bartė nė vetė pėrshtatje tė caktuara emocionale, mentale dhe psiqJke tė shpirtit. Njėri nga funbionet mė tė rėndėsishėm tė saj ėshtė pėrkujdesi pėr rritjen e fėmijve. Plotėsimi i nevojave tė shumta tė fėmijės dhe kultivimi i nxitjeve tė tij sensitive, nė njė atmosferė tė sigurt nė plot dashuri, midis pasioneve shkatėrruese dhe tiranisė vdekjeprurėse qė dominon nė botėn bashkėkohore, detyra mė vitale dhe mė thelbėsore qė shtrohet para njė qenie njerėzore. Asnjė institucion parashkollor, asnjė foshnjore, sado mirė tė pėrgatitura, tė planifikuara nė aspektin medicinal dhe psikologjik, nuk mund ta zėvendėsojnė vendin e nėnės. Fėmija i cili ėshtė privuar nga dashuria e nėnės vuan nga dėmtime tė ndryshme psikolgjike. Gratė e botės perėndimore, tė zėna me punėt jashtė shtėpisė, e kanė kaluar kufirin e funksionit natyror, ndėrsa me disperzionin e aftėsive natyrore kanė hapėruar jashtė ligjėsive tė ligjshme natyrore dhe jetėsore.

    Komunizmi dhe materializmi perėndimor nuk janė tė aftė ta ndryshojnė natyrėn e njeriut. Tė dy sistemet e kanė privuar gruan nga roli pėr cilin ėshtė krijuar, qė ka shkaktuar vėrshimin e degjenerimit shpirtėror, shooėror dhe moral.
    "Te rinjtė, te edukuar jashtė rrethit shtėpiak vuajnė nga traumat e pashėrueshme. Foshnjoret qg i udhėheoin njerėzit, motivi kryesor i dlėve ėshtė tė fitojnė per jetė dhe dlėve u mungon dėshira pėr edukimin e fėmijės, femijtė, qĒ nga fillimi, i trajtojnė si rebelues potencialė dhe prandaj I privojnė nga durim! dhe respekti vetanak. Tė tillėt nuk mund t'i edukojnė femijte si duhet."

    Dr. Aleksis Karel, nė librin e tij "Njeriu i panjohur", shkruan:
    "Shoqgria bashkėkohore ka bėrė gabim serioz duke zėvendėsuar tėresisht edukatėn familjare me shkollė. Nėnat i lėnė femijtė e tyre foshnjoreve per t'i ndjekur karierat, ambidet shooerore, magjitė e dashurise, afinitetin letrar apo artistik apo thjeshtė per shkak tė argėtimit, shkuarjes nė kino ose kalimit tė kohės nė kotėsi. Ato, prandaj, janė pėrgjegjėse pėr shkatėrrimin e oxhakut familjar ku femija ka oene nė kontakt tė pėrhershėm me tė rriturit dhe ka mėsuar shumė prej tyre. Fėmijtė e edukuar nė shkolla sė bashku me femijtė e moshės sė tyre nuk zhvillohen nė masė tė atyre femijve oe jetojnė nė shooeri tė njerėzve inteligjentė dhe tė moshuar. Fėmija me lehtės! i artikulon aktivitetet e veta psikologjike, afektive dhe mentale nė bazė tė atyre nga rrethi i tij. Atė pak qg e mėson e nxen nga fėmijtė e moshės sė tij. Kur ėshtė vetėm si femijė nė shkollė, ai mbetet person jokomplet. Pėr ta arrltur fiiqinė e plotė, femijės i nevojitet njė izolim relativ dhe kujdesi i familjes pėr shkak tė edukimit dhe zhvillimit tė drejtė." E pėrjavshmja "Ettela'at", nr. 1206, ka botuar njė informacion tė jashtėm: "Sipas dlit nė Amerikė 25% tė grave q£ janė duke u shkurorėzuar nėpėr gjyoe, vuajnė nga sėmundje mentale, ndėrsa 150.000 femijė nė vjet janė viktima tė shkurorėzimeve tė prindėrve."

    Pas punės ditore, gruaja shkon nė shtėpi e lodhur, ndėrsa jeta nė shtėpi ėshtė vetvetiu e dhembshme pėr shumė gra, andaj rregullisht marrin mjete pėr qetėsim ose medikamente tė tjera, ndėrsa ihpesh kėrkojnė edhe ndihmė psikiatrike pėr shkak tė tendosjeve nervore. Psikiatri pėr tė rinjė, dr. Xhorxh Meli thotė:
    "Shumė pengesa psikologjike te tė rinjtė janė shkaktuar nga kujtimet e femijėrisė sė hershme per ēka fajin e bartin nėnat e tyre. Gėnjeshtra, keqr trajtimi i shtazėve tė pafuoishme dhe mosrespektimi i rregullave paraoiten te tė rinjtė tė cilėt nuk e kanė pasur pėrkujdesjen e nėnės."

    Nėse afėria dhe dashuria midis prindėrve ėshtė e dobėt, fėmija ka mė pak ndjenja dhe detyrime ndaj tyre. Nė disa familje anėtarėt e saj me vjet nuk e shohin njėri tjetrin, kurse fėmijtė nė moshėn 17 vjeēare janė idhnakė dhe rebelues. Disa prindėr i dėbojnė fėmijtė nga shtėpia nė mėnyrė qė vetė tė kujdesen pėr vete nė moshėn sa mė tė re qė e lejon ligji. Tė tjerėt u lejojnė fėmijve tė jetojnė nė shtėpi nėse fillojnė tė kontribuojnė nė shpenzimet pėr ushojm dhe vendosje dhe nėse paguajnė kompenzimin pėr enėt e thyera nga xhepi i tyre. Njė sjellje e tillė ėshtė disfatiste pėr vajzat tė cilat janė tė prirura tė kėrkojnė ngushėllim, (pėr shkak tė vetmisė tė shkaktuar me mungesėn e kujdesit tė prindėrve), nė miqėsi tė padėshirueshme me meshkuj. Krejt kjo tė rinjtė i shpie nė rrugė tė gabuar.
    Miqėsia dhe raportet midis njerėzve janė tė kėqia; sikur qė dashuria midis njerėzve dhe afėria tė jetė humbur nė makinat industriale. Njerėzit e qytetit kanė harruar ē'ėshtė butėsia, bujaria, ndiesia, simpatia, dhe kanė ardhur nė situatė nė tė cilėn ata qė mund tė quhen "miq." mund t'i numėrojnė nė gjishtat e njė dore. Jeta civilizuese ka shterrur burimet e humanitetit nė pėrpjekje pėr tė vendosur "sistemin e ri shoqėror."

    Bashkėpunimi dhe raporti nė mes njerėzve janė kushtėzuar me ligje, ndėrsa lidhja shpirtėrore ėshtė tretur fare. Kėshtu askush nuk ėshtė gati t'i dalė nė ndihmė tjetrit, as tė pėsojė humbje materiale apo dhembje pėr tjetrin, pos nėse kėtė ua detyron ligji. Gjersa isha pacient nė njė spital gjerman, vizitorėt e mi, ndonėse nė numėr pak, ishin mė tė shumtė se ata qė i vizitonin gjermanėt, pėr ēka personeli i spitalit habitej.

    Me lejoni tash t'ua dėftoj njė rrėfim tė vėrtetė nga pėrvoja vetanake. Para disa vitesh njė gjerman, profesor universiteti, e kishte pranuar islamin nė kuadėr tė komunitetit islam tė Hamburgut. Pas pak muslimani i ri ishte sėmurė dhe kishtė rėnė nė spital. Kur kryesuesi i komunitetit tė theksuar kishte dėgjuar pėr kėtė, menjėherė kishte shkuar nė spital dhe e kishte vizituar profesorin. E kishte hasur tejet tė pikėlluar dhe tė brengosur. Ai e pyeti pėr ēka ishte fjala.
    Pas njė hezitimi tė gjatė, profesori ia tregoi njė tregim pikėllues: "Sot mė vizituan gruaja dhe djali. E kuptuan se kam kancerin e pashėrueshėm, andaj erdhėn tė pėrshėndeten me mua pėr herė tė fundit, ngase siē kishin kuptuar, unė kam vetėm edhe disa ditė jetė. Nuk mė dhemb sėmundja e pashėrueshme dhe tė kuptuarit se nuk ka shpresė pėr shėrim, por mė bėn fatkecimungesa e ndjenjave tė gruas dhe djalit."

    Pas kėsaj imami u pėrgjegj: 'Pasi Islami obligon vizitat dhe pėrkujdesjen pėr tė sėmurėt, unė prej sot, kur tė kem mundėsi, do tė vizitoj nė spital. Ify ėshtė obligim imi fetar.' Pas kėtyre fjalėve zemra e tė sėmurit u ndez. Por sėmundja e tij ēdo ditė keoėsohej dhe pas disa ditėsh ai u transferua nė ahiret. Komuniteti musliman organizoi xhenazėn e tij dhe pėrcjelljen deri nė varreza. Gjersa po zhvillohej ceremonia e varrimit, njė grup tė rinjsh u sulėn duke kėrkuar me zemėrim trupin e profesorit. E pyetėn njėrin prej tyre: 'Pėrse?' Kurse ai u pėrgjegj: Ai ėshtė babai im tė cilin e varrosni ilegalisht, ndėrsa unė ia kam shitur trupin e tij spitalit pėr 30 DM, disa ditė para se tė vdiste!' Muslimanėt e trishtuar mbetėn tė shtanguar. Pas njė diskutimi tė ashpėr, djaloshi u detyrua ta tėrheqė kėrkesėn e tij. Kur pastaj e pyetėn ku punon, ai u pėrgjegj: 'Ditėn punoj nė fabrikė, ndėrsa nė mbrėmje nė njė salon pėr trajtimin kosmetik tė qenve.1

    Kjo ngjarje, mjerisht, ėshtė realitet i hidhur dhe ėshtė dėshmia mė e mirė nė ēfarė pėrmasash shoqėria moderne e ka varrosur dashurinė dhe humanitetin. Ėshtė fakt i pamohueshėm qė shoqėria sot nė aspektin moral po stangon. Tė pėrballur me kėtė proces rrėnues shoqėror e kanė tė qartė se duhet gjetur rrugėn e shėrimit tė shoqėrisė dhe ndalimit tė kėsaj rrjedhe, nėse nuk dėshirohet qė bota tė shkatėrrohet pėr shkak tė degjenerimit tė vet. Mendimtarėt deklarojnė njėzėri se vetėm nė ringjalljen e sėrishėm tė fesė dhe moralit mund tė gjendet mbėshtetje e sigurtė mbi cilėn do tė ndėrtohet shooėria e re. ėshtė shenjė trimėruese qė masat e njerėzve tė zakonshėm, tė cilėt janė zhytur nė detin e problemeve, tė shkaktuara nga jeta materialiste, e pashpirtė e mekanike, kanė flllura ta kuptojnė johumanitetin dhe pakuptimėsinė e kėsaj mėnyre tė jetės dhe tė modelit tė tillė tė shooėrisė njerėzore.

    Gjenerali Dvaj Ajzenhauer, si president i SHBAve, me fjalė tė zėshme dhe domethėnėse e ka shprehur kėtė kuptim.

    "Shooėria jonė, plot me tė mira, ėshtė bazuar nė themele tė pasigurta morale. Kemi arritur nė Hėnė, e kemi ndotur Tokėn, e dėshirojnė paogn, ndėrsa shkojmė nė luftra. Kbha e dla e ka zbėrthyer atomin do tė duhej tė shėrojė ēarjen mldis njerėzve. Duart e zbrazta duhet tė angazhohen me punė, stomaku i zbrazur tė mbushet me usholm, ndėrsa zemra e zbrazur me kėnaoesi.
    Pėr t'u sanuar dhe tejkaluar kriza morale e dla e prishė kėtė botė secili prej nesh duhet tė shikojė vetveten. Nėse secili prej nesh e dėgjon zėrin e mbetur te ndėrgjegjes do tė duhej tė vėrejė qe gjėrat e thjeshta, tė zakonshme, siē janė mirėsia, pastėrtia, dashuria, nderi janė pasuria jonė mė e madhe dhe mė e ēmueshme. Kėrkoni mirėoenien nė to dhe tragjedia e pasurisė sė keopėrdorur maieriale do tė pėrfundojė me lumturi per te gjithė."

    Dr. Aleksisi Karel, nė veprėn e tij "Mėnyra dhe rregulla e jetės" (kap. 15 dhe 34) shėnon:
    "Na duhet njė botė nė tė cilėn ēdo person do tė mund tė zhvillojė vlerat e veta tė brendshme pa ndarje midis materiales dhe shpirtėrores. Kemi mėsuar se jeta nuk mund tė jetohet pa udhėheo}e dhe busollė. Janė tė paktė ata qė janė tė vetėdishėm pėr rreziqgt qĒ i kanosen jetės sė njeriut nėse do t'i pasojmė kėshillat e kėsaj udhėheofe. Shumėkush ende i janė nėshtruar pasioneve tė helmuara me lehtėsinė materiale tė cilėn e siguron teknologjia, tė papėrgatitur tė heoin dorė madje as pėr njė lehtėsim tė tillė, duke vrapuar kėshtu pas vet^kėnaoeslsė dhe rrugė tė gabuar,sikur ujrat e lumejve oe treten pafundėsisht nė lioej, shkretira apo humnera; jeta jonė bashkėkohore, njė e kalojmė nė interes, nė aplikimin e nxftjeve tė ulėta dhe nėper kafene, na kujton pashmangshėm njė pėrfundim tė tillė.
    Nė vend qg tė ndėrtojmė jetėn tonė nė supozime reale, ne e formėsojmė nė bazė tė kallupeve ideologjike, pėr ē'arsye ai nuk mund t'i pėrgjigjet nevojave tona reale. Jemi bėrė tė hua) nė jetėn tonė. Duke venė materialen nė vend tė parė, njeriu bashkėkohor ia ka nėnshtruar mirėoenien shpirtėrore asaj ekonomike, duke iavorizuar komoditetin mb! mundin dhe angazhimit.
    Ne sot po zhvillohemi krahas progresit teknologjik, pa ia vėnė veshin nevojave tona themelore fizike dhe shpirtėrore. Ndonėse jemi zhytur thellė nė kėtė jetė materiale, konsiderohemi tė pavarur prej tij dhe nuk duam tė kuptojmė se vazhdimi i jetės sonė kėrkon pasimin e natyrės rreth nesh, dhe jo pasimin e epsheve dhe dėshirave. Tanimė disa shekuj njerėzimi po stagnon dhe pason proceset retrograde.

    Njeriu teknologjik sot ėshtė ndarė midis marksizmit dhe kapitalizmit. Njeriu nuk ėshtė krijuar ekskluzMsht pėr prodhim dhe shpenzimin e prodhimeve tė tij. Pėrkundrazi, oe nga zėnafiila dhe zhvillimi i tij njeriu synon tė bukurėn, ndjenjėn dhe pėrjetimin fetar, kurreshtjen intelektuale. Nė natyrėn e tij ai ndien dashuri per jetėn e heronjve dhe gatishmėrinė pėr vetėflijim. Nėse do ta kufizonim vetėm nė veprimtari ekonomike, kjo do tė thotė ta privosh nga pjesa vitale e veēorisė sė saj. Dhe pikėrisht pėr kėtė marksizmi dhe kapitalizmi, jo vetėm oe anashkalojnė, por para sė gjithash refuzojnė elementet kryesorė tė dlat vetė natyra i ka vėnė nė sistemin e njeriut"

    Pėr t'u zhdukur shkacjet e kėtyre tragjedive dhe varfėria, shpresa e vetme e botės bashkėkohore ėshtė kthimi kah e Vėrteta Hyjnore, e zbuluar me vullnetin e Zotit pėrmes tė dėrguarve tė Tij.

    Sfera e ardhshme e studimit duhet tė jetė ajo hapėsira e brendshme e cila ndodhet brenda mendjes sė njeriut. Pėr ta realizuar kėtė, sė pari nevojitet tė largohen retė e pasioneve oė e kanė errėsuar, t'i lirojmė prangat e epsheve tė cilat e pengojnė shpirtin e njeriut, t'i largojmė prirjet destruktive qė e kuflzojnė. Vetėm nė kėtė mėnyrė njeriu mund sėrish ta kthejė njerėzinė e vėrtetė dhe tė fisnikėrohet me vlerat shpirtėrore si cilėsi me tė cilat dallohet.
    Vetėm nė kėtė rast tė interesimit maksimal pėr vlerat shpirtėrore dhe realitetin modern tė njerėzimit mund tė pritet se do tė paraojtet lumturia nė horizontin e jetės njerėzore.

  5. #25
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami

    Nė studimet e mėhershme e kemi analizuar civilizimin perėndimor, kurse tani do tė bisedojmė mbi civilizimin islam. Nė kėtė mėnyrė pėrmes krahasimit mund tė shohim ē'i ka ofruar islami njerėzimit nė tė gjitha sferat e tij. Shpresojmė dhe i lutemi Allahut qė ky studim t'i hyjė nė punė sidomos atyre qė hulumtojnė sinoerisht tė vėrtetat dhe qėllimet universale islame.

    Ēdo titull i zgjedhur nė kėtė pjesė kėrkon njė pėrpunim dhe soarim tejet tė gjerė, mirėpo ne do tė pėroėndrohemi vetėm nė ato mė kryesoret, nė mėnyrė qė lexuesit t'i kursejmė nga ndjenja e ngopjes. Le tė jetė ky studim, madje pjesėrisht, rrugė drejt arritjes sė vėrtetės.

    Islami, si besim integral, i tėrėsishėm qė pėrfshin tė gjithė aspektet shpirtėrore dhe materiale tė jetės ėshtė fė e vetme nė raport me krejt atė qė ka arritur njerėzimi bashkėkohor. Islami nė vete pėrmban rrugė tė posaēme tė lumturisė dhe mirėsisė, ai i zgjidhė tė gjithė problemet e njerėzimit, ndėrsa bazat e dispozitave tė tij nė gjithēka qė mendja e njeriut arrin nė nivel tė ēėshtjeve dhe raporteve shoqėrore ėshtė aqe qartė dhe bindėse.

    Caku mė i shpeshtė i ligjeve islame ėshtė edukimi dhe pėrsosmėria e personalitetit komplet, duke mos lėnė anash asnjė dimension tė tij, kurse njėkohėsisht duke shikuar ēdo realitet i cili ka lidhje me ekzistimin njerėzor.
    Islami nuk ėshtė ndotur me gabimet e njerėzimit tė sotėm lidhur me kuptimin e qenėsisė njerėzore, atyre sistemeve ideologjike qė e kanė rregulluar pozitėn ekzistenciale tė njeriut nė nivel tė zotrave, nė nivel absolut. Ta bėsh kėtė do tė thotė ta lėsh njeriun tė mbėshtetet vetėm nė vetvete, i interesuar me mendejmadhėsi dhe egoizėm; ose ta lėshosh nė nivel tė robėrisė e tė jetė shtazė nė dėm tė rrethit, i pafuqishėm i pavullnet dhe i frikėsuar para fuqJve natyrore dhe materiale. Kjo ėshtė pikėrisht ajo qė herezat moderne bėjnė me njeriun. Islami e mbron natyrėn unike tė njeriut kundėr tė gjitha oenieve tė gjallė, duke konfirmuar se ai ėshtė qenie me vullnet me vlera vetanake specifike.

    Islami konsideron qė veēoria jetėsor; e njeriut nuk mbaron me vdekjen e tij, porse ėshtė e pėrjetshme dhe e pėrhershme. E pėrbotshmja dhe e tejbotshmja tek njeriu janė tė pandara. Trupi dhe shpirti, prandaj, nuk mund tė ndahen nė elemente tė posaēėm. Islami, nė bazė tė kėsaj, pėr tė dy botrat ofron program mė konsistent, me dėshirė qė tė edukojė njeriun e amshueshėm.
    Ndonėse kuptimi 'amshim' ėshtė pėrmbajtur nė tė gjitha shkollat islame (besimi, dispozitat, morali), megjithatė islami ia hapė derėn lirisė sė mendimit dhe pėrpjekjes mendore nė planin e zgjidhjes sė situatave tė krijuara dhe plotėsimit tė kėrkesave tė komunitetit njerėzor nė rrugėn e zhvillimit dhe progresit. Nė kėtė mėnyrė ėshtė e mundur tė harmonizohen ndryshimet e pėrditshme me tė vėrtetat e pėrhershme dhe tė pandryshueshme islame.

    Islami konsideron se pėr njeriun i nevojiten disa motivacione pėrkundėr atyre materiale, porse, gjithashtu, dhe nevojat qė t'i thyejė tė gjitha prangat materiale qė e pengojnė tė ngritet. Trupi dhe shpirti i njeriut i kanė nevojat e tyre dhe ato duhet tė respektohen dhe ekuilibrohen tėrėsisht. Islami llogaritė tė gjithė elementet dhe aspektet e natyrės sė njeriut dhe kujdeset pėr qenien e ndėrlikuar tė prirjes materiale dhe shpirtėrore tė njeriut. E lartėson deri te mė e larta, duke mos ia shkėputur rrėnjėt me materialen. Kėrkon pastėrti dhe ndershmėri absolute, duke mos e mohuar trupin dhe kėrkesat e tij.

    Prandaj, islami ka marrė oėndrim oėndror nė raport me besimet tjera dhe sistemet pozitiviste tė cilėt synojnė ta shuajnė pasionin njerėzor, dhe atyre qė ftojnė pėr liri absolute, shtazarake (Frojdi dhe tė ngjashėm me te). Islami nuk ėshtė thjeshtė grumbull idesh flktive nė botėn e spekulimit metaflzik, as ka pėr qėllim tė bėjė njė korelacion tė skemave tė caktuara tė jetės shooėrore tė njerėzve. Ai e krijon modelin e tėrėsishėm, qėilim mirė dhe tė menduar tė jetės, ndėrsa kultura e tij komplementare e speciflkon zhvillimin dialektik dhe kreativitetin. Islami ėshtė sistem i gjallė vlerash, substituensi i cilit ėshtė mendimi komplementar i cili e pėrfshin jetėn nė tėrėsi, mė elastik dhe mė i lartėsuar se sistemi materialist, prandaj do tė pėrhapet edhe nė Lindje edhe nė Perėndim. Ai mund t'i zėvendėsojė tė gjitha shkollat dhe drejtimet ideologjike tė mendimit me ideologji mė tė fuqishme, mė gjithpėrfshirėse dhe tė plotė, e cila me gjerėsinė dhe hapjen e vet i tejkalon tė gjithė tė tjerėt.

    Islami e mohon tėrėsisht idenė e pastėr materialiste tė jetės, pėr te janė tė huaj principet e supremacionit tė materies, ekonomisė dhe kėnaoėsisė materiale si bazė fundamentale pėr lumturi. Ai i gjen principet e veta nė analizėn e natyrės sė vėrtetė tė njeriut. Pėrmes kėtyre principeve konstrukton planin pėr jetėn individuale, shoqėrore dhe universale tė kufizuar me standarde tė forta morale, tė pranuar nga tė gjithė, tė orientuar kah qėllimi i cili ėshtė shumė mė i lartė pėr njerėzimin seē janė qėllimet e kufizuara materiale tė botės moderne.

    Islami nuk e mbyllė njeriun nė prangat e ngushta tė sistemit material dhe ekonomik. Themelet e thirrjes islame janė shumė mė tė gjerė dhe nuk mund tė reduktohen brenda kufijve tė reformės ekonomike. Islami nuk lė anash as anėt tjera mė tė larta tė jetės njerėzore. Ai pėrcakton sistemin e jetės nė baza morale dhe shpirtėrore si dhe nė dispozitat qė i nėnshtrohen zbatimit nė konstrukcionin e pėrgjithshėm dhe individual tė njeriut. Kėshtu vetė Islami pėrcakton edhe bashkėpunimin e ndėrsjelltė midis njerėzve dhe e ngritė vlerėn e jetės sė njeriut lart mbi vlerėn materiale. Ai e nxitė individin dhe shociėrinė pėr seriozitet dhe punė nė planin e realizimit tė qėllimeve tė larta tė jetės sė njeriut, bashkon mundėsitė njerėzore nė rrugėn e pėrsosmėrisė dhe progresit. Edukata dhe arsimimi islam nėnkuptojnė pastrimin dhe progresin e kualiteteve tė njeriut, shfrytėzimin e tyre pėr oėllime tė drejtė dhe tė arsyeshėm tė cilėt e orientojnė dhe caktojnė ēdo akcion tė bėrė sipas cakut tė dėshiruar. Ai nė plan tė parė fokuson motivet e njeriut qg dalin nga dėshirat e tyre tė natyrshme dhe nevojave themelore nė intensitet tė koncentruar dhe orientuar dhe nė kėtė plan ēdo subjekt ėshtė i thirrur ta kryejė misionin e tij nė harmoni me afinitetet natyrore dhe nevo]at autentike njerėzore. Impulset e vrullshėm tė pakoordinuar nė kėtė mėnyrė vėhen nėn kontroll dhe nė kėtė nivel instikti idividual nuk mund tė dominojė mbi mendjen e shėndoshė, as mundet vrulli momental ta zėvendėsojė aryseshmėrinė. Nė vend tė kėsaj njeriu ėshtė bėrė zot i fatit dhe komandant i shpirtit tė vet, ndėrsa njėkohėsisht cili ka fituar edhe mundėsinė e kėnaosisė sė matur materiale.


    Prandaj, njeriu nė ndėrtimin e jetės sė tij e shpenzon njė pjesė tė forcės sė vet, kurse pjesėn tjetėr e shpenzon pėr tė plotėsuar nevojat dhe synimet shpirtėrore. Sa herė qė harmonizohen natyrat e individit nė njė bashkėsi, harmonizohen reciprokisht edhe individi dhe komuniteti. Atėherė tė dytė bashkėrisht punojnė dhe mendojnė, ndėrsa Jeta njerėzore shkon drejt sė Vėrtetės, nderit dhe tė mirės sė pėrgjithshme. Meoė njė edukim dhe arsimim i tillė ėshtė bazuar nė arsye, atėherė misioni i fesė ėshtė tė thirrė nė besim tė liruar nga tė gjithė paragjykimet kah ligjet praktike dhe vlerat morale, vėrtetėsinė dhe realitetin e cilėve njeriu e kupton me fuqinė e mendjes. Ēdo individ islami e obligon, sipas mundėsive tė tij, individuale dhe kolektive; tė gjitha principet e tij regullativat pozitive dhe normat sanksionuese, merren pėrsipėr aftėsitė natyrore. Prandaj ēdo individ ėshtė pėrgjegjės, nė kuadėr tė mundėsive tė veta dhe dėshirave pėr t'i ngritur deri te pėrsosmėria ose, tė pėrjetojė rėnie nga vetėmohimi.

    Burimet mė origjinalė juridikė janė akt i "vullnetit tė pėrgjithshėm". Sistemi i sotėm demokratik ligjet e veta i bazon nė vullnetin e shumicės (pėr cilėn nevojiten 5 \%) duke lėnė pa kurrfarė vlere ligjore vullnetin e pakicės (e cila mund tė jetė deri 49%). Pakica, prandaj, nuk ėshtė fare "e lirė", ndonėse qėndrimet e saj mund tė jenė tėrėsisht reale dhe tė drejtė. Prandaj, bota bashkėkohore konsideron qė "sovraniteti i vullnetit tė njeriut 'ėshtė themeli mė i shenjtė bashkėkohor, ndėrsa kjo shenjtėri ėshtė e panashme nga vullneti i pėrgjithshėm qė ėshtė autoritet kryesor i tė gjitha vlerave materiale dhe shpirtėrore dhe ėshtė e lidhur ngushtė me vullnetin kombėtar dhe atdhetar. Nga ana tjetėr, islami i jep pėrparėsi vullnetit tė Zotit tė kėsaj bote, dhe jo synimeve tė pakontrolluara dhe ndjenjave tė shumicės sė njerėzve.

    Islami konsideron se jurisprudenca ėshtė nė relacion tė pakėputur me autoritetin e Zotit, si dhe qė sovraniteti i pushtetit tė gjithmbarshėm dhe tė padiskutueshėm tė Allahut e pėrfshin jetėn komplete tė njeriut dhe tė gjitha punėt e njeriut. Siē ėshtė ibadeti ekskluzivisht pėr Allahun e Lartmadhėrishėm, ashtu edhe sovraniteti absolut dhe jurisprudenca i pėrkasin vetėm Atij. Asnjė individ, kushdoqpftė ai, nuk ka tė drejtė tė bėjė ligje sipas dėshirės dhe vullnetit tė vet.
    Si mundė konsiderojmė Allahun e Lartėmadhėrishėm si Ai vetėm cilit dhe vetėm kujt mund t'i bindemi e njėkohėsisht tė nxjerrim ligje tė jetės nga ndonjė burim tjetrė? Prandja, askush nuk ka tė drejtė t'i pėrshkruaj vetit sovranitet dhe pushtet krahas Allahut xh.sh. dhe nė bazė tė kėsaj tė sjellė ligje nė kundėrshtim me rregulllin krijues tė Allahut xh.sh.

    Qėllimi i islamit ėshtė tė vendosė tė vėrtetėn dhe drejtėsinė nė tė gjitha punėt dhe nivelet tė komunitetit njerėzor. E vėrteta ėshtė si veshja tė cilėn Allahu xh.sh., e ka matur pėr tė gjithė njerėzit, individin dhe shooėrinė, veshje e cila nuk i ėshtė dedikuar pėr situata tė caktuara shoqėrore, politike dhe ekonomike.

    Si trupi i njeriut qė ėshtė sajuar nė mėnyrė mahnitėse dhe tė pėrsosur, ashtu janė rregulluar edhe ligjet dhe rregullat qė rregullojnė jetėn e njeriut.
    Askush nuk mund t'i shprehė njohje precize dhe tė plotė tė fshehtėsive tė ekzistimit tė njeriut dhe situatave tė tij sociale qė lindin si rezultat i gjendjeve tė posaēme fizike dhe psiqike tė njeriut dhe raporteve tė tij me pjestarėt tjerė tė komunitetit. Askush nuk mund tė pohojė se ėshtė ruajtur nga gabimet dhe mėkatet.

    Pėrkundėr tė gjitha pėrpjekjeve qė i kanė investuar teoretikėt dhe shkenctarėt pėr tė zbuluar fshehtėsitė e ekzistimit tė njeriut, njeriu ka mbetur fshehtėsi e pakapshme pikėrisht pėr shkak tė kufizimit tė diturisė njerėzore.

    Tė dtojmė sėrish dr. Aleksis Karelin ("Njeriu i panjohur", f. 4

    "Njeriu, vėrtetė, ka bėrė pėrpjekje tė madhe pėr ta njohur vetveten, ndonėse posedojmė shumė pėrvoja tė dijetarėve, filozofeve tė shouar, madje edhe poetėve, megjithatė dituria jonė pėr vete perfshin vetėm disa aspekte tė caktuar. Ne ende nuk e kemi kuptuar njeriun nė tėrėsinė e vet. E njohim si sistem i pjesėve tė ndara tė cilat i kemi pėrcaktuar dhe emėrtuar; ndėrsa ēdo pjesė ėshtė, megjithatė, i mbuluar mė njė pjesė tė fshehtėsisė. Ėshtė e vėrtetė oe padituria jonė pėr kėtė ėshtė shume e madhe, ngase shumica e ēėshtjeve qė janė shtruar nga dijetarėt ende janė pa pėrgjegje. Shkak pėr kėtė ėshtė se shumė aspekte te brendshėm tė njeriut kanė mbetur tė paarritshėm pėr shkencėn. Ėshtė fakt i pamohueshėm se arritjet shkencore mbi njeriun janė tejet modeste, aqtė vogla sa qe kryesisht, ende jemi nė fazėn e fillimit."

    Prandaj, me mosnjohjen e tė gjitha fshehtėsive tė ekzistimit tė njerėzimit, njeriu nuk mund tė vendosė ligje qė do tė jenė nė harmoni me nevojat e njerėzve, as mund tė gjejė zgjidhje tė drejta pėr problemet e njerėzimit. Dėshmi mė ilustrative pėr kėtė konstatim ėshtė pafuqia e juristėve para problemeve tė kohės qė e godasin tėrė njerėzimin, prandaj bėhen edhe ndryshime dhe plotėsime tė vazhdueshme tė Iigjeve tė verifikuara. Nėse kėsaj i shtohet varshmėria e ligjdhėnėsit pėr ambiciet, interesat, kėrkesat individuale, si dhe aspirata pėr pushtet e pozitė dhe ndikimin e rrethit, ambientit dhe mėnyrės sė jetės me tė cilėn jeton, atėherė ėshtė fare e qartė qė kreatorėt e ligjeve shoqėrore gjatė procesit juridik tė sjelljes sė ligjeve janė nėn ndikimin e fortė tė faktorėve tė ndryshėm, pėr ē'arsye nė ligje fusin edhe nevojat e veta individuale dhe i preferohet institucionit ligjor me apo pa vetėdije, e cila kėto nevoja mund t'ia sigurojė.

    Monteskje (Montesqieu), nė "Shpirti i ligjit" (faoe 593), thotė:

    "Nuk ekziston asnjė ligj i cfli nė Iigj nuk inkuadron oendrimin e tij personal. Kur Aristoteli ka sajuar ligjet, ka synuar ta zvogėlojė urrejtjen dhe zilinė e tij nda) Platonit, e tė tregojė dashuri ndaj Aleksandrit. Meo£ Platoni ishte kundėrshtar i despotizmit, nė Iigjet e tij ndiefmė indinjatė.
    Prandaj, ėshtė fakt qė asnjė Iigj nuk ėshte tėrėsisht objektiv dhe i paanshėm, kurse nganjėhere tėrėsisht nėn ndikim tė animit personal tė ligjdhenėsit."

    Parullat si "liri", "barazi", "Vullneti i popullit" nė botėn bashkėkohore janė vetėm fjalė tė kota, tė cilat nuk tregojnė gjendjen e vėrtetė tė ēėshtjes. Vullneti i popullit nė sjelljen e ligjeve ėshtė iluzion, gjersa nė realitet dominon vullneti i liderėve.
    Duke folur mbi situatėn nė atdheun e tij, Angli, e cila konsiderohet si djep i demokracisė, Henri Ford (Henry Ford) deklaron:

    "Nuk mund tė harrojėm grevėn e pėrgjithshme tė vitit 1926, si dhe mėnyrėn nė tė cilėn qeveria ka tentuar ta thyejė, duke pėrdorur tė gjitha mjetet nė dispozicion. Pastaj ka shpallur ligjin, tė cilin e kanė sjellur kapitalistėt, e nė cilin thuhet qė greva ėshtė mjet ilegal dhe ėshtė kundėr interesave tė shtetit. Pas kėsaj erdhi deri te konflikti i armatosur midis ushtrisė dhe policisė, nga njėra anė, dhe popullit, nė anėn tjetėr. Njėkohėsisht mediumet kanė plasuar se si shteti i shėrben punėtorėve, ndėrsa sindikatave u kanosej se do t'u marrin pasurinė dhe qė prijėsit e grevės do tė arrestohen."

    Nė kongresin e 22tė tė Komitetit qėndror tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik, duke folur lidhur me diktaturėn e proletariatit, Hrushēovi kishte deklaruar:
    "Nė kohėn e sundimit tė njė njeriu (nė kohėn e Stalinit) korupcioni kishte marrur hov mu nė majė tė Partisė, shtetit dhe financave. Keta njerėz jepnin urdhėra qė frikonin punėtorėt kėshtu qė kishin ndikuar nė pakėsimin e prodhimit."
    Pėr kėtė arsye edhe sistemi perėndimor edhe ai lindor i qeverisjes paraoiten shtrembėr nė petkun e vullnetit tė popullit, oeverisjes parlamentare, komiteteve popullore dhe kombėtare. Pėrderisa ligjėsia e kėtyre sistemeve tė padrejta (njėsoj si kapitalizmi, socializmi dhe komunizmi) tė mos bijnė ligje nė bazė tė parimeve qiellore, porse gjithnjė nė bazė tė interesave dhe dėshirave tė prijėsve, tė tillėt nuk mund tė pretendojnė tė jenė ligje tė drejtė pėr tė gjithė njerėzit.
    Pėr tė zbuluar ligjet mė valide, tė cilėt mė sė shumti i pėrgjigjen tė gjitha komuniteteve dhe popujve, do tė ishte e domosdoshme tė supozohet ekzistimi i mendjes superiore qė do tė mund tė kuptonte tė gjitha nxitjet njerėzore, e qė vetė t'i kuptojė. si dhe qė nuk ėshtė nė harmoni me natyrėn tonė, ndėrsa nė esencė si tė tillė e njeh, lumturia e cilit nuk varet nga ajo jonja, por pa marrė parasysh kėtė kujdeset pėr lumturinė tonė.

    Nė realitet, ėshtė i domosdoshėm Mendja hyjnore ligjore." (Jean Jacques Rousseau, "Kontrata shooėrore", t. II, kapt. VI, me titull 'Ligjėdhėnėsit'):
    "Duke marrur parasysh tė gjitha faktet e cituara, Iigjėdhėnėsi ma i mire dhe mė komplet ėshtė Allahu, Krijuesi i njeriut, Cili i njeh tė gjitha fshehtėsitė e qeneis njerėzore dhe cili nuk ka kurrfarė interesash nga bashkėsia njerėzore dhe ėshtė tėrėsisht i pavarur nga njerėzit. Prandaj ,principet oė mund t'i formulojnė normat e drejta morale, duhet tė mėsojnė nga ai qė pėrmes rrugės shpirtėrore i pranon udhėzimet drejtperdrejt nga Krijuesi, mesimi i cilit buron nga drita e zbulimit, nga ky burim unik ,i dli tėrėslsht mbėshtetet ne Urtėsinė e pafund Hyjnore."
    Pėr ligjet njerėzore qėllim i vetėm ėshtė ta rregullojnė shooėrinė njerėzore.


    Ata nuk dalin jashtė kėtyre kufijve, as interesohen me fusha tė tjera, siē janė gjendjet individuale, tė menduarit njerėzor dhe cilėsitė shpirtėrore dhe morale tė njeriut. Ata nuk synojnė ta rekonstruojnė anėn e brendshme tė njeriut, pėrderisa ai nuk fillon tė ndikojė negativisht nė punė apo tė rregullojė rendin e vendosur tė komunitetit. Njeriu mund tė jetė i shfrenuar moralisht dhe shpirtėrisht, mirėpo edhe mė tej mbetet i mirė nė sytė e ligjit perėndimor, i cili i vlerėson veprat e jashtme dhe jo brendinė e oenies. Islami me pikėpamjen e tij tė gjerė ndaj jetės sjell ligje nė bazė tė komplementaritetit individual dhe shooėror.

    Pos brengės pėr rregullimin e bashkėsisė, islami synon ta edukojė tėrė personalitetin dhe tė rregullojė jetėn e saj komplete. qėllimi i islamit ėshtė shooėria e organizuar nė cilėn do tė dominojnė morali i pastėr; shpirti, vepra dhe ndjenja e sigurisė. Ai, prandaj, krijon ligje qė do tė vendosin tėrėsisht jetėn shpirtėrore dhe materiale tė njeriut, jetėn e individit dhe jetėn e bashkėsisė, shpirtin dhe veprėn, pikėrisht si ligji universal i natyrės qė e rregullon tėrė Universin. Islami synon ta mbajė njeriun brenda kėtyre ligjeve, ngase cenimi i kėtij ligji shkakton ērregullim dhe ērregullon jetėn komplete tė njeriut.
    Nė ligjet pozitive njerėzore aplikimin e tyre e garanton qeveria ekzekutive, gjersa aplikimin e ligjit nė islam e garanton edhe bindja e thellė e njerėzve nė origjinėn hyjnore tė ligjit, nė frymėn e cilit muslimani i kryen tė gjitha detyrimet nė bazė tė moralitetit dhe fesė, madje edhe atje ku nuk e shikon askush pos vetė , Zotit. qeveria ekzekutive ėshtė e domosdoshme vetėm tė kontrollojė njė pakicė tė vogėl tė hipokritėve tė orientuar nė krim dhe besimtarėve tė dobėt. Islami i kushton vėmendje tė duhur tė dyjave, pastėrtisė sė brendshme tė zemrės dhe pastėrtisė sė jashtme tė veprės. Veprat qė dalin nga sinoeriteti dhe besimi, islami i quan tė mira, morale dhe vepra oė meritojnė shpėrblim.

    Prokurori publik nė SHBA, nė hyrjen e librit mbi ligjin islam, shkruan:

    "Ligji amerikan ėshtė vetėm pak i lidhur me obligimin moral. Njė amerikan mund tė konsiderohet qytetar qg e respekton ligjin, ndonėse jeta e brendshme ėshtė e pandershme, imorale dhe e papastėr.

    Pėr islamin burim i ligjit ėshtė vullneti i Zotit, qg ėshtė zbuluar te pejgamberi i Tij Muhammedi.

    Ky ligj, ky vullnet i Zotit, i vendosė tė gjithė besimtarėt nė njė bashkesi, pa marrė parasysh se ėshtė i sajuar nga flse dhe popuj tė ndryshėm, tė largėt njėri nga tjetri. Fuoia e vėrtetė nė kėtė rast, eshtė feja, e cila bashkon shoqėri dhe komunitete, e jo kombėsi dhe kufijė gjeografikė. Ketu edhe shteti duhet tė pasojė Kur'anin, i cili nuk lė vend per asnjė ligjėvėns tjetėr, e tė mos flasim pėr mundėsitė e hipokrizisė apo pėrēarjes. Besimtari kėtė botė e konsideron stacion nismėtar nė rrugėn pėr jetė mė tė mirė dhe mė tė bukur. Kur'ani parashtron kushte fare tė oarta qĒ pėrcaktojnė sjelljen e besimtarėve njėri ndaj tjetrit dhe ndaj shooerisė, dhe nė ketė mėnyrė bėn q£ kalimi nė botėn tjetėr tė jetė i mirė dhe i sigurtė."
    Pėrkundėr njohjes sė dobėt tė islamit nga ana e perėndimorėve, ndėrsa interpretimet e tyre shpesh tė gabuara janė shumė larg realitetit, njė numėr tejet i madh mendimtarėve tė tillė arrin tė zbulojė thellėsitė e doktrinės islame duke mos fshehur admirimin ndaj Islamit dhe Pejgamberit tė tij.

    Respektimi i parimeve islame nga ana e njerėzve tė shouar muslimanė nuk ėshtė fenomen i jashtėzakonshėm. Por nėse njė mendimtar jomusliman, pėrkundėr bindjes sė vete religjioze, e pranon madhėshtinė e islamit dhe prijėsit tė tij tė madh, kjo ėshtė raritet i njėmendėt, posaēėrisht kur ky respekt mbėshtetet nė njohjen e karakterit progresiv tė sistemit juridik islam dhe trashėgimisė sė tij pėr njerėzimin. Prandaj ky libėr citon mendimet e tė huajve mbi Islamin. Ne kėtė nuk e bėjmė, vetėm pėr arsye se na nevojitet mbėshtetja e tyre, por ngase mund tė ndihmojnė nė hapjen e rrugės kah ata qė kėrkojnė dhe shtrojnė pyetje, ndėrsa secili qė e lexon mund tė shkojė nė kėtė drejtim.

    Dr. Laura Vaciea Vaglieri, profesor i universitetit tė Napolit, shkruan:

    "Nė Kur'an hasim xhevahirė, begati e madhe e diturisė qg tejkalon dituritė e gjenive mė briliantė, filozofeve mė tė shouar dhe politikanėve mė tė fuqishėm. Si mundet ai libėr tė jetė prodhim i mendjes se njė njeriu edhe atė njeriu jeta e cilit ka kaluar nė qarqg tregtare, jo gjithao. religjioze, njeriut larg nga shkolla dhe arsimimi? Ai vazhdimisht ka insistuar se ėshtė njeri i zakonshėm si tė tjerėt. Pėr shkak tė krejt kėsaj njeriu nuk do tė ishte i afėt qĒ, pa ndihmėn e Lavdiplotit, tė prodhojė vepra mbinatyrore ēfarė ėshtė Kur'ani. Askush tjetėr, pos Zotit tė Gjithpushtetshėm, dituria e cilit pėrfshinė gjithe qe eshtė nė Toke dhe nė qlell, nuk mund tė jetė autor i Kur'anit."

    Bernard Sho (Bernard Shaw), nė veprėn e tij "Muhammed, Pejgamber i Allahut", thotė:
    "Gjithnjė e kam ēmuar lartė besimin e Muhammedit, thjeshtė per shkak tė vitalitetit tė tij tė jashtėzakonshėm. Mendimi im eshtė se islami ėshtė besimi i vetem ! aftė q£ tė drejtojė me sukses ndryshimet e shumta tė jetės. Unė parashikoj (kjo sot edhe po konfirmohet) qg Evropa mė nė fund do ta pranojė fenė islame. Teologėt mesjetarė krishterė nga padituria dhe animi fetar besimin e Muhammedit e kanė paraoitur nė mėnyrė krejtėsisht negative dhe kanė konsideruar se Muhammed! e ka zhvilluar urrejtjen ndaj Isait (jezuit). Pas shumė studimesh tė kėtij njeriu tė madh, kam ardhur nė pėrfundim se Muhammedi, jo vetėm se nuk ishte kundėr Isait, porse pikėrisht Muhammedi ėshtė shpėtimtar i njerėzimit. Jam i bindur qė, se sikur njeriu si ai do ta merrte udhėheofen e botės, do tė arrinte tė zgjidhte problemet dhe tė sigurojė paoe dhe progres ēfarė njerėzimi modern njė kohė tė gjatė nuk e ka ėndėrruar."

    Do ta citojmė edhe Tolstoin, shkrimtarin dhe filozofin e madh rus, i cili ka deklaruar:

    "Muhammedit nuk i duhet dinjitet mė i madh seē ka siguruar me lirimin e komunitetit primitiv nga zgjedha satanike e zakoneve tė mallkuara dhe trasimit, para kėtij komuniteti, tė rrugės sė progresit tė gjithanshėm. Sistemi ligjor muhammedan do ta zbatonte koncpecionin pėrmbledhės tė botės, i dli tėrėsisht do ta integrojė intelektin dhe urtėsinė njerėzore."


    Volteri (Voltaire) i cili fillimisht ka qenė njė nga kundėrshtarėt mė ortodoksė tė islamit dhe i cili kishte shkruajtur nė mėnyrė fyese mbi Pejgamberin, s.a.v.s., pas 40 vjetėsh tė studimit tė fesė, filozofisė dhe historisė, ka pohuar sinoerisht:

    "Feja me cilėn erdhi Muhammedi, pa dyshim ėshtė mė e lartė se krishterimi. Besimtarėt islamė nuk janė sprovuar me mosbesim me tė dlin janė testuar krishterėt, tė cilėt nė fund deklaruan: 'Njė Zot ėshtė ndarė nė tresh, ndėrsa trinia ka njėsinė e njėshit' Besimi nė Zotin Njė, tė Vetėm, tė Gjithfuqishėm ka oenė nė themel tė islamit. Ekzlstimin e tij islami ia ka borxh Iiderit tė tij dhe trimėrisė sė tij, gjersa krishterėt perdorin shpatėn dhe zjarrin pėr pėrhapjen e fesė sė tyre. O, Zot i madhl Sikur kėta popuj tė Evropės t'i merrnin si model muslimanėtl Nuk ka dyshim qg Muhammedi ka oenė njeri vėrtetė i madh. Nė gjirin e virtyteve tė tij dhe personalitetit paradogmatik ka kultivuar gjenerata madhėshtore. Ai ka oenė shtetas i urtė dhe i drejtė, i cili deri nė fund e ka realizuar revoludoni mė tė madh nė historinė e njerėzimit."

    Voltaire e ēmonte shumė Martin Luterin, megjithatė ka thėnė:

    "Luteri nuk ėshtė i denjė as t'ia zgjidhė lidhėset e kėpucėve te Muhammedit."

  6. #26
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe ideologjitė tjera


    Bota jonė ėshtė ndarė nė dy bllocje. me dy ideologji krejtėsisht tė kundėrta, ndėrsa secilinė prej tyre e mbėshtesin dijetarėt dhe intelektualėt tė cilėt e kanė publikuar me mija studime duke argumentuar se ata kanė tė drejtė, kurse kundėrshtarėt e tyre jo. Secili prej tyre pohon se ėshtė rruga e vetme e drejtė drejt lumturisė, kurse armiku i tij ėshtė shkaktari i vetėm i ērregulimit dhe katastrofės. Tė dytė nuk mund tė kenė tė drejtė pėrkundėr faktit se tė dy bllooet kulturore i kanė dhėnė kontribut tė madh progresit njerėzor.

    Progresi nė njė fushė nuk ėshtė edhe dėshmi e zhvillimit tė njejtė nė tė gjitha fushat e jetės sė njeriut, as ėshtė argument i mėnyrės sė drejtė tė jetės. Progresi teknolgjik ėshtė rezultat i hulumtimit, investimit tė mundit tė madh dhe durimit. Fizikani i mirė nuk ėshtė njėkohėsisht edhe muzikan i mirė. Prandaj njė bashkėsi progresive dhe e zhvilluar nuk mund tė jetė njėkohėsisht nė shkallė tejet tė ulėt tė jetės morale dhe shpirtėrore?

    Dr. Aleksis Karel shkruan: ("Njeriu i panjohur", f. 27 dhe 28):

    Civilizimi i sotėm ndodhet nė rrugė oprre. Ajo asesi nuk ėshtė nė harmoni me nevojat tona shpirtėrore, ngase nuk ėshtė themeluar nė kėto baza. AJo ėshtė prodhim i zbulimeve shkencore, synimeve dhe ideve tė njeriut. Keto ndryshime lėne tek ne ndikim te thellė. Ėshtė e vėrtetė qg civilizimi ėshtė zhvilluar tne mundin tonė por nuk ėshtė nė harmoni me natyren tonė. Njeriu nuk ėshtė vetė i gatshėm tė drejtojė jetėn e vet nė rrjedhė tė drejtė, ngase nuk mundet vetė tėrėsisht ta njohė ndonjė fenomen. Pėrparėsia e shkencave tė natyrės ndaj atyre shooerore ėshtė krimi mė i madh kundėr njerėzimit. Njeriu duhet tė jetė masė e tė gjitha vierave, por ai ėshtė i huaj nė botėn tė cilėn vetė e ka krijuar. Mjedisi tė cilin e ka krijuar inteligjenca jonė, si dhe aftėsitė e gjetjes nuk i janė pėrshtatur strukturės sė oenies dhe formės sonė. Ne jemi fatkeqg. Po degjenerohemi moralisht dhe mentalisht. Grupe dhe popuj tek tė diėt civilizimi industrial e ka arritur zhvillimin mė tė lartė, ata fanė oe bėhen mė tė dobėt dhe kthimi i cilėve nė barbarizėm ėshtė mė i afert."

    Pėrsosja dhe fisnikėrimi i njeriut nė aspekte tė ndryshėm kėrkon grumbull doktrinash universale dhe tė drejta qė bazohen nė realitetet e jetės sė njeriut, tė cilat, si tė tilla, janė forma komplementare dhe tė plota. Natyrisht, kjo mund tė haset vetėm nė mėsimet e tė dėrguarve tė Zotit tė cilat pėrmes shpalljes janė lidhur me parimin kryesor tė ekzistimit tė botės. Moraliteti i bazuar vetėm nė edukim, dhe jo nė fuojnė transcedentale metafizike nuk mund tė zgjasė shumė.
    Nga momenti kur njerėzimi ka hapėruar nė skenėn e jetės dhe i ka vėrė themelet e civilizimit, zėri i fesė ka arritur fuqishėm nga thellėsitė e brendshme tė tij. Kjo ėshtė ajo qė mbron principet morale dhe sistemin.Tmerret, padrejtėsia, tirania dhe luftrat nė botėn bashkėkohore konfirmojnė tė vėrtetėn se si qeveritė dhe ligjet e tyre kurrė nuk kanė arritur tė kompensojnė boshllėkun qė e lė mungesa e fesė dhe ndjenjave njerėzore, as tė vendosė sundimin e drejtėsisė dhe lumturisė, paojs dhe qetėsisė nė shooėri. Shkenca dhe dituria, sado pėrparimtare opfshin, kurrė nuk mund tė zgjidhin problemet e shooėrisė njerėzore, as tė pengojnė eskalimin e tyre, pos nėse janė nė aleancė me fenė.


    Will Durant, sociolog dhe filozof amerikan, nė librin e tij, 'Mrekullitė e fllozofisė1 (f. 326327) shkruan:

    "A ka qeveria fuqi morale dhe intelektuale ta mbrojė trashėgiminė teknike e morale tė popullit. A mund tė perparojė kėtė trashėgimi dhe t'ia transmetojė gjeneratave tė ardhshme? Ose, ndoshta, shteti me tėrė makinerinė e saj moderne do tė bjerė nė duar tė njerėzve tė kategorisė sė dytė e tė tretė, tė cilėt ende shkencėn e marrin si blasfemi, ndėrsa teknologjinė anė tė ēuditshme tė fshehtėsisė? Nėse nuk ėshtė ashtu, pėrse atėherė administratės i mungon politika e mirė, atdhedashuria dhe pėrkushtimi? Pėrse nė Amerikė dominojnė njerėzit e parėndėsishėm? Pėr ē'arsye sot detyrė kryesore e oeverisė ėshtė lufta e krimit?


    Shoqėria perėndimore, mbase deridiku, peson anarki morale, pėr shkak tė mundėsive tė veta tė kufizuara. Pėr kėtė arsye, vazhdimi i kėsaj lėvizje tanimė u ka rėnė zileve tė paralajmėrimit. Rreziku qgndron afer dorės, ngase civilizimi mbetet stabil vetėm ao.gjatė sa tė ekzistojė ekuilibri midis qėllimeve dhe mjeteve, autoritetit dhe aspfratės. Kur ky ekuilibėr prishet, lind njė disharmoni e madhe tė cilėn asnjė mirėsi nuk mund ta ndalė dhe e dla patjetėr do tė pėrfundojė nė shkatėrrim dhe katarzė."

    Nėpėr tėrė historinė njerėzore nuk do ta gjeni asnjė popull i cili ka pėrjetuar pasojat e shtytjes dhe intoksinimit moral.
    Si pasojė e anarkisė etike, ėshtė rrėnuar perandoria romake, ndėrsa ngjashėm ka pėrfunduar edhe ajo e famshme greke. Franca ka rėnė nėn sulmin e parė tė nacizmit. Njė nga gjeneralėt francezė, si arsye pėr dobėsinė e tyre dhe disfatėn nė luftė, kishte shėnuar shfrenimi i zvetnimit dhe devijimi i moralit e etikės.
    Gjermani Shpengler kishte parapare shkatėrrimin e civilizimit perėndimor dhe kishte treguar se nė tė ardhmen vendet tjera do tė pėrjetojnė njė ngritje tė hovshme civilizuese. Mbase megjithatė civilizimi, pėr herė tė dytė, tė kthehet nė Lindje, nė djepin e tij. Pas shkatėrrimit tė kėtij civilizimi tė devijuar, ėshtė e pamundur tė pritet paraojtja e njė sistemi tė ri mė tė drejtė, ngase shkatėrrimi i njė civilizimi i hapė rrugėn vlerave, mė tė larta, nė mėnyrė qė njeriu tė mund ta ndėrtojė njė jetė tė re nė themelet e mirėsisė, ligjėsisė dhe drejtėsisė. Mirėpo, nėse njerėzit nuk e shfrytėzojnė kėtė rast dhe i afrohen Rrugės sė drejtė hyjnore, atėherė nuk do ta pėrjetojė lumturinė dhe tė gjitha tė mirat qė i sjell me vete. Nė kėtė rast ky ėshtė vetėm kalim nga njė mashtrim nė tjetrin.

    Sot janė prezente gjurmėt e inferioritetit para supremacionit industrial perėndimor dhe pasojat vdekjeprurėse tė kėtij kompleksi, evident nė tė gjitha ēėshtjet dhe llojet e jetės sė popujve tė Lindjes. Shumė muslimanė janė magjepsur me idetė perėndimore pėr ē'arsye fenomenet dhe ngjarjet shikohen nė prizmin e pikėpamjeve perėndimore, duke jetuar nė bindje oė progresi nėnkupton imitimin e principeve fundamentale dhe akcidenteve spektakulare, moralit, ligjit dhe jurisprudencės. Imitimi total e mbyllė hallkėn e dominimit tė Perėndimit mbi fatet tona. la kemi shtruar tepihun e kucitė dinjitetit tonė, begatisė sonė materiale dhe morale, trashėgimisė sonė fetare dhe kombėtare dhe edukimit tė mirė para kėmbėve tė tyre. Kjo ėshtė ajo oė e shterrė fuoinė fizike dhe shpirtėrore tė popujve muslimanė. Ata mund tė jenė muslimanė, por e kanė humbur idenė e persiatjes nė rrugėn e islamit, e kanė braktisur pikėpamjen e vet muslimane pėr ngjarjet botėrore, janė tėhuajsuar nga dispozitat dhe kultura islame dhe dėshirojnė tė imitojnė perėndimorėt nė tė gjitha vlerat muslimane. Ata nuk e dinė oė shkenca perėndimore nuk ėshtė nė gjendje tė zgjidhė asnjė problem qė nuk hyn nė domenin e materialitetit. Problemet mė tė mėdha tė njerėzimit nuk janė tė atilla qė mund tė zgjedhen nė laborator. ]]

    Njė dijetar islam deklaron:
    "Ē'duam mė shumė? Kemi njė sistem i cili nuk do t'na lerė nė bisht tė karvanit tė civilizimeve, si ata komunistė ashtu edhe ata kapitalistė. Sistemi ync e realizon drejtėsinė sociale nė vendet tona. Ai na ofron famė ndėrkombėtare, na kthen tė kaluarėn e ndritshme dhe na shpėton neve dhe tėrė bashkėsinė njerėzore nga tmerret e luftės. Ēka dėshirojmė mė tepėr, kur nė fenė tona hasim ligje qg mund t'i zgjidhin problemet tona, qė nuk na lejojnė oė nė sofrėn botėrore ta zėmė vendin e skamnorėve tė nėnshtruar. "Feja jonė dhe ligjet tona do t'na mundėsojnė pjesemarrje aktlve dhe kontribut nė civilizimin botėror. Mė ēuditė se s\ njeriu e poshtėron veten aqshumė moralisht nė shkallėt mė tė ulta, se si dorėn e tij tė gjėre e zėvendėson me atė e cila kėrkon dhe merr. S'mund ta kuptoj se si njeriu e braktisė pozitėn udhėheoese dhe e zgjedh pozitėn e atij qė dėgjon dhe bindet, ndėrsa ka mundėsi ta zgjedhė rrugėn e drejtė, vetėm sikur ta kundėrshtonte ndjenjėn e inferioritetit dhe poshtėrimit. Ne kemi ēka t'i ofrojmė botės, ndėrsa ne nuk jemi ajo qg Perėndimi dhe Lindja do tė dėshironin tė ishim, tė prapambetur dhe tė varur prej tyre. Ata dėshirojnė qg ne tė mendojm nė kėtė mėnyrė, nė mėnyrė qe ta humbim shpresėn, sigurinė dhe vetėbesimin. Kėshtu mė Iehtė do tė bijmė nė rrjetin e tė parėve dhe kurthatė e tė dytėve."

    Nga ana tjetėr, kemi provuar gjithēka dhe jemi lodhur prej kėsaj. E kemi pasuar kėtė civilizim tė fryrė dhe kozmetik nė tė gjitha nivelet e jetės sonė kulturore, sociale dhe juridike. |emi bėrė si njė vargan oesharak karnevalesh.
    "Merreni kushtetutėn tonė tė sotme: Sė pari i kemi kopjuar modelet franceze, pastaj i kemi shtuar edhe modelet tjerė tė popujve evropianė, ndėrsa mė vonė, nė ēdo rast, kur ėshtė krijuar ndonjė sistem i ri, i kemi kėrkuar shkaoet sėrish nė njė vend tjetėr, kėshtu qĒ ekziston njė konflikt nė mes frymės sė ligjit tė dlin e kemi huazuar nga jashtė dhe frymės sė _ymetit tonė pėr tė cilėt kėta Iigje janė krijuar. Si rezultat i kėsaj, cenuesit e ligjit arrijne famė kombėtare, ekziston heroi dhe ai ka ndihmė dhe mbėshtetje tė pakufishme. Pėrse? Pėr shkak tė paditurisė sė njerėzve? Nuk do tė thoja. Ngase, edhe ata qė janė tė arsimuar edhe ata q£ nuk janė i pranojnė ligjet. Jo! Ėshte fjala pėr kontradiktėn midis frymės sė jmetit tė islamit dhe frymės sė ligjeve tė huazuar tė cilėt nuk i marrin parasysh nevojat shoogrore, tė kaluarėn historike, vetėdijen kombėtare etj." "Kėta ligje vijnė nga mjedise krejtėsisht tjera, fare tė ndryshėm nga fryma e popullit tonė, nga njė mjedis qė ka historinė e vet, besimin, nevojat dhe realitetet e veta. Ēdo ligj qg nuk i pėrgjigjet nevojave tė popullit dhe frymės sė tij, nuk mund tė presė oe tė pasohet dhe nderohet". (Islami dhe tė tjerėt, f. 41, 42, 48 dhe 49.)

    Profesori Hoking (Hocking) nga Harvardi nė 'Fryma e politikės botėrore', shkruan:

    "Vendet islame nuk do tė pėrparojnė nėse vetėm imitojnė sistemet dhe vlerat perėndimore. Dikush mund tė pyesė: 'A mundet islaml tė ofrojė njė mendim tė freskėt, Iigje tė pavarura dhe dispozita gjegjėse qĒ do tė harmonizohen me nevojat e reja tė cilat i kėrkon shooėria moderne? Pol Madje edhe mė shumėl Islami shooerisė i ofron mė shumė mundėsi per progres seē munden tė tjerėt. Atij nuk i mungon aftėsia, as vullneti pėr ta pėrdorur.

    Pohoj qė Iigji islam (Sheriati) posedon tė gjitha parimet dhe themelet pėr ngritje dhe lartėsim."

    Vetėm njė ditė e aplikimit tė dispozitave tė sheriatit jep rezultate tė pabesueshme. Shikoni njė shembull. Revista "Keyhan", e vitit 1966 informon: "Dje, me rastin e festės bajramit, kryeqyteti ka oenė pėrplot njerėz. Megjithatė atmosfera ka oenė e qetė dhe nuk kishte ndodhur asnjė incident. Nuk kishte pasur punė as ndihma e shpejtė. Nė polici nuk kishet shenja pėr krime apo vjedhje. Dje ka oenė dita mė e qetė e vitit. Njė mjek i ligjėsisė mjekėsore ka deklaruar: "Kėtė ditė nuk kemi pasur ansjė rast tė dikasterin tonė." Gjatė 24 orėve nuk ka ndodhur asnjė incident i cili do tė shkaktonte vdekje. Njė gjendje e tillė mund tė komentohet me fjalėn e urtė persiane: 'Uji nuk u shoetėsua'. Njėsoj ishte edhe nė polici. Njė zyrtyart kishte deklaruar se numri mė i madh i njerėzve kishin qėndruar nė shtėpi. Madje edhe zėnkat familjare nėpėr shtėpia ishin shuajtur shpejt nė shenjė tė respektit ndaj kėsaj dite."

    Gazeta nacionale "Reader's Digest" (nr. 35, viti 25) e konfirmon kėtė me informacionin:Nė ditėt e shėnimit tė festės sė bajramit numri i vrajseve ishte nė rėnie tė jashtėzakonshme. Nė festėn e bajramit ishte qetėsia e plotė. Nuk e kishim asnjė kufomė. Kjo dėshmon pėr fuojnė e besimit tė njerėzve dhe faktin oė gjatė mbylljes sė kafeneve, bareve dhe vendeve tjera pėr argėtim, njerėzit i kthehen mėnyrės sė shėndoshė tė jetės. Kėshtu jetohet kur muslimanėt aplikojnė ligjet e tyre fetare tė paktėn pėr 24 orė. Kėshtu do tė ishte nėse nė shooėri do tė mbretėronte ligji dhe rendi dhe kur secili do t'i kryente detyrat e veta."

    A mundet njė qytet perėndimor tė lavdėrohet se ka kaluar njė ditė pa incident, vjedhje apo vrasje, nėse jo pėr 24 orė atėherė tė paktėn pėr 60 minuta, edhepse nė disponim i kanė tė gjitha mjete pėr mbajtjen e rendit dhe qetėsisė? Kur do ta arrijė njerėzimi pjekurinė e njeriut tė rritur dhe tė mėsojė leksionin e thjeshtė nga ēka do tė lindte paoa, oetėsia dhe uniteti, tė cilat i dėshirojmė tė gjithė? Kėtu ėshtė mirė tė citohet poeti i cili thotė:"Unė kam shtegtuar nėpėr botė duke kėrkuar qetėsim, u ktheva dhe qetėsimin e gjeta nė shtėpinė time."

  7. #27
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe ekonomia



    Njeriu gjithnjė ka synuar tė eksploatojė resurset natyrore, me qėllim tė sigurimit tė mjeteve pėr jetė. Nė kohrat e kaluara njerėzit i kanė shfrytėzuar begatitė e natyrės nė mėnyrė primitive, pastaj kanė pėrparuar dhe nė bazė tė kėtij zhvillimi e kanė organizuar jetėn sipas ligjeve tė posaēėm. Nė katėr shekujt e fundit 'shkenca ekonomike' (si analizė e jetės ekonomike) ka dalur nga rregullat tė cilat i kanė rregulluar raportet e njerėzve dhe kėmbimin e tė mirave, qė janė zhvilluar pėrmes kėtij organizimi shoqėror. Progresi civilizues i shekujve tė fundit, revolucioni industrial dhe ekonomik, si dhe zhvillimi e lulėzimi i komunikimit ka ndikuar nė shkencėn e ekonomisė qė tė bėhet faktor kryesor i ndryshimeve shooėrore. Shkenca ekonomike ėshtė bazuar nė themelet e sistemit kapitalist dhe komunist nė Perėndim dhe Lindje. Tė gjitha shqyrtimet e Lindjes dhe Perėndimit pėrkuflzohen nė kombinimin e problemeve ekonomike tė njerėzimit dhe ēėshtjes cili sistem ekonomik mund t'i zgjidhė problemet e reja tė njerėzimit, si dhe cila mėnyrė e ndarjes sė pasurive ėshtė mė e mira?
    Parimet revolucionare marksiste praktikisht pėr herė tė parė i ka vėnė nė pah revolucioni i tetorit nė Rusi, ndėrsa kapitalizmi nė forma tė ndryshme praktikohet nė shumicėn e vendeve perėndimore.

    Komunizmi propagon se mund tė shkėputė padrejtėsinė e shkaktuar nga shfrytėzimi dhe eksploatimi i klasės punėtore, si dhe se ka pėrgjigje pėr tė gjitha problemet e botės. Zgjidhja e problemeve ekonomike qėndron nė heojen e pronės private, me kusht oė mjetet e prodhimit tė bėhen pronė shooėrore! Komunizmi konsideron qė prona private gjatė historisė me obligim ka shkuar krahas shfrytėzimit tė masave punėtore dhe padrejtėsisė shoqėrore.
    Prandaj, sl zgjidhje, duhet bėrė marrjen e mjeteve tė prodhlmit nga duart e borgjezisė dhe nacionalizimin e tyre, pastaj ta bėjė ndarjen e drejtė tė kapitalit tė realizuar. Kjo, sipas teorisė sė komunizmit, ta pėrmirėsojė situatėn ekonomike. Me eliminimin e shooėrisė nė klasa do tė zhdukej edhe padrejtėsia e cila ėshtė produkt i drejtpėrdrejtė i kapitalizmit. Kėshtu shooėria do tė bėhej njėklasėshė.
    Do t'i pyesnim markistėt a mundet shooėria e tyre "nė klasa" vetėm nė atė mėnyrė qė mjetet pėr prodhim tė vėhen nė pronė tė pėrgjithshme, si dhe tė eliminohet klasa kapitaliste, kur nė tė vėrtetė, diferencimi i klasve ekzistuese del nga shkaoe tė tjera (ushtarake, fetare, politike etj.), e jo vetėm ekonomike. Gjersa nė BRSS nuk ekziston klasa tipike e borgjezisė, ekzistojnė klasa tjera tė cilat janė tejet tė diferencuara reciprokisht me nivelet e standardit jetėsor, pėr shembull punėtorėt nė fabrika, bujojt, nėpunėsit, zyrtarėt partiakė. A marrin mjeku dhe infermierja pagė tė njejtė? A marrin pagė tė njejtė xehtari dhe inxhenieri?

    Krahas kėtyre janė evidente edhe dallime tė tjera midis njerėzve. Njerėzit dallojnė sipas moshės, seksit, afiniteteve, shijeve, fuqisė fizike, pamjes, fuojsė sė mendjes, ideve dhe pikėpamjeve. Kėto dallime do tė ekzistojnė gjithnjė thjeshtė ngase janė produkt i trashėgimisė biologjike dhe gjenetike. Njė lider ideologjik komunist ka deklaruar:


    "Ėshtė e pamundur qė nė realitet tė aplikohet barazia e plotė. Praktikisht ėshtė e pamundur puna e intelektualit, politikanit dhe inovatorit tė integrohet nė skemėn njėllojtė tė punės dhe pastaj tė identifikohet me mėnyrėn e thjeshtė tė veprimit. Pasoja e vetme e mundshme e kėtij synimi do tė shprehej nė stagnimin e mendimit dhe mohimin e jetės intelektuale dhe artistike, si tė tilla."
    Kapitalizmi pohon se vetėm ai de facto i zgjidhė problemet e ekonomisė teknologjike. Pėr kėtė arsye kapitalizmi nuk e eliminon pronėn private, ndėrsa kapitalistėt madje e kanė caktuar kufirin e poshtėm tė standardit jetėsor pėr strukturėn e varfėr shooėrore, nė mėnyrė qė tė vendoset baraspesha nė mes punės dhe fitimit dhe tė zvogėlohen dallimet klasore nė shoqėri.

    Prandaj duhet tė pyetmi nė ē'masė ndonjė regjim, pa marrė parasysh prapavinė ideologjike, ka arritur t'i barazojė klasėt, t'i eliminojė dallimet dhe tė ndėrtojė njė shooėri tė barabartė dhe tė drejtė?

    Edhe regjimi socialist edhe ai kapitalist sistemin e vet e mbėshtesin nė teoritė qė janė bazuar nė themele krejtėsisht materialiste, pa kurrfarė qasje vlerave morale dhe shpirtėrore. qėllimi i ēdonjėrit pej tyre ėshtė ta shtojė kapitalin dhe asgjė mė shumė. NdėrkaoJslami, duke marrė parasysh dukurinė e tij kosmopolite dhe filozofinė autentike, ėshtė orietnuar tėrėsisht kah njeriu. Sistemi i tėrėsishėm i parimeve dhe ligjeve islame ėshtė kushtėzuar nė masė tė njejtė si nė planin e organizimit tė jetės shooėrore materiale ashtu edhe nė planin e zhvillimit tė virtyteve morale dhe vlerave shoqėrore tė komunitetit. Islami kapitalin e shfrytėzon pėr pėrmbushjen e nevojave natyrore tė njerėzimit, ndėrsa njėra nga dispozitat e veēanta ekonomike islame shprehet posaēėrisht pėrmes ngritjes sė nivelit intelektual tė njeriut, si dhe lidhjes sė tij me Origjinėn e qenieve ekzistenciale dhe fesė, me botėn materiale. Ligjet e botės perėndimore me ligj e marrin nė mbrojte kapitalizmin dhe interesat kapitaliste nė dėm te interesave dhe tė drejtave tė punėtorėve e fermerėve. Nė Bashkimin Sovjetik, siē thuhet, ligji ia mohon individit tė drejtėn e pronėsisė sė kapitalit dhe e siguron tė drejtėn e klasės punėtore.

    Ligjet islame bazohen nė Shpalljen Hyjnore dhe nuk janė prodhim i mendjes njerėzore, andaj nuk ia kundėrvėjnė njė klasė klasės tjetėr, por i ndihmojnė ēdo grupi tė respektojė virtytet e grupeve tė tjera. Tė caktuara nga Zoti i tė gjitha krijesave, pėr tė mirėn e pėrgjithshme tė tė gjithve, ligjet islame nuk i lejojnė njė klase tė dominojė mbi tė tjerėt, as lejojnė qė nė sistemin e tij ligjor tė depėrtojė padrejtėsia. Nė kėtė sistem juridik sundimtari ėshtė vetėm njė person i zakonshėm me njė sėrė detyrash tė caktuara dhe vetė nėn goditje tė ligjit, nė shėrbim tė interesave tė gjithė pjestarėve tė shooėrisė. Ligjdhėnėsi nuk mund tė sjellė ligj me cilin do tė dėmtonte tė parėt, ndėrsa do t'u sillte dobi tė dytėve. Ai ėshtė aty pėr tė siguruar respektimin e urdhėrave tė Zotit nė shooėri. Tėrė fuqia e tij ėshtė aplikimi i ligjeve tė Allahut. Nė situatė tė tillė pushteti nuk mund tė jetė mendjemadhe dhe oėllim i vetvetes, ngase ky ėshtė shembulli mė i rrezikshėm i pushtetit. Sundimtari nė islam vetėm i zbaton ligjet tashmė tė caktuar, si pėr vete, ashtu ėshtė pėr tė tjerėt.Nė shoqėri tė tillė, njerėzit tėrėsisht i mbėshteten drejtėsisė absolute, aty nuk ka dyshim nė realizimin e plotė tė lirisė dhe pavarėsisė sė ēdo njeriu.


    Islami i kundėrvihet doktrinės kapitaliste tė pronės absolute private rezultat i cilės ėshtė liria absolute, prona e padrejtė dhe e pakufishme. Islami, gjithashtu.i kundėrvihet, shenjtėrisė sė individit dhe respektit tė tij nė kapitalizėm, gjersa dinjiteti i bashkėsisė pėr kapitalizmin nuk do tė thotė asgjė.
    Islami nuk e lė anash dinjitetin e komunitetit. Islami, gjithashtu, i kundėrvihet edhe sistemit ekonomik komunist, i cili fatin e njerėzve e lė nė duar tė pushtetit. Individi nė kėtė sistem nuk ka kurrfarė vlere Islami nuk e lejon flijimin e individit pėr bashkėsinė, as e lejon qe njerėzit pėr komoditete triviale ēfarė ėshtė ushoimi tė bėhen robėr tė pushtetit.

    Komunistėt supozojnė qė prona private nuk ėshtė dhunti private e njeriut. Sipas tyre, pa sjelljen e dėshmive qė do tė mbėshtetnin tezėn qė bashkėsitė e para tė njerėzve primitivė i kanė konsideruar tė gjitha gjėrat tė pėrbashkėta ndėrsa i kanė shfrytėzuar nė bashkėpunimin e ndėrsjellė, dashuri dhe vėllazėri. Asnjėherė ndonjė individ nė kėtė bashkėsi tė ndėrsjellė nuk ka insistuar pėr pronė personale. Bashkėsia njerėzore ka filluar, sipas komunistėve, tė jetojė nė bashkėsi, pastaj ėshtė ndarė dhe gradualisht ėshtė pėrkufizuar nė individualitet, siē kėrkonin nevojat. Kėrkesa pėr pronė personale tė diēkaje qė kanė pasur kėto bashkėsi, ėshtė zhvilluar pėrmes procesit tė individualizimit gjersa nuk ka arritur diskontinuitet tmerrues ēfarė shprehet nė botėn moderne. Mirėpo, e vėrtetė ėshtė se nuk ka lidhje midis pronės private dhe jetės, edukimit dhe fitimit tė pasurisė. Prona private arrihet me nevojėn e njeriut dhe ka lidhje me natyrėn e njeriut; nuk mundet tė mohohet, mu sikur edhe nevojat tjera njerėzore.
    Ekonomistėt bashkėkohorė deklarojnė qė ndjenja universale e pronės, qė ndodhet tek ēdo fis nė tokė, ose ēdo epokė, mund tė soarohet vetėm si instikt parėsor. Njeriu dėshiron tė jetė pronar i vetėm i tė mirave pėr t'u ndjerė vėrtetė i Iirė dhe i pavarur. Mė tej, njeriu e kupton oė tė mirat janė fryt i duarėve tė tij, nė njė mėnyrė, vazhdim i vetė atij, andaj e meriton njėfarė respekti, tė cilin ai e cakton pėr aflrmimin e tėrėsisė sė oenies sė vet. Sė fundit, ai e ndjen nevojėn e brendshme pėr tė poseduar rezerva, pėr tė siguruar ardhmėrinė e vet dhe ardhmėrinė e familjes sė vet, duke zhvilluar nė kėtė mėnyrė kursimin dhe ekonomizimin e oė i mundėson tė sigurojė furnizim nė kohėn e mungesės. Kėtė kursim ai e ruan me xhelozi si "diē personale". Pasuria e bashkėsisė rritet me rritjen e pronės private dhe prodhimit, ngase bashkėsia shoogrore mbahet me punėn e pjestarėve tė saj. Motivimi pėr punė tė mundimshme qėndron nė shpėrblimet e pronės personale dhe Iehtėsimin nė rritje tė jetės. Prandaj shooėria duhet t'ia lejojė individit tė drejtėn pėr tė poseduar atė qė e ka arritur me frytet e tij tė punės, ngase edhe vetė pasuria e shooėrisė ėshtė prodhim i kėtyre mjeteve. Prandaj, prona private ėshtė faktori i vetėm i cili e nxitė njeriun tė punojė pa shtytje dhe tė kontribojė nė zhvilimin e shooėrisė.
    Islami me qasjen praktike dhe realiste ndaj njeriut, ēfarė ai ėshtė, e njeh rėndėsinė e nevojave tė njeriut pėr posedim, pėrparim dhe zbukurim tė jetės. Prandaj islami konsideron qė pasuria e arritur nė mėnyrė ligjore, ėshtė pronė private dhe legale.

    Islami mohon teorinė qė shtypja, shfrytėzimi dhe dhuna janė pėrcjellės tė pashmangshėm tė posedimit privat, ngase ky fenomen shfaoet vetėm atje ku pushtetin ligjor e mban klasa mė e pasur dhe ku ata, si nė vendet perėndimore, janė pėrqėndruar vetėm nė mbrojtjen e interesave individualė. Tanimė kemi theksuar se nė islam Iigjdhėnės suprem ėshtė Allahu. Prandaj asnjė ligj nuk mund tė jetė nė shėrbim tė mbrojtjes sė tė pasurve dhe tė shtypjes sė tė varfėrve. qė nga zėnafilla e tij islami e ka pranuar pronėn private, por gjithnjė dhe me kusht qė tė jetė tėrėsisht e ndarė nga dhuna dhe armioėsia. Islami e konsideron tė palejueshėm grabitjen e fabrikave nga duart e atyre qė i kanė themeluar dhe tė cilėt me durim tė madh dhe punė tė rėndė i kanė ndėrtuar pėr tė siguruar vende tė punės pėr shumėkė dhe pėr tė mirėn e shooėrisė nė tėrėsi. Islami konsideron se pėrdorimi i dhunės, marrja e mjeteve tė prodhimit nga duart e njerėzve sipėrmarrės paraoet cenim tė sigurisė shooėrore dhe tė drejtave tė individit. Kjo e shkatėrron frymėn e kreativitetit, iniciativės dhe ndėrmarrjes. Ndėrsa pushteti, gjithashtu, do tė duhej tė marrė mbi vete obligimin e themelimit dhe drejtimit tė fabrikave dhe industrive tė mėdha, nė mėnyrė qė tė sigurojė drejtėsinė sociale dhe tė ruajė interesat ekonomikė dhe kombėtarė.

    Prandaj, sistemi ekonomik i islamit siguron tė drejta tė barabarta edhe pronės private edhe asaj shoorore. Ajo njėsoj ekuilibron interesat dhe tė drejtat e tė dy elementeve shoqėrore siē vendosė dhe garanton ekonomi tė lirė, pronė relative, duke mbrojtur tė drejtėn edhe tė pjestarit individual edhe tė mirat e mbarė shooėrisė. Sistemi ekonomik islam e pranon pronėn private, si diē qė ėshtė e natyrshme pėr njeriun pėrderisa ajo nuk e cenon interesin e bashkėsisė, ndėrsa qėllimin e plotėsimit tė nevojės natyrorė tė njeriut pėr posedim dhe shtimin e aktivitetit njerėzor nė planin e shfrytėzimit tė mjeteve pėr jetė dhe shtimin e prodhimit. Mirėpo, pėr realizimin e pronės private islami paraoet edhe kushte, me tė cilėt e mbyllė hapėsirėn pėr dhunėn, padrejtėsinė, shtypjen dhe tėhuajsimin e pronės dhe me cilėt e pengon keopėrdorimin e lirisė individuale, e cila pėmdryshe rrėnon famėn dhe prestigjin e bashkėsisė. Natyrisht kėto kushte nuk shkojnė nė dėm tė lirisė, ngase jeta e bashkėsisė dhe ekzistimi i Iigjit kėrkojnė kuflzime dhe pengon parregullsitė. Kufizimet e tilla madje sigurojnė ekzistimin normal dhe lindjen e jetės shoqėrore. Ata duhet tė vėjnė jashtė ligjit profiterizmin, mashtrimin, malverzimin, makutėrinė, koprracinė, kamatėn, vėnien dorė nė pronėn e tjerėve dhe metoda tė ngjashme kriminale dhe antishoqėrore tė grumbullimit tė kapitalit.

    Islami ka kufizuar shkatėrrimin nė planin e pronės private dhe pranon pronėn e fituar me mjetet legale. Muslimani nuk ka pronėsi ndaj pronės sė fituar nė mėnyrė ilegale. Islami nuk e lejon fitimin me mashtrim, kamatė apo nė dėm tė tjerėve.
    Prandaj, pronėsia private nė islam nuk bazohet nė kamatė, grabitje, privim, mashtrim, as vjedhje. Askush nuk ka tė drejtė mė kėto mjete tė sigurojė pasuri. Krahas kėtyre kufizimeve dhe kushteve pėr fltimin e pasurisė hallall, askush nuk mund tė pasurohet nėse e dėmton tjetrin, siē ndodhė nė kapitalizėm. Kėshtu bashkėsia muslimane do tė ruhet nga pasojat negative oė i hasim nė kapitalizėm, e tė cilat gjithsesi shpiejnė nė ērregullime tė mėdha. Kapitalizmi nuk mund tė identifikohet me pronėn private, e cila pėrmes procesit ekonomik tė zhvillimit e ka arritur nivelin e sotėm. Fuqia dhe pėrhapja e kapitalizmit sot realizohet me ndihmėn e d_y faktorėve kryesorė: monopolit dhe kamatės.
    Historianėt e shkencės sė ekonomisė theksojnė se nė stadiumin e fillimit sistemi kapitalist ka qenė i thjeshtė dhe i dobishėm, por nė zhvillimin e tij tė mėvonshėm ėshtė bazuar nė huazime me kamatė derisa e arriti formėn e dėmshme.

    Konkurenca e fortė kapitaliste sjell deri tė bankrotimi i ndėrmarrjeve tė vogla dhe shkrirja e tyre nė kompani tė mėdha dhe struktura financiare. Zhvillimi i tillė sjell monopolin dhe fajdenė qė janė format mė tė rėnda tė kapitalizmit. Islami kamatėn e konsideron mėkat, ngase pėrmes saj tė pasurit grumbullojnė kapital, ndėrsa tė tjerėt edhe mė mbeten tė varfėr.

    Islami ka paraparė pagesėn e "zeoatit" dhe "humsit", njė pjese tė pasurisė tė cilėn muslimani e ndanė ēdo vjet pėr skamnorėt. Ky princip ndihmon tė barazohen dallimet, si dhe qė skajshmėritė ekonomike tė afrohen dhe tė kuflzohet akumulimim i kapitalit nė pronėsi tė njė individi. Mėnyra e dytė e ndalimit tė grumbullimit tė pasurisė me tė cilin realizohet ndarja e drejtė e tė ardhurave, janė ligjet, me tė cilat shteti siguron pėr vete njė pjesė tė hyrave nga prona kombėtare. Nė kategorinė e pronės sė pėrgjithshme hyjnė: malet, kallami, kullosat, shkretirat, oafat malore, minierat, vakėfet, pasuria e pronarit tė panjohur, pasuria pa trashėgimtar etj. Nėse njė pjesė e kėsaj pasurie i pėrket liderit tė shtetit (imamit), ai nė cilėsinė e sundimtarit, e ndanė atė pjesė pėr fonde publike. Ligji mbi trashėgiminė, vetvetiu ėshtė njė nga faktorėt e ndarjes sė tė mirave pėr ēdo gjeneratė veē e veē.

    Nga ana tjetėr, islami e respekton pronėn private derisa komuniteti islam tė mos pėrballet me rrezikun e cila i kanoset drejtpėrdrejtė me destabilizim ose shkatėrrim. Nėse ndodh destabilizimi shooėror ose gjendja emeregjente, atėherė Qeveria e drejtė islatne (nė bazė tė kushteve te caktuara) do tė intervenojė nė drejtim tė korelacionit tė pronės private pėr shkak tė shpėtimit tė situatės, si dhe eliminimit tė dėmit dhe pasojave negative pėr shoaėrinė islame dhe tė gjithė muslimanėt, e nė pajtim me interesat e pėrgjithshėm tė shtetit islam. Dispozitat publike e rregullojnė kėtė tė drejtė tė shtetit islam, ndėrsa pushtetarėt islamė nuk mund tė tolerojnė ngopjen e tiranėve dhe urinė e mazllumėve. Ngase kjo ėshtė nė kundėrshtim me principet e themeluara dhe tė qarta islame. Islami nuk do t'i pėrmirėsojė pasojat negative tė kapitalizmit perėndimor, as do tė lejojė kapitalistėve tė zhvillojnė luftra imperialiste pėr tė ngopur apetitet dhe trillet e veta.

    Kur'ani ofron komizėn juridike tė sjelljes, nė ajetin 7 tė sures Hashėr:
    "Atė qēAllllahu nga banorėt e vendeve (jobesimtare) ia dhapa luftė tė dėrguarittėvet, ajo i takon Allllahut, tėdėrguarit, tė afėrmve, jetimėve, tėvarfėrve, kurbetēmfve. (Kėshtu veprohet) qėajo tė mos ndahet ndėrmjetpasanikėve tuaj. Ēka t'fujep Pejgamberi, atė merrnie e ēka t'fu ndalofė, pėrmbanju dhe kinie frikė Allllahun, se AllIIahu ėshtė ndėshkues i ashpėr."

    Shkaktimi i dėmit bashkėsisė, sipas islamit, njėkohėsisht ėshtė edhe shkaktim i dėmit ndaj individit. Nuk ekziston disharmoni nė mes tė drejtės sė individit, nga njė anė, dhe tė drejtave tė shooėrisė, nga ana tjetėr. Prandaj, islami e respekton pronėn private dhe i plotėson nevojat dhe ambiciet pozitive natyrore tė njeriut, si dhe tė afirmojė tė gjitha cilėsitė e pronės private tė cilėn e thekson kapitalizmi, por njėkohėsisht e Iė mundėsinė e shfrytėzimit tė pronės private pėr tė mirėn e pėrgjithshme tė bashkėsisė, nėse kėte e dikton situata.

    Paralel me pėrcaktimin ligjor qė siguron shfrytėzimin e drejtė tė mjeteve materiale dhe resurseve natyrore, s\ dhe kujdesit mbi sanksionimin juridik tė krimit, islami e nxitė angazhimin e njeriut nė planin moraloetik, duke orientuar aktivitetet dhe pėrpjekjet e tij kah Zoti dhe duke harmonizuar vlerat morale tė besimtarėve tne ligjet hyjnore. Pėrcaktimet morale nė kėtė plan njeriut i japin fuol tė madhe, edukatė tė mirė dhe arsimim tė duhur, zhvillon tek ai emociet dhe sensibilitetin, ashtu qė asnjė musliman nuk mund tė mbetet indiferentė ndaj padrejtėsive qė i shkaktohen muslimanit tjetėr. Islami ėshtė kundėr shpenzimeve tė tepruara nė jetė qė vijnė si pasojė e kapitalit tė grumbulluar nga njė gurp njerėzish, ndėrsa me vendosmėri tė njejtė ėshtė ngritur edhe kundėr koprracisė sė tė pasurve dhe dorėshtrėngimit nga shpenzimi i pasurisė nė rrugėn e Allahut. Islami e hedh poshtė tiraninė dhe shtypjen e punėtorėve nga ana e punėdhėnėsit, duke marrur parasysh qė njė punė e tillė shpie nė varfėri tė pėrgjithshme.

    Kjo thirrje e lartė shpirtėrore prodhon dhe forcon lidhjen e njeriut me Allahun dhe zhvillon tek ai ndjenjat e larta njerėzore. Kėnaoėsitė dhe pasuritė e kėsaj bote pėr muslimanin nuk paraoesin vlerė mė tė rėndėsishme se shpėrblimi i botės sė ardhshme. 'Kėnaoėsia e Allahut ėshtė mė e madhja', ndėrsa makutėria, shtypja, tirania dhe padrejtėsia janė prodhim i mosbesimit nė Ditėn e gjykimit dhe shkėputjes sė lidhjeve midis njeriut dhe Zotit tė tij. Nė atė rast ndėrgjegja e njeriut ndryshon dhe tėhuajsohet nė krahasim me jetėn dhe pjestarėt tjerė tė shoqėrisė. Sa herė qė njerėzit nė histori e kanė shtrembėruar besimin nė Zot, domosdo kanė devijuar nė kuptimin e natyrės sė raporteve midis njerėzve. Njeriu i afėrt me Allahun kurrė nuk mund t'ia uzurpojė tė drejtėn njerėzve tė tjerė pėr shkak tė grumbullimit tė pasurisė personale. Kontrolli i plotė ndaj interesave tė individit dhe bashkėsisė nė islam i pėrket pushtetit islam. Ai ėshtė oė duhet tė pengojė cenimin e lirive me njė aplikim tė vendosur tė ligjeve, ndėrsa praktikimi i vlerave morale nė shoqėri ėshtė obligim i ēdo individi. Prandaj, islami individin e shikon si personalitet pozitiv, konstruktiv dhe aktiv nė shoqėri.

    Sistemi ekonomik islam, pėr cilin janė tė huaj elementet negative tė kapitalizmit, ėshtė shumėfish mė afėr drejtėsisė se komunizmit. Ai ėshtė larg nga ultramajtistėt dhe nga e djathta e paskrupullt. A ėshtė shumė mbi kapitalizmin dhe komunizmin, ndėrsa me shkėlqimin e tij mund tė ndriēojė edhe bllokun lindor edhe atė perėndimor, falė doktrinės sė ekuilibruar proporcionale dhe harmonike.
    Ėshtė me rėndėsi tė theksohet se sistemi islam ėshtė themeluar nė kohėn kur bota ende nuk e njihte tė drejtėn sociale, as ekonomisė i kushtonte ndonjė rėndėsi. Nė islam njeriu nuk ėshtė rob i ekonomisė, as ndonjė njeriu tjetėr. Ai ėshtė forcė aktive dhe konstruktive nė kėtė botė. Me fuqinė dhe zgjedhjen e tij njeriu ndėrton sistemin ekonomik duke mos qėndruar i pafiiqJshėm para problemeve tė padrejta ekonomike. Nė islam nuk ka zhvillim tė dhunshėm, respektivisht jeta nuk merr formė tė posaēme sipas zhvillimit tė vet represiv. Mė tej, po ai me dhunė dikton zhvillim, prodhon klasė mė tė lartė e cila i shfrytėzon tė gjitha shtresat tjera tė shooėrisė.

    Filozofėt modernė si Uiliam Xhejms, Harold Larki, Xhon Streēi, Uolter Lipman, Bertrand Raseli etj., kritikojnė sistemet komunistokapitaliste, duke synuar tė dėshmojnė elementet e pėrbashkėta midis tyre. Nga ana tjetėr, demokracia kapitaliste e mbivlerėson lirinė idividuale nė dėm tė progresit shoqėror. Natyrisht, kjo disharmoni shkakton oligarkinė e tė pasurve, duke i bėrė pronarė tė mjeteve tė prodhimit dhe kapitalit, duke i shndėrruar tė gjithė njerėzit nė robėr tė ekonomisė sė tyre, e njėkohėsisht kanė kontroll mbi aparatin politik dhe shtetėror.


    Pėr kėtė arsye njerėzimi duhet tė gjėjė njė rrugė tė tretė, larg nga skjashmėritė dhe ekstremizmi i kėtyre dy sistemeve, rrugė tė re i cili do t'i sigurojė nė mėnyrė tė drejtė interesat e individit dhe bashkėsisė. Mirėpo, a munden kėta filozofė dhe dijetarė, qė i kanė kuptuar tė metat e sistemeve bashkėkohore ekonomike, t'i ofrojnė njerėzimit diē mė tė drejtė se ajo qė i ka ofruar islami qė para 14 shekujsh? Islami e ka ofruar rrugėn e mesme dhe tė drejtė e cila individit i jep liri tė arsyeshme, ndėrsa njėkohėsisht e rregullon aktivitetin dhe punėt e kapitalit. Vetėm kjo rrugė e mesme e islamit mund ta shpėtojė njeriun nga mjerimi dhe problemet e shumta me tė cilat ai sot po pėrballet. Gjatė shekujve tė kaluar sistemi dhe ligjet islame kanė siguruar nevojat e bashkėsive muslimane dhe kanė rregulluar jetėn e popujve tė ndryshėm muslimanė anė e kėnd botės. Asnjėherė nė tė kaluarėn bota islame nuk ka ndierė nevojė pėr ligje tė huaja.
    Sistemi islam edhe sot ėshtė i aftė, krahas tėrė zhvillimit tė shoqėrisė bashkėkohore, t'i prijė shooėritė islame dhe t'ua plotėsojė tė gjitha kėrkesat e tyre.

    Islami i kushton rėndėsi tė madhe jetės dhe nevojave shpirtėrore e materiale tė njerėzve. Me Iigje tė mira dhe konzistente ka rregulluar tė gjitha aktivitetet njerėzore. Nė harmoni tė plotė me ligjet natyrore tė jetės dhe nė kėto relacione nuk ka diskontinuitet. Parimet dhe ligjet islame janė mė properues se ligjet dhe parimet tjera qė i njeh njerėzimi. Duke krahasuar ligjet dhe parimet islame me ligjet dhe rregullativėn Iigjore tė njerėzve dėshmohen pėrparėsitė e pakufishme tė Ligjit tė Zotit ndaj kėtij tjetrit.
    Fakulteti juridik nė Paris, nė vitin 1951 ia ka kushtuar njė javė studimit tė drejtėsisė islame. Janė ftuar dijetarė nga vendet islame anė e kėnd botės me qėllim tė interpretimti tė kėtyre ēėshtjeve:

    1. E drejta islame dhe metodat e konfirmimit tė pronės private;
    2. Bazat ligjore tė nacionalizimit tė pronės private nė dobi tė interesave shtetėrorė;
    3. Pėrgjegjėsia gjyqėsore;
    4. Ndikimi i ndėrsjellė i shkollave juridike islame

    Dekani i fakultetit parisien, i cili drejtoi konferencėn, nė pėrfundim konkludoi:
    "Ēfarėdo tė jenė idetė tona tė mėhershme pėr ligjet islame dhe vrazhdėsinė e tyre apo pamundėsinė pėr tė dokumentuar transakdonet, jemi tė detyruar t'i rishqyrtojmė rishtas nė kėtė konferencė. Mė lejoni t'i bėj njė rezyme pikėpamjet e reja, tė reja, mendoj pėr shumicėn prej nesh tė cilėve kjo konferencė na ka zbuluar gjatė kėsaj jave tė kushtuar ekskluzivisht fikhut, drejtėsisė islame. Nė tė e kuptojmė thellėsinė, origjinalitetin, precizitetin dhe globalitetin. Ky Iigj, prandaj, eshtė i afte qg tė ofrojė pėrgjegje pėr tė gjitha nevojat dhe ngjarjet e kėsaj kohe". Nė komunikenė pėrfundimtare ishte konstatuar:
    "Ligji islam duhet tė jetė njė nga burimet e jurisprudencės bashkėkohore nė botė, meoė shkollat e tij juridike posedojnė begati ligjore me vlera stabile dhe universale. Me ide dhe zgjidhje tė kėtilla tė veēanta, ky Iigj mund t'i pėrgjigjet tė gjitha nevojave bashkėkohore tė kohės."

  8. #28
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Roli i Islamit nė civilizimin modern perėndimor


    Shumica e perėndimorėve nuk e din, apo nuk dėshiron ta pranojė borxhin qė civilizimi i tyre ia ka islamit, madje edhe transformacioni modern industrial, progresit shkencor dhe arritjeve filozoflke.
    Dinamika nxitėse tė cilėn islami e ka shprehur nė nivel tė zhvillimit tė bashkėsisė njerėzore ėshtė produkt i fuqisė sė tij dhe forcės kreative, tė cilat pėr njė periudhė tė shkurtėr kohore popullin mė primitiv tė asaj kohe dhe hapėsirė e kanė promovuar si populli mė progresiv. Kontributet pozitive tė shpirtit dinamikė islam, nė kuptimin e progresit dhe jetės civilizuese, me shekuj e kanė provuar popujt e Lindjes dhe Perėndimit.
    Arritja mė e madhe e tij ėshtė shprehur nė planin e transformimit tė papėrsėritshėm dhe renesansės sė shpirtit tė njeriut brenda njė populli i cili jetonte si nė kohėn parahistorike. Mrekullia e tij e dytė ishte pėrparimi i mjedisit, deri nė shkallėn e rilindjes mė tė lartė pėrmes inspirimit, e pa kurrfarė ndihme tė jashtme.

    Gjatė kėtyre dy shekujve tė ekzistimit islami ėshtė pėrhapur dhe ka pėrfshirė bregdetin e Mesdheut deri nė bregun e Atlantikut nė perėndim, deri te Muri i Madh nė Kinė nė lindje, si dhe prej Mesdheut deri nė Saharė nė Afrikė. Ka qenė kjo fucya mė e madhe e kohės. Nė Spanjė muslimanėt e pushtuan tėrė Spanjėn deri nė Pirineje dhe depėrtuan deri nė jug tė Francės, dhe nė veri deri nė Turs. Tėrė siujdhesa e Arabisė, natyrisht, gjithashtu ishte muslimane. Trupat tjera nga Irani dhe Afganistani musliman e pushtojnė Sindin, Penxhabin dhe Gobin, e krejt kjo pėr vetėm disa shekuj tė shkurtėr.

    Ngritja e mahnitshme e muslimanėve nuk kishte ndodhur vetėm nė siujdhesėn e Arabisė. Kudo qė shkelėn, muslimanėt me vete bartėn porosinė e Islamit, themelet e drejtėsisė njerėzore, barazinė, vėllazėrinė dhe shpresėn pėr tė gjithė. Misioni islam arriti sukses tė plotė nė realizimin e kėtyre qėllimeve: eliminimi i tiranisė, vendosja e parimeve islame dhe respektimi i tė drejtave tė njerėzve, ndriēimi i mendjes, punėn hulumtuese dhe zhvillimin e mendimit, interpretimin e drejtė tė fesė, afirmimin e aryses dhe logjikės, pikėpamjes fetare islame. Nuk kishte mbetur prapa as ndikimi i fuqishėm i islamit nė kulturat dhe traditat tjera religjioze.

    Mushrikėt nė siujdhesėn e Arabisė, mexhusitėt nė Iran dhe krishterėt nė Egjipt islamin e konsideronin tė vlershėm pėr ta pranuar dhe besuar. Nė Arabinė paraislamike nuk kishte gjurmė tė kulturės, shkencės, arsimimit, ekonomisė as afėrsisht ngjashėm me kulturėn tė cilėn sot e njohim si kulturė dhe civilizim islam. Por as pozita gjeografike nuk premtonte kurrfarė jete perspektive. Pėr krejt kėtė populli arab nuk kishte kushte reale as paradispozita pėr zhvillim tė njė civilizimi tė madh e cila do tė lindė nė kėtė truall. Facjet mė tė mira dhe mė tė shkėlqyeshme tė civilizimit islam paraoesin periodat mė tė larta tė civilizimit njerėzor nė pėrgjithėsi. Nė civilizimin islam gjejmė pėrpjekje tė posaēme dhe tė frytshme nė planin shkencor, ndėrsa nė mesin e sukseseve mė tė mėdha konsiderohen ata tė realizuar nė fushėn e shkencave eksperimentale. Shembuj tė kėtyre rezultateve i hasim nė Spanjė, pas depėrtimit tė muslimanėve nė kėtė vend evropian. Tė dhėnat historike dėshmojnė se civilizimin islam nuk mund tė masim me arritjet e civilizimeve tė mėparshėm. Armiqtė e islamit nuk mund ta mohojnė rolin e madh tė tij historik nė planin e zhvillimit, nė planin intelektual, moral, shpirtėror dhe material. Njė zhvillim i tillė i shpejtė progresiv i civilizimit islam nuk ėshtė shėnuar nė historinė e njerėzimit. Islami nuk kishte nevojė pėr dhunė dhe metoda anarkike si metodė, pėr tė arritur kėtė progres shkencor, shpirtėror dhe material. Ky civilizim i madh, i cili ishte paracytur nė kuadėr tė Shpalljes cyellore, jo vetėm qė gjeti rrugėn deri nė thellėsitė zemrave te njerėzve, por ajo ndryshoi jetėn e tyre. Islami demaskoi rrėnjėt e ēdo tė keoe, devijimi dhe paditurie tė xhahilijetit dhe i zėvendėsoi ato me vlerat morale islame.

    Nga kėto shtytje sulltan KemalulMulku, nipi i Saladdinit, kishte biseduar me Fransua Asiskun si njeri me njeriun nė afėrsi tė taborit krishter tė mbretit Luj, tė cilin muslimanėt e kishin ndalur para Damietit. Kjo ėshtė po ai humanizėm universal e cila konfirmohet si antitezė e pakuptueshme nė shembullin e raportit tė drejtė tė Omerit ndaj tė krishterėve nė Jerusalem (Kuds), kur e pushtoi, dhe masakrės barbare tė banorėve muslimanė tė kėtij qyteti, tė kryer nga krishterėt evropianė. Islami paraojtet nė kohėn e egėrsisė sė pėrgjithshme, pastaj me norma juridike e rregulloi jetėn humane tė kėsaj shooėrie nė frymėn e njė filozofie tė posaēme tė cilėn e pranoi mbarė njerėzimi.

    Nė periodėn e errėt tė Evropės, tė mesjetės, kur kisha kishte pushtet absolut ndaj popujve, islami ndėrtonte njė kulturė tė gjithanshme e cila i vuri themelet pėr njė zhvillim shkencoroteknologjik nė kohėn e tė ashtUquajturės rilindjes teknologjike, oė pasoi nė kohėn e renesansės. Ishte kjo kohė nė tė cilėn kisha e gjykoi Galileun pėr shkak tė konfirmimit tė teorisė sė Kopernikut mbi qarkullimin e Tokės rreth Diellit, si dhe duke e detyruar tė heqė dorė nga ky qėndrim dhe tė kėrkojė amnistinė e kishės:
    "...Une, Galileo Galilej, mosha 70 vjeē jetė (1634 e.r.) nė gjunj para lartėsisė suaj (Papa dhe biskupė), me shkrimet e shenjta para syve, i marr nė duar dhe ! puthė gjersa pendohem dhe mohoj pohimin e marrė qė Toka lėvizė, dhe kėtė pohim e konsideroj herezi tė urrejtur", madje edhe atėbotė, nė shenjė protesti, kishte shtuar mė zė tė ulėt: "megjithatė lėvizė".

    Pesėqjnd vjet mė herėt, astronomi dhe matematikani ynė i shqiiar Hajjami nga Nishapuri, gjatė pjesės sė dytė tė shekullit 1 I, kur Uliem Koplan po pushtonte Anglinė, ia kishte dhuruar Iranit kalendarin Xhelali i cili edhe sot mundėson llogaritjen precize tė kohės dhe fillimit tė Vitit tonė tė Ri, jo vetėm me ditė, por edhe saktėsisht nė orė, minut dhe sekond, kur toka e pėrfundon njė orbitė dhe e fillon rrethin tjetėr rreth Diellit nė ekuivokun pranveror. Vetėm njė numėr i vogėl perėndimorėsh e din kėtė faktė, kurse Hajamin e njohin vetėm si poet tė stiquar. Nuk e kishin kuptuar se me pranimin e zbulimit tė arsyeshėm tė Hajamit do t'i iknin tė gjitha alternacioneve gregoriane tė kalendarit |ulian si dhe humbjen e " 1 I ditėve"!

    Filozofi i njohur Roger Bacon (midis 1210 dhe 1214 deri rreth 1294) ishte penguar. me urdhėr tė mbretit Eduardit I tė vazhdojė hulumtimet eksperimentale nė fushėn e kimisė, si dhe punėn e profesorit nė Universitetin e Oksfordit. Mė pas me dhunė ishte transferuar nė Paris, pėr tė qenė nėn kontroll tė drejtpėrdrejtė tė kishės. Ishte akuzuar se merrej me alkeminė satanike, kurse i ishte kėrkuar t'i prehej dora kėtij magjistari, si dhe tė dėbohej ky "musliman" nga vendi.

    Sot, thuaja tė gjithė, historianėt dhe dijetarėt perėndimorė e pranojnė dhe shkruajnė pėr arritjet origjinale tė islamit nė shkencė, teknologji, fllozofi tė cilat ne nė kėtė kaptinė tė shkurtėr do t'i prekim sipėrfaoėsisht.

  9. #29
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Revolucioni kulturor


    qė nga paraojtja e hershme, islami vendoset nė anėn e njohjes dhe shkencės, duke i obliguar muslimanėt tė kėrkojnė dituri, ndėrsa njerėzit e urtė dhe tė ditur i nxitė ta pėrhapin diturinė dhe arsimimin, krejt me qėllim tė pėrhapjes sė kulturės, edukimit dhe arsimimit nė mesin e muslimanėve. Pejgamberi i Zotit e ka aplikuar drejt qėndrimin islam ndaj shkencės. Me ēdo veprim tė vetin ai ka synuar ta ngritė nivelin arsimues tė muslimanėve. Njė shembull historik ia dėshmon qartė kėtė. Nė veprėn "AtTabaoat", Ibni Sa'di transmeton oė Amiri kishte thėnė: "Pas betejės nė Bedėr, Pejgamberi, s.a.v.s., robėrit e luftės i kėmbėnte sipas fuqisė sė tyre pronėsore. Banorėt e Mekės kryesisht ishin tė shkolluar, ndėrsa banorėt e Medinės tė pashkolluar. Ēdo robė i cili nuk mund ta blente lirinė e vet, e kishte pėr obligim ta mėsojė leximshkrim dhjetė tė rinjė muslimanė. Kur do ta kryenin kėtė, ata liroheshin nė Iiri." (Ibni Sa'd, AtTabacjat, 2/14(

    Biri i xhaxhait tė tij, hazreti Aliu k.v., kishte deklaruar se pėrhapja e diturisė dhe kulturės ėshtė detyrė elementare e ēdo pushteti musliman. Lidhur me kėtė nė librin e tij "Shtegu i elekuencės" janė shėnuar kėto fjalė: "O populli im! Disponoj me tė drejtėn e cila ėshtė nė lidhje me ju, ndėrsa edhe ju dispononi me tė drejtėn nė lidhje me mua. Tė drejtat tua janė: t'u udhėhecL t'u siguroj mirėqenie, t'u arsimoj tė mos jeni tė paditur, t'u edukoj qė diturinė ta aplikoni."

    Will Durant shkruan:
    "Vitin dyoind e pesmbėdhjetė sipas hixhrit, kalifi abasid Memuni kishte themeluar 'Shtėpinė e urtėsisė' (Bejtulhikmeh) nė Bagdad dhe e klshte pajisur me observator astronomik dhe bibliotekė publike, pėr ēka kishte ndarė 200.000 dinarė (nė vderė prej 7 milionė tumanė). Kishte tubuar njė numėr tė madh njerėzish tė ditur tė cilėt i njihnin gjuhėt e huaja dhe disiplina tė ndryshme shkencore, siē ėshtė Honain, Bakhteeshoo', Ibni Tarlk, IbniMukaffa', Haxhaxh b. Matari, Sirgls Ra'asi e tė tjerė, duke ndarė mjete tė mėdha materiale pėr punėn e tyre, duke dėrguar shumė prej tyre nė vende tė ndryshme tė botės pėr tė mbledhur Iibra pėr medicinėn, filozofinė, matematikėn dhe letėrsinė e bukur, si dhe shkencave tė tjera nė gjuhėt hindu, pahlevi, shaldean, gjuhės sė vjetėr siriane, greke, latine dhe tė vjetėr persiane." (Will Durant, Historia e civilizimit, I I '47.)

    Nė "Enciklopedinė e shek. 20" Ferid Vexhdi citon Derberin, profesorin e universitetit tė Nju (orkut, nga libri i tij 'Konflikti midis shkencės dhe fesė' (botimi i I Otė francez, v. 1900):
    "Pas vdekjes sė Pejgamberit Muhammed, s.a.v.s., nė gjuhėn arabe janė pėrkthyer veprat mė tė rėndėsishme greke. Mirėpo periudha e artė e kulturės dhe shkencės nė Azi ka ndodhur nė kohėn e kaliflt Memun (813832), i cili nga Bagdadi ka bėrė kryeoendėr grandioze tė diturisė. Ai kishte themeluar njė bibliotekė tė madhe, kishte afruar shumė dijetarė dhe u kishte dhėnė respekt tė madh. Librat siguroheshin rregullisht, ndėrsa shėnimet historike pėrmendin njė pėrmbledhje librash tė sjellura nė Bagdad prej mė se loobarradevesh."

    Evropa nuk kishte asnjė qendėr kulturore nė kohėn kur perandoria islame dispononte me qjndra qendra tė pajisura mirė me mjete dhe kuadėr. Prej kėtyre qendrave tė kulturės islame nė drejtim tė tė gjitha anėve tė botės, nė valė ciklike ndriēonte mendimi islam me dritėn e frymės sė islamit duke paralajmėruar periudhėn e civilizimit tė tij kolosal, fare afėr kohės sė fushatave famėkeoe tė Evropianėve barbarė.

    Dr. Gustav Le Bon shkruan:

    "Nė kohėn kur librat dhe bibliotekat pėr evropianėt nuk nėnkuptonin asgjė, kalifati islam dispononte me shumė oendra dhe biblioteka madhėshtore. Pėr shembull, 'Shtėpia e urtisė' e Bagdadit numėronte katėr milion ekzemplare, biblioteka e sulltanit nė Kairo njė milion, biblioteka siriane 'Tripoli', tre milionė, ndėrsa nė Spanjė, nėn pushtetin musliman, gjatė vitit publikohesin midis 70 dhe 80 mijė libra." (Civilizimi islamoarab, t. III, f. 329).

    G. L'Estrange nė Trashėgiminė islame', f. 230, shėnon:
    "Universiteti 'Mustansariyya' ishte godinė madhėshtore, e mrrekullueshme nė njė lokadon tė hapur afėr Tigrit, ndėrsa inventari i disejnit dhe kualitetit artistik, ēfare nuk ka qgnė nė mbarė botėn muslimane. }anė tė njohur katėr kolexhėt e tyre juridikė, secili me nga 75 studentė dhe profesor i cili nxėnėsit i mėsonte gratis. Studentėt kishin stipendione tė rregullta mujore nė lartėsi prej njė floriri. Kuzhina e kolexheve ka siguruar racione ditore. IbnialRrati shėnon se biblioteka pėrmbante libra tė rrallė me vlera tė paēmueshme nė shumė degė tė shkencės, pėr nevoja tė studentėve. Ishte e siguruar edhe letra dhe penda pėr ēdonjėrin qė dėshironte ta pėrshkruante ndonjė libėr. Universiteti kishte hamame dhe ambulanca. Mjekėt e tyre organizonin kontrollim ditor dhe pėrshkruanin reēeta per tė gjithė qė ishin tė sėmurė. Ambulancat mund tė jepnin edhe ilaēet e caktuar aty per aty. Tė mos harrojmė se krejt kjo ishte nė fillim tė shek. 13."

    Dr. Maks Mejerhof shkruan:

    "Xhamitė nė StamboII, posedojnė mė se 80 biblioteka me mbi dhjetra mija libra dhe dorėshkrime tė vjetra. Nė Kairo, Damask, Bagdad, si dhe qytetet e Iranit e Indise ekzistojnė biblioteka tė tjera qg kanė nė gjirin e tyre pasuri tė madhe. Katalogėt e plotė tė kėtyre ngjarjeve ende nuk janė bėrė, ndėrsa fare pak nga kjo ėshtė publikuar. Madje, biblioteka Eskoriale nė siujdhesėn iberike nė Spanjė ka pasur njė fond tė jashtėzakonshėm tė librave islame dhe dorėshkrimeve qg ! kanė shkruajtur dijetarėt islamė, e cilat gjithashtu presin kompletim dhe katalogizim."
    Ajo qė kohėve tė fundit ėshtė prezentuar hedh mė shumė dritė nė historinė e shkencės nė botėn islame. Mirėpo, kjo nuk mjafton. Presim qė bota vetėm nė njė tė ardhme do ta kuptoje rėndėsinė e diturive islame, mė shumė se deri mė tani.

    Dr. Gustav Le Bon shkruan:

    "Ėshtė mahnitės serioziteti i muslimanėve nė punėn hulumtuese. Nė ēdo qytet qė e kanė pushtuar sė pari kanė ndėrtuar xhaminė, pastaj shkollėn. Kjo solli krijimin e institudoneve madhėshtore pėr arsimim nė numrin mė tė madh tė qyteteve. Benxhamin Tul (1173) thekson se nė Aleksandri kishte hasur mė shumė se 20 kolexha oe punonin. Bagdadi, Kairo, Kordoba dhe vende tė tjerė kishin unlversitete me laboratorė, observatorė, biblioteka tė mėdha dhe tė gjitha pajisjet tjera ndihmėse pėr hulumtime shkencore. Vetėm nė Andaluzi kishte 70 biblioteka publike. Biblioteka AlHakem II nė Kbrdoba kishte 600.000 ekzemplare Iibrash, ndėrkaqqė ishin dashur 44 libra pėr ta katalogizuar pėrberjen e bibliotekės. Kur 'Ēarlsi i urtė', katėr shekuj mė vonė, kishte themeluar Bibliotekėn Kombėtare nė Paris kishte mundur tė tubojė vetėm 900 botime, edhe kėtė pas njė mundi tejet tė madh, gjersa njė tė tretėn e tyre i bėnin librat fetarė." (Civilizimi islamoarab, f. 557 dhe 558.)

    Po ky autor nė f. 562 shton: "Kontributi tė cilin muslimanėt e kanė dhėnė nuk ka oenė vetėm nė hulumtimet shkencore. Ata shkencės i kanė dhėnė njė frymė tė re, ndėrsa themelimi i shkollave, shkrimi i librave dhe diskutimet e kanė pėrhapur kėtė frymė, e cila kishte arritur deri nė Evropė. Mėnyra nė tė cilėn e kishin bėrė kėtė vėshtirė mund tė pėrshkruhet. Ata, prandaj, Evropės ia kishin hapur rrugėn drejt pėrtėritjes sė vet. Prandaj ėshtė e arsyeshme qė epiteti 'Mėsuesi evropian' i ėshtė dhėnė fuojsė sė sapokrijuar islame, meoė pėrmes saj thesari i kulturės greke dhe romake sėrish ėshtė zbuluar, ėshtė pėrparuar dhe i ėshtė ofruar Evropės."

    Prof. Muhammed Ferid Vexhdi shkruan:

    "Evropa nė mesjetė ka qenė nė padituri tė thellė, ndėrsa aktiteti shkencor ishte ndaluar fare. Njerėzit jetonin nė verbėri rreth 1000 vjet. Ne sot themi qĒ vendet muslimane atėbotė kanė oenė djepi i diturisė, urtėsise dhe dvilizimit..."
    Mek Kap nė librin e tij 'Shkėloimi musliman nė Spanjė' (f. 170), shkruan:
    "Madje edhe klasėt mė tė ulėta nė shoqėri kanė oenė tė etura pėr lodm, ndėrsa punėtorėt, me paga modeste, i kufizonin shpenzimet e tyre pėr ushoim dhe veshėmbathje, pėr tė shpenzuar paratė e fundit nė blerjen e Iibrave. Njė punėtor e kishte mbledhur njė bibliotekė tė tillė kėshtu oe njerėzit e shkencės tuboheshin rreth tij. Robėrit e Iiruar dhe femijtė e tyre bėheshin shkenctarė tė shouar tė kohės sė tyre siē thuhet nė veprėn e Ibni Halikanit 'VVafayat alAyan'. Nė mesin e personaliteteve te njohura ka pasur edhe femra."
    Duke folur mbi civilizimin islam, pėrparimit tė tij, si dhe lėvizjes kulturore islame nė Spanjė, Nehru, nė librin e tij 'Pasqyra e historisė botėrore' (f. 413) kishte shkruajtur:

    "Kordoba ka qenė qytet i madh me 1 milion banorė. I gjasonte njė parku madhėshtor me gjatėsi prej 20 kilometra. Paralagjet shtriheshin nė hapėsirė deri mė 40 kilometra. Thuhet se ka pasur 60.000 pallate me godina te mėdha banimi, 200.000 shtėpi tė bukura mė tė vogla, 80.000 punėtori dhe dyoane tė vogla, 3800 xhami, 700 hamame (banjo publike). Mund tė ndodhė q£ kėto numra tė jenė tė smadhuar, por ato, megjithatė, na ofrojnė njė tablo tė pėrafert tė kėtij qyteti madhėshtor. Kishte shumė biblioteka prej cilave mė e madhja dhe mė e rėndėsishmja ishte Biblioteka mbretėrore me rreth 400.000 tituj. Universiteti i Kordobės ishte i dalluar anė e kėnd Evropės, madje edhe nė Azinė perėndimore. Ekzistonin edhe shkolla nė tė cilat ishin siguruar arsimimi pa pagesė pėr tė varferit. "Njė historian deklaron se ēdo banor i Spanjės nė kėtė kohė dinte shkrim ledm, ndėrkohė qė nė pjesėn tjetėr tė Evropės krishtere, pos priftėrinjve dhe klerit, askush, duke pėrfshirė kėtu edhe anėtarėt e fisnikėrisė mė tė lartė, nuk konsideronin se ia vlen madje edhe tė provojnė tė mėsojnė shkrimIexim.''

  10. #30
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Medicina dhe shėndetėsia

    Dr. Mejerhof nė "Trashėgiminė e Islamit" (f. 132) shkruan:
    "Mjekėt muslimanė i peroeshnin sundimtarėt evropianė per shkak tė ngathtėsisė dhe paditurisė elementare. Evropianėt nuk e dinin vlerėn e librave tė Ibni Sinas (Avlcenės), Xhabirit (Jaber), Hassan bin Haythemit, Raziut, porse kane dhėne qė kėto libra tė pėrkthehen nė latinisht. Keto pėrkthime ekzistojnė edhe sot pa emrin e pėrkthyesve. Nė shekullin 16 librat e Ibni Ruzhdit (Averoes) dhe Ibni Sinas nė Itali janė perkthyer nė gjuhėn latine dhe janė shfrytėzuar si bazė pėr arsimim nė universitetet italiane dhe franceze."

    Nė f. 116 tė librit, shkruan: "Vetėm pak pas vdekjes sė Raziut, u shfacLnjė y\\ tjetėr i diturisė dhe kulturės. Ishte ai Ibni Sina (3470 429 h.). Ndonėse ishte njohės mė i mirė i filosofisė, pėrhapja e mjekėsisė sė tij nė Evropė ishte mahnitėse." Po nė kėtė vepėr, nė f. 118, ėshtė shkruajtur: "Nė tė gjitha anėt e botės islame kishte mjekė tė tjerė, pos Raziut dhe Ibni Sinas, ndėrsa nė mesin e shumėve ishin edhe: Ibni Rushdi, Abu alqaisi, Ibni Vafeedi, tė gjithė nga Spanja, Ali ibni Ridvani nga Egjipti, Ebu elMuvaffacLMensuri nga Harati, Ibni Abbasi nga Irani e shumė tė tjerė. Ata pas vete kanė lėnė vepra tejet tė vlefshme dhe tė ēmuara, tė cilat janė pėrkthyer nga disa herė nė latinisht dhe gjuhėt tjera.

    Evropa ka pasur shumė dobi nga veprat e tyre." Citojmė veprėn e njejtė, nga f. 128: "Muslimanėt nė kohėn e tyre kanė qenė shumė pėrpara nė krahasim me kolegėt e tyre nė shumė shkenca. Me arr'itjet e tyre kanė mahnitur botėn. Evropa nuk dinte gjė pėr bakteriet e kolerės kur hyrėn muslimanėt nė Spanjė, ndėrsa njerėzit sėmundjen e shikonin si dėnim i dėrguar nga qjelli pėr shkak tė mėkateve tė kryera. Mjekėt islamikė qė atėherė kanė dėshmuar se madje edhe mortaja buboniane ėshtė vetėm njė sėmundje ngjitėse dhe asgjė mė shumė."
    Duke shkruajtur mbi librin e Avicenės 'Ligji' (Kanun), Dr. Mejerhofl shkruan se ėshtė fjala pėr njė kryevepėr nga shkenca e mjekėsisė qė e ka dėshmuar vlerėn e saj ashtu qė ėshtė botuar nė seri prej 16 botimesh nė vitet e fundit tė shekullit 15, 15 nė gjuhėn latine ndėrsa I nė atė hebreje. Nė shekullin 16 mė shumė se 20 botime tė tjera janė botuar pėr shkak tė vlerės sė saj tė jashtėzakonshme. Lidhur me kėtė vepėr janė shkruajtur shumė vepra tė tjera mjekėsore nė gjuhėn hebreje dhe atė latine. Ėshtė botuar disa herė gjatė shekullit 19. Pėr njė kohė tė gjatė ėshtė studjuar nėpėr shkolla dhe universitete. Me siguri ėshtė njė nga veprat e mėdha mė tė njohura nė mjekėsi.

    Dhe pa marrė parasysh progresin qė e ka arritur mjekėsia, kjo vepėr ende ėshtė doracak bazė dhe burim pėr dijetarėt e medicinės."

    Wil Durant shkruan:

    "qė Muhammed Ibni Zahari Raziu (Rhazes) ishte njė nga mjekėt mė progresivė islamė, autor i mė se 200 trajtesave dhe Iibrave tė dlat edhe sot vlejnė tė studjohen, kurse prej tyre dallohen posaēėrisht kėto vepra:
    1. "Fruthi dhe lia" (e botuar nė latinisht dhe gjuhėt tjera evropiane, kishte 40 ribotime, midis v. 1498 dhe 1866.)
    2. "Enciklopedia e madhe" nė 20 blena, sot thuaja tė paarritshme: pesė blena i kushtohen sėmundjeve tė syrit. Vepra ėshtė perkthyer nė gjuhėn latine n6 vitin 1279, ndėrsa ėshte botuar nė vitin 1542, madje pesė herė. Llogaritet nė burimet mė tė rėndėsishėm tė mjekėsisė nė botė, kurse nė bibliotekėn e fekultetit tė mjekėsisė nė Paris ishte qė nė vitin 1394 ishte njė nga nėntė veprat bazė." (Hlstoria e civilizimit, 7/759.)

    "Kirurgjia ka bėrė njė depertim tė ngjashėm falė dijetarėve islamė. Kur shkollat evropiane tė mjekėsisė merreshin ende me teori, duke studjuar disa vepra mjekėsore, muslimanėt tanimė pėrdornin anestetikėt, pėr tė cilat konsiderohet se janė zbulime tė vonshme" (Civilizimi islamoarab, f. 637.)

    Po nė kėtė vepėr, po nė f. 630, thuhet:
    "Raziu ka zbuluar metoda tė reja tė shėrimit, siē ėshtė pėrdorimi i ujit tė ftohtė pėr shėrimin e etheve akute, pėrdorimi i pompės nė rastet e apopleksisė, pėrdorimi i perit special pėr oepjen e plagėve, i punuar nga zorrėt e shtazėve. Ai I pari i ka pėrdorur pecat (kompresat) e zhlvės." "Veprat e Ibni Sinas atėbotė ishin pėrkthyer nė shumė gjuhė tė botės. Gjashtė shekuj ato kanė oenė bazė dhe mbėshtetje e mjekėsisė. Ligjėratat nga mjekėsia nė akademitė e Francės dhe Italisė janė marru nga veprat e Ibni Sinas, ndėrsa Franca i ka Iarguar nga pėrdorimi vetėm, para 50 vjetėsh." (Civilizimi islamoarab, f. 633.)

    "Muslimanėt mjekėsisė i kanė ofruar shumė zbulime. Ndėrsa ai qė dėshiron tė dijė mė shumė lidhur me kėtė kontribut, duhe tė orientohet nė veprat e specializuara nga kjo fushė. Kėtu vetėm do tė permendim se muslimanėt janė ata oe e kanė vėnė diagnozėn e tuberkulozit permes thonjve nė gjishta; shėrimin e verdhėzės, ndaljen e gjakderdhjes me ujė tė ftohtė, thyerjen e gurit nė mėshikzėn urinare dhe veshkė, nė mėnyrė qe pastaj tė largohet, operacionin e hernias e tė tjera."
    (VVill Durant, Historia e civilizimit araboislamik, 7/7S.)
    Kirurgu mė i madh musliman, Ebu elKasemi nga Endelusi, nga simpatia i ouajtur Abu elKais, ka shpikur shumė i.istrumente kirurgjikale, tė cilat i kishte vizatuar dhe pėrshkruajtur:

    "Veprat e Ebu elKaisit kanė oenė burim dhe bazė nismėtare pėr tė gjithė kirurgėt, q£ nga shek. 14. janė botuar nė gjuhėn latine disa herė, ndėrsa botimi i fundit ėshtė publikuar nė vitin 1816" (Civilizimi islamoarab, f. 632.)

  11. #31
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Farmakologjia

    Gustav Le Bon shkruan:

    "Muslimanėt i kanė aplikuar shumė zbulime nė metodėn e shėrimit tė padentėve, e nė mesin e tyre edhe pėrdorimin e ujit tė ftohtė pėr shėrimin e etheve tė tifos. Ketė metodė Evropa e ka braktisur disa shekuj, per t'iu kthyer sėrish. Muslimanėt e kanė zbuluar artin e kombinimit tė ilaēeve kimike nė tableta dhe shurupa, prej cilėve shumė janė nė pėrdorim edhe sot e kėsaj dite, ndonėse pėr disa prej tyre pohohet se janė zbulime krejtėsisht tė reja tė kėtij shekulli nga' ana e klmisteve tė cilet nuk kanė oene tė njohur me historiatin e tyre. Islami ka pasur dispanzerė nė tė cilėt ilaēet pėr tė sėmurėt janė dhėnė pa pagesė, ndėrsa nė ato pjesė tė vendit ku nuk ka pasur spitale, mjekėt kanė shkuar nė vizita tė rregullta tek padentėt me instrumente dhe ilaēe" (Civilizimi islamoarab, f. 65 dhe 637).

    Georgi Zejdon shkruan:
    "Farmaceutėt bashkėkohorė evropian qg kanė studjuar historinė e profesionit tė tyre, kanė zbuluar se ekspertėt muslimanė nė prindpe shkencore kanė themeluar farmakologjinė si shkencė. Ata e kanė shpikur metodėn e sajimit tė ilaēeve dhe kanė sajuar ilaēe krejtėslsht tė reja. Ata, per herė tė parė, kanė hapur dyoane tė spedalizuara pėr pėrpunimin dhe shitjen e ilaēeve, siē janė sot barnatoret. Mek Kap ka shėnuar se vetėm nė Bagdad janė rreth 60 barnatore tė dlat kanė dhėnė rregullisht reēetat dlėt janė paguar nga arka e shtetit (bejtulmal), sipas urdhėrit tė kalifit." (Madhėshtia e Spanjės muslimane, f. 183.)

    Argumente pėr kėto tė dhėna mund tė gjenden nė emėrtimet qė Evropa ua ka dhėnė njė sėrė ilaēeve dhe barėrave, e cilėt zbulojnė prejardhjen e tyre arabe, hinduse apo persiane. Tė tillė janė: alkooli, alkalet (bazat), alkenet, aprikoti, arseni. Kėta janė vetėm disa emėrtime qė fillojnė me shkronjėn A. (Pėr njė regjistėr mė tė gjerė shih nė 'Historia e civilizimit araboislam, 3/279.)

  12. #32
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Spitalet

    Georgi Zejdoni vazhdon:


    "qė nė fiind tė shekullit II hixhrie, Meka, Medina dhe qytete tė tjera tė mėdha muslimane kanė pasur spitale, gjersa guvernatorėt dhe ministrat e tyre garonin nė mes tyre oe regjionte e tyre tė kenė institudonin mė tė mirė pėr shėrimin e tė sėmurėve. Vetėm Bagdadi i kishte katėr spitale tė mėdha. Nė vitin treoind e gjashtėdhjetė e tetė, guvernatorl Dejlemy izeduddevlet, kishte themeluar spitalin Abdudi me 24 spedalistė, secili ekspert pėr Iėminė e tij. Ky spital shumė shpejt arriti njė reputadon tė atillė sa i tejkaloi tė gjitha spitalet nė botėn islame, ndonėse me kohė, edhe ajo u tejkalua."

    Nė njė vend tjetėr shkruan:
    "Rendi dhe rregullim! i spitaleve islame ishte i atillė sa cje mundėsonte trajtim tė drejtė pėr tė gjithė padentėt pa marra parasysh pėrkat&inė e medhhebit apo profesionin, ndėrsa shėrimi ofrohej me respekt tė duhur ndaj secilit pacient. Ekzistonin sektorė tė posaēėm pėr padentėt me sėmundje specifike. Nė afersi tė spitaleve studjohej mjekėsia dhe hulumtoheshin ilaēet. Keto ishin vende ku studentėt mėsonin teorinė, ndėrsa nė spitale e kryenin praktikėn.
    Mė tej, ekzistonin spitale udhėtuese (siē ekzistojnė edhe sot) me mjekė dhe pajisje tė bartura me deve ose mushka nė ēdo vis. Sulitani Mahmud Sebchuku kishte udhėtuar me spitalin nė tė cilės i janė dashur rreth 40 deve per transport." (Historia e civilizimit araboislam, 3/282.)

    Dr. Gustav Le Bon shkruan:

    "Spitalet muslimane janė ndėrtuar sipas standardeve mė tė larta shėndetėsore dhe mjekėsore. Mund tė thuhet se per kohėn e tyre kanė qgnė mė tė furnlzuar se spitalet e sotėm evropiane. Ata ishin tė gjerė, tė ndriēuara mirė dhe mė shumė ujė rrjedhės. Muhammed bin Zahariu (Rhazes) Ishte caktuar nga sulltani tė gjejė vendin mė tė pėrshtatshėm nė rrethin e Bagdadit pėr ndėrtimin e spitalit tė ri. Ai e kishte vizituar ēdo vend nė qytet dhe periferi, kishte varur copa mishi nė disa vende, ndėrsa nė ndėrkohė vizitonte sėmundjet ngjitėse nė foinjėsi dhe studjonte konditat klimatike, nė veēanti gjendjen e ujrave. Kishte krahasuar pastaj tė gjitha testet e ndryshme eksperimentale dhe nė fund vendosi se tė gjitha rezultatet dėshmonin se vendi ku mishi i ishte nėnshtruar procesit tė prishjes mė sė fundi, ishte i pėrshtashėm pėr ndėrtimin e spitalit. Kėto spitale kanė pasur reparte tė mėdha tė perbashkėta, si dhe reparte tė posaēme per studentėt e mjekėsisė. Studentėt mėsonin diagnostikė dhe persosje pėrmes njohurive teorike dhe pėrvojės eksperimentale e proves, vezhgimit e pėrvojės. Gjithashtu, ekzistonin edhe spitale tė posaēme pėr sėmundjet mentale dhe barnatoret qė kanė dėrguar ilaēe tė reja pa para." (Civilizimi araboislam, f. 635.)

    Mek Kap shkruan:
    "Kairo kishte spitale tė mėdha me fontana, kopshte me Iule dhe 40 oborre tė gjerė. Ēdo padent i varfer trajtohej denjėsisht dhe pas shėrimit dėrgohej nė shtėpi me njė monedhė ari."
    (Madhėshtia e Spanjės muslimane, f. 183.)
    Nė historinė e Madhėshtisė sė Spanjės muslimane shkruhet se:
    "Kordoba ka pasur 50 spitale, 500 hamama dhe 600 xhamia." (Bota e islamit, f. 8283.)

  13. #33
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kimia


    Xhabir ibni Hajjani (Jabir ibn Hayyan), nxėnės i imam Xhafer EsSadikut r.a., ėshtė bėrė i njohur anė e kėnd botės si njohės i madh i kimisė. Maks Mejerhof lidhur me te shkruan:

    "Xhabir ibni Hajjani sot nė botė ėshtė i njohur si baba i Hmise. Sot prej tij kemi 9 libra nga kjo fushė. Ndikimi i veprave tė tij nė historin6 e kimise nė Evropė ėshtė i njohur mirė." (Trashėgimia e islamit, f. 112).

    Hibetuddini Shehrestani nė veprėn e tij thotė:
    "I kam shikuar rreth pesėdhjetė dorėshkrime tė vjetra, vepra tė Xhabirit, nė tė dlat, kryesisht, transmetohen njohuri nga imam Xhaferi. Mė se S00 vepra tė tij janė botuar nė Gjermani para mė se 300 vjetėsh, ndėrsa shumica e tyre janė zbuluar midis thesarit tė bibliotekave nė Paris dhe Berlin, ndėrkohė oe shumė evropianė nga simpatia e kanė ouajtur mėsues i urtėsisė dhe ia kanė pėrshkruajtur zbulimin e 19 elementeve klmike prej gjithsejt 100 sa janė tė njohur sot. Atij i pėrshkruhet edhe teoria mbi bashkėdyzimin e elementeve nė bazė tė cilės ėshtė energjia introverte me atomin e materies. Vetėm Evropa moderne ėshtė deklaruar mbi tė ashtUquajturėn energji atomike." (AdDalail va alMasail, AsSayyld Hiban vadDin AshShehrestani, Bagdad. f. 5153).

    Dr. Gustav Le Bon shkruan:


    "Muslimanėt i kanė zbuluar njė sėrė elementesh, tė cilėt edhe sot janė tė domosdoshėm nė prodhimtarinė kimike dhe industriale. Muslimanėt tėrė kėtė e kanė ditur fare mirė, mirėpo, mjerisht, shumė libra tė tyre nga kjo fushė janė asgjėsuar. Nėse shikojmė ēfarė pėrbėrje klmike pėrmbajnė Iibrat e tyre, do tė dėshmohemi sa kanė qenė pėrparimtarė nė kohėn e tyre. Pėrvoja dhe shkathtėsia e tyre nė prodhimin e ngjyrave, mihjen e xeheve dhe metaleve, prodhimin e ēelikut, pėrpunimin e Iėkurės, dėshmojnė pėr shfrytėzimin maksimal tė kimisė dhe arritjeve nė kėtė fushė. Ndėrsa disa thonė oė La Voazje ėshtė i pari qg e ka zbuluar kėtė shkence nuk ėshtė fare e vėrtetė. Ngase, duhet ditur se asnjė shkencė nuk mund tė lindė pėr njė moment, prandaj as kimia. Sikur tė mos kishin oenė laboratorėt muslimanė dhe zbulimet e tyre tė rendėsishme nė kėtė rrafsh oe para 1.000 vjetėsh, La Voazje nuk do tė bente kurrfare lėvizje nė kimi."
    (Civilizimi araboislamik, f. 612.)

    Georgi Zejdon shkruan:

    "S'ka dyshim se muslimanėt kanė zbuluar shumė perbėrje kimike, tė dlat janė themel i arritjeve bashkėkohore nė rrafshin e klmisė. Muslimanėt meritojnė mirėnjohje pėr zbulimin e acidit nitro, acidit sulfurik, nitroglicerinės, addit klorik, potashės, ujit tė amoniakut, kripės sė amoniakut, klorurit sulfurik, kaliumnitratit, alkoolit, alkalieve, auripigmentit (arseni i verdhė trisulfid), boraksit etj. Pėrgjithsisht e dijmė se kimistėt muslimanė kanė realizuar edhe shumė zbulime tė tjera, por per tė nuk kemi informadone tė detajuara." (Historia e civilizimit araboislamik, 1/279.)

    Ser Eduardi nė veprėn e tij 'Nga historia e kimisė' shkruan:
    "Kimia ka pėrparuar dukshėm nė kohėn e kalifeve abasidė. Muslimanėt qė atėherė e kanė njohur mjeshtrinė e destilimit, avullimit dhe sintezes. Pėr herė tė parė ata e kanė pėrdorur natriumin, karbonin, karbonatnatriumin, aluminin, kaliumin, amoniumkloridin etj."

    Duke folur mbi Raziun si figurė e ndritshme nė kimi, dr. Mejerhof deklaron:
    "Vepra e tij madhėshtore 'Sina'ah alkemiya', mė nė fund ėshtė gjetur nė bibliotekėn e njėrit prej princėrve te Indisė. Nė kėtė libėr Raziu ka ndarė tė gjitha elementet kimikė sipas grupeve, pastaj i ka soaruar tė gjitha vetitė kimike tė ēdo grupi." (Trashėgimia islame, f. 12.)

    Vil Durant shkruan:

    "Mund tė thuhet se kimia si shkencė ėshtė vepėr e muslimanėve. Ngase, ajo oė kanė bėrė grekėt ka qgnė kufizuar vetėm nė disa eksperimente dhe supozime tė paoarta. Muslimanėt kėsaj i kanė shtuar vrojtimet e tyre tejet tė sakta, analizat shkencore dhe kanė vėrtetuar rezultatet. Muslimanėt i kanė zbėrthyer shumė elemente. Ata kanė bėrė edhe libra mbi gurėt e ēmueshėm. Kanė zbėrthyer Ilojet e glicerinės dhe elementeve bazikė. Kanė hulumtuar qindra ilaēe, ndėrsa oindra tė tjera i kanė sajuar vetė. Me perzierjen e disa elementeve, e nė veēanti arit dhe argjendit, e kanė arritur nivelin e kimisė autentike. Me ndihmėn e shumė librave, tė autoriteteve anonime muslimane, qĒ janė pėrkthyer nė gjuhėn latine, ėshtė shėnuar progresi i kimisė nė Evrope." (Historia e civilizimit, 1 l/l 55.)

  14. #34
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Industria

    Prodhimi i parė industrial tek muslimanėt ka qenė ora, qė nė kohėn e kalifit abasid Harun elReshidit. Ai ia kishte dėrguar atė orė mbretit francez Ēarlsit tė Madh si shpėrblim. Lidhur me kėtė Gustav Le Bon shkruan:
    "Pėrmes ambasadorit tė mbretit francez, ai I kishte dėrguar Ēarlsit tė Madh shumė shpėrblime. Shpėrblimi mė i rėndėsishėm ishte ora e cila bėnte matjen e saktė tė kohės. Mbreti firancez dhe suita e tij ishin tė mahnitur kur e shikuan orėn. Nė pallatin e tij ai nuk gjeti asnjėrin qė do tė mund tė sajonte diē tė tillė."

    Dr. Gustav Le Bon mė tej shkruan:

    "Masakra dhe dėbimi i muslimanėve nė Spanjė nga ana e krishterėve shkaktoi mbylljen e shumė reparteve industriale qg i kishin ngritur nė Spanjė Arabėt muslimanė. U tret ēdo gjė qė paraogt progres dhe prosperitet tė njė vendi dhe populli: dituria, arti, mjeshtria dhe gjithēka tjetėr. qytetet filluan tė shndėrrohen nė rrėnoja pėr shkak tė pazotėsisė sė muratorėve. Madridi kishte rėne prej 400.000 nė 200.000 banorė; Sevila, e cila posedonte 1.600 fabrika gjersa ishte nėn muslimanėt,! kishte humbur tė gjitha pos 300 syresh, ndėrsa 130.000 punetore tė dikurshėm kishin mbetur pa punė, ndėrkohė oe numri i banorėve, nė bazė tė regjistrimit tė Filipit IV kishte dėshmuar rėnie prej 75%." (Civilizimi araboislamik).

    Ai mė tej shkruan:
    "Nė mesjetė nė Evrope per njė kohė tė gjatė ėshtė shkruajtur nė lėkurėn e regjur. Pėr shkak tė ēmimit tė Iartė librat nuk mund tė shumėzoheshin dhe shperndaheshin. Priftėrinjtė nė kisha mbledhnin librat e vjetra dhe Iargonin prej tyre atė oe ėshtė shkruajtur mė herėt, nė mėnyrė qĒ tė shkruanin nė to trajtesat e tyre fetare. Sikur muslimanėt.tė mos e ldshin zbuluar letrėn, priftėrinjtė grekė e romakė do t'i asgjėsonin tė gjitha librat qė u kanė rėnė nė duar."
    Ai mė tej shkruan se ky zbulim i muslimanėve u ka bėrė njė shėrbim tė madh botės sė shkencės dhe vėrtetėsisė.

    "Qasiri nė bibliotekėn "Eskorial" kishte gjetur njė libėr e dla ėshtė shkruajtur nė vitin 1009. dihet se ky ėshtė dorėshkrimi mė i vjetėr nė bibliotekat e Evropės. Prej saj mėsojmė se muslimanėt Janė tė parėt qg kanė shkruajtur nė Ietėr nė vend tė lėkurės sė regjur. Evropa nuk ka mundur ta shfrytėzojė letrėn e mėndafshtė kineze, ngase nuk kishte mėndafsh as fluturėn e mėndafshit, por kishte pambuk. Muslimanėt e sajuan letrėn nga pambuku me ēka i bėnė shėrbim tė madh Evropes, Nga librat e vjetra muslimane mund tė mėsojmė sa kanė pėrparuar muslimanėt nė prodhimin e letrės. As deri nė ditėn e sotme nuk ėshtė prodhura letėr mė kualitative se kjo. Ėshtė fakt se muslimanėt janė tė parėt oe e kanė prodhuar letrėn nga rrobat e vjetėruara, ndonėse ky ishte proces tejet i rėndė." (Civilizimi araboislamik.)

  15. #35
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Matematika

    Baroni Carra de Vaux, autor i kaptinės mbi 'Astronominė dhe matematikėn' nė "Trashėgiminė islame' (OUP 193 I, f. 376398), shkruan:
    "Muslimanėt kanė qgnė tejet pėrparimtarė nė shumė fiisha tė shkencės. Ata ia kanė mėsuar njerėzimit pėrdorimin e numrave, ndėrsa algjebrėn e kanė vėnė nė themele shkencore, siē ia kanė vėnė themelet edhe gjeometrisė analitike. Dihet mirėfilli oe ata e kanė zbuluar trigonometrinė sferike dhe drejtėvizore, e dla fere nuk ka oenė e njohur tek grekėt e vjetėr. Kur bota perėndimore krishtere zhvillonte luftra barbare, muslimanėt arabė merreshin me shkencė dhe i ruanin me kujdes vlerat e tyre fetare dhe morale."

    Pėr njė kohė tejet tė shkurtėr, muslimanėt pėrparuan nė shumė shkenca, e ndėr tė tjera edhe nė matematikė. Ata e zbuluan algjebrėn dhe trigonometrinė. Sot tė gjithė e dijnė se njė numėr i madh i shkencės sė matematikės Evropa e ka huazuar nga muslimanėt. Dėshmia mė e mirė pėr kėtė ėshtė terminologjia matematikore, e cila e ka ruajtur ende origjinėn e saj arabe. Pėr shembull, shprehja algjebėr ka origjinė arabe (AL+GABER), si dhe pėrdorimi i numrave arabė. Muslimanėt kanė pasur matematikanė tė shouar zbulimet e mėdha tė cilėve Evropės i interesojnė edhe sot. Muslimanėt e kanė zbuluar aparaturėn pėr matjen e largėsisė sė yjeve (ASTROLAB), trigonometrinė dhe terminologjinė e saj. Edhe shumė dijetarė muslimanė iranianė kanė lėnė gjurmė nė matematikė, si pėr shembull Ebu Reihan al Biruni dhe Omer el Hajjami.

    Anglezi VVailz nė historinė e tij tė pėrgjithshme thotė: "Krejt ēka kemi sot nė fushėn e matematikės rrjedh nga muslimanėt." (Transmetuar nga publikacioni 'Dar tablici islamijj.)
    Nuk synojmė tė lėshohemi nė analiza mė tė thella tė arritjeve muslimane nė matematikė dhe astronomi. Mjafton tė pėrmendim edhe njė herė kalendarin Xhelali tė Omer Khajamit, pėr llogaritjen e saktė tė kohės sė rrotullimit tė Tokės rreth Diellit, pėr ēka tanimė ėshtė bėrė fjalė.

  16. #36
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Gjeografia




    Historiani i njohur francez dr. Gustav Le Bon shkruan:

    "Muslimanėt gjithnjė kanė oenė detarė tė guxlmshėm. Kurrė nuk kanė hezituar qg tė udhėtojnė nėper det nė vende tė largėta. Ėshtė e ditur se nga fillimi i shtetit islam kanė vėnė marrėdhėnie tregtare me vendet e largėta, siē janė Kina dhe disa pjesė tė Rusisė dhe Afrikės. Evropianėt, atėbotė, as qė e kishin kuptuar rėndėsinė e detarisė."

    Udhėpėrshkruesi Sulejmani kishte publikuar shėnimet e tij nga Kina. Kjo pėr Evropėn ka cjenė libri i parė mbi Kinėn. Nė fillim tė shekullit tonė (XX vėr. e pėrkth.) k_y udhpėrshkrim ėshtė pėrkthyer nė gjuhėn franceze.
    Gjeografi Ibni Havakali afėrsisht rreth vitit 975 kishte shkruajtur nė parathėnien e tij:
    "I kam shėnuar gjerėsitė dhe gjatėsitė gjeografike tė vendeve tė kėsaj Toke nė tė gjitha shtetet dhe vendet muslimane tė saj, me njė hartė tė bėrė me kujdes pėr ēdo mjedis ku kamė shėnuar shumė vende, pėr shembull qytetet, kasabhane, lumej, Iioej, tė Iashta, tipe tė bujoesisė, rrugė, distancat nė mes vendeve, mallrat me tė cilat tregtohet dhe tė gjitha nga fusha e shkencės sė gjeografisė e q£ mund tė jetė e dobishme pėr sundimtarėt dhe ministrat e tyre dhe oė mund tė jetė intersant edhe pėr tė gjithė njerėzit tjerė."

    Dr. Gustav Le Bon pastaj thekson emrat e disa gjeografėve muslimanė:

    "Si pėr shembull, Ebu Reihani elBiruni, Ibni Batuta dhe Ebu1Hasani, pastaj shton: "Muslimanėt kanė bėrė progres tė madh nė gjeografi, ndėrsa arsyeja kryesore e progresit tė tyre oendron nė faktin se kanė pasur mjaft tė dhėna dhe njohuri pėr fushat e astronomisė, si dhe qĒ kanė organizuar udhėtime tė mėdha nėpėr botė." (Civilizimi araboislam.)
    95

  17. #37
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Arti

    Gustav Le Bon shkruan:


    "Nėse shikojmė xhamitė dhe shkollat, tempujt muslimanė, do tė kuptojmė sa feja islame ėshtė e integruar nė cMlizim nė atė masė sa nuk mund tė ndahet. Ndjenja estetike e njė populli mund tė kuptohet pikėrisht nė ndryshimet tė dlat ai popull i futė nė atė q£ e merr nga tė tjerėt, pastaj nė procesin e adaptimit dhe absorbimit tė pėrmbajtjeve tė huazuara, duke formuar trajta krejtėsisht tė reja. Nė bazė tė mbetjeve qė! kemi sot, mund tė vėrehet se asnjė popull nuk i ka tejkaluar muslimanėt nė kėtė aspekt. Duke shikuar godinat e vjetra islame mund tė shohim tėrė fuqinė e kreatMtetit dhe krijimtarisė muslimane. Shembulli mė i mirė per kėtė ėshtė xhamia nė Korodoba, e ndėrtuar nė stilin karakteristik andaluzian me shumė elemente moderne arkltektonike: dyer madhėshtore, minbera dhe tavane tė stolisura, si nė shumė xhamia anė e kėnd botės islame, me mozaik tė disejnuar me mjeshtri, fildish tė skalitur, dru dhe zbukurime gjipsi, si dhe me pjesė tė gėdhendura druri tė dlat kombinohen mes tyre me shkathtėsi tė pėrsosur. Drur! dhe fildishi i gdhendur dhe gravuar ndodhen gjithandej. Shembuj tė tillė janė: altari i kishės sė Shėn Isidorit Hispalensis (aroipeshkv i Seviles nė vitet e parė tė shekullit shtate), si dhe gdhendjet e fildishit si kuti pėr stoli e punuar pėr mbretėreshėn Izabela nė shekullin 11, si dhe kutia e punuar prej fildishit e dla tani gjendet nė kishėn Bayeux nga shek 12 (me siguri pre e ndonjė Iuftėrari kryoėzatash), e dla ėshtė flakėruar me argjend dhe ari. Ky art dėshmon pėr famėn e Llndjes islame.

    Tė gjitha kėto punime dore predze dhe tė bukura janė punuar me ndihmėn e mjeteve tė vrazhda dhe jo tė rrafshta, e oe vetvetiu dėshmon pėr mjeshtrinė e autorėve tė tyre.
    Kutitė e stolisura me xhevahirė, sandėkė dhe kasaforta mund tė shihen nė shumė vende, edhepese mė tė mirėt janė ekspozuar nė muzetė e Damaskut dhe Kairos. Mirė e ka thėnė Sa'diu: "Artisti lindor mund t'i shpenzojė 40 vjet nė punimin e njė vaze porcelani, Perėndiml i hedh nė treg me mijra, tė gjitha tė njejta. Prandaj mund tė merrni me mend ēferė ėshtė viera krahasuese e kėtyre dy prodhimeve!"
    "Muslimanėt nė tė kaluarėn, gjithashtu, kanė oenė mjeshtėr tė artit tė gdhendjes dhe ngjyrosjes sė gjipsit nė stilin i cili ekziston edhe sot, ndonėse teknologjitė moderne tėrė kohėn, mjerisht, e kalojnė q£ kjo mjeshtri tė bėhet gjithnjė e me e rrallė. Shembujt nga shekulli 10, disa tė punuar nė emajl, mund tė hasen nė Spanjė. Alhambra ka kryeveprat e kėtij lloji nga shekulli 13, oe shkėloejnė me dritėn si majolika e mėvonshme italiane. Italianėt kėtė mjeshtri e kanė mėsuar nga muslimanėt. Vaza e njohur per lule nė Alhambra e lartė 1,5 metra ėshtė shembull unikal i kėtij Hoji." (Civilizimi araboislam.)
    Nė kėtė pjesė tė librit tonė, kemi skicuar nė mėnyrė tė shkurtėr trashėgiminė e begatshme shpirtėrore tė cilėn njerėzimi ia ka borxh ngritjes sė islamit. Nuk kemi dashur tė jenė hymnizim i intelektit dhe mendjes islame, porse i kemi prezentuar si grumbull faktesh nga historia njerėzore. Tepėr gjatė kanė oenė tė harruara dhe injoruar, jo vetėm nga ata qė i kanė shfrytėzuar direkt apo indirekt, por madje edhe prej vetė pasardhėsve tė krijuesėve tė tyre.

    Dr. Maks Mejerhof shkruan:
    "Sot gradualisht po tregohet tėrė begatia e shkencės sė popujve muslimanė, e cila, tekstualisht, i shfiytėzon bota e kohės moderne. Ajo qĒ eshtė zbuluar kohėve tė fiindit hedh dritė tė re nė historinė e Iashtė tė shkencės sė botės islame. Mirėpo, kjo ende nuk mjafton, ndėrsa bota ende pritet ta zbulojė tėrė vlerėn e shkencės Islame.
    Dituritė islame janė si hėna e plotė, e cila ndriēon netėt e errėta tė Evropės mesjetare. Me shfaojen e shkencave tė reja, plotėnia e dritės sė hėnės paksa ėshtė zbehur, porse ajo megjithatė ka oenė hėnė, e cila ka qenė orientiryni nė kėto netė tė errėta me ndihmėn e dlės kemi arritur deri kėtu ku jemi sot. Madje, mund tė themi se drita e saj ende ėshtė me ne." (Trashėgimia islame, f, 100, 101, 134).

    Zhan Bertrand, profesor nė universitetin Kembrixh, shkruan:
    "Kur Evropa po mbytej nė pikėllim, mjerim, varferia materiale dhe shpirtėrore, muslimanėt e Spanjės ndėrtojnė njė cMlizim tė madh, me njė sistem tė jashtėzakonshėm ekonomik. Spanja muslimane ka Iuajtur rol tė rėndėsishėm nė shfaojen dhe zhvillimin e industrisė, shkencės, filozofise dhe poezise. Ne shekullin 13 Islami kishte bėrė ndiklm tek mendimtaret mė tė shouar tė Evropes, siē janė Dante dhe Toma Akuini. Prandaj Spanjėn duhet emėrtuar si fanar tė cMllzimit evropian." (Trashėgimia islame, f. 152).

    Historiani anglez Xhemberi shkruan:
    "Vėrtete lapsi nuk ėshtė ne gjendje t'i shkruaj tėrė kontributin musliman pėr kulturėn, civllizimin dhe lumturinė e jetės sė njerėzve. Ata ishin q£ kultivuan Evropianėt dhe promovuan progresin e tyre. Sikur muslimanėt, nėn udhėheojen e Tarik bin Zijadit tė mos kishin zbarkuar nė vitin 711 nė kodrėn Xhebel Tarik (deri atėherė Gjibraltar) dhe sikur prej andej tė mos ishin nisur mė tej kah Evropa, vetėm atėherė popujt evropian do tė ishin tė vetėdishėm pėr humbjen e tyre, dhe sa shumė do tė kishim ngelur prapa progresit tė sotėm." (Futuh ulArab ve Kunuz'ulAdab, f. 26.)

    Njė dijetar tjetėr anglez Bugoldi shkruan:
    "Universitetet islame, posaēėrisht nė Bagdad dhe Spanjė, me dėshirė i kanė pranuar studentėt krishterė dhe hebrejė, ndėrsa shkollimi i tyre ka qenė i mbuluar nga arka shtetėrore. Muslimanėt i nderonin, pėr ē'arsye Oindra tė rinjė evropianė e kanė shfrytėzuar kėtė ndihmė dhe liri, duke u arsimuar nė oendrat e mėdha shkollore islame."

    Historiani i shquar amerikan Darbari shkruan:

    "Dijetarėt muslimanė kanė pasur hise nė tė gjitha shkencat e lashta dhe moderne. Kanė oenė tejet tė shkathtė dhe me shumė pervojė nė shkencat teknike dhe tė natyrės: hidrostatikė, dinamikė, zgjidhjen e formulave kimike, fizikė, destilim dhe avullim. Nė universitete islame mėsohej fizika, kimia, astronomia, bujoėsia, mjekėsia, etika etj. Studentėt i mėsonin profesorė dhe filozofe tė shouar. Asnjė universitet atėbotė nuk i kishte 6.000 studentė, sa ! kishte universiteti islamik."

    Filip Hiti, nė librin e tij 'Historia e Arabėve' shkruan:
    "Se mjeshtrinė e ndėrtimit tė rrugėve e kishin zhvilluar ao^mirė nė vendet islame sa Kordoba kishte me mila rrugė tė shtruara me pllaka, tė ndriēuara natėn nga tė dy anėt nga dritaret e shtėpive, ashtu oe njerėzit mund tė shetisnin tė sigurt, ndėrkaqqė, njėkohėsisht nė Londėr dhe Parsi, sedli qė del nė sheti nė natėn me shi, rrezikonte tė sharronte nė baltė deri nė gju. Kėshtu ishte plot shtatė shekuj nė kėto dy kryeoendra evropiane, pasi qė rrugėt dhe sheshet e Kordobės ishin tė shtruara me kalldėrm! Nė kohėn kur Universiteti nė Oksford konsideronte se Iarja ėshtė praktikė e idhujtarisė, gjeneratat e studentėve tė Kordobės kėnaoeshin nė hamamat e gjerė publikė."

    Nė librin e tij 'Krijimi i njerėzimit' Brouls shkruan:

    "Nuk ka dyshim se bazat e tė gjitha shkencave dhe arteve mund ti kėrkojmė nė themelet e kulturės islame. Shkencat e lashta kanė oenė dhuratė tė dlėn muslimanėt ia kanė ofruar shkencės moderne. Dėshmitė e kulturės islame bėhen evidente kur i shikojmė gjurmėt e saj nė kėtė energji kolosale e dla njerėzimit ia ka dhuruar atė fuol tė pakuflshme, atė energji tė shpirtit per krijimtari shkencore dhe shkencat e natyrės. Ajo oė shkenca moderne ua ka borxh muslimanėve nuk janė vetėm zbulimet befasuese, porse ėshtė diē shumė mė e madhe seē mund tė marrim me mend. Pėr ekzistimin e vet shkenca moderne ia ka borxh muslimanėve. Ne e dijmė shumė mirė me ēfarė lidhje janė tė lidhura shkencat tona moderne me shkencėn e lashtė. Shkencat moderne kanė qgnė pa rrėnjė. AJo qė ne sot nė Evropė e studjojmė dhe e ouajmė shkencė ėshtė rezultat i metodave bashkėkohore oe janė paraoitur nė domenin e vrojtimit eksperimental dhe vlerėsimeve precize. Shkencat matematike kanė pėrparuar, posaēėrisht nė Greoi. Mirėpo fryma ambidoze dhe metodat shkencore i kanė shprehur muslimanėt tė dlat ia kanė dhuruar Evropes."

    Nėse ne jemi trashėgimtarė tė kėtij civilizimi islam, pėrse atėherė jetojmė sot nė kėtė mėnyrė. Ē'ėshtė ajo qė na ka larguar nga pozita prijtare nė botė? Pėrse ėshtė dobėsuar civilizimi_ynė, shkenca jonė dhe fuoja jonė politike? Pėrse ėshtė ndalur ngritja jonė? Pėrse i kemi ndėrruar rolet me perėndimorėt dhe i pėrdorim shpikjet e tyre, nė prodhimtari dhe industri, e pėrkundrazi nuk u ofrojmė asgjė? Ku ėshtė shkaku i kėtij poshtėrimi tė jetės sė muslimanėve, pėrkundėr faoeve tė ndritshme tė historisė nė Lindje dhe nė Perėndim?

    Muslimanėt nuk e kanė arritur kėtė ngritje tė shkėlqyeshme duke rrahur ujė nė havan dhe duke bėrė kosmetikė nė formėn e jashtme. Si pasojė e edukimit dhe arsimimit islam, ėshtė realizuar ky progres mahnitės. Komuniteti qė ka oenė larg ndonjė sistemi shoqėror, cili tėrė fuqinė e vet e ka shpenzuar nė luftra dhe grindjet e brendshme, ėshtė bėrė komunitet unikal dhe pėr njė kohė tejet tė shkurtėr muslimanėt u bėnė forca kryesore nė botė.
    Pėr rregullimin e ēdo bashkėsie tė fuqishme nevojiten themele, parime dhe moral tė shėndoshė dhe tė fortė si dhe harmoni e plotė shpirtėrore, nėse dėshiron tė mbijetojė, ekzistojė, zhvillohet dhe pėrparojė. Islami ymetit tė tij nuk ia ka dhėnė forcėn dhe pushtetin me armė, topa dhe tanksa. Islami, fillimisht, ka nxitur tė menduarit dhe idetė e njerėzve pėr rrugė tė drejtė, si dhe u ka frymėzuar frymėn e vėllazėrisė, afėrisė dhe drejtėsisė.

    Historia ka treguar qartė, se sa herė qė muslimanėt i kanė braktisur parimet kur'anore, i kanė kapluar valėt e poshtėrimit dhe mjerimit. Muslimanėt, tė cilėt nė tė kaluarėn i kanė vėnė themelet njėrit nga civilizimet mė tė fuqishėm, kanė cjenė tė afėrt mė frymėn e islamit. Dinamika e jetės individuale dhe shoqėrore nė vendet islame ėshtė dobėsuar, ndėrsa dielli i civilizimit islam ka filluar tė perėndojė kur ėshtė humbur harmonia nė mes idesė dhe shkencės, nė mes shpirtit dhe materies, kur ėshtė tretur ambicia dhe zelli, ndėrsa vlerat e morrėn popujt perėndimorė dhe u nisėn rrugės sė rilindjes, gjersa shkenca dhe civilizimi i tyre nuk u pėrhapėn nė mbarė botėn, ndonėse nė librat e tyre fetarė nuk ka asnjė fjalė mbi kėtė. Edhe nė plarrn moral muslimanėt janė berė dekadentė. E kanė braktisur pastėrtinė e vėllazėrimit, sinoeritetit dhe drejtėsisė nė fjalė dhe vepėr, si dhe vlerat tjera morale.

    Kur muslimanėt i tejkaluan kėto kufinj, e braktisėn edhe besimin e vet islamin. Rrugėn e tyre e vazhduan nė shenjė tė paditurisė dhe mashtrimit, larg nga ligji i pėrsosur i shpallur nga Allahu. Sikur muslimanėt tė mos ishin larguar nga islami burimor, nė komunitetin e tyre unik nuk do tė shfaoeshin ēarje aojė thella. Sikur tė qėndronin ithtarė besnikė tė islamit, do tė bėheshin sundimtarė tė mbarė botės dhe nė tė do tė sundonte islami.

    Lakasi, njė nga miqtė e Napoleonit nė ishullin Sant Helen, rrėfen:

    "Kur Napoleoni jetonte nė Egjipt, i mrekulluar pyeste: 'Si kanė mundur kėta njerėz (muslimanėt) tė mposhtin aqshumė vende duke i mbajtur nėn kontroll?' Ky edhe ishte njė nga shkaoet qg Napoleoni kishte mendim tė lartė mb! islamin. Ai deklaronte: 'Mendoj se do ta pranoj islamin'."
    Sot islami thuaja tėrėsisht ėshtė eliminuar nga sistemet shoqėrore, ekonomike, politike dhe legjislative, por edhe nga jeta e muslimanėve. Shoqėria e sotme muslimane dallon tėrėsisht nga ajo e asaj kohe. Shooėria e sotme muslimane pason dhe aplikon ligjet dhe sistemet joislame, ndėrsa shooėritė e tilla janė joislame.

    Shoqėritė e sotme muslimane nuk i posedojnė dituritė dhe moralin islam. Asnjė pjesė e civilizimit tė tij nuk ėshtė ndėrtuar nė bazė tė parimeve islame. Midis fesė sė muslimanit dhe veprės sė tij nuk ka mbetur asnjė lidhje. Prandaj vetė muslimanėt janė pėrgjegjės pėr dėshtimet dhe stagnimin e sotėm. Nėse muslimanėt dėshirojnė ta kenė njė ndikim tė dukshėm nė botė, atėherė duhet tė kuptojnė situatėn e pėrgjithshme nė tė cilėn ajo botė ndodhet dhe tė pėrcaktojnė oartė vendin e vet nė tė. Nė kėtė mėnyrė do tė mund ta pėrmirėsojnė situatėn e vet dhe sėrish t'i kthehen porosisė shpirtėrore qė e mbajnė nė vete.
    Nėse muslimanėt nuk u kthehen burimeve tė pėrgjithshme tė civilizimit tė vet, burimeve islame dhe parimeve tė tij, nuk mund ta rikthejnė famėn e dikurshme. Prandaj, pėr muslimanėt nuk mbetet asgjė tjetėr pos t'i kthehen islamit, i cili u ofron zgjidhje pėr kėtė dhe botėn tjetėr; ta forcojnė lidhjen e vet me metodologjinė e mendimit islam; ta ruajnė dinjitetin dhe shenjtėrinė e Marrėveshjes, me tė cilėn i janė betuar Allahut. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund ta rikthejnė famėn e dikurshme.

  18. #38
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe alkoolizmi


    Islami ėshtė fė qė i drejtohet arsyes dhe ndėrgjegjes sė njeriut. Shumė ajete kur'anore nė mėnyrė tė argumentuar pasqyrojnė dituri fetare dhe praktike. Islami i kushton vėmendje dhe rėndėsi tė duhur mundėsive njohėse tė njeriut. Meoė njeriu ėshtė njė kategori specifike e krijimit i cili me mendje dallon nga qeniet tjera, islami inicon prosperitetin e tij nė drejtim tė oėllimit imanent tė konstrukcionit tė tij ekzistencial me ndihmėn e njohjes dhe ndjenjės natyrore.
    Rregullimi i ēėshtjeve individuale dhe shoqėrore islami ia ka lėnė nė dispozicion mendjes, si autoritet i brendshėm suprem. Prandaj vendosmėrisht i ndalon gjithė atė qė pengon aktivitetin e mendjes, madje edhe pėr njė moment. Alkooli ėshtė vetėm njė nga faktorėt qė ndikojnė nė mendje dhe lėnė pasoja tragjike morale, shėndetėsore dhe psikologjike pėr shooėrinė njerėzore. Ėshtė e mjerueshme qė njeriu ta humbė aftėsinė e mendjes sė shėndoshė pėrmes konsumimit tė miliona litrave alkool dhe kėshtu tė devijojė nga rruga tė cilėn njeriut ia ka pėrcaktuar Allahu. Nuk mund tė presėsh njė shoqėri tė lumtur nė mjediset ku konsumohet aikooli, ku njeriu humbė aftėsinė e persiatjes sė shėndoshė; ku provohet nga ajo qė e dallon nga shtaza. Ligjėdhėnėsi islam, i cili e njeh atė qė ėshtė mirė dhe e keqe pėr njeriun, e ka ndaluar tėrėsisht konsumimin e alkoolit, ngase ai trazon mendjen dhe mbytė fliqinė e arsyetimit.

    Islami ėshtė paraqitur nė njė shoqėri nė tė cilėn konsumimi i alkoolit ka oenė e pėrhapur dhe jo vetėm qė e ka ndaluar kėtė ves, por e kishte ērrėnjosur bashkė me paditurinė dhe pandershmėrinė, egoizmin dhe dhunėn, varfėrinė e pastajme qė e shkakton alkooli. Tė gjitha kėto dobi tė bekuara pėr njerėzimin i ka inicuar njė njeri i frymėzuar, njė njeri i Zotit i cili me fuojnė e besimit tė vet ėshtė ngritur kundėr tiranisė dhe varshmėrisė, duke ftuar njerėzit qė tė liroheh nga robėrimi kėtyre nxitjeve tė ulėta, duke i orientuar nė rrugė mė tė lehtė nė jetė.
    Ndonėse Kur'ani gradualisht i qaset kėtij problemi social, megjithatė nuk e lėshon rastin qė nisjen e parė tė tregojė dėmin individual dhe shoqėror, duke e kualiflkuar me termin ism (dėm i madh.)

    Nė ajetin 219 tė sures El Bekare, thuhet: "Tė pyesim ty pėr verėn dhe bixhozin. Thuaj: "qė tė dyja janė tė dėmshėm, e ka edhe dobl nė to, por dėmi ėshtė mė i madh se dobla."
    Mirėpo nė porosinė e fundit Kur'ani nė citatin 91 tė sures el Maide, qartas dhe haptas thekson tėrė dėmin dhe humbjen e alkoolit dhe sjell dispozitėn pėrfundimtare mbi ndalimin:
    "Shejtani nuk dėshiron tjetėr, pėrveē se nėpėrmjet verės dhe bixhozit tė hedh armiqėsi mes jush, t'ju pengojė nga tė pėrmendurit Zotit dhe t'ju largofė nga namszi. Pra, a po ijepni fund (alkoolit e bixhozit?)"


    Grupi i atyre qė ishin duke pirė nė momentin kur ėshtė shpallur ky ajet po atė ēast dolėn nė rrugė dhe derdhėn verėn, duke thiyer edhe shtambat. Enes bin Maliku kishte thėnė: "Kur u shpall ky ajet, pikėrisht ishim duke pirė nė shtėpinė e Ebu Talhas dhe atėherė deri te ne arriti zėri i Pejgamberit:

    "O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixozi, idhujt dhe hedhja e shigjetes (pėr fall) fanė vepra tė ndyta nga shejtanl. Pra, largohuni prej tyre qe tėjeni tė shpėtuar. (El Maide, 90)

    "Ebu Talha mė luti", vazhdon Enesi, "qė ta hedh jashtė shtėpisė sė tij tėrė verėn, dhe t'i derdhė nė vend tė tij, gjė qė unė e bėra duke i derdhur nė rrugė, me ē'rast disa nga shtambat u thyen, kurse tė tjerėt u pastruan dhe u lanė. Aq shumė pije ishte derdhur nė rrugėt e Medinės atė ditė, sa shumė kohė mė pas, sa herė qė binte shi, delte nga toka ngjyra dhe era e verės."

    Ndalimi i konsumimit tė alkoolit sė shpejti u respektua nė tė gjitha vendet nėn pushtetin islam. Edhe sot, kur nė mesin e muslimanėve ėshtė pėrhapur jomorali dhe mashtrimi si dhuratė e civilizimit bashkėkohor, megjithatė, pėrkundėr kėsaj hasim miliona muslimanė anė e mbanė botės, tė cilėt kurrė nė jetėn e tyre nuk e kanė ndotur gojėn me alkool. Vėrtetė, shumėkujt prej tyre madje as qė u ka shkuar ndonjėherė nė mendje ta provojnė. Aq. thellė ėshtė ngulitur kjo shprehi e arsyeshme.

    Njėri prej mangėsive tė ligjeve njerėzore reflektohet nė format e ndikimeve tė shumė ndurta nė natyrėn e ndryshueshme tė njeriut, pėr ē'arsye me ndryshimin e ligjeve ndryshojnė edhe jeta e njeriut. Kushtoni vėmendje kėtyre dy pėrvojave pėr ndalimin e alkoolit: ndalimi islam dhe synimet e amerikanėve oė ta ndalojnė pėrdorimin e alkoolit me fuqinė e ligjit.

    Para se tė vendoset neni 18 i Kushtetutės amerikane mbi ndalimin e alkoolit ishte zhvilluar njė fushatė e madhe nga ana e njė grupi njerėzish tė shcyjar tė shooėrisė amerikane. Gjatė 10 vjetėve ata potencuan tė gjitha dėmet flzike, shpirtėrore, morale dhe ekonomike qė i shkakton alkooli.
    Lidhur me kėtė ata kanė Iigjėruar, kanė shkruajtur libra, kanė shfaour filma mbi familjet e shkatėrruara etj. Kjo fushatė ka fllluar nė vitin 1925 dhe ka zgjatur deri mė 1933. Pėr kėtė fushatė janė shpenzuar 65 milionė dollarė amerikanė. Pastaj ėshtė paraqitur projekti i ligjit dhe pas njė diskutimi gjithpėrfshirės nė tė dy dhomat e parlamentit amerikan ligji ėshtė aprovuar.

    Pas diē mė se 10 vjet tė aplikimit tė kėtij ligji, njerėzit u dorėzuan para kėtij vesi dhe filluan masovikisht tė hapin dyoane tė fshehtė pėr shitjen dhe kontrabandimin e alkoolit. Pėr shitblerjen dhe prodhimin e alkoolit janė shfrytėzuar mjete dhe metoda tė ndryshme, pėrkundėr standardeve tė njohura prodhuese, duke synuar tė anashkalohet dėnimi pėr shkak tė thyerjes sė ligjit. Numri i shitoreve tė alkoolit shtohej shumėflsh nė krahasim me numrin qė ishte para sjelljes sė Iigjit. Para aprovimit tė ligjit tė pėrmendur ishin shėnuar 400 vende ku prodhohej alkooli, ndėrsa pas shtatė vjetėve tė aplikimit tė tij, ai numėr ishte shtuar nė 80.000. Kosumimi i alkoolit u pėrhap edhe midis pubertelinjve tė dy gjinive, ndėrsa shitėsit e rrugės vizitonin shtėpitė, parcjet publike, hotelet, madje edhe shkollat e mesme dhe universitetet, mė pas edhe fshatrat. Numri i krimeve dhe kundėrvajtjeve u shtua shumėfish. Sipas statistikave tė gjyoėsisė amerikane 200 njerėz janė vrarė duke aplikuar kėtė Iigj, 400 milionė dollarė ishin konfiskuar, ndėrsa pėr dėnime ishin marrur 1,5 milion dollarė. Gjithnjė e mė shumė kundėrvajtje shėnohen nė mesin e fėmijve. Gjyqtarėt amerikanė kishin deklaruar se kurrė mė herėt nuk kishte ndodhur tė arrestohet njė numėr kaoj madh i delikventėve alkoolikė nė mesin e fėmijve. Sipas njė raporti policor, konsumimi i alkoolit ishte shtuar edhe nė mesin e rinisė. Pėr vetėm 8 vjet numri i vartėsve nga ai ishte shtuar tri herė. Nė ndėrkohė ishte shtuar edhe numri i vdekjeve. Nė vitin 1918 numri i tė sėmurve nga alkooli nė Nju Jork ka qenė 3.741 raste, ndėrsa numri i tė vdekurve ishte 252 persona. Nė vitin 1927 pas 8 vjet aplikimi tė ligjit) numri i tė sėmurve kishte tejkaluar I I mijė, ndėrsa numri i tė vdekurve ishte 7500. pas 14 vjetėsh tė pėrvojės tragjike tė aplikimit tė ligjit mbi ndalimin e pijeve alkoolike, shteti u dorėzua, kėshtu qė nė prill tė vitit 1933, ndryshoi ligjin i cili tani lejonte pėrdorimin e pijeve alkoolike pėrqindja e alkoolit te cili nuk kalon 32. Nė dhjetor po tė kėtij viti, neni 18 definitivhst ėshtė abroguar dhe populli sėrish mundte lirisht tė konsumonte alkool.


    Anglia, gjithashtu, kishte provuar, pėrmes tatimeve tė larta, ta zvogėlojė konsumimin e aikoolit, porse edhe ajo kishte pėrjetuar njė pėrvojė tė ngjashme si amerikanėt. Lumturia dhe mirėoenia e shooėrisė nė islam vijnė nė vend tė parė pa marrė parasysh dėshirat dhe nevojat e pjestarėve tė saj. Sa mė shumė oė parparinė shkenca, gjithnjė e mė shumė po del nė shesh dėmi i alkoolit, e tė mos flasim pėr tė gjitha format e krimit, vrasjet masive dhe ērregullime tė tjera shociėrore dhe pėrēarje familjare. Pa marrė parasysh librat, mijra revista dhe shumė aktivitete tė tjera nė planin e braktisjes sė alkoolit, rezultatet e kėtyre pėrpjekjeve nuk mund t'i krahasojmė me rezultatin tė cilin e ka arritur islami me masat e veta pėr ndalimin e alkoolit.


    Islamit nuk iu desht fushatė kundėr alkoolozimit, ndėrsa pėr aplikimin e ligjit tė tij nuk ėshtė shpenzuar asnjė para. Pejgamberi i Allahut, s.a.v.s., ka bėrė tė ditur njerėzve qė Allahu i Madhėruar e kishte ndaluar pėrdorimin e alkoolit, i cili atėbotė kishte kėnaoėsinė mė tė madhe pėr arabėt. Megjithatė ata shumė shpejt iu pėrgjegjėn kėrkesės fetare tė Pejgamberit dhe pėrgjithnjė e braktisėn alkoolin.
    Njė nga vlerat mė tė larta tė ligjit Hyjnor, nė raport me ligjet pozitive tė njeriut qėndron nė faktin se kėta tė dytėt nuk i respektojnė ndjenjat fetare tė njeriut si faktor, i fuqishėm deri nė pėrmasa tė pakufishme. Ata nuk kanė mėnyra t'i nxitin njerėzit pėr ta respektuar ligjin. Kėto ligje njerėzit i respektojnė dhe i pėrmbahen atyre vetėm nga frika prej dėnimeve. Mirėpo, ligji Hyjnor mbėshtetet nė sensibilitetin shoisor tė njeriut. Kėto ligje nė rend tė parė janė harmonizuar me pastėrtinė e natyrės njerėzore. Njerėzit i frikohen ligjit, mirėpo ekzistojnė edhe domene ku ligji nuk mund tė depėrtojė. Njerėzit, pėr nga natyra e tyre, janė mė tė prirur pėr kėnaoėsi dhe nuk janė tė gatshėm qė pėr hir tė shtetit tė heoin dorė mga kėto kėnaoėsi.
    Pėrkundrazi, ai do tė bėjė gjithēka pėr tė plotėsuar nevojat dhe pasionet e tij, madje edhe kur shteti i kundėrvihet krimit, me ligje valide, nuk do tė jetė nė gjendje ta eliminojė tėrėsisht krimin, madje edhe nėse do t'i ndjekė tė gjithė kriminelėt. Shumė krime mbeten tė pazbuluar, ndėrsa kriminelėt mbesin pa dėnuar.

    Ēdo provė pėr pėrmirėsimin e gjendjes do tė pėrfunojė me dėshtim, nėse njerėzit nuk kanė tė formuar njė gjykim nė vete, diē qė do tė ndalė pasionet dhe kėrkesat e tyre. Kur njerėzit besojnė te Zoti, pushteti dhe fucya e cilit sundojnė nė qiej dhe tokė, dhe kur janė tė vetėdishėm pėr dėnimin dhe shpėrblimin e Tij, atėherė janė krejt tė vetėdishėm se nuk mund tė ikin dhe se askush nuk mund t'i mbrojė. Prandaj besimi te Zoti ėshtė garant i vetėm qė njerėzit do tė largohen nga krimi. Besimi te Zoti e plotėson jetėn. Kur njeriu beson se kjo jetė nuk pėrfundon me kėtė botė, me fundin e tij historik, ai e ndien, ėshtė krejt e qartė, oetėsim tė thellė, e qĒ veprimit tė tij i jep harmoni dhe masė. Pos kėsaj ligji i Zotit ėshtė i pėrhershėm dhe nuk i nėnshtrohet ndryshimeve. Diē qė ėshtė e ndaluar nuk mund tė jetė e lejuar. qėllimi i vetėm i kėtij ligji ėshtė aplikimi i sė vėrtetės, ndėrsa e vėrteta ėshtė njė dhe e pandryshueshme. Dėshirat e njerėzve dhe synimet e tyre kėtu nuk kanė kurrfarė rėndėsie.

    Njerėzimi modern lavdėrohet me ruajtjen e 'lirisė', ndėrsa Perėndimi pushtetin e tij e bazon nė 'vullnetin publik' tė shprehur pėrmes pėrfaoėsuesve tė oeverisė.Mirėpo, ėshtė pyetja tė kujt janė ata pėrfaoėsues? Siē ėshtė theksuar mė sipėr.'shumica' prej 51 % automatikisht nėnkupton ngulfatje tė vullnetit tė atyre 49% qė nuk janė 'pėrfaoėsuar'. Sipas parimit 'njė njeri njė votė', nėse janė 51% gangsterė, kombi do tė vinte nė gjendje tė pėrfaoėsohej 100% nga gangsterėt. A ekziston ndonjė dallim nė mes 'oeverisjes sė shumicės' dhe shtypjes sė pakicave? Vetėm nėnshtrimi ndaj njė autoriteti unik absolut, Ligjdhėnėsit tė Lartėsuar, do tė shpiejė njerėzimin deri nė 'respektimin e njėrit ndaj tjetrit dhe nė kėrkimin e sė mirės'. Arsimimi kėtė nuk do ta bėjė. Tė jesh hajn ėshtė keo, nėse je hajn i arsimuar ėshtė edhe me keo, tė jesh hajn i mėsuar tė qeverisėsh me tė gjitha armėt e teknologjisė moderne ėshtė shumė mė keq.
    Njė lider anglez kishte publikuar se Perėndimi duhet tė pendohet mbi puluhurin dhe hirin e tė vdekurve pėr shkak tė katastrofės oė e kishin shkaktuar duke ua mėsuar alkoolin racave tė pambrojtura dhe tė pafajshme dhe pėr shkak tė josuksesit qė t'i mbrojnė para kėtij vesi shkatėrrues. Alkooli i shndėrron kokat e ftohta tė veriut tė ngrirė nė marroēė, ndėrsa zemrat e ngrohta tė vendeve tė nxehta nė demonė', thotė ai me kėtė rast.

    Volteri ka shkruajtur:


    "Islami ėshtė fė e pastėr, e arsyeshme dhe serioze. Ai ia dėshiron tė mirėn njerėzimit; ėshtė e arsyeshme ngase ka shkėputur Iidhjet me marrėzinė e idhujtarisė dhe politeizmit, si dhe q£ nuk ėshtė vendosur nė parimin e fshehtėsive kontradiktore iracionale. Ėshtė serioze qė e ndaloi bixhozin, alkoolin dhe Hojet tjera tė Iojrave pėr kotėsi dhe bjerrakohė, ndėrsa nė vend tė tyre ka caktuar pesė namaze gjatė ditės. Islami ėshtė i pastėr ngase e ka kufizuar numrin e grave nė vetėm katėr. Islami ia don tė mirėn njerėzimit ngase zeoatin dhe ndihmėn ndaj nevojtarit e ka bėrė mė tė vlefshtne se haxhi. Tė gjitha kėto janė karakteristikat e islamit."

    Jules Le Boum shkruan:

    "Para islamit arabėt pinin shumė, luanin bixhoz dhe martoheshin sa tė donin dhe shkurorėzoheshin kur t'i tekej. Gratė e veja kanė qgnė pjesė e trashėgimisė sė
    pasardhėsve tė dlat kanė pasur tė drejtė tradicionale tė martohen me to ose t'i falin. Islami e ndaloi kėtė traditė."

    Profesori Edvvard Montay shton:

    "Kur'ani e ndaloi viktimizimin e njeriut, vrasjen e fėmijve, alkoolin dhe bixhozin, qė ishin tejet tė pėrhapura ndėr arabė. Rezultatet e kėtyre reformave manifestohen nė kulturėn kolosale, e cila ia siguronte njė status tė bėmirėsit mė tė madh tė njerėzimit nė histori."

  19. #39
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami dhe racizmi


    Teuhidi, besimi nė njėsinė e Zotit, ėshtė themeli kryesor i islamit dhe njėkohėsisht ėshtė themel i filosofisė sė tij tė shooėrisė. Mbarė njerėzimi ėshtė njė bashkėsi e madhe. Secili individ ėshtė pjestar i saj, ndėrsa zhvillimi i madh shpirtėror i shjyen tė gjitha faktorėt e mosbarazisė dhe grindjeve brenda kėsaj bashkėsie. Islami nė vete impregnon lidhjet e forta tė vėllazėrisė, dashurisė dhje miqėsisė midis tė gjithė pjestarėve tė bashkėsisė njerėzore.

    Meqė islami ka ofruar themelet e njė bashkėsie universale shoqėrore, ai nuk i kushton kujdes ēėshtjeve qė e speciflkojnė kombin, e cilat shkaktonė ndarje dhe grindje. Themeli i parė dhe kryesor i bashkėpunimit reciprok paraoet respektimi i tė gjithė pjestarėve tė bashkėsisė. Islami i kushton kujdes tė posaēėm faktit mbi origjinėn e pėrbashkėt tė njerėzve. Nė cilėsitė themelore njerėzore marrin pjesė tė gjithė barabart, edhe burri edhe gruaja, i bardhi dhe i ziu, skamnori dhe pasaniku, i civilizuari etj. Prandaj, islami mohon tė gjitha llojet e racizmit dhe ndasisė. Ai konfirmon se nuk ka dallim nė mes njerėzve nė ngjyrėn e lėkurės, origjinėn dhe tė ngjashme.

    Nė suren EnNisa shkruan: "O ju njerėzl Kinie frikė Zotin tuaj qė ju ka krijuar prej njė veteje (njeriu.)"

    Islami nuk lė hapėsirė pėr dallime nė baza nacionale. Dallimet nė ngjyrė tė lėkurės dhe gjuhė janė vetėm shenja tė fuojsė sė Allahut. Islami fton njerėzit ta studjojnė kėtė temė; se njerėzit janė krijuar prej njė njeriu, e megjithatė, si rezultat i faktorėve natyrorė dhe konstruktivė flasin gjuhė tė ndryshme dhe dallojnė sipas ngjyrės dhe pamjes.
    Nė sure Er Rum, 22 Allahu i Madhėruar thotė: "Nga argumentet e Tij ėshtė krijim i qiejve e i tokės, ndryshiml i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja. Edhe nė kėtė ka argumente pėr njerėz."

    Nė ajetin 213 tė sures ElBekare ėshtė thėnė: "Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) Allllahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qertues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė ēe u kundėrshtuan vetėm ata qe kishin libėr (ithėtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo AllHahu me mėshirėn eTifi udhėzoi ata qė besuan te e vėrteta e asajpėr ēka ishin kundėrshtuar. Allllahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron."

    Ky ajet zbulon qė njerėzimi rrjedh nga njė popull i vetėm pa dallim, grindje dhe konflikte, si dhe qė nė unitet, bashkėpunim dhe harmoni ėshtė themeli dhe baza e njerėzimit.
    Prijėsi besimdrejtėve Hazreti Aliu k.v., na ka lėnė njė trashėgimi shumė tė ēmueshme tė fjalimeve tė tij, nė cilėn ėshtė e pėrmbledhur edhe letra e tij historike dėrguar komandantit Malik elAshtarit.

    Nė kėtė letėr shkruan: "Mėsoje zemrėn tėnde pėr mėshirė ndaj vartėsve tu, me disponim dhe butėsi ndaj tyre. Mos u bėrė si bishat gjakpirėse qė ndiejnė kėnaoėsi duke i ngrėnė. Dije se ata janė dy llojesh: ose vėllezėrit tu nė fe ose dikush i ngjashmė me ty nė krijim."

    Njė pikėpamje e tillė e gjėrė i pėrfshinė tė gjitha racat, tė gjitha kulturat dhe tė gjitha gjuhėt. Uniteti shpirtėror dhe fetar dhe bashkimi midis njerėzve mbetet si mbėshtetje e fortė dhe e pėrhershme e komunitetit. Nėse shoqėria bie nė ndasi tė mendimeve dhe bindjeve, do tė dobėsohen lidhjet e dashurisė, ndėrsa kur paraoiten mospajtime, nevojat materiale do t'i shtojnė dallimet, grindjet dhe tensionet. Prandaj lidhja mė e fortė e unitetit midis popujve ėshtė lidhja fetare, pa marrė parasysh tė gjitha daliimet midis njerėzve.

    Kjo ėshtė lidhje e bashkimit me cilėn islami i ka lidhur njerėzit duke i liruar nga prangat e pėrēarjeve dhe dallimeve duke i ftuar pėr krijimin e parimeve tė pajtimit dhe bashkimit nė shooėri e cila ėshtė gjendje e natyrshme e njeriut.
    Prandaj, lidhja mes vėllazėrisė ėshtė manifestimi mė i plotė i lidhjes sė plotė shpirtėrore midis njerėzve. Prandaj Kur'ani me ftesėn e vet i vėn themelet e dashurisė mė tė lartė reciproke midis muslimanėve. Kur'ani na mėson se muslimanėt janė vėllezėr ndėrmjet vete. Me kėtė maksimė Kur'ani i udhėzon muslimanėt pėr dashuri, miqėsi tė sinoertė dhe formėn mė tė mirė tė barazaisė midis tyre. Vėllazėria islame nuk ėshtė e natyrės ceremoniale. qėllimi kryesor i kėsaj vėllazėrie ėshtė qė secili musliman ta bėjė atė pėr ēka ėshtė i obliguar ndaj vėllaut tė vet. S'ka dyshim qė besimi i ēdo besimtari, ėshtė vlera mė e shenjtė dhe mė e dashur pėr te. Prandaj edhe lidhja midis muslimanėve, qė buron nga vėllazėria fetare dhe shpirtėrore ėshtė mė e thella dhe mė e larta, ajo tejkalon madje edhe ndjenjėn e vėllazėrisė sė zakonshme, ngase e simplifikon bashkimin e qėllimit tė pėrbashkėt, unitetin e bindjeve tė pėrbashkėta, unitetin e besimit dhe unitetin e zemrės.

    Nė suren El Huxhurat: 10, thuhet: "S'ka dyshim se beslmtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kinie frikė Allllahun, q0 tė Jeni tė meshlruar (nga Zoti.)"

    Pejgamberi, s.a.v.s., ka deklaruar: "Nė mėshirėn dhe solidaritetin e ndėrsjellė muslimanėt janė si njė trup. Nėse sėmuret njė organ i tij, tėrė trupi do t'i ndiejė ethet dhe pagjumėsinė." (Bukhari 1/13)

  20. #40
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Islami, Iiria dhe drejtėsia


    Islami ėshtė fė e lirisė dhe drejtėsisė; lirisė nga pushteti i tiranėve dhe dhunuesve, tė cilėt i shfrytėzojnė potencialet njerėzore pėr hir tė interesave dhe qėllimeve personale, tė cilėt atakojnė nr!erin dhe dinjitetin e tyre, pasuritė dhe jetėn, tė cilėt i nėnshtrojnė me pasionet e tyre tė ulėta. Regjimet diktatoriale, kapitalizmi dhe komunizmi vendosin diktaturėn e interesave grupore dhe vullnetit ndaj njerėzve dhe komuniteteve tė tėra, duke i detyruar tė pasojnė ligjet dhe dispozitat e tyre. Nė islam tėrė pushteti dhe autoriteti i pėrket vetėm Allahut. Me kėtė ai e liron njeriun nga raporti i robėrimit, nė rrugėn e arritjeve tė lirisė sė vėrtetė reale.

    Islami tek ēdo njeri dėshiron ta kultivojė ndjenjėn e vetėrespektit, ndėrsa kjo ndjenjė ėshtė e mundur tė realizohet vetėm nėse tė gjithė pjestarėt e komunitetit i nėnshtrohen vetėm Allahut tė Lavdishėm. Vetėm, nė kėtė rast, asnjė anėtar i bashkėsisė nuk mund tė shtypė tė tjerėt, as mund tė lartėsohet mbi ta. Islami i pranon vlerat njerėzore. qėllimi i tij ėshtė, nė kuptimin e pėrgjithshėm, tė ruajė tė gjitha tė drejtat e natyrshme tė njeriut dhe tė vendosė drejtėsinė nė tė gjitha aspektet e jetės individuale dhe shooėrore. Ligji islam ka siguruar shkallėn mė tė lartė tė barazisė pėr tė gjithė njerėzit. Para kėtij ligji tė gjithė janė krejtėsisht tė barabartė. Ky dimension i islamit ėshtė shkak i zhvillimit marramendės gjatė vetėm njė shekulli. Popuj tė ndryshėm e kanė pranuar jashtėzakonisht ngrohtė.

    Historia tregon se ēdo kohė ka pasur bindje tė pabaza dhe drejtime tė ndryshme ideologjike, siē ėshtė racizmi dhe nacionalizmi, e qė ka penguar realizimin e uniteit tė komunitetit. Pėrkundėr, kjo ka shkaktuar gjakderdhje dhe luftra ndėrmjet popujve. Para ēdo shprehje tė dallimeve midis popujve, islami insiston nė unitet dhe bashkim. Kjo ėshtė konstanta e tij kryesore.

    Kur'ani nė suren Ali Imran, ajeti 64, i drejtohet hebrejve, zjarrputistėve dhe krishterėve me fjalėt: "Thuaju (o i dėrguar): "'O ithtarė tėlibrit (Tevrat e Inxhil), efani (tė bashkohemi) te njė Fjalė qė ėshtė e nfejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes Jush: tė mos adhurojmė, pos AllIIahut, tė mos ia bėjmėAtij asnjė sendshok, tė mos konsiderojmė njėri tjetrin zotėrpos Allllahutlq E nė qpftė se ata refuzojnė, ju thoni: "Dėshmoni pra, se nejemi muslimanė (besuam njė Zot)!"
    Popujt, tė cilėt sot e synojnė bashkimin, drejtėsinė dhe ēlirimin nga kolonializmi dhe racizmi, kėtė zgjidhje mund ta gjejnė brenda sistemit islam, ku tė gjithė popujt janė tė barabartė. Pa marrė parasysh racėn, ngjyrėn e lėkurės, tė gjithė mund tė jetojnė nė liri tė plotė dhe barazi. Islami i vlerėson njerėzit sipas diturisė dhe veprės. Mė i mirė ėshtė ai qė ėshtė moralisht i pastėr, ndėrsa themel i kėsaj ėshtė 'takvaja", dmth. vetėdija pėr Allahun nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend.
    Islami nuk e pranon asnjė veti tjetėr. "O fu njerėz, vėrtetė Ne fu krijuam fu prej njė mashkulli dhe nfė femre, ju bėmė popuj e fise qĒ tė njihent ndėrmjet vete, es'ka dyshim se te AllUahu mė i ndershml ndėr ju ėshtė ai qĒ mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėojjat) e Allllahu ėshtė I dijshėm dhe hollėsisht I njohur pėrēdogjė." (ElHuxhurat, 13)

    Muhammedi, s.a.v.s., ėshtė shprehur: "Arabėt nuk janė mė tė mirė se joarabėt, as janė tė bardhėt mė tė mirė se tė zinjtė. Allahu e pranon vetėm njė devotshmėrinė." Kur Pejgamberi sėrish u kthye nė Mekė, iu drejtua njė gurpi qė e preferonin gjuhėn dhe racėn e tyre, dhe me kėtė rast ka thėnė: "Falėmnderoj Allahun, i cili prej jush e ka larguar xhahilijetin, mendjemadhėsinė dhe mburrjen e tij." Sekush i kishte thėnė imam Ridait r.a.:"Pėr Allahun, nė Tokė nuk ekziston njeri me origjinė mė fisnike se e juaja." Ky iu pėrgjegj: "Vetėdija e tyre ndaj Allahut (takvallėku) dhe devotshmėria i kanė ngritur nė kėtė shkallė." (Tefsir elBahrain, 4/211)

    Me kėto fjalė, imami e qprtoi njeriun, i cili deshi ta lėndojė duke lartėsuar prejardhjen e tij, ndėrsa njėkohėsisht ia kujtoi vlerėn e takvallėkut nė islam. Njeriu tjetėr i tha: "Pėr Allahun, ti je njeriu mė i mirė nga tė gjithė." Imami u pėrgjegj: Mos u beto, o njeri! Mė i mirė se unė ėshtė ai qė ėshtė mė i vetėdishėm pėr Allahun dhe mė i devotshėm ndaj Tij. Pėr Allahun, nuk ėshtė abroguar ajeti nė tė cilin thuhet: "O ju njerėz, vėrtetė Ne ju krijuam Ju prej njė mashkulli dhe nfė femre, ju bėmėpopuj e fise ēė tė njiheni ndėrmjet vete, es'ka dyshim se te Allllahu mė i ndershmi ndėrju ėshtė ai qe mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėojjat"... (
    Takvallėku ėshtė i lirė, dhe jo robėr, ngase robėria nuk mund tė ofrojė lumturi pėr njeriun. Takvallėku ėshtė mbrojtje shpirtėrore pėr njeriun, qė i ofron liri dhe e ēliron nga robėrimi i pasioneve. Takvallėku i ofron liri secilit individ brenda shoqėrisė. Ata qė i robėrojnė pasurisė apo pozitės nė shoqėri nuk janė tė lirė.
    Prijėsi i besimdrejtėve Hazreti Aliu, thotė: "Vėrtetė takvallėku (vėtėdijesimi pėr Allahun) ėshtė ēelės i drejtėsisė, deponimit pėr atė botė, ēlirim nga ēdo robėri dhe shpėtim nga shkatėrrimi. Me ndihmėn e takvallėkut do t'ia dalė ai qė kėrkon, do tė shpėtojė ai qė ikė dhe do tė kėnaoė dėshirat ai qė i posedon." (Shtegu i elekuencės, f. 351)

    Islami i ka proklamuar kėto vlera nė kohėn kur tirania, shtypja, padrejtėsia dhe konfliktet racore ishin duke valuar midis njerėzve. Vetitė nė kundėrshtim me mendjen, virtytit dhe lirisė kanė qenė mė dominante. Tė varfėrit dhe tė dobėtit kanė qenė tė privuar nga ēdo e drejtė njerėzore dhe siguri shooėrore. Me guxim tė jashtėzakonshėm moral, Pejgamberi i islamit ka hedhur jashtė ligjit tė gjitha ato mosbarazi dhe konflikte. Ai shpalli barazinė e plotė midis njerėzve duke ua kthyer lirinė nė kuadėr tė devotshmėrisė vetėm Allahut Njė. Nė njė mjedis tė tillė, nė suaza tė ligjeve tė drejta islame, klasėt e shtypura shoqėrore, tė cilat deri atėherė nuk kishin guxim t'i kundėrvihen vullnetit tė tė fortėve, pėrjetuan afirmim tė plotė.

    Tė gjithė qė mendojnė se ka drejtime dhe ideologji tė tjera qė janė tė afta tė mbrojnė tė shtypurit dhe tė abuzuaixt, ashtu siē e ka bėrė kėtė islami, janė gabim dhe nuk kanė kuptuar asgjė nga islami. Islami, vėrtet, e ka proklamuar dispozitėn mė tė plotė tė drejtėsisė sociale. Asnjė sistem tjetėr deri mė tani nuk ka mundur tė realizojė njė drejtėsi tė tillė dhe ta zbatojė atė me efikasitet nė praktikė.

    Madje edhe komunistėt, armicjtė e fesė, e pranojnė haptas rolin e cjėndror tė parimeve islame nė lirimin e popullit. E pėrmuajshmja "Madrum", zėdhėnėsi i partisė marksiste (nr. 2 v. 3) shkruan: "Fenomeni i islamit nė fillim tė shekullit tė shtatė paraoet kthesė rrėnjėsore nė histori. Ai ka ndryshuar civilizimin njerėzor dhe ka lėnė gjurmė tė thella nė zhvillimin e njerėzimit qė do tė pasojnė mė vonė. Ky zhvillim mahnitės, pėr mė pak se njė shekull, nga atdheu i Arabėve deri nė Loarė nė perėndim dhe Sind e Amu Darja nė lindje, ka shkruajtur facje fascinuese. Gadishulli i Arabisė paraoet djepin nga cili janė pėrhapur besime tė ndryshme, ndėrkohė qė banorėt e Mekės kanė cjenė idhujtarė. Meka ka oenė qgndėr tregtare e tėrė gadishullit tė Arabisė. Ajo ka qenė edhe oendėr e nacionalizmit arab, dhe njėkohėsisht edhe qendėr i pikėpjekjes sė shumė besimeve. Sistemi fisnor ėshtė shndėrruar nė feudalizėm. Islami nė flllim i pushton zemrat e tė shtypurve dhe skamnorėve, fshatarėve dhe robėrve. Atėbotė ai ishte njė lėvizje e fuqishme demokratike kundėr robėrimit dhe oligarkisė sė fajdexhijve. S\ dhe besimet tjera edhe islami kishte veēoritė e veta. Ate e karakterizonte ana vitale materiale. Kėshtu qė ai dallonte nga besimet tjera nė bazė tė asaj qė e kishte mohuar monakizmin, kishte barazuar tė gjithė njerėzit, kishte barazuar mashkullin dhe femrėn nė tė drejta, mbronte robėrit dhe skamnorėt. Themelet dhe parimet e tij janė unikė. Kjo i ka mundėsuar ta zbatojė atė transformim tė madh shooėror. Islami ka qgnė goditja mė e fortė pėr sundimtarėt gjakpirės tė kohės, mėshirė dhe shpėtim pėr tė shtypurit dhe skamnorėt. Nė momentin e duhur ai i dha goditje finale dy perandorive tė mėdha (romake dhe persiane) dhe vendosi pushtetin e vet nė njė territor prej Kinės nė lindje deri nė Spanjė nė perėndim."
    Islami kundėrshton dallimet klasore dhe e mohon raportin 'zotėri' dhe "vartės'. Imam Aliun k.v. e kishin informuar lidhur me njė ndejė tė organizuar nė Basra pėr nder tė guvernatorit, pėrfaqėsuesit tė tij, Othman (Othman bin Hunaif). Ishte zemėruar pėr atė qė guvernatori i tij i kishte lejuar vetit tė sillet nė lidhje tė posaēme me 'fisnikėrinė' e Basrės dhe tė bėhet simbol i theksimit tė posaēėm tė klasės sunduse. Aliu ia dėrgoi njė letėr Othmanit nė tė cilėn e oprtonte ashpėr. Letra ėshtė shėnuar nė "Shtegun e elekuencės".

    Nė luftė kundėr racizimit, islami ėshtė shumė mė efikas se besimet dhe drejtimet ideologjike tjera. Sot nė mbarė botėn dėgjojmė thirrjen pėr barazimin juridik tė tė bardhėve dhe tė zinjve, mirėpo nė realitet ekziston njė humnerė e madhe nė mes teorisė dhe praktikės. Ndėrkohė racizmi me tė gjitha format e tij ėshtė i pranishėm si nė kohrat mė tė errėta. Ēfarė ėshtė dobia e thirrjeve pėr barazi dhe liri, nėse pas tyre fshehet njė realitet i tillė i hidhur. Si mund t'u besohet pastaj thirrjeve tė tyre?

    Pas luftės sė dytė botėrore tė gjitha oeveritė e botės janė marrur me problemet e lirisė dhe barazisė. Ėshtė sjellur edhe Deklarata e universale mbi tė drejtat e njeriut pėr t'i bėrė tė vlershme kėto ide. Nga Deklarat dhe dokumenteve tė ngjashme me tė ėshtė praktikuar ajo qė ka qenė nė interes tė klasės sunduese. Vendet e zhvilluara e kanė pasur tė vėshtirė tė pranojnė se dallimet nė ngjyrė dhe racė nuk janė kriter pėr pėrsosmėri dhe progres. Islami e ka kuptuar kėtė fakt qė nga fillimi dhe racizmi nė te kurrė nuk ka qenė problem.

    Pejgamberi i Allahut praktikisht e ka praktikuar parimin e barazisė nė atė kohėn e errėt qė para shekullit 14. nė kėtė aspekt ai e kishte martuar kusherirėn e tij me shėrbėtorin e vet Zejd b. Harithin. Na transmeton Imam Bakiri r.a., tė ketė deklaruar Pejgamberis.a.v.s.: "Njė njeri nga Jemeni, i quajtur Xhuvejbir ((uvvayber), kishte ardhur te Pejgamberi, s.a.v.s., dhe e pranoi islamin. Ishte bėrė musliman i mirė, ndėrkaqqė ishte i njeri trupshkurtėr, i shėmtuar dhe i varfėr. Pėr shkak tė gjendjes nė cilėn ndodhej, Pejgamberi e pranoi afėr tij. Pėr ushqim i caktoi njė sa' hurme pėr ēdo ditė, i dhuroi dy guna dhe e lejoi tė flinte nė xhami. Ashtu kishte jetuar njė kohė tė gjatė. Numri i rasteve tė tilla shumė shpejt u shtua aqshumė sa xhamia u bė e ngushtė pėr t'i pranuar tė gjithė. Atėherė Pejgamberi i Allahut urdhėroi oė xhamia tė zbrazej. Mandej urdhėroi t'u bėhet njė hapėsirė e posaēme pėr vendosjen e tyre, gjė qė edhe u bė nė xhaminė e Pejgamberit nė Medinė, ndėrsa ky vend ėshtė i njohur me emrin 'sofa1. Ishte ky vend i qėndrimit pėr skamnorė dhe nevojtarėt.

    Pejgamberi, por edhe muslimanėt tjerė i vizitonin rregullisht, u sillnin ushoim dhe i ndihmonin. Njė ditė Pejgamberi i thotė Xhuvejbirit: "Sa mirė do tė ishte ta marrėsh njė grua me tė cilėn do ta ndash jetėn dhe cila do tė ndihmojė edhe nė kėtė edhe nė botėn tjetėr!"
    Xhuvejbiri u pėrgjegj: "O Pejgamber i Allahut, do ta flijoja edhe babain edhe nėnėn pėr ty!Pėr Allahun, as jam njeri me pozitė, as me prejardhje. Nuk jam as i pasur, as i bukur, andaj cila grua do tė mund tė martohej me mua?" Pa kėsaj Pejgamberi, s.a.v.s., i tha: "Allahu me islam i ka ngritur ata qė kanė qenė tė poshtėruar. Islami ka eliminuar mendjei.iadhėsinė e xhahilietit, ka heour prestigjin sipas pėrkatėsisė fisnore dhe familjarizmit. Sot janė tė barabartė tė gjithė, arabė e joarabė, tė bardhė e tė zinj. Tė gjithė janė nga Ademi, ndėrsa Allahu e krijoi Ademin nga argjila. Mė i dashuri pėr Allahun Ditėn e gjykimit ėshtė ai qė ėshtė mė i vetėdishėm pėr Te dhe oė ėshtė mė i pėrkushtuar. Prandaj, o Xhuvejbir, sot mund tė jetė mė i mirė se ti ai qė ėshtė mė i vetdishėm pėr Allahun dhe cili ėshtė mė i pėrkushtuar ndaj Tij." Pastaj i tha edhe: "Shko menjėherė te Zijad bin Lubeidi, mė fisnikut nga Beni Mijade dhe i thuaj: 'Unė jam zėdhėnės i Pejgamberit tė Allahut, ndėrsa ai tė porositė: 'Martoje vajzėn tėnde pėr Xhuvejbirin.'
    Me tė shkuar Xhuvejbiri e gjeti Zijadin nė shtėpinė e tij duke ndejtur me bashkėfamiljarėt e tij. Kėrkoi leje tė hynte, ndėrsa pasi hyri, u dha selam tė pranishėmve dhe iu drejtua Zijadit: 'Unė jam zėdhėnės i Pejgamberit tė Allahut. Kam ardhur me njė punė tė posaēme. Dėshiron tė ta them kėtu apo sy mė sy?
    Zijadi u pėrgjegj: "Thuaje kėtu para tė gjithve. Porosia nga Pejgamberi ėshtė nderė dhe respekt pėr mua."
    "Mirė, atėherė" tha Xhuvejbiri, per tė vazhduar:
    "Pejgamberi i Allahut mė ka dėrguar tė t'i transmetoj fjalėt e tij: 'Martoje vajzėn tėnde pėr Xhuvejbirin.'
    "Pėr kėtė punė tė ka dėrguar Pejgamberi i Allahut?" e pyeti Zijadi.
    "Kurrė nuk do tė gėnjeja pėr Pejgamberin, s.a.v.s." u pėrgjegj Xhuvejbiri.

    Pas kėsaj Zijadi deklaroi: "Ne, ensaritėt (dmth. ndihmėsit e Pejgamberit nė ditėt e para tė tij) i martojmė vajzat tona vetėm pėr ata qė janė tė barabartė me neve. Prandaj shko, ti Xhuvejbir, ndėrsa unė do tė shihem me Pejgamberin dhe do tė lajmėroj pėr kėtė."
    Duke dalur nga shtėpia Xhuvejbiri deklaroi: "Pėr Allahun, Kur'ani nuk thotė kėshtu, as suneti i Pejgamberit, s.a.v.s., kėtė nuk e dėshmon."
    Vajza e Zijadit, Zulfa, i kishte dėgjuar kėto fjalė nė dhomėn e saj.
    Ajo e ftoi babain, ndėrsa kur ky hyri, i tha: "Si bisedon kėshtu me Xhuvejbirin?"
    "Mė tha" filloi ai "se Pejgamberi e kishte dėrguar me porosi, qė tė martoj ty me te."
    "Pėr Allahun" tha ajo. "Xhuvejbiri nuk do tė gėnjente pėr Pejgamberin. Prandaj dėrgo njė njeri oė ta kthejė prapa."
    Kėshtu edhe bėnė. Kur e kthyen, Zijadi i tha: "Mė fal, o Xhuvejbir. Ulu kėtu dhe prit gjersa tė kthehem." Nė ndėrkohė Zijadi shkoi te Pejgamberi i Allahut dhe i tha: "O Pejgamber i Allahut, pėr ty do ta flijoja babanė dhe nėnėn. Xhuvejbiri erdhi nga ti me njė porosi qė t'ia jap vajzėn time pėr grua. Unė, ndėrkaa nuk isha i butė me pėrgjegjen time, andaj erdha te ti tė ta them, se ne, ensaritėt, vajzat tona i martojmė vetėm me ata oė janė, midis nesh, tė barabartė me ne."
    Pejgamberi i Allahut, s.a.v.s., u pėrgjegj: "O Zijad, Xhuvejbiri ėshtė mu'min (besimtar), ndėrsa mu'mini ėshtė rast pėr mu'minen; muslimani ėshtė rast pėr muslimanen. Jepja vajzėn, Zijad, dhe mos e pėrēmo. Zijadi shkoi nė shtėpi dhe i tha vajzės ē'kishte ndodhur.
    Ajo ia ktheu: "Bab i dashur! Nėse e kundėrshton Pejgamberin, atėherė del nga feja. Mė marto me Xhuvejbirin."
    Zijadi doli nga dhomat e vajzės sė tij, e kapi Xhuvejbirin pėr dore dhe e solli nė mesin e bashkėfamiljarėve duke e prezentuar si dhėndėrrin e tij. Vetė ai e siguroi pajėn e vajzės dhe shpenzimet e dasmės, ndėrtoi njė shtėpi pėr ta dhe e furnizoi atė tėrėsisht, nė tė cilėn pastaj u vendosėn Zulfa dhe Xhuvejbiri. (AlKafi, 5/339).
    Kėshtu Pejgamberi i martoi njė zezak tė varfėr, por besimtar tė vėrtetė musliman, me vajzėn e njėrit prej prijėsve mė tė shouar tė fisit.

    Francezi Gustav le Bon shkruan:

    "Barazia te muslimanėt e ka arritur pėrsosmėrinė, barazia e dli proklamohet nė tėrė gojėn nė Evropė, nuk ka kurrfarė efekti nė realitet. Muslimanėt praktikisht e kanė vėnė ne jetė parimin e barazisė. Nė mesin e muslimanėve nuk ka dallime klasore, tė dlat sot i vėrejmė ndėr trashėgimtarėt e Revulucionit francez. Islami i ka eliminuar tė gjitha dallimet klasore, femiljare dhe individuale, ndėrsa tė gjitnė muslimanėt janė vėllezgr. Nė botėn arabe njė personalitet i madh ka bashkuar flse tė ndryshme nė gjirin e njė fjale. Kjo fjalė i ka Iidhur nė njė sistem ligjesh, sipas dlit jane tė barabarta tė gjitha racat nė tė gjitha kontinetet dhe ata nuk janė tė huaj njėri pėr tjetrin. Pėr shembull, muslimani kinez ka tė drejta krejtėsisht tė njejta nė shtetin islam siē i ka edhe arabi musliman, pėrkundėr tė gjitha dallimeve ekzistuese midis tyre." (Civilizimi araboislamik, f. 516 dhe 517.)

    Dr. Louelaj shkruan:
    "Shoqgritė muslimane kurrė nuk janė goditur nga pasojat negative per punėtorėt dhe skamnorėt, e qė ndodhė zakonisht me sistemet reformatore. Muslimanėt kanė sisteme oe forcojnė themelet e unitetit dhe tolerancės midis tė pasurve dhe tė varfėrve. Mjafton nėse themi qĒ Evropa, e dla perndryshe pohon oe muslimanėt duhet tė mėsojnė prej saj, nė realitet duhet tė mėsojė nga muslimanėt. Nė islam nuk ka klasa tė privilegjuara, as pozita trashėguese. Themelet e sistemit politik nė islam janė tė thjeshtė, ndėrsa ata qg jetojnė nė kėtė sistem, pa marrė parasysh pozitėn, respektin, pasurinė dhe varferinė e tyre ose ngjyrėn e Iėkurės, janė tė barabartė." (Civilizimi araboislamik, f. 515, 516).


    Jobi shkruan:

    "Vetėm islami ėshtė i aftė tė tubojė popuj tė ndryshėm nė njė front edhe atė nė bazė tė barazisė. Komuniteti musliman nė Kinė, Japoni, Indonezi, Indi, Afrikė, tregon se vetėm islami mund tė ndikojė tek popujt dhe racat e ndryshme. Nėse i vėshtrojmė inė mirė dallimet ndėrmjet Lindjes dhe Perėndimit tė sotėm, do tė kuptojmė se shpėtimi nga kėto dallime qgndron vetėm nė islam."
    Ceremoniali i haxhit nė islam ėshtė, gjithashtu, i bazuar nė parimet e barazisė dhe bashkimit. Nė kohėn e haxhit nuk ka asnjė gjurmė tė dallimeve tė jashtme. qabja i joshė tė gjithė, kurse ata, pa marrė parasysh ngjyrėn e lėkurės, qėndrojnė nė njė saf dhe pa kurrfarė dallimesh. Filip Hiti shkruan:
    "Ceremoniali i haxhit nė islam me kohė ėshtė shndėrruar nė fektor tejet tė rėndėsishėm social, pėrmes haxhit mė sė miri pasqyrohet uniteti i popullit musliman. Ēdo musliman, qĒ ka mundėsi, duhet tė paktėn njė herė nė jetė ta kryejė kėtė obligim. Ky ceremonial i tubon muslimanėt nga mbarė bota dhe arrin ndikim tė pakontestueshėm. Atje, afer Shtėpisė sė Allahut, tubohen zezakė, berberė, kinezė, iranianė, turoė, hindusė, arabe nga Siria, Jordania, Libani dhe viset tjera, pastaj tė varfer dhe tė pasur. Me kėtė rast ata ia shtrijnė njėri tjetrit dorėn nė mėnyrė vėllazerore dhe bashkėrisht e pėrsėritin shehadetin. Vetėm islarrii ia ka dalur tė eliminojė dallimet midis popujve dhe racave tė ndryshme. Dallimi i vetėm qė e bėn islami ndėr njerėz ėshtė besimi dhe mosbesimi. Ėshtė e pamohueshme oe ky tubim ėshtė manifestim i madh i unitetit dhe barazisė midls njerėzve. Ai mė sė miri e prezenton islamin pėr miliona njerėz tė cilėt jetojnė nė tėrė rruzullin tokėsor." (Islam nazar kah daushmendan garb, f. 329 dhe 240.)
    Tregohet se nė kohrat e lashta tre muslimanė me origjinė tė ndryshme racore, Selman farisiu, bizantinasi Sahib dhe etiopiasi Bilall, po rrini bashkė kur ishte afruar njė arab i quajtur Kais. Duke shikuar kėtė pamje tė mrekullueshme tė tre muslimanėve zemėrbardhė dhe tė devotshėm, arabi kishte deklaruar: "Pjestarėt e fisit Avs dhe Hazrexh janė arabė qė kanė qenė pranė Pejgamberit me rastin e lutjes dhe flijimit. Ē'kanė kėta tre pėr tė thėnė? Kush i ka ftuar kėta tė jenė nga ndihmėsit e Pejgamberit?"

    Fjalėt e tij arritėn nė veshin e Pejgamberit. Ai u ngrit dhe ftoi njerėzit tė tubohen nė xhami ku u tha me zemėrim: "Zoti ėshtė njė. Ademi, babai i parė i tė gjithė neve, ėshtė njė. Besimi juaj ėshtė njė. Pastaj arabizmi, sado krenarė opfshi me kėtė, nuk vie as nga babai as nga nėna juaj por vetėm nga gjuha juaj." Pejgamberi synonte eliminimin e racizmit dhe kishte shpallur vendimin me cilin barazinė e kishte bėrė dispozitė ligjore dhe kishte mallkuar ēdo kundėrvėnie kėsaj.
    Njė ditė Pejgamberi e kishte pranuar njė njeri babai i cilit ishte zezak. Ebu Dherr Gafari, i cili njė kohė tė gjatė e kishte shprehur urrejtjen ndaj tij, i kishte thėnė nė prezencė tė Pejgamberit: "O biri i zezakut!" Pejgamberi, me ta dėgjuar kėtė fyerje, e kishte oprtuar me fjalėt: "Pėrse ngjyra e zezė lėkurės sė nėnės sė tij tė shkakton urrejtje?" Ebu Dherri ra nė gjunj, duke puthur kėmbėt dhe duart e Pejgamberit, duke u penduar me krejt sinoeritetin e tij dhe duke u hedhur pluhur mbi kokė derisa Pejgamberi ia fali."

    Duhet pranuar se parullat e ideologjive klasore dhe raciste viteve tė fundit kanė depėrtuar nė disa shtete islame, me rezultat tragjik tė krijimit tė ndasive klasore dhe kombėtare, tė cilat janė nė kundėrshtim tė ashpėr me parimet e islamit.
    Barazinė midis pjestarėve tė komunitetit njerėzor tė cilėn e projekton ligji islam duhet pranuar si model social nė botė. Harun elRashidi, kalif abasid, kishte dėshmuar nėn betim nė sallėn e gjyojt, ndėrsa shėrbėtori i tij, Fadl b. Rabi kishte dėshmuar nė favor tė tij. Gjyotari kishte refuzuar ta pranojė dėshminė e Fadlit. Kalifi kishte kėrkuar shpjegim, ndėrsa gjyqtari kishte deklaruar: "Fadli vetė e thotė se ėshtė shėrbėtoryti. Nėse e thotė tė vėrtetėn, gjyoj islam nuk do ta pranojė dėshminė e shėrbėtorit nė favor tė zotėriut tė vet. Por edhe nėse gėnjen, dėshmia e tij nuk pranohet."

    Kalifi i dytė abasid, Mensuri, kishte marrė me qera shumė deve pėr tė shkuar nė haxh. Pas kthimit, kalifl e shtynte pagesėn e qerasė. Pronarėt e deveve rastin e hodhėn nė gjyo, Gjyotari e ftoi nė gjykatore dhe e vuri pėrballė pronarėve tė deveve. Kur dėgjoi dėshmitė, vendosi nė dėm tė kaliflt dhe e dety
    roi oė pronarėve tė deveve t'ua paguajė borxhin para se t'i lejohej ta braktisė gjyqin. Ky vendim i prerė i gjyojt dhe zbatimi i vendimit aty pėr aty ėshtė i njohur nga juristėt perėndimorė si njė nga pėrparėsitė mė tė mėdha tė gjyoit islam. Me kėtė kursehet koha dhe shpenzimet pėr paditėsin, por gjithashtu edhe pėr mbrojtjen dhe giyojn.

    Dr. Gustav Le Bon lidhur me kėtė sjell disa vrojtime tė veta nga prezentimi nė gjyqin e qytetit Marakesh tė Marokut.

    "Prokurori dhe mbrojtja me juristė dhe letra hyjnė nė gjykatore. Hyn gjyor tari dhe tė pranishmit ngriten. Secila palė menjėherė e paraoet rastin. Gjyotari i fton pėr ekspoze, pastaj e merr vendimin i dll menjėherė ekzekutohet, nė fevor tė madh tė gjithėve qg janė tė implikuar nė kėtė rast. Sikur gjyoete perėndimore tė mos i zhagisnin aqshumė rastet, do tė mėsonin kėtė mjeshtri tė ndarjes sė drejtėsisė me nder, shpejt dhe nė mėnyrė ekonomike."
    Kur tė gjithė pjestarėt e shooėrisė tė jenė tė bindur se karshi tyre po zbatohen Iigjet e drejta tė Zotit, se edhe wtė sundimtari nuk ka fare mė shumė tė drejta se ata, qė gjykatėsi gjykon vetėm nė bazė tė ligjit tė Allahut, dhe jo nė bazė tė afiniteteve dhe emocioneve tė tij atėherė shoqėria vėrtetė do tė jetė stabile, e oetė dhe e sigurtė. Nėse bota dėshiron tė gjitha dallimet dhe pėrēarjet brenda bashkėsisė njerėzore, me qėllim tė jetės sė oetė dhe tė lumtur, atėherė do tė duhej tė shfrytėzojė parimet dhe principet islame, si dhe sistemin social e politik islam. Duke marrur parasysh qė aleancat botėrore dhe asociacionet juridike oarkojnė pėrbrenda suazave tė ngushta nacionale, gjeografike dhe racore dhe s\ tė tilla nuk janė nė gjendje tė zgjidhin problemet botėrore, ngase edhe vetė janė tė ndarė. Ata nuk janė nė pozitė tė ndėrtojnė njė botė tė re nė themelet e drejtėsisė dhe barazisė. Pėrkundrazi, nacionalizmi bashkėkohor, tė cilin e mbėshtesin shumė vende, ėshtė shkaktar i grindjeve dhe konflikteve midis popujve.

    Kėtė tė vėrtetė e ka publikuar edhe profesori i njė universiteti amerikan, dr. Lusi Snajder, i cili thotė:

    "Nacionalizmi bashkėkohorė ka shbktuar shumė konflikte nė kufijtė historikė dhe natyrorė ndėrmjet popujve. Kanė dėshtuar lidhjet kulturore dhe ekonomike midis grupeve etnike, e qg shkaktoi humbjen e sigurisė, kufizimin e Iirive tė njeriut, shtimin e armatimit dhe tendosjen e marrėdhėnieve ndėrkombėtare. Mund tė pritet zgjėrimi i pavarėsisė dhe pavarėsimit tė shteteve nė dekadėn e flindit tė kėtij shekulli (shekullit XX S.S.), por megjithatė, kėta dy nuk janė rrugė e sigurtė deri te liria indMduale dhe paoa botėrore." (Cihad der karn bistem, 34 dhe 35)…
    Gjėja e vetme qė mund t'i bashkojė popujt nėn njė flamur, duke bėrė nė kėtė tnėnyrė shėrbim bashkėsisė njerėzore ėshtė uniteti nė themelet e fesės nė Njė Zot, si dhe nga fakti i vlerave tė dala morale dhe shpirtėrore. Vetėm njė unitet i tillė e zgjon frymėn e vėllazėrimit dhe miqėsisė sė vėrtetė, oė bashkon mendjet dhe zemrat. Asfarė mundėsie materialc, as dallimet kombėtare, gjeografike e racore, nuk mund ta prishin. Tė gjithė pjestarėt e bashkėsisė muslimane jetojnė jetė tė oetė dhe tė lumtur, ngase tė gjithė besojnė nė Njė Zot tė Vetėm dhe nė bazat e parimeve islame, nė ndjenjėn e brendshme tė obligimit njerėzor, por njėkohėsisht e respektojnė tė gjitha veēoritė dalluese midis tyre, siē janė raca, gjuha, arti, zakonet etj.

    Islami nuk ka ndėrmend ta degradojė njė shoqėri, por synon ta lartėsojė nė nivelin mė tė lartė tė mundur, ku ndodhet bashkėndiesia e vėrtetė dhe dashuria e njėmendtė midis pjestarėve i afron ata nė njė bashkėsi integrale, duke i dhėnė tonin e bashkimit zemrės i cili bazohet nė besimin qė Zoti ėshtė Njė. Allahu nuk i ka krijuar njerėzit nė mėnyrė qė midis tyre tė bėjė dallime, pėr t'i ndarė ashtu qė tė mos njohen mes vete.

    Nė suren El Huxhurat, ajetin 13 thuhet: "Ojunjerėz, vėrtetė Ne ju krijuam fu prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuf e fise qĒ tė njiheni ndėrmjet vete, e s'ka dyshim se te Allllahu mė i ndershmi ndėrju ėshtė ai qė mė tepėr ėshtė ruajtur (nga tė kėojjat) eAllIIahu ėshtė I dijshėm dhe hollėsisht i njohur pėr ēdo gjė."
    Vėllazėria islame nuk ėshtė kategori boshe. Ajo ėshtė njė vlerė e vėrtetė, burim i dashurisė dhe solidaritetit tė ndėrsjellė i tė gjithė individėve dhe vėllazėrisė. Dallimet e popujve dhe grupeve etnike janė vetėm motiv shtesė pėr njeriun qė vetė tė lidhė marrėdhėnie me pjestarėt tjerė tė bashkėsisė njerėzore, si dhe qė nė kuadėr tė kėtyre marrėdhėnieve tė zhvillohet dhe pėrsoset. Pėrkundėr ndikimeve tė materializmit perėndimor nė shooėrinė islame, muslimanėt ende janė tė pushtuar nga solidariteti njerėzor, miqėsia e sinoertė dhe vlerat tjera morale.
    Filozofi i shouar Lajuter, i prekur thellė nga kėto vlera, shkruan:
    "Nėn ndiklmin e sistemit islam tė vlerave, Iindorėt janė tejet tė kujdesshėm, bujarė dhe mikpritės ndaj tė huajve. Kjo i dallon per nga nderi dhe sinoeriteti. Ndėrsa asgjė prej kėsaj nuk mund tė gjendet nė mjedisin materialist perėndimor, midis prefiksave tė vrazhdė dhe pashpirt perėndimorė."

Faqja 2 prej 5 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Gjurmėt - Legjend e Rock-ut shqiptar
    Nga ILovePejaa nė forumin Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 12-06-2019, 12:32
  2. Islami Ndėrmjet Lindjes E Perėndimit
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 69
    Postimi i Fundit: 21-06-2011, 14:41
  3. Pėr njė "Islam Evropian"
    Nga Qafir Arnaut nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 211
    Postimi i Fundit: 09-05-2005, 23:15
  4. NjĖdimensionalitetin E QytetĖrimit PerĖndimor
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-02-2005, 17:02
  5. Shpirti i perėndimit
    Nga Arrnubi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-04-2004, 17:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •