Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 5
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,793
    Postimet nė Bllog
    4

    Aufheben Der Kultur – Kultura e Anullimit

    AUFHEBEN DER KULTUR – KULTURA E ANULLIMIT

    Nėse njė komb pret tė jetė injorant dhe i lirė, nė njė gjendje qytetėrimi, ai pret atė qė nuk ka qenė dhe nuk do tė jetė kurrė. Thomas Jefferson

    Emri:  cancel-5355845_1280.jpg

Shikime: 1208

Madhėsia:  34.4 KB

    NJĖ HYRJE E SHKURTĖR

    ĒFARĖ ĖSHTĖ KULTURA E ANULIMIT?


    Me fjalė tė thjeshta, ėshtė mjeti me tė cilin do tė realizohet qėllimi marksist pėr arritjen e komunizmit botėror. Dy komponentėt kryesorė qė duhet tė anulohen janė Kultura Perėndimore dhe Krishterimi. Kultura perėndimore nuk mund tė anulohet pa, sė pari, anulimin e krishterimit, sepse kultura perėndimore bazohet nė traditat fetare judeo-kristiane, prandaj sulmet ndaj kishave dhe sinagogave janė legjionale. Kjo nuk do tė thotė se feja do tė anulohet, por krishterimi duhet tė ērrėnjoset dhe tė zėvendėsohet nga feja njėbotėrore e socializmit - njė pėrzierje e feve tė tjera tė botės, gjithmonė me njė bazė themelore socializmin dhe njeriu do tė jetė zoti, ose vullneti i shtetit. (Bėj durim me mua, po jap historinė e parė {versioni i shkurtėr}, qė tė mund tė njohėsh armikun tėnd.)

    Marksistėt e nxorrėn teorinė e tyre mistike nga ideja e DesCartes se ai mund ta fshinte historinė e tij nė ēdo kohė dhe ta zėvendėsonte atė me njė tė re, pa pushim. Por Kultura Marksiste e Anulimit nuk ėshtė e gatshme tė shkatėrrojė kulturėn e tyre tė ngatėrruar dhe ta zėvendėsojė atė me diēka mė tė mirė. Qėllimi i tyre ėshtė tė zėvendėsojnė kulturėn mė tė madhe nė botė – Eksperimentin e Madh Amerikan – dhe ta zėvendėsojnė kėtė me kulturėn e tyre tė korruptuar, tiranike. Kushtetuta e Shteteve tė Bashkuara ėshtė e vetmja e krijuar pėr tė mbrojtur tė drejtat e patjetėrsueshme tė individit tė dhėna nga Zoti. Tė gjitha kombet e tjera u japin tė drejta qytetarėve tė tyre, tė drejta qė qeveritė e tyre i konsiderojnė tė pranueshme (dhe nuk do t'i ndihmojnė njerėzit tė kėrkojnė tė drejtat e tyre sovrane).

    PSE DUHET TĖ FSHIHET KULTURA JONĖ?

    Pse kultura perėndimore dhe krishterimi duhet tė asgjėsohen tė dyja? Kultura perėndimore pėrfaqėson aspektet arsyetuese, logjike, tė drejta dhe tė hapura tė botės sonė. Nga kultura perėndimore doli Kushtetuta e Shteteve tė Bashkuara, korniza e kombit. Dhe traditat fetare tė krishtera, veēanėrisht Dhjetė Urdhėrimet, janė shtyllat themelore tė Kulturės Perėndimore. Siē shkruante Antonio Gramsci nė fletoret e tij tė burgut, " Ēdo vend i bazuar nė vlerat judeo-kristiane nuk mund tė pėrmbyset derisa ato rrėnjė tė priten ... Socializmi ėshtė pikėrisht feja qė duhet tė mposht krishterimin ... nė rendin e ri, socializmi do tė triumfojė duke e kapur sė pari kultura nėpėrmjet infiltrimit nė shkolla, universitete, kisha dhe media duke transformuar ndėrgjegjen e shoqėrisė.” Kjo, pėr mua, duket njė pėrgjigje shumė paraprake.

    Nė kulturėn e vjetėr dhe kulturėn e re, Georg Lukacs shpjegon problemin me kapitalizmin dhe pse ai duhet mposhtur: “Ēdo kulturė e vjetėr ishte kultura e klasave sunduese; vetėm ata ishin nė gjendje t'i vendosnin tė gjitha aftėsitė e tyre tė vlefshme nė shėrbim tė kulturės, pavarėsisht nga shqetėsimi pėr jetesėn". Por kapitalizmi erdhi dhe “revolucionarizoi tė gjithė rendin shoqėror …kapitalizmi e shtyu vetė klasėn sunduese nė shėrbim tė prodhimit”.Tani, klasa sunduese ėshtė njėsoj si ne tė tjerėt, “e detyruar t'i kushtojė energjitė e saj luftės pėr fitim. Qytetėrimi krijon sundimin e njeriut mbi natyrėn, por nė kėtė proces vetė njeriu bie nėn sundimin e vetė mjeteve qė i mundėsonin tė dominonte natyrėn. Kapitalizmi ėshtė zeniti i kėtij dominimi; brenda saj nuk ka asnjė klasė e cila, pėr shkak tė pozicionit tė saj nė prodhim, ėshtė e thirrur tė krijojė kulturė”. Kjo ėshtė e papranueshme pėr komunizmin. Ne duhet tė kemi atė qė marksistėt e quajnė shoqėri vėrtet tė barabartė; se “komunizmi synon tė krijojė njė rend shoqėror nė tė cilin tė gjithė mund tė jetojnė nė njė mėnyrė qė nė epokat parakapitaliste ishte e mundur vetėm pėr klasat sunduese dhe qė nė kapitalizėm nuk ėshtė e mundur pėr asnjė klasė”. Kapitalizmi duhet tė shkatėrrohet pėr tė krijuar kėtė shoqėri totalisht komuniste, e cila krijon njė rend shoqėror nė tė cilin tė gjithė janė nė gjendje tė krijojnė kulturė. “Ėshtė nė atė moment qė historia e njerėzimit do tė fillojė nė tė vėrtetė.” Ēdo gjė pėrpara do tė fshihet. Kjo epokė e re, "sundimi i qytetėrimit do tė njihet mė pas si periudha e dytė "parahistorike".

    Sigurisht, kur mendoni pėr kėtė, pyesni veten, nėse tė gjithė po "krijojnė kulturė, kush po e shikon dyqanin?" Nė fakt, a ka dyqane? Si dalin nga kultura? Por ajo qė nuk thuhet, ėshtė se ky socializėm i ri ėshtė i njėjti socializėm i vjetėr qė tė ēon nė komunizėm. Dhe, pavarėsisht se si ata e thonė atė, ajo kthehet tek zotėrinjtė dhe skllevėrit (me ju-e dini se kush janė zotėrit) .

    Megjithatė vėmendja jonė nuk duhet tė largohet nga thelbi nga paraqitjet sipėrfaqėsore, sepse kur bėhet fjalė pėr kulturėn merren parasysh vetėm forcat mė tė mira tė klasės sunduese. Lukacs

    Ah, kėshtu qė ata do tė na thonė njė gjė dhe do tė bėjnė tė kundėrtėn. Ky ėshtė njė paragraf kyē nga Lukacs:

    Rrėnjėt e krizės sė kulturės kapitaliste janė akoma mė tė thella se kaq. Themeli i krizės sė pėrhershme dhe kolapsit tė saj tė brendshėm ėshtė fakti se ideologjia nga njėra anė dhe rendi i prodhimit dhe shoqėror nga ana tjetėr hyjnė nė kontradikta tė papajtueshme. Si rezultat i domosdoshėm i anarkisė sė prodhimit tė kapitalizmit, klasa borgjeze, kur luftonte pėr pushtet dhe kur ishte e para nė pushtet, mund tė kishte vetėm njė ideologji: atė tė lirisė individuale. Kriza e kulturės kapitaliste duhet tė shfaqet nė momentin kur kjo ideologji ėshtė nė kundėrshtim me rendin shoqėror borgjez. Pėr sa kohė qė klasa borgjeze nė avancim - nė shekullin e 18-tė, pėr shembull - e drejtoi kėtė ideologji kundėr kufizimeve tė shoqėrisė feudale tė pasurive, ajo ishte njė shprehje adekuate e gjendjes sė caktuar tė luftės sė klasave.

    Kėshtu, borgjezia nė kėtė periudhė ishte nė gjendje tė kishte njė kulturė tė mirėfilltė.

    Por me ardhjen e borgjezisė nė pushtet (duke filluar me Revolucionin Francez) ajo nuk mund tė zbatonte mė seriozisht ideologjinė e saj; ajo nuk mund tė zbatonte idenė e lirisė individuale nė tė gjithė shoqėrinė pa vetė-mohimin e rendit shoqėror qė solli nė jetė kėtė ideologji nė radhė tė parė. Shkurtimisht: ishte e pamundur pėr klasėn borgjeze tė zbatonte idenė e saj tė lirisė nė proletariat. Dualizmi i patejkalueshėm i kėsaj situate ėshtė si vijon: borgjezia ose duhet ta mohojė kėtė ideologji ose duhet ta pėrdorė atė si njė vello qė mbulon ato veprime qė e kundėrshtojnė atė. Nė rastin e parė, rezultati do tė ishte njė mungesė ideale totale, njė kaos moral, pasi pėr shkak tė pozicionit tė saj nė sistemin e prodhimit, borgjezia nuk ėshtė nė gjendje tė prodhojė njė ideologji tjetėr pėrveē asaj tė lirisė individuale. Nė rastin e dytė, borgjezia pėrballet me krizėn morale tė njė gėnjeshtre tė brendshme: ėshtė e detyruar tė veprojė kundėr ideologjisė sė saj.

    Shoqėria jonė kapitaliste, e lirisė individuale duhet tė anulohet pėr tė rikthyer rendin e vjetėr, por do tė quhet Periudha e Dytė Prehistorike dhe tė gjithė, veēanėrisht proletariati, duhet tė festojnė nė rrugė. Borgjezi do t'i kthehet 'krijimit tė kulturės' dhe sundimit mbi proletariatin, dhe proletariati do t'i lajė kėmbėt borgjezėve dhe do t'i falėnderojė qė e shpėtoi botėn nga liria individuale.

    Nė Amerikė dhe themelet e saj tė Kushtetutės - tė drejtat e individit janė parėsore. Gjithēka ėshtė ndėrtuar mbi atė premisė. Dhe ato janė ndėrtuar mbi Dhjetė Urdhėrimet. Arsyet kryesore qė Amerika dhe Krishterimi duhet tė anulohen: Marksistėt nuk mund tė pushtojnė botėn pėr sa kohė qė ekzistojnė kėto tė dyja. Marksistėt e urrejnė moralin dhe lirinė. Nuk mund ta kuptoj mendimin e tyre, edhe pse jam pėrpjekur shpesh. Por unė mund tė shoh se sa e keqe ėshtė. Nga leximi i veprės sė tyre, e di se ata kuptojnė se liria gjithmonė do tė dalė nė sipėrfaqe. Ėshtė natyra e njeriut tė dėshirojė tė jetė i lirė. Ose, ata shpresojnė se duke hequr Amerikėn dhe Krishterimin, do tė duhet edhe njė shekull pėr tė nxjerrė lirinė nga fshehja, ose planifikojnė tė shkatėrrojnė natyrėn e lindur tė njeriut me AI (diēka qė dikush tjetėr ta eksplorojė).

    KUSH E MENDOI? DHE KUSH ĖSHTĖ E BĖN KĖTĖ?

    Fara e Kulturės sė Anullimit u mboll nga filozofi francez, Rene' Descartes, i cili besonte se tė gjitha bindjet e tij duhet tė fshiheshin dhe ai do tė rimendonte gjithēka nė mėnyrė racionale; Njohuria vjen nga logjika dhe njė lloj i caktuar intuite- kur ne menjėherė e dimė se diēka ėshtė e vėrtetė pa zbritje, tė tilla si "Unė mendoj, pra, jam". Duke pėrdorur kėtė si bazė, Jean Jacques Rosseau, Hebert Marcuse, Georg Lukacs dhe shumė tė tjerė filluan tė filozofonin dhe filluan tė kryenin anulimin e tė gjithė kulturės sė mėparshme dhe tė rishkruanin njė tė re, komuniste. Georg Wilhelm Friedrich Hegel, Karl Marks, Antonia Gramsci, Martin Heidigger dhe shumė tė tjerė punuan pėr tė ndėrtuar njė strukturė tė jashtėzakonshme pėr ta zhytur kėtė nė ēdo aspekt tė jetės sonė. Ata u pasuan nga Dewey, Rockefeller, Vanderbilt, Rhodes, Royals, Rothschilds, Gates, Maurice Strong, Soros, Bushes, Obama, Gore dhe shumė tė tjerė kanė ose po punojnė pėr t'i dhėnė fund tė drejtės sė pronės dhe lirisė individuale, pėr t'u rishpėrndarė. pasurinė dhe reduktimin e popullsisė.

    PYETJA E FUNDIT: SI DO TA ARRIJNĖ AUFHEBEN DER KULTUR?

    Pėrgjigja nuk ėshtė e shkurtėr pėr t'u shpjeguar, kryesisht pėr shkak tė makinacioneve mashtruese qė kanė vazhduar qė nga formimi i Shteteve tė Bashkuara dhe vazhdojnė ende. Por ata po arrijnė njė kulm. Pyetjet e mėdha janė: a mund t'i ndalojmė dhe a do t'i ndalojmė?

    Turma e Marcuse Lukacs, Marksit dhe tė tjerėve ishte magjepsur nga Dialektika e Hegelit. Problemi i vetėm me tė ishte se ishte, dhe unė po huazoj nga Coughlin dhe Higgins nė Rikujtimi tė sė majtės sė keq-kujtuar,

    Pėr shkak se Hegeli e ndėrtoi "fenė" e tij mbi "sistemin e tij tė shkencės" spekulative, sfidimi i tij do tė thotė tė sfidosh shkencėn - mendo scientizmin. Hegeli besonte se kėrkimi i bazuar nė mėnyrė empirike bazuar nė metodėn shkencore, pėrkufizimin modern tė shkencės, qėndron nė nivelin mė tė ulėt tė shkencės qė pėrfaqėson njė formė bazė tė teorisė qė ai e quajti Kuptimi. fq.18.

    Me fjalė tė tjera, vudu, ose siē tha me vend Schopenhauer, "Tani nėse pėr kėtė qėllim do tė thosha se e ashtuquajtura filozofi e kėtij shoku Hegeli ėshtė njė pjesė kolosale mistifikimi qė

    do t'u ofrojė ende pasardhėsve njė temė tė pashtershme pėr tė qeshur nė kohėt tona, se ėshtė njė pseudo-filozofi qė paralizon tė gjitha fuqitė mendore, mbyt tė gjithė mendimin e vėrtetė dhe, me keqpėrdorimin mė tė egėr tė gjuhės, duke vėnė nė vend tė saj mė tė zymtėn, mė tė pakuptimtėn. , i pamenduar dhe, siē konfirmohet nga suksesi i tij, fjalėt mė befasuese, duhet tė kem shumė tė drejtė.” (Nė bazė tė moralit)

    Mbajeni kėtė nė mendje ndėrsa vazhdojmė.

    Dialektika e Hegelit ėshtė njė sistem ekonomik. Por Antonio Gramsci dhe Georg Lukacs pėrcaktuan se, duke qenė se dialektika hegeliane ishte misticizėm (jo njė sistem i vėrtetė i ekonomisė), ata do ta bėnin atė njė mjet pėr tė ndryshuar kulturėn. Njerėzit e klasės punėtore ishin aq fort tė rrėnjosur nė krishterimin dhe kulturėn perėndimore, saqė marksistėt nuk kishin mundur t'i bindnin pėr epėrsinė e komunizmit. Pra, nė vend qė t'i bindnin pėr epėrsinė e komunizmit, ata do tė bėnin vallen dialektike hegeliane, duke filluar me njė ēėshtje, dhe do tė vazhdonin tė ecnin me biēikletė nėpėr hapa pėr aq ēėshtje sa duhej pėr tė arritur nė sintezėn pėrfundimtare, komunizmin e zhvilluar - tė gjithėfuqishmin. shteti.

    Ja si po e bėjnė. Ata shpikin njė problem, thonė se ka racizėm sistemik (i cili nė fakt nuk ėshtė problem, por disa nga tė ashtuquajturat probleme tė tyre ekzistojnė nė tė vėrtetė - mendoni ngrohjen globale), por me muaj apo vite "incidente" dhe vite shpėlarjeje truri nė shkollat, voila, teza ; merrni mė shumė nga njerėzit qė punojnė pėr tė (mund t'ju duhet tė punėsoni banditė dhe zjarrvėnės), ndoshta edhe trazira, shkatėrrim tė pronės dhe madje edhe vrasje, dhe tani ju kėrkoni korrigjim, sintezėn - zakonisht nga qeveria dhe zakonisht duke kėrkuar diēka qė do tė nuk kanė qenė kurrė tė pranueshme, madje edhe vetėm disa muaj mė parė, si mbyllja e policisė dhe dhėnia e dėmshpėrblimeve tė protestuesve pėr kohėn dhe punėn e tyre, dhe ne marrim antitezėn –Dialektika Hegeliane e shndėrruar nė njė mjet politik. Kjo bėhet vazhdimisht derisa tė arrijmė nė antitezėn pėrfundimtare, ose Nirvana - e njohur mė mirė si komunizėm . Vazhdoni, ne kemi njė kulturė tė tėrė pėr tė anuluar. Kėrkojnė tė shemben statujat. Ata pėrfaqėsojnė skllevėr, luftėnxitės, njerėz qė shtypėn barazinė pėr komunitetet LGBTQ, edhe pse nuk kishte asnjė komunitet L ose G kur figura ishte gjallė, e lėre mė BTQXYZ. Shumė nga ato statuja pėrfaqėsojnė njerėz qė ėndėrruan, shkruanin dhe ndihmuan nė krijimin e Ėndrrės sė Madhe Amerikane si dhe ndihmuan nė zhdukjen e skllavėrisė.

    Kėto hapa tė tezės, antitezės dhe sintezės pėrsėriten vazhdimisht (privilegj i bardhė, seksizėm, dėmshpėrblime pėr skllavėrinė), derisa shoqėria tė jetė perfeksionuar nė komunizėm. Tani sapo keni anuluar kulturėn mė tė madhe nė botė dhe, siē tha Lukacs, “fillon historia e vėrtetė e njerėzimit. Dhe si mund tė themi ndryshe? Nuk kemi prej kohėsh libra historie, statuja, dokumente themeluese qė tė tregojnė se kėtu ka pasur ndonjėherė njė kulturė tjetėr.

    Ky nuk ėshtė fundi. Edhe marksistėt pranojnė se njerėzit do tė duan lirinė poshtė vijės. Por, ndoshta, duke e ērrėnjosur krishterimin dhe duke e pasur 'shkollimin' tani qendrat perfekte tė programimit, ata mund tė mbajnė kontrollin pėr njė kohė shumė tė gjatė.

    Siē thashė nė fillim, kjo ėshtė njė hyrje nė thelbin e Cancel Culture.

    Por dua tė vė nė dukje disa nga ēėshtjet qė janė TEZAT pėr dialektikėn qė ndodhin sot.

    Projekti i Integritetit tė Tranzicionit PUNIM diplome
    Ata organizuan njė simulim tė stilit EVENT 201 (kėrkoni mė shumė nga kėto, ato janė parashikime tė pėrsosura pėr ēdo gjė qė duan tė krijojnė). “ Pjesėmarrėsit nė ushtrimet tona tė tė gjitha prejardhjeve dhe ideologjive besuan se Trump do t'i jepte pėrparėsi pėrfitimit personal dhe vetėmbrojtjes sesa sigurimit tė njė transferimi tė rregullt administrativ te pasardhėsi i tij. Trump mund tė pėrdorė faljet pėr tė penguar ndjekjen penale tė ardhshme, pėr tė rregulluar marrėveshje biznesi me qeveritė e huaja qė i sjellin dobi financiarisht, tė pėrpiqet tė korruptojė dhe tė heshtė bashkėpunėtorėt, tė deklasifikojė dokumente tė ndjeshme dhe tė pėrpiqet tė devijojė fondet federale nė bizneset e tij. TEZA The Deep State duhet tė mbėshtesė ushtarakisht mbėshtetėsit e grushtit tė shtetit (Soros, Gates, et al) ANTITEZA “Ekipet e tranzicionit ka tė ngjarė tė kenė nevojė tė bėjnė dy gjėra njėkohėsisht: tė mbrojnė kundėr veprimeve tė pamatura tė Trump nė daljen e tij nga detyra; dhe tė gjejnė zgjidhje kreative pėr tė siguruar qė ekipet e uljes janė nė gjendje tė kenė akses nė informacionin dhe burimet qė u nevojiten pėr tė filluar pėrgatitjen pėr qeverisje.” SINTEZĖ

    Pėr tė anuluar kulturėn tonė, marksistėt duhet tė shkatėrrojnė sistemin tonė ekonomik. Nė kohėn kur Obama u largua nga detyra, ai dhe disa presidentė tė mėparshėm kishin bėrė njė punė tė madhe pėr tė shkatėrruar nė mėnyrė tė qėndrueshme dhe tė fshehtė sistemin tonė ekonomik. Ishim nė prag tė kolapsit. Nėse Clinton ose njė republikan (Trump ėshtė njė i jashtėzakonshėm) do tė ishte zgjedhur, ekonomia jonė do tė kishte vazhduar nė rėnie tė lirė. Rezerva Federale ėshtė ende duke punuar drejt kėtij qėllimi.

    Siē kanė thėnė shumė herė marksistėt, ata duhet tė kontrollojnė fėmijėt dhe tė fillojnė herėt nė jetėn e fėmijės. Marksistėt, fjalė pėr fjalė, e ndėrtuan sistemin tonė shkollor nga themeli dhe kanė pasur njė shekull pėr tė larė trurin dhe pėr t'i indoktrinuar fėmijėt tanė nė marksizmin kulturor. Njerėzit, veēanėrisht Charlotte Iserbyt (Dumbing Down of America ), janė pėrpjekur t'i tregojnė vendit pėr gjendjen e shkollave tona, madje edhe mė gjatė se Tom DeWeese dhe unė jemi pėrpjekur t'i zgjojmė njerėzit rreth Axhendės 21/Zhvillimit tė Qėndrueshėm.

    Tani, falė korrektėsisė politike dhe drejtėsisė sociale (dy nga mjetet e Cancel Culture) qė lejohen tė rriten dhe tė lulėzojnė me njė shtyrje tė papėrfillshme, turpėrimi, degradimi, dhuna dhe poshtėrimi publik po ushtrohet, jo vetėm mbi tė rriturit, por edhe fėmijėt e vegjėl. si dhe tė moshuarit. Njerėzit kėrcėnohen nga dhjetėra, nėse jo mė shumė, tė denoncojnė 'bardhėsinė' e tyre, ose tė pėrkulen para dikujt nė Black Lives Matter.

    Shkatėrrimi i statujave tona, riemėrtimi i ndėrtesave, rrugėve, madje edhe qyteteve, dhe djegia e librave pėr tė fshirė historinė tonė. E gjithė kjo po bėhet pėr dy arsye, 1. Pėr tė fshirė kulturėn tonė dhe 2. Pėr tė na shtyrė derisa tė mos durojmė mė dhe tė ngrihemi nė kėmbė – duke nisur kėshtu luftėn civile qė e majta ka kėrkuar gjatė disa viteve tė fundit. vite, qė nga Ferguson.

    Ne nuk mund tė mbijetojmė mė gjatė si komb i lirė, si popull i lirė, nėse nuk fillojmė tė tėrhiqemi ligjėrisht. Ne duhet t'i kundėrvihemi kėsaj. Por ne nuk do tė fitojmė nė mbrojtje, prandaj duhet tė njohim armikun tonė dhe kėshtu kėtė artikull. Artikulli im i ardhshėm mbi Cancel Culture do tė gėrmojė mė thellė.

    (shėnim: nėse doni tė filloni tė gėrmoni pėr veten tuaj, unė rekomandoj Tocqueville pėr Karl Marksin, Robert Conquest pėr Bashkimin Sovjetik dhe njė libėr tė mrekullueshėm tė kohėve tė fundit dhe tė IMHO mbi Marksizmin kulturor, Rikujtimi i sė majtės sė gabuar, nga Coughlin dhe Higgins)

    KATHLEEN MARQUARDT

    Kathleen Marquardt ka qenė njė avokate pėr tė drejtat dhe lirinė e pronės pėr dekada. Ndonėse nuk synon tė jetė njė aktiviste, ajo ėshtė bėrė njė udhėheqėse dhe njė mbėshtetėse e zjarrtė e tė drejtave kushtetuese, promovuese e qytetėrimit, shkencės sė shėndoshė dhe arsyes. Ajo ėshtė e pėrkushtuar ndaj ekspozimit tė gabimeve tė lėvizjeve radikale mjedisore dhe tė tė drejtave tė kafshėve. Ajo ėshtė paraqitur nė botime kombėtare duke pėrfshirė Fortune, People, Washington Post dhe Field and Stream, si dhe nė programet e lajmeve televizive si Hard Copy, The McLaughlin Group, Geraldo dhe shumė tė tjerė. Sot, ajo shėrben si Zėvendės Presidente e American Policy Center. Kathleen tani shkruan dhe flet pėr Axhendėn 21/2030, dhe kėrcėnimin e saj pėr kulturėn tonė dhe sistemin tonė tė qeverisjes pėrfaqėsuese.


    Burimi: AmericanPolicy.org
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 30-09-2022 mė 21:28

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,793
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Aufheben Der Kultur – Kultura e Anullimit

    AUFHEBEN DER KULTUR – KULTURA E ANULLIMIT – PJESA 2 ARDHJA E PERIUDHĖS SĖ DYTĖ PREHISTORIKE

    Nė artikullin tim tė mėparshėm, Aufheben der Kultur/Cancel Culture , ishte ky paragraf:

    Pse kultura perėndimore dhe krishterimi duhet tė asgjėsohen tė dyja? Kultura perėndimore pėrfaqėson aspektet arsyetuese, logjike, tė drejta dhe tė hapura tė botės sonė. Nga kultura perėndimore doli Kushtetuta e Shteteve tė Bashkuara, korniza e kombit. Dhe traditat fetare tė krishtera, veēanėrisht Dhjetė Urdhėrimet, janė shtyllat themelore tė Kulturės Perėndimore. Siē shkruante Antonio Gramsci nė fletoret e tij tė burgut, " Ēdo vend i bazuar nė vlerat judeo-kristiane nuk mund tė pėrmbyset derisa ato rrėnjė tė priten ... Socializmi ėshtė pikėrisht feja qė duhet tė mposht krishterimin ... nė rendin e ri, socializmi do tė triumfojė duke e kapur sė pari kultura nėpėrmjet infiltrimit nė shkolla, universitete, kisha dhe media duke transformuar ndėrgjegjen e shoqėrisė.” Kjo, pėr mua, duket njė pėrgjigje shumė paraprake.

    Tani pėr tani nė terren nė SHBA (mezi) tė mirė tė vjetėr ende nė kėmbė, si po e shohim Kulturėn e Anullimit nė veprim?

    Trazirat po shkatėrrojnė qytete dhe jetė, por ato quhen protesta paqėsore. Filmat e vjetėr, si Gone with the Wind, tani janė anuluar "pėr shkak tė pandjeshmėrisė racore".
    Profesorėt universitarė po humbasin punėn sepse mėsojnė tė vėrtetėn e historisė, jo versionin e Drejtėsisė Sociale/politikisht korrekt.
    Punonjėsit (dhe punėdhėnėsit) po humbasin punėn e tyre sepse dikush filloi njė fushatė denoncimi pėr diēka qė ata thanė ose bėnė – madje 30 vjet mė parė. Dhe ata do tė gjurmohen kudo qė tė shkojnė. Ato janė shėnuar pėr t'u anuluar, jo pėr t'u ndėshkuar.
    Kolegjet dhe universitetet po 'detyrohen' nga turma injorante tė riemėrtojnė ndėrtesat. Riemėrtimi i vetė institucioneve do tė jetė hapi tjetėr. Shumė kėshtjella tė 'mėsimit tė lartė' ofrojnė tashmė mė shumė kurse tė drejtėsisė sociale sesa do tė dėshironte ose do tė kishte nevojė tė merrte njė person qė dėshiron tė jetė njė qytetar funksional. Madje shumė prej universiteteve mė prestigjioze janė bėrė shesh lojėrash tė shtrenjta dhe tė kota pėr fėmijėt e elitės.
    Statujat po shemben sepse simbolizojnė periudha dhe njerėz kritikė tė historisė sonė. Ata qė i shkatėrrojnė ato nuk bėjnė dallim midis njerėzve qė besojnė nė liri dhe atyre qė promovuan vlerat e Cultural Smashers, si Margaret Sanger dhe Robert Byrd.


    Bazat ushtarake po bėhen objektiva riemėrimi.

    Shkrimtarėt e op Ed-it dhe autorėt nė pėrgjithėsi, tė cilėt nuk e ndjekin linjėn politikisht korrekte, marksiste kulturore, po pėrjashtohen nga punėt e tyre.
    Ata qė qėndrojnė pranė njerėzve dhe institucioneve tė shėnjestruar, janė vetė nė shėnjestėr. Kjo ėshtė pėr tė dekurajuar tė tjerėt qė tė guxojnė tė flasin pėr tė sulmuarit dhe qė ata tė luten qė tė mos gjendet asgjė nė sfondin e tyre pėr tė shkaktuar njė sulm. Nėse jeni i fortė nė tė majtė dhe njiheni pėr qėndrimin tuaj ndaj ngrohjes globale, abortit ose djegies sė qyteteve, do tė jeni njė hero; mund tė lini tė rrėshqasė njė deklaratė apo meme politikisht tė pasaktė dhe tė mos hidhet nė kosh – kėtė herė. Por kini kujdes, nėn drejtėsinė sociale, 'tė brendshmet' bėhen kaq shpejt 'out', madje edhe mė shpejt se ndryshimet klimatike. Cancel Culture ka tė bėjė me shkatėrrimin total tė qytetėrimit perėndimor qė do tė zėvendėsohet nga njė qytetėrim i korruptuar dhe i rėnė.

    Kėto veprime vijnė nga dragat mė tė ulėta tė qytetėrimit, ku elementėt skajorė me mendje tė ligė, memecė tė shoqėrisė inkurajohen ta grisin atė, pjesė-pjesė dhe person pėr person.

    Turpi inkurajohet, duke i bėrė njerėzit tė thėrrasin fqinjėt e tyre, njerėzit qė takojnė nė dyqane, shkolla dhe nė punė. Nuk ka tė bėjė me korrigjimin e gabimeve apo sjelljeve, ka tė bėjė me hakmarrjen ndaj atyre qė nuk janė zgjuar, por shpesh tė zgjuar ndaj asaj qė po ndodh. Ėshtė pėr tė fshirė ata qė janė zgjuar dhe pėr tė kushtėzuar ata qė nuk janė tė vetėdijshėm pėr shembjen e botės sė tyre tė jenė ushtarė tė vegjėl marksistė tė mirė. Ata nuk duhet tė kuptojnė marksizmin – apo ndonjė gjė tjetėr pėr kėtė ēėshtje, pėrveēse tė mbyllin gojėn, tė ndjekin urdhrat dhe tė jenė tė gatshėm tė humbasin jetėn e tyre pėr tė mirėn e komunitetit. Ata nuk duhet tė kuptojnė se e mira e komunitetit kėtu do tė thotė vetėm se gjithēka i pėrket elitės (edhe shpirtit tė tyre); dhe, nėse atyre u jepen thėrrime, ata duhet tė jenė gjithnjė kaq mirėnjohės.

    Shumė e anashkalojnė kulturėn mė tė madhe tė anulimit qė po ndodh: kryetarėt e bashkive dhe guvernatorėt nė tė gjithė vendin qė po mbyllin kishat dhe sinagogat pėr shkak tė COVID. Xhamitė nuk mbyllen; as Covens apo tempuj budistė nuk janė. Por kjo ėshtė plotėsisht e kuptueshme – Judaizmi dhe Krishterimi janė shtyllat e Kulturės Perėndimore dhe kėshtu objektivat kryesore tė Kulturės sė Anulimit.

    Siē e theksova nė artikullin hyrės , dialektika Hegeliane ėshtė modifikuar nė njė mjet pėr tė na manipuluar qė tė pranojmė komunizmin si tė gjithė dhe nė fund tė qytetėrimit. Do tė jetė fillimi i kulturės reale, 'Periudha e Dytė Prehistorike'.

    Nė Fletoret e Burgut tė Antonio Gramsci- t, ai teorizoi se grupet dominuese ruajnė pozicionin e tyre nėpėrmjet njė pėrzierjeje tė forcės sė plotė (shtrėngimi pėrmes shoqėrisė politike) dhe, mė e rėndėsishmja, me pjesėmarrjen aktive tė grupeve vartėse (pėlqimi pėrmes hegjemonisė nė shoqėrinė civile). Kėto grupe vartėse sot renditen si Organizata Joqeveritare (OJQ), qė punojnė me Kombet e Bashkuara, qė kanė depėrtuar nė ēdo qeveri vendore dhe shtetėrore, duke nxitur politika pėr tė krijuar shtetin e tyre tė ri. Ata janė idiotėt e dobishėm qė punojnė kundėr mirėqenies dhe lirisė sė tyre, jo vetėm tonėn.

    R. Cox, nė Millennium: Journal of International Studies, pėrshkruan nė mėnyrė tė pėrmbledhur njė luftė pozicionesh si njė proces qė "ndėrton ngadalė forcėn e themeleve shoqėrore tė njė shteti tė ri" duke krijuar institucione alternative dhe burime intelektuale alternative brenda shoqėrisė ekzistuese. dmth. OJQ-tė dhe sistemi arsimor.

    Pėrdorimi i detyrimit nė procesin e dominimit ėshtė fusha e asaj qė ai e quan 'shoqėri politike', qė do tė thotė 'forcat e armatosura, policia, gjykatat dhe burgjet, sė bashku me tė gjitha departamentet administrative nė lidhje me financat e taksave, tregtinė, industrinė, sigurimet shoqėrore. , etj.' Megjithatė, sipas mendimit tė Gramscit, kėto janė vetėm njė pjesė e kuadrit dominues tė shtetit. Nė tė vėrtetė, roli i shoqėrisė politike, "aparati i pushtetit shtrėngues shtetėror", ėshtė tė zbatojė "disiplinė mbi ato grupe qė nuk 'pajtojnė'".

    Marksistėt kanė marrė tashmė nėn kontroll pjesėn mė tė madhe tė shoqėrisė politike, agjencitė e alfabetit, gjykatat ligjore, burgjet dhe departamentet administrative tė lartpėrmendura. Ata gjithashtu kontrollojnė pjesėn mė tė madhe tė Kongresit, shumė shtėpi shtetėrore dhe kėshillat e qytetit.

    Nėse dėshirojmė tė kemi njė qytetėrim inteligjent nė tė ardhmen e afėrt, ne, SHBA-ja e A., do tė duhet tė fillojmė luftėn pėr tė shpėtuar kulturėn perėndimore. Ndėrsa pjesa tjetėr e botės ėshtė shumė larg nė rrugėn e Hayek-ut drejt robėrisė , ka shenja qė mė inkurajojnė se ka ende shumė nė mbarė botėn qė do tė ngrihen kur tė tregojmė se qytetėrimi ynė mund tė shpėtohet – vetėm disa shembuj: Hong Kongu ku protestuesit mbajtėn lart Kushtetutėn e Shteteve tė Bashkuara, valėvitėn flamurin tonė dhe kėnduan himnin tonė kombėtar; shikoni qindra mijėra nė Francė dhe Gjermani qė marshojnė nė rrugė; dhe shikoni mitingjet e Trump nė Angli. Shumė njerėz nė botė ende na kėrkojnė - pėr dashurinė tonė pėr lirinė.

    Imagjinoni pėrgjigjen e kolonistėve kur Sam Adams bėrtiti, NE DO TĖ REVOLTOJMĖ KUNDĖR MBRETIT!

    Hajdeni tė nisemi!


    Burimi: AmericanPolicy.org

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,793
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Aufheben Der Kultur – Kultura e Anullimit

    AUFHEBEN DER KULTUR – KULTURA E ANULLIMIT PJESA 3: LUFTA ASIMETRIKE

    Termi "luftė asimetrike" pėrdoret shpesh pėr tė pėrshkruar atė qė quhet gjithashtu "luftė guerile", "kryengritje", "terrorizėm", "kundėr kryengritje" dhe "kundėr-terrorizėm", nė thelb konflikt i dhunshėm midis njė ushtrie formale dhe njė joformale, mė pak tė pajisur. dhe kundėrshtari i mbėshtetur, i nėnkuptuar, por elastik. Lufta asimetrike ėshtė njė formė e luftės sė parregullt. – Wikipedia.

    Nė Pjesėn 1 , u pėrpoqa tė shpjegoja se ēfarė ėshtė Cancel Culture, kush e shkaktoi atė nė botė dhe se si tiranėt e sotėm synojnė tė arrijnė qėllimin e tyre pėr tė fshirė qytetėrimin tonė. Pjesa 2 tregon se si po kryhet sot. Pjesa 3 pėrshkruan disa nga taktikat e Luftės Asimetrike dhe mė pas si e kundėrshtojmė atė. Ēelėsi ėshtė deklarata e Sun Tzu, "Njihni armikun tuaj". Problemi ėshtė se shumica e njerėzve nuk i kuptojnė qėllimet dhe taktikat e armikut.

    Nuk po e ekzagjeroj. Kur u futa nė betejėn pėr tė Drejtat e Kafshėve (AR), sepse fėmijėve tė mi po shpėlahej truri nė klasat e tyre tė shkencės nga AR nga People for Ethical Treatment of Animals (PeTA), tė cilėt ishin ftuar tė indoktrinonin studentėt, u mėrzita. Unė shkova nė njė kryqėzatė pėr tė kundėrshtuar duartrokitjet e tyre antinjerėzore me tė vėrtetėn. Fjalimet e para qė mbajta ishin pėr shkencėtarėt dhe studiuesit, ku mėsova menjėherė se, edhe pse ata ishin nėn sulm pėr dekada, ata nuk e kishin idenė se ēfarė janė nė tė vėrtetė tė drejtat e kafshėve.

    Shumė, nėse jo shumica, njerėz sot janė nė tė njėjtėn varkė. Ata nuk e kuptojnė atė qė po luftojnė, vetėm se ėshtė e keqe. Dhe ata janė 'tė ēmendur si dreqin' dhe duan tė bėjnė diēka.

    Ju kurrė nuk do tė fitoni njė luftė qė nuk e kuptoni; shumė kanė nevojė tė kuptojnė luftėn asimetrike pėrpara se tė fillojnė tė qėllojnė! Kjo ėshtė pikėrisht ajo qė duan globalistėt - pala jonė tė fillojė luftėn. Nėse e nisin, ėshtė vetėm njė zgjatje e 'protestės paqėsore' qė kemi parė duke vrarė njerėz dhe djegur qytete. Nėse e fillojmė atė, ne duhet tė dėnohemi, tė akuzohemi dhe tė dėnohemi. Ne duhet ta njohim armikun tonė dhe nuk do ta kuptojmė duke qėlluar. Ata kanė armė gjithnjė e mė tė mėdha. Po, ne e dimėarmėt dhe ne kemi besimet tona bazė. Vetėm pėr shkak se ata nuk kanė absolute morale dhe besojnė se qėllimet e tyre justifikojnė ēdo mjet, nuk do tė thotė se ne duhet ose mund tė fillojmė tė sulmojmė. Ne nuk do tė fitojmė pa ditur se me kė dhe ēfarė po luftojmė dhe si tė kundėrshtojmė njė front tjetėr. Mendoni pėr njė luftė asimetrike.

    Lufta asimetrike ėshtė pikėrisht ajo qė po kryhet nė Amerikė sot – pėrveēse “ushtarake formale” e kėtij pėrkufizimi mungon. Ne shikojmė televizor, shohim njerėz tė sulmuar dhe vrarė, ndėrtesa tė shkatėrruara, pjesė tė qyteteve tė pushtuara nga llumrat injorante tė shoqėrisė. Dhe ne nuk shohim shumė zyrtarė qė bėjnė asgjė pėr ta ndaluar atė. Nė vend tė kėsaj, shumė po i pėrkrahin kėta tė poshtėr. Kryetarėt e bashkive po i thonė policisė tė tėrhiqet; shumė po zhvlerėsojnė departamentet e tyre tė policisė. Dhe tani, ne po shohim pėrpjekjen e pacipė pėr tė vjedhur zgjedhjet.

    Njė nga shembujt mė tė parė tė luftės asimetrike janė kėto zgjedhje me:

    - disa shtete qė nuk kėrkojnė ID tė votuesit,
    - me mijėra fletė votimi dėrguar tė vdekurve, tė cilėt mė pas votuan - herėt dhe shpesh,
    - me numėrimin nė shumė vende kyēe qė u ndal gjatė natės dhe rojet u larguan ndėrsa u futėn kamionė me fletė votimi, dhe
    - me makina qė lėvizin fletėt e votimit nga njėri kandidat te tjetri.

    Kjo ishte njė luftė e pacipė, asimetrike nė fytyrėn tuaj.

    Ne po shohim njė grusht shteti qė po organizohet pėrmes njė lufte asimetrike. Dhe duke parė sesi edhe njerėzit inteligjentė po e pranojnė gėnjeshtrėn se zgjedhjet janė aq shumė afėr sa duhet tė presim ditė ose mė shumė pėr tė ditur rezultatin. Edward Bernays, 'babai i propagandės' dhe nipi i Sigmund Frojdit, e shprehu atė nė librin e tij tė vitit 1928 Propaganda : “Inxhinieria e pėlqimit ėshtė thelbi i procesit demokratik, liria pėr tė bindur dhe sugjeruar. Nė praktikė, liritė e fjalės, shtypit, peticionit dhe tubimit – liritė qė bėjnė tė mundur miratimin inxhinierik – e kanė zgjeruar nė heshtje Ligjin tonė tė tė Drejtave pėr tė pėrfshirė tė drejtėn e bindjes.” Dhe shumica e njerėzve janė tė bindur. Bernays vazhdoi duke thėnė, "Nėse kuptojmė mekanizmin dhe motivet e mendjes sė grupit, tani ėshtė e mundur tė kontrollojmė dhe regjimentojmė masat sipas vullnetit tonė, pa e ditur ato .” Pėr tė treguar rėndėsinė e tij sot, ai deklaroi: “Ēfarėdo me rėndėsi shoqėrore qė bėhet sot, qoftė nė politikė, financė, manifakturė, bujqėsi, bamirėsi, arsim apo fusha tė tjera, duhet tė bėhet me ndihmėn e propagandės”. Kjo sigurisht tingėllon si bota e sotme.

    Propaganda ėshtė pėrdorur pėr shumė dekada pėr tė lėkundur opinionin publik, pėr tė ndryshuar nė fakt atė qė dhe si mendojnė njerėzit - filmat, videolojėrat, shfaqjet televizive, madje edhe tė ashtuquajturat lajme janė krijuar tė gjitha pėr tė qenė mjete pėr tė udhėhequr masat nė rrugėn drejt socializmit dhe zhvillimit tė qėndrueshėm. Ajo qė ėshtė mė e keqja ėshtė se shkollat ​​tona, i gjithė sistemi ynė arsimor, ėshtė projektuar qė nė fillim pėr tė larė trurin ēdo fėmije qė rritet nė Amerikė; tė ndryshojnė vlerat, qėndrimet dhe besimet e tyre me ato tė Marksizmit Kulturor dhe Komunizmit. Tre nga kėto synime janė heqja e familjes, krishterizmi dhe siē thashė mė parė, i gjithė qytetėrimi ynė perėndimor.

    Pėr tė luftuar, taktikat tona rrallė mund tė jenė nė kundėrshtimin e opozitės. Si e kundėrshtoni ndezjen e gazit?Ndriēimi me gaz ėshtė pjesa mė e madhe e tarifės nė MSM tani dhe furnizohet nė miliona shtėpi 24/7. Njė nga shembujt mė tė mirė (mė tė keq) ishte gjatė takimeve/dėgjimeve tė klasifikuara tė mbajtura nė Capitol Hill mbi Russiagate. Nėse keni qenė atje, qoftė si pjesėmarrės apo thjesht shikues, nuk ju lejohet tė thoni se ēfarė ndodhi ose, nė ndonjė mėnyrė tjetėr, tė ekspozoni materiale tė klasifikuara. Nėse e bėni kėtė, ju jeni duke kryer njė krim. Kėshtu, kur demokratėt u larguan nga takimet dhe u rrethuan nga shtypi i tyre i rremė, ata dhanė tregime mburrėse bombastike se sa mirė po shkonin gjėrat pėr ta dhe sa keq pėr Presidentin dhe ekipin e tij. Ata nuk kryen asnjė krim duke gėnjyer – ata thjesht treguan se ēfarė gėnjeshtarėsh, mashtrues janė. Shumė dėm, por jo faull. Ndriēim i pabesueshėm, i pacipė me gaz. Lufta asimetrike.

    Njerėzit e duhur po luftojnė vjedhjen e zgjedhjeve. Ne duhet ta ēojmė luftėn nė frontet me tė cilat mund - dhe duhet - tė pėrballemi, ose beteja aktuale e luftės civile do tė jetė pak e dobishme pėr ne kur tė pėrpiqemi tė rindėrtojmė vendin tonė - duke filluar nga qytetet, qarqet dhe shtetet tona. Le tė shohim disa nga ato fronte. Ndėrsa mendoj se ne fillimisht do tė duhet tė sigurojmė qytetet tona, unė do tė filloj nga maja – shteti.

    Shumė patriotė po bėjnė thirrje pėr luftė. Njėri mė tha se isha i frikėsuar sepse thashė qė ne nuk mund tė jemi ata qė do ta fillojmė. Pėr shkak tė gėnjeshtrave dhe korrupsionit, ne do tė shahemi dhe do tė dėnohemi nėse do tė fillonim tė shtėnat - dhe kjo ėshtė pikėrisht ajo qė ata duan. Mos kini frikė, luftėtarė tė guximshėm, me siguri do tė merrni dėshirėn tuaj pėr njė luftė; kjo ėshtė pikėrisht ajo qė po pėrpiqen tė nxisin globalistėt. Ata e duan atė pėr tė shkaktuar mė shumė trazira nė SHBA, si dhe pėr tė zvogėluar popullsinė njerėzore. Mendoni pėr njė luftė asimetrike. Ne nuk pėrpiqemi tė kopjojmė mjetet e tyre. Nuk mundemi. Ne nuk zotėrojmė MSM. Ne duhet tė pėrdorim atė qė kemi.

    Ndėrsa shumė nga shtetet tona janė 'tė kuqe', kjo ėshtė vetėm nė emėr, nė pjesėn mė tė madhe. Shikoni shtetet me fletėvotimet e protestuara – shtetet e kuqe. Ndėrsa kėtu nė Tenesi kemi njė tė ashtuquajtur shtet tė kuq, ata nė shumė pozicione nuk janė konservatorė, ose mė mirė janė ose RINO (republikanė vetėm nė emėr), ose janė republikanė qė kanė frikė tė shkojnė kundėr tė majtės. Kjo ėshtė e njėjta gjė nė shumė, nėse jo nė shumicėn e shteteve tė kuqe dhe Kongresit. Ndoshta, shumica e njerėzve tė mirė pėr t'u parė si kandidatė tė mundshėm sot nuk janė nė sistemin dypartiak; pėr disa arsye, ata duket se janė tė korruptuar pothuajse menjėherė sapo tė hyjnė nė detyrė.

    Tani jemi nė luftė! – njė luftė qė nuk kam ndėrmend ta humbas. Hiqni dorė nga tė qenit blasé. Kjo nuk do tė pėrfundojė me republikėn tonė nė kėmbė nėse ne nuk luftojmė pėr tė. Njė arsye tjetėr e rėndėsishme qė ne tė jemi tė zgjuar ėshtė se pjesa tjetėr e botės sė qytetėruar po mbėshtet tek ne. Nėse SHBA-ja bie, edhe ata bien!

    Ne duhet t'i verifikojmė ata qė kandidojnė pėr poste me shumė mė tepėr kujdes se kurrė. Mė mirė akoma, ne duhet tė kandidojmė pėr post. Shqyrtoni ata tė emėruar nė Komisionin Shtetėror tė Zgjedhjeve. Dhe, R-tė shpesh u pėrgjigjen dhe ndjekin D-tė. Harrojini titujt dhe etiketat; asnjė zyrė nuk ėshtė shumė e ulėt pėr t'u injoruar. Nė nivel lokal, ne kemi burokraci tė fryra si nė nivel shtetėror dhe federal. Sa bord tė pazgjedhur keni nė qytetin tuaj? Shembulli qė mund tė pėrdor ėshtė Bordi i Shėndetėsisė kėtu nė Knoxville, i emėruar nga Kėshilli i Qarkut. Ata po na mbyllin shumė mė keq sesa guvernatori ynė i RINO-s po i bėn pjesės tjetėr tė shtetit. Ne duhet tė padisim anėtarėt e kėshillit qė emėruan kėta njerėz nė bord. Ata u betuan pėr tė mbrojtur Kushtetutėn dhe kjo nuk po e mbron, po e injoron.Mendoni pėr njė luftė asimetrike.

    Perry Pendley ka qenė njė yll nė arenėn e tė drejtave pronėsore pėr dekada. Ai ishte presidenti pėr njė kohė tė gjatė i Fondacionit Ligjor tė Shteteve tė Malit dhe ka shkruar disa libra. Ai u emėrua nga Sekretari i Brendshėm David Berhardt si zėvendėsdrejtor i Byrosė sė Menaxhimit tė Tokės nė korrik tė vitit 2019. Nė mė pak se njė muaj, ai u ngrit nė detyrėn e drejtorit. Njė nga gjėrat e shkėlqyera qė bėri Perry Pendley kur ishte kreu i pėrkohshėm i Byrosė sė Menaxhimit tė Tokės ishte urdhėrimi i zhvendosjes sė selisė sė BLM nga Uashingtoni.Ju mund ta dini se ishte lėvizja e duhur, sepse tė Gjelbrit ekstrem dhe globalistėt u pėrplasėn. Ai nuk ishte nė gjendje tė ndiqte deri tani, por kjo duhet tė ishte njė gjė e bėrė nė tė gjitha departamentet nė qeverinė federale pėr tė pakėsuar rritjen gjigante tė qeverisė federale dhe aftėsinė e Shtetit tė Thellė pėr t'u futur nė kėto departamente. Ai mund tė vazhdojė kur Trump tė fitojė, por ėshtė nė gjykatė tani. Mendoni pėr njė luftė asimetrike.

    Shumė punonjės tė qeverisė shtetėrore janė bėrė apatikė dhe tė paaftė; ata duhet tė gjejnė punė reale si ne tė tjerėt, dhe stafi duhet tė rifreskohet rregullisht.

    Hiqni dorė nga votimi pėr partitė. Votoni pėr individė; ka shumė njerėz vėrtet tė mirė atje qė janė zmbrapsur me tė drejtė nga partitė demokratike dhe republikane. Vetėm ky hap do tė ngadalėsonte rritjen e korrupsionit dhe korrupsionit nė mėnyrė qė ai tė mund tė ērrėnjoset. Mendoni pėr njė luftė asimetrike.

    Shpenzimet nė nivel federal, shtetėror dhe lokal duhet tė postohen nė internet, ēdo ditė. Le tė shohim se ku po shkojnė dollarėt tanė tatimorė. Ne duhet tė kemi mbikėqyrje kur paratė tona po shpėrdorohen. Mendoni pėr njė luftė asimetrike.

    Mė lejoni t'ju jap disa shembuj tė luftės asimetrike nga 'ana' jonė. Kėta tė dy janė para Internetit, por ende mund tė pėrdoren (e para do tė duhet tė rregullohet pėr botėn e sotme me kabllo).

    Nė fillim tė viteve '90, demokrati Tom Foley ishte Kryetar i Dhomės. Partia e tij ishte nė kontroll dhe kishte njė projekt-ligj pėr AR qė, nėse miratohej, do tė kishte qenė shumė i dėmshėm pėr mirėqenien e kafshėve. Bashkėshorti im, Bill Wewer, avokati i organizatės sime "Vendosja e njerėzve nė radhė tė parė", sugjeroi qė tė gjitha organizatat e pėrdorimit tė kafshėve tė mbushnin zyrėn e Foley-t me telefonata. (Mos harroni, kjo ishte para internetit.) Brenda disa orėsh, Foley e telefonoi Bill-in (nuk e di se si e dinte se ishte ideja e Bill-it) dhe i kėrkoi atij tė 'thirrte qentė', se duhej tė pėrdorte vrapues pėr tė pėrcjellė mesazhe tė gjitha mėngjes dhe ai ishte i gatshėm tė 'shpella'. Lufta asimetrike.

    Njė shembull tjetėr (dhe ende mjaft i zbatueshėm sot) ishte kur Kalifornia do tė ndalonte foie gras, njė delikatesė dhe njė objektiv kryesor i lėvizjes pėr tė drejtat e kafshėve nė luftėn e tyre kundėr furnizimit tonė ushqimor. Shumė nga klientėt e Bill ishin nė Kaliforni dhe ishin mjaft me ndikim. Ai i thirri tė gjithė dhe u kėrkoi qė tė telefononin restorantet kryesore nė Sacramento, San Francisko dhe Los Anxhelos dhe kėrkoi qė ata, nga ana tjetėr, tė telefononin Willie Brown, Kryetarin e Asamblesė sė Kalifornisė, dhe t'i tregonin atij se ai dhe sponsorėt e projektligji do tė ndalohej nga restorantet e tyre nėse ky projektligj do tė kalonte. U hodh si njė patate e nxehtė. Lufta asimetrike.

    E treta, por ndoshta mė e kėndshme (pėr njė dashnor tė tė drejtave tė tokės, gjithsesi) ishte njė nga shakatė e shumta - dhe argėtuese - tė bėra nga Chuck Cushman, themeluesi i Kėshillit Amerikan tė Tokave dhe i mbiquajtur Rent-a-Riot pėr shakatė e pėrmendura. Ai ishte thirrur, nga disa oregonianė, pėr t'i ndihmuar ata tė ndalonin, pėr tė dytin vit radhazi, grupet kryesore mjedisore qė shtynin ligjin pėr Mbrojtjen e Shkretėtirės sė Lartė tė Oregonit, tė cilin tė gjelbėrt po pėrpiqeshin ta prezantonin nė Kongres. Ndėr shumė gjėra tė tjera skandaloze, ai do tė formonte 47 zona tė egra prej 5 milionė hektarėsh dhe 54 lumenj tė rinj tė egėr dhe skenik qė mbulonin 835 milje.

    Rreth 80 fermerė dhe prerės u shfaqėn pėr tė ndihmuar - nė mes tė askundit nė Oregon (ku tjetėr do tė pėrpiqeshin tė gjelbėrt tė mbanin njė takim dhe tė shpresonin se askush nuk do tė vinte?). Fermerėt kishin njė karvan makinash, kamionēinė, dy kamionė tė ngarkuar pėr prerje dhe dy kamionė plot bagėti. Ata arritėn nė njė ndėrtesė metalike tė valėzuar me pamje tė zymtė, ku po zhvillohej takimi. Ndėrsa kamionėt e prerjes sė pyjeve kalonin, ndėrtesa u drodh. Njė kamion bagėtish ishte parkuar nė njėrėn anė tė ndėrtesės dhe tjetri shkoi nė anėn e kundėrt. Njėra kishte lopė, tjetra viēa. Meqenėse as lopėt dhe as viēat nuk u pėlqen tė ndahen, ulėrima, rėnkimi dhe shkelja me kėmbė nė kamionė qė rezultuan, bėnė pikėrisht atė qė Rent-a-Riot Chuck kishte shpresuar. Zhurma i bėri fjalimet brenda pothuajse tė pamundura pėr t'u dėgjuar. Ky veprim nuk mori armė, thika, apo kimikate toksike, thjesht natyra bėri tė vetėn.

    Nuk duhet tė jemi tė teknologjisė sė lartė ose tė shpenzojmė miliona. Ne duhet tė jemi tė zgjuar dhe krijues. Dhe, gjithmonė, merrni rrugėn e lartė.

    Burimi: AmericanPolicy.org

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,793
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Aufheben Der Kultur – Kultura e Anullimit

    AUFHEBEN DER KULTUR – KULTURA E ANULLIMIT – PJESA 4: DREJTĖSIA SOCIALE, KORREKTĖSIA POLITIKE DHE KAFSHĖRIA WOKE

    "Jeta, liria dhe kėrkimi i lumturisė: ky triptik pėrcakton nė mėnyrė tė pėrmbledhur atraktivitetin dhe epėrsinė e qytetėrimit perėndimor." Ibn Uerraq

    Jemi nė njė betejė, me mendje, fjalė dhe tradhti. Sė shpejti do tė bėhet edhe mė vdekjeprurėse se sa ėshtė tani. Ne duhet ta fitojmė kėtė luftė, sepse nuk do tė ketė vend pėr ta bėrė kėtė nėse humbim. Humbja nuk do tė jetė vetėm shtėpi dhe jetė, por flaka e lirisė nė tė gjithė botėn.

    Ndėrkohė qė po bėjmė kėtė luftė asimetrike, duhet tė ruajmė moralin tonė, gjė qė nuk do tė jetė e lehtė, sepse jemi pėrballė atyre qė duan tė na vdesin, tė larguar nga faqja e dheut dhe tė fshihen idetė dhe idealet tona. Si e ndryshoi Marksizmi Kulturor kulturėn dhe botėkuptimin tonė nga ai i arsyes dhe logjikės, nga kultura perėndimore, nė humanizėm, nga liria individuale nė komunitarizėm dhe skllavėri?

    Katėr kėmbė tė mira, dy kėmbė tė kėqija

    Siē e shpjegova nė Aufheben der Kultur , Pjesa 1, korrektėsia politike ėshtė termi modern pėr marksizmin kulturor. Ėshtė gjithashtu njė mjet kryesor qė pėrdoret pėr tė arritur totalitarizmin e planifikuar pėr tė kontrolluar botėn pėrmes dialektikės hegeliane. Presupozimi ėshtė qė proletariati ėshtė i mirė, borgjezėt janė tė kėqij dhe marksistėt globalė duhet tė jenė nė pushtet - tė kontrollojnė tė gjithė. Qė do tė thotė shkatėrrimi i borgjezėve, biznesit tė vogėl dhe prodhimit tė njerėzve. Dhe hiqni tė drejtat pronėsore, dhe rrjedhimisht lirinė individuale. Marksistėt kulturorė nuk duan tė zotėrojnė botėn, vetėm tė kenė pushtet mbi tė. Dhe Drejtėsia Sociale do tė shkojė shumė drejt dhėnies sė atyre fuqisė si njė antitezė, njė mjet pėr tė sulmuar qeverinė pėr tė zbehur tė drejtat dhe liritė qė kemi qenė ende nė gjendje t'i ruajmė pas vitesh tė tėra qė jemi hequr.

    Dekonstruksioni dhe Teoria Kritike


    Ne po e shohim dhe kemi qenė prej dekadash nė shembjen e vetė shoqėrisė. Po shohim zėvendėsimin e tė vėrtetave objektive me tė vėrteta subjektive (qė ndryshojnė me motin politik). Ėshtė shkatėrrimi, ose siē e quajti Zhak Derrida, njė filozof i njohur algjeriano-francez i shquar nė skenėn e kundėrkulturės sė viteve '60, "dekonstruksion" i vlerave perėndimore. Ai shkroi, “nė kulturėn perėndimore, njerėzit priren tė mendojnė dhe shprehin mendimet e tyre nė terma tė kundėrshtimeve binare (e bardhė/e zezė, mashkullore/femėrore, shkak/pasojė, i vetėdijshėm/pavetėdijshėm, prania/mungesa, fjalimi/shkrimi). Por, sipas fjalorit.com,ndėrtimi ', etimologjia, lojėrat e fjalės dhe lojėrat e tjera tė fjalėve”. Me fjalė tė tjera, gobbledygook funksionon gjithashtu, nė fakt mė mirė se logjika.

    Teoria Kritike , si tė gjitha gjėrat marksiste, pėrdor relativizmin moral si bazė pėr tė gjitha gjykimet; duke kėmbėngulur se gjithēka ėshtė vetėm e vėrtetė ose e rreme nė lidhje me njė moment tė caktuar kohor (dhe kjo madje mund tė zbritet). Ajo hedh poshtė ekzistencėn e parimeve universale dhe e gjithė historia ėshtė histori shtypjeje. Prandaj, ėshtė e domosdoshme tė rrėzohet status quo-ja si dhe tė gjitha normat dhe rregullat shoqėrore. Gjithēkanė botėkuptimin tonė – konceptet tona tradicionale pėr tė drejtėn dhe tė gabuarėn, shoqėrinė, institucionet shoqėrore, janė tė gabuara dhe duhen shkatėrruar pėr ta bėrė botėn tė sigurt pėr proletariatin, i cili nė rastin mė tė mirė janė idiotė tė dobishėm pėr globalistėt marksistė nė pushtet. E gjithė arsyeja e tyre pėr tė ekzistuar ėshtė pėr tė shkatėrruar, jo pėr tė ndėrtuar. Bėhet fjalė pėr luftėn e klasave kundėr strukturės ekzistuese tė pushtetit tė lirisė dhe pronės. Nuk duhet tė ketė parti politike, zgjedhje, organe legjislative dydhomėsh, vetėm njė elitė marksiste.

    Drejtėsia Sociale e pėrshkruar edhe nga Dr. David Randall, PhD, nė raportin e tij "Edukimi pėr drejtėsinė sociale nė Amerikė": "Drejtėsia tradicionalisht gjykon aktet individuale tė zgjedhura lirisht, por drejtėsia sociale gjykon se sa larg shkon shpėrndarja e pėrfitimeve ekonomike dhe sociale midis grupeve shoqėrore. nga mėnyra se si ato "duhet" tė shpėrndahen. … (ai) justifikon ushtrimin e pushtetit shtrėngues tė shtetit pėr tė shpėrndarė mallra “drejtėsisht” qė pėrfshijnė arsimin, punėsimin, strehimin, tė ardhurat, kujdesin shėndetėsor, kohėn e lirė, njė mjedis tė kėndshėm, pushtetin politik, pronėn, njohjen shoqėrore dhe pasurinė.” Rishpėrndarja do tė thotė qė shteti merr nga prodhuesi pėr tė blerė mbėshtetjen e joprodhuesit, duke shkatėrruar pėrfundimisht nxitjen e prodhuesit pėr tė prodhuar ndonjė gjė, duke krijuar varfėri pėr tė gjithė; kjo ėshtė ajo qė ata e quajnė barazi - po aq tė varfėr.

    Kjo ėshtė qartazi nė kundėrshtim me vlerat qė ne amerikanėt i mbajmė dhe Kushtetuta ėshtė shkruar pėr tė mbėshtetur. Dhe, ėshtė marksizėm kulturor. Dr. Randall shpjegon se kėto mjete, drejtėsia sociale, korrektėsia politike e kėshtu me radhė, janė pjesė e njė "...procesi qė kėrkon ndryshime tė vazhdueshme, nė rritje nė kulturėn tonė nėpėrmjet institucioneve tė saj, tė cilat gjithashtu pėrfshijnė ndryshime tė kuptimit pėr termat dhe etiketat." dmth, NewSpeak.

    Teoria kritike e racės pretendon se tė bardhėt janė racistė dhe shtypės, dhe zezakėt janė tė shtypurit, se ky ka qenė arsyeja e ekzistencės pėr tė gjithė historinė e Shteteve tė Bashkuara dhe ėshtė nė ēdo aspekt tė shoqėrisė – social, politik dhe ekonomik. Bardhėsia, sipas Psychology Today ėshtė njė “anėtarėsim i detyruar nė grup qė e ka origjinėn nga shtypja e njerėzve me ngjyrė. Dhe, ajo shkakton dėme psikologjike dhe shpirtėrore pėr njerėzit e bardhė, ashtu siē dėmton jo tė bardhėt.” Sipas Dr. Carol Swain, tė bardhėt mund tė heqin "bardhėsinė" e tyre vetėm duke hequr dorė nga statusi i tyre i shtypėsit, duke u bėrė me vetėdije anti-raciste dhe tė luftojnė "manifestimet reale dhe tė perceptuara tė privilegjit tė bardhė apo racizmit tė bardhė tė shprehur nga tė bardhėt e tjerė".

    Nė artikullin e Swain, "Teoria kritike e racės dhe rėnia e drejtėsisė amerikane", ajo thekson, "Taktikat e teoricienėve kritikė tė racės pėrfshijnė turpėrimin, shkatėrrimin e pronės, dhunėn dhe mohimin e shkencės dhe fakteve nė favor tė shpėrthimeve emocionale dhe kaosit. Sot ne e shohim kėtė tė luajtur mė sė shumti nė veprimet e grupeve si Black Lives Matter dhe Antifa, tė cilat janė tė mbushura me luftėtarė tė pamėshirshėm tė drejtėsisė sociale. Teoria kritike e racės, dikur e kufizuar kryesisht nė kampuset universitare, ėshtė larguar nga kampuset dhe ėshtė pėrfshirė nė korporata; agjencitė qeveritare nė nivel shtetėror, lokal dhe federal; kishat; dhe institucione tė tjera. Ėshtė njė pandemi sociologjike qė synon tė pėrēajė Amerikėn.”

    Wokeness pėrkufizohet mirė nga James Lindsay nė librin e tij Teoritė cinike: Si Bursa Aktiviste bėri gjithēka rreth racės, gjinisė dhe identitetit - dhe pse kjo dėmton tė gjithė. “Ėshtė njė shkrirje e shkollės sė teorisė kritike tė neo-marksizmit, e cila ėshtė njė formė e politikės sė identitetit, dhe aktivizmit radikal qė ka njė botėkuptim shumė tė veēantė qė e ndan botėn nė ēlirimtarė kundėr shtypėsve ose tė shtypur kundrejt shtypėsve. Ajo lidh atė, tha Lindsay, me teorinė postmoderne, e cila thotė se “tė gjitha aplikimet e sė vėrtetės janė nė tė vėrtetė aplikime tė politikės me mjete tė tjera. Me fjalė tė tjera, e vėrteta ėshtė e lakueshme, e bazuar nė fuqi dhe kush drejton narrativėn se ēfarė ėshtė nė tė vėrtetė e vėrteta. Nė fakt, e vėrteta zėvendėsohet nga e vėrteta ime .”

    Nėse ndjeni, jo pėr herė tė parė, se keni rėnė pėrsėri nė vrimėn e lepurit tė Alice, nuk jeni vetėm. Ėshtė e vėshtirė, jo, e pamundur pėr njė mendimtar logjik tė mbėshtjellė mendjen rreth kėtij tommyrot. Vetėm nėse doni tė jeni njė dron pa mendje, mund ta nxirrni kėtė makinė. Por ėshtė shtysė qė ėshtė krijuar pėr tė fshirė individin, sė bashku me Kushtetutėn dhe krishterimin. Dhe , ajo po ecėn pėrpara me shumė pak shtyrje deri vonė.

    Jarret Stepman i Daily Signal vė nė dukje, "Wokeness" ėshtė bėrė nomenklaturė pėr ideologjinė ose mentalitetin e aktivistėve radikalė tė majtė nė kampuset e kolegjeve, nė protesta dhe nė mediat sociale. Por zgjimi nuk kufizohet vetėm nė njė pjesė tė vogėl tė aktivistėve. Po bėhet njė mentalitet mbizotėrues nė vendin e punės nė Amerikė, si nė sektorin publik ashtu edhe nė atė privat, si njė metodė pėr tė promovuar "anti-racizmin". Angela Sailor, nėnkryetare e Institutit Feulner nė The Heritage Foundation, tha se "tendencat e pėrhapura nėn maskėn e barazisė e bėjnė trajnimin e diversitetit nė qeveri, nė Amerikėn e korporatave dhe nė shkolla, shkatėrruese, pėrēarėse dhe tė dėmshme".

    Mjetet e mėsipėrme po pėrdoren sipas nevojės, vetėm ose sė bashku, pėr tė shkatėrruar besimet tona tė traditės nė lirinė individuale dhe konceptin e pronės private – ato gjėra qė e mbajnė shoqėrinė tonė tė bashkuar – traditat judeo-kristiane qė promovojnė lirinė ekonomike, tė vėrtetat universale – janė mallkim. ndaj marksizmit kulturor i cili po punon pėr tė nxitur luftėn e klasave. Vetėm kultura perėndimore ėshtė nė bllokun e prerjes. Nėse ata shkatėrrojnė qytetėrimin perėndimor, bota ėshtė e tyre.

    Si tė veprojmė? Tani pėr tani, ne fillojmė ta thėrrasim atė kur e shohim. Ne duhet t'i turpėrojmė dhe t'i turpėrojmė ata qė po i bėjnė kėto gjėra, qofshin kėta individė apo grupe. Kjo ėshtė njė nga gjėrat pėr tė cilat kemi nevojė pėr mediat tona tė lajmeve.

    Mė pas, ndėrsa po rimarrim qytetet dhe qytezat tona, ne ngritėm grupe pune pėr tė kaluar nėpėr ligjet dhe rregulloret ekzistuese pėr ato qė janė Axhenda 21, marksiste ose ndryshe jokushtetuese dhe pėr t'i shfuqizuar ato. Asnjė nga kėto nuk ėshtė e lehtė, por ėshtė absolutisht e nevojshme pėr tė ruajtur republikėn dhe lirinė tonė.

    Burimi: AmericanPolicy.org

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    26,793
    Postimet nė Bllog
    4

    Pėr: Aufheben Der Kultur – Kultura e Anullimit

    AUFHEBEN DER KULTUR – KULTURA E ANULLIMIT – PJESA 5: SHKOLLAT, VENDLINDJA E KULTURĖS SĖ ANULLIMIT

    Nė pjesėt e mėparshme tė “Aufheben der Kultur” kam shpjeguar aspekte tė ndryshme tė Marksizmit Kulturor. Njė mendim qė mė vjen nė mendje pas leximit pėr Marksizmin Kulturor ėshtė, si nė botė u nėnshtrua Amerika kaq shpejt dhe tėrėsisht ndaj kėsaj tė keqeje? Pėrgjigja e shkurtėr: fėmijėt tanė janė/janė vaksinuar kundėr lirisė qė nga dita e fillimit tė kopshtit. Do tė zgjerohem dhe do tė pėrpiqem ta sqaroj kėtė mė poshtė.

    Njė person qė nuk citohet shumė nė diskutimin e arsimit tė hershėm tė projektuar nga Shkolla e Frankfurtit ėshtė Mary Parker Follett. Megjithatė, ajo paraqet, bardhė e zi, atė qė e sheh si gjendjen e re (qė ėshtė titulli i njė prej librave tė saj). Ky ėshtė njė shembull i shkėlqyer:

    Trajnimi pėr demokracinė e re duhet tė jetė qė nga djepi – pėrmes ēerdhes, shkollės dhe lojės, dhe nė vazhdim pėrmes ēdo aktiviteti tė jetės sonė. Shtetėsia nuk duhet tė mėsohet nė klasa tė mira qeveritare ose nė kurse tė ngjarjeve aktuale ose nė mėsime qytetarie. Ajo duhet tė fitohet vetėm nėpėrmjet atyre mėnyrave tė tė jetuarit dhe tė vepruarit qė do tė na mėsojnė se si tė rrisim ndėrgjegjen shoqėrore. Ky duhet tė jetė objekt i edukimit shkollor gjithėditor, i edukimit shkollor gjithė natėn, i gjithė argėtimit tonė tė mbikėqyrur, i gjithė jetės sonė familjare, i jetės sonė nė klub, i jetės sonė qytetare. (Mary Parker Follett 1918, The New State, f. 363)

    Follet besonte se nuk ekziston diēka e tillė si ndėrgjegjja individuale, se, “Ne nuk mund tė kemi gjykim tė vėrtetė moral pėrveēse kur jetojmė jetėn tonė me tė tjerėt. . . ndėrgjegjja jonė individuale duhet tė pėrfshihet nė njė ndėrgjegje kombėtare si njė nga anėtarėt e saj pėrbėrės.”

    Dhe ēfarė mendon ajo pėr individualizmin dhe nacionalizmin? “. . . siē e shohim tani qė njė komb nuk mund tė jetė i shėndetshėm dhe i fortė nėse ai thjesht mbron tė drejtat e anėtarėve tė tij, kėshtu qė ne duhet tė shohim se nuk mund tė kemi kushte tė shėndosha tė ēėshtjeve botėrore vetėm nga mbrojtja e secilit komb individual - kjo ėshtė e vjetra teoria e tė drejtave individuale. Ēdo komb duhet tė luajė rolin e tij nė njė tėrėsi mė tė madhe. (Tė drejtat kombėtare) janė po aq tė vjetruara sa tė drejtat individuale tė shekullit tė kaluar. . . Nė tė drejtėn tonė tė tanishme ndėrkombėtare, njė komb sovran ėshtė ai qė ėshtė i pavarur nga kombet e tjera – sigurisht njė trillim i plotė juridik.”

    Libri i Folletit, Shteti i Ri, na tregon se ēfarė lloj komuniteti do tė kemi dhe ku pėrshtaten individėt (jo). Ėshtė skica e asaj qė do t'u mėsohet (ose jo) fėmijėve tanė. Kjo tregohet, fare hapur, nga Brock Chisholm, Sekretari i Parė i Pėrgjithshėm i Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė (OBSH):

    “Pėr tė arritur qeverisjen botėrore, ėshtė e nevojshme tė hiqet nga mendjet e njerėzve individualizmi i tyre, besnikėria ndaj traditės familjare, patriotizmi kombėtar dhe dogmat fetare.

    Ne kemi qenė shumė tė ngadaltė pėr tė rizbuluar kėtė tė vėrtetė dhe pėr tė njohur inferioritetin, fajin dhe frikėn e panevojshme dhe artificialisht tė imponuar, tė njohur zakonisht si mėkat. . . qė prodhon aq shumė nga keqpėrshtatjet sociale dhe pakėnaqėsinė nė botė. Pėr shumė breza ne kemi pėrkulur qafėn para zgjedhės sė bindjes sė mėkatit. Ne kemi gėlltitur ēdo lloj sigurie helmuese tė ushqyer nga prindėrit tanė, mėsuesit tanė tė shkollave tė sė dielės dhe ditės, politikanėt tanė, priftėrinjtė tanė.

    "Ti do tė bėhesh si perėndi, duke ditur tė mirėn dhe tė keqen", e mira dhe e keqja, me tė cilat do tė mbash nėn kontroll fėmijėt, me tė cilat tė pengosh mendimin e lirė, me tė cilin tė imponosh besnikėrinė lokale, familjare dhe kombėtare dhe me tė cilėn fėmijėt tė verbohen ndaj tyre. trashėgimi e lavdishme intelektuale.

    I gabuar nga dogma autoritare, i lidhur nga besimi ekskluziv, i rrėgjuar nga besnikėria e rrėnjosur, i shqyer nga herezia e furishme. . . dhe i ngarkuar nga pesha e fajit dhe frika e shkaktuar nga premtimet e veta origjinale, raca njerėzore fatkeqe, e privuar. . . e fuqisė sė saj arsyetuese dhe aftėsisė sė saj natyrore pėr tė shijuar kėnaqėsinė e nxitjeve tė saj natyrore, lufton nėn barrėn e saj tė kobshme tė vetė-imponuar. Rezultatet, rezultatet e pashmangshme, janė zhgėnjimi, inferioriteti, neuroza dhe pamundėsia pėr tė shijuar jetėn, pėr tė arsyetuar qartė ose pėr tė bėrė njė botė tė pėrshtatshme pėr tė jetuar.

    Liria e njeriut pėr tė vėzhguar dhe pėr tė menduar lirisht. . . ėshtė shkatėrruar ose gjymtuar nga siguritė lokale. . . moralet . . . shpėtim personal. . . duke u maskuar shpesh si dashuri. Brock Chisholm, Psychiatry, shkurt 1946, f. 7-8.

    John Dewey, Rockefeller, Vanderbilt, Rothschild, Familja Mbretėrore Britanike, Shkolla e Frankfurtit dhe shumė tė tjerė kishin duart e tyre nė ndėrtimin e sistemit tonė shkollor publik pėr tė arritur qėllimet e formimit tė kombit tonė nė njė prej idiotėve tė dobishėm dhe ngrėnėsve tė padobishėm.

    Pikėrisht ajo qė John Dewey paralajmėroi nė fillim tė shekullit tė njėzetė ka ndodhur me tė vėrtetė. Kombi ynė dikur shumė i individualizuar ka evoluar nė njė fshat tė menaxhuar nga qendra, njė agora e pėrbėrė nga interesa tė mėdha tė veēanta qė i konsiderojnė zėrat individualė si tė parėndėsishėm. Maskarada menaxhohet duke pasur agjenci kolektive tė flasin pėrmes qenieve njerėzore tė veēanta. Dewey tha se kjo do tė shėnonte njė pėrparim tė madh nė ēėshtjet njerėzore, por efekti neto ėshtė reduktimi i burrave dhe grave nė statusin e funksioneve nė cilindo nėnsistem qė ata vendosen. Opinioni publik ndizet dhe fiket nė mėnyrė laboratorike. E gjithė kjo nė emėr tė efikasitetit social, njė nga dy qėllimet kryesore tė shkollimit tė detyruar. Dewey e quajti kėtė transformim "individualizmi i ri". John Taylor Gatto.

    Kush ishte John Dewey? Njė socialist Fabian, anėtar i Kėshillit pėr Marrėdhėniet me Jashtė, Marksist dhe krijoi Shoqatėn e Arsimit Progresiv nė 1919, dhe bashkėautor i Manifestit Humanist I, nė 1933. Nė Manifestin e tij, ai shprehet:

    Sot, kuptimi mė i madh i njeriut pėr universin, arritjet e tij shkencore dhe vlerėsimi mė i thellė i vėllazėrisė, kanė krijuar njė situatė qė kėrkon njė deklaratė tė re tė mjeteve dhe qėllimeve tė fesė. Njė fe e tillė jetike, e patrembur dhe e sinqertė, e aftė pėr tė siguruar qėllime tė pėrshtatshme shoqėrore dhe kėnaqėsi personale, mund tė duket pėr shumė njerėz si njė shkėputje e plotė me tė kaluarėn. Ndėrsa kjo epokė i detyrohet njė borxh tė madh feve tradicionale, megjithatė ėshtė mė pak e qartė se ēdo fe qė mund tė shpresojė tė jetė njė forcė sintetizuese dhe dinamike pėr sot, duhet tė formėsohet pėr nevojat e kėsaj epoke. Krijimi i njė feje tė tillė ėshtė njė domosdoshmėri kryesore e sė tashmes. Ėshtė njė pėrgjegjėsi qė qėndron mbi kėtė brez. Prandaj, ne pohojmė Manifestin e mėposhtėm Njerėzor (i cili gjendet nė fund tė kėtij dokumenti).

    John Dewey dha mėsim “Funksionalizmin”; se “njeriu ėshtė pa qėllim dhe ai ėshtė produkt i pėrvojės sė tij/saj dhe asgjė tjetėr. Kėshtu, tė gjitha vlerat duhet tė gjenden brenda kontekstit social. Prandaj vlerat janė relative dhe etika bazohet nė zakon, prirje ose utilitarizėm.”

    Ēfarė ėshtė dashur qė pothuajse kemi arritur nė kėtė gjendje tani? Marksistėt kulturorė kanė kushtuar sasi tė mėdha kohe, parash dhe pėrpjekjesh pėr tė formuar popullin amerikan – si dhe pjesėn mė tė madhe tė botės – nė qenie tė bindura, tė nėnshtruara, pa kurriz, kokėbosh. Fondacionet kryesore kėtu nė SHBA morėn pėrgjegjėsinė pėr mosarsimimin e fėmijėve tanė. Fondacionet Carnegie, Rockefeller dhe Ford ishin nė fillim dhe nė zemėr tė korrupsionit tė sistemit tonė shkollor. Konkluzione nga hetimet e Komitetit Reece tė vitit 1954 pėr fondacionet e pėrjashtuara nga taksat qė pėrdorin fondet e tyre pėr qėllime tė tjera nga ato tė synuara fillimisht, p.sh., pėr tė pėrmbysur arsimin nė SHBA:

    Raporti pėrfundimtar i komitetit arriti nė pėrfundimin se me disa pėrjashtime (siē ėshtė Instituti pėr Marrėdhėniet e Paqėsorit) kėto institucione tė pėrjashtuara nga taksat nuk kishin mbėshtetur drejtpėrdrejt organizatat qė mbėshtesnin komunizmin, por se institucionet duke pėrfshirė Fondacionin Ford, Rockefeller Foundation dhe Carnegie Endowment po pėrdornin fonde. pėr tė promovuar shkaqe qė ishin "subversive" nga pėrkufizimi i termit nga komiteti (dhe Instituti Brookings). Domethėnė, shkaqe qė do tė promovonin njė formė tė kolektivizmit oligarkik.

    Ndėr gjetjet mė tė dukshme tė Komitetit tė Reece:

    Nga “1933–1936, ndodhi njė ndryshim i cili ishte aq drastik sa tė pėrbėnte njė “revolucion”. Ata gjithashtu treguan pėrfundimisht se pėrgjegjėsia pėr mirėqenien ekonomike tė popullit amerikan i ishte transferuar rėndė Degės Ekzekutive tė Qeverisė Federale; se njė ndryshim pėrkatės nė arsim kishte ndodhur nga njė shtysė jashtė komunitetit lokal dhe se ky 'revolucion' kishte ndodhur pa dhunė dhe me pėlqimin e plotė tė shumicės dėrrmuese tė elektoratit. Nė pėrpjekje pėr tė shpjeguar kėtė fenomen tė paprecedentė, studimet e mėvonshme tė ndjekura nga stafi treguan qartė se ai nuk mund tė kishte ndodhur nė mėnyrė paqėsore, ose me pėlqimin e shumicės, nėse arsimi nė Shtetet e Bashkuara nuk ishte pėrgatitur paraprakisht pėr ta mbėshtetur atė.” (Dodd, 6). Kėshtu, ndikimi i kurrikulės arsimore ėshtė i njė rėndėsie tė madhe pėr avancimin e politikave revolucionare.

    Fondacionet Carnegie dhe Rockefeller kishin pėrdorur fondet e tyre pėr grante duke pasur parasysh axhendat e mėposhtme:

    “Drejtimi i arsimit nė Shtetet e Bashkuara drejt njė kėndvėshtrimi ndėrkombėtar dhe diskreditimi i traditave tė cilave ai [mė parė] ishte pėrkushtuar.

    Ulja e varėsisė sė arsimit nga burimet e komunitetit lokal dhe ēlirimi i tij nga shumė prej masave mbrojtėse natyrore tė natyrshme nė kėtė traditė amerikane.

    Ndryshimi i kurrikulės sė shkollės dhe kolegjit deri nė pikėn ku ndonjėherė ata mohonin parimet qė qėndronin nė themel tė mėnyrės amerikane tė jetesės.

    Eksperimentet financuese tė krijuara pėr tė pėrcaktuar mjetet mė efektive me tė cilat arsimi mund tė vihej nė shėrbim tė njė natyre politike” (Dodd, 7).

    Shoqata Historike Amerikane kishte nxjerrė njė raport nė vitin 1934 “i cili arriti nė pėrfundimin se dita e individit nė Shtetet e Bashkuara kishte marrė fund dhe se e ardhmja do tė karakterizohej, nė mėnyrė tė pashmangshme, nga njė formė e kolektivizmit dhe njė rritje nė autoritetin e shteti” (Dodd, 10).

    Kėshilli i Kėrkimeve tė Shkencave Sociale dhe Kėshilli Kombėtar i Kėrkimeve nxitėn kurrikulėn arsimore qė shėrben pėr tė indoktrinuar studentėt amerikanė qė tė heqin dorė nga liria e individit dhe tė "zėvendėsojnė grupin, vullnetin e shumicės dhe njė fuqi tė centralizuar pėr tė zbatuar kėtė vullnet - me sa duket nė interesi i tė gjithėve” (Dodd, 11).

    Nė njė takim tė mėvonshėm tė kreut tė Fondacionit Ford, Rowan Gaither, i tha Norman Dodd:

    Z. Dodd, tė gjithė ne kėtu nė nivelet e krijimit tė politikave tė fondacioneve kemi shėrbyer nė njė kohė ose nė njė tjetėr nė OSS ( Zyra e Shėrbimeve Strategjike, paraardhėse e CIA) ose Administrata Ekonomike Evropiane, duke vepruar sipas direktivave tė Shtėpisė sė Bardhė. Ne kemi vepruar sipas tė njėjtave direktiva. Thelbi nėn tė cilin ne operojmė ėshtė se ne do tė pėrdorim fuqinė tonė tė dhėnies sė granteve pėr tė ndryshuar jetėn nė Shtetet e Bashkuara nė mėnyrė qė tė mund tė shkrihemi rehat me Bashkimin Sovjetik.

    Shikimi i teksteve tė sotme nuk mjafton pėr tė kuptuar se ēfarė po ndodh nė shkollat ​​tona. Ndėrsa rishikimi i shumė prej tyre nė fakt mund t'ju bėjė tė sėmureni, kur tė shihni se si dhe pse mėsohen kėto gjėra (dhe janė mėsuar pėr dekada tani, duke arritur gradualisht deri nė gėnjeshtrat, lėshimet dhe larjen e trurit) do tė keni njė kuptim mė tė mirė. tė sė keqes qė qėndron pas mėsimit tonė tė shkollės publike.

    Shoqatat tona tė mėsuesve dhe tė tjerat e pėrfshira nė arsim, kanė bėrė me mend fėmijėt tanė pėr njėqind vjet. Nė vitin 1928, nė njė takim tė Shoqatės sė Arsimit Progresiv me John Dewey dhe tė tjerė, njė mėsues i quajtur OA Nelson komenton:

    Puna e vetme e grupit ishte shkatėrrimi i shkollave tona! Kaluam njė orė e dyzet e pesė minuta duke diskutuar tė ashtuquajturėn "Matematikė Moderne". Nė njė moment unė kundėrshtova sepse kishte shumė punė memorie, dhe matematika ėshtė arsyetim; jo kujtesa. Dr Ziegler u kthye nga unė dhe mė tha: “Nelson, zgjohu! Kjo ėshtė ajo qė ne duam. . . njė matematikė qė nxėnėsit nuk mund ta zbatojnė nė situatat e jetės kur dalin nga shkolla!” Kjo matematikė nuk u prezantua shumė mė vonė, pasi tė pranishmit menduan se ishte njė ndryshim shumė radikal. Njė kurs mė i butė nga Dr. Breckner u zėvendėsua, por ishte gjithashtu i pavlefshėm, pėr sa i pėrket tė kuptuarit tė matematikės. Ndryshimi radikal u prezantua nė vitin 1952. Ishte ai qė po pėrdorim tani. Pra, nėse nxėnėsit dalin nga shkolla e mesme tani, duke mos ditur asnjė matematikė, mos i fajėsoni ata. Rezultatet supozohet tė jenė tė pavlera.(Charlotte Iserbyt duke e mposhtur qėllimisht Amerikėn , f. 38.)

    Nė vitin 1965, Departamenti i Shėndetėsisė, Arsimit dhe Mirėqenies autorizoi Universitetin Shtetėror tė Miēiganit pėr tė shkruar njė raport, Programi i Edukimit tė Mėsuesve tė Shkencave tė Sjelljes (BSTEP), i cili ėshtė krijuar jo vetėm pėr tė ndryshuar vlerat, qėndrimet dhe besimet e fėmijėve tanė, por edhe me shumė mė tepėr keqdashje. nėse mund tė konceptoni diēka edhe mė tė keqe se kaq) ky program do t'i bėjė shumicėn prej tyre nė skllevėr tė vdekur nga truri.

    Pėrshkrim

    Faqja 255 e BSTEP (288 e PDF) ka njė grafik " Detimi i Elitės Kontrolluese ", lexon Pėrmbledhja:

    Etika protestante do tė atrofizohet ndėrsa gjithnjė e mė shumė do tė gėzojnė kohė tė lirė tė larmishme dhe ushqim tė garantuar . Puna si mjet (i palexueshėm) qėllimi i jetės do tė zvogėlohet nė rėndėsi, pėrveē disave me motivim, shtytje ose aspiratė tė jashtėzakonshme. Asnjė burim i madh i ndjenjės sė vlerės dhe dinjitetit nuk do tė zėvendėsojė Etikėn Protestante. Shumica e njerėzve do tė priren tė jenė hedonistė dhe njė elitė dominuese do tė sigurojė "bukė dhe cirk" pėr tė mbajtur nė minimum mosmarrėveshjet dhe pėrēarjet sociale.

    Pasojat

    Njė elitė e vogėl do tė mbajė barrėn e shoqėrisė. Manipulimi jopersonal qė rezulton i mėnyrės sė jetesės sė shumicės sė njerėzve do tė zbutet nga dispozitat pėr kėrkimin e kėnaqėsisė dhe nevojat fizike tė garantuara. Demokracia pjesėmarrėse nė formėn e idealit amerikan kryesisht do tė zhduket. Vlera dhe dinjiteti i individėve do tė rrezikohet nga ēdo anė. Vetėm individė tė jashtėzakonshėm do tė jenė nė gjendje tė ruajnė njė ndjenjė tė vlerės dhe dinjitetit.

    Mund tė ndalem kėtu dhe ju do tė kishit lexuar mė shumė seē duhet pėr tė kuptuar se ēfarė planifikon qeveria jonė pėr ne. Mos thuaj as “teori konspirative” kėtu. Ky ėshtė njė dokument zyrtar. Duhet ta pranoni, ata kanė chutzpah; e nxorrėn atje qė ne ta shohim. Jo menjėherė pasi e kanė shkruar, por tani mund ta shkarkoni tė gjithė dokumentin. SHIKONI . Shkoni te lidhjet dhe lexoni. "Asnjė burim i madh i ndjenjės sė vlerės dhe dinjitetit nuk do tė zėvendėsojė Etikėn Protestante." Ky ėshtė njė nga synimet e tyre. A mund tė jenė diēka tjetėr pėrveēse tė liga? Ēdo fjali nė kėta dy paragrafė ėshtė mallkim.

    Por nuk do tė ndalem ende. Nė faqen 251 (fq. 284 e PDF) shohim pasardhėsit e Hitlerit:
    Nevoja mė e madhe pėr tė qenė nė gjendje tė punosh me fėmijė qė janė biologjikisht superiorė (vitet e nevojshme pėrpara se pėrmirėsimet biologjike do tė reflektohen nė llojet e personave nė profesione.)

    Faqe 252 (285 nga PDF)

    Nevoja pėr tė ndihmuar studentėt tė zhvillojnė qėndrime tė pėrputhshme me nevojat shoqėrore. . .

    Nuk e keni problem qė qeveria pėrmes shkollave tona tė ndryshojė vlerat, qėndrimet dhe besimet e fėmijėve tuaj?

    Nė faqen 247 (280 tė PDF) do tė lexoni:
    Pėr ata qė dėshirojnė njė strukturė, jepet si mė poshtė. Ekzistojnė pesė kategori tė gjera me disa nėn-kategori:

    1. Futurizmi si mjet social dhe vendimmarrje nga njė elitė
    2. Faktorėt e popullsisė
    a. Pėrqendrimet e popullsisė
    b. Rritja e rinisė sė popullsisė dhe hendekut brezash
    3. Aftėsitė biologjike
    a. Aftėsitė biologjike nė kontrollin e karakteristikave dhe potencialeve tė trashėguara
    b. Riparimi i trupit dhe pėrmirėsimet e shėndetit
    4. Njeriu dhe dinamika e ndėrveprimit
    a. Zhvendosja e vlerave sociale
    b. Qeverisja dhe shėrbimet nga agjenci, organizata dhe ndėrmarrje tė ndryshme.
    c. Njė elitė kontrolluese
    d. Konflikti dhe bashkėpunimi ndėrmjet popujve brenda dhe jashtė vendit
    e. Marrėveshjet ndėrkombėtare dhe nacionalizmi
    5. Burimet teknike dhe natyrore tė njeriut
    a. Shpėrthimi i njohurive dhe mjetet e analizimit, pėrpunimit, ruajtjes dhe marrjes sė ideve dhe informacionit
    b. Qasja sistemore dhe kibernetika
    c. Pėrhapja e prosperitetit dhe rritja e lėvizshmėrisė sociale
    d. Aftėsitė dhe mundėsitė e komunikimit pėr kontrollin e opinionit
    e. Aftėsitė e transportit (tė plotėsuara nga aftėsitė e komunikimit.
    f. Energjia bėrthamore
    g. Eksplorimet e hapėsirės dhe nėnujore
    h. Ndotja e mjedisit

    Duke planifikuar pėr tė pėrmbysur vlerat e Eksperimentit tė Madh Amerikan, shkruesit e kėtij dokumenti kanė konceptuar njė Botė tė Re tė guximshme qė nuk sheh mė vlera nė veprat e tė parėve tanė. Ata po heqin dorė nga vlerat e kulturės judeo-kristiane/perėndimore qė u dhanė liri tė gjithė atyre qė banonin kėtu dhe po rrėnjosin vlerat antinjerėzore, anti-liri tė promovuara pėrmes tė ashtuquajturės drejtėsi sociale dhe qeverisje globale.

    Ka pak dyshim qė mjediset ndryshojnė. Pėr tė njohur mjediset e tashme dhe tė ardhshme duhet tė njihen burimet e ndryshimit tė cilat krijojnė njė mjedis tė ri. Teknologjia ėshtė burimi kryesor i ndryshimit. Ai hap mundėsitė e manipulimit, zotėrimit dhe transformimit tė natyrės, burimeve, kohės dhe hapėsirės. Ai ofron njė qasje sistematike tė disiplinuar ndaj objektivave, lejon saktėsinė dhe matjen dhe njė koncepte sistemore qė mund tė jenė krejtėsisht nė kundėrshtim me mėnyrat tradicionale fetare, estetike dhe intuitive. Pėr shkak tė teknologjisė, vendimmarrja mund tė bazohet nė teknika tė tilla si ndėrtimi i modelit tė simulimit, programimi linear dhe kėrkimi i operacioneve.

    Duke parė rėnien e prestigjit tė SHBA-sė nė botė, kėta shkrimtarė i shohin shumicėn e njerėzve si burime tani si pemėt, vaji dhe pambuku, thjesht jo aq tė vlefshme. Nė fjalinė e fundit mė poshtė, kanunet e Perėndimit (Bota Perėndimore), do tė zėvendėsohen me ato tė globit. Me fjalė tė tjera, relativizmi moral nė zenitin e tij. Nė vend qė vendet sovrane tė zgjedhin vlerat qė dėshirojnė tė japin shembull, tė gjitha vendet do tė kenė tė gjitha vlerat – tė paktėn tė gjitha vlerat e promovuara nga OKB-ja, dmth., asnjė vlerė me njė absolut moral: (fq. 240 ose 273 PDF)

    Burime tė tjera tė ndryshimit nė shoqėri ekzistojnė. Kėto pėrfshijnė pėrhapjen e qėllimeve dhe privilegjeve ekzistuese nė shoqėri, zhvillimin strukturor nė shoqėri dhe marrėdhėniet e Shteteve tė Bashkuara me pjesėn tjetėr tė botės. Kapitali njerėzor dhe jo kapitali financiar konsiderohet urgjent; shtrohen pyetje sociologjike pėr marrėdhėniet e mėnyrave tė reja teknologjike tė vendimmarrjes me strukturat politike tė shoqėrisė; dhe priret tė ketė njė zhvendosje nga sektori i produkteve tė ekonomisė nė atė tė shėrbimeve.

    Ky ėshtė BSTEP, dhe kjo ishte pothuajse 50 vjet mė parė. Nuk e di nėse mund ta imagjinoni se sa thellė ėshtė ngulitur kjo nė sistemin tonė shkollor. Por ky ishte vetėm njė nga hapat pėr tė sjellė qytetarė globalė, tė gjitha qeniet e tė cilėve duhet tė mbrojnė shtetin dhe tė sakrifikojnė jetėn e tyre nėse ėshtė e nevojshme pėr tė arritur qėllimin e njė bote kulturore marksiste tė dominuar nga globalistėt.

    Kohėt e fundit, tani qė qėllimet e BSTEP janė nė pėrfundim ose pranė, ēėshtja e drejtėsisė sociale po futet nė psikikėn e fėmijėve tanė tė shkollės. Pėrveē ēėshtjeve qė pėrmenda nė Pjesėn 4 tė artikujve Cancel Culture, fėmijėve tanė, fjalė pėr fjalė, u bėhet shpėlarje truri pėr tė pranuar gjėra qė do tė kishin qenė tė papranueshme pėr pothuajse ēdo prind edhe 20 vjet mė parė. Dhe gjithēka ėshtė pėr tė fshirė vlerat morale tė studentit dhe pėr t'i zėvendėsuar ato me boshllėkun e Cancel Culture.

    Drejtėsia Sociale dhe multikulturalizmi janė mjetet kryesore nė arsenalin Cancel Culture. Nė Crimes of the Educators, Samuel Blumenfeld dhe Alex Newman shpjegojnė standardet e pėrbashkėta kryesore mbi multikulturalizmin:

    Standardi. . .nuk bėn thirrje pėr amerikanizimin e tė gjithė kėtyre studentėve tė ndryshėm nga vende dhe kultura tė ndryshme. Ajo qė do tė thotė gjithashtu ėshtė se modeli tradicional judeo-kristian i vlerave amerikane nuk duhet tė mbėshtetet mė si model qė fėmijėt tė adoptojnė nė shkollat ​​publike. Njė shoqėri multikulturore pėrbėhet nga shumė ideale po aq tė vlefshme qė mund tė shėrbejnė si modele po aq tė vlefshme pėr tė rinjtė amerikanė. Askujt nuk i kėrkohet mė tė pėrshtatet me idealin patriotik dikur dominues judeo-kristian. Kjo kulturė duhet tė fshihet praktikisht nga mendjet e studentėve amerikanė. . . . “Si njė pėrshkrues, multikulturalizmi tregon njė gjendje tė stileve tė shumta tė jetesės, vlerave dhe sistemeve tė besimit. Duke i trajtuar grupet e ndryshme kulturore dhe mėnyrat e jetesės si njėlloj legjitime, dhe duke mėsuar rreth tyre nė mėnyra pozitive,

    Kėshtu, arsimi multikulturor pėrfshin shumė mė tepėr sesa thjesht pluralizmin kulturor apo diversitetin etnik. Ai legjitimon stile tė ndryshme jetese dhe sisteme vlerash, duke legjitimuar kėshtu diversitetin moral – qė ėshtė thjesht anarki morale. Koncepti i diversitetit moral bie ndesh drejtpėrdrejt me konceptin biblik tė absoluteve morale tė bazuara nė Dhjetė Urdhėrimet, mbi tė cilat u themelua ky komb.

    Si mėsohet edukimi multikulturor? Nuk ėshtė njė kurs qė mėsohet veēmas nga pjesa tjetėr e lėndės. Ėshtė, nė realitet, njė botėkuptim, qė sipas fjalėve tė Theresa E. McCormick, njė specialiste multikulturore nė Universitetin Shtetėror Emporia, "duhet tė pėrshkojė mjedisin e pėrgjithshėm arsimor".

    Kjo ėshtė vetėm njė grimcė e tė kėqijave qė u janė bėrė tė rinjve tė kombit tonė nė dėshirėn pėr tė arritur njė kulturė tė anuluar dhe, kėshtu, pėr tė na sjellė nė marksizėm tė plotė kulturor.

    Si ta ndalojmė? A mundemi? Sigurisht qė ne pėrpiqemi mė sė miri.

    Hapi i parė do tė ishte mbyllja e Departamentit tė Arsimit. Kjo do tė hiqte kontrollin e plotė tė arsimit nė kėtė vend nga globalistėt qė drejtojnė Uashingtonin. Mė pas, ne duhet tė rimarrim shkollat ​​tona nė qytetet dhe qytetet tona. Hiqni qafe ata anėtarė tė bordit tė shkollave qė punojnė pėr globalistėt dhe merrni prindėrit dhe banorėt e komunitetit qė besojnė nė Eksperimentin e Madh Amerikan.

    Tekstet e shkollės duhet tė digjen (kurrė nuk kam menduar se do tė isha nė favor tė djegies sė qoftė edhe njė libri), por kėto duhet tė digjen – tė gjitha, pėrveē njėrit, pėr tė na kujtuar qė tė mos rrėshqasim mė nė kėtė tė keqe. Kjo ėshtė ndoshta pjesa mė e vėshtirė, por ne mund tė ribotojmė tekste shkollore tė viteve '50 pėr njė masė tė ndalimit derisa tė mund tė marrim libra tė rinj me histori autentike, matematikė tė vėrtetė dhe JO edukim seksual tė sėmurė dhe tė shtrembėr.

    Nė vitin 2013, sė bashku me shumė prindėr, mėsues dhe qytetarė tė shqetėsuar tė Tenesit, kalova ditė tė tėra duke shqyrtuar tekstet e 'propozuara' pėr prezantim nė 2017. Nuk do tė hyj nė gėnjeshtrat dhe shpėlarjen e trurit qė gjejmė nė ēdo libėr; dhe, po, ne i ēuam gjetjet tona nė Legjislativin e Shtetit pėr t'i kėrkuar qė tė refuzonin kėto libra. Ēfarė morėm prej saj? Besoj se kishte shumė njerėz qė kishin pak ose aspak ide pėr atė qė do tė gjenin nė libra; kjo ishte mirė – njė thirrje zgjimi pėr disa. Por, pėrveē kėsaj, ishte njė humbje kohe – pikėrisht ajo qė u pėlqen tė ndodhė atyre qė promovojnė librat. Por, nė pikėn time origjinale, ato libra duhet tė digjen.

    Nė afat tė shkurtėr dhe tė mesėm, ēdo prind qė mundet, duhet t'i shkollojė fėmijėt e tij nė shtėpi. Ka kurrikula tė shkėlqyera atje, Ron Paul ka njė tė shkėlqyer. Dhe ndėrkohė, siē thashė mė parė, duhet tė marrim pėrsėri shkollat ​​tona dhe t'i vėzhgojmė si skifterėt kėtė herė. Asgjė nuk do tė jetė e lehtė, por ne lejuam qė kjo tė ndodhė mbi 100+ vjet. Nuk mund tė presim qė ta rregullojmė brenda njė dite. Ose muaj. Ose viti.

    ———————————————————

    Manifesti Humanist i John Dewey

    Sė pari: Humanistėt fetarė e konsiderojnė universin si vetėekzistues dhe jo tė krijuar.

    Sė dyti: Humanizmi beson se njeriu ėshtė pjesė e natyrės dhe ai ėshtė shfaqur si rezultat i njė procesi tė vazhdueshėm.

    E TRETĖ: Duke pasur njė pikėpamje organike tė jetės, humanistėt zbulojnė se dualizmi tradicional i mendjes dhe trupit duhet tė refuzohet.

    E KATĖRT: Humanizmi pranon se kultura dhe qytetėrimi fetar i njeriut, siē pėrshkruhet qartė nga antropologjia dhe historia, janė produkt i njė zhvillimi gradual pėr shkak tė ndėrveprimit tė tij me mjedisin e tij natyror dhe me trashėgiminė e tij shoqėrore. Individi i lindur nė njė kulturė tė caktuar formohet kryesisht nga ajo kulturė.

    E PESTĖ: Humanizmi pohon se natyra e universit e pėrshkruar nga shkenca moderne e bėn tė papranueshme ēdo garanci tė mbinatyrshme ose kozmike tė vlerave njerėzore. Ėshtė e qartė se humanizmi nuk e mohon mundėsinė e realiteteve ende tė pazbuluara, por kėmbėngul se mėnyra pėr tė pėrcaktuar ekzistencėn dhe vlerėn e ēdo realiteti ėshtė me anė tė njė kėrkimi inteligjent dhe me vlerėsimin e marrėdhėnieve tė tyre me nevojat njerėzore. Feja duhet t'i formulojė shpresat dhe planet e saj nė dritėn e frymės dhe metodės shkencore.

    E GJASHTA: Jemi tė bindur se ka kaluar koha pėr teizmin, deizmin, modernizmin dhe disa lloje tė "mendimit tė ri".

    E SHTATĖ: Feja pėrbėhet nga ato veprime, qėllime dhe pėrvoja qė janė tė rėndėsishme pėr njerėzimin. Asgjė njerėzore nuk ėshtė e huaj pėr fetarėt. Ai pėrfshin punėn, artin, shkencėn, filozofinė, dashurinė, miqėsinė, zbavitjen – gjithēka qė ėshtė nė shkallėn e saj shprehėse e njė jetese njerėzore tė kėnaqshme nė mėnyrė inteligjente. Dallimi midis tė shenjtės dhe asaj laike nuk mund tė ruhet mė.

    E TETĖ: Humanizmi fetar e konsideron realizimin e plotė tė personalitetit njerėzor si fundin e jetės sė njeriut dhe kėrkon zhvillimin dhe pėrmbushjen e tij kėtu dhe tani. Ky ėshtė shpjegimi i pasionit shoqėror tė humanistit.

    E NĖNTĖ: Nė vend tė qėndrimeve tė vjetra tė pėrfshira nė adhurim dhe lutje, humanisti i gjen emocionet e tij fetare tė shprehura nė njė sens tė rritur tė jetės personale dhe nė njė pėrpjekje bashkėpunuese pėr tė promovuar mirėqenien sociale.

    E DHJETĖ: Nga kjo rrjedh se nuk do tė ketė emocione dhe qėndrime unike fetare tė llojit tė lidhur deri mė tani me besimin nė tė mbinatyrshmen.

    E NJĖMBĖDHJETĖ: Njeriu do tė mėsojė tė pėrballet me krizat e jetės nė kuptimin e njohurive tė tij pėr natyralitetin dhe probabilitetin e tyre. Qėndrimet e arsyeshme dhe burrėrore do tė nxiten nga edukimi dhe do tė mbėshteten nga zakonet. Ne supozojmė se humanizmi do tė marrė rrugėn e higjienės sociale dhe mendore dhe do tė dekurajojė shpresat sentimentale dhe joreale dhe mendimet e dėshiruara.

    E DYMBĖDHJETĖ: Duke besuar se feja duhet tė punojė gjithnjė e mė shumė pėr gėzimin e tė jetuarit, humanistėt fetarė synojnė tė nxisin krijuesin tek njeriu dhe tė inkurajojnė arritjet qė shtojnė kėnaqėsitė e jetės.

    E TREMBĖDHJETĖ: Humanizmi fetar pohon se tė gjitha shoqatat dhe institucionet ekzistojnė pėr pėrmbushjen e jetės njerėzore. Vlerėsimi, transformimi, kontrolli dhe drejtimi inteligjent i shoqatave dhe institucioneve tė tilla me synim pėrmirėsimin e jetės njerėzore ėshtė qėllimi dhe programi i humanizmit. Sigurisht qė institucionet fetare, format e tyre rituale, metodat kishtare dhe aktivitetet e pėrbashkėta duhet tė rindėrtohen aq shpejt sa e lejon pėrvoja, nė mėnyrė qė tė funksionojnė efektivisht nė botėn moderne.

    E KATĖRMBĖDHJETE: Humanistėt janė plotėsisht tė bindur se shoqėria ekzistuese pėrvetėsuese dhe e motivuar nga fitimi ėshtė treguar e pamjaftueshme dhe se duhet tė krijohet njė ndryshim rrėnjėsor nė metoda, kontrolle dhe motive. Duhet tė vendoset njė rend ekonomik i socializuar dhe bashkėpunues nė mėnyrė qė tė jetė e mundur shpėrndarja e barabartė e mjeteve tė jetesės. Qėllimi i humanizmit ėshtė njė shoqėri e lirė dhe universale nė tė cilėn njerėzit bashkėpunojnė vullnetarisht dhe me inteligjencė pėr tė mirėn e pėrbashkėt. Humanistėt kėrkojnė njė jetė tė pėrbashkėt nė njė botė tė pėrbashkėt.

    E PESĖMBĖDHETĖ DHE E FUNDIT : Ne pohojmė se humanizmi: (a) do ta pohojė jetėn nė vend qė ta mohojė atė; (b) tė pėrpiqet tė nxjerrė nė pah mundėsitė e jetės, tė mos ikė prej tyre; dhe (c) tė pėrpiqet tė krijojė kushtet e njė jete tė kėnaqshme pėr tė gjithė, jo vetėm pėr pak. Nga ky moral dhe synim pozitiv do tė udhėhiqet humanizmi dhe nga ky kėndvėshtrim dhe shtrirje do tė rrjedhin teknikat dhe pėrpjekjet e humanizmit.

    Burimi: AmericanPolicy.org

Tema tė Ngjashme

  1. Kultura dhe Civilizimi
    Nga Prizrenasi_40 nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 28-08-2021, 07:53
  2. Kultura
    Nga prizrenasi_30 nė forumin Grupmoshat e komunitetit
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 13-04-2012, 11:39
  3. Gjuha E Huaj Te Jep Kultur,gjuha Meme Identitet
    Nga enis.bera nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 13-12-2011, 16:59
  4. Kultura E Komunikimit
    Nga ZANOR nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 03-05-2009, 12:57
  5. Kultura e cėnuar
    Nga Brari nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 18-07-2006, 13:20

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •