Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 46

Tema: Gjakmarrja

  1. #1
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Exclamation G j a k m a r r j a!!!

    Po hape nji teme per kete problem kaq shqetesue te shoqerise se sotme shqiptare.
    Mu duke me vend nji teme e tille pasin nje nga problemet qe shoqeria shqiptare po perballet eshte dhe kjo e gjakemarrjes...Sa e sa nena kane vajtur kundra kesaje plage te shoqerise...sa e sa femije jane te denur qe te kalojne rinine e tyre per te mos thene jeten brenda kater mureve te nje shtepie ku ka palllakosur zia...sa e sa te tjere kane mare rruget e mergimit per ti shpetuar rrjedhjes se nj fundi tragjik te gjakmarrjes...!
    Une do te desha prej jushe qe ne kete teme te diskutonim per nje gje te tille dhe te sillnim histori te ndrydhme te kesaje natyre qe me vjene keq ta theme qe nuk jane te pakte...

  2. #2
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Me poshte keni nji histori te marre nga nji gazete e perditeshme shqiptare...ju lutem ruani Copyright!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Ferdinandi : 26-06-2003 mė 09:31

  3. #3
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Si u masakrua familja e Marash Vatės
    -- nga Dashnor Kaloēi | Gazeta Shqiptare
    Historia e njĖ prej familjeve mE tĖ dĖgjuara nė Veriun e Shqipėrisė e pėrmendur dhe nga Fishta nė "Lahuta e Malsisė". Si u persekutuan nga regjimi komunist.

    Si u masakrua familja e Marash Vatės, bajraktarit tė Shkrelit Dėshmia e 79 vjeēarit Prek Gjelosh Vata: "Familja jonė qė rrjedh prej trungut tė bajraktarit tĖ Shkrelit Marash Vata i cili ka luftuar kundėr turqėve dhe serbo-malazezėve, u trajtua nė mėnyrėn mė mizore nga komunistėt. Pesė burra u pushkatuan, dhjetė tė tjerė u dėnuan me 126 vjet burg nga tė cilat vuajtėn 92, shumė u arratisėn jashtė vendit dhe i gjithė fisi ynė pėrfundoi kampeve tė internimit"
    Dy vėllezėrit e mi Vata me Nduen pasi kishin mbaruar akedemitė ushtarake nė Itali dhe shėrbenin pranė Gardės Mbretėrore tė Viktor Emanuelit, nė vitin 1944 u kthyen nė Shqipėri pėr tu bashkuar me xhaxhanė tonė Llesh Marashin ish-Qarkomandantin e Shkodrės i cili qė nė 1943 kishte dalė nė mal dhe me ēetėn e tij luftonte kundėr italianėve.
    Vata me Nduen mbetĖn tĖ vrarĖ mė 19 mars tė vitit 1946 gjatė njė pėrpjekje me forcat e Sigurimit ku u rrethuan nė shtėpinė e Ibrahim Kupit nė qytetin e Krujė, ku u vra dhe i zoti shtėpisė me djalin e tij 12 vjeēar. Po kėshtu vėllai tjetėr Ndoci i cili kishte mbaruar pėr Teologji nė Romė dhe jepte mėsim nė kolegjin e fretėnve nė Shkodėr, u arrestua nė dhjetorin e vitit 1945 dhe u dėnua me vdekje i akuzuar si pjestar grupit tė seminarsistėve qė hodhėn trakte nė zgjedhjet e 2 dhjetorit tė atij viti. Ndocit iu fal jeta dhe bėri 18 vjet burg nė Burrel. Po kėshtu xhaxhai major Llesh Marashi nė vitin 1946 u var nė mes tė qytetit tė Shkodrės, pasi ishte organizatori i Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe, kurse nipi Rroku qė u kap i gjallė sė bashku me tė nė shpellė, nė fillim u dėnua me vdekje e mė pas pėrfundoi burgjeve dhe internimeve. Vėllai tjetėr Marku qė banonte nė fshatin Shullaz tė Kurbinit, nė vitin 1979 u arrestua dhe u dėnua me 10 vjet burg i akuzuar se nė shtėpi iu gjet njė radio-marrse qė lidhej me agjenturat e huaja. Nga pjestarėt e familjes dhe farefisit tonė qė rrjedhim prej trungut tė bajraktarit tė Shkrelit Marsh Vatės, shumė prej tė cilėve ishin diplomuar nė Akademitė Ushtarake dhe universitetet e Europės, vetėm unė shpėtova pa u dėnuar se kisha dalė partizan. Gjatė periudhės sė regjimit komunist familja dhe i gjithė fisi ynė pėsoi njė tragjedi dhe masakėr tė vėrtetė pasi u pushkatuan katėr burra, dhjetė tė tjerė u dėnuan me 138 vjet burg, nga tė cilat vuajtėn 92 vjet, shumė u arratisėn jashtė vendit dhe pothuaj tė gjithė tė tjerėt deri te brezi i tretė e kaluan tė gjithė jetėn nė kampet e internimeve". Njeriu qė flet dhe dėshmon pėr herė tė parė pėr "Gazetėn" ėshtė 79 vjeēari Prek Gjelosh Vata, nipi i bajraktarit tė Shkrelit Marash Vatės, qė ka hyrė nė Historinė e Shqipėrisė si prijės i malėsorėve tė Shkrelit nė luftrat kundėr turqėve e serbėve tė cilat janė pėrshkruar me mjeshtėri nga Padėr Gjergj Fishta nė "Lahuta e Malcisė" ku ndėrmjet tė tjerash thuhet:
    "Porsi rrfeja nė shtėrngata / duel prej Shkreli njai Marash Vata / dhe ka msy drejt Dukagjinit / bashk me a't Gjin Pjetrin e Kurbinit /"

    Teksa pi duhan me ēibukun e tij qė s'e shuan kurrė, i ulur aty pranė oxhakut tė shtėpisė sė vjetėr nė fshatin Gurėz tė Komunės sė Fush-Kuqes sė Kurbinit (8 km. nė perėndim tė qytetit tė Laēit) ku banon prej mė shumė se gjashtėdhjet vjetėsh, Prek Gjelosh Vata rri e mendohet pėr njė ēast sikur do tė thėrrasė nė kujtesėn e tij gjithė tė kaluarėn e asaj familje qė para dyqind e sa vjetėsh, e cila ėshtė mishėruar nė legjendat qė janė thėnė e shkruar tė cilat ai i ka fare tė freskėta nė memorjen e tij. Po cili ėshtė i pari i shtėpisė sė Marashvatajve dhe si njihet ai e trungu i familjes sė tij nė historinė e Shqipėrisė dhe ēfarė ka shkruar pėr tė Gjergj Fishta nė veprėn e famėshme "Lahuta e Malcisė"?. Kush ishte Llesh Marashi, majori qė ishte diplomuar nė Vjenė tė Austrisė dhe nė kohėn e Monarkisė shėrbeu si Qarkomandant i Prefekturės sė Gjakovės e Shkodrės dhe pėrse lufta qė ai bėri kundėr italianėve nė krye forcave nacionaliste qė komandonte nė fshatin Reē tė Malėsisė sė Madhe, pėr mė shumė se 40 vjet iu atribua vetėm partizanėve ? Si e sulmoi ai me forcat e tija tė armatosura qytetin e Shkodrės nė atė qė njihet si Kryengritja e Koplikut dhe si varėn Lleshin nė mes tė Shkodrės pasi e kapėn tė gjallė nė shpellė sė bashku me nipin e tij ? Si u arratisėn nga Shqipėria dy djemtė e Lleshit, Alfonsi me Alfredin kur nuk ishin mė shumė se 12-14 vjeēarė dhe si pėrfunduan burgjeve e internimeve dy motrat e tyre Albina e Rexhina? Kush e vrau Alfredin (djalin e Lleshit) nė Marsejė tė Francės nė vitin 1979 kur ai ishte duke marrė pjesė nė njė miting antikomunist qė e kishte organizuar mėrgata politike shqiptare nė Perėndim? Cilėt ishin pinjollėt e tjerė tė familjes sė Marash Vatės dhe si pėrfunduan ata burgjeve e internimeve tė regjimit komunist deri nė fundin e vitin 1990 sė bashku me gratė e fėmijėt e tyre?

    Bajraktar i Shkrelit
    Origjina e familjes qė rrjedh nga trungu i Marash Vatės ėshtė nga fshati Zagorė i Shkrelit i Malėsisė sė Madhe ku edhe sot gjenden rrėnojat e kullės sė madhe tė cilat me prezencėn e tyre nė atė luginė tė bukur ku fillojnė Alpete Veriut, sikur duan tė dėshmojnė lavdinė e dikurėshme tė saj. Lidhur me tė kaluarėn e kėsaj familje dhe burrat e shquar qė ajo nxorri gjatė dy shekujve tė fundit, 79 vjeēari Prek Gjelosh Vata dėshmon: "I pari i trungut tė familjes sonė ka qenė Vat Marashi djali i Marash Vatės, i cili ka lindur rreth fillimit tė viteve 1800 dhe njihet pėr luftrat e tija kundėr Krajlve tė Serbisė dhe Malit tė Zi. Qė nė moshė fare tė re kur akoma nuk i kishte mbushur akoma 25 vjeē, Vata u bė tmerri i Krajl Nikollės i cili i kishte porositur ushtarėt e tij qė t'ja sillnin atė tė gjallė dhe ai qė e sillte do tė paguhej me flori. Pas vrasjes sė Vat Marashit, nusja e tij nuk u largua nga ajo shtėpi sipas zakonit, por qėndroi aty dhe djalit qė i lindi pas tre muajsh i vunė emrin e gjyshit dhe e quajtėn Marash. Familja jonė e cila ka qenė e vendosur prej qindra vjetėsh nė Zagorė tė Shkrelit ka pasur njė miqėsi tė ngushtė me familjet e dėgjuara shkodrane tė Ded Jakupit, Hodo Beg Sokolit e Gjon Serreqi etj. Ashtu si gjyshi i tij edhe Marash Vata u rrit duke luftuar dhe mbajti bajrakun e Shkrelit tė cilėn familja jonė e kishte tė trashėguar nė disa breza dhe nė krye tė malėsorėve ai luftoi kundėr turqėve e serbo-malazezėve. Pėr trimėritė e Marash Vatės dhe urtisinė e tij nė kuvendet e burrave ka folur dhe Padėr Gjergj Fishta nė "Lahutė tė Malcisė" ku midis tė tjerash nė ato kangė qė kanė pėrjetėsuar nė histori legjendash emrat e burrave qė i bėnė emėr vetit, ai shkruan:
    "Porsi rrfeja nė shtėrngata / duel prej Shkrelit njai Marash Vata / dhe ka msy drejt Dukagjinit / bashkė me a't Gjin Pjetrin e Kurbinit / qė pėr pushkė e pėr urti / e lan namin tė dy nė Shqipni ". Po kėshtu nė njė kangė tjetėr Padėr Gjergji flet pėrsėri pėr Marash Vatėn."E njai tjetri ma pėrtej /me ato mustakė tė mėdhenj / me i prek nė shoq qė ka bri vedit / nuk asht jo Diomedi / por ashtė bajraktar i Shkrelit / si jaj pyrgu nė ball tė kėshtjellit / qė se trem as topi e as shpata / ja thonė emrin Marash Vata"

    Shkollohen nė Evropė
    Po si rrodhėn mė tej ngjarjet nė familjen e bajraktarit tė Shkrelit Marash Vata dhe gjashtė djemėve tė tij? Lidhur me kėtė Prek Gjelosh Vata dėshmon: "Marashi u martua shumė i ri qė nė moshėn 18 vjeēare dhe nga ajo martesė atij i lindėn 12 fėmijė, gjashtė djem e gjashtė vajza. Djemtė e tij u quajtėn Rrok, Kanto, Pjetėr, Gjelosh, Gjek dhe Llesh. Tre djemtė Kanti, Gjeka dhe Lleshi pasi mbaruan kolegjin e fretėnve nė qytetin e Shkodrės, erdhėn nė Tiranė dhe pėrfunduan shkollėn mbretėrore tė plotėsimit tė oficerėve. Pasi ata tė tre u diplomuan me rezultate tė lartė nė atė shkollė ushtarake, fituan nga njė bursė shtetėrore nga qeveria e Mbretit Zog dhe vazhduan mė tej studimet pranė Akademisė Ushtarake nė Vjenė tė cilėn e mbaruan me rezultate tė larta dhe u diplomuan e u titulluan si oficerė. Po kėshtu edhe djali tjetėr Rroku pasi mbaroi kolegjin e fretėnve nė Shkodėr, vazhdoi studimet universitare nė Romė pėr Teologji dhe mė pas erdhi nė Shqipėri ku shėrbeu si frat nė disa krahina tė Veriut. Dy djemtė e tjerė Pjetri me Gjeloshin nuk vazhduan shkollat por qėndruan nė shtėpi nė fshatin Zagorė duke administruar atė pasuri qė kishte familja, ndonėse Pjetri kishte gradėn e kapitenit si oficer nė rezervė" kujton Prek Gjelosh Vata lidhur me shkollimin e tre djemve tė Marash Vatės nė Akademinė Ushtarake tė Vjenės, si dhe tė Rrokut qė u diplomua nė Teologji.

    Nė mbrojtje tė Zogut
    Po cili ishte fati i tre djemve tė Marash Vatės tė cilėt u shkolluan dhe u diplomuan nė Akademinė Ushtarake tė Vjenės nė Austri? Lidhur me kėtė 79 vjeēari Prek Gjelosh Vata dėshmon: "Nga gjashtė djemtė e bajraktarit tė Shkrelit Marash Vata, dy prej tyre Kanto dhe Rroku vdiqėn nė vitet '30. Kant Marashi pasi u diplomua si ushtarak nė Vjenė, u kthye nė Shqipėri dhe u emėrua si oficer i xhandarmėrisė Mbretėrore nė Malsinė e Madhe. Sipas disa dėshmive Kanto u vra aty rreth vitit 1934 nga njė vrasės me pagesė tė cilin e kishin shtyrė disa persona me bindje tė majta dhe pėrkrahės tė KONARE (Komiteti Nacional-Revolucionar) qė drejtohej nga Fan Noli qėndra e tė cilėve ishte nė Gjenevė tė Zvicrės. Kjo vrasje erdhi pasi Kanto kishte bėrė me ta njė debat tė ashpėr duke u sharė Leninin dhe Bashkimin Sovjetik, pėr tė cilėt ishte shprehur "Kolera qė do tė skllavėroj Shqipėrinė".
    -- marre nga Gazeta Shqiptare
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 06:33

  4. #4
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Histori gjakmarrjesh. Nėna, gra e fėmijė jetimė jetojnė nė njė krizė ekonomike, vuajtje dhe ankth

    Gjakmarrja nė Shkodėr, 87 fėmijė tė ngujuar

    Frika e hakmarrjes sė mundshme i ka izoluar brenda mureve tė shtėpive tė tyre

    SHKODƋR- Fėmijė qė njohin dhe jetojnė tmerrin e vdekjes, pa e njohur mirė jetėn. Vogėlushė qė nė vend tė librave dhe lodrave me shokė, rrethohen nga mure tė larta dhe dyer tė kyēura nga frika se vriten. Kryetari i Lidhjes sė Misionarėve thotė se vetėm nė qarkun e Shkodrės janė rreth 600 persona me probleme konfliktuale dhe 87 fėmijė tė ngujuar. Ata sā€™kanė bėrė asgjė. Ndėrsa absurditeti i njė ā€œligji primitivā€? e shumė tė vjetėr u ka marrė atyre gjėnė mė tė shtrenjtė, lirinė. Bota e tyre fėminore e ka tė vėshtirė tė mėsohet me kėtė realitet mbytės, dhe tė kuptojė mekanizmin e ndėrgjegjies e arsyes sė sėmurė qė i detyron ata tė mos e gėzojnė fėmijėrinė. Gjakmarrja, ky fenomen vrasės dhe i trashėguar nga e kaluara shekullore dhe qė ironikisht mori jetė nė 12 vitet e fundit, ėshtė njė ndėr plagėt mė tė rėnda tė shoqėrisė sė sotme shqiptare. Burra, tė rinj, fėmijė qė as punojnė, as nuk mėsojnė, pasi nuk mund tė kalojnė pragun e shtėpisė. Fėmijėt djem janė tė rrezikuar. Plumbi i gjakmarrjes nuk ka kursyer as 12-vjeēarin Halil Xhani, apo 16-vjeēarin Zef Hili. Nėna, gra e fėmijė jetimė qė u janė vrarė djemtė, burrat e baballarėt jetojnė nė njė krizė ekonomike, vuajtje, ankth pėr fėmijėt qė rriten me stresin dhe ndjenjėn e hakmarrjes. Tė hysh nė shtėpitė e atyre qė kanė probleme gjakmarrjeje e ngujimi ėshtė e vėshtirė. Aty nuk afrohen njerėz aq mė tepėr tė panjohur. Nė rrethin e Shkodrės janė 240 familje me probleme gjakmarrjeje.

    Histori gjakmarrjesh
    Pėr tā€™u takuar me disa prej tyre, shoqėrohemi nga kryetari i Lidhjes sė Misionarėve tė Paqes Emin Spahia. Ai hyn lirshėm nė ēdo banesė, pasi ka 12 vjet qė merret me pajtimin e gjaqeve. Drejtohemi nė shtėpinė e Fran Zefit, ku jetojnė 11 vetė. Frani mban nė shtėpi 2 vajzat: Lizėn dhe Talen, bashkė me fėmijėt e tyre, qė janė rikthyer aty pasi ishin tė martuara me dy vėllezėr tė familjes Meshi. Burri i njėrės prej vajzave, Lizės, nė vitin 2001 vrau njė person dhe u dėnua me burgim tė pėrjetshėm. Fran Zefi thotė se me pensionin e tij prej 10 mijė lekėsh dhe me rrogėn 5000 lekėshe tė Lizės, qė punon kamariere nė njė lokal tė Shkodrės, jetojnė 11 vetė. Liza, e shoqja e tė dėnuarit, ka tre fėmija, vajzėn 14-vjeēare dhe dy djemtė: Alfredin dhe Kristianin, 12 dhe 10 vjeē. Ata qėndrojnė tė mbyllur nė dhomė. Tė trembur, me fytyra tė zbehta, ata nuk dinė ēā€™ndodh jashtė mureve tė shtėpisė sė gjyshit. Tmerri, frika shihet qartė nė sytė e tyre. ā€œJemi nė gjak, kemi frikė tė dalim se na vrasin. Shohim televizor kur ka drita, ndonjėherė vjen ndonjė shok tek neā€?, - thotė Alfredi. Largohemi dhe drejtohemi tek njė shtėpi tjetėr me tė ngujuar. Familja Marku nga krahina malore e Dukagjinit ndodhet nė gjak prej 2.5 vitesh. Ata janė larguar nga fshati i tyre, pranė tė cilit ndodhet edhe ai i viktimės, duke u vendosur nė njė fshat fushor pranė Shkodrės. Rruga qė tė ēon nė shtėpinė e thjeshtė njėkatėshe ėshtė bėrė baltė. Mure rrethues gati mė tė larta se shtėpia dhe me tela tė hollė tė kryqėzuar sipėr tyre, tė krijojnė pėrshtypjen e njė burgu, ndonėse pa tavan. Brenda ndodhen dy gratė e shtėpisė , plaku i paralizuar dhe tre fėmijė, dy vajza dhe njė djalė, Edisoni, 10 vjeē e gjysmė. Sytė e tij janė tė trishtuar. Babai i tij ka vrarė para dy vitesh dhe qė atėherė ai nuk e ka parė, as zėrin nuk ia ka dėgjuar nė telefon. Ishte nė klasė tė dytė dhe ndėrpreu shkollėn. E ėma thotė se tė paktėn tė mos harrojė shkronjat. Fytyra e zbehtė e vogėlushit i ngjan mureve tė dhomės. Ai nuk del nga shtėpia. ā€œShpesh qan, ka mall pėr shokėt, lodrat, pėr tė atin, por nuk kemi ēfarė tā€™i bėjmė. Nuk japin besė as pėr tė, prandaj duhet tė qėndrojmė mbyllurā€?, - thotė Lina, nėna e tij. Nė lagjen ā€œGuerileā€? nė Shkodėr, nė ish- tokat e ndėrmarrjes sė Zooteknikės, janė vendosur mjaft familje nga zonat rurale e mes tyre ka edhe tė shpėrngulur pėr shkak tė gjakmarrjes. Nė njėrėn prej tyre takojmė Agustinin, 13-vjeēar, nga fshati Lekaj i Dukagjinit. Ai bashkė me gjyshėrit, prindėrit dhe motrėn 6-vjeēare kanė tre vjet qė jetojnė kėtu. Agustini thotė se kur erdhėn nė fillim, shkoi nė shkollė, pasi hasmi nuk e dinte se ku ndodheshin. Po shpejt u mėsua dhe u detyrua tė rrinte brenda. Xhaxhai i tij ka vrarė dhe tani ndodhet nė burg. Por as Agustini, as gjyshi, babai dhe kushurinjtė e tjerė nuk dalin dot nga shtėpia: ā€œKemi frikėā€?, - thotė Zefi, gjyshi i Agustinit. ā€œNuk na japin besė dhe as ne as djali nuk dalim dot. E kemi parasysh atė qė ndodhi me njė 16-vjeēar, i cili nė dhjetor tė vitit 2000 u vra pėr gjakmarrje teksa po mbushte ujė, pasi njė kushėri i tij kishte vrarė dy vetėā€?.

    Fėmijė qė rriten me armė
    Duke biseduar me kryetarin e Lidhjes sė Misionarėve, ai na tregon njė moment qė i ėshtė ngulitur nė kujtesė. ā€œIshim bashkė me misionarėt e tjerė pėr tė ndėrmjetėsuar pajtim tek njė familje nė Postribė. Bisedėn tonė e ndiqte edhe Ergysi 9-vjeēar. Ai kishte dėgjuar nė bisedė se hasmi kishte thėnė se do tā€™i vrisnin nė lule tė ballit. Me naivitetin e njė fėmije, Ergysi merr njė lule dhe e vendos nė vesh. Kur e pyesnin se pse veproi ashtu, ai pėrgjigjet se tani plumbi nuk do ta marrė te balli, pasi lulen e ka vėnė nė vesh dhe aty do tė qėllohetā€?,- kujton Spahia. Njė dhembje e pakuptimtė duket nė fytyrat e atyre qė takojmė e qe janė me probleme tė tilla. Njė pyetje qėndron si re ogurzezė mbi kokat e tyre. Pėrse? Pse shteti nuk e kap dhe ndėshkon fajtorin, ndėrsa tė tjerėt tė jetojnė tė lirė? Dhe fėmijėt rriten me vorbullėn e urrejtjes pėr ato qė i mbajnė tė ngujuar duke e thelluar armiqėsinė nė ndėrgjegjien e tyre. Por, gjakmarrja ka edhe pasoja tė tjera. Me Spahinė shkojmė nė shtėpinė e Tone Bushit nė Laē tė Vaut tė Dejės. Para 6 vitesh Tones i vritet i shoqi duke i lėnė 7 jetimė, 6 vajza dhe njė djalė qė sot janė 10-19 vjeē. Varfėria kėtu ėshtė e tejskajshme dhe duket ngado. Tonia thotė se edhe pse i shoqi kishte punuar 30 vjet nė minierė, ata nuk kanė marrė as pension, as ndihmė sociale. ā€œDjali ėshtė i vogėl tė punojė, ndėrsa vajzat nuk kanė se ku. Jetojmė me ato qė na falin tė afėrmitā€?, - thotė Tone Bushi, e cila nuk ka mundėsi tė kėrkojė as tė drejtėn e mohuar tė pensionit pėr fėmijėt e saj. Nė fshatin Mali i Jushit, Prekė Preka dhe gruaja e tij Lezja, jetojnė me dy nuset e djemve tė vrarė dhe 7 jetimė tė tyre. Violeta dhe Ardjana janė dy nuset, tė cilave nė njė afat prej 1.5 vitesh u janė vrarė burrat, duke u lėnė 7 jetimė. Jetimėt rriten me ndjenjėn e hakmarrjes. Kristiani, Paridi, Dimitrula, etj., ndonėse fėmijė, dinė tė pėrdorin armėn. Ata po rriten me idenė se duhet tė vrasin pėr tė marrė hakun e baballarėve tė tyre. Nė shtėpinė e tyre vetėm vajtohet dhe flitet pėr hakmarrje. Psikologjia e tė marrurit gjak u rrėnjoset fėmijėve qė kanė probleme tė tilla dhe i shoqėron ata gjithė kohės. Nė fshatin Aliaj tė komunės Bajzė nė Malėsinė e Madhe ka fėmijė tė ngujuar qė kur kanė lindur. I tillė ėshtė Ermenis Laēaj, i cili lindi dhe u bė njėzet muajsh i ngujuar pa e kuptuar kėtė fenomen. Nė nėntor tė vitit tė kaluar Ermenisi dhe pjesėtarė tė tjerė tė fisit tė tij u lanė tė lirė.
    Anila Dushi


    Nė 12 vite janė pajtuar 3045 familje
    Kryetari i Lidhjes sė Misionarėve thotė se fenomeni ka pėsuar njė rėnie. Dhe kjo edhe nė sajė tė pėrpjekjeve sė nismės sė misionarėve pėr tė zhdukur ngujimin kolektiv dhe zbatuar ligjet e shtetit. Nė plane tė afėrta tė misionarėve ėshtė njė lėvizje e fuqishme e rinisė, e ngjashme me atė tė Anton Ƈetės nė Kosovė kundėr kėtij fenomeni. Nė 12 vitet e funksionimit tė 23 degėve tė kėtij misioni janė pajtuar 3045 familje. Vetėm nė vitin 2002 nė Shkodėr u pajtuan 199 familje, nė Malėsinė e Madhe 33 dhe nė Pukė 42. Spahia tregon dhe pėr pėrpjekjet e misionarėve pėr aprovimin e njė ligji pėr lidhjen e njė asistence afatgjatė pėr ato gra qė u vritet bashkėshorti e nuk kanė mundėsi jetese. Nė Bėrdicė janė 25 gra tė veja qė u janė vrarė burrat. Fenomeni ėshtė i pranishėm edhe nė rrethet e tjera. Nė Krujė janė 170 fėmijė, ndėrsa nė Kukės 47 fėmijė tė prekur nga gjakmarrja. Spahia thekson nevojėn e vendosjes sė shtetit ligjor duke kapur dhe ndėshkuar ata qė bėjnė vrasje.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 06:35

  5. #5
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Zyrtarė dhe pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile tė mbledhur nė njė aktivitet kundėr gjakmarrjes nė Shkodėr, ranė dakord se zbatimi i ligjit nga gjykatat dhe organet e rendit, lė pėr tė dėshiruar nė veriun e Shqipėrisė dhe hap shteg pėr gjakmarrjen.

    Nė sesionin e parė tė Kuvendit tė Pajtimit, pjesėmarrėsit pranojnė se prania e ligjit dhe e dorės sė shtetit nė kėtė rajon ėshtė e zbehtė dhe duhet rivendosur.

    Gjakmarrja ėshtė e bazuar nė ligjin e Kanunit, qė u hartua nga udhėheqėsi feudal, Lekė Dukagjini nė shekullin e pesėmbėdhjetė.

    Kanuni shkruan se "gjaku gjithmonė merret me gjak" dhe parashikon rregulla specifike pėr raste specifike tė gjakmarrjes.

    Kanuni u luftua ashpėr sidomos gjatė viteve tė komunizmit nė Shqipėri, por filloi tė ringjallej pas rėnies sė komunizmit nė vitin 1991.

    Vendosja e rregullit dhe ligjit nė veri tė Shqipėrisė, qė ka qenė gjithmonė njė detyrė e vėshtirė, u bė mė e vėshtirė me vendosjen e demokracisė nė vend.

    Rivendosja e ligjit

    Tė mbledhur nė Kuvendin e Pajtimit, zyrtarė dhe aktivistė tė organizatave joqeveritare, qė synojnė frenimin apo pasojat e gjakmarrjes, ranė dakord se duhet njė strategji pėr ta luftuar gjakmarrjen.

    Kreu i Caritas-it nė Shkodėr, At Mario Balio, nismėtar i mbledhjes sė Kuvendit, tha se kriminaliteti nė zonėn veriore tė Shqipėrisė do tė vazhdojė tė mbetet i lartė nėse nuk do tė ketė njė bashkėpunim mes shoqėrisė civile dhe shtetit.

    "Kush ka pėr detyrė tė nxjerrė ligje pėr tė ndėshkuar krimin, kush ka pėr detyrė tė ndėshkojė krimin dhe tė gjitha pjesėt e tjera tė shoqėrisė, mediat, intelektualėt, besimet (duhet) tė bashkohemi me njė thirrje qė tė rivendoset ligji dhe tė bėhet mė i pranishėm shteti shqiptar me organizmat pėrkatėse nė territorin e veriut tė Shqipėrisė," tha ai.

    Qė gjakmarrja ėshtė njė tregues i mosfunksionimit normal tė shtetit ligjor, kjo u pranua nga dhe nga kryetari i Kuvendit tė Shqipėrisė, Servet Pėllumbi.

    Z. Pėllumbi, i pranishėm nė seancėn e parė tė Kuvendit tė Pajtimit, tha se megjithėse legjislacioni aktual e parashikon mjaftueshėm luftėn kundėr kėtij fenomeni, kuvendi ėshtė i gatshėm tė nxjerrė dhe tė tjera ligje.

    Por sipas tij, problemi qėndron tek zbatimi i ligjit nga organet e rendit dhe drejtėsisė.

    "Unė mendoj se ēėshtja mė thelbėsore ėshtė se si tė zbatohet ky legjislacion nga gjykatat dhe institucionet e tjera shtetėrore. Nėse gjykatat do tė japin vendimin e merituar nė rastet e konflikteve tė ndryshme, nėse organet e rendit do tė izolojnė nė kohėn e duhur autorėt e vrasjeve dhe tė konflikteve, atėherė do tė kishim mė pak tė ngujuar dhe gjakmarrje".

    "Njerėzit e kėrkojnė tė drejtėn si duhet dhe kur shteti nuk vepron si duhet, atėherė njerėzit i drejtohen vetėgjyqėsisė," tha ai.




    NE FOTO ESHTE E NJE FAMILJE E NGUJUAR NE SHKODER PER SHKAKE TE GJAKMARRJES!!!
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 06:40

  6. #6
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Kanuni dhe aktualiteti


    Kam mendimin se ka ardhur plotėsisht koha qė nė kanunin e Lekė Dukagjinit, tė bėhet njė analizė e hollėsishme nė shumė nene, paragrafe dhe kapituj, pėr t'ia pėrshtatur aktualitetit dhe veprimeve bashkėkohore. Tė domosdoshme janė tre pika: Sipas kanunit, kur dikush vret njė person familja e tė vrarit dhe tė afėrmit e tij, kanė tė drejtė qė brenda 24 orėve tė vrasin: 1-Sipas kanunit kur dikush vret njė person, familja e tė vrarit dhe tė afėrmit e tij kanė tė drejtė qė brenda 24 orėve tė vrasin ēdo pjesėtar tė familjes qė vrau, ose dhe njė kushėri ose tė afėrm tjetėr tė kėsaj familje. Mirėpo, sot njerėzit janė shpėrndarė pėr tė jetuar dhe punuar nė krahina tė ndryshme tė vendit. Hasmi kėshtu mund tė vrasė njė njeri tė pafajshėm, i cili nuk ka tė bėjė fare me atė qė ka ndodhur. Ky nen famėkeq duhet tė studiohet dhe tė analizohet me hollėsi nga tė gjithė ne.
    Duhet tė theksojmė se, nė mes tė kėsaj qėndron dhe njė e keqe tjetėr e madhe. Kur hasmi vret dikė jashtė familjes qė kreu vrasjen e parė, i lėnduari nė kėtė rast, e ndjen veten tė pafajshėm, duke mos pasur asnjė lloj faji dhe dijeni pėr vrasjen, kėshtu, gjaku shtrihet dhe thellohet nė tė tjera familje. 2-Sipas kanunit tė Lekė Dukagjinit, kushdo qė vret dhe brenda 24 orėve nuk arrin tė hakmerret sipas pikės 1, qė pėrmendėm mė lart, hasmi ka tė drejtė tė ngujojė tė gjithė anėtarėt e kėsaj familje, duke pėrfshirė kėtu edhe fėmijėt e shkollės. Kėta duhet tė dalin vetėm me leje tė hasmit duke marrė leje sipas zakonit pėr njė kohė tė caktuar, dhe pas mbarimit tė kėsaj kohe, prapė do tė ngujohen brenda. Kjo pikė e vjetėruar qė i pėrket mesjetės, dhe jo mė kohės sė sotme, e cila shkatėrron jo vetėm ekonominė e asaj familje, por edhe privon drejtpėrsėdrejti tė drejtat dhe liritė themelore tė njeriut, deri edhe tek fėmijėt e gratė. Duke u nisur sa thamė mė sipėr, lidhja e misionarėve tė paqes e pajtimit, ka marrė njė nismė qė kėto dy pika nė kanunin e Lekė Dukagjinit, tė hiqen. Nėse dikush kėrkon tė hakmerret, pėr shumė arsye, nuk ka tė drejtė, nė ēfarėdo rasti nuk ka tė drejtė tė hakmerret ndaj dikujt tjetėr, me pėrjashtim tė dorės qė kreu krimin. E pėrsėris edhe njė herė, se ne jemi kundėr vrasjeve. Kjo duhet dėnuar nga mbarė kombi, shteti dhe lidhja e misionarėve tė paqes. Mirėpo, nė situatėn nė tė cilėn gjendemi, kur krimi i maskuar nėn "mbrojtjen" e kanunit, po vret pėrditė, duhet tė arrijmė fillimisht tė realizojmė kėto ndryshime.
    Pas kėsaj, duhet punuar pėr tė zhdukur virusin kriminal tė vetėgjyqėsisė. Pėr tė arritur kėtu, e para, duhet pėrkrahja dhe mbėshtetja e shtetit nė forcimin e rendit, nė luftėn kundėr krimit tė organizuar, nė kapjen dhe prangosjen e autorit tė krimit dhe dhėnies sė njė dėnimi maksimal. Kjo mund tė arrihet vetėm me njė kontroll tė fortė dhe tė vazhdueshėm ndaj organeve tė drejtėsisė, sepse deri tani jo pak herė ka pasur vėrejtje si nga shtypi dhe publiku, pėr dhėnien e dėnimeve tė lehta pėr autorėt e krimit, duke mos pėrjashtuar kėtu dhe rastet e dhėnies sė pafajėsisė pėr mungesė provash. Duke mos kapur dhe prangosur vrasėsin, ose duke i dhėnė atij njė dėnim tė lehtė, nuk parandalohet dot marrja e hakut, por pėrkundrazi nė njė formė ose tjetėr, e favorizon atė. Sot ka pėrpjekje nė fushėn e rendit, por nuk mund tė themi se shteti ka arritur shkallėn e shtetit ligjor, pėrderisa publiku e di shumė mirė se shumė persona qė kanė vrarė qarkullojnė tė lirė nėpėr rrugė. Prandaj, del e domosdoshme qė shteti tė forcojė hallkat e tij ndėrinstitucionale, ndjeshmėrinė ndaj zbatimit tė ligjit, ndaj korrupsionit, se vetėm kėshtu mund tė frenohet deri nė njėfarė mase gjakmarrja.Kėto pika qė pėrmendėm mė lart duhet tė miratohen nga mbarė populli, por para se publiku tė japė mendimin e tij kėrkohet prononcimi i tė gjithė specialistėve tė fushave tė ndryshme, si juristė, profesorė, shkrimtarė, gazetarė dhe intelektualė tė tjerė, deputetė, politikanė tė ndryshėm, tė gjithė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 06:42

  7. #7
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Zhdukja e gjakmarrjes


    Gjakmarrja hyn nė atė pjesė sė sjelljes njerėzore qė nuk mund tė matet drejtpėrdrejt. Pėr kėtė arsye nė hapat qė duhet tė ndėrmarrim duhet qė patjetėr tė orientohemi nga psikologjia. Ėshtė e kotė tė mendosh se shpullat e "polic kėmbėmadhit", apo njė gjendje shtetrrethimi mund tė jenė njė zgjidhje. Siē mund ta vėrtetojė kushdo, puna e policisė duket e mbaruar mbas shprehjes "...pėr gjakmarrje...", ndėrkohė qė aty ėshtė vetėm fillimi. Psikologjia ndonėse ėshtė njė fushė e re studimi, ka zhvilluar parime tė sjelljes njerėzore, qė nuk janė nė kundėrshti, por qė janė tė qėndrueshme. Meqė gjakmarrja nuk ka si tė studiohet prej psikologėve tė huaj, ajo qė mbetet ėshtė qė vetė ne, psikologėt tanė ta udhėheqin kėtė punė. Mbėshtetur nė shtyllat ku psikologėt shpjegojnė pse ne bėjmė ato qė bėjmė, ėshtė mė i lehtė shpjegimi i asaj pse shqiptari merr gjak, dhe rrjedhimisht kjo do na ndriēojė ato rrugė nga duhet tė kalojmė pėr zhdukjen e gjakmarrjes.
    Sfondi kulturor
    Nė mėnyrė qė tė kuptojmė ēdo anėtar tė shoqėrisė duhet tė njohim ēfarė pret shoqėria prej tij, dhe nėse ai jeton me kėtė pėrkushtim. Shoqėria nuk mund tė lejojė qė zakonet apo normat e saj tė thyhen prej anėtarėve, sepse kjo do tė thyente vetė shoqėrinė. Pėr kėtė ajo dėnon shkelėsit, dhe njėkohėsisht i mbėshtet kėto norma dhe me ligje. Asnjė shoqėri nuk mund tė bėjė gjithė anėtarėt e saj tė mendojnė njėlloj. Ēdo person ėshtė i ndryshėm qė nė lindje. Janė genet dhe kromozonet ato qė pėrziejnė zhvillimin e qėnies njerėzore. Nė kundėrshtimin natyrė - edukim (nature-nurture controversy), tipari i karakterit gjaknxehtė mund t'i pėrkasė natyrės, por ai gjakmarrės, nuk i pėrket natyres, ai i pėrket edukimit tė keq nė rastin tonė mbėshtetur, dhe nga njė kanun i shkruar, i cili tė tregon si e qysh e tek duhet tė vrasėsh. Droga vret vetveten dhe ndalohet, kanuni vret tė pafajshėm dhe lexohet, dhe pėr sa kohė? Motivimi. Kushtet e veēanta nė tė cilat dikush kryen atė, qė nuk mund ta kryente pa ato. Sjellja e zakonshme matet me tri tregues, forcėn, drejtimin dhe durimin. Mekanizimi qė na tregon se kur ėshtė vapė tė freskohemi, ėshtė njė i tillė. Motive tė tjera janė ato qė nuk kanė rrugėdalje qėllimin, por shmangien e asaj qė shkakton dhimbje. Lėvizja e lirė e popullsisė, largimi nga zonat e gjakmarrjes ėshtė njė e tillė, e cila nuk do ta pėrhapė gjakmarrjen andej, pėrkundrazi ajo ka pėr ta ulur atė. Kur tė tjerėt na respektojnė, ne i pėrgjigjemi njė lloji tjetėr motivesh. Tek ne kjo ndodh mbrapsh, dhe nė grackė ra dhe shtypi, shpėrdorojmė emrin e patriotes Shotė, dhe si nė lojėn me kungulleshka na del njė "Shotė", e pas saj dy "Shota". Nuk ėshtė ēudi qė kur i thua karbonit diamant ,tė dalin dhe tre "Shota", paēka se kriminele, paēka se nė thonjėza, kush po pyet pėr shkrimin e shqipes. A nuk duhet t'ju krijojmė kushte atyre njerėzve, qė tė mos kenė mė motive pėr gjakmarrje? Kur do t'ju zgjidhim njerėzve konfliktet ekonomike nė seanca gjyqėsore njėditėshe e para publikut mundėsisht?
    Mėsimi.
    Kur ne mėsojmė nė sistemin tonė nervor ndodhin ndryshime tė pėrhershme. Nėse demokracia ndaloi brezin e ri nga njohja me armėt, viti i mbrapshtė '97 nuk la pa i mėsuar dhe kėtij brezi pėrdorimin e armės. E meqė shkolla, letėrsia, etj i referohen pambarim pushkės sė gjatė, trimit qė tė merr gjak nė vetull, ajo qė brezi mėson ėshtė njė pėrforcim i keq. Nuk do ishte keq qė krahas edukatės seksuale, nė shkollė tė rinjve t'u mėsoheshin sjelljet e drejta nė jetė, t'u ngulitej nė kokė falja, t'u ngulitej nė kokė se burri dhe gruaja nuk janė njė dyshe e pėrjetshme, se kur njėri shikon tė mirėn e vet, ky nuk ėshtė fundi i botės pėr tjetrin etj. A e dinė shtatėdhjetė e ca mėsues deputetėt e Kuvendit, sa nxėnės, sa zgjedhės, janė prekur nga gjakmarrja? Kujtesa. Sipas asaj qė thotė Frojdi nga studimet e tij , ne i shtyjmė mendimet qė s'na pėlqejnė nė njė gjendje pavetėdije, ndrydhjeje, qė duket se i harrojmė ato. Ta merr mendja qė dhe tė prekurit nga gjakmarrja, gjėmėn e zezė qė ju ka rėnė duhet ta fusin thellė e mė thellė, deri nė harrim. Deri dje kishte njė sistem qė nuk tė linte tė harroje, sot sharlatanė tė rinj, nėn petkun e paqtarit, guxojnė tė ribėjnė tė njėjtėn gjė. Ku e gjejnė ata tė drejtėn tė thonė kush duhet vrarė e kush jo? A nuk i mjafton kjo prokurorisė t'i padisė pėr nxitje krimi, dhe gjykatės t'i dėnojė? A nuk ėshtė gjakmarrja me gjithė ē'mbart rrotull njė kėrcėnim i mjaftueshėm i Shqipėrisė pėr ta futur dhe nė detyrat e SHISH-it?
    Mendimi.
    Pėrdorimi i zakonshėm i gjėrave tė fiksuara i bėn gjithė tė tjerat tė pamendueshme. Anton Ēeta duke shkuar shtėpi mė shtėpi bėri qė falja tė ishte e zakonshmja e fiksuar qė duhet zbatuar, gjakmarrja ėshtė e pamendueshme. Kėtė fjala vjen nuk mund ta bėjė Sali Berisha, pėrsa kohė qė "Zėri i Popullit" mendon dhe shkruan se tė mosshkuarit e Berishės nė vendlindje, dhe jo tė shkuarit e tij atje, i shėrben Shqipėrisė. A nuk duhet krerėt e politikės tė japin dorėn e paqtimit tek familjet e atyre qė hynė nė gjak gjatė fushatave elektorale? Gjuha. Nėpėrmjet saj ne flasim. Por sa keq ėshtė kur flasim dhe s'merremi vesh. Duhet tė matet mirė cilido njeri me mend kur dhe ku tė thotė fjalė tė mira pėr kanunin, qofshin kėto historike apo kulturore, ajo qė merr gjakmarrėsi ėshtė se pėr tė ka folur Fishta, Kadareja. A nuk duhet mbėshtetur deputeti tropojan, dhe kushdo tjetėr qė flet pėr zhdukjen e gjakmarrjes?
    Bindja
    Gjakmarrja do tė vazhdojė pėr sa kohė shteti ynė nuk do tė na bindė se ėshtė ai qė bėn ligjin dhe zbaton ligjin. Pėr fat, shumica e popullit gjendet nė mes dy kaheve tė personalitetit, ajo nuk e ka sjellje tė vetėn merrjen e gjakut, por nuk ėshtė as budalla qė tė mos veprojė. Kjo shumicė kėrkon nga ata qė ju ka besuar pushtetin ta bindė se ēdo vrasės gjakmarrės do tė gjendet mbas hekurave sa kohė tė jetė gjallė, ta bindė se kujtdo qė mendon se i rrezikohet jeta e ngujohet do t'i japė mbėshtetje 24 orėshe. Kush do t'i sigurojė ata qė janė kundėr gjakmarrjes se nuk do t'u preket njė qime floku? Nė historinė e shqiptarėve, gjakmarrja ėshtė njė njollė e zezė ashtu si ka qėnė pėr gjermanėt holokausti, e pėr amerikanėt racizmi. Duke pranuar se ajo gjendet midis nesh kemi hedhur hapin e parė. Por qėllimi ynė duhet tė jetė zhdukja e kėsaj njolle vėllavrasėse, dhe jo kthimi i saj nė gri. Meqė mė jepet mundėsia, dhe duke u ndier disi fajtor qė kam hyrė nė fushat e psikologėve, i ftoj ata me vargjet e Nolit "s'e ka fajin kurrizi, po truri, se lirinė e sjell drita e mendjes, jo druri" t'i prijnė zhdukjes sė gjakmarrjes. Suksesi ynė ėshtė matanė gropės sė rehatit, ku s'ėshtė ēudi tė tė zenė plumba qorr.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 06:49

  8. #8
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Referendum per nje Kanun te ri
    Pikat e referendimit

    1. A jeni dakord me nismen e marre?

    2. Gjaku duhet te merret vetem tek vrasesi dje jo tek anetaret e tjere te fisit

    3. Vrasesin te mos e mbroje askush

    4. Kush shkel kete bese, vecohet nga fshati

    5. Ndalohen krushqite me shkelesit e kesaj bese

    6. Ndalohet qe shkelesit te kesaj bese ti shkohet ne shtepi

    Rudina Llazari

    Shkoder - Referendum per kufizuar gjakmarrjen. Gjaku do te lahet vetem tek njeriu qe ka kryer vrasjen dhe jo tek anetaret e fisit. Pikerisht per te marre besen e ketij rregulli ne Malesine e Madhe pritet te realizohet nje referendum ku te gjitha banoret do te votojne. E thene me ndryshe, pas kaq vitesh e shekujsh lind nje Kanun i ri, qellimi i te cilit eshte kufizimi i gjakmarrjes. Nisma i takon Lidhjes te Misionareve te Paqes dhe vendi i zbatimit do te jete Malesia e Madhe. Rethi me i skajshen verior do te jete i perfshire ne nje projekt pilot per ngushtimin e rrethit vicioz te ngujimit. Projekti ka mberritur prej kohesh ne zyrat e Bankes Boterore dhe ende nuk eshte marre pergjigje prej atje. Ndersa eshte mbeshtetur nga CAFOD Albania dhe ka patur perkrahje morale nga diplomatet qe jane ne Shqiperi dhe nga Institucioni i Avokatit te Popullit. Gjakmarrja duhet te vije duke u zbutur dhe ngujimi duke u ngushtuar, fenomeni atavizem i trasheguar eshte dukshem i dhimshem ne qytetet dhe fshatrat veriore dhe po sfidon qyteterimin e sotem. Kanuni shqiptar mbi bazen e te cilit ka ardhur ngujimi i mijera familjeve shqiptare thote vetem "Gjaku lahet me gjak". Por ne faqet e kanunit eshte e parashikuar edhe qe "Mos Vrit! Per sa dam te asht shkaktu, duhet me u la sipas randsise. Gjaku lahet me gjak". Ne kanun kjo nenkupton larjen te doraci dhe jo kund tjeter. Vetem ne 24 oreshin e pare pasi eshte kryer vrasja, sipas parashikimeve te kanuneve shqiptare, mund te vritet kushdo prej fisit. Pas kalimit te kohes jo. Te mendosh qe ky kanun eshte krijuar ne kohra qe studiozja e famshme e Shqiperise Edit Durham i quan me te lashta se armet prehistorike te muzeumeve. "Kanuni qe i atribohet Leke Dukagjinit eshte me i vjeter dhe i lashte se armet e permendoret e ushtareve te muzeumeve".

    Te gjitha rregullat e referendumit

    Eshte mbi bazen e nje modeli te homologeve misionare ne shtetin fqinj ne Mal te Zi. 13800 familje ne Malesine e Madhe do te kene brenda javes te ardhshme formularet e referendumit. Keto formulare i jane dhene krereve te Komunave te Koplik Qendres dhe te Bashkise te Koplikut. Sipas misionareve formularet do te shperndahen ne cdo familje. Kreu i familjes do te firmose se eshte pro ose kunder nisme te ndermarre. Kjo nisme parashikon qe gjaku te merret vetem te doraci. "Ai qe kryen krimin duhet te ndeshkohet dhe jo te tjeret". Sipas asaj qe eshte parashikuar nga hartuesit e referendumit, pas nenshkrimit ajo qe do te vendoset do te jete e shenjte sa edhe kanuni, ne mos me teper. Askush nuk mund te mbroje dhe te afroje pas kesaj doracin, me te cilin nuk do te merren me as misionaret dhe askush tjeter. Ne kete menyre shteti ligjor do te jete si i tille dhe nisma pikerisht kesaj do t'i sherbeje, duke synuar ne te njejten kohe edhe kufizimin sa me shume te gjakmarrjes dhe te ngujimit. Firmosja deklaratave por ose kunder do te behet ne prani te nje grupi te nismetareve, me pjesmarrjen e nje perfaqesuesit te pushtetit vendor (Bashki a komune), te kryeplakut te fshatit a te lagjes, te nje perfaqesuesu te fisit, te nje perfaqesuesi te klerit, dhe te rendit. Natyrisht te pranishem ne firmosje do te jene edhe perfaqesuesit e rendit. Pasi te kene shkuar shtepi me shtepi ne te gjithe zonen e Malesise te Madhe atehere do te behet nje Kuvend i madhe me perfaqesuesit e te gjithe fiseve dhe do te lidhet "Besa e Madhe". Qe nga ky moment, vendosja do te jete e kryer. Kush shkel kete bese do te lecitet dhe vecohet nga i gjithe katundi. Askush nuk do te shkoje me ne ate shtepi. Ne mort a gezim do te jene te vetem. Krushqi me shkelesit nuk do te behet. Ngujimi ne kete menyre do te jete jo i nevojshem perderisa gjaku do te kerkohet vetem te doraci. Kush e shkel kete pervec te tjerave do te hape nje gjak te ri. Ne kete mnyre shtetit ligjor i hapet udhe te mbroje me shume ligjet e tij. Sipas misionareve punet po ecin mbare. Deri tani pjesa me e mdhe e formulareve jane shperndare dhe madje ne disa vende ka nisur edhe firmosja. Keshtu ne komunen e Kastratit sipas misionareve ka mbaruar firmosja dhe kane qene pro nismes 97 % e kryefamiljareve. He per he vetem Malesia e Madhe eshte perfshire ne kete projekt. Por duket se edhe Shkodra do te kete te njejtin vend. Ideja eshte perkrahur nga kreret e Komunave te Velipojes, Dajcit dhe Bushatit.

  9. #9
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    FJALA E PRESIDENTIT MOISIU: “ROLI I SHTETIT, KOMUNITETIT DHE SHOQĖRISĖ CIVILE NĖ PARANDALIMIN E HAKMARRJES / GJAKMARRJES DHE LEHTĖSIMIN E PASOJAVE TĖ TYRE”



    13 QERSHOR 2003
    SHkodėr

    I nderuar zoti Ceka,
    Tė nderuar deputetė, drejtues lokalė e tė ftuar,
    Tė nderuar pėrfaqėsues tė besimeve fetare dhe tė trupit diplomatik,
    Zonja e zotėrinj,

    Tema, qė sot diskutojmė ka njė rėndėsi shumė tė madhe dhe lidhet me njė prej plagėve mė tė dhimbshme tė shoqėrisė shqiptare.

    Pa dashur tė pėrsėris shifrat e viktimave tė gjakmarrjes, tė atyre qė humbin jetėn dhe tė atyre qė mbeten tė ngujuar, dėshiroj tė shpreh indinjatėn time tė thellė si qytetarė dhe si president, ndaj pėrhapjes sė rrezikshme tė kėtij fenomeni dhe angazhimin tim tė plotė pėr tė marrė ēdo masė ligjore, qė do tė mundėsonte kufizimin ose eleminimin e tij.

    Vazhdimisht kam ndjekur me vemendje punėn e lavdėrueshme tė komuniteteve fetare, organizatave dhe grupeve tė ndryshme joqeveritare kundėr gjakmarrjes, por fakti se vetėm javėn e fundit kemi kėtu nė Shkodėr disa raste tė vrasjes pėr motive tė tilla, tregon se ne tė gjithė kemi ende shumė pėr tė bėrė pėr ta fituar kėtė betejė, qė duhet ta fitojmė patjetėr.

    Tė nderuar pjesėmarrės,

    Nuk ėshtė vetėm e dhimbshme, por edhe tragjike pėr njė shoqėri dhe njė shtet tė dėgjojmė komunikatat e policisė pėr vrasje tė qytetarėve pėr motive gjakmarrjeje ose hakmarrjeje. Kjo gjendje ėshtė e papranueshme, siē ėshtė i tillė edhe fakti se nė shumė raste motivet e gjakmarrjes tė pėrdoren nga policia, drejtėsia dhe opinioni publik pėr tė justifikuar krime tė tilla tė dėnueshme nga ligji. Ligji ynė nuk e njeh kanunin, i cili ka pasur fuqi, kur s’ka pasur ligje. Nė atė kohė ka pasur rolin e tij, kurse sot kemi shtet ligjor dhe kanuni, nuk mund t’i pėrgjigjet kohės sonė. Krimi ėshtė krim dhe duhet ndėrshkuar pa hezitim nga ligji dhe shoqėria. Detyra e policisė dhe e organeve tė tjera tė specializuara ėshtė, mbetet e duhet tė jetė tė parandalojnė krimet, tė garantojnė jetėn dhe sigurinė e qytetarėve, tė ndalojnė vrasėsit dhe t’i vendosin ata pėrpara drejtėsisė.

    Ne jemi njė vend qė, pavarėsisht nga vėshtirėsitė, po ecim nė rrugėn e demokracisė dhe tė integrimit. Kjo ėshtė njė zgjedhje, qė ka bėrė vetė populli dhe ai vetė e kėrkon. Duam tė zėmė vendin, qė na takon nė familjen europiane, ku respekti pėr njeriun dhe jetėn e tij qėndron mbi tė gjitha normat e tjera. Nė kontrast me kėtė synim dhe zhvillim pozitiv, gjakmarrja ende po vret individėt, po ngujon familjet, po dėmton shoqėrinė dhe ekonominė shqiptare si dhe po rrezikon tė sotmen dhe tė ardhmen e saj. Edhe kostoja e saj nė imazhin ndėrkombėtar tė vendit tonė ėshtė shumė e lartė.

    Jeta e rrezikuar e ēdo qytetari ėshtė shumė mė e rėndėsishme sesa parimet, imazhi apo interesat politike tė momentit, prandaj unė e konsideroj rikthimin e gjakmarrjes edhe si sfidė e hapur e njė pjese tė shoqėrisė ndaj mosfunksionimit tė shtetit ligjor, si mungesė e edukatės dhe e kulturės ligjore, si tregues i shkallės sė varfėrisė, krizės sė besimit dhe i tranzicionit tė gjatė dhe tė vėshtira qė po kalojmė. Pėr kėtė gjendje tė gjithė duhet tė mbajmė pėrgjegjėsi konkrete, pasi askush nuk ka tė drejtė, qė zgjidhjen e vėshtirėsive sociale tė tranzicionit ta kėrkojė nė praktikat e tė kaluarės sė largėt dhe nė rrugė primitive e joligjore.

    Zonja e zotėrinj,

    Ne vijmė nga njė sistem politik ku nocioni i drejtėsisė kishte njė kuptim tė ndryshėm dhe sot, pavarėsisht nga pėrpjekjet pėr ngritjen e modernizimin e kėtij sistemi, ende kemi shumė pėr tė bėrė pėr tė arritur aty ku dėshirojmė dhe duhet tė arrijmė.

    Shteti ligjor qė po ndėrtojmė i ngjan njė shtėpie tė re. Kemi ngritur themelet, janė ndėrtuar dhomat, janė hapur dritaret dhe janė hedhur trarėt e ēatisė. Tani po punojmė pėr tė patur njė ēati tė fortė, qė nuk pikon dhe nuk dėmtohet sa herė qė prishet moti. Me shtėpinė e sigurtė na duhet edhe shumė punė pėr tė siguruar njė harmoni nė mes banorėve qė jetojnė aty, fqinjėve qė na rrethojnė, si dhe pėr tė hapur rrugė tė reja lėvizjeve, tė cilat na bashkojnė me Europėn. Sikurse e thashė mė lartė po kalojmė njė tranzicion tė gjatė e tė vėshtirė, por nėse duam tė jemi me tė tjerėt, duhet tė heqim dorė nga praktikat e gabuara qė dalin mbi ligjet dhe kushtetutėn, shembullin e kulturės ligjore duhet ta japin tė gjithė qytetarėt qofshin ata tė veshur me pushtet, deputetė pushtetarė lokalė etj.

    Heqja e dėnimit me vdekje nuk u bė thjeshtė pėr tė plotėsuar njė kėrkesė tė Kėshillit tė Europės, por pėr tė shprehur respektin tonė ndaj vlerave tė jetės, tė cilat qėndrojnė nė themel tė shoqėrive demokratike europiane ku ne po pėrpiqemi tė bėjmė pjesė juridikisht dhe ekonomikisht. Jetėn ta jep zoti dhe ai ka tė drejtė ta marrė. Megjithatė, kjo masė nuk duhet lejuar kurrėsesi qė tė ndikojė negativisht nė rritjen e vrasjeve.

    Nė kėtė kontekst, ne kemi ende shumė pėr tė bėrė, pėr tė pėrmirėsuar punėn dhe pėr tė rritur rolin e shtetit nė parandalimin e fenomeneve tė tilla. Pėrvoja tregon se funksionimin normal tė institucioneve qė kanė tė bėjnė me rendin dhe sigurinė e kanė dėmtuar ngarkesat politike, korrupsioni, paaftėsia pėr pėrmbushjen e detyrės, por sidomos edhe ndėrrimet e shpeshta tė titullarėve tė tyre. Qytetarėt dhe shteti presin prej tyre mė shumė transparencė, pėrzgjedhje mė tė mirė tė titullarėve tė bazuar nė meritat dhe aftėsinė e tyre, vemendje mė tė madhe ndaj rretheve periferike, si dhe rritje tė shkallės sė reagimit tė policisė dhe organeve tė drejtėsisė ndaj krimit. Vendosja e gradave sipas ligjit tė ri duhet tė ndikojė mė pozitivisht nė ndryshimet e pritshme tė drejtuesve aktualė tė organeve tė rendit. Nė krye tė kėtyre organeve duhet qė tė mos vendosen jesmenėt e shefave, por profesionistėt e vėrtetė, tė cilėt kanė stazhin, besimin dhe aftėsinė e duhur pėr ta pėrmbushur me sukses misionin e Policisė sė Shtetit.

    Kemi folur e flasim ēdo ditė pėr integrimin euroatlantik tė vendit, gjė qė nuk ėshtė slogan politik, por ėndėrr e pėrbashkėt dhe qėllimi ynė final. Pėr ta arritur kėtė, tė gjithė duhet tė kuptojmė se parakusht i integrimit me jashtė, pra atij euroatlantik, ėshtė integrimi nga brenda, pra forcimi i kohezionit social tė shoqėrisė. Pa zhdukur nga lajmet e kronikės sė zezė fjalėt gjak- dhe hakmarrje sipas kanunit, vėshtirė qė ky kohezion dhe integrim tė arrihet.

    Gjej rastin qė nga ky takim, t’i bėj thirrje si nostalgjikėve tė kanunit dhe tė kohės sė tij, ashtu edhe atyre qė ende nuk e kanė bėrė kulturėn ligjore si pjesė tė jetės sė tyre, ta kuptojnė njėherė e mirė se shteti shqiptar nuk ka bėrė dhe nuk do tė bėjė kompromis me krimin. Unė u them atyre: “Zotėrinj, lėreni kanunin nė shenjtėrinė e vet! Bashkohuni nė emėr tė jetės, jo tė vdekjes, pasi ligji do tė veprojė pa mėshirė”.

    Si President, por edhe me bindjen si qytetar e prind, kam pėrkrahur dhe do tė pėrkrah ēdo iniciativė, platformė dhe veprim ligjor tė organizatave, komuniteteve fetare, institucioneve shtetėrore dhe tė individėve, kundėr fenomenit tė gjakmarrjes. Shoqėria shqiptare ka nevojė tė shohė pėrtej mureve ndarės, paragjykimeve dhe keqinterpretimeve tė normave dhe tė rregullave ligjore. Ėshtė koha qė secili prej nesh tė njohė vetėm njė autoritet, autoritetin e ligjit.

    Duhet qė bashkėrisht, shteti dhe qytetarėt, komunitetet lokale dhe fetare, organizatat joqeveritare dhe masmedia, tė punojmė pėr tė ndaluar spiralen kriminale tė gjakmarrjes, si dhe pėr tė vendosur autoritetin e plotė tė ligjit. Nė shoqatat dhe nė komisionet e pajtimit tė gjaqeve duhet tė angazhohen akoma mė shumė njerėz me reputacion, tė njohur pėr ndershmėrinė dhe pėrkushtimin, tė besueshėm, tė pranueshėm dhe tė respektueshėm nga populli. Pjesėmarrja nė kėto komisione nuk mund tė jetė vetėm njė hobi. Ajo ėshtė pėrgjegjėsi shumė e madhe qytetare shoqėrore dhe ligjore.

    Parlamenti, qeveria dhe autoritetet lokale nė bashkėpunim duhet tė parandalojnė faktorėt qė stimulojnė gjakmarrjen. Strategjitė rajonale tė zhvillimit, investimi mė i madh pėr modernizimin e sistemit arsimor, rritja e besimit dhe profesionalizmit tė punės sė policisė, tė organeve tė drejtėsisė dhe tė tė zgjedhurve lokalė, lidhja mė e madhe e deputetėve tė zgjedhur me zonat e tyre elektorale, mendoj se janė disa nga drejtimet ku duhet synuar. Puna e tė gjithėve duhet tė matet me rezultate konkrete.

    Me kėtė rast, falenderoj komisionin parlamentar dhe pushtetin lokal pėr punėn e bėrė nė realizimin e kėtij takimi. Dėshiroj gjithashtu tė shpreh mirėnjohjen time tė thellė pėr punėn fisnike tė shumė prej tė pranishmėve, aktiv nė luftėn kundėr gjakmarrjes, si dhe tė theksoj angazhimin tim pėr tė qenė nė ēdo kohė nė mbėshtetje tė pėrpjekjeve tė pėrbashkėta ndaj kėtij fenomeni.

    Mesazhi im pėr qytetarėt e Shkodrės dhe tė gjithė Shqipėrisė ėshtė: Nė vend tė hakmarrjes kėrkoni te njėri-tjetri dhe kultivoni te fėmijėt tuaj dashurinė pėr jetėn. Gjakmarrja ndan, vret, izolon dhe mban peng tė ardhmen, ndėrsa dashuria ndėrton, bashkon dhe sjell ditė mė tė mira, ndaj ajo duhet vlerėsuar dhe ruajtur si njė nga nevojat dhe vlerat tona mė tė mėdha. Tė hedhim tej barbarinė dhe tė pėrqafojmė mė shumė qytetarinė, nė ndjenja e nė sjellje.

    Ju faleminderit!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 11:21

  10. #10
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    E drejta penale nė "Kanunin e Lekė Dukagjinit"
    -- nga Kan. lic. iura. Zef Ahmeti, Univ. St. Gallen, Zvicėr


    I. Hyrje


    Shprehja shqiptare pėr tė drejtėn zakonore shqiptare ėshtė Kanun. Kjo fjalė ėshtė marrė nga gjuha sumeriane (gi, Rohr) dhe ajo akadiane (qanu, Rohr), pėr tė ardhur tek gjuha Hebraike (qane, Rohr) [1] dhe qė andej ėshtė marrun tek geqishtja (kanna, Rohr) dhe kėshtu ėshtė zhvilluar mėtutje nė kanon, dhe kishte kuptimin e "rregull, normė". [2] Me konceptin kanun nė shqip kuptohet e drejta zakonore.
    Burimet e sė drejtės zakonore te shqiptarėt janė: Kanuni i Skėnderbeut, Kanuni i Malsisė sė Madhe, Kanuni i Labėrisė, Kanuni i Lekė Dukagjinit (KLD). Nė kėtė punim unė do tė trajtoj kodin penal nė Kanunin e Lekė Dukagjinit (KLD), kanun ky mė i njohuri tek shqiptarėt. [3]
    Mbledhja e KLD-sė nė njė formė tė shkruar, nga forma verbale e zgjeruar e tij, ėshtė bėrė nga franēeskani Shtjefėn Gjegjovi nga Kosova. [4] Kėto norma tė sė drejtės zakonore tė grumbulluara prej tij, nė vitin 1913 filloi t`i publikonte nė revistėn e franēeskanėve shqiptarė "Hylli i Dritės". Pas vrasjes sė tij nga serbėt mė 14.10.1929, franēeskanė tė tjerė e sistemuan materialin e mbetur dhe e publikuan atė nėn emrin "Kanuni i Lekė Dukagjinit". E drejta zakonore "Kanuni" ėshtė i ndarė nė 1263 nene dhe nė 12 libra. Kanuni rregullonte si ēėshtjet civile ashtu edhe ato penale. Ky Kod pėr shumė shekuj me radhė ishte nė tė njėjtėn kohė edhe kushtetuta e shqiptarėve deri nė Luftėn e Dytė Botėrore. [5]


    II. Kodi penal nė "Kanun"


    E drejta penale nė Kanun ishte njė pėrzierje mes tė drejtės penale publike dhe vetėgjygjėsisė. [6] Sipas kėsaj tė drejte zakonore vetė personi natyror ishte i aftė pėr tė mbajtur drejtėsi (rechtsfähig). [7] Nė pėrsonin bėhej dallimi mes vetė personit dhe pjesėve shtesė. [8]

    Pėr arsye tė kėtij dallimi, e drejta zakonore shqiptare mbronte kėto tė mira qė vijojnė:

    a. tė mirat e trupit
    b. tė shpirtit.

    Nė pjesėn shtesė tė njė personi hynin:

    c. veprimet dhe
    d. raportet.
    a. Tė mirat e trupit
    Sipas tė drejtės zakonore shqiptare tė mirat e trupit cėnoheshin nga zėnka, gjymtimi apo vdekja. [9]

    a. a. Zėnka

    Zėnka ishte njė konseguencė e inatosjes, njė ngatėrresė me fjalė apo kėrcėnim. Ngatėresa ndėrmjet tė rriturve nė njėrėn anė dhe e fėmijėve nga ana tjetėr trajtoheshin nė mėnyrė tė ndryshme. [10] Njė ngatėrresė, e cila ndodhte mes dy tė rriturve, dhe nėse prej saj rridhe gjak, konsiderohej mė shumė si cėnim i nderit sesa si cėnim i trupit. Nėse dėmtimi i trupit nuk ishte aq i madh, i dėmtuari kishte tė drejtė qė ta nxjerrė dėmtimin(nė trup) nė tė njėjtėn mėnyrė. Ngatėrresa nė publik, si dhe ngatėrresa qė binte nė vesh tė publikut, prodhonte njė urrejtje nė rritje dhe pėrfundonin shpeshėherė me vrasje. [11]
    Ngatėrresa ndėrmjet fėmijėve nuk merreshin seriozisht. Edhe nėse njė fėmijė rrahej nga njė burrė i farefisit, presupozohej se kjo kishte ndodhur si "dėnim". [12]

    a. b. Gjymtimi

    Me gjymtim kuptohej ndarja ose dėmtimi i njė pjese tė trupit. Nė Kanun si gjymtim konsiderohej njė plagė, e cila shkaktohej me armė. E drejta zakonore shqiptare nuk bėnte dallim tė madh ndėrmjet gjymtimit tė qėllimtė dhe atij tė paqėllimtė. [13] Gjymtimi i paqėllimtė gjykohej me mė tepėr lėshim. Arsyeja e kėtij ndryshimi jo tė theksuar, mund tė qėndronte nė faktin qė autorit t`iu heqet mundėsia, qė tė deklaronte nė mbrojtje tė tij, se akti ka ndodhur padashje, edhe kur ai ta kishte shkaktuar plagėn me qėllim. [14]
    Me qėllim ishin rastet kur dikush e drejtonte armėn me qėllim kundrejt njė tjetri dhe e plagoste atė. Nga ana tjetėr, nėn gjymtimet padashje (tė neglizhueshme), futeshin ato qė ndodhnin pėr koincidencė, dhe kur plaga shkaktohej pa qėllim. Kjo ndodhte atėherė, kur dikush gjuante armikut tė tij ndėrsa qėllonte njė person tjetėr (tė pafajshėm).
    Pavarėsisht nga kjo, nėse dikush duke pėrdorur armė shkaktonte njė plagė me ose paqėllim mbi dikė tjetėr, i plagosuri kishte tė drejtė tė hakmerrej sipas principin "plagė pėr plagė". [15]

    a. c. Vrasja dhe gjakmarrja

    Rreth gjakmarrjes nė fiset shqiptare formohej "njė historiografi e 'kategorisė' nė vete rreth historisė sė gjakmarrjes, ku nė kėtė fushė kanė vepruar udhėtarė dhe shkencėtar austriakė dhe gjermanė. Gjakmarrja pėr lexuesit (nė perendim) u prezantua si diēka sensacionale." Varėsisht nga autori, ata krijuan pėrshtypjen, se jeta nė Shqipėri nuk kishte tė bėnte me gjė tjetėr – veē rreth gjakmarrjes. [16] Unė nuk jam i kėtij mendimi.
    Natyra e gjakmarrjeve qėndronte nė atė se, secili kishte tė drejtė pėr gjakmarrje pėr vrasjen e njė tė afėrmi tė tij. [17] Kanunit bėnte dallimin ndėrmjet hakmarrjes dhe gjakmarrjes. Hakmarrja vinte nė shprehje, nėse dikush dėmtohej nga njė vjedhje. I dėmtuari kishte tė drejtė pėr pronėn e tij tė vjedhur tė kryente njė hakmarrje, sipas maksimės "vjedhje pėr vjedhje". Ndėrsa gjakmarrja [18] ishte njė konseguencė e njė vrasjeje tė mėherėshme, ose dhunimi tė nderit. Autori, sqaruar nga rregullat e Kanunit, ishte ai, i cili vret kend me dorė tė vet (§ 848). Tė tjerėt, qė pėrfshiheshin nė njė vrasje ose gjakmarrje, ishin ndihmėsit “simahoriėt” (§ 831), “hjekėsit” (§ 766). Lidhur me kėtė, vijon mė tepėr mė poshtė.

    Njė grup i veēantė i njerėzve pėrjashtoheshin nga gjakmarrja; si gratė, fėmijėt,[19] prifti,[20] tė vjetrit dhe tė sėmurėt, si dhe tė sėmurėt psikikė.[21]
    Vrasja pa qėllim [22] nuk ndjekej me pushkė. Autori, sidoqoftė, duhej tė qėndronte i fshehur pėr njė kohė tė gjatė, siē quhej nė Kanun, sa "gjaku ėshtė i nxehtė", dhe derisa ēėshtja shqyrtohej mirė e sqarohej (§ 933). [23] Nė kėtė kohė, ndėrmjetėsit (tė ashtuquajturit "gjindja e urtė") vinin, nė mėnyrė qė tė konfirmonin, se vrasja ka qenė vėrtetė e paqėllimtė. Nėse ndėrmjetėsit deklaronin se vrasja ishte e paqėllimtė, autori duhej tė paguante vetėm “ēmimin gjakut dhe dorzanitet” (§ 934).
    Pas ekzekutimit tė njė gjakmarrjeje, autori (dorasi) duhej tė informonte edhe publikun edhe familjen e viktimės, se ai kishte kryer gjakmarrjen. [24] Nė rastin e njė vrasjeje apo gjakmarrjeje, ishte e ndaluar qė tė ushtrohej masakėr mbi trupin e tė vrarit. Nėse dikush, me ndonjė mjet, shtonte plagė tė tjera pas vdekjes mbi trupin e viktimės, autori ngarkohej pėr vrasje tė dyfishtė, qė do tė thotė se, ai mbante pėrgjegjėsi jo vetėm pėr njė vrasje, por pėr dy.

    Gruaja mbetet e pėrjashtuar nga gjakmarrja. Kundėr tyre (grave), askush nuk guxonte tė ushtrojė gjakmarje. Nė anėn tjetėr, nėse nuk ka asnjė burrė nė shtėpi, dhe familja nuk e kishte marrė gjakun, atėherė gruaja duhej tė hakmerrej. Ajo mund tė vritet vetėm nė rastin e tradhėtisė, pėrndryshe vrasja e njė gruaje - me ose pa qėllim - konsiderohej si turpėrim i madh. Edhe arma, me tė cilėn ishte vrarė apo plagosur njė grua, konsiderohej si e "pa vlerė" pėr tu pėrdorur pėr luftė. [25]
    Nėse autori, pa tė drejtė ushtron gjakmarrje (pėr dikė tjetėr), shtėpia e tij digjej dhe shembej, tė gjitha pronat e tij tė tundshme, si psh. mobiljet, drithi e bagėtia konfiskoheshin. Ai duhej tė largohej nga prona e tij, dhe rajoni ku banonte, me tė gjithė familjen, dhe tė paguante edhe njė dėnim.[26]

    a. d. Ndėrmjetėsimi dhe dhėnia e besės

    Ndėrmjetės quhej ai person, i cili ndėrhyn "pėr me da fjalėt e kqia", qė do tė thotė, pėr tė zbutur tensionin, si konseguencė e njė mospajtueshmėrie, e cila mund tė ēonte drejt hakmarrjes, vrasjes dhe zhvillimeve tė tjera cėnuese (§ 668). Ndėrmjetėsi pranohej kudo qė shkonte. Ndėrmjetės mund tė ishte njė burrė ose grua (shumė rrallė dhe vetėm pėr gjėra tė vogla), gjithashtu prifti (§ 669). [27] Pėr tė vendoset pėr njė vepėr tė keqe, prifti ndėrhynte jo “n'emen tė vet”, por nė emrin e “Famullis a n`emen tė flamurit”(§ 675). [28] Ndėrmjetės ishin zakonisht burrat me eksperiencė.
    Pėr tė kėrkuar besė, vrasėsi, pas kryerjes sė aktit, ēonte ndonjė mik tek familja e viktimės, dhe kėshtu kėrkonte disa ditė tė lira (besė). Gjatė periudhės sė besės, nuk lejohej tė kryhej asnjė hakmarrje. Besa jepej tepėr rrallė pėr personin qė kryente vrasjen. Besa ishte nė Kanun njė periudhė e lirisė dhe e sigurisė, e cila garantohej nga shtėpia e tė vrarit pėr autorin dhe familjen e tij, nė mėnyrė qė tė mos e kryejė gjakmarrjen pėrbrenda kohės sa ishte e dhėnė besa. Dhėnia e besės konsiderohej si njė detyrim burrėror (§ 854). [29] Kanuni njihte dy lloje besash: 24 orė dhe 30 ditė. Nėse shtėpia e tė vrarit jepte besėn prej 24 orėsh, dorėrasi merrte pjesė nė ceromoninė e varrimit, edhe pse ai vetė e kishte vrarė. Kjo besė nuk zgjaste mė tepėr se 24 orė.

    Fshati mund tė kujdesej pėr nxerrjen e njė bese prej 30 ditėsh pėr dorasin dhe familjen e tij. Nėse shtėpia e tė vrarit nuk i jepte besė fshatit pėr familjen e autorit, atėherė autori dhe pjesėtarėt e familjes duhej tė qėndronin mbyllur; hynte njė lloj arresti shtėpiak, burgu shtėpiak.[30]
    Gjatė "armėpushimit" tė marrė pėrmes ndėrmjetėsit nė njė rast gjaku, ishte e ndaluar tė ushtrohej gjakmarrja. Sidoqoftė, nėse familja e viktimės vrante armikun (nxirrte hakun) para se tė skadoj armėpushimi, atėherė marrėsi i besės (dmth. ndėrmjetėsi) duhej qė tė mirrte nxirrte gjakun nė vend tė tė dėmtuarit nė besė. [31]

    Ata, tė cilėt shkonin tek prindėrit dhe kushėrinjtė e tė vrarit, nė emėr tė autorit dhe shtėpisė sė tij, qė tė kėrkonin besė, quheshin bestarė. Ata konsideroheshin si mbrojtės tė autorit dhe shtėpisė sė tij, qė atyre tė mos ju ndodhė asgjė e keqe pėr kohėn sa ishte dhėnė besa. [32]

    a. d. a. Pajtimi dhe dorzanėt e gjakut

    Si ndėrmjetėsues tjerė nė Kanun ishin dorzanėt e gjakut. Dorzan ishte ai, i cili shkonte nė shtėpinė e tė vrarit dhe pėrpiqej tė ndėrmjetėsoj pajtimin me dorėrasin (autorin). [33] Ndėrmjetėsi (mund tė ishin mė shumė se njė), kėrkohej pėrkatėsisht zgjedhej nga shtėpia e autorit (§ 972). Pajtimi i gjakut mund tė arrihej nė dy mėnyra:

    1. me tė himė tė dashamirvet tė shpis sė tė vramit e tė
    Famullitarit,

    2. pagimi i parave pėr shtėpinė e tė vrarit.[34]

    Shtėpia e tė vrarit zgjedhte dorėzanėt e tė hollave tė gjakut. Dorzani i gjakut ishte ndėrmjetėsi, i cili ndėrhynte, nė mėnyrė qė tė parandalonte "ēdo tė pėrsėritun mnijet e zjarmit" (§ 974). Pleqt dhe burrat e urtė tė atij vendi, pėrcaktonin njė periudhė kohe pėr pagesėn tė hollave pėr gjakun. Koha e pėrcaktuar pėr pagesėn e parave nuk mund tė zgjatej apo ndryshohej.

    a. d. b. Vllaznimi, me pi gjak

    Kjo gjė ndodhte, nėse dorėrasi dhe shtėpia e tij pajtohej me shtėpinė e tė vrarit. Tė involvuarit pinin gjakun e njėri-tjetrit. Nė gota tė vogla, tė mbushura me raki ose ujė; ndonjėri prej dashamirėsh lidhte gishtin e vogėl tė autorit, dhe e shponte atė me njė gjilpėrė dhe e linte gjakun tė rridhte nė gotė. Kėshtu veprohej edhe me njė anėtar (kryesor) tė shtėpisė sė tė vrarit. Pas pėrzierjes sė gjakut, tė dy shkėmbenin gotat dhe kėshtu ata kryqėzonin duart e pinin gjakun e njėri-tjetrit. Me "1000 thirrje pėrgėzimi ata qitnin me pushk nė ajėr" dhe bėheshin kėshtu nga armiq nė vėllezėr, siē cilėsohej nė Kanun: "vllazen tė ri tė njij nanet e babet" (§ 990).

    b. E mira e shpirtit
    Me tė mirėn e shpirtit kuptohej mė tepėr nderi. Sipas tė drejtės zakonore shqiptare mė mirė pranohej vdekja se sa dikush tė prekej nė nderin e tij. Cėnimi i nderit bėhej nė tre raste:

    a. pėrdhunimi i grave,

    b. ē'armatosja,

    c. dhe nėse shkeleshin rregullat e mikpritjes.

    Kėto raste tė shkeljes sė nderit ishin aq tė rėndė, sa ato mund tė laheshin vetėm me gjak. Pėr kėto shkelje tė tė mirave tė shpirtit nuk kishte kurrėfarė mundėsie as pėr falje e as qė mund tė pėrmirėsohej me ndonjė formė tė gjobės.[35]

    b. a. pėrdhunimi i grave

    Ky krim ndodhte tepėr rrallė. Por nėse merrej vesh se njė grua ishte pėrdhunuar, pėrdhunuesi ndiqej dhe dėnohej. Herėt ose vonė, pėrdhunuesi duhej tė paguante "me gjakun e vet" pėr aktin e tij. Sidoqoftė, nėse vėrtetohej se marrėdhėnia seksuale ka ndodhur me dėshirėn e gruas, atėherė tė dy paguanin kėtė akt me gjakun e tyre. Nėse dikush shkonte me njė vajzė tė fejuar, atėherė familja e autorit binte nė gjak me familjen e tė fejuarit. Nderi i gruas, ishte pjesė e nderit tė burrit. Nėse burri ē'nderohej nėpėrmjet gruas, ky ishte dhe cėnimi mė i rėndė i nderit tė tij.[36]

    b. b. Cėnimi i nderit me grabitje tė armatosur

    Cėnimi i nderit me vjedhje tė armatosur mund tė bėhej nė dy forma: atė publike dhe tė fshehtė. Grabitja publikisht e armės, ndodhte nėse dikush duhej tė dorėzonte armėn me forcė ose detyrim. Vjedhja e fshehtė e armės, nga ana tjetėr, ndodhte gjatė natės ose gjatė ditės. Eshtė interesante se kur grabitja (e armės) ndodhte publikisht - kjo trajtohej si turpėsim i tė vjedhurit. Nėkohėsisht pėr atė (qė iu ishte grabitur arma) ishte edhe cėnim i nderit tė tij. Pėr kėtė arsye i ē'nderuari nuk dilte nė publik, derisa ai me gjak e lante "poshtėrimin e madh" qė i ishte bėrė. Sanksionet pėr vjedhjen e fshehtė, ishin tė moderuara. Cubit mund t'i kėrkohej sidoqoftė njė pagesė, e cila mund tė shkonte deri nė lartėsinė e njė vrasjeje.
    Cėnimi i nderit nuk mund tė paguhej me kontribute apo sende. Pėr nderin e marrė nuk kishte dėnim. Ai nuk mund tė kompensohej me gjėra, por vetėm me derdhje gjaku ose me pajtim pas nėrmjetėsimit tė “dashamirve tė mirė” (§ 597-600). [37]

    Njė dallim tjetėr e drejta zakonore shqiptare e bėnte mes nderės vetjake (§ 593-601) dhe nderit shoqnore (§ 602-639).

    b. b. a. Nderi vetjak

    Kanuni i maleve shqiptare nuk e veēonte “nierin prej nierit” (§ 593). Pėr cėnimin e nderit vetjak, Kanuni thoshte: "nė daē, fale: po deste, laje ballin e vrugnuem” (§ 595), dmth. merr hak. Sipas § 596, secili e kishte nderin pėr vetvete, dhe askush nuk mund tė pėrzihej. Existonte njė lloj ndalimi i diskriminimit ndėrmjet burrave. Jeta e tė mirit dhe e tė keqit kishin pėr rrjedhojė tė njėjtėn vlerė: "Kanuni i mban pėr burra" (§ 594). Mbėshtetur nė kėto dy rregulla, si dhe nga rregulli i § 887, qė thoshte: "ēmimi i jetės sė njeriut ėshtė i njėjtė si pėr tė mirin, ashtu edhe pėr tė keqin", mund tė konsiderohet si njė parim trajtimit tė barabartė, e qė aplikohej vetėm ndėrmjet burrave. Marrja e nderit vetjak nuk mund tė shpaguhej me gjėra, por vetėm me gjak (vrasje) ose pajtim (“Ndera e marrun nuk shpėrblehet me gja, por a me tė derdhun tė gjakut, a me tė falun fisnikėrisht.” § 598).

    b. b. b. Nderi shoqėror

    ”Nderi shoqnor” mbulon ēėshtjen e mikut nė shtėpi, mikpritjen dhe tė drejtėn e shtėpisė. Ekskluzivisht kjo pėrfshinte tė drejtėn e mbrojtjes sė mikut. [38] Kėtu bėhej dallimi nė mes shkeljes sė mikpritjes [39] dhe tė drejtės sė shtėpisė. Kėtė dallim do ta sqarojmė me dy shembuj:

    Shembulli 1: E drejta e (pronėsisė sė) shtėpisė

    X vjen nė shtėpinė e Y. Pėr aq kohė sa X ndodhet nė shtėpinė e Y, Y detyrohej ta sigurojė X. Nėse i ndodhte Y diēka nė shtėpinė e X, atėherė X detyrohet tė marrte hak pėr Y, sepse ky akt dhune kundrejt Y konsiderohej si dhunim i banesės (shtėpisė).

    Shembulli 2: Mikpritja

    Me shkeljen i mikpritjes nėnkuptohej: nėse Y ishte vetė dorasit dhe ndodhej(hyn gabimisht) nė shtėpinė e X (tė tė dėmtuarit), atij nė asnjė mėnyrė nuk guxonte ti ndodhte gjė nga X, derisa ai (Y ta lėshonte shtėpin e X) tė shkonte nė njė shtėpi tjetėr, pasi kjo kishte tė bėnte me shkelje e parimit tė mikpritjes.

    d. Vjedhja dhe grabitja

    Sipas Kanunit me grabitje kuptohej fitimi i pronėsisė me forcė mbi ndonjė send tė huaj (§ 768 shkronja h, si dhe § 777 v.), ndėrsa vjedhja ndodhte fshehtas. Cubi, sipas Kanunit, ishte ai, i cili kishte vjedhur me dorėn e vet (§ 768 shkornja a.). Grabitja me forcė kuptohej si cėnim i nderit. [40]

    c. a. Ndihmėsi/bashkėfajtori

    Pjesėmarrės nė njė vjedhje, sipas Kanunit ishin cubi, simahorėt, ajo shtėpi, ku kishin ngrėnė ose kishin marrė bukė hajdutėt. Ndihmės ose bashkėfajtor ishte gjithashtu, ai qė fshehte mallin e vjedhur ("paras cubi, paras kjori”, [41] § 768 shkronja d.). Nėse dikush ndihmnte dikėnd tė nxirrte hakun edhe pse ai nuk ishte nė gjak, ai binte nė gjak (§ 831). Sanksionet pėr vjedhe tė pasurisė rregulloheshin sipas parimit "dy pėr njė". "Dy pėr njė" praktikohej si pėr bagėti tė vogla, poashtu edhe pėr tė mėdha si dhe pėr sendin e vjedhur.

    Shembull:

    Nėse cubi vidhte njė lopė, pronari i saj kishte tė drejtė ta merrte atė pėrsėri, kudo qė e gjente, edhe atėher kur dikush e kishte blerė lopėn e vjedhur. Nėse shitėsi (cubi) kapej, ai duhej t'i paguante pronarit shumėn e dy lopėve pėr lopėn e vjedhur, dhe pronari kompensohej nė bazė tė parimit "dy pėr njė"; cubi ishte i detyruar gjithashtu, qė t'ia kthente tė gjithė shumėn blerėsit.

    b. Hjekėsi

    Njė formėm tjetėr e fajtorėsisė nė Kanun ishte hjekėsi. Hjekėsi ishte ai, qė ndihmonte dikė nė njė aktivitet kriminal (§ 766). Dėnimet pėr njė ndihmė tė tillė ishin tė ndryshme. Nė rastin e dhėnies sė ndihmės pėr grabitje tė njė gruaje, ndhmėsi binte nė gjak dhe duhej t'i paguante fshatit njė gjobė prej 100 groshė; gjithashtu edhe ai qė jepte ndihmė nė vrasje binte nė gjak dhe duhej t'i paguante fshatit njė gjobė prej 500 groshėsh, po ashtu edhe pėr ēdo vjedhje tjetėr, qė bėhej nė fshat, ai gjobitej pėr veprėn e tij si ndihmės, sipas rregullave tė Kanunit, "menjėherė sapo hetohej" (§ 767).

    III. Gjyqėsia

    E drejta zakonore shqiptare nuk njihte njė gjyq nė sensin e gjyqeve qė kemi sot. Si gjyq konsiderohej kanuni i pleqnis. Pleqt ishin tė parėt e vllaznive ose krenėt e fiseve. Pa pjesėmarrjen e tyre, ēdo vendim apo veprim ishte i pavlefshėm (§ 993). Pleq thirreshin edhe burra me “za pėr urti” e “qė janė regjė nder gjygje e pleqni”. Kanuni i pleqnis ishte i pėrbėrė nga njerėz tė zakonshėm, pa dallim tė gjendjes sė tyre sociale, prejardhjes sė tyre apo dallimeve tjera. Ata bėheshin "gjykatės tė popullit" vetėm nga aftėsia e tyre qė kishin pėr t'i kuptuar shpejt rrethanat dhe si gjykatės pėr t'i interpretuar ato me arsye dhe pėr tė vendosur sipas rregullave tė Kanunit. [42]

    a. Llojet e gjyqeve

    E drejta zakonore shqiptar njihte dy lloje kanune pleqnish. Pėr pleqni tė vogla (§ 998) merreshin mė vjetrit nė fshat “permbas vllaznijet e fisit”, tė cilėt merrnin vendim pėr mosmarrėveshje tė vogla. Ēėshtjet serioze, tė cilat cėnonin nderin e gjithė fshatit dhe fisit, gjykoheshin prej “Pleqvet e katundit e prej krenvet tė Flamurit”(§ 1003). Qė tė mund tė merrej njė vendim, pleqtė dhe krerėt e flamurit, duhej “ti ken (kishin) me veti Pleqt e Strapleqt e katundit”, nė tė cilin gjendej i fajtori (§ 1004). Nėse njė vendim kishte tė bėnte me tė gjithė fshatin, apo fisin, njė plak vetėm nuk kishin tė drejtė ta merrnte ēėshtjen nė dorė. Nė kėso raste, "kėto peshoheshin prej Pleqvet e Krenvet tė kanus sė Katundit e tė Flamurit" (§ 1009). Kanunit tė pleqnis i nėnshtroheshin tė gjithė, dmth. “edhe pse Plak, a Krye, ai i Derės sė Gjonmarkut, pengun do ta lshojė nė dorė tė Pleqvet e Vogjlis, po bani kush vaj mbė `tė” (§ 1014).

    b. Tė drejtat dhe detyrimet e pleqve

    Edhe pleqtė, tė cilėt vepronin si gjykatės, kishin sipas Kanunit tė drejtat dhe detyrimet e tyre. Bazuar nė § 996, pleqtė kishin tė drejtė, ta menjanojnė ēdo mosmarrėveshje dhe kėrcėnim damesh e kėrcėnim pėr vrasje, “ku me urti, ku me fuqi” bashk me gjithė fshatin, ndėrsa pėr kėrcėnime serioze mund tė lypnin “krahin e Krenvet e tė djelmvet tė Flamurit, per me prum nė mend tė dalunin mendėsh.” Pėr mė tepėr, nėse dikush nuk donte tė rrespektonte vendimin e paanshėm, pleqtė mund tė thirrnin takim me gjithė fshatin. Nėse vendosej pėr njė ēėshtje dhe palėt pendoheshin qė i kanė dhėnė “pengun Pleqvet”, [43] ata mė nuk kishin mundėsi t`i ndėrrojnė pleqt e as “t`ua sermarrin pengun”(§ 1001).

    Detyrimi i pleqve ishte tė mos mbanin anė dhe “pa u thye prej mendoresh a tė folmesh prej njait a tjetrit” (§ 1015). Nėse ndodhte qė kėto detyrime shkeleshin nga ndonjėri prej pleqve, ai nuk zgjidhej mė pėr/nė kanunin e pleqnis. Para se procesi tė fillonte, pleqtė betoheshin se ata nuk do tė gjykonin me anim dhe se ata nuk do i shtrembėronin (abuzonin me) rregullat e Kanunit, por do tė jepnin njė gjykim tė drejtė nė bazė tė ndėrgjegjes dhe gjithė njohurive qė kishin. [44]

    c. Instancat gjyqėsore

    Nė tė drejtėn zakonore shqiptare vlente parimi: "Gjygj mbi gjygj e Plak mbi Plak kanuja nuk ban". Bazuar nė kėtė rregull, mund tė vijm nė pėrfundimm, se Kanuni njihte vetėm njė instancė gjyqėsore. Njė ankesė kundėr vendimeve tė pleqve mund tė bėhej vetėm nė raste tė veēanta, dhe konkretisht ajo (ankesa) nuk mund tė bėhej nga palėt. Njė ankesė tė tillė kishin tė drejt ta bėnin vetėm ata qė iu ishte besuar pengu (dmth. vetė pleqt qė kishin vendosur), nėse ata mė vonė konstatonin se kishin gjykuar jo drejtė. Pleqt nuk e kthenin e pengun, por ishin tė detyruar, siē thuhej nė Kanun, "me e dlirė vedin", dmth. ata “tuj jau lshue pegjet e veta nė nė dorė Pleqvet tė sytė tė zgjedhun prej sish; e mabsi tė jau shtrojn gjygjin e bam, do tė peshohet prej Pleqvet tė dytė”(§ 1038ff).

    d. Zėri i popullit nė gjyq

    Nėse njė gjykim i pleqve nuk e kėnaqte popullin, ose ndodhte qė ata vendosnin gabim, populli kishte tė drejtė tė mos e ndiqte vendimin e tyre. Nė njė rast tė tillė, krerėt dhe mė tė vjetrit, detyroheshin ta trajtonin pėrsėri ēėshtjen.
    e. Dėshmitė (provat)
    E drejta zakonore shqiptare sipas procedimeve nė Kanun, njihte dėshmit (provat) vijuese: pohimi i tė pandehurit, fjala e nderit, kapucari, personi qė tregonte veprėn e dikujt psh. pėr njė vjedhje apo vrasje tė fshehtė, betimi (beja), porota ose betarė (§ 1044), dėshmitarėt, ekspertėt, ndjekja e gjurmėve (§ 769), garantėt (dorzanėt) dhe flagranca.

    f. Llojet e dėnimeve

    Sipas § 13 tė Kanunit pėr ndėshkim kuptohej “njė e keqe, qi prej pushtedit tė ligjshėm i pertrihet kuej per faj tė bam”. Llojet e ndėshkimeve nė tė drejtėn zakonore shqiptare ishin: dėnim me vdekje, largim nga fisi me anėtarė dhe pronė, djegia dhe shkatėrrimi i shtėpisė, prishja e tokės dhe prerja e pemėve, dėnimi me bagėtitė e gjalla, dėnimi me para, dhe leēitja. Djegia gjallė e njė gruaje, njė tė veje apo vajze, qė ishte e ndyrė.
    IV. E drejta krahasimore: e drejta penale gjermane dhe e drejta zakonore shqiptare

    Historia e sė drejtės gjermane pėrmban disa elemente tė ngjashme me tė drejtėn zakonore shqiptare, por edhe dallime tė mėdha. Pėrderisa e drejta penale gjermane ėshtė zhvilluar nga ligji zakonor nė njė tė drejtė pozitive, e drejta zakonore shqiptare edhe sot ka mbetur gjallė nė Shqipėrinė Veriore paralelisht me tė drejtėn pozitive (si psh. gjakmarrja).
    Hakmarrja dhe gjakmarrja, qė ishin tė ngjajshme me rregullat e Kanunit, ishin prezente edhe nė kohėn germane.
    Sensi i hakmarrjes dhe gjakmarrjes sipas pikėpamjes germane ishte "mposhtja e armikut dhe fisit tė tij". [45] Gjakmarrja aplikohej nė historinė e gjemane deri nė shek. 16-tė. [46] Me tė ashtuquajturėn “Gottesfriedensbewegung” nė shek. 11-tė, e njohur si Lėvizja e Kishės, ishte provuar tė arrihej njė paqe pėr persona dhe kohė tė caktuar, vende si dhe tė ndalohet gjakmarrjet pėr kohė tė caktuara, [47] e qė mė vonė kalon nė tė ashtuquajturėn “Landesfrieden”.

    E drejta zakonore shqiptaer nuk e njihte procesin e inkuizicionit. E drejta zakonore shqipatre nuk i njihte dėnimet trupore, lojet e gjymtimeve apo torturat qė njihen nė historinė e tė drejtės penale gjermane, pasi ato nuk ishin nė kundėrshtim me nderin e burrave. [48] Pėrderisa Kisha Katolike luajti njė rol nė historinė e sė drejtės penale gjermane nė mesjetė, e drejta zakonore shqiptare bėri njė ndarje mes Kanunit dhe kishės. Sipas § 3 (tė kanunit), Kisha nuk i nėnshtohej gjyqit tė kanunit por gjyqit kishtar tė saj. Prandej “Kanuni s`mund t`i vėjė kurrnji barrė Kishės”. Mėtutje “me bijtė ndonji kundėrshtim ndermjet kishės e famullis, famullia s`mund t`i lypė peng kishės; veē do tė bajė vaj te i Pari i Fesė – te Ipeshkvi” (§ 3 kryerreshti 2).

    Prej llojeve tė ndryshme tė dėnimeve me vdekje qė njeh historia penale germane, si varja, prerja e kokės, varrosja gjallė, mbytja (nė ujė), djegia, zierja nė ujė apo vaj, e drejta zakonore shqiptar njihte vetėm djegien. Llojet e ndėshkimeve gjymtuese, tė cilat njihen nė historinė e tė drejtės penale gjermane, si psh. prerja e dorės, prerja e gishtėrinjve apo thonjve, shkėputja e kėmbėve, prerja apo qėrimi i gjuhės, [49] nuk njiheshin nga Kanuni.

    Pėrfundim

    Nėse shikojmė prapa historinė shqiptare, ne do tė konstatojmė se teritori shqiptarė ishte i lidhur ngushtė me tė gjithė popujt qė luajtėn njė rol nė Ballkan. [50] Duke filluar nga koha e galėve (Gallier), romakėve, gotėve, emigrimin e sllavėve nė Iliri, Perandorinė e Maqedonisė, Mbretėrinė Bizantine, si dhe normanėt, venedikasėt, serbėt, Perandorinė Osmnane, Perandorinė Austro-hungareze, Italinė, tė cilėt njėri pas tjetrit sunduan tokat shqiptare, populli shqiptar, pasardhės i ilirėve, nuk mundi ta zhvillonte njė jetė shtetėrore tė pavarur nė mėnyrė kontinuitive. Pas 24 vjetėsh rezistencė tė shqiptarėve, nėn drejtimin e Gjergj Katriotit, kundėr Perandorisė Osmane, Shqipėria u bė pjesė e Perandorisė Osmane qė nga mesjeta deri nė shek. 20-tė. E drejta zakonore shqiptare ishte gjithmonė e drejtė plotsuese dhe njėkohėsisht konkurrent i tė drejtės shtetėrore turke, tė shtetit shqiptar pas 1912, konkurente pėr tė drejtat e administratave pushtuese nė luftėn e I-rė dhe tė II-tė botėrore.

    Pavarėsisht kėsaj historie tė veēantė, megjithatė shqiptarėt kanė mundur ta zhvillojn kulturėn e tyre tė sė drejtės. [51] Nė kohėn e fundit shumė shpesh ėshtė bėrė njė ngatėrrim mes kriminalitetin tė zakonshėm dhe gjakmarrjes. [52] Pėr praktikimin e gjakmarrjes, siē e pamė edhe mė lart, duhej tė rrespektoheshin disa rregulla tė caktuara. Gjakmarrja ėshtė njė aspekt i njė sistemi juridik, njė aspekt i njė sistemi tė se drejtės zakonore.
    Kėto rregulla zakonore sot janė me tė vėrtetė tė dala mode. Kanuni ekspozon gabime tė rėnda. Nga njėra anė ai konsiderohet i prapambetur e mesjetar, nė veēanti kur ėshtė fjala pėr gjakmarrjen. Nga ana tjetėr, janė tė pranishme gjėra tė bukura, tė cilat do tė mbaheshin (ruheshin edhe metutje) me krenari, si mikpritja, besa, etj.[53]





    ------------------------------------------------------------------------------------




    * Ky punim seminarik ėshtė shkruar nga autori nė gjuhėn gjermane. Pastaj ėshtė pėrkthyer nė anglisht dhe shqip: http://www.shkoder.net/en/kanun_al.htm
    [1] Michael Schmidt-Neke, Der Kanun der albanischen Berge: Hintergrund der Nordalbanischen Lebensweise, nė: Dardania Zeitschrift für Geschichte, Kultur, Literatur und Politik, Nr. 5/1996, fq. 183.
    [2] Michael Schmidt-Neke, Der Kanun der albanischen Berge, fq. 184. Krahaso Wörterbuch des Christentums, Wien 1995, fq. 585.
    [3] Krahaso Robert Pichler, die Macht der Gewohnheit - Die Dukagjin-Stämme und ihr Gewohnheitsrecht, nė: Albanien Stammesleben zwischen Tradition und Moderne, Helmut Eberhard/Karl Kaser (Ed.), Wien-Köln- Weimar 1995, fq. 65. [4] Krahaso Robert Elsie, parathėnia nė: Der Kanun, Eine Übersetzung von Marie Amelie Freiin von Godin, Dukagjini, Pejė 2001.
    [5] Imail Kadare, Eskili ky humbės i madh, Prishtinė, 1990. Krahaso Syrja Popovci, Shtjefėn Gjegjovi 1874-1929, nė: Kanuni i Lekė Dukagjinit, Prishtinė 1972, fq. XI.
    [6] Michael Schmidt-Neke, Der Kanun der albanischen Berge, fq.194. "Die Selbsthilfe und damit auch die Blutrache ist die adäquate Vorgangsweise in akephalen Gesellschaften, die kein kodifiziertes Recht und keine Instanzen kennen, die einen Rechtsspruch fällen und durchsetzen konnten. Das hatte zur Folge, dass der Geschädigte sich selbst sein Recht verschaffen musste. Das wesentliche Problem dabei jedoch war, dass dieser Akt der Selbstjustiz zumeist den Konflikt nicht beendete, sondern erst recht Anlass für einen neuen ergab." Karl Kaser, Hirten, Kämpfer, Stammeshelden: Ursprünge und Gegenwart des balkanischen Patriarchats, Wien 1992, fq. 276.
    [7] Sipas Kanunit personat natyrorė i nėnshtohehish normave penale tė kanunit parimisht me arritjen e pjekurisė pėr tė bartur armėn.Njė mendim tjetėr thotė se pjekuria arrihej nė moshėn 15 vjeēare. Ndėrsa pėr veprėn penale tė ndonjė personi tė papjekurpėrgjigjej kryefamiljari. Syrja Popovci, Shtjefėn Gjegjovi (1874-1929), nė: Kanuni i Lekė Dukagjinit, Prishtinė 1972, fq. 84.
    [8] Ludwig v. Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, nė: Illyrisch-albanische Forschungen, Band I, München und Leipzig 1916, fq. 416.
    [9] Ludwig von Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 417.
    [10] Zef Benussi, PĖRMBLEDHJE SISTEMATIKE E ZAKONEVE JURIDIKE TĖ VJETRA SHQIPTARE, shkrim i pabotuar (skript), Shkodėr 1958, S.42.
    [11] Ludwig von Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 417. Vrasja bėhej, siē thuhej, pėr t“ia kthyer vetit nderin e marrun.
    [12] Ludwig von Thallócz , Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 416.
    [13] Ludwig von Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 417. Krahaso, Don Nikoll Aschta, Das Gewohnheitsrecht der Stämme Mi-Shkodrak (Oberskurari Stämmen) in den Gerbirgen nördlich von Skutari, nė: Illyrisch-albanische Forschungen, fq. 404.
    [14] Ludwig von Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 418.
    [15] Don Lazer Mjeda, Das Recht der Stämme von Dukaschin, nė: Illyrisch-albanische Forschungen, fq. 394.
    [16] Karl Kaser, Hirten, Kämpfer, Stammeshelden, fq. 277.
    [17] Dr. Ludwig v. Thallóczy. Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 420.
    [18] Pėr gjakmarrjen thuhej se: shpirti i tė vramit mund ta gjejė qetėsinė e tij vetėm atėherė nėse nxirret gjaku. Krahaso, Karl Kaser, Hirten, Kämpfer, Stammeshelden, fq. 276.
    [19] § 835. Prita do tė filloj pushkėn mbė burra e jo mbė gra, fmi, mbė shpi e mbė bagėti.; § 136. Po qiti me pushkė prita mbė gra, fmi, shpi a bagti, punon kundra kanunit, atbotė do tė hijė pushka shpi me shpi, mandej fis me fis, katund me kadund e sė mbramit flamur me flamur.
    [20] § 10 kryerreshti 4. -Me vra kend Meshtari, as kisha as Meshtari s`giobiten, edhe Meshtari nuk bjen nė gjak: gjakun e ban shpija e Meshtarit.
    [21] Syrja Popovci, Shtjefėn Gjegjovi (1874-1929), fq. 90.
    [22] Nė kanun kjo vrasje figuron si "vrasa pa hiri", krahaso § 932 dhe tė tjerėt vijues.
    [23] "N'at gjak tė xet dorėrasi do tė largohet e tė rrijė mshefėt mje qi tė mirret vesh puna mirė." Krahaso, Benussi, PĖRMBLEDHJE SISTEMATIKE E ZAKONEVE JURIDIKE TĖ VJETRA SHQIPTARE, skriptė, Shkodėr 1958, fq. 41
    [24] § 844. Dorėrasi, porsa t`a vrasė nierin, do tė ēojė fjalė se e vrau aj e mos tė hutojn mendsh prindja e tė vramit.
    [25] Ludwig v. Thallóczy, Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 420.
    [26] Don Lazer Mjeda, Das Recht der Stämme von Dukaschin, fq. 391.
    [27] "Ndėrmjetės mund tė jet burrė a grue, djalė a vajzė a edhe Prifti."
    [28] Kjo ndėrhyrje e Priftit bėhej bėhej vetėm atėherė siē thotė kanuni "...kur mos t`i punoj fuqija e fjalės fetare".
    [29] § 855. Me ēue gjind per besė asht kanu; me dhanė besė asht detyrė e burrni.
    [30] frikės nga gjakmarrja. Zėri i ditės, 17. 12. 2002, fq. 12.
    [31] Vrasja nė besė ishte njė poshtėrsi e madhe. Kėshtu nėse ai qė kishte dhėnė besė nėpėrmjet ndonjė ndėrmjetėsuesi e then atė, atėhere ndrmjetėsuesi hynte nė vend tė dėmtuarit nė besė dhe duhej ta nxirrte gjakun pė atė.
    [32] § 851. Bestarė janė ata, qi hijn te prindja e kusherinja e tė vramit, pėr me nxjerrė besė per dorėrasin e per shpi tė tij; janė mbrojtarėt e dorėrasit e tė shtėpis sė tij, qi mos t`i gjejė gja nė vade tė besės.
    [33] Nė kanun e definonin dorzanin e gjakut me sa vijon: "dorzanėt e gajkut janė ata, qi hijn per me mbajt larg ēdo tė pėrsėritun mnijet e zjarmit, qi kishte me muejt me u ndezė ndėmjet shpis sė tė vramit e dorėrasit.
    [34] Krahaho § 969. Nė te dy kėto raste dorzanėt e kanunit ishin tė domosdoshėm.
    [35] "Ndera e marrun giobė nuk ka"- ndera e marrun s`falet kurr (§ 597).
    [36] Krahaso: Michael Schmid-Neke, Der Kanun der albanischen Berge, fq. 193.
    [37] "Ndera e marrun nuk sperblehej me gja, por a me tė derdhun te gjakut, a me tė falun fisnikrisht( permbas ndermjetsis sė dashamirve tė mirė."
    [38] § 602. "Shpija e Shqiptarit asht e Zotit dhe e mikut".
    [39] § 620. "Po tė hini miku nė shtpi, gjak me tė pasė, do t“i thuejsh: "mirė se erdhe." I pabesi qė "pret kend vetė a shet kend nė besė, grihet katundisht e shkon gjak-hupės"(§ 648).
    [40] Ludwig v. Thallóczy, , Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, fq. 439.
    [41] Kjori quhej ai, i cili "e strufullon(te) gjan e vjedhun".
    [42] Shkumbim Brestovci, Bemerkungen über die Rolle des Kanun in der albanischen Gesellschaft, punim i papublikuar.
    [43] gjygjtarė, kėta gjinden gati me i ndejė gjygjit e pleqnis."
    [44] "Per ket tė mirė tė Perendis (mbi njė Besimi) e sie basha (ben) mue mė ndihmofėt, gjygjin nuk do t`a baj me dredhi e me krahambajtje e, mje ke tė m`a marrė mendja e shpirti, nuk do t`i baj lak Kanunit e gjygjit tė drejtė" (§ 1031).
    [45] Eberhard Schmidt, Einführung in die Geschichte der deutschen Strafrechtspflege, Göttingen 1965, fq. 24. Krahaso: Wolfgang Sellert/ H. Rüping, Studien- und Quellenbuch zur Geschichte der deutschen Strafrechtspflege, Band I 1985, fq. 105.
    [46] Eberhard Schmidt, fq. 47.
    [47] Eberhard Schmidt, fq. 49.
    [48] Michael Schmidt-Neke, Der Kanun der albanischen Berge: Hintergrund der Nordalbanischen Lebensweise, nė: Der Kanun, Pejė 2001, fq. 24.
    [49] Eberhard Schmidt, fq. 62.
    [50] Robert Kempner, Albaniens Staatsverfassung, nė: Jahrbuch des öffentlichen Rechts, Band XIV 1926, Tübingen 1926, fq. 484.
    [51] Lars Haefner, Shkipetarisches Recht, nė: newsletter, Albanien Schweizer Zeitschrift für die Zusammenarbeit mit Albanien, http://www.albanien.ch/nla/nr06/Art03.html.
    [52] Tilman Wörtz, "ZWEI FINGERBREIT EHRE GAB UNS GOTT AUF DIE STIRN", in: http://www.zeitenspiegel.de/autor/woertz/re1/main.html.
    [53] Shkumbim Brestovci, Bemerkungen über die Rolle des Kanun in der albanischen Gesellschaft, punim i papublikuar.
    LITERATURA: - Benussi Zef: PĖRMBLEDHJE SISTEMATIKE E ZAKONEVE JURIDIKE TĖ VJETRA SHQIPTARE,Skriptė, Shkodėr 1958. - Brestovci Shkumbim, Bemerkungen über die Rolle des Kanun in der albanischen Gesellschaft, punim i papublikuar.- Basha Eqrem, Robert Elsie, Rexhep Ismajli (ed.) Reisen in der Balkan, Die Lebenserinnerungen der Franz Baron Nopcsa, Pejė 2001.- Kaser Karl, Hirten, Kämpfer, Stammeshelden, Wien, Köln, Weimar 1992.- Kadare Imail: Eskili ky humbės i madh, Prishtinė, 1990.- Kempner Robert: Albaniens Staatsverfassung, nė: Jahrbuch des öffentlichen Rechts, Band XIV 1926, Tübingen 1926.- Kanuni i Lekė Dukagjinit, Pėrmbledhur dhe kodifikuar nga Shtjefėn Gjeēovi, Prishtinė 1972.- Haefner Lars: Shkipetarisches Recht, nė: newsletter, Albanien Schweizer Zeitschrift für die Zusammenarbeit mit Albanien, http://www.albanien.ch/nla/nr06/Art03.html.- Popovci Syrja: Shtjefėn Gjegjovi 1874-1929, nė: Kanuni i Lekė Dukagjinit, Prishtinė 1972, fq. 1-93. - Pichler Robert, die Macht der Gewohnheit - Die Dukagjini-Stämme und ihr Gewohnheitsrecht, nė: Albanien Stammesleben zwischen Tradition und Moderne, Helmut Eberhard/Karl Kaser (ed.), Wien-Köln- Weimar 1995. - Schmidt-Neke Michael, Der Kanun der albanischen Berge: Hintergrund der Nordalbanischen Lebensweise, nė: Dardania Zeitschrift für Geschichte, Kultur, Literatur und Politik, Nr. 5/1996, S. 183-199.- Schmidt Eberhard: Einführung in die Geschichte der deutschen Strafrechtspflege, Göttingen 1965.- Thallóczy Ludwig., Kanuni i Lekės, Ein Beitrag zum Albanischen Gewohnheitsrecht, nė: Illyrisch-albanische Forschungen, Band I, München und Leipzig 1916.- Wörtz Tilman, "ZWEI FINGERBREIT EHRE GAB UNS GOTT AUF DIE STIRN", nė: http://www.zeitenspiegel.de/autor/woertz/re1/main.html- Wörterbuch des Christentums, Orbis Verlag, Wien 1995.- Wolfgang Sellert/ H. Rüping: Studien- und Quellenbuch zur Geschichte der deutschen Strafrechtspflege, Band I 1985.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 11:32

  11. #11
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    REPORTAZH

    "Republika" e gjakut


    Borerat e dimrit te sivjetshem mberriten shume me vone nga c'pritej ne bjeshket veriore te Shqiperise. Jeta, qe ketu zakonisht fosilizohet qysh ne tetor nen akujt alpine dhe acarin kontinental, per habine edhe te me te moshuarve te malesise, rrodhi me ngathtesine e zakonshme neper shtigjet e ngushta, si per te dhene sinjale se, se bashku me klimen, borerat dhe akujt, po shkrijne ngadale edhe mendjet e njerezve. Por ne kete deshire, qe malesoret te konvertohen ne barinj te shkathet apo bujq te urte, natyra eshte vetem. Sepse ndryshe nga c'ushqenin te gjithe ne shpresat e tyre, shekulli i XXI, per kanunin dhe sidomos per "fakultetin" e tij me spektakolar: gjakmarrjen, pritet te jete nje shekull i mbare, "te korrash". Farat e mbjella prej kohesh nuk mund te mos e permbushnin misionin e tyre. Dhjetera fshatra ne Veri tashme nuk njohin ligj tjeter, pervec atyre qe la Leke Dukagjini gjate Mesjetes. Nderprerja e shkurter "publicitare" prej 50 vjetesh, e cila pezulloi per pak kohe zbatimin e ligjit te maleve gjate regjimit komunist ne Shqiperi, rezultoi perfundimisht e pamjaftueshme per te nderprere historine kushedisesa shekullore te vete Kanunit. Tani qe nuk ka me komisare dhe burgje ne Spac dhe kur policet jane edhe ata vete malesore te frikesuar nga hakmarrja fisnore, shteti nuk mundet me te zevendesoje autoritetin e Kanunit me ate te burgjeve dhe administrates se tij. Por, edhe ndonje bashkejetese e mundshme mes ligjeve te Kushtetutes dhe atyre te Kanunit, eshte e pamundur. Krenaria malesore i urren flirtet. Nje gjakes nuk do t'i merrte kurre parasysh denimet qe jep ligji paralel i shtetit. Sa per nismat e pajtimit, ato shkaterrohen sistematikisht qe ne embrion nga burokracia. Reaksionet pergjithesisht te ngatheta te autoriteteve per te falur denimet, nese vete fiset pajtohen, jane shembulli me i qarte per te treguar sesi nuk duhet te funksionoje nje shtet. Nderkohe vitet kalojne dhe pushket e vjetra turke ose austro-hungareze po zevendesohen ngadale me kallashnikovet, neper shtepite e malesoreve. Edhe vete Kanuni po ndryshon. Per keq, natyrisht. Ne kete percudnim, ku gjaku ka indeksin e vet tregetar, viktimat jane gjithnje e me shpesh, thjesht femije. Me 20 prill te vitit qe shkoi, gjakmarrja goditi perseri. Halil Xhani, 13 vjec, u ekzekutua me nje saktesi kirurgjikale nga hasmi - nje djalosh vetem 4 vjet me i madh se ai, tek dera e shkolles tetevjecare te Barbullushit, nje fshat i madh, as gjysme ore me makine larg Shkodres. Femija kishte nje vit qe qendronte i mbyllur ne shtepine e tij se bashku me te jemen dhe nje moter. I ati se bashku me vellain e madh - dy shenjestrat me te mundshme te gjakmarrjes - kishin marre arratine me kohe dhe fshiheshin nga hasmi dhe nga policia. Ndonese nga kjo e dyta, shume me pak. E ema e femijes se vrare, Bashkime Xhani, 35 vjec, tani qendron e vetme ne shtepi, e detyruar te mbaje ne kembe ekonomine e rrenuar te familjes, duke shitur qumeshtin e nje lope, per ushqimin e se ciles rropatet perdite. Ajo ka shikimin e perhumbur te njeriut qe s'i ka mbetur me asnje deshire per te jetuar. "Njerezit qe sollen trupin e djalit thane se nje polic kishte pare gjithcka", thote Bashkime Xhani. Ajo duket e deshperuar kur tregon se, ne vend qe te bente dicka per te shpetuar femijen e saj, polici njeriu i shtetit, vete shteti, kishte kthyer shpinen ne momentin e krismave dhe kishte ikur me tej duke vershellyer. Ky femije qe jepte shpirt nen krismat e nje vrasesi, nuk ishte ceshtje e tij.
    Halili u detyrua te paguaje nje harac te rende qe iu var ne qafe familjes se tij, qyshkur i ati, Skenderi, ne grindje e siper - ai thote se ne fakt, i kishte kthyer edhe ca gota raki ate nate - vrau dy pjesetare te nje familjeje, me te cilet ishin edhe fqinje. Per aq sa mund ta ule koken nje malesor krenar shqiptar, edhe Skenderi e beri te tijen. Nje dite me vone, ne oren 2 pasdreke, me i ndergjegjshem per c'kishte ndodhur e madje edhe me perqindje me te ulet alkooli ne metabolizem, ai kerkoi falje. Por Kanuni tashme ishte vene ne levizje. Dhjata e vjeter thote: "Sy per sy", ndersa Kanuni eshte me diskret: "Gjaku lahet me gjak" dhe per te lare gjakun e dy meshkujve, duhet te boshatisen nga jeta trupat e dy anetareve te "fisit vrases". Nje dite pas refuzimit te faljes, Barbullushi, ky lokalitet buze nje arteri rrugor me plot qarkullim mallrash e njerezish - cdo fshati tjeter te botes kaq do t'i kish mjaftuar, se paku, per te zbuluar ne cfare shekulli jetojme - u be deshmitar i nje gjuetie te vertete njeriu, te garantuar nga nje kod zakonor i vjeter 500 vjet. Nga "Kanuni" i famshem i Leke Dukagjinit.
    Disa te huaj mrekullohen nga mbijetesa e gjate e nje ligji kaq te organizuar dhe njekohesisht kaq te lashte, por ne katundet e mjera te Veriut vazhdohet te vdiset per te njejtat arsye, si pese a me shume shekuj me pare. Halil Xhani, 13 vjecari i Barbullushit u vra, sic thone nen ze familjaret, sepse sipas Kanunit jeta e nje femije nen 16 vjec mund te shlyeje ate te tre te rriturve. Nje tregti e perpikte gjaku. "Paguaj per dy T-shirt'sa, dhe merr edhe nje tjeter falas". Halili donte vetem te shkonte ne shkolle. Kishte nje vit i kycur ne shtepi. Nuk ka denim me te rende se ky per nje femije qe eshte mesuar ta shijoje ajrin e lirise duke luajtur futboll, pa u trazuar nga hija e maleve rrotull fushes se fshatit te tij. Por maleve s'mund t'u shmangesh, nese je ne Veri. Regjimet politike poshte ne fusha zevendesojne njeri-tjetrin nderkohe, por kjo eshte nje rrethane e parendesishme per nje ligj malesh. Ne vend te depertimit te ligjeve te kohes, ne bjeshket pa rruge makinash, eshte Kanuni ai qe e ka zgjeruar territorin e vet gjate ketyre shekujve, duke mbuluar tashme me autoritetin e tij jo vetem krahinen e origjines, Dukagjinin legjendar, por edhe krejt malesite perreth, fushat e Shkodres dhe te Lezhes e madje edhe krejt Kosoven dhe Maqedonine Perendimore. Skender Xhani, babai i femijes se vrare dhe personi qe nisi kete histori gjakmarrjeje, thith ngadale nje cigare. Ai ka ardhur fshehtazi ne shtepi nje dite me pare dhe duket se ndihet paksa me i qete. I rruar ndoshta pas shume kohesh dhe i veshur me rroba te vjetra por te pastra ai qendron ne nje karrige me shpatullat te kthyera - kurrsesi nga dritarja - nga nje mur i dhomes. "Qysh kur ndodhi (ai nuk e permend thuajse kurre fjalen vrasje), u detyrova ta largoj familjen nga shtepia qe kishim fare prane me ate te hasmit dhe ta sjell ketu", tregon ai. "Shtepia" ku qendron tani ajo c'ka mbetur nga familja Xhani, dikur ka qene nje stalle lopesh dhe muret edhe pse te lyera me gelqere, nuk e marrin dot hijen e mureve te nje shtepie te vertete. Ato jane shume te uleta por te mbushura me fotografi te Halilit te vogel. Nje fytyre e pafajshme e nje femije bjond ashtu si shumica e vogelusheve te Veriut. "Kur ata me vrane djalin mbeta i tronditur. Kisha shpresuar se meqe ishte i vogel nuk do t'i ndodhte gje ndaj nuk e kisha marre me vete", tregon i ati qe pjesen me te madhe te kohes e kalon i fshehur sic thote edhe vete "ne nje vend te sigurt". "Kam pyetur pleqte. Ata e njohin kanunin. Kanuni thote se nuk qitet pushke mbi gra dhe mbi femije, por nese kjo ndodh, gjaku i nje femije eshte i barabarte me ate te tre burrave, kupton? Im bir eshte i barabarte me tre nga ata. Ata me kane nje gjak borxh", thote Skenderi. Duket i perfshire ne kete llogari. Perserit se ata qe duhet te ruhen tani jane njerezit e familjes tjeter. Dhe keshtu duhej te ndodhte nese rivalet nuk do te hapnin fjale ne fshat se ata nuk jane ende te ngopur dhe se nuk e konsiderojne ende te marre gjakun e njerezve te tyre. Pervec kesaj, Skender Xhani duhet te hape syte edhe nga njerezit me uniforme te shtetit. Ai e di se nuk duhet te tregohet aq i trashe sa te bjere tani ne duart e policeve. Do te ishte nje komplikim i panevojshem dhe nje hall me shume per te. Sepse gjerat nuk do te ndryshonin aspak per mire mes dy familjeve nese vrasesit do te kryenin denimet perkatese. "Nese ketu nuk do te ishte kanuni ligji yne, une vete do te dorezohesha ne polici pas asaj qe ndodhi. Por une nuk jam i sigurt per vete dhe per familjen time. Hasmi s'e njeh shtetin", thote Skenderi. Ai ka bindjen se edhe nese do te shkonte per te kryer denimin qe i takonte sipas ligjeve te Republikes, hasmi nuk do te merrte parasysh asgje dhe do ta vriste menjehere sapo te dilte ne qofte se nuk do ta kishte bere kete me pare mbi djemte e tij.

  12. #12
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Kanuni shqiptar ka kode tė egra, por ėshtė mjaft mė i avancuar se kanuni i Romės


    - Bisedė me shkrimtarin Fadil Kraja -

    E mira dhe e keqja duhen balancuar. Ata janė gjithmonė tek njeriu sepse substancialisht njeriu ėshtė njė qenie e tillė qė puritanizmin e ka pėrjashtuar.
    Dramaturgu qė "pushtoi" skenėn e teatrit shqiptar kudo ku flitet shqip nė vitet '70-'80 nė atė territor qė thirret Shqipėri natyrore, e di qė nuk ka nevojė pėr kurrėfarė prezantimi, por mbresėlėnia e atyre viteve kur "Gjaku i Arbėrit", veēanėrisht, do tė shoqėrohej me sytė e pėrlotur tė spektatorit nė teatrin "Migjeni", tek unė, do tė linte nė tėrė jetėn time njė gjurmė nderimi dhe respekti pėr dinjitetin artistik tė kėsaj pene reputacionale tė dramaturgjisė shqiptare.
    "Baca i Gjetajve", "Gjaku i Arbėrit" dhe "Fisheku nė pajė", pėrbėjnė triptikun mė elegant tė dramaturgjisė sonė tė traditės me aktualitet tė padiskutueshėm, gjithnjė rrezedhėnės nė fushėn e afirmimit dhe ngjitjes sonė integrale prosperiale si komb. Kam bindjen se shpreh mendimin jo thjesht timin, po tė them se nuk janė aq dy dekadat pedagog nė Universitetin "Luigj Gurakuqi", si kryetar i Lidhjes sė Shkrimtarėve e Artistėve pėr degėn e Shkodrės, apo Laurat i Ēmimit tė Republikės, qė mbajnė lart krenarinė legjitime tė kėtij personaliteti, por mbi gjithēka janė krijesat e tij artistike brilante qė i japin atij pėrjetėsinė nė hapėsirėn e mrekullueshme tė shenjtėrueshme tė integruar nė universin e madh tė artit.

    K. Ujkaj: Z. Fadil, mirė se erdhėt nė gazetėn "Shqipėria Etnike"!
    Ju keni fokusuar me ndjenjė, madje jeni cilėsuar tepėr i suksesshėm, sidomos me dramėn "Fisheku nė pajė". Si e pėrjetoni faktin e dhimbshėm dhe ē'ndjeni sot kur edhe nė Shkodrėn mbi 2400 vjeēare ka njė lagje "gjaku" e lashtė gati sa Roma, "Fisheku nė pajė" tashmė realisht, hakmarrja e gjakmarrja ka fituar qytetari. Cili do tė jetė kontributi i intelektualėve nė shėrimin e kėsaj murtaje moderne? Mendimi juaj?

    F. Kraja: E pėrkufizoni bukur, mė pėlqen ky pėrcaktim: Mortajė moderne. Drama nė fjalė ėshtė drama e parė e vėnė nė skenė nė vitin 1967. Aty nuk trajtohet si linjė e veēantė gjakmarrja, se sa trajtohen normat kanunore qė krijonin atė zagushi tė madhe nė shpirtin e malėsorit. U frymėzova nga njė ngjarje nė Selcė tė Kelmendit (Malėsi e Madhe). Qe njė gjest kanunor, stoicizėm, i cili qėndronte mbi dhimbjen, ose e mbyste dhimbjen pėr hir tė diēkaje qė ata e quajnė sublime, pėr hir tė mikut. Pati diskutime, sepse e kishin tė zorshme tė luftojnė kanunin nė kanu me atė qė nuk e pranonte kanuni, me burrni. "Fisheku nė pajė" ėshtė dhėnė 400 herė nė skenė, nė televizor. Ka njė ngjarje tepėr tė dhimbshme, sepse kur po jepej kjo dramė, artisti i mrekullueshėm, interpretuesi kryesor, Prekė Lėkunda, nė rolin e Gjelosh Nikės kaloi njė moment infarkti nė zemėr qė i mori jetėn. Shfaqja po jepej asokohe nė Vaun e Dejės. Pastaj, kėtė rol nė 200 shfaqje tė tjera tė dramės kėtu dhe jashtė vendit e ka realizuar interpretuesi i madh, miku im Ndrekė Prela.
    Me tė drejtė e thoni ju qė kemi tė bėjmė, jo me kode kanuni aktualisht, se sa me njė mortajė moderne. Gabimisht ēdo gjė kur ėshtė fjala pėr vrasjet qė po pėrjetojmė i drejtohet kanunit, i mbesim nė qafė atij. Kot theksohet se po zbatohet kanuni. Vėrtetė ai ka patur njė kod tė egėr normash, kthyer nė njė gangrenė sot sipas moralit primitiv, gjaku lahet me gjak, sapuni i burrit ėshtė pushka, por nuk duhet harruar se kanuni i mbledhur dhe regjistruar me aq kujdes e kodifikuar nga Shtjefėn Gjeēovi, vėrtetė ka kode tė egjėr, por i krahasuar me kode tė tjera si ai i Dioklesianit, kodi-kanun indian, apo ai i Justinianit nė Romė, ėshtė mjaft i avancuar, kur nė kodin e tij kanuni ynė pėrfshin edhe faljen e gjakut. Hakmarrja ėshtė prelud i gjakmarrjes, e cila buron nga grindje shpesh herė krejt banale qė ēojnė nė derdhje gjaku dhe kėtu nė gropėn e Shkodrės, siē e thonė malėsorėt, ndryhen brenda familje tė tėra. Edhe tek kanuni, duke vlerėsuar nė kohėn qė doli, duhet tė marrim ē'ėshtė e mirė, tė flakim ē'ėshtė e keqe. Pėr kanunin, mė saktė pajtimin, apo parandalimin e gjakmarrjes, kanė punuar shumė klerikėt e tė gjitha feve. Kur ndjente domosdonė e shuarjes sė konfliktit, apo tė njė pushke qė priste tė vriste kleri katolik tė vinte kryqin nė derė tė konakut. O ktheje mbarė kryqin e puthe, duke falė kėshtu gjakun, ose kaloje trupin mbi tė, duke marrė mallkimin e Zotit. Po ta bėje kėtė tė fundit do tė thotė tė linēoheshe nga njerėzit dhe nga kisha. Gjakmarrja ėshtė akt i kryer. Luftohet tė pajtohen familjet sot, duke harruar qė preludi i gjakmarrjes ėshtė hakmarrja, d.m.th. hakmarrja ėshtė pikėrisht ajo qė tė ēon tetk gjakmarrja.
    Kam parė nė Lekbibaj tė Tropojės qė pėr tė mos shkelur kryqin, nga qė nuk donin tė mallkoheshin, por as tė pajtoheshin, apo falnin gjakun, mė saktė, njerėzit dilnin jo nga dera, ku ishte vendosur kryqi, por dilnin nga dritarja me shkallė. Pra, qė tė mos e thyenin atė normė morale. Turqit, kalaja krijoi Ditėn e Xhibalit, ku shkonte vetė pashai tė merrt pjesė nė kėto falje nė kunvend tė gjakut, duke synuar kėshtu nė rritjen e influencės sunduese nė popull. Mė erdhi mirė qė u bė njė kuvend pėr problemin e pajtimit nė Lezhė (ku mori pjesė edh eProf. Dr. Rexhep Mejdani - shėnimi ynė). Ne kemi patur traditė shumė tė mirė nė parandalimin e gjaqeve. Tė gjithė duhet tė punojmė sot qė Shkodra jonė tė marrė frymė lirisht. Mos tė harrojmė qė Shkodra ėshtė krijuar nga rrethinat. Pra, tė mos themi qė na mbytėn malėsort, ardhacakėt. Shoqėria, shteti, feja, duhet tė punojnė pėr kėtė, tė ketė njė dimension mė tė madh vlerėsimi pėr kėto probleme.

    Marin Barleti nė veprėn e vet "Rrethimi i Shkodrės", na mėson: Mė 1479, rrjedhojė e marrėveshjes sė Senatit tė Republikės sė Venedikut me turqit, familje tė tėra shkodrane e venedikase u vendosėn, shkuan nė Venedik qė t'i shpėtonin epidemisė sė kolerės. Kujtojmė atė kohė fjalimn panergjerik qė Marin Biēikemi mbajti me kėtė rast nė Senatin e Venedikut. Tė ardhurit tė gjithė mbajtėn emrat e fshatrave, krahinave nga erdhėn, (bie fjala, ne, krajanėt, kemi 300 vjet tė ardhur), kjo edhe pėr njė farė sigurie kolektive. Shkodra u mbush me malėsorė, thotė Barleti. Kjo Shkodėr e boshatisur mė 1479 filloi tė popullohej dhe brenda 100-200 vjetėve u bė qendėr e rėndėsishme tregtare me njė rrjet tregtar qė shkonte deri nė Nishni Novgorod, me 3500 dyqane. Shkodra u bė kėshtu njė qendėr e rėndėsishme nė Europė, njė ndėr qytetet tregtare mė tė fuqishme nė tėrė Mesdheun dhe Europėn Juglindore, siē e pėrshkruan me fakte nė librin e tij edhe studiuesi shkodran, Zija Shkodra, kur shprehet qė Shkodra kishte tregun mė tė madh nė Europėn Juglindore.

    K. Ujkaj: Nė krijimtarinė tuaj tė suksesshme ju keni gjetur veten nė temėn e Luftės Antifashiste Nacionalēlirimtare dhe nė atė tė ndėrtimit socialist tė vendit. Kėtu kam parasysh dramat "Baca i Gjetajve" dhe "Djem tė mbarė". Aktualisht si e ndjeni veten pėrballė kėsaj krijimtarie, po tė kemi parasysh se cilido artist serioz ėshtė patjetėr njė fėmijė i epokės sė tij, siē thotė
    Kandinski, piktori i madh rus?

    F. Kraja: Pyetja ėshtė pak e vėshtirė, sepse aludon pėr realizmin socialist. Tani secili shkrimtar zhvillon krijimtarinė e vet nė hapėsirė dhe nė kohė. Jetoj nė Shkodėr, punoj, nanuris nė kėtė qytet me tradita, me tė mirat e me tė metat, me influencėn qė kanė zakonet, traditat dhe jam munduar t'i pėrshkruaj kėto me njė lloj drame qė quhet dramė klasike. Nė qoftė se pėr 50 vjet nuk u lejua drama alternative, drama e absurdit, apo ajo filozofike, gjė qė nuk qe e drejtė, sepse edhe ato kishin tė drejtėn e ekzistencės, sot nė periudhėn e demokracisė ėshtė bėrė njė gabim tjetėr, sepse njerėzit tė etur tė prekin atė qė shihet e ndaluar janė hedhur tė gjithė pikėrisht kėtė tė prekin. Apo siē thotė njė proverb i vjetėr: Lyeje njė mur me bojė. Vendosni mbi tė letrėn me shkrimin: Ruhuni nga boja! Keni pėr tė parės e tė gjithė shkojnė ta prekin.
    Edhe sot teatri nė pėrgjithėsi ėshtė lėshuar pas dramės alternative, gjithė varianteve tė saj, gjersa tė ngopet me kėtė zhanėr. Ju, Kadri, pėrmendėt Kandinskin, unė do t'ju kujtoj Malerbin, babain e teorisė sė dramės, i cili thotė: "Drama ėshtė furra ku piqen shumė lloj bukėsh", pra, teatri francez ėshtė furra ku piqen shumė lloj dramash, komedish. Unė personalisht i jam kushtuar kėsaj drame, dramės klasike. Si ndjehem? Unė tė them tė drejtėn ndjehem krenar, se nė atė kalanė e madhe tė dramaturgjisė shqiptare kam vėnė njė gur tė vogėl, i cili qėndron nė mes, sepse spektatori e pėlqen, emocionohet. Duke u emocionuar, edhe edukohet. E nėse ia kam arritur qėllimit, kjo ėshtė kėnaqėsia dhe qėllimi pėr mua. Njėherėsh edhe nxitje qė tė shkruaj drama sėrish. Dhe unė vazhdoj ta shkruaj kėtė lloj drame.

    K. Ujkaj: Domethėnė, ju nuk ndjeni se keni nevojė pėr tė korrigjuar gjė nė krijimtarinė tuaj? Kam parasysh njė fakt mbresėlėnės dhe mjaft domethėnės nė sensin estetik tė krijimtarisė suaj. Ju nė dramėn "Ēėshtja e Blerėts" jepni njė mesazh tejet fisnik: Nėna, sado e dobėt, tė jetė si njeri, nuk e braktis kurrėn e kurrės krijesėn e saj. Apo siē thotė Sartri: Krijesa artistike ėshtė njė shpirt qė i flet shpirtit. Reflektimi juaj nė raport me krijimtarinė tuaj tė kohės sė diktaturės?

    F. Kraja: Kanė qenė disa rregulla qė duheshin zbatuar. Nė kėtė kėndvėshtrim, edhe "Fisheku nė pajė" pėrshkohet nga parimi i partishmėrisė, apo filli i kuq, siē cilėsohej atėhere. Bile, nė njė vend pėrmendet edhe Enver Hoxha.


    K. Ujkaj: Mos vallė kjo ishte pjesa e kompromisit tė pranueshėm pėr njė shkrimtar qė shkroi nė diktaturė?

    F. Kraja: Nė Gjakovė, nė njė vend me diktaturė ndryshe nga Shqipėria, si pėr tė provuar se drama qėndron nė thelbin e vet ata e vunė nė skenė krejt suksesshėm kėtė dramė nė vitin 1977, duke hequr fillin e kuq, ēka nė esencė shprehte njė domethėnie tė madhe: Substancialisht drama i qėndron kohės. A nuk ėshtė ky njė rast qė tė bindė se edhe dramat e tjera e pėrgjithėsisht nė mjaft vepra po tė heqim atė pjesė qė fryn erė diktature, substanca ėshtė diēka tjetėr.
    A mund ta bėjmė pra kėtė gjė ne? Po, ashtu siē e bėnė gjakovarėt, ulqinakėt, apo nė Mal tė Zi me dramat e mia. Kjo varet nga regjia.

    K. Ujkaj: Z. Kraja, si njė ndėr pedagogėt e vjetėr tė letėrsisė shqipe nė fakultet, si njė ndėr drejtuesit me pėrvojė tė pasur tė jetės letraro-artistike nė Shkodėr, si njė ndėr mė tė suksesshmit nė skenėn e teatrit qė mban emrin "Migjeni", a nuk ju duket paradoksale cinizmi intelektual dhe indiferenca provinciale ndaj gjithēkaje qė ka tė bėjė me Migjenin, deri nė sulmin ndaj tij? Kam parasyh heshtjen cinike nė pėrvjetorėt e lindjes dhe tė vdekjes (vetėm fizike) tė Bodlerit tonė, tė poetit tė madh, kur nė Shkodėr lumturisht kemi prej vitesh edhe universitetin?

    F. Kraja: Dėgjo, Kadri, ne kaluam njė dhjetėvjeēar tė vėshtirė, ekseset nuk pėrjashtuan fatkeqėsisht as artet e letėrsinė duke arritur qė ēdo gjė e kaluar tė anatemohet. Nuk bėhet as Historia e Shqipėrisė, as Historia e Letėrsisė Shqiptare, as Historia e Teatrit me mllefe, me eksese. Tė qetėsohen njėherė shpirtėrat, se ashtu ngjau vėrtetė. Migjenin nga 4 orė, e bėnė 1 orė. Bile doli njė autor qė shkroi njė libėr ku thotė: Shkodra ka pasė kėtė letėrsi duke ardhė deri nė vitet 1944 dhe Migjenin (ky autorth - shėnimi ynė) e trajton nė tė krejt pėrciptas.
    Kur vjen te 1944-ra, nė vend qė me dinjitet (sė paku me skriptodinjitet surrogato - shėnimi ynė) ta linte me kaq punimin e tij pa i nxjerrė bojėn vetes, me dorė tė vet shkruan: "Pas kėtij viti nuk ia vlen barra qeranė tė merresh me kėtė letėrsi. Dhe kush e thotė kėtė?! Njė njeri qė shkollėn e mori pas 44-ės, kulturėn e mori pas 44-ės, krijmtarinė letrare e nisi pas 44-ės.
    Tė kthehemi tek pyetja: pėr ilustrim tė them qė ne kemi patur njė park dhe bust tė Migjenit. Nė kėto 10 vjet mė e "bukura" ngjau se u shėmtua ky bust dhe duke u kthyer nė qendėr ku njerėzit urinonin, u rrethua tetari "Migjeni" me kioska, gjithēka atje mori pamjen qė dihet. Tani sikur u kujtuan se duhet tė merren mė tepėr me teatrin, se ky ėshtė teatri qė tė sjell kėnaqėsi e tė bėn tė ndjehesh krenar tė shkruash pėr tė. Aty kanė luajtur aktorė qė jo vetėm kanė marrė ēmime nė vend, por sot po vlerėsohen me ēmime pėr talentin e tyre nėpėr botė, janė ata qė duke interpretuar rolet, ty si autor drame, tė bėnin me krahė. Shumė drama e komedi i shkruaj duke patur prasysh kėta aktorė. Kjo bėri qė shumė drama tė mia tė marrin jetė. Disa nga kėta aktorė tė mėdhenj mjerisht kanė vdekur, disa kanė emigruar, por ende ka njė bėrthamė qė mund tė ringjallin atė traditė tė shkėlqyer tė lojės patetike- tė patetizmit pėr tė cilin u shqua teatri "Migjeni".
    Kurse, po tė kthehemi tek poeti Migjeni, do tė thoja: Kėtu streset qenė tepėr tė dėmshme. U krijuan skena jo tė bukura, ngjarje tė dhimbshme. Nuk mund tė dėnohet Migjeni se ka shkruar kundėr ndonjė kleriku. Mos tė harrojmė se Fishta ėshtė treguar jo vetėm shumė i ashpėr duke i vėnė nė shėnjestrėn e tij, por duke iu drejtuar atyre qė kishat i kishin kthyer nė dugajė, shprehej: Nė fyt ua vesha lakun!

    Unė po kallėzoj njė tjetėr; kur vdiq Tano Banushi, Artisti i madh i Popullit, nuk u bė pėr tė asnjė ceremoni. Mos kjo ia uli vlerėn kėtij artisti tė madh, pra, vazhdoj tė jem nė argumentet e shqetėsimit tuaj tė drejtė pėr njerėzit e mėdhenj nė Shkodėr. Pėrkundrazi, me kėtė qėndrim nė mospėrfillje e lartėsuan mė tepėr. Tani ka filluar tė gjejė veten tradita, besoj dhe shpresoj nė ruajtjen e atyre vlerave tė mėdha tė traditės qė i kemi pasur.

    K. Ujkaj: Ka dramaturgė tė njohur qė tashmė e kanė mohuar krijimtarinė e tyre tė kohės sė diktaturės, duke e arsyetuar: Na ėshtė imponuar, nuk ėshtė zėri ynė. Ju si e vlerėsoni letėrsinė tonė tė viteve tė socrealizmit? Cilat janė disa nga vlerat mė tė arrira tė kėsaj krijimtarie sipas mendimi tuaj?

    F. Kraja: Ka ndonjė shkrimtar, dramturg, etj., konkretisht e kuptoj pėr kė e ke fjalėn, por sado qė e ka thėnė kėtė, vepra e tij "Toka jonė", "Halili e Hajrija", Kunora e Nurijes", etj., mbeten nė fodin e artė tė dramaturgjisė sonė. Jam i sigurtė se sot po ta pyesėsh, e ka harruar se e ka thėnė.
    Kjo thėnie e tij mendoj se ka qenė emocionale. Ka prej tyre qė edhe kanė kėrkuar tė falur. Po pėr ēfarė? Pėr krijesėn tėnde? Ne gabojmė kur flasim pėr realizmin socialist (RS) si njė gogol. Mė thotė njėri: Ē'do ti me realizmin socialist kur e pyes pėr njė dramė tė Sartrit.
    I them: More ti i bėn nder atij (Realizmit socialist) nėqoftė se e le atė se paska patur ide, kur e pais me kėtė stoli. Mos tė harrojmė se me kėtė "metodė" shkruan shum shkrimtarė tė mėdhenj. Alberto Moravia shkroi "Ēoērajen", romanin e tij qė zuri vend nderi nė fondin e artė tė letėrsisė botėrore.
    Dihet fakti qė realizmin socialist e ndaj nga ajo qė quhet realizėm, parimi i partishmėrisė nė letėris dhe arte. Ne nuk duhet tė kemi frikė arritjet nėn frikėn e tė shkruarit nė realizmin socialist. Ai qė tė vlerėson ty si autor, apo veprėn tėnde, ėshtė populli, shkruaje, e quaje si tė duash ti. Ėshtė populli qė ose tė "vret", ose tė mban gjallė. Ėshtė e qartė: vend pėr tė korrigjuar ka e do tė ketė nė ēdo kohė. Pėr kėtė tė jesh i sigurtė. Talenti, thotė latini, lind dhe zhvillohet. Sa tė duash ta ndalosh, ai jeton e do tė jetojė nė kohė e hapėsirė. Vepra e mirė mbetet opozitare e pėrhershme e cilėsdo khė qė do ta pengojė. Kjo ngjet, sepse gjithnjė dikush ka kėrkuar tė shprehė pakėnaqėsinė e vet ndaj realitetit.
    Ju pėrmendėt "Gjakun e Arbėrit". Mua, si autor, kur do tė vihen nė skenė, mė kanė detyruar ta kthej tė gjallė nė personazh qė unė e kisha "vdekur". Vdiqėn tetė, jo thonin, duhet tė jetojė njėri, qė tė jepet "ideja" se nuk vdes Shqipėria, sepse ēėshtja shihej politikisht. Kurse te drama tjetėr, "Rozafa", mė detyruan qė tre vėllezėrit tė mos i tregojnė grave se ėshtė nė kundėrshtim me moralin tonė (komunist - shėnimi ynė), pasi bėhej fjalė me tradhėtue. Deri aty ka arritur puna. Megjithatė, vepra e mirė, siē thotė fraza e famshme: "Gjėja e mirė e mban vehten e vet".

    K. Ujkaj: Kam parasysh piramidėn e Keopsit, ndonėse nė themelet e saj ka gjakun e derdhur tė 200. 000 skllevėrve, gjatė 20 vjetėve ndėrtim, ēdo vit falnin jetėn e tyre 10. 000 skllevėr, ajo vazhdon tė respektohet si njė ndėr 7 mrekullitė e botėsh. Dhe ashtu, askush s'e paragjykoi se ajo dėshmon kohėn e Keopsit. Keopsi mbetet Keops, le tė merret me tė historia, kjo tė tregojė vendin ku i takon, kurse Piramida le tė shijohet nga artistėt, piktorėt, skulptorėt dhe mbarė njerėzit estetikisht si njė vepėr mrekulli arti. Mendimi juaj?

    F. Kraja: Tė mos harrojmė (nėse ne nuk lamė gjė nė kėmbė nė njė dekadė pluralizėm - nėnteksti ėshtė yni) nė Romė mbahet nė kėmbė monumenti i atij qė dogji Romėn. Pavarėsisht se monumenti ka emrin e tij, vepra shijohet si vepėr arti.

    K. Ujkaj: Nuk kam qenė, por mė kanė thėnė qė nė Francė ruhet si dėshmi e njė lėvizjeje studentore njė copė karrike e mbetur gjatė goditjes me karrike nė krahun e djathtė tė monumentit tė Henrikut tė IV. D.m.th. nė kėtė status tė ri monumenti mbete dėshmi autentike e historisė sė popullit francez nė njė nga periudhat kruciale tė historisė sė tij. Shpjegimi juaj?

    F. Kraja: Fillimisht pėr kėtė dua tė kallzoj diēka tjetėr interesante. Ne nuk kemi shumė dokumenta tė asaj qė ndodhi qoftė edhe nė kėta 10 vjet. Kurse nė Muzeun tonė kemi njė galetė qė e ka ruajtur njė shkodran i kujdesshėm nė rrethimin e 1912-ės. Dhe thoste: me kėtė galetė kemi ruajtur frymėn 12 vetė gjatė njė dite. Kėto janė dokumente qė nuk mund t'i mohosh. P.sh., ėshtė krim qė nė Muzeun tonė nuk ruhet njė triskė. E pra 15 vjet ne kemi jetuar nė sajė tė triskave nė Shqipėri.

    K. Ujkaj: Kam idenė tė ketė qenė vėrtetė fitore tė sigurosh njė tė tillė, apo jo?

    F. Kraja: Nuk ruhet libri i shtėpisė, ku duhet tė shkruhej: Kush ka ardhė, kush ka dalė, sa do tė rrinė, prej nga ėshtė. Njė pjesė e kėtij libri do tė ēohej tek operativi i zonės pėr tė dėshmuar hollėsisht pėr ēdo lėvizje nė shtėpinė tėnde.
    Deri kėtu kishte arritur puna! A kemi njė libėr tė tillė? Ky do tė fliste shumė mė tepėr se sa qindra teza, interpretime tė sotme, sepse do tė fliste me shqisėn e tė parit, me shqisėn e tė prekurit me dorė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 11:43

  13. #13
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Keni dėgjuar tė flitet pėr Kanunindhe ligjin e gjakmarrjes dhe don tė dish mė shumė?

    Kanuni ėshtė njė kod zakonor ligjet e tė cilit pėrcaktonin dhe veprimin mė tė vogėl njerzor. Elementi themelor iKanunit ėshtė Besa ose Fjala e dhėnė. Nderi ka njė kuptim ekstrem nė Shqipėri. Aspekti ndoshta mė i tmerrshėm i Kanunit ėshtė Gjakmarrja qė e detyron njė familje tė tė hakmerret pqe njė krim duke vrarė njė antarė mashkull tė rritur tė familjes se vrasėsit edhe ky duhet tė jetė I vėmendshėm qė kur ti vijė rradha tė hakmerret dhe ai, duke mbajtur konflikte lufta shekullore qė rrezikon ndonjėherė familje tė tėra.

    Shumė burra ,sidomos nė rajonin Verilindor,e ndjekin, zbatojnė akoma kėtė kod zakonor qė i lejon veēanėrisht tė rrėmbejnė gruan me tė cilėn duan tė martohen dhe qė nė pėrgjithėsi e konsiderojnė si pronė e burrit. Pėr njė ide tė parė mbi kanunin, ju kėshillojmė tė lexoni Prilli i thyer i Ismail Kadare-sė.

    Ligjet e Kanunit ndiqen gjithkund me tė njėjtin intensitet, por ato kushtėzojnė akoma jetėn e shumė Shqiptarėve dhe nuk I kursejnė as antarėt e SHGSSH-sė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Orku : 27-06-2003 mė 07:00

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    23-04-2003
    Vendndodhja
    londer-uk
    Mosha
    35
    Postime
    17
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po Fredi gjera te tilla jane me te vertet te dhimbshme...me vjene mire qe kjo qenka vendosur kryeteme!
    Bota vrapon zbuloje ku shkon!

  15. #15
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Policia identifikon si autor Astrit Kurtmemajn, i cili ka braktisur automjetin dhe armƫn e krimit

    Gjakmarrja, ekzekutohet 30-vjeƧari

    Luan MuƧa ƫshtƫ qƫlluar nga njƫ automjet qƫ i kishte zƫnƫ pritƫ afƫr shtƫpisƫ

    SHKODƋR- NjĆ« 30-vjeƧar nga Shkodra Ć«shtĆ« ekzektuar dje, jo shumĆ« larg shtĆ«pisĆ« sĆ« tij, nga njĆ« person qĆ« i kishte bĆ«rĆ« pritĆ« me njĆ« automjet. Luan MuƧa, banor nĆ« lagjen ā€œSalo Haliliā€? nĆ« ShkodĆ«r Ć«shtĆ« qĆ«lluar pĆ«r vdekje, me breshĆ«ri automatiku, nga persona qĆ« ndodheshin nĆ« njĆ« mjet tip BMW, 300 metra larg shtĆ«pisĆ«, thanĆ« pĆ«r gazetĆ«n burime tĆ« policisĆ«. Ngjarja ka ndodhur rreth orĆ«s 10:30 tĆ« paradites sĆ« djeshme dhe motivi i saj, sipas policisĆ«, Ć«shtĆ« gjakmarrja. TĆ« njĆ«jtat burime thanĆ« pĆ«r gazetĆ«n se autori Ć«shtĆ« larguar me shpejtĆ«si, por jo shumĆ« larg vendit tĆ« ngjarjes ka braktisur mjetin dhe armĆ«n e krimit dhe Ć«shtĆ« futur nĆ« njĆ« banesĆ« dhe qĆ« andej, duke u futur nĆ«pĆ«r oborre banesash tĆ« tjera Ć«shtĆ« larguar nĆ« drejtim tĆ« paditur. Polica ka shkuar menjĆ«herĆ« nĆ« vendngjarje dhe Ć«shtĆ« venĆ« nĆ« ndjekje tĆ« autorit, madje dhe ka qĆ«lluar qĆ« ai tĆ« ndalonte. Por rrugicat e ngushta dhe tĆ« shumta tĆ« lagjes ku ndodhi ngjarja e kanĆ« ndihmuar autorin qĆ« tĆ« largohet. Burimet e policisĆ« thanĆ« pĆ«r gazetĆ«n se autori i kĆ«tij krimi Ć«shtĆ« identifikuar. Ai dyshohet tĆ« jetĆ« Astrit Kurtmemaj, 40 vjeƧ, i cili kur ka kryer krimin ndodhej brenda mjetit tip BMW, ngjyrĆ« blu dhe me targa tĆ« huaja. Ai ka qĆ«lluar disa herĆ« me pistoletĆ« ndaj 30- vjeƧarit MuƧa, i cili ka vdekur sapo ka mbĆ«rritur nĆ« spital.

    Hasmƫria
    HasmĆ«ria mes fiseve MuƧa dhe Kurtmemaj ka nisur me vrasjen mĆ« 1998 tĆ« Genc MuƧƫs, djali i xhaxhait tĆ« viktimes sĆ« sotme. NdĆ«rsa mĆ« 7 nĆ«ntor tĆ« vitit tĆ« kaluar, Flamur MuƧa, vĆ«llai i Gencit, ekzektutoi Besnik KurtmemĆ«n, vĆ«llanĆ« e autorit qĆ« dyshohet tĆ« ketĆ« vrarĆ« dje 30-vjeƧarin MuƧa. PĆ«r vrasjen e Besnik KurtmemĆ«s policia ka arrestuar Flamur MuƧƫn, djalin e xhaxhait tĆ« viktimĆ«s sĆ« djeshme. Ky i fundit jetonte nĆ« njĆ« shtĆ«pi private, nĆ« lagjen ā€œSalo Haliliā€?, bashkĆ« me prindĆ«rit dhe njĆ« vĆ«lla, ndĆ«rsa njĆ« vĆ«lla tjetĆ«r e ka nĆ« BelgjikĆ«. Po ashtu viktima ishte vĆ«lla i dy motrave tĆ« martuara. Para pesĆ« vjetĆ«sh, 30-vjeƧarit i janĆ« vrarĆ« dy djem xhaxhai, njĆ«ri prej tĆ« cilĆ«ve, sipas burimeve jo zyrtare tĆ« policisĆ«, po nga ai person qĆ« ekzektuoi dje.

    Policia
    Policia ka sekuestruar makinĆ«n me tĆ« cilĆ«n iu bĆ« pritĆ« 30-vjeƧarit dhe armĆ«n e krimit, por pa mundur tĆ« kapĆ« autorin e kĆ«saj ngjarjeje tragjike. NdĆ«rkohĆ«, uniforma tĆ« shumta tĆ« policisĆ« kanĆ« rrethuar banesĆ«n e familjes Kurtmemaj dhe kanĆ« ushtruar kontrolle nĆ« lagjet ā€œGuerrileā€?, nĆ« banesa, fusha dhe livadhe pranĆ« liqenit tĆ« ShkodrĆ«s, ku dhe mendohej tĆ« ishte fshehur autori, por pa mundur ta prangosnin atĆ«. Burimet e policisĆ« thanĆ« pĆ«r gazetĆ«n se nĆ« vendin e ngjarjes, i bllokuar pĆ«r rreth njĆ« orĆ« nga uniformat blu Ć«shtĆ« gjetur njĆ« xhakovento gri. Policia e ShkodrĆ«s po punon pĆ«r dokumentimin e plotĆ« tĆ« ngjarjes dhe kapjen e autorit. Kjo Ć«shtĆ« vrasja e gjashtĆ« nĆ« ShkodĆ«r qĆ« nga fillimi i kĆ«tij viti dhe nĆ« katĆ«r raste motivi i tyre Ć«shtĆ« gjakmarrja.

  16. #16
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Gjakmarrja, pas dĆ«shtimit tĆ« tentativave pĆ«r pajtim, familja e regjisorit Ƈefa largohet nga ShqipĆ«ria

    Bashkia, shkarkohet kreu nƫ ngujim i kƫshillit

    Ndoc Ƈefa ndodhej i ngujuar pasi nipi i tij kishte vrarĆ« nĆ« LondĆ«r njĆ« qytetar nga Shkodra

    SHKODƋR-Ndoc Ƈefa, drejtor i teatrit ā€œMigjeniā€? dhe njĆ«kohĆ«sisht kryetar i KĆ«shillit Bashkiak tĆ« ShkodrĆ«s, prej kohĆ«sh nuk ka qenĆ« nĆ« krye tĆ« punĆ«s pasi ka qenĆ« i detyruar tĆ« qĆ«ndronte i ngujuar pĆ«r shkak se nipi i tij kishte vrarĆ« njĆ« person. SĆ« fundi, Ndoc Ƈefa dhe gruaja e tij janĆ« larguar pĆ«r nĆ« Shtetet e Bashkuara tĆ« AmerikĆ«s, ashtu siƧ janĆ« larguar nga Shkodra dhe shumĆ« tĆ« afĆ«rm tĆ« tij, qĆ« janĆ« prekur nga fenomeni i gjakmarrjes. Dje KĆ«shilli Bashkiak i ShkodrĆ«s e shkarkoi nga funksioni i kryetarit tĆ« kĆ«shillit, pasi kishte mbi 6 muaj rresht qĆ« nuk merrte pjesĆ« nĆ« asnjĆ« mbledhje. Ƈefa ishte zgjedhur si kryetar i KĆ«shillit Bashkiak tĆ« ShkodrĆ«s qĆ« prej zgjedhjeve tĆ« tetorit tĆ« vitit 2000. Por fill pas zgjedhjes sĆ« tij nĆ« kĆ«tĆ« funksion u mĆ«sua se fisi i tij ishte nĆ« gjak me njĆ« fis tjerĆ«r, pasi nipi i NdocĆ«s kishte vrarĆ« nĆ« Angli njĆ« bashkatdhetarin e tij. Po ashtu Ndoca, 60 vjeƧ, regjisor i njohur, nuk ka mundur tĆ« kryejĆ« gjatĆ« kĆ«saj periudhe as funksionin e tij si drejtor i teatrit ā€œMigjeniā€?.

    Historia e gjakmarrjes
    MĆ« 18 nĆ«ntor tĆ« vitit 2000 nĆ« ShkodĆ«r merret vesh se nipi i Ndoc ƇefĆ«s, Pjerini, kishte vrarĆ« me thikĆ« nĆ« LondĆ«r komshiun dhe shokun e tij Florian Ndoja. Ngjarja kishte ndodhur nĆ« 26 tetor tĆ« po atij viti. Pjerini sĆ« bashku me vĆ«llanĆ« e tij Taulantin, kishin pak kohĆ« qĆ« ndodheshin nĆ« LondĆ«r. Ata jetonin nĆ« njĆ« banesĆ«, nĆ« lagjen 8 Lukeā€™s Path Ilford Essex, sĆ« bashku mĆ« Florian NdojĆ«n, me tĆ« cilin ishin shokĆ« dhe komshinj, nĆ« lagjen ā€œNdoc Maziā€? nĆ« ShkodĆ«r. Sipas materialeve tĆ« grumbulluara nga organet hetimore angleze, vrasja e NdojĆ«s ka ndodhur brenda nĆ« dhomĆ« dhe Ć«shtĆ« bĆ«rĆ« me thikĆ«. Trupi i Florian NdojĆ«s Ć«shtĆ« masakruar, ndĆ«rsa dy vĆ«llezĆ«it Ƈefa erdhĆ«n nĆ« ShqipĆ«ri. Policia londineze e gjeti kufomĆ«n e NdojĆ«s mĆ« 18 NĆ«ntor pasi Ć«shtĆ« lajmĆ«ruar nga homologĆ«t shqiptarĆ«. KĆ«ta tĆ« fundit janĆ« lajmĆ«ruar pĆ«r vdekjen e Florian NdojĆ«s nga vetĆ« Pjerin Ƈefa, i cili Ć«shtĆ« vetĆ«dorĆ«zuar nĆ« komisariatin e ShkodrĆ«s ku dhe ka treguar se kishte vrarĆ« nĆ« Angli shokun e tij. Madje pĆ«r kĆ«tĆ« Pjerini ka lajmĆ«ruar edhe familjen e viktimĆ«s, e cila ishte e shqetĆ«suar pasi prej ditĆ«sh nuk fliste nĆ« telefon me tĆ« birin. ƇefĆ«s i vihen prangat, ndĆ«rsa pas ekspertizĆ«s dhe gjetjes sĆ« trupit nga anglezĆ«t u verifikua, nĆ« bazĆ« tĆ« provave, se vrasja ishte kryer nga Pjerin Ƈefa. Hetuesit anglezĆ« kanĆ« ardhur nĆ« ShkodĆ«r pĆ«r kĆ«tĆ« Ƨƫshtje dhe kanĆ« marrĆ« nĆ« pyetje Pjerin ƇefĆ«n. I ndaluar ka qenĆ« edhe vĆ«llai i Pjerinit, Taulanti, i cili mĆ« pas lirohet pasi nuk vĆ«rtetohet pjesĆ«marrja nĆ« krim. 28-vjeƧari Ƈefa qĆ« kreu krimin nĆ« LondĆ«r ka thĆ«nĆ« se ai e ka vrarĆ« shokun e tij nĆ« kushtet e njĆ« tronditjeje tĆ« thellĆ« psiqike, pasi Ndoja e ngacmonte vazhdimisht duke i kujtuar vdekjen pasi Pjerini dyshohej se ishte me AIDS. Gjykata e ShkodrĆ«s, duke parĆ« dhe vĆ«rtetuar me dokumente mjekĆ«sore gjendjen psikike tĆ« Pjerin ƇefĆ«s, nuk e dĆ«noi atĆ« ndĆ«rsa aktualisht ai ndodhet nĆ« njĆ« nga spitalet psikiatrikĆ« tĆ« vendit. QĆ« nga momenti i njoftimit pĆ«r vdekjen e NdojĆ«s jo vetĆ«m familja e Pjerin ƇefĆ«s por edhe xhaxhallarĆ«t e tij , Ndoci, drejtori i teatrit ā€œMigjeniā€? dhe Ƈesku, muzikant ngujohen.

    Pƫrpjekjet pƫr pajtim
    Ndoc Ƈefa dhe njerĆ«zit e tij tĆ« afĆ«rt nuk dilnin nga shtĆ«pia qĆ« prej pĆ«rhapjes sĆ« lajmit se autor vrasjes sĆ« Florian NdojĆ«s ishte 28-vjeƧari Pjerin Ƈefa. Regjisori dhe drejtori i teatrit ā€œMigjeniā€?, Ndoc Ƈefa nuk mori pjesĆ« nĆ« mbledhjet e kĆ«shillit dhe punimet e tij i drejtonte nĆ«nkryetari Xhemal Shqau. NĆ« periudha ku fisi Ndoja i jepte besĆ« fisit Ƈefa, Ndoci merrte pjesĆ« nĆ« mbledhjet e kĆ«shillit bashkiak (tre herĆ« gjatĆ« kĆ«tyre viteve), ndonĆ«se ruhej nga tĆ« tjerĆ«. NdĆ«rkohĆ« dhe teatrin ā€œMigjeniā€?, e drejton qĆ« nga ngujimi i drejtorit Ƈefa, aktori Agron Dizdari, i komanduar nĆ« kĆ«tĆ« detyrĆ«. PĆ«rpjekjet pĆ«r tĆ« nxjerĆ« nga ngujimi Ndoc ƇefĆ«n, duke biseduar mjaft herĆ« dhe me fisin Ndoja, kanĆ« qenĆ« tĆ« shumta. MisionerĆ« paqeje, pĆ«rfaqĆ«sues tĆ« fondacionit pĆ«r zgjidhjen e konflikeve e mosmarrĆ«veshjeve intelekktualĆ« shkodranĆ« qĆ« i njihnin dy familjet, pushtetarĆ« vendorĆ« politikanĆ«, figura tĆ« njohura tĆ« artit jo vetĆ«m nga Shkodra, por edhe nga Tirana janĆ« pĆ«rpjekur pĆ«r kĆ«tĆ« qĆ«llim por nuk kanĆ« patur rezultat pozitiv. Familja Ndoja nuk i falte familjen dhe xhaxhallarĆ«t e vrasĆ«sit tĆ« djalit, ndĆ«rsa kushĆ«rinjtĆ« e largĆ«t tĆ« Ƈefajve nuk ndodhen tĆ« ngujuar. NĆ« mbĆ«shtetje tĆ« Ndoc ƇefĆ«s dhe daljes sĆ« tij nga ngujimi u deklaruan edhe intelektualĆ« tĆ« huaj, ku njĆ« grup prej tyre nga Franca dĆ«rguan dhe njĆ« letĆ«r nĆ« ShqipĆ«ri, e publikuar kjo nĆ« disa media. Edhe pĆ«rfaqĆ«sues tĆ« komunitetit katolik nĆ« ShkodĆ«r kanĆ« dĆ«shtuar nĆ« pĆ«rpjekjet e tyre. Ndoc Ƈefa jetonte deri pak kohĆ«sh nĆ« ShkodĆ«r nĆ« lagjen ā€œQemal Stafaā€?, bashkĆ« me bashkĆ«shorten e tij Ikbale, regjisore e teatrit tĆ« kukullave, ndĆ«rsa dy djemtĆ« e tyre ndodhen jashtĆ« ShqipĆ«risĆ« me studime. NdĆ«rsa shumĆ« pjesĆ«tarĆ« tĆ« familjes Ƈefa janĆ« larguar nga Shkodra pĆ«r shkak tĆ« fenomenit tĆ« gjakmarrjes sĆ« fundi janĆ« larguar edhe bashkĆ«shortĆ«t Ndoc dhe Ikbale, pĆ«r tĆ« cilĆ«t dje Ć«shtĆ« thĆ«nĆ« se kanĆ« ikur nĆ« SHBA.

  17. #17
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Presidenti Alfred Moisiu i akordon urdhrin e lartƫ kƫtij institucioni me rastin e 45-vjetorit tƫ themelimit

    Universiteti "Nder i Kombit"
    Flet ministri Rama: Sot jam kƫtu si ish-student

    SHKODER

    Nderohet Shkodra, djepi i dijes dhe i kulturƫs shqiptare. Presidenti i Republikƫs, Alfred Moisiu, i akordon Universitetit "Luigj Gurakuqi" titullin "Nder i Kombit".

    Me rastin e 45-vjetorit tƫ kƫtij universiteti ƫshtƫ zhvilluar njƫ ceremoni festive, nƫ tƫ cilƫn kanƫ marrƫ pjesƫ ministri i Arsimit dhe Shkencƫs, Luan Memushi, nƫnkryetarja e Parlamentit Shqiptar, Jozefina Topalli, pƫrfaqƫsues tƫ trupit diplomatik nƫ Tiranƫ, si dhe pedagogƫ nga univeristetet e Italisƫ, Austrisƫ, Zvicrƫs dhe SHBA-sƫ. Ndƫrkohƫ nƫ pƫrvjetorin e Universitetit "Luigj Gurakuqi" ka marrƫ pjesƫ dhe ministri i Rendit Publik, Luan Rama, i cili nƫ njƫ intervistƫ ka thƫnƫ se kƫsaj here ƫshtƫ kthyer nƫ Shkodƫr si ish-student.

    Emocione tƫ veƧanta ka pƫrcjellƫ dita e djeshme te tƫ gjithƫ ata: studentƫ e pedagogƫ qƫ pƫr dekada tƫ tƫra kanƫ ngjitur shkallƫt e Universitetit tƫ Shkodrƫs. Tashmƫ ky institucion ƫshtƫ kthyer nƫ pjesƫ tƫ traditƫs kulturore dhe vlerave tƫ qytetit nƫ fjalƫ. Prova mƫ e mirƫ pƫr kƫtƫ ishte vlerƫsimi qƫ iu bƫ kƫtij universiteti, i cili u nderua nga presidenti Moisiu me titullin "Nder i Kombit"; me motivacionin "pƫr kontribut tƫ shquar nƫ arsimin kombƫtar nƫ pƫrgatitjen e mƫsuesve, nƫ pƫrhapjen e dijes, duke u kthyer kƫshtu nƫ qendƫr tƫ dijes". Ceremoninƫ e ka hapur rektori i Universitetit tƫ Shkodrƫs, Mahir Hoti. Pa mohuar emocionet e kƫsaj dite, profesori Hoti ka folur mbi ecurinƫ Universitetit nƫ gjithƫ kƫto vite. Qƫ nga hapja e Universitetit "Luigj Gurakuqi", janƫ diplomuar rreth 15 mijƫ e 300 studentƫ, tƫ cilƫt sot janƫ shpƫrndarƫ nƫ tƫ gjithƫ vendin. Aktualisht ai ka 6 fakultete dhe 16 degƫ. Pƫr punƫ tƫ mirƫ janƫ dekoruar me urdhra e medalje disa nga pedagogƫt e kƫtij universiteti. Ceremoninƫ e djeshme e ka pƫrshƫndetur gjithashtu dhe ministri Rama, i cili nƫ vitet 1986-1990 ka mbaruar studimet nƫ degƫn Gjuhƫ-Letƫrsi nƫ Universitetin e Shkodrƫs. Me kƫtƫ rast numri Njƫ i Rendit ƫshtƫ prononcuar!

    Shkodra ende cilƫsohet si zona mƫ problematike pƫr gjakmarrjen. Cila ƫshtƫ strategjia juaj pƫr zbutjen e kƫtij problemi?
    Mendoj se problem nuk ƫshtƫ gjakmarrja, por hakmarrja. Ka shumƫ krime qƫ fshihen pas fasadƫs sƫ gjakmarrjes, tƫ cilat realizohen pƫr qƫllime tƫ ndryshme kriminale tƫ individƫve tƫ ndryshƫm. Ne tashmƫ kemi projekte tƫ gatshme pƫr kƫtƫ fenomen dhe jemi nƫ proces konkretizimi.

    Pƫr sa i takon rendit, Shkodra vijon tƫ etiketohet si problematike. Sipas jush, cilat janƫ shkaqet e kƫtij vlerƫsimi?
    Shkaqet janƫ tƫ ndryshme. Ndƫr to nuk pƫrjashtohet ndƫrrimi i shpeshtƫ i drejtuesve tƫ policisƫ nƫ Shkodƫr, si dhe mungesa e njƫ stabiliteti nƫ strukturat e policisƫ. Megjithatƫ kƫtu duhet theksuar se pƫr vendosjen e rendit, njƫ faktor i rƫndƫsishƫm janƫ vetƫ qytetarƫt.

    Rendi dhe siguria. Cili ƫshtƫ pozicioni i Shkodrƫs sot nƫ krahasim me disa vite mƫ parƫ?
    Ju vetƫ jeni dƫshmitarƫ. Situata e rendit kƫtu ƫshtƫ e pakrahasueshme me nivelin e rendit dhe sigurisƫ tƫ disa viteve mƫ parƫ. Puna e bƫrƫ duhet tƫ vlerƫsohet. Megjithatƫ pƫr shkaqe tƫ ndryshme vazhdon tƫ ketƫ akoma probleme parciale. E rƫndƫsishme ƫshtƫ qƫ kƫto nuk janƫ probleme dominante. Nƫ kƫtƫ kontekst unƫ do tƫ vazhdoj tƫ investoj tƫ gjitha pƫr-gjegjƫsitƫ e mia pƫr ta respektuar Shkodrƫn dhe, kur them kƫtƫ, kam parasysh forcimin e njƫ policie qytetare, ashtu siƧ ƫshtƫ vetƫ qyteti i Shkodrƫs.

    ---

  18. #18
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Policia e specializuar nƫ grabitjen e votƫs dhe jo tƫ vendosjes sƫ rendit e mbrojtjen e individit

    Shkodra e mbytur nga krimi, dhe militantizmi i policisƫ

    Qyteti i ShkodrĆ«s, prej mĆ« se tre vjetĆ«sh, po pĆ«rjeton harresĆ«n qeveritare, e cila demostrohet nĆ« shenjĆ« hakmarrje, nga mĆ« tĆ« ultat, nĆ« gjendjen e vĆ«shtirĆ« ekonomike tĆ« banorĆ«ve, jo vetĆ«m tĆ« qytetit, por edhe tĆ« fshatrave. Si tĆ« mos mjaftonte e gjithĆ« kjo varfĆ«ri ekonomike, qytetit, fshatrave dhe banorĆ«ve tĆ« krejt rrethit tĆ« ShkodrĆ«s, do tā€™ju duhet tĆ« pĆ«rballen edhe me mungesĆ«n e rendit nga njĆ«ra anĆ« dhe me militantizmin e drejtuesve tĆ« policisĆ«, tĆ« cilĆ«t pĆ«r tĆ« kĆ«naqur shefat e tyre nĆ« TiranĆ«, janĆ« tĆ« gatshĆ«m tĆ« demostrojnĆ« "forcĆ«n" (militantizmin) e tyre, vetĆ«m nĆ« rastet kur pĆ«rballĆ« kanĆ« opozitĆ«n, PD dhe njerĆ«zit e saj...



    Gjakmarrja zakoni vdekjeprurƫs. Deri kur Shkodra do tƫ vazhdojƫ kƫshtu?



    Nuk ka javƫ qƫ qytetarƫt shkodranƫ tƫ mos dƫgjojnƫ pƫr krime e vrasje, pƫr gjakmarrje. Pse nuk ndihet dora e shtetit nƫ zbutjen e fenomenit, ƫshtƫ pyetja e dƫgjuar mƫ shpesh pas Ƨdo "vrasje pƫr gjakmarrje". Pyetje tƫ pafundme por qƫ ende nuk kanƫ marrƫ asnjƫ pƫrgjigje. Gjaku vazhdon tƫ gllabƫrojƫ jetƫ njerƫzish Ƨdo ditƫ e mƫ tepƫr. Nuk pyetet fare ndoshta sepse ka filluar tƫ shkelet dhe Kanuni. Tashmƫ kanƫ filluar tƫ qƫllojnƫ dhe fƫmijƫt madje edhe gratƫ. Djetra familje tƫ ngujuara, qindra fƫmijƫ tƫ mbytur nƫ shtƫpi tƫ destinuar tƫ mbesin analfabet. Madje kohƫt e fundit kanƫ filluar tƫ krijohen zona tƫ veƧanta ku janƫ grupuar familje tƫ tƫra nƫ gjak dhe ku qarkullimi ƫshtƫ mjaft i vƫshtirƫ. Po me se jetojnƫ. Ndokush i ndihmon, ndonjƫri ka qƫnƫ marrƫ me tregti dhe ka vendosur aq tƫ ardhura dikur menjƫanƫ dhe tani po konsumon destinacionin e paparashikuar. Kƫshtu nuk vazhdohet. Duhet bƫrƫ diƧka. Po kush ta bƫjƫ? Para disa ditƫsh nƫ njƫ pritƫ tek po ktheheshin nga Malƫsia e Madhe dy shtetas Naim Pepa, 51 vjeƧar dhe Arian Shpuza 28 vjeƧar, mbetƫn tƫ vrarƫ nga plumbat e shumtƫ qƫ morƫn nƫ trup. Policia, e cila shkoi nƫ vendngjarje pƫr tƫ bƫrƫ si zakonisht transportimin pƫr nƫ morgun e spitalit tƫ trupave tƫ viktimave tƫ reja tƫ krimit, deklaroi: "51 vjeƧari u vra pƫr gjakmarrje ndƫrsa 28 vjeƧari sepse ndodhi sƫbashku me 51 vjeƧarin. Autorƫt njihen, por janƫ larguar nƫ drejtim tƫ paditur". Me kaq deklarata e pƫrbƫrƫ nga dy reshta pƫrfundon.

    Brenda dy ditƫsh njƫ tjetƫr vrasje skena e krimit afƫrsisht e njƫjtƫ. Jetmir Mehja 27 vjeƧar, banor nƫ lagjen "Salo Halili" vritet nƫ njƫ pritƫ tek po udhƫtonte me automjetin e tij . Edhe kƫsaj radhe policia deklaron se krimi u krye pƫr gjakmarrje dhe si zakonisht nuk ndƫrmerr asnjƫ veprim.

    NjĆ« tjetĆ«r tentativĆ« pĆ«r vrasje kĆ«saj radhe njĆ« 24 vjeƧar. Dritan Muharrem Hoxha vihet nĆ«n shĆ«njestrĆ«n e armĆ«ve tĆ« cilat kĆ«rkojnĆ« tā€™i marrin jetĆ«n. Por fatmirĆ«sisht 24 vjeƧari shpĆ«ton. Arsyeja e tentativĆ«s pĆ«r vrasje nĆ« pritĆ« Ć«shtĆ« njĆ« hasmĆ«ri e vjetĆ«r tre-vjeƧare. Djali i xhaxhit i Dritanit ka plagosur nĆ« ā€™97 njĆ« shtetas, i cili kishte tentuar tĆ« grabiste gjatĆ« asaj kohe dyqanin tĆ« cilin ai e ruante. Autori i plagosjes megjithĆ«se pĆ«r vetĆ«mbrojtje ka hapur njĆ« gjak tĆ« ri dhe vetĆ« Ć«shtĆ« larguar pĆ«r nĆ« Itali. Pas kĆ«saj "hesapet" ka qĆ«nĆ« duke i "larĆ«" djali i xhaxhait, Dritani i cili kĆ«tĆ« radhĆ« shpĆ«toi pĆ«r mrekulli. Vrasja e fundit ndodhi para tre ditĆ«sh. Ardit Musa Halili ka qĆ«nĆ« viktima e fundit e njĆ« jave qĆ« solli plot kĆ«tĆ«r tĆ« vrarĆ«. Vrasja e 21 vjeƧarit nuk u krye pĆ«r gjakmarrje, por mund tĆ« sjellĆ« njĆ« shtrirje tĆ« re tĆ« fenomenit. NĆ« tĆ« gjitha rastet policia Ć«shtĆ« treguar e pazonja pĆ«r tĆ« parandaluar krimin.



    Policia e Shkodrƫs e mbytur nga shƫrbƫtorƫt militantƫ



    TĆ« pashqetĆ«suar nga shifrat e larta tĆ« krimit dhe vrasjeve, drejtuesit e policisĆ« sĆ« ShkodrĆ«s, "merak" tĆ« tyre kanĆ« vetĆ«m tā€™ju bĆ«jnĆ« qejfin dhe tĆ« kĆ«naqin sa mĆ« shumĆ« shefat e tyre nĆ« TiranĆ«. E vetmja aftĆ«si e policisĆ« qĆ« Ć«shtĆ« shfaqur gjatĆ« kĆ«tyre muajve, sidomos dy muajve tĆ« fundit gjatĆ« fushatĆ«s dhe zgjedhjeve pĆ«r pushtetin lokal, ka qĆ«nĆ« paraqitja e saj nĆ« ekstrem, e politizuar. Me vĆ«nien nĆ« krye tĆ« drejtorit tĆ« policisĆ« PĆ«llumb Molla dhe nĆ«ndrejtorit Fran Ndoka, nga ana e tyre Ć«shtĆ« shfaqur edhe mĆ« shumĆ« aftĆ«sia nĆ« bindjen qorrazi ndaj urdhĆ«rave tĆ« PS. Takimet e drejtorit Molla me NdrekĆ« Lukaj, kreun lokal tĆ« PS nĆ« ShkodĆ«r, janĆ« shpeshtuar shumĆ« para dhe pas zgjedhjeve, tĆ« cilat janĆ« pasuar edhe me njĆ« sĆ«rĆ« episodesh militantizmi tĆ« demostruara nga kryepolici i ShkodrĆ«s.

    Mƫ 27 shtator nƫ mitingun e organizuar nga PS dhe qeveri nƫ Shkodƫr, policia ndƫrhyn brutalisht pƫr tƫ shpƫrndarƫ qytetarƫt shkodranƫ qƫ protestonin kundƫr Metƫs. Molla shfaqet para shkodranƫve si tipik krimineli, vetƫ godet, vet drejton policinƫ nƫ goditjen e protestave. Madje vetƫ Molla pƫr tƫ realizuar porositƫ e dhƫna atij nga PS nƫ tƫrbim e sipƫr godet dhe pƫrfaqƫsues tƫ medias, korrespondentin e "RD" dhe kameramanƫt e TV "Rozafƫs".

    Po nƫ kƫto data, 27 e 28 shtator, sipas burimeve tƫ brendshme tƫ komisariatit tƫ policisƫ Shkodƫr, me vendim tƫ posaƧƫm 25 kriminelƫ mbi tƫ cilƫt rƫndojnƫ krime tƫ rƫnda pajisen me armƫ dhe leje pƫr armƫmbajtje, tƫ cilat do tƫ shƫrbenin pƫr 1 tetorin.

    Ne 1 tetor ditƫn e zgjedhjeve pasi dƫshtojnƫ nƫ tentativƫn e tyre pƫr tƫ grabitur votat nƫ Bashkinƫ e Shkodrƫs, forca tƫ shumta tƫ policisƫ, dy "IFA" me policƫ tƫ drejtuar nga nƫndrejtori Fran Ndoka grabisin kutitƫ e votimit nƫ dy qƫndra votimi tƫ Komunƫs sƫ Velipojƫs. Policia vendos, vulos dhe shpall fitues kandidatin e PS pƫr kryetar komune.

    DitĆ«n e zgjedhjeve tĆ« balotazhit, nĆ« 15 tetor nĆ« qendrĆ«n e votimit 11 nĆ« BashkinĆ« e LaƧit tĆ« Vaut tĆ« DejĆ«s forca tĆ« shumta tĆ« policisĆ« nĆ« tĆ« njĆ«jtĆ«n mĆ«nyrĆ« si nĆ« VelipojĆ« po nĆ« drejtimin e Fran NdokĆ«s grabisin kutinĆ« e votimit pĆ«r tā€™i dhĆ«nĆ« fitoren pĆ«rfaqĆ«suesit tĆ« PBDNJ.

    Situata tƫ tilla ndodhin dhe nƫ komunat malore, Pult, Shosh, Shalƫ, etj.

    Nƫ tƫ gjitha kƫto raste, e tƫ tjera, policia ƫshtƫ vƫnƫ totalisht nƫ shƫrbim tƫ dhunimit tƫ votƫs sƫ lirƫ, tƫ qytetarƫve dhe jo tƫ mbrojtjes sƫ tyre.

    Policia nƫ Shkodƫr, prej kohƫsh ka harruar detyrƫn qƫ i ka caktuar ligji.

    Besnik KASTRATI



    Tritoli nƫ zyrat e PD, dƫrgon OSBE-nƫ nƫ Tropojƫ

    Pƫrfaqƫsues tƫ zyrƫs sƫ OSBE-sƫ nƫ Kukƫs, prej dy ditƫsh ndodhen nƫ qytetin e Bajram Currit.

    Vendosja e tritoli dhe shpƫrthimi i tij nƫ zyrat e PD sƫ kƫtij rrethi, bƫri qƫ nƫ mƫnyrƫn mƫ urgjente, brenda njƫ periudhe tƫ shkurtƫr, pƫrfaqƫsues tƫ zyrƫs sƫ OSBE-sƫ nƫ Kukƫs, tƫ vizitojnƫ pƫr tƫ dytƫn herƫ Tropojƫn.

    Mbrƫmja e sƫ hƫnƫs, por edhe gjithƫ dita e djeshme, ka qƫnƫ e mbushur me njƫ sƫrƫ takimesh qƫ kanƫ zhvilluar pƫrfaqƫsuesit e OSBE-sƫ. Pƫr rreth tre orƫ mbrƫmjen e sƫ hƫnƫs dhe po pƫr kaq kohƫ edhe ditƫn e djeshme, zyrtarƫt e OSBE-sƫ kanƫ marrƫ takim dhe kanƫ biseduar me z. Shpend Demiraj, kryetarin e bashkisƫ sƫ Bajram Currit, si dhe me z. Azgan Haklaj, kryetarin e PD sƫ Tropojƫs.

    Nƫ kƫto takime, drejtuesit e Pushtetit Lokal dhe tƫ PD, kanƫ njohur OSBE-nƫ me ngjarjen mƫ tƫ fundit, hedhjen nƫ erƫ me tritol tƫ zyrave tƫ PD nƫ Bajram Curri. Duke ju treguar edhe nga afƫr, zyrtarƫve tƫ OSBE-sƫ, shkatƫrrimin e zyrave tƫ PD lokale, drejtuesit e Pushtetit Lokal dhe tƫ PD, kanƫ argumentuar edhe qƫllimin e vƫrtetƫ tƫ kƫtij atentati politik. Sipas drejtuesve tƫ pushtetit lokal, por edhe tƫ PD sƫ Tropojƫs, mƫsohet se qƫllimi i kƫtij shpƫrthimi ƫshtƫ i lidhur me kƫrcƫnimin ndaj PD dhe mbƫshtetƫsve tƫ saj, me detyrimin qƫ PD tƫ largohet nga zyrat ku ndodhet aktualisht, me justifikimin e qƫndrimit ende tƫ forcave speciale nƫ Tropojƫ, si dhe me krijimin e kushteve dhe mundƫsive pƫr njƫ vjedhje tƫ mundshme tƫ fondeve qƫ do tƫ kƫrkohen nga Prefektura pƫr riparimin e ambienteve tƫ dƫmtuara.

    Nga ana e tyre, pƫrfaqƫsues tƫ OSBE-sƫ, kanƫ parƫ nga afƫr shenjat e njƫ atentati tƫ mirƫfilltƫ politik. Objekt i interesimit tƫ OSBE-sƫ, ka qƫnƫ edhe situata para dhe paszgjedhore nƫ Tropojƫ. Faktet e shumta tƫ manipulimeve tƫ serviruara nga drejtuesit e Pushtetit Lokal dhe tƫ PD, kanƫ bindur dhe kanƫ detyruar pƫrfaqƫsuesit e OSBE-sƫ tƫ pranojnƫ vjedhjen dhe grabitjen e votave. Jashtƫ vƫmendjes sƫ pƫrfaqƫsuesve tƫ OSBE-sƫ nuk ka ngelur edhe protesta e banorƫve tƫ Tropojƫs kundƫr dhunƫs shtetƫrore. Prania e forcave speciale tƫ policisƫ, dhuna dhe terrori i ushtruar pƫr mƫ se njƫ muaj nƫ rrethin verior tƫ Shqipƫrisƫ, janƫ bƫrƫ publike dje para pƫrfaqƫsuesve tƫ OSBE-sƫ, nga z. Demiraj dhe z. Haklaj.

    Pjesƫ e dhunƫs dhe terroit policor ƫshtƫ edhe mbajtja nƫ burg e shtatƫ anƫtarƫve e simpatizantƫve tƫ PD, me tƫ cilƫn janƫ njohur edhe zyrtarƫt e OSBE-sƫ. Sot ata mbushin njƫ javƫ nga ngujimi i tyre nƫ njƫ grevƫ urie dhe gjendja shƫndetƫsore ka filluar e tƫ keqƫsohet. Duke iu referuar dƫshmive tƫ tƫ afƫrmƫve tƫ tƫ burgosurve politikƫ, drejtuesit e Pushtetit Lokal dhe tƫ PD, kanƫ njohur pƫrfaqƫsuesit e OSBE-sƫ me kushtet e kƫqija qƫ ata zhvillojnƫ grevƫn e urisƫ, por edhe me mbajtjen e padrejtƫ tƫ tyre nƫ burg.

    Nƫ vazhdim tƫ plotƫsimit tƫ kƫrkesave tƫ tyre, sikurse janƫ largimi i forcave speciale, heqja dorƫ nga terrori dhe kƫrcƫnimi qƫ po demostron shteti, lirimi i tƫ burgosurve politikƫ, z. Demiraj dhe z. Haklaj kanƫ ripƫrsƫritur vendosmƫrinƫ e banorƫve tƫ Tropojƫs pƫr tƫ protestuar nƫ rrugƫt dhe sheshin e qytetit. "Jo mƫ larg se dita e premte, ne do tƫ protestojmƫ pƫrsƫri nƫ shesh"-, ju ƫshtƫ drejtuar pƫrfaqƫsuesve tƫ OSBE-sƫ, z. Azgan Haklaj, kryetari i PD pƫr Tropojƫn.

    A. BEGA



    Deri kur banditƫ tƫ veshur policƫ, do tƫ vrasin qytetarƫ tƫ pafajshƫm

    Tre ditƫ mƫ parƫ, nƫ periferi tƫ qytetit tƫ LaƧit, policƫ tƫ FNSH, tƫ kƫtij qyteti, vrasin njƫ tƫ ri, sepse ai "kishte guxuar" qƫ me automjetin e tij, tƫ parakalonte "IVECO"-n e policisƫ. Ngjarja, e cila ndodhi nƫ orƫt e pasdites, "iu servir" nga Ministria e Rendit Publik, mediave tƫ afƫrta me qeverinƫ, mbrƫmjen e kƫsaj dite. Bashkƫ me informacionin pƫr vrasjen nga policia tƫ 23-vjeƧarit Agron Bushi, Ministria e Rendit Publik, pƫrcolli edhe "variantin" e saj. Nga komunikata e Ministrisƫ sƫ Rendit Publik, mƫsohej se 23-vjeƧari Bushi, i cili kishte mƫ pak se dy javƫ qƫ ishte kthyer nga Italia, kishte sulmuar komisariatin e policisƫ, ndaj edhe ai u vra nga policia. Tƫ nesƫrmen e vrasjes, mƫsohet se 23-vjeƧari, jo vetƫm qƫ nuk e kishte sulmuar komisariatin, por ai kishte qƫnƫ edhe i paarmatosur dhe se vrasja nuk kishte ndodhur para godinƫs sƫ komisariatit tƫ policisƫ, por shumƫ mƫ larg, nƫ periferi tƫ qytetit, diku nga unaza.

    Ngjarja e LaƧit, si dhe servirja qƫ i bƫri asaj Ministria e Rendit Publik, pƫrforcoi edhe njƫ herƫ realitetin, qƫ bƫnƫ tƫ ditur mbushjen e policisƫ me persona banditƫ e kriminelƫ, tƫ cilƫt harrojnƫ rrobƫn qƫ kanƫ veshur dhe nuk e kanƫ pƫr gjƫ tƫ tƫ vrasin pƫr njƫ kapriƧio, apo edhe pƫr njƫ fjalƫ goje. Ndƫrsa mbushja e strukturave tƫ policisƫ me banditƫ e kriminelƫ, tashmƫ ƫshtƫ bƫrƫ fakt, i denoncuar edhe mƫ parƫ mƫ se njƫ herƫ, vrasja mƫ e fundit e tƫ riut nƫ qytetin e LaƧit, zbuloi pƫr tƫ disatƫn herƫ mbrojtjen qƫ kƫta banditƫ e kriminelƫ me uniforma policie, gƫzojnƫ nga shefat dhe eprorƫt e tyre.

    Tentativa dhe pƫrpjekja e "zyrtarƫve" tƫ Ministrisƫ sƫ Rendit Publik, pƫr ta paraqitur kƫtƫ vrasje, nƫ kushtet e njƫ sulmi (tƫ pandodhur) ndaj komisariatit tƫ policisƫ, nuk tregojnƫ asgjƫ mƫ shumƫ nga roli i avokatit qƫ kƫta "zyrtarƫ" tƫ Ministrisƫ sƫ Rendit Publik, kanƫ marrƫ ndaj atyre policƫve tƫ FNSH nƫ LaƧ, tƫ cilƫt nƫ njƫ moment egoizmi tƫ shkallƫs mƫ tƫ ulƫt, pa harruar nga kanƫ ardhur dhe pse kanƫ ardhur, nƫ polici, vrasin tƫ riun pƫr njƫ kapriƧio.

    Rasti i tƫ riut tƫ vrarƫ nƫ LaƧ, nuk ƫshtƫ i vetƫm, tƫ cilƫt ne tƫ gjithƫ kemi pasur rastin tƫ mƫsojmƫ nƫ kƫto tre vjet.

    Ende janƫ pa fshirƫ nga kujtesa, dy ngjarjet mƫ makabre, tƫ ekzekutimit nƫ kohƫ tƫ ndryshme nga policia, tƫ dy tƫ rinjve tƫ tjerƫ, por kƫtƫ herƫ nƫ rrethin e Fierit.

    Nƫ Levan, jo mƫ larg se 20 kilometra nga qyteti i Fierit, forca speciale tƫ Briskut, tƫ nisura nga Tirana, rrethuan nƫ mesnatƫ banesƫn e Bujar Sulit, dhe mƫ pas e vranƫ nƫ sy tƫ dy fƫmijƫve tƫ vegjƫl dhe bashkƫshortes. Pa iu larguar etiketimit si atentat politik, vrasja e Bujar Sulit, mbarte mbi vete edhe terrorin dhe kƫrcƫnimin qƫ duhej mbjellƫ nƫ popull, menjƫherƫ pas zgjedhjeve tƫ pasrevolucionit

    komunist tƫ vitit 1997. Jo mƫ kot u zgjodh Bujar Suli, i cili njihej si njeriu qƫ nuk kishte pritur mirƫ nƫ Levan Skƫnder Gjinushin. Ai nuk e kishte problem qƫ tƫ shfaqej me dy gishtat lart nƫpƫr Levan, ndaj edhe e vranƫ.

    Pas kƫsaj vrasje, pƫrsƫri Ministria e Rendit Publik, nxitoi tƫ cilƫsonte Bujar Sulin si "shumƫ tƫ kƫrkuar", duke harruar me dashje qƫ ai prej kohƫsh merrte rrogƫ nga shteti si roja i shkollƫs sƫ Levanit.

    Jo mƫ pak e dhimshme, ƫshtƫ edhe rrƫmbimi nga spitali dhe mƫ pas masakrimi dhe vrasje e tƫ riut Agron Pasha, nga Patosi.

    "Dyndjes" sƫ banditƫve e kriminelƫve nƫ polici, nuk i kishte shpƫtuar as policia e Fierit.

    Pasnƫntƫdhjetƫeshtata, ishte e mbushur edhe nƫ Fier me tƫ burgosur qƫ pasi ishin arratisur nga burgjet greke, kishin ofruar ndihmesƫn dhe shƫrbimin e tyre nƫ revolucionin komunist tƫ vitit 1997 dhe pas asaj, si shpƫrblim kishin marrƫ edhe gradat dhe ofiqet. Jashtƫ kƫtyre personave tƫ shpƫrblyer nuk ishte as Agur Tafa, komandanti i grupit tƫ gatshƫm tƫ komisariatit tƫ policisƫ sƫ Fierit. "I fryrƫ" nga rrobat, por mƫ shumƫ edhe nga gradat, atij i dukej vetja zot. Kƫtƫ e demostroi edhe njƫ ditƫ tƫ bukur nƫ Patos, ndaj tƫ riut Agron Pasha. Pas maskarimit tƫ Pashƫs, si dhe pas provokimit tƫ njƫ pƫrleshje me armƫ, vetƫ Aguri vritet, ndƫrsa Agron Pasha nƫ gjendje tƫ rƫndƫ dƫrgohet nƫ spitalin civil tƫ Fierit. Jashtƫ Ƨdo parashikimi, policƫ tƫ grupit tƫ gatshƫm tƫ komisariatit tƫ policisƫ sƫ Fierit, shokƫ armƫsh me Agurin nƫ vitin 1997, rrƫmbejnƫ tƫ plagosurin nga spitali i Fierit, e Ƨojnƫ nƫ Cakran dhe aty e masakrojnƫ, i nxjerrin sytƫ, i Ƨajnƫ barkun, i presin edhe kokƫn... dhe mandej policƫt ikin nƫ drejtim tƫ paditur. Edhe atƫherƫ Ministria e Rendit Publik, u pƫrpoq ta paraqiste ngjarjen si pƫrplasje tƫ policisƫ me njƫ bandƫ tƫ armatosur. Kƫta, policƫt sipas Ministrisƫ sƫ Rendit Publik, nƫ shƫnjƫ hakmarrje rrƫmbyen tƫ plagosurin "shumƫ tƫ kƫrkuar" nga spitali, dhe nƫ shenjƫ hakmarrje "pƫr vrasjen e shokut tƫ tyre me bandƫn e armatosur" e masakrojnƫ dhe e vrasin tƫ riun Agron Pasha. Pak ditƫ mƫ vonƫ, pƫrsƫri policƫt qƫ rrƫmbyen tƫ plagosurin nga spitali dhe qƫ e masakruan atƫ, u rikthyen nƫ polici.

    Ende sot ata lƫvizin lirisht, pa pasur frikƫn e hapjes tƫ ndonjƫ procesi tƫ mundshƫm penal ndaj tyre.

    ƋshtĆ« Ministria e Rendit Publik qĆ« "ua mundĆ«son" kĆ«tĆ« favor tĆ« mospenalizimit. Nuk dihet se deri kur Ministria e Rendit Publik do tĆ« vazhdojĆ« tĆ« mbrojĆ« banditĆ«t dhe kriminelĆ«t qĆ« ka veshur policĆ«. ƇfarĆ« duhet tĆ« ndodhĆ« tjetĆ«r gjĆ« mĆ« e rĆ«ndĆ«, qĆ« krerĆ«t e ministrisĆ« tĆ« "pendohen" dhe tĆ« pranojnĆ« inkriminimin e policisĆ«, sikurse pranuan pĆ«r komisariatin e TropojĆ«s.

    Po kƫta policƫ, kriminelƫ e banditƫ, deri kur do tƫ vazhdojnƫ tƫ vrasin...?

  19. #19
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    PROGRAMI I GRANTEVE TE VOGLA NDIHMON NE
    FUQIZIMIN E ANGAZHIMIT QYTETAR TE GRUPEVE PA
    PERKRAHJE TE POPULLSISE
    TIRANE
    Prej dy vitesh Zyra e Bankes Boterore ne Tirane po u jep
    grante organizatave te shoqerise civile ne kuadrin e Programit te Granteve te Vogla. Objektivi i
    Granteve te Vogla per kete vit ishte fuqizimi i angazhimit qytetar te grupeve te menjanuara dhe
    te rrezikuara te popullsise per te patur edhe ato autoresi mbi proceset e zhvillimit.
    Bordi i jashtem keshillimor, i perbere nga perfaqesues te donatoreve dhe organizatave
    nderkombetare te angazhuara me shoqerine civile, dhe komiteti i brendshem per perzgjedhjen e
    granteve, i perbere nga punonjes te zyres se Bankes Boterore, shqyrtuan me kujdes 65 propozime
    projektesh dhe perzgjodhen 12 propozime te vlefshme per financim. Shuma e akorduar per cdo
    projekt varion nga 700$ deri 4000$ per projekt. Shperndarja gjeografike e propozimeve perfshin
    gjithe vendin qe nga Shkodra, Puka, Kukesi, Peshkopia, Durresi, Tirana, Gjirokastra, e Permeti.
    Fitues te granteve per kete vit u shpallen OJQ-te e meposhtme me keto projekte:
    ā€¢Shoqata ā€œNe dobi te gruas pukianeā€? per projektin ā€œFushate sensibilizimi publik dhe
    asistence per familjet e ngujuara nga gjakmarrjaā€?, Puke;
    ā€¢Shoqata ā€œTe gjithe femijet kane te njejten vlere njerezoreā€? per projektin ā€œTe ndryshem,
    por te barabarteā€?, Shkoder;
    ā€¢Shoqata ā€œQendra rajonale e keshillimit bujqesorā€? per projektin ā€œHapja e shkolles se gruas
    fermere si mjet emancipimi per grate e shperngulura nga zonat e prapambetura te venditā€?,
    Durres;
    ā€¢Shoqata Christian Childrenā€™s Fund ne bashkepunim me rrjetin e grupeve komunitare te
    prinderve me projektin ā€œDebat i hapur per femijerineā€? qe do te shtrihet ne rrethet Tirane,
    Peshkopi e Kukes;
    ā€¢Shoqata ā€œRinia dhe femijetā€? per projektin ā€œAngazhimi i grupeve te paperkrahura ne
    vendimmarrjet e Bashkiseā€?, Permet;
    ā€¢Qendra per studime sociale dhe ekonomike per projektin ā€œVendosja e lidhjeve dhe
    shkembimi i eksperiences se popullsise rome ne Shqiperi dhe Rumaniā€?, Tirane;
    ā€¢Shoqata ā€œNe dobi te gruar shqiptareā€? per projektin ā€œMbeshtetje social-psikologjike e
    moshes se trete nepermjet perfshirjes se grupeve te te rinjveā€?, Tirane ā€“ Kombinat;
    ā€¢Qendra e trajnimit multidisiplinar epr problemin e keqtrajtimit te femijeve per projektin
    ā€œNgritja e klubit te nenave ā€œTe ndihmojme njera-tjetrenā€?, Tirane;
    ā€¢Shoqate ā€œMjedisi natyror Jugor i Shqiperiseā€? me projektin ā€œNxitja e iniciatives qytetare
    ne zgjidhjen e problemeve ekonomike-mjedisore te zones se Fushe-Bardhes nepermjet
    dialogimit dhe lobimitā€?, Gjirokaster;
    ā€¢Shoqata ā€œBota e femijeveā€? me projektin ā€œTe nxisim bashkepunimin e tolerancen mes
    adoleshenteve qe vijne nga familje me probleme sociale dhe ekonomike"

  20. #20
    ALBSECURITY
    Anėtarėsuar
    14-01-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    958
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    GJAKMARRJA, NJE REZOLUTE PER KUVENDIN

    Ne Shkoder, gjate nje takimi per fenomenin e gjakmarrjes, ku merrnin pjese Presidenti I Republikes Alfred Moisiu dhe parlamentaret e komisionit te rendit dhe SHISH-it, u miratua nje rezolute ne formen e nje nje plani veprimi kunder ushtrimit te gjakmarrjes dhe te pasojave te saj. Te shqetesuar nga perhapja e fenemonit, te inkurajuar nga pakesimi i rasteve te gjakmarrjes si rrjedhim i zbatimit te ligjit nga organet e drejtesise dhe policia dhe te motivuar nga angazhimi i drejtperdrejt i Presidnetnit te Republikes pjesmarresit kerkuan qe Kuvendi i Shqiperise te marre ne shqyrtim zbatimin e ligjshmerise ne luften kunder fenomenit te gjakmarrjes dhe te forcoje sanksionet ligjore per denimin e fajtoreve. "Ministria e Rendit dhe Drejtorite e Policise ne zonat e prekura te hartojne strategjite per luften kunder ketij fenomeni, duke patur si prioritete arrestimin e autoreve te krimit qe jane ende ne kerkim. Drejtoria e Policise te marre masa edhe per mbrojtjen e familjeve dhe personave te kercenuar nga gjakmarrja", thuhet ne rezolute. Sipas saj, pushteti vendor duhet te identifikoje me saktesi familjet e prekura nga fenomeni i gjakmarrjes, te studioje gjendjen e tyre ekonomike dhe sociale. Organet e drejtesise, prokuroria dhe gjykatat, te ndjekin dhe te denojne me rreptesi krimin e gjakmarrjes dhe krimin e vrasjes per te krijuar besimin se ndeshkimi behet vetem nga ligji.

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Fenomeni i gjakmarrjes
    Nga erzeni nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 100
    Postimi i Fundit: 24-06-2009, 09:18
  2. Gjakmarrja, plagė tė pambyllura tė shoqėrisė shqiptare.
    Nga Xhuxh Xhumaku nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 24
    Postimi i Fundit: 25-08-2006, 12:11
  3. Gjakmarrja dhe Ngujimi
    Nga Fjala e drejte nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 04-11-2005, 06:26
  4. Gjakmarrja: 25-vjecari ekzekutohet mbi biēikletė
    Nga I-amėshuar nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 12-04-2005, 07:06
  5. Gjakmarrja kjo plage e thelle o popullit tone
    Nga Klevis2000 nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 02-10-2003, 10:05

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •