Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 2
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,230
    Postimet nė Bllog
    4

    Pse Amerika po provokon Kinėn?

    Biden nuk do tė pranojė se Perėndimi ėshtė nė rėnie

    NGA THOMAS FAZI*

    Emri:  x-1024x622.jpg

Shikime: 87

Madhėsia:  44.5 KB

    Pas takimit me Xi Jinping javėn e kaluar, Joe Biden bėri ēmos pėr tė pikturuar njė imazh rozė tė marrėdhėnieve SHBA-Kinė. "Si liderė tė dy kombeve tona," tha ai, "ne ndajmė njė pėrgjegjėsi pėr tė treguar se Kina dhe Shtetet e Bashkuara mund tė menaxhojnė dallimet tona, tė parandalojnė konkurrencėn qė tė shndėrrohet nė ndonjė konflikt tė afėrt dhe tė gjejmė mėnyra pėr tė punuar sė bashku pėr ēėshtje urgjente globale. qė kėrkojnė bashkėpunimin tonė tė ndėrsjellė.”

    Nė letėr, fjalėt e Biden duket se janė njė shenjė inkurajuese e shkrirjes sė tensioneve. E vėrteta, megjithatė, ėshtė se marrėdhėniet SHBA-Kinė janė nė pikėn mė tė ulėt qė nga vendosja e marrėdhėnieve diplomatike nė vitin 1979. Dhe shumica e fajit pėr kėtė i takon administratės Biden.

    Ndėrkohė qė tensionet mes dy superfuqive kanė zier prej vitesh, administrata e re e ka ēuar pėrballjen me Kinėn nė njė nivel krejtėsisht tė ri. Qė kur u zgjodh, Biden ka marrė njė qasje shumė mė tė ashpėr ndaj Tajvanit sesa Trump, duke rritur mė tej lidhjet me vendin dhe duke minuar politikėn "Njė Kinė", sipas sė cilės SHBA-tė pranojnė se "Kina thotė se ka vetėm njė Kinė dhe se Tajvani ėshtė pjesė e Kinės”, por nuk e njeh sovranitetin e Kinės mbi Tajvanin.

    Biden e ka bėrė gjithashtu tė qartė se ai beson se SHBA-ja duhet tė dalė nė mbrojtje tė Tajvanit nėse Kina do tė nisė njė pushtim – vėrejtje tė papėrgjegjshme qė e kanė bėrė Shtėpinė e Bardhė tė sqarojė se kjo nuk do tė ishte e ndėrhyrė ushtarake amerikane. E megjithatė, prania e luftanijeve amerikane nė ngushticėn e Tajvanit dhe nė Detin e Kinės Jugore ėshtė rritur ndjeshėm kėtė vit, tė cilės Kina i ėshtė pėrgjigjur duke nisur ushtrime tė gjera ushtarake rreth ishullit tė vetėqeverisur. Admirali Michael Gilday, Shefi i Operacioneve Detare tė SHBA-sė, muajin e kaluar shkoi aq larg sa tha se Shtetet e Bashkuara duhet tė pėrgatiten "pėr njė dritare tė vitit 2022 ose potencialisht njė dritare 2023" pėr luftėn mbi Tajvanin me Kinėn.

    Pavarėsisht deklaratave tė tilla nxitėse, shanset pėr njė luftė tė gjithanshme midis SHBA-sė dhe Kinės mbeten tė largėta – ashtu si ato tė njė konflikti SHBA-Rusi. Megjithatė, nuk mund tė mos gjesh nocionin e njė administrate amerikane qė haptazi ngrit mundėsinė e konflikteve me dy superfuqitė mė tė mėdha bėrthamore nė botė nė tė njėjtėn kohė dhe qė vepron nė mėnyra qė i bėjnė konflikte tė tilla mė tė mundshme, thellėsisht alarmante. Akoma mė shqetėsuese, Rishikimi i fundit i Qėndrimit Bėrthamor i Pentagonit hapi derėn pėr mundėsinė e njė sulmi tė parė nga forcat bėrthamore amerikane.

    Tajvani nuk ėshtė e vetmja ēėshtje pėr tė cilėn Biden po pėrshkallėzon tensionet me Kinėn. Muajin e kaluar, ai gjithashtu nisi atė qė Edward Luce e ka quajtur nė mėnyrė tė pėrshtatshme "njė luftė ekonomike e plotė kundėr Kinės", duke futur njė sėrė kufizimesh nė shitjen e ēipave gjysmėpėrēues tek firmat kineze, si dhe nė pajisjet e nevojshme pėr t'i prodhuar ato. . Duke pasur parasysh se SHBA kontrollon disa nga nyjet mė kritike tė zinxhirit global tė furnizimit tė gjysmėpėrēuesve, tė tilla si kėrkimi dhe dizajni i avancuar i ēipave, dhe se Kina ende mbėshtetet nė importet pėr pjesėn mė tė madhe tė konsumit tė ēipave tė saj tė nivelit tė lartė, ndikimi nė vend mund tė jetė i rėndėsishėm. — duke ndikuar jo vetėm nė prodhimin e mallrave qė kėrkojnė gjysmėpėrēues, por edhe nė aftėsinė e Kinės pėr tė prodhuar ēipat e saj.

    Ndikimi i mundshėm i kėtyre masave bėhet i dukshėm kur marrim parasysh shkallėn nė tė cilėn gjysmėpėrēuesit janė bėrė burimi jetėsor i shoqėrive moderne. Siē shkruan historiani Chris Miller nė librin e tij tė ri Chip War : “Mikroēipet janė vaji i ri – burimi i pakėt nga i cili varet bota moderne. Sot, fuqia ushtarake, ekonomike dhe gjeopolitike janė ndėrtuar mbi njė themel tė ēipave kompjuterikė.” E gjithė kjo do tė thotė se embargoja e SHBA-sė mund tė pengojė potencialisht aftėsinė e Kinės pėr tė prodhuar njė pjesė tė madhe tė mallrave – jo lajmi mė i mirė pėr botėn nė njė kohė tė inflacionit tė lartė tė shkaktuar, pjesėrisht, nga pengesat e zinxhirit tė furnizimit.

    Natyra e mbivendosur e dimensioneve ekonomike dhe ushtarake tė masės bėhet e dukshme kur marrim parasysh se mė shumė se 90% e furnizimeve botėrore tė ēipave tė avancuar prodhohen nga njė kompani e vetme, Semiconductor Manufacturing Company (TSMC), e cila ndodh tė jetė e vendosur nė Tajvan. . Kjo shpjegon pjesėrisht tensionet e rritura rreth ishullit. Kjo do tė thotė gjithashtu se ndalimi mund tė ketė implikime serioze gjeopolitike, duke ndaluar potencialisht Tajvanin tė shesė pajisje tė prodhimit tė gjysmėpėrēuesve dhe ēipa tė avancuar pėr kompanitė kineze.

    Thėnė kėshtu, Kina prodhon tashmė rreth 15% tė gjysmėpėrēuesve globalisht dhe ėshtė vetėm ēėshtje kohe para se tė kuptojė se si tė prodhojė mė shumė ēipa vetė, madje edhe nė nivelin mė tė lartė tė shkallės teknologjike. Disa analistė madje besojnė se masa mund tė pėrfundojė nė tė vėrtetė duke dėmtuar SHBA-nė dhe aleatėt e saj perėndimorė mė shumė se Kinėn, nė njė mėnyrė jo tė ndryshme nga mėnyra nė tė cilėn sanksionet anti-ruse kanė pėrfunduar nė mėnyrė dramatike tė kundėrta nė Evropė, duke ndėrprerė mė tej zinxhirėt e furnizimit global qė ishin tashmė shumė tė pazgjidhur nga pandemia dhe mė pas konflikti nė Ukrainė.

    Megjithatė, njė arsyetim i tillė ekonomik ka kufijtė e tij. Shumė nga strukturat amerikane e shohin luftėn me Kinėn si tė pashmangshme , dhe kėshtu lėvizja mund tė kuptohet si njė mėnyrė pėr tė dobėsuar kryesisht aftėsitė ushtarake tė Kinės nė funksion tė "tė madhit": njė konfrontim ushtarak SHBA-Kinė. Siē tha kohėt e fundit kreu i Komandės Strategjike tė SHBA-sė, admirali Charles Richard : “Kjo krizė nė Ukrainė nė tė cilėn jemi tani, kjo ėshtė vetėm ngrohja. I madhi po vjen. Dhe nuk do tė kalojė shumė kohė para se tė testohemi nė mėnyra qė nuk jemi testuar pėr njė kohė tė gjatė.” Kjo mund tė shihet thjesht si njė pėrpjekje e Pentagonit dhe pėr tė rritur frikėn pėr tė rritur buxhetet e tyre tė fryra. Por rritja e buxheteve tė mbrojtjes gjithashtu priren tė jenė vetėpėrmbushėse, duke rritur kėrkesėn pėr luftėra aktuale.

    Aspekti mė i tmerrshėm i gjithė kėsaj ėshtė se nuk ka asgjė tė pashmangshme pėr njė luftė SHBA-Kinė. Nėse Kina pėrfaqėsonte njė kėrcėnim sigurie pėr mbijetesėn e Amerikės, ky mund tė jetė rasti. Por nuk ka. Problemi me Kinėn, siē theksoi Strategjia e Sigurisė Kombėtare e SHBA-ve tė publikuar sė fundmi , ėshtė se ajo ėshtė konkurrenti i vetėm i SHBA-sė me “synimin dhe, gjithnjė e mė shumė, kapacitetin pėr tė riformuar rendin ndėrkombėtar nė favor tė atij qė anon fushėn e lojės globale. nė dobi tė saj”, qė do tė thotė se SHBA-ja duhet tė synojė tė “jashtė konkurrencės” Kinės. Strategjia e fundit e Mbrojtjes Kombėtare e Pentagonitgjithashtu arrin nė pėrfundimin se Kina "mbetet konkurrenti ynė strategjik mė i rėndėsishėm pėr dekadat e ardhshme", pėr shkak tė "pėrpjekjeve tė saj shtrėnguese dhe gjithnjė e mė agresive pėr tė riformuar rajonin Indo-Paqėsor dhe sistemin ndėrkombėtar pėr t'iu pėrshtatur interesave dhe preferencave tė saj autoritare".

    Me fjalė tė tjera, Kina nuk ėshtė njė kėrcėnim sepse minon interesat e sigurisė sė SHBA-sė, por sepse do tė dėshirojė tė formėsojė - dhe nė tė vėrtetė tashmė po e formėson - rendin politik dhe ekonomik global nė njė mėnyrė qė u shėrben interesave tė saj, dhe jo vetėm atyre tė SHBA dhe vendet e tjera perėndimore, siē ka ndodhur qė nga Lufta e Dytė Botėrore. Kėrcėnimi i vėrtetė, pra, nuk ėshtė pėr Amerikėn, por pėr ambiciet hegjemoniste unipolare tė Amerikės dhe ata qė pėrfitojnė prej saj. Njohja e kėsaj nuk ka tė bėjė me tė qenit "anti-Kinė" ose "pro-Kinė" - ka tė bėjė me pranimin se njė rend botėror paqėsor mbėshtetet nė aftėsinė tonė, si perėndimorė, pėr tė pranuar njė shpėrndarje mė tė barabartė tė burimeve globale dhe pėr tė toleruar kultura tė ndryshme kombėtare. , rregullimet dhe praktikat institucionale, edhe nėse i shohim tė papėlqyeshme.

    Dhe po, kjo do tė varet gjithashtu qė vendet perėndimore tė bėhen mė pak tė varura nga vendet e largėta dhe nga zinxhirėt e tepėrt tė furnizimit pėr ofrimin e njė game tė gjerė mallrash industriale. Por tendenca aktuale drejt deglobalizimit dhe ripėrtėritjes - nė vetvete njė gjė pozitive, duke pasur parasysh pasojat katastrofike tė hiperglobalizimit mbi punėtorėt dhe bazat e prodhimit perėndimorė - nuk nxitet nga dėshira pėr tė krijuar ekonomi mė tė drejta, tė qėndrueshme dhe tė vetė-mjaftueshme, por mė tepėr nga dėshira pėr tė shtypur ngritjen e Kinės, edhe nė kurriz tė mirėqenies sė qytetarėve perėndimorė.

    Merrni, pėr shembull, fokusin e Bidenit nė rritjen e kapacitetit tė Amerikės pėr prodhimin e ēipave. Ndėrsa gjysmėpėrēuesit mund tė jenė strategjikisht tė rėndėsishėm nė Kinėn "jashtė konkurruese", ata nuk kėrkojnė punė veēanėrisht intensive. Ripėrtėritja e sektorėve tradicionalė tė prodhimit do tė pėrfitonte shumė mė tepėr punėtorėt amerikanė – por nuk janė nevojat e tyre ato qė drejtojnė politikėn. Siē shkruan ekonomisti i Harvardit, Dani Rodrik : “Ėshtė mirė qė tani po largohemi nga [hiperglobalizimi], duke pasur parasysh se sa i dėmshėm ishte pėr strukturėn tonė shoqėrore… Fatkeqėsisht, fuqitė e mėdha duket se kanė zgjedhur njė rrugė tjetėr, edhe mė tė keqe. Ata tani po ua dorėzojnė ēelėsat e ekonomisė globale institucioneve tė tyre tė sigurisė kombėtare, duke vėnė nė rrezik paqen dhe prosperitetin global.”

    Lajmi i mirė ėshtė se kriza e Ukrainės ka treguar se ditėt kur SHBA mund tė diktonte e vetme politikėn globale kanė kaluar prej kohėsh: shumica e vendeve nuk e kanė ndjekur Amerikėn nė vendosjen e sanksioneve ndaj Rusisė. Pėrkundrazi, mė shumė se njė duzinė vendesh kanė aplikuar zyrtarisht pėr t'u bashkuar me grupimin BRICS, pas vendimit tė tij pėr tė lejuar anėtarė tė rinj nė fillim tė kėtij viti. Nėse pranohen, anėtarėt e rinj tė BRICS do tė krijonin njė ent me njė GDP 30% mė tė madhe se Shtetet e Bashkuara, mbi 50% tė popullsisė globale dhe me kontrollin e 60% tė rezervave globale tė gazit.

    Dhe kur bėhet fjalė pėr perspektivėn e pėrfshirjes nė njė Luftė tė Ftohtė 2.0 me Kinėn, SHBA duket edhe mė e izoluar – edhe pėrballė aleatėve tė saj mė tė afėrt. Raportet e fundit sugjerojnė se Uashingtoni nuk arriti tė bindte aleatėt e tij pėr tė marrė pjesė nė sanksione dhe duhej tė vazhdonte nė mėnyrė tė njėanshme. Kjo nuk ėshtė befasuese, duke marrė parasysh pasojat shkatėrruese tė vendimit tė keq-menduar tė Evropės pėr t'u bashkuar me SHBA-nė pėr tė zhvilluar njė luftė prokure kundėr Rusisė. Kėshtu Rishi Sunak kohėt e fundit la tė kuptohet se ai do tė braktisė planet pėr tė shpallur Kinėn njė "kėrcėnim" pėr sigurinė kombėtare si pjesė e njė rishikimi tė madh tė politikės sė jashtme britanike, ndėrsa Emmanuel Macron, pas njė takimi ballė pėr ballė me Xi nė G20, e bėri tė qartė(sipas leximit tė Pekinit) se ai "shpreson tė vazhdojė tė punojė me Kinėn dhe tė thellojė bashkėpunimin nė fusha tė tilla si tregtia, ekonomia, aviacioni dhe energjia bėrthamore civile".

    Por vendi qė ka sfiduar mė hapur konsensusin e SHBA-sė pėr Kinėn ėshtė gjithashtu ai qė po vuan mė shumė - Gjermania. Disa ditė pasi Amerika vendosi sanksionet e saj, kancelari gjerman Olaf Scholz deklaroi se shkėputja nga Kina ishte "pėrgjigja e gabuar"; nė fillim tė kėtij muaji, ai shkoi nė Pekin dhe u takua me Xi Jinping, i shoqėruar nga njė delegacion biznesi i CEO-ve tė fuqishėm gjermanė. Nė njė ese nė Politico, Scholz mė vonė shpjegoi arsyetimin pas udhėtimit tė tij: “Asnjė vend nuk ėshtė 'oborri i shtėpisė' i njė tjetri. Ajo qė ėshtė e vėrtetė nė Evropė nė lidhje me Ukrainėn ėshtė e vėrtetė edhe nė Azi, Afrikė apo Amerikėn Latine. Pikėrisht kėtu po shfaqen qendra tė reja tė pushtetit nė njė botė shumėpolare dhe ne synojmė tė krijojmė dhe zgjerojmė partneritetet me tė gjitha ato. Kėshtu, nė muajt e fundit, ne kemi kryer njė koordinim tė thellė nė nivel ndėrkombėtar”.

    Kuptohet, shumė e interpretuan kėtė si njė pėrgėnjeshtrim tė strategjisė sė re tė Luftės sė Ftohtė tė Amerikės, me mendje bllok. Mbetet pėr t'u parė nėse kjo sinjalizon synimin e Gjermanisė pėr tė rindėrtuar njė korridor gjeopolitik transeuroazian. Por kjo tregon se nuk ėshtė Kina ajo qė po izolohet gjithnjė e mė shumė nga bota – por Shtetet e Bashkuara. Kjo e fundit do tė bėnte mirė tė pranonte se ditėt e unipolaritetit amerikan kanė mbaruar dhe pėrpjekjet e saj pėr tė tėrhequr botėn nė njė luftė me Kinėn vetėm sa do ta pėrshpejtojnė rėnien e saj.

    ***

    Pėrkufizimi i "politikės sė njė Kine" ėshtė ndryshuar pėr qartėsi.


    * Thomas Fazi ėshtė shkrimtar, gazetar dhe pėrkthyes. Libri i tij i fundit Reclaiming the State ėshtė botuar nga Pluto Press.

    Burimi: Unherd

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    27,230
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Pse Amerika po provokon Kinėn?

    Kina e largoi SHBA-nė nga plani i Ukrainės - Spectator

    Pekini thuhet se ishte nė gjendje tė bėnte Uashingtonin tė braktiste pėrpjekjet pėr tė furnizuar Ukrainėn me avionė luftarakė tė epokės sovjetike

    Emri:  6380d16c85f5403d0f0b4043.jpg

Shikime: 11

Madhėsia:  23.3 KB
    Presidenti i SHBA Joe Biden (R) dhe presidenti kinez Xi Jinping shtrėngojnė duart pėrpara njė takimi nė margjinat e samitit tė G20 nė Bali, Indonezi, 14 nėntor 2022 © AP / Alex Brandon


    Sipas njė raporti nė Spectator tė premten, Kina i bėri presion SHBA-sė qė tė braktiste njė plan pėr tė furnizuar Ukrainėn me avionė luftarakė polakė nė mars. Gjatė gjithė konfliktit, Pekini u ka bėrė presion tė dyja palėve pėr tė de-pėrshkallėzuar, pohoi raporti.

    Dy javė pasi trupat ruse hynė nė Ukrainė nė fund tė shkurtit, Sekretari Amerikan i Shtetit Antony Blinken deklaroi publikisht se Uashingtoni u kishte dhėnė aleatėve tė tij tė NATO-s njė "dritė jeshile" pėr tė furnizuar Ukrainėn me avionė luftarakė tė epokės sovjetike qė mund tė pėrdornin pilotėt e saj dhe se po punonte. nė njė marrėveshje ku Polonia do tė transferonte flotėn e saj tė luftėtarėve MiG-29 nė Kiev.

    Brenda disa ditėsh, Varshava njoftoi se do t'i transferonte avionėt te forcat amerikane nė bazėn ajrore Ramstein nė Gjermani. Disa orė pas kėtij njoftimi, Pentagoni ndaloi transferimin, duke e pėrshkruar propozimin polak si "tė paqėndrueshėm".

    Kina ishte drejtpėrdrejt pėrgjegjėse pėr kėtė kthesė, pohoi raporti i Spectator. Duke cituar njė burim kinez tė paidentifikuar, shkrimtari Owen Matthews pėrshkroi se si filloi "njė iniciativė urgjente dhe konfidenciale e kanalit tė dytė qė pėrfshin ish-udhėheqėsit evropianė" . Kjo iniciativė u miratua "nė fund tė fundit nga kinezėt" dhe Uashingtoni u tėrhoq.

    Gati nėntė muaj mė vonė, NATO ende nuk i ka dhėnė Ukrainės avionė luftarakė, pavarėsisht lobimit intensiv nga Kievi.

    Pėrpjekjet e Kinės pėr tė parandaluar pėrshkallėzimin shkuan nė tė dyja drejtimet, pohoi raporti. Ndėrsa Pekini i bėri presion SHBA-sė pėr tė ndaluar transferimin e avionėve luftarakė, gjeneralėt e tij thuhet se telefonuan kolegėt e tyre rusė pėr garanci se Moska do t'i pėrmbahej doktrinės sė saj bėrthamore tė gjatė: se rezervon tė drejtėn pėr tė pėrdorur armė atomike nė rast tė njė sulmi tė parė bėrthamor. nė territorin ose infrastrukturėn e tij, ose nėse ekzistenca e shtetit rus kėrcėnohet nga armėt bėrthamore ose konvencionale.

    Pozicioni i Kinės pėr Ukrainėn mbetet neutral. Ministri i Jashtėm kinez Wang Yi deklaroi javėn e kaluar se Pekini ėshtė i gatshėm tė punojė me Rusinė "dhe vende tė tjera me mendje tė ngjashme pėr tė promovuar zhvillimin e njė bote shumėpolare" dhe sipas raportit tė Matthews, Pekini dhe Moska nėnshkruan mė parė njė pakt tė kufizuar tė mbrojtjes reciproke. kete vit.

    Megjithatė, Kina nuk i ka shitur pajisje ushtarake Rusisė dhe diplomatėt e saj vazhdojnė tė bėjnė thirrje publike pėr njė zgjidhje tė negociuar tė konfliktit.

    Burimi: RT

Tema tė Ngjashme

  1. Serbia falėnderon Kinėn pėr Kosovėn
    Nga Val9 nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-09-2009, 12:47
  2. Obama me Kinen partnere ne Komunizem?
    Nga tvsh nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 28-07-2009, 18:21
  3. Jintao, hidrauliku misterioz qė qeveris Kinėn
    Nga Brari nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 14-10-2007, 17:45
  4. Relatat e Shqiperise me Kinen & SHBA
    Nga Leila nė forumin Ndihmoni njėri-tjetrin
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 22-03-2007, 16:33
  5. Kryeministri Nano viziton Kinėn
    Nga Hyllien nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 19-09-2004, 03:57

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •