1 E folura mbi dijetarėt
Pyetje:
Ç'farė mendimi keni ju shejh pėr disa tė rinj, veēanėrisht pėr disa nxėnės dije puna e tė cilėve ėshtė bėrė tė folurit mbi njėri-tjetrin largimi i njerėzve nga njeri-tjetri dhe tėrheqja vėmendjen njerėzve tė ruhen prej atyre, ėshtė e lejuar kjo punė, dhe a merret shpėrblim apo dėnim pėr kėtė punė?
Pėrgjigje: Ajo qė mendoj unė ėshtė se kjo punė ėshtė haram (e ndaluar). Nėse nuk i lejohet ta pėrflasė e ta pėrgojojė muslimanin, si mund tė pėrflasė e tė pėrgojojė tė diturit prej? Ështė obligim pėr njeriun besimtar tė mbajė gjuhėn nga pėrgojimi i vėllezėrve besimtarė. Ka thėnė Allahu:"O ju besimtarė largojuni (ruhuni) shumė prej paragjykimit, se disa prej paragjykimeve janė gjynah, mos spiunoni e mos pėrgojani njėri-tjetrin, a dėshiron dikush prej jush tė hajė mishin e vėllait tė tij tė vdekur, ju e urreni kėtė gjė pra frikėsojuni Allahut ". Dhe ta dijė ai i cili e ka sprovuar tė flasė mbi dijetarėt se kjo gje do tė bėhet shkas qė ky person tė mos pranojė tė vėrtetėn qė thotė ky dijetar. Dhe mė e pakta e atij do ti takojė gjynahu i refuzimit tė vėrtetės, e pėr mė tepėr qė ky person nuk ka pėrfolur e pėrgojuar njė njeri tė thjeshtė porse trashėgimtarin e Profetit salAllahu alejhi ue selem.a.s.
Dijetarėt janė trashėgimtarėt e profetėve, nėse do tė nxirreshin dijetarėt gabim e do tė pėrfliteshin njerėzit nuk do tė besonin mė nė dijen e tyre edhe pse ėshtė e trashėguar nga profeti s.a.s. E kėshtu do tė fillonin tė mos besonin nė gjėrat e sheriatit qė ata thonė. Nuk po them qė dijetarėt nuk gabojnė, janė tė ruajtur nga tė metat, sepse ē'do njeri gabon, por nėse ti shikon se njė dijetar gabon nė atė qė ti mendon se e ka gabim, lidhu me tė dhe sqarohu, nėse tė del nė pah se e vėrteta ėshtė me dijetarin e ke obligim ta ndjekėsh mendimin e tij, nėse nuk tė del nė pah se e vėrteta ėshtė me tė porse ai ka argument dhe arsyetim fetar tė del obligim tė mbash gjuhėn! Nėse nuk ka argument ose arsyetim ki kujdes prej thėnies sė tij sepse pranimi i gabimit nuk lejohet.
Por mos e pėrfol derisa ai ėshtė dijetar i njohur pėr sinqeritet.
Nėse do tė fillonim tė pėrflisnim dijetarėt e njohur pėr sinqeritet mbi gabimet qė kanė bėrė nė ēėshtjet e jurispudencės islame do tė pėrflisnim dijetarė tė mėdhenj, por mbi gjithsecilin obligohet ajo ē'ka pėrmendėm. Nėse sheh tek dijetari njė gabim atėherė diskuto dhe flit me tė, ose do tė dalė ne pah e vėrteta me tė dhe ta pasosh, ose me ty dhe tė tė pasojė, ose nuk qartėsohet asnjėra nga dy palėt dhe mbetet mospajtimi midis jush nė kėtė ēėshtje, por duhet qė tit tė mbash gjuhėn ndaj tij, lė tė mbajė ai mendimin e tij e ti tėndin.
Falėnderimi i takon Allahut se hilafi (mospajtimi) nuk ka ndodhur vetėm nė kėtė kohė, ka qėnė qė nė kohėn e sahabėve deri nė ditėt e sotme. Por nėse i bėhet atij e qartė e vėrteta dhe ai vazhdon tė kėmbėnguli tek gabimi i tij pėr tė nxjerrė atė triunfues (pa tė drejtė) duhet ta sqarosh kėtė gabim dhe ta qartėsosh qė tė tjerėt tė mos bien nė tė.
Por jo tė nisesh me parimin qė tė mangėsosh kėtė njeri dhe tė hakmerresh prej tij, sepse ai mund tė thotė tė vėrtetėn nė ēėshtjet e tjera pėrveē kėsaj ēėshtjeje (tė cilėn e ka gabim).
E rėndėsishme ėshtė qė unė i tėrheq vėrejtje vėllezėrve tė mi tė largohen nga kjo bela (fatkeqėsi) dhe nga kjo sėmundje (pėrfolja e dijetarėve dhe thirrėsave sikurse kuptohet nga vetė pyetja dhe pėrgjigjja e shejhut) sikurse e lus Allahun tė na shėrojė nga ē'do gjė qė na mangėson dhe na dėmton fenė dhe dynjanė tonė.
Shejh ibn Uthejmin
Marrė nga kapitulli i El-xhihad ued-Daueh El-Emru bil-marufi uen-nahja anil-munker. [fq 277-278]
2. Rreth mjeteve dhe mėnyrave tė thirrjes (dauas).
Pyetje:
A janė mjetet dhe mėnyrat e thirrjes nė rugė tė Allahut tė pandryshueshme d.m.th. qė tė mos lejohet tė pėrfitohet nga mjetet dhe mėnyrat mbashkėkohore nė thirrjen (islame) si psh: mjetet e informacionit, tė medias, etj apo duhet tė mjaftohet me mjetet dhe mėnyrat qė janė pėrdorur nė kohėn e tė Dėrguarit s.a.s.?
Pėrgjigje:
Patjetėr duhet tė dimė njė rregull e cila ėshtė : [El-usail bihasebil-me kasid]. Mjetet dhe mėnyrat janė sipas qėllimeve sikurse kanė konstatuar dijetarėt, pra ē'do mjet ose mėnyrė merr gjykimin sipas qėllimit tė saj pėrderisa nuk ėshtė e ndaluar [haram nė fenė tonė]. Nėse ėshtė e ndaluar s'ka hajėr (mirėsi) nė tė.
Nėse ėshtė e lejuar dhe ēon, shpien nė arritjen e disa fryteve tė mira nė fenė tonė, atėhetė nuk ka gjė nė pėrdorimin e tyre, por kjo nuk don tė thotė tė dalim nga libri i Allahut dhe syneti i tė dėrguarit tė Tij (Śįķå ĒįÓįĒć) dhe prej kėshillave e porosive tė tyre. Mundet qė ne diēka ta konsiderojmė mjet e mėnyrė pėr thirrje derisa tė tjerė ta konsiderojnė, prandaj qė njeriu tė pėrdorė mjetet pėr tė cilat biet dakort nga tė gjithė, nė mėnyrė qė tė mos merret thirrja daueh e tij me ēėshtjet nė tė cilat ka mospajtim ndėrmjet njerėzve.
Por gjithashtu duhet tė dimė se ka dallim mes daues (thirrjes) dhe afrimit ose bashkėpunimit tė zemrave. (et-telif).
Sepse mund tė shihet prej interesit tė thirrjes qė tė bashkohen zemrat e tė rinjve tė cilėt bejnė pjesė ne thirrje pasi janė thirrur pėr nė librin e Allahut dhe synetine pofetit (Śįķå ĒįÓįĒć), me disa gjėra tė lejuara tė cilat nuk na dėmtojnė as fenė e as thirrjen, pra janė pėr afrim e bashkim nė mėnyrė tė mos largohen (ose ti bėhet e mėrzitshme) nėse shikojnė gjatė gjithė kohės seriozitet (ta kufizojmė fenė vetėm nė xhami, dhe tė largohemi nga ēdo aktivitet jashtė xhamie)
Shejh ibn Uthejmin
Marrė nga i njėjti kapitull i tė njėjtit dijetar fq: 295.
3. Rreth mjeteve dhe mėnyrave tė reja tė thirrjes.
Pyetje:
Prej gjėrave nė tė cilat thirrėsat kanė rėnė nė mospatim janė mjetet dhe mėnyrat e thirrjes. Ka prej tyre (thirrėsave) qė i konsiderojnė kėto mjete e mėnyra si adhurimi fikse (tė pa ndryshueshme)dhe kėshtu i nxjerrin nė gabim ata qė pėrdorin aktivitete tė ndryshme kulturore, sportive apo dramatike si mjete e mėnyra pėr tėrheqjen dhe afrimin e rinisė me qėllim pėr ti thirrur ata (nė fe). Sikurse ka prej thirrėsave qė mendojnė se mjetet dhe mėnyrat e thirrjes ndryshojnė dhe risohen sipas kohės, kėshtu qė thirrėsat mund tė pėrdorin ēdo mjet e mėnyrė tė lejuar pėr tė arritur nė fe. Shpresojmė prej jush i nderuar tė na sqaroi tė saktėn nė kėtė tė saktėn nė kėtė ēėshtje?!
Pėrgjigje:
Falėnderimi i takon Allahut Zotit tė Botėrave, ska dyshim qė thirrja pėr nė rrugėn e Allahut ėshtė adhurim, sikurse Allahu i Lartėsuar ka urdhėruar nė rrugėn e Tij Thirr pėr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillė tė bukur dhe ti polemizo me ta nė mėnyrėn mė tė mirė!
Thirrėsi kryen thirrjen pėr tek Allahu, e gjatė kėsaj vepre ndjen se ai po bėn obligimin e Allahut me tė cilėn gjė afrohet tek zoti i Tij. Nuk ka dyshum se gjėja mė e mirė me tė cilėn mund tė thirret pėr tek Allahu ėshtė libri i Tij dhe syneti i tė dėrguarit tė Tij (Śįķå ĒįÓįĒć), sepse libri i Allahut ėshtė kėshilluesi mė madhėshtor pėr mbarė njerėzinė O njerėz, iu ka ardhur ju kėshilla prej Zotit tuaj, shėnim pėr ēka gjenet nė gjokset tuaja (zemrat tuaja) udhėzim dhe mėshirė pėr besimtarėt.
Po ashtu thėniet e profetit (Śįķå ĒįÓįĒć) janė fjalėt mė kėshilluese. Ndonjėherė kėshillonte profeti (Śįķå ĒįÓįĒć) shokėt dhe ata e pėrshkruanin kėshllėn e tij u dridhėn zemrat prej saj dhe lotuan sytė prej saj. Nėse njeriu mundet qė ta ketė tė kėtillė kėshillėn, nė kėtė mėnyrė, ska dyshim se kjo ėshtė mjeti dhe mėnyra mė e mirė pėr thirrje, pra me librin e Allahut dhe synetin e tė Dėrguarit tė Tij (Śįķå ĒįÓįĒć).E nėse ndonjėherė dėshiron tė shtojė mjete e mėnyra tė tjera tė cilat nuk pėrmbajnė gjėra tė ndaluara nuk ka asgjė tė keqe.
Por me kusht pra qė kėto mjete e mėnyra tė mos pėrmbajnė gjėra tė ndaluara.Psh: gėnjeshtėr, role mosbesimtarėsh ose rolė sahabėsh nė pjesė dramatike, apo role imamllarėsh, kam pėr qėllim imamllarėt pas sahabėve ose tė tjera role tė ngjashme tė cilave figura njerėzit mund ti njollosin (sepse asnjėherė sbėhet dot si ata). Gjithashtu prej gjėrave tė palejueshme janė qė nė pjesėt dramatike burrat tu pėrngjajnė grave duke luajtur role tė tilla ose e kundėrta, se njė gjė e tillė ėshtė e mallkuar nga profeti (Śįķå ĒįÓįĒć) nė hadithin e saktė thuhet: i ka mallkuar profeti gratė qė duan ti pėrngjajnė burrave dhe burrat qė duan ti pėrngjajnė grave.
Pra e rėndėsishme ėshtė qė nėse thirrėsi pėrdor ndonjė herė tė tilla mjete e mėnyra pėr afrimitet e bashkim e ato nuk pėrmbajnė diēka tė ndaluar (haram) nuk shikoj se ka ndonjė tė keqė. Ndėrsa shumin i tyre dhe bėrja e tyre mjet dhe mėnyrė bazė nė thirrjen pėr tek Allahu dhe largimi nga libri i Allahut e syneti i profetit (Śįķå ĒįÓįĒć) nuk ndikohen vetėm se me tė tilla mjete e metoda nuk jam dakort me ketė.
Madje mendoj se kjo ėshtė e ndaluar sepse kjo ėshtė drejtimi i njerėzve pėr tek diēka jo pėrveē librit tė Allahut dhe synetit dhe kjo nė thirrje ėshtė e urryer. Por, edhe njėherė nėse veprohet nganjėherė nuk shoh nė tė tė keqe nėse nuk pėrmban gjėra tė ndaluara.
Shejh ibn Uthejmin
Marrė nga i njėjti libėr i njėjti kapitull, fq. 292.
4. Ështė obligim tė mos bashkohet dhe pėrkrahet njė xhemat dhe tė lihet njė tjetėr (tėrėsisht).
Pyetje:
Unė jam student i universitetit jetoj mes mendimesh e idesh te ndryshme dhe mes grupeve gjithsecili prej tyre pretendon se ėshtė mė i mirė se tė tjerėt, dhe bėn ē'mos pėr tė mbledhur (fituar) pasues p.sh. grupi i (El-ihvanul el-muslimine), xhemati (teblig) qė del 40 ditė e 4 muaj, xhemati (ensarus-suneh) selefit, dhe grupi el-islami i Abdulhamid Bin Badis.
Pėr kėtė shpresoj dhe kėrkoj prej jush tė na drejtoni pėr nė rrugėn e drejtė nė tė cilėn gjendet lumturia jonė dhe ruajtja e fesė prej ē'do ndikimi prej rrymave tė jashtme tė cilat po na gėrryejnė kockat e ne se kuptojmė (nuk e dimė).
Pėrgjigje:
Ajo qė tė del ty si obligim ėshtė qė tė kapesh pas tė vėrtetės (hakut) pėr tė cilėn tregon argumenti dhe mos u antarėso nė ndonjė xhemat (grup) tė caktuar (e tė lėsh tė tjerat), grupi me parėsor me tė cilin mund tė bashkpunosh ėshtė ai grup qė ruan akiden (besimin) e saktė tė imamllarėve tė parėve tanė tė devotshėm (selefus-salih) Allahu qoftė i kėnaqur me ta, dhė qė punojnė me librin e Allahut me synetin e profetit tė Tij s.a.s. dhė tė lėsh ē'do gjė qė bėhet prej bidateve dhe legjendave.
Suksesi ėshtė prej Allahut, falja dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė dėrguarin e Tij Muhamedin, mbi familjen dhe shokėt e tij.
Komisioni i pėrhershėm i hulumtimeve dhe i fetvave.
Anėtarė: Abdullah Bin Kuud, Abullah Bin Gudejan
Zvkryetar: Abdurezak Afifi Kryetari: Abdul-Aziz Bin Baz.
Marrė nga fetvatė e komisionit tė pėrhershėm tė hulumtimeve ,fetvave.
5. Grupi islamik mė i afėrt nė tė vėrtetėn.
Pyetje:
Nė botėn Islame sot ndodhen shumė grupacione e sekte sufiste psh: xhemati tablik, El-ihuanu-muslimin, sunitė, shiat, cili grup prej tyre zbaton (dhe praktikon) synetin e profetit alejhi selam.
Pėrgjigje:
Grupi islamik mė i afėrt me tė vėrtetėn dhe qė janė tė kujdesshėm nė praktikimin e saj janė [Ehlus-sunneh], ata janė ehli hadithi (qė kapen pas hadithitdhe qė e mėsojnė atė) sikurse ėshtė edhe xhemati [Ensarus-sunneh] e pastaj El-ihuanl-muslimin.
Porse theme se ē'do grup prej tė pėrmendurve e tė tjera grupe, kanė gabimin dhe tė drejta (tė vėrteta).
Ajo qė tė del ty si obligim ėshtė qė tė bashkėpunosh me ato aty ku kanė tė drejtė (kur janė me tė vėrtetėn) dhe tė largohesh prej tyre nė gjėrat qė kanė gabim, duke u kėshilluar dhe bashkėpunuar nė punė tė mira e devotshmėri.
Suksesi ėshtė prej Allahut. Falja dhe paqja e Tij qoftė mbi tė Dėrguarin tonė Muhamedin, familjen e tij dhe shokėt e tij.
Komisioni i pėrhershėm i hulumtiveme dhe fetvave.
Abdulla bin Kuud Anėtar.
Abdulla bin Gudejan Anėtar.
Abdu rrazak Afifi Zvkryetar.
Abdul-Aziz bin-Baz Kryetar.
.
6 . Rregullat e bashkėpunimit me xhematet e ndryshme.
Pyetje:
S'ka dyshim se bashkėpunim midis thirrėsave tė ndryshėm ėshytė ēėshtje e domozdoshme pėr suksesin e thirrjes sė tyre dhe pranimin e saj nga njerėzit.
Por nė botėn Islame ka shumė thirrėsa dhe gjithsecili ka mėnyrėn dhe rrugėne tė caktuar nė thirrje. Dhe mund tė ndodhė qė midis tyre ka kontradikta nė ēėshtje tė rėndėsishme siē ėshtė akideja (besimi).
Cilat janė rregullat tė cilave duhet ti pėrmbahemi nė punė dhe bashkėpunim me kėta thirrėsa, duke pasur parasysh qė tė gjithė kėta thirrėsa kanė nevojė pėr udhėzimet tuaja, Allahu ju dhėntė sukses.
Pėrgjigje:
Pa dyshim rregulla (mė e mirė) nė kėto kontradikta ėshtė kthimi nė ato qė ka udhėzuar Allahu nė thėnien e Tij: "O ju besimtarė bindjuni Allahut tė dėrguarit tė Tij dhe tė parėve tuaj, nėse bini nė kontradikta pėr diēka kthejeni atė tek Allahu dhe ditėn e fundit, kjop ėshtė mė e mira dhe interpretimi mė i bukur!
Po ashtu ėshtė thėnia e Allahut: "Nėse bini nė kontradikta pėr diēka gjykimi i saj ėshtė tek Allahu".
Pra ėshtė obligim qė ai i cili del nga besimi (akideja) i saktė ose puna e saktė apo ē'do ēėshtjė nė dije e nė vepėr ti sqarohet e ti bėhet e qartė e drejta (e vėrtteta).
Nėse kthen ėshtė begati prej Allahut pėr tė, nėse jo atėherė kjo pėr tė ėshtė sprovė prej Allahut tė lartėsuar. Ndėrsa detyra jonė ėshtė tė sqarojmė gabimin nė tė cilin ka rėnė dhe ti tėrheqim vėrejtje pėr kėtė gabim me sa kemi mundėsi, e duke mos u bėrė pesimist se Allahu ka kthyer njerėz me bidatė shumė tė mėdha e i bėri prej Ehli-Synetit.
Dihet prej shumicės tonė se EbulHasen el eSharij(ŃĶćå Ēįįå) qėndroi nė idetė e muėtezilėve 40 vjet prej jetės sė tij. Pastaj pėr njė kohė ndryshoi disi pėr mirė derisa e udhėzoi Allahu (ŚŅęĢį) nė rrugėn mė tė drejtė, pėr nė besimin e imam Ahmedit (ŃĶćå Ēįįå) i cili ėshtė besimi i Ehli-Syneteit dhe xhematit.
Pra ajo qė dua tė them se ēėshtjet e akides janė tė rėnėsishme, siē ėshtė obligimi kėshillimi nė ēėshtjet ilmie (teorike), ndėrsa nė lidhje me diskutimet dhe ihtilafet (kundėrshtimet) e dijetarėve janė mė tė shumta dhe mė tė gjera nė ēėshtjet amelije (praktike) nė ēėshtjet teorike tė besimit (ilmije-akadije) nuk ka hilafet (kundėrthėnie), edhe pse mund tė pėrmendet diēka e kėsaj natyre nė disa ēėshtje si ēėshtja e (ŻäĒĮ ĒįäĒŃ) shuarjes sė zjarrit, ēėshtja e dėnimit tė varrit, e pėshoreve dhe se ē'farė do tė peshohet nė to e disa tė tjera me to. Porse kur kėto kundėrthėnie nė ēėshtjet ilmije, akadije nėse krahasohen me kundėrthėniet dhe hilafin nė ēėshtjet amelije vėrehet se ato jane njė rreth shumė i ngushtė faleėnderimi i takon Allahut.
Por sido qė tė jetė duhet qė ne tė kėshillohemi me ata tė cilėt kundėrshtojnė ne ēėshtjet ilmije apo amelije qofshin dhe tu bėjnė atyre tė qarteė tė vėrtetėn.
Shejkh Ibnu Uthejmin
Marrė nga fetvatė e shejh Ibn Uthejmin.
Kapitulli: El- Xhihad ued Daueh. El-Emru bie-Marufi uen-nahja anil-munke
7. Xhematet e ndryshme .
Pyetje:
Nė kėtė kohė dėgjojmė tė flitet shumė rreth xhemateve islamike tė cilat thėrrasin nė besimin e Allahut tė lartėsuar?! Cilėn prej tyre tė ndjekim? Ç'farė qėndrimi duhet tė mbajė muslimani ndaj kėtyre xhemateve tė ndryshme?
Pėrgjigje:
Qėndrimi im ėshtė se kjo ēėshtje ėshtė shumė e dhimbshme dhe bėn pėr tė ardhur keq. Sepse njerėzit kur pėrēahen bėhen sikur thotė Allahu i lartėsuar: "Dhe mos u pėrēani e tė dėshtoni e tė shfaroseni"
Nėse pėrēaheni e bieni nė kontradikta, dėshtojnė e ju shkojnė nė humbje, U shfarosen e nuk u mbetet mė asnjė peshė (e asnjė vlerė). Armiqtė e islamit tė hapur e tė fshehtė gėzohen me kėto pėrēarje e gjithmonė e nxisin (ndezin) zjarrin e saj, i vijnė dikujt (prej muslimanėve) ky ka kėtė gjė e kėtė gjė, nxisin armiqėsi e urrejtje midis kėtyre vėllezėrve thirrėsa nė rrugė tė Allahut tė Lartėsuar.
Detyta jonė ėshtė tė qėndrojmė larg kėtyre kurtheve tė armiqe tė Allahut, tė profetit tė Tij, dhe tė fesė sė tij.
Tė jemi njė ymet i vetėm, tė bashkohemi me njėri-tjetrin, tė pėrfitojmė nga njėri-tjetri dhe tė jemi sikurse njė thirrės i vetėm, kjo arrihet duke u bashkuar nė ē'do vend prijėsat (paria) tė cilėve u dėgjohet fjala nga vėllezėrit e tyre, ta sttudjonė gjendjen, dhe tė biem dakort pėr njė plan qė ti bashkojė tė gjithė. Edhe pse mund tė ndryshojė mėnyra (menhexhi) i thirrjes tek Allahu nuk ka rėndėsi.
E rėndėsishmja ėshtė tė jemi vėllezėr tė dashur dhe tė bashkuar nė tė vėrtetėn (hakun).
Ndėrsa pėrsa i pėrket asaj se kush prej kėtyre xhemateve ėshtė mė i mirė?!; nėse do tė thoja ky grup ėshtė mė i mirė do ta aprovoja kėtė pėrēarje, e unė kurrė nuk e aprovoj atė.
Porse ajo qė e shoh tė domozdoshme ėshtė detyrė qė tė shikojmė ēėshtjen tonė me sinqeritet dhe me pastėrti pėr Allahun e lartėsuar, pėr librin e Tij, pėr Profetin e Tij, pėr parinė e muslimanėve dhe masėn e pėrgjithshme. Tė jemi njė dorė e vetme ndėrsa haku (e vėrteta) ėshtė e qartė elhamdulil-lah (falėnderimi i takon Allahut).
E vėrteta nuk mund ti fshihet askujt pėrveē dy personave: ose dikush qė kthen shpinėn e refuzon, ose mendjemadhi. Ndėrsa kush e dėgjon tė vėrtetėn me vėmendje e me bindje pa dyshim do ti jepet suksesi (prej Allahut).
Shejh Ibn Uthejmin.
Marrė nga kapitulli i El-xhihad ued-Daueh [fq 274-279] El-Emru bil-marufi uen-nahja anil-munker
8. Merr dijen e tij dhe lėre punėn (veprimin) e tij.
Pyetje:
Cili ėshtė mendimi juaj rreth disa prej thirrėsave pėr nė Islam, tek puna e tė cilėve dhe tek marrėdhėniet e tij del nė pah sinqeriteti, porse veprojnė bien nė ndonjė gjynah apo nė ndonjė gjė tė ndaluar? Dhe a pengon kjo gjė tė pėrfitohet prej punės dhe thirrjes sė tyre?
Pėrgjigje:
Nuk ėshtė kusht qė thirrėsi apo mėsuesi tė jetė i plotė, personat qė tė (pėrfitojnė) prej tij madje duhet tė pėrfitojnė prej tij, edhe pse mundi tė ketė (disa mangėsi) diēka tė mangėt nė moralin e tij. Pose tė gjitha kėto nuk pengojnė qė ai tė kėshillhet dhe ti jepen udhėzime tė mira, me fjalė tė buta dhe me mėnyrėn mė tė bukur!... Mundet qė mėsuesi tė jetė pėrtac nė kruerjen e faljes me xhemat, e pėr tė tė kėshillohet, mund tė ketė rrobat tė gjata e pėr kėtė tė kėshillohet, mund tė jetė prej atyre qė rruajnė mjekrrėn porse kėshillohet dhe i qartėsohet (sqarohet) thėnia e profetit s.a.s.: "Shkurtoni mustaqet dhe lini mjekrra, kundėrshtoni idhujtarėt (ose mos i pėrngjani idhujtarėve). Marrė nga fetuatė e shejh ibni Bazit. Fq. 275 (ĒįĢåĒĻ ęĒįĻŚęÉ).
9. Kaseta Islame ėshtė e domosdoshme.
Pyetje:
Cili ėshtė mendimi juaj pėr shitjen dhe shpėrndarjen e kasetave me pėrmbajtje Islame (ligjėrata fjalime Islame). Dhe cili ėshtė mendimi juaj rreth ilahive (Enshidve) me pėrmbajtje Islame tė cilat i kėndojnė tė rinjtė?
Pėrgjigje:
Kasetat me tema Islame tė cilat pėrmbajnė ligjėrata, fjalime dhe ilahi me kuptim tė mirė nuk ka gjė tė dėgjohen madje kėshtu duhet.
280 Ibn Bazi [ĒįĢåĒĻ ęĒįĻŚęÉ ĒįĆć......................]
10 Gjykimi ndaj ilahive me pėrmbajtje Islame
Pyetja:
E dimė se kėngėt muzikore tė njohura sot midis nesh janė tė ndaluara pėr shkak tė fjalėve tė pista, tė ulėta e tė tjera gjėra si psh: muzika dhe harxhimi i kohės nė diēka pa dobi. Ne jemi disa tė rinj, Allahu na i ka ngritur zemrat me tė vėrtetėn. Si zėvendėsim pėr muzikėn ne kemi zgjedhur ilahitė me pėrmbajtje Islame tė cilat nxisin vullnet ndjenja tė mira e tė tjera si kėto.
Kėto ilahi janė tė bėra me vargje vjershash (poezishė) tė thirrėsave tė Islamit (Allahu i forcofteė) tė cilat kėndohen me melodi si psh: Kasidja (poezija) [Ehi] (Vėllai im) e Sejjid Kutub-it (Allahu i Lartėsuar e mėshiroftė).
Ç'farė gjykimi kanė ilahitė me pėrmbajtje tė pastėr Islame, tė cilat kanė fjalė nxitėse pėr mirė dhe prekėse, qė i kanė thėnė thirrėsat Islam bashkohorė,apo nė kohėt e mėparshme me fjalė tė sinqerta si shprehje e thirrjes Islame.
Po nėse ka nė kėto ilahi qyp,dajre,def a lejohet dėgjimi i tyre? Me aq sa dimė ne me dijen tonė tė kufizuar, profeti s.a.s e ka lejuar defin natėn e martesės, kur dihet se defi ėshtė vegla mė e thjeshtė muzikore, e ėshtė sikur t'i bihet ē'do gjėjė tjetėr.
Na jepni mundėsi qė tė pėrfitojmė (prej jush) Allahu ju dhėntė sukses pėr ē'do vepėr tė dashur tė kėnaqshme pėr tė!
Pėrgjigja:
Komisioni i pėrhershėm i dijetarėve u pėqrgjigj: [Nė gjykimin qe kanė pėrmendur pėr kėngėt kėngėt qė njohim sot se nuk lejohen, kanė thėnė tė drejtėn, pėr shkaqet qė edhe ju i keni pėrmendur, se ato pėrmbajnė fjalė tė pisėta e tė ulėta, se nė to nuk ka dobi madje kanė gjera tė kota tė cilat ngjallin (ngacmojnė) epshet, ndjenjat seksuale sikurse eshe pėrmbajnė pisllėqe tė cilat pėrherė ndjellin dėgjuesit pėr keq, Allahu na dhėntė ne dhe ju sukses pėr ē'do vepėr tė mirė.
Lejohet qė nė vend tė tyre tė dėgjosh ilahi me pėrmbajtje Islame tė cilat pėrmbajnė urtėsi, kėshilla, mėsimė e tė tjera gjėra qė ndjellin entuziazėm, dashuri pėr fe, ngjallim ndjenjat fetare largojnė nga tė kėqiat e nga gjėrat qė shpien nė to. Lejohet tė dėgjosh ato ilahi tė cilat nxisin kėnduesin dhe dėgjuesin e tyre pėr bindje ndaj Allahut, pėr tu larguar nga gjynahet, nga tejkalimet e kufijve Islame dhe ngjallin ndjenjėn e mbrojtjes se fesė (sheriat) dhe pėr xhihadin nė rrugėn e saj.
Nuk duhen qė ato tė dėgjohen shumė, e tė bėhen zakon qė tė vazhdohet me teprim. Porse dėgjohet herė herė psh me raste tė pėrshtatshmė e momente tė ndryshme se psh dasma, (festa) ose udhėtime etj, ose nė raste kur ka nevojė pėr ngritje ideali, ndikim pėr mirė pėr shtyrje nė vepra tė mira e largim nga veprat e kėqia. E mė e mirė se dėgjimi i tyre ėshtė qė njeriu ti caktojė vetvetes njė pjesė tė caktuar tė Kur'anit e ta lexojė atė, ose disa dua (tė sakta) profetike, sepse kjo ėshtė mė e mirė pėr tė, mė e pastėr dhe ndikon mė shumė nė hapjen e zemrės dhe qetėsimin e saj. Allahu i lartėsuar ka thėnė: "Allahu ka zbritur fjalėn mė tė mirė, librin, tė ngjashėm me mrekulli, tė pėrsėritur herė pas here (nė kėshilla e dispozita) qė prej ndėgjimit tė tij rrėngjethen lekurat e atyre qė kanė ndėrojė Zotin e tyre, e pastaj me pėrkujtim ndaj Allahut u qetėsohen lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i Allahut me tė udhėzon atė qė do. E atė qė Allahu e lė tė humbur pėr tė nuk ka ndonjė udhėzim" Ez-zumer 23.
Gjithashtu thotė "Ata qė besuan dhe me tė pėrmendur Allahun zemrat e tyre qetėsohen, pra ta dini se me tė pėrmendur Allahun zemrat qetėsohen, rehatohen" Er-rad 28.
Dihet qė ēėshtja me parėsore e sahabėve r.a. ishte rėndėsia dhe pėrkushtimi nė librin e Allahut dhe synetin e profetit s.a.s., nė tė mėsuar pėrmendėsh, nė nxjerrje mėsime prej tyre, dhe nė veprimin e tyre, e megjithėkete ata kishin enashidė (ilahije) dhe vjersha tė cilat kėndohen me melodi, me tė cilat i kėndonin si p.sh. nė hapjen e hendekut nė ndėrtimin e xhamive, nė shkuarje pėr nė xhihad, e tė tjera raste, pa i bėrė kėto enashide moton e tyre apo pa i pushtuar atyre interesin mė tė madh dhe pėrkujdesin kryesor, porse i llogarisnin si diēka ēlodhėse dhe ndikuese (ngjallėse) pėr ndjenjat e tyre.
Pėrsa i pėrket qypit,defit e tė tjera veglave muzikore nuk lejohet pėrdorimi i tyre ne kėto enashidė, sepse as profeti s.a.s. e as sahabėt nuk kanė vepruar njė gjė tė tillė. Allahu ėshtė Ai i Cili udhėzon ne rrugėn e drejtė. Paqja, falja dhe mėshira e Allahut qofshin me profetin tonė Muhamedin, familjen dhe shokėt e tij.
(marrė nga libri Fetuua Islamije, komisioni i pėrhershėm i dijetarėve "4/532-534")
marre nga: Fetvatė e komisionit tė pėrhershėm faqe 236.
Vėlla i nderuar ka prej dijetarėve bashkohorė qė i ndalojnė ilahitė sidomos ato bashkohore e tė tjerė pa bėrė dallim , mirėpo kjo konsiderohet mesele hilafije si tė tjerat ku gjithsecili paraqet argumentet e tij . Nuk do tė thotė kjo qė tė tregohemi fanatikė tė tepruar, e tė ngurtėsohemi , e tė duam qė tė gjithė tė marrin mendimin tonė. E atė qė nuk e merr atė ta gjuajmė me lloj lloj emėrtimesh , pseudonimesh.Wallahul Muafik li Sawab.
Krijoni Kontakt