Close
Duke shfaqur rezultatin -19 deri 0 prej 2
  1. #1
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    09-07-2020
    Postime
    125

    Gjergj Kastriot ishte greko-orthodoks, jo katolik

    Gjergj Kastriot ishte greko-orthodoks, jo katolik
    January 14, 201829 Min Lexim

    Gazeta Impakt
    Religjioni Orthodoks i Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu

    (Kumtese mbajtur ne Takimin e L.I.O.SH.,, e enjte dt. 2 janar 2016,)

    Prof. Pirro Prifti



    Jeta dhe Vepra e Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu ėshtėshumė e njohur si brėnda vendit ashtu dhe jashtė vėndit tonė nė Europėn Perėndimore , nė Europėn Lindore si dhe nė vėndet fqninjė me nė.

    Dihet fare mirė se si Heroi ynė Kombėtr mbrojti pėr 25 vite me rradhe vėndin e tij nga invazioni Osman, Arbėrinė dhe Epirin, me heroizmin e tij dhe trimėrinė e popullit trim dhe liridashės nga i cili e kishte origjinėn, duke i prerė hovin kėtyre hordhive osmane islame pėr tė pushtuar vėndet e krishtera dhe pėr tė realizuar shkatėrrimin e Krishtėrimit.

    Heroi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti mbetet ende njė figurė jo e plotė pėrsa i pėrket origjinės, religjionit tė tij, dhe tė familjes sė tij, pėrsa i pėrket vėndit tė varrit tė tij dhe ngjarjeve tė tjera tė cilat kanė lidhje me fatin e familjes dhe fisit tė tij qė i dha historiė sė Shqipėrisė sė sotme Flamurin Kombėtar identitetin e veēantė nė raport me fqinjėt, por gjithashtu ėshtė njė nga figurat mė tė dashura dhe shumė e nderuar nga populli shqiptar dhe i shqiptarėve nė trojet jashtė vendit por dhe atyre tė diasporės.

    Origjina e Familjes Kastrioti

    Pėr herė tė parė sipas literaturės botėrore dhe asaj tė vėndit, emri Kastrioti ėshtė hasur nė disa dokumenta historike nė vitin 1368, nė tė cilin njė individ me mbiemrin Kastrioti ishte Kefale nė Kaninėn e Vlorės sė asaj kohe http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=1675.

    Njė nga pėrfaqėsuesit ligjorė tė Gjergj Kastrtioti –Skėnderbeu Andrea Ėngjėlli nga familja e Ėngjėllorėve tė qytezės qė nuk e gziston sot mė-Andrea Ėngjėlli nė Gjenealogjinė e shkruar prej tij familje Kastrioti jep si paraardhės tė familjes Kastrioti, personin me emrin Konstandin Kastrioti i cili pati njė djalė qė e quajti Pal (ose Gjergj) Kastrioti i cili njihet nė histori si pjesmarrės nė koalicionin anti-osman nė luftėn e vitit 1389 nė fushėn e Mėllėnjave, pėrkrah Car Llazarit tė Serbisė, luftė nė tė cilėn mbeti i vrarė Car Llazari; sidoqoftė mė pas, Pal Kastrioti mori pjesė si vasal i Sulltanit nė betejen e Ankarasė nė vitin 1402.

    Pal Kastrioti pati tre djem Konstandini, Aleksi dhe Gjoni. Ky i fundit ėshtė i jati i Gjergj Katrioti Sknėderbut.

    Aleks Kastrioti zoteronte tre fshtara sipas tė dhėnave nga njė dokument vendikas,.

    Konstantin Kastrioti ėas protovestiar (titull fisnikėrie bizantin) of Sina (Serina) prane Durresit. Sipas nje dokumenti venecian i zbuluar nga Karl Hopf, titulli i tij ishte Lord i keshtjelles se Serinae apo Cerunje. ose i Krujes.

    Pal Kastrioti zoteronte Gardhi e Poshtem dhe Sinjen. Djali i tij Gjon Kastrioti (vdekur † 1437), u be Lord i Matit dhe u quajt ndryshe edhe Gjon Dibrani.

    Biri i Gjonit, Gjergj Kastrioti ( lindur mė 6 maj 1405 – vdekur †17 janar 1468) eshte Heroi yne Kombetar i cili mbrojti Krishterimin nga Osmanet-turq, deri sa vdiq.

    Sipas tė dhėnave tė mbledhura nga Mutafa Kruja (ish kryeministri shqiptar i viteve 1940 gjatė pushtimit gjerman), tek libri i tij “Antologji historike” ai, u pėrpoq qė t’i plotėsonte kėto dėshmi duke formuluar kėtė ide, e cila pėrsėri mbetet hipotetike. Sipas tij, pas kėshtjellarit tė Kaninės, emrin e tė cilit nuk e dimė, vjen Kostandini, i cili ishte njė tjetėr Kastriot, kushėri ose vėlla i tij. Pas kėtij vjen Pali dhe si pasardhės i tij Gjoni.

    Kurse autori Kabashi, pėrmėnd se ermi Kastriotinjihet pas vitit 1394 dhe sipas tij e ka origjinėn nga Kastrati i Hasit (sipas njė burimi osman)

    Sipas Malcolm, Kastriotet vijne nga Kosova Perendimore, me mbiemrin bizantin Castro (keshtjelle).

    Marin Barleti pėr origjinėn e Kastriotėve, shkruan ne latinisht: “auctores gentis Castriote ex Aemathia nobili ortu fluxisse …” , qė do tė thotė: “Nese kjo eshte e vertete themeluesit e familjes Kastrioti vijne nga nje familje fisnike te Emathia“.(http://www.archive.org/stream/histor...age/2/mode/2up doėn right).

    Fisnikeria e Familjes Kastrioti

    Sipas disa tė dhėnave,Familja Kastrioti nuk ka patur histori Fisnikerie. Fisniku i pare permendet nė hstori ėshtė Pal Kastrioti i cili kishte ne zoterim Sinja (or Sina, Sinė) dhe Gardhi i Poshtėm, apo Gardhishta tė cilat duhej tė jėnė nė zonėn e Dibėr –Peshkopisė. Aktualisht sot gjėndet fshati Sinė kurse Gardhishta ose Gardhi i Poshtėm nuk ėshtė gjėndur ku ndodhetnga arkeologėt dhe historianėt deri nė ditėt e sotme.

    Pr nė vitin 1368 egzistonte nje individ me mbiemrin Kastrioti i cili ishte Kephale (koka ose qeveritar i njė province tė vogėl) i Kaninės, por qė ishte nė zotėrim tė dy fshtrave tė Sinja dhe tė Gardhit tė Poshtėm nė zonėn e Dipėr-Peshkopisė sė sotme.

    Nė shekullin e XIV-XV, Familja e Kastriotėve pėrbėhej nga kėta persona:

    Pal Kastrioti– kishte titullin “segnior de Signa et de Gardi-ipostesi” (Sina(Albanian: Sinė) and Loėer Gardi (Albanian: Gardhi i Poshtėm)).

    Aleksa Kastrioti – Lord i tre fshtarave

    Konstantin Kastrioti – Lord Lord i keshtjelles se Cerujes (Latin: dominus Serinae) ose i Krujės.

    Gjon Kastrioti († 2 maj 1437), u martua me Voisava Tripalda (†1405)

    Dhe kishte nėntė fėmijė dhe disa nipėr:

    1.Reposh Kastrioti- († 1431)

    2.Stanisha Kastrioti- (†1445?); Hamza Kastrioti- († 1460?) i biri i Stanishes

    3.Konstandin Kastrioti ?

    4.Mara Kastrioti, martuar me Stefan i Crnojević, varrosur ne Manastirin e Kom-it, Mal i Zi.

    5.Gjergj Kastrioti (Skanderbeg) – Heroi Kombetar (6 May 1405 – 17 Janar 1468); Ottoman subaşi i Krujė, sanjakbey of Dibra, Organizator dhe Komandant i Lidhjes se Lezhes, dhe vasal i Mbretit te Napolit pas 1451. Biri dhe nipėrit e stėrnipėrit e tij, janė:

    Gjon Kastrioti iI- Kont i Soletos, martuar me

    Jerina Branković, bija e Mbretit serb Lazar Branković.

    Fėmijėt e djalit tė Skėnderbeu t- Gjon Kastriotit

    tė iIonstantine (d. 1500), Peshkop i isernia (njohur

    nga viti 1498 Ferrante vdekur 1561), Duka i San

    Pietro in Galatina, Maria (vdekur 1569), Giorgio

    Ushtarak venecian (i njohur nga vitet 1499–1501 vdekur 1540)



    6.Jelena Kastroti– martuar me Pavle Balšić

    7.Mamica Kastrioti martuar me Musachio Thopia in 1445

    8.Angelina Kastrioti, martuar me Vladino Arianiti

    9.Vlajka Kastrioti, martuar me Gjin Musaka, martesa e dyte me Stefan Strez Balšić me te cilin

    kishte dy djem: ivan Strez Balsha (iē), dhe Gojko Balsha (iē)

    Figura e Vojsava Tripalda –Kastrioti. Nėna e Gjergj Kastrioti -Skėnderbeut

    Pėrsa i pėrket figurės sė nėnės sė Gergj Kastrioti-Skėnderbeu, Vojsava Tripalda nga Pollogu. Shumė studiues nuk bien dakort pėr origjinėn e saj nė se ishte arbėr-epirote qė banonin nė Maqedoni apo ishte me origjinė serbe madje disa thoė bullgare me emrin Vojisllava.

    Zyrtarisht kishte kėtė origjinė familjare.

    Vojsava Kastrioti-Tripalda- Orthodokse-bizantine.

    Voisava Tripalda (lindur? nė Pollog – vdekur nė 1405
    Voisava -Volislava, e njohur si gruaja e Gjon Kastriotit me te cilin pati 9 femije.
    Prinderit: Grgur Golubić (Brankovic) dhe e jema Teodora.
    Bashkeshorti: Gjon Kastrioti
    Femijet: Mara, Elena, Mamica, Vllajka, Angjelina, Stanisha, Reposh, Gjergj, Konstandin,
    Nipi: Gjon Kastrioti iI
    Gjyshi: Branko Mladenović
    Si perfundim, Petrovski hedh dhe nje te dhene gjenealogjike qe vijne nga dokumentat zyrtare te asaj kohe flitet per Grgurin e Panjohur ose Grgur Brankoviqin e ku rezulton se bashkeshortja e ketij Grguri quhet Todora. Me pastaj, therritet dhe nje informacion tjeter sipas nje shkruesi te nje manastiri i bere ne vitin 1371, Krale Marko jetonte me Teodoren, gruaja e Grgurit. Dhe me kete te dhene mbyllet dhe kapitulli mbi Vojsaven, me pretendimin qe Todora eshte e jema e saj.

    Sipas studiuesit dibran Hilmi Sadiku nė studimin e tij ai pohon se Andrea Engjėll Flav Komneni e nxjerr Vojsava Kastriotin nga familja e Muzakajve. Po nė kėtė punim tė tij rreth pėrkatėsisė etnike tė Vojsavės thuhet se Kostandini, djali i Gjon Muzakės, mbėshtetur nė gjenealogjinė qė i dėrgoi Andrea Engjėll Flav Komneni i bėri njė shtesė kronikės sė tė atit (Gjonit), pėr t’ua lėnė pasardhėsve nė tė cilėn thuhet: ”Vojsava jepet e bija e Momcinit, qė u bė shoqja e Gjonit, tė cilėve u lindi Gjergj Kastrioti”.

    Kostandin Muzaka princin e Pollogut na e paraqet tė kombėsisė arbėrore e pėr pasojė e tė njėjtės etni rezulton edhe e bija e tij Vojsava.(http://www.forumishqiptar.com/thread...Vojsaves/page5).

    Autori tjetėr, Johann Georg von Hahn (1811–1869), thote se Vojsava ishte nga familja e Branai e fisit tė Vrana Konti.

    Autori ynė Fan S. Noli(1882–1965), permend se Vojsava vinte nga Familja Muzaka.

    Historiani Oliver Schmitt (b. 1973), historian austriak thote se Vojsava vinte nga familja Brankovic dhe ishte serbe e afert me Mara Brankovic.

    Boban Petrovski (b. 1972) historian maqedonas, thote se Vojsava Tripalda nga Pollogu ishte e bija e Gergur Brankovic, apo edhe e Vuk Brankovic.

    Strashimir Dimitrov (1892–1960), historian Bulgar, thote se Vojsava ishte e bija e nje bojari bullgar nga Maqedonia.

    Religjioni i Familjes Kastrioti.

    Duke qėnė njė fisnik i rangut jo tė lartė, mė i pari i familjes Kastrioti Konstandin Kastrioti ishte njė Pronar i njė zone nė Dibėr-Peshkopi por edhe Kephale i Kaninės rreth vitit 1362, kohė kur Arbėri dhe Epiri ishin nė sundimin e Mbretėrimit serb i cili ishte nė fundin e tij. Pėr kėtė arėsye sipas Linjės sė Theodosit, kjo pjesė e pronave tė Kastriotėve por edhe e princėrve tė tjerė ishin nėn juridiksionin religjioz tė Konstandinpojės kryeqytet i Perandorisė sė Bizantit. Feja zyrtare e kėaj Perandorie tė lindjes pra edhe e popujve nėn zotėrimin e kėsaj Perandorie, ishte Orthodokse Bizantine qė ne vetvehte pėrbėhej nga nėn religjionet Sllavo-Orthodokse-Bizantine por dhe Orthodokse Bizantine. Ashtu si e kishte dhe mbiemrin kjo Familje ishte tėrėsisht orthodokse por pėr arėsye politike dhe dhedetyrimeve pėr shkak tė humbjeve nė luftė apo dėshtimeve nė biznes, Gjon Kastrioti nipi i Konstandin Kastriotit dhe biri i Pal Kastriotit- Gjon (Jovan apo ivan) e ndėrroi sa pėr sy e faqe fenė:

    Pėprara vitit 1407, pra qė nga viti 1368 qė njihen Kastriotėt, Familja Kastrioti ishte me origjinė Orthodokse byzantine,
    Nga vitit1407—1410, ai personalisht u bė roman-katolik, nga halli pėr shkak tė problemeve tregtare me Venedikun ,
    Nga viti 1419-1426 Gjon Kastrioti i u rikthye origjėns orthodokse pėr shkak tė njė aleance me Despotin serb Stefan Lazareviē
    Nga viti 1431- u kthye nė islam, nga halli sepse Sulltani i mori tė bijtė peng.
    Ne vitin 1437 ai vdiq dhe u varros nė Hilandar, Mali Athos nė Kishėn e Shen Gjergjit nė njė varr afėr tė birit Reposh Kastriotit i cili vdiq si murg po aty nė Hilandar, Mali i Shėnjtė, nė vėndin ku quhet Pirgu Arbanas, sepse aty Gjon Kastrioti mori me qira atė toke dhe ndėrtoi kullėn e Shėn Gjergjit nė Hilandar dhe pronėn pėrreth nė nė 1426 dhe nė 1430 nė dy dokumente, pasi kishte dhuruar dy fshatra tė pronės sė tij : Radostusha dheTrebisht, duke nėnėshkruar nė prani tė murgut Anastas, sė bashku me firmėn e tre bijve tė tij meshkuj. Mungon firma e Stanishės i cili ishte kthyer nė mysliman.
    Pra Feja e Gjon Kastriotit dhe e Vojsaves bashkėshortes sė tij ishte Orthodokse, por ne momente delikate mareveshjeje politike vetėm Gjoni e ndėrroi fenė sa per sy e faqe, fene ne islam apo ne katolik, por u varros si nje Orthodoks i mire ne Manastirin Hilandar se bashku me njerin nga djemte e tij Reposh Kastrioti (https://www.flickr.com/photos/ben_bellaja/6877308414).

    Religjioni Krishterė Orthodoks i Heroit tonė Kombetar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu

    Para se tė argumentojmė Religjionin e krishterė orthodox e ritit bizantin tė Familjes Kastrioti dhe tė vetė Heroit tonė Kombėtar po japim disa karakteristika tė veēanta:

    Gjergj Kastrioti – Skanderbeg lindi ne fshatin Shėgjerth, fqinje i fshatit Sinė, krahina Dibėr, mė 6 maj 1405. (vdiq Lezhe 17 Janar 1468).

    Disa autorė e pėrshkruajnė Heroin tonė Kombėtar:

    Skenderbeu kishte edhe keto karakteristika –Kishte sy jeshile, dhe kur luftonte kafshonte buzen e poshtme aq sa i ridhte nje vije gjaku e cila jepte pershtypjen sikur ishte i plagosur dhe ishte teper i gjate—Sipas nje studimi te studjuesve suedeze Gjergj Kastrioti mund te ishte deri 1m98cm i gjate.

    -Ndersa studjuesi italian Paolo Peta thote se : “…nje stermbese e Skenderbeut ishte shume e gjate dhe e fuqishme fizkisht, gje qe tregonte se ajo trashegonte nga stergyshi fizikun e tij….“ (http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=1675)

    -Pagezimi eshte bere ne Diber sipas ritit orthodox.

    -U mor peng si nizamė pas thyerjes sė tė atit nga Sulltan Murati mė 1421 dhe u dėrgua nė oborrin e Sulltanit nė Adrianopojė.

    Nė rradhė tė parė, religjioni i Heroit tonė kombėtar pa dyshim mbetet i krishterė orthodox-bizantin. Kjo bazohet kryesisht nė Fenė e Babait dhe tė Nėnės sė tij, nė Fenė tė gjyshit Pal dhe e Stėrgjyshit tė tij Konstandin, e cila ishte e krishterė orthodokse-bizantinė pra e ritit tė krishterė orthodox –bizantin (pėrfshi dhe atė sllav).

    Nė rradhė tė dytė, religjioni orthodox bazohet nė emrat e vėllezėrve dhe motrave tė tij dhe tė fisit tė tij dhe nė martesėn e tij me Donika Arianit Komneni, bijėn e Gjergj Arianitit dhe motra e Angjelina Arianiti (Shėnjtorja e Serbisė), Skėnderbeu u kurorėzua nė martesė me Donika Arianitin nė altarin e kishės sė Shėn Marisė tė manastirit tė Ardenicės, nė 26 prill 1455. Lorenconi lexoi nė bibliotekėn e manastirit aktin e kurorėzimit tė Skėnderbeut nė njė nga kodikėt e tij nė vitin 1930. Kėtė fakt e pėrmend nė kujtimet e tij edhe peshkopi i Kishės Ortodokse. autoqefale tė Shqipėrisė, irene Banushi, i cili vitet e fundit tė jetės i kaloi nė kėtė manastir

    Nė rradhė tė trete, shikohen se simbolet dhe Stema e Familjes dhe e Principatės Kastriotėve, janė tė religjionit Orthodoks,si Flamuri me njė shqiponjė me dy krerė tė tipit tė Perandorisė Bizantine me krahė tė hapura, me kurora mbreėrore nė cdo kokė shqiponjė dhe me njė yll ēifut. Gjithashtu kėtu futen edhe vula e tij personale me Perėndeshėn Leda dhe Mjelma qė personifikon Zeusin, dhe Pėrkrenaren e tij qė ka Dhinė Amaltea qė ushqeu Zeusin pra simbole tė Epirit. Tė dy kėto simbole tė fundit kanė origjinė pagane por njihen se kėto zona mbeten tė krishtera orthodokse

    Nė rradhė tė katėrt, vijnė pohimet e vetė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeut nė disa korrespondenca me Papėn, Princin e Tarantos e tė tjerė.

    Njė nga kėto pohime ėshtė letra e famshme e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut Proncit tė Tarantos mė 31 tetor 1460:

    “Pervecse ju perbuzni popullin tone dhe e krahasoni arberit me delet, dhe sipas zakonit tuaj kur na permendni ne na kujtoni duke na ofenduar, por ju nuk keni asnje ide te rraces tone.

    Te paret tane ishin Epirotet prej nga eshte Pirro forcen e te cilit e kujtojne romaket. Ky Pirro te cilin Taranto dhe dhe shume zona afer saj u munden nga ushtria e tij, por une nuk do flaas per Epirotet.Ata jane shume me te fuqishem se ju tarantinet , qe jeni nje specie e lindur vetem per te peshkuar. N.q.se ju desheroni te thoni qe Arberia eshte pjese e Maqedonise une e pranoj qe shume nga te paret tane ishin fisnike te cilet shkuan deri larg ne indi ne udheheqjen e Aleksandrit te Madh dhe shpartalluan gjithe ato ushtri dhe kapercyen veshtiresi te pabesueshme.

    Ja, keta jemi ne te cilet ju i quani dele. Por natyra e gjerave nuk ndryshon. Perse ushtaret tuaj ikin me vrap perballe ketyre qe je i quani dele?“.

    (http://breziiri.com/brezi/?p=30628) dhe http://www.forumishqiptar.com/thread...%C3%ABnderbeut

    Fan S. Noli ka mbrojtur mendimin se ivan/Jovan Kastrioti ka qenė “ortodoks grek” [angl. “a Greek Orthodox”] prej vitit 1419 deri mė 1426 si “aleat i Stefan Lazarevicit tė Serbisė”18.

    Ducellier‑i nuk ka nguruar ta pohojė se Kastriotėt “janė me siguri ende ortodoksė nė shek. XV”19. Tani sė fundi edhe Petta e thotė shtjellimisht se “Kastriotėt ishin historikisht tė lidhur me Kishėn ortodokse”20.

    Prania nė Oborrin e Skėnderbeut e (Shėn) Nifonit dhe Zaharias pėrforcon edhe dėshminė e Mauro Orbinit sa pėrket ortodoksizmin e Skėnderbeut. Nė Mbretėria e sllavėve sot gabimisht tė quajtur skiavonė (1601)

    Orbini tregon episodin nė tė cilin Giovanni di Capistrano‑ja, legat i Papės pėr organizimin e kryqėzatės, pėrpiqej t’i mbushte mendjen Skėnderbeut qė tė bėhej katolik. Kastrioti i pėrgjigjej kėshtu:

    “Unė kam jetuar nėntėdhjetė vjet [sic] me kėtė mendje, qė prej mė tė mėdhenjve qysh fėmijė nė shpirtin tim m’u pat mbresuar; dhe populli im, ndonėse kam qenė fatkeq, mė ka mbajtur gjithnjė pėr tė dijshėm; tani ti do tė doje qė, kur tė mė shohin tė ndėrruar, tė pandehin se unė, i rėnduar nga vitet, e paskam humbur mendjen dhe, si thuhet nė gjuhė popullore, qenkam bėrė matuf; unė mė parė lė jetėn time, se tė ndahem nga traditat e paraardhėsve tė mij”21.

    Sipas Marin Barletit, Skėnderbeu ka deklaruar se, “unė jam pasardhės i Pirros sė Epirit”. nė veprėn e tij thotė se Skėnderbeu i referohej shpesh origjinės sė Pirros.

    Nė rradhė tė Pestė, argumenti kryesor janė patriarkėt orthodoksė qėnjėri nga ata ishte At shpirtėror i Gjergj Kastriotit. Kėta ishin: Shėn Nifoni, At Zaharia dhe Peshkopi i Krujės Stefan i cili carej nga Peshkopata e Ohrit.

    historianėt vėrejnė praninė, pėrkrah Skėnderbeut, tė njė murgu athonit (ortodoks) tė quajtur Zaharia, tė cilin Skėnderbeu e paskėsh bėrė “at shpirtėror tė vetin” (Plasari e thekson kėtė, duke u mbėshtetur te Jorga dhe Beduli);

    Tjetri ishte Nifoni, patriarku i mėvonshėm i Konstandinopojės dhe shenjtori i ardhshėm i Kishės ortodokse, “u hirotonis prift me bekimin e arkiereut tė qytetit tė Krujės”, vėren ky autor.(“Skėnderbeu, njė histori politike“, e Aurel Plasarit (Instituti shqiptar i studimeve “Gjergj Fishta”, Tiranė 2011); “Skėnderbeu, jeta dhe vepra“, e Kristo Frashėrit (Botimet Toena, Tiranė 2002).

    Shėn Nifoni ishte patriark i Kostandinopojės,vėllami i Skenderbeut. i biri i njė shqiptari nga Dalmacia dhe njė grekeje nga Morea.

    Nifoni eshte bere prift pikerisht ne Kruje, pas ardhjes se Skenderbeut me 1446. Ai ka pasur marrdhenie dhe lidhje te ngushta me Skenderbeun.

    Sipas disa dokumenteve, Shen Nifoni (vdekur me 1508),dhe Shen Zaharia se,erdhėn nė “Krujė” dhe pushtetari i vendit, Gjergj Skėnderbeu, i pranoi ata nė ēdo nder dhe shpresėtari, sepse edhe mė parė kishte dėgjuar pėr famėn e tyre. Pasi i mirėpriti me gėzim tė madh, i mbajti pranė vetes nė pallatin e tij mbretėror, ndėrsa Zaharian tepėr tė urtė e bėri atin e tij shpirtėror ”.

    Kjo ėshtė njė dėshmi e qartė se Gjergj Kastrioti ishte orthodhoks, ndryshe nuk kishte si ta bėnte Zaharian atin e tij shpirtėror, rrėfyesin e tij. Dhe as Zaharia nuk do tė mund tė pranonte nė asnjė mėnyrė tė kishte si fėmijė shpirtėror nė misterin e rrėfimit njė jo-orthodhoks.

    Madje, duke pasur parasysh mospranimin nga ana e dy murgjve tė Sinodit tė Firences, vėshtirė se do pranonin tė qėndronin pranė njė sundimtari romano-katolik. Do tė ishin nė kundėrshtim me veten e tyre, pikėrisht ata pėr kėtė arsye ishin shpėrngulur dhe udhėtonin pėr tė predikuar qėndrueshmėrinė nė Orthodhoksi. Nga ana tjetėr, a do mundej njė mbret tė priste, madje “nė ēdo nder’ dhe shpresėtari”, ata qė kundėrshtonin besimin e tij?

    (http://www.forumishqiptar.com/thread...%C3%ABnderbeut).

    Si burim dore sė parė pėr jetėn dhe veprimtarinė e Shėn Nifonit shėrben Jeta dhe punėt e Shenjtėrisė sė tij atit tonė Nifon, patriark i Carigradit [Kostandinopojės]. E njohur shkurt si Jeta e Shėn Nifonit, ajo u shkrua nė shek. XVI nga kryeigumeni Gavriil, qė ishte protos i Malit tė Shenjtė (Athos)

    Po simbas Jetės, Zaharia me nxėnėsin e tij tė ri dhe murgj tė tjerė pėr t’u ikur turqve u strehuan pėr njė kohė nė Arbėri, nė Oborrin e Skėnderbeut: “Dhe Zaharia me Nifonin, si ndenjėn pak kohė atje [nė Ohri], deshėn tė venin nė vendin e Askulunit [ose Askalonit] edhe me ta u bashkuan shumė tė tjerė. Dhe u nisėn nga Justiniana disa nga stereja, tė tjerė me anije dhe mbėrritėn nė njė qytet me emrin Draē [Durrės], qė ėshtė nė vendin e Askulunit dhe sė andejmi u ngjitėn nė qytetin e Krujės, qė ėshtė prej Draēit rreth 6 milje.

    Edhe vajtėn te Gjergji qeveritar i Arbėrisė, qė i thoshin Skėnderbe, dhe i pranoi ai me gėzim tė madh e me dashuri, sepse edhe mė parė kishte dėgjuar pėr jetėn e tyre, qė ta ketė [Zaharian] at shpirtėror dhe mėsues dhe edukues pėr tė gjithė njerėzit dhe pėrftues tė shpėtimit tė tė gjithėve, ndėrsa Nifonin, me bekimin e kryehiereut tė qytetit tė Krujės, e bėri prift atje, duke e hirotonisur si edhe vetė kryehiereun i lumi patrik Nikodim”.

    (http://www.forumishqiptar.com/thread...k%C3%ABnderbeu).

    Duket se nuk qėndruan shumė vjet nė Krujė, sepse ra Konstandinopoja (1453) dhe pasoi njė periudhė paqėndrueshmėrie, e mbushur me trazira dhe ata u fshehėn nė njė mal (pas vdekjes sė Skėnderbeut?!).

    Pastaj shkuan nė Ohėr, ku Zaharia u bė kryeprifti i tij, ndėrsa shėn Nifoni, pasi i mori bekimin, udhėtoi pėr nė Malin e Shenjtė, ku tashmė i kishte paraprirė fama e tij.

    Nifoni dėgjoi se nė qytetin e Nartės ishte njė mėsues i madh shpirtėror, i quajtur Zaharia, i cili kishte ardhur nga Mali i Shenjtė. Zaharia filloi ta mėsonte Nifonin pėr rregullat e jetės murgjėrore tė Malit Athos dhe pėr doktrinėn e besės orthodhokse. Shumė shpejt fama e shenjtit filloi tė pėrhapej kudo. “Jo mbas shumė kohe u ngritėn turqit nga Lindja dhe pushtuan tė gjitha viset nga Perėndimi, pikėrisht deri nė detin e Oqeanit dhe deri nė Arbėri edhe gjithēka qė gjenin e thernin, e plaēkisnin dhe e digjnin. Ndaj njerėzit iknin nga tė mundnin. Ndėrsa etėrit e lumė [Zaharia dhe Nifoni] lanė Arbėrinė dhe erdhėn sė rishti nė qytetin e madh tė Ohrisė”12. “Si vdiq Nikodimi i Justinianės, at Zaharia u bė me pahir patrik i tė gjithė bullgarėve, serbėve, arbėrve dhe viseve tė tjera […] por perandori turk e hoqi nga froni, ndaj dhe Zaharia e la fronin dhe vajti nė Carigrad [Kostandinopojė] sė toku me birin e tij shpirtėror Nifon”13.

    Nė Krujė nuk e gjente dot njė tė tillė, mbasi aty “… nuk kishte as priftėrinj, as djakonė latinė [katolikė]”24.

    Si e ka vėnė re Marinescu: “Do tė ishte kjo edhe njė provė mė shumė se popullsia e qytetit [tė Krujės], kryepeshkopi Stefan i pėrmendur mė 1451 dhe Skėnderbeu ndodheshin nė dėgjesėn e Kishės ortodokse”25.

    Tani nga “historia” e Zaharias dhe Nifonit kuptohet qė Kruja ishte, ende nė shek XV, episkopatė ortodokse me njė episkop tė sajin dhe se nuk ishte shufragane e Metropolisė sė Durrėsit, sikundėr ėshtė pohuar shpesh, por varej nga Kryepiskopata e Ohrisė.

    Jorga e ka shėnuar shtjellimisht kėtė duke folur pėr Nifonin: “Mandej ai vajti nė Oborrin e tė famshmit Skėnderbe, mbrojtėsi i krishterimit nė Arbėrinė e lirė, e cila varej [kishėrisht, A.P.] po prej Ohrisė”27.

    E ka mbėshtetur kėtė edhe Beduli, jo vetėm pėr Nifonin, por edhe Zaharian, duke shtuar argumentin: “po tė kemi parasysh se u ngarkua me misionin e atit shpirtėror gjatė qėndrimit tė tij nė Krujė, mision i cili kėrkonte tė dije gjuhėn e popullit pėr ta kryer”.

    Nė rradhė tė gjashtė, Varrimi i babait tė tij Gjon Kastriotit dhe Reposh Kastrioit nė Malin Athos nė Hilandar tregon se ritet familjare ishin tė Krishtera Orthodokse bizantine.

    Murgjit e manastirit Hilandar te Malit te Shenjte, zoterojne nje te dhene te vitit 1421-1422, ku ivan (Gjon) Kastrioti me kater bijte e tij i dhurojne fshatrat Radostine edhe Trebishte manastirit. Fisniket shqiptare, nje Aranit edhe dy zyrtare te oborrit te Gjergj Kastriotit, Rajan edhe Dmitr, permenden ne nje perkujtimore serbe-ortodokse. Sipas tradites te shek.16 “Reposhi, i vellai i Skenderbeut, conte nje jete te shenjte”, edhe shkoi ne Malin Sinai,(?) ku edhe vdiq si mur

    Pra gjėnden aty:

    Varri i Reposh Kastriotit ka epitafin: Reposh Kastrioti –Dux illyricum (vdekur 1431)

    Dhe nė sllavishten e vjetėr: Nje nga afreset ne Hilandars shkruhet: »Prestavi se rab’ božii Repoš’, douks’ ilirskii, 6939«.

    Varri i Reposh Kastriotit (ndoshta varri i pėrbashkėt, )ndodhet brenda katedrales, nėn nartekstin (portikun), nė murin verior (K. Balli-L. Gliozheni; Mali i Shenjtė-Mikrokozmosi i Botės Bizantine. Tempulli. Korēė 2001. Fq 157).

    Dikur atu ka qėnė edhe Kisha e Shen Gjergjit nė vėndin ku quhet Pirgu Arbanas, sepse aty Gjon Kastrioti mori me qira atė toke dhe ndėrtoi kullėn e Shėn Gjergjit nė Hilandar dhe pronėn pėrreth nė nė 1426 dhe nė 1430 nė dy dokumente, pasi kishte dhuruar dy fshatra tė pronės sė tij : Radostusha dheTrebisht, duke nėnėshkruar nė prani tė murgut Anastas, sė bashku me firmėn e tre bijve tė tij meshkuj. Mungon firma e Stanishės i cili ishte kthyer nė mysliman. Nė kėtė marėveshje gjėnden edhe dy fisnikė tė tjerė shqiptarė: Fisniket shqiptare, nje Aranit edhe dy zyrtare te oborrit te Gjergj Kastriotit, Rajan edhe Dmitr, permenden ne nje perkujtimore serbe-ortodokse.

    Aty gjėndet dhe Varri i Gjon (Joakim) Kastriotit vdekur ne 2 maj 1437 ne Hilandar.

    Varri i Konstandin Kastriotit nuk ėshtė pėrcaktuar nėse ėshtė apo jo nė Hilandar.

    (https://en.ėikipedia.org/ėiki/Talk%3...rbeg/Archive_4).

    Argumenta tė tjerė nė favor tė Religjionit tė Krishtero-Orthodoks tė Heroit tonė Kombėtar

    Pėrkrenarja me kokėn e dhisė qė mbante Skėnderbeu ishte njė simbol i huazuar nga legjendat e Pirros sė Epirit dhe Aleksandėrit tė Madh. Ajo ėshtė me metal tė bardhė dhe me njė rrip (ruban) tė larė me ar.

    Janė dy shpata tė Skėnderbeut. E para i ėshtė dhuruar nga Papa nė Krishtlindjet e vitit 1466 dhe ėshtė me trup tė drejtė, e gjatė 85.5 centimetra dhe e gjerė 5.7, peshon 1.3 kg. E dyta ėshtė model turk, ėshtė 121 cm dhe peshon 3.2 kg.

    Dy janė uniformat qė ka pėrdorur Gjergj Kastrioti Skėnderbeu. E para ishte uniforma e luftės, me pėrkrenare dhe parzmore. Ndėrsa veshja tjetėr qė pėrmend Barleti ėshtė ajo popullore me qeleshe dhe xhubletė.

    Fjalimi mė i rėndėsishme dhe mė i mbajtur mend, ėshtė ai i mbėrritjes nė qytetin e Krujės. Fjalėt “lirinė nuk ua solla unė, por e gjeta nė mesin tuaj”, kanė vlerė letrare dhe mendimi edhe sot e kėsaj dite (http://kosova.albemigrant.com/?p=3508).

    Flet qarte per origjinen e tij shkronjat e skalitura ne Helmeten origjinale ne Muzeun e VienesN * PE * RA * TO * RE * BT *, qe d.t.th: Jhezus Nazarenus * Principi Emathie * Regi Albaniae * Terrori Osmanorum * Regi Epirotarum * Benedictat Te (Jesus Nazarene bekon Ty [Skanderbeg], Prince i Mat, King i Albania, Tmerri i Osmaneve, Mbreti i Epirus).

    IN – isus i Nazaret –PE – PRINCIPI EMATHIE-RA – REGI ALBANIAE-TO –TERRORI- OSMANORUM-RE – REGI EPIROTARUM-BT – BENEDICTAT TE

    ii

    Varri i Gjergj Kastrioti-Skėnderbeut.

    Problemi i Varrit tė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu mbetet njė enigmė. Dihet nga Barleti i cili thotė nė Librin e tij `Historia e Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu- Princi i Epirit`, se Gjergj Kastrioti Skenderbeu u varros ne Kishen e Shen Nikolles (Shen Kolli),Lezhe. por thotė se:

    “Gjergj Kastrioti u varros nė qytetin e Lezhės, nė kishėn e madhe tė Shėn Kollit (Shėn Nikolla).

    Kjo Kishė ka qėnė Orthodokse deri nė fund tė shek XIV (http://www.catholic.com/encyclopedia/diocese-of-alessio).

    Ceremonia e varrimit tė tij, sipas zakonit tė tė parėve, u bė me njė madhėshti tė paparė. Trupi i tij u pėrcoll me vaj nga tė gjithė ushtarėt dhe me gjėmė, sipas zakoneve tė vendit, nga tė gjithė princat dhe kapedanėt…..”. Pra riti i varrimit ishte i ndryshėm me atė tė venedikasve qė kishin nė zotėrim Lezhėn.

    Sipas Barletit dy ushėheqės tė mėdhenj ; Ferdinanti i Napolit dhe Sulltan Mehmeti u shprehėn pėr vdekjen e Skėnderbeut:

    Mbreti Ferdinant u shpreh ne letren e tij me 24 shkurt 1468 ne mirenjohje ndaj Skenderbeut: `Skanderbeg ishte si nje Baba per ne“.

    Sulltan Mehmeti iI, pasi vdiq Skenderbeu tha: “Europa dhe Azia jane te miat. Mjere Krishterimi. Ai humbi Shpaten dhe Mburojen e tij“.

    Eshtrat e Skėnderbeut u zhvarrosėn nga turqit pas rėnies sė Krujės, mė 1478, 10 vjet pas vdekjes. Varri i tij, qė ndodhej nė Kishėn e Shėn Nikolla nė Lezhė, u dhunua dhe eshtrat u morėn si hajmali nga ushtarėt turq.Barleti thotė:

    “Turqit dhe Barbarėt duke u bėrė zotėr tė qytetit tė Lisos, gjetėn dhe nxorėn nga varri me dėshirė shumė tė madhe trupin e Skėnderbeut. Te eshtrat dhe varri i tij u mblodhėn qė tė gjithė kush e kush mė parė, sepse kujtonin se do tė ishe fatbardhė, shumė i lumtur ai qė do tė siguronte pėr vete njė copėz prej tyre, tė cilėn e qepnin dhe e zbukuronin njė palė me argjend, njė palė me ar dhe e varnin nė qafė, si ndonjė gjė hyjnore, tė shenjtė dhe vendimtare pėr fatin e tyre dhe e nderonin me respekt shumė tė madh, duke kujtuar se tė gjithė ata qė i mbanin me vete ato thėrrmija do tė kishin nė jetė po atė fat e mbarėsi qė pat edhe gėzoi sa qe gjallė vetė Skėnderbeu”.

    Sipas T. Spanduēi, shkrimtar i shek 17th ne librin e tij”Historia“ shkruante se…Varri i Skenderbeut eshte ne nje varreze orthodokse te Kishes Shen Nikolla…..

    Sipas arkeologut Hekard-Ja seē thotė mė tej ai per Kishen Shen Nikolla: “…nga ato qė kanė mbetur nga pallati i feudalėve tė vjetėr, sheh tre emblema tė vjetra mermeri, nė njėrėn prej tė cilave mund tė dallosh ende njė grua dhe njė burrė, me kokėn e rrethuar me njė brerore dhe me njė kryq grek mes tyre, nė tė dytėn shihet njė luan i ngritur mbi tė dy kėmbėt e pasme dhe nė tė tretėn njė shqiponjė me krahė tė shpalosur, qė shtrėngon nė kthetrat e saj njė gjarpėr, emblem e cila siē thonė gjendej nė armaturėn e kastriotėve” (H. Hecquard. Po aty. F 73).

    Mendohet se varri i Gjegj Kastriotit Skėnderbeu gjėndet ne obborrin e Kishės sė Shėn Kollit tė cilėn e shkatėrruan osmanėt. Mbi kėtė Kishė u ndėrtua Xhamia Selimie.

    Mendohet se varri i Skenderbeut gjendet nen xhamine Selimije e cila u ndertua mbi Kishen e Shen Nikolles prandaj quhet edhe Kisha-Xhami). Xhamija u quajt Selimije sipas urdherit te Sulltan Sulejmanit.Kisha e Shėn Nikolles (Shen Kollit) u shndėrrua nė xhami nė vitin 1580.

    Duken mbeturinat e nje xhamie ne rrethinat e keshtjelles se Lezhes ne koder dhe duken nje Dikka (arkitekture islame me kolona), nje Mihrab (pjese arkitekture islame me kurbature). Kjo xhami u ndertua mbi mbeturinat e Kishes se Shen Nikolles.

    Sot aty eshte ndertuar Mauzoleumi.

    Interesant ėshtė fakti se Kisha e Shen Nikollės duhej tė ishte brėnda Kėshtjellės (kalasė) sė Lezhės, dhe jo jashtė saj, e aq mė tepėr nė rrėzė kodrės aty ku ishte ndėrtuar xhamija Selimie apo Kisha –Xhami, sepse Hekardi thotė se varri i Gjergj Kastriotit-Skėnderbeu, gjendej brėnda oborrit tė Kishės Shėn Nikolla pikėrisht tek shtegu ku varroseshin orthodoksėt.

    Pra mbetet i duyshimtė fakti nėse Mauzoleumi i cili ėshtė ndėrtuar nė kohėn e Enver Hoxhės dhe gjėndet edhe sot duhet tė gjėndet pikėrisht mbi varrin e Skėnderbeut nė njė kohė kur Kėshtjella ėshtė sipėr nė kodėr, pra dhe kasha duhej tė gjėndej sipėr nė kodėr dhe jo aty poshtė.

    Dyshime mbi varrin e Skėnderbeut ka hedhur historian shqiptar Dhosi Liperi, i cili nė Konferencė e Dytė Albanlogjisė mė 1968 kundėrshtoi argumentat e historianėve tė tjerė mbi vrrin e Skėnderbeut. Sipas tij : “turqit nuk e kane cvarosur varrin e Gergj Kastriotit-Skenderbeu, sic pohon Marin Barleti, sepse sipas tij nuk ka asnje document Osman apo venecian qe e pohon kete“. 47 vjet pas vdekjes se Autorit u botua libri i tij “Mitologjia Skenderiane“.

    Sipas Dhosi Liperi (vdekur me 1968), historianet turq ibn Kemali, Hoxha Sadedini, Idris Bitlisi, Tursuni, te cilet pershkruajne hollesisht pushtimin e Lezhes me 1478, nuk e permendin cvarrimin e varrit te Gjergj Kastrotit“.

    Tė tjera dėshmi tė mbeldhura nga studiuesi Dhosi Liperi, tė shkruara nė librin e tij “lufta shqiptaro-turke ne shek XV“(Tirane 1968), ne Mat, Zadrime,Kruje e Mirdite, osmanet nuk e gjeten asnjehere varrin e Skenderbeut. Si etnograf, Liperi u mor kryesisht me mbledhjen e tė dhėnave verbale qė mori nga 173 kallėzonjės, tė cilėt i intervistoi gjatė periudhės 1929-1961.

    Nė pėrfundim mund tė parashtroj se pėrse Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu mbetet j vetėm njė Hero Kombėtar i Shqipėrisė por dhe njė Dėshmor i Krishėrimit Orthodoks i cili ka njė borxh ndaj tij pėr ta respektuar dhe nderuar si mbrojtės i Kristianizmit nė pėrgjithėsi por dhe i Krishtėrimit Orthodoks.

    Nw pwrfundim mendoj se I takon K.O.A.SH it te vendose Heroi tone Kombetar Gjergj Kastrioti Skenderbeu ne kalenderin e Kishes Autoqefale Orthodokse te Shqiperise si Deshmor I Orthodoksise si Gjergj Kastrioti – Princ i Epirit me dt. 17 janar, sepse:

    . Ishte i krishtere Orthodox

    . Lindi si i krishtere Orthodoks

    . U pagezua si i krishtere Orthodoks

    . luftoi si i krishtere Orthodoks

    . U martua si i krishtere orthodox

    . Arsimimi ishte Orthodoks Bizantin

    . Shkresat kryesisht i shkruante ne greqisht dhe serbisht

    . Shkonte ne Kishe Orthodokse ku predikohej greqisht dhe sllavishte e vjeter

    . Flamuri ishte Orthodoxe i Perandorise Bizantine.

    . Vula ishte Orthodokse bizantine

    . Mbrojti Krishterimin Orthodoks edhe pas renies se Konstandinopojes por dhe Kristianizmin ne Pergjithesi.

    . U varros ne varrezat orthodokse te Kishes se Shen Nikollit, Lisus, sipas riteve Orthodokse.

    . Varri I te Jatit (Gjon +1437) dhe I te vellait (Reposh +1431), jane nw Malin e Shenjte Atos (Hilandar)

    . Katoliket I kane dhene nje titull `Athlet I Krishtit` nga Tre Pape:

    George Kastrioti Skanderbeg of Albania, called by Popes Callixtus III, Pius II, Paul II, and Nicholas V;





    BIBLIOGRAFIA

    BEDULI, DH.: Disa tė dhėna lidhur me periudhėn e Skėnderbeut nga njė vepėr agjiografike e shek. XVI, nė “Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike”, Tiranė 1968 .
    BEDULI, DH.: Disa tė dhėna lidhur me periudhėn e Skėnderbeut nga njė vepėr agjiografike orthodhokse e shek. XVI,
    CERONE, F.: La politica orientale di Alfonso di Aragona, nė “Archivio Storico per le Province Napoletane”, anno XXVIII, fasc. i, Napoli 1903.
    CONSTANTINESCU, N. A.: Neagoe Voda Basarab si Sf. Nifon, Bucuresti 1921.
    DUCELLIER: Aux frontičres, 7.
    FEDALTO: La Chiesa, iII,
    HASDEU, B. P. shih Viata.
    JORGA, N.: Histoire des États balcaniques jusqu’ą 1924, Paris 1925.
    JORGA, N.: istoria Bisericii Romanesti, Bucuresti 1928.
    KONICA, F.: Njė patrik shqiptar nė shek. XV, nė “Bota shqiptare”, Tiranė.
    KURILLA LLAVRIOTI, E.:
    KORABLEV: Actes, iI.
    LAMPROS, K.: Catalogue of the greek manuscripst of Mount Athos, Cambrigde 1895.
    MARINESCO, C.: Alphonse V, Roi d’Aragon et de Naples et l’Albanie de Scanderbeg, nė “Mélanges de l’École Roumaine”, Paris 1923.
    Mazilu, D.: Contributii la studiul vietii Sf. Nifon, Bucuresti 1928 (ekstrakt).
    MOISESCU, G.: Viata Sf. Nifon patriarhul Constantinopolului, nė “Biserica Ortodoxa Romina”, nr. 9, Bucuresti 1958.
    NANIESCU, i.: shih Viata.
    NASTUREL, P.: Recherches autour la version gréco‑roumain de la vie de S. Niphon iI, patriarque de Constantinople, nė “Revue des etudes Sud‑Est européennes”, nr. 5, Bucarest 1967.
    NOLI, F. S.: George Castrioti Scanderbeg, Neė York 1947.
    NOVAKOVIC: Zakonski.
    ORBINI: il regno, 339.
    PARTHEY: Synecdemus, 124, 220
    PETKOVIC: Arbanaski, 196‑197.
    PETTA: Despoti, 34.
    POPESCU, N. M.: Nifon iI Patriarhul Constantinopolului, nė “Analele Academiei romane”, 19143.
    RADONIC: Djuradj, nr. 3.
    SIMANDREA, T.: shih Viata etj.
    ŠUFFLAY: Srbi, 95.
    THALLÓCZY & JIRECEK: Zėei Urkunden, 144
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, Bucuresti 1865 (ed. HASDEU).
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, Bucuresti 1888 (ed. NANIESCU).
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, nė “Biserica Ortodoxa Romina”, nr. 5/6, Bucuresti 1937 (ed. SIMANDREA).
    (http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=1675)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 12-05-2022 mė 16:34

  2. #2
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    3,356
    Postimet nė Bllog
    1

    Pėr: Gjergj Kastriot ishte greko-orthodoks, jo katolik

    Citim Postuar mė parė nga pirro2020 Lexo Postimin
    Gjergj Kastriot ishte greko-orthodoks, jo katolik
    January 14, 201829 Min Lexim

    Gazeta Impakt
    Religjioni Orthodoks i Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu

    (Kumtese mbajtur ne Takimin e L.I.O.SH.,, e enjte dt. 2 janar 2016,)

    Prof. Pirro Prifti



    Jeta dhe Vepra e Heroit tonė Kombėtar Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu ėshtėshumė e njohur si brėnda vendit ashtu dhe jashtė vėndit tonė nė Europėn Perėndimore , nė Europėn Lindore si dhe nė vėndet fqninjė me nė.

    Dihet fare mirė se si Heroi ynė Kombėtr mbrojti pėr 25 vite me rradhe vėndin e tij nga invazioni Osman, Arbėrinė dhe Epirin, me heroizmin e tij dhe trimėrinė e popullit trim dhe liridashės nga i cili e kishte origjinėn, duke i prerė hovin kėtyre hordhive osmane islame pėr tė pushtuar vėndet e krishtera dhe pėr tė realizuar shkatėrrimin e Krishtėrimit.

    Heroi ynė Kombėtar Gjergj Kastrioti mbetet ende njė figurė jo e plotė pėrsa i pėrket origjinės, religjionit tė tij, dhe tė familjes sė tij, pėrsa i pėrket vėndit tė varrit tė tij dhe ngjarjeve tė tjera tė cilat kanė lidhje me fatin e familjes dhe fisit tė tij qė i dha historiė sė Shqipėrisė sė sotme Flamurin Kombėtar identitetin e veēantė nė raport me fqinjėt, por gjithashtu ėshtė njė nga figurat mė tė dashura dhe shumė e nderuar nga populli shqiptar dhe i shqiptarėve nė trojet jashtė vendit por dhe atyre tė diasporės.

    Origjina e Familjes Kastrioti

    Pėr herė tė parė sipas literaturės botėrore dhe asaj tė vėndit, emri Kastrioti ėshtė hasur nė disa dokumenta historike nė vitin 1368, nė tė cilin njė individ me mbiemrin Kastrioti ishte Kefale nė Kaninėn e Vlorės sė asaj kohe http://ėėė.*********.com/shoėthread.php?t=1675.

    Njė nga pėrfaqėsuesit ligjorė tė Gjergj Kastrtioti –Skėnderbeu Andrea Ėngjėlli nga familja e Ėngjėllorėve tė qytezės qė nuk e gziston sot mė-Andrea Ėngjėlli nė Gjenealogjinė e shkruar prej tij familje Kastrioti jep si paraardhės tė familjes Kastrioti, personin me emrin Konstandin Kastrioti i cili pati njė djalė qė e quajti Pal (ose Gjergj) Kastrioti i cili njihet nė histori si pjesmarrės nė koalicionin anti-osman nė luftėn e vitit 1389 nė fushėn e Mėllėnjave, pėrkrah Car Llazarit tė Serbisė, luftė nė tė cilėn mbeti i vrarė Car Llazari; sidoqoftė mė pas, Pal Kastrioti mori pjesė si vasal i Sulltanit nė betejen e Ankarasė nė vitin 1402.

    Pal Kastrioti pati tre djem Konstandini, Aleksi dhe Gjoni. Ky i fundit ėshtė i jati i Gjergj Katrioti Sknėderbut.

    Aleks Kastrioti zoteronte tre fshtara sipas tė dhėnave nga njė dokument vendikas,.

    Konstantin Kastrioti ėas protovestiar (titull fisnikėrie bizantin) of Sina (Serina) prane Durresit. Sipas nje dokumenti venecian i zbuluar nga Karl Hopf, titulli i tij ishte Lord i keshtjelles se Serinae apo Cerunje. ose i Krujes.

    Pal Kastrioti zoteronte Gardhi e Poshtem dhe Sinjen. Djali i tij Gjon Kastrioti (vdekur † 1437), u be Lord i Matit dhe u quajt ndryshe edhe Gjon Dibrani.

    Biri i Gjonit, Gjergj Kastrioti ( lindur mė 6 maj 1405 – vdekur †17 janar 1468) eshte Heroi yne Kombetar i cili mbrojti Krishterimin nga Osmanet-turq, deri sa vdiq.

    Sipas tė dhėnave tė mbledhura nga Mutafa Kruja (ish kryeministri shqiptar i viteve 1940 gjatė pushtimit gjerman), tek libri i tij “Antologji historike” ai, u pėrpoq qė t’i plotėsonte kėto dėshmi duke formuluar kėtė ide, e cila pėrsėri mbetet hipotetike. Sipas tij, pas kėshtjellarit tė Kaninės, emrin e tė cilit nuk e dimė, vjen Kostandini, i cili ishte njė tjetėr Kastriot, kushėri ose vėlla i tij. Pas kėtij vjen Pali dhe si pasardhės i tij Gjoni.

    Kurse autori Kabashi, pėrmėnd se ermi Kastriotinjihet pas vitit 1394 dhe sipas tij e ka origjinėn nga Kastrati i Hasit (sipas njė burimi osman)

    Sipas Malcolm, Kastriotet vijne nga Kosova Perendimore, me mbiemrin bizantin Castro (keshtjelle).

    Marin Barleti pėr origjinėn e Kastriotėve, shkruan ne latinisht: “auctores gentis Castriote ex Aemathia nobili ortu fluxisse …” , qė do tė thotė: “Nese kjo eshte e vertete themeluesit e familjes Kastrioti vijne nga nje familje fisnike te Emathia“.(http://ėėė.archive.org/stream/histor...age/2/mode/2up doėn right).

    Fisnikeria e Familjes Kastrioti

    Sipas disa tė dhėnave,Familja Kastrioti nuk ka patur histori Fisnikerie. Fisniku i pare permendet nė hstori ėshtė Pal Kastrioti i cili kishte ne zoterim Sinja (or Sina, Sinė) dhe Gardhi i Poshtėm, apo Gardhishta tė cilat duhej tė jėnė nė zonėn e Dibėr –Peshkopisė. Aktualisht sot gjėndet fshati Sinė kurse Gardhishta ose Gardhi i Poshtėm nuk ėshtė gjėndur ku ndodhetnga arkeologėt dhe historianėt deri nė ditėt e sotme.

    Pr nė vitin 1368 egzistonte nje individ me mbiemrin Kastrioti i cili ishte Kephale (koka ose qeveritar i njė province tė vogėl) i Kaninės, por qė ishte nė zotėrim tė dy fshtrave tė Sinja dhe tė Gardhit tė Poshtėm nė zonėn e Dipėr-Peshkopisė sė sotme.

    Nė shekullin e XIV-XV, Familja e Kastriotėve pėrbėhej nga kėta persona:

    Pal Kastrioti– kishte titullin “segnior de Signa et de Gardi-ipostesi” (Sina(Albanian: Sinė) and Loėer Gardi (Albanian: Gardhi i Poshtėm)).

    Aleksa Kastrioti – Lord i tre fshtarave

    Konstantin Kastrioti – Lord Lord i keshtjelles se Cerujes (Latin: dominus Serinae) ose i Krujės.

    Gjon Kastrioti († 2 maj 1437), u martua me Voisava Tripalda (†1405)

    Dhe kishte nėntė fėmijė dhe disa nipėr:

    1.Reposh Kastrioti- († 1431)

    2.Stanisha Kastrioti- (†1445?); Hamza Kastrioti- († 1460?) i biri i Stanishes

    3.Konstandin Kastrioti ?

    4.Mara Kastrioti, martuar me Stefan i Crnojević, varrosur ne Manastirin e Kom-it, Mal i Zi.

    5.Gjergj Kastrioti (Skanderbeg) – Heroi Kombetar (6 May 1405 – 17 Janar 1468); Ottoman subaşi i Krujė, sanjakbey of Dibra, Organizator dhe Komandant i Lidhjes se Lezhes, dhe vasal i Mbretit te Napolit pas 1451. Biri dhe nipėrit e stėrnipėrit e tij, janė:

    Gjon Kastrioti iI- Kont i Soletos, martuar me

    Jerina Branković, bija e Mbretit serb Lazar Branković.

    Fėmijėt e djalit tė Skėnderbeu t- Gjon Kastriotit

    tė iIonstantine (d. 1500), Peshkop i isernia (njohur

    nga viti 1498 Ferrante vdekur 1561), Duka i San

    Pietro in Galatina, Maria (vdekur 1569), Giorgio

    Ushtarak venecian (i njohur nga vitet 1499–1501 vdekur 1540)



    6.Jelena Kastroti– martuar me Pavle Balšić

    7.Mamica Kastrioti martuar me Musachio Thopia in 1445

    8.Angelina Kastrioti, martuar me Vladino Arianiti

    9.Vlajka Kastrioti, martuar me Gjin Musaka, martesa e dyte me Stefan Strez Balšić me te cilin

    kishte dy djem: ivan Strez Balsha (iē), dhe Gojko Balsha (iē)

    Figura e Vojsava Tripalda –Kastrioti. Nėna e Gjergj Kastrioti -Skėnderbeut

    Pėrsa i pėrket figurės sė nėnės sė Gergj Kastrioti-Skėnderbeu, Vojsava Tripalda nga Pollogu. Shumė studiues nuk bien dakort pėr origjinėn e saj nė se ishte arbėr-epirote qė banonin nė Maqedoni apo ishte me origjinė serbe madje disa thoė bullgare me emrin Vojisllava.

    Zyrtarisht kishte kėtė origjinė familjare.

    Vojsava Kastrioti-Tripalda- Orthodokse-bizantine.

    Voisava Tripalda (lindur? nė Pollog – vdekur nė 1405
    Voisava -Volislava, e njohur si gruaja e Gjon Kastriotit me te cilin pati 9 femije.
    Prinderit: Grgur Golubić (Brankovic) dhe e jema Teodora.
    Bashkeshorti: Gjon Kastrioti
    Femijet: Mara, Elena, Mamica, Vllajka, Angjelina, Stanisha, Reposh, Gjergj, Konstandin,
    Nipi: Gjon Kastrioti iI
    Gjyshi: Branko Mladenović
    Si perfundim, Petrovski hedh dhe nje te dhene gjenealogjike qe vijne nga dokumentat zyrtare te asaj kohe flitet per Grgurin e Panjohur ose Grgur Brankoviqin e ku rezulton se bashkeshortja e ketij Grguri quhet Todora. Me pastaj, therritet dhe nje informacion tjeter sipas nje shkruesi te nje manastiri i bere ne vitin 1371, Krale Marko jetonte me Teodoren, gruaja e Grgurit. Dhe me kete te dhene mbyllet dhe kapitulli mbi Vojsaven, me pretendimin qe Todora eshte e jema e saj.

    Sipas studiuesit dibran Hilmi Sadiku nė studimin e tij ai pohon se Andrea Engjėll Flav Komneni e nxjerr Vojsava Kastriotin nga familja e Muzakajve. Po nė kėtė punim tė tij rreth pėrkatėsisė etnike tė Vojsavės thuhet se Kostandini, djali i Gjon Muzakės, mbėshtetur nė gjenealogjinė qė i dėrgoi Andrea Engjėll Flav Komneni i bėri njė shtesė kronikės sė tė atit (Gjonit), pėr t’ua lėnė pasardhėsve nė tė cilėn thuhet: ”Vojsava jepet e bija e Momcinit, qė u bė shoqja e Gjonit, tė cilėve u lindi Gjergj Kastrioti”.

    Kostandin Muzaka princin e Pollogut na e paraqet tė kombėsisė arbėrore e pėr pasojė e tė njėjtės etni rezulton edhe e bija e tij Vojsava.(http://ėėė.forumishqiptar.com/thread...Vojsaves/page5).

    Autori tjetėr, Johann Georg von Hahn (1811–1869), thote se Vojsava ishte nga familja e Branai e fisit tė Vrana Konti.

    Autori ynė Fan S. Noli(1882–1965), permend se Vojsava vinte nga Familja Muzaka.

    Historiani Oliver Schmitt (b. 1973), historian austriak thote se Vojsava vinte nga familja Brankovic dhe ishte serbe e afert me Mara Brankovic.

    Boban Petrovski (b. 1972) historian maqedonas, thote se Vojsava Tripalda nga Pollogu ishte e bija e Gergur Brankovic, apo edhe e Vuk Brankovic.

    Strashimir Dimitrov (1892–1960), historian Bulgar, thote se Vojsava ishte e bija e nje bojari bullgar nga Maqedonia.

    Religjioni i Familjes Kastrioti.

    Duke qėnė njė fisnik i rangut jo tė lartė, mė i pari i familjes Kastrioti Konstandin Kastrioti ishte njė Pronar i njė zone nė Dibėr-Peshkopi por edhe Kephale i Kaninės rreth vitit 1362, kohė kur Arbėri dhe Epiri ishin nė sundimin e Mbretėrimit serb i cili ishte nė fundin e tij. Pėr kėtė arėsye sipas Linjės sė Theodosit, kjo pjesė e pronave tė Kastriotėve por edhe e princėrve tė tjerė ishin nėn juridiksionin religjioz tė Konstandinpojės kryeqytet i Perandorisė sė Bizantit. Feja zyrtare e kėaj Perandorie tė lindjes pra edhe e popujve nėn zotėrimin e kėsaj Perandorie, ishte Orthodokse Bizantine qė ne vetvehte pėrbėhej nga nėn religjionet Sllavo-Orthodokse-Bizantine por dhe Orthodokse Bizantine. Ashtu si e kishte dhe mbiemrin kjo Familje ishte tėrėsisht orthodokse por pėr arėsye politike dhe dhedetyrimeve pėr shkak tė humbjeve nė luftė apo dėshtimeve nė biznes, Gjon Kastrioti nipi i Konstandin Kastriotit dhe biri i Pal Kastriotit- Gjon (Jovan apo ivan) e ndėrroi sa pėr sy e faqe fenė:

    Pėprara vitit 1407, pra qė nga viti 1368 qė njihen Kastriotėt, Familja Kastrioti ishte me origjinė Orthodokse byzantine,
    Nga vitit1407—1410, ai personalisht u bė roman-katolik, nga halli pėr shkak tė problemeve tregtare me Venedikun ,
    Nga viti 1419-1426 Gjon Kastrioti i u rikthye origjėns orthodokse pėr shkak tė njė aleance me Despotin serb Stefan Lazareviē
    Nga viti 1431- u kthye nė islam, nga halli sepse Sulltani i mori tė bijtė peng.
    Ne vitin 1437 ai vdiq dhe u varros nė Hilandar, Mali Athos nė Kishėn e Shen Gjergjit nė njė varr afėr tė birit Reposh Kastriotit i cili vdiq si murg po aty nė Hilandar, Mali i Shėnjtė, nė vėndin ku quhet Pirgu Arbanas, sepse aty Gjon Kastrioti mori me qira atė toke dhe ndėrtoi kullėn e Shėn Gjergjit nė Hilandar dhe pronėn pėrreth nė nė 1426 dhe nė 1430 nė dy dokumente, pasi kishte dhuruar dy fshatra tė pronės sė tij : Radostusha dheTrebisht, duke nėnėshkruar nė prani tė murgut Anastas, sė bashku me firmėn e tre bijve tė tij meshkuj. Mungon firma e Stanishės i cili ishte kthyer nė mysliman.
    Pra Feja e Gjon Kastriotit dhe e Vojsaves bashkėshortes sė tij ishte Orthodokse, por ne momente delikate mareveshjeje politike vetėm Gjoni e ndėrroi fenė sa per sy e faqe, fene ne islam apo ne katolik, por u varros si nje Orthodoks i mire ne Manastirin Hilandar se bashku me njerin nga djemte e tij Reposh Kastrioti (https://ėėė.flickr.com/photos/ben_bellaja/6877308414).

    Religjioni Krishterė Orthodoks i Heroit tonė Kombetar Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu

    Para se tė argumentojmė Religjionin e krishterė orthodox e ritit bizantin tė Familjes Kastrioti dhe tė vetė Heroit tonė Kombėtar po japim disa karakteristika tė veēanta:

    Gjergj Kastrioti – Skanderbeg lindi ne fshatin Shėgjerth, fqinje i fshatit Sinė, krahina Dibėr, mė 6 maj 1405. (vdiq Lezhe 17 Janar 1468).

    Disa autorė e pėrshkruajnė Heroin tonė Kombėtar:

    Skenderbeu kishte edhe keto karakteristika –Kishte sy jeshile, dhe kur luftonte kafshonte buzen e poshtme aq sa i ridhte nje vije gjaku e cila jepte pershtypjen sikur ishte i plagosur dhe ishte teper i gjate—Sipas nje studimi te studjuesve suedeze Gjergj Kastrioti mund te ishte deri 1m98cm i gjate.

    -Ndersa studjuesi italian Paolo Peta thote se : “…nje stermbese e Skenderbeut ishte shume e gjate dhe e fuqishme fizkisht, gje qe tregonte se ajo trashegonte nga stergyshi fizikun e tij….“ (http://ėėė.*********.com/shoėthread.php?t=1675)

    -Pagezimi eshte bere ne Diber sipas ritit orthodox.

    -U mor peng si nizamė pas thyerjes sė tė atit nga Sulltan Murati mė 1421 dhe u dėrgua nė oborrin e Sulltanit nė Adrianopojė.

    Nė rradhė tė parė, religjioni i Heroit tonė kombėtar pa dyshim mbetet i krishterė orthodox-bizantin. Kjo bazohet kryesisht nė Fenė e Babait dhe tė Nėnės sė tij, nė Fenė tė gjyshit Pal dhe e Stėrgjyshit tė tij Konstandin, e cila ishte e krishterė orthodokse-bizantinė pra e ritit tė krishterė orthodox –bizantin (pėrfshi dhe atė sllav).

    Nė rradhė tė dytė, religjioni orthodox bazohet nė emrat e vėllezėrve dhe motrave tė tij dhe tė fisit tė tij dhe nė martesėn e tij me Donika Arianit Komneni, bijėn e Gjergj Arianitit dhe motra e Angjelina Arianiti (Shėnjtorja e Serbisė), Skėnderbeu u kurorėzua nė martesė me Donika Arianitin nė altarin e kishės sė Shėn Marisė tė manastirit tė Ardenicės, nė 26 prill 1455. Lorenconi lexoi nė bibliotekėn e manastirit aktin e kurorėzimit tė Skėnderbeut nė njė nga kodikėt e tij nė vitin 1930. Kėtė fakt e pėrmend nė kujtimet e tij edhe peshkopi i Kishės Ortodokse. autoqefale tė Shqipėrisė, irene Banushi, i cili vitet e fundit tė jetės i kaloi nė kėtė manastir

    Nė rradhė tė trete, shikohen se simbolet dhe Stema e Familjes dhe e Principatės Kastriotėve, janė tė religjionit Orthodoks,si Flamuri me njė shqiponjė me dy krerė tė tipit tė Perandorisė Bizantine me krahė tė hapura, me kurora mbreėrore nė cdo kokė shqiponjė dhe me njė yll ēifut. Gjithashtu kėtu futen edhe vula e tij personale me Perėndeshėn Leda dhe Mjelma qė personifikon Zeusin, dhe Pėrkrenaren e tij qė ka Dhinė Amaltea qė ushqeu Zeusin pra simbole tė Epirit. Tė dy kėto simbole tė fundit kanė origjinė pagane por njihen se kėto zona mbeten tė krishtera orthodokse

    Nė rradhė tė katėrt, vijnė pohimet e vetė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeut nė disa korrespondenca me Papėn, Princin e Tarantos e tė tjerė.

    Njė nga kėto pohime ėshtė letra e famshme e Gjergj Kastriotit Skėnderbeut Proncit tė Tarantos mė 31 tetor 1460:

    “Pervecse ju perbuzni popullin tone dhe e krahasoni arberit me delet, dhe sipas zakonit tuaj kur na permendni ne na kujtoni duke na ofenduar, por ju nuk keni asnje ide te rraces tone.

    Te paret tane ishin Epirotet prej nga eshte Pirro forcen e te cilit e kujtojne romaket. Ky Pirro te cilin Taranto dhe dhe shume zona afer saj u munden nga ushtria e tij, por une nuk do flaas per Epirotet.Ata jane shume me te fuqishem se ju tarantinet , qe jeni nje specie e lindur vetem per te peshkuar. N.q.se ju desheroni te thoni qe Arberia eshte pjese e Maqedonise une e pranoj qe shume nga te paret tane ishin fisnike te cilet shkuan deri larg ne indi ne udheheqjen e Aleksandrit te Madh dhe shpartalluan gjithe ato ushtri dhe kapercyen veshtiresi te pabesueshme.

    Ja, keta jemi ne te cilet ju i quani dele. Por natyra e gjerave nuk ndryshon. Perse ushtaret tuaj ikin me vrap perballe ketyre qe je i quani dele?“.

    (http://breziiri.com/brezi/?p=30628) dhe http://ėėė.forumishqiptar.com/thread...%C3%ABnderbeut

    Fan S. Noli ka mbrojtur mendimin se ivan/Jovan Kastrioti ka qenė “ortodoks grek” [angl. “a Greek Orthodox”] prej vitit 1419 deri mė 1426 si “aleat i Stefan Lazarevicit tė Serbisė”18.

    Ducellier‑i nuk ka nguruar ta pohojė se Kastriotėt “janė me siguri ende ortodoksė nė shek. XV”19. Tani sė fundi edhe Petta e thotė shtjellimisht se “Kastriotėt ishin historikisht tė lidhur me Kishėn ortodokse”20.

    Prania nė Oborrin e Skėnderbeut e (Shėn) Nifonit dhe Zaharias pėrforcon edhe dėshminė e Mauro Orbinit sa pėrket ortodoksizmin e Skėnderbeut. Nė Mbretėria e sllavėve sot gabimisht tė quajtur skiavonė (1601)

    Orbini tregon episodin nė tė cilin Giovanni di Capistrano‑ja, legat i Papės pėr organizimin e kryqėzatės, pėrpiqej t’i mbushte mendjen Skėnderbeut qė tė bėhej katolik. Kastrioti i pėrgjigjej kėshtu:

    “Unė kam jetuar nėntėdhjetė vjet [sic] me kėtė mendje, qė prej mė tė mėdhenjve qysh fėmijė nė shpirtin tim m’u pat mbresuar; dhe populli im, ndonėse kam qenė fatkeq, mė ka mbajtur gjithnjė pėr tė dijshėm; tani ti do tė doje qė, kur tė mė shohin tė ndėrruar, tė pandehin se unė, i rėnduar nga vitet, e paskam humbur mendjen dhe, si thuhet nė gjuhė popullore, qenkam bėrė matuf; unė mė parė lė jetėn time, se tė ndahem nga traditat e paraardhėsve tė mij”21.

    Sipas Marin Barletit, Skėnderbeu ka deklaruar se, “unė jam pasardhės i Pirros sė Epirit”. nė veprėn e tij thotė se Skėnderbeu i referohej shpesh origjinės sė Pirros.

    Nė rradhė tė Pestė, argumenti kryesor janė patriarkėt orthodoksė qėnjėri nga ata ishte At shpirtėror i Gjergj Kastriotit. Kėta ishin: Shėn Nifoni, At Zaharia dhe Peshkopi i Krujės Stefan i cili carej nga Peshkopata e Ohrit.

    historianėt vėrejnė praninė, pėrkrah Skėnderbeut, tė njė murgu athonit (ortodoks) tė quajtur Zaharia, tė cilin Skėnderbeu e paskėsh bėrė “at shpirtėror tė vetin” (Plasari e thekson kėtė, duke u mbėshtetur te Jorga dhe Beduli);

    Tjetri ishte Nifoni, patriarku i mėvonshėm i Konstandinopojės dhe shenjtori i ardhshėm i Kishės ortodokse, “u hirotonis prift me bekimin e arkiereut tė qytetit tė Krujės”, vėren ky autor.(“Skėnderbeu, njė histori politike“, e Aurel Plasarit (Instituti shqiptar i studimeve “Gjergj Fishta”, Tiranė 2011); “Skėnderbeu, jeta dhe vepra“, e Kristo Frashėrit (Botimet Toena, Tiranė 2002).

    Shėn Nifoni ishte patriark i Kostandinopojės,vėllami i Skenderbeut. i biri i njė shqiptari nga Dalmacia dhe njė grekeje nga Morea.

    Nifoni eshte bere prift pikerisht ne Kruje, pas ardhjes se Skenderbeut me 1446. Ai ka pasur marrdhenie dhe lidhje te ngushta me Skenderbeun.

    Sipas disa dokumenteve, Shen Nifoni (vdekur me 1508),dhe Shen Zaharia se,erdhėn nė “Krujė” dhe pushtetari i vendit, Gjergj Skėnderbeu, i pranoi ata nė ēdo nder dhe shpresėtari, sepse edhe mė parė kishte dėgjuar pėr famėn e tyre. Pasi i mirėpriti me gėzim tė madh, i mbajti pranė vetes nė pallatin e tij mbretėror, ndėrsa Zaharian tepėr tė urtė e bėri atin e tij shpirtėror ”.

    Kjo ėshtė njė dėshmi e qartė se Gjergj Kastrioti ishte orthodhoks, ndryshe nuk kishte si ta bėnte Zaharian atin e tij shpirtėror, rrėfyesin e tij. Dhe as Zaharia nuk do tė mund tė pranonte nė asnjė mėnyrė tė kishte si fėmijė shpirtėror nė misterin e rrėfimit njė jo-orthodhoks.

    Madje, duke pasur parasysh mospranimin nga ana e dy murgjve tė Sinodit tė Firences, vėshtirė se do pranonin tė qėndronin pranė njė sundimtari romano-katolik. Do tė ishin nė kundėrshtim me veten e tyre, pikėrisht ata pėr kėtė arsye ishin shpėrngulur dhe udhėtonin pėr tė predikuar qėndrueshmėrinė nė Orthodhoksi. Nga ana tjetėr, a do mundej njė mbret tė priste, madje “nė ēdo nder’ dhe shpresėtari”, ata qė kundėrshtonin besimin e tij?

    (http://ėėė.forumishqiptar.com/thread...%C3%ABnderbeut).

    Si burim dore sė parė pėr jetėn dhe veprimtarinė e Shėn Nifonit shėrben Jeta dhe punėt e Shenjtėrisė sė tij atit tonė Nifon, patriark i Carigradit [Kostandinopojės]. E njohur shkurt si Jeta e Shėn Nifonit, ajo u shkrua nė shek. XVI nga kryeigumeni Gavriil, qė ishte protos i Malit tė Shenjtė (Athos)

    Po simbas Jetės, Zaharia me nxėnėsin e tij tė ri dhe murgj tė tjerė pėr t’u ikur turqve u strehuan pėr njė kohė nė Arbėri, nė Oborrin e Skėnderbeut: “Dhe Zaharia me Nifonin, si ndenjėn pak kohė atje [nė Ohri], deshėn tė venin nė vendin e Askulunit [ose Askalonit] edhe me ta u bashkuan shumė tė tjerė. Dhe u nisėn nga Justiniana disa nga stereja, tė tjerė me anije dhe mbėrritėn nė njė qytet me emrin Draē [Durrės], qė ėshtė nė vendin e Askulunit dhe sė andejmi u ngjitėn nė qytetin e Krujės, qė ėshtė prej Draēit rreth 6 milje.

    Edhe vajtėn te Gjergji qeveritar i Arbėrisė, qė i thoshin Skėnderbe, dhe i pranoi ai me gėzim tė madh e me dashuri, sepse edhe mė parė kishte dėgjuar pėr jetėn e tyre, qė ta ketė [Zaharian] at shpirtėror dhe mėsues dhe edukues pėr tė gjithė njerėzit dhe pėrftues tė shpėtimit tė tė gjithėve, ndėrsa Nifonin, me bekimin e kryehiereut tė qytetit tė Krujės, e bėri prift atje, duke e hirotonisur si edhe vetė kryehiereun i lumi patrik Nikodim”.

    (http://ėėė.forumishqiptar.com/thread...k%C3%ABnderbeu).

    Duket se nuk qėndruan shumė vjet nė Krujė, sepse ra Konstandinopoja (1453) dhe pasoi njė periudhė paqėndrueshmėrie, e mbushur me trazira dhe ata u fshehėn nė njė mal (pas vdekjes sė Skėnderbeut?!).

    Pastaj shkuan nė Ohėr, ku Zaharia u bė kryeprifti i tij, ndėrsa shėn Nifoni, pasi i mori bekimin, udhėtoi pėr nė Malin e Shenjtė, ku tashmė i kishte paraprirė fama e tij.

    Nifoni dėgjoi se nė qytetin e Nartės ishte njė mėsues i madh shpirtėror, i quajtur Zaharia, i cili kishte ardhur nga Mali i Shenjtė. Zaharia filloi ta mėsonte Nifonin pėr rregullat e jetės murgjėrore tė Malit Athos dhe pėr doktrinėn e besės orthodhokse. Shumė shpejt fama e shenjtit filloi tė pėrhapej kudo. “Jo mbas shumė kohe u ngritėn turqit nga Lindja dhe pushtuan tė gjitha viset nga Perėndimi, pikėrisht deri nė detin e Oqeanit dhe deri nė Arbėri edhe gjithēka qė gjenin e thernin, e plaēkisnin dhe e digjnin. Ndaj njerėzit iknin nga tė mundnin. Ndėrsa etėrit e lumė [Zaharia dhe Nifoni] lanė Arbėrinė dhe erdhėn sė rishti nė qytetin e madh tė Ohrisė”12. “Si vdiq Nikodimi i Justinianės, at Zaharia u bė me pahir patrik i tė gjithė bullgarėve, serbėve, arbėrve dhe viseve tė tjera […] por perandori turk e hoqi nga froni, ndaj dhe Zaharia e la fronin dhe vajti nė Carigrad [Kostandinopojė] sė toku me birin e tij shpirtėror Nifon”13.

    Nė Krujė nuk e gjente dot njė tė tillė, mbasi aty “… nuk kishte as priftėrinj, as djakonė latinė [katolikė]”24.

    Si e ka vėnė re Marinescu: “Do tė ishte kjo edhe njė provė mė shumė se popullsia e qytetit [tė Krujės], kryepeshkopi Stefan i pėrmendur mė 1451 dhe Skėnderbeu ndodheshin nė dėgjesėn e Kishės ortodokse”25.

    Tani nga “historia” e Zaharias dhe Nifonit kuptohet qė Kruja ishte, ende nė shek XV, episkopatė ortodokse me njė episkop tė sajin dhe se nuk ishte shufragane e Metropolisė sė Durrėsit, sikundėr ėshtė pohuar shpesh, por varej nga Kryepiskopata e Ohrisė.

    Jorga e ka shėnuar shtjellimisht kėtė duke folur pėr Nifonin: “Mandej ai vajti nė Oborrin e tė famshmit Skėnderbe, mbrojtėsi i krishterimit nė Arbėrinė e lirė, e cila varej [kishėrisht, A.P.] po prej Ohrisė”27.

    E ka mbėshtetur kėtė edhe Beduli, jo vetėm pėr Nifonin, por edhe Zaharian, duke shtuar argumentin: “po tė kemi parasysh se u ngarkua me misionin e atit shpirtėror gjatė qėndrimit tė tij nė Krujė, mision i cili kėrkonte tė dije gjuhėn e popullit pėr ta kryer”.

    Nė rradhė tė gjashtė, Varrimi i babait tė tij Gjon Kastriotit dhe Reposh Kastrioit nė Malin Athos nė Hilandar tregon se ritet familjare ishin tė Krishtera Orthodokse bizantine.

    Murgjit e manastirit Hilandar te Malit te Shenjte, zoterojne nje te dhene te vitit 1421-1422, ku ivan (Gjon) Kastrioti me kater bijte e tij i dhurojne fshatrat Radostine edhe Trebishte manastirit. Fisniket shqiptare, nje Aranit edhe dy zyrtare te oborrit te Gjergj Kastriotit, Rajan edhe Dmitr, permenden ne nje perkujtimore serbe-ortodokse. Sipas tradites te shek.16 “Reposhi, i vellai i Skenderbeut, conte nje jete te shenjte”, edhe shkoi ne Malin Sinai,(?) ku edhe vdiq si mur

    Pra gjėnden aty:

    Varri i Reposh Kastriotit ka epitafin: Reposh Kastrioti –Dux illyricum (vdekur 1431)

    Dhe nė sllavishten e vjetėr: Nje nga afreset ne Hilandars shkruhet: »Prestavi se rab’ božii Repoš’, douks’ ilirskii, 6939«.

    Varri i Reposh Kastriotit (ndoshta varri i pėrbashkėt, )ndodhet brenda katedrales, nėn nartekstin (portikun), nė murin verior (K. Balli-L. Gliozheni; Mali i Shenjtė-Mikrokozmosi i Botės Bizantine. Tempulli. Korēė 2001. Fq 157).

    Dikur atu ka qėnė edhe Kisha e Shen Gjergjit nė vėndin ku quhet Pirgu Arbanas, sepse aty Gjon Kastrioti mori me qira atė toke dhe ndėrtoi kullėn e Shėn Gjergjit nė Hilandar dhe pronėn pėrreth nė nė 1426 dhe nė 1430 nė dy dokumente, pasi kishte dhuruar dy fshatra tė pronės sė tij : Radostusha dheTrebisht, duke nėnėshkruar nė prani tė murgut Anastas, sė bashku me firmėn e tre bijve tė tij meshkuj. Mungon firma e Stanishės i cili ishte kthyer nė mysliman. Nė kėtė marėveshje gjėnden edhe dy fisnikė tė tjerė shqiptarė: Fisniket shqiptare, nje Aranit edhe dy zyrtare te oborrit te Gjergj Kastriotit, Rajan edhe Dmitr, permenden ne nje perkujtimore serbe-ortodokse.

    Aty gjėndet dhe Varri i Gjon (Joakim) Kastriotit vdekur ne 2 maj 1437 ne Hilandar.

    Varri i Konstandin Kastriotit nuk ėshtė pėrcaktuar nėse ėshtė apo jo nė Hilandar.

    (https://en.ėikipedia.org/ėiki/Talk%3...rbeg/Archive_4).

    Argumenta tė tjerė nė favor tė Religjionit tė Krishtero-Orthodoks tė Heroit tonė Kombėtar

    Pėrkrenarja me kokėn e dhisė qė mbante Skėnderbeu ishte njė simbol i huazuar nga legjendat e Pirros sė Epirit dhe Aleksandėrit tė Madh. Ajo ėshtė me metal tė bardhė dhe me njė rrip (ruban) tė larė me ar.

    Janė dy shpata tė Skėnderbeut. E para i ėshtė dhuruar nga Papa nė Krishtlindjet e vitit 1466 dhe ėshtė me trup tė drejtė, e gjatė 85.5 centimetra dhe e gjerė 5.7, peshon 1.3 kg. E dyta ėshtė model turk, ėshtė 121 cm dhe peshon 3.2 kg.

    Dy janė uniformat qė ka pėrdorur Gjergj Kastrioti Skėnderbeu. E para ishte uniforma e luftės, me pėrkrenare dhe parzmore. Ndėrsa veshja tjetėr qė pėrmend Barleti ėshtė ajo popullore me qeleshe dhe xhubletė.

    Fjalimi mė i rėndėsishme dhe mė i mbajtur mend, ėshtė ai i mbėrritjes nė qytetin e Krujės. Fjalėt “lirinė nuk ua solla unė, por e gjeta nė mesin tuaj”, kanė vlerė letrare dhe mendimi edhe sot e kėsaj dite (http://kosova.albemigrant.com/?p=3508).

    Flet qarte per origjinen e tij shkronjat e skalitura ne Helmeten origjinale ne Muzeun e VienesN * PE * RA * TO * RE * BT *, qe d.t.th: Jhezus Nazarenus * Principi Emathie * Regi Albaniae * Terrori Osmanorum * Regi Epirotarum * Benedictat Te (Jesus Nazarene bekon Ty [Skanderbeg], Prince i Mat, King i Albania, Tmerri i Osmaneve, Mbreti i Epirus).

    IN – isus i Nazaret –PE – PRINCIPI EMATHIE-RA – REGI ALBANIAE-TO –TERRORI- OSMANORUM-RE – REGI EPIROTARUM-BT – BENEDICTAT TE

    ii

    Varri i Gjergj Kastrioti-Skėnderbeut.

    Problemi i Varrit tė Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu mbetet njė enigmė. Dihet nga Barleti i cili thotė nė Librin e tij `Historia e Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu- Princi i Epirit`, se Gjergj Kastrioti Skenderbeu u varros ne Kishen e Shen Nikolles (Shen Kolli),Lezhe. por thotė se:

    “Gjergj Kastrioti u varros nė qytetin e Lezhės, nė kishėn e madhe tė Shėn Kollit (Shėn Nikolla).

    Kjo Kishė ka qėnė Orthodokse deri nė fund tė shek XIV (http://ėėė.catholic.com/encyclopedia/diocese-of-alessio).

    Ceremonia e varrimit tė tij, sipas zakonit tė tė parėve, u bė me njė madhėshti tė paparė. Trupi i tij u pėrcoll me vaj nga tė gjithė ushtarėt dhe me gjėmė, sipas zakoneve tė vendit, nga tė gjithė princat dhe kapedanėt…..”. Pra riti i varrimit ishte i ndryshėm me atė tė venedikasve qė kishin nė zotėrim Lezhėn.

    Sipas Barletit dy ushėheqės tė mėdhenj ; Ferdinanti i Napolit dhe Sulltan Mehmeti u shprehėn pėr vdekjen e Skėnderbeut:

    Mbreti Ferdinant u shpreh ne letren e tij me 24 shkurt 1468 ne mirenjohje ndaj Skenderbeut: `Skanderbeg ishte si nje Baba per ne“.

    Sulltan Mehmeti iI, pasi vdiq Skenderbeu tha: “Europa dhe Azia jane te miat. Mjere Krishterimi. Ai humbi Shpaten dhe Mburojen e tij“.

    Eshtrat e Skėnderbeut u zhvarrosėn nga turqit pas rėnies sė Krujės, mė 1478, 10 vjet pas vdekjes. Varri i tij, qė ndodhej nė Kishėn e Shėn Nikolla nė Lezhė, u dhunua dhe eshtrat u morėn si hajmali nga ushtarėt turq.Barleti thotė:

    “Turqit dhe Barbarėt duke u bėrė zotėr tė qytetit tė Lisos, gjetėn dhe nxorėn nga varri me dėshirė shumė tė madhe trupin e Skėnderbeut. Te eshtrat dhe varri i tij u mblodhėn qė tė gjithė kush e kush mė parė, sepse kujtonin se do tė ishe fatbardhė, shumė i lumtur ai qė do tė siguronte pėr vete njė copėz prej tyre, tė cilėn e qepnin dhe e zbukuronin njė palė me argjend, njė palė me ar dhe e varnin nė qafė, si ndonjė gjė hyjnore, tė shenjtė dhe vendimtare pėr fatin e tyre dhe e nderonin me respekt shumė tė madh, duke kujtuar se tė gjithė ata qė i mbanin me vete ato thėrrmija do tė kishin nė jetė po atė fat e mbarėsi qė pat edhe gėzoi sa qe gjallė vetė Skėnderbeu”.

    Sipas T. Spanduēi, shkrimtar i shek 17th ne librin e tij”Historia“ shkruante se…Varri i Skenderbeut eshte ne nje varreze orthodokse te Kishes Shen Nikolla…..

    Sipas arkeologut Hekard-Ja seē thotė mė tej ai per Kishen Shen Nikolla: “…nga ato qė kanė mbetur nga pallati i feudalėve tė vjetėr, sheh tre emblema tė vjetra mermeri, nė njėrėn prej tė cilave mund tė dallosh ende njė grua dhe njė burrė, me kokėn e rrethuar me njė brerore dhe me njė kryq grek mes tyre, nė tė dytėn shihet njė luan i ngritur mbi tė dy kėmbėt e pasme dhe nė tė tretėn njė shqiponjė me krahė tė shpalosur, qė shtrėngon nė kthetrat e saj njė gjarpėr, emblem e cila siē thonė gjendej nė armaturėn e kastriotėve” (H. Hecquard. Po aty. F 73).

    Mendohet se varri i Gjegj Kastriotit Skėnderbeu gjėndet ne obborrin e Kishės sė Shėn Kollit tė cilėn e shkatėrruan osmanėt. Mbi kėtė Kishė u ndėrtua Xhamia Selimie.

    Mendohet se varri i Skenderbeut gjendet nen xhamine Selimije e cila u ndertua mbi Kishen e Shen Nikolles prandaj quhet edhe Kisha-Xhami). Xhamija u quajt Selimije sipas urdherit te Sulltan Sulejmanit.Kisha e Shėn Nikolles (Shen Kollit) u shndėrrua nė xhami nė vitin 1580.

    Duken mbeturinat e nje xhamie ne rrethinat e keshtjelles se Lezhes ne koder dhe duken nje Dikka (arkitekture islame me kolona), nje Mihrab (pjese arkitekture islame me kurbature). Kjo xhami u ndertua mbi mbeturinat e Kishes se Shen Nikolles.

    Sot aty eshte ndertuar Mauzoleumi.

    Interesant ėshtė fakti se Kisha e Shen Nikollės duhej tė ishte brėnda Kėshtjellės (kalasė) sė Lezhės, dhe jo jashtė saj, e aq mė tepėr nė rrėzė kodrės aty ku ishte ndėrtuar xhamija Selimie apo Kisha –Xhami, sepse Hekardi thotė se varri i Gjergj Kastriotit-Skėnderbeu, gjendej brėnda oborrit tė Kishės Shėn Nikolla pikėrisht tek shtegu ku varroseshin orthodoksėt.

    Pra mbetet i duyshimtė fakti nėse Mauzoleumi i cili ėshtė ndėrtuar nė kohėn e Enver Hoxhės dhe gjėndet edhe sot duhet tė gjėndet pikėrisht mbi varrin e Skėnderbeut nė njė kohė kur Kėshtjella ėshtė sipėr nė kodėr, pra dhe kasha duhej tė gjėndej sipėr nė kodėr dhe jo aty poshtė.

    Dyshime mbi varrin e Skėnderbeut ka hedhur historian shqiptar Dhosi Liperi, i cili nė Konferencė e Dytė Albanlogjisė mė 1968 kundėrshtoi argumentat e historianėve tė tjerė mbi vrrin e Skėnderbeut. Sipas tij : “turqit nuk e kane cvarosur varrin e Gergj Kastriotit-Skenderbeu, sic pohon Marin Barleti, sepse sipas tij nuk ka asnje document Osman apo venecian qe e pohon kete“. 47 vjet pas vdekjes se Autorit u botua libri i tij “Mitologjia Skenderiane“.

    Sipas Dhosi Liperi (vdekur me 1968), historianet turq ibn Kemali, Hoxha Sadedini, Idris Bitlisi, Tursuni, te cilet pershkruajne hollesisht pushtimin e Lezhes me 1478, nuk e permendin cvarrimin e varrit te Gjergj Kastrotit“.

    Tė tjera dėshmi tė mbeldhura nga studiuesi Dhosi Liperi, tė shkruara nė librin e tij “lufta shqiptaro-turke ne shek XV“(Tirane 1968), ne Mat, Zadrime,Kruje e Mirdite, osmanet nuk e gjeten asnjehere varrin e Skenderbeut. Si etnograf, Liperi u mor kryesisht me mbledhjen e tė dhėnave verbale qė mori nga 173 kallėzonjės, tė cilėt i intervistoi gjatė periudhės 1929-1961.

    Nė pėrfundim mund tė parashtroj se pėrse Gjergj Kastrioti –Skėnderbeu mbetet j vetėm njė Hero Kombėtar i Shqipėrisė por dhe njė Dėshmor i Krishėrimit Orthodoks i cili ka njė borxh ndaj tij pėr ta respektuar dhe nderuar si mbrojtės i Kristianizmit nė pėrgjithėsi por dhe i Krishtėrimit Orthodoks.

    Nw pwrfundim mendoj se I takon K.O.A.SH it te vendose Heroi tone Kombetar Gjergj Kastrioti Skenderbeu ne kalenderin e Kishes Autoqefale Orthodokse te Shqiperise si Deshmor I Orthodoksise si Gjergj Kastrioti – Princ i Epirit me dt. 17 janar, sepse:

    . Ishte i krishtere Orthodox

    . Lindi si i krishtere Orthodoks

    . U pagezua si i krishtere Orthodoks

    . luftoi si i krishtere Orthodoks

    . U martua si i krishtere orthodox

    . Arsimimi ishte Orthodoks Bizantin

    . Shkresat kryesisht i shkruante ne greqisht dhe serbisht

    . Shkonte ne Kishe Orthodokse ku predikohej greqisht dhe sllavishte e vjeter

    . Flamuri ishte Orthodoxe i Perandorise Bizantine.

    . Vula ishte Orthodokse bizantine

    . Mbrojti Krishterimin Orthodoks edhe pas renies se Konstandinopojes por dhe Kristianizmin ne Pergjithesi.

    . U varros ne varrezat orthodokse te Kishes se Shen Nikollit, Lisus, sipas riteve Orthodokse.

    . Varri I te Jatit (Gjon +1437) dhe I te vellait (Reposh +1431), jane nw Malin e Shenjte Atos (Hilandar)

    . Katoliket I kane dhene nje titull `Athlet I Krishtit` nga Tre Pape:

    George Kastrioti Skanderbeg of Albania, called by Popes Callixtus III, Pius II, Paul II, and Nicholas V;





    BIBLIOGRAFIA

    BEDULI, DH.: Disa tė dhėna lidhur me periudhėn e Skėnderbeut nga njė vepėr agjiografike e shek. XVI, nė “Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike”, Tiranė 1968 .
    BEDULI, DH.: Disa tė dhėna lidhur me periudhėn e Skėnderbeut nga njė vepėr agjiografike orthodhokse e shek. XVI,
    CERONE, F.: La politica orientale di Alfonso di Aragona, nė “Archivio Storico per le Province Napoletane”, anno XXVIII, fasc. i, Napoli 1903.
    CONSTANTINESCU, N. A.: Neagoe Voda Basarab si Sf. Nifon, Bucuresti 1921.
    DUCELLIER: Aux frontičres, 7.
    FEDALTO: La Chiesa, iII,
    HASDEU, B. P. shih Viata.
    JORGA, N.: Histoire des États balcaniques jusqu’ą 1924, Paris 1925.
    JORGA, N.: istoria Bisericii Romanesti, Bucuresti 1928.
    KONICA, F.: Njė patrik shqiptar nė shek. XV, nė “Bota shqiptare”, Tiranė.
    KURILLA LLAVRIOTI, E.:
    KORABLEV: Actes, iI.
    LAMPROS, K.: Catalogue of the greek manuscripst of Mount Athos, Cambrigde 1895.
    MARINESCO, C.: Alphonse V, Roi d’Aragon et de Naples et l’Albanie de Scanderbeg, nė “Mélanges de l’École Roumaine”, Paris 1923.
    Mazilu, D.: Contributii la studiul vietii Sf. Nifon, Bucuresti 1928 (ekstrakt).
    MOISESCU, G.: Viata Sf. Nifon patriarhul Constantinopolului, nė “Biserica Ortodoxa Romina”, nr. 9, Bucuresti 1958.
    NANIESCU, i.: shih Viata.
    NASTUREL, P.: Recherches autour la version gréco‑roumain de la vie de S. Niphon iI, patriarque de Constantinople, nė “Revue des etudes Sud‑Est européennes”, nr. 5, Bucarest 1967.
    NOLI, F. S.: George Castrioti Scanderbeg, Neė York 1947.
    NOVAKOVIC: Zakonski.
    ORBINI: il regno, 339.
    PARTHEY: Synecdemus, 124, 220
    PETKOVIC: Arbanaski, 196‑197.
    PETTA: Despoti, 34.
    POPESCU, N. M.: Nifon iI Patriarhul Constantinopolului, nė “Analele Academiei romane”, 19143.
    RADONIC: Djuradj, nr. 3.
    SIMANDREA, T.: shih Viata etj.
    ŠUFFLAY: Srbi, 95.
    THALLÓCZY & JIRECEK: Zėei Urkunden, 144
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, Bucuresti 1865 (ed. HASDEU).
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, Bucuresti 1888 (ed. NANIESCU).
    Viata si traitul Sf. Nifon Patriarhul Constantinopolului, nė “Biserica Ortodoxa Romina”, nr. 5/6, Bucuresti 1937 (ed. SIMANDREA).
    (http://ėėė.*********.com/shoėthread.php?t=1675)
    O zoteri, po pse nuk tha thjesh ORTHODHOKS, por fut brenda nje "grek", ...
    jo i nderuar kombesia ishte "Arb" "Ilir:, mos ngatarro kombesine me besimin,..., keto nuk na mashtrojne dot
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 12-05-2022 mė 13:48
    Duaje te afermin tend si veten

  3. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar ilia spiro pėr postimin:

    arbereshi_niko (17-05-2022)

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 10-05-2017, 09:35
  2. Religjioni Orthodoks i Heroit Kombetar Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga pirro10 nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 28
    Postimi i Fundit: 26-01-2017, 12:38
  3. Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 26-08-2016, 18:20
  4. Arberoret te Krishter-Katolik dhe Orthodoks
    Nga Darius nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 17-09-2015, 06:25
  5. Gjergj Kastriot Skėnderbeu
    Nga Bel ami nė forumin Albumi fotografik
    Pėrgjigje: 59
    Postimi i Fundit: 03-05-2009, 10:05

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •