Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 39 prej 39
  1. #21
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    PĖRGATITJA E LITURGJISĖ
    E DIELA 5 VITI B
    MĖ 7-2-2021



    PS. 147, 1. 3 - 7
    1 Alleluia !
    1. Lavdėrojeni Zotin sepse ėshtė mirė,
    ėshtė bukur t’i kėndosh Hyjit tonė,
    ėshtė kėnaqėsi ta lavdėrosh si i ka hije!
    3. Ai i shėron zemrat e copėtuara,
    i lidh plagėt e tyre.
    4. Ai i njeh numrin e yjeve,
    dhe e therret secilin me emėr;
    5. I madh ėshtė Zoti ynė, i gjithėpushtetshėm,
    e pakufishme ėshtė dija e tij:
    6. Zoti i lartėson tė pėrvujtėt,
    kurse pėrdhe i shtron bakėqijtė!
    7. Kėndojani Zotit kėngėn e falėndėrjes,
    bini harpės pėr nder tė Hyjit tonė.



    LECTIO DIVINA-MEDITIMI-LUTJA.



    ALLELUIA, KĖNGA E ĒLIRIMIT.


    Ky psalm fillon me fjalėn "Aleluja", e cila ėshtė aq e rėndėsishme nė traditėn hebraike: ėshtė thirrja qė i jepet Zotit qė ēliroi popullin e tij; kėshtu shpjegohet: "Zoti na bėri tė kalojmė nga robėria nė liri, nga trishtimi nė gėzim, nga vajtimi nė ditėn e festės, nga errėsira nė dritėn e ndritshme, nga robėria te shpengimi. Kjo ėshtė arsyeja pse kėndojmė para tij Aleluja ".
    Kuptohet mė mirė, menjėherė, fjalinė:
    "Lavdėrojeni Zotin sepse ėshtė mirė, ėshtė bukur t’i kėndosh Hyjit tonė, ėshtė kėnaqėsi ta lavdėrosh si i ka hije" (v 1).
    Dhe gjithashtu mund tė kuptohet pse na ofrohet ky psalm kėtė tė Dielė, duke bėrė jehonė nė leximin e parė tė marrė nga libri i Jobit: vargu 3 thotė: "Ai i shėron zemrat e copėtuara, i lidh plagėt e tyre" (v. 3).
    I thyer nga zemra: Jobi ishte njė njeri i copėtuar nga zemra: u pėrball me enigmėn mė tė egėr tė jetės sonė, me enigmėn e vuajtjes. Nė zemėr tė dhimbjes sė tij, ajo qė na u dha si njė shembull nė Job, ėshtė kėmbėngulja e tij pėr tė dashur me ēdo kusht, pėr tė hyrė nė dialog me Perėndinė. Dhe ajo qė ai gjen, nė fund tė fundit, nuk ėshtė njė valė e njė shkopi magjik qė do ta ēlirojė atė nga tė gjitha vuajtjet, por prania e Zotit nė vuajtjet e tij, pa marrė parasysh ēfarė do tė ndodhė.
    Kur thuhet: "Zoti shėron zemrat e coptyera, ai shėron plagėt e tyre", nė tė vėrtetė flitet pėr zemrat, dhe jo pėr trupat! Kjo prani e Zotit me tė vegjėlit dhe nė ata qė vuajnė, ėshtė njė nga zbulimet mė tė mėdha tė Besėlidhjes sė Vjetėr: tani njeriu nuk ėshtė mė vetėm pėrballė vėshtirėsive tė jetės dhe, pėr disa, pėrballė mizorive tė ekzistencės. Libri Siracidit shkon deri atje sa thotė: "Lotėt e vejushės rrjedhin nė faqet e Zotit" (Si 35,18).
    Ėshtė e mundshme qė zemrat e copėtuara pėr tė cilėt flitet kėtu, tė jenė zemrat e hebrenjve tė Jeruzalemit tė dėbuar nė Babiloni nga Nabukodonosori. Nga fillimi i psalmit, nė vargun e 2 qė nuk lexohet kėtė tė Dielė, psalmisti ka shkruar saktėsisht: "Zoti e rindėrton Jeruzalemin, i bashkon Izraelitėt e mėrguar" (Ps 147, 2). Kėshtu qė kėtu strofa e parė nė tėrėsi, duhet tė jetė:
    “Aleluja! Alleluia !
    Lavdėrojeni Zotin sepse ėshtė mirė, ėshtė bukur t’i kėndosh Hyjit tonė, ėshtė kėnaqėsi ta lavdėrosh si i ka hije!
    Ėshtė mirė tė festojmė Zotin tonė, ėshtė bukur tė kėndojmė lavdėrimet e tij! Zoti e rindėrton Jeruzalemin, i bashkon Izraelitėt e mėrguar. Ai i shėron zemrat e copėtuara, i lidh plagėt e tyre".
    Kjo fjalė "Aleluja" qė ėshtė kėnga e ēlirimit, merr kuptimin e saj tė plotė me kujtesėn e fundit tė Mėrgimit nė Babiloni. Sidomos nėse kujtojmė se ky kthim nga Mėrgimi u pėrjetua jo vetėm si njė ēlirim politik, por edhe mė shumė si njė ēlirim shpirtėror: gjatė Mėrgimit, populli Izraelit kishte shumė kohė pėr tė rilexuar historinė e tij dhe pėr tė bėrė provimin e tij tė ndėrgjegjes; profetėt parashikuan katastrofė nėse nuk do tė konvertoheshin; dhe fatkeqėsia erdhi nėpėrmjet Nabukodonosorit; kthimi nė vend, rindėrtimi i Jeruzalemit hap njė tė ardhme tė re: Zoti ka falur. Tani, pėrsėri nė Tokėn e Shenjtė, do tė pėrpiqemi tė bėjmė njė jetė tė shenjtė pėrsėri.
    Dhe nuk ka arsye pėr tė menduar se ndryshohet tema me vargjet vijuese: "Ai i njeh numrin e yjeve, dhe e therret secilin me emėr" (v. 4),
    Sigurisht, kėtu i aludohet Krijimit; ėshtė gjithmonė nė kohė shqetėsimesh tė mėdha qė autorėt biblik shkruajnė tekstet mė tė bukura pėr Krijimin: njė mėnyrė pėr tė thėnė se Krijuesi qė bėri gjithēka tė dalė nga asgjėja, do tė dijė tė na bėjė tė rishfaqemi, pavarėsisht nga humnera nė tė cilėn kemi rėnė .

    ZOTI QĖ NA KA KRIJUAR NGA DASHURIA, NA SHOQĖRON ĒDO DITĖ.
    Nga ana tjetėr, dihet mirė qė artikulli i parė i besimit tė Izraelit, ėshtė: "Unė besoj nė Perėndinė ēlirimtar", dhe artikulli i dytė ėshtė: "Unė besoj nė Zotin krijues"; besimi nė Zotin krijues lexohet nė dritėn e pėrvojės sė ēlirimit tė Egjiptit dhe tė tė gjitha ēlirimeve tė njėpasnjėshme: Zoti krijues admirohet, vlerėsohet pėr plotfuqinė e tij, por mbi tė gjitha pėr projektin e tij tė dashurisė pėr njerėzimin.
    Nė fakt, sa herė qė flitet pėr yjet nė Izrael, sigurisht qė mendohet pėr premtimin e famshėm qė i ėshtė bėrė Abrahamit: pasardhės tė shumtė si yjet.
    Ky projekt i Zotit mbi njeriun ėshtė njė ėndėrr madhėshtie (nė lartėsinė e yjeve); Krijuesi qė modeloi njeriun nga pluhuri i tokės ėshtė gjithashtu ai qė e rrit pa u lodhur, sa herė qė ishte e nevojshme pėr ta tėrhequr drejt vetes: "Zoti i rrit tė pėrulurit ...", Tė pėrulurit, tė vegjėlit, shpesh i takojmė nė Biblėn: janė ata qė nuk kanė pretendime para Zotit dhe as merita qė mund tė pohojnė. Tė pabesėt, pėrkundrazi, nuk janė tė gatshme tė pranojnė dhuratat e Zotit. Nė kėtė fjali "Zoti i larton tė pėrulurit dhe i sjell tė ligjtė nė tokė", ne njohim himnin e Anės, nėnės sė Samuelit dhe gjithashtu Magnificat, pėr tė mos pėrmendur disa psalme. Jezusi gjithashtu kishte njė predikim pėr tė vegjėlit: " Nė atė kohė Jezusi mori fjalėn e tha:“Po tė bekoj, o Atė, Zotėrues i qiellit e i dheut, qė i fshehe kėto gjėra nga tė dijshmit e nga tė urtėt, e ua zbulove tė vegjėlve. Mirė, o Atė, pse tė pėlqeu ty kėshtu!" (Mt 11, 25-26).
    Dhe kjo ėshtė arsyeja pse kėnga e mirėnjohjes buron nga zemrat e besimtarėve:
    “Alleluia !
    Lavdėrojeni Zotin sepse ėshtė mirė, ėshtė bukur t’i kėndosh Hyjit tonė, ėshtė kėnaqėsi ta lavdėrosh si i ka hije!"
    Kjo ėshtė gjė e mirė nė dy mėnyra: sė pari, sepse ėshtė njė gjė e drejtė, dhe gjithashtu sepse ėshtė lumturia jonė. Njeriu ėshtė krijuar nė mėnyrė qė lumturinė e tij e gjen vetėm nė njė marrėdhėnie birnore me Zotin. Shėn Augustini u lut kėshtu:
    "Ti na bėre pėr veten tėnde,o Zot, dhe zemra jonė nuk e gjen paqen derisa nuk pushon nė ty".

  2. #22
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    MĖ 6 -2-2021 / E SHTUNA /JAVA 4 / Mk. 6, 30-34


    LUTJA.


    Hiri dhe mirėsia do tė mė pėrcjellin
    nė tė gjitha ditėt e jetės sime,
    do tė banoj nė shtėpinė e Zotit
    derisa tė jem gjallė. (Ps 23)



    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 6, 30-34

    Apostujt u bashkuan prapė te Jezusi dhe i treguan gjithēka kishin bėrė dhe kishin mėsuar. Atėherė ai u tha: “Ejani dhe ju nė njė vend tė pabanuar e pushoni pak nė vetmi.” Sepse aty aq shumė njerėz vinin e shkonin sa qė s’kishin kohė as tė hanin. Ata u nisėn me barkė pėr nė njė vend tė pabanuar, nė vetmi. Porse njerėzit i panė nė ē’drejtim u nisėn e shumica e morėn me mend vendin ku do tė shkonin dhe, nė kėmbė, prej tė gjitha qyteteve, shkuan atje e arritėn para tyre.
    Kur Jezusi doli nga barka, pa njė turmė tė madhe tė popullit, iu dhimsėn, sepse ishin porsi ‘delet pa bari’, e filloi t’u mėsojė shumė gjėra.



    MEDITIMI

    Jezusi i kishte dėrguar ata, dy nga dy, nė qytetet dhe fshatrat e Galilesė, duke u dhėnė atyre fuqinė e Fjalės (njė fjalė qė prekte zemrėn) dhe fuqinė pėr tė ngushėlluar, pėr tė shėruar, pėr tė ndihmuar kėdo nė nevojė. Ungjilltari, mezi duke lėnė tė kuptohet kthimin e tyre, sugjeron kėnaqėsinė e dishepujve dhe tė vetė Jezusit. Mbyllni sytė dhe hapni zemrėn tuaj pėr njė moment dhe imagjinoni: ne mund tė imagjinojmė vėshtrimin e dashur dhe tė kėnaqur tė Jezusit ndėrsa ata treguan atė qė ata kishin operuar. Ata ishin tė lumtur.
    Ndoshta nuk mungonte lodhja, ajo qė shoqėron gjithmonė ēdo "misionar" tė vėrtetė qė harron veten pėr t'i shėrbyer Ungjillit, por ata gėzonin tė njėjtin gėzim tė Jezusit. " “Ejani dhe ju nė njė vend tė pabanuar e pushoni pak nė vetmi”. Ai sigurisht i kishte parė tė lodhur, por edhe tė lumtur dhe tė etur pėr tė treguar gjithēka, mbase njėri mbivendoset me tjetrin nė rrėfim. Imagjinoni pėrsėri ... Jezusi i mbledh pranė tij, jo pėr t'i shpėrqendruar ose pėr njė pushim tė paqartė, por pėr tė qenė me ta, nė mėnyrė qė ata t'i kuptojnė mėsimet e tij edhe mė mirė dhe ndoshta edhe tė marrin korrigjime.
    Nėse Ungjilli bėhet buka e shpirtit, por edhe e trupit, e zėrit, e vėshtrimit, e dashurisė reciproke, atėherė bėhet njė pėrvojė unike qė i jep vėrtet kuptim jetės. Shikoni sa e bukur ėshtė: dashuria pėr Zotin ėshtė njė pasion i papėrmbajtshėm, nė tė vėrtetė dashuria vazhdon ta shtyjė atė, dhe posa tė zbresė nga anija, ai menjėherė rinis "punėn" e tij apostolike. Dhe kjo ėshtė ajo qė Mjeshtri vazhdon t'u kėrkojė dishepujve tė tė gjitha kohėrave.
    [/SIZE][/B]


    REFLEKTIMI


    Vazhdo, o Zot, punėn tėnde: le tė mos tė tė ndalin ty frika dhe lotėt e mia.

    Mė udhėzo, dritė bukuroshe, mes errėsirės qė mė rrethon.
    Mė drejto, e errėt ėshtė nata, larg nga shtėpia.
    Ku do me ēosh, unė nuk tė pyes, o Zot!
    Unė e njoh fuqinė tėnde: mė ka mbajtur tė sigurt pėr njė kohė tė gjatė,
    dhe e di qė tani ti do tė mė udhėheqėsh pėrsėri, madje edhe nėpėr shkėmbinj dhe gremina, megjithėse nėpėr male dhe shkretėtira derisa tė mbarojė nata.
    Nuk ishte gjithmonė kėshtu: unė nuk jam lutur gjithmonė qė ti tė mė udhėzosh! Mė pėlqente tė zgjidhja rrugėn pėr veten time, por tani ti mė drejton!
    (John Henry Newman).
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ninoenina : 05-02-2021 mė 10:35

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    PĖRGATITJA E LITURGJISĖ
    E DIELA 5 VITI B
    MĖ 7-2-2021

    UNGJILLI: Mk 1,29-39
    29 Dhe menjėherė, posa dolėn nga sinagoga, shkoi me Jakobin e me Gjonin nė shtėpinė e Simonit e tė Andreut.
    30 Vjehrra e Simonit ishte nė shtrat ndėr ethe. Menjėherė I treguan pėr tė.
    31 Jezusi u afrua, e kapi pėr dore dhe e ngriti. E lėshuan ethet dhe u shėrbeu.
    32 Nėmbrėmje, nė tė perėnduar tė diellit, ia sollėn para tė gjithė tė sėmurėt dhe tė djallosurit.
    33 Mbarė qyteti u mblodh para derės.
    34 Ai i shėroi tė sėmurit‑ishin shumė dhe me sėmundje tė ndryshme. Dėboi edhe shumė djaj. Por nuk i lejoi djajtė tė flasin sepse e njihnin.
    35 Herėt nė mėngjes, kur ende ishte natė, Jezusi u ēua e shkoi nė njė vend tė pabanuar e atje lutej.
    36 Simoni me shokėt e vet u vunė ta kėrkojnė.
    37 Kur e gjetėn i thanė: “Tė gjithė po tė kėrkojnė.”
    38 Ai u tha: “Ejani tė shkojmė gjetiu, nė fshatrat e afėr meqė tė predikoj edhe atje. Prandaj edhe erdha”.
    39 Dhe i ra kryq e tėrthor Galilesė duke predikuar nėpėr sinagogat e tyre dhe duke dėbuar djajtė.

    LECTIO DIVINA-MEDITIMI-LUTJA.

    MBRETĖRIA E ZOTIT KA FILLUAR.
    Kjo faqe e ungjillit pothuajse duket si njė raport gazetaresk: Mark na tregon vendet dhe kohėt; megjithatė, meqė objektivat e ungjilltarėve nuk janė kurrė tė njė natyre gazetareske, duhet tė besohet se tė gjitha kėto detaje tė registruar me njė pėrpikėri tė jashtėzakonshme, kanė njė vlerė teologjike; na mbetet qė ne tė dimė tė lexojmė mes rreshtave.
    Pra, ngjarja po ndodh nė Galile, nė Kapernaum; nė njė ditė tė shtune, pastaj nė mbrėmje dhe tė nesėrmen; si tė gjithė e dinė, dita pėr Judenjtė nuk fillon nga mesnata, por nga perėndimi i diellit e deri nė perėndimin e diellit; e shtuna fillon tė premten nė mbrėmje nė perėndim tė diellit dhe mbaron tė shtunėn nė mbrėmje kur shfaqen yjet e parė.
    Ne gjithashtu e dimė qė e Shtuna ėshtė njė ditė pėr lutje dhe studim tė Tevratit, nė sinagogė dhe nė shtėpi. Kjo ėshtė arsyeja pse banorėt e Kapernaumit i sjellin tė sėmurėt e tyre Jezusit vetėm nė mbrėmjen e tė shtune pas perėndimit tė diellit; Marku na thotė: " Nė mbrėmje, nė tė perėnduar tė diellit, ia sollėn para tė gjithė tė sėmurėt dhe tė djallosurit" (Mk.1,32). Duke pėrcaktuar me saktėsi qė dielli ishte perėnduar, Marku ndoshta dėshiron gjithashtu tė tėrheqė vėmendjen tonė nė diēka: meqė dielli ishte perėnduar, duhet tė kuptohet se tashmė ka filluar dita e sė dielės, dita e parė e javės. Dihet kuptimi qė mori e diela pėr tė krishterėt e parė: simbolizon fillimin e krijimit tė ri.
    Gjatė pjesės sė parė tė ditės Jezusi bėri vetėm njė gjė: shkoi nė sinagogėn e qytetit dhe menjėherė mė pas ai u kthye nė shtėpi. Nėse Marku e specifikon atė, ėshtė padyshim pėr tė na kujtuar se Jezusi ėshtė njė hebre besnik ndaj ligjit. Nė mėngjes nė sinagogė ai shėroi njė "njeri tė pushtuar prej njė shpirtit tė ndytė" (v. 23), siē e tha Marku; dhe lajmi qė Jezusi u urdhėron shpirtrave tė papastėr u pėrhap mėnjėherė me shpejtėsi ; nuk ėshtė ēudi qė nė mbrėmje, pas mbarimit tė sė Shtunės, tė gjithė tė sėmurėt dhe tė pushtuarit nga shpirtra tė ndytė sillen tek Ai. Nė kėtė mėnyrė, Marku tashmė na tregon: kėtu ėshtė Mesia, ai qė lajmėron dhe e pėrmbush Mbretėrinė.
    Ēuditėrisht, demonėt e njohin identitetin e Jezusit dhe Jezusi i ndalon ata tė flasin: "Jezusi dėboi edhe shumė djaj. Por nuk i lejoi djajtė tė flasin sepse e njihnin" (1,34).
    Demonėt e dinin se ēfarė u zbulua gjatė Pagėzimit tė Jezusit nga Gjon Pagėzuesi dhe ēfarė shpirti i papastėr kishte shpallur po atė mėngjes nė sinagogėn e Kapernaumit: "Ēka ke me ne, o Jezu Nazareni? A erdhe tė na shfarosėsh? Unė e di kush je: Shenjti i Hyjit!” (1,24).
    Pse nga Jezusi u urdhėrua shpirtit tė ndytė kjo heshtje?
    Nė fakt Jezusi nuk erdhi tė fshihej ... Ndoshta sepse banorėt e Kapernaumit nuk ishin ende gati pėr kėtė zbulesė: ka ende shumė pėr tė bėrė pėrpara se tė zbulohet fytyra e vėrtetė e Krishtit; nuk mjafton tė dish tė thuash: "Ti je i Shenjti i Zotit"; kėtė edhe demonėt e dinin shumė mirė.
    Tani pėr tani, tė sėmurėt tėrhiqen nga Jezusi, por a janė ata gati tė besojnė qė Jezusi ėshtė Mesia, Biri i Hyjit qė u bė njeri? Nė kėtė konsiston dykuptimėsia e paqartėsia e mrekullive: rreziku qė tė shėruarit tė largohen pa u takuar me Zotin. Dhe kur Simoni donte ta mbante Jezusin duke thėnė: " Tė gjithė po tė kėrkojnė” (1,37), Jezusi ia pėrkujton atij ēka ishte thelbėsore pėr tė: predikimi i Mbretėrisė: "Ai u tha: “Ejani tė shkojmė gjetiu, nė fshatrat e afėrme qė tė predikoj edhe atje. Prandaj edhe erdha” (1,38). Tani, nėse e rilexojmė fillimin e Ungjillit tė Markut, pėr Jezusin, shpallja e ungjillit konsistonte nė zbulimin se : "Koha u plotėsua e Mbretėria e Hyjit ėshtė afėr! Kthehuni e besojini Ungjillit!” (1,15).
    Mrekullitė janė njė shenjė qė zbulojnė se Mbretėria e Zotit ėshtė tashmė ndėr nesh; rreziku dhe e keqija mund tė jenė qė tė harrohet mbretėria dhe tė jepet rendėsi vetėm mrekullive.

    URGJENCA E SHPALLJES SĖ LAJMIT TĖ MIRĖ.
    “Tė nesėrmen, herėt nė mėngjes, kur ende ishte natė, Jezusi u ēua e shkoi nė njė vend tė pabanuar e atje lutej" (1,35). Jezusi shkoi nė shkretėtirė pėr tė takuar Perėndinė; dhe posa erdhi te dishepujt e tij, ai tha:“Ejani tė shkojmė gjetiu, nė fshatrat e afėrme qė tė predikoj edhe atje. Prandaj edhe erdha” (1,38).
    A ėshtė lutja qė e shtyn atė tė shkojė diku tjetėr? Duket se kjo tėrheqje nė heshtje nuk e dobėson zellin e tij misionar; pėrkundrazi e ringjall atė dhe e bėn mė tė frytshėm.
    "Jezusi nuk do tė kishte shkuar aq larg nė ungjillizim nėse nuk do tė kishte shkuar aq larg nė lutje". Nė thelb, dilema “Veprim ose Soditje” ėshtė njė dilemė e rremė: njėri nuk mund tė shkojė pa tjetrin. "Njė ungjillėzues qė nuk lutet, mė shpejt nuk do tė ungjillėzojė mė".
    “Prandaj edhe erdha” (1,38). Ėshtė e pamundur tė mos mendohet pėr insistimin e Palit pėr ungjillėzimit nė letrėn drejtuar Korintasve qė ėshtė leximi i dytė i kėsaj sė dielės sė peste tė vitit B: Jezusi dhe Pali kanė tė njėjtin pasion pėr shpalljen e Lajmit tė Mirė; pėr ta shpallja e Ungjillit ėshtė njė urgjencė e vėrtetė, duket sikur njė emergjencė, gjeja e vetme qė nevojtet pėr shėlbimin e botės.
    Vėrejtja e fundit: shėrimet e kryera nga Jezusi, me sa duket, duhet tė vėnė nė pikėpyetje disa ligjėrime tanė mbi vuajtjet; nėse Jezusi shėron tė sėmurėt, kjo ėshtė pėr shkak se sėmundja ėshtė njė gjė e keqe; nėse shėron nė tė njėjtėn kohė kur lajmėron Mbretėrinė, kjo ėshtė pėr shkak se e keqja prish planin e Zotit dhe pėr kėtė arsye ne duhet ta heqim qafe atė. Nė leximin e parė, dėgjuam Jobin qė ulėrinte pėr vuajtjet e tij dhe nė fund tė librit, Zoti e lavdėron sepse guxoi tė bėrtasė. Vuajtja ėshtė gjithmonė njė gjė e keqe, duhet tė thuhet kjo gjė. Do tė ishte ēmenduri tė guxohet tė thuhet pėrballė njė personi tė sėmurė: "Gjithēka tė ndodhi, ėshtė shumė e mirė" ... Ėshtė e vėrtetė qė disa, me hirin e Zotit, gjejnė nė vuajtje njė ndihmė pėr tė pėrparuar shpirtėrisht, por vuajtja ėshtė gjirhmonė njė gjė e keqe. Dhe tė gjitha pėrpjekjet tona pėr tė luftuar kundėr vuajtjeve tė njerėzve shkojnė nė drejtim tė planit tė Zotit. Sepse Zoti do t'i shpėtojė njerėzit: jo vetėm shpirtrat e tyre pa trup, por njėkohėsisht shpirtrat dhe trupat e tyre: predikimi i ungjillit nuk ėshtė vetėm fjalė qė i drejtohen inteligjencės ose ndėrgjegjes; ėshtė nė tė njėjtėn kohė dhe nė mėnyrė tė pandashme njė luftė kundėr asaj qė i bėn burrat tė vuajnė.

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    PĖRGATITJA E LITURGJISĖ

    E DIELA Ord 5 VITI B

    MĖ 7-2-2021



    LEXIMI I PARĖ: Job 7,1-7:

    Jobi mori fjalėn e tha:
    1 Vallė, s’ėshtė luftė mbi tokė jeta e njeriut?
    Ditėt e tija si ditėt e mėditėsit?
    2 Porsi tė skllavit qė e dėshiron hijen,
    si tė mėditėsit tė varur nga mėditja?
    3 Kėshtu mė tokuan mua muaj zhgėnjimi,
    net plot dhimbje pėr pjesė mė qėlluan!
    4 Nėse shkoj tė bie pyetmė: Kur do tė erret?
    E pėrsėri me zor e pres mbrėmjen,
    plot me dhimbje me zor e pres muzgun!
    5 Trupi im qelbėsirė e pluhur,
    lėkura mė shqyhet e mė copėtohet.
    6 Mė kaluan ditėt mė shpejt se druga e
    vegjėtarit, u sosėn, mbetėn pa pe.
    7 Mos harro: avull ėshtė kjo jeta ime,
    sytė e mi fat tė mirė s’do tė shohin.



    LECTIO DIVINA-MEDITIMI-LUTJA

    VUAJTJET E JOBIT.


    Fatkeqėsisht, nė liturgjine e javes sė 5 lexohen vetėm disa rreshta nga libri i Jobit, qė ka dyzet e dy kapituj! Por ne tashmė e kuptojmė se ai po pėrballet me pyetjet mė tė tmerrshme tė jetės sonė, ato tė vuajtjeve. Dhe shumė prej nesh do tė identifikohen me ankesat e Jobit; sepse njė nga cilėsitė e mėdha tė kėtij libri janė e vėrteta dhe pyetjet gjithmonė aktuale qė guxon tė bėjė.
    Njihet historia e tij: " Na ishte dikur nė tokėn Hus njė burrė qė quhej Job. Ishte njeri i patėmeta dhe i drejtė, i cili e kishte frikė Hyjin dhe i shmangej tė sė keqes" (Job. 1,1). Ai ishte i lumtur, ishte i pasur ... gjithēka po shkonte mirė pėr tė. Ai kishte njė grua dhe shumė fėmijė dhe shqetėsimi i tij i vetėm pėr ta ishte t'i shihte ata tė qėndronin nė rrugėn e duhur. Me pak fjalė, nė tė gjitha pikat, ai ishte i patėmetė.
    Dhe pastaj, papritmas, tė gjitha fatkeqėsitė e botės e godasin atė; nė mė pak kohė sesa duhet pėr tė treguar, ai humbi gjithēka: pasurinė e tij, tufat e tij, dhe, gjė akoma mė e keqe, tė gjithė fėmijėt e tij.
    Ai ende ka shėndet, por jo pėr shumė kohė: njė valė e dytė fatkeqėsie e godet atė; ai ka njė sėmundje tė lėkurės, ai bėhet i tmerrshėm pėr tė parė dhe sėmundja e tij e detyron atė tė largohet nga qyteti; ai duhet tė largohet nga shtėpia e tij madhėshtore pėr t'u vendosur nė njė plehėrishte; dhe, nė gjithė kėtė, ai ėshtė tmerrėsisht fare i vetėm: gruaja e tij nuk e kupton atė.
    Gjatė gjithė librit, Jobi mund tė pėrsėritė vetėm vuajtjet e tij, fizike, psikologjike, morale, ankthin para vdekjes sė parakohshme, tmerrin e jetės, moskuptimin e miqve ... dhe, e kjo ėshtė gjėja mė e keqe, heshtjen e Zotit. Ai kujton gjithė kėtė dhimbje, me fjalė tė admirueshme, por pėr mė tepėr, dhe vazhdimisht pėrsėrit moskuptimin e tij pėrpara padrejtėsisė tė kėsaj vuajtjeje nė sytė e tij.
    Sepse nė kohėn kur u shkrua ky libėr, tė gjithė nė Izrael besonin se drejtėsia e Zotit konsistonte nė shpėrblimin skrupuloz tė tė mirėve dhe nė ndėshkimin e tė pabesit. Kjo quhet "logjika e ndėshkimit". Por ja ku ėshtė, Jobi gjithmonė ka kaluar njė jetė tė drejtė e tė ndėrshme dhe ai nuk e meriton tė dėnohet…Por…



    KU ĖSHTĖ PRA DREJTĖSIA E ZOTIT? NĖ ĒFARĖ KONSISTON AJO?

    Miqtė e tij nuk e gjykojnė atė qė i ndodhi Jobit nė atė mėnyrė: ata mendojnė si gjithė tė tjerėt, sipas mentalitetit tė kulturės sė kohės, dhe prandaj i pėrsėrisin mendimet tė tyre gjatė gjithė ditės nė praninė e Jobit. Nė thelb, ata arsyetojnė pėr dy argumente. Arsyetimi i parė: pasi qė vuajtja ėshtė gjithmonė njė ndėshkim, nėse ti vuan, kjo ndodh pėr shkak se ke mėkatuar: pra bėjė njė provim tė ndėrgjegjes tėnde!
    Le tė jemi tė sinqertė, kur themi sot nė disa momente tė vėshtirė tė jetės: "Ēfarė i bėra Zotit tė mirė? Ose 'ne nuk e kemi merituar kėtė gjė', ne flasim si ata.
    Atyre miqve tė vet Jobi u pėrgjigjet: jo, unė ju siguroj, nuk kam mėkatuar; dhe miqtė atėherė e rėndojnė ēeshtjen, duke thėnė: "Prandaj ke njė gabim mė tė madh; jo vetėm qė ke mėkatuar (prova ėshtė se ti vuan tani), por ke guximin tė mohosh se ke mėkatuar!
    Arsyetimi i dytė, vuajtja ėshtė njė shkollė e virtytit, diēka si: "Ai qė do shumė dike, e ndėshkon edhe shumė"; pėr shembull, njė nga miqtė e tij guxonte t'i thoshtė: "Lum njeriu qė e qorton Hyji! Qortimin pranoja tė Lumit! Plagos po, por dhe shėron, godet po, por edhe shėron!"(Jb. 5,17-18).
    Gjatė librit, Jobi i refuzon kėto shpjegime shumė tė lehta; ai do tė donte shumė qė tė mbyllej gjithė ky arsyetim i kotė e padobishėm qė e zhyente nė vetmi; disa nga fjalitė e tij janė pėr mė tepėr njė mėsim pėr tė gjithė vizitorėt e njerėzve tė sėmurė dhe tė vuajtur tė tė gjitha llojeve: "
    ‘Mposht fatkeqin ‑ mendon kush ėshtė mirė, Tė shtyme jepi atij qė kėmbėt i merren!’ Jeton qetė kush Hyjin po e ngacmon, sikur Hyjin nė grusht tė vet ta mbante. Kush do t'ju mėsojė heshtjen, e vetmja menēuri qė ju pėrshtatet?" (Jb 13,5) ..."Ju lutem dėgjojini fjalėt e mia, kaq ngushėllim prej jush ta kem! Mė lejoni njėherė tė flas e pastaj sa tė doni qeshni "(Jb 21,2-3), me fjalė tė tjera: Mė mirė tė heshtni dhe tė mė dėgjoni, ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tė mė ngushėlluar.
    Ai nuk di ēfarė tė thotė, ai bėrtet, ulėrit vuajtjet dhe revoltėn e tij ... por pa pushuar kurrė sė pohuari se: "Zoti mund tė jetė vetėm i drejtė". Ai vetė do tė bėjė njė rrugė tė gjatė: nė fillim tė librit, ai vazhdon tė pėrsėritė "Unė ju them se nuk kam mėkatuar, prandaj ajo qė mė ndodh ėshtė e padrejtė" ... pa e kuptuar se duke thėnė kėtė, ai ndjek tė njėjtėn logjikėn si miqtė e tij: "nėse vuajmė, ėshtė sepse kemi mėkatuar".
    Pastaj gradualisht, zėri i pėrvojės flet: ai ka parė sa herė banditėt jetojnė tė lumtur, tė pandėshkuar dhe vdesin pa vuajtur, ndėrsa njerėzit e ndershėm, njerėzit e pafajshėm kanė njė jetė tė vėshtirė dhe agoni tė gjata. Jo, nuk ka drejtėsi, siē thonė ata. Dhe miqtė e tij gabojnė duke pohuar se njerėzit e mirė gjithmonė shpėrblehen dhe tė kėqijtė gjithmonė dėnohen. Atėherė ai e kupton se ai vetė ishte nė gabim kur fliste pėr drejtėsinė e Zotit. Nė fund, nė fund tė argumenteve tė tij, ai vepron me pėrulėsi dhe pranon qė vetėm Zoti i njeh misteret e jetės.




    NĖ VUAJTIE LE TĖ QĖNDROJMĖ TĖ NGURTĖSUAR KOKĖFORTĖSISHT NĖ DORĖN

    E ZOTIT
    .

    Atėherė ai ėshtė gati pėr tė zbuluar kuptimin e vuajtjes dhe Zoti e priste atje, nė kėtė qendrim shpirtėror: ėshtė Ai, tani e tutje qė flet; ai nuk e qorton, ai u thotė miqve tė Jobit se shpjegimet e tyre nuk vlejnė asgjė; ai shkon deri aty sa tė thotė: "Vetėm, Jobi ka folur mirė pėr mua"; qė do tė thotė se kemi tė drejtė tė bėrtasim, tė revoltohemi; atėherė Ai e fton Jobin tė mendojė pėr Krijimin dhe tė pranojė me pėrulėsi injorancėn e tij; ndėrsa njė baba tėrheq butėsisht, por nė mėnyrė tė vendosur djalin e tij, Zoti e bėn Jobin tė kuptojė se "mendimet e tij nuk janė mendimet tona" dhe se nėse drejtėsia e tij na shpėton, kjo nuk na lejon ta sfidojmė atė. Jobi, i cili ėshtė njė njeri me integritet dhe i drejtė, siē na thanė qė nė fillim, e kupton mėsimin: ai pranon: "Kush ėshtė ai qė me fjalė tė marra, provaninė hyjnore e errėson? Prandaj fola si i pamend pėr mrekullitė qė s’i kuptoj. Unė kam afruar, pa e ditur, misteret qė mė ngatėrrojnė ... Unė nuk jam nė pėrputhje me ty. Ēfarė mund tė them mė shumė? ”(Jb 42,3; 40,4).
    Nė fund tė fundit, libri i Jobit nuk jep njė shpjegim pėr problemin e vuajtjeve; nėse e prisnim njė, do tė zhgėnjeheshim; por libri na tregon rrugėn, cili duhet tė jetė qendrimi ynė nė vuajtje: tė mos frenojmė thirrjet tona, por tė mbajmė besimin dhe tė shtrengojmė fortė dorėn e Zotit: Ai ėshtė me ne ēdo ditė deri nė mbarim tė botės. "Jezusi nuk erdhi pėr tė na shpjeguar vuajtjet, por pėr tė na mėsuar tė mbijetojmė me to, me praninė e Tij".
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ninoenina : 05-02-2021 mė 11:05

  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    MĖ 8 -2-2021 /E henė e javės 5/UNGJILLI: Mk. 6, 53–56.

    Lutja (Ps 103).

    Bekoje, shpirti im Zotin,

    dhe krejt qenia ime Emrin e tij tė shenjtė.

    2 Bekoje, shpirti im Zotin,

    e mos i harro bamirėsitė e tija.

    3 Ai i fal tė gjitha fajėsitė e tua,

    Ai i shėron tė gjitha sėmundjet e tua;

    4 Ai ta shpėton jetėn prej varrit,

    ai tė kurorėzon me mirėsi e dashuri,

    5 me tė mira t’i mbush vitet e tua:

    do tė pėrtėrihet si shqiponjės rinia jote.

    6 Zoti bėn veē vepra tė mira,

    u jep tė drejtėn atyre qė pėsojnė padrejtėsi
    .


    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 6, 53–56.

    53 Pasi lundruan deri nė breg, arritėn nė Gjenezaret e aty e lidhėn barkėn.
    54 Posa dolėn nga barka, njerėzit qė e njohėn
    55 menjėherė shpejtuan tė shkojnė nėpėr mbarė krahinėn e filluan tė sjellin tė sėmurėt nė vigje atje ku dėgjonin se ishte.
    56 E kudo qė hynte: nė fshatra, nė qytete apo nė katunde, i vendosnin tė sėmurėt nė sheshe
    dhe e lutnin t’ia preknin sė paku kindin e petkut. Tė gjithė ata qė e preknin, shėroheshin.


    MEDITIMI
    Tė gjithė e njohin Jezusin, tani, afėr liqenit. Fjalėt fluturojnė, dhe ndėrsa udhėtojnė, ato fryhen. Jezusi u pėrpoq tė mbante tė fshehura mrekullitė, ai qortoi ashpėr, kėshilloi, kėrcenoi. Nuk pati sukses: turmat dynden nga kudo. Nuk ka shumė besim nė kėta njerėz qė vrapojnė tek Jezusi., por shumė dhimbje dhe pak bestytni: a nuk ėshtė shėrues profeti i Nazaretit? Ata kujdesen pak pėr mėsimet e tij pėr Zotin dhe Mbretėrinė; ata dėgjojnė vetėm me shpresė qė dikush nė fund mund tė shėrohet, tė jetė mė i mirė. Dhe Jezusi pranon, administron kėtė situatė tė vėshtirė, pėrpiqet ta bėjė tė pjekur besimin e tyre tė vogėl, pėrpiqet ta bėjė tė qartė se ato gjeste, ato mrekulli janė shfaqja e Mbretėrisė qė pėrparon, e cila rritet dita ditės. Jo, turma nuk e kupton atė, por e ndjek kėtė profetė kurioz.
    Pėr Jezusin duket se kjo gjė nuk ka rėndėsi: ai vazhdon tė bėjė tentativet e tij pėr tė ungjillėzuar kėta njerėz, nė kėtė situate tė vėshtirė ai kėrkon tė jetė besnik ndaj misionit tė tij, ai kėrkon njė mėnyrė pėr tė hyrė nė zemrat e njerėzve.
    Le tė mos e kėrkojmė edhe ne sot Jezusin pėr mrekullitė e tij, tė mos e peshojmė besimin tonė duke kėrkuar mrekulli tė pamundura.
    Nėse e kemi njohur vėrtet natyrėn e jashtėzakonshme tė dashurisė sė tij, atėherė mjafton qė tė na prekė hija e mantelit tė tij. Le ta fillojmė kėtė javė te kėmbėt e Zotit: le ta shėrojė secilin prej nesh thellė.



    MENDOHU MĖ MIRĖ



    Nga dėshira pėr t'u dashur, mė ēliro Zot.
    Nga dėshira pėr t'u vlerėsuar, mė ēliro Zot.
    Nga dėshira pėr t'u preferuar, mė ēliro Zot.
    Nga dėshira pėr t'u miratuar, mė ēliro Zot.
    Nga frika e tė qenit i poshtėruar, mė ēliro Zot.
    Nga frika e refuzimit, mė ēliro Zot.
    Nga frika e shpifjes, mė ēliro Zot.
    Nga frika e braktisjes, mė ēliro Zot.
    Mė lėr gjithmonė tė uroj qė tė tjerėt tė rriten dhe unė tė zvogėlohem,
    nė mėnyrė qė tė jem gjithnjė e mė shumė si ti, o Zoti im i ėmbėl.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ninoenina : 07-02-2021 mė 15:09

  6. #26
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    MĖ 9-2-2O21/ E MARTE E JAVĖS SĖ 5/ UNGJILLI Mk. 7,1-13.

    LUTJA: Ps 8.
    2 O Zot, Zoti ynė, sa i mrekullueshėm ėshtė Emri yt mbi mbarė dheun! Me madhėri e tejkalon edhe qiellin! 3 Prej gojės sė ferishteve e tė foshnjave lavdinė e bėre gati kundėr armiqve qė t’i bėsh tė heshtin armiq e kryengritės 4 Kur e sodis qiellin ‑ veprėn e gishtave tė tu, hėnėn e yjet qė ti i vendose,
    5 ēka ėshtė atėherė njeriu qė ta kujtosh, biri i Adamit qė tė pėrkujdest pėr tė?
    6 E pra, e bėre pak mė tė vogėl se engjėjt, e kurorėzove me lavdi e shkėlqim,
    7 i dhe pushtet mbi veprat e duarve tė tua.Gjithēka vure nėn kėmbėt e tija:
    8 delet e kafshėt tė gjitha, pėr mė tepėr edhe egėrsirat e fushės,
    9 shpėndėt e ajrit dhe peshqit e detit, tė gjitha qė pėrshkojnė udhėt e detit!
    10 O Zot, Zoti ynė, sa i mrekullueshėm ėshtė Emri yt mbi mbarė dheun!


    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 7,1-13.


    1 Rreth Jezusit u bashkuan farisenjtė dhe disa skribė qė kishin ardhur nga Jerusalemi.
    2 Ata vunė re se disa prej nxėnėsve tė tij po hanin bukė me duar “tė papastra” – d.m.th. tė palara.
    3 Tashti farisenjtė dhe mbarė hebrenjtė nuk hanė bukė pa i larė duart deri nė bėrryl pėr arsye tė zakoneve tė tė parėve. 4 As kur kthehen nga tregu nuk hanė gjė pa u larė mė parė. Janė edhe shumė gjėra tė tjera qė i mbajnė pėr shkak tė traditės: larje gotash, katrovash e enėsh remi (tryezash). 5 Prandaj farisenjtė dhe skribėt e pyetėn Jezusin: “Pse nxėnėsit e tu nuk i mbajnė traditat e tė parėve, por hanė bukė me duar “tė papastra”?” 6 Ai u pėrgjigj:“Mirė parafoli pėr ju, o shtiracakė, Isaia, kur shkroi: ‘Ky popull mė nderon me buzė, kurse zemra e tyre ėshtė larg meje. 7 I kotė ėshtė kulti qė mė bėjnė, kur mėsojnė gjasme mėsimin e Hyjit‑ rregulloret qė i qitėn njerėzit.’
    8 Ju lini pas dore urdhėrimin e Hyjit e mbani traditat e njerėzve.”
    9 Dhe u tha: “Bukur se! Zhbėni urdhėrimin e Hyjit, pėr tė ruajtur traditėn tuaj!
    10 E pra, Moisiu tha:‘Ndero babain tėnd dhe nėnėn tėnde!’ dhe: ‘Kush ta nėmė babain dhe nėnėn, le tė ndėshkohet me vdekje!’ 11 E ju pėrkundrazi thoni:‘Nėse ndokush i thotė babait ose nėnės: po e shpall kurban ‑ d.m.th. ‑ dhuratė tė shenjtė ‑ ndihmėn qė ju takon prej meje’, 12 atė nuk e lejoni t’i ndihmojė mė babait dhe nėnės.
    13 Kėshtu zhbėni Fjalėn e Hyjit pėr hir tė traditės suaj, qė ju vetė e bėtė traditė pėr vete. E bėni edhe shumė punė tė tilla tė ngjashme me kėto.”


    MEDITIMI
    "Farisenjtė pėrpiqeshin ta mbyllnin gojėn Jezusit duke u referuar autoritetit tė Ligjit dhe tė Traditės: "Ligji pėrshkruan", "Tradita trashėgon". Por Jezusi erdhi tė na ēlirojė nga njė vizion i vogėl i Zotit, i pėrbėrė nga rregulla dhe imtėsi, pėr tė na dhėnė njė perspektivė tė gjerė, tė rritur, tė pjekur, ēliruese. Jezusi haptas na fton tė kthehemi te njė vizion i thjeshtė dhe thelbėsor, nė bazėn e tė cilit ėshtė dashuria e vėrtetė dhe e sinqertė pėr Perėndinė dhe pėr vėllezėrit tanė. Jezusi na fton tė besojmė dhe tė pėrdorim lirinė qė na ėshtė dhėnė, me drejtėsi tė vėrtetė dhe tė mos fshihemi pas hezitimit ose pas rregullave tė shpikura nga njerėzit. Jezusi bėn njė hap revolucionar pėrpara: ai e vendos njeriun, personin, jo mbi ligjin, por mbi njė interpretim tė kufizuar tė Ligjit, duke kundėrshtar ata qė besojnė se janė tė drejtė dhe mė tė mirė se tė tjerėt, dhe ndoshta edhe mbi Ligjin tė vetė Zotit (duke arritur paradoksin sipas tė cilit dikush preferon tė financojė arkėn e tempullit nė vend se tė mbėshtesė prindėrit e moshuar dhe nė vėshtirėsi).


    VAZHDO MEDITIMIN.

    Ti, qė mė ke thirrur pėr tė shpallur fjalėn tėnde,
    mė ndihmo, o Zot, tė jetoj nė bashkim me Ty,
    qė tė jem njė vegėl i paqes tėnde.
    Preke zemrėn time dhe bėje jetėn time transparente,
    sepse fjalėt e mia, kur ato pėrcjellin fjalėt e tua,
    tė mos tingėllojnė tė rremė nė buzėt e mia.
    Mė jep gėzimin tė punoj nė bashkėsi me tė tjerėt,
    dhe mė pėrmbyt me trishtim ēdo herė,
    qė, duke u izoluar nga tė tjerėt, pretendoj tė ec dhe tė pėrparoj vetėm.
    Mė shpėto nga pretendimi i njohjes sė gjithēkaje,
    nga arroganca e atyre qė nuk i pranojnė dyshimet,
    nga fortėsia e atyre qė nuk i durojnė vonesat,
    nga ashpėrsia e atyre qė nuk falin dobėsitė,
    nga hipokrizia e atyre qė shpėtojnė parime dhe vrasin njerėz.
    Mė mbaj, nga Tabori i soditjes,
    nė fushėn e angazhimit tė pėrditshėm.

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    MĖ 10-2-2021/E 10MERKURE E JAVĖS 5/UNGJILLIk. 7,14-23.


    LUTJA. Ps. 8.


    4 Kur e sodis qiellin ‑ veprėn e gishtave tė tu,Nhėnėn e yjet qė ti i vendose,
    5 ēka ėshtė atėherė njeriu qė ta kujtosh, biri i Adamit qė tė pėrkujdesesh pėr tė?
    6 E pra, e bėre pak mė tė vogėl se engjėjt, e kurorėzove me lavdi e shkėlqim,
    7 i dhe pushtet mbi veprat e duarve tė tua. Gjithēka vure nėn kėmbėt e tija:
    8 delet e kafshėt tė gjitha, pėr mė tepėr edhe egėrsirat e fushės,
    9 shpėndėt e ajrit dhe peshqit e detit, tė gjitha qė pėrshkojnė udhėt e detit!



    LEXIMI I : LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 7,14-23.
    14 Atėherė e thirri pėrsėri popullin rreth vetes dhe i tha: “Mė dėgjoni tė gjithė dhe mbani mend!
    15 S’ka asgjė pėrjashta njeriut qė mund ta bėjė atė tė papastėr duke hyrė nė tė, por ēka del prej njeriut ‑ ajo e bėn tė papastėr.
    16 Kush ka veshė pėr tė dėgjuar, le tė dėgjojė!”
    17 Kur u nda prej turmės e hyri nė shtėpi, nxėnėsit e pyetėn pėr vėshtrimin e shėmbėlltyrės.
    18 Ai u tha: “Si? Po as ju nuk qenkeni nė gjendje ta kuptoni? Po a nuk e kuptoni se asgjė qė hyn nga jashtė nė njeriun, nuk mund ta bėjė tė papastėr njeriun,
    19 sepse nuk i hyn nė zemėr, por nė bark e del nė nevojtore?”
    Kėshtu Jezusi i shpalli tė pastra tė gjitha ushqimet.
    20 Dhe vazhdoi: “Ēka del prej njeriut ajo e bėn tė papastėr,
    21 sepse prej brendisė ‑ prej zemrės sė njeriut rrjedhin: mendimet e kėqija, llojet e ndryshme tė fėlligėshtisė, vjedhjet, vrasjet,
    22 kurorė‑ thyerjet, dėshira e tepruar e pasurisė, mashtrimet, shfrenia, smira, blasfemitė, krenaria, marrėzia.
    23 Tė gjitha kėto tė kėqija dalin nga brenda dhe e bėjnė njeriun tė papastėr.”


    MEDITIMI.


    “Si? Po as ju nuk qenkeni nė gjendje ta kuptoni?". Me shumė durim, Jezusi i predikonte turmės, por duhet t'u shpjegonte privatisht dishepujve qė e ndiqnin dhe e dėgjojnin ēdo ditė. Ishte e vėshtirė tė ndėrronin mėnyrat e vjetra tė tė menduarit dhe tė shpallnin lajmin e mirė. Mendimi i zakonshėm ishte i tillė qė vetėm duke respektuar tė gjitha rregulla e tradita njeriu ishte i mirėpritur nė praninė e Zotit. Jezusi na fton tė ndryshojmė perspektivė dhe tė mėsojmė tė mos vendosim nė tė njėjtėn nivelin (nėse jo nė njė nivel mė tė lartė) shumė porosi tė vogla tė shpikura nga njeriu, qė duhen respektuar me pėrpikėri, dhe urdhėrimet qė vijnė nga Zoti. Jezusi na fton tė mbajmė njė zemėr tė drejtė, tė lirė dhe tė pastėr: "Lum ata qė janė tė pastėr nė zemėr sepse do ta shohin Hyjin" (Mt.5,8). Dhe kjo na fton qė tė mos jetojmė me frikė, nė mosbesim ndaj gjithēkaje dhe gjithsecilit, tė tmerruar nga ndotja, nga gjėra tė papastra, nga gjėrat qė mund tė hamė e tė pimė dhe qė nuk mund tė hamė e tė pimė. Vėrtetėsia e besimit tė dikujt matet nga zemra, nga zgjedhjet e lira qė vijnė nga brenda dhe jo nga fakte tė jashtme dhe sipėrfaqėsore, mbase tė verbuara nga egoizmi. Shėn Augustini shkroi: "Duaje dhe bėj atė qė dėshiron", domethėnė, zgjidh tė bėsh mirė, dallo nė zemėr se ēfarė ėshtė vullneti i Zotit dhe ec nė kėtė drejtim.



    VAZHDO MEDITIMIN.

    Kurrė mos lejo qė dikush vjen tek ti, tė ik pa qenė mė mirė dhe mė tė lumtur.
    Bėhu shprehja e mirėsisė sė Zotit. Mirėsia nė fytyrėn tėnde,ne syte e tu, nė buzėqeshjen tėnde dhe nė pėrshėndetjen tėnde.
    Pėr fėmijėt, pėr tė varfėrit dhe pėr tė gjithė ata qė vuajnė nė mish dhe nė shpirt gjithmonė ofro njė buzėqeshje tė gėzueshme.
    Jepu atyre jo vetėm kujdesin tėnde por edhe zemrėn tėnde.

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    11-2-2021/ E ENJTĖ E JAVĖS 5/ UNGJILLI: Mk. 7, 24–30.

    LUTJA: PS 128.


    1 Lum njeriu qė e druan Zotin,
    qė ecėn udhėve tė tija!
    2 Do tė ushqehesh prej punės sė duarve tė tua,
    i lumi ti, mirė do tė kalosh!
    3 Gruaja jote: vresht plot fruta
    nė dhomat e shtėpisė sate;
    djemtė e tu: pinjoj ulliri
    pėrreth tryezės sate!
    4 Ja, se si bekohet njeriu
    qė e druan Zotin!
    5 Tė bekoftė Zoti prej Sionit
    e pafsh lumturinė e Jerusalemit
    nė tė gjitha ditėt e jetės sate



    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 7, 24–30.

    24 Jezusi u ēua prej andej e shkoi nė krahinėn e Tirit. Hyri nė njė shtėpi e dėshironte tė mos e dijė kush, por nuk mundi tė mbetej i fshehur.
    25 Sepse menjėherė e mori vesh njė grua, vajza e sė cilės kishte nė trup shpirtin e ndytė. Ajo erdhi dhe u hodh para kėmbėve tė tij.
    26 Gruaja ishte pagane me prejardhje sirofenikase. I lutej ta dėbonte djallin prej vajzės sė saj.
    27 Ai i tha: “Prit njėherė tė ngihen fėmijėt, sepse nuk ėshtė mirė tė merret buka e fėmijėve e t’u hidhet kėlyshėve.”
    28 Ajo u pėrgjigj: “Po, Zotėri! Por, edhe kėlyshėt hanė nėn tryezė dromcat e fėmijėve!”
    29 Ai iu pėrgjigj: “Shko lirisht nė shtėpi se, nė saje tė kėsaj fjale, djalli doli prej vajzės sate!”
    30 Ajo shkoi nė shtėpi dhe e gjeti fėmijėn nė shtrojė. Djalli kishte dalė.

    MEDITIMI


    Fama e Jezusit u pėrhap edhe midis paganėve (...gruaja ishte me gjuhė greke dhe me origjinė siro-fenikase), pra, pėr hebrenjtė, "njė grua e papastėr". Ndoshta Jezusi e ngacmon kėtė grua: “Prit njėherė tė ngihen fėmijėt, sepse nuk ėshtė mirė tė merret buka e fėmijėve e t’u hidhet kėlyshėve”. Por Jezusi nuk e pėrjashton atė: fjala e tij:"Prit njėherė tė ngihen fėmijėt" nuk do tė thotė se Jezusi nuk do tė kishte gjėtur asnjė moment pėr tė. Gruaja duket se e kupton Jezusin dhe pėr kėtė kėrkon menjėherė njė dhuratė: qė tė mund tė mbledhė dromcat qė bien nga tryeza " edhe kėlyshėt hanė nėn tryezė dromcat e fėmijėve!”. Me besim ajo e quan atė "Zot", dhe Jezusi, pothuajse sikur po merrte njė mėsim prej saj, e mirėpret atė dhe e pranon atė nė tryezėn e fėmijėve.
    Jezusi e bėn tė qartė se paganėt nuk pėrjashtohen pėrgjithmonė nga banketi i shpėtimit dhe mesazhi ėshtė i fortė pėr ata qė mendojnė se Zoti ėshtė vetėm pėr Popullin e Zgjedhur. Duke i pėrmbushur dėshirat e kėsaj gruaje, Jezusi nė mėnyrė ideale hap kufijtė e shpėtimit pėrtej popullit hebre. Jezusi vazhdon tė thyej format dhe siguritė e shumė vetėve: shpėtimi ėshtė pėr tė gjithė popujt. E vetmja kėrkesė vendimtare nuk ėshtė mė etnia apo kultura, por besimi.

    VAZHDO MEDITIMIN

    "Zoti im, mė jep besimin,
    besimin e vėrtetė, besimin praktik,
    besimin qė e sjell
    Ungjilli nė jetė ...
    Zoti im, mė jep besimin
    e atyre qė ndėrtojnė mbi shkėmb
    dhe jo besimin e vdekur
    e atyre qė ndėrtojnė nė rėrė ...
    (Charles de Foucauld).

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    12-22021/ E PREMTĖ E JAVĖS 5/UNGJILLI: Mk. 7, 31–37.

    LUTJA: Ps 31.

    Lum ai qė iu fal mėkati,
    qė iu mbulua faji!
    Lum ai njeri qė Zoti nuk e numėron ndėr mėkatarė,
    nė shpirtin e tė cilit nuk ka dredhi.
    Atėherė ta dėftova mėkatin tim,
    fajin tim mė nuk e fsheha.
    Thashė: “Do t’ia rrėfej Zotit fajin tim”,
    e ti ma fale fajėsinė e mėkatit tim.
    Prandaj le tė lutet ēdo besimtar nė kohė tė pėrshtatshme,
    kur tė vėrshojnė ujėrat e shumta, atė s’do ta zėnė.
    Ti je strehimi im, ti mė ruan prej vėshtirėsisė,
    do tė mė rrethosh me kėngė gėzimi.
    Gėzohuni nė Zotin e galdoni, o tė drejtė,
    brohoritni tė gjithė ju qė jeni zemėrpastėr.


    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk. 7, 31–37

    31 Pastaj doli prapė nga krahina e Tirit, e nėpėr Sidon, erdhi drejt detit tė Galilesė nė krahinat e Dekapolit.
    32 I sollėn njė shurdhaman qė mezi fliste dhe iu lutėn ta vėrė dorėn mbi tė.
    33 Ai e ndau prej popullit veēmas, ia futi gishtėrinjtė e vet nė veshė, me pėshtymė tė vet ia preku gjuhėn,
    34 i drejtoi sytė kah qielli, psherėtiu dhe i tha: “Effatha ‑ qė do tė thotė: “Ēelu!”
    35 E menjėherė iu ēelėn veshėt e iu zgjidh pengesa e gjuhės dhe foli rrjedhshėm.
    36 Jezusi u urdhėroi tė mos i tregojnė askujt. Por, sa mė tepėr qė ai ua ndalonte, ata aq mė tepėr e shpallnin.
    37 Tė mrekulluar mbi ēdo masė thoshin:“Gjithēka bėri mirė! Ky po bėn tė dėgjojnė tė shurdhėrit e tė flasin memecėt!”


    MEDITIMI

    Mbyllja e njeriut, izolimi i tij, nuk varet vetėm nga organet e shqisės. Ekziston njė mbyllje e brendshme, e cila ka tė bėjė me thelbin e thellė tė personit, atė qė Bibla e quan 'zemėr'. Kjo ėshtė ajo qė Jezusi erdhi pėr tė 'hapur', pėr tė liruar, qė tė mund tė jetojmė plotėsisht marrėdhėnien me Zotin dhe me tė tjerėt. Nė qendėr ka njė fjalė tė vogėl qė pėrmbledh tė gjithė mesazhin dhe gjithė punėn e Krishtit. Marku e raporton atė nė vetė gjuhėn nė tė cilėn Jezusi e shqiptoi: «effatą», qė do tė thotė: "Ēelu!". Kjo ėshtė arsyeja pse kjo fjalė e vogėl, "effatą ", pėrmbledh nė vetvete tė gjithė misionin e Krishtit. Ai u bė njeri nė mėnyrė qė njeriu, i shurdhėr dhe memec nga mėkati nė brendėsinė e vet, tė bėhet i aftė tė dėgjojė zėrin e Zotit, zėrin e Dashurisė qė i flet zemrės sė tij dhe kėshtu tė mėsojė tė flasė nga ana tjetėr gjuhėn e dashurisė, pėr tė komunikuar me Zotin dhe me tė tjerėt.
    Pėr kėtė arsye, fjala "effatą"dhe gjesti i Jezusit i janė pėrfshirė nė Ritin e Pagėzimit, si njė nga shenjat qė shpjegojnė kuptimin e tij: prifti, duke prekur gojėn dhe veshėt e personit tė sapopagėzuar, thotė: "Effatą", duke u lutur qė sė shpejti tė dėgjojė Fjalėn e Zotit dhe tė shpall besimin. Pėrmes Pagėzimit, personi fillon, si tė thuash, pėr tė "marrė frymė", pėr tė marrė Shpirtin e Shenjtė, atė qė Jezusi kishte thirrur nga Ati me atė psherėtimė tė thellė, pėr tė shėruar tė shurdhėt dhe memecėt.


    VAZHDO MEDITIMIN

    O Mari, Nėna e Jezusit, na ndihmo tė kemi "duar tė pafajshme dhe njė zemėr tė pastėr",
    duar tė ndriēuara nga e vėrteta e dashurisė
    dhe zemrat e rrėmbyera nga bukuria hyjnore,
    sepse, tė transformuar nga takimi me Krishtin,
    ne ua japim veten tė varfėrve dhe atyre qė vuajnė,
    nė fytyrat e tė cilėve shkėlqen prania misterioze tė Birit tėnd Jezusit.

  10. #30
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    13-2-2021/e shtunė e javės 5/UNGJILLI: Mk. 8, 1–10.

    LUTJA: Ps. 89.



    2 Para se tė lindnin malet,
    para se tė bėhej toka dhe rruzulli,
    prej amshimit tė amshimit ti je Hyj!
    3 Ti e kthen njeriun nė pluhur
    duke thėnė: “Kthehuni, bijtė e Adamit!”
    4 Sepse mijėra vjet pėr sy tė tu
    janė si dita e djeshme qė kaloi,
    porsi ndėrresa e rojės sė natės!
    5 Ti i zhduk nė gjasim tė gjumit
    6 qė nė mėngjes kalon si bari;
    lulėzon nė mėngjes edhe gjelbėron,
    nė mbrėmje korret edhe vyshket!
    12 Na mėso ashtu t’i numėrojmė ditėt tona
    qė zemra jonė dijes t’ia mbėrrijė.
    13 Kthehu, o Zot! Deri kur kėshtu?
    Deh, ki mėshirė pėr shėrbėtorėt e tu!



    LEXIMI II UNGJILLIT: Mk. 8, 1–10.


    1 Ndėr ato ditė u bashkua pėrsėri turmė e madhe populli. Pasi s’kishin ēka tė hanė, Jezusi i thirri nxėnėsit e u tha:
    2 “Po mė dhimbsen kėta njerėz se ja, ka tri ditė qė po rrinė me mua e nuk kanė ēka tė hanė.
    3 Nėse i nisi tė shkojnė tė uritur nė shtėpitė e veta, do tė mbesin udhės. Disa prej tyre kanė ardhur prej sė largu.”

    4 Nxėnėsit e tij iu pėrgjigjėn: “E si mund t’i ngijė kush me bukė kėtu, nė kėtė vend tė shkretė?”
    5 Ai i pyeti: “Sa bukė keni?” “Shtatė! ‑ iu pėrgjigjėn ata.
    6 Atėherė i urdhėroi turmės sė popullit tė ulet pėr tokė, i mori shtatė bukėt, u falėnderua, i ndau dhe ua dha nxėnėsve tė vet t’ua vėnė para. Ata ia dhanė popullit.
    7 Kishin edhe pak peshq tė vegjėl. I bekoi edhe ata dhe u urdhėroi t’ua ndajnė.
    8 Hėngrėn dhe u nginė. Ēuan copa qė tepruan shtatė shporta.
    9 Ishin rreth katėr mijė vetė. Atėherė i pėrcolli tė shkojnė.
    10 Menjėherė hyri nė barkė me nxėnėsit e vet e shkoi nė rrethinėn e Dalmanutės.



    MEDITIMI


    Buka qė Zoti u jep apostujve tė tij paralajmėron pa dyshim njė bukė tjetėr qė do tė jepet nė fillim tė gjestit tė fundit qė Jezusi do tė bėjė pėr dishepujt e tij. Kush prej nesh nuk do tė votojė pėr njė qeveri qė nė vend qė tė kėrkojė taksa do t'u japė tė gjithė qytetarėve njė milion copė?
    Atmosfera e historisė ėshtė me dhėmbshuri tė madhe: Jezusi ndjen dhėmshuri pėr turmėn dhe dėshiron t’i ndihmojė, t’i ushqejė dhe kėrkon bashkėpunimin e apostujve tė cilėt, tė habitur, e ftojnė Jezusin nė realizėm tė shėndetshėm
    Me shumėzimin e bukėve dhe peshqve, Jezusi vlerėsohet si Mesia, por njė paqartėsi themelore do tė mbetet nė kėtė aderim masiv nga ana e turmės. Mesia vlerėsohet pėr aq kohė sa jep. A nuk na ndodh gjithashtu qė ne tė kėrkojmė Perėndinė mė shumė pėr atė qė jep sesa pėr atė qė ėshtė nė tė vėrtetė? Ne i lutemi Zotit tė bėjė diēka pėr vuajtjet e botės dhe kur ai na fton tė merremi me punė, ne e ftojmė atė nė realizėm tė shėndetshėm. Megjithatė Zoti ka nevojė pėr ne, ai ka nevojė pėr hiēin tonė pėr tė bėrė diēka. Kur i thėrrasim Zotit: "Ēfarė po bėn pėr kėtė situatė?", Zoti na pėrgjigjet: "Ti, ēfarė po bėn?". Tė besosh nuk ėshtė delegimi i zgjidhjes sė problemeve tona te Zoti, por tė mėsosh t'i pėrballosh ato nė njė kėndvėshtrim tjetėr.



    MENDOHU MĖ SHUMĖ



    Oh! Zot, bėj qė tė jeme njė instrument tė paqes tėnde:
    atje ku ka urrejtje, mė lėr tė sjell dashuri;
    aty ku ofendohet, qė tė sjell falje;
    atje ku ka pėrēarje, mė lėr tė sjell besim;
    ku ėshtė gabimi, qė unė sjell tė Vėrtetėn;


    ku ėshtė dėshpėrimi, qė unė sjell shpresė.
    Ku ėshtė trishtimi, mė lėr tė sjell gėzim;
    ku ėshtė errėsira, qė unė sjell dritėn.
    Oh! Mjeshtėr, qė tė mos kėrkoj qė tė kuptohem, por qė tė kuptoj,
    qė tė mos duhem, por qė tė dua.
    Meqenėse ėshtė duke dhėnė, qė merret;
    duke falur, qė na falen fajet,
    vdekur qė ngritemi nė jetėn.
    (Shėn Franēesku i Asizit)

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    16 -2 – 2021 E MARTĖ E JAVĖS 6 KOMENT I UNGJILLIT: Mk.8, 14–21.


    LUTJA: Ps 28.
    [B][SIZE=3][B]

    Jepni Zotit, o bijtė e Hyjit,
    jepni Zotit lavdinė e fuqinė!
    Jepni Zotit nderin e Emrit tė tij,
    adhurojeni Zotin nė shkėlqimin e shenjtė!



    LEXIMI I UNGJILLIT: Mk.8, 14–21.



    14 Nxėnėsit harruan tė marrin bukė. Me vete nė barkė kishin vetėm njė bukė. 15 Atėherė Jezusi u dha kėtė porosi: “Dėgjoni: ruajuni prej tharmit tė farisenjve e prej tharmit tė Herodit!” 16 Ata i thoshin njėri‑tjetrit: “Nuk kemi bukė!” 17Jezusi e hetoi atė gjė e u tha: “Pėrse po shqetėsoheni pse s’keni bukė? Po, a ende nuk po kuptoni e nuk po merrni vesh? Po aq pak mend paskeni? 18 ‘Me sy nė ballė e nuk shihni, me veshė nė kokė e nuk dėgjoni?’Po a nuk po ju kujtohet 19 se kur i ndava pesė bukė pėr pesė mijė vetė, sa shporta plot me copa mblodhėt?” Ata iu pėrgjigjėn: “Dymbėdhjetė!” 20 “E kur ndava shtatė bukė pėr katėr mijė vetė, sa shporta plot me copa mblodhėt?” “Shtatė!” ‑ iu pėrgjigjėn. 21 “Dhe ende nuk po kuptoni?!



    MEDITIMI:


    Jezusi ėshtė me dishepujt e tij (domethėnė me ne) nė barkė, kėtė herė nuk ka stuhi, por ai e lėshon atė me njė seri pyetjesh pėr bukėn. Jezusi thotė: "Kujdes nga majaja". Majaja e farisenjve dhe e Herodit. Domethėnė dėshira fetare pėr tė zotėruar Zotin dhe dėshira njerėzore pėr tė pasur pushtet dhe fuqi, shkojnė gjithmonė sė bashku dhe na ndalojnė tė shohim bukėn e jetės tė pranishme nė barkė: Krishtin.
    Fariseu ėshtė personi fetar qė gjithmonė kėrkon shenja nga Zoti, sepse ai nuk beson nė Dashuri. Dhe nėse nuk besoni nė Dashuri, mund tė kėrkoni njė mijė shenja dhe nuk ėshtė kurrė e mjaftueshme. Nga ana tjetėr, ata qė duan, dinė tė lexojnė gjithēka si shenjė: gjithēka qė ekziston ose do tė thotė diēka ose ėshtė e pakuptimtė. Dhe pėr ne njė gjė ka kuptim kur ėshtė shenjė dashurie, bashkėsie, pėrndryshe ėshtė shenjė vdekjeje, ėshtė mashtrim. Majaja e farisenjve, e cila ėshtė fetare, ėshtė imazhi i rremė i Zotit: farisenjtė besonin nė njė Zottė i fuqishėm qė ata pretendonin ta dominonin dhe tė kenin hir, kėshtu qė nuk ishin tė vetėdijshėm se Zoti i donte, se mund tė jetonin nė dashuri,. Jezusi flet edhe pėr majen e Herodit, e pushtetit politik. Dhe majaja e farisenjve, majaja fetare dhe ajo e pushtetit janė shumė tė lidhura, sepse asnjė diktaturė nuk mbėshtetet pa u mburrur me njė formė feje pėr tė justifikuar pushtetin. Dhe imazhi qė keni pėr Zotin, pra, ėshtė ai qė realizohet nė shoqėri. Imazhi i rremė i Zotit fetar prodhon imazhin dhe njojen e rremė tė njeriut. Kėshtu qė majaja e farisenjve ėshtė nė thelb ajo e zotėrimit tė Zotit ... Nėse nuk mund ta zotėrojmė Zotin, tė paktėn ne mund tė posedojmė gjėra, tė paktėn ne marrim pushtetin dhe tė paktėn pretendojmė se Zoti ėshtė me ne.



    MENDOHU MĖ THELLĖ


    Idhujt e paganėve janė argjend e ar
    ‑ prodhim i dorės sė njeriut.
    Gojė kanė e nuk flasin, sy kanė e nuk shohin,
    veshė kanė e nuk dėgjojnė,
    hundė kanė e nuk nuhasin.
    Duar kanė e nuk prekin,
    kėmbė kanė e nuk ecin,
    ‑ zė nuk qesin prej gurmazit tė tyre!
    Tė tillė qofshin edhe ata qė i punojnė,
    tė gjithė ata qė shpresojnė nė ta!



  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    18 – 2 – 2021: E enjtė pas merk. tė perhime: UNGLILLI: Lk. 9, 22–25.


    LUTJA: Psalmi 1:


    1 Lum njeriu qė nuk i ndjek kėshillat e keqbėrėsve,
    qė nuk qėndron nė udhėn e mėkatarėve
    e nuk rri sė bashku me pėrqeshės,
    2 por kėnaqet nė Ligjin e Zotit
    dhe e kujton atė ditė e natė.

    LEXIMI I UNGJILLIT: Lk, 9,22-25.

    22 E vazhdoi: “Birit tė njeriut i duhet tė pėsojė shumė, ta pėrbuzin pleqtė, kryepriftėrinjtė dhe skribėt, ta vrasin dhe tė tretėn ditė tė ngjallet.”
    23 Pastaj iu drejtua tė gjithėve: “Nėse ndokush dėshiron tė vijė pas meje, ta mohojė vetveten, ta marrė kryqin e vet ēdo ditė dhe tė mė ndjekė.
    24 Sepse, kush do ta shpėtojė jetėn e vet, do ta humbė, ndėrsa kush ta humbė jetėn e vet pėr shkakun tim, do ta shpėtojė.
    25 E njėmend, ē’dobi do tė kishte njeriu, nėse fiton mbarė botėn, por humb vetveten ose e rrėnon?


    MEDITIMI.
    Tė ndjekėsh Jezusin do tė thotė tė pranosh tė ndash jetėn e tij, e cila ėshtė njė jetė gėzimi, drite, lavdie dhe dhimbjeje. Jeta e Jezusit ėshtė njė tėrėsi, nga e cila Kryqi ėshtė njė pasazh thelbėsor.
    Kryqi ėshtė pasojė e angazhimit tė marrė pėrsipėr lirisht nga Jezusi pėr tė zbuluar Lajmin e Mirė se Zoti ėshtė Atė, dhe se, pra, tė gjithė bijtė e Tij duhet tė pranohen dhe trajtohen si vėllezėr dhe motra. Pėr shkak tė kėtij Lajmi revolucionar, ai u persekutua dhe nuk kishte frikė tė jepte jetėn e tij. Shpallja e Krishtit nė kėtė rast ėshtė diēka qė “prish” jetėn. Pėr tė ndjekur Jezusin e pėr tė jetuar nė mėnyrė koerente me besimin nė Tė, jemi thirrur tė kemi besimin e Abrahamin qė mori Isakun nė mal pėr ta flijuar: "Kushdo qė humbet jetėn e tij pėr hirin tim, do tė shpėtojė". Tė humbasėsh jetėn pėr hir tė Jezusit do tė thotė tė humbasėsh jetėn pėr vėllezėrit e tu, dhe nuk ka provė mė tė madhe dashurie sesa tė japėsh jetėn pėr vėllain, qė do tė thotė tė mohosh vetveten, t'i thuash jo egoizmit, tė marresh Kryqin ēdo ditė. Jo njė Kryq abstrakt, por atė qė Krishti tė ofron dhe qė ti e gjėn vetė pėrpara teje ēdo ditė.
    Vetėm duke e mirėpritur atė, duke e dashur atė dhe duke i thėnė "Jo" vetes, mund tė themi se ne me tė vėrtetė e ndjekim Jezusin.



    MENDOHU MĖ SHUMĖ.

    Unė TĖ adhuroj, o JEZUS,
    sepse ke vuajtur pėr mua,
    duke mė lėnė njė shembull
    sepse edhe unė mund tė dua si Ti.
    Ti, mbi drurin e Kryqit, ke dhėnė jetėn tėnde
    pėr tė mė ēliruar nga mėkati dhe vdekja.
    Ti e ke marrė pėrgjegjėsinė e vuajtjeve tė mia,
    kėshtu qė unė u ēlirova dhe ēdo situatė
    ėshtė e hapur pėr shpresė.

    Ti, mbi drurin e Kryqit, ke dhėnė jetėn tėnde
    pėr tė mė ēliruar nga mėkati dhe vdekja.
    Ti e ke marrė pėrgjegjėsinė e vuajtjeve tė mia,
    kėshtu qė unė u ēlirova dhe ēdo situatė tonė
    ėshtė e hapur pėr shpresė.

  13. #33
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    19-2-2021/e PREMTĖ PAS MER. E PĖRHIME – UNGJILLI: Mt.9, 14–15.

    LUTJA:

    3 Ki mėshirė pėr mua, o Hyj, sipas mėshirės sate, pashė mirėsinė tėnde shlyeje mėkatin tim!
    4 Mė laj krejtėsisht prej mėkatit tim e mė pastro prej fajit tim!
    5 Sepse e pranoj paudhėsinė time: mėkatin tim pėrherė e kam para sysh.


    LEXIMI I UNGJILLIT: Mt.9, 14–15.
    Atėherė iu afruan nxėnėsit e Gjonit e i thanė: “Pėrse ne dhe farisenjtė agjėrojmė shpesh, kurse nxėnėsit e tu nuk agjėrojnė?”
    Jezusi u pėrgjigj: “A ėshtė e mundur tė mbajnė zi dasmorėt derisa tė jetė me ta dhėndri? Por, do tė vijė koha, kur do t’ua rrėmbejnė dhėndrin. Atėherė edhe ata do tė agjėrojnė”.

    MEDITIMI
    Nė traditėn hebraike, agjėrimi ishte pėrgatitje pėr zbulesėn e Zotit dhe fjalės sė tij. Ishte shenja e njė pritjeje tė thellė, e cila pėrfshinte zemrėn dhe trupin e komunitetit dhe tė ēdo besimtari. Nė kėtė kuptim, funksioni i tij ndryshon nga ai qė kultura jonė i ka atribuar atij, domethėnė ai i "moderimit tė pasioneve".
    Njė aspekt (ky i kulturės tonė) qė sigurisht ėshtė i vėrtetė, por dytėsor, nė kuptimin qė zhvendos vėmendjen te njeriu. Qėllimi kryesor i agjėrimit ishte, nga ana tjetėr, mbajtja e vėmendjes drejtuar Zotit: njė vėmendje qė ai vetė e zgjoi kur premtoi se do tė vinte midis besimtarėve pėr ta bėrė atė popullin e tij.
    Ungjilli njofton pėrmbushjen e kėsaj pritjeje tek Jezusi: Ai plotėson plotėsisht dėshirėn pėr Zotin dhe pėr fjalėn e tij. Ai ėshtė vetė Zoti qė vjen midis besimtarėve pėr t'i bėrė ata njerėzit e tij qė e njohin besėlidhjen jo tė shkruar mė nė pllaka guri, por nė zemrat e besimtarėve. Me Jezusin, pra, ne nuk agjėrojmė mė, por mund tė tėrheqim tė gjitha thesaret e besėlidhjes dhe tė shpėtimit. Sidoqoftė, ato do tė shfaqen pėrfundimisht nė momentin e parousia, domethėnė tė kthimit tė tij tė lavdishėm. I krishteri agjėron duke pritur dhe duke dashur qė Zoti i ringjallur tė kthehet dhe tė marrė gjithēka me vete, duke kuptuar pėrfundimisht edhe atė qė shpalli profeti Amos pėrmes imazhit tė rindėrtimit tė ēadrės sė Davidit.
    Kush pret dhe dėshiron kthimin e lavdishėm tė Mesisė, pra, kush agjėron, lejon qė zemra dhe trupi i tij tė jenė "tė rinj", sepse agjėrimi i tij do tė konsistojė nė tė vepruarit nė mėnyrė qė urdhėrimi i dashurisė tė gjallėrojė ēdo trup dhe ēdo jetė. Ai e bėn agjėrimin e tij tė konsistojė nė bėrjen e ekzistencės sė tij njė "shenjė" tė botės sė re tashmė tė filluar dhe tė pėrfunduar nė Pashkėn e ringjalljes, duke e dėgjuar thirrjen e tė gjithė atyre qė kėrkojnė shpengimin dhe shpėtimin.

    VAZHDO MEDITIMIN.
    Mė jep hirin tė jem njė shembull pėr ata
    tė cilėve u jam besuar si udhėrrėfyes,
    pėrmes propozimit tė njė jete tė thjeshtė
    dhe si njė pikė referimi e sigurt dhe e vendosur.
    Bėj, pra, qė qėndrueshmėria e vetme kėmbėngulėse
    tė jetė vetėm kundėr sė keqes
    dhe ēdo pėrpjekjeje kundėr bashkimit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ninoenina : 18-02-2021 mė 11:29

  14. #34
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    20-2-2021/e shtunė pas merk tė pėrhime. UNGJILLI: Lk. 5, 27–32/

    LUTJA:Psalm 86.

    1 Ma vėr veshin, o Zot, e mė dėgjo, sepse jam i mjerė e skamnor.
    2 Ma ruaj shpirtin se jam i devotshmi yt, Hyji im, shpėtoje shėrbėtorin tėnd qė shpreson nė ty.
    3 Ki mėshirė pėr mua, o Zot, se gjithė ditėn tė thėrras nė ndihmė.
    4 Gėzoje shpirtin e shėrbėtorit tėnd, sepse tek ti, o Zot, e lartėsoj shpirtin tim.
    5 Sepse ti, o Zot, je i ėmbėl e i butė, plot mėshirė pėr ata qė tė thėrrasin nė ndihmė.



    LEXIMI I UNGJILLIT: Lk. 5, 27–32

    27 Pastaj Jezusi doli dhe nė vendin e tatimit pa duke ndenjur njė tagrambledhės, qė quhej Levi. I tha: “Eja pas meje!”
    28 Ai la gjithēka, u ngrit e shkoi pas tij.
    29 Pastaj Levi i bėri gati nė shtėpinė e vet njė gosti tė madhe. Bashkė me Jezusin rrinin nė tryezė shumė tagrambledhės e njerėz tė tjerė.
    30 Farisenjtė dhe skribėt e sektit tė tyre, murmurisnin dhe u thanė nxėnėsve tė tij:“Pse hani e pini me tagrambledhės e mėkatarė?”
    31 Jezusi u pėrgjigj: “Tė shėndoshėt nuk kanė nevojė pėr mjek, por tė sėmurit. 32 Unė nuk erdha t’i thėrras tė kthehen tė drejtėt, por mėkatarėt.”



    MEDITIMI

    Levi ishte njė tagrammbledhės , njė punonjės i qeverisė pushtuese Romake. Ai kėrkonte taksa nga njerėzit. Mbledhėsit e taksave gėzonin njė reputacion shumė tė keq, shpesh pėrkeqėsuar nga fakti qė disa bėnin keqtrajtime dhe shthurje pa ndjerė keqardhje pėr tė varfėrit, ndoshta duke pėrfituar nė mėnyrė arbitrare nga papėrcaktueshmėria me tė cilėn ishin vendosur taksat. Populli i konsideronte tagrambledhėsit si mėkatarė shumė tė mėdhenj, tė cilėt vepronin kundėr Zotit pėr tė mirėn e armikut shtypės dhe idhujtar. Levi nė traditė identifikohet me Mateun, ungjilltarin.
    Nga pėrgjigja e shpejtė tė Mateut, kuptohet se ai vuante shumė nė shpirtin e tij. Ai nuk ishte i kėnaqur me veten dhe urrejtja e vėllezėrve tė tij e largoi edhe mė shumė nga mundėsia e ndryshimit tė jetės sė tij. Nė vėshtrimin e Jezusit, Mateu gjen sytė qė janė nė gjendje tė vėzhgojnė thellė shpirtin e tij, duke lexuar gjithēka qė trazohej nė tė. Mateu ndihet i kuptuar dhe i njohur pa u parė kurrė mė parė. Dashuria qė shkoi ta takonte menjėherė, fitoi njė zemėr tė humbur pėr tė gjithė. Ai la gjithēka dhe e ndoqi. Farisenjtė e dinin ligjin pėrmendėsh dhe konsideroheshin si mė tė respektuarit nga rregullat, shenjtorėt e vėrtetė qė nuk kishin gabim kurrė. Kjo e bėri atė kategorinė mė tė pėrshtatshme pėr tė vendosur nėse dikush ishte mėkatar apo jo. Jezusi shpėrthen duke nxjerrė nė pah hipokrizinė e tyre, pasi ata mbanin ndjenja qė nuk kishin asgjė tė shenjtė.
    Jezusi na fton tė shohim vėllezėrit e largėt si marrės tė ligjshėm tė mėshirės sė tij, na fton tė lutemi qė ata tė bashkėpunojnė nė planin e shpėtimit qė Zoti Atė ka pėr ēdo njeri dhe qė nė vullnetin e tij, ai e ka bėrė tė mundur pėr tė gjithė pėrmes jetės dhe kryqit e Jezusit.



    VAZHDO MEDITIMIN.

    Zot Jezus, duke tė ndjekur ty, po fitojmė gjėrat mė tė mirat tė jetės: lulėzojnė ėndrrat dhe merren vendime shėlbimprurėse: pra na tėrhiq, qė tė jemi me ty, na thirr, qė tė ndjekim ty e tė marrim dhuratėn qė u takon atyre qė tė ndjekin: shenjtėrinė dhe aftėsinė pėr t’u shėrbyer vėllezėrve.

  15. #35
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    22-2-2021/E HENĖ E JAVĖS SĖ 1/UNGJILLI: Mt. 16, 13–19.


    LUTJA:PSALMI 23.


    Zoti ėshtė bariu im, asgjė nuk mė mungon.
    2 Mė pushon kullotave tė gjelbra, mė prin nė ujėra tė qeta,
    3 shpirtin ma pėrtėrin. Ai mė prin shtigjeve tė drejta nė saje tė dashurisė sė Emrit tė vet.
    4 Po edhe nė kalofsha nėpėr luginėn e hijes sė vdekjes, s’trembem nga e keqja sepse ti je me mua: thupra jote dhe kėrraba pėr mua janė ngushėllim.
    5 Ti ma shtron tryezėn pėrpara ndėr sy tė armiqve tė mi, me vaj erėmirė kokėn ma lyen, gotėn ma mbush plot e pėrplot.
    6 Hiri dhe mirėsia do tė mė pėrcjellin nė tė gjitha ditėt e jetės sime, do tė banoj nė shtėpinė e Zotitderisa tė jem gjallė.






    LEXIMI I UNGJILLIT: Mt. 16, 13–19.



    13 “Kur Jezusi arriti nė krahinėn e Cezaresė sė Filipit, i pyeti nxėnėsit e vet: “Ē’thonė njerėzit, kush ėshtė Biri i njeriut?”
    14 Ata u pėrgjigjėn: “Disa thonė se ėshtė Gjon Pagėzuesi; disa tė tjerė Elia; do tė tjerė Jeremia ose njė ndėr profetėt.”
    15 “Po ju ‑ u tha atyre ‑ ē’thoni: kush jam unė?”
    16 Iu pėrgjigj Simon Pjetri: “Ti je Mesia ‑ Biri i Hyjit tė gjallė!”
    17 Atėherė Jezusi i tha: “I lumi ti, o Simon, biri i Jonės, sepse kėtė nuk ta zbuloi mishi e gjaku, por Ati im qė ėshtė nė qiell! 18 Edhe unė po tė them: Ti je Pjetėr‑Shkėmb dhe mbi kėtė shkėmb unė do ta ndėrtoj Kishėn time dhe dyert e ferrit s’do tė ngadhėnjejnė kundėr saj! 19 Ty do tė t’i jap ēelėsat e Mbretėrisė sė qiellit: gjithēka tė lidhėsh mbi tokė, do tė jetė e lidhur edhe nė qiell e gjithēka tė zgjidhėsh mbi tokė, do tė jetė e zgjidhur edhe nė qiell.”



    MEDITIMI.


    Zoti i kėrkon Pjetrit ta ruajė besimin, ta mbajė tė paprekur, ta le tė rritet brenda vetes dhe tė konfirmojė vėllezėrit. Pse u zgjodh Pjetri si garantuesi i besimit tonė? Sepse beson, sepse pėrjeton papėrsosėmėrinė e tij dhe e mirėpret atė. Ai ėshtė i vetmi qė u hodh nė liqen duke shkuar pėr tė takuar Jezusin qė ecėn mbi ujė, impulsiv si gjithmonė. Ai u zgjodh sepse ishte i sinqertė, sepse ishte nė gjendje tė njihte gabimet e tij, tė qante mbi mjerimin e tij dhe, pėr kėtė arsye, i aftė tė mos frikėsohej nga mjerimi i tė tjerėve. Pjetri hedh veten sepse i vetmi ai ii beson Jezusit. Pjeter, me dobėsitė e tij, entuziazmin e tij, besimin e tij tė vogėl, ėshtė shumė i ngjashėm me ne. Jezusi e zgjodhi atė pėr tė garantuar besimin tonė tė vogėl: sepse, si ne, ai ka frikė, sepse ai pėrjeton brishtėsinė e tij dhe nuk e lejon veten tė humbė shpresėn duke i ditur caqet e veta.


    VAZHDO MEDITIMIN.

    Zoti im, kam besim nė ty, kam besim vetėm nė ty.
    Mė jep, pra, Shpirtin e nėnshtrimit dhe durimit,
    qė tė pranoj gjėrat qė nuk mund t'i ndryshoj.
    Mė jep edhe mua Shpirtin e forcės,
    pėr tė ndryshuar gjėrat qė mund tė ndryshoj.
    Mė nė fund, mė jep Shpirtin e menēurisė,
    pėr tė dalluar se ēfarė varet nė tė vėrtetė nga unė
    dhe pastaj mė lėr tė bėj vullnetin tėnd tė vetėm dhe tė shenjtė! Amen.

  16. #36
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    23-2-2021/e MARTE. JAVA E PARĖ E KRESHMĖVE: UNGJILLI: Mt.6, 7–15.


    LUTJA: PSALM 34.

    Pėrherė do ta bekoj Zotin, nė gojėn time pėrherė lavdi i tij.
    Shpirti im mburret nė Zotin: le tė dėgjojnė tė pėrvuajturit e le tė gėzohen.
    Bashkė me mua jepni lavdi Zotit, le ta lartėsojmė sė bashku Emrin e tij.
    E kėrkova Zotin e ai mė dėgjoi edhe mė ēliroi nga ēdo frikė qė pata.
    Shikojeni atė e do tė ndriēoheni fytyra juaj nuk do tė turpėrohet.
    Ja, ky skamnor e thirri nė ndihmė e Zoti e dėgjoi dhe e shpėtoi nga tė gjitha vuajtjet e tija.





    LEXIMI I UNGJILLIT: Mt.6, 7–15.

    E kur tė luteni, mos e teproni me fjalė tė kota porsi paganėt: ata mendojnė se do t’u plotėsohet lutja nėse thonė shumė fjalė. Mos bėni si ata, sepse Ati juaj e di mirė se pėr ēka keni nevojė para se t’i luteni.
    Prandaj lutuni kėshtu:Ati ynė qė je nė qiell, u shenjtėroftė Emri yt! 10 Ardhtė Mbretėria jote! U bėftė vullneti yt si nė qiell ashtu nė tokė! Bukėn tonė tė pėrditshmen na e jep sot! Na i fal fajet tona, si i falim ne fajtorėt tanė! E mos na lėr tė biem nė tundim, por na shpėto nga i Keqi!
    Vėrtet, nė qoftė se ju ua falni njerėzve gabimet e tyre, edhe Ati juaj qiellor do t’jua falė juve; por, nėse ju nuk ua falni njerėzve gabimet e tyre, as Ati juaj qiellor nuk do t’jua falė juve gabimet tuaja.”



    MEDITIMI.

    Jezusi kritikon njerėzit pėr tė cilėt lutja ishte njė pėrsėritje e formulave magjike, tė fjalėve tė forta, drejtuar Zotit pėr ta detyruar atė t'u pėrgjigjej kėrkesave dhe nevojave tė tyre. Ata qė luten duhet tė kėrkojnė Mbretėrinė nė radhė tė parė, shumė mė tepėr sesa interesat personale. Pranimi i lutjes nga Zoti nuk varet nga pėrsėritja e fjalėve, por nga mirėsia e Zotit qė ėshtė Dashuria dhe Mėshira. Ai dėshiron tė mirėn tonė dhe i njeh nevojat tona, madje edhe para lutjeve tona. Le tė mos harxhojmė fjalė, por ta bėjmė lutjen tonė, me intensitet, lutjen e vetme qė Jezusi na dha si trashėgim; nė Jezusin ne rizbulojmė fytyrėn e vėrtetė tė Atit: nė Jetzusin edhe ne do tė gėzohemi nė Shpirtin Shenjt duke parė sa gjėra bėn nė jetėn tonė tė varfėr! Dhe le t'ia besojmė atij jetėn tonė pėrsėri dhe pėr gjithmonė.


    VAZHDO MEDITIMI

    Para fytyrės sė Zotit si dylli shkrihen malet,
    para fytyrės sė Zotit tė mbarė botės!
    Qiejt e shpallin drejtėsinė e tij,
    tė gjithė popujt e shohin lavdinė e tij.

    (Ps 97, 6-7)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ninoenina : 22-02-2021 mė 12:33

  17. #37
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    24-2-2021/e Mer. E javės 1 eKreshmėve- Ung Lk. 11, 29–32.

    LUTJA: PS. 51.


    Ki mėshirė pėr mua, o Hyj, sipas mėshirės sate,

    pashė mirėsinė tėnde shlyeje mėkatin tim!

    Mė laj krejtėsisht prej mėkatit tim

    e mė pastro prej fajit tim!

    Sepse e pranoj paudhėsinė time:

    mėkatin tim pėrherė e kam para sysh.

    Ty, vetėm ty tė kam rėnė nė faj

    dhe kam bėrė ē’ėshtė keq para teje.



    LEXIMI I UNGJILLIT: Lk. 11, 29–32.


    29 Pasi populli shkonte gjithnjė duke u bashkuar ai filloi tė flasė: “Kjo brezni ėshtė brezni e keqe: po kėrkon njė shenjė! Porse nuk do t’i jepet shenjė tjetėr, pėrveē shenjės sė Jonės. 30 Sikurse Jona u bė shenjė pėr ninivitėt, ashtu edhe Biri i njeriut do tė jetė shenjė pėr kėtė brezni. 31 Mbretėresha e Jugut ditėn e Gjyqit do tė ngrihet bashkė me njerėzit e kėsaj breznie dhe do t’i dėnojė, sepse ajo erdhi nga skaji i dheut pėr tė dėgjuar urtinė e Salomonit. Dhe, ja, kėtu ėshtė Dikush mė i madh se Salomoni! 32 Njerėzit e Ninivės, ditėn e Gjyqit, do tė ngrihen bashkė me kėtė brezni dhe do ta dėnojnė, sepse u kthyen me predikimin e Jonės, dhe, ja, kėtu Dikush mė i madh se Jona!”


    MEDITIMI.

    Po, ėshtė e vėrtetė! Po kėrkojmė shenja, pse ta fshehim kėtė gjė? Ne jemi tė krishterė katolikė, pretendojmė tė jemi tė tillė dhe megjithatė gjithnjė kemi nevojė pėr siguri, konfirmime. Ndėrsa besimi yn, nga ana tjetėr, nuk ka lidhje me faktin qė jemi tjirrur t’ia besojmė im Zotit jetėn tonė. Por jo: ashtu si bashkėkohėsit e Jezusit kemi nevojė pėr konfirmim dhe vrapojmė pas mrekullive dhe vizioneve. Nė jetėn private, atėherė, ne e vėmė nė provė Zotin duke i kėrkuar atij tė shfaqė praninė e tij duke pėrmbushur kėrkesat tona (ndonjėherė legjitime). Zoti, nėse ekziston, bėje atė… dhe unė imagjinoj Zotin qė synon tė shkruajė gjithēka qė ka pėr tė bėrė… Jezusi, sot, na fton tė mos ndjekim, tė mos kėrkojmė shenjat, por tė vlerėsojmė praninė e tij nė gjėrat qė tashmė ekzistojnė. Profetė si Jona ende kalojnė nėpėr qytetet tona tė shpėrqendruara. Ende mund tė gjejmė tė krishterė tė menēur si Solomoni qė shpėrndajnė kėshilla (megjithėse me disa vėshtirėsi, pėr tė thėnė tė vėrtetėn ...). Nuk kemi justifikime: ne kemi tė gjitha mjetet pėr tė marrė seriozisht ftesėn pėr kthim nė besim qė na jep Zoti i mirė. Shumė mė tepėr se Jona dhe Solomoni kemi kėtu: vetė prania e Zotit Jezus nė shenjėn e fjalės sė tij dhe nė Eukaristi!



    VAZHDO MEDITIMIN.

    Mė shėro dhe hapi sytė e mi nė mėnyrė qė tė shoh shenjat e prezencės tėnde.
    Largo prej meje gjithēka ėshtė e paarsyeshme.
    Mė trego mėnyrė nė cilėn duhet tė ec pėr tė tė parė,
    dhe shpresoj tė jem nė gjendje tė kryej gjithēka qė do tė mė urdhėrosh.
    Nėse ata qė kthehen tek ti, tė gjejnė nėpėrmjet besimet, mė jep besim;
    nėse me virtyt, mė jep virtyt;
    nėse me njohuri, mė jep njohuri.
    Shto besimin tim, shpresėn, dhe dashurinė.

  18. #38
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    25 – 2 - 2021/E enjtė java 1. Kresh/Ungj: Mt. 7, 7–12.


    LUTJA: Ps 118.


    Me gjithė shpirt tė falėnderoj, o Zot,
    sepse i dėgjove fjalėt e gojės sime.
    Tė kėndoj nė praninė e engjėjve,
    2 adhuroj nė drejtim tė Tempullit tėnd tė shenjtė.
    E lavdėroj Emrin tėnd
    pėr dashurinė e besnikėrinė tėnde,
    sepse e madhėrove tesve premtimin tėnd.
    3 Sa herė tė thirra nė ndihmė, ti mė vėshtrove,
    shpirtit tim ia kėrthndeze fuqitė.



    LEXIMI I UNGJILLIT: Mt. 7, 7–12.

    7 “Lypni e do t’ju jepet, kėrkoni dhe do tė gjeni, trokitni e do t’ju ēelet! 8 Sepse, kush lyp, i jepet, kush kėrkon gjen, e kush troket, i ēelet. 9 Dhe, a gjendet njeri ndėr ju, qė po i lypi i biri bukė, i jep gur? 10 Ose, po i lypi peshk, i jep gjarpėr? 11 Po ja, pra, nėse ju qė jeni tė kėqij, dini t’u jepni gjėra tė mira bijve tuaj, aq mė tepėr Ati juaj qė ėshtė nė qiell, do t’u japė gjėra tė mira atyre qė ia lypin. 12 Gjithēka dėshironi t’ju bėjnė juve njerėzit, bėjuani edhe ju atyre! Ja, vėrtet Ligji e Profetėt!”



    MEDITIMI


    Lutja nuk ėshtė diēka qė bėhet pėr ta bezdisur, mėrzitur Zotin, pėr tė zhvatur prej tij atė qė duam, por ėshtė qėndrimi i njė fėmije qė kėrkon atė qė Ati dėshiron tė japė. Kushti pėr efikasitetin e lutjes nuk ėshtė vetėm besimi i njeriut, por mė parė dhe mbi tė gjitha mirėsia e Zotit. Zoti ėshtė shumė mė i mirė se ēdo baba. Ajo qė ėshtė e vlefshme midis babait dhe birit, ėshtė nė mėnyrė tė pakrahasueshme mė e vlefshme midis Zotit dhe njeriut qė e thėrret atė. Jezusi pohon se pėrsosmėria e krishterė konsiston nė pėrsosjen e dashurisė pėr tė afėrmin. I gjithė mėsimi ungjillor pėrmblidhet nė shėrbimin qė i bėhet tjetrit, madje edhe me dėm tė interesit personal, sepse tjetri ėshtė vėlla. Nxitja, urdhėresa "edhe ju t'ua bėni atyre" kėrkon njė dashuri konkrete dhe aktive. Dashuria e krishterė ėshtė mė shumė sesa njė kuptim i thjeshtė ose dashamirėsi ndaj nevojtarėve dhe tė dobėtve: po konsiston nė pranimim e tjetrit si njė pjesė integrale tė qenies sonė.


    VAZHDO MEDITIMIN.


    Do tė tė lavdėrojnė, o Zot, tė gjithė mbretėrit e tokės sepse i dėgjuan premtimet e gojės sate.
    5 Do t’i kėndojnė udhėt e Zotit, sepse e madhe ėshtė lavdia e Zotit;
    6 sepse i Lartė ėshtė Zoti e i shikon tė pėrvuajturit e prej sė largu i dallon krenarėt.
    7 Kur tė mė duhet tė eci nė mes tė vėshtirėsive, ma ruaj jetėn, shtrije dorėn kundėr zemėrimit tė armiqve tė mi e mė shpėto me tė djathtėn tėnde
    .

  19. #39
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    19-06-2020
    Postime
    190

    Pėr: Komenti i ungjillit

    MĖ 26-2-2021/E PREMTE JAVA E 1 E KRESH. UNGJ: Mt. 5, 20–26.

    LUTJA: Ps. 130.


    1 Prej humnerės klitha tek ti, o Zot,
    2 o Zot, dėgjoje britmėn time! Le ta dėgjojnė veshėt e tu, zėrin e lutjes sime.
    3 Nėse do t’i mbash mend paudhėsitė, o Zot, O Zot, e kush do tė qėndrojė para teje?
    4 Por tek ti gjendet falja qė tė dimė tė tė druajmė.



    LEXIMI I UNGJ: Mt. 5, 20–26.

    Sepse, unė po ju them: nėse drejtėsia juaj nuk do tė jetė mė e madhe se drejtėsia e skribėve dhe e farisenjve, nuk do tė hyni nė Mbretėrinė e qiellit.”
    21 “Keni dėgjuar se u qe thėnė tė vjetėrve: ‘Mos vra!’ Kush vret do tė jetė pėrgjegjės para gjyqit.
    22 E unė po ju them: Kushdo zemėrohet kundėr vėllait tė vet, do tė jetė pėrgjegjės para gjyqit; e kush t’i thotė vėllait tė vet: ‘Budalla’, do tė jetė pėrgjegjės para Sinedrit; kush t’i thotė: ‘I marrė’, do tė pėrgjigjet nė zjarrin e ferrit.
    23 Pra, nėse e sjell dhuratėn tėnde pėr ta kushtuar nė lter e aty tė bie nė mend se yt vėlla ka diēka kundėr teje, 24 lėre dhuratėn tėnde aty para lterit, shko e pajtohu mė parė me vėllain tėnd e pastaj eja e kushtoje dhuratėn tėnde! 25 Rregullohu shpejt me kundėshtarin tėnd sa tė jesh ende nė udhėtim me tė, qė kundėrshtari tė mos tė tė dorėzojė te gjykatėsi e ky te rojtari i gjyqit, qė tė mos tė ndryejnė nė burg. 26 Pėr tė vėrtetė po tė them: s’do tė dalėsh prej andej para se ta paguash edhe paranė mė tė fundit”.


    MEDITIMI

    Urdhėrimi i dashurisė pėr tė afėrmin, i shpallur dhe predikuar nga Jezusi, ėshtė mė i lartė se ai i adhurimit. Paqja me vėllain ėshtė njė kusht i domosdoshėm pėr paqe dhe pėr takimin me Atin. Ajo qė parandalon kontaktin me vėllezėrit, parandalon gjithashtu kontaktin me Zotin, dhe pėr kėtė arsye rrezikon tė zhvlerėsojė edhe momentet e pėrvojės sonė fetare. Ndonjėherė shqyrtimi i shpejtė i ndėrgjegjes qė kremtuesi na fton tė bėjmė para kremtimit, nuk mjafton pėr tė zbuluar situatėn tonė tė vėrtetė nė lidhje me Perėndinė dhe tė afėrmin tonė. Edhe gjesti i shenjės sė paqes para se tė hymė nė tryezėn eukaristike nuk mjafton.
    Sė pari duhet tė rivendoset paqja e plotė dhe pastaj tė shkojmė, me tė vėrtetė tė lirė, pėr tė shijuar bashkėsinė e plotė me Zotin. Jo vetėm ata qė kanė ofenduar, por edhe ata qė janė ofenduar duhet tė pajtohen me vėllain e tyre para se tė marrin pjesė nė kungimin. Nuk ėshtė ēėshtje e drejtė apo e gabuar; kur ka diēka qė ndan dy anėtarė tė tė njėjtit komuniteti, kjo pengesė duhet tė zhduket nė mėnyrė qė tė komunikojmė me Zotin. Jeta duhet tė jetė njė udhėtim bujarie dhe pajtimi me tė tjerėt. Nėse nuk shkojmė mirė me vėllezėrit tanė, nuk mund ta konsiderojmė veten tė denjė pėr tė qenė fėmijė tė Zotit. Jezusi na fton tė kapėrcejmė logjikėn e borxhit dhe tė marrim rrugėn e dhuratės dhe faljes.



    VAZHDO MEDITIMIN.


    Zoti, Dashuria, qė na krijove dhe na thėrret tė jetojmė si vėllezėr,
    na jep forcėn tė jemi artizanė tė paqes ēdo ditė;
    na jep mundėsinė tė shohim me mirėsi tė gjithė vėllezėrit.
    Na ndihmo tė jemi nė dispozicion pėr tė dėgjuar britmėn e qytetarėve tanė
    tė cilėt na kėrkojnė t'i transformojmė armėt tona nė instrumente tė paqes,
    frikėn tonė nė besim dhe tensionet tona nė falje.

    Bėj qė flaka e shpresės tė digjet nė ne
    qė tė bėjmė zgjedhjen e dialogut dhe tė pajtimit me kėmbėnguljen e vazhdueshme
    nė mėnyrė qė paqja tė mund tė fitojė mė nė fund.
    (Papa Francesco)

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema tė Ngjashme

  1. Komenti juaj per kete foto te ministrit Tahiri.
    Nga DYDRINAS nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 26-02-2015, 17:31
  2. Joautenticteti i ungjillit
    Nga Ceni-1 nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 04-09-2014, 06:27
  3. Komenti i librit Medarixhus-Salikin nga Muhamed Husejn Jakubi
    Nga IslamInfo nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 16-08-2011, 12:04
  4. Komenti i Sures Jasin?
    Nga shtegi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 22-07-2009, 13:18
  5. Komenti per prezervativet, Facebook kunder Papes
    Nga Vista nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 60
    Postimi i Fundit: 08-04-2009, 05:48

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •