Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 14
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    “Ceremonia e ngritjes sė flamurit te sheshi “Skėnderbej”.

    Gėzuar Ditėn e Flamurit!”-shkruan kryebashkiaku i Tiranės, Erion Veliaj.

    Emri:  e18-1.jpg

Shikime: 77

Madhėsia:  43.7 KB

    Emri:  e4-6.jpg

Shikime: 33

Madhėsia:  48.8 KB

    Emri:  e1-9.jpg

Shikime: 31

Madhėsia:  73.5 KB

    Emri:  e2-6.jpg

Shikime: 33

Madhėsia:  60.0 KB

    Emri:  e3-6.jpg

Shikime: 31

Madhėsia:  40.8 KB

    Emri:  e12-2.jpg

Shikime: 31

Madhėsia:  87.3 KB

    Emri:  e16-2.jpg

Shikime: 32

Madhėsia:  39.5 KB

    Emri:  e17-2.jpg

Shikime: 36

Madhėsia:  75.9 KB

    Emri:  e13-3.jpg

Shikime: 32

Madhėsia:  79.0 KB

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Presidenti Begaj nga Sheshi i Flamurit nė Vlorė: Ta duam atdheun me vepra, shėrbim e patriotizėm


    Emri:  3-5.jpg

Shikime: 24

Madhėsia:  30.7 KB

    Gjatė ceremonisė sė ngritjes sė flamurit nė qytetin e Vlorės nė kuadėr tė festimeve pėr 110-vjetorin e Pavarėsisė sė vendit presidenti Bajram Begaj ėshtė shprehur se historia e vendit ka qenė e mbushur me luftėra dhe sakrifica pėr liri, dije e progres.

    Fjala e plotė e Presidentit Begaj:

    Me gėzim dhe krenari tė ligjshme, Vlora lavdimadhe dhe heroike na fton sot pėr tė kremtuar 110 – vjetorin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė.

    Nė kėtė shesh dhe nė kėtė qytet, mė 28 nėntor tė vitit 1912, pėr herė tė parė kumboi Himni i Pavarėsimit tė Shtetit tė ri Shqiptar, tė njė populli qė hynte nė epokėn e mėvetėsisė dhe sovranitetit, si kurorėzim i pėrpjekjeve, aspiratave dhe sakrificave tė panumėrta shekullore.

    Patriotė tė mėdhenj dhe mėndjendritur, nga tė gjitha viset e Shqipėrisė, udhėhequr nga i urti Ismail Qemali, jetėsuan pėrpjekjet e mėdha tė Rilindjes Kombėtare dhe i dhanė atdheut, vendin qė i takonte nė familjen e madhe tė kombeve.

    Historia jonė kombėtare ėshtė histori luftėrash e sakrificash tė paepura pėr liri, ėshtė histori pėrpjekjesh tė pafundme pėr dije e progres, ėshtė histori e njė populli qė dashurinė pėr tokėn dhe atdheun e ka mbi gjithēka.

    Ngritja e flamurit nė Vlorė nuk qe njė akt i veēuar i njė grupi atdhetarėsh. As dhuratė a produkt i konjukturave diplomatike, qė shpesh kishin dėmtuar interesat e kombit shqiptar.
    Pavarėsia e Shqipėrisė ishte dhe mbetet vepėr e madhe e kombit shqiptar, e brezave dhe patriotėve tė panumėrt, qė me pėrgjegjėsi historike, nė ditėt e rrezikut tė madh, jetėsuan vullnetin shekullor tė popullit, me shumė guxim dhe largpamėsi.

    Ishte trimėria e djelmnisė kosovare dhe asaj mbarėshqiptare, qė me heroizmin e qėndresėn e kultivuar ndėr shekuj, i dolėn pėr zot vatanit dhe i demonstruan mbarė botės shenjtėrinė e lirisė, gjuhės, atdheut dhe identitetit tonė kombėtar.

    Kurora e pavarėsisė sė Shqipėrisė sonė tė dashur ėshtė e mbushur me gurė tė ēmuar, qė nga lavdia e Gjergj Kastriotit, tek Lidhja Shqiptare e Prizrenit, hapja e shkollės sė parė shqipe nė Korēė, Lidhja e Pejės, Kongresi i Manastirit, dhe kryengritjet e njėpasnjėshme shqiptare nė fillim tė shekullit tė XX.

    I kujtojmė sot, tė gjitha kėto ngjarje tė mėdha tė historisė sė kombit tonė, qė brezat tė mos harrojnė, qė tė kujtojnė me mirėnjohje paraardhėsit e tyre dhe tė mbushen me krenari pėr atdheun, flamurin dhe identitetin kombėtar.

    I kujtojmė pėr tė reflektuar pėr atė qė duhet tė bėjmė, si individė dhe shoqėri, pėr pėrparimin dhe begatimin e mėtejshėm tė atdheut dhe kombit tonė.
    Sepse ky flamur dhe kjo tokė ėshtė amaneti i tė parėve, ėshtė pėrkatėsia dhe pėrgjegjėsia e tė gjithėve ne.

    110 vjet pas shpalljes sė pavarėsisė, jemi dėshmitarė tė ndryshimeve tė mėdha qė kanė ndodhur nė Shqipėri, nė Kosovė, nė Maqedoninė e Veriut, nė Ballkan, nė Evropė e nė mbarė botėn.

    Kombi shqiptar ka forcuar gjithnjė e mė shumė pozitat dhe rolin e tij tė merituar, duke u bėrė njė faktor dhe aktor i besueshėm pėr paqen, stabilitetin dhe fqinjėsinė e mirė nė rajonin tonė.

    Shqipėria ėshtė anėtare e denjė e NATO-s, aleancės mė tė madhe politike dhe ushtarake nė botė, por edhe aleancės mė tė madhe tė vlerave, tė demokracisė dhe prosperitetit.
    Shqipėria ėshtė partnere e besuar dhe aleate e SHBA-sė, BE-sė, Mbretėrisė sė Bashkuar dhe shumė vendeve tė tjera mike nė botė.

    Nėse para 110 viteve diskutohej cozpėzimi i trojeve shqiptare, sot Shqipėria si njė anėtare e pėrkohshme e Kėshillit tė Sigurimit nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara, luan rol tė rėndėsishėm pėr ruajtjen e paqes, sigurisė dhe pėr promovimin e demokracisė.
    Ajo ėshtė e fokusuar nė objektivin strategjik tė integrimit nė Bashkimin Evropian, si e ardhmja mė e mirė dhe rruga mė e sigurtė pėr Shqipėrinė, pėr gjithė faktorin shqiptar nė rajon dhe vetė rajonin.
    Nė fillim tė dhjetorit, pėr herė tė parė, jo vetėm nė vendin tonė, por pėr tė gjithė rajonin, mblidhet samiti BE-Ballkani Perėndimor. Njė ngjarje dhe pėrgjegjėsi e madhe.
    Njė mesazh mbėshtetjeje dhe inkurajimi pėr tė gjithė shqiptarėt dhe tė ardhmen tonė nė familjen evropiane duke nxitur njėherazi njė pėrgjegjėsi tė shtuar pėr institucionet dhe klasėn politike pėr vijimin e reformave dhe avancimin e agjendės evropiane.
    Pavarėsisht arritjeve, kemi rrugė tė gjatė pėrpara. Por ajo qė duhet tė bėjmė, mė sė pari, ėshtė ta duam atdheun me vepra, me shėrbim dhe idealizėm, ashtu si patriotėt e mėdhenj, qė nderojmė sot.

    Historia jonė e lashtė dhe e re na vjen si amanet. Askund mė mirė se nė Vlorėn e flamurit, e nė kėtė ditė, nuk mund tė marrė vlerė mesazhi pėr pėrgjegjėsinė e tė gjithėve, dhe mė sė pari tė klasės politike dhe institucioneve.
    Ne duhet tė jemi bashkė pėr zhvillimin e vendit, pėr ndėrtimin e shtetit ligjor, pėr forcimin dhe demokratizimin e institucioneve dhe respektimin e ēdo individi dhe tė drejtave, qė burojnė nga kushtetuta.
    Duhet tė jemi bashkė nė luftėn kundėr korrupsionit, pabarazisė dhe varfėrisė; bashkė pėr ēėshtje tė sigurisė kombėtare dhe reformės nė drejtėsi; bashkė pėr njė shoqėri tė lirė, tė angazhuar dhe tė arsimuar; pėr njė Shqipėri tė mundėsive tė barabarta, tė medias sė lirė, tė institucioneve qė u shėrbejnė qytetarėve, e tė rinjve qė gjejnė hapėsirė dhe shpresė pėr ėndrrat dhe idealet e tyre qė tė ardhmen tyre ta ndėrtojnė nė vendlindjen e ture shqipėri.
    Pėrgjegjėsitė e Shqipėrisė janė edhe mė tė mėdha se kaq.
    Ne kemi detyrim pėr fuqizim tė faktorit shqiptar nė rajon. Kemi detyrim ndaj vėllezėrve shqiptarė nė Kosovė, nė Maqedoninė e Veriut, nė Malin e Zi, Luginėn e Preshevės dhe diasporė nė pėrmbushje tė detyrimeve kushtuese dhe kombėtare.
    Me ata nuk na bashkon vetėm gjuha dhe historia e pėrbashkėt, por edhe aspirata kombėtare e Integrimit Europian dhe vlerat qė ne ndajmė e dėshmojmė pėr paqen, bashkėjetesėn, mirėkuptimin dhe begatinė.
    Kemi sakrifikuar si asnjė komb tjetėr nė rajon, por sot Kosova ėshtė njė shtet i lirė dhe i pavarur, qė synon integrimin nė BE dhe nATO.
    Shqipėria mundet dhe duhet tė mbėshtesė fuqizimin e shtetit tė Kosovės nė ēdo drejtim, tė jetė zėri i saj sa herė tė jetė e nevojshme; bashkėudhėtare dhe mbėshtetėse e palėkundur e rrugėtimit tė saj Euro-Atlantik.

    Tė dashur motra dhe vėllezėr,
    Patriotėt e mėdhenj qė nderojmė sot janė shembulli mė i mirė i bashkimit pėr interesat kombėtare.
    Me kėtė mesazh, unė dua t’i bėj apel sot vetėdijes shqiptare se atdheu dhe kombi kanė nevojė pėr pėrkushtimin, pėrgjegjėsinė, shėrbimin dhe dashurinė e secilit prej nesh.
    Nga Vlora e bukur e flamurit, uroj sot tė gjithė shqiptarėt nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoninė e Veriut, Malin e Zi, nė Luginėn e Preshevės, Arbėreshėt, dhe shqiptarėt kudo nė botė:

    GĖZUAR DITĖN E FLAMURIT!
    GĖZUAR 110 – VJETORIN E PAVARĖSISĖ SĖ SHQIPĖRISĖ!

    Emri:  1-18.jpg

Shikime: 24

Madhėsia:  39.3 KB

    Emri:  2-14.jpg

Shikime: 26

Madhėsia:  41.0 KB

    Emri:  4-4.jpg

Shikime: 21

Madhėsia:  66.3 KB

    Emri:  5-4.jpg

Shikime: 22

Madhėsia:  33.1 KB

    Emri:  6-1.jpg

Shikime: 22

Madhėsia:  71.2 KB

    Koha Jone

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Kryeministri Rama poston videon nga Vlora me Presidentin Vjosa Osmani

    Emri:  Capture-251.jpg

Shikime: 21

Madhėsia:  32.1 KB



    Koha Jone

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    110 vjetori i pavarėsisė bėn bashkė kryeministrat dhe presidentėt e Shqipėrisė dhe Kosovės nė Vlorė



    Ceremonia e ngritjes sė flamurit pėr 110-vjetorin e pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Vlorė ka bėrė bashkė kryeministrat Edi Rama dhe Albin Kurti si dhe presidentėt Bajram Begaj dhe Vjosa Osmani.

    Ata kanė ecur nė krah tė njėri-tjetrit nė ceremoninė shtetėrore tė organizuar nė Vlorė. Tė pranishėm ishin dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė dy qeverive si dhe kryebashkiaku i Vlorės Dritan Leli.

    Njė ditė mė parė nė parlamentin e Shqipėrisė u zhvillua seanca e parė e pėrbashkėt e dy kuvendeve tė Shqipėrisė dhe Kosovės.



    Koha Jone

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Berisha mesazh pėr 110 vjetorin e Pavarėsisė: Nderim pėrjetė tė rėnėve tė kombit shqiptar

    Kryetari I Partisė Demokratike Sali Berisha ka uruar shqiptarėt pėr 110 vjetorin e Pavarėsisė, ku nėpėrmjet njė mesazh tė publikuar nė rrjetin social tik tok, shpreh vlerėsimet pėr tė gjithė kontribuesit nė shpalljen e pavarėsisė sė vendit.

    Lideri I opozitės akuzon qeverinė se po e shpopullon vendin, ndaj apelon qė tė gjithė tė bėhen bashkė pėr tė ndryshuar situatėn nė Shqipėri.



    Ndėrkohė, ish kryeministri Berisha ka publikuar edhe njė foto nė nga monumenti ‘Nėna Shqipėri’ nė Varrezat e Dėshmorėve, ku shkruan nderim pėr jetė tė rėnėve tė kombit shqiptar.

    Syri

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    ’28 nėntor’/ Meta nė Prishtinė: Pėruruam shtatoren e Anton Ēetta, misionar i bashkimit kombėtar

    Emri:  auto_317091938_692780022217236_8903330586226927584_n1669638902.jpg

Shikime: 20

Madhėsia:  50.2 KB

    Postimi i plotė:

    Kėnaqėsi e veēantė tė gjendem sot nė Prishtinė bashkė me kryetarin Pėrparim Rama, ish-Presidenten Atifete Jahjaga, familjen Rugova dhe shumė personalitete tė tjera, nė pėrurimin e shtatores sė profesor Anton Ēetta, udhėheqės tė pajtimtarėve tė Kosovės dhe misionar i bashkimit tė madh kombėtar.

    Emri i profesor Antonit dhe vepra e tij, janė simbol frymėzues pėr tė punuar pėr kombin dhe tė mirėn mbarė kombėtare.

    Flamuri jonė kuq e zi, e ka lavdinė tek vepra vetėmohuese e burrave e grave patriote qė ashtu si profesor Ēetta, janė dedikuar pa kushte dhe pa kufij nė shėrbim tė atdheut, gjuhės dhe traditave mė tė mira shqiptare.

    Syri

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Kryegjyshi Botėror homazhe nė varrin e Sami Frashėrit nė Stamboll, vendos flamurin kombėtar

    Me rastin e 110 vjetorit tė Pavarėsisė, Kryegjyshi Botėror Edmond Brahimaj vizitoi dje vend prehjen nė Stamboll tė Patriotit tė madh tė Rilindjes sonė Kombėtare, njėrit prej udhėheqėsve kryesore tė lidhjes Shqiptare tė Prizrenit Sami Frashėri .

    Kryegjyshi duke kujtuar luftėn e patriotėve tė mėdhenj tė Rilindjes kombėtare pėr Liri e pavarėsi bėri njė lutje pėr kombin dhe vendin tonė qė shqiptarėt tė ecin nė rrugėn e tė parėve tanė dhe tė punojnė siē e deshėn ata Shqipėrinė.

    Nė fund tė lutjes Kryegjyshi mbuloi dhe vendosi flamurin kombėtar nė vend prehjen e Sami Frashėrit.



    Syri

  8. #8
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,370
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Duke uruar diten e flamurit, nuk kuptoj pse hymnit i eshte hequr pjesa ku flitet per vullnetin hyjnor.
    Duaje te afermin tend si veten

  9. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Alpinistėt kosovarė sfidojnė tė ftohtin/ Valėvisin flamurin kuqezi nė 2651 metėr lartėsi pėr 110-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė (VIDEO)

    Njė grup alpinistėsh kosovarė kanė bėrė njė gjest tė veēantė pėr 110-vjetorin e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.



    Alpinistėt Nexhat Palushi, Fadil Sahiti dhe Astrit Krasniqi kanė ngjitur majėn e Bistrės ku kanė valėvitur flamurin shqiptar.

    Ėshtė vetė Nexhat Palushi qė ka postuar nė rrjetet sociale videon nga pamjet spektakolare nė majėn e malit.

    Postimi i Nexhat Palushit:

    URIME FESTA E 28 NĖNTORIT TĖ GJITHĖ SHQIPTARĖVE KUDO QĖ JANĖ!

    Falenderoj shokėt Fadil Sahiti e Astrit Krasniqi pėr ndihmėn e dhėnė nė realizimin e kėsaj videoje nė Majen e Bistres me lartėsi 2 651 m (lmd) dhe temp. -10 C.

    Emri:  nexhatpaluyshi.jpg

Shikime: 18

Madhėsia:  38.0 KB

    Panorama

  10. #10
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    VIDEO/ Festa e Pavarėsisė sė Shqipėrisė transferohet edhe nė Dubai, kulla me e lartė nė botė “vishet” Kuq e Zi

    Festimet pėr 110 vjetorin e Pavarėsisė kanė “pushtuar” ditėn e sotme gjithė trevat shqifolėse.

    Emri:  burjkalifa.jpg

Shikime: 16

Madhėsia:  17.9 KB

    Vendi ynė mori urime tė shumta nga shumė vende e organizata ndėrkombėtare.

    Sė fundmi edhe Emiratet e Bashkuara Arabe i janė bashkuar kėtyre urimeve, me njė simbolikė magjike nė qiellgėrvishtėsen gjigande.

    Kulla mė e lartė nė botė, “Burj Khalifa” qė gjendet nė Dubai, u “vesh” pasditen e sė hėnės me ngjyrat e flamurit Kuq e Zi.

    ebkit-calc(100% - 2px); widthalc(100% - 2px);">


    Panorama

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-11-2022
    Postime
    20

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Nė kohėn e luftės sė UĒK-sė nė 1998 e 1999 ishin 2,2 milionė shqiptarė nė Kosovė edhe 1 milionė shqiptarė nga Kosova ishin emigrantė. Kurse Lugina e Preshevės ka pasur 120 mijė shqiparė edhe 50 mijė emigrantė shqiparė pra gjithsej Lugina e Preshevės ka pasur 170 mijė shqiparė. Prandaj Kosova e Lugina kishin atėherė 3,4 milionė shqiptarė me emigrantėt. Kurse serbėt e Serbisė e tė Vojvodinės ishin 3,8 milionė atėherė me emigrantėt sepse serbėt kanė qė nė vitet 1980-ta qė nuk shtohen mė se e kanė numrin e lindjeve pėr grua mesatarisht 1,6 edhe kjo ėshtė e pamjaftueshme pėr shtim tė popullsisė.

    Kjo domethėnė qė shqiptarėt e Kosovės e Luginės ishin numerikisht gati tė barabartė me serbėt e Serbisė e tė Vojvodinės. Nėse shqiptarėt do e kishin ditur kėtė tė vėrtetė tė madhe do i ishin bashkuar mė shumė shqiptarė UĒK-sė edhe jo vetėm 20 mijė por mė shumė se 150 mijė. Kjo do ishte e arritėshme me furnizim me mė shumė armė e municione nga Shqipėria sepse Shqipėria ka pasur gjithsej 1,2 milionė armė. Do kishte qėnė e lehtė qė UĒK tė kishte madje edhe mė shumė ushtarė se sa ushtria e paramilitarėt serbė. Me aq shumė ushtarė UĒK do e kishte ēliruar shumė shpejt vet Kosovėn edhe madje pa ndihmėn e NATOs. Ashtu do ishte arritur qė shqiptarėt tė vazhdonin tė qendronin nė Veri tė Kosovės edhe komunat e Veriut do drejtoheshin nga shqiptarėt sepse shqiptarėt do vazhdonin tė ishin shumica e popullsisė nė komunat e Veriut.

    Nė Kosovė janė vetėm 50 mijė serbė edhe jo 100 mijė serbė si deklarohet. Kurse para 1999 nė Kosovė ishin vetėm 100 mijė serbė edhe jo 200 mijė serbė si deklarohej nga Serbia. Gjithėmonė Serbia e ka deklaruar 2-fish mė tė madh numrin e serbėve nė Kosovė ashtu si ka bėrė edhe pėr Serbinė. Shqiptarėt para 1999 ishin shumica e popullsisė nė Veriun e Kosovės.

    Tė gjithė serbėt e Serbisė, Kosovės, Vojvodinės, Kroacisė dhe Bosnjes bashkė janė vetėm 5,8 milionė. Kurse tė gjithė shqiptarėt e Shqipėrisė, Kosovės, Maqedonisė, Luginės sė Preshevės e Malit tė Zi janė gjithsej 12,8 milionė. Shqiptarėt janė mė shumė se 2-fishi i serbėve. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ta ditur.

    Shqiptarėt nė kohėn e luftės sė UĒK-sė nė 1998 e 1999 ishin gjithsej 8,8 milionė kurse serbėt ishin gjithsej vetėm 5,8 milionė. Nėse shqiptarėt do e kishin ditur qė ishin numerikisht mė shumė se sa serbėt do kishin luftuar shumė mė shumė shqiptarė me UĒK edhe UĒK do e kishte ēliruar vet Kosovėn pa ndihmėn e NATOs. Shqiptarėt nė 1991 ishin 7,5 milionė. Pra shqiptarėt edhe nė 1991 ishin numerikisht mė shumė se sa serbėt qė ishin 5,8 milionė. Edhe nė 1981 Shqiptarėt ishin mė shumė se sa serbėt sepse shqiptarėt ishin 6,2 milionė kurse serbėt ishin vetėm 5,5 milionė.

    I njėjti manipulim bėhet edhe me malazezėt. Tė gjithė malazezėt edhe kėtu pėrfshihen edhe malazezėt qė deklarohen serbė janė vetėm 250 mijė por zyrtarisht gėnjehet duke deklaruar 500 mijė malazezė dhe serbė nė Mal tė Zi. Nga tė gjithė malazezėt 60 % e deklarojnė veten malazezė kurse 40 % e deklarojnė veten serbė.

    Kurse numri i sllavo-maqedonasve nė Maqedoni deklarohet 1.5-fish mė shumė pra 50 % mė shumė se sa ėshtė nė tė vėrtetė. Nė Maqedoni janė 700 mijė sllavo-maqedonas edhe janė edhe 120 mijė emigrantė pra gjithėsej ata janė 820 mijė. Shqiptarėt nė Maqedoni janė pak mė shumė se 2-fishi i sllavo-maqedonasve se janė 1,48 milionė shqiptarė nė Maqedoni edhe me emigrantėt ata janė 1,75 milionė shqiptarė.

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-11-2022
    Postime
    20

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Shqiptarėt numerikisht superiorė ndaj serbėve, Serbia manipulon numrin e serbėve tė Serbisė duke e deklaruar 2-fish se sa ėshtė nė tė vėrtetė

    Popullsia serbe e Serbisė pa Vojvodinėn deklarohet 2-fish se sa ėshtė nė tė vėrtetė. Nė Serbi janė vetėm 2,4 milionė serbė. Kurse nė Vojvodinė janė 1 milion serb edhe ky numėr ėshtė i vėrtetė. Numri i serbėve nė Vojvodinė, Kroaci edhe Bosnje deklarohet i vėrtetė edhe nuk manipulohet. Kurse Serbia e ka deklaruar 2-fish numrin e popullsisė serbe tė Serbisė qė nė shekullin e XIX, nė gjithė shekullin e XX edhe nė shekullin e XXI. Kur e ka filluar Serbia kėtė manipulim nuk e ka pasur Vojvodinėn. Qellimi i kėtij manipulimi ėshtė qė tė duken serbėt numerikisht si popull mė i madh edhe pėr tė pėrligjur me kėtė manipulim dominancėn serbe nė tė gjithė Serbinė e Madhe.

    Ky manipulim i Serbisė me numrin e popullsisė vėrtetohet lehtėsisht duke e krahasuar dėndėsinė e popullsisė sė Serbisė me tė gjitha vendet fqinje tė Serbisė. Gjithashtu akoma mė i saktė edhe madje i pakundėrshtueshėm ėshtė vėrtetimi i kėtij manipulimi me Google Earth ose edhe Google Maps duke kontrolluar madhėsinė e sipėrfaqeve tė qyteteve tė Serbisė me dėndėsinė e popullsisė qė dihet shumė mirė se sa ėshtė dėndėsia e popullsisė. Manipulimi i Serbisė me numrin e popullsisė ka qėnė ēelėsi i suksesit tė Serbisė gjatė tė gjithė shekullit tė XX.

    Serbėt nė Serbi edhe Vojvodinė janė vetėm 3,4 milionė edhe kanė edhe 400 mijė emigrantė. Pra Serbia ka gjithsej vetėm 3,8 milionė shtetas serbė.

    Tirana ėshtė mė e madhe se sa Beogradi. Bėhet fjalė pėr Tiranėn e Madhe me Kamzėn, Kasharin, Paskuqanin, Farkėn e Shkozėn me gjithsej 100 km². Kurse Beogradi ka gjithsej me tė gjitha pjesėt e qytetit vetėm 80 km². Kjo mund tė kontrollohet lehtėsisht me Google Earth ose edhe Google Maps. Tirana ka 800 mijė banorė kurse Beogradi ka 600 mijė banorė.

    Nė kohėn e luftės sė UĒK-sė nė 1998 e 1999 ishin 2,2 milionė shqiptarė nė Kosovė edhe 1 milionė shqiptarė nga Kosova ishin emigrantė. Kurse Lugina e Preshevės ka pasur 120 mijė shqiparė edhe 50 mijė emigrantė shqiparė pra gjithsej Lugina e Preshevės ka pasur 170 mijė shqiparė. Prandaj Kosova e Lugina kishin atėherė 3,4 milionė shqiptarė me emigrantėt. Kurse serbėt e Serbisė e tė Vojvodinės ishin 3,8 milionė atėherė me emigrantėt sepse serbėt kanė qė nė vitet 1980-ta qė nuk shtohen mė se e kanė numrin e lindjeve pėr grua mesatarisht 1,6 edhe kjo ėshtė e pamjaftueshme pėr shtim tė popullsisė.

    Kjo domethėnė qė shqiptarėt e Kosovės e Luginės ishin numerikisht gati tė barabartė me serbėt e Serbisė e tė Vojvodinės. Nėse shqiptarėt do e kishin ditur kėtė tė vėrtetė tė madhe do i ishin bashkuar mė shumė shqiptarė UĒK-sė edhe jo vetėm 20 mijė por mė shumė se 150 mijė. Kjo do ishte e arritėshme me furnizim me mė shumė armė e municione nga Shqipėria sepse Shqipėria ka pasur gjithsej 1,2 milionė armė. Do kishte qėnė e lehtė qė UĒK tė kishte madje edhe mė shumė ushtarė se sa ushtria e paramilitarėt serbė. Me aq shumė ushtarė UĒK do e kishte ēliruar shumė shpejt vet Kosovėn edhe madje pa ndihmėn e NATOs. Ashtu do ishte arritur qė shqiptarėt tė vazhdonin tė qendronin nė Veri tė Kosovės edhe komunat e Veriut do drejtoheshin nga shqiptarėt sepse shqiptarėt do vazhdonin tė ishin shumica e popullsisė nė komunat e Veriut.

    Nė Kosovė janė vetėm 50 mijė serbė edhe jo 100 mijė serbė si deklarohet. Kurse para 1999 nė Kosovė ishin vetėm 100 mijė serbė edhe jo 200 mijė serbė si deklarohej nga Serbia. Gjithėmonė Serbia e ka deklaruar 2-fish mė tė madh numrin e serbėve nė Kosovė ashtu si ka bėrė edhe pėr Serbinė. Shqiptarėt para 1999 ishin shumica e popullsisė nė Veriun e Kosovės.

    Tė gjithė serbėt e Serbisė, Kosovės, Vojvodinės, Kroacisė dhe Bosnjes bashkė janė vetėm 5,8 milionė. Kurse tė gjithė shqiptarėt e Shqipėrisė, Kosovės, Maqedonisė, Luginės sė Preshevės e Malit tė Zi janė gjithsej 12,8 milionė. Shqiptarėt janė mė shumė se 2-fishi i serbėve. Kjo ėshtė shumė e rėndėsishme pėr ta ditur.

    Shqiptarėt nė kohėn e luftės sė UĒK-sė nė 1998 e 1999 ishin gjithsej 8,8 milionė kurse serbėt ishin gjithsej vetėm 5,8 milionė. Nėse shqiptarėt do e kishin ditur qė ishin numerikisht mė shumė se sa serbėt do kishin luftuar shumė mė shumė shqiptarė me UĒK edhe UĒK do e kishte ēliruar vet Kosovėn pa ndihmėn e NATOs. Shqiptarėt nė 1991 ishin 7,5 milionė. Pra shqiptarėt edhe nė 1991 ishin numerikisht mė shumė se sa serbėt qė ishin 5,8 milionė. Edhe nė 1981 Shqiptarėt ishin mė shumė se sa serbėt sepse shqiptarėt ishin 6,2 milionė kurse serbėt ishin vetėm 5,5 milionė.

    I njėjti manipulim bėhet edhe me malazezėt. Tė gjithė malazezėt edhe kėtu pėrfshihen edhe malazezėt qė deklarohen serbė janė vetėm 250 mijė por zyrtarisht gėnjehet duke deklaruar 500 mijė malazezė dhe serbė nė Mal tė Zi. Nga tė gjithė malazezėt 60 % e deklarojnė veten malazezė kurse 40 % e deklarojnė veten serbė.

    Kurse numri i sllavo-maqedonasve nė Maqedoni deklarohet 1.5-fish mė shumė pra 50 % mė shumė se sa ėshtė nė tė vėrtetė. Nė Maqedoni janė 700 mijė sllavo-maqedonas edhe janė edhe 120 mijė emigrantė pra gjithėsej ata janė 820 mijė. Shqiptarėt nė Maqedoni janė pak mė shumė se 2-fishi i sllavo-maqedonasve se janė 1,48 milionė shqiptarė nė Maqedoni edhe me emigrantėt ata janė 1,75 milionė shqiptarė.

  13. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Braktisja e Luginės sė Preshevės nė rrėfimin e Shqiprim Arifit

    Emri:  Rama-ne-Vlore-me-Albinin.jpg

Shikime: 10

Madhėsia:  40.4 KB

    Ndėrsa nė Vlorė dy kryeministrat Rama e Kurti dhe dy presidentėt, Begaj e Osmani shėtisnin nė Lungomare, tė rrethuar nga shpura e ministrave dhe rojet personale, Shqiprim Arifi, kryetar i Komunės sė Preshevės kishte dalė nė dritaren e zyrės pėr tė vendosur aty flamurin kuqezi.

    Emri:  316417630_694254872068920_5936872011778799736_n-600x360-1.jpg

Shikime: 10

Madhėsia:  44.6 KB
    Shqiprim Arifi, kryetar i Komunės sė Preshevės duke vendosur flamurin nė dritaren e zyrės

    Nė kėtė 28 Nėntor, ai ishte i ndėrgjegjshėm se sytė e policėve dhe tė shėrbimit sekret tė serbėve po e vėzhgonin, por Arifi sėrish bėri tė njėjtėn gjė, qė ka bėrė me kokėfortėsi prej 5 vitesh, ēdo mėngjes tė 28 Nėntorit.

    Nė mbrėmje, gjatė njė interviste pėr Euronews tregoi se si tani pret qė shumė shpejt ta thėrrasin nė prokurori dhe ndaj tij tė nisė njė proces gjyqėsor. “Si ēdo vit edhe kėtė vit u vėzhgua administrata nga policia lokale dhe shėrbimet sekrete pėr tė parė se kush e vendosi, si e vendosi, pėr sa kohė u vendos flamuri” tha ai. “Mė dėrgojnė nė prokurori, nė gjyq, mė dėnojnė me sasi tė caktuara parash. Ndodh ēdo vit. Kam paguar mijėra euro personalisht pėr vendosjen e flamurit nė kėtė formė nė administratėn komunale” tregoi Arifi.

    Ndėshkimi pėr tė cilin flet Shqiprim Arifi tingėllon ēuditshėm nė atmosferėn festive qė mbulon televizionet shqiptare ēdo 28 Nėntor. Rrėfimi i Shqiprim Arifit duket akoma mė jashtė kohe, nėse ke dėgjuar pėr vite me radhė se si kryeministri i Shqipėrisė, Edi Rama ėshtė bashkuar me presidentin e Serbisė, Aleksandėr Vuēiē nė projektin e Ballkanit tė Hapur.

    Projekti synon prosperitet dhe begati mes shqiptarėve dhe serbėve. Pėr qėllimet e mira tė Vuēiēit, Rama del shpesh garant, madje e ka mbrojtur edhe nė momente tė vėshtira para zyrtarėve tė Bashkimit Europian.

    A ka mundėsi qė ai tė jetė nė dijeni tė njė represioni tė tillė ndaj shqiptarėve qė jetojnė sot nė territorin e Serbisė?

    “Tė gjithė e dinė kėtė fakt,- thotė Shqiprim Arifi,- e din edhe qeveria nė Tiranė, edhe qeveria nė Kosovė edhe ndėrkombėtarėt. Por tė tre bėjnė si ato tre majmunėt, njėri nuk fol, njėri nuk sheh, njėri nuk dėgjon”.

    Mungesa e ftesės pėr tė gjithė shqiptarėt nė Vlorė

    Sado qė ka pasur mosmarrėveshje me Albin Kurtin dhe Vjosa Osmanin, kryeministri i Shqipėrisė Edi Rama i la mėnjanė inatet pėr njė ditė dhe u shfaq nė ceremoni bashkė me ta. Mes shumė turistėve tė tjerė nga Kosova, prania e tyre nė Vlorė ishte krejt e natyrshme.

    Por ky 110-vjetor i Pavarėsisė ishte njė shans i mirė qė Rama tė bėnte bashkė akoma mė shumė shqiptarė qė jetojnė jashtė trojeve.

    Mungonin sot nė Vlorė pėrfaqėsuesit e shqiptarėve nė Maqedoninė e Veriut, ata tė Malit tė Zi, tė Luginės sė Preshevės Medvegjės e Bujanocit. Pėrse pėr ta nuk pati ftesė?

    “Ndjehem i anashkaluar i neglizhuar dhe po mė vjen shumė keq qė Prishtina dhe Tirana nuk kanė njė strategji inkluduese tė shqiptarėve kudo ku janė tė paktėn pėr njė ditė qė mbahet njė herė nė vit, 28 Nėntori. Ne jemi nėn raprezalje tė serbėve, nėn procesin e diskriminimit, nėn neglizhencėn e Bashkimit Europian, por edhe nė mosinteresim tė Prishtinės dhe Tiranės” tregon Shqiprim Arifi.

    Ēdo 28 Nėntor, pesha e diskriminimit tė serbėve bėhet mė e rėndė. Ėshtė i qartė se flamuri nė dritaren e zyrės nuk mund tė qėndrojė mė shumė se 24 orė. Pėrndryshe raprezalja thotė ai, vazhdon me forma tė tjera. “Vjen njė moment qė duhet tė hiqet, pėr arsye se represioni te ne vazhdon me forma mė tė rėnda dhe nuk dua tė lėndoj askėnd” shpjegon ai. Pozicionin e shqiptarėve tė Luginės e krahason me serbėt e veriut tė Kosovės, qė kohėt e fundit treguan se ēdo veprim e koordinojnė me Vuēiēin. Ndryshe ndodh pėr shqiptarėt e Luginės, qė nuk e kanė njė mbėshtetje tė tillė. Prandaj dhe reagimet janė mė pak agresive.

    “Pėr ne ėshtė problem mė i vogėl ta eskalojmė situatėn siē e bėjne serbėt nė veri tė Kosovės. Por duhet tė jemi kontribues dhe stabilizues pėr dialogun nė Bruksel” thotė Arifi.


    Lapsi.al

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,164
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: 28 nėntor 1912 - Dita e Flamurit - 110 vjet shtet shqiptar i pavarur

    Dita e Flamurit, Vila24 nė Muzeun Kombėtar tė Pavarėsisė, Dobi: Tė gjitha objektet janė autentike, mobiljet janė dhe mė tė hershme se vitet 1910

    Emri:  Muzeu-i-Pavaresise.jpg

Shikime: 6

Madhėsia:  27.5 KB

    Moderatorja e Vila24 Brunilda Lahe me kamerėn e News24 mė 28 nėntor, Ditėn e Flamurit, realizoi njė vizitė brenda Muzeut Kombėtar tė Pavarėsisė nė qytetin e Vlorės.

    “Kėtė vit ne festojmė jo vetėm 110 vjetorin e Pavarėsisė, por dhe edhe 60-vjetorin e krijimit tė kėsaj godine. Nė zyrėn e Ismail Qemalit tė gjitha objektet janė autentike, mobiljet janė dhe mė tė hershme se vitet 1910. Nė kėtė zyrė edhe perdet janė tė asaj kohe, fotoja e Ismailit me djemtė e tij ėshtė njė tjetėr detaj qė ka shumė interes nga vizituesit. Tė rinjtė shqiptarė qė janė rritur jashtė janė ata qė vijnė dhe vizitojnė mė shpesh muzeun.”- tregoi drejtori Istref Dobi.

    Ndėr tė tjera ai zbuloi dhe projektin “ciceroni vogėl”.
    “Ėshtė hera e 3-tė qė ne kemi ketė projekt i cili trajnon tė rinjtė pėr 4 muaj, kėtė herė kemi zgjedhur 10 prej tyre tė cilėt na ndihmojnė nė periudha fluksi dhe janė bėrė ciceronė tė vėrtetė”- zbuloi drejtori i Muzeut Kombėtar tė Pavarėsisė.

    Video: https://www.youtube.com/watch?v=Ahgjtx5HVI4

    Balkanweb

Tema tė Ngjashme

  1. 28 nėntor 1912 - 28 nėntor 2016 : Gėzuar 104 vjetorin e pavarėsisė!
    Nga Albo nė forumin Pėrshėndetje dhe urime
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 30-11-2016, 13:31
  2. Historia e flamurit mė 28 Nėntor 1912 nė Vlorė
    Nga Brari nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 42
    Postimi i Fundit: 30-12-2012, 19:52
  3. 100 Vjet Shtet Shqiptar
    Nga Hyrjana nė forumin Letėrsia shqiptare
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 22-10-2012, 11:56
  4. Ftese - Dita e Flamurit - 28 Nentor 2009!
    Nga Alvlora nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 18-11-2009, 08:36
  5. 28 Nentor 07 - Fundjava Shqiptare - Dita Flamurit
    Nga London_ nė forumin Bashkėpatriotėt e mi nė botė
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 28-11-2007, 08:15

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •